2013 m. kovo 19 d. / Antradienis / Nr. 63 (13 488)

Kaina

2013 m. kovo 19 d. / Antradienis / Nr. 63 (13 488)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KULTŪRA

DIENOS TEMOS

Interneto neužsisako, bet prisijungia

Visi mano vaidmenys apie vieną žmogų 13p.

Seime Vytautui teks palaukti 3p.

Jogailos

10p.

www.lzinios.lt

A.Kubiliaus Vyriausybė kaltinama vagyste

Penktadien∞ skaitykite priedà

Modernus kis 2013 UŽSIENIS

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Pranciškus išvien su Benediktu XVI

JURGA TVASKIENĖ

Ekonominių ir valdymo procesų strategas Punsko lietuvis Kazimieras Venslauskas reiškia pretenzijas Andriaus Kubiliaus vadovautai Vyriausybei pasisavinus jo intelektinę nuosavybę ir grasina Londono arbitražo teismu.

A.Kubilius situacijos komentuoti nenori.

Ilgiau kaip metus nesėkmingai bandęs prisibelsti į anksčiau jam plačiai atvertas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ly-

derio A.Kubiliaus vadovautos Vyriausybės duris, K.Venslauskas savo pretenzijas perdavė naujajam premjerui Algirdui Butkevičiui. Jei susitarti nepavyks, verslo konsultantas savo teises ketina ginti Londono arbitražo teisme.

Kaip LŽ teigė K.Venslauskui atstovaujantis advokatas Jonas Butkus,

ir mezgant ryšius su Lietuvai palankiomis arabų šalimis.

“Dalis K.Venslausko idėjų Vyriausybės buvo įgyvendintos, bet pats konsultantas nustumtas į šoną. Dabar teigiama, kad sutarties su K.Venslausku nebuvo, kad jis nieko nepadarys, kad tai gal apskritai problemų turintis as-

A.Kubilius: “Jokių santykių nebuvo.

Bet žinau aš tuos raštus, jie kartojasi jau 4-5 metai.” verslininkas teikė A.Kubiliaus vadovautai Vyriausybei paslaugas, rengiant eksporto skatinimo priemones

muo, bet pamirštama, jog šio klausimo imsis aukšto lygio Vakarų teisininkai, išmanantys arbitražo vingrybes.

Tokiu atveju Lietuva neturi jokių šansų laimėti”, - aiškino advokatas.

K.Venslauskas LŽ tvirtino ryšius su A.Kubiliaus Vyriausybe užmezgęs premjero komandos iš TS-LKD, su kuria santykiai buvo palaikomi apie dešimtmetį, iniciatyva.

“2008 metų gruodžio 16-ąją (vos suformavus Vyriausybę - aut.) į mane elektroniniu laišku kreipėsi tuometis premjero patarėjas (dabar - opozicijos lyderio A.Kubiliaus patarėjas - aut.)

Kęstutis Škiudas. Jis teiravosi, ar neketinu artimiausiu metu apsilankyti Lietuvoje, ir žadėjo supažindinti su ūkio ministru Dainiumi Kreiviu”, - pasakojo K.Venslauskas.

5p.

Patarėjai sklaidys galimų protekcijų šešėlius Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas naujų prievaizdų paieškoms pasitelkė patarėjus.

Manoma, kad tai išplės kandidatų į LB valdybą sąrašą ir drauge padės jos pirmininkui apsisaugoti nuo galimų įtarimų proteguojant sau artimus žmones.

LB valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas sukūrė iki šiol nematytą naujadarą - Patariamąją tarybą, kuri teiks siūlymus ir rekomendacijas dėl kandidatų į centrinio banko valdybą. Jau šią savaitę į pirmąjį posėdį aptarti, kas galėtų užimti kadenciją baigusio LB valdybos nario Audriaus Misevičiaus

Atsistatydinusio popiežiaus Benedikto XVI asmeninis sekretorius Georgas Gaensweinas, kuris kartu yra ir Vatikano prefektas, toliau eina savo pareigas ir dabar yra tapęs jungiamąja grandimi tarp dabartinio ir pasitraukusio pontifiko. Nors šis vokietis paliko Vatikaną sykiu su Benediktu XVI, šiomis dienomis jį kone visą laiką galima išvysti šalia popiežiaus Pranciškaus.

G.Gaensweinas ne tik lydi naująjį pontifiką per visas ceremonijas, bet ir perduoda jam informaciją, kurią per savo pontifikatą sukaupė Benediktas XVI, taip pat supažindina su planuotomis kurijos bei Vatikano finansų 8p. reformomis.

ORAI

kėdę, rinksis Lietuvos mokslų akademijos ir jos prezidiumo narys profesorius Vladas Algirdas Bumelis, Vilniaus universiteto profesoriai Jonas Čičinskas ir Romas Lazutka, dienraščio “Verslo žinios” vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

3p.

Debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra dieną 1-3 laipsniai šalčio.

19p.

2

2013 03 19 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Ar emigracija tampa nebemadinga? ŽYGIMANTAS MAURICAS

Simboliškai paskutinę žiemos dieną skaitydamas atvirą paskaitą ISM Vadybos ir ekonomikos universitete paprašiau salėje susirinkusio jaunimo, kad pakeltų rankas tie, kurie artimiausiu metu planuoja emigruoti iš Lietuvos. Studentai šiek tiek sutriko dėl tokio netikėto klausimo, nedrąsiai susižvalgė vienas į kitą ir... beveik nė vienas nepakėlė rankos. Štai jums ir rezultatai! Be to, kitą savaitę gavau net tris į Lietuvą planuojančių grįžti studentų laiškus, kuriuose prašoma suteikti informacijos apie Lietuvos darbo rinką ir ateities perspektyvas. Ar šie ženklai rodo, kad emigracija tarp jaunimo tampa nebemadinga?

Statistikos duomenimis, 2012 metais iš Lietuvos emigravo 43 tūkst. žmonių, arba po 118 kasdien. Vaizdžiai tariant, kiekvieną dieną iš Lietuvos išvyko pilnas lėktuvas “Boeing 737” gyventojų. Regis, išties nemažai, tačiau

2010 metais situacija buvo dar liūdnesnė. Tada kasdien iš Lietuvos išskrisdavo po du tokius lėktuvus. Vis dėlto reikia pripažinti, kad emigracijos mastas dar yra palyginti didelis. Pavyzdžiui, ekonomikos pakilimo laikotarpiu, 2006-2008 metais, pilnas laineris emigrantų pakildavo vos du kartus per savaitę. Net per Rusijos krizę 1998-1999 metais toks lėktuvas išskrisdavo tik kas antrą dieną (nors tais laikais išvykusiuosius buvo įprasta skaičiuoti autobusais, o ne orlaiviais). Taigi reikia sutikti, kad emigracijos mastas Lietuvoje sumažėjo, tačiau teigti, jog ji tapo nepopuliari, būtų ankstoka.

Tačiau emigracija yra tik viena medalio pusė. Praėjusiais metais rekordines aukštumas pasiekė imigracija į Lietuvą - kasdien į mūsų šalį atvykdavo vidutiniškai 57 žmonės. Taigi pernai kas antrą dieną į Lietuvą atskrisdavo pilnas lėktuvas “Boeing” imigrantų. Per metus jų skaičius pasiekė 21 tūkstantį. Tai gerokai daugiau, negu gyvena žmonių Palangos ar Druskininkų kurorte. Tačiau šie gyventojai grįžo į Lietuvą tikrai ne poilsiauti, o dirbti, nes dauguma parvykusiųjų yra 20-30 metų. Iš tiesų kiekvienais metais vis daugiau dar-

bingo amžiaus gyventojų sugrįžta į Lietuvą. Štai 2002-aisiais imigravo 1154 20-30 metų žmonės, jie sudarė 23 proc. visų imigrantų, o 2011 metais - jau 7293 minėto amžiaus gyventojai (46 proc. visų imigrantų). Net gerais 2008-aisiais imigracijos mastas Lietuvoje buvo kone perpus mažesnis negu 2012 metais. Peršasi viena išvada - jaunimas sugrįžta namo.

Tiesa, emigracija Lietuvoje vis dar yra kone dvigubai didesnė negu imigracija, tačiau tendencijos sparčiai keičiasi į gera. Prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą (ES) per dešimtmetį, nuo 1994-ųjų iki 2003-iųjų, iš šalies išvyko 198 tūkst. gyventojų, o parvažiavo vos 31. Taigi emigracija buvo šešis su puse karto didesnė negu imigracija.

Lietuva dėl tarptautinės migracijos per 10 metų iš viso neteko maždaug 167 tūkst. gyventojų. Kai įstojome į ES, atsivėrė sienos, tačiau spartus valstybės ekonomikos augimas mažino emigracijos mastą - per penkerius metus, nuo 2004-ųjų iki 2008-ųjų, iš Lietuvos emigravo vos du kartus daugiau žmonių, negu imigravo. Iš šalies išvyko 74 tūkst. gyventojų, o atvyko - 38 tūkstančiai. Tad Lietuva per šį penkerių metų laikotarpį neteko 36 tūkst. žmonių.

Prasidėjus ekonomikos krizei emigracijos mastas paspartėjo, o imigracijos - sumažėjo. 2009-2011 ekonomikos sunkmečio metais emigracija šešis kartus viršijo imigraciją - Lietuva vos per

Jeigu viskas klostysis pagal optimistinį scenarijų, jau po kelerių metų kasdien sulauksime po vieną lėktuvą imigrantų, o emigrantų orlaivis pakils tik kas antrą dieną. trejus metus prarado 132 tūkst. gyventojų. Tačiau 2012-aisiais migracijos srautai vėl grįžo į prieškrizinį lygį, o emigrantų ir imigrantų santykis sumažėjo iki dviejų. Geresnė migracijos padėtis buvo tik 2006-2008 metais.

Auganti Lietuvos ekonomika ir prastėjanti labiausiai emigrantų pamėgtų valstybių, visų pirma - Airijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės,

ekonominė situacija duoda savo vaisių. Prognozuojama, kad 2013 metais Lietuvos ekonomika augs kone greičiausiai visoje ES, nedarbo lygis mažės, o darbo užmokestis po ketverių metų pertraukos vėl pradės kilti sparčiau negu prekių ir paslaugų kainos. Jei ateitis nepateiks nemalonių staigmenų, galime pagrįstai tikėtis vis didėjančio imigracijos ir vis mažėjančio emigracijos srauto. Jeigu viskas klostysis pagal optimistinį scenarijų, jau po kelerių metų kasdien sulauksime po vieną lėktuvą imigrantų, o emigrantų orlaivis pakils tik kas antrą dieną. Tai nėra utopija. Panašios migracijos tendencijos buvo ir Airijoje, tačiau norint, kad jaunimas sugrįžtų, reikia jam sudaryti geriausias sąlygas dirbti, nes žmonės parvyksta į Lietuvą ne poilsiauti. Simboliškai 2012 metų gruodį Lietuvos gyventojų skaičius dėl tarptautinės migracijos sumažėjo vos 714 žmonių. Tokio menko gyventojų sumažėjimo dėl tarptautinės migracijos Lietuvoje nebuvo nuo pat 2004-ųjų, kai įstojome į ES. Belieka tikėtis, kad ši tendencija nenutrūks ir mano optimistinė prognozė “nueis Dievui į ausį”.

•

Seimo tribūna

Atkalbinėčiau nuo gimdymo namuose Su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto bei Vaiko gerovės parlamentinės grupės nare socialdemokrate Giedre Purvaneckiene kalbamės apie aistras visuomenėje keliančias diskusijas dėl moterų galimybės rinktis: gimdyti ligoninėje ar namuose.

- Esate ne tik politikė - išauginote du vaikus, tris anūkes. Kaip vertinate gimdymą namuose?

- Atsakyčiau vienu žodžiu - neigiamai. Žinoma, tik medikai gali tiksliai išvardyti visus gimdyvėms ir naujagimiams gresiančius pavojus, tačiau dauguma žmonių supranta, kad gimdyti namuose, ir dar be profesionalios pagalbos, - labai rizikinga. Tai sakau ne kaip medikė, o kaip socialinių mokslų atstovė. Tereikia prisiminti ir įvertinti kelių šimtmečių istoriją. Koks buvo kūdikių ir gimdyvių mirtingumas anksčiau? Ar norėtume grįžti į tuos laikus?

- Teko girdėti, kad skaudžių atvejų buvo ir jūsų giminėje. Regis, ir pati turite dėkoti medikams už gyvybę?

- Mano mamos sesuo mirė gimdydama, nes neturėjo galimybės nuvykti į ligoninę. Penki vaikai liko našlaičiai. Jeigu mama nebūtų nuvažiavusi manęs gimdyti į Kauną (Vilniuje po karo dar nebuvo ligoninės su gimdymo skyriumi), vargu ar namų sąlygo-

Dainiaus Labučio nuotrauka

G.Purvaneckienė: “Mane labiausiai stebina, kad “didieji gyvybės gynėjai”, pasisakantys net prieš kontracepciją, gindami spermatozoidų interesus, palaiko gimdymo namuose idėją ir negina vaiko interesų.” mis būtų mane atgaivinę. Mano abu gimdymai taip pat buvo komplikuoti, abiem atvejais reikėjo gydytojų pagalbos. Todėl niekuomet nepatarčiau nei savo dukrai, nei marčiai gimdyti namuose, visomis išgalėmis stengčiausi nuo to atkalbėti.

- Tačiau yra moterų, kurios mano, kad kaip tik ligoninėse joms ir kūdi-

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

kiams gresia įvairūs pavojai. Kodėl valstybė nenori leisti joms pasirinkti?

- Aš, moteris, prisimenu savo nėštumus ir tuometę savo būseną. Tuo periodu moteris būna ypač jautri, ją labai nesunku sujaudinti, įtikinti, paveikti. Neabejoju, kad taip atsitinka daliai tų moterų, kurios nutaria gimdyti namuose. Kitaip sunku supras-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

ti, kaip blaiviai mąstanti motina galėtų rizikuoti savo vaiko sveikata ar gyvybe. Beje, mane labiausiai stebina, kad “didieji gyvybės gynėjai”, kurie pasisako net prieš kontracepciją, gindami spermatozoidų interesus, palaiko gimdymo namuose idėją ir negina vaiko interesų.

- Ką turite omenyje, kalbėdama apie įtaką nėščioms moterims?

- Manau, šios naujos mados atsiradimą lėmė kažkieno (tik ne pačių motinų) slapti interesai. Juk dažniausiai už visokių panašių judėjimų, ideologijų kyšo komercinių interesų ausys. Galbūt kažkas nori išplėsti privačią mediciną į šią sritį. Gali būti dar blogiau. Nepasižymiu perdėtu įtarumu, tačiau nesant griežto reglamentavimo susidaro sąlygos veikti nusikalstamoms struktūroms. O kai žinai, kad didžiausią pelną jos gauna iš prekybos narkotikais, ginklais ir žmonėmis, ne taip sunku numanyti, kad čia joms - puikiausia niša.

- Kalbėdamos apie gimdymo namuose pranašumus, moterys argumentuoja, kad toks įvykis labai suartina šeimą?

- Negaliu tam nei pritarti, nei nepritarti. Visų pirma, ir gimdant ligoninėje yra galimybė dalyvauti tėvui.

Mano anūkės irgi gimė dalyvaujant mano sūnui, nors aš to taip pat nelabai suprantu. Ar tai padeda šeimos santykiams? Nežinau. Tikriausiai niekas neturi statistikos, kiek išsiskyrė šeimų, kuriose moterys gimdė daly-

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

vaujant tėvui, ir kiek iširo tokių, kur gimdė nedalyvaujant. Bet tikrai žinau, kad skiriasi ir tos šeimos, kur tėvai dalyvavo gimdyme. Laimei, mano sūnaus šeima darni.

- Ar manote, kad gimdymą namuose reikia drausti?

- Manau, reikėtų leisti, bet labai griežtai reglamentuoti. Juk valstybė turi ginti vaikus, net jei patys tėvai sukelia jiems pavojų.

- Kaip gimdymas namuose turėtų būti reglamentuojamas?

- Neseniai parlamentinių tyrimų skyrius mums parengė informaciją apie šalis, kur gimdymas namuose leidžiamas ir reglamentuojamas. Šie duomenys tik patvirtino mano mintis, kaip reiktų tą sritį apibrėžti. Visų pirma, gimdyti namuose leidžiama tik toms moterims, kurios nėštumo metu lankosi sveikatos priežiūros įstaigose, ir oficialūs tyrimai leidžia prognozuoti, kad gimdymas vyks be komplikacijų.

Moterys turi gauti leidimą. Antras dalykas, priimti gimdymą turi teisę tik profesionalai - akušeriai ar gydytojai.

Jie turi turėti leidimus tai daryti.

Nesileisdama į detales, manau, kad šie du dalykai turėtų sumažinti pavojų motinos ir vaiko gyvybei bei sveikatai, taip pat užkirsti kelią rizikai, kad iš gimdymų namuose verslo bandys pasipelnyti nusikalstamos struktūros.

•

Seimo narę kalbino JURGA TVASKIENĖ

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 03 19 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Patarėjai sklaidys galimų protekcijų šešėlius majai tarybai suteiktos pernelyg siauros funkcijos, o veikla esą tik vienkartinė.

“Tai - institucija skambiu pavadinimu.

Keistai atrodo, nes taryba turėtų domėtis visais centrinio banko veiklos klausimais, o ne tik siauru personalijų klausimu”, - sakė R.Vainienė.

Ji irgi neatmeta galimybės, kad per Patariamąją tarybą LB valdybos pirmininkas mėgina apsidrausti. “Net jeigu jis nori apsidrausti, gerai, kad bent tokiu būdu tai daro. Nesmerkčiau, kad įtraukiama daugiau žmonių į kandidatūrų siūlymą”, - pabrėžė ekonomikos ekspertė.

TOMAS BAŠAROVAS

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas naujų prievaizdų paieškoms pasitelkė patarėjus. Manoma, kad tai išplės kandidatų į LB valdybą sąrašą ir drauge padės jos pirmininkui apsisaugoti nuo galimų įtarimų proteguojant sau artimus žmones.

LB valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas sukūrė iki šiol nematytą naujadarą Patariamąją tarybą, kuri teiks siūlymus ir rekomendacijas dėl kandidatų į centrinio banko valdybą. Jau šią savaitę į pirmąjį posėdį aptarti, kas galėtų užimti kadenciją baigusio LB valdybos nario Audriaus Misevičiaus kėdę, rinksis Lietuvos mokslų akademijos ir jos prezidiumo narys profesorius Vladas Algirdas Bumelis, Vilniaus universiteto profesoriai Jonas Čičinskas ir Romas Lazutka, dienraščio “Verslo žinios” vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

Ekonomikos ekspertai iš esmės teigiamai vertina, kad į LB valdybos narių atranką įtraukiama daugiau žmonių.

Tačiau naujovė kelia ir abejonių - esą tai tėra centrinio banko vadovo V.Vasiliausko noras apsidrausti, kad jis ateityje nebūtų kaltinamas protegavimu.

Perimant žlugusio Ūkio banko kontrolę virš vyriausiojo šalies bankų prievaizdo susitvenkė įtarimų debesis, esą jis galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus. Šiuo metu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija V.Vasiliausko prašymu tiria jo elgesį dėl Ūkio banko laikinojo administratoriaus paskyrimo ir teisinių paslaugų sutarties sudarymo su advokatų kontora “Raidla, Lejins & Norcous”.

Kvepia biurokratija Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojas, Li-

Įstatymams neprieštarauja

Patariamoji taryba suburta paties LB vadovo V.Vasiliausko iniciatyva. beralų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas LB sudarytą Patariamąją tarybą vertina skeptiškai. “Mano nuomone, tai perteklinis dalykas. Lemiamą sprendimą vis tiek priima centrinio banko valdybos pirmininkas ir jį teikia prezidentei. Nemanau, kad tam dar reikalingas koks nors patariamasis organas”, LŽ sakė parlamentaras.

K.Glaveckas abejoja, ar iš Patariamosios tarybos bus naudos ieškant tinkamiausių kandidatų į LB valdybos narius. “Jis (V.Vasiliauskas - aut.) turi gana daug žmonių savo aparate ir kitur, pats žino visą aplinką”, - teigė politikas. K.Glaveckas įsitikinęs, kad patarėjai turės paisyti centrinio banko valdybos pirmininko nuomonės, todėl didelės įtakos neturės. “Patariamosios tarybos uždavinys man kvepia biurokratizmu. Juk ji nepasakys, kad tas kandidatas tinka, o tas netinka. Patariamasis balsas - tai patarimas, bet ne sprendimas”, - pažymėjo Seimo BFK pirmininko pavaduotojas.

Atsakomybės neišvengs Finansų analitikas Valdemaras Katkus įsitikinęs, kad LB, steigdamas Patariamąją tarybą, žengė sveikintiną žingsnį. Jo teigimu, taip rasis galimybė išplėsti kandidatų į LB valdybos narius sąrašą. “Kuo daugiau žmonių dalyvaus atrankoje, tuo geresnis kandidatas atsiras”, - LŽ sakė V.Katkus.

Be to, centrinio banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas, pasak V.Katkaus, galės apsisaugoti nuo kaltinimų,

dės eliminuoti tą asmeniškumų klausimą”, - tvirtino finansų analitikas. Tačiau atsakomybės dėl teikiamų kandidatų V.Vasiliauskas neišvengs. “Atsakomybę vis tiek prisiims tas, kuris dės parašą”, pažymėjo V.Katkus.

Institucija skambiu pavadinimu Nepriklausomą ekonomikos ekspertę Rūtą Vainienę stebina, kad Patariamoji taryba sudaryta LB. “Jeigu ši taryba teikia tik patarimus dėl kandidatų

R.Vainienė: “Keistai atrodo, nes Patariamoji taryba turėtų domėtis visais centrinio banko veiklos klausimais, o ne tik siauru personalijų klausimu.” kad esą “kviečiasi savo draugus”. “Buvo panašių kaltinimų dėl Ūkio banko, kad sudarė sutartį ne su ta advokatų kontora. Įsivaizduoju, kad tai (Patariamosios tarybos atsiradimas - aut.) pa-

personalijų, ji turėtų būti sudaryta prie prezidentūros. Juk prezidentė dekretu skiria valdybos narius, ji yra atsakinga”, LŽ dėstė R.Vainienė.

Be to, jos teigimu, suburtai Pataria-

LB Komunikacijos departamento direktoriaus Giedriaus Simonavičiaus teigimu, suburti Patarėjų tarybą yra banko valdybos pirmininko V.Vasiliausko iniciatyva. “Visuomenėje autoritetą turintys patarėjai padės įvertinti kandidatus, jų profesines ir asmenines savybes, reputaciją, tačiau galutinį sprendimą priims pats valdybos pirmininkas”, - LŽ sakė jis.

Nors Lietuvos banko įstatyme nenumatytas joks patariamasis organas, kuris teiktų rekomendacijas dėl centrinio banko valdybos narių kandidatūrų, tai teisės aktams, anot G.Simonavičiaus, neprieštarauja. “Šios tarybos sudarymas atitinka teisinį reglamentavimą, kuriame nenumatyta draudimų visuomeniniais pagrindais sudaryti veikiantį patariamąjį organą”, - aiškino LB atstovas. Į Patariamąją tarybą pasitelkti kvalifikuoti ir nepriekaištingą reputaciją turintys visuomenės autoritetai. Jiems esą bus patikėta informacija tik apie galimus kandidatus į LB valdybos narius, jokia slapta informacija patarėjams nebus prieinama. “Be to, darbo reglamente numatyti tarybos narių įsipareigojimai neatskleisti neskelbtinos su kandidatūromis ar diskusijomis apie kandidatus susijusios informacijos”, tikino G.Simonavičius.

•

Seime Vytautui teks palaukti Jogailos RAIMONDA RAMELIENĖ

Praėjus beveik dvejiems metams, kai tautos atstovybę papuošė pirmas Žalgirio mūšio scenas vaizduojantis vitražas, parlamento kanceliarija paskelbė konkursą antram meno kūriniui įsigyti. Metus šio užsakymo kantriai laukęs garsus vitražo meistras Kazys Morkūnas teigia, jog dabar teks pakentėti Seimui.

Neseniai 88-erių sulaukęs menininkas šiandien turi kitą įdomų užsakymą, kuriam įgyvendinti prireiks metų.

K.Morkūnas prognozavo, kad antra “Žalgirio mūšio” dalis galėtų pasiekti Seimą ne anksčiau kaip po poros me-

K.Morkūnas: “Metus mane “džiovino”, vis žadėjo, kad tuoj tuoj pasirašys sutartį.

Visi mano darbai buvo sustoję.” tų. Pagal pirminį planą tai turėjo įvykti jau pernai. Pagrindinė 25 kvadratinių metrų pirmo vitražo figūra Vytautas Didysis, antrame kūrinyje garbingiausia vieta turėtų būti skirta Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Jogailai.

Biudžetui nekainuos Seimo kancleris Jonas Milerius pasakojo, kad paskelbti konkursą meno kūriniui įsigyti buvo vėluojama dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, per tą laiką pasikeitė įstatymai, todėl teisininkai ilgai užtruko aiškindamiesi, kaip tokį pirkimą tinkamai įforminti teisiškai. Be to, prieš skelbiant konkursą stengtasi sukaupti šiek tiek lėšų. “Biudžetui vitražas nieko nekainuos. Viską apmokėsime iš Seimo kanceliarijos uždirbtų pinigų”, - tikino J.Milerius. Pasak jo, pirmas vitražas atsiėjo apie 100 tūkst. litų, ne mažiau turėtų kainuoti ir antras.

J.Milerius sutiko, kad “meno kūrinio paslaugų pirkimas” gal ir nėra visiškai logiškas dalykas, tačiau to reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymas.

Paklaustas, ką darys, jei konkursą laimės kuris nors kitas menininkas, o ne K.Morkūnas, kancleris tokios situacijos neatmetė.

“Bijau, kad kas nors panašaus gali įvykti. Nors mūsų įsigytas darbas unikalus, sunku patikėti, jog galėtų atsirasti kitas toks siūlymas”, - sakė jis. Kanclerio žodžiais, būtų idealu, jei antrą diptiko dalį pavyktų sumontuoti iki kitų metų liepos, kai minima Žalgirio mūšio sukaktis. “Bet turėdamas galvoje profesoriaus amžių ir didelį užimtumą, prognozuoti tikrai nenoriu”, - pridūrė jis.

Turi kitą užsakymą LŽ vakar kalbintas K.Morkūnas neslėpė nuoskaudos dėl Seimo kanceliarijos elgesio. “Metus mane “džio-

vedančių į istorinę Kovo 11-osios salę, atsirado vitražas “Šventė”.

Sprendimą dėl Žalgirio mūšio įamžinimo parlamento rūmuose Seimo valdyba priėmė 2010-aisiais.

Nevykusi vieta

Antra vitražo “Žalgirio mūšis” dalis Seimą galėtų pasiekti ne anksčiau kaip po poros metų. / Romo Jurgaičio nuotraukos vino”, vis žadėjo, kad tuoj tuoj pasirašys sutartį. Visi mano darbai buvo sustoję. Bet dabar jau Seimo užsakymą atidėsiu ateičiai”, - kalbėjo profesorius. Jis pasakojo, kad antros “Žalgirio mūšio” dalies parengiamieji darbai baigti seniai, natūralaus dydžio piešiniai suguldyti dirbtuvėje. “Seime sumontuoti antrą vitražą užtruktų daugiau kaip pusę metų. Tačiau iki kitų metų liepos tikrai nespėsiu, nes pradėjau kitą labai įdomų darbą - 10 metrų aukščio erdvinį kabantį vitražą”, - LŽ aiškino K.Morkūnas.

Menininkas prisiminė, kad idėja vit-

ražuose įamžinti Žalgirio mūšį kilo beveik prieš tris dešimtmečius, kai dar buvo statomas parlamento pastatas.

Tačiau jos teko atsisakyti, nes tuometė vadovybė pareikalavo greta įamžinti sovietų simbolius. Anot profesoriaus, padedant rūmų architektams Algimantui ir Vytautui Nasvyčiams pavyko priimti kitą siūlymą. “Pagalvojome, negi šlovinsime tą sovietinę istoriją.

Mums pasisekė įtikinti, kad reikia ko nors linksmesnio, susijusio su jaunimu, pavasariu, šokiu”, - sakė K.Morkūnas. Taip atsisakius Žalgirio mūšio Seimo pirmuosiuose rūmuose, šalia laiptų,

Žinomam vitražo meistrui labiausiai apmaudu, kad jis negalėjo įgyvendinti savo svajonės ten, kur norėjo.

Profesorius teigė, jog visi su Žalgirio mūšiu susijęs projektai buvo pritaikyti Seimo pirmiesiems rūmams. Tačiau užprotestavus Kultūros paveldo komisijai minčių papuošti istorinio kultūros paveldo objekto statusą turintį statinį teko atsisakyti. Taip ir liko neįgyvendinta dailininko idėja vitražuose pavaizduoti Lietuvos nepriklausomybės kovas ir rezistenciją. “Labai apmaudu.

Neleido sovietmečiu, neleidžia ir dabar. Absurdiška, kai autorius negali prisiliesti prie savo darbo”, - piktinosi K.Morkūnas.

Profesoriaus nuomone, antrieji Seimo rūmai, kuriuose “įkurdintas” jo “Žalgirio mūšis”, nėra itin vykusi vieta. Anot menininko, keičiant vietą teko dirbti labai sparčiai, ieškoti naujų sprendimų. “Per keturis mėnesius turėjau parengti brėžinius, piešinius ir jau dirbti su medžiaga. Tai nenatūralu”, - kalbėjo vitražo meistras ir juokavo “dabar esąs ant bangos”. Prieš porą savaičių už Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčiai sukurtus 18 vitražų jam buvo įteikta Vyriausybės meno ir kultūros premija.

•

4

2013 03 19 Lietuvos žinios

Dienos temos

Marijampolės valdininkų armija didėja narys “tvarkietis” Rolandas Jonikaitis juokavo, kad norinčiųjų dirbti merijoje yra kur kas daugiau nei darbo vietų. “Nelabai suprantu, iš kur naujiems etatams bus imami pinigai. Patvirtintame šių metų savivaldybės biudžete tam lėšų nenumatyta”, - sakė jis.

Kito tarybos nario konservatoriaus Petro Pavilonio teigimu, Marijampolės merijos užmojuose esama ir daugiau neaiškumų. “Vaikų teisių apsaugos skyriui teismuose gali atstovauti Teisės departamento teisininkai - jų yra ne vienas. Labai keista, kad būrio specialistų reikės prižiūrėti daugiabučių renovacijai ir juos teks išlaikyti iš biudžeto lėšų, kai kiekviename renovavimo projekte būna numatyta pinigų ir jam administruoti”, - pabrėžė P.Pavilonis.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Nors Marijampolės savivaldybėje per pastaruosius penkerius metus gyventojų sumažėjo beveik aštuoniais tūkstančiais, vietos valdžios noras gausinti iš mokesčių mokėtojų išlaikomų valdininkų armiją išliko.

Kovo 25 dieną vyksiančiame Marijampolės savivaldybės tarybos posėdyje numatyta patvirtinti, kad merijoje valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gali būti 280. Iki šiol dirbti galėjo 265.

Gyvybiškai reikalingi Kaip aiškino Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Metas Ražinskas, daugiausia naujų steigiamų etatų turėtų būti skirta daugiabučių atnaujinimo programos įgyvendinimui prižiūrėti. Mat pagal Aplinkos ministerijos iniciatyva parengtą naują programos įgyvendinimo modelį šioje srityje numatyta gerokai padidinti savivaldybių vaidmenį. Jos galėtų pačios pradėti rengti energinio efektyvumo didinimo programas, kurios apimtų ne tik daugiabučius namus, bet ir kitos paskirties pastatus. Be to, Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas numato, kad bendrijų valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę turi vykdyti savivaldybės įgalioti asmenys.

Iš 15 naujų steigiamų etatų vienas bus skirtas civilinės saugos specialistui, nes nuo šių metų savivaldybėms perduota daugiau šios srities funkcijų. Dar dvi naujos darbo vietos atsiras Vaikų teisių apsaugos skyriuje.

Kaip tikino M.Ražinskas, naujiems

Gausėjimo link

Marijampolės merijoje daugėjant valdininkų, jie po vienu stogu nebesutelpa. / Kazio Kazakevičiaus nuotrauka etatams Vaikų teisių apsaugos skyriuje jau yra skirta lėšų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, civilinės saugos specialisto etatui - iš Vidaus reikalų ministerijos. Savivaldybės biudžeto pinigai neva bus panaudoti steigiant tik tas pareigybes, kurios reikalingos vykdant priežiūros funkcijas, susijusias su daugiabučių atnaujinimu.

Priimti neskubės Kiek kitokią versiją LŽ pateikė Marijampolės meras socialdemokratas Vidmantas Brazys. Jis teigė, jog merijos darbuotojų skaičiaus didinimas dar nereiškia, kad jau kitą dieną bus įsteigti nauji etatai ir priimami dirbti žmonės. Anot V.Brazio, daugiabučių at-

R.Jonikaitis: “Nelabai suprantu, iš kur naujiems etatams bus imami pinigai. Patvirtintame šių metų savivaldybės biudžete tam lėšų nenumatyta.” naujinimo programos įgyvendinimo priežiūrai tikrai nebus skirta tiek etatų, kiek gali pasirodyti pagal tarybos nariams pateiktą projektą. Dalis etatų turėtų atitekti Igliaukoje ir Netičkampyje įkurtiems socialinės rizikos šeimų paramos centrams. “Juose etatai reikalingi, nes tai numatyta projektuose, pagal kuriuos tie centrai įkurti gavus europinių lėšų. Tačiau tai bus “tušti” etatai, į juos priimti žmonių nesame numatę”, - sakė meras.

Jis tikino, kad naujų darbuotojų nebus priimama tol, kol nebus skirta lėšų jiems išlaikyti, nes pagal pareigas jie turėtų atlikti valstybės savivaldybėms perduotas funkcijas. Tad ir pinigų tikimasi iš valstybės.

Įžvelgia daug neaiškumų Ar pagausės Marijampolės valdininkų būrys, priklausys nuo vietos politikų malonės. Kai kurie jų neslepia esantys nusiteikę skeptiškai. Tarybos

Marijampolėje valdininkų skaičių norima didinti tuo metu, kai savivaldybėje labai sparčiai mažėja gyventojų. 2008 metais Marijampolės mieste ir aplinkiniuose kaimuose bei miesteliuose gyveno apie 68,9 tūkst. žmonių, pernai - apie 60,5 tūkstančio. Gausėja pensinio amžiaus gyventojų, o vaikų mažėja. Tačiau svarstydama šių metų vietos biudžetą, savivaldybės taryba administracijai išlaikyti nutarė skirti beveik trečdaliu milijono litų daugiau nei pernai.

Iš viso valdininkams išlaikyti atseikėta apie penktadalį visų planuojamų išlaidų, kurios šiemet sudarys 128 mln. litų ir bus beveik 10 mln. litų mažesnės, negu buvo pernai.

Marijampolė - ne vienintelė savivaldybė, kurioje mažėjant gyventojų didėja valdininkų armija. Bent po keletą naujų pareigybių šiemet turėtų atsirasti Pakruojo rajono, Kauno miesto ir kitų savivaldybių administracijose.

•

Trumpai KANDIDATUOS V.LANDSBERGIS Irenai Degutienei vakar pareiškus, kad ji nekandidatuos po mėnesio vyksiančiuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose, iššūkį dabartiniam TS-LKD lyderiui Andriui Kubiliui žada mesti partijos patriarchas, buvęs ilgametis jos vadovas europarlamentaras Vytautas Landsbergis. “Pamačiau, kad iš kovos pasitraukus I.Degutienei rinkimai gali būti tik visiškas formalumas, gali neįvykti net debatai apie partijos padėtį ir ateitį. Todėl pasiunčiau žinutę, kad priimu mane iškėlusių skyrių siūlymą”, - portalui lzinios.lt vakar sakė V.Landsbergis.

Paklaustas, ar kova tarp jo ir buvusio premjero A.Kubiliaus negrėstų TS-LKD skilimu, V.Landsbergis atsakė esąs ramus dėl partijos vienybės. Jis sieks, kad vidinė rinkimų kampanija išjudintų partijos narius iš tam tikros stagnacijos. Kiek anksčiau pirmadienį norą dalyvauti partijos pirmininko rin-

kimuose pareiškė ir TS-LKD pirmininko pavaduotojas Valentinas Stundys.

LAIMĖJO KAIRIEJI Tris laisvas Seimo narių vietas turėtų užimti “tvarkietis” kelių inžinierius Algimantas Dumbrava, socialdemokratas miškininkas Kazys Grybauskas ir socialdemokratas ekonomistas Aleksandras Zeltinis. Zarasų-Visagino apygardoje daugiausia balsų - 6924, arba 68,93 proc., - surinko A.Dumbrava. Jis aplenkė socialdemokratą Nikolajų Gusevą, kuris gavo 2973, arba 29,6 proc., balsų. Ukmergės apygardoje K.Grybauskas, surinkęs 5606, arba 61,27 proc., balsų, aplenkė konservatorę Janiną Galiauskienę. Už ją balsavo 3378, arba 36,92 proc., rinkėjų. Biržų-Kupiškio apygardoje laimėjo A.Zeltinis, gavęs 5598, arba 58,43 proc., balsų. Jo varžovas “darbietis” Ritas Vaiginas surinko 3983, arba 41,57 proc., balsų. www.lzinios.lt, BNS

Dėl mylimo tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorių ROLANDĄ MASILEVIČIŲ.

Vilniaus RAAD kolektyvas

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimo Tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių JONĄ MILIŲ.

Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas

2013 03 19 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

A.Kubiliaus Vyriausybė kaltinama vagyste •1p.

Atkelta iš

2009-ųjų sausio pradžioje apsilankęs Ūkio ministerijoje (ŪM) verslininkas teigia išgirdęs svarstymus, kad įsibėgėjančios krizės akivaizdoje darbą pradedančiai naujai Vyriausybei bei ŪM ypač aktualu skatinti eksportą ir pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, megzti tarptautinius ryšius. Tąkart jo neva buvo paprašyta prisidėti savo gebėjimais ir kontaktais.

“Sveiki, Kazimierai, analizuojame paties popierius, tuojau grįšim pas Jus su komentarais. Kartu norėjau paprašyti pasižiūrėti į prisegtą popierių. Čia dar juodraštis, kurį per kelias dienas norime paruošti iki tokio lygio, kad būtų galima jį rodyti viešai diskusijai. Jei turėtumėt laiko pasižiūrėti į paties dokumento stilistiką ir svarbiausias mintis dėl eksporto ir investicijų įrašyti kaip siekiamus sprendimus, būtume Jums labai dėkingi”, - elektroniniu laišku su ŪM rekvizitais 2009-ųjų vasarį į K.Venslauską kreipėsi tuometis ūkio viceministras Rimantas Žylius.

Tų metų vasarį paprašytas R.Žyliaus, konsultantas ŪM rengiamoje apskritojo stalo diskusijoje su verslininkais pristatė pagrindines kryptis, kurios padėtų Vyriausybei skatinti eksportą. Tarp jų - galimybę ieškoti naujų rinkų, bendradarbiaujant su vadinamąja GCC Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryba, bei kurti Eksporto ir tiesioginių užsienio investicijų skatinimo agentų (vėliau pavadintų “Verslo angelais”) modelį.

Jo teigimu, dalis šių siūlymų buvo įgyvendinti, bet - kaip pačios Vyriausybės darbo vaisius. Tas pats, K.Venslausko teigimu, atsitiko su jo parengta ir Vyriausybei pateikta “Lietuvos identiteto strategija 2020”, kurią premjeras A.Kubilius kaip naują sumanymą pristatė 2009-ųjų spalį.

Žadėjo pareigas Iš politikų, valdininkų ir K.Venslausko susirašinėjimų tampa akivaizdu, kad konsultantui, kurio patarimų tuo metu aktyviai siekta, žadėtas ne tik finansinis atlygis, bet ir aukšti postai Vyriausybėje ar jai pavaldžiose institucijose.

“Turėjome keletą pokalbių su ministru (D.Kreiviu - aut.) ir Kęstučiu (premjero patarėju K.Škiudu - aut.) dėl Jūsų įsitraukimo į ministerijos didžiulius darbus, tad norėčiau parašyti, prie kokių minčių priėjome. Šiandien mes neturime tinkamo lygio pareigų, kurias pačiam galėtume pasiūlyti. Vakar buvo atmestas prezidento veto, kuriuo nuo liepos ministerija galės turėti keturis viceministrus, paskirstytus sritimis, o tam laikui reformuota ministerija galės turėti platesnį ir stipresnį politinį aparatą. Tad vėliau turėsime gerokai daugiau laisvės ir galimybių. Tačiau pačio dalyvavimą mes norėtume matyti kiek galima greičiau”, - 2009ųjų kovo 11 dieną verslininkui rašė viceministras R.Žylius.

Netrukus bendravimą su K.Venslausku perėmęs ūkio viceministru paskirtas Arnoldas Burkovskis 2009-ųjų rudenį rašė apie kitas galimas konsultanto pareigas. Ūkio bei Užsienio reikalų ministerijoms pagal K.Venslausko siūlymus aktyviai nagrinėjant galimybę Baltijos ir Vyšegrado šalims bendradarbiauti su arabų bloku, lyderystę šiame procese prisiimant A.Kubiliui, A.Burkovskis prabilo apie konsultanto skyrimą Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) projektų vadovu.

“Tam, kad įgyvendintume projektą, pačiam būtų pasiūlyta įsidarbinti pilnu etatu (galima nuo spalio 3 d.) projektų vadovu LEPA, vėliau - jau įgy-

Tuometis ūkio ministras D.Kreivys ir jo pavaduotojas R.Žylius dabar purtosi pažinties su konsultantu, kurio pagalba džiaugėsi 2009-aisiais.

Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

vendinus projektą - pereinant į EL (“Eksportuojanti Lietuva”). Projekto rengėjas bus LEPA. Su Laura Guobužaite (VšĮ “Investuok Lietuvoje” direktoriaus pavaduotoja - aut.) reiktų suderinti įsidarbinimo detales”, - 2009 metų rugsėjo 21 dieną rašė A.Burkovskis. Šiuo metu Turto bankui vadovaujantis A.Burkovskis tvirtina, kad K.Venslausko pasiūlymai ŪM niekada nebuvo vertinami rimtai. “Juo mėtėsi kaip karšta bulve. Niekas juo per daug nepatikėjo, tai bandydavo pas vienus, tai pas kitus nusiųsti”, - sakė buvęs ūkio viceministras.

Prisiminti nenori Bendradarbiavimo su K.Venslausku purtosi ir K.Škiudas, 2009-aisiais ne tik žarstęs jam komplimentus, šeimos vardu sveikinęs įvairiomis progomis, bet ir smulkiai informuodavęs apie Vyriausybės ir premjero A.Kubiliaus žingsnius.

Apie asmeninius santykius su K.Venslausku atsisakantis kalbėti K.Škiudas LŽ tvirtino nežinąs, apie kokį intelektinės nuosavybės pasisavinimą K.Venslauskas kalba. “Kiek su juo esu bendravęs, jis visada sakydavo, kad iš jo kažką pavogė. Aš tų kalbų niekada iki galo nesupratau, bet kad paskui mus kaltins, kad mes pavogėme, tai tegu parodo, kur kas turi tą nuosavybę paėmęs”, - vakar LŽ aiškino jis.

Klausimai apie bendradarbiavimą su K.Venslausku nepatinka ekspremjerui A.Kubiliui. “Jokių santykių nebuvo. Bet žinau tuos raštus, jie kartojasi jau 4-5 metai. Aš tikrai neturiu ką šitoje vietoje komentuoti, nes tikrai žinau, kad niekuo nesame nusižengę”, - teigė jis LŽ.

Kad A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė su K.Venslausku vis dėlto palaikė kontaktus, TS-LKD atstovams, regis nebuvo paslaptis. Tuometis Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma, į kurį, pasijutęs nustumtas nuo parengtų projektų, kreipėsi K.Venslauskas, 2009-ųjų rugsėjį jam rašė:

J.Butkus: “Šio klausimo imsis aukšto lygio Vakarų teisininkai, išmanantys arbitražo vingrybes. Tokiu atveju Lietuva neturi jokių šansų laimėti.”

“Gerbiamas Kazimierai, ačiū, kad nuoširdžiai atpasakojote mūsų Vyriausybės kontaktų su Jumis istoriją. Vis dėlto aš dar turiu tam tikrą viltį, kad Ūkio ministerijos vadovai gerbs duotą žodį ir bent iš dalies vykdys duotus įsipareigojimus.”

Vakar J.Razma LŽ tvirtino, kad šis laiškas tebuvęs “mandagus atsakymas”. “Teoriškai visi žino apie jo esamas pretenzijas, bet detaliau negalėčiau pasakyti, kiek jo nusiskundimai pagrįsti”, - teigė politikas.

Siekia teisybės K.Venslauskas, šiuo metu svarstantis galimybę skųsti Lietuvos veiksmus tarptautiniam arbitražui, tvirtina, kad labiausiai nori aiškumo ir vis dar tikisi, jog pavyks susitarti su naująja Vyriausybe, vadovaujama A.Butkevičiaus.

“Noriu, kad būtų atkurta teisybė, pripažintas mano indėlis į Lietuvos plėtotus projektus. Nežinau, ar dar galima atnaujinti A.Kubiliaus Vyriausybei pristatytą idėją dėl bendradarbiavimo su arabų šalimis. Ji Lietuvai būtų atnešusi mažiausiai kelis milijardus eurų pelno, nebūtų reikėję kelerius metus brangiai skolintis, verslui galėjo atsiverti naujos rinkos. Deja, ne paslaptis - tų šalių vadovai turi informacijos apie neigiamus Lietuvos veiksmus ir jaučiasi įžeisti, o Lietuva savo ruožtu yra per maža, kad viena, be partnerių iš kitų šalių, galėtų įgyvendinti tokius projektus”, - kalbėjo jis.

Premjeras A.Butkevičius į susiklos-

K.Venslauskas tvirtina galėjęs padėti užmegzti A.Kubiliaus Vyriausybei pelningus kontaktus su arabų šalimis. / Asmeninio albumo nuotrauka čiusią situaciją žiūri rimtai. “Informaciją gavau, bet dar nespėjau su ja gerai susipažinti. Aišku, ji bus išana-

lizuota, apsvarstyta ir įvertinta. Mes žiūrime į priekį, bet tai, kas buvo, irgi įvertiname”, - teigė jis.

•

6

2013 03 19 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Airiai važiuoja dirbti į Australiją Gimtojoje šalyje darbo nerandantys airiai naujus namus randa Australijoje. Jie džiaugiasi darbu ir gyvenimu pietų pusrutulio žemyne ir ketina jame pasilikti ilgiau.

Lietuvių imigrantai ypač pamėgo Airijos valstybę. Jie šioje saloje randa darbo ir įsikuria ilgesniam laikui. Tačiau ne visiems tautiečiams dėl ekonomikos krizės Airijoje pavyksta įsidarbinti. Saloje nedarbo lygis siekia 14 proc., ir net patys airiai priversti migruoti iš gimtosios šalies. Airių emigrantai - ne naujiena.

Jie išsibarstę Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje. Pastaruoju metu airiai ypač pamėgo Australiją. Šioje valstybėje dažniausiai jie dirba sezoninį darbą, o kai kurie jų pietų pusrutulio žemyne randa ir ilgalaikį nuolatinį darbą.

Trumpalaikis darbas Australijoje yra viena didžiausių airių imigrantų bendruomenių. Ši bendruomenė švenčia šalies nacionalines šventes, ypač Šv. Patriko dieną. Šventės metu airių pamėgtame Sidnėjaus “Cock’n’Bull” bare liejasi “Guinness” alus, plevėsuoja Airijos trispalvė ir skamba keltų muzika. Airiai linksminasi. Jie surado naujus namus ir naują darbą už kelių tūkstančių kilometrų nuo tėvynės.

“Savo tėvynėje ilgą laiką neturėjau darbo, todėl išvykau į Australiją. Džiaugiuosi gyvenimu joje, tačiau kamuoja tėvynės ilgesys. Grįšiu namo, kai pagerės ekonominė situacija Airijoje”, - sakė 26 metų airė Annette Gallagher. Ji, gavusi trumpalaikę darbo vizą, atvyko į Australiją iš Belmuto. Imigrantė tris mėnesius dirbo viename Australijos kaime. Ji krovė bananus į dėžes ir nusprendė šalyje pasilikti ilgesniam laikui.

“Prasitęsiau trumpalaikę darbo vizą.

Planuoju Australijoje pabūti vienus metus”, - teigė A.Gallagher.

Tą patį darbą Tulio kaime Šiaurės Kvynslande dirba ir jos 28 metų draugė Nicola Dobbs. Airė uždirba 20 Australijos dolerių (56 litus) per valan-

Australijos airių bendruomenė linksmai šventė Šv. Patriko dieną. / AFP/Scanpix nuotraukos

Airiai yra darbštūs, atsakingi žmonės.

Darbdaviai jais patenkinti. dą ir džiaugiasi, kad jai pavyko rasti darbą. “Nors darbas ir nuobodus, tačiau džiaugiuosi, kad Australijoje galiu užsidirbti pragyvenimui. Mane gąsdina tik šalies gamta. Australijoje pilna nuodingų gyvačių ir vorų. Aš jų labai bijau”, pasakojo N.Dobbs.

Trumpalaikės vizos - vienos populiariausių tarp Airijos piliečių. 2009-2010 metais Australijos migracijos departamentas airiams išdavė beveik 15 tūkst. tokių vizų, o 2012 metais jų skaičius šoktelėjo beveik iki 26 tūkstančių.

Nauja emigracijos banga Padidėjęs trumpalaikių vizų išdavimas siejamas su naująja airių emigraci-

Trauksis iš politikos

jos į Australiją banga. Anksčiau airių emigrantai į Australiją plūdo XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje. Tuo metu, kaip ir dabar, Airiją kamavo ekonomikos nuosmukis.

Airijos centrinis statistikos biuras teigia, kad nuo krizės pradžios iki 2012 metų balandžio 87 tūkst. airių paliko savo gimtąją šalį. Tai beveik 2 proc. visų šalies gyventojų. Daugelis pasirinko Didžiąją Britaniją ir JAV, o Australija atsidūrė trečiojoje vietoje. Emigracija į pietų pusrutulio žemyną atspindi istorinius Airijos ir Australijos ryšius. XIX amžiaus pabaigoje beveik trečdalis Australijos gyventojų buvo kilę iš Airijos. Naujausio surašymo duomenimis, beveik 10 proc. australų teigė, kad jų protėviai buvo airiai.

Tačiau dabartinis airių antplūdis į Australiją siejamas ne vien su istoriniais ryšiais. Australijos darbo rinkai reikalingi nauji darbuotojai ir šią nišą užima airiai. Tik ne visiems airiams pietų pusrutulio žemyne pyragais kvepia. Nedar-

bas Australijoje siekia 5 proc., ir kai kurie atvykę airiai nesugeba įsidarbinti. “Į Australiją atvykau ieškodama darbo.

Deja, jo man nepavyko rasti. Turėjau susikrauti lagaminus ir parvykti namo”, sakė Mary O’Geady iš Korko. Ji viena iš nedaugelio nelaimingųjų, nes airių bendruomenėje nedarbo lygis siekia vos 2,4 procento.

“Sydneys’s Irish Echo” laikraščio redaktorius Lukas O’Neillas teigė, kad Australijos darbdaviai noriai priima airius į darbą. “Airiai yra darbštūs, atsakingi žmonės. Darbdaviai jais patenkinti, - tvirtino L.O’Neillas. - Airiai Australijoje sulaukia pagalbos ir iš draugų bei giminaičių. Jie padeda tautiečiams rasti darbo.”

Ilgalaikės darbo vizos Kai kurie airiai gauna ilgalaikes darbo vizas ir į Australiją atvyksta keleriems metams. Šios vizos ypač populiarios ekonomikos krizės laikotarpiu. Kasmet jų išduodama 74 proc. daugiau. Nuo

pasaulinės ekonomikos krizės pradžios 2008-2009 metais iki 2012 metų liepos vidurio ilgalaikių darbo vizų padaugėjo net 224 procentais.

Paklausiausios ilgalaikės profesijos dailidės, staliai ir inžinieriai. Šių profesijų atstovai iš Airijos išsibarstę visame žemyne. “Pagal ilgalaikę darbo vizą dirbu Naujojo Pietų Velso valstijoje. Tikiuosi Australijoje pasilikti bent ketverius metus. Šioje valstybėje planuoju susikurti naują gyvenimą”, - sakė stalius iš Dublino Gavinas Keane’as. “Airiai puikiai naudojasi ilgalaikių darbo vizų programa. Jiems išduodama daugiau šių vizų nei kinams, indams ar britams”, - tvirtino “Sydneys’s Irish Echo” laikraščio redaktorius L.O’Neillas.

Ilgalaikę darbo vizą gavo ir 27 metų logopedė iš Korko Emily Ahern. Ji Australijoje ketina pasilikti bent trejus metus ir ten siekti karjeros. “Mano tėvai labai sunerimo, kai pasakiau, kad ilgam išvykstu į Australiją. Tačiau už vandenyno geresnės karjeros galimybės. Tikiuosi įsitvirtinti Australijos darbo rinkoje ir sukurti šeimą šioje valstybėje”, - pasakojo E.Ahern. Logopedė mano, kad dėl sunkios ekonominės padėties Airijoje daug žmonių nesugeba rasti darbo. “Tėvynėje rasti darbo nepaprastai sunku. Jei jį randi, turi branginti ir nuolat jį dirbti. Airijoje prastesnės karjeros galimybės”, - pridūrė E.Ahern.

Dėl ilgalaikių darbo vizų imigrantams sunerimo Australijos vyriausybė.

Ji sugriežtino jų išdavimo tvarką, nes kai kurie darbdaviai pradėjo jomis piktnaudžiauti. Australijoje valdžia įžvelgė diskriminaciją darbo rinkoje, nes darbdaviai į darbą mieliau priimdavo užsieniečius nei vietos gyventojus.

Tačiau ilgalaikių vizų išdavimo sugriežtinimas kažin ar pažabos airių migraciją į Australiją. Daugelis jų patenkinti darbu ir į gyvenimą žvelgia optimistiškai. “Man čia patinka.

Kai baigsis mano darbo viza, į Australiją norėčiau sugrįžti ir vėl”, - sakė N.Dobbs.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

F.Hollande’o populiarumas smunka Visuomenės apklausa parodė, kad Prancūzijos prezidento Francois Hollande’o populiarumas ir toliau smunka. Jis atsidūrė tarp nemėgstamiausių šalies politikų.

H.Van Rompuy ragino balsuoti už jo šeimos narius. / AFP/Scanpix nuotraukos

Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas Van Rompuy paskelbė, kad pasitrauks iš politikos, kai 2014 metų pabaigojebaigsis jo mandatas Bendrijoje.

“Mano šeimos nariai bus politiniuose sąrašuose. Tie, kurie nori balsuoti už Van Rompuy, turės visas galimybes tai padaryti. 2014 metų pabaiga yra ir mano politinės karjeros pabaiga”, - sakė buvęs Belgijos premjeras.

65 metų H.Van Rompuy ES prezidentu tapo 2010 metais, o 2012-aisiais

buvo perrinktas dar dvejiems metams. Šiame poste galima dirbti tik dvi kadencijas iš eilės, tad kitų metų lapkritį H.Van Rompuy turės pasitraukti.

H.Van Rompuy šeimos nariai yra įsitvirtinę Belgijos politikoje. Hermano brolis Ericas yra flamandų parlamentaras, sūnus Peteris - aktyvus olandiškai kalbančios Flandrijos krikščionių demokratų partijos narys, o sesuo Tine dalyvavo keliuose rinkimuose kaip kairiųjų kandidatė. H.Van Rompuy žmona Geertrui yra vietos valdžios politikė ir aktyviai dirba viename Briuselio priemiestyje.

•

Prancūzijos prezidento F.Hollande’o populiarumas šalyje kovo mėnesį dar labiau sumažėjo - 67 proc. jo tėvynainių sakė, kad yra nepatenkinti jo darbu. Priešingą nuomonę pareiškė mažiau kaip trečdalis respondentų.

Laikraščio “Metro” ir transliuotojo LCI užsakymu kovo 9-14 dienomis atlikta “OpinionWay” apklausa parodė, kad prezidento darbu nepatenkintų žmonių nuo vasario padaugėjo dešimčia procentų. Premjero Jeano Marco Ayrault populiarumas, palyginti su praėjusiu mėnesiu, taip pat sumažėjo.

Jo darbu buvo nepatenkinti 62 proc. iš 1010 apklaustų žmonių, o patenkinti 31 procentas. Šį sumažėjusį svarbiausių Prancūzijos lyderių populiarumą sociologai linkę sieti su šlubuojančia šalies ekonomika, euro zonos skolų krize ir nepavykusiomis derybomis dėl ilgalaikio Europos Sąjungos septynerių metų biudžeto. Pasak sociologų, prancūzus vis labiau nuvilia su šalies problemomis negalintys susidoroti valstybės ly-

F.Hollande’o darbu nepatenkinti net 67 proc. prancūzų. deriai, todėl šis nusivylimas atsispindi visuomenės apklausose.

Kai kurie sociologai mano, kad dėl mažėjančio F.Hollande’o ir J.M.Ayrault populiarumo kaltas ir buvęs šalies prezidentas Nicolas Sarkozy. Jis neseniai pareiškė, kad grįš į politiką, ir šiuo žingsniu užsitarnavo savo partijos narių ir dalies Prancūzijos visuomenės simpatijas.

Taigi Prancūzijos lyderiams teks gerokai paplušėti, jeigu nori išsaugoti gerą įvaizdį visuomenėje ir pelnyti jos palaikymą. Kiekvieną mėnesį jų populiarumas smunka ir, tikėtina, kad F.Hollande’as bei J.M.Ayrault balandžio mėnesį sulauks dar mažiau prancūzų simpatijų.

•

AFP, BNS, LŽ

2013 03 19 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Kinai eksportuoja daugiau ginklų nei britai Kinija aplenkė Jungtinę Karalystę ir tapo penkta pagal prekybos apimtį ginklų eksportuotoja pasaulyje. Jai jau priklauso 5 proc. pasaulinės ginklų prekybos.

Pirmą kartą nuo šaltojo karo pabaigos Kinija pateko į didžiausių pasaulio ginklų eksportuotojų penketuką, išstumdama iš jo Jungtinę Karalystę, kuriai ši vieta priklausė nuo 1950 metų.

Apie tai pranešė Švedijoje esantis tarptautinis pasaulio problemų tyrimo institutas “Stockholm International Peace Research Institute” (SIPRI).

Kaip ir anksčiau, daugiausia ginklų pasaulyje eksportuoja Jungtinės Valstijos (30 proc.), po jų eina Rusija (26 proc.). Trečia yra Vokietija (7 proc.), ketvirta - Prancūzija (6 proc.) ir penkta Kinija, jau užimanti 5 proc. ginklų eksporto rinkos.

2008-2012 metais Kinijos ginklų eksportas išaugo net 162 proc., palyginti su ankstesniais penkeriais metais. “Daugiausia ginklų - net 55 proc.

- Kinija parduoda Pakistanui, ir būtent šios valstybės pasirinkimas pirkti kiniškus ginklus lėmė Kinijos ginklų eksporto augimą”, - sakė SIPRI direktorius Paulas Holtomas. Jis teigia, jog pastaruoju laiku Kinijos pasirašomos sutartys rodo, kad ši valstybė tampa svarbia ginklų eksportuotoja pasaulyje. Pakistanas jau seniai yra svarbus Kinijos sąjungininkas Pietų Azijoje, o tokios valstybės kaip Mianmaras, Bangladešas ir Venesuela ki-

niškais ginklais susidomėjo ir ėmė juos pirkti tik pastaraisiais metais.

2008-2012 metais pasaulinė ginklų prekyba išaugo 17 proc., palyginti su ankstesniu penkerių metų laikotarpiu.

Daugiausia ginklų importuoja Azijos ir Okeanijos šalys (joms tenka net 45 proc. JAV ginklų eksporto), po to - Artimieji Rytai (27 proc.). Kaip ir anksčiau, daugiausia ginklų nuperka Indija (jai tenka 12 proc. pasaulio importo), Kinija (6 proc.), Pietų Korėja (5 proc.) ir Singapūras (4 proc.). Tuo tarpu ginklų tiekimas į Europą sumažėjo net 20 procentų. Pernai mažiau kovinių lėktuvų F-35, nei planavo, iš amerikiečių nupirko Italija ir Nyderlandai. Tačiau JAV pagamintą aviacijos karo techniką

proc. eksportuojamų ginklų patenka į Artimuosius Rytus. Pagrindiniai Rusijos ginklų pirkėjai yra Indija, Kinija, Alžyras ir Vietnamas. Rusija yra ir didžiausia ginklų tiekėja Sirijos režimui, dėl to jau dvejus metus šioje valstybėje vyksta nuožmūs mūšiai tarp valdžios ir sukilėlių.

Kinija jau nori pasaulio rinkai tiekti ne tik ginklus, bet ir karinius transporto lėktuvus Y-20. Kompanijos “Xian Aircraft” direktorių tarybos pirmininkas Tang Junas sakė, kad netrukus kitoms šalims bus pasiūlyta įvairių šio lėktuvo modelių, nors iš pradžių Y-20 buvo kuriamas tik Kinijos liaudies armijai.

Pasaulio rinkoje šiam kinų gaminiui teks konkuruoti su amerikiečių trans-

Daugiausia ginklų nuperka Indija, Kinija, Pietų Korėja ir Singapūras. noriai perka Bulgarija, Kroatija ir Rumunija. Tiesa, šios sunkiai besiverčiančios valstybės neįperka naujų lėktuvų, todėl įsigyja jau naudotų. Krizės apimtos Europos šalys dar ir dėl to, kad išveda savo karius iš Irako bei Afganistano, planuoja reeksportuoti turimus karinius lėktuvus, nes jų išlaikymas labai brangiai kainuoja.

Rusija taip pat stengiasi kuo daugiau eksportuoti karinių lėktuvų ir sraigtasparnių - jie jau sudaro 46 proc. jos ginklų eksporto, dar 20 proc. sudaro rusiškos raketos. 65 proc. rusiškų ginklų keliauja į Azijos ir Okeanijos šalis, 17 proc. - į Afrikos valstybes, o 9

Sirijos opozicija renka premjerą

porto lėktuvais “C-17 Globemaster III” ir rusiškais Il-76. Manoma, kad pirmiausia kiniškų karinio transporto lėktuvų nusipirks Venesuela ir kelios Afrikos šalys.

Lėktuvą Y-20 kinai išbandė tik sausio 26 dieną. Nors internete žinių apie jo kūrimą ėmė rodytis jau nuo 2012 metų pradžios, Kinijos valdžia oficialiai apie jį pranešė tik šį sausį.

Naujasis kinų karinio transporto lėktuvas gali skristi 830 kilometrų per valandą greičiu. Visiškai pakrautas šis 17 metrų gigantas nenusileisdamas gali įveikti 4400 kilometrų skrisdamas 13 tūkst. metrų aukštyje.

•

Stiprindama savo karinę galią Kinija vis daugiau ginklų gamina ir eksportui.

Reuters/Scanpix nuotrauka

A.Lukašenka įpėdinio sau nerengia Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pranešė, kad neplanuoja perduoti valdžios savo giminaičiams.

“Ne, aš nemąstau tokiomis kategorijomis, kad kažkam turiu perduoti valdžią, atvirai jums sakau. Prisiekiau, kad

jokiu būdu neperduosiu valdžios savo giminaičiams, artimiesiems... ar vaikams. To nebus, - sakė A.Lukašenka duodamas interviu televizijai “Russia Today”. - Svarbiausia, kad valdžią po Lukašenkos pas mus turės tas, kuris ją laimės per rinkimus. Laimės garbingai, kaip anksčiau laimėjau aš. Pirmą kartą prezidento rinkimus laimėjau atėjęs iš

“Svarbiausia, kad valdžią po Lukašenkos pas mus turės tas, kuris ją laimės per rinkimus. Laimės garbingai, kaip anksčiau laimėjau aš.”

Sirijos opozicijos atstovai Stambule. / AFP/Scanpix nuotraukos

Stambule susirinko Sirijos opozicijos atstovai, kurie nori išrinkti visų prieš režimą sukilusių jėgų premjerą.

Jis vadovautų laikinajai vyriausybei, veikiančiai toje Sirijos teritorijoje, kurios jau nekontroliuoja režimas. Į susitikimą Stambule atvyko svarbios opozicinės Sirijos nacionalinės koalicijos, kurią teisėta Sirijos liaudies atstove pripažįsta dešimtys šalių ir organizacijų, nariai. Susitikimas surengtas po dvejų karo metų, galima sakyti, suskaldžiusių šalį ir pareikalavusių 70 tūkst. gyvybių.

Pirmoji sukilėlių premjero užduotis bus suformuoti naują vyriausybę, kuri bus įsikūrusi pačioje Sirijoje. Nors tai sustiprins pasitikėjimą opozicija, sukilėlių vyriausybė turės mažai galimybių pradėti dialogą su prezidento Basharo al Assado režimu. Be to, sukilėlių kontroliuojamose Sirijos dalyse gyventojai nėra vieningi - vieni desperatiškai trokš-

ta įstatymo valdžios, tačiau kiti mano, kad koalicija negalės išrinkti kompetentingos administracijos. “Koalicija nepakankamai suvokia padėtį, kad realiai suprastų čionykščius poreikius”, - sakė aktyvistas iš Alepo Abu Hishamas.

Kas galėtų tapti premjeru, kol kas neaišku, nes prieš režimą kovojančios jėgos labai susiskaldžiusios. Favoritais yra laikomi buvęs Sirijos žemės ūkio ministras Asaadas Mustapha, ekonomistas Osama Kadi ir komunikacijų bendrovės vadovas Ghassanas Hitto. Stambule susibūrę koalicijos atstovai veikiausiai surengs pradinį balsavimą, po jo du daugiausia balsų gavę kandidatai pateks į antrąjį turą.

Laimėtojui ir bus suteikta teisė suformuoti ministrų kabinetą, kurį turės patvirtinti koalicija.

Dar nežinoma, ar Jungtinės Valstijos pritars laikinosios vyriausybės suformavimui, nes JAV baiminasi, kad tai gali sutrukdyti pradėti dialogą su režimu. Tačiau vyriausybės formavimo procesą palaiko Turkija ir daugybė Arabų lygos narių.

•

opozicijos - buvau opozicijos kandidatas į prezidentus. Aš visą laiką laimėdavau rinkimus. Šiuo atžvilgiu elgiausi garbingai. Noriu, kad ir po Lukašenkos žmonės ateitų į valdžią taip pat, garbingu keliu.”

Kadangi nuolat pasigirsta kalbų, kad Baltarusijos prezidentas kaip savo įpėdinį nori matyti jauniausią sūnų Nikolajų, jis pareiškė, jog įpėdinio nerengia. “Pasakiau sau, kad viešai nieko net ir nepalaikysiu. Liaudis turės pati išsirinkti vadovą, kai ateis tam laikas”, - kalbėjo A.Lukašenka. Jis taip

A.Lukašenka sūnų Nikolajų buvo nusivežęs ir į mirusio Venesuelos prezidento Hugo Chavezo laidotuves. Kartu su jais - Bolivijos prezidentas Evo Moralesas.

pat pažymėjo, kad nenorėtų prezidento posto savo sūnums. “Nenorėčiau, kad jauniausias sūnus Nikolajus eitų į politiką. Jis jau būdamas aštuonerių atsikando tos politikos matydamas, kaip puolamas jo tėvas.

Tokio noro jis ir vaikystėje neturėjo.

Niekada negalvojo: “Štai, mano tėtis prezidentas, ir aš būsiu prezidentas.”

Ta tema namie net nekalbu. O dėl suaugusių sūnų, tai jie man tiesiai sako: “Tėti, mums iki gyvo kaulo užtenka tavo prezidentavimo.” Todėl apie valdžios perdavimą ir nesikalbame.

Aš iš viso šiandien nekalbu apie tai, kad kažkam turiu perduoti valdžią.

Aš vis dar dirbu, ačiū Dievui. Esu gyvas ir sveikas”, - baigdamas interviu pasidžiaugė A.Lukašenka.

•

AFP, “Flightglobal”, Interfax, BNS, LŽ

8

2013 03 19 Lietuvos žinios

Pasaulis

Pranciškus bendradarbiauja su Benediktu XVI Atsistatydinusio popiežiaus Benedikto XVI asmeninis sekretorius Georgas Gaensweinas, kuris kartu yra ir Vatikano prefektas, toliau eina savo pareigas ir šiuo metu yra virtęs jungiamąja grandimi tarp dabartinio ir atsistatydinusio pontifiko.

Arkivyskupas G.Gaensweinas žmogus, kuriuo besąlygiškai pasitiki Benediktas XVI. Šis vokietis persikraustė į Vatikaną iš karto, kai tik Josephas Ratzingeris buvo išrinktas popiežiumi. Kartu su pontifiku jis ir paliko Vatikaną bei įsikūrė Romos popiežių vasaros rezidencijoje Kastel Gandolfe. Tačiau šiomis dienomis G.Gaensweiną kone visą laiką galima išvysti ir šalia popiežiaus Pranciškaus, kai tik tas viešai pasirodo žmonėms.

G.Gaensweinas ne tik lydi naująjį pontifiką per visas ceremonijas ir audiencijas, bet ir perduoda jam visą informaciją, kurią per savo pontifikatą sukaupė Benediktas XVI. Jis supažindina naująjį Katalikų bažnyčios vadovą su planuotomis kurijos bei Vatikano finansų reformomis, be to, perdavė jam visus duomenis, susijusius su vadinamuoju “VatiLeaks” skandalu. Ita-

lijos dienraštis “La Stampa” rašo, kad šis dvasininkas šiuo metu yra tarsi “valtininkas” tarp dviejų pontifikatų, nes būtent jis tapo tuo asmeniu, kuris palaiko nuolatinius ryšius tarp naujojo popiežiaus ir popiežiaus emerito.

Nors G.Gaensweinas dabar dažnai matomas Romoje, jis tebėra Benedikto XVI asmeninis sekretorius ir kartu su juo gyvena Kastel Gan-

Manoma, kad per G.Gaensweiną Benediktas XVI išlaikys įtaką Vatikane. dolfe. Tačiau tuo pat metu vadovauja ir jo įpėdinio Jorge Mario Bergoglio prefektūrai. Iš jo Pranciškus gauna rekomendacijų, kaip elgtis su kurija ir ką reikėtų skirti į atsakingas pareigas. Vienas kardinolas sakė, kad “būtent Georgas perdavė Pranciškui “VatiLeaks” dosjė”, kurią sudarė trys kardinolai, atlikę tyrėjų vaidmenį, kai buvo aiškinamasi, kas pavogė dokumentus iš asmeninių popiežiaus apartamentų.

•

“La Stampa”, LŽ

Benedikto XVI asmeninis sekretorius G.Gaensweinas šalia popiežiaus Pranciškaus per privačią audienciją Vatikane.

AFP/Scanpix nuotrauka

Nominuota Nobelio premijai areštinę už tai, kad ši žurnalistui papasakojo buvusi išprievartauta valstybės saugumo pareigūno. Viena Turkijos parlamento narė į posėdį atvyko mėlynu paakiu, nes sumušė jos vyras. Italijoje kunigas į visą seriją moterų išprievartavimų ir nužudymų reagavo apkaltindamas pačias moteris, nes jos vilkėjo provokuojančias sukneles.

2012 metų birželį Vokietijos kriminalinio biuro paskelbti statistiniai duomenys rodo, kad kone kas antra šalyje nužudoma moteris buvo esamo ar buvusio partnerio auka. Žmogžudystes išprovokuoja santykių krizė, skyrybos arba noras skirtis.

Feministinis cunamis Prieš moteris visada smurtauta, tik šiuo metu apie tai imta dažniau kalbėti, stiprėja pasipriešinimas tokiems veiksmams. Vasario 14-ąją akcijos “Kyla milijardas” sumanytojai pakvietė pasaulio bendruomenę garsiai tarti “ne” - daugiau nei 190 valstybių moterys ir vyrai ėjo į gatves protestuodami prieš smurto veiksmus moterims. Šią akciją indų aktyvistė Kamla Nha-

prieš trejus metus knygoje “Pusė dangaus” rašė žurnalistai Sheryl WuDunn ir Nicholas Kristofas. Besivystančiose šalyse miršta milijonai mergaičių, nes visuomenė laiko jas menkavertėmis.

Moterys apipilamos rūgštimi, užmėtomos akmenimis, paverčiamos prostitutėmis, padaromos vergėmis, kankinamos ir žudomos, nes jos - moterys.

Pasipriešinimas stiprėja Indijos Utar Pradešo valstijoje moterys susibūrė į “Gulabi gaują”. Jos narės rausvais sariais suseka savo žmonas mušančius vyrus ir prievartautojus, neleidžia apvesdinti vaikų ir deginti nuotakų, atskleidžia korupcijos ir policijos savivalės atvejus. Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), kurioje kas keturias minutes išprievartaujama moteris, aidi šūkis “Jei pakaks, tai pakaks!” Vasario 2-ąją šioje šalyje mirė 17-metė Anene Booysen, nes einant namo ją užpuolė keli vyrai ir išprievartavo. Merginos kūnas buvo suluošintas, supjaustytas, buvo matyti žarnos. Ją paliko nukraujuoti kaip kokį gyvulį. Anene dar buvo gyva ir pasakė savo žudikų vardus, bet ligoninėje ji mirė.

kius prieš moteris žiūrima atlaidžiai.

Moterys vis dažniau ryžtasi netylėti apie savo skaudžią patirtį. Internetiniuose dienoraščiuose ar socialiniuose tinkluose informacija plinta žaibiškai - moterys aprašo savo gyvenimo istorijas. Spalio pabaigoje “Facebook” pasirodė Danos Bakdouis - jaunos sirės be skaros ir trumpais plaukais - nuotrauka. Moteris laiko skydą, kuriame užrašyta: “Palaikau moterų sukilimą arabų pasaulyje, nes dvidešimt metų man buvo uždrausta pajusti plaukus šiurenantį ir kūną glamonėjantį vėją.”

Moterų intifadą 2011 metais paskelbė Libano, Egipto ir Palestinos aktyvistės, nenorinčios sutikti, kad Arabų pavasaris baigėsi. Savo tinklalapyje anglų arba prancūzų kalbomis jos ėmė rašyti apie viso arabų pasaulio iniciatyvas ir sulaukė didelio rezonanso.

Tinklalapio steigėjos paragino siųsti nuotraukas ir asmeninius pareiškimus. Nuo tada nuotraukos plūste plūsta, vyrai, moterys ir vaikai pasisako už moterų teisių, laisvės ir dalyvavimo priimant sprendimus būtinybę.

Siekiama įvaryti baimės

Stengiamasi įvaryti moterims baimės, priversti jas trauktis ir grįžti į priespaudą.

Taip dabar atrodo afganė B.Aisha, kuriai 2010 metais vyras nupjovė nosį ir ausis. / Vanguardia.com.mx nuotrauka

16-metė tinklaraštininkė iš Pakistano pristatyta Nobelio premijai gauti.

Kai 2012 metų spalio 9 dieną pakistanietei Malalai Yousafzai buvo šauta į galvą, nes rašydama socialiniame tinkle ji reikalavo suteikti mergaitėms teisę į išsilavinimą, jai buvo tik 15 metų. Tų pačių metų gruodžio 16-ąją grupė vyrų išprievartavo ir mirtinai sužalojo 23 metų studentę Jyoti Singh Pandey Indijoje. Kai šiais metais prasidėjo karštos viešos diskusijos dėl seksizmo, viena egiptietė Vokietijoje pareiškė nesuprantanti, kodėl apie tai kalbama: “Moterys internete rašo

apie gašlius graibymus ir pažeminimą, o jūs tai verčiate “moterų diskusija prieš vyrus”. Esmė visai ne čia. Tai politikos reikalas - senojo ir naujojo mąstymo priešprieša. Konservatyvūs žmonės privalo žeminti moteris, kad nekiltų pavojus jų status quo. Šiuolaikiniams žmonėms to nereikia, nes jie pritapo prie naujos visuomenės. Taip yra Egipte ir visur kitur.” Į Tahriro aikštę Kaire atėjusios protestuoti moterys gašliai tapšnojamos ir prievartaujamos. Dubajuje policija nubaudė moterį, kuri norėjo pranešti apie išprievartavimą, mat ši prisipažino gėrusi alkoholio.

Somalyje policija moterį uždarė į

sin pavadino “feministiniu cunamiu”.

Imtis tokios iniciatyvos dar 2012-ųjų rugsėjį pakvietė Niujorko menininkė Eve Ensler, “Vaginos monologo” autorė, o ja pasekė nesuskaičiuojamos moterų organizacijos. Akcija buvo pavadinta “Kyla milijardas” todėl, kad kas trečia moteris pasaulyje, t. y. vienas milijardas jų, išprievartauta, sumušta ar užpulta.

2010-ųjų rugpjūtį savaitraštis “Time” sukėlė šoką viršelyje išspausdindamas nuotrauką aštuoniolikmetės afganistanietės Bibi Aishos, kuriai vyras norėdamas nubausti nupjovė nosį ir ausis. Bibi mėgino pabėgti nuo smurtaujančio vyro ir jo tėvų. Šis pasijuto turįs teisę suluošinti žmoną, jo supratimu, už šeimos garbės įžeidimą.

Apie pasaulinę panieką moterims

Kovotojas su aparteidu Jay Naidoo kreipėsi atviru laišku į tautiečius: “Mes, vyrai, galime tai pakeisti. Vyrai negimė prievartautojais.” PAR prezidentas Jacobas Zuma, pats kadaise įtartas išprievartavimu ir garsėjantis patiniškais posakiais, pasmerkė šį nusikaltimą. Apie išprievartautos septyniolikmetės mirtį iki šiol rašo šalies spauda.

Tikimasi, kad A.Booysen iš PAR ir J.S.Pandey iš Indijos taps simbolinėmis figūromis, nes studentės mirtis Delyje sukėlė pasaulinių protestų bangą ir tapo politiniu klausimu šalyje, kurioje tokie nusikaltimai - kasdienybė. Bangladeše, Didžiojoje Britanijoje ar JAV solidarizuojamasi su Indija, o Europoje ir Amerikoje svarstoma, kodėl į agresijos protrū-

Ar pavyks moterims pasiekti, kad į jų reikalavimus būtų atsižvelgta programose, politikoje ar teisėje, neaišku. Šiuo metu pasipriešinimo dvasia iš interneto liejasi į gatves. Mūšio lauku virto Kairo Tahriro aikštė, kur kovojama dėl demokratijos ir laisvės. Jau kurį laiką grupės vyrų puldinėja demonstrantes, apsupa, nuplėšia drabužius, graibo, muša. Puolami ir moteris ginantys vyrai, tarsi veiktų gerai organizuotos smogikų gaujos. Stengiamasi įvaryti moterims baimės, priversti jas trauktis ir grįžti į priespaudą. Savanoriai apsauginiai, dažniausiai jauni egiptiečiai, stengiasi apsaugoti moteris. Smurtas prieš moteris nėra vien smurtas, o jėgos demonstravimas, nes taip siekiama sutrukdyti visuomenės pokyčius.

Tai buvo viena priežasčių, kodėl 16metę pakistanietę M.Yousafzai norvegų parlamentarai nominavo šių metų Nobelio taikos premijai.

•

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

2013 03 19 Lietuvos žinios

Verslas

9

Sąskaitos už šildymą skiriasi dešimt kartų ARVYDAS JOCKUS

Vasario mėnesį sovietinės statybos neapšiltintų daugiabučių gyventojai suvartojo vidutiniškai trečdaliu mažiau šilumos nei sausį.

Tačiau kai kurių Vilniaus daugiabučių gyventojų tai nepaguos - jų sąskaitos už praėjusį mėnesį suvartotą šilumos energiją vidutiniame 60 kv. metrų bute sieks beveik 850 litų.

Tuo metu vieno renovuoto Šiaulių daugiabučio žmonėms už šilumą nereikės mokėti nė 80 litų.

Vasarį vidutinis šilumos suvartojimas 1 kv. metro plotui šildyti Lietuvoje siekė apie 20 kilovatvalandžių (kWh). Sausio mėnesį 1 kv. metrui šildyti reikėjo maždaug 30 kWh. Tokius duomenis pateikia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). Ji apskaičiavo, kad vasarį 60 kv. metrų butui šildyti sovietinės statybos neapšiltintų daugiabučių gyventojai suvartojo vidutiniškai apie 1200 kWh, sausį - 1800 kWh.

Didžiuliai kontrastai “Mėnuo buvo gerokai šiltesnis, todėl ir šilumos prireikė mažiau. Vasarį vidutinė lauko oro temperatūra buvo apie -1,8 laipsnio, sausį - maždaug 7 laipsniai šalčio”, - aiškina LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas. Šilumos suvartojimas vasario mėnesį - taip pat trečdaliu mažesnis negu prieš metus. 2012-ųjų vasarį vidutinis šilumos suvartojimas 1 kv. metrui ploto šildyti siekė net 32 kWh (pernai vasarį vidutinė lauko oro temperatūra buvo apie 10,5 laipsnio šalčio).

LŠTA pateikia daugiausiai ir mažiausiai šilumos suvartojusių daugia-

Gamtines dujas vartojančiuose miestuose vidutinė šilumos kaina 2013-ųjų vasarį sudarė apie 31 centą už kilovatvalandę. / lių g. 16 namo gyventojams. Jie už 60 kv. metrų buto šildymą vasarį išleis 843,30 lito. Kaune brangiausiai šildomas namas - Sąjungos a. 10. Jo gyventojai už tokio pat ploto buto šildymą mokės 648,51 lito. Panašią sumą išleis ir klaipėdiečiai, gyvenantys Turgaus a. 2 name, jų sąskaitos už šildymą siekia 613,14 lito. Panevėžio miesto gyventojai už suvartotą šilumą daugiausia mokės 506,56 lito, Šiaulių - 584,07 lito, Alytaus - 415,28 lito.

V.Stasiūnas: “Mokėjimų amplitudė didžiulė sudaro nuo 100 iki 850 litų už 60 kv. metrų buto šildymą.” bučių sąrašus. “Mokėjimų amplitudė didžiulė - sudaro nuo 100 iki 850 litų už 60 kv. metrų buto šildymą. Vasario sąskaitos dar kartą patvirtino, kad esminės priežastys, lemiančios mokėjimų skirtumą, yra šilumos kaina ir daugiabučių namų būklė”, - teigia V.Stasiūnas.

Asociacijos duomenimis, daugiausia piniginę teks paploninti Vilniaus Ark-

Tarp laimingųjų, kurie už šildymą vasario mėnesį gavo mažiausias sąskaitas, yra vilniečiai, gyvenantys renovuotame Žirmūnų g. 3 name. Jiems už 60 kv. metrų butą reikės mokėti tik 89,25 lito. Kauno rekordininkai - renovuoto namo Jaunimo g. 4 gyventojai (94,95 lito už tokio pat ploto būstą).

Mažiausios klaipėdiečių, gyvenančių

Kauno g. 19, sąskaitos siekia 81,73 lito. Panevėžio Tulpių g. 13 namo gyventojai už 60 kv. metrų ploto butą mokės 91,51 lito, o Šiauliuose mažiausias sąskaitas gavo renovuoto namo Gegužių g. 73 žmonės - tik 78,30 lito.

Nauji ir seni namai Anot V.Stasiūno, vasario sąskaitos už šilumą yra mažiausios naujų ar renovuotų namų gyventojams tuose miestuose, kurie atsisakė brangių gamtinių dujų ir plačiai vartoja biokurą.

LŠTA skaičiavimu, vasarį biokurą deginančiuose miestuose mokėjimai už šilumą naujų ar modernizuotų daugiabučių 60 kv. metrų ploto butuose sudaro vidutiniškai 100 litų, sovietinės statybos neapšiltintuose namuose apie 250 litų, labai prastos būklės pastatuose - maždaug 375 litus ir daugiau.

Mokėjimai už šildymą miestuose, kuriuose vartojamos gamtinės dujos, naujų ar renovuotų daugiabučių 60 kv. metrų butų šeimininkams siekia vidutiniškai 150 litų, sovietinės statybos neapšiltintų daugiabučių gyventojams -

apie 370 litų, labai prastos būklės namų gyventojams - 555 litus ir daugiau.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, gamtines dujas vartojančiuose miestuose vidutinė šilumos kaina 2013ųjų vasarį sudarė apie 31 centą už kilovatvalandę (ct/kWh) - nuo 27 iki 35 ct/kWh. Tarp tokių yra Anykščiai, Prienai, Trakai, Pakruojis, Joniškis, Šalčininkai, Kaunas, Druskininkai, Palanga, Alytus, Vilnius, Marijampolė, Jonava, Klaipėda, Visaginas.

Miestuose, kuriuose šiluma gaminama kūrenant tris kartus pigesnį biokurą (Molėtai, Ignalina, Širvintos, Utena, Birštonas, Tauragė, Raseiniai, Radviliškis, Mažeikiai, Varėna, Švenčionys, Šilutė, Lazdijai, Šilalė, Plungė, Kaišiadorys, Kelmė ir Kretinga), šilumos kaina vasarį siekė vidutiniškai 21 ct/kWh (nuo 18,5 iki 25,5 ct/kWh).

Vidutinė gamtinių dujų kaina gruodžio mėnesį šilumos tiekimo įmonėms sudarė 1900 litų už toną naftos ekvivalento (Lt/tne), biokuro kaina apie 670 Lt/tne.

•

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6722

1 Australijos doleris

2,7691

+0,7078%

10 000 Baltarusijos rublių

3,0929

+0,5044%

1 Kanados doleris

2,6088

+0,5520%

1 Šveicarijos frankas

2,8323

+1,0168%

+0,8457%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2998

+0,8442%

10 Čekijos kronų

-0,3561%

1,3478

10 Danijos kronų

4,6320

+0,0475%

1 DB svaras sterlingų

4,0329

+0,5257%

100 Vengrijos forintų

1,1261

-0,8791%

100 Islandijos kronų

2,1285

+0,7235%

100 Japonijos jenų

2,8202

+2,1701%

100 Kazachstano tengių

1,7736

+0,8908%

1 Latvijos latas

4,9244

+0,0467%

10 Moldovos lėjų

2,1691

+0,8483%

10 Norvegijos kronų

4,6106

+0,7049%

10 Lenkijos zlotų

8,3192

+0,0409%

100 Rusijos rublių

8,6563

+0,3731%

10 Švedijos kronų

4,1484

+0,3736%

1 Turkijos naujoji lira

1,4725

+0,5433%

10 Ukrainos grivinų

3,2887

+0,8301%

2013 03 19, LB

10 Verslas

2013 03 19 Lietuvos žinios

Interneto neužsisako, bet prisijungia apsaugo mūsų klientus nuo netyčinių prisijungimų prie mobiliojo interneto apmokestinimo”, - LŽ aiškino Daiva Selickaitė, “Omnitel” ryšių su visuomene vadovė.

ARVYDAS JOCKUS

Lietuvos mobiliojo ryšio vartotojai dešimtis milijonų kartų per metus telefonu prisijungia prie mobiliojo interneto, nors tokios paslaugos nėra užsisakę.

Siūlo minimalų planą

Telekomunikacijų bendrovės turi technines galimybes netyčinį prisijungimą prie mobiliojo interneto atskirti nuo sąmoningo ir jo neapmokestinti arba savo klientus apsaugoti nuo tokio netyčinio prisijungimo.

Operatoriai renkasi skirtingus būdus: vieni sąskaitas už netyčinius prisijungimus kompensuoja, kiti užkerta kelią naudotis paslauga, kurios klientas neužsakė, treti mobiliojo interneto nenorintiems klientams pataria pirkti pigius telefonus, kuriuose nėra interneto prisijungimo funkcijos.

Sąskaitų neteikia Telekomunikacijų bendrovė “Bitė Lietuva” praėjusių metų antrą pusmetį savo vartotojams neišrašė sąskaitų už 11 mln. netyčinių prisijungimų prie mobiliojo interneto.

Bendrovė teigia, jog netyčinius prisijungimus nustato kiekvieną mėnesį pagal tinklo duomenis, o papildomi mokesčiai už juos vartotojams netaikomi. Bendrovė tikina, kad visi Lietuvos operatoriai gali tokius prisijungimus atskirti. Mobilųjį internetą iš viso yra užsisakę 25 proc. privačių “Bitės” klientų.

“Vartotojus erzina, kai mėnesio pabaigoje gauna sąskaitą už paslaugas, kuriomis jie naudojosi to nežinodami. Tokių situacijų iš tiesų pasitaiko, ir dėl jų žmonės bijo naudotis visais išmaniųjų telefonų pranašumais. Jie baiminasi, kad gali sulaukti ne tokios sąskaitos, kokios tikisi. Yra daug atvejų, kai skiriasi tai, už ką vartotojas mano, kad moka, ir už ką iš tiesų moka”, - teigė bendrovės “Bitė Lietuva” generalinis direktorius Chrisas Robbinsas.

Anot jo, bendrovė atsitiktinius prisijungimus prie interneto kompensuoja. Dažniausiai netyčiniai prisijungimai atleidžiami vartotojams, kurie nėra užsisakę interneto plano ir kurių telefonai kartais prisijungia ir iškart atsijungia nuo interneto. Per

gumos jų savininkai dar tik bando susipažinti su mobiliojo interneto galimybėmis. “Anksčiau turėjome mobiliojo interneto planą, kuris už nedidelį mokestį leisdavo internetu telefone naudotis visą dieną. Jį rinkdavosi tie, kurie norėdavo tik

A.Baranauskas: “Pirkti išmanųjį telefoną be interneto būtų tas pats, kas pirkti telefoną, bet neužsisakyti SMS žinučių arba balso telefonijos.”

Ch.Robinso teigimu, yra daug atvejų, kai skiriasi tai, už ką vartotojas mano, kad moka, ir už ką iš tiesų moka. / LŽ archyvo nuotrauka vieną atsitiktinį prisijungimą telefonas parsisiunčia nedaug duomenų, tačiau vartotojui nežinant per mėnesį jo sąskaita už mobilųjį ryšį gali pastebimai išaugti.

Žvalgybai pritaria, gavybai - išlygos Mokslininkai, turintys pateikti išvadą valdžiai dėl galimybės Vakarų Lietuvoje žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas, iš esmės pritaria jų žvalgybai, bet gavybai kelia daug sąlygų.

Taip pat siūloma keisti įstatymus, susijusius su geologija, sveikatos apsauga, gamtos ištekliais. “Antradienį savo sprendimą pristatysime Mokslų akademijos prezidiumo posėdyje, ir prezidiumas tvirtins komisijos išvadas”, - pirmadienį po paskutinio posėdžio sakė Mokslų akademijoje (MA) sudarytos komisijos, kuri parlamentarų prašymu rengia išvadą dėl skalūnų dujų, vadovas Vytautas Basys. Pasak jo, jeigu MA prezidiumas komisijos išvadų nepatvirtins, svarstymai dėl skalūnų dujų bus tęsiami. “Tada tarsimės su Seimu, ką daryti”, - sakė V.Basys. Pasak jo, mokslininkai sutinka, kad skalūnų dujų žvalgyba Lietuvoje būtų pradėta: “Bet su sąlyga, kad nebus numatyti jokie kiti reikalavimai tai žvalgybai, negu jie yra jau dabar nustatyti įstatymais.” Ska-

“Jeigu klientas netyčia prisijungia prie interneto, į tai atsižvelgiame ir bandome susitarti. Arba kompensuojame, ar kitaip susitariame, kad klientas būtų patenkintas. Šiandien beveik pusė mūsų parduodamų telefonų - išmanieji, o iš viso jais naudojasi beveik ketvirtadalis klientų. Jie iš esmės praranda didžiąją dalį funkcijų nesinaudodami internetu. Pavyzdžiui, yra programėlė, kuri kas tris valandas rodo, kokie yra orai toje vietovėje, kur tuo metu esu ar kur noriu nukeliauti. Tai reiškia, kad kas tris valandas jungiuosi prie interneto ir parsisiunčiu tam tikrą kiekį duomenų”, - aiškino Andrius Baranauskas, “Tele2” korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims.

Jis stebisi, kaip galima naudotis išmaniuoju telefonu neužsisakius interneto paslaugos. Pasak jo, pirkti išmanųjį telefoną be interneto būtų tas pats, kas pirkti spalvotą televizorių, bet žiūrėti nespalvotą vaizdą, arba pirkti telefoną, bet neužsisakyti trumpųjų žinučių arba balso telefonijos. “Šios trys paslaugos - žinutės, balso telefonija ir mobilusis internetas yra bazinės. Pirkdamas išmanųjį te-

lūnų dujų gavybai, mokslininkų nuomone, iš pradžių būtų keliamas vienas reikalavimas - žvalgybos užbaigtumas. “Turi būti aiškus žvalgybos rezultatas”, - sakė mokslininkas. Paskui, anot jo, gavyba būtų siejama su geologiniais, sveikatos, aplinkosaugos, ekonominiais aspektais. V.Basio teigimu, mokslininkai siūlo priimti atskirą skalūnų dujų gavybos procesus reglamentuojantį įstatymą. Parlamentiniai Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetai, gavę mokslininkų analizę, pateiks Vyriausybei savo išvadą jie į posėdį dėl skalūnų dujų rinksis trečiadienį. Tik po to Vyriausybė apsispręs, ar leisti JAV energetikos kompanijai “Chevron” žvalgyti skalūnų dujas Vakarų Lietuvoje. Lietuvos geologijos tarnyboje ketinama įkurti specialų poskyrį, kuris kontroliuotų būsimus skalūnų dujų gręžinius.

Lietuvos mokslininkai mano, kad Lietuvoje gali būti nuo 30 iki 50 mlrd. kubinių metrų išgaunamų skalūnų dujų.

•

LŽ, BNS

Ch.Robbinso teigimu, kas mėnesį netyčinių prisijungimų prie interneto telefonu kompensuojama vis daugiau. Mat išmaniųjų telefonų skaičius šalyje nuolat didėja, dau-

išbandyti mobilųjį internetą, tačiau dabar vartotojams pasiūlėme galimybę mokėti tik už parsisiųstų duomenų kiekį. Tai jiems padeda sutaupyti ir internetu telefone naudotis tik tada, kai to reikia”, - sakė “Bitės” vadovas.

Telekomunikacijų bendrovės “Omnitel” vartotojai per metus netyčia prie mobiliojo interneto prisijungia apie 50 mln. kartų. “Omnitel” LŽ tikino, kad papildomų mokesčių tokiems klientams taip pat netaiko.

“Jau ketvirtus metus, nuo 2009-ųjų, “Omnitel” taiko priemones, kurios

lefoną gauni visas tris. Klientas negali neturėti galimybės paskambinti telefonu”, - tikino pašnekovas. Jeigu klientas neužsisako interneto mokėjimo plano, jo paslaugos apmokestinamos standartiniu tarifu - 50 centų už duomenų megabaitą. “Tai nemaži pinigai, todėl patariame geriau turėti galimybę už 10 litų parsisiųsti gigabaitą duomenų - to užteks per akis”, - teigė A.Baranauskas. Tiems, kurie nenori internetu naudotis net netyčia, jis pataria įsigyti pigius primityvius telefonus, kuriuose tokios galimybės iš viso nėra.

•

Ūkio banko indėliai perkelti Žlugęs Ūkio bankas baigė apdraustų indėlių turėtojų, kurie banke turėjo ir paskolų, perkėlimą į Šiaulių banką šiandien planuojama pasirašyti galutinį turto priėmimo-perdavimo aktą. ”Apdraustų indėlininkų atskyrimas baigtas praėjusį penktadienį.

Antradienį su Šiaulių banku planuojame pasirašyti galutinį turto priėmimo-perdavimo aktą”, - patvirtino Ūkio banko laikinasis administratorius Adomas Audickas. Jo teigimu, kol kas Ūkio banke lieka apie 3-4 mln. litų patikėjimo teise - pavyzdžiui, antstolių sąskaitose, - laikytų lėšų, nes nebuvo pateikti visi būtini dokumentai apie jų savininkus. Vėliau, sutikrinus duomenis, jos taip pat turėtų atsidurti Šiaulių banke.

“Trečiadienį audito įmonė “KPMG Baltics” pradės rengti tarpinę Ūkio banko ataskaitą, kurią penktadienį planuojame pateikti Lietuvos ban-

kui”, - teigė A.Audickas. Gavęs tarpinę ataskaitą, Lietuvos bankas turėtų priimti sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Ūkio bankui. Ūkio banke liekančio turto vertė, priklausomai nuo vertinimo, yra nuo 400 mln. iki 500 mln. litų. Banke taip pat lieka apie 600 mln. litų nedraustų indėlių ir 200 mln. litų subordinuotųjų paskolų. Beveik 800 mln. litų kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiam bankui pareikš valstybės įmonė “Indėlių ir investicijų draudimas”, kuri padengė skirtumą tarp Šiaulių banko perimtų 2,7 mlrd. litų vertės Ūkio banko apdraustų indėlių ir 1,9 mlrd. litų vertės turto. Ūkio banke liekančio “blogojo” turto didžioji dalis yra susijusi su jo pagrindiniu akcininku Vladimiru Romanovu, o didžioji dalis neapdraustų indėlininkų yra užsienio kompanijos ir fiziniai asmenys. Ūkio banko veikla buvo sustabdyta vasario 12 dieną.

•

LŽ, BNS

Netrukus Lietuvos bankas turėtų priimti sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Ūkio bankui. / Romo Jurgaičio nuotrauka

2013 03 19 Lietuvos žinios

Trasa

11

Automobilius išlaiko ir vaikai VIDMANTAS UŽUSIENIS

Europos Sąjungos (ES) gyventojai kasmet išleidžia vidutiniškai po 750 eurų (2,6 tūkst. litų) automobiliams, nesvarbu - turi juos ar ne.

Pasak mūsų šalies automobilių ekspertų, Lietuvoje ši suma netgi turėtų viršyti ES vidurkį.

Europos aplinkos apsaugos komisija atliko tyrimą, kuris padėjo nustatyti tiesioginį ryšį tarp išlaidų automobilių priežiūrai ir nuostolių, kuriuos jie daro aplinkai. Remiantis ekspertų skaičiavimais, kiekvienas iš 27 ES šalių automobilių kasmet kainuoja 1,6 tūkst. eurų (5,5 tūkst. litų) daugiau, nei jo naudotojas sumoka draudimo įmokų, akcizų, kelių mokesčių ir kt. Jeigu padalytume šią sumą ne tik vairuotojams, bet ir vaikams bei suaugusiems Europos gyventojams, kurie niekuomet nesėdėjo prie vairo, išeitų jau minėta pustrečio tūkstančio litų kaina. “Jei žmonės žinotų, kiek iš tikrųjų kainuoja jų išvyka nusipirkti duonos ar iki vaistinės, kitą kartą pagalvotų, ar verta paleisti variklį dėl tokios smulkmenos”, - rašo komisijos tyrimo išvadas paskelbęs Belgijos portalas LaLibre.be.

Neseniai savo naujausią ataskaitą paskelbė ir Europos aplinkos agentūra (EAA). Joje atskleidžiama, kokiu būdu nevairuojantys europiečiai gali prisidėti prie automobilių išlaikymo. Iš agentūros ataskaitos matyti, kad daugiausia lėšų nuplaukia per sveikatos apsaugą.

Iš naudotų automobilių dažnai bėga teršalai, kurių didelė dalis patenka į vandens telkinius.

Romo Jurgaičio ir LŽ archyvo nuotraukos

gė neturintys informacijos apie tai, kad mūsų šalyje Europos aplinkos apsaugos komisija būtų dariusi tyrimus. “Dėl automobilio išlaikymo, kiek yra žinoma, specialūs tyrimai Lietuvoje nebuvo atliekami, nes sunku būtų parinkti vienodą vertinimo

Įsigijus 20 tūkst. litų ir daugiau kainuojantį lengvąjį automobilį, jo išlaikymas atsieis dvigubai daugiau, nei žmogus būtų išleidęs važinėdamas taksi.

Trikdo sveikatą ir gamtą EAA teigimu, Europoje prie intensyvaus eismo kelių gyvenantys žmonės ypač kenčia nuo per didelės oro taršos.

Net 44 proc. ES pakelėse įrengtų oro kokybės matavimo stočių 2010 metais užfiksavo kenksmingą azoto dioksido lygį, viršijantį teisės aktuose nurodytą ribinę vertę. Daugiau negu trečdalyje (33 proc.) šių vietų viršytas leistinas kietųjų dalelių lygis. Šie teršalai kenkia širdies kraujagyslių sistemai, plaučiams, kepenims, blužniai ir kraujui.

Sunkius sveikatos sutrikimus, agentūros teigimu, gali lemti ir transporto priemonių keliamas triukšmas. EAA ataskaitoje daroma išvada, kad didžiausiuose Europos miestuose trys iš penkių gyventojų kenčia nuo naktį automobilių skleidžiamo triukšmo. Šis poveikis gali sukelti psichikos ir psichologinių problemų.

mų apžvalgą “Barometras”, plėtros vadovas Viktoras Daukšas.

Tiesa, LŽ pašnekovas užsiminė apie “Barometro” atliktą tyrimą.

“Nustatėme, kad įsigijus 20 tūkst. litų ir daugiau kainuojantį lengvąjį automobilį jo išlaikymas atsieis dvigubai daugiau, nei žmogus išleistų važinėdamas taksi. Visai kita kalba, jei reikia važinėti iš vieno miesto į kitą. Tada taksi paslaugos, žinoma, viršys išlaidas, skiriamas automobiliui, - teigė LŽ pašnekovas.

Vis dėlto kalbėdamas su LŽ žurnalistu Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) prezidentas Petras Ignotas spėjo, kad išlaidos automobiliui išlaikyti mūsų šalyje gali būti netgi didesnės nei vidutiniškai ES. “Pirmiausia, aišku, reikia žinoti, kokia metodika naudodamasi Europos aplinkos apsaugos komisija gavo savo skaičius.

Nes mūsų šalyje tokių išlaidų lyg ir niekas neskaičiuoja. Pavyzdžiui, savo kainą turi kiekviena į atmosferą išmesta anglies dioksido tona. Tačiau kas dabar mūsų šalyje galėtų pasakyti, kiek kiekvienas automobilis to anglies dioksido išmetė? Kita vertus, mūsų automobilių parkas toks senas, jog beveik pusė Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių išvis nėra priskirti jokiam ekologiniam “Euro” standartui, ir nėra jokių duomenų, kiek jie išmeta anglies dioksido. Netgi jei oficialiai didelė dalis naudotų automobilių ir atitinka “Euro 1”,

P.Ignoto teigimu, net 40 proc. Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių nėra priskiriami jokiam ekologiniam “Euro” automobilių taršos standartui.

Automobilių išmetamas anglies dioksidas skatina vadinamąjį šiltnamio efektą, dėl to daugėja tokių gamtos anomalijų kaip sausros arba vėtros, kurios trukdo normaliai išauginti derlių, pridaro nuostolių žmonių, bendrovių ir valstybių turtui. Savo lėšų dalį atima ir automobiliuose panaudotų teršalų, detalių, pavyzdžiui, padangų, naikinimas. ES teritorijoje tai dažniausiai finansuojama iš viešųjų finansų.

Visai su automobiliais nesusijusių piliečių kišenės mašinoms išlaikyti yra patuštinamos ir perkant prietaisus valyti vandeniui, į kurį labai dažnai patenka automobiliniai teršalai, ir įsigyjant oro valymo įrenginius ar panašiai.

Grėsmės židinys nenauji automobiliai LŽ šnekinti automobilių ekspertai ir valstybinių institucijų atstovai tei-

terpę - seni automobiliai prižiūrimi vienomis sąlygomis, nauji - kitomis, todėl jų palyginti realiai neįmanoma”, - tvirtino Susisiekimo ministerijos (SM) atstovas Ričardas Slapšys.

“Galutiniam vidutiniam skaičiui gauti reikalingas ypač kruopštus ir galbūt ilgas tyrimas. Palyginti greitai įmanoma apskaičiuoti, kiek kainuoja, pavyzdžiui, tam tikros markės ir modelio, tam tikro senumo automobilio išlaikymas per metus. Tačiau Lietuvoje registruota apie 2 mln. lengvųjų mašinų. Daugumos jų pagaminimo metai ir markė, ir modelis labai skiriasi”, - SM atstovui pritarė portalo Autoplius.lt, reguliariai atliekančio automobilių rinkos tyri-

“Euro 2” ar “Euro 3” normas, tai dar nieko nereiškia, nes jų dujų išmetimo sistemoje gali būti nupjauti katalizatoriai. Kas pasakys, kiek papildomai visi mūsų mokesčių mokėtojai sumoka už tokių mašinų eksploataciją?” - retoriškai klausė dienraščio pašnekovas.

P.Ignotas atkreipė dėmesį, kad paminėjo tiktai vieną naudotų mašinų bėdą. “O juk tokių bėdų dėl naudotų automobilių, kurie Lietuvoje yra vidutiniškai 14 metų senumo, - nors vežimu vežk”, - sakė LAA vadovas.

Europos aplinkos apsaugos komisija iš susidariusios padėties išeitį mato vieną - plėtoti žaliąjį transportą, pavyzdžiui, geležinkelių.

•

Vežėjų portalas mėgins atsispirti konkurentams ROMAS TARVYDAS

Oficialus nacionalinės vežėjų asociacijos portalas Linava.lt taps atviresnis ir jos nariams, ir kitiems skaitytojams. Mat transporto sektoriaus atstovams skirtų portalų rinkoje tampa itin ankšta.

Senesnių tinklalapių, tokių kaip Cargonews.lt, Fura.lt ar Navekas.lt, skaitytojus stengiasi paveržti nauji, veržlūs portalai. Ganėtinai išsamias ir informatyvias internetines svetaines turi ir vežėjų asociacijos, ir atskiros įmonės.

Konkurencijai tampant vis smarkesnei, vienas seniausių vežėjams skirtų portalų Linava.lt metų pradžioje pakeitė dizainą ir pakvietė dirbti naują vyriausiąjį redaktorių automobilių ekspertą Algirdą Skre-

biškį. Kaip jis teigė dienraščiui LŽ, labai svarbu, kad portalas atvertų savo žinių skrynią ne tik vežėjams, “bet ir visam likusiam pasauliui”.

“Anksčiau portale skelbiamas žinias galėdavo skaityti tiktai prisiregistravę vartotojai, tarp kurių, aišku, daugiausia buvo vežėjų. Kad galėtum Linava.lt skaityti dabar, slaptažodžio jau nereikia”, - teigė LŽ pašnekovas.

Atsinaujinančiame portale žadama vežėjams pateikti daug papildomos, ne vien su jų verslu susijusios informacijos. “Tai nereiškia, kad vežėjams skirtame tinklalapyje nebus informacijos apie krovinių vežimo verslą - ji niekur nedings. Juk net į saulėtus kraštus išskridęs vežėjas niekur nuo verslo nepabėga, vis tiek domisi naujienomis. Tačiau nuo šiol jas žadame pateikti kompaktiškiau, aiškiau, kruopščiau išdėlioti”, - sakė A.Skrebiškis.

Be to, žadama vilioti skaitytojus

portale daugiau rašant apie naujus lengvuosius automobilius ir apie automobilių sportą. “Jeigu verslininkui, jo šeimai ar jo verslui prireiks lengvosios mašinos, nuo šiol jiems nereikės naršyti po gamintojų atstovų internetinius puslapius ar ryti apie automobilius rašančius žurnalus, nes tokią informaciją jie ras puslapyje Linava.lt, kurį, neabejoju, kasdien peržiūri”, - pasakojo A.Skrebiškis.

Atsinaujinantis portalas vilios informacija iš automobilių sporto varžybų. “Pirmiausia, žinoma, omenyje turiu Lietuvoje mažai girdėtą Europos vilkikų čempionatą. Teko vienas varžybas stebėti Suomijoje. Patikėkite, kvapą gniaužia, kai iki 160 km/h greičiu įsibėgėjęs vilkikas daro posūkį. Mūsų portale bus nuorodos, kurias paspaudęs skaitytojas galės nukeliauti į televizijos kanalą, rodantį sunkvežimių varžybas”, - ateities planais dalijosi A.Skrebiškis.

•

A.Skrebiškis tikina, kad portale Linava.lt bus nuolat rašoma apie vilkikų varžybas. / Asmeninio albumo nuotrauka

2013 03 19 Lietuvos žinios

Kultūra

13

“Visi mano vaidmenys - apie vieną žmogų” Kovo 22 ir 23 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro žiūrovų laukia premjera Martino Sperro “Medžioklės scenos”, kur pagrindinį vaidmenį atlieka Arūnas Sakalauskas.

MINDAUGAS KLUSAS

Režisierius R.Atkočiūnas apie A.Sakalauską interviu yra sakęs: ”Jis yra nuostabus žmogus. Neabejingas tam, kas daroma, visada atviras, visiems pataria. Jo labai didelės galimybės, ir gal net neišnaudotos.

Jo platus amplua - nuo charakterinio iki tragedinio. Be to, jo gyvenimo patirtis neįtikėtinai didelė, jis patyręs visokių situacijų, pats domisi įvairiausiais dalykais. Visa tai jaučiama, todėl malonu su juo dirbti. Tai net ne darbas, o kūrybinė “apykaita”, bendras ieškojimas. Bet nesinori jo išskirti iš kitų aktorių. Visi aktoriai tam tikromis aplinkybėmis yra nuostabūs. Tai trupė, kuri galėtų perrašyti lietuvių teatro istoriją. Jiems tik reikia suteikti sąlygas.”

Spektaklio scenografas - vienas garsiausių vidurinės kartos latvių scenografų Martinas Vilkarsis. Kostiumų dailininkė - Jolanta Rimkutė, kompozitorius - Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algirdas Martinaitis.

Vaidmenis kuria A.Sakalauskas, E.Gabrėnaitė, Jolanta Dapkūnaitė, Dalia Michelevičiūtė, R.Samuolytė, Rimantė Valiukaitė, Vainius Sodeika, Giedrius Savickas, Algirdas Dainavičius, Šarūnas Puidokas, Monika Bičiūnaitė, Vitalija Mockevičiūtė, Ramunė Skardžiūnaitė, Rimantas Bagdzevičius, Remigijus Bučius, Oneida Kunsunga, Arūnas Vozbutas.

P

raėjusią savaitę “Lietuvos žiniose” (kovo 14 d., nr.

59) publikuotas teatrologės Daivos Šabasevičienės pokalbis su premjerinio spektaklio režisieriumi Rolandu Atkočiūnu. Šiandien LŽ kalbina pagrindinio pjesės personažo Abramo vaidmenį kuriantį aktorių Arūną Sakalauską.

Žmonės kaip visi - Skaitydamas pjesę Abramą įsivaizdavau esant jaunuolį. O jūsų amžiaus Abramas? Ne, ne, čia kažkokia klaida, pamaniau. Tada prisiminiau, kaip nuostabiai suvaidinote gležnąjį nesubrendėlį Chlestakovą “Revizoriuje” ir paklausiau savęs: “Kodėl gi Abramas negalėtų būti į jį panašus? Jei aktorius sugeba taip talentingai įsikūnyti į katiną Begemotą ar senuką Ježevikiną, jaunuolio vaidmuo jam nebus jokia kliūtis. Vis dėlto norisi paklausti: kaip suvokiate amžiaus skirtumo dilemą?

- Amžiaus dilema teatre neturi reikšmės. Juk svarbiausia - pati personažo problematika, tad aktoriaus amžius gali būti labai įvairus. Iš esmės kalbame apie tam tikro amžiaus žmogų, aktorinėmis priemonėmis nusakome jį.

- Kaip apibūdintumėte pjesėje vaizduojamą kaimo bendruomenę?

- Žmonės kaip ir visi. Vieno namo, vieno kaimelio, plačiau - vienos valstybės žmonės. Kokios temos dabar vyrauja? Tarkim, gėjų eitynės.

Atkreipkite dėmesį, žiniasklaida rašo, jog tai bus homoseksualų eitynės. Tačiau nutylima, kad tai ir juos palaikančių žmonių manifestacija.

Anąkart norėjau eiti palaikyti pažįstamų, draugų. Pajutau, ką tai reiškia. Gerokai susimąsčiau, kiek man reikės jėgų. O kaip tada jaučiasi jie?

sakė: “Išmokite dirbti patys. Niekas neturės laiko su jumis dirbti.” Ypač jei spektaklyje tau skirtas nedidelis epizodas. R.Atkočiūnas itin preciziškas režisierius. Jis nuodugniai nagrinėja santykius, reakciją.

Tačiau režisieriai nežino, kaip jautiesi būdamas scenoje. Esi tarsi kitame pasaulyje, visai kitoje erdvėje. Ne ta prasme, kad prarandi nuovoką.

(Juokiasi.) Tačiau scenoje ima veikti visai kiti dalykai. Gali atsirasti kitokia reakcija, noras temą perteikti kitaip, nei prašo režisierius.

- Improvizacijos galimybė visada įmanoma...

- Kitaip aktorių nelaikytų menininkais. Nors čia vėl - atskiras pokalbis.

Neteisk - Abramas - netradicinės seksualinės orientacijos jaunuolis, Lotas neįgalus, puspročiu laikomas berniukas, jo motina Marija - su samdiniu Folkeriu svetimaujanti ūkininkė. Šie personažai kitų bendruomenės narių sąmonėje yra atsidūrę anapus “normalumo” ribos. Kas šioje istorijoje iš tiesų normalus ir kas - ne?

- Normalių, man regis, nėra. Savyje mes to nenormalumo nepastebime, užtat kitame - kuo aiškiausiai. Psichiatrai teigia, jog tai, kas ypač erzina kitame žmoguje, iš tiesų glūdi tavyje. Ir slapta, nesąmoningai negali to pakęsti.

Tokioje bendruomenėje visada atsiranda lyderis, kurio imama bijoti, griebiamasi savigynos. Tai visiškai natūrali, savaiminė žmogaus reakcija. Jei būsi kitoks, tave išmes iš visuomenės. Žiauriausia tai, kuo gali baigtis žmogaus pjudymas. Nesinori šios pjesės sieti su Garliavos įvykiais. Ne tie čia dalykai, ne apie tai kalbame.

Tačiau Lietuvoje yra tiesiog įsišaknijusi tendencija - meti žodį ir išlendi sausas. O apkalbėtas žmogus lieka su neišvaloma dėme. Reikia atsargiau svaidytis žodžiais. Žodis turi jėgą, stipresnę nei stumtelėjimas.

- Kita vertus, klausdami, “kas normalus?”, patys pakliūvame į savo pinkles - pradedame teisti, vertinti.

- Čia ir yra visas gyvenimo paradoksas. Neteisk, ir nebūsi teisiamas.

- “Kino pavasaryje” dabar rodomas Sankt Peterburgo kino kritikės

Kam skamba varpas?

“Reikia atsargiau svaidytis žodžiais. Žodis turi jėgą, stipresnę nei stumtelėjimas”, - sakė A.Sakalauskas.

Aušros Kaminskaitės nuotrauka

Liubovės Arkus dokumentinis filmas “Antonas čia šalia” apie berniuką autistą. Išvados, kurias autorė padaro iš jųdviejų bendravimo patirties, tiesiog pribloškia. Viena skamba taip: “Ne tokių žmonių keistumą reikia ištverti būnant su jais, o save patį.”

- Tai pajutau labai aiškiai. Mėgstama kartoti, kad į mūsų visuomenę neintegruojami neįgalūs žmonės. Buvau pakviestas į Užupio dienos centrą “Šviesa” paskaityti knygų psichinę negalią turintiems žmonėms. Ten supratau, jog integruoti į juos reikia mane, kad man kyla atmetimo reakcija, nežinau, kaip elgtis: ir bijau, ir juokas ima, maivytis ar rimtai kalbėti? Mus reikia integruoti į juos.

Du duetai - Abramo motina, padienė darbininkė Barbara (aktorė Eglė Gabrėnaitė), išsižada sūnaus, bėga nuo jo, net pasiryžusi užmušti, kad tik galėtų už skatikus toliau dirbti kaime. Koks jųdviejų ryšys? Kas įvykę praeity?

- Praeitį verčiau palikime žiūrovų vaizduotei. Vaidinu viename komerciniame spektaklyje, kuris pagrįstas rimtais seksologų tyrinėjimais. Statistika rodo, kad mamos nustoja prižiūrėti savo vaikus, kai šie sulaukia

Pjesė perkelta į šių laikų kaimą.

Turtingi ūkininkai, nauji traktoriai, Europos Sąjungos pinigai, plazminiai televizoriai. Tačiau prieangyje visada stovi š...ini guminiai batai...

Taip, odiniai baldai, kompiuteriai,

Tai, kas ypač erzina kitame žmoguje, iš tiesų glūdi tavyje.

35-40 metų. Tačiau jei tas vaikas yra ko nors prisidirbęs kaip Abramas...

Visuomenė yra nepakanti, o jis neturi kitų artimųjų, tad saitai su mama yra vieninteliai. Ir Abramas, ir Barbara kenčia nuo jų. Pasitaiko tokių keblių santykių.

- O Abramas ir Marta (aktorė Rasa Samuolytė), kuri laukiasi nuo jo vaiko?

- Kažkas tarp jų buvo, kažkoks mėginimas. Pjesėje ji iš tiesų yra “vėjuota” moteris. Tačiau Martos partitūrą režisierius “apkarpė”, pasunkino Rasos užduotį.

įrašų kolekcijos, o pokalbiuose vis tas pats: “Žiūrėk, kokia mašina pas tą atvažiavo”, “Matėm, pas tave kažkas užsukęs buvo...”, ir t. t.

Preciziškas režisierius - Teigiama, kad režisierius R.Atkočiūnas išsiskiria savitu darbo su aktoriais metodu. “Norėčiau, kad šiame spektaklyje nesijaustų teatro”, - sako jis. Koks tai metodas, kaip vyksta darbas?

- Dauguma režisierių nenori gaišti laiko. Mūsų mokytojas (režisierius Jonas Vaitkus - aut.) pirmame kurse

- “Medžioklės scenas Žemesniojoje Bavarijoje” M.Sperras parašė būdamas aštuoniolikos. Gal jums žinoma daugiau pjesės atsiradimo aplinkybių?

- Ne, bet akivaizdu, kad jis visa tai išgyveno. Esu tuo tikras. Nežinau, koks jis buvo žmogus, tačiau taip realistiškai aprašyti galima tik tikrą įvykį.

- Ar geras bus spektaklis?

- Tikiuosi. Klausti tokių dalykų yra tas pat, kaip patikėti žveju, kuris žada po penkiolikos minučių sugauti penkiolikos kilogramų lydeką.

- Sakoma, jog trupė jau per repeticijas pajunta, ar spektaklį lydės sėkmė. Tai tiesa?

- Esu apsirikęs daug kartų. Neužsiimsiu tokiom prognozėm.

Man kyla įspūdis, jog nuolat vaidinu vieną žmogų. Iš tikrųjų. Visą laiką pasakoju tą pačią istoriją. Nesvarbu, ar tai Chlestakovas, ar dėdė Vania. Visa, kas yra parašyta geriausio - parašyta apie mus. Apie tave, apie mane. Amerikiečių psichiatras Irvinas D.Yalomas labai teisingai parašė: “Neklausk, kam skamba varpas.

Jis skamba tau.” Išgirsi, Mindaugai, varpą, žinok - jis skambina tau.

•

14

2013 03 19 Lietuvos žinios

Sportas

Mušti įvarčius yra kam VILMANTAS REMEIKA

Lietuvos futbolo rinktinė vakar Austrijos sostinėje Vienoje susirinko į treniruočių stovyklą. Čia mūsiškiai rengsis penktadienio pasaulio čempionato atrankos rungtynėms su Slovakijos rinktine.

Futbolininkai Vienoje apsistojo pietrytiniame miesto rajone, visiškai greta oro uosto įsikūrusiame keturių žvaigždučių viešbutyje NH. Austrijos sostinėje Lietuvos rinktinė treniruosis iki ketvirtadienio. Tada pervažiuos apie 270 km į rytus - Slovakijos miestą Žiliną. Ten ir įvyks atsakinga dvikova su slovakais.

Puolėjai siaučia Lietuvos rinktinės treneris Csaba Laszlo rengtis dvikovai su Slovakija pakvietė 23 futbolininkus. Nors vengrui teks iš naujo formuoti išretėjusią gynybos grandį, strategas neslėpė džiaugsmo dėl puikios puolėjų formos. Jie savaitgalį vėl mušė įvarčius.

Darvydas Šernas sekmadienį dviem įvarčiais prisidėjo prie “Gaziantepspor” komandos pergalės Turkijos čempionate. Gaziantepo ekipa svečiuose 3:2 palaužė “Orduspor”. Rezultatui esant 1:1 D.Šernas 71 minutę į vartus nukreipė varžovų vartininko atmuštą kamuolį. Ordu klubas netrukus išlygino rezultatą, bet lemiamą žodį tarė D.Šernas. 76 minutę lietuvis galingu tolimu smūgiu ištempė savo komandą į priekį 3:2. Jis ir “Gaziantepspor” vartininkas Žydrūnas Karčemarskas žaidė visas rungtynes.

Dviejų lietuvių atstovaujama komanda Turkijos čempionate po 26 turų turi 32 taškus ir 18 komandų turnyre užima 12 vietą.

D.Šernas dar praėjusių metų pabaigoje atstovavo lenkų klubui Lubino “Zaglębie”, bet prieš Naujuosius buvo “nurašytas”. Alytiškis per pusę sezono nepelnė nė vieno įvarčio, o kolegos jam pateikė akibrokštą - Lenkijos čempionato futbolininkai išrinko D.Šerną labiausiai pervertintu žai-

Komandos draugai sveikina įvarčius vėl mušantį D.Šerną (guli). / www.gaziantepspor.org.tr nuotrauka dėju. Sausį “Zaglębie” paskolino puolėją “Gaziantespor” iki sezono pabaigos. Turkijoje 28 metų D.Šernas vėl atrado save - čia per 9 rungtynes pelnė jau 5 įvarčius.

Pastaruoju metu džiugina ir kitas iš Alytaus kilęs puolėjas 23 metų Deivydas Matulevičius. Rumunijos pirmenybių 23-iojo turo rungtynėse jis įvarčiu prisidėjo prie Tirgu Žiu “Pandurii” pergalės 3:1 namie prieš “CSMS Iasi”. D.Matulevičius pasižymėjo tiksliu smūgiu galva 66 minutę, pelnydamas trečiąjį komandos įvartį. Po jo lietuvis pribėgo prie televizijos kamerų ir pademonstravo ant vidinės dilbio dalies ištatuiruotą vardą Adriana. Tai - praėjusią vasarą D.Matulevičiui ir jo žmonai Karolinai gimusios dukrelės vardas.

Rumunijos pirmenybių pirmajame rate D.Matulevičius pelnė 2 įvarčius, bet po žiemos pertraukos

tiesiog sužvėrėjo - per pastaruosius 4 turus pasižymėjo net 4 kartus. Šios naujienos suteikia vilties, kad Lietuvos rinktinės puolėjai pagaliau nutrauks tylą. Nes per ketverias iki šiol žaistas atrankos rungtynes įvarčius pelnė tik gynėjas Marius Žaliūkas ir saugas Edgaras Česnauskis (2 kartus).

tšk.). Rungtynes su startine vienuolike pradėjęs D.Šemberas buvo pakeistas 71 minutę. “Rostov” (12 vieta, 21 tšk.) su E.Česnauskiu namie 1:2 pralaimėjo Žemutinio Naugardo ekipai “Volga” (13 vieta, 20 tšk.). E.Česnauskis žaidė visas rungtynes. Kazanės “Rubin” (6 vieta, 35 tšk.) vartininkas

Rumunijoje žaidžiantis D.Matulevičius po žiemos pertraukos tiesiog sužvėrėjo - per pastaruosius 4 turus pasižymėjo net 4 kartus.

Dalis ilsėjosi Ne visi futbolininkai į stovyklą atvyko geros nuotaikos. Ypač nesisekė žaidžiantiems Rusijoje. Šios šalies pirmenybių 21-ajame ture Deivido Šembero atstovaujama Vladikaukazo “Alanija” (16 vieta, 12 tšk.) išvykoje net 1:5 pralaimėjo Permės “Amkar” (11 vieta, 22

Giedrius Arlauskis vėl liko ant suolo, o jo komanda svečiuose 0:0 sužaidė su Grozno “Terek” (8 vieta, 33 tšk.).

Edinburgo “Hearts” saugui Arvydui Novikovui nepavyko pasidžiaugti Škotijos Lygos taurės trofėjumi.

Užvakar šio turnyro finale “Hearts” 2:3 pralaimėjo “St. Mirren”. A.Novi-

kovas žaidė nuo 64 minutės, bet komandos nuo pralaimėjimo neišgelbėjo. Kitas “Hearts” lietuvis M.Žaliūkas negali žaisti dėl traumos.

Tadas Kijanskas su Mindaugu Panka Vienoje galės aptarti savaitgalį įvykusią tarpusavio akistatą Lenkijos čempionato 19-ajame ture. Jame Kielcų “Korona” su T.Kijansku (11 vieta, 23 tšk.) savo aikštėje 2:1 nugalėjo M.Pankos atstovaujamą Chožuvo “Ruch”. Abu Lietuvos futbolininkai žaidė visas rungtynes.

Savaitgalį rungtyniauti negalėjo Vengrijos pirmenybių lyderio Dėro ETO saugas Linas Pilibaitis. 19-ojo turo rungtynės tarp “Kecskemeti” ir ETO buvo atšauktos dėl gausaus sniego. 44 taškus surinkęs ETO tvirtai pirmauja Vengrijos pirmenybėse, Budapešto komandą MTK lenkdamas 9 taškais.

Keistos praktikos gavo Ukrainos antrojo diviziono klubo “Sevastopol” saugas Saulius Mikoliūnas. Naujam sezonui besirengianti “Sevastopol” ekipa draugiškoje dvikovoje net 7:3 sutriuškino Donecko “Šachtar-3” komandą. Lietuvis žaidė nuo 61 minutės.

Kiti Lietuvos rinktinės nariai praėjusį savaitgalį nežaidė dėl įvairių priežasčių. Į komandų pagrindinę sudėtį nepateko Kęstutis Ivaškevičius (Tel Avivo “Bnei Yehuda”), Martynas Dapkus (Aukštutinio Nazareto “Hapoel”), Vytautas Lukša (Varšuvos “Polonia”), Vytautas Andriuškevičius (Gdansko “Lechia”), Markus Palionis (“Paderborn”), Georgas Freidgeimas (Vilniaus “Žalgiris”), dėl pertraukos čempionatuose poilsio gavo Deividas Česnauskis (“Baku”), Mindaugas Kalonas (Baku “Ravan”) ir Fiodoras Černychas (Mogiliovo “Dnepr”). O Rusijos I lygoje žaidžiantys Tadas Labukas (Maskvos “Torpedo”) ir Tomas Mikuckis (Chabarovsko “SKA-Energija”) atvyko į rinktinę ignoruodami savo klubų šios dienos rungtynes.

Vartininkas Ernestas Šetkus yra vienintelis rinktinės narys, šiuo metu neturintis kontrakto su jokia komanda. Pasak C.Laszlo, E.Šetkus baigia susitarti su Škotijos aukščiausiosios lygos klubu “Kilmarnock”.

•

Trumpai GERIAUSI PAKILO

FINALO KETVERTAS

Naujoje tenisininkų ATP klasifikacijoje aukščiausiai iš lietuvių esantis 22 metų Ričardas Berankis (643 tšk.) pakilo į 79 vietą iš 80-osios. Per savaitę lietuvis pelnė 8 įskaitinius taškus. Į 480 vietą iš 456-osios smuktelėjo 21 metų Laurynas Grigelis (71 tšk.), per savaitę praradęs 6 įskaitinius taškus.

28 metų Gvidas Sabeckis (2 tšk.) iš 1439 vietos nukrito į 1445-ąją, o dvidešimtmetis Dovydas Šakinis (1 tšk.) smuktelėjo į 1573 poziciją iš 1571-osios. ATP reitingo lyderis tebėra 25 metų serbas Novakas Džokovičius (13 280 tšk.). Moterų WTA reitinge 27 metų Lina Stančiūtė su 77 įskaitiniais taškais iš 440 vietos pakilo į 438ąją. Šešiolikmetė Akvilė Paražinskaitė su 9 taškais iš 1015 pozicijos smuktelėjo į 1021-ąją. WTA klasifikacijoje tebepirmauja 31 metų amerikietė Serena Williams (10 365 tšk.).

Baltijos vyrų rankinio lygos finalo ketverto varžybos balandžio 13 ir 14 dienomis Suomijoje vyks be Lietuvos klubų. Į ketvertą pretendavęs Kauno “Granitas-Gaja-Karys” paskutines rungtynes namie 25:28 (11:15) pralaimėjo “Kehra/Daisy” (Estija) rankininkams. Kauniečiams 7 įvarčius pelnė Robertas Švedas, po 5 - Valdas Jarukas ir Paulius Zėringis. Šeštojoje pozicijoje likę Klaipėdos “Dragūno” rankininkai svečiuose 35:28 (20:14) nugalėjo taškų nepelniusią autsaiderę Rygos HK “LSPA/NB-SAN” komandą. 8 įvarčiais prie pergalės prisidėjo Darius Jasinskas, 7 - Karolis Stropus, po 5 pelnė Mindaugas Dumčius ir Gražvydas Juška. Finalo ketverte Minsko ASK (Baltarusija) susitiks su “Kehra/Daisy” (Estija), o “Riihimen Cocks” (Suomija) kovos su Pelvos “Serviti” (Estija).

NBA PASAULIS Šiaurės Amerikos nacionalinės krepšinio lygos (NBA) pirmenybėse nesėkmes patyrė abu žaidėjų iš Lietuvos turintys klubai. Toronto ekipai “Raptors” (26 pergalės ir 41 pralaimėjimas) namie 91:108 (19:27, 24:28,

“Raptors” vidurio puolėjas J.Valančiūnas per 30 min. pelnė 18 taškų ir 7 kartus atkovojo kamuolį. / AFP/Scanpix nuotrauka 30:21, 18:32) teko pripažinti 22-ą pergalę iš eilės iškovojusių Majamio “Heat” (51 ir 14) krepšininkų pranašumą. Per 30 minučių “Raptors” vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas pelnė 18 taškų (2-7/8, 1-4/4) ir atkovojo 7 kamuolius. Jo komandos draugas Linas Kleiza buvo registruotas į rung-

tynes, bet aikštėje nepasirodė. Hjustono “Rockets” (36 ir 31) su Donatu Motiejūnu taip pat namie neatsilaikė prieš “Golden State Warriors” (38 ir 30) - 78:108 (10:18, 21:36, 29:21, 18:33). 20 minučių žaisdamas D.Motiejūnas pelnė 4 taškus (2-2/7, 3-0/4) ir atkovojo 3 kamuolius.

BIATLONO ĮSKAITA Chanty Mansijske (Rusija) baigėsi paskutinis, devintasis, Tarptautinės biatlono sąjungos (IBU) 2012-2013 metų sezono planetos taurės varžybų etapas.

Lietuvos biatlonininkas Tomas Kaukėnas per 26 pasirodymus pelnė 62 taškus ir užėmė 63 vietą tarp 101 spor-

tininko. Sezono nugalėtoju tapo prancūzas Martinas Fourcade’as (1248 tšk.), užtikrintai aplenkęs norvegą Emilį Hegle Svendseną (827) ir austrą Dominiką Landertingerį (715). Moterų įskaitoje 60 vietą užėmė Diana Rasimovičiūtė (60 tšk.), o Natalija Kočergina (6) liko 95-a. Tarp moterų nepralenkiama buvo norvegė Tora Berger (1234 tšk.), antra - baltarusė Darija Dombračeva (924 tšk.), trečia vokietė Andrea Henkel (856 tšk.).

CSKA PERGALĖ Dar vieną pergalę VTB Jungtinės lygos turnyre iškovojo B grupėje antrąją vietą užimantis Maskvos CSKA klubas (14 pergalių ir 3 pralaimėjimai). Jis išvykoje 76:63 (15:14, 26:19, 10:16, 25:14) įveikė Nymburko ČEZ (5 ir 12) komandą. 15 taškų prie pergalės prisidėjo Sonny Weemsas, 14 Vladimiras Micovas, 11 - Nenadas Krstičius, 10 - Milošas Teodosičius.

Aikštelės šeimininkų gretose sėkmingiausiai žaidė Radoslavas Rančikas (26 tšk.), Michaelas Efevberha (16 tšk.) ir Jiržis Welschas (8 taškai). B grupės nugalėtojo vardą anksčiau užsitikrino Kauno “Žalgiris” (15 ir 2).

LŽ

2013 03 19 Lietuvos žinios

Sportas

15

Kas išties ranką - savi ar svetimi JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Prieš kelias dienas kelialapį į 2014-ųjų Sočio olimpiadą iškovojusiai ledo šokių porai Isabellai Tobias ir Deividui Stagniūnui sunku susitaikyti su mintimi, kad Lietuva nesuteikia jiems galimybės dalyvauti žaidynėse.

Pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate Kanadoje penkioliktąją vietą užėmusį ir olimpinį kelialapį iškovojusį mūsų šalies duetą žaibiškai pasiekė liūdna žinia dėl pilietybės.

išimties tvarka suteikia ne jie. Prezidentė. Sausio mėnesį ji ištarė “ne” čiuožėjai I.Tobias, vadinasi - ir Lietuvos duetui. Praėjusią savaitę KT dar sykį pakartojo, jog “įstatymu negalima keisti nuostatų, kad Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama tik tokiam asmeniui, kuris turi ypatingų nuopelnų valstybei ir yra integravęsis į visuomenę”.

Sekmadienį vienoje televizijos laidoje šia tema kalbėjęs seimūnas, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys Paulius Saudargas užsiminė, kad, jo nuomone, šalies prezidentė galėjo išimties tvarka suteikti pilietybę I.Tobias, tačiau Dalia Grybauskaitė nesiėmė tokios atsakomybės.

Atsakomybės našta Tai įvyko pačiu netinkamiausiu metu - pirmojo pasirodymo (trumposios programos) išvakarėse. Tą dieną vyko paskutinė treniruotė. Ją tradiciškai stebėjo dailiojo čiuožimo specialistai, kurie jau kitą dieną vertino duetų pasirodymus. Kaip LŽ telefonu papasakojo už Atlanto tebeviešinti Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė, praėjusį trečiadienį išplatintas amerikietei I.Tobias nepalankus Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka visiškai išbalansavo Isabellą ir Deividą.

Tiesa, treniruotė įvyko, tačiau buvo akivaizdu, kad ant ledo šoka psichologiškai sugniuždyti sportininkai. Nenuos-

Niekas nedrįstų smerkti Sunkiausia dabar sportininkams ir jų aplinkos žmonėms. Tiek dirbta, tiek investuota. Iki Sočio žaidynių nė metų neliko. Kelialapis yra, o kelią į olimpiadą užtvėrė savi.

Vakar LŽ kalbėjosi su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente Daina Gudzinevičiūte. Ji situaciją vertino be didelio optimizmo: “Visada galima ką nors padaryti. Net ir dabar, po KT išaiškinimo, manau, keliai dar neužverti, tačiau situacija kol kas neaiški. Neprarandame vilties. Dar kalbėsime su Seimu, ten yra nemažai mus palaikančių žmonių. Tarsimės su teisininkais.

V.Gedvilas: “Man labai gaila, kad Kūno kultūros ir sporto departamentas ir jo vadovas apskritai jokios pozicijos nerodo.” tabu, jog ketvirtadienį Lietuvos dueto atliktas trumpasis šokis buvo įvertintas aštuonioliktąja vieta. Ir vis dėlto mūsų čiuožėjai atsitiesė: laisvąją programą atliko puikiai - teisėjų sprendimu užėmė tryliktąją vietą, o bendrojoje įskaitoje buvo penkiolikti.

Olimpinis kelialapis jau kišenėje. Tai didelė pergalė ledo šokėjų porai ir visam mūsų sportui. Sporto žmonėms to įrodinėti nereikia. Tačiau pilietybę

Kanadoje mūsų pora pasirodė labai gerai. Būtų gaila tokį duetą prarasti olimpinėse žaidynėse. Sunku spėlioti, kas būtų, jeigu būtų, tačiau manau, kad Isabella ir Deividas gali sulaukti pasiūlymų iš kitų šalių. Iki šiol rodytas jų ryžtas atstovauti Lietuvai suteikia vilties, kad jie nepasirinks kitos valstybės.

Nors, jei atsitiktų priešingai, tikriausiai niekas nedrįstų jų smerkti. Kiekvieno sportininko svajonė - olimpinės

Rengdamiesi Sočio žaidynėms I.Tobias ir D.Stagniūnas savo misiją jau atliko. / AFP/Scanpix nuotrauka žaidynės. Penkioliktoji vieta pasaulyje nepasiekiama per metus ar dvejus. Kiti net per penkerius taip aukštai nepakyla. O I.Tobias ir D.Stagniūnas drauge čiuožia tik trečius metus. Seniai neturėjome tokios poros.”

Mes - kitų valstybių fone Ar iš tiesų Seimas galėtų padėti išspręsti pilietybės suteikimo išimties tvarka teisinio išaiškinimo kazusą, negailestingai skandinantį mūsų ledo šokėjų porą? To LŽ pasiteiravo puikiai sporto reikalus išmanančio Seimo pirmininko Vydo Gedvilo. Jo vadovaujama Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1997 metais iš Vengrijos parvežė Europos čempionato auksą. “Žiemos olimpinėse žaidynėse mūsų sportininkų visada būdavo ne-

daug. Tad valstybės prestižas mums irgi turi rūpėti. Puikiai žinau, kiek jėgų čiuožėjai įdėjo, kad pasiektų tokių rezultatų. Jie iškovojo olimpinį kelialapį, tad turime pasistengti padėti jiems išvykti į Sočį. Daugelis valstybių tai daro. Aš nežinau, kuri to nedaro. Rūtą Meilutytę amerikiečiai jau dabar kalbina atstovauti JAV, o juk Amerika turi daugybę olimpiečių, ji laimi daug medalių. Ir vis tiek Amerika nori R.Meilutytės, - mūsų ir kitų valstybių požiūrį į sportininkus lygino Seimo pirmininkas V.Gedvilas.

- Dabar būtina išsiaiškinti teisinius kelius, kaip padėti mūsų duetui, kaip būti su tomis Pilietybės įstatymo pataisomis. Tai ir prezidentei atrištų rankas, juk ji remiasi įstatymais. Teoriškai tai galima padaryti dar šiemet.

Tokias įstatymo pataisas gali siūlyti grupė Seimo narių, gali - ir vienas.

Man labai gaila, kad Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) iki šiol tyli. Būdamas prie Vyriausybės, konkrečiai - prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM), KKSD ir jo vadovas (Klemensas Rimšelis - aut.) apskritai jokios pozicijos nerodo. Juk galėtų parengti įstatymo pataisas ir teikti Seimui. Jos į Seimą paprastai ir ateina iš Vyriausybės. Juolab ši turi ir savo patarėją sporto klausimais.

Net jei ir nesulauksime siūlymų iš KKSD, netrukus patys inicijuosime Pilietybės įstatymo pataisas. Būtina ką nors daryti nedelsiant. Nebandysime - nieko ir nebus. Manau, mūsų aptariamo klausimo šalininkų Seime turėtų būti daug.”

•

Pasveikęs R.Nadalis vėl grūmoja varžovams SAULIUS RAMOŠKA

Rafaelio Nadalio gerbėjai gali lengviau atsipūsti. Po septynių mėnesių gydymosi ir reabilitacijos vėl teniso raketę į rankas paėmęs grunto karaliumi pramintas ispanas užtikrintai grįžta į geriausių pasaulio tenisininkų ATP piramidės viršūnę.

26 metų R.Nadalis po sunkios kelio traumos - ilgiausios priverstinės pertraukos savo, profesionalo, karjeroje - į varžybas grįžo praėjusį mėnesį. Vasarį jis puikiai sužaidė trijuose turnyruose ant grunto, patyrė tik vieną nesėkmę. Tačiau šie turnyrai buvo menkesni nei sekmadienį Indian Velse (JAV) pasibaigusios ATP 1000 serijos “BNP Paribas Open” varžybos. Jose triumfavo 2008 metų olimpinis čempionas R.Nadalis (ATP 5).

Kirto dešimtuko atstovams

Sekmadienį Indian Velse triumfavęs R.Nadalis tiki, jog visos nesėkmės jau praeityje. / Reuters/Scanpix nuotrauka

“Per pastaruosius septynis mėnesius man nutiko įvairių dalykų, todėl labai malonu čia grįžti ir laimėti tokį sunkų trofėjų. Tai nuostabu. Įveikti tris dešimtuko žaidėjus ir iškovoti nugalėtojo titulą - neįtikėtina, - po finalo kalbėjo jau trečią

kartą Indian Velse triumfavęs tenisininkas. - Esu laimingas. Emociškai man tai svarbus momentas. Tikiuosi, visos nesėkmės jau praeityje.

Ir neužmiršiu žmonių, kurie man padėjo sunkiu laikotarpiu.”

liausiai sutiko. Ir nesigaili. Ketvirtfinalyje 4:6, 2:6 po jo kojomis krito antroji planetos raketė šveicaras Roger Federeris, pusfinalyje 6:4, 7:5 ispanas įveikė šeštąją pasaulio raketę čeką Tomašą Berdychą, o sekmadienį finale per pustrečios valandos R.Nadalis 4:6, 6:3, 6:4 nugalėjo septintąją raketę argentinietį Juaną Martiną del Potro.

Po šio turnyro ATP reitingo sąskaitą ispanas papildė 1000 reitingo taškų, o banko sąskaitą - 1 mln. JAV dolerių.

Tai buvo trečiasis šiemet ir 53-ias per visą karjerą laimėtas Ispanijos tenisininko turnyras. Per pastarąsias šešias savaites Rafaelis sužaidė 18 mačų ir iškovojo 17 pergalių. Iš viso per profesionalaus tenisininko karjerą jis laimėjo jau 600 dvikovų.

Po triumfo Indian Velse R.Nadalis jau yra laimėjęs 22 ATP 1000 serijos turnyrus ir pagal šį rodiklį sekmadienį aplenkė R.Federerį (21).

Negalėjo ginti titulo Pirmadienį ATP reitinge iš 5 vietos į 4 pakilęs R.Nadalis šiame JAV mieste anksčiau buvo nenugalimas 2007 ir 2009 metais. Tiesa, šįkart ilgai dvejojo, ar dalyvauti pirmame šio sezono ATP 1000 serijos turnyre, bet ga-

2012-ųjų pirmą pusmetį R.Nadalis užbaigė aukštai iškelta galva: “Australian Open” turnyre suklupo tik finale, o atvirų Prancūzijos pirmenybių “Roland Garros” aikštyne iškovojo rekordinį, septintąjį, titulą.

Paskutinįsyk teniso gerbėjai savo dievaitį matė 2012-ųjų birželį. Tąkart Vimbldono turnyro antrajame rate Rafa sensacingai pralaimėjo čekui Lukašui Rosoliui. Tai buvo paskutinis ispano pasirodymas 2012aisiais. R.Nadaliui apmaudu, jog negalėjo Londono olimpiadoje ginti čempiono titulo. Jam teko praleisti ir atvirą JAV čempionatą.

Dėl kelio traumų per 11 metų karjerą R.Nadaliui kelis kartus teko daryti pertrauką. Pastaroji buvo ilgiausia. “Keliai ypač nukenčia tada, kai žaidžiama ant kietos dangos. O aš turiu problemų dėl kelių”, - ne sykį yra prisipažinęs ispanas. Šių metų vasarį R.Nadalis grįžo į didžiąją areną. Čilėje vykusio ATP serijos “VTR Open” turnyro R.Nadaliui nepavyko laimėti - finale 7:6 (7:2), 6:7 (6:8), 4:6 jis neatsilaikė prieš 73-iąją planetos raketę argentinietį Horacio Zeballosą. Nuo to momento ispanas pradėjo skinti pergales praėjusį sekmadienį iškovojo jau keturioliktą iš eilės. Brazilijoje vykusio ATP serijos turnyro finale Rafaelis 6:2, 6:3 nugalėjo argentinietį Davidą Nalbandianą, o Meksikoje, Akapulko mieste, surengto turnyro finale nepasigailėjo tautiečio Davido Ferrero - 6:0, 6:2.

•

16

2013 03 19 Lietuvos žinios

Pramogos

“Bless” dainuos kiekvienai moteriai GINTARĖ ČIULADAITĖ

Neseniai debiutavusią lietuvišką popgrupę “Bless” LŽ apiberia klausimais. Jauni, žavūs ir nuoširdūs vaikinai į visus atsako su šypsena.

Elo ir Sauliaus prisistatymas auditorijai vyko Moters dieną žaibiško sambūrio (vadinamojo flashmobo) akcijos principu, kai į geležinkelio stotį sugužėjo būrys šokėjų. Sveikinimas moterims klipe “Šiąnakt tave mylėsiu” buvo sujungtas su “Bless” propaguojama populiaria elektronine muzika ir saldžiu tekstu. Panašiai vaikinai ketina dirbti ir toliau, nes didžioji dalis jų gerbėjų yra merginos.

Dainų nekepa “Taurus Eventus” agentūros vadybininkas Linas dvidešimtmečius “Bless” narius apibūdino kaip jaunuolius, siekiančius į muzikos rinką atvesti nematytų veidų ir nuo sosto nuversti senas bei šiek tiek pabodusias grupes.

Jaunus ir veiklius vaikinus debiutas motyvavo dirbti toliau, nes žmonės pamatė, sureagavo, sujudo. Pirmas žingsnis jau žengtas, o su juo geometrine progresija padaugėjo ir darbų. “Žurnalistai skambina kiekvieną dieną, nebegaliu taip gyventi!” - juokavo Saulius, nors komentarų apie save tikino neskaitęs. “Juos rašo neišsipildžiusių svajonių klubas”, - antrino jo kolega. Į vadybininko užmačias pakeisti lietuviškoje scenoje pabodusius atlikėjus vaikinai numojo ranka.

“Bent jau aš nieko neketinu versti.

Dirbu savo darbą iš idėjos, bandau įgyvendinti svajonę”, - paprastai komentavo Elas.

Tačiau svajonė kol kas stovi vietoje. Vaikinai dar neturi ir antro kūrinio. “Dainos tik rašomos. Nereikia jų kepti kas savaitę - tai rodo nepas-

“Grosime ne vien klubuose, bet ir kultūros centruose, neaplenksime ir mažesnių miestų, gyvenviečių”, - žadėjo Elas (kairėje) ir Saulius. / Audriaus Tursko nuotrauka

Muzikinė skrynutė “Flashmob” stiliaus prisistatymas turėjo būti nestandartinis, bet šios akcijos populiarumo banga jau gerokai nuslūgusi. Dabar madingesnis kūrybingumą skatinantis “Harlem

Nesiekiame žybtelėti kaip žaibas iš giedro dangaus. Pateikėme vieną dainą, vėliau bus ir kitų. tovumą”, - įsitikinęs Linas. Pašnekovo nuomone, ir su viena daina bei vienu klipu galima įsitvirtinti scenoje. “Nesiekiame žybtelėti kaip žaibas iš giedro dangaus. Pateikėme vieną dainą, vėliau bus ir kitų. Tuomet ir rengsime koncertą”, - teigė Saulius.

shake”. “Bless” vaikinai į šias kritines pastabas atsakė paprastai - niekada nebuvo rengę “flashmob”, tad sumanė pabandyti, o vietos pasirinkimas simbolizavo jų įsiliejimą į rinką. Šiuo metu Saulius studijuoja, Elas baigia vidurinę mokyklą. Popscenos

naujokai iki šiol mokėsi chorinio dainavimo, solines peripetijas jau metus bando perkąsti per privačias pamokas.

Elas ir Saulius pažįstami ne vienus metus. Linas juos atrado bendros draugės vakarėlyje. “Atėjome be dovanos, todėl nusprendėme padaryti muzikinę staigmeną, - prisiminė Saulius. - Viskas nutiko laiku ir netikėtai, todėl pasivadinome “Bless”.

Vaikinai tada pasakė: “Dovanos neturime, tad atidarysime savo muzikinę skrynutę.”

Gėlės stotyje Vyrukai, debiutavę kovo 8-ąją ir ta proga geležinkelio stotyje daliję

gėles, bandė papirkti moterų simpatijas. Saulius tulpę dovanojo mamai, Elas tęsė pasirodymą namie: “Tėtis grojo trimitu, o aš dainavau mamai. Vėliau pasiėmėme kibirą tulpių ir aplankėme visas kaimynes.” Nors abu sutinka, kad Moters diena nėra ypatinga šventė, nemylėti moterų jie negali. “Kiekviena nusipelnė bent krislelio meilės”, tvirtino Saulius. “Bent krislelio “Bless”, - pridūrė Elas.

Turas po kaimus?

Dainos “Šiąnakt tave mylėsiu” receptas - populiari elektroninė muzika, maišoma sus saldžiu tekstu, - “popsas”, kurio ne gėda klausyti. Grupė ir

toliau ketina dainuoti lietuvių kalba.

Lino teigimu, taip geriau pasiekiamas klausytojas, nors jaunimas, į kurį taikosi “Bless”, moka ne vieną užsienio kalbą.

Elas ir Saulius prisipažino, kad jų grojaraščius sudaro dauguma kūrinių anglų kalba, taip pat žanrų įvairovė. Jie neatmeta galimybės debiutinę dainą perdainuoti ir angliškai.

Dažnas atlikėjas pasirodo tik trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, kitus aplenkia. “Mes rengsime pristatymą ir mažesnėse gyvenvietėse, žmonėms, kurie neturi interneto.

Grosime ne vien klubuose, bet ir kultūros centruose”, - ateities planus atskleidė Linas.

•

Viduramžių “popsas” senąja fleita Kovo 22 dieną 18 val.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje skambės senoji pramoginė muzika.

Koncerte, skirtame Europos senosios muzikos dienai paminėti, fleitininkas virtuozas Rodrigo Calveyra (Prancūzija/Brazilija) atskleis, kokiomis išilginėmis fleitomis buvo grojama viduramžių, Renesanso ir baroko laikotarpiais. Atlikėjo sukurtoje programoje skambės šešios skirtingos fleitos, jo pasakojimą iliustruos vaizdinė medžiaga. Jo pasirodymą jau puikiai įvertino tūkstančiai muzikos gerbėjų Pietų Amerikoje ir Europoje.

Išilginė fleita yra vienas seniausių muzikos instrumentų, kuriuos XVI amžiuje ypač mėgo profesionalūs atlikėjai. Šiomis fleitomis buvo muzikuojama ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvare. R.Calveyra Lietu-

voje svečiuojasi jau antrą kartą.

Viešnagės metu fleitininkas virtuozas jaunuosius atlikėjus moko senosios muzikos paslapčių, taip pat domisi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzikiniu paveldu, ketindamas šią medžiagą vėliau panaudoti kurdamas koncertines programas.

Atlikėjas groja garsiausiuose senosios muzikos ansambliuose, koncertuoja didžiosiose Europos koncertų salėse. Jo atliekama muzika skamba įrašų bendrovių “Harmonia Mundi”, “Deutsche Harmonia Mundi”, “Ricercar”, “Ambronay Editions” ir “Calliope” išleistose kompaktinėse plokštelėse. Profesionalus fleitininkas savo patirtimi dalysis Valdovų rūmų muziejaus rengiamo edukacinio Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalio kūrybinių dirbtuvių ir seminarų metu.

•

LŽ

R.Calveyra papasakos, kaip viduramžių, Renesanso ir baroko laikotarpiais fleitos linksmino rūmų ir dvarų publiką.

Organizatorių nuotraukos

2013 03 19 Lietuvos žinios

BUTAI PARDUODA Skubiai naujai įrengtą 64 kv. m butą prie Kauno marių (IV a., yra autonominis šildymas, sandėliukas, vieta automobiliui, rami ir graži vieta, maži mokesčiai, kaina - sutartinė).

Tel. 8 682 43 719.

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt).

Tel. 8 699 75 245.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

Klasifikuoti skelbimai 12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, tinka dvibučio namo statybai, kaina - 125 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOS Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

9 a sklypą (namų valda) Vilniuje, Mačernio g., Visoriuose (kaina - 459 000 Lt).

Tel. 8 686 45 198.

Užs. LM-9009

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

14 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, geras susisiekimas, tinka dvibučio namo statybai, 1 a kaina - 7000 Lt, be tarpininkų).

Vilnius, tel. 8 682 46 203.

Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutrikimų priežastis. Po kompleksinio medžiagų apytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotis tradicinių priemonių deriniais, kurie efektyviai paskatina sveikimo procesus. Tel. 8 602 03 836.

MEDICINOS PASLAUGOS

Gydau nuo depresijos ir jos atmainų: melancholijos, apatijos, savigraužos, nutukimo, utėlių ir kaip apsisaugoti nuo jų, mokau kaip žmogui atspėti savo ateitį. Padedu išspręsti šeimos nesutarimus, vaikų auklėjimo klausimus, kaip išgyventi be vaistų.

Kreiptis adresu: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS Dažau, glaistau, tinkuoju, tapetuoju, kloju laminatą ir t.t. Turiu 20 metų darbo patirtį.

Tel. 8 663 75 794.

Ekologiški buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, suteikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

PRANEŠIMAI Įmonėje UAB AS Baterijas adresu: Šeškinės g.

55A, Vilnius, 2013 03 26-27 d. bus prekių išpardavimas.

Užs. LM-2395

17

Lietuvos standartizacijos departamentas skelbia pripažinto nereikalingu ilgalaikio materialiojo turto - automobilių pardavimą viešame aukcione 1. BMW 520, 1997, sedanas, 2,0, benzinas, mechaninė, juoda, pridedamas vasarinių padangų komplektas.

2. „Opel Combo“, 1998, 1,4, benzinas, mechaninė, mėlyna, pridedamas vasarinių padangų komplektas.

Aukcionas vyks Lietuvos standartizacijos departamente (T.Kosciuškos g. 30, Vilnius) 2013 m. balandžio 3 d. 10.00 val.

Neįvykus pirmajam aukcionui, pakartotinis aukcionas vyks 2013 m. balandžio 10 d. 10.00 val. ten pat.

Automobilius galima apžiūrėti 2013 m. balandžio 2-4 dienomis nuo 10.00 iki 12.00 ir nuo 13.00 iki 15.00 val. adresu: T.Kosciuškos g. 30, Vilnius.

Dėl automobilių apžiūros skambinti mob. tel. +370 698 83 723.

Aukciono dalyvių registracija, pateikus asmens dokumentą, vyks aukciono dieną nuo 9.30 iki 10.00 val.

Dėl dalyvavimo ir registracijos aukcione skambinti tel. (8 5) 270 9360.

Registruotiems asmenims įėjimas nemokamas.

Už aukcione įsigytą turtą atsiskaitoma per 2 darbo dienas banko pavedimu į Lietuvos standartizacijos departamento sąskaitą LT837300010078627247 banke „SWEDBANK“, AB. Įsigytą turtą pirkėjas atsiima ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo viešajame aukcione parduoto turto akto pasirašymo dienos, įskaitant pasirašymo dieną.

Užs. R-168

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi UAB „ASTONBOCAS“ (įmonės kodas: 125920840, įmonės adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Pramonės g. 97) iškėlė bankroto bylą (bylos Nr. B2-377-565/2013), įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“, tel. Nr. 8 618 56 155. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „ASTONBOCAS“ įsiteisėjo 2013 m. kovo 14 d.

Administratorius priima kreditorių finansines pretenzijas iki 2013 04 29 adresu: BUAB „ASTONBOCAS“, administratorius UAB „Ius Positivum“, Jogailos g. 7, LT-01116 Vilnius.

Taip pat informuojame, kad visos sutartys, sudarytos su UAB „ASTONBOCAS“ nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikomos pasibaigusiomis.

Užs. R-171

PRANEŠIMAS APIE PERTVARKYMĄ Pranešame, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.104 straipsniu 2012 m. gruodžio 31 d. priimtas vienintelės IĮ „ATENTA“ (į. k. 226388380; buveinės adresas: Šaltinių g. 9A-17, Vilnius; duomenys apie įmonę kaupiami ir saugomi VĮ Registrų centras) savininko sprendimas pertvarkyti IĮ „ATENTA“ į UAB „ATENTA“.

Po pertvarkymo juridinio asmens kodas, banko sąskaita ir buveinės adresas nesikeis.

Su UAB „ATENTA“ įstatais galima susipažinti IĮ „ATENTA“ buveinėje nuo 8.30 val. iki 17.30 val. kiekvieną darbo dieną.

Užs. LM-2390 2013 m. balandžio 19 d. 15.00 val. UAB „Ranga“ administracinio pastato patalpose, Bijūnų g. 8, Klaipėda, įvyks eilinis visuotinis akcininkų susurinkimas.

Darbotvarkės projekte numatyti šie klausimai: 1. Metinis pranešimas apie bendrovės ūkinę veiklą 2012 metais; 2. Auditoriaus išvada dėl 2012 m. finansinės atskaitomybės. 2012 metų finansinės atskaitomybės tvirtinimas; 3. Nutarimo dėl pelno (nuostolio) paskirstymo priėmimas; 4. Dėl nekilnojamojo turto įsigijimo; 5. Bendrovės auditoriaus rinkimai ir jo darbo apmokėjimo sąlygų nustatymas; 6. Dėl kredito limito; 7. Einamieji klausimai.

Bendrovės valdyba

Užs. LM-2398

PRANEŠIMAS APIE ŠAUKIAMĄ AKCININKŲ SUSIRINIKIMĄ 2013 m. balandžio 19 d. AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ (įm. kodas 121420097) valdybos inciatyva šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

Susirinkimo pradžia 15.00 val.

Dalyviai registruojami nuo 14.30 val.

Susirinkimo apskaitos diena: 2013 m. balandžio 12 d.

Susirinkimo vieta - bendrovės buveinė (Savanorių pr. 191A, Vilnius).

Telefonas pasiteirauti: (8 5) 232 2495.

1. 2012 metų AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ metinio pranešimo pristatymas.

2. Nepriklausomo auditoriaus išvados pristatymas.

3. 2012 metų AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ finansinės atskaitomybės tvirtinimas.

4. 2012 m. AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ pelno (nuostolių) paskirstymas.

Bendrovės vadovas Mindaugas Sinkevičius Užs. LM-2400

AB „Verpstas“ akcininkų dėmesiui Bendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu, 2013 m. balandžio 24 d. 10.00 val. šaukiamas eilinis visuotinis AB „Verpstas“ (įmonės kodas 144643814) akcininkų susirinkimas, kuris įvyks bendrovės buveinėje, Trakų g. 43, Šiauliai.

Akcininkų registracijos pradžia 9.45 val.

Susirinkimo darbotvarkė: 1. Metinis pranešimas; 2. Auditoriaus išvada apie bendrovės finansines ataskaitas ir metinį pranešimą; 3. Bendrovės 2012 metų finansinių ataskaitų tvirtinimas; 4. Bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas; 5. Bendrovės auditoriaus rinkimai ir atlyginimo nustatymas.

Akcininkų susirinkimo apskaitos diena yra 2013 m. balandžio 17 d.

Generalinis direktorius Užs. LM-2401 2011 08 05 tarp UAB „Rebutina“, į. k. 150122456, adresas: Kepyklos g. 17, Alytus (Kreditorius) ir UAB „REALM JURIDICAL“, į. k. 302046565, adresas: Laisvės pr. 123, Vilnius (Reikalavimo įgijėjas), sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 249, kurios pagrindu Kreditorius perleido Reikalavimo įgijėjui 21.908,93 Lt skolos ir kitų su skola susijusių Užs. LM-2397 mokėjimų reikalavimo teisę.

SV-11028

18

2013 03 19 Lietuvos žinios

TV programos

ANTRADIENIS 19 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 Dok. f. “Atvykau pas jus kaip ganytojas” 10.30 Iškilmingos popiežiaus Pranciškaus pontifikato pradžios Šv. Mišios.

Tiesiogiai iš Vatikano 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40“Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Emigrantai” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Emigrantai”. Laidos tęsinys 22.15 “Pinigų karta” 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Kriminalistai” (k.) N-7 10.45 Veiksmo komedija “Mirtinas ginklas” (k.) N-7 12.55 “iKarli”

13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Nerami tarnyba” N-7 15.00 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 16.00 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Pasaulis X” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo f. “Klastotė” N-14 0.20 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.15 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Choras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Gyvenimas yra gražus” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Simpsonai” 18.10 “Be komentarų” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane”

19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Prieš srovę” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Tikrasis teisingumas” 23.00 “CSI Majamis” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Firma” 1.55 “Biuras” 2.45 “Vilfredas”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Tauro ragas” (k.) N-7 8.30 “Atsargiai - moterys!” (k.)

9.00 “Mistinės istorijos” (k.) N-7 10.00 “Alibi. Tapatybė” N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Mentai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Juoko kovos” N-7 21.30 “Pasitarkime” N-7 22.30 “Spartakas: kerštas” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Marvel animė.

Ašmenys” N-7 9.05 “Draugai IV” (k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Istviko raganos” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys patruliai” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Draugai IV” N-7 17.25 “Namai, kur širdis” N-7 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo f. “Skersvėjis” N-7 23.35 Siaubo trileris “Ledinis vėjas” N-14 1.15 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno dienos” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Kompozitorių ir bardą Vytautą Kernagį prisimenant. Koncertas “Baltas paukštis”. Vytauto Kernagio dainas atlieka Liudas Mikalauskas ir kvartetas “Bass Arco” (k.) 12.55 “Mokslo ekspresas” 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Mūsų miesteliai”. Luokė. 2 d. (k.) 15.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)

17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15 “Gimtoji žemė” 18.45 “Lyderiai” su Andriumi Tapinu 19.30 “LRT studija Vilniaus knygų mugėje 2013”. Napoleono Kitkausko knygos “Vilniaus pilys” pristatymas 20.15 “Gintarinės batutos meistrai”. Saulius Sondeckis 21.45 “Nuo regimo prie neregimo”. Gieda Šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 Dok. f. “Kai gandras nuvilia”. 3, 4 d. 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Amerika nematytoji”. 3 laida (k.) 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Groja Vilhelmas Čepinskis, Jurijus Bašmetas, kamerinis orkestras “Maskvos solistai”. Dirigentas Jurijus Bašmetas

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Tavo augintinis” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Po pasaulį su Anthony Bourdainu” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai”

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Tapatybės vagilė” - 11.30, 14.15, 17, 19.40, 21.50 val.

“Tamsus dangus” - 11.45, 14, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Parkeris” - 13, 15.45, 18.15, 20.45 val.

OZO KINO SALĖ “Marinos namai” - 17 val.

“Valandos” - 18 val.

“Tėvas” - 16 val.

MULTIKINO “Tapatybės vagilė” - 12, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val.

“Tamsus dangus” - 16, 18, 20, 22 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.

“Saugus prieglobstis” - 14.45, 17.15 val. “Šalutinis poveikis” - 13.45, 19.45 val.

“Mama” - 15.30, 19.45 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 17.45 val.

“Gimtadienis” - 17, 19.15, 21.30 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11, 13, 15 val.

“Sniego karalienė” - 10.15, 12, 14 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11.30 val.

“Valentinas vienas” - 10, 22 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10, 12.15 val.

KAUNAS CINAMON “Tapatybės vagilė” - 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.

“Parkeris” - 13.30, 21.55 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11, 13.45, 18.45 val.

“Gimtadienis” - 12, 14.15, 17, 19.15, 21.45 val.

“Mama” - 22.15 val. “Šalutinis poveikis” - 18 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 11.30, 20.15 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 16.30 val.

“Sniego karalienė” - 11.15, 13.15, 16 val.

“Valentinas vienas” - 15.15, 17.25, 19.40, 21.30 val.

FORUM CINEMAS “Tapatybės vagilė” - 11.30, 16.45, 19, 21.15 val.

“Tamsus dangus” - 13.45, 16.30, 18.45, 21 val.

“Parkeris” - 13.30, 18.15, 20.45 val.

“Pavogtas grožis” - 17.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 15.45, 20.30 val.

“Mama” - 15, 19.30 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 12.45, 21.40 val. “Šalutinis poveikis” - 17.45 val.

“Hičkokas” - 16 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45, 14, 17.30, 20.30 val.

“Gimtadienis” - 13.15, 14.30, 17, 19.15, 21.50 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11.15, 12.15 val.

“Sniego karalienė” - 10.15 val.

“Saugus prieglobstis” - 14.15 val.

“Valentinas vienas” - 10.30, 21.30 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS

6.45 Programa 6.49 TV parduotuvė 7.05 “Reporteris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Gyvenimo būdas” 9.30 “Šiandien kimba” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00 “Merdoko paslaptys” N-7 12.00 “Reporteris” 12.55 “Išdurtukai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Pirmasis pasaulinis karas.

Kitoks požiūris” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Pirmasis pasaulinis karas. Kitoks požiūris” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Nuoga tiesa” 19.45 Dok. f. “Moterys, karas ir taika. Kolumbija” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Nuoga tiesa” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Daktaro Parnaso Fantazariumas” 9.00 Animac. f. “Astro vaikis” 11.00 Drama “Elektriniame rūke” N-7 13.00 Trileris “Durys priešais” N-7 15.00 Drama “Saulėlydis” N-7 17.00 Drama “Emos laimė” N-7 19.00 Komedija “Laiškai Džuljetai” 21.00 Drama “Broliai” N-7 23.00 Melodrama “Paskutinis bučinys” N-7 1.00 Komedija “Dar palaukite...” M-14

Balticum TV 8.45 Ieškokime geriausio! 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 9.45 “Komanda Č” N-7 10.45 “Jūros patruliai” 11.45 Kinomano užrašai (k.) 12.00 Komedija “Neadekvatūs žmonės” N-7 13.55 “Vaiduokliškos istorijos” 14.25 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 14.55 “Ieškokime geriausio!” 15.10 Dok. drama “Surikatos” 16.45 “Spaudos kelias” 17.15 “Aukščiausia klasė” 18.15 “Vienišų seselių klubas” N-7 18.45 “Verbų sekmadienis” 19.45 “Ieškokime geriausio!”

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Miškuose ir kalnuose” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 14.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.55 Svetimos paslaptys 16.40 “Čigonėlė” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Veronika” 21.05 “Kamenskaja” 22.05 Specialusis korespondentas 23.05 “Miškuose ir kalnuose” 0.00 Žinios+ 0.15 Sąžiningas detektyvas 0.50 Vaid. f. “Katedra”.

2 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Tenisas. Indian Wells turnyro ketvirtfinalis 15.00 “Futbol Mundial” žurnalas 15.30 Ledo ritulys. KHL. Rytų konferencijos pusfinalis 17.25 Ledo ritulys. KHL. Vakarų konferencijos pusfinalis. Tiesioginė transliacija 20.00 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Manchester United” - “Reading” 21.50 Krepšinis. Eurolyga. CSKA - “Žalgiris” 23.40 Ledo ritulys.

KHL. Vakarų konferencijos pusfinalis

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Tunelis per Alpes 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Mitų griovėjai 22.00 Nebandykite pakartoti 23.00 San Franciske dažnai dreba žemė 0.00 Neįtikėtinos Peno ir Telerio istorijos 1.00 Naivuolis užsienyje

“Tapatybės vagilė” - 11, 13.30, 16, 18.45, 21.15 val.

“Tamsus dangus” - 11.45, 14.15, 16.30, 19, 21.30 val. “Šalutinis poveikis” - 18.30, 21 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 16.15, 21.45 val.

“Mama” - 13.10, 17.50 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.15, 13.45, 17.15, 20.45 val.

“Gimtadienis” - 10.45, 15.25, 20.20 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.

“Sniego karalienė” - 17 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30 val.

“Valentinas vienas” - 14, 19.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Tamsus dangus” - 22 val.

“Mama” - 15, 18, 20.45 val.

“Linkolnas” - 13, 18.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai?” - 19.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12.15, 15.30, 18.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 13.30, 16.30 val.

“Gimtadienis” - 13.45, 16, 18.15, 20.30 val.

“Sniego karalienė” - 10.15 val.

“Valentinas vienas” - 16.15, 21.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 21.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.15 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Valentinas vienas” - 16.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 10, 12.20 val.

“Gimtadienis” - 14.40 val.

“Parkeris” - 18.40, 20.50 val.

I SALĖ “Legendos susivienija” - 11 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 12.40 val.

“Ana Karenina” - 16.35 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 14.20 val.

PANEVĖŽYS

“Legendos susivienija” - 11.45 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 22, 23, 24 d. 18.30 val. “Lohengrinas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 20 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Šitas vaikas” 20 d. 19 val. Studijoje. “Poetė” 22, 23 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Medžioklės scenos” JAUNIMO TEATRAS

20 d. 10 val. “Tigriukas Petrikas” 21 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Visu greičiu atgal!”

KAUNO TEATRO KLUBAS 22 d. 19 val. “7 Kristaus žodžiai”. Atlieka choras “Exaudi” 23 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS RŪMAI 19 d. 18 val. “Idioteatras”. “Intymi(-ų) vyrų trupė “Erelis” 20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės” VDU TEATRAS 19 d. 19 val. “Trys gyvenimo versijos”

KLAIPĖDA

“Ištrūkęs Džango” - 20.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19 val.

“Ana Karenina” - 21 val.

“Medžioklė” - 20 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 18 val.

“Dieviškos pievų marių žmonos” - 18.30 val.

“Jauna ir pašėlusi” - 20.45 val.

“Trumpas konkursas 1” - 18.45 val.

Lietuvos ryto TV

20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Reidas” 20.45 “Senas geras faras” N-7 21.45 “Balticum TV” žinios 22.00 “Kritinė riba” N-7 23.00 “Advokatė Lovinski” N-7 0.00 “Karamelė”

Teatras

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 13.15, 20.30 val.

“Hičkokas” - 11, 18 val.

Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 15-28 d.

“Mama” - 13.45, 18.30 val. “Šalutinis poveikis” - 16, 21 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 19.25, 21.40 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.30, 16.30 val.

“Gimtadienis” - 14.30, 19.10 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.

“Sniego karalienė” - 12.15 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 10.15 val.

“Saugus prieglobstis” - 15.30 val.

“Valentinas vienas” - 12, 16.45, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 15-28 d. “Šalutinis poveikis” - 21.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11, 13.40, 16.20, 19 val.

“Linkolnas” - 20.30 val.

“Valentinas vienas” - 15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12 val.

“Argo” - 17.45 val.

SKALVIJA “Pelėsiai” - 19 val.

“Neištikimybė” - 21.15 val.

Lietuviai svetur 2 - 17.15 val.

PASAKA

17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė” 21.30 Animac. komedija “Byvis ir Tešlagalvis užkariauja Ameriką” 23.15 “6 kadrai” 23.45 “Naša Raša” 0.35 “Kastlas” 1.30 “CSI Majamis” 2.20 “Paslapčių namai”

FORUM CINEMAS BABILONAS “Tapatybės vagilė” - 13.30, 16, 18.40, 21.20 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14.30, 17.45 val.

“Gimtadienis” - 15.20, 18.05, 20.30 val.

“Valentinas vienas” - 13, 21 val.

KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 22 ir 23 d. 18.30 val. “Adata” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 22 d. 18 val. “Rimti žaidimai” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos” 20 d. 18 val. “Juoko akademija” 21 d. 18 val. “Strip Man Show - viskas apie vyrus” 22 d. 18 val. “Slaptoji dviratininkų draugija” Salė 99 19 d. 18 val. “Krioklys po ledu” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 20 d. 18 val. Alytaus miesto teatras. “Raganius” 21 d. 18 val. “Vargas dėl proto” 22 d. 18 val. “Sveiki, emigrantai! (Squat)” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 19 d. 20 val. “Boogie Nights” 20 d. 18.30 val. Šiaulių dramos teatras.

“Inertiškos dujos” 21 d. 18.30 val. Šiaulių dramos teatras.

“Skerdynių dievas” 22 d. 18.30 val. “Paskutiniai mėnesiai” KEISTUOLIŲ TEATRAS 21 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio” MENŲ SPAUSTUVĖ 19 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Ofelijos” 20 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Trupė liūdi”. “Ežiukas rūke” 20 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Viskas arba nieko” 21 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”.

“Tiksinti bomba” 21 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Antigonė (Ne mitas)” “DOMINO” TEATRAS 20, 22 d. 19 val. “Primadonos” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 23 d. 18.30 val. “Kai žmonės vaidino dievą!..”

KIRTIMŲ KULTŪROS CENTRAS 22 d. 18.30 val. Naujasis teatras “Aušra”. “Petys gi į petį”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 19 d. 19 val. Tavernos salėje. “Ketvirtoji kėdė” 20 d. 18.30 val. ir 21 d. 13 val. Didžiojoje scenoje.

“Balta drobulė” 20 d. 11 val. Mažojoje scenoje. Trupė “Degam”. “Zita - pelytė” 20 d. 19 val. Mažojoje scenoje. Trupė “Degam”. “Tetos” 21 d. 18 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai” 21 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Bjaurusis” 22 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” 22 d. 19 val. Rūtos salėje. Teatras “Cezario grupė”.

“Nutolę toliai” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 20 d. 17 val. “Brėmeno muzikantai” 21 d. 18 val. “Čigonų baronas” 22 d. 18 val. “Aida” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 20 d. 10 ir 12 val. “Kaip atpažinti raganą?”

21 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis” 22 d. 18 val. “Diena ir naktis” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 19 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” 22 d. 19 val. “Septyniolika” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 20 d. 18.30 val. Vilniaus mažasis teatras.

“Madagaskaras” 22 d. 18 val. “Į sveikatą, pone!” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 19 d. 11 val. Alytaus miesto teatras. “Ambrozijus, Purkius ir...”

19 d. 18 val. Alytaus miesto teatras. “Brendimo kančios” 20 d. 18 val. Ievos Norkutės koncertas 22 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Oskaras ir ponia Rožė” TEATRAS “MENAS” 22 d. 18 val. “Meilė, džiazas ir velnias” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 19 d. 18 val. “Tėtis” 22 d. 18 val. “Svajonių sala” BENDRUOMENIŲ KULTŪROS CENTRAS 20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

MOLĖTAI MOLĖTŲ KULTŪROS CENTRAS 19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Meilė pagal grafiką”

RADVILIŠKIS RADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

ROKIŠKIS ROKIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 19 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Jausmų tektonika” 21 d. 15 ir 19 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

BIRŽAI BIRŽŲ KULTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KĖDAINIAI KĖDAINIŲ KULTŪROS CENTRAS

19 d. 18 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatras. “Švytinčių burbulų partija”

KRETINGA KRETINGOS KULTŪROS CENTRAS 21 d. 12 val. Klaipėdos dramos teatras. “Atrastas lobis”

MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS KULTŪROS CENTRAS 22 d. 18 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatras.

“Jazminas”

2013 03 19 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:28 leidžiasi 18:28 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

-3 Oslas

Aštuntoji jaunaties diena

Jaunatis III 12

Priešpilnis III 19

Pilnatis III 27

-7 Helsinkis

-3

Stokholmas

Delčia IV 03

-5

Dublinas +4 Šiauliai

+7 Londonas

-2 -14 -3 -14

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo

Ukmergė

Šiandien: debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra dieną 1-3 laipsniai šalčio.

-3 -12

Kaunas VILNIUS

+13 -2 -12

+5 Amsterdamas

+12

-8

Lisabona

Alytus

Rytoj: debesuota su -3 -13 Druskininkai pragiedruliais. Temperatūra naktį 4-8 laipsniai šalčio, dieną nuo 4 laipsnių 78-oji metų diena. Kovo devynioliktoji, antradienis, šalčio iki 0 laipsnių. antroji 12-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 287 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Juozapas, Juozas, Vilys, Vilė.

Geros dienos!

+7 Madridas

+15 Barselona

+2 Ryga

0 Kopenhaga

+9 Paryžius

Kėdainiai -1

-4 Sankt Peterburgas

Talinas

12:00

Palanga

19

Vilnius Minskas +3 -6 Varšuva +5

0

Berlynas +4 Praha

+9 Miunchenas

+11 Nica

+14 Roma

-7 Maskva

-3

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +9 10 +14 Bukareštas Varna Dubrovnikas +14 Sofija +14

+15

Stambulas +15

Malaga +16

Alžyras +23

Tunisas +21

Atėnai

+19 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Žuvys 02 21 - 03 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

balandžio 2 dieną.

Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Kovo 18 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Pavasaris jūsų širdyje.

Nebūsite susidomėję nei projektais, nei siūlomais užsiėmimais. Įsimylėjėliams žvaigždės bus palankios, šiuo metu būsite romantiškai nusiteikę.

Jautis. Daugumą dalykų matysite gana niūriomis spalvomis.

Todėl reikės kantrybės ir atkaklumo, kad pasinaudotumėte visomis atsiveriančiomis galimybėmis.

Dvyniai. Gana sėkminga, maloni ir lengva diena. Išsikeltus tikslus pasieksite gana greitai, atsiras ir partnerių. Netrūks naujų pažinčių ir susitikimų, romantinių santykių.

Vėžys. Būsite pozityviai nusiteikę, todėl sėkmė šypsosis.

Dalykiniai susitikimai duos gerų rezultatų. Rodykite ne tik savo žavesį, bet ir profesinius sugebėjimus.

Liūtas. Diena turėtų būti sėkminga įsimylėjėliams ir tiems, kurie ieško antrosios pusės. Šiandien klausykite savo intuicijos - ji pasufleruos, kaip elgtis.

Mergelė. Šiandien nebūsite itin aktyviai nusiteikę darbe, tačiau teks spręsti finansinius klausimus. Puiki diena giminingiems santykiams stiprinti, šeimos narių reikalams tvarkyti.

Svarstyklės. Jūsų energingumas, dalykiškumas ir skubėjimas bus bekraštis. Sveikas protas ir logika padės jums šiandien priimti svarbius sprendimus.

Skorpionas. Tinkama diena keliauti ir keisti aplinką. Nebijokite vienatvės - šis laikas tik padės įvertinti pastaruosius įvykius ir nuspręsti, kaip elgtis toliau. Šaulys. Šiandien pernelyg skausmingai reaguosite į bet kokias pastabas. Strigs svarbūs reikalai. Būkite pasiruošę kritikos lavinai dėl laiku neatliktų darbų.

Ožiaragis. Jūsų idėjos bus priimtinos ir suprantamos. Dėl tinkamų aplinkybių užmegsite įdomias pažintis. Vyraus palankios tendencijos joms peraugti į romantinius santykius.

Vandenis. Sunkumai bus nebaisūs, nes intuityviai atskirsite tai, kas yra svarbu ir kas - antraeilis dalykas. Neskubėkite tvarkyti užklupusių problemų, kai kurios išsispręs savaime. Žuvys. Būkite pasiruošę nenumatytiems iššūkiams, dėl kurių kai kurie planai žlugs. Emocijos liesis per kraštus, tačiau santūrumas ir logika padės išspręsti kebliausius klausimus.

20

2013 03 19 Lietuvos žinios

Margumynai

90-asis paukščių pavasaris Veisiejuose RITA KRUŠINSKAITĖ

Vakar nepaisydami šalčio ir sniego gamtos bičiuliai sugužėjo į tradicinę Paukščių dienos šventę, per kurią visoje Lietuvoje sparnuočiams kelti inkilai. Šiemet sukanka 90 metų, kai pirmą kartą žymaus Lietuvos gamtininko profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva buvo paminėta Paukščių diena. Jubiliejinei datai prisiminti Generalinė miškų urėdija surengė visuotinę akciją “Devyniasdešimt paukščių pavasarių”.

Nuo pat ryto į urėdų parinktas vietas miškuose ir parkuose skubėjo smagiai nusiteikę inkilais nešini moksleiviai, mokytojai ir miškininkai.

Lazdijų rajono Veisiejų miškų urėdijos surengtoje šventėje dalyvavo keliasdešimt antrų-šeštų klasių mokinių iš Veisiejų ir Seirijų gimnazijų, Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės bei Kučiūnų pagrindinių mokyklų ir aštuonių girininkijų atstovai.

Iškilmingai sugiedoję “Jaunųjų miško bičiulių” himną mokinukai ir miškininkai pasklido po kalvių ir drožėjų skulptūromis išpuoštą parką “Vaikystės sodas”. Šį kartą sparnuočiams dovanota daugiau kaip 40 inkilų. Dar daugiau jų - apie pustrečio šimto - bus

Smagiai nusiteikusių Paukščių dienos šventės dalyvių šaltis neišgąsdino. / Ritos Krušinskaitės nuotrauka iškelta kitose vietose, o visoje Lietuvoje vakar iškelta beveik 5000 naujų inkilų.

Inkilus keliant laikytasi taisyklių -

Princas nori mergaitės

landa nukreipta į šiaurės rytų pusę, kad kaitri saulė nepakenktų paukščių jaunikliams, o kiekvienas sparnuočių na-

melis prie medžio tvirtintas nenaudojant vinių, kad nebūtų sužalotas medžio kamienas.

Linksmai klegėdami vaikai noriai talkino miškininkams - jie paduodavo inkilus, rinko jiems medžius, kad naujuose namuose galėtų įsikurti paukščių šeimynos. Iš šiltų kraštų sugrįžusias kieles, musinukes, varnėnus ir kitus paukščius “Vaikystės sodo” parke pasitiks nauji namai su vaikų užrašytais žodžiais “Mes jūsų laukėme”.

Padedami “Jaunųjų meistrų” būrelio vadovo Eugenijaus Šidlausko, Kapčiamiesčio gimnazijos mokinukai gamino inkilus. Šioje gimnazijoje veikiančio “Jaunųjų miško bičiulių” būrelio vadovė Birutė Dambrauskienė sakė, kad vaikai noriai mokosi pažinti, mylėti ir saugoti gamtą. Už parodytą rūpestį dėl paukščių Veisiejų miškų urėdijos vadovas Zenius Želionis jaunuosius akcijos dalyvius pavaišino karšta arbata, saldumynais, apdovanojo padėkos raštais, dovanėlėmis ir pakvietė užsukti į “Vaikystės sodą” vasarą su draugais, kai čiulbės jų pagamintuose inkiluose įsikūrę paukščiai.

Jubiliejinę Paukščių dieną gamtos mylėtojams surengta ne tik inkilų kėlimo akcija, bet ir gražiausių sparnuočių nuotraukų konkursas “Paukščiai - mažieji draugai”. Jo nugalėtojai kovo 25 dieną bus apdovanoti T.Ivanausko zoologijos muziejuje, o gražiausi inkilai bus iškelti Kauno zoologijos sode.

•

Pritzkerio premijos laureatas Garbingiausias architektūros apdovanojimas - Pritzkerio premija - bus įteiktas japonų architektui Toyo Ito. Jis savo šalyje suprojektavo daug novatoriškų namų ir visuomeninės paskirties pastatų.

“Per visą savo karjerą T.Ito sugebėjo suprojektuoti daug nuostabių architektūros kūrinių. Juose dera konceptualios inovacijos ir puikus atlikimas”, - sakė Pritzkerio premijos vertinimo komisijos pirmininkas Peteris Palumbo. Jis pažymėjo, kad T.Ito “išskirtinę architektūrą” - bibliotekas, namus, parkus, teatrus, parduotuves biu-

rus ir paviljonus - kuria jau daugiau kaip 40 metų.

71 metų T.Ito yra šeštas Japonijos architektas, pelnęs šią prestižinę premiją. Per oficialią jos teikimo ceremoniją, kuri gegužės 29 dieną vyks Bostone, japonui bus įteikta 100 tūkst. dolerių (264 tūkst. litų) ir bronzinis medalionas.

1965 metais Tokijo universiteto Architektūros departamentą baigęs T.Ito savo karjerą pradėjo firmoje “Kiyonori Kikutake & Associates”.

1971-aisiais architektas pats įsteigė studiją Tokijuje ir pavadino ją “Urban Robot (Urbot)”. 1979 metais ši firma pakeitė pavadinimą ir tapo “Toyo Ito & Associates, Architects”.

Anksčiau Pritzkerio premiją, kurią

T.Ito pateko į garsiausių pasaulio architektų elitą. / AFP nuotrauka daugelis vadina architektūros Nobeliu, yra pelnęs kinų kilmės JAV architektas Ieoh Ming Pei, amerikiečiai Frankas Gehry ir Philipas Johnsonas, prancūzas Jeanas Nouvelis ir Oscaras Niemeyeris iš Brazilijos.

•

Kaimo gyventojus išgąsdino lokys Nuo šeimininko bandantį pasprukti lokį pakirto policininko kulka. Pavojingas žvėris klaidžiojo Altajaus krašte ir gąsdino žmones.

Princas Williamas ir jo žmona Kate dalyvavo Šv. Patriko dienos ceremonijoje. / Anwar Hussein/Scanpix nuotrauka

Kembridžo kunigaikštienė sakė, kad nežino savo būsimo pirmojo kūdikio lyties, bet viliasi, jog tai bus berniukas. Tačiau jos vyras princas Williamas labiau norėtų mergaitės.

Nėščia princo Williamo žmona apie būsimo vaiko lytį per Šv. Patriko dienos ceremoniją, skirtą Airių gvardijai pagerbti, kalbėjo su vienu kariu. “Paklausiau kunigaikštienės: “Ar žinote, kokia jūsų vaiko lytis - mergaitė ar berniukas?”

Ji atsakė: “Dar ne. Aš norėčiau berniuko, o Williamas - mergaitės”, - pasakojo gvardietis Lee Wheeleris. Anot kario,

Kate jam prasitarė, kad su vyru dar neapsisprendė dėl būsimo kūdikio, kuris bus trečias žmogus eilėje į Jungtinės Karalystės sostą, vardo.

Kunigaikštienė per ceremoniją kareivinėse Olderšote, Pietų Anglijoje, vilkėjo žalią suknelę-apsiaustą, buvo įsisegusi dobilo formos segę ir įteikė gvardiečiams puokšteles dobilų. Vieną jų prisegė ir prie pulko talismano - airių vilkšunio Domhnallo - antkaklio. Vienu metu Kate batelių kulniukas įstrigo į drenažo groteles, tad jaunoji kunigaikštienė atsirėmė į vyrą ir ištraukė jį. Karališkąsias Šv. Patriko dienos tradicijas 1901 metais pradėjo karalienė Alexandra, karaliaus Edwardo VII žmona.

•

Altajaus krašto Slavgorodo rajono Selekcionojės kaime nuožmus lokys sulaužė užraktą ir pabėgo iš narvo.

Pajutęs laisvę plėšrūnas vaikštinėjo po kaimą ir išgąsdino keletą vietos gyventojų. “Pamačiusi lokį, nutirpau iš baimės. Meldžiausi, kad plėšrūnas manęs nepastebėtų”, - sakė kaimo gyventoja Vera Sotrudnikova. Lokio išsigando ir Selekcionojės kaimo vaikai. “Lokys atrodė baisiai. Gerai, kad jis pabėgo iš mūsų kaimo”, - teigė dešimtmetis Viktoras Skrabulinas. Šeimininko teigimu, lokys miegojo žiemos miegu ir netikėtai pabudo. “Matyt, gyvūnui reikėjo ėdesio, todėl jis tapo agresyvus”, svarstė lokio šeimininkas Pavelas Korykinas. Jis iškvietė policijos pareigūnus ir šie po kelių valandų su-

Agresyvus lokys gąsdino Selekcionojės kaimo gyventojus.

Wildanimalfightclub.com nuotrauka

rado netoli miško slampinėjantį lokį. “Policininkai jį turėjo nušauti, nes gyvūnas buvo agresyvus. Gaila prarasti lokį, bet džiaugiuosi bent

tuo, kad jis nieko nesužeidė”, - pasakojo P.Korykinas.

•

“Lenta.ru”, AP, AFP, BNS