2013 m. kovo 22 d. / Penktadienis / Nr. 66 (13 491)

Kaina

2013 m. kovo 22 d. / Penktadienis / Nr. 66 (13 491)

1,99 Lt

Lietuvos žinios Šiandien skaitykite priedą

Modernus kis 2013 7-14

p.

ISTORIJA

DIENOS TEMOS

1939-ųjų skaudžių praradimų pavasaris 16p.

Valstybės turtas buvo per brangus 4p. www.lzinios.lt

Prie lėktuvų į Lietuvą -

spūstys

UŽSIENIS

Išėję į pensiją įtakos nepraranda

Į pensiją išėję Kinijos vadovai lieka įtakingi komunistų partijoje ir stengiasi patarinėti jaunesniems kolegoms, kaip įkopti į partijos olimpą. Kad lyderiai turi išeiti į pensiją, tik visai neseniai nusprendė buvęs šalies vadovas Jiang Zeminis. Pasitraukęs iš prezidento posto jis nuėjo dėstyti į universitetą, bet neatsisakė partinės veiklos. Tačiau ir įtakingiems komunistams Kinijoje ne viskas leidžiama. Jiems nerekomenduojama rašyti memuarų bei viešai kalbėti apie šaliai skaudžius įvykius. Komunistinėje Kinijoje tebegalioja cenzūra, ir nuo jos neapsaugo net aukšti postai.

6p.

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

Labiausiai tikėtina, kad atvykstantiems svečiams pritrūks vietų tiesiogiai skristi kryptimi Vilnius-Briuselis.

TOMAS BAŠAROVAS

Lietuvai vasarą perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai laukiama atvykstant apie 20-30 tūkst. svečių.

Lietuvos valdininkai jau dabar ima nerimauti, kad užsienio delegacijoms atvykti į renginius Vilniuje nebus paprasta.

+ TV programos Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Stringantį susisiekimą oro linijomis su Vilniumi vakar teko išbandyti ir Lietuvos premjerui Algirdui Butkevičiui.

Sugedus Vokietijos skrydžių bendrovės “Lufthansa” lėktuvui ir neturėdamas patogesnio pasirinkimo, A.Butkevičius su žmona atostogauti į Gran Kanariją priverstas vykti ir lėktuvais, ir automobiliu aplinkiniais keliais - per Helsinkį, Briuselį ir Frankfurtą prie

Maino. Pavykus gauti bilietus vakar vakarui iš Vilniaus į Helsinkį, premjeras iš jo skris į Briuselį, po to automobiliu turės važiuoti į Frankfurtą, o šį rytą 5 val. skris į Gran Kanariją.

Tuo metu susisiekimas tarp Vilniaus ir ES sostine vadinamo Briuselio jau kurį laiką rimtą galvos skausmą kelia Lietuvos valdininkams.

Pirmininkavimo ES Tarybai metu

šia kryptimi numatomi patys didžiausi atvykstančiųjų srautai. Susitikimus ir konferencijas rengiantys ministerijų klerkai baiminasi, kad daliai svečių atvykti bus itin keblu, kai kuriems jų teks tenkintis jungiamaisiais skrydžiais per kitų miestų oro uostus. Taip pat dėl to gali tekti keisti ir kai kurių renginių laiką.

3p.

ORAI Debesuota su pragiedruliais, be kritulių.

Temperatūra dieną 4-7 laipsniai šalčio.

19p.

2

2013 03 22 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Tiesioginių merų rinkimų vilionės MAŽVYDAS JASTRAMSKIS

Valdančioji dauguma sieks įgyvendinti tiesioginių merų rinkimų idėją, kuriai palaiminti 2010 metais pritrūko kelių balsų Seimui balsuojant dėl atitinkamų Konstitucijos pataisų. Toks siekis yra deklaruotas Vyriausybės programoje. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas “darbietis” Valentinas Bukauskas teigia, kad šį klausimą jau nagrinėja atitinkama darbo grupė. Vis dėlto iki šiol neaišku, kam tokia reforma bus naudinga ir ar tikrai išspręs problemas, kurias turėtų spręsti.

Reikia pabrėžti, kad tiesioginių merų rinkimų įvedimas negali būti vertinamas vienareikšmiškai. Neįmanoma nuspėti, kokių jis turės neigiamų ar teigiamų pasekmių. Būtina kokybiška diskusija “už” ir “prieš”. Norėčiau panagrinėti populiariausius teiginius, kurie pasitelkiami ginant tiesioginių merų rinkimų idėją.

Pirmasis argumentas - tiesioginiai merų rinkimai Lietuvos politinei sistemai suteiks daugiau demokratijos.

Gyventojai galės patys rinkti savivaldybės vadovą. Dabar šis sprendimas priklauso nuo taryboje dirbančių partijų atstovų, kurie ne visada meru išrenka piliečių pageidaujamą asmenį.

Be to, teigiama, kad partijų sąrašuose į savivaldybių tarybas kandidatuojantys politikai žvaigždės dažnai nuvilia rinkėjus, nes net neketina dirbti taryboje. Pavyzdžiui, per 2011 metų rinkimus partijos “Tvarka ir teisingumas” sąraše į Klaipėdos rajono tarybą kandidatavęs Petras Gražulis padėjo savo politinei jėgai laimėti, tačiau būti meru akivaizdžiai neketino. Įteisinus tiesioginius merų rinkimus, tokių atvejų nebebūtų.

Atliekant sisteminę rinkimų rezultatų ir merų priklausomybės partijoms analizę paaiškėja, kad ir pagal dabartinę tvarką, kai merai renkami netiesiogiai, demokratijos principai ir piliečių valia yra įgyvendinami palyginti nuosekliai. Per 2011 metų rinkimus 47 merai iš 60 buvo išrinkti, kai į savivaldybių tarybas pateko kandidatuodami partijų sąrašuose. Galima taikyti dar griežtesnį kriterijų - kad meru būtų žmogus, kuris po reitingavimo surinko daugiausia pirmumo balsų rinkimus laimėjusios partijos sąraše. Tokių merų šiuo metu yra 34.

Be to, reikia suprasti, kad balsuojant už asmenis demokratinio reprezenta-

tyvumo principas gali net nukentėti.

Pirmuose tiesioginiuose merų rinkimuose laimę neabejotinai norės išbandyti daug kandidatų, o tai lems didelį balsų išsiskaidymą. To, kas nutinka mažu rinkėjų aktyvumu pasižyminčiuose rinkimuose (būtent tokie Lietuvoje ir

Iki šiol neaišku, kam tokia reforma bus naudinga ir ar tikrai išspręs problemas, kurias turėtų spręsti. yra savivaldos rinkimai), kai balsuojama už asmenis, pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Praėjusį savaitgalį trijose apygardose per antrąjį pakartotinių Seimo rinkimų turą varžėsi šeši politikai. Iš jų keturi per pirmąjį turą negavo ir 10 proc. visų į sąrašus įtrauktų rinkėjų balsų atitinkamoje apygardoje.

Kitas argumentas už tiesioginius merų rinkimus - valdžios stabilumas.

Savivaldybių tarybose padaugėjo atvejų, kai koalicijos keičiasi dėl partijų tarpusavio intrigų, o kartu su jomis ir merai. Šiuo požiūriu tinkami pavyzdžiai yra Trakų ir Raseinių rajonai, kuriuose 2007-2011 metais valdė po tris skirtingus merus.

Čia reikėtų prisiminti, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl iki šiol nepavyko įteisinti tiesioginių merų rinkimų, yra nesutarimas, ar meras turėtų būti vykdomosios, ar atstovaujamosios valdžios institucija. Problema niekur nedingo, o bet kuris iš šių pasirinkimų neišvengiamai sukels įtampą tarp tarybos ir tiesiogiai rinkto mero.

Jeigu tiesiogiai išrinktas meras pakeistų dabartinį administracijos direktorių, jis taptų savivaldybės vykdomosios valdžios galva. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas taikliai pasakė, kad tokiu atveju meras neturėtų įtakos tarybai ir sunkiai įgyvendintų savo politiką: rezultatas gali būti visiškas chaosas.

Kita vertus, jei tiesiogiai išrinktas meras bus tarybos vadovas, probleminio santykio su taryba potencialas išlieka.

Visiškai galima situacija, kai tiesiogiai išrinktas meras taryboje susidurs su jam priešiška dauguma. Net jeigu aiškios blokuojančios daugumos nebus, tai automatiškai nereiškia gerų mero darbo sąlygų. Bet kuriuo atveju jam reikės suburti kartu dirbti galinčią ir norinčią koaliciją. Tai fragmentuotoje partinėje sistemoje (tokios yra daugumoje savivaldybių) nepartiniam arba mažiau populiarios politinės jėgos atstovui bus labai sunku.

Galiausiai, skirtingai nei esant dabartinei sistemai, mero institucijos

stabilumas reikštų, kad kadencijos metu taryba negalės atšaukti savivaldybės vadovo, jei iškils klausimų dėl jo reputacijos ar sąžiningumo. Dalis dabartinių merų, kurie 2011 metų rinkimuose nebuvo pirmieji numeriai savo partijų sąrašuose, šiuo metu eina pareigas būtent dėl to, kad kai kurios politinės jėgos neužsimerkė prieš skandalus, į kuriuos įsivėlė jų lyderiai (reitinguoti į pirmą vietą ir rinkėjų). Pavyzdžiui, Pakruojo rajone laimėjusių socialdemokratų sąrašo pirmasis numeris Saulius Gegieckas 2011 metų gruodį tarybos sprendimu buvo atšauktas iš mero pareigų dėl kompromituojančio elgesio. Žinoma, visada galima situacija, kai neblaivus prie vairo policijos pareigūnų sulaikytas meras toliau eis pareigas.

Būtent taip atsitiko Ukmergėje, kur tarybos daugumai toks įvykis 2011-ųjų lapkritį nebuvo rimtas pretekstas iš savivaldybės vadovo posto pašalinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovą Algirdą Kopūstą. Vis dėlto reikia pripažinti, kad įvedus tiesioginius merų rinkimus neliktų galimybės pakeisti susikompromitavusio mero. Savivaldybės vadovą būtų galima pašalinti tik per kitus rinkimus jo neperrenkant.

Tačiau ir dabar rinkėjai gali bausti lūkesčių nepateisinusius merus, balsus atiduodami už kitas politines jėgas.

•

Seimo tribūna

Tuberkuliozė kerta negailėdama Kovo 24-ąją pasaulis minės Tarptautinę tuberkuliozės dieną.

Tądien stengiamasi kuo plačiau informuoti apie šios pavojingos ir klastingos ligos grėsmę, kaip įveikti ją. Šia proga kalbiname Seimo Sveikatos reikalų komiteto narę socialdemokratę Almą Monkauskaitę.

Lietuvos žinios

- Esate gydytoja, daug dėmesio skyrėte ir tebeskiriate visuomenės sveikatingumo problemoms, užkrečiamųjų ligų kontrolei. Neseniai Seime jūsų iniciatyva buvo surengta konferencija, kurioje įvairiapusiškai analizuotos tuberkuliozės plitimo priežastys ir kovos su ja būdai. Kiek paplitusi ši liga?

- Tuberkuliozė - labiausiai paplitusi užkrečiama liga. Ja užsikrėtę daugiau nei 2 mlrd. žmonių visame pasaulyje, daugiausia - besivystančiose šalyse. Tuberkulioze serga įvairių rasių, įvairaus išsilavinimo ir amžiaus žmonės. Liga pavojinga ne tik pačiam ligoniui, bet ir aplinkiniams. Ja užsikrėsti galima nuo žmogaus, sergančio atvira plaučių tuberkulioze, todėl vis dažnesni atvejai, kai suserga ne vienas, o keletas šeimos narių. Pastebėta, kad dažniau serga kaimo nei miesto gyventojai, vyrai - du kartus dažniau

Romo Jurgaičio nuotrauka

A.Monkauskaitė: “Kasmet po mažą Lietuvos miestelį suserga tuberkulioze.” nei moterys. Manoma, kad vienas žmogus, sergantis atvira plaučių tuberkulioze, per metus gali užkrėsti iki 25 asmenų.

- Daugelis dar mokydamiesi vidurinėje mokykloje girdėjo, kad anksčiau nemažai žinomų literatūros klasikų, kompozitorių, visuomenės veikėjų nuo tuberkuliozės mirė būdami labai jauni, nes ši liga laikyta neišgydoma. Kaip yra dabar?

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

- Kasmet nuo tuberkuliozės miršta apie 2 mln. žmonių, užregistruojama maždaug po 9 mln. naujų šios ligos atvejų. Praeityje iš tiesų šios ligos aukomis tapo Honore de Balzakas, Franzas Kafka, Georgas Orvellas, Nicolo Paganinis, Jonas Biliūnas, Vincas Kudirka. Tuberkuliozė ypač greitai plinta tarp skurdžiai gyvenančių žmonių, todėl pasaulyje ji kasmet pasiglemžia Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2249)

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada „Žmonės“ R.Pakalkienė G.Ambrazas

daugybę gyvybių. Daugelį metų manyta, kad tuberkuliozė yra praeities liga. Deja, nepaisant vakcinacijos ir egzistuojančios plačios antibiotikų terapijos, tuberkuliozė dar yra dažna mirties priežastis. Itin skaudu kalbėti apie vaikų tuberkuliozę. Tarp jaunesnių nei 12 metų vaikų ši liga aktyviai progresuoja net 43 proc. jų.

- Kokia padėtis Lietuvoje, palyginti su kitomis pasaulio šalimis?

- Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos normomis, jei sergamumas tuberkulioze viršija 40 atvejų 100 tūkst. gyventojų, tokia valstybė patenka į rizikingų šalių sąrašą. Lietuvoje šis rodiklis siekia 47,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Daugiausia tuberkuliozės atvejų užregistruota Biržų, Pakruojo, Šilutės rajonuose, mažiausiai Neringos savivaldybėje. 2011 metais pirmą kartą mūsų šalyje tuberkulioze susirgo 1532, 2012-aisiais - 430 žmonių. Gal kai kam šie skaičiai atrodys menki, tačiau priminsiu, kad būtent tiek žmonių gyvena gražiuose Lietuvos miesteliuose: Leipalingyje (1500), Tryškiuose (1555), Mosėdyje (1379), Rumšiškėse (1833), Merkinėje (1434), Žagarėje (1712). Taigi kasmet po mažą krašto miestelį suserga tuberkulioze.

- Kiek dėl šios ligos plitimo kalti patys žmonės?

- Apie tuberkuliozę tikriausiai girdėjo visi, informacija apie šią klastingą ligą prieinama kiekvienam.

Medikai taip pat daug daro, kad užsikrėtusiųjų būtų kuo mažiau. Reikia pasidžiaugti, jog bendromis medikų, politikų, nevyriausybinių organizacijų, visų geros valios žmonių pastangomis daug nuveikta, kad liga kuo mažiau plistų. Tačiau medikai vieni nepajėgia su ja kovoti. Pastaruoju metu ypač padaugėjo užleistos ir antibiotikams atsparios tuberkuliozės atvejų. Daugiausia jų yra tarp socialinės rizikos grupei priskiriamų asmenų. Neretai tokie žmonės pradeda gydytis antibiotikais, tačiau gydymo kurso nebaigia.

Taip tuberkuliozės sukėlėjai tampa atsparūs antibiotikams. Todėl labai svarbu, kad pradėję gydytis asmenys kursą baigtų iki galo. Žmonės neturi numoti ranka į savo ligą. Reikia atminti, kad nuo kiekvieno iš mūsų sąmoningumo priklauso ne tik pačių, bet ir artimųjų sveikata. Be to, užleistą tuberkuliozę išgydyti kur kas sunkiau, o ir valstybei tai kainuoja daug brangiau, nei laiku pradėjus ir baigus gydytis.

•

Seimo narę kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

(tel. 249 2208) (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 16, 17 p.

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 03 22 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Trumpai 100 DIENŲ VEIKLA Premjeras Algirdas Butkevičius, Seime pristatydamas centro kairės ministrų kabineto šimto dienų veiklą, pareiškė, kad užtikrindama ekonomikos augimą, darbo rinkos plėtrą ir mokesčių už komunalines paslaugas mažinimą Vyriausybė ketina pradėti grąžinti “sunkmečio skolas”. Premjeras žadėjo ieškoti lėšų, kad būtų galima pakelti atlyginimus kultūros darbuotojams, policininkams ir kitiems, gaunantiems mažiausią darbo užmokestį. A.Butkevičius savo kalboje atkreipė dėmesį, jog ši Vyriausybė pasirengusi įgyvendinti ir tai, ko iki šiol Lietuvos politikoje nebuvo, darbų tęstinumo kultūrą.

IR PO PATARĖJĄ ?

Grupė parlamentarų siūlo leisti Seimo nariams įdarbinti ne tik padėjėjų-sekretorių, bet ir patarėją. Šiuo metu Seimo statutas numato, kad vienam Seimo nariui tenka trys padėjėjo-sekretoriaus etatai. Parlamentarai siūlo etatus išskirstyti, palikti du

padėjėjo-sekretoriaus ir vieną - patarėjo etatą. Esą jis būtų aukštesnės kategorijos tarnautojas. Siūlomi pakeitimai papildomai pareikalautų 0,7-0,9 mln. litų per metus, nes patarėjui reikėtų padidinti darbo užmokestį. Pataisą parengė skirtingoms frakcijoms priklausantys parlamentarai.

PRAŠO VISAS SEIMAS Vakar Seimas priėmė protokolinį nutarimą kreiptis į generalinį prokurorą su prašymu pateikti laikinajai komisijai, sprendžiančiai klausimą dėl parlamentarės Neringos Venckienės imuniteto panaikinimo, mažametės perdavimo vaizdo įrašą. Praėjusią savaitę įrašą atsisakyta pateikti. Motyvas - jame matyti nukentėjęs mažametis asmuo, o tokia medžiaga neviešinama. Vakar Seimas savaitei, iki balandžio 2 dienos, pratęsė “Drąsos kelio” partijos frakcijos seniūnės N.Venckienės neliečiamybės klausimą sprendžiančios laikinosios Seimo komisijos darbą.

BNS, LŽ

Prie lėktuvų į Lietuvą - spūstys Atkelta iš

• 1p.

Susisiekimo ministerijos (SM) vadovaujama tarpžinybinė darbo grupė konstatavo, kad šiuo metu esantis vienintelis per dieną skrydis iš Briuselio pirmyn ir atgal tenkintų tik minimalius pirmininkavimo poreikius.

Tačiau sklandžiu užsienio delegacijų atvykimu taip pat besirūpinanti Užsienio reikalų ministerija (URM) viliasi, kad nors ir netiesioginių, bet jungiamųjų skrydžių per kitus Europos oro uostus pasiekti Vilnių užsienio diplomatams, valdininkams ir politikams turėtų pakakti.

Svarstoma perkelti renginius Kaip teigė LŽ kalbinti ministerijų atstovai, labiausiai tikėtinas atvejis, kad atvykstantiems svečiams pritrūks vietų tiesiogiai skristi kryptimi Vilnius-Briuselis. Todėl susisiekimo imta ieškoti ir per kitus Europos miestus. “Šiuo metu yra 12 optimalių būdų iš Briuselio pasiekti Vilnių.

Nesant tiesioginio skrydžio, tai būtų galima padaryti jungiamaisiais skrydžiais”, - pažymėjo URM atstovai.

Galvojama ir apie kitas galimas alternatyvas. “Jei vis dėlto atsirastų papildomų problemų dėl atvykimo galimybių, būtų svarstomos įvairios priemonės, tarp jų - net renginio datos keitimas”, - LŽ teigė Energetikos ministerijos vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė.

Atvykti svečiams į Vilnių sunkiausia turėtų būti tomis dienomis, kai tuo pačiu metu vyks keli renginiai. “Mūsų žiniomis, šiuo metu problema susidariusi liepos 2-3 dienomis, nes vienu metu vyks bent keli renginiai.

Kitomis datomis indikacijų apie ryškesnes problemas neturime”, - tvirtino kultūros ministro patarėja Dalia Vencevičienė. Ji pažymėjo, jog URM išplatino renginių kalendorių institucijoms, kad dalį susitikimų būtų galima perkelti į laisvesnes dienas. “Tai irgi prisidėtų prie patogesnio svečių atvykimo”, - pabrėžė D.Vencevičienė.

Skris ir kariniais lėktuvais “Oro linijų bendrovėms esame pateikę informaciją apie gerokai išaugsiančius keleivių srautus, nes avialinijos savo skrydžių grafikus derina pagal komercinę naudą”, - pažymė-

Dėl papildomų skrydžių nesėkmingai derėtasi su keliomis kompanijomis, tarp jų - ir su “Brussels Airlines”.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

ir delegacijų atvyks kariniais lėktuvais”, - teigė KAM Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Viktorija Cieminytė.

Valdininkai viliasi, kad artėjančiam pirmininkavimui Europos skrydžių bendrovės ruošiasi. Jau žinoma, kad vasaros sezonu į Briuselį iš Vilniaus tris kartus per savaitę skraidins pigių avialinijų kompanija “Ryanair”. “Susisiekimo klausimas iškilo ir kitoms pirmininkavusioms šalims, tačiau praeitą pusmetį Kipro pavyzdys parodė, kad sklandžiai pirmininkauti įmanoma ir turint silpniau negu Lietuvos atveju išplėtotą susisiekimą su Briuseliu”, - pabrėžė VRM atstovai.

Susisiekimo ministro R.Sinkevičiaus teigimu, po derybų su oro vežėjais papildomų skrydžių neatsirado. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka jo URM valdininkai. Kaip sakė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai, Briuselio oro linijos, matydamos jau dabar esantį skraidančiųjų skaičiaus didėjimą, pradėjo naudoti daugiau vietų turintį lėktuvą, taip pat numatė patogesnį skrydžių laiką.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, į jos organizuojamus renginius atvykstančiųjų laukiama ne tik iš Briuselio, bet ir iš kitų ES sostinių. “Į rugsėjį suplanuotą gynybos ministrų susitikimą dauguma ministrų

siekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Per derybas būta ir nuogąstavimų, kad kai kurios aviakompanijos, kurios dabar skraidina į Briuselį, ketina visai atsisakyti šių reisų. Tačiau susisiekimo ministras LŽ patikino, kad iki metų pabaigos lėktuvai iš Briuselio į Vilnių leisis. “Nei URM, nei SM negali daryti įtakos privačių oro vežėjų sprendimams, juos lemia komerciniai interesai ir rinkos logika”, - tvirtino URM valdininkai.

Vienintelis dalykas, kuris esą galėtų paskatinti oro vežėjus persigalvoti, - finansinis paskatinimas. Tačiau, URM teigimu, mokėti pinigus aviakompanijoms nėra jokių galimybių.

URM išplatino renginių kalendorių institucijoms, kad dalį susitikimų būtų galima perkelti į laisvesnes dienas.

Derybos kol kas nesėkmingos URM ir SM pastangomis dėl papildomų skrydžių į Briuselį jau derėtasi su Belgijos kompanija “Brussels Airlines”, latvių “Air Baltic”, susidomėjimą esą rodė ir airių avialinijos “Aer Lingus”. “Papildomų skrydžių nepavyko susiderėti, tačiau darbo grupė padarė išvadą, kad esamų skrydžių pakaks užtikrinti patenkinamą pirmininkavimą”, - LŽ tvirtino susi-

Skiriant pinigų oro vežėjams būtų prasilenkiama su galiojančiais ES teisės aktais ir lygios konkurencijos, skaidrumo principais. “Apie reisų pirkimą ir dotacijas, kurios šiam pusmečiui turėtų būti nemažos, kol kas nesvarstoma”, - patikino ir SM vadovas.

Ambicijų tiesioginiais skrydžiais sujungti Vilnių su Briuseliu turi ir sostinės mero Artūro Zuoko kuriama skrydžių kompanija “Air Lituanica”. Tačiau šiai oro bendrovei dar

reikia baigti licencijavimo darbus ir pradėti realius skrydžius.

Didžiausias antplūdis iki 4 tūkst. svečių URM preliminariais skaičiavimais, skrydžių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu turėtų pakakti. “Šiuo metu organizuojami tiesioginiai skrydžiai į pagrindinius Vakarų Europos oro uostus, iš ten jungiamaisiais skrydžiai galima nesunkiai pasiekti Lietuvą”, - tvirtina URM atstovai. Jų teigimu, dalis užsienio delegacijų atvyks ne komerciniais, bet vyriausybiniais lėktuvais.

URM pažymi, kad didžiuliai keleivių srautai laukiami pirmosiomis liepos dienomis, kai Lietuva perims pirmininkavimo ES Tarybai vairą.

Pavyzdžiui, liepos 3-5 dienomis suplanuoti net penki susitikimai, kuriuose laukiama apie 600 žmonių.

Iš jų 270 atvyks iš Briuselio. Liepos 3-6 dienomis laukiama 60 Briuselyje akredituotų įvairių šalių žurnalistų. “Atvykstantiems žurnalistams bilietai jau nupirkti, todėl problemų dėl susisiekimo neturėtų kilti”, - teigė ministerijos atstovai. Didžiausio svečių antplūdžio iš užsienio laukiama informacinių ir ryšių technologijų konferencijoje ICT 2013.

Lapkričio 6-8 dienomis vyksiančioje konferencijoje laukiama 25004000 svečių.

•

4

2013 03 22 Lietuvos žinios

Dienos temos

Nepradėta renovacija jau kelia aistras VALDAS KVEDARAS

Ambicingi naujosios valdžios pažadai išjudinti renovacijos procesą žada pajamų statybininkams ir statybinių prekių pardavėjams.

Paskui pinigus visuomet žygiuoja ir konfliktai bei įtarimai nesąžiningais žaidimais.

Ji - Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento, reglamentuojančio statybų ir renovacijos sektorių teisės aktus, direktorė. Jis - vienas iš didžiausios termoizoliacines medžiagas Lietuvoje gaminančios bendrovės “Paroc” vadovų.

Viešųjų ir privačių interesų konflikto lyg ir nėra, bet statybinių medžiagų gamybos ir statybos versle dirbantys žmonės jau rašo sąmokslo teorijų scenarijų. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis viešųjų ir privačių interesų konflikto neįžvelgia.

Bendraminčiai Edita Meškauskienė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamentui vadovauja nuo 2006 metų vidurio. Departamento nuostatose teigiama, jog vienas jo uždavinių - dalyvauti formuojant statybos ir būsto valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (modernizavimo), pastatų energinio naudingumo politiką bei stra-

E.Meškauskienė neigė savo darbo sąsajas su vyro veiklos sritimi. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka dinuoja jų įgyvendinimą”. E.Meškauskienės ir jos vadovaujamo ministerijos departamento indėlis į šalies statybų sektorių reglamentuojančius teisės aktus yra gana svarus.

Julius Meškauskas, kaip ir jo žmona Edita, baigęs tuometį Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar - Vilniaus Gedimino technikos universitetas), vienas iš Vilniuje įsikūrusios termoizoliacines medžiagas gaminančios bendrovės “Paroc” vadovų, neseniai paskirtas direktoriumi Lenkijai ir Vakarų

LŽ pašnekovas pasakojo, kad jam su E.Meškauskienės vadovaujamu departamentu prieš kelerius metus teko rimtai pakovoti. tegiją, koordinuoti politikos ir strategijos įgyvendinimą. Departamentas “rengia arba dalyvauja rengiant statybos sektoriaus ir būsto valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (modernizavimo) strateginius dokumentus, Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektus, reglamentuojančius statybų sektorių ir gyvenamųjų namų valdymą, priežiūrą ir atnaujinimą (modernizavimą), organizuoja ir koor-

Europai. Šiek tiek anksčiau jis rūpinosi “Paroc” produkcijos pardavimu Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse.

Baimės “Mūsų pokalbis įrašinėjamas. O kabinete sėdi liudininkas, kuris viską girdi”, - pokalbio pradžioje LŽ žurnalistą paskubėjo įspėti E.Meškauskienė. Tai truputį nustebino, nes pašnekesio tematika buvo neutrali,

Č.Ignatavičius siūlė atkreipti dėmesį į “Paroc” reklamos teiginius. / Linos Petrauskienės (ELTA) nuotrauka

susijusi su valdininkės vadovaujamo departamento funkcijomis.

Kadangi aplinkos ministras V.Mazuronis daugiausia dėmesio žada skirti būtent šiai sričiai, LŽ paklausė valdininkės, kokios dar naujovės laukia renovaciją pasirinkusių būstų savininkų. Tačiau E.Meškauskienė, neslėpdama, kad “politikos formavimas šioje srityje, visi teisės aktai ir gimsta departamente”, į išsamias kalbas nesileido. “Ministras yra viską labai plačiai išaiškinęs”, - teigė departamento vadovė. Kalba pakrypo ir apie kai kurių renovuotų namų gyventojų skundus dėl to, kad statybininkai naudojo nekokybiškas medžiagas. “Žinau kelis tokius atvejus, dalyvavau komisijoje. Gyventojai patys nupirko tokias medžiagas. Statybos įstatymas numato, kad medžiagas gali tiekti ir užsakovas. Tai sutartiniai santykiai.

Gyventojai, norėdami sutaupyti, pirko reikalavimų neatitinkančias medžiagas”, - sakė E.Meškauskienė.

Tačiau čia pat valdininkė prasitarė, kad “nuo liepos įsigalioja statybos produktų reglamentas, kuriame bus kiek kitokia patekimo į rinką tvarka”. Paprašyta keliais sakiniais apibūdinti šio reglamento esmę, pašnekovė pareiš-

kė negalinti to padaryti, nes reikėtų “visą žurnalą surašyti”. Žurnalisto klausimas taip ir liko neatsakytas.

Paklausta apie savo darbo sąsajas su vyro veiklos sritimi, valdininkė skubiai išbėrė: “Mano vyras su Lietuvos rinka neturi nieko bendra, bendrovės statybos produktai - termoizoliaciniai gaminiai - tiekiami pagal Europos Sąjungos standartą.

Reikalavimai yra nustatyti Europos Komisijos ir visose šalyse vienodi.”

E.Meškauskienės viešųjų ir privačių interesų konflikto LŽ sakė neįžvelgiantis ir aplinkos ministras V.Mazuronis. Jo teigimu, viešuosius ir privačius interesus departamento vadovė būtų pažeidusi tik tuo atveju, jei ministerija arba pati E.Meškauskienė kokiais nors būdais būtų protegavusi “Paroc” produkciją, o kitoms termoizoliacinėms medžiagoms dariusi barjerus patekti į rinką.

Kova Kitaip LŽ aiškino mokslininkai ir specialistai, dirbantys statybinių medžiagų gamybos, pardavimo, ekspertizės srityse. VGTU mokslininkas, statybų ekspertas defektologas dr. Česlovas Ignatavičius LŽ

siūlė atkreipti dėmesį, kad savo produkciją reklamuojančiuose straipsniuose “Paroc” atstovų pagrindinis argumentas - gaisrų pavojus putplasčiu renovuotuose pastatuose.

Reklamuojant “Paroc” produkciją bauginama, kad įsiplieskus ugniai vienoje vietoje, liepsnos apims visą pastatą, ir pateikiami pavyzdžiai iš tragedijų užsienio valstybėse. “Tačiau putplasčio pramonė dabar yra smarkiai pažengusi į priekį. Jau gaminama nedeganti termoizoliacinė produkcija, todėl gąsdinti galimomis tragedijomis tikrai nesolidu”, kalbėjo Č.Ignatavičius.

Kitas savo pavardės nenorėjęs viešai skelbti LŽ pašnekovas pasakojo, kad jam su E.Meškauskienės vadovaujamu departamentu prieš kelerius metus teko rimtai pakovoti. “Ministerijoje buvo patvirtintas statybos techninis reglamentas, taikomas stogams.

Jį rengiant nebuvo pakviesta polistireno produkciją gaminančių ir ja prekiaujančių atstovų. Įsiteisėjusiame reglamente atsirado reikalavimas, kad įrengiant stogus virš šildomų patalpų ant trapecinių plieno lakštų paviršiaus dedama tik pluoštinė izoliacija. Ar tai ne šiltnamio sąlygos? Triukšmo nekėlėme, bet visiems tapo aišku, kaip teisės akte atsirado tokia nuostata”, dėstė vyras. Dabar, pasak jo, šios teisės akto nuostatos nebėra, tačiau tai pasiekta tik polistireno gaminiais prekiaujančių verslininkų pastangomis.

Pašnekovas siūlė atkreipti dėmesį į dar vieną faktą. Buvęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas dar 2010 metų pabaigoje pasirašė įsakymą, kuriuo remiantis buvo sudarytas specialus komitetas statybų techniniam reglamentui parengti. Įsakyme dėl reglamento “Statybos produktai.

Atitikties įvertinimas ir “CE” ženklinimas” teigiama, jog komiteto pirmininkė - ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė E.Meškauskienė. Tarp komiteto narių - net du “Paroc” atstovai ir... nė vieno žmogaus, atstovaujančio polistireno medžiagų pramonei.

•

Valstybės turtas buvo per brangus RAIMONDA RAMELIENĖ

Antras mėginimas už 9 mln. litų parduoti buvusią Lietuvos ambasadą Varšuvoje buvo nesėkmingas. Dar kartą niekas nepirko ir draustinyje prisiglaudusios Seimo poilsinės. Turto ekspertai pataria mažinti kainą.

Parduoti Lietuvai priklausantį 682 kv. m pastatą, esantį pačiame Varšuvos centre, Vyriausybė leido prieš penkerius metus. Dvejais metais anksčiau į erdvesnes atstovybės patalpas iš jo išsikraustė mūsų diplomatai. Pirmas aukcionas buvo surengtas pernai spalį. Pradinė objekto kaina liko tokia pati, kaip ir praėjusią savaitę vykusiame aukcione, - 2,6 mln. eurų (apie 9 mln. litų).

“Dalyvauti aukcione neužsiregistravo nė vienas dalyvis”, - LŽ vakar sakė Turto banko Turto atnaujinimo tarnybos direktorius Laimas Daniūnas. Tačiau prieš aukcioną buvo susidomėjusiųjų šiuo objektu - lietuvių, lenkų, ukrainiečių. Pasak L.Daniūno, Lenkijos nekilnojamojo turto brokeriai, kurių paslaugomis naudojasi Lietuvos ambasada, mano, kad prašoma kaina per didelė, nes pastatas “užspaustas” aplink esančių di-

desnių statinių. Tai pagrindinė priežastis, kodėl nesiseka parduoti buvusios ambasados. “Tikėtina, kad iki kito aukciono, kuris vyks gegužės mėnesį, Užsienio reikalų ministerija priims sprendimą kainą mažinti”, kalbėjo L.Daniūnas. Visas tuščio namo Lenkijos sostinėje išlaikymo išlaidas padengia Lietuvos ambasada.

1885 metais suprojektuotas eklektikos stiliaus pastatas vadinamas Olševičių vila, arba Milicerio rūmais. Jis stovi geroje strateginėje vietoje Varšu-

Pasak Lenkijos nekilnojamojo turto brokerių, už ambasados pastatą prašoma 9 mln. litų kaina yra per didelė. vos centre, šalia Lenkijos užsienio reikalų, Švietimo ministerijų ir kitų Lenkijos valdžios įstaigų. Šiame dviejų aukštų pastate su mansarda nuo 1992 iki 2006 metų veikė Lietuvos ambasada ir generalinis konsulatas.

Po visu namu yra rūsys, įrengtas kaip gyvenamosios patalpos. Pirmas aukštas naudojamas reprezentacijai, čia įrengti biurai, o antrame - gyvenamosios patalpos. Pagrindinis pastatas

Buvusios Lietuvos ambasados Varšuvoje pastatas vadinamas Olševičių vila, arba Milicerio rūmais. / Turto banko nuotraukos yra įtrauktas į paminklų registrą.

Prieš porą savaičių per aukcioną mėginta parduoti ir Seimo kanceliarijai priklausančią poilsiavietę prie Didžiojo Siaurio ežero, Švenčionių rajone, bet nesėkmingai. Už ją buvo prašoma 1,6 mln. litų. Tai dvigubai daugiau, nei Vyriausybės nustatyta pradinė kaina. Už šią sumą siūlomi trys poilsio nameliai, ūkinis pastatas, dvi prieplaukos. Tačiau 3,5 ha žemės sklypo, esančio Labanoro regioni-

nio parko draustinio teritorijoje, privatizuoti neleidžiama - tik nuomoti.

“Besidominčiųjų šiuo objektu buvo. Tačiau su pirkėjais apie tai, kiek jie pasirengę mokėti, paprastai nediskutuojame. Šįkart klientams labiau rūpėjo pardavimo sąlygos, nuosavybės įteisinimas”, - aiškino L.Daniūnas.

Jo teigimu, nėra jokių garantijų, kad besidomintieji poilsio objektu dalyvaus ir kitame aukcione.

Seimo kanceliarijai priklausančių

Palangos “Viešnagės” poilsio namų aukcionas kol kas pristabdytas. Pirmasis, per kurį už 6 mln. litų pirkėjams buvo siūlomas 1000 kv. m pastatas ir 1 ha žemės sklypas pačiame Palangos centre, neįvyko. “Dabar vyksta diskusija su Seimo kanceliarija, kokią nustatyti objekto vertę”, sakė L.Daniūnas. Jis pridūrė, kad nekilnojamojo turto brokeriai mano, jog šiuos poilsio namus realu parduoti maždaug už 4,3 mln. litų.

•

2013 03 22 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

Kipras parengėšalies gelbėjimo planą B Rusiška Kipro bendruomenė

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Kipras parengė naują šalies gelbėjimo planą, o Rusija, kurios valstybinės įstaigos ir piliečiai šios salos bankuose laiko milijardus, pagrasino laikytis “griežtos pozicijos” Kipro atžvilgiu.

Kai antradienį Kipro parlamentas nepritarė tam, kad bankuose laikomi indėliai būtų apmokestinti, vakar prezidentas Nikas Anastasiadis pristatė atsarginį, vadinamąjį B planą. Pagal jį numatoma įkurti “struktūrinių investicijų fondą, kuris būtų sustiprintas lėšomis iš įvairių taupymo priemonių, nekilnojamojo turto” bei kitų šaltinių. Šis fondas būtų susietas su obligacijomis ir gamtinių dujų gavybos perspektyvomis.

Apie tokias priemones imta kalbėti, kai Kipro finansų ministrui Michalui Sariui nepavyko Maskvoje susitarti dėl Rusijos pagalbos, nes ši už didesnę paramą Nikosijai siekė perimti pelningą turtą. Finansų ministras taip pat pranešė, kad praėjusį penktadienį uždaryti bankai neveiks dar ir šį penktadienį, esą tai daroma “dėl viešojo intereso, siekiant užtikrinti finansinį stabilumą”. Pirmadienis Kipre bus nedarbo diena, todėl bankai atvers duris ne anksčiau kaip antradienį, kad galimo indėlių apmokestinimo įbauginti klientai nepultų masiškai jų atsiimti.

Bankų uždarymas - didžiulis smūgis skolų slegiamam Kiprui. Jo ekonomika pernai ne tik susitraukė 2,3 proc., bet dar ir nukentėjo nuo pasaulinės finansų krizės bei glaudžių ryšių su recesijos apimta Graikija.

“Negalime pirkti, negalime parduoti.

Mano klientai - viešbučiai ir restoranai, o mes neįstengiame jų aprūpinti. Dabar turiu 25 darbuotojus, tačiau kitą savaitę mano parduotuvėse nebeliks produktų. Kas nutiks?” - susirūpinęs klausė Nikosijoje veikiančios šaldytų maisto produktų bendrovės direktorius Kostakis Sofoklidis.

Europos Sąjunga (ES), Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas pasiūlė Kiprui apmokestinti indėlius, kad gautų 10 mlrd. eurų paskolą, negana to, šalis pati

Kipro bankai vis dar uždaryti. / AFP/Scanpix nuotrauka dar turi įsipareigoti surinkti 5,8 mlrd. eurų. Įtakingos Ortodoksų bažnyčios, kuri yra didžiausia Kipre nekilnojamojo turto valdytoja, vadovas arkivyskupas Chrizostomas II jau pasiūlė vyriausybei perduoti didelę dalį Bažnyčios turto. Jį pardavus būtų surinkta nemaža suma.

Ieško pagalbos Rusijoje Parlamentui ištarus “ne” indėlių apmokestinimo planui, Kipras puolė ieškoti pagalbos Rusijoje, nes 2011 metais Maskva jau buvo suteikusi Nikosijai 2,5 mlrd. eurų paskolą. Nors po susitikimo Maskvoje su Rusijos finansų ministru Antonu Siluanovu Kipro finansų ministras atrodė gerai nusiteikęs ir pokalbį pavadino “labai gera pradžia”, netrukus tapo aišku, kad Rusija už pagalbą siekia perimti pelningą Kipro turtą. Tačiau derybos su Maskva dar nebaigtos. M.Saris tikisi, kad Rusija bent jau sušvelnins 2,5 mlrd. eurų paskolos, suteiktos Nikosijai 2011 metais, sąlygas, nes pinigai turi būti grąžinti iki 2016-ųjų. Už tai Kipras net siūlo Rusijai įsigyti jo bankų, tačiau ši susidomėjimo nerodo.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas teigia, jog dabartinis Kipro gelbėjimo planas turi klaidų, tačiau jis tikisi, kad Kipro priimtas sprendimas nepakenks Maskvos santykiams su Europos Sąjunga.

Kipro arkivyskupas Chrizostomas II pasiūlė vyriausybei perduoti didelę dalį Bažnyčios turto, kurį bus galima parduoti.

Rusijos piliečiai ir bendrovės Kipro bankuose laiko apie 31 mlrd. dolerių. Todėl D.Medvedevas perspėjo, kad Maskva laikysis “griežtos pozicijos” Kipro atžvilgiu, nes saloje užblokuotos ir Rusijos vyriausybinių įstaigų sąskaitos. “Jų pinigai užblokuoti dėl neaiškių priežasčių, nors tų lėšų šaltinis - aiškus. Šie pinigai visur deklaruoti, - pabrėžė D.Medvedevas. - Stebina tai, kad pasiūlius apmokestinti indėlius buvo

užblokuoti visi Kipro bankai, įskaitant ir tuos, kurių veikloje dalyvauja Rusija. Tie bankai visiškai sveiki, jiems nekyla jokių problemų nei dėl balansų, nei dėl mokesčių.” Rusijos premjeras aiškino, jog tai gali “uždėti kryžių visai Kipro bankų sistemai ir išprovokuoti daug teisinių ieškinių”. “Jeigu operacijos nebus atnaujintos, gresia labai dideli nuostoliai, ką jau kalbėti apie tai, kad bus palaidota visa Kipro bankų sistema - jos paprasčiausiai nebeliks, - sakė D.Medvedevas ir pridūrė: - Štai kodėl turime laikytis gana tvirtos pozicijos dėl įvykių, susijusių su Kipru, ir Kipro skolų reguliavimo.”

Vakar į Maskvą atvykus Europos Komisijos (EK) pirmininkui Jose Manueliui Barroso Rusijos premjeras buvo dar kategoriškesnis. Jis išpeikė Europos strategiją, o pasiūlymus Kipro skolų krizei spręsti pavadino absurdiškais. D.Medvedevas pareiškė, jog ES, EK ir Kipro vyriausybė elgiasi tarsi “bulius porceliano parduotuvėje”, ir pagrasino, kad Rusija atšauks sutartį su Kipru dėl dvigubo apmokestinimo.

Rusų Kipre jau priskaičiuojama 35-40 tūkstančių, ir jie vadinami naujaisiais kolonizatoriais, pasirengusiais perimti iš buvusių kolonizatorių britų viską, kas geriausia. Saloje visur plevėsuoja Rusijos vėliavos, skamba rusų kalba. Kipro gyventojai, norintys išlaikyti verslą, irgi šneka rusiškai, nes atvažiavę rusai nelinkę integruotis į vietos bendruomenę. Atvykėlių vaikai lanko mokyklas, kuriose mokoma anglų kalba, jie apsiperka prekybos centre “Slavianka”, jų televizoriuose dominuoja rusiški kanalai.

Iš Vokietijos rusams vežami ikrai, dešros ir silkės, o iš Rusijos - degtinė “Putinka” ir alus “Baltika” - šie gėrimai teka upėmis per vakarėlius, rengiamus jų namuose. Ant Limasolio kalvos, taip pat Pafose ir Larnakoje pridygę vilų, kuriose įsikūrę turtingi rusai. Jų sodininkais ir apsaugininkais dirba vietos gyventojai.

Kipre gyvenantys rusai įdėmiai seka Kipro ir Rusijos vyriausybių veiksmus, nes nerimauja dėl galimo savo indėlių salos bankuose apmokestinimo. Vis dėlto jie nepraranda vilties, jog Maskva vienaip ar kitaip įsikiš į tai, o Kipre neabejojama, kad jei ES pavyks priversti šalies vyriausybę imtis nepopuliarių žingsnių, Rusijos oligarchai ne tik paliks Kiprą, bet ir sugebės išsivežti savo milijardus.

Rizika Baltijos valstybių bankams Kipro bankuose laikomi Rusijos pinigai gali būti perkelti ir į Baltijos šalis. Didžiausia tikimybė, kad didelė jų dalis nusės Latvijoje. Estijos banko “Krediidipank”, kuris yra Maskvos banko padalinys, generalinio direktoriaus pavaduotojas Uku Tammaru mano, jog tokia kapitalo migracija gali tapti rizikos šaltiniu, nes į Latviją perkelti Rusijos pinigai sukels didelį pavojų jos bankininkystės sektoriui.

Toks žingsnis automatiškai atkreiptų Rusijos institucijų dėmesį, mat tos šalies pareigūnams draudžiama turėti sąskaitų užsienio bankuose.

Per pastaruosius 20 metų Rusijos klientų teisėti pinigai gana dažnai keliaudavo į Baltijos valstybių bankus, ir dėl labai paprastos priežasties - juose galima lengvai susikalbėti rusiškai.

•

Vengrija vėl pykstasi su Europos Sąjunga Vengrijos vyriausybė pareiškė esanti “didžiai pasipiktinusi” kritika jos teismų sistemai, kurią išsakė Europos Sąjungos (ES) teisingumo komisarė Viviane Reding.

Kovo 9 dieną Vokietijos dienraštyje “Frankfurter Allgemeine Zeitung” V.Reding paskelbė straipsnį, kuriame parašė, kad Airijos nenoras išduoti Vengrijai savo pilietį, kaltinamą dėl tragedija pasibaigusio eismo įvykio, yra “suprantamas”. “Nebuvau nustebinta - šiaip ar taip, tai nutiko būtent tuo metu, kai Vengrijoje buvo priimta daug sprendimų, sukėlusių rimtų klausimų dėl Vengrijos teisingumo sistemos nepriklausomybės”, - straipsnyje teigė V.Reding.

Europos teisingumo komisarė turėjo galvoje dar 2000 metais Vengrijoje įvykusią nelaimę. Tuomet joje dirbantis Airijos verslininkas Ciaranas Francisas Tobinas važiuodamas automobiliu mirtinai sužalojo du vaikus viename kaime netoli Vengrijos sostinės. Verslininkas buvo nuteistas

V.Reding ir T.Navracsicsas negaili kritikos vienas kitam. / Reuters/Scanpix nuotraukos kalėti Vengrijoje, jam nedalyvaujant.

2004 metais įstojusi į ES, Vengrija išdavė Europos arešto orderį C.F.Tobinui. Ji siekė, kad airis būtų suimtas ir išsiųstas į Vengriją atlikti laisvės atėmimo bausmės. Tačiau Airijos Aukščiausiasis Teismas du kartus atsisakė jį išduoti. Vengrai nusileisti neketino. Niekaip nesibaigiantis konfliktas tarp abiejų

valstybių paskatino ir V.Reding pareikšti savo nuomonę apie šį incidentą, o tai dar labiau papiktino vengrus.

“Vengrijos teisingumo ministerija reiškia didelį pasipiktinimą dėl V.Reding pastabos, susiejančios Vengrijos teismų kritiką su C.F.Tobino byla”, tokį pareiškimą paskelbė ministerija.

Atvirą laišką paskelbė ir Vengrijos tei-

singumo ministras Tiboras Navracsicsas. Jame jis paprašė V.Reding “malonėti susilaikyti nuo viešų pripildytų bendros pagiežos pareiškimų, kuriems stinga pakankamo pagrindo”.

Tačiau Briuselis jau seniai reiškia susirūpinimą Vengrijos teismų sistema, taip pat jis yra nepatenkintas premjero Viktoro Orbano vadovauja-

mos vyriausybės veiksmais, nes jie pažeidžia demokratijos principus. Paskutinis lašas, perpildęs teisingumo komisarės kantrybės taurę, buvo kovo 11 dieną Vengrijos vyriausybės priimta Konstitucijos pataisa, kuri apribojo Konstitucinio Teismo galias.

•

AFP, BNS, LŽ

6

2013 03 22 Lietuvos žinios

Pasaulis

TVF vadovės namuose atlikta krata Prancūzijos policija atliko kratą Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės Christine Lagarde namuose Paryžiuje. Policijos pareigūnai mano, kad būdama Prancūzijos finansų ministre ji viršijo savo įgaliojimus.

TVF vadovė įgaliojimus galėjo viršyti 2007 metais, kai leido arbitražo teismui išmokėti Prancūzijos verslo magnatui Bernard’ui Tapie didelę piniginę kompensaciją. Arbitražo teismas nusprendė, kad šią kompensaciją išmokės šiuo metu bankrutavęs bankas “Credit Lyonnaise”.

Ch.Lagarde advokatas Yvesas Repiquet teigė, kad jo klientė bendradarbiaus su teisėsauga ir padės tyrėjams. “Ch.Lagarde neturi ko slėpti.

Mano klientė jaučiasi neteisingai apkaltinta”, - sakė Y.Repiquet. 57 metų Ch.Lagarde gynė prieš šešerius metus priimtą prieštaringą sprendimą. “B.Tapie bylos siuntimas į arbitražo teismą buvo neišvengiamas. Tai geriausias sprendimas tuo metu”, gynėsi Ch.Lagarde.

Tarptautinio valiutos fondo atstovas Gerry Rice’as mano, kad kaltinimai įgaliojimų viršijimu neatsilieps šios institucijos vadovės darbui.

“Ch.Lagarde savo pareigas eis toliau.

Nenorėčiau komentuoti šio tyrimo.

Ch.Lagarde galėjo viršyti savo įgaliojimus. / Reuters/Scanpix nuotraukos Tai Prancūzijos prokuratūros kompetencija”, - sakė G.Rice’as.

2007 metais arbitražo teismo teisėjai nusprendė skirti B.Tapie 285 mln. eurų (986 mln. litų) kompen-

saciją dėl jam priklausiusio sporto prekių gamintojo “Adidas” pardavimo 1993 metais. B.Tapie pavyko įtikinti, kad valstybė turėtų jam skirti kompensaciją, kai žlugo vals-

tybei priklausęs “Credit Lyonnais” bankas. Jis teigė buvęs apgautas bankrutavusio banko, kuris sąmoningai nurodė mažesnę “Adidas” vertę pardavimo metu.

Didžiąją dalį kompensacijos pinigų B.Tapie skyrė skoloms ir mokesčiams sumokėti. Likusius 20-40 mln. eurų (69-138 mln. litų) investavo į savo verslą. Neseniai B.Tapie įsigijo spaudos leidinių grupę Pietų Prancūzijoje ir pareiškė, kad 2014 metais kels savo kandidatūrą į Marselio mero postą.

B.Tapie dirbo ministru socialistų prezidento Francois Mitterand’o vyriausybėje, tačiau 2007 ir 2012 metų prezidento rinkimuose palaikė dešiniųjų kandidatą Nicolas Sarkozy. Manoma, kad būtent ši parama leido B.Tapie 2007 metais gauti didžiulę kompensaciją, nes tada Ch.Lagarde tapo Prancūzijos finansų ministre.

B.Tapie buvo ir Marselio “Olympique” futbolo klubo savininku.

Tuo metu jis įsipainiojo į ne vieną nešvarų skandalą - dalyvavo perkant jam palankius rungtynių rezultatus 1993 metais ir dėl to pateko į kalėjimą.

Ch.Lagarde TVF vadovauja nuo 2011 metų. Ji perėmė šį postą iš savo tėvynainio Dominique’o Strausso-Kahno, kuris atsistatydino po skandalo dėl tariamo lytinio nusikaltimo Niujorko viešbučio kambarinei.

“The Australian News”, LŽ

Išėjusieji į pensiją įtakos nepraranda Į pensiją išėję Kinijos lyderiai vis dar įtakingi komunistų partijoje. Jie stengiasi išsaugoti savo gerą vardą ir padeda jauniesiems komunistams įkopti į partijos olimpą.

Kinijos komunistų partija - viena uždariausių ir paslaptingiausių visame pasaulyje. Visuomenė mažai žino, kas vyksta jos užkulisiuose ir kaip iškyla nauji lyderiai. Komunistų lyderis - ryškiausia ir labiausiai matoma partijos figūra. Jis formuoja Kinijos politiką, atstovauja šaliai derybose su kitomis valstybėmis ir reprezentuoja visą komunistų partiją. Tačiau kas įvyksta partijos lyderiui išėjus į pensiją? Ar jis lieka politiniame gyvenime, ar ramiai sau tūno nuošaliai nuo politikos?

Taisyklė su išimtimi Į pensiją išėję Vakarų valstybių vadovai dažniausiai vykdo labdaringą veiklą ir tampa diplomatais, tačiau buvę Kinijos vadovai skiriasi nuo vakariečių. Į pensiją išėję komunistų partijos lyderiai dažniausiai pranyksta iš visuomeninio gyvenimo. Apie juos spauda menkai teužsimena, nors jie vis dar trinasi tarp partijos kolegų.

Šios taisyklės laikėsi beveik visi naujieji komunistų partijos lyderiai.

Tačiau ją įvedęs Jiang Zeminis to nepaisė. Dėl garbingo amžiaus pasitraukęs iš komunistų partijos lyderio posto ir savo pareigas perleidęs Hu Jintao, jis dvejus metus, iki 2004-ųjų, liko Kinijos kariuomenės vadovu.

Išimtis buvo pritaikyta ir Kinijos centrinio banko valdytojui Zhou Xiaochuanui. Sulaukęs 65 metų jis tebevadovauja šiam bankui. Aukščiausi komunistų lyderiai mano, kad Zhou Xiaochuanas dirba gerai ir sėkmingai vykdo ekonomines reformas, todėl nenorėtų jo pakeisti. Jie baiminasi, kad naujasis banko vadovas gali “nukrypti nuo kurso” ir sujaukti Kinijos ekonominę politiką.

Cenzūruoja istoriją

Nenori senukų Zhou Xiaochuano kadencijos pratęsimas papiktino paprastus kinus.

Jie mano, kad senukai turėtų palikti savo postus ir užleisti juos jauniems, energingiems komunistų partijos valdininkams. Pasipiktinimo žinutės užliejo socialinį tinklą “Weibo” kinišką “Twitter” versiją. “Zhou nėra gelbėtojas, jis ne Dievas”, - rašė vienas nusivylęs lankytojas. “Kiekvienoje kartoje atsiranda naujų talentų. Gamtoje egzistuoja taisyklė - jau-

Buvę Kinijos vadovai net išėję į pensiją privalo kovoti dėl geros savo reputacijos.

Pensijos koncepcija palyginti neseniai įsigaliojo komunistų politikos pasaulyje. Ilgus dešimtmečius komunistų kadrai privalėjo “dirbti revoliucijos labui iki paskutinio kraujo lašo”.

Tačiau buvęs Kinijos vadovas Jiang Zeminis nusprendė, kad garbingo amžiaus sulaukę politikai turėtų pailsėti. Jis įvedė pensinio amžiaus ribą.

Pagal ją 68 metų sulaukę aukščiausi šalies lyderiai ir 65 metus einantys šalies valstybinių institucijų vadovai bei aukštesniosios grandies komunistai turėtų išeiti į užtarnautą poilsį.

gi ragina į pensiją išėjusius buvusius lyderius pasilikti politikoje ir juos globoti”, - pasakojo S.Tsangas.

noji karta pakeičia senąją. Tai kodėl Zhou neužleidžia savo posto?” - rašoma kitoje žinutėje. “Kinijai reikia naujo banko valdytojo ir sėkmingesnių ekonominių reformų. Zhou turėtų pasitraukti, nes sulaukė pensinio amžiaus”, - piktinosi dar vienas “Weibo” lankytojas. Šios žinutės rodo, jog kinai nenori, kad senukai vadovautų valstybei ir jos institucijoms. Gerai būtų, kad pensinio amžiaus sulaukę politikai pasitrauktų iš politikos ir gyventų ramų pensininko gyvenimą.

86 metų buvęs Kinijos vadovas Jiang Zeminis vis dar turi parako.

“Kinams nepriimtina, kai į pensiją išėję šalies lyderiai kišasi į politinį gyvenimą”, - sakė populiaraus tinklaraščio rašytojas ir Kinijos nacionalinės menų akademijos mokslininkas Wu Zuolai. Jis mano, kad pensinio amžiaus sulaukę politikai negali visiškai išnykti iš visuomeninio gyvenimo, nes yra pripratę būti dėmesio centre. “Kinijos lyderiams pensininkams sunku likti nepastebimiems. Jie pripratę būti dėmesio centre, todėl rami vienatvė juos tiesiog slegia”, mano Wu Zuolai.

Proteguoja partijos narius Pensinio amžiaus sulaukęs Jiang Zeminis taip pat visiškai nepasitraukė iš visuomeninio gyvenimo. Pasak Kinijos valstybės valdomos žiniasklaidos, būdamas kariuomenės vadovu jis dirbo universiteto dėstytoju. Energingas senukas aktyviai veikė ir komunistų partijoje, padarė nemenką įtaką jos užkulisių politikai.

Praėjusių metų rudenį prieš pat komunistų partijos lyderio rinkimus 86 metų Jiang Zeminis buvo labai akty-

vus. Jis stengėsi pasinaudoti įtaka komunistų partijoje, norėdamas prastumti savo proteguojamus kandidatus į aukščiausius partijos postus. Nors garbingo amžiaus buvusiam Kinijos lyderiui šis procesas atėmė daug jėgų, keli jo remiami kandidatai įsitvirtino komunistų partijos viršūnėje.

Notingamo universiteto Kinijos studijų mokyklos profesorius Steve’as Tsangas mano, kad buvę Kinijos vadovai negali visiškai pasitraukti iš politikos, nes į pensiją išėjusius šalies lyderius partija persekios už praeities paklydimus. “Pensininkai priversti likti politikoje. Jie nenori, kad apie juos būtų nepagarbiai atsiliepta. Buvę Kinijos vadovai, net ir išėję į pensiją, privalo kovoti dėl geros savo reputacijos”, - sakė S.Tsangas.

Profesorius įsitikinęs, kad buvusius Kinijos vadovus politikoje ragina pasilikti ir naujoji komunistų karta, kuriai reikalingas įtakingų žmonių užtarimas. “Naujosios komunistų kartos atstovai labai nori iškilti partijoje. To jie negalėtų padaryti be įtakingų buvusių partijos vadovų užtarimo. Tai-

Nors buvę Kinijos lyderiai dar išlaiko savo įtaką partijoje, ir jiems galioja visoje Kinijoje paplitusi cenzūra. “Į pensiją išėjusiems komunistų partijos lyderiams nerekomenduojama rašyti memuarų. Jeigu vienas kitas buvęs vadovas parašo, memuarai būna cenzūruojami”, - teigia S.Tsangas. Pasak jo, memuarams publikuoti būtinas oficialus leidimas, o cenzūruota memuarų knyga neatspindi pradinės autoriaus informacijos. “Memuaruose daug kas nutylima. Ne todėl, kad to norėtų autorius, bet dėl Kinijoje paplitusios cenzūros”, - paminėjo S.Tsangas.

Vienas geriausių to pavyzdžių 1987-1998 metais Kinijos premjeru buvusio Li Pengo memuarai, kuriuose neužsimenama apie 1989 metų kruvinus įvykius Tiananmeno aikštėje. “Išleistuose Li Pengo memuaruose nė žodžiu neužsimenama apie tuos įvykius. Jis tuo metu buvo premjeru, todėl turėjo apie tai parašyti”, - stebėjosi S.Tsangas Apie kruviną susidorojimą su protestuotojais nutylėjo ir kitas buvęs Kinijos premjeras Zhao Ziyangas.

“Kinija stengiasi kontroliuoti ir cenzūruoti šalies istoriją. Partija šioje valstybėje turi tiesos monopolį. Istorijos kontrolė - tai manipuliavimas tiesa”, - pabrėžė S.Tsangas.

Taigi buvusiems Kinijos lyderiams galioja tokios pačios taisyklės kaip ir paprastiems kinams. Jiems nerekomenduojama rašyti memuarų, o jeigu jų ir parašo, susiduria su cenzūros kontrole. Išėję į pensiją lyderiai visiškai nepasitraukia iš politikos gyvenimo. Jie proteguoja jaunuosius komunistų partijos narius, stengiasi juos iškelti į elitą ir išsaugoti savo gerą reputaciją iki pat mirties.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

2013 03 22 Lietuvos žinios

7

Modernus ūkis 2013

Svarbu stiprinti lietuviškų produktų vardą GINTARAS MIKŠIŪNAS

„Visuomet yra kuo pasidžiaugti, tačiau toliau stiprinant šalies žemės ūkio bei maisto pramonės konkurencingumą yra sričių, į kurias reikėtų sutelkti ir daugiau dėmesio, ir investicijų“, LŽ sakė žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna.

Lietuviška žemės ūkio produkcija šiandien sėkmingai konkuruoja tarptautinėse rinkose. Tokias pozicijas šalies ūkiai ir maisto pramonės gamintojai išsikovojo per gana trumpą laiką. Žemės ūkis ne tik išgyveno sunkmetį, bet ir ne kartą buvo pavadintas nacionaliniu ekonomikos lokomotyvu.

- Kokios, jūsų nuomone, yra lietuviško ūkininkavimo sėkmės paslaptys?

- Manau, sėkmės priežastis - ilgalaikės tradicijos ir produktų natūralumas, daugelis jų pagaminti ekologiškoje aplinkoje. Lietuvoje yra mažai pramonės, todėl manoma, kad mažiau užterštoje aplinkoje maisto produktai yra natūralesni. Būtent dėl to mūsų pieno, duonos, mėsos gaminiai yra patrauklūs ir Rytų, ir Vakarų valstybių pirkėjams.

Viena svarbiausių užduočių - išlaikyti lietuviškų gaminių gerą vardą ir nesugadinti jo. Jeigu į rinką pateiksime nekokybiškų produktų, galime labai greitai prarasti savo pozicijas ir pirkėjų pasitikėjimą.

Svarbiausi mūsų ateities tikslai - išlaikyti gerą produktų kokybę parduodant juos tiek vietos, tiek ir užsienio rinkose. Konkuruoti kainomis mums būtų sudėtinga, tačiau galime sėkmingai konkuruoti išlaikydami produktų kokybę ir natūralumą.

- Tapti modernesniems ir konkurencingesniems mūsų ūkiams padėtų didesnės Europos Sąjungos (ES) išmokos. Kas yra pasiekta šioje srityje?

- Naujausios žinios: to, kas buvo suderėta ES vadovų susitikime, Europos Parlamentas (EP) nepatvirtino. Vertinant susidariusią situaciją, nereikėtų vadovautis pesimistinėmis nuotaikomis.

Manau, derybų metu pasiektas pozicijas turėtume išlaikyti. Gali būti ir taip, kad Lietuvos pozicijos gali dar labiau sustiprėti. Viliamės, kad pereinamasis periodas, artinant išmokų dydį prie ES šalių senbuvių vidurkio, turėtų dar labiau sutrumpėti. Žinoma, išmokos labai glaudžiai siejasi su konkurencija. Jos ir skirtos tam, kad ūkininkams arba žemės ūkio produkcijos gamintojams būtų sudarytos sąlygos didinti savo gaminamos produkcijos konkurencingumą, nes tai iš dalies padeda kompensuoti gamybos sąnaudas.

- Kiek dėmesio ir lėšų bus skiriama ūkiams modernizuoti ir jų konkurencingumui stiprinti naujojoje ES finansinėje perspektyvoje?

- Modernizacijai ir konkurencingumui stiprinti tikrai bus skiriama daugiau dėmesio. Tačiau noriu pabrėžti, kad reikia daugiau susitelkti į pačią pirminę maisto produktų gamybos grandį. Turėtų puikiai veikti visos grandys. Šiuo metu Lietuvoje veikia modernios mėsos, grūdų bei kitos žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės.

Tačiau turime, pavyzdžiui, pieno perdirbimo įmonių, kurios dirba ne visu pajėgumu, o neretai dalis žaliavos atsivežama iš užsienio. Todėl turėtume

Romo Jurgaičio nuotrauka

Žemės ūkio ministras V.Jukna: „Manau, sėkmės priežastis - ilgalaikės tradicijos.

Mūsų produktai tiek Rytų, tiek Vakarų rinkose vertinami už natūralumą.“ daugiau dėmesio skirti pirminei grandžiai, kad daugiau žaliavos būtų pagaminama mūsų šalies ūkiuose. Tuo pat metu išspręstume daugelį kitų klausimų - ilgesnių gamybos grandinių, darbo vietų sukūrimo. Tai padėtų sutvarkyti ir įvairius socialinius dalykus.

Su socialiniais partneriais - žemdirbių savivaldos organizacijomis - kalbėdami apie naują finansinę perspektyvą, dėliojame naujus prioritetus, tačiau kol kas nėra didesnio aiškumo iš pačios Europos Sąjungos. Pagrindinės nuostatos dėl 2014-2020 finansinės perspektyvos paaiškės tik šių metų pabaigoje. Šiuo metu vyksta diskusijos.

- Ar bus kuriamos papildomos, o gal išlaikytos tos pačios ūkių kreditavimo galimybės?

- Esami finansavimo instrumentai bus plėtojami. Taip pat manome, kad reikia sugrįžti prie gyvulių draudimo.

Iki šiol dėl įvairių teisinių spragų ši paslauga buvo nukentėjusi. Tačiau Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondo veikla bus tęsiama ir netgi plečiama siūlant naujų paslaugų ūkininkams.

- Kaip ir kokiomis priemonėmis bus skatinamas ekologinis ūkininkavimas?

- Vyriausybės požiūriu, ekologinis ūkininkavimas turi būti plėtojamas, ypač mišriuose ūkiuose, kuriuose augalininkystė dera su gyvulininkyste. Šiuo metu sudaryta darbo grupė, kuri kartu su socialiniais partneriais, mokslininkais turi peržiūrėti ekologinio ūkininkavimo normatyvų bazę, taisykles bei pateikti siūlymus, kaip toliau plėtoti ekologinį ūkininkavimą ir tinkamai jį pristatyti visuomenei.

Ekologiškų produktų gamybą reikia skatinti. Tokie produktai pirmiausia tu-

rėtų būti patiekti vaikams per ugdymo įstaigas, vykdant įvairias valstybines sveikos mitybos programas. Jeigu vaikai valgys sveikus produktus, tikėtina, kad mažiau sirgs, užaugs sveikesni, o geresnė visuomenės sveikata nulems ir geresnę darbo kokybę, valstybei mažiau reikės investicijų sprendžiant sveikatos ar socialines problemas.

Kitas svarbus dalykas - skatinti mūsų ūkininkus gaminti. Šiuo metu galbūt dėl ydingų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų maisto produktų tiekimo konkursus laimi ne Lietuvos gamintojai, o bendrovės, kurios pasiūlo mažiausią vaisių ar daržovių kainą. Jų kilmės šalis neretai būna ne mūsų valstybė. Būtina tas taisykles patobulinti, kad konkursus galėtų laimėti mūsų šalies ūkiai bei maisto produktų gamintojai.

- Ar iš tiesų kooperacija gali padaryti krašto žemės ūkį modernesnį ir konkurencingesnį?

- Esu įsitikinęs, kad kooperaciją šalies žemės ūkyje būtina remti, skatinti. Susitikimuose su ūkininkais, jų savivaldos organizacijų atstovais visuomet pabrėžiu, kad ūkininkams jaustis stipresniems rinkose padėtų kooperacija. Jau šiandien Lietuvoje veikia daug puikių kooperacijos pavyzdžių. Suvienijami ne tik ūkių žmogiškieji ištekliai, bet ir techninės galimybės. Pavyzdžiui, vienam nedideliam ūkiui įsigyti traktorių ar kombainą būtų neracionalu. Tačiau jeigu į kooperatyvą susiburtų penki ar 10 ūkininkų, techniką įsigyti būtų lengviau ir ji galėtų būti maksimaliai panaudojama.

Kooperacija padėtų labiau išplėtoti ir pirminę žemės ūkio produktų ga-

mybą. Susivieniję į kooperatyvą ūkininkai galėtų atidaryti nedidelius perdirbimo cechus, kuriuose būtų gaminama produkcija, pavyzdžiui, sūriai, sviestas, mėsos gaminiai, skirti galutiniams vartotojams. Tuomet atsirastų galimybių ir patiems ūkiams turėti daugiau papildomų pajamų.

- Praėję metai šalies ūkiams buvo ir pelningi, ir sėkmingi, ypač tiems, kurie augina grūdines kultūras. Ar pastebite pasitraukimo iš gyvulininkystės tendencijas?

- Taip, tokių tendencijų yra. Iš tikrųjų yra ūkininkų, kurie pamąsto, jog auginti vien grūdines kultūras yra paprasčiau ir lengviau. Tačiau mane džiugina ir kitokios nuostatos ūkiuose, kurių taip pat daugėja, - kad būtų kur kas naudingiau šalia augalininkystės plėtoti ir gyvulininkystę. Tada pelningumas būtų dar didesnis. Mane asmeniškai džiugina, jog ūkininkai tai supranta, skaičiuoja ir žino, kad, nesvarbu, ar gamtos sąlygos palankios ar nepalankios, ūkiuose turi būti plėtojamos abi šios kryptys.

- Kaip, jūsų nuomone, sulaikyti emigraciją, o miestiečius suvilioti atgal į kaimą?

- Jūs neįvardijote dar vienos problemos. Grąžinti specialistus į kaimą būtų gerai, tačiau pirmiausia juos reikia išugdyti. Jeigu kalbame apie aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistus, ypač apie gyvulininkystės technologus, tai dėl 2009 metais pakeistos studijų finansavimo tvarkos susidariusi padėtis iš tiesų yra kritiška. Šiandien situacija tokia, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos keliuose kursuose nėra nė vieno studento. Jų nėra ne todėl, kad niekas nenorėjo studijuoti, bet dėl ydingos studijų krepšelių finansavimo sistemos. Ir tik nuo šių metų atsirado galimybė pajudėti į priekį ir padaryti taip, kad daugiau krepšelių būtų skirta įvairioms studijų kryptims.

Ateityje būtina skirti tikslinį finansavimą nepopuliarioms, tačiau labai reika-

lingoms studijų programoms - gyvulininkystės specialybėms, agronomijos ir kitų žemės ūkio sričių specialistams rengti. Svarbiausias tikslas būtų užtikrinti minimalų valstybei reikalingą specialistų skaičių. Reikia suprasti, jog šiuolaikinis žemės ūkis yra modernus, jame naudojamos sudėtingos technologijos. Ūkininkai, šiuolaikiniai darbdaviai, taip pat turi žinoti, kiek ir kokių darbo vietų jie gali sukurti. Todėl modernaus žemės ūkio specialistams būtinas universitetinis išsilavinimas. Agrariniame sektoriuje dirba didelis būrys konsultantų, kurie taip pat turi kvalifikuotai atlikti savo darbą. Kai kuriose srityse dirbančių vyresnio amžiaus žemės ūkio specialistų jau dabar nėra kuo pakeisti.

Mąstome, kaip privilioti jaunų specialistų dirbti kaime. Galima būtų jiems skirti tikslines stipendijas.

Galbūt tokio sprendimo užtektų Žemės ūkio ministerijos lygmeniu, kaip yra užsienio šalyse. Ši ministerija galėtų sudaryti sąlygas, kad kaime būtų užtikrintas bent minimalus žemės ūkio specialistų skaičius.

- Kokios yra numatomos priemonės, kurios skatintų kaimo verslų ir amatininkų, smulkių perdirbimo įmonių veiklą?

- Dabartiniu Lietuvos kaimo plėtros programos periodu, taip pat ir naujuoju, kuris prasidės nuo 2014 metų, numatyta remti verslus kaime. Smulkiojo verslo įmonės, kurios steigiamos ir veikia kaimiškose vietovėse, kuria papildomas darbo vietas. Turbūt nesunku pastebėti, kad per pastaruosius kelerius metus kaimo vietovėse užsidarė nemažai ugdymo, sveikatos priežiūros ar socialinių paslaugų įstaigų. Visa tai vyksta todėl, kad kaime mažėja gyventojų. Žmonės išvyksta į didmiesčius, į užsienį, nes nebėra darbo vietų. Todėl ir naujojoje Kaimo plėtros programos perspektyvoje bus numatytos priemonės, kurios turėtų dar labiau skatinti smulkųjį verslą kaime.

•

8

Modernus ūkis 2013

2013 03 22 Lietuvos žinios

Lietuvos kaimas: nuo „belarusų“ iki robotų jaunimą. Ypač nuo to nukentėjo atokesni provincijos kaimai. Juose gyvenimas, atrodo, sustojo prieš 20 metų.

Kai nebeliko kaime jaunimo, viena po kitos uždaromos mokyklos kaimo kultūros židiniai, nyksta kita infrastruktūra. Kaimas patenka tarsi į užburtą ratą - jaunimas ten nesikuria, nes nėra mokyklų, darželių ir kitos kultūros, o jų nėra todėl, kad ten nesikuria jaunimas.

Tiesa, reikia pagirti kaimo bendruomenes, kurios iš visų jėgų stengiasi išsaugoti Lietuvos kaimus, jų kultūrą. Tačiau kaimo senėjimo ir nykimo procesai nesustoja.

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Šiandien Kauno sporto halėje prasidėjo visuotinis žemdirbių suvažiavimas. Į šį renginį susirinko apie tris tūkstančius žemdirbių ir kaimo žmonių iš visos Lietuvos.

Suvažiavime siekiama aptarti pagrindines ūkininkų ir kaimo žmonių problemas, tarp jų ekonomines bei socialines, ir nutarti, kaip jas geriausia spręsti, teikti savo reikalavimus valstybės valdžiai.

Pasak Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko Andrejaus Stančiko, suvažiavimas - puiki galimybė ne tik aptarti esamas problemas, bet ir patiems žemdirbiams pasiūlyti priimtiniausius jų sprendimo būdus.“Suvažiavime kalbėsime apie situaciją, susidariusią žemės ūkio sektoriuje, aptarsime padėtį grūdų, gyvulininkystės, pieno, daržovių ir vaisių sektoriuose.

Vyks diskusijos apie mūsų laukiančią naują 2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) finansinę perspektyvą - kokių bus pokyčių, kokios žadamos žemės ūkio finansavimo galimybės“, - apie prasidėjusį žemdirbių forumą kalbėjo ŽŪR pirmininkas A.Stančikas. Anot jo, būtina priimti ir mokesčių sprendimus: peržiūrėti Žemės mokesčio įstatymą, aptarti pasigirstančius ketinimus žemės mokestį sujungti su nekilnojamojo turto mokesčiu. Taip pat reikia spręsti žemės pardavimo užsieniečiams problemą, nes greitai baigsis pereinamasis laikotarpis, kai parduoti žemę užsienio subjektams buvo draudžiama.

Suvažiavime taip pat kalbama apie kaimo socialinę ir ekonominę raidą, infrastruktūros plėtros poreikį.

Reikalingos investicijos A.Stančikas kartu su ūkininkų organizacijų atstovais Briuselyje per surengtą akciją ragino į ES sostinę susirinkusius valstybių vadovus taisyti diskriminacinę išmokų politiką. / ŽŪR nuotrauka

Lietuviško kaimo kontrastai - Kaip keitėsi, jūsų akimis, Lietuvos ūkis ir visas kaimas per pastaruosius 20 metų?

- Pastaruosius 20 metų Lietuvos žemės ūkį galima įvardyti kaip ūkio formavimosi procesą - perėjimą iš kolūkinės santvarkos į laisvą ir privačia nuosavybe pagrįstą rinkos ekonomiką. Pirmieji metai po Nepriklausomybės atgavimo, deja, buvo daugiau griovimo nei kūrimo laikotarpis. Buvęs kolūkių turtas buvo dalijamas, kartais net grobstomas. Tuo metu išardyti nauji, neseniai pastatyti gyvulininkystės objektai, kita ūkio infrastruktūra.

Prasidėjo ir žemės reforma - žemės grąžinimas savininkams. Deja, tuomet žemės ūkis nugrimzdo į chaosą, smarkiai smuko produktyvumas. Žemės reforma buvo labai problemiška - nekilnojamasis turtas staiga tapo „kilno-

jamuoju“, taip žemės ūkyje atsirado daug neteisybės ir nesąžiningumo. Tačiau palaipsniui žemės ūkio situacija normalizavosi, viskas atsistojo į savo vėžes.

Kitas išskirtinis etapas prasidėjo Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES). Šį laikotarpį apibūdina žemės ūkio rėmimas ES lėšomis. Galime pasidžiaugti, kad per šiuos beveik 10 metų Lietuvos žemdirbiai sugebėjo pasinaudoti visomis ES siūlomomis galimybėmis ir pritraukti visas galimas lėšas. Daugelis ūkių, pasinaudojusių šia parama, dabar yra modernūs, juose naudojamos naujausios technologijos, jie neatsilieka nuo ES senbuvių.

Be abejo, per pastaruosius 20 metų keitėsi visas kaimas. Deja, negaliu pasakyti, kad tie pokyčiai būtų į gera.

Didžiulę įtaką kaimo gyvenimui turėjo emigracija, išviliojusi iš kaimų

- Koks šiandien yra techninis ir intelektinis ūkių potencialas, padedantis sėkmingai konkuruoti rinkose?

- Dalis Lietuvos ūkių gali pasigirti naudojantys naują, modernią techniką. Kai kurie daug lėšų į modernizaciją investavę ūkininkai aplenkė ne tik Lietuvos kaimynus, bet ir ES senbuves. Stambūs daržovių augintojai įsirengė modernias saugyklas, fasavimo linijas, tiekia rinkai puikiai paruoštą produkciją. Stambūs pieno ūkiai jau naudoja robotus. Naujausia technika „apsiginklavo“ ir augalininkystės ūkiai - ten darbai nudirbami ypač modernia kompiuterizuota technika. Tiesa, ja gali dirbti tam tikrą kvalifikaciją ir išsilavinimą turintys darbuotojai. Tokių žmonių trūksta mokslas dabar tolsta nuo žemės ūkio, ypač nuo jo praktikos.

Tačiau tikrai negalima sakyti, kad naujausiomis technologijomis gali naudotis visi Lietuvos ūkininkai.

Kaip jau sakiau, tam reikalingos didžiulės investicijos, o tai sau leisti gali ne visi. Didelė dalis smulkių ir vidu-

tinių ūkių vis dar priversti naudoti seną sovietinę techniką, kuri neleidžia panaudoti viso ūkio potencialo.

- Kaip pasikeistų kaimo vaizdas, jeigu ES išmokos būtų kaip, pavyzdžiui, Suomijoje?

- Didesnės tiesioginės išmokos leistų mūsų ūkininkams konkuruoti su kitų ES šalių ūkininkais. Išmokų padidėjimas pristabdytų emigraciją - ūkininkai, gaudami didesnes išmokas, galėtų mokėti didesnius atlyginimus, todėl mūsų žmonėms nebereikėtų taip gausiai laimės ieškoti užsienyje. Padidėjus ūkininkų ir kaimo žmonių pajamoms, spartėtų gamybos augimas. Lietuvos žemės ūkio potencialas yra didžiulis ir šiuo metu neišnaudojamas.

- Kokių Lietuvos kaimo plėtros programos naujovių po 2014 metų tikisi ūkiai, kokios sritys turėtų būti labiau finansuojamos?

- Šiandien iš Vyriausybės girdime, kad prioritetas bus suteikiamas gyvulininkystei - šią sritį tikrai reikia remti. Paramos reikia ir mėsiniams galvijams auginti, ir pienininkystei, kurią nuolat krečia krizė dėl mažų supirkimo kainų. Šie sektoriai smarkiai traukiasi - kasmet tūkstančiais mažėja gyvulių, - todėl parama jiems būtina.

Reikia atkreipti dėmesį ir į kiaulių augintojus - kažkada juk garsėjome savo kiauliena, o dabar sektorius susitraukė taip, kad nebegalime patenkinti net savo vidaus poreikių. Taip pat reikia remti labai sunkius laikus išgyvenančius Lietuvos šiltnamius - energetikai brangstant baisu, kad jų neištiktų linų augintojų likimas. Linų sektorius Lietuvoje juk visiškai išnyko. Tai gresia ir šiltnamiams, kurių savininkams labai sunku konkuruoti su pigia atvežtine produkcija.

•

2013 03 22 Lietuvos žinios

Modernus ūkis 2013

9

Parama ir kooperacija GINTARAS MIKŠIŪNAS

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius įvardija kelias pagrindines problemas, su kuriomis šiandien susiduria šalies žemės ūkis.

Komiteto pirmininko S.Bucevičiaus teigimu, viena svarbiausių problemų, su kuriomis susiduria ūkiai, - užsieniečių per tarpininkus perkama žemės ūkio paskirties žemė. „Galima teigti, kad esamų saugiklių nepakanka. Kaimo reikalų komitetas šių metų pradžioje kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, prašydamas pateikti komitetui apibendrintą informaciją apie kitų ES valstybių nustatytą žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinį reglamentavimą ir parengti tokius ES teisinei bazei neprieštaraujančius teisės aktų projektus, kurie realiai užkirstų kelią užsieniečiams supirkti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje po 2014 metų gegužės 1 dienos“, - sakė S.Bucevičius.

62 procentus. Skiriamų lėšų iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto aiškiai nepakanka. Komitetas taip pat gauna nusiskundimų dėl verslinės žvejybos apribojimų Baltijos jūros priekrantėje.

Nauji įstatymai Vardydamas šios kadencijos Seimo darbų planus, siekiant gerinti ūkininkavimo sąlygas, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas S.Bucevičius paminėjo svarbiausius iš jų. Jau šių metų balandį numatoma svarstyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nustatyti draudimą asmenims įsigyti didesnį, nei įstatymo nustatytą didžiausią leistiną, žemės plotą per susijusius asmenis.

Seimas turėtų priimti naujos redakcijos Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pakeitimo įstatymą. Pradėjus atsiskaitymų būklę kontroliuoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, atsiskaitymas kur kas pagerėjo. Naujasis įstatymas dar labiau padės mažinti pavėluotų mokėjimų skaičių, trumpinti atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminus.

Pasak S.Bucevičiaus, Seimo pavasario sesijoje bus siekiama įteisinti pluoštinių kanapių auginimą mūsų šalyje. Lietuva yra vienintelė ES šalis, kurioje nacionaliniai teisės aktai draudžia auginti pluoštines kanapes. „Esame numatę panagrinėti ir mokslo bei verslo glaudesnio bendradarbiavimo aktualijas, ekologinių ūkių plėtros ir daug kitų aktualių klausimų“, - vardijo Seimo narys.

Stiprintų didesnės išmokos Lž archyvo nuotrauka

S.Bucevičius: „Reikėtų kalbėti ne tik apie tiesiogines išmokas, bet ir investicinę paramą, t. y. kaimo plėtros priemones.“ Daug ką skaudžiai palietė šiais metais įsigaliojęs naujas žemės mokestis. Šį įstatymą, pasak komiteto pirmininko, tikslinga taisyti. „Esu parengęs ir įregistravęs jo pataisų projektą. Daug problemų, susijusių su kooperacija, pradėjo strigti ekologiškų produktų gamybos plėtra. Numatome išsiaiškinti to priežastis, bandysime tobulinti ir teisės aktus“, - kalbėjo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

Jo teigimu, jau daug metų stringa Saugomų teritorijų ir Teritorijų planavimo įstatymų pataisų priėmimas Seime.

Dėmesys gyvulininkystei Viena aktualiausių problemų - gyvulininkystės produktų gamybos didinimas. Toks komiteto požiūris. S.Bucevičiaus teigimu, Lietuvoje yra daug apleistų gyvulininkystės pastatų, kuriuos restauravus galima būtų didinti gyvulių skaičių. Tačiau sudėtingos ir ilgai trunkančios bei brangiai kainuojančios tokių pastatų projektų rengimo ir leidimų gavimo procedūros, dideli aplinkosaugos reikalavimai labai apsunkina gyvulininkystės plėtrą. „Būtina mažinti kliūtis nedidelių, iki 300 sutartinių gyvulių, fermų rekonstrukcijai ir statybai, atitinkamai keičiant Aplinkos apsaugos, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymus“, - dėstė komiteto pirmininkas.

Taisytina, anot jo, padėtis ir melioracijos srityje. Vidutinis melioracijos statinių nusidėvėjimas šiandien siekia net

„Sunku kalbėti apie lygiavertes konkuravimo sąlygas kad ir Rusijos rinkoje, kai Vokietijos ūkininkai gauna 346 eurų už hektarą išmokas, o Lietuvos - tik 143. Todėl itin svarbu visomis išgalėmis siekti kuo spartesnio išmokų suvienodinimo“, - įsitikinęs Seimo narys.

Konkurencinis ES senbuvių šalių pranašumas, anot jo, tebėra didelis.

Stiprinant mūsų šalies agrarinio sektoriaus pozicijas rinkose, komiteto pirmininko nuomone, pirmiausia reikėtų kalbėti ne tik apie tiesiogines išmokas, bet ir investicinę paramą, t. y. kaimo plėtros priemones, kurios apima daugiau sričių ir yra orientuotos į įvairiapusę pagalbą kaimo žmogui. Nacionaliniu lygiu būtina nusistatyti aiškius prioritetus ir konkrečias jų siekimo priemones, kitaip net ir didžiausia parama nebus panaudota efektyviai. „Net ir spartus ES išmokų didinimas neišgelbėtų kaimo nuo tuštėjimo. Kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimas yra pasaulinė tendencija, tačiau privalome daryti įtaką šiems procesams ir rūpintis kaimo gyvybingumo išsaugojimu. Svarbiausia - darbo vietų kūrimas, verslų kaime skatinimas, infrastruktūros ir teisinės, ypač mokesčių aplinkos gerinimas.

Verslininkai prašo jiems netrukdyti, mažinti kontroliuojančių institucijų gausą“, - dėstė S.Bucevičius.

Pirmininko teigimu, Lietuva gali pasigirti švaria ekologiška produkcija. Tai reikėtų agresyviau reklamuoti. „Be to, ir patys ūkininkai turi išmokti paruošti savo prekę pirkėjui (pakavimas, pristatymo subtilybės, prekės ženklas). Kooperacija leistų eksportuoti didesnį kiekį savo produkcijos. Rytuose mus dar prisimena, čia turėtų būti vienokia rinkodara, o Vakaruose - lyg ir ne naujokai, bet turime užsitarnauti pasitikėjimą“, - kalbėjo S.Bucevičius.

Pasak politiko, reikėtų aktyviau pasinaudoti tarptautinių mugių ir parodų galimybėmis.

•

Trà‰os lyderiams ir kiekvienam!

PREKYBA • Biriosiomis trà‰omis; • Skystosiomis trà‰omis; • Grdais; • Augal˜ apsaugos priemonòmis; • Îemòs kio augal˜ sòklomis; • Durpòmis ir j˜ produktais; • Îymòtuoju ir krosniniu kuru; • Kuro briketais; • Pa‰arais; • Statybinòmis medÏiagomis; • Ìkio ir kinòmis prekòmis.

GAMYBA • Skystosios trà‰os; • Trà‰˜ mi‰iniai; • Mikroelementinòs trà‰os.

PASLAUGOS • Logistika; • Kreditavimas prekòmis; • Konsultacijos; • Turto nuoma; • Elevatori˜ paslaugos; • Trà‰˜ fasavimas.

UAB “Agrochema„ Jonalaukio k. Ruklos sen., 55296 Jonavos r.

Tel. (8 349) 56142 Faks. (8 349) 56541 El.p. info@agrochema.lt

www.agrochema.lt

V-2

10

2013 03 22 Lietuvos žinios

Modernus ūkis 2013

„Ūkininkauja“ ir kompiuterio programos KAZYS KAZAKEVIČIUS

Jau 20 metų dirbančios Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) specialistai neslepia - šiandien itin sunku suspėti su pažanga ir žemdirbiams siūlyti mokslo naujoves, nes šie ir patys tuo domisi. Dabar jie pageidauja ne tik patarimų, bet ir „ūkininkauti“ sugebančių kompiuterio programų.

Beveik nuo pat pirmųjų įsikūrimo dienų LŽŪKT Marijampolės biure dirbanti Leonarda Isodienė pripažino, kad patenkinti žemdirbių smalsumą šiandien nelengva, ir patiems konsultantams tenka tobulinti žinias įvairiuose mokslininkų rengiamuose seminaruose, domėtis mokslo naujovėmis.

Pasak L.Isodienės, šiandien net neverta ūkininkų lyginti su tais, kurie į šią tarnybą užsukdavo prieš porą dešimtmečių. Kai privatūs ūkiai tik kūrėsi, daugelis ūkininkų buvo labiau praktikai. Iš gyvenimo patirties jie žinojo, ką reikėtų auginti ir kaip. Jiems daugiausia trūko teorinių žinių - reikėjo patarimų, kaip ir kuo naudingiau tręšti laukus ar šerti gyvulius.

Dabar situacija iš esmės pakito.

Marijampolės regione, kaip ir visoje Lietuvoje, matyti ūkių stambėjimo tendencijos. Jie artėja prie pramonės, veikla išgryninama - ūkininkai pasirenka kurią nors vieną sritį.

Sūduvoje žemės palankios augalininkystei, todėl daugelis renkasi auginti grūdines kultūras, cukrinius runkelius. Yra ir pieno ūkių, tačiau daugelis jų nėra stambūs, išskyrus žemės ūkio bendroves.

Pasak konsultantės, per porą dešimtmečių Lietuvos ūkininkas iš ūkio darbininko pamažu virto ūkio

E.Makelis: „Privalome dėti visas pastangas, kad žemdirbiai būtų pasiruošę inovacijas diegti ūkiuose.“ / LŽŪKT archyvo nuotrauka vadybininku, dažnai jau įgijusiu aukštąjį išsilavinimą, gerai nusimanančiu apie įvairias žemės ūkio sritis, ekonomiką. Ūkininkas pats naudojasi internetu, susiranda reikiamos informacijos, sugeba susipažinti su pasaulinėmis naujovėmis, nes važinėja po užsienį ir mato, kaip ten ūkininkaujama.

Naujovės ir pagalba ūkiams Kaip LŽ pasakojo LŽŪKT Marijampolės biuro ūkio apskaitos konsultantė Regina Brundzienė, pati populiariausia ir žemdirbiams

reikalingiausia paslauga tebėra ūkių buhalterinė apskaita.

Prireikus agronomų pagalbos, anot augalininkystės konsultantės Lauros Leimonaitės, tarnyba gali ištirti pasėlių ligotumą ir dirvožemį, patarti, kaip augalus tręšti, kokiais chemikalais purkšti. Be to, parengiami tręšimo organinėmis bei mineralinėmis medžiagomis planai, pildomi chemikalų, trąšų naudojimo žurnalai, tvarkomi kiti dokumentai, kurių reikalauja aplinkosaugininkai, Nacionalinė mokėjimo agentūra.

Pastaruoju metu vis daugiau

žemdirbių domisi naujausiu Konsultavimo tarnybos kūriniu - ūkio valdymo kompiuterine programa „e-GEBA“, joje duomenys saugomi bei apdorojami. Programa ūkininkas gali naudotis tiek pats vienas, tiek padedamas konsultanto. Ši lietuvių specialistų sukurta programa sudaryta iš keturių modulių - Gyvulininkystės, Ekonomikos, Buhalterijos ir Augalininkystės. Naudojant programą „e-GEBA“ tvarkomi ūkio duomenys, planuojama ūkio veikla, valdomos turimos atsargos.

Be to, programa gali suformuoti rekomendacijas, padėsiančias tobulinti veiklą, parengti ataskaitas kontroliuojančioms institucijoms.

Pieno ūkius turintiems žemdirbiams LŽŪKT specialistai siūlo kur kas efektyvesnę karvių sėklinimo kontrolę, kurią atlieka mobiliu echoskopu praėjus vos 29 paroms po apsėklinimo.

Konsultantai gali mobiliąja įranga ištirti ir gyvulininkystės ūkiuose naudojamus žolinius pašarus.

Pasak L.Isodienės, vis dažniau ūkininkai prašo patikrinti jų ūkius - ar šie atitinka visus ES keliamus aplinkosaugos bei kitokius reikalavimus, kurie išdėstyti net 18 skirtingų direktyvų. Pačiam ūkininkui čia susigaudyti nėra labai paprasta.

Todėl LŽŪKT konsultantai lanko ūkius, tikrina juos ir siūlo, ką ir kur reikėtų padaryti, kad čia apsilankę veterinarijos, aplinkosaugos bei kitokių tarnybų inspektoriai neturėtų už ką ūkininko bausti. Tokiai konsultacijai yra teikiama net ir ES parama.

Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Trumpai

Grandis tarp mokslo ir ūkio Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos paslaugų plėtrai bei kokybei didelę įtaką turi vis labiau modernėjanti ūkininkaujanti visuomenė, ieškanti efektyvių veiklos būdų, kad būtų taupomas laikas bei ekonominiai resursai. Pasaulis, vertindamas ekonomikos iššūkius, nenuspėjamus klimato kaitos pokyčius, žengia tikslaus ūkininkavimo keliu. „Geras ženklas, kad po truputį ir Lietuvos ūkininkai, užsiimantys augalininkyste, pradeda versti precizinio ūkininkavimo puslapį, kai informacinės technologijos palengvina nemažai procesų, vykdomų ūkyje, o kartu ir mažina aplinkos taršą“, - LŽ kalbėjo LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis.

Pastaraisiais metais daug dėmesio buvo skiriama agrarinei aplinkosaugai, o ateityje ūkių laukia nemažai iššūkių naudojant „žaliąsias“ priemones, kurios tausoja aplinką, o kad jos būtų įdiegtos žemės ūkio produkcijos gamyboje, turi būti naudojama kiek galima daugiau inovatyvių

Pasaulis, vertindamas ekonomikos iššūkius, nenuspėjamus klimato kaitos pokyčius, žengia tikslaus ūkininkavimo keliu.

Gręžiasi į smulkiausius

LŽŪKT Marijampolės biuro specialistės stengiasi padėti žemdirbiams, kad darbas jų ūkiuose būtų pelningas.

„Dabar bandome užmegzti ryšius būtent su tokiais ūkininkais važiuojame į kaimus, bendruomenes ir kalbamės su tokių ūkių savininkais, stengiamės jiems padėti, kad darbas ir jų ūkiuose taptų pelningas“, - teigė L.Isodienė.

Tokių smulkių ūkių savininkai ne itin stengėsi naudotis ir ES pagalba, nes nesidomėdami naujovėmis net nežino, kad yra numatyta parama ir tokiems pusiau natūriniams ūkiams.

Anksčiau tarnybos konsultantų žmonės klausdavo patarimų - nuo ko pradėti ūkininkauti turint 15 ar 20 hektarų žemės, o šiandien tokių klausimų jie jau negirdi. Mat naujai besikuriančių ūkininkų beveik nėra. „Užsuka žmonės, kurie jau turi savo viziją, konkretų tikslą, tik gal jiems kiek sunkoka vieniems tą tikslą pasiekti. Todėl ir klausia mūsų patarimo“, - pažymėjo L.Isodienė.

Pasak jos, pastaruoju metu konsultantų žvilgsnis vis dažniau krypsta į smulkius ūkininkus, turinčius po keletą ar keliolika hektarų žemės ir ne itin gebančius iš to sukurti našų bei pelno duodantį šiuolaikišką ūkį. Tokie smulkūs ūkininkai iki šiol stengdavosi niekam „nekristi į akis“ - ūkininkaudavo, kaip išmano, nesidomėjo ūkininkams skirtais seminarais ar kitokiais mokymais, nes manė, kad tai skirta ne jiems.

sprendimų. Šiam tikslui pasiekti Europoje kuriasi inovacijų partnerystės tinklai, skirti žemės ūkio plėtrai.

Jie ieško būdų, kaip efektyviau mokslo tyrimus diegti žemdirbių darbe.

Pavyzdys čia galėtų būti Lietuvoje veikiantis mokslo, studijų ir verslo centras „Slėnis Nemunas“, atviros prieigos moksliniai centrai, kurie siekia, kad žemdirbystė ir moksliniai tyrimai turi būti nedalomas vienetas.

Prie “Slėnio Nemunas“ veiklos jungiasi ir Konsultavimo tarnyba, kuri visada buvo grandis, siejanti mokslą ir žemdirbį.

Kaip teigia E.Makelis, atsižvelgdama į visas pasaulio inovacijų tendencijas, Konsultavimo tarnyba turi eiti koja kojon su naujovėmis, orientuotomis į pažangias technologijas, kurti elektronines paslaugas. „Mes privalome dėti visas pastangas, kad žemdirbiai būtų pasiruošę inovacijas diegti ūkiuose“, - teigė LŽŪKT vadovas.

•

Modernios trąšos

STATYS GAMYKLĄ

IŠNUOMOJA ŽEMĘ

Suomijos greitojo maitinimo tinklas „Hesburger“ Kaune planuoja statyti majonezo gamyklą ir į ją investuoti ne mažiau kaip 15 mln. litų.

Tinklą „Hesburger“ Lietuvoje valdanti įmonė „Hes-Pro Vilnius“ pateikė paraišką, prašydama 2,5 mln. litų Europos Sąjungos paramos gamyklai statyti. Bendrovė nurodo, kad į projektą bus investuota ne mažiau kaip 15,1 mln. litų. Lietuva naujo majonezo gamyklai pasirinkta dėl palankios geografinės padėties.

Bankrutuojantis Vievio paukštynas metams išnuomoja 86,5 hektaro žemės, esančios Vievio apylinkėse. Paukštynui priklausančių žemės sklypų nuomos konkursą Vievio paukštynas paskelbė trečiadienį. Žadama išnuomoti 13 žemės sklypų.

Kuris pasiūlymas naudingiausias, spręs bankroto administratorius, kuriam kreditoriai suteikė teisę nustatyti nuomos su- tarties sąlygas.

LŽ, BNS

UAB „Agrochema“ nuosekliai plečia skystųjų trąšų LYDERIS asortimentą.

Bendradarbiaudama su Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkais bendrovė „Agrochema“ sukūrė naujas amidinio azoto, magnio ir sieros skystąsias trąšas LYDERIS Mg NS. Šios naujosios trąšos skirtos papildomai per lapus vegetacijos metu tręšti visiems žemės ūkio augalams, kad jie gautų lengvai įsisavinamų pagrindinių fo-

tosintezės procese dalyvaujančių elementų. Tai pagelbės augalams subrandinti gausesnį ir geresnės kokybės derlių.

Kaip pranešė uždaroji akcinė bendrovė „Agrochema“, skystųjų trąšų LYDERIS Mg NS efektyvumas žieminių ir vasarinių javų bei rapsų, kaupiamųjų augalų derliui, šių trąšų normos, tirpalo koncentracija, tręšimo laikas ir kiti praktiniai klausimai šiais metais bus tiriami tiksliuosiuose lauko bandymuose A.Stulginskio universitete bei Lietuvos agrarinių ir

miškų mokslų centro Žemdirbystės institute.

UAB „Agrochema“ finansuojamoje programoje numatyta atlikti ir išsamias laboratorines analizes augalų fiziologiniams dėsningumams bei produkcijos kokybei įvertinti. Remiantis tyrimuose gautais rezultatais bus parengtos praktinės skystųjų trąšų LYDERIS Mg NS naudojimo rekomendacijos, atsižvelgiant į agroklimato sąlygas bei augalų poreikius.

•

LŽ

2013 03 22 Lietuvos žinios

11

Modernus ūkis 2013

Ką daryti su pažeistais pasėliais?

JONAS AUGULIS

Pasaulinės tendencijos byloja, kad ūkininkams šie metai bus gana derlingi. Tačiau Lietuvos žemdirbiams džiaugtis ankstoka.

Mat sniego danga, pasak „Litagros“ agronomės Dianos Žemaitienės, vietomis buvo per maža arba nutirpo per anksti, tad tikėtina, jog žieminės kultūros kai kuriuose regionuose bus pažeistos. „Tokios klimatinės sąlygos labiausiai paveikė žieminius rapsus, todėl jie vietomis gali būti pašalę. Kol kas neturime duomenų, kiek derliaus prarasta. Norint tai įvertinti reikia, kad kurį laiką laikytųsi teigiama temperatūra, o rapsai pradėtų vegetuoti. Vis dėlto jau dabar galima pasakyti, kurios Lietuvos vietovės nukentėjo labiausiai“, - ilgamete patirtimi dalijasi D.Žemaitienė. Agronomė tikina akivaizdžių nuostolių pastebinti Jurbarko-Šakių ir Šaulių-Mažeikių ruožuose, prasta situacija ir pajūryje esančiuose ūkiuose.

Kai ūkininko iniciatyva bus įvertinta pasėliams padaryta žala, bus galima pasakyti, ar augalus verta palikti, ar pažeistuose plotuose tikslingiau sėti vasarines kultūras. „Nustačius, kad pažeidimai ne rimti ir pasėliuose dar esama gyvybės, laukus derėtų kuo anksčiau patręšti preparatais, turinčiais amino rūgščių ir mikroelementų. Tuomet augalams suteikiama papildomos energijos žaizdoms užsigydyti ir pradėti normaliai augti“, - aiškina D.Žemaitienė. Specialistė taip pat primena, kad kol kas nereikėtų tręšti laukų dideliu kiekiu azotinių trąšų, nes šiuo metu jos situaciją gali tik pabloginti.

„Litagros“ archyvo nuotraukos

D.Žemaitienė: „Jei pasėliuose dar esama gyvybės, laukus derėtų kuo anksčiau patręšti preparatais, turinčiais amino rūgščių ir mikroelementų.“ Agronomės nuomone, vėlyvas pavasaris būsimam derliui didelės įtakos neturės, vienintelė problema - sutrumpėjęs laikas kokybiškai atlikti darbus. Daugiau nerimo kelia galima pavasarinė sausra, bet jos šiandien taip pat dar neįmanoma numa-

tyti. „Gali būti, jog pavasaris bus sausas. Tada labai aktualu išsaugoti drėgmę, nes jos prireiks vasarinėms kultūroms auginti. Jau dabar pastebime, kad šįmet, palyginti su praėjusiais metais, dirvoje yra kur kas mažiau vandens“, - sako D.Žemaitienė.

Kaip pabrėžiama, praėję metai buvo tokie, kad su jais dar ilgai bus galima lyginti būsimus derlius. „Galima sakyti, 2012-ieji buvo tam tikras finansinio rezultato standartas - ir ekonominė situacija palanki, ir gamta padėjo. Gausus derlius buvo superkamas gana brangiai, bet tikėtis, kad situacija pasikartos ir šiais metais, nėra pagrindo. Vienintelis dalykas, ką galėčiau patarti tiems, kurie nori siekti maksimalios naudos, - pasikviesti patikimus specialistus ir įvertinti peržiemojusius pasėlius, o pažeistiems plotams pasirinkti tinkamas priežiūros priemones. Jos padės atkurti augalų gyvybingumą“, - dalijasi įžvalgomis „Litagros“ agronomė D.Žemaitienė.

•

AR-2403

12

2013 03 22 Lietuvos žinios

Modernus ūkis 2013

Šiuolaikinės medžiagos - ilgaamžiams stogams JONAS AUGULIS

išeitis - klasikinė stogo danga, kuri dėl ypač patikimo falcinio jungimo nepraleidžia drėgmės, - aiškino pašnekovas. - Naudojant šiuo metu populiariausią čerpes imituojantį profilį stogo nuolydis turėtų būti 14 laipsnių ar daugiau.“

Plieninėmis stogo dangomis namai dengiami jau daugiau nei penkis šimtmečius. Vertinimai skirtingi, tačiau akivaizdu, kad tokių stogo dangų paklausa kasmet sparčiai didėja.

Priedai ir kitos detalės Šiuolaikinės plieninės stogo dangos gaminamos iš ilgaamžių, nedegančių, atmosferos poveikiui atsparių lydinių, gana ilgai išlaiko nepakitusią spalvą.

Pasak V.Bernoto, nemažai žmonių klausia apie užtvaras, kurios sulaiko sniegą ir ledą nuo griūties ant šalia stogo stovinčių automobilių, kiemo augalų ar praeinančių žmonių. „Užsilaikęs sniegas tirpsta ir išteka per lietaus nuvedimo sistemą.

Sniego užtvaros yra labai patvarios, naudojant jas gerokai pailginamas ir paties stogo, lietaus latakų tarnavimo laikas“, - tikino specialistas.

Jeigu planuojama retsykiais valyti kaminą ar stoglangį, rekomenduojama sumontuoti patikimas sienines ir stogo kopėčias bei horizontalumą užtikrinančius stogo tiltelius.

Nepagrįsti mitai Didžiausi plieninių stogo dangų pranašumai - lengvumas, sandarumas ir spalvos ilgaamžiškumas. Kokybiškos, iš specialaus plieno pagamintos dangos tarnauja 50 metų, o tinkamai prižiūrimos - dar ilgiau.

Dažnai baiminamasi, kad įsigijus plieninę stogo dangą lietui lyjant bus girdimas didelis triukšmas.

Specialistų nuomone, jei stogas ar palėpės perdengimas bus tinkamai apšiltintas, lietaus barbenimo namo viduje nebus girdėti. Dažniausiai šiltinti naudojama mineralinė, stiklo vata, kuri kartu puikiai izoliuoja garsą. Tyrimai parodė, kad šiuolaikiškai apšiltinti plieniniai stogai nėra triukšmingesni už kitas stogo dangas. Žmonės neretai mano, jog metalinis stogas vasarą greitai įkaista, tačiau tai irgi tik mitas. Specialistų teigimu, jei tarp šilumos izoliacijos ir stogo dangos yra ventiliacijai skirti oro tarpai, nėra ko nerimauti. Beje, ventiliuojamą oro tarpą būtina įrengti visada, nesvarbu, kokia danga dengiamas stogas. Kuo stogo danga labiau įkaista, tuo oras greičiau kyla į viršų ir pasišalina į lauką. Todėl įkaitęs oras neužsilaiko, šilumai nėra galimybės įveikti storą apšiltinimo sluoksnį ir patekti į pastato vidų.

Atidėliojimas kainuos brangiau

„Ruukki Lietuva“ nuotrauka

Architektams galimybė improvizuoti Daugiau nei 20 metų plienines stogo dangas dengiančios įmonės vadovas Vidas Bernotas sakė, kad plieno dangų populiarumą lemia patraukli kaina ir nesudėtingi darbai dengiant naują stogo dangą. „Pasak stogdengių, itin vertinama stogų žaliava gaminama Vakarų Europoje ir Skandinavijoje. Būtina paminėti, kad dengiant stogus plienine danga svarbu netaupyti ir kokybiškai atlikti visus projekte numatytus darbus. Pavyzdžiui, jei izoliacija bus įrengta nekokybiškai, pastato viduje bus nuolat girdėti, kaip į stogą barbena lietaus lašai, kruša arba krintančios medžių šakos“, - sakė pašnekovas.

Anot stogų specialisto, metalinės dangos labai patogios ir tais atve-

Didžiausi plieninių stogo dangų pranašumai - lengvumas, sandarumas. jais, jei suprojektuoto pastato stogas yra nestandartinių formų, nedidelio nuolydžio. „Architektai, kurie projektuoja įmantresnių formų statinius, iš anksto renkasi metalinę stogo dangą, nes žino, kad bus galima pagaminti ruošinius pagal specialius, vienetinius užsakymus.

Didelis metalinių dangų pranašumas tas, kad joms dengti nereikia daug laiko, todėl atliekamų darbų kainos būstą statantiems ar remontuojantiems žmonėms atrodo patraukliai“, - aiškino pašnekovas.

Kam mokėti du kartus?

Specialistai atkreipia dėmesį, kad netinkamai sumontavus plieninę

stogo dangą jau pirmas lietus, sniegas ar stipresnis vėjas gali padaryti žalos. Jei per daug taupoma - nukenčia kokybė, neišvengiama kitokių rūpesčių. Pasirinkus pigius produktus, jau po keleto metų stogų dangą tenka keisti į kur kas brangesnę, patvaresnę. Todėl planuojant remontą ar statybas ir renkantis stogo dangą būtų didelė klaida svarstyti vien pigiausius pasiūlymus. „Minimalus stogo nuolydis, kai galima naudoti plieninę stogo dangą, turi būti ne mažesnis kaip 7 laipsniai. Mažo nuolydžio, t. y. nuo 11 laipsnių, stogams paprastai naudojami trapeciniai profiliai. Jei stogo nuolydis itin mažas, puikiausia

Neretai jau sumontuotame metaliniame stoge žmonės norėtų įrengti papildomą stoglangį ar ventiliacijos kaminą. „Visa tai įmanoma, tačiau reikia daugiau darbo sąnaudų negu įrengiant tada, kai montuojamas stogas. Gamintojai yra parengę instrukcijas, kuriose nurodyta, kaip tinkamai įstatyti stoglangį, jei stogas jau sumontuotas, - sakė pašnekovas. - Kaminus, jei reikia, taip pat galima įtaisyti, tačiau svarbu, kad jie būtų apšiltinti ir turėtų dangtelius. Tada viduje nesikaups kondensatas, galintis patekti į vidinę stogo konstrukciją.

Kaminai montuojami naudojant atitinkamas komplektuojamas tarpines, silikonines mastikas ir sraigtus. Pažeista garo izoliacija kruopščiai užsandarinama kamino ir stogo sandūroje.“

•

Ką reikia žinoti renkantis plieninę stogo dangą?

MANTAS GRIGALIŪNAS, „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas

- Kokia klaida dažniausiai daroma renkantis stogą?

- Blogiausia, kai renkantis stogo dangą žiūrima vien į dangos kvadratinio metro kainą. Dažnas atvejis, kai nesąžiningi prekeiviai tyčia sumažina kvadratinio metro kainą, bet

VG-2388

padidina būtinų priedų kainas. Tokiu atveju pirkėjas apgaunamas ir dėl kainos, ir dėl kokybės. Siekiant to išvengti, visuomet reikia reikalauti detalios sąmatos, kurioje atskiromis eilutėmis būtų surašyta kiekvienos prekės ar paslaugos kaina. Be to, lyginant kainas patartina skaičiuoti, kiek kainuos visas stogo įrengimas, ir įvertinti visas išlaidas: pradedant

reikalinga medine konstrukcija, stogo danga su visais priedais ir tvirtinimo detalėmis, lietaus nuvedimo sistema, stogo saugos elementais ir baigiant darbų kaina.

- Kiek gali kainuoti plieninė stogo danga 150 kv. m namo stogui?

- Jei stogas nėra labai sudėtingas, vien stogo dangos lakštų kaina, atsižvelgiant į jos kokybę, būtų tik apie

3-5 tūkst. litų, tačiau pridėjus visus kitus būtinus priedus suma išauga iki 8-12 tūkst. litų. Taigi pasirinkus brangiausią dangą sumokama tik 23 tūkst. litų brangiau, bet viso stogo gera išvaizda, ilgaamžiškumas ir garantija padidėja kone dvigubai.

- Kokia garantija suteikiama „Ruukki“ stogo dangai?

- Nuo lakštų polimerinio padengimo medžiagos priklauso viso stogo ilgaamžiškumas. Kuo kokybiškesne medžiaga padengta, tuo ilgiau stogas išlaikys ryškią spalvą ir sandarumą. „Ruukki“ siūlo rinktis iš trijų variantų: • 10 metų estetinių savybių garantija ir 30 metų techninių savybių garantija suteikiama, kai plieninės stogo dangos lakštai padengti poliesteriu (populiariausias Lietuvoje padengimas); • 15 metų estetinių savybių garantija ir 40 metų techninių savybių garantija suteikiama, kai plieninės stogo dangos lakštai padengti „Purex“ polimerine danga; • 20 metų estetinių savybių garantija ir 50 metų techninių savybių garantija suteikiama, kai plieninės stogo dangos lakštai padengti „Ruukki“ sukurta „Pural“ danga.

- Kas dar labai svarbu kalbant apie plienines stogo dangas?

- Pagal galiojančius standartus labai svarbu žiūrėti, kad plieno lakštai iš abiejų pusių būtų padengti pakankamo storio cinko sluoksniu, t. y. ne

mažiau nei 275 g/m2. Stogo dangoms turi būti naudojamas specialios markės tvirtas plienas. Rinkoje yra pardavėjų, siūlančių pigesnes plienines stogo dangas, pagamintas iš kiniškos ar kitokios stogams nepritaikytos žaliavos. Todėl visuomet patartina reikalauti garantinės knygelės ir produkto kokybę įrodančių dokumentų. „Ruukki“ turi savo metalo liejyklų Suomijoje, tad kontroliuoja visą stogo lakštų gamybos procesą. Metalo lakštai pagaminami, supjaustomi „Ruukki“ gamyklose pagal kiekvieno stogo matmenis ir tik tada pristatomi į Lietuvą.

- Kokių taisyklių reikia laikytis klojant plieninę stogo dangą?

- Montuojant dangą svarbu jos nepažeisti mechaniškai. Jokiu būdu negalima net šalia stogo dangos naudoti abrazyvinių metalo pjovimo diskelių, nes taip galima nudeginti, pažeisti antikorozinį sluoksnį. Lakštams pjaustyti skirti specialūs įrankiai. Profesionalūs stogdengiai žino, kad būtina avėti batus minkštais padais, atsargiai nuvalyti metalo drožles ir t. t. Geriausia visada prieš imantis darbų pasiskaityti gamintojo pateikiamas montavimo instrukcijas: juk jos nemokamos, o jose pateikiami patarimai labai vertingi.

Daugybę patarimų renkantis stogą, stogo įrengimo instrukcijas galima rasti ir interneto svetainėje www.ruukkistogas.lt.

•

2013 03 22 Lietuvos 탑inios

Modernus 큰kis 2013

13

14

2013 03 22 Lietuvos žinios

Modernus ūkis 2013

Traktorių rinkoje dominuoja lanksčiausieji VIDMANTAS UŽUSIENIS

Baigiantis 2007-2013 metų laikotarpio ūkininkams skirtos Europos Sąjungos (ES) paramos pinigams, vis mažiau žemdirbių užsuka ir į naujų traktorių salonus.

Laimi tie pardavėjai, kurie sugeba pavilioti ūkininkus lanksčiomis pardavimo sąlygomis. „Nuo metų pradžios parduotų traktorių kiekis - nulis“, - dienraščiui LŽ be užuolankų prisipažino suomiškais traktoriais „Valtra“ Lietuvoje prekiaujančios įmonės „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas Trainaitis. Jo teigimu, net 99 proc. mūsų šalyje įsigyjamų traktorių perkami už ES biudžeto Lietuvos kaimo plėtrai skirtų pinigų.

Tiesa, ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms parama neskiriama tiesiogiai. Iš pradžių ūkininkas ar žemės ūkio bendrovė techniką įsigyja už savo arba skolintas lėšas, vėliau jos kompensuojamos per ES paramą šalies žemdirbystei administruojančią Nacionalinę žemės mokėjimų agentūrą.

Tačiau šiemet baigiasi 2007-2013 metų laikotarpiui skirtos ES paramos dalybos, europinių pinigų upeliai jau išsekę, todėl, R.Trainaičio tvirtinimu, neturėdami pinigų ūkininkai nusisuko nuo žemės ūkio technikos pardavėjų. „Manau, prekyba suaktyvės tik kitais metais, kai į Lietuvą pradės plaukti naujo finansinio laikotarpio 2014-2020 metų ES paramos pinigai“, - kalbėjo „Rovaltros“ vadovas.

Tačiau toli gražu ne visos traktoriais prekiaujančios bendrovės ištuštėjus europinių pinigų aruodams nuleido rankas. Tarkime, Ugnius Stančiauskas, garsios traktorių gamintojos „New Holland“ atstovės mūsų šalyje AB „Lytagra“ komercijos direktorius, džiaugėsi pirmo ketvirčio rezultatais. „Sąstingio tikrai nejautėme“, - tikino LŽ pašnekovas.

Mažėjo nuo 2008-ųjų Žemdirbių naudojamos technikos registrą tvarkančios Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, šalies žemdirbiai šiuo metu turi 127 tūkst. traktorių. „Šį skaičių sudaro ir naudota, ir nauja technika. Nors kalbama, kad žemės ūkyje daug dirbama dar ir savadarbiais, niekur neregistruotais traktoriais, mūsų duomenimis, tokių daug nėra. Tačiau kaip automobilių, taip ir traktorių ūkyje akis bado kita problema - ne visa registruota technika naudojama. Nemažai jos galbūt jau seniausiai yra surūdijusi ar parduota, ta-

Neseniai į Lietuvą atkeliavęs „New Holland T9.560“ gali pasiekti didžiausią 560 AG galingumą.

AB „Lytagra“ komercijos direktorius U.Stančiauskas tikina, kad stambieji ūkiai pirmenybę teikia itin galingiems traktoriams. čiau ūkininkas tingi užsukti pas mus ir nenaudojamą traktorių išregistruoti, todėl oficiali statistika gali būti šiek tiek iškreipta“, - tikino ŽŪM Išteklių ir kokybės departamento vyriausiasis specialistas Vincas Andriuškevičius.

Kartu jis atkreipė dėmesį į tai, kas skiria automobilių ir traktorių rinkas. „Lietuviai mėgsta naudotas mašinas ir jų perka net iki dešimties kartų daugiau nei naujų. Traktorių rinkoje tokio skirtumo nėra. Mūsų duomenimis, naujų ir naudotų traktorių įsigyjama maždaug po lygiai“, - teigė LŽ pašnekovas.

Per pastaruosius dešimt metų Lietuvos žemdirbiai nupirko 13,9 tūkst. naujų traktorių. Beveik pusę jų sudaro Baltarusijoje pagaminti „Belarus MTZ“. Iš Vakaruose gaminamų kol kas populiariausi „John Deer“, „Case“, suomiški „Valtra“ ir „New Holland“. V.Andriuškevičius tikino, jog ES paramą gaunantys ūkininkai dažniau renkasi vakarietiškus nei baltarusiškos kilmės traktorius. „Europinę paramą gauna ir Baltarusijoje pagamintų traktorių pirkėjai, nes pas mus parduodami baltarusiški traktoriai atitinka ES reikalavimus.

Bet paprastai paramą gaunantys ūkininkai perka vakarietišką techniką, nes ji galingesnė“, - tikino LŽ pašnekovas. ŽŪM duomenimis, daugiausia naujų traktorių - 2185 - mūsų šalyje buvo parduota 2008 metais, per patį ekonomikos pakilimą. Nuo to laiko šios rūšies technikos pardavimas nuolat mažėjo. Pernai ūkininkai nupirko vos 935 naujus traktorius - tai menkiausias rezultatas per pastarąjį dešimtmetį. „Mažėjant paramai žemdirbiams mažėjo ir traktorių pardavimas“, darė išvadą V.Andriuškevičius. Anot jo, iš traktorių markių pastaruoju laiku labiausiai kilo bendrovės „Dotnuvos projektai“ parduodamų „Case“ ir jau minėtų „New Holland“ pardavimas.

Parduoda išsimokėtinai be pabrangimo

Baltarusiškus „Belarus MTZ“ dažniausiai perka ES paramos negaunantys ūkininkai. / LŽ archyvo nuotraukos

U.Stančiauskas kaip vieną priežasčių, kodėl kai kuriuos traktorių pardavėjus apėmęs sąstingis aplenkė „Lytagrą“, minėjo lankstesnes nei įprastai gamintojo „New Holland“ sąlygas. „Lytagros“ komercijos direktorius tvirtino, kad labai svarbus traktorių gamintojų požiūris į tai, kaip padėti savo atstovams, kai ūkininkai nebegauna ES paramos. „Mus gelbėja tai, kad esame labai didelio koncerno „New Holland“, priklausančio Italijos įvairios technikos gamybos milžinei „Fiat Group“, atstovė. Galingas koncernas gali pasiūlyti išskirtines ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių, nutarusių įsigyti naują „New Holland“ traktorių, finansavimo sąlygas“, - pasakojo LŽ pašnekovas.

Jis sakė, kad visi nauji traktoriai „Lytagroje“ įsigyjami išperkamosios

nuomos būdu. Kol ūkininkų nepasiekė 2014-2020 metų ES paramos pinigai, „New Holland“ nusprendė pasiūlyti ypač palankias sąlygas pirkti jos gaminamus traktorius išsimokėtinai. „Pavyzdžiui, dabar „Lytagra“, kaip gamintojo atstovė, mažesniems ir vidutiniams ūkiams siūlo įsigyti nedidelės galios traktorių „New Holland TD5.85“, kainuojantį 85 tūkst. litų be pridėtinės vertės mokesčio. Kaina tokios klasės traktoriui nėra didelė. Su-

T9.560“, kurio pajėgumas - 560 AG. „Pirmiausia jis orientuotas į stambiuosius ūkius, kad šie turėtų ką rinktis iš mūsų siūlomų traktorių“, - neslėpė „Lytagros“ komercijos direktorius.

Parduodant „New Holland“ traktorius labai padeda ir didžiausias šalyje pardavimo vietų tinklas šiuo metu „Lytagra“ vien Lietuvoje turi 25 prekybos taškus. „Griežtai laikomės tradicijos kuo rečiau kelti traktorių darbo įkainius. Yra stan-

ES paramą gaunantys ūkininkai dažniau renkasi vakarietiškus nei baltarusiškos kilmės traktorius. darius išperkamosios nuomos sutartį trejiems metams, „New Holland TD5.85“ taikoma nulinė palūkanų norma. Prie kainos pridedamos tik 3 mėn. EURIBOR palūkanos. Ūkininkui nutarus išsimokėtinai įsigyti traktorių per ketverius metus bus taikomos vos 0,55 proc., per penkerius 0,95 proc. palūkanos. Abiem atvejais prie jų bus pridėtas 3 mėn. EURIBOR. Tai tikrai puiki galimybė mažiems ūkininkams ar mažoms žemės ūkio bendrovėms konkurencinga kaina įsigyti nedidelės galios traktorių“, - teigė U.Stančiauskas.

Viliotinis stambesniems „Lytagra“ turi ką pasiūlyti ir stambiems ūkiams. „Šiandien ūkiai vienijasi, stambėja, keičiasi jų poreikiai. Ūkiams reikia, kad jų perkami traktoriai būtų našesni, kad būtų mažesnės jų eksploatavimo išlaidos. Juk prie galingesnio traktoriaus gali kabinti 6-8 metrų dirvos plotį vienu ypu užgriebiantį plačių gabaritų padargą, žemės kultivatorių ar sėjamąją. Bet tam reikalingas galingesnis už vidutinį traktorius.

Todėl šiandien galingi traktoriai yra daug populiaresni nei buvo prieš penkerius ar septynerius metus.

Tuomet ūkininkams atrodė, kad labai galingas traktorius yra tas, kuris turi 200 arklio galių (AG). Šiandien stambiems ūkiams dažnai ir 340 AG traktorius jau yra per silpnas“, - pažymėjo U.Stančiauskas.

Kad neatsiliktų nuo paklausos, „New Holland“ gamintojai neseniai pradėjo nuo konvejerių ridenti „New Holland

dartinis įkainis už valandą ir už tai, kiek kilometrų buvo nuvažiuota iki ūkio. Kita vertus, pastaraisiais metais labai aktyviai plėtojome savo tinklą. Dviejose šalyse - Latvijoje ir Lietuvoje - turime apie 50 kvalifikuotų inžinierių, dirba apie trisdešimt mobiliųjų tarnybų, nes darbai daugiausia vykdomi vietoje, tiesiog ūkyje. Kainos priimtinos ir ūkininkams. Galbūt tai turėjo didžiausios įtakos, kad naujų „New Holland“ traktorių prekyba pastaraisiais metais augo labai sparčiai“, - sakė U.Stančiauskas.

•

Žemės ūkyje dirbančių naujų traktorių rinkos kitimas 2004-2012 m.

Metai 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Parduota naujų traktorių (vnt.)

981 1373 1532 1580 2185 1490 1477 1222 935 Šaltinis: ŽŪM

Populiariausių naujų traktorių penketukas Lietuvoje 2013 m.

Vieta 1 2 3 4 5

Markė „Belarus MTZ“ „John Deere“ „Case“ „New Holland“ „Valtra“ Šaltinis: ŽŪM

2013 03 22 Lietuvos žinios

Sportas

D.Bauermannas tikisi likti ilgam SAULIUS RAMOŠKA

“Tikiuosi, kad dirbsiu čia iki paskutinės gyvenimo dienos geriau jau tai nebūtų rytojus”, taip žiniasklaidai vakar prisistatė naujasis Vilniaus “Lietuvos ryto” vyriausiasis treneris Dirkas Bauermannas.

55 metų specialistas iš Vokietijos tapo jau trečiuoju šalies vicečempionų treneriu šį sezoną. Jis pakeitė Darių Maskoliūną.

Vokietijos rinktinę D.Bauermannas treniravo aštuonerius metus, Lėverkuzeno “Bayer” - devynerius, Bambergo “Brose” - aštuonerius. Pasak jo, ilgalaikis trenerių ir žaidėjų ryšys labai svarbus, todėl Lietuvos sostinėje jis viliasi praleisti ne vieną sezoną.

Net jei klubas ir nepatektų į Eurolygą, “Lietuvos ryte” vokietis liktų ir kitą sezoną. “Mūsų tikslas - patekti į Eurolygą, kuri lyg Kalėdos - visada jų lauki ir nenori, kad jos baigtųsi.

Tačiau Europos taurės turnyras irgi stiprus”, - teigė D.Bauermannas.

D.Nowitzkis bus pavyzdys

D.Bauermannas sieks, kad “Lietuvos rytas” taptų viena geriausiai besiginančių ekipų Europoje.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Trečiadienį per pirmąją treniruotę sostinės klube D.Bauermannas susipažino su žaidėjais, individualiai pabendravo, o ketvirtadienio rytą surengė pirmą treniruotę, per kurią, kaip prisipažino, itin akcentavo gynybą.

“Nesvarbu, kurioje šalyje žaidi, tavo svarbiausias tikslas - apsiginti ir sukurti daug progų laisvai mesti”, savo filosofijos neslėpė gynybos specialistu vadinamas D.Bauermannas.

Jis tikino sieksiąs, kad “Lietuvos rytas” taptų viena geriausiai besiginančių ekipų Europoje. Tiesa, tai padaryti nebus lengva, nes strategas

pastebi naujosios kartos tendenciją - jauni žaidėjai mėgsta pulti, nori pelnyti taškų dažnai užmiršdami, kad svarbiausia - komanda. “Vis sunkiau išmokyti žaidėjus gerai gintis, tačiau treneris turi dirbti taip, kad krepšininkai tikėtų jo sistema”, - sakė naujasis vilniečių strategas.

Su Vokietijos ir NBA žvaigžde Dirku Nowitzkiu dirbęs D.Bauermannas savo auklėtiniams dažnai minės jo pavardę. “Iš D.Nowitzkio galėtų pasimokyti kiekvienas jaunas žaidėjas - Dirkas po treniruotės likdavo dirbti individualiai, mažiausiai valandą šlifuodavo metimą, tai darydavo ir per laisvas dienas”, - po “Lietuvos ryto” treniruotės kalbėjo D.Bauermannas. Kol treneris bendravo su žurnalistais, Vilniaus ekipos žaidėjai spėjo persirengti ir automobiliais išrūkti namo... D.Nowitzkio sekėjų “Lietuvos ryte” kol kas nematyti.

15

Įkando lyderiams Finansinės krizės kamuojamas Kauno “Žalgiris” vakar sulaukė dvigubos šventės.

Ketvirtadienį Kauno miesto taryba “Žalgirio” klubui skyrė 2 mln. litų. Šios sumos turėtų užtekti sumokėti krepšininkams mėnesio atlyginimus. Algų žaidėjai negauna jau keturis mėnesius.

Atsidėkodami savivaldybei už supratingumą “Žalgirio” krepšininkai vakar savo žiūrovų akivaizdoje 79:71 (25:27, 19:15, 19:14, 16:15) nugalėjo vieną E grupės lyderių Stambulo “Anadolu Efes” (Turkija) ekipą (9 pergalės/3 pralaimėjimai) ir Eurolygos TOP 16 etape iškovojo penktą pergalę.

Po dviejų kėlinių kauniečiai buvo

priekyje tik dviem taškais (44:42). Viską nulėmė pirmos keturios trečio ketvirčio minutės, kurias šeimininkai laimėjo 17:3 ir įgijo 16 taškų persvarą (61:45). “Žalgirio” ekipoje nesulaikomai rungtyniavo taikliai iš toli šaudęs (tritaškiai 3/4) Darjušas Lavrinovičius, jis pelnė 24 taškus. 15 pridėjo Mindaugas Kuzminskas.

Kitos savaitės Eurolygos rungtynes dėl neišmokamų atlyginimų boikotuoti grasinę žalgiriečiai turės savo ketinimo atsisakyti. Trylikto turo rungtynes kovo 29 dieną Lietuvos čempionai Berlyne žais su “Alba” (2/10), kuri trečiadienį svečiuose 75:72 nugalėjo autsaiderius Bambergo “Brose Baskets” (0/12) krepšininkus.

•

Permainų nesitikėjo Trenerio asistentas Dainius Adomaitis LŽ pripažino, jog pirmoji Vokietijos specialisto treniruotė skyrėsi nuo D.Maskoliūno. “Bet juk kiekvienas treneris ateina su savo vizija”, - nesistebėjo pašnekovas. Tačiau netikėtos permainos klube jį labai nustebino. “Žinia, kad atleistas D.Maskoliūnas, buvo netikėta. Niekas apie tai net negalvojo, - teigė D.Adomaitis. Bet tai mūsų, trenerių, darbo specifika. Būna, kad treneriai darbo netenka ir esant geriems rezultatams.”

D.Maskoliūnui talkinęs asistentas nelinkęs manyti, kad trenerių štabas dirbo blogai. “Man atrodo, kad dirbome gerai. Kaip reikia, - sakė D.Adomaitis. - Aišku, visada galima rasti dalykų, kuriuos galėjome padaryti geriau. Bet pagrindinis rodiklis - rezultatai. Kaip supratau, klubo vadovų jie netenkino.”

•

“Žalgirio” krepšininkai Turkijos ekipą prispaudė trečiame kėlinyje.

Erlendo Bartulio nuotrauka

Šio vakaro rungtynės parodys mūsų vietą VILMANTAS REMEIKA

Pasirengimas baigtas, metas į kovą. Po penkias dienas trukusių treniruočių šį vakarą 21.10 val. Slovakijos ir Lietuvos rinktinės viena kitai mes iššūkį pasaulio čempionato atrankos rungtynėse.

Tai bus Europos zonos G grupės penktojo turo rungtynės. Komandų situacija šiuo metu skirtinga. Slovakai trokšta tik pergalės, kad labiau neatsiliktų nuo grupės lyderių bosnių ir graikų. Lietuviams pirmiausia reikia pasivyti slovakus ir tik tada galvoti apie aukštumas. Aišku viena - pasitikėjimų, spinduliuojantys slovakai mėgins kuo greičiau sudraskyti Lietuvos gynybą. Mūsiškių užduotis - atremti šeimininkų įniršį ir suduoti smūgį kontratakose. Lietuvių treneris Csaba Laszlo apie tikslus rungtynėse kalba atsargiai, tačiau pabrėžia, kad taškas dar leistų tęsti kovą dėl vietos po saule. Pralaimėjus, deja, veikiausiai tektų lenktyniauti su latviais dėl kuklios ketvirtosios vietos grupėje.

Naktiniai žygiai Pirmosios tarpusavio rungtynės praėjusį rugsėjį Vilniuje baigėsi 1:1.

Lietuviai pirmavo po tikslaus Mariaus Žaliūko smūgio galva. Bet pirmo kėlinio pabaigoje apmaudi klaida aikštės viduryje virto išlyginamuoju Mareko Saparos įvarčiu.

Vilniuje Slovakijos futbolininkai

TURNYRO LENTELĖ

Oficialus debiutas

(rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai)

Slovakijos ir Lietuvos rinktinių dvikovai vadovaus FIFA paskirtas jaunas anglas Michaelas Oliveris, kuriam prieš mėnesį sukako 28-eri. Teisėjo karjerą M.Oliveris pradėjo 14 metų. Jį paskatino tuo pačiu užsiėmęs tėvas Clive’as Oliveris. Michaelas tobulėjo žaibiškai, 2009 metais Anglija užfiksavo unikalų įvykį - dvejoms žemesniųjų lygų rungtynėms drauge teisėjavo tėvas su sūnumi.

Jau 2010 metais, būdamas 25-erių, M.Oliveris tapo jauniausiu aikštės teisėju Anglijos “Premier” lygos istorijoje. Tiesa, jo debiutas buvo audringas visais atžvilgiais. M.Oliveris buvo paskirtas vadovauti Londono “Fulham” ir “Portsmouth” dvikovai sausį, bet susitikimas buvo atšauktas dėl pūgos. Netrukus teisėjas patyrė kulkšnies traumą ir buvo operuotas.

2010-ųjų rugpjūtį M.Oliveris pagaliau debiutavo “Premier” lygoje per “Birmingham” ir “Blackburn Rovers” rungtynes. Bet pripažinimas atėjo negreitai. Tais pačiais metais per rungtynes M.Oliverio parodytas net dvi raudonąsias korteles vėliau atšaukė Futbolo asociacijos drausmės komitetas.

Pernai anglas švilpė keleriose Europos jaunimo čempionato atrankos rungtynėse, o praėjusį vasarį “apsišaudė” ir nacionalinių rinktinių lygmeniu per draugiškas Kroatijos ir Pietų Korėjos (4:0) rungtynes. Žilinoje bus oficialus FIFA teisėjo M.Oliverio tarptautinis debiutas.

1. Bosnija ir Hercegovina

4

3 1

0 15:2 10

2. Graikija

4

3 1

0

5:1 10

3. Slovakija

4

2 1

1

5:3

7

4. Lietuva

4

1 1

2

3:6

4

5. Latvija

4

1 0

3

5:8

3

6. Lichtenšteinas 4 0 0 4 1:14 0 Artimiausios rungtynės: Kovo 22 d. Lichtenšteinas - Latvija, Slovakija - Lietuva, Bosnija ir Hercegovina - Graikija.

Birželio 7 d. Lietuva - Graikija, Latvija - Bosnija ir Hercegovina, Lichtenšteinas - Slovakija.

M.Hamšikas (priekyje) - slovakų lyderis ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų.

AFP/Scanpix nuotrauka

ne tik žaidė futbolą. Prabėgus kelioms savaitėms, Romos dienraštis “la Repubblica” išspausdino skandalingą informaciją. Neva po rungtynių keturi slovakų žaidėjai - Marekas Hamšikas, Vladimiras Weissas, Miroslavas Stochas ir Karimas Guede lėbavo Vilniaus naktiniuose klubuose. Kadangi šie žaidėjai rinktinei svarbūs, Slovakijos futbolo federacija skyrė itin švelnią bausmę - jie žaidė toliau, tik neteko premijų už visas likusias atrankos rungtynes. Šį vakarą iš “naktinėtojų” aikštėje gali pasirodyti vienintelis M.Hamši-

kas. V.Weissas su M.Stochu traumuoti, o iš Togo kilęs Slovakijos pilietybę turintis K.Guede į rinktinę šį kartą nepakviestas.

Kitokie marškinėliai Slovakijos rinktinė namų rungtynes dažniausiai žaidžia sostinėje Bratislavoje, bet šį kartą persikėlė į greta Čekijos ir Lenkijos sienos esantį Žilinos miestą, kuriame yra moderniausias šalyje stadionas “Pod Dubnom”.

Jis statytas 1941-aisiais, o renovuotas 2002-aisiais. Prieš ketverius metus arena išplėsta, dabar ten 11 181 vieta.

Nors slovakai Žilinoje nelaimėjo penkerių pastarųjų rungtynių, liūdną tradiciją tikisi sulaužyti šiandien.

“Pod Dubnom” stadione rungtyniauja vietos “MŠK Žilina” klubas.

2010-2011 metų sezoną “MŠK Žilina” pirmą kartą istorijoje pateko į Čempionų lygos grupės varžybas.

Ten stebuklų nerodė - Slovakijos čempionai kaudamiesi su Londono “Chelsea”, Marselio “Olympique” ir Maskvos “Spartak” pralaimėjo visas šešerias rungtynes bendru santykiu 3:19. Tačiau slovakai Europos žiniasklaidos dėmesį patraukė viena pikantiška detale. Tą sezoną “MŠK Žilina” pagrindiniu rėmėju tapo įmonė “Lambi”, gaminanti... tualetinį popierių. Per kiekvienas rungtynes ant Žilinos futbolininkų marškinėlių puikavosi užrašas “Lambi”.

•

16

2013 03 22 Lietuvos žinios

Istorija

Skaudžių praradimų pavasaris Lygiai prieš 74 metus, 1939-ųjų kovo 22 dieną, karinės grėsmės akivaizdoje Lietuva buvo priversta atiduoti Klaipėdos kraštą hitlerinei Vokietijai.

ARAS LUKŠAS

S

aulėtą 1939 metų kovo 22osios rytą Klaipėdoje tvyrojo neregėta sumaištis.

Miesto gatvės pilnos skubančių žmonių. Geležinkelio stotyje - nenusakoma spūstis. Prie bankų - minios skubančiųjų atsiimti indėlius. Tos dienos “Lietuvos žinios” rašė: “Daugelis lietuvių keliasi į Didžiąją Lietuvą. Traukiniuose negalima sutilpti, o sunkvežimių ir kitų priemonių tėra nedaug, ir tos pačios sunkiai prieinamos. Taip pat kainos už susisiekimo priemones labai pakilo. Daugelis važiuoja į Didžiąją Lietuvą dviračiais, palikę turtą, arba net eina pėsti. Mieste labai didelis judėjimas, kokio Klaipėdoje niekuomet nebuvo.”

Taip Klaipėdos žydai ir lietuviai, darbininkai ir tarnautojai, moksleiviai ir lietuviškų organizacijų veikėjai, reagavo į radijo paskelbtą žinią, jog Lietuvos Vyriausybė nutarė priimti Vokietijos ultimatumą ir perduoti Reichui Klaipėdos kraštą. Jo gubernatoriaus Viktoro Gailiaus kreipimasis, kuriame gyventojai prašomi išlaikyti “visišką ramybę ir rimtį”, niekuo nepadėjo - klaipėdiškiai puikiai suprato, kad siena gali būti bet kurią akimirką uždaryta, o miesto gatvėse defiliuojantys uniformuoti nacistinių organizacijų smogikai nežadėjo nieko gera.

Tuo metu Kauno aerodrome jau laukė lėktuvas, parengtas skristi į Berlyną. Ten užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys prieš pat vidurnaktį išprievartautos Lietuvos vardu pasirašys sutartį, kuria mūsų valstybė “savanoriškai” atsisako vienintelio savo uosto ir didelės dalies teritorijos. O jau devintą vakaro, miniai grūdantis į paskutinį iš miesto išvykstantį civilinį traukinį, Vokietiją ir Lietuvą skiriantį Tilžės tiltą peržengs vėliavomis nešini vokiečių SS ir smogikų daliniai, o paskui juos tankai, artilerija, pėstininkai. Nelaukdami formalaus Lietuvos sutikimo, hitlerininkai patrauks Klaipėdos link.

Nacionalsocializmo židinys Daugumai Lietuvos žmonių Vyriausybės sprendimas atiduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. Vis dėlto tokį scenarijų buvo galima numatyti jau prieš gerus šešetą metų, kai į valdžią Vokietijoje atėjo Adolfas Hitleris.

Būtent tuo metu Klaipėdos krašte galvas ėmė kelti ir vietos naciai. Dar 1928 metais Klaipėdoje buvo įsteigtas slaptas Nacionalsocialistų partijos (NSDAP) skyrius, o 1933-iaisiais per Seimelio rinkimus galutinai susiformavo, o vėliau ir oficialiai įsikūrė dvi legalios nacių organizacijos: Krikščionių socialistų darbininkų sąjunga (Christliche Sozialistische Arbeitsgemeinschaft, CSA) ir Socialistinė darbo sąjunga (Sozialistische Volksgemeinschaft, SOVOG).

Pirmajai vadovavo pastorius Theodoras Sassas, o antrajai - veterinaras Ernstas Neumannas. Jausdami Berlyno paramą, Klaipėdos nacionalsocialistai visiškai atvirai skelbė savo svarbiausią tikslą - kuo greičiau prijungti šį Lietuvos kraštą prie Vokietijos. 1933 metų rudenį E.Neumannas įsakė visiems padalinių vadams pradėti ruoštis sukilimui, turėjusiam įvykti 1934 metų sausio 18 dieną. Vėliau šis planas atidėtas balandžio 20-ajai - taip norėta padaryti gimtadienio dovaną A.Hitleriui, kuris prieš

Klaipėdiečiai klausosi A.Hitlerio kalbos Teatro aikštėje. Ant plakato parašyta: “Dėkojame mūsų fiureriui.” / Vokietijos federalinio archyvo nuotrauka metus Karaliaučiuje pareiškė: “Savo pažadą aš ištesėsiu. Klaipėda bus grąžinta Vokietijai!” Vis dėlto nė vieną iš šių dienų sukilimas taip ir neprasidėjo. Pirma, jam užkirto kelią ryžtingi Lietuvos valdžios veiksmai, antra - toks Klaipėdos prijungimo būdas netiko ir pačiam fiureriui.

Ir štai 1939-ųjų kovo 12 dieną, minint Austrijos anšliuso metines, mieste suplevėsavo Vokietijos vėliavos.

Taip vietos autonomijos vadovai ir nacių aktyvistai rengėsi sutikti atvykstančius Vokietijos “Žiemos pagalbos” atstovus. Po trijų dienų į miestą atvyko 13 sunkvežimių, papuoštų vėlia-

Kovo 17-ąją Lietuvos Vyriausybė kreipėsi į Angliją ir Prancūziją, klausdama, kokios pozicijos jos laikytųsi, jei Vokietija užgrobtų Klaipėdos kraštą. Atsakymo nebuvo.

O tuo tarpu pasinaudojęs išleistu “Tautai ir valstybei ginti įstatymu”, Lietuvos saugumas 1934 metais suėmė nacistinių organizacijų vadovus ir nemažai jų aktyvistų. Metų pabaigoje 126 kaltinamieji stojo prieš teismą.

Keturi jų, kaltinti nužudymu, buvo nuteisti mirties bausme, dar du - kalėti iki gyvos galvos. E.Neumannas gavo 12 metų kalėjimo su turto konfiskavimu. Iš viso įvairiomis bausmėmis nuteisti 87 asmenys. Deja, precedento tuometinėje Europoje neturėjusio teismo nuosprendžiai liko popieriuje. Anglijai pareikalavus prezidentas Antanas Smetona bausmę paskirtiesiems myriop pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos. E.Neumannas ir T.Sassas, spaudžiant Berlynui, buvo amnestuoti ir 1938 metais vėl įsitraukė į ankstesnę veiklą.

Gandai ir pažadai Prisiminkime, kad būtent tais metais Vokietija aneksavo Austriją, okupavo Čekoslovakijos Sudetų kraštą ir leido suprasti, kad daugiau teritorinių pretenzijų niekam neturės, o ir jokių ženklų, galinčių kelti susirūpinimą dėl Klaipėdos likimo, nebuvo.

vomis su užrašais “Mes siunčiame jums dovanų”. Valstybės saugumo departamento (VSD) kovo 15 dienos biuletenyje pažymima, kad “sunkvežimių kolona buvo iškilmingai sutinkama pakelėse, miesteliuose ir pačioje Klaipėdoje. Tuo buvo norima parodyti, kad Vokietija rūpinasi klaipėdiškiais, ir palaikyti įvairius gandus - anšliuso laukimas tiesiog tvyrojo ore.

Buvo tikimasi, kad E.Neumanno smogikai sukels neramumus, juos būtinai numalšins Lietuvos įgula, o į pagalbą smogikams atskubės Rytprūsių nacistinės partijos smogikai ir Vokietijos kariuomenė. Daugelis klaipėdiškių hitlerininkų stebėjosi, kodėl jų fiureris nepritaria šiam planui.” Vietos naciai nė nenumanė, kad A.Hitleris planuoja kitokį ėjimą - priversti Lietuvą “savanoriškai” atiduoti Klaipėdos kraštą Reichui.

Vis dėlto Vokietijos kariniams daliniams dar sunkvežimių kolonos atvykimo išvakarėse buvo duotas slaptas įsakymas ruoštis Klaipėdos krašto užgrobimui. Apie tai į Kauną pranešė Lietuvos pasiuntinys Berlyne Kazys Škirpa. VSD kovo 16-osios biule-

tenyje nurodoma, kad tą pačią dieną vyriausiasis Vokietijos konsulas Klaipėdoje Reinoldas Sauckenas gavęs iš Berlyno pranešimą, kad aneksijai pasiruošta, o jos planas suderintas su E.Neumannu. Tuo pat metu į Berlyną skubiai ir visiškai slaptai iškviestas Vokietijos pasiuntinys Kaune Erichas Zechlinas.

Tuo metu, kai vadinamosios “Žiemos pagalbos” veikėjai dalijo dovanas klaipėdiškiams, A.Hitleris, prieš penketą mėnesių su Anglijos ir Prancūzijos sutikimu užėmęs Sudetus, okupavo visą Čekoslovakiją. Europa pašiurpo - pažadai, kad užėmusi Sudetus Vokietija niekan nebeturės pretenzijų, pasirodė nieko verti. Visi su nerimu laukė - kieno eilė dabar?

Tą pačią kovo 15-ąją E.Neumannas, sušaukęs Seimelio Klaipėdos vokiečių sąrašo frakcijos posėdį, perskaitė pareiškimą, kuriame sakoma, kad Klaipėdos krašto likimas turįs būti skubiai išspręstas, nes tam atėjęs metas, už vietos vokiečių nugaros stovįs pats A.Hitleris. Frakcijos lyderis paprašė pareikšti jam visišką pasitikėjimą ir pritarti jo būsimiems veiksmams aneksuojant kraštą. Frakcija suteikė jam visus įgaliojimus savarankiškai tartis su Vokietija. Tai pranešė kovo 17-osios “Lietuvos aidas”.

Po šių pranešimų ėmė sklisti gandai - esą E.Neumannas nusiuntęs A.Hitleriui telegramą, kurioje prašoma padėti įvykdyti anšliusą, tad artimiausiomis dienomis Vokietija užimsianti Klaipėdos kraštą.

Norėdama patikrinti gandų pagrįstumą, Lietuvos Vyriausybė įgaliojo pasiuntinį Berlyne K.Škirpą išsiaiškinti padėtį. Kovo 17-osios “Lietuvos aidas” apie Lietuvos diplomato susitikimus su aukštais Vokie-

tijos užsienio reikalų ministerijos bei Reicho kanceliarijos pareigūnais informavo taip: “Pasiteiravus oficialiuose vokiečių sluoksniuose teko patirti, kad šie gandai visiškai neatitinka tikrovės. Reicho kancleris Hitleris jokios telegramos iš Neumanno negavo. Be to, gandus paneigė ir vokiečių oficiozinė telegramų agentūra. Agentūra tvirtina, kad nėra jokių duomenų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kad “reichas turėtų bent kokių intencijų artimoje ateityje Klaipėdos kraštą prisijungti prie Vokietijos.” Tačiau ar daug kas galėjo patikėti Vokietijos žodžiu, duotu jau kitą dieną, kai ji, sulaužiusi ankstesnius pažadus, be ceremonijų okupavo Čekiją?

Tad Lietuvos Vyriausybė ruošėsi blogiausiam scenarijui. Kovo 17 dieną ji kreipėsi į Klaipėdos konvencijos signatares Angliją ir Prancūziją, klausdama, kokios pozicijos jos laikytųsi, jei Vokietija užgrobtų Klaipėdos kraštą. Atsakymo nebuvo.

Gintis ar nusilenkti?

Tuo metu dar kovo 12 dieną užsienio reikalų ministras J.Urbšys, dalyvaudamas Romoje vykstančiose popiežiaus Pijaus XII inauguracijos iškilmėse, per K.Škirpą gavo vokiečių prašymą grįžtant į Kauną sustoti Berlyne ir apsilankyti pas Vokietijos užsienio reikalų ministrą Joachimą von Ribbentropą.

Susitikimas Berlyne įvyko kovo 20 dieną. Jau pati jo pradžia nežadėjo nieko gera. Pažeidžiant įprastą mandagumo vizitams etiketą, J.Urbšį lydėjęs K.Škirpa nebuvo pakviestas į J.von Ribbentropo kabinetą, o paprašytas palaukti priimamajame.

Dviem ministrams pasilikus akis į akį, Vokietijos užsienio reikalų ministras

2013 03 22 Lietuvos žinios

A.Hitlerio vardu perskaitė formuluotę: Lietuva laisva valia atsisakanti savo teisių į Klaipėdos kraštą bei uostą. Apstulbusiam J.Urbšiui ultimatumą J.von Ribbentropas paaiškino taip: Klaipėdos kraštas nuo Vokietijos buvo atplėštas remiantis Versalio sutartimi, pažeidžiant tautų apsisprendimo teisę, ir šis faktas buvo toleruojamas tol, kol Vokietija buvo bejėgė. Dabar padėtis pasikeitė ir Klaipėdos kraštas turi grįžti Vokietijai. Jei Lietuva sutiktų gera valia grąžinti šią teritoriją Vokietijai, dviejų šalių santykiai plėtotųsi taikiai. Priešingu atveju vokiečių kariuomenė užims Klaipėdos kraštą ir greičiausiai nesustos ties jo ribomis, bet okupuos visą Lietuvą.

Suprantama, kad pasirašyti tokios sutarties, neturėdamas specialių Vyriausybės įgaliojimų, J.Urbšys neturėjo teisės. Toks paaiškinimas J.von Ribbentropo nesutrikdė - jis kaipmat pasiūlė Lietuvos diplomatijos vadovui specialų lėktuvą, nuskraidinsiantį jį į Kauną. Norėdamas laimėti nors kiek laiko, J.Urbšys pasiūlymo atsisakė. Vėliau memuaruose jis prisiminė, kad, baigdamas maždaug 45 minutes trukusį pokalbį, J.von Ribbentropas “grasinamu tonu pridūrė, jog bergždžios būtų Lietuvos pastangos ieškoti kitų valstybių paramos ir iliuzinės viltys kieno nors pagalba nukreipti nuo savęs geležinį istorijos vyksmą. Tai esą galėtų tik pabloginti Lietuvos padėtį”.

Tą patį vakarą neišlydėtas jokio Vokietijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovo J.Urbšys traukiniu išvyko į Kauną. Apie dviejų ministrų susitikimą Vokietijos spauda neparašė nė žodžio.

Kitą rytą skubiai sušauktame uždarame posėdyje užsienio reikalų ministras apie Vokietijos reikalavimus pranešė Seimo nariams.

Popiet jo pranešimo išklausė ministrai. Penkias valandas trukusiame posėdyje būta karštų ginčų. Kai kas reikalavo pasipriešinti Vokietijai ginklu. Nors krašto apsaugos ministras Kazys Musteikis ir kariuomenės vadas generolas Stasys Raštikis tikino, kad Lietuvos kariuomenė prieš vokiečių puolimą neatsilaikytų nė trijų dienų, buvo tikinčiųjų, kad jau per pirmąsias dvi konflikto valandas įsikišusios užsienio valstybės sutramdys agresorių.

Deja, paramos niekas nežadėjo.

Italija ir Japonija, suprantama, pritarė Vokietijos reikalavimams. Didžioji Britanija ir Prancūzija pareiškė apgailestavimą dėl tokios įvykių eigos, tačiau kištis aiškiai neketino. Įdomiausia buvo sovietų pozicija. Iš pokalbių su sovietų diplomatais tapo aišku, kad Maskva nesuinteresuota padėti išlaikyti Klaipėdos. Tikriausiai jau tuomet Maskva laikė Lietuvą ne savo, o Vokietijos įtakos zona - tai vėliau atsispindėjo ir rugpjūčio 23-iąją pasirašytame Molotovo-Ribbentropo pakte.

Kad Lietuva pasipriešintų Vokietijai, norėjo vienintelė Lenkija. Varšuvos politikai puikiai suprato, kad toks pat likimas laukia ir Dancigo koridoriaus. Jau vėliau, po Klaipėdos aneksijos, Lenkija, sunerimusi, kad į vokiečių rankas gali patekti visa Lietuva (o tai labai pablogintų Varšuvos strategines pozicijas), ne tik siūlė Lietuvai lengvatinėmis sąlygomis naudotis Gdynės uostu, bet ir pasirašyti nepuolimo sutartį.

Taigi kovo 21 dieną Vyriausybė, matydama, kad nėra jokios vilties gauti paramos nei iš Vakarų, nei iš Rytų, ir suprasdama, kad viena Lietuva neatlaikys Trečiojo reicho spaudimo, nutarė ultimatumą priimti. Tos pačios dienos vakare Vyriausybės sprendimui pritarė ir Seimas.

Vienintelis pasipriešinimo veiksmas galėjo būti žodžiai - tą patį vakarą Eltos paskelbtas Vyriausybės komunikatas, kuriame pabrėžiamas priverstinis Klaipėdos krašto “perleidimo” pobūdis ir

Istorija

Vokietijos karo laivai prie Klaipėdos uosto krantinės. 1939 m. kovo 23 d. / Forum.axishistory.com nuotraukos tai, kad teisingumas lieka Lietuvos pusėje. Tačiau ir to nepavyko padaryti. Vokiečiai privertė komunikatą atsiimti ir priimti švelnesnio turinio dokumentą, suderintą su Vokietijos pasiuntiniu Kaune. Būtent šis komunikatas ir buvo paskelbtas spaudoje. Juo pasaulis informuotas, kad Lietuva “priėmė taikius Vokietijos pasiūlymus”.

Kovo 22-ąją vokiečių atsiųstu lėktuvu J.Urbšys su Lietuvos delegacija išskrido į Berlyną pasirašyti primestos sutarties. Berlyno oro uoste lietuvius pasitiko garbės sargybos funkciją atliekantis būrys esesininkų ir Vokietijos URM antrasis sekretorius Vermanas. Iki viešbučio Unter den Linden gatvėje visi važiavo tylėdami.

Viskas jau buvo pasakyta.

Vėliau J.Urbšys prisiminė viešbutyje pasijutęs lyg įkaitas. “Dviejų kambarių patalpa. Koridoriaus aikštelėje, kone prie pat patalpos durų “svečią” saugo atsainiai sustoję uniformuoti ginkluoti pareigūnai”, skaitome buvusio ministro prisiminimų knygoje “Lietuva lemtingaisiais 1939-1940 metais”.

“Vakare nuvykome su Lietuvos pasiuntiniu Vokietijoje K.Škirpa į Auswaertiges Amtą (užsienio reikalų ministeriją). Ten didelėje salėje prasidėjo posėdis, svarstęs vokiečių pateiktą sutarties projekto tekstą. Gretimame kambaryje buvo įrengtas tiesioginis telefoninis ryšys su Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Kaune prie telefono budėjo įgaliotasis ministras Stasys Lozoraitis. Tuo telefonu mes galėjome lengvai kalbėtis su Kaunu ir Kaunas su mumis”, - prisimena J.Urbšys.

S.Lozoraitis informavo Lietuvos užsienio reikalų ministrą, kad Klaipėdoje padėtis labai įtempta - vokiečiai puldinėja lietuvius. J.Urbšiui pareikalavus, kad Vokietijos valdžia sudraus-

leidimo valdininkas su savimi galėjo pasiimti turto, kurio vertė neviršija tūkstančio litų. Mėgindama nors kiek kompensuoti nuostolius išvykstantiems Lietuvos piliečiams, Susisiekimo ministerija leido jiems iki birželio 17 dienos nemokamai važiuoti geležinkeliu. Visi Kretingos link vykstantys traukiniai buvo sausakimši. Iki kovo pabaigos į Lietuvą išvyko 10,2 tūkst. gyventojų, iš jų 8,9 tūkst. lietuvių ir 1,3 tūkst. žydų.

Po pusmečio prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, represijos dar labiau sustiprėjo. Tam, kad patektum į gestapo nagus, pakako klausytis radijo transliacijų iš Kauno, o juo labiau - dalytis išgirstomis žiniomis su kitais. Toks likimas ištiko 13 lietuvių darbininkų. Už kolektyvinį Kauno radiofono klausymą jie buvo nuteisti kalėti nuo 6 iki 18 mėnesių. 1940aisiais šiuos ir kitus devynis už tokį pat “nusikaltimą” nuteistus kalinius naciai pasiūlė iškeisti į Lietuvoje kalinčius vokiečius. 1940 metų balandžio 20-osios rašte URM Politikos departamento direktoriui K.Škirpa ragino pasinaudoti šiuo pasiūlymu nes “pirma, atvaduosime 22 savo tautiečius, varginamus vokiečių kalėjimuose, ir antra, nusikratysime kelių vokiečių, nuteistų ilgametėmis bausmėmis ir mūsų kraštui nereikalingų”.

Pasiūlymas buvo priimtas ir kaliniais keistasi iki pat sovietų okupacijos.

Sunkios pagirios

Pabėgėliai traukiasi iš vokiečių okupuojamos Klaipėdos. 1923 m. kovo mėn. sujungiamas su Vokietija. Antruoju Lietuvos Vyriausybė įsipareigojo tuojau pat išvesti iš šio regiono savo kariuomenę bei pasienio policiją. Trečiuoju straipsniu Lietuvai 99 metams išnuomojama Klaipėdos uosto laisvoji zona jūrų prekybai, o ketvirtuoju abi šalys įsipareigojo nevartoti viena prieš kitą jėgos ir neremti jėgos pavartojimo iš trečiosios pusės.

Po pusvalandžio apie sutarties pasirašymą J.von Ribbentropas pranešė kreiseryje “Deutschland” laukiančiam A.Hitleriui. Tą pačią akimirką fiureris pasirašė Klaipėdos krašto prijungimo prie Vokietijos įstatymą.

“Išlaisvinimas” Į Klaipėdą Vokietijos kariuomenė įžengė kovo 23-iąją aštuntą ryto. Lietuvos įgulos mieste tuo metu jau nebuvo - kariuomenė ir pasienio policijos daliniai pasitraukė dar prieš tris valandas.

1939-ųjų vasarą Klaipėdos vokiečių, dar neseniai džiaugsmingai sveikinusių A.Hitlerį, entuziazmas ėmė pastebimai blėsti.

Gyvenimas krašte blogėjo kasdien. tų smurtautojus, derybų partneriai lyg ir žadėjo padėti, tačiau iš tiesų visi šie įvykiai jų nedomino - Klaipėda ruošėsi pasitikti patį fiurerį.

Vykstant deryboms J.Urbšys nežinojo ir negalėjo žinoti, kad A.Hitleris kreiseriu “Deutchland”, lydimu keturiasdešimties karo laivų ir torpedinių katerių, jau išplaukė į Baltijos jūrą, kur lauks galutinės Lietuvos Vyriausybės kapituliacijos. Nežinojo jis ir to, kad dar nepasirašius sutarties pirmieji Vokietijos sausumos daliniai jau žengia į Lietuvos teritoriją.

Sutartį J.Urbšys ir J.von Ribbentropas pasirašė likus penkioms minutėms iki vidurnakčio. Pirmasis jos straipsnis skelbė, kad Klaipėdos kraštas vėl

17

Devintą ryto visame mieste užkaukusios fabrikų sirenos ir suskambę bažnyčių varpai pranešė klaipėdiškiams apie “išsilaisvinimo valandą”.

Iš gatvėmis važinėjančio automobilio garsiakalbio skambėjo maršai, dainos ir pranešimai, kad valdžia mieste perėjo į nacių rankas. Namai pasipuošė Reicho vėliavomis, A.Hitlerio ir E.Neumanno portretais. Tuo pat metu pasitikti atvykstančio fiurerio uosto krantinėje rikiavosi sargyba.

Vokiečių karo laivų flotilė uosto prieigose pasirodė dešimtą valandą.

Jūra buvo nerami, tad didieji laivai negalėjo įplaukti į patį uostą. Tuomet A.Hitleris su palyda persėdo į torpedinį katerį “Leopard” ir netrukus iš-

lipo krantinėje. Priėmęs jūreivių ir kariuomenės dalinių paradą, fiureris atviru automobiliu “Mercedes” išvyko link teatro aikštės, pakeliui entuziastingai sveikinamas uniformuotų smogikų, įvairiausių nacistinių organizacijų narių ir tiesiog džiūgaujančių klaipėdiškių.

Vėliavomis ir gėlių girliandomis pasipuošusioje teatro aikštėje iškabintas milžiniškas plakatas rėkė: “Mūsų fiureris ir išlaisvintojas iš ilgametės vergovės A.Hitleris.” Netrukus, lydimas audringų ovacijų, fiureris pakilo į teatro balkoną kartu su E.Neumannu. Šiam padėkojus “didžiajam vadui” už krašto išvadavimą, A.Hitleris pasakė trumpą kalbą, kurioje pabrėžė, kad nuo šios akimirkos Vokietija nutraukianti Versalio sutarties uždėtus “gėdos pančius”. Išbuvęs Klaipėdoje maždaug dvi valandas, A.Hitleris išvyko į Vokietiją.

Tuo pat metu policija, gestapininkai ir vietos nacių smogikai pradėjo užiminėti centrinės Lietuvos Vyriausybės įstaigas: muitinę, paštą, radiofoną.

Prie įėjimo į uostą buvo pastatyta vokiečių sargyba, nuo jo įstaigų akimirksniu dingo visi lietuviški užrašai.

Netrukus prasidėjo ir represijos.

Gestapininkai, pamynę po kojomis kovo 23-iąją J.Urbšio ir Vokietijos valstybės sekretoriaus užsienio reikalams Ernsto von Weizsaeckerio pasirašytas notas, skelbiančias, kad joks Klaipėdos krašto gyventojas nebus persekiojamas dėl ankstesnio politinio nusistatymo, pradėjo suiminėti nepatikimus asmenis. Blogiausia buvo nespėjusiems pasitraukti žydams - iš jų, taikant Vokietijos įstatymus, buvo atimamas beveik visas turtas. Lietuvių aktyvistams dažniausiai būdavo siūloma alternatyva arba per penkias dienas dingsti iš Klaipėdos krašto, arba keliauji į koncentracijos stovyklą.

Beje, išvykti į Didžiąją Lietuvą irgi nebuvo paprasta - tam reikėjo gauti direktorijos leidimą. Be specialaus

1939-ųjų vasarą Klaipėdos vokiečių, dar neseniai džiaugsmingai sveikinusių A.Hitlerį, entuziazmas ėmė pastebimai blėsti. Daugelis ėmė ilgėtis Lietuvos Respublikos laikų. Gyvenimas krašte blogėjo kasdien. Ištuštėjo parduotuvių lentynos. Rugpjūčio 28-ąją įvestos maisto kortelės. Per savaitę vienas gyventojas galėjo nusipirkti 700 g mėsos, 28 g cukraus, 250 g miltų, per mėnesį - 63 g kavos, 20 g arbatos, per dieną - 100 g margarino. Sviestą apskritai teko pamiršti.

Smarkiai sumažėjo valdininkų atlyginimai, o jų darbo diena pailgėjo iki 10 valandų. Po darbo visi vyrai privalėjo dalyvauti karinėse pratybose ir klausytis paskaitų apie rasių teoriją. Rudenį, prasidėjus karui, ūkininkai jau nebegalėjo laisvai pardavinėti savo produkcijos - ją tekdavo pristatyti į supirkimo punktus.

Buvo nustatyta, kiek produkcijos privalu atiduoti valstybei ir kiek galima pasilikti savo reikmėms. Kiekvieną ūkininkų žingsnį akylai stebėjo į kaimus atsiųsti prievaizdai.

Ne mažesnis nusivylimas laukė ir vietos nacių aktyvistų. Daugelis krašto organizacijų buvo paleistos, jų turtą perėmė NSDAP, o funkcijas - SS. Buvę smogikai pateko į kariuomenę ar darbo stovyklas, o jų vadai Trečiajam reichui tapo nebereikalingi. SOVOG lyderis E.Neumannas turėjo grįžti gydyti gyvulių, o jo pavaduotojas Vilius Bertulaitis vėl sėdo prie buhalterijos knygų. Vėliau E.Neumannas išvyko į Karaliaučių. O V.Bertulaitis 1941 metais buvo pašauktas į kariuomenę ir žuvo Rytų fronte.

Baigiant belieka prisiminti, kad 1945 metų liepos 7 - rugpjūčio 2 dienomis vykusioje Potsdamo konferencijoje, kurioje Vokietiją sutriuškinę sąjungininkai tarėsi dėl pokarinės Europos sienų, Klaipėdos klausimas net nebuvo svarstytas. Čia nutarta Vokietijos sienas nustatyti pagal 1937 metų padėtį, o visas po tų metų gruodžio 31-osios jos užgrobtas teritorijas pripažinti tikriesiems tų žemių šeimininkams. Niurnbergo tribunole Klaipėdos užgrobimas įvertintas kaip smurto aktas tuo pripažįstant, jog Lietuvos suverenitetas šiame krašte niekuomet nebuvo nustojęs galios. Deja, tuo metu, kai buvo priimti minėti sprendimai, suverenumą ir nepriklausomybę ilgiems dešimtmečiams buvo praradusi jau visa Lietuva.

•

18

2013 03 22 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 22 D. LRT televizija

LNK

TV3

6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.00 Pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynės. Slovakija Lietuva. Tiesioginė transliacija iš Žilinos 22.00 Loterija “Perlas” 22.10 Pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynės. Slovakija - Lietuva.

Tiesioginės transliacijos tęsinys 23.15 Drama “Dabar aš” N-7 0.50 “Senis” (k.) N-7

6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Žvaigždžių duetai.

Istorija prasideda iš naujo” (k.)

12.55 “iKarli” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Nerami tarnyba” N-7 15.00 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 16.00 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2 Penktadienis” N-7 21.00 “Farai” N-14 22.00 Veiksmo f. “Baudėjas.

Karo zona” N-14 0.05 Veiksmo trileris “Anakonda 2.

Kruvinosios operacijos beieškant” N-7 2.05 “Mentalistas” (k.) N-7

6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Choras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Chorų karai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Simpsonai” 18.10 “Be komentarų” 18.45 TV3 žinios 19.20 Animac. f.

“Madagaskaras 2” 21.00 Veiksmo komedija “Laukiniai šernai” 23.05 Nuotykių f. “Grafas Montekristas” 1.45 Mokslinės fantastikos f.

“Anomalija”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina”

7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)

10.00 “Amerikos talentai” 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Mistinės istorijos” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Auksarankiai” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Savaitės kriminalai” N-7 21.00 Detektyvas “Rezervistas 2. Savų nepaliekame” N-14 22.50 “Amerikietiškos imtynės” N-14 23.50 “Mitų griovėjai” (k.) N-7 0.50 “N-uoga” S 1.20 “Laukinis” (k.) N-7 2.20-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Marvel animė. Ašmenys” 9.05 “Draugai IV” (k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Istviko raganos” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Draugai IV” N-7 17.25 “Namai, kur širdis” N-7 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Midsomerio žmogžudystės. Retas paukštis” N-14 23.00 Veiksmo komedija “Baubai” N-14 1.00 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas (k.) 12.30 Muzikinis f. “Mažasis spektaklis” (k.)

12.45 “Savęs link”. Fotomenininkas Paulius Normantas (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Asistentas vienai dienai” (k.)

15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 “Keliaukim!” 18.45 “Tūkstantmečio pokalbiai” 19.30 R.Vagneris. Opera

“Skrajojantis olandas” 21.50 “Kai aš mažas buvau” 22.35 “Pergalės kaina” 23.00 “Džiazo vakaras”. XXV tarptautinis džiazo festivalis “Vilnius Jazz 2012”. “Fuwa Woks” (Japonija) 0.00 Panorama (k.)

0.40 “Mokslo ekspresas” 0.55 Pramoginės muzikos koncertas “Senos dainos naujai”

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “CSI Majamis” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Liudininkai” 22.00 “Pabėgimo karaliai” 23.00 “Kaltės kaina” 0.10 “Gelbstint Greisę” 1.05 “Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius” 2.05 “Kastlas” 2.50 “CSI Majamis” 3.40 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV 6.45 Programa 6.49 TV parduotuvė 7.05 “Reporteris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Nuoga tiesa” 9.30 “Padėkime aug-

ti” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00 “Sodo detektyvės” N-7 12.00 “Reporteris” 12.55 “Išdurtukai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Kaip gyvena krokodilai”. 2 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Kaip gyvena krokodilai”. 2 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.35 “Pašėlę TV pokštai” N-7 19.35 Dok. f. “Putinas. Karas” N-7 21.00 “Reporteris” 21.45 “Mad Men. Reklamos vilkai” N-7 23.55 “Gyvenimo būdas”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Panamos kanalo remontas 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi. Įdomiausios laidos 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Visureigių vairavimo taisyklės 22.00 Antžmogiai 23.00 Režisieriaus W.Hercogo interviu su mirties bausme nuteistu kaliniu 0.00 Specialusis būrys 1.00 Kalintys svetur

Klasifikuoti skelbimai SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

9 a sklypą (namų valda) Vilniuje, Mačernio g., Visoriuose (kaina - 459 000 Lt).

Tel. 8 686 45 198.

Užs. LM-9009 PASLAUGOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

PRANEŠIMAI

Pranešame, kad BIĮ “MAGNES”, įm. kodas 224643640, reg. adresu: Naujininkų g. 6-6, Vilnius, įstatų ir registravimo pažymėjimo Nr. 093653 originalai dingę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto “Gamybos bazės steigimas kaimiškoje vietovėje” įgyvendinimui

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ “Konsultacijų menas” skelbia pirkimo konkursą.

Pirkimo objekto dalys: 1. Buldozeris, universalus krautuvas; 2. Specializuota transporto priemonė; 3. Tralas.

Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 04 08, 14.00 val.

Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu: UAB “KONSULTACIJŲ MENAS”, Striūnos g. 11, Panevėžiuko k., Kauno r.

Tel. +370 656 57 287, el. p.: uab.konsultacijumenas@gmail.com.

Užs. LM-2426

Užs. LM-2419

Pranešame kad 2013 04 04 d. 11.00 val. bus vykdomi kadastriniai matavimai sklypų Vilniaus r., Pilkapių k., J.Lukaševičiaus g. 17, (kad. Nr. 4150/0100:0011 ir 4150/0100:0012), priklausančių MARIJAI LISOVSKAJAI. Nustatant ir suderinant sklypo ribą, į matavimus kviečiami gretimų sklypų savininkai.

Kontaktai: Rinktinės g. 24, Vilniaus m., tel. (8 5) 250 5575, matininkas S.Lipeckij.

Užs. V-2104 Sonatos Jakučionienės ar jos įgaliotų žmonių dėmesiui! Š. m. balandžio 4 d., 9.00 val. adresu: Vilniaus r., Zujūnų sen., Papiškių k., skl. Nr. 473-1, vyks sklypo Kad. Nr. 4110/0300:0588 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB “Baltijos Matavimų Organizacija”, Vilnius, Linkmenų g. 13.

Tel. 8 601 71 112.

Užs. LM-2427

Panevėžio rajono Aukštadvario žemės ūkio bendrovėje (įmonės kodas 168573274)

2013 m. kovo 29 d. 10.00 val.

šaukiamas bendrovės narių susirinkimas.

Susirinkimas vyks Kėdainiuose, Žibuoklių g. 1A, UAB “Linas Agro” Konsultacijos patalpose.

Dalyviai registruojami nuo 9.30 val.

Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės administracijos vadovo Užs. R-177 rinkimai.

2013 03 15 UAB “Sidabrinė pakulnėlė” (į. k. 1229 04172, S.Konarskio g. 21, Vilnius, Juridinių asmenų registras, tvarkytojas - VĮ Registrų centras) visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 16.405,00 Lt iki 34.340,00 Lt papildomais akcininkų įnašais, išleidžiant naują 211 paprastųjų vardinių nematerialiųjų 85,00 (aštuoniasdešimt penkių) Lt nominalios vertės akcijų emisiją. Bendrovės akcininkai gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti naujai išleidžiamų akcijų per 14 dienų nuo viešo pranešimo apie akcininko teisę pasinaudoti pirmumo teise.

Užs. LM-2399

Vilniaus Gedimino technikos universitetas skelbia viešą negyvenamųjų patalpų, skirtų knygynui ir kopijavimo paslaugoms teikti, karštų sumuštinių aparatams, savitarnos skalbyklėms pastatyti, nuomos konkursą.

Pavadinimas

Bendras Pradinė išnuomojamų 1 kv. m kaina, patalpų plotas Lt/mėn. (be PVM) kv. m Knygyno paslaugoms teikti Saulėtekio al. 11, Vilnius (pastatas 2C2p) 80,29 5,50 Kopijavimo paslaugoms teikti Saulėtekio al. 11, Vilnius (pastatas 2C2p) 8,17 5,50 Karštų sumuštinių aparatams pastatyti Saulėtekio al. 11, Vilnius (pastatas 1C7b) 1 6 Plytinės g. 27, Vilnius (pastatas 1C4b) 1 6 Savitarnos skalbyklėms pastatyti Saulėtekio al. 16, Vilnius (pastatas 1N16b) 2 13 Saulėtekio al. 18, Vilnius (pastatas 1N16b) 2 13 Saulėtekio al. 19, Vilnius (pastatas 1N12p) 2 19,31 Saulėtekio al. 25, Vilnius (pastatas 1N12p) 2 19,31

Nuomos trukmė, metais

5 5 5 5 5 5 5 5

Norintys dalyvauti negyvenamųjų patalpų nuomos konkurse į Vilniaus Gedimino technikos universiteto sąskaitą (įmonės kodas 111950243) a. s. LT39 7044 0600 0031 7750 AB SEB sumoka pradinės kainos 3 mėn. įnašą (su PVM) už norimą išsinuomoti plotą.

Dokumentai priimami iki š. m. balandžio 4 d. 9.00 val. adresu: VGTU raštinė, SRC 523 kab., Saulėtekio al. 11, Vilnius, tel. (8 5) 274 5030.

Papildoma informacija teikiama: Saulėtekio al. 11-102, Vilnius, VGTU Ūkio direkcija, Pastatų eksploatavimo tarnyba, Algirdas Kryževičius, tel. (8 5) 274 5052, el. paštas: algirdas.kryzevicius@vgtu.lt.

Vokai su pasiūlymais atplėšiami VGTU patalpų nuomos konkurso komisijos posėdyje 2013 m. balandžio 5 d. 10.00 val. adresu: SRC 405 kab., Saulėtekio al. 11, Vilnius.

Užs. LM-2425

UAB “TRAKŲ KOOPERACIJOS PREKYBA”, Vytauto g. 60, Trakai, įm. kodas 300101041, kviečia eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris įvyks 2013 m. balandžio 15 d. 10.00 val., Vytauto g. 60, Trakuose (bendrovės posėdžių salėje, “Senukų” parduotuvės II aukšte).

Susirinkimo apskaitos diena - 2013 m. balandžio 5 d.

Darbotvarkė: 1. UAB “TRAKŲ KOOPERACIJOS PREKYBA” auditoriaus išvada ir audito ataskaita už 2012 m.; 2. UAB “TRAKŲ KOOPERACIJOS PREKYBA” metinis pranešimas; 3. UAB “TRAKŲ KOOPERACIJOS PREKYBA” metinių finansinių ataskaitų tvirtinimas; 4. UAB “TRAKŲ KOOPERACIJOS PREKYBA” pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas; 5. 2013 m. pagrindinių biudžeto rodiklių tvirtinimas; 6. Audito bendrovės rinkimai 2013 m. ir paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas; 7. Kiti klausimai.

Akcininkų registracija prasideda 2013 04 15 nuo 9.00 val.

Akcininkams turėti asmens dokumentą. Akcininkų įgalioti asmenys turi turėti nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.

Su susirinkimui teikiamais dokumentais akcininkai gali susipažinti bendrovės administracijoje pas direktorės padėjėją nuo š. m. balandžio 5 d. darbo dienomis 13.00-17.00 valandomis.

Susirinkimas kviečiamas bendrovės valdybos 2013 m. kovo 21 d. sprendimu. Užs. LM-2416

2013 03 01 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB “Švaros linijos”, įm. kodas 125743361, iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2013 03 13. Bankroto administratorius UAB “Bankroto procesas”, tel. 8 645 52 006. Visos sutartys, sudarytos iki 2013 03 13, nutraukiamos. Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2013 04 22 adresu: Bebrų g. 4, Vilnius. Terminas UAB “Švaros linijos” vadovui perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą nustatytas iki 2013 03 28.

Užs. R-175 Bankrutavusi DUAB “INGO Baltic”, įmonės kodas 110426768, Odminių g. 3, Vilniuje, parduoda už pasiūlytą didžiausią kainą: Patalpas Odminių g. 3-10A, Vilniuje, bendras plotas 101,95 kv. m, mūriniame name, mansarda, unikalus Nr. 1094-0257-5011:0023, statybos metai iki 1940 m., pradinė pardavimo kaina - 539.000 Lt. Paraiškos turto pirkimui priimamos vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos, t. y. iki 2013 m. balandžio 21 d. imtinai BDUAB “INGO Baltic” patalpose, Odminių g. 3-10A, Vilniuje (4-as aukštas). Pradinis įnašas 10 proc. pradinės pardavimo kainos sumokamas į BDUAB “INGO Baltic” sąskaitą LT48 7044 0600 0041 6237 AB SEB banke. Parduodamo turto apžiūra vyksta iš anksto susitarus su turto pardavimo vykdytoju administratoriaus UAB “Jupoga” įgaliotu asUžs. R-174 meniu J.Dzekunsku, tel. 8 685 67 424.

INFORMACIJA apie Geležinkelio linijos Jonava-Radviliškis-Šiauliai 3 statinio linijos Šilėnai-Šiauliai rekonstrukcijos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo AB “Lietuvos geležinkeliai” (Mindaugo g. 2/14, Vilnius) planuoja geležinkelio linijos Jonava-Radviliškis-Šiauliai 3 statinio linijos Šilėnai-Šiauliai rekonstrukciją. Planuojama rekonstruoti geležinkelio ruožą, kuris patenka į Šiaulių r. ir Šiaulių miesto savivaldybių, Kairių seniūnijos ribas. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė atrankos išvadą (2013 03 19, Nr. (4) SR-S-658(7.1)), kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, atrankos išvada, atrankos dokumentais bei pateikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente (M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 59 64 16) ir UAB “Infraplanas” (K.Donelaičio g. 55-2, Kaunas, tel.

Užs. LM-2420 (8 37) 40 75 48).

UAB “Šalmesta” akcininkams! Š. m. balandžio 25 d. 14.00 val. UAB “Šalmesta”, įmonės kodas 174962351, salėje (Pramonės g. 2, Šalčininkai) bendrovės valdybos iniciatyva šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

Akcininkų registracijos pradžia 13.30 val. Turėti asmens dokumentus, akcininkų atstovams - įgaliojimus.

Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės metinis pranešimas; 2. 2012 m. metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas; 3. 2012 m. pelno (nuostolio) paskirstymo tvirtinimas; 4. Valdybos rinkimai.

Užs. LM-2423 Informacija apie parengtas planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitas 1. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau - PŪV) organizatoriai: UAB “Vėjo jėgainių projektai”, Raudondvario pl. 288 C, LT-47164 Kaunas; UAB “Vindas”, UAB “Vėjo parkas”, UAB “Energeta”, Beržų g. 11, Skirsnemunės k., Skirsnemunės sen., LT-74484 Jurbarko r. sav. tel. 8 601 31 233.

2. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (toliau - PVSV) ataskaitų rengėjas: UAB “Ekosistema”, Taikos pr. 119, Klaipėda, Klaipėdos m. sav., tel. (8 46) 43 04 63, faksas: (8 46) 43 04 69.

3. PŪV: iki 500 kW galios vėjo jėgainių statyba žemės sklypuose, kurių kad. Nr. 9470/0001:223; 9470/0001:285; 9470/0001:32 Skirsnemunės k. v., Antkalniškių k.; kad. Nr. 9470/0001:119 Skirsnemunės k. v., Skirsnemuniškių I k.; kad. Nr. 9470/0001:23 Skirsnemunės k. v., Skirsnemuniškių III k., Skirsnemunės sen., Jurbarko r. savivaldybės teritorijoje.

4. Trumpas PŪV aprašymas: planuojama kiekviename sklype pastatyti po vieną iki 500 kW galios vėjo jėgainę, o sklype, kurio kad. Nr. 9470/0001:223, planuojama dviejų iki 500 kW galios vėjo jėgainių statyba. Atliekami vertinimai dėl poveikio visuomenės sveikatai, formuojamos sanitarinės apsaugos zonos.

5. Viešai PVSV ataskaitos eksponuojamos: 1) Jurbarko r. sav. Skirsnemunės seniūnijos patalpose (Nemuno g. 33, Skirsnemunės k., LT-74486 Jurbarko r. sav.); 2) UAB “Ekosistema” (Taikos pr.119, Klaipėda LT-94231). Susipažinti su jomis galima darbo dienomis nuo 2013 03 26 iki 2013 04 09 imtinai; 8.00-12.00 ir 13.00-16.00 val.

6. Viešo visuomenės supažindinimo su PVSV ataskaita susirinkimas įvyks 2013 04 10, 11.00 val. Skirsnemunės seniūnijos patalpose (Nemuno g. 33, Skirsnemunės k., LT-74486 Jurbarko r. sav.).

7. Visuomenė pasiūlymus PVSV ataskaitų klausimais gali teikti iki viešo visuomenės supažindinimo su PVSV ataskaitomis susirinkimo: asmeniškai - UAB “Ekosistema”, adresu: Taikos pr. 119, Klaipėda; registruotu laišku - siųsti adresu: A.D. 661, LT-94008 Klaipėda-15, Užs. LM-2424 arba el. paštu: neda@ekosistema.lt.

2013 03 22 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:20 leidžiasi 18:34 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS Trečioji priešpilnio diena

-2 Oslas Priešpilnis III 19

Pilnatis III 27

Delčia IV 03

-6 Helsinkis

-2

Stokholmas

Jaunatis IV 10

-7

Dublinas +4 Šiauliai

+4 Londonas

-6 -13 -7 -12

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, be kritulių. Temperatūra dieną 4-7 laipsniai šalčio.

Rytoj: debesuota, vietomis gali pasnigti.

Temperatūra naktį nukris iki 12-18 laipsnių šalčio, dieną bus 2-4 laipsniai šalčio.

Bordo

Ukmergė -7 -12

Kaunas VILNIUS

+15 -6 -10

+4 Amsterdamas

+15

-9

Lisabona

Alytus Druskininkai

-7 -11

+11 Madridas

+18 Barselona

-6 Ryga

+1 Kopenhaga

+13 Paryžius

Kėdainiai -4

-8 Sankt Peterburgas

Talinas

12:14

Palanga

19

Vilnius Minskas -4 -6 Varšuva 0 Kijevas

-1

Berlynas 0 Praha

+4 Miunchenas

+16 Nica

+17 Roma

-7 Maskva

-7

Bratislava Viena Budapeštas +2 +5 +10 Bukareštas Varna Dubrovnikas +11 Sofija +15

+16

Stambulas +13

Malaga +16

81-oji metų diena. Kovo dvidešimt antroji, penktadienis, penktoji 12-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 284 dienos.

Alžyras +18

Tunisas +19

Atėnai

+18 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Benvenutas, Gedgaudas, Gedgaudė, Kotryna.

LŽ Geros dienos!

Kryžiažodis

Horoskopai Avinas 03 21 - 04 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 8 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Kovo 21 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Galite užmegzti ryšių su svarbiais partneriais. Tai naujų idėjų, kūrybinių ir verslo sumanymų metas. Šiandien sudarytos sutartys bus labai sėkmingos.

Jautis. Būsite kupini įkvėpimo, jėgų, žavesio. Laukiantiems meilės Jaučiams tai ypač viltingas metas. Vis dėlto nebūkite per daug ambicingi, nuoširdumas vertinamas daugiau.

Dvyniai. Puiki diena tobulinti savo darbo aplinką ir santykius su kolegomis. Pasidomėkite naujovėmis, užsirašykite į kursus - tai suteiks daugiau pasitikėjimo savimi.

Vėžys. Tai vidinės transformacijos, naujo požiūrio formavimo metas. Šiandien svarbu nepervargti, nekaltinti savęs ar kitų dėl seniai priimtų sprendimų.

Liūtas. Būdami tarp žmonių išgirsite naudingos informacijos.

Tinkama diena pasirūpinti finansais, ieškoti verslo partnerių. Vakare nuveikite ką nors malonaus sielai.

Mergelė. Būsite itin aktyvūs, tad energiją svarbu nukreipti tinkama linkme. Galima neplanuota išvyka, darbų perskirstymas. Būkite atidūs megzdami naujas pažintis.

Svarstyklės. Ambicingiems, siekiantiems karjeros žmonėms puikių galimybių diena! Išdrįskite savarankiškai priimti sprendimus, netūpčiokite vietoje, nedvejokite.

Skorpionas. Jei pritingite ar esate užsispyrę, galite prarasti turimas pozicijas. Vadovai šiandien bus ypač reiklūs, tačiau linkę paaukštinti pareigas profesionaliesiems. Šaulys. Siekdami įgyvendinti dienos užduotis susidursite su nenumatytomis kliūtimis, todėl viskas sunkiai judės iš vietos. Neverta nerimauti! Bus laiko pagalvoti apie šeimą.

Ožiaragis. Pirmoje dienos pusėje jausitės nei šiaip, nei taip. Mėginsite sutvarkyti daugybę finansinių reikalų, būsite pavargę. Tik vakare atsiras galimybė pabūti šaunioje kompanijoje.

Vandenis. Kažkas gali mėginti įpiršti nepriimtiną gyvenseną ar verslo planą. Galbūt sulauksite grasinimų skirtis ar net šantažo. Gindamiesi remkitės nuoširdžiu draugų ar tėvų palaikymu. Žuvys. Puiki savijauta padės nuversti kalnus. Jei įstengsite atsiriboti nuo šeimos bėdų, pakreipsite likimą džiugesne linkme.

20

2013 03 22 Lietuvos žinios

Margumynai

“Popiežius? Tuomet aš Napoleonas”

Kupranugariai atkeliavo iš Arkties Kanados paleontologai nustatė, kad prieš 3,5 mln. metų vienakupriai kupranugariai gyveno Arktyje ir būtent iš jos vėliau nukeliavo į dykumas.

Tai pavyko išsiaiškinti grupei Otavos gamtos muziejuje dirbančių mokslininkų, vadovaujamų Natalios Rybczynski. Jie teigia, jog bėgant amžiams būtent iš Kanadai priklausančios Arkties dalies kupranugariai nukeliavo į dykumas. Į Euraziją jie pateko per dabartinio Beringo sąsiaurio vietoje buvusią sąsmauką. Artimiausi šių kupranugarių giminaičiai yra lamos ir guanakai.

Kaip pasakoja N.Rybczinski, nusta-

tyti kuprių kilmę pavyko Elsmyro salos Stratkonos fjordo uolienose radus beveik 30 kaulų nuolaužų. Kad jos tikrai kupranugarių, įsitikinta sulyginus jų ekstraguotus baltymus su dabar gyvenančių kuprių kauliniu audiniu.

“Tai patvirtinimas, kad kupranugariai gyveno Arktyje”, - teigia mokslininkė.

Ji aiškina, jog prieš 3,5 mln. metų mūsų planetoje temperatūra buvo 23 laipsniais aukštesnė nei dabar, o Elsmyro saloje vidutinė temperatūra tuomet siekė 1,4 laipsnio šalčio.

“Mūsų tyrimai patvirtino, kad kupranugariai Šiaurės Amerikoje gyveno kelis milijonus metų. Vadinasi, šis regionas yra jų lopšys”, - sako N.Rybczynski.

•

Popiežius Pranciškus mėgsta paprastą neformalų bendravimą.

Tokius žodžius išgirdo popiežius Pranciškus, nutaręs paskambinti savo senam draugui jėzuitų ordino generolui. Mat atsiliepęs Vatikano operatorius negalėjo patikėti, jog kalba su Šventuoju Tėvu.

Naujasis popiežius nori, kad Vatikane įsigalėtų paprastas ir neoficialus bendravimas. Tačiau kiti prie to nepratę, tad kyla kuriozų. Pranciškus pats nutarė paskambinti savo senam draugui jėzuitų ordino generolui Adolfo Nicolasui nesikreipdamas į sekretorių, kad šis su juo sujungtų.

Paskambinęs Pranciškus prisistatė: “Čia popiežius.” Operatoriui Andreasui, niekada iki tol tiesiogiai nekalbėjusiam su popiežiumi, net nekilo mintis, jog tai iš tiesų gali būti Pranciškus.

Andreasas tik nusišaipė: “Popiežius?

Na, tuomet aš Napoleonas.”

Tačiau Pranciškus nesupyko. Jis tik kantriai ėmė įtikinėti operatorių, kad tai ne pokštas. “Aš iš tiesų esu Romos popiežius. Andreasai, prašau, nesijaudinkite, tik sujunkite mane su jėzuitų ordino generolu, nes noriu jam padėkoti už laišką”, - ramiu balsu aiškino pontifikas. Pagaliau operatorius suprato, kokią klai-

Pakulnės ir ekonomika

dą padarė, ir Pranciškus galėjo pasikalbėti su senu draugu.

Nors toks elgesys nebūdingas popiežiams, tai įprastas Jorge Mario Bergoglio stilius. Sužinojęs, kad dešimtys tūkstančių argentiniečių visą naktį budėjo prie jo kuklaus butuko, esančio šalia Buenos Airių katedros, laukdami intronizacijos transliacijos, Pranciškus jiems asmeniškai paskambino. Telefonas buvo prijungtas prie garsiakalbio, kad visi aikštėje esantys žmonės galėtų išgirsti jo sveikinimą. Daugybė susirinkusiųjų negalėjo sulaikyti ašarų.

Išklausę Pranciškaus žodžius visi ėmė skanduoti: “Tegyvuoja popiežius!”

•

Iš Arkties kupriai nukeliavo į Aziją ir Afriką.

Gastrolės su marihuana Prie Kanados ir JAV sienos sustabdžius patikrinti po Šiaurės Ameriką gastroliuojančios dainininkės Rihannos autobusus, pas vieną keleivį buvo rasta marihuanos.

Paslėptų narkotikų pareigūnai aptiko pirmame iš 10 autobusų, kurie

turėjo pervažiuoti Ambasadoriaus tiltą, kad patektų į Detroitą (Mičigano valstija). Vakar ten turėjo vykti Rihannos koncertas. Nors narkotikų rasta nedaug, muitininkai iš karto iškvietė pareigūnus su dresuotais šunimis, kad šie apieškotų visus autobusus. Tačiau daugiau jokių draudžiamų medžiagų nebuvo ap-

Šios vasaros sezonui siūlomi batai žemesniais kulnais.

Paprastai ekonomistai apie šalies finansinę padėtį sprendžia vadovaudamiesi infliacijos ir biržos rodikliais, valstybės skolos dydžiu ir t. t.

Tačiau prekybininkai sako, kad daug paprasčiau būtų atkreipti dėmesį į moteriškų batelių kulniuko aukštį.

Atlikusieji tokį tyrimą teigia, jog yra tiesioginis ryšys tarp moterų batelių kulnų aukščio ir ekonomikos stabilumo. “Mes tai vadiname koketavimo indeksu”, - tvirtina britų internetinės parduotuvės Very.co.uk darbuotoja Julie Donnelly. Ji sako, kad batų ypač aukštais kulniukais paklausa būdinga stipriai ekonomikai, o kai tik ši ima silpnėti, kulnų aukštis tampa norma-

lesnis. Ryšį tarp kulniukų aukščio ir ekonomikos J.Donnelly aiškina taip: “Aukšti batų kulnai tarsi įprasmina nerūpestingą požiūrį į gyvenimą. O kai ateina sunkūs laikai, žmonės ima trokšti stabilumo ir labiau perka batus žemomis pakulnėmis.” Parduotuvės darbuotojos nuomone, geriausias šio teiginio pavyzdys yra tai, kad pastaruoju metu britės vis dažniau perka žemakulnius batus - jų parduodama net 25 proc. daugiau negu prieš kelerius metus.

Tačiau J.Donnelly atkreipė dėmesį, kad pirkėjai nori ryškių spalvų avalynės. Tai liudija, jog dauguma Jungtinės Karalystės gyventojų nedaro tragedijos iš dabartinės šalies padėties ir į ateitį žvelgia optimistiškai.

•

Rihanna su Ziggy Marley. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

tikta. O vyras, turėjęs marihuanos, atsipirko civiline nuobauda. Pačios Rihannos, kuri pirmadienį ir antradienį koncertavo Toronte, autobusuose nebuvo. Po patikrinimo jų vairuotojams leista važiuoti toliau.

•

“Thee Daily Mail, WENN, “Nature Communications”, BNS, LŽ