2013 m. balandžio 2 d. / Antradienis / Nr. 74 (13 499)

Kaina

2013 m. balandžio 2 d. / Antradienis / Nr. 74 (13 499)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

PRAMOGOS

POŽIŪRIS

Bylos bankui - ir Norvegijoje, ir Lietuvoje

Po gimtadienio siautulio “Bekešo vilkai” išsiskirstė 17p.

Ministras pasuko ne tuo 4p. keliu

9p.

www.lzinios.lt

Tramdys nelegalų eksportą

Vyriausioji rinkimų komisija du mėnesius negali apsispręsti, ar atimti Raseinių rajono savivaldybės tarybos nario pažymėjimą iš Jūratės Garliauskienės, mat ji yra laikinoji Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centro direktorė 5p.

Kauno “Žalgiris” po penktadienį Berlyne patirto fiasko Eurolygoje vakar Klaipėdoje pateikė dar vieną staigmeną - LKL reguliariojo sezono rungtynes 77:78 pralaimėjo įspūdingai žaidžiančiam vietos “Neptūnui” 15p.

UŽSIENIS

Grasintojai su ginklu

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Moldovoje beveik pusė važinėjančių lengvųjų automobilių yra su lietuviškais registracijos numeriais. Maskvoje jų priskaičiuojama apie 10 tūkst., nemažai Lietuvoje registruotų mašinų važinėja Ukrainoje, Užkaukazės šalyse.

į Ukrainą išriedėjo mašinų už 10,7 mln. litų, į Moldovą už 3,3 mln. litų, į Gruziją - už 5,1 mln. litų, į Armėniją - už 75,8 tūkst. litų.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Sukrėsti nelegalaus automobilių eksporto masto mūsų šalies pareigūnai grasinasi jį pažaboti. Į Rusiją, kitas Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis, taip pat - Ukrainą, Moldovą, Gruziją, Azerbaidžaną ir Armėniją iš Lietuvos išvežami daugiausia naudoti lengvieji automobiliai. 11p.

Per 2012 metus

Mūsų mentalitetą sužalojo XX amžiaus tragedijos Vilniaus universiteto profesoriaus, psichiatro Dainiaus Pūro teigimu, mūsų vyriausybės vis dar nesugeba veiksmingai reaguoti į savižudybių epidemiją, todėl ji niekaip nesibaigia.

Šalį kaustanti savižudybių epidemija yra užtrukusio liguisto atsako į psichosocialinį stresą, pereinant iš uždaros visuomenės į atvirą, pasekmė. Tuo įsitikinęs D.Pūras pabrėžia, kad bendromis pastangomis turėtume atsisveikinti su primityviais mitais, esą polinkis žudytis yra neišven-

giamas reiškinys, “įrašytas” į Lietuvos gyventojų genus. Pasak profesoriaus, kitos valstybės, nuosekliai investuodamos į savižudybių mokslinę analizę ir pasirinkdamos tinkamas prevencijos priemones bei deramą finansavimą, sugebėjo sumažinti jų skaičių.

3p.

Šiaurės Korėjos grasinimai pietiniams kaimynams ir JAV skamba kaip bepročio svaičiojimas. Tačiau karui įžiebti pakaktų vienos provokacijos pasienyje, o aukos būtų skaičiuojamos šimtais tūkstančių.

Pchenjaną kartą jau išgelbėjo Kinija, bet antrą sykį tai nebepasikartos. Šiauriečiams karas būtų tolygus savižudybei. Tačiau komunistinės valstybės diktatorius Kim Jong Unas savižudybės nebijo. Jis tituluoja save “didingiausiu vadovu pasaulyje”. Sunku pasakyti, kokie psichologiniai kompleksai jį verčia taip daryti.

7p.

ORAI Debesuota, daugelyje rajonų snigs. Temperatūra dieną 1-2 laipsniai šilumos.

19p.

2

2013 04 02 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Kas lemia užsienio politiką KĘSTUTIS GIRNIUS

Sena patarlė byloja: “Per daug virėjų sugadina sriubą.” Ar galima tą patį teigti apie užsienio politiką?

Konstitucija ypatingus įgaliojimus suteikia prezidentui, kuris “sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką”. Kaip matyti, svarus vaidmuo numatytas ir Vyriausybei.

Negalima pamiršti Užsienio reikalų ministerijos, kuri ne kartą savarankiškai nustatė ar bent mėgino nustatyti užsienio politikos gaires. Tačiau į tokias diplomatų pretenzijas ne visada buvo žiūrima pro pirštus. Vygaudas Ušackas nederino savo veiksmų su prezidente Dalia Grybauskaite ir buvo priverstas atsistatydinti.

Per pirmąsias naujos Vyriausybės 100 dienų prezidentė plačiai nekomentavo nei užsienio, nei vidaus politikos. Nežinoma, kiek ilgai truks ši tyla, nes prezidentės ir Vyriausybės požiūriai į santykius su kaimynais, ypač Rusija, skiriasi. Naujosios Vyriausybės programoje rašoma, kad būtina “perkrauti” Lietuvos ir Rusijos santykius, daugiau dėmesio sutelkti ne į praeitį, o į ateitį. Prieš kelias savaites interviu Rusijos verslo žurnalui RBK

premjeras patvirtino šias nuostatas. Jis teigė, jog be santykių su Rusija “perkrovimo jau neapsieisime”. “Esu įsitikinęs, kad lietuviai ir rusai neturi šalintis vieni kitų. Lietuva turi viską, kad pasinaudotų savo geopolitine padėtimi ir padėtų tolesniam Europos Sąjungos (ES) suartėjimui su Rytų kaimynais, pirmiausia - su Rusija.”

A.Butkevičius pasižymi noru įtikti savo pašnekovams, sakyti tai, ką jie nori girdėti. Vis dėlto ausį rėžia jo tvirtinimas, kad pirmiausia reikia skatinti suartėjimą su Rusija, o ne kitais Rytų kaimynais. Rytų partnerystės programa, kuriai Lietuva skiria ypatingą reikšmę, neduos didesnių rezultatų, jei programos narės, nuoširdžiai siekiančios glaudesnių santykių su ES, nustumiamos į antrąjį planą. Prezidentė padėtį vertina kitaip negu premjeras.

Kovo 15-ąją ji sakė, kad, darant nuolaidas Rusijai, negalima pamiršti ES Rytų partnerystės šalių, visų pirma Ukrainos. Ji neskirs pirmenybės Rusijai.

Per tą patį susitikimą su žiniasklaida prezidentė netiesiogiai kalbėjo apie “perkrovimą”, tačiau visiškai kitokį, negu įsivaizduoja premjeras. “Visi puikiai supranta, kad turime reikalą su Putino Rusija, o ne šiaip Rusija.

Puikiai supranta, kad iliuzijų apie tokią Rusiją tikrai nereikia turėti”, - teigė D.Grybauskaitė. Pasak prezidentės, pagaliau kitos Europos šalys atsisako ankstesnių iliuzijų ir pradeda matyti Rusiją, kokia ji yra iš tikrųjų - būtent tokią, kokią Lietuva seniai

ją vaizduoja. ES ir Rusijos bendradarbiavimas abiem pusėms bus naudingas tik tada, kai jis bus paremtas savitarpio pagarba ir kai nebebus daromos vienašališkos nuolaidos.

Galima ginčytis, ar prezidentė tiksliai apibūdino kitų ES šalių požiūrį į Rusiją, bet jos pozicija yra aiški. Santykių gerėjimas yra Maskvos rankose.

atžvilgiu, o premjeras liks stebėtoju.

Aukščiausiu lygiu nederinama ir politika Lenkijos atžvilgiu. L.Linkevičius Varšuvoje atsiprašė, nepasitaręs nei su prezidente, nei su premjeru. Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) priklauso valdančiajai koalicijai ir energingai, net agresyviai, stumia lenkų mažumos reikalus. To ji negalėtų

Nežinoma, kiek ilgai truks ši tyla, nes prezidentės ir Vyriausybės požiūriai į santykius su kaimynais, ypač Rusija, skiriasi.

Kai Kremlius laikys Lietuvą lygiaverte partnere, santykiai pakryps į gera.

Tačiau tik tada. Akivaizdu ir tai, kad prezidentė neketina daryti tokių nuolaidų, kokias neseniai minėjo Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Esą ES turėtų sušvelninti trečiojo energijos paketo nuostatas dėl dujų tiekimo ES teritorijoje ir vertikaliai integruotų kompanijų.

Matyti ir tai, kad premjeras A.Butkevičius nederina savo pozicijos su užsienio reikalų ministru. Kovo viduryje Linas Linkevičius kalbėjo panašiai kaip prezidentė. ES turi laikytis savo principų, ypač vertinant žmogaus teisių padėtį Rusijoje, ir reikalauti, kad Maskva vykdytų savo įsipareigojimus Pasaulio prekybos organizacijai bei laikytųsi ES taisyklių tiekdama energijos išteklius. Kiekvienu atveju prezidentė lems Lietuvos politiką Rusijos

daryti be kitų partnerių principinio pritarimo, nors kai kurie LLRA komentarai nemaloniai nustebino premjerą. Vyriausybė stengiasi gerinti santykius, nors pati turbūt nežino, kokių žingsnių ar nuolaidų ji pasiryžusi padaryti siekdama Lenkijos malonės.

Prezidentė nusiteikusi skeptiškiau.

Ji kelis kartus demonstratyviai atmetė kvietimą vykti į Varšuvą, vasarą pareiškė, kad “geriau kai kuriuose santykiuose daryti tam tikrą pauzę, nei bandyti taisyti, kas šiuo metu nepataisoma”.

Rudenį jos patarėja paaiškino, kad pauzė skirta ceremoniniams susitikimams, ir visada pritariama “darbiniams aukščiausio lygio susitikimams”. Duodama suprasti, kad tų darbinių susitikimų ne itin daug.

Negalima lyginti Lenkijos su Rusija. Lenkija yra NATO sąjungininkė, ES partnerė, strategiškai svarbus ir

nepakeičiamas energetinis tiltas į Europą. Su ja intensyviai bendraujama, tad būtų naudinga, jei bendravimas būtų draugiškas.

Savo atsiprašymu L.Linkevičius nieko nelaimėjo, nes Lenkija nelinkusi pripažinti Lietuvos gerų norų. Prieš kelias savaites užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis sakė: “Viliamės, kad opiausių klausimų, tarp jų dėl lenkų mažumos Lietuvoje teisių, sprendimas padės lengviau įgyvendinti dvišalius projektus, įskaitant naujas kelių, geležinkelių ir energetikos jungtis.” Šį teiginį galima suprasti dvejopai. Pirma, beveik kaip šantažą. Atseit, nepatenkinus lenkų mažumos reikalavimų, dvišaliai projektai bus vilkinami. Antra, kaip banalią tiesą. Esą, pašalinus pagrindinius nesutarimus, lengviau bus galima spręsti kitas problemas.

Nors A.Butkevičius nepritarė atsiprašymui ir kritiškai vertino naujausią R.Sikorskio kalbą, jis pasiryžęs tenkinti Lenkijos norus. Tai rodo kontroversiški planai lengvinti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą nelietuviams mokiniams.

Prezidentė, o ne L.Linkevičius ar premjeras lems Lietuvos politiką. Jai rūpi, kad Lietuvos pirmininkavimas ES būtų sėkmingas. Nesiliaujantys ginčai su lenkais kenkia šioms pastangoms, o santykių gerinimas būtų reikšmingas ir pastebimas laimėjimas. Jei Lenkija pripažintų Lietuvos žingsnius ir juos pasveikintų be išlygų, prezidentė veikiausiai atitinkamai reaguotų.

•

Seimo tribūna

Balsavimas internetu bus įgyvendintas Su Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininku socialdemokratu Mindaugu Basčiu kalbamės apie elektroninę erdvę, joje kylančias grėsmes ir apsaugos priemones.

- Kokie svarbiausi prioritetai šią Seimo kadenciją bus keliami informacinės visuomenės plėtros srityje?

- Pagrindiniai mūsų prioritetai - gebėjimų naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) tobulinimas, elektroninio turinio ir paslaugų plėtra, ypač didelės svarbos IRT infrastruktūros apsaugos ir visuomenės saugumo elektroninėje erdvėje užtikrinimas, Lietuvos kultūros paveldo objektų, saugomų atminties institucijose, skaitmeninimas ir kita.

Kai bus įgyvendintos prioritetinės priemonės, tikime, kad šios Seimo kadencijos pabaigoje 98 proc. Lietuvos gyventojų turės galimybę naudotis plačiajuosčio ryšio tinklu, 52 proc. - elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, pusė valstybės institucijų dokumentus bei pranešimus priims ir siųs tik elektronine forma, 20 proc. gyventojų naudosis asmens tapatybės kortelėmis.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

M.Bastys: “Balsavimą internetu būtų tikslinga pradėti diegti per savivaldybių tarybų rinkimus.”

- Viešųjų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę buvo vienas XV Vyriausybės programos strategijos prioritetų. Ar pavyko tai įgyvendinti, ar gyventojams sumažėjo biurokratinių procedūrų?

- Iki 2012 metų pabaigos į elektroninę terpę buvo perkelta 150 paslaugų. Šiuo metu jau veikia tokios elektroninės paslaugos kaip e. policija, kai gyventojai apie nusikaltimą, dingusį asmenį, eismo ar kitą įvykį gali pra-

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

nešti pateikdami pareiškimą interneto svetainėje arba išsiųsdami trumpąją SMS žinutę mobiliuoju telefonu.

Elektroninė gyventojų aptarnavimo sistema (EGAS) suteikia galimybę teikti elektroninius prašymus, gauti informaciją iš “Sodros” informacinės sistemos. Tarp darbdavių ir darbo ieškančių žmonių veikia elektroninis bendravimo kanalas e. Dbirža bei daug kitų paslaugų.

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

(tel. 249 2217)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209)

Sportas J.Žemaitytė

„LŽ gidas“ J.Čiulada

- Specialistai susirūpinę tuo, jog internetas vis didesnį pavojų kelia vaikams. Kokių priemonių reikėtų imtis, kad mažamečiai netaptų internetinių nusikaltimų aukomis?

- Būtina šviesti vaikus, jų tėvus, globėjus, mokytojus. Lietuvoje nuo 2005 metų jau veikia svetainė Draugiskasinternetas.lt, kurioje pateikiama išsami informacija apie saugumą internete. Visuomenei reikia žinoti, kaip ji turi pranešti apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą informaciją internete.

- Kibernetinės atakos - ir pavieniams gyventojams, ir net valstybės saugumui kylanti grėsmė. Kokios pastangos Lietuvoje dedamos, kad būtų galima apsisaugoti nuo šių išpuolių?

- Nuo 2006 metų nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys kuria ir nuolat tobulina įvairius įrankius, kurie leidžia viešuose tinkluose operatyviai aptikti grėsmes ir problemas, vykdo Lietuvos interneto infrastruktūros patikimumo tyrimus, įgyvendina aktyvias prevencijos priemones. Tačiau matome, kad dar yra nemažai problemų, todėl vienas svarbesnių Vyriausybės ir mūsų komiteto prioritetų yra kibernetinio saugumo klausimas.

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

- Prieš pastaruosius Seimo rinkimus nemažai kalbėta apie elektroninio balsavimo galimybes. Ar per šią kadenciją ketinama rimčiau svarstyti tą klausimą?

- Dabartinė XVI Vyriausybė savo programoje yra numačiusi užtikrinti elektroninio balsavimo galimybę per įvairaus lygio rinkimus ir referendumus. Balsuojant internetu būtinas teisines, organizacines ir technines priemones numatyta sukurti 2016 metų antrąjį ketvirtį. Šis darbas, remiantis užsienio šalių praktika, trunka 3-4 metus, todėl siekiant atlikti jį laiku reikia balsavimą internetu įteisinančius įstatymų, reglamentuojančių rinkimus ir referendumus, pakeitimus priimti jau kitų metų pradžioje.

Balsavimą internetu būtų tikslinga pradėti ne per nacionalinius Seimo ar prezidento, bet per regioninius - savivaldybių tarybų - rinkimus. Tada šią naujovę galima diegti tik tam tikrose apygardose. Taip pamažu būtų pereita prie balsavimo internetu visos šalies mastu.

•

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 04 02 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Mentalitetą sužalojo XX amžiaus tragedijos ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Šalį kaustanti savižudybių epidemija yra užtrukusio liguisto atsako į psichosocialinį stresą, pereinant iš uždaros visuomenės į atvirą, pasekmė. Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, psichiatro Dainiaus Pūro teigimu, mūsų vyriausybės vis dar nesugeba veiksmingai reaguoti į ją, todėl ši epidemija niekaip nesibaigia.

D.Pūras pabrėžia, kad bendromis pastangomis turėtume atsisveikinti su primityviais mitais, esą polinkis žudytis yra neišvengiamas reiškinys, “įrašytas” į Lietuvos gyventojų genus. Pasak profesoriaus, kitos valstybės, nuosekliai investuodamos į savižudybių mokslinę analizę ir pasirinkdamos tinkamas prevencijos priemones bei deramą finansavimą, sugebėjo sumažinti jų skaičių. “Susiduriame su liūdna situacija, kad žmonėms, kuriems kyla rizika nusižudyti arba, pavyzdžiui, bandžiusiems tai padaryti, tiesiog nėra tinkamos pagalbos”, - interviu “Lietuvos žinioms” sakė vaikų ir paauglių psichiatras profesorius Dainius Pūras.

Neapmąstėme, kas atsitiko - Lietuvoje kasdien iš gyvenimo pasitraukia maždaug keturi žmonės.

Pagal savižudybių skaičių užimame vieną pirmųjų vietų pasaulyje. Kodėl lietuviai taip dažnai žudosi?

- Savižudybė - labai sudėtingas reiškinys. Jo paplitimą lemia bent kelias-

Primityvi savižudybių reiškinio medikalizacija atspindi ydingą Lietuvos sveikatos politiką ir korupcinių mechanizmų įtaką politikų sprendimams. dešimties rizikos ir apsauginių veiksnių - biologinių, psichologinių, socialinių - kombinacija. Jei valstybėje ar regione savižudybių epidemija tokia didelė, kokia yra Lietuvoje, taip pat visoje Rytų Europoje, ypač tuose kraštuose, kurie buvo inkorporuoti į Sovietų Sąjungą, svarbiausias rizikos veiksnys neabejotinai susijęs su socialinės transformacijos nesėkmėmis.

Mokslininkai linkę sutarti, kad savižudybių epidemija yra užtrukusio liguisto atsako į psichosocialinį stresą, pereinant iš uždaros visuomenės į atvirą, pasekmė. Kaip pasirodė, didelė dalis žmonių neturėjo įgūdžių sveikai

VU profesoriaus D.Pūro teigimu, tiek pat dėmesio ir lėšų, kiek skiriama gydymui vaistais, turėtų būti numatyta lanksčioms psichosocialinėms paslaugoms. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos save išreikšti ir prisitaikyti visuomenės gyvenime pasikeitus “žaidimo taisyklėms”. Tai sukėlė su savinaikinimu susijusio elgesio epidemiją. Tačiau vyriausybės neturėjo ir iki šiol neturi įgūdžių veiksmingai reaguoti į ją, todėl ši epidemija niekaip nesibaigia.

- Iš tiesų tarpukario Lietuvoje žmonės gana retai žudydavosi, kelis kartus rečiau negu kitose Europos valstybėse. Kaip rodo oficialūs duomenys, 1930 metais 100 tūkst. Lietuvos gyventojų teko 9 savižudybės, Estijoje, Vengrijoje - apie 30.

- Sovietinis laikotarpis sugriovė svarbiausius sveikos visuomenės ir sveikų individų santykių požymius bendruomeniškumo jausmą, privačią iniciatyvą, verslumą, tolerancijos ir tarpusavio pagarbos principus. Įsivyravo prievartos ir bejėgiškumo kultūra. Visuomenės sveikatos požiūriu, savižudybės, prievarta, girtavimas yra “to paties medžio” šakos.

Kai žmonės neturi įgūdžių atsakingai naudotis laisve ir jos teikiamomis galimybėmis, nemoka sveikai bendrauti su kitais ar savimi, jų elgesys regresuoja, pradeda naikina kitus arba/ir save.

Vaikai seka suaugusiaisiais - Kasmet iš gyvenimo pasitraukia apie 60 jaunuolių. Kas lemia, kad net vaikai ir paaugliai renkasi mirtį?

- Lemia tas pats nesveikos dvasinės aplinkos kontekstas, kuris susijęs ir su suaugusių žmonių savižudybėmis. Vai-

normalias psichosocialines paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministerija šių paslaugų plėtrą sustabdė prieš 15 metų.

Iki šiol girdime aiškinimus, kad nėra jų poreikio. Manau, tokiam valstybės pareigūnų požiūriui prieštarauja vaikų ir paauglių savižudybių skaičius.

Lietuva iki šiol neįgyvendina vieno svarbiausių Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos principų, kad vaikas turi teisę vystytis. Ši teisė jam garantuoja ne tik sveiką fizinę raidą, bet ir tokią aplinką, kuri leistų sveikai emociškai, dvasiškai vystytis. Kaip rodo vaikų emocinės ir socialinės raidos sutrikimų gausa, šią sritį esame labai apleidę ir vis dar ignoruojame priimdami sveikatos politikos sprendimus.

- Iš gyvenimo pasitraukusių vaikų ir paauglių istorijos atskleidžia, jog rinktis mirtį juos privertė patyčios, nelaiminga meilė, bėdos šeimoje, skurdas. Kaip apsaugoti jaunus žmones, kad savižudybė nebūtų problemos sprendimo būdas?

- Aprašant tokias tragiškas istorijas daroma didelė metodologinė klaida.

Paskutinis rimtesnis įvykis prieš savižudybę pateikiamas kaip priežastis nusižudyti. Iš tikrųjų tas įvykis gali būti vertinamas tik kaip postūmis, paskutinis lašas, bet jokiu būdu ne kaip priežastis.

Kiekvieno gyvenime atsitinka panašių dalykų, klausimas - kodėl paaugliai taip skirtingai į juos reaguoja?

Kodėl dauguma susitvarko su savo jausmais ir problemomis, o kiti palūžta ir net žudosi? Šiuolaikinis mokslas vis daugiau kreipia dėmesio ne į rizikos, o į apsauginius veiksnius, slypinčius kiekviename individe, šeimoje, bendruomenėje. Jeigu Lietuvos vaikų sveikatos apsaugos politika, užuot vien kovojusi su rizikos veiksniais, atsisuktų į šią modernią tendenciją, turėtume gerą rezultatą.

Savižudybių galima išvengti

kai perima iš suaugusiųjų vertybes ir elgesio stereotipus. Lietuvos visuomenė labai nedraugiška vaikams, netolerantiška paaugliams ir jų psichologijos ypatumams, polinkiui į subkultūras.

Tai reiškia, jog vyresni visuomenės nariai dar nesuvokė, kad probleminis paauglių elgesys - viso labo reakcija į suaugusiųjų pasaulio dviveidiškumą.

Kita rimta problema - Lietuvoje neplėtojamos vaikams ir paaugliams tinkamos paslaugos. Ypač prasta situacija psichikos sveikatos priežiūros srityje. Turime labai menkas galimybes teikti vaikams, paaugliams ir jų tėvams

- Lietuvos sveikatos politikoje nėra sistemingos savižudybių prevencijos.

Kodėl valstybė į tai neinvestuoja?

- Arčiausiai tikslo buvome bent tris kartus: 1995, 2000 ir 2007 metais. Tada atrodė, kad pagaliau pavyko įtikinti politikus investuoti į svarbiausias savižudybių prevencijos kryptis ir kad jau įvyks proveržis. Kartu su tarptautinio lygio suicidologijos eksperte prof. Danute Gailiene, dr. Ona Polukordiene ir kitais kolegomis buvome parengę šiuolaikiniais principais grįstą savižudybių prevencijos strategiją.

2007 metais net pavyko pasiekti, kad Seimas patvirtintų valstybinę Psichikos sveikatos strategiją. Joje ypač daug dėmesio skiriama veiksmingai savižudybių prevencijai. Deja, kiekvieną kartą modernios prevencijos tendencijos pralaimėdavo idėjinę kovą tradicijoms, gi-

Trumpai TURKIJOS PREZIDENTO VIZITAS Prezidentė Dalia Grybauskaitė rytoj susitiks su Turkijos prezidentu Abdullah Gulu. Per susitikimą dviejų valstybių vadovai aptars Lietuvos ir Turkijos dvišalius santykius, verslo ryšius bei jų plėtros galimybes. Artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai vadovai taip pat kalbės apie Turkijos derybų dėl narystės ES eigą. Turkijos prezidentas atvyksta su gausia verslininkų delegacija. Šalių vadovai apžvelgs galimybes plėtoti Turkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą vystant “Vikingo” geležinkelių projektą.

Prezidentai pradės Lietuvos ir Turkijos verslo forumą, jo metu bus pasirašytas memorandumas dėl bendradarbiavimo šiame projekte. Tai pirmasis dabartinio Turkijos prezidento A.Gulo oficialus vizitas Lietuvoje. 2004 metais jis lankėsi mūsų šalyje kaip Turkijos premjero pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras.

GIMTADIENIS LIGONINĖJE Vieną garsiausių Lietuvos poetų, Nacionalinės premijos laureatą Marcelijų Martinaitį Velykų rytą ištiko insultas, jis paguldytas į ligoninę. Apie tai savo “Facebook”

paskyroje pranešė poeto žentas Artūras Skučas. Pasak jo, gydytojai poeto būklę apibūdina kaip labai sunkią. Balandžio 1 dieną poetas turėjo švęsti savo 77-ąjį gimtadienį. Vakar jis atgavo sąmonę, tačiau jo būklė tebebuvo sunki. M.Martinaitis yra išleidęs dešimt poezijos rinkinių, keletą eseistikos knygų, pjesių lėlių teatrui. Svarbiausias jo poezijos motyvas - senosios, archajiškosios kaimo pasaulėjautos susidūrimas su moderniu pasauliu ir žlugimas. Šiemet M.Martinaitis išleido knygą “Marcelijaus margučiai”.

BNS, LŽ

Poetas M.Martinaitis.

liai įsišaknijusioms Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje. Todėl iki šiol valstybė remia tik vieną savižudybių problemos sprendimo būdą - diagnozavus depresiją skirti gydymą vaistais. Tačiau siekiant nutraukti pragaištingą savižudybių epidemiją vien to nepakanka.

Manau, tokia primityvi šio reiškinio medikalizacija atspindi labai ydingą Lietuvos sveikatos politiką ir korupcinių mechanizmų įtaką sveikatos politikos sprendimams. Tikimės, kad naujasis ministras Vytenis Andriukaitis supranta sistemos ydingumą, todėl nutrauks netinkamų investicijų tradiciją Lietuvos sveikatos apsaugos srityje.

- Kokios turėtų būti esminės savižudybių prevencijos kryptys?

- Psichikos sveikatos stiprinimas ir psichikos sveikatos problemų prevencija privalo tapti prioritetu. Tiek pat dėmesio ir lėšų, kiek skiriama gydymui vaistais, turi būti numatyta lanksčioms psichosocialinėms paslaugoms.

Jas būtina teikti ne psichiatrijos ligoninėse, o bendrosiose sveikatos ir švietimo įstaigose. Šiuo metu susiduriame su liūdna situacija, kad žmonėms, kuriems kyla rizika nusižudyti, tiesiog nėra tinkamos pagalbos. Bendromis pastangomis privalome atsisveikinti su primityviais mitais, esą savižudybė yra neišvengiamas reiškinys, neva lietuvių genuose “įrašytas” polinkis dažnai žudytis. Nieko panašaus. Daug valstybių, tarkime, Suomija, Vengrija, Estija, prieš 20 metų turėjo tokį pat savižudybių paplitimą kaip Lietuva. Tik tos šalys nuosekliai investavo į šio reiškinio mokslinę analizę.

Buvo išgryninti vyraujantys rizikos ir apsauginiai veiksniai, pasirinkti prioritetiniai savižudybių prevencijos taikiniai, priemonės, jos nuosekliai finansuojamos ir vykdoma procesų bei tendencijų stebėsena. Dabar minėtose valstybėse savižudybių gerokai sumažėjo.

- Lietuvoje veikia psichologinės pagalbos telefonai vaikams, paaugliams, suaugusiesiems. Tie telefonai netyla nei dieną, nei naktį. Pavyzdžiui, 2011aisiais sulaukta 6 mln. bandymų prisiskambinti. Tačiau dėl nepakankamo finansavimo atsiliepta tik į kas dvidešimtą skambutį. Ką reiškia lėšų stygius tokiems centrams ir žmonėms, negalintiems gauti pagalbos?

- Pinigų trūkumas būtent šiai veiklai atspindi vyraujantį cinišką požiūrį į paslaugas, be kurių, daugelio valdžios žmonių nuomone, galima apsieiti.

Mūsų politikų ir valdininkų protus užvaldęs požiūris, kad rimti dalykai - tai pastatų renovacija, kelių tiesimo darbai, o sveikatos politikoje - vaistų kompensavimas ir brangios medicinos įrangos pirkimas. Kol egzistuos toks primityvus požiūris, vykdysime, sakyčiau, savižudišką sveikatos politiką.

•

4

2013 04 02 Lietuvos žinios

Požiūris

Ministras pasuko ne tuo keliu IRENA GASPERAVIČIŪTĖ

Vasario 6-7 dienomis oficialaus vizito į Lenkiją atvykęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas Linas Linkevičius net du kartus susitiko su vietos lietuvių bendruomene.

Skaitant spaudos pranešimus galima pamanyti, kad tiek dėmesio, kiek šis ministras, Lenkijos lietuviams nėra skyręs nė vienas politikas. Kaip skelbė žiniasklaida, vykdamas gerinti santykių su Lenkija ir prieš susitikdamas su šalies užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu, L.Linkevičius ambasadoje Varšuvoje pirmiausia pasišnekėjo su Lenkijos lietuvių bendruomene. Žinoma, nesvarbu, kad tame pokalbyje dalyvavo vos trys Varšuvos lietuviai ir dar šiek tiek lenkų tautybės Lietuvos piliečių.

Kitas susitikimas su Lenkijos lietuviais vyko baigiantis vizitui Seinuose. Organizatorių pageidavimu buvo bendraujama ne su bendruomenės vadovais, o “su liaudimi”. Tačiau, be mokyklų ir organizacijų direktorių, su ministru panoro susitikti vos du seiniškiai.

Po vizito kilo daug minčių, viena jų kad ministras turėjo galimybę pravažiuoti pro Seinus nė nesustodamas ten. Juk tai būtų buvę naudingiau ir mums, Lenkijos lietuviams, ir pačiam svečiui. Buvo jaučiama, tarsi L.Linkevičius iš anksto yra nuteiktas arba nusiteikęs priešiškai čia gyvenančios lietuvių bendruomenės atžvilgiu. Kam tada su ja susitikti? Juk ta antipatija net ir nenorint išlįs.

Jau pats pageidavimas aptarti “su liaudimi” Lenkijos lietuvių padėtį atrodo keistokas, mat į susitikimą atėjo, kaip įprasta, lietuviškų mokyklų, organizacijų, kultūros įstaigų vadovai. Tačiau niekam nerūpėjo, kad jie būtų pristatyti, tad ministras nė nežinojo, su kuo kalbasi. Beje, susitikimo pabaigoje norėdamas įteikti “Žiburio” mokyklos direktoriui krepšį saldainių L.Linkevičius dairėsi nesuvokdamas, kam jį paduoti. Gal ir nekeista, kad ministras nepažįsta mokyklų vadovų, tačiau pastaruoju metu jau buvome atpratę nuo tokio valdžios nepagarbos demonstravimo. Punsko valsčiaus mokyklėlių direktorės vėliau juokavo, kad vaikams nė neverta vežti saldumynų, nes tos mokyklos vis tiek bus uždarytos.

Per susitikimą ministras pasakojo, esą santykiai su Lenkija krypsta į gera, padėtis keisis ir Lietuvoje, tereikia naujo požiūrio į tautines mažumas. Paklaustas, ar tai reiškia, kad jis pritaria Lenkijoje jau kelerius metus skleidžiamai informacijai, neva Lietuvoje lenkai diskriminuojami, svečias tiesiai neatsakė: “Nemanau, jog lenkai Lietuvoje engiami, tačiau reikia jautriau į tai pažiūrėti.” L.Linkevičius prisipažino nekėlęs klausimo apie išpuolį prieš lietuvių karių atminimo įamžinimą Berznyko kapinėse, nes “yra visokių smulkmenų tuose santykiuose”. “Reikėtų suprasti, kad Lietuvos savanorių atminimo niekinimas kapinėse - smulkmena?” - pasitikslinau. “Žinoma, savanoriai nėra smulkmena”, - pasitaisė ministras.

Vidugirių, Pristavonių ir Navinykų mokyklų direktorėms informavus, kad nuo kitų mokslo metų planuojama uždaryti šias Punsko valsčiaus mokyklėles, L.Linkevičius pasidomėjo, kiek jose mokinių. Sužinojęs, kad apie 50, tuoj pat paaiškino, esą tuomet nenuostabu. Juk tai labai mažos mokyklos, kas

Ministras L.Linkevičius (dešinėje) sveikinasi su Seinų lietuviais. / Tado Bagdonavičiaus nuotrauka tokias galėtų išlaikyti? Išgirdęs, jog Lietuvoje mažos lenkų mokyklos gyvuoja, ministras “patarė”: “Tai reikalaukit savo valdžios, kad neuždarytų. Pas mus lenkai reikalauja...”

Po susitikimo L.Linkevičius nuskubėjo vakarieniauti su Seinų miesto burmistru Janu Kapu ir Seinų apskrities viršininku Andrzejumi Szturgulewskiu. Sunku suprasti, kodėl į vakarienę nebuvo pakviesti Seinų ir Punsko valsčių viršaičiai. Taip pat keista, kodėl tame susitikime nedalyvavo niekas iš Lietuvių bendruomenės. Gal ministras turėjo paslapčių?

Kas vyko vakarieniaujant su vietos

valdžia, gal ir būtų likusi paslaptis, bet pats ministras apie tai papasakojo žurnalistams. “Natūralu, kad per vieną pokalbį sunku viską išsiaiškinti. Tačiau mes tuos klausimus paaštrinome, iškėlėme. Ir turėjau tikslą, kad tai, ką girdėjau iš bendruomenės, būtų išgirsta ir vietos valdžios. Tęsime dialogą. Manau, tik nuosekliu, reguliariu dialogu galima ką nors pagerinti. Vienkartinis pokalbis vargu ar pagelbės”, - taip po susitikimų Seinuose BNS sakė ministras.

Nejaugi Lietuvos diplomatijos vadovas tikrai mano, kad Seinų burmistras ir apskrities viršininkas nieko nežino apie vietos lietuvius, kad su šiais žmonėmis būta tik “vieno pokalbio”?!

“Tiesą sakant, neišgirdau naujesnių problemų, tik tas, kurias žinojau. Problemos daugiausia susijusios su švietimo situacija, su mokyklų finansavimu, ypač Punske. Ten yra grėsmė, kad gali būti uždarytos kelios mokyklos.

Matyt, ji iš dalies kyla ir dėl bendros demografinės situacijos. Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, mažėja vaikų”, - dėstė L.Linkevičius.

Sutarėme ateityje pokalbį tęsti. Bet labai svarbu, kad jis vyktų ir tarp bendruomenės bei vietos valdžios, nes daugelis klausimų - jos kompetencija.

Todėl reikia intensyviau ir nuosekliau bendrauti su vietos valdžia”, - akcentavo L.Linkevičius. Jis dar žadėjo perduoti “visą informaciją Švietimo ir mokslo ministerijai, kitoms institucijoms, kurios rūpinasi tais klausimais”.

Su kuo ministras sutarė tęsti pokalbį, tikrai nežinau. Kaip atsirado jo įsitikinimas, kad vietos valdžia ir bendruomenė tarpusavyje nesišneka, irgi nežinau. L.Linkevičius teisus tik dėl vieno dalyko - dalį Lenkijos lietuviams svarbių klausimų galima spręsti savivaldybių lygmeniu. Tačiau būtent tų problemų (“Žiburio” mokyklos finansavimo, lietuvių kultūros ir istorijos paveldo įamžinimo Seinuose, lietuvių kalbos statuso šiame mieste, Berznyko kapinėse niekinamo Lietuvos savanorių atminimo) ministras, kalbėdamas su vietos valdžios atstovais, nekėlė. O jo susitikimas su Seinų burmistru galbūt visiš-

Po vizito kilo daug minčių, viena jų kad ministras turėjo galimybę pravažiuoti pro Seinus nė nesustodamas ten.

Ministras neišgirdo problemų, nes nenorėjo jų išgirsti. Negi viešas Lietuvos URM vadovo pasakymas Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos pirmininkui - “O kur tavo vaikai eina? Ne į lenkišką mokyklą? Patogiau šitaip? Pirma į save pasižiūrėkit!” - gali skatinti atvirauti? Beje, jei per pokalbį su vietos valdžia buvo keliamas Punsko valsčiaus mokyklų uždarymo klausimas, manau, pašnekovai turėjo smagiai prisijuokti, nes kompetentingas asmuo, Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, į vakarienę nebuvo pakviestas.

“Vėliau susitikau su Seinų burmistru ir Punsko lenkų valdžios atstovu. Jie irgi sakė, kad vadovėliai reikalingi, bet kai mažas poreikis, suprantu - jų savikaina yra didelė, parengti leidybą sudėtinga.

Mes iškėlėme tuos dalykus, paprašėme, kad valdžia šiuos klausimus spręstų”, tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ar ministras pajuokavo, kad su miesto burmistru kalbėjosi apie vadovėlių leidybą?! Juk su juo ar apskrities viršininku šnekėtis apie vadovėlių leidybą - tai tarsi valdžiai su manimi aptarinėti naujos atominės elektrinės technologiją...

“Buvo labai gerai tuos klausimus išgirsti iš pirmų lūpų, iš bendruomenės.

kai sugriovė mūsų galimybę tartis su vietos valdžia, nes parodė Lietuvos derybininkų nekompetenciją. Nuo šiol ji gali pradėti elgtis dar radikaliau.

Taip pat keista, kodėl L.Linkevičius mano, jog Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) apie mus nieko nežino.

Juk būtent su ŠMM daug metų vyksta nuoseklus ir konstruktyvus bendradarbiavimas.

Taip, ministras atsiprašė lenkų tautos už 2010 metais nepriimtą vardų ir pavardžių rašymo lenkiškais rašmenimis įstatymą, kas neva įžeidė Lenkijos prezidentą. Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos pirmininkas replikavo, kas atsiprašys už tai, kad per 30 metų iš 30 tūkst. lietuvių liko vos 5 tūkstančiai?

Belieka tikėtis, kad Lietuvos diplomatijos vadovo akivaizdi nekompetencija yra tik jo komandos nerimtas, o gal net neigiamas, požiūris į užsienio lietuvius. Kita vertus, negaliu atsikratyti įkyrios minties, ar kuris nors iš vizitą rengusių patarėjų neturėjo tikslo “sudeginti” ministrą? Bent jau sprendžiant iš tų poros valandų, praleistų Seinuose, galima daryti tokią išvadą...

•

Ausra.pl

2013 04 02 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Koją kiša pareiga pavaduoti IEVA ALŠĖNAITĖ

Iš darbo išėjusią viešosios įstaigos vadovę priverstai pavaduoti Raseinių politikei gali tekti atsisveikinti su šio rajono savivaldybės tarybos narės mandatu.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) du mėnesius negali apsispręsti, ar atimti Raseinių rajono savivaldybės tarybos nario pažymėjimą iš politikės Jūratės Garliauskienės. VšĮ Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centro (RNDUC) direktoriaus pavaduotoja J.Garliauskienė nuo sausio 2-osios yra laikinoji šios įstaigos vadovė. Nors šią situaciją Raseinių rajono savivaldybės vadovai aptarė su VRK, komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas ir kiti nariai negali atsakyti į klausimą, ar J.Garliauskienė gali likti savivaldybės taryboje.

Komisijos pirmininkas pripažįsta, kad tiek daug neaiškumų, kiek dėl įvairių rajonų savivaldybių tarybų narių kyla pastaruoju metu, anksčiau nėra buvę. Į nuolat atsirandančių neaiškių situacijų aplinkybes VRK nariai tikina bandę atkreipti ir naujojo Rinkimų įstatymų kodekso rengėjų dėmesį.

mų įstaigų direktorių pareigų gali užkibti ant įstatymų kabliuko ir netekti tarybos nario mandato. Pavyzdžiui, tie, kurie eina vadovaujamas pareigas savivaldybės įstaigos antrinėje įstaigoje arba dirba direktoriaus pavaduotojais savivaldybei visiškai ar iš dalies priklausančiose mokyklose, kultūros įstaigose, muziejuose ir kt. Tikimybė netekti savivaldybės tarybos nario mandato jiems ypač padidėja tuomet, kai įstaigos direktorius suserga, išeina atostogauti arba pasitraukia iš pareigų, o jo pavaduotojui tenka prisiimti direktoriaus pareigas. Įstatymai tokių tarybos narių veiksmų tarsi ir nedraudžia, o ir direktoriaus pavaduotojai privalo pavaduoti tol, kol direktorius pasveiks, grįš iš atostogų arba į šias pareigas bus priimtas naujas žmogus. Vis dėlto būtent tokia situacija Raseiniuose jau trečią mėnesį neduoda ramybės vietos politikams.

Nors VRK jau yra sprendusi tokius rebusus, Raseinių atveju sprendimo niekaip nepavyksta rasti.

si kitas savivaldybės tarybos narys Vincas Plikaitis, prašydamas ne tik atimti iš J.Švedo savivaldybės tarybos nario mandatą, bet ir pritaikyti jam administracinę atsakomybę.

Tačiau Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme tai išties nenumatyta, tad VRK nariams atsakymo į skunde iškeltą klausimą teko ieškoti aplinkiniu keliu. Pasirėmusi Vietos savivaldos įstatyme pateiktu savivaldybės kontroliuojamos įmonės apibrėžimu, VRK nusprendė, kad UAB “Kalkomas” yra pavaldi ne pačiai savivaldybei, tad J.Švedas gali būti tarybos nariu.

Panašių nemalonumų neseniai sulaukė ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Genadijus Mikšys. Jis oponentų ir VRK taikiniu tapo, kai eidamas UAB “Šiaulių gatvių apšvietimas” direktoriaus pavaduotojo pareigas išleido atostogauti bendrovės direktorių Edmundą Laugalį, sukaupusį kone metus atostogų.

Nors vienas VRK narių G.Mikšio veiksmuose įžvelgė nesuderinamu-

Savivaldybėse yra daugybė tarybų narių, kurie net neidami tiesioginių savivaldybių kontroliuojamų įstaigų direktorių pareigų gali užkibti ant įstatymų kabliuko.

Bausti negali, atleisti - taip pat

Leista eiti tarybos nario pareigas

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nurodyta nuostata, kad rajono savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su tos savivaldybės kontroliuojamos įstaigos direktoriaus pareigomis. Tad, gavęs mandatą taryboje, bet kuris vadovaujamas pareigas savivaldybės įstaigoje ėjęs asmuo žino, kad turi pasirinkti: dirbti jos vadovu ar likti taryboje.

Tačiau šalies savivaldybėse yra daugybė tarybų narių, kurie net neidami tiesioginių savivaldybių kontroliuoja-

VRK pirmininkas Z.Vaigauskas neslepia, kad, be Raseinių atvejo, jų komisiją vienas po kito užgriuvo skundai dėl galimo tarybos narių pareigų nesuderinamumo.

Viena skandalingiausių situacijų susidarė Kalvarijos savivaldybėje. Šios savivaldybės tarybos narys Juozas Švedas į VRK akiratį pakliuvo būtent todėl, kad ėjo savivaldybės įmonės UAB “Kalvarijos komunalininkas” antrinės bendrovės “Kalkomas” direktoriaus pareigas. Į komisiją su skundu kreipė-

mą, sprendimą lėmė komisijos balsavimas. Ji nusprendė, kad šiuo atveju pažeidimo nebuvo.

Remsis balsavimu VRK dėmesio sulaukusi Raseinių rajono tarybos narė RNDUC direktoriaus pavaduotoja J.Garliauskienė pasijuto tarsi spąstuose - iš darbo išėjus šio centro direktorei, ji negali atsikratyti pavadavimo pareigų. Net po dviejų surengtų konkursų Raseinių rajono savivaldybės administracijai nepavyko rasti naujo direktoriaus:

Z.Vaigausko teigimu, VRK teko priimti ne vieną sprendimą dėl galimo tarybos narių pareigų nesuderinamumo. / Romo Jurgaičio nuotrauka konkursus laimėję asmenys staiga pasitraukė arba susirgo ir nebegali eiti laimėtų pareigų.

Suvokdama situacijos rimtumą, J.Garliauskienė visuotiniam dalininkų susirinkimui parašė prašymą, kad atsisako pavadavimo funkcijos. Tačiau jos atsisakymas nebuvo priimtas.

Kita vertus, RNDUC, kaip ir bendrovė Kalvarijoje, nėra kontroliuojamoji savivaldybės įstaiga. Ją valdo penki dalininkai, iš kurių nė vienas neturi lemiamo balso. Savivaldybė valdo 50 proc. akcijų, o po 12,5 proc. - dar keturios organizacijos.

Tačiau situacija dėl to netapo aiškesnė. Todėl praėjusios savaitės viduryje du VRK nariai išvyko aiškintis į Raseinių rajoną. Ten apsilankiusi VRK narė Živilė Verbylaitė teigė: “Seniai būtume priėmę sprendimą, jei tokia situacija būtų numatyta įstatymuose. Šiuo atveju problemą teks

spręsti balsavimu.” Paklausta, ar nebuvo galvota apie atitinkamų įstatymų pataisas, VRK narė tikino, kad jau anksčiau buvo bandyta į tai atkreipti naujojo Rinkimų įstatymų kodekso rengėjų dėmesį. “Šiuos dalykus reikėtų tiksliau reglamentuoti, tačiau visų atvejų į įstatymą juk nesudėsi”, - sakė VRK narė. Esą kiekvienas atvejis padiktuoja vis naujų aplinkybių.

Beje, kas nutinka savivaldybės tarybos nariui, netekusiam mandato, bet pasiskundusiam teismui? Nors teismo tokiais atvejais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagal esamą praktiką paprastai vietoj mandatą praradusiojo skiriamas naujas tarybos narys. Pasak Z.Vaigausko, sugrįžti į tarybą tam, kuris teismo sprendimu išteisinamas, ne taip jau paprasta dėl to, kad nėra tokio grąžinimo mechanizmo.

•

Abitūros egzaminų vėl laukiama su nerimu bendrą tiek kitakalbiams, tiek abiturientams, kuriems lietuvių kalba gimtoji. Tačiau naujasis švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis tautinių mažumų mokykloms leido laikyti lengvesnį egzaminą. T.Blaževičienė neslepia, kad dėl šio sprendimo NEC patyrė sunkumų. “Egzamino užduotys, kai

TOMAS BAŠAROVAS

Nors Vyriausybė abiturientus kvietė rinktis egzaminus, reikalingus stojant į technologijos mokslų specialybes, valdžios raginimus išgirdo nedaugelis.

Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis, prašymus laikyti brandos egzaminus šįmet pateikė per 39,9 tūkst. kandidatų. Dėl mažėjančio mokinių skaičiaus, pasak laikinosios NEC direktorės Teresės Blaževičienės, baigiamuosius egzaminus šiais metais laikys beveik dešimtadaliu mažiau abiturientų nei pernai.

Laikys daugiau egzaminų Dauguma laikysiančiųjų brandos egzaminus pasirinko tikrinti trijų arba keturių dalykų žinias. “Lyginant pasirinkimą tarp didžiųjų miestų ir rajonų, daugiau egzaminų renkasi laikyti rajonų abiturientai”, - pastebėjo laikinoji NEC vadovė.

Brandos atestatui gauti būtina išlaikyti du egzaminus: vienas iš jų privalomas valstybinis ar mokyklinis lietuvių kalbos ir literatūros, antrasis laisvai pasirenkamas. Iš viso leidžiama laikyti ne daugiau kaip šešis egzaminus. Šešių mokomųjų dalykų žinias pasitikrinti šįmet pasiryžę 325 kandidatai.

Kaip teigė NEC laikinoji vadovė, pastarųjų metų valstybinių brandos egzaminų pasirinkimo tendencijos iš es-

Baigiamuosius egzaminus šiais metais laikys beveik dešimtadaliu mažiau abiturientų nei pernai. / Erlendo Bartulio nuotrauka mės nesikeičia. Palyginti su praėjusiais metais, truputį padaugėjo informacinių technologijų, matematikos ir gamtos mokslų egzaminus laikančių moksleivių. Specialistai svarsto, kad tai susiję su Vyriausybės skirtu didesniu finansavimu technologijos mokslų studijoms. Tačiau laikyti šiuos egzaminus rinkosi vos 0,5-2 proc. daugiau kandidatų nei pernai.

Be privalomojo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, populiariausi išlieka valstybiniai anglų kalbos, istorijos ir matematikos egzaminai.

“Manau, tai lemia priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygos”, - tvirtino T.Blaževičienė.

Keisis vertinimo sistema Planuojama, kad valstybinių brandos egzaminų darbus šįmet vertins apie 1,8 tūkst. vertintojų. Išskirtinis dėmesys skiriamas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pačių vertintojų mokymuisi. “Tai yra visiškai naujas egzaminas ir tautinių mažumų mokyklų mokiniams, ir gimtakalbiams, todėl jam skiriame daugiau dėmesio”, - teigė T.Blaževičienė.

Abiturientų šįmet laukia dar viena naujovė - griežtesnė vertinimo tvarka pagal naują kriterinį modelį. “Iš esmės paties vertinimo tai nepakeis, tik perskaičiavimo metodika bus kitokia”, pažymėjo NEC laikinoji vadovė. Iki šiol

abiturientai buvo vertinami pagal norminę vertinimo sistemą, kai vertinimo balai priklausydavo nuo geriausiai egzaminą išlaikiusiųjų. T.Blaževičienės teigimu, dabar bus nustatomos trys kriterinės ribos - patenkinamojo, pagrindinio ir aukštesniojo lygio, todėl norint gauti 100 proc. įvertinimą reikės surinkti iš anksto aukštesniajam lygiui priskirtus balus. “Mokiniai bus lyginami tarpusavyje tik pasiekimų lygiu”, - aiškino ji.

Kuriamos naujos užduotys Laukiant prasidedančios brandos egzaminų sesijos daugiausia svarstymų sukėlė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, kurį buvo numatyta laikyti

T.Blaževičienė: “Vykdant ministro įsakymą suburtos papildomos užduočių rengėjų grupės, jos kuria naujas egzamino užduotis kitataučiams.” ministras priėmė šį sprendimą, jau buvo parengtos pagal nekeistą programą.

Vykdant šį įsakymą suburtos papildomos užduočių rengėjų grupės, jos kuria naujas egzamino užduotis”, - tvirtino laikinoji NEC vadovė.

Naujos užduotys dar neparengtos, tačiau T.Blaževičienė patikino, kad iki egzaminų pradžios visus darbus bus spėta atlikti. Kiek ministro įsakymas dėl egzamino sąlygų keitimo padidins egzaminų rengimo išlaidas, dabartinė NEC vadovė neįvardijo. “Be abejo, tai yra papildoma užduotis egzaminų centrui - suburti užduočių rengėjus ir per labai trumpą laiką parengti užduotis”, - tepabrėžė ji.

•

6

2013 04 02 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Gaisrai Prancūzijoje

Mirė ETA lyderis

Šaltomis ir snieguotomis šv. Velykų dienomis Prancūzijos ugniagesiai kovojo su liepsnomis. Per du gaisrus - vienas siautė name Šiaurės Prancūzijoje, kitas pastate prie Paryžiaus - žuvo aštuoni žmonės, tarp jų buvo penki 2-10 metų vaikai.

Vienoje Paryžiaus ligoninėje būdamas 54 metų mirė baskų separatistų grupuotės ETA lyderis Javieras Lopezas Pena. Jis nuo 2008-ųjų pradžios sėdėjo Prancūzijos kalėjimuose.

J.Lopezas Pena, kuris naudojosi slapyvardžiu Thierry, yra laikomas vienu 2006 metų išpuolio Madrido oro uoste sumanytojų. Per išpuolį sprogus automobilyje padėtai bombai žuvo du žmonės.

J.Lopezas Pena, patyręs insultą, mirė ligoninėje “Pitie-Salpetriere”.

Baskų separatistinės grupuotės ETA lyderis nuo 1983 metų slapstėsi, bet 2008 gegužę, kai policija surengė reidą viename Prancūzijos pietvakarių mieste Bordo esančiame bute, buvo areštuotas drauge su kitais įtariamais grupuotės nariais. 2006-aisiais per nesėkmingas ETA taikos derybas su tuomečio premjero Jose Luiso Rodriguezo Zapatero vyriausybe jis užėmė grupuotės politinio lyderio Josu Terneros vietą.

J.Lopezas Pena buvo laikomas griežtosios linijos šalininku ir, kaip pranešama, spaudė ETA baigti ugnies nutraukimą, paskelbtą praėjusio dešimtmečio viduryje. “Nuolatinį ugnies nutraukimą” ETA paskelbė 2006 metų kovą, bet 2007-ųjų birželį jį oficialiai atšaukė nusivylusi, kad vyriausybė nepadarė pakankamai nuolai-

Šalies šiaurėje esančiame Sen Kanteno mieste išsiskyręs vyras, kurio namuose per šv. Velykas viešėjo jo vaikai, iššoko pro pirmo aukšto langą, kai namą apėmė liepsnos. “Jis atsipirko nedideliais nudegimais, bet ugnyje žuvo penki vaikai”, - sakė vietos prefektūros pareigūnas ir

pridūrė, kad gaisras “tikriausiai kilo atsitiktinai”.

Liepsnos įsiplieskė ir septynių aukštų pastate Paryžiaus Oberviljė priemiestyje, kuriame buvo įsikūrę skvoteriai. “Vienas žmogus žuvo iššokęs pro langą, kitas sudegė trečiame aukšte, trečias mirė ligoninėje”, sakė pareigūnai ir nurodė, kad dar mažiausiai 13 žmonių buvo sužeisti. Vienas gyventojas pasakojo, kad gaisras kilo, kai žmogus per peštynes metė padegamąją bombą, tačiau tyrėjai kol kas negali patvirtinti, kad tai buvo nusikaltimas.

•

AFP, BNS, LŽ

J.Lopezas Pena nenorėjo nutraukti ugnies kovoje dėl Baskijos nepriklausomybės. / AFP/Scanpix nuotrauka dų per preliminarų taikos procesą.

Grupuotė ETA, kurią Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos laiko teroristine organizacija, 2011 me-

tų spalį paskelbė atsisakanti ginkluotos kovos. Tačiau oficialiai ji dar nėra nusiginklavusi, o Ispanijos vyriausybė atsisakė derėtis su jos lyderiais.

•

Šiame name Šiaurės Prancūzijoje sudegė penki vaikai. / AFP/Scanpix nuotrauka

Senovės griuvėsiai trukdo metro statybai Graikijos Salonikų miesto valdžiai iškilo nemenkas galvosūkis. Ji turi nuspręsti, ar išsaugoti archeologų atkastą senovinį Bizantijos miestą, ar vietoj miesto griuvėsių įrengti modernią metro liniją.

Salonikai yra antras pagal dydį Graikijos miestas. Jis garsėja savo architektūra - mieste išlikusi romėnų laikų Galerijaus triumfo arka ir V amžiuje statyta Šv. Demetrijaus bazilika.

Neseniai graikų archeologai centrinės miesto dalies požemiuose aptiko tikrą lobį - “Bizantijos Pompėją”. Tačiau šis atradimas nepradžiugino miesto tarybos narių ir bendrovės “Attic Metro SA” inžinierių, nes vertingų archeologinių radinių vietoje planuojama statyti miestui svarbią metro liniją.

Kol archeologai, inžinieriai ir miesto tarybos nariai pešasi, šis iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamas projektas nejuda nei per žingsnį į priekį.

Įspūdingas radinys Graikijos archeologų radinys Salonikų širdies požemiuose išties įspūdingas. Šešių metrų gylyje aptikti IV amžiuje imperatoriaus Cezario Galerijaus pastatyto miesto griuvėsiai. Tarp pastatų liekanų vinguriuoja nepaprastai gerai išsilaikęs marmurinėmis plytelėmis grįstas kelias. Prie jo šmėžuoja antikinių parduotuvių, dirbtuvių, viešųjų pastatų ir kitų statinių liekanos. Marmuru grįstą kelią puošia raižiniai. Jis išraižytas iksiukais ir nuliukais - matyt, neklaužados graikų vaikai neklausė tėvų ir gadino kelio grindinį.

Ant jo galima rasti ir vežimų žymių, mat vežtos prekės į centrinėje miesto dalyje buvusį turgų ir iš jo.

Archeologas Sofoklis Tsakalidis sako, kad atrastojo miesto liekanos jam primena Pompėją. “Tai Salonikų Pompėja. Atrastojo miesto liekanos išties vertingos. Tai Bizantijos paveldas, jis turi būti saugomas”, - sakė S.Tsakalidis.

me veikti. Nelauksime amžinai. Politika paremta ne vien bendru sutarimu.

Archeologų taryba nusprendė, kad reikia kelią griauti, todėl jį ir griausime”, - ryžtingai kalbėjo S.Simopoulas.

Atidedamų statybų pasekmės

Archeologai nori išsaugoti Bizantijos statinių liekanas. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Metro linija Archeologai ir miesto valdžia norėtų išsaugoti Bizantijos miesto liekanas, tačiau toje vietoje turėtų atsirasti požeminė metro stotis. “Metro stotis galėtų egzistuoti kartu su požeminiu muziejumi.

Bizantijos statinių liekanos taptų pagrindine atrakcija turistams. Jos primintų apie šlovingą miesto praeitį”, - sakė Salonikų turizmo centro darbuotoja Marta Calathes.

Tačiau inžinieriai, kurie kartu su bendrove “Attic Metro SA” įgyvendina Salonikų metro linijos projektą, sako, kad geležinkelis kartu su požeminiu muziejumi negalėtų egzistuoti.

“Griuvėsių išsaugojimas pakenktų projektui - reikėtų keisti centrinę požeminio geležinkelio stotelę. Iškiltų grėsmė ir projekto finansavimui. Graikija neturi pinigų, o 3,5 mlrd. eurų (12,1 mlrd. litų) Salonikų metro linijai įrengti skiria Europos Sąjunga. Tai vienas iš nedaugelio svarbių projektų šiuo sunkiu Graikijai laikotarpiu”, - sakė inžinierius Konstantinas Patopoulas.

Metro liniją ketinama baigti 2016-

aisiais, tačiau šiuo metu darbai nejuda ir vargu ar tai pavyks. Pagrindinė 9,6 kilometro metro linija palengvintų judėjimą Salonikų gyventojams ir turistams. Požeminiai traukiniai per dieną pajėgtų pervežti 250 tūkst. keleivių. Dėl to sumažėtų eismo spūstis ir oro tarša.

“Metro linija išspręstų Salonikų eismo problemas. Šiuo metu vairuotojai ištisas valandas praleidžia spūstyse.

Požeminio geležinkelio įrengimas palengvintų ir judėjimą turistams”, - sakė M.Calathes.

chitektūros paminklas, kurį būtina saugoti”, - teigė P.Veleni.

Graikijos generalinis sekretorius viešiesiems darbams Stratas Simopoulas mano, kad nėra jokios alternatyvos, ir Salonikų metro linija privalo būti įrengta. “Suprantame, kokie svar-

Neišsprendžiama dilema

būs visai Graikijos kultūrai yra archeologiniai radiniai. Puikiai suprantu jų vertę. Tačiau miestas susiduria su didelėmis transporto problemomis. Turime jas spręsti. Metro linija privalo būti įrengta, nes vairuotojai ir toliau tupės spūstyse, o pats miestas skęs dulkėse”, - sakė S.Simopoulas.

Jis pridūrė, kad ketina vadovautis Graikijos centrinės archeologijos tarybos sprendimu ir išardyti senovinį kelią. “Diskusijos dėl senovinio kelio gali tęstis metų metus, tačiau privalo-

“Attic Metro SA” jau sulaukė palankaus Graikijos centrinės archeologijos tarybos sprendimo. Pagal jį visų senovinių griuvėsių liekanos turėtų būti perkeltos į kitą vietą. Bet ką daryti su marmuru grįstu keliu? Salonikų archeologijos muziejaus direktorė Polyxeni Veleni mano, kad senovinio kelio sunaikinimas prilygtų katastrofai. “Negalime sunaikinti marmuru grįsto kelio. Tai būtų tikra katastrofa.

Senovinis kelias - nekilnojamas ar-

Vilkinamos metro statybos privertė “Attic Metro SA” atleisti savo darbuotojus. 450 jų surengė demonstracijas ir reikalavo, kad darbdaviai juos grąžintų į darbą, keikė miesto valdžią dėl neryžtingumo.

Metro linijos statybų atidėjimas kelia nerimą ir centrinėse Salonikų gatvėse įsikūrusių parduotuvių savininkams. Jie kenčia ne tik nuo Graikiją suparalyžiavusio ekonomikos nuosmukio, bet ir nuo vairuotojų keliamo triukšmo bei šaligatviuose pastatytų barikadų.

2004 metais iš Italijos į Salonikus persikėlęs optikos parduotuvę valdantis Mauricio Serra sako, kad projektas turi būti baigtas kuo greičiau. “Šešerius metus patiriame finansinių nuostolių. Nuolat kenčiame triukšmą ir gyvename dulkėse. Projektą reikia kuo greičiau baigti. Tai svarbu visiems Salonikų gyventojams”, kalbėjo M.Serra.

Požeminiai traukiniai per dieną pajėgtų pervežti 250 tūkst. keleivių. Dėl to sumažėtų eismo spūstys ir oro tarša.

Tuo metu Bizantijos senienų ir iškasenų parduotuvės savininkė Despina Makropolou teigė, kad senovės paveldas svarbesnis už metro liniją.

“Turime išsaugoti ir parodyti senovinius radinius dabarties ir ateities kartoms. Graikija negamina automobilių, jos sunkioji pramonė - kultūra. Tai mūsų protėvių palikimas. Turime didžiuotis šiuo palikimu ir jį gerbti”, - pabrėžė D.Makropolou.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

2013 04 02 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Grasintojai su branduoliniu ginklu niekas nesustabdytų ir pačių šiauriečių teritorijoje. Tačiau nuostoliai būtų milžiniški. Seulas - daugiamilijoninis, tankiai apgyventas miestas ir net masinis artilerijos apšaudymas galėtų nusinešti dešimčių tūkstančių civilių gyvybes.

AIDANAS PRALEIKA

Šiaurės Korėjos grasinimai pietiniams kaimynams ir JAV skamba kaip bepročio svaičiojimas. Tačiau karui įžiebti pakaktų vienos provokacijos pasienyje, o aukos būtų skaičiuojamos šimtais tūkstančių.

Pchenjaną kartą jau išgelbėjo Kinija, bet antrą sykį tai nebepasikartos. Šiauriečiams karas būtų tolygus savižudybei.

Kovo 30 dieną Pchenjanas paskelbė, kad neaiški “nei karo, nei taikos” būklė Korėjos pusiasalyje baigėsi ir tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų dabar yra karinė padėtis. Kaip žinoma, kiek anksčiau, prieš keletą dienų, buvo pažadėtas “branduolinis pragaras” Vašingtonui.

Kim Jong Unas tituluoja save “didingiausiu pasaulio vadovu”. Sunku pasakyti, kokie psichologiniai kompleksai jį verčia tai daryti. Bet grasinimai nušluoti nuo žemės paviršiaus ištisus miestus... Tai jau bepročio klejonės. Šiauriečiai akivaizdžiai yra ruošiami karui. Valstybinė televizija nuolat rodo filmukus apie tai, kaip šiauriečių kareiviai pergalingai muša pietiečius, o po kiekvienos beprotiškos vado kalbos Pchenjane ima “spontaniškai” glaudžiom gretom marširuoti patriotiškai nusiteikęs jaunimas.

Karingi Pchenjano šūkiai - ne naujiena, pasaulis juos girdi jau 60 metų. Tačiau nė vienas iš šiauriečių vadų dar niekada nebuvo toks agresyvus ir tiesmukiškas kaip Kim Jong Unas. O tai verčia sunerimti: kas, jei jis iš tiesų yra taip desperatiškai nusiteikęs, kad galėtų pradėti karą?

Smūgis į nugarą?

Pradėjusi beprasmį karą Šiaurės Korėja nesulauktų sąjungininkų paramos. / AFP/Scanpix nuotraukos ro su Pietų Korėja atveju tektų neišvengiamai kariauti ir su JAV, o greičiausiai ir su Japonija. Dar svarbiau, kad Pchenjano agresiją pasmerks Jungtinės Tautos, o tai reiškia, kad į karą, kaip ir 1950 metais, Seulo pusėje greičiausiai stos ir daugiau valstybių.

JAV jau permetė į Pietų Korėją “nematomus” lėktuvus B-52 ir F-22.

Kilus karui, tam tikras pajėgas galės skirti ir JAV sąjungininkės, pavyzdžiui, Japonija, Australija bei Naujoji Zelandija, kurios turi pagrindo baimintis, kad šiauriečių raketos gali pasiekti jų teritorijas. Žinoma, gali prisidėti ir daugiau šalių - Pchenjanas faktiškai kariaus su visu pasauliu, nes nė viena šalis (net Kinija) neleis sau deklaruoti jam paramos.

Prieš visą pasaulį

Šiurpūs scenarijai

Pchenjano generalitetas greičiausiai suvokia (bent jau turėtų), kad ka-

Daugelis analitikų pabrėžia, kad agresyvus blefas visada buvo šiauriečių

pamėgtas diplomatijos įrankis, tačiau šį kartą Pchenjano pareiškimai vertinami daug rimčiau. Tai rodo ir amerikiečių pajėgų stiprinimas Korėjos pusiasalyje, ir JAV svarstomi planai stiprinti priešraketinę gynybą Aliaskoje, kurią (pagal drąsiausius ekspertų vertinimus) gal ir galėtų pasiekti šiauriečių raketos “Tepidong-2”.

Jei karas iš tiesų kiltų, pasekmės būtų katastrofiškos. Net nesinori galvoti, kas nutiktų tuo atveju, jei Pchenjanas įgyvendintų grasinimą suduoti prevencinį smūgį Pietų Korėjai. Tiesiog sunku patikėti, kad kas nors galėtų tam ryžtis.

Kur kas labiau tikėtinas scenarijus šiauriečių invazija, nes Pchenjano galios pagrindas yra ne branduolinės raketos, o sausumos kariuomenė.

Pchenjanas prieš pietiečius gali mobilizuoti apie 10 mln. kareivių. Tai gerokai daugiau, nei turi Seulas. Šiauriečiai taip pat turi daugiau tankų ir

Nelaimė JAV atominėje elektrinėje

Karo su Pietų Korėja atveju Šiaurės Korėjai tektų neišvengiamai kariauti ir su JAV, ir greičiausiai su Japonija. lėktuvų, nors šie labai pasenę. Šiauriečiai yra pajėgūs surengti žaibo karą Seulo link, taip pat, kaip jie tai padarė prieš 60 metų. Staigi pergalė jiems būtina, nes ilgesniam karui jie neturi išteklių.

Tačiau šis scenarijus greičiausiai atkartotų pirmąjį Korėjos karą dar vienu aspektu: Seulas sulauktų sąjungininkų pagalbos ir nustumtų šiauriečius atgal. Tik šį kartą Pchenjano pusėn, matyt, jau nestotų Kinija, o tai reiškia, kad sąjungininkų pajėgų jau

Kaip jau minėta, tarptautinė reakcija būtų pagrindinis veiksnys kilus antrajam Korėjos karui. Tačiau svarbiausias, lemiamas vaidmuo tektų vienai valstybei - Kinijai. Būtent jos armija išgelbėjo šiauriečius pirmajame kare, tačiau tuo metu pačiai Kinijai buvo nusispjaut į visą pasaulį. Šiandien situacija kitokia. Vargu ar pats Pekinas džiaugiasi turėdamas pašonėje tokį sąjungininką, kuris ne tik nuolat kelia problemų ir neklauso išmintingų Pekino patarimų, bet jį dar reikia nuolat maitinti (tiesiogine to žodžio prasme), kad jo gyventojai neišmirtų iš bado.

Naudos iš Pchenjano - jokios, o problemų daug. Negi dėl jo verta kariauti su tokiu svarbiu ekonominiu partneriu kaip Seulas? O apie tai, ar apsimoka dėl Pchenjano beprotybės kariauti su JAV, apskritai neverta kalbėti... Šiandien kinai Šiaurės Korėjos pasienyje yra sutelkę 5 visiškai komplektuotas divizijas, o gal ir didesnes pajėgas, kurių kukliai nemini. Gal Pchenjanas ir tikisi, kad tai - brolių komunistų pagalba, bet gali pasirodyti visai priešingai. Karo atveju Kinijai visiškai neapsimoka laukti, kol sąjungininkų pajėgos įsiverš į Šiaurės Korėją (pagal anksčiau minėtą scenarijų). Ar ne geriau būtų patiems įvesti pajėgas į Pchenjaną, nuversti “beprotį diktatorių” ir skubiai suformuoti naują “liaudies vyriausybę”?

Gal kinų įsigalėjimas Pchenjane ir nepatiktų Seului bei Vašingtonui, bet ir jiems tektų pripažinti, kad tai daug geriau nei bet koks “didingiausias vadas”.

•

Mergina abejoja savižudybe Velionio rusų oligarcho Boriso Berezovskio 23 metų mergina sakė netikinti, jog jis nusižudė, ir tvirtino, kad jie praėjusią savaitę drauge turėjo išvykti atostogų į Izraelį.

Per incidentą atominėje elektrinėje radiacijos į aplinką nepateko.

JAV atominėje elektrinėje per pramoninį incidentą, kurio metu jokių radioaktyviųjų medžiagų nepasklido, žuvo vienas darbininkas, dar trys buvo sužeisti.

Incidento metu bendrovės “Entergy Operations Inc” valdomos Arkanzaso atominės elektrinės pirmajame skyriuje Raselvilyje nukrito generatoriaus dalis, kuri buvo gabenama iš turbinų pastato. Taip sakoma bendrovės “Entergy” pareiškime. “Visuomenei pavojaus nėra”, - priduriama jame.

Arkanzaso sveikatos apsaugos departamentas pabrėžė, kad po nelaimingo atsitikimo “radiacija nepasklido po rajoną ir nebuvo identifikuota jokio pavojaus visuomenės sveikatai ir saugumui, o sužeisti darbininkai buvo nuvežti į ligoninę”.

Elektrinės pirmasis skyrius buvo išjungtas kurui papildyti, o antrasis po minėto incidento išsijungė automatiškai. “Sustabdėme abiejų elektrinės skyrių darbą. Norime nuraminti žmones, jog pavojaus visuomenei nėra. Labai liūdime dėl šio nelaimingo atsitikimo”, - sakė “Entergy” viceprezidentas Jeffas Forbesas. Ši nelaimė, kai nukrito generato-

riaus statorius - stacionari sistemos dalis, laikoma neįprastu įvykiu. Tai žemiausios pavojingumo kategorijos incidentas pagal Atominės energetikos reguliavimo komisijos klasifikaciją, kurią sudaro iš viso keturios kategorijos.

Bendrovėje “Entergy”, kuri tiekia elektrą 2,8 mln. vartotojų Arkanzase ir gretimose Teksaso, Luizianos ir Misisipės valstijose, dirba maždaug 15 tūkst. žmonių. Jai priklauso elektrinės, kurių galingumas - maždaug 30 tūkst. megavatų, tarp jų - daugiau kaip 10 tūkst. megavatų galios atominės elektrinės. Tai didžiausia JAV atominės energetikos sektoriaus gamintoja.

•

Duodama interviu liberaliam savaitiniam žurnalui “New Times”, Katerina Sabirova sakė netikinti, kad 67 metų B.Berezovskis, su kuriuo ji susipažino prieš ketverius metus, galėjo nusižudyti. Pasak merginos, per paskutinį pokalbį oligarcho mirties išvakarėse jo balsas “skambėjo geriau nei paprastai”.

B.Berezovskis buvo rastas negyvas kovo 23 dieną savo prabangių namų netoli Londono vonioje. Skrodimas parodė, kad jis pasikorė ir ant jo kūno nėra jokių grumtynių ženklų.

“Jis neabejotinai planavo kovo 25ąją skristi į Izraelį. Tikrai tai žinau, pasakojo K.Sabirova žurnalui ir pateikė išspausdintą savo lėktuvo bilietą į Tel Avivą. - Jis norėjo nuvykti prie Negyvosios jūros.” Ji pridūrė, kad magnatas buvo prislėgtas, bet, jos nuomone, nelinkęs į savižudybę.

B.Berezovskis sakydavęs: “Įsivaizduok, jei manęs nebūtų, dingtų visos problemos.” Tačiau K.Sabirova teigė, kad šie žodžiai buvo atsitiktiniai. “Negalėjau ir negaliu įsivaizduoti, kad jis galėjo tai padaryti. Tuo labai sunku patikėti”, - stebėjosi 23 metų mergina. B.Berezovskis turėjo su ja susitikti Tel Avivo oro uos-

K.Sabirova turėjo su B.Berezovskiu skristi į Izraelį. / Newtimes.ru nuotrauka to VIP salėje, atskridęs su asmens sargybiniu Avi. Kelionę jis pasiūlęs kovo 18 dieną, nes baigėsi K.Sabirovos Didžiosios Britanijos viza. Žurnalas “New Times” išspausdino nuotrauką, kurioje K.Sabirova daili brunetė - matyti su B.Berezovskiu, uždėjusiu jai ranką ant peties.

B.Berezovskio draugai patvirtino, kad jų santykiai buvo ilgalaikiai.

K.Sabirova taip pat prisipažino, kad B.Berezovskis kalbėjosi su ja apie savo laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuriame prašė atleidimo ir apie kurį po Rusijos oligarcho mirties paskelbė V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. “Jis sakė, kad nematė kito būdo grįžti į Rusiją, tik nusileisti V.Putinui”, - teigė K.Sabirova ir pridūrė mačiusi juodraštį ir kad laišką B.Berezovskis tikriausiai nusiuntė lapkričio mėnesį.

•

AFP, BNS, LŽ

2013 04 02 Lietuvos žinios

Verslas

9

Bylos bankui - ir Norvegijoje, ir Lietuvoje Norvegijos Aukščiausiasis Teismas (AT) priėmė galutinį sprendimą neprofesionalaus investuotojo naudai byloje prieš DNB banką, valdantį tokio paties pavadinimo banką Lietuvoje, kuris panašius investicinius produktus pardavinėjo savo klientams. Lietuviai taip pat bylinėjasi su banku.

ARVYDAS JOCKUS

P

o kelis mėnesius trukusio proceso smulkusis investuotojas 63 metų buvęs elektrikas Ivaras Petteris Roeggenas iš banko DNB prisiteisė 230 tūkst. Norvegijos kronų (apie 100 tūkst. litų) nuostolių. Bankas taip pat turės padengti beveik 4,8 mln. kronų (apie 2,2 mln. litų) teismo ir advokato išlaidų.

Smulkusis DNB klientas prarado lėšas investavęs į banko išleistus vertybinius popierius, kuriems įsigyti tas pats bankas suteikė atitinkamos trukmės paskolą fiksuotomis palūkanomis.

Dėl panašių produktų, kuriuos platino Lietuvoje veikiantis DNB, nuostolių patyrė daugiau kaip 600 neprofesionalių investuotojų lietuvių.

Dalis jų prarado turtą ir dabar, kaip ir norvegų elektrikas, ginčija su banku sudarytą sandorį. Nukentėjusius bankų klientus ginančios asociacijos nuomone, neskundžiamas Norvegijos teismo sprendimas gali turėti įtakos ir Lietuvos teismų sprendimams.

DNB banko atstovas tuo netiki.

Bankas - 19-oje civilinių bylų Kaip LŽ informavo DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas, DNB bankas yra atsakovas 19oje civilinių bylų, kurias inicijavo jo klientai, 2007-2008 metais pirkę su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas (SASO), finansuotas tuomečio “DnB NORD” banko skolintomis lėšomis.

“Bendra ginčo suma - 33,9 mln. litų. Kadangi dėl nepalankių rinkos sąlygų obligacijos neuždirbo tikėtino prieaugio, o klientų prievolė sumokėti palūkanas už suteiktą paskolą išliko, jie teigia, kad tos aplinkybės jiems nebuvo tinkamai atskleistos, tai yra kad bankas teikė investicines paslaugas nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų. Bankas nuosekliai laikosi pozicijos, kad informacija klientams buvo atskleista tinkamai ir kad investicinės paslaugos buvo teikiamos laikantis teisės aktų reikalavimų”, - LŽ aiškino A.Vilkancas.

Kol kas vykusiuose pirmos instancijos teismuose, vertinusiuose individualias kiekvieno ginčytino atvejo aplinkybes, anot jo, priimti sprendimai buvo įvairūs - vieni palankūs vienai, kiti - kitai šaliai. “Bet kuriuo atveju pirmos instancijos teismų sprendimai paprastai buvo skundžiami apeliacine tvarka. Dabartiniu metu galutinis sprendimas yra įsigaliojęs tik viename ginče, jis palankus bankui”, - tvirtino DNB banko atstovas.

A.Vilkancas teigia, jog, DNB banko vertinimu, šių metų kovo 22 dieną Norvegijos AT priimtas sprendimas teisminiams procesams Lietuvoje tarp DNB ir jo klientų “tiesioginės įtakos neturės, nes kiekvienu atveju teisme yra objektyviai vertinama konkreti situacija ir aplinkybės”.

Prarado turtą ir sveikatą Vartotojų teisių gynimo asociacijos “Už sąžiningą bankininkystę” vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys LŽ teigė, kad 18-oje asociacijai žinomų bylų su DNB banku dalyvauja 52 banko klientai. “Didžiausius ieškinius yra pateikusios 19-os ir 15-os žmonių grupės. Drau-

Skaičiai K.Kupšys mano, kad Norvegijos teismo neskundžiama nutartimi remsis Lietuvos advokatai. / Romo Jurgaičio nuotrauka

• 2011 metų liepos pabaigoje,

Norvegas I.P.Roeggenas iš banko DNB prisiteisė nuostolių atlyginimą. / www.afteposten.no nuotrauka

remdamasi atlikto sisteminio tyrimo duomenimis, tuometė Lietuvos vertybinių popierių komisija (VPK) priėjo prie išvados, kad tuometinio AB “DnB NORD” banko investicinį produktą įsigijo 640 neprofesionalių investuotojų už daugiau nei 700 mln. litų. Šių klientų galimi nuostoliai galėjo siekti beveik 100 mln. litų. VPK skaičiavimu, skolintomis lėšomis buvo įsigyta daugiau kaip 79 proc. “DnB NORD” banko išplatintų obligacijų sumos.

AB DNB banko 100 proc. akcijų valdo “DNB Bank ASA”, didžiausia Norvegijos finansinių paslaugų grupė, kurios 34 proc. akcijų valdo Norvegijos vyriausybė.

•

ge teistis parankiau ir pigiau. Be to, natūralu, kad kai investavo šeimos nariai, pavyzdžiui, vyras, žmona, duktė ar vyras, žmona ir jos mama, ieškinį pateikti patogiau kartu. O tokių atvejų tikrai yra”, - sakė jis.

A.Vilkancas: “Bendra ginčo suma 33,9 mln. litų.

Dėl nepalankių rinkos sąlygų obligacijos neuždirbo tikėtino prieaugio, o klientų prievolė sumokėti palūkanas už suteiktą paskolą išliko.”

K.Kupšio tvirtinimu, minėto 15-os žmonių grupės ieškinio suma siekia 11 mln. litų, o 19-os žmonių grupės viršija 5 mln. litų. “Išeitų, kad vienas žmogus vidutiniškai gali būti praradęs apie 0,3-0,7 mln. litų. Smulkieji investuotojai į teismus kreipiasi rečiau, aktyvesni tie, kurie prarado di-

desnes sumas, nes advokato išlaidos irgi kainuoja. Man žinoma atvejų, kai nuostolis dėl pirktų obligacijų skolintomis lėšomis siekė ir 10 tūkst. litų, ir 16 mln. litų”, - pasakojo K.Kupšys.

Nuostolių patyrę banko klientai, anot jo, nenoriai pasakoja savo istorijas, tačiau kai kurios nelaimingos patirtys jam esą žinomos. “Vienas žmogus susitvarkė savo materialinę gerovę, tačiau vėliau pateko į šitas finansines pinkles ir galiausiai prarado namą, kurį pats vertina milijonu litų. To namo jis nebeturi - atiteko bankui. Tačiau žmogus nusprendė nesibylinėti. Daug istorijų susijusios su moralinėmis kančiomis, kurios virsta ligomis. Vienas žmogus iš baimės, kad jam atims namą ir jis neturės kur gyventi su šeima, jau prarado sveikatą. Jis pasakoja, kad sveikatos problemos prasidėjo tada, kai gavo iš banko investavimo rezultatus. Kitas klientas prisipažino, kad jam pakirto kojas tiesiogine ir perkeltine prasme. Jam įsimetė liga ir jis atgulė į patalą. Įsivaizduokite, bankas jums paskolino pinigų obligacijoms pirkti, priskaičiavo už tą skolą palūkanas, bet šios nebuvo padengtos žadėtu investiciniu prieaugiu, o tapo

skola”, - investicijų schemą dėstė K.Kupšys.

Jo teigimu, minėtas SASO obligacijas dažniausiai pirko smulkieji verslininkai, galintys įkeisti savo turtą. “Tačiau tarp pirkusiųjų buvo ir bedarbių, tuo metu neuždirbančių jokių pajamų, bet turinčių tėvų paliktą žemę ar sodą, namą. Obligacijas Lietuvoje pirko ir nuostolių patyrė labai įvairūs žmonės - ir milijonieriai, ir mokytojai, inžinieriai, valstybės tarnautojai, smulkūs ir stambūs verslininkai. Investuotojų išsilavinimas - nuo nebaigto vidurinio iki aukštojo, yra net mokslo daktarų”, - pasakojo K.Kupšys.

Pasieks Lietuvos teismus K.Kupšys mano, kad Norvegijos teismo sprendimo aidai netrukus pasieks ir Lietuvos teismus. “Neabejoju, kad šia neskundžiama nutartimi remsis Lietuvos advokatai nuostolius patyrusių klientų naudai, kadangi investicinė schema, taikyta Lietuvoje ir Norvegijoje, yra iš esmės ta pati. Ar gali teisėjas, objektyviai nagrinėjantis bylą, pro ausis nuleisti faktą, kaip Norvegijoje baigėsi analogiška byla?” - retoriškai klausė pašnekovas.

Jo nuomone, Norvegijos teismas atveria akis, jog bankas turėjo įspėti klientą, kad vertybinių popierių rinkos beveik status kilimas nuolat netruks, kad kilimo tvarumas nėra garantuotas ir kad rinkos kreivė gali tokiu pat kampu ir kristi. “Turėdamas teisingą informaciją, klientas greičiausiai būtų susilaikęs nuo nepamatuotos rizikos ir atsisakęs siūlomo sandorio”, - teismo sprendimą citavo K.Kupšys.

Jo žiniomis, šiuo metu Norvegijos finansinių paslaugų skundų taryba yra sulaukusi apie 2 tūkst. analogiškų I.P.Roeggeno atvejui skundų.

2008-aisiais skelbta statistika rodo, kad Norvegijos bankai gali būti pardavę panašių vertybinių popierių už daugiau kaip 34 mlrd. Norvegijos kronų (apie 16 mlrd. litų). Ekspertų vertinimais, galimi klientų nuostoliai gali siekti 10 mlrd. kronų (4,6 mlrd. litų). I.P.Roeggeno byla, K.Kupšio teigimu, turėjo didelį atgarsį Norvegijoje, žiniasklaida pranešdavo apie kiekvieną bylos posėdį, o apie galutinį teismo sprendimą informavo net 40 norvegų žiniasklaidos priemonių.

•

10

2013 04 02 Lietuvos žinios

Verslas

Į savo įvaizdį investuoja daugiau LINA MRAZAUSKAITĖ

Sumažėjęs vidaus vartojimas ragina įmones pasitempti ir išjudinti vartotojų poreikius.

Todėl dauguma šalies įmonių šiais metais planuoja didinti investicijas į rinkodarą. Šiemet rinkodaros biudžetą planuoja didinti 58,7 proc. įmonių, arba 5,3 proc. daugiau nei pernai. Didžioji dalis šalies įmonių išlaidas rinkodarai didins iki 10 proc., o 5,3 proc. įmonių daugiau nei dvigubai. Tuo tarpu mažinti rinkodaros biudžetą planuoja vos penktadalis įmonių. Tokias tendencijas atskleidė Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) atlikta rinkodaros specialistų apklausa.

LiMA valdybos pirmininko Simono Bartkaus teigimu, didinti rinkodaros biudžetą įmonės šiemet nusprendė laukdamos didėjančio vidaus vartojimo arba manydamos, kad atėjo laikas vartojimo augimą stimuliuoti rinkodaros veiksmais.

“Kadangi visi laukia vartojimo augimo, atsiranda tikslas užsiimti tam tikrą rinkos dalį arba išplėsti jau turimą”, - paaiškino S.Bartkus ir pabrėžė, kad šiemet tiek vartotojai, tiek įmonės puoselėja didesnius lūkesčius negu pernai ar ankstesniais metais.

Pašnekovo manymu, 10 proc. šuolis atitinka šių dienų realijas, nes rinkodaros biudžeto augimas paprastai būna didesnis už planuojamą ekonomikos augimą. Prognozuojant, kad šalies BVP šiemet augs 3-4 proc., tokio išlaidų rinkodarai didėjimo norimiems rezultatams pasiekti turėtų pakakti.

Priklauso nuo įmonės padėties Telekomunikacijų bendrovės “Cgates” rinkodaros departamento vadovas Vygantas Tutlys augančias investicijas į rinkodaros priemones taip

S.Bartkus: “Kadangi visi laukia vartojimo augimo, atsiranda tikslas užsiimti tam tikrą rinkos dalį arba išplėsti jau turimą”. pat siejo su vartojimu, stabtelėjusiu pokriziniu laikotarpiu. “Nors kiti tai aiškina ūkio atsigavimu, aš siečiau su didesne vartojimo stagnacija. Žmonės linkę taupyti, mažiau domisi tuo, kas vyksta aplinkui, todėl turime juos paskatinti”, - sakė jis.

Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad telekomunikacijų sektoriuje egzistuoja mažas vartotojų įsitraukimas - jie paprastai negalvoja, kas teikia telekomunikacijų paslaugas. “Žmonės kuriuo nors laikotarpiu užsisakė paslaugas, - tai dažnai sutampa su naujo būsto įsigijimu, - ir pamiršta kitus paslaugų teikėjus. Kad paskatintume žmones pasvarstyti apie rinkoje esan-

čias alternatyvas, galbūt geresnius pasiūlymus, turime juos pasiekti komunikacijos priemonėmis”, - aiškino V.Tutlys. Jis pridūrė, kad investicijų į rinkodarą dydis priklauso ne tik nuo rinkos, bet ir nuo konkrečios įmonės situacijos. Jo teigimu, “Cgates” turi didinti savo prekės ženklo populiarumą. Tuo tikslu įmonė kiekvienais metais augant apyvartai šiek tiek didina ir investicijas į rinkodarą.

Tapatina su sąmoningumu Apklausa atskleidė, kad pardavimo skatinimas šiais metais ir toliau tebėra vienas svarbiausių rinkodaros tikslų. Didinti išlaidas pardavimui, pavyzdžiui, komunikacijai apie vykdomas akcijas ir išpardavimą, ketina 61,3 proc. apklaustų įmonių. Planuojant šių metų rinkodaros biudžetą taip pat iki 60 proc. turėtų didėti išlaidos įvaizdžiui formuoti.

S.Bartkaus manymu, ketinimai daugiau dėmesio skirti įvaizdžiui formuoti byloja apie stiprėjantį verslo sąmoningumą, be to, tai yra stabilios

ekonomikos ženklas. “Jeigu žiūrėtume, kas dėjosi 2009-2011 metais, matytume, kad rinkodaros biudžetas augdavo tik dėl didėjančių išlaidų pardavimui skatinti. Tuo metu formuoti įvaizdį apskritai niekam nerūpėjo, nes daugelis įmonių buvo užsiėmusios padėties stabilizavimu ir nebuvo tikros dėl savo ateities”, - aiškino jis.

Marketingo paslaugas teikiančios įmonės “Strategus” vadovas Valentinas Suodys taip pat pažymėjo, kad pastaruoju metu įmonės didina internetinės rinkodaros biudžetą, tačiau atitinkamai mažina investicijas į tradicinę rinkodarą, pavyzdžiui, reklamą spaudoje. Tai byloja ir apklausos rezultatai: didžiausias pajamų augimas numatomas būtent reklamai internete, jai šiemet skiriamas maždaug trečdalis viso rinkodaros biudžeto.

Smulkieji investuoja nenoriai Nors įmonių dėmesio rinkodaros priemonėms daugėja, verslas, ypač smulkusis, dar nenoriai investuoja, o rezultatų tikisi kuo geresnių, kaip

Interneto vartotojai tampa vis reiklesni terneto vartotojai yra reiklūs ir žino, ko nori. Jiems dažniausiai reikia ne tik spartaus interneto, bet ir patikimumo, greito aptarnavimo visą parą.

Daugelis naujų vartotojų paprastai jau būna išbandę kitų interneto tiekėjų paslaugas”, - dėstė pašnekovas.

N.Ivanausko teigimu, bendrovė vilioja klientus papildomomis paslaugomis. Taip pat vis daugiau gyventojų įsigyja ne pavienes interneto, televizijos ar balso telefonijos paslaugas, bet jų rinkinius. Tai esą leidžia gauti paslaugas palankesnėmis kainomis, be to, klientams daugeliu atvejų patogiau jas pirkti iš vieno teikėjo.

ARVYDAS JOCKUS

Interneto paslaugų rinka jau prieš keletą metų pasiekė plėtros ribą, tad įmonių naujų klientų skaičius pastaruoju metu didėja kur kas lėčiau negu ankstesniais metais.

Dėl to paslaugų teikėjai daugeliu atvejų tarpusavyje konkuruoja ne kainomis ir duomenų perdavimo greičiu, o siūlomomis papildomomis galimybėmis.

Lietuvoje interneto vartotojų šią žiemą, palyginti su praėjusiu rudeniu, padaugėjo 2 procentais. Nors kartą per savaitę internete gruodį, sausį ir vasarį naršė 69 proc. gyventojų, rudenį jų buvo 67 procentai. Per metus interneto vartotojų padaugėjo 6,2 procento.

Tokius naujausio tyrimo duomenis paskelbė bendrovė TNS LT. Bent kartą per mėnesį internetu žiemą naudojosi 72 proc. gyventojų - 3 punktais daugiau nei rudenį (69 proc.), o kartą per pastarąjį pusmetį - 73 proc. žmonių (70 proc.). Tradiciškai daugiausia interneto vartotojų buvo tarp jaunų žmonių: 15-19 metų grupėje - 100 proc., o 5074 metų grupėje - 47 procentai. Tačiau šios grupės aktyvumas per metus padidėjo net 9 punktais (pernai žiemą - 36 proc., praėjusį rudenį - 40 proc.). 20-29 metų grupėje žiemą internetu naudojosi 95 proc., 30-39 metų - 88 proc., 4049 metų - 77 proc. gyventojų.

LŽ archyvo nuotraukos

Pasak N.Ivanausko, pastaraisiais metais interneto ir televizijos paslaugų teikėjai konkuruoja ne tiek kainomis, kiek suteikiamomis papildomomis galimybėmis ir klientų aptarnavimo kokybe.

Didžiuosiuose miestuose ir miesteliuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 30 tūkst. žmonių, internetu naudojosi 79 proc. gyventojų, gyvenvietėse nuo 2 iki 30 tūkst. žmonių 70 proc., o gyvenvietėse iki 2 tūkst. žmonių - 65 procentai.

Parduoda paslaugų rinkinius Didžiausia Lietuvoje interneto paslaugų teikėja bendrovė TEO skelbia, kad jos klientų, kuriems teikiama interneto paslauga, skaičius

per praėjusius metus padidėjo beveik 4 proc. - iki 385 tūkstančių. “Šį augimą leido pasiekti plėtojamas šviesolaidinis tinklas ir tobulinamos paslaugos”, - LŽ aiškino TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas.

Pasak jo, TEO interneto paslaugų klientų visuose miestuose daugėja maždaug vienodai. Tačiau didesnis gausėjimas užfiksuotas tose vietovėse, kur yra galimybė naudotis bendrovės šviesolaidiniu tinklu. “Nauji in-

sakė V.Suodys. Anot jo, smulkiosios įmonės nėra pajėgios konkuruoti su didžiaisiais prekybos tinklais biudžeto apimtimi, tačiau jos gali imtis alternatyvių priemonių, pavyzdžiui, “partizaninio marketingo”, kuris pareikalauja simbolinių išlaidų.

“Sulaukti vartotojų dėmesio galima pasitelkus kūrybines idėjas ir netradicines priemones. Tai reiškia, jog reklamai nebūtina išleisti dešimties tūkstančių litų, kad pasiektum rezultatų”, - tikino V.Suodys.

Paklaustas, kiek įmonei galėtų mažiausiai atsieiti rinkodaros priemonės, kad šios būtų efektyvios, pašnekovas suskaičiavo apie 5000 litų per mėnesį, arba 60 tūkst. litų per metus.

Nors apčiuopiamų rezultatų, kaip pridūrė jis, galima pasiekti investuojant ir 20-30 tūkst. litų per metus.

Apklausa parodė, kad netradicinės reklamos priemonėms išlaidas planuoja didinti 66,7 proc. apklaustų rinkodaros specialistų. Iš viso šioms priemonėms planuojama skirti 16,2 proc. viso rinkodaros biudžeto.

•

SKAIČIAI 46,7 proc. Lietuvos fiksuotojo interneto ryšio vartotojų naudojama sparta paskutinį 2012 metų ketvirtį siekė bent 30 megabitų per sekundę (Mb/s) - buvo 1 proc. didesnė negu trečiąjį ketvirtį. Didžiausia dalis - 36,6 proc. gyventojų naudojosi 30-100 Mb/s sparta, dar 10,1 proc. - greitesne nei 100 Mb/s sparta.

8,5 proc. abonentų naudojosi lėčiausios, iki 2 Mb/s, spartos internetu, 34,4 proc. nuo 2 Mb/s iki 10 Mb/s sparta, dar 10,4 proc. - nuo 10 iki 30 Mb/s sparta.

Fiksuotojo plačiajuosčio ryšio technologijas, įskaitant belaidžio ryšio technologijas (WiFi, WIMAX), naudojančių klientų metų pabaigoje buvo 772,7 tūkstančio. Per metus jų padaugėjo 5,6 proc., per ketvirtį - 1,9 procento. Šaltinis: Ryšių reguliavimo tarnyba

Keičiasi vartojimo įpročiai Pasak N.Ivanausko, pastaraisiais metais interneto ir televizijos paslaugų teikėjai konkuruoja ne tiek kainomis, kiek suteikiamomis papildomomis galimybėmis ir klientų aptarnavimo kokybe. Ši tendencija, jo nuomone, tik stiprės. Pavyzdžiui, vartotojai vis dažniau renkasi galimybę išsaugoti duomenų atsargines kopijas internetinėje saugykloje, kuri kuriama debesų kompiuterijos pagrindu, mat siunčiasi vis didesnį kiekį duomenų. Tarkime, TEO klientų atsisiunčiamų duomenų per 2012 metus padaugėjo maždaug pusantro karto. “Tai susiję su kintančiais interneto vartojimo įpročiais, didėjančia “sunkaus turinio” pasiūla ir naujomis šiuolaikinių technologijų galimybėmis”, - mano pašnekovas.

Anot jo, fiksuotojo interneto kokybiniai rodikliai kur kas geresni negu mobiliojo, mat šio ir sparta mažesnė, ir parsisiunčiamų duomenų kiekis ribotas. “Lietuvos ir užsienio interneto naujienų portaluose skelbiama vis daugiau didelės raiškos vaizdo medžiagos. Internetu pradėtos transliuoti populiariausių šalyje televizijų programos, dažniau rengiamos ir tiesioginės laidų ar renginių transliacijos”, - naujas interneto galimybes vardijo N.Ivanauskas.

2012 metais vienas TEO interneto paslaugų klientas atsisiuntė vidutiniškai 538 GB duomenų - maždaug po 1,4 GB per dieną. Šis rodiklis, palyginti su 2011 metais, padidėjo apie 40 procentų.

•

2013 04 02 Lietuvos žinios

11

Trasa

Pareigūnai tramdys nelegalų eksportą Atkelta iš

Legalaus automobilių eksporto pokytis

• 1 p.

Statistikos departamento (SD) duomenimis, vien pernai iš mūsų šalies į Rytuose esančias valstybes buvo legaliai eksportuota arba reeksportuota mašinų, kurių vertė maždaug 1,81 mlrd. litų. Du trečdaliai lengvųjų automobilių nukeliavo į Baltarusiją, Rusiją, Kirgiziją, Tadžikistaną. O šit Ukraina, Moldova, Užkaukazės šalys statistikoje nėra minimos tarp tų valstybių, kurios mūsų šalies naudotų automobilių versle galėtų užimti reikšmingą vietą. Kaip teigia SD atstovai, per 2012 metus į Ukrainą nukeliavo mašinų vos už 10,7 mln. litų, į Moldovą - už 3,3 mln. litų, į Gruziją už 5,1 mln. litų, į Armėniją - už 75,8 tūkst. litų. Azerbaidžanas statistikų suvestinėse apskritai nėra minimas. Tad dėl ko šios šalys tapo galvos skausmu Lietuvos pareigūnams?

Metai 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Šaltinis: Statistikos departamentas

kraštą transporto priemonių nėra sumokamas, pavyzdžiui, pelno mokestis”, - sakė D.Zasas.

Registruoja visi, kas netingi

Išvengia ir baudų, ir muitų Aiškėja, kad automobilių statistika atspindi toli gražu ne visą padėtį. Neseniai per vieną Rusijos televizijų vietos teisėsaugos darbuotojai skundėsi, kad vien Rusijos sostinėje Maskvoje yra apie 10 tūkst. nelegaliai iš Lietuvos atgabentų automobilių. Jie važinėja su lietuviškais valstybiniais numeriais, o nufotografavus tokias mašinas, pavyzdžiui, viršijusias greitį, surasti jų Lietuvoje gyvenančius savininkus ir nubausti juos esą neįmanoma.

Siekiant išvengti mokesčių, gudri nelegalaus eksporto sistema taikoma į Ukrainą, Moldovą, Užkaukazės valstybes išvežamiems lengviesiems automobiliams. Porą schemų dienraščiui LŽ atskleidė Nenaujų automobilių pardavėjų asociacijos prezidentas Gintas Braždis.

“Pavyzdžiui, Ukrainos keliuose didelius bosus vežioja daug vadinamųjų tarnybinių mašinų su lietuviškais numeriais. Jų vairuotojai fiktyviai dirba kokioje nors Lietuvos bendrovėje. Automobilis Ukrainoje nėra registruotas, todėl ir į šios šalies iždą muito mokesčio nereikia mokėti. Populiaru Ukrainoje apgaudinėti valstybę ir taikant dar vie-

Eksporto apimtis (mlrd. Lt) 2,06 1,96 1,31 1,69 2,65 1,81

Automobiliais su lietuviškais numeriais daugumoje buvusios Sovietų Sąjungos valstybių galima važinėti neribotą laiką. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka detalėmis. Tada jomis tikrai ar tariamai suremontuojamas sudaužytas automobilis. Ir vėl - vietos biudžetas lieka be muito mokesčio”, kalbėjo LŽ pašnekovas.

Išvažiuoja su įgaliojimais

D.Zasą stebina, kad Lietuvos įmonės savo vardu gali įregistruoti kiek tik nori automobilių.

LŽ archyvo nuotrauka

ną triuką. Tarkim, ukrainiečiai savo šalyje nusiperka sudaužytą automobilį. Vėliau mūsų šalyje įsigyja gerą mašiną, ją išardo ir į Ukrainą įveža

Darius Zasas, Lietuvos policijos departamento (PD) Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo pirmosios valdybos antrojo skyriaus viršininkas, tvirtino, kad mūsų teisėsaugai nelegalus naudotų automobilių eksportas į Rytų šalis - didžiulis galvos skausmas. “Gausybė automobilių su lietuviškais valstybiniais numeriais zuja ne tik Ukrainos keliais.

Juokaujame, kad apie pusė Moldovos mašinų parko yra “lietuviškas”.

Lietuvoje registruotų automobilių gausa pasižymi Užkaukazė”, - teigė pareigūnas.

Jis patvirtino, kad nemaža dalis “lietuviškų” mašinų Rytų šalyse yra naudojamos kaip tarnybinės. “Lietuvoje netrūksta įmonių, kurių vardu įregistruota kelios dešimtys neva tar-

D.Zasas: “Lietuvoje yra visiškai nuvertinti ir automobilių registracija, ir valstybinių numerių išdavimas.” nybinių automobilių, tačiau jose dirba vos du ar trys darbuotojai. Paprastai tokios įmonės steigėjas ar savininkas yra arba užsienio valstybės pilietis, arba turintis verslo ar giminystės ryšių su tam tikra valstybe asmuo. Kodėl spėjame, kad tos Lietuvoje registruotos mašinos svečiose šalyse gali būti naudojamos ir kaip tarnybinės? Vairuotojams yra išrašomi įgaliojimai, kurių Lietuvoje nereikia, tačiau jie būtini vairuojant automobilius kaimynų šalyse - Rusijoje, Ukrainoje, Moldovoje ir t. t. Kirsti sieną turint įgaliojimą irgi nėra didelių sunkumų - tai leidžia įstatymai.

Tačiau iš esmės tai nelegalaus eksporto atvejai, nes nuo palikusių mūsų

Tačiau didžiausių problemų, kaip sakė pareigūnas, gali pridaryti anaiptol ne nesumokėti valstybei mokesčiai, o draudimo žala. “Automobilis kurį laiką važinėja svetimoje valstybėje, kol pakliūva į avariją. Gerai, jei tretiesiems asmenims padaryta žala nėra didelė. Bet ar įsivaizduojate, kokias sumas mūsų šalyje gyvenančiam automobilio savininkui galėtų tekti pakloti, jei, pavyzdžiui, per eismo įvykį žūtų žmogus?” - klausė pareigūnas.

D.Zasas sakė, kad tartis, kaip užkardyti nelegalų automobilių eksportą, reguliariai renkasi PD, “Regitros”, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai, tačiau kol kas, atrodo, tie susitikimai apčiuopiamų rezultatų nedavė.

“Surasti universalų sprendimą sunku, nes galimybė piktnaudžiauti atsiranda ne vien dėl Lietuvos, bet ir dėl kitų valstybių teisinių spragų.

Akivaizdu, kad Lietuvoje yra visiškai nuvertinti ir automobilių registracija, ir valstybinių numerių išdavimas.

Leidžiame mašinas registruoti visiems ir tokiu būdu, kokiu tik kas pageidauja. Kitose Europos Sąjungos valstybėse įstatymai nė iš tolo neleidžia tokių dalykų. Tarkim, kad ir toje pačioje Belgijoje įmonės ar savo vardu niekaip neįregistruosi tiek automobilių, kiek tik užsimanai”, - sakė pareigūnas.

Jam keista pozicija ir tų valstybių, kurios metų metais leidžia be jokių kliūčių važinėti Lietuvoje registruotais automobiliais.

•

Vairuotojus ragina neužsimerkti prieš duobes VIDMANTAS UŽUSIENIS

Didžiųjų miestų vairuotojai patiria daug nuostolių remontuodami automobilius, nukentėjusius nuo keliuose atsiradusių duobių ir nelygumų pasibaigus žiemai. Teisininkai sako, kad žalą įmanoma perkelti ant savivaldybių pečių.

Draudimo bendrovės “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialo užsakymu “Vilmorus” atliktas tyrimas parodė, kad net 46 proc. lengvųjų mašinų, arba kas antras šalyje eksploatuojamas automobilis, buvo remontuojamas dėl gedimų, kurių priežastis - prasta kelio būklė. Mažiausiai tokių automobilių buvo mažesniuose miestuose (36,5 proc.) ir kaimo vietovėse (36,8 proc.). Palyginti gerai čia atrodo ir Vilnius - sostinėje dėl prastos kelio būklės nuostolių buvo pridaryta 40,7 proc. lengvųjų mašinų. Tačiau kitų didžiųjų miestų padėtis - tragiška.

Bendrovės “Vilmorus” tyrimas atskleidė, jog Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestuose net 61,8 proc. automobilių gedimo priežastis

buvo prastos kelių dangos. Akivaizdi juodosios statistikos “lyderė”, pasak draudimo bendrovės “Compensa”, yra laikinoji sostinė.

čiau yra atvejų, kai patirti nuostoliai siekia ir 5 tūkst. litų”, - tikino draudikų atstovė.

Atlygina ne vien draudikai Bėdas pajuto jau žiemą “Nėra abejonių, kad gedimų skaičius dažnai priklauso nuo gatvių būklės. Kaune, matyt, ji blogiausia”, - kalbėdamas su dienraščio LŽ žurnalistu svarstė sostinėje individualią automobilių remonto įmonę turintis verslininkas Vytas Litvinavičius. Jo teigimu, šiemet automobilininkai į remonto dirbtuves pradėjo plūsti neįprastai anksti. Kadangi vasaris buvo šiltas, nutirpus ledui duobės atsivėrė jau žiemą. “Jei pažeistais keliais važinėjama ilgiau, sugadinami amortizatoriai, stabilizatorių traukės, kitos pakabos detalės, o kartais - ir viskas kartu, remonto darbams gali neužtekti ir dviejų tūkstančių litų”, - skaičiavo pašnekovas.

Verslininko žodžius patvirtina ir draudimo bendrovių pateikiami duomenys. “Compensos” atstovės Marijos Matuzevičienės teigimu, dėl prastos kelių būklės automobiliui padaromi nuostoliai svyruoja vidutiniškai nuo 500 iki 1,5 tūkst. litų. “Ta-

“Įvažiavus į duobę gali nukentėti ne tik mašinos pakaba, ratlankiai ir padangos. Neretai prakertamas variklio karteris ar padangos, sugadinamos po buferiu sumontuotos detalės, smūgiams itin jautrios elektroninės sistemos, suveikia saugos pagalvės. Tuomet padaryta žala gali labai išaugti.

Pavyzdžiui, didžiausia mūsų įmonės sumokėta suma dėl blogos kelio dangos nukentėjusiam klientui siekė 10 tūkst. litų”, - teigė “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialo Marketingo skyriaus vadovas Vidas Gudonis.

Norintiems išvengti nuostolių vairuotojams draudikai siūlo papildomai drausti automobilius kasko draudimu. Tačiau dienraštį LŽ konsultavę teisininkai tvirtino, jog tam, kad būtų atlyginta žala dėl sugadinto automobilio iš valstybės, miestuose - iš savivaldybių kišenės, visiškai užtenka ir paprasčiausio privalomojo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo. Esą svarbiausia, kad būtų teisingai įformintas eismo

Įvažiavus į atsivėrusią po žiemos gatvės duobę dažnai pramušamos automobilių padangos. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka įvykis, kai, pavyzdžiui, įvažiavus į kelio duobę nuo smūgio plyšo padanga.

Todėl pirmiausia būtina išsikviesti ke-

lių policijos pareigūnus. Vėliau reikia parašyti pareiškimą dėl žalos atlyginimo ir kreiptis į savivaldybę.

•

12

2013 04 02 Lietuvos žinios

Kultūra

D.Mataitienės teatras knygos puslapiuose AUDRIUS MUSTEIKIS

Prieš keletą metų viename periodiniame leidinyje publikuotas pokalbis su Dalia Mataitiene pavadintas “Aš niekada niekam nenusileidžiu”.

Tai jos žodžiai. Taip nutiko ir šį kartą - dailininkė niekam nenusileido nė per milimetrą, todėl kūrybos albumas išėjo toks, kokį ji buvo sumaniusi.

Daug juodos spalvos - iškilmingos, taurios, prabangios. Sušvyti aukso, sidabro žymės, lako blizgesys. Pasak Povilo Mataičio, nors fonas juodas, iš darbų sklinda šviesa, išmintis ir darna. Iš tamsios gelmės veržiasi skambančios struktūros.

Tik atsiverčiame ir, pasak filosofo Juozo Algimanto Krikštopaičio, pakliūvame į žėrintį, estetinį virpulį keliantį, įvairiomis muzikos formomis skambantį verpetą.

Magiškieji septynetai 1998 metais leidykla “Scena” išleido menotyrininko Helmuto Šabasevičiaus knygą “Dalia Mataitienė. Ženklai erdvėje”, taip pat labai gražią, irgi persmelktą teatrinės juodumos, vaizdais ir tekstu puikiai pristatančią dailininkės teatro kūrybą. Naujame leidinyje, išleistame “Krantų” redakcijos, sudarytame darbų autorės ir H.Šabasevičiaus, vienas po kito rikiuojasi magiškieji septynetų ciklai (tapyba ir grafika): “Septyni sudužusios simetrijos atspindžiai”, “Septyni miriado lapai”, “Septyni lino posmai”, “Septyni kanonai”, “Septyni Pietų kryžiaus ženklai” ir kt. Dar kartą ir tarsi naujai pamatome kadrus iš kino filmų “Strazdas žalias paukštis” (ir eskizus jiems), “Don Žuanas”, Lietuvių folkloro teatro spektaklių nuotraukas.

“Praėjo keliolika metų, - per albumo pristatymą pasakojo H.Šabasevičius. - Jaučiau, kad prie dailininkės kūrybos reikia prisiliesti iš naujo.

Dailininkė D.Mataitienė ir knygos puslapiuose sukūrė teatrą. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka Didelė staigmena man buvo D.Mataitienės jaunystės kūryba. Ji priminė vadinamojo tyliojo modernizmo epochą, kai ne taip lengva buvo kalbėti spalvos, formos, abstrakcijos kalba. Šiai kalbai dailininkė liko ištikima.” “Ji nepripažino kompromisų su režimo ideologija, tai akivaizdu atsivertus knygą”, - pridūrė J.A.Krikštopaitis.

Tikslindamas D.Mataitienės bibliografiją H.Šabasevičius sukluso perskaitęs “Aš niekada niekam nenusileidžiu”. “Tikrai nenusileido, - prisiminė sudarytojas. - Apėjome keletą spaustuvių - mums buvo siūloma mažinti formatą, puslapių skaičių, koreguoti spalvingumo dalykus. D.Mataitienė nesutiko, nesitraukė nuo savo vizijos nė per milimetrą, ir viskas bu-

vo padaryta kaip sumanyta.” Į spaustuvę D.Mataitienė keliaudavo su didžiuliu paketu - autoriniu maketu. Tokius jau retai kas daro. Pasak pačios dailininkės, nueitas ilgas džiaugsmų ir rūpesčių kelias, pareikalavęs energijos ir laiko. H.Šabasevi-

Kaip tai buvo įmanoma D.Mataitienės vizija - teatras knygos puslapiuose. Ji įgyvendinta.

(Juodas puslapių fonas - dar ir nuoroda į tamsų scenos dėžutės stačiakampį.) Tokio teatrališkumo dailininkė siekia ir rengdama parodas.

“D.Mataitienė nepripažino kompromisų su režimo ideologija, tai akivaizdu atsivertus knygą.” čius prisipažįsta prieštaravęs dailininkei, jis norėjęs matyti chronologiškai išdėstytą kūrybą - genezę ir kelią: “Gerai, kad ji nesutiko - dabar yra vaizdų ir prasmių intriga, savitas žvilgsnis į savo pačios kūrybą.”

Daugeliui įstrigo 2007-ųjų ekspozicija Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje “Teatras 47. Retrospektyva”. J.A.Krikštopaitis ją pavadino teatro atmaina, nebyliu, bet daug ką bylojančiu teatru.

Per pristatymą buvo prisimintas Lietuvių folkloro teatras, įkurtas Povilo ir Dalios Mataičių, praturtinęs mūsų teatrą, sustiprinęs tautinę savimonę. “Deja, sunaikinome jį savo rankomis”, - atsiduso J.A.Krikštopaitis. Prisimintas Kauno dramos teatro spektaklis “Strazdas žalias paukštis”, Šiaulių dramos teatro spektaklis “Valdovas” ir D.Mataitienės “sceninės erdvės pasaka”, “lino kančios drama”. Kalbėta apie scenoje neįgyvendintus darbus ir sumanymus. Į knygą dailininkė nusprendė įdėti modernius 19611963 metų darbus - scenografijos ir kostiumų eskizus Kauno muzikinio teatro spektakliams. “Negalima?

Neleidžia? O aš vis tiek darysiu ir padarysiu”, - taip tuos laikus ir savo nuostatas prisimena D.Mataitienė. 1990 metų balandį dienoraštyje ji parašė: “Mūsų sąlygomis nė vienas kūrėjas negalėjo padaryti ką nors vertinga neatiduodamas viso savęs žūtbūtinėms grumtynėms ginant ir įgyvendinant savo idėjas.”

“Gražioji epocha nelaisvės laikais kaip tai buvo įmanoma? Džiaugiuosi ir svajoju - jeigu taip sujungtume laisvę ir aną kūrybos dvasią?”

O čia jau apibendrinantys Vytauto Landsbergio žodžiai. Jie pradeda knygą.

•

“Petriuko vėliava” grįžta į Lietuvą JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Emigracijoje gyvenusio rašytojo Vytauto Tamulaičio apsakymas “Petriuko vėliava”, už kurį Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) 1970 metais jį pripažino vienu geriausių pasaulio vaikų rašytojų, pirmą kartą išleidžiamas Lietuvoje. Šiemet V.Tamulaičiui būtų sukakę 100 metų. Šešios jo knygelės vaikams jau buvo pasirodžiusios tarpukario Lietuvoje. Karo metais pasitraukęs į Vakarus jis rašė toliau. Išeivijoje buvo žinomas kaip vaikų ir jaunimo literatūros rašytojas. Lietuvoje - nelabai. V.Tamulaičio atminimu ėmė rūpintis kraštietis, kultūros istorikas, kritikas, kraštotyrininkas, politinis kalinys Albinas Vaičiūnas. Jo iniciatyva “Versmės” leidykla šiemet išleidžia “Petriuko vėliavą”.

Žinomas nuo vaikystės “Rašytoją iš jo kūrybos žinojau nuo vaikystės, - LŽ sakė A.Vaičiūnas. - Kai sovietmečiu dirbau knygynų direkcijoje, ne kartą klausiau leidyklų vadovų, kodėl neleidžia jo kūrinių. Man paaiškino, kad buvo toks komunistų partijos centro komiteto nurodymas per metus išleisti tik vieną emigranto kny-

V.Tamulaitis su vaikais Toronte. / Albino Vaičiūno archyvo nuotrauka

1970 metais JTO įvertinta knyga tuoj pasirodys ir Lietuvos knygynuose. gą. Iki V.Tamulaičio eilė nepriėjo.” Jo knygelė vaikams “Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai” skaitytojus pasiekė tik 1992 metais. Knygelė tapo populiari, pasirodė ir antras leidimas. Beje, tai apskritai buvo pirmoji V.Tamulaičio knyga, išleista dar 1935 metais ir tuometinio Lietuvos Raudonojo Kryžiaus apdovanota 1000 litų premija.

Gyvendamas Amerikoje rašytojas savo kūrybą publikavo lietuvių periodikoje “Mūsų kelias”, “Tėviškės garsas”, “Naujienos”, “Tėviškės žiburiai”, “Darbininkas”, “Karys”, “Lietuvių

dienos”. Iš viso jo kūrybą spausdino 15 leidinių, du jų rašytojas pats redagavo. V.Tamulaitis palaidotas Kanados Toronto lietuvių kapinėse 1993 metais.

Tarp 30 geriausiųjų Žymiaisiais savo krašto žmonėmis dar Atgimimo pradžioje pradėjęs domėtis A.Vaičiūnas sudarė išeivijos poeto Prano Lemberto knygą, susirašinėjo su Kanadoje gyvenančia V.Tamulaičio žmona Marija ir dukra Vida Dailydiene. “Žmonai dabar 96 metai. Gavome jų abiejų sutikimą

“Petriuko vėliavą” leisti nesumokant honoraro. Knyga jau netrukus turėtų pasirodyti”, - sakė A.Vaičiūnas.

Kai 1970 metus JTO paskelbė Vaikų metais, buvo renkamas geriausias vaikų rašytojas. Sovietinės Lietuvos rašytojų sąjunga į konkursą nereagavo. Tada organizatoriai kreipėsi į JAV, Čikagoje, veikiančią Lietuvių rašytojų draugiją. Bernardas Brazdžionis, Jonas Aistis ir kiti iš būrio rašytojų išrinko V.Tamulaitį. Jis specialiai šiam konkursui lietuviškai parašė “Petriuko vėliavą”, o į anglų kalbą išvertė sūnus Vytautas.

Apsakymas buvo įtrauktas į milijoniniu tiražu penkiuose žemynuose išleistą 30 pasaulio tautų literatūros vaikams antologiją “Children everywhere” (“Vaikai visur”). “Nė vienas kitas lie-

tuvių rašytojas tokio pripažinimo nėra pelnęs”, - teigė A.Vaičiūnas.

Žinia apie Lietuvą Apsakymas pasakoja apie tai, kaip kupriukas našlaitis Petriukas Vasario 16-ąją įsiropščia į pilies bokštą ir iškelia motinos ilgai slėptą Lietuvos trispalvę. Po visą pasaulį keliaujanti geriausių pasaulio rašytojų vaikams knygų paroda pasakojo ir apie Lietuvos okupaciją. Kadangi V.Tamulaitis buvo gimęs bei augęs nepriklausomoje Lietuvoje, šalia jo knygos parodose plevėsuodavo pasaulyje jau neegzistuojančios šalies Trispalvė. Rašytojo biografija parodos lankytojams priminė, koks likimas tuo metu buvo ištikęs Lietuvą.

•

2013 04 02 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Stebina unikaliais žolynų paveikslais to gamta, puoselėta ir garbinta protėvių. Dailininkės kūryboje visa tai skamba kaip nuoširdaus gyvo žmogaus ir kasmet mirštančios ir vėl atgimstančios gamtos dialogas.

STANISLOVAS URBONAS

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namai, memorialinis kultūros centras Vilniuje, jau treti metai organizuoja specialius pavasarinius renginius, skirtus šv. Velykoms, kurie tarsi sujungia dailę, muziką ir literatūrą.

Iš vaikystės laukų

Dvi savaites - nuo Verbų sekmadienio iki Atvelykio - memorialiniame kultūros centre vyksta atvirų durų dienos, per kurias lankytojai supažindinami su čiurlioniškajai dvasiai artimais menininkų kūriniais. Šį pavasarį M.K.Čiurlionio namų ekspozicinių salių erdves papuošė Laimos Dzigaitės paroda “Virsmas”, skirta dailininkės kūrybinės veiklos dvidešimtmečiui.

Tarsi apeigos Nuo 1993 metų, kai Vilniuje buvo surengta pirmoji L.Dzigaitės paroda, dailininkė nenustoja stebinti savo gražiais kūriniais, unikaliais žolynų paveikslais, sukurtais, kaip ir vilnietiškos verbos, žiemos metą, kai gamta iki ateinančio pavasario miega ir ilsisi. Tik niekada nesiilsi kūrybinga žmogaus dvasia. L.Dzigaitė, vasarai pasibaigus, rudenį renka nužydėjusius žolynus, jų lapus, stiebelius, samanas, šiaudelius ir visa tai jau savaip sudėlioja į jiems parengtą būsimo paveikslo erdvę, sušildytą švelnių pastelinių atspalvių. Manau, kad skirtingai negu kiti profesionalūs menininkai, nuolat ieškantys savo stiliaus ir siekiantys kūrybos išskirtinumo, L.Dzigaitė apie tai net nesusimąsto, nes jai tai nėra siekiamybė ar pagrindinis tikslas. Dailininkės kūryba labiau primena savotiškas apeigas, per kurias netikėtai įvyksta tie mažyčiai mus jaudinantys stebuklai. Prieš akis atsiveria ne dailininkės stilius ir ne jos kūrybinio braižo išskirtinumas, o tai, kas mus iš tiesų pakeri - jos atrastas sakralinis žolynų pasaulis, kuriame tiek daug mįslingų dalykų. Į L.Dzigaitės kūrybinį pasaulį įeini kaip į žolynų bažnyčią, kurioje gali medituoti prieš kiekvieną paveikslą, atrasdamas jame sąsajų su savuoju tikėjimu, ir jau ne tiek svarbu, ar jis yra pagoniškas, ar krikščioniškas. Būtent dailininkės paveiksluose įžvelgiu labai subtilią ir gražią jungtį tarp šių dviejų tikėjimų, įsirėžusių per tūkstantmetį į lietuvių tautos sąmonę ir pasąmonę.

Vakar dailininkė L.Dzigaitė drauge su M.K.Čiurlionio namų direktoriumi menotyrininku S.Urbonu pasitiko parodos lankytojus. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

L.Dzigaitės kūryba primena savotiškas apeigas, kai netikėtai įvyksta mažyčiai stebuklai.

Į klausimą, kas dailininkę nuvedė į tokias gražias Aukštaitijos lankas “žolynėlių rinkti, vainikėlių pinti”, ir iš kur ta jos didelė meilė ir pagarba gležnam augalėliui, L.Dzigaitė atsako atvirai: “Manau, kad iš vaikystės.

Nors esu gimusi Ukmergėje, tačiau tėveliai vasarą mane nuveždavo pas senelius į kaimą ir palikdavo jaukių namų ir gražios gamtos apsuptą. Rudeniop grįždavau iš tų lankų šiek tiek sulaukėjusi ir dar ilgai manęs neapleisdavo tų margaspalvių pievų ir gėlynų ilgesys.”

L.Dzigaitės teigimu, pagarba gamtai ir aplinkiniams irgi ateina iš mūsų vaikystės. Kiek tos atjautos ir žmogiškos šilumos patiri savo aplinkoje vaikystėje ir jaunystėje, tiek pats, jau būdamas suaugęs, ja gali dalytis su kitais.

Lig šiol menininkė nepamiršta vaizdo, kai būdama pas senelius matydavo juos ramiais vakarais sėdinčius ant lovų priešais langą, už kurio leisdavosi saulė. Sėdėdavo ilgai, gražiai sutardami, rožinį kalbėdami. Tomis akimirkomis jiedu L.Dzigaitei buvo lyg iš šventų paveikslų, kurie kabojo čia pat, seklyčioje, virš senelių galvų. Tai tarsi jų vardų, Veronikos ir Igno, patronų “šventi abrozdai”.

Du kūrybos dešimtmečiai

Dovana popiežiui

Džiugina dailininkės sugrįžimas po dešimties metų su naujais darbais į M.K.Čiurlionio namų Vilniuje erdvę šv. Velykų proga. Sunku būtų rasti kitą tokią menininkę, kurios kūryba taip atitiktų sakralinio žodžio “Prisikėlimas” semantinį ryšį su šios parodos pavadinimu “Virsmas”. Tai randame daugumoje jos paveikslų. Atsekame juose tą stebuklingą Motinos Gamtos virsmą. Visa tai ir yra amžinasis mus supančio gyvenimo, kaip ir mūsų dvasios, virsmas, pasitinkant jos pavasarinį prisikėlimą.

Kai dabar žiemą ar vasarą pusė Lietuvos gali išvažiuoti atostogų į visas keturias pasaulio puses, ieškodami egzotiškų kraštų gamtos grožio, kaip įbestas stoviu niekur nejudėdamas, stoviu prieš L.Dzigaitės kūrinius ir atvirai pripažįstu, man nereikia niekur bastytis, nereikia niekur ieškoti jokių

L.Dzigaitės kūriniai atstovavo mūsų kraštui bendrose parodose Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, 20032004 metais dailininkė dalyvavo japonų ir lietuvių kūrybos parodose. Žolynų paveikslai pasiekė Kanadą, Ameriką, Čekiją, Prancūziją, Belgiją.

O vienas paveikslas padovanotas popiežiui Jonui Pauliui II, kai jis lankėsi Lietuvoje 1993 metais. Autorė nelabai tikėjo, kad jos darbas pasieks Romą, tačiau tautiečiai perdavė žinią - Vatikane, tame kambaryje, kur vyskupas tvarko susitikimų su popiežiumi reikalus, ant sienos kabėjo L.Dzigaitės darbas. Menininkei malonu tai prisiminti po dvidešimties metų. Galbūt tai ir buvo ta geroji pradžia, taip simboliškai leidusi prisiliesti prie sakralių dalykų, ir ji lėmė dailininkės L.Dzigaitės tolesnio kūrybinio kelio pasirinkimą.

Paroda “Virsmas” dailininkė paminėjo kūrybos dvidešimtmetį. pažadėtųjų žemių. Visko, ko sielai reikia, galima rasti savo namuose, tėvynėje. Bet ar mes turime drąsos pažvelgti į savo vidų, į savo dvasinę

tėvynę ir pripažinti, kad nieko mums brangesnio šioje žemėje nėra, kaip tik mūsų ryšys vienų su kitais ir mus supančia stebuklingo grožio mūsų kraš-

•

Trumpai BOLONIJOJE - IR LIETUVA Ką tik baigėsi 50-oji jubiliejinė Bolonijos (Italija) vaikų knygų mugė.

Nors ji skirta specialistams bei profesionalams ir įsigyti knygų šioje mugėje yra beveik neįmanoma, tačiau lankytojų srautai čia milžiniški - 75 valstybės, 1200 dalyvių su įspūdingais, vienas už kitą įdomesniais stendais bei gausybė iliustratorių, kurie nori parodyti savo darbus specialistams. Nors garbės viešnia šiemet buvo Švedija, mugės organizatoriai, aplankę Lietuvos stendą, šiltai prisiminė Lietuvos dalyvavimą svečio teisėmis mugėje 2011-aisiais ir pažymėjo, jog tuometinis mūsų šalies prisistatymas iki šiol laikomas vienu įspūdingiausių per mugės istoriją. Mugės vadovai įvertino ir šiųmetį Lietuvos stendą, pagyrė tęsiamą tradiciją prisistatyti išskirtinai kūrybiškai. Tarptautinių kultūros programų centras mugėje susitiko su partneriais aptarti bendrai vykdomų projektų. “Per susitikimus

(Miunchenas, Vokietija) kasmet rengiamą knygų katalogą “The White Ravens”, skirtą vaikų knygų leidybos specialistams. K.Kasparavičius šiemet buvo nominuotas Astridos Lindgren apdovanojimui, kuris skelbiamas per Bolonijos knygų mugę.

vyks susitikimai su Gyčiu Lukšu, Romu Zabarausku, Giedre Žičkyte, Audriumi Stoniu, Arūnu Mateliu, Emiliu Vėlyviu, kitais lietuvių kino kūrėjais.

LŽ

VAKARAI SU REŽISIERIAIS

Lankytojai dažnai užsukdavo prie Lietuvos knygų stendo. / Organizatorių nuotrauka buvo aptartos Lietuvos galimybės dalyvauti tarptautinėse Taipėjaus ir Prahos knygų mugėse ir lietuvių literatūros sklaidos užsienyje perspektyvos. Su kolegomis iš Estijos ir Latvijos diskutavome apie planus tarptautiniuose literatūros renginiuose prisistatyti kartu”, - teigė Li-

teratūros sklaidos skyriaus vadovė Eglė Vitkauskaitė. Lietuvos stende pristatytos Kęstučio Kasparavičiaus “Sapnų katytė” (leidykla “Nieko rimto”) bei Nomedos Marčėnaitės “Lėlė” (leidykla “Tyto alba”) buvo įtrauktos į didžiausios pasaulyje Tarptautinės jaunimo bibliotekos

Sostinės kino teatras “Pasaka” pradeda susitikimus su žymiausiais lietuvių kino režisieriais. Pavasario paskaitų ciklas su kino kritike Izolda Keidošiūte žada prasmingus ir įdomius vakarus, kurie nuo balandžio 3 dienos vyks kiekvieną trečiadienį.

“Kino vakarai su Izolda” - tai paskaitos, skirtos visiems, besidomintiems ar norintiems pažinti kino pasaulį iš arti. Ciklas prasidės susitikimu su vienu ryškiausių ir žinomiausių pasaulyje lietuvių kino režisierių, Nacionalinės premijos laureatu Šarūnu Bartu. Taip pat

Kino vakarus pradės susitikimas su Š.Bartu. / LŽ archyvo nuotrauka

14

2013 04 02 Lietuvos žinios

Sportas

A lyga: pertrauka neišsiurbė kovinės dvasios JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

STATISTIKA

Klaipėdos “Atlantas” - “Šiauliai” 1:3 (1:0). Žiūrovų - 470. Įvarčiai: A.Bartkus (30); G.Alaverdašvilis (67, 90), N.Tokičius (90).

Geltonosios kortelės: A.Jokšas (26), D.Navikas (76); D.Lunskis (29), A.Vaskela (90).

Gargždų “Banga” - Panevėžio “Ekranas” 0:2 (0:1). Žiūrovų - 800. Įvarčiai: V.Kavaliauskas (23), A.Vertelis (90).

Geltonosios kortelės: V.Bedoidzė (49); O.Reyesas (78).

Marijampolės “Sūduva” - Alytaus “Dainava” 4:0 (0:0). Žiūrovų - 1200. Įvarčiai: A.Brokas (46), N.Valskis (60), M.Kdouh (68), N.Radžius (82).

Geltonosios kortelės: R.Xin (63); K.Soumaila (14).

Vilniaus “Žalgiris” - Tauragės “Tauras” 1:0 (1:0). Žiūrovų - 700. Įvarčiai: L.Peričius (12).

Geltonosios kortelės: M.Kuklys (39); M.Lėkis (50), L.Trakšelis (64).

Beveik dvi savaites tylėjęs Lietuvos futbolo “SMScredit.lt A lygos” čempionatas atgijo šv. Velykų išvakarėse. Po šeštadienio rungtynių vienintelis be pralaimėjimų žengia titulą ginantis Panevėžio “Ekranas”.

Dėl atrankos varžybų į 2014-ųjų pasaulio futbolo čempionatą sustabdytos A lygos pirmenybės savaitgalį vėl pradėjo kvėpuoti visa krūtine.

A Lygos lentelė (rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių skirtumas, taškai)

“Atlantas” sustabdytas Puikiai šį sezoną startavęs Klaipėdos “Atlantas” savaitgalį patyrė pirmą nesėkmę. Iš pradžių stebėjomės, kai “Atlantas” iškovojo dvi pergales iš eilės. Tačiau penktadienį namų rungtynes Gargžduose žaidę klaipėdiečiai ne mažiau nustebino, net 1:3 (1:0) pralaimėdami “Šiauliams”. Šiems tai buvo pirmoji pergalė per ketverias rungtynes.

Kai 30 minutę netoli baudos aikštelės buvo pargriautas “Atlanto” saugas M.Papšys, varžovų snaiperis A.Bartkus nepraleido progos pasižymėti - jo baudos smūgis įlėkė į P.Pociaus saugomus vartus. Iki pertraukos šiauliečiai ne sykį buvo priremti prie savo vartų, tačiau išvengė nemalonumų. Ir antrame kėlinyje “Atlantas” žaidė aktyviai. Šiauliečiai nesnaudė. Jų gruzinas G.Alaverdašvilis 67 minutę sėkmingai atliko baudos smūgį ir išlygino rezultatą 1:1. Tačiau tikroji “Atlanto” drama vyko rungtynių pabaigoje, kai 89 minutę R.Gedmino smūgį atrėmė vartininkas, bet pirmasis prie kamuolio suskubo N.Tokičius, ir netrukus “Šiauliai” jau pirmavo 2:1. O paskutinėmis rungtynių akimirkomis klaipėdiečių vartininkas M.Galdikas puolė su visais į ataką, tačiau šiauliečiai atrėmė šeimininkų šturmą o lemiamą smūgį svečiams vėl sudavė G.Alaverdašvilis, įmušdamas į tuščius vartus 3:1. Dabar “Šiauliai” yra šešti ir tik tašku atsilieka nuo ketvirtojoje vietoje esančio “Atlanto”.

“Žalgirio” ir “Tauro” rungtynių vienintelio įvarčio autoriumi tapo sostinės klubo legionierius L.Peričius (Nr. 14).

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Rezultatyvūs suvalkiečiai Šeštadienį vykusiose trejose rungtynėse daugiausia įvarčių pelnyta Marijampolėje. Ten šalies čempionato bron-

“Sūduvos” treneris D.Gvildys: “Antras kėlinys buvo toks, kokią komandą norėčiau matyti visą sezoną, gyvybingas, aštrus, aktyvus, agresyvus.“ zinė prizininkė vietos “Sūduva” 4:0 (0:0) nugalėjo Alytaus “Dainavą” ir pakilo į antrąją vietą. Suvalkijos komanda pastaruoju metu džiugina savo gerbėjus įvarčių gausa - trečiojo turo dvikovoje su “Tauru” ji įmušė net 6 įvarčius. Tiesa, šeštadienį pirmasis kė-

linys buvo “sausas”. Įdomumas prasidėjo antrajame, kai po pertraukos atrodė, jog į aikštelę išėjo visai kita “Sūduvos” komanda. Jau pirmoji šeimininkų ataka baigėsi įvarčiu į A.Dubicko saugomus vartus. Jį 46 minutę nuginklavo po keitimo pasirodęs A.Brokas. Antrąjį įvartį į svečių vartus po šiurkščios “Dainavos” gynėjo klaidos 60 minutę pasiuntė N.Valskis - 2:0. 68 minutę blykstelėjo dešiniojo gynėjo pozicijoje žaidęs V.Bagdanavičius, po jo puikaus perdavimo į baudos aikštelę trečiąjį įvartį galva įmušė M.Kdouh. O ketvirtąjį Marijampolės komandai po kampinio 82 minutę pelnė N.Radžius.

Po pergalės “Sūduvos” treneris Darius Gvildys kalbėjo: “Pirmas kėlinys buvo labai liūdnas, be pavojingų momentų. Viskas, ką darėme, nesisekė. O antras kėlinys buvo toks, kokią komandą norėčiau matyti visą sezoną, - gyvybingas, aštrus, aktyvus, agresyvus. Visa tai traukia žmonių dėmesį.”

Neabejotini lyderiai A lygos lyderis šalies čempionas Panevėžio klubas “Ekranas” iškovojo trečią pergalę iš tiek pat galimų. Svečiuose žaidę panevėžiečiai šeštadienį 2:0 (1:0) įveikė Gargždų “Bangą”, kuri dabar užima 7 poziciją tarp 9 komandų.

Savo komandos žaidimą su čempionais Gargžduose stebėjusiems 800 žiūrovų teko pripažinti, kad aikštelėje aiškūs lyderiai buvo panevėžiečiai. Šeimininkams daug problemų kėlė R.Piloto ir V.Kavaliausko duetas dešiniajame krašte. Po V.Kavaliausko smūgio į vartus 23 minutę “Ekranas” jau pirmavo 1:0. Po pertraukos svečiai irgi nesuteikė “Bangai” galimybių reabilituotis prieš savo žiūrovus. Rungtynių pabaigoje jau per teisėjo pridėtą laiką “Ekranas” surengė kontrataką, kurią po puikaus V.Kavaliausko perdavimo per iš vartų išbėgusį V.Mirną smūgiu į tuščius vartus užbaigė A.Vertelis. Per čempionato pertrauką prie “Ekrano”

1. EKRANAS

3

3

0

0

11:3 9

2. SŪDUVA

4

2

1

1

10:2 7

3. ŽALGIRIS

3

2

0

1

3:2

6

4. ATLANTAS

3

2

0

1

4:4

6

5. KRUOJA

3

2

0

1

6:7

6

6. ŠIAULIAI

4

1

2

1

4:3

5

7. BANGA

4

1

1

2

3:6

4

8. DAINAVA

4

1

0

3

4:9

3

9. TAURAS 4 0 0 4 2:11 0 Rezultatyviausi žaidėjai: 1. G.Aleverdašvilis (“Kruoja”) - 4 įvarčiai; 2-4. U.Umehas (“Ekranas”), A.Buinickis (“Ekranas”), N.Valskis (“Sūduva”) - po 3.

prisidėjęs praėjusio čempionato rezultatyviausias futbolininkas A.Rimkevičius nebuvo registruotas rungtynėms.

Po rungtynių čempionų treneris Valdas Urbonas teigė, kad ilgai pergale džiaugtis neteks, nes jau šeštadienį namie stos prieš “Sūduvą”.

Kuklus vicečempionų rezultatas Vilniečiai namie, futbolo manieže “Sportima”, šeštadienį 1:0 (1:0) įveikė Tauragės “Taurą” ir pakilo į trečiąją vietą. Šeimininkai jau 13 minutę pelnė pirmą ir vienintelį įvartį šiose varžybose: po kampinio kamuolį į vartus galva pasiuntė sostinės klubo gynėjas iš Kroatijos L.Peričius. Tiesa, vilniečiai turėjo ir daugiau puikių progų, tačiau nesugebėjo jų realizuoti. Šalies vicečempionas “Žalgiris” į savo sąskaitą įsirašė antrą pergalę, o “Tauras” vienintelis iki šiol neiškovojo nė vienos pergalės ir išlieka A lygos autsaideris.

•

Ketvirtadienį “Žalgiris” turės paskutinę galimybę reabilituotis GODA MAČYTĖ

Savaitgalį Berlyne vykusiose ULEB Eurolygos TOP 16 turnyro E grupės rungtynėse vietos “Alba” ir Kauno “Žalgiris” kovėsi tik dėl garbės. Beviltiškai atrodžiusius kauniečius 22 taškų skirtumu nugalėję šeimininkai atsirevanšavo už gėdingą pralaimėjimą Kaune. “Žalgiris” Vokietijoje sutriuškintas 55:77 (6:14, 15:27, 15:20, 19:16). TOP 16 turnyre tai buvo aštuntoji kauniečių nesėkmė tryliktose šio etapo rungtynėse. Jie, kaip ir “Alba” krepšininkai, jau anksčiau prarado galimybę kautis dėl vietos atkrintamosiose varžybose ir dabar E grupės turnyro lentelėje užima šeštąją vietą.

Dviem pergalėmis mažiau turintis Berlyno klubas žengia septintas tarp aštuonių komandų. Į atkrintamąsias ULEB Eurolygos varžybas patenka tik keturios geriausios E ir F grupių komandos.

Pirmajame E grupės rate kauniečiai namie varžovus buvo sutriuškinę 36 taškų skirtumu - 92:56. O penktadienį Vokietijos sostinėje žalgiriečiai buvo neatpažįstami. Per pirmą kėlinį į varžovų krepšį jie sugebėjo įmesti vos

6 taškus. Šiose rungtynėse Kauno klubui daugiausia taškų - 15 - pelnė Kšištofas Lavrinovičius. 8 pridėjo Mario Delašas, 7 - Mindaugas Kuzminskas, 6 - Darjušas Lavrinovičius, 5 - Donaldas McGrathas. Nugalėtojų gretose išsiskyrė 16 taškų surinkęs Deonas Thompsonas, 12 - Derrickas Byersas, po 8 - Nihadas Džedovičius, Dashaunas Woodas ir Ali Traore’as.

Eurolygos sezoną Kauno “Žalgiris” baigs balandžio 4 dieną namie keturioliktomis E grupės rungtynėmis su pergalės skonio dar nepatyrusiais Bambergo “Brose Baskets” krepšininkais. Juos pirmajame rate kauniečiai nugalėjo 88:87.

Po fiasko kauniečių strategas ispanas Joanas Plaza teigė: “Šis mačas buvo visiškai kitoks, nei buvo pirmajame šio etapo rate, kurį laimėjome 36 taškų skirtumu. Tiesa, tada rungtyniavo ir savo indėlį įnešė Marko Popovičius, Tremmellas Dardenas ir Paulius Jankūnas. Tačiau tai dar ne visa istorija. Šis pralaimėjimas Berlyne mums yra didžiausias Eurolygoje šį sezoną ir tai yra gera pamoka. Jeigu aikštėje neatiduodame visų jėgų, esame tik vidutinė komanda. Jei mes, nepaisydami visų su klubu susijusių problemų, nedirbame 100 proc. pajėgumu, mus lengva nugalėti. ALBA antrame ketvirtyje pra-

STATISTIKA E grupė Berlyno “Alba” - Kauno “Žalgiris” 77:55 (14:6, 27:15, 20:15, 16;19). Komandų rodikliai.

Dvitaškiai - 25/46 (54 proc.) ir 13/39 (33 proc.); tritaškiai - 8/14 (57 proc.) ir 5/18 (27 proc.); baudos - 3/3 (100 proc.) ir 14/19 (73 proc.); atkovota kamuolių - 29 ir 36; perimta kamuolių - 8 ir 4; klaidos - 11 ir 17; rezult. perdavimai - 19 ir 7; blokuoti metimai - 3 ir 2.

E grupės lentelė (pergalės, pralaimėjimai, taškų santykis):

Klubo “Alba” legionierius D.Thompsonas karaliavo prie “Žalgirio” krepšio.

AFP/Scanpix nuotrauka

metė vos vieną metimą. Kai rungtyniauji prieš komandą, kuri demonstruoja vos ne 100 proc. taiklumą, bet kokiu atveju sudėtinga ją įveikti.”

Lietuviškų klubų pergalės Dvyliktą pergalę tryliktojo turo rungtynėse iškovojo aštuonių komandų F grupės lyderis Ispanijos čempionų klubas “Barcelona Regal” su Šarūnu Jasikevičiumi. Penktadienį svečiuose Barselonos ekipa 77:69 (23:25, 22:15, 20:15, 12:14) nugalėjo šeštą nesėkmę patyrusią Sienos komandą “Montepaschi” (Ita-

lija). Per 18 minučių Lietuvos krepšininkas pelnė 3 taškus (trit. 0/2, dvit.

1/3, baudos 1/2).

Aštuntą pergalę penktadienį iškovojo ir Graikijos čempionas Pirėjo klubas “Olympiakos” su Martynu Gecevičiumi. Graikijos komanda išvykoje 78:73 (19:13, 14:21, 23:19, 22:20) laimėjo prieš vienuoliktą nesėkmę patyrusius Stambulo “Fenerbahce Ulker” (Turkija) krepšininkus ir grupėje žengia trečia. Tik 4 minutes žaidęs lietuvis taškų nepelnė - prametė vienintelį dvitaškį.

•

1. Maskvos CSKA

10

3

1026:918

2. Madrido “Real”

9

4

999:955

3. Atėnų “Panathinaikos”

9

4

938:899

4. Stambulo “Anadolu Efes”

962:945

9

4

5. Malagos “Unicaja” 7

6

933:947

6. Kauno “Žalgiris”

5

8

975:959

7. Berlyno “Alba”

3

10

891:981

8. Bambergo “Brose Basket”

0

13

945:1065

F grupė 1. “FC Barcelona Regal” 12 1

1077:915

2. Tel Avivo “Maccabi”

8

5

1034:938

3. Pirėjo “Olympiakos”

8

5

989:963

4. Sienos “Montepaschi” 7

6

972:981

5. Maskvos srities “Chimki”

7

6

1063:972

6. Vitorijos “Caja Laboral”7

6

1017:981

7. Stambulo “Fenerbahce Ulker”

2

11 982:1166

8. Stambulo “Bešiktaš JK” 1

12 813:1031

2013 04 02 Lietuvos žinios

Sportas

15

Pergalingai žygiavęs čempionas suklupopajūryje JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Po penktadienį Berlyne patirto fiasko Eurolygoje Kauno “Žalgiris” vakar Klaipėdoje pateikė dar didesnę staigmeną: iki šiol pergalingai Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliariajame sezone rungtyniavusiems kauniečiams dešimtoji dvikova buvo lemtinga - jie neatsilaikė prieš vietos “Neptūną”.

Klaipėdos klubo krepšininkai pirmadienį namie 78:77 (24:17, 18:25, 19:21, 17:14) triumfavo prieš ispano Joano Plazos vairuojamą šalies čempioną “Žalgirį”.

Ispūdingas “Neptūno” šuolis Tai buvo jau keturiolikta iš eilės Kazio Maksvyčio treniruojamo “Neptūno” pergalė. Paskutinį kartą jis buvo suklupęs pernai spalio 23 dieną, kai 69:92 pralaimėjo “Prienams”.

Uostamiestyje “Žalgiriui” jau padėjo Marko Popovičius, tačiau nežaidė Eurolygos rungtynėse traumą patyręs Oliveris Lafayette’as.

“Neptūno” gretose išsiskyrė Deividas Gailius - 23 tšk., Rashaunas Broadusas - 14, Martynas Mažeika - 11. “Žalgiriui” daugiausia taškų pelnė Robertas Javtokas - 15, Mindaugas Kuzminskas - 14 ir Mario Delašas - 12. Beje, “Neptūnas” su-

“Lietuvos ryto” krepšininkai labai nenorėtų sulaužyti LKL finalo tradicijos ir su amžinu varžovu susitikti jau pusfinalyje. / Romo Jurgaičio nuotrauka toje dabar esanti “Prienų” ekipa, tačiau šiai dar teks susikauti su “Žalgiriu”. Reguliarųjį sezoną “Neptūnas” užbaigs rungtynėmis su Pasvalio “Pieno žvaigždėmis” ir Kėdainių “Nevėžiu”. O “Žalgiriui”

Pirmadienio pergalė dar padidino klaipėdiečių galimybes turnyro lentelėje pakilti į antrąją poziciją. rinko žymiai mažiau naudingumo balų už varžovus (69 ir 92), tačiau šeimininkai laimėjo kovą dėl kamuolių (37 ir 31) ir tiksliau mėtė tritaškius (45 proc. - 9/20 ir 19 proc. - 3/16).

Pirmadienio pergalė dar padidino klaipėdiečių galimybes LKL turnyro lentelėje pakilti į antrąją poziciją. Mat tiek pat, penkiolika, sykių yra laimėjusi ir antrojoje vie-

dar teks susirungti su “Prienais” ir Vilniaus “Lietuvos rytu”, kuris atsidūrė labai pavojingoje zonoje.

Ties pavojinga riba Iš šeštadienį vykusių ketverių rungtynių vienos svarbiausių buvo LKL vicečempiono “Lietuvos ryto” akistata su Pasvalio “Pieno žvaigždėmis”. Joje triumfavo svečiuose

žaidę vilniečiai - 85:69 (21:20, 20;20, 19:14, 25:15). Nugalėtojų gretose sėkmingiausiai rungtyniavo Nemanja Nedovičius - 19 tšk., Janis Blūmas - 13, Renaldas Seibutis - 11 tšk., Mindaugas Katelynas ir Patrickas O’Bryantas - po 10. 25 taškus į svečių krepšį įmetė Yancy Gatesas, 11 - Gediminas Maceina.

Pusfinalyje norėdami išvengti akistatos su “Žalgiriu” vilniečiai privalo turnyro lentelėje pabėgti iš ketvirtosios pozicijos. Vakarykštė “Neptūno” pergalė prieš “Žalgirį” dar labiau komplikavo vilniečių situaciją. Tiesa, reguliariajame sezone vicečempionams dar liko žaisti dvejas rungtynes - balandžio 8-ąją su “Šiauliais” ir balandžio 13-ąją su “Žalgiriu”. Tad šie ir šalia vicečempionų stovinčių komandų paskutiniai reguliariojo sezono susitikimai turės įtakos galutinei komandų rikiuotei.

Palanga įsiamžino LKL Beviltiškai šį sezoną pasirodžiusi Palangos komanda “Palanga Triobet” šeštadienį žaisdama paskutines šio čempionato rungtynes vėl patyrė

nesėkmę ir tapo pirmąja komanda LKL istorijoje per 20 lygos sezonų, čempionate neiškovojusia nė vienos pergalės. “Palanga Triobet” šį sezoną pralaimėjo visas 20 rungtynių.

Mirštančios gulbės šokį Pajūrio kurorto komanda baigė namie, 65:111 (21:21, 17:33, 17:29, 10:28) pralaimėdama Vilniaus “Sakalams”. Šį sezoną “Palanga Triobet” rungtynes pralaimėdavo vidutiniu 21,35 taško skirtumu. Per tris sezonus LKL “Palanga Triobet” iškovojo 11 pergalių ir patyrė 55 pralaimėjimus (16,7 proc.).

Ankstesnis blogiausias pasirodymas priklausė Kauno komandai “Aisčiai-Atletas”, kuri 2006/2007 metų sezoną per 16 dvikovų laimėjo vos rungtynes.

Laikina stotele legionieriams buvusi Palangos ekipa šį sezoną savo gretose turėjo net 22 krepšininkus, 10 iš jų - užsieniečiai. Tiesa, sezoną komandoje baigė vos 2 legionieriai.

Baigiantis sezonui “Palanga Triobet” atsisveikino ir su vyriausiuoju treneriu Rimvydu Samulėnu, į jo vietą stojo klubo direktorius Regimantas Juška.

Pagal LKL taisykles Palangos ekipa kitą sezoną turėtų žaisti Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL). Išliktų aukščiausiojoje lygoje tik tuo atveju, jei NKL čempionų klubo salė neatitiktų LKL reikalavimų.

•

78:77 (24:17, 18:25, 19:21, 17:14).

LKL turnyro lentelė (pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas)

Prienų “Prienai” - Kauno “LSU-Baltai”

1. “Žalgiris”

9

1

90

2. “Prienai”

15

3

83

3. “Neptūnas”

15

3

83

8

2

80

11

7

61

Klaipėdos “Neptūnas” - Kauno “Žalgiris”

91:73 (21:23, 24:17, 29:12, 17:21).

Kėdainių “Nevėžis” - Šiaulių “Šiauliai” 48:77 (9:15, 14:21, 12:17, 13:24).

Utenos “Juventus” - Panevėžio “Lietkabelis” 104:71 (18:13, 28:22, 29:21, 29:15).

Pasvalio “Pieno žvaigždės” - Vilniaus “Lietuvos rytas” 69:85 (20:21, 20:20, 14:19, 15:25).

Palangos “Palanga Triobet” - Vilniaus “ Sakalai” 65:111 (21:21, 17:33, 17:29, 10:28).

4 “Lietuvos rytas” 5. “Šiauliai” 6. “Juventus”

11

8

58

7. “Pieno žvaigždės”

10

8

56

8. “Nevėžis”

8

11

42

9. “Lietkabelis”

7

13

35

10. “Sakalai”

5

14

26

11. “LSU - Baltai”

5

14

26

12. “Palanga Triobet”

0

20

0

Trumpai BASEINAS KAUNE Kaune baigiama “Girstučio” kultūros ir sporto rūmų baseino rekonstrukcija - montuojami baldai, drabužinių įranga, kompiuterizuojamos darbo vietos. Rekonstruoto baseino atidarymas taps dideliu įvykiu visai šalies plaukimo bendruomenei.

Lietuvoje iki šiol buvo vos trys 50 metrų ilgio baseinai, Kaune - nė vieno. Pirmoji “Girstučio” baseino abonemento savininkė - Kauno miesto savivaldybės dovaną gavusi olimpinė čempionė Rūta Meilutytė. Lietuvos

plaukimo federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas viliasi, kad naujas baseinas suteiks daugiau paskatų šios sporto šakos plėtrai.

“Girstučio” kultūros ir sporto rūmų rekonstrukcija finansuojama Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos valstybės biudžetų ir ES lėšomis. Bendra projekto vertė - 20,7 mln. litų.

LIETUVIAI PRALAIMI Sekmadienį Estijos sostinėje Taline prasidėjusiame pasaulio jaunių (iki

Pagaliau olimpinė čempionė R.Meilutytė ir gimtajame mieste turės jos vertą baseiną. / Reuters/Scanpix nuotrauka

18 metų) antrojo (II) diviziono šešių komandų A grupės čempionate Lietuvos rinktinė pirmąjį mačą 2:4 (0:2, 0:2, 2:0) pralaimėjo Vengrijos bendraamžiams. Pirmadienį mūsų komanda susitiko su Rumunijos rinktine ir vėl patyrė nesėkmę - 3:4 (0:1, 2:3, 1:0). Šiandien - poilsio diena, o trečiadienį lietuviai žais su Didžiosios Britanijos ekipa, kuri antrajame ture vakar žaidė su Vengrijos komanda. Kitose antro turo rungtynėse susitiko Kroatijos ir Estijos rinktinės.

tą. Per dvi savaites pajėgiausias Lietuvos tenisininkas uždirbo 10 įskaitinių taškų. Į 477 vietą iš 480-osios pakilo 21 metų Laurynas Grigelis, kuris per dvi savaites savo “sąskaitą” papildė 1 ATP tašku ir dabar jų turi 72. ATP reitingo lyderis tebėra šiemet atvirąjį Australijos čempionatą laimėjęs 25-erių serbas Novakas Džokovičius (12 370 tšk.). Jis 3620 taškų lenkia sekmadienį Majamyje (JAV) triumfavusį bei po pustrečių metų į antrąją vietą sugrįžusį Andy Murray. Šveicaras Roger Federeris (8715 tšk.) smuktelėjo į trečiąją poziciją, ketvirtas - Majamyje finale žaidęs ispanas Davidas Ferreras.

MAJAMIO LAUREATAI Majamyje (JAV) pasibaigusį “World Tour Masters 1000” serijos turnyro “Sony Open Tennis”, kurio vyrų vienetų varžybų pagrindinis prizas 719 160 JAV dolerių čekis ir 1000 ATP taškų, nugalėtoju tapo 25-erių škotas Andy Murray’us. Jis finale 2:6, 6:4, 7:6 (7:1) nugalėjo ispaną Davidą Ferrerą. Po šios pergalės Londono olimpiados čempionas A.Murray’us ATP klasifikacijoje iš antrosios pozicijos išstūmė 31-erių šveicarą Roger Federerį. Moterų varžybų nugalėtoja Majamyje šeštą kartą per karjerą tapo amerikietė Serena Williams. Ji finale 4:6, 6:3, 6:0 triumfavo prieš rusę Mariją Šarapovą. Pirmoji planetos raketė 31-erių S.Williams kartu su pagrindiniu pri-

Po triumfo Majamyje A.Murray’us ATP klasifikacijoje pakilo į antrąją vietą. / AFP/Scanpix nuotrauka zu pelnė 724 tūkst. JAV dolerių čekį ir 1000 WTA taškų. 25-erių M.Šarapova tenkinosi 353 200 dolerių ir 700 WTA taškų.

R.BERANKIS - 78-AS Pirmadienį paskelbtoje naujoje geriausių pasaulio tenisininkų ATP klasifikacijoje aukščiausiai iš lietuvių esantis 22-ejų Ričardas Berankis (653 tšk.) iš 79-osios pakilo į 78 vie-

ĖJIKŲ STARTAI Savaitgalį Čekijoje surengtose tarptautinėse sportinio ėjimo varžybose “Olomoucka Dvacitka” 20 km distancijoje Brigita Virbalytė tarp moterų užėmė antrąją vietą (1.33:12).

Neringa Aidietytė finišavo penkta (1.35:34), Agnė Klebauskaitė - aštunta (1.43:22, asmeninis rekordas).

Tarp vyrų 20 km distancijoje Marius Žiūkas finišavo penktas (1.24:16).

Pirmąsias vietas užėmė Lenkijos ėjikai Paulina Buziak (1.31:43) ir Dawidas Tomala (1.20:30).

LŽ

16

2013 04 02 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai SIŪLO DARBĄ

ĮMONĖ UAB „Industrika“ SIŪLO DARBĄ VOKIETIJOJE elektros darbų specialistams, turintiems patirties susijusios su darbu prie aukštos įtampos. Būtina anglų arba vokiečių kalba ir elektrotechninis išsilavinimas. SKAMBINTI telefonu: +370 621 03 389, CV siųsti el. adresu: tomas.budrys@industrika.lt.

Užs. LM-2446

BUTAI PARDUODA 4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

KEIČIA 2 kambarių butą Anykščiuose (mūrinio 5 aukštų namo IV a., 50 kv. m) į sodybą kaime Vilniaus r., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 9,35 a sodo sklypą su namu Vilniuje, Vanaginės g. (galima gyventi žeimą, yra plytinis garažas, vandens gręžinys, vietinė kanalizacija, asfaltuoti keliai, kain - 240 000 Lt).

Tel. 8 606 78 689.

PASLAUGOS Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutrikimų priežastis. Po kompleksinio medžiagų apytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotis tradicinių priemonių deriniais. Diplomuoto asmeninio trenerio paslaugos. Tel. 8 602 03 836.

STATYBA IR REMONTAS Ekologiški buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, suteikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

reklama@lzinios.lt ĮVAIRŪS Parduodu skardą (1,25x2,5 m, 3 mm), nerūdijančią skardą (1x2 m, 3 mm), naudotas padangas (255x55x18), restauruotas padangas (8,4x15), padangas (180-406), vairo sraigtą.

Tel.: (8 444) 45 337, 8 670 39 598.

PRANEŠIMAI

Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius.

Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

TELELOTO lošimo Nr. 886 2013 03 31 Lentelò - 100 000 (2x50 000) Lt ØstriÏainòs - 13 Lt Eilutò - 6 Lt Keturi kampai - 23 Lt 69 32 25 45 64 72 75 31 38 30 74 20 18 53 39 02 63 52 62 66 48 29 51 65 14 59 35 17 36 21 43 54 27 55 19 23 58 67 37 71 07 09 01 50 56 41 11 04 49 60 57 Papildomi prizai: VW Jetta 1200524 Subaru Legacy 0163490 VW Golf 7 0175128 Kia Rio 0175424 VW Polo 0988187 Peugeot 301 0246743 Citroen C3 1170576 Fiat Punto 1126101 Ford Fiesta 0939535 ·koda Fabia 0488870 Renault Thalia 0386778 Toyota Aygo 0053823 Dviraãiai “Panther” 055*117, 033*917, 086*258 GPS navigatoriai “Manta” 004*422, 047*718, 111*807 Plan‰. kompiuteriai “Lark” (7 coli˜) 042*862, 121*331, 028*840 112*647, 075*239, 058*644 LED televizoriai “Orion” 031*539, 002*285, 067*416 070*031, 057*417, 099*668 Skalbimo ma‰inos “Beko” 084*035 Kavos aparatai “Delonghi” 054*422, 052*004, 003*288 Plan‰etiniai komp. “Lark” (10 coli˜) 018*346, 058*180, 107*452 Kri‰koto tauròs “Longchamp” 032*943, 107*023, 043*715 ·aldytuvai “Beko” 073*950 Muzikos centrai su DVD “Sony” 067*388, 03**874 Piet˜ servizai “Flowerfield Anis” 01**882 GreitpuodÏiai “Abert” 08**400 Keptuvi˜ rinkiniai “Tefal” 12**077 Cikloninòs krosnelòs “LR” 07**277 Satino patalynòs komplektai 03**794 Fotokameros “Samsung” 03**343 Pakvietimai ∞ TV: 102*792, 047*010, 096*609.

10 000 Lt (tel. 1634, kovo 25 d.) Artras Îukauskas i‰ Raseini˜ rajono 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 25 d.) Arvydas Daukantas i‰ Klaipòdos 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 25 d.) Alma Vi‰eikienò i‰ Tauragòs 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 25 d.) Audronò ·atienò i‰ Klaipòdos Prognozò: Aukso puode bus 200 000 Lt www.olifeja.lt

EUROJACKPOTAS Lo‰imo Nr. 9 Data: 2013 03 29

SV-11028

EUROJACKPOTAS - 118 688 316 Lt 1 22 27 37 50 Papildomi skaiãiai 5 7 5 + 2 skaiãiai 118 688 316 Lt (0 priz.)

5 + 1 skaiãius 2 013 168 Lt (0 priz.)

5 skaiãiai 523 423 Lt (0 priz.)

4 + 2 skaiãiai 12 714 Lt (0 priz.)

4 + 1 skaiãius 881 Lt (2 priz.)

4 skaiãiai 444 Lt (2 priz.)

3 + 2 skaiãiai 193 Lt (4 priz.)

3 + 1 skaiãius 77 Lt (132 priz.)

2 + 2 skaiãiai 53 Lt (183 priz.)

3 skaiãiai 53 Lt (167 priz.)

1 + 2 skaiãiai 31 Lt (951 priz.)

2 + 1 skaiãius 27 Lt (1937 priz.)

Prognozò: Eurojackpotas - 134 mln. Lt

2013 04 02 Lietuvos žinios

Pramogos

17

Po gimtadienio siautulio - savais keliais klausytojai. Jei per koncertą susirinkusieji šoka negailėdami savęs, dainuoja kartu, šypsosi ir prašo kūrinį kartoti, “bekešams” tai - geriausias atpildas. Per paskutinį koncertą jiems irgi nieko netrūko, todėl “Bekešo vilkai” gali būti tikri, kad išeina kaip didelį pliusą lietuviškai muzikai uždirbusi grupė.

VIKTORIJA SINICAITĖ

Ramiai ir profesionaliai bene geriausia Lietuvos fanko grupė “Bekešo vilkai” sako: “Atia, atia.” Sekmadienį Vilniaus menų fabrike “Loftas” muzikantai kartu su klausytojais atšventė dešimtąjį gimtadienį, vertė visus eiti iš proto, o dabar jau tikrai viskas.

Kaip žadėta prieš koncertą, per “Bekešo vilkų” gimtadienį pasirodė rokeriai “Freaks on Floor”, atlikėjai Linas Adomaitis ir Jurgis Didžiulis.

Grupės draugai negailėjo jėgų ir muzikos, tad pasveikinimas ir atsisveikinimas įtikino klausytojus.

Jokio skandalo, jokių konfliktų, skirstymosi koncertų turo ar ašarojančių klausytojų. Grupė subtiliai užsiminė apie paskutinį koncertą ir pasitraukimą socialiniame Facebook.com tinkle, tačiau tuomet teko ir pasiaiškinti. “Bekešo vilkų” vokalistė Girmantė Vaitkutė LŽ pasakojo, kad keletas grupės muzikantų tiesiog kartą susėdo ir nusprendė baigti šios šaunios kompanijos veiklą. “Man buvo praneštas šis sprendimas, esą laikas viską baigti”, - teigė mergina.

Pabaiga reiškia pradžią Pasak Girmantės, dešimties metų sukakties koncertas grupei buvo paskutinis dėl to, kad “bekešams” atėjo laikas pradėti naują etapą. “Nesu tikra dėl išsiskyrimo priežasčių, bet spėju, kad visi muzikantai užsiima kita veikla, užaugo ir neįsivaizduoja savęs šioje grupėje. Kaskart vis mažiau laiko rasdavome “Bekešo vilkams”, tad kurių galų daryti ką nors, jei negalime tam skirti visos širdies”, - svarstė muzikė.

Pašnekovė prisipažino, kad jai šis sprendimas buvo staigmena, nors ir

Paklausa diktuoja pasiūlą

“Bekešo vilkai” gerų vertinimų sulaukė ir per nacionalinės “Eurovizijos” atrankos konkursą. / Romo Jurgaičio nuotrauka jautė, kad grupė nebejuda į priekį.

“Be abejo, gaila, kad grupės nebebus.

Su ja pirmą kartą turėjau progą dainuoti autorinę kūrybą. Žinoma, dabar nepradėsiu naujų darbų, lyg būtų atsiradusios marios laisvo laiko.

Neliks priežasčių mažai laiko skirti mokslams, kuriuos šiek tiek apleidusi”, - juokavo G.Vaitkutė. Ji LŽ tikino, kad “Bekešo vilkai” jai buvo visiškai naujas dalykas, nes grupė atliko fanko stiliaus muziką, o merginai tai buvo visiškai nepažįstamas žanras.

Tačiau ji prisijaukino šį muzikos stilių, pajuto, kad pradeda atrasti ir geriau pažinti save. Girmantei tai buvo puiki proga išbandyti save visai kituose vandenyse, nes prieš tai mergina giedojo giesmes “Sounds in G” chore, studijavo džiazą. Šiuo metu atlikėja tęsia džiazo spe-

cialybės mokslus, moko vaikus, dalyvauja įvairiuose projektuose kaip solistė, yra subūrusi a capella grupę “Voice Lab”. Mergina tikisi, kad netrukus galės viešai pasidžiaugti ir autorine kūryba.

nesureikšmindavo. Pasak pašnekovės, visi “bekešai” talentingi ir nuoširdžiai atsidavę muzikai, todėl geras rezultatas išeidavo tarsi savaime.

“Manau, grupę į priekį varydavo muzika ir kūryba. Tapome “cheb-

G.Vaitkutė: “Visi “bekešai” talentingi ir nuoširdžiai atsidavę muzikai, todėl geras rezultatas išeidavo tarsi savaime.”

Nieko netrūko “Bekešo vilkai” ne kartą sulaukė pagyrimų už kokybišką, profesionalią muziką. Ir nacionalinės “Eurovizijos” atrankos komisija juos labai palankiai įvertino. Girmantė aiškino, kad grupės muzikantai profesionalumo niekada neakcentuodavo ir

Parodos

ra”, gerais draugais, dauguma esame pažįstami dar nuo paauglystės.

Draugiški santykiai ir muzika buvo viskas, ko mums iš tikrųjų reikėjo”, - prisipažino Girmantė.

Grupės trombonininkas ir vienas įkūrėjų Jievaras Jasinskis LŽ yra sakęs, kad grupės sėkmės rodiklis -

Klausiama apie muziką Lietuvoje, G.Vaitkutė situaciją lygino su politika. “Čia kaip per rinkimus, vienuose miestuose rinkėjai balsuoja už vienus politikus, kituose - už kitus.

Muzikoje viskas vyksta labai panašiai - vieniems reikia subtilios, geros, profesionaliai atliktos melodijos, kitiems užtenka trijų akordų. Nesakau, kad kuris nors variantas yra geresnis ar blogesnis”, - teigė muzikantė.

Ji pridūrė, kad pasiūla muzikoje priklauso nuo paklausos: jei klausytojai nori solidžios muzikos - jos bus, jei jos niekam nereikia - jos nebus.

“Tačiau būna išimčių, kai kūrėjai diktuoja savo taisykles ir kuria kokybišką muziką, kurią, mano, verta išgirsti ir kitiems. Deja, jie kartais taip ir lieka nesuprasti...” - dėstė pašnekovė.

Girmantės nuomone, muzikantas gali kurti masėms ir prie jų taikytis, bet tegul tai daro iš visos širdies.

Per koncertus ar muzikinius projektus G.Vaitkutei dažnai tenka dainuoti ir kurti kartu su kitais muzikantais. Mergina tikino, kad tai nutinka spontaniškai, natūraliai, tačiau paprastai visuomet ji atsiduria tik su tais muzikantais, kuriais žavisi ir kurie kuria gerą muziką. “Mano koncerte sostinės Šv. Kotrynos bažnyčioje netikėtai pasirodžius Vaidui Baumilai, publika buvo tikrai nustebusi. Tai buvo speciali staigmena klausytojams, o man vienas malonumas dainuoti kartu su juo”, - prisiminė Girmantė.

•

Koncertai

VILNIUS

KAUNAS

VILNIAUS CENTRINIS PAŠTAS Filatelisto Jono Načiūno paroda.

PREKYBOS CENTRAS “PANORAMA” Fotografijų paroda “Sulaukus gandrų”.

NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės paroda “Rentgenogramos”.

Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos paroda “Skulptūra + 5425 dienos”.

“JUOZASART” GALERIJA Paroda “Scenografija: nuo teksto į veiksmą”.

MARIJOS IR JURGIO ŠLAPELIŲ NAMAS-MUZIEJUS Dzen meistro iš Pietų Korėjos Su Do Ksa Pang Džiang Siol Džiong Kunsunim kaligrafijos paroda.

GALERIJA “MENO NIŠA” Skulptoriaus Gedimino Piekurio paroda “Kolekcija skulptūra paveikslai”.

JONO MEKO VIZUALIŲJŲ MENŲ CENTRAS Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio paroda “Before and After”.

PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Lietuvos fotomėgėjų sąjungos 80-mečiui skirta forografijų paroda.

LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS GALERIJA Sigitos Sukackaitės grafikos darbų paroda “Manoma - menama”.

RAŠYTOJŲ KLUBAS Dailininkės Nijolės Dirvianskytės tapybos paroda.

GALERIJA “VARTAI” Patricijos Jurkšaitytės paroda “Olandiškos istorijos”.

GALERIJA “KUNSTKAMERA” Sergejaus Gračiovo (1922-1993) paroda “Kelionės ir uostai”.

VILNIAUS ROTUŠĖ Tapytojo Aleksandro Vozbino paroda “Veidrodinis amžius”. ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA Skulptoriaus Arvydo Ališankos jubiliejinė personalinė skulptūrų, objektų, video paroda “Sukaktuvininko ego parida: “Tarp”. ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS Paroda “Didesnio dalis. Lietuvos šiuolaikinis menas”.

GELEŽINKELIŲ MUZIEJUS Meninio projekto “Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelis” paroda “Visaginas - Turmantas Kurcumas - Daugpilis. Paribiai”.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALAS Jubiliejinė skulptoriaus Leono Žuklio paroda.

TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Numizmatikos paroda “Gloguvo lobis”. Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai”.

Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos.

A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS Algirdo Šakalio jubiliejinė paroda “Fantastika ir realybė”.

KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Aleksandro Glyadyelovo (Ukraina) fotografijos paroda “Nevolia”.

FLUXUS MINISTERIJA Aliaus Balbierio paroda “Jono Meko žemė”.

Aurelijos Vainiūnaitės tapybos darbų paroda “Gyvenimo mokykla”.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS MENO LEIDINIŲ SKAITYKLA Meno albumų kolekcijos “Art” iš Prancūzų instituto Lietuvoje mediatekos.

GALERIJA “AUKSO PJŪVIS” Rimvido Jankausko-Kampo ir Rolando Karaliaus tapybos paroda iš ciklo “Duetai”.

Rūtos Indriūnaitės keramikos paroda “Selekcija”.

KAUNO KERAMIKOS MUZIEJUS Tarptautinė Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda “Pavasaris 2013”.

KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUS Lietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso “Gintarinis žaltys 2011” geriausių darbų paroda.

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Francescos Galliani paroda “Atminties išlaisvinimas”.

Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicija.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.

NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRAS Vytauto Pletkaus fotografijų paroda “Tiltai”.

Rymanto Penkausko fotografijų paroda “Vandenyje”.

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KULTŪRŲ IR KOMUNIKACIJŲ CENTRAS Laisvydės Šalčiūtės paroda “Sekretai”.

KLAIPĖDOS APSKRITIES VIEŠOJI I.SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKA Ernesto Žvaigždino tapybos darbų paroda.

Kiaušinių paroda “Subtilus kiaušinio grožis”.

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Šiaulių krašto tautodailės paroda “Metai”.

Tekstilininkės Aldonos Lamauskienės ir keramiko Algimanto Tamašausko paroda.

LAIPTŲ GALERIJA Irenos ir Viliaus Šliuželių kūrybos darbų paroda “Dialogai”.

CHAIMO FRENKELIO VILA Tarptautinė paroda “1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos”.

DVIRAČIŲ MUZIEJUS Sigito Kučo fotografijų paroda “Kelionė dviračiais iš Pekino į Londoną”.

RADIJO IR TELEVIZIJOS MUZIEJUS Paroda “Radijo ir televizijos muziejui - 30”.

Garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija.

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Paroda “Lietuvos spaudos fotografija 2012”.

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Velykų šventės puošmenos”.

Paroda “Panevėžio urbanistikos raida 1918-1940 metais”.

Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

DRUSKININKAI Galerijoje “Vartai” P.Jurkšaitytės paroda “Olandiškos istorijos”.

M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS Paroda “Sesuo rūpintojėlė”, skirta M.K.Čiurlionio sesers Valerijos Čiurlionytės-Karužienės atminimui.

V.K.JONYNO GALERIJA Rimto Tarabildos jubiliejinė paroda “Kryžkelių atmintis”.

Šiaulių koncertų salėje “Saulė” koncertuoja I.Valinskienė ir Džentelmenai.

VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 3 d. 19 val. Koncertuoja Karolina Juodelytė (vargonai) ir Vytenis Gurstis (fleita) VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 2 d. 17 val. Rusų romansų mylėtojų Lietuvoje draugijos “Melos” vakaras “Aš Jus mylėjau”. Dalyvauja Vladimir Zegulin ir Valentina Kalinčeva (vokalas), Irina Kozlova (fortepijonas), Ala Liozanaja (smuikas), vokalinis instrumentinis ansamblis “Družba”, vokalinis ir šokio ansamblis “Kalinka” 2 d. 18 val. Svetainėje. Dzūkų vakaras. Knygos “Veisiejų krašto švietimas ir kultūra 1526-1944 metais” sutiktuvės. Dalyvauja knygos sudarytojai mokytojai ekspertai Joana Vaikšnoraitė, Albinas Jarmala, Veisiejų kultūros, švietimo įstaigų meno kolektyvai, poetas Gintaras Bleizgys, solistas Danielius Sadauskas ir kt.

4 d. 18 val. Antono Čechovo pjesė “Ivanovas” 4 d. 18 val. Svetainėje. Vakaras “Prisiminimas Jūsų šviesus kaip saulės palytėjimas”, skirtas poeto, mokytojo Alberto Skyrelio mirties metinėms. Dalyvauja liaudies giesmų ansamblis “Karūnka”, Lietuvos mokytojų literatų “Spindulio” draugijos bei Švenčionijos klubo nariai ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 4 d. 19 val. Koncertas “Pavasaris Paryžiuje”. Dalyvauja Francois Chaplin (fortepijonas, Prancūzija) ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRO KINO SALĖ 2 d. 19 val. Koncertuoja Anton Lukoszevieze (violončelė) ir Antanas Jasenka (elektronika) 3 d. 19 val. Koncertuoja Lukrecija Petkutė (klavišiniai) ir Rita Balta (sopranas) 4 d. 19 val. Koncertuoja Rita Balta (sopranas), Rita Mačiliūnaitė (mecosopranas), Giedrius Gelgotas

(fleita, altinė fleita), Andrius Žiūra (klarnetas), Karolis Kolakauskas (klarnetas), Raimondas Sviackevičius (akordeonas), Rima Chačaturian (fortepijonas), Vilija Gencevičiūtė (arfa), Ieva Sipaitytė (smuikas), Robertas Bliškevičius (altas), Vita Šiugždinienė (violončelė), Danielius Rubinas (kontrabosas), Tomas Kulikauskas (perkusija), Ignas Juzokas (elektronika). Dirigentas - Vykintas Baltakas KLUBAS “TAMSTA” 3 d. 21 val. Koncertuoja grupė “Vandenynas” KLUBAS “NEW YORK” 2 d. 21 val. “Humoro klubas” su “Nauja programa”

KAUNAS KAUNO FILHARMONIJA 3 d. 18 val. Fortepijoninės muzikos vakaras. Dalyvauja Francois Chaplin (fortepijonas, Prancūzija) 4 d. 18 val. Koncertuoja bajano virtuozas Alexander Hrustevich (Ukraina) KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 2 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ ŠV. APAŠTALŲ PETRO IR PAULIAUS KATEDRA 3 d. 18 val. Koncertuoja ansamblis “Musica Humana”, valstybinis choras “Vilnius”, Simona Liamo (sopranas), Ula Čaplikaitė (fleita), Robertas Beinaris (obojus), Eugenijus Paškevičius (obojus) ir Balys Vaitkus (vargonai). Dirigentas Algirdas Vizgirda KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 2 d. 18 val. Koncertas “Viva Zarzuela: Gervuogių skonio aistra” 4 d. 18 val. Koncertuoja Inga Valinskienė ir Džentelmenai

18

2013 04 02 Lietuvos žinios

TV programos

ANTRADIENIS 2 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Vieša paslaptis” (k.)

10.40 “Mokslo ekspresas” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Emigrantai” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 Laidos “Emigrantai” tęsinys 22.15 “Pinigų karta” 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 Nuotykių f. “Princas ir aš.

Karališkas medaus mėnuo” (k.)

9.10 Veiksmo komedija “Mis Slaptoji agentė 2.

Ginkluota ir žavinga” (k.) N-7

11.20 Veiksmo komedija “Vyrai juodais drabužiais 2” (k.) N-7 12.55 “iKarli” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Pasaulis X” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo f. “Čempionas 3.

Išpirkimas” N-14 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 7.30 “Diena” 8.00 “Choras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Gyvenimas yra gražus” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Prieš srovę” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Tikrasis teisingumas” 23.00 “CSI kriminalistai” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Pabudimas” 1.55 “Biuras”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Tauro ragas” (k.) N-7 8.30 “Cukrus” N-7 9.00 “Mistinės istorijos” (k.) N-7 10.00 “Alibi. Daktaras Monro” N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Mentai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Juoko kovos” N-7 21.30 “Pasitarkime” N-7 22.30 “Spartakas: Kerštas” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Marvel animė. Ernis” N-7 9.05 “Didžiojo sprogimo teorija” (k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Istviko raganos” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Draugai IV” N-7 17.25 “Namai, kur širdis” N-7 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo trileris “Karys” N-14 23.00 Siaubo trileris “Naujasis Veso Kreiveno košmaras” S 1.00 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno dienos” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzika gyvai”.

4-asis J.S.Bacho muzikos festivalis “Bachas ir Lietuvos muzika”. Dalyvauja festivalio orkestras “Musica humana” (meno vadovas ir dirigentas Algirdas Vizgirda), valstybinis choras “Vilnius” (meno vadovas ir dirigentas Povilas Gylys), solistai (k.) 13.05 Vienas eilėraštis 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Mūsų miesteliai”. Papilys (k.) 15.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15 “Gimtoji žemė” 18.40 “Tapatybė.lt” 19.00 “Keliaujantiems lėtai” su Martynu Starkumi 19.30 LRT studija “Vilniaus knygų mugėje 2013”. Romualdo Granausko knygos “Šventųjų gyvenimai” pristatymas 20.15 “Gintarinės batutos meistrai”. Juozas Domarkas 21.45 “Skambantis namelis” 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 Dok. f. “Kai gandras nuvilia: po dvejų metų”. 2 d. 23.30 Dok. f. “Kai gandras nuvilia: po penkerių metų”. 1 d. 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Amerika nematytoji” (k.) 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Operetė - mano meilė

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Tavo augintinis” 10.00 “Išlikimas” 11.00

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 10.30, 13.30, 15.45, 18.45, 21.30 val.

“Sielonešė” - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 20.50 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45. 16 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 15, 17.45, 20.15 val.

“Pagalbos šauksmas” - 21.40 val.

“Tapatybės vagilė” - 21.50 val.

“Tamsus dangus” - 15.15, 20.30 val.

“Parkeris” - 14, 19 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15, 21.10 val.

“Krudžiai” - 11.30, 14.15, 17, 19.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 12, 21.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 13, 18.30 val.

“Gimtadienis” - 16.45 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 18 val.

“Legendos susivienija” - 11.15 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 12.20, 15, 16.30, 19, 21.40 val.

“Sielonešė” - 11.30, 14.45, 18.20, 21 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11, 13.45 val.

“Saugus prieglobstis” - 20.45 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 21 val.

“Populiari mergina” - 18.15 val. “Šalutinis poveikis” - 18.30 val.

“Gimę mylėti” - 20.30 val.

OZO KINO SALĖ “Igruški” - 16 val.

“Marinos namai” - 17 val.

“Apie dievus ir žmones” - 18 val.

MULTIKINO “Sielonešė” - 13.30, 16.15, 19, 21.45 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 11, 14.30, 17, 19.30, 21 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 14, 19.15 val.

“Pagalbos šauksmas” - 16.15, 20.45 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 14.15, 16.45, 19, 21.30 val.

“Parkeris” - 22 val.

“Tamsus dangus” - 18.30, 22 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 12, 13.30, 16, 18.30 val.

“Krudžiai” - 10.15, 14, 12.45, 15.15, 17.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.15, 16.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 20 val.

“Gimtadienis” - 11.45, 21.45 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 10 val.

“Sniego karalienė” - 12 val.

“Pi gyvenimas” - 18.50 val.

“Aurora” - 21.10 val.

“Medžioklė” - 16.40 val.

PASAKA “7 dienos Havanoje” - 18 val.

7.10 Programa 7.14 TV parduotuvė 7.30 “24/7” 8.30 “Super L.T” N-7 9.30 “Padėkime augti” 10.05 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 11.00 “Merdoko paslaptys” N-7 12.10 “24/7” 13.10 “Griūk negyvas!” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Gyvenimo būdas” 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Pasaulio lemtis” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Pasaulio lemtis” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” (k.) 18.00 Žinios 18.35 Dok. f. “Įspūdingiausi gamtos reiškiniai”. 2 d. 19.45 Žinios 20.20 “Lietuva tiesiogiai” 21.00 “Reporteris” 21.45 “Nuoga tiesa” 23.30 “Praeities šešėliai” N-14 0.35 “Reporteris”

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Saulėlydis” N-7 9.00 Komedija “Laiškai Džuljetai” 11.00 Drama “Raudonoji uola” N-7 13.25 Dok. f. “Kelionė į vandenyno gelmes” 15.00 Drama “Elektriniame rūke” N-7 17.00 Drama “Jaunatis” N-7 19.05 Drama “ŽKVD” N-7 21.00 Drama “Tapti žvaigžde” 23.00 Drama “Užtemimas” N-7 1.00 Trileris “Melori Kein. Prarasta kontrolė” N-7

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Miškuose ir kalnuose” 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Ži-

KLAIPĖDA

VILNIUS

FORUM CINEMAS “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.15, 15.45, 18.30, 21 val.

“Sielonešė” - 11, 13.30, 16.15, 19.15, 21.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30 val.

“Pagalbos šauksmas” - 13, 18 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 3 ir 4 d. 18.30 val. “Figaro vedybos” 5 d. 18.30 val. “Gulbių ežeras” 6 d. 18.30 val. “Linksmoji našlė” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 2 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas” 3 d. 19 val. Didžiojoje salėje. Anželikos Cholinos šokio teatras. “Ana Karenina” 4 d. 16 val. ir 5 d. 19 val. Mažojoje salėje.

“Hamletas mirė. Gravitacijos nėra” 4 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Vilniaus mažasis teatras. “Maskaradas” 6 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2” 6 d. 18 val. Didžiojoje salėje. “Medžioklės scenos” JAUNIMO TEATRAS

“Tamsus dangus” - 20.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.15, 13.45, 16.30, 19 val.

“Krudžiai” - 10.15, 12.30, 15, 17.30, 20.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 15.30, 20.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.45, 14.45, 17.45 val.

“Valentinas vienas” - 22 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Eilinis Džo. Kerštas” - 10.30, 13.30, 16.30, 19.15, 21.45 val.

“Sielonešė” - 15.45, 21.30 val.

“Tapatybės vagilė” - 13.15, 18.15 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 13.45 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 19, 21.15 val.

KAUNAS CINAMON “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 17.30 val.

“Sielonešė” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 19.45, 22 val.

“Pagalbos šauksmas” - 15, 19.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.40, 13, 15.15 val.

“Krudžiai” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.

“Tapatybės vagilė” - 12.45, 21.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16.10 val.

“Krudžiai” - 12, 14.30, 17 val.

“Krudžiai” (originalo kalba) - 14.20, 19.40 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 15.20, 18.20, 21 val.

“Tapatybės vagilė” - 11.15, 18.40 val.

“Mama” - 16.30, 21.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 14, 21.15 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 14, 18.40 val.

“Gimtadienis” - 16.10 val.

Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 29-4 d. “Šalutinis poveikis” - 22 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 16.50 val.

“Linkolnas” - 15.45, 21.15 val.

“Argo” - 16, 21.30 val.

“Valentinas vienas” - 13.40, 19 val.

“Hičkokas” - 13.20, 18.45 val.

SKALVIJA

Lietuvos ryto TV

nios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios.

Maskva 16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Pagaminta SSRS” 18.40 Žinios.

Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Sklifosovskis” 22.05 “Kamenskaja” 23.05 Specialusis korespondentas 0.05 “Miškuose ir kalnuose” 1.00 Žinios+ 1.15 Sąžiningas detektyvas 1.50 Vaid. f. “Moterų ir šunų žiaurumo ugdymas” 3.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.05 Futbolas. Premier lygos apžvalga 12.05 Nascar. 400 mylių lenktynių apžvalga 13.05 Futbolas.

Anglijos Premier lyga. “Fulham” - QPR 14.55 Ledo ritulys. KHL. Rytų konferencijos finalas. Tiesioginė transliacija 17.30 Rankinis. Europos čempionato atranka. Vengrija - Latvija 18.55 Krepšinis. BBL finalinio ketverto varžybos. “Prienai” - “Ventspils”. Tiesioginė transliacija 21.05 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 21.35 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. PSG - “Barcelona”. Tiesioginė transliacija 23.45 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Bayern” “Juventus” 1.35 Futbolas. UEFA Čempionų lygos dienos apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi. Meksikos dykumos 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Gotardo tunelis Šveicarijoje 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Mitų griovėjai 22.00 X mašinos. Vokietija 23.00 Šaltis Toronte 0.00 Neįtikėtinos Peno ir Telerio istorijos 1.00 Naivuolis užsienyje

Teatras

Kinas VILNIUS

“Mastrichto policija” 12.00 “Po pasaulį su Anthony Bourdainu” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Gamtos jėgos” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Konano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Geri vyrukai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Tikri bičai” 21.35 UEFA Čempionų lygos rungtynės. “FC Bayern Miunchen” “Juventus”. Tiesioginė transliacija 23.40 Karo drama “Berniukas dryžuota pižama” 1.30 UEFA Čempionų lygos apžvalga 1.45 “6 kadrai” 2.10 “CSI Majamis” 3.00 “Paslapčių namai”

“Gimtadienis” - 12.15, 20.45 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 17.15 val.

“Sniego karalienė” - 11 val.

“Valentinas vienas” - 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.

FORUM CINEMAS “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 20.50 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 11.45, 14.15, 16.30, 18.45 val.

“Sielonešė” - 11.15, 16, 18.45, 21.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 13.30 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 13, 21.50 val.

“Pagalbos šauksmas” - 15.15, 19.40 val.

“Tapatybės vagilė” - 15.45 val.

“Tamsus dangus” - 20.30 val.

“Parkeris” - 18 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15 val.

“Krudžiai” - 11.30, 13.45, 16.15, 18.45 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 21.15 val.

“Mama” - 18.30 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 20.40 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14 val.

“Gimtadienis” - 19 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.45 val.

“Mama” - 16.15, 20.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 13, 18.45 val.

“Krudžiai” - 14.15, 16.45 val.

“Gimtadienis” - 18.30 val.

“Valentinas vienas” - 16, 21 val.

ATLANTIS CINEMA DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 11, 12.50 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 14.40 val.

“Sielonešė” - 16.45 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 19, 21.05 val.

I SALĖ “Parkeris” - 12, 16.20 val.

“Pagalbos šauksmas” - 14.20, 18.40, 20.40 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.15 val.

“Sielonešė” - 18.15 val. “Šalutinis poveikis” - 21.40 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 10.45, 13.15 val.

“Mama” - 18.40 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.

“Krudžiai” - 11.15, 14, 16.30, 19.10 val.

“Valentinas vienas” - 15.45, 20.45 val.

6 ir 7 d. 12 val. “Raganiukė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 3 d. 18 val. “Dviejų pasaulių viešbutis” 5 d. 18 val. “Pas pažįstamus...”

6 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 2 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Kitais metais, tuo pačiu laiku” 3 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Atėjau, pamačiau, negalėjau” (arba “Visiškas Rudnosiukas”) 4 d. 18.30 val. “Meistriškumo pamoka (Maria Callas)” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 6 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka” Mažoji salė

6 d. 16 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas” ir studija “PetPunk”. “Tėčio pasaka” RAGANIUKĖS TEATRAS 6 d. 12 val. “Katinėlis ir gaidelis” “DOMINO” TEATRAS 4 d. 19 val. “Langas į parlamentą” 6 d. 19 val. “Striptizo ereliai” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 2 ir 3 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 6 d. 12 val. “Trys pingvinai (arba “Prie laivo 8.00”)” “COMEDY CLUB” 6 d. 19 val. Kauno teatro klubas. “Šeimos patarėjas”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 2 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” 3 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai” 5 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 6 d. 18 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 4 d. 18 val. “Aida” 6 d. 18 val. “Studentas elgeta” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 6 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Žirafa su kojinėmis” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 4 d. 18 val. Nacionalinis dramos teatras. “Katedra” 6 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Top girls (Neprilygstamosios)”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 4 d. 18 val. “Lietuviai” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI

5 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Viskas apie moteris” 6 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”.

“Varniukas, kuris buvo kitoks” 6 d. 18 val. Teatras “Kitas kampas”. “Eilinis elitas” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 5 ir 6 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 6 d. 12 val. Stalo teatras. “Avinėlio kelionė”

ŠIAULIAI 6 d. 14 val. “Kiškių sukilimas” KEISTUOLIŲ TEATRAS 3 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte” 4 ir 5 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai” 6 d. 12 val. “Mykolas žvejas” 6 d. 19 val. “A. - visai kita” MENŲ SPAUSTUVĖ 2 d. 19 val. Juodojoje salėje. Lietuvos muzikos ir teatro akademija. “Druska” 3 d. 19 val. Juodojoje salėje. Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas.

“Miniatiūrų vakaras” 3 d. 20 val. Juodojoje salėje. Latvijos kultūros akademija. “Aš papasakosiu apie...”

4 d. 19 val. Juodojoje salėje. Lenkijos nacionalinė Liudwik Solski dramos mokykla. “Iš visos širdies tave myliu, Magdalena” 4 d. 20.30 val. Juodojoje salėje. Lietuvos muzikos ir teatro akademija. “Naujosios N pasaka” 5 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)” 6 d. 11, 12.30 ir 14 val. Kišeninėje salėje.

Klaipėdos lėlių teatras. “Labas, mažyli!”

ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 5 d. 18 val. “Kova” 6 d. 18 val. “Valentinų diena” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 6 d. 17 val. “Jazminas” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 3 d. 18 val. “Raganius” 4 d. 18 val. Kauno dramos teatras. “Žemės ar moters” 5 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Švęsti kosmose ir tvarte” 6 d. 18 val. Klaipėdos jaunimo teatras.

“Paukštyno bendrabutis” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 6 d. 17 val. Koncertas “Prisiminimai”.

Arina ir grupė “Veto bank” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 6 ir 7 d. 12 val. “Skiltuvas”

KRETINGA KRETINGOS KULTŪROS CENTRAS 3 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

PLUNGĖ PLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS 4 d. 18 val. “Domino” teatras. “2 vyrai. 1 tiesa”

2013 04 02 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 5:52 leidžiasi 18:55 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+7 Oslas

Septintoji pilnaties diena

Pilnatis III 27

Delčia IV 03

Jaunatis IV 10

+3 Helsinkis

+6

Stokholmas

Priešpilnis IV 17

+2

Dublinas +5 Šiauliai

+7 Londonas

+2 -2 +1 -1

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo +1 -1

Kaunas Šiandien: debesuota, daugelyje rajonų snigs Temperatūra dieną 1-2 laipsniai šilumos.

VILNIUS +18 +1 -1

+8 Amsterdamas

+13

Ukmergė

Lisabona

Alytus +1 -1

Druskininkai Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį 3-9 laipsniai 92-oji metų diena. Balandžio antroji, antradienis, šalčio, dieną 2-5 laipsniai antroji 14-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų šilumos. metų lieka 273 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Elona, Jostautas, Jostautė, Pranciškus, Pranas.

Geros dienos!

+13 Madridas

+16 Barselona

+2 Ryga

+6 Kopenhaga

+9 Paryžius

Kėdainiai +2 -2

+3 Sankt Peterburgas

Talinas

13:03

Palanga

19

Vilnius Minskas +2 +4 Varšuva +4

+3

Berlynas +4 Praha

+8 Miunchenas

+15 Nica

+14 Roma

+5 Maskva

+1

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +6 +5 +17 Bukareštas Varna Dubrovnikas +17 Sofija +13

+20

Stambulas +21

Malaga +17

Alžyras +18

Tunisas +21

Atėnai

+22 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Avinas 03 21 - 04 20

03 12 - 03 16 kryžiažodžių atsakymai: 03 12 BRIEDIS 03 13 GUMINĖ ŽARNA 03 14 KEPTI OBUOLIAI 03 15 SKORPIONAS 03 16 KALAFIORAS Redakcijos prizą laimėjo VIOLETA ŽOBAKIENĖ iš Panevėžio Tel. pasiteirauti 8 5 249 2152 Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 22 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Kovo 30 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Jei norisi paišlaidauti, žinokite, kad šiandien įsigysite ne tai, ko reikia, ir išleisite ne tiek, kiek galima. Netikusi diena dokumentams pasirašyti.

Jautis. Pernelyg nepasikliaukite savo jėgomis, nerizikuokite savo vardu, įtaka, einamomis pareigomis, pinigais. Būkite atidesni bendraudami su įtakingais žmonėmis.

Dvyniai. Būdami geri draugams, giminaičiams galite nuskriausti artimuosius - labiau paisykite jų jausmų ir interesų. Pavojinga diena, verčianti žengti atsakingą žingsnį.

Vėžys. Šiandien galvokite, ką kalbate: pasisaugokite pavyduolių, kurie lengvai ims liežuvauti, net kurstyti paskalas. Nebūkite patiklūs su nepažįstamais žmonėmis.

Liūtas. Stebėkite jus supančius žmones. Mėginkite suvokti, su kuo ne pakeliui. Tiesa, santykių aiškintis nederėtų. Stiprinkite ryšius su tais, kurie jus remia, palaiko.

Mergelė. Mažiau planuokite pagalba ateis iš ten, iš kur nesitikėsite, o reikalai gali pakrypti nenumatyta linkme. Netikėkite žarstomais pažadais. Galima nelaukta išdavystė.

Svarstyklės. Gali pablogėti nuotaika, sveikata, tad bus sunkoka tvardytis. Pasistenkite užsiimti tik maloniais dalykais, nebendrauti su piktais, kerštingais, pavydžiais žmonėmis.

Skorpionas. Iki vakaro išties sunkus metas, kai aplinkiniai bus linkę pastebėti jūsų ydas.

Nenustebkite, jei sutuoktinis ar draugai šykštės komplimentų. Šaulys. Nors šiandien jausitės smagiau, tai kritinis metas, tad būkite pasirengę susidurti su nesmagumais. Nepanikuokite dėl finansinių problemų - jų greitai nebeliks.

Ožiaragis. Mažai ką bendra turite su žmonėmis, tarp kurių praleisite dieną. Bendra patirtis vienaip ar kitaip suartina. Jūsų pastangos bus suprastos ir įvertintos.

Vandenis. Šiandien didelė tikimybė rasti naują draugą arba iš esmės sutvirtinti santykius su senuoju. Skausmingai reaguosite į bandymus jumis manipuliuoti. Žuvys. Artėja sėkmės valanda, tik turite nuspręsti iš anksto, kiek esate pasiruošę už ją mokėti. Ne visiems bus priimtina jūsų vertybių sistema ir moralinės nuostatos.

20

2013 04 02 Lietuvos žinios

Margumynai

Pasiklydęs meškiukas

Netikėta kompensacija Anglijos Herefordšyro tarybos nariai pasipiktinę. Teismas nusprendė, kad taryba turi išmokėti kompensaciją ant uogų paslydusiam žmogui.

Kartą linksmai nusiteikęs 61 metų Robertas Marshas kulniavo Herefordšyro gatve. Nešėsi pirkinių maišelį ir galvojo, kaip namie išsivirs skanią vakarienę. Šaligatviu eidamas pagyvenęs žmogus nepastebėjo pabertų uogų, ant jų užmynė ir... išsitiesė ant žemės. Pargriuvęs R.Marshas pajuto didžiulį skausmą.

Praeiviai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, ši nuvežė vyrą į ligoninę.

Medikai diagnozavo jam rankos lūžį. Prabuvęs ligoninėje savaitę žmo-

gus užsinorėjo kompensacijos. Grįžęs namo jis kreipėsi į teismą. Šis patenkino R.Marsho ieškinį.

Toks teismo sprendimas nuvylė Herefordšyro tarybos narius. “Tai neteisinga. Žmogus turėjo matyti, kur eina. Jeigu kiekvienam paslydėliui mokėtume kompensaciją, taryba visai nebeturėtų pinigų”, - rėkė vienas tarybos narys. “Tai keista išmoka. Bet teismas taip nusprendė, todėl teks vykdyti jo sprendimą”, nuliūdęs sakė kitas tarybos narys.

R.Marsho ranka po truputį gyja.

Jis džiaugiasi teismo sprendimu ir tikina, kad bus atsargesnis. “Teisybė laimėjo. Teismas gerai nusprendė. Stengsiuosi išvengti tokių incidentų, pažadu būti atsargesnis”, tvirtino R.Marshas.

•

Išgelbėtas meškiukas glaudžiasi zoologijos sode. / Kalkadr.com nuotrauka

Gruzijos sostinės Tbilisio centrinėmis gatvėmis klaidžiojo pasiklydęs meškiukas. Jį priglaudė zoologijos sodo darbuotojai.

Tbilisio miesto gyventojai vieną dieną pamatė neįprastą vaizdą: centrinėmis miesto gatvėmis vaikštinėjo išsigandęs mažytis meškiukas. Nustebę gruzinai spoksojo į neįprastą gyvūną, vėliau iškvietė policiją ir ši nuvežė mažylį į zoologijos sodą.

Meškiukas buvo įkurdintas atskirame narve. Zoologijos sodo darbuotojai davė jam maisto ir pagirdė vandeniu. Mažylis, matyt, buvo išalkęs, nes godžiai rijo prižiūrėtojų atneštą mėsą. “Jis dabar saugus.

Kai tik atgabeno policija, meškiukas buvo labai išsigandęs. Tačiau greitai atsigavo. Dabar jis linksmai žaidžia su prižiūrėtojais”, - sakė zoologijos sodo darbuotojas Levanas Chizanišvilis.

Miuziklas apie teroristą

Pasiklydusį meškiuką priglaudęs Tbilisio zoologijos sodas įkurtas 1927 metais. 1938-aisiais jame apsigyveno drambliai ir kiti iš Maskvos zoologijos sodo atvežti egzotiški gyvūnai. Šiuo metu Tbilisio zoologijos sodo lankytojai gali grožėtis plėšrūnais, graužikais, ropliais, varliagyviais, žuvimis ir kitais padarais. Čia gyvena ir 16 meškų. Taigi išgelbėtas meškiukas prisidėjo prie gausaus būrio.

•

Ant pabirusių uogų paslydęs žmogus susilaužė ranką.

Wallpaperbuzz.com nuotrauka

Vyru persirengusi Diana “Queen” dainininkas Freddie Mercury buvo perrengęs princesę Dianą modeliu vyru ir slapta nusivedęs į garsų gėjų barą.

Komikė Cleo Rocos savo knygoje “Pozityvaus gėrimo galia” aprašo, kaip ji, F.Mercury ir kitas komikas Kenny Everettas kartą XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje gėjų bare “Royal Vauxhall Tavern” aprengė Dianą kareivišku švarku, už-

dėjo jai kepurę ir akinius nuo saulės.

“Kai įėjome, pajutome, kad tai princesė Diana ir bet kurią minutę ji bus demaskuota. Tačiau žmonės atrodė tiesiog jos nepastebintys. Ji tarsi dingo. Bet jai tai patiko”, - sakė C.Rocos, kuri buvo K.Everetto televizijos laidos žvaigždė.

Ji sakė nežinanti, ar modeliu vyru apsimetusiai Dianai tame bare kas nors siūlėsi, tačiau pridūrė: “Ji tikrai atrodė kaip gražus jaunas vy-

A.B.Breivikas įkvėpė britus sukurti apie jį miuziklą.

Šaltakraujiškai 77 žmones nužudęs Andersas Behringas Breivikas taps miuziklo “Įvykiai” (“The Events”) herojumi.

Miuziklas kuriamas pagal britų rašytojo Davido Greigo pjesę.

D.Greigas lankėsi Utiojos saloje praėjus trims mėnesiams po A.B.Breiviko joje surengtų žudynių kartu su būsimo spektaklio režisieriumi Raminu Gray. Jiedu nutarė sukurti miuziklą, jo premjera vyks šią vasarą Edinburgo festivalyje. Vėliau miuziklas bus rodomas Londono teatre “Young Vic”. Svarbiausia jo herojė moteris, bandanti nuspręsti, kaip ji turi reaguoti į masines žudynes, sukeltas iš neapykantos.

“Oslas - nedidelis miestas. Jo gyventojai vieni kitus pažįsta tiesiogiai arba netiesiogiai, todėl įvykusi tragedija visus palietė. Vieni mūsų prašė nerašyti apie tai, kiti - nenurodyti tikro žudiko vardo. Nežinau, kas geriau - ignoruoti A.B.Breiviką ar bandyti suprasti jo motyvus”, - aiškino pjesės autorius. Britas pridūrė, kad jo kūrinys visai kitoks negu graikų tragedijos, nes jo herojė ne bando keršyti žudikui, o stengiasi suprasti, kodėl jis taip pasielgė.

Muziką spektakliui kuria Johnas Brownas. Manoma, kad miuzikle dalyvaus ir choras.

•

“The Daily Paragraph”, AFP, “The Observer”, “Komsomolskaja pravda”, “Novosti-Gruzija”, BNS, LŽ

F.Mercury ir princesė Diana šėliojo gėjų bare.

/ AFP/Scanpix nuotraukos

ras. F.Mercury, K.Everetto ir C.Rocos buvimas nukreipė žmonių dėmesį ir Diana galėjo nepastebimai užsisakyti gėrimų.”

Diana, buvusi sosto įpėdinio princo Charleso žmona, gyveno paparacų dėmesio centre ir persekiojama fotografų žuvo per automobilio katastrofą Paryžiuje 1997-aisiais.

F.Mercury mirė 1991 metais, būdamas 45-erių, nuo ligos, susijusios su AIDS.

•