2013 m. balandìio 3 d. / Trečiadienis / Nr. 75 (13 500)

Kaina

2013 m. balandžio 3 d. / Trečiadienis / Nr. 75 (13 500)

1,99 Lt

Lietuvos žinios TRASA

SPORTAS

MOKSLAS

Senoms padangoms nemokamos aikštelės 11p.

Teisėja L.Krauzienė: “Į mus jau žiūri kaip į laukinius” 15p.

Prestižinis išsilavinimas dėl karjeros Lietuvoje 12p. www.lzinios.lt

Renovacijos prievaizdų būrys

Ministrų kabinetas parengė ir artimiausiu metu Seimui teiks 2012 metų veiklos ataskaitą. Joje išskirta nemažai laimėjimų, bet konstatuota, kad realaus gyvenimo pagerėjimo žmonės nepajuto.

3p.

Vakar rytą sostinėje į Specialiųjų tyrimų tarnybos būstinę užėjęs jaunas vyras užpuolė ir peiliu sužalojo du apsaugos darbuotojus.

Vienas jų, suteikus pirmąją medicinos pagalbą, gydomas ambulatoriškai, kitam buvo atlikta operacija.

3p.

UŽSIENIS

Romo Jurgaičio nuotrauka

C.Kennedy taps ambasadore

JURGA TVASKIENĖ

Ilgus metus daugiabučių renovacijos iš mirties taško nepajėgusiai išjudinti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai (BUPA) naujoji valdžia į pagalbą kuria dar dvi institucijas.

Renovacijos ekspertai nuogąstauja, kad biurokratinio aparato plėtra dar nutolins ir pabrangins realių darbų pradžią.

“Už renovaciją atsakingos Aplinkos ministerijos naujieji vadovai daro didžiulę klaidą: užsidarę savo kabinetuose sprendžia visus klausimus, nors nei ministras Valentinas Mazuronis, nei už šią sritį atsakinga viceministrė Daiva Matonienė nėra būsto specialistai. Jie tariasi su žmonėmis, kurie per 15 metų taip ir nesugebėjo išjudinti modernizacijos proceso. Kuriamos naujos biurokratinės institucijos, kurios tik apsunkins suvokimą, kas ir už ką atsako”, - LŽ tvirtino Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų fe-

J.Antanaitis: “Kuriamos naujos biurokratinės institucijos, kurios tik apsunkins suvokimą, kas ir už ką atsako.” deracijos (Būsto rūmų) prezidentas Juozas Antanaitis.

Aplinkos ministerija, jau senokai reiškianti nepasitenkinimą jos įtakoje esančios BUPA veikla bei užsimenanti, kad ateityje šios įstaigos gali nelikti, vis dėlto parinko jai naują vadovą. Be to, renovacijos procesams

koordinuoti vasario pradžioje ministerija įsteigė dar vieną įstaigą - Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA).

Jos direktoriumi tapo beveik dešimtmetį BUPA vadovavęs Valius Serbenta, anksčiau ragintas prisiimti atsakomybę už stringantį renovacijos 5p. procesą.

Šiauliai padovanos arenos projektą Šiaulių arenos projektą norintiems pirkti Ukrainos didmiesčio Dniepropetrovsko atstovams šiauliečiai ketina jį padovanoti, mat pardavinėti tokių projektų neleidžia Lietuvos įstatymai.

2015 metų Europos vyrų krepšinio čempionatui besiruošiančios Ukrainos mieste Dniepropetrovske turėtų iškilti Šiaulių arenos “dvynė”. Iš pradžių ketinusi statinio projektą parduoti ir už gautas lėšas palopyti kiaurą savivaldybės biudžetą Šiaulių valdžia išsiaiškino, kad toks sandoris neįmanomas -

JAV prezidentas Barackas Obama ketina paskirti nužudyto prezidento Johno F.Kennedy dukrą Caroline Kennedy ambasadore Japonijoje.

Vašingtone jau seniai buvo kalbama, kad 55-erių C.Kennedy, kuri rėmė B.Obamą nuo pat 2008 metų prezidento rinkimų kampanijos pradžios, laukia prestižinis postas. Jos skyrimui pritaria ir Japonijos vyriausybė, nes “apie velionį prezidentą J.F.Kennedy pagarbiai atsiliepia dauguma japonų, o jo dukters skyrimas ambasadore paskatintų japonų draugiškumą Jungtinėms Valstijoms”. Tačiau C.Kennedy šį postą perimtų sunkiu metu, nes Šiaurės Korėja grasina p.

JAV ir jos partneriams regione. 7

ORAI

arenos projektą galima tik dovanoti.

Dėl dovanos ukrainiečiams Šiaulių tarybos nariai turėtų apsispręsti rytoj per neeilinį posėdį. Miesto meras Justinas Sartauskas LŽ vakar tikino beveik neabejojantis, kad politikams nebus gaila palaiminti šios dovanos.

4p.

Debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra dieną 3-5 laipsniai šilumos.

19p.

2

2013 04 03 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Ar euras pelnytai laikomas atpirkimo ožiu? ŽYGIMANTAS MAURICAS

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta teiginių, kad būtent euras yra kaltas dėl visų Europos ekonominių ir socialinių negandų. Euras kaltinamas dėl kylančių kainų, nedidėjančio darbo užmokesčio, didelio nedarbo lygio ar beatodairiškai augančių valstybių skolų. Štai Kipro gyventojai dėl bankų sistemos griūties kaltino Angelą Merkel, eurą ir Europos centrinį banką. Tačiau ar euras pelnytai laikomas atpirkimo ožiu?

Be abejo, euras, kaip ir kitos valiutos, turi savo pranašumų ir trūkumų, bet nereikia pamiršti, kad valiuta visų pirma yra tik vertės matavimo vienetas.

Tad euras pats savaime nepadidins nei kainų, nei atlyginimų, nei pensijų. Juk atstumas tarp Vilniaus ir Kauno nepasikeis nuo to, ar jį matuosime kilometrais, myliomis, ar šviesmečiais. Lygiai taip pat vidutinis darbo užmokestis nepasikeis vien dėl to, kad jį matuosime skirtinga valiuta. Eurą galima palyginti su valstybiniu brandos egzaminu, tik šiuo atveju egzaminą laiko ne abiturien-

tai, o visos euro zonai priklausančios valstybės. Didžiausia euro egzamino nauda yra ta, kad jis leidžia objektyviai įvertinti ir tarpusavyje palyginti egzamine dalyvaujančių valstybių ekonominės ir socialinės gerovės lygį. O Mastrichto kriterijai, tarytum bendra egzaminų vertinimo sistema, pabrėžia atskirų euro zonos šalių stipriąsias ir silpnąsias vietas.

Natūralu, kad vienoms šalims euro egzaminą laikyti sekasi geriau, o kitoms - prasčiau. Tačiau norėčiau užduoti klausimą: kas kaltas, kad egzamino nesiseka laikyti, - ar per sunkios užduotys, ar egzaminui nepasirengęs abiturientas? Be abejo, nėra tobulų egzaminų, lygiai taip pat kaip ir nėra tobulų valiutų, tačiau kaltinti egzaminą būtų padoru nebent tuo atveju, jei daugumai valstybių nesisektų jo laikyti.

Tačiau ne visoms šalims nesiseka laikyti euro egzamino. Vokietijoje nedarbo lygis šiuo metu yra žemiausias nuo 1991 metų, o šalis išgyvena tikrą ekonomikos Eldoradą. Nuo įstojimo į euro zoną 1999 metais Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui paaugo daugiau nei euro neturinčiose Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje ar JAV. Austrijos, Olandijos ir dažnai dėl perdėm didelio ekonomikos reguliavimo kritikuojamos Prancūzijos ekonominė ir socialinė gerovė augo sparčiau negu Jungtinės Karalystės ar

Japonijos, kurios euro neturi. Tad euras tikrai neturėtų būti kaltinamas dėl šalies ekonominių negandų.

Vokietija ne vienintelė šalis, kuri suklestėjo įsivedusi eurą. Suomija taip pat sėkmingai laikė euro egzaminą ir ekonomikos augimu nė kiek nenusileido Švedijai, net šiek tiek aplenkė Daniją.

Dar viena sėkmės istorija yra Belgija.

Būdama euro zonoje ji sugebėjo sumažinti valstybės skolą nuo 117 iki 99 proc.

BVP. Italija, įstojusi į euro zoną, taip pat parodė puikius rezultatus sugebė-

Euras nėra tikslas, o tik priemonė jam pasiekti didinti šalies ekonominę ir socialinę gerovę. dama sumažinti valstybės biudžeto deficitą nuo 1980-aisiais ir 1990 metais vidutiniškai siekusio kone 10 proc. iki 2,8 proc. BVP 2012 metais.

Tačiau euro zonoje apstu ir nesėkmės pavyzdžių. Graikiją ir Kiprą galima palyginti su nepareigingais moksleiviais, kurie savo noru pasirinko laikyti euro egzaminą, tačiau nepanoro jam rengtis tikėdamiesi kaip nors išsisukti.

Keletą akmenų reikėtų įmesti ir į stipriųjų euro zonos šalių daržą. Jos ne tik toleravo euro egzamino taisyklių pažeidimus, bet ir leido minėtoms šalims

laikyti egzaminą visiškai nepasirengus.

Juk jei penktokui leistum laikyti abitūros egzaminą, vargu ar galima būtų tikėtis gerų rezultatų (nebent moksleivis yra tikras genijus). Štai Graikija ir Portugalija beveik niekada neturėjo subalansuoto biudžeto, o įstojusios į euro zoną nesilaikė Mastrichto biudžeto deficito kriterijaus, kurį, be kita ko, turi vykdyti visos šalys, norinčios įstoti į euro zoną. Natūraliai kyla šie klausimai: ar vertėjo apskritai tokias šalis priimti, o šioms šalims - stoti į euro zoną? Įdomu tai, kad euro egzaminas nepadarė Graikijos geresnės, bet nepadarė ir blogesnės: per 12 metų buvimo euro zonoje laiką Graikijos biudžeto deficitas vidutiniškai siekė 8,1 proc. BVP, o 12 metų prieš įstojant į euro zoną - 8,3 proc. BVP. Portugalų rodikliai yra panašūs: per 14 metų buvimo euro zonoje - 5 proc., 14 metų prieš įstojant į euro zoną - 5,2 procento. Taigi beveik identiškas rezultatas - valiuta pasikeitė, o šalių valdymo modelis - ne!

Tai puikiai iliustruoja, kad euras pats savaime nėra ekonominės ir socialinės gerovės garantas, o sunkus egzaminas, kuriam šalis turi būti pasirengusi. Euras nėra tikslas, o tik priemonė jam pasiekti - didinti šalies ekonominę ir socialinę gerovę. Vokietija euro egzaminą šiam tikslui išnaudojo kuo puikiausiai: metai iš metų gaudama geriausius įver-

tinimus ji parodė kitoms euro zonos šalims ir visam pasauliui savo ekonomikos galybę. Graikija ir Portugalija priešingai: metai iš metų neišlaikydamos egzamino parodė pasauliui savo ekonomikos silpnybę.

Reikia tikėtis, kad siekdama įsivesti eurą Lietuva trečiąkart neužlips ant to paties grėblio. Pirmas kartas buvo atkūrus nepriklausomybę, kai gavę laisvę nežinojome, ką su ja daryti, ir dešimtmetį blaškėmės nuo vieno ekonominio ir socialinio modelio prie kito. Antras kartas buvo įstojus į Europos Sąjungą (ES), kai visi manėme, kad pats faktas, jog pagaliau esame Europoje, mus padarys turtingus. Tačiau vien svajonėmis turtingas nebūsi, tad papūtę vartojimo ir nekilnojamojo turto burbulus supratome, kad ES pinigai ant medžių neauga. Problema ta, kad ir nepriklausomybė, ir ES buvo suvokiama kaip savaiminis tikslas, o ne kaip priemonė tikslui pasiekti.

Taip pat reikėtų suprasti, kad euras pats savaime nesuteiks Lietuvai ekonominės ir socialinės gerovės, bet tai bus puiki priemonė šiems tikslams pasiekti, jei euru bus naudojamasi išmintingai. Būtent išmintinga valstybės ekonominė ir socialinė politika lems, kuriuo keliu - Vokietijos ar Graikijos - Lietuva pasuks, o euras bus viso labo nueito kelio matavimo vienetas.

•

Seimo tribūna

Kaimo mokykloms išsaugoti reikia politinio susitarimo Apie kaimo vietovėse įsikūrusių mažų mokyklų išsaugojimą, jų svarbą vietos bendruomenėms kalbamės su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininke “darbiete” Audrone Pitrėniene.

- Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sudarė darbo grupę, kuri ieškos būdų, kaip išsaugoti mažas kaimo mokyklas. Kodėl svarbu, kad jos išliktų?

- Mažų gyvenviečių, kaimų mokyklos jau kurį laiką Lietuvoje uždarinėjamos, o mokiniai priversti vykti mokytis į didesnes savivaldybių mokyklas. Mokytis kaimo mokyklose vaikams kur kas patogiau. Kai ugdymo įstaigos yra šalia namų, jiems nereikia anksčiau keltis. Perėjus į didelę mokyklą, iškyla tam tikra patyčių grėsmė, nes iš kaimo atvykę mokiniai būna drovesni. Vyriausybės programoje dėl mažų mokyklų išsaugojimo įrašytos nuostatos taip pat akcentuoja patogumą. Galiausiai naikinant mokyklas darbo netenka mokytojai, paliekami nenaudojami ugdymo įstaigų pastatai. Galima įvardyti ne vieną priežastį, kodėl

Romo Jurgaičio nuotrauka

A.Pitrėnienė: “Mokykla kaimo bendruomenei ne tik ugdymo įstaiga, bet ir kultūros židinys.” reikia išsaugoti kaimo mokyklas.

- O ką vietos bendruomenei reiškia netekti mokyklos?

- Mokykla kaimo bendruomenei ne tik ugdymo įstaiga, bet ir kultūros židinys. Kol mokykla gyvuoja, visas gyvenimas sukasi aplink ją. Čia orga-

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

nizuojamos šventės, saugomos bendruomenės tradicijos, nes tai vaikų, jų tėvų bei senelių mokykla.

- Tenka girdėti pareiškimų, kad kaimo mokyklos nesugeba tinkamai parengti mokinių, ten esą prasta mokslo kokybė. Ką jūs apie tai manote?

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

(tel. 249 2217)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209)

Sportas J.Žemaitytė

„LŽ gidas“ J.Čiulada

- Kalbant apie ugdymo kokybę mokyklose, mano nuomone, vadovautis pavienių asmenų pareiškimais negalima - yra sukurtos įvairios vertinimo sistemos, specialiai paruošti žmonės, kurie ir turi tai daryti. Galime diskutuoti, ar gerai veikia šios sistemos, bet tai jau kita tema. Galiausiai mokyklas savo vaikams parenka tėvai. Taigi ir jie yra mokyklos veiklos, ugdymo kokybės vertintojai.

- Ankstesni ŠMM vadovai prognozavo, kad per ateinančius dvejus metus bus uždaryta keli šimtai mokyklų, dauguma jų - mažos mokyklėlės kaimuose. Kas verčia jas uždaryti?

- Priežasčių esama įvairių, bet pagrindines išskirčiau dvi: mokinių skaičiaus mažėjimą ir mokinio krepšelio lėšų trūkumą.

- Esama svarstymų, kad kaimo mokyklų nykimą paskatino dar ankstesnės valdžios pradėta švietimo tinklo pertvarka. Ar tai tiesa?

- Naujos redakcijos Švietimo įstatyme apibrėžti įvairūs mokyklų tipai ir numatyta, kad iki 2015 metų neliks vidurinio tipo mokyklų. Vadinasi, kaimų vidurinės mažosios mokyklos, neturėdamos dviejų klasių, negali tapti “ilgosiomis” gimnazijomis, joms lieka tik progimnazijos galimybė -

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

nuo pirmos iki aštuntos klasės. Pagal įstatymą tai jau numatyta, ir visos savivaldybės šį švietimo tinklą šiuo metu plėtoja.

- Kaip prie kaimo mokyklų išsaugojimo gali prisidėti įstatymų leidėjai?

- Mes, politikai, turime susitarti, koks minimalus mokinių skaičius turi būti mokykloje, kad ji nebūtų uždaroma. Dabartinė situacija rodo, kad progimnaziją, kurioje mokosi 600-700 mokinių, savivaldybei išlaikyti nuostolinga, nes neužtenka mokinio krepšelio lėšų. Kaimų mažosios mokyklos dažniausiai yra progimnazinio tipo, todėl būtina iš naujo apsvarstyti mokinio krepšelio skaičiavimo metodiką, siekiant išlaikyti mažas mokyklas.

Savivaldybės šiuo metu einu paprasčiausiu keliu ir uždaro mokyklas, teigdamos, kad neturi galimybių jų išlaikyti. Jos turi tokią teisę, nes savivaldybės dėlioja savo prioritetus.

Reikia susitarti valstybiniu lygiu, kokias mokyklas norime išsaugoti. Jeigu susitarsime išsaugoti ir 100 mokinių mokyklą, turėsime skirti jai tiek lėšų, kad ji galėtų išgyventi.

•

Seimo narę kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 04 03 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Pipirai ir pagyros išėjusiai Vyriausybei Regionai vystosi netolygiai

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Vyriausybės ataskaitoje grėsmingais įvardijami emigracijos srautai. Nurodoma, kad pernai iš Lietuvos išvyko 42,9 tūkst. piliečių, o emigracijos mastas pralenkė buvusį ekonomikos sunkmečio pradžioje. “Spręsdami emigracijos klausimus žvelgsime plačiau - nustatysime migracijos politikos tikslus, apimančius ne tik emigraciją, bet ir reemigraciją, imigraciją ir netgi vidinę migraciją”, žada dabartinė Vyriausybė.

Prie didžiausių problemų ministrų kabinetas priskiria socialinę ir ekonominę nelygybę tarp savivaldybių. Regionų išsivystymo netolygumus atskleidžia skirtingas nedarbo mastas ir vidutinis darbo užmokestis, vienam gyventojui tenkančio gydytojų skaičiaus, ikimokyklinio ugdymo prieinamumo,

Ministrų kabinetas parengė ir artimiausiu metu Seimui teiks 2012 metų veiklos ataskaitą. Joje išskirta nemažai laimėjimų, bet konstatuota, kad realaus gyvenimo pagerėjimo žmonės nepajuto.

Praėjusių metų pabaigoje darbą pradėjusi XVI Vyriausybė apžvelgė ir įvertino pirmtakės darbus, padėtį šalyje, išskyrė didžiausias problemas bei prioritetines veiklos sritis. Visa tai sugulė į 75 puslapių Vyriausybės 2012 metų veiklos ataskaitą.

Rodikliai pagerėjo Ataskaitoje teigiama, kad bendra šalies būklė gerėja. Tačiau konstatuojama, kad žmonės vis dar nesijaučia saugūs.

“Sunkmečio sąlygomis finansų sistema buvo stabilizuota, ir tai prisidėjo prie pastarųjų metų ekonomikos augimo.

Tačiau to buvo pasiekta skolinantis su didelėmis palūkanomis, didinant mokesčius ir dėl santykinai didelės infliacijos. Tai mažino gyventojų perkamąją galią ir fiskalinio manevro laisvę ateityje. Šiandien reikia spręsti tikrąsias struktūrines problemas ir ieškoti sprendimų, kaip padidinti šalies konkurencingumą”, - rašoma dokumente.

Pagrindiniai 2012 metų šalies ekonomikos rodikliai gerėjo: pasiektas 3,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, registruoto nedarbo lygis sumažėjo iki 11,7 proc., augo vidutinis darbo užmokestis. Prekių eksporto srityje pasiektas geriausias metinis rezultatas nepriklausomos Lietuvos istorijoje - pernai, palyginti su 2011 metais, prekių eksportas išaugo 14,5 proc., iki 79,7 mlrd. litų. Pripažįstama, kad rezultatams įtakos turėjo 2009-2012 metais buvusios Vyriausybės “nuosekliai ir kryptingai įgyvendintos ekonomikos skatinimo priemonės”.

Tačiau, kaip teigiama ataskaitoje, tai tik pavieniai rodikliai, neatspindintys realios gyventojų padėties. Vartojimo augimo tempas pernai buvo mažesnis, nei tikėtasi, rimta problema išlieka didelis skurdas, socialinė atskirtis. Realaus gyvenimo kokybės pagerėjimo žmonės nepajuto ir dėl 2,8 proc. pernai siekusios infliacijos.

Perspėjama, kad esminis veiksnys, dėl kurio gali smarkiai susvyruoti viešųjų finansų sistema, - “Sodros” deficitas.

Socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė apžvelgė ir įvertino konservatoriaus Andriaus Kubiliaus ministrų kabineto darbus. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka proc. BVP augimą. Taip pat 2013-aisiais planuojamas darbo našumo, realaus darbo užmokesčio augimas, nedarbo mažėjimas. “Tačiau turime susitelkti ir pasinaudoti šiuo pranašumu - reikšmingai pagerinti verslo sąlygas, sukurti stabilią mokestinę aplinką, skatinti investicijas į gamybą ir technologijų atnaujinimą”, - pažymima dokumente.

2012 metais bendra valdžios sektoriaus skola siekė daugiau kaip 46 mlrd. litų ir sudarė 40,7 proc. BVP. Konstatuojama, kad skolos augimo tempas sulėtėjo.

Perspėjama, kad esminis veiksnys, dėl kurio gali smarkiai susvyruoti viešųjų finansų sistema, - “Sodros” deficitas. 2012 metų pabaigoje fondo pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma siekė apie 9,7 mlrd. litų. Skolai tvarkyti šiais metais numatyta skirti 634 mln. litų.

auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams, 2012 metais sudarė beveik 1,1 mlrd. litų ir, palyginti su 2011 metais, sumažėjo 0,9 procento. Vaikui skiriamą išmoką

Paramai - per 1 mlrd. litų Grėsmingas “Sodros” deficitas Ataskaitoje nurodoma, kad šiemet Finansų ministerija prognozuoja 3

Ataskaitoje pažymima, kad išlaidos socialinėms išmokoms ir piniginei socialinei paramai, teikiamai vaikus

vidutiniškai per mėnesį gavo 107,1 tūkst. vaikų (18 proc. Lietuvos vaikų). Nemokamus pietus mokyklose vidutiniškai per mėnesį gavo 128,5 tūkst. (33,2 proc.) mokinių. Parama mokinio reikmenims įsigyti suteikta 118,3 tūkst. (30,6 proc.) mokinių.

Vidutiniškai per vieną 2012 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 221,9 tūkst. asmenų (7,4 proc. visų gyventojų). Palyginti su 2011 metais, pašalpų gavėjų padaugėjo 0,36 proc., o išlaidos joms mokėti sumažėjo 2,1 procento. Vidutiniškai per vieną 2012 metų mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 198,8 tūkst. asmenų (6,6 proc. visų gyventojų). Palyginti su 2011-aisiais, jų skaičius sumažėjo 10 procentų.

Pažymima, kad mažėjantis nedarbas yra džiuginanti tendencija, tačiau liko neišspręstas ilgalaikių bedarbių klausimas. Pernai jie sudarė 30,4 proc. visų užsiregistravusių bedarbių.

Taip pat nurodoma, kad nepakankamai mažėjo jaunimo nedarbas.

dalyvavimo kultūrinėje veikloje rodikliai. “Visi jie rodo, kad iki šiol nebuvo skiriama pakankamai dėmesio kompleksiškam kaimiškųjų savivaldybių problemų sprendimui. Pavienės investicijos, skirtos daugiausia viešajai infrastruktūrai, nesprendžia tikrųjų socialinių ir ekonominių problemų, negarantuoja ilgalaikės plėtros”, - nurodoma ataskaitoje.

Rezultatai nedžiugina Nors ankstesnė Vyriausybė renovacijos klausimams skyrė nemažai dėmesio, veiklos rezultatai nedžiugina. Dabartinis ministrų kabinetas žada, kad daugiabučių modernizavimas taps viena didžiausių artimiausio laikotarpio ekonomikos augimo paspirčių: pagyvins pinigų cirkuliaciją vidaus rinkoje, leis kurti naujas darbo vietas, renovuoti pastatai sumažins dėl energinio neefektyvumo patiriamus nuostolius bei subalansuos namų ūkių ir valstybės išlaidas.

Apgailestaujama, kad pakankamai dėmesio iki šiol nesulaukė šilumos ūkis.

Esą šilumos gamyba “valdoma chaotiškai pagal kiekvienos savivaldybės norus ir atliekant brangiai kainuojančius eksperimentus”. Per 2-3 metus žadama pertvarkyti šilumos gamybos ūkį.

•

STT sudrebino kruvinas išpuolis VALDAS KVEDARAS

Vakar rytą į sostinės A.Jakšto gatvėje esančią Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) būstinę užėjęs jaunas vyras užpuolė ir peiliu sužalojo du apsaugos darbuotojus. Vienas jų, suteikus pirmąją medicinos pagalbą, gydomas ambulatoriškai, kitam buvo atlikta operacija.

Sulaikytą užpuoliką STT pareigūnai perdavė policijai. Dėl įvykio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Nusikaltimų tyrimo valdybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius - dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo. Du STT darbuotojus sužalojusiam vyrui

gali grėsti laisvės atėmimas iki 10 metų.

Vakar popiet vienas sužeistų STT darbuotojų buvo operuotas. “Mes gydytojų neklausėme, koks tai sužeidimas, tačiau iš visko sprendžiant buvo kilęs pavojus gyvybei. Veikiausiai peiliu perpjauta arterija. Mūsų pareigūnai va-

čiaus, vos užkalbintas apsaugos darbuotojo vyras ėmė reikšti nesuprantamus pageidavimus ir reikalavimus, o jo nepraleistas į vidų išsitraukė lenktinį peilį ir kirto apsaugininkui į koją. Šalia esančiam STT darbuotojui jis taip pat peiliu sužalojo koją.

S.Urbanavičius: “Pirminiais duomenimis, kai kurioms teisėsaugos institucijoms tas vyras yra rašęs grasinamo turinio laiškus.” žiavo į ligoninę ir davė operacijai reikalingo kraujo”, - vakar LŽ sakė STT direktorius Saulius Urbanavičius.

Pirminiais duomenimis, į STT būstinę užsukęs vyras prisistatė esąs pareiškėjas. Pamainomis dirbantys budėtojai pašalinius asmenis paprastai pasitinka dar neperėjusius metalo detektoriaus ir teiraujasi, pas ką ir su kokiomis problemomis šie atvykę. Anot S.Urbanavi-

Sulaikomas užpuolikas, kaip teigiama, pats savo peiliu susižalojo ranką.

Po kiek laiko surakintas antrankiais vyras buvo išvestas iš pastato. Tuo metu jis šaukė: “Ne - heroino mafijai Vilniuje.”

Susižalojusį užpuoliką išvežė greitosios medicinos pagalbos automobilis.

Sostinės policija vakar nustatė užpuoliko tapatybę. Kaip LŽ sakė Vilniaus apskrities VPK viršininko pavaduotojas

Po incidento STT prieigos buvo atitvertos, ekspertai fiksavo išpuolio pėdsakus. / Romo Jurgaičio nuotrauka Antonis Mikulskis, 25 metų vyras yra iš Šilutės rajono ir policijai jau žinomas. Įtariama, kad jis gali turėti psichikos sveikatos sutrikimų. Anot A.Mikulskio, tas pats vyras šiais metais buvo užėjęs į Vilniaus apskrities VPK pastatą, tačiau tąkart incidentų išvengta.

“Kiek pavyko sužinoti, tai “etatinis” viskuo nepatenkintas vyras, ne kartą mynęs ir kitų institucijų slenkstį. Pirminiais duomenimis, kai kurioms teisėsaugos institucijoms jis yra rašęs grasinamo turinio laiškus”, - LŽ sakė STT vadovas S.Urbanavičius.

•

4

2013 04 03 Lietuvos žinios

Dienos temos

Merijoms vėl siūlomos naujos funkcijos Vilčių, kad ATPK pataisos savivaldybėms leistų labiau rūpintis viešąja tvarka, neslėpė ir Vilkaviškio meras Algimantas Antanas Greimas.

Tačiau jis tvirtino, kad dėl to šio rajono merijoje viešosios tvarkos skyrius tikrai nebus steigiamas. “Manau, kad būtų kur kas racionaliau, jei administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl netinkamoje vietoje pastatyto automobilio galėtų surašyti ne tik viešosios tvarkos skyrių specialistai, bet ir seniūnijų seniūnai”, - teigė jis.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Seime įregistruotos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisos, pagal kurias už draudžiamoje vietoje gatvėje ar kelyje pastatytą automobilį vairuotojus galėtų bausti ne tik policijos pareigūnai, bet ir merijų viešosios tvarkos tarnybų specialistai.

Savivaldybių vadovai tikina, kad taip miestuose būtų geriau užtikrinama viešoji tvarka, bet patys minėtų tarnybų darbuotojai abejoja, ar jiems suteikus daugiau funkcijų, bet neskyrus papildomų lėšų kas nors iš esmės pasikeis.

Reikia ne visoms

Padėtų policijai ATPK pataisas įregistravęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis aiškina, kad jos parengtos pirmiausia atsižvelgiant į sudėtingą policijos finansinę padėtį.

Pataisos numato, kad už automobilių sustojimą bei stovėjimą neleistinose vietose visoje savivaldybės teritorijoje protokolus vairuotojams galėtų surašyti ir administracines bylas nagrinėti ne tik policininkai, kaip yra dabar, bet ir savivaldybių valdininkai. Dabar jie vairuotojus gali bausti tik už automobilių statymą ant žaliosios vejos.

“Manau, kad priėmus pataisas į valstybės ir savivaldybių biudžetus būtų surenkama daugiau lėšų, nes automobilių statymo taisyklės yra pažeidinėjamos gerokai dažniau, nei yra fiksuojama administracinių teisės pažeidimų protokoluose”, tvirtino parlamentaras.

Šiuo metu merijų specialistai gali bausti vairuotojus tik už automobilių statymą ant žaliosios vejos.

LŽ archyvo nuotrauka

V.Ablingienė: “Pastaruoju metu girdime nemažai siūlymų perduoti savivaldybėms tam tikras funkcijas, bet vis pamirštamas finansavimas.”

Darbo padaugėtų Pataisos labiausiai praverstų didžiųjų miestų ir stambiausių savivaldybių administracijų viešosios tvarkos skyriams. Mat jų darbuotojai dažniausiai atsiduria dviprasmiškose situacijose, kai už automobilių statymą ant žaliosios vejos jie bausti gali, bet jei šalia yra pastatyta mašina, kuri trukdo kitų automobilių ar pėsčiųjų eismui, - ne. Tokiais atvejais tenka kviestis policijos pareigūnus. “Pataisos palengvintų mūsų

darbą. Tačiau ir papildomo darbo būtų kur kas daugiau. O kur dar laikas, kurį sugaišime dokumentams tvarkyti? Todėl fiziškai būtų sunku atlikti visas gautas užduotis”, - LŽ sakė ne vienas merijose dirbantis viešosios tvarkos specialistas.

Anot jų, kiltų ir dar viena problema - specialistai dažnai dirba po vieną, todėl nėra užtikrinti dėl savo pačių saugumo. Be to, šie merijų specialistai savo funkcijas gali atlikti tik reglamentuotu darbo metu.

Ragina žvelgti plačiau Šiaulių meras Justinas Sartauskas pripažino, kad minėtos ATPK pataisos padėtų geriau užtikrinti viešąją tvarką mieste. “Savivaldybės ne tik išleistų pinigus eismo kontrolės specialistams išlaikyti, bet ir gautų lėšų. Kuo daugiau bus sumokama baudų, tuo daugiau lėšų atiteks ir savivaldybėms”, - sakė jis. Tuomet rastųsi ir galimybė didinti etatų viešosios tvarkos skyriuose skaičių. Šiaulių meras linkęs pritarti svarstymams savivaldybėse įkurti municipalinę policiją, nes tik taip jos galėtų realiai palaikyti viešąją tvarką. “Galbūt municipalinei policijai reikėtų perduoti ir kai kurias kitas, šiuo metu valstybinės policijos vykdomas funkcijas”, - svarstė jis.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėja savivaldybių administravimo klausimais Vida Ablingienė teigė, kad LSA kol kas neturi oficialios pozicijos dėl R.Žemaitaičio siūlomų pataisų. “Manyčiau, kad pataisose numatytomis galimybėmis labiau prisidėti prie eismo kontrolės galėtų pasinaudoti didmiesčių savivaldybės, kur yra didesni viešosios tvarkos skyriai. Jiems gal nereikėtų jokių papildomų etatų”, - svarstė V.Ablingienė.

Pasak jos, mažesnės ir rajonų savivaldybės tokiomis įstatymų pataisomis vargu ar sugebėtų pasinaudoti, nes toli gražu ne visur įkurti viešosios tvarkos skyriai arba juose yra vos po vieną ar du darbuotojus.

V.Ablingienė priminė, jog beveik visose šalies savivaldybėse ekonominė ir finansinė situacija tokia, kad šiemet biudžetuose numatytų lėšų vos užteks esamų darbuotojų atlyginimams.

“Pastaruoju metu girdime nemažai siūlymų perduoti savivaldybėms tam tikras funkcijas, bet vis pamirštamas finansavimas”, - pabrėžė LSA patarėja.

•

Šiauliai padovanos arenos projektą DAIVA BARONIENĖ

Šiaulių arenos projektą norintiems pirkti Ukrainos didmiesčio Dniepropetrovsko atstovams šiauliečiai ketina jį padovanoti, mat pardavinėti tokių projektų neleidžia Lietuvos įstatymai.

2015 metų Europos vyrų krepšinio čempionatui besiruošiančios Ukrainos mieste Dniepropetrovske turėtų iškilti Šiaulių arenos “dvynė”. Iš pradžių ketinusi statinio projektą parduoti ir už gautas lėšas palopyti kiaurą savivaldybės biudžetą Šiaulių valdžia išsiaiškino, kad toks sandoris neįmanomas arenos projektą galima tik dovanoti.

Dėl dovanos ukrainiečiams Šiaulių tarybos nariai turėtų apsispręsti rytoj per neeilinį posėdį. Miesto meras Justinas Sartauskas LŽ vakar tikino beveik neabejojantis, kad politikams nebus gaila palaiminti šios dovanos. “Dniepropetrovskas - jau antras Ukrainos miestas, panoręs pasistatyti tokią pat areną kaip mūsų. Neslėpsiu, kad man, šiauliečiui, toks mūsiškės arenos įvertinimas yra labai malonus”, - sakė J.Sartauskas.

Meras pasakojo, kad pirmieji Šiaulių arenos projektu susidomėjo Ukrainos miesto Charkovo atstovai. Jų oficiali delegacija šių metų pradžioje buvo atvykusi į Lietuvą apžiūrėti visų mūsų šalies sporto arenų. “Tuomet charkoviečiai kreipėsi į mus teiraudamiesi, ar neparduotume jiems arenos projekto. Mus toks prašymas pradžiugino, ėmėme jį svarstyti”, - prisiminė Šiaulių vadovas.

Pradėjus domėtis projekto pardavimo galimybėmis, susisiekta su jo autoriumi architektu Eugenijumi Miliūnu.

Jis leido parduoti projektą. Tačiau netrukus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teisininkai išsiaiškino, o Teisingumo ministerija patvirtino, kad toks veiksmas yra neįmanomas. “Nusižengtume net dviem - Viešųjų pirkimų ir Valstybės turto pardavimo - įstatymams”, - pabrėžė meras. Anot jo, šie įstatymai leidžia parduoti tik nekilnojamąjį ir finansinį turtą, o nematerialaus turto, kuriam priskiriamas arenos projektas, taip perleisti nevalia.

“Arenos projektą galėtume per aukcioną parduoti nebent su visa arena”, tikino J.Sartauskas. Jis pabrėžė, kad parduoti arenos Šiauliai tikrai neketina.

Kol buvo aiškinamasi dėl Šiaulių arenos projekto pardavimo galimybių, charkoviečiai apsigalvojo. Tačiau netrukus įsigyti jį panoro kitas Ukrainos miestas - Dniepropetrovskas. Šiauliuose sulaukta ir šio miesto delegacijos, jai buvo išaiškintos Lietuvos įstatymų vingrybės. “Tada Dniepropetrovsko atstovai susisiekė su Šiaulių areną pastačiusiu Panevėžio statybos trestu ir, kiek žinau, ruošiasi sukirsti rankomis, kad panevėžiečiai ir jiems statytų Europos krepšinio čempionatui reikiamą objektą. Šiaulių miesto tarybai beliko patvirtinti, kad naudotis projektu leidžiame”, - kalbėjo J.Sartauskas. Jis priminė, kad 2007-aisiais universalią sporto areną pasistačiusiems Šiauliams jos projektas kainavo kiek mažiau nei milijoną litų, o paties objekto pastatymas 65 mln. litų. Arenoje, nelygu, kokios sporto šakos rungtynės vyksta, gali būti nuo 4700 iki 5700 sėdimų vietų.

•

2013 04 03 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Renovacija ta pati, prievaizdų - būrys Atkelta iš

• 1 p.

Savo ruožtu Finansų ministerija, pasinaudojusi paskutinėmis nueinančios Vyriausybės darbo dienomis priimtu sprendimu kurti taip pat su renovacija susijusią Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA), kontroliuosiančią per fondą “Jessica” tam skiriamus europinius milijonus, jau buria jos komandą.

“Ne kartą kėliau klausimą, kad jokių BUPA, BETA, VIPA ir panašių mums nereikia. Aplinkos ministerijoje yra Būsto departamentas, kuris ir turėtų būti tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programoje numatytos renovacijos įgyvendinimą. Tam skiriamos didžiulės lėšos, ir jas vėl patikėti dirbtinai sukurtam biurokratiniam administraciniam aparatui yra visiškai neteisinga”, - LŽ tvirtino antrą kadenciją parlamentiniame Aplinkos apsaugos komitete dirbanti Aurelija Stancikienė.

Kritikuota ne kartą Nuo 2001-ųjų veikianti BUPA, be kitų funkcijų, administruojanti ir Daugiabučių namų modernizavimo programą, ne kartą buvo kritikuota už stringantį renovacijos procesą.

Nieko keista: nuo 2005-ųjų, kai pradėta įgyvendinti būsto modernizavimo programa, Lietuvoje, prižiūrint šiai institucijai, atnaujinta mažiau nei 500 gyvenamųjų namų, o per pastaruosius ketverius metus renovuoti vos 279 pastatai, nors tuo metu dirbusi dešiniųjų Vyriausybė planavo, kad jų skaičius sieks 8 tūkstančius.

Būsto rūmai prieš kelerius metus tuometį aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską viešai paragino prisiimti kaltę dėl neveiklumo, o viešąją įstaigą BUPA - dėl namų renovavimo programos žlugdymo ir net galimų korupcijos apraiškų. Tačiau tuometis BUPA vadovas V.Serbenta tikino, kad daugiabučių modernizavimo programa juda į priekį. “Viskas vyksta kaip numatyta, sukurtas finansinis modelis”, - 2010-ųjų pradžioje sakė jis.

Vos po kelių savaičių V.Serbenta pasitraukė iš einamų pareigų, kaip dabar teigia, išsiskyrus jo ir tuomečio ministro požiūriams, o BUPA vadovo postas tapo pereinamuoju prizu, kurį dalijosi net keli G.Kazlausko malonę konkrečiu laiku pelnę asmenys. Šiuo metu Būsto rūmų prezidentas J.Antanaitis stebisi, kodėl Aplinkos ministerija nusistačiusi griauti tegu ir sunkiai judančią, bet patirties vykdyti renovaciją vis dėlto turinčią struktūrą.

“Neneigiu - ankstesnė BUPA valdžia turėtų prisiimti atsakomybę dėl strigusios renovacijos. Tačiau jei ši institucija neįtinka dėl darbuotojų, jų kvalifikacijos ar paskyrimo aplinky-

56-iose iš 60 Lietuvos savivaldybių atrinkta maždaug po 16 daugiabučių, kuriuos labiausiai reikia renovuoti, ir jie netrukus bus atnaujinami.

Romo Jurgaičio nuotrauka

BETA naudojasi jo tarnybos resursais. “Šiuo metu iš mūsų į BETA perėjo 4 specialistai, perduodamas jų darbui organizuoti turtas”, - nurodė A.Čepas.

Aplinkos ministras V.Mazuronis tikina, kad šiuo metu jau pradėta BUPA reorganizacija. Anksčiau jos esą nebuvo galima vykdyti, nes būtent BUPA koordinuoja iš daugiabučių bendrijų kylančias būsto modernizavimo iniciatyvas.

“Kai įsibėgės BETA veikla, kai kurias BUPA funkcijas permesime jai.

Ar ateityje BUPA išliks, matysime, dabar taip drąsiai neteigčiau. Tačiau funkcijų dubliavimo tarp jos ir BETA nebus”, - sakė ministras.

Panoro skirstyti pinigus Aplinkos ministras V.Mazuronis tvirtina, kad kuriama nauja renovaciją prižiūrėsianti įstaiga - būtina.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

dybėmis dalyvaus sprendžiant senų namų, kurie suvartoja nepagrįstai daug energijos ir dėl to patiria nuostolių, problemas.

Nors šioje įstaigoje, pagal sumanymą turėsiančioje skyrius visuose didesniuose Lietuvos miestuose, kol kas darbuojasi vos 7 žmonės, jai jau priskiriami šios Vyriausybės sukurto naujojo renovavimo modelio sėk-

V.Mazuronis: “Ar tikslinga tokia rokiruotė, kai Finansų ministerija kuria įstaigą, perimsiančią renovacijos pinigų dalybas, nežinau.” bių, galima spręsti kadrų problemą, bet ne steigti naują įstaigą. Kiekviena organizacija reiškia papildomas lėšas iš biudžeto ar iš renovacijai skirtų pinigų, o tai - neracionalu. Nebent aplinkos ministras ir jo komanda turi kažkokį slaptą sumanymą, kuris neviešinamas”, - kalbėjo jis.

BUPA netinka, vadovas tinka Kol kas visuomenei matomos tik Aplinkos ministerijos pastangos kurti naują renovaciją kontroliuosiančią instituciją - BETA. Ši viešoji įstaiga, kaip teigiama, skatins daugiabučių atnaujinimo procesą, drauge su savival-

mingo starto nuopelnai. Esą naujosios institucijos dėka 56-iose iš 60 Lietuvos savivaldybių atrinkta maždaug po 16 labiausiai renovuoti reikalingų daugiabučių, ir jie netrukus bus atnaujinami.

Aplinkos ministerijos atstovai, kaip kadaise Energetikos ministerijos kūrėjai, tvirtina, kad BETA veiklai papildomų lėšų iš valstybės biudžeto neprireiks. Esą jai išlaikyti kasmet planuojami 1,5-2 mln. litų bus surenkami iš pačios ministerijos kišenės.

Tiesa, šių metų pradžioje aplinkos ministras V.Mazuronis, kalbėdamas apie BETA lėšas, užsiminė, kad iš “vidinių

V.Serbenta klausimus apie jo ankstesnį darbą BUPA vadina politikavimu. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

rezervų” jos bus imamos tik kurį laiką. “Vėliau, žinoma, prašysime, kad paremtų (valstybė - aut.)”, - sakė jis.

Dar daugiau svarstymų kelia aplinkos ministro sprendimas naujosios įstaigos vadovu skirti beveik 10 metų nuo įkūrimo agentūrai BUPA, sulaukusiai ne vieno priekaišto, vadovavusį V.Serbentą. Kadangi BUPA - viešoji įstaiga, V.Mazuronio teigimu, į pareigas vadovas paskirtas be konkurso, ministro įsakymu.

Aplinkos ministerijos vadovas neslepia gerai nežinąs nei V.Serbentos biografijos, nei dėl kokių priežasčių 2010-aisiais jis pasitraukė ar buvo atleistas iš BUPA direktoriaus pareigų.

V.Mazuronis užsimena, kad į jo komandą naujasis BETA vadovas pateko per dabartinę premjero Algirdo Butkevičiaus patarėją ekonomikos klausimais Iriną Urbonavičiūtę, kartu su kitais socialdemokratais prisidėjo prie renovacijos koncepcijos rengimo.

“V.Serbentą rekomendavo, ne tai, kad rekomendavo, bet kartu su juo prie renovacijos modelio rengimo dirbo premjero patarėjai. Jį žinojo ir dabartinė aplinkos viceministrė D.Matonienė, tuo metu, kai ėjo Šiaulių vicemerės pareigas, kuravusi renovacijos klausimus. Man pasirodė, kad jis yra išmanantis ir žinantis si-

tuaciją, galintis valdyti procesą žmogus. Kol kas juo nenusivyliau”, - aiškino V.Mazuronis.

Pats V.Serbenta, beje, tikinantis, kad yra tik laikinasis BETA vadovas, klausimą apie anksčiau jo vadovautai BUPA skambėjusius priekaištus vadina politikavimu. “Jūs kažką supainiojote. Neprisimenu jokių kritikų. Į politiką nesitrauksiu. Žiūriu į ūkinius dalykus, suprantu, ką reikia daryti, žinau, ką darau ir darysiu, kol matysiu, kad tai reikalinga. Jeigu matysiu, kad to nereikia, darysiu ką nors kita”, - kalbėjo jis.

Veikla nepasikeitė Aplinkos ministro sprendimu šiuo metu naują vadovą turi ir BUPA, nors ir esama užuominų apie galimą jos išskaidymą. Šios įstaigos direktoriumi, kol kas laikinuoju, paskirtas jau anksčiau tas pačias pareigas ėjęs, bet 2011ųjų pabaigoje jas tuomečio ministro G.Kazlausko bendražygiui buvęs priverstas užleisti Algirdas Čepas, renovacijos ekspertų vadinamas geriausiu iš visų dirbusių BUPA vadovų.

Jis LŽ teigė, kad šiuo metu agentūros veikla nėra pasikeitusi: BUPA nustatyta tvarka vykdo daugiabučių namų atnaujinimo programą. Vis dėlto vadovas neslepia, kad naujai kuriama

Kol Aplinkos ministerija dalija renovacijos prievaizdų funkcijas, į šią veiklą, teisingiau, jai numatomų pinigų skirstymą, bando įsitraukti ir Finansų ministerija. A.Butkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei nutarus pritarti pirmtakų subrandintai idėjai steigti VIPA - renovacijai skirtų europinių pinigų kontrolierę - Finansų ministerija, investavusi į šią instituciją 350 tūkst. litų, jau parinko jos vadovą. Konkursą eiti pareigas, kuriame dalyvavo vos du pretendentai, laimėjo pastaraisiais metais Finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotoju dirbęs Gvidas Dargužas.

Prognozuojama, kad pirmaisiais metais VIPA turės apie 10 pareigybių, jos veikla bus finansuojama iš administravimo mokesčio už finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimą. “Prognozuojamos bendrovės pirmųjų veiklos metų pajamos - apie 500 tūkst. litų”, - nurodė Finansų ministerija.

Aplinkos ministras V.Mazuronis LŽ teigė manantis, kad, steigdama VIPA, Finansų ministerija nori perimti šiuo metu komercinių bankų vykdomas funkcijas ir tapti pagrindine finansavimo skirstytoja.

“Ar tikslinga tokia rokiruotė, nežinau. Bet tai ne mano sritis. Koks mano reikalas, ką darys Finansų ministerija? Ar kreditus renovacijai dalys Lietuvos bankai, ar kita kontroliuojanti institucija, mūsų darbui tai neturės įtakos”, - tvirtino jis.

•

6

2013 04 03 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Penkios tezės Lietuvai ir Lenkijai Šiandien susikaupė daug neišspręstų Lietuvos ir Lenkijos santykių problemų bei įsisenėjusių skaudulių. Ką reikėtų daryti, kad to neliktų, portale geopolitika.lt bando atsakyti Viktoras Denisenka.

Problemos žinomos: tai ir pavardžių rašymas, ir dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės, ir vienodas lietuvių kalbos egzaminas dvyliktokams, prieš kurį sukilo lenkiškos mokyklos. Šias pretenzijas Lietuvai reiškia Lenkija.

Savo ruožtu Lietuva susirūpinusi antilietuviškais vandalų išpuoliais prieš kultūros objektus Lenkijoje, aštrėja ir Lenkijoje uždaromų lietuviškų mokyklų klausimas. Pasiguosti galima bent tuo, kad nors įtampa tarp dviejų valstybių neslūgsta, ji jau ir nebeauga.

Dar ne taip seniai Lietuvos ir Lenkijos santykiai laikyti pavyzdiniais. Santykių atšalimą galima sieti su valdžios pasikeitimu ir Lenkijoje, ir Lietuvoje.

Dėmesys Lenkijai, kaip “artimiausiai kaimynei”, ėmė silpnėti, kai 2009 metais prezidente tapo Dalia Grybauskaitė. Ji pakeitė iki tol vyravusius užsienio politikos prioritetus, t. y. vertybinę politiką pakeitė pragmatine. Buvo nutraukti per Valdo Adamkaus prezidentavimą susiformavę “ypatingi santykiai” tiek su Lenkija, tiek su Gruzija.

Dar svarbesniu veiksniu tapo netikėta Lecho Kaczynskio žūtis sudužus lėktuvui prie Smolensko. Prieš pat šią tragediją Lenkijos prezidentas lankėsi Lietuvoje - tuomet kaip tik buvo svarstomas įstatymas, turėjęs leisti rašyti lenkiškus vardus ir pavardes Lietuvos Respublikos asmens tapatybės dokumentuose originalo kalba. Tačiau įstatymo projektas buvo atmestas, L.Kaczynskis po kelių dienų žuvo, o Lenkijoje į valdžią taip pat atėję pragmatinės politikos šalininkai peržiūrėjo savo tarptautinių santykių prioritetus Lietuvos nenaudai. Šiandien jau galima kalbėti apie bandymus normalizuoti Lietuvos ir Lenkijos santykius. Pirmiausia reikėtų išskirti Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atsiprašymą už Lietuvos valdžios nelankstumą lenkų tautinės bendrijos atžvilgiu. Nors už tai jis sulaukė aštrios prezidentės D.Grybauskaitės kritikos, Lietuva parodė gerą valią siekdama atkurti gerus ir draugiškus ryšius su Lenkija.

Kitokią taktiką pasirinko Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Duodamas interviu Latvijos

dien labai trūksta Czeslawo Miloszo lygio asmenybių, sugebančių taip kalbėti apie bendrą abiejų modernių valstybių praeitį, kaip tai darė šis iškilus Nobelio premijos laureatas, vadinęs save “paskutiniu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiu” ir nemažą dalį savo kūrybos skyręs bandymui perprasti šios Europos dalies kultūros ir istorijos ypatybes.

2. Ekonominis ir energetinis bendradarbiavimas Vargu ar kas nors galės laimėti šioje srityje bandydamas traukti antklodę į savo pusę. R.Sikorskio pareiškimas, kad Lietuva turi pasirinkti arba gamtinių dujų jungtį su Lenkiją, arba suskystintų gamtinių dujų terminalą, rodo pragmatinį požiūrį, tačiau pasaulyje, kur energetika tampa ne tik ekonominio, bet ir saugumo iššūkio dalimi, tiesioginio atsipirkimo klausimas ne visada turi būti esminis. Žinoma, čia yra už ką papriekaištauti ir Lietuvai, kuri kol kas neparo-

baimių gali būti visai nesuprantamos Vakarų Europos šalims, bet gali būti gerai žinomos Lenkijai.

Tačiau tai liečia ne vien Lietuvos ir Lenkijos santykius. Lenkija, turėdama rimtų ambicijų ES (jos ypač išryškėjo pastaruoju metu), pagrindine ir artimiausia partnere mato ne mažą Lietuvą, o kitą kaimynę - Europoje pirmuoju smuiku griežiančią Vokietiją. Įtikinti Lenkiją jungtis į stiprų regioninį projektą su Baltijos ir (gal) Skandinavijos šalimis nebūtų lengva, bet tai nereiškia, kad neverta bandyti.

4. Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis Faktiškai tai galėtų būti grįžimas prie dar neseniai vyravusių vertybinės politikos principų. Lietuva ir Lenkija turi unikalią patirtį kelyje į ES ir NATO. Jos perdavimas visoms suinteresuotoms valstybėms galėtų tapti Lietuvą bei Lenkiją vienijančiu veiksniu, nes dalyvavimas bendruose projektuose skatina labiau vertinti partne-

Egzistuojant realioms šiandienos problemoms konfliktinis diskursas dažnai būna papildomas ir praeities skriaudomis bei nesutarimais.

Pagerinti abiejų valstybių santykius nori D.Grybauskaitė ir B.Komorowskis.

AFP/Scanpix nuotrauka

savaitraščiui “Ir” jis kalbėjo apie “pagerėjusią situaciją” tarp abiejų valstybių, teigė, kad Lenkija draugiškai ištiesė Lietuvai ranką, ir čia pat ragino Lietuvą apsispręsti, ką pasirinkti energetikos srityje: ar gamtinių dujų jungtį su Lenkija, ar statyti savo suskystintų gamtinių dujų terminalą, nes “abu projektai neatsipirks”. Daug kas tai suprato kaip mėginimą spausti Lietuvą, o tai nepanašu į geranorišką partnerystę.

Vis dėlto esminės Lietuvos ir Lenkijos santykių problemos glūdi viešosios diplomatijos plotmėje (neteko girdėti, jog santykių atšalimas darytų didesnę įtaką kitu lygmeniu, pavyzdžiui, Europos Sąjungos lygmeniu ar pan.), o kad jos netaptų aštresnės, reikia siekti, kad santykiai grįžtų į geros ir patikimos kaimynystės plotmę. Ma-

nau, toliau išvardytos penkios tezės galėtų tapti pagrindu Lietuvos ir Lenkijos santykiams normalizuoti.

1. Susitaikymas su bendra praeitimi Praeities nesutarimai meta šešėlį ir dabartiniams šalių santykiams. Daug kas priklauso nuo gebėjimo susigyventi su tais šešėliais. Egzistuojant realioms šiandienos problemoms konfliktinis diskursas dažnai būna papildomas ir praeities skriaudomis bei nesutarimais. Kol praeitis bus vertinama kaip atvira žaizda, tol bus sunku kalbėti ir apie dabarties bei ateities perspektyvas. Prisiminkime, kad kartą abi šalys jau parodė pavyzdinį sutarimą išbraukdamos iš politinės darbotvarkės Vilniaus okupacijos klausimą.

Galima pritarti minčiai, kad šian-

dė, jog sugeba tiksliai ir atsakingai vykdyti svarbius ne tik nacionalinius, bet ir regioninius energetinius projektus. Šioje srityje Lietuva aiškiai pralaimi, nes strateginiai prioritetai tiesiog skęsta politiniuose žaidimuose.

Lietuvai nerodant tinkamo užsispyrimo ir ryžto R.Sikorskis gali sakyti: “Mes vis dar nesame gavę įtikinamo pasiūlymo, kuriuo remdamiesi galėtume atlikti reikalingus skaičiavimus.”

Taip pat reikėtų kalbėti apie visų galimų bendradarbiavimo krypčių stiprinimą - intensyvius kultūrinius mainus, abiejų valstybių mokslininkų bendradarbiavimą, verslo sąveikos skatinimą ir pan.

3. Regioninis bendradarbiavimas Nors šis lygmuo šiandieninėje Europoje labai svarbus, regionalizacija dar nėra tinkamai išnaudojama ES mastu. Bendriją neretai galima apibūdinti kaip didelę, bet nelabai lanksčią ir biurokratizuotą organizaciją, tad jos narių vienijimasis į interesų grupes, kad tam tikrais klausimais galima būtų kalbėti “vienu balsu”, yra natūralus ir suprantamas procesas.

Dauguma Baltijos šalių problemų ir

rius ir geriau vienas kitą pažinti. Tad būtina aktyvi Lietuvos ir Lenkijos pozicija vykdant ES Rytų partnerystės programą. Čia yra ir kitas bendras interesas - stabili ir demokratiška Rytų Europa reikštų galimybę ir Lietuvai, ir Lenkijai plėtoti ne tik politinius, bet ir ekonominius santykius.

5. Komunikacijos veiksnys Šiandien Lenkijos tema Lietuvos informacinėje erdvėje, kaip ir Lietuvos tema Lenkijos informacinėje erdvėje, aktualizuojama tik tarpusavio nesutarimų kontekste. Mes iš tiesų mažai žinome vieni apie kitus, arba, kitaip sakant, mažai kas Varšuvoje žino, kuo iš tiesų gyvena Vilnius, ir mažai kas Vilniuje numano, kuo šiandien gyvena Varšuva (vėl tai nėra specifinė Lietuvos ir Lenkijos santykių problema, - lygiai taip pat mažai kas Lietuvoje gaudosi Latvijos ar Estijos politiniame gyvenime, gal kiek daugiau žinome apie Rusiją, Baltarusiją ir JAV).

Geras tarpusavio komunikavimas padėtų išspręsti daug nesutarimų, o informacinė erdvė, kurioje būtų akcentuojamos ne tik problemos, bet ir geroji patirtis, pagerintų abiejų šalių santykius ir skatintų tarpusavio supratimą.

•

Trumpai LATVIJA LAUKIAMA EURO ZONOJE Ryga jau sulaukė teigiamų ženklų iš Europos Komisijos (EK), rengiančios sanglaudos ataskaitą dėl Latvijos pasiruošimo tapti euro zonos nare. Apie tai latviams pranešė jų finansų ministras Andris Vilkas. Duodamas interviu komercinei televizijai LNT, ministras pranešė, kad pirmosios delegacijos, vertinančios padėtį Latvijoje, jau apsilankė šalyje, o kitų dar laukiama. “Latvija nuodugniai vertinama įvairiais aspektais, tačiau šie įvertinimai iki šiol buvo teigiami”, - pasidžiaugė ministras. Jis pridūrė, kad šalies ekonomikos plėtros tendencijos teigiamos ir visi turimi duomenys patikimi. A.Vilkas sako manąs, kad Latvijos gyventojų skepticizmas arba net nepritarimas bendrai Europos valiutai dėl euro zo-

vija planuoja įsivesti eurą nuo kitų metų sausio 1 dienos. Ryga jau paprašė EK ir Europos centrinio banko parengti neeilinę sanglaudos ataskaitą, kuri reikalinga šaliai stojant į euro zoną. Iš jos paaiškės, ar Latvija atitinka Mastrichto kriterijus.

BBC TURI NAUJĄ VADOVĄ

Finansų ministras A.Vilkas neabejoja, kad jau kitais metais Latvija turės eurą. / Reuters/Scanpix nuotraukos nos išgyvenamų sunkumų ims mažėti, kai tik padėtis euro zonoje pagerės. Finansų ministras neabejoja, kad Latvija netrukus galės tapti 17-ąja euro zonos nare. Lat-

Vakar pradėjo eiti pareigas naujas BBC generalinis direktorius Tony Hallas. Jis žada atkurti didžiausio pasaulyje transliuotojo reputaciją, kurią pakirto vaikų ir moterų lytinio išnaudojimo skandalas. BBC reputacijai smarkiai pakenkė policijos tyrimo išvados, kai paaiškėjo, kad dabar jau miręs korporacijos laidų vedėjas Jimmy Savile’as buvo tiesiog apsėstas sekso. Prie to prisidėjo ir prastai

parengtas televizijos reportažas, kuriame vienas parlamentaras buvo neteisingai paskelbtas pedofilu. Dėl to teko atsistatydinti T.Hallo pirmtakui George’ui Entwistle’ui, generalinio direktoriaus poste išbuvusiam vos 54 dienas. 62 metų T.Hallas, buvęs BBC naujienų tarnybos vadovas, į korporaciją grįžta po daugiau kaip dešimtmetį trukusio vadovavimo Karališkajai operai. Pradėjęs dirbti jis parašė darbuotojams elektroninį laišką, kuriame siūlė pasimokyti iš padarytų klaidų.

“Dabar susigrąžinsime pasitikėjimą, tai, kas visuomet bus brangiausia mūsų organizacijos prekė.

BBC nustato sau neįtikimai aukštus standartus ir mums pavyksta teikti pačias geriausias paslaugas.

Mūsų iššūkis - visą laiką dirbti geriausiai”, - rašė T.Hallas.

Reuters, LNT, BNS, LŽ

T.Hallas nusiteikęs optimistiškai.

2013 04 03 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

J.F.Kennedy dukra taps ambasadore Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama turėtų paskirti nužudyto prezidento Johno F.Kennedy dukrą Caroline Kennedy į ambasadoriaus Japonijoje postą.

Gandonešiai seniai skelbia, kad 55erių C.Kennedy, kuri rėmė B.Obamą nuo pat 2008 metų prezidento rinkimų kampanijos pradžios, greičiausiai gaus prestižinį JAV ambasadoriaus postą Tokijuje. “C.Kennedy jau beveik yra perėjusi atranką”, - sakė vienas administracijos pareigūnas. Kiek anksčiau laikraščiai “The Washington Post” ir “The New York Times” pranešė, kad ji labai aktyviai tikrinama dėl šio paskyrimo.

Japonijos vyriausybės atstovas teigė, jog šaliai būtų “didelė naujiena”, jei C.Kennedy taptų ambasadore. “Apie velionį prezidentą J.F.Kennedy pagarbiai atsiliepia dauguma Japonijos žmonių, - per spaudos konferenciją pabrėžė Yoshihide Suga. - Tikimės, kad jo dukra bus tokia pat puiki diplomatė kaip ir tėvas. C.Kennedy skyrimas am-

Korėja svaidosi kariniais grasinimais Jungtinėms Valstijoms ir jų svarbiems partneriams regione.

Tie komunistinės totalitarinės Šiaurės Korėjos gąsdinimai pastarosiomis

C.Kennedy būtų ne pirma garsenybė, paskirta JAV ambasadore Japonijoje.

C.Kennedy Japonijos ambasadoriaus poste laukia sunkūs išbandymai.

savaitėmis paskatino kai kuriuos diplomatijos stebėtojus Vašingtone manyti, jog vietoj C.Kennedy galbūt reikėtų pasirinkti labiau patyrusį diplomatą. Tačiau jos šansus galėjo padidinti tai, kad JAV valstybės sekretoriumi tapo Johnas Kerry, kuris buvo artimas nužudyto prezidento J.F.Kennedy dukros mylimam dėdei, velioniui senatoriui Edwardui Kennedy.

Reuters/Scanpix nuotraukos

Asmeninis ir politinis gyvenimas basadore paskatintų japonų draugiškumą Jungtinėms Valstijoms.”

Rizikingas laikotarpis C.Kennedy būtų ne pirma garsenybė, paskirta diplomatinės atstovybės vadove Japonijoje, kuri yra svarbi JAV

Gaisras Mianmaro sostinėje

sąjungininkė. Anksčiau Amerikos ambasadoriumi Tokijuje dirbo buvęs viceprezidentas Walteris Mondale’as, taip pat buvę senatoriai Mike’as Mansfieldas ir Howardas Bakeris. Tačiau C.Kennedy šį postą perimtų diplomatiškai labai rizikingu metu, kai Šiaurės

C.Kennedy gimė 1957 metų lapkričio 27 dieną Niujorke J.F.Kennedy ir Jacqueline Kennedy šeimoje. Ankstyvąją vaikystę ji praleido Baltuosiuose rūmuose, kai tėvas, nors ir trumpai, ėjo JAV prezidento pareigas. Vėliau Caroline baigė prestižinį Harvardo univer-

ginklams tinkamo urano gamyklą. Daugelio stebėtojų nuomone, Šiaurės Korėja jau daug metų slaptuose objektuose sodrina ginklams tinkamą uraną. Jie sako, kad trečias Pchenjano branduolinis bandymas, įvykdytas vasario mėnesį, buvo urano bombos susprogdinimas.

Kinijos pozicija Vienas branduolinės energetikos atstovas sakė, kad šis sprendimas buvo priimtas siekiant “sustiprinti branduolinių ginkluotųjų pajėgų kokybę ir kiekybę”, taip pat norint panaikinti didelį elektros energijos stygių. Šiaurės Korėja išjungė Jongbjono reaktorių 2007 metų liepą pagal šešių valstybių susitarimą dėl pagalbos mainais į nusiginklavimą.

2008-ųjų vasarą korėjiečiai sunaikino reaktoriaus aušinimo bokštą.

Sodrinamas uranas

Į Rangūno ligoninę pateko per gaisrą nukentėję vaikai.

AFP/Scanpix nuotrauka

Nelaimė įvyko šalyje padidėjus įtampai tarp budistų ir musulmonų po pastarojo meto riaušių, tačiau policija pranešė, jog gaisras buvo nelaimingas atsitikimas. “13 žmonių, daugiausia - vaikai, žuvo per gaisrą musulmonų religinėje mokykloje Rangūno centre, - įvykio vietoje sakė vienas policijos pareigūnas. - Ugniagesiai kilusį gaisrą užgesino.” Pareigūnas pridūrė, kad žmonių gyvybes pasiglemžusio gaisro priežastis - trumpasis jungimas. Įvykio vietoje susirinkus įpykusiai miniai, kuri reikalavo atsakymų, policija paragino laikytis rimties ir pažadėjo įsteigti komitetą šiam atsitikimui ištirti, jame dirbs ir musulmonų lyde-

riai. Šiame pastate buvo mečetė ir religinė mokykla, kurioje vaikai ir gyveno, kol lankė vasaros pamokas. Vietos gyventojai sakė manantys, kad aukos buvo našlaičiai.

Kitas policijos pareigūnas nurodė, kad pastate buvo 70 žmonių. “Vaikai miegojo mokykloje, kai joje kilo gaisras. Daugumą vaikų išgelbėjome”, sakė policijos pareigūnas. Mianmaro policija savo puslapyje “Facebook” pranešė, kad aukos mirė nuo nudegimų ar apsinuodijimo dūmais. “Kaip rodo miesto policijos tyrimas, gaisrą sukėlė pernelyg aukšta elektros įtampa”, - priduriama pranešime.

Tarpkonfesinio smurto banga, kuri kilo kovo 20 dieną, keliuose miestuose Mianmaro centriniame regione pareikalavo 43 gyvybių. Buvo deginami namai ir mečetės, todėl vyriausybė kai kuriuose rajonuose įvedė nepaprastąjį valdymą ir komendanto valandą.

Jongbjono branduolinio komplekso reaktorius buvo vienintelis Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programos plutonio šaltinis. Šalyje likusių jo atsargų, kaip manoma, užtektų 4-8 bomboms. 2010 metais Šiaurės Korėja atskleidė, kad Jongbjone sodrina uraną, ir leido užsienio ekspertams apsilankyti objekte, pamatyti ten esančias centrifugas. Pchenjanas tuo metu tvirtino, jog uraną sodrina vien energetikos tikslais.

Energetikos atstovo paminėtas “derinimas iš naujo” pakurstys nuogąstavimus, kad kompleksas bus - jei dar nėra - transformuotas į branduoliniams

Sistemų derinimas ir paleidimas Jongbjono branduoliniame komplekse privertė sunerimti ir svarbiausią Šiaurės Korėjos sąjungininkę Kiniją. Ji pareiškė apgailestaujanti dėl kaimynės pranešimo ir paragino laikytis rimties. “Apgailestaujame dėl Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos pranešimo, per trumpą spaudos konferenciją pažymėjo Kinijos užsienio reikalų ministeri-

Jongbjono branduolinis kompleksas gali būti transformuotas į branduoliniams ginklams tinkamo urano gamyklą. jos atstovas Hong Lei. - Raginame valstybes laikytis rimties ir demonstruoti santūrumą. Norėtume Korėjos pusiasalio denuklearizacijos ir taikos bei stabilumo Šiaurės rytų Azijos regione.”

Kinija daug dešimtmečių buvo vienintelė svarbi Šiaurės Korėjos sąjungininkė ir didžiausia jos prekybos partne-

•

AFP, BNS, BBC, LŽ

derman parašė bei suredagavo keletą knygų. 1986 metais Caroline susituokė su Niujorke įsikūrusios dizaino bendrovės savininku Edwinu Schlossbergu ir susilaukė trijų vaikų - Rose, Tatianos ir Johno.

C.Kennedy, kurią daugelis amerikiečių atsimena kaip tragedijos ištiktą mažą mergaitę per jos tėvo laidotuves 1963 metais, 2008-aisiais sukėlė sensaciją ir pasipiktinimą Hillary Clinton stovykloje, nes viešai parėmė B.Obamą, nors iki tol gyveno labai privatų gyvenimą. Jeigu C.Kennedy bus paskirta ambasadore ir jei šį skyrimą patvirtins Senatas, ji pakeis dabartinį JAV ambasadorių Japonijoje ir buvusį B.Obamos rinkimų kampanijos rėmėją Johną Roosą.

•

Paleidžia branduolinį reaktorių Šiaurės Korėja paskelbė “iš naujo derinanti ir paleidžianti” visas sistemas savo pagrindiniame Jongbjono branduoliniame komplekse. Jame bus paleistas ir reaktorius, išjungtas dar 2007 metais.

Mianmaro sostinėje Rangūne kilus gaisrui vienoje musulmonų mokykloje žuvo 13 žmonių.

Policijos duomenimis, gaisras kilo dėl nesutvarkytos elektros instaliacijos.

sitetą ir Kolumbijos teisės mokyklą, dirbo pelno nesiekiančiose organizacijose - J.F.Kennedy bibliotekoje ir Amerikos baleto teatre. C.Kennedy - žinoma rašytoja. Ji viena ir drauge su Ellen En-

Jongbjono branduolinio komplekso reaktorius neveikė nuo 2007 metų.

rė, tiekianti šiai skurdžiai šaliai reikalingos energijos dalį. Nuo vasario, kai Pchenjanas įvykdė savo trečią per septynerius metus branduolinį bandymą, Pekinas ne kartą skelbė panašius raginimus. Šis niekaip nenurimstančios valstybės branduolinis bandymas išprovokavo griežtesnes Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos ekonomines sankcijas Šiaurės Korėjai.

Atsakomieji veiksmai Nuolatinės Šiaurės Korėjos provokacijos paskatino Jungtines Amerikos Valstijas ir Pietų Korėją imtis atsakomųjų veiksmų. JAV prie Pietų Korėjos krantų dislokavo eskadrinį minininką, kuris turi ginti šalį nuo galimų raketų smūgių. Eskadrinis minininkas “USS Fitzgerald”, dalyvavęs karinėse pratybose, buvo nusiųstas prie pietvakarinių Pietų Korėjos krantų, o ne grąžintas į savo uostą Japonijoje.

Pietų Korėjos prezidentė Park GeunHye pabrėžė, kad kone kasdienių Šiaurės Korėjos pastarojo mėnesio grasinimų srautą vertina “labai rimtai”.

Gynybos ministras Kim Kwan-Jinas leido suprasti, jog Pietų Korėja smogs prevencinius smūgius Šiaurės Korėjos branduoliniams ir raketų objektams, jeigu prasidės priešiški veiksmai.

“Sukursime aktyvią atgrasinimo priemonę, skirtą Šiaurės Korėjos branduoliniams ir raketų objektams neutralizuoti”, - kalbėjo Pietų Korėjos gynybos ministras.

•

2013 04 03 Lietuvos žinios

Verslas

9

Velykų prekyba pasyvesnė negu Kalėdų kad šiemet Velykos buvo sotesnės, bet sveikesnės”, - apibendrino prekybą pašnekovė.

ARVYDAS JOCKUS

Buitinės technikos prieš Velykas lietuviai įsigyja beveik perpus mažiau nei prieš Kalėdas.

Perka tai, ko neplanuoja

Šiemet prieš Velykų šventes pirkėjai labiausiai domėjosi smulkia ir stambia buitine virtuvės technika, o maisto prekių parduotuvėse daugiau negu pernai pirko šviežių vaisių ir daržovių, dovanų vaikams bei šventinių dekoracijų.

Pirko virtuvės technikos Didmeninės ir mažmeninės prekybos buitine technika ir elektronika lyderei “Topo grupei” šių metų Velykos sėkmingesnės negu pernykštės: smulkios buitinės technikos įsigyta beveik 13 proc., stambios - 8,5 proc. daugiau.

Kaip pasakojo įmonių grupės viešųjų ryšių projektų vadovė Eglė Žemaitienė, ypač smarkiai kilo virtuvės technikos pardavimas.

Pavyzdžiui, naujų “Philips” gruzdintuvių nupirkta beveik du kartus daugiau. 85 proc. padidėjo salotoms skirtų smulkintuvų, 30 proc. - stalo kepsninių, kokteilinių, kavos aparatų, 87 proc. - puodų rinkinių, 46 proc. skrudintuvų, 40 proc. - sumuštinių keptuvų, 44 proc. - vaflinių, 85 proc. virtuvinių svarstyklių, 60 proc. - virtuvinių kombainų pardavimas.

Lietuviai prieš Velykas pirko ir stambios buitinės technikos: 46 proc. daugiau negu pernai įsigyta indaplovių, 25 proc. daugiau įmontuojamosios virtuvės technikos. “Velykų laikotarpiu vyko dvi didelės “Samsung” ir “Beko” produkcijos akcijos, todėl daugiau nupirkta šių prekės ženklų technikos”, teigė E.Žemaitienė.

Pernai labai populiarios buvo duonkepės, keptuvės, cikloninės krosnelės, šiemet jų įsigyta mažiau. Gyventojai nelabai domėjosi ir plaukų priežiūros prietaisais. O tarp kompiuterių domi-

Lietuviai prieš Velykas pirko daugiau stambios virtuvės technikos ir kitų buitinių prietaisų. / LŽ archyvo nuotrauka navo planšetiniai: “Topo centro” parduotuvėse jų pirkimas yra išaugęs net 5 kartus.

Nors prekybos tinklas taikė nuolaidas, vidutinė pardavimo kaina, anot atstovės, beveik nesikeitė, tačiau brangesnių daiktų esą parduota daugiau.

“Apskritai pastebima tendencija, kad dabar žmonės labiau linkę įsigyti brangesnius, žinomų gamintojų ir prekių ženklų prietaisus. Mažiau pasitikima nežinomais vardais”, - kalbėjo E.Žemaitienė.

Pasak jos, smarkiai populiarėja ir išmanieji televizoriai, be to, didesnės ekrano įstrižainės.

Vis dėlto lietuviai, kaip pabrėžė E.Žemaitienė, daugiau pinigų buitinei technikai išleidžia prieš Kalėdų šventes - per du kartus daugiau negu prieš Velykas. “Kalėdų laikotarpiu labai populiarios tampa ir grožio prekės - plaukų

Trumpai ĮSKOLOS PADIDĖJO Verslo pradelstos įskolos per pirmąjį šių metų ketvirtį padidėjo 191 mln. litų ir kovo pabaigoje siekė 5 mlrd. litų.

Kaip rodo rizikos valdymo sprendimų bendrovės “Creditinfo Lietuva” duomenys, įskolos daugiausia didėjo bankams ir kredito unijoms, o mažėjo tik išperkamosios nuomos ir vartojimo kreditus teikiančioms įmonėms.

Pernai tuo pačiu metu jos, kaip teigiama “Creditinfo Lietuvos” pranešime, augo ir šiems sektoriams. Įmonių skolos atskirai “Sodrai” per ketvirtį padidėjo 6 mln. litų ir kovo pabaigoje siekė 442 mln. litų. Pasak “Creditinfo” kredito rizikos vadovės Alinos Buemann, kreditorinius įsipareigojimus šiemet geriau vykdė statybos ir nekilnojamojo turto bendrovės, taip pat žemės ūkio bei apgyvendinimo įstaigos. Minėtos veiklos įmonėse registruotų turto areštų skaičius per metus sumažėjo vidutiniškai po 20 procentų. Iš viso pirmąjį ketvirtį įregistruoti 2962 laikini apribojimai valdyti, naudotis ar disponuoti bendrovių turtu.

UŽDIRBO DAUGIAU Didesnį kaip 10 tūkst. litų atlyginimą pernai spalį Lietuvoje gavo 5609 visą darbo laiką dirbę gyventojai, iš jų 4692 - privačiame sektoriuje, 917 - valstybės sektoriuje. Per metus (palyginti su 2011-ųjų spaliu) daugiau kaip 10 tūkst. litų uždirbusių žmonių padau-

E.Žemaitienė: “Žmonės pradeda ruoštis išvykoms į sodus, todėl daugiau perka mobilių virtuvės prietaisų - mažų viryklių ir šaldytuvų.” džiovintuvai, barzdaskutės, masažo prietaisai. Kai kurių iš jų parduodama net 6 kartus daugiau. O prieš Velykas, pavasarį atšilus orams, didėja dulkių siurblių, plovimo įrenginių pardavimas. Žmonės pradeda ruoštis išvykoms į sodus, todėl daugiau perka mobilių virtuvės prietaisų - mažų viryklių ir šaldytuvų”, - pasakojo “Topo grupės” atstovė.

Pirko mažiau alkoholio “Velykų stalas buvo gausus. Palyginti su savaite prieš šventes, labiausiai didėjo šviežios mėsos ir žuvų, saldumynų, vaisių ir daržovių, Velykų dekoracijų ir žaislų (apie 4 kartus) bei

alkoholio pardavimas”, - populiariausias švenčių prekes vardijo bendrovės “Rimi Lietuva” viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.

Prekybos tinklo šventinė apyvarta buvo panaši į pernykštę. Tačiau kai kurios populiariausių kategorijų prekės pasiskirstė truputį kitaip negu prieš metus. Pavyzdžiui, kiaušinių pernai lietuviai nupirko kur kas daugiau nei šiemet. “Nors saldumynų pardavimas, palyginti su įprasta savaite, smarkiai padidėjo, jis buvo truputį mažesnis negu praėjusiais metais. Užtat gerokai daugiau nupirkta šviežių vaisių, šviežios mėsos ir žuvų. O alkoholinių gėrimų šiek tiek mažiau. Taigi darome išvadą,

“Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė mano, kad didesnius daiktus Lietuvos gyventojai perka prieš Kalėdas, o Velykų laikotarpiu daugiau įsigyja kasdienių, ypač maisto, prekių. Vis dėlto, įvairių apklausų duomenimis, 30 proc. viso lietuvių pirkinių krepšelio sudaro neplanuoti pirkiniai. “Gyventojai, nors ir planuoja švenčių laikotarpiu išleisti daugiau pinigų, iš anksto tam nesiruošia ir lėšų rezervo nekaupia”, - sakė O.Bložienė. Ji įsitikinusi, kad Velykos žmonėms ne tokios “skausmingos” kaip Kalėdos, kai neplanuotai išleidžiama daug pinigų.

Prieš šventes pagausėja įvairių paslaugų teikėjų, kaip antai interneto, skaitmeninės televizijos ar mobiliojo ryšio operatorių, siūlymų įsigyti paslaugų krepšelius su nuolaida. O.Bložienės nuomone, tai gera proga peržiūrėti turimas sutartis. “Įvairios šventinės nuolaidos, man regis, turėtų paskatinti gyventojus pasidomėti, kokiomis sąlygomis jie dabar tas paslaugas perka, ar galėtų pasikeisti į pigesnes, jeigu yra poreikis. Žmonės vargu ar medžioja tas nuolaidas, dažniau gal pamiršta pasitikrinti, kada baigiasi viena ar kita jų sutartis. O juk pasirinkus kitą paslaugų teikėją kartais per metus galima sutaupyti ne vieną šimtą litų”, - svarstė pašnekovė.

O.Bložienei artimesnis racionalus išlaidų planavimas, todėl ji skeptiškai vertina nuolaidų vaikymąsi. “Dėl nuolaidų kartais nusiperkame nereikalingų dalykų - juk leisti pinigus maloniau negu taupyti. Planavimas padeda išvengti nebūtinų išlaidų. Galbūt kartais geriau sumokėti visą kainą, bet turėti tikrai reikalingą daiktą, nei prisipirkti pigiau to, ko iš tikrųjų nereikia”, - kalbėjo asmeninių finansų ekspertė.

•

Lietuvoje buvo švenčiamas Irano Novrūzas gėjo 527. Kaip teigiama Statistikos departamento pranešime, daugiausia darbuotojų, kuriems mokėtas didesnis nei 10 tūkst. litų atlyginimas, buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (1122), apdirbamosios gamybos (932), profesinės, mokslinės ir techninės (609) veiklos įmonėse. Didesnę kaip 15 tūkst. litų algą pernai spalį gavo 1708 gyventojai, iš jų 1593 dirbo privačiame sektoriuje, 115 - valstybės sektoriuje.

LŽ, BNS

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 1 JAV doleris 1 Australijos doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Kanados doleris 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 10 Čekijos kronų 10 Danijos kronų 1 DB svaras sterlingų 100 Vengrijos forintų 100 Islandijos kronų 100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Moldovos lėjų 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų 2013 04 03, LB

3,4528 2,6848 2,8087 3,0985 2,6446 2,8388 4,3298 1,3394 4,6316 4,0883 1,1362 2,1785 2,8914 1,7798 4,9244 2,1593 4,6203 8,2610 8,6256 4,1444 1,4858 3,2959

-0,3725% +0,0427% -0,3679% -0,2987% +0,0634% -0,2333% +0,0373% +0,0086% -0,1003% +0,1760% 0,0000% +0,8992% -0,3427% +0,0142% -0,6345% +0,0584% +0,0908% -0,5391% +0,3812% -0,2288% -0,3823%

JONAS AUGULIS

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius dalyvavo susitikime su Lietuvos-Irano prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentu. Šių metų kovo 27 dieną Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas susitiko su Lietuvos-Irano prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentu Hamidu Ahmadi ir kitais Lietuvos verslininkais.

Lietuvos-Irano prekybos rūmuose vykusio susitikimo pradžioje R.Šidlauskas sveikino prezidentą ir kitus Lietuvos-Irano prekybos rūmų darbuotojus, taip pat Irano tautą persų Naujųjų metų proga, nepamiršo pagirti Lietuvos-Irano prekybos rūmų kolektyvo už aktyvią veiklą bei laimėjimus, kartu pabrėžė H.Ahmadi atstovavimo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmams Irane svarbą.

Pratęsdamas susitikimą R.Šidlauskas pareiškė tikįs, kad Irano prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos ir Lietuvos-Irano prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos glaudus bendradarbiavimas bei veiklos suderinimas bus pirmi žingsniai į bendrą institucijų veiklą.

R.Šidlauskas ir H.Ahmadi. / Asociacijos archyvo nuotrauka Savo ruožtu Lietuvos-Irano rūmų prezidentas H.Ahmadi pareiškė turintis vilties, kad šie metai bus kupini gyvybingumo, sveikatos ir sėkmės tiek Lietuvos, tiek Irano žmonėms.

Jis taip pat padėkojo R.Šidlauskui už apsilankymą. „Remiantis įstatuose numatytais įsipareigojimais, Lietuvos-Irano prekybos rūmai, kaip pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir reglamentus įkurta įstaiga, kartu su Lietuvos prekybos rūmais siekė teikti pirmenybę priemonėms, padedančioms užmegzti ryšius ir plėtoti bendradarbiavimą įvairiose ekonomikos, kultūros, švie-

timo ir sporto srityse. Akivaizdu, kad šios pastangos bus greičiau įgyvendintos panaudojant efektyvesnį bendradarbiavimą tarp suinteresuotų institucijų“, - sakė H.Ahmadi.

Susitikimo pabaigoje įvardijęs abiejų šalių potencialą sėkmei pasiekti R.Šidlauskas pabrėžė abipusę šalių pagarbą kiekvienos jų institucinėms taisyklėms ir reglamentams, kaip būtiną sąlygą užmegzti ryšius ir plėtoti bendradarbiavimą. Šalių susitikimo pabaigoje buvo pristatyta Lietuvos-Irano prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos veiklos ataskaita.

•

10

2013 04 03 Lietuvos žinios

Verslas

Pigesnės kavos teks palūkėti apie 10-15 proc., tačiau rudenį kaina krito. Palaipsniui ji mažėjo tiek, kiek ir pasaulio biržose, dalį populiarios kavos 2012 metų rudenį dar šiek tiek atpiginome savo iniciatyva. Pavyzdžiui, didesnė pakuotė “Paulig” kavos šiandien kainuoja 2 litais pigiau nei 2011 metais”, - aiškino UAB “Maxima LT” atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė.

UAB “Norfos mažmena” parduotuvėse kava nuo 2011 metų atpigo ketvirtadaliu, tačiau šiųmetinių kainos pokyčių įmonės atstovas spaudai Darius Ryliškis prognozuoti nesiėmė. Anot jo, kavos kaina priklausys nuo žaliavų kainos, taip pat nuo pagrindinių gamintojų turimų atsargų. “Žaliava neišvengiamai brangsta, nes pinga pinigai. Be to, pastebima mažesnė paklausa, nes visame pasaulyje sumažėjusi vartotojų perkamoji galia”, - priežastis vardijo pašnekovas.

LINA MRAZAUSKAITĖ

Nors pasaulio rinkose kava pastaruoju metu atpigo beveik perpus, Lietuvos parduotuvių lentynose ji siūloma tik šiek tiek pigiau. Gera žinia ta, kad teigiamų pokyčių kavos mėgėjai gali tikėtis jau šiemet.

Tarptautinės kavos organizacijos duomenimis, svaras (453,6 gramo) natūralios braziliškos arabikos 2011 metų vasarį kainavo 2,47 JAV dolerio, o šių metų vasarį kaina siekė vos 1,36 JAV dolerio. Mažiau šios rūšies kava kainavo tik iki 2010 metų birželio, kai kainos pradėjo kilti.

Vytautas Kratulis, įmonės “Šviežia kava” direktorius, prognozavo, kad kaina biržoje artimiausiu metu nustos kritusi ir greičiausiai apie 20 proc. augs. “Jei kaina bus dar mažesnė, ji labai priartės prie sąnaudų”, - sakė jis.

Pinga tik pigesnė kava

Kaina smunka lėtai Įmonės “Kavos bankas” direktorius Gražvydas Vilčinskas paaiškino, kad kaina pasaulio rinkose krito dėl gero kavos derliaus. Anot jo, pastaruoju metu pinga tik arabika, o pagrindinė šios kavos rūšies tiekėja Brazilija sulaukė nemažo derliaus.

Vis dėlto šalies parduotuvių lentynose, kaip sakė pašnekovas, kavos kaina pastaruoju metu sumažėjo labai nedaug. Esą baiminamasi, kad ji gali vėl pakilti, nes reikšmingą kavos tiekėją Peru užpuolė “kavos rūdžių” liga, galinti paveikti 40-50 proc. plantacijų. Be to, nors biržoje kavos kaina pasiekė maždaug 2010 metų pradžios lygį, tačiau tuo metu doleris buvo gerokai pigesnis. “Todėl santykinai kavos kaina nėra labai nukritusi - dabar žaliava brangesnė nei 2010 metais”, - pažymėjo jis.

G.Vilčinskas taip pat pabrėžė, kad parduotuvėse kainos pokyčiai paprastai šiek tiek vėluoja, nes gamintojai iš anksto kavos prisipirkę pusei metų, tęsiami praeities sandoriai, kai žaliava dar buvo brangesnė. Galimybę nusipirkti kavos pigiau turi tik tie, kas šiuo metu sudarinėja kontraktus.

Statistikos departamento duomenimis, kava patenka į dažniausiai įsigyjamų vartojimo prekių sąrašą Lietuvoje.

Pasak statistikų, maltos vakuumuotos kavos kaina šių metų vasario mėnesį, palyginti su sausiu, sumažėjo 0,6 proc., o nuo praėjusių metų gruodžio nukrito 0,2 procento.

V.Kratulis pabrėžė, kad pasiūla prekybos tinkluose glaudžiai susijusi su vartotojų poreikiu: nors jie norėtų kokybiškesnės kavos, už ją sutiktų mokėti vos litu daugiau.

Nuolaidos taps nuolatinės G.Vilčinskas pažymėjo, kad šalies parduotuvėse pastaruoju metu vykdomos akcijos, per kurias kavos galima įsigyti gerokai pigiau. Šios kainos artimiausiu metu gali tapti nuolatinės, jei stambiausi tiekėjai nesusidurs su ryškesniais derliaus pokyčiais.

“Populiariausia “Paulig” ar “Jacobs” kava 2011 metais kainavo beveik 12 litų, o šiemet ji, manau, kainuos apie 9 litus. Jau dabar per akcijas ši kava siūloma už tokią ar dar mažesnę kainą”, - sakė jis. Pašnekovo teigimu, lietuviai yra aktyvūs kavos vartotojai,

Oresto Gurevičiaus ir LŽ archyvo nuotraukos

tačiau į kainos pokyčius reaguoja jautriai. “Kai kava brango, pirkėjų reakcija buvo labai ryški - žmonės mažiau vartojo kavos, galbūt bandė ją keisti į kitus gėrimus”, - svarstė pašnekovas.

Prognozuoti nesiryžta Prekybos tinkle “Maxima” kavos kaina nuo 2011 metų šiek tiek svyravo ir šiemet yra smuktelėjusi. “2011 metų birželio mėnesį kava pabrango

Tuo tarpu įmonės “Šviežia kava” vadovas V.Kratulis kavos kainą prekybos tinkluose kritikavo ir sakė, kad ji visiškai neatspindi kavos kokybės. Anot jo, net nežymiais prekės ženklais pažymėta kava prekybos tinklų lentynose yra brangi, pavyzdžiui, vien dėl itališkos kilmės arba akį traukiančios pakuotės.

“Manau, šios problemos pradžių pradžia yra tai, kad patys prekybos tinklai mažai suvokia kavos kokybę.

Tačiau artimiausiu metu laukia daug pokyčių, nes jie jau sukruto. Man regis, šiais ir kitais metais prekybos tinkluose atsiras didesnė kokybiškos kavos pasiūla”, - sakė pašnekovas.

Kita vertus, V.Kratulis pabrėžė, kad pasiūla prekybos tinkluose glaudžiai susijusi su vartotojų poreikiu. Nors jie norėtų kokybiškesnės kavos, už ją sutiktų mokėti vos litu daugiau. O išskirtinės kavos kaina, kitaip nei standartinės, šiemet yra dar didesnė nei pernai.

“Mes nemažą dalį kavos perkame tiesiogiai iš ūkininkų, o jie gerą kavą parduoda brangiau nei pernai - tik vidutinės ir žemesnės kokybės kavą pasiūlo rinkos ar mažesne kaina”, aiškino pašnekovas.

Jis taip pat pridūrė, kad didelis ir prekybos tinklų apetitas - sau jie pasiima apie 50 proc. produkcijos kainos. “Jeigu valstybei tenka 20 proc., prekybos tinklui - 50 proc., už kokią kainą reikia kavą pardavinėti? Mes iki šiol savo kavos negalime pardavinėti prekybos tinkluose, nes ji kainuotų nežmoniškai daug”, - neslėpė įmonės vadovas.

•

Šaltas pavasaris - našta šilumos vartotojams JONAS AUGULIS

Meteorologų duomenimis, vidutinė temperatūra Vilniuje praėjusį mėnesį buvo 4,5 laipsnio šalčio. Ji yra 3-3,5 laipsnio žemesnė nei vasarį. Šilumininkų skaičiavimais, vėluojantis pavasaris su žiemiška kovo mėnesio orų temperatūra lems ir didesnes negu vasarį šilumos sąskaitas vartotojams. Be to, sąskaitos didės ir dėl keliomis dienomis už vasarį ilgesnio kovo.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija prognozuoja (LŠTA), kad kovo mėnesį šilumos suvartojimas daugiabučiuose prilygs praėjusių metų gruodžio duomenims.

Skaičiuojama, kad senos statybos daugiabučiuose, kuriuose gyvena daugelis šalies gyventojų, kovo mėnesį 60 kv. m ploto butui šildyti vidutiniškai suvartota apie 1500 kWh, o 1 kv. m ploto šildyti vidutiniškai turėtų būti suvartota apie 25 kWh. Apie didesnes kovo mėnesį šilumos kainas kalba ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Jos duomenimis, šilumos kaina dėl pingančių gamtinių dujų iš tikrųjų kuris laikas mažėja. Tačiau dėl gamtos išdaigų ji, palyginti su vasariu, laikosi 30 proc. didesnė. „Kovą, kaip ir gruodžio mėnesį, vidutinė temperatūra sudarė 4,5 laipsnio šalčio, todėl ir mokesčiai už šildymą bus labai panašūs“, - sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Šilumos tiekėjų asociacijos vadovo teigimu, kovo mėnesio sąskaitos už šildymą vartotojams bus didesnės nei vasarį. Paskutinį kalendorinį žiemos mėnesį oro temperatūra buvo apie 1,8 laipsnio. Pavyzdžiui 60 kv. m ploto butui šildyti sovietinės statybos neapšiltintų daugiabučių gyventojai šių metų vasario mėnesį suvartojo vidutiniškai apie 1200 kWh. LŠTA duomenimis, prieš metus kovo mėnuo pasižymėjo įprastomis oro sąlygomis - daugelyje miestų vidutinė oro temperatūra buvo apie 1,5 laipsnio šilumos. Senos statybos standartiniuose, neatnaujintuose daugiabučiuose 1 kv. m šildyti vidutiniškai prireikė 18 kWh šilumos, o 60 kv. m butui - 1080 kWh. Anot V.Stasiūno, kovo mėnesį, kaip ir per visą šildymo sezoną, šilu-

mos energijos sąskaitos mažiausios bus naujų ar renovuotų namų gyventojams tuose miestuose, kurie atsisakė brangių gamtinių dujų ir plačiai vartoja biokurą. LŠTA skaičiavimais, dujų atsisakiusiuose miestuose mokesčiai už šildymą naujų ar modernizuotų daugiabučių 60 kv. m ploto butuose vidutiniškai sudarys apie 110 litų, senos statybos neapšiltintuose namuose - apie 315 litų, labai prastos būklės namuose - apie 450 litų ir daugiau.

Mokesčiai už šildymą miestuose, kuriuose vartojamos dujos, naujų ar renovuotų daugiabučių 60 kv. m ploto butuose vidutiniškai sudarys apie 160 litų, senos statybos neapšiltintuose namuose - apie 465 litus, labai prastos būklės namuose apie 650 litų ir daugiau.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, gamtines dujas vartojančiuose miestuose vidutinė šilumos kaina kovo mėnesį sudarė apie 30 ct/kWh. Tarp tokių miestų yra Anykščiai, Prienai, Trakai, Pakruojis, Joniškis, Šalčininkai, Kaunas, Druskininkai, Palanga, Alytus, Vilnius, Marijampolė, Jonava, Klaipėda, Visaginas.

Tarp miestų, kuriuose šiluma gaminama kūrenant tris kartus pigesnį biokurą, minimi Molėtai, Ignalina, Širvintos, Utena, Birštonas, Tauragė, Raseiniai, Radviliškis, Mažeikiai, Varėna, Švenčionys, Šilutė, Lazdijai, Šilalė, Plungė, Kaišiadorys, Kelmė ir Kretinga. Juose šilumos kaina kovą sudarė vidutiniškai 21 ct/kWh.

•

2013 04 03 Lietuvos žinios

Trasa

11

Padangoms - nemokamos aikštelės Bendrovės vadybininkas pabrėžė, kad palikti padangų prie konteinerių šalia daugiabučių negalima - butines atliekas surenkantys vežėjai jų neima.

Tačiau nereikalingi gumos gabalai nelieka trūnyti prie namų. Galiausiai senas padangas surenka teritorijų tvarkytojai, o už jų darbą atlygina visi gyventojai iš savo kišenės. Pasak J.Jankevičiaus, šeimininkų neturinčias atliekas teritorijas prižiūrinčios įmonės pristato į jau minėtas stambių atliekų aikšteles. Iš ten padangos dažniausiai išgabenamos arba į “Akmenės cemento” įmonę, kurioje jos sudeginamos, arba į bendrovę “Metaloidas”. Ši jas perdirba į gumos granules.

ILONA STAŠKUTĖ

Artėjant kasmetiniam padangų keitimo bumui vairuotojams kyla klausimas, kur dėti senus, nuvažinėtus gumos gaminius. Į buitinių atliekų konteinerius jų mesti negalima, bet kai kuriems gyventojams tai nė motais.

Jau dabar daugiabučių kiemuose, šalikelėse ar miškeliuose matyti besimėtančių padangų, nors galimybių jų atsikratyti civilizuotai netrūksta.

Tarkime, jas galima atiduoti į didelių gabaritų atliekų aikšteles arba palikti naujų padangų pardavėjams.

Sąžinė prieš savanaudiškumą Perka šiukšles Nuo šių metų pradžios kiekvienas padangų platintojas prekybos vietoje privalo nemokamai priimti tiek nuvažinėtų padangų, kiek klientas nuperka naujų. Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Naktinis patikslino, kad surinkti nebereikalingas ratų gumas yra platintojo, pardavėjo ar gamintojo atsakomybė, bet ne automobilių serviso pareiga. Tačiau jei servisas kartu yra ir padangų parduotuvė arba gamintojo oficialus atstovas, tuomet nebereikalingas padangas turi priimti ir jis. “Kartais gamintojai būna sudarę sutartis su servisais dėl padangų priėmimo, bet, kaip tikina kai kurių savivaldybių atstovai, netiesa, kad jas privalo paimti bet kuris padangas keičiantis servisas”, - aiškino pašnekovas.

Tačiau ne paslaptis, jog dalis vairuotojų niekada neperka naujų padangų.

Jei žmogus atveža pakeisti jau važinėtas ar neaiškios kilmės padangas, pirktas “iš rankų” arba turguje, nei servisas, nei padangų pardavėjai nėra įpareigoti priimti nebereikalingų gumos gaminių. Servisai dažniausiai sutinka jas paimti už papildomą mokestį - apie 5 litus už vienetą. Bet asmenų, nematančių prasmės mokėti už savo šiukšles, vis dar netrūksta. Vėliau tokios padangos atsiduria kur nors pakampėse prie daugiabučių, konteineriuose ar pamiškėse, nors visose savivaldybėse jų galima atsikratyti ir neteršiant gamtos.

Tam yra skirtos didelių gabaritų atliekų aikštelės. Jose žmonės kasmet gali nemokamai palikti iki penkių nebereikalingų padangų.

Išimtis - Klaipėda Dar prieš keletą metų stambių atliekų aikštelių labai trūko, bet Regioninių

Kiekvieną pavasarį daugiabučių kiemuose primėtoma senų padangų, nors vairuotojai turi patys nuvežti jas į specialias aikšteles. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Aikštelių, kuriose galima nemokamai atiduoti senas padangas, adresai: Vilnius Pramonės g. 209s Liepkalnio g. 113b V.A.Graičiūno g. 36c Pilaitės pr. 50

Kaunas Ašigalio g. 20a Julijanavos g. 1a Nemajūnų g. 15b Raudondvario pl. 155d

atliekų tvarkymo centrų asociacijos (RATCA) prezidentas Juozas Jankevičius patikino, kad dabar jų pakanka.

Anot asociacijos vadovo, šiemet turi būti baigtas šešerius metus trukęs projektas, pagal kurį Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis buvo įren-

Šalikelėse ir pamiškėse išmestų padangų kasmet mažėja, tačiau padėtis priklauso vien nuo žmonių sąžinės. giamos atliekų aikštelės. Iki metų pabaigos kiekviena savivaldybė privalo turėti bent po vieną tokią aikštelę. Didelių gabaritų atliekų surinkimo vietų sąrašas skelbiamas Aplinkos ministerijos interneto svetainėje. Jame išvardytos 62 jau esamos ir 60 planuojamų

Klaipėda Specialių aikštelių nėra, galima palikti prie buitinių atliekų konteinerio.

Šiauliai Kairių k. (šalia uždaryto Kairių sąvartyno)

įrengti aikštelių. Tačiau pastarąjį kartą sąrašas atnaujintas prieš daugiau kaip pusmetį, tad vertėtų paskambinti savo savivaldybės darbuotojams ir pasitikslinti, ar niekas nepasikeitė.

Aikštelių, kuriose nebereikalingas padangas galima atiduoti nemokamai, yra visuose didžiuosiuose miestuose, išskyrus Klaipėdą. Tik uostamiestyje leidžiama gyventojams palikti jas prie buitinių atliekų konteinerių. Senos padangos ir kitos stambios šiukšlės čia surenkamos kartą per savaitę.

Važiuoja iš įpratimo Vis dėlto vairuotojų elgesys išduoda, kad informacijos apie galimybę nemokamai atiduoti padangas labai stinga. Žinios apie atliekų aikšteles sklinda iš lūpų į lūpas, bet kartais žmonės apsigauna pasitikėdami pasenusiomis naujienomis. Vilniuje yra keturios aikštelės, kuriose nereikalingos padangos priimamos nemokamai, ir vie-

Panevėžys Savitiškio g. 12 Pilėnų g. 43 Senamiesčio g. 114B

Alytus Alovės g. 6B

na mokama - Gariūnuose. Anksčiau jos paslaugos nieko nekainavo, be to, tai buvo bene vienintelė sostinėje vieta, kurioje vairuotojai galėjo civilizuotai atsikratyti nereikalingų gumos gaminių. Todėl žmonės ir dabar iš įpratimo važiuoja į tą pačią aikštelę atiduoti padangų, bet ją valdančios bendrovės “Ecoservice” vadybininkas Remigijus Judickas patvirtino, kad “nemokami laikai baigėsi”.

“Turėjome sutartį su savivaldybe, ji ir sumokėdavo už padangų priėmimą iš gyventojų. Dabar imame 5 litus už padangą”, - aiškino R.Judickas. Pasak pašnekovo, kai paslauga buvo nemokama, gyventojai atveždavo nemažai senų padangų, bet maždaug prieš tris mėnesius šių atliekų surinkimą nuspręsta apmokestinti, tad dabar neapsieinama be nusivylimo ir pykčio. “Būna, kad atvažiuoja ir apsisuka. Tačiau dažniausiai žmonės sumoka tuos kelis litus negi vešis atgal”, - neslėpė R.Judickas.

Tokia tvarka, kai kiemuose išmėtytomis padangomis vis tiek galiausiai pasirūpinama, nes tam, kad nugabentum jas į atliekų aikšteles, reikia įdėti šiek tiek pastangų, pamažu išskiria vairuotojus į dvi stovyklas. Sąžiningi, aplinka besirūpinantys gyventojai nepagaili savo laiko, degalų ir nuveža atliekas į specialias aikšteles, o kiti pernelyg nesuka galvos ir nutrenkia padangas kaip įpratę - bet kur.

Pašnekovai patikino, kad šalikelėse ir pamiškėse išmestų padangų kasmet mažėja, tačiau pripažino, jog padėtis priklauso vien nuo žmonių sąžinės.

Piktybiškų šiukšlintojų negąsdina nei tikimybė įkliūti, nei baudos. Asmuo, išmetantis pavojingomis atliekomis laikomas padangas kur nors kieme ar pamiškėje, pažeidžia atliekų tvarkymo taisykles. Už tai numatytos baudos siekia 300-500 litų. Tačiau sučiupti tokį pažeidėją ir įrodyti jo kaltę itin sudėtinga. “Labai retais atvejais pavyksta sugauti padangas metantį žmogų. Įkliūva vienetai”, - patvirtino J.Jankevičius. Jis ragino žmones nebijoti sudrausminti ir sugėdinti šiukšlintojus, taip pat pranešti apie tai policijai ar aplinkosaugininkams. Pasak RATCA prezidento, dažnas gyventojas jau suvokia, kodėl nevalia mėtyti atliekų kur pakliūva, bet vis dar pasitaiko neatsakingų asmenų, kurie rūpinasi tik savimi. Tokių neveikia jokie argumentai. Kaip baisiausius teršėjus J.Jankevičius įvardijo iškylautojus. Vykdami ilsėtis šie žmonės susipakuoja ne tik maistą, palapines, bet ir stambias šiukšles, - neva miške niekas nepamatys, kaip jų atsikratys. “Tie, kurie važiuoja į gamtą ir tyčia vežasi padangas, kad galėtų slapta išmesti, jau verčiau padėtų jas prie konteinerio.

Bent surinkti būtų lengviau”, - ironizavo RATCA vadovas.

•

Elektromobiliams gresia perkaitimas ILONA STAŠKUTĖ

Elektromobilių rinkoje įsižiebė perspėjantis signalas žmonėms gali kilti pavojus dėl perkaistančių baterijų.

Tokią problemą savo elektromobiliuose ir įkraunamuose hibriduose aptiko “Mitsubishi Motors”.

“Reuters” pranešė, kad gamintojas paprašė 4 tūkst. elektromobilių ir hibridinių mašinų vairuotojų vengti įkrauti savo automobilius, kol bus baigtas tyrimas, kodėl jų baterijos gali perkaisti. Be to, koncernas laikinai sustabdė užsakytų 8 tūkst. hibridinių visureigių “Outlander” gamybą.

Taip pasielgti “Mitsubishi” paskatino keistas naujo įkraunamo hibridinio visureigio “Outlander” gedi-

mas. Automobilis buvo paruoštas vežti į prekybos saloną, bet aplinkiniams pajutus keistą kvapą pastebėta, kad baterija lyg ištirpusi. Ji buvo pagaminta bendroje “GS Yuasa”, “Mitsubishi Corporation” ir “Mitsubishi Motors” įmonėje. Be to, agentūra AFP pranešė, kad kiek anksčiau perkaitusi baterija buvo sukėlusi nedidelį gaisrą “MiEV” modelio gamykloje. Miesto elektromobilis “MiEV” prieš mėnesį turėjo ir kitokių problemų - 14,7 tūkst. automobilių buvo atšaukti dėl galimų stabdžių problemų. Daugiau nei 500 šio modelio automobilių turi įsigijusi ir Estijos vyriausybė. Įkraunamas hibridinis “Outlander” buvo pristatytas vasarį, ir nuo tada jų parduota apie 4 tūkstančius.

Taip pat įmonė pardavė mažiausiai 68 vien elektra varomus automobilius su to paties modelio baterijo-

mis. “Įtariame, kad abu įvykiai kilo dėl pakeitimų baterijų gamybos linijoje”, - pranešė automobilių gamintojo atstovas ir pridūrė, kad iš klientų nesulaukta skundų dėl baterijų.

“GS Yuasa” ir anksčiau buvo patekusi į visuomenės akiratį dėl abejotinos baterijų kokybės. Ji gamino akumuliatorius naujos laidos “Boeing” orlaiviui “Dreamliner 787”.

Sausio mėnesį toks lėktuvas užsiliepsnojo Bostono oro uoste. Ištyrus Japonijos oro linijų lėktuvą paaiškėjo, kad gaisras kilo dėl akumuliatoriaus. “GS Yuasa” tiekia juos visiems “Dreamliner” lėktuvams, todėl po incidento buvo uždrausta kilti 50 orlaivių. Tačiau, AFP duomenimis, Japonijos valdininkai užtikrino, kad “Boeing Dreamliner” akumuliatorių gamybos linijoje nerasta jokių didelių trūkumų.

•

“Mitsubishi Outlander” visureigyje netikėtai sugedusi baterija buvo pagaminta toje pačioje įmonėje, kaip ir sausį užsiliepsnojęs “Boeing 787” akumuliatorius. / Reuters/Scanpix nuotrauka

12

2013 04 03 Lietuvos žinios

Mokslas

Prestižinis išsilavinimas - dėl karjeros Lietuvoje Tomas Šidlauskas ir vidurinį, ir aukštąjį išsilavinimą įgijo Jungtinėje Karalystėje. Sugrįžėlis nėra iš tų, kurie skundžiasi gyvenimu Lietuvoje. Nebent ambicingi karjeros siekiai jauną energetikos prekybos specialistą priverstų rinktis - likti ar dar kuriam laikui išvykti tobulintis užsienyje.

MILDA KNIEŽAITĖ

I

š Panevėžio kilęs dvidešimt penkerių metų T.Šidlauskas Jungtinėje Karalystėje baigė prestižinę Kembridžo Leyso mokyklą ir geriausių pasaulio universitetų penketukui priskiriamą Londono universiteto koledžą. Ekonomikos ir verslo bakalauro studijas su Rytų Europos pakraipa papildė metus Rusijoje Maskvos valstybiniame tarptautinių santykių institute lankytas lyginamosios politikos ir ekonomikos kursas.

Londono verslo mokykloje gautas energetikos, prekybos ir finansų magistro laipsnis. Nuo pernai rudens T.Šidlauskas dalyvauja jaunųjų profesionalų programoje “Kurk Lietuvai”.

Ja siekiama pritraukti užsienio universitetų absolventus dirbti Lietuvos viešajame sektoriuje, suteikiant galimybę prisidėti kuriant šalies gerovę. T.Šidlauskas tikino, kad visada norėjo grįžti ir pirmiausia su Lietuva siejo savo studijų kryptį bei karjeros planus.

Kitokia patirtis - Kodėl pasirinkote baigti vidurinę mokyklą užsienyje ir kokia buvo patirtis?

- Norėjau studijuoti užsienyje, Jungtinėje Karalystėje ar JAV, o ten baigus ir vidurinę mokyklą, buvo lengviau įstoti į universitetą. Studijas pradėjome planuoti su tėvais nuo 2002 metų, kai Lietuva dar nepriklausė Europos Sąjungai, ir įstoti į užsienio universitetus buvo sudėtinga. Amerika atrodė per toli, iki Jungtinės Karalystės - tik trys valandos. Išvažiavau, kai man sukako septyniolika, baigęs dešimt klasių.

Kembridže toliau mokiausi vienuoliktoje klasėje. Panevėžyje lankiau sustiprintos anglų kalbos mokyklą, tačiau dar reikėjo nemažai papildomai mokytis, ruoštis dėstomiems dalykams.

Kembridžo mokykla uždara, joje gyvenome pagal labai griežtas taisykles. Iš pradžių buvo sunku, nes Lietuvoje jaučiausi visiškai nepriklausomas, o ten gyvenimas labai kontroliuojamas. Pavyzdžiui, keturis penkis kartus per dieną reikia atsiskaityti, kad esi mokyklos teritorijoje. Gali išeiti į miestą tik tam tikromis valandomis ir turi grįžti, tarkim, šeštadieniais ne vėliau kaip penkiolika minučių po dešimtos vakaro.

Negali praleisti pamokų - mokytojai iš karto pastebi ir skiria nuobaudas. Viena bausmių - šeštadienis po pamokų ar/ir draudimas išeiti į miestą.

- Ar Kembridžo mokykloje buvo daugiau lietuvių?

- Iš Panevėžio vykome dviese, su tėvų draugų sūnumi, kad būtų lengviau kartu adaptuotis. Mokykloje turbūt buvome pirmieji lietuviai, vėliau atsirado jų daugiau. Maždaug 80 proc. mokinių - britai. Daug užsieniečių buvo iš Honkongo, Kinijos, Artimųjų Rytų. Estų nebuvo, latvių keletas. Nors mokslas mokamas, atvažiavus reikia laikyti egzaminus pagal labai griežtas taisykles ir vidurkis turi būti aukštas, geros mokytojų rekomendacijos. Mokomi dalykai labai panašūs kaip universitete. Mažai laisvo laiko. Tokia rutina: mokslas, sportas, pamokos, poilsis.

Užsieniečiai daugiausia gyveno vadinamajame Rytiniame name. Mane paskyrė į Vakarinį, kuriame buvo suburti labiau į sportą orientuoti, aktyvūs mokiniai. Žaidžiau krepšinį, buvau mokyklos komandos kapitonas. Tai

T.Šidlauskas užsienyje įgijo prestižinį išsilavinimą, kad dirbtų Lietuvoje. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

problemų Kaune įvardijamas šviestuvų ir prožektorių susidėvėjimas. Dėl netinkamo gatvių ir pėsčiųjų takų apšvietimo kyla pavojus Kauno gyventojams ir miesto svečiams, auga nusikalstamumas, didėja avaringumas.

Kėlėme klausimą, kaip būtų galima maksimaliai ir kokybiškai atnaujinti susidėvėjusią miesto apšvietimo infrastruktūrą, kad savivaldybei tie darbai kainuotų kuo mažiau, o mokėjimus būtų galima išdalyti per ilgą laikotarpį. Susitikome su nemažai investuotojų, jau turėjusių tokių viešosios ir privačiosios partnerystės projektų patirties, taip pat su Kauno savivaldybe. Mūsų tikslas buvo išsiaiškinti, kas būtų naudingiausia ir kaip tą projektą būtų galima įgyvendinti bei finansuoti. Viena programos “Kurk Lietuvai” rotacija trunka keturis mėnesius. Per šį laikotarpį parengiau konkrečias rekomendacijas projektui įgyvendinti, o mano pradėtus darbus iki galo pabaigs kolegos VšĮ “Investuok Lietuvoje”. Šį sausį pradėjau antrą projektą, skirtą Lietuvos degalų rinkos analizei.

Jį inicijavo Konkurencijos taryba. Reikėjo atlikti vidinę analizę, kodėl dar neapmokestinti (akcizo mokesčiu ir PVM) degalai Lietuvoje brangesni nei Latvijoje ar Estijoje. Ar yra kokių nors trukdžių, kurie varžytų konkurenciją vidinėje rinkoje įsivežant ir saugant degalus. Tarkim, infrastruktūros problemos ar mažmeninių tinklų dominavimas. Iš pradžių turėjome įvardyti visus rinkos dalyvius, nustatyti, kokią

Esu pasiryžęs daug ir atkakliai dirbti, o savo ateitį matau namuose - Lietuvoje. padėtį jie rinkoje užima ir koks jų veiklos modelis, susitikti beveik su kiekvienu ir sužinoti, kokių problemų mato, kaip būtų galima jas spręsti ir kaip tokie sprendimai paveiktų degalų kainą degalinėse. Beveik baigėme surinkti informaciją ir turime visą problematiką, išankstinius vertinimus ir apskaičiavimus. Per mėnesį parengsime Konkurencijos tarybai vidinę analizę, leisiančią geriau suprasti degalų rinką Lietuvoje ir suteiksiančią galimybę Konkurencijos tarybai toliau planuoti veiklą šiuo klausimu.

Studijuojant Rusijoje per krepšinio rungtynes žaidžiant tris prieš tris laimėta pirma vieta. man suteikė nemažai privilegijų. Sulaukdavau ir mokytojų, ir trenerių papildomo skatinimo. Kiti mokiniai taip pat labiau gerbia, kai kitatautis gali būti dar ir komandinio sporto lyderis.

Kas svarbu kiekvienam - Anglijoje likote ir studijuoti, tačiau Londono universiteto koledže pasirinkote ekonomikos ir verslo studijas su Rytų Europos pakraipa. Išvažiavote nusiteikęs grįžti į Lietuvą?

- Visada norėjau grįžti, todėl rinkausi bakalauro studijas, susijusias su Rytų Europos ekonomika, o studijuojant nemažai pavyzdžių buvo konkrečiai iš Lietuvos. Per vienus iš ketverių bakalauro metų buvo galimybė vykti studijuoti kitur. Daugelis studentų per ERASMUS mainų programą važiuoja į Italiją ar Ispaniją gerai praleisti laiko. Aš norėjau vyk-

Londono verslo mokyklos energetikos, prekybos ir finansų magistras. / Asmeninio albumo nuotraukos

ti ten, kur galėčiau palyginti skirtingas ekonomikas, sakysim, Jungtinės Karalystės ir Rusijos. Vienas dalykas, Rusija yra Lietuvos kaimynė, kitas galėjau mokytis labai gerame universitete. Maskvos valstybiniame tarptautinių santykių institute lyginamosios politikos ir ekonomikos kursas vyko anglų kalba, bet aš dar lankiau paskaitas rusų kalba. Rusiškai moku gerai. Mokiausi Panevėžyje, Lietuvoje ir Anglijoje turėjau papildomų rusų kalbos pamokų, laikiau egzaminą. Per studijas Rusijoje nemažai dėmesio buvo skirta energetikai, nes ja ir dauguma kitų iš žemės išgaunamų išteklių pagrįsta šios šalies ekonomika. Gauti pagrindai lėmė tolesnę mano interesų kryptį. Supratau, kad energetika svarbu kiekvienam žmogui kiekvieną dieną, todėl magistro studijoms Londono verslo

mokykloje pasirinkau energetiką, prekybą ir finansus.

Didesnė pridėtinė vertė - Kodėl nusprendėte dalyvauti programoje “Kurk Lietuvai” ir ką jau spėjote nuveikti?

- Baigęs studijas ir gavęs pasiūlymą dalyvauti programoje “Kurk Lietuvai”, ja labai susidomėjau, nes buvau garantuotas, kad galiu daugiau pasiekti. Darbas šioje programoje suteikia, sakyčiau, kur kas didesnę pridėtinę vertę ne tik man, bet ir Lietuvai. Mums buvo surengta nemažai mokymų, per kuriuos, be kita ko, visą laiką pabrėžta, kaip užsienyje įgyta patirtis galėtų pagerinti viešojo sektoriaus darbą.

Pirmasis mano projektas VšĮ “Investuok Lietuvoje” buvo skirtas Kauno gatvių apšvietimo galimybių studijai parengti. Kaip viena pagrindinių

Sprendžiant dilemą - Programa “Kurk Lietuvai” baigsis rugsėjį. Kas toliau?

- Arba vyksiu į užsienį dar tobulintis ir įgyti daugiau patirties, arba liksiu Lietuvoje, jei atsiras įdomus darbo pasiūlymas, suteiksiantis pasitenkinimą tuo, ką darau, finansinę laisvę ir galimybes sparčiai tobulėti. Programa “Kurk Lietuvai” labai uždegė planuoti savo ateitį Lietuvoje. Man čia labai patinka. Tiesiog mano specialybė ir domėjimosi sritis tokios, kad labiau realizuoti save galėčiau vadinamosiose žaliavų prekybos kompanijose. Lietuvoje tokių kompanijų nedaug, jos nedidelės ir dažniausiai į komandą priima jau turinčius patirties specialistus. Taigi gali būti, kad kurį laiką papildomos darbo patirties dar semsiuosi užsienyje. Esu pasiryžęs daug ir atkakliai dirbti. Bet kuriuo atveju ilgalaikėje perspektyvoje savo ateitį matau namuose - Lietuvoje.

•

2013 04 03 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Kai nebelieka klausimo “kodėl” DAIVA ŠABASEVIČIENĖ

Balandžio 4 ir 5 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje vyks intriguojanti premjera šiuolaikinio austrų dramaturgo Ewaldo Palmetshoferio pjesę “Hamletas mirė. Gravitacijos nėra” režisuoja jaunas menininkas Paulius Ignatavičius.

- Austrų literatūra Lietuvoje žinoma ne per geriausiai, todėl E.Palmetshoferio pjesės “Hamletas mirė.

Gravitacijos nėra” atsiradimas Nacionalinio dramos teatro repertuare yra svarbus. Ar tau svarbi ši pjesė?

- Ji man svarbi kaip kelionė šio laikotarpio žmogaus pažinimo link. Jau tada, kai stačiau Franzą Kafką Šiaulių dramos teatre, gimė naujas šiuolaikinis herojus - nevykėlis, pasiduodantis silpnybėms, nekovojantis, verdantis savo sultyse dėl nieko ir kartu dėl visko, vadinasi, dėl nieko gyvenantis žmogus. Iš esmės toks yra ir Manis vienas pagrindinių naujojo spektaklio herojų. Jis tarsi tęsinys to, ką pradėjau Šiauliuose. Tik čia dar stipriau išreikštas jo sutrikimas, neveiksnumas, nihilizmas ir gyvenimo absurdas.

Prasmės simuliacija - Pjesė labai klastinga. Joje daug kalbama apie sprendimą “tikrai nebūti” ir tuo pat metu siekiama paryškinti komedinį pobūdį, kylantį iš siurrealistinių dalykų. Žmogus tarytum sprendžia: pasiduoti ar veikti? Ką reiškia “Hamletas mirė. Gravitacijos nėra”?

- Daug galvojau apie pavadinimą.

Dar kartą peržvelgiau ir Williamo Shakespeare’o “Hamletą”, bet konkrečių sąsajų neradau. Tik statydamas supratau, kad čia svarbu prasmės simuliacija. Manis neieško prasmės, jis atranda pseudoprasmę nesant prasmės.

Hamletas yra prasmės ieškojimo simbolis. Jis atstovauja žmogui, klausiančiam kodėl? Dėl ko? Ir kam? O šioje pjesėje susiduriame su Maniu, kuris daug kalba apie globalius dalykus, bet nesiima jokių veiksmų, kad ką nors pakeistų. Kaip žmogus jis miręs, nes nebejaučia meilės nei sau, nei artimui.

Likę tik gyvenimo prasmės simuliak-

rai, kažin kokios skaitytų knygų ir išgirstų frazių apie gyvenimą nuotrupos, kuriomis Manis yra įtikėjęs. Šis veikėjas, kaip ir daugelis mūsų, nesupranta, kad tik apsimeta gyvenantis, nes jam sukurtos tobulos sąlygos išnykti šiuolaikiniame prasmių sąvartyne.

Tai spektaklis apie žmogaus griūtį, jo vertybių ir stuburo griūtį. Ji kyla iš sutrikimo, iš meilės alkio, iš apsimestinio ir paviršutiniško bendravimo.

Spektaklis - tai tam tikra apokalipsė.

Tai lyg detektyvas: kas atsitinka, kai nebelieka Hamleto - prasmės ieškotojo, kai nebelieka meilės tarp artimiausių žmonių. Kai tenkinamasi vienintele didžiausia šiuolaikine prasme: būti čia ir dabar, šią akimirką. Tada nebelieka klausimo “kodėl”. Telieka atsakyti “kaip”. Ir tai liūdniausia.

Leidžia eksperimentuoti - Kuo ši pjesė skiriasi nuo tų, kuriose pats vaidinai ar kurias režisavai?

- Ji įžūli ir forma, ir tekstais, leidžia man, kaip menininkui, eksperimentuoti. Tačiau tas įžūlumas nėra purvinas. Tai subtilus juodasis humoras.

Kartu pjesė labai jautri. Stengiuosi atkapstyti šį jos sluoksnį. Man tai itin svarbu teatre. Tema turi jaudinti. Mes dažnai viską suveriame ant nihilizmo ir cinizmo siūlo. O žmogaus ir nebelieka. Apgaudinėjame save būdami ciniški. Todėl čia, kaip ir daugelyje savo darbų, stengiuosi atrasti jautriausią žmogaus sielos gyslą.

- Kokiu principu subūrei komandą?

- Intuityviai. Renkuosi žmones, su kuriais gera dirbti ir kuriuos nors kiek pažįstu. Komanda mišri: yra mano kurso draugų, kitų kursų aktorių, taip pat yra Nacionalinio dramos teatro vidurinės kartos aktorių. Štai su Virginija Kuklyte teko dirbti statant spektaklį “Dostojevskis vaikams”. Jai labai tinka Bynės vaidmuo. Su Elze Gudavičiūte, Rimante Valiukaite ir Algirdu Dainavičiumi norėjau dirbti jau anksčiau, dabar pasitaikė proga. Komanda labai kūrybinga, imli ir ieškanti.

Pasiekti žiūrovo sielą - Filosofine prasme tavo pasirinkti tekstai gana sudėtingi. F.Kafka, F.Dostojevskis... Ar ne pavojinga į teatrą perkelti tai, kas ne taip leng-

P.Ignatavičius įsitikinęs, kad perkeldamas sudėtingą tekstą į sceną pamažu imi suvokti, kas tau yra teatras.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

vai perkandama skaitant prozos kūrinius?

- Pavojinga. Bet ten, kur nėra pavojų, neįdomu. Kai sudėtingą tekstą perkeli į teatrą, tuomet pamažu imi suvokti, kas tau yra teatras. Tokia literatūra - lyg filtras, padedantis atmesti tai, kas nereikalinga, ir koncentruotis į esmę. Kitas dalykas - tai

ribines situacijas, kurių galbūt gyvenime niekada neturėsiu, pradedu suvokti žmogų, kaip jis tomis aplinkybėmis elgiasi. Šitaip gal net pasiruošiu gyvenimo iššūkiams. Kitas dalykas: man teatras, kaip produkto menas, nėra įdomus. Daug svarbiau, ką veikiame per repeticijas, ką per jas suprantame, ar suvokiame, kaip

P.Ignatavičius: “Per teatrą galiu pažinti save, žmogų apskritai ir pasaulį.” gera literatūra. Kitados aktorius Darius Meškauskas retoriškai paklausė: “Kam teatre statyti prastą dramaturgiją?” Visiškai jam pritariu.

- Kokį teatrą matai? Ar mąstai apie jo kaitą, būtinybę?

- Gal prieš metus pradėjau matyti teatrą kaip žmogaus pažinimo įrankį. Tai didžiulis turtas. Per teatrą galiu pažinti save, žmogų apskritai ir pasaulį. Patirdamas tam tikras

išgyvenome laiką iki premjeros.

Nors ir pati premjera dar nėra galutinis rezultatas; jo niekada ir nebus, manau, nė neturėtų būti, nes visada reikia judėti pirmyn ir kiekvieną kartą spektaklį iš naujo tobulinti. Po premjeros jie tik pradeda gyventi.

Svarbiausia, kad spektaklis pasiektų žiūrovo sielą, ne protą. Tik tada įvyksta dialogas - iracionaliu lygmeniu.

“Protingi” spektakliai man neįdomūs.

Vaidindamas mokosi - Vaidini dviejuose Nacionalinio dramos teatro spektakliuose, kuriuos pastatė Oskaras Koršunovas.

Kuo jie tau ypatingi? Ar vaidindamas vis dar mokaisi, ar turi didesnių aktorinių ambicijų?

- Labai mėgstu tuos spektaklius.

“Išvaryme” jaučiuosi lyg ilgame šešių valandų vakarėlyje, kuriame nutinka visko: ir juoko, ir tragedijų. Tą “vakarėlį” gerąja prasme sukuria gera komanda. “Katedra” - kitoks spektaklis, nepabijočiau žodžio “rimtas”.

Skaitant Mikalojaus Daukšos postilę kartais suvirpa širdis. Apima kažkoks vienybės, “buvimo lietuviu” jausmas.

Tai, manau, irgi gero spektaklio bruožas. Žinoma, vaidindamas mokausi.

Ir noriu mokytis. Tas, kuris jau žino, kaip pastatyti gerą spektaklį, kuriam neberūpi ieškojimai, yra stagnacijos apimtas menininkas. Jis kaip ir nebegyvas. Turiu aktorinių ambicijų ir planuoju jas įgyvendinti.

•

“Sugrįžimų” festivalis skelbia pavasarį Šiemet XV tarptautinis muzikos festivalis “Sugrįžimai”, rengiamas Muzikų rėmimo fondo, pakvies į 16 koncertų Vilniuje, Kaune, Marijampolėje ir Utenoje.

Balandžio 8-ąją prasidėsiančiame festivalyje svečiuosis muzikai iš 12 šalių: JAV, Norvegijos, Austrijos, Vokietijos, Rusijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Japonijos, Lietuvos, Kinijos, Australijos (Tasmanijos) ir Gernsio salyno. Turėsime progą klausytis 34 atlikėjų, iš jų - 12 lietuvių, studijuojančių ir gyvenančių užsienyje, 6 jų kolegų ir 16 muzikų iš Lietuvos. Kaip ir kasmet, festivalis pažers pluoštą įdomios muzikos, leis mėgautis įvairiausių instrumentų garsais, kvies į susitikimus. Paprastai “Sugrįžimai” tarsi skelbia tikrąjį pavasarį, kai į gimtinę grįžta svetur muzikuojantys ar besimokantys jaunieji Lietuvos talentai. Šiemet festivalį pradės Jūratė Švedaitė (sopranas iš JAV) koncertu balandžio 8 dieną Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Kompo-

Vargonų muziką atliks Vokietijos Detmoldo aukštosios muzikos mokyklos magistrantė K.Juodelytė. / Muzikų rėmimo fondo nuotrauka zitoriaus Jono Švedo anūkė, “Connecticut Lyric Opera” solistė yra jau sukūrusi 20 operinių vaidmenų.

Vokalistų gretas papildys tenoras iš Vokietijos Mindaugas Jankauskas,

sukūręs ne vieną vaidmenį Hamburgo ir Miunsterio operos teatruose.

Festivalis išsiskirs stygininkų gausa.

Tai Povilas Syrrist-Gelgota - plataus profilio altininkas bei dainininkas, žy-

miojo Oslo filharmonijos orkestro narys, ieškantis sąsajos taškų tarp klasikinės bei įvairių tautų liaudies muzikos.

Koncertą Vilniuje Povilas dovanos su violončelininke Toril Syrrist-Gelgota.

Smuikininkė Ieva Pranskutė šiuo metu studijuoja Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete. Per festivalį Ievai talkins daugelio tarptautinių konkursų laureatė - pianistė Morta Grigaliūnaitė, studijuojanti Londono karališkojoje muzikos akademijoje.

Su altininke Ugne Tiškute, Europos Sąjungos jaunimo orkestro atlikėja, jau kitame festivalio koncerte Morta muzikuos kaip duetas DUO. Į “Sugrįžimus” grįžta violončelininkas Dmitrijus Berezinas, Sankt Peterburgo valstybinės Nikolajaus RimskioKorsakovo konservatorijos studentas. Šiemet festivalio geografiją prasiplėtė nauja šalimi - Kinija. Jai atstovaus smuikininkas Wangas Kaipingas. Jo atliekamus kūrinius girdėsime vieno talentingiausių jaunosios kartos pianistų Jurgio Aleknavičiaus koncerte.

Jau tradicija festivalyje tampa vargonų muzika. Šiemet ji skambės Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, atlie-

kama Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Vokietijos Detmoldo aukštosios muzikos mokyklos magistrantės Karolinos Juodelytės. Įsimintinų akimirkų žada svečiai iš Ita0lijos - klavesinininkė Nijolė Dorotėja Beniušytė ir profesorius Luigi Tufano, fleitos virtuozas.

XV tarptautinį muzikos festivalį “Sugrįžimai” baigs užsienio muzikos specialistų ypač vertinama lietuvių pianistė iš Didžiosios Britanijos Evelina Puzaitė ir fortepijoninis kvintetas COSIMA. Koncertas vyks gegužės 2 dieną Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

Gražų svečių būrį papildys jų kolegos muzikai iš Lietuvos: vokalistai Dainius Puišys ir Karolina Glinskaitė, Ilona Pliavgo, Fausta Savickaitė, Arūnas Malikėnas, smuikininkas Dainius Puodžiukas, violončelininkas Saulius Lipčius, vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur, pianistės Gražina Zalatorienė, Roberta Mikučionytė, Marija Bylinska, Aleksandras Vizbaras ir kiti.

•

LŽ

14 Sportas

2013 04 03 Lietuvos žinios

D.Maskoliūnas į šulinį nespjauna mas. Nei jų, nei manęs netenkino rezultatai. Turiu su tuo susitaikyti. Jie savininkai, jie užsako muziką.

- Ar esate iš tų žmonių, kurie antrą sykį į tą pačią upę nebrenda?

- Nei apie klubą, nei apie jo savininkus blogai nekalbėjau. Nei dirbdamas Kaune, nei būdamas Vilniuje.

Man tik 42 metai, o jau treniravau abi stipriausias šalies komandas. Tiesa, nė sykio neteko treniruoti nuo sezono pradžios, kad galėčiau komplektuoti komandą ir prisiimti visišką atsakomybę už pasirinktus žaidėjus. Tačiau kad ir kiek išbuvau šiuose klubuose, esu dėkingas jų vadovams už suteiktą galimybę. Ir niekada nespjaunu į šulinį, iš kurio gali tekti vėl gerti.

SAULIUS RAMOŠKA

42 metų Darius Maskoliūnas turi kuo pasigirti - per neilgą trenerio karjerą teko garbė vadovauti abiem šalies grandams - Kauno “Žalgiriui” ir Vilniaus “Lietuvos rytui”.

Tiesa, jam apmaudu, kad nė sykio klubuose neteko pradėti darbo nuo sezono pradžios - komandas komplektuodavo ir visišką atsakomybę už pasirinktus žaidėjus prisiimdavo ankstesni treneriai. Jam vis tekdavo gelbėtojo vaidmuo.

Sezono pabaigos nesulaukdavo Taip buvo 2009 metų gruodį, kai po septinto iš eilės “Žalgirio” pralaimėjimo Eurolygoje atsistatydino Gintaras Krapikas, ir vyriausiojo trenerio pareigos buvo patikėtos D.Maskoliūnui. Netrukus rastas naujas strategas - Ramūnas Butautas, tačiau po pusantro mėnesio jis buvo atleistas, ir D.Maskoliūnas vėl sėdo prie vairo.

Panašiai įvyko ir 2012-ųjų spalį, kai rezultatais nepatenkinti “Lietuvos ryto” klubo vadovai vyriausiajam treneriui serbui Aleksandrui Džikičiui pasiūlė išeiti. Ir vėl D.Maskoliūnas tapo gelbėtoju.

Likimo ironija: būdamas vyriausiuoju treneriu D.Maskoliūnas abiejose ekipose nesulaukė sezono pabaigos. 2010 metų gegužę jis atleistas per Lietuvos krepšinio lygos finalą su “Lietuvos rytu”. Prieš trečiąsias finalo serijos rungtynes D.Maskoliūnui liepta pasitraukti iš pareigų. Prieš “Žalgirio” kelionę į Vilnių treneris neįleistas į autobusą, tačiau, žaidėjams stojus mūru už D.Maskoliūną, šis išvyko su komanda į rungtynes. Jas 83:81 laimėjo “Lietuvos rytas”, o D.Maskoliūnas daugiau nebeįleistas į komandos treniruotes. Šiemet D.Maskoliūno karjera “Lie-

Nugalės stipresnis

Būdamas vyriausiuoju treneriu D.Maskoliūnas sezono pabaigos nesulaukė nei dirbdamas su “Žalgiriu”, nei su “Lietuvos rytu”. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka tuvos ryte” baigėsi kovo 20 dieną - rezultatais nepatenkinti Vilniaus klubo vadovai atsisakė jo paslaugų. Iki sezono pabaigos dirbti ekipos vyriausiuoju treneriu pakviestas vokietis Dirkas Bauermannas. Tokios permainos nustebino kaip griaustinis iš giedro dangaus.

Staigmena buvo ir Dariui Maskoliūnui, kuris netrukus atsakė į LŽ klausimus.

Klubo politika - Ar buvo nuojauta, kad “Lietuvos ryto” komandoje nesulauksite sezono pabaigos?

- Sąžiningai atsakysiu - nesitikėjau.

- Priekaištų dėl darbo iš klubo vadovų buvote sulaukęs?

- Niekam ne paslaptis - mūsų žaidimas nebuvo puikus, tad natūralu,

D.Maskoliūnas: “Mano atleidimas iš “Žalgirio” buvo, yra ir bus nesuprantamas.” jog klubo vadovai buvo nepatenkinti rezultatais. Kalbėdavomės, diskutuodavome, ieškodavome priežasčių.

- Jūsų numatytą kryptingą darbą galėjo išbalansuoti žaidėjų kaita?

- Yra klubo politika. Kartais ji pasitvirtina, kartais ne. Aš stengiausi, dariau viską, kas man atrodė geriausia. Ne viskas pavyko. Bet esu dėkingas už suteiktą galimybę dirbti tokiame klube.

- “Lietuvos ryto” komandos vairą perėmė patikimas žmogus?

- D.Bauermanno asmeniškai nepa-

žįstu. Esu žaidęs su jo vadovaujama Vokietijos rinktine ir klubu. Taip, jis pripažintas treneris, daug metų dirbęs su nacionaline rinktine. Tai rodo, kad D.Bauermannas geras specialistas.

Linkiu jam kuo geriausios kloties.

Vis dar nesuvokia - Buvote vyriausiasis “Žalgirio” ir “Lietuvos ryto” treneris. Abu klubus palikote ne savo noru. Ar galima šiuos pasitraukimus sulyginti?

- Negalima. Mano atleidimas iš “Žalgirio” buvo, yra ir bus nesuprantamas. Iki šiol neturiu atsakymų į tuo metu išsakytus “Žalgirio” savininko argumentus. Ir šiandien negaliu paaiškinti, kuo buvau kaltinamas ir dėl ko atleistas.

O “Lietuvos ryto” klubo vadovų sprendimas mane atleisti supranta-

- Kaip manote, ar šio sezono “Lietuvos rytas” LKL finale pajėgus “įkąsti” “Žalgiriui”, o gal net ir nugalėti?

- “Žalgiris” šį sezoną demonstravo labai solidų žaidimą, gaila, kad jam nepavyko patekti į Eurolygos atkrintamąsias varžybas. Bet komandos finansinės problemos žaidėjų neišbalansavo, jie neišsibėgiojo. O “Lietuvos rytas” anksčiau baigė kovas Eurolygoje, nepateko į VTB Jungtinės lygos kitą etapą, tad jam lieka tik LKL varžybos. Jau sakiau ir pakartosiu - linkiu sėkmės ir naujam “Lietuvos ryto” komandos treneriui, ir žaidėjams, su kuriais man teko tiek laiko dirbti. Sporte nugali stipresnis.

- Esate Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Kaip vertinate kalbas, jog sostinės klubas pasinaudojo jumis, kad padėtumėte iš miesto gauti papildomų pinigų, ir atsikratė?

- Juokingai skamba tokios kalbos.

Būdamas savivaldybės tarybos narys ir agitavau, ir balsavau, ir stengiausi, kad klubas gautų kuo didesnę paramą.

Bet kuo čia dėtas “pasinaudojo”? Kiekvienas, būdamas mano vietoje, darytų tą patį. Visada sakiau, kad savivaldybės turi padėti komandoms.

•

Laimėti bet kokia kaina VILMANTAS REMEIKA

Lietuvos vyrų rankinio rinktinė šiandien pratęs atrankos kovas į 2014 metų Europos čempionatą Danijoje.

Per penkias dienas lietuviai du kartus susikaus su Turkijos rinktine. Pirmoji dvikova šį vakarą Ankaroje prasidės 18 val. mūsų laiku, atsakomasis susitikimas sekmadienį vyks Vilniuje.

Abi komandos dviem nesėkmėmis pradėjo atrankos varžybas (lietuviai 18:27 pralaimėjo Prancūzijai ir 21:28 - Norvegijai), tačiau ryžto kautis dėl bilieto į žemyno pirmenybes neprarado. Lietuva pastarąjį kartą Europos čempionate žaidė 1998 metais. Į 2014-ųjų Senojo žemyno pirmenybių finalinį etapą pateks po dvi rinktines iš septynių atrankos grupių ir trečioji geriausiai pasirodžiusi komanda.

“Tikslas labai aiškus - abu kartus privalome nugalėti turkus. Tik taip išsaugosime viltis patekti į Europos čempionatą. Nereikia pamiršti, kad net neaplenkę prancūzų ar norvegų dar galėtume tikėtis sėkmės kaip trečioji komanda, - LŽ tvirtino Lietuvos rankinio federacijos prezidentas Edis Urbanavičius. - Apie tai kalbėjomės ir su treneriu Gintaru Savukynu. Tad per artimiausias dvejas rungtynes pirmiausia reikia atlikti savo darbą ir tik paskui imtis matematinių skaičiavimų.”

LIETUVOS RINKTINĖ Rytis Cipkus (Alytaus “Almeida-Stronglasas), Vilius Rašimas (Kauno “Granitas-GajaKarys”), Skirmantas Plėta, Tadas Jurelevičius, Valdas Drabavičius (visi - Vilniaus “VHC Šviesa”), Aidenas Malašinskas (“Fraikin BM. Granollers”, Ispanija), Valdas Novickis, Vaidotas Grosas, Nerijus Atajevas, Remigijus Čempulis (visi - Bresto “HC Meshkov”, Baltarusija), Augustas Strazdas (“West Wien”, Austrija), Povilas Babarskas (“Bregenz”, Austrija), Tomas Eitutis (“Fivers Wat Margareten”, Austrija), Mindaugas Andriuška (“ULZ Sparkasse Schwaz”, Austrija), Karolis Stropus (Klaipėdos “Draugūnas”), Robertas Švedas (Kauno “Granitas-Gaja-Karys”).

III GRUPĖS LENTELĖ (rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai) 1. Norvegija

2 2

0

0

69:44 4

2. Prancūzija

2 2

0

0

60:38 4

3. Lietuva

2 0

0

2

39:55 0

4. Turkija

2 0

0

2

43:74 0

Prieš šias atrankos rungtynes Lietuvos rinktinėje kaip reta daug netekčių. Komandai padėti negalės geriausias praėjusių metų šalies rankininkas vartininkas Arūnas Vaškevičius. Jam plyšęs kairės rankos raumuo. Todėl didžiulė atsakomybė teks Ryčiui Cipkui arba Viliui Rašimui. Traumas gydosi ir Tomas Kraucevičius, Edvinas Vorobjovas, Tadas Stankevičius, Jonas Truchanovičius. Prieš pat treniruočių stovyklą apie traumą prabilo ir Nerijus Atajevas.

Vienas rinktinės lyderių A.Malašinskas (dešinėje) prie komandos prisidėjo paskutinis. / Erlendo Bartulio nuotrauka “Su A.Vaškevičiaus netektimi susitaikėme jau anksčiau. O N.Atajevo ir J.Truchanovičiaus praradimai skaudūs. Tokių aukštų žaidėjų neturime, tad tapsime žemesne komanda”, - apgailestavo federacijos vadovas.

Turkijos rinktinė ne iš tų, kuri net lietuviams keltų pagarbią baimę. Varžovai Europos čempionato pagrindiniuose atrankos etapuose iš pastarųjų 16 rungtynių pralaimėjo net 15, o pergalę pastarąjį kartą šventė žaisdami su italais 2007-ųjų sausį (33:30).

Prieš trejus metus burtai Lietuvos ir Turkijos komandas suvedė pasaulio čempionato atrankos varžybose, tuomet Adanoje vykusią dvikovą lietuviai įtikinamai laimėjo - 37:24.

“Nemanau, kad per šiuos trejus metus turkai progresavo. Man neramu tik dėl vieno dalyko - tuomet mūsų sudėtis buvo gerokai solidesnė nei dabar”, - sakė E.Urbanavičius.

Lietuvos rinktinė sekmadienį susirinko į treniruotę Pasvalyje ir jau kitą dieną išvyko į Ankarą. Ten prisidėjo pasku-

tinis komandos žaidėjas - Aidenas Malašinskas, savaitgalį dar žaidęs savo klube Ispanijos čempionato rungtynėse.

“Paprastai į rungtynes svetur keliaujame jų išvakarėse. Taip reglamentuoja taisyklės. Tačiau šį sykį teko rinktis kitokį variantą, nes skrydis diena anksčiau buvo gerokai pigesnis. Turime ribotą biudžetą, todėl tai mums labai svarbu. Tikimės, kad papildoma treniruočių dieną Ankaroje vyrams išeis tik į naudą”, - vylėsi E.Urbanavičius.

•

2013 04 03 Lietuvos žinios

Sportas

15

L.Krauzienė: “Į mus jau žiūri kaip į laukinius” JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Ledo šokėjų Deivido Stagniūno ir Isabellos Tobias drama nesibaigia. Teisę dalyvauti 2014-ųjų žiemos žaidynėse neseniai Kanadoje iškovojusi mūsų čiuožėjų pora Lietuvoje už tai baudžiama.

Dueto likimą sprendžiantys žmonės jau antrą sykį degina D.Stagniūno olimpinį kelialapį. Nutiesti kelią į Sočio žaidynes Deividui padėjusi amerikietė I.Tobias, pasirodo, nenusipelnė, kad jai išimties tvarka būtų suteikta Lietuvos pilietybė. Šis nuosprendis kirto ne tik amerikietei - dar sykį pažemintas D.Stagniūnas ir mūsų žiemos sportas.

Iki Sočio žaidynių liko dešimt mėnesių. Viltis, kad taškas šioje byloje dar nepadėtas, teberusena.

Atpildas už darbą Absurdo dramą - kitaip šios situacijos nepavadinsi - sunkiausia suprasti Deividui su Isabella bei juos supantiems žmonėms. Šiandien siūlome LŽ pokalbį su dailiojo čiuožimo tarptautinės kategorijos teisėja, Kauno žiemos sporto mokyklos “Baltų ainiai” direktore Laimute Krauziene.

- Jums tikriausiai itin sunku stebėti mūsų dueto dramą.

- Deividas užaugo mano akyse. Asmeniškai pažinojau ir šviesaus atminimo jo mamą, tad man ši pora labai rūpi ir labai dėl jos skauda. Žmonės turėtų suvokti, kad be galo sudėtinga vienoje šalyje rasti tolygius sportininkus pagal meistriškumą ir pagal “faktūrą” - ūgį, svorį ir pan., kurie galėtų šokti poroje. Net tos valstybės, kuriose šis sportas daug labiau išvystytas, ieško savo sportininkams partnerių kitose šalyse. Tai ką kalbėti mums, neturintiems nei tinkamos sporto bazės, nei tinkamų sąlygų, nei ledo šokių trenerių. Mes išugdėme sportininką, tikusį vieniems geriausių pasaulyje trenerių. Deividui rasta puiki partnerė, kuri pasiryžo dar ir finansuoti visą jų darbo procesą. Neseniai Kanadoje pasibaigusiame pasaulio čempionate didžiavomės mūsų duetu - jis demonstravo aukštą lygį.

Pavyzdžiui, pasaulio čempionate čiuožusi estų pora nepateko į finalą. Ir latviai vis dar bando kažką daryti, bet jiems nesiseka. O mes, Lietuvoje neturėdami elementarių sąlygų ugdyti ledo šokių duetų, vis dėlto jį turime. Deividas su Isabella iškart, be jokių papildomų atrankų, išsikovojo kelialapį į olimpiadą. Beje, Deividas jau antrą sykį pelnė olimpinį kelialapį. Anksčiau jam tai pavyko padaryti su amerikiete Katherine Copely. Tai kaip galima ir vėl užtverti kelią į olimpiadą savam žmogui, lietuviui, kuris tiek metų labai sunkiai ir labai motyvuotai dirba.

Viltis, kad taškas I.Tobias ir D.Stagniūno olimpinėje byloje dar nepadėtas, teberusena. / AFP/Scanpix nuotrauka atsidėkojama - pasaulyje pripažintam duetui užkertamas kelias į olimpiadą.

Beje, tą kelią sportininkai nusitiesė patys kruvinu darbu. Juk ne dievai kuria įstatymus. Aš nesiimu teisėjo vaidmens.

Tačiau jau vien tai, kad Konstitucinio Teismo išvados dėl pilietybės suteikimo išaiškinimo spaudoje pasirodė per pasaulio čempionatą ledo šokių trumposios programos išvakarėse, kelia didelių abejonių dėl geranoriškumo mūsų čiuožėjų atžvilgiu. Kaip tokį veiksmą pavadinti? Taip įvyksta nebe pirmą kartą. Kas įrodys, kad tai daroma nespecialiai, kad neveikia užkulisinės jėgos?

Erlendo Bartulio nuotrauka

L.Krauzienė: “Antrą kartą skristi į olimpiadą be mūsų poros man būtų labai skaudu. Tokios neteisybės dar niekur nesu regėjusi.”

Jokio geranoriškumo - Gal šis atvejis atspindi tikrąjį mūsų valdžios požiūrį į talentingą ir darbštų Lietuvos jaunimą?

- Manau, taip ir yra. Protingas, gabus, žavus mūsų jaunimas - nebūtinai sportininkai - bėga svetur. O kai atsiranda žmogus, norintis drauge su partneriu lietuviu šokti olimpiadoje su mūsų Trispalve, atsisakoma išimties tvarka jam suteikti pilietybę. Juk taip sumenkinamas mūsų sporto prestižas. Bijau, kad netrukus lietuviai pradės atsisakinėti pilietybės, jei negaus dvigubos. Jiems bus geriau priimti kitos šalies pilietybę.

Negaliu suprasti, kas čia pas mus vyksta. Kiek žinau, kol kas kelialapius į Sočio žaidynes yra iškovoję tik du biatlonininkai ir Deividas su Isabella. Turėdami tiek mažai gero lygio žiemos sporto atstovų, net ir tiems užtveriame kelią į olimpiadą.

Galiu garantuoti, kad Deividas su Isabella Sočyje Lietuvai nepadarys gėdos.

- Kaip manote, kodėl ši problema taip ilgai neišsprendžiama?

- Pradėsiu iš toliau. Mūsų sporto mokykla vos išgyvena. Kauno miesto sporto biudžetas pastaruoju metu nukarpomas katastrofiškai. Viskas krinta ant tėvų pečių. Bet lenkiu galvą prieš Kauno miesto savivaldybę, nes mes turime sporto mokyklą, turime ledą. Tai yra vienintelė Lietuvoje ledo sporto bazė, kuri iš tiesų tarnauja sportui. Na, gal dar Elektrėnuose. Visur kitur - akropoliai ir komercija.

Dabar iš mūsų, kauniečių, kišenių išlaikomas “Žalgiris”. Daug metų buvau šio klubo gerbėja. Bet atleiskite: šios komandos treneris - užsienietis, pagrindinėje sudėtyje irgi ne vienas užsienietis. Ir mes mokame svetimiems žmonėms milijonus. Ką tik “Žalgiris” gavo du milijonus, o visoms kitoms šakoms, mano žiniomis, liko vos 800 tūkst. litų.

Ko galima pasiekti su tokiais pinigais?

Maitiname užsieniečius, ir dėl to niekam galvos neskauda. O kai į mūsų sportą Isabellos tėvai investuoja šimtus tūkstančių dolerių, niekas to nepastebi. Už tokią labdarą pas mus ypatingai

D.Stagniūno ir I.Tobias treneris Igoris Špilbandas: “Ant ledo jie praleidžia beveik visą dieną, tai yra jų darbas, jų profesija. Kaip ir kiti čiuožėjai, kurių didžiausias tikslas yra olimpiada, jie tikisi, ruošiasi ir viliasi, kad galės atstovauti Lietuvai. Jie yra labai stiprūs sportininkai ir nusipelno, kad šalis galėtų jais didžiuotis olimpinėse žaidynėse.”

Deividas su Isabella jau spėjo laimėti ir “Didžiojo prizo” varžybų etapo bronzą. O juk ten prastų porų nekviečia. Ir kai sprendžiamas šio dueto likimas, kažkam atrodo, kad Isabella dar per mažai nuveikė Lietuvoje. Norint visada galima rasti prie ko prisikabinti. Išeitis vienintelė - visi žaiskime krepšinį, ir problemų nebus.

Tegyvuoja krepšinis - Labiausiai baugina sporto visuomenės tyla. Juk šiuo atveju sprendžiamas ne privataus asmens klausimas.

I.Tobias yra nedalomo dueto dalis Deividas be Isabellos, kaip ir Isabella be Deivido, neegzistuotų. Vadinasi, ši problema yra mūsų sporto prestižo reikalas.

- Vienintelė, kuri dar bando ką nors daryti, - Olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Bet tai turėtų būti ne vieno žmogaus iniciatyva. Pakaktų geros valios, trupučio meilės ir pagarbos mūsų sportininkams už jų kruviną darbą, už tai, kad jie, nieko nereikalaudami, vis dar nori garsinti Lietuvą būdami tokioje gražioje sporto šakoje.

Ką dabar matome per televiziją? 80 proc. krepšinio, be jo, dar rodomas kikboksas, bušido, kitokios kovos. Ir paskui skaitome apie tuos pačius sportininkus kriminalų puslapiuose. Taip auklėjamas mūsų jaunimas. Ledo šokiai beveik netransliuojami. Nors yra labai žiūrimi.

Tai intelektinis sportas. Jei žmogus nesupranta ir nejaučia muzikos, jei jis neturi jausmų, į ledo šokius nėra ko eiti. Ir mes tokiam sportui Lietuvoje užtrenkiame duris.

Prezidento pozicija - Turite didžiulę teisėjavimo tarptautinėse varžybose patirtį. Kaip situaciją, kurioje atsidūrė I.Tobias ir D.Stagniūno duetas, vertina Jūsų kolegos užsieniečiai?

- Į mus jau žiūri kaip į laukinius, nes kitos šalys savo poroms, atsidūrusioms tokioje pačioje situacijoje, nedaro kliūčių dėl pilietybės suteikimo partneriui ar partnerei. Kai per atrankos varžybas į Vankuverio žaidynes Gruzijos pora, kurios šokėja irgi buvo užsienietė, iškovojo olimpinį kelialapį, jai dar būnant Vokietijoje (ten vyko atranka) paskambino Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis ir pasakė: “Grįžkite, mes laukiame su pasu.” Taip daromi sprendimai, kad šalies vėliava plevėsuotų olimpinėse žaidynėse.

Ir dar norėčiau pridurti, kad Vankuverio olimpiadoje teisėjavau, o mūsų sportininkų ten nebuvo, nors būtent jie - Deividas ir tuometė jo partnerė K.Copely iškovojo man teisę teisėjauti tose žaidynėse. Dabar Deivido ir Isabellos dėka vyksiu į Sočio žaidynes teisėjauti. Antrą kartą skristi į olimpiadą be mūsų poros man būtų labai skaudu. Tokios neteisybės dar niekur nesu regėjusi.

•

Trumpai LIETUVIAI - REZULTATYVŪS Pastarosiose Šiaurės Amerikos nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) rungtynėse lietuviai žaidė naudingai savo komandų gretose. Rytų konferencijoje 11 vietą užimantis, bet viltis patekti į atkrintamąsias varžybas praradęs Toronto “Raptors” klubas (27 pergalės ir 47 pralaimėjimai) savo aikštėje 98:108 (24:25, 31:29, 24:21, 19:33) pralaimėjo 12-ajai konferencijos komandai Detroito “Pistons” (25 ir 50).

“Raptors” vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas per 37 minutes pelnė 17 taškų (8 iš 14 dvitaškių), atkovojo 6 kamuolius ir blokavo 5 metimus. Vakarų konferencijoje 7 vietą užimantis Hjustono “Rockets” (41 ir 33) namie 111:103 (32:14, 33:29, 25:31, 21:29) palaužė 14 vietoje rytuose esančią Orlando “Magic” (19 ir 53) ekipą. “Rockets” puolėjas Donatas Motiejūnas žaidė 34 minutes ir pelnė 11 taškų (4 iš 11 dvitaškių), atkovojo 2 kamuolius ir atliko 3 rezultatyvius perdavimus.

FIDE REITINGAS Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) paskelbtame naujame geriausių pasaulio šachmatininkių reitinge 29-erių didmeistrė Viktorija Čmilytė (ELO koeficientas 2522) per mėnesį iš tryliktos pozicijos pakilo į dvyliktą. Lietuvos šachmatininkė savo sąskaitą papildė 8 ELO koeficiento taškais. Klasifikacijos lyderės pozicijoje tebėra vengrė Judit Polgar (2696), lenkianti kinę Yifan Hou

(2617), ir Humpy Koneru (2597) iš Indijos. Pajėgiausių planetos šachmatininkų FIDE reitingų lentelėje lyderio poziciją išsaugojo norvegas Magnusas Carlsenas (2872), į antrą vietą pakilo armėnas Levonas Aronianas (2809), trečioje pozicijoje rusas Vladimiras Kramnikas (2801).

Aukščiausiai iš lietuvių esantis Eduardas Rozentalis (2631) pakilo į 146 poziciją iš 177.

LŽ

Pasaulio moterų šachmatų lyderė J.Polgar. / LŽ archyvo nuotrauka

16

2013 04 03 Lietuvos žinios

Pramogos

“AVaspo” trečiąkart neria į vandenyną VIKTORIJA SINICAITĖ

Eksperimentinės muzikos grupė “AVaspo” išleidžia jau trečią albumą “Kraujuojantis okeanas / Ocean is Bleeding”. Šiemet per alternatyviosios muzikos apdovanojimus T.Ė.T.Ė. laimėjusi geriausios eksperimentinės grupės kategorijoje “AVaspo” nori atkreipti dėmesį į šiuolaikinės visuomenės gyvenimą.

Grupės tekstų kūrėja ir vokalistė Gabrielė Labanauskaitė neneigia, kad “AVaspo” tekstai būna gana drąsūs ir atkreipiantys dėmesį. Mergina LŽ tikino, kad trečio albumo pavadinime kraujo metafora turi dvi reikšmes. “Viena jų susijusi su ekologija ir tuo, kad žmogus technologijomis tenkina savo globalius poreikius, taip žalodamas gamtą ir aplinką, kurioje visi gyvename. Man kraujuojantis okeanas asocijuojasi su vandens fauna ir flora, kuri yra naikinama ir tiesiogiai bei netiesiogiai kraujuoja”, - kalbėjo kūrėja.

Ryšys su gamta stiprėja “AVaspo” tęsia vandenyno temą pirmas grupės albumas “Nėra okeano”, antras - “Niagara” taip pat susiję su vandens simbolika. “Šie albumai - tarsi tezė ir antitezė. Prieš tai sakėme, kad okeano nėra, tačiau dabar klausiame: galbūt okeanas yra, bet kitoks, nei mes jį įsivaizdavome?”

- svarstė Gabrielė.

Muzikės teigimu, vanduo yra moters simbolis, todėl jis jai artimas. Tai nuolatos judanti, sunkiai sulaikoma, galinga stichija. “Jei vanduo negali judėti, užsistovi, jis pradeda gesti”, kalbėjo mergina.

Reikia sutikti, kad žmonės vis dažniau atsisuka į gamtą ir pradeda rūpintis neigiamais padariniais. Galų gale daugelis mūsų mėgsta atgaivinti sielą ir pailsėti būdami toli nuo miesto, greito tempo, paviršutiniškumo. Gabrielė sutinka, kad šiuolaikinė visuomenė tampa neabejinga tam, kas vyksta aplinkui.

“Džiugu, kad sprendžiant tam tikrus

Gabrielės teigimu, vanduo yra moters simbolis, todėl jis muzikei artimas. / Grupės archyvo nuotrauka klausimus kyla aštrių diskusijų. Ir ne vien dėl ekonominių ar politinių sumetimų, bet ir dėl aplinkosaugos klausimų. Žmogaus santykis su gamta stiprėja ir išlieka nostalgiškas. Tačiau juk nutinka ir taip, kad kam nors dienų dienas įsistebeilijus į kompiuterio ekraną ir dingus internetui tai kainuoja daugiau nervų nei nusinešęs žmogaus gyvybes taifūnas”, - apgailestavo pašnekovė.

Žaisti žanrais Trečiame grupės albume “Kraujuojantis okeanas / Ocean is Bleeding” bus daug sintetinių garsų, roboto balsas. Gabrielė sako, kad taip jie akcentuoja XXI amžiuje vykstančius pokyčius, vis greitėjantį ritmą.

“Mes patys privalome tapti vis labiau skaitmeniški, esame priklausomi nuo galybės technologijų. Mes nieko nekritikuojame, tiesiog norime tam

tikrus procesus ir jų atspindį perteikti muzika”, - aiškino muzikė.

“AVaspo” galima drąsiai vadinti eksperimentuojančia grupe, nes ji mėgsta žaisti žanrais, garsais, tekstu. “Mūsų pirmas albumas buvo pilnas gyvų instrumentų ir panašesnis į “indie”, postroką. Dabar kuriame daugiau elektronikos ir sintetinių garsų sintezę.

Dėl tokio žanrų dinamiškumo kaskart prarandame dalį klausytojų, tačiau kartu atsiranda naujų. Mėgstame keisti stilių, atliekamos muzikos spalvą ir atspalvius. Esame kaip gyvatė, periodiškai keičianti odą, - neužsibūname viename muzikos stiliuje. Kitimas, judėjimas, pažinimas yra daug įdomiau”, - prisipažino pašnekovė.

Mergina sako pernelyg neteikianti reikšmės per T.Ė.T.Ė. apdovanojimus gautam geriausiai eksperimentuojančios grupės titului. “Žinoma,

malonu, kad esame įvertinti, bet Lietuvoje gerai grojančių eksperimentinių grupių yra labai daug. Joms tiesiog reikia duoti galimybę būti išgirstoms”, - tvirtino Gabrielė.

lį Lietuvoje tarpdisciplininius menus ir poeziją jungiantį tarptautinį audiovizualinės ir eksperimentinės poezijos festivalį TARP. Gabrielė tvirtina, kad svarbu apie šią muzi-

G.Labanauskaitė: “Esame kaip gyvatė, periodiškai keičianti odą, - neužsibūname viename muzikos stiliuje.”

Skleisti žinią “AVaspo” muzika ir poezija turi ypatingą santykį. Gabrielė kuria eilėraščius, kurie sujungiami į muzikos dermę, arba atvirkščiai. “Šis santykis yra šiltas ir reikšmingas. Dabar turiu planų į mūsų kūrybą įtraukti ir kitų autorių eilėraščių”, - sakė kūrėja.

Ji taip pat organizuoja vieninte-

ką, menininkus ir jų veiklą kalbėti, ją rodyti ir skleisti. “Festivalis organizuojamas jau nuo 2006 metų, vadinasi, jis yra reikalingas”, - teigė kūrėja. Šiuo metu grupėje “AVaspo”, be G.Labanauskaitės (tekstai, balsas), muzikuoja Vladas Dieninis (elektronika, perkusija), Gediminas Žygus (elektronika) ir VJ Suckmafinger.

•

Parodos

Koncertai

VILNIUS

VILNIUS

KAUNAS

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 3 d. 19 val. Koncertuoja Karolina Juodelytė (vargonai) ir Vytenis Gurstis (fleita) VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 4 d. 18 val. Antono Čechovo pjesė “Ivanovas” 4 d. 18 val. Svetainėje. Vakaras “Prisiminimas Jūsų šviesus kaip saulės palytėjimas”, skirtas poeto, mokytojo Alberto Skyrelio mirties metinėms.

Dalyvauja liaudies giesmių ansamblis “Karūnka”, Lietuvos mokytojų literatų “Spindulio” draugijos bei Švenčionijos klubo nariai ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 4 d. 19 val. Koncertas “Pavasaris Paryžiuje”. Dalyvauja Francois Chaplin (fortepijonas, Prancūzija) 5 d. 19 val. Vytauto Laurušo autorinis vakaras.

Dalyvauja Julija Stupnianek (sopranas), Vytautas Sriubikis (fleita), Vilniaus miesto Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Dirgentas - Donatas Katkus ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 5 d. 18.30 val. Vargonuoja Karolina Juodelytė ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRO KINO SALĖ 3 d. 19 val. Koncertuoja Lukrecija Petkutė (klavišiniai) ir Rita Balta (sopranas) 4 d. 19 val. Koncertuoja Rita Balta (sopranas), Rita Mačiliūnaitė (mecosopranas), Giedrius Gelgotas (fleita, altinė fleita), Andrius Žiūra (klarnetas), Karolis Kolakauskas (klarnetas), Raimondas Sviackevičius (akordeonas), Rima Chačaturian (fortepijonas), Vilija Gencevičiūtė (arfa), Ieva Sipaitytė (smuikas), Robertas Bliškevičius (altas), Vita Šiugždinienė (violončelė), Danielius Rubinas (kontrabosas), Tomas Kulikauskas (perkusija), Ignas Juzokas (elektronika). Dirigentas - Vykintas Baltakas 5 d. 20 val. Koncertuoja grupė “AVaspo”: Gabrielė Labanauskaitė (tekstai, balsas), Vladas Dieninis (elektroniniai mušamieji), Gediminas Žygus (elektronika) ir Simonas Gineika KLUBAS “BRODVĖJUS” 5 d. 21 val. Grupių “Wolf like me”, “Kiauras kibiras” ir “Movo” koncertas KLUBAS “TAMSTA” 3 d. 21 val. Koncertuoja grupė “Vandenynas” PRAMOGŲ SALĖ “VAKARIS” 5 d. 19 val. Grupės “Hiperbolė” gitaristo Igorio Berino koncertas

KAUNO FILHARMONIJA 3 d. 18 val. Fortepijoninės muzikos vakaras.

Dalyvauja Francois Chaplin (fortepijonas, Prancūzija) 4 d. 18 val. Koncertuoja bajano virtuozas Alexander Hrustevich (Ukraina) 5 d. 18 val. Simfoninės muzikos vakaras. Dalyvauja Kauno miesto simfoninis orkestras ir Lawrence Brownlee (tenoras, JAV). Dirigentas - Konstantinas Orbelianas (Armėnija) KAUNO ŽALGIRIO ARENA 5 d. 19 val. Domanto Razausko ir grupės koncertas

VDA GALERIJA “AKADEMIJA” Aliaus Berdenkovo paroda “Skulptūra.

Reljefas. Piešinys”.

VILNIAUS CENTRINIS PAŠTAS Filatelisto Jono Načiūno paroda.

NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės paroda “Rentgenogramos”.

Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos paroda “Skulptūra + 5425 dienos”. ”JUOZASART” GALERIJA Paroda “Scenografija: nuo teksto į veiksmą”.

MARIJOS IR JURGIO ŠLAPELIŲ NAMAS-MUZIEJUS Dzen meistro iš Pietų Korėjos Su Do Ksa Pang Džiang Siol Džiong Kunsunim kaligrafijos paroda.

GALERIJA “MENO NIŠA” Skulptoriaus Gedimino Piekurio paroda “Kolekcija skulptūra paveikslai”.

JONO MEKO VIZUALIŲJŲ MENŲ CENTRAS Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio paroda “Before and After”.

GALERIJA “VARTAI” Patricijos Jurkšaitytės paroda “Olandiškos istorijos”.

V. JONO GATVĖS GALERIJA Skulptoriaus Arvydo Ališankos jubiliejinė personalinė skulptūrų, objektų, video paroda “Sukaktuvininko ego parida: “Tarp”. ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS Paroda “Didesnio dalis. Lietuvos šiuolaikinis menas”.

KAUNAS ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS Balandžio 4-6 dienomis vyks Tarptautinė žemės ūkio paroda “Ką pasėsi... 2013”.

A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS Algirdo Šakalio jubiliejinė paroda “Fantastika ir realybė”.

KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Aleksandro Glyadyelovo (Ukraina) fotografijos paroda “Nevolia”.

FLUXUS MINISTERIJA Aliaus Balbierio paroda “Jono Meko žemė”.

Aurelijos Vainiūnaitės tapybos darbų paroda “Gyvenimo mokykla”.

R.Penkausko fotografijų paroda “Vandenyje”.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS MENO LEIDINIŲ SKAITYKLA Meno albumų kolekcijos “Art” iš Prancūzų instituto Lietuvoje mediatekos.

KAUNO KERAMIKOS MUZIEJUS Tarptautinė Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda “Pavasaris 2013”.

GALERIJA “AUKSO PJŪVIS” Rimvido Jankausko-Kampo ir Rolando Karaliaus tapybos paroda iš ciklo “Duetai”.

Rūtos Indriūnaitės keramikos paroda “Selekcija”.

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Francescos Galliani paroda “Atminties išlaisvinimas”.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.

NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRAS Rymanto Penkausko fotografijų paroda “Vandenyje”.

Tekstilininkės Aldonos Lamauskienės ir keramiko Algimanto Tamašausko paroda.

LAIPTŲ GALERIJA Irenos ir Viliaus Šliuželių kūrybos darbų paroda “Dialogai”.

CHAIMO FRENKELIO VILA Tarptautinė paroda “1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos”.

RADIJO IR TELEVIZIJOS MUZIEJUS Paroda “Radijo ir televizijos muziejui - 30”.

Garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija

KLAIPĖDA

DRUSKININKAI

KLAIPĖDOS KULTŪRŲ IR KOMUNIKACIJŲ CENTRAS Laisvydės Šalčiūtės paroda “Sekretai”.

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Šiaulių krašto tautodailės paroda “Metai”.

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Paroda “Lietuvos spaudos fotografija 2012”.

PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS Paroda “Sąjūdžio žingsniai”.

M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS Paroda “Sesuo rūpintojėlė”, skirta M.K.Čiurlionio sesers Valerijos Čiurlionytės-Karužienės atminimui.

V.K.JONYNO GALERIJA Rimto Tarabildos jubiliejinė paroda “Kryžkelių atmintis”.

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 5 d. 18 val. Koncertas “Muzikinės variacijos”.

Dalyvauja Lietuvos kamerinis orkestras, Robertas Beinaris (obojus) bei solistas ir dirigentas Davidas Geringas (violončelė, Vokietija)

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ ŠV. APAŠTALŲ PETRO IR PAULIAUS KATEDRA 3 d. 18 val. Koncertuoja ansamblis “Musica Humana”, valstybinis choras “Vilnius”, Simona Liamo (sopranas), Ula Čaplikaitė (fleita), Robertas Beinaris (obojus), Eugenijus Paškevičius (obojus) ir Balys Vaitkus (vargonai). Dirigentas Algirdas Vizgirda KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 4 d. 18 val. Koncertuoja Inga Valinskienė ir Džentelmenai 5 d. 18 val. “Kitas kampas” pristato: grupė “Eilinis Elitas”

PALANGA MUZIKOS KLUBAS “VANDENIS” 5 d. 21 val. Koncertuoja “Mitrokhin’s Master Band” (Ryga)

ELEKTRĖNAI ELEKTRĖNŲ MUZIKOS MOKYKLA 4 d. 18 val. Koncertas “Mažoji nakties muzika”.

Dalyvauja Čiurlionio kvartetas, Artūras Novikas (klavišiniai) ir vokalinis ansamblis “Jazz Island”

MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS KULTŪROS CENTRAS 4 d. 18 val. Ramūno Rudoko šou “Seneliukas”

2013 04 03 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt

BUTAI PARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt).

Tel. 8 699 75 245.

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

Parduodamas BUAB „Archista“ priklausantis 2,00 ha žemės sklypas, Didžiųjų Gulbinų k., Riešės sen., Vilniaus r. sav. (Un. Nr. 44000257-9259). Komerciniai pasiūlymai priimami 1 mėnesį nuo skelbimo išspausdinimo dienos. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonu (8 5) 272 8038. Užs. R-202 Namų valdą Kauno r., Zapyškyje (yra 0,26 ha žemės, sodas, kaina - 120 000 Lt).

Tel. 8 655 78 742.

SIŪLO DARBĄ

ANGLIJA! Šparagų, bulvių nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina.

Kaina 430 Lt! www.extratravel.lt.

Tel. +370 688 15 532.

Užs. LM-2503 AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOS

Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius. Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

www.archyvusistemos.lt PRANEŠIMAI

Pranešame, kad UAB „Cukrus plius“ (įmonės kodas 300633628, buveinė: Žalgirio g. 114, Vilnius, įregistruota Valstybės įmonėje Registrų centre) keičia pavadinimą į UAB „SAU.LT“. Užs. LM-2505

Susirinkimo darbotvarkė: 1. Audito ataskaita ir išvados už 2012 metus; 2. Bendrovės metinis pranešimas ir 2012 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; 3. Bendrovės 2012 metų pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas; 4. Bendrovės naujo valdybos nario rinkimai; 5. Audito kompanijos rinkimas atlikti Bendrovės 2013 metų finansinės atskaitomybės auditą ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas; 6. Kiti ūkiniai-finansiniai klausimai.

Susirinkimo pradžia 10.00 val.

Akcinės bendrovės „Achema“ visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena - 2013 04 19.

Susirinkimo dalyviai registruojami nuo 9.30 val.

Atvykstantiems į susirinkimą reikia turėti tapatybę liudijantį dokumentą ir asmeninės vertybinių popierių sąskaitos išrašą.

Akcininkų įgaliotiniai papildomai turi turėti įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.

Su AB „Achema“ visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke susijusiais dokumentais, darbotvarkėje numatytų klausimų sprendimų projektais galima susipažinti, remiantis LR teisės aktų nustatyta tvarka, AB „Achema“ buveinėje adresu: Jonalaukio k., Ruklos sen., Jonavos rajonas.

Užs. V-2501 Akcinės bendrovės „Achema“ valdyba 2013 03 15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Hancox ir partneriai“, į. k. 126414059, iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2013 03 26. Bankroto administratorius UAB „Bankroto procesas“, tel. 8 645 52 006.

Visos sutartys, sudarytos iki 2013 03 26, nutraukiamos.

Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2013 05 13 adresu: Bebrų g. 4, Vilnius. Užs. R-204 INFORMACIJA apie „Komercinės paskirties prekybos centro statybos K.Baršausko g. 66, Kaune“ atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas.

UAB „YIT Kausta būstas“, Savanorių pr. 174A, LT-03153 Vilnius, tel. (8 5) 231 1574.

Faks. (8 5) 213 7317.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas.

Komercinės paskirties prekybos centro statyba.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta.

K.Baršausko g. 66, Kauno miestas, kitos paskirties sklypas kadastrinis Nr. 1901/0157:15.

4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 03 29 priimta atrankos išvada Nr. 29/(PAV)D2-920 planuojamai ūkinei veiklai „Komercinės paskirties prekybos centro statyba“ neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimo.

5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą.

Su informacija galima susipažinti pas PAV dokumento rengėją UAB „Baltic Engineers“, Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius, tel. (8 5) 233 4112, faks. (8 5) 231 0258.

6. Kam ir iki kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, Rotušės a. 12, LT-4279 Kaunas, tel. (8 37) 32 07 04, faks. (8 37) 32 08 54, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo.

7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente, Rotušės a. 12, LT-4279 Kaunas, tel. (8 37) 32 07 04, faks. (8 37) 32 08 54, ir pas PAV dokumento rengėją UAB „Baltic Engineers“, Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius, tel. (8 5) 233 4112, faks. (8 5) 231 0258, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo.

Užs. R-203

Prenumeratos kainos

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Ekologiški buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai „AntiCa“.

Parduoda, montuoja, suteikia garantiją.

Vilnius, tel. 8 687 73 616. ĮVAIRŪS

Parduodu įvairius grūdus (avižas, vikius, miežius).

Jurbarkas, tel.: 8 699 01 181, 74 261.

Gyventojams Ømonòms

PROJEKTĄ RENGIA UAB „VANDENS PROJEKTAI“

Informuojame, kad pradedamas rengti Kelmòs rajono savivaldybòs kaimo rib˜ nustatymo Ïemòtvarkos planas.

Pranešame, kad bendrovės valdybos sprendimu, 2013 m. balandžio 26 d. šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimo vieta - bendrovės buveinė Jonalaukio k., Ruklos sen., Jonavos rajonas, AB „Achema“ posėdžių salė Nr. 3.

MEDICINOS PASLAUGOS

PROJEKTĄ ĮGYVENDINA KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

Rengimo pagrindas: Kelmòs rajono savivaldybòs tarybos 2011 m. gruodÏio 22 d. sprendimas Nr. T-350 „Dòl pritarimo rengti projektà „Kelmòs rajono kaimo rib˜ nustatymo Ïemòtvarkos specialiojo plano parengimas“ pagal 2011-2013 m. strateginio veiklos plano priemones“.

Plano organizatorius: Kelmòs rajono savivaldybòs administracijos direktorius, Vytauto DidÏiojo g. 58, LT-86143 Kelmò; tel/faks. (8 427) 69 052; el. pa‰tas: info@kelme.lt; www.kelme.lt.

Plano rengòjas: UAB „Vandens projektai“, Îirmn˜ g. 139, LT-09120 Vilnius; tel. (8 5) 272 8334; faks. (8 5) 203 1280; el. pa‰tas: info@vandensprojektai.lt; www.vandensprojektai.lt.

Planavimo tikslai ir uÏdaviniai: suformuoti kaimi‰k˜j˜ gyvenam˜j˜ vietovi˜ (miesteli˜, kaim˜ ir viensòdÏi˜) administracines ribas Kelmòs rajono savivaldybòje.

Akcinės bendrovės „Achema“ akcininkų dėmesiui!

Akcinė bendrovė „Achema“, įmonės kodas -156667399.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutrikimų priežastis. Po kompleksinio medžiagų apytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotis tradicinių priemonių deriniais.

Diplomuoto asmeninio trenerio paslaugos. Tel. 8 602 03 836.

PROJEKTĄ IŠ DALIES FINANSUOJA EUROPOS SOCIALINIS FONDAS V-10118

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!

• Dokumentų saugojimas • Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus • Dokumentų naikinimas • Dokumentų skenavimas ir e-archyvas

17

Planavimo darb˜ programa: Plano rengimo etapai: parengiamasis, Ïemòtvarkos plano rengimo, sprendini˜ vie‰inimo/derinimo, baigiamasis.

Darb˜ atlikimo terminai: planavimo pradÏia - 2013 02, planavimo pabaiga - 2014 08.

Plano sudòtis: tekstinò ir grafinò dalys.

Pasilym˜ teikimo tvarka: pasilymus ir pageidavimus dòl planavimo dokumento visuomenò gali teikti ra‰tu planavimo organizatoriui ir/ar plano rengòjui per visà Ïemòtvarkos plano rengimo laikotarp∞ iki vie‰o susirinkimo ir jo metu.

Apie Kelmòs rajono savivaldybòs kaimo rib˜ nustatymo Ïemòtvarkos plano vie‰o svarstymo tvarkà, ekspozicijos vietà ir laikà bus informuojama papildomai. Užs. R-201

Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Balastas“ 2013 03 18 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį (civilinės bylos Nr. B2-2824392/2013), kuria iškėlė UAB „Balastas“ (124205566, L.Giros g. 4, Vilnius) bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Avere“ (juridinio asmens kodas 300936536, Žalgirio g. 92, Vilnius. Įgaliotas asmuo Romuald Pinkovski).

2013 03 18 Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2013 03 29.

Bankroto procedūros vykdomos adresu: UAB „Avere“, Žalgirio g. 92, LT-09303 Vilnius, tel. (8 5) 203 0385, faks. (8 5) 203 0387.

Vadovaujantis LR ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p. ir 21 str. 1 d., visi BUAB „Balastas“ kreditoriai gali raštu pateikti kreditorinį reikalavimą. Kreditoriniame reikalavime turi būti nurodyta: 1) reikalavimo atsiradimo teisinis pagrindas, atsiradimo data ir dydis; 2) jeigu reikalavimas užtikrintas įkeitimu (hipoteka) - turtas (pavadinimas, unikalus/identifikavimo numeris, adresas - jeigu įkeistas nekilnojamas turtas), kuris yra įkeistas, sutartis(ys) (data, pavadinimas, numeris), kurios vykdymas užtikrintas įkeitimu (hipoteka), hipotekos (įkeitimo) lakštas (data, registravimo numeris).

Kartu su kreditoriniu reikalavimu būtina pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus (jų patvirtintas kopijas), sutartis, sąskaitas-faktūras, darbų /paslaugų priėmimo perdavimo aktus, važtaraščius, mokėjimo dokumentus ir pan.

Kreditorinio reikalavimo pateikimo adresas: UAB „Avere“, Žalgirio g. 92, Vilnius.

Kreditorinio reikalavimo pateikimo terminas: iki 2013 m. gegužės mėn. 13 d.

Taip pat, pranešame, kad vadovaujantis LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p ir 11 str. 3 d. 13 p., BUAB „Balastas“ nevykdys visų sutarčių, kurių įvykdymo terminas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai dar nepasibaigė, išskyrus sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, bei sutartis, dėl kurių vykdymo/nevykdymo BUAB „Balastas“ administratorius suinteresuotiems asmenims praneš(-ė) atskirai (individualiai).

Dėl BUAB „Balastas“ turto ir dokumentų perdavimo 2013 03 18 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį (civilinės bylos Nr. B2-2824392/2013), kuria iškėlė UAB „Balastas“ (124205566, L. Giros g. 4, Vilnius) bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Avere“ (juridinio asmens kodas 300936536, Žalgirio g. 92, Vilnius. Įgaliotas asmuo Romuald Pinkovski).

2013 03 18 Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2013 03 29.

Vadovaujantis LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p., nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos BUAB „Balastas“ valdymo organai neteko įgaliojimų.

Vadovaujantis LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. ir 2013 03 18 Vilniaus apygardos teismo priimta nutartimi, BUAB „Balastas“ vadovas privalo per 15 dienų nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, perduoti UAB „Avere“ įgaliotam asmeniui Romuald Pinkovski adresu: UAB „Avere“, Žalgirio g. 92, Vilnius: 1) ilgalaikį ir trumpalaikį turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis; 2) visus bendrovės dokumentus bei visus apskaitos registrus, įmonės registracijos pažymėjimą, įstatus, kitus steigimo dokumentus, įmonės pagrindinį ir visus kitus antspaudus; 3) finansinės atskaitomybės, sudarytos nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ataskaitas; 4) balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos, sudarytų nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, atitinkamų straipsnių apskaitos registrus (iššifravimus); 5) buhalterinės apskaitos programos, kuria buvo vedama buhalterinė apskaita, duomenis (registrus), laikomus kompiuterinėse laikmenose; 6) duomenis apie neišmokėtą darbo užmokestį ir jo struktūrą, duomenis apie nepanaudotas atostogas ir nedraudiminius darbuotojų laikotarpius; 7) kreditorių ir skolininkų sąrašus, kurie turi būti grindžiami atitinkamais apskaitos dokumentais; 8) informaciją apie teismuose nagrinėjamas civilines bylas, antstolių kontoroms pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus, baudžiamosiose bylose areštuotą turtą.

Dokumentai ir turtas turi būti perduoti pagal parengtus turto ir dokumentų perdavimopriėmimo aktus.

Užs. R-205

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn. 12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

62 Lt 124 Lt 247 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

Vykinto g. 14, VILNIUS. Tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php. Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

18

2013 04 03 Lietuvos žinios

TV programos

TREČIADIENIS 3 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Emigrantai” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Stilius. Namai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Teisė žinoti” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 Laidos “Teisė žinoti” tęsinys 22.15 “Ugnies tramdytojai” 22.45 “Pergalės kaina” 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.55 “24 valandos” (k.) N-7 9.50 “Būk mano meile!”

10.55 Nuotykių komedija “Jau baigėm?” (k.)

12.55 “iKarli” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Diagnozė: valdžia” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Komedija “Viskas bus gerai” N-14 0.40 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.35 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Choras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Prieš srovę” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios

19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Motina ir sūnus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Daktaras Hausas” 23.05 “CSI kriminalistai” 0.05 “Daktaras Hausas” 1.05 “Pabudimas” 1.55 “Biuras”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Užkalnio 5” (k.) N-7 9.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Jūrų velniai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Taip. Ne” 21.30 “Sąmokslo teorija” N-7 22.30 “Mentai” N-7 23.30 “Jūrų velniai” (k.) N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Marvel animė. Ernis” N-7 9.05 “Draugai IV” (k.)

N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Istviko raganos” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Draugai IV” N7 17.25 “Namai, kur širdis” N-7 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo f. “Spartakas”. 1, 2 s. N-7 0.25 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Tara Dankan” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Dok. f. “Kai gandras nuvilia: po dvejų metų”. 2 d. (k.) 12.00 Dok. f. “Kai gandras nuvilia: po penkerių metų”. 1 d. (k.) 12.35 “Dar širdyje - ne sutema” (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Keliaujantiems lėtai” su Martynu Starkumi (k.) 14.40 “Tapatybė.lt” (k.) 15.00 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Operetė - mano meilė (k.)

15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.)

18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Girių horizontai” 18.45 “Emigrantai” 19.30 “Pinigų karta” 20.15 “Durys atsidaro” 20.45 “Pagauk kampą” 21.10 “Atžalos” 22.00 “Savęs link”. Belaukiant stebuklo 22.25 Komedija “Laplandijos odisėja” N-14 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 1.45 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. J.S.Bacho Motetai

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Topmodeliai” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Gamtos jėgos” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išliki-

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 10.30, 13.30, 15.45, 18.45, 21.30 val.

“Sielonešė” - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 20.50 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 16 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 15, 17.45, 20.15 val.

“Pagalbos šauksmas” - 21.40 val.

“Tapatybės vagilė” - 21.50 val.

“Tamsus dangus” - 15.15, 20.30 val.

“Parkeris” - 14, 19 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15, 21.10 val.

“Krudžiai” - 11.30, 14.15, 17, 19.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 12, 21.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 13, 18.30 val.

“Gimtadienis” - 16.45 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 18 val.

“Legendos susivienija” - 11.15 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 12.20, 15, 16.30, 19, 21.40 val.

“Sielonešė” - 11.30, 14.45, 18.20, 21 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11, 13.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16.10, 17.45, 20.30 val.

“Krudžiai” - 12, 14.30, 17 val.

“Krudžiai” (originalo kalba) - 14.20, 19.40 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 15.20, 18.20, 21 val.

“Tapatybės vagilė” - 11.15, 18.40 val.

“Mama” - 16.30, 21.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 14, 21.15 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 14, 18.40 val.

“Gimtadienis” - 16.10 val.

Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 29-4 d. “Šalutinis poveikis” - 22 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 16.50 val.

“Linkolnas” - 15.45, 21.15 val.

“Argo” - 16, 21.30 val.

“Valentinas vienas” - 13.40, 19 val.

“Hičkokas” - 13.20, 18.45 val.

SKALVIJA “Pi gyvenimas” - 16.40 val.

“Aurora” - 19 val.

“Medžioklė” - 21.15 val.

PASAKA “7 dienos Havanoje” - 20.30 val.

“Saugus prieglobstis” - 16.45 val.

“Optimisto istorija” - 18 val. “Šalutinis poveikis” - 19.30 val.

Lietuvos ryto TV 6.50 Programa 6.54 TV parduotuvė 7.10 “Reporteris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Gyvenimo būdas” 9.30 “Namų daktaras” 10.05 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 11.00 “Merdoko paslaptys” N-7 12.10 “Reporteris” 12.55 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Sodo detektyvės” N-7 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Įspūdingiausi gamtos reiškiniai”. 2 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Įspūdingiausi gamtos reiškiniai”. 2 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” (k.) 18.00 Žinios 18.35 “Mainai gamtoje” N-7 19.45 Žinios 20.20 “Lietuva tiesiogiai” 21.00 “Reporteris” 21.45 “Nuoga tiesa” 23.30 “Praeities šešėliai” N-14 0.35 “Reporteris”

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Jaunatis” N-7 9.05 Drama “Elektriniame rūke” N-7 11.00 Trileris “Trys įtemptos dienos” N-7 13.10 Drama “Psichoanalitikas” N-7 15.00 Drama “Nemirtingieji” N-7 17.00 Drama “1612: Tamsiųjų laikų kronikos” N-7 19.25 Trileris “Dvylika” N-7 21.00 Trileris “Pandorum” N-14 23.00 Komedija “Skaistuolė amerikietė” N-14 1.00 Drama “Infiltruotieji” N-7

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Miškuose ir kalnuose” 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios

13.30 Žinios. Maskva. 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Pagaminta SSRS” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Sklifosovskis” 22.05 “Kamenskaja” 23.05 “Liudininkai” 0.50 “Miškuose ir kalnuose” 1.45 Žinios+ 2.00 Vaid. f. “Nešaudykite baltųjų gulbių” 3.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.35 Boksas. Tony Bellew - Isaacas Chilemba 11.45 “Futbol Mundial” žurnalas 12.15 “Formulė1”. Australijos GP lenktynių apžvalga 13.15 “Formulė-1”. Malaizijos GP lenktynių apžvalga 14.15 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. PSG - “Barcelona” 16.05 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Bayern” “Juventus” 17.55 Rankinis. Europos čempionato atranka. Turkija - Lietuva. Tiesioginė transliacija 19.30 Ledo ritulys. KHL. Vakarų konferencijos finalas 21.35 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Malaga” - “Borussia”. Tiesioginė transliacija 23.45 Futbolas.

UEFA Čempionų lyga. “Real” - “Galatasaray” 1.35 Futbolas. UEFA Čempionų lygos dienos apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Kalnakasyba Pire Los Andželo 13.35 Greiti ir triukšmingi 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Aukso karštligė 22.00 Narai, ieškantys aukso 23.00 Anglies kaina 0.00 Mirtinas laimikis 1.00 Kardžuvių žūklė

Teatras

Kinas VILNIUS

mas” 16.00 “Konano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Geri vyrukai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Tikri bičai” 21.35 UEFA Čempionų lygos rungtynės. “Real Madrid CF” - “Galatasaray A.S.”. Tiesioginė transliacija 23.40 “Europos pokerio turas” 0.45 “6 kadrai” 1.10 “CSI Majamis” 2.00 “Gamtos jėgos” 2.30 “Paslapčių namai”

Kino vakarai su Izolda. Svečias - Šarūnas Bartas - 19 val.

“Carol kelionė” - 17.30 val.

OZO KINO SALĖ “Apie dievus ir žmones” - 16 val.

“Kuosvarnis” - 18 val.

MULTIKINO “Sielonešė” - 13.30, 16.15, 19, 21.45 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 11, 14.30, 17, 19.30, 21 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 14, 19.15 val.

“Pagalbos šauksmas” - 16.15, 21 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 12, 14.15, 16.45, 19, 21.30 val.

“Parkeris” - 18.30, 22 val.

“Tamsus dangus” - 22 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16, 18.30 val.

“Krudžiai” - 10, 14, 15.15, 17.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.15, 16.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 20 val.

“Sielonešė” - 11, 13.30, 16.15, 19.15, 21.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30 val.

“Pagalbos šauksmas” - 13, 18 val.

“Tamsus dangus” - 20.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.15, 13.45, 16.30, 19 val.

“Krudžiai” - 10.15, 12.30, 15, 17.30, 20.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 15.30, 20.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.45, 14.45, 17.45 val.

“Valentinas vienas” - 22 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 3 ir 4 d. 18.30 val. “Figaro vedybos” 5 d. 18.30 val. “Gulbių ežeras” 6 d. 18.30 val. “Linksmoji našlė” 7 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 3 d. 19 val. Didžiojoje salėje. Anželikos Cholinos šokio teatras. “Ana Karenina” 4 d. 16 val. ir 5 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Hamletas mirė. Gravitacijos nėra” 4 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Vilniaus mažasis teatras. “Maskaradas” 6 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2” 6 d. 18 val. Didžiojoje salėje. “Medžioklės scenos” 7 d. 12 val. Didžiojoje salėje. “Daktaras Aiskauda” 7 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Saulėtos dienos” JAUNIMO TEATRAS

ŠIAULIAI

“Gimtadienis” - 11.45, 21.45 val.

“Sniego karalienė” - 12.15 val.

KAUNAS CINAMON “Sielonešė” - 10.45, m13.15, 15.45, 18.15, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 19.45, 22 val.

“Pagalbos šauksmas” - 15, 19.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.40, 13, 15.15, 17.30 val.

“Krudžiai” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.

“Tapatybės vagilė” - 12.45, 21.30 val.

“Parkeris” - 21.15 val.

“Gimtadienis” - 12.15, 20.45 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 17.15 val.

“Sniego karalienė” - 11 val.

“Valentinas vienas” - 14.30, 16.45, 19 val.

FORUM CINEMAS “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 20.50 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 11.45, 14.15, 16.30, 18.45 val.

“Sielonešė” - 11.15, 16, 18.45, 21.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 13.30 val.

FORUM CINEMAS “Eilinis Džo. Kerštas” - 10.30, 13.30, 16.30, 19.15, 21.45 val.

“Sielonešė” - 15.45, 21.30 val.

“Tapatybės vagilė” - 13.15, 18.15 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 13.45 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 19, 21.15 val.

“Mama” - 16.15, 20.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 13, 18.45 val.

“Krudžiai” - 14.15, 16.45 val.

“Gimtadienis” - 18.30 val.

“Valentinas vienas” - 16, 21 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 11, 12.50 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 14.40 val.

“Sielonešė” - 16.45 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 19, 21.05 val.

I SALĖ “Parkeris” - 12, 16.20 val.

“Pagalbos šauksmas” - 14.20, 18.40, 20.40 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 13, 17.30, 21.50 val.

“Pagalbos šauksmas” - 15.15, 19.40 val.

“Tapatybės vagilė” - 15.45 val.

“Tamsus dangus” - 20.30 val.

“Parkeris” - 18 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15 val.

“Krudžiai” - 11.30, 13.45, 16.15, 18.45 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 21.15 val.

“Mama” - 18.30 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 20.40 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14 val.

“Gimtadienis” - 19 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.45 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.15, 15.45, 18.30, 21 val.

“Šalutinis poveikis” - 21.40 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 10.45, 13.15 val.

“Mama” - 18.40 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.4, 15.30 val.

“Krudžiai” - 11.15, 14, 16.30, 19.10 val.

“Valentinas vienas” - 15.45, 20.45 val.

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 3 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai” 5 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 6 d. 18 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 4 d. 18 val. “Aida” 6 d. 18 val. “Studentas elgeta” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 6 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Žirafa su kojinėmis” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 4 d. 18 val. Nacionalinis dramos teatras. “Katedra” 6 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Top girls (Neprilygstamosios)”

KLAIPĖDA

6 ir 7 d. 12 val. “Raganiukė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 3 d. 18 val. “Dviejų pasaulių viešbutis” 5 d. 18 val. “Pas pažįstamus...”

6 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 3 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Atėjau, pamačiau, negalėjau” (arba “Visiškas Rudnosiukas”) 4 d. 18.30 val. “Meistriškumo pamoka (Maria Callas)” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 6 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka” Mažoji salė 6 d. 14 val. “Kiškių sukilimas” KEISTUOLIŲ TEATRAS 3 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte”

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.15 val.

“Sielonešė” - 18.15 val.

RAGANIUKĖS TEATRAS 6 d. 12 val. “Katinėlis ir gaidelis” “DOMINO” TEATRAS 4 d. 19 val. “Langas į parlamentą” 6 d. 19 val. “Striptizo ereliai” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 3 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 6 d. 12 val. “Trys pingvinai (arba “Prie laivo 8.00”)” “COMEDY CLUB” 6 d. 19 val. Kauno teatro klubas. “Šeimos patarėjas”

KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 4 d. 18 val. “Lietuviai” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 5 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Viskas apie moteris” 6 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”.

“Varniukas, kuris buvo kitoks” 6 d. 18 val. Teatras “Kitas kampas”. “Eilinis elitas” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 5 ir 6 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 6 d. 12 val. Stalo teatras. “Avinėlio kelionė”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 5 d. 18 val. “Kova” 6 d. 18 val. “Valentinų diena” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS

6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

PANEVĖŽYS 4 ir 5 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai” 6 d. 12 val. “Mykolas žvejas” 6 d. 19 val. “A. - visai kita” MENŲ SPAUSTUVĖ 3 d. 19 val. Juodojoje salėje. Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas.

“Miniatiūrų vakaras” 3 d. 20 val. Juodojoje salėje. Latvijos kultūros akademija. “Aš papasakosiu apie...”

4 d. 19 val. Juodojoje salėje. Lenkijos nacionalinė Liudwik Solski dramos mokykla. “Iš visos širdies tave myliu, Magdalena” 4 d. 20.30 val. Juodojoje salėje. Lietuvos muzikos ir teatro akademija. “Naujosios N pasaka” 5 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)” 6 d. 11, 12.30 ir 14 val. Kišeninėje salėje. Klaipėdos lėlių teatras. “Labas, mažyli!”

6 d. 16 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas” ir studija “PetPunk”. “Tėčio pasaka”

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 6 d. 17 val. “Jazminas” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 3 d. 18 val. “Raganius” 4 d. 18 val. Kauno dramos teatras. “Žemės ar moters” 5 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Švęsti kosmose ir tvarte” 6 d. 18 val. Klaipėdos jaunimo teatras.

“Paukštyno bendrabutis” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 6 d. 17 val. Koncertas “Prisiminimai”.

Arina ir grupė “Veto bank” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 6 ir 7 d. 12 val. “Skiltuvas”

KRETINGA KRETINGOS KULTŪROS CENTRAS 3 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

PLUNGĖ PLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS 4 d. 18 val. “Domino” teatras. “2 vyrai. 1 tiesa”

2013 04 03 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 5:50 leidžiasi 18:57 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+8 Oslas

Pirmoji delčios diena

Delčia IV 03

13:07

Jaunatis IV 10

Priešpilnis IV 17

Šiauliai

+7 Londonas +2 -9

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo

Ukmergė +3 -6

VILNIUS Šiandien: debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra dieną 3-5 laipsniai šilumos.

+15 +3 -7

+7 Amsterdamas

+16

Kaunas

Lisabona

Alytus Druskininkai

+3 -6

+3 Sankt Peterburgas

+15 Madridas

+16 Barselona

+4 Ryga

+7 Kopenhaga

+6 Paryžius

Kėdainiai +5 -3

+4

Talinas

+3 -8

Klaipėda

Stokholmas

Pilnatis IV 24

Dublinas +6 Palanga

+3 Helsinkis

+7

19

Vilnius Minskas +2 +1 Varšuva +5

+4

Berlynas +2 Praha

+7 Miunchenas

+16 Nica

+16 Roma

+3 Maskva

+3

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +1 +8 +17 Bukareštas Varna Dubrovnikas +12 Sofija +16

+19

Stambulas +21

Malaga Rytoj: debesuota su pragiedruliais, daugelyje rajonų snigs. Temperatūra naktį 2-4 laipsniai šalčio, dieną 2-3 laipsniai šilumos.

+19

93-ioji metų diena. Balandžio trečioji, trečiadienis, trečioji 14-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 272 dienos.

Alžyras +20

Tunisas +21

Atėnai

+22 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Irena, Kristijonas, Ričardas, Rimtautė, Vytenis.

Geros dienos!

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Avinas 03 21 - 04 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 22d.

Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Balandžio 2 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ......................................................... ......................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Jei per daug skubėsite, veikiausiai priimsite tokių sprendimų, kad teks atsiprašinėti, o ir tai ne kažin ką gelbės. Būsite dosnus gerų darbų ir nereikalausite atlygio.

Jautis. Permainų vėjai nurims, užsiimsite tuo, ką labiausiai mokate - skaičiuoti pinigus.

Darbe galimi nemalonūs akibrokštai iš aukštesnes pareigas einančių kolegų.

Dvyniai. Jei imsite aiškintis santykius, veikiausiai kils didelis triukšmas, išeikvosite energiją ir susigadinsite nuotaiką. Saugokitės nuodingų skysčių, stiprių kvapų.

Vėžys. Nekreipkite dėmesio į aplinkinių vaidus. Juk jums nebūtina veltis į santykių aiškinimosi peripetijas. Vakare papramogaukite su draugais arba su artimaisiais.

Liūtas. Kupina įtampos diena.

Kažkas labai stengsis griauti jūsų planus, šaipytis ar nepritarti jūsų sumanymams. Pasistenkite susikoncentruoti prie savo darbų.

Mergelė. Tikri skandalistai vaikščios po jūsų darbovietę ir kels erzelį. Jei rimtai dirbti nepavyks, tiesiog pasijuokite iš šių kvailų situacijų. Tinkama diena pasirašyti sutartis.

Svarstyklės. Laikykitės saugaus elgesio taisyklių. Jei įmanoma, atsisakykite ilgų kelionių. Valgykite tik gerai žinomą maistą, nes tikėtinas apsinuodijimas.

Skorpionas. Emociškai stipri diena. Tačiau pasidavę emocijoms ir nesitvardydami būsite labai juokingi. Juokas juokais, bet ir mažiausia pašaipėlė gali sukelti įniršį. Šaulys. Nesuprasite, ko nori partneriai. Būkite atsargūs su degiais skysčiais ir ugnį įskeliančiais įrankiais. Nepalikite be priežiūros dokumentų ar svarbių asmeninių daiktų.

Ožiaragis. Būsite emociškai nestabilus: juoką keis ašaros.

Stenkitės pernelyg neįsijausti į tariamas problemas. Nuotaiką puikiai pakels pasivaikščiojimas lauke.

Vandenis. Jei nekontroliuosite savęs, sunkiai sutarsite su vaikais, nesugebėsite išsiaiškinti santykių. Nesusigundykite azartiniais lošimais. Vakarą praleiskite ramiai. Žuvys. Netikėtai gali užklupti nauji projektai arba darbai, kuriuos turėsite skubiai atlikti.

Viskas priklausys nuo jūsų reakcijos ir gebėjimo greitai priimti naują informaciją.

20

2013 04 03 Lietuvos žinios

Margumynai

B.Obama prarado taiklumą

D.Trumpas atsiėmė ieškinį

D.Trumpas ketina papildyti ieškinį. / AFP/Scanpix nuotrauka

Garsus amerikiečių verslininkas Donaldas Trumpas atsiėmė 5 mln. dolerių ieškinį prieš komiką Billą Maherį, kuris televizijos laidoje pasišaipė iš milijardieriaus kilmės.

Populiaraus realybės šou “Mokinys” vadovas įsižeidė, kai šį sausį B.Maheris per televizijos laidą “The Tonight Show” pasisiūlė paaukoti 5 mln. dolerių bet kuriai D.Trumpo pasirinktai nekomercinei organizacijai, jei verslininkas sugebės įrodyti, kad jo tėvas nebuvo orangutanas. Taip B.Maheris reagavo į respublikono D.Trumpo nenuilstamas pastangas atkapstyti kompromituojančių faktų

apie JAV prezidento Baracko Obamos kilmę. B.Maheris pajuokavo: “Tik jo ir orangutano plaukai yra tokios vienodos spalvos.”

D.Trumpas iššūkį priėmė ir nedelsdamas išsiuntė demokratus palaikančiam B.Maheriui savo gimimo liudijimo kopiją, o vasarį kreipėsi į teismą, nes komikas pamėgino nuleisti juokais magnato reikalavimus sumokėti pažadėtą sumą.

Tačiau dabar garsusis nekilnojamojo turto magnatas, pats turintis ambicijų vieną dieną tapti JAV prezidentu, paprašė Los Andželo apygardos aukštesniojo teismo nutraukti bylą. Tiesa, D.Trumpo atstovas tikina, kad verslininkas tik papildys savo ieškinį ir pateiks jį “vėliau”.

•

Per Velykas B.Obamai nesisekė mėtyti į krepšį.

Daugiau kaip 30 tūkst. žmonių per Velykas atėjo į svečius pas Baracką Obamą, tačiau linksmindamasis su visais prezidentas niekaip negalėjo pataikyti į krepšį.

Baltųjų rūmų pietinėje pievelėje buvo surengtos margučių ridenimo varžybos. Atvykusieji kartu su prezidentu taip pat mėtė į krepšį, skaitė knygas, ragavo įvairių patiekalų ir stebėjo muzikantų bei cirko artistų pasirodymą. “Jūs - šaunuoliai. Ne tik patys atėjote, bet atsinešėte ir puikų pavasarinį orą. Rytas buvo vėsokas, o dabar saulė žeme ridinėjasi - tai jūsų nuopelnas”, - džiūgavo prezidentas.

Michelle Obama nepraleido progos paagituoti už sveiką mitybą. “Per

šventę valgykite ne tik šokoladinius kiaušinius, bet ir daržoves. Mes norime, kad jūs būtumėte sveiki ir nuolat judėtumėte”, - aiškino pirmoji dama.

B.Obama nebuvo linkęs kalbėti.

Jis mieliau su vaikais rideno margučius, dar spėdamas paspausti rankas ir jų tėvams. Jam teko guosti penkiametį Donotoną Frazerį, kuriam nepasisekė žaidimas, todėl vaikas paleido dūdas. Apkabinęs berniuką prezidentas ėmė aiškinti, kad nereikia liūdėti dėl to, kas kartais nepasiseka, geriau džiaugtis kartu su kitais.

Tačiau netrukus svečiams teko guosti ir patį prezidentą. Mat išrikiavęs vaikus B.Obama pasiūlė žengti žingsnį į priekį tiems, kurie netiki, kad jis pataikys į krepšį. Tik vienas vaikas suabejojo prezidento taiklu-

mu. “Labai klysti, vaike”, - pasakė prezidentas ir... nepataikė.

B.Obama nuėjo fotografuotis su svečiais, tačiau niekaip negalėjo pamiršti jį ištikusios nesėkmės. “Turiu įmesti bent kartą”, - pareiškė jis ir vėl ėmė mėtyti į krepšį. Tačiau nepataikė net 13 kartų iš eilės. Tuomet jis pasiūlė mesti šalia stovinčiam 10 metų Caronui Campbelui - berniukas pataikė iš pirmo karto. Deja, tą dieną pačiam prezidentui pavyko įmesti į krepšį tik iš 18-o karto.

Velykų šventės Baltuosiuose rūmuose rengiamos nuo 1878 metų, tačiau ši šventė buvo viena įspūdingiausių. Į ją pakviesta nepaprastai daug svečių. Kai B.Obamai imta priekaištauti dėl tokio išlaidumo, jis atsakė, kad šventei buvo panaudoti ne mokesčių mokėtojų pinigai, o gauti surengus loteriją.

Išgelbėjo skendusį sūnų

•

Psy persikūnys į džentelmeną Pietų Korėjos reperis Psy planuoja po jį visame pasaulyje išgarsinusio megahito “Gangnam Style” balandžio 12 dieną pristatyti naują šokį.

Pasaulis laukia naujo Psy šokio.

Balandžio 12 dieną ši daina bus prieinama reperio gerbėjams Pietų Korėjoje, o balandžio 13-ąją Psy ją atliks viešai per koncertą. “Naujoji daina labai linksma, ji vadinasi “Džentel-

menas”. Tačiau iki koncerto dar liko daugiau nei savaitė, todėl negaliu užtikrinti, kad pavadinimas nesikeis.

O apie šokį negaliu nieko pasakoti, bet jis žinomas visiems korėjiečiams, nors kitų šalių žmonės jo nėra matę”, - taip kalbėdamas per Pietų Korėjos televiziją porino Psy. Psy paragino savo gerbėjus į būsimą koncertą ateiti apsirengus baltai ir prieš kameras pademonstravo daugybę baltų apdarų, tarp jų - astronauto skafandrą ir nuotakos suknią.

“Gangnam Style” filmukas, kuriame putlusis Psy šoka jo skiriamuoju ženklu tapusį “nematomo arklio” šokį, tebėra žiūrimiausias “YouTube” klipas. Jis pavertė 35 metų dainininką pasauline įžymybe.

Tačiau reperis pripažįsta, kad šlovė turi savo kainą. Todėl kovo pabaigoje į socialinį tinklą “Twitter” jis įdėjo nuotrauką, kurioje įamžintas įrašų studijoje uždengtu veidu. Tai jis pavadino “kūrybos kančiomis”.

•

H.Klum su šeima atostogauja Havajuose. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Havajuose su vaikais atostogaujanti supermanekenė Heidi Klum nesutriko, kai vandenyne ėmė skęsti jos septynerių metų sūnus. Ji puolė į vandenį ir pati jį išgelbėjo.

Vėliau kiek atsipeikėjusi po patirto šoko garsioji vokiečių manekenė papasakojo, kad jos sūnų Henry ir dvi aukles nunešė didžiulė banga. Tai įvyko Oahu paplūdimyje, kai jie visi nuėjo maudytis. “Žinoma, kaip mama labai išsigandau dėl savo vaiko ir visų kitų tąkart buvusių vandenyje, - vėliau pasakojo Heidi, duodama išskirtinį interviu žur-

nalui “US Weekly”. - Tačiau Henry yra geras plaukikas ir sugebėjo pasukti į krantą. Padėjau jam, ir mums pavyko visus saugiai ištraukti į krantą.”

Gelbėti vaiką ir aukles padėjo ir H.Klum asmens sargybinis, su kuriuo ji šiuo metu susitikinėja. Pastaruoju metu manekenę jau dažniau galima išvysti ne ant podiumo, o televizijos laidose.

Dabar ji dalyvauja realybės šou “Project Runway”. Kai išsiskyrė su britų dainininku Sealu, Heidi jųdviejų vaikus augina viena, tačiau Sealas stengiasi juos ko dažniau aplankyti.

•

“US Weekly”, Reuters, AFP, BNS, WENN, “New York Daily News”, ABC, LŽ