2013 m. balandžio 4 d. / Ketvirtadienis / Nr. 76 (13 501)

Kaina

2013 m. balandžio 4 d. / Ketvirtadienis / Nr. 76 (13 501)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

DIENOS TEMOS

KULTŪRA

Investuotojai pirmąjį ketvirtį pirko dividendus 10p

Turkijos prezidento A.Gulo vizitas 3p.

S.Janušaitė: suvaidinusi “Lohengrine” į Vokietiją 12p. www.lzinios.lt

K.Donelaičio pamokos

ispanams

Ilgai lauktas ir naujosios valdžios į dienos šviesą traukiamas Tautinių mažumų įstatymo projektas nuvylė mažųjų etninių grupių atstovus. Jie baiminasi didžiųjų lenkų ir rusų - tautinių mažumų dominavimo.

3p.

Lietuvos rankinio rinktinės viltys sugrįžti į Europos elitą atidedamos vėlesniam laikui. Vakar lietuviai atrankos į Senojo žemyno čempionatą rungtynes pralaimėjo turkams.

14p.

UŽSIENIS

Pasaulį užkariauja dujos

Ispanijoje šį pavasarį pasirodys Kristijono Donelaičio “Metai”.

Poemą išvertusi Carmen Caro teigė daug naujo sužinojusi ir apie pačią Ispaniją, jos etnografiją. Versti jai padėjo ir apelsinus auginantis tėvas.

13p.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Už tą patį namą mokėjo du kartus Kauniečiai, nusipirkę kelių aukštų nebaigtą statyti namą, neįtarė, kad dėl VĮ Registrų centro darbuotojų klaidos ne tik įsitrauks į teismus, bet ir už tą patį namą bus priversti mokėti antrą kartą.

Broliai Mindaugas ir Mantvydas G. teisybės bandė ieškoti ne vienoje Lietuvos institucijoje, tačiau nepavykus jos rasti konfliktą su valstybe, dėl kurios valdininkų aplaidumo patyrė nuostolių, ketina spręsti Europos Žmogaus Teisių Teisme. VĮ Registrų centro, kurio darbuotojus broliai kaltina akivaizdžiai

aplaidžiu funkcijų vykdymu, atstovai to nepripažįsta ir tvirtina, kad dėl šimtatūkstantinius nuostolius “uždirbusių” klaidų neva kalti keičiami įstatymai ir kompiuterinės duomenų bazės. Neįtikima istorija prasidėjo dar 1993 metais, kai du kauniečiai pardavė du 5p. sublokuotus namus Kaune.

JAV turi tiek skalūnų dujų, kad gali jomis aprūpinti kone visą pasaulį. Amerikiečių rankose ir naujausios technologijos joms išgauti padarant kuo mažiau žalos aplinkai. Kol kas dujos tiekiamos tik vidaus rinkai, bet po trejų ar ketverių metų, jei politikai sudarys sąlygas naujam verslui, o koncernai gaus Energetikos reguliavimo komisijos pritarimą, amerikietiškų skalūnų dujų pilni tanklaiviai plauks į kitus kraštus. JAV vis daugiau investuoja į suskystintų dujų terminalus, nors prieš kelerius metus juos statė tik tam, p. kad galėtų importuoti dujas. 7

ORAI Debesuota, daug kur pasnigs, kris šlapdriba. Temperatūra dieną svyruos nuo 2 iki 4 laipsnių šilumos.

19p.

2

2013 04 04 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Ekspertai ir politikai VYTAUTAS DUMBLIAUSKAS

Ar galite įsivaizduoti tokią visuomenės būseną, kai nereikalingos politinės partijos, nerengiami rinkimai į parlamentą, nes jo paprasčiausiai nėra? Visuomenę valdo aukščiausios kvalifikacijos mokslininkai, kurių turimos žinios leidžia jiems priimti geriausius sprendimus. Jei taip nėra, kodėl negalėtų būti?

Gal tikrai visuomenei būtų tik geriau, jei ji būtų valdoma ne politikų, o mokslininkų? Juk plika akimi matome, kaip į politiką veržiasi žmonės, kuriems nė kiek nerūpi vadinamasis bendrasis gėris, darbas valstybei, t. y. darbas mums, derinant skirtingus ir dažnai priešingus mūsų interesus. Žinoma, politikoje veikia ir tokie žmonės, kurie ten eina ne vien dėl asmeninių ar siaurų grupinių interesų ir kurie tikrai nori dirbti bendram labui ir ką nors prasmingo nuveikti. Tačiau gana dažnai jie daro klaidų ir priima sprendimus, kuriais nesidžiaugiame. Dažniausiai tai būna tada, kai politikai tiki savo sprendimų teisingumu ir nesitaria su žmonėmis, kuriuos galima pavadinti vienos ar kitos srities ekspertais.

Ekspertų dalyvavimas valdant visuomenę yra senas ir opus klausimas,

todėl Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės darbo stilius, kai stengiamasi neskubėti priimti sprendimų svarbiais visuomenės gyvenimo klausimais, kai kuriamos darbo grupės, turinčios išnagrinėti problemą bei siūlyti jos sprendimo būdus, yra nevienareikšmiškai aptariamas viešojoje erdvėje. Kaip visada vertinimai yra skirtingi ir net priešingi: vieni vertintojai darbo grupių kūrimą aiškina kaip Vyriausybės neryžtingumą ar net sutrikimą, kai nežinoma, ką daryti, ir bandoma tempti laiką, kiti vertintojai pritaria naujosios valdžios neskubėjimui spręsti.

Jeigu siekiame sprendimų kokybės, turime pritarti tokiam naujosios Vyriausybės darbo stiliui. Darbo grupė, sudaryta iš išmanančių konkrečią sritį žmonių ir turėdama šiek tiek laiko, gali spėti bent jau apsvarstyti kiek įmanoma daugiau sprendimo alternatyvų, gal net pamodeliuoti kiekvienos alternatyvos galimas pasekmes ir palyginti jas. Visa tai tikrai padėtų pasirinkti kiek įmanoma geriausią sprendimą. Juk, pavyzdžiui, nėra lengva nuspręsti, ar reikia sumažinti pridėtinės vertės mokestį mėsai ir daržovėms.

Sumažinus jį, mūsų augintojai ir gamintojai galėtų lengviau konkuruoti

su lenkiška produkcija, bet kas kompensuotų sumažėjusias įplaukas į mūsų biudžetą? Gal padidėjęs Lietuvoje užaugintų daržovių ir mėsos vartojimas, bet kaip tai sužinoti?

Kas trukdo politikams visada naudotis ekspertų žiniomis? Juk noras, kad valstybė būtų valdoma remiantis mokslo teikiamomis žiniomis, yra toks pat senas kaip ir pati valstybė. Užtenka prisiminti senovės graikų mąstytoją Platoną ir jo garsiąją knygą “Valstybė”, kurioje jis teigė, jog visuomenę turi valdyti filosofai. Mintis, kad valdovai turi tartis su mokslininkais, buvo gyva visais laikais.

Deja, visa žmonijos istorija rodo, kad valdovai valdė taip, kaip jiems atrodė geriausiai. Ar kas nors pasikeitė šiais laikais? Ar galima teigti, kad šiuolaikinės visuomenės valdomos remiantis ekspertų patarimais? Vargu. Pirmiausia taip yra todėl, kad politikai dažniausiai priima tik tokius sprendimus, kurie jiems patiems naudingi arba bent jau nežalingi. Nepaisant ekspertų patarimų, kad ir pačių geriausių, politikų pirminis tikslas yra patikti rinkėjams, todėl jie labai retai priima nepopuliarius sprendimus, kurie grėstų jų karjerai.

Be šio politikų profesinio savisaugos instinkto, ekspertų žinių naudojimą po-

litikoje veikia ir didžiulis prieštaravimas, glūdintis šiuolaikinėje demokratijoje.

Viena vertus, mes, piliečiai, norime, kad mūsų rinkta valdžia savo veikloje remtųsi ne ekstrasensais ar astrologais, bet mokslininkais ir jų atrastomis tiesomis.

Pasitikėjimas mokslu yra ryškus europietiškosios civilizacijos bruožas, todėl dabartinė Vyriausybė galbūt populiari ir dėl to, kad bando pasitelkti ekspertus, išsiaiškinti dalykus kuo geriau ir tik paskui spręsti.

Politikai negali ignoruoti ekspertų, nes remtis jų nuomone reikalauja ir sprendimų kokybės siekis, ir patys rinkėjai.

Kita vertus, mes, piliečiai, norime patys dalyvauti sprendžiant mūsų bendro gyvenimo klausimus. Nenorime atiduoti šios teisės jokiai visuomenės grupei, net ir talentingiausiems mokslininkams. Negali mokslininkai valdyti visuomenės mažiausiai dėl dviejų priežasčių. Pirma, mokslas negali pasiūlyti geriausio mūsų problemų spren-

dimo, nes nėra galutinės tiesos, todėl įvairūs mokslininkai gali siūlyti skirtingus sprendimus. Antra, bet kokį mokslininkų siūlomą sprendimą skirtingos visuomenės grupės gali nevienodai priimti: vienos gali jam pritarti, kitos priešintis.

Taip yra todėl, kad nevienodai suvokiame problemas ir siūlome skirtingus jų sprendimus. Tai lemia skirtingi mūsų interesai ir išpažįstamos vertybės. Kai tokia siūlomų sprendimų gausa, laimi tie, kuriuos palaiko visuomenės dauguma. Mokslininkai gali tik padėti mums apsispręsti, bet ne nuspręsti už mus.

Todėl A.Butkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei reikėtų palinkėti per daug nesureikšminti ekspertų patarimų. Galutinius sprendimus vis tiek turi priimti politikai. Jei tie sprendimai netenkins visuomenės daugumos, politikai negalės pasiteisinti, kad taip elgtis jiems patarė ekspertai. Rinkėjai baus ne ekspertus, o politikus. Kitaip tariant, politikai negali ignoruoti ekspertų, nes remtis jų nuomone reikalauja ir sprendimų kokybės siekis, ir patys rinkėjai. Tačiau politikai negali ignoruoti ir piliečių lūkesčių, nes nuo to priklauso politikų karjera. Tiesiog tokia yra demokratinio žaidimo logika.

•

Seimo tribūna

Pirmiausia - įstatymai, paskui - sutartis Su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku socialdemokratu Algimantu Salamakinu kalbamės apie skalūnų dujų gavybos perspektyvas Lietuvoje.

- Premjeras Algirdas Butkevičius yra prasitaręs, kad sutartis su JAV energetikos milžine “Chevron” dėl skalūnų dujų gavybos Vakarų Lietuvoje gali būti pasirašyta iki gegužės. Ar tai realu?

- Džiaugiuosi, kad Aplinkos apsaugos komitetas žengė didelės naudos Lietuvai davusį žingsnį - paprašė Vyriausybės nepasirašyti sutarties su “Chevron”. Todėl dabar yra laiko ramiai apsvarstyti, ką reikėtų daryti, kad šis verslas mūsų krašte būtų saugus.

Ką dabar turime? Visiškai nesutvarkytus įstatymus - ne tik aplinkosauginius, bet ir ekonominius. Mane stebina, kad prieš ketverius metus Valstybės kontrolės atlikto žemės gelmių panaudojimo audito griežta išvada taip ir liko dūlėti stalčiuose. Kontrolieriai tuomet aiškiai nurodė, ką privalu sutvarkyti, kokius įstatymus priimti ar pakeisti.

Labai keista, kad buvęs Aplinkos apsaugos komitetas ir Aplinkos ministerija nieko nepadarė.

- Ko ketinate imtis artimiausiu metu?

- Parlamento arba Vyriausybės lygmeniu būtina rasti optimalų variantą.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

A.Salamakinas: “Diskutuoti teks tikrai dėl kiekvieno įstatymo straipsnio ir punkto.”

Koks jis gali būti? Pirmiausia reikia sutvarkyti įstatymų bazę. Turime Mokslų akademijos ekspertų išvadas, kuriose labai konkrečiai nurodyta, kokius įstatymus būtina pakeisti, ką padaryti prieš pasirašant sutartį. Tuo keliu ir eisime.

- Ar jau kitą savaitę, kai Seimas rinksis į plenarinius posėdžius, bus pateikti pirmi pataisų projektai?

- Tikrai ne, nes pataisos dar neparengtos. Prie jų dirba ir Ekonomikos komitetas. Pavyzdžiui, neįsivaizduoju,

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

kaip pakeisti Žemės gelmių įstatymo nuostatą, draudžiančią šalies žemės gelmėse laidoti chemines ir radioaktyviąsias medžiagas. Kaip nustatė vokiečių mokslininkai, išgaunant skalūnų dujas naudojamas cheminis preparatas yra toksiškas, jis gali pakenkti ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai. Todėl diskutuoti teks tikrai dėl kiekvieno įstatymo straipsnio ir punkto.

- Kokie darbai pagal sutartį būtų pavedami atlikti kompanijai “Chevron”?

- Yra tokia problema. Sutartyje pa-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

rašyta, kad kompanijos veiklos tikslas - išgauti angliavandenilių. Vadinasi, jei bus rasta ne tik skalūnų, bet ir natūralių dujų, skalūnų naftos ar alyvos, pagal dabar veikiančius mokestinius bei gamtosauginius įstatymus visa tai turėsime atiduoti privačiai bendrovei. Todėl tokias formuluotes reikia nagrinėti itin akylai. Prisipažinsiu, mane labai stebina atkaklus ir net įžūlus “Chevron” spaudimas pasirašyti sutartį kuo greičiau.

Todėl dar kartą sakau: palaukime, susitvarkysime įstatymus, išdiskutuosime ir, jei matysime, kad viskas gerai, pasirašysime. Kitas dalykas - būtina atsižvelgti į žmonių, gyvenančių teritorijoje, kurioje ketinama ieškoti skalūnų dujų, nuomonę. Jų nėra mažai šeši ar septyni rajonai. Jei gyventojai užsispirs, nejaugi lėktuvnešį siųsime, kad įtikintume?

- Iš tiesų, o kas tada bus?

- Žmonėms reikia argumentais įrodyti, kaip pakis gyvenimas jų krašte pradėjus skalūnų dujų verslą. Patikėkite, apie tokios veiklos pasaulinę praktiką ir pasekmes gyventojai turi pakankamai informacijos, todėl kalba su jais tikrai bus nelengva. Klausiau “Chevron” atstovų, kodėl jie, užuot įtikinėję politikus, nemėgina susitikti su žmonėmis, tačiau atsakymo neišgirdau.

- Mokslininkai bent apytiksliai yra apskaičiavę, kiek tų dujų esama mūsų krašte. Tik ar jų gavyba neatsieis brangiau negu numatoma nauda?

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

- Klausimas neatsakytas. Turėkite galvoje, jog tam, kad būtų galima išgręžti vieną gręžinį, prireiks iki 2 tūkst. sunkiosios technikos reisų - atvežti vamzdžius, chemines medžiagas. Įsivaizduokite, kaip per Žemaitijos gamtovaizdį - kalnelius ir miškelius, nes kelių niekas neties, - riedės tokios mašinos. Be to, bus gręžiama dieną naktį, tvyros didžiulis triukšmas. Kaip visa tai pakels šalia gyvenantys kaimai?

Juk čia ne Amerikos prerijos. Kita vertus, reikės susitarti su ūkininkais, kad jie atsisakytų dalies savo žemių. Kaip žmonės gyvens, negalėdami sėti ir ganyti gyvulių? Kai rasime atsakymus į šiuos klausimus, matysime ir galimos naudos apimtį.

- Ar pats tikite, kad Lietuvoje bus išgręžtas bent vienas skalūnų dujų gręžinys?

- Ieškoti išeities iš padėties, kai vieni kategoriškai “už”, kiti - “prieš”, būtina. Reikia atlikti žvalgybą, pasižiūrėti, kiek turime atsargų, kur jos ir kita. Tada galėsime aiškiai pasakyti, ką pradėdami skalūnų dujų verslą laimėsime, ką prarasime. Ir priimsime sprendimą. Deja, kol kas viskas vyksta priešingai. Tikrai nesu nusiteikęs prieš amerikiečius, bet kai kompanija sako: atiduokite viską mums, nekeisdami įstatymų bazės, man tai nepriimtina. Būkime patriotai.

•

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 04 04 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Stiprinami ryšiai atveria naujas galimybes ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Dėkojo už paramą

Ilgai laukto vizito į Lietuvą atvykęs Turkijos prezidentas Abdullah Gulas džiaugėsi ilgamete dvišale draugyste ir ambicingais tolesnio bendradarbiavimo planais. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad stiprindami ryšius su viena didžiausių Europos valstybių atveriame naujas galimybes Lietuvos žmonėms.

A.Gulas padėkojo Lietuvai už paramą derybų procese. “Mums labai malonu, kad mus remiate. Esame įsitikinę, jog ir toliau mus remsite, ypač pirmininkavimo metu”, - vylėsi jis.

A.Gulo žodžiais, Turkija yra labai didelė valstybė, o tokių šalių stojimo į ES procesas visada būna skausmingas. Tačiau, pasak prezidento, labai svarbu išlaikyti šio proceso gyvybingumą ir jį sėkmingai baigti. “Galiausiai, jei derybos bus sėkmingai baigtos, narystė netaps automatinė. Kaip žinote, kai kurios valstybės šį klausi-

Vakar su valstybės vadove D.Grybauskaite susitikęs A.Gulas aptarė galimybes stiprinti dvišalį politinį ir ekonominį bendradarbiavimą, plėtoti verslo ryšius. Artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai kalbėta ir apie Turkijos derybas dėl narystės Bendrijoje. Šiandien bus pasirašytas memorandumas dėl Turkijos dalyvavimo įgyvendinant Baltijos ir Juodosios jūros regionus jungiantį geležinkelio projektą “Vikingas”. Turkijai prisidėjus prie projekto, Lietuva taptų tiltu tarp Europos pietų ir šiaurės, sulauktų daugiau dėmesio ir investicijų iš šios šalies verslininkų.

Turkijos prezidentą į Lietuvą atlydėjo beveik 100 verslininkų. Šiandien D.Grybauskaitė ir A.Gulas atidarys Lietuvos ir Turkijos verslo forumą, per kurį vyks verslo kontaktų mugė.

Taip pat numatyti A.Gulo susitikimai su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu ir premjeru Algirdu Butkevičiumi.

Nepripažino okupacijos Per susitikimą su A.Gulu prezidentė D.Grybauskaitė pažymėjo, kad Turkija svarbi Lietuvos, ES ir NATO partnerė, tampanti vis reikšmingesnė pasaulio, Europos ekonomikos, energetikos ir geopolitikos srityse. Ji priminė, kad Turkija viena pirmųjų pripažino atkurtos Lietuvos nepriklausomybę, atidarė ambasadą mūsų krašte, kaip NATO narė padeda saugoti Baltijos šalių oro erdvę. “Stiprindami ryšius su viena di-

Turkijos prezidentą A.Gulą su žmona vakar priėmė D.Grybauskaitė. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka džiausių Europos valstybių, atveriame naujas galimybes Lietuvos žmonėms.

Turkija suteikia Lietuvai galimybę pasiekti didelę rinką, o Lietuva Turkijai gali tapti tiltu, jungiančiu ją su Šiaurės Europa ir Baltijos regionu”, - įsitikinusi D.Grybauskaitė.

A.Gulas pabrėžė, kad Lietuvoje lankosi trečią kartą. Anksčiau mūsų šalyje jis viešėjo eidamas Turkijos premjero pavaduotojo ir užsienio reikalų ministro pareigas. A.Gulas taip pat priminė, kad mūsų valstybių dvišaliai santykiai yra ilgaamžiai. Anot jo, Turkija ištikimai laikėsi 1930 metais pasirašytos Draugingumo sutarties, nepripažino mūsų šalies okupacijos ir aneksijos, palaikė Lietuvos siekį tapti NATO nare.

kiama suteikti naują impulsą užšaldytam Turkijos ir Bendrijos derybų procesui. Priminsime, kad nuo 2005 metų iš 35 skyrių, dėl kurių turi susitarti valstybės kandidatės, Ankara yra pradėjusi derybas tik dėl 13. D.Grybauskaitės nuomone, šiemet būtų galima atidaryti vieną ar du derybinius skyrius. “Tačiau turbūt ne tie atidaromi straipsniai yra svarbūs. Svarbu tai, kad Europai Turkija reikalinga, ir

kol kas Turkijai reikalinga Europa. Sakau “kol kas” todėl, kad labai svarbu, jog šie procesai neužtruktų per ilgai”, pabrėžė D.Grybauskaitė.

Pasak prezidentės, rezultatyvi ES ir Turkijos derybų dėl narystės Bendrijoje eiga priklauso nuo šios šalies pažangos įgyvendinant svarbias reformas. Lietuva taip pat žada siekti pažangos per derybas dėl vizų režimo tarp Turkijos ir ES palengvinimo.

Sieks postūmio Lietuva remia Turkijos narystę ES. Kai mūsų šalis pirmininkaus ES Tarybai, D.Grybauskaitės teigimu, bus sie-

Turkija suteikia Lietuvai galimybę pasiekti didelę rinką, o Lietuva Turkijai gali tapti tiltu, jungiančiu ją su Šiaurės Europa ir Baltijos regionu. mą sprendžia referendumu. Turkijos žmonės gali turėti įvairių nuomonių.

Tačiau tai - ateities klausimas, šiuo metu mums rūpi sėkmingai baigti derybų procesą”, - kalbėjo A.Gulas.

Svarbus projektas D.Grybauskaitė pasidžiaugė, kad per Turkijos prezidento vizitą bus pasirašytas susitarimas dėl šios šalies prisijungimo prie “Vikingo” geležinkelio projekto. Susitarimus taip pat pasirašys abiejų valstybių verslininkai, Turkijos ir Lietuvos nacionaliniai transliuotojai.

A.Gulas pažymėjo, kad “Vikingo” projektas labai svarbus ekonominiam bendradarbiavimui stiprinti, nes Baltijos šalys turės geresnę prieigą prie Juodosios jūros. “Stambule greitai baigsime statyti povandeninį transporto tunelį tarp Europos ir Azijos - tai taip pat svarbi jungtis”, tvirtino A.Gulas.

•

Tautinės mažumos šiaušiasi prieš įstatymą TOMAS BAŠAROVAS

Ilgai lauktas ir naujosios valdžios į dienos šviesą traukiamas Tautinių mažumų įstatymo projektas nuvylė mažųjų etninių grupių atstovus. Jie baiminasi didžiųjų - lenkų ir rusų - tautinių mažumų dominavimo.

Nepriklausomybės priešaušriu priimtas Tautinių mažumų įstatymas galiojo daugiau nei dvidešimtmetį, iki 2010 metų. Specialus įstatymas, kuris tautinėms mažumoms nustatytų jų teisių ir laisvių apsaugą, pastaruosius trejus metus buvo rengiamas, tačiau buvusios Vyriausybės, kaip teigia ankstesni šio įstatymo projekto kūrėjai, vis “užšaldomas” stalčiuje. Vyriausybės vairą perėmęs Algirdas Butkevičius įsipareigojo parengti šio įstatymo projektą. Tačiau vakar tautinėms bendruomenėms pristatytas įstatymo projektas sukėlė aibę dvejonių. Už įstatymo projekto rengimą atsakinga Kultūros ministerija tikina rasianti kompromisų iki pateikimo Seime.

Trukdė “paslaptingos jėgos” Tautinių mažumų įstatymą dar tada, kai buvusio kultūros ministro pa-

reigas ėjo Arūnas Gelūnas, kūręs Imantas Melianas tikina, kad naujasis įstatymo projektas mažai kuo skiriasi nuo to, kurį buvo parengusi jo vadovaujama darbo grupė. Tuomet esą parengtas įstatymo projektas atgulė į stalčių. “Tai, kas buvo padaryta, užšaldyta iki pat politinės valdžios pasikeitimo”, - LŽ tvirtino buvęs kultūros ministro patarėjas.

menių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas.

Tautinių bendrijų atstovams itin užkliuvo, kodėl įstatymo projekte tautinėmis mažumomis išskiriama tik 15 etninių grupių. “Tai absurdas! Gruzinai, armėnai, azerbaidžaniečiai pripažįstami tautinėmis mažumomis, o uzbekų šiame sąraše nėra. Kokiu pagrindu suformuotas šis sąrašas?” - piktinosi Lie-

V.Karakorskis: “Kažkas siekia dominuoti. Lenkų ir rusų sąjungos nariai iš viso turės 10 atstovų.

Tai bus pono V.Tomaševskio partijos taryba.”

Buvęs ilgametis Tautinių bendrijų tarybos koordinatorius I.Melianas, kaip ir etninių bendruomenių atstovai, džiaugiasi, kad su nauja valdžia šis įstatymas įgauna pagreitį, tačiau dabartiniame jo projekte įžvelgia nuostatų, kurioms reikia korekcijų.

Nėra tobulas “Sveikintina, nes ilgus metus šis įstatymo projektas buvo padėtas į stalčių.

Tačiau jis kol kas nėra tobulas. Kai kurios formuluotės man nėra iki galo suprantamos. Nesu teisininkas, bet šį įstatymo projektą dar reikia tobulinti”, LŽ pabrėžė Lietuvos totorių bendruo-

tuvos žydų bendruomenės tarybos narys Vitalijus Karakorskis. Sudaryti baigtinį tautinių mažumų sąrašą, pasak etninių grupių atstovų, keistas ir jiems nesuprantamas žingsnis.

I.Melianas įsitikinęs, kad Lietuvos tautines mažumas įžeidžia įstatymo projekte numatytos pareigos - “laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų ir gerbti kitų žmonių teises”. “Keista, kad nebuvo parašyta dar laikytis ir Kelių eismo taisyklių. Visi šie reikalavimai galioja visiems Lietuvos gyventojams nepriklausomai nuo jų tautybės, tikėjimo, rasės. Nesuprantama, kodėl specialiai tai pabrėžiama”, - sakė jis.

Nebus atstovaujamos?

Nerimą tautinėms bendruomenėms sukėlė įstatymo projekte nustatytos proporcijos, pagal kurias jos savo atstovus galės deleguoti į Tautinių bendrijų tarybą. “Akivaizdu, kad kažkas siekia dominuoti. Lenkų ir rusų sąjungos nariai, kurie kartu ėjo ir į Seimo rinkimus, iš viso turės 10 atstovų. Tai bus pono Valdemaro Tomaševskio partijos taryba”, - LŽ pareiškė V.Karakorskis.

Taip pat baiminamasi, kad kai kurioms etninėms grupėms Tautinių bendrijų taryboje nebus atstovaujama. Pavyzdžiui, numatyta, kad tautinės grupės, kurios turi mažiau nei 1 tūkst. žmonių, renka tik tris asmenis.

“Kai kur vyksta konfliktai, tarkime, Kaukaze tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Kaip armėnai su azerbaidžaniečiais susitars dėl bendro atstovo taryboje, aš neįsivaizduoju”, - tikino V.Karakorskis.

Įstatymo projektas - negalutinis Kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus teigimu, įstatymo projektas kol kas nėra galutinis. “Esame diskusijų ir derinimo etape. Norime kuo plačiau jį aptarti ir išgirsti įvairesnių nuomonių”, - LŽ tvirtino jis. E.Trusevičius pažymi, kad įstatymo projekte

E.Trusevičius ramina, kad įstatymo projektas kol kas negalutinis.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

įvardytas tautinių mažumų “penkioliktukas”, kuris sukėlė tautinių bendruomenių nepasitenkinimą, sudarytas remiantis pastaraisiais gyventojų surašymo duomenimis. “Siūloma išskirti tam tikras tautybių grupes, kurios yra gausesnės, kurios tradiciškai Lietuvoje gyvena, ypač laikotarpiu po nepriklausomybės atkūrimo”, - aiškino jis.

Kultūros viceministro teigimu, etninių grupių atstovai dėl dalyvavimo Tautinių bendrijų taryboje baiminasi be reikalo. “Nėra užkirstas kelias kuriai nors tautinei mažumai dalyvauti taryboje, tik numatytos santykinės proporcijos”, pažymėjo E.Trusevičius.

•

4

2013 04 04 Lietuvos žinios

Dienos temos

Už vilkų nuodėmes atlygins merijos KAZYS KAZAKEVIČIUS

Vilkų padarytų nuostolių žmonėms iki šiol niekas nekompensuodavo, bet jau nuo kitų metų tai turėtų tapti savivaldybių prievole.

Tokia prievolė numatyta Aplinkos ministerijos ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto parlamentui pateiktose įstatymų pataisose. Lėšų turėtų atsirasti nuo 30 iki 70 proc. padidinus savivaldybėms atitenkančią dalį mokesčių, kuriuos sumoka medžiotojai už medžiojamų gyvūnų išteklius. Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo pataisos - tik dalis visų su medžiokle susijusių įstatymų pataisų paketo, kurį Seime ketinama svarstyti jau kitą savaitę.

Ėriuką nusitempė vaikui matant Nuostolius, patiriamus dėl vilkų, ūkininkai jau skaičiuoja dešimtimis tūkstančių litų. Kaip LŽ sakė Vilkaviškio rajono Vištyčio apylinkėse su šeima ūkininkaujanti Onutė Kartavičienė, vien praėjusiais metais šie žvėrys išpjovė 20 ėriukų. Vieną dieną jie šešiamečio sūnaus akivaizdoje nusitempė du ėriukus, o po kelių savaičių ūkininkai aptvare nerado dar aštuoniolikos.

O.Kartavičienė neabejoja, kad tai vilkų darbas. Šeimos sodyba visai netoli miško, tad besibastantys plėšrūnai čia dažni svečiai. “Ir šią žiemą sniege vis aptikdavome vilkų pėdsakų - ne tik

mes, bet ir kaimynai, o vakarais girdime juos kaukiančius”, - kalbėjo O.Kartavičienė. Pasak moters, pernai šie žvėrys papjovė vienų kaimynų veršiuką, kitų - ožį. Ūkininkė teigė bijanti, kad šiemet vilkai gali įsisukti į gyvulių bandas, mat mato juos vaikštinėjančius gerokai didesniais būriais. O.Kartavičienė sakė neskaičiavusi, kiek patyrė žalos, nes nuostolių iki šiol niekas nekompensavo.

vė laukiniai gyvūnai. Tačiau tendencijos neabejotinai išlieka - vilkų padaroma žala tik didėja”, - aiškino L.Budrys.

Ar daugėja ir miškuose gyvenančių vilkų, kol kas tikslių duomenų nėra.

Gamtininkai tik įtaria, kad jų populiacija gausėja. Bet, anot L.Budrio, tikrai kiekviename miške po vilką “nesėdi”.

“Kiek iš tikrųjų Lietuvoje yra vilkų, paaiškės tada, kai jie bus galutinai suskaičiuoti. Tai turėjo būti padaryta iki kovo pabaigos, tad netrukus jau turėsime duomenis”, - LŽ sakė departamento direktorius.

Siautėja visoje Lietuvoje Pastaraisiais metais vilkai siautėja ir Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, prie Lenkijos sienos, taip pat Pakruojo, Kauno, Kupiškio, Biržų, Pasvalio, Kaišiadorių, Jurbarko, Švenčionių rajonuose. “Kas bus vasarą, sunku pro-

Vieną dieną plėšrūnai šešiamečio sūnaus akivaizdoje nusitempė du ėriukus, o po kelių savaičių ūkininkai aptvare nerado dar aštuoniolikos. gnozuoti. Juolab kad mūsų rajone šiemet buvo priskaičiuota net 30 vilkų”, - nuogąstavo Biržų rajono merė Irutė Varzienė.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio teigimu, kol kas

Žingsnis į priekį

Nors vilkai - valstybės nuosavybė, jų padarytus nuostolius tikriausiai turės atlyginti savivaldybės. / LŽ archyvo nuotrauka nėra duomenų, kiek praėjusiais metais ūkininkai patyrė nuostolių dėl vilkų. Mat nebuvo numatytas šių plėšrūnų padarytos žalos kompensavimo mechanizmas. Yra tik apytiksliai duomenys, o jie rodo, kad 2011 metais vilkai visoje Lietuvoje

sudraskė 247 gyvūnus, 2010-aisiais apie 150.

“Kai kurios savivaldybės, ūkininkai apie patiriamus nuostolius iki šiol net nepranešdavo. Šiandien jau padaryti pakeitimai žemės ūkio galvijų registre, jame bus žymima, kad gyvulius papjo-

Vilkaviškio rajono meras Algimantas Antanas Greimas patikino, kad priėmus įstatymų pataisas, kuriomis savivaldybėms tektų prievolė atlyginti žmonėms vilkų padarytą žalą, tai ir bus daroma, nes lėšų Aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje yra.

Vilkaviškiečiai šiais metais už medžiojamų gyvūnų išteklius į šią programą numatę surinkti 43 tūkst. litų.

Biržų rajono merė I.Varzienė taip pat tvirtino, kad minimos naujos funkcijos itin didelių rūpesčių savivaldybės administracijai nesukeltų. Mat savivaldybė jau porą metų iš savo kaimo rėmimo programos nuo vilkų nukentėjusiems ūkininkams padengia 40 proc. patiriamų nuostolių. “Įstatymų pataisos, leidžiančios atlyginti vilkų padarytą žalą, yra laukiamos. Vis dėlto tai turėtų būti valstybės reikalas, o ne savivaldybių. Juk žvėrys - valstybės nuosavybė”, - pabrėžė Biržų rajono merė.

•

Sukčių aukos mina VMI slenkstį institucijų vardu. Dabar, kaip matyti, sugalvota sukčiauti minint Valstybinės mokesčių inspekcijos pavadinimą.

Telefoninių sukčių apmulkinti Tad norime perspėti žmones, kad jie vilniečiai paklausė ir jų būtų budrūs ir nesileistų mulkinami “patarimo” kreiptis į Valstybinę mūsų vardu”, - LŽ pabrėžė Vilniaus mokesčių inspekciją (VMI). apskrities VMI atstovas Tomas Šileika. Jo teigimu, iki šiol nebuvo girdėSugluminti, apvogti ir išjuokti - bū- ti, kad VMI vardu bandytų prisitent taip pasijuto vilniečiai, pastarosio- dengti telefoniniai sukčiai. “Mus kol mis dienomis sulaukę telefoninių sukčių kas buvo pasiekusi informacija, jog skambučių. Šie ne tik sugebėjo žmones apsimetę Valstybinės mokesčių insįtikinti, neva tuštinamos jų sąskaitos, pri- pekcijos darbuotojais sukčiai bandė vertė gražiuoju atskleisti savo bankinin- išgauti komercines Gariūnų prekiaukystės duomenis, bet ir apvogę žmones tojų paslaptis”, - sakė T.Šileika. pasityčiojo iš jų “patardami” kreiptis į Policijos departamento atstovas RaVMI neva sutvarkyti formalumų. mūnas Matonis LŽ teigė, kad norėdaVMI specialistai, savo nuostabai, su- mi apmulkinti žmogų ir išvilioti iš jo laukė Vilniaus gyventojų, kurie tikino elektroninės bankininkystės duomeatėję tvarkyti formalumų dėl neleistinų nis, sukčiai dažniausiai manipuliuoja mėginimų įsibrauti į jų sąskaitas. Nus- FNTT, “Sodros”, įvairių Lietuvoje veitebusiems VMI darbuotojams visi “for- kiančių bankų ir pačios policijos, o damalumų tvarkytojai” teigė sulaukę Fi- bar ir VMI pavadinimais arba prisistanansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos to šių institucijų atstovais. Jie sugeba (FNTT) darbuotoju Sigitu Šileikiu pri- įtikinti žmones padiktuoti elektronisistačiusio vyriškio skambučio. Skam- nės bankininkystės duomenis. Pasak binęs žmogus juos “informavo”, neva R.Matonio, tariamieji “Sodros” darFNTT pareigūnams pavyko sučiupti as- buotojai dažniausiai informuoja, kad menį, mėginusį neteisėtai įsibrauti į jų žmonėms yra perskaičiuotos pensijos, banko sąskaitas. Nusikaltėlis esą sulaiky- susikaupę pinigų, ir prašo elektronitas, o nusikaltimą tiriantiems pareigū- nės bankininkystės duomenų, kuriuos nams būtina žinoti tikslų priėjimą prie turint esą būtų galima pervesti susiminimos sąskaitos, t. y. sąskaitos nume- kaupusius pensijų pinigus. Taip pat rį, elektroninės bankininkystės slapta- “Sodros” vardu žmonės informuojažodį ir kodus. mi apie neva į dolerius keičiamus litus, Žmonėms buvo paaiškinta, kad te- norimas pervesti kompensacijas už kulefonu šių duomenų reikalaujama dėl rą ar netgi labdarai dalijamus pinigus, skubos, kad būtų galima greičiau už- kuriems pervesti reikalingi elektronikirsti kelią nusikaltimui. Tada žmo- nės bankininkystės duomenys. nėms patarta nueiti į Vilniaus apskriFNTT ar bankų darbuotojais prities VMI padalinį. Buvo nurodomas sistatantieji paprastai tvirtina apie mėnet konkretus kabinetas, į kurį būtina ginimus įsilaužti į turimas sąskaitas arkreiptis. Esą atvykti būtina, kad būtų ba praneša, jog per žmogaus sąskaitą sutvarkyti visi su šiuo nusikaltimu ir plaunami pinigai. Tvirtindami, kad būjo tyrimu susiję formalumai. “Iki šiol tina kuo skubiau užkirsti kelią nusikalgirdėdavome, kad telefoniniai sukčiai timui, tariami tyrėjai reikalauja elektroprisidengia “Sodros” ar kitų valstybės ninės bankininkystės duomenų.

DAIVA BARONIENĖ

•

2013 04 04 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Už tą patį namą mokėjo du kartus Kauniečiai, nusipirkę nebaigtą statyti namą, neįtarė, kad dėl VĮ Registrų centro darbuotojų klaidos jie ne tik įsitrauks į teismus, bet ir už tą patį namą bus priversti mokėti antrą kartą. darė taikos sutartį. Pirmieji savininkai atsisakė savo pretenzijų į turtą, o Mindaugas ir Mantvydas G. jiems sumokėjo 100 tūkst. litų kompensaciją.

KRISTINA KUČINSKAITĖ

B

roliai Mindaugas ir Mantvydas G. teisybės bandė ieškoti ne vienoje Lietuvos institucijoje, o kai nepavyko jos rasti, konfliktą su valstybe, dėl kurios valdininkų aplaidumo patyrė nuostolių, jie ketina spręsti Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT).

VĮ Registrų centro, kurio darbuotojus broliai kaltina akivaizdžiu aplaidžiu funkcijų vykdymu, atstovai to nepripažįsta.

Kaltųjų nebeliko

Sklypas - vienam, pastatas - kitam Ši neįtikėtina istorija prasidėjo dar 1993 metais, kai du kauniečiai - Algirdas Lingė ir Birutė Jablonskienė pardavė Kaune, T.Ivanausko gatvėje, esančius du sublokuotus namus, pažymėtus 124 ir 126 numeriais. Abu nebaigtus statyti pastatus spalį įsigijo IĮ “Merlina” savininkė Angelina Juknelienė. Moteris pardavėjams pinigus sumokėjo, tačiau pasirašytų sutarčių Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure (VIPPB, o dabar - VĮ Registrų centras) per tris mėnesius neįregistravo, todėl sutartys neteko juridinės galios.

Nors namus pardavę A.Lingė ir B.Jablonskienė ne vieną ikiteisminį tyrimą vykdžiusiems pareigūnams tvirtino daugiau niekam namų nepardavę, kažkodėl 1994 metų kovą nuosavybė įregistruota ne A.Juknelienės, o Žymanto Janiselio vardu. Kaip jo dispozicijoje atsirado daugiau nei 800 kv. m bendro ploto statiniai, pareigūnams išsiaiškinti nepavyko, nes vyriškis jau miręs. Svarstoma, kad A.Juknelienė nekilnojamąjį turtą galėjo registruoti ne savo vardu, nes verslo nesėkmės atveju ji, kaip individualios įmonės savininkė, rizikavo jį prarasti.

Kita esmine aplinkybe tapo ir tai, kad A.Juknelienė, pirkimo-pardavimo sutarčių neįregistravusi taip, kaip reikalavo tuomečiai įstatymai, vis dėlto nusipirko valstybinės žemės sklypą, esantį po T.Ivanausko g. 126 namu.

2007-aisiais Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorams aiškinantis, kodėl žemės sklypas neteisėtai parduotas A.Juknelienei, Valerija Skirytė, 2003iaisiais laikinai ėjusi Kauno miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos viršininko pareigas, to paaiškinti negalėjo. Moteris sakė mananti, kad 1993-iaisiais, kai prasidėjo ši paini istorija, klaida galėjo įvykti dėl per didelio darbo krūvio. Tą patį paliudijo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Rimutė Stankevičienė.

Nors dėl senaties prokurorai nebegalėjo nubausti valstybinę žemę pardavusio tarnautojo, ši esminė klaida užvirė visą tolesnę košę.

Šis namas Kaune ilgai turėjo dvejus šeimininkus, o jie apie vieni kitus nieko nežinojo. / Erlendo Bartulio nuotrauka Vyriškis nebaigtus statyti sublokuotus statinius pardavė, o jų naujieji savininkai padarė tą patį. Galiausiai gražioje Kauno vietoje esantys namai atiteko UAB “Nautija”. Bendrovė, gaudama kreditą iš tuometinio Žemės ūkio banko, turėtą turtą įkeitė ir... bankrutavo.

1997 metais jį per varžytynes įsigijo Stasys Šliažas ir Danutė Sirutavičienė.

Kadangi jie žinojo, kad perka du pastatus, tikėjosi šį turtą pasidalyti. Tuo metu jie neturėjo pinigų baigti statyboms ir keleriems metams jas atidėjo. 2001-aisiais bendraturčiai kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydami leidimo tęsti statybas. Jie tokį dokumentą gavo. Be to, inspekcija išdavė pažymą Valstybinei mokesčių inspekcijai, kurioje nurodyta, kad S.Šliažo ir D.Sirutavičienės vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis Kaune, T.Ivanausko g. 124 ir 126.

Turtą atsidalyti S.Šliažas ir D.Sirutavičienė nutarė dar po poros metų, tik 2003-iaisiais. Būtent tuomet VĮ Registrų centro Kauno filiale jie sužinojo neįtikėtiną naujieną - dalis turto, t. y. buvęs T.Ivanausko g. 126 namas kartu su po juo esančiu sklypu yra... parduotas ir turi naujus savininkus. Negalėdami patikėti tuo, ką išgirdo, bendraturčiai nuvyko prie T.Ivanausko gatvėje 126 numeriu pažymėto pastato ir įsitikino, kad jame vyksta statybos darbai. Negavę iš VĮ Registrų centro darbuotojų jokio konkretaus paaiškinimo, kaip jų nuosavybėje galėjo šeimininkauti kiti žmonės, S.Šliažas ir D.Sirutavičienė kreipėsi į policiją.

Du namai - vienas adresas Ž.Janiselis, dviejų greta stovinčių nebaigtų statyti namų savininkas, kreipėsi į VIPPB prašydamas, kad jie būtų paženklinti ne dviem skirtingais, o vienu bendru adresu. VIPPB darbuotojai ant kadastro knygos ranka nubraukė 126 numerį ir paliko tik 124-ąjį. Tiksliau, parašė taip, tarsi skaičius 126 tėra buto, o ne namo numeris: T.Ivanausko g. 124-126. Dokumentuose pažymėta, esą statinio plotas yra apie 800 kv. metrų. Tai abu namai, užrašyti vienu adresu, priklausė Ž.Janiseliui, o sklypas po vienu iš jų - jau esą nebesančiu 126-uoju numeriu pažymėtu A.Juknelienei.

Antrieji savininkai jau darė remontą Tuo metu apie tai nieko nežinantys kiti T.Ivanausko 126 numeriu pažymėto namo savininkai jame darė remontą.

“Buvome namo viduje, kai pamatėme, kad prie jo privažiuoja automobilis. Iš jo išlipusi moteris pasakė esanti tyrėja ir pakvietė atvykti į jos kabinetą pokalbio”, - LŽ pasakojo kaunietis Mantvydas G. Vyras pridūrė, kad tąkart iš atvykėlės pirmą kartą išgirdo apie pastato areštą.

Todėl tęsti pradėtų darbų nebebuvo įmanoma.

Vyras pasakojo T.Ivanausko gatvėje esantį pastatą ir žemės sklypą įsigijęs kar-

Nė vienas teismas taip ir nesiryžo tarti paskutinio žodžio, kuriems savininkams - S.Šliažui ir D.Sirutavičienei ar Mindaugui ir Mantvydui G. priklauso T.Ivanausko g. 126 namas. tu su broliu. Abu jie neseniai buvo sukūrę šeimas. 400 kv. m kotedžas jiems puikiai tiko. Apie statybą nutuokiantys broliai sumanė name įrengti du atskirus įėjimus ir nemažai apdailos darbų pasidaryti patys. Jiems tiko ir pardavėjų prašoma kaina - 58 tūkst. litų. “Iki šiol esame šokiruoti dėl to, kas įvyko! - tvirtino Mantvydas G. - Jei valdininkai nebūtų leidę atlikti tam tikrų veiksmų, statinio tiesiog nebūtume pirkę, o mums jį pardavusieji - namo neįregistravę taip, kaip reikalauja įstatymai.”

Turtas “ateičiai” virto problema Apie tai, kad gali kilti nesklandumų, niekas neįtarė iki 2003 metų, kai neįprastomis aplinkybėmis pastebėta dar 1994-aisiais VIPPB darbuotojų padaryta klaida.

Kaip jau minėta, sklypą, esantį po T.Ivanausko g. 126 namu, iš valstybės įsigijo A.Juknelienė. Netrukus jos įmonė “Merlina” bankrutavo. Tačiau tik po ketverių metų, 1998-aisiais, teismas paskelbė oficialų įmonės bankrotą ir jai priklausantis 0,0255 ha ploto sklypas bankroto administratoriaus buvo parduotas. Pirmasis, įsigijęs ją už simbolinę sumą - 34 litus, buvo Evaldas Volskis. Vyriškis nuvyko apžiūrėti savo turto ir pamatė, kad ant sklypo stovi nebaigtas statyti didžiulis pastatas. Neturėdamas pinigų E.Volskis žemę už jau gerokai didesnę, bet vis dar simbolinę sumą - 5 tūkst. litų - pardavė savo kolegės Raimondos Vilimienės motinai Stefanijai Krapavickienei. Moterys buvo informuotos apie jame esantį namą, todėl pasiteiravo VIPPB darbuotojų, ar jis turi šeimininką. R.Vilimienei buvo pranešta, kad adresu T.Ivanausko g.

126 nėra įregistruota jokio nekilnojamojo turto.

Akivaizdu, kad VĮ Registrų centro darbuotojas galėjo supainioti tai, kad iš popierinio formato suvedant duomenis į kompiuterinę duomenų bazę buvo pažymėtas tik vienas adresas - T.Iva-

nausko g. 124. Priminsime, kad 126 numeris parašytas kaip butas 124-ame name. Kaip ir buvo prašęs tuometinis namų savininkas Ž.Janiselis, statinys turėjo tik vieną numerį, bet dokumentuose buvo pažymėtas bendras sublokuotų namų plotas.

To nežinodama R.Vilimienė pasikonsultavo su teisininkais ir išgirdo, kad pagal Civilinį kodeksą bešeimininkį turtą, esantį ant motinos sklypo, ji galinti įregistruoti savo motinos S.Krapavickienės vardu. Moteris taip ir padarė. Jokių keblumų VĮ Registrų centre nekilo.

Taip S.Šliažui ir D.Sirutavičienei priklausantis namas, užkonservuotas “geresnei ateičiai”, įgijo ir antrus teisėtus šeimininkus. R.Vilimienė įsigytą turtą labai greitai pardavė Mantvydui ir Mindaugui G. Už tai, kad sklype buvo namas, ji gavo dešimt kartų didesnę sumą, nei sumokėjo E.Volskiui.

Valdininkus išgelbėjo senatis?

Taip, paaiškėjus, kad vienas iš sublokuotų namų turi dvejus vieni kitų nepažįstančius savininkus, painią nuosavybės istoriją ėmė aiškintis prokurorai. 2005-aisiais ir 2007 metais vykusių ikiteisminių tyrimų metu bandyta išsiaiškinti, kas kaltas dėl dviprasmiškos situacijos. Įtarimai buvo pareikšti net keliems valdininkams, bet dėl senaties jie panaikinti, o procedūros nutrauktos. S.Šliažui, D.Sirutavičienei bei antriesiems savininkams broliams Mindaugui ir Mantvydui G. rekomenduota laukti teismo, į kurį pirmieji pastato savininkai kreipėsi dar 2005-aisiais, sprendimo.

Tačiau per visus bylinėjimosi metus nė vienas teismas taip ir nesiryžo tarti paskutinio žodžio, nuspręsti, kuriems savininkams - S.Šliažui ir D.Sirutavičienei ar Mindaugui ir Mantvydui G. priklauso T.Ivanausko g. 126 namas. Todėl abi šalys, patartos advokatų, po šešerių metų vaikščiojimo po teismus su-

Po taikos sutarties sudarymo dėl valdininkų kaltės patirtos žalos ir būtinybės antrą kartą sumokėti už nupirktą turtą Mindaugas ir Mantvydas G. kreipėsi į teismą, prašydami iš VĮ Registrų centro priteisti 100 tūkst. litų.

Sprendimas administracinėje byloje, nagrinėtoje Kauno apygardos administraciniame teisme, priimtas 2012ųjų gegužę. Teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centro darbuotojų kaltė neįrodyta. Be to, pastatą broliai nusipirko už mažesnę nei rinkos kainą, todėl realios žalos esą nepatyrė. “Nepakanka nustatyti pareiškėjui padarytą turtinę žalą ar neturtinę žalą: būtina tokią žalą susieti su konkrečiais neteisėtais skundžiamos valdžios institucijos veiksmais”, - rašoma teismo sprendime. Dokumente taip pat minima, kad E.Volskis, R.Vilimienė ir S. Krapavickienė žinojo savame sklype nestatę jokio namo, todėl žalą pirkėjams padarė ne VĮ Registrų centras.

Nukentėjusiųjų skundo dėl žalos atlyginimo netenkino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), tačiau jis rėmėsi kitu motyvu - senaties terminu. Anot teisėjų kolegijos, Mindaugas ir Mantvydas G. skundą turėjo pateikti per trejus metus nuo tos dienos, kai sužinojo apie patirtą žalą.

“Tačiau kaip galima kreiptis į teismą, kai nežinai konkretaus žalos dydžio? Jei byla būtų pasibaigusi S.Šliažo ir D.Sirutavičienės naudai, žala būtų vienokia, o jei Mindaugo ir Mantvydo G. naudai, jie žalos nebūtų patyrę. Kai procesas baigtas trečiuoju sprendimu - taikos sutartimi - tapo aišku, kokio dydžio žalos atlyginimo prašyti už aplaidžiai tvarkytą dokumentaciją iš VĮ Registrų centro”, paaiškino advokatė Laura Daumantaitė. Anot jos, šiuo metu svarstoma galimybė kreiptis į EŽTT, nes Lietuvoje nukentėjusiems Mindaugui ir Mantvydui G. teisybės rasti nepavyksta.

Abiejų teismų dokumentuose pažymima, kad dėl įsivėlusios klaidos kaltos kompiuterinės duomenų bazės ir besikeičiantys įstatymai, dėl kurių netobulumo skirtingas procedūras vykdydavusios institucijos tarpusavyje informacijos netikslindavo.

VĮ Registrų centras, pateikdamas atsiliepimą teismui, tvirtino, kad Mindaugas ir Mantvydas G. nepagrįstai reikalauja atlyginti žalą, susijusią su taikos sutartimi, nes ją sudarė savo noru, nelaukdami galutinio teismo sprendimo.

“Pareiškėjai nenurodo kokių konkrečių teisės aktų nuostatas pažeidė VĮ Registrų centro darbuotojai. (...) Nekyla abejonių, kad jei pareiškėjai ir patyrė materialinę žalą, tai jokiu būdu ne dėl VĮ Registrų centro darbuotojų kaltės, o dėl trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų ir dėl jų pačių nerūpestingumo bei neatidumo perkant nekilnojamąjį daiktą už akivaizdžiai žemesnę kainą.

Tai vėliau juos ir paskatino sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje”, - rašoma VĮ Registrų centro atsiliepime teismui.

VĮ Registrų centro atstovo spaudai Aido Petrošiaus komentaras LŽ buvo lakoniškas: “Atsižvelgdamas į tai, kad po LVAT nutarties įsiteisėjimo neatsirado jokių naujų aplinkybių, kurios keistų teismui pateiktus Registrų centro atstovų paaiškinimus ir argumentus, nuo papildomų komentarų susilaikau.”

•

6

2013 04 04 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Globalinis atšilimas neša šaltį Mokslininkai teigia, kad dėl globalinio atšilimo tirpstant Arkties ledynams šaltėja žiema ir pavasaris. Anot jų, žiemiškas oras Europoje taps įprastu pavasario reiškiniu. Šv. Velykų rytų daugelis europiečių sveikino šeimos narius, draugus ir pažįstamus šv. Kalėdų proga. Nors Kristaus gimimo šventė jau seniai praėjo, šalti orai ir iškritęs sniegas europiečiams priminė žiemą. Šių metų žiema ir pavasaris - vieni šalčiausių per pastarąjį šimtmetį. Didžiojoje Britanijoje tokios atšiaurios žiemos ir sniegingo pavasario nebuvo nuo 1962 metų. Gamtos atbudimo požymių šioje valstybėje, kaip ir visoje Europoje, dar nematyti. Nors Ūkanotajame Albione kovo mėnesio temperatūra siekė 2,5 laipsnio Celsijaus - trimis laipsniais mažiau už įprastą vidurkį, - pavasario britams nepaprastai prailgo laukti pavasario.

Vokietijos sostinės Berlyno gyventojai pavasario taip pat nesulaukė. Didįjį penktadienį šį miestą užklupo nauja sniego banga, stipriai šalo. Balandžio pirmosiomis dienomis atidarytas prie ežero esantis paplūdimys sulaukė vos keleto lankytojų. Žvarbiu oru berlyniečiai lipdė senį besmegenį, kai kurie net drįso išsimaudyti lediniame vandenyje.

Kodėl europiečiai neišveja užtrukusios žiemos? Mokslininkai aiškina, kad žiemiškus orus lemia gamtos

mas buvo nedidelis. Tai susilpnino iš Atlanto vandenyno pusės pučiantį vėją ir atvėrė kelią šaltam orui, kuris Europą pasiekė iš Arkties bei Sibiro.

Kaip tirpstantys Arkties vandenyno ledynai veikia klimatą ir sukelia šalčio protrūkius? Dėl visuotinio atšilimo Arkties vandenyne tirpsta ledynai.

Praėjusių metų rugsėjį ištirpo daugiausia ledynų per šimtmetį. Tirpstantys ledynai užkerta kelią šilumai ir keičia klimatą. Pastaraisiais metais mokslininkai paskelbė, kad dėl tirpstančio ledo vyksta atmosferos cirkuliacijos pokyčiai. Tai lemia dažnesnius šalčio protrūkius Europoje.

Šių metų žiema ir pavasaris - vieni šalčiausių per pastarąjį šimtmetį.

Snieguoti ir šalti pavasariai turėtų tapti kasmetiniu reiškiniu. / AFP/Scanpix nuotraukos faktoriai. Jie teigia, kad dėl globalinio atšilimo ir tirpstančių Arkties ledynų šaltis bei žiemiškas oras šiaurinėje ir centrinėje Europos dalyse kasmet taps įprastu pavasario reiškiniu.

Kodėl šalčiai nepasitraukia iš Europos? Įprastai žiemos Europoje

būna švelnios dėl vakarinių vėjų, pučiančių iš Atlanto vandenyno pusės. Tačiau kovą vėjas dažniausiai pūtė iš šiaurės rytų. Jis atnešė stingdantį Arkties orą į visą Europą. Šis oras lėmė kaip niekada šaltą pavasarį. Kol nepasikeis vėjo

Nėra to blogo, kas neišeitų į gera VIKTORIJA SINICAITĖ

Jau kurį laiką Kipras niekam nesiasocijuoja su graikų deivės Afroditės gimtine. Šiandien bene pusė pasaulio kalba apie salą ištikusią ekonomikos krizę, kuri paveikė kiekvieną jos gyventoją, o jiems patiems kyla klausimas, kaip reikės gyventi toliau.

Sunerimęs laisvai samdomu žiniasklaidos dizaineriu dirbantis Theo Mavrosavva mielai sutiko LŽ papasakoti, kaip šiuo metu gyvena ir ką jaučia paprasti Kipro gyventojai.

“Jums sunku net įsivaizduoti, kaip smarkiai nerimaujame. Galime guostis nebent tuo, kad žmonės, iki šiol nežinoję, kas yra Kipras ir kurioje žemėlapio dalyje jo ieškoti, pagaliau apie mus išgirdo”, - liūdnai nusijuokė dizaineris. Jis pridūrė, kad dauguma kipriečių prarado pasitikėjimą euro zona ir jiems nepatinka jos lyderių ekonominiai bei politiniai tikslai Kipre.

“Nuo šiol mes itin skeptiškai vertinsime Europos Sąjungos planus.

Esame savo šalimi besididžiuojanti tauta ir nenorime tapti bandomaisiais triušiais, parodomuoju pavyzdžiu kitoms finansų krizę išgyvenančioms šalims. Vis dėlto didžioji dalis kipriečių nusiteikę optimistiškai ir tiki, kad pavyks išbristi iš ekonominės duobės.

Taip mūsų istorijoje jau buvo ne kartą - sugebėjome atsitiesti ir eiti iškelta galva pirmyn”, - aiškino vaikinas.

Th.Mavrosavva sako, kad rekordiškai krito pasitikėjimas šalies valdžia - per pastaruosius rinkimus balsuoti atėjo 20 proc. žmonių mažiau.

To Kipro istorijoje dar nėra buvę.

Pasikeitę kipriečių įpročiai Kai praėjusią savaitę Kipro bankai vėl atvėrė duris, šalies prezidentas Ni-

Dizaineris Th.Mavrosavva tiki Kipro ateitimi. kas Anastasiadis padėkojo gyventojams už parodytą santūrumą, kai jie ėjo pasiimti pinigų iš savo sąskaitų. “Bankų atidarymu siekta parodyti mus stebinčiam pasauliui, kad niekas saloje nepanikuoja. Šis tikslas buvo pasiektas, tačiau tai nereiškia, kad panikos nebuvo prieš tai. Visi skubėjo išsiimti iš bankomatų kuo daugiau pinigų. Kai bankai ėmė riboti jų išdavimą, žmonės tapo pikti”, - pasakojo Th.Mavrosavva.

Vaikinas sako, jog ir patys kipriečiai pastebi, kad jų gyvenimas bei įpročiai ėmė keistis. “Kai sužinojome, kad bankai bus uždaryti, o bankomatai nebeveiks, mums tai buvo netikėtas smūgis, bet privertė susimąstyti. Žmonės negalėjo pasiimti pinigų net smulkioms išlaidoms, dėl to turėjo keisti kitos dienos ar visos savaitės planus. Parduotuvėse ar kavinėse buvo galima atsiskaityti tik grynaisiais. Daugumą tai šokiravo”, sakė pašnekovas.

Tie, kurie buvo Kipre, pastebėjo, kad viešasis transportas šioje šalyje nepopuliarus. Jis ne taip gerai išvystytas kaip kitose Europos valstybėse, nes

dauguma kipriečių mėgsta važinėti nuosavais automobiliais.

“Dabar, kai esame priversti riboti savo kasdienį biudžetą, teks įvertinti, ar išgalėsime važinėti automobiliais. Iki šiol net menkiausio pirkinio važiuodavome mašina, tačiau dabar reikės pagalvoti. Žinoma, yra galimybė dažniau sėsti ant dviračio - tai būtų teigiamas sprendimas dabartinėje situacijoje”, - juokavo vaikinas.

Jis sakė, kad salos gyventojai turės mažinti savo poreikius, o prieš pirkdami prabangos prekes gerai apsvarstyti, ar tikrai verta. Tėvai turės pagalvoti, ar išgalės leisti vaikus mokytis į universitetus. Išvykę studijuoti į užsienį jauni kipriečiai jau nebeplanuoja grįžti, o tie, kurie gyvena saloje, bando susirasti bet kokį darbą, kad tik galėtų išgyventi. “Ar galite įsivaizduoti, kokia nuotaika žmonių, kurių gyvenimo tikslas - tiesiog išgyventi?” klausė kiprietis ir pridūrė, kad dirbantys žmonės vis labiau nerimauja dėl ateities bei pensijų.

Mažiau protekcionizmo, daugiau kūrybiškumo Tačiau ne viskas taip blogai, kaip gali atrodyti. Vaikinas mano, kad Kipre išnyks nuo seno įsišaknijusi tradicija įdarbinti draugus ar giminaičius. Jis tiki, kad dabar darbdaviai ieškos kvalifikuotų specialistų, o ekonomikos krizė privers žmones būti kūrybiškesnius, todėl atsivers naujų galimybių. Th.Mavrosavva mano, kad Kipras neatsisakys Rusijos investicijų, nes šios šalies verslininkai liko solidarūs su salos gyventojais net tokiu sudėtingu laikotarpiu kaip šis.

Vaikinas pastebėjo dar vieną teigiamą bruožą krizės apimtame Kipre - dabar žmonės ima labiau užjausti skurstančiuosius, o moralinės vertybės tampa svarbesnės nei finansinė gerovė.

•

kryptis, tol gamtos atbudimo negalėsime tikėtis.

Kodėl vėjas pūtė iš šiaurės rytų? Vėjus lemia atmosferos cirkuliacija. Ji turi įtakos slėgio skirtumui tarp šiaurinių ir pietinių platumų. Didžiąją kovo dalį dėl mažos cirkuliacijos slėgio skirtu-

Dėl tirpstančių ledynų išsiskiria daugiau šilumos atvirame vandenyne. Tai lemia šiltėjantį poliarinį oro sluoksnį virš vandens. Dėl šio sluoksnio sumažėja temperatūros ir oro slėgio skirtumai. Esant mažesniam slėgiui ir temperatūrų skirtumui šaltėja klimatas. Dėl to užsitęsia žiema ir šalta temperatūra. Kai kurie mokslininkai jau įrodė, kad Arkties ledynų tirpimas lemia šaltesnes ir sniegingesnes žiemas. Vokietijos Potsdamo instituto klimato poveikio tyrėjai nustatė, kad šalčio banga į Europą ateina dėl mažėjančio Arkties regiono jūrų bei Arkties vandenyno ledo.

•

Apkaltintas mokestiniu sukčiavimu Buvęs Prancūzijos biudžeto ministras Jerome’as Cahuzacas kaltinamas tuo, kad vengė mokėti mokesčius. Jis prisipažino, jog beveik 20 metų turėjo sąskaitą viename užsienio bankų.

Atgailos pareiškime, kurį paskelbė savo interneto svetainėje, J.Cahuzacas prisipažino, kad maždaug 20 metų turėjo sąskaitą užsienyje, ir teigė, jog yra “kaltės sugniuždytas”. Buvęs Prancūzijos biudžeto ministras nurodė, kad užsienio banko sąskaitoje buvo maždaug 600 tūkst. eurų (2 mln. litų). J.Cahuzacas nejudino tų pinigų daugiau kaip 10 metų, o dabar nurodė pervesti tas lėšas į jo sąskaitą Prancūzijoje. Eksministro gynėjas Jeanas Veilis patikino, jog J.Cahuzacas, kaltinamas “pajamų iš mokestinio sukčiavimo plovimu”, bendradarbiaus su tyrėjais. Advokatas pridūrė, kad minima sąskaita, iš pradžių atidaryta Šveicarijoje, 2009 metais buvo perkelta į Singapūrą ir kad “išplautų” pinigų kiekis atitinka maždaug 30 tūkst. eurų (103,6 tūkst. litų).

J.Cahuzacas - pirmasis Francois Hollande’o administracijos ministras, kurio atžvilgiu pradėtas baudžiamasis tyrimas. Jis meldė F.Hollande’o, buvusių kolegų vyriausybėje, kolegų parlamentarų, Prancūzijos rinkėjų, savo šeimos ir draugų atleidimo. “Įsitraukiau į melo spiralę ir pasiklydau.

Esu kaltės sugniuždytas”, - apgailestavo J.Cahuzacas.

F.Hollande’as, kurio populiarumas pastaruoju metu labai smukęs, nors dirba mažiau negu metus, sakė, kad jo buvęs ministras padarė “neatleistiną moralinę klaidą” ir kad J.Cahuzaco likimą spręs teismai.

Prancūzijos ministras pirmininkas Jeanas-Marcas Ayrault irgi pareiškė, jog “melavimas demokratijoje yra nepriimtinas, todėl J.Cahuzacui reikia visiškai prisiimti atsakomybę”.

Apie savo atsistatydinimą biudžeto ministras paskelbė kovo 19 dieną, kai prokurorai pradėjo tyrimą dėl minėtos jo sąskaitos. J.Cahuzacas gali netekti laisvės iki penkerių metų.

•

AP, AFP, BNS, LŽ

J.Cahuzacas dėl to, kad nedeklaravo banko sąskaitos, jaučiasi sugniuždytas.

2013 04 04 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Pasaulį užkariauja skalūnų dujos Siekiama energetinio saugumo

PALMYRA KRUPENKAITĖ

JAV turi tiek skalūnų dujų, kad gali jomis aprūpinti kone visą pasaulį. Amerikiečių rankose ir naujausios technologijos joms išgauti padarant kuo mažiau žalos aplinkai.

Pirmiausia amerikiečiai išsiaiškino, kad turi gausius skalūnų dujų telkinius.

Paskui ėmė išgauti tas dujas, o dabar jau rengiasi ir jomis prekiauti. Kol kas dujos tiekiamos tik vidaus rinkai, bet po trejų ar ketverių metų, jei politikai sudarys sąlygas naujam verslui, o koncernai gaus Energetikos reguliavimo komisijos (FERC) ir Energetikos departamento pritarimą, amerikietiškų skalūnų dujų pilni tanklaiviai plauks į kitus kraštus.

JAV vis daugiau investuoja į suskystintų dujų terminalus, nors prieš kelerius metus juos statė tik tam, kad galėtų importuoti dujas. Dabar šie terminalai pritaikomi dujų eksportui. Iš Meksikos įlankoje veikiančio “Sabine Pass” terminalo dujos išplauks į kitas šalis jau 2015-aisiais, o iš esančiųjų Teksaso ir Luizianos valstijose - 2017 metais. Statyti eksportui skirtus suskystintų dujų terminalus ketina ir Kanada. Jos dujos greičiausiai keliaus į Aziją.

Iš skalūnų dujų daugiausia laimės amerikiečiai. Jau dabar Jungtinėse Valstijose jų išgaunama tiek daug, kad kitąmet šalis pagal šį rodiklį užims pirmąją vietą pasaulyje. JAV turimų dujų užteks 100 metų. Amerikiečiai parduoda dujas pigiau negu rusai, todėl jau pradėjo mažėti jų kaina.

Prognozuojamas rinkos augimas Norinčiųjų pirkti skalūnų dujas tikrai nepritrūks, tad prognozuojamas didelis rinkos augimas. 19712011 metais dujų gavyba pasaulyje padidėdavo 3,9 proc. per metus, o suskystintų dujų eksportas - net 14,6 procento. Per terminalus jas galima eksportuoti beveik visur. Tereikia dujas išvalyti, o paskui slegiant atšaldyti iki minus 160 laipsnių Celsijaus.

Taip gaunamas suskystintas kuras, kurio tūris net 600 kartų mažesnis ne-

Olandai pasistatė suskystintų dujų terminalą Roterdame. gu išgautų dujų. Tokį kurą lengva transportuoti ir kaupti suskystintų dujų terminaluose, kurie kaip grybai po lietaus dygsta įvairiose pasaulio valstybėse. Europoje, vienoje svarbiausių dujų importuotojų pasaulyje, jau veikia 19 terminalų, dar keli baigiami statyti. Vienas jų kyla ir gretimoje Lenkijoje, prie Svinouiscio.

Dujų paklausa didėja, nes jos ekologiškesnės už anglis ar naftą. Dujos tampa perspektyvios ir dėl to, kad po 2011 metų, kai Japoniją supurtė stiprus žemės drebėjimas, o paskui cunamio banga sukėlė avariją Fukušimos atominėje jėgainėje, vis daugiau valstybių ėmė kalbėti apie ketinimus atsisakyti branduolinio kuro. Šiandien Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas yra didžiausia dujų rinka. Į šią pasaulio dalį per terminalus atgabenama beveik 60 proc. sunaudojamų dujų. Daugiausia jų tenka Japonijai ir Pie-

Trumpai VEŽĖ AUKSO LUITUS Italijos policija aptiko 4,5 mln. eurų (15,5 mln. litų) vertės aukso lydinių, paslėptų automobilyje, kuris važiavo į Šveicariją. Policija Velykų sekmadienį sustabdė šį automobilį per eilinį patikrinimą, tačiau pareigūnams kilo įtarimų, kai vairuotojas, jo žmona ir trys vaikai pradėjo vis labiau nervintis. Atidžiau patikrinę pareigūnai rado dvi slėptuves po automobilio krėslais. “Tai atrodė kaip įprasta Velykų dienos išvyka su šeima”, - pažymima finansų policijos pranešime. Automobiliu važiavę sutuoktiniai “atsakinėjo išsisukinėdami”, todėl buvo nuvežti į nuovadą, atlikta nuodugni krata. Pareigūnai rado iš viso 12 aukso luitų, suvyniotų į senus laikraščius ir surištų krūvon lipnia juosta. Finansų policija šiauriniame Ponte Kjaso miestelyje, esančiame netoli Lugano miesto Šveicarijos pietuose, paskelbė vaizdo įrašus. Automobilį vairavusiam 53 metų Italijos piliečiui, gyvenančiam Šveicarijoje, pateikti kaltinimai dėl pinigų plovimo, o auksas konfiskuotas. Pareigūnai pradėjo tyrimą dėl šių lydinių kilmės. Vyras, kuris dirba vienos Šveicarijos bendrovės teisininku, “nepateikė paaiškinimo

ir neįvardijo didelio brangiojo metalo kiekio įsigijimo šaltinio”. Aukso kontrabandos iš Italijos į Šveicariją per Alpių kalnus atvejų smarkiai pagausėjo pastaraisiais mėnesiais, Italijos pareigūnams pradėjus daug tyrimų dėl įtariamo mokesčių vengimo ir pinigų plovimo.

BOMBA BERLYNO CENTRE Berlyne netoli centrinės traukinių stoties atkasus nesprogusią Antrojo pasaulinio karo laikų bombą sutriko traukinių ir automobilių eismas.

Bomba buvo rasta antradienį po pietų geležinkelių kompanijai priklausančiose valdose, o vakar sprogmenų specialistai rengėsi ją neutralizuoti. 100 kg bomba per karą buvo numesta iš sąjungininkų lėktuvo. Žiniasklaida pranešė, kad tai - sovietinė bomba. Geležinkelių kompanija “Deutsche Bahn” dėl to turėjo nukreipti iki 50 regioninių ir tolimų kelionių traukinių į kitus transporto centrus, nors centrinė stotis nebuvo uždaryta. Šalia gyvenantiems žmonėms buvo nurodyta kelioms valandoms evakuotis.

BNS, LŽ

/ AFP/Scanpix nuotrauka

tų Korėjai. Kita milžiniška rinka - Europa. Per Senojo žemyno terminalus dujas importuoja Ispanija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Italija. Šiuo metu pasaulyje veikia 89 terminalai, per kuriuos pristatomos suskystintos dujos. Rekordiškai daug jų yra Azijoje. Pietų Korėja turi patį didžiausią pasaulyje dujų terminalą “Incheon”.

Jo pajėgumas - 54 mlrd. kubinių metrų suskystintų dujų per metus.

Europoje dar nėra tiek daug terminalų, kiek Azijos valstybėse. Šiame žemyne išties labai išplėtotas dujotiekių tinklas. Tačiau Europoje, kuri siekia sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų, galioja rinkos dėsnis - gaudama pigesnio kuro per terminalus, ji ketina naudoti ir Rusijos, ir JAV dujas.

Jau dabar kai kurios valstybės vienodai importuoja dujų tiek dujotiekiais, tiek per suskystintų dujų terminalus. Taip daro Jungtinė Karalystė.

Pernai į šią šalį tanklaiviais buvo atplukdyta 25,3 mlrd. kubinių metrų dujų, o dujotiekiais gauta 28,1 mlrd. kubinių metrų (metais anksčiau šis skirtumas buvo kur kas didesnis - atitinkamai 18 mlrd. ir 35 mlrd. kubinių metrų dujų). Britai pirmieji pa-

Permainomis dujų rinkoje labiausiai džiaugiasi mūsų kaimynė Lenkija. Ji patenkinta, kad į rinką ateina nauji žaidėjai, todėl senieji dujų tiekėjai priversti būti lankstesni.

Skalūnų dujos - tai proga pakeisti dabartinę padėtį ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Vidurio bei Rytų Europoje.

Dujų tiekimo įvairumas sustiprins Lenkijos energetinį saugumą, nes ji taps mažiau priklausoma nuo Rusijos, be to, tai leis kaimynams iš naujo derėtis su Maskva dėl brangių dujų pirkimo.

Tačiau terminalas Svinouiscyje pradės veikti jau 2014 metais (pirmosios dujos atplauks iš Kataro). Rusija negalės į tai nereaguoti, mat Lenkija per šį terminalą ketina importuoti beveik 5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Jau dabar Rusijos koncernas “Gazprom”, norėdamas konkuruoti su suskystintų dujų terminalais, ima mažinti dujų kainą Europai.

Maskva priversta tai daryti, nes neturi kitos išeities. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad jau po kelerių metų Rusijai derėtis su Europa bus daug sunkiau negu dabar.

Todėl jos koncernai nori įsitvirtinti ir suskystintų dujų terminalų rinkoje, o per juos padidinti eksportą į Azijos bei Ramiojo vandenyno regioną. Rusija jau turi terminalą Sachaline, kitas turėtų būti baigtas statyti Vladivostoke 2018 metais.

Europa taip pat tikisi didesnio energetinio saugumo ir mažesnių dujų kainų. Labiausiai laimės tos

Jau dabar kai kurios valstybės vienodai importuoja dujų tiek dujotiekiais, tiek per suskystintų dujų terminalus. saulyje komerciniais tikslais pradėjo importuoti dujas per suskystintų dujų terminalus - dar 1964-ųjų spalį tokiu būdu jie atsigabeno dujų iš Alžyro, todėl Jungtinėje Karalystėje jau seniai šio kuro kainą lemia rinka. Kitaip yra žemyninėje Europoje. Čia dujos importuojamos pasirašius ilgalaikius kontraktus.

valstybės, kurios dujotiekiais gaunamas dujas galės papildyti kuru, tiekiamu per suskystintų dujų terminalus. Europos Komisija irgi remia tokių terminalų statybą. Pavyzdžiui, Lenkija Svinouiscio terminalui statyti gaus 110 mln. eurų paramą, ir dar turi galimybę šią sumą padidinti iki 220 mln. eurų.

•

8

2013 04 04 Lietuvos žinios

Pasaulis

Pamišęs berniukas gąsdina kaimynus Taip galima apibūdinti ankstesnio Šiaurės Korėjos lyderio gerai patikrintą politiką, tačiau dar neatsakyta į klausimą, ar naujasis Kimas bent kiek panašus į senąjį...

Vakar Šiaurės Korėja neleido Pietų Korėjos atstovams patekti į bendrą su Seulu Kesongo pramoninį parką.

Tai naujausias Pchenjano žingsnis toliau eskaluojant priešpriešą su Pietų Korėja ir jos sąjungininku Vašingtonu. Nuskurdusi šalis, turinti milžinišką armiją, puoselėjanti branduolines ambicijas ir nepajėgianti išmaitinti savo gyventojų, rizikuoja prarasti 2 mlrd. dolerių metinių pajamų iš prekybos.

Uždarė pramoninę zoną Šiaurės Korėjoje esantis Kesongo pramoninis parkas yra paskutinis dar veikiantis Šiaurės ir Pietų ekonominio bendradarbiavimo pavyzdys. 484 Pietų Korėjos darbuotojai negavo leidimo patekti į pramoninę zoną, nepraleisti ir kroviniai, nors išvykti galėjo visi norintieji. Kesonge dirba 123

Niekas nežino, ko galima laukti iš Kim Jong Uno - jis dar nėra patikrintas, kitaip nei jo pavojingas, bet nuspėjamas velionis tėvas. / Reuters/Scanpix nuotrauka Pietų Korėjos įmonės ir apie 860 darbuotojų drauge su 53 tūkst. vietos piliečių, gaminamos pigios plataus var-

tojimo prekės, pavyzdžiui, drabužiai.

Vakar visos įmonės veikė. Daugelis darbuotojų savanoriškai pasirinko likti

Kesonge, kad garantuotų sklandų savo kompanijų darbą. Pietų Korėjos gynybos ministerija pareiškė turinti parengtus planus, įskaitant galimus karinius veiksmus, garantuojant pramoninėje zonoje dirbančių piliečių saugumą.

Parkas buvo įsteigtas 2000 metais siekiant pagerinti abiejų Korėjų ryšius ir yra gyvybiškai svarbus Šiaurės Korėjai. Pchenjanas neseniai grasino jį uždaryti, o į Pietų Korėjoje vykstančius kasmetinius bendrus su JAV karinius mokymus “Foal Eagle” atsakyti raketų smūgiais Seului ir Vašingtonui. Kraštutinį Šiaurės Korėjos valdžios susierzinimą sukėlė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sprendimas sugriežtinti sankcijas Šiaurės Korėjai už tolimojo nuotolio raketų ir trečiąjį branduolinį bandymus. Pchenjano grasinimas iš naujo paleisti prieš kelerius metus sustab-

Kim Jong Uno asmenybė bei aplinka taip menkai žinoma Vašingtonui ir JAV žvalgybai, kad sunku įvertinti, kiek toli nepatikrintas trisdešimtmetis Šiaurės Korėjos lyderis gali eiti. dytą branduolinį reaktorių sulaukė net Kinijos, vienintelės Šiaurės Korėjos diplomatinės draugės ir geradarės, kritikos. Kinija vis labiau baiminasi, kad įvykiai Korėjos pusiasalyje gali tapti nebevaldomi.

Seni metodai nebeveikia Be griausmingos retorikos ir atkirsto telefono ryšio su Pietumis, jokių karinių veiksmų Pchenjanas dar nesiėmė ir, Vašingtono teigimu, nėra jokių požymių, kad rengtų savo 1,2 mln. kareivių armiją karo veiksmams. Šiaurės Korėjos žinovai teigia, kad dalis visos šios politikos skirta vidaus vartojimui - jaunajam Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui įsitvirtinti. Jo metodai tokie patys, kaip ir tėvo bei senelio, kurie daugiau kaip pusę šimtmečio valdė uždarą šalį, nauja nebent tai, kad dabar Pchenjanas pagrasino tiesiogiai Jungtinėms Valstijoms.

Kim Jong Uno asmenybė ir aplinka taip menkai žinoma Vašing-

tonui ir JAV žvalgybai, kad sunku įvertinti, ar toli nepatikrintas trisdešimtmetis Šiaurės Korėjos lyderis gali eiti siekdamas įtikinti savo ketinimų rimtumu ir tautą, ir generolus, ir naująją Pietų Korėjos prezidentę, ir pasaulį.

“Mes dar nežinome, ar kilus diplomatinei konfrontacijai jis bus toks pats rafinuotas kaip jo tėvas”, - sakė vienas aukštas JAV pareigūnas, kaip ir kiti sutikęs tik anonimiškai komentuoti pastarųjų mėnesių Šiaurės Korėjos grasinimus bei veiksmus, niekais verčiančius prezidento Baracko Obamos “strateginės kantrybės” politiką Pchenjano atžvilgiu.

Toji politika - neteikti jokių iniciatyvų Pchenjanui, kol jis nenutraukė branduolinės programos, - nuo 2009 metų, kai B.Obama atėjo į valdžią, nedavė jokių vaisių, tik sulaukė Pchenjano paniekos. Tačiau išsipešti iš Vašingtono pagalbos, degalų ir kitų nuolaidų, kaip būdavo anksčiau, taip pat nepavyko.

Niekas jo nepažįsta Kai jaunasis Kim Jong Unas 2011 metų gruodį perėmė valdžią, Vakarams jis buvo visiškai nežinomas. Šiaurės Korėjos ekspertai sako, kad jis patiria didelį karinio elito spaudimą, todėl turi pademonstruoti jėgos įvaizdį šiems elementams. Kim Jong Uno tėvą Kim Jong Ilą Vašingtonas laikė pavojingu, tačiau bent jau nuspėjamu. Jis irgi svaidėsi grasinimais ir net imdavosi karinių veiksmų, kad patrauktų pasaulio dėmesį, bet niekada neperžengdavo atviro ginkluoto konflikto ribos, o krizes panaudodavo kaip svertą tarptautinėse derybose. Jo sūnus, pasak ekspertų, stengiasi motyvuoti milžinišką, bet prastai mokamą armiją antiamerikietiška propaganda, o žmones sutelkti nukreipdamas jų dėmesį į išorės priešą. Tačiau turint tiek mažai žinių apie Kim Jong Uno asmenybę galima tik spėlioti, kokie gali būti jo veiksmai.

O jis, regis, dar ir neblogas aktorius, tikriausiai suprantantis, kad jo kariuomenė negali lygintis su Pietų Korėjos ar JAV. Retsykiais Kim Jong Unas pateikia šiltesnį savo įvaizdį. Jis atskleidė aistrą krepšiniui susitikęs su buvusia NBA žvaigžde Dennisu Rodmanu. Savo ruožtu šis tapo žmogumi, kuris su Kimu praleido daugiau laiko nei bet kuris kitas Vakarų pareigūnas.

•

Reuters, AP, LŽ

2013 04 04 Lietuvos žinios

Verslas

9

Užtrukusi žiema didina atskirtį KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Nesitraukiant šalčiams vėluoja ir šildymo sezono pabaiga. Ji dar labiau didina socialinę atskirtį ne tik tarp pramoninių ir kaimiškų rajonų gyventojų, bet ir tarp miestų bei rajonų.

Skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių centralizuotai tiekiamos šilumos tarifų, kuriuos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė šių metų kovui, įvairiose savivaldybėse, kaip įprasta, skiriasi beveik dvigubai, tad už tą patį šilumos kiekį kai kurie gyventojai sumoka gerokai daugiau negu kiti. Mažiausiais šilumos energijos tarifais - po 19,69 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) gali džiaugtis molėtiškiai ir ignaliniečiai. Dar penkiose savivaldybėse (Širvintų, Utenos, Raseinių, Mažeikių, Varėnos ir Radviliškio) šilumos tarifas nesiekia 22 ct/kWh. Visiškai kitokia padėtis yra Anykščių, Pakruojo, Prienų, Joniškio savivaldybėse. Čia už kilovatvalandę šilumos skaičiuojama po 33,28-35,65 cento.

Taisyklė su išimtimis Akivaizdu, kad mažiausiai šildymo paslaugos kainuoja tų savivaldybių, kurių katilinėse deginamas daugiausia alternatyvus kuras, gyventojams.

Tačiau tai nėra absoliuti taisyklė. Pavyzdžiui, Biržų rajone medienos drožlės sudaro 76 proc. viso naudojamo kuro, o šilumos tarifas čia aštuntas pagal brangumą tarp sąraše esančių 42 savivaldybių.

Kaip LŽ teigė Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius, tokius skirtumus paprasta paaiškinti, nors yra kelios priežastys. “Svarbiausia šilumos, gaminamos deginant biokurą, didelio tarifo priežastis - kad ne visos katilinės pastatytos naudojantis Europos Sąjungos parama, - aiškino ekspertas. - Tose savivaldybėse, kuriose jos statytos skolintomis lėšomis, šilumos energija nedaug pigesnė už tą, kuri buvo gaminama kūrenant gamtines dujas arba mazutą. Tokios katilinės negreitai atsiperka, nes didelę šilumos tarifo dalį sudaro paskolų palūkanos.”

Tą maždaug 5 mln. litų paramą labai jaučia maži šilumos ūkiai, bet ji visiš-

Šilumos tarifo dydis priklauso ir nuo to, ar labai nugyventas yra šilumos ūkis ir trasos, ar jiems reikia didelio atnaujinimo. / LŽ archyvo nuotrauka

Vienam vilniečiui vidutinės algos užtektų sumokėti už 8,69 tūkst. kWh šilumos energijos, o Šalčininkų gyventojui vos už 4,71 tūkst. kWh. kai nereikšminga, pavyzdžiui, Vilniui, Kaunui ar Klaipėdai. Kita vertus, Panevėžio rajono katilinėse biokuras sudaro 41 proc. viso naudojamo kuro, tačiau šilumos energija čia palyginti pigi (23,8 ct/kWh), o Pakruojo, Vilkaviškio rajonuose, kur biokuras sudaro po 49 proc., šilumos energija kainuoja atitinkamai 33,71 ir 30,52 ct/kWh. Pasak V.Lukoševičiaus, šilumos tarifo dydis priklauso ir nuo to, ar labai yra nugyventas šilumos ūkis, ar jam reikia didelio atnaujinimo, kiek pastatų šildoma centralizuotai, kokio jie dydžio, koks tarp jų atstumas. Nuo to priklauso šilumos tinklų nuostoliai.

Skirtingas svoris Dar labiau skiriasi namų ūkių išlaidų dalis už šildymo paslaugas. Mat įvairiuose Lietuvos regionuose visiškai skirtingos yra ir gyventojų pajamos, statistikų apibrėžiamos vidutinio darbo užmokesčio rodikliu. Antai didžiausi atlyginimai mokami Vilniaus miesto savivaldybėje - vidutiniškai 2507 litai per mėnesį (neatskaičius mokesčių), o mažiausi - Šalčininkų rajone (1533 litai). Todėl vienam vilniečiui vidutinės algos užtektų sumokėti už 8,69 tūkst. kWh šilumos energijos, o Šalčininkų gyventojui - vos už 4,71 tūkst. kWh. Turtingiausi šiuo požiūriu yra mažeikiškiai. Jiems vidutinio atlyginimo pakaktų sumokėti beveik už 10,29 tūkst. kWh šilumos energijos.

Tačiau iš tikrųjų mažiausiai už šildymą moka tie, kurie gyvena naujuose arba renovuotuose namuose, nes tokiems pastatams šildyti sunaudojama keleriopai mažiau energijos. Daugiausia naujų gyvenamųjų namų pastatyta ir renovuota senų yra sostinėje.

Šilumos tarifai ir išlaidos kai kuriose savivaldybėse Savivaldybė Molėtai Ignalina Širvintos Mažeikiai Panevėžys Klaipėda Vilnius Skuodas Kaunas Biržai Šalčininkai Prienai Pakruojis Anykščiai

Biokuro dalis, proc.

100 99 98 77 41 0 11 76 2 76 23 12 49 7

Tarifas, ct/kWh (su PVM) 19,69 19,69 20,58 21,14 23,80 27,26 28,86 29,14 29,23 31,17 32,54 33,52 33,71 35,65

Vidutinė alga, Lt (bruto) 1670 1606 1768 2177 2008 2102 2507 1693 2147 1762 1532 1687 1875 1684

Tūkst. kWh už vidutinę algą 8,48 8,16 8,59 10,29 8,44 7,71 8,69 5,81 7,35 5,65 4,71 5,03 5,56 4,72

Šaltiniai: Kainų ir energetikos kontrolės komisija, Statistikos departamentas, LŽ

V.Lukoševičius taip pat užsiminė, kad savivaldybių, kurioms nustatyti didesni šilumos tarifai, gyventojai papildomai varginami ir pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Nors šilumos energijai taikomas lengvatinis

PVM tarifas, jis apskaičiuojamas paskiausiai, todėl gerokai didesnę dalį sudaro tada, kai didesnės yra ir kitos šilumos tarifo dalys, - molėtiškių šilumos kilovatvalandėje jam tenka 1,7 cento, o anykštėnų - 3,2 cento.

•

Duris atvėrė rekonstruotas Vilniaus pirmasis paštas JONAS AUGULIS

Po šiek tiek daugiau kaip du mėnesius trukusio remonto šiandien Vilniaus pirmasis paštas pasitinka klientus gerokai atsinaujinęs. Į jo rekonstrukciją buvo investuota apie 200 tūkst. litų.

Po rekonstrukcijos duris lankytojams atvėrė seniausias paštas Vilniuje. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

„Vilniaus pirmasis paštas veikia vienoje pagrindinių sostinės senamiesčio gatvių - Vokiečių. Čia kiekvieną dieną lankosi ne tik vilniečiai, bet ir nemažai užsienio svečių, todėl mums svarbu, kad paštas reprezentuotų sostinę. Tikimės, jog mūsų klientai teigiamai įvertins pasikeitimus“, - kalbėjo Lietuvos pašto Tinklo tarnybos direktorė Inga Dundulienė.

Vokiečių gatvės 7-ame name įsikūrusiame pašte visiškai atnaujinti elektros tinklai, tarnybinės patalpos, moderniai ir šiuolaikiškai įrengta klientų aptarnavimo salė. Po remon-

to pašto darbo laikas liks toks, koks ir buvo. Sostinės gyventojai ir miesto svečiai darbo dienomis bus aptarnaujami nuo 9 iki 19 val., šeštadieniais - nuo 9 iki 15 valandos. Sekmadienis - nedarbo diena. Šiame pašte galima išsiųsti korespondencijos siuntas, siuntinius, gauti vartojimo kreditą, išsiųsti ar atsiimti pinigų perlaidą, apsidrausti, įsigyti autobusų bilietų, Vyriausybės taupymo lakštų, užsiprenumeruoti Lietuvos ar užsienio šalių leidinių, sumokėti įvairias įmokas ir t. t.

Tai pirmas paštas, kuris buvo atnaujintas šiemet. Pernai Lietuvos paštas rekonstravo devynis savo skyrius: du Vilniuje ir po vieną Kaune, Klaipėdoje, Ukmergėje, Palangoje, Varėnoje, Naujojoje Akmenėje bei Rokiškyje.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas plačiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą turinti įmonė šalyje. Lietuvos paštas taip pat teikia logistikos, finansinio tarpininkavimo ir elektronines paslaugas.

•

10

2013 04 04 Lietuvos žinios

Verslas

Investuotojai pirko dividendus KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Labiausiai brangusios Lietuvos bendrovių akcijos, 2013 m. I ketv.

Šių metų pirmąjį ketvirtį, ypač kovą, NASDAQ OMX biržoje investuotojams daugiausia uždirbo bendrovių, dažnai mokančių dividendus, akcijos.

Bendrovė Pabrango, proc.

Lietuvos dujos 33,27 Žemaitijos pienas 26,67 Linas Agro Group 24,39 Apranga 23,94 Anykščių vynas 23,75 Panevėžio statybos trestas 22,71 Linas 20,59

NASDAQ OMX birža, vakar paskelbusi akcijų rinkos kovo mėnesio statistinę apžvalgą, konstatavo, kad investuotojams buvo sėkmingas beveik visas šių metų ketvirtis. Per pirmus tris mėnesius akcijų indeksas Vilniaus biržoje pakilo kone 10 proc., Rygoje - 6 proc., o paprastai aktyviausią prekybą demonstruojančių Talino bendrovių akcijos dešimtadaliu pabrango vien kovą.

Labiausiai pigusios Lietuvos bendrovių akcijos, 2013 m. I ketv.

Bendrovė Atpigo, proc.

Anykščių vynas -17,50 Agrowill Group -15,83 Lietuvos jūrų laivininkystė -14,81 Agrowill Group -14,60 Kauno energija -11,76 Lietuvos jūrų laivininkystė -11,54 Kauno energija -8,93 Šaltinis: NASDAQ OMX, LŽ

Mokės mažiau Pasak investicinio banko “Finasta” analitiko Tado Povilausko, Vilniaus biržoje panašus galėjo būti ir vasaris, bet investuotojų nuotaikas kuriam laikui sujaukė Ūkio banko istorija.

“2012-ieji Lietuvos įmonėms buvo neblogi. Tokiais atvejais metų pradžioje, dar prieš ataskaitinius susirinkimus, investuotojai pirmiausia dairosi į bendroves, kurios įpratusios mokėti dividendus”, - LŽ pasakojo jis.

Paprastai maždaug 70 proc. dividendų investuotojams išmoka valstybės valdomos bendrovės. Tačiau šiemet, T.Povilausko nuomone, jos dividendams skirs mažiau gauto pelno negu praėjusiais metais, kai dalytis uždarbiu buvo priverstos net tos įmonės, kurios 2011-aisiais patyrė nuostolių.

“Manau, dabartinė Vyriausybė elgsis konservatyviau negu ankstesnė. Jau girdėti, kad dauguma energetikos bendrovių šiemet dividendams skirs perpus mažiau lėšų”, - svarstė analiti-

Šiemet dividendus, nors ir nedidelius, ketina mokėti ir likviduotą Ūkio banką perėmęs Šiaulių bankas.

Erlendo Bartulio nuotrauka

Baltijos vertybinių popierių biržos indeksų pokyčiai 2013 m., proc.

kas. Šią dar anksčiau išsakytą prognozę tarsi patvirtina žinios iš grupės LITGRID. Pavyzdžiui, pernai ji dividendams skyrė apie 300 mln. litų, o šiemet ketina išmokėti tik 45 mln. litų.

Kita vertus, anot T.Povilausko, “Lietuvos dujos” jau paskelbė išmokėsiančios didelius dividendus. Ši bendrovė šiemet turėtų būti išskaidyta, tad jos valdyba nusprendė dividendams už praėjusius metus atseikėti 215 mln. litų. Nenuostabu, kad “Lietuvos dujų” akcijos buvo itin geidžiamos investuotojų ir nuo sausio iki kovo pabaigos pabrango trečdaliu.

Dalį uždarbio akcininkams nusiteikusi skirti ir “Lietuvos energija”, kuri pernai to nedarė. Apie planus mokėti nedidelius, iki 1 proc. akcijos

Birža NASDAQ OMX Vilnius NASDAQ OMX Riga NASDAQ OMX Tallinn

Sausis 4,50 1,75 4,80

Vasaris -0,10 0,43 -0,85

Kovas 4,99 3,91 9,68 Šaltinis: NASDAQ OMX, LŽ

nominalios vertės, dividendus, atrodo, jau kalbama ir “Klaipėdos naftos” valdyboje. Bendrovė, būdama suskystintų gamtinių dujų projekto vykdytoja, ilgą laiką įtikinėjo Vyriausybę atleisti ją nuo šios prievolės.

Biržos likvidumą kovo mėnesį kėlė ir “Invaldos” pozicija. Bendrovės, kuri praėjusio mėnesio pradžioje baigė įgyvendinti privalomąjį pasiūlymą supirkti dalį akcijų iš smulkiųjų akcininkų, valdyba per būsimą susirinkimą priims sprendimą dėl

“Invaldos” išskaidymo į dvi įmones.

Viena jų bus valdoma pagal uždarosios akcinės bendrovės principus, o kita liks biržoje. “Šie žingsniai rodo, kad atkrito dalis investuotojų, nebenorinčių dalyvauti valdyme. Taigi daugiausia lieka tik tie, kurie iš tikrųjų suinteresuoti bendrovės sėkme”, mano T.Povilauskas.

Saugo paslaptį Biržoje registruotos privačios bendrovės kol kas nelinkusios skelbti, ko-

kius sprendimus dėl dividendų priims per būsimus akcininkų susirinkimus.

Anot investuotojų, didžiausio dividendų pajamingumo galima tikėtis iš “Vilniaus baldų”, “Pieno žvaigždžių”. Be to, šiemet dividendus, nors ir nedidelius, vos 0,005 proc., ketina mokėti ir likviduotą Ūkio banką perėmęs Šiaulių bankas. Tačiau tokio jų derliaus kaip praėjusiais metais niekas nesitiki.

Manoma, jog 2013-aisiais biržos bendrovės skirs dividendams apie 500 mln. litų. Pernai investuotojams buvo išmokėta 950 mln. litų.

Prognozuojama, kad balandį, jau pasibaigus akcininkų susirinkimams, prekyba biržoje šiek tiek aprims, tačiau optimizmas, tikėtina, išliks. Mat akcijos vėl laikomos patrauklia investicija, kuri pastaruoju metu duoda didelę grąžą, ypač jei lygintume su minimaliomis, vos apie procentą siekiančiomis bankų terminuotųjų indėlių palūkanomis.

•

Uosto terminalų apsukas didina tranzitas cializacijos kryptį uoste tiek daug pristatyta žemės ūkio produktų terminalų, verslininkai sako, kad grūdinės kultūros yra skirtingos: vienos maistinės, kitos - pašarinės, kaip sojos rupiniai; vienos pilamos į konteinerius, kitos - transportuojamos kaupiant į sandėlius. Kroviniai skirtingi, nors klientai dažnai būna tie patys.

VIDA BORTELIENĖ

Klaipėdos uosto pirmojo ketvirčio rezultatai šoktelėjo į rekordines aukštumas - apyvarta priartėjo prie 9,5 mln. tonų.

Tokią intensyvią krovą lėmė pagilinta akvatorija ir ypač spartus baltarusiškų trąšų eksportas.

Kam reikia naujo uosto?

Pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) atliko ne vieną studiją, kokios yra dabartinės uosto akvatorijos galimybių ribos, kur ir kada Lietuva turėtų statyti antrą jūrų uostą.

Kažkada nustatytas 35-40 mln. tonų krovos limitas šiuo metu išnaudotas.

Tačiau technologines reformas tęsiančių ir uostą modernizuojančių įmonių atstovai mano, kad planuoti naujo uosto statybą dar per anksti.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) teigimu, kanalo gilinimas ir nauji techniniai parametrai dabartines krovos ribas kilstelėjo iki 60 mln. tonų per metus, bet šiuo metu nustatomi dar aukštesni orientyrai. Atsižvelgiant į laivybos tendencijas, kuriamos drąsios 16-17 metrų Klaipėdos uosto gylio vizijos, kad atsirastų galimybė priimti didžiausius į Baltijos jūrą įplaukiančius laivus. Kol nebus pasiekta bent 75 proc. terminalų apkrova dabartinėje teritorijoje, esą neverta kalbėti apie Būtingę ir juo labiau gąsdinti Melnragės gyventojų.

Asociacijos įtaka LJKKA ilgametis prezidentas Aloyzas Kuzmarskis, kompanijos “Bega”

Buvęs Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas A.Kuzmarskis ir dabartinis jos prezidentas V.Šileika (dešinėje) mano, kad reikia plėtoti ir tobulinti Klaipėdos uostą, o naujo jūrų komplekso statybą atidėti.

Vidos Bortelienės nuotrauka

vadovas, ir asociacijos valdymą šiemet kovą perėmęs Klaipėdos konteinerių terminalo direktorius Vaidotas Šileika geriau negu kas kitas yra įsigilinę į uosto pažangą. “Bega” buvo pirmoji privati įmonė, prieš 20 metų nuo nulio pradėjusi gamybinės kūrybos procesą ir pastaruoju metu kraunanti beveik 4 mln. tonų krovinių. Jau vėliau buvusi sukurta uosto modernizavimo vizija ir nubrėžtas terminalų specializacijos poreikis. Tai leido didinti apyvartą nuo 14 mln. tonų iki dabartinio 35 mln. tonų lygio. Pastaraisiais metais laivybos kanalas visu ilgiu buvo gilintas iki 14-13 metrų. Šiuo metu tenka spręsti ne tik praktinius, bet ir teisinius klausimus. Vienas tokių - verslo tęstinumo garantijos baigus galioti dabartinėms žemės

nuomos sutartims. Įstatymo nuostatų pakeitimus siūliusiems verslininkams anksčiau priekaištauta, kad šie nenori vykdyti Europos Sąjungos teisės aktų paraidžiui. Tačiau užsienyje - kitas veiklos modelis: ten terminalus stato ir išnuomoja verslui konkurso tvarka pats uostas, o pas mus kranto objektai įrengiami verslo pinigais.

A.Kuzmarskis pažymi, kad dėl stiprios verslo konkurencijos jokia kita Baltijos šalis neturi uosto kompanijų organizacijos. Jis juokauja, kad dažnai į susitikimus kiekvienos kompanijos vadovas ateina su savo nuomone, o išeina - su asociacijos. Ši tam ir buvusi kurta, kad sprendžiant strateginius reikalus būtų sumažinta technologinė konkurencija.

Aiškindami, kodėl pasirinkus spe-

V.Šileika pažymi, kad komercinė konkurencija Klaipėdoje labai stipri, nes tai lemia uosto geografija: dėl gylių skirtumų kompanijos gali priimti skirtingų parametrų laivus, dėl nevienodų geležinkelių atstumų ir infrastruktūros skiriasi pristatymo sąlygos. Todėl varžomasi paslaugų kokybe ir tarifais.

Uosto apyvarta nėra lygi: srautai svyruoja nuo 2,9 mln. tonų iki 3,7 mln. tonų per mėnesį, kaip šiemet kovą. Tačiau uostininkai svarsto, kad vidutinis apkrovimas sudaro 50 proc. apyvartos galimybių. Kita vertus, krovai didinti reikalinga papildoma geležinkelio infrastruktūra.

“Asociacija Būtingės terminalo statybą laiko ekonomiškai nepagrįsta ir nereikalinga. Kurti atskirą uostą su geležinkeliais būtų brangu ir vargiai ar efektyvu, turint sukurtą tokią infrastruktūrą ir suprastruktūrą.

Kalbėti apie naujo uosto perspektyvas galima nebent teoriškai”, - samprotavo A.Kuzmarskis.

Pasak “Begos” vadovo, Lietuvos pramonės krovinių didėjimas uoste kasmet sudaro 3-4 proc. viso prieaugio. Visą kitą dalį lemia dažniausiai Baltarusijos ir kitų šalių kroviniai. Tuo

pat metu technologinį potencialą verslas kasmet padidina 4-5 mln. tonų. Gali nutikti, kad pasiekę 50 mln. tonų apyvartą būsime užėmę pasiūlos rinką.

V.Šileika pažymi, kad tolimų kraštų kroviniai Klaipėdą pasiekia per Rusiją, kuri stengiasi srautą perimti ir neišleisti iš savo rankų. “Viską reguliuoja Rusija. Dalis papildomų krovinių galėtų būti nafta ir anglys.

Bet anglys - pigus krovinys, kada mūsų investicijos grįžtų? Ar mes esame gavę investuotojų pasiūlymų? Ar kažkam čia būtų įdomu?” - retorinius klausimus kėlė V.Šileika, vardydamas valstybės užduočių prioritetus: kad uostas ir toliau garsėtų saugumu, kad kroviniai nestrigtų keliuose, greitai būtų kraunami į didelius laivus, ir šalis galėtų užsienio klientams pasiūlyti konkurencingus transportavimo tarifus.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6972

+0,4597%

10 000 Baltarusijos rublių

3,1074

+0,2864%

1 Šveicarijos frankas

2,8376

-0,0423%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3491

+0,4438%

1 DB svaras sterlingų

-0,3954%

4,0722

100 Vengrijos forintų

1,1436

+0,6471%

100 Islandijos kronų

2,1786

+0,0046%

100 Kazachstano tengių

1,7881

+0,4642%

1 Latvijos latas

4,9250

+0,0122%

10 Norvegijos kronų

4,6383

+0,3881%

10 Lenkijos zlotų

8,2455

-0,1880%

100 Rusijos rublių

8,5884

-0,4331%

10 Švedijos kronų

4,1543

+0,2383%

1 Turkijos naujoji lira

1,4974

+0,7747%

10 Ukrainos grivinų

3,3080

+0,3658%

2013 04 04, LB

2013 04 04 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

11

Loftų madą vejasi racionalumas

FAKTAI Nuo bohemos iki turtuolių Dauguma mūsų šalyje likusių apleistų gamyklų pastatų - sovietinės statybos palikimas.

Nestandartinė erdvė gali būti labai maloni.

Oresto Gurevičiaus nuotraukos ILONA STAŠKUTĖ

Galimybė apsigyventi senų apleistų gamyklų patalpose lietuvius suviliojo prieš keletą metų. Pirmieji loftai buvo vaizduojami it kažkas magiško, visiškai naujo. Dabar naujakuriai vertina ne vien nestandartinių erdvių žavesį, bet ir netradicinės buities iššūkius.

Vienas didžiausių lofto pranašumų Lietuvos ir kitų šalių miestuose gera vieta. Paprastai apleistos gamybinės patalpos būna gana arti miesto centro, nes nuo tų laikų, kai jos buvo pastatytos, miestai gerokai išsiplėtė ir buvusius pramoninius rajonus apgaubė gyvenamieji namai. Kita viliojanti loftų savybė - didelės, atviros erdvės ir itin aukštos lubos, siekiančios 4-5 metrus ar dar daugiau. Nestandartinė erdvė gyventojams suteikia daugiau galimybių susikurti stilingą interjerą, visiškai neprimenantį standartinių “dėžučių” daugiabučiuose. Dėl to neatsitiktinai pirmieji loftų gyventojai buvo įvairių sričių menininkai. Vėliau greta jų ėmė kurtis ir kiti jauni, estetiką vertinantys žmonės.

Pigi pradžia ir didelės išlaidos Ne paskutinėje vietoje lieka ir lofto kaina, nors kilus masiniam susidomėjimui nestandartinėmis erdvėmis ji pastebimai šoktelėjo. Prieš penkmetį neįrengtas loftas sostinėje kainavo 500-1000 litų už kvadratinį metrą, dabar kaina pakilusi iki maždaug 2 tūkst. litų už kvadratinį metrą, bet tai vis tiek

pigiau, nei pirkti butą tolimame miesto rajone. Tačiau neretai lofto romantika dūžta į gyvenimo realybę, kai nemažai pinigų ir laiko prireikia paruošti jį įkurtuvėms. Dažnoje buvusioje gamykloje netvarkingas vandentiekis ir kanalizacija arba šių patogumų net nėra planuojamoje pirkti patalpoje. Taip pat tenka savarankiškai įsirengti šildymą, susiorganizuoti šiukšlių išvežimą ir, svarbiausia, sutvarkyti patalpos paskirties keitimo į gyvenamąją dokumentus, nes be to nepavyks nė prisiregistruoti savame būste. Vis dėlto žmonėms, kurie pasirenka tokį gyvenimą sąmoningai, suvokdami loftų idėją ir paskirtį, nestandartinė erdvė gali būti labai maloni.

Atsakomybė sau Lietuvos architektų sąjungos narys, Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros docentas Kęstutis Pempė senų pramoninių pastatų perdarymą į gyvenamuosius apartamentus vertino teigiamai, tačiau ragino susižavėjus idėja nepamesti galvos.

Anot jo, tikrųjų loftų negalima laikyti pigesne butų alternatyva. “Kainos skirtumas nėra šiaip sau nutikęs dalykas. Kaina atspindi objekto vertę rinkoje, ir jei loftas kainuoja gerokai pigiau nei butas, negalima tikėtis gauti tą patį”, - aiškino pašnekovas. Pasak K.Pempės, prieš apsispręsdami kraustytis į loftą žmonės turi rasti savitus tokio būsto pranašumus, nes, be viliojančių galimybių originaliai įsirengti nestandartinę erdvę, būtina įvertinti ir galimas buities problemas, neprognozuojamą kaimynystę. Architektas pabrėžė būtinybę pasidomėti, ar patalpos neužterštos anksčiau gamy-

boje naudotais chemikalais, kiek įmanoma jas išvalyti. Kol kas mūsų šalies įstatymai neįpareigoja pardavėjų įrodyti komercinės paskirties patalpų švaros. Bet K.Pempė paaiškino, kad norintieji įsikurti gyventi neskirtose erdvėse turi pasiruošti įdėti į tai gerokai daugiau pastangų nei į paprasto buto įrengimą. “Negalima dėl visko kaltinti teisės aktų. Kiekvienas žmogus turi pats rasti būdą įsitikinti, kad bus saugu gyventi pasirinktoje erdvėje”, tvirtino jis.

Sovietinis palikimas Architektas atkreipė dėmesį, kad neteisinga visus loftus vertinti vienodai, mat patalpos gali būti labai skirtingos būklės, išvaizdos ir kokybės.

Interjero žurnaluose demonstruoja-

Jie panašūs įvaizdžiu, tuo, kad toje vietoje buvo gamykla, bet loftas savo esme yra kiek kitoks būstas”, - aiškino architektas.

Butai lofto “kailyje” Bene didžiausias mūsų šalyje gyvenamaisiais būstais paverstas pramoninių pastatų kompleksas - buvusi Kuro aparatūros gamykla. Jos vietoje įrengti gyvenamieji apartamentai “Loft town,” planuojama iki kitų metų pradžios teritoriją papildyti dar 2000 kvadratinių metrų naujų gyvenamųjų butų. Projekto “Loft town” atstovė Lina Stasiukynienė neslėpė, kad šie buvusios gamyklos teritorijoje įrengti būstai nėra tikrieji loftai. Per statybas iš apirusio gamyklos pastato liko tik stogą laikančios konstrukcijos, o sienos, langai, vamz-

Neretai lofto romantika dūžta į gyvenimo realybę, kai nemažai pinigų ir laiko prireikia paruošti jį įkurtuvėms. mi prabangūs loftai paprastai užgniaužia kvapą. Užsienio šalyse jie įdomūs ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės, mat ten netrūko apleistų šimtamečių pastatų iš raudonų plytų, su nestandartinių formų langais ir senoviniais lipdiniais. Bet Lietuvoje yra kitaip. K.Pempė patvirtino, kad dauguma mūsų šalyje likusių apleistų gamyklų pastatų - sovietinės statybos palikimas, dažnai nusileidžiantis vakarietiškiems loftams ir stiliumi, ir kokybe. Be to, kaip atskira loftų rūšis rinkoje išsiskiria buvusių gamyklų teritorijoje perstatyti pastatai. “Jie nedaug turi bendro su tikrais loftais.

dynai ir visa kita įrengta iš naujo. Pašnekovė pati šiuos būstus vadino lofto tipo butais. “Tai patenkina žmonių, norinčių gyventi lofte, poreikius. Dideli langai, aukštos lubos - žmones tai traukia”, - tvirtino ji. Tiesa, kaina šiuo atveju beveik nesiskiria nuo tradicinio būsto, kvadratinis metras atsieina 3,54,5 tūkst. litų, kaip atskirą plotą įskaičiuojant ir įrengtą antresolę.

Pasak L.Stasiukynienės, šiuo metu žmonės į loftus žiūri gerokai racionaliau nei prieš keletą metų, kai į perdarytas gamyklų erdves buvo veržiamasi beatodairiškai. Žmonės pirko patalpas, nepaisydami nei jų būklės,

Pirmieji gyventojai apleistuose gamyklų pastatuose užsienyje ėmė kurtis beveik prieš šimtmetį. Loftų pradininkais laikomi JAV Rytų pakrantės miestuose gyvenę menininkai. Po Didžiosios depresijos Niujorke, dabar prestižiniame Manhatano rajone, buvo likę daugybė bankrutavusių gamyklų ir amatų dirbtuvių pastatų. Į erdvias, pigiai nuomojamas patalpas ėmė kraustytis dailininkai, muzikantai, o netrukus netradiciniu būstu susidomėjo bohemiško gyvenimo būdo sužavėti jauni architektai, teisininkai ir verslininkai.

Po Antrojo pasaulinio karo loftų mada pasiekė Europą, o gyventi pritaikytų patalpų kainos greitai pasiekė ir kai kuriais atvejais net gerokai pralenkė įprastų butų kainas. Pastebėję paklausą verslininkai greitai prisitaikė prie rinkos ir ėmė siūlyti ne tik “sukultūrintus” apartamentus buvusiuose gamyklų pastatuose, bet ir statyti naujus lofto stiliaus butus. Šių dviejų tipų loftai užsienyje net skirtingai vadinami - “kietaisiais” ir “švelniaisiais”, o jų gyventojai kategoriškai gina savo pasirinkimą. Naujai pastatytų lofto tipo butų savininkai nesupranta, kam kurtis sename pastate su visomis galimomis jo problemomis, kai yra patogi alternatyva, o autentiškų loftų savininkai apartamentus naujuose pastatuose vadina kiču.

nei reikalingų investicijų. “Įsigydami paprastą erdvę apleistoje gamykloje žmonės rizikuoja dideliu galvos skausmu. Jiems patiems tenka tvarkytis dokumentus, įsirengti komunikacijas. Be to, niekas neatsakingas už sienų būklę, garso izoliaciją ir kaimynus - šie galbūt norės atidaryti batų taisyklą ar kitaip triukšmaus”, kalbėjo ji.

•

Žalumynai ant palangės Kol lauke žemė apklota sniegu, pirmąjį pavasario derlių galima užsiauginti namuose ant palangės.

Prieskoninius augalus - bazilikus ar kalendras - galima auginti namie ir vos po 2-3 savaičių pradėti raškyti bei naudoti maistui. Vos pradėję formuotis žalumynai populiarūs brangiausiuose viso pasaulio restoranuose, nes smulkūs lapeliai lėkštėje gražiai atrodo, o skoniu nenusileidžia visiškai užaugusiems augalams. Jei nespėsite jų nuskinti visai jaunų, augalai toliau formuosis ir vieno vazonėlio užteks gana ilgam. Žalumynams pasėti prireiks nedidelių drėgmę praleidžiančių vazonė-

lių, daiginimo mišinio, vermikulito ir, žinoma, sėklų. Daiginimo mišinį reikia sudrėkinti ir gerai išmaišyti, kad būtų drėgnas, bet nepermirkęs.

Tuomet pridėkite jo į vazonėlius, šiuos sudėkite ant vandens nepraleidžiančio padėklo ar didelės lėkštės. Pasėkite sėklas šiek tiek tankiau, nei darytumėte tai lauke, bet palikite erdvės augalams augti - tarp sėklų turėtų likti apie 0,5 cm tarpeliai. Ant sėklų užpilkite vermikulito. Jo reikia tiek, kad sėklos atsidurtų informaciniame lapelyje nurodytame gylyje. Ši mineralinė medžiaga sugeria vandenį ir lėtai jį garina nuolat saikingai drėkindama sėklas.

Palaistę būsimus augalus uždenkite vazonėlius gabalėliu lengvo celofano, padėkite juos į šiltą vietą ir vis palaistykite, kad palaikytumėte drėgmę.

Kai daigeliai prasikals, nuimkite celofaną ir padėkite vazonėlius ant saulėtos palangės. Kad jauniems augalėliams netrūktų vandens, bet ir nebūtų jo per daug, geriausia laistyti iš apačios - įpilti vandens į padėklą. Per vazonėlius ir daiginimo mišinį augalus pasieks tiek drėgmės, kiek jiems reikia. Kai žalumynai užaugina ne tik du pirmuosius lapelius, bet ir porą tikrųjų lapelių, juos jau galima vartoti maistui.

•

Country-garden.de, LŽ

Lauke auginti daržoves dar per šalta, bet galima susikurti prieskonių darželį ant palangės. / Flickr.com nuotrauka

12

2013 04 04 Lietuvos žinios

Kultūra

Trumpai LAUKIAMA RAGANŲ ANTPLŪDŽIO

Po “Lohengrino” - įVokietiją

A.Bialobžeskis.

Valstybinis jaunimo teatras balandžio 6, 7 dienomis 12 val. kviečia mažuosius Vilniaus žiūrovus į Didžiąją sceną. Čia įvyks paskutinė šio sezono premjera - Evaldo Jaro režisuotas spektaklis “Raganiukė”, sukurtas pagal žymaus vokiečių rašytojo Otfrydo Proislerio knygą. Vaikai išvys istoriją apie jauną raganaitę, svajojančią kuo greičiau užaugti ir tapti tikra ragana.

Pagrindinį vaidmenį atlieka vaikams iš spektaklio “Ronja plėšiko duktė” jau pažįstama aktorė Rasa Marazaitė.

Spektaklio dailininkas - Marijus Jacovskis, kompozitorius - Martynas Bialobžeskis. E.Jaro nuomone, premjerinis spektaklis bus naudinga pramoga ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Spektaklyje vaikai pamatys įvairiausio plauko ir sukirpimo raganų. Beveik visas jas vaidins Jaunimo teatro vyriškoji aktorių komanda: Andrius Bialobžeskis, Jurgis Damaševičius, Vytautas Taukinaitis, Giedrius Arbačiauskas, Ignas Ciplijauskas, Nerijus Gadliauskas, Sergejus Ivanovas, Aleksas Kazanavičius, Simonas Storpirštis ir Saulius Sipaitis.

SKAMBĖS “MAGIŠKASIS DUETAS”

A.Paley. / LŽ archyvo nuotraukos Balandžio 5 dieną sostinės “Piano.lt” koncertų salėje muzikantai virtuozai pianistas Alexanderis Paley (JAV) ir smuikininkas Raimondas Butvila pirmą ir vienintelį kartą Lietuvoje pristatys kamerinės muzikos programą. Joje skambės kompozitorių Ludwigo van Beethoveno, Franzo Schuberto, Richardo Strausso sonatos smuikui ir fortepijonui. Pianistas A.Paley - virtuozo gebėjimais ir muzikos interpretavimo kultūra stebinantis atlikėjas, tikras fortepijono magas.

Jis kasmet surengia apie 80 koncertų prestižinėse pasaulio koncertų salėse.

Muzikos disidentu save vadinantis A.Paley pripažįsta, kad jo namai yra Amerika. Mat visa, kas geriausia jo gyvenime, įvyko toje šalyje. Tačiau muzikinis išsilavinimas, įgytas Rusijoje, - neįkainojamas. Smuikininkas R.Butvila aštuoniolika metų gyveno Venesueloje, dėstė Karakaso menų universitete, vadovavo Emilio Friedmano konservatorijai, aktyviai koncertavo kaip solistas su įvairiais Venesuelos orkestrais. Į Lietuvą atvyko, kai jo žmona Rūta Railaitė-Butvilienė sutiko dirbti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupės direktore. Šiuo metu profesorius R.Butvila dėsto Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje.

LŽ

“Auksinis scenos kryžius” S.Janušaitei už Tatjanos vaidmenį operoje “Eugenijus Oneginas”. / Romo Jurgaičio nuotrauka AUDRIUS MUSTEIKIS

Ilgai svarstė ir apsisprendė išvažiuos. Kontraktas dvejiems metams. Nuo rugsėjo mūsų operos žvaigždė Sandra Janušaitė - Eseno (Vokietija) operos solistė. Į savąjį, Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, tikėkimės, atvyks, bet jau kaip kviestinė atlikėja.

Kas žino, gal būtent dėl to, kad atvažiuos iš užsienio, privers mus dar labiau ją gerbti. Juk užsieniečius, pasak Sandros, labiau garbiname nei savus talentus - saviškių pastebėti nesuskumbame.

S.Janušaitė dabar jau tikrai labai vertinama dainininkė. Už vieną naujausių - Tatjanos vaidmenį Piotro Čaikovskio operoje “Eugenijus Oneginas” ji apdovanota “Operos Švyturiu”, praėjusią savaitę - ir “Auksiniu scenos kryžiumi”. Tatjaną pasivijo dar įspūdingesnis S.Janušaitės vaidmuo - Elza Richardo Wagnerio operoje “Lohengrinas”. Jei pražiopsojote, labai gaila didinga ir trapu, pakilu ir jautru, ką scenoje daro ši artistė. Daug gražių žodžių apie ją pasakė latvis “Lohengrino” režisierius Andrejis Žagaras, nors iš pradžių solistė privertė jį panikuoti.

Tikros ašaros scenoje “Esene yra lietuvių, - sako Sandra.

- Bosas Almas Švilpa, mecosopranas Ieva Prudnikovaitė. Juokiuosi, kad trūksta tik tenoro.”

- Siekiate daugiau įvairesnių galimybių ar užsidirbti?

- Kodėl pabrėžiami pinigai? Kiek būta projektų, kurių atsisakiau. Jei kūrinys netinka mano balsui, nesvarbu, kiek kas siūlo. Negalima pulti nutrūktgalviškai. Porą sykių dainavau Esmeraldą “Paryžiaus katedroje” ir supratau, kad ne man. Geriau ištikimai tarnausiu savo mėgstamai operai, kiek Dievas leis. Žiūrėsim, kaip seksis Esene. O gal nepatiks? Niekada nesakau niekada ir nespjaunu į šulinį. Labai vertinu savąjį teatrą ir saitų su juo neketinu nutraukti, tai būtų kvaila. Tiesiog noriu naujų vėjų, noriu dar daugiau, didesnių vokalo galimybių.

Galėtų Lietuvos publika ir labiau mus vertinti. Dievina užsieniečius, o

kiek nuostabių dainininkų patys turime. Ne tik operos. Šitiek gabaus jaunimo.

- Režisierius A.Žagaras išpasakojo žiniasklaidai, kaip dirbo su jumis.

Tikrai taip viskas ir buvo?

- Iš pradžių tikrai tik žiūrėjau išpūtusi akis - ko jis nori?! Teko jam ir už galvos griebtis. Aš žemaitė, “įsikertu” lėtai, bet kai “įsikertu”, jau ilgam. Operos žanrui vis tiek būdinga tam tikra statika, nors dabar ir lakstome, ir meilės scenos oho! kokios. Kai Dalia Ibelhauptaitė pasakė, kad “Manon Lesko” reikės šokti pilvo šokį, protestavau - neįmanoma. Pasirodo, įmanoma. A.Žagaras nieko neleido daryti dirbtinai.

Vaidinom kaip kine. Tik truputį atsipalaiduoji, jis beda pirštu ir šaukia: “Tu jau ne vaidmenyje!” Po kiekvienos repeticijos - kaip po pirties. Daug emocijų, labai plati jausmų amplitudė - nuo švelnumo, dangiškos palaimos iki kone kliedesio. A.Žagaras - labai įdomus menininkas, simpatiškas vyras, eruditas. Pagrindinis jo reikalavimas - vaidyba turi būti meistriška ir įtikinama.

Jei dainuoji, kad myli, tikrai turi mylėti. Jei partneris sako, kad tave myli, tu turi tikėti. Girdėdama “Sudie, mano brangi žmona” tikrai turi drebėti, kad jis išeina. Aš pirmą kartą pravirkau scenoje nuo emocijų - atrodė, iš tiesų išeina, mane palieka ir daugiau jo nepamatysiu. Negalėjau sulaikyti ašarų.

Fantastiškas partneris Ferdinandas von Bothmeris - prisiglaudžia, atrodo, tikrai myli. Ne tik nuo režisieriaus, bet ir nuo partnerio daug priklauso.

Mano vaikams “Lohengrinas” labai patiko. Jie patvirtino: “Čia kaip kine.” Įsivaizduokit, taip apie R.Wagnerio operą kalba 15-metis ir 17- metis!

Dievo ranka - Kažin ar nominuos jus kitais metais už šį nepaprastą vaidmenį “Auksiniam scenos kryžiui”? Nebijote, kad jus čia primirš?

- Manau, nereikia bijoti gyventi.

- Dabar įvertinta Tatjana. Operą “Eugenijus Oneginas” pastatė jaunas rusų režisierius Vasilijus Barchatovas.

- Jaunas, bet labai brandus. Irgi puikiai žinojo, ko nori. Irgi nieko šiaip sau - aiškiai, skrupulingai nagrinėjome kiekvieną taktą, kiekvieną situaciją.

Analizavome psichologinę motyvaciją.

- O dainuoti - tikrai jokių problemų?

S.Janušaitė: “Visi klausinėja, kaip mano vyras reaguoja į meilės scenas spektakliuose.

Atsakau: “O jis - protingas.”

- Jokių. Labai svarbu ryšys su režisieriumi, suprasti, ko jis nori. Iš pradžių atrodė: “Ai, jaunas, ką čia jis gali pasakyti?” Žodžiu, išlindo mano puikybė. Paskui paaiškėjo, kad dirbti su juo be galo įdomu. Režisierius vis tiek mums Dievas.

- Ir apskritai jokių problemų darbe?

- Keletą kartų norėjau mesti dainavimą. Buvau apsisprendusi išeiti iš teatro, nes iš tiesų čia labai nelengva. Itin sunki buvo pradžia, neslėpsiu. Teko ir autostopu iš Elektrėnų, kur anksčiau gyvenau, į Vilnių - nebuvo už ką nusipirkti bilietą. Autostopu važiuodavau iš savo Kretingos į sostinę - mokytis. Taigi kokia rizika!

Kaip gerai, kad šalia buvo stiprių žmonių, kurie sunkiu metu palaikė, padėjo, tikėjo manimi. Jie patarė nemesti. Manau, čia Dievo ranka. Ji veikė per juos. Žmogus gali svarstyti: veikia ta ranka, neveikia, bet aš tikrai žinau. (Juokiasi.)

Mano mama (ji mirė jauna) sakydavo: “Sandrute, tu turi dainuoti.” Beje, jos balsas buvo geresnis už manąjį. Taigi pirmieji daigai - iš mamos.

Gal ji man ir dabar padeda? O toliau svarbu nesustoti, neriesti nosies, rengti kitus vaidmenis. Oi, kaip norėčiau su tuo pačiu A.Žagaru pasikapstyti po kokį kitą klavyrą!

Drovumas - praeityje - Kaip dabar jaunimas sutinkamas teatre?

- Manau, juos būtina palaikyti. Sėklai reikia derlingos žemės, sodinukui stropios priežiūros. Jeigu sėkla nukris į uolėtą šlaitą, joje slypintis gražiausias žiedas taip ir pražus. Mus reikia puoselėti - kaip vaikus. Po truputį, vaidmuo po vaidmens. Tik spektakliai, vaidmenys brandina. Jei mano žodis būtų svarus, tikrai susirūpinčiau jaunimu. A.Žagaras buvo pritrenktas Tado Girininko dainavimo. “Kodėl aš jo iki šiol nežinojau?!” - nustebęs ir vaidindamas pasipiktinusį klausinėjo jis. Ne iš karto Tadas pasiekė brandos. O aš?

Ar aš taip dainavau prieš dešimt metų?

Irena Milkevičiūtė irgi ne iš karto tapo

tokia didžia dainininke. Turi būti natūrali eiga, raida - kad iš karto nebūtų per sunku ar per lengva. Kai užtrunka “per lengva”, nėra tikslo palypėti aukščiau. O čia jau ačiū I.Milkevičiūtei, kuri sakydavo: “Jei visą laiką dainuosi mažus vaidmenis, taip ir liksi prie jų.”

Sunkus mūsų, solistų, darbas. Kai kas įsivaizduoja, kad ateini, “paleidi garsą” ir viskas gerai. Tai ne tik vokalinis, bet ir psichologinis pasirengimas. Labai domiuosi psichologija. Radijo laida “Pašnekesiai apie tave ir kitus” - mano mišios. Kai ji transliuojama, nenoriu, kad kas trukdytų. Tiek perlų prisirankioju. Vaidmuo - ne tik decibelai, studijuoji personažą, knaisiojiesi savyje.

- Teatro gyvenimas - nuolatinės manipuliacijos.

- Na, kodėl jūs taip sakote? O kur jų nėra? Visi nori būti pripažinti. Parodykit man tokį, kuris nenorėtų. Bet sakau - tik dirbkim, ką sugebam, neišpuikim ir viskas bus tvarkoje. Manipuliacijų yra ir šeimoje, tarp vyro ir moters, tarp tėvų ir vaikų. Pilna ir visuomenėje, ir žiniasklaidoje.

- O jei žmogus kuklesnis, kokios jo perspektyvos teatre?

- Tokius reikia stumti į priekį - padėti jiems. Eiliniai patys prasimuš.

- Jūs turbūt iš tų kukliųjų?

- Mane reikėjo stumti. Raginti: eik, eik. O žinot, kaip mane į Vilnių atvežė?

Mokytoja Audronė Purlienė. Aš nebūčiau drįsusi stoti į dainavimą: “Jėzus Marija, čia ne man. Čia neįmanoma.”

Buvau chorvedė ir labai drovėjausi.

“Viskas, užteks tau diriguoti”, - pasakė mokytoja. O aš nepasitikiu savimi ar sugebėsiu, čia juk tokie kūriniai! Bet dainuoti noriu. Ir mama ragina. “Mamyte, - sakau, - ar aš galėsiu? Viena dainuoti chore, kas kita solo - tarsi nuogai.” Drovumas - praeitas etapas, dabar esu visai kitokia. Stojau į akademiją devyniolikos, o šią gegužę man sukaks trisdešimt devyneri.

- Į Vokietiją vyks visa jūsų šeima?

- Dar nenuspręsta. Tarp kitko, visi klausinėja, kaip mano vyras reaguoja į meilės scenas spektakliuose.

Atsakau: “O jis - protingas.”

•

2013 04 04 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Ką iš K.Donelaičio “Metų” sužinos ispanai Ispanijoje šį pavasarį pasirodys Kristijono Donelaičio “Metai”. Poemą išvertusi Carmen Caro teigė daug naujo sužinojusi ir apie pačią Ispaniją, jos etnografiją. Versti jai padėjo ir apelsinus auginantis tėvas, taip pat Miguelis Cervantesas.

Atrado grybus

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

ešiolika metų Lietuvoje gyvenanti, Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto Romanų kalbų katedroje dirbanti ispanė C.Caro, gavusi pasiūlymą išversti K.Donelaičio “Metus”, prisipažino abejojusi, ar ispanams kūrinys bus suprantamas. Tačiau kai pradžią - “Pavasario linksmybes” - nusiuntė literatūros specialistams į Ispaniją, abejonės dingo. “Jie susidomėjo, ir man tai buvo didelė paskata, galima sakyti, lėmusi apsisprendimą. Ispanų nuomone, šis tekstas praturtins ir mūsų kultūrą. Man buvo įdomu versti ir parodyti ispanams metų kaitą, kuri mano šalyje nėra tokia ryški kaip čia.

Iš “Metų” ispanai sužinos, ką reiškia po ilgos ir sunkios žiemos laukti pavasario”, - šypsojosi vertėja.

Š

Netikėti pagalbininkai Prie lietuviškos gamtos pokyčių jau įpratusi Carmen gali geriau už kitus vertėjus perteikti juos. “Andalūzijoje, kurioje gimiau, nebūna sniego. Nebūna ir jokio tyžtančio sniego kelio, kuriuo lekia rogės, neskamba mūsų krašte ir ledas. Tačiau Lietuvoje gyvendama daug metų tikiu, kad K.Donelaitį jau galiu gerai suprasti ir išversti jo tekstą, - sakė C.Carmen. - Jis taip gražiai viską aprašė, perteikdamas net garsus. Kuo daugiau gilinausi, tuo labiau patiko. Vertimas man buvo lyg poilsis, ypač žiemą, kai nelabai kuo galima Lietuvoje užsiimti.”

Kai Carmen nežinodavo, kaip pavadinti kokį nors žemdirbystės padargą, skambindavo į Andalūziją tėvui, auginančiam apelsinus. “Jis ūkinin-

C.Caro džiaugėsi, kad iš “Metų” daug sužinojo ne tik apie Lietuvą, bet ir apie Ispaniją.

300-osioms metinėms

C.Caro: Iš “Metų” ispanai sužinos, ką reiškia po ilgos ir sunkios žiemos laukti pavasario.” kas, prie žemės, ir man tikrai daug padėjo. Žinoma, žodį galėdavau rasti žodyne, bet jei dar patvirtindavo tėvas, žinodavau, jog tas padargas taip iš tiesų liaudies ir buvo vadinamas, teigė Carmen. - Tėvas jau juokdavosi, kai jam skambindavau, klausdavo, kokių dar klausimų turiu. Sakydavo, tik apie kiaules nieko neišmanąs, bet kitomis temomis galintis padėti. Jis tikrai žinojo daug žodžių, kurių man reikėjo. Išvardijo visus padargus, kuriais anksčiau dirbdavo žemę.”

C.Caro tvirtino, kad klasikus versti nelengva. “Pavyzdžiui, dabartiniai ispanai nesuprastų to “Don Kichoto”, kuris buvo parašytas XVII amžiuje. Versti irgi nebūtina archajiškai.

Tai neturėtų prasmės, - įsitikinusi Carmen. - Aš verčiau taip, kad tekstas skaitytojams būtų suprantamas.”

Slunkius tapo Poltronu Be to, C.Caro savitai konsultuodavosi ir su M.Cervantesu. Kai kartais nežinodavo, kaip pavadinti kokį nors senovinį žemdirbystės įrankį, ypač tokį, koks jau seniai nebenaudojamas, imdavo skaityti “Don Kichotą”. “Įsivaizduokit, atsiversdavau skyrių, pavyzdžiui, apie piemenis, ir rasdavau.

Tad dėkinga esu ir M.Cervantesui, ir

Pietų Ispanijoje užaugusi Carmen prisipažino beveik nieko nežinojusi ir apie grybus. “Mūsų krašte nėra grybavimo tradicijų. Tačiau visus grybus, kurie išvardyti “Vasaros darbų” pabaigoje, kuriuos renka vokietės šeimininkės ir būrams nepalieka, atradau ir Ispanijos šiaurėje. Pasirodo, jie auga Katalonijoje, Baskijoje, Valensijoje.

Man tai buvo atradimas. Žiūrėdavau, koks to grybo lotyniškas pavadinimas, paskui ieškodavau ispaniško, tiksliau, liaudiško pavadinimo, - tikino Carmen. - Buvo atvejų, kai neradau liaudiško ispaniško žodžio, tačiau aptikau, kaip vadina baskai, katalonai.

Tyčia palikau katalonišką pavadinimą, nes, matyt, tas grybas ten auga ir taip žmonės jį vadina.”

Vokietės, K.Donelaičio poemoje prisirovusios “plempių, rudmėsių, storkočių bei baravykų, /jautakių ir baltikių, grūzdų irgi bobausių”, lėkė Karaliaučiun parduoti. C.Caro prisipažino svajojanti kada nors nuvažiuoti į Karaliaučių ir Tolminkiemį, kur niekada nebuvo.

Ji džiaugėsi, kad iš “Metų” daug sužinojo ne tik apie Lietuvą, bet ir apie Ispaniją. “O kiek naujų gražių ispaniškų žodžių atradau! Jų gal niekada gyvenime nebūčiau pavartojusi, jei ne šis darbas”, - sakė moteris.

Iliustracijas “Metų” ispaniškajam vertimui kuria dailininkas Š.Leonavičius. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos jis man daug padėjo”, - prisipažino vertėja.

“Don Kichotas” buvo parašytas 1605 metais, gerokai anksčiau nei “Metai”. Lietuvių grožinės literatūros pradininkas K.Donelaitis savo garsiąją poemą parašė apie 1765-1775

metus. Tuo metu ispanų poezija jau buvo gerokai pažangesnė, pasak Carmen, jau buvo net perėjusi savo aukso amžių.

Vertėja ilgai svarsčiusi, kaip pavadinti herojus. “Angliškame vertime, mačiau, jie palikti originalūs. Tačiau

“Metuose” vardai - ne šiaip vardai, jie daug ką pasako apie žmogaus charakterį. Ilgai kiekvienam ieškojau atitinkamo ispaniško žodžio. Tarkim, Slunkius tapo Poltronu (tinginys, tačiau priesaga -onas suteikia dar ir neigiamo atspalvio)”, - pasakojo Carmen.

Kaip ispaniškai vadinami linams apdirbti reikalingi įrankiai, Carmen rado įvairiuose Ispanijos muziejų puslapiuose. “Pasirodo, ir pas mus linai buvo taip pat auginami ir apdirbami. Ypač Galicijoje, kur drėgniau. Norėdama tiksliai pavartoti tinkamus veiksmažodžius, versdama daug gilinausi ir sužinojau apie savo šalies etnografiją, - pasakojo C.Caro. - Tik dėl kisieliaus ir giros buvo sudėtinga. Jų Ispanijoje visai nėra.

Kilo klausimas, kaip juos vadinti. Jei būčiau palikusi originalius pavadinimus, ispanas nebūtų supratęs, kas tai. Teko ieškoti kitų išeičių. Kadangi kisielius “Metuose” laikomas valgiu, o ne gėrimu, aš pavadinau - kitos košės.”

C.Caro išverstą poemą sueiliuoti ispaniškai padėjo ispanų literatūros mokslų daktarė, poetė Racio Arana.

“Tarp mūsų nuolat vyko derybos. Poetei vis būdavo kokio nors žodžio per daug, vis norėdavo jo atsisakyti, kad gražiau, muzikaliau skambėtų. O man kiekvienas žodis buvo svarbus, juk jo ilgai ieškojau, - prisiminė pašnekovė.

- Versti hegzametru būtų buvę per daug sudėtinga. Mes pasirinkome 14 ir 11 skiemenų eilutes. Tuo metu, kai rašė K.Donelaitis, Ispanijoje buvo populiari tokia poezija. Hegzametro mes, galima sakyti neturėjome, keletas kūrinių buvo pasirodę kaip eksperimentiniai.”

Kitais metais bus minimos K.Donelaičio gimimo 300-osios metinės.

Jo “Metai” jau išversti į anglų, vokiečių, švedų, čekų, vengrų, latvių, baltarusių, rusų, gruzinų, ukrainiečių, armėnų kalbas. Ispanijos (Sevilijos) leidykla “Renacimiento” jau šį pavasarį “Metus” išleis pusantro tūkstančio egzempliorių tiražu. Pirmiausia, poema, žinoma, bus skirta senosios literatūros specialistams.

Keturias iliustracijas “Metų” vertimui sukūrė dailininkas Šarūnas Leonavičius.

•

14

2013 04 04 Lietuvos žinios

Sportas

Trumpai

“Juventus” žodį tars po savaitės

ATSISVEIKINS SU EUROLYGA Šio vakaro rungtynėmis Kaune su Bambergo “Brose Baskets” (Vokietija) ekipa (pradžia 19.45 val.) Kauno “Žalgirio” krepšininkai baigs savo kelionę Eurolygoje. Dvi nesėkmes iš eilės patyrę žalgiriečiai (55:77 Berlyne pralaimėjo “Albai” ir 77:78 Klaipėdoje - “Neptūnui”) šiandien savų žiūrovų akivaizdoje bandys nugalėti Vokietijos čempionus. “Šį sezoną laimėjome dvigubai daugiau rungtynių, nei pralaimėjome, ir turime geriausią rezultatą nuo 1999 metų. Bet to nepakanka reikia toliau kautis ir rūpintis savo reikalais. Privalome baigti sezoną skambia gaida ir nudžiuginti žiūrovus”, dvikovos išvakarėse sakė “Žalgirio” vyriausiasis treneris Joanas Plaza. Su E grupėje pergalės neiškovojusia “Brose Baskets” ekipa žalgiriečiai rungtyniaus be įžaidėjo Oliverio Lafayette’o. Pirmojo rato dvikovą Berlyne po pratęsimo “Žalgiris” laimėjo 88:87.

VILMANTAS REMEIKA

UEFA Čempionų lygos pusfinaliai prasidėjo užtikrinta Miuncheno “Bayern” pergale prieš Turino “Juventus” bei dramatiškomis Paryžiaus PSG ir “Barcelonos” lygiosiomis.

Kai aštuntfinalyje “Bayern” namie 0:2 aplaidžiai pralaimėjo Londono “Arsenal” ir vos pateko į ketvirtfinalį, Miuncheno klubo prezidentas Uli Hoenesas komandai pareiškė griežtą papeikimą. “Bayern” žaidėjai pastabą suprato ir į ją reagavo. Praėjusį savaitgalį Vokietijos čempionate “Bayern” 9:2 nušlavė “Hamburg”, o užvakar akivaizdžiai dominuodami 2:0 palaužė ir “Juventus” pasipriešinimą. Italijos čempionai galėjo džiaugtis Miunchene nepraleidę daugiau įvarčių.

“Barca” du kartus pirmavo Paryžiuje, tačiau lyderio Zlatano Ibrahimovičiaus įkvėpti PSG futbolininkai sugebėjo išplėšti lygiąsias 2:2.

Lygiųjų kaina Pastaroji dvikova Prancūzijos sostinėje kėlė milžinišką susidomėjimą. 45 tūkst. vietų “Parc des Princes” stadionas buvo sausakimšas, nors bilietą į šias rungtynes įsigyti buvo pateikta net 700 tūkst. paraiškų.

PSG entuziastingai pradėjo rungtynes. Bet Barselonos komanda poziciniu žaidimu ir trumpais perdavimais nuramino šeimininkus, o kėlinio pabaigoje pati jiems sudavė smūgį. 39 minutę po puikaus Dani Alveso perdavimo Lionelis Messi aplenkė gynėjus ir pelnė įvartį. Tai buvo jau 23-iasis šio argentiniečio įvartis per tris 2013-ųjų mėnesius. Deja, dėl traumos L.Messi per pertrauką buvo pakeistas.

Antras kėlinys vėl prasidėjo dažnomis paryžiečių atakomis. Visas rungtynes labai aktyviai rungtyniavęs Z.Ibrahimovičius 79 minutę pagaliau pelnė įvartį. Jis į vartus nukreipė nuo virpsto atšokusį kamuolį. 89 minutę PSG vėl atsidūrė ant pralaimėjimo slenksčio.

Vartininkas Salvatore Sirigu apmaudžiai prasižengė prieš Alexį Sanchezą, ir teisėjo skirtą 11 m baudinį realizavo Xavi. Bet PSG vyrai ir iš šios balos išbrido sausi. Baigiantis 4-ąjai pridėto laiko minutei Z.Ibrahimovičius galva atmetė kamuolį Blaise ‘ui Matuidi, ir šis

Po blankaus pasirodymo Miunchene “Juventus” futbolininkai (dryžuota apranga) nesudėjo ginklų.

Reuters/Scanpix nuotrauka

prancūzas tiksliu smūgiu iš toli išplėšė lygiąsias 2:2, sukeldamas euforiją Paryžiaus stadione.

“Esu laimingas, kaip žaidėme prieš geriausią pasaulio komandą. Parodėme, kad PSG gali būti galinga”, - džiaugėsi B.Matuidi. Deja, atsakomąsias rungtynes kitą trečiadienį Barselonoje jis praleis dėl geltonųjų kortelių.

“Lygiosios išvykoje mums - geras rezultatas. Deja, jo kaina buvo didelė”, sakė “Barcelonos” trenerio Tito Vilanovos asistentas Jordi Roura. Jis akcentavo, kad per rungtynes traumą patyrė ne tik L.Messi, bet ir Javieras Mascherano. L.Messi pasitempė pakinklio sausgyslę. Kada jis grįš į aikštę,

antradienį buvo priblokštas “Juventus” gynėjas Giorgio Chiellini.

Chronometras skaičiavo tik 23-ią rungtynių sekundę, kai “Bayern” gynėjas Davidas Alaba tolimu smūgiu smeigė kamuolį į Gianluigi Buffono ginamus vartus ir privertė “Juventus” komandą pradėti rungtynes nuo ledinio dušo dozės.

“Po smūgio vienas mūsų žaidėjų Arturo Vidalis pabandė blokuoti kamuolį, šis kiek pakeitė trajektoriją ir suklaidino mane. Tuomet niekuo negalėjau padėti”, - teisinosi G.Buffonas.

“Bayern” atakų volas ir toliau spaudė Turino komandą prie jos vartų, o aprimo tik po antro įvarčio. 66 minutę

A.Conte: “Susitiksime Turine, todėl daryti išvadas dar anksti. Pakalbėsime po antrosios dvikovos.” dar nežinoma. J.Mascherano patempė kryžminius kelio raiščius ir geriausiu atveju vėl žaisti galės tik po mėnesio.

Lyderis atsiprašė “Žinojome, kad Miunchene bus labai sunku žaisti, bet nemanėme, kad “Bayern” rungtyniaus tokia didžiule sparta. Nesitikėjome tokio rezultato”, - po Vokietijoje patirtos nesėkmės 0:2

Mario Mandžukičius perdavė kamuolį Thomasui Mulleriui taip, kad šiam buvo sunkiau nepataikyti į vartus, nei pataikyti - 2:0.

Vokietijos čempionato lyderiai “Juventus” testui pasirengė puikiai. Jie išnarstė varžovų žaidimo schemas ir neleido svečiams net atsikvėpti. Didelė sparta per visas rungtynes ir nesibaigiantis spaudimas vertė italus nuolat

KIRTO “PRIENAMS”

STATISTIKA Paryžiaus PSG - “Barcelona” 2:2 (0:1).

Paryžius, 45 336 žiūrovai. Teisėjas - Wolfgangas Starkas (Vokietija). Įvarčiai - Zlatanas Ibrahimovičius (79), Blaise’as Matuidi (90+4); Lionelis Messi (38), Xavi (89 iš 11 m). Įspėti - B.Matuidi, D.Beckhamas, Z.Ibrahimovičius, S.Sirigu (PSG); G.Pique, J.Alba, J.Mascherano, D.Alvesas (“Barcelona”).

Miuncheno “Bayern” - Turino “Juventus” 2:0 (1:0).

Miunchenas, 68 000 žiūrovų. Teisėjas - Markas Clattenburgas (Anglija). Įvarčiai - Davidas Alaba (1), Thomasas Mulleris (63). Įspėti - M.Mandžukičius, Luizas Gustavo (“Bayern”), Giorgio Chiellini, Arturo Vidalis, Stephanas Lichtsteineris (“Juventus”)

klysti. O svarbiausia - iš žaidimo buvo “išjungtas” Turino komandos žaidimo organizatorius Andrea Pirlo. Būtent jis pirmosiomis sekundėmis prarado kamuolį, o netrukus neatremiamą smūgį paleido D.Alaba.

“Noriu atsiprašyti, nes šio vakaro rungtynėse dariau per daug klaidų, kalbėjo A.Pirlo. - “Bayern” mums buvo per stiprus varžovas. Bet dar turime atsakomąsias rungtynes.”

“Prieš rungtynes kalbėjome, kad svarbiausia namie nepraleisti įvarčio. Todėl rezultatas 2:0 yra puikus”, pažymėjo “Bayern” saugas Arjenas Robbenas.

“Juventus” treneris Antonio Conte net po laimėtų rungtynių kalba nedaug.

Tad Miunchene jis šnekėjo dar trumpiau: “Sunku, bet mes dar susitiksime Turine, todėl daryti išvadas anksti.”

•

Žlugusios viltys Lietuvos vyrų rankinio rinktinės galimybės patekti į 2014-ųjų Europos čempionatą beveik žlugo. 1998 metais žemyno pirmenybėse pastarąjį kartą žaidusiems lietuviams šias viltis teks atidėti kitam kartui.

Vakar Europos pirmenybių atrankos varžybų III grupės rungtynėse Lietuvos ekipa Ankaroje 26:27 (11:12) pralaimėjo vienai silpniausių žemyno rinktinių Turkijai ir po trijų turų liko be taškų. Turkams tai buvo pirmoji pergalė.

Dėl rankos traumos mūsiškiams šiuo metu negali padėti vartininkas Arūnas Vaškevičius. Patikimo vartų sargo vakar trūko labiausiai. Pakaitomis žaidusiems Viliui Rašimui ir Ryčiui Cipkui sunkiai sekėsi atremti turkų rankininkų metimus. Tuo metu varžovų vartininkas Coskunas Goktepe rungtyniavo įspūdingai ir ne kartą gelbėjo savo komandą.

Rungtynes vangiai pradėję trenerio Gintaro Savukyno auklėtiniai leido varžovams išsiveržti į priekį. 18 min. Turki-

jos rinktinė pavojingai nutolo 10:6. Bet iki pertraukos svečiai priartėjo iki minimumo - 12:11. Antrame kėlinyje Lietuvos rinktinė buvo persvėrusi rezultatą. O kai kėlinio viduryje įgijo dviejų įvarčių pranašumą (17:15), atrodė, jog gali įvykti lūžis. Tačiau turkai pelnė tris įvarčius iš eilės ir vėl susigrąžino iniciatyvą. Susitikimo pabaigoje varžovai grubiomis pražangomis stabdė mūsiškių atakas ir taip išsaugojo trapią persvarą.

Lietuvos komandai 7 įvarčius pelnė Tomas Eitutis, 4 - Aidenas Malašinskas, po 3 - Augustas Strazdas, Robertas Švedas ir Valdas Drabavičius, 2 - Mindaugas Andriuška, 1 - Skirmantas Plėta. Turkijos rinktinės lyderiais buvo Ramazanas Done (11 įv.) ir Tolga Ozbaharas (5 įv.).

Sekmadienį abi rinktinės Vilniuje susitiks dar kartą. Per kitas rungtynes vakar vakare Stavangeryje susitiko III grupės lyderės Norvegijos ir Prancūzijos rinktinės, turėjusios po 4 taškus. Į kitų metų pirmenybes Danijoje pateks dvi geriausios grupės komandos.

TREČIA NESĖKMĖ Taline vykstančiame pasaulio jaunių (iki 18 metų) II diviziono A grupės ledo ritulio čempionate trečią nesėkmę iš eilės patyrė autsaiderės pozicijoje atsidūrusi Lietuvos rinktinė. Su viltimis kovoti dėl medalių atsisveikinę nė vieno taško neturintys jaunieji Lietuvos ledo ritulininkai vakar 2:3 (1:1, 1:1, 0:1) pralaimėjo Didžiajai Britanijai (6 tšk.). Įvarčius į nugalėtojų vartus įmušė Erikas Sakauskas (14:44) bei Dalius Mikalauskas (28:41). Britų gretose pasižymėjo Samuelis Towneris (01:40), Lewisas Hookas (31:24) ir Harry Harley (59:28). “Klaida rungtynių pabaigoje palaidojo mūsų viltis iškovoti medalius, tačiau ir toliau kovosime. Trūko pasirengimo prieš čempionatą, tačiau dabar jau susižaidžiame”, - sakė rinktinės treneris Andrius Jadkauskas. Šiandien 13 val. lietuviai stos prieš Kroatijos rinktinę (5 tšk.).

“ŽALGIRIO” PAMAINA Keturi VMFD “Žalgiris-3” futbolo ekipos žaidėjai pakviesti prisidėti prie Lietuvos jaunių šešiolikmečių (U-16) rinktinės, dalyvausiančios UEFA “Development” turnyre. Pasak sostinės klubo, į balandžio 5-11 dienomis Palangoje rengiamą treniruočių stovyklą vyks saugai Dominikas Stankevičius ir Erlandas Juška bei puolėjai Edvinas Baniulis ir Justas Lasickas. UEFA organizuojami šešiolikmečių “Development” turnyrai šiemet organizuojami 13 skirtingų šalių. Lietuviai balandžio 11-15 dienomis varžysis Lenkijoje.

•

LŽ

Antradienį per pirmas Baltijos krepšinio lygos finalo rungtynes skaudų pralaimėjimą patyrė “Prienų” klubas. Virgijaus Šeškaus treniruojami prieniškiai savo žiūrovų akivaizdoje net 22 taškų skirtumu - 69:91 (17:23, 20:29, 17:15, 15:24) pralaimėjo “Ventspils” (Latvija) krepšininkams. Svečiai iš trijų taškų zonos atakavo net 74 proc. taiklumu (14 iš 19).

Lietuvos ekipoje rezultatyviausiai žaidė Gediminas Orelikas (15 taškų) ir Artūras Milaknis (13). Atsakomosios finalo rungtynės Ventspilyje bus žaidžiamos šeštadienį. Lietuvos ekipai būtina iškovoti pergalę didesniu nei 22 taškų skirtumu. Per pirmas mažojo finalo rungtynes Rygos “Barons kvartals” (Latvija) su Deivydu Dulkiu namie 79:71 (13:22, 37:15, 16:16, 13:18) įveikė Talino “Kalev-Cramo” (Estija) ekipą. Lietuvio sąskaitoje - 14 taškų. Atsakomosios rungtynės Taline vyks penktadienį.

T.Eitutis vakar lietuviams pelnė daugiausia įvarčių. / Romo Jurgaičio nuotrauka

LŽ

2013 04 04 Lietuvos žinios

Sportas

15

Trenerių duona: šiandien dirbi - ryt laisvas LKL TRENERIŲ KAITA

SAULIUS RAMOŠKA

Net septyni šalies klubai Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliarųjį sezoną pasitiks neturėdami vyriausiųjų trenerių, kurie pradėjo LKL čempionatą.

Kauno “Žalgiris”, “Prienai”, Klaipėdos “Neptūnas”, “Šiauliai” ir Utenos “Juventus” - penkios ekipos, kurių vadovai per sezoną nepakeitė strategų. Likusios septynios su treneriais jau atsisveikino. Dauguma tapo nereikalingi dar praėjusių metų pabaigoje.

Sostinėje nebuvo ramybės “Būna, kad treneriai darbo netenka ir esant geriems rezultatams. Atleidimas - tai mūsų, trenerių, darbo specifika”, LŽ yra sakęs 2012-ųjų lapkritį šalies vicečempiono Vilniaus “Lietuvos ryto” trenerių štabą papildęs Dainius Adomaitis.

Kiekvienas naujas strategas klube viliasi likti ilgam. “Tikiuosi, kad dirbsiu čia iki paskutinės gyvenimo dienos”, prieš porą savaičių šmaikštavo “Lietuvos ryto” treneriu tapęs vokietis Dirkas Bauermannas. Praėjusį mėnesį sostinės klube įvykusios permainos, kai buvo atleistas Darius Maskoliūnas, tapo LKL sezono netikėtumu.

Tačiau “Lietuvos rytas” buvo ne paskutinis, baigiantis sezonui atsisveikinęs su treneriu. Tą patį mėnesį strategui Romualdui Petroniui “ačiū” pasakė ir kitos Vilniaus komandos - “Sakalų” vadovas.

Pastarasis atvejis unikalus tuo, kad treneris atleistas ne dėl rezultatų, o dėl per ilgo liežuvio. Po kovo 26 dienos pralaimėjimo Panevėžio “Lietkabelio” ekipai R.Petronis pareiškė pasibaigus LKL sezonui paliksiąs sostinės klubą. “Įsivaizduokite, kaip per visą sezoną reikėjo nuteikinėti žaidėjus kovoti, kai mums nėra sumokėję nė vieno atlyginimo”, po keturiolikto pralaimėjimo čempionate kalbėjo treneris. Tačiau sezono pabaigos jis nesulaukė. Jau kitą dieną “Sakalų” prezidentas Vytautas Kiaušas jį atleido. Pasak prezidento, R.Petronio žodžiuose nebuvo teisybės.

Gali būti, kad po penkerių metų pertraukos “Žalgirio” komandos vyriausiojo trenerio kėdėje visą sezoną išbus ispanas J.Plaza. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Dviem LKL komandoms “Lietuvos rytui” ir “Lietkabeliui” - šį sezoną vadovavo net trys vyriausieji treneriai.

Klubai išrankūs Dviem komandoms - “Lietuvos rytui” ir “Lietkabeliui” - šį sezoną vadovavo net trys vyriausieji treneriai. Pirmieji atleidimai įvyko vos prasidėjus LKL pirmenybėms.

“Lietkabelio” klubas 2012 spalio 10 dieną abipusiu susitarimu atsisveikino su Gintaru Leonavičiumi. Jo pareigas laikinai perėmė asistentas Žydrūnas Valuckis. Sausio 12-ąją komandai vadovauti pradėjo nuo praėjusių metų lapkričio asistentu dirbęs Robertas Giedraitis. Tačiau mažiau nei po mėnesio R.Giedraitis atsisvei-

kino su klubu, ir į jo kėdę vėl sėdo Ž.Valuckis.

“Lietuvos ryto” žaidėjams nuo sezono pradžios vadovavo serbas Aleksandras Džikičius, tačiau jau spalio 12 dieną jis iškeliavo namo, o vyriausiuoju treneriu buvo paskirtas asistentas D.Maskoliūnas. Jo paslaugų atsisakyta kovo 20 dieną. Sezoną vilniečiai baigs vadovaujami D.Bauermanno.

J.Plaza įtiko “Žalgiriui” Šioje trenerių rokiruotėje nedalyvauja šalies čempionas “Žalgiris”. Atrodo, kad finansinių problemų kamuojamas Kauno klubas sezoną baigs su tuo pačiu treneriu - ispanu Joanu Plaza. Pastarąjį kartą su “Žalgiriu” visą sezoną (2007-2008) atlaikė vyriausiuoju treneriu dirbęs Rimantas Grigas. 2008-ųjų spalio viduryje dėl prastų rezultatų jis pasitraukė, vietą užleisdamas Gintarui Krapikui. O linksmoji trenerių karuse-

lė įsibėgėjo, kai 2009-ųjų gegužę 75 proc. klubo akcijų nusipirko Vladimiro Romanovo valdoma Ūkio banko investicinė grupė.

2009-2010 metų sezoną “Žalgirio” stratego kėdėje pakaitomis sėdėjo G.Krapikas, Ramūnas Butautas ir D.Maskoliūnas, 2010-2011-ųjų sezoną - serbas Aco Petrovičius, R.Grigas, graikas Ilias Zouros, praėjusį sezoną I.Zouros, Vitoldas Masalskis ir serbas Aleksandras Trifunovičius.

Treneriai klube keitėsi V.Romanovo iniciatyva. Tačiau J.Plaza su savo filosofija įtiko išrankiajam savininkui.

“Nenuvertinant kitų Kaune dirbusių strategų, po Jono Kazlausko, kurio vadovaujama ekipa 1999 metais laimėjo Eurolygą, J.Plaza yra geriausias”, LŽ sakė legendiniame “Žalgiryje” rungtyniavęs, o 1995-2002 metais šioje ekipoje asistentu ir vyriausiuoju treneriu dirbęs Algirdas Brazys.

•

Kauno “LSU-Baltai” 2012 m. spalio 9 diena: vyriausiojo trenerio vairą Edas Nickus perleido Dariui Dikčiui.

Panevėžio “Lietkabelis” 2012 spalio 10 diena: abipusiu susitarimu klubas atsisveikino su vyriausiuoju treneriu Gintaru Leonavičiumi. Jo pareigas laikinai perėmė asistentas Žydrūnas Valuckis.

2013 m. sausio 12 diena: vyriausiuoju treneriu tapo nuo praėjusių metų lapkričio asistentu dirbęs Robertas Giedraitis.

2013 m. vasario 8 diena: R.Giedraitis atsisveikino su klubu. Į jo kėdę vėl atsisėdo Ž.Valuckis.

“Lietuvos rytas” 2012 spalio 12 diena: serbą Aleksandrą Džikičių pakeitė jo asistentu dirbęs Darius Maskoliūnas.

2013 m. kovo 20 diena: rezultatais nepatenkinti klubo vadovai atsisakė D.Maskoliūno paslaugų. Iki sezono pabaigos ekipos vyriausiuoju treneriu dirbti pakviestas vokietis Dirkas Bauermannas.

Kėdainių “Nevėžis” 2012 m. spalio 15 diena: klubo vadovai padėkojo už darbą Dariui Sirtautui bei jo asistentui Rolandui Urkiui ir komandai vadovauti pasikvietė G.Leonavičių.

Pasvalio “Pieno žvaigždės” 2012 m. gruodžio 29 diena: dėl prastų rezultatų vadovai atleido Nerijų Zabarauską ir asistentą Darių Dimavičių. Nuo sausio 3 dienos ekipai vadovauti pradėjo Mindaugas Lukošius, asistentu pasirinkęs Mantą Šernių.

“Palanga Triobet” 2013 m. kovo 14 diena: iš vyriausiojo trenerio posto pasitraukė Rimvydas Samulėnas ir asistentas Paulius Barkus. Jų vietas užėmė Regimantas Juška ir Genadijus Glikmanas.

Vilniaus “Sakalai” 2013 metų kovo 27 diena: pasibaigus LKL čempionatui komandą palikti pažadėjęs vyriausiasis treneris Romualdas Petronis sezono pabaigos nesulaukė.

“Sakalų” komandos prezidentas Vytautas Kiaušas jį atleido už neva neteisingus žodžius apie komandos finansinę situaciją. R.Petronį pakeitė asistentu dirbęs Virginijus Sirvydis.

M.Carlseno triumfą papuošė V.Čmilytės draugija JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Ką tik Londone pasibaigusio Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) Pretendentų turnyro nugalėtoju tapęs Magnusas Carlsenas rudenį kovos dėl pasaulio čempiono titulo. Norvego pergale džiaugėsi ir mūsų šachmatų primadona Viktorija Čmilytė.

FIDE reitingo lyderis 22-ejų M.Carlsenas (ELO 2872) pirmą kartą savo karjeroje kovos dėl pasaulio šachmatų karūnos.

Ilgas titulų šleifas Lapkričio 6-26 dienomis vyksiančiame mače (vieta dar nežinoma) jaunojo norvego varžovas bus vienas geriausių visų laikų planetos šachmatininkų 43-ejų Viswanathanas Anandas iš Indijos. Jis jau penkis kartus tapo pasaulio čempionu.

Pirmą sykį šį titulą V.Anandas iškovojo 2000 metais Teherane, tuomet 3,5:0,5 šventė pergalę prieš Ispanijai atstovaujantį Latvijoje gimusį Aleksejų Širovą. Beje, 2001 metais A.Širovas vedė V.Čmilytę, ši santuo-

ka iširo 2007-aisiais. Vėliau V.Anandas buvo karūnuotas 2007-aisiais Meksike. Nuo tada niekam nepavyksta atimti iš indo karūnos. Pastarąjį sykį tai bandė padaryti Izraelio šachmatininkas Borisas Gelfandas.

2012-ųjų gegužę Maskvoje vykusiame V.Anando ir B.Gelfando mače dėl titulo po dvylikos partijų rezultatas buvo 6:6. Po papildomų partijų triumfavo V.Anandas - 2,5:1,5. O jau šį rudenį pasaulio čempionas gins titulą intriguojančiame mače su Norvegijos šachmatų genijumi M.Carlsenu.

šachmatininkas iš keturiolikos partijų laimėjo penkias, jo konkurentas - keturias.

Prestižinio turnyro Londone atomazgą stebėjo ir geriausia visų laikų Lietuvos šachmatininkė 29-erių V.Čmilytė, neseniai sulaukusi FIDE prezidento Kirsano Iliumžinovo vardinio kvietimo dalyvauti “Didžiojo prizo” varžybose. Į Londoną Viktorija trims dienoms nuvyko M.Carlseno kviesta. Mat pastaruoju metu norvegą treniruoja V.Čmilytės artimas draugas Peteris Heine Nielsenas.

Vienos partijos kaina

Elitinis konsultantas

Šiemet, kovo 14 - balandžio 2 dienomis, Londone vykusiame pretendentų turnyre teisės kovoti dėl šachmatų karūnos siekė aštuoni pajėgiausi planetos šachmatininkai, tarp jų - ir 2006ųjų pasaulio čempionas Vladimiras Kramnikas iš Rusijos (ELO 2810). Nenuostabu, kad būtent jis Londone tapo pagrindiniu jaunojo norvego konkurentu dėl pretendento titulo. Po beveik tris savaites trukusio šachmatų maratono M.Carlsenas ir V.Kramnikas surinko po 8,5 taško. Nugalėtoją lėmė vienintelis rodiklis - Norvegijos

Gegužės mėnesį 40-ąjį gimtadienį švęsiantis didmeistris iš Danijos P.H.Nielsenas per karjerą iškovojo ne vieną solidų titulą. Tačiau labiausiai jis išgarsėjo kaip puikus šachmatų analitikas. Jo konsultacijos ir patarimai elitinių šachmatininkų itin vertinami.

Per rudenį vyksiantį mačą dėl pasaulio šachmatų karūnos P.H.Nielsenas turėtų jausis ypatingai, nes puikiai žino abiejų varžovų braižą. V.Čmilytės draugas ne vienus metus konsultavo V.Anandą. Ne per seniausiai su juo atsisveikinęs danas netrukus pradėjo

FIDE reitingo lyderį M.Carlseną (kairėje) ir jo konsultantą P.H.Nielseną drauge galima išvysti ne tik prie šachmatų lentos.

London2013.fide.com nuotrauka

asistuoti M.Carlsenui. Dabar Londone jie skynė bendro darbo vaisius. Nenuostabu, kad tokia proga iškilūs šach-

matininkai panoro savo laimėjimu pasidžiaugti su žaviąja Lietuvos sporto žvaigžde V.Čmilyte.

•

16

2013 04 04 Lietuvos žinios

Pramogos

Muzikuoti ant geltonos sofos - iššūkis reikia ruoštis. Gerai žinomiems muzikantams, kurių programos nepritaikytos neįgarsintai aplinkai, reikia specialiai ruošti pasirodymą. Patikėkite, tai iššūkis, juolab kad atlikėjai taip pat neturi tam daug laiko. Kartais, kai pasakome, kad teks groti be įgarsinimo, atlikėjai sutrinka ir išsigąsta, bet po kurio laiko susitaiko su mintimi ir priima iššūkį. Mažiau žinomiems, tik pradėjusiems muzikuoti kūrėjams keliamos tokios pačios sąlygos. Džiaugiamės, kad galime jiems suteikti progą būti išgirstiems”, - aiškino Margarita.

Geltonos sofos klubo įkūrėjams ši veikla yra tarsi atgaiva sielai. Derybos, bendravimas su muzikantais juos žavi, o rezultatas kaskart vis geresnis.

VIKTORIJA SINICAITĖ

Kiekvieną sekmadienį sostinės meno studijoje “Artoteka” vyksta akustiniai koncertai be jokios įgarsinimo įrangos, tiesiog sėdint ant sofutės. Pasivadinę Geltonos sofos klubu jauni menininkai kviečia klausytis kokios tik norite muzikos, išsivirti arbatos, bendrauti su muzikantais, pasisemti geros nuotaikos visai savaitei.

Pernai rudenį A.Strazdelio gatvėje netoli sostinės Barbakano duris atvėręs Geltonos sofos klubas puoselėja namų jaukumą ir atmosferą. Čia vaikšto katinas, šalia muzikanto ant sofos sėdi kažkurio klausytojo vaikas. Anot idėjos sumanytojų, tai yra vieta, vienijanti atlikėją ir klausytoją, ištrinanti tarp jų ribą, kurią sukuria dirbtinis įgarsinimas ir klubinė atmosfera. Čia nebelieka vaidmenų, nes nebūtinai atlikėjas dainuoja tik ant scenos, o klausytojai sėdi ir scena jiems yra tabu. Atlikėjo niekas nevaržo - nėra laidų, jis gali laisvai judėti, prieiti prie klausytojo. Klube nėra garso specialisto, nėra pulto ir kitos garsą iškraipančios aparatūros.

Geltonos sofos klubas nėra kavinė ar baras, čia žmonės patys išsiverda arbatos, pasinaudoja baru.

Kompozitorius, perkusininkas Tomas Dobovolskis ir jo mokiniai - klubo svečiai.

Viskas savo rankomis Viena Geltonos sofos klubo idėjos autorių Margarita Varkentin LŽ prisipažino, jog organizuodami renginius pastebėjo, kad sekmadieniais Vilniuje labai trūksta muzikinės gyvybės. “Jautėme, kad yra poreikis organizuoti koncertus, nes kultūrinis sostinės gyvenimas savaitės pabaigoje gana liūdnas.

Pradėjome svarstyti, kaip pritraukti klausytojų ir kaip įdomiau pateikti savo idėją. Turėjome jaukią nedidukę patalpą, kurioje dabar ir vyksta akustiniai koncertai”, - sakė Margarita.

Pašnekovė prisiminė, kaip patys idėjos sumanytojai tampė baldus į patalpas, kur dabar vyksta pasirodymai, kaip spontaniškai ten atsidūrė geltona sofa... “Viską darėme savo rankomis ir dėl to ši aplinka tokia jauki bei šilta. Ji atrodo kaip kiekvieno mūsų kambario pjūvis. Mums svarbiausia panaikinti

Geltonos sofos klube yra jaukių detalių. / “Artotekos” nuotraukos atstumą tarp klausytojo ir muzikanto, kad būtų užmegztas glaudus ryšys. Matyt, dėl to net ir po pasirodymų dalis susirinkusiųjų lieka, bendrauja su atlikėjais, šnekučiuojasi tarpusavyje”, - teigė pašnekovė.

Geltonos sofos klube sekmadieniais tvyro laisvumo ir atsipalaidavimo pojūtis, nes čia niekas nieko nevaržo.

Margarita juokavo, kad kaip tikruose

namuose jie turi katiną, ateinantį į kai kuriuos koncertus. Paprastai jis sėdi ant sofos, klausosi muzikos.

Net išsigąsta Margaritos teigimu, vos atvėrus klubo duris įkūrėjai patys kvietė muzikantus koncertuoti, tačiau netrukus to daryti nereikėjo. Dabar klubo šeimininkai sulaukia pakankamai no-

Klasifikuoti skelbimai BUTAI PARDUODA 4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA Namų valdą Kauno r., Zapyškyje (yra 0,26 ha žemės, sodas, kaina - 120 000 Lt). Tel. 8 655 78 742.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOS Prijungia, taiso automatines skalbykles. Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutrikimų priežastis. Po kompleksinio medžiagų apytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotis tradicinių priemonių deriniais. Diplomuoto asmeninio trenerio paslaugos. Tel. 8 602 03 836.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS Ekologiški buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, suteikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616. ĮVAIRŪS Parduodu įvairius grūdus (avižas, vikius, miežius). Jurbarkas, tel.: 8 699 01 181, 74 261.

PRANEŠIMAI PRANEŠIMAS APIE ESMINĮ ĮVYKĮ. 1. UAB „VILGA“, įmonės kodas 121550774, Paupio g. 28, Vilnius. 2. Skirta dienraščiui „Lietuvos žinios“. 3. Uždarosios akcinės bendrovės „VILGA“, kodas 121550774, adresas: Paupio g. 28, Vilnius (toliau - „Bendrovė“), valdybos sprendimu 2013 04 26 d. šaukiamas eilinis visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas. Susirinkimas vyks Bendrovės patalpose, Paupio g. 28, Vilnius. Akcininkų registracija nuo 9.00 val. iki 9.45 val., susirinkimo pradžia 10.00 val. 4.

DARBOTVARKĖ: 4.1. Bendrovės 2012 finansinių metų metinis pranešimas; 4.2.

Bendrovės 2012 finansinių metų finansinės atskaitomybės tvirtinimas; 4.3. Bendrovės 2012 ūkinių metų pelno (nuostolio) paskirstymo tvirtinimas. Papildoma informacija apie esminį įvykį - UAB „Vilga“, už akcijų apskaitą atsakinga Aldona Kasinskaitė tel. (8 5) 260 0208. Akcininkai privalo turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, įgalioti asmenys - įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą. Generalinė direktorė Audronė Mickūnienė.

Užs. LM-2508

Š. m. gegužės 6 d. 19.00 val. adresu: Neužmirštuolių g. 3-2A, Vilnius, skelbiamas visuotinis UAB „Trižiedis“ susirinkimas. Darbotvarkė: 2012 m. finansinė ataskaitą. Užs. LM-2515 ADB „Baltikums“ Lietuvos filialo vienkartines garantijas bei draudimo liudijimus (polisus) - vienkartines garantijas serija D75 Nr. nuo V20025194 iki V20025196 ir nuo V20025233 iki V20025235 laikyti negaliojančiais.

Užs. LM-2460 UAB „ETEKA TRANSPORT“, įm. kodas 302707237, reg. Motorų g. 14, Vilnius, praneša, kad nuo 2013 m. balandžio 4 d. keičiamas įmonės pavadinimas į UAB Smart Cargo.

Užs. LM-2511 Savininko sprendimu likviduojama Rolando Cvekelio personalinė įmonė (į. k.

178298392, buveinė: Kernavė, Širvintų r., duomenys saugomi Juridinių asmenų registrų centro Vilniaus filiale), likvidatoriaus tel. 8 653 18 434. Užs. R-200 Jevgenijaus Kuleš turto paveldėtojų dėmesiui! Š. m. balandžio 16 d. 9.00 val. adresu: Vilniaus r., Pagirių sen., Juodbalių k., skl. Nr. 488-1, vyks sklypo kad. Nr. 4122/0100:0547 kadastriniai matavimai.

Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija“, Vilnius, Linkmenų g. 13.

Tel. 8 601 71 112.

Užs. LM-2518

www.lzinios.lt

rinčiųjų pasirodyti meno studijoje. Čia jau koncertavo “Saulės broliai”, trimitininkas Dominykas Vyšniauskas, Eglė Sirvydytė, Vidas Bareikis. Šį sekmadienį koncertuos 9 žmonių gyvos muzikos kolektyvas “Banda dzeta”. Žada pasirodyti “4FUN”, Giedrė Kilčiauskienė, “The Artrace”, kiti muzikai. “Turėjome rezervuotų dienų net žiemą, bet tik todėl, kad grupėms

Tačiau pašnekovė prisipažino, kad yra pasitaikę ir nemalonių situacijų, susijusių su finansais, biurokratiniais dalykais.

“Kadangi ant geltonos sofos pasirodo labai įvairūs muzikantai - džiazo, roko grupės, eksperimentinės muzikos atlikėjai, gyvos muzikos grupės, - ir klausytojai būna itin skirtingi. Sulaukiame jaunų žmonių, šeimų su vaikais. Man labai džiugu, kai ateina vaikų, kurie labai susikaupę klausosi muzikos. Dažnai tėvams kyla klausimas, kur dėti atžalą, jei nori eiti į koncertą, o ten, žinia, mažajam bus pernelyg triukšminga. Čia viskas kitaip garso nedaug, namų atmosfera ramina, todėl ir vaikams patinka”, - džiaugėsi Margarita.

Geltonosios sofos klubas nėra kavinė ar baras, čia žmonės jaučiasi laisvai, išsiverda arbatos, pasinaudoja baru. “Susirinkusieji patys šeimininkauja. Šaunu, kad jie jaučiasi laisvai, juk toks mūsų tikslas”, - teigė pašnekovė.

•

Sunkią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimo tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Informacinės sistemos eksploatavimo ir informacijos valdymo skyriaus vyriausiąjį specialistą GIEDRIŲ VIZBARĄ.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

2013 04 04 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

Dėl bendrovės visuotinio narių susirinkimo sušaukimo Pranešame, kad 2013 m. balandžio 16 d. 10.00 val. yra šaukiamas Kooperatinės bendrovės „Vilniaus statyba“ visuotinis narių susirinkimas, Žirnių g. 12, Vilniuje.

Susirinkimo dienotvarkė: 1. KB „Vilniaus Statyba“ direktoriaus ataskaita už 2012 metus; 2. KB „Vilniaus Statyba“ revizijos išvadų ataskaita už 2012 metus; 3. KB „Vilniaus Statyba“ 2012 m. finansinės ataskaitos tvirtinimas; 4. KB „Vilniaus Statyba“ 2012 m. pelno (nuostolio) paskirstymo tvirtinimas; 5. KB „Vilniaus Statyba“ 2013 m. veiklos programos tvirtinimas; 6. Kiti klausimai.

Užs. LM-2457

UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „KELDA“ AKCININKŲ DĖMESIUI! Bendrovės vadovo iniciatyva ir sprendimu 2013 m. balandžio 26 d. 10.00 val., Lvovo g. 25, Vilniuje, Vilniaus verslo uostas, Didžiosios burės, 7 aukštas, šaukiamas uždarosios akcinės bendrovės „Kelda“ (kodas 181259645, buveinė: Kauno g. 14, Vievis) visuotinis akcininkų susirinkimas.

Akcininkų registracijos pradžia - 9.45 val.

Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės 2012 m. (ataskaitinis laikotarpis 2012 04 01-2012 12 31) metinis pranešimas; 2. Bendrovės 2012 m. (ataskaitinis laikotarpis 2012 04 01-2012 12 31) metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; 3. Bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas.

Užs. LM-2516 Informuojame, kad yra parengtas žemės sklypų, esančių Subačiaus g. 1, 3, Vilniaus m., planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Su parengtu žemės sklypo planu ir jo sprendiniais kviečiame susipažinti formuojamų žemės sklypų naudotojus bei gretimų žemės sklypų, esančių Aušros Vartų g. 6 (kad. Nr. 0101/0058:55), Aušros Vartų g. 10 (kad. Nr. 0101/0058:15) ir Subačiaus g. 5 (kad. Nr.0101/0058:169), savininkus ir naudotojus adresu: Žalgirio g. 90-508, Vilniuje, iki 2013 04 18.

Asmuo kontaktams Marius Umbrasas, tel. 8 678 12 171.

Užs. LM-2513 Informuoju, kad 2013 m. balandžio 15 d. 10.00 val. bus atliekamas žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0031:363, esančio Elnių g. 9, Vilniaus m., ribų ženklinimas-derinimas, į kurį kviečiu dalyvauti gretimų žemės sklypų Lokių g. 8 (kad. Nr. 0101/0031:372) ir Elnių g. 7 (kad. Nr. 0101/0031:396) savininkus, paveldėtojus ir naudotojus.

Asmuo kontaktams Vytautas Pavasaris, tel. 8 678 12 171.

Užs. LM-2514

INFORMACIJA APIE „TRANSEUROPINIO TINKLO JUNGTIS - VILNIAUS MIESTO VAKARINIO APLINKKELIO III ETAPAS NUO OZO G. IKI UKMERGĖS G.“ GALUTINE ATRANKOS IŠVADA DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: „Transeuropinio tinklo jungtis - Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapo: nuo Ozo g. iki Ukmergės g. statyba“.

3. Numatoma planuojamos ūkinės veiklos vieta: Justiniškių, Viršuliškių, Pašilaičių seniūnijos, Vilniaus miesto savivaldybė.

4. Persvarstoma atsakingos institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 01 09 priimta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-119 dėl Transeuropinio tinklo jungtis Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapo: nuo Ozo g. iki Ukmergės g. statybos poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamai ūkinei veiklai PAV neprivalomas.

5. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą: Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013 01 23 raštu kreipėsi į Vilniaus RAAD persvarstyti atrankos išvadą, motyvuodami tuo, kad: • atrankos išvadoje nurodyta, kad teritorijose, kur vakarinis aplinkkelis projektuojamas šalia gyvenamųjų teritorijų, triukšmo lygiai viršys reglamentuotas ribines vertes. Tose teritorijose planuojama taikyti kompensacines priemones (pylimai, triukšmo sienelė, apželdinimas), tačiau nepateikta informacija, ar numatytos kompensacinės priemonės užtikrins, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos triukšmo lygiai neviršys reglamentuotų ribinių verčių gyvenamojoje teritorijoje; • galimas gretimų teritorijų gyventojų nepasitenkinimas planuojama ūkine veikla, galimi konfliktai.

6. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant išvadą: • PAV subjektai - Vilniaus VSC, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pateikė išvadas dėl neprivalomo PAV. Vilniaus VSC išvadoje akcentuota, jog atsižvelgiant į triukšmo skaičiavimus, nustatyta, kad prognozuojamą 2015 metų situaciją įdiegus kompensacines priemones (pylimai, triukšmo sienelė, apželdinimas, langus su 30 dBA garso slopinimu), perspektyviniai dienos, vakaro ir nakties metu triukšmo lygiai gyvenamosiose teritorijose neviršys ribinių verčių; • PŪV atitinka Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir Teritorijos prie Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės detaliojo plano sprendinius; • Esant pralaidiems gruntams bus numatytos taršos mažinimo priemonės - smėlingo sluoksnio formavimas; • Siekiant sumažinti kietųjų dalelių išsiskyrimą į aplinkos orą, smulkių sausų inertinių medžiagų kelio tiesimui naudojimo metu, formuojant pylimus, esant nepalankioms oro teršalams sklaidytis sąlygomis, šiltuoju metų laiku numatomas gatvės drėkinimas; • Pagal gautus aplinkos oro taršos modeliavimo rezultatus azoto dioksido, kietųjų dalelių, anglies monoksido, sieros dioksido tarša šalia gyvenamųjų pastatų ribinių verčių neviršys; • Paviršinės nuotekos nuo projektuojamos PŪV šiaurinės dalies bei aplinkinių teritorijų bus su renkamos ir nuvedamos į esamą nuotekų valyklą. Paviršinės nuotekos, susidarančios pietinėje PŪV dalyje nuvedamos į projektuojamus paviršinių nuotekų valymo įrenginius ir išvalytos iš leidžiamos į Buivydiškių tvenkinius jungiantį kanalą. Įrengiant nuotekų valymo įrenginius kartu numatomas ir Buivydiškių tvenkinius jungiančio kanalo tvarkymas; • Vakarinio aplinkkelio poveikis aplinkai bus įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos monitoringo programą.

7. Priimta galutinė atrankos išvada: transeuropinio tinklo jungties - Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapo: nuo Ozo g. iki Ukmergės g. statybos poveikio aplinkai vertinimas Užs. LM-2502 neprivalomas.

Lietuvos nacionalinis muziejus skelbia ilgalaikio turto, pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, pardavimą viešajame aukcione Eil. Pavadinimas Kiekis Pradinė pardavimo Nr. kaina, Lt 1. Lengvasis automobilis „Mazda“ MPV 2,3 su oro kondicionieriumi, 1 10 000 IMZLW693250306954, pagaminimo metai - 2005 m.

2. Krovininis automobilis „Mersedes Benz Vito“ 108 D, pagaminimo metai - 1998 m.

1 5000 Lt

Aukcionas vyks 2013 m. balandžio 19 d. 10.00 val. Kosciuškos g. 3, Vilniuje. Neįvykus pirmajam aukcionui, antrasis aukcionas vyks ten pat 2013 m. balandžio 26 d. 10.00 val.

Parduodamą turtą galima apžiūrėti 2013 m. balandžio 8-18 d. nuo 9.00 iki 16.00 val.

Pageidautina, iš anksto susitarus.

Atsakingas už aukciono organizavimą ir informacijos teikimą - direktoriaus pavaduotojas ūkiui Eugenijus Danielius, tel. (8 5) 261 6313, mob. tel. 8 699 88 421.

Už įsigytą aukcione turtą atsiskaitoma pavedimu į nurodytą banko sąskaitą per 3 darbo dienas po aukciono pabaigos.

Aukciono dalyviai pradedami registruoti likus valandai iki aukciono pradžios. Aukcionas dalyviams ir žiūrovams nemokamas.

Užs. LM-2510

17

Informacija apie priimtą galutinę atrankos išvadą dėl 20 MW biokuro katilinės statybos poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „GECO Vilnius“, Jogailos g. 4, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 264 8970, faks. (8 5) 266 1260.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta: biokuro katilinės statyba, Savanorių pr.

182A, Vilniaus m. sav.

Persvarstyta atsakingos institucijos - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2013 01 28 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-449) - poveikio aplinkai vertinimas (PAV) neprivalomas.

Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą - Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VSC) 2013 02 05 rašte Nr. (12-37)-2-602 pateikti motyvai: 1. Neįvertinta, kad planuojamai ūkinei veiklai (PŪV) turi būti nustatyta sanitarinė apsaugos zona (SAZ); 2. Nepateikta informacija apie PŪV atstumą iki artimiausių gyvenamųjų teritorijų; 3. Galimas neigiamas psichosocialinis poveikis ir aplinkinių rajonų gyventojų nepasitenkinimas PŪV. Lietuvai pagražinti draugija 2013 02 15 raštu kreipėsi į Vilniaus RAAD ir Saugomų teritorijų tarnybą (VSTT) prie Aplinkos ministerijos persvarstyti, nurodant, jog neįvertintas poveikis Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniui, III a pogrupio Žemųjų Panerių vandenvietei.

Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: 1. PAV subjekto - Vilniaus m. sav. administracijos išvada, jog 20 MW biokuro katilinės statyba neigiamų pasekmių aplinkai neturės; 2. PAV subjektas - Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, pastabų dėl PŪV neturi; 3. PŪV neįtakos reikšmingo poveikio visuomenės sveikatai. Atliktos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros, kurių metu PAV subjektas - Vilniaus VSC, priėmė išvadą, jog veikla leistina; 4. Suinteresuota visuomenė - Lietuvai pagražinti draugija, informuota apie 2013 02 15 rašte pateiktus klausimus, PŪV poveikį visuomenės sveikatai; 5. PŪV numatoma vykdyti esamoje pramoninėje teritorijoje, sklypo dalyje, nepatenkančioje į Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinį; 6. Degimo produktų išvalymui nuo kietųjų dalelių numatomi multiciklonai, kurių pasiekiamas išvalymo laipsnis yra ne mažesnis kaip 85 proc. Pagal pateiktus aplinkos oro teršalų skaičiavimus prognozuojamos pagrindinių aplinkos oro teršalų CO, NO2 ir kietųjų dalelių požemio koncentracijos tiek be fono, tiek su fonu nei įmonės teritorijoje, nei prie artimiausių gyvenamųjų namų neviršys jiems nustatytų ribinių verčių; 7. Visos atliekos bus perduodamos pagal sutartį atliekas tvarkančiai ir transportuojančiai įmonei, kuri yra registruota atliekas tvarkančių įmonių registre; 8. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus numatoma prijungti prie centralizuotos miesto sistemos. Paviršinės nuotekos bus apvalomos ir išleidžiamos į esamus miesto paviršinių nuotekų tinklus.

Atsakingos institucijos - Vilniaus RAAD priimta galutinė atrankos išvada (2013 03 28 rašUžs. R-206 tas Nr. (38-4)-VR-1.7-1579) - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

DĖL KREDITO UNIJOS „LAIKINOSIOS SOSTINĖS KREDITAS“ PAKARTOTINIO NEEILINIO VISUOTINIO NARIŲ SUSIRINKIMO Dėl kvorumo nebuvimo neįvykus 2013 04 02 neeiliniam visuotiniam narių susirinkimui, šaukiamas pakartotinis neelinis visuotinis kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ susirinkimas.

Pakartotinis susirinkimas vyks 2013 balandžio 9 d. 16.00 val. adresu: Savanorių pr. 135, Kaunas.

Pakartotinio susirinkimo metu bus sprendžiami tik neįvykusio neeilinio visuotinio narių susirinkimo klausimai.

Kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ nariai savo nuomonę susirinkimo darbotvarkėje numatytais klausimais gali išreikšti raštu iš anksto. Su susirinkimo dokumentais susipažinti ir išankstinio balsavimo raštu biuletenius galima gauti kredito unijoje „Laikinosios sosUžs. LM-2517 tinės kreditas“ adresu: Savanorių pr. 135, Kaunas.

2013 04 18 d. 19.00 val. Sviliškių g. 4, Vilnius, vyks DNSB „VIP Šilaičiai“ narių susirinkimas.

Darbotvarkė: 2012 m. veiklos ataskaitos tvirtinimas; Revizoriaus ataskaitos tvirtinimas; Valymo paslaugų aptarimas; 2 proc. paramos lėšų panaudojimo 2013 m. nustatymas;

Energetinių resursų taupymo galimybių svarstymas; Vidaus tvarkos taisyklių ir lėšų naudojimo tvarkos svarstymas ir priėmimas.

Iniciatorius: DNSB „VIP Šilaičiai“ pirmininkas.

Užs. R-208

INFORMACIJA apie planuojamos ūkinės veiklos - švelniakailių žvėrelių (audinių) veisimas ir auginimas, atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: ūkininkas Darius Karlinskas.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentų rengėjas: UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“, S.Žukausko g. 33-53, LT-09129 Vilnius. Tel. (8 5) 278 9595, faks. (8 5) 277 8195.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: švelniakailių žvėrelių (audinių) veisimas ir auginimas.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Žeimių kaime, Ginkūnų sen., Šiaulių r. sav.

Atsakinga institucija priimanti sprendimą: LR AM Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Susipažinti su poveikio aplinkai vertinimo atranka ir jos išvada, kad švelniakailių žvėrelių (audinių) veisimo ir auginimo veiklai Žeimių k., Ginkūnų sen., Šiaulių r. sav. poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, galima LR AM Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente (M.K.Čiurlionio g. 3, LT-76303 Šiauliai), PAV dokumentų rengėjo patalpose UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“, S.Žukausko g. 33-53, LT-09129 Vilnius, bei pas užsakovą - Darių Karlinską, Girulių g. 1, Šiauliai, darbo dienomis (8.00-17.00 val) per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos.

Pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos (pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos LR AM Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui) prašome teikti PAV dokumentų rengėjui UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“, S.Žukausko g. 33-53, LT-09129 Vilnius (kontaktinis asmuo V.Beržinytė), arba užsakovui - Dariui Karlinskui, Girulių g. 1, Šiauliai, nuo 8.00 iki 17.00 val.

Užs. LM-2509 darbo dienomis, per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos.

18

2013 04 04 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 4 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Keliai. Mašinos. Žmonės” (k.)

10.30 “Ugnies tramdytojai” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Vieša paslaptis” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Tautos aikštė”.

Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Tautos aikštė”. Tiesioginės laidos tęsinys 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 Nacionaliniai apdovanojimai “Auksiniai kiaušiniai” (k.)

12.55 “iKarli” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis”

13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.16 “Mes - europiečiai” 22.19 Sportas 22.23 Orai 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Mentalistas” N-7 23.35 “Deksteris” N-14 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Dievobaimingos kalės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Mano TV3. Jau 20 metų!”

12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Mano TV3. Jau 20 metų!”

21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Dingęs be žinios” 23.00 “CSI kriminalistai” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Pabudimas” 1.50 “Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Lietuviška Pelenės istorija” (k.) N-7 9.00 “Taip. Ne” (k.)

10.00 “Dviese prieš gamtą” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Lietuvos muzikos legendos” 22.30 Trileris “Lemiamas taškas” N-14 1.20 “Laukinis” (k.) N-7 2.20 “Brydės” (k.)

2.50-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Detektyvas Drupis” 8.40 “Marvel animė. Ernis” N-7 9.05 “Draugai IV” (k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Istviko raganos” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Draugai IV” N-7 17.25 “Namai, kur širdis” N-7 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Makbraidas. Kas čia Marčio žudikas?” N-7 22.45 “Begėdis” N-14 23.50 “Farų šeima” N-7 0.45 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizontai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Atžalos” (k.)

12.25 LRT studija “Vilniaus knygų mugėje 2013”. Romualdo Granausko knygos “Šventųjų gyvenimai” pristatymas (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Laiko ženklai”. Petras Vileišis ir Juzefas Montvilas 15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”.

Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45 “Asistentas vienai dienai” 19.30 “Legendos” 20.15 “Dar širdyje ne sutema” 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 “Lietuvių kinas trumpai”. Aurikos ir Algirdo Selenių animacija. “Magas”. “Help me”. “Jūratė ir Kastytis”. “Eglė - žalčių karalienė” 21.45 “Kultūra”. Dailininkas Mikalojus Vilutis 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”.

Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”.

Janina Lapinskaitė. “Našlių pakrantė”. “Aktas” 0.00 Panorama (k. 0.45 “Pagauk kampą” (k.) 1.10 “Gintarinės batutos meistrai”. Juozas Domarkas (k.)

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Nenugalimas banzuke” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Gamtos jėgos” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Konano nuotykiai” 17.00

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 10.30, 13.30, 15.45, 18.45, 21.30 val.

Lietuvos ryto TV 6.50 Programa 6.54 TV parduotuvė 7.10 “Reporteris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Nuoga tiesa” 10.05 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 11.00 Dok. f. “Įspūdingiausi gamtos reiškiniai”. 2 d. N-7 12.10 “Reporteris” 12.55 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Gamink sveikiau!” 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 “Mainai gamtoje” N7 16.00 Žinios 16.10 “Mainai gamtoje” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” (k.) 18.00 Žinios 18.35 “Mančesterio detektyvės” N-7 19.45 Žinios 20.20 “Lietuva tiesiogiai” 21.00 “Reporteris” 21.45 “Super L.T.” N-7 22.45 “Merdoko paslaptys” N-7 23.50 “Reporteris” 0.35 “Supernamai”

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Užtemimas” N-7 9.00 Trileris “Dvylika” N-7 11.00 Komedija “Didysis Bakas Hovardas” 13.00 Drama “Popiežė Joana” N-7 15.25 Komedija “Tarnybinis romanas. Dabartiniai laikai” 17.00 Drama “Babelis” N-7 19.20 Trileris “Grįžimas namo” N7 21.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 3” 23.00 Komedija “Ateini čia arba gausi į dūdą!” N-7 1.00 Drama “Mielas draugas” N-7

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Miškuose ir kalnuose” 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Pagaminta SSRS” 18.40 Žinios. Maskva

Knygos “Epizodai paskutiniam filmui. Režisierius Almantas Grikevičius” pristatymas - 19 val.

PASAKA “7 dienos Havanoje” - 15, 20.15 val.

“Saugus prieglobstis” - 18.15 val.

“Medžioklė” - 15.30 val.

“Optimisto istorija” - 20 val.

“Meilė kaip nuodai” - 18 val.

“Ana Karenina” - 20.30 val.

“Populiari mergina” - 16 val.

“Gimę mylėti” - 17.30 val.

OZO KINO SALĖ “Apie dievus ir žmones” - 18 val.

“Kuosvarnis” - 16 val.

MULTIKINO “Sielonešė” - 13.30, 16.15, 19, 21.45 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 11, 14.30, 17, 19.30, 21 val.

“Mama” - 18.30 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 20.40 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 14, 19.15 val.

“Pagalbos šauksmas” - 16.15, 20.45 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 14.15, 16.45, 19, 21.30 val.

“Parkeris” - 22 val.

“Tamsus dangus” - 18.30, 22 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16, 18.30 val.

“Krudžiai” - 10.15, 14, 12.45, 15.15, 17.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.15, 16.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 20 val.

“Gimtadienis” - 11.45, 21.45 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 10 val.

“Sniego karalienė” - 12 val.

“Šalutinis poveikis” - 22 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 16.50 val.

“Linkolnas” - 15.45, 21.15 val.

“Argo” - 16, 21.30 val.

“Valentinas vienas” - 13.40, 19 val.

“Hičkokas” - 13.20, 18.45 val.

SKALVIJA “Pi gyvenimas” - 16.40 val.

“Medžioklė” - 21.10 val.

11.05 Futbolas. Anglijos premier lygos žurnalas 11.35 Golfas. PGA turo užkulisiai 12.05 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 12.35 “Trans World Sport” žurnalas 13.35 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Real” - “Galatasaray” 15.25 Rankinis. Europos čempionato atranka. Turkija - Lietuva 16.55 Ledo ritulys. KHL. Rytų konferencijos finalas. Tiesioginė transliacija 19.40 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” - “Brose Baskets”. Tiesioginė transliacija 22.00 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Chelsea” - “Rubin”. Tiesioginė transliacija 0.05 Krepšinis. Eurolygos TOP16 rungtynės

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Madrido autobusų tunelis 13.35 Bandytojai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Ekstremali žvejyba. Naujoji Zelandija 22.00 Imperija už įstatymo ribų. “Nuestra familia” 23.00 Gangsterių kodeksas 0.00 Po avarijos 1.00 Grobikai ir išlaisvintojai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Žuvys grobuonės 11.00 Žiauriausi JAV kalėjimai 12.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 13.00 Draudimai 14.00 Ryklių guolis 15.00 Nepaprastos žuvys 16.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 17.00 Draudimai 18.00 Mūšiai dėl Kursko 19.00 Žiauriausi JAV kalėjimai 20.00 NSO virš Europos 21.00 Paranormalūs reiškiniai 22.00 Tunų žvejyba 23.00 NSO virš Europos 0.00 Paranormalūs reiškiniai 1.00 Nakties programa

KAUNAS

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 4 d. 18.30 val. “Figaro vedybos” 5 d. 18.30 val. “Gulbių ežeras” 6 d. 18.30 val. “Linksmoji našlė” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 4 d. 16 val. ir 5 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Hamletas mirė. Gravitacijos nėra” 4 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Vilniaus mažasis teatras. “Maskaradas” 6 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2” 6 d. 18 val. Didžiojoje salėje. “Medžioklės scenos” JAUNIMO TEATRAS

KAUNO DRAMOS TEATRAS

“Gimtadienis” - 19 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.45 val.

FORUM CINEMAS “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.15, 15.45, 18.30, 21 val.

“Sielonešė” - 11, 13.30, 16.15, 19.15, 21.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 19 val.

“Pagalbos šauksmas” - 13, 18 val.

“Tamsus dangus” - 20.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.15, 13.45, 16.30 val.

“Krudžiai” - 10.15, 12.30, 15, 17.30, 20.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 15.30, 20.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.45, 14.45, 17.45 val.

“Valentinas vienas” - 22 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS

KAUNAS CINAMON “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 17.30 val.

“Sielonešė” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 19.45, 22 val.

“Pagalbos šauksmas” - 15, 19.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.40, 13, 15.15 val.

“Krudžiai” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16.10, 20.30 val.

“Krudžiai” - 12, 14.30, 17 val.

“Krudžiai” (originalo kalba) - 14.20, 19.40 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 15.20, 18.20, 21 val.

“Tapatybės vagilė” - 11.15, 18.40 val.

“Mama” - 16.30, 21.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 14, 21.15 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 14, 18.40 val.

“Gimtadienis” - 16.10 val.

Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 29-4 d.

Viasat Sport Baltic

VILNIUS

5 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 6 d. 18 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 4 d. 18 val. “Aida” 6 d. 18 val. “Studentas elgeta” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 6 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Žirafa su kojinėmis” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 4 d. 18 val. Nacionalinis dramos teatras. “Katedra” 6 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Top girls (Neprilygstamosios)”

KLAIPĖDA “Sielonešė” - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 20.50 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 16, 18.30 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 15, 17.45, 20.15 val.

“Pagalbos šauksmas” - 21.40 val.

“Tapatybės vagilė” - 21.50 val.

“Tamsus dangus” - 15.15, 20.30 val.

“Parkeris” - 14, 19 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15, 21.10 val.

“Krudžiai” - 11.30, 14.15, 17, 19.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 12, 21.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 13 val.

“Gimtadienis” - 16.45 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 18 val.

“Legendos susivienija” - 11.15 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 12.20, 15, 16.30, 19, 21.40 val.

“Sielonešė” - 11.30, 14.45, 18.20, 21 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.45, 17.45 val.

19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Sklifosovskis” 22.05 “Kamenskaja” 23.05 Dvikova 0.40 “Miškuose ir kalnuose” 1.35 Žinios+ 1.50 Vaid. f.

“Nešaudykite baltųjų gulbių” 3.15 Vesti.ru

Teatras

Kinas VILNIUS

“Mastrichto policija” 18.00 “Geri vyrukai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Tikri bičai” 21.30 Kriminalinė drama “Išlikimo pamoka” 23.15 “6 kadrai” 23.55 Eurolygos rungtynės. TOP 16. Kauno “Žalgiris” - Bambergo “Brose Baskets”. Vaizdo įrašas 1.40 “Gamtos jėgos” 2.05 “Geri vyrukai” 2.55 “Paslapčių namai”

“Tapatybės vagilė” - 12.45, 21.30 val.

“Gimtadienis” - 12.15, 20.45 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 17.15 val.

“Sniego karalienė” - 11 val.

“Valentinas vienas” - 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.

FORUM CINEMAS “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 20.50 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 11.45, 14.15, 16.30, 18.45 val.

“Sielonešė” - 11.15, 16, 21.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 13.30, 18.45 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 13, 17.30, 21.50 val.

“Pagalbos šauksmas” - 15.15, 19.40 val.

“Tapatybės vagilė” - 15.45 val.

“Tamsus dangus” - 20.30 val.

“Parkeris” - 18 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15 val.

“Krudžiai” - 11.30, 13.45, 16.15, 18.45 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 21.15 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 10.30, 13.30, 16.30, 19.15, 21.45 val.

“Sielonešė” - 15.45, 21.30 val.

“Tapatybės vagilė” - 13.15, 18.15 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 13.45, 18.45 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 19, 21.15 val.

“Mama” - 16.15, 20.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 13 val.

“Krudžiai” - 14.15, 16.45 val.

“Gimtadienis” - 18.30 val.

“Valentinas vienas” - 16, 21 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 11, 12.50 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 14.40 val.

“Sielonešė” - 16.45 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 19, 21.05 val.

I SALĖ “Parkeris” - 12, 16.20 val.

“Pagalbos šauksmas” - 14.20, 18.40, 20.40 val.

6 ir 7 d. 12 val. “Raganiukė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 5 d. 18 val. “Pas pažįstamus...”

6 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 4 d. 18.30 val. “Meistriškumo pamoka (Maria Callas)” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 6 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka” 7 d. 12 val. “Batuotas katinas” Mažoji salė 6 d. 14 val. “Kiškių sukilimas” KEISTUOLIŲ TEATRAS 4 ir 5 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai” 6 d. 12 val. “Mykolas žvejas” 6 d. 19 val. “A. - visai kita” MENŲ SPAUSTUVĖ 4 d. 19 val. Juodojoje salėje. Lenkijos nacionalinė Liudwik Solski dramos mokykla. “Iš visos širdies tave myliu, Magdalena” 4 d. 20.30 val. Juodojoje salėje. Lietuvos muzikos ir teatro akademija. “Naujosios N pasaka” 5 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)” 6 d. 11, 12.30 ir 14 val. Kišeninėje salėje.

Klaipėdos lėlių teatras. “Labas, mažyli!”

6 d. 16 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas” ir studija “PetPunk”. “Tėčio pasaka” RAGANIUKĖS TEATRAS

KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 4 d. 18 val. “Lietuviai” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 5 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Viskas apie moteris” 6 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”.

“Varniukas, kuris buvo kitoks” 6 d. 18 val. Teatras “Kitas kampas”. “Eilinis elitas” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS

5 ir 6 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 6 d. 12 val. Stalo teatras. “Avinėlio kelionė”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 5 d. 18 val. “Kova” 6 d. 18 val. “Valentinų diena” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

PANEVĖŽYS

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.15 val. “Šalutinis poveikis” - 21.40 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 10.45, 13.15, 18.15 val.

“Mama” - 18.40 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.

“Krudžiai” - 11.15, 14, 16.30, 19.10 val.

“Valentinas vienas” - 15.45, 20.45 val.

KLAIPĖDA

6 d. 12 val. “Katinėlis ir gaidelis” “DOMINO” TEATRAS 4 d. 19 val. “Langas į parlamentą” 6 d. 19 val. “Striptizo ereliai” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 6 d. 12 val. “Trys pingvinai (arba “Prie laivo 8.00”)” “COMEDY CLUB” 6 d. 19 val. Kauno teatro klubas. “Šeimos patarėjas”

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 6 d. 17 val. “Jazminas” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 4 d. 18 val. Kauno dramos teatras. “Žemės ar moters” 5 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Švęsti kosmose ir tvarte” 6 d. 18 val. Klaipėdos jaunimo teatras. “Paukštyno bendrabutis” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 6 d. 17 val. Koncertas “Prisiminimai”. Arina ir grupė “Veto bank” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 6 ir 7 d. 12 val. “Skiltuvas”

PLUNGĖ PLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS 4 d. 18 val. “Domino” teatras. “2 vyrai. 1 tiesa”

2013 04 04 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:47 leidžiasi 19:59 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+9 Oslas

Antroji delčios diena

Delčia IV 03

Jaunatis IV 10

Priešpilnis IV 17

+3 Helsinkis

+7

Stokholmas

Pilnatis IV 24

+4

Dublinas +6 +4 Londonas

+2 -3

Šiauliai

+2 -4

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo +2 -4

Kaunas Šiandien: debesuota, daug kur pasnigs, kris šlapdriba. Temperatūra dieną svyruos nuo 2 iki 4 laipsnių šilumos.

VILNIUS +15 +2 -2

+6 Amsterdamas

+9

Ukmergė

Lisabona

Alytus Druskininkai

+3 -3

+14 Madridas

+16 Barselona

+5 Ryga

+7 Kopenhaga

+11 Paryžius

Kėdainiai +2 -2

+3 Sankt Peterburgas

Talinas

13:12

Palanga

19

Vilnius Minskas +1 +2 Varšuva +9

+2

Berlynas +4 Praha

+7 Miunchenas

+13 Nica

+17 Roma

+7 Maskva

+3

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +4 +9 +12 Bukareštas Varna Dubrovnikas +13 Sofija +14

+19

Stambulas +15

Malaga Rytoj: debesuota su pragiedruliais, numatomi krituliai. Temperatūra naktį 1-2 laipsniai šalčio, dieną kai kur sušils iki 3 laipsnių.

+18

94-oji metų diena. Balandžio ketvirtoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 14-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 271 diena.

Vardadienį šiandien švenčia: Algaudas, Ambraziejus, Eglė, Izidorius.

Geros dienos!

Alžyras +18

Tunisas +28

Atėnai

+20 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Avinas 03 21 - 04 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 22 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Balandžio 3 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Tai, kas vakar buvo aišku, šiandien kels abejonių. Be to, jūsų užsispyrimas ir karingumas provokuos neigiamas aplinkinių emocijas.

Galite prarasti draugus.

Jautis. Turėtų pasisekti ieškantiems darbo. Tik neskubėkite su viskuo sutikti. Ilgainiui bus galima išsiderėti daugiau nei siūloma. Veikti reikia taktiškai ir gudriai.

Dvyniai. Pasinaudokite visomis likimo siunčiamomis galimybėmis pasireikšti, užsidirbti ar užmegzti naudingas pažintis. Gera diena mokytis, siekti žinių, pripažinimo.

Vėžys. Pagauti įkvėpimo, galite pasakyti daugiau nei derėtų. Palankus metas atostogauti, pramogauti, tvarkyti kelionės dokumentus. Kiek sunkiau seksis tartis su vaikais.

Liūtas. Kritiškiau vertinkite savo galimybes prieš prisiimdami atsakomybę už kolegų darbą.

Jei suklupsite, niekas neskubės padėti, gelbėti ir guosti.

Mergelė. Bendraudami pasikliaukite intuicija, neskubėkite nei smerkti, nei girti. Jei gausite dovanų, priimkite tai su malonumu. Daugiau dėmesio skirkite sveikatai.

Svarstyklės. Būsite linkę rizikuoti, priimti drąsius, bet nepagrįstus sprendimus. Net jei šiandien jūsų pozicijos stabilios, nebūkite pernelyg atviri su kolegomis.

Skorpionas. Prireiks pastangų išlaikyti tai, ką turite. Dabar svarbu suvokti, kad daug ką galima gauti ne tik kovojant, įrodinėjant, bet ir dažniau šypsantis. Šaulys. Netinkamas metas išlaidauti, skolinti, imti kreditą. Jei darote karjerą, pasirūpinkite patikimu užnugariu. Seni meilės ryšiai stiprės. Tereikia truputėlį juos pakurstyti.

Ožiaragis. Nebūkite impulsyvūs, neskubinkite įvykių. Noras vadovauti šeimos paradui erzins ir partnerį, ir vaikus. Derėtų pataupyti ir atsisakyti didelių pirkinių.

Vandenis. Gali strigti kelionių dokumentų tvarkymas, bet pačios išvykos bus sėkmingos. Namie pamirškite senas nuoskaudas, dažniau šypsokitės ir būkite originalūs. Žuvys. Jei darbe trokštate naujovių, nesikuklinkite, jei ginate savo nuomonę, kalbėkite argumentuotai. Tik neverta ieškoti teisybės ten, kur jos nėra.

20

2013 04 04 Lietuvos žinios

Margumynai

Legali prekyba marihuana

T.Hankso vaikaitis

Čekijos vaistinėse pacientai jau gali oficialiai nusipirkti marihuanos. Ja gydomos įvairios ligos: vėžys, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė ar žvynelinė.

Tik pagal receptus parduodami kanapių preparatai Čekijoje tapo teisėti.

Numatoma, kad Praha importuos šiuo vaistus iš Izraelio arba Nyderlandų maždaug metus, kol Valstybinis vaistų kontrolės institutas pradės išduoti licencijas vietos augintojams. Jos galios ne ilgiau kaip penkerius metus.

Institutas taip pat nustatys kanapių pasėlių plotus ir organizuos žaliavos pir-

kimo iš ūkininkų konkursus. Čekija, kuri yra Europos Sąjungos narė nuo 2004 metų, vadovaujasi vienais liberaliausių Bendrijoje įstatymų dėl lengvųjų narkotikų vartojimo. Žmonėms, turintiems iki 15 gramų marihuanos arba auginantiems iki penkių kerų kanapių, gresia tik nedidelė bauda. Tokia pozicija vilioja į Čekiją marihuanos gerbėjus iš kitų šalių, kur įstatymai griežtesni.

2011 metų nacionalinėje ataskaitoje dėl narkotikų vartojimo nurodoma, kad 16,1 proc. 15-34 metų Čekijos gyventojų prisipažįsta tais metais vartoję marihuanos. Tai 20,3 proc. mažiau negu 2010-aisiais.

•

T.Hanksas ir R.Wilson nekantriai laukia gimsiančio vaikaičio. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Tomas Hanksas turės dar vieną vaikaitį - jo sūnaus Colino žmona laukiasi antro vaiko.

Samantha Bryant pademonstravo gerokai suapvalėjusį pilvuką, kai drauge su vyru, kuris taip pat yra aktorius, pasirodė Brodvėjaus spektak-

lio “Laimingas žmogus” (jame vaidina T.Hanksas) premjeroje. “Esu nepaprastai laiminga. Turėsiu antrą vaikelį.

Dar nežinau jo lyties. Nepaprastai laukiu šio gražuolio”, - džiaugėsi S.Bryant. Šeima nekantraudama laukia naujojo savo nario. “King Kongo” žvaigždės C.Hankso pamotė, Tomo žmona

Rita Wilson sakė: “Esu tokia sujaudinta! Labai džiaugiuosi dėl Tomo ir jo sūnaus! Tikiuosi, kūdikis gims sveikas ir tvirtas.” Pirmą vaiką - dukterį Olivią Jane - žmona padovanojo Colinui 2011 metais, praėjus beveik lygiai devyniems mėnesiams po jųdviejų vestuvių.

•

Šuniukas išgelbėjo mergaitę Kanados Britų Kolumbijos provincijoje mažas čihuahua veislės šunelis išgelbėjo aštuonmetę mergaitę nuo ją puolančio įniršusio pitbulio.

Jis nukreipė agresyvaus šuns dėmesį į save.

Vieną žvarbią pavasario dieną mažametė Jenna Desrocher su savo čihuahua veislės šuniuku žaidė prie savo namo Čilivako mieste. Staiga iš kažkur pasirodė agresyvus pitbulis. Įniršęs šuo griebė mergaitei už galvos, bet... įvyko stebuklas.

Mergaitę išgelbėjo ketverių metų čihuahua šunelis vardu Honey. Jis sugebėjo nukreipti daug didesnio šuns dėmesį, įnirtingai lodamas, todėl Jenna sugebėjo pabėgti. Mergai-

Kanapių preparatų čekai galės nusipirkti pagal gydytojo receptą.

Per avariją bitės nenukentėjo Jungtinių Amerikos Valstijų Oregono valstijoje į avariją pateko bites vežantis sunkvežimis. Vabzdžių gelbėjimo operacijoje dalyvavo vietos bitininkų asociacijos nariai.

Šuniukas Honey išgelbėtos mergaitės rankose. / CTV nuotrauka tei buvo sužalotas veidas: perplėštas akies vokas ir nubrozdinta oda. Tačiau ji galėjo daug labiau nukentėti,

jeigu ne ištikimo augintinio veiksmai. Po šio incidento pitbulis buvo užmigdytas.

•

Avarija įvyko judriame kelyje. Vairuotojas, bandydamas išvengti susidūrimo su priešais važiuojančiu automobiliu, staigiai stabdė, nuslydo nuo kelio ir sunkvežimis apvirto.

Avarija sujudino sunkvežimio priekaboje aviliuose esantį bičių spiečių.

Vabzdžiai zvimbė ir bandė ištrūkti iš priekabos. Nedidelių sužalojimų patyręs vairuotojas išsigando. Atvykus policijai jis paaiškino situaciją.

Teisėtvarkos pareigūnai iškvietė bitininkus. Kol šie atvažiavo, bitės jau spėjo nusiraminti. Bitininkai patikrino visus 200 sunkvežimyje esančių avilių ir su palengvėjimu sakė, kad vabzdžiai nesužeisti. “Vairuotojas gali jaustis ramiai. Visuose aviliuose bitės sveikos. Gal kiek jų ir žuvo, tačiau bičių šeimos neišmirs”, - sakė vienas bitininkų. Sunkvežimio vairuotojas avilius su bitėmis vežė į vieną Oregono valstijos ūkį.

•

Pavogė žmonos kailinius Šaltą žiemą vienas Rusijos gyventojas pavogė iš savo žmonos kailinius.

Nukentėjusioji kreipėsi į policiją, ir nenaudėlis buvo greit sučiuptas.

Kemerovo srities Rudničkų miestelio gyventojas pristigo pinigų. “Ką daryti?” - susimąstė pusamžis vyras.

Netikėtai jis pamatė kabančius žmonos kailinius ir nusprendė nunešti juos į lombardą.

Kaip tarė, taip padarė. Rusas nunešė lapių kailinius į lombardą ir už juos gavo nemenką sumelę. Dalį pinigų praleido lėbaudamas su drauŽmonos kailinius vyras nunešė į lombardą. / Etsy.com nuotrauka

gais, už likusius nusprendė nupirkti maisto. Iš parduotuvės grįžęs namo rado nusiminusią žmoną. “Kas atsitiko?” - nieko nenutuokdamas paklausė vyras. “Kailinius pavogė”, atsakė nuliūdusi žmona. Ji nusprendė nuvykti į policiją ir pranešti apie vagystę.

Rudničkų policija greitai sugavo vagį. Jis tuo metu su draugais gėrė alkoholinius gėrimus. Sužinojusi, kas pavogė lapių kailinius, žmona supyko. Ji sakė paduosianti ieškinį dėl skyrybų ir daugiau nebegyvensianti su nenaudėliu. Pagautas rusas teisinosi, kad greitai ateis pavasaris, ir žmonai kailiniai bus nebereikalingi.

•

“Komsomolskaja pravda”, AFP, BNS, WENN,UPI, BNS, LŽ

Per avariją sunkvežimyje vežtos bitės nenukentėjo. / Johnfield.org nuotrauka