2013 m. balandžio 5 d. / Penktadienis / Nr. 77 (13 502)

Kaina

2013 m. balandžio 5 d. / Penktadienis / Nr. 77 (13 502)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KELIONĖS

ISTORIJA

Randa kelią apsipirkti Lenkijoje

Pietų Amerika baugino ir stebino 14p.

M.Yčas: pasiaukojęs valstybės gerovei 12p.

10p.

www.lzinios.lt

Skolas

užkrauna dovana

UŽSIENIS

Flickr.com nuotrauka

Valdžia susimažino algas

ARVYDAS JOCKUS

Netikėtas pokalbis telefonu su žuvų taukus reklamuojančios įmonės darbuotoja pagal Lietuvos civilinį kodeksą prilygsta raštu sudarytai pirkimo-pardavimo sutarčiai.

Tačiau ją anuliuoti telefonu gali nepavykti, kol susikaups nemenka skola nepageidaujamų prekių tiekėjui. Į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) kreipiasi vartotojai, kurie skundžiasi bendrovių, platinančių maisto papildus, veiklos metodais.

Klaipėdiškė Monika (redakcijai pavardė žinoma - aut.) netikėtai ta-

po Kaune veikiančios “Natural Pharmaceuticals Sp. Z o.o.” įmonės “vertinama kliente” prieš praėjusias Kalėdas - atsiliepusi per pietų ruošą suskambusiu jos namų telefonu.

“Skambino moteris maloniu balsu.

Pradėjo pasakoti apie žuvų taukus: kokie jie vertingi sveikatai, kaip mažina cholesterolio kiekį kraujyje, kad tiesiog stebuklus daro... Pasakė, kad atsiųs man 60 kapsulių nemokamai. Pamaniau, kad prieš Kalėdų šventes man, kaip pirmos grupės invalidei, dovanas kažkokias siunčia... - pasiūlymu apsidžiaugė 82-uosius einanti moteris. - Paklausė mano adreso, vardo ir pavardės, pašto, į kurį reikia siųsti nemokamą dovanų pakuotę. Tada pasakė, kad po mėnesio atsiųs antrą pakuotę - 120 kapsulių, už jas jau reikės sumokėti 89,95 lito, taip pat apmokė-

ti siuntimo išlaidas. Tuomet pasakiau, kad tokiu atveju mane išbrauktų, nieko nesiųstų - aš atsisakau ir tų vaistų neimsiu. Bet mane patikino, kad galėsiu bet kada atsisakyti, nes sąskaitoje bus nurodytas jų telefonas”, - pasakojo klaipėdietė.

mėnuo - gaunu antrą pranešimą. Tuo metu sirgau. Į Klaipėdos centrinį paštą nuėjo kaimynė. Ji išsikvietė pašto viršininkę, paaiškino, kad jokios siuntos neėmiau ir nenoriu jų daugiau gauti, nesu skolinga, ir paprašė, jog daugiau tų norvegiškų žuvų taukų

Potencialiems klientams skambinanti ir žuvų taukus siūlanti operatorė neturi galimybių anuliuoti kliento “sutikimo”.

Maždaug po mėnesio moteris vis dėlto sulaukė pirmo pranešimo iš pašto apie jos vardu gautą maisto papildų siuntą. “Tuoj pat nuvažiavau į paštą ir pareiškiau, kad tų vaistų neimu ir neimsiu. Dar pasiteiravau, ar niekur nereikia pasirašyti. Bet praėjo dar

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas perpildytas, o svei-

katos apsaugos įstaigos negauna pinigų. Tokią padėtį Seimo opozicija vadina paradoksalia ir valdančiuosius kaltina nesilaikant pažadų. Pasak jos politikų, vidutiniškai 11 proc. mažinamas ligoninių, poliklinikų bei kitų įstaigų finansavimas įstums įstaigas į skolas ir neabejotinai atsilieps

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

kapsulių man nesiųstų. Pašto viršininkė jai atsakiusi, kad ne viena aš tokia dešimtys žmonių ateina su tokiais prašymais. Kaimynė ant to pranešimo pasirašė, kad jokių siuntų gauti nebenoriu”, - pasakojo Klaipėdos gyventoja.

9p.

Ligoninėms prirašyta griežta dieta Valdžios ryžtas po dvejų metų įsivesti eurą sveikatos apsaugos įstaigas jau dabar privertė susiveržti diržus.

Barackas Obama nutarė sumažinti sau atlyginimą 5 proc., kad pavyktų bent kiek sutaupyti biudžeto lėšų. Taip JAV prezidentas nutarė solidarizuotis su šalies valdininkais, kuriems atlyginimai mažinami dėl įsigaliojusio sekvestro.

Jungtinių Valstijų prezidento atlyginimas sudaro 400 tūkst. dolerių per metus. Vadinasi, kas mėnesį į valstybės iždą sugrįš 1700 dolerių, nors JAV prezidento, kaip ir Kongreso nario, atlyginimas yra nustatytas įstatymu ir negali būti keičiamas. Tačiau jei prezidentas nori susimažinti atlyginimą savo noru, jis turi tokią teisę. Sau atlyginimus sumažino ir dalis ministrų bei senatorių.

7p.

+ TV programos

ORAI teikiamų paslaugų kokybei. Su Valstybinės ligonių kasos direktoriumi Algiu Sasnausku vakar susitikęs Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius pabrėžė, kad sumažinto finansavimo pakaks tik medikų algoms išmokėti.

3p.

Debesuota, daugelyje rajonų snigs, vakariniuose rajonuose kris šlapdriba. Temperatūra dieną 2-4 laipsniai šilumos

19p.

2

2013 04 05 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Rinkimų reforma - katė maiše MAŽVYDAS JASTRAMSKIS

Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis siūlo radikaliai pakeisti Seimo rinkimų sistemą. Tokia reforma Lietuvoje, žvelgiant į mažą rinkėjų aktyvumą ir didelę partinės sistemos fragmentaciją, apskritai būtų pageidautina. Tačiau šiuo metu siūlomas konkretus Seimo rinkimų taisyklių rinkinys problemų neišspręstų ir tik sukurtų papildomų sunkumų demokratiniam procesui.

Pagal teisingumo ministro pasiūlymo gaires Seimo narių skaičius nebūtų mažinamas, tačiau kistų apygardų dydis, skaičius ir mandatų paskirstymo formulė. Lietuva būtų suskirstyta į 10 rinkimų apygardų (pagal apskritis).

Iš jų didžiausiai pagal gyventojų skaičių (Vilniaus apskritis) tektų 38 renkami Seimo nariai, mažiausiai (Tauragės) - 5.

Piliečiams apygardose būtų pristatomi partijų sąrašai, tačiau vienas rinkėjas turėtų tik vieną balsą, kurį atiduotų ne už partiją, o už konkretų kandidatą.

Daugiausia balsų surinkę kandidatai paprasčiausiai patektų į Seimą. Taigi pagal tokią sistemą reikėtų tik vieno rinkimų turo.

Reikėtų pažymėti, kad J.Bernatonio siūloma formulė nėra inovatyvi, tačiau

pasaulyje ji nedaug kur paplitusi. Tokia rinkimų sistema politikos moksluose vadinama “vienu neperkeliamu balsu”.

Iki 1994 metų šią formulę taikė Japonija, tačiau nė viena Vakarų Europos valstybė ja taip ir nesusižavėjo. Šiuo metu pagal vieno neperkeliamo balso sistemą parlamento rinkimus organizuojančių šalių sąrašas gana egzotiškas: Afganistanas, Jordanija, Indonezija, Puerto Rikas.

Galima įtarti, kad tokia rinkimų sistemos reforma vienu metu norima nušauti du zuikius. Pirma, sukuriant 10 apygardų, teoriškai lyg ir galima tikėtis partinės sistemos fragmentacijos sumažėjimo: jeigu pasirenkamas proporcinis atstovavimas, mažiau reikšmingų partijų paprastai būna tose šalyse, kur mandatai skirstomi daugiau apygardų.

Kita vertus, balsavimas už konkretų kandidatą lyg ir patenkina demokratijos tobulinimo siekį: kadangi Lietuvos elektoratas partijomis nedaug tepasitiki, rinkimų sistemos orientacija į asmenis turėtų padidinti susidomėjimą rinkimais.

Tačiau praktinis tokios rinkimų sistemos taikymas Lietuvoje yra tikra katė maiše, kuri gali turėti demokratinę politinę sistemą destabilizuosiančių pasekmių. Visiškai tikėtina, kad partinės sistemos fragmentacija nemažės, o net didės: jeigu vietas gauna ne partijos, o

daugiausia balsų surinkę kandidatai, tai yra palanku mažai kandidatų keliančioms, marginalioms politinėms jėgoms. Tikriausiai socialdemokratai tikisi, kad kaip viena seniausių ir organizaciniu atžvilgiu stipriausių partijų (be to, gerai įsitvirtinusi savivaldoje) jie iš tokios rinkimų sistemos reformos pasipelnys. Tačiau rezultatas gali nuvilti net ir juos.

Vieno neperkeliamo balso sistemos trūkumus galima atskleisti elementariu hipotetiniu pavyzdžiu. Pagal dabartinius siūlymus Tauragės apygardoje

Reikia tikėtis, kad Lietuvos parlamentarai nenorės būti elementarius politikos mokslų pagrindus neigiančios inovacijos šalininkais. būtų renkami 5 Seimo nariai. Sakykime, partijų populiarumas yra toks: A partija - 45 proc., B - 13, C - 28, D - 14 procentų. Jeigu partija A iškelia du kandidatus, kurių vienas gauna 22 proc., o antras 23 proc. balsų (priminsiu, kad tokioje sistemoje būtų balsuojama būtent už kandidatus, o ne partijas), ji gautų 2 vietas. Tačiau atsižvelgiant į

bendrai gautus jos kandidatų balsus (45 proc.), laimėtų vietų skaičius A partijos akivaizdžiai nepatenkins (2 iš 5 - 40 proc. apygardoje išdalijamų mandatų).

Todėl partija A gali bandyti kelti ne du kandidatus, o tris. Jeigu jie visi gautų po lygiai balsų (šiame pavyzdyje - po 15 proc.), partija laimėtų tris vietas. Tačiau nesėkmingai susiklosčius balsavimui, ji gali likti prie suskilusios geldos.

Jeigu vienas populiarus kandidatas surinks itin daug (pavyzdžiui, 23 proc.), o kiti du - gerokai mažiau (tarkime, po 11 proc.) balsų, įmanoma, jog bus laimėtas tik vienas mandatas.

Sakykime, Tauragėje Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) iškels 5 kandidatus, kurių vienas - teisingumo ministras J.Bernatonis, o kiti - mažiau žinomi politikai. Tikėtina, kad dauguma socialdemokratų rinkėjų rinksis būtent žinomesnį asmenį iš jiems patinkančios partijos. Jeigu LSDP kandidatai bendrai Tauragėje surinktų 20 proc. balsų, iš kurių 18 proc. - J.Bernatonis, išrinktas būtų tik jis. Kiti keturi socialdemokratai liktų be nieko. Juos aplenktų bet kuris bent 2 proc. surinkęs marginalios politinės jėgos kandidatas (su sąlyga, kad partija keltų tik jį vieną).

Tokia rinkimų sistemos logika lemia koordinacijos problemas ir nežinomybę. Būtina pabrėžti, kad ją taikant par-

tijoms būtų labai sunku nuspręsti, kiek kandidatų kelti ir kiek konkrečios apygardos sąraše turėtų būti garsių pavardžių. Neišvengiamai aštrėtų konkurencija partijų viduje dėl to, kas turėtų kandidatuoti - sąrašai, siekiant balsų iššvaistymo, tikrai negalėtų būti labai ilgi. Viena galimų pasekmių - partijų skilimai ir nepriklausomų kandidatų daugėjimas, o tai partinei sistemai lemtų dar daugiau chaoso.

Kita vertus, rinkėjams tokia rinkimų sistema bus irgi sunkiai suprantama: jeigu dauguma balsuoja už patinkančius kandidatus, kodėl palaikoma partija gauna tiek mažai vietų? Elektoratas turės bandyti prisitaikyti, balsuoti strategiškai. Tačiau tokio dydžio apygardose, kaip dabar modeliuojamas Vilnius (38 vietos), tai bus iš tikrųjų neįmanoma.

Garsus estų politikos mokslininkas Reinas Taagepera yra pažymėjęs, kad dėl aptartų problemų vieno neperkeliamo balso formulė paprastai nėra taikoma apygardoms, kuriose renkami daugiau nei 3-5 parlamento nariai.

Reikia tikėtis, kad Lietuvos parlamentarai nenorės būti elementarius politikos mokslų pagrindus neigiančios inovacijos šalininkais: vertinant dabartinį rinkimų sistemos reformos variantą, racionaliausia jam būtų pasakyti “ne”.

•

Seimo tribūna

Žaidimo taisyklių kaita ne visada naudinga Seimo kadenciją “Tvarkos ir teisingumo” atstovas Algimantas Dumbrava pradėjo penkiais mėnesiais vėliau nei kiti jo kolegos. Politikui teko galynėtis pakartotiniuose rinkimuose.

Su A.Dumbrava kalbamės apie pralaimėjimo kartėlį ir būsimus darbus.

Lietuvos žinios

- Kaip ir ankstesnę kadenciją, dirbsite Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete. Kokios, jūsų akimis, svarbiausios šios srities problemos, kurias spręsti būtina kuo operatyviau?

- Manau, kad vienas svarbiausių klausimų - priimti galutinį sprendimą dėl senatvės pensijų kaupimo. Ne mažiau aktualu atkurti prarastas pareigūnų ir neįgalumo pensijas, kompensuoti senatvės pensijas. Turėtume kuo greičiau atkurti neįgaliųjų slaugos bei priežiūros pinigus.

- Nuo balandžio 1-osios Lietuvos gyventojai turi apsispręsti, kaip jiems toliau kaupti savo senatvės pensiją. Ką galėtumėte patarti nežinantiems, kaip elgtis?

- Jaunesni žmonės, kuriems iki pensijos dar tolokai - 20 ir daugiau metų, turėtų savo senatvės pensiją kaupti ir kaupiamuosiuose fonduose. Kitaip nei kai kurie mano kolegos Seime, į tokius fondus žiūriu palankiai, esu įsitikinęs, kad jie gali ir turi būti valstybės partne-

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

A.Dumbrava: “Kitaip nei kai kurie mano kolegos Seime, į kaupiamuosius fondus žiūriu palankiai.” riai pensijų kaupimo srityje. Ten dirba jauni ir išsilavinę žmonės, sugebantys protingai investuoti žmonių patikėtus pinigus. Privačiai pinigus pensijoms kaupia apie milijonas šalies piliečių, todėl ir Vyriausybė, ir fondai turi jausti atsakomybę už savo veiklą. Tiems, kurie gerai uždirba, manau, reikėtų draustis “Sodroje” ir privačiu draudimu. Mažiau uždirbantiems patarčiau dalyvauti esamoje sistemoje, kai dalis lėšų pervedama į privačius fondus. Žinoma,

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

atsiranda galimybė grįžti į “Sodrą”. Kitaip tariant, kiekvienas pilietis turėtų skaičiuoti ir apsispręsti pats.

- Kur jūs pats kaupiate savo senatvės pensiją? Ar dabar, kai yra galimybė, ketinate ką nors keisti?

- Aš kaupiu ir “Sodroje”, ir kaupiamuosiuose fonduose - maždaug 10 metų. Esu iš tų žmonių, kurie neskuba kaitalioti sprendimų. Blaškymasis nesuteikia valstybei solidumo, žmonės praranda pasitikėjimą valdžia. ToKultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2249)

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada „Žmonės“ R.Pakalkienė G.Ambrazas

dėl greičiausiai liksiu prie esamo pasirinkimo.

- Būta kalbų, kurias paskatino “Tvarkos ir teisingumo” bei Darbo partijos galimas susijungimas, kad šią kadenciją galite pakeisti frakciją. Bent jau kol kas taip nenutiko. Bet ar gali?

- Atvirai pasakysiu - partijų jungimosi idėja manęs nesužavėjo. Juolab kad rinkimų rezultatai buvo anuliuoti dėl giminiuotis linkusios partijos kandidato veiklos. Manau, kad jungiantis partijoms turėtų dominuoti vertybiniai dalykai: požiūris į padorumą, sąžiningumą, tautiškumą, religinius įsitikinimus, sveiką gyvenseną ir t. t. Man labai svarbu, kas vadovaus naujajam jungtiniam dariniui. Partijos vadovas man turi būti autoritetas visais, taip pat ir minėtais klausimais. Man nepriimtinas vulgarumas ir abejingumas, todėl naujasis vadovas turėtų būti moralinis pavyzdys visiems jungtinės partijos nariams. Bus sunku, jei vadovas norės tik vadovauti ir neįstengs būti moralinis lyderis.

- Ar labai išgyvenote sužinojęs, kad lapkritį jūsų apygardoje vykusių rinkimų rezultatai buvo pripažinti negaliojančiais? Ką būtumėte veikęs, jei nebūtumėte išrinktas į Seimą?

- Buvo skaudu, nes nuo Seimo buvau tik per žingsnį. Pakartotinis rinkimų maratonas nusibodo ne tik man, bet ir rinkėjams. Daugeliui jų taip ir li-

ko neaišku, kodėl rinkimų rezultatai buvo anuliuoti. Manau, kad reikia keisti rinkimų įstatymus ir nešvaistyti perrinkimams visų mūsų pinigų bei laiko.

Net neįsivaizduoju, ką būčiau veikęs neišrinktas į Seimą. Turiu tam tikros politinės patirties, geležinkelininko specialybę, kurios Zarasuose niekur nepritaikysi. Taip jau susiklostė, kad būdamas politikoje 15 metų nesukūriau asmeninio verslo, neįsigijau vertingų akcijų. Dirbau įvairų darbą, bet labiausiai prie širdies darbas su žmonėmis.

- Kokios problemos aktualiausios jūsų rinkėjams zarasiškiams ir visaginiečiams?

- Zarasuose nėra aplinkkelio, todėl visas sunkiasvoris transportas važiuoja per miesto centrą. Ketinu siekti, kad jis būtų nutiestas. Nepamirškime, kad Zarasai - kurortinė vietovė, todėl būtina gerinti turizmo ir verslo infrastruktūrą. Nerimą kelia didelis nedarbo lygis, todėl Seime turėtume kuo skubiau priimti paramos verslui įstatymus. Šalia Visagino turėtų išdygti nauja, visus saugumo reikalavimus atitinkanti atominė elektrinė. Privalome tvarkingai uždaryti Ignalinos AE, pastatyti saugią radioaktyviųjų atliekų saugyklą. Šių objektų statyba bent iš dalies sumažintų nedarbą.

•

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

(tel. 249 2208) (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 12,13 p.

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 04 05 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Ant diskusijų stalo - nauja rinkimų sistema ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Siūlomas apygardų ir mandatų padalijimas

Į teisingumo ministro Juozo Bernatonio siūlymą svarstyti galimą Seimo rinkimų reformą reaguota prieštaringai. Dalis valdančiųjų mano, kad tam jau pribrendo reikalas, opozicijos atstovai įžvelgia siekį sukelti sumaištį.

Apygarda Nr. 1: Vilniaus apskritis (38 mandatai) Apygarda Nr. 2: Kauno apskritis (28 mandatų) Apygarda Nr. 3: Klaipėdos apskritis (16 mandatų) Apygarda Nr. 4: Šiaulių apskritis (14 mandatų) Apygarda Nr. 5: Panevėžio apskritis (12 mandatų) Apygarda Nr. 6: Alytaus apskritis (7 mandatai) Apygarda Nr. 7: Marijampolės apskritis (7 mandatai) Apygarda Nr. 8: Telšių apskritis (7 mandatai) Apygarda Nr. 9: Tauragės apskritis (5 mandatai) Apygarda Nr. 10: Utenos apskritis (7 mandatai)

Teisingumo ministro J.Bernatonio nuomone, Seimą galėtume rinkti pagal estišką modelį. Seimo frakcijoms jis jau išdalijo tokias parlamento rinkimų reformos gaires. Politikai jas vertina skirtingai.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovo Remigijaus Šimašiaus teigimu, siūloma tvarka nėra nei gera, nei bloga.

“Tačiau pagrindinis klausimas šiandien toks: ar yra pakankamai priežasčių, resursų, laiko spręsti būtent šį klausimą.

Man atrodo, kad yra daug aktualesnių.

Tai nėra prioritetinis reikalas”, - įsitikinęs liberalas.

Neliktų vienmandatininkų Reformos gairėse teigiama, kad pagrindiniai jos tikslai yra įtvirtinti sistemą, kuri leistų Seimą renkančiam piliečiui balsuoti už konkretų asmenį, o ne už partijos sąrašą, taip pat atsisakyti parlamentarų rūšiavimo į daugiamandatininkus ir vienmandatininkus.

Ministro siūlyme numatyta, kad Seimo nariai būtų renkami tik daugiamandatėse rinkimų apygardose, Lietuvą padalijus į dešimt jų, pagal apskričių ribas.

Mandatai tarp apygardų būtų paskirstyti pagal jose gyvenančių rinkėjų skaičių.

Politinės partijos galėtų kelti kandidatų sąrašus vienoje, keliose ar visose apygardose. Taip pat galėtų būti keliami ir nepriklausomi kandidatai. Rinkėjai galėtų balsuoti už vieną kandidatą, o į Seimą būtų išrinkti daugiausia balsų apygardoje surinkę politikai.

Jeigu per pirmąjį etapą visi nariai neišrenkami, likę laisvi mandatai būtų paskirstomi tarp politinių partijų, kurios peržengė 5 proc. nacionalinį barjerą, sąrašų. Trečiajame etape mandatai, kurie liktų neišdalyti taikant paprastosios kvotos metodą, būtų paskirstyti nacionaliniu mastu kaip kompensaciniai mandatai partijoms, peržengusioms 5 proc. barjerą. Vieną mandatą gautų partija, surinkusi daugiausia mandatų apygardose, kitą - pagal rezultatus apygardose antra likusi partija ir t. t.

J.Bernatonio įsitikinimu, esant žmonėms suprantamesnei rinkimų sistemai, daugiau rinkėjų eitų balsuoti. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Paprastesnė sistema J.Bernatonio teigimu, reformos gairėse numatyta rinkimų sistema yra panaši į mūsų šalyje egzistavusią tarpukariu, o dabar sėkmingai veikiančią Estijoje ir Suomijoje.

Pasak J.Bernatonio, dabartinė “sudėtinga Seimo rinkimų sistema” sulaukia nemažai gyventojų kritikos. Esą tai ir yra pagrindinis akstinas diskutuoti apie jos keitimą. “Mano supratimu, jeigu rinkimų sistema bus patrauklesnė, paprasta, žmonėms suprantama ir tenkinanti jų lūkesčius, daugiau žmonių dalyvaus rinkimuose”, - įsitikinęs ministras.

J.Bernatonis tikino, kad į įstatymų pataisas šie siūlymai suguls tik tada, jei sulauks politinio palaikymo. “Juk įstatymą reikės priimti Seime. Jeigu visus tenkina dabartinė sistema, vadinasi, dar nesubrendome tobulesnei”, - teigė jis.

ne, savo neveikimo erdvę J.Bernatonis bando užpildyti keistais siūlymais.

Jo manymu, nauja rinkimų sistema nieko neduotų, išskyrus sumaištį. “Jei vertintume patį siūlymą, Lietuvai jis netinka, nes rinkimus į Seimą organizuoti kiekvienoje iš dabar esančių 10 apskričių su atskirais sąrašais nėra jokios logikos, - pabrėžė J. Razma. - Be to, rinkėjai jau pripratę prie dabartinės Seimo rinkimų sistemos, kuri yra pasiteisinusi, leidžia žmonėms turėti ir tiesioginį atstovą, išrinktą konkrečioje apygardoje, ir kartu išrinkti kitą pusę Seimo narių pagal partijų sudarytus sąrašus.”

Sustiprintų demokratiją Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas, “darbietis” Vytautas Gapšys mano, kad pateiktus siūlymus būtina diskutuoti. Jis svarstė, kad tokia rinkimų sistema suteiktų didesnę pasirinkimo laisvę visuomenei, galimybę išrinkti geriau jai atstovaujančius

grindinių politinių jėgų. “Toks rinkimų modelis gali turėti tam tikras pasekmes ir ta prasme, kad išrinkti parlamentarai bus labai prisirišę prie savo apygardų, kuriose buvo išrinkti. Jie keltų daugiau klausimų, susijusių su jų apygardomis, nepaisydami visumos”, - pažymėjo jis.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė siūlymus reformuoti Seimo rinkimų sistemą vertina palankiai. Ji mano, kad pakeitimai prisidėtų prie demokratijos stiprinimo. “Esame pribrendę diskusijai, ją tikrai galime pradėti”, - teigė I.Šiaulienė.

Svarstymų ratą reikia plėsti Politologo Algio Krupavičiaus nuomone, dabartinė Seimo rinkimų sistema turi trūkumų. Partijoms neperžengus 5 proc. barjero, daug rinkėjų balsų “keliauja į šiukšlių dėžę”, laikas peržiūrėti vienmandačių rinkimų apygardų ribas. Tačiau iš esmės tokia mišri rinkimų sistema esą nebloga, gerai reprezentuojanti žmonių nuomonę.

Vis dėlto, pasak A.Krupavičiaus, verta diskutuoti dėl galimos rinkimų reformos. Tačiau jis pažymėjo, kad nuspren-

Rinkėjai galėtų balsuoti už vieną kandidatą, o į Seimą būtų išrinkti daugiausia balsų apygardoje surinkę politikai. parlamentarus. Tačiau, anot V.Gapšio, siūloma sistema būtų nepalanki mažosioms partijoms, nes atstovavimas Seime gali susiaurėti iki kelių pa-

Netinka Lietuvai Didžiausios opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos nuomo-

dus pertvarkyti sistemą reikėtų rinktis ne iš vieno, o iš kelių alternatyvų modelių. Politologo teigimu, estiška rinkimų sistema nėra tokia paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, - balsų skaičiavimo mechanizmas gana sudėtingas.

Svarstant rinkimų reformą, A.Krupavičiaus manymu, derėtų kelti ir Seimo narių skaičiaus klausimą. “Dar vienas dalykas. Ko gero, didesnė problema Lietuvoje yra ne Seimo, o vietos rinkimų sistema, kuri iš esmės yra partijų sąrašų rinkimų sistema, nors galima balsuoti ir už pavienius asmenis. Tai nėra optimaliausias pasirinkimas”, - pažymėjo politologas.

•

Ligoninėms prirašyta griežta dieta RAIMONDA RAMELIENĖ

Valdžios ryžtas po dvejų metų įsivesti eurą sveikatos apsaugos įstaigas jau dabar privertė susiveržti diržus. Dešimtadaliu mažėsiantis jų biudžetas gali atsiliepti gydymo kokybei.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas perpildytas, o sveikatos apsaugos įstaigos negauna pinigų. Tokią padėtį Seimo opozicija vadina paradoksalia ir valdančiuosius kaltina nesilaikant pažadų. Pasak jos politikų, vidutiniškai 11 proc. mažinamas ligoninių, poliklinikų bei kitų įstaigų finansavimas įstums įstaigas į skolas ir neabejotinai atsilieps teikiamų paslaugų kokybei.

Spragas būtina taisyti Su Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriumi Algiu Sasnausku vakar susitikęs Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius perspėjo, kad sumažinto finansavimo pakaks tik medikų algoms išmokėti. Didžiausias paradoksas, pasak parlamentaro, kad finansavimas įstaigoms nurėžtas tuomet, kai į PSDF biudžetą surinkta net

136 mln. litų daugiau nei pernai. Šiemet PSDF biudžetas perlipo per 4 mlrd. litų. “Vyksta visuotinis finansavimo mažinimas nacionaliniu mastu, jo dydis svyruoja tarp 7 ir 18 proc.”, - teigė G.Steponavičius. Liberalas piktinosi, kad Vyriausybė sveikatos apsaugai ne-

laikoma deficito didinimu, o uždaro sveikatos draudimo rezervo naudojimas, matai, jau padidins tą deficitą. Jei Fiskalinės drausmės įstatymas turi spragų, jas reikia kuo greičiau taisyti”, - LŽ sakė A.Matulas. Jo teigimu, visi tokie dalykai net ir geras sveikatos ap-

Vyriausybė sveikatos apsaugai neleidžia naudoti PSDF rezervo fondo, kuriame sukaupta 266 mln. litų. leidžia naudoti PSDF rezervo fondo, kuriame sukaupta 266 mln. litų. “Kitaip tariant, žmonių sveikatos sąskaita pinigai yra užšaldyti. O užšaldymo priežastis labai paprasta - 2015 metais žūtbūt ruošiamasi įsivesti eurą, todėl šie pinigai negali būti panaudoti dėl fiskalinio deficito problemos”, - aiškino R.Steponavičius. Medicinos įstaigų “dieta” piktina ir buvusį Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininką konservatorių Antaną Matulą. Jo nuomone, toks elgesys - “didžiulis šios Vyriausybės cinizmas”. Jis teigė, kad baigdama kadenciją buvusi valdžia paliko “idealią situaciją”: PSDF biudžetas buvo padidintas 3,5 proc., į rezervą sukaupta per 300 mln. litų. “Vyriausybė perskolina pinigus “Sodrai” ir tai ne-

saugos ministro Vytenio Andriukaičio idėjas paverčia niekinėmis.

kiau. Pasak jo, ligoninės finansavimas šiemet sumažintas 10 procentų. “Pirmą pusmetį gal išgyvensime. Bet antrą, jei Vyriausybė nesiims jokių priemonių, tikrai bus blogai”, - prognozavo R.Rastauskas. Jo teigimu, “visi vidiniai resursai” buvo išsemti dar pernai - uždarytas vienas ligoninės skyrius, sumažinta 30 etatų. Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis LŽ sakė, kad finansavimas ligoninės stacionarui sumažėjo apie 14 procentų. “Versimės sunkokai. Per daugelį metų visko yra buvę, tikimės, ir šįkart išlipsime. Pirmaeilis uždavinys - atsiskaityti su darbuotojais, pusmetį atlyginimams turėtų užtekti”, - sakė medikas.

Panikos nekelia Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus Henriko Ulevičiaus teigimu, jų gydymo įstaigos finansavimas sumažėjo maždaug 7 procentais. “Reikės kukliau gyventi. Nedarysime remonto, nepirksime aparatūros”, - LŽ sakė direktorius. Tačiau medikamentams ir atlyginimams skirtos lėšos nebus mažinamos. “Išbandymų patyrėme jau pernai, kai prie mūsų buvo prijungta Sapiegos ligoninė su 4 mln. litų skola.

Nieko, išgyvenome”, - optimistiškai į ateitį žvelgė H.Ulevičius. Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas buvo nusiteikęs pesimistiš-

Taisyklių laikysis Pasak sveikatos apsaugos ministro atstovo spaudai Juliaus Naščenkovo, “finansinė drausmė neišvengiama, todėl, kad ir kokios griežtos būtų taisyklės, jų laikytis reikia”. “Matau tik optimalius ministerijos žingsnius. Visur ieškoma geriausių sprendimų ir priimami optimalūs”, - situaciją pakomentavo J.Naščenkovas. Pasak jo, ne ministras sprendžia, kaip elgtis su rezervo fondo lėšomis, lemiamas žodis priklauso Vyriausybei.

Pritrūkusi resursų sveikatos įstaigoms finansuoti VLK anksčiau visa-

A.Matulo teigimu, jei Fiskalinės drausmės įstatymas turi spragų, jas reikia kuo greičiau taisyti.

Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka

da naudodavo rezervo fondo, kuris yra sudėtinė PSDF dalis, lėšas. Normaliam darbui užtikrinti šiemet iš jo reikėtų pasiskolinti 145 mln. litų iš sukauptų 266 mln. litų. Tačiau nuo šių metų pakeista tvarka, pagal kurią leidžiama naudotis šio rezervinio fondo lėšomis.

Anksčiau pakakdavo ministro leidimo, dabar reikia gauti Vyriausybės pritarimą. Pernai iš fondo buvo panaudoti 302 mln. litų.

•

4

2013 04 05 Lietuvos žinios

Dienos temos

Poezijos parke poetui vietos neatsirado Pavėluotas siūlymas

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Verslininkams pasiryžus Marijampolei padovanoti paminklą poetui Pranui Vaičaičiui ir pasisiūlius jį pastatyti renovuotame Poezijos parke, miesto valdžia pareiškė, kad jam ten nėra tinkamos vietos.

Valdininkai taip pat nusprendė, kad P.Vaičaičio paminklui netinkama ir rengiama pertvarkyti vieta ties Rygiškių Jono gimnazija, kurią kaip alternatyvą buvo numatę paminklą pasišovę dovanoti verslininkai. Paminklą P.Vaičaičiui pasiūlyta statyti ties V.Kudirkos ir P.Vaičaičio gatvių sankirta esančiame nedideliame apleistame skverelyje, kurį iš dviejų pusių gožia gyventojams priklausantys ūkiniai pastatai.

Poezijos parkas tik pernai rekonstruotas. /Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Norėtų įamžinti poeto atminimą Rekonstruotame Poezijos parke arba rengiamame atnaujinti Rygiškių Jono parke pastatyti skulptoriaus Kęstučio Balčiūno kuriamą paminklą P.Vaičaičiui Marijampolės savivaldybei pasiūlė šio miesto “Rotary” klubas. Kaip LŽ teigė vienas šios iniciatyvos autorių verslininkas Valentinas Kušlys, padovanoti miestui paminklą nuspręsta dėl to, kad pernai baigtame tvarkyti Poezijos parke nėra net užuominos į poeziją. P.Vaičaitis pasirinktas ne vien dėl to, kad mokėsi Marijampolėje, bet ir todėl, kad K.Balčiūnas jau turi sukūręs tokio paminklo projektą. “Norėjome kartu

Poezijos parke nėra net užuominos į poeziją. įamžinti ir poeto atminimą, ir papuošti miestą”, - tvirtino V.Kušlys.

Anot jo, iš pradžių tokiam sumanymui Marijampolės savivaldybės vadovai pritarė, tačiau neseniai verslininkai gavo merijos raštą, kad P.Vaičaičio paminklui vietos nėra ne tik Poezijos parke, bet ir skvere ties Rygiškių Jono gimnazija. Valdininkai sugalvojo paminklą statyti ties P.Vaičaičio ir V.Ku-

dirkos gatvių sankirta esančiame skvere, kurį iš dviejų pusių riboja ūkiniai pastatai. “Gyvenu netoliese ir matau, kas vyksta skvere: čia ir šunys pavedžiojami, ir šiukšlės metamos. Jei sutvarkytų visą teritoriją, gal ir būtų galima galvoti apie vietą paminklui. Tačiau dabar paminklo statyti už tvarto nederėtų”, - tvirtino V.Kušlys.

Sukurtų dar šįmet Lėšų paminklui statyti sutinka paaukoti keletas verslininkų, jie norėtų, kad paminklas būtų pastatytas jau iki šio rudens. Skulptorius K.Balčiūnas vakar LŽ tvirtino pasirengęs taip grei-

tai iškalti paminklą, tačiau negali realizuoti minties, kol nežinoma, kur jis bus statomas. “Visiškai nesuprantu, kodėl Poezijos parke neatsirado vietos poetui P.Vaičaičiui. Juk parke dabar taip trūksta “dvasios!” - stebėjosi menininkas. K.Balčiūno teigimu, simbolinė parimusio poeto skulptūra būtų kiek aukštesnė nei 2 metrai.

K.Balčiūnas tvirtino, kad merijos valdininkų siūlymas jo kuriamą paminklą statyti ties V.Kudirkos ir P.Vaičaičio gatvių sankirta jam būtų priimtinas tik tuo atveju, jei toje vietoje būtų daugiau erdvės ir paminklui netektų šlietis prie ūkinių pastatų.

Paminklą poetui P.Vaičaičiui statyti skverelyje prie V.Kudirkos ir P.Vaičaičio gatvių, už ūkinio pastato pasiūlė Marijampolės savivaldybės architektų taryba. Jai vadovaujantis vyriausiasis Marijampolės savivaldybės architektas, Architektūros ir urbanistikos departamento direktorius Arūnas Lukoševičius teigė, kad toks siūlymas atsirado, kai ir Poezijos parko, ir erdvių ties Rygiškių Jono gimnazija projektų autoriai Reda Marcinkevičienė bei Gintautas Vieversys nesutiko koreguoti jau suprojektuotų erdvių, mat jose paminklas anksčiau nebuvo numatytas. “O be projektų autorių sutikimo nieko negalime keisti”, - aiškino vyriausiasis architektas. Pasak A.Lukoševičiaus, miesto erdvių sutvarkymo projektus rengiantys architektai patys sprendžia, kur ir kokie paminklai, skulptūriniai akcentai turėtų būti, jie patys parenka ir skulptorius, atsižvelgdami į jų kūrybos stilių.

Marijampolės savivaldybės mero pareigas einantis mero pavaduotojas Sigitas Valančius LŽ ramino, jog kol kas galutinai nenuspręsta, kad paminklas P.Vaičaičiui turėtų stovėti būtent ten, kur siūlo mieste dirbantys architektai. “Gal yra ir daugiau viešųjų erdvių, kurias jis galėtų papuošti”, - svarstė S.Valančius. Tačiau jis tvirtino, kad Poezijos parke P.Vaičaičio paminklui vietos tikrai neatsiras. Vietos atsirastų tik Kristijono Donelaičio paminklui, kuris būtų statomas minint jo gimimo 300 metų jubiliejų, arba kitiems žymiems Sūduvos krašto žmonėms.

•

Benamis meriją šokdins teisme DAIVA BARONIENĖ

Įsitikinęs esąs vertas geresnio socialinio būsto, nei jam siūlo savivaldybė, anykštėnas per teismą mėgins įrodyti patiriantis valdininkų jam daromą moralinę žalą.

Benamiu prisistatantis Julius Jaruševičius šiuo metu įnirtingai suka galvą svarstydamas, kokia suma įvertinti Anykščių rajono savivaldybės jam neva padarytą moralinę žalą. Ją atlyginti vyras sieks per teismą. Šešiasdešimtmetis įsitikinęs, kad jam, ligoniui, savivaldybė nusikalto siūlydama apsigyventi socialiniuose butuose, esančiuose už keliolikos ar net keliasdešimties kilometrų nuo Anykščių. “Toks valdininkų siūlymas man tolygus greitai mirčiai. Tai tikrų tikriausios patyčios”, - teigė J.Jaruševičius. Jis žada bylinėtis, kad savivaldybė būtų deramai nubausta.

Advokatas Vidmantas Žilinskas, į kurį J.Jaruševičius kreipėsi teisinės pagalbos, LŽ patikino, kad šio benamio kaltinimai savivaldybei turi pagrindo, nes ji privalo pasirūpinti ligotu žmogumi ir neturi jo versti gyventi nei pašiūrėje, nei garaže. Šešiasdešimtmetį ką tik paminėjęs J.Jaruševičius šią žiemą gyveno brolio jam patikėtame garaže. Vyriškis teigia, kad gyventi garaže jam geriau nei savivaldybės siūlomame socialiniame būste atokioje Anykščių rajono vietoje. “Jei pradėčiau vardyti savo ligas, tai truktų ilgai.

Todėl man svarbu gyventi ten, kur yra ligoninė ir gydytojų”, - teigė J.Jaruševičius.

Vyriškis pabrėžė, kad į jo sveikatos būklę visiškai neatsižvelgia Anykščių rajono merijos valdininkai ir siūlo socialinius būstus tolimiausiose rajono vietose.

Iš Anykščių kilęs J.Jaruševičius tikino baigęs vieną iš sovietinių karo mokyklų,

J.Jaruševičius puikiai pažįstamas socialiniams darbuotojams.

Daivos Baronienės nuotrauka

buvo sovietų armijos karininku, dirbo Rusijoje. Vėliau, Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe ir pašlijus jo šeimos santykiams, vyras grįžo į gimtuosius Anykščius. Trečiąją neįgalumo grupę turintis vyras dabar gyvena iš 350 litų pašalpos. “Už savo gerovę žadu kautis teisme. Taip pat žadu reikalauti ir moralinės žalos, padarytos nesuteikiant man tinkamo socialinio būsto, atlyginimo”, sakė J.Jaruševičius. Vyras tikino jau susiradęs jį ginsiantį advokatą, o šiuo metu teigė renkantis gydytojų pažymas, kad jam būtina nuolatinė medikų stebėsena.

Anykščių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Vilma Kazlovienė LŽ teigė, kad J.Jaruševičiui niekada neatsisakoma padėti.

“Kadangi vyriškis gyventi kaime nenori, bandėme jam padėti kitaip, ieškojome jo artimųjų, kad juo pasirūpintų.

Juos radome, tad dabar šis vyras bent jau turi pastogę”, - sakė V.Kazlovienė.

Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nataša Kiliuvienė teigė, kad Anykščių rajono savivaldybės balanse yra per 300 socialinių būstų, iš kurių Anykščių mieste - 101.

•

2013 04 05 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Šių dienų trileris partizanų tema Partizaninę kovą menantis namelis Balandiškio kaime vis dar laukia nuosprendžio - išsaugoti jį, atstatyti ar ne. Belaukdamas būtų ir visai sugriuvęs, jei ne visuomenininkų suręsta stoginė virš svyrančių jo sienų ir įlūžusio stogo.

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

S

toginę virš valstybės saugomu paminklu paskelbto namelio Balandiškio kaime, Radviliškio rajone, išsaugojimu suinteresuoti visuomenininkai savo lėšomis pastatė dar 2010 metais. Nuo to laiko taip niekas ir nepasikeitė, nes valstybinės institucijos neapsisprendė, ką daryti su vieta, vienaip ar kitaip susijusia su valstybingumo išsaugojimu. Tarp visuomenininkų ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vyko vien, galima sakyti, virtualios diskusijos dėl namelio svarbos, istorinės reikšmės ir ar verta jį atstatyti. Per tą laiką oponentai nė karto nebuvo susėdę prie vieno stalo pasitarti. Išskyrus neseniai vykusį susitikimą Radviliškio savivaldybėje.

Kaip jau rašė “Lietuvos žinios” (kovo 21 dienos numeryje), LGGRTC visuomenininkus kaltina istorinių faktų iškraipymu, klastojimu. Visuomenininkai centrą - neveiklumu, dėl kurio nyksta sodyba, taip pat konservatyviu, senamadišku, formaliu požiūriu į partizaninių kovų įamžinimą.

O namelis nyksta toliau.

Kol valdiškos institucijos nesutaria, ar išsaugoti namelį, jis toliau nyksta.

Daivos Baronienės nuotrauka

Ietys vis dar kryžiuojamos Balandiškio kaime esantį Sajų namelį grupė žmonių, susibūrusių į visuomeninį judėjimą, siekia atstatyti ir padaryti veikiančiu edukaciniu centru. LGGRTC mano, kad vietą pakanka įamžinti betoniniais stulpeliais ir informaciniu stendu, nes namelis jau supuvęs, esą investuoti į jį neverta. Būtent dėl to ir susikirto visuomenininkai bei LGGRTC. Nors anksčiau Kultūros paveldo departamentas buvo sutikęs skirti lėšų nedidelei (6 x 12 metrų ploto) trobelei atstatyti, po ilgų diskusijų Radviliškyje nepriimta jokio sprendimo.

Svaidymasis viešais kaltinimais kilo tada, kai imta nesutarti, ar Balandiškio kaimo Sajų sodybos kamaraitėje prieš Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą 1949 metų vasarį rinkosi partizanų vadai ir čia pradėjo rašyti Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) Vasario 16-osios deklaraciją, ar ne. Visuomenininkai linkę manyti, kad būtent čia ir buvo suvažiavimo pradžia, o įtarę pavojų partizanai persikėlė į netoli esantį Minaičių kaimą ir tęsė darbą Miknių sodybos bunkeryje. Visuomenininkai šios versijos nėra kategoriškai įsikibę, jų nuomone, taško padėti negalima, istorinę tiesą būtina aiškintis toliau.

Signatarai nepaliudys Balandiškio sodybos išsaugojimo iniciatyvinės grupės narys skulptorius Gintautas Lukošaitis, grupės vardu išplatinęs pareiškimą, primena, kad istorinių faktų iškraipymu galima kaltinti ir LGGRTC, nes jis iki šių metų kovo mėnesio viešojoje erdvėje taip pat skleidė ir palaikė prielaidą, kad Sajų sodyboje prieš suvažiavimą galėjo susirinkti būsimi LLKS signatarai.

Informacinis stendas Minaičiuose iliustruoja, kad LLKS signatarai buvo apsistoję Balandiškyje (žr. nuotr.).

Tačiau šių metų kovo mėnesį LGGRTC, pakartotinai atlikęs istorinį-archyvinį tyrimą, pareiškė, jog istorinis visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas 1949 metų vasarį vyko Minaičiuose, Miknių sodybos buvusiame Prisikėlimo apygardos štabo

Stendas Minaičiuose informuoja ir apie Balandiškio reikšmę suvažiavime. bunkeryje. LGGRTC tyrėjų nuomone, nėra jokių duomenų apie Sajų sodybos vaidmenį šiame suvažiavime.

Idėjos neatsisako Po LGGRTC pažymos, menkinančios Balandiškio vaidmenį, visuomenininkai vis tiek siekia išsaugoti namelį. Tuo labiau kad kitos jo reikšmės neneigia ir LGGRTC - čia 1949 metų rudenį, po suvažiavimo, telkėsi LLKS visuomeninė dalis, buvo rengiamas ir spausdinamas Prisikėlimo apygardos laikraštis “Prie rymančio Rūpintojėlio”.

“Man galutinai išsisklaidė abejonės, kad tai ne istorinės tiesos, o ambicijų klausimas, - po kovo mėnesio diskusijos Radviliškio savivaldybėje sakė G.Lukošaitis. - Tik po mūsų apkaltinimo istorijos klastojimu visuomeninės organizacijos, valstybinės bei savivaldos institucijos, ketinusios finansuoti atstatymą, atsidūrė keblioje padėtyje, nežino, kaip elgtis dabar.”

G.Lukošaitis teigė nesuprantąs, kodėl šios sodybos negalima išsaugoti kaip simbolinės sodybos, kuri glaudė partizanus. Tai būtų atminimas ir paminklas joms visoms. “Mes norime, kad istorija būtų gyva, kad toje vietoje, tame atstatytame ar restauruotame name galėtų vykti edukaciniai renginiai, festivaliai. Įamžinimas vien betoniniais stulpeliais būtų tik formalus įamžinimas, o ne gyvas atminties palaikymas”, - aiškino jis.

“Nesiginčysim, o veiksim” Visuomenininkai pasiryžę atkurti ne tik namą, bet ir visą sodybą, net jei LGGRTC pastangomis nebus skirtos numatytos lėšos. “Mūsų tikslas - daugiau nesiginčyti su institucijomis, o veikti, - sakė G.Lukošaitis. - Ruošiamės dideliam festivaliui Balandiškyje.

Jis vyks jau šį pavasarį. Tai bus savotiškas Lietuvos laisvės kovų pristatymas. Turime daug minčių, idėjų ir rėmėjų tą vietą padaryti išskirtinę, lankomą, mylimą ir neužmirštą. Mes esame kūrybingi, mūsų grupės dauguma - menininkai. Esmė - ne pinigai. Viskas prasideda nuo idėjų. Idė-

Viešame laiške, kurį pasirašė sąjungos tarybos prezidiumo posėdžio pirmininkas Juozas Listavičius, primenami dokumentinio filmo “Ketvirtasis prezidentas” autorių Juozo Saboliaus ir Eugenijaus Ignatavičiaus surinkti prisiminimai.

Filmo kūrėjai rado Stasio Sajaus sodybą ir joje tuo metu gyvenusią jo dukrą, kuri pasakojo, kaip apie Vasario 16osios deklaraciją buvo diskutuojama jos gimtajame name. Genovaitės Sajūtės liudijimu, partizanas Viktoras Šniuolis-Vitvytis ant stalo, kur ji ruošdavo pamokas, išspausdino tą deklaraciją, o tėvas dirbo žvalgyboje, kai jų namo kamaraitėje posėdžiaudavo partizanų vadai. Vyrai buvo paruošę patikimą aplinkinių teritorijų žvalgybą.

Kur budėjo žvalgai, liudijo ir ryšininkė Antanina Valeikaitė-Pakalnutė.

Kaip teigiama minėtame laiške, tik diletantai gali teigti, kad suvažiavimo delegacijos vyko tiesiai į Minaičius.

Pirmiausia, siekiant išsiaiškinti, kas yra atvykstantys asmenys, ypač kai Pietų Lietuvos partizanai pasirodė netikėtai, jie būdavo siunčiami į Balandiškį.

“Svetimiems patekti į apygardos štabo slaptavietę buvo uždrausta pagal statutą. Apygardos štabas - ne teatras Gedimino prospekte, - rašoma

G.Lukošaitis: “Viskas prasideda nuo idėjų, o jos nepalaidotos”. jos nepalaidotos. Bursime visuomenę, darysime tai, kas mums atrodys prasminga. Dirbsime toliau ir tikėsimės geranoriško valstybinių institucijų požiūrio į mūsų iniciatyvą.”

Stribų protokolai Išgirdusi apie nesutarimus, į diskusiją įsitraukė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Išplatintame viešame laiške “Dėl stribų ir rezistentų liudijimo patikimumo kreivame LGGRTC veidrodyje” aprašomas Sajų sodybos vaidmuo partizanų vadų suvažiavime. Tremtiniai ir politiniai kaliniai sodybos reikšme neabejoja.

laiške. - Atvykstančius sutikdavo apsaugos vadas V.Šniuolis-Vitvytis. Jis nustatė, kas kur gali apsistoti.” Tam reikalui buvo numatytos kelios vietos.

Kadangi Jonas Žemaitis-Vytautas tuo metu sirgo, jam palankesnės sąlygos dirbti buvo S.Sajaus sodyboje nei drėgname bunkeryje Minaičiuose. Išvarginti šaltos žiemos buvo ir kiti vadai - Adolfas Ramanauskas-Vanagas bei Aleksandras Grybinas-Faustas.

“Suvažiavimas ir gydymas Balandiškyje vyko ilgiau nei savaitę, kol buvo gautas pavojaus signalas iš ryšininkų. Tada visi naktį persidislokavo į Minaičius”, - teigiama laiške.

Jo autorių nuomone, negalima remtis stribų protokolais ir pagal juos daryti išvadas. Juk dažnai tardymo metu ryšininkai meluodavo, suprasdami, kad tardytojai nesiorientuoja geografijoje, tyčia painiodavo kaimų pavadinimus.

Laisvės kovų simbolis Anksčiau Kultūros paveldo departamentas buvo sutikęs skirti lėšų Sajų sodybai atstatyti. Direktorė Diana Varnaitė po diskusijos Radviliškyje LŽ teigė, jog kol kas sprendimo neturi, finansuoti sodybos atstatymo neatsisako, tačiau dėl visko dar reikia tartis.

“Neabejojame LGGRTC tyrimų duomenų svarba. Tačiau įvertinant tai, kad partizaninio judėjimo dalyviai buvo priversti slapstytis, nepalikti pėdsakų, o liudininkų belikę mažai, nereikia stebėtis, jog daug jų veiklos detalių skendi nežinioje”, - sakė D.Varnaitė.

Jos nuomone, Sajų sodyba neabejotinai galėtų tapti vienu laisvės kovų laikotarpio simbolių. “Ypač kai susibūrę visuomenininkai siekia objektą padaryti “gyvą”, - pridūrė ji. - Sodybos išsaugojimo idėją asmeniškai palaikau.

Jei yra žmonių, kurie tuo gyvena, kurie atiduoda tam savo širdį, energiją, pastangas, valdiškų institucijų darbas - sudaryti tam sąlygas. Visuomenininkų idėja patraukli, turi pilietinę, auklėjamąją prasmę, tad visi ieškosime būdų, kaip ją įgyvendinti.”

Dar ne pabaiga Visuomenininkai palaikymo kreipėsi ir į prezidentę Dalią Grybauskaitę. Prezidentės patarėjos Rūtos Kačkutės neseniai pasirašytame atsakyme teigiama: “Pritariame kreipimesi išsakytai pozicijai dėl Lietuvos partizanų ryšininkų Sajų sodybos Balandiškio kaime visapusiškų tyrimų ir sodybos išsaugojimo. Dėkojame už rūpinimąsi Lietuvos istorija ir jos svarbių datų bei įvykių įprasminimu.”

LGGRTC savo nuomonės kol kas nepareiškė, o pirmadienį, balandžio 8 dieną, rengia pasitarimą dėl Sajų sodybos likimo.

•

6

2013 04 05 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Ministras turi pabandyti...

Krizė atsėlino ir į Olandiją

Didžiosios Britanijos ministras raginamas atsisakyti 97 proc. atlyginimo ir įrodyti, kad tikrai žino, ką reiškia skurdžiai gyventi.

Olandija, svarbiausia Berlyno sąjungininkė reikalaujant griežtesnės biudžeto drausmės Europoje, pati apimta ekonomikos krizės. Kadaise pavyzdinga laikytą Nyderlandų ekonomiką prislėgė milžiniškos skolos, o sprogęs nekilnojamojo turto burbulas sustabdė augimą ir įsuko nedarbo spiralę.

Povandeninė krizė būtų geriausias apibūdinimas šaliai, kurios didelė dalis teritorijos yra žemiau jūros lygio.

Ironiška, bet Nyderlandams gresia tokia nekilnojamojo turto krizė, kokia iki šiol pasireiškė tik Jungtinėse Valstijose ir Ispanijoje.

Nuo dešimtojo dešimtmečio bankai Olandijoje paskolomis pumpavo milijardus į privačią ir komercinę nekilnojamojo turto rinką nesirūpindami, ar žmonės, kurie skolinasi, turi pakankamai lėšų ir turto. Privatūs namų pirkėjai galėjo lengvai rasti bankų, kurie finansavo daugiau kaip 100 proc. pirkinio kainos. Kone bet kas galėjo gauti paskolą, penkis kartus viršijančią metinę algą. Pasiskolinusieji paprastai dalį pinigų atiduodavo investicijų fondui tikėdamiesi pelno. Tapo įprasta tikėtis, kad nuosavybės vertė reikšmingai padidės. Dauguma olandų manė, kad perpardavę savo namus gaus pakankamai pinigų paskoloms grąžinti ir jiems dar liks gražaus pelno.

Olandijos centrinis bankas daugiau

Taupūs olandai krizės metu ėmė taupyti dar labiau. / rnw.nl nuotrauka Olandija išlieka viena konkurencingiausių Europos Sąjungos (ES) valstybių, bet dabar, kai nekilnojamojo turto burbulas sprogo, tai gali paskandinti visą šalies ekonomiką. Nedarbas didėja, vartojimas mažėja, augimas sustojo. Nors ir taikomos griežtos taupymo priemonės, šiais metais vyriausybė Hagoje nusižengs

viešajame ir sveikatos apsaugos sektoriuose, bet tai įsigalios tik 2014 metais.

“Dar giliau įsmeigti peilį būtų labai neprotinga”, - teisindamas šį atidėjimą sakė socialdemokratas J.Dijsselbloemas. Dažniausiai tokius pareiškimus tenka girdėti iš krizės apimtos pietinės Europos politikų.

Sukasi ydingas ratas

Nyderlandams gresia tokia nekilnojamojo turto krizė, kokia iki šiol pasireiškė tik Jungtinėse Valstijose ir Ispanijoje. nei prieš dešimtmetį įvardijo šios euforijos pavojus, bet į jo perspėjimus niekas neatsižvelgė. Tik pernai naujoji premjero Marko Rutte’s vadovaujama vyriausybė ėmėsi taisyti milžiniškas mokesčių spragas. Tačiau galima sakyti, jog tai daroma jau pavėluotai. Nė viena euro zonos valstybė nėra taip prasiskolinusi kaip Nyderlandai, kur bankai yra išdavę maždaug 650 mlrd. eurų nekilnojamojo turto įkeitimo paskolų. Vartotojų įskolos viršija 250 proc. pajamų.

2011 metais net ispanų skolos siekė tik 125 procentus.

ES deficito kriterijui, draudžiančiam skolintis daugiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Pietiečių retorika Ypač sunki našta užgulė Olandijos finansų ministro Jeroeno Dijsselbloemo, kuris drauge yra ir naujasis euro grupės vadovas, pečius. Jis turi ne tik prižiūrėti visą piniginę sąjungą, bet ir stengtis suvaldyti savosios šalies finansų krizę. 46 mlrd. eurų taupymo priemonių akivaizdžiai nepakaks siekiant neviršyti ES skolos limito. J.Dijsselbloemas paskelbė dar 4,3 mlrd. apkarpymą

Finansų krizei pratrūkus tapo akivaizdu, kad olandai gyvena ne pagal kišenę. Daugelis vargiai begali susimokėti skolas. Komercinio ir privataus nekilnojamojo turto kainos, vienu metu pašokusios iki absurdiškų aukštumų, dramatiškai krinta. Visa klestinti ekonomika stringa. Susiklosčius tokiai padėčiai pradeda suktis ydingas ratas. Klientai turi pernelyg daug skolų ir negali administruoti savo paskolų. Taip jie sukelia problemų bankams, ir šie nebetiekia pakankamai pinigų ekonomikai. Tai atveda prie ekonomikos nuosmukio ir didelio nedarbo, dėl kurio grąžinti paskolą tampa dar sunkiau.

Oficialus nedarbo lygis Olandijoje jau siekia 7,7 proc., nors tikriausiai jis gerokai didesnis, tik iki šiol maskuojamas labai didelio skaičiaus žmonių,

kurie patys sau yra darbdaviai. Dažniausiai tai reiškia laikinas sutartis, kurios leidžia bendrovėms sutaupyti socialinio draudimo mokesčius. Tarp tokių darbuotojų dabar vyksta žūtbūtinė konkurencija.

Daugiau nei 370 tūkst. britų pasirašė internete peticiją, raginančią darbo ir pensijų ministrą Iainą Duncaną Smithą pragyventi iš 53 svarų (216 litų) per savaitę, kai šis prisipažino žinąs, ką reiškia skurdžiai gyventi.

Akcija surengta, kai turgaus prekeivio Davido Benneto paklaustas, ar galėtų išgyventi iš 53 svarų per savaitę, ministras atsakė: “Jei reikėtų galėčiau.” Peticiją sukūręs muzikantas paragino ministrą atsisakyti savo 134 565 svarų metinio atlygio ir pragyventi iš 200 svarų per mėnesį mažiausiai metus. Tai reikštų jo dabartinių pajamų, kurios siekia 1581 svarą per dieną atskaičius mokesčius, sumažėjimą 97 procentais.

Buvęs Konservatorių partijos lyderis I.Duncanas Smithas pareiškė du kartus gyvenime buvęs bedarbis ir gerai žinąs, kas yra “gyventi ties skurdo riba”, o parašų rinkimą pavadino “visišku triuku, kuris nukreipia dėmesį nuo daug svarbesnių socialinės apsaugos reformų”.

I.Duncanas Smithas yra vedęs kilmingą aristokratę ir gyvena prabangiame XVII amžiaus name.

•

Nebėra ką išleisti Olandai Europoje buvo vieni uoliausių taupytojų, o per krizę daugelis dar taupiau leidžia savo pinigus. Tai irgi kenkia ekonomikai. Smukęs vartojimas - viena didžiausių problemų.

Vasarį bankrotą paskelbė maždaug 755 bendrovės - daugiausia nuo 1981 metų. Bankų sektorius šiuo metu atleidžia tūkstančius darbuotojų. Vasarį vyriausybė buvo priversta nacionalizuoti SNS banką, ketvirtą pagal didumą šalyje, dėl jo didžiulio blogų paskolų komerciniam nekilnojamajam turtui portfelio.

Jaunos šeimos, pastaraisiais metais nusipirkusios namą, tikisi bent išsaugoti savo darbą. Nors jų turtas prarado vertę, jos džiaugiasi, kad bent įstengia sumokėti mėnesio įnašus. Tačiau krizė spaudžia visus. Ir gerai išsilavinę žmonės nebegali rasti darbo.

•

spiegel.de, BNS, LŽ

I.Duncanas Smithas gauna didelę algą ir gyvena prabangiame name.

Reuters/Scanpix nuotraukos

Sunerimę Lenkijos katalikų bažnyčios hierarchai ALGIMANTAS DEGUTIS Specialiai LŽ iš Lenkijos

Popiežiaus Pranciškaus kvietimas Bažnyčiai gyventi kukliai ir atsigręžti į skurdžiai gyvenančius žmones sukėlė sumaištį tarp Lenkijos katalikų bažnyčios hierarchų. Be to, popiežius paskyrė naujus dvasininkus į atsakingus postus.

“Lenkijos bažnyčioje laukiama disputo, kurio ilgai nebuvo - ką reiškia skurdas bažnyčioje”, - rašo dienraštis “Gazeta Wyborcza”. Šios šalies dvasininkai sunerimę dėl būsimų permainų, o lenkų spauda cituoja žodžius kardinolo Kazimierzo Nyczo, kuris viešai paklausė, “ar tai reiškia, kaip kažkas mano, jog popiežius atsisakys visko, kas Vatikane sukaupta per 2000 metų”. Savo nuomonę išsakė ir Lenkijos katalikų bažnyčios vyskupų konferencijos sekretorius vyskupas Wojciechas Polakas. Jis tei-

gia, kad “bažnyčia pašaukta solidarizuotis su vargšais, tačiau nėra viena iš daugelio labdaros organizacijų”. Apie neturtą prabilo netgi radijo “Maryja” direktorius, kuris yra ir šios radijo stoties savininkas, Tadeuszas Rydzykas. Jis pareiškė, kad jį patį išlaiko vienuoliai.

Tuo tarpu dienraštis “Fakt” pateikė duomenų apie dvasininkų atlyginimus. Laikraštis teigia, kad Lenkijos katalikų bažnyčios hierarchai gyvena tarsi “aukso amžiuje” - kardinolai ir vyskupai važinėja prabangiais automobiliais, gyvena jiems nieko nekainuojančiuose rūmuose ir labai dažnai veltui maitinasi. Hierarchų algos siekia net 10 tūkst. zlotų per mėnesį. Tuo pat metu dienraštis primena, kad mažų neturtingų parapijų klebonai ir vikarai gyvena daug kukliau, jeigu negauna iš valstybės pajamų už tikybos pamokas mokyklose.

Dienraštis suskaičiavo, kad vidutinis lenkų kunigo atlyginimas - 1400 zlotų per mėnesį. Iš jų 200 zlotų tenka socialiniam draudimui, 134 zlo-

Lenkai - tikintys žmonės, todėl Bažnyčia vaidina svarbų vaidmenį jų gyvenime. Vyskupas Tadeuszas Pieronekas Poronino bažnyčioje. tus sudaro pelno mokestis, 70 zlotų mokama į kunigų pensininkų fondą, 9 zlotai skiriami kunigų seminarijoms išlaikyti. Be to, 30 proc. per kalėdojimą surinktų pinigų kunigai pri-

valo atiduoti vyskupijoms ir kurijoms, nes būtent iš jų išlaikomi kardinolai, vyskupai, kurijų darbuotojai bei kunigų seminarijų dėstytojai.

Turtingiausiai gyvena karo kape-

lionai. Jų uždarbis pagal karinį laipsnį svyruoja nuo 3700 iki 10 700 zlotų. Dienraštis “Fakt” apskaičiavo, kad per metus karo kapelionus išlaikyti valstybei kainuoja 10,3 mln. zlotų.

Lenkų katalikų bažnyčioje egzistuoja ir korupcija. Lenkų spauda cituoja vieno kunigo žodžius, kad norint patekti į turtingą parapiją reikia mokėti nuo 20 iki 80 tūkst. zlotų.

Lenkų aukščiausiojo rango dvasininkai sunerimę ir dėl to, kad naujasis popiežius ėmėsi daryti pakeitimus ir tarp aukščiausių Bažnyčios hierarchų. Naujuoju Vroclavo metropolitu jis paskyrė buvusį popiežiaus Jono Pauliaus II sekretorių arkivyskupą Mieczyslawą Mokrzyckį, kuris šiuo metu eina Ivovsko metropolito pareigas. Pranciškus paskyrė ir du naujus vyskupus Varšuvos arkidiacezijai. Jais tapo Varšuvos kunigų seminarijos rektorius profesorius Wojciechas Bartkowiczius ir Varšuvos kurijos kancleris Januszas Bozonas.

•

2013 04 05 Lietuvos žinios

Pasaulis

Trumpai

Atlyginimų susimažinimo vajus Barackas Obama nutarė sumažinti sau atlyginimą 5 proc., kad pavyktų bent kiek sutaupyti biudžeto lėšų. Taip JAV prezidentas nutarė solidarizuotis su šalies valdininkais, kuriems atlyginimai mažinami dėl įsigaliojusio sekvestro.

Jungtinių Valstijų prezidento atlyginimas sudaro 400 tūkst. dolerių per metus. Vadinasi, kas mėnesį į valstybės iždą sugrįš 1700 dolerių, nors JAV prezidento, kaip ir Kongreso nario, atlyginimas yra nustatytas įstatymu ir negali būti keičiamas. Tačiau jei prezidentas nori susimažinti atlyginimą savo noru, jis turi teisę tai padaryti grąžindamas dalį jam mokamų pinigų valstybei.

Paaiškėjus, kad B.Obama susimažino atlyginimą, vienas jo administracijos darbuotojų pasakė: “Jei prezidentas nusprendė, kad nori solidarizuotis su kitais valstybės tarnautojais, kurie nukentėjo nuo sekvestro, ir savanoriškai paaukoti dalį savo atlyginimo valstybei, jis gali tai padaryti.”

Diena anksčiau nei B.Obama apie tai, kad sumažina sau atlyginimą, pranešė gynybos ministras Chuckas Hagelis ir

Kas mėnesį į valstybės iždą sugrįš 1700 dolerių iš B.Obamos atlyginimo. jo pavaduotojas Ashtonas Carteris, nes atlyginimai savaime bus sumažinti beveik 700 tūkst. šios žinybos darbuotojų.

Susimažinti atlyginimus ketina namų ir miestų plėtros departamento vadovas Shaunas Donovanas bei jo pavaduotojas Maurice’as Jonesas.

Nesusitarimo pasekmė Baltieji rūmai ir respublikonų dominuojamas kongresas iki kovo 1 dienos

nesugebėjo suderinti šių metų biudžeto, dėl to šalyje automatiškai įsigaliojo sekvestras, t. y. prievartinis biudžeto išlaidų sumažinimas. Šiais metais karinės ir socialinės išlaidos turės būti sumažintos 85 mlrd. dolerių, o per dešimtmetį 1,2 trilijono dolerių. Šiuo metu JAV vyriausybė tikslina planus, kaip bus sumažintas ministerijų ir kitų valstybės įstaigų biudžetas. Manoma, kad šiais metais nemokamų atostogų gali būti išleista tūkstančiai valstybės tarnautojų, o kitiems bus sumažintas atlyginimas.

Keli kongreso nariai taip pat jau pranešė, jog sutinka, kad jiems būtų mokamas mažesnis atlyginimas.

Tarp jų - Aliaskoje išrinktas senatorius Markas Begichas, kuris norėtų vėl būti perrinktas 2014 metais. Jis pranešė, kad grąžina valstybės iždui dalį jam per metus mokamo 174 tūkst. dolerių atlyginimo. “Mes turime būti atsakingi ir stengtis riboti išlaidas. Tai turi pajusti ir Kongreso nariai”, - pasakė jis ir pridūrė, kad taip jau padarė daugiau kaip pusė senatorių, jie jau už kovą gaus mažesnius atlyginimus.

Senate ketinta priimti pataisą, kurią praėjusį mėnesį pateikė senatorė Lindsay Graham. Ji siūlė įkurti rezervo fondą, kuris bent šiek tiek sušvelnintų sekvestro pasekmes, o senatoriai galėtų į fondą savanoriškai pervesti 20 proc. savo atlyginimo. Tačiau balsavimas už šią pataisą nebuvo privalomas, ir ji liko nepriimta.

Kitą savaitę kongresas vėl pradės dirbti po dviejų savaičių pavasario atostogų. Senatorius M.Begichas sakė, kartu su kitais senatoriais sieksiantis, kad valstybės išlaidos būtų dar labiau apkarpytos. “Tikiuosi, po atostogų mano kolegos sugrįš pasirengę tai padaryti”, - mano M.Begichas.

Jau aišku, kad bus apkarpytos 21 komiteto išlaidos vidutiniškai 11 procentų. Teigiama, jog tai būtina, ir prie

GAISRAS GROZNE

B.Obama su dukra Malia. / Reuters/Scanpix nuotrauka to daugiau ar mažiau privalės prisidėti kiekvienas komitetas.

B.Obamos turtas Pildydamas praėjusių metų pajamų ir turto deklaraciją B.Obama nurodė, kad savo turtą vertina 2,2-8,3 mln. dolerių. Daugiausia jis uždirbo iš parašytų knygų (“Mano tėvo svajonės”, “Vilties drąsa”, “Apie jus dainuoju - laiškas mano dukroms”), dar prieš patekdamas į Baltuosius rūmus. Manoma, kad už šias knygas jis galėjo gauti iki 2,1 mln. dolerių.

Dažniausiai turimus pinigus B.Obama investuoja į valstybines obligacijas. Šiuo metu jis gali jų turėti už 1-5 mln. dolerių. Prezidentas turi ir grynųjų pinigų, kuriuos laiko banke “J.P.Morgan Chase”. Manoma, kad jo indėlis gali siekti 1 mln. dolerių.

Savo 2012 metų pajamų deklaraci-

7

joje, kuri buvo paskelbta praėjusių metų balandį, prezidentas nurodo, kad 2011 metais uždirbo 789 674 dolerius.

Didžiąją šios sumos dalį sudarė B.Obamai kaip prezidentui mokamas atlyginimas, taip pat vis dar plaukiantys honorarai už parduotas knygas.

Deklaracijoje B.Obama nurodė, kad sumokėjo 162 074 dolerius mokesčių, nes jo gaunamo dydžio atlyginimas apmokestinamas 20,5 procento. Beveik 22 proc. gautų pajamų Barackas ir Michelle Obamos skyrė labdarai, todėl 39 įvairios organizacijos iš jų gavo 172 130 dolerių. Pati didžiausia suma (117 130 dolerių) atiteko “Fisher House” fondui, kuris teikia specializuotą medicinos pagalbą Amerikos kariškiams ir jų šeimų nariams.

Pirmajai Amerikos šeimai taip pat priklauso namas Čikagoje, kuris vertinamas 0,5-1 mln. dolerių.

Viename iš Čečėnijos sostinės aukštybinių pastatų komplekso “Grozny City” dangoraižių kilusio didžiulio gaisro priežastis buvo elektros trumpasis jungimas oro kondicionavimo sistemoje, tačiau šios Rusijos respublikos lyderis Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad nelaimė įvyko Dievo valia.

Liepsnos apėmė aukščiausią “Grozny City” pastatą - 40 aukštų dangoraižį, kuriame taip pat buvo įsikūręs penkių žvaigždučių viešbutis. Iš pastato veržėsi tiršti juodi dūmai ir liepsnos. Ugnis išplito visuose aukštuose, išskyrus pirmąjį. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai sutramdė liepsnas. Šios ministerijos pareigūnas Jurijus Deševychas sakė, kad trumpasis jungimas įvyko kondicionieriaus bloke, pritvirtintame prie pastato išorinės sienos trečiame aukšte. Tuo tarpu prieštaringai vertinamas ekscentriško būdo R.Kadyrovas savo svetainėje socialiniame tinkle “Instagram” parašė, kad gaisras kilo Dievo valia. “Gaisras įvyko pagal Aukščiausiojo valią, o prieš jo valią mes bejėgiai. Šlovė Visagaliui Dievui, nes apsieita be žmonių aukų”, - rašė R.Kadyrovas. Jis taip pat nurodė, kad nuo ugnies nukentėjęs 40 aukštų pastatas bus atstatytas ir taps “daug gražesnis ir geresnis, nei buvo”. Čečėnijos prezidentas teigė, kad artimiausiu laiku šalia “Grozny City” iškils ir kitas šiuolaikinių pastatų kompleksas “Grozny City 2”. Šios Šiaurės Kaukazo respublikos administracija informavo, kad jau šią savaitę Grozne bus pradėtas statyti naujas viešbutis, kuris iškils šalia sporto arenos “Achmat”.

•

R.Kadyrovas. / AFP/Scanpix nuotrauka

Prieš darbą - alkoholio patikra Baltarusijoje planuojama priimti įstatymą, kuris įpareigotų darbdavius tikrinti savo darbuotojus prieš jiems pradedant darbą, kad įsitikintų, jog jie nėra išgėrę. Darbo apsaugos įstatymo pataisos jau parengtos ir šio mėnesio pradžioje pateiktos patvirtinti Baltarusijos parlamentui.

Naująjį įstatymo projektą pristatė Baltarusijos darbo ir socialinės apsaugos ministrė Mariana Ščiotkina.

Ji sakė, jog anksčiau dėl girtumo buvo tikrinami tik vairuotojai. “Šis įstatymo projektas numato, kad darbdavys kasdien prieš kiekvieną pamainą arba privalės pasirūpinti darbuotojo medicinine apžiūra, arba patikrinti, ar jis nėra išgėręs. Tai lies visus, dirbančius pavojingą darbą”, - aiškino ministrė. Tačiau kokių profesijų darbuotojus ketinama tikrinti, ministrė nepasakė. Ji pabrėžė, kad tokių profesijų sąrašas netrukus bus peržiūrėtas ir pateiktas jos vadovaujamai ministerijai tvirtinti. Šiuo metu pavojingų darbų sąrašas yra pridėtas prie įstatymo “Dėl pavojingų gamybinių objektų pramoninės saugos”. Jame išvardyti objektai, kuriuose gaminami, naudojami arba laikomi degalai, sprogstamosios ir nuodingos medžiagos, yra krovinių kėlimo mechanizmai bei eskalatoriai, taip pat įtraukta kalnakasybos pramonė.

RAGINA PASITRAUKTI Gėrimo įpročiai nesikeičia

Gėrimas Baltarusijoje taip išplito, kad ketinama tikrinti žmonių girtumą prieš darbo pamainą. / rferl.nuotrauka

Kalbos virsta tikrove Apie tai, kad Baltarusijoje netrukus gali būti leista tikrinti darbuotojus alkoholio matuokliais, šalyje kalbama nuo praėjusių metų pabaigos. Viešai apie šį ketinimą buvo užsiminęs ir darbo ministro pavaduotojas Igoris Starovoitovas. Tiesa, tuomet jis kalbėjo tik apie teisę (o ne prievolę) tikrinti. Taip pat jis teigė, kad įstatymo pakeitimas susijęs tik su tais, kurie dirba pavojingą darbą.

Tuomet ministro pavaduotojas aiškino, jog tokių priemonių bus imamasi, kad “būtų operatyviai nustatyti apsvaigę nuo alkoholio darbuotojai”. Šiuo metu Baltarusijoje galiojantis Darbo apsaugos įstatymas reikalauja,

kad darbdaviai neleistų dirbti žmonėms, apsvaigusiems nuo alkoholio arba narkotikų, tačiau jame neužsimenama apie tai, kad darbuotojai turi būti tikrinami kiekvieną dieną.

Baltarusijoje jau seniai pradėta kampanija prieš girtuokliavimą: tiek visos šalies, tiek atskirų regionų valdžia imasi įvairiausių priemonių, kad būtų sumažintas alkoholio vartojimas. Yra įvesti prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai, taip pat “blaivybės dienos”.

Tačiau nors ir kaip stengiamasi pažaboti girtavimą, Baltarusijos darbo ministerijos duomenimis, praėjusiais metais nuo darbo buvo nušalinta net 13,6 tūkst. išgėrusių darbuotojų.

Gėrimas Baltarusijoje - viena opiausių problemų, todėl ir šalies vyriausybė priversta imtis įvairių priemonių. Šiuo metu vyrų gyvenimo trukmė - tik 63-eji, moterų - 75-eri metai, šalyje nepaprastai daug savižudybių. Tiek medikų, tiek sociologų teigimu, prie to prisideda aplinkybė, kad vis daugiau žmonių tampa priklausomi nuo alkoholio. Žlugus komunizmui daugumoje Rytų Europos valstybių gyventojai kiek pakeitė savo įpročius ir nuo stipriųjų gėrimų perėjo prie silpnesnių - vyno ir alaus. Tačiau taip nenutiko Baltarusijoje, kurioje nemažėja spiritinių gėrimų vartojimas. Alus išpopuliarėjo tik tarp jaunimo, tačiau jis vis vien dažnai maišomas su degtine. Šioje šalyje nuolat galima išvysti ant suolelių sėdinčių ir alų geriančių jaunuolių arba vaikštinėjančių gatvėmis su alaus buteliais rankose. Viena šio reiškinio priežasčių ta, kad pagal gyventojų perkamąją galią šiuo metu Baltarusijoje alkoholiniai gėrimai pigesni nei sovietmečiu.

Todėl šalyje jau planuojama imtis tokių pat kovos su alkoholizmu priemonių, kokių buvo imtasi Rusijoje Michailo Gorbačiovo laikais. Tačiau manoma, kad šioje srityje Aleksandras Lukašenka gali patirti tokią pat nesėkmę, kokią patyrė buvęs Sovietų Sąjungos vadovas.

•

Interfax-Zapad, “USA today”, AFP, LŽ

Kalinamas kurdų kovotojų lyderis Abdullah Ocalanas paragino Kurdistano darbininkų partijos (PKK) sukilėlius sudėjus ginklus pasitraukti iš Turkijos. Nusiginklavusių PKK kovotojų pasitraukimas, kurio siekia Ankaros vyriausybė, būtų reikšmingas žingsnis Turkijos ir kurdų konflikto, nusinešusio jau daugiau nei 40 tūkst. žmonių gyvybių, pabaigos link. Ankaros vyriausybei artimas laikraštis nurodė, kad A.Ocalanas šią žinią paskelbė prokurdiškos Taikos ir demokratijos partijos (BDP) delegacijai, aplankiusiai jį kalėjime Imralio saloje, esančioje į pietus nuo Stambulo.

AVIACIJOS SMŪGIS NATO vadovaujamų pajėgų aviacija per klaidą nukovė keturis afganų policininkus ir du civilius. JAV vadovaujama tarptautinė karinė koalicija nurodė tirianti incidentą. Ši ataka įvyko, kai Talibano sukilėliai užpuolė vietos policijos postą, o išpuolio taikiniu tapę pareigūnai iškvietė į pagalbą NATO lėktuvus. “NATO lėktuvai nuskrido padėti policijai, tačiau postas buvo subombarduotas ir žuvo keturi policininkai. Taip pat žuvo du ten buvę civiliai”, - sakė De Jako rajono Gazni provincijoje administracijos vadovas Fazulas Ahmadas Tolwakas. Civilių aukos per koalicinių pajėgų operacijas yra itin opus klausimas Afganistane, kur Jungtinės Valstijos ir jų NATO sąjungininkai kaunasi su Talibanu jau 11 metų.

8

2013 04 05 Lietuvos žinios

Pasaulis

Potvynis niokojo Argentiną

La Platos gyventojai klampojo po apsemtas miesto gatves.

Argentinos vyriausybė paskelbė trijų dienų nacionalinį gedulą, kai dideli potvyniai nusinešė 54 žmonių gyvybes Buenos Airėse ir universitetiniame mieste La Platoje.

Mažiausiai 46 žmonės žuvo, kai užėjus reto smarkumo liūtims potvynio vandenys užliejo La Platą, esančią už maždaug 60 kilometrų į pietus nuo sostinės Buenos Airių. Vanduo apsėmė automobilius ir privertė žmones

gelbėtis ant namų stogų. Daugumą aukų gelbėtojai rado po antrosios rekordinių liūčių dienos šiame regione.

Katastrofa Argentinai “Nuslūgus vandeniui, radome nemažai žuvusių žmonių. Tai tikra tragedija jų šeimoms”, - apgailestavo Buenos Airių provincijos gubernatorius Danielis Scioli. Jis pridūrė, kad Argentina “nieko panašaus iki šiol nematė”. “Argentinos jau seniai neniokojo tokio masto potvyniai.

Nieko panašaus iki šiol nematėme.

Tikimės, kad tokie potvyniai daugiau nebepasikartos. Tačiau gamta nenuspėjama. Ji nuolat krečia išdaigas”, - teigė Buenos Airių provincijos gubernatorius.

Aukšto rango miesto pareigūnas Santiago Martorelli sakė, kad šie potvyniai buvo katastrofa, ir pridūrė, jog La Platos mokyklos ir valstybinės įstaigos buvo uždarytos. “Kai kurie žmonės laukė, kol bus išgelbėti. Jie dėl potvynio net užsilipo ant stogų ir medžių”, - nurodė S.Martorelli. Pasak jo, į šį regioną buvo pasiųstos papildomos ugniagesių, civilinės saugos darbuotojų, policijos ir kariuomenės pajėgos. “Gelbėjome tuos žmones, kurie įstrigo medžiuose ar ant savo namų stogų. Kitose vietose besislepiančius žmones nepaprastai sunku rasti. Gaila, kad kai kurie žmonės per šį potvynį žuvo”, - pridūrė S.Martorelli. Dauguma potvynio aukų La Platoje paskendo arba žmones, besiglaudžiančius automobiliuose Tolosos priemiestyje, nutrenkė elektra.

Nuostoliai sostinėje Be aukų beveik milijoną gyventojų turinčioje La Platoje, dar bent aštuo-

ni žmonės žuvo Buenos Airėse, kur audra gadino elektros linijas ir vartė medžius. Argentinos sostinėje buvo užtvindyta naftos perdirbimo gamykla, vėliau ji užsiliepsnojo. Šią gamyklą prižiūrinčios YFP bendrovės atstovas

Argentinos jau seniai neniokojo tokio masto potvyniai.

Nieko panašaus iki šiol argentiniečiai nebuvo matę. teigė, kad potvynis ir gaisras padarė daug nuostolių, ir šios gamyklos veikla laikinai sustabdyta. Buenos Airėse dėl potvynio neveikė ir metro sistema.

Ugniagesiai ir darbininkai pumpavo vandenį iš požeminio geležinkelio.

Stengtasi kuo greičiau atnaujinti svarbios transporto linijos darbą.

Buenos Airių meras Mauricio Macri sakė, kad nuo potvynio nukentėjo 350 tūkst. Argentinos sostinės gyventojų. “Potvynis apgadino argentiniečių automobilius, daugelis žmonių li-

ko be pastogės. Miesto valdžia stengsis kuo greičiau likviduoti stichijos padarinius. Skirsime lėšų svarbiausiems objektams renovuoti, paremsime ir nuo potvynio nukentėjusius žmones”, - sakė M.Macri.

Prezidentės apsilankymas Apgailestavimą dėl potvynio aukų pareiškė Argentinos prezidentė Cristina Kirchner. Ji dar nenuslūgus potvyniui netikėtai apsilankė La Platoje ir skrisdama sraigtasparniu apžiūrėjo padarytą žalą. C.Kirchner praleido La Platoje didelę dalį vaikystės, o jos motina Ofelia Wilhelm tebegyvena tame pačiame dviejų aukštų name, kuriame užaugo būsimoji prezidentė. “Mama liko be elektros ir dujų, tačiau ji nenori palikti savo namų, nes vanduo priartėjo prie durų. Ji bijo, kad vėl gali pradėti lyti”, - Argentinos prezidentė sakė žurnalistams.

La Platoje per dvi valandas iškrito rekordinis kiekis kritulių - 40 centimetrų. Kilus potvyniui, sugedo telefono linijos, o apie pusė miesto liko be šviesos.

Buenos Airėse prilijo daugiau nei 15 centimetrų ir buvo užfiksuotas balandžio mėnesio kritulių rekordas.

•

Šiaurės Korėja gąsdina toliau

Kim Jong Unas tęsia ilgą grasinimų maratoną. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Šiaurės Korėja dramatiškai padidino įtampą savo karinga retorika perspėdama, kad patvirtino branduolinio smūgio prieš taikinius Jungtinėse Valstijose planus.

“Sprogimo momentas sparčiai artėja”, - nurodė Šiaurės Korėjos kariškiai ir perspėjo, kad karas gali įsiplieksti “šiandien arba rytoj”. Naujausi Pchenjano pareiškimai nuskambėjo, kai Vašingtonas suskubo stiprinti priešraketinę gynybą Ramiojo vandenyno regione, ruošdamasis nusiųsti sausumoje dislokuojamas raketų gaudykles į Guamą ir du “Aegis” klasės eskadrinius minininkus į Rytų Azijos regioną.

Didelė įtampa taip pat jaučiama prie smarkiai įtvirtintos Šiaurės Korėjos sienos su Pietų Korėja, kai izoliuotas komunistinės šalies lyderio Kim Jong Uno režimas uždraudė Pietų Korėjos gyventojams patekti į Seulo finansuojamą pramonės kompleksą, esantį netoli sienos.

Pranešime, kurį paskelbė Šiaurės Korėjo valstybinė naujienų agentūra KCNA, Korėjos liaudies armijos generalinis štabas perspėjo Vašingtoną, kad JAV grasinimai bus “sutriuškinti... pažangiausiomis mažesnėmis, lengvesnėmis ir įvairesnėmis branduolinių smūgių priemonėmis”.

“Mūsų revoliucinių ginkluotųjų pajėgų negailestinga operacija patvirtinta”, - nurodoma pranešime.

Praeitą mėnesį Šiaurės Korėja grasino suduoti prevencinį branduolinį smūgį Jungtinėms Valstijoms, o praėjusią savaitę jos aukščiausioji armijos vadovybė įsakė paskelbti kovinę padėtį strateginių raketinių pajėgų daliniuose. Kita vertus, nors Pchenjanas yra sėkmingai išbandęs savo branduolinius užtaisus, dauguma ekspertų teigia, kad ta šalis dar nepajėgi pasigaminti pakankamai lengvų kovinių galvučių, kurias galėtų nešti balistinės raketos, pajėgios smogti JAV teritorijai.

Tuo tarpu Baltieji rūmai perspėjo Šiaurės Korėją liautis grasinus. “Matėme šiandieninį Šiaurės Korėjos pareiškimą - ir vėl skelbiantį nepadedančius ir nekonstruktyvius grasinimus, - kalbėjo JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Caitlin Hayden. - Tai dar vienas papildymas ilgoje virtinėje provokuojančių pranešimų, kurie tik dar labiau izoliuos Šiaurės Korėją nuo tarptautinės bendruomenės dalies ir pakirs jos ekonomikos plėtros tikslą. Šiaurės Korėja turėtų sustabdyti savo provokuojančius grasinimus ir verčiau sutelktų dėmesį į tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.”

•

AFP, BBC, BNS, LŽ

2013 04 05 Lietuvos žinios

Verslas

9

Dovana užkrauna įsipareigojimus

Faktai Kaune veikianti įmonė “Natural Pharmaceuticals Sp. Z o.o.” klientams telefonu siūlo žuvų taukų kapsules, kurių siuntų nebenorintiems gauti klientams atsisakyti jų gali užtrukti kelis mėnesius. / Erlendo Bartulio nuotraukos Atkelta iš

• 1 p.

Tačiau dar po mėnesio ji gavo ir trečią laišką, o prieš pat Velykas ketvirtą, jau su nurodyta “susikaupusia” 9,95 lito skola bei klientei priskirtu individualiu numeriu. “Aš tikrai nemokėsiu, nes nesu jiems skolinga, - įsitikinusi moteris. - Gal kai kurie žmonės ir susigundo, pasiima pirmą atsiųstą nemokamą pakuotę, bet vėliau, kai tenka mokėti, atsisako. Bet aš net nebuvau prisilietusi prie tų vaistų.”

Jai atsiųstoje sąskaitoje - raginime nurodoma žuvų taukų “Omega Marine Forte” kapsules Lietuvoje platinanti norvegų įmonė “Natural Pharmaceuticals Sp. z o.o.” (taip vadinasi ir jos padalinys Varšuvoje, iš kur maisto papildai atkeliauja į Lietuvą). O nurodytu telefono numeriu atsiliepia pardavimo bei klientų aptarnavimo telefonu bendrovės “Kaunas Communication Center” darbuotoja.

Nepavyksta anuliuoti “užsakymo” “Lietuvos žinių” žurnalistui nurodytu telefonu pavyko prisiskambinti tik iš ketvirto karto. Darbo metu atsakiklis moters balsu pranešdavo, kad “telefonas šiuo metu yra išjungtas”.

Galiausiai atsiliepusi darbuotoja Gintarė paaiškino, kad minėtai klientei raginimas susimokėti 9,95 lito skolą išsiųstas per klaidą. “Šiuo atveju mokėti nereikia, nes kapsulių pakuotė mums grąžinta”, klaipėdietės Monikos atstovu prisistačiusiam LŽ žurnalistui teigė darbuotoja. Tačiau ji patikslino, kad klientei vis tiek reikės sumokėti, kai ši gaus antrą pakuotę - su 120 žuvų taukų kapsulių ir 89,95 lito sąskaitą. Į pastabą, kad Monika tvirtina visų įmonės paslaugų atsisakiusi, Gintarė atsakė: “Taip, matau, kad programa sustabdyta - kovo 25 dieną kreiptasi dėl to, kad nieko nebesiųstų. Bet kovo 4 dieną jau buvo išsiųsta antra pakuotė. Ar jūs jos nesate gavę? Tokiu atveju jums atsiųsime laišką, kuriame jūs pažymėsite, kad antros pakuotės tikrai negavote, ir

Telefonininkė: “Tai tiesiog reklama telefonu.

Jeigu kapsulės klientui patinka, siunčiamos ir kitos pakuotės.” pažymėsite, ar norite, ar nenorite gauti antrą pakuotę. Išsiųsite mums atgal, ir taip bus anuliuota antroji sąskaita.”

Gintarė aiškino, kad kapsulės pirmiausia siūlomos išbandyti. “Tai tiesiog reklama telefonu. Jeigu kapsulės klientui patinka, siunčiamos ir kitos pakuotės. Telefonu sutariama, pokalbiai įrašomi, klientui pateikiama visa informacija apie kapsulių pakuotes, apie sąlygas. Teiraujamasi, ar sutinka naudotis “Omega-3” sveikatos programa”, - dėstė telefonininkė.

Ji atskleidė, kad potencialiems klientams skambinanti ir žuvų taukus siūlanti operatorė neturi galimybių anuliuoti kliento “sutikimo”.

Pasak jos, klientui sutikus priimti siuntą, kapsulių pakuotė siunčiama automatiškai, ir kol pirmoji neišsiųsta, pardavimo darbuotojai nėra galimybių pažymėti, kad klientas atsisako užsakymo.

“Pokalbio metu, kai klientas prekę užsisako, darbuotoja iš pardavimo skyriaus negali iš karto to atšaukti, ji neturi tokios teisės ir galimybių prisijungti prie sistemos”, - aiškino Gintarė.

Pirma norvegiškų žuvų taukų pakuotė siunčiama nemokamai, klientas sumoka tik pašto išlaidas. Jeigu jis

nepaskambina ir neatsisako, po mėnesio jam siunčiama antra pakuotė, kuri kainuoja 89,95 lito. Paskui tokia pat pakuotė bus siunčiama kas du mėnesius tol, kol klientas nepaskambins ir neatsisakys dalyvauti programoje arba neišsiųs pakuotės atgal.

Potencialius klientus, anot Gintarės, įmonė susiranda fiksuotojo ryšio telefonų numeriais, kurie yra vieši.

Turi teisę atsisakyti Į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi jau keli vartotojai, kurie skundžiasi bendrovių, platinančių maisto papildus, veikla.

Bendrovių atstovai telefonu siūlo Lietuvos vartotojams įsigyti maisto papildų informuodami, kad pirmąją siuntą vartotojai gali išbandyti nemokamai (sumokėdami tik pašto išlaidas), o jeigu maisto papildai netiks, vartotojai galės jų atsisakyti. Nusprendę pasinaudoti pasiūlymu, o vėliau nutarę atsisakyti sutarties vartotojai skundžiasi, jog nepavyksta susisiekti su platintojais, kad šie nebesiųstų naujų siuntų bei sąskaitų.

VVTAT yra gavusi vartotojų nusiskundimų ir dėl bendrovės “Natural Pharmaceuticals Sp. z.o.o.” veiklos.

“Tarnyba kreipėsi į bendrovę ir paprašė pateikti paaiškinimus bei

įrodymus, kokiu pagrindu vartotojams siunčiami maisto papildai. Minėtos bendrovės atstovas pateikė telefoninio pokalbio su vartotoju įrašą, kuriame girdėti, kad vartotojui suteikiama informacija apie pasiūlymo sąlygas, o vartotojas sutinka dalyvauti “Omega-3” sveikatos programoje bei gauti “Omega Marine Forte” maisto papildus”, - LŽ teigė Neringa Baronienė, VVTAT Maisto produktų ir rekreacinių paslaugų skyriaus laikinoji vadovė.

Ji pabrėžė, kad pagal Civilinį kodeksą sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu. Jie turi tokią pat teisinę galią kaip ir sudaryti raštu.

Tačiau, pasak N.Baronienės, vartotojai, kurie telefonu buvo užsisakę maisto papildus, turi teisę nutraukti sutartį apie tai pranešdami bendrovei. Jeigu telefonais neįmanoma prisiskambinti, vartotojas turėtų išsiųsti įmonei registruotą laišką su aiškiu prašymu nutraukti šių maisto papildų tiekimą. Svarbu išsaugoti laiško siuntimą patvirtinantį kvitą ir išsiųsto prašymo kopiją. “Jeigu maisto papildai siunčiami ir toliau, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, vartotojas gali jais naudotis savo nuožiūra neatlygintinai”, - tikino VVTAT pareigūnė.

Jeigu net raštu atsisakę siuntų vartotojai vis tiek gautų maisto papildų siuntas ir sąskaitas, siūloma kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prie prašymo pridedant turimus įrodymus: sąskaitų kopijas, atsisakymo rašto kopiją, pašto kvitus.

Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė LŽ teigė, kad siuntinių iš įmonių nenorintys gauti klientai turėtų kreiptis ne į paštą, o į jų siuntėjus. Ji patikino, jog Lietuvos paštas už siuntų saugojimą mokesčio iš klientų neima, jeigu siunta sveria iki 500 gramų. Tokios siuntos nemokamai saugomos apie mėnesį, o paskui grąžinamos siuntėjui. Sunkesnių siuntų neatsiėmus per 15 kalendorinių dienų, už jų saugojimą imamas 1,21 lito už parą mokestis. Tačiau ir šios siuntos saugojamos tik apie mėnesį.

•

Pagal Civilinį kodeksą (CV) sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu. Jie turi tokią pat teisinę galią kaip ir sudaryti raštu.

CV nuostatose, reglamentuojančiose daiktų pardavimą pagal sutartis, sudaromas naudojant ryšio priemones, nustatyta, kad iki sutarties sudarymo, o kai daiktai teikiami - iki daiktų pateikimo, pirkėjas turi gauti informaciją raštu apie siūlomo daikto pagrindines savybes bei pardavėjo buveinės adresą.

Be to, pardavėjas privalo nurodyti, kur ir kam pirkėjas gali adresuoti bet kokį skundą. Pardavėjas taip pat privalo vartotojui raštu nurodyti sutarties atsisakymo sąlygas, jeigu sutartis neterminuota arba sudaryta ilgesniam nei vienų metų terminui.

CV nustatyta pirkėjo teisė atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos naudojant ryšio priemones, pranešus raštu apie tai pardavėjui per 7 darbo dienas nuo daikto pristatymo dienos. Jeigu anksčiau nurodyta informacija raštu pirkėjui nebuvo pateikta, jis turi teisę atsisakyti sutarties per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos. Šaltinis: VVTAT

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6919

1 Australijos doleris

2,8081

-0,5199%

10 000 Baltarusijos rublių

3,0977

-0,3131%

1 Kanados doleris

2,6520

-0,2451%

1 Šveicarijos frankas

2,8397

+0,0740%

-0,1969%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3408

-0,1912%

10 Čekijos kronų

+0,1647%

1,3361

10 Danijos kronų

4,6329

+0,0065%

1 DB svaras sterlingų

4,0609

-0,2783%

100 Vengrijos forintų

1,1407

-0,2542%

100 Islandijos kronų

2,1775

-0,0505%

100 Japonijos jenų

2,8259

-2,1621%

100 Kazachstano tengių

1,7840

-0,2298%

1 Latvijos latas

4,9249

-0,0020%

10 Moldovos lėjų

2,1625

-0,5549%

10 Norvegijos kronų

4,6232

-0,3266%

10 Lenkijos zlotų

8,2303

-0,1847%

100 Rusijos rublių

8,4859

-1,2079%

10 Švedijos kronų

4,1157

-0,9379%

1 Turkijos naujoji lira

1,4890

-0,5641%

10 Ukrainos grivinų

3,3091

+0,0332%

2013 04 05, LB

10

2013 04 05 Lietuvos žinios

Verslas

Randa kelią apsipirkti Lenkijoje susidomėjimas jomis išnyko. “Nebėra reikalo - žmonės apsipirkti važiuoja individualiai”, - teigė ji ir pridūrė, kad pati neprisimena nė vieno atvejo, kai klientas pageidautų suorganizuoti tokio pobūdžio kelionę.

Tuo tarpu per kelionių agentūrą “TopTravel”, kaip sakė nepanorusi prisistatyti įmonės atstovė, apsipirkimo tikslais gyventojai paprastai vyksta į Milaną. Tačiau tokios iki keturių naktų trunkančios kelionės į Italiją nėra specializuotos. “Mes neklausiame turistų, kokiais tikslais jie vyksta į šį miestą, tačiau iš pokalbių žinome, kad turistai ten ketina apsipirkti”, - sakė pašnekovė.

LINA MRAZAUSKAITĖ

Lenkijoje apsiperkantys lietuviai per metus kaimynėje šalyje vis dar palieka milžiniškas pinigų sumas. Tačiau užuot patikėję tokio pobūdžio išvykas kelionių agentūroms, į Lenkiją jie ėmė plūsti savarankiškai.

Naršant internetą galima aptikti tik pavienes kelionių agentūras, siūlančias specializuotas apsipirkimo keliones. Daugiau pasiūlymų apsipirkti užsienyje, ypač Lenkijoje, sklando skelbimų portaluose - ten keleivių grupes renka fiziniai asmenys.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas patikino, kad vykstančių apsipirkti į Lenkiją lietuvių dideli srautai tebėra didžiausias šalies prekybininkų galvos skausmas. Anot jo, ši problema aktuali nuo 2009 metų ir kasmet šalies ekonomikai kainuoja vidutiniškai 500 mln. litų. Būtent tiek, asociacijos skaičiavimais, Lietuvos gyventojai apsipirkdami palieka kaimynėje šalyje. Lenkų pateikti duomenys dar įspūdingesni: skaičiuojama, kad kasmet lietuviai Lenkijoje išleidžia vidutiniškai 1 mlrd. litų.

Išsiplėtė perkančiųjų ratas “Kainos Lenkijoje dėl mokesčių skirtumų ir zloto kurso svyravimo yra daug mažesnės nei Lietuvoje, ir tai gyventojus motyvuoja apsipirkti kaimynėje šalyje. Šiandien į ją vykstančių žmonių srautas yra stabilus ir gana didelis”, - sakė L.Vilimas.

Maža to, kaip pabrėžė jis, į Lenkiją apsipirkti vyksta jau ne tik mažiausias, bet ir vidutines bei didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Be to,

Tikisi valstybės įsikišimo

Lietuviai kaimynėje Lenkijoje kasmet išleidžia vidutiniškai 500 mln. litų, ir ši suma nepakito net gerėjant finansinei situacijai. / LŽ archyvo nuotrauka keliaujama nebe padrikai, o organizuotai: turėdami konkrečių prekių sąrašus į Lenkiją pakaitomis esą vyksta kelių namų ūkių atstovai.

“Matyti, kad pastaruosius kelerius metus ne tik pačias mažiausias pajamas gaunantys gyventojai yra racionalūs ir ieško žemiausių kainų. Tyrimai ir apklausos rodo, kad į Lenkiją vyksta vis jaunesni, taip pat išsilavinimą turintys gyventojai. Reguliariai apsipirkti vykstama ne tik iš pasienio rajonų, bet ir iš centrinės Lietuvos: Vilniaus, Kauno, kitų miestų”, tendencijas vardijo L.Vilimas.

Tyrimų bendrovės RAIT duomenimis, pernai apsipirkti į Lenkiją reguliariai važiavo 12 proc. Lietuvos gyvento-

jų. Per vieną apsipirkimą lietuviai vidutiniškai išleido po 442 litus. Per dieną kaimynėje šalyje išleistų pinigų suma siekė apie 1,5 mln. litų, per mėnesį nuo 32,6 iki 49 mln. litų.

Vežėjai jaučiasi atstumti Nors statistika nerodo, kad pastaruoju metu gyventojai būtų liovęsi apsipirkinėti Lenkijoje, keliones į kaimynę šalį siūlančios įmonės jaučia gerokai mažesnį gyventojų susidomėjimą jų paslaugomis. Kelionių agentūros pastaruoju metu stokoja ir į kitas šalis nukreiptų specializuotų apsipirkimo kelionių. Įmonės “Julturas” direktoriaus pavaduotoja Jolanta Mačiulienė sakė,

kad išvykų apsipirkti į Suvalkus įmonė jau daugiau kaip metus nebeorganizuoja, nes tokių kelionių paklausa gerokai smuko. “Anksčiau žmonės apsipirkti į Lenkiją važiavo masiškai, tačiau bumas praėjo. Pasikeitus kainoms, finansinei situacijai, keleivių gretose beliko arčiau pasienio esančių rajonų gyventojai. Pavyzdžiui, Vilniaus gyventojams tiesiog neapsimoka mokėti už kelionę į Lenkiją”, įsitikinusi ji. Ir patikslina, kad paprastai gyventojai kaimynėje šalyje esą apsirūpindavo maisto prekėmis.

Kelionių agentūra “Guliverio kelionės”, anot turizmo vadybininkės Astos Ruzgienės, taip pat liovėsi organizavusi apsipirkimo keliones, kai

Lietuvos prekybininkai, kaip apgailestavo L.Vilimas, turi ribotas galimybes susigrąžinti savo pirkėjus iš Lenkijos. Patraukti juos savo pusėn jie gali taikydami akcijas, gerindami produktų kokybę, investuodami į parduotuvių atnaujinimą ir klientų aptarnavimą. Nors šioms priemonėms prekybininkai jau dabar skiria daug dėmesio, be valstybės įsikišimo jie esą nėra pajėgūs sustabdyti didelių į Lenkiją plūstančių pirkėjų srautų.

“Galiausiai tai yra ne tik prekybininkų bėda, nes į Lenkiją išvežami pinigai reiškia ir išvežamus mokesčius. Dėl to reikia ir valstybės institucijų indėlio: jos turėtų peržiūrėti tam tikrus prioritetus, galbūt palyginti mokesčius Lietuvoje ir Lenkijoje”, svarstė L.Vilimas.

Tuo tarpu į kitas šalis apsipirkti vykstančių lietuvių srautai, kaip patikino L.Vilimas, kol kas nėra didelė problema. Anot jo, tokios išvykos gyventojams yra veikiau atrakcija nei būtinybė.

•

Nekilnojamojo turto rinka auga lėčiau KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Nekilnojamojo turto sandoriai kovo mėnesį Turto rūšis

Nekilnojamojo turto sandorių šį pavasarį truputį daugiau nei prieš metus, tačiau paklausa niekaip neprisiveja pasiūlos, o tai neskatina ir kainų augimo.

Registrų centro duomenimis, šių metų kovą buvo įsigyta beveik 8,5 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, arba 4,6 proc. daugiau nei vasarį ir 2 proc. daugiau nei prieš metus, ir tai nėra toks spartus augimas kaip ankstesniais metais. Pavyzdžiui, 2012 metų kovą sandorių buvo 15 proc. daugiau nei atitinkamą 2011-ųjų mėnesį, o 2011-ųjų kovą - 15,5 proc. daugiau nei 2010-aisiais.

“Paprastai pirmasis metų ketvirtis sandorių gausa neišsiskiria, tačiau kovo mėnuo būna jau aktyvesnis”, - LŽ teigė Registrų centro atstovas Aidas Petrošius. Registrų centro statistika rodo, kad būstu aktyviausiai prekiaujama nuo gegužės iki metų pabaigos, žemės sklypais ir sodo nameliais - nuo gegužės iki rugpjūčio, tik prekyba komercinėmis patalpomis ir negyvenamais pastatais lieka daugmaž tolygi visus metus.

Kainos nekyla Nepaisant tebesitęsiančio nekilnojamojo turto rinkos augimo, nors ir lėtesnio, nekilnojamojo turto, ypač būsto, kainos išlieka stabilios, o kai kuriuose nekilnojamojo turto segmentuose jos tebekrinta. “Manau, nekilnojamojo turto kainos nekils dar bent porą metų, - LŽ prognozavo ne-

2009

2010

2011

2012

394

459

604

587

625

1120

1725

1855

1900

2013

0

5

3

7

4

Negyvenami pastatai

210

240

326

336

263

Negyvenamas plotas

600

530

562

663

616

Sodo nameliai

81

70

130

159

153

Žemės sklypai

2887

3248

3771

4679

4797

Iš viso I ketvirtį

13493

14578

17894

21387

23463

Individualūs namai Butai Mišrūs pastatai

2013

Šaltinis: Registrų centras

ploto butų, kurių kaina, pavyzdžiui, sostinėje, neviršija 200-250 tūkst. litų.

Kituose miestuose tokie butai, kaip jau įprasta, 20-30 proc. pigesni.

Pirkėjai labiausiai ieško dviejų kambarių 50-60 kv. m ploto butų.

Pusė sklypų - statybai

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Žemės sklypų kainos taip pat tebėra stabilios, bet apie pusę visų nuperkamų sklypų sudaro žemė, skirta gyvenamajai statybai, arba žemė sodų bendrijose, kur galima statyti namą.

Maždaug 21 proc. skelbimų sudaro pasiūlymai pirkti žemės ūkio paskirties žemę, o apie 8 proc. šių skelbimų - pasiūlymai pirkti miško paskirties žemę.

kilnojamojo turto prekybos tarpininkės UAB “Plius” projektų vadovas Evaldas Narbuntovičius ir paaiškino: - Žmonės, pamokyti nekilnojamojo turto burbulo, stengiasi aklai nepulti į šią rinką, o tuos, kurie dar gyvena iliuzijomis ir nusiteikę būstą pirkti už paskolas bet kokia kaina, pamoko bankų ekspertai.”

Be to, anot nekilnojamojo turto rinkos specialisto, nors ekonomika kyla, tas kilimas dar labai neapibrėžtas, ir žmonės labai atsargūs. “Plius” atstovo teigimu, dabartinė būsto pasiūla didžiulė, šios bendrovės interneto svetainėje domo.plius.lt yra apie 80 tūkst. skelbimų, tačiau siūlomi objektai dažnai visiškai neatitinka paklausos: arba siūlomas turtas,

esantis nepatrauklioje vietoje, arba pardavėjai dirbtinai kelia kainas, veikiausiai tikėdamiesi bent kiek kompensuoti kainų skirtumą tarp to, kiek už būstą buvo sumokėta nekilnojamojo turto burbulo metais, ir to, kas iš tos vertės liko per krizę. “Tokie

Žmonės, pamokyti nekilnojamojo turto burbulo, stengiasi aklai nepulti į šią rinką. skelbimai neretai užsibūna metus ar ilgiau, kol pardavėjas neapsikentęs pradeda pasiūlymą koreguoti iki protingos rinkos kainos”, - sakė E.Narbuntovičius.

Labiausiai, anot jo, kaip ir anksčiau, ieškoma dviejų kambarių 50-60 kv. m

Didžiausia sklypų, skirtų statybai, pasiūla ir paklausa yra Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose, o žemės ūkio paskirties žemės rinka yra tolygiai pasiskirsčiusi visoje Lietuvoje. Žemės ūkio paskirties žemės rinka, anot E.Narbuntovičiaus, buvo suak-

tyvėjusi anksčiau, kai ši žemė buvo perkama spekuliaciniais tikslais, bet dabar ši tendencija jau nuslopusi. “Šioje rinkoje per mažai protingų pasiūlymų”, - konstatavo nekilnojamojo turto rinkos specialistas.

Kaimynai aktyvesni Lietuvoje nekilnojamojo turto rinka dabar yra vangiausia Baltijos regione. Latvijos konsultacinė kompanija “Newsec”, atlikusi regiono rinkos tyrimą, prognozuoja, kad šiemet bendra regiono rinka gali išaugti iki 300 mln. eurų (maždaug 1 mlrd. litų), o tolesnį jos augimą skatins investicijos iš Rusijos ir Skandinavijos valstybių. Tačiau tai pasakytina daugiausia tik apie Latviją ir Estiją.

Latvijoje 2012 metais nekilnojamojo turto sandorių skaičius išaugo 22 proc., palyginti su 2011 metais, o Lietuvoje - 10,3 procento. Naujos statybos butai Latvijoje per metus pabrango 17 proc., tačiau šiemet, kaip prognozuojama, butai tipinės statybos daugiabučiuose 2-3 proc. atpigs.

•

2013 04 05 Lietuvos žinios

Žemės ūkis

11

Ūkininkai parodoje žvalgosi naujovių KRISTINA KUČINSKAITĖ

Vakar Kaune prasidėjusioje tradicinėje tarptautinėje žemės ūkio parodoje “Ką pasėsi... 2013” dalyvaujantys tiek verslininkai, tiek ūkininkai tvirtina, kad Lietuvoje būtinas įmonių ir mokslininkų bendradarbiavimas.

Aleksandro Stulginskio universitete aštuonioliktoji tarptautinė žemės ūkio paroda “Ką pasėsi... 2013” vyksta balandžio 4-6 dienomis.

Ieško naujausios technikos Kupiškio rajone dirbantis ūkininkas Zigmas Aleksandravičius sakė su didžiuliu entuziazmu kasmet važiuojąs į parodą “Ką pasėsi...”. Pasak jo, ši paroda, kuriai rengti organizatoriai išleidžia milijonus, yra efektyviausias būdas tobulėti. “Važiuočiau į ją net jei akmenimis lytų”, - juokavo ūkininkas aiškindamas, kodėl nepabūgo pirmą kartą per pavasario parodą iškritusio sniego ir prasidėjusios šlapdribos.

Jis pasakojo žinąs daugelį parodoje dalyvaujančių bendrovių, todėl galįs vienu metu apžiūrėti visas jų pristatomas naujoves. Ūkininkui reikia bent keturių naujų brangių padargų,

Ūkininkai parodą laiko paskata tobulėti, o verslas siūlo jiems naujų produktų ir partnerystę. / Erlendo Bartulio nuotrauka pabandysime, pasirinksime ir tuomet pirksime”, - sakė jis.

Biržų rajone ūkininkaujantys Vaidutė ir Vytautas Stankevičiai pasako-

G.Šidlauskas: “Mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimas - neišvengiamas.” bet jis juos renkasi jau beveik metus.

Z.Aleksandravičius sakė vertinąs tuos pardavėjus, kurie savo techniką leidžia išmėginti laukuose. “Pavasarį dar

jo ne tik pristatą parodoje savo namų gamybos alų, bet ir apžiūrėję karvių melžimo robotus. Prieš tris mėnesius jų ūkyje pradėtas įgyvendinti Euro-

pos Sąjungos ir Lietuvos valstybės remiamas projektas, pagal kurį pusę ūkyje esančių karvių melžia nebe samdomi žmonės, o robotai. Anksčiau keturios darbuotojos melždavo 380 karvių. Tačiau po dvejų metų svarstymo Stankevičiai ryžosi pasikeitimams. “Labiausiai visus baugina technika, nes trūkstant žinių manoma, jog susidoroti nepavyks”, - kalbėjo V.Stankevičius. Jis pasakojo dabar matąs, kokios klaidos anksčiau darytos. Kol jos bus ištaisytos ir įsisavintos

techninės naujovės, praeis kiek laiko.

Tačiau jau aišku, kad investicija atsipirks per septynerius metus, o primilžis padidėjo 22 procentais.

Domisi cheminiais preparatais Radviliškio rajone ūkininkaujantis Kęstutis Rimkus pasakojo šįmet itin besidomintis cheminiais preparatais, skirtais rapsiniams žiedinukams naikinti.

Maždaug prieš trejus metus pastebėta, jog pumpurus ir žiedus naikinantys kenkėjai tapo atsparūs insektici-

dams. Nuo to laiko mokslininkai mėgina sukurti naujus efektyvius produktus. “Žiedinukai gali sunaikinti iki pusės derliaus, - pasakojo K.Rimkus. Šįmet parodoje pristatomi nauji cheminiai preparatai jiems naikinti. Reikės išmėginti, kaip jie veikia.”

Parodoje savo veiklą pristatančios bendrovės “Agrochema” generalinis direktorius Mindaugas Balkus sakė, jog didelė konkurencija verčia gamintojus pasitempti ne tik kurti naujus produktus, bet tapti ūkininkų partneriais. “Turime išsiaiškinti, kas geriausiai tinka Lietuvos ūkiams, ir tik tuomet produktus pateikti rinkoms”, teigė pašnekovas. Vienas naujausių gaminių, laukiančių mokslinių tyrimų rezultatų, patvirtinančių jo efektyvumą, yra amidinio azoto, magnio ir sieros trąšos, skirtos papildomai augalams tręšti per lapus.

“Išsiaiškinsime, kokiomis sąlygomis produktas yra efektyviausias, ir pateiksime savo rekomendacijas”, sakė prof. habil. dr. Gvidas Šidlauskas. Anot jo, bendrovės “Agrochema” specialistai tiria rinką, nustato poreikį, pagal kurį sukuriamas produktas.

Kokiomis aplinkybėmis jį naudoti efektyviausia, įvertina A.Stulginskio universiteto mokslininkai. Pasak prof. G.Šidlausko, rinkoje itin populiarėja skystosios trąšos, kurių pranašumus - augalų duodamą gausesnį ir saugesnį derlių, mažesnę savikainą, galimybes naudoti preparatus prie tvenkinių - Lietuvos ūkininkai jau įvertino. Prieš 10 metų, kai skystosios trąšos pradėtos gaminti, jų sunaudota 10 tūkst. tonų per metus.

Tuo tarpu pernai parduodami kiekiai viršijo 90 tūkst. tonų.

•

Ekologinį ūkį saugo šeimos rankose KAZYS KAZAKEVIČIUS

Pamatęs, kaip Surgučių kaime (Marijampolės sav.) ūkininkauja Vilija ir Algirdas Žemaičiai, ne vienas Sūduvos krašto ūkininkas tik pečiais gūžčiotų. Šeima užsibrėžusi tikslą sukurti ne tik ekologinį, bet ir šviečiamąją veiklą vystantį ūkį. Žemaičių šeimos ūkio dideliu tikrai nepavadinsi - vos daugiau nei 20 hektarų. Tačiau jame šiltuoju metų laiku auga daug gėrybių - daržuose auginamos morkos, bulvės, kitos daržovės, laukuose veša javai, nemenkame serbentyne dera uogos. Supirkėjams derliaus perdirbti šeima beveik neparduoda - tik juoduosius serbentus. Visa kita perdirbama pačiame ūkyje iki galutinio šeimos ūkio produkto.

“Stengiamės viską, ką išauginame, perdirbti, pagaminti galutinį produktą ir jį parduoti. Nes produkciją parduoti kaip žaliavą, net ir ekologišką, neapsimoka. Be to, norime, kad pirkėjas tikrai žinotų, jog perka švarią ekologišką produkciją”, - LŽ tvirtino V.Žemaitienė. Šeima beveik visus metus prekiauja savo išaugintomis daržovėmis, iš savo rugių ir kviečių kepta kaimiška duona, pyragais. Iš morkų, kitų daržovių ir vaisių spaudžia bei parduoda šviežias nepasterizuotas sultis. O kur dar pačių rauginti kopūstai, jų salotos, putinų, šaltalankių sultys su medumi.

Viskas pagaminta pačių rankomis.

V.Žemaitienė neslėpė - tenka dirbti po 12 ar net 14 valandų per parą, kad suspėtum viską padaryti.

Kas savaitę, daugiausia penktadieniais ir šeštadieniais, jiedu su vyru gė-

rybes krauna į prekybai pritaikytus automobilius ir išvažiuoja į Marijampolės bei Kauno ūkininkų turgus. Vien šviežiai iškeptos naminės duonos per dieną išveža daugiau kaip 150 kilogramų. Šio ūkio duona prekiaujama ir dviejose ekologiškų prekių parduotuvėse Marijampolėje bei Vilkaviškyje.

“Jaučiame, kad naminės duonos paklausa didesnė, nei jos iškepame.

Tačiau kol kas daugiau prikepti neturime galimybių. Galvojame pavasarį plėsti rugių laukus, tuomet ir duonos bus daugiau. Bet tam reikia sumažinti serbentyną. O toks darbas taip pat reikalauja laiko”, - atviravo ūkininkė ir neslėpė, kad paversti savo ūkį vien “duonos fabriku”, nors ir pelningu, ji nenorėtų.

ti nesame linkę, nes tai tik pinigų švaistymas. Juk jei į sulčiaspaudę įdedi ekologiškai užaugintą morką ir iš jos išspaudi sultis, tai ir tos ekologiškos. Bet kad jos tikrai taip vadintųsi reikalingas dar vienas sertifikatas.

Taip tik siekiama iš ūkininko ištraukti kuo daugiau pinigų”, - savo filosofiją dėstė ekologinio ūkio šeimininkė.

Prancūziška idėja

Triūsia patys Stengdamiesi išlaikyti įgytą žmonių pasitikėjimą ūkininkai itin rūpinasi produkcijos kokybe. Daržus dažniausiai ravi patys šeimynykščiai, tik rudenėjant, kai reikia nuimti gausų derlių, pasikviečia talkos. Net grūdus duonai ir pyragams mala patys. Tai daro itin šiais laikais retomis titnaginėmis girnomis. Joms sugedus, kažin ar pavyktų kur nors gauti kitą tokį aparatą ar jam reikalingų dalių. Todėl šeimininkas prie girnų nelinkęs prileisti net žmonos, o ką jau kalbėti apie svetimą žmogų.

V.Žemaitienė neslepia, kad prabėgo nemažai laiko, kol išmoko gaminti tokius kaimiškus gaminius, kokius dabar siūlo pirkėjams. Mat moteris kaip ir jos mama - abi miestietės. “Tačiau kaime gyvenusi mano močiutė buvo labai gera “gaspadinė”, kaip ir jos kaimynės. Tad aš pas jas būdavau dažna viešnia”, - pasakojo Surgučių kaimo ūkininkė. Ką žino iš močiutės pasakojimų, naudojasi ir dabar. Nau-

Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

V.Žemaitienė: “Ūkyje tenka dirbti po 12 ar net 14 valandų per parą, kad suspėtum viską padaryti.” jų receptų kartais išduoda senosios kaimų gyventojos. Iš jų pasakojimų V.Žemaitienė dabar bando atkurti raugintų kopūstų, pagardintų burokėliais, česnakais ir krienais, receptą.

Nemenkai laiko užtruko, kol išmoko ir kepti kaimišką duoną. Važinėjo po visą Lietuvą, sėdėjo pas senąsias duonos kepėjas ir kaulijo, kad šios išduo-

tų, ką ir kaip reikia daryti. Po truputį susidėliojo šiandienė kaimiškos duonos receptūra.

Tiesa, kad duona nebūtų rūgšti, dedama truputis cukraus, o tai neleidžia jos pripažinti ekologiška. Nesertifikuota ne tik šio ūkio duona, bet ir čia spaudžiamos sultys, kitos gaminamos gėrybės. “Gaminių sertifikuo-

Žemaičių ūkis gyvuoja beveik dešimtmetį. Šeimos verslą jie, kaip ir dauguma sūduvių, dar gyvendami Vilkaviškyje, pradėjo nuo nenaujų automobilių gabenimo iš Vokietijos.

Abu važinėdavo po Vakarų Europą ir į Lietuvą iš svečių šalių parvairuodavo automobilių prikrautus vilkikus.

Taip susikrovė pagrindinį kapitalą. Jo prireikė nusipirkti apleistai sodybai Surgučių kaime, ant Šešupės kranto, ir beveik 20 hektarų dirbamos žemės. Įsigijusi sodybą pora jau žinojo, ką veiks. Buvo ne kartą apsilankę vakarietiškuose ekologiniuose ūkiuose. Labiausiai Žemaičius sužavėjo aplankytas ūkis netoli Paryžiaus. Ten ūkininkai leidžia savo laukuose pasisėti miestiečiams daržovių arba patys pasėja, tik miestiečiai jas prižiūri, kiek sugeba. Sutartyje miestietis už tai įsipareigoja keletą dienų padirbėti ūkyje. Toks ūkis atlieka ir šviečiamąjį darbą - naudingas miesto vaikams, kurie nematę arklio, vištos, karvės ar kiaulės.

Tokią ūkio idėją iš pradžių Žemaičiai bandė pritaikyti ir Lietuvoje. Deja, greitai įsitikino, kad Marijampolės gyventojai nėra tiek atitolę nuo kaimo - siūlomų daržų ravėti jie nenorėjo, pageidavo rudenį atvažiuoti tik derliaus pasiimti.

Vilija ir Algirdas neslepia, kad jei kas nors atsuktų laiko ratą 10 metų atgal, jie, ko gero, pasirinktų tokį patį kelią.

•

12 Istorija

2013 04 05 Lietuvos žinios

Pasiaukojęs valstybės gerovei Šiandien sukanka 72 metai, kai Rio de Žaneire mirė žymus visuomenės ir politikos veikėjas, Valstybės Tarybos narys, pirmasis nepriklausomos Lietuvos finansų ministras Martynas Yčas.

ARAS LUKŠAS

T

eisininkas ir politikas. Rusijos Valstybės Dūmos deputatas. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos finansų ministras. Vienas iš krašto bankininkystės ir pramonės kūrėjų.

Publicistas, redaktorius, leidėjas.

Tai toli gražu ne visi žodžiai, kuriais būtų galima apibūdinti M.Yčą.

Jo gyvenimas buvo kupinas ir sunkių išbandymų, ir šviesių akimirkų. Jis buvo kiek kitoks negu dauguma iš kaimo išėjusių to meto inteligentų.

Ko verti kad ir mitai apie škotišką Yčų kilmę - neva pradžią šiai giminei davę škotų patrankininkai, kuriuos kunigaikštis Radvila pasikvietęs rūpintis Biržų pilies gynyba. Tiesa tai ar tik romantiška legenda - sunku pasakyti. Šiaip ar taip, škotų protestantų - pirklių ir amatininkų - Radvilų laikais Lietuvoje būta išties nemažai. O ir pati Yčų pavardė labai jau primena Škotijoje labai dažnai aptinkamą pavardę Eachus.

Tačiau palikime Radvilų laikus nuošalyje ir pažvelkime, kuo M.Yčas dar skyrėsi nuo daugelio kitų iš šiaurinės Lietuvos dalies kilusių savo amžininkų, vėliau tapusių žymiais politikais ir visuomenės veikėjas. Pirma, jis buvo evangelikas liuteronas. Antra, mokėsi ne arčiausiai esančioje Mintaujos gimnazijoje, o Estijos Pernu mieste. Trečia, Lietuvos nepriklausomybę jis sutiko būdamas Rusijos Laikinosios vyriausybės švietimo komisaru. Pagaliau ar daug kas žino, kad rinkimų kampanijos, kuriose rengiami garsių atlikėjų koncertai, - ne kieno kito, o būtent M.Yčo sumanymas.

Ištakos Bet pradėkime istoriją nuo pradžių.

M.Yčas gimė 1885 metų lapkričio 13 dieną Biržų apskrityje, Šimpeliškių

Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas, pirmasis Lietuvos finansų ministras M.Yčas. / LCVA nuotraukos arčiau namų esanti Mintauja, o būtent šis Estijos miestas - sunku tiksliai pasakyti. Galimas dalykas, tai lėmė Jono noras, kad brolis gyventų liuteroniškoje aplinkoje. Be to, Pernu tuo metu buvo itin stiprus estų tautinės kultūros centras. “Kiekvieną sykį, kai man tenka aplankyti tą mažą tautelę kaimynę, juntu, tartum koks sveikas vėjas ant manęs pūstelėjo, juntu kažkokią ypatingą kultūrą dvelkiant”, - 1915 metais, jau būdamas Rusijos Valstybės Dūmos deputatas, rašė M.Yčas.

1907 metais Martynas atvyksta į Tomską, metus pasimoko privačiai ir įstoja į tenykščio universiteto Teisės fakultetą. Tokį apsisprendimą, be abejo, lėmė tai, kad Tomsko gimnazijoje tuo metu mokytojavo jo brolis Jonas.

Martynas aktyviai įsitraukė į Tomsko lietuvių gyvenimą, įkūrė Lietuvių studentų draugiją, važinėjo į lietuvių

M.Yčas sumanė tai, kuo sėkmingai naudojosi ir šių dienų politikai, - patraukti rinkėjus ne nuobodžiomis kalbomis, o linksmais koncertais. sodžiuje, pasiturinčių ūkininkų Martyno ir Zuzanos Yčų šeimoje. Tuo metu čia jau augo penkiametis Martyno brolis Jonas, kuris vėliau turėjo nemažą įtaką Martyno likimui. Šeima gyveno pasiturimai ir laimingai, o jų sodžius garsėjo kaip tikras lietuvybės židinys, kol Yčus ištiko bėda - vos penkerių metų Martynas neteko tėvo. Už lietuviškų knygų laikymą ir platinimą M.Yčas vyresnysis pateko policijos akiratin. Kad išvengtų arešto ir tremties, šeimos galva buvo priverstas skubiai išvykti į Ameriką. Daugiau pamatyti tėvo Martynui taip ir neteko - 1913 metais atskriejo žinia apie jo mirtį.

O kol kas visas ūkis užgulė gyvanašlės Zuzanos pečius. Laimei, padėjo Sumuose mokytojavęs jos brolis Stanislovas Dagilis ir Evangelikų reformatų bažnyčios sinodas - be jo paramos vyresnysis sūnus Jonas nebebūtų galėjęs tęsti mokslų gimnazijoje.

1900 metais keturiolikmetis Martynas su broliu išvyksta į Peterburgą, kur Jonas studijuoja Istorijos ir filologijos institute. Čia vaikinas sugrįžta po trejų metų, išėjęs gimnazijos kursą.

Tais pačiais metais Martynas įstoja į Pernu gimnazijos trečią klasę. Kodėl tolesniems mokslas buvo pasirinkta ne

susibūrimus, bendravo, rašė į lietuvišką spaudą. Taip pamažu atsiskleidė M.Yčo polinkis į visuomeninę veiklą ir neprasti organizatoriaus gebėjimai, vėliau tai jam labai pravertė tiek politikoje, tiek visuomeninėje veikloje.

1911 metais aukso medaliu baigusiam studijas Tomsko universitete M.Yčui buvo pasiūlyta rengtis profesūrai. Tačiau širdis traukė į Tėvynę, tad absolventas grįžo į Kauną ir įsidarbino advokato Petro Leono padėjėju.

Antrasis ministrų kabinetas (1918 12 26-1919 03 12). Finansų ministras M.Yčas trečias iš kairės. Atvirukas.

1919 m. / Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotrauka tuomet jo nepažinau ir neatsimenu, kieno jis buvo į kandidatų skaitlių pasiūlytas. Atsimenu tik, kad priešingų jam balsų nebuvo. Bet nuo laiko iki Velykų 1912 metų p. Yčo santykiai su daugeliu iš dalyvavusių Šiaulių pasitarime atsiminė: “Lietuvos žinių” vedėjams ir jų vienminčiams paaiškėjo, jog p. Yčas daug kur neis su jais išvien. Iki 1912 metų Velykų paaiškėjo, jog miestuose mes turime du kandidatus: p. M.Sleževičių Raseiniuose ir p. Bielskį Šiauliuose, iš valstiečių du inteligentu: p. p. Yčą ir Petrulį. (...) Darbiečiai buvo priešingi p.

Yčo kandidatūrai, mes - gi principialiai buvome už jį.”

Artinantis rinkimams kova tarp lietuvių koncentravosi apie p. Yčą. Darbiečiai ir kairesnio už juos mūsų visuomenės sparno vadai visas jėgas sujungė, idant p. Yčas nebūtų išrinktas. (...) Jo konkurentu buvo pastatytas bemokslis Keinys.

Rinkikų lietuvių (...) susirinkimas pasibaigė apie 11 valandą vakaro 24 dieną spalių (...) Pradžioje 12-os valandos beateina pas mane p. p. Yčas ir Bukontas su žinia, kad pirmasis į kandidatus nepateko. Bukontas čia pasakė man, jog jis skaitąs save silpnesniu kandidatu už p. Yčą, jog jam baugu vienam, be juristo, eiti į atstovus ir užtat jis nusprendęs užleisti vietą p. Yčui.”

Čia turime pažymėti, kad M.Yčo rinkimų kampanija gerokai aplenkė savo laikotarpį. Būtent jis sumanė tai, kuo sėkmingai naudojosi ir šių dienų politikai, - patraukti rinkėjus ne nuobodžiomis kalbomis, o linksmais koncertais. M.Yčui labai pasisekė - kaip tik tuo metu iš Amerikos buvo sugrįžęs žinomas kompozitorius, vargonininkas, pirmosios lietuviškos operos “Birutė” autorius Mikas Petrauskas.

Taigi kandidatas į Valstybės Dūmą pasiūlė M.Petrauskui drauge su juo surengti koncertų turą po visą Lietuvą. Žavus muziko tenoras ir gražuolės akompaniatorės - Papilio evangelikų reformatų kunigo dukros - Elena ir Jadvyga Neimanaitės, be jokios abejonės, turėjo patraukti savo pusėn didelę rinkėjų dalį. Taigi gavęs Kauno gubernatoriaus Piotro Veriovkino leidimą, M.Yčas leidosi į meninį rinkimų turą po dešimtį miestų.

Jau pirmasis Rokiškyje surengtas koncertas sukėlė tikrą furorą. “Publika su tokiu džiaugsmu ir ovacijomis sutiko koncerto dalyvius, kad iš karto visų ūpas pakilo. Jau ir kelionės ne taip vargingos atrodė”, - rašoma M.Yčo prisiminimuose.

Iš tiesų koncertų agitacinis turas nebuvo lengvas nei fiziškai, nei psichologiškai. Keliauti teko arkliais

traukiamu vežimu, o ir publika ne visur buvo vienoda - kai kuriuose miestuose būta ir nepasitikėjimo, ir net tam tikro priešiškumo, ypač iš lenkų.

Tačiau gražuolės pianistės ir žavus M.Petrausko tenoras tirpdė nepasitikėjimo ledus. “Po koncertų jaunimas šokdavo, o aš su būreliu žmonių tardavaus apie rinkimus į Dūmą. Taigi Miko Petrausko koncertai suvaidino ne tik kultūrinį, bet ir politinį vaidmenį”, - prisimena M.Yčas.

Tokia rinkimų agitacija pasiteisino su kaupu. 1912 metų spalio 30 dieną teisininkas M.Yčas gavo Kauno gubernatoriaus P.Veriovkino pasirašytą pažymėjimą, kad jis spalio 25 dieną bendrame gubernijos rinkėjų susirinkime išrinktas Valstybės Dūmos atstovu. “Ir taip aš esu Dūmos atstovas. Su plačiomis teisėmis bei aukšta vieta uždėtos ant mano pečių didelės ir atsakingos pareigos. Aš, 26 metų vyras, dar tik vieni metai kaip iš universiteto išėjęs, gyvenimo neprityręs, dabar turiu stoti ir ginti savo tautos reikalus greta tokių vyrų, kurių kalbas skaičiau laikraščių skiltyse dar gimnazijoje būdamas”, - rašoma M.Yčo prisiminimuose.

Dūmoje M.Yčas daugiausia dirbo Finansų komisijoje, kurios sekretoriumi jis kasmet būdavo vienbalsiai renkamas. Būdamas demokratų (kadetų)

Agitavo su muzika Vargu ar M.Yčas tuomet nujautė, kokį aukštą skrydį lems toks jo pasirinkimas. 1912 metų pavasarį Kauno lietuviai aktyviai rengėsi rinkimams į Rusijos IV Dūmą. “Tautininkų grupė jau seniai buvo nužiūrėjusi nuo valstiečių kurijos mane. Nors aš buvau mokslus baigęs, bet neišsiregistravęs (...) iš valsčiaus, todėl dar galėjau tuo sąrašu eiti”, - 1935 metais išleistoje prisiminimų knygoje pasakoja pats M.Yčas.

Kandidato laukė nelengva kova su valstiečiais liaudininkais. P.Leonas prisimena: “Pirmasis tame reikale pasikalbėjimas įvyko Šiauliuose 1910 metais (...). Šiaulių pasitarime tarp asmenų, kuriems buvo ketinama patarti apsirūpinti cenzais, buvo nurodytas ir p. Yčas. Aš

M.Yčas (centre) Lietuvos kariuomenės Pirmojo raitelių pulko šventėje. Iš kairės: Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas, britų karinės misijos vadovas plk. H.Rowan-Robinsonas ir kiti. Kaunas, 1919 m.

2013 04 05 Lietuvos žinios

Istorija

13

partijos narys, jis sugebėjo užsitikrinti frakcijos paramą ir gindamas Dūmoje lietuvių kalbos teises. Visur, kur jam teko lankytis su oficialiomis delegacijomis - JAV, Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vatikane, Šveicarijoje, Švedijoje, M.Yčas būdavo pristatomas kaip Lietuvos reikalų atstovas Rusijos Dūmoje. Naudodamasis tokiu statusu, jis kaip galėdamas ieškojo savo kraštui pašalpų ir tarptautinio užtarimo.

Nuo 1916-ųjų lapkričio iki 1917ųjų vasario M.Yčas lankėsi JAV, kur su vietos lietuviais diskutavo apie Lietuvos ateitį, žinoma, neapleisdamas ir aukų rinkimo veiklos. Beje, ši viešnagė jam buvo lemtinga - kelionės metu jis vedė gydytojo ir žymaus lietuvių visuomenės veikėjo Jono Šliūpo dukterį Hypatiją Šliūpaitę, su kuria prieš trejetą metų taip pat susipažino Amerikoje.

Bolševikų nelaisvėje Tuomet, 1913-aisiais, M.Yčas Amerikoje lankėsi kiek kitu reikalu: drauge su Jonu Basanavičiumi, J.Šliūpu ir jo dukterimi Hypatija jis rinko lėšas Tautos namų statybai.

Sumanymas įsteigti Vilniuje Tautos namus miesto lietuviams kilo dar 1907 metais. Planuota, kad ant Tauro kalno pastatytuose rūmuose įsikurs biblioteka, vyks koncertai, kiti lietuviški renginiai, čia ketinta saugoti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio padovanotus paveikslus.

Projektui įgyvendinti nedelsiant pradėtos rinkti aukos, bet didelio entuziazmo šis projektas tuomet nesukėlė. Tačiau jo sumanytojai nenuleido rankų. 1910-aisiais Lietuvių mokslo draugija ir Lietuvių dailės draugija nutarė kurti bendrus namus. Abi organizacijos paskelbė atsišaukimą, raginantį visuomenę aukoti pinigus šiam kilniam tikslui. Dosniausi buvo Amerikos lietuviai: paaukojo rūmų statybai 37 tūkst. rublių. Deja, sumanymas taip ir neįgyvendintas - sukauptos ir bankuose laikytos lėšos sudegė karo ir revoliucijų liepsnose.

1914-aisiais M.Yčas įsteigė Lietuvių draugiją nukentėjusiems nuo karo šelpti, ir buvo išrinktas jos centro komiteto pirmininku. Kaip žinoma, dalis draugijos narių, tarp jų ir M.Yčas, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui pasitraukė į Rusiją ir veikė Peterburge. Kiti su A.Smetona priešakyje liko Vilniuje. Taigi karo metais veikė du draugijos komitetai. M.Yčas tuo metu redagavo Peterburge leistą laikraštį “Lietuvių balsas”, o jo vadovaujamas Rusijos skyrius globojo daugiau nei 200 tūkst. pabėgėlių iš Lietuvos.

Sugrįžęs iš Amerikos M.Yčas iš karto pateko į Vasario revoliucijos sūkurį. Atrodė, kad patvaldystės žlugimas kilstelės Dūmos deputatą į naujas aukštumas. Jis skiriamas vyriausiuoju švietimo reikalų komisaru, o Laikinoji vyriausybė pasiūlo jam švietimo viceministro postą. Gegužės ir birželio mėnesiais vykusiame Rusijos lietuvių seime jis atkakliai gina Lietuvos nepriklausomybę ir padeda organizuoti lietuviškus Rusijos armijos dalinius.

Deja, tiek M.Yčo karjera, tiek ir jo visuomeninė veikla Rusijoje truko neilgai - po 1917 metų spalio perversmo valdžią šalyje užgrobė bolševikai.

M.Yčas, kaip ir daugelis kitų aktyvių lietuvių veikėjų, atsidūrė Voronežo kalėjime. Tuo asmeniškai pasirūpino būsimas Lietuvos laikinosios revoliucinės darbininkų ir valstiečių vyriausybės vadovas Vincas Mickevičius Kapsukas.

Nežinia, kuo būtų pasibaigęs M.Yčo areštas, jei ne godūs bolševikų valdininkai - gavę kyšį jie paleido iš belangės tiek M.Yčą, tiek kitus lietuvių veikėjus. Vėliau M.Yčas laiške savo uošviams rašė: “Iš karo bolševikai paprašė kyšio 25 000 rublių, kad mus išleistų. Imta lygtis ir susiderėta už 13 000 rublių. Išleido mus kovo 27 dieną su ta sąlyga, kad mes niekur neišvažiuotume iš Voronežo ir kartą per savaitę lan-

M.Yčas (pirmas iš dešinės) paminklo Biržų krašto mokytojui, poetui, vertėjui Stanislovui Dagiliui atidengimo iškilmėse. 5 Iš kairės Jonas Yčas.

Biržai, 1923 m. rugsėjo 2 d. kytumės pas bolševikų žandarus.”

(Beje, tuometinis Lietuvių komiteto nukentėjusiems dėl karo šelpti narys Vaclovas Sidzikauskas prisiminimų knygoje “Lietuvos diplomatijos paraštėje” pateikia kitokią išsilaisvinimo versiją. Pasak jo, P.Leono prašymu paleisti suimtuosius nurodęs tuometinis Sovietų Rusijos komisaras tautybių reikalams Josifas Stalinas.)

Kad ir kaip būtų, likti Voroneže buvo pavojinga. Taigi nusiskutęs barzdą ir ūsus ir gavęs padirbtą dokumentą Petro Būtėno pavarde, M.Yčas drauge su agronomu Juozu Tūbeliu 1918 metų balandžio 18 dieną išvyko Lietuvos link. Išvyko neramia širdimi Rusijoje liko jo žmona ir vos keturių mėnesių sūnelis.

Oršoje susirinkusiai pabėgėlių miniai kelią pastojo vokiečių kareiviai. Atrodė, kad prasibrauti pro ginkluotą užkardą nebus jokių galimybių, tačiau likimas netikėtai pasiuntė išsigelbėjimą.

“Išsigelbėjimas” vilkėjo vokiečių karininko uniformą ir puikiai kalbėjo lietuviškai. Kaip paaiškėjo, tai buvo iš Tilžės kilęs lietuvis, daug girdėjęs ir skaitęs apie M.Yčą bei jo darbus. “Keliom valandom praslinkus mes sėdėjom prekių vagone, traukiny, kuris ėjo per Mogiliovą ir Minską, ir garbinom tą prūselį, kurs mums tokiu svarbiu momentu padėjo”, - taip po poros metų viename straipsnyje laimingą istorijos pabaigą prisiminė pats M.Yčas.

Pinigai valstybės iždui Lietuvoje buvęs Rusijos Valstybės Dūmos deputatas iš karto pasineria į visuomeninio ir politinio gyvenimo sūkurį. 1918 metų liepos 13-ąją jis kooptuojamas į Lietuvos Valstybės Tarybą. Ši lapkričio 5 dieną paveda Augustinui Voldemarui sudaryti pirmąją nepriklausomos Lietuvos Vyriausybę. Joje M.Yčui tenka finansų ministro portfelis.

Svarbiausias pirmojo ministro darbas buvo parūpinti pinigų valstybės iždui. M.Yčas prisimena gavęs iš Valstybės Tarybos 30 tūkst. markių vidaus paskolą, kurią lygiomis dalimis paskirstė šešiems kabineto nariams ministerijoms organizuoti. Vėliau prasidėjo sunkios derybos su vokiečiais dėl iš Lietuvos gyventojų surinktų 15 mln. markių grąžinimo.

Iš karą pralaiminčių okupantų pavyko išplėšti 10 milijonų. “Paskyrėme visoms žinyboms jau didesnes sumas, o ypač kariuomenės organizavimui buvo skirta po 250 000 markių kas savaitė”, - prisiminė M.Yčas.

Vėliau iniciatyvą jau rodė patys vokiečiai. Traukdamiesi iš Lietuvos jie nebegalėjo išsivežti viso okupacijos metais sukaupto turto. Taigi vokiečių karinė vadovybė pasiūlė už 800 mln.

markių šį turtą perimti Lietuvos Vyriausybei. M.Yčas paaiškino, kad turto perėmimas ir jo apsauga kainuos nemažus pinigus, tad paprašė paskolinti Lietuvai bent 100 mln. markių. Įvaryti į kampą vokiečiai negalėjo atmesti tokio pasiūlymo ir pakvietė finansų ministrą į Berlyną galutinai susitarti dėl paskolos.

Finansų ministras savo misiją įvykdė - sutartis dėl 100 mln. markių paskolos buvo pasirašyta. Pasiektas ir dar vienas laimėjimas. Vokiečiams nepavyko primesti Lietuvai sutarties dėl jų paliekamo turto perėmimo už 800 mln. markių kompensaciją. M.Yčas įtikino derybų partnerius, kad tokia sutartis gali būti pasirašyta tik tuomet, kai vokiečių paliekamas vertybes apžiūrės dvišalė ekspertų komisija.

Na, o pasiskolintų 100 mln. markių pakako organizuoti ir apginkluoti kariuomenei, sumušusiai bolševikus ir bermontininkus, ir net paskolinti 3 mln. markių nuo pastarųjų besigynusiems latviams. M.Yčo gautais pinigais naudojosi dar mažiausiai trys ministrų kabinetai.

Tiesa, derybų sėkmė neišgelbėjo pirmosios Vyriausybės. Praėjus vos pusantro mėnesio nuo darbo pradžios, A.Voldemaro kabinetas faktiškai nustojo veikęs. Naujos vyriausybės sudarymo ėmėsi liaudininkai su Mykolu Sleževičiumi priešakyje. Finansų ministro portfelis šiame kabinete ir vėl buvo pasiūlytas M.Yčui. Šias pareigas M.Yčas formaliai ėjo ir Prano Dovydaičio vadovaujamoje trečiojoje Vyriausybėje, tačiau jam būnant užsienyje ministeriją faktiškai valdė Vytautas Petrulis.

auginimo bendrovę “Patrimpas”, Kauno miesto statybos bendrovę “Butas”, importo ir eksporto firmą “Dubysa”, ketaus liejinių ir mašinų gamybos įmonę “Nemunas”, verpimo ir audimo fabriką Panevėžyje. Dar 1918 metais jis drauge su finansininku Adomu Prūsu ir garsiu spaustuvininku Saliamonu Banaičiu įkūrė Prekybos ir pramonės banką.

Aktyviai M.Yčas darbavosi ir spaudoje - jo publikacijų galima rasti laikraščiuose ir žurnaluose: “Vilniaus žinios”, “Viltis”, “Vairas”, “Lietuvos aidas”. 1922-1923 metais jis redagavo su žmona Hypatija įsteigtą evangelikų reformatų laikraštį “Mūsų žodis”, tuo pat metu buvo ir jo įkurtos Lietuvių evangelikų reformatų draugijos pirmininkas.

Atsisveikinimas su Lietuva Pirmuosius sovietų okupantus Kauno Laisvės alėjoje M.Yčas pamatė pro “Metropolio” restorano, kuriame tuo metu pietavo su šeima, langą. Sūnus Martynas prisimena raginęs tėvą, kol dar nevėlu, trauktis į Vokietiją, tačiau šis, nepaisydamas 1918 metais patirto bolševikų pragaro, sprendimo priimti neskubėjo. Galbūt jį nuramino ankstesnis pokalbis su paskutiniu nepriklausomos Lietuvos ministru pirmininku Antanu Merkiu, kuris įtikinėjo, kad su sovietais galima susitarti.

A.Merkys tuomet nė nenujautė, kad visi susitarimai jam baigsis 25 metų kalėjimo nuosprendžiu ir mirtimi invalidų namuose netoli Vladimiro.

Panašaus likimo galėjo sulaukti ir M.Yčas, jei ne vienas lemtingas susiti-

Sūnus Martynas prisimena raginęs tėvą, kol dar nevėlu, trauktis į Vokietiją, tačiau šis, nepaisydamas 1918 metais patirto bolševikų pragaro, sprendimo priimti neskubėjo.

Po mėnesio prie Vyriausybės vairo vėl stojęs M.Sleževičius paskyrė M.Yčą generaliniu įgaliotiniu finansų reikalams užsienio valstybėse. Šias pareigas jis ėjo beveik dvejus metus - nuo Paryžiaus Taikos konferencijos iki 1921 metų kovo pabaigoje sėkmingai išspręsto teritorinio ginčo su Latvija.

Daugiau politinėje veikloje M.Yčas nebedalyvavo.

Tačiau net pasitraukęs iš valstybinio darbo M.Yčas toliau kūrė nepriklausomos Lietuvos ekonomikos pamatus. Trečiajame dešimtmetyje jis įsteigė užsienio prekybą organizavusią akcinę bendrovę “Lietuvos garlaiviai”, miško paruošų įmonę “Eglynas”, dar ir šiandien veikiantį aliejaus fabriką “Ringuva”, žemės ūkio produktų perdirbimo ir veislinių gyvulių

kimas su lenkų žurnalistu Tadeuszu Kaselbachu. 1991 metais išleistoje atsiminimų knygoje M.Yčo duktė Hypatija Yčaitė-Petkienė pasakoja, jog lenkas tuomet jam pasakęs: “Pan Yčas, ką Jūs čia veikiate? Iš tikrų tikriausių šaltinių aš žinau, kad greit prasidės areštai. Jūsų pavardė yra tuose areštų sąrašuose.”

Laiko svarstymams nebebuvo. Iš Užsienio reikalų ministerijoje dirbusio pusbrolio gavęs diplomatinio kurjerio pažymėjimą, M.Yčas be kliūčių perėjo Vokietijos sieną ir pasiekė Klaipėdą. Iki rugsėjo 2 dienos išbuvęs lietuviams pabėgėliams skirtoje Gleigersgarbeno stovykloje, buvęs ministras išvyko į Karaliaučių, kur sužinojo, kad jo sūnus Martynas taip pat sėkmingai perėjo sieną ties Suvalkais ir dabar yra tame pačiame lageryje.

Po kurio laiko Lietuvoje su dukromis likusi H.Yčienė gavo iš vyro laišką: jis praneša esąs Berlyne ir prašo pasidaryti nuotraukas Lietuvos užsienio pasams, kuriuos išduosianti Ciuriche vis dar veikianti Lietuvos atstovybė. Ilgai nedelsdama Hypatija su mergaitėmis taip pat sėkmingai ištrūko iš okupuotos Lietuvos, o netrukus visa šeima susitiko Berlyne.

Pasilikti Vokietijoje Yčai nenorėjo, tad nutarė vykti į Ameriką. Bet kaip ten patekti, kai nėra nei vizos, nei pinigų? Yčams ir vėl pasisekė - sena Hypatijos draugė baronienė Barbara Richthofen sutiko paskolinti pabėgėliams 10 tūkst. markų. Žinoma, už Vokietijos ribų tai buvo tik beverčiai popierėliai, bet jų bent pakako lėktuvo bilietui iki Barselonos. Iš ten Yčai, turėdami A.Smetonos paskolintus 300 dolerių, traukiniu išvyko į Lisaboną. Portugalijos sostinėje teko ilgokai palaukti JAV vizų, o pinigai tirpte tirpo. Šeimai reikėjo išvykti kuo greičiau.

M.Yčas jaunesnysis prisimena: “...Buvo kiek dvejojama, ar vykti į Argentiną, ar į JAV. Žmona linko į JAV, be to, dar Yčui buvo siūlyta, kad ir nelabai tvirtai, vieta JAV universitete. Argentinos nepažinojome.

Vienaip ar kitaip važiuoti vis tiek reikėjo per Braziliją; tarp kitko, plaukti per Rio buvo kiek pigiau negu tiesiog į JAV. 1941 m. kovo 15 d. (...) išplaukėme Brazilijos link.”

Atvykus į Rio de Žaneirą paaiškėjo, kad laivo, plaukiančio į Niujorką, teks kiek palaukti. Yčai dėl to labai nenusiminė. Priešingai, jie tik apsidžiaugė atsiradusia galimybe pasigėrėti nuostabiais paplūdimiais ir aplankyti miesto įžymybes. Niekas nė nenujautė, kad nelaimė jau stovi ant slenksčio.

“Vieną vakarą grįžęs atsigulė ir užmigo, - paskutinę tėvo gyvenimo dieną prisimena sūnus. - Miegantį jį ištiko širdies smūgis ir ankstų balandžio 5-osios rytą, sulaukęs 56 metų, M.Yčas mirė. Palaidojome jį Jono Krikštytojo kapinėse. Priešais jas aukštai ant Korkovado kalno stovi didžiulė Kristaus išskėstomis rankomis skulptūra.”

Vokiečių okupuotą Lietuvą užuomina apie žymaus lietuvių politikos ir visuomenės veikėjo mirtį pasiekė tik po pustrečių metų. 1943 metų rugsėjo 9 dieną laikraštis “Naujosios Biržų žinios” išspausdino slapyraidžiu J.Mks pasirašytą straipsnelį. Nors jame tiesiogiai neužsimenama apie M.Yčo mirtį, pats publikacijos tekstas skamba kaip nekrologas: “Jis bene pirmas iš lietuvių sėdėjęs kartu su carais, pietavęs su įvairių valstybių karaliais ir prezidentais. Tačiau už viso to galima įžiūrėti didžiulį tikslą - tėvynės gerovę. Jis paaukojo save, savo apsukrumą ir gabumus jai.”

•

14

2013 04 05 Lietuvos žinios

Kelionės

Pietų Amerika baugino ir stebino Kai iš Vilniaus autostopu iškeliavome aplink pasaulį, praėjo metai ir trys mėnesiai. Gausu įvairios patirties, pažinčių, o pažvelgus atgalios nusidriekia ilgas kelias. Sėkmingai pasiekę Kolumbijos krantus, atsikvėpti gavome trumpai. Iškart leidomės į naują nežinomą trasą.

EVELINA SAVICKAITĖ, KAROLIS KAZLAUSKIS

L

otynų Amerikos šalys drastiškai nesiskiria viena nuo kitos, juolab kad Venesueloje ir Kolumbijoje mus dar lydėjo suprantama ispanų kalba. Tik Brazilijoje ją teko modifikuoti: vieną kitą naują žodį išmokti, ispanų žodžiuose vieną kitą “ž” ar “š” įterpti, kai ką sukeisti, supainioti, o svarbiausia - tikrai nepasiduoti, nesigėdyti, tiesiog bandyti.

Įspėjo sergėtis niekdarių “Vaya con Dios” (liet. “Eikite su Dievu”) - šis visada iš širdies siunčiamas linkėjimas skambėdavo Brazilijoje. Tačiau panašių žodžių girdėdavome ir Kolumbijoje, ir Venesueloje.

Atrodo, rytinio Pietų Amerikos krašto viena labiausiai aptarinėjamų temų - saugumas ir kaip mes turėtume vengti kipšų niekšų niekdarių. Jau Panamoje vietiniai nuolat kraipydavo galvas, kad ketiname važiuoti į Kolumbiją. Linkėdavo kuo didžiausios sėkmės. Panašus jausmas vėl kilo įvažiuojant į Meksiką. Daugelis keliautojų tikino, kad šalis puiki, žmonės nuostabūs. Tad argi turėtume dėl ko nors baimintis? Tačiau iš vietinių dažniausiai girdėdavome: nesaugu, jus pagrobs, atims pinigus. Kad ir kaip stengėmės likti pozityvūs, juolab kad nieko ir nenutiko, galvoje nuolat lyg skambutis čirškė visi įspėjimai. Ne kartą teko miegoti greta policijos ar armijos postų, mat, vietinių teigimu, tai vienintelė įmanoma vieta palapinei statyti ar “tranzuoti”. Tad vairuotojai tik tokiose vietose ir išleisdavo.

Tik Brazilijoje atsikvėpėme ir vėl laisvai statydavomės būstą kur panorėję.

Nešilkinis kokos kelias Atvykę į Kolumbiją žinojome vieną kryptį - į Venesuelą. Žemėlapio pakeliui niekur nepavyko įsigyti, tad keliavome vien žmonių padedami. Kelias vedė palei Karibų jūrą, kuria vietiniai veža kokos produktus į šiaurę. Ne vienas sutiktasis tikino, kad šis kelio ruožas labai nesaugus, mat Kolumbija anksčiau ypač garsėjusi narkotikų verslu, žmonių grobimu, sukilėlių teroristiniais išpuoliais, todėl ilgą laiką keliautojai vengdavo čia važiuoti. Prieš dešimt penkiolika metų ir patys vietiniai vengdavo net dieną į gatves išeiti.

Karakaso vargingųjų kvartalas.

Venesuela. Autostopu aplink pasaulį keliaujame jau metai ir trys mėnesiai. / Evelinos Savickaitės ir Karolio Kazlauskio nuotraukos Mums sustojęs vienas sunkvežimio vairuotojas tikrai neįkvėpė drąsos. “O jūsų krašte kokainas legalus?” - “Na, ne.” - “Ir pas mus ne, bet auginamos kokos plantacijos.” Čia į kairę ir dešinę didžiuliai ūkiai, kurie iš išorės dvelkia lietuviško kaimo ramybe. Tačiau tolėliau, už kalnų, verda nelegalus kokos auginimo ir dorojimo verslas. “Ar policija ką nors daro?” - “Nelabai.” Visi skundžiasi, kad ji korumpuota. Nors, tiesą sakant, keliaujant iš šalies į šalį retai susidurdavome, kad būtų nesiguodžiama dėl politikų ar policininkų nerangaus, netinkamo darbo.

Vienas vairuotojas, palikęs mus kaimelyje, baikščiai apsidairė ir tikino, kad turime kaip įmanoma greičiau dingti iš čia ir dar stebėti, ar kas nors neseka, nefotografuoja. Susikaupėme, ir pirmyn į kelią. Atsitiktinis žmogelis mažučiu motoriniu taksi nemenkai

pavėžėjęs užtikrino, kad čia jau saugu. Atrodo, žmonės vis dar įsibaiminę, įtarūs.

Benzinas pigiau už vandenį Venesueloje lankėmės tada, kai prezidentas Hugo Chavezas dar sunkiai sirgo ir buvo gydomas Kuboje. Tuomet šalyje jau it ringe kovėsi nuomonės, kokia turėtų būti ateities šalis.

negaila - už maždaug litą gali įsigyti apie aštuoniasdešimt litrų. Tad ir savaitgaliais voros mašinų traukia pailsėti kur nors Karibų pakrantėje. Vos tik šalį palikome, netrukus mirė ir prezidentas. Dabar dar įdomiau, kokia bus šio krašto ateitis. Rūpi ir dėl to, kad susidraugavome su keletu venesueliečių. Norisi, kad jų šalis atsigautų.

Vienas turtingas ūkininkas, išgirdęs mūsų keliavimo aplink pasaulį istoriją, nuvežė į viešbutį tinkamai pailsėti.

Vieni ilgėjosi gerų laikų, kai dirbti reikėjo nedaug, bet kai dirbdavo, pakankamai uždirbdavo. Tų laikų gerovę liudija ir antikvariniai amerikietiški automobiliai: naujų nusipirkti neišgali, o senieji vis dar rieda. Juolab kad ir benzino švaistyti

Dolerio kėslai Keliaujantiems turistams reiktų šį tą išmanyti apie dolerio kėslus. Baugoka sakyti, bet vienintelė išeitis - vietos pinigus bolivarus pirkti tik juodojoje rinkoje, nes jei keistumėte oficialiai, kainos būtų kosminės. Tarkim, pieno

pakuotė - apie dešimt dolerių. Nors iš anksto to nežinojome, pinigų išsikeitėme Kolumbijoje ir neapsigavome. Autostopu vežusių vairuotojų teigimu, valstybės vadovai nepadeda ekonomikai, kuri yra labai prasta. Esą norima kontroliuoti dolerio kursą, ir bolivaras sparčiai tampa bevertis. Vidutinis verslas žlunga, o valstybė švaisto gamtos išteklius, kurių nors semte semk. Deja, kai jie nemokšiškai naudojami, žmonėms naudos neduoda.

Apie saugumo reikalus Venesueloje geriau nė nekalbėti. Grobimų skaičiumi ji smarkiai lenkia kitas valstybes, o Karakasas garsėja kaip miestas siaubas. Tad galite įsivaizduoti policininkų nuostabą, kai patraukėme į trasą. “Čia gi Karakasas!” - žvelgė, kai ketinome stabdyti automobilius. Mums sekėsi, sulaukdavome išrinktųjų žmonių dosnių ir gerų, tad tas vadinamasis baisusis etapas susiklostė gana palankiai.

Siuntinių laukiantys indėnai, kurie gauna plastikiniuose maišeliuose neaišku ką.

2013 04 05 Lietuvos žinios

Kelionės

Venesuelos gyventojai neišgali nusipirkti naujų automobilių, tad važinėja senaisiais, kol šie rieda.

Kolumbijoje sutikome labai draugiškų žmonių.

Svetingoji Brazilija Jei reiktų Braziliją traukti į svetingiausių aplankytų šalių trejetuką, ji drąsiai atsidurtų antroje ar trečioje vietoje - po Irano ir Kinijos. Brazilijos gamta irgi nepaprastai graži. Regis, keliauk, kiek kojos veda, kiek akys mato. Nuo šiaurėje esančios Bua Vistos, džiunglėse įsispraudusio Manauso, dirbtinio miesto - sostinės Brazilijos iki elegantiško ir chaotiško Rio de Žaneiro. Brazilai ne tik greitai priimdavo į savo automobilius, bet ir pagelbėdavo gatvėse, kai kada įbrukdavo pinigų. Vienas jaunas turtingas ūkininkas, išgirdęs mūsų keliavimo aplink pasaulį istoriją, nuvežė į viešbutį, kad tinkamai pailsėtume.

Autostopu važiuoti Brazilijoje galėjome iki Manauso, o nuo čia teko plaukti Amazonės upe beveik iki pat Atlanto vandenyno. Nors reikėjo pirkti bilietus, tikrai nesigailėjome. Vandeningiausia pasaulio upė stebino pločiu, o priartėjus prie salų žavėjo vešliais atogrąžų miškais, kuriais vis kaskart atšniokšdavo audra, gausus lietus ar net kurtinantys griausmai. Nusipirkę hamakus, be kurių į laivą nė nepatektum, supomės drauge su ramiomis bangomis, stebėjome vietinių brazilų gyvenimą ir patys daug laiko mąstėme apie gyvenimo kelionę.

Nuo dirbtinės sostinės iki Rio Nuo Brazilijos miesto iki Rio de Žaneiro veda bene gražiausias mums regėtas kelias - įvairiausių atspalvių ramios žalios kalvos staiga perauga į žadą gniaužiančius kalnus. Vairuotojas net sustoja, kad leistų mums įkvėpti to grožio. Rio de Žaneiras irgi slepiasi už didelių kalnų. Ant vienos tų smailiakepurių kalvų - Kristaus Atpirkėjo statula, bene vienas žinomiausių pasaulyje paminklų. Urbanistiniai, nors ir išgarbinti Kopakabanos ir Ipa-

nemos paplūdimiai mūsų netraukė, o miesto centras veikiau dvokė pavojais nei žavesiu. Nors plaukiant laivu iš tolo matomi dangoraižiai atrodo elegantiškai, pradėjęs braidžioti tomis miesto cemento džiunglėmis tarp šiukšlių, miegančių benamių ir visur tykančių pavojų, jauti, kad tariamas miesto grožis turi tarsi du veidus.

Galbūt dar daugiau. Pasiturškus garsiuose pliažuose, naktimis į gatves išvis geriau neiti, o per langą gali matyti, kaip verda savitas gyvenimas, atklystantis iš neturtingųjų rajonų favelų. Vargšų rajonai plyti visai šalia turtingųjų apartamentų. Žinoma, juos dera užbarikaduoti, nes trokštančiųjų lygybės ir teisingumo, galbūt lengvos duonos, niekada netrūksta. Juolab kad, vietinių teigimu, gaudami socialines pašalpas neturėtų eiti į gatves nė vienas. Gal tai gyvenimo būdas?

Sostinė Brazilija dvelkia socialistine blokine architektūra, tačiau turi ir futuristinį skonį. Nors chaoso ir nesaugumo Rio de Žaneire pernelyg daug, vis dėlto Brazilijos miestas ilgainiui pradeda erzinti nuspėjamumu ir aiškumu. Ambasados čia visos vienoje gatvėje, ministerijos vienoje alėjoje, parlamentas, senatas ir prezidento rūmai - irgi drauge susiglaudę.

Architektas norėjo pabrėžti valdžios galią. Matydamas visa tai vienoje vietoje tikrai gali pajusti politinį gyvenimą. Ir nors aikštės tuščios, vienišos, nenusėstais suoliukais, kūrėjas Oscaras Niemeyeris dėl to visai nenusiminė. Juk turėjo ambicingą tikslą. Eidami svarstėme, kaip turėtų jaustis žmogus, kuris kaip iš lego kaladėlių sudėliojo miestą lėktuvo pavidalu, pats vaikščiodamas savo kūriniu. Ne pastatu, o ištisu miestu. Žmonės gyvena, keliauja, dirba pagal vieno žmogaus sistemą. Įdomi patirtis, juo-

Žadą gniaužė kelias per atogrąžų miškus.

lab kad tai UNESCO saugomas paminklas. Gal kiek apšiuręs, pasenęs, nebe modernus, tačiau funkcionalus.

O ką daro žmonės, kai nori statyti naujus pastatus? Griauna senus. Galima plėsti gyvenamuosius rajonus, tačiau jie jau vadinami satelitiniais miesteliais, o pati Brazilija buvo sukurta tik šešiems šimtams tūkstančių gyventojų.

Pietų žemynas, kaip ir planavome, mums baigėsi Brazilijoje. Jei norite skristi iš Pietų Amerikos į Afriką, iš Brazilijos bilietai kainuoja pigiausiai.

Lietuviams kur nors kitur į Pietų Afriką vizų gauti kol kas galimybių nėra tik Lenkijoje ir Danijoje. Tad mums nieko kito neliko, kaip tik ieškoti bilietų į kokią nors artimiausią šalį pietuose ir bandyti laimę ten.

•

Santa Martos kasdienybė. Kolumbija.

Amazonėje plaukiojantys namai.

Autostopu važiuoti Brazilijoje galėjome iki Manauso, o iš čia teko plaukti Amazone.

15

16

2013 04 05 Lietuvos žinios

Sportas

Trumpai J.VALANČIŪNAS PASISTENGĖ 28-ą pergalę per 75-as Šiaurės Amerikos nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) reguliariojo sezono rungtynes iškovojo 11-ąją vietą tarp penkiolikos Rytų konferencijos komandų užimanti Toronto “Raptors”. Ji trečiadienį namie 88:78 (23:24, 16:26, 29:12, 20:16) įveikė Rytuose dešimtojoje pozicijoje esančius Vašingtono “Wizards” krepšininkus.

“Raptors” starto penkete susitikimą pradėjęs Jonas Valančiūnas sužaidė geriausias savo rungtynes NBA: per 41 minutę pelnė 24 taškus (2-4/7, 1-16/18) ir atkovojo 10 kamuolių. Trečią pergalę iš eilės iškovojo septintąją vietą Vakarų konferencijoje užimantis Hjustono “Rockets”, šis klubas svečiuose 112:102 (27:26, 32:29, 29:28, 24:19) nugalėjo Sakramento “Kings” krepšininkus. Donato Motiejūno indėlis į pergalę per 11 minučių - 7 taškai.

Su Eurolyga atsisveikino garbingai Pirmą kartą nuo 1999 metų Kauno “Žalgiris” Eurolygos sezoną baigė su teigiamu pergalių (14) ir pralaimėjimų (10) balansu.

Ketvirtadienį su “Žalgirio” arenoje susirinkusiais savo gerbėjais Lietuvos čempionai atsisveikino jiems padovanodami pergalę - šeštą TOP 16 etape ir keturioliktą per šį Eurolygos sezoną.

Kauniečiai E grupės autsaiderę Bambergo “Brose Baskets” ekipą nugalėjo rezultatu 90:81 (26:25, 24:20, 16:18, 24:18) ir, per 14 antro etapo susitikimų laimėję šešis sykius, grupėje užėmė šeštąją vietą. Vokietijos čempionai TOP 16 etapą baigė pralaimėdami visas 14 rungtynių. Pirmą dvikovą su “Brose Baskets” Vokietijoje kauniečiai taip pat laimėjo NESĖKMĖ IR PERGALĖ (88:87).

Rezultatyviausiai Kauno ekipoje Turkijoje vykstančiame pirmame iš ke- rungtyniavo Kšištofas Lavrinovičius turių 2013 metų sezono Europos mote- (20 taškų), Mindaugas Kuzminskas rų paplūdimio tinklinio taurės varžybų (13), Rimantas Kaukėnas ir po trauatrankos (Satellites) turnyrų Lietuvos mos į aikštelę grįžęs Marko Popovimerginų duetas kovoja permainingai. čius (po 12). Bambergo klube sėkEuropos aštuoniolikmečių ir pasaulio mingiausiai žaidė Antonas Gavelis (20 devyniolikmečių čempionatus laimėju- tšk.), po 14 surinko Casey Jacobsenas sios Ieva Dumbauskaitė ir Monika Po- ekipos lyderis Boštjanas Nachbaras. vilaitytė ketvirtadienio rytą 0:2 (19:21, 16:21) palaimėjo šveicarėms Isabellei Forrer ir Anouk Verge-Depre, o po pietų 2:1 (19:21, 21:11, 15:13) įveikė šeimininkes Pinar Ozkan bei Burcu Baser ir užsitikrino mažiausiai 17-ąją vietą. Varžybose dalyvauja beveik visos stipriausios Europos moterų komandos, kurių VILMANTAS REMEIKA ne viena išmėgino jėgas 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse.

Madrido “Real” futbolininkai

Per paskutines šio sezono Eurolygos rungtynes žalgiriečiai įveikė TOP 16 etape pergalės skonio nepajutusius Vokietijos čempionus. / Erlendo Bartulio nuotrauka “Žalgiriui” šis Eurolygos sezonas jau istorija. O rudenį žalgiriečiai vėl džiugins savo gerbėjus pergalėmis Europos klubų elito turnyre. Kaip teigė naujasis klubo generalinis direktorius

Paulius Motiejūnas, “Žalgiris” turi neterminuotą Eurolygos licenciją. “Ir jei žmonės nenusigręš nuo ekipos, “Žalgiris” turės licenciją tiek laiko, kiek gyvuos Eurolyga”, - teigė koman-

dos vadovas. Šį sezoną šalies čempionams dar liko siekti LKL ir VTB Jungtinės lygos titulo.

•

LŽ

J.Mourinho tebedėlioja futbolo šachmatus

viena ranka jau įsikibo į UEFA Čempionų lygos pusfinalį KROATAI ĮVEIKTI Ispanijos čempionai pirmosiose ketvirtfinalio rungtynėse namie Pasaulio jaunių (iki 18 metų) II divizio3:0 pranoko turkų Stambulo no A grupės ledo ritulio čempionate Ta“Galatasaray”. line (Estija) pirmą pergalę po trijų nesėkmių iš eilės iškovojo penktąją vietą užimanti Lietuvos (2 tšk.) rinktinė. Ketvirtadienį lietuviai po baudinių serijos 4:3 (3:0, 0:2, 0:1, 0:0, 1:0) įveikė ketvirtojoje pozicijoje esančius bendraamžius iš Kroatijos (6 tšk.). Dviem įvarčiais prie pergalės prisidėjo Erikas Sadauskas (17:05 ir 19:45), vienu - Deividas Četvertakas (07:55), o visus tris savo baudinius sėkmingai realizavo Paulius Gintautas. Šeštadienio vakarą lietuviai turnyrą baigs rungtynėmis su čempionato šeimininkais bei autsaideriais estais.

Į KOVĄ STOJA MOTERYS Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionate šiandien prasideda pusfinalio varžybos. Serijoje iki dviejų pergalių varžysis reguliariojo sezono nugalėtojos Vilniaus “Kibirkšties-VIČIIKI” krepšininkės ir Kauno “AistėsLSU”, o Kauno rajono “Hoptrans-Sirenos” stos prieš Klaipėdos “Fortūną”.

Pirmosios rungtynės žaidžiamos Vilniuje (19.30 val.) ir Garliavoje (18 val.).

Vilniaus ekipa prieš lemiamas LMKL rungtynes pakeitė namų salę: “Kibirkštis” rungtyniaus “Lietuvos ryto” arenoje, kurioje žaidė Europos taurės rungtynes ir tapo Lietuvos krepšinio federacijos taurės laimėtoja. Šį sezoną “Kibirkšties-VIČI-IKI” ir “AisčiųLSU” komandos tarpusavyje kovėsi 4 sykius ir kaskart pergalę šventė Vilniaus krepšininkės. Tuo metu uostamiesčio “Fortūna”, reguliariajame sezone dukart įveikusi minėtą sostinės klubą, nė sykio nenugalėjo vienintelės lygos komandos - “Hoptrans-Sirenų”.

LŽ

Revanšo per atsakomąsias rungtynes kitą savaitę nesitiki net pralaimėjusiųjų treneris.”Buvo sunku nepamatyti meistriškumo skirtumo tarp komandų. Esu tikras, kad žaidėjai norėjo pakeisti rungtynių eigą, bet nesugebėjo to padaryti”, - prislėgtas kalbėjo “Galatasaray” strategas Fatih Terimas. Lyg paguodos prizą po rungtynių jis gavo savo oponento Jose Mourinho bučinį į skruostą.

Klubas “Real” pirmosiose tarpusavio rungtynėse išsaugojo savo vartus “sausus” ir, turėdamas trijų įvarčių pranašumą, išvengė rizikos, kad kuris nors žaidėjas gali praleisti pusfinalį dėl diskvalifikacijos.

Taktiniai ėjimai “Galatasaray” gynyba Madride atsilaikė vos 9 minutes. Tuomet savo devintąjį įvartį Čempionų lygoje pelnė Cristiano Ronaldo. Dar du įmušė žaidėjai, pastaruoju metu kritikuoti dėl nerezultatyvaus puolimo. Pirmame kėlinyje pasižymėjo Karimas Benzema, antrame - po keitimo aikštėje pasirodęs Gonzalo Higuainas.

“Abiem tai labai svarbu, - teigė J.Mourinho. - Net jei Karimas su Gonzalu nebūtų įmušę, vis tiek likčiau jais patenkintas.”

“J.Mourinho niekada nespaudė mūsų, kad būtinai įmuštume”, - šypsojosi G.Higuainas.

“Real” atstovaujantys Ispanijos rinktinės nariai Xabi Alonso ir Sergio Ramosas dvikovos pabaigoje buvo įspėti ir dėl išnaudoto geltonųjų kortelių limito turės praleisti atsakomąsias rungtynes Stambule. Žvelgiant iš šalies tai galima laikyti nuostoliu, jei nežinotume

“Real” žvaigždė C.Ronaldo (balta apranga) greitai atrakino varžovų vartus. / Reuters/Scanpix nuotrauka J.Mourinho gudrybių. X.Alonso su S.Ramosu iki šių rungtynių jau turėjo įspėjimus, tad neatmestina, kad jiems buvo liepta gauti dar po kortelę. Dabar “Real” į Stambulą vešis saugų trijų įvarčių pranašumą, o lyderiai praleis rungtynes ir sugrįš į pusfinalio kovas.

Anksčiau J.Mourinho jau žaidė panašius žaidimus. 2010-2011 metų sezono grupės varžybų 5 turo rungtynių

nerio sprendimą perdavęs atsarginis vartininkas Jerzy Dudekas - 6 tūkst. eurų, “Real” klubas - 100 tūkst. eurų baudomis. Šį kartą įrodyti dar vieną “Real” stratego klastą UEFA bus sudėtinga.

Mat X.Alonso ir S.Ramosui kortelės parodytos už šiurkščias pražangas.

Dėl jų diskvalifikacijos prieš rungtynes Stambule J.Mourinho nesijaudi-

“Galatasaray” strategas F.Terimas: “Esu tikras, kad žaidėjai norėjo pakeisti rungtynių eigą, bet nesugebėjo to padaryti.” su Amsterdamo “Ajax” (4:0) pabaigoje X.Alonso su S.Ramosu buvo liepta gauti geltonąsias korteles. Baigiantis susitikimui abu buvo nubausti už akivaizdų laiko tempimą. X.Alonso su S.Ramosu praleido paskutines nieko nelėmusias grupės rungtynes, o atkrintamąsias kovas pradėjo “švarūs”. Tiesa, tuomet UEFA išnarpliojo gudrybę ir skyrė nemenkas baudas: J.Mourinho nubaustas vienų rungtynių diskvalifikacija ir 30 tūkst. eurų, X.Alonso su S.Ramosu - po 20 tūkst. eurų, tempti laiką juos raginęs vartininkas Ikeras Casillasas - 10 tūkst. eurų, I.Casillasui tre-

no: “Nežinau “Galatasaray” žaidėjų mentaliteto. Tačiau jiems reikės stebuklo.”

Kovoja ir su skola Kitos trečiadienį Ispanijoje vykusios ketvirtfinalio rungtynės tarp vietos klubo “Malaga” ir Dortmundo “Borussios” baigėsi 0:0, nors abi komandos per rungtynes sukūrė itin daug progų.

Iš pradžių progas vieną po kitos švaistė “Borussia”, bet vėliau daug darbo turėjo ir šios komandos vartininkas Romanas Weidenfelleris.

“Jei prieš rungtynes kas būtų pasiū-

STATISTIKA Madrido “Real” - Stambulo “Galatasaray” 3:0 (2:0).

Madridas, 76 462 žiūrovai. Teisėjas - Sveinas Oddvaras Moenas (Norvegija). Įvarčiai - Cristiano Ronaldo (9), Karimas Benzema (29), Gonzalo Higuainas (73). Įspėti -X.Alonso, M.Essienas, S.Ramosas, L.Modričius (“Real”); D.Nounkeu, F.Melo, D.Drogba, B.Yilmazas (“Galatasaray”).

“Malaga” - Dortmundo “Borussia” 0:0.

Malaga, 28 548 žiūrovai. Teisėjas - Jonas Erikssonas (Švedija). Įspėti - Antunesas, Weligtonas, M.Iturra (“Malaga”); K.Grosskreutzas (“Borussia”).

lęs lygiąsias 0:0, būtume sutikę. Tačiau vertinant žaidimą, šis rezultatas kartokas. Vien aš neišnaudojau kelių puikių progų. Tai buvo ne mano diena”, krimtosi Dortmundo ekipos saugas Mario Gotze.

Nulinės lygiosios namie nenuliūdino Malagos komandos. Išvykoje pasiekę rezultatyvias lygiąsias Čempionų lygos debiutantai prakirstų sau langą į pusfinalį. “Žaisdamas atkrintamųjų varžybų rungtynes namie, visada būni įsitempęs, kad nepraleistum įvarčio. Dabar ši našta guls ant varžovų pečių. Mes į Vokietiją vyksime apgynę savo vartus”, sakė “Malagos” treneris Manuelis Pellegrini.

Tiesa, Ispanijos klubas turi kitokių rūpesčių. “Malaga” skęsta skolose ir delsia atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties andalūzai kitą sezoną gali būti pašalinti iš Europos taurių varžybų. Galutinį verdiktą UEFA paskelbs gegužę. Gelbėti klubą bando net Andalūzijos regiono valdžia. Regiono sekretorius sporto reikalams Miguelis Cardenalas rūpinasi, kad “Malagos” skolos sumažėtų, ir rudenį komanda vėl žaistų tarptautinėje arenoje.

•

2013 04 05 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

BUTAI PARDUODA

IŠNUOMOJAMOS

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt).

Tel. 8 699 75 245.

Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.:

ADMINISTRACINĖS PATALPOS

MEDICINOS PASLAUGOS

IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

SODYBOS, SKLYPAI PERKA

Neatkurtos miesto žemės dokumentus persikelti į rajoną. Tel. 8 653 20 345.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

VIKINGˆ LOTO Lo‰imo Nr. 1047 Data: 2013 04 03 AUKSO PUODAS - 39 941 817 Lt DIDYSIS PRIZAS - 2 339 512 Lt 02 07 08 14 30 44 Auksinis skaiãius 48 Papildomi skaiãiai 11 33

Prognozò: Aukso puode - 43 mln. Lt Didysis prizas - 4.5 mln. Lt DÏokeris - 150 000 Lt

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

Ekologiški buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, suteikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

PASLAUGOS

Prarastą UAB „Baltic Consulting“, į. k. 302435125, apvalų anstpaudą laikyti negaliojančiu.

Užs. LM-2523

PRANEŠIMAI

Kultūros ministerija skelbia konkursą eiti Koncertinės įstaigos Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ vadovo pareigas.

Išsamesnė informacija skelbiama Kultūros ministerijos internetiniame tinklapyje: www.lrkm.lt.

Dokumentai priimami iki 2013 m. balandžio 19 d. adresu: J.Basanavičiaus g. 5, Vilnius, 213 kab., telefonas pasiterauti: 219 3413.

Îaidimas JñGA 2 TiraÏo Nr. 4068 Data: 2013 04 03

Užs. V-2438

Pranešame, kad šaukiamas UAB „Baltfora“, juridinio asmens kodas 135675193, registracijos adresas: Mindaugo g. 6-18, Vilnius, juridinio asmens duomenys tvarkomi VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre, neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris vyks 2013 m. balandžio 29 d. 12.00 val., adresu: S.Dariaus ir S.Girėno g. 99, Vilnius.

DIDYSIS PRIZAS - 215 396 Lt

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė:

04 05 21 23 25 27 + 24 6 skaiãiai - 215 396 Lt 5+1 skaiãius - 926 Lt 5 skaiãiai - 180 Lt 4+1 skaiãius - 108 Lt 4 skaiãiai - 12 Lt 3+1 skaiãius - 5 Lt 3 skaiãiai - 3 Lt 2+1 skaiãius - 2 Lt

1. Sprendimo dėl UAB „Baltfora“ likvidavimo priėmimas; 2. UAB „Baltfora“ likvidatoriaus išrinkimas ir įgaliojimų jam suteikimas; 3. Kitų sprendimų, susijusių su bendrovės likvidavimo procesu, priėmimas.

UAB „Baltfora“ valdyba

Îaidimas KENOLOTO TiraÏo Nr. 5436 Data: 2013 04 03 GALITE LAIMñTI 200 000 Lt! 01 03 05 13 19 23 24 27 28 30 32 33 39 42 50 52 53 56 57 58

Užs. LM-2521

Pranešame, kad šaukiamas Privačių miškų savininkų asociacijos, juridinio asmens kodas 126179472, registracijos adresas: Taikos g. 113-3, Vilnius, juridinio asmens duomenys tvarkomi VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre, visuotinis narių susirinkimas, kuris vyks 2013 m. gegužės 6 d., 9.00 val., adresu: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., S.Dariaus ir S.Girėno g. 99, Vilnius.

Visuotinio asociacijos narių susirinkimo darbotvarkė: 1. Privačių miškų savininkų asociacijos tarybos narių rinkimai; 2. Privačių miškų savininkų asociacijos įstatų pakeitimų ir papildymų tvirtinimas ir naujos įstatų redakcijos tvirtinimas (su įstatų projektu galima susipažinti asociacijos veiklos adresu: Užs. ML-2519 Vilniaus m. sav., Vilniaus m., S.Dariaus ir S.Girėno g. 99).

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutrikimų priežastis. Po kompleksinio medžiagų apytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotis tradicinių priemonių deriniais.

Diplomuoto asmeninio trenerio paslaugos. Tel. 8 602 03 836.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Lietuvoje laimòti prizai: 5 + papildomas sk. 247 968 Lt (0 priz.)

5 skaiãiai 5 063 Lt (6 priz.)

4 skaiãiai 142 Lt (294 priz.)

3 skaiãiai 11 Lt (5048 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (6532 priz.)

DÏokeris - bil. nr. 040 299 216 (150 000 Lt)

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Pranešimas apie šaukiamą AB Vilkyškių pieninė eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą AB Vilkyškių pieninė, įmonės kodas 277160980, valdybos iniciatyva ir sprendimu 2013 m. balandžio 26 d. 14.00 val.

AB Vilkyškių pieninė buveinės patalpose, adresu: P.Lukošaičio g. 14, Vilkyškiai, LT-99254 Pagėgių sav., šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

Dalyviai registruojami nuo 13 val. iki 13 val. 50 min.

Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės 2012 m. metinio pranešimo tvirtinimas; 2. Auditoriaus išvados apie bendrovės 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinius paskelbimas; 3. Bendrovės 2012 m. audituotų atskirų ir konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas; 4. Bendrovės 2012 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas; 5. Sprendimas dėl savų akcijų supirkimo; 6. Dėl bendrovės audito įmonės rinkimo 2013, 2014 ir 2015 metams ir apmokėjimo sąlygų nustatymo.

Bendrovė nesudaro galimybės akcininkams dalyvauti, balsuoti ir duoti įgaliojimus atstovauti juos visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis.

Visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena - 2013 m. balandžio 19 d. Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis.

Akcininkų teisių apskaitos diena - 2013 m. gegužės 13 d. Turtines teises turi asmenys, kurie buvo akcininkai dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė iki 2013 m. balandžio 12 d. gali būti pildoma akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, iniciatyva. Kartu su siūlymu papildyti eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, turi būti pateikti ir siūlomų sprendimų projektai arba, kai sprendimų priimti nereikia, paaiškinimai dėl kiekvieno siūlomo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo klausimo.

Akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, turi teisę bet kuriuo metu iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ar susirinkimo metu siūlyti naujus sprendimų projektus dėl klausimų, kurie yra įtraukti ar bus įtraukti į eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Sprendimų projektai turi būti pateikiami raštu, juos siunčiant registruotu paštu aukščiau nurodytu bendrovės buveinės adresu arba elektroniniu paštu: info@vilkyskiu.lt.

Akcininkai turi teisę pateikti bendrovei klausimų, susijusių su 2013 m. balandžio 26 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais. Klausimai gali būti pateikiami elektroniniu paštu: info@vilkyskiu.lt, arba pristatomi į bendrovės buveinę adresu: P.Lukošaičio g. 14, Vilkyškiai, LT-99254 Pagėgių sav., ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo.

Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais bus galima balsuoti raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį. Jeigu akcininkas reikalauja, bendrovė ne vėliau kaip likus 10 dienų iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, neatlygintinai išsiunčia bendrąjį balsavimo biuletenį registruotu laišku arba įteikia jį asmeniškai pasirašytinai. Užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas akcininko arba jo įgalioto asmens. Balsuojant akcininko įgaliotam asmeniui prie užpildyto balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas.

Atvykstantiems į susirinkimą akcininkams turėti asmens tapatybės dokumentą, o jų įgaliotiems asmenims - asmens tapatybės dokumentą ir įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą. Ne akcininkai turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

Su susirinkimo dokumentais galima susipažinti nuo 2013 m. balandžio 16 d. adresu: P.Lukošaičio g. 14, Vilkyškiai, LT-99254 Pagėgių sav., arba bendrovės internetiniame puslapyje (http://www.vilkyskiu.lt).

Papildomą informaciją apie esminį įvykį įgaliota teikti Finansų direktorė Vilija Milaševičiutė, tel. (8 441) 55 102.

Užs. R-211

Parduoda: reismusavimo stakles, džiovyklą, daugiapjūkles stakles, diskinį gaterį, dulkių oro ventiliatorių, keturpuses obliavimo stakles, medžio smulkinimo stakles, pjuvenų ventiliatorių, kombinuotas leistuvines stakles, skersavimo pjovimo stakles, frezavimo stakles, supjovimo stakles, obliavimo kaltavimo stakles, dulkių oro filtrą, kampų supjovimo stakles, medienos apdirbimo liniją „Burmek“, gręžimo stakles.

Turtas parduodamas kartu. Kaina 70 000,00 Lt. Tel. 8 673 08 920, el. p.: viresita@gmail.com.

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

Užs. LM-2520

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

17

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

18

2013 04 05 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 5 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Stilius. Gyvenimas” (k.)

10.45 “Klausimėlis.lt” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!”

22.00 Loterija “Perlas” 22.10 “Duokim garo!” tęsinys 23.15 Siaubo drama “Prieglauda” N-14 1.15 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Žvaigždžių duetai”.

Istorija prasideda iš naujo (k.)

12.55 “iKarli” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2 Penktadienis” N-7 21.00 “Farai” N-14 22.00 Veiksmo f.

“Saugykla” N-14 0.05 Veiksmo trileris “Anakonda 4. Kraujo žymės” N-14 1.55 “Mentalistas” (k.) N-7

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Dievobaimingos kalės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Chorų karai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios

19.20 Animac. f. “Nerealieji” 21.40 Veiksmo komedija “Sachara” 0.05 Drama “Auksinės gėlės prakeiksmas”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)

10.00 “Amerikos talentai” 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Mistinės istorijos” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Auksarankiai” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Komikų klubas” N-7 21.30 Komedija “Naša Raša.

Likimo kiaušai” N-14 23.10 “Amerikietiškos imtynės” N-14 0.10 “Laukinis” (k.) N-7 1.10-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Detektyvas Drupis” 8.40 “Marvel animė. Ernis” N-7 9.05 “Draugai IV” (k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Majamio ligoninė” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Draugai IV” N-7 17.25 “Namai, kur širdis” N-7 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Midsomerio žmogžudystės. Sugriautas gyvenimas” N-14 22.50 Siaubo trileris “Padaras” N14 0.50 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Iššūkis žvaigždėms”.

Koncertas (k.) 12.30 Dok. f. “Lioj, bajoraite” (k.)

12.50 “Savęs link”. Belaukiant stebuklo (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Asistentas vienai dienai” (k.)

15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 “Keliaukim!” 18.45 “Tūkstantmečio pokalbiai” 19.30 Dok. f. “Be sienų. Dainuojanti Europa” 20.20 “Europos be sienų muzikos apdovanojimai 2013”. Koncertas 21.50 “Kai aš mažas buvau” 22.35 “Pergalės kaina” 23.00 “Džiazo vakaras”. XXV tarptautinis džiazo festivalis “Vilnius Jazz 2012”. “Hikashu” (Japonija) 0.00 Panorama (k.)

0.45 Pramoginės muzikos koncertas. Linas Adomaitis. 15 metų scenoje

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “CSI Majamis” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Gamtos jėgos” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Konano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Geri vyrukai” 19.00

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Olimpo apgultis” - 12.15, 15, 17.45, 20.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.45, 16.30, 19.30, 21.50 val.

“Sielonešė” - 10.30, 13, 15.45, 18.30, 21.40 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 13.15, 16, 19, 20.45 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 11.15, 16.15, 21.15 val.

“Pagalbos šauksmas” - 15.15 val.

“Tapatybės vagilė” - 12.30 val.

“Tamsus dangus” - 21 val.

“Parkeris” - 13.30, 18.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15 val.

“Krudžiai” - 14, 16.45, 19.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 20.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11 val.

“Gimtadienis” - 21.30 val.

“Valentinas vienas” - 18 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Olimpo apgultis” - 11.30, 14.45, 18.15, 21.15 val.

“Teresės nuodėmė” - 15.20, 18.20, 21 val.

“Pilnos rankos pistoletų” - 20.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 12.30, 15.15, 17.45, 19.15, 22 val.

“Sielonešė” - 15, 18, 20.40 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11, 13.45, 16.30, 19, 21.40 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16.10 val.

“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val.

“Krudžiai” (originalo kalba) - 16.30 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 14.10, 18.40, 21.20 val.

“Mama” - 15, 19.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 21.45 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 21.45 val.

“Šalutinis poveikis” - 16 val.

“Tamsus dangus” - 13.30, 21 val.

“Pagalbos šauksmas” - 11.15, 18.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 17.45 val.

“Valentinas vienas” - 17.15 val.

“Hičkokas” - 15.15, 20.30 val.

SKALVIJA “7 dienos Havanoje” - 16.30 val.

“Atostogos prie jūros” - 18.50 val. “Šalutinis poveikis” - 21 val.

PASAKA “Optimisto istorija” - 17 val.

“Populiari mergina” - 17.15 val.

“Gimę mylėti” - 19.15 val.

“Saugus prieglobstis” - 19.30 val.

“7 dienos Havanoje” - 21.45 val.

“Be ryšio” - 22 val.

OZO KINO SALĖ “Sapnas” - 16 val.

Lietuvos ryto TV 6.50 Programa 6.54 TV parduotuvė 7.10 “Reporteris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Nuoga tiesa” 10.05 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 11.00 “Mainai gamtoje” N-7 12.10 “Reporteris” 12.55 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Super L.T.” N-7 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Mirties stovykla Treblinka. Išlikusiųjų istorijos” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Mirties stovykla Treblinka. Išlikusiųjų istorijos” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” (k.) 18.00 Žinios 18.35 “Mančesterio detektyvės” N-7 19.45 Žinios 20.20 Drama “Žaliasis drakonas” N-7 22.40 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Babelis” N-7 9.20 Drama “Psichoanalitikas” N-7 11.00 Komedija “Vyrai, kurie spokso į ožkas” N-7 13.00 Komedija “Vykrutasai” 15.00 Komedija “Romo dienoraštis” N-7 17.00 Komedija “Poniutė kaime” 19.00 Drama “Karalienė” 21.00 Drama “Susipynę išgyvenimai” N-7 23.00 Drama “Prisimink mane” N-7 1.00 Trileris “Bepročiai” N-7

sioginis eteris 20.20 “Jūrmala” 22.05 Vaid. f. “Vėlyva meilė” 0.00 Vaid. f. “Meilei bet koks amžius...” 1.45 Vaid. f. “Mano draugas Ivanas Lapšinas” 3.30 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.55 Krepšinis. Eurolygos TOP16 rungtynės 12.45 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Chelsea” - “Rubin” 14.35 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” - “Brose Baskets” 16.25 Ledo ritulys. KHL. Rytų konferencijos finalas 18.25 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 18.55 Krepšinis. BBL finalinio ketverto varžybos.

“Kalev/Cramo” - “Barona Kvart‚ls”. Tiesioginė transliacija 21.10 “Futbol Mundial” žurnalas 21.40 Krepšinis. Eurolygos TOP16 rungtynės. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolygos TOP16 rungtynės

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Kolorado dykumos arka 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia?

20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Visureigių vairavimo taisyklės 22.00 Eksperimentų laukas 23.00 Tai, kas baisiausia 0.00 Specialusis būrys 1.00 Kalintys svetur

National Geographic RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Miškuose ir kalnuose” 10.00 Žinios 10.30 Visa Rusija 10.45 1000 smulkmenų 11.20 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 Teisė į susitikimą 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Pagaminta SSRS” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tie-

9.00 Ryto programa 10.00 Liūtė išgelbėjo antilopę 11.00 Žiauriausi JAV kalėjimai 12.00 NSO virš Europos 13.00 Paranormalūs reiškiniai 14.00 Karališkos kobros paslaptys 15.00 Nepaprastos žuvys 16.00 NSO virš Europos 17.00 Paranormalūs reiškiniai 18.00 Ardėnų operacija 19.00 Žiauriausi JAV kalėjimai 20.00 Už grotų. Banditų gaujos 21.00 Bėgliai iš Misisipės kalėjimo 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Už grotų 0.00 Bėgliai iš Misisipės kalėjimo 1.00 Nakties programa

Teatras “Emigrantai” - 15, 17, 18.45 val.

“Sielonešė” - 10.45, 13.30, 19, 21.45 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 14.30, 17, 19.30, 22 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Pagalbos šauksmas” - 19.45, 22 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 14, 19, 21.15 val.

“Parkeris” - 21 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.30, 13, 15.15, 17.30 val.

“Krudžiai” - 11.30, 12, 14.30, 16.45 val.

“Valentinas vienas” - 11, 16, 21 val.

“Argo” - 13.15, 18.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Džekas milžinų nugalėtojas” - 10.45, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.

“Pagalbos šauksmas” - 21.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 13, 15.30, 18, 20.30 val.

“Krudžiai” - 14.10, 16.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 18.15 val.

“Sielonešė” - 15.15, 20.45 val.

“Raganiukė” Jaunimo teatre.

VILNIUS “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.45, 16.15 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11, 13 val.

“Sniego karalienė” - 10 val.

KAUNAS CINAMON “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 19.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 11.25, 13.45, 16.10, 18.35, 21 val.

“Emigrantai” - 19.15 val.

“Sielonešė” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 21.15 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 22.05 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.40, 13, 15.15, 17.30 val.

“Krudžiai” - 12, 14.15, 16.30, 18.45 val.

“Tapatybės vagilė” - 12.30 val.

“Parkeris” - 21.30 val.

“Gimtadienis” - 20.45 val.

“Valentinas vienas” - 14.45, 17 val.

FORUM CINEMAS “Olimpo apgultis” - 12.15, 15, 18, 20.30, 23 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21, 23.59 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 12, 14.45, 17.45 val.

“Sielonešė” - 13.30, 16.15, 19.15, 21.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 13, 15.45, 18.45, 21.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 19, 21.30, 23.45 val.

“Parkeris” - 13.15, 18.15, 23.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.30 val.

“Krudžiai” - 13.45, 16.30 val.

“Mama” - 20.15, 22.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45 val.

“Gimtadienis” - 23.30 val.

“Valentinas vienas” - 11, 16, 20.45 val.

“Tapatybės vagilė” - 13.30, 18.30 val.

“Mama” - 16.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 19 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 10, 11.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.30, 17.20 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.25, 21.20 val.

“Olimpo apgultis” - 19.15 val.

I SALĖ “Parkeris” - 21.15 val.

“Pagalbos šauksmas” - 13.10, 19.30 val.

“Emigrantai” - 10.10, 11.40, 15, 16.30, 18 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Tamsus dangus” - 13.15 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 21.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 18 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.45 val.

“Sielonešė” - 18.35 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 15.45 val.

KLAIPĖDA

“Aurora” - 18 val.

MULTIKINO “Olimpo apgultis” - 16.30, 19, 21.30 val.

“CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Liudininkai” 22.00 “Pabėgimo karaliai” 23.00 “Nokautas” 0.00 “Gelbstint Greisę” 0.55 “Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius” 1.50 “CSI Majamis” 2.40 “Gamtos jėgos” 3.05 “Paslapčių namai”

FORUM CINEMAS “Linkolnas” - 17.15, 20.15 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13, 19, 21.45 val.

“Sielonešė” - 10.45, 13.30, 16.15, 18.50 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 15.45, 18.30, 21.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.15, 14, 16.30 val.

“Krudžiai” - 12.30, 15, 17.45, 20.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 21.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11.45, 14.30 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 5 d. 18.30 val. “Gulbių ežeras” 6 d. 18.30 val. “Linksmoji našlė” 7 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 5 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Hamletas mirė.

Gravitacijos nėra” 6 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2” 6 d. 18 val. Didžiojoje salėje. “Medžioklės scenos” 7 d. 12 val. Didžiojoje salėje. “Daktaras Aiskauda” 7 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Saulėtos dienos” JAUNIMO TEATRAS 6 ir 7 d. 12 val. “Raganiukė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 5 d. 18 val. “Pas pažįstamus...”

6 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” 7 d. 12 val. “Undinėlė” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 7 d. 14 val. “Dostojevskis vaikams” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 6 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka” 7 d. 12 val. “Batuotas katinas” Mažoji salė 6 d. 14 val. “Kiškių sukilimas” 7 d. 14 val. “Liunės nuotykiai” KEISTUOLIŲ TEATRAS 5 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai” 6 d. 12 val. “Mykolas žvejas” 6 d. 19 val. “A. - visai kita” 7 d. 12 val. “Geltonų plytų kelias” MENŲ SPAUSTUVĖ 5 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)” 6 d. 11, 12.30 ir 14 val. Kišeninėje salėje. Klaipėdos lėlių teatras. “Labas, mažyli!”

6 d. 16 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas” ir studija “PetPunk”. “Tėčio pasaka” 7 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Dansema”.

“Mozaika” RAGANIUKĖS TEATRAS 6 d. 12 val. “Katinėlis ir gaidelis” 7 d. 12 val. “Indėniukas Kikas” “DOMINO” TEATRAS 6 d. 19 val. “Striptizo ereliai” 7 d. 15 ir 19 val. “Primadonos” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 6 d. 12 val. “Trys pingvinai (arba “Prie laivo 8.00”)” VILNIAUS TEATRO ARENA 7 d. 19 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra” “COMEDY CLUB” 6 d. 19 val. Kauno teatro klubas. “Šeimos patarėjas” MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK” 8 d. 19 val. “Laisva meilė”

KAUNAS “Krudžiai” (3D) - 13 val.

“Krudžiai” - 14, 16.30, 19 val.

“Valentinas vienas” - 15.30, 20.45 val.

KAUNO DRAMOS TEATRAS 5 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 6 d. 18 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai” 7 d. 15 val. Ilgojoje salėje. “Liūdnas dievas” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 6 d. 18 val. “Studentas elgeta”

7 d. 12 val. “Mažoji burtų fleita” 7 d. 18 val. “Vienos kraujas” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 6 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Žirafa su kojinėmis” 7 d. 12 val. “Katės namai” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 6 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Top girls (Neprilygstamosios)” 7 d. 18 val. Kitoks teatras. “Meilė ir taika” KAUNO VDU TEATRAS 7 d. 19 val. “Atsitiktinis žmogus”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 5 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Viskas apie moteris” 6 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Varniukas, kuris buvo kitoks” 6 d. 18 val. Teatras “Kitas kampas”. “Eilinis elitas” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 5 ir 6 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis” 7 d. 13 val. “Bulvinė pasaka” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 6 d. 12 val. Stalo teatras. “Avinėlio kelionė” 7 d. 12 val. “Raudonkepuraitė” KLAIPĖDOS ŠVYTURIO MENŲ DOKAS 7 d. 17 ir 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Dugne”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 5 d. 18 val. “Kova” 6 d. 18 val. “Valentinų diena” 7 d. 12 val. “Mikė” 7 d. 18 val. “Labai paprasta istorija” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 6 d. 17 val. “Jazminas” 7 d. 17 val. Mažojoje salėje. “Aš buvau namuose ir laukiau kol ateis lietus” 8 d. 18 val. Moksleivių dramaturgijos festivalis (Juozo Miltinio gimnazijos renginys) PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 5 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Švęsti kosmose ir tvarte” 6 d. 18 val. Klaipėdos jaunimo teatras. “Paukštyno bendrabutis” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 6 d. 17 val. Koncertas “Prisiminimai”. Arina ir grupė “Veto bank” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 6 ir 7 d. 12 val. “Skiltuvas”

ALYTUS ALYTAUS MIESTO TEATRAS 8 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

ŠILUTĖ ŠILUTĖS KULTŪROS CENTRAS 8 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

ŠILALĖ ŠILALĖS KULTŪROS CENTRAS 8 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalbą vyrai?”

2013 04 05 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 5:45 leidžiasi 18:59 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+9 Oslas

Trečioji delčios diena

Delčia IV 03

Jaunatis IV 10

Priešpilnis IV 17

+3 Helsinkis

+6

Stokholmas

Pilnatis IV 24

+2

Dublinas +6 Šiauliai

+7 Londonas

+3 -6 +2 -5

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota, daugelyje rajonų snigs, vakariniuose rajonuose kris šlapdriba.

Temperatūra dieną 2-4 laipsniai šilumos.

Bordo +2 -3

Kaunas VILNIUS

+14 +2 -3

+7 Amsterdamas

+11

Ukmergė

Lisabona

Alytus Druskininkai

+2

0

Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra 95-oji metų diena. Balandžio penktoji, naktį 3-6 laipsniai penktadienis, penktoji 14-osios metų savaitės diena, šalčio, dieną 2-4 laipsniai iki Naujųjų metų lieka 270 dienų. šilumos.

+10 Madridas

+13 Barselona

+3 Ryga

+6 Kopenhaga

+9 Paryžius

Kėdainiai +4 -4

+3 Sankt Peterburgas

Talinas

13:12

Palanga

19

Vilnius Minskas +2 +4 Varšuva +12

+3

Berlynas +6 Praha

+10 Miunchenas

+15 Nica

+15 Roma

+8 Maskva

+2

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +9 +11 +17 Bukareštas Varna Dubrovnikas +16 Sofija +14

+15

Stambulas +20

Malaga +20

Alžyras +20

Tunisas +22

Atėnai

+21 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Irena, Krescencija, Rimvydas, Zenonas, Zenius, Vincentas.

Geros dienos!

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Avinas 03 21 - 04 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 22 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Balandžio 4 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Sudėtinga diena. Lydės nepasitenkinimas savo darbu, nuoskaudos dėl neįgyvendintų sumanymų, mylimo asmens ar sutuoktinio neištikimybės.

Jautis. Šiandien laukia rūpesčiai dėl mylimo žmogaus, kolegų. Tik nepraraskite savitvardos - galite padaryti ką nors, ko vėliau tikrai teks gailėtis.

Dvyniai. Ryte komplikuotas metas: atsiras neatidėliotinų darbų.

Tačiau po pietų viskas susiklostys sėkmingai. Vakaras bus džiugus - praleiskite jį su tais, kuriuos mylite.

Vėžys. Gana įtempta diena. Vakaras bus įdomus - pavyks daug ką pasiekti, ypač jei turite diplomatinių įgūdžių įtikinti kitus. Nepamirškite asmeninio gyvenimo.

Liūtas. Rytas ne itin tinka bendrauti su vadovu, įtakingais asmenimis - atidėkite tai antrai dienos pusei. Vakare susitikite su bičiuliais, pavakarokite.

Mergelė. Atsiribokite nuo bet kokių rūpesčių. Vėliau sėkmė gali ateiti ir be pastangų. Puikus metas konfidencialiems reikalams, romantiškiems pasimatymams.

Svarstyklės. Pirmą dienos pusę geriau ramiai ilsėkitės. Negeras laikas gilintis į problemas, juolab jas spręsti. Po pietų užplūs jėgos, aplankys įkvėpimas.

Skorpionas. Nuolat atsiduriate dėmesio centre, bet šiandien būtina apdairiau bendrauti - galite susikompromituoti. Galimos provokacijos tiek iš savų, tiek iš svetimų. Šaulys. Nepulkite iškart prie visų darbų, nepersistenkite. Jei svarbius reikalus atidėsite antrai dienos pusei, tik laimėsite, nes būsite kur kas veiklesni, darbingesni.

Ožiaragis. Nors būsite optimistiški ir veiklūs, ne visi bus tokie smagūs ir geranoriški kaip jūs, tad reikalai gali strigti. Tik nepradėkite dėl to priekabiauti prie artimųjų.

Vandenis. Bus sunku rasti kompromisą, pateisinti mylimo žmogaus elgesį. Būkite kantresni - tai, kas šiandien gali atrodyti beviltiška, greitai gali tarsi savaime išsispręsti. Žuvys. Galimi nemalonūs nesusipratimai, rūpesčiai tiems, kurie nepaiso įstatymų, visuomenės nuomonės. Siekite taikytis, geruoju spręsti bendravimo su vaikais problemas.

20

2013 04 05 Lietuvos žinios

Margumynai

Mobiliajam telefonui - 40 metų

Nuvežė vaikusį Malavį

Praėjo jau 40 metų, kai “Motorolos” inžinierius pagamino pirmą mobilųjį telefoną.

Dabar pasaulyje jų yra kone tiek pat, kiek žmonių.

Pirmasis pokalbis mobiliuoju telefonu įvyko 1973 metų balandžio 3iąją, vienas jo dalyvių buvo bendrovės “Motorola” inžinierius Martinas Cooperis, vadovavęs grupei, kūrusiai judriojo ryšio technologijas. M.Cooperis paskambino vienam telefono abonentui Niujorko 6-ojoje alėjoje, vėliau atvyko į spaudos konferenciją pristatyti mobiliojo telefono “Motorola DynaTAC”, kuris svėrė kilogramą, jo baterijų pakako 20 minučių.

M.Cooperis prisimena, kad pirmo mobiliojo pokalbio pašnekovas buvo jo varžovas Joelis Engelis iš telekomunikacijų bendrovės “Bell Labs”. “Iki šios dienos jis purkštauja dėl to, ką “Motorola” padarė anomis dienomis.

Jie mus laikė mašalais, kliūtimi... Tuo metu tikėjome konkurencija ir daugeliu žaidėjų. Mūsų religija buvo nešiojamieji įrenginiai, nes žmonės yra

judrūs. O jie mėgino sukurti automobilinį telefoną ir tapti jo monopolininkais. Taigi ši kova buvo priežastis, dėl kurios sukūrėme tą telefoną”, - pasakojo M.Cooperis. Šiemet jis ir jo grupė už savo darbus buvo pagerbti JAV nacionalinės inžinerijos akademijos Draperio premija.

Per 40 metų ši telekomunikacijų sritis padarė didžiulę pažangą. Tyrimų bendrovė IDC prognozuoja, kad šiemet pasaulyje bus parduota 900 mln. išmaniųjų telefonų - maždaug tiek, kiek paprastesnių mobiliųjų telefonų.

Mobilieji telefonai taip pat tapo viena svarbiausių reklamos platformų.

Jungtinėse Valstijose reklamai mobiliuoju ryšiu skiriamos lėšos pernai padidėjo 178 proc., iki 4,11 mlrd. dolerių (11,1 mlrd. litų), o šiemet ši rinka turėtų plėstis dar apie 77,3 proc., iki 7,29 mlrd. dolerių (17,7 mlrd. litų).

Mobiliojo telefono 40 metų sukakties proga rinka nesurengė didelių iškilmių, nes visas dėmesys dabar sutelktas į naujus išmaniuosius telefonus, tokius kaip “iPhone”, laukiamas su socialiniu tinklu “Facebook” susietas aparatas.

•

Madonna per viešnagę Malavyje su visais savo vaikais: (iš kairės) Davidu Banda, Lourdes, Mercy James ir Rocco.

Reuters / AFP/Scanpix nuotraukos

JAV dainininkė Madonna nusivežė visus keturis savo vaikus į Malavį - šalį, kurioje 2006 metais įsivaikino vieną sūnų, dabar septynerių metų Davidą Bandą, o 2009-aisiais jo bendraamžę Mercy James.

Madonna yra didžiausia pavienė užsienio donorė Malavyje. Vilties namuose, iš kurių dainininkė paėmė Davidą Bandą, ji lankėsi prieš trejus

metus. Madonnai buvo pateiktos ataskaitos, kaip nuo 2007 metų šiems namams teikiama jos finansinė parama padėjo vaikams. Ten jų gyvena iki 500. Įsivaikinusi Davidą Bandą Madonna pažadėjo kartkartėmis parvežti jį namo, kad vaikas neprarastų ryšio su savo kultūriniu paveldu.

2009 metais Madonna iš kitų Malavio vaikų namų dar įsivaikino Mercy James, kuriai dabar taip pat septyneri. Dainininkė tesi pažadą,

Konfiskuota J.Bieberio beždžionė Popmuzikos žvaigždė Justinas Bieberis nebeturi kapucinų genties beždžionės Mally.

Vokietijos muitininkai ją laiko karantino sąlygomis, nes kanadiečių dainininkas neturėjo reikiamų dokumentų.

Tačiau J.Bieberis gali išgelbėti mylimą beždžionę. Iki balandžio pabaigos jis turėtų susitvarkyti dokumentus ir keturiolikos savaičių kapucinas vėl atsidurs dainininko rankose. Beždžionę Vokietijos muitininkai uždarė, kai J.Bieberis atvyko į Miuncheną. Bavarijos sostinėje popmuzikos žvaigždė surengė grandiozinį koncertą ir sužavėjo vokiečius, tačiau po jo dainininkas jautėsi nejaukiai. Jis apgailestavo, kad neturėjo reikalingų dokumentų, ir vylėsi, kad juos pateikęs atgaus Mally. Šiuo metu J.Bieberis ruošiasi koncertuoti Vienoje, Berlyne ir Hamburge. Tuo metu beždžionė dienas leidžia be šeimininko, tačiau nenuobodžiauja. “Beždžionė jaučiasi linksmai. Jos apetitas nė kiek nesumažėjo. Mally nuolat žaidžia su žaisline kate ir nepasiduoda liūdesiui”, - sakė Miuncheno gyvūnų globos namų atstovas Karlas Heinzas Joachimas. Jis pridūrė, kad kapucinas “yra patyręs traumą”, nes būdamas 9-10 savaičių buvo atskirtas nuo savo motinos. “Beždžioniuką per anksti atskyrė nuo jo motinos. Tie, kurie jį prižiūrėjo, tai turėjo žinoti”, - apgailestavo K.H.Joachimas.

Kol kas nei J.Bieberis, nei jo atstovai nesikreipė į Miunchene esančius

kad abu vaikai nepraras ryšio su savo gimtąja šalimi. Į Malavį Madonna pasiėmė ir savo dvi biologines atžalas Lourdes bei Rocco. Šioje skurdžioje Pietų Afrikos šalyje dainininkė apžiūri mokyklas, kurias įsteigė su organizacija “BuildOn”. Jose šiuo metu gali mokytis 4,8 tūkst. mokinių, tačiau daug kitų vaikų vis dar mokosi tiesiog po medžiais. Beveik pusė iš 13 mln. Malavio piliečių gyvena skurde, šalyje yra daugiau kaip milijonas našlaičių.

•

M.Cooperis demonstruoja savo dabartinį ir pirmąjį pasaulyje komercinį mobilųjį telefoną.

Paryžiuje žoliapjoves keičia avys Taip ne tik išsaugoma miesto biologinė įvairovė, bet ir senosios vietinės veislės, o ką jau kalbėti, kad sutaupoma pinigų.

Keturios juodos avelės, atvežtos iš ganyklų kaime, pradėjo naują “karjerą” mieste: tapo ekologiškomis vejų tvarkytojomis dideliame darbininkų klasės rajone Paryžiaus šiaurės rytinėje dalyje.

Nuo balandžio iki spalio naujosios “parko darbuotojos” tris kartus po dvi savaites ganysis teritorijoje, kurios plotas prilygsta aštuoniems teni-

so kortams. Taip jos pagerins sąlygas biologinei įvairovei ir garantuos gamtai palankesnį Prancūzijos sostinės žaliųjų erdvių tvarkymą. Avys pakeis tiek chemines priemones, tiek žoliapjoves. Kai “nedirbs”, jos ilsėsis Paryžiaus priemiestyje įsikūrusiame ūkyje “Ferme de Paris”.

“Vejoje, kuri pjaunama 24 kartus per metus, nelieka jokios gyvūnijos.

Kai ganomi gyvuliai, jų išmatos pritraukia vabzdžių, o paskui juos atskrenda paukščiai”, - sakė bendrovės “Eco Terra” vadovas Alainas Divo, kurio įmonė planuoja ir įgyvendina ekologinio ganymo projektus Prancūzijos urbanizuotose teritorijose.

Rupšnodamos žolę prie vienos žiedinės sankryžos Paryžiaus 19-ajame rajone, netoli didžiulio pilko pastato, kuriame įsikūręs sostinės archyvas, avys, regis, greitai prisitaikė prie naujos aplinkos. Toks projektas, vykdomas pagal vietos valdžios užsakymą, yra pirmasis sostinėje. Ekologinis ganymas Prancūzijoje naudojamas jau apie dešimtmetį, bet tik pastaraisiais metais imtas sparčiau plėtoti. Įgyvendinant projektus dažniausiai pasitelkiami vietinių veislių gyvuliai, kurių auginama mažiau, nes suintensyvėjus žemės ūkiui ir padidėjus konkurencijai tas veisles išstumia produktyvesnės.

Kapucinas Mally nepasiduoda liūdesiui. gyvūnų globos namus. Kai kurie zoologijos sodai pareiškė norą suteikti naujus namus kapucinui Mally, tačiau to neprireiks, nes J.Bieberis artimiausiu metu ketina susitvarkyti dokumentus.

•

Pulkelis avių, atvežtų iš vietos fermos, ganosi Paryžiaus gyvenamajame rajone.

“The Guardian”, BNS, LŽ

•