2013 m. sausio 9 d. / Trečiadienis / Nr. 6 (13 431)

Kaina

2013 m. sausio 9 d. / Trečiadienis / Nr. 6 (13 431)

1,99 Lt

Lietuvos žinios TRASA

KULTŪRA

DIENOS TEMOS

Klastotiems pažymėjimams ateina galas

Ir semiotikai prabyla kaip žmonės 13p.

Būsto pirkimo sandoriai pristabdomi 4p.

11p.

Pagyrimai Panevėžiui virto byla

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

V. Alekna netiki gandais, kad tyrimą dėl LKF sprendimų paskatino išskirtiniu valstybės dėmesiu krepšiniui nepatenkinti kitų sporto šakų atstovai.

JURGA TVASKIENĖ, VALDAS KVEDARAS

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) prispausti Panevėžio savivaldybės ir Lietuvos krepšinio federacijos atstovai tvirtina teisėtai parėmę miesto viešbučio “Romantic” rekonstrukciją prieš 2011 metų krepšinio čempionatą.

Tačiau buvęs STT Panevėžio skyriaus vadas Povilas Urbšys teigia, kad buvo pagrindas pradėti tyrimą. Šiandien prokurorai turėtų apsispręsti, ar kreiptis į teismą ir prašyti suimti korupcija įtariamus Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinį sekretorių Mindaugą Balčiūną, Panevėžio mero patarėją Darių Simėną bei bendrovės “Via Unica”, valdančios viešbutį “Romantic”, savininkę Dalią Kuklierienę. Apie tai, ar sankcijos gali būti taikomos ir šioje bylo-

je įtariamam Panevėžio merui Vitalijui Satkevičiui, prokurorai nekalba.

Kaip žinoma, STT vykdo ikiteisminį tyrimą dėl Panevėžyje esančio keturių žvaigždučių viešbučio “Romantic”, kuriame 2011 metais vykusio Europos krepšinio čempionato metu gyveno jo dalyviai, rekonstrukcijos, miestui kainavusios 2,5 mln. litų, teisėtumo. “Romantic” atnaujinimas vyko pagal 2010 metais tarp savivaldybės ir LKF pasirašytą sutartį dėl Europos vyrų krepšinio čempionato varžybų organizavimo ir

krepšinio populiarinimo bei plėtros Panevėžio mieste programos įgyvendinimo paslaugos pirkimo. Tyrėjai įtaria, kad organizatoriai galėjo iš anksto žinoti, jog ši sutartis nebus tinkamai vykdoma, o išrašytos sąskaitos už atliktus darbus - suklastotos.

Sporto pasaulio žmonės ir sprendimus dėl viešbučio rekonstrukcijos priimant dalyvavę politikai tvirtina, kad STT operacija jiems buvo visiškai netikėta.

5P.

Gruodžio 20 dieną Konkurencijos taryba paskyrė baudą saugos tarnybai UAB “G4S Lietuva” (G4S) ir trims didžiausiems Lietuvos bankams - AB DNB bankui, AB SEB bankui ir AB “Swedbank” - už susitarimus, nepagrįstai ribojusius G4S konkurentų galimybes veikti grynųjų pinigų tvarky-

Premjeras Algirdas Butkevičius, opozicijos kritikuotas, kad dažnam klausimui turi atsakymą “sudarysime darbo grupę”, - kol kas ketina pasirašyti potvarkius dėl dviejų sudarymo. Politiniai oponentai įžvelgia revanšo ausis.

3P. Argentinos futbolo žvaigždė Lionelis Messi padarė tai, ko anksčiau nėra pavykę jokiai garsenybei, - jis ketvirtą kartą iš eilės tapo geriausiu planetos futbolininku.

15P.

UŽSIENIS

Australiją niokoja gaisrai

Stiprūs vėjai ir rekordinė temperatūra niokoja Pietryčių Australiją. Pleška kone visa Naujojo Pietų Velso valstija, o Tasmanijoje gaisrų nepavyksta užgesinti jau kone savaitę. Gaisrininkai ragina gyventojams kraustytis iš nacionalinių parkų, valstybinių miškų bei rezervatų ir evakuoja žmones į saugesnes vietas. Karštis ir gaisrai virto tikra nacionaline katastrofa - sudegė daugybė namų ir tūkstančiai hektarų pušynų. Artimiausiomis dienomis meteorologai nežada šaltesnio oro, kuris bent kiek nuslopintų alinantį karštį, todėl Australijos premjerė ragina žmones saugotis ugnies ir vykdyti valstybinių tarnybų 8P. nurodymus.

ORAI

Konkurenciją pažeidę bankai neribojami Už konkurenciją ribojančius susitarimus 57 mln. litų baudomis nubausti trys didžiausi šalies komerciniai bankai patys nepajus jokio savo veiklos ribojimo - jie ir toliau galės skolinti pačiai valstybei.

www.lzinios.lt

mo bei inkasavimo paslaugų rinkose.

Lietuvos įstatymai nenumato sankcijų Konkurencijos įstatymą pažeidusiems ūkio subjektams. Tokių įmonių dalyvavimo gali purtytis nebent viešuosius pirkimus vykdančios valstybės įstaigos, tačiau neprivalo.

9P.

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma. Temperatūra dieną 2-3 laipsniai šalčio, pajūryje apie 3 laipsnius šilumos.

19p.

2

2013 01 09 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Koks ryšys tarp darbo ir orumo?

KAETANA LEONTJEVA

Dauguma mūsų tikriausiai sutiktų, kad turime pareigą padėti tiems, kas pateko į sunkią padėtį ir stokoja pagalbos. Tačiau pasigirsta istorijų apie socialinės paramos gavėjus, kurie atvyksta atsiimti paramos prabangiais automobiliais arba bylinėjasi su savivaldybe dėl neva jų orumą žeminančio darbo.

Pastaroji byla ypač įdomi: pralaimėjęs bylą Panevėžio rajono savivaldybei ir neįrodęs, kad darbas žemina jo orumą, vienas buvęs paramos gavėjas netgi grasino užmušti apskųstos savivaldybės tarybos narius ir juos apvogti.

Nors ši istorija atrodo kurioziška, ji verčia suklusti: ar esama, nors ir pradėta reformuoti, paramos sistema duoda priešingų rezultatų, negu siekiama?

Pagrindinis egzistencijos bruožas Socialinės paramos tikslas - padėti laikinai į blogą padėtį patekusiems žmonėms. Tačiau kadangi socialinė parama gali būti teikiama neribotą laiką, susiformavo sistema, kur kai kas kartais nebemato darbo prasmės ir net vertina jį kaip žeminantį orumą, o ne atvirkščiai - orumo šaltinį.

Ieškodami platesnės darbo prasmės ir sąryšio tarp darbo ir orumo, tikrą loby-

ną randame popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikoje “Laborem exercens” (“Apie žmogaus darbą”). Joje buvo patvirtintas Bažnyčios įsitikinimas, kad darbas yra pagrindinis žmogaus egzistencijos žemėje bruožas. Kaip rašė popiežius, “būdamas asmuo, jis dirba, atlieka įvairius darbo procesui priklausančius veiksmus, ir visa tai, nepaisant jų objektyvaus pobūdžio, turi jam tarnauti įgyvendinant jo žmogiškumą, vykdant asmeninį pašaukimą, kuris jam būdingas dėlei jo žmogiškumo”. Žvelgdami į darbą kaip į žmogaus sklaidos kelią matome, kad darbas padeda žmogui atsiskleisti. Sukurtas pagal Dievo paveikslą žmogus irgi yra kūrėjas, o jo darbas - kūryba. Nereikėtų darbo suprasti siaura prasme, tik kaip samdomo darbo, - ir darbas namie, ir verslas taip pat yra darbas, tad verslininkas irgi yra kūrėjas. Anot popiežiaus, darbas yra “ne tik “naudingas” ar “malonus” gėris, bet ir “garbingas” gėris, žmogaus orumą atitinkantis, jį išreiškiantis ir padauginantis gėris”. Žinoma, yra ribinių situacijų, kai darbas gali žeminti žmogaus orumą, kaip vieną tokių pavyzdžių Jonas Paulius II paminėjo priverstinį darbą koncentracijos stovyklose.

Paramos gavėjas, kuris bylinėjosi, teigė, kad 40 valandų per mėnesį visuomenei naudingo darbo (pvz., sniego valymo, aplinkos tvarkymo) neva yra tapatu darbui koncentracijos stovyklose.

Tai visiškas nesuvokimas, ką patyrė po pusę paros alkyje ir šaltyje triūsę ir iki mirties nukankinti milijonai žmonių nacistinėje Vokietijoje ar kitur, bei ką

šiandien tebepatiria žmonės komunistinėje Šiaurės Korėjoje. Priverstinis darbas koncentracijos stovykloje, kai alternatyva yra mirtis, nėra tas pats, kas pašalpos gavimas su sąlyga padirbėti bendruomenei.

Paspęsti skurdo spąstai Minėtas dėl orumo besibylinėjęs paramos gavėjas galbūt pasakys, kad realaus pasirinkimo dirbti ar gyventi iš pa-

kos Lietuvoje yra mažiau darbdavių, negu būtų esant paprastesniam teritorijų planavimui, mažesniems mokesčiams ir kt., dėl to darbuotojams trūksta darbo vietų.

Skurstantiems žmonėms, ilgalaikiams bedarbiams yra paspęsti tikri “skurdo spąstai”. Kai yra mažai galimybių legaliai įsidarbinti, žmonės nenoromis stumiami į socialinės paramos gavėjų ratą.

Užuot sudarius darbui palankią aplin-

Teisė į paramą yra teisė į kito žmogaus darbo vaisius, tad jeigu kas ir išnaudojamas, tai ne paramos gavėjas, o mokesčių mokėtojai. ramos jis neturi, nes darbo vietų jo gyvenvietėje nėra. Jis gali būti teisus dėl kelių priežasčių. Pirma, mažai pridėtinės vertės sukuriantis darbas yra uždraustas, formaliai draudimą vadinant “minimaliąja mėnesine alga” (MMA). Žvelgiant ne į pavadinimą, o į turinį reikia pripažinti, kad MMA yra ne tik oraus uždarbio linkėjimas dirbantiems žmonėms, bet ir tikrų tikriausias draudimas dirbti mažiausiai kvalifikuotiems asmenims.

Ilgalaikiai bedarbiai, tokie kaip besibylinėjęs asmuo, vargu ar sukuria vertės už 1311 litų - būtent tiek su visais darbuotojo ir darbdavio mokamais mokesčiais šiuo metu “kainuoja” MMA. Antra, darbuotoją saugoti turintis Darbo kodeksas atsisuka prieš bedarbius - darbdaviai nėra linkę įdarbinti žmogų, jeigu nepasiteisinus tam sprendimui darbuotojo atleidimas bus brangus (reikės mokėti išeitines kompensacijas).

Trečia, dėl sudėtingos verslo aplin-

ką ir leidus žmogui legaliai dirbti, sukurta priverstiniam nedarbui (o kartu ir nelegaliam darbui) palanki terpė.

Naujo tipo individas?

Ieškodami kaltųjų susidariusioje padėtyje, neturėtume kritikos strėlių laidyti tik į paramos gavėjus, net jei jų žodžiai ir elgesys mus žeidžia. Būtent esama sistema jiems sudarė sąlygas tokiems tapti ir padarė juos priklausomus nuo paramos.

Iškėlus tikslą padėti skurstantiems žmonėms buvo nueita lengviausiu keliu - tiesiog skiriant jiems pinigus ir nenagrinėjant, kokios bus pasirinktos priemonės ilgalaikės pasekmės.

Antai Švedija, kuri Lietuvoje dažnai minima kaip gerovės valstybės modelis, jau senokai susidūrė su neigiamomis šio modelio įgyvendinimo pasekmėmis.

Kaip rašo švedų mokslininkas Peras Bylundas, “tai, ką dabar matome Švedijo-

je, yra visiškai logiškas gerovės valstybės padarinys: dalijant pašalpas ir tokiu būdu atimant asmens atsakomybę už savo gyvenimą, sukuriamas naujo tipo individas - nesubrendęs, neatsakingas ir priklausomas”.

Toks žmogus reikalauja pašalpų nesirūpindamas, kas jas moka. Juk lėšas socialinei paramai kažkas turi uždirbti.

Teisė į paramą yra teisė į kito žmogaus darbo vaisius, tad jeigu kas ir yra išnaudojamas, tai ne paramos gavėjas, o mokesčių mokėtojai, priversti paramą jam finansuoti.

Aptarta socialinės paramos gavėjo byla nėra atsitiktinė - to link buvo sistemingai eita visus Lietuvos nepriklausomybės metus. Jeigu ne šis, tai kitas žmogus iškeltų klausimą, ar visuomenei naudingas darbas nežemina jo orumo.

Ir tikrai ne vien šis žmogus burnoja dėl to, kad jam staiga nutraukta socialinė parama. Minėta byla buvo iškelta Panevėžio rajono savivaldybei, kuri dalyvauja bandomajame projekte, leidžiančiame savivaldybėms griežtinti paramos skyrimą. Jeigu bandomasis projektas bus tęsiamas ir į jį įsitrauks daugiau savivaldybių, paramos gavėjų skaičius mažės.

Tačiau tuo pat metu reikia užtikrinti, kad žmonės nebūtų palikti kaip ant ledo - atimant vienintelį jų pragyvenimo šaltinį, reikia leisti jiems legaliai uždirbti tokią sumą, kiek pridėtinės vertės jie sukuria, net jeigu tai yra mažiau nei šiandieninė MMA. Taip pat reikia laisvinti darbo santykius ir mažinti reguliavimą.

•

Seimo tribūna

Politiko pareiga - sakyti teisybę Su Seimo, bet ne politikos naujoku, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariu Remigijumi Šimašiumi kalbamės apie pirmuosius parlamentinės veiklos įspūdžius.

Lietuvos žinios

- Buvote valdančiosios koalicijos teisingumo ministras, dabar - negausios opozicijos eilinis narys. Ar sunku apsiprasti su tokia padėtimi?

- Būdamas teisingumo ministru visada žinojau, kad šis darbas - laikinas, sėkmės atveju truks ketverius metus.

Todėl ir darbus planavau, kad juos baigčiau per šiuos metus. Ciklo pabaiga buvo dėsninga, ir kad nesu ministras, jokio nepatogumo ar vidinės graužaties tikrai nejaučiu.

- Pirmasis Jūsų krikštas Seime buvo komisija, sprendusi, ar leisti panaikinti teisinį imunitetą trims valdančiosios koalicijos nariams. Kokia tai buvo patirtis?

- Didelių atradimų nebuvo, nes galimybių stebėti Seimo darbą turėjau ir anksčiau. Tiesą sakant, viskas vyko taip, kaip ir tikėjausi. Buvo mėginama įvelti į įvairias procedūras, vilkinti laiką, nau-

doti populistinius argumentus ir daryti taip, kad juoda atrodytų balta. Tai nuteikė nemaloniai, todėl mano atsakas buvo aktyvus dalyvavimas komisijos darbe ir gynimas tos pozicijos, kuri man atrodo teisinga.

- Visi buvo įsitikinę, kad dirbsite Teisės ir teisėtvarkos komitete, tačiau atsidūrėte Ekonomikos. Ar esate daugiau ekonomistas, ar teisininkas, o gal du viename?

- Turiu teisininko išsilavinimą, esu teisės daktaras. Tačiau per visą savo karjerą derinau teisę ir ekonomiką. Ši sritis man labai artima, ją studijavau ir savarankiškai, ir formaliai. Todėl kai kuriomis ekonomikos temomis galiu drąsiai diskutuoti su tais, kurie turi ekonominį išsilavinimą. O dėl komiteto pasirinkimo, tai gal suveikė ir žmogiškasis veiksnys.

Nenorėjau prisirišti prie to, ką jau dariau, norėjosi žiūrėti į priekį. Teisės dalykų nežadu užmiršti ar apleisti, tačiau ekonomikos srityje tikrai yra ką veikti.

- Kokią veiklos prasmę matote Ekonomikos komitete, kuriame iš 13 jo narių narių vos 4 atstovauja opozicijai?

- Tikiu, kad bus daug klausimų, kur diskusija ir argumentai bus svarbiau

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

nei titulai tų žmonių, kurie tuos argumentus sako. Viliuosi, kad argumentai turės galią, ir pozicija juos išklausys.

Matyti, kad ir dabartinės daugumos atstovų nuomonė yra nevienoda. Galbūt daliai daugumos prireiks ir opozicijos paramos. Manau, kad tai atveria

Valdančiajai daugumai įsivaizduojant, jog viskas pradės automatiškai gerėti, gali prasidėti stagnacija. galimybes pasiekti savo tikslų ir pademonstruoti savo matymą. Suvokdamas, kad būnant opozicijoje įtaka tikrai nėra tokia didelė kaip pozicijoje, esu įsitikinęs, jog protingai dirbant galima daug pasiekti.

- Lakoniškai įvardykite kelis pavojus, tykančius mūsų ekonomikos.

- Pagrindinis pavojus yra tas, kad valdančiajai daugumai įsivaizduojant, jog viskas pradės automatiškai gerėti, gali prasidėti stagnacija, ir mes pralaimėsime konkurencinėje kovoje su kaimyKultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

nais. Tuomet kiltų rimtų problemų Lietuvos įmonėms, jų darbuotojams ir net grėstų ekonomikos krachas. Visos kitos problemos yra jau išvestinės.

- Esate drąsus ar įžūlus, kad savo rašiniuose ekonomikos abėcėlės mokote patį premjerą?

- Manau, kad įžūlus tikrai nesu. Rašyti ir kalbėti visuomet stengiuosi pagarbiai, argumentus atskirti nuo oponento, jo neįžeidinėju, jei net jo pozicija man ir nepriimtina. Tačiau tikiuosi, jog esu gana drąsus, kad savo argumentus drąsiai sakyčiau visiems. Mano manymu, premjeras kai kuriuos dalykus klaidingai supranta. Ir tas klaidas svarbu įvardyti ir suprasti, nes jos gali užsifiksuoti žmonių sąmonėje. Matydamas, kad kažkas daroma ne taip, privalau tai pasakyti ir kiek įmanoma siekti, kad klaidos nebūtų daromos.

- Seimo pirmininkas lyg ir atsisako jus siūlyti į parlamento vicepirmininko postą. Ar turite savo versiją - kodėl?

- Matyt, Darbo partijai nelabai patiko mano pozicija, kurios laikiausi dirbdamas minėtoje komisijoje. Visą laiką pagarbiai žiūrėjau į tuos asmenis, kurių teisinę neliečiamybę buvo prašoma pa-

R.Šimašius sako per visą savo karjerą derinęs teisę ir ekonomiką.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

naikinti, tačiau stengiausi kalbėti labai aiškiai ir nuosekliai. Tokia mano prielaida dėl kilusios nemeilės, ir manau, kad ji reali.

- Ar yra dalykų, kurie jus Seime stebina?

- Ne tik Seime, bet apskritai politikoje man nepriimtina, kai politikai, pataikaudami rinkėjams, ima juos apgaudinėti. Mano supratimu, politiko pareiga - sakyti teisybę.

•

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 01 09 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Opozicija įžvelgia revanšo ausis ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Premjeras Algirdas Butkevičius, opozicijos kritikuotas, kad dažnam klausimui turi atsakymą “sudarysime darbo grupę”, kol kas ketina pasirašyti potvarkius dėl dviejų sudarymo. Politinių oponentų manymu, valdantieji deramai neišnaudojo opozicijoje praleisto laiko ir iš anksto neparuošė svarbių klausimų sprendimų.

Artimiausiu metu darbą turėtų pradėti darbo grupės dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos ir galimos mokesčių reformos. Taip pat planuojama aiškintis, kaip supaprastinti informacijos verslui, norinčiam gauti struktūrinę paramą, schemą. Tačiau tam atskira darbo grupė esą nebus kuriama, pakaks specialistų pateiktų siūlymų.

Kokiu keliu eisime Kovo mėnesį turėtų paaiškėti, kokį kelią energetikos srityje pasirinks Lietuva. Premjero A.Butkevičiaus sudaryta darbo grupė peržiūrės Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, kurios viena ašių yra Visagino atominės elektrinės statyba. Tai esą daroma vertinant patariamojo referendumo dėl jėgainės rezultatus.

Be to, turėtų būti atsakyta į klausimą: ar mūsų šaliai reikia statyti naują atominę elektrinę? “Darbo grupė pasiūlys ekonomiškai naudingiausią ir vartotojams priimtiniausią kelią. Geriausia alternatyva turi būti pagrįsta sąnaudų ir naudos analize, šį darbą ir atliks suburta darbo grupė. Iš pateiktų pasiūlymų išsirinksime optimalų - kokiu keliu eis Lietuva”, - LŽ sakė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

A.Kubiliaus nuomone, viena didžiausių problemų, kad trūksta sutarimo dėl svarbiausių strateginių energetikos projektų. “Praėjusią kadenciją dėjau daug pastangų siekdamas sukurti tokį sutarimą. Deja, nepaisant pokalbių su socdemų vadovais ir kitų partijų atstovais, man nepavyko. Jeigu dabar sudaroma darbo grupė padės pasiekti svarbų politinį sutarimą, sveikinsiu jos veiklą”, - LŽ sakė jis. Kalbėdamas apie planuojamą mokesčių reformą A.Kubilius pabrėžė pasisakantis prieš įvairias mokesčių lengvatas. Anot jo, dėl PVM sumažinimo tam tikriems produktams ar paslaugoms sumažėtų valstybės galimybės tinkamai finansuoti viešąsias paslaugas.

Darbo grupės narių sąrašą sudarys Energetikos ministerija. Tačiau jau aišku, kad joje dirbs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, A.Butkevičiaus patarėjas energetikos klausimais Tomas Garasimavičius, taip pat mokslininkai, verslininkai.

Persvarstys mokesčius Sudarant darbo grupę dėl galimos mokesčių reformos, pasak E.Butkutės-Lazdauskienės, vykdomi rinkimų laikotarpiu duoti pažadai. Ši darbo grupė tarsis dėl pajamų progresyvumo, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, taip pat pelno mokesčio lengvatos investicijoms. “Darbo grupė ieškos galimybių, kaip palengvinti mokesčių naštą verslui.

Vyriausybei bus pateikti siūlymai, kaip tolygiau paskirstyti mokesčių naštą tarp darbo ir kapitalo”, - aiškino E.Butkutė-Lazdauskienė.

Ketinama svarstyti ir informacijos verslui, norinčiam gauti struktūrinę paramą, supaprastinimą. “Verslui trūksta informacijos, į ką kreiptis dėl paramos, procedūros tampa neaiškios. Reikėtų pagalvoti apie aiškią informacijos verslui schemą. Tam nereikia darbo grupės,

Migloti siūlymai

Artimiausi metu dirbs dvi premjero A.Butkevičiaus sudarytos darbo grupės. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka energetikos strategijos jis pažymėjo, kad gerbiama per patariamąjį referendumą rinkėjų išreikšta valia. “Atominei elekt-

“Šalia gana miglotų siūlymų - per darbo grupes spręsti energetikos ar mokesčių politikos klausimus - aiškiai kyšo revanšo ausys.” bet pateikti siūlymus bus įpareigoti mūsų specialistai”, - teigė E.Butkutė-Lazdauskienė.

Būtina tartis Seimo vicepirmininko, socialdemokrato Algirdo Syso nuomone, planuojant pertvarką būtina pasitarti su specialistais ir gerai apgalvoti sprendimus. Tam ir būtinos darbo grupės.

Kalbėdamas apie darbo grupę dėl

rinei Lietuvoje jie pasakė “ne”. Turime peržiūrėti energetikos strategiją, nes dabartinėje - viskas daugiausia apie atominės elektrinės gaminamą energiją”, aiškino A.Sysas.

Tartis reikia ir dėl planuojamos mokesčių reformos. Jo teigimu, ankstesnė Vyriausybė elgėsi priešingai ir per “naktinę” mokesčių reformą sujaukė visą mokesčių sistemą. “Savo programoje esame įrašę, kad nevykdysime “nakti-

nių” mokesčių reformų, sistemiškai žiūrėsime į visus mokesčius. Kaip socialdemokratai turime savo poziciją, bet yra koalicinė Vyriausybė, būtina suderinti interesus. Svarbiausia, kad verslui tai nebūtų kaip sniegas vasarą”, - pažymėjo A.Sysas.

Stebina ir kelia nerimą Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius nemato nieko blogo, kad sudaromos tokios darbo grupės. Esą jos gali pasiūlyti tęsti ankstesnės Vyriausybės pradėtus darbus.

“Pabrėžčiau viena - kai kurie darbo grupių sudarymo aspektai ir tai, kad neįvardijama, kuria kryptimi jos turėtų dirbti, rodo, jog naujoji Vyriausybė į darbą ateina neturėdama atsakymų į esminius klausimus. Tai kelia nerimą ir stebina”, - teigė buvęs premjeras.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojo Gintaro Steponavičiaus teigimu, būdas problemas spręsti sudarant darbo grupes atrodo civilizuotas. Tačiau jam susidaro įspūdis, kad valdantieji deramai neišnaudojo opozicijoje praleisto laiko ir neparuošė detalių galimų sprendimų variantų. “Antra, šalia gana miglotų siūlymų - per darbo grupes spręsti energetikos ar mokesčių politikos klausimus aiškiai kyšo revanšo ausys. Ypač tai pasakytina apie energetiką. Kartais susidaro įspūdis, kad premjeras ir Vyriausybė ieško ne atsakymų ar alternatyvių siūlymų, o veikiau kaltųjų dėl vienų ar kitų, taip pat ir ilgalaikių, prasmingų energetinių projektų įgyvendinimo”, įsitikinęs G.Steponavičius.

Jam kelia nerimą ir ketinimai peržiūrėti mokesčius, esą “populistiškai formuluojami” planai dėl progresinių mokesčių bei didesnio vidurinės klasės apmokestinimo. “Linkėčiau, kad darbo grupė žvelgtų ne iš ideologinių socialdemokratinių užgaidų išpildymo pozicijų, o remtųsi rimta analize, įvertintų ne tik teigiamas, bet ir neigiamas pasekmes”, - pabrėžė G.Steponavičius.

•

Pailsėjęs E.Masiulis gaus barti RAIMONDA RAMELIENĖ

Liberalų sąjūdžio (LS) lyderis Eligijus Masiulis atostogas tolimojoje Meksikoje leidžia be Seimo valdybos žinios. Grįžusiam parlamentarui ketinama priminti vidaus tvarkos taisykles.

Tarp dviejų Seimo sesijų atsiradusius laisvadienius Seimo nariai tradiciškai leidžia keliaudami po tolimus kraštus. Ir nieko čia bloga - juk ne už mokesčių mokėtojų pinigus.

Tačiau tai, kad LS lyderis ir frakcijos seniūnas E.Masiulis šiuo metu mėgaujasi Meksikos saule, Seimo valdybai buvo naujiena. Mat pagal nustatytą tvarką

visi Seimo nariai, pasirenkantys asmeninei kelionei ne Europos Sąjungos (ES) valstybes, apie tai turi informuoti Seimo valdybą.

Paprastai parlamentarai dėl šventos ramybės prašo vadovybės pritarimo, net jei ir neketina vykti iš Europos. Karčios patirties kai kurie jų pasisėmė iš liūdnai pasibaigusių anos kadencijos Seimo nario Lino Karaliaus kelionių po Pietryčių Azijos kraštus.

“Apie savo kelionę E.Masiulis turėjo informuoti Seimo valdybą. Neprisimenu, kad būtume svarstę jo prašymą”, LŽ sakė Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė, kuruojanti parlamentarų išvykas į užsienį. Anot jos, Seimo valdyba yra reglamentavusi kai kurių asmeninių kelionių tvarką. “Juk išvyksta Seimo na-

rys, valstybės žmogus, todėl turime žinoti, kad jis kerta ES sieną”, - paaiškino I.Degutienė. Vicepirmininkės teigimu, valdyba tikrai nesidomi, ko ir su kuo ne sesijų laikotarpiu parlamentarai skrenda į tolimus kraštus, tačiau informaciją apie kelionę privalo turėti. “Ir E.Masiulis turi laikytis šios tvarkos”, - pridūrė I.Degutienė.

Seimo vicepirmininkė prisiminė, kad per praėjusią kadenciją įvesto reikalavimo buvo paisoma gana tvarkingai, “visi sąžiningai informuodavo, kur nori išvykti”. Todėl vakar ji neatmetė galimybės, kad ketverius metus susisiekimo ministro kėdėje sėdėjęs E.Masiulis galėjo ir primiršti šią taisyklę. “Dirbdamas ministru gyveno vienokiu režimu, dabar teks pratintis prie

Seimo tvarkos”, - sakė I.Degutienė.

LS frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius patvirtino, kad šventiniu laikotarpiu E.Masiulis su šeima yra išvykęs ilsėtis už Europos ribų.

“Didelio kriminalo” dėl to jis tikino neįžvelgiantis, nes kolega atostogauja ne už mokesčių mokėtojų pinigus. “Jei nėra raštiškai informavęs Seimo valdybos, galima tik apgailestauti. Tačiau tas nedidelis neapsižiūrėjimas bus ištaisytas ir tokie dalykai nesikartos”, - įsitikinęs G.Steponavičius.

Seimo valdyba neprieštaravo, kad sausį po užsienio kraštus keliautų konservatorius Antanas Matulas, “darbiečiai” Darius Ulickas, Zita Žvikienė. Apie asmeninę išvyką yra informavęs ir LS frakcijos narys Kęstutis Glaveckas.

anksčiau jai žadėjęs paramą. “Seime prie manęs buvo priėjęs gerbiamas premjeras Algirdas Butkevičius dar prieš jį paskiriant premjeru ir pasakė: “Mes tave, Neringa, palaikysime”, vakar per spaudos konferenciją Seime kalbėjo N.Venckienė. Ji teigė, kad tai įvyko gruodį parlamento rūmuose.

Gruodžio pabaigoje generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą prašydamas sutikimo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narę N.Venckienę, ją suimti ir kitaip suvaržyti jos laisvę.

GINČAS DĖL GATVIŲ PAVADINIMŲ - TEISME

ta gatvių pavadinimų lentelių lietuvių kalba iškabintos ir lentelės nevalstybine kalba. Jis 2012 metų rugpjūtį Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui nusiuntė reikalavimą pakeisti Valstybinės kalbos įstatymo neatitinkančias gatvių pavadinimų lenteles.

Nesulaukęs atsakymo į šį reikalavimą Vyriausybės atstovas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorių per mėnesį

•

Buvęs ministras E.Masiulis primiršo Seimo tvarką.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Trumpai PREMJERAS PARAMOS NEŽADĖJO Socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė nekalbėjęs su Seimo nare Neringa Venckiene dėl jos teisinio imuniteto ir paneigė buvusios teisėjos vakar sakytus teiginius. Anot jo, socialdemokratai balsuos už teisinės neliečiamybės panaikinimą. Artėjant balsavimui dėl neliečiamybės panaikinimo N.Venckienė pareiškė, kad A.Butkevičius yra

Vilniaus apygardos administracinis teismas pradėjo nagrinėti bylą dėl nelietuviškų gatvių pavadinimų Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje. Administracinė byla nagrinėjama pagal Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje skundą. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje patikrinęs nustatė, kad Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje gre-

nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Valstybinės kalbos įstatymo neatitinkančias Šalčininkų rajono gyvenviečių gatvių pavadinimų lenteles į tokias, kurios atitiktų minėto įstatymo bei Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, pakeitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių reikalavimus - gatvių pavadinimai būtų nurodyti tik valstybine lietuvių kalba.

BNS, LŽ

4

2013 01 09 Lietuvos žinios

Dienos temos

Būstų pirkimo sandoriai pristabdomi “Nepatogumų tikrai bus, nes ir dabar dauguma savininkų bei pirkėjų susitikę pas notarą pirmą kartą išgirsta apie sertifikavimą. Iki šiol jie dažniausiai energetinio naudingumo sertifikavimo atsisakydavo. Tačiau pagal naują tvarką to nebebus galima daryti”, - LŽ dėstė G.Bagočiūnas. Vis

TOMAS BAŠAROVAS

Šiandien įsigalioja Statybos įstatymo pakeitimai, todėl nuo šiol parduoti ar išnuomoti būstą galima tik gavus energetinio naudingumo sertifikatą. Tačiau tokius dokumentus, Registrų centro duomenimis, visoje Lietuvoje šiuo metu turi mažiau nei 0,5 proc. nekilnojamojo turto objektų.

Lietuvos notarų rūmai (LNR) vakar paskelbė, jog nuo šiandien jau nebebus atliekami jokie nekilnojamojo turto sandoriai, jei būstų savininkai nepateiks energetinio naudingumo sertifikatų. Nekilnojamojo turto agentūros baiminasi, kad tai žmonėms, norintiems sudaryti būsto pirkimo sandorį, bent jau kurį laiką sukels nemažai sunkumų ir nesusipratimų.

Papildoma gaišatis Naujos įstatymo nuostatos gerokai sulėtins ir pabrangins nekilnojamojo turto procedūras. “Norintieji parduoti pastatus patirs gaišaties ir papildomų išlaidų, nes turės kreiptis į energetinio sertifikavimo ekspertus”, - aiškino LNR prezidentas Marius Stračkaitis.

Nustatyti atskiro buto daugiabutyje energetinį efektyvumą kainuoja

Valstybės institucijas ir įstatymų leidėjus žadama informuoti apie šių teisės aktų nuostatų netobulumą.

M.Stračkaičio teigimu, naujos įstatymo nuostatos gerokai sulėtins ir pabrangins nekilnojamojo turto pirkimo procedūras. / Infolex archyvo nuotrauka 200-400 litų, o užtrunka 3-4 dienas. Per tiek laiko apžiūrimos patalpos, surenkami reikalingi dokumentai ir išrašomas sertifikatas. Notaro paslaugos forminant nekilnojamojo turto sandorius dėl to esą nebrangs.

M.Stračkaitis tvirtina, kad naujoji tvarka - beprasmiška, todėl LNR savo ruožtu žada informuoti valstybės institucijas ir įstatymų leidėjus apie šių teisės aktų nuostatų netobulumą.

“Dauguma Lietuvoje esančių pastatų yra senos statybos ir energetiškai ne-

efektyvūs. Reikalauti energetinio naudingumo sertifikatų prasminga tik perleidžiant naujos statybos arba renovuotus namus, kai pirkėjas ar nuomotojas gauna tam tikras pastato arba buto energetinio naudingumo garantijas”, - tikino jis.

Laukia nepatogumai Nekilnojamojo turto agentūros “Apus Turtas” direktorius Giedrius Bagočiūnas LŽ sakė, kad šiandien klientai nesusipratimų neišvengs.

dėlto, jo teigimu, šis sertifikavimas būsto rinkos vertei didelės įtakos neturėtų padaryti. “Tikėtina, kad nekilnojamojo turto savininkai sertifikato išlaidas norės atgauti iš pirkėjo, todėl kelis šimtus litų pridės prie būsto kainos”, - pažymėjo “Apus Turto” direktorius.

G.Bagočiūnas įsitikinęs, kad šis sertifikavimas tinkamas daugiau teoriniam energetiniam naudingumui nustatymui: “Naujos statybos pastatams jis būtinas. Pirkėjai tai turi žinoti, kad galėtų palyginti kelis projektus pagal energetinio naudingumo klases. Juk šildymo sąskaitų dar nėra.

Perkančiajam būstą senos statybos

pastate svarbesnis ne sertifikatas, o sąskaitos už šildymą. Jas galima realiai pamatyti.”

Nekilnojamojo turto agentūros “Oppa” vadovas Vytis Medelis tikino, kad žmonės patirs daug biurokratinių nepatogumų, kol pripras prie naujos tvarkos. Tačiau būsto pirkimo sandoriai, net ir neturint šio sertifikato, jo nuomone, šiandien neturėtų sustoti. “Pardavėjas ir pirkėjas paprastai tokius dalykus sprendžia itin geranoriškai. Bus sudaromos preliminarios sutartys, o jose numatoma vėliau pasirašyti ir notarinę sutartį”, spėjo V.Medelis.

Sodo namelių nesertifikuoja Naujos Statybos įstatymo nuostatos numato, kad energetinio naudingumo sertifikatai neprivalomi tik kultūros paveldo statiniams, maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams, taip pat laikiniems statiniams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip dvejus metus. Sertifikavimo nereikės mažai energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo, žemės ūkio paskirties negyvenamiems pastatams, taip pat poilsio ir sodo nameliams, kuriuose gyvenama ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus. Beje, sertifikato nereikia pastatams ir patalpoms, kurių plotas neviršija 50 kvadratinių metrų ploto.

•

Atgimimo ąžuolynas apteko žaizdomis KAZYS KAZAKEVIČIUS

Tautinio atgimimo ąžuolyne nuniokoti 47 Represijų aukų ąžuolai. Manoma, kad vandalizmo aktą įvykdė žmogus prireikus ąžuolų žievės, kurios nuoviras nuo senų senovės žinomas kaip vaistas.

Taip galėjo pasielgti ir vienas iš netoli Ožkabalių kaimo Vilkaviškio rajone įsikūrusių ūkininkų, susirgus galvijams. Nulupinėtus 47 Represijų aukų giraitės ąžuolus aptiko Jono Basanavičiaus gimtinės muziejaus administratorius Saulius Grinevičius ir ąžuolyno priežiūros specialistas Eimas Pautienius. Mat šiuo metu vyrai kaip tik tvarko ąžuolyną, geni ir išveža nugenėtas šakas. Žievė nulupta iš tos pusės, kuri nematoma vaikščiojant takais. Sužaloti medžiai matyti tik iš pačios giraitės. “Spėjame, kad pasidarbuota savaitgalį, nes penktadienį, baigiantis darbui, to dar nebuvo”, LŽ sakė J.Basanavičiaus gimtinės mu-

ziejaus vedėja Rūta Vasiliauskienė.

“Pasidarbuota” 1941-1957 metų komunistinių represijų aukoms atminti skirtoje Represijų aukų giraitėje. Net 47 šios giraitės ąžuolams, kurių daugelis yra vardiniai, pakenkta aštriais ašmenimis, lupant žievę ąžuolams padarytos 15 cm pločio ir 50 cm ilgio žaizdos. Pasak muziejaus darbuotojų, paguoda tik tokia, kad nenukentėjo 1991 metų sausio 13-osios aukoms atminti bei žuvusiesiems Medininkuose skirti vardiniai ąžuolai.

Vandalizmo aktas “Jei kam reikėjo žievės, galėjo mūsų pasiteirauti. Būtume paaiškinę, kad nė kiek ne blogesnė ir storesnių šakų žievė. Jų krūvelę nesunku rasti ąžuolyno pašonėje. Visai nebuvo būtina žaloti ąžuolus”, - LŽ teigė muziejininkė neslėpdama, kad tai, kas padaryta ąžuolynui, prilygsta vandalizmo aktui. Mat 40 hektarų ploto Tautinio atgimimo ąžuolynas yra kultūros paminklas.

1988 metais pradėtame kurti ąžuolyne šiuo metu yra 13 giraičių, kuriose žaliuoja daugiau kaip 8400 medelių.

Dėl politinio kalinio ALBERTO ŠADUIKIO mirties nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius.

Lietuvos politinių kalinių sąjunga

47 Tautinio atgimimo ąžuolyno medeliams padarytos žaizdos nulems jų likimą. / Agnės Grinevičiūtės nuotrauka Represijų aukų giraitėje auga Sausio 13-osios ir Medininkų aukoms atminti pasodinti vardiniai medeliai. Prie kiekvieno medelio M.K.Čiurlionio menų mokyklos jaunieji skulptoriai lauko akmenyse iškalė šių įvykių aukų vardus. Šioje giraitėje pasodinti medeliai ištremtiems ir Sibire žuvusiems Lietuvos žmonėms, po pasaulį išsibarsčiusiems tautiečiams. “Ramybės neduoda klausimas, ar tai nebuvo politiškai motyvuotas poelgis. Stengiamės tikėti, kad ne”, - LŽ vylėsi R.Vasiliauskienė.

Iš toli neatvažiavo Mes negalime užpildyti Jūsų netekties, bet norime pasidalyti Jūsų skausmu.

Nuoširdžiai užjaučiame kolegę docentę LAIMUTĘ KITKAUSKIENĘ dėl mylimo brolio mirties.

VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto Užsienio kalbų katedros kolektyvas

J.Basanavičiaus gimtinės darbuotojai neslepia įtarimų, kad pasirengę tokiam vandalizmo aktui žmonės iš toli neatvažiavo, tai padarė gyvenantieji kažkur netoli. Juolab kad aplink yra ūkininkų, laikančių galvijus. Šie gruodį labai sirgo, o ąžuolų žievės nuoviras nuo seno naudojamas viduriavimui gydyti.

“Gali būti, kad susirgo kurio nors ūkininko galvijai, tad šis nusprendė

prasimanyti nemokamų vaistų”, - sakė muziejaus darbuotojai. Jie pripažino, kad patiems surasti, kas pažeidė dešimtis jau ūgtelėjusių ąžuoliukų, labai sunku, mat ūkininkai neatvirauja.

Tai, kad Tautinio atgimimo ąžuolyno niokotojų neteks ieškoti už dešimčių kilometrų, tvirtino ir Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininkas Rolandas Gylys. Tačiau įtarimai, pasak jo, niekam nepareikšti.

šaltiniai. Ąžuoliukus gali apnikti puviniai, atsirasti kitokių grybelinių, bakterinių ligų, auglių. Tačiau medžiai, kaip ir žmonės, turi imuninę sistemą, jie patys save šiek tiek gydo”, - teigė R.Mažėtis. Anot jo, yra vilties, kad jauni ąžuoliukai sugebės išlikti ir išgyventi. Vis dėlto jų augimas sulėtės, tai turės įtakos ir medžių ilgaamžiškumui.

J.Basanavičiaus gimtinės muziejaus vedėja R.Vasiliauskienė taip pat

“Ramybės neduoda klausimas, ar tai nebuvo politiškai motyvuotas poelgis.” Ąžuolai išgyvens Marijampolės miškų urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Ramūnas Mažėtis LŽ teigė, kad kol kas gamtai padaryta žala neapskaičiuota. Tačiau jis neslėpė, kad dabar pinigais įvertinti tai, kas gali nutikti medžiams ateityje, gana sunku. “Bet kokios medžių žaizdos yra infekcijos

neslėpė tikinti, kad ąžuoliukai Represijų giraitėje neišdžius. Ji priminė, kad 2011 metais taip pat buvo aptikti penki panašiai nukentėję ąžuoliukai. Specialiu tepalu užteptos žaizdos pamažu traukiasi. “Tąkart į teisėsaugos pareigūnus nesikreipėme, tačiau šį kartą tylėti nebegalime”, - tvirtino muziejaus vadovė.

•

2013 01 09 Lietuvos žinios

Tyrimas

5

Aplodismentai Panevėžiui virto byla Atkelta iš

•1p.

Tačiau dabartinės kadencijos Seimo narys P.Urbšys, anksčiau vadovavęs STT Panevėžio skyriui, tvirtina, kad tyrimas pradėtas pagrįstai. “Žinoma, rezonansinės bylos, susijusios su politikais, visada kelia klausimą, kodėl jos pradėtos konkrečiu metu. Tačiau visi pamiršta, koks tai sudėtingas darbas, ir kad jį atlieka ne robotai, o žmonės. STT Panevėžio padalinys pastaruoju metu vykdė sudėtingą tyrimą, susijusį su buvusio Seimo nario Vito Matuzo galbūt nusikalstamomis veikomis, ir tai turėjo įtakos tam, kada pareigūnai galėjo pasiekti baigiamąją tyrimo stadiją viešbučio “Romantic” byloje”, - sakė jis LŽ.

Siekė naudos miestui LKF vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas tvirtina, kad, pažįstant STT akiratyje atsidūrusius žmones, patikėti jiems keliamais kaltinimais labai sunku. “Per tuos metus, praėjusius nuo čempionato organizavimo, negalėjome net pagalvoti, kaip ir dabar, kad galėjo būti daromi kokie nors neskaidrūs dalykai”, - kalbėjo jis.

Sunkiai galįs patikėti tuo, kas vyksta, tikino ir Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis. “Žinau tik tai, kad Panevėžyje, kur čempionato organizavimas nesant tinkamo viešbučio buvo pakibęs ant plauko, buvo dedamos didžiulės pastangos ieškant išeities. Žinoma, žmonės pridaro keisčiausių dalykų, bet juk žinome, kiek yra bylų, kurios žlunga. Ar tada jose minėtų žmonių kas nors atsiprašo?” svarstė departamento vadovas.

Tuo metu, kai buvo priimami sprendimai dėl skandalu virtusios Panevėžio viešbučio rekonstrukcijos, LKF prezidento pareigas ėjęs Vladas Garastas siūlė visiems pagalvoti, kodėl dėl šio projekto kilo triukšmas. “Pagalvokite, kodėl taip yra. Kažkas kažką sugalvojo. Vyksta kažkas ir dėl mero (V.Satkevičiaus, konfliktuojančio su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija, kurios narys jis yra - red.), kiti dalykai, bet tai - daugiau spėlionės. Tegu tiria, tegu žiūri”, - užuominomis kalbėjo legendinis treneris.

V.Garasto teigimu, Panevėžyje surengtas krepšinio čempionato etapas miestui davė daug naudos. “Jei ne krepšinio čempionatas, jie ir toliau gyventų toje skylėje, tame Panevėžyje. Tą sakiau ir Panevėžio tarybos posėdyje, kai svarstė dėl viešbučio rekonstrukcijos, rėkė, kad to nereikia.

Juk mes turėjome kitą variantą - jei Panevėžys nebūtų pasiruošęs, varžybas būtume perkėlę į Vilnių, į ledo areną. Bet norėjome naudos miestui, norėjome, kad jis taptų kiek žinomas Europoje, kad turėtų pramogų, taip pat vietą, kur ir ateityje apgyvendintų turistus. Čempionato dėka buvo padarytas geras darbas, o kas paskui išsivystė, kas liko nepatenkintas, negaliu pasakyti”, - aiškino buvęs LKF prezidentas. Žinomas sportininkas, metus vidaus reikalų ministro patarėju dirbęs Virgilijus Alekna tvirtino netikįs jau pasigirdusiais gandais, kad tyrimą dėl LKF sprendimų galėjo paskatinti išskirtiniu valstybės dėmesiu krepšiniui nepatenkinti kitų sporto šakų atstovai.

“Norint kažką skųsti reikia turėti informacijos, o tuo paprastai užsiima specialiosios tarnybos, bet ne sporto atstovai. Šiokių tokių skandaliukų dėl finansavimo Lietuvos sporto pasaulyje, žinoma, pasitaiko. Ko gero, visi prisimename neaiškumus dėl

Buvęs Panevėžio STT vadas parlamentaras P.Urbšys: “Pagrindas pradėti tyrimą buvo.” / LŽ archyvo nuotraukos

žingsnių, kad čempionato rungtynės vyktų pas juos, ir dabar tvirtina, kad miestas kitos alternatyvos neturėjo.

“Kai perskaičiau apie sulaikymus, man tikrai buvo šokas. Pasiruošimas tam renginiui vyko lyg po didinamuoju stiklu. Prisimenant, kaip viskas vyko, sunku galvoti, kad kažkas kažką būtų rezgęs. Žinoma, visko gyvenime būna, tačiau tikiuosi paaiškėjant, kad tai - nesusipratimas. Norėtųsi, kad 2011-ųjų čempionatas nebūtų suteptas tokiais skandalais”, - kalbėjo politikas.

Panevėžio miesto taryboje 2010-aisiais dirbęs parlamentaras Petras Narkevičius LŽ tvirtino, kad jau tuo metu opozicija nepritarė sumanymui paremti privatų verslą. “Praėjus kiek laiko, atvažiavo atstovai iš LKF, tada sužinojome, kad pinigai bus skirti nebe viešbučiui, o federacijai, kuri įsipareigoja atlikti tam tikrus sporto viešinimo darbus, organizuoti renginius.

Kiek prisimenu, iš tiesų jau po didžiojo renginio buvo organizuotas jaunimo čempionatas, jaunimo stovyklos.

LKF kažką padarė, kas planuota, bet, manau, ne viską”, - kalbėjo jis.

Kaltinimų prislėgtas Panevėžio meras V.Satkevičius ginasi visus sprendimus priėmęs vadovaudamasis teisės aktais. “Tiek aš, tiek taryba siekėme, kad Panevėžyje čempionatas įvyktų. Jokios asmeninės naudos iš to negavau. Ir tyrėjams sakiau, kad neturiu ko slėpti, nes viską darėme pagal galiojančius teisės aktus. Tačiau turbūt yra dalykų, kurių nežinau”, - aiškino jis.

Siūlo galas - konfliktai

V.Garastas tvirtina, kad neturėdamas deramo viešbučio ir dėl to negalėdamas rengti krepšinio čempionato Panevėžys “būtų likęs tokia skylė, kaip iki tol”.

Lietuvos futbolo federacijos, bet paskui ten viskas stojo į savo vietas. Dabar, manau, teisėsauga viską išsiaiškins”, - kalbėjo olimpietis.

Ieškojo išeičių Skandalu virtusi istorija prasidėjo dar 2010-aisiais, paaiškėjus, kad net keli 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato varžybas pretenduojantys rengti Lietuvos miestai, turintys naujas sporto arenas, negali renginio dalyviams pasiūlyti reikalavimus atitinkančių apgyvendinimo paslaugų. 2010-ųjų sausį Lietuvoje apsilankiusi “FIBA Europe” delegacija, įvertinusi šešių miestų, tarp jų ir Panevėžio, viešbučius, nurodė, kad reikalavimus pastarajame mieste atitinka vienintelis viešbutis “Romantic”, valdomas bendrovės “Via Unica”, tačiau ir jį būtina gerokai išplėsti, papildomai įrengiant 34 kambarius.

“Romantic” savininkės D.Kuklierienės skaičiavimais, viešbučio plėtros darbai turėjo kainuoti 3,7 mln. litų. Pusę šios sumos verslininkė planavo gauti iš ES struktūrinių fondų, o trūkstamomis lėšomis pasirūpinti paragino savivaldybę. Panevėžio valdžia nutarė, kad savivaldybė pasiskolins 2,5 mln. litų, kuriuos ir skirs numatytam projektui. Deja, netrukus paaiškėjo, kad sprendimas skirti pinigus viešbučiui - privataus verslo objektui prieštarauja įstatymui. Panevėžio vadovai dar bandė kreiptis į miesto verslininkus, siūlydami prisidėti prie

V.Satkevičius: “Kokios naudos krepšinio čempionatas davė Panevėžiui, reikėjo klausti tuo metu euforijos apimtų miesto žmonių.”

“Romantic” ar kurio kito viešbučio rekonstrukcijos, bet rėmėjų neatsirado.

2010-ųjų pradžioje Panevėžio meru tapusio V.Satkevičiaus vadovaujamoje taryboje gimė nauja iniciatyva, kaip teigiama, pasiūlyta dabar įtariamuoju tapusio mero patarėjo D.Simėno: pinigus viešbučiui skirti per LKF, kuriai šiame sandoryje atstovavo M.Balčiūnas. Su federacija buvo sudaryta iki 2015 metų turinti galioti 2,5 mln. litų sutartis dėl Europos vyrų krepšinio čempionato varžybų organizavimo, krepšinio populiari-

Ikiteisminį tyrimą kontroliuojantys Panevėžio apygardos prokurorai nėra linkę atskleisti bylos detalių.

“Kol nėra surinkti visi įtariamųjų bei liudytojų parodymai, nėra pašalinti galimi prieštaravimai, nesame suinteresuoti viešinti daugiau negu patį faktą”, - vakar LŽ sakė šios prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolanta Činčikienė.

Tačiau LŽ šaltiniai prokuratūroje neigia, neva šis ikiteisminis tyrimas turi politinį atspalvį ir juo siekiama susidoroti su Panevėžio meru konservatoriumi V.Satkevičiumi, prieš kurį laiką įsivėlusiu į konfliktą su savo partija, kuri nusprendė Seimo rinkimuose remti ne jį, bet jau anksčiau korupcija įtartą V.Matuzą.

Kaip teigiama, atlikti tyrimą pareigūnus paskatino viešumon iškilę konfliktai dėl viešbučio “Romantic” rekonstrukcijos. Praėjusių metų vasarį Vilniaus apygardos teismas atmetė bendrovės “Via Unica” prašymą iškelti bankroto bylą bendrovei “Ignalinos statyba”. Ši Kaune registruota bend-

“Šiauliai iš savo biudžeto čempionatui organizuoti skyrė kiek daugiau nei 0,5 mln. litų.

Kodėl Panevėžys išleido daugiau kaip 2 mln. litų mokesčių mokėtojų pinigų?” nimo ir plėtros mieste programos įgyvendinimo paslaugos pirkimo. Pagal ją turėjo būti ne tik rekonstruojamas viešbutis, bet ir kelerius metus iš eilės organizuojami įvairūs sporto renginiai, jaunimo stovyklos, vykdoma kitokia veikla.

Opozicija prieštaravo Vyriausybinei krepšinio čempionato organizavimo darbo grupei vadovavęs konservatorius Raimundas Alekna, dar 2010-aisiais garsiai gyręs Panevėžio savivaldybę, kuri esą bene pirmą kartą ėmėsi ryžtingų

rovė buvo statybos darbų rangovė rekonstruojant viešbutį “Romantic”.

Panevėžiečiai teigė, kad rangovai neįvykdė susitarimo - laiku ir tinkamai neatliko bei neperdavė darbų.

“Via Unika” nurodė dėl to patyrusi apie 125 tūkst. litų žalą. Statybininkai įrodinėjo nesant pagrindo kelti jiems bankroto bylą dėl tariamo nemokumo ir pareiškė, kad “Via Unica”už atliktus darbus jiems nesumokėjo apie 700 tūkst. litų.

Panašiu metu kilo ir skandalas Panevėžio miesto savivaldybėje. Opozicija piktinosi, kad meras V.Satkevičius

savo padėjėju įdarbino miesto tarybos nario konservatoriaus Arnoldo Simėno brolį D.Simėną, neturintį reikalaujamo aukštojo mokslo diplomo. Savo sprendimą gindamas meras pareiškė, kad tik D.Simėno rūpesčiu “Panevėžyje 2011 metais vyko Europos krepšinio čempionato grupės varžybos, o su LKF buvo pasirašyta sutartis dėl sporto renginių organizavimo Panevėžyje ateinančius penkerius metus”.

Būtent ši sutartis, miestui kainavusi 2,5 mln. litų, ir patraukė STT dėmesį.

Tuo pačiu pareigūnai ėmė domėtis, kaip “Via Unica” iš tikrųjų panaudojo jai skirtas lėšas viešbučio renovacijai - ne tik Panevėžio miesto per LKF skirtą sumą, bet ir dar 1,349 mln. litų, Ūkio ministerijos sprendimu atseikėtų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų. Šiuo metu teigiama, kad milijonai galėjo būti naudojami neskaidriai.

LŽ išsiaiškino, kad dar praėjusių metų liepos pradžioje ūkio ministras Rimantas Žylius buvo priverstas iš dalies keisti savo pirmtako D.Kreivio įsakymą ir beveik 200 tūkst. litų - iki 1,187 mln. litų mažinti “Via Unica” viešbučiui skirtą europinį finansavimą, nes ministerijai pavaldi Lietuvos verslo paramos agentūra dėl įvairių pažeidimų nesutiko apmokėti kai kurių panevėžiečių pateiktų sąskaitų.

Buvo kitų išeičių Buvęs Panevėžio STT vadas P.Urbšys, kalbėdamas su LŽ apie skandalą Panevėžyje, taip pat siūlė atkreipti dėmesį į pinigų panaudojimą. “Iš žiniasklaidos žinau, kad įtarimai viešbučio rekonstrukcijos byloje reiškiami dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo stambiu mastu. Tokiu atveju kyla klausimas, kas atsitiko su skirtais pinigais?

Reikia nepamiršti ir to, kad Panevėžio savivaldybė skyrė tik dalį pinigų, dar apie 1,5 mln. litų buvo ES parama”, aiškino jis. Pasak P.Urbšio, klaustukų turėtų kelti ir tai, kad LKF “paramos sportui” sutartį, pagal kurią pinigai atiteko privačiam verslui, pasirašė tik su Panevėžiu, nors panašių problemų dėl viešbučių turėjo ir kiti miestai, pirmiausia - Šiauliai.

“Kiek Šiauliai sumokėjo, kad vyktų varžybos? Tas miestas iš savo biudžeto renginiui organizuoti skyrė kiek daugiau nei 0,5 mln. litų. Kodėl Panevėžys išleido daugiau kaip 2 mln. litų mokesčių mokėtojų pinigų? Iš neteisės neatsiranda teisė: jei pradžia buvo neteisėta, tai atsiranda ir pasekmės”, - kalbėjo buvęs STT atstovas.

Buvęs Šiaulių meras Genadijus Mikšys neslepia, kad savivaldybių politikams jau prieš trejus metus buvo aišku, kad Panevėžio priimtas sprendimas nėra teisėtas. “Mes darėme kitaip: kalbinome specialios miesto tarybos komisijos atrinkto viešbučio “Šiaulių krašto medžiotojų užeiga” savininką atnaujinti viešbutį, bet iš karto sakėme, kad prisidėti galime tik tiek, kiek leidžia įstatymas - tai yra 2 metus, kol vyko statybos, atleisti jį nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių 50 procentų”, - pasakojo politikas.

Tačiau G.Mikšys tvirtina, kad 2010-2011 metais čempionatą organizuoti norintys miestai buvo valdomi emocijų. “Prisimenu nuostatą, jog būtų labai negražu, kad Šiauliai ar Panevėžys, turintys arenas, vien dėl viešbučių problemos nebūtų gavę teisės rengti čempionato. Per galvą vertėmės, kad viešbučiai būtų. Panevėžio savivaldybė problemą bandė spręsti per LKF. Jei mūsų verslininkas būtų spardęsis, galbūt ir mes būtume nuėję Panevėžio keliu”, - tikino buvęs meras.

•

6

2013 01 09 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Ką daryti su Didžiąja Britanija?

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Didžiajai Britanijai pagrasinus, kad gali trauktis iš Europos Sąjungos (ES), Europa tarsi suskilo, nes Bendrija pati nežino, ko nori iš Jungtinės Karalystės.

Viena vertus, britai turi stiprių sąjungininkų. Panašius siekius puoselėja Švedija, Nyderlandai ir Danija, todėl šios valstybės linkusios palaikyti Didžiąją Britaniją. Kita vertus, yra didelė grupė šalių, kurios nori, kad Jungtinė Karalystė išliktų Bendrijoje, bet su sąlyga, ir tai nuolat pabrėžia Vokietijos kanclerė Angela Merkel, jog britai liausis blokuoti svarbiausius euro gelbėjimo sprendimus. Šį požiūrį bene geriausiai išsakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis: “Prašyčiau nesitikėti, kad padėsime jums sužlugdyti ar paralyžiuoti ES.” Didžiosios Britanijos nepalaiko ir Prancūzija. Gruodžio mėnesį jos prezidentas Francois Hollande’as pareiškė: “Jei valstybė kartą padaro sprendimą, jis turi būti visam gyvenimui.

Negalima pasitraukti iš Europos.” Na, o apie atsistatydinimą pranešęs Italijos premjeras Mario Monti mano, kad britai pirmiausia patys privalo atsakyti sau į klausimą, ar jie nori likti ES. Dar yra Europos funkcionierių pozicija. Europos prezidentas Hermanas Van Rompuy įspėjo, kad “jei kiekviena narė ims traktuoti tam tikras egzistuojančios politikos dalis kaip pageidauja, sąjunga iš esmės, o ypač bendroji rinka, greitai ims irti”. Niekas nenori, kad Jungtinei Karalystei būtų suteikta veto teisė priimant finansinio reguliavimo sprendimus, nes Briuselyje manoma, jog tai tik dar padidintų krizę. Vis dėlto dauguma valstybių narių yra apsisprendusios pasiūlyti Didžiajai Britanijai tam tikrų nuolaidų, nors abejojama, ar to užteks, kad šalies gyventojai per referendumą pasisakytų už narystę Bendrijoje.

Mūšis už britų protus Kovai su Jungtine Karalyste dar nesusivienyta. Europa laukia, ką šį

D.Cameronas šį mėnesį pažadėjo pasakyti “Europai svarbią kalbą”. / mėnesį ministras pirmininkas Davidas Cameronas praneš sakydamas savo “didžiąją kalbą”. Kilusi dilema gana fundamentali. Norėdama išsaugoti bendrą valiutą ES pereina prie glaudesnių ryšių, todėl britų premjeras teisus teigdamas, jog euro zonos krizė “keičia organizacijos, kuriai priklausome, prigimtį”, tačiau nenorėdama prisidėti prie bendrų sprendimų šalis pati menkina savo vaidmenį.

Britų politikai daugmaž vieningi, kai kalbama apie traukimąsi iš ES, tuo metu verslininkų nuomonė kitokia. Jie jau įspėjo, kad bus prarasta daugybė darbo vietų, nes 40 proc. šalies eksporto keliauja į ES valstybes. Be to, verslininkai pranešė, kad klausimai dėl investicijų bus atidėti tol, kol paaiškės britų sprendimas.

Dėl savo demografinės padėties

Reuters/Scanpix nuotraukos

Britai pirmiausia patys privalo atsakyti sau į klausimą, ar jie nori likti ES. 2050 metais Jungtinės Karalystės ekonomika galėtų tapti didžiausia Europoje. Šalis reikalinga ir Europos eksportuotojams, nes daugybės Senojo žemyno bendrovių gerovė priklauso nuo to, ar joms atvira Didžiosios Britanijos rinka. Taigi britų laukia labai sunkus apsisprendimas. Jau dabar aišku, kad Ūkanotasis Albionas turi mažiau draugų, negu įpratęs turėti, mat kai kurioms valstybėms teks rinktis iš noro išlaikyti Didžiąją Britaniją ES ir nenoro nuolaidžiauti tam, kas vadinama “britų išskirtinumu”.

Žadėta D.Camerono kalba Jos laukia ir britai, ir Europa. D.Cameronas siūlo referendumą, nes ma-

no, kad Jungtinei Karalystei tai suteiks teisę “kietai” derėtis su ES dėl naujų santykių ir kartu likti visateise Bendrijos nare bei naudotis visais bendrosios rinkos pranašumais. Tačiau ir pačioje Didžiojoje Britanijoje atsiranda abejojančiųjų, ar toks premjero sprendimas šaliai iš tiesų naudingas. “Ar D.Camerono pažadėta “svarbi Europai kalba”, kurią jis ketina sakyti dar šį mėnesį, nebus tėškimasis į purvą?” - klausia ir dienraščio “The Telegraph” apžvalgininkas Christopheris Bookeris. Kalbėdamas per BBC britų premjeras užsiminė apie “tikras santykių su ES permainas”, apie tai, kad piliečiai patys turės “pasirinkti, koks bus tas pasikeitimas”.

Kartu jis pridūrė, jog Didžiosios Britanijos interesas nėra visiškai pasitraukti iš ES ir gauti Norvegijos ar Šveicarijos statusą. Ch.Bookerio nuomone, tai reiškia, kad Jungtinė Karalystė privalės laikytis visų bendrosios rinkos taisyklių, bet neturės teisės apie tai pasakyti savo nuomonę.

“Man ne pirmą kartą kyla klausimas, ar ponas D.Cameronas skaito Europos sutartis, ar jis suvokia, ko reikalauja, - rašo Ch.Bookeris. - Susidaro įspūdis, kad D.Cameronas, kaip ir daugybė britų, nesupranta tikrosios Europos projekto paskirties, nes teigia, jog juo siekiama visiškos politinės ir fiskalinės sąjungos.” Apžvalgininkas primena, kad prieš 40 metų britų priimtas sprendimas buvo tik pirmas žingsnis sąjungos link, o tai, jog šalis neįsivedė euro, kurį šiuo metu stengiamasi gelbėti glaudesnės sąjungos kaina, lemia, kad netrukus Didžioji Britanija praras tą vaidmenį, kurį turi dabar. D.Cameronas nesuvokia “fundamentinės” Europos projekto taisyklės - galios, perduotos Briuseliui, niekada nebus galima susigrąžinti, nes niekas neleis britams laužyti šios taisyklės ir formuoti naujų santykių vien todėl, kad 1973 metais Didžioji Britanija sumanė prisidėti prie bendrosios rinkos. Be to, teigdamas, jog Jungtinė Karalystė turės tokias pat pozicijas kaip klestinčios Europos valstybės Norvegija ir Šveicarija, premjeras pamiršta vieną dalyką - jos naudojasi bendrosios rinkos galimybėmis tik todėl, kad priklauso tokioms tarptautinėms organizacijoms kaip Europos laisvosios prekybos asociacija ir Europos ekonominė zona.

Ch.Bookeris ragina D.Cameroną suvokti, jog susidarius dabartinei padėčiai jau kalbama ne apie tai, ar Jungtinė Karalystė liks ES, o apie tai, kad ES palieka Didžiąją Britaniją. Mąstydama apie glaudesnę sąjungą Bendrija juda naujos integracijos formos link. Britai ir taip negali prie jos prisidėti, nes neturi įsivedę bendros Europos valiutos.

Todėl kad ir ką savo kalboje sakytų D.Cameronas, visi jo siūlymai pasmerkti nesėkmei.

•

Vokietijoje tiksi demografinė bomba Pasikeitusios vertybės nebevilioja vokiečių turėti vaikų.

Jie nebelaikomi nei laimės šaltiniu, nei statuso sutvirtinimu visuomenėje.

Kiekvienais metais Vokietija meta milijardus eurų, kad padidintų šalyje gimstamumą. Tačiau naujas tyrimas atskleidė, kad padėtis šalyje nė kiek nepasikeitė, nes vokiečiams sunkiai sekasi suderinti karjerą ir šeimą. Maža to, daugeliui vaikai nebėra svarbiausias dalykas gyvenime.

Prognozės nežada nieko gera: 2050 metais Vokietija teturės 70 mln. gyventojų (dabar jų skaičius siekia 82 mln.). Jei gimstamumas nepadidės ir Vokietija nesulauks 24 mln. naujų imigrantų, gyventojų netrukus pradės mažėti.

Pastaraisiais metais Berlynas padidino mėnesio paramą šeimoms, turinčioms vaikų, tėvams, kurie lieka namie auginti naujagimių, išplėtė dienos priežiūros paslaugas. Nepaisant to, gimstamumas Vokietijoje nesikeičia jau 40 metų - vidutiniškai 1,4 vaiko vienai moteriai.

Nauja studija, kodėl taip yra, gerokai atveria akis. Pasirodo, daugelis vokiečių mano, kad šeima trukdo karjerai, pomėgiams ir draugams. Visuomenės

požiūris į tėvystę iš esmės pasikeitė.

Prieš 50 metų buvo laikoma, kad suaugęs žmogus yra tas, kuris pradėjo karjerą, vedė ir susilaukė vaikų. Dabar taip nebemanoma. Apklausos rodo, jog tik labai mažai vokiečių mano, kad vaikai pagerina jų padėtį visuomenėje. Netgi atvirkščiai - daugelis baiminasi, kad daugiau nei du ar trys vaikai tik apsunkina gyvenimą.

Šeima ir darbas Tyrimas parodė, kad daugeliui vokiečių karjera ir šeima atrodo sunkiai suderinami dalykai. Tai ypač aktualu moterims. Toms, kurioms ši problema atrodo pernelyg sudėtinga, galiausiai tenka rinktis: vaikas arba darbas.

Negana to, moterys, ypač Vakarų Vokietijoje, vis dar susiduria su visuomenės požiūriu, kad moteriai nerūpi vaikai, jei ji atiduoda juos į darželį nesulaukusius trejų. Yra net vokiškas žodis tokiai moteriai apibūdinti: “Rabenmutter” (gegutė, per anksti išmetanti iš lizdo savo vaikus). Tad geresnį išsilavinimą įgijusios moterys tiesiog nusprendžia neturėti vaikų. Šiek tiek stebina tai, kad vyrai Vokietijoje nelaikomi lygiaverčiais moterims, kai reikia prižiūrėti mažą vaiką. Tyrimas atskleidė, kad Vokietijoje vaikai nebelaikomi laimės šaltiniu.

Tik 45 proc. atžalų neturinčių vokiečių nuo 18 iki 50 metų mano, kad jų gyvenimas būtų laimingesnis, jei per trejus metus jie susilauktų vaikų.

Daugelis vokiečių mano, kad šeimos sukūrimas trukdo karjerai, pomėgiams ir draugams.

Pirmą kartą Gyventojų tyrimo federalinis institutas prie Vidaus reikalų ministerijos palygino vokiečių ir kitų europiečių požiūrį į vaikus. Tik 10 Europos šalių yra mažesnis gimstamumas nei Vokietijoje. Šioje šalyje jis yra 1,39, mažiausias Latvijoje - 1,17, o Islandijoje didžiausias - 2,2. Lietuvoje 2011 metais jis buvo 1,76. Nors kai kuriose Europos šalyse gimstamumas pastaraisiais metais didėjo, ši tendencija į Vokietiją nepersikėlė.

Moterų padėtis blogesnė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) neką geresnį pranešimą parengė ir dėl lyčių lygybės Vokietijoje. Nors jaunos vokietės yra labiau išsilavinusios nei

Nors A.Merkel pridėjo namie vaikus auginančioms mamoms po 150 eurų per mėnesį, gimstamumo Vokietijoje tai nepadidino. jų bendraamžiai vyrai, jų perspektyvos darbo rinkoje ne tokios geros.

Naujas įstatymas, skatinantis motinas su mažais vaikais nedirbti (padidintos pašalpos toms, kurios namie prižiūri 13-26 mėnesių vaikus), didina lyčių nelygybę šalyje. EBPO taip pat kritikuoja sutuoktiniams bendrą mokesčių sistemą, kuri finansiškai neskatina tėvų dirbti vaikams sulaukus mokyklinio amžiaus.

27 proc. moterų nuo 25 iki 34 metų Vokietijoje baigė aukštąjį mokslą, vyrų toje pačioje amžiaus grupėje atitinkamą išsilavinimą įgijo 25 procentai. Daugelyje Europos šalių dirba kur

kas daugiau moterų nei prieš 20 metų, bet Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje neproporcingai daug jų dirba ne visą darbo dieną. Tai neigiamai atsiliepia jų pajamoms ir karjerai. Pagal vidutinį uždarbio skirtumą lyčių pagrindu Vokietija yra trečia tarp EBPO šalių - 22 procentai.

Visi šie veiksniai labiausiai atsiliepia moterims, kai jos išeina į pensiją.

EBPO duomenimis, moters pensija Vokietijoje yra maždaug perpus mažesnė nei vyro, ir toks skirtumas pats didžiausias iš visų EBPO šalių.

•

Spiegel.de, LŽ

2013 01 09 Lietuvos žinios

Pasaulis

Lemiamų sprendimų išvakarėse Energetika Baltijos šalims vis dar išlieka Achilo kulnu, tad siekdamos užsitikrinti patikimą energijos išteklių tiekimą jos tam skiria daug dėmesio ir lėšų.

Apie tai portale “Geopolitika” rašo VAIVA SAPETKAITĖ.

Baltijos regione vykdomi keli projektai, tačiau neretai dėl jų sudėtingumo ir palyginti ilgo įgyvendinimo laikotarpio pokyčiai valstybių viduje ar tarptautinėje aplinkoje gali nulemti, kad jie išvis liks neįgyvendinti. Dėl glaudžių energetikos projektų sąsajų viena nesėkmė gali sukelti grandininę reakciją ir apsunkinti kitų planų vykdymą, o tai didina neapibrėžtumą ir lėtina energetikos sektoriaus plėtrą. Taip Lietuvoje surengtas referendumas dėl Visagino atominės elektrinės įstūmė Baltijos regioną į dar didesnę nežinią ir privertė svarstyti alternatyvius elektros šaltinius bei ieškoti kitų energetinio savarankiškumo užtikrinimo būdų. Šie ir kiti iššūkiai buvo aptarti per Vilniuje vykusią tarptautinę energetinio saugumo konferenciją “Lūkesčiai ir perspektyvos Baltijos jūros regione”, kurią surengė Lietuvos energetikos institutas, Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro generalinis direktoratas ir Energetinio saugumo centras.

Bendra elektros rinka sumažintų politikų įtaką “Apie energetinį saugumą galime mąstyti kaip apie techninį energetinių išteklių tiekimo saugumą ir politinį saugumą. Esame linkę manyti, jog negalime daryti įtakos politiniams faktoriams, tačiau tikiu, kad turėdami laisvą, gana didele konkurencija grįstą rinką galime sumažinti politinių faktorių įtaką energetikai”, - kalbėjo Estijos elektros energijos tinklų operatorės “Elering” strateginio planavimo vadovas Kalle Kukkas.

Estas pažymėjo, kad sukūrus tinkamai funkcionuojančią Šiaurės ir Baltijos šalių energetikos rinką būtų užtikrintas didesnis energetinis saugumas ir natūraliai sumažėtų galimybė naudoti energetiką kaip politinio poveikio priemonę. Tačiau kad būtų sukurta bendra Baltijos ir Šiaurės šalių rinka, pirmiausia reikia turėti užtektinai jungčių, sudarančių sąlygas sistemai funkcionuoti. Būtini ir pakankami generavimo pajėgumai. Be to, regiono valstybėms svarbu susitarti dėl bendro požiūrio į energetinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, pirmiausia su Rusija, ir turėti bendrą poziciją derantis su Europos Sąjunga (ES). Tačiau ir tai dar ne viskas - reikia apskaičiuoti partnerių generavimo pajėgumus ir paskirstymą per energijos mainus, sukurti bendrų energetinių išteklių rezervą, pasiekti balansą rinkoje ir atsieti perdavimo sistemų operatorius.

K.Kukkas pabrėžė, kad tai ne tik Baltijos ar jų ir Šiaurės šalių siekis.

Tai aktualu visos ES mastu, nes ji inicijavo Trečiąjį energetikos paketą, kurio tikslas - energijos šaltinių tiekimo ir gamybos atskyrimas nuo perdavimo tinklų, kas padidintų konkurenciją ir užtikrintų didesnį energetinį saugumą. “Mums ypač aktualus Baltijos energijos rinkos ir jungčių planas, kuriuo siekiama įtraukti izoliuotas Baltijos regiono teritorijas į bendrą Europos energetikos rinką”, - sakė estas. Dar yra Europos perdavimo tinklų operatorių asociacijos ENTSO-E parengtas Elektros perdavimo tinklų plėtros dešimtmečio planas, išsamiausias vi-

Energetika - svarbiausia Baltijos šalių problema. / AFP/Scanpix nuotraukos sos Europos elektros energijos tinklų plėtojimo projektų sąrašas, apimantis daugiau nei 450 projektų, ir aiškiai nubrėžiantis tolesnes bendro Europos tinklo plėtros gaires.

Vienas svarbiausių jo uždavinių - sudaryti tinkamas sąlygas operatyviai priimti sprendimus tiek visos Europos, tiek jos regionų lygmeniu.

Estija aktyviai prisideda prie bendros elektros rinkos kūrimo. Šiuo metu ji įgyvendina naujus valstybės sienas peržengiančius projektus - “EstLink 1”, “EstLink 2” ir “Est-Lat” trečiąją liniją. “EstLink 1” pirmasis energetikos projektas, sujungęs Baltijos šalių ir Skandinavijos elektros tinklus. 105 kilometrų ilgio 350 MW galingumo elektros jungties tarp Estijos ir Suomijos svar-

kad didelis žingsnis plėtojant mūsų rinką buvo žengtas birželį, kai Lietuva tapo “Nord Pool Spot” (NPS) sistemos dalimi. Kol kas jai priklauso Norvegija, Švedija, Danija, Suomija, Estija ir Lietuva, o netrukus turėtų prisijungti ir Latvija. “Taigi po kelių mėnesių turėsime Baltijos regiono elektros rinką, sujungtą su Šiaurės šalimis”, - apibendrino R.Staniulis.

Lietuvai prisijungus prie NPS, spartesnis Šiaurės ir Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas padidins elektros rinkos skaidrumą, o tai duos naudos visiems jos dalyviams.

Svarbu ir tai, kad tapdama NPS akcininke (įsigyta 2 proc. akcijų) ir turėdama savo atstovą valdyboje Lietuva gavo teisę tiesiogiai dalyvauti kuriant integruotą rinką.

“Didžiausia problema Baltijos regione Estijos ir Latvijos pasienio energijos perdavimo pajėgumai.” biausias tikslas - užtikrinti patikimą energijos tiekimą Baltijos ir Šiaurės energijos rinkose ir prisidėti prie glaudesnės abiejų regionų integracijos. “EstLink 2”, antrąja 650 MW galingumo jungtimi tarp Estijos ir Suomijos, siekiama patrigubinti energijos perdavimo pajėgumus tarp Baltijos ir Šiaurės regionų. Jai pradėjus veikti, Šiaurės šalių gamintojai pateks į Baltijos valstybių elektros rinką, o Baltijos šalių gamintojams atsiras galimybė parduoti elektros energiją kur kas didesnei rinkai. Tikimasi, kad “EstLink 2” veiks jau 2014 metais. Galiausiai “Est-Lat” jungtis, turinti būti nutiesta veikti 2020-aisiais. Tai bus jau trečioji elektros jungtis tarp Estijos ir Latvijos. Ji suteiks galimybę tiekti elektrą tarp Šiaurės ir Rytų Europos. Pradėjus veikti šiai jungčiai, tarp Estijos ir Latvijos turėtų būti tiesiama ir ketvirtoji elektros jungtis.

Bendra Baltijos ir Šiaurės šalių rinka Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus “Litgrid” atstovas Robertas Staniulis, Baltijos šalių sutarimu paskirtas dirbti Šiaurės šalių elektros prekybos biržos “Nord Pool Spot” valdyboje, teigė,

R.Staniulio nuomone, didžiausia Baltijos regiono problema - Estijos ir Latvijos pasienio energijos perdavimo pajėgumai. Kadangi Latvijoje elektros energijos birža dar tik kuriama, Lietuvos kainų zona lieka izoliuota nuo kitų NPS dalyvių. Todėl net Skandinavijoje ar Estijoje esant mažai elektros kainai, Lietuvoje ji bus kur kas didesnė. Dažnai susiklosto tipinė situacija: Estijoje kaina žema, o Lietuvoje aukšta, nes dėl ribotų perdavimo pajėgumų mus pasiekia tik dalis iš Estijos tiekiamos elektros energijos.

“Nemanau, kad Latvijos prisijungimas prie NPS darys didelę įtaką kainai - jis tiesiog sumažins kainų skirtumą ir turėsime tokias pat kainas kaip Estijoje. Nors šis aspektas gali turėti įtakos, jis nėra pagrindinis kainų lygį nulemiantis faktorius. Didelę įtaką turėtų daryti “NordBalt” (elektros jungties tarp Švedijos ir Lietuvos, - aut.) ir “EstLink 2” plėtra. Baltijos energijos rinka turėtų orientuotis į Šiaurės šalių rinkos kainas, tačiau reikia turėti omenyje, kad atsidursime trijų skirtingų sistemų ir jų kainų lygių susidūrimo taške Šiaurės, Lenkijos ir Rusijos, todėl sunku pasakyti, kieno įtaka bus stipriausia”, - apibendrino R.Staniulis.

Latviai nori dalyvauti statant Visagino elektrinę Komentuodamas Lietuvoje surengto referendumo dėl VAE statybos rezultatus, Latvijos valstybinės elektros tiekimo įmonės “Latvenergo” atstovas Olegas Linkevicas pabrėžė, kad “Latvenergo” pasiryžusi ir toliau dalyvauti projekte, nebent naujoji Lietuvos valdžia nuspręstų suspenduoti šį projektą, tačiau “toks sprendimas padidintų potencialią tiek paties projekto, tiek tolesnės Lietuvos energetikos sistemos plėtros riziką”. Be to, dėl smukusio pasitikėjimo Lietuvai ateityje būtų sunku rasti kitą strateginį investuotoją. Kaip pabrėžė Latvijos atstovas, nepaprastai svarbu neatsilikti nuo pirminio VAE projekto darbų atlikimo grafiko, nes dabartinis delsimas gali negrįžtamai pakenkti projekto įgyvendinimui. Nereikia pamiršti ir to, kad šiam projektui suburta daug kompetentingų žmonių ir, jo nevykdant, jų intelektinis potencialas gali būti panaudotas ne Lietuvos naudai.

O.Linkevicas teigė, kad nors Latvijai regiono scenarijus be VAE nelabai patinka ir “Latvenergo” tikisi sėkmingo jo tęsinio, Latvijoje kalbama ir apie alternatyvius elektros energijos šaltinius. Svarstoma galimybė dalyvauti kitame regiono branduolinės energijos plėtros projekte, o vakarinėje Latvijos dalyje, Ventspilyje arba Liepojoje, įmanoma atnaujinti anglimis kūrenamos Kuržemės elektrinės statybą (šis projektas sustabdytas pasirinkus projekto Visagine alternatyvą), rekonstruoti Dauguvos hidroelektrines ir statyti naujas Daugpilyje bei Jekabpilyje (jos ne alternatyva AE, o tik papildomas elektros šaltinis). Galima ir naujos biomasės ar komunalinių atliekų deginimo gamyklos arba kombinuoto ciklo dujų turbinos statyba Rygos antrosios šiluminės elektrinės teritorijoje, taip pat gali būti įrengtas vėjo jėgainių parkas pakrantėje arba jūroje.

Kad ir koks scenarijus susiklostytų regione, Latvija sau kelia tikslą iki 2016 metų liberalizuoti tiek elektros, tiek gamtinių dujų rinkas, padidinti pasienio su Estija elektros ir dujų perdavimo pajėgumus, kad palengvėtų energijos išteklių importas, o svarbiausia iki 2030 metų 50 proc. sumažėtų elektros importas iš trečiųjų šalių.

•

7

Trumpai IŠKVIESTAS KINIJOS PASIUNTINYS Japonija pirmą kartą, kai tik buvo suformuota nauja nacionalistų vyriausybė, išsikvietė Kinijos ambasadorių ir jam pareiškė “griežtą protestą” dėl kinų laivų buvimo prie ginčijamų salų. Japonijos užsienio reikalų ministerija reikalavo Kinijos liautis siuntus laivus į rajoną aplink Japonijos kontroliuojamas Senkaku salas, į kurias pretenduoja ir Kinija. Kinų ambasadorius Cheng Yonghua buvo iškviestas pirmą kartą nuo to laiko, kai gruodžio 26 dieną pradėjo dirbti konservatorių premjeras Shinzo Abe, kuris pažadėjo kategorišką diplomatiją Kinijos atžvilgiu. Japonijos užsienio reikalų viceministras Akitaka Saiki kinų ambasadoriui Cheng Yonghua priekaištavo dėl Kinijos laivų įplaukimo į Japonijos teritorinius vandenis, be to, pareikalavo, kad tokie incidentai nebesikartotų.

Cheng Yonghua savo ruožtu pakartojo Kinijos pretenzijas į ginčijamas salas. Japonijos užsienio reikalų ministerija protestą Kinijos ambasadai buvo pareiškusi ir telefonu. Ministerija Kinijos ambasadoriaus pareigas ėjusį Han Zhiqiangą buvo iškvietusi ir gruodžio 13 dieną, kai pareiškė griežtą protestą dėl į minimą rajoną nusiųsto kinų lėktuvo. Tada Japonija reaguodama pasiuntė savo naikintuvus. Tai buvo pirmas kinų lėktuvo įsibrovimas į Japonijos oro erdvę nuo 1958 metų.

Kinų ambasadorius Japonijoje sulaukė “griežto protesto”.

NURIEDĖJO TRAUKINYS Kinijos pietvakariuose nuo bėgių nuvažiavo naujoje linijoje išbandomas metropoliteno traukinys.

Per incidentą žuvo vienas ir buvo sužeistas kitas mašinistas. Pirmasis traukinio vagonas nuo bėgių nulėkė Kunmingo mieste Junano provincijoje. Keleivių traukinyje nebuvo. Vienas mašinistas žuvo ant jo užkritus šildymo įrangai, o antras buvo nesunkiai sužeistas.

Pastarasis buvo nuvežtas į ligoninę. Miesto valdžia tiria avarijos priežastis. Kinijos pareigūnai ilgą laiką buvo kaltinami tuo, kad skubėdami plėtoti didžiulį šalies transporto tinklą aukoja saugumą.

2011 metų rugsėjį Šanchajuje, susidūrus dviem metropoliteno traukiniams, buvo sužeisti 284 žmonės. Tais pačiais 2011-aisiais šalies rytuose esančiame Vendžou mieste per greitojo traukinio avariją žuvo mažiausiai 40 žmonių.

Tai buvo didžiausia katastrofa Kinijoje nuo 2008 metų.

AFP, BNS, LŽ

8

2013 01 09 Lietuvos žinios

Pasaulis

Krikščionys gąsdina Kinijos valdžią Kinijoje krikščionybė vis dar kelia pavojų valstybei. Krikščioniškasis “Rytų žaibo” kultas skelbia maišto prieš komunistus idėjas ir taip pritraukia milijonus sekėjų.

suteiktų žmonėms palaimą ir nemirtingumą. Kinijos krikščionių interneto svetainėje taip pat teigiama, jog “Rytų žaibas” - slapta ir griežta, stipriais hierarchiniais ryšiais susaistyta organizacija.

Religijos kontrolė - svarbus veiksnys, garantuojantis valdančiojo elito dominavimą. Nors Kinijoje krikščionys sudaro mažumą tikinčiųjų, jie vis dar kelia grėsmę komunistų valdymui. Šalies vyriausybė, norėdama apsisaugoti nuo maištingų idėjų, tebeskiria “savus”, Komunistų partijai lojalius kunigus. Tačiau tai ne visada užtikrina religijos kontrolę. Kinijoje atsiranda naujų kultų, kurie skelbia maišto idėjas prieš valdantįjį elitą. Naujausias šalies vyriausybės galvos skausmas - krikščioniškasis “Rytų žaibas”, randantis šalininkų skurdžiausiuose Kinijos rajonuose. Šis kultas turi daugiau kaip milijoną narių, ir jų skaičius kyla kaip ant mielių.

Sukilimas XIX amžiuje

“Rytų žaibo” idėjos Kultas skelbia, kad Jėzus Kristus jau atėjo ir reinkarnavosi į moterį valstybėje, kurioje vyksta mūšis tarp gėrio ir blogio. Blogį “Rytų žaibas” vadina “Raudonuoju drakonu” - tai greičiausiai reiškia Komunistų partiją. “Rytų žaibo” pavadinimas kilęs iš šventosios krikščionių knygos Biblijos. Evangelijoje pagal Matą skelbiama, kad švytintis žaibas pasirodys rytuose ir apšvies vakarus, o tauta sukils prieš tautą ir karalystė - prieš karalystę. Tuo metu prasidės badmečių, epidemijų ir žemės drebėjimų laikotarpis. Šie žodžiai gali skambėti kaip XX amžiaus aprašymas, tačiau “Rytų žaibo” nariai tiki, kad tai būdinga ir XXI amžiui, todėl, pasak jų, sukilimas Kinijoje neišvengiamas.

Kultas aktyviai veikia daugiau kaip dvidešimtyje Kinijos provincijų. Išsigan-

“Rytų žaibo” kultas labiausiai traukia vargingiausius kinus. dusi jo skleidžiamų idėjų Kinijos valdžia stengiasi areštuoti “Rytų žaibo” narius. Jau daugiau kaip tūkstantis kulto sekėjų leidžia dienas už grotų.

Sulaukia pasmerkimo “Rytų žaibą” 1989 metais įkūrė Zhao Weishano. Iš pradžių tai buvo nedidelė tikinčių krikščionių grupelė, bet ji sparčiai plėtėsi. Kai “Rytų žaibo” narių ėmė gausėti, kultą puolė smerkti ne tik Kinijos vyriausybė, bet ir kiti krikščionys pamokslininkai. Tačiau jis, nors ir smerkiamas, lengvai randa šalininkų tarp kinų. “Rytų žaibas” traukia žmones dėl įvairių priežasčių. Vieni jų tampa kulto sekėjais įkvėpti Holivudo filmo “2012”, kuriame rodoma, kaip pasaulį

Blogį “Rytų žaibas” vadina “Raudonuoju drakonu” tai greičiausiai reiškia Komunistų partiją. sunaikina potvyniai, bet keli išrinktieji išgyvena kinų pastatytame “Nojaus” laive. Kiti prisideda prie “Rytų žaibo” dėl socialinės neteisybės šalyje, treti bando rasti dvasinę palaimą vartotojų visuomenėje. Religijos ekspertai mano, kad narystė kulte yra reakcija į išsikerojusią korupciją ir vietinių komunistų pareigūnų vykdomą vargšų priespaudą. Šiandien, kai komunizmas Kinijoje praranda ideologinį veidą, o šalyje vyrauja valstybinis kapitalizmas, atsiranda niša, kurią galima užpildyti kultu.

Dėl savo apokaliptinių, mesianistinių ir krikščionybės dogmoms prieštaraujančių idėjų apie “Rytų žaibą” internete skleidžiama nepalanki informacija. Kaip rašoma vienoje Kinijos krikščionių svetainėje, kulto sekėjai griebiasi daugybės gėdingiausių ir nepadoriausių metodų, o jų žiaurumas yra nežmoniškas. Esą “Rytų žaibo” šalininkai smurtauja, melagingais santuokos pažadais apgaudinėja moteris, naudoja seksualines viliones ir net seksualinius stimuliatorius, kad

Tai ne pirmas kartas, kai neortodoksinė krikščionių organizacija sudrumsčia Kinijos valstybę. Nuo 1850 iki 1864 metų, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose vyko pilietinis karas, į krikščionybę atsivertęs Hong Xiuquanas pradėjo matyti vizijas ir tvirtinti esantis jaunesnysis Jėzaus Kristaus brolis.

“Naujasis mesijas” tikėjo, kad jo religija gali pakeisti pasenusį budizmą, daosizmą ir konfucianizmą, kad privačia nuosavybe turi būti dalijamasi. Šios idėjos įkvėpė kinus ir šalies pietuose gyvenantys žmonės sukilo prieš imperatorių. Tai buvo didelis iššūkis Čingų dinastijai. Po sukilimo prasidėjo pilietinis karas, per jį žuvo beveik 20 mln. gyventojų. Tai buvo žiauriausias kraujo praliejimo aktas XIX amžiaus Kinijoje. Tačiau sukilėliams nepavyko nuversti Čingų, nes imperatoriui padėjo Didžioji Britanija ir Prancūzija. Šiandien, kai kinų galia taip didėja pasaulyje, vargu ar kuri nors užsienio valstybė pagelbėtų Kinijai, todėl Komunistų partija mesianistines ir maišto idėjas skelbiančius kultus stengiasi nuslopinti pati. Tačiau net ir Romos imperijos laikotarpiu krikščionybė įsigalėjo ne iš karto. Ji tapo revoliucine jėga per kelis šimtmečius ir sugriovė Vakarų Romos imperiją. Kol kas “Rytų žaibas” yra per silpnas, kad galėtų sugriauti Kiniją, bet kulto idėjos darosi vis populiaresnės tiek tarp vargšų, tiek tarp turtingesnių kinų.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Australiją niokoja karščiai ir gaisrai Stiprūs vėjai ir rekordinė temperatūra sukelia gaisrus Pietryčių Australijoje. Šalyje žmonėms siūloma evakuotis iš gaisringiausių teritorijų.

Naujojo Pietų Velso valstijoje liepsnoja daugiau kaip 130 teritorijų. Keturiasdešimties gaisrų nepavyko užgesinti iki šiol. Ugnies pliūpsniai siaučia Tasmanijos pusiasalyje netoli tų sričių, kurios jau nukentėjo nuo gaisrų savaitgalį. Ugniagesių komandos Viktorijos valstijoje taip pat kovoja su liepsnomis, o karščio banga Australiją alina ir toliau.

Naujojo Pietų Velso valstijos keturios sritys gavo “katastrofišką” gaisrų pavojaus įvertinimą. Šis įvertinimas reiškia, kad jeigu ir toliau gaisrai išliks nekontroliuojami, gyventojai turės palikti šias sritis. Australijos ministrė pirmininkė Julia Gillard sakė, kad gyventojai turi klausytis perspėjimų apie pavojų. “Žodis “katastrofiškas” vartojamas ne veltui, - tvirtino premjerė. Labai svarbu, kad gyventojai saugotųsi ir klausytųsi vietos valdžios institucijų įspėjimų. Australijos laukia pavojingos dienos.”

Dauguma gaisrų kilo dėl alinančio karščio. Australijos meteorologijos biuras pranešė, kad pirmąsias šešias naujųjų 2013 metų dienas vidutinė šalies temperatūra pasiekė rekordines aukštumas, nes penkias dienas iš eilės ji viršijo 39 laipsnius. Naujajame Pietų Velse, Kanberoje, Tasmanijoje ir

Viktorijoje temperatūra vidurdienį vandenyno pakrantėje pakyla daugiau kaip 40 laipsnių. Šalyje taip pat siaučia 80 km/val. vėjai.

Labiausiai gaisrai paplitę Kanberos valstijoje. Liepsnos liežuviai degina šioje teritorijoje esantį Jarabiną. Priešgaisrinė tarnyba teigia, kad jame padėtis nekontroliuojama ir gyventojams pata-

Gaisrai ypač smogė vakarinei Viktorijos valstijos daliai, kur sudegė daugiau kaip 7 tūkst. hektarų pušų plantacijų. riama ieškotis prieglobsčio saugesnėse vietose. Ši tarnyba rekomenduoja gyventojams palikti nacionalinius parkus, valstybinius miškus ir rezervatus. Daugelis turistų klausosi gaisrininkų įspėjimų ir palieka gamtoje įkurtas stovyklavietes.

Per spaudos konferenciją Valstybinės kaimo priešgaisrinės tarnybos komisarė Shane Fitzsimmons įspėjo australus, kad pavojus jų tyko ir ateityje. “Karštis, sausra ir sunkios sąlygos Australiją dar alins ištisas valandas, ypač Naujajame Pietų Velse. Palengvėjimo nesitikima ir šiaurinėse vietovėse. Turime išlikti budrūs. Žmonės turi būti pasirengę, jeigu pasikeistų sąlygos jų gyvenamosiose vietose”, - sakė S.Fitzsimmons.

Per savaitgalio gaisrus Tasmanijoje sudegė daugiau kaip šimtas pastatų.

Australijos ugniagesiai malšina milžiniškus gaisrų plotus. / AFP/Scanpix nuotraukos Juose ugniagesių komandos ieškojo aukų. Laimei, mirusiųjų nerasta. Regione tarp Forceto ir Tasmano pusiasalių buvo paskelbta pavojinga padėtis. Daug žmonių laivais buvo evakuota į saugesnes vietas. Vietos ugniagesiai suteikė žmonėms instrukcijas, kaip elgtis gaisro atveju. Jie rekomendavo australams gelbėtis valtimis arba glaustis paplūdimiuose.

Gaisrai ypač smogė vakarinei Viktorijos valstijos daliai, kur sudegė dau-

giau kaip 7 tūkst. hektarų pušų plantacijų. Ugnis pakenkė ir didžiausiam Australijos miestui Sidnėjui, kur užsiliepsnojo elektros pastotės pastatas branduoliniame tyrimų centre miesto pietuose. Meteorologai ir gyventojai laukia šaltesnių vėjų, kurie turėtų atvėsinti alinantį karštį. Šių vėjų iš pietų tikimasi artimiausiomis dienomis, tačiau jie judės šiaurės link vėžlio greičiu.

Netoli Sidnėjaus esančiame Penrito miestelyje gyvenantis Oliveris Jo-

nesas skundžiasi alinančiais karščiais.

“Neįmanoma gyventi. Dabar 45 laipsniai, ir tai yra aukščiausia temperatūra, kurią patyriau atsikraustęs iš Didžiosios Britanijos. Kai vykau namo, pastebėjau dūmų stulpą danguje. Kažkas degė. Pastaruoju metu sutikau nemažai žmonių, kurie gydėsi nuo perkaitimo ir dehidratacijos”, sakė O.Jonesas.

•

BBC, “The Global Post”, LŽ

2013 01 09 Lietuvos žinios

Verslas

9

Konkurenciją pažeidę bankai neribojami ARVYDAS JOCKUS

Už konkurenciją ribojančius susitarimus 57 mln. litų bauda nubausti trys didžiausi Lietuvos komerciniai bankai nepajus jokio savo veiklos ribojimo jie ir toliau galės skolinti pačiai valstybei.

Lietuvos įstatymai nenumato sankcijų Konkurencijos įstatymą pažeidusiems ūkio subjektams. Tokių įmonių dalyvavimo gali purtytis nebent viešuosius pirkimus vykdančios valstybės įstaigos, tačiau neprivalo.

Jeigu kuri nors jų nepanorėtų turėti reikalų su “profesinį pažeidimą” padariusiais bankais, didžiausią rinkos dalį valdantys skolintojai būtų išstumti iš žaidimo.

Skyrė nuobaudą už susitarimus 2012 metų gruodžio 20 dieną Konkurencijos taryba (KT) nubaudė daugiau kaip 57 mln. litų bauda saugos tarnybą UAB “G4S Lietuva” (G4S) ir tris didžiausius šalies bankus - AB DNB banką, AB SEB banką ir AB “Swedbank”. Už susitarimus, nepagrįstai ribojančius G4S konkurentų galimybes veikti grynų pinigų tvarkymo ir inkasavimo paslaugų rinkose, įmonėms skirtos tokios baudos: UAB “G4S Lietuva” - 9 437 800 litų; AB DNB bankui - 8 630 200 litų; AB SEB bankui - 24 808 200 litų; AB “Swedbank” - 14 243 600 litų.

Kaip teigiama KT pranešime, šie bankai buvo įsipareigoję visas grynų pinigų tvarkymo paslaugas pirkti tik iš G4S. Dėl to kitų grynų pinigų tvarkymo paslaugų teikėjų galimybės konkuruoti buvo reikšmingai apribotos. Bankai susitarimų galiojimo laikotarpiu (nuo 3 metų 2 mėnesių iki 5 metų 3 mėnesių) prarado galimybę pasinaudoti G4S konkurentų pasiūlymais, net jei šie grynų pinigų tvarkymo paslaugas būtų teikę palankesnėmis sąlygomis.

Bankų patiriamas grynų pinigų tvarkymo sąnaudas galiausiai padengia vartotojai, mokėdami už grynų pinigų ėmimą iš bankomatų, valiutos keitimą ar kitas operacijas, susijusias su grynais pinigais.

Riboti gali, bet neprivalo Kaip LŽ aiškino KT pirmininkas Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos įstatymas nenumato ūkio subjektų veiklos ribojimų, kai KT jiems skiria sankcijas. Tiesa, Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, jog paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra baustas už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų pažeidimą (toks tiekėjas laikomas

Š.Keserauskas: “Konkurencijos įstatymas nenumato ūkio subjektų veiklos ribojimų.” padariusiu “profesinį pažeidimą”).

“Ar įtraukti šią sąlygą į pirkimo dokumentus, yra perkančiosios organizacijos reikalas. Tačiau jei įrašomas toks reikalavimas, jo taikymas tampa privalomas. Diskvalifikuoti tiekėją iš viešųjų pirkimų perkančioji organizacija gali 3 metus nuo KT nutarimo, kuriuo tiekėjui skiriama bauda už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, įsiteisėjimo dienos”, - LŽ aiškino Š.Keserauskas.

Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnyba LŽ informavo, kad valstybės institucijos, skelbdamos finansi-

pos Sąjungos fondų kreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui. “Apribojimų minėtiems bankams teikti paskolas smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms su valstybės garantija ar atlikti kitus panašius veiksmus nėra taikoma”, LŽ patvirtino UAB “Investicijų ir verslo garantijos” (INVEGA) Marketingo skyriaus vadovė Asta Slapšienė.

Ji paneigė prielaidą, kad galbūt dėl KT sprendimo ir baudos trijų didžiausių šalies bankų nėra tarp tų, su kuriais INVEGA šiemet pasirašė Atviros kredito linijos sutartį skolinti 150 mln. litų mažoms ir vidutinėms

Konkurencijos taryba nubaudė saugos tarnybą UAB “G4S Lietuva” (G4S) ir tris didžiausius šalies bankus - AB DNB banką, AB SEB banką ir AB “Swedbank”.

Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Teisės aktai nesuteikia LB teisės už konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymą taikyti komerciniams bankams poveikio priemones ar kitaip riboti jų veiklą. nių paslaugų viešųjų pirkimų konkursus, pačios nustato sąlygas, kurias turi atitikti bankai kiekvienu konkrečiu atveju. Pavyzdžiui, reikalaujama, kad LB ar kitos valstybės institucijos tam tikrą laiką nebūtų taikiusios bankui teisės aktuose numatytų poveikio priemonių, atsižvelgiama į jam suteiktą reitingą ir kita. Tačiau teisės aktai nesuteikia LB teisės už konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymą taikyti komerciniams bankams poveikio priemones ar kitaip riboti jų veiklą.

Galės skolinti ir smulkiajam verslui Dėl KT sprendimo minėtiems bankams taip pat nebus apribota teisė skolinti mažoms ir vidutinėms įmonėms su valstybės garantija, skirstyti Euro-

įmonėms. “Tai visiškai tarpusavyje nesusiję dalykai. Atviros kredito linijos sutartys su šiais bankais nepasirašytos dėl to, kad tiesiog nė vienas jų nepateikė paraiškų skolinti smulkiajam ir vidutiniam verslui Atviro kredito fondo lėšų. Priemonę gali įgyvendinti visi finansiniai tarpininkai, atitinkantys nustatytus kriterijus (kurie oficialiai skelbiami patikslinto kvietimo teikti paraiškas sąlygose)”, kalbėjo A.Slapšienė. Ji pridūrė, kad pagal atnaujintas Atviro kredito fondo sąlygas sutartys pasirašytos su Ūkio banku, “Citadele”, “Finasta” ir “UniCredit Bank”. Sutartys su kitais bankais dar esą derinamos.

Skųsis teismui Visų trijų nubaustų bankų atstovai tikina, kad KT nutarimas yra nepag-

rįstas ir bus skundžiamas teismui.

“Esame nustebę dėl tokio KT sprendimo. Mūsų nuomone, jis neadekvatus banko per tyrimą pateiktiems argumentams. Nesutinkame su KT sprendimu ir nemanome, kad pažeidėme Konkurencijos įstatymą. Todėl iki sausio 9 dienos skųsime jį teismui”, - LŽ teigė banko “Swedbank” atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

DNB bankas tvirtina niekada nedalyvavęs draudžiamuose susitarimuose ir nė nežinojęs, kokios buvo konkurentų sutarčių sąlygos. “DNB bankas pirko pinigų tvarkymo ir inkasavimo paslaugą iš tuo metu rinkoje dominuojančios bendrovės.

Esame įsitikinę, jog neteisinga, kai dėl dviejų šioje rinkoje dirbančių įmonių ginčo bauda skiriama vienos jų klientams. DNB bankas visuomet laikėsi ir laikosi sąžiningos konkurencijos principų, niekuomet nesudarinėjo kokių nors draudžiamų susitarimų su kitais bankų rinkos dalyviais ir nė negalėjo žinoti, kokios yra kitų bankų ir inkasavimo bend-

Trumpai VĖJO ELEKTRA BIRŽOJE Lietuvos vėjo elektrinėse pagaminta elektra nuo antradienio prekiaujama “Nord Pool Spot” biržoje. Energetikos ministerija pranešė, kad tokia galimybė atsirado pirmadienį įgaliojus “Lietuvos energiją” supirkti elektra gaminamą didžiosiose vėjo jėgainėse. “Visa vėjo jėgainėse pagaminta elektra bus pasiūlyta rinkai, parduodama biržoje. Tai užtikrins skaidrumą, paskatins

laisvosios rinkos plėtrą ir sustiprins biržos vaidmenį. Svarbu, kad visi rinkos dalyviai iš anksto matydami planuojamus gamybos kiekius turės galimybę vienodomis sąlygomis įsigyti vėjo jėgainėse pagamintą elektros energiją”, pranešime spaudai sakė “Lietuvos energijos” generalinis direktorius Dalius Misiūnas. Elektros perdavimo sistemos operatorius “Litgrid”, atsakingas už vėjo elektrinių, prijungtų prie perdavimo tinklo, balansavimą, kiekvieną rytą teiks vėjo jėgainių gaminamos

elektros apimties prognozę prekybai elektros biržoje. Pagal šią prognozę “Lietuvos energija” teiks pardavimo pasiūlymus elektros biržos “Nord Pool Spot” Lietuvos prekybos zonoje. “Ši funkcija “Lietuvos energijai” pavesta laikinai - tai tarpinis susitarimas dėl vėjo energiją superkančios bendrovės paskyrimo, kuris buvo suderintas su Kainų komisija, vėjo energijos gamintojais, “Litgrid” ir rinkos operatoriumi”, - teigiama Energetikos ministerijos pranešime. 2012 metų pabaigoje

paaiškėjo, kad nebuvo atliktos visos būtinos procedūros ir nėra objektyvių galimybių iki sausio 1 dienos skaidriai atrinkti ir patvirtinti elektros energetikos įmonės elektros energijai supirkti. Pasak Energetikos ministerijos, artimiausiu metu bus priimti teisės aktų pakeitimai, leisiantys įtvirtinti skaidrius, aiškius ir pagrįstus paskirtosios įmonės atrankos kriterijus. Ši įmonė bus atrenkama konkurso būdu.

LŽ, BNS

rovės dvišalių sutarčių sąlygos. Be to, DNB bankas niekada nevaržė privačių ar verslo klientų pasirinkimo teisės naudotis jiems priimtinos inkasavimo įmonės paslaugomis”, - DNB banko poziciją dėl KT sprendimo LŽ dėstė šio banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas.

Pasak jo, šiuo atveju trims paslaugų gavėjams taikoma bendra atsakomybė už dvišales ir tarpusavyje nesusijusias sutarčių su rinkoje dominuojančiu paslaugos teikėju sąlygas, kurios, vertinant kiekvieną jų atskirai, neigiamo poveikio konkurencinei aplinkai neturėjo. “Nesutikdamas su, mūsų įsitikinimu, nepagrįsta nuobauda, bankas sieks apginti savo poziciją ir skųs KT sprendimą teismui. Kaip numato Lietuvos Respublikos teisės aktai, tai galima padaryti per 20 dienų”, - sakė A.Vilkancas.

SEB bankas taip pat žada skųsti KT sprendimą. “Tai bus padaryta artimiausiu metu”, - LŽ tvirtino banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,6326 -0,6040% 10 000 Baltarusijos rublių 3,0312 -1,2437% 1 Šveicarijos frankas 2,8559 -0,0070% 10 Kinijos ženminbi juanių 4,2291 -0,5320% 10 Danijos kronų 4,6281 -0,0194% 1 DB svaras sterlingų 4,2357 -0,3022% 100 Japonijos jenų 3,0133 -0,1493% 100 Kazachstano tengių 1,7476 -0,4921% 1 Latvijos latas 4,9522 +0,0182% 10 Norvegijos kronų 4,7169 -0,0106% 10 Lenkijos zlotų 8,3744 -0,0943% 100 Rusijos rublių 8,6770 -0,4598% 10 Švedijos kronų 4,0463 +0,1162% 1 Turkijos naujoji lira 1,4773 -0,5077% 10 Ukrainos grivinų 3,2774 -0,5096% 2013 01 09, LB

10

2013 01 09 Lietuvos žinios

Verslas

Įsibrovėlių darbą galima apsunkinti Vagysčių tendencijos Lietuvoje

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Metai

Nuo namų turto vagių neapsaugo jokios spynos, tačiau daugiau laimi tie, kurie negaili investuoti į savo turto apsaugą.

2009 2010 2011 2012

Vakar Vilniuje inscenizuota vagystė iš biuro patalpų užtruko vos pusantros minutės: langui išdaužyti prireikė vos pusės minutės, o išorinių durų spynai atrakinti - maždaug minutės. To užteko, kad būtų įsilaužta ir išneštas nešiojamasis kompiuteris.

Tiek Lietuvos kriminalinės policijos tyrėjas Artūras Burkauskas, tiek draudimo bendrovės “ERGO Lietuva” atstovas Tomas Nenartavičius pažymėjo, kad rūpinantis savo turto apsauga labai svarbu kuo daugiau investuoti į išorinių durų ir langų saugumą.

Vidutiniškai po tris įskolas Verslo pradelstos skolos praėjusiais metais sumažėjo 6 proc. (300 mln. litų) ir gruodžio pabaigoje buvo 4,8 mlrd. litų.

Skolų sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo sumenkę įsipareigojimai finansų sektoriui, o verslo skolos išperkamosios nuomos ir vartojimo kreditus teikiančioms bendrovėms pernai ūgtelėjo 25 mln. litų. Tai rodo rizikos valdymo sprendimų bendrovės “Creditinfo Lietuva” duomenys. “Mažėjantys įsiskolinimai finansų sektoriui atspindi griežtesnį bei tikslesnį mokumo rizikos vertinimą. Taigi aukštos rizikos verslas, neatitinkantis finansinių įstaigų keliamų reikalavimų, patraukė prie kitų finansavimo šaltinių. Kartu išaugo ir skolos toms nebankinėms įstaigoms, kurios finansuoja rizikingesnį verslą”, - pranešime spaudai sakė “Creditinfo” kreditorizikos vadovė Alina Buemann. Pasak jos, natūralu, kad išperkamosios nuomos ir vartojimo kreditus teikiančioms bendrovėms įsipareigojimai vykdomi ne taip sklandžiai.

Paskutinį praėjusių metų mėnesį verslo pradelstos skolos sumažėjo 28 mln. litų. Įmonių pradelstos skolos gruodį daugiausia sumažėjo finansų įstaigoms, o skolininkų skaičius per mėnesį padidėjo 512 įmonėmis ir siekė 35 tūkstančius.

Gruodį verslas taip pat padengė 269 mln.litųpradelstųskolų-115mln.litųdaugiau nei paskutiniųjų 11 mėnesių vidurkis.

“Creditinfo” duomenimis, iš 69 tūkst. realią veiklą vykdančių šalies įmonių kas antra turi vidutiniškai po 3 pradelstas skolas, o vidutinė jų skola siekia 51 tūkst. litų.

•

LŽ

Užregistruota ERGO bendrovėje 392 490 322 238

ERGO išmokos, tūkst. litų 1386 1276 1218 1086

Vidutinė išmoka, litai 3356 2604 3783 4563

Šaltinis: Lietuvos kriminalinės policijos biuras, “ERGO Lietuva”, LŽ

Dėl nepakankamos turto apsaugos padaroma apie 90 proc. įsilaužimų.

“Megrame langai” Šiaurės regiono vadovas Remigijus Atkočiūnas, kvadratinis metras tokio stiklo paketo yra maždaug 150 litų brangesnis negu paprasto, tad visas standartinio daugiabučio langas kainuoja 300-400 litų daugiau. Anot R.Atkočiūno, šiais paketais dažniausiai stiklinami pirmuose aukštuose esančių biurų ir parduotuvių langai arba vitrinos, o būsto apsaugai jie naudojami rečiau.

Kaina - ne pasaka “Iš tikrųjų neįmanoma visiškai apsaugoti turto nuo vagysčių, bet apsunkinti ir pailginti nusikaltėlio darbą gali kiekvienas, - kalbėjo A.Barkauskas. - Pavyzdžiui, patyrusiam “meistrui” atrakinti paprastą išorinių durų spyną gali prireikti 10-20 sekundžių, o gero gamintojo užraktui įveikti kitąsyk būna maža ir 10-20 minučių, net kai nusikaltėlis atsineša visą tam reikalingą amuniciją.”

Savaime kyla klausimas, kiek tai kainuoja. Kauniškės UAB “Spynų pasaulis” direktorius Vaidas Šalna LŽ nuramino, kad perkant stiprias šarvo duris spynos kaina nėra įspūdinga - nuo 170 litų. Labai gera spyna, turinti 5 šerdis, atsieina iki 400 litų. “Pirkėjai, kaip įprasta, atėję pirmiausia dairosi į kainą, bet pasišnekėję su konsultantu neretai per-

Vagysčių skaičius Lietuvoje 33 397 31 386 30 629 26 855

Mažiau, bet brangiau Inscenizuota vagystė iš biuro užtruko vos pusantros minutės.

Romo Jurgaičio nuotrauka

sigalvoja ir renkasi gerą užraktą - kai statomos tvirtos durys, papildomi 100150 litų patikimai spynai nėra didelis pinigas”, - aiškino bendrovės vadovas.

Pasak V.Šalnos, patikimų spynų paklausa nėra didelė, o daugiau jų parduodama suaktyvėjus statyboms ir remontui, ypač rudenį. Brangiau

kainuoja įtaisyti vadinamąjį trifleksinį stiklo paketą, kuris gaminamas du 3 mm storio stiklo lakštus per vidurį sujungiant skaidria plėvele. Jis sunkiai dūžta, o sudaužytas neišsibarsto.

Trifleksinis lango stiklas gana patikimai apsaugo nuo įsilaužimo, bet solidžiai ir kainuoja. Kaip teigė UAB

A.Burkausko teigimu, dėl nepakankamos turto apsaugos padaroma apie 90 proc. įsilaužimų. Pastaruosius porą metų šių nusikaltimų mažėja, tačiau didėja pagrobiamo turto vertė. “Tokia tendencija rodo, kad įmonės ir gyventojai ėmė labiau rūpintis savo turto apsauga, bet patalpų viduje laiko daugiau brangių daiktų. Gyventojai pasideda namie didesnes sumas pinigų juodai dienai, o įmonės perka brangaus turto, tik

nepasirūpina tinkama jo apsauga”, atkreipė dėmesį kriminalinės policijos tyrėjas.

Panašias tendencijas akcentuoja ir T.Nenartavičius. Bendrovės “ERGO Lietuva” duomenimis, per 11 praėjusių metų mėnesių į šios įmonės apdraustas patalpas buvo įsibrauta perpus mažiau kartų negu 2010-aisiais, tačiau dėl įsilaužimų kompensuojama vidutinė žala padidėjo kone dvigubai.

Gerai apsaugojus savo namus - be minėtų priemonių, paslėpus durų vyrius, sutvirtinus langų rėmus, įrengus signalizaciją, - galima sutaupyti ne tik nervų, bet ir draudimo sąskaita. Pasak T.Nenartavičiaus, apdrausti gerai saugomą turtą kainuoja 10-20 proc. pigiau. Aišku, tai nekompensuoja visų investicijų, tačiau bent šiek tiek gali sumažinti turto apsaugos išlaidas.

Bendrovės “ERGO Lietuva” atstovas LŽ priminė, kad turto draudimo įmokos, nesvarbu, kokios būtų tendencijos, iš esmės nepakito - pirmiausia dėl aštrios draudimo įmonių konkurencijos, todėl ši draudimo rūšis draudikams nėra labai pelninga, bet ir nenuostolinga. Didesnes įmokas tenka mokėti tik tiems, kuriems jau anksčiau yra išmokėta kompensacijų dėl turto vagystės iš patalpų.

•

Trumpai APSKUNDĖ BANKUS Devynios Lietuvos elektroninės komercijos įmonės pateikė skundą Lietuvos bankui dėl komercinių bankų taikomų įkainių už elektroninės bankininkystės paslaugas.

Centrinio banko prašoma pradėti tyrimą dėl šių paslaugų komisinių mokesčių pagrįstumo ir teisingumo.

Taip pranešė viena skundą pasirašiusi elektroninė parduotuvė Imk.lt.

“Visą mėnesį elektroninių parduotuvių atstovai mėgino derėtis su bankais dėl galimybės koreguoti įkainius, tačiau sulaukėme nebent “kosmetinių” pasiūlymų - apie 0,2 proc. mažesnių komisinių ar keliais litais sumažintų mokesčio ribų”, pranešime spaudai cituojamas elektroninę parduotuvę valdančios bendrovės Imk.lt direktorius Jurgis Gylys. Anot jo, tokios sąlygos elektroninės bankininkystės įskiepių (“bank link”) paslaugas Lietuvoje vis tiek paliktų brangesnes nei Latvijoje, Estijoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse. Skundą centriniam bankui taip pat pasirašė bilietų platinimo bendrovės “Nacionalinis bilietų platintojas” ir “Tiketa”, interneto parduotuves valdančios įmonės “Pirk LT”, “Open 24”, “Skaitmeninis pasaulis”, “Imtus”, “Desmita Solutions”.

TREČDALIU DAUGIAU KELEIVIŲ Didžiausias Lietuvoje Tarptautinis Vilniaus oro uostas pernai skraidino 2,208 mln. keleivių - 28,9 proc. daugiau nei užpernai, kai jų buvo 1,7 milijono. Vien gruodį, palygin-

ti su 2011-ųjų gruodžio mėnesiu, keleivių sostinėje padaugėjo 32,6 proc. - iki 179 tūkstančių. Taip skelbiama Vilniaus oro uosto tinklalapyje. Skrydžių Vilniaus oro uoste pernai padaugėjo 8,3 proc., iki beveik 30 tūkst., krovinių apimtys išaugo 2,5 proc., iki 5,9 tūkst. tonų. Oro uoste šiuo metu dirba 17 reguliariųjų skrydžių bendrovių, tarp jų - “Lufthansa”, “Finnair”, “Aer Lingus”, SAS, “Brussels Airlines”, “airBaltic”, “Ryanair”, “Wizz Air”.

PREKYBOS AUGIMAS NEĮSPŪDINGAS Mažmeninės prekybos metinis augimas Lietuvoje lapkritį išliko mažiausias tarp Baltijos šalių. Tai skelbia Eurostatas. Metinis prekybos prieaugis pernai lapkritį, palyginti su 2011 metų lapkričiu, Lietuvoje siekė 2 procentus. Tuo metu Latvijos ir Estijos prekybos augimas išliko vienas didžiausių visoje ES - Latvija antrą

mėnesį iš eilės fiksavo didžiausią prieaugį ES (8,7 proc.), po jos rikiavosi Belgija (4,5 proc.) ir Estija (4,3 proc.). Tai rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos Eurostato duomenys. Didžiausias mažmeninės prekybos nuosmukis per metus užfiksuotas Ispanijoje (9,6 proc.). Mažmeninė prekyba per mėnesį, pernai lapkritį, palyginti su pernai spaliu, Lietuvoje smuko 0,1 procento. Latvijoje fiksuotas 1,4 proc. augimas, Estijoje prekyba smuktelėjo 0,2 procento.

Visoje ES fiksuotas 0,2 proc. prekybos ūgtelėjimas.

GAMINA BRANGIAU Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos gruodžio mėnesį, palyginti su 2011-ųjų gruodžiu, išaugo 2 proc., tačiau, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, sumenko 0,5 procento. Be naftos produktų, pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 1,7 proc., o per mėnesį ūg-

telėjo 0,2 procento. Taip pranešė Statistikos departamentas. Daugiausia įtakos bendrajam kainų pokyčiui gruodį, palyginti su lapkričio mėnesiu, turėjo 1,8 proc. sumažėjusios rafinuotų naftos produktų gamybos, 0,6 proc. - elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo produkcijos kainos ir 0,7 proc. padidėjusios maisto produktų gamybos, 0,9 proc.

- chemikalų ir chemijos produktų gamybos kainos. Per metus labiausiai pabrango atliekų surinkimo, tvarkymo ir šalinimo, medžiagų atgavimo produkcija (7,3 proc.), taip pat vandens surinkimo, valymo ir tiekimo produkcija (6,2 proc.) , o atpigo mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo bei tabako gaminių gamybos produkcija - atitinkamai 16,7 proc. ir 10,1 procento.

PERĖMĖ AKCIJAS Elektros perdavimo sistemos operatorė bendrovė “Litgrid” iš Lietuvos skirstomųjų tinklų operatorės bendrovės “Lesto” perėmė 38,87 proc. bendrovės “Tetas” akcijų ir tapo vienintele jo akcininke. Savo ruožtu “Lesto” iš “Litgrid” perėmė 25,03 proc. įmonės “Elektros tinklo paslaugos” akcijų ir dabar yra vienintelė šios įmonės savininkė. Įmonės per “Nasdaq OMX” Vilniaus biržos informacinę sistemą pranešė, kad akcijomis apsikeista įgyvendinant elektros energetikos sektoriaus pertvarkymo planą.

Bendrovė “Tetas” atlieka elektros tinklų projektavimo, statybos, remonto ir priežiūros darbus energetikos sektoriaus įmonėms ir išorinei rinkai.

LŽ, BNS

2013 01 09 Lietuvos žinios

Trasa

11

Klastotiems pažymėjimams ateina galas žmogus seniai išvažiavęs - tarkime, jis gyvena Vokietijoje, o mes pagal duomenis matome, kad Vilniuje.

Tuomet būna tokių situacijų, kai gauname laišką iš užsienio pareigūnų su klausimais, kodėl jų gyventojui išdavėme vairuotojo pažymėjimą, ir nėra ką atsakyti, nes pagal dokumentus jis gyvena Lietuvoje”, - painią situaciją aiškino S.Šuminas.

ILONA STAŠKUTĖ

Vairuotojo pažymėjimus Lietuvoje praradę greičio ir taurelės mėgėjai įsigudrino teisę vairuoti įgyti užsienyje ir taip dėl biurokratinių spragų lengvai paslėpti savo praeitį.

Bet netrukus nusižengimai bus matomi visos Europos pareigūnams.

Lietuva nespėja

Iki šiol buvo labai paprasta gauti dviejų ar net daugiau valstybių vairuotojo pažymėjimus, nes šalys tarpusavyje nesikeisdavo informacija apie teisę vairuoti praradusius vairuotojus dėl įvairių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų. Šiuo trūkumu naudojosi ir lietuviai, dažniausiai emigrantai pragėrę ar pralakstę lietuvišką vairuotojo pažymėjimą jie užsienyje apsimesdavo niekada neturėję teisės vairuoti ir gaudavo kitos šalies vairuotojo pažymėjimą arba, praradę lietuvišką dokumentą, pameluodavo jį pametę ir gavę dublikatą išlėkdavo į užsienį, kol apgavystė neišaiškėjo.

Europos sistema

Iki šiol buvo labai paprasta gauti dviejų ar net daugiau valstybių vairuotojo pažymėjimus.

Tačiau netrukus pažeidėjams nebebus kur slėptis - šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) diegiama RESPER sistema, pagal kurią nebus įmanoma suklastoti teisės vairuoti ir slapta gauti vairuotojo pažymėjimą keliose valstybėse. Bendroje vairuotojo pažymėjimų duomenų bazėje bus fiksuojama informacija apie išduotus, pakeistus, naujai išduotus, atnaujintus arba atšauktus vairuotojo pažymėjimus.

Taip vienoje valstybėje už vairavimą išgėrus, viršijus greitį ir kitus nusižengimus praradęs teisę vairuoti žmogus nebegalės lyg niekur nieko išlaikyti egzaminus ir gauti vairuotojo pažymėjimą kitoje valstybėje, kol bausmės laikas nepasibaigęs. Toks elgesys neteisėtas ir dabar, tačiau pareigūnams beveik neįmanoma sužinoti vairuotojo istorijos už šalies ribų,

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

todėl daugybė asmenų šia spraga naudojasi, kol tiesa išlenda įvykus rimtai nelaimei. Ši sistema pradės veikti jau nuo sausio 19 dienos, bet Lietuva nebus tarp pirmųjų prie jos prisijungusių šalių.

Buvo planuojama, kad nuo šios datos ji turėtų pradėti veikti visoje ES, bet iš pradžių prie sistemos prisijungs tik trys ES valstybės. Kada prisidės daugiau narių, nežinia.

Stebi tik savoje šalyje VĮ “Regitra” generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas tvirtino, kad ši sistema Lietuvai itin aktuali, bet kol kas ji bandoma. “Turime daug emigrantų, todėl labai sunku sukontroliuoti, kai žmonės siekia gauti

Vienoje valstybėje praradęs teisę vairuoti žmogus nebegalės lyg niekur nieko išlaikyti egzaminus ir gauti vairuotojo pažymėjimą kitoje šalyje, kol bausmės laikas nesibaigęs. du vairuotojo pažymėjimus. Kai asmuo atvyksta gauti vairuotojo pažymėjimo, galime įtarti, kad jis emigrantas, bet negalime žinoti, ar yra iš Vokietijos, ar Ispanijos, ar Didžiosios Britanijos. Neįmanoma išsiuntinėti užklausų į 27 valstybes, ar asmuo neturi vairuotojo pažymėjimo kitur, o žmonės tuo naudojasi”, - tikino pašnekovas.

Viena didžiausių spragų - vairuotojo pažymėjimo išdavimo sąlygos susietos su gyvenamąja vieta, nors

šiais laikais daugybė žmonių gyvena kitur, nei yra registruoti. Jie kraustosi iš vienos šalies į kitą, todėl sunku nustatyti, kurioje valstybėje išties gyvena. Pagal ES galiojančias vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisykles, teisę vairuoti galima įgyti tik pragyvenus tam tikroje valstybėje ne mažiau nei pusę metų, bet tai patikrinti labai sunku. “Naudojamės gyventojų registracijos duomenimis. Tik jie ne visada teisingi, nes gali būti, kad realiai

RESPER sistemos įvedimas turėtų labai efektyviai pakirpti sparnus įsidrąsinusiems KET pažeidėjams, bet kada tiksliai Lietuva prisijungs prie šio tarptautinio tinklo, pašnekovas negalėjo pasakyti, nes Vidaus reikalų ministerija, kuriai “Regitra” pavaldi, dar nebaigusi tvarkyti visų sistemos formalumų. Šį klausimą nagrinėjusio europarlamentaro Justo Vinco Paleckio biuras paaiškino, kad ES, nepaisant RESPER paskirties, nėra dokumentais įpareigojusi savo narių prisijungti prie sistemos. Nuo sausio 19 dienos iš ES šalių prie bazės prisijungs tik Vokietija, Olandija ir Liuksemburgas. “Kitos valstybės pradėjo pasirengimą paskutinę minutę ir nespėja dėl techninių kliūčių. Tikimasi, kad tai joms pavyks padaryti per kelis mėnesius”, - LŽ tvirtino Europos Komisijos kelių saugumo politikos pareigūnas Walteris Nissleris.

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis tikisi, kad mūsų šaliai prie bendros RESPER sistemos pavyks prisijungti per pirmąjį šių metų pusmetį.

Pasak jo, Lietuva ne vienintelė valstybė, susidūrusi su praktinėmis sistemos diegimo problemomis, mat skiriasi ES valstybėse naudojamos duomenų apdorojimo ir apsaugos programos. “Tai ne Lietuvos problema, turėtų būti pateiktas visoms šalims vienodas informacinių sistemų paketas. Tikiuosi, ši sistema pradės veikti kuo greičiau, ji pažeidėjams nebeleis pasislėpti”, - tvirtino pašnekovas.

•

Tvarkaraščius koreguoja stotelių populiarumas VIDMANTAS UŽUSIENIS

Viešai skelbiamas stotelių populiarumo reitingas leidžia keleiviams jaustis tikriems savo miesto transporto šeimininkams, dalyvauti jo pertvarkoje, sąžiningai žymėti bilietus. Tuo įsitikinusi naujovės pradininkė viešoji įstaiga (VšĮ) “Klaipėdos keleivinis transportas”.

Viešasis miestų transportas negali vienodu intensyvumu vežioti keleivių ten, kur jų yra mažai ir kur - daug. Tai reikštų vėjais paleistus šimtus tūkstančių vietos biudžeto litų. Todėl stotelių populiarumas rūpi daugumos miestų, ypač didžiųjų, viešojo transporto įmonėms.

Tačiau surenkama informacija apie keleivių srautus vienoje ar kitoje stotelėje daugelyje miestų tėra apytikslė. Dėl to viešojo transporto tvarkaraščiai ir maršrutai dažniausiai keičiami du kartus per metus - pavasarį ir rudenį. Kita vertus, ir nedarant išsamesnių tyrimų aišku, kad žiemą dauguma keleivių važiuoja į tas miestų dalis, kuriose dirbama ir mokomasi, o vasarą - kur ilsimasi.

Padėjo elektronika Todėl uostamiestyje, kaip dienraščiui LŽ teigė vietos viešojo trans-

porto eismą organizuojančios VšĮ “Klaipėdos keleivinis transportas” direktorius Gintaras Neniškis, jau geri dveji metai autobusų tvarkaraščiai koreguojami ir kas tris, ir net kas du mėnesius. Anot jo, dažniau tai daryti pradėta 2010-aisiais, kai Klaipėdos viešajame transporte buvo įdiegta elektroninio bilieto sistema.

Nuo tada kiekvienas į autobusą įlipantis asmuo, turintis elektroninį terminuotąjį ar kartinį bilietą, privalo jį glausti prie elektroninio skaitytuvo.

Atsirado galimybė realiu laiku stebėti informaciją apie keleivių srautus, konkrečių maršrutų ir stotelių populiarumą. Į autobusus leidžiama lipti tik pro priekines duris, kad vairuotojai matytų, ar kiekvienas keleivis iš tiesų priglaudžia bilietą prie skaitytuvo.

“Taip patikimiau. Pavyzdžiui, Vilnius irgi turi panašią į mūsų įrangą, kuria taip pat galėtų stebėti keleivių srautus. Tačiau sostinėje žmonėms leidžiama lipti į viešąjį transportą pro visas duris, kontrolės iš esmės nėra, todėl ir kyla abejonių, ar surinkti duomenys gali būti tikslūs”, - sakė G.Neniškis.

Pašnekovas neslėpė, kad dalį keleivių dažnas tvarkaraščių kaitaliojimas erzina. Užtat sutaupomi miestui taip reikalingi dešimtys tūkstančių litų.

Klaipėdoje populiariausia tarp keleivių yra Bibliotekos stotelė. /

Skatina reitingu Šiandien modernia įranga duomenis apie keleivių srautus renka ir Kaunas. Tačiau laikinoji sostinė, skirtingai negu Klaipėda, stotelių populiarumo reitingų neviešina.

“Skelbiame reitingus internete dėl keleivių. Pirmiausia, šitaip juos sudominame prisidėti prie srautų skaičiavimo programos. Kita vertus, dalyvaudami joje ir jausdamie-

LŽ archyvo nuotrauka

si esą transporto šeimininkai, keleiviai sąžiningiau elgiasi - stropiau žymi važiavimo bilietus”, - aiškino G.Neniškis.

Tai liudija ir statistika. Per dvejus metus Klaipėdos stotelių populiarumo reitingas beveik nepasikeitė populiariausios išliko Bibliotekos, Atgimimo, Turgaus stotelės. Tačiau sąžiningų keleivių srautas jose, palyginti su 2010-aisiais, padidėjo trečda-

liu. Tikriausiai šitaip atsitiko ir dėl to, kad žmonės stropiau žymi bilietus.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjas Paulius Keras LŽ sakė prijaučiantis daugeliui klaipėdiečių iniciatyvų, bet nepritariantis pernelyg dažnam tvarkaraščių kaitaliojimui. “Keleiviams tai kelia sąmyšį”, - pridūrė laikinosios sostinės valdininkas.

•

12

2013 01 09 Lietuvos žinios

Pramogos

V.Stakėnas: lyg katinas, vaikštantis vienas VIKTORIJA SINICAITĖ

Vilniaus universiteto planetariumas sausio 25 dieną nušvis Virgio Stakėno žvaigžde.

Muzikantas atliks autorinę programą, kurią įvardija kaip tikrąją savo prigimtį.

Pirmasis šių metų projekte po labai ilgos pertraukos į Vilnių autorinio koncerto atvykstantis V.Stakėnas gali būti įvardijamas dainuojamosios poezijos kūrėju, puoselėtoju, palaikytoju, atlikėju.

“Jis ne vien tik mūsų lietuviškosios dainuojamosios poezijos projektų organizatorius, idėjų sumanytojas, bet ir skirtingų vokalinių žanrų atlikėjas.

Daugelis Virgį pažįsta kaip kantri atlikėją, kitiems jis asocijuojasi su populiariosiomis baladėmis, tretiems su tikrąja muzika - dainuojamąja poezija”, - sakė Vilniaus mokytojų namų projektų vadovas Juozas Žitkauskas.

Kitoks Virgis Per pokalbį su LŽ žurnaliste V.Stakėnas buvo labai atviras. Jis, be kita ko, prisipažino, kad negali atsisakyti linksmų popkantri dainų, kurios patinka publikai, verčia šokti ir linksmintis. “Kadaise labai įsižeidžiau, kai internete buvau apšauktas “čiastuškininku”. Taip mane vadino jauni žmonės, kurie nežinojo ir nebuvo girdėję mano baladžių, kurias nuolat kuriu”, - teigė muzikantas.

V.Stakėnas kuria jautrią bardų muziką jau daugelį metų, organizuoja dainuojamosios poezijos festivalį “Akacijų alėja” ir tiesiog gyvena šia muzika.

Per koncertą po planetariumo žvaigždėmis skambės būtent šios Virgio dainos, kurių yra sukurta apie 330.

“Atliksiu pačias mieliausias ir geriausias dainas iš tų šimtų sukurtųjų.

Išvysite visai kitokį Virgį, nei esate įpratę. Išgirsite mano namų darbus, kurie brandinti visus penkerius metus. Kartkartėmis vis pamėgindavau atlikti šią savo kūrybą per koncertus, kolegų renginius, dainuojamosios poezijos festivalį “Tai - aš”. Dabar šie kūriniai nuskambės vienoje vietoje vienu metu”, - aiškino muzikantas.

V.Stakėnas po labai ilgos pertraukos Vilniuje rengia autorinį koncertą. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Kuo daugiau išbandyti “Nenoriu kalbėti pagyrūniškai ir tikrai neteigiu, kad esu vienintelis bardų muzikos kūrėjas, bet, manau, turiu stipriausią ir įdėmiausią požiūrį į ją”, nuoširdžiai teigė V.Stakėnas.

Pašnekovas LŽ pasakojo, kad nesibaimina išmėginti naujų technologijų ir pritaikyti jas kuriant muziką. Maestro juokavo, kad pagyvenusiam žmogui sunku persilaužti ir pradėti kurti kitaip, nei jis buvo įpratęs, tačiau V.Stakėnas tam ryžosi, ir tai jam suteikė dar daugiau galimybių. Klausiate, kokių?

“Per koncertus esu beveik kaip žmogus orkestras, groju įvairiausiais instrumentais, kurie turi daugybę funkcijų. Arba tradicinius instrumentus naudoju ne pagal paskirtį, o tai tampa tik dar įdomiau. Aš kaip katinas, kuris mėgsta vaikščioti vienas, todėl norėdamas būti vienas scenoje turiu kaip nors rasti pakaitalą grupei”, tarsi juokais kalbėjo Virgis.

Kūrėjo teigimu, ne mažiau svarbu ne tik išmėginti naujoves ir jas pritai-

kyti arba pačiam prie jų prisitaikyti, bet ir nepasiklysti tarp gausybės pasiūlymų, galimybių. “Turiu keturis nuostabius konsultantus, kurie yra savo srities žinovai, išmano muzikos rinką plačiąja ir vietine prasme. O svarbiausia, pažįsta mane ir žino, ko man reikia, kokiu keliu noriu eiti. Ypač džiaugiuosi,

kur papūsti, kur nespausti, dėl to smarkiai nervinuosi”, - juokėsi muzikantas.

Nuoširdus sau ir publikai Praleidęs ilgus metus scenoje V.Stakėnas muzikoje vis dar geba rasti naujų dalykų. Jis šį procesą lygina su vaikščiojimu aklinoje tamsoje - gali į

“Norėdamas scenoje būti vienas, turiu kaip nors rasti, kuo pakeisti grupę.” kad vienas iš jų yra mano sūnėnas, gyvenantis JAV. Su juo galiu kalbėtis apie muziką, mane supranta kaip ir mano sūnus”, - dėstė pašnekovas.

V.Stakėnas mano, kad eksperimentuodamas su kuo daugiau instrumentų nenurungs jaunesnių konkurentų, tačiau matyti, kad Virgį pagavęs azartas kuo daugiau išbandyti. “Įdomu įsilieti į naują muzikos pasaulį, kuris taip sparčiai tobulėja. Žinoma, nereikia čia persistengti, nes jau dabar būdamas scenoje labai daug galvoju, kur ką paspausti,

ką nors atsitrenkti, gali likti saugus, bet visuomet jauti virpulį ir jaudulį.

Kol kalbamės, muzikantas kupinas geros energijos ir pozityviai nusiteikęs.

Nors jam nepatinka dabartinis šou verslo pasaulis ir tai, kad dažniausiai domimasi ne jo kūryba ar muzika, bet automobiliu, mitybos įpročiais, stiliumi, šeimos santykiais. “Man labai dažnai siūlo dalyvauti įvairiose televizijos “pletkų” laidose, bet aš visuomet atsisakau, nes žinau, kad jose apie muziką nebus progos kalbėti. Nenoriu nieko įžeisti, nes kiek-

vienas darbas yra vertas pagarbos, tačiau žmonės, kurie nėra tiesiogiai susiję su menu, nesupras meno žmonių, jų išgyvenimų”, - įsitikinęs muzikantas.

V.Stakėnas juokavo, kad jo mama kartais skundžiasi, jog muzikantas tiek daug jėgų ir pastangų įdeda į savo darbą, o grįžtamojo ryšio negauna. Tačiau pašnekovas nesutinka, nes šį ryšį kiekvienas vertiname skirtingai.

“Labai gerbiu kūrėjus, kurie nuoširdūs publikai ir sau, kurie vis dar turi kokią nors vertybių sistemą, vertina gyvą garsą”, - tvirtino muzikantas.

Grįždamas prie temos apie šeimą V.Stakėnas prisipažino, kad šįkart “nepardavė” nei Kalėdų, nei Naujųjų metų. Žiemos šventes jaukiai ir ramiai muzikantas sutiko kartu su šeima. “Per Kalėdas su žmona pasikvietėme tėvus, juos labai gerbiame ir mylime, todėl norėjome laiką leisti drauge. Taip pat svečiavosi mano draugas, kuris tiesiogine šio žodžio prasme porą dienų mums tokią pirtelę užkūrė!” - juokdamasis kalbėjo Virgis.

•

Trečiasis pasimatymas su Lietuvos publika Jau kitą savaitę į mūsų šalį atvyksta Rusijos scenos žvaigždė Jelena Vaenga. Vilniaus “Pramogų arenoje” ji koncertuos sausio 14 dieną, o sausio 15-ąją pirmą kartą pasirodys Klaipėdoje - “Švyturio” arenoje.

“BDG Music Group” koncertų organizatorių teigimu, kol kas nežinoma, ar į šiuos koncertus dainininkė keliaus su rugpjūtį gimusiu sūnumi Ivanu, dėl kurio praėjusius 2012-uosius, jos pačios žodžiais, vertina septyniais su puse balo iš penkių galimų.

“Ar vaiko gimimas pakeitė mano pasaulėžiūrą? Manau, kad ne. Kai gimdo dvidešimtmetė, jos pasaulis tikriausiai apsiverčia aukštyn kojomis. Tačiau aš pirmagimio susilaukiau būdama trisdešimt penkerių. Jau esu susiformavusi asmenybė. Kita vertus, metai, kai gimsta vaikas, negali būti įvardijami niekaip kitaip - jie buvo nuostabūs”, - interviu Rusijos naujienų tarnybai sakė J.Vaenga.

Praėjusiais metais dainininkė į sceną ėjo daugiau nei šimtą kartų, rug-

sėjį išleido albumą “Lena”, lapkritį savo gerbėjams pristatė naujutėlę dainą “Fontanka”, o Naujųjų naktį pasirodė visų didžiųjų Rusijos TV kanalų eteryje.

“Koncertavau ir laukdamasi kūdikio. Daug kas stebėjosi, mane teisė, bet aš puikiai jaučiausi, be to, labai mėgstu savo darbą”, - prieš kelionę į Lietuvą sakė dainininkė. Į Lietuvą ji jau trečius metus iš eilės atvyksta sausį - mūsų šalies publiką pakvies kartu simboliškai paminėti rusų

“Kalbos apie mano honorarus gerokai išpūstos, tačiau skųstis negaliu.” senųjų Naujųjų metų. Abu ankstesnius sykius dainininkės pasirodymai sulaukė anšlago - tačiau išskirtinio populiarumo per pastaruosius dešimt metų sulaukusios artistės pilnos salės laukia visur, kur tik ji keliauja.

Neatsitiktinai 2012-ųjų pabaigoje žurnalas “Forbes” paskelbė, kad

J.Vaenga užima keturioliktąją vietą tarp daugiausia uždirbančių Rusijos pramogų pasaulio garsenybių.

“Ačiū Dievui, nukritau iš devintosios. Vis tiek tos kalbos apie mano honorarus - gerokai išpūstos. Tačiau negaliu skųstis, uždirbu pakankamai, mane myli milijonai žmonių. Kita vertus, padedu giminaičiams, laivų fabrike dirbę mano tėvai gyvena iš menkos pensijos”, - sakė J.Vaenga.

Sulaukusi pripažinimo didžiausiose Rusijos salėse, dainininkė ir aktorė išlieka kukli. Nors pati rašo dainų tekstus, neleidžia savęs vadinti poete.

“Poetės - tai Anna Achmatova ir Marina Cvetajeva. Negaliu su jomis lygintis”, - sako atlikėja. Ji garsėja ir tuo, kad niekada “nevynioja žodžių į vatą” - temperamentingai pareiškia savo nuomonę. Labiausiai atlikėją erzina du dalykai - fonograma ir kvaili TV realybės šou.

“Fonograma estradoje - reiškinys, prieš kurį daug metų protestuoju.

Niekur - Milane, Niujorke, Kremliuje ar mažiausiame kaime - niekada nežiopčiosiu pagal fonogramą. Tai visiškai nepriimtina. O “Namas 2” ir

J.Vaenga gastrolių į Lietuvą visuomet atvyksta sausį. / Organizatorių nuotrauka panašios TV laidos kvailina mūsų vaikus”, - sakė J.Vaenga.

“Auksinio gramofono” premijos ir konkurso “Metų daina” laureatės kūryba - šansonų, romansų, folkroko, dainuojamosios poezijos ir popmuzikos mišinys. Koncertuose Vil-

niuje ir Klaipėdoje atlikėja pristatys naujojo albumo dainas, taip pat populiariausius savo kūrinius - tokius kaip “Absent”, “Aeroport”, “Kuriū” ir daugelį kitų.

•

LŽ

2013 01 09 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Latvių šnipas, A.J.Greimo suokalbininkas Kalėdas semiotikas Kęstutis Nastopka šventė Katalonijoje, kur “įstrigusi” jo dukra Kristina.

Vieną iš trijų jos vaikų, aštuonmetį Joną, seneliai atsivežė į Lietuvą prieš Naujuosius. Po visų pramogų profesoriui vėl teko įsijausti į “šviežio laureato” vaidmenį ir atsakinėti žiniasklaidai.

AUDRIUS MUSTEIKIS

T

aip pat ir apie literatūrologinės veiklos pradžią - lietuvių ir latvių literatūrinių ryšių tyrinėjimus.

- Viską nulėmė gimimo vieta - palatvio žemė?

- Kad būtų gražiau, galima ir taip sakyti. Gimiau Biržuose, vasaras leisdavau palatvijyje, pas pažįstamus, girdėjau latvių kalbą, bet tada kaip reikiant jos neišmokau. Universitete Jonas Kabelka mus mokė tik gramatikos. Baigęs studijas atsidūriau Latvijoje, galima sakyti, atsitiktinai - kaip Vilniaus universiteto aspirantas. Lietuvių ir latvių literatūrų ryšiai - mano disertacijos tema.

Rygoje praleidau trejus metus.

- Pririnkote, iškapstėte visokių duomenų. Kaip archyvų žiurkė?

- Labiau bibliotekų. Daug laiko praleidau Latvijos mokslų akademijos Janio Misinio bibliotekoje, Janio Rainio literatūros muziejuje. Visai netikėta veikla, kadangi niekada nebuvau labai kruopštus, pedantiškas tyrinėtojas. Tačiau visada įdomu rasti naujų, nežinomų dalykų. Tų laikų įspūdžiai gana euforiški.

- O paskui - įvyko “išdavystė”?

- Latvija prisidėjo prie mano literatūrinių nuostatų formavimosi. Vilniaus universitete studijavau gana prastu laiku. Po Lietuvių literatūros katedros triuškinimo į ją atėjo labai vidutiniški dėstytojai. Tiesa, liko Jurgis Lebedys, didelį įspūdį darė Donatas Sauka ir jo poezijos seminarai, bet nuoseklesnių literatūros analizės principų tada taip ir neįgijau. O Rygoje susipažinau su už save jaunesniais studentais rusistais, kurie važinėjo į Tartu, Jurijaus Lotmano semiotikos vasaros mokyklas, jų skatinamas susipažinau ir su J.Lotmanu, ir su rusų formalizmu tai gerokai pakeitė mano nuostatas.

Požiūris į literatūrą darėsi gerokai sudėtingesnis, literatūros vertės supratimas - gilesnis. Latvijoje “prasidėjusi” semiotika tęsėsi grįžus į Lietuvą. Tai buvo Lotmano semiotika, nes tada apie Algirdo Juliaus Greimo buvimą dar nieko nežinojau. Rygoje susipažinau su latvių poetais - tie ryšiai nenutrūko iki šiol - susibičiuliavome su Knutu Skujenieku, grįžusiu iš lagerio, Uldžiu Bėrziniu - jį vėliau esu vertęs, Daina Avuotinia, Leonu Briedžiu ir kitais. Kai kurių jau nebėra: Vizmos Belševicos, ispanofilo Egilo Plaudžio. Produktyvusis lietuvių literatūros vertėjas Talridas Rulis išvertė ir mano knygą apie literatūrų ryšius, tačiau nepriklausomybės pradžioje jau buvo sudėtinga rasti jai lėšų, be to, tokie grynai faktografiniai veikalai jau mažai ką domino.

Kai kas per tiek laiko senstelėjo - studija pasirodė 1971 metais, bet iš esmės tai gana dora knyga. Jei atsirastų interesas ir leidėjai, šiek tiek patvarkius būtų galima ir išleisti. Bet tai iliuzijos.

- Dabar jūsų statusas dar labiau pakilo, esate laureatas, kalkite geležį, kol karšta. Dažnai nuvažiuojate į Latviją?

- Jau retokai, kas keleri metai. Kalbos nepamiršau, bet nuvykus iš pradžių liežuvis painiojasi. Vėliau atsiriša.

- Ką dar galėtumėt nuveikti latviškuose baruose?

- Galima būtų pasvajoti... Kaip esu parašęs “Lietuvių eilėraščio poetiką” ir “Literatūros semiotiką”, taip būtų galima pažvelgti į latvių poeziją - sukurti jos semiotinį profilį. Irgi iliuzijos.

“Dabar apie semiotiką išgirdo daugybė žmonių, ir mane tai labai džiugina”, - sako prof. K.Nastopka. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka Nėra nei laiko, nei jėgų. Nebent latviai pasikviestų, kaip sakote, laureatą ir pusei metų uždarytų Ventspilio kūrybos namuose...

- Vilnius, be kita ko, ir Janio Rainio miestas.

- Čia jis yra gyvenęs ir dirbęs. Rainio kūryboje lietuviška tematika gana ryški, esu ją aptaręs savo studijoje. Pernai vyko konferencija Rainiui atminti, teko grįžti prie kai kurių tekstų - prie gana įdomios dramos “Indulis ir Arija”, kuri taip ir liko neišversta į lietuvių kalbą. “Pasaulinės literatūros bibliotekos” tomui Sigitas Geda išvertė “Juozapą ir jo brolius”. Aš, to leidinio sudarytojas, į vertimo darbus įtraukiau S.Gedą, Joną Strielkūną. Ir Vladą Šimkų esu įtraukęs - gerokai anksčiau, jis puikiai išvertė Aleksandrą Čaką.

- Ak, tai čia jūs?

- Taip, aš buvau toksai agentas. Kai dirbau Lietuvių kalbos ir literatūros institute, vienos sukakties proga kolegos net tokį kupletą parašė: “Latvių šnipas, teroristas, Locmanas, struktūralistas.” Locmanas - aliuzija į J.Lotmaną.

- Kaip latviai jus yra įvertinę?

- Davė Trijų Žvaigždžių ordiną.

- Bet semiotika - baisi nuobodybė.

- Yra tiesos - sunkūs mokslai nuobodoki. Norint skaityti semiotinius tekstus, reikia išmokti specifinę mokslinę kalbą. Tarkim, profesorius Arvydas Šliogeris griežtai atsisako jos mokytis: girdi, kam man paukščių kalba, jeigu yra žmonių?! Kai apie tai papasakojau paryžiečiui dailininkui Žibuntui Mikšiui, jis pasakė, kad A.Šliogeris įžeidinėja paukščius - jų kalbą lengviau suprasti negu semiotikos “žargoną”. Kai kurie tekstai iš tikrųjų sunkokai paskaitomi, tada rodosi ir nuobodu, ir nelabai reikalinga. O A.J.Greimas tvirtino, kad tai linksmas mokslas. Semiotines idėjas galima išreikšti ir laisviau, ne-

piktnaudžiaujant terminais. Imkime A.J.Greimo mitologijos tyrinėjimus semiotikos terminų ne tiek daug. Tiesa, Lietuvoje kai kas mano, kad čia jau ne semiotika. Arba paskutinė A.J.Greimo knyga “Apie netobulumą” - visai kitas stilius. Pasak A.Šliogerio, čia autorius pagaliau prabilo kaip žmogus.

Ten irgi semiotika, bet įgrimzdusi kiek giliau. Jei neišsigąstame terminų, atsiskleidžia įdomiausias minčių pasaulis. Jis nėra nuobodus, nes tai reikšmių pasaulis. Su jomis susitinkame kasdien ir tuo požiūriu visi esame semiotikai kuriame reikšmes. Štai dabar plepu ir mano plepėjimas - taip pat reikšmių gaminimas. O vėliau jas analizuojame.

Šiek tiek tikėjausi kitos Mokslo premijos.

Gal kas nors peržvelgęs mano pliurpalus sakys - bereikšmis kalbėjimas.

Bet bereikšmiškumą irgi galima aprašyti. Žmonės gyvena tarp reikšmių, bando jas valdyti, jomis manipuliuoti, veikti kitus, o semiotikai mėgina griežtai jas aprašyti. A.J.Greimas savo semiotikos net nevadino mokslu. Kartą jis paklausė italo kolegos Paolo Fabbri: “Ar žinote, kas yra jūsų gyvenimo prasmė?” P.Fabbri sutriko: “Vakaruose privačiai kalbantis niekas tokių klausimų nekelia.” A.J.Greimas nedvejojo: “Aš žinau, mano gyvenimo prasmė sukurti mokslinį reikšmės aprašymo projektą.” Semiotika yra ir gyvenimo prasmės ieškojimas.

- Ar žinote, kokia jūsų gyvenimo prasmė?

- Mano gyvenimo prasmė, bent pastaruosius 20 metų, - grąžinti A.J.Greimo semiotines idėjas į Lietuvą. Susieti jo semiotiką su lietuvių kultūra. Taip pat grąžinti kai kuriuos A.J.Greimo

tekstus, tai yra išversti iš prancūzų kalbos. Pritaikyti juos įvairiems kultūros reiškiniams: literatūros ir dailės tekstams (semiotikams viskas yra tekstai: paveikslai, spektakliai, filmai; mūsų pokalbis irgi tekstas). Kitas struktūralistas, Claude’as Levi-Straussas yra kalbėjęs apie inžinierius ir meistrautojus.

Inžinierius kuria savo projektą, o meistrautojas naudojasi jau esamais įrankiais. Man A.J.Greimas yra inžinierius, sukūręs semiotikos aukštąjį pilotažą. Aš - meistrautojas, A.J.Greimo įrankiais bandau praskleisti reikšmes, daugiausia literatūros tekstuose.

- Kiek mes galime savintis A.J.Greimą?

- Teorinės jo šaknys, žinoma, plačiame Vakarų kontekste, o gyvenimiškosios - Lietuvoje.

- Jūsų kontaktai su A.J.Greimu?

- Susipažinome 1971-aisiais, jam pirmą kartą po karo atvykus į Lietuvą.

Buvo kai ką skaitęs iš mano straipsnių, išreiškė norą susipažinti. Nuo tada prasidėjo mūsų susirašinėjimas.

Kai viešėjo antrą kartą, susitikome ir mano namuose. Vėliau jis mums su Sauliumi Žuku per savo mokinius išrūpino stažuotes vasaros mokykloje Provanso Ekse. Ten pabuvome pusantro mėnesio. Patobulinau savo prancūzų kalbą, kurios mokiausi savarankiškai. Pirmoji knyga, kurią skaičiau, - Semiotikos žodynas. Kai vėliau A.J.Greimas man atsiuntė savo “Apie netobulumą” su dedikacija - “Suokalbininkui”, parašiau jam, kad šitą man gerokai sunkiau skaityti. Nepriklausomybės pradžioje aptarinėjome su juo visokius projektus. Viena A.J.Greimo idėjų - norint pritraukti užsieniečius į Lietuvą, reikia labiau orientuotis į miškus, o ne į jūrą.

- Neapmaudu, kad semiotikoje užsidarote lyg bokšte, o aktualia-

jam literatūros procesui - bemaž jokio poveikio?

- Taip, pasukęs į semiotiką užleidau aktyviąją kritiką, nutolau nuo jos, bet nesakyčiau, kad išsižadėjau. Į polemikas jau turbūt nebeįsiveliu, tačiau vieną kitą recenziją parašau. Kadangi dėstytojauju, akiratį praplečiu per savo studentus, jie mane priverčia skaityti ir Sigitą Parulskį, ir Aidą Marčėną, ir Rimvydą Stankevičių. O pagaliau ta sakralinė premijos formuluotė: ne tik “už lietuviškosios semiotikos puoselėjimą” (nebuvau tikras, kad tokia mokykla tikrai egzistuoja, bet jeigu jau garbi komisija taip nusprendė - įtikino), bet ir “už literatūros suvokimo meną”. Juk gavau literatūros ir meno, o ne mokslo premiją. Esu pristatytas ir Mokslo premijai, bet dabar jau neduos, nes, kaip sveikindamas mane užjautė Arūnas Sverdiolas, kliūtis pernelyg rimta.

- O jei būtų galima rinktis premiją pačiam, kurią imtumėt? Gal vis dėlto šitą, kurią ir gavote?

- Šita lyg ir prestižiškesnė, ir garsesnė. Taip sakau ne vien dėl tuščios garbės, bet dėl semiotikos populiarinimo - dabar apie ją išgirdo daugybė žmonių. Prisipažinsiu, šio apdovanojimo nesitikėjau. Jam mane pristatė “Baltos lankos”. Kai S.Žukas paskambino dėl gyvenimo aprašymo, tikinau jį: “Ką tu čia sumanei, jokių šansų.” Jis atrėžė: “Ne tavo reikalas.”

O Mokslo premijos šiek tiek tikėjausi, nors semiotika ir turi priešininkų.

- Kas dar, be semiotikos, jus domina gyvenime?

- Visi kultūros reiškiniai. Mitologija. Esu tapęs šiokiu tokiu mitologu.

Ir visos gyvenimo apraiškos. Kalnai.

Vandenys. Pati tikriausia pažintis su nauja šalimi įvyksta per vandenį. Kai jį paliečiu savo kūnu, manau, kad su tuo kraštu susijungiau.

•

14

2013 01 09 Lietuvos žinios

Sportas

Trumpai LMKL ŽVAIGŽDĖS

Kūlversčia per smėlynus

“Lietuvos moterų krepšinio lyga (LMKL) meta didžiausią iššūkį sau, į “Žvaigždžių dienos” rungtynes pasikviesdama legendinį krepšininką Arvydą Sabonį ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žvaigždes, kurios iki šiol garsios - tik jau už krepšinio aikštelės ribų - visoje Europoje”, - sako LMKL direktorė Audra Ginelevičienė.

LMKL “Žvaigždžių diena” sausio 27 dieną (14 val.) vyks naujojoje Prienų krepšinio arenoje. Žvaigždžių rungtynėse į kovą su geriausiomis LMKL žaidėjomis stos šalies vyrų krepšinio rinktinė, o komandų sudėtys bus paskelbtos artimiausiu metu. Šventėje bus daug krepšinio, muzikos ir šokių.

Konkursuose su LMKL žaidėjomis išvysime ir “Prienų” vyrų komandą.

pripažinę palydovo klaidą navigacijoje, paskelbė verdiktą - II etapą laimėjo ir lyderiu bendrojoje įskaitoje tapo 2010 metų čempionas ispanas Carlosas Sainzas. Pasirodo, dėl palydovo klaidos Ispanijos lenktynininkas buvo pasiklydęs ir prarado daugiau nei 21 minutę.

Trečiasis Dakaro ralio greičio ruožas privertė pasitraukti iš lenktynių šešis ekipažus. Tarp jų ir lenką Krzysztofą Holowczycą su “Mini”. Lenkijos sportininkas suklupo ant tos pačios kaip ir lietuviai kopos, tačiau skrydis baigėsi liūdniau - pilotas dėl nugaros traumos buvo nuskraidintas į Limos ligoninę apžiūrėti.

Lietuvos kazachas - dešimtuke

FUTBOLO SEZONAS Lietuvos futbolo sezonas prasidės anksčiau, nei buvo numatyta. A lygos pirmenybių startas bus duotas kovo 9-10 dienomis, o kovo 2 arba 3 dieną įvyks LFF Supertaurės rungtynės. Jose dėl trofėjaus susikaus Lietuvos čempionas Panevėžio “Ekranas” ir LFF taurės laimėtojas Vilniaus “Žalgiris”. Stipriausi šalies klubai jau pradėjo pasirengimą naujam sezonui. Užvakar į “Ekrano” peržiūrą atvyko du nauji žaidėjai serbas Milošas Krstičius ir lietuvis Mindaugas Grigaravičius. 25 metų gynėjas M.Krstičius pernai žaidė Serbijos pirmosios lygos klube “Mladenovac”, o 20 metų saugas M.Grigaravičius atstovavo Latvijos komandai “Jelgava”. Ar pasilikti naujokus, “Ekrano” treneriai spręs po sausio pabaigoje Turkijoje rengiamos treniruočių stovyklos.

VILIOJA ISPANAI Į Italijos klubo Romos “Lazio” pagrindinę sudėtį niekaip nepatenkantis Lietuvos futbolininkas Marius Stankevičius sezoną tikriausiai baigs Ispanijoje. 31 metų gynėju rimtai susidomėjo Ispanijos pirmenybėse 15 vietą užimantis Vigo klubas “Celta”.

Italai ketina išnuomoti lietuvį ispanams iki vasaros su galimybe išpirkti jo sutartį už 500 tūkst. eurų. M.Stankevičius turi sutartį su “Lazio” iki 2014 metų vasaros. Šį sezoną Italijos čempionate jis dar nesužaidė nė vienų rungtynių. Pusmetį gydęsis Achilo sausgyslės traumą gynėjas rudenį pasveiko, tačiau taip ir neužsitarnavo “Lazio” trenerio Vladimiro Petkovičiaus pasitikėjimo. M.Stankevičius jau žaidė Ispanijoje prieš trejus metus - tuomet atstovavo ekipoms “Sevilla” ir “Valencia”.

VĖL PRALAIMĖJO Sankt Peterburge vykstančiame tarptautiniame Valentino Granatkino atminimo taurės jaunimo turnyre Lietuvos vaikinų iki 18 metų futbolo rinktinė patyrė antrą nesėkmę iš eilės.

Antrose A grupės rungtynėse Antano Vingilio treniruojami Lietuvos aštuoniolikmečiai 0:4 neatsilaikė prieš bendraamžius iš Ukrainos. Nugalėtojams įvarčius pelnė Arturas Miranianas (7 min.), Eduardas Sobolis (21 min.), Artiomas Gabelokas (84 min. iš 11 m) bei Artiomas Radčenka (88 min. iš 11 m baudinio). Pirmose rungtynėse mūsiškiai 2:3 pralaimėjo Azerbaidžano jauniams. Grupės turnyrą lietuviai baigs šiandien dvikova su čekais.

LŽ

Du vakarus iš eilės mechanikų komanda tvarkė kopose “išsivoliojusį” lietuvių automobilį “Oscar”.

AFP/Scanpix ir www.dakar.com nuotraukos

priekiu smigo į smėlį. Vėl dužo priekinis stiklas. Kadangi pakaitinio komanda nebeturi, mechanikai šią detalę prieš ketvirtąjį etapą bandė pritaikyti nuo kito automobilio. Negana to, B.Vanagas ir S.Jurgelėnas pasiklydo dykumoje. Ne sykį kasdami smėlį nuo įstrigusio automobilio jie sugebėjo finišuoti 121-i (7.35:54) ir bendrojoje įskaitoje iš 126 pozicijos pakilo į 125-ąją.

“Po nesėkmingo šuolio nusileidome ant “nosies”, bet mums dar gerai baigėsi, - nuotykių kupiną etapą komentavo B.Vanagas. - Vėliau pasiklydome kopose. Dar nesu gyvenime taip kasęs smėlio. Šios lenktynės nori man kažką pasakyti. Turėsiu gerai pergalvoti savo gyvenimą.”

SAULIUS RAMOŠKA

Per dvi Dakaro ralio Pietų Amerikoje dienas Benedikto Vanago ir jo šturmano Sauliaus Jurgelėno automobilis “Oscar” dukart pateko į dykumų spąstus, tačiau neįtikėtina - abu sykius lietuvių ekipažas sugebėjo pasiekti finišą.

Antrajame Dakaro ralio etape mėgindamas pasiekti pirmą įskaitinį punktą lietuvių automobilis slydo šonu ir vertėsi. Apie 200 kilometrų dykuma mūsiškiams teko važiuoti be priekinio stiklo, prakirstu radiatoriumi ir aplamdytu kėbulu. Ir jie pasiekė finišą.

Ką kužda lenktynės?

Per naktį mechanikų komanda beveik visiškai sutvarkė automobilį, bet į trečiojo etapo startą (342 km, greičio ruožas - 243 km) pirmadienį “Oscar” ekipažas pusvalandį vėlavo dėl automobilio aušinimo sutrikimų. O įveikus tik kelis kilometrus sugedo “Oscar” masės jungikliai, dingo elektra. Nepai-

Lenko K.Holowczyco skrydis nuo koją lietuviams pakišusios kopos baigėsi liūdniau - dėl nugaros traumos jis atsidūrė ligoninėje. sydami techninių problemų lietuviai, nors ir lėčiau nei varžovai, važiavo toliau. Tuomet kelyje pasitaikė vėžių išvagota kopa, nuo jos šokdamas “Oscar”

Ne visiems kopos įveikiamos Trečiąjį etapą greičiausiai įveikė 2011 metų Dakaro čempionas Nasseras AlAttiyahas iš Kataro, o lyderiu po trijų etapų tapo dešimtkart Dakaro čempionas prancūzas Stephane’as Peterhanselis. Pastarasis laimėjo antrąjį etapą ir tada tapo absoliučiu lyderiu, tačiau po kurio laiko lenktynių organizatoriai,

Antrus metus iš eilės Dakaro ralyje dalyvaujantis motociklininkas Gintautas Igaris su “Yamaha” trečiajame etape užėmė 120 vietą tarp 163 antradienio rytą klasifikuotų dalyvių, o bendrojoje įskaitoje iš 105 pozicijos nukrito į 117-ąją. Etapą laimėjo čilietis Francisco Lopezas su KTM. Lyderiu bendrojoje įskaitoje tapo keturiskart Dakaro čempionas bei titulą ginantis prancūzas Cyrilas Despres (KTM).

Sunkvežimių klasėje III etapą devintas įveikė Artūras Ardavičius su “KamAZ”, jis bendrojoje įskaitoje iš 14 vietos pakilo į devintąją. Kazachstanui atstovaujantis 40 metų pilotas dalyvauja jau trečiose Dakaro lenktynėse. 2011aisiais jis buvo aštuntas, pernai - trečias.

“Jei jau patekome į dešimtuką - gerai. Tai rodo mūsų kovinę dvasią, - po trečiojo etapo pirmadienį sakė Almatoje gimęs jurbarkiečio ir kazachės sūnus A.Ardavičius. - Buvo labai skaudu matyti kelias apvirtusias sudaužytas mašinas. Nežinau, kurių šalių tie ekipažai.

Bet pats mačiau, kaip vieną avariją patyrusį sunkios būklės lenktynininką evakuavo iš trasos.”

Antradienį ketvirtajame etape iš Nasko į Arekipą (Peru) Dakaro ralio dalyviai automobiliais ir sunkvežimiais turėjo įveikti 288 km bei 289 km - motociklais ir keturračiais.

Dakaro ralis Pietų Amerikoje rengiamas penktą kartą. Varžybų dalyviams iš viso teks įveikti per 8000 km. Ralis baigsis sausio 20 dieną Santjage (Čilė).

•

“Balticos” treneris dairosi kelio į pergales Naujuosius metus Vilniaus ledo ritulio klubas “HC Baltica” pradėjo su nauju vyriausiuoju treneriu latviu Aigaru Ciprusu, tačiau šiam nepavyko sėkmingai debiutuoti.

Per Žemyninės jaunimo ledo ritulio lygos (MHL) B grupės 29-as rungtynes vilniečiai patyrė penkioliktą nesėkmę, žaisdami su Rygos “Juniors” ledo ritulininkais. Šiuos praėjusį sezoną treniravo A.Ciprusas. “Kaip treneris privalau įrodyti, kad naujoji mano komanda geresnė už varžovą, todėl intriga išlieka. Tačiau “Baltica” nusiteikusi pergalei per kiekvienas rungtynes”, - dvikovos išvakarėse sakė A.Ciprusas.

Tačiau šeštąją vietą Šiaurės Vakarų divizione užimanti “Baltica” (43 tšk.) savo žiūrovų akivaizdoje Elektrėnuose nė sykio nenuginklavo “Juniors” vartininko ir pralaimėjo 0:7 (0:1, 0:3, 0:3).

Antrąsias tarpusavio rungtynes Elektrėnuose komandos žaidė antradienį.

Praeityje garsus latvių puolėjas A.Ciprusas su Lietuvos ledo rituliu susipažino dar 1992 metais, kai žaisdamas Latvijos rinktinėje pelnė pirmąjį

savo įvartį į Lietuvos rinktinės vartus.

Per žaidėjo karjerą keturiasdešimtmetis latvis rungtyniavo Suomijos, Danijos, Italijos bei Rusijos čempionatuose ir Žemyninėje ledo ritulio lygoje (KHL). Rusijos pirmenybėse jis atstovavo Maskvos “Spartak” ekipai, o KHL lygoje žaidė Rygos “Dinamo” gretose.

Ten ir baigė žaidėjo karjerą.

Su nacionaline Latvijos rinktine A.Ciprusas dalyvavo pasaulio čempionatuose ir dviejose olimpiadose (2001 m. Solt Leik Sityje ir 2006 m. Turine).

Trenerio kelią latvis pradėjo 2009 metais.

“Neslėpsiu, pasiūlymas buvo malonus. Baigęs sezoną klube “Juniors” ieškojau, kur galėčiau dirbti toliau. Kol kas kaip treneris nesu pasiekęs tokių aukštumų, kad rinkčiausi iš daugybės pasiūlymų, - nauja darbo vieta Vilniuje džiaugėsi A.Ciprusas. - “Baltica” man - malonus iššūkis ir galimybė save realizuoti.”

Pasak Latvijos trenerio, dabar, kai kiekvienos rungtynės svarbios kovojant dėl vietos atkrintamosiose varžybose, jis iš auklėtinių laukia tik pergalių. “Pagrindinis tikslas - patekti į atkrintamąsias rungtynes, o ten, pasitelkus visas jėgas, nukeliauti kaip

Pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse Latvijos rinktinės garbę gynęs A.Ciprusas sporto paslapčių moko jaunuosius “Balticos” ledo ritulininkus. / Hcbaltica.eu nuotrauka įmanoma toliau”, - neslėpė planų strategas.

Savo asistentu Vilniaus ekipoje A.Ciprusas pasirinko lietuvį Arūną Aleinikovą. Per vartininko karjerą Arūnas sukaupė didelės patirties atstovau-

damas Lietuvos ledo ritulio rinktinei ir žaisdamas Lietuvos, Anglijos, Baltarusijos, Rusijos bei Latvijos ledo ritulio klubuose.

•

LŽ

2013 01 09 Lietuvos žinios

Sportas

15

Metų geriausieji

Didysis futbolas pagal L.Messi Argentinos futbolo žvaigždė Lionelis Messi padarė tai, ko anksčiau nėra pavykę jokiai garsenybei, - ketvirtą kartą iš eilės tapo geriausiu planetos futbolininku.

VILMANTAS REMEIKA

FIFA APDOVANOJIMAI

I

spanijos klubo “Barcelona” lyderis 25-erių L.Messi pripažintas ir daugiausia prestižinių titulų pelniusiu futbolininku.

Po tris kartus Aukso kamuolį yra laimėję olandai Johanas Cruyffas (1971, 1973, 1974 m.) ir Marco van Bastenas (1988, 1989, 1992 m.) bei prancūzas Michelis Platini (1983, 1984, 1985 m.). Prizą L.Messi atsiėmė per iškilmingą FIFA ceremoniją Šveicarijos mieste Ciuriche.

Metų laureatus rinko visų nacionalinių rinktinių treneriai, kapitonai ir žurnalistai. L.Messi iš viso gavo 41,6 proc. balsų. Portugalas Cristiano Ronaldo (Madrido “Real”) surinko 23,68 proc., ispanas Andresas Iniesta (“Barcelona”) - 10,91 proc. balsų.

Geriausia 2012 metų žaidėja pripažinta 32-ejų amerikietė Abby Wambach. Geriausių trenerių laurai atiteko Europos čempionų ispanų strategui 62-ejų Vicente del Bosque ir su JAV moterų rinktine olimpinį auksą iškovojusiai 52 metų švedei Piai Sundhage.

Kitokie metai 2012-aisiais L.Messi tapo daugiausia įvarčių kalendoriniais metais pelniusiu žaidėju per visą futbolo istoriją. Įvairiose varžybose argentinietis įmušė net 91 įvartį ir pagerino 40 metų gyvavusį vokiečio Gerdo Mullerio rekordą (85 įvarčiai).

Atsiimdamas prizą L.Messi nepamiršo pridurti, kad nebūtų gavęs apdovanojimo be komandos draugų pagalbos. Savo favoritu šiuose rinkimuose jis įvardijo A.Iniestą, kurio žaidimas ir darbas aikštės viduryje ne visuomet toks matomas kaip puolėjų.

Praėję metai L.Messi buvo išskirtiniai ir šeiminiame gyvenime. Futbolo žvaigždė su mylimąja Antonella Roccuzzo susilaukė sūnelio. Per vieną interviu futbolininkas pasakojo, kaip entuziastingai sutiko naujieną apie draugės nėštumą: “Kai grįžau namo, Antonella man pasakė, kad laukiasi. Elgiausi kaip beprotis.

Pamatę, ką išdarinėjau, būtumėte suabejoję, ar ten tikrai buvau aš.”

Laisvalaikiu, kai nerungtyniauda-

GERIAUSIAS FUTBOLININKAS 1. Lionelis Messi (“Barcelona” ir Argentinos rinktinė), 41,60 proc. balsų 2. Cristiano Ronaldo (Madrido “Real” ir Portugalijos rinktinė), 23,68 3. Andresas Iniesta (“Barcelona” ir Ispanijos rinktinė), 10,91 GERIAUSIA FUTBOLININKĖ 1. Abby Wambach (Floridos “magicJack” ir JAV rinktinė) 20,67 2. Marta (Stokholmo “Tyreso” ir Brazilijos rinktinė) 13,50 3. Alex Morgan (Sietlo “Sounders” ir JAV rinktinė) 10,87 GERIAUSIAS TRENERIS 1. Vicente del Bosque (Ispanijos rinktinė) 34,51 2. Jose Mourinho (Madrido “Real”) 20,49 3. Josepas Guardiola (“Barcelona”) 12,91 GERIAUSIA TRENERĖ 1. Pia Sundhage (JAV rinktinė) 28,59 2. Norio Sasaki (Japonijos rinktinė) 23,83 3. Bruno Bini (Prancūzijos rinktinė) 9,02

METŲ KOMANDA Vartininkas: Ikeras Casillasas (“Real”).

Gynėjai: Dani Alvesas, Gerardas Pique (abu - “Barcelona”), Sergio Ramosas, Marcelo (abu - “Real”).

Saugai: Xabi Alonso (“Real”), Xavi Hernandezas, Andresas Inieta (abu - “Barcelona”).

Puolėjai: Lionelis Messi (“Barcelona”), Radomelis Falcao (Madrido “Atletico”), Cristiano Ronaldo (“Real”).

APDOVANOJIMAS UŽ INDĖLĮ Į FUTBOLO PLĖTRĄ Franzas Beckenbaueris. Už tai, kad buvo elegantiškas žaidėjas, charizmatiškas treneris, didelių futbolo renginių ambasadorius.

GARBINGO ŽAIDIMO APDOVANOJIMAS Uzbekistano futbolo federacija. Už tai, kad įrodė, jog garbingas žaidimas ir konkurencija netrukdo vienas kitam, gali būti glaudžiai susiję.

ką pasakyti. Kaip paprastai, apdovanojimą skiriu šeimai, su ja ir atšvęsime, - kalbėjo argentinietis. - Man tikrai smagu sulaukti tokio pripažinimo, bet, tikiuosi, su “Barcelona” ir Argentinos rinktine galėsime pelnyti daugiau komandinių titulų. Tiesiog nemėgstu pralaimėti.”

tarpį. Bet tai ne mano asmeninis apdovanojimas. Jis skirtas visai rinktinei, nes drauge su manimi dirbo daug žmonių”, - kuklinosi V.del Bosque.

J.Mourinho po trejų metų pertraukos padėjo “Real” sugrąžinti į Madridą Ispanijos čempionų titulą, bet respondentai dėl to portugalui laurų neskyrė.

Geriausias laikotarpis

L.Messi rankose - jau ketvirtas Aukso kamuolys. / AFP/Scanpix nuotrauka vo ir nesitreniruodavo, L.Messi daug dėmesio skirdavo vystyklų vyniojimo pratyboms. Futbolininkas tikino, kad jo gyvenimas keičiasi iš esmės. Spalį gimusiam sūnui pora davė Thiago vardą.

Neįvertintas tėvynėje Sunku patikėti, bet ketvirtą kartą iš eilės geriausiu planetos futbolininku išrinktas L.Messi nebuvo pripažintas savo gimtinėje, nors Argentinoje futbolas yra sporto šaka numeris vienas.

Sporto federacijų atstovai Argentino-

je geriausiojo titulą skyrė bokso pasaulio čempionui Sergio Martinezui.

Antrąją vietą užėmė Londono olimpiadoje auksą iškovojęs taekvondo kovotojas Sebastianas Crismanichas.

L.Messi liko tik trečias. Tam tikru akibrokštu tapo jam skirtas prizas “Geriausiam Argentinos futbolininkui, žaidžiančiam užsienyje”.

Tačiau L.Messi nė kiek dėl to nesikrimto, o gavęs FIFA apdovanojimą kaip visuomet išliko kuklus. “Kai buvo paskelbti rezultatai, mano protas trumpam aptemo, net nežinojau,

Geriausio metų trenerio prizą V.del Bosque (dešinėje) įteikė stulbinamai į jį panašus brazilas, 2002-ųjų pasaulio čempionas L.F.Scolari.

2012-aisiais geriausias treneris buvo Ispanijos rinktinės vedlys V.del Bosque. Per rinkimus jis įtikimai pranoko Madrido “Real” strategą Jose Mourinho (34,51 ir 20,49 proc. balsų).

V.del Bosque su savo šalies rinktine toliau mėgaujasi šlovės spinduliais. Vasarą Kijeve ispanai apgynė Europos čempionų titulą ir tapo pirmąja istori-

Ispaniškas vienuoliktukas Daugiau kaip 50 tūkst. futbolininkų iš viso pasaulio rinko simbolinę 2012 metų komandą. Į ją pateko vien Ispanijos lygos klubų nariai - po penkis iš “Real” ir “Barcelonos”, vienas iš Madrido “Atletico”. “Faktas, kad visi žaidėjai yra iš Ispanijos lygos, įrodo, jog viską darome tinkamai”, - sakė

L.Messi: “Kai buvo paskelbti rezultatai, mano protas trumpam aptemo.” joje rinktine, laimėjusia tris svarbiausius turnyrus iš eilės (du Europos ir vieną pasaulio čempionatą). “Raudonoji furija” niekam neužleidžia pozicijų ir FIFA planetos rinktinių reitinge.

“Didžiuojuosi, kad Ispanijos futbolas išgyvena savo geriausią laiko-

simbolinėje komandoje atsidūręs “Barcelonos” gynėjas Gerardas Pique.

Kiekvienas į vienuoliktuką patekęs futbolininkas tvirtino, kad jam garbė sulaukti tokio pripažinimo ir būti drauge su geriausiais planetos žaidėjais.

•

Geriausios futbolo moterys - trenerė P.Sundhage (kairėje) ir žaidėja A.Wambach.

Reuters/Scanpix nuotraukos

2013 01 09 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai VšĮ “Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija”

IŠNUOMOJAMOS

(toliau - Organizacija) elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo 2013 m.

PASLAUGŲ PIRKIMO KONKURSAS

ADMINISTRACINĖS PATALPOS IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Organizacija skelbia konkursą elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo ir (ar) eksporto paslaugoms pirkti.

• Dokumentų saugojimas • Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus • Dokumentų naikinimas • Dokumentų skenavimas ir e-archyvas Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt

ĮVAIRŪS BUTAI PARDUODA

2 kambarių butą Pabiržėje, prie Likėnų sanatorijos (trijų aukštų namo II a., namas naujai renovuotas, yra autonominis dujinis šildymas).

Tel. 8 616 55 181.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

36,6 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypus Prienų r., prie Stakliškių (1 ha kaina - nuo 6000 Lt).

Tel. (8 5) 278 9238.

Nuo 6-7 a žemės sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai prie Kauno marių, Vaišvydavoje, Kadugių g.

Tel. 8 672 31 568.

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų - moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

Neatkurtos žemės, miško ar vandens telkinio dokumentus (išvadas) persikelti.

Tel. 8 676 44 341.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuva automobilių sėdynių užvalkalus. Taiso, keičia suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

PASLAUGOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Didžėjaus paslaugos. Renginių vedimas, garso aparatūros nuoma. www.tavodj.lt, tel. 8 671 97 597.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

Konkursinių pasiūlymų pateikimo terminas - 2013 m. sausio 24 d., 16.30 val.

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!

Įmonė nuolat neribotais kiekiais superka plastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.). Tel. 8 699 31 161.

Užs. LM-2031 Perku lietuviškas progines monetas.

Tel. 8 698 75 299.

Parduodu avižas, avižų ir saldžiųjų vikių mišinius, kvietrugius, kombaino “Niva SK-5” dalis. Jurbarkas, tel. 8 699 01 181.

PRANEŠIMAI

Parduodamas BUAB “L’Dolcevita” priklausantis kilnojamasis turtas.

Paraiškos renkamos 14 dienų nuo šio skelbimo išspausdinimo, adresu: UAB “Adminas”, Vytauto g. 33, Vilnius. Detalesnė informacija tel. 8 614 44 810.

Užs. LM-2030

V-10118

Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.:

www.archyvusistemos.lt 2013 m. vasario 13 d. 11.00 val. Vilniaus apygardos teisme (Gedimino pr. 40/1, Vilnius) žodinio proceso tvarka bus nagrinėjamas bankrutuojančios UAB “Dariaus statybos” bankroto administratoriaus prašymas dėl įmonės pabaigos.

Užs. LM-2029 Pamestus bankrutavusios UAB “Tessin innovative technologies” (į. k.

141517828, Etmonų g. 6, Vilnius) registravimo pažymėjimą ir įstatus laikyti negaliojančiais.

Užs. LM-2039

Pamestus bankrutavusios UAB “Taupūs sprendimai” (į. k. 300594716, Savanorių pr. 176, Vilnius) registravimo pažymėjimą ir įstatus laikyti negaliojančiais.

Užs. LM-2038 Informuojame, kad atliekamos parengto 0,1200 ha žemės sklypo, (kad. Nr. 0101/0012:280), Turniškių g. 43, Vilniaus m., detaliojo plano ir Valakupių-Turniškių zonos detaliojo plano (reg. Nr. 124) sprendinių, susijusių su sklypu Turniškių g.43, pakeitimo, visuomenę informavimo pakartotinos procedūros.

Planavimo pagrindas: detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2012 01 03 sutartis Nr. 042017, registracijos Nr. A615-1-(2.15.1.7-AD4).

Planavimo organizatorius: Andrius Šulnis, gyv. A.Juozapavičiaus g. 3-77, Vilniaus m., tel. (8 5) 266 3423, e. p.: andrius@decoras.lt; Rasa Jurgelėnienė, gyv. K.Jauniaus g. 1-11, Vilniaus m., tel. (8 5) 266 3423, e. p.:rasa@gb-baltic.com; Saulius Jurgelėnas, gyv. K.Jauniaus g. 1-11, Vilniaus m., tel. (8 5) 266 3423, e. p.: sauliusj@yahoo.com.

Detaliojo plano rengėjas: UAB “BARPROJEKTAS”, Jauronių g. 11, LT-08434 Vilnius, faksas (8 5) 219 5450, projekto vadovas Donatas Benotas Baronas, tel. 8 698 21 208, e. p.: dbar@takas.lt.

Detaliojo plano tikslas: nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, patikslinti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, nustatant rekreacinių teritorijų naudojimo būdą ir pakeisti Valakupių-Turniškių zonos detaliojo plano (reg. Nr. 124) sprendinius, susijusius su sklypu Turniškių g. 43.

Su detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2013 m. vasario 8 d.

UAB “TUKOMPA” patalpose: P.Lukšio g. 3, LT-08221 Vilnius, darbo dienomis nuo 8 iki 16 val.

Vieša ekspozicija vyks Antakalnio seniūnijoje, Antakalnio g. 36, LT-10305 Vilnius ir UAB “TUKOMPA” patalpose: P.Lukšio g. 3, Vilnius, nuo 2013 m. sausio 22 d. iki 2013 m. vasario 8 d. darbo dienomis nuo 8.00 iki 16.00 val.

Viešas susirinkimas vyks UAB “TUKOMPA” patalpose: P.Lukšio g. 3, LT-08221 Vilnius, 2013 m. vasario 8 d. 16.00 val.

Planavimo pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymus dėl detaliojo plano dokumento galima teikti planavimo organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo ir jo metu. Gautų atsakymų į pasiūlymus apskundimo tvarka: asmenys gautus atsakymus, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame detaliajame plane, gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius) per mėnesį nuo jiems išsiųsto registruotu laišku atsakymo į pateiktą pasiūlymą gavimo dienos. Užs. LM-2033

STATYBA IR REMONTAS

Klijuoju plyteles, montuoju gipskartonį, tinkuoju, betonuoju grindis, dirbu kitus darbus. Tel. 8 609 91 421.

SIŪLO DARBĄ

Prašau žmogų, kuris dirba su benzopjūklu, padėti išgenėti sodą.

Vilnius, tel. 8 656 32 394.

17

Informuojame, kad 2013 m. sausio 19 d. 12.00 val. bus atliekamas žemės sklypo, esančio D.Poškos g. 31, Vilniaus m., ribų ženklinimas-derinimas, į kurį kviečiame dalyvauti gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0039:134), esančio D.Poškos g. 29, Vilniaus m., savininkus, paveldėtojus ar naudotojus. Žemės sklypo ribos vietovėje bus ženklinamos vadovaujantis 2012 12 14 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2507.

Kontaktinis telefonas 8 659 95 540.

Užs. LM-2035

Konkurso sąlygas galite nemokamai gauti Organizacijoje, A.Juozapavičiaus g. 3-109, Vilniuje, arba kreipdamiesi tel. (8 5) 273 0084, faks. (8 5) 273 0084, el. paštu: info@eei.lt.

Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos (toliau - Asociacija) apmokestinamųjų gaminių atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo 2013 m.

PASLAUGŲ PIRKIMO KONKURSAS Asociacija skelbia konkursą apmokestinamųjų gaminių atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo ir (ar) eksporto paslaugoms pirkti.

Konkursinių pasiūlymų pateikimo terminas - 2013 m. sausio 24 d., 16.30 val.

Konkurso sąlygas galite nemokamai gauti Asociacijoje, A.Juozapavičiaus g. 3-109, Vilniuje, arba kreipdamiesi tel. (8 5) 273 0084, faks. (8 5) 273 0084, el. paštu: info@gia.lt.

Užs. V-2032

Informuojame, kad atliekamos parengto 0,1200 ha žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0012:282), Turniškių g. 35, Vilniaus m., detaliojo plano ir Valakupių-Turniškių zonos detaliojo plano (reg. Nr. 124) sprendinių, susijusių su sklypu Turniškių g. 35, pakeitimo, visuomenę informavimo pakartotinos procedūros.

Planavimo pagrindas: detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2012 01 13 sutartis Nr. 042030, registracijos Nr. A615-6-(2.15.1.7-AD4).

Planavimo organizatorius: Ernestas Ugnius Urba, gyv. Turniškių g. 35, Vilniaus m., tel. +370 698 82 535, e. p.: ugnius68@gmail.com; Rasa Burbienė, gyv. Turniškių g. 27-1, Vilniaus m., tel. +370 668 85 645, e. p.: turnita@gmail.com.

Detaliojo plano rengėjas: UAB “BARPROJEKTAS”, Jauronių g. 11, LT-08434 Vilnius, faksas (8 5) 219 5450, projekto vadovas Donatas Benotas Baronas, tel. 8 698 21 208, e. p.: dbar@takas.lt.

Detaliojo plano tikslas: nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, patikslinti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, nustatant rekreacinių teritorijų naudojimo būdą ir pakeisti Valakupių-Turniškių zonos detaliojo plano (reg. Nr. 124) sprendinius, susijusius su sklypu Turniškių g. 35.

Su detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2013 m. vasario 8 d.

UAB “TUKOMPA” patalpose: P.Lukšio g. 3, LT-08221 Vilnius, darbo dienomis nuo 8.00 iki 16.00 val. Vieša ekspozicija vyks Antakalnio seniūnijoje, Antakalnio g. 36, LT-10305 Vilnius, ir UAB “TUKOMPA” patalpose: P.Lukšio g. 3, Vilnius, nuo 2013 m. sausio 22 d. iki 2013 m. vasario 8 d. darbo dienomis nuo 8.00 iki 16.00 val.

Viešas susirinkimas vyks UAB “TUKOMPA” patalpose: P.Lukšio g. 3, LT-08221 Vilnius, 2013 m. vasario 8 d. 15.00 val.

Planavimo pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymus dėl detaliojo plano dokumento galima teikti planavimo organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo ir jo metu.

Gautų atsakymų į pasiūlymus apskundimo tvarka:asmenys gautus atsakymus, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame detaliajame plane, gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius) per mėnesį nuo jiems išsiųsto registruotu laišku atsakymo į pateiktą pasiūlymą gavimo dienos.

Užs. LM-2034

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius skelbia atvirą aukcioną dėl leidimų išdavimo naudoti žūklės plotus valstybiniuose vandens telkiniuose Varėnos r. savivaldybėje.

Atviro aukciono būdu leidimai naudoti žūklės plotus valstybiniuose vandens telkiniuose bus išduodami šiuose vandens telkiniuose (vandens telkinio pavadinimas, inv. Nr., kodas, plotas, metinio mokesčio dydis): Papiškių ež., 62-49, 10030337, 6,4 ha, 8,24 Lt; Mikalaučiškės ež. 62-35, 10030372, 1,5 ha, 1,64 Lt; Masališkių tv. 10050130, 10,8 ha, 9,69 Lt; Kuleinio ež. 62-25, 10030451, 3,7 ha, 4,76 Lt; Kabelių tv. 11050141, 7,8 ha, 7,00 Lt; Varėnos miesto I tv. 11050112, 49,4 ha, 66,79 Lt; Varėnos miesto II tv. 11050111, 35,00 ha, 47,32 Lt. Atviro aukciono vykdymo data ir laikas: 2013 m. vasario 5 d. 10.00 val.

Aukciono vykdymo vieta: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius (J.Basanavičiaus g. 7, Varėna, 212 kabinetas).

Dalyviai registruojami: Varėnos skyriuje (Varėna, J.Basanavičiaus g. 7, 212 kab.) iki 2013 vasario 1 d. imtinai. Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 9.00-12.00 val. ir 13.00-16.00 val., o penktadieniais 9.00-12.00 val. ir 13.00-15.00 val. Prašymus priima vyr. specialistas Virgis Valentukevičius, tel. (8 310) 51 871, el. p.: virgis.valentukevicius@nzt.lt Aukciono dalyvio mokestis: 150,00 Lt (šimtas penkiasdešimt litų), mokėjimo paskirtis “Dėl leidimų naudotis žūklės plotais Varėnos r. sav. vandens telkiniuose” turi būti sumokėtas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT697300010126439769, Swed banke, įm. kodas 188704927. Dokumentas, patvirtinantis apie sumokėtą dalyvio mokestį pateikiamas registracijos metu. Įvykus aukcionui, leidimai naudoti vandens telkinį mėgėjiškai žūklei bus išduodami 10 metų laikotarpiui, o vandens telkiniuose, į kuriuos numatoma atkurti nuosavybės teises, iki nuosavybės teisių į juos atkūrimo datos.

Užs. LM-2040

18

2013 01 09 Lietuvos žinios

TV programos

TREČIADIENIS 9 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00“Keliai. Mašinos. Žmonės” (k.)

10.30 “Popietė su Algimantu Čekuoliu” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Prisikėlęs faras” N-7 19.45 “Stilius”. Veidai 20.25 Loterija “Perlas” 21.15 “Teisė žinoti” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Teisė žinoti” Laidos tęsinys 22.15 “Ugnies tramdytojai” 22.45 “Pergalės kaina” 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Prisikėlęs faras” (k.) N-7 0.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” (k.)

7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.45 “Specialioji Los Andželo policija” (k.) N-7 11.40 “Nikita” (k.) N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Keista šeimynėlė” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Diagnozė: valdžia” 20.55 “Karamelinės naujienos” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo f. “Atsuktuvas” su tekila” 0.55 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.50 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Aiškiaregys” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Be komentarų” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Šeimos reikalai” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Meilės prieglobstis”

TV1

16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Akistata” 20.30 “Motina ir sūnus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Daktaras Hausas” 23.05 “CSI Niujorkas” 0.05 “Tikrasis teisingumas” 1.05 “Anarchijos vaikai”

7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Sunkus vaikas” 8.15 “Betmenas ir narsuolių komanda” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos III” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo f. “Persekiojamasis” N-14 23.15 “Skaičiai” N-7 0.15 “Užmirštieji” N-7

BTV

LRT kultūra

6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00“Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Užkalnio 5” (k.) N-7 9.00 “Prajuokink mane” (k.) N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Jūrų velniai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Komikų klubas” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Taip. Ne” 21.30 “Sąmokslo teorija” N-7 22.30 “Dakaras 2013” 23.00 “Mentai” N-7 0.00 “Jūrų velniai” (k.) N-7 1.00 “Laukinis” (k.) N-7 2.00-5.59 “Bamba” S

8.00 “Odisėjo klajonės” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Gintarinės batutos meistrai”. Gintaras Rinkevičius (k.) 13.00 “Kultūra”. Fotomenininkas Romualdas Rakauskas 13.20 “Kultūra”. Poetas Vladas Braziūnas 13.40 “Muzikos pasaulio žvaigždės” (k.) 14.10 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga “Lyderiai” 15.00 “Tapatybės labirintai” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Etnokultūros ratas”. Tautos mentaliteto išsaugojimas 18.45 “Emigrantai” 19.30 “Pinigų karta” 20.20 “Gyvasties tikrasis būdas”. Hermanas Perelšteinas 21.10 TV vaid. serialas “Atžalos” 22.00 “Savęs link” 22.45 Animac. f.: “Pasikartojimai”. “Etiudas iš albumo”. “Žodžiai, žodžiai, žodžiai...”. “Kryžiažodis”. “Už lango”. “Bartakiada / Aukštyn kojom”. “Paveikslas iš gyvenimo”. “Iš vaikų gyvenimo”. “Beprasmybė”.

“Paslauga” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 1.45 “Muzikos pasaulio žvaigždės”

TV6 9.25 Teleparduotuvė 9.40 “Adrenalinas” 10.10 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotu-

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Vargdieniai” - 11.15, 14.30, 17.45, 21 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 12, 15, 18.15, 20.30 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.30, 17.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 21.15 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 14.15, 18, 21.40 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Su Naujaisiais, mamos!” - 12, 14, 16, 18, 20.30 val.

“Baimės įlanka” - 18.40, 21.15 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 15.30, 17.45, 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 15.40 val.

“Vargdieniai” - 11.40, 15, 18.20, 21.45 val.

“Zambezija” - 13.30 val.

“Zambezija” (3D) - 11.20 val.

“Didieji lūkesčiai” - 15.15, 20.45 val.

“Džekas Ryčeris” - 15.15, 18, 21.15 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11, 13.10, 15.20, 17.30 val. “Širdžių ėdikas” - 18.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11, 21.40 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 13.40, 17, 20.20 val.

“Optimisto istorija” - 19, 22 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 14.45, 18.20, 20.15 val.

“Legendos susivienija” - 12.15, 14.15, 16.40 val.

“Debesų žemėlapis” - 14.15, 17.30, 20.50 val.

SKALVIJA “Optimisto istorija” - 17 val.

“Angelų dalis” - 19.20 val.

“Virš įstatymo” - 20 val.

“Optimisto istorija” - 21 val.

OZO KINO SALĖ “Pelenė” - 16 val.

“Viskas apie mano mamą” - 18 val.

CINAMON “Vargdieniai” - 11.15, 14.30, 18, 21.15 val.

“Aurora” - 15.30, 21.30 val.

“Baimės įlanka” - 19.35 val.

“Ralfas Griovėjas” - 16 val.

“Džekas Ryčeris” - 13.15, 16.15, 19, 22 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 17.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 21.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 12 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 14.40, 19.10 val.

“Pi gyvenimas” - 13.25, 18.15, 20.50 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45, 12.40 val.

“Zambezija” - 11.20, 17.40 val.

“Legendos susivienija” - 11 val.

FORUM CINEMAS “Baimės įlanka” - 19.45 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 15.15 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.15 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 13.45, 16, 18.30, 20.45 val.

“Vargdieniai” - 11.30, 15, 18.45, 21.50 val.

“Zambezija” - 13 val.

“Zambezija” (3D) - 10.30 val.

“Džekas Ryčeris” - 11.45, 14.45, 17.15, 20 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11, 15.30, 17.45, 21.40 val.

“Optimisto istorija” - 18.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 18 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 15, 18.15, 21.45 val.

“Legendos susivienija” - 12.45, 14.45 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Su Naujaisiais, mamos!” - 18 val.

“Baimės įlanka” - 21 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 15.30 val.

“Didieji lūkesčiai” - 15.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.45, 13.15 val.

“Vargdieniai” - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val.

“Zambezija” (3D) - 13 val.

“Džekas Ryčeris” - 18.30, 21.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.45, 20.15 val.

“Pi gyvenimas” - 11.30, 14.30, 17.30, 20.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.30, 12.30, 18.15 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Hobitas: nelaukta kelionė” - 21.10 val.

“Zambezija” - 10 val.

“Pi gyvenimas” - 19 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.30 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” - 15.15 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 13.20 val.

“Aurora” - 16.50 val.

I SALĖ “Monstrų viešbutis” - 10, 11.40 val.

“Džiunglės” - 13.20, 17.10 val.

“Širdžių ėdikas” - 21 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 21.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.45, 17.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 14.30, 18, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 12.15, 14.15, 16.15 val.

KLAIPĖDA

“Aurora” - 21.20 val.

PASAKA “Angelų dalis” - 18.30 val.

“Aurora” - 20.30 val.

“Apgaulinga aistra” - 18 val. “Širdžių ėdikas” - 17.15 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 19.15 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Gimnazistai” 10.15 “Namų daktaras” 10.55 Dok. f. “Kas nužudė Rasputiną?” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 “Dičkis šuo Klifordas” 13.40 TV parduotuvė 14.15 TV žaidimas “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 “Rossas Kempas. Piratai” N-7 16.00 Žinios 16.10 “Rossas Kempas. Piratai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 Dok. f. “Izraelio gimimas” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Kapitonas Alatriste” N-7 9.20 Drama “Geresnis gyvenimas” N-7 11.00 Komedija “Kur tas Fredas?” 13.00 Komedija “Rizikinga erzinti diedukus” N-7 15.00 Trileris “Tamsos pakraštys” N-7 17.00 Drama “Babelis” N-7 19.20 Drama “Broliai” N-7 21.00 Drama “Išminuotojų būrys” N-14 23.05 Drama “Mes iškeliaujame!” N-7 1.00 Trileris “Kolumbiana” N-7

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 Ieškotojai 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.

Maskva. 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 Veidrodžiai 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Visada sakyk “visada” 17.40 Žinios. Maskva

18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Veronika. Prarasta laimė” 21.05 “Objektas 11” 22.05 “Imperijos karys” 23.00 Vaid. f. “Tylios pušys”. 1 s.

23.50 Vaid. f. “Atsisveikinimas su Peterburgu”

Viasat Sport Baltic 9.55 Ledo ritulys. KHL. “Amur” - “Yuhra”. Tiesioginė transliacija 12.30 Boksas. Davidas Haye’as - Dereckas Chisora 13.15 Krepšinis. Eurolyga. “Anadolu Efes” - “Panathinaikos” 15.05 Krepšinis. Eurolyga.

“Maccabi” - “Caja Laboral” 16.55 Ledo ritulys. KHL. “Lev” - “Metallurg” 18.55 Ledo ritulys. KHL. “Amur” - “Yuhra” 20.55 Futbolas. UEFA Čempionų lygos 1999 m finalas. “Manchester United” - “Bayern” 22.55 Krepšinis. 1999 m. Eurolygos finalas. “Kinder” - “Žalgiris” 0.40 Boksas. Manny Pacquiao - Juanas Manuelis Marquezas

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Tai bent papročiai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Išgyvenimo pamokos 22.00 Kodėl? 23.00 Svetimkūniai 0.00 Antžmogiai 1.00 Tiesa ir melas

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 “Pagani” automobilių gamykla 11.00 “Corvete ZR1” automobilių gamyklos 12.00 Britų automobilių klasika 13.00 Dinozaurų pasaulis 14.00 Nusikaltimai gamtai 15.00 “Corvete ZR1” automobilių gamyklos 16.00 Britų automobilių klasika 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 “Mustang” automobilių gamyklos 19.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 20.00 Draudimai 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 23.00 Draudimai 0.00 Tunų žvejyba.

Maištas 1.00 Nakties programa

Teatras KAUNAS

“Baimės įlanka” - 14.45, 19.30 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 15.30, 17, 21.50 val.

“Džekas Ryčeris” - 13.30, 16.45, 20 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 11.30, 14, 16.15, 18.30, 20.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.45 val.

“Zambezija” - 12.30 val.

vė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Drama “Tai, ką mes praradome” 23.50 Europos pokerio turas 0.50 “6 kadrai” 1.20 “CSI Niujorkas” 2.10 “Pagrindinis įkaltis”

FORUM CINEMAS “Su Naujaisiais, mamos!” - 11.30, 13.30, 15.45, 18.30, 20.45 val.

“Baimės įlanka” - 22 val.

“Didieji lūkesčiai” - 16.05 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.15, 13.45 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 16.45, 19, 21.15 val.

“Vargdieniai” - 11, 14.15, 17.45, 21 val.

“Zambezija” - 12.30 val.

“Zambezija” (3D) - 10.15 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30, 13, 15.30 val.

“Džekas Ryčeris” - 18.45, 21.30 val.

“Septyni psichopatai” - 15.05, 20.45 val.

“30 širdies dūžių” - 19 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45, 15.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.20 val.

“Vargdieniai” - 11, 14.15, 17.40, 21 val.

“Zambezija” (3D) - 13 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17, 20.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18.10, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.15, 14.45 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 9 d. 18.30 val. “Žydrasis Dunojus” 10 d. 18.30 val. “Eugenijus Oneginas” 11 d. 18.30 val. “Bajaderė” 12 d. 18.30 val. “Traviata” 13 d. 18 val. “Requiem” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 9 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Chaosas” 10 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “10 dialogų apie meilę” 11 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Vilniaus mažasis teatras. “Maskaradas” 12 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2” 12 d. 19 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europos širdies” 13 d. 12 ir 14 val. Mažojoje salėje. “Grybų karas” 14 d. 19 val. Didžiojoje salėje. “Sniego simfonija” JAUNIMO TEATRAS

KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 9 d. 18 val. “Čigonų baronas” 10 d. 18 val. “Bučiuok mane, Keit” 11 d. 18 val. “Madam Pompadur” 12 d. 18 val. “Mieloji Čariti” 13 d. 18 val. “Liučija di Lamermur” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 10 ir 11 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis” 12 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” 13 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 11 d. 19 val. “Belgrado trilogija” (“Su Naujaisiais metais, Ana!”) KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 12 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Gulbė - karaliaus pati” 13 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Meškiuko gimtadienis” KAUNO TEATRO KLUBAS 10 d. 19 val. “Šeimos patarėjas” 11 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 9 d. 18 val. “Idioteatras”. “Boeing Boeing” 10 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 11 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

12 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Visu greičiu pirmyn”

KLAIPĖDA

9 ir 10 d. 18 val. “Kovos klubas” 11 d. 18 val. “Dėdė Vania” 12 d. 18 val. “Kapinių klubas” 13 d. 18 val. “Jei taip, tai šitaip” Salė 99 12 d. 12 val. “Paika pelytė” 13 d. 12 val. “Angelų pasakos” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 11 d. 18 val. “Tas, kuris gauna antausius” 13 d. 12 val. “Morozko” 13 d. 18 val. “Iš meilės man” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 9 d. 18.30 val. “Kitais metais, tuo pačiu laiku” 10 d. 18.30 val. “Meistriškumo pamoka (Maria Callas)” 12 d. 18.30 val. “Belaukiant Godo” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 12 d. 12 val. “Trys paršiukai” 13 d. 12 val. “Princesė ir kiauliaganys” Mažoji salė 12 d. 14 val. “Aukso obelėlė, vyno šulinėlis” 13 d. 14 val. “Baltos pasakos” KEISTUOLIŲ TEATRAS 10 d. 19 val. “Švęsti kosmose ar tvarte” MENŲ SPAUSTUVĖ 12 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Sibilė” RAGANIUKĖS TEATRAS 12 d. 12 val. “Indėniukas Kikas” 12 d. 16 val. “Pelenė” 13 d. 12 val. “Batuotas katinas” “DOMINO” TEATRAS 10 d. 19 val. “DNR kodas” 12 d. 12 val. “Briedis Eugenijus” 12 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa” 13 d. 19 val. “Žirklės” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 11 d. 19 val. “Idioteatras”. “Boeing Boeing” 12 d. 19 val. Maskvos teatrų aktoriai.

“Dvigubu aromatu rožė”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 10 d. 19 val. Tavernos salėje. “Ketvirtoji kėdė” 12 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” 13 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 13 d. 19 val. Rūtos salėje. “Švyturys”

KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 11 d. 18.30 val. “Smuikininkas ant stogo” 13 d. 12 val. “Drambliuko Babaro istorija” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 10 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Klaipėdos dramos teatras. “Iš miglos išniro angelas” 12 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Lietuvos nacionalinis dramos teatras. “Katedra” 13 d. 12 val. Teatro salėje. Jaunimo teatras “Be durų”. “Atsikrausto kiaulė” 14 d. 19 val. Didžiojoje salėje. “Idioteatras”.

“Boeing Boeing” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 12 d. 12 val. “Raudonkepuraitė” 13 d. 12 val. “Labas, mažyli” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 12 d. 19 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 11 d. 18 val. “Viešbučio šeimininkė”

12 d. 18 val. “Ledi Makbet iš Mcensko apskrities” 13 d. 12 val. “Sausio žibuoklės” 13 d. 18 val. “Kova”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 10 d. 18 val. “Bičai” 11 d. 11 val. “Anė iš Žaliastogių” 12 d. 17 val. “Kulkos virš Brodvėjaus” 13 d. 12 val. “Katės namai” 13 d. 17 val. “Kreicerio sonata” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 12 d. 18 val. Panevėžio styginių kvarteto jubiliejinis koncertas BENDRUOMENIŲ RŪMAI 14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

ELEKTRĖNAI KULTŪROS CENTRAS 9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

2013 01 09 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:39 leidžiasi 16:13 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+2 Oslas

Šeštąją delčios dieną Mėnulis teka 16:48, leidžiasi 8:20

Delčia I 04

Jaunatis I 12

Priešpilnis I 19

+1 Helsinkis

-1

Stokholmas

Pilnatis I 26

+2

Dublinas +6 -2

Šiauliai

+7 Londonas

-6 -2

Klaipėda

-7

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma.

Temperatūra dieną 2-3 laipsniai šalčio, pajūryje apie 3 laipsnius šilumos.

Rytoj: debesuota, vietomis pasnigs, pajūryje kris šlapdriba. Naktį temperatūra 4-6, dieną 1-2 laipsniai šalčio, pajūryje apie 0.

Bordo -3

Kaunas

-8

VILNIUS +16 -3

Lisabona

Alytus

-7

+7 Amsterdamas

+8

Ukmergė

Druskininkai

-3

-8

+2 Madridas

+11 Barselona

+1 Ryga

+4 Kopenhaga

+8 Paryžius

Kėdainiai +3 -2

-2 Sankt Peterburgas

Talinas

7:34

Palanga

19

Vilnius Minskas +1 -7 Varšuva -8 Kijevas

+5

Berlynas +4 Praha

+6 Miunchenas

+11 Nica

+14 Roma

-12 Maskva

-3

Bratislava Viena Budapeštas +3 +2 -2 Bukareštas Varna Dubrovnikas +1 Sofija +14

+17

Stambulas +1

Malaga +6

Alžyras +17

9-oji metų diena. Sausio devintoji, trečiadienis, trečioji 2-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 356 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Algis, Bazilė, Gabija, Julijona, Marcijona.

Geros dienos!

Tunisas +17

Atėnai

+7 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Ožiaragis 12 22 - 01 20

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki šeštadienio, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

sausio 21 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Laimėtojai renkami iš visų per savaitę atsiųstų kryžiažodžių.

Sausio 8 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Jausite palengvėjimą, nes būsite apsuptas draugiškai nusiteikusių žmonių. Galimos neplanuotos pajamos. Tačiau būkite atsargūs kelyje, rūpinkitės savo sveikata.

Jautis. Šiandien visiškai nepalanku derėtis arba imtis reikalų, susijusių su rizika. Gera diena žurnalistams, medikams, socialiniams darbuotojams.

Dvyniai. Tinkamas laikas tęsti pradėtus darbus. Daugiau dėmesio skirkite šeimai. Galimos netikėtos pažintys. Jos gali sukelti naujų vėjų jūsų gyvenime.

Vėžys. Jeigu turite seniai atidėliojamų darbų, dabar pats laikas juos baigti. Rūpinkitės savo artimaisiais. Palanki diena ieškoti naujo būsto.

Liūtas. Darbe būsite labai korektiški ir kupini naujų idėjų, todėl lengvai atsidursite dėmesio centre. Vadovai jus tikrai išgirs ir pastebės.

Sėkmės!

Mergelė. Šiuo metu finansiniai reikalai ne itin geri, tačiau šiandien kilusios idėjos neliks tik mintyse. Užsibrėžti tikslai bus lengvai įgyvendinami. Rūpinkitės sveikata.

Svarstyklės. Diena žada romantinį polėkį. Todėl puikiai seksis dauguma darbų, susijusių su pramogomis, menu, ugdymu. Galimas netikėtas tarnybinis flirtas. Tiesa, jis truks labai trumpai.

Skorpionas. Būsite ryžtingai nusiteikę. Tačiau kai kuriuos reikalus stabdys jūsų emocijos.

Todėl geriau tuos klausimus, dėl kurių abejojate, atidėkite kitai dienai. Šaulys. Jausite konkurenciją, bet ji nestabdys jūsų, priešingai - stimuliuos veikti. Imsitės naujos veiklos ir atrasite save iš naujo.

Ožiaragis. Šiuo metu labiausiai rūpinkitės savo šeima, nes ji teikia daugiausia džiaugsmo.

Spręsdami meilės reikalus būsite pernelyg emocingi.

Vandenis. Jei kils netikėtų problemų, ramiai įvertinkite situaciją ir labai greitai rasite sprendimus. Aplinkiniai žavėsis jūsų erudicija ir tvirtais moraliniais principais. Žuvys. Emocijos ims slūgti, todėl daugumą dalykų pradėsite matyti tokius, kokie jie yra. Finansiniai reikalai nebus labai stabilūs, tad neplanuokite didelių išlaidų.

20

2013 01 09 Lietuvos žinios

Margumynai

Įžadai nesutvirtino santuokos

Už geresnį pasaulį vaikaičiui

Princas Charlesas nerimauja kaip tėvas ir senelis, kuriuo taps vasarą.

Aplinkosauga susirūpinęs princas Charlesas nenori sulaukti ateinančių kartų keblių klausimų, todėl pasiryžęs padaryti dar daugiau, kad pasaulis taptų geresnis.

H.Klum su dukterimis Lou ir Leni. / PC/Scanpix ir užsienio spaudos nuotraukos

Kasmet vis iš naujo tuoktis su savo vyru mėgusi Heidi Klum dabar mąsto apie santuoką nebent senatvėje - kaip smagų pokštą.

Buvusi supermanekenė, realybės televizijos vedėja H.Klum, pernai išsiskyrusi su vyru dainininku Sealu, nebenori vėl žengti prie altoriaus. Vokietė gražuolė, kol gyveno su Sealu, kasmet atnaujindavo santuokos įžadus, bet, kaip matome, tai

nepadėjo išsaugoti poros santykių.

Dabar H.Klum, matyt, galutinai prarado entuziazmą kurti šeimą.

Bent jau kol kas. Žurnalui “Marie Claire” ji sakė: “Norėjau kasmet atgaivinti prisiminimus apie savo vestuves. Štai kodėl maniau, kad būtų smagu tuoktis vis iš naujo. Bet dabar nemanau, kad tai taip svarbu.” Manekenė pridūrė nebeketinanti tekėti, na, nebent praleidusi su kuo nors 15 ar 20 metų panūstų to senatvėje it kokio smagumo.

Pernai balandį H.Klum pateikė

Mūsų galaktikoje - milijardai žemių

skyrybų prašymą, o netrukus užmezgė romaną su buvusiu savo asmens sargybiniu Martinu Kirstenu.

“Ar norėjau, kad taip nutiktų mano šeimai? Ne. Bet visi yra sveiki. Toliau gyvename savo gyvenimus... To nenorėjau. Niekas to nenorėjo”, samprotavo ji apie žlugusią santuoką su Sealu. Beje, pranešama, kad dėl savo trijų mažų vaikų H.Klum ir Sealas drauge šventė Kalėdas. Dainininkas taip pat yra įsivaikinęs H.Klum vyriausiąją dukterį Leni iš ankstesnės partnerystės.

•

Sosto įpėdinis Velso princas Charlesas netrukus taps seneliu, mat jo sūnaus Williamo žmona Kate laukiasi pirmojo kūdikio. Charlesas nuo seno garsėja kaip aplinkosaugos aktyvistas ir ekologinių ūkių puoselėtojas, o ateisiantis į šį pasaulį vaikaitis jį dar labiau įkvepia šiai veiklai. Prieš kelias dienas transliuotame interviu jis sakė nenorįs, kad vaikaitis kada nors paklaustų, kodėl jis labiau nesistengė sustabdyti klimato kaitos.

30 metų Kembridžo kunigaikščiai Williamas ir Catherine apie tai, kad vasarą susilauks kūdikio, paskelbė gruodį. Praėjusį mėnesį dėl itin stipraus pykinimo Catherine keturias dienas praleido ligoninėje.

64 metų Charlesas nenori “perduoti vis labiau krinkančio pasaulio” kūdikiui, kuris bus trečiasis eilėje į britų sostą po savo senelio ir tėvo. Jei gims mergaitė, britų karališkojoje šeimoje ji bus pirmoji moteris, tapsianti karaliene, net jei turės jaunesnių brolių. Mat 2011 metais Sandrauga paskelbė istorinius įstatymų pakeitimus dėl sosto paveldėjimo.

Charlesas jau seniai propaguoja didesnę aplinkos apsaugą, o 2007-aisiais įsteigė projektą “Prince’s Rainforest Project” kovai su atogrąžų miškų naikinimu. Interviu ITV jis kalbėjo įvairiais klausimais, taip pat apie savo nuogąstavimus dėl jaunesniojo sūnaus princo Harry, kuris tarnauja britų armijoje Afganistane pilotuoja sraigtasparnį “Apache”.

Princas Charlesas prisipažino nerimaujantis dėl Harry kiekvieną naktį, visą laiką, bet pridūrė žinąs, jog jaunėliui sūnui labai patinka ir sekasi tai, kuo jis užsiima.

•

Ištikimybės triumfas Teismų maratonas Bangladeše baigėsi papūgų poros naudai.

Princas ir Princesė galės toliau gyventi kartu ir perėti jauniklius.

Tokią baigtį lėmė ištikimos patelės “bado streikas”.

Žvaigždėtas dangus užburia žmogaus vaizduotę ir visuomet kelia klausimą: ar kosmoso platybėse mes esame vieni?

Paukščių Tako galaktikoje, kuriai priklauso ir mūsų Saulės sistema, yra ne mažiau kaip 17 mlrd. Žemės dydžio planetų, bet veikiausiai - kur kas daugiau.

Tai didina tikimybę aptikti planetą, panašią į mūsiškę. Astronomai, atliekantys tyrimus NASA kosminiu teleskopu “Kepler”, nustatė, kad apie 17 proc. mūsų galaktikos žvaigždžių turi bent vieną planetą, dydžiu prilygstančią Žemei ir skriejančią netoli centrinio šviesulio. Žinoma, kad Paukščių Take yra apie

100 mlrd. žvaigždžių, maždaug kas šešta iš jų turi Žemės dydžio planetą. Tai dar nereiškia, kad visos tos planetos tinkamos gyvybei, bet didėja tikimybė aptikti tokių, kuriose sąlygos būtų panašios į Žemės.

Kad planetoje galėtų egzistuoti į žemiškąją panaši gyvybė, joje turi būti gėlo vandens, planeta turi skrieti nei per toli, nei per arti savo žvaigždės, kad paviršiaus temperatūra būtų nei per žema, nei per aukšta.

Mokslininkai savo tyrimų išvadas pristatė per Amerikos astronomijos draugijos konferenciją Kalifornijos mieste Long Biče.

•

Bangladešo teismas nutarė, kad prie partnerio patino prisirišusi papūga privalo būti pas jį grąžinta, nes po išskyrimo atsisako lesalo. Patelė ara, vardu Princesė, badauja nuo sausio 3 dienos, kai jos ilgametis partneris Princas buvo grąžintas savininkui Iqramui Selimui, prieš penkerius metus palikusiam savo papūgą globoti vienam privačiam zoologijos sodui Dakoje. Dakos magistrato teismas nutarė, kad Princesė turėtų gyventi su Princu, būtų žiauru atskirti patelę nuo partnerio, su kuriuo ji gyveno taip ilgai, nes dėl išsiskyrimo ji gali nugaišti.

Zoologijos sodo savininkas Abdulas Wadudas įsigijo Princesę iš vieno prekeivio Brazilijoje ir pirko ją būtent Princui. Pora puikiai susigyveno ir 2011 metų rugsėjį išperėjo tris jauniklius. A.Wadudui atsisakius grąžinti Princą, jo savininkas iškėlė bylą ir ją laimėjo praeitą savaitę, todėl geltonos ir mėlynos spalvos ara grįžo pas jį. Tačiau kai Princesė paskelbė “bado streiką”, A.Wadudas nusprendė pateikti apeliaciją, ir teismas išnagrinėjo šią bylą jo naudai.

Papūgos aros - ne tik labai gražūs, bet ir protingi paukščiai.

Pietų Amerikos atogrąžų miškuose paplitusios aros gali kainuoti iki 2500 JAV dolerių (apie 6600 litų), kai perkamas vienas paukštis, o perinčios poros kaina gali būti keliskart didesnė.

Gyvūnų ekspertai sako, kad Princesės atsisakymas lesti po išskyrimo yra gana įprastas reiškinys, nes

šie paukščiai paprastai sudaro poras visam gyvenimui, kai susiranda tinkamą partnerį. “Negalima išskirti šeimos - tai neteisinga”, - komentavo A.Wadudas ir prisipažino, jog negalėjo miegoti, kai papūgų pora buvo išskirta.

•

WENN, BNS, AFP, LŽ