2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „SPORTO TRIBŪNA”

Kaina

1,99 Lt

2012 gruodžio 20 d. / Ketvirtadienis / Nr. 292 (13 420)

Telšių vyskupas: “Kalėdos - ne žiemos šventė”

www.lzinios.lt

Šiandien LŽ

3p.

Ministerijose besikuriantys nauji paskirti Vyriausybės nariai savo komandas formuoja iš buvusių kolegų ir partijų bendražygių

3p.

Naujoji valdžia ėmėsi pirmtakų sprendimų revizavimo, o buvę valdantieji teigia, kad šitaip siekiama revanšo

6p.

Žurnalas “Time” Metų žmogumi paskelbė neseniai antrai kadencijai perrinktą JAV prezidentą B.Obamą jau antrą kartą

8p.

Visus metus Klaipėdos uostą lydėjo baltarusiškų krovinių problema ir trikdė suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas

13p.

Hiutenfeldo Vasario 16-osios gimnazija lieka ištikima misijai, kurią prisiėmė prieš šešis dešimtmečius

Šįmet jauniausiu pasaulyje vyskupu tapęs 39 metų Genadijus (brolis pranciškonas Linas) Vodopjanovas primena, kad Kalėdos pirmiausia yra Jėzaus gimtadienis, Jis ir Jo meilė yra pati didžiausia dovana mums, todėl tikroji Kalėdų dvasia neatsiejama nuo meilės vienų kitiems. Apie tai, kodėl Kalėdos nėra žiemos šventė, - LŽ pokalbis su Telšių vyskupu augziliaru, broliu Linu OFM.

•2 p.

Išsamiau

“Pajūrio naujienų” nuotrauka

Krepšiniovėliava kyla Balkanuose JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

17p.

Europoje kiokušin karatė čempionė M.Čiuplytė pripažinta geriausia Lietuvos neolimpinių sporto šakų sportininke

UŽSIENIS

Drama už namo sienų

Tikriesiems krepšinio aistruoliams jau seniai rūpi, kaip Slovėnija rengiasi Europos vyrų krepšinio čempionatui “EuroBasket 2013”. Jis vyks rugsėjo 4-22 dienomis.

Kaip Balkanų regiono šalis pasitiks užsienio turistus: ką pasiūlys, kuo nustebins? Apie tai mūsų skaitytojams mielai papasakojo puikiai šio krašto pulsą jaučianti Lietuvos ambasadorė Slovėnijoje Izolda Bričkovskienė.

Kai tarėmės dėl interviu, diplomatė iškart sutiko pasikalbėti, tik paprašė susisiekti su ja po kelių dienų. Mat sužinojusi pokalbio temą I.Bričkovskienė nutarė anksčiau, nei planavo, nuvykti į Jesenicę, susitikti su meru ir kuo daugiau sužinoti apie miestelį, kuriam teko didžiulė garbė ir nelengvas išbandymas surengti “EuroBasket 2013” B grupės varžybas. Mums tai svarbu pirmiausia dėl to, kad čia žais mūsų rinktinė.

Kai kalbama apie Sendi Huko tragediją, minimos 26 aukos: 20 mokykloje nušautų vaikų ir 6 darbuotojos.

Tarsi pamirštama, kad pirmoji nuo 20 metų Adamo Lanzos kulkos namuose krito jo motina Nancy Lanza. Visą šį laiką policija ieško šiurpaus nusikaltimo motyvų, tačiau tyrėjai nerado jokių laiškų ar dienoraščių, kurie galėtų juos paaiškinti.

Kodėl taip pasielgė dvidešimtmetis, kodėl jo motina namuose laikė tiek daug ginklų? Pasirodo, Niutauno šaulio motina pastaruosius mėnesius keliavo po pasaulį desperatiškai ieškodama naujų namų.

Per burtų traukimo ceremoniją B grupė iš karto pavadinta Balkanų-Baltijos grupe.

•14, 15 p. ŠVENČIŲ RITMAS Tarpušventyje - ir darbas, ir atostogos

Išsamiau

Kelios darbo dienos tarp švenčių - prastas sprendimas daugeliui gamybos įmonių, tačiau kai kurioms maisto pramonės įmonėms ir paslaugų bendrovėms ne poilsis galvoje.

Pramonininkai yra apskaičiavę, kad viena nedarbo diena Lietuvos ekonomikai atsieina apie 100 mln. litų. Bet šiemet dvi kalėdinės savaitės dienos - trečiadienis ir ketvirtadienis taip pat paskutinė šių metų diena pirmadienis, oficialiai yra darbo die-

nos, tad nemažai įmonių ir įstaigų leis žmonėms pailsėti, o šias darbo dienas ketina kompensuoti kitu laiku.

Tiesa, “išjungti konvejerio” negalės nei pieno ar kitų maisto produktų gamybos, nei draudimo paslaugų bendrovės. Bet kitų gamintojų ritmą stab-

/ Erlendo Bartulio nuotrauka

•6 p.

Išsamiau

Orai

do įprastas atostogų metas Vakarų Europoje ir Rytų rinkose. Tad ir Lietuvoje vienų įmonių darbuotojai atostogaus, kiti - tvarkys techniką, popierius, susumuos metų rezultatus.

•9 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Bus debesuota, snigs. Temperatūra dieną 7-10 laipsnių šalčio.

•23 p.

Išsamiau

2

2012 12 20 Lietuvos žinios

Dienos temos

Telšių vyskupas: “Kalėdos - ne žiemos šventė” vienui vieni arba šalia nebus brangiausių žmonių?

- Gyvename iššūkių pasaulyje, kai reikia daryti nelengvus sprendimus.

Vis dėlto susikoncentruoti vien į problemas nevertėtų. Geriau surasti situacijas, kur Dievas labiausiai lydėjo, kokiais gyvenimo momentais Jis buvo kartu. Rasime, kad ten, kur būdavo juodžiausia, kai būdavo sunkiausia, arčiausiai jūsų būdavo Dievas.

Prisiminkime Evangelijos pagal Joną žodžius: “Pasaulyje buvo tamsa.

Ir į tą tamsą atėjo šviesa. Atėjo iš Dangaus šviesa. Ir jinai apšvietė žmoniją.”

Tad labai svarbu priimti tą Dievo šviesą į savo gyvenimus, į savo širdis.

Tad noriu padrąsinti - atsiverkite, atverkite savo tamsą Dievo atėjimui.

DENISAS NIKITENKA

Jauniausias ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje vyskupas, 39 metų Genadijus (brolis pranciškonas Linas) Vodopjanovas pripažįsta, kad žmonės pamiršta tikrąją šv.

Kalėdų reikšmę. Šįmet Telšių vyskupu augziliaru tapęs brolis Linas primena, kad Kalėdos pirmiausia yra Jėzaus gimtadienis, Jis ir Jo meilė yra pati didžiausia dovana mums, todėl tikroji Kalėdų dvasia neatsiejama nuo meilės vienų kitiems.

Apie tai, kodėl Kalėdos nėra žiemos šventė, kas yra Kalėdų stebuklas ir ko turėtume palinkėti vienišiems, artimųjų netekusiems žmonėms, LŽ pokalbis su Telšių vyskupu broliu Linu OFM.

Stebuklai yra mumyse

Vaikystė - Dievo užausy - Broli Linai, kuo bus Jums ypatingos šios Kalėdos?

- Savo tarnystėje pirmą kartą Kristaus gimimo šventę išgyvensiu kaip vyskupas. Dabar lankome dekanatus, susitinkame su kunigais, Kūčių dieną aplankysime kai kuriuos senelių namus, susitiksime su Palangos varguoliais. Kokio ypatingo išskirtinumo liturgijoje man, kaip vyskupui, nebus. Kaip kunigo laukia šventųjų Mišių laikymas. Šv. Mišias kartu su ordinaru Kalėdų naktį turėčiau laikyti Klaipėdoje, Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje.

- Kokios buvo Jūsų vaikystės Kalėdos?

- Nida, kur gyvenau vaikystėje, ilgus metus neturėjo savo bažnyčios.

Parapijos nebuvo iki 1989 metų: nevyko jokio religinio gyvenimo, sekmadienio mišių. Važiuodavome į Klaipėdą arba pas gimines į Jurbarką. Būtent keliones į šį miestą ir pamenu, nes ten būdavo prakartėlė, Betliejus. Tuomet man darydavo įspūdį apsilankymas ten, Kūčių nakties personažų apžiūra: avių bandos, gyvuliai, žmonės, kurių žvilgsniai būdavo nukreipti į tą didelį dirbtinį Betliejų su dekoracijomis.

Telšių vyskupas, brolis Linas primena, kad būtent gruodžio 24-ąją Kristus atėjo į žmonijos istoriją, tad švenčiame jo atėjimą, o ne žiemos šventę. / “Pajūrio naujienų” nuotrauka Atgavus bažnyčią Nidoje imtos aukoti šventosios Mišios sekmadieniais - tai buvo ypatingas įvykis visam miesteliui.

Ne žiemos šventė - Daug žmonių Kalėdų laukimą suvokia kaip begalinį rūpestį dėl dovanų, įvairių akcijų ir nuolaidų parduotuvėse vaikymąsi. Kaip išsaugoti Kalėdų esmę, šventinę dvasią?

- Švęsdami šv. Kalėdas ir šv. Velykas pirmiausia turime kalbėti apie asmenį - Jėzų Kristų. Negalima sakyti, kad Kalėdos - žiemos sezono šventė. Svarbu suvokti, kad Kalėdos - tai pirmiausia asmens, Jėzaus Kristaus šventė. Tai Dievo žodžio įsikūnijimas. Dievo sūnus tampa žmogumi konkrečiu laiku, konkrečią dieną ir konkrečioje Žemės vietoje. Būtent tą dieną Jis atėjo į žmonijos istoriją, tad mes per Kalėdas švenčiame Jį, Jo atėjimą, gimimo dieną. Tai svarbiausia Kalėdų ašis.

- Kalėdos tampa nebe religine, o pasaulietine švente?

- Kiekvienas žmogus nori švęsti: jaustis saugus, smagus, gauti dovanų...

Tačiau krikščioniui, tikinčiam į Jėzų Kristų, pats Kristus yra didžiausia kalėdinė dovana. Ją priimti nebūtina tik per Kalėdas, nes Kristaus priėmimas yra viso gyvenimo dovana. Baigiasi Kalėdų laikas, bet šventė nesibaigia...

Kalėdos krikščionio širdyje turi tęs-

būtinybę gausiai dovanoti, pirkti, vartoti, pasižymėti neretai ir dirbtiniu rūpesčiu dėl artimųjų?

- Verslas Kalėdas labai suprimityvina.

Aišku, verslininkai nori kuo daugiau uždirbti, o žmogus pasiduoda pirkimui nė neklausdamas savęs, ar jam reikia vieno ar kito daikto. Linkėčiau nežiūrėti į dovanų didumą ar brangumą. Do-

Dievo sūnus tampa žmogumi konkrečiu laiku, konkrečią dieną ir konkrečioje Žemės vietoje.

Tai - Dievo žodžio įsikūnijimas. tis, mat einama Velykų - aukščiausiojo slėpinio, Kristaus prisikėlimo - link.

Krikščioniui Kalėdos - ir vėl patirti tą Dievo slėpinį. Jei neįsileisime Dievo, Kristaus, labai greitai tas šventimas išnyks, išgaruos, pasimirš...

Nepasiduokime pagundoms - Ką patartumėte tiems žmonėms, kurie Kalėdas suvokia kaip

vana yra didelė tik tada, kai joje yra meilės. Dievas dovanoja mums save, taip ir mes turime dovanoti save kitiems. Ir negalima užmiršti dovanoti meilės, šilumos. Ypač tam, kuris vargsta.

- Lietuva išgyvena emigracijos, šeimų skyrybų laikotarpį, deja, negerėja ir nuo kito ar savo rankos mirusiųjų statistika. Kaip padrąsintumėte tuos, kurie per Kalėdas liks

- Kiek, Jūsų nuomone, žmonės dar tiki stebuklais?

- Šiandien taip pat vyksta stebuklai... Stebuklas įvyksta tuomet, kai galime kažkuo pasidalyti, žodžiu paguosti. Stebuklas, kai susitaiko du žmonės, kai jie atleidžia vienas kitam.

Didesnių stebuklų nė nereikia. Pakelkime galvas, pažvelkime aukščiau.

Trečios advento savaitės sekmadienio Mišiose mes sakome: “Štai Viešpats jau arti! Jis ateina! Jis - čia pat! Pakelkite galvas!” Tai laikas, kai tas stebuklas - čia pat. Juk kiekvienas Dievo duotas gyvenimas yra stebuklas.

- Ką galėtumėte palinkėti Kalėdų ir Naujųjų metų proga mūsų tautai, išsibarsčiusiai po pasaulį?

- Evangelijoje pagal Luką yra pasakyta: “Išgirdę angelų žinią apie Mesijo gimimą, piemenys vienas kitą ragino: bėkite į Betliejų.” Šie piemenų lūpomis šventą naktį ištarti žodžiai šiandien mums tarsi iš naujo atveria duris į Kalėdų šventimą. Jie geriausiai apibūdina, ką reiškia švęsti Kalėdas. Tai - kvietimas išsiruošti į nuolatinę, visą gyvenimą trunkančią kelionę, aktyviai įsitraukiant į bendruomenės, Bažnyčios gyvenimą. To ir norėčiau palinkėti. Kad krikščioniškas gyvenimas būtų kelionė. Kitais, 2013-aisiais Viešpaties metais linkiu, kad jie būtų pilni tikėjimo, meilės ir vilties.

•

Smurtautojai viešbučiu nepasinaudojo DAIVA BARONIENĖ

Nuo šeimų atskirtiems smurtautojams vietas viešbutyje, sveikatingumo centre ir bendrabutyje parengusi Ukmergės rajono merija apie tai policijos nesugebėjo informuoti visus metus. Todėl parengtos vietos buvo tuščios.

Pernai gruodžio 15-ąją Lietuvoje įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, kuriuo remdamasi policija smurtautoją gali atskirti nuo aukos, susirūpinta, kur glausis iš namų išguiti dažnai kumščius į darbą paleidžiantys asmenys.

Tuomet Ukmergės rajono savivaldybės rūpesčiu artimiesiems nusikaltusiems žmonėms buvo rasta vietų Ukmergės viešbutyje, sveikatingumo centre bei vieno bendrabučio pusrūsyje. Tačiau ir šiems metams baigiantis nė viena lova, savivaldybės parūpinta smurtautojams, nepasinaudota, mat apie parengtas vietas visus metus valdininkai nesusiprato informuoti policijos.

Laikė paslaptyje Pretenduojančių į vietas viešbutyje, sveikatingumo centre ir bendrabutyje Ukmergėje tikrai netrūko. Nuo to laiko, kai įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, t. y. per metus, Ukmergės rajono policija užfiksavo 127 smurto artimoje aplinkoje atvejus: 109 smurtautojai parašė pasižadėjimą, kad nebesiartins prie aukos, 15 prieš artimąjį kėlusiųjų ranką įstatymo nustatyta tvarka buvo priversti išsikelti iš namų, kuriuose gyveno su auka. Dėl visų šių smurto atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau ne visiems smurtautojams skirtos bausmės. Net trečdaliui aukų smurtautojų pagailo ir šios išprašė policijos, kad leistų su jais susitaikyti.

Ukmergės rajono policijos viršininkas Rolandas Kiškis LŽ teigė, kad policijai buvo nemažai vargo, kai kelis smurtautojus įstatymo nustatyta tvarka atskyrus nuo namie gyventi likusių artimųjų šie pareiškė neturintys kur prisiglausti.

“Tuomet mums teko vykdyti socialinę funkciją, ieškoti jų giminių, pažįstamų, skambinti šiems ir prašyti, kad priglaustų smurtautojus”, -

sakė viršininkas R.Kiškis. Jis pabrėžė, kad tik dabar, praėjus lygiai metams nuo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo, pareigūnai nelauktai išgirdo, kad savivaldybė turi parengusi pastogę smurtautojams.

Kaltina pareigūnus Ukmergės rajono mero pavaduotojas Regimantas Baravykas LŽ patvirtino, kad merija nuo pat Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo pradžios labai aktyviai ėmė ieškoti, kur apgyvendinti smurtautojus. Anot jo, nuo namiškių atskirtiems smurtautojams rasta vietų ir miesto viešbutyje, ir sveikatingumo centre. Taip pat už 15 500 litų, skirtų iš savivaldybės biudžeto, Ukmergės neįgaliųjų bendrabučio pusrūsyje įrengti trys kambariai su šešiomis stacionariomis ir dviem pristatomomis lovomis. Nuo namiškių atskirti smurtautojai galėjo naudotis virtuve, dušais, sanitariniu mazgu.

“Manau, kad policijai pačiai nelabai rūpėjo smurtautojų apgyvendinimas. Jei tikrai būtų rūpėjęs, pareigūnai būtų kreipęsi į mus ir

Ukmergės rajono merija nuo aukų atskirtiems smurtautojams parengė laikinus būstus. / LŽ archyvo nuotrauka sužinoję apie smurtautojams gyventi parengtas vietas”, - sakė R.Baravykas. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro direktorė Sigita Bakanauskienė teigė, jog neturintys kur gyventi nuo šeimų atskirti smurtautojai turėtų kreiptis į jos vadovaujamą centrą, kurio iniciatyva bus sukviesta Ukmergės ra-

jono savivaldybės socialinio būsto skirstymo komisija ir pastogės neturinčiajam bus įteiktas raktas nuo laikinojo būsto. Tačiau Ukmergės rajono policijos viršininkui R.Kiškiui tokia problemos sprendimo eiga neatrodo racionali. “Ar komisija bus kviečiama ir savaitgaliais?” klausė policijos viršininkas.

•

2012 12 20 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Ministrai į pagalbą ima savus TOMAS BAŠAROVAS

Ministerijose besikuriantys naujai paskirti Vyriausybės nariai jau formuoja savo komandas pasitelkdami buvusius kolegas ir ilgamečius partijų bendražygius.

Ne visi ministrai kol kas noriai kalba apie savo politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų komandas. Vienur jos dar nebaigtos formuoti, o siūlomi asmenys viešai neatskleidžiami, mat viceministrų praeitį vis dar akylai narsto specialiosios tarnybos.

Vis dėlto kai kuriose ministerijose šie pagalbininkai darbą jau pradėjo.

Turės daugiau viceministrų Preliminarią savo pagalbininkų komandą jau turi suformavęs aplinkos ministras “tvarkietis” Valentinas Mazuronis. Skirtingai nei jo pirmtakas, V.Mazuronis vietoj dviejų pasirinko tris viceministrus ir tik vieną patarėją. “Išlaikysime tokį pat politinio pasitikėjimo tarnautojų etatų skaičių”, LŽ teigė ministras. Į viceministrų postus V.Mazuronis pasirinko savo partijos kolegas - buvusį Seimo narį Almantą Petkų ir Šiaulių vicemerę Daivą Matonienę, trečiasis viceministro postas atiteks socialdemokratui, buvusiam Gedimino Kirkilo padėjėjui Seime Linui Jo-

Savo komandą jau subūręs aplinkos ministras V.Mazuronis pabrėžia, kad tai - stiprūs ir ambicingi žmonės. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka nauskui. Savo patarėja V.Mazuronis įdarbino buvusią padėjėją Seime - Eglę Lukošienę. “Tai bus stipri jaunų, ambicingų ir kompetentingų žmonių komanda”, - tikino V.Mazuronis.

Pasiliko senbuvius Sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis, kaip ir ankstesnis ministras,

savo komandoje išlaikys tris viceministrų postus ir keturis ministro patarėjų etatus. Kaip vieną galimų kandidatų į viceministrus jis mini buvusį XIV Vyriausybės sveikatos ministrą Gediminą Černiauską, o dėl kitų dviejų viceministrų esą dar nėra apsispręsta. Savo atstovą į viceministrus deleguos ir Darbo partija.

V.P.Andriukaitis savo patarėjomis

pasirinko buvusias viceministres Norą Ribokienę ir Janiną Kumpienę.

“Pasilikau dalį buvusios komandos, nes daug darbų reikia tęsti”, - LŽ aiškino V.P.Andriukaitis. Patarėja jis taip pat įdarbino ir savo padėjėją Seime Ingą Preikšienę. Ketvirtas patarėjas kol kas dar neparinktas.

Trijų patarėjų komandą jau subūrė ir vidaus reikalų ministras “tvarkietis” Dailis Alfonsas Barakauskas. Jam patarinės daugiau kaip tris dešimtmečius vidaus reikalų sistemoje dirbanti partijos kolegė Liucija Borusevičienė.

Ministro patarėjais jau įdarbinti Inga Rumševičienė ir Ervinas Raistenskis.

jo viceministro kandidatūra, ministro teigimu, kol kas nepasirinkta.

Krašto apsaugai vadovaujantis socialdemokratas Juozas Olekas tikino, kad “vidinių struktūrų kurti neskuba”, todėl jo komanda dar nesuformuota. Tačiau ministras atskleidė, kad vieną iš viceministrų postų užims jo partijos bičiulis Antanas Valys, pastaruoju metu ėjęs Socialdemokratų partijos atsakingojo sekretoriaus pareigas. Komandos dar neturi surikiavęs ir teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis. Kol kas jis įdarbinęs tik vieną patarėją - Eglę Bagdžiūnaitę.

Komandos formuoti neskuba

Personalijų neišduoda

Ūkio ministrė socialdemokratė Birutė Vėsaitė kandidatų į viceministrus neatskleidžia, kol specialiosios tarnybos narsto jų biografijas. Savo komandoje kol kas ministrė įdarbino tik patarėją - buvusią parlamentarę Viliją Vertelienę. Kitų patarėjų B.Vėsaitė tikino ieškosianti, kai bus paskirti viceministrai.

Susisiekimo ministras socialdemokratas Rimantas Sinkevičius į savo komandą jau pasirinko du viceministrus - buvusį Kauno oro uosto generalinį direktorių Arijandą Šliupą ir koalicijos partnerių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguotą atstovą buvusį Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Vladislavą Kondratovičių. Trečio-

Kitose ministerijose komandos dar tik formuojamos. Užsienio reikalų ministerijos atstovai patikino, kad ministro kabinetą tikimasi suburti iki Kalėdų. Nei patarėjų, nei viceministrų dar kol kas neturi ir žemės ūkio ministras “darbietis” Vigilijus Jukna. “Šiuo metu aktualiausias biudžeto svarstymas”, LŽ teigė Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Rekevičius, paklaustas apie planuojamą ministro komandos sudėtį.

“Tikiuosi, kad savaitės pabaigoje dalį komandos jau turėsiu”, - LŽ tikino socialinės apsaugos ir darbo ministrė “darbietė” Algimanta Pabedinskienė.

Tačiau nei viceministrų, nei patarėjų, kol jų kandidatūros nebus oficialiai patvirtintos, ji įvardyti nepanoro.

•

Bilietą į Niujorką teks grąžinti RAIMONDA RAMELIENĖ

Naujoji valdžia ėmėsi pirmtakų sprendimų revizavimo. Buvę valdantieji teigia, kad šitaip siekiama revanšo.

Buvęs krašto apsaugos viceministras konservatorius Mykolas Juozapavičius į Niujorką patarinėti gynybos klausimais nebevažiuos. Vyriausybė vakar pritarė krašto apsaugos ministro socialdemokrato Juozo Oleko teikimui panaikinti prieš pusantro mėnesio įsteigtą gynybos patarėjo pareigybę nuolatinėje Lietuvos misijoje Jungtinėse Tautose (JT). Kiek daugiau nei metus Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) viceministru dirbusį 33 metų M.Juozapavičių paskutinėmis besibaigiančios kadencijos dienomis į šias naujas įsteigtas pareigas skyrė tuometinė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Tokio pareigūno išlaikymas valstybės biudžetui

per metus būtų atsiėjęs beveik pusę milijono litų.

Taupys lėšas “Krašto apsaugai trūksta lėšų, todėl naujų pareigybių kol kas apsisprendėme nesteigti. Gynybos patarėjas Jungtinėse Tautose mums nėra prioritetinė pozicija, todėl jos atsisakysime”, LŽ sakė J.Olekas. Pasak ministro, M.Juozapavičiaus kadencija Niujorke būtų prasidėjusi sausio pabaigoje, kol kas jis dirba KAM patarėju. Ar buvusiam viceministrui bus pasiūlytas darbas krašto apsaugos sistemoje, J.Olekas sakė dar negalįs pasakyti. “Pažiūrėsime, kol kas prie vidaus struktūrų keitimo dar nepriėjome”, - teigė jis.

Su M.Juozapavičiumi ministras tikino pasikalbėjęs “labai žmoniškai”, paaiškinęs situaciją.

“Man atrodo, kad kerštas ir pyktis yra blogi patarėjai”, - vakarykštį Vyriausybės sprendimą lakoniškai pakomentavo R.Juknevičienė. LŽ eksministrė yra sakiusi, kad diskusijos

dėl naujo gynybos patarėjo etato steigimo vyko daugiau nei metus. Už jo būtinumą, argumentuodama Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungai (ES), ypač agitavo Užsienio reikalų ministerija (URM). “Atėjo laikas, ir bendromis jėgomis parengėme nutarimą, kurį Vyriausybė priėmė. Tai ilgų diskusijų finalas. Gaila, kad jis sutapo su rinkimų laikotarpiu”, - tuomet apgailestavo R.Juknevičienė.

Eksministras apgailestavo Dėl sprendimo atsisakyti gynybos patarėjo etato JT buvęs užsienio reikalų ministras konservatorius Audronius Ažubalis teigė galįs tik apgailestauti. Pasak jo, ES tik šešios valstybės, tarp jų ir Lietuva, neturėjo tokios pareigybės. “Ji svarbi todėl, kad didžiausias pasaulio taikdariškų operacijų institutas yra JT. Sutikite, bus šiek tiek keistoka, kad Lietuva, kaip ES pirmininkaujanti valstybė, neturės ten savo balso ir įdirbio”, - LŽ sakė A.Ažubalis. Eksministras stebėjosi, kad Lietu-

Vakar J.Olekas teigė dar negalintis pasakyti, ar buvusiam viceministrui bus pasiūlytas darbas krašto apsaugos sistemoje. / Romo Jurgaičio nuotrauka vos kandidatavimą į JT Saugumo Tarybą kaip prioritetą savo programoje įsirašiusi naujoji valdžia elgiasi visiškai priešingai. “Jei kaip nereikalingas atšaukiamas gynybos patarėjas, kokio velnio kandidatuoti į Saugumo Tarybą”, - stebėjosi A.Ažubalis. Jo teigimu, tarptautinėse institucijose tokie žingsniai įdėmiai sekami, analizuojami ir daromos išvados.

“Manau, kad sprendimas priimtas vadovaujantis daugiau emocijomis.

Matyti šioks toks revanšizmas”, - pažymėjo A.Ažubalis.

Naujasis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vakar sakė manąs, kad ateityje, pagerėjus valstybės finansinei situacijai, prie klausimo dėl tokios pareigybės steigimo reikėtų grįžti.

paskirtą 7,8 tūkst. litų baudą.

Mergina baudą turės sumokėti per dvejus metus. Po Vilniaus apygardos teismo nutarties nuosprendis įsiteisėjo, tačiau E.Kusaitės artimieji teismo salėje pareiškė, kad ji nuteista už pačios neišsiųstą žinutę, piktinosi teismu ir reikalavo salėje įteikti nutartį, nes ji bus skundžiama Aukščiausiajam Teismui. Nuteistosios palaikytojai tikino, kad bus skundžiamasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismui Strasbūre.

Klaipėdietę E.Kusaitę už grasinimus prokurorui vasario 20 dieną nuteisė Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas.

SESIJA BUS PRATĘSTA

•

Trumpai ATMETĖ N.VENCKIENĖS SKUNDĄ

ĮŽVELGIA INTERESŲ KONFLIKTĄ

Lietuvos apeliacinis teismas vakar atmetė Seimo narės buvusios teisėjos Neringos Venckienės skundą, kuriuo ji siekė prisiteisti 2 mln. litų iš valstybės už esą patirtą žalą paviešinus su ja susijusią informaciją. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė palikti N.Venckienei nepalankų Vilniaus apygardos teismo sprendimą. N.Venckienė teismui skundėsi dėl jos pačios rašytų nepagarbiai ir įžeidžiamai įvardytų laikmenų pavadinimų paviešinimo.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija nagrinės klausimą, ar Seimo pirmininkas “darbietis” Vydas Gedvilas nesupainiojo interesų pirmininkaudamas posėdžiui svarstant klausimą dėl trijų Darbo partijos (DP) atstovų teisinės neliečiamybės. Už tai, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija imtųsi šio klausimo, balsavo septyni Seimo nariai, prieš buvo penki.

Išvadų rengėjais paskirti “darbietis” Mečislovas Zasčiurinskas ir konservatorius Stasys Šedbaras.

Etikos sargų išaiškinti, ar vado-

vaudamas posėdžiui svarstant klausimą dėl DP lyderio Viktoro Uspaskicho, jo pavaduotojo Vytauto Gapšio bei Vitalijos Vonžutaitės, V.Gedvilas neįsipainiojo į interesų konfliktą, paprašė opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai.

TURĖS MOKĖTI BAUDĄ Vilniaus apygardos teismas vakar atmetė už Generalinės prokuratūros prokuroro Justo Lauciaus įžeidimą ir grasinimus jam nuteistos Eglės Kusaitės apeliacinį skundą. Teismas paliko galioti

Seimo rudens sesiją siūloma pratęsti iki sausio 17 dienos. Pratęsus sesiją Laisvės gynėjų dieną, sausio 13-ąją, būtų rengiamas minėjimas, o sausio 15 ir 17 dienomis vyktų eiliniai plenariniai posėdžiai. Sesija gali būti pratęsiama, nes Seimas nespės apsvarstyti visų naujosios Vyriausybės teikiamų skubių projektų, taip pat reikia priimti nutarimus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų paskyrimo. Konstitucija numato, kad eilinė rudens sesija prasideda rugsėjo 10 ir baigiasi gruodžio 23 dieną.

BNS, LŽ

4

2012 12 20 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Dešinieji renkasi kelią į pralaimėjimą MAŽVYDAS JASTRAMSKIS

Nauja Vyriausybė nuo pat pirmųjų žingsnių sulaukė daug kritikos. Natūralu, kad garsiausiai ir aštriausias pastabas reiškia ką tik iškeptos opozicijos stipriausia partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).

Tačiau arogantiška poza, kai kritikuojami ne konkretūs Vyriausybės veiksmai, o jos deklaruojami tikslai ar net tam tikros asmenybės, gali atsisukti prieš pačią opoziciją.

Kuo pasižymi veiksmingos politinės institucijos, taigi, ir veiksminga Vyriausybė? Politikos mokslų klasikas Robertas Davidas Putnamas yra nurodęs savybes, dėl kurių pagrįstumo ginčytis būtų sunku: gebėjimas atliepti piliečių interesus ir efektyvus ribotų lėšų panaudojimas, siekiant tuos interesus tenkinti. Taigi, objektyviai žvelgiant, kritikuoti Vyriausybę derėtų arba dėl nejautrumo šalies gyventojams, arba dėl negebėjimo tinkamai naudotis valstybės ištekliais.

Apie šios Vyriausybės darbus ar jų efektyvumą diskutuoti sunku, nes jie dar nepradėti įgyvendinti.

Be to, galima kelti klausimą, ar ji apskritai galės dirbti būdama tokios partinės sudėties: partnerių elgesys balsuojant Seime rodo, kad koalicija yra ganėtinai trapi. Šiuo metu įmanoma kalbėti tik apie tai, kokius

tikslus kelia ši Vyriausybė: kiek jie realūs (ar įmanoma juos įgyvendinti laikantis atsakingos išlaidų politikos) ir atliepia piliečių interesus.

Tokių nuostatų, kurios mažai ką bendra turi su atsakinga ir efektyvia politika, koaliciją sudarančių partijų rinkimų programose buvo gausu. Vieni iliustratyviausių pavyzdžių - “Tvarkos ir teisingumo” siūlytas valstybės įsipareigojimas sukurti darbo vietą kiekvienam (tai iš tikrųjų reikštų komunizmo atkūrimą) ir Darbo partijos siūlymas kelti minimalų atlyginimą iki 1509 litų. Tačiau politologai ir ekonomistai atkreipia dėmesį, kad dabartinis Vyriausybės programos dokumentas yra gerokai patobulintas. Nors jis ir abstraktus, populistinių tezių jame nėra daug, o keliamų tikslų akcentai sudėti neblogai.

Ką reiškia toks ekspertų vertinimas (mažiausiai - nevienareikšmiškas) ganėtinai aštriai valdančiąją koaliciją kritikuojančiai TS-LKD, kuriai net užkliūva darbo grupių formavimo principas? Nesigilindami į Vyriausybės programos punktų įgyvendinimo subtilybes (tuo labiau ekonomines teorijas ir išsamius finansinius duomenis), rinkėjai mato paprastą vaizdą: TS-LKD prieštarauja tikslams, kuriuos nori įgyvendinti Algirdo Butkevičiaus kabinetas. O šie tikslai daugumai rinkėjų yra itin opūs - nedar-

bo lygio mažinimas, atlyginimų didinimas, gyvenamųjų namų renovacija, emigracijos pažabojimas.

TS-LKD savo arogantiška kritika lipa ant to paties grėblio, prie kurio visus ketverius metus rymojo XV Vyriausybė. Ji buvo biudžeto lėšų valdymo požiūriu efektyvi (kiek leidžia krizės kontekstas), tačiau socialiai nejautri ir net nebandanti stengtis pasirodyti jautresnė. Taigi, bent jau deklaruojanti galinti atliepti daugumos piliečių interesus. Lietuvos dešinieji pabrėžia, kad krizė buvo suvaldyta, Lietuva išvengė Graikijos likimo, ekonominis konkurencingumas pagerėjo, eksportas

atsigavo. Tačiau tai svarbu tik daliai elektorato, nesudarančiai daugumos: tiems žmonėms, kurie iš valstybės nesitiki labai didelės pagalbos, tik svarbiausių funkcijų atlikimo ir nesikišimo į privačią iniciatyvą.

Tačiau didžioji dalis rinkėjų tokių laimėjimų nemato. Jiems svarbiausia turėti bent kokį nors darbą ir tai, kiek lieka pinigų maistui, sumokėjus mokesčius. Energetinės

Geografinis tokios Lietuvos pavyzdys - Naujosios Akmenės rajonas, kuriame, Darbo biržos duomenimis, registruoto nedarbo lygis 2011 metais vis dar siekė 15,1 proc. (52-as rajonas pagal šį rodiklį Lietuvoje).

Joniškio (kur situacija kiek geresnė: 13 proc. nedarbas, 38-a pozicija Lietuvoje) ir Naujosios Akmenės rajonus apimančioje rinkimų apygardoje net ir 2008 metais konservatoriai

lygino jų kalorijų skaičių su paruoštų pietų patiekalų, parduodamų dideliuose prekybos centruose, kalorijų skaičiumi. Paaiškėjo, kad virtuvės šefų valgiai ne tokie naudingi, nes juose yra daugiau sočiųjų riebalų, baltymų ir mažiau ląstelienos. Garsių virėjų patiekalai turi vidutiniškai 2530 kalorijų, o porcija paruoštų pietų - 2067.

Tiesa, abiem atvejais maistas neatitiko Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų. Profesorius Martinas Whitas komentuoja: “Gali būti, kad rodant šou reikėtų pateikti papildomos informacijos apie siūlomų patiekalų maistingumą, pavyzdžiui, pranešti apie tai ekrano kampe. Tai tinka ir kalbant apie receptų knygas.” Tačiau kulinarinių laidų vedėjai tikina, esą jų valgiai ne tokie pavojingi, kad reikėtų kokių nors perspėjimų.”

reikėtų susitelkti ne į mirtinų ligų naikinimą, o stengtis kiek galima labiau pailginti jaunatvišką žmogaus būseną, atitolinti senatvinius organizmo procesus. Išsprendus šį klausimą žmogus galėtų gyventi apie 150 metų. Besivystančiose šalyse daug gyvybių pražudo maliarija, tačiau išsivysčiusiose valstybėse tai neaktualu. Todėl ir tyrimų fondai koncentruojasi į visai kitas problemas. Žymus britų gerontologas Aubrey de Grey, SENS fondo pirmininkas, tvirtina, kad nėra prasmės kovoti su ligomis, kurios lydi senstantį organizmą, jei nekovojama apskritai su senėjimo procesu. Fondas SENS kaip tik ir užsiima senatvės atitolinimo galimybių tyrimais. Jo pavadinimas šifruojamas maždaug taip - neišvengiamos senatvės atitolinimo inžinerinių galimybių strategija.

Pasak A.de Grey, nėra prasmės stengtis įveikti mirtiną ligą, jeigu vėliau vėl iškyla grėsmė pasigauti kitą tokią ligą. Mokslininkai teigia, jog reikia kovoti ne su vėžiu, o su senatve. Išsivysčiusiose šalyse 90 proc. mirčių lemia pati senatvė.

Todėl norint pailginti žmogaus gyvenimo trukmę reikia “gydyti” vadinamąjį organizmo susidėvėjimą. A.de Grey įsitikinęs - net ir maži laimėjimai šioje srityje gali pastebimai pagerinti gyvenimo

kokybę. Mokslininko teorijoje įdomiausia yra ne amžino gyvenimo idėja, o galimybė pailginti jaunystę ir fizinę sveikatą, kontroliuoti senatvės procesus. Kita vertus, susiduriame su etinėmis problemomis. Tyrėjai kelia klausimus, ar galime būti tokie egoistai ir siekti tokio ilgaamžiškumo, ar nebus taip, kad vieniems bus gerai, o kitiems - nelabai? Dabar išsivysčiusiuose kraštuose žmonės gyvena vidutiniškai 30 metų ilgiau nei skurdžiose šalyse. Jei bus rastas būdas sulėtinti senatvę, pasaulis pasikeis dar labiau. Kova su ja tik paryškins nelygybės ribas. Be to, gali smarkiai padaugėti žemės gyventojų, o tai reiškia, kad dau-

nepriklausomybės siekis ar biudžeto balansas šiems rinkėjams yra su jų materialine gerove mažai ką bendra turinčios abstrakcijos (o daliai skamba kaip įžeidimas, palyginti su vargana būtimi). Toks elektoratas iš valstybės tikisi gerokai daugiau, nei jiems bet kada norėjo žadėti konservatoriai, o šią funkciją mielu noru perima kitos, kairiosiomis apsimetančios politinės jėgos (Darbo partija - ryškiausias dabarties pavyzdys). Tai - Lietuva, kurią TS-LKD, sprendžiant iš šios partijos pozicijos rinkimų rezultatų ir naujosios Vyriausybės siekių atžvilgiu, tiesiog užmiršo.

Arogantiška poza, kai kritikuojami ne konkretūs Vyriausybės veiksmai, o jos deklaruojami tikslai ar net tam tikros asmenybės, gali atsisukti prieš pačią opoziciją.

sugebėjo sukrapštyti tik 11,91 proc. balsų (2012 metais - 7,51 proc.). Žinoma, tokia Lietuva egzistuoja ne tik geografiniu (didmiesčiai ir provincija), bet ir individo lygmeniu.

Pavyzdžiui, 2008 metais po rinkimų atliktos apklausos (užsakovas - VU TSPMI, atlikėjas - “Vilmorus”) respondentas X yra iš Vilniaus, tačiau jo šeimoje vienam žmogui per mėnesį tenka vos 250 litų. Šis respondentas pritaria progresiniams mokesčiams, apie TS-LKD nuomonės neturi (klausiant, kiek partija patinka), o balsavo už Naująją sąjungą. Tai balsas, kuris galėjo atitekti TS-LKD. Knygoje “Posovietinės Lietuvos politinė anatomija” politikos mokslų daktarė Ainė Ramonaitė teigė, kad lietuviškąją dešinę (tuos, kurie linkę balsuoti už liberalus ir konservatorius) sudaro apie 30 proc. rinkėjų. Nesunku susivokti, kad šie 30 proc. rinkimų nelaimi: net ir po aštuonerių metų opozicijoje, 2008 metais formuojant Vyriausybę konservatoriams prireikė ne tik liberalų, bet ir Tautos prisikėlimo partijos mandatų. Jeigu šią padėtį konservatoriai nori taisyti ir sugrįžti į valdžią po ketverių metų, pats laikas prigesinti aroganciją ir pradėti bent jau deklaracijų lygmeniu dirbti tai Lietuvai, kurios norus atspindi kairiųjų partijų ir naujosios Vyriausybės programos.

•

Kitų balsai KOKS MAISTAS MAISTINGESNIS?

Lietuvos žinios

Paprastai manoma, kad per kulinarinius šou siūlomi receptai yra daug naudingesni negu paruoštas maistas, kurį galima įsigyti bet kuriame prekybos centre. Ar tai tiesa, domėjosi “The Daily Mail”: “Specialistų, įskaitant Niukaslo universiteto mokslininkus, nuomone, tokie virtuvės šefai kaip, pavyzdžiui, Jamie Oliveris turėtų perspėti žmones dėl didelio savo patiekalų kaloringumo. Ekspertai išanalizavo kelių populiariausių kulinarinių šou vedėjų - Hugh Fearnley, Nigellos Lawson, J.Oliverio ir Lorraine Pascale - knygas. Specialistai atrinko 100 receptų, o paskui su-

GALIME GYVENTI 150 METŲ Naujienų portalas Finmarket.ru analizuoja, kokių tyrimų turėtų imtis medicinos ir biologijos mokslų specialistai, kad pailgintų žmonijos amžių: “Prinstono universiteto bioetikos profesorius Peteris Singeris mano, jog mokslininkams

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška

(tel. 249 2219)

V.Remeika

(tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė J.Mičiulienė A.Musteikis Pramogos V.Sinicaitė Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2212) (tel. 249 2210) (tel. 249 2213) (tel. 249 2249) (tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

(tel. 249 2234)

gumoje šalių gyvenimo sąlygos turės pablogėti. Mokslininkai svarsto, ar sugebėsime įveikti šiuos barjerus. Pasak jų, tai priklausys nuo mūsų tikėjimo techniniu ir ekonominiu progresu. A.de Grey įsitikinęs, kad rado problemų sprendimo būdą. “Iš pradžių senatvės atitolinimas bus brangus, tačiau vėliau, kaip ir įvairių kitų inovacijų atveju, atpigs, - tvirtino gerontologas. - Be to, jei ir toliau bus plėtojama ekonomika, technologijos, žmonės taps turtingesni, vadinasi, vis daugiau gyventojų sluoksnių senatvės atitolinimas bus įkandamas finansiškai.”

LŽ

Korespondentai krašte

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Lietuviai svetur” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 1,13,14,15 p.

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Interneto svetainė www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 12 20 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

Lenkija ragina Vokietiją imtis lyderio vaidmens Prieš šešiasdešimt metų Europos Sąjungos (ES) idėja gimė žmonėms, išgyvenusiems Antrąjį pasaulinį karą Vakarų fronte. Šiuo metu Europos politikoje vis labiau girdimas ir Rytų Europos valstybių balsas. Jos nori svariau prisidėti prie Bendrijos politikos formavimo.

Garsiausiai savo tikslus ir siekius įvardija Lenkija, kuri praėjus penkiasdešimčiai metų po kruvino karo pagaliau išsivadavo iš komunizmo gniaužtų. Ji kartu su kitomis už geležinės uždangos buvusiomis Rytų Europos valstybėmis pateikė paraišką įstoti į Europos Sąjungą. Didžioji Britanija tai sutiko entuziastingai. Konservatorių ministrai pirmininkai Margaret Thatcher ir Johnas Majoras vylėsi, kad naujai prisidėjusios valstybės padės susilpninti augančias Briuselio galias ir neleis ES institucijoms atimti dalies valstybių suvereniteto. Tai yra Rytų Europos valstybės taps britų sąjungininkėmis.

“M.Thatcher tikėjo, kad žmonės, išsivadavę iš Sovietinės imperijos ir Varšuvos pakto sutarties organizacijos, nenorės stiprios centrinės institucijos, nesvarbu, kad ji bus Briuselyje, o ne Maskvoje, - sakė buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius ES lordas Johnas Kerras. - M.Thatcher tikėjo, kad naujosios valstybės transformuos ES į konfederaciją ir neleis susikurti federacijai. Britų premjerė manė, kad ES taps laisvų, nepriklausomybe besididžiuojančių valstybių Europa, tačiau ji klydo.

R.Sikorskis ragina Vokietiją imtis “tėvo” vaidmens Europoje, tikėdamasis, kad ir Lenkija taps įtakinga.

AFP/Scanpix nuotrauka

Briuselio galios išaugo, o naujos valstybės svariai prie to prisidėjo.”

Tačiau nors daugeliui britų ES atrodo nedemokratiška, suverenitetą varžanti biurokratinė mašina, Rytų Europos valstybėms - ES yra išlaisvintoja. Saugi Bendrijoje jaučiasi didžiausia iš naujai įstojusių valstybių Lenkija, nes ji, kaip ir kitos Rytų Europos valstybės, jau nebijo agresyvių kaimynų intervencijos.

Nuo priešiškumo prie bendradarbiavimo Tačiau Lenkijos žvilgsnis pirmiausia krypsta ne į Didžiąją Britaniją, o į kaimynę Vokietiją. Vakarų Lenkijoje

S.Berlusconi planuoja atsisakyti euro Buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi pareiškė, kad Italija gali būti priversta palikti euro zoną, jeigu Europos centriniam bankui (ECB) nebus suteikta daugiau galių užtikrinant mažesnes skolinimosi išlaidas.

S.Berlusconi, kuris šį mėnesį paskelbė, kad bus Laisvės žmonių partijos (PDL) vedliu kitų metų vasario mėnesį įvyksiančiuose parlamento rinkimuose, nacionaliniam RAI kanalui sakė, kad ECB turėtų tapti “paskutinės vilties kreditoriumi euro zonos šalims”. “Jeigu Vokietija nesutinka, kad ECB privalo būti tikru centriniu banku ir jeigu palūkanų normos nenukris, mes būsime priversti palikti euro zoną ir grįžti prie savo senosios valiutos liros, kadan-

gi norėtume išlikti konkurencingi”, sakė S.Berlusconi.

76 metų žiniasklaidos magnatas panašią nuomonę pareiškė ir anksčiau.

Jis kalbėjo apie Italijos ir net Vokietijos galimybes palikti euro zoną. Šiuo metu buvęs Italijos premjeras dalyvauja rinkimų kampanijoje ir aktyviai diskutuoja televizijoje apie Italiją kamuojančias ekonomikos problemas. S.Berlusconi tikisi, kad sėkminga rinkimų kampanija leis PDL partijai pralenkti centro kairės Demokratų partiją, kuriai vasario mėnesio parlamento rinkimuose prognozuojama 30 proc. rinkėjų balsų. Šiuo metu S.Berlusconi Laisvės žmonių partija nuo Demokratų atsilieka 14 procentų.

S.Berlusconi ilgus metus buvo Italijos premjeru, tačiau praėjusių metų lapkritį buvo priverstas pasitraukti dėl sunkios ekonominės situacijos šalyje ir euro zonos skolų krizės.

S.Berlusconi nori didesnių galių Europos centriniam bankui.

LaPresse/Scanpix nuotrauka

•

esantis Vroclavo miestas iš naujo atranda Europą. Į jį plūsta vokiečių investicijos, tačiau istorinė praeitis Vroclave matoma ir šiandien. Nuo miesto centre esančių namų lupasi dažai, stūkso komunistinį laikotarpį menantys daugiabučiai. Parduotuvių iškabos parašytos ne tik lenkiškai, bet ir vokiškai. Iki 1945 metų Vroclave gyveno tik saujelė lenkų, nes miestas priklausė Vokietijai ir vadinosi Breslau. Vokietijai pralaimėjus karą 500 tūkst. miesto gyventojų buvo iškeldinti į Rytų Vokietiją. Jų namuose apsigyveno lenkai, atvykę iš Sovietų Sąjungos okupuotų teritorijų.

Tačiau dabartinės vokiečių investicijos Vroclave rodo, kad šalys pa-

miršo senas skriaudas, o laisva Europa sutaikė senus priešus.

Svorio centras keliasi į Rytus Keičiasi ir pati ES. Iš pradžių Europos politiką formavo Vakarų Vokietija ir Prancūzija, o šiuo metu vis garsiau skamba Lenkijos, raginančios Vokietiją imtis lyderės vaidmens ES, balsas.

“Kai Lenkijos vyriausybė nori aptarti kokią nors problemą, ji kreipiasi ne į Paryžių, o į Berlyną. Todėl vokiečiai dabar turėtų imtis to, ką jau buvo pamiršę, t. y. lyderystės”, - sakė buvusio Vokietijos kanclerio Helmuto Kohlio užsienio politikos patarėjas Joachimas Bitterlichas.

Prieš metus Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis viešėjo Berlyne. Jis paragino Vokietiją formuoti drausmingesnę ir labiau centralizuotą Europą. “Dabartinės euro zonos krizė kilo dėl to, kad nebuvo laikomasi sutarčių. Valstybės pažeidinėjo taisykles, nes jų laikymasis priklausė tik nuo jų geros valios. Kad ES veiktų, mums reikia griežtesnių taisyklių ir kad niekas jų nepažeidinėtų, didžiausioji valstybė turi imtis tėvo vaidmens”, - aiškino R.Sikorskis. Palaikydama Vokietiją Lenkija mąsto ir apie savo įtakos stiprinimą, todėl aktyviai nori prisidėti kone prie visų ES problemų sprendimo. Tačiau britai iš naujųjų Rytų Europos partnerių tikėjosi ne griežtesnių taisyklių ir ne to, už ką agituoja lenkai. Didžioji Britanija nori bendros Europos, kurioje valstybių suvereniteto nevaržytų Briuselio biurokratai.

Didžiajai Britanijai nereikėjo narystės ES demokratijai užtikrinti ir apsisaugoti nuo senų priešų. Ji siekė ekonominės naudos dėl atsivėrusios bendrosios rinkos ir prekybos apribojimų panaikinimo.

Tačiau Europos integracijos svarbiausias tikslas buvo taika, leidžianti Europos valstybėms pabėgti nuo skaudžios istorijos ir žvelgti ne į praeitį, o į ateitį. Taika ir tuo, kad buvusios komunistinės valstybės pasuko demokratijos keliu, džiaugiasi ir Vokietija. Rytų Europos valstybės pasisako už stiprią Bendriją, o Didžioji Britanija yra priversta taikstytis su naujomis realijomis.

Matydama, kad lieka neišgirsta, ji net linkusi trauktis iš Europos Sąjungos.

•

Estijoje - Kalėdų susitaikymas

Taline prieš Kalėdas populiarus kalėdinis turgus. / LŽ archyvo nuotrauka

Nuo šios savaitės Estijoje prasidėjo Kalėdų susitaikymas.

Jo pradžią Jegevoje paskelbė Evangelikų liuteronų bažnyčios galva arkivyskupas Andresas Poderis.

Ta proga Jegevos miesto centre buvo surengta iškilminga ceremonija.

Per ją Estijos arkivyskupas paragino visus šalies gyventojus pagalvoti apie susitaikymą, “kuris įveikia teritorijas ir laiką, pripildo visus vidinių vertybių, moralinės atsakomybės ir dieviškos meilės”. “Galvokime vienas apie kitą taip, kaip apie mus galvoja Dievas”, - sakė A.Poderis.

Arkivyskupas priminė, kad praeinantys metai Estijai nebuvo lengvi, šalyje buvo jaučiama socialinė įtampa, netrūko ekonominių sunkumų, todėl žmonėms reikia “taikos ir ramybės”.

“Paaštrėjo nepasitikėjimo krizė, kuri

aptemdo mūsų žmonių ateitį. Nepasitikėjimas graužia ir daugelį mūsų šeimų bei namų. Geriausias sprendimas įveikti nepasitikėjimą - susitaikyti ir atleisti. Šis kelias atveda ir į Kalėdų susitaikymą, kuris yra daug gilesnis ir svarbesnis nei paprastas susitaikymas, nes į jį įeina suvokimas, kad niekas nebus pamirštas ir niekas nepražus”, kalbėjo A.Poderis.

Tradicija skelbti Kalėdų susitaiky-

mą į Estiją atkeliavo iš Suomijos, kur taip daroma jau daugiau kaip 400 metų. Taip pranešama, kad ateina Kalėdos. Iki šventinio periodo pabaigos sausio 6 dieną draudžiami visokie barniai bei konfliktai, be to, negalima skriausti ne tik žmonių, bet ir gyvūnų, nes niekas neturi aptemdyti didžios ir gražios šventės.

Tokia tradicija atsirado dar viduramžiais, kai Bažnyčia stengėsi bent jau prieš svarbiausią krikščionims šventę sutaikyti besivaidijančius feodalus ir įveikti gyventojų tarpusavio nesantaiką. Suomijoje apie Kalėdų susitaikymą skelbiama Turku miesto, kuris iki 1812 metų buvo šalies sostinė, centrinėje aikštėje. Jame yra ir svarbiausia šalies religinė šventovė - Katedra, kurioje vyksta ir iškilmingos Kalėdų pamaldos.

Svarbiausia šios ceremonijos dalis - 1600 metais parašyto Kalėdų susitaikymo traktato skaitymas. Nors pats dokumentas sudegė per 1827 metais kilusį didžiulį gaisrą, visą jo tekstą pavyko atkurti.

Gruodžio 24 dieną apie Kalėdų susitaikymą dar paskelbs ir Estijos bei Suomijos prezidentai.

•

news.err.ee, “BBC”, “Reuters”, LŽ

Dėl Lietuvos politinių kalinių sąjungos prezidiumo ir tarybos ilgamečio nario, vieno iš Lietuvos politinių kalinių sąjungos įkūrėjų, nenuilstančio kovotojo, politinio kalinio AUGUSTINO ŠVENČIONIO mirties nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius.

Lietuvos politinių kalinių sąjunga

6

2012 12 20 Lietuvos žinios

Pasaulis

Bendradarbiavimas padeda išspręsti problemas

VALERIJUS ŽOVTENKA Nepaprastasis ir įgaliotasis Ukrainos ambasadorius Lietuvoje

Sėkmingai veikianti Ukrainos ir Lietuvos tarpvyriausybinė prekybinio ir ekonominio bei mokslinio ir techninio bendradarbiavimo komisija tapo svarbia dviejų šalių santykių plėtros dalimi.

Ukrainos ir Lietuvos prekybiniai ir ekonominiai santykiai turi savo istoriją, kuri akivaizdžiai demonstruoja jų sėkmę ir pozityvią dinamiką. Jau paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje prekybos apyvarta tarp abiejų šalių išaugo nuo 200-300 mln. iki 600700 mln. dolerių, o 2008 metais buvo pasiektas net savotiškas rekordas, nes prekybos apyvarta sudarė 1 mlrd. 250 mln. dolerių. Ir nors 2009 metais per finansų ir ūkio krizę prekybos apimtis sumažėjo per pusę, 2010-aisiais vėl

pastebėtas prekybinių santykių suaktyvėjimas ir prekybos atsigavimas.

Pernai prekių apyvarta vėl perkopė 1 mlrd. dolerių, todėl prognozuojame, kad susumavus šių metų rezultatus Ukrainos ir Lietuvos prekybos apimtis gerokai viršys milijardą.

Plėtojant mūsų šalių prekybinius ir ekonominius ryšius svarbus vaidmuo tenka Ukrainos ir Lietuvos tarpvyriausybinei prekybinio ir ekonominio bei mokslinio ir techninio bendradarbiavimo komisijai. Ekonominio bendradarbiavimo prioritetai rodo, kad svarbiausios Komisijos darbo kryptys tebėra prekybinis ir ekonominis bei investicinis bendradarbiavimas, bendradarbiavimas transporto ir energetikos srityse, daug dėmesio skiriama ir aktualiems mokslo bei švietimo, technologijų ir inovacijų, pramonės, agropramoninio komplekso, standartizacijos, metrologijos, vartotojų teisių gynimo, socialinės ir sveikatos apsaugos klausimams, taip pat regioninio bendradarbiavimo plėtrai.

Gruodžio 4, 5 dienomis Kijeve buvo surengtas jau keturioliktas tarpvyriausybinės komisijos posėdis. Jame atvirai ir naudingai diskutuota apie tolesnio bendradarbiavimo plėtrą, protokole užfiksuoti pasiekti susitarimai.

Iš dalies buvo susitarta skatinti abipusės prekybos ir paslaugų masto augimą, padėti gerinti ryšius tarp abiejų valstybių verslo struktūrų, teikiant joms praktinės pagalbos įgyvendinti verslo projektus, rengiant verslo forumus, konferencijas bei parodas.

Komisija pabrėžė, kad būtina plėtoti ir investicinį bendradarbiavimą. Abiem šalims įdėjus daug pastangų šį balandį buvo pasirašytas Ukrainos ir Lietuvos valstybinių investicinių agentūrų savi-

tarpio supratimo memorandumas. Tikimės, kad jo įgyvendinimas sustiprins investicinį bendradarbiavimą.

Kijeve buvo pažymėta, kad Ukrainoje sėkmingai dirba tokie Lietuvos investuotojai kaip bendrovės “BT Invest”, Vakarų medienos grupė, “Hanner”, “Arvi”, “Kalvis” ir kitos. Šiuo metu svarstoma, kaip pritraukti į Ukrainos rinką Lietuvos žemės ūkio produkcijos bei medienos perdirbėjus, naudojančius šiuolaikines europines technologijas ir turinčius darbo patirties Europos Sąjungos (ES) rinkoje.

Komisijoje nepagailėta laiko aptariant pagreitį įgaunančio ir turinčio didžiulį potencialą mišriojo traukinio “Vikingas” efektyvumą. Siekiant padidinti krovinių vežimą kryptimi Baltijos jūra-Juodoji jūra ir dar toliau - iki

funkcionavimas turėtų svariai prisidėti prie efektyvaus traukinio darbo.

Remiantis sėkmingu projekto “Vikingo” įgyvendinimu ir Ukrainos eurointegracinės politikos bei Asociacijos sutarties su ES pasirašymo kontekste gyvai buvo diskutuota ir apie transeuropinį transporto koridorių tarp Baltijos ir Juodosios jūrų.

Ukrainai svarbu, kad Lietuva dalyvautų tiesiant Eurazijos naftos transporto koridorių, ir kad jis būtų įtrauktas į ES Rytų partnerystės programą. Suprasdama šio projekto svarbą mūsų valstybėms energijos iš diversifikuotų šaltinių tiekimo kontekste, Ukraina palaikė Lietuvą, kai ši nusprendė dalyvauti darbo grupėje, turinčioje suderinti šio projekto nuostatų įgyvendinimą.

Ukraina tikisi, kad Lietuva užims aktyvesnę poziciją siekiant greičiau perrašyti sutartis tarp Ukrainos sričių ir Lietuvos Respublikos apskričių, kurios tapo negaliojančios po administracinės reformos Lietuvoje.

Viduržemio jūros regiono, stengiamasi į šį projektą įtraukti ir Turkiją.

Tad šiais metais buvo surengta nemažai susitikimų, konferencijų ir traukinio “Vikingas” prezentacijų Odesoje, Batumyje bei Stambule. Teigiamai įvertintas ir “Vikingas” tinklalapis internete. Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija, kuriai priklauso 185 valstybės, jau patvirtino, kad iki 2021 metų bus užregistruotas “Vikingo” prekės ženklas, paliekant galimybę jį pratęsti dar 10 metų. Intensyviai plintant internetui, šio tinklalapio

Abi šalys patvirtino, kad yra suinteresuotos ir Ukrainos elektros energijos tiekimo į Lietuvą projekto įgyvendinimu. Šiuo metu vyksta abipusės konsultacijos tariantis dėl kainos, taip pat trišalės konsultacijos dėl elektros energijos perdavimo per Baltarusijos teritoriją.

Posėdžio dalyviai susitarė ir dėl bendradarbiavimo stiprinimo branduolinio saugumo srityje, išsakydami bendrą poziciją, kad atominės energetikos projektai, įtraukiant į juos ir trečiąsias šalis, turi atitikti tarptautinius standartus ir būti įgyvendinami griež-

Kai kalbama apie Sendi Huko tragediją, minimos 26 aukos: 20 mokykloje nušautų mažų vaikų ir 6 mokyklos darbuotojos. Tarsi pamirštama, kad pirmoji nuo 20 metų Adamo Lanzos kulkos namuose krito jo motina Nancy Lanza. Visą šį laiką policija ieško šiurpaus nusikaltimo motyvų, tačiau tyrėjai nerado jokių laiškų ar dienoraščių, kurie galėtų juos paaiškinti. Kodėl taip pasielgė dvidešimtmetis, kodėl jo motina namuose laikė tiek daug ginklų?

Pasirodo, Niutauno šaulio motina pastaruosius mėnesius keliavo po pasaulį desperatiškai ieškodama naujų namų. Nancy brolienė Marsha Lanza papasakojo, kad Adamo motina apkeliavo 9 miestus trijose šalyse. Ji norėjo sumažinti išlaidas ir garantuoti Adamui “stabilų gyvenimą” - surasti vietą, kur jis galėtų eiti į koledžą, ir apsigyventi kur nors netoliese.

Marsha teigia žinojusi, kad Nancy turėjo problemų dėl Adamo, bet yra įsitikinusi, kad jokio sūnaus keliamo pavojaus motina niekada nejautė, antraip būtų ieškojusi pagalbos.

Išsėtine skleroze sirgusios Nancy vyresnysis sūnus 24 metų Ryanas jau dvejus metus nebendravo su Adamu, maždaug tiek pat laiko ryšio su juo nepalaikė ir tėvas Peteris Lanza.

Jis ir Nancy išsiskyrė 2009 metais.

“General Electric” viceprezidentas P.Lanza uždirba 445 tūkst. dolerių per metus ir sutiko mokėti 240 tūkst. do-

Niutauno drama prasidėjo šiame prabangiame name, kur N.Lanza gyveno su Aspergerio sindromą kenčiančiu sūnumi Adamu. / Reuters/Scanpix nuotraukos lerių alimentų už autizmu sergančio sūnaus gydymą.

Visą savo gyvenimą Adamas praleido 1,4 mln. dolerių vertės dideliame gražiame name Niutaune, kur ir nušovė motiną, kai ši dar nebuvo atsikėlusi iš lovos, paskui patraukė žudyti vaikų į mokyklą. Aplinkinių žodžiais, Nancy “dievino ginklus”, ji ir išmokė Aspergerio sindromu sergantį Adamą šaudyti.

Labai mažai kas buvo žinoma apie šį jaunuolį, kuris nebuvo užsiregistravęs “Facebook”, nepaliko jokių pėdsakų internete ir po žudynių buvo vadinamas nematomu.

Adamą prisiminė Niutauno kirpėjos: paauglystėje jis maždaug kas pusantro mėnesio ateidavo apsikirpti, bet niekada nieko nekalbėdavo ir į nieką nežiūrėdavo, jį visada atlydėdavo mo-

•

B.Obama - dukart Metų žmogus

Drama už namo sienų Sendi Huko mokyklos Niutaune užpuoliko motina mėgino surasti naujus namus savo psichiškai nesveikam sūnui ir bijojo, kad “laikas senka”. Tai atskleidžia “The Daily Mail”.

tai laikantis tarptautinių susitarimų reikalavimų.

Susitarta ir dėl tolesnio tarpregioninio prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo skatinimo, iš dalies tam panaudojant tarpregioninio bendradarbiavimo tarp sričių, apygardų ir atskirų Ukrainos bei Lietuvos miestų pasirašytose sutartyse numatytas galimybes ir mechanizmus. Ukraina tikisi, kad Lietuva užims aktyvesnę poziciją siekiant greičiau perrašyti sutartis tarp Ukrainos sričių ir Lietuvos Respublikos apskričių, kurios tapo negaliojančios po administracinės reformos Lietuvoje.

Atsižvelgiant į tai, kad labai svarbu remiantis Ukrainos ir ES asociacijos sutartimi pasirašyti susitarimą dėl laisvosios prekybos tarp Ukrainos ir ES, buvo pažymėta, jog eurointegracijos srityje labai naudingas Ukrainos ir Lietuvos bendradarbiavimas. 2013 metų antrą pusmetį, kai Lietuva pirmininkaus Bendrijai, svarbiausiu renginiu taps ES ir Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikimas, per kurį ketinama pasirašyti ir Asociacijos sutartį.

Reziumuojant galima daryti išvadą, kad Kijeve įvykęs Komisijos posėdis buvo produktyvus ir naudingas stiprinant Ukrainos ir Lietuvos prekybinius, ekonominius bei mokslinius ir techninius santykius. Dėl jo koordinacinio vaidmens abiem pusėms pavyksta laiku išspręsti visus aktualius bendradarbiavimo klausimus ir priimti kompetentingus sprendimus dėl tolesnės jo plėtros. Manau, kad ir ateityje Komisija pasitarnaus naudingo Ukrainos ir Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo, paremto abiejų valstybių strateginės sąveikos pragmatiniu turiniu, plėtrai.

tina. Jis viską darydavo tik mamos liepiamas. Prieš kelerius metus A.Lanza liovėsi vaikščiojęs į tą saloną, ir jo darbuotojos manė, kad jis kur nors išsikraustė. Buvę klasės draugai anksčiau apie A.Lanzą kalbėjo kaip apie protingą, bet užsisklendusį mokinį, o vienas buvęs vidurinės patarėjas vadino jį nerimaujančiu ir droviu. Motina ieškojo Adamui koledžo, kur jis būtų galėjęs studijuoti inžineriją. Šalį, dar neatsigavusią po žudynių Niutaune, apskriejo žinia apie vienuolikmetį berniuką, kuris vakarinėje Jutos valstijoje atsinešė į mokyklą šaunamąjį ginklą. Berniukas teigė tai padaręs, kad galėtų apsiginti, jeigu pasikartotų kas nors panašaus, kas įvyko Niutaune.

Po šių daugiausia aukų pareikalavusių šaudynių Jungtinėse Valstijose dauguma Niutauno vaikų grįžo į mokyklas, tik Sendi Huko mokykla dar nedirba, nes ji laikoma nusikaltimo vieta, kurioje atliekamas tyrimas.

Nuo pirmadienio Niutaune pradėti laidoti nušauti vaikai ir mokyklos darbuotojos, aukų laidotuvės tęsis visą šią savaitę. Nancy ir Adamo kūnus teismo medicinos ekspertai dar tiria.

Po Niutauno šaudynių JAV atsinaujino debatai dėl ginklų įstatymų, o žmonės visoje šalyje dar intensyviau puolė ginkluotis.

Kalbant apie ginklus, JAV yra išskirtinė šalis - joje 100 žmonių tenka 89 ginklai ir tai yra aukščiausias reitingas pasaulyje. Tačiau kadaise, kai Billas Clintonas pasiūlė uždrausti kovinius ginklus, demokratams tai kainavo 100 vietų Kongrese.

•

“The Daily Mail”, AP, LŽ

Žurnalas “Time” paskelbė neseniai perrinktą JAV prezidentą Baracką Obamą Metų žmogumi, ir ši garbė jam suteikiama jau antrą kartą.

Autoritetingas Amerikos naujienų žurnalas pažymėjo, kad JAV išgyvena milžiniškus kultūros ir demografijos pokyčius, o B.Obama laikomas šių transformacijų simboliu, kartais - ir varomąja jėga. Žurnalas rašo, kad B.Obama buvo pirmasis JAV prezidentas po Franklino Delano Roosevelto, laimėjęs daugiau nei 50 proc. balsų per dvejus rinkimus iš eilės, ir pirmasis šalies vadovas po 1940 metų, perrinktas antrai kadencijai nepaisant didesnio nei 7,5 proc. nedarbo. “Time” paskelbė B.Obamą Metų žmogumi ir 2008 metais, kai jis tapo pirmuoju juodaodžiu Amerikos prezidentu.

•

“Time” viršelį puošia Metų žmogus B.Obama.

VG-3668

8

2012 12 20 Lietuvos žinios

Verslas

Elektra brangs mažiau Pagal vakar priimtus naujos Vyriausybės nutarimus kitąmet gali būti mažesnis elektros brangimas.

Jau nustatyta elektros energijos kaina vartotojams kitąmet turėtų būti mažesnė 1-1,5 cento. Taip teigia Kainų komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė. Galutinis sprendimas turėtų būti priimtas gruodžio 31-ąją, tuomet tarifas įsigaliotų nuo sausio 1-osios. Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sakė, kad Vyriausybė atsisako gaminti rezervinę elektros energiją iš brangių gamtinių dujų. Vyriausybė trečiadienį nutarė sumažinti Lietuvos elektrinei nustatytą gamybos kvotą kitiems metams nuo 1,53 iki 0,9 teravatvalandės. Dėl to maždaug 100 mln. litų bus sumažintas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio kitų metų biudžetas. Tai leistų jau patvirtintą elektros kainą sumažinti 11,5 cento. Pasak J.Neverovičiaus, siekiant užtikrinti energetinį saugumą minimali Lietuvos elektrinės gamybos kvota gali būti 0,66 teravatvalandės. Be to, Vyriausybė ketina atsisakyti reikalavimo remtinos elektros gamintojams, iš kurių didžiausia yra “Lietuvos energijos” valdoma Lietuvos elektrinė, ne mažiau kaip 25 proc. naudojamų gamtinių dujų įsigyti per Klaipėdoje statomą suskystintų gamtinių dujų terminalą. Ketinama atsisakyti nuostatos, kad ne mažiau kaip 50 proc. remtinos elektros kiekio būtų pagaminama gamintojus pasirenkant konkurso būdu. VIAP lėšų surinkimą ketinama pavesti elektros tinklo operatoriui, o ne balansavimo ir nepriklausomiems elektros tiekėjams, kaip liepos mėnesį numatė ankstesnė Vyriausybė. Jeigu VIAP lėšų surinkimo tvarkos pakeitimai nuo 2013 metų pradžios būtų įsigalioję, tikėtina, kad VIAP mokesčio lėšų surinkimas būtų patikėtas Rusijos kapitalo “Inter RAO Lietuva”, Latvijos “Elektrum Lietuva” bei Estijos “Enefit”. Mat ankstesnė Vyriausybė nutarė, kad VIAP elektros sektoriuje mokesčio surinkimas turi būti patikėtas privačioms įmonėms. Skaičiuota, kad Lietuvoje yra 28 įmonės, kurios galėtų surinkti VIAP mokestį, iš jų 9 nevykdo veiklos, o didžiosios dalies įstatinis kapitalas nesiekia 1 mln. litų. Didžiausia iš jų yra “Inter RAO Lietuva”. Ši Vyriausybė grąžina situaciją į buvusią padėtį. Dabar VIAP mokesčio lėšas iš vartotojų surenka perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatorės bendrovės “Litgrid” bei LESTO. Šių metų elektros VIAP mokesčio biudžetas yra 724 mln. litų.

•

LŽ, BNS LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,6076 -0,5829% 1 Australijos doleris 2,7451 -0,6339% 10 000 Baltarusijos rublių 3,0427 -0,9367% 1 Kanados doleris 2,6455 -0,7484% 1 Šveicarijos frankas 2,8592 +0,0804% 10 Kinijos ženminbi juanių 4,1858 -0,5471% 10 Čekijos kronų 1,3722 +0,1749% 10 Danijos kronų 4,6286 +0,0173% 1 DB svaras sterlingų 4,2435 -0,1414% 100 Vengrijos forintų 1,2017 +0,8155% 100 Islandijos kronų 2,0750 -0,0819% 100 Japonijos jenų 3,0906 -1,1001% 100 Kazachstano tengių 1,7307 -0,5258% 1 Latvijos latas 4,9592 -0,0060% 10 Moldovos lėjų 2,1497 -0,6885% 10 Norvegijos kronų 4,6651 -0,2079% 10 Lenkijos zlotų 8,4817 +0,3714% 100 Rusijos rublių 8,4806 +0,2948% 10 Švedijos kronų 3,9517 +0,2606% 1 Turkijos naujoji lira 1,4645 -0,4438% 10 Ukrainos grivinų 3,2190 -0,5747% 2012 12 20, LB

Uosto pyragas - su rūpesčių įdaru VIDA BORTELIENĖ

Tarptautinė prekyba nepavaldi vienos šalies politikai, todėl transporto sistemos vadovų kaitos uosto verslininkai nesureikšmina, tačiau patirtis rodo, kad investicijų sparta labiausiai priklauso nuo vietos valdininkų.

Baltijos valstybių uostai Talinas, Ryga, Ventspilis ir Klaipėda smarkiai konkuruoja dėl tranzitinių krovinių, o tai paskata įdėmiai sekti logistikos pokyčius ir reaguoti į verslo užduotis. Kaip sekėsi jas įgyvendinti 2012 metais?

Buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas parlamentaras Eugenijus Gentvilas apžvelgdamas šių metų svarbiausius įvykius išskiria kelis jų bruožus.

Baltarusijos gaida “Visus metus uostą lydėjo baltarusiškų krovinių problema. Metų pradžioje, kompanijai “Belkalij” nepasirašius sutarčių su pirkėjais, buvo sutrikimų, vėliau, antrąjį pusmetį, prasidėjo įvairūs gąsdinimai. Jie trunka iki šiol ir nesuteikia stabilumo. Netgi buvo atsiradę pasiūlymų: neinvestuokime uoste į terminalus, kurie skirti baltarusiškiems kroviniams, stabdykime pradėtas statybas”, - prisiminė E.Gentvilas. Bet jis sako apie tokį variantą nė nediskutavęs.

Kitas, jo požiūriu, svarbus uosto veiklos parametras - bendrovės “Klaipėdos nafta” reikalai. “Pirmas dalykas - vykęs “Orlen Lietuva” gamyklos remontas sukėlė krovos srauto trukdžius. Antras - atsisakyta tiesioginio produkcijos tiekimo iš Baltarusijos ir pasirašyta sutartis su įmone “Litasco”. Prasidėjo kalbos, kad baltarusiai

Beveik pusketvirtų metų uosto vadovo duoną krimtęs Seimo narys E.Gentvilas pripažįsta, kad ji buvo rupi.

Vidos Bortelienės nuotrauka

neva gali sureaguoti savo kompanijų gynimo pretekstu ir panašiai.

Ir, žinoma, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektas. Man dėl to net prasidėjo nerviniai traukuliai, kurių kiti žmonės gal nė nematė”, - dabar jau linksmai apie patirtą įtampą kalbėjo E.Gentvilas.

Pasak buvusio uosto vadovo, uosto direkcijos derybos su “Klaipėdos nafta” dėl SGD terminalo infrastruktū-

kaištu kalbėjo E.Gentvilas apie įvykius, dėl kurių tekę sulaukti net piktų valdžios atstovų skambučių.

“Istoriniai” stulpai Sunkūs dalykai, pasak E.Gentvilo, susipynė su gerais darbais. “Kad ir ta su “Klaipėdos nafta” pasirašyta sutartis, žadanti naują krovinį uostui - ji gera. Jeigu apsiribosime keliomis dešimtimis milijonų litų uosto investicijų, be

“Ar naftininkų samdytiems ekspertams rūpi Lietuvos transporto tranzito sistema? Aišku - ne.” ros vyko sunkiai. Esą jeigu nebūtų parodyta atkaklumo, faktiškai visi uosto pinigai būtų nekeliavę dujų terminalo statybai. “Negalime paaukoti šalies transporto interesų dėl energetinio saugumo. Ar naftininkų samdytiems ekspertams rūpi Lietuvos transporto tranzito sistema? Aišku - ne. Be to, jie nelabai profesionaliai dirba”, - su prie-

to, Vyriausybės nutarimu pavyks kompensuoti išlaidas, galima įžvelgti pliusus”, - aiškino parlamentaras.

Iš smulkesnių dalykų, E.Gentvilo akimis, įsidėmėtinas šiemet išspręstas deviacinio įrenginio klausimas, nagrinėtas 6 metus. “Tas stulpas buvo privatizuotas prieš 10 metų, šiomis dienomis jau sueitų senatis. Mums

pavyko jį iškelti iš akvatorijos kovo mėnesį. Atrodo, menka problema stulpas. Bet jį reikėjo iškelti ne tik dėl SGD terminalo - apskritai dėl uosto ateities”, - pažymėjo E.Gentvilas.

Jo požiūriu, KVJUD pavyko šiemet su savivaldybe suderinti uosto teritorijų plėtros planus, atmetamus ilgą laiką.

Bet labiausiai buvusį uosto vadovą džiugina sėkme vainikuotas uosto kanalo gilinimo ir platinimo konkursas, į kurį pritraukta daug dalyvių ir kurį laimėjo olandų kompanija “Van Oord Dredging and Marine Contractors BV”.

“Daugelis pernai abejojo, ar pavyks.

Pavyko! “Van Oord” sparčiai gilina, matyti darbų pabaiga. Šiais ir ateinančiais metais mes tikrai padidinsime uosto konkurencingumą. O gilinama Malkų įlanka - seniai subrandintas projektas, tik niekas anksčiau to nesiėmė. Aišku, smulkių nesėkmių yra, bet jos neužgožia pagrindinių dalykų”, džiaugėsi besibaigiančių metų investicijomis buvęs uosto vadovas.

•

Sunki našta neleidžia kopti į kalną LUKAS VAIČIULIS

Ekonomikos nuosmukis, biudžeto deficitas, skolos - vienodos problemos, skausmingai parklupdžiusios Airiją ir Italiją.

Dešimtmečius ėjusios skirtingais ekonomikos keliais šios valstybės 2009-2011 metais trumpam susitiko kryžkelėje.

Italija aštuntajame dešimtmetyje pradėjo sparčiai didinti mokesčių naštą ir tai darė bene dvidešimt metų. Per tą laikotarpį jos ūkio augimo tempai sumažėjo dukart.

Airija nuo 1988 metų ėmėsi priešingos politikos mažinti mokesčius ir pasiekė kelis dešimtmečius trukusį spartų ekonomikos augimą. 2012 metų duomenys rodo, kad Airija sparčiai brenda iš problemų ir kratosi narystės PIIGS šalių “klube” (grupuojant šalis pagal jų ekonomikos būklę buvo sugalvotas terminas “Brics” - Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija, o dabar atsirado kur kas užgaulesnis “Pigs” - angl. “kiaulės”, kuris netrukus gali būti pakeistas į “Piigs”, jeigu prie šių valstybių bus priskirta ir Italija - aut).

Tuo metu Italija toliau, geriausiu atveju, stagnuoja - turi didelę mokesčių naštą ir nerodo augimo.

Per sunku net skandinavams Praplėskime imtį ir pažiūrėkime, kaip mokesčiai ir BVP augimas per pusę pastarojo amžiaus atrodė OECD (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) bloke, kuriam priklauso 34 ekonomiškai iš-

sivysčiusios valstybės. Duomenys atspindi tą pačią tendenciją: kuo didesnė mokesčių našta, tuo mažesni ekonomikos augimo tempai. Kad pastebėti dėsningumai nėra atsitiktiniai, pripažįsta ir akademikai. 2011 metais Švedijos nevyriausybinė or-

10 proc. punktų mokesčių padidinimas siejamas su 0,5-1,0 proc. punktų mažesniu metiniu BVP augimo tempu. ganizacija “Industrinės ekonomikos tyrimų centras” pateikė reikšmingiausių mokslo darbų santrauką šia tema. Absoliuti dauguma autoritetų sutaria, kad mokesčiai neigiamai veikia BVP augimą.

Studijose 10 proc. punktų mokesčių

padidinimas siejamas su 0,5-1,0 proc. punktų mažesniu metiniu BVP augimo tempu. Taigi po dešimties metų valstybės, visą šį laikotarpį taikiusios 35 proc. mokesčių naštą, sukuriama metinė produkcija būtų net iki šeštadalio mažesnė nei tada, jeigu būtų buvusi sukurta taikant 20 proc. mokesčių naštą.

Nagrinėjant mokesčių temą, visada įdomu pažvelgti į didelių mokesčių “ekspertus” skandinavus. Švedai 2013 metais planuoja mažinti pelno mokesčio tarifą siekdami ekonomikos skatinimo. Danai savo ruožtu pastaruosius trejus metus vykdo mokesčių mažinimo reformas. Štai 2013 metams planuojama 14 mlrd. kronų (6,5 mlrd. litų) sumažėjusi mokesčių našta dirbantiems asmenims.

Skolų pinklėse Be abejo, mokesčiai yra tik vienas iš daugybės veiksnių, kurie daro įtaką ekonomikos augimui. Airija, prieš tapdama Keltų tigru, devintajame dešimtmetyje buvo gana neturtinga

valstybė, turėjusi rezervų sparčiai auginti ekonomiką.

Italijos augimą nagrinėjamu laikotarpiu stabdė buvusi valstybės skola. Kita vertus, privačios skolos augimas trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu spartina ūkio plėtros tempus, ilguoju - jeigu investuojama į vertę kuriančias verslo rūšis, o ne į brangstantį nekilnojamąjį turtą, kaip nutiko Baltijos šalyse, iš dalies ir Airijoje. Visi šie veiksniai svarbūs, bet mokesčių augimo tempo svarbos jie nesumenkina.

Ko iš istorijos apie mokesčius ir ūkio augimą gali pasimokyti Lietuva?

Norėdama pasivyti turtingąsias šalis, valstybė negali per daug prisiskolinti, kad vėliau nereikėtų didinti mokesčių toms skoloms grąžinti. Teiginys trivialus, bet ne visi supranta loginę seką deficitas, skola, didesni mokesčiai, neauganti ekonomika - štai ir liekame ten, kur esame, ar net smunkame. Pavyzdžiui, kaip metų metus stagnuojantys vengrai, kaip graikų skola.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuva nė karto - nei blogiausiais, nei geriausiais laikais - nesugebėjo turėti biudžeto be deficito; vis atsirasdavo, kam skirti daugiau pinigų. Todėl atsiradus disbalansui tarp valstybės pajamų ir išlaidų, mokesčius teks didinti.

Tačiau gera žinia yra ta, kad Lietuvos skola šiuo metu siekia tik apie 40 proc. BVP. Tad jeigu turėtume valios pernelyg neišlaidauti, dar galėtume išvengti bent jau mokesčių didinimo.

Kaip jau minėta, vos per dešimtmetį valstybės pasirinkta mokesčių politika gali pakreipti ekonomiką skirtingais augimo keliais - su tuo turėtų sutikti ir airis, ir italas.

•

2012 12 20 Lietuvos žinios

Verslas

9

Tarpušvenčiu - ir darbas, ir atostogos Kalėdos ir Naujieji metai švenčiami po du kartus: pagal katalikiškąjį Grigaliaus ir stačiatikių pripažįstamą Julijaus kalendorių, tarp kurių nurodomų datų yra savaitės skirtumas.

Pasak V.Zimnicko, buvo nuspręsta leisti žmonėms ilgiau pailsėti, juolab kad tos kelios dienos, anot jo, tikrai nebūtų produktyvios, tik išmuštų iš ritmo. “Žmonės ir po Kalėdų šventės ateina ne visi pailsėję, o paskutinė šių metų darbo diena, kaip ir prieš kiekvieną nedarbo dieną, būtų dar valanda trumpesnė”, - sakė jis.

“Jau nėra ką dirbti, nes į užsienį niekas nieko neveža, o ateiti į darbą vieną dieną ir kitą dieną ruoštis šventei nėra prasmės, juolab kad antra diena trumpesnė. Darbo našumo gamyboje tokiu laikotarpiu nėra”, konstatavo ir Šiauliuose įsikūrusios Lietuvos ir Švedijos UAB “Comco”, priklausančios AB Neaustinių medžiagų fabriko grupei, direktoriaus pavaduotoja Nomeda Petrovaitė.

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Kelios darbo dienos tarp švenčių prastas sprendimas daugeliui gamybos įmonių, tačiau kai kurioms maisto pramonės įmonėms ir paslaugų bendrovėms - ne poilsis galvoje. Šiemet dvi kalėdinės savaitės dienos - trečiadienis ir ketvirtadienis, taip pat paskutinė šių metų diena pirmadienis oficialiai yra darbo dienos. Tačiau nemažai įmonių ir netgi valstybės įstaigų neįžvelgia šių darbo dienų naudos ir leis žmonėms ilgiau pailsėti, o šias darbo dienas ketina kompensuoti kitu laiku.

Dienos kaip dienos “Statybininkai savo darbą metų pabaigoje organizuoja įvairiai, priklausomai nuo to, kas turi kokių įsipareigojimų, - LŽ sakė statybos UAB “Eika” ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis. - Jeigu reikia objektą užbaigti iki metų pabaigos, nėra nė kalbos apie poilsį. Tokiu atveju gali būti dirbama ir švenčių dienomis. Rodos, pernai viena bendrovė buvo įsipareigojusi iki šv. Kalėdų Prisikėlimo bažnyčioje sumontuoti liftą, tai dirbo ir per Kūčias - iki pat Kalėdų ryto.”

Pasak jo, statybininkų darbui didžiulę įtaką daro oro sąlygos. Antai per Kūčias žadama per 20 laipsnių šalčio. Tokiu oru jokie išorės statybos darbai, išskyrus vidaus apdailą, neįmanomi.

R.Dargio nuomone, netgi jei orai darbui palankūs, bet niekur skubėti nereikia, nėra prasmės dirbti dvi dienas savaitės viduryje ir dieną savaitės pradžioje žinant, kad rytoj vėl šventės.

“Vienos ar pusantros dienos darbingumas tikrai yra abejotinas, todėl mūsų žmonės tas kelias dienas tarp švenčių ilsėsis”, - sakė pramonininkų lyderis, bet priminė, kad esama nemažai įmonių, kuriose vyksta srautinis darbas, konvejeriu. Tokiu atveju - ar šventė, ar diena, ar naktis, darbas nesustoja, antraip sustabdžius “konvejerį”, jei neįvyks katastrofa (pavyzdžiui, sustabdžius elektrinę), tai nuostolių tikrai bus. Pramonininkai anksčiau yra apskaičiavę, kad viena nedarbo diena Lietuvos ekonomikai atsieina apie 100 mln. litų. Pati UAB “Eika” tarpušventį nedirbs. “Mūsų kompanijoje žiūrima, kaip padaryti,

Metas apsikuopti R.Dargis: “Netgi jei orai darbui palankūs, bet niekur skubėti nereikia, nėra prasmės dirbti dvi dienas savaitės viduryje ir dieną savaitės pradžioje žinant, kad rytoj vėl šventės.” / LŽ archyvo nuotrauka kad žmonėms būtų patogiau”, - teigė bendrovės vadovas.

“Konvejerių” bendrovių verpete besisukanti AB “Pieno žvaigždės” darbo nestabdys. “Visi keturi filialai dirbs kaip įprasta - ir per šventes, ir darbo dienomis, nes gamyba nesustoja ir yra daug užsakymų. Bendrovės administracija švenčių dienų turės, bet tarp švenčių dirbs kaip įprasta”, LŽ pasakojo “Pieno žvaigždžių” atstovė spaudai Virginija Žygienė.

AB “Lietuvos draudimas” Komunikacijos skyriaus vadovė Ingrida Žaltauskaitė tai patvirtino: “Visi draudimo bendrovės skyriai dirbs kaip įprasta, išskyrus Kalėdas. Tačiau Žalų reguliavimo skyrius dirbs ir sausio 29-ąją, šeštadienį, nes tikimasi, kad bus daugiau pranešimų apie įvykius.”

“Puntuke” nuo prieškalėdinio šeštadienio iki sausio 2 dienos bus tylu.

“Mums tai galimybė “išsijungti” ilgesniam laikui iš darbo režimo, todėl mes nusprendėme dirbti šeštadienį, o paskui pusantros savaitės ilsėtis, - aiškino

Pramonininkai anksčiau yra apskaičiavę, kad viena ne darbo diena Lietuvos ekonomikai atsieina apie 100 mln. litų.

V.Zimnickas. - Visi metų darbai atlikti, užsakymai įvykdyti. Be to, Vakarų Europoje laikotarpis tarp Kalėdų ir Naujųjų metų yra įprastas atostogų metas, tuo metu yra sustoję visi kontaktai. Rytų rinkoje - irgi. Ten nuo sausio 1-osios švenčiama ir atostogaujama dvi savaites.” Kaip žinoma, Rusijoje

Nei prasmės, nei naudos Vežimėlių neįgaliesiems gamintojos ir metalo apdirbimo AB “Puntukas” generalinio direktoriaus Vytauto Zimnicko nuomone, ir šventės, ir laikotarpis tarp švenčių turėtų būti darbingas metas paslaugų - prekybos, visuomeninio maitinimo, turizmo ir panašioms - bendrovėms.

Kartu Vyriausybė padidino ir minimalų valandinį atlygį (MVA) - nuo 5,15 lito iki 6,06 lito. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, padidinus minimalų darbo užmokestį, padidėtų mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų pajamos, didėtų vidaus vartojimas, mažėtų piniginės socialinės paramos gavėjų skaičius ir valstybės lėšų dalis, panaudojama socialinėms pašalpoms bei šildymo kompensacijoms mokėti. “MMA padidinimas iki 1 tūkst. litų (17,65 proc.) paliestų apie 200 tūkst. darbuotojų, tarp jų - apie 50 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų, vidutinės socialinės pašalpos dydis sumažėtų apie 5,6 lito, per metus būtų sutaupyta apie 15,2 mln. litų, kartu su administravimo iš-

LŽ, BNS

Atrodytų, tokia sumaištis prašyte prašytųsi įstatymo, kuriuo laikotarpis tarp Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių būtų pripažįstamas oficialiomis atostogomis. Apie tokį pasiūlymą prieš porą metų buvo prabilta ir Seime, tačiau bendrovių vadovai neskuba jam pritarti. “Jeigu tos dienos būtų perkeltos kaip anksčiau, prisitaikytume, išdėliotume savo darbo grafikus kitaip. Daug sąsajų turime ir su savivaldybe, kurioje gal ne visi specialistai tomis dienomis dirbs. Tenka derintis prie kiekvienos situacijos”, - LŽ kalbėjo A.Bartulis.

V.Zimnicko nuomone, tarpušventį įteisinus įstatymu, nuostolių patirtų kai kurios įmonės: reikėtų darbuotojams mokėti už darbą švenčių dienomis. Be to, ne visada Kalėdos švenčiamos savaitės pradžioje.

A.Bartulio nuomone, grįžimas prie ankstesnės laisvadienių perkėlimo tradicijos ganėtinai dažnai kirstųsi su Darbo kodeksu. Mat perkėlus darbo dieną į kitą savaitgalį, darbo savaitės trukmė viršytų 40 valandų. Todėl ir “Dolomitas” nusprendė gruodžio 31 dieną apskritai nedirbti, niekur šios dienos neperkelti, už šią dieną nemokėti ir atlyginimo.

V.Zimnicko nuomone, būtų geriausia tvarką palikti tokią, kokia yra: įmonės turėtų pačios priimti sprendimą pagal savus poreikius, tokius tarpušvenčius kaip šiemetis rekomenduoti poilsiui. Kiekviena įmonė ar įstaiga pati turėtų nuspręsti ir kaip prarastas darbo dienas kompensuoti. Pavyzdžiui, jo žiniomis, kai kurių valstybinių įstaigų darbuotojai gruodžio 27, 28 ir 31 dienomis nedirbs eilinių metinių atostogų sąskaita.

•

dòkojame uÏ nuo‰ird˜ bendradarbiavimà ir pasitikòjimà.

Linkime, kad ateinantys metai Jums bt˜ krybingi, dosns brandÏi˜ darb˜, pilni Ïmogi‰kos ‰ilumos.

laidomis iš viso būtų sutaupyta 15,8 mln. litų”, - teigiama ministerijos rašte. Be to, tikimasi, kad būtų legalizuota dalis nelegalaus darbo užmokesčio, didėtų įmokos į “Sodros” ir Sveikatos draudimo fondus. Kita vertus, kaip nurodoma, padidinus MMA iki 1000 litų dalis įmonių darbuotojų gali būti atleisti arba gali būti trumpinamas jų darbo laikas, tad šių darbuotojų darbo užmokestis nedidėtų. Trišalė taryba antradienį pritarė naujosios Vyriausybės pasiūlymui padidinti MMA, tačiau tik su sąlyga, kad bus sudaryta darbo grupė, kuri teiktų siūlymus dėl to verslo, kuris tiek didinti MMA neturi galimybių. Skaičiuojama, jog MMA pakelti reikės 160 mln. litų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Valstybės tarnautojams algų kitąmet didinti neplanuojama.

•

sakojo Pakruojo rajone veikiančios bendrovės vadovas ir Lietuvos karjerų asociacijos vadovas Antanas Bartulis. Pasak jo, bus darbo gatavos produkcijos pardavimo padaliniui, nes “dar sukiojasi klientai”, remontininkai tvarkys techniką.

Tarp švenčių bus patogus laikas ir

Įstatymo nereikia

Mieli kolegos ir partneriai,

MMA padidino iki 1000 Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje pritarė minimalios mėnesio algos (MMA) didinimui iki 1000 litų nuo sausio mėnesio.

Kai kurios bendrovės laikotarpiu tarp švenčių gamybą stabdo, tačiau darbo randa administracijos personalui ir kai kuriems padaliniams, kuriems sunkiau dirbti, kai vyksta gamyba. Kasybos bendrovė “Dolomitas” - viena jų. “Mūsų darbas sezoninis, nes technologiškai mūsų produkcija yra gaminama naudojant vandenį. Jam užšąlant gamyba stoja. Tačiau dirba pagaminto produkto pardavimo padaliniai”, - pa-

“sutvarkyti popierius”, susumuoti metų rezultatus.

Panašius planus dėlioja ir “Comco”.

“Nusprendėme, kad oficialiomis darbo dienomis daugiau paplušės tik žmonės, kurie rašo metų ataskaitas ir atlieka inventorizaciją. Pastariesiems tai bus gera proga atlikti savo darbą, kai cechuose nieko nėra ir nereikės trikdyti gamybos”, - sakė N.Petrovaitė.

Linksm˜ ‰v.Kalòd˜ ir laiming˜ Nauj˜j˜ Met˜!

“Elektrobalt” kolektyvas

VG-3668 IL-8509

10

2012 12 20 Lietuvos žinios

Diskusija

Virsmo ženklai

Ar pabaiga yra ir nauja pradžia Dabar, kai daugelis - juokais ar rimtai - laukia, kas iš tikrųjų atsitiks pasaulyje po gruodžio 21-osios, negalima nepastebėti ženklų, kurie neturi nieko bendra su kalbomis apie galimą Žemės susidūrimą su mirtį nešančiu dangaus kūnu.

A

pie tai, kokie šie ženklai ir kaip jie siejasi su kalbomis apie pasaulio pabaigą, prie “Lietuvos žinių” apskritojo stalo susirinko pakalbėti kunigas Ričardas Doveika, filosofė, religijotyrininkė dr. Aušra Pažėraitė, ekonomistas prof. Jonas Čičinskasir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Pasaulio pabaiga ir jo Išgelbėtojas A.Medalinskas. Ar galima būtų džiaugtis, jeigu gruodžio 21-ąją arba kada nors vėliau į Žemę rėžtųsi didžiulis dangaus kūnas ir ateitų pasaulio pabaiga? Bažnyčia kalba apie džiaugsmingą antrojo Kristaus atėjimo laukimą, bet žmogus, ekrane ne kartą matęs įvairių katastrofų vaizdų, gali ir nesuprasti tokio džiaugsmo priežasčių.

R.Doveika. Pastarasis laikotarpis buvo desperatiškai perkrautas įvairiausių požiūrių, vertinimų ir išsigelbėjimo galimybių pasiūlos. Todėl ne vienam nebuvo net laiko apmąstyti, kas vyksta. Rusijoje pardavinėjami pasaulio pabaigos paketai, kuriuose yra virvė, peilis, degtinės butelis ir skardinė šprotų. Kitur žmonės susirinks prie kalvų, kurios yra įsivaizduojamos kaip tos vietos, kur ateiviai gali juos išgelbėti. Meksika skaičiuoja pajamas iš pasaulio pabaigos turizmo. Vieni šį reiškinį sukomercina, kiti mistifikuoja, tretiems iki kaulų smegenų įsismelkia baimė. Mes, kunigai, gauname baimės persmelktų žmonių laiškų, kuriuose netgi klausiama: gal geriau išeiti pačiam, kad nereikėtų tų baisumų kęsti.

Klausimas labai rimtas, tad į jį reikia rimtai atsakyti.

A.Medalinskas. Koks būtų Jūsų atsakymas?

R.Doveika. Krikščionys kalba ne apie pasaulio pabaigą. Mūsų tikėjimo esmė yra žmogaus gyvenimas - prisikėlimas iš numirusiųjų ir amžinasis gyvenimas (gyvybė). Mirtis, kaip ir skausmas, kančia, yra priešinga šiai prigimčiai, todėl žmogus natūraliai bijo ir kelia klausimą, kaip to išvengti. Žmonėms taip pat rūpi, ar šių sukrėtimų akivaizdoje jie krinta į prarają, ar šioje baigtyje yra tęstinumo pradžia.

Krikščionybė Bažnyčią supranta kaip tikinčiųjų bendruomenę, kuri tiki Kristumi ir jo ištartais žodžiais: “Nepaliksiu Jūsų našlaičiais, sugrįšiu pas Jus.” Krikščionys yra laukimo Bažnyčia, nes kiekvienas tikras krikščionis laukia antrojo Kristaus atėjimo.

A.Medalinskas. Bet savo Išgelbėtojo laukia ne tik krikščionys. Judėjai - taip pat. Ar yra daugiau pasaulio kultūrų, kurios irgi per pasaulio pabaigą laukia Išgelbėtojo?

A.Pažėraitė. Skirtingai nei krikščionys, judėjai laukia pirmojo Mesijo pasirodymo. Aplinkybės, kuriomis jis gali ateiti, surašomos įvairiai. Todėl, kai tik judėjus ištinka sukrėtimai, imama intensyviau laukti, kad netrukus pasirodys Mesijas. Atsirasdavo ir daug netikrų mesijų. Žmonės gyveno viltimi, kad atėjus Mesijui viskas pasikeis į gera. Tačiau kada jis turi ateiti, neaišku. Pavyzdžiui, galima rasti ir tokių judėjų aiškinimų, kad jis ateis tada, kai bus užmiršta Tora.

A.Medalinskas. Kai pasaulis nusigręš nuo tradicinių vertybių? Žydams tai Tora, krikščionims - Šventasis Raštas. Europai - krikščionybė

Šv. Kalėdų laukimas Vilniuje. / Ritos Stankevičiūtės ir Romo Jurgaičio nuotraukos kaip kultūros pagrindas. Nusigręžimas nuo tradicinio požiūrio į žmogų, į šeimą Europoje vyksta ir dabar.

A.Pažėraitė. O dalis judėjų manė, kad Mesijas ateis, kai visi žydai tobulai laikysis šabo. Judaizmui būdingas suvokimas, kad šis pasaulis - tai krizės pasaulis. Įvairios religijos laiką suvokia cikliškai. Indų kultūroje pasauliai egzistuoja kalpomis, ir kai baigiasi vienas pasaulis, prasideda kitas. Ciklinis laiko suvokimas, kai aukso amžių keičia prastesnis, o šį - dar prastesnis, kuris užbaigia ciklą ir priveda prie vieno periodo pabaigos, po kurio prasideda naujas kaip nauja pradžia, primena metų kaitą. Kitas variantas - zoroastrizmas, kur randame trilypę pasaulio istorijos sampratą, Dievas (Ahura Mazda) sukūrė pasaulį tobulą, bet šėtonas (Angra Mainju) jį sugadino, tad dabar egzistuoja mišrus pasaulis, kur gėris ir blogis kovoja tarpusavyje, o šiam pasauliui baigiantis turi ateiti Gelbėtojas, kuris atkurs tobulą pasaulį.

R.Doveika. Ir krikščionybė žvel-

gia ne į pasaulio pabaigą, o į laiko baigtį. Kiekvienas laikas turi pradžią ir baigtį. Jam pasibaigus, krikščionių požiūriu, ir įvyksta antrasis Kristaus atėjimas, suteikiantis galimybę žmogui šitoje baigtyje turėti tęstinumo ateitį su Dievu. Tai išvaduoja žmogų iš negatyvių patirčių. Iš viso šito dieviškas gailestingumas išima žmogų savo delnais ir priglaudžia prie savęs.

Ar būtini sukrėtimai, kad pasaulis pasikeistų?

A.Medalinskas. Bet ar “sugedęs” pasaulis turi būti pakeistas vien sukrėtimais? Juo labiau ne tik sukrėtimais, kylančiais dėl žmogaus veiklos, bet ir atneštais iš kitur?

R.Doveika. Ne potvyniai ar kiti katastrofos ženklai yra tie, kurie pakeis, užgoš ar užims Kristaus sugrįžimą. Šventajame Rašte prirašyta daugybė įvairiausių apokaliptinių scenarijų: nuo persekiojimų Kristaus vardan iki katastrofų gamtoje ar visatoje. Ten yra sakoma: “Visatos galybės bus sukrėstos.”

Vadinasi, visas materialus esamumas

patirs tam tikrų sukrėtimų, o tai neišvengiamai paveiks žmogaus fizinę jauseną. Tie ženklai gali pažadinti žmogų tarsi šoko būklė. Ir Šventajame Rašte sakoma: “Visiems šiems reiškiniams prasidėjus, neišsigąskite. Pakelkite galvas. Jūsų išsivadavimas arti.” Kasdien žmogaus gyvenime vyksta didesnių ar mažesnių kataklizmų. Jų akivaizdoje

Eglutės nebuvimas šiandien Briuselyje daug ką rodo. išlikti žmogumi gali tik žinodamas, kad Dievas yra teisus, o jeigu žinai, kad didžiųjų kataklizmų akivaizdoje jis dar artėja prie tavęs, tad galima suprasti, ką reiškia džiaugsmas net ir baisiausiems sukrėtimams prasidėjus.

A.Pažėraitė. XIX amžius yra naujos, naujam pasauliui skirtos bahajų religijos pradžia. Ji užsimezgė žemėse, kurios buvo laikomos Persija ir Osmanų imperija, o jos pradininkas

Baha Ullach buvo kilęs iš Persijos. Jis, tikima, yra tas, kurio kaip Mesijo laukta įvairiose religijose. XIX amžiaus viduryje apokaliptinis laukimas buvo labai suintensyvėjęs, ypač JAV. Daugelyje tų religijų, kuriose laukiama Mesijo, jo pasirodymą turi lydėti sukrėtimai, kaip senojo pasaulio griūtis. Ir tokių sukrėtimų, apie kuriuos kalba krikščionys, zoroastrai, judėjai, žmonijos istorijoje jau buvo.

Bahajų įsitikinimu, tai, kas vyko nuo XIX amžiaus antros pusės, galima laikyti naujojo pasaulio gimimu.

A.Medalinskas. Tautų pavasaris, pagimdęs tautinės valstybės idėją?

A.Pažėraitė. Tautiškumas dažniau buvo karų ir nesantaikų priežastis. Greičiau tai socialinio teisingumo, visuotinės žmonių (ir lyčių) lygybės, pasaulinės taikos vertybės.

O “pasaulio pabaiga” jau buvo. XX amžiuje buvo revoliucijų, du pasauliniai karai, holokaustas. Buvo kultūrų, kuriose kalbama tik apie buvusius sukrėtimus. Pavyzdžiui, šumerų - apie įvykusį tvaną. O katastrofos

2012 12 20 Lietuvos žinios

kaip pasaulio atkūrimo laukimą galima atsekti jau iki Persijos imperijos laikų, nors vėliau, ypač Aleksandro Makedoniečio užkariavimų laikais, jis pasireiškė stipriausiai.

A.Medalinskas. Kol šios bangos nesustabdė graikai.

A.Pažėraitė. Šiuo laikotarpiu ėmė formuotis naujos religijos, kurioms buvo būdingas vadinamasis apokaliptinis laukimas: judaizmas, krikščionybė, zoroastrizmas. Su jomis keitėsi senoji pasaulio tvarka, kuri iki tol buvo laikoma amžina ir stabilia, nes buvo įsivaizduojama, kad žemiškoji tvarka atitinka dangiškąją. Tačiau šis pasaulis griuvo. Tada, o ypač pasibaigus Aleksandro Makedoniečio valdymo laikotarpiui, ėmė sklisti apokaliptinės nuotaikos. Judėjoje gimė katastrofinės idėjos.

J.Čičinskas. Rusijoje irgi vienas žmogus užfiksavo katastrofą. Vladimiras Putinas sakė, kad Sovietų Sąjungos griuvimas yra didžiausia geopolitinė katastrofa.

A.Medalinskas. Mums tai buvo kelias į laisvę. Bet Antrasis pasaulinis karas tikrai buvo žmonijos katastrofa, kartu ir takoskyra tarp pasaulio, apimto gilios ekonominės krizės, ir ekonomikos pakilimo po karo. Ar ekonomikai taip pat reikia didelių sukrėtimų?

J.Čičinskas. Ir ekonomikai galioja ciklai. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai. Feodalizmo pabaiga, industrinė revoliucija XIX amžiaus antrojoje pusėje, geležinkeliai, automobiliai, lėktuvai, o dar prieš tai burlaivius pakeitę garlaiviai. Visa tai truko iki Didžiosios krizės 1929-1933 metais. Ši krizė buvo to ciklo pagyvėjimo ir smukimo pasekmė, o plačiau žiūrint, visuomenės raidos požiūriu, per krizę atsirado nauja ekonominė paradigma, nes visiškai sugriuvo laisvosios rinkos modelis.

Bankams atsidūrus ties žlugimo riba, kyla pagunda neleisti jiems žlugti, o geriau imti spausdinti daugiau pinigų, siekiant užkimšti gerkles tiems, kurie panikuoja ir atsiiminėja indėlius.

Tada galvota, kad viską galima atitaisyti. Reikia tik Centrinio banko efektyvios veiklos. O JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas pasiūlė ir kitą būdą kovoti su krize: nedarbo draudimą, pajamų perskirstymą, į ekonomiką įvedė gerovės valstybės elementus. Suprasta, kad laisvoji rinka negali nei garantuoti silpnųjų globos, nei pažaboti turto vaikymosi.

A.Medalinskas. To paties, kuris ir dabar tapo viena iš ekonomikos krizės priežasčių.

J.Čičinskas. Ir ekonomikoje per tam tikrą laiką susikaupia daug problemų, kurias išsprendžia krizė. Manau, kad dabartinės krizės nuotaikos ir išprovokavo tą didesnį domėjimąsi majų kalendoriumi ir jų skelbiama pasaulio pabaiga.

A.Medalinskas. Antrasis pasaulinis karas buvo tam tikra vieno ekonominio pasaulio pabaiga ir kito pradžia.

Svaro sterlingo dominavimą keitė doleris, o uždarą valstybių ekonomiką globali ekonomika, veikianti pagal Breton Vudo (JAV) dėsnius. Ir visa tai įvyko, kai Europa buvo dar griuvėsiai.

J.Čičinskas. Visą tarpukario laikotarpį po krizės lydėjo atskirų valstybių pastangos kažkaip išsigelbėti, dažniausiai saugojant savo ekonomiką, keliant muitus užsienio prekėms. Kadangi taip elgėsi visi, visi ir ėmė smukti į dar didesnį dugną. Taigi, ekonomika iki pat karo pradžios taip ir neatsigavo.

A.Medalinskas. Bet trijų valstybių ekonomika kilo gana sparčiai.

Dvi jų - Vokietija ir Sovietų Sąjunga - buvo totalitarinės ir tik viena - JAV - demokratinė.

J.Čičinskas. Totalitarinės valstybės turėjo galimybę maksimaliai koncentruoti visus išteklius. Ir už darbą galėjo mokėti tiek, kiek norėjo, naudodamos ir priverstinį darbą. Taip panaudoda-

Diskusija mos savo išteklius jos galėjo pasiekti labai daug. Būtent dėl to šios valstybės sparčiausiai industrializavosi. O kai individualus valstybių ekonominis gelbėjimasis daugeliui nepadėjo, buvo sukurta 1944 metų Breton Vudo sistema, kaip priemonė pasukti kitu, glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo keliu.

Kadangi JAV ekonomika dominavo, ši sistema buvo paremta dolerio dominavimu. JAV turėjo didžiules finansines atsargas ir dolerio stabilumu, patikimumu niekas neabejojo. Bet ši sistema subyrėjo 1971 metais.

A.Medalinskas. Vadinasi, įžanga į Breton Vudo galimą pasaulio pabaigą buvo net prieš 40 metų. Tai įvyko po Artimųjų Rytų konflikto ir naftos kainų šuolio?

J.Čičinskas. Ir tai buvo fiksuoto valiutos kurso pabaiga. JAV parodė, kad nesugeba dolerio iškeisti į auksą, nes jos aukso atsargos stipriai seko. Amerika steigė pasaulyje karines bazes, rėmė įvairius režimus ir tai labai brangiai kainavo. Galų gale paaiškėjo, kad dolerių pasaulyje yra triskart daugiau, ir JAV nebegali jų iškeisti į auksą. Todėl doleris tapo nebe toks patikimas, kokiu buvo laikomas anksčiau. Hegemono išnykimas vėl paaštrino cikliškumą, nors pokario metais teigta, kad tie ciklai labai sušvelnėjo.

A.Medalinskas. Kodėl jie paaštrėjo taip, kad net primena šio pasaulio ekonominę griūtį?

J.Čičinskas. Tai yra globalizacijos pasekmė. Kiekviena nacionalinė ekonomika, net ir didžiųjų valstybių, jau nebėra savarankiška kaip ekonomika. Ji dabar yra susipynusi su kitų valstybių ekonomikomis. O ir taisyklių laikomasi ne taip griežtai. Dabar kovojant su krizės pasekmėmis mėginama sukurti papildomų taisyklių.

Pavyzdžiui, dėl fiskalinės drausmės laikymosi, nes, nors ir buvo įvesta bendra valiuta, nebuvo taisyklių, kurios to priverstų laikytis. Panašiai viskas atrodė ir pasaulio mastu.

Ženklai, rodantys šių dienų pasaulio virsmą A.Medalinskas. Padidėjusį valstybių skolinimąsi galima laikyti vienu svarbiausių impulsų, privedusių prie šių dienų pasaulinės ekonomikos krizės?

J.Čičinskas. Taip, nesubalansuotumas pajamų ir įsipareigojimų tiek tarp valstybių, tiek atskirų individų labai išaugo ir tai pastūmėjo į krizę.

Ateityje tokio disbalanso visiems reikėtų vengti. Dabar tas išsibalansavimas vyksta pasaulio mastu. Jis paliečia ne tik Graikiją, bet ir visą Europos Sąjungą (ES). Jeigu Graikija būtų nepajėgi grąžinti savo skolų, susvyruotų ekonomika ir Ispanijoje bei Itali-

R.Doveika: “Krikščionybė žvelgia ne į pasaulio pabaigą, o į laiko baigtį.”

A.Pažėraitė: “Skirtingai nei krikščionys, judėjai laukia pirmojo Mesijo pasirodymo.”

J.Čičinskas: “Ir ekonomikoje per tam tikrą laiką susikaupia daug problemų, kurias išsprendžia krizė.”

A.Medalinskas: “Kiekviena pabaiga gali būti ir ko nors naujo pradžia.”

nius ekonominius santykius. Be to, jau siūloma rimtų bankų sistemos pokyčių ir pačiuose Vakaruose. Pavyzdžiui, yra siūlymas, kad bankai surinktus pinigus galėtų naudoti tik tiesiogiai kredituodami verslą.

A.Medalinskas. Islamiška banga kartu su kintančia Europos demografine sudėtimi veržiasi ir į Senąjį žemyną. Europoje jau galima pamatyti statomą mečetę, tačiau dažniau girdime apie bažnyčių uždarymą, nes pritrūksta tikinčiųjų. Ateina senosios krikščioniškosios Europos pabaiga? Dar iki skelbiamos pasaulio pabaigos dienos?

R.Doveika. Žmonijos istorijoje savo baigtį patyrė senieji majai, graikai, romėnai, įvairios imperijos, kurios buvo vadinamos pasaulio centrais. Tų kultūrų atstovams, imperijų gyventojams tai buvo net baisiau nei pasaulio pabaiga. Šiandien ir ekonomistai pripažįsta, kad svarbiu žmonių santykių elementu tampa grobuoniškumas. Juk kažkas tą idėją pakiša žmogui kaip pagundą - skolinkis, prasiskolink, o už to slypi tik noras valdyti. Noras pakeisti naująją pasaulio tvarką. Ir amerikietiškosios kultūros modelis turi prieiti tam tikrą galą. Tai neišvengiama.

A.Medalinskas. Ką turite omenyje? Kokakolos ekonomiką, o artėjant šv. Kalėdoms ir aktyviai brukamą Santa Klauso ekonomiką, kuri ir susijusi su kokakolos reklama?

Krikščionybė yra laukimo religija, nes kiekvienas tikras krikščionis laukia antrojo Kristaus atėjimo. joje, o paskui tai nuvilnytų per visą ES ir paliestų net tokias ekonomiškai pajėgias valstybes kaip Vokietija. Tada jau būtų labai liūdna.

A.Medalinskas. O gal bankai ir vėl ėmė nebekontroliuoti apetito?

J.Čičinskas. Bankininkai yra verslo žmonės. Jie matė galimybių užsidirbti, bet jų niekas nestabdė. Po karo daugelyje valstybių buvo įvesta viršutinė palūkanų riba, bet to vėliau buvo atsisakyta.

A.Medalinskas. Ir tarpukario laikais tokios ribos nebuvo?

J.Čičinskas. Ne, nebuvo.

A.Medalinskas. Tai gal į dideles finansines ir moralines problemas įklimpusią Vakarų bankininkystę keis islamiškoji, o dolerio dominavimą pasaulyje - Kinijos juanis?

J.Čičinskas. Nežinoma, ar silpnėjantį dolerį keis juanis, ar ši valiuta taps hegemonu palaikant tarptauti-

R.Doveika. Taip, ir tų nenatūraliai iškreiptų šypsenų ekonomiką, kuri natūraliai primena savo baigtį. Tikiuosi, kada nors liepto galą prieis ir tas nenatūralus Kalėdų šurmulys, kai svarbiausia yra prekės ir dovanos, o ne žmogus. Ir pats žmogus pamatė, kad jis tapo preke. Kataklizminė mąstysena ypač būdinga individui, kuris nori žūtbūt išlikti čia ir dabar. Krikščionybė užsimena ne tik apie materialųjį, bet ir apie dvasinį žmogaus pasaulį, ir jo išėjimas anapus, neištirpimas, neatsisakymas savasties yra svarbiau už visas tas kataklizmas.

A.Medalinskas. Ir Bažnyčiai pastaruoju metu vienas didžiausių iššūkių buvo materialus pasaulis su aukščiausiuoju Dievu - pinigu. Visai kaip Pranciškaus Asyžiečio laikais. Pasaulio sukomercinimas krizės dienomis patiria didžiulį smūgį. Bet ar nepatiria smūgio ir krikščioniška bažnyčia Europoje,

kuri sparčiai praranda savo kažkada turėtas labai tvirtas pozicijas?

R.Doveika. Bet tai pasireiškė jau tada, kai svarstant Europos Konstitucijos projektą siūlyta atsisakyti krikščionybės kaip Europos pagrindo. Siūlyta atsisakyti istorinės tiesos, o kai ją atmeti ir gyvenimą kuri ant iliuzinio melo, tie pamatai susvyruoja. Raginama atsisakyti tiesos dėl, kaip šiandien sakoma, politinio korektiškumo. Aš bažnyčios sampratą būčiau linkęs išimti vien tik iš hierarchinės struktūros supratimo ir daugiau žvelgti į ją kaip į tikinčiųjų bendruomenę. Tai negali būti tik pastatas ar hierarchai. Katalikų bažnyčia gyvena tam tikru istorijos laiku ir jos realijos beldžiasi ir į krikščionių gyvenimą. Krikščionys ima paskolas ir neretai, deja, turime pripažinti, tie patys krikščionys reketuoja kitą krikščionį. Mus supančio pasaulio realybė turi galimybę įsismelkti ir į tikinčio žmogaus gyvenimą. Tada žmogus natūraliai pasiduoda pagundai pasirinkti tą gyvenimo būdą, kuris jam yra patogesnis. Kita vertus, krizės sąlygomis matome naują tendenciją, kad krikščionių bendruomenė Europoje auga ne skaičiumi, o kokybe. Ne krikščionių gausa, o kokybė yra ta šviesa ir ta druska, kuri suteikia vertės šiandieniam gyvenimui. Vokietijoje veikia tobulas katalikų bendruomenės modelis: krikščioniškos asociacijos, mokyklos, labdaros organizacijos.

J.Čičinskas. Nes yra įvestas visiems privalomas mokestis.

R.Doveika. Tačiau tobulai veikiančioje sistemoje gali nepastebėti, kai tikėjimo nebeliks. Šiandien reikia kalbėti apie egzistencinį tapatumą.

Bet ir keliaujanti per istoriją Bažnyčia turi tokių vilties ženklų patirties.

Pradedant nuo šv. Pranciškaus XIXII a. iki motinos Teresės XX a., o tarp jų buvo Šviečiamasis amžius, kai buvo naikinama Bažnyčia, bet kaip atsakas į tai radosi vienuolynų, kūrėsi raštija, kultūra ir ligoninės. Ateityje europietis arba sugrįš prie praktinio ateistiškumo, t. y. pripažins dievybę, apeigas, bažnyčios pastatus, bet pasakys, kad aš galiu labai laimingai gyventi ir be viso šito, arba bus mistikas, kuris matydamas šiandienį visa ko trapumą pasidarys išvadas. O tas mūsų pasaulio trapumas šiuo metu pasireiškia daug smarkiau nei praeityje. Net ir klimato temperatūra, kuri nuo ledynmečio iki šių dienų, t. y. per 18 tūkst. metų, pakilo tik keliais laipsniais, per pastaruosius 200 metų išaugo penkiskart daugiau. Ir tokių ka-

11

taklizmų yra daug. Būtina apie visa tai gerai pamąstyti.

Naujas gimimas A.Medalinskas. Pasireiškia dar ir žmogiškojo pasaulio, mums diegtų tradicinių vertybių trapumas. Mums, pavyzdžiui, iš įvairių Europos kraštų vis dažniau sako: “Jūs turite priimti normas, leidžiančias gėjų santuokas, nes tai jau yra tikra europinė vertybė.

Tik tokiu atveju Jūs galėsite būti tikri europiečiai.” Atrodo, kad tradicinės europinės vertybės, atėjusios per literatūra, meną, įvairių Europos tautų kultūrą, yra nebesvarbios. O Briuselyje, ES sostinėje, nebelieka vietos ir Kalėdų eglei.

R.Doveika. Pagarba ir gebėjimas džiaugtis šalia esančiu žmogumi yra vienas dalykas. Tai yra mūsų visų siekiamybė. Kiekvieno žmogaus žvilgsnis į pasaulį turi būti saugomas, o dialogas tarp skirtingų žmonių skatinamas.

Bet kodėl šio santykio ir dialogo akivaizdoje turiu atsisakyti tapatumo to, kas esu? Dėl ko atsisakyti? Šiandien, kai Europa atsisako savo pamatinės tiesos, natūralu ir tai, kad Kalėdų Senelį keičia Kalėdų dvasia, kaip Senelis Šaltis sovietiniais laikais kartu su Snieguole pakeitė Kalėdų Senelį.

Europa siekia ekonominės vienybės ir formuoja pasaulio pilietį, tačiau neturintį savo veido, žemės, Tėvynės, kultūros, kalbos, etoso, tradicijų, pagaliau ir pasakų. Ir eglutės nebuvimas Briuselyje daug ką rodo. Kalėdų eglutė - vilties ženklas. Jeigu dėl skelbiamo politinio korektiškumo ir tolerancijos jai neatsiranda vietos ES sostinėje, visokie ketinimai susikurti ekonominę gerovę taps neišvengiamų kataklizmų ir įvairių griūčių virtine.

A.Pažėraitė. Kalėdų eglutė - nesena Europos tradicija. Ir atsirado ji ne kaip katalikų, bet protestų tradicija Vokietijoje XVI amžiuje. Iš pradžių eglutės stovėjo tik turtingesniųjų namuose, amatininkų gildijose. Po pasaulį ji paplito įvairiais būdais, dažnai kaip kunigaikščių rūmų puošmena.

Prancūzijoje eglutė pasirodė tik 1840 metais Orleano kunigaikščių rūmuose. Į Šiaurės Ameriką keliavo per karinius garnizonus, Didžiąją Britaniją pasiekė karalienės Viktorijos laikais, dėl princo Alberto, kuris buvo kilęs iš Vokietijos. O Vatikane ši eglutė pirmą kartą buvo pastatyta tik 1982 metais.

R.Doveika. Ir vis dėlto šiandien toks tolerantiškumo suvokimas, ne ten sudėlioti skirtingų kultūrų santykių akcentai gali privesti žmogų prie visiško abejingumo, o abejingumas, matyt, yra pati didžiausia tragedija, kuri ir lemia tą krizinę viršūnę, nes tampa nebeaišku, kur dar yra kita riba po abejingumo.

A.Medalinskas. O gal po tokio abejingumo gali ateiti ir neabejingumas? Nes, kai lazda yra perlenkiama įvairiose srityse, ji duoda visiškai priešingą efektą.

R.Doveika. Tada mums reikia tokių sukrėtimų. Ne tik ekonominių, bet ir dvasinių, kad galėtume kitaip pažvelgti į mus supantį pasaulį. Kad atsitiestume, pakeltume galvą, atmerktume akis ir apsispręstume. Ir tai būtų naujų darbų pradžia.

A.Medalinskas. Ir visi kartu galėtume pralaužti tą abejingumo sieną. O kiekviena pabaiga, matyt, gali būti ir ko nors naujo pradžia.

A.Pažėraitė. Nauja nežinomybė gąsdina, bet kalbėdami apie pomirtinį sielos buvimą ir lygindami su tuo, kai siela dar yra kūne, bahajai, pavyzdžiui, naudoja embriono metaforą.

Embrionui motinos įsčios ir yra visas jo pasaulis. Jis nežino, kad dar egzistuoja didžiulis pasaulis už įsčių ribų.

Ir, kai įvyksta gimimas, jis tam embrionui gali atrodyti kaip mirtis, nes jis yra išplėšiamas iš motinos įsčių.

Bet tai yra naujas gimimas.

•

Parengė ALVYDAS MEDALINSKAS

12

2012 12 20 Lietuvos žinios

Kultūra ir menas

Tikrojo “Šikšnosparnio” staigmenos AUDRIUS MUSTEIKIS

Naujieji - būtinai su Johannu Straussu. 2012-uosius Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) pasitiko valsų karaliaus baletu “Žydrasis Dunojus”, palydės - operete “Šikšnosparnis”.

Nemažai žiūrovų gerai prisimena ankstesnį “Šikšnosparnį” - netrumpai teatro repertuare išbuvusią režisierės Vlados Mikštaitės ir dirigento Jono Aleksos versiją (1980), įrašytą ir ne sykį rodytą Lietuvos televizijos. Lengvabūdį advokatą Aizenštainą dainavo Eduardas Kaniava, padoriąją jo žmoną Rozalindą Danguolė Juodikaitytė, koketę kambarinę Adelę - Romutė Tumuliauskaitė, puotos šeimininką kunigaikštį Orlovskį - Vitalija Šiškaitė.

“Dabar kai kas bus kitaip, - žada LNOBT debiutuojantis režisierius Gediminas Šeduikis, iki šiol dirbęs režisieriaus asistentu, bendradarbiavęs su Dalia Ibelhauptaite, porą spektaklių pastatęs Kauno muzikiniame teatre. - Ankstesniam spektakliui naudota vadinamoji rusiškoji redakcija, kur šiek tiek pakraipyta draminė linija ir kalbamieji tekstai.

O Aizenštaino partiją J.Straussas parašė tenorui, ne baritonui.”

“Mūsų scena didelė ir pretenzinga, kelianti įvairių iššūkių, - kalbėjo režisierius, - bet ji teikia ir daugybę techninių galimybių, todėl stengiamės kaip galima labiau jomis pasinaudoti. Pavyzdžiui, paly-

Režisierius G.Šeduikis (kairėje) LNOBT scenoje debiutuoja operete. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka ginti mažai naudojamu scenos ratu. Paslapčių neišduosiu, tegu būna staigmenos žiūrovams, bet mūsų “Šikšnosparnis” - labai gyvas, o kai kurie sprendimai netikėti.”

Scenografas - dailininkas iš Rumunijos Andu Dumitrescu, jau dirbęs su G.Šeduikiu Kaune. Kostiumų dailininkė - Agnė Kuzmickaitė.

Jos versija - šiuolaikiškas žvilgsnis į XIX amžių, stilizacija. Choreogra-

Kiekvieną kartą žiūrovus nustebins siurprizas: gal į pokylį užsukęs J.Milius, gal D.Montvydas, o gal pats maestro V.Noreika. fiją kuria Aušrinė Stundytė, šokių scenos irgi žada netikėtumų. Be kita ko, šoks “Polėkis” ir solistai, kurių pavardės dar neatskleidžiamos.

Pasak dirigento Martyno Staš-

kaus, tai naujos kartos “Šikšnosparnis”, naujos kartos požiūris. O muzikinės staigmenos laukia antro veiksmo koncerte. Kiekvieną kartą žiūrovus nustebins koks nors siurp-

rizas: gal į pokylį užsukęs Jeronimas Milius, gal Donatas Montvydas, o gal pats maestro Virgilijus Noreika.

Numatytos net trys atlikėjų sudėtys. Rozalindą kurianti Regina Šilinskaitė dėkinga “Šikšnosparniui” už tai, kad pateko į LNOBT. Kažkada ji, Kauno muzikinio teatro solistė, išgelbėjo vilniečių spektaklį ir atkreipė į save dėmesį (tada ji dainavo Adelę). “Mačiau primadonas D.Juodikaitytę, Sofiją Jonaitytę - Rozalindas, - prisimena R.Šilinskaitė, - tokias rimtas ir solidžias, kad atrodė, jog tai be galo sunkus vaidmuo. Dėl to dabar truputį baiminausi. Ir iš tiesų nelengva. Esu dėkinga režisieriui už tai, kaip jis traktuoja Rozalindos čardašą - tai ne linksminantis intarpas, bet dramatiškiausias operetės momentas.”

Iki gruodžio 31-osios, premjeros vakaro, dar pusantros savaitės. Solistas Audrius Rubežius (Aizenštainas) tvirtina, kad juodasis pasirengimo darbas jau atliktas, laukia išėjimas į scenos erdvę ir susitikimas su labai puošniais, ryškiais kostiumais. Kitas Aizenštainas - jaunas dainininkas Jonas Sakalauskas (spektaklio kūrėjai nusprendė, kad bus dvi versijos tenoro ir baritono).

Pirmą kartą operetėje pasirodys latvė Gunta Davidčuka (Adelė). Ji prisipažino truputį baiminusis tiek dainuoti lietuviškai, tiek operetei būdingų atlikimo štampų. “Bet režisierius ieško psichologiškai logiško sprendimo ir pavyksta gana natūraliai”, - sakė dainininkė.

Kiti artimiausi “Šikšnosparnio” spektakliai - sausio 3,4,5 dienomis.

•

Kalėdiniai posūkiai su “Kaskadomis” MINDAUGAS KLUSAS

Trečią kartą rengiamas festivalis “Kalėdos Chodkevičių rūmuose” tampa polistilistinis, klausytojus vilioja platesne menine raiška.

Gruodžio 26-30 dienomis aristokratiškoje aplinkoje pasirodys ne tik žymiausi klasikinės muzikos atlikėjai, bet ir muzikinio spektaklio veikėjai.

Klasicizmo stiliaus rūmuose skambės ir tos epochos etalonu laikoma Josepho Haydno (1732-1809) muzika.

Vienas produktyviausių Lietuvos klasikinės muzikos ansamblių “Kaskados” klausytojams atliks kompozitoriaus fortepijoninį trio Es-dur XV-36.

“Vėlyvuoju kūrybos tarpsniu parašytas trio yra labai šventiškas, pilnas netikėtų harmoninių posūkių, žėrinčiai virtuoziškas. J.Haydno kūriniai šiam instrumentų sąstatui konkuruoja su geriausiais Wolfgango Amadeuso Mozarto opusais fortepijonui”, - LŽ teigė “Kaskadų” fortepijoninio trio solistė smuikininkė Rusnė Mataitytė.

Ansamblio muzikantai festivalio “Kalėdos Chodkevičių rūmuose” klausytojams atliks ir kitų epochų kūrinių. Skambės žymiausi ir mėgstamiausi Felixo Mendelssohno, Sergejaus Prokofjevo, Aramo Chačaturiano, Igorio Stravinskio ir Astoro Piazzollos kūrinių aranžuotės. “Norime, kad ateinančius metus mūsų klausytojai pasitiktų lydimi puikios klasikinės muzikos”, - sakė R.Mataitytė.

Metai su Haydnu Ansamblio nariai - pianistė Aldona Šikšniūtė, smuikininkė R.Mataity-

tė ir violončelininkas Edmundas Kulikauskas 2012 metus pradėjo rimtu iššūkiu - atlikti visus J.Haydno fortepijoninius trio, kurių klasicizmo kompozitorius parašė net 45. Lietuvoje tokios užduoties dar niekas nėra atlikęs. Šiuos metus “Kaskados” palydės pagriežęs dešimtį tokių trio. Ambicingo projekto pabaigos kol kas nematyti.

“Darbo turėsime iki soties - kokiems trejiems metams”, - juokėsi R.Mataitytė. Ji pasakojo, kad J.Haydno laikais kompozitoriai nedykaduoniavo.

Tūlas tarnavo dvare, tad kiekvieną savaitgalį turėjo parašyti po vieną ar net kelis naujus opusus. “Manau, fortepijoniniam trio kuriama muzika J.Haydnui buvo nebloga kūrybinė laboratorija: mažesnės apimties kamerinėje muzikoje jis išmėgindavo naujoves, kurias vėliau pritaikydavo simfonijose”, - teigė muzikė.

Pavadinimą pasiskolino Fortepijoninis trio “Kaskados” koncertuoja nuo 1997 metų. Iki tol bene dvidešimt metų trio nariai skyrė asmeniniam tobulėjimui: baigę Vilniaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vidurinę meno mokyklą, visi trys mokėsi Maskvos Piotro Čaikovskio konservatorijoje. R.Mataitytė ir A.Šikšniūtė joje baigė aspirantūrą. Grįžę į Lietuvą muzikantai žavėjo soliniais pasirodymais, papildė kamerinius ansamblius. “Į trio susibūrėme gana vėlai, tačiau jau subrendę kaip solistai. Visapusiškai pasirengėme, susipažinome su visa stilistine muzikos įvairove ir pasiilgome ansamblinio muzikavimo”, - prisiminė R.Mataitytė. Pavadinimą trejetas pasiskolino iš kompozitoriaus Osvaldo Balakausko

“Kaskados” 2012 metus pradėjo rimtu iššūkiu - atlikti visus J.Haydno fortepijoninius trio, kurių kompozitorius parašė 45. / “Kaskadų” archyvo nuotrauka kūrinio fortepijonui ir orkestrui “Kaskados”. “Jis atitinka mūsų ansamblio temperamentą, dvasią, siekį ieškoti naujovių. Be to, esame atlikę daug O.Balakausko kūrinių, įrašėme jo kamerinės muzikos plokštelę. Kompozitoriaus išradingumas kuriant pavadinimus tiesiog neįtikimas”, - teigė R.Mataitytė.

Festivalio programa Festivalis “Kalėdos Chodkevičių rūmuose” prasidės gruodžio 26

dieną. Eglė Tulevičiūtė (aktorė), Natalija Katilienė (vokalas), Eglė Perkumaitė (fortepijonas), Laima Šulskutė (fleita) ir Vita Šiugždinienė (violončelė) parodys spektaklįmuzikinę improvizaciją “Sudeginti negalima pasigailėti. Joanos Arkietės manifestas”.

Gruodžio 27 dieną Petras Geniušas (fortepijonas) ir Liudas Mockūnas (saksofonas) atliks M.K.Čiurlionio kūriniais paremtą polistilistinę kompoziciją “Jūra miške”. Gruo-

džio 28 dieną muzikuos smuikininko Dainiaus Puodžiuko ir pianisto Aido Puodžiuko duetas. Gruodžio 29 dieną koncertuos fortepijoninis trio “Kaskados”. Gruodžio 30 dieną per programą “Muzikos horizontai” koncertuos jaunieji Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos talentai: Paulina Jankovskytė, Kamilė Zaveckaitė, Lina Balčiūnaitė, Domantas Karalius, Konradas Levickis, Greta Petkevičiūtė ir Augustas Gocentas.

•

2012 12 20 Lietuvos žinios

Kultūra ir menas

13

Lietuviai svetur

Gyvas tiltas tarp Lietuvos ir Vokietijos Kol Lietuva vis spartesniais žingsniais išsivaikšto, Vokietijoje veikia mokykla, gebanti sugrąžinti Vakaruose gyvenančių lietuvių vaikus į Tėvynę. Hiutenfeldo Vasario 16-osios gimnazija lieka ištikima misijai, kurią prisiėmė dar prieš šešis dešimtmečius.

Mažoji ambasada

AUDRIUS MAKAUSKAS

V

asario 16-osios gimnazija ilgą laiką buvo vienas svarbiausių Lietuvos vadavimo centrų ir gyvybingiausias lietuviškos kultūros židinys Vakarų pasaulyje. Dabar mokykla tampa lietuvių ir vokiečių kultūrų susitikimo vieta. O ją baigęs jaunimas noriai grįžta į Lietuvą.

Dievo paukščių kūrinys Martynas Lipšys jau beveik pusmetį dirba vienoje didžiausių Lietuvoje veikiančių biotechnologijų įmonių.

“Jei ne mokykla, kurioje mokiausi, nežinau, ar dabar gyvenčiau Lietuvoje”, - sako M.Lipšys. Mokykla, apie kurią kalba Martynas - Vokietijos Hiutenfeldo miestelyje įsikūrusi Vasario 16-osios gimnazija.

Po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje veikė platus lietuviškų mokyklų tinklas: 1948 metais jų buvo net 158, iš jų 26 - gimnazijos. Jas steigė dipukai - nuo sovietų į Vokietiją pabėgę “displaced persons” (liet. perkeltieji asmenys), jie mėgdavo vadintis tiesiog “Dievo paukštėmis”.

Dipukai tikėdavosi, kad lietuviškas mokyklas baigę jų vaikai grįš į Tėvynę ir prisidės prie valstybės atkūrimo darbų po kruvinų nacių ir sovietų okupacijų.

Bet viltis, kad Lietuva greitai atgaus laisvę, pamažu blėso, ir dešimtys tūkstančių lietuvių patraukė ne atgal į Lietuvą, o už Atlanto - į JAV ir Kanadą.

Tirpstant lietuvių skaičiui, Vokietijoje nuspręsta palikti tik vieną lietuvišką mokyklą. 1951 metais ji įkurta Dypholco miestelio kareivinėse, o po dvejų metų perkelta į Renhofo pilį, stovinčią netoli Frankfurto įsikūrusiame Hiutenfeldo miestelyje. Į Vasario 16-osios vardu pavadintą mokyklą netrukus pradėjo plūsti mokytis lietuviai vaikai ne tik iš visos Vokietijos, bet ir iš abiejų Amerikų bei Australijos.

1951 metais įkurta gimnazija po dvejų metų perkelta į Renhofo pilį netoli Frankfurto. / Marytės Šmitienės nuotraukos

Anot gimnazijos direktorės B.Narkevičienės, gimnazijoje mokosi vaikai, saugantys savo tautinį tapatumą. bendruomenių veiklą visame pasaulyje. “Mūsų mokykloje mokėsi dabartiniai Vokietijos ir Argentinos lietuvių bendruomenių pirmininkai, daugelis kitų aktyvių bendruomenių veikėjų”, - teigia gimnazijos direktorė Bronė Narkevičienė.

Į Tėvynę Bėgant metams gimnazija augo.

Kilo nauji mokyklos ir bendrabučių pastatai, sutvarkytas aplink Renhofo pilį nusidriekęs parkas. Bet gimnazijos misija nepakito.

1954-1955 mokslo metų mokyklos metraštyje rašoma, kad joje “ugdomos inteligentinės pajėgos ne tik lietuviškai kultūrai bei lietuvybei stiprinti laisvajame pasaulyje, bet ir papildyti praretintoms būsimos nepriklausomos Lietuvos elito gretoms”. Šiai misijai gimnazija liko ištikima ir dabar. “Ar buvo sunku adaptuotis Vilniuje? Tikrai ne. Čia gi gyvena pusė mano draugų”, - pasakoja M.Lipšys, pirmus 35 savo gyvenimo metus praleidęs Vokietijoje. Martynas gimė išeivių iš Lietuvos šeimoje, nuo penktos klasės mokėsi Vasario 16-osios gimnazijoje. Ją baigęs studijavo biologiją Heidelbergo universitete, vėliau įstojo į doktorantūrą Tiubingene.

Netrukus šio miesto universitete jis ketina ginti daktaro disertaciją.

M.Lipšys pasakoja, kad kol jis tęsė mokslus Vokietijoje, į Lietuvą sugrįžo ar kaip jis - į tėvų kraštą persikėlė beveik visi jo kartos gimnazistai. Dabar daugelis jų čia dirba įvairiose įmonėse ar yra sukūrę savo verslą.

Kiti gimnazistai įsitraukė į lietuvių

Sekmadieniais ilgai nemiega Kokia yra paslaptis mokyklos, gebančios išugdyti savo mokiniams įsipareigojimą Lietuvai tuo metu, kai daugelis tautiečių palieka kraštą - kas norėdami užtikrinti orų savo šeimos gyvenimą, o kas iš noro pasijusti pasaulio piliečiais?

“Gimnazijoje puikiai derinami du dalykai: patriotiškumas ir kūrybiškumas”, - tvirtina M.Lipšys. Mokykloje puoselėjamos lietuviškos tautinės tradicijos, minimos šventės, o sekmadienio rytais bendrabutyje gyvenantiems moksleiviams nėra ko svajoti apie ilgesnį miegą - mokyklos aikštėje visi išsirikiuoja Lietuvos vėliavos pakėlimui, gieda valstybės himną, paskui pilies koplyčioje aukojamos lietuviškos Mišios.

Tuo tarpu moksleivių kūrybiškumas turi puikią erdvę skleistis čia veikiančiuose orkestruose, šokių kolektyvuose, chore, nuolat besikuriančiose roko grupėse. Vienoje jų - “Bunch of Problems” kartu su gimnazijos draugais Vytu Lemkiu ir Viktoru Diawara grojo ir M.Lipšys. Jis pasakoja prisimenantis, kaip Viktoras, sugalvojęs padaryti vienam draugui gimtadienio dovaną, įrašė pirmą dainą su Viliumi Alesiumi.

Dar po keleto metų šiuodu vaikinai su Erica Jennings įkūrė grupę “Skamp” ir Lietuvoje tapo žvaigždėmis.

Vokietijoje gimęs M.Lipšys sako, kad pritapti Lietuvoje nebuvo sunku. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Martynas pripažįsta, kad muzika - ne vienintelė sritis, į kurią krypsta moksleivių energija ir išradingumas.

“Bendrabutyje gyvenantys gimnazistai nuolat prasimano pokštų. Vieną

mačiau tikrai piktą tuometinį gimnazijos direktorių Andrių Šmitą”, - pasakoja M.Lipšys. Anot Martyno, tąsyk nevykęs pokštas vaikinams atsiėjo po 40 valandų lapų grėbimo. Būtent

Gimnazija iš lietuviškos salelės Vakarų pasaulyje tapo lietuvių ir vokiečių susitikimo vieta. kartą keli draugai sugalvojo pavogti bendrabučio visraktį. Jį turint, žinoma, atsiveria ir durys į mergaičių bendrabutį”, - pasakoja M.Lipšys.

Vis dėlto išsigandę, kad gali būti pagauti, vaikinai visraktį po kurio laiko išmetė į šiukšlių konteinerį.

“Tada vienintelį kartą gyvenime

darbas parke gimnazijoje yra tradicinis būdas išpirkti savo kaltę po didesnių ar mažesnių nusižengimų.

Gimnazijoje apsilankantys svečiai dažnai stebisi, kad didžiulis mokyklą supantis parkas visuomet pavyzdingai sutvarkytas. Svečiai stebisi, o gimnazistai tik šypsosi.

Moksleivių kūrybiškumas skleidžiasi čia veikiančiame šokių kolektyve.

A.Šmitas, dirbęs mokyklos direktoriumi nuo 1982-ųjų iki pat mirties 2008-aisiais, buvo tikras jos idealų įsikūnijimas.

Savo pavyzdžiu jis visą mokyklos bendruomenę lenkė į visuomeniškumą ir tautiškumą. Buvę gimnazijos mokiniai prisimena, kad jo dviratis prie mokyklos kasdien stovėdavo iki dešimtos valandos vakaro, kol direktorius baigęs visus darbus patraukdavo namo.

Jo ir daugelio kitų gimnazijoje dirbusių žmonių pastangomis mokykla atliko ypatingą vaidmenį, kai Lietuvai teko kovoti dėl nepriklausomybės. “Vasario 16-osios gimnazija yra ne šiaip eilinė mokykla.

Daug kas Lietuvoje nežino, kas joje vyko apie 1990-uosius”, - pasakoja M.Lipšys.

Mokyklos mokytojai ir moksleiviai rengdavo protesto akcijas, susitikinėdavo su visos Europos politikais. Gimnazijoje kone kas savaitę, o karščiausiais Lietuvos kovos momentais ir kasdien, lankydavosi Vokietijos laikraščių ir televizijos kanalų korespondentai. Būtent gimnazijos nuopelnas, kad vokiečiai tiksliai žinodavo, kas vyksta nedideliame krašte prie Baltijos.

Bet Lietuvai savo kovą laimėjus Vasario 16-osios gimnazijai kilo naujas iššūkis. Mokykla, kuri buvo vienas svarbiausių politinių Lietuvos vadavimo centrų ir kultūrinių lietuvybės židinių pasaulyje, turėjo užsibrėžti naujus tikslus.

Gimnazija iš lietuviškos salelės Vakarų pasaulyje tapo lietuvių ir vokiečių susitikimo vieta. Iš 197 joje besimokančių moksleivių pusė yra lietuviai. Daugumos jų tėvai gyvena Vokietijoje, kitų - Lietuvoje, JAV, Argentinoje.

Tuo tarpu kita pusė moksleivių dabar - vokietukai. “Mūsų gimnazijoje tradicijų persmelkta Lietuvos kultūra susiduria su modernia vokiškąja.

Kasdien bendraudami ir kartu mokydamiesi šioje mokykloje išmokstame pagarbiai žvelgti į kitas tautas”, pasakoja dešimtoje klasėje besimokantis Tillis Walteris.

“Gimnazija - gyvas tiltas tarp Lietuvos ir Vokietijos, mažoji Lietuvos ambasada, kurioje ugdomi ne tik lietuviai vaikai, saugantys savo tautinį tapatumą, bet ir būsimi Lietuvos draugai vokiečiai, - sako direktorė B.Narkevičienė. - Ta draugystė - neįkainojamas turtas, kurio reikšmę tiek Lietuvai, tiek Vokietijai būtų sunku pervertinti.”

•

14 Sporto tribūna

2012 12 20 Lietuvos žinios

Lietuviai svetur

“EuroBasket 2013” vėliava Atkelta iš

• 1 p.

Į Jesenicę Lietuvos ambasadorė nuvyko, bet su meru nesusitiko. Jis sirgo. Vis dėlto diplomatės vizitas buvo sėkmingas. Apie žmonių nuotaikas, atliekamus darbus, čempionato šeimininkų tikslus bei svajones I.Bričkovskienė šnekėjosi su miestelio vicemere Vera Pintar ir dar keliais “EuroBasket 2013” virtuvėje plušančiais specialistais.

Pokalbį su ambasadore Izolda Bričkovskiene pradėjome nuo prieš kelias dienas “Lietuvos žinių” išprovokuoto jos vizito į Jesenicę.

B grupės sostinė - Ką tik viešėjote “EuroBasket 2013” B grupės sostinėje. Ką ten išvydote, ką sužinojote?

- Pirmą kartą viešėjau Jesenicėje.

Miestelis įsikūręs Alpių apsuptoje vietovėje, 500 m virš jūros lygio. Nuo šalies sostinės Liublianos - 64 km.

Ten yra 20 tūkst. gyventojų kartu su visais aplinkiniais miesteliais. Tai didžiausias Slovėnijos metalurgijos centras. Kažkada metalurgijos gamykloje dirbo apie 6 tūkst. žmonių, dabar - tik tūkstantis.

Miestelis labai patenkintas, kad jo arenoje žais būtent šios komandos Makedonija, Juodkalnija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Lietuva, Latvija. Jesenicėje ir jos apylinkėse gyvena 38 proc. kitų tautų atstovų, iš jų didžiausią procentą sudaro bosniai ir serbai. Taigi tikimasi, jog krepšinio aistruolių netrūks ir susidomėjimas varžybomis bus didelis.

Jesenicės vicemerė V.Pintar lankėsi Lietuvoje, kai mes rengėmės 2011ųjų Europos krepšinio čempionatui.

Labai gyrė mūsų šalį. Ji žino ir supranta, koks svarbus krepšinis Lietuvai, ir tikisi, kad mūsų sirgalių į Slovėniją atvyks gausus būrys.

“Slovėnai teigia, kad toks aukštis žaidėjams, netgi iš lygumų Lietuvos, įtakos neturės. Bet man ausis užgulė.”

- Ar vicemerė nujaučia, už ką sirgs Jesenicėje gyvenantys slovėnai?

- V.Pintar nedrįso to prognozuoti. Pasak jos, svarbiausia, kad grupėje rungtyniaus stiprios komandos, vadinasi, bus gražus žaidimas. Vicemerė tikisi, kad tai uždegs miesto jaunimą ir paskatins jį prisiminti kažkada čia buvusią labai populiarią sporto šaką.

- Gal sužinojote, kodėl būtent Jesenicei buvo suteikta teisė rengti “EuroBasket 2013” grupės varžybas?

- Miestelis pats pasisiūlė rengti čempionatą, ir pasiūlymas buvo priimtas. Pagrindinė priežastis ta, jog kažkada krepšinis buvo labai popu-

Slovėnijoje Lietuvos rinktinė turės progą revanšuotis makedonams už apmaudų pralaimėjimą “EuroBasket 2011” ketvirtfinalyje. / Erlendo Bartulio nuotrauka mln. eurų. Visa statybų vertė siekia apie 6 mln. eurų. Areną žadama paruošti iki kitų metų birželio. Darbus vykdo trys Slovėnijos kompanijos.

Arenoje po atnaujinimo tilps iki 5400 žiūrovų. Iki šiol buvo 5900 vietų, bet iš jų tik 2500 sėdimų.

- Kokį vaizdą išvydote aplink rekonstruojamą areną?

- Vaizdas įspūdingas. Arena pastatyta labai gražaus kalno papėdėje. Šalia teka Savos, didžiausios upės Slovėnijoje, atšaka.

Jesenicė - be viešbučių I.Bričkovskienė: “Slovėnai krepšinį įvardija kaip vieną populiariausių sporto šakų, tačiau čia jis neturi išskirtinio statuso kaip Lietuvoje.”

Asmeninio archyvo nuotrauka

liarus Jesenicėje, bet vėliau pamažu jį išstūmė ledo ritulys. Miesto valdžia tikisi, kad čempionatas padės atgaivinti primirštas krepšinio tradicijas.

Taip pat tikisi, kad padidės turistų srautas, kad ne tik miesto biudžetas bus papildytas, bet ir plačiai pasklis Jesenicės vardas. Šio miestelio savivaldybės atstovai džiaugiasi suteikta galimybe organizuoti Europos krepšinio čempionatą ir viliasi, kad visus pasirengimo darbus bei organizacinius klausimus pavyks išspręsti laiku.

šiuose sporto rūmuose vyko pasaulio ledo ritulio pirmenybės. Pertvarkoma ne tik pati arena, bet ir didžiulis logistinis kompleksas: drabužinės, skalbyklos, džiovyklos. Rengiama atskira tribūna žurnalistams.

Miesto arenai atnaujinti iš Europos Sąjungos (ES) fondų skirta 3,5

- Ar Jesenicėje yra pakankamai viešbučių?

- Jesenicėje nėra viešbučių. Kažkada buvęs vienintelis irgi uždarytas.

Taip atsitiko dėl to, kad šalia yra daug kurortinių ir istorinių vietovių, kuriose daugybė viešbučių ir poilsio namų. Netoliese, apie 23 km, yra vienas žinomiausių Slovėnijos slidinėjimo kurortų Kranska Gora. Jame ir bus apgyvendintos B grupės komandos.

Ten galėtų apsistoti ir dalis krepšinio aistruolių. Tai pasakiško grožio miestelis Alpėse, 880 m virš jūros lygio.

Slovėnai teigia, jog toks aukštis žaidėjams, netgi iš lygumų Lietuvos, įtakos neturės. Bet man ausis užgulė.

- O kur pastogės reikės ieškoti kitiems krepšinio aistruoliams?

- Kiti galėtų apsistoti labiausiai lankomame Slovėnijos kurorte Blede, apie 16 km nuo Jesenicės. Tai mūsų Trakus primenantis miestelis su dideliu ežeru, jo viduryje yra sala su vienuolynu, o pakrantėje ant aukštos uolos stovi pilis. Šis kurortas - Slovėnijos irklavimo centras.

Taip pat bus galimybė apsistoti privačiuose apartamentuose. Netoli Bledo yra didelis penkių žvaigždučių kempingas. Palapinių miesteliui vietos, deja, nėra, nes vietovė labai kalnuota.

Sporto gerbėjai vykstant “EuroBasket 2013” galėtų apsigyventi ir Liublianoje. Iki Jesenicės netoli, kelionė trunka apie 45 minutes. Keliai Slovėnijoje labai geri. Pasak organizatorių, iš visų centrų, kur apsistos krepšinio aistruoliai, bus organizuotas transportas.

Jesenicės vicemerės V.Pintar nuomone, mūsų sirgaliams geriausia būtų pas juos vykti organizuotai per didžiausią Slovėnijoje turizmo agentūrą

Arena kalno papėdėje - Mūsų patirtis parodė, kad gražūs norai ne visada išsipildo numatytą dieną. 2011 metais net keliuose Lietuvos miestuose specialiai “EuroBasket 2011” statomų naujų arenų baigimo terminai ne kartą būdavo keičiami dėl užtrukusių statybų. Ar Jesenicė spės laiku parengti “Podmežaklo” areną? Ką miesto vadovai Jums papasakojo apie šį objektą?

- Manau, turėtų spėti. Nauji rūmai nestatomi. Pertvarkoma “Podmežaklo” sporto arena, kuri iki šiol buvo skirta ledo rituliui. 1966 ir 1998 metais

Su ambasadore I.Bričkovskiene (šešta iš dešinės) susitikę Slovėnijoje studijuojantys mūsų tautiečiai užsiminė, kad norėtų talkinti ambasadai, kai Lietuva pirmininkaus ES tarybai. Ir, žinoma, jie nekantraudami laukia Europos krepšinio čempionato. / Asmeninio archyvo nuotraukos

2012 12 20 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

15

pamažu kyla Balkanuose “EUROBASKET 2013” GRUPĖS A grupė. Liubliana: Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Ukraina, Belgija, Izraelis B grupė. Jesenicė: Makedonija, LIETUVA, Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina, Latvija, Serbija C grupė. Celė: Ispanija, Slovėnija, Kroatija, Lenkija, Gruzija, Čekija D grupė. Koperis: Rusija, Graikija, Italija, Suomija, Turkija, Švedija B grupės varžybų tvarkaraštis Rugsėjo 4 d. Serbija - Lietuva Rugsėjo 5 d. Lietuva - Makedonija Rugsėjo 6 d. Latvija - Lietuva Rugsėjo 8 d. Lietuva - Juodkalnija Rugsėjo 9 d. Lietuva - Bosnija ir Hercegovina

“Palma”. Ji rengė ir slovėnų kelionę į Lietuvą per 2011 metų Europos čempionatą.

- Įdomu, ar jau lankėsi Jesenicėje delegacijos tų šalių, kurių komandos žais B grupės turnyre?

- Pasak vicemerės, kol kas nebuvo atvykusi nė viena delegacija. Iki šiol sulaukta tik keleto skambučių dėl galimybės atvykti apsidairyti, pasikalbėti. Jesenicės valdžia labai suinteresuota tokiais susitikimais, ji pati bando kviestis krepšinio federacijų atstovus, kad sužinotų jų nuomonę, išgirstų pageidavimus. Šio Slovėnijos miestelio gyventojai labai džiaugiasi ir didžiuojasi, kad pas juos vyks čempionatas, labai laukia šios šventės.

Išskirtinės iškilmės - Ar Slovėnijoje jau jaučiamos artėjančio čempionato nuotaikos?

- “EuroBasket 2013” suvenyrais dar neprekiaujama. Reklamos irgi nėra.

- Neabejoju, kad dalyvavote “EuroBasket 2013” burtų traukimo ceremonijoje Liublianoje. Kaip patiko?

- Patiko. Burtų traukimas vyko Postoinos urve, tai - didžiausia lankoma karstinė ola, išgraužta Pivka upės. Ji veikia nuo 1819 metų. Urvo ilgis 21 km, iš jų 5 km rodomi turistams, tai vienas lankomiausių turistinių objektų Slovėnijoje. Ten yra 140 metų veikiantis geležinkelis. Burtų traukimą stebėjo 650 žiūrovų 115 metrų gylyje. Renginys išties įspūdingas. Visus dalyvius iki vietos - didelės natūraliai susiformavusios salės - atvežė traukinuku. Salėje buvo įrengtos tribūnos, krepšinio aikštelė. Įvyko parodomosios rungtynės,

Renovuojamos “Podmežaklo” sporto arenos fone: (iš kairės) atnaujinimo darbų projekto vadovė Petra Dečman, Jesenicės “EuroBasket 2013” organizacinio komiteto vadovas Silvo Poljanšekas, miestelio vicemerė V.Pintar, Lietuvos ambasadorė Slovėnijoje I.Bričkovskienė, miestelio vicemeras Miha Reboljis, Jesenicės sporto instituto direktorius Zoranas Kramaras, miesto savivaldybės darbuotojas. žaidė Slovėnijos rinktinės nariai. Tai buvo pirmas požeminis krepšinio turnyras istorijoje. Burtus traukė krepšinio legendos, tarp jų - ir lietuviams puikiai pažįstamas Ukrainos atstovas Aleksandras Volkovas.

Mūsų B grupė iš karto buvo pakrikštyta Balkanų-Baltijos grupe. Per burtų traukimo iškilmes pristatytas čempionato himnas ir “EuroBasket 2013” simbolis Lipko (liepos medis - aut.). Liepa yra nacionalinis Slovėnijos medis. Surengtas ir šventinis koncertas. Burtų traukimą tiesiogiai transliavo televizija. Truputėlį buvo baugu dėl aparatūros, nes nuo olos lubų gana stipriai lašėjo vanduo. Visos kameros buvo apvyniotos.

Kalnų ir miškų šalis - Koks sportas šioje Balkanų šalyje yra svarbiausias ir kokią vietą ten užima krepšinis?

“Podmežaklo” arena Jesenicėje - labai gražaus kalno papėdėje.

- Slovėnai krepšinį įvardija kaip vieną populiariausių sporto šakų, tačiau čia jis neturi išskirtinio statuso kaip Lietuvoje.

Slovėnijoje itin populiarios žiemos sporto šakos - slidinėjimas ir ledo ritulys.

- Kaip Jums patinka Slovėnija?

- Slovėnija nepaprastai graži šalis. Ypač gamta. Ypač kalnai. Jų viršūnėse daugybė pilių. Viską vainikuoja Trglav - trigalvė viršukalnė (2864 m), ji puikuojasi ir Slovėnijos vėliavoje. Slovėnai labai saugo gamtą, labai ja didžiuojasi. Ši šalis - trečia Europoje pagal miškingumą. Čia pagrindinis poilsiavimo būdas - pasivaikščiojimas kalnuose. Ir mūsų krepšinio aistruoliai galės tai išbandyti. Visai nebūtina kopti į viršukalnes, yra nemažai vaikščiojimo trasų kalnų miškuose. Paplitęs ir kalnų dviračių sportas - irgi įreng-

ta daug trasų. Mat dviratis yra pagrindinė slovėnų transporto priemonė. Čia puikios miesto dviračių sistemos.

- Slovėnijoje reziduojate nuo šių metų rudens, tikriausiai jau spėjote apsilankyti ne viename mieste. Kurį itin rekomenduotumėte pamatyti mūsų tautiečiams, vyksiantiems į Europos čempionatą?

misiją atlikote Airijoje. Ten lietuvių bendruomenė bene viena gausiausių Europoje. O ar daug mūsų tėvynainių gyvena Slovėnijoje?

- Čia yra apie 10 nuolatos gyvenančių lietuvių ir apie 100 studentų, kurie dažniausiai į Slovėnijos aukštąsias mokyklas atvyksta pagal ERASMUS programą pusmečiui.

Tačiau vis dažniau jauni žmonės vė-

“Čia yra apie 10 nuolatos gyvenančių lietuvių ir apie 100 studentų, kurie dažniausiai į Slovėnijos aukštąsias mokyklas atvyksta pagal ERASMUS programą pusmečiui.”

- Lietuvos krepšinio aistruolius galėtų sudominti miestas Celė, per kurį ėjo gintaro kelias. Tiesa, nuo Jesenicės šis miestas apie 150 km, iš Liublianos - 78 km. Mieste daug romėnų palikimo, išlikusi I a. romėnų laikų kelio atkarpa ir miesto dalis - miestas po miestu. Ant šio miesto po miestu stovi Celės grafų rūmai, kur gyveno Ona iš Celės, Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė, antroji Vladislovo Jogailos žmona.

- Anksčiau Lietuvos ambasadorės

liau sugrįžta tęsti studijų į Liublianos, Mariboro (antras pagal dydį miestas) ar Koperio universitetus.

Traukia itin geros studijų sąlygos.

Daugiausia studijuoja socialinius mokslus. Planuojame kitais metais keletą bendrų renginių. Labai mielas ir iniciatyvus jaunimas. Jis norėtų aktyviai prisidėti ir talkinti ambasadai Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai. Ir, žinoma, nekantriai laukia 2013 metų Europos krepšinio čempionato.

•

“EuroBasket 2013” simbolis Lipko. / LŽ archyvo nuotrauka

16

2012 12 20 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

ULEB Eurolyga

Lietuvos klubai pasuko skirtingomis kryptimis Pasikeitęs Eurolygos varžybų formatas šį sezoną krepšinio gerbėjams dovanoja daugiau rungtynių. Iš karto po šv. Kalėdų startuoja TOP 16 varžybų etapas, truksiantis net iki balandžio mėnesio. Jame kovos ir Kauno “Žalgiris”.

VILMANTAS REMEIKA

Ž

algiriečiai pateko į E grupę, kur turės kovoti su ispanų Madrido “Real” ir Malagos “Unicaja”, rusų Maskvos CSKA, graikų Atėnų “Panathinaikos”, turkų Stambulo “Anadolu Efes” bei dviem Vokietijos klubais - Berlyno “Alba” ir Bambergo “Brose Baskets”.

Be “Žalgirio”, šešioliktuke bus daugiau lietuviškų motyvų. E grupėje akis į akį susitiks buvę žalgiriečiai Jonas Mačiulis (“Panathinaikos”) ir Martynas Pocius (“Real”), o F grupėje susikirs Šarūno Jasikevičiaus (“Barcelona”) ir Martyno Gecevičiaus (Pirėjo “Olympiakos”) keliai. Pirmojo varžybų etapo nepavyko įveikti tik vienam lietuviui treneriui Kęstučiui Kemzūrai su Lenkijos klubu Gdynės “Asseco Prokom”.

Lyginant dviejų Lietuvos klubų pasirodymą šį sezoną Eurolygoje jau tapo įprasta vartoti posakį “Kaip diena ir naktis”. Per 10 rungtynių “Žalgiris” iškovojo 8 pergales, o Vilniaus “Lietuvos rytas” - vos 2. LŽ aiškinosi, kaip toli šiemet gali žygiuoti “Žalgiris” ir ko iki išsvajoto šešioliktuko pritrūko “Lietuvos rytui”.

Problemų virtinė Reguliariajame sezone vos dviem pergalėmis, be “Lietuvos ryto”, džiaugėsi tik trys klubai - “Asseco Prokom”, Zagrebo “Cedevita” ir Belgrado “Partizan”. Vis dėlto pergalių vilniečių sąskaitoje galėjo būti daugiau. Lietuvos vicečempionai net 6 kartus iš 8 pralaimėjo vienženkliu taškų skirtumu. Du sykius varžovams nusileista 1, kartą - 2 taškų skirtumu.

Garsus krepšinio treneris Rimantas Endrijaitis dažnai gyvai stebėjo “Lietuvos ryto” rungtynes, tad apie antrosios Lietuvos komandos žaidimą turi savo nuomonę: “Pagrindinė šios ekipos problema - gero įžaidėjo, turinčio patirties, trūkumas. Tai buvo “Lietuvos ryto” silpnybė. Labiausiai nusivyliau Janiu Blūmu. Galbūt jis labiau atakuojantis gynėjas, tačiau galėjo daugiau prisidėti organizuojant atakas. Gerai atrodė tik Renaldas Seibutis ir Nemanja Nedovičius, kuris ateityje galėtų žaisti NBA. Mindaugas Katelynas šį sezoną labai nestabilus, kažkur “nusėdo” Steponas Babrauskas, savęs neatranda Artūras Jomantas. Problemų buvo daug.”

“Lietuvos rytas” gindavosi neblogai į savo krepšį vidutiniškai praleisdavo 72,4 taško. Tai - neabejotinas gera gynyba garsėjusio krepšininko, dabar šią komandą treniruojančio Dariaus Maskoliūno nuopelnas. Tačiau vilniečių puolimas “bedantis”. “Lietuvos rytas” buvo prasčiausiai atakuojanti Eurolygos komanda ir pelnydavo po 67 taškus.

“Gynyboje jie dirbo neblogai. Tačiau ginantis ypatingo talento nereikia. Pritaikius efektingą gynybos sistemą gintis gali net medžiai, - vaizdingai palygino R.Endrijaitis. - Tačiau puolime jau reikia įgūdžių ir talento. O to vilniečiai paprasčiausiai neturėjo.”

Giria trenerių duetą “Reguliariojo sezono finišas nuteikė linksmiau. “Lietuvos ryto” sudėtis nebuvo labai pajėgi, bet su ja komanda galėjo išsikapstyti iš grupės”, - pridūrė specialistas.

Vilniuje dar neatsiskleidęs J.Blūmas (kairėje) su “Lietuvos rytu” baigė pasirodymą Eurolygoje, o “Žalgirio” dar tik laukia svarbiausi sezono iššūkiai. / Romo Jurgaičio nuotrauka LIETUVIAI EUROLYGOJE Žaidėjas / komanda

rungt.

min.

2

3

1

a.k.

r.p.

32

65

4,5

1,3

0,7

1,2

9,7

46

20

100

1,0

0,3

0,2

0,3

2,9

8:52

64

17

100

0,6

1,5

0,2

1,4

2,7

6:23

-

33

-

0,8

0,2

-

0.3

1,5

Jonas Mačiulis “Panathinaikos”

10

25:21

57

Martynas Pocius “Real”

9

11:27

Šarūnas Jasikevičius “Barcelona”

10

Martynas Gecevičius “Olympiakos”

6

per.

kld.

tšk.

Paaiškinimai - min. - žaistų minučių vidurkis, 2, 3, 1 - dvitaškių, tritaškių ir baudų pataikymas procentais, a.k. - atkovoti kamuoliai, r.p. - rezultatyvūs perdavimai, per. - perimti kamuoliai, kld. - klaidos, tšk. - pelnytų taškų vidurkis.

Jis teigiamai įvertino “Lietuvos ryto” vadovų sprendimą sezono pradžioje atleisti Aleksandrą Džikičių ir vietoj jo paskirti D.Maskoliūną. Naudos davė ir Dainius Adomaitis, prisidėjęs prie trenerių štabo. Po to komanda puolime ėmė žaisti agresyviau, daugiau dalytis kamuoliu.

“Manau, D.Maskoliūnas drauge su D.Adomaičiu dirbo gerai. Matau, kad auga nauji geri treneriai. Abu tvarkosi tinkamai, turi kūrybiškumo gyslelę. Tai ne tie treneriai, kurie tik stovi pasipuo-

keitė. Laimėti 4 iš 5 rungtynių išvykoje “Žalgiriui” nebuvo pavykę net 19981999 metais. O labiausiai specialistai žavisi ispano sustyguota gynyba.

“Pirmą kartą Lietuvoje matau trenerį, kuris privertė sunkiai dirbti komandą gynyboje nuo sezono pradžios. Kartais labai sunku priversti sunkiai dirbti aukšto lygio žaidėją, pasiekusį skambių pergalių ir turintį solidžią sąskaitą banke. Juk tai - didelis fizinis krūvis, ypač kojoms. Tačiau J.Plaza iš karto rado bendrą kalbą su

R.Endrijaitis: “Kartais labai sunku priversti sunkiai dirbti aukšto lygio žaidėją, pasiekusį skambių pergalių ir turintį solidžią sąskaitą banke.” šę kostiumu, - vertino R.Endrijaitis. Vilniaus komandai akivaizdžiai pritrūko sėkmės paskutinėse dvejose rungtynėse ir psichologinio stabilumo.”

J.Plazos ranka Kalbai pasisukus apie “Žalgirio” pasirodymą, pašnekovo nuotaika kaipmat pasitaiso. 8 pergalės per 10 turų yra geriausias “Žalgirio” sezono startas nuo auksinio Eurolygos 19981999 metų sezono.

Lietuvos čempionų ekipos žaidime juntama tvirta trenerio iš Ispanijos Joano Plazos ranka. Vos tapęs kauniečių strategu jis akcentavo, kad svarbiausia yra pakeisti žaidėjų mentalitetą. Ir pa-

auklėtiniais ir privertė gintis visus be išimties, - teigė R.Endrijaitis. - Visiems aišku, kad apsigynus lengviau pulti. O “Žalgiryje” visuomet buvo kam įmesti. Marko Popovičius puikus snaiperis. Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai gali įmesti ir iš toli, ir po krepšiu sumaištį sukelti. Todėl kauniečių žaidimas kol kas gražus.”

Po įspūdingų rungtynių serijos specialistai “Žalgiriui” jau dabar žada vietą Eurolygos finalo ketverte. Tačiau R.Endrijaitis siūlo neskubėti iš anksto įsirašyti pergalių: “TOP 16 etapas kaip niekada ilgas, laukia net 14 rungtynių. Svarbu, kad komandos nekankintų traumos, žaidėjų orga-

nizmas atlaikytų krūvį ir sugebėtų išlaikyti esamą žaidimo lygį. Jei taip bus, ketvertas tikrai pasiekiamas.”

J.Plaza antroje sezono dalyje turės nepanaudotų kozirių - po traumos sveikstantį ir vasarį galbūt į aikštę grįšiantį Robertą Javtoką. Sezono pradžioje jam buvo atlikta lūžusios pėdos operacija. 32 metų 210 cm vidurio puolėjas neabejotinai sustiprintų “Žalgirio” gynybą. Tačiau sunku spėlioti, kaip po ilgos pertraukos jam pavyks įsilieti į komandos mechanizmą.

“Nereikia pamiršti, kad R.Javtokas jau yra turėjęs sunkių traumų po avarijos. Tuomet sveikdamas jis parodė didžiules valios pastangas ir energiją.

Dabar jam vėl rimtas išbandymas.

Stengiantis grįžti į rikiuotę, teks didelis fizinis krūvis. Neaišku, kaip sureaguos organizmas. Tokie procesai kartais būna sudėtingi”, - nerimavo R.Endrijaitis.

Prašo pinigų TOP 16 etapo kovų belaukiančius “Žalgirio” gerbėjus antradienio vakarą pribloškė charizmatiškojo klubo savininko Vladimiro Romanovo viešas kreipimasis. Jis išplatino pranešimą, kuriame prašo visų “Žalgirio” gerbėjų paremti komandą.

“Visi tik deklaruoja meilę “Žalgiriui” ir žada paramą, bet niekas nepadeda. Todėl matau galimybę spręsti finansų problemas tik taip: kiekvienas “Žalgirio” gerbėjas galėtų investuoti ne mažiau kaip po 100 litų. Priešingu

“ŽALGIRIO” TVARKARAŠTIS Gruodžio 28 d. išvykoje “Panathinaikos” Sausio 4 d. namie “Unicaja” Sausio 11 d. išvykoje “Real” Sausio 17 d. namie CSKA Sausio 25 d. išvykoje “Anadolu Efes” Sausio 31 d. namie “Alba” Vasario 15 d. išvykoje “Brose Baskets” Vasario 21 d. namie “Panathinaikos” Kovo 1 d. išvykoje “Unicaja” Kovo 7 d. namie “Real” Kovo 15 d. išvykoje CSKA Kovo 22 d. namie “Anadolu Efes” Kovo 28 d. išvykoje “Alba” Balandžio 4 d. namie “Brose Baskets”

atveju reikės pardavinėti žaidėjus ir atsisakyti rimtai kovoti dėl aukštos vietos”, - grasino V.Romanovas ir primygtinai ragino pervesti bent po šimtinę į specialią klubo sąskaitą. Kelis litus aukoti galima ir siunčiant trumpąsias žinutes. Įdomu, kad tokius metodus V.Romanovas naudojo lapkritį, kai finansinėje duobėje atsidūrė jo valdomas Škotijos futbolo klubas Edinburgo “Hearts”. Buvo paskelbta apie kritinę “Hearts” padėtį ir gresiantį bankrotą.

Tuomet futbolą dievinantys škotai sureagavo žaibiškai ir vos per keturias savaites “Hearts” parėmė įspūdinga 800 tūkst. svarų (3,4 mln. litų) suma.

Neaišku, ar panašus triukas Lietuvoje sulauks tokio didelio pasisekimo.

Tačiau krepšinio aistruoliai internete iš karto ėmė reikšti nepasitenkinimą.

Jie piktinasi, kad po 16 tūkst. žiūrovų kiekvienose rungtynėse sutraukiančio klubo šeimininkas nesugeba išlaikyti komandos ir norėtų žinoti, kaip vykdoma “Žalgirio” finansinė politika.

Jiems taip pat knieti išsiaiškinti, kur nukeliautų jų aukos - žaidėjų algoms ar į klubo savininko valdomą banką galimiems nuostoliams padengti.

Krepšiniu besižavintis R.Endrijaitis į tokį “Žalgirio” savininko žingsnį sureagavo diplomatiškai: “Lietuva yra laisva, demokratiška šalis, kurioje visi gali reikšti savo nuomonę ir kalbėti, kas jiems atrodo geriausia. Juk neuždrausi. O žmonės į šį pareiškimą reaguos pagal savo suvokimą.”

•

2012 12 20 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

17

Snieguolė mėgaujasi karatė ir gyvenimu su vienu ar kitu vyru. Sportas mano gyvenimą išgrynino, save išreiškiau kaip asmenybę, susidėliojau vertybes ir jau žinau, ko noriu, koks turi būti mano vyras, kokia šeima.

- Galėtumėte būti gera žmona ir mama net ir sportuodama?

- Gyvenime yra tam tikri etapai.

Kai viena sritis tampa svarbesnė, kitus darbus atidedi. Viską galima suderinti. Juk esu ne vienintelė profesionali sportininkė moteris. Tai įrodo ir Lietuvos moterys sportininkės, tarp jų ir olimpinė čempionė, puikiai suderinusios sportą su šeima.

- Ar jūsų širdį yra sudrebinusi meilė iš pirmo žvilgsnio?

- Yra taip buvę (šypsosi).

SAULIUS RAMOŠKA

Ilgi šviesūs garbanoti plaukai, nepriekaištinga apranga. Taip Margarita Čiuplytė atrodo per iškilmingas pagerbimo ceremonijas. Ir tampa neatpažįstama, kai vilkėdama baltu kimono ant tatamio skina pergales prieš visas varžoves.

28 metų marijampolietei M.Čiuplytei nepakaktų visų rankos pirštų skaičiuojant laimėtus medalius pasaulio ir Europos kiokušin karatė čempionatuose. Senojo žemyno pirmenybėse pralaimėjimo ji nepatyrė nuo 2009-ųjų. Šiemet sportininkė dar sykį patvirtino, kad Europoje jai nėra kas veikti - auksą nuskynė absoliučioje svorio kategorijoje.

Sava ji jaučiasi ir pasaulio čempionatuose - 2009 metais tapusi stipriausia planetoje svorio kategorijoje per 65 kg, pernai Japonijoje Margarita tik finale pralaimėjo kas ketverius metus vykstančioje karatistų olimpiadoje (be svorio kategorijų).

Asmeninį gyvenimą dėl sporto aukojanti karatistė nekantriai laukia 2013-ųjų, kai savo žiūrovų akivaizdoje, Vilniuje, vėl galės siekti planetos pirmenybių tauriausio metalo apdovanojimo.

Kokie 2012-ieji buvo Margaritai Čiuplytei, šią savaitę paskelbtai geriausia šalies neolimpinių sporto šakų sportininke? “Lietuvos žinios” su viena stipriausių planetos karatisčių kalbėjosi ne tik apie sportą.

Graži ir be dietų - Greičiausia baseine - Rūta Meilutytė. O jūs, galima drąsiai teigti, stipriausia Lietuvoje?

M.Čiuplytė: “Rusai kitados mane pavadino Snieguole, nes aš, blondinė, laimėjau pasaulio čempionatą.”

- Kaip ir taip (šypsosi). Ir ne tik Lietuvoje.

- Moteriai tai komplimentas?

- Kaip sportininkei - komplimentas.

Jei kaip moteriai pasakytų, kad esu graži - tai taip pat komplimentas, bet jei pamalonintų žodžiu “stipri”, nežinau...

- Atrodote nuostabiai. Gal laikotės ypatingų dietų?

- Kad ir kokia moteris būtų liekna ir graži, ji visada norės sverti bent po-

Rusams užkliuvo plaukai

M.Čiuplytė šią savaitę paskelbta geriausia šalies neolimpinių sporto šakų sportininke. / Romo Jurgaičio nuotrauka rą kilogramų mažiau. Savęs nevaržau virtuvėje. Tik stengiuosi valgyti sveikesnį maistą arba tai, kas suteikia energijos sportuoti. Bet paskanauju ir saldumynų. Nekankinu savęs dietomis džiaugiuosi ir mėgaujuosi maistu.

- Kaip galite apibūdinti savo 2012uosius?

- Metai sėkmingi, rezultatai - puikūs. Tuo ir džiaugiuosi. Ir tikiuosi, kad 2013-ieji bus ne prastesni.

Darbas policijoje - ne jai

Karatė dar neįgriso - Kitąmet pagrindinės jūsų varžybos - Lietuvoje vyksiantis pasaulio kiokiušin karatė čempionatas pagal svorio kategorijas. Ar esate pamąsčiusi, kad po šių pirmenybių galbūt ir atsisveikinsite su sportininkės karjera?

- Kitąmet dar neketinu trauktis iš sporto. Bet kartais savęs klausiu - kada ateina laikas baigti sportinę karjerą. Kol kas viduje nejaučiu, kad jau gana, nebenoriu, pavargau. Nemažai sportininkų karjerą baigia dėl traumų. Manęs jos nekamuoja. Tad laukiu, kol suvoksiu, kad jau tėjo laikas atsisveikinti su sportu.

- Vadinasi, karatė jums ir toliau teikia malonumą?

- Taip. Nes sportas dabar ir yra visas mano gyvenimas: ir pati sportuoju, ir treniruoju vaikus, paauglius, moteris, savaitgaliais - varžybos tai vaikams, tai man.

- Turite nesuskaičiuojamą galybę titulų. Kokio jūsų kolekcijoje trūksta, kad galėtume išdidžiai tarti - pasiekiau viską, ko ir norėjau?

- Mūsų sporte svarbiausios varžybos - pasaulio čempionatai. Esu laimėjusi visus titulus, išskyrus planetos pirmenybes be svorio kategorijų.

Jei įgyvendinčiau šią svajonę, galėčiau toliau sportuoti tik savo malonumui.

- Dviratininkė Simona Krupeckaitė už didelį greitį praminta Reaktyvine Simona, plaukikė R.Meilutytė jau gavo Auksinės žuvelės ir Undinėlės pravardes. O jūs irgi turite pravardę?

- Rusai kitados mane pavadino Snieguole, nes aš, blondinė, laimėjau pasaulio čempionatą (šypsosi).

Šiemet Europos čempionate Lenkijoje M.Čiuplytė (kairėje) įveikė kitą Lietuvos rinktinės narę Ingą Mikštaitę. / Kyokushin.lt nuotrauka

Su vyrais nesiblaškė - Ir kaip visur spėjate? Bet dėl sporto, neabejojame, nukenčia asmeninis gyvenimas.

- Turite mintyje vyrą, šeimą? Esu

įsitikinusi, jog tinkamą vyrą galima sutikti kad ir kur būtumei - parduotuvėje, autobuse. Nemanau, kad ką nors praleidau savo gyvenime. Kaip tik laimėjau laiko, nesiblaškydama

- Karatė sportu užsiimate apie 13 metų. Jei ne karatė, kas šiuo metu būtumėte?

- Neįsivaizduoju. Galbūt plaukčiau, bet nemanau, kad tai vyktų elito varžybose. Gal būčiau policijos pareigūnė... Sunku įsivaizduoti. Nes visada tikiu, kad esu ten, kur ir turėčiau būti.

- Porą metų dirbote Policijos departamente. Kodėl nelikote?

- Nelabai patiko. Nors darbas buvo tinkamas - buvau atsakinga už mokymus, taktinius veiksmus ir kovinę savigyną. Tačiau nepatiko policijos sistema. Slėgdavo valstybės tarnautojo profesija. Man patinka laisvė, nepriklausomybė.

- Ko sau palinkėtumėte 2013-aisiais?

- Kad ir kokie jie būtų, noriu palinkėti sau ramybės, neišsimušti iš vėžių, nesiblaškyti, žinoti ko noriu ir to tikslingai siekti. Jei aš jaučiuosi laiminga, manau, kad laimę galiu dalyti ir kitiems.

•

Trumpai LIKO TIK LIETUVĖS

E.PETRAUSKUI - SIDABRAS

Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) lyderė Vilniaus “Kibirkšties-VIČI-IKI” komanda atsisveikino su amerikiete Sakellie Daniels. Su įžaidėjos pozicijoje rungtyniavusia krepšininke sutartis nutraukta abipusiu susitarimu.

S.Daniels Vilniaus komandoje žaidė pusantro sezono ir iškovojo LMKL bei Lietuvos krepšinio federacijos taurės sidabro medalius.

Praėjusį sezoną gynėja buvo apdovanota kaip daugiausia kamuolių perėmusi ir daugiausia rezultatyvių perdavimų atlikusi čempionato žaidėja. Prieš dvi savaites “Kibirkštis-VIČI-IKI” atsisveikino ir su kita užsieniete Celeste TrahanDavis. Komandoje liko vien lietuvės krepšininkės.

Europos bokso olimpinių vilčių (1922 metų) čempionate Kaliningrade (Rusija) vicečempiono titulu tenkinosi Evaldas Petrauskas. 2012 metų Londono vasaros olimpinių žaidynių bronzos medalininkas svorio kategorijoje iki 64 kg antradienį finale 8:13 pralaimėjo nugalėtoju tapusiam turnyro šeimininkui Avakui Uzlianui. Kitas mūsų šalies atstovas Edgaras Skurdelis (60 kg) šiame turnyre iškovojo bronzos medalį.

SUTARTIS SU J.RUDDU Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos plaukimo federacija pasirašė sutartį su plaukimo treneriu Jonathanu Ruddu. Iki 2016 metų

rugsėjo 30 dienos galiosiančioje sutartyje numatyti trenerio įsipareigojimai treniruoti Plimute besimokančią Rūtą Meilutytę bei kitus Lietuvos plaukimo jaunimo ir suaugusiųjų rinktinių narius, užtikrinant jiems tinkamas gyvenimo, mokymosi, maitinimosi sąlygas ir sveikatos priežiūros paslaugas Plimute. Treneris sutartimi taip pat įsipareigojo užtikrinti, kad jo treniruojami sportininkai laikytųsi Olimpinės chartijos, Tarptautinio olimpinio komiteto Etikos kodekso, Pasaulio antidopingo kodekso ir kitų susijusių teisės aktų.

PRIENAI LINKSMINASI Devintą pergalę iš eilės BEKO-Lietuvos krepšinio lygos čempionate

iškovojo lyderė “Prienų” komanda, namie 103:63 (26:8, 35:24, 19:14, 23:17) nepasigailėjusi Vilniaus “Sakalų”. Po 16 taškų prie pergalės prisidėjo Siimas-Sanderis Vene ir Arminas Urbutis. Iš svečių sėkmingiausiai rungtyniavo Edvinas Šeškus (11 tšk.). Per kitas dvikovas Panevėžio “Lietkabelis” savo aikštelėje 116:102 (32:27, 26:20, 27:31, 31:24) įveikė Utenos “Juventus” krepšininkus, o Klaipėdos “Neptūnas” savo arenoje 89:72 (26:18, 16:14, 22:16, 25:24) nugalėjo Pasvalio “Pieno žvaigždes”. Pastarojoje ekipoje prieš šią dvikovą įvyko nemažai permainų. Pasvalio klubo vadovai atsisveikino su trimis žaidėjais ir įregistravo naujoką.

“Pieno žvaigždžių” vadovybė nutraukė sutartis su 197 cm ūgio Edgaru Ulanovu, 202 cm ūgio puolėju

Luku Brazdauskiu ir 183 cm ūgio gynėju Bookeriu Woodfoxu. Pastarąjį legionierių iš JAV pakeis 188 cm ūgio gynėjas Šarūnas Vasiliauskas.

LŽ

LKL LENTELĖ

(pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas) 1. Prienai

9

0

100

2. Žalgiris

4

0

100

3. Lietuvos rytas

3

1

75

4. Neptūnas

6

3

67

5. Šiauliai

5

3

63

6. Lietkabelis

5

4

56

7. Nevėžis

5

4

56

8. Juventus

4

5

44

9. Pieno žvaigždės

3

6

33

10. LSU-Baltai

2

6

25

11. Sakalai

2

7

22

12. Palanga

0

9

0

2012 12 20 Lietuvos žinios

Renginiai

19

Parodos VILNIUS PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA

Nuo gruodžio 20 d. Juozo Budraičio fotografijų paroda “Mano kinas. 1970-1990” LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS GALERIJA 2012 12 19-2013 01 14 d. Reginos Donbrauskiatės Plotnikovos ir Klaipėdos “Gubojos” dailės studijoe auklėtinių tapybos darbų paroda “Aš ir tu kuriame kartu” LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA Dailininko Valerijono Jucio estampų ciklo “Homo Sum (Esu žmogus)” paroda. Veiks iki 2013 01 30 d.

GALERIJA “ARKA” 2012 12 18-2013 01 12 d. Vytauto Žirgulio tapybos paroda “Nebūtos istorijos” 2012 12 15-2013 01 12 d. Tapybos paroda “Mėnulio slėnis” BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS 2012 12 18-2013 03 05 d. Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčia ir jos dekoras 1905-1943” GALERIJA “VARTAI” 12 13-29 d. Paroda “Viražai”. Joje pristatoma menininkų Žilvino Kempino, Svajonės ir Pauliaus Stanikų, Evaldo Janso, Patricijos Jurkšaitytės, Ugniaus Gelgudos, Andriaus Zakarausko, Eglės ir Godos Budvytyčių bei Ievos Misevičiūtės kūryba LIETUVOS AIDO GALERIJA 12 11-29 d. Vytauto Kauno tapybos paroda “Šviesos skliautai” TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” 2012 12 11-2013 01 05 d. Dovilės Gudačiauskaitės paroda “Dream Yours Dream” GALERIJA “MENO NIŠA” 2012 12 10-2013 01 04 d. Tarptautinė konkursinė metalo meno ir juvelyrikos paroda “Gražiai gyventi neuždrausi”

GALERIJA “AKADEMIJA” 2012 12 18-2013 01 05 d. Lino Giedrimo medžio drožinių ir pastelių paroda “Vilties žvaigždė” 2012 12 17-2013 01 05 d. Jono Vaitekūno tapybos ir piešinių paroda DEIMANTŲ MUZIEJUS 2012 12 06-2013 01 06 d. Ryto Jurgelio tapybos paroda “Baltas kelias” LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGOS PARODŲ SALĖ 2012 12 06-2013 01 02 d. Tapytojo Ričardo Bartkevičiaus paroda “Paprasta kaip 2x2” ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS 2012 12 14-2013 01 20 d. Paroda “Pamišėliai laisvėje: Fluxus festivaliai Europoje 1962-1977” Nuo 11 30 d. Paroda “Panorama 14. Rinktiniai darbai iš LE FRESNOY meno centro metinės parodos” Nuo 11 30 d. Bosnijos ir Hercogovinos menininkės Šejlos Kameric personalinė paroda LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Nuo 11 22 d. Primityviosios tapybos paroda Nuo 12 06 d. Kalėdinė liaudies skulptoriaus Rimanto Zinkevičiaus darbų paroda Pristatomos antikinės knygos iš K.Varnelio kolekcijos

Nuolatinė ekspozicija “Lietuvos istorijos ir etninės kultūros ekspozicija” TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” 2012 11 08-2013 10 31 d. Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.

Veiks iki 2013 02 17 d.

PAMĖNKALNIO GALERIJA 09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai”

GALERIJA “KAUNO LANGAS”

ŠIAULIAI DVIRAČIŲ MUZIEJUS 04 06-12 30 d. Edukacinė paroda “Saugus vaikas nesaugiame pasaulyje”

PANEVĖŽYS DAILĖS GALERIJA 2012 12 20-2013 01 13 d. Romualdo Petrausko, Gedimino Pranckevičiaus ir Nojaus Petrausko kūrybos paroda PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS 2012 12 06-2013 01 15 d. Tautodailininkės, muziejininkės Alfredos Petrulienės tapybos darbų paroda “Į Kalėdų šviesą” Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

Veiks iki 2013 07 31 d.

PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS 11 09-2013 03 02 d. Odetos TumėnienėsBražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”

KAUNAS KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA 2012 12 18-2013 01 21 d. Kauno fotoklubo narių fotografijos darbų paroda NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS 2012 12 15-2013 05 05 d. Paroda “Tautų arenoje.

Paryžius 1937” M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA 2012 12 07-2013 01 13 d. Norvego Giorano Oldiko grafikos paroda “Atspaudai ir kitos klaidos”

Originaliosios juvelyrikos paroda “Siurprizas”.

Veiks iki 2013 01 10 d.

11 26-12 31 d. Juvelyrų Aurelijos Lapinskaitės ir Česlovo Kavaliausko paroda “Minčių keliai” PAVEIKSLŲ GALERIJA 11 30-12 30 d. Paroda “Ieškoti moters”, skirta dailininkių Marcės Katiliūtės (1912-1937), Černės Percikovičiūtės (1912-1941/42), Marijos Račkauskaitės-Cvirkienės (1912-2004) ir Domicelės Tarabildaitės-Tarabildienės (1912-1985) 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui

R.Jurgelio tapybos paroda “Baltas kelias” Deimantų muziejuje.

VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 20 d. 16 val. Kamerinėje salėje. Prof. Algirdo Budrio ir doc. Juliaus Černiaus klarneto klasės studentų koncertas 21 ir 22 d. 19 val. Teatralizuotas koncertas “Arijos iš dušo” 22 d. 16 val. Kamerinėje salėje. Doc. Rimanto Valančiaus trombono klasės studentų koncertas ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA

KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 20 d. 18 val. Koncertas “Meilės dainos” KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA 23 d. 12 val. Koncertuoja solistas Tomas Ladiga ir pianistė Beata Vingraitė ŽALGIRIO ARENA 20 d. 19 val. Naujametė “Žuvėdros” fiesta 22 d. 12 val. Kalėdinė pasaka “Trys paršiukai pusnyse” ŠVYTURIO ARENA 22 d. 20 val. Koncertuoja Mantas ir Kauno miesto simfoninis orkestras

ŠIAULIAI

KLUBAS “DRUSKININKŲ KOLONADA” 21 d. 20 val. Koncertuoja vokalistas Valdas Meškerys bei gitaristas Saulius Vilpišauskas 22 d. 21 val. Koncertuoja dainininkė Edita Suchockytė 23 d. 20 val. Grupės “Road Band” muzikanto Aleksandro Belkino koncertas

BIRŽAI BIRŽŲ PILIES SALĖ 20 d. 18 val. Koncertuoja “Musica Humana”, Raminta Vaicekauskaitė (sopranas) ir Mindaugas Zimkus (tenoras). Dirigentas Algirdas Vizgirda

TELŠIAI TELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS 20 d. 19 val. Koncertuoja Čiurlionio kvartetas ir Artūro Noviko džiazo mokyklos vokalinis ansamblis “Color Jazz”

20 d. 19 val. Naujametė “Žuvėdros” fiesta Žalgirio arenoje.

SAKRALINIO MENO CENTRAS 11 19-2013 01 15 d. Vieno žymiausių XX a.

Lietuvos dailininkų Kazio Šimonio darbų paroda (iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fondo)

2012 12 18-2013 01 26 d. Dusetų meno mokyklos dailės skyriaus moksleivių kūrybos paroda

KAUNAS

DRUSKININKAI

ANYKŠČIAI

DUSETOS

vargonuoja Renata Marcinkutė Lesieur. Dirigentas Vytautas Miškinis ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 21 d. 19 val. Miuziklas “Velnio nuotaka” 22 d. 15 ir 18.30 val. Didysis Kinijos cirkas su programa “Cirke tik merginos”

KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 21 d. 18 val. Didysis kalėdinis koncertas 22 d. 18 val. Koncertuoja Vitalija Katunskytė 23 d. 18 val. E.Seiliaus ir K.Zmailaitės koncertas “Mūsų miesto Kalėdos” ŠIAULIŲ ARENA 20 d. 20 val. Koncertuoja Mantas ir Kauno miesto simfoninis orkestras 23 d. 19 val. “Liepsnojantis Kalėdų ledas”

PALANGOS GINTARO MUZIEJUS 05 25-12 31 d. Paroda “Maironis ir Palanga” Nauja gintaro ekspozicija ir atkurti istoriniai Tiškevičių rūmų interjerai

HERKAUS MADOS IR GROŽIO CENTRAS 2012 12 13-2013 01 17 d. Juvelyro Sigito Virpilaičio paroda “Mamuto kaulas ir perlai” KLAIPĖDOS GALERIJA 12 06-2013 01 12 d. Tarptautinio meno projekto “Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitinkant” paroda. Grafikos darbus Donelaičio tema pristatys trylika Lietuvos ir Rusijos dailininkų PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA 2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas.

Sugrįžimas į Tėvynę” KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS 02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Supermedija” KLAIPĖDOS ETNOKULTŪROS CENTRAS 11 23-12 31 d. Dailininkės Valerijos Kiškienės

KLAIPĖDA

20 d. 18 ir 20.30 val. Koncertas “Meilės trikampis”.

Dalyvauja Neda Malūnavičiūtė (vokalas, fleita), Kostas Smoriginas (vokalas) ir Olegas Ditkovskis (vokalas, gitara) 21 d. 19 val. Koncertuoja Rusnė Mataitytė (smuikas), Vytautas Sriubikis (fleita), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Dirigentas Donatas Katkus LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA 20 d. 18 val. Koncertas “Šv. Kalėdų belaukiant”.

Dalyvauja LMTA Koncertmeisterio katedros studentai 21 d. 16 val. LMTA chorų koncertas “Senuosius metus palydint” 22 d. 17 val. Juozo Karoso salėje. Prof. Valentino Gelgoto fleitos klasės studentų koncertas 23 d. 18 val. Juoso Karoso salėje. “Infinity-2”.

Dalyvauja rinktinis LMTA studentų ir Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos moksleivių styginių oktetas: Deimantė Merkevičiūtė (smuikas), Konradas Levickis (smuikas), Ūla Klebanovaitė (smuikas), Eglė Kaunietytė (smuikas), Silvija Čiuladytė (altas), Monika Kiknadzė (altas), Kotryna Šiugždinytė (violončelė), Marius Sakavičius (violončelė). Dirigentas Jaunius Šakalys ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 23 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda. Dalyvauja berniukų ir jaunuolių mišrus choras “Ąžuoliukas”,

PALANGA

KLAIPĖDA

Koncertai VILNIUS

(Garliava) tekstilės paroda “Valerijos delmonai” 11 16-12 21 d. Tautodailininkės Eglės Pečiurienės riešinių paroda KLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA 2012 12 15-2013 01 17 d. LFS Klaipėdos skyriaus narių metinė fotografijų paroda “(ne)matomi”

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga.

Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞.

Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga.

Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

DUSETŲ DAILĖS GALERIJA

20

2012 12 20 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

BUTAI PARDUODA

1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Naujininkuose, Prūsų g. (kaina - sutartinė).

Be tarpininkų.

Vilnius, tel. 8 679 97 265.

SODYBOS, SKLYPAI PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

PASLAUGOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

IEŠKO DARBO

48 metų moteris - pagalbinės darbininkės darbo. Vilnius, tel. 8 604 20 172.

PROJEKTAS “UŽ ŠVARIĄ ŽEMĘ IR TYRĄ VANDENĮ”, NR. VP3-1.4-AM-09-K-01-004 IŠ DALIES FINANSUOJAMAS EUROPOS SĄJUNGOS REGIONINIO PLĖTROS FONDO LĖŠOMIS

42 metų vyras - apdailos darbų pagalbinio darbininko darbo.

Vilnius, tel. 8 604 23 434.

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika.

Tel. 8 651 62 085.

SIŪLO MOKYTIS

Populiariosios muzikos studija “Kvarta” kviečia mokytis: groti klasikine, bosine gitara, mušamaisiais ir dainuoti.

Tel. 8 616 43 418.

PRANEŠIMAI

Bankroto administratorius šaukia Tomo Kumiščo IĮ kreditorių susirinkimą, kuris vyks 2012 12 31 d. 12.00 val. adresu: A.Jakšto g. 12, Vilnius, 3 aukštas, tel. 8 673 37 373.

Užs. R-715 2012 11 26 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB “Arėjus”, įm. kodas 30255173, iškelta bankroto byla.

Nutartis įsiteisėjo 2012 12 07.

Bankroto administratorius UAB “Bankroto procesas”, tel. 8 645 52 006.

Visos sutartys, sudarytos iki 2012 12 07, nutraukiamos. Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2013 01 16 adresu: Bebrų g. 4, Vilnius. Terminas UAB “Arėjus” vadovui perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą nustatytas iki 2012 12 17.

Užs. R-716

PRANEŠIMAS APIE BYLOS NAGRINĖJIMO VIETĄ IR LAIKĄ 2013 m. sausio 14 d. 13.10 val. Šiaulių apygardos teisme (Dvaro g. 83, Šiauliai) žodinio proceso tvarka bus nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-33-357/2012 dėl bankrutavusios AB “Mažeikių elektrotechnika” pabaigos.

Administratorius.

Užs. LM-3673

Švarios žemės ir tyro vandens svarba Visi norime gyventi švarioje žemėje ir gerti tyrą vandenį.

Lietuvos geologijos tarnyba kaupia duomenis apie potencialius taršos židinius. Šiuo metu registruota apie 13 000 taršios pramonės objektų, naftos produktų išpylimų vietų, buvusių karinių bazių, pesticidų sandėlių ir kt. Didžiausi taršos židiniai yra tiriami ir tvarkomi, o užteršta žemė valoma.

Nors kai kurie Lietuvos miestų rajonai, ypač buvę pramoniniai labai užteršti sunkiaisiais metalais, kaip rodo Lietuvos ir Europos geocheminių atlasų duomenys, Lietuvos dirvožemis ir podirvis, palyginti su Vakarų Europos šalimis, yra mažiau užterštas sunkiaisiais metalais. Šis faktas turėtų būti kuo plačiau panaudotas Lietuvos ekologiniam įvaizdžiui formuoti, ekologinei žemdirbystei plėtoti ir turizmo patrauklumui didinti.

Nuo žemės švaros priklauso ir vandens kokybė Lietuva - vienintelė Europos šalis, kurioje centralizuotai vandentiekiui naudojamas tik požeminis vanduo. Išžvalgyti ištekliai siekia apie 2 mln. kub. m per parą - tokį požeminio vandens kiekį galima siurbti per parą ir jis žemės gelmėse natūraliai bus atkurtas. Pastaraisiais metais požeminio vandens Lietuvoje sunaudojama tik apie 400 tūkst. kub. m per parą. Požeminio vandens išteklių užteks ir ateityje. Bendras prognozuojamas paros geriamojo vandens poreikis 2025 metais sudarys 564 997 kub. m/d ir tai bus tik 26 proc. dabartinių išžvalgytų išteklių.

Dideli požeminio vandens ištekliai sudaro labai palankias prielaidas ekonomikos plėtrai, investicijoms ir kartu įpareigoja rūpintis požeminio vandens kokybe, diegti taršos prevencijos priemones.

www.lzinios.lt

www.lzinios.lt

REKLAMA reklama@lzinios.lt

Tel.:

249 2165.

SKELBIMAS DĖL POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO ATASKAITOS

Su ataskaita per 10 darbo dienų nuo 2012 12 20, galima susipažinti Riešės seniūnijos patalpose, adresu: Molėtų g. 16, Didžiosios Riešės k. LT-14260, seniūnijos darbo metu (I-IV 8.00 val.-17.00 val., V 8.00 val.-15.45 val. pietų pertrauka 12.00 val.-12.45 val.).

STATYBOS PASLAUGOS

Lietuvos žinios

Užs. LM-3660

Baldų gamybos ceche bus gaminami nestandartiniai korpusiniai baldai, be pirminio medienos apdirbimo. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą (Ataskaita) parengė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, adresas: Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius, telefonas (8 5) 270 9229, faksas (8 5) 210 4848, el. paštas: nvspl@nvspl.lt.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403, www.garmausbiuras.lt

Nacionalinis dienra‰tis

VšĮ Gamtos paveldo fondo informacija

UAB “Riešės baldai”, Vilniaus r. savivaldybė, Užugriovio k., Užugriovio g. 6, tel. +370 673 58 300, +370 686 74 579, el. p.: info@riesesbaldai.lt planuoja ūkinę veiklą “Baldų gamyba ir sandėliavimas” savo buveinės adresu.

MEDICINOS PASLAUGOS

40 proc. pigiau ekologiški, draugiški aplinkai ir gamtai buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai AntiCa. Apsauga nuo nuovirų, kalkių nuosėdų susidarymo katiluose, boileriuose, šilumokaičiuose, skalbimo ir indų plovimo mašinose.

Montavimas, garantija.

Vilnius, tel. 8 687 73 616.

VšĮ Gamtos paveldo fondas kartu su Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Ugdymo plėtotės centru prie Švietimo ir mokslo ministerijos 2011-2012 metais įgyvendina projektą “Už švarią žemę ir tyrą vandenį”.

Projekto tikslas - skatinti vandens išteklių bei aplinkos kokybės išsaugojimą informuojant ir šviečiant visuomenę. Projekto dalyviai skatinami būti aktyviais piliečiais, jiems patariama, kaip elgtis taršos atvejais.

Projekto metu sukurta internetinė svetainė www.svarizeme.lt, čia surašomi visi jo rezultatai.

Leidiniai, kuriuos galima atsisiųsti: “Vandens ištekliai ir kokybė”, “Taršos židiniai - tvarkymo būtinybė”; “Dirvožemis - būtiniausia sąlyga kauptis švariam vandeniui”; “Už žemės ir vandens švarą”. Leidiniai išplatinti visoms mokykloms.

Organizuoti 5 seminarai didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Juose dalyvavo savivaldybių ekologai, pedagogai. Seminarų medžiaga (pranešimai) paviešinta projekto tinklalapyje.

Elektroninė švietimo priemonė apie vandenį, dirvožemį ir aplinkosaugą, pritaikyta 8-10 klasių mokiniams, kaip papildoma ugdymo medžiaga, geografijos, chemijos, biologijos, pilietiškumo pamokoms ir užklasinei veiklai.

Organizuojamos pilietinio sąmoningumo ugdymo akcijos “Už švarią žemę ir tyrą vandenį!”, kuriose dalyvaujantys moksleiviai galės tinklalapyje pateikti sukurtus projektus.

Aplinkos švara ir vandens kokybės išsaugojimas - visų ir kiekvieno rūpestis!

Visuomenės supažindinimo su Ataskaita susirinkimas įvyks 2013 m. sausio 9 d. Riešės seniūnijos patalpose adresu Molėtų g. 16, Didžiosios Riešės k., Vilnius r. 9.30 val.

Iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimo pasiūlymus ataskaitos klausimais teikti Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai registruotu laišku adresu: Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius, arba faksu (8 5) 210 4848. Užs. R-703 INFORMACIJA APIE ATRANKOS IŠVADĄ DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO VERTINIMO Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras, Vokiečių g. 10, LT-68137 Marijampolė, tel. (8 343) 54 204.

Atsakingos institucijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 12 10 Nr. (PAVNS)-X3-984 priimta išvada - UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras planuojamai veiklai “Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimas ir pajėgumų didinimas” Ringovėlės/Uosinės kaime, Marijampolės seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centre adresu: Vokiečių g. 10, Marijampolė, darbo dienomis nuo 8 iki 17 val.

10 darbo dienų nuo šio skelbimo.

Teikti motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą bei išsamiau su atrankos išvada ir atrankos dokumentais susipažinti galima 10 darbo dienų nuo šio skelbimo Marijampolės regioniniame aplinkos apsaugos departamente adresu: S.Dariaus ir S.Girėno g. 4, Marijampolė, tel. (8 343) 97 800.

Užs. R-713

VIEŠAS PRANEŠIMAS APIE ESMINĮ ĮVYKĮ Vadovaujantis LR individualių įmonių įstatymu ir LR Civilinio kodekso 2.104 str. neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo Rimos Gudaitienės įmonė, k. 177079627, įregistruota Lumpėnų k., Pagėgių sav., pertvarkoma į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį Uždarają akcinę bendrovę “Alnoja”.

Po pertvarkymo ir įregistravimo Juridinių asmenų rejestre, UAB “ALNOJA” perima visas pertvarkytos Rimos Gudaitienės įmonės juridinio asmens teises, pareigas bei kreditorinius ir debitorinius įsiskolinimus.

Susipažinti su pertvarkymo projektu ir pareikšti pretenzijas, susijusias su įmonės pertvarkymu, galima nuo viešo pranešimo dienos iki 2013 m. sausio mėn. 15 d. adresu: Rimos Gudaitienės įmonė, Lumpėnų k., Pagėgių sav., arba tel. 8 656 31 299.

Savininkė Rima Gudaitienė

Užs. LM-3685

22

2012 12 20 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 20 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto priėmimas. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo.

12.00 “Laba diena, Lietuva”.

12.10 Seimo rezoliucijos “Dėl sutikimo Seimo narius Viktorą Uspaskichą, Vitaliją Vonžutaitę, Vytautą Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę” projektų teikimas, svarstymas, priėmimas. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo 13.30 “Laba diena, Lietuva”.

14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 Viena byla dviem” N-7 18.15 Šiandien 18.50 “Prisikėlęs faras” N-7 19.45 “Rojus Lietuvoj” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15“Eurovizijos” dainų konkurso nacionalinė atranka. Finalas 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Eurovizijos” dainų konkurso nacionalinė atranka. Finalas 0.00 Vakaro žinios 0.15 “Rojus Lietuvoj” (k.)

0.45 “Stilius”. Veidai (k.)

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora”

6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40 “Valanda su Rūta” (k.)

12.10 “Karamelinės naujienos” (k.) N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Keista šeimynėlė” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Nuotykių f. “Vertikali riba” N-7 1.05 “Agentai” N-7 2.00 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.30 “Teleparduotuvė” 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena”. Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “X faktorius” 13.40 “Šeimos reikalai” 14.10 “Drakonų medžiotojai” 14.40 “Baili voverytė” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai”

16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Nuodėmių dešimtukas” 20.00 “Patys pačiausi” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Kobra 11” 23.00 “Ieškotojas” 0.00 “Tikrasis teisingumas” 1.00 “Anarchijos vaikai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Lietuvos žinių” tyrimas” (k.) N-7 9.00 “Taip. Ne” (k.)

10.00 “Žmogus prieš gamtą.

Kinijos džiunglėse” (k.) N-7 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Karštas vakaras” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Muzikinė kaukė” 22.25 Trileris “Įsibrovimas” N-14 0.05 Amerikietiškos imtynės N-14 1.05 “Brydės” (k.)

1.35 “Statybų TV” (k.)

2.05-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Sunkus vaikas” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Kidas Padlis” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “San Francisko raganos II” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 21.00 Detektyvas “Anika - nusikaltimų reporterė”. 1 s. N-14 22.50 “Begėdis” 23.50 “Gynėjai” N-7 0.50 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Širdžių ėdikas” - 13.45, 16.15, 18.45, 21.30 val.

“Virš įstatymo” - 17.30, 20.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12, 16, 20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 13, 17, 21 val.

“Optimisto istorija” - 10.45, 13.30, 15.45, 18.30, 21.15 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 19.30 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.40, 14.45, 17.15 val.

“Legendos susivienija” - 13.10, 15.15 val.

“Džiunglės” - 12.15, 14.30, 16.45 val.

“Debesų žemėlapis” - 17.30, 20.45 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 18 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.30 val.

“007 operacija “Skyfall” - 15, 20.30 val.

“Monstrų viešbutis” - 11.15 val. “Šrekas. Ilgai ir laimingai” - 12.30 val.

“Loraksas” - 10 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Širdžių ėdikas” - 14.15, 16.40, 19.10, 21.40 val.

“Virš įstatymo” - 15.15, 18, 21 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.10, 16.20, 20.20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.15, 15, 19 val.

“Optimisto istorija” - 13.45, 16.15, 21.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18.40 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 12.20 val.

“Legendos susivienija” - 13.15, 15.40, 17.40, 19.45, 22 val.

“Karališkas romanas” - 17.45, 20.45 val.

“Džiunglės” (3D) - 11.30, 21.50 val.

“Debesų žemėlapis” - 11, 14.15, 17.40, 21 val.

“Frankenvynis” (3D) - 14.45 val.

“Apgaulinga aistra” - 15.20, 21.15 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 17.30, 20.30 val.

“007 operacija “Skyfall” - 12, 18 val.

“Ledynmetis 3” - 11 val.

“Mikė Pūkuotukas” - 11.15 val.

“Karališka drąsa” - 13.30 val.

“Madagaskaras 3” - 13.45 val.

SKALVIJA “Jasminum” - 17 val.

“Tikras Garsas Valstybės Atgimimo 1989-1993” 19 val.

PASAKA “Širdžių ėdikas” - 19.15, 21 val.

“Optimisto istorija” - 17 val.

“Septyni psichopatai” - 21.30 val.

“Laukiniai” - 21.15 val.

“Meilė yra viskas, ko reikia” - 16 val.

“Pragaras rojuje” - 15 val.

“Virtuvė sielai” - 15.30 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Gimnazistai” 10.15 “Mūsų miškai” 10.55 Dok. f. “Ledo žemė. Žaidimas su ugnimi” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 TV parduotuvė 13.15 VTB jungtinė lyga. Krasnojarsko “Jenisej” (Rusija) Kauno “Žalgiris”. Tiesioginė transliacija 15.15 “Griūk negyvas!” N-7 15.45 Dok. f. “Paskutinė Geringo paslaptis” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Paskutinė Geringo paslaptis” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Super L.T.” N-7 19.45 Dok. f. “2012-ieji. Apokalipsė” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Super L.T.” N-7 23.35 “Reporteris” 0.30 “Pašėlę TV pokštai” N-7 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Etnokultūros ratas”. Sustojęs gyvenimas (k.) 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Kine kaip kine” 11.55 “Lietuvių kino aukso fondas”. Melodrama “Anglų valsas” N-7 13.05 “Mokyklos langas” (k.) 13.25 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Operinės muzikos perlai (k.) 13.55 Laida apie Stasį Vainiūną 14.35 “Amžininkai”. Išsiveržę iš SSRS 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.00 Tapytojo Kosto Dereškevičiaus 75-mečiui. Parodos atidarymas. Tiesioginė transliacija iš VDA Dizaino inovacijų centro ekspozicijų salės “Titanikas” 17.45 Kompozitoriaus Osvaldo Balakausko 75-mečiui.

“Kultūra”. Kompozitorius Osvalas Balakauskas 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.40 Skulptoriaus Vlado Vildžiūno 80-mečiui.

“Galerija” 19.15 Skulptoriaus Vlado Vildžiūno 80mečiui. “Kultūra”. Skulptorius ir fotografas Vladas Vildžiūnas 19.30 “Kodėl egzistuoja skurdas?”. 4 d.

“Mokytis, mokytis” 20.25 “Nepažintas pasaulis”. Baltijos jūros piratai 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 “Lietuvių kinas trumpai”. “Laikinai” 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Edmundas Zubavičius.

“Partizanės” 0.00 Panorama (k.) 0.45 Jono Meko filmų retrospektyva. “Tautos gimimas” (k.)

8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Reidas” (k.) 9.45 “Senas geras faras” N-7 10.45 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 11.15 “Likimo dovana” 12.15 “Maisto detektyvai” 12.45 “Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai” 13.45 “Kritinė riba” N-7 14.45 “Ieškokime geriausio!” 15.00 Drama “Gimęs lenktyniauti” 16.45 “Vaiduokliškos istorijos” 17.15 “Advokatė Lovinski” 18.15 “Mūsų augintiniai” 18.45 “Karamelė” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Komanda Č” N-7 21.15 “Misija: išteisinti!” N-7 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Vienišų seselių klubas” N-7 23.00 “Užtemimas: prisiminti pavojinga” N-7 0.00 “Pražūtingas auksas” N-7

TV6

Balticum Auksinis

9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba”

7.00 Trileris “Šalutinis efektas” N-7 9.00 Drama “Kalėdų namelis” 11.00 Komedija “Muzikinės kovos” 13.00

Kinas VILNIUS

12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Siaubo trileris “Smagus pasivažinėjimas 2. Mirtis kelyje” 23.20 “6 kadrai” 0.00 “CSI Niujorkas” 0.50 “Pagrindinis įkaltis”

Balticum TV

Trileris “Pietietiškos istorijos” N-7 15.20 Komedija “Žvėrelių maištas” 17.00 Komedija “Kur tas Fredas?”

19.00 Drama “Mielas draugas” N-7 21.00 Komedija “Romo dienoraštis” N-7 23.00 Drama “Mes iškeliaujame!” N-7 1.00 Trileris “Grįžimas namo” N-7

1 Baltijos Kanalas 6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 Rusijos Federacijos Prezidento Vladimiro Putino spaudos konferemcija. Tiesioginė transliacija 13.00 Kitos naujienos 13.20 “Moterų gydytojas” 14.05 “Nelygiavertė santuoka” 15.00 Mados nuosprendis 16.00 Vakaro naujienos 16.55 “Jūrmala 2011” 17.35 Susituokime 18.50 Tegul kalba 20.10 Laikas. Lietuvos “Laikas” 21.35 “Atspindys” 22.50 Kas? Kur? Kada? Metų finalas 0.50 Lietuvos “Laikas” (lietuvių kalba) 1.00 “Vakarinis Urgantas” 1.35 Vakaro naujienos 1.50 Žvaigždėlaivis 2.05 Vaid. f. “Nekviestas draugas”

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Žinios 9.40 Žinios. Maskva 10.00 Rusijos Federacijos Prezidento Vladimiro Putino spaudos konferencija.

Tiesioginė transliacija 13.00 “Faraonų cilindrai. Paskutinė paslaptis” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.15 Žinios. Maskva 15.40 Visa Rusija 15.50 “Melžėja iš Chacapetovkos” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Giulčatai” 21.05 “Tyrėjo Nikitino byla” 21.55 “Muza ir generolas” 22.50 “Operatyvininkai” 23.45 Žinios+ 0.00 Vaid. f. “Brangus mano žmogus” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 “Trans World Sport” žurnalas 12.00 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 12.30 Futbolas. Čempionų lygos taurė. Tiesioginė transliacija 13.15 “Premier League World” žurnalas 13.45 Futbolas. Vokietijos taurė. “Wolfsburg” - “Bayer” 15.35 Futbolas. Vokietijos taurė. “Borussia” - “Hannover” 17.25 Ledo ritulys. KHL. CSKA - “Ak Bars”. Tiesioginė transliacija 20.00 Ledo ritulys. KHL. Rygos “Dinamo” - “Barys” 22.00 Futbolas. Vokietijos taurė. “Augsburg” - “Bayern” 23.50 Ledo ritulys. KHL. CSKA - “Ak Bars”

Teatras OZO KINO SALĖ “Prie jūros” - 16 val.

“Miegančių drugelių tvirtovė” - 18 val.

MULTIKINO “Širdžių ėdikas” - 18.45, 21 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.30, 15, 18.30, 22 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 10, 13.15, 16.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11, 13.15, 18, 21.30 val.

“Optimisto istorija” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21.15 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 20 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.45, 12.45, 15, 17 val.

“Legendos susivienija” - 10, 12, 14, 16 val.

“Džiunglės” (3D) - 19 val.

“Debesų žemėlapis” - 18 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 16.30 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.30, 12.30, 14.30 val.

KAUNAS CINAMON “Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 17.10 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.25, 14.45, 18.10, 21.35 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 20.35 val. “Širdžių ėdikas” - 13.15, 17.30, 19.45, 22 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.30, 12.40, 14.55 val.

“Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.

“Debesų žemėlapis” - 15.15, 21.20 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12.30, 21 val.

“Monstrų viešbutis” - 11.15, 15.30 val.

FORUM CINEMAS “Širdžių ėdikas” - 16.30, 18.45, 21.30 val.

“Virš įstatymo” - 14.15, 20.45 val.

KLAIPĖDA

VILNIUS

FORUM CINEMAS “Širdžių ėdikas” - 16.45, 19, 21.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 12, 16, 20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.30, 14, 17.30, 21 val.

“Optimisto istorija” - 20.45 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 20 d. 18.30 val. “Spragtukas” 21 d. 18.30 val. Kamerinėje salėje. Kalėdų muzikos koncertas NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

“Pragaras rojuje” - 11.15, 15.45, 20.30 val.

“Septyni psichopatai” - 20.15 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 17.15 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 14.45 val.

“Legendos susivienija” - 16.15, 18.15 val.

“Džiunglės” - 13.45, 18.30 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 14.15 val.

“Alvinas ir burundukai 3” - 10.30 val.

“Alisa Stebuklų šalyje” - 13 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Septyni psichopatai” - 18 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 20 d. 12, 16 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.15, 14, 17.30, 21 val.

“Optimisto istorija” - 13.15, 16.15, 18.40, 21.15 val.

“30 širdies dūžių” - 20.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 20 val.

“Legendos susivienija” - 15.45, 18.15 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.15, 20.45 val.

“Monstrų viešbutis” - 12.45 val.

“Alvinas ir burundukai 3” - 11 val.

“Loraksas” - 13.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Legendos susivienija” - 10, 11.40, 13.20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 15, 18, 21 val.

I SALĖ “Karališka drąsa” - 10, 11.40 val.

“Pragaras rojuje” - 13.20, 19.15 val.

“Pagrobimas 2: neišvengiamas kerštas” - 15.20, 21.15 val.

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 20 ir 22 d. 12 val. Didžiojoje scenoje. “Astrida” 20 ir 22 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” 21 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Kiškis pabėgėlis” 21 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. VDU kamerinio orkestro koncertas “Kalėdinis tango” 23 d. 12 val. Ilgojoje salėje. “Anderseno gatvė” 23 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 20 d. 12 val. “Mažoji burtų fleita” 22 d. 18 val. “Šikšnosparnis” 23 d. 18 val. “Madam Pompadur” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 20, 21, 22 d. 10 ir 12 val.; 23 d. 12 ir 14 val.

“Kaip atpažinti raganą?”

20, 21, 22 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 21 d. 10, 16, 18 val. “Kreivos daiktų istorijos” 23 d. 18 val. “Belgrado trilogija” (Su Naujausiais Metais, Ana!) KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 22 d. 11 ir 13 val.; 23 d. 11 val. Mažojoje scenoje.

“Naujametė pasaka” 22 ir 23 d. 12 val. “Balta sniego žmogeliukų kelionė” KAUNO TEATRO KLUBAS 20 d. 21 val. Akustinis Dariaus Žvirblio (Atika) koncertas 21 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS

20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės” 23 d. 14 val. “Domino” teatras. “Šeimyninis įvykis”

KLAIPĖDA

“Apgaulinga aistra” - 17.15 val.

PANEVĖŽYS

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.15, 16, 20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 10.15, 13.45, 17.30, 21.15 val.

“Optimisto istorija” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.30, 21 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 19.30 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.30, 12.45, 15.15 val.

“Legendos susivienija” - 13.30, 16.15, 18.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 11, 17.15 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 20.30 val.

“Kung Fu Panda 2” - 13 val.

“Ratai 2” - 10.30 val.

20 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Helverio naktis” 21 ir 22 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas” 22 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas” 22 d. 16 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europos širdies” 23 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai” 23 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai” JAUNIMO TEATRAS 20 d. 18 val. “Katė ant įkaitusio skardinio stogo” 21 d. 18 val. “Užsispyrėlės tramdymas” 22 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų” 23 d. 12 val. Ronja plėšiko duktė” Salė 99 22 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” 23 d. 18 val. “Jis ir Ji” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 20 d. 18 val. “Iliuzijos” 21 d. 18 val. “Eglutė pas Ivanovus” 22 d. 11 val. “Rusiška eglutė” 22 d. 18 val. “Ačiū, Margo!”

23 d. 12 val. “Morozko” 23 d. 18 val. “Prakeikta meilė” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 20 d. 18.30 val. “Damos vizitas” 21 d. 18.30 val. “Madagaskaras”

OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 20 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje.

“Vasarvidžio nakties sapnas”

FORUM CINEMAS BABILONAS “Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14, 17.30, 21 val.

“30 širdies dūžių” - 20.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 17 val.

“Legendos susivienija” - 15.30 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 13.30 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 17.30 val.

“Alvinas ir burundukai 3” - 10.30 val.

“Ratai 2” - 13 val.

22 d. 18.30 val. “Trys seserys” 23 d. 12 ir 15 val. “Mama katinas” KEISTUOLIŲ TEATRAS 20 ir 22 d. 12 val.; 21 d. 15 val. “Grybų karas ir taika” 20 d. 16 val. “Nepaprasto orkestro koncertas” MENŲ SPAUSTUVĖ 20 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”.

“Tiksinti bomba” 20 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “No Theatre”.

“Pamišėlio užrašai” 21 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Marko (Kavolių kabaretas)” 22 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Lai lai lai” 22 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras.

“Avinėlio kelionė” 22 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis” “DOMINO” TEATRAS 23 d. 19 val. “Langas į parlamentą” RAGANIUKĖS TEATRAS 22 ir 23 d. 12 val. “Tikroji Kalėdų Senelio istorija”

KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 22 d. 18.30 val. “Sapnai apie Brodvėjų” 23 d. 13 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 20 d. 11 val. Teatras “Cezario grupė”.

“Superagentas 000” 20 d. 18 val. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis” 21 d. 11 val.; 22 d. 12 val. Cirkas “Dzūkija”. Kalėdinė cirko programa 23 d. 18.30 val. Didysis Kinijos cirkas. Nauja programa “Cirke tik merginos” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 22 ir 23 d. 12 ir 14 val. “Kalėdų Senelio namelis”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 22 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 22 d. 17 val. “Kulkos virš Brodvėjaus” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 22 ir 23 d. 12 val. “Meduolių trobelė” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 21 d. 18 val. Koncertas “Neužmirštamos akordeono melodijos” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 23 d. 14 val. “Sidabrinės nakties pasaka”

2012 12 20 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:40 leidžiasi 15:54 dienos ilgumas

Orai ir horoskopai MĖNULIS Pirmąją priešpilnio dieną Mėnulis teka 11:55, leidžiasi 00:09

-7 Oslas Priešpilnis XII 20

Pilnatis XII 28

Delčia I 04

-9 Helsinkis

-4

Stokholmas

Jaunatis I 12

-13

Dublinas +8 +9 Londonas

Šiauliai

+4 Amsterdamas

Zarasai Utena

Panevėžys

+1

Berlynas

+4 Miunchenas

+14

Bordo

Kėdainiai -7 -10

Ukmergė -10 -13

Kaunas

Lisabona

VILNIUS

-8 -12

+9 Madridas

+18 Barselona

Vilnius Minskas -8 -15 Varšuva -13

+12 Roma

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +1 +4 -7 Bukareštas Varna Dubrovnikas +2 Sofija +10

+19

Alytus Druskininkai

+17

+14 Nica

-18 Maskva

-8

+1 Praha

+12 Paryžius

-10 -13

-7 Ryga

-1 Kopenhaga

-9 -13

Klaipėda

-17 Sankt Peterburgas

Talinas

7:14

Palanga

23

Stambulas +8

Malaga +9

-8 -13

Alžyras +20

ŠIANDIEN: bus debesuota, snigs. Temperatūra dieną 7-10 laipsnių šalčio.

355-oji metų diena. Gruodžio dvidešimtoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 52-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 11 dienų.

RYTOJ: debesuota, snigs. Temperatūra naktį 14-15 laipsnių šalčio, dieną 9-13 laipsnių šalčio.

Geros dienos! LŽ

Tunisas +17

Atėnai

+17 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Dominykas, Daugardas, Daugardė, Gražvilė, Teofilija; rytoj: Girenė, Honoratas, Norgaudas, Tomas.

Senoliai sakydavo: Elgetą pripenėsi, bet krepšio nepridėsi.

24

2012 12 20 Lietuvos žinios

Margumynai

Gyvatę reikia prisijaukinti

A.Pikūnienė sako, kad gyvatės gali būti meilios.

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Vienintelio Lietuvoje zoologijos sodo herpetologė Alma Pikūnienė teigia, kad jei 2013-ieji - Juodosios vandens gyvatės metai - bus tokie, kokie iš tiesų yra šie ropliai, gyvensime išmintingiau ir geriau.

Daugelį metų pavojingais laikomus gyvūnus stebinti specialistė įsitikinusi, kad blogai apie gyvates atsiliepia tie, kas su jomis nėra susidūrę. A.Pikūnienė neabejoja, kad gyvatės žmones puola tik norėdamos apsiginti. Patekusios į dvikojų aplinką jos dažniausiai būna sutrikusios, nes kažkas sugriovė jų namus. Na, o sutikus gyvatę miške reikėtų elgtis kaip svečiuose. Patartina ją stebėti ir ramiai atatupstomis trauktis.

A.Pikūnienė sakė, kad Kauno zoologijos sode gyvena trijų rūšių 13 suaugusių gyvačių. Dar 11 yra šįmet išsiritusios atžalos. Visos gyvatės nenuodingos. Tuo tarpu Lietuvoje aptinkama tik viena gy-

/ Kristinos Kučinskaitės, Getty Images/Scanpix ir užsienio spaudos nuotraukos

vačių rūšis - paprastoji angis - yra nuodinga ir susidūrimo su ja reikėtų vengti.

Nors gyvačių yra įvairiausių, visas jas įmanoma prisijaukinti. A.Pikūnienė pasakojo, jog ropliai pripranta prie jį dažnai imančių rankų ir geba atpažinti šeimininką. “Gyvatės neatsiliepia tik šaukiamos vardu”, - sakė A.Pikūnienė.

Tačiau visos zoologijos sode esančios gyvatės turi vardus, kuriuos gauna priklausomai nuo charakterio ar išvaizdos. Taškelis, Šypsenėlė, Skrybėlaitė, Bėglys - tai tik dalis gyvačių, globojamų A.Pikūnienės.

“Bėglys iš terariumo buvo pabėgęs kokius keturis kartus. Bet vis jį surasdavome”, - juokėsi herpetologė.

A.Pikūnienė mano, kad kinai metus pavadindami gyvūnų vardais norėjo suteikti jiems bendrų bruožų ir tam tikrą prasmę. “Gyvatės moka išlaukti, jos kantrios, išmintingos, neeikvoja energijos ten, kur nereikia”, - taip apie savo numylėtines kalbėjo herpetologė. Ji pridūrė, kad tokie turėtų būti ir po Gyvatės ženklu gimę žmonės. “Nereikia manyti, kad šie daugeliui žmo-

A.Jolie kurs naują filmą Holivudo žvaigždė Angelina Jolie planuoja antrąkart tapti režisiere. Ji kurs meninį filmą apie Louisą Zamperini - buvusį olimpinį atletą, išgyvenusį nelaisvę per Antrąjį pasaulinį karą.

Oskaro laureatė režisierės karjerą pradėjo kurdama pernai išleistą filmą “Kraujo ir medaus žemėje”. Jame pasakojama serbo kario ir bosnės meilės istorija per XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje vykusius Balkanų karus. Filmas sulaukė gerų kritikų atsiliepimų.

Būsimasis filmas “Nepalaužtas” bus kuriamas pagal rašytojos Lauros Hillenbrand biografinę knygą apie L.Zamperini. Šis amerikietis ilgųjų distancijų bėgikas dalyvavo 1936 metais vykusiose Berlyno olimpinėse žaidynėse ir atkreipė Vokietijos nacių lyderio Adolfo Hitlerio dėmesį.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui L.Zamperini užsirašė į JAV armijos oro pajėgas, tačiau jo lėktuvui sudužus Ramiajame vandenyne buvęs bėgikas pateko į japonų nelaisvę. Joje L.Zamperini išbuvo iki karo pabaigos ir patyrė žiaurių kankinimų.

A.Jolie teigė perskaičiusi nuostabią L.Hillenbrand knygą ir buvusi taip sujaudinta didvyriškos L.Zamperini istorijos, kad iškart pradėjo

nių mažai pažįstami ropliai agresyvūs ir pikti. Jie tokie būna tik įsiutinti”, tvirtino A.Pikūnienė, patarianti Gyvatės metais gimusius žmones, kaip ir gyvūnus, mėginti prisijaukinti gerumu.

Herpetologė sakė negalinti atsistebėti gyvačių elegancija ir meile. Poravimosi metu patinas subtiliai asistuoja patelei. Gyvatės susiveja į kasą, kaišiodamos liežuvėlius tarsi bučiuojasi. “Nieko panašaus nesu mačiusi stebėdama kitas gyvūnų rūšis”, - teigė herpetologė.

Artėjant tam tikro gyvio metams, visuomet didėja žmonių noras juos auginti namie. Užpernai buvo perkami triušiai, praėjusių metų pabaigoje - šių metų simbolį Drakoną primenančios iguanos. Šiemet didėja gyvačių poreikis. Kauno zoologijos sode 11 išsiritusių jauniklių bus parduota maždaug po 150 litų. Tik, įspėjo A.Pikūnienė, norintieji šiuos roplius auginti namie turėtų būti sukaupę žinių bei pasiruošę investicijoms. “Jei iš pradžių atsakingai pasirengiama, gyvatę auginti namie nesunku”, - tikino pašnekovė.

•

Civilinė santuoka bažnyčioje Danų pasauliečių poros, trokštančios tiktai civilinės santuokos, netrukus galės mainyti žiedus bažnyčioje, apsirengusios pagal savo pageidavimus ir skambant pačių pasirinktai muzikai.

“Civilinės santuokos registravimas trunka maždaug šešias minutes, ir viskas. Nelabai romantiška”, - sakė Erikas Frodelundas, kuriam priklauso buvusi bažnyčia saloje įsikūrusiame Lohalso kaimelyje. “Čia jie galės rengti ceremonijas tarp visų bažnyčios atributų, tačiau be religinio turinio”, - pridūrė E.Frodelundas.

Bažnyčioje, kuri prieš metus buvo nupirkta iš evangelikų liuteronų bendruomenės, yra išlikę Kristaus skulptūra, krikštykla, originalus altorius su kryžiais, originalūs klauptai ir žvakidės. Tačiau pagal pirkimo sutartį bažnyčios pastatą draudžiama naudoti religiniais tikslais. “Kai parapijiečiai norėjo parduoti pastatą, vienas vietos statytojas norėjo paversti jį būstu. Bet aš pamaniau, jog būtų gėda, nes tai ypatingas pastatas mūsų bendruomenėje”, - sakė E.Frodelundas.

Danas mano, kad neiškils problemų, registruojant civilines santuokas pastate, kuris atrodo kaip įprasta bažnyčia. “Statula yra statula, ar ji būtų bažnyčioje, ar lauke, aikštėje. Pažvelkite į Romą. Tai paprasčiausiai mūsų daniško paveldo simboliai, - aiškino E.Frodelundas. - Vadinu tai kultūrine bažnyčia. Žmonės gali spręsti, kokios norėtų santuokos ceremonijos. Jie gali prijungti prie sistemos naudodamiesi savo “iPhone” ir paleisti savo mėgstamą muziką. Bažnyčioje galima gerti netgi šampaną. Galbūt žmonės nori susituokti vilkėdami narų kostiumus, su plaukmenimis ir visa kita, nes susipažino per nardymo atostogas.”

Langelando sala, kurioje yra 13 tūkst. gyventojų, traukia turistus.

“Pas mus į Langelandą tuoktis jau atvyksta daug vokiečių. Manau, kad civilinė santuoka bažnyčioje pritrauks dar daugiau žmonių iš Vokietijos, Danijos ir kitų šalių”, - sakė jis. Nors E.Frodelundas pagal kontraktą negali atskleisti, kiek sumokėjo už bažnyčios pastatą, jis sako, kad jai atnaujinti išleido 40 tūkst. eurų.

“Neketinu iš to uždirbti, bet jei galėčiau sumokėti už šildymą ir elektrą, būtų puiku”, - pridūrė danas.

•

Bažnyčioje danai galės klausytis savo mėgstamos muzikos.

Mokslininkai atranda naujas planetas

kovoti dėl galimybės sukurti filmą.

“L.Zamperini yra tikras didvyris, itin humaniškas, tikintis ir narsus žmogus. Jaučiuosi labai pagerbta, kad turiu galimybę papasakoti jo įkvepiančią istoriją”, - sakė aktorė.

•

Galaktikoje gali egzistuoti milijonai į Žemę panašių planetų.

Viena arčiausiai Saulės esančių žvaigždžių - Banginio Tau - gali turėti į Žemę panašią planetą.

A.Jolie sujaudino L.Zamperini didvyriška istorija.

Tik už 12 šviesmečių nuo Saulės sistemos esanti žvaigždė turi penkias planetas. Kai kurios iš jų nuo Banginio Tau skrieja tokiu atstumu, kad jose gali egzistuoti gyvybei palankios sąlygos. Banginio Tau planetas atrado astronomai iš Australijos, Didžiosios

Britanijos, Čilės ir JAV. Jie panaudojo naują metodą ir, išanalizavę Banginio Tau skleidžiamą šviesą, nustatė, kad ši žvaigždė tikrai turi planetų sistemą. “Šis atradimas įrodo, kad beveik kiekviena žvaigždė turi planetų ir galaktikoje turi būti daugybė gyvybei tinkamų Žemės dydžio planetų”, aiškino planetų ieškotojas Stevenas S. Vogtas. - Dabar pradedame suprasti, kad gamtoje egzistuoja daug

žvaigždžių sistemų, kurios turi daug planetų, apskriejančių žvaigždę greičiau nei per šimtą dienų. Tai nepanašu į mūsų Saulės sistemą.”

Mokslininkas taip pat norėtų atrasti Žemės tipo planetą, kuri būtų ne vien panašios masės kaip mūsiškė, bet ir skrietų vadinamojoje gyvybės zonoje. Gyvybės zona apibrėžiamas atstumas nuo žvaigždės, kai planetos paviršiuje būtų nei per šalta, nei per karšta, taip pat galėtų egzistuoti skystas vanduo - vienas iš svarbiausių mums pažįstamos gyvybės elementų.

Spalio mėnesį Europos astronomai paskelbė atradę planetą, kurios masė panaši į Žemės. Ji skriejo aplink Kentauro Alfą B, esančią tik už 4,3 šviesmečio nuo Saulės. Tačiau atrastoji planeta nėra “antroji Žemė”, nes ji skrieja ne gyvybės zonoje, o labai arti savo žvaigždės. Šioje planetoje skystas vanduo negalėtų egzistuoti dėl didelės kaitros.

Nuo 1995 metų astronomai atrado apie 800 egzoplanetų - planetų, skriejančių aplink kitas žvaigždes. Tačiau daugumoje jų negalėtų egzistuoti į žemiškąją panaši gyvybė, nes jos yra dujinės milžinės arba “superžemės” - didelės planetos, skriejančios labai arti savo žvaigždžių.

•

AFP-BNS, Wenn-BNS, LŽ