2012 gruodžio 27 d. / Ketvirtadienis / Nr. 295 (13 423)

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „SPORTO TRIBŪNA”

Kaina

1,99 Lt

2012 gruodžio 27 d. / Ketvirtadienis / Nr. 295 (13 423)

www.lzinios.lt

Britai netaiko stereotipų lietuviams

Šiandien LŽ

2p.

Arčiau Rusijos pasienio esančių savivaldybių tarybos viena paskui kitą kreipiasi į aukščiausius valstybės vadovus, reikšdamos susirūpinimą dėl atominės elektrinės statybų Kaliningrado srityje

2p.

Savisaugos būrių atstovai, einantys į miestų ir kaimų gatves, piktinasi vadinami draugovininkais

7p.

Prie Japonijos vairo stojo naujas premjeras konservatorius Sh.Abe, kartą jau vadovavęs vyriausybei

8p.

Klaipėdos uostas per metus sulaukia per 7000 laivų, siejančių mūsų šalį prekybos ryšiais su 65 pasaulio šalimis

10p.

Olimpinių metų aidas: nueinantys 2012-ieji kaip niekad garsino mūsų kraštą sporto arenose

Įvairiausiais mitais ir klišėmis apipintas emigrantų gyvenimas Jungtinėje Karalystėje neturi būti piešiamas vien juodomis ar baltomis spalvomis. Taip tvirtina šios valstybės ambasadorius Lietuvoje Davidas Huntas. Jis džiaugiasi, kad sėkmingai karjeros laiptais kylantys lietuviai saugo ir puoselėja savo tapatybę. / Romo Jurgaičio nuotraukos Išsamiau 3 p.

•

17p.

Skulptorius K.Musteikis su broliu etnologu Vytautu jau dešimtmetį ledo skulptūromis stebina Lietuvą ir pasaulį

Trakų valdžia neranda dingusio turto 2012-ųjų mokslo atradimai UŽSIENIS

VALDAS KVEDARAS

Trakų rajono merijoje - dar vienas skandalas dėl “dingusio” turto. Korupcijos prevencijos komisijos nariai įtaria, kad prieš kelerius metus paslapčia, be tarybos narių sutikimo galėjo būti parduoti keli savivaldybei priklausantys pastatai. Rajono vadovai šios istorijos aiškintis nelinkę.

Kasmet autoritetingas Amerikos mokslo pažangos asociacijos žurnalas “Science” paskelbia didžiausių įvairių sričių mokslo laimėjimų sąrašą. Kam skirti pirmąją vietą, šiemet ginčų nebuvo. Pagal svarbą niekas negalėjo prilygti Higgso bozonui, dar vadinamam “dieviškąja dalele”, kuris buvo atrastas pasitelkus didįjį hadronų greitintuvą.

Higgso bozonas buvo paskutinis trūkstamas elementas aiškinantis visatos sandarą. Taip pat buvo įvertinti dar 9 atradimai genetikos, fizikos, kosmologijos, medicinos bei nanotechnologijų srityse - visi šie mokslo laimėjimai ne tik padėjo atskleisti daug paslapčių, bet ir leis palengvinti žmonėms gyvenimą.

Trakų rajono savivaldybės Korupcijos prevencijos komisija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir paprašė išsiaiškinti, kaip savivaldybė neteko bent septynių nekilnojamojo turto objektų. Atsakymo iš mero Vinco Kapočiaus, kokiu būdu ir ar teisėtai buvo parduotas milijoninės vertės turtas, rajono tarybos nariai nesulaukė iki šiol.

Kaip LŽ pasakojo Trakų tarybos narė Nijolė Romaškienė, į Korupcijos prevencijos komisijos narių rankas pateko savivaldybės Privatizavimo komisijos dar 2011 metų rugpjūtį patvirtinti dokumentai.

Trakų rajono savivaldybei priklausiusį ir nežinomomis aplinkybėmis parduotą namą miesto centre dabar siūloma įsigyti už 1,6 mln. litų.

• PINIGAI Keliautojams - naujos kliūtys pasienyje

Išsamiau

13 p.

Nuo kitų metų pradžios keliaujančiųjų į užsienį laukia nauji išbandymai.

Dideles grynųjų sumas besivežiojantys asmenys ne tik privalės jas deklaruoti muitinėje, bet ir nu-

rodyti bei pateikti įrodymus, iš kur pinigus gavo ir kam juos panaudos.

Tai gali tekti daryti ne tik atvykstantiesiems iš trečiųjų šalių ar į jas išvykstantiesiems, bet ir keliaujantiesiems po Europos Sąjungą. Nauja tvarka labiausiai nepatenkinti

smulkieji prekiautojai. Suvalkijos turgavietėse daugiausia drabužiais prekiaujanti Janina L. LŽ prisipažino, kad prekių į kaimynę Lenkiją važiuoja pasiėmusi nemažai grynųjų pinigų. Dar daugiau rūpesčių gali turėti nenaujų automobilių ve-

•7 p.

Išsamiau

Orai žėjai. “Kiek man tų deklaracijų teks pildyti ir kiek įrodinėti pinigų kilmę, jei važiuoju kas savaitę ir kertu ne vienos valstybės sienas?” klausė marijampolietis Juozas Ž.

•2 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Debesuota, vietomis pasnigs, kris šlapdriba.

Temperatūra dieną 1-3 laipsniai šilumos.

•23 p.

Išsamiau

2

2012 12 27 Lietuvos žinios

Dienos temos

Keliautojams - naujos kliūtys pasienyje

Tai gali tekti daryti ne tik atvykstantiesiems iš trečiųjų šalių ar į jas išvykstantiesiems, bet ir keliaujantiesiems po Europos Sąjungą (ES).

Su nemenkomis kliūtimis įrodinėdamos, iš kur gavo pinigų, susidurs ir keliaujančios šeimos, jei didesnę sumą pasiims vienas kuris nors jų narys. Dar daugiau rūpesčių gali turėti nenaujų automobilių vežėjai. Prieš išvažiuodami jie iš pirkėjų surenka pinigus, gauna duomenis, kuriame mieste ir kokioje pardavimo aikštelėje yra automobilis.

“Kiek man tų deklaracijų teks pildyti ir kiek įrodinėti pinigų kilmę, jei važiuoju kas savaitę ir kertu ne vienos valstybės sienas?” - klausė marijampolietis Juozas Ž.

Detalesnė deklaracija

Tik pareikalavus

Iki šiol keliautojai, turintys daugiau kaip 10 tūkst. eurų grynaisiais ar adekvačią pinigų sumą kita valiuta, vykdami į trečiąsias šalis ir iš jų grįždami privalėjo muitinėje pildyti deklaracijas. Nuo kitų metų pradžios keisis pati deklaracijos forma ir grynųjų pinigų turėtojai privalės būti pasirengę muitininkams kasos pajamų orderiais ar kitais dokumentais įrodyti, iš kur gavo didelę sumą. Deklaracija Lietuvoje bus pildoma kuria nors iš trijų - lietuvių, anglų ar rusų - kalbų.

Visoje ES bendra deklaravimo forma, kurioje grynųjų pinigų turėtojas privalės pateikti detalią informaciją apie vežamų lėšų kilmę, savininką ir numatomą panaudojimą, anot Muitinės departamento pareigūnų, leis efektyviau taikyti nacionalines pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos priemones.

Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiasis inspektorius E.Visockas LŽ tikino, kad keliautojų į ES šalis nuogąstavimai nepagrįsti. Anot jo, kiek reikės pildyti deklaracijų kertant vidines ES sienas, priklausys nuo to, kaip dažnai keliaujantieji po Europą susidurs su muitinės mobiliųjų postų pareigūnais.

“Jei jų pasitaikys kiekvieną kartą kirtus valstybės sieną ir muitinės pareigūnas reikalaus pildyti deklaraciją, tuomet deklaruoti grynuosius pinigus bus būtina”, - teigė Muitinės departamento atstovas.

Nedeklaravusieji rizikuoja ne tik būti nubausti administracine tvarka. Iš jų teismo sprendimu gali būti konfiskuoti pinigai.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Nuo kitų metų pradžios keliaujančiųjų į užsienį laukia nauji išbandymai - dideles grynųjų sumas besivežiojantys asmenys ne tik privalės jas deklaruoti muitinėje, bet ir nurodyti bei pateikti įrodymus, iš kur pinigus gavo ir kam juos panaudos.

Dideles pinigų sumas besivežiojantiems asmenims pasienyje teks įrodinėti, iš kur juos gavo. / LŽ archyvo nuotrauka0 “Iš esmės grynųjų pinigų vežimo kontrolės tvarka nesikeis. Mūsų pareigūnai jokių papildomų priemonių nesiims, tik reikalaus, kad deklaracijose būtų pateikti visi būtini duomenys, pateikiami visi reikalingi dokumentai”, LŽ tvirtino Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiasis inspektorius Evaldas Visockas.

Jo teigimu, keliaujantieji po ES šalis

taip pat neturėtų pamiršti, kad ir jiems gali tekti pildyti tokias pačias deklaracijas. Mat Lietuva pinigų gabenimo kontrolę prie vidinės ES sienos atnaujino nuo 2011 metų liepos. Panašiai elgiasi daugiau kaip pusė Bendrijos valstybių.

Tačiau užpildžius deklaraciją vienoje valstybėje dar nereiškia, kad jos nereikės pildyti įvažiavus į kitą valstybę. To gali pareikalauti muitinės pareigūnas.

Žmonės sunerimo dėl saugumo

Prekiautojai baiminasi Kad nuo kitų metų teks dokumentais įrodyti, iš kur gavo grynųjų pinigų, ir atskleisti, ką su jais ketina daryti, labiausiai nepatenkinti smulkieji prekiautojai. Suvalkijos turgavietėse daugiausia drabužiais prekiaujanti Janina L. LŽ prisipažino, kad prekių į kaimynę Lenkiją važiuoja pasiėmusi nemažas grynųjų pinigų sumas.

Policijos rėmėjai dirba iš idėjos DAIVA BARONIENĖ

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Savisaugos būrių atstovai, einantys į miestų ir kaimų gatves, piktinasi vadinami draugovininkais. Esą sovietmečiu patruliuodavę budėtojai į gatves dažniau ėjo dėl jiems suteikiamų privilegijų, o dabar budima vien iš saugesnės visuomenės idėjos.

Arčiau Rusijos pasienio esančių savivaldybių tarybos viena paskui kitą kreipiasi į aukščiausius valstybės vadovus, reikšdamos susirūpinimą dėl atominės elektrinės statybų Kaliningrado srityje.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkui Vydui Gedvilui, premjerui Algirdui Butkevičiui adresuotame naujausiame Šakių rajono tarybos narių laiške prašoma atsakyti į žmonėms itin aktualius klausimus: ar Kaliningrado atominės elektrinės projektas atitinka tarptautinius branduolinės ir radiacinės saugos standartus, ar laikomasi Jungtinių Tautų konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste.

Anksčiau tokius pat klausimus aukščiausioms krašto valdžios institucijoms jau yra pateikę Tauragės ir Jurbarko rajonų politikai.

A.Klimaitis inicijavo kreipimąsi į aukščiausius valstybės asmenis.

Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

A.Klimaitis neslėpė, kad šakiečiams Kaliningrado srities elektrinės saugumas yra net svarbesnis nei visai Lietuvai rūpimos Visagino jėgainės, mat vyraujantys vakarų vėjai elektrinės teršalus neš į Šakių rajoną. Todėl gyventi ten bus galbūt pavojinga.

Šauksmas tyruose Siekia viešumo Vieno iš pastarojo kreipimosi iniciatorių, Šakių rajono ligoninės vyriausiojo gydytojo Algirdo Klimaičio teigimu, didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad elektrinė statoma vos už keleto dešimčių kilometrų nuo Šakių ir kol kas neva nėra jokios informacijos apie jos saugumą, poveikį aplinkai. “Juk nežinome, ar bus saugu gyventi zonoje netoli jos”, - kalbėjo A.Klimaitis.

Anot gydytojo, jam pačiam 1986 metais teko darbuotis netoli sprogusios Černobylio elektrinės, todėl jis gerai žinantis, kokia grėsmę žmonėms gali kelti atominė jėgainė. Tačiau Kaliningrado atominėje elektrinėje bus sumontuotas naujo tipo reaktorius, apie kurį yra labai mažai informacijos.

Šakių mero pareigas einanti Rima Rauktienė LŽ teigė, kad rajono taryba prašo Lietuvos valdžią apsaugoti žmones nuo galimų pavojų ir grėsmės. “Mums kelia nerimą ir pačios atominės elektrinės saugumas, ir veiksmai, atliekami statybų metu. Žmonės nenori gyventi taip, kaip gyvena Kudirkos Naumiesčio gyventojai. Ten nuo Kaliningrado srityje vykdomų sprogdinimų aižėja pastatų sienos”, - kalbėjo R.Rauktienė.

Panašų kreipimąsi į prezidentę, Seimą bei Vyriausybę kiek daugiau nei prieš metus buvo parašiusi ir Tauragės rajono savivaldybės taryba.

Tauragės meras Pranas Petrošius LŽ teigė, kad taip išreikštas žmonių susirūpinimas, jog prie pat rajono ribos

pastačius atominę elektrinę žmonėms teks gyventi pavojingesnėje zonoje.

Tačiau tauragiškiai tvirtina jokio atsakymo nesulaukę iki šiol. “Kol kas viskas vyksta tyliai, apie nieką mūsų neinformuojant”, - sakė P.Petrošius.

Kiek mažiau nei prieš metus susirūpinimą dėl gyventojų saugumo yra pareiškusi ir Jurbarko rajono savivaldybės taryba. Tačiau jokios reakcijos taip pat nesulaukta.

“Lietuva nuo 2009 metų 14 kartų oficialiai kreipėsi į Rusiją su prašymu pateikti atsakymus į esminius klausimus dėl Kaliningrado atominės elektrinės saugos užtikrinimo (aikštelės parinkimo kriterijų, seisminių aikštelės tyrimų, jėgainės aušinimo, poveikio Nemuno upei, aplinkinėms teritorijoms bei gyventojams ir kt.) ir supažindinti Lietuvos visuomenę su šiuo projektu. Rusijos atsakingos institucijos oficialių atsakymų į Lietuvos klausimus iki šiol nepateikė”, - teigiama ir LŽ atsiųstame Užsienio reiklų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus atsakyme.

•

•

Panevėžyje pradėjo patruliuoti septyni savanoriai pažeidėjų gaudytojai ir nusikaltėlių tramdytojai. Jiems vadovaujantis Rimantas Narkūnas teigia, kad dabuotis be užmokesčio, vien iš idėjos savanorius verčia noras gyventi saugiai ir mėginimas kiek pakelti policijos prestižą. Anot jo, stokodama pareigūnų, pinigų degalams ir daugelio kitų būtinų dalykų, policija dažnai gali imtis tirti tik jau padarytus nusikaltimus. Savanorių siekis nusikaltimų prevencija.

Turi įgūdžių Entuziastai nusikaltėlių tramdytojai kartu su Panevėžio policijos pareigūnais pasirengę budėti tamsiuoju paros metu. Per pirmąjį tokį budėjimą vyrai lankė nusikaltimais garsėjančias miesto vietas. “Neabejoju, kad mūsų darbas nebus bevaisis, tikimės panevėžiečius nuo pažeidėjų ir nusikaltėlių bent kiek apsaugoti”, - vylėsi R.Narkūnas.

Anot jo, savanoriškai kovoti su nusikaltėliais panoro į pensiją išėję buvę policijos pareigūnai, turintys šio darbo patirties ir norintys ja pasidalyti su jaunesniais kolegomis. Panevėžiečio teigimu, ryžtis šiai savanorystei ir jį patį, ir jo kolegas paskatino apgailėtina policininkų padėtis, kai trūkstant lėšų normaliai veiklai į nusikaltimo vietas pareigūnai atvyksta ne anksčiau kaip po valandos. “Ketiname kompensuo-

ti žmonių stygių, juolab kad turime įgūdžių ir įgaliojimus kovoti su pažeidėjais”, - sakė jis. R.Narkūnas pabrėžė, kad savanoriai nusiteikę lankyti problemines, nusikaltimais garsėjančias Panevėžio vietas, patruliuoti gatvėse ir vykti į pažeidėjų ar nusikaltėlių namus. Savanoris policijos rėmėjas neslėpė, kad juos jau imta lyginti su sovietmečio draugovininkais. Tačiau tai daryti neteisinga, mat draugovininkai buvo visaip premijuojami, šių dienų savanorius eiti į gatves skatina vien saugesnės visuomenės idėja ir siekis.

Sumažėjo nusikaltimų Savanorių savisaugos būrys jau pustrečių metų veikia Biržų rajono Parovėjos seniūnijoje. Vienas šio būrio organizatorių, vietos ūkininkas Vytautas Stankevičius LŽ teigė, kad drauge saugotis Parovėjos žmones įkvėpė labai pagausėjusios vagystės. Apvogti ir besisaugantys vagių vietos žmonės pakaitomis pradėjo budėti naktimis - automobiliais važinėti po kaimus ir stebėti aplinką. Keletą vagilių ir girtuoklių jiems pavyko nutverti, tačiau svarbiausia, kad prasidėjus budėjimams seniūnijoje gerokai sumažėjo nusikaltimų.

Parovėjos savisaugos būriui vadovaujantis Rimantas Gelažnykas LŽ teigė, kad jų savisaugos būryje yra 19 savanorių ir dar tiek pat prijaučiančiųjų, kurie bendriems tikslams skolina automobilius, degalų ar kitaip prisideda prie bendros idėjos. Būrio vado teigimu, per pustrečių metų savanorių entuziazmas tikrai neišblėso ir į naktinius budėjimus renkamasi labai dažnai. R.Gelažnykas mano, kad patiems pasirūpinti savo saugumu ir turtu žmones verčia susiklosčiusi padėtis, kai policija tegali užfiksuoti padarytą nusikaltimą, o nusikaltėlius suranda retai. Vyriškis neslėpė, kad vietos žmonės jau nebeįsivaizduoja savo miestelio gyvenimo be savisaugos būrio.

•

2012 12 27 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Britai netaiko stereotipų lietuviams naujų profesinių įgūdžių, patirties, tad grįžę prisideda prie savo šalies ekonomikos augimo. Viskas neturėtų būti piešiama tik juodomis ir baltomis spalvomis.

TADAS VALANČIUS

Įvairiausiais mitais ir klišėmis apipintas emigrantų gyvenimas Jungtinėje Karalystėje (JK) neturi būti piešiamas vien juodomis ar baltomis spalvomis. Taip tvirtina šios valstybės ambasadorius Lietuvoje Davidas Huntas. Jis džiaugiasi, kad sėkmingai karjeros laiptais kylantys lietuviai saugo ir puoselėja savo tapatybę.

Tikru tautų katilu seniai virtusi JK nesikrato čia vis dar plūstančių ir vienu ekonomikos augimo variklių tapusių emigrantų iš skurdesnių šalių. Pusantrų metų savo valstybei Lietuvoje atstovaujantis D.Huntas pabrėžia, kad mūsų šalis turi didžiulį potencialą, tačiau jai vis dar reikia susidoroti su progresą stabdančiais iššūkiais. Didesnės investicijos į infrastruktūrą, verslo aplinkos gerinimas ir sėkminga kova su didele konkurencija - išnarpliojusi šiuos rebusus Lietuva gali pasivyti pirmaujančias Vidurio ir Rytų Europos valstybes. Patrauklumo nestokojame ir dabar, o mūsų vizitine kortele spėjo tapti jauni, veržlūs, išsilavinę ir ne vieną užsienio kalbąpuikiai mokantys darbuotojai.

Apie bendradarbiavimo perspektyvas, ekonomikos augimo receptus, emigrantus bei jų gyvenimą JK ir šios šalies vaidmenį formuojant naująjį Europos Sąjungos (ES) biudžetą - “Lietuvos žinių” interviu su Davidu Huntu.

Laimi abi šalys

Išsaugo tapatybę

Nori teisingo biudžeto

- Pakalbėkime apie vieną didžiausių mūsų krašto problemų, kuri glaudžiai siejasi su JK, - emigraciją. Jūsų šalis per pastarąjį dešimtmetį tapo bene didžiausia lietuvių kolonija. Kokias pasekmes sukėlė staiga plūstelėję emigrantai iš Rytų Europos?

- Terminas “kolonija” nelabai tinka apibūdinant šį reiškinį. Kaip žinote, JK gyvena apie 230 tūkst. lietuvių. Tačiau šiuo atveju kalbame apie šalį, turinčią 16 mln. gyventojų. Taigi galime pajuokauti, kad jums reikėtų atsiųsti gerokai daugiau žmonių, kad taptume Lietuvos kolonija. Iš tiesų JK jau gyvena nemažai sėkmingų lietuvių. Jų indėlis gerokai prisideda prie mūsų ekonomikos augimo. Tačiau lygiai taip pat skatina Lietuvos ekonomikos augimą.

Man teko bendrauti su nemažai jaunų, išsilavinusių lietuvių, kurie migruoja tarp JK ir Lietuvos. Tie žmonės jau yra daug pasiekę akademiniame, verslo ar kultūriniame gyvenime. Tačiau jie išsaugojo savo tapatybę. Jie žino, kad yra lietuviai, ir nuolat sugrįžta į Lietuvą.

Londone gyvena tiek klestinčių lietuvių, kad jie net įsteigė savo klubą. Kita vertus, puikiai suprantu, kad tai jums kelia didelį susirūpinimą. Tačiau turite suprasti, jog egzistuoja didelė tikimybė, kad dauguma jų sugrįš. Pažvelkite į airių pavyzdį. Emigracijos bangos Airiją alino viena po kitos, bet kai šalyje pagaliau buvo sukurtos geros gyvenimo sąlygos, emigrantai sugrįžo.

Daug svetur išvykusių žmonių įgyja

- Dar viena tema, kur JK tenka didžiulis vaidmuo, - naujasis ES biudžeto projektas. Apie tai kalbate kritiškai ir siūlote jį sumažinti daugiau kaip 80 mlrd. eurų.

Mums tai reikštų gerokai mažesnes dotacijas žemės ūkiui ir struktūrinių fondų lėšas. Kodėl Jūsų šalis laikosi tokios pozicijos?

- Esu labai dėkingas už šį klausimą, nes turėsiu galimybę suprantamai tai paaiškinti. Viskas, ką norime pasiekti, tai yra biudžetas, kuris būtų visiems teisingas. Pirminiame projekte jis 100 mlrd. eurų prasilenkė su realiais Bendrijos augimo tempais. Niekas nenori, kad staiga nustotų augti šalių ekonomika. Mūsų principinga pozicija reiškia siekį, kad kuo daugiau lėšų atitektų tokioms kaip Lietuva šalims, kurioms paramos iš tiesų reikia. Juk ir jūsų šalies vadovai nenori didesnio ar mažesnio biudžeto. Jūs, kaip ir mes, norite, kad biudžetas būtų teisingas.

Per pastaruosius ketverius metus Lietuva turėjo priimti atsakingus finansinius sprendimus. Ekonomika sparčiai smuko, turėjote mažinti viešojo sektoriaus išlaidas, atlyginimus, pensijas, socialines išmokas. Tą patį buvo priversta daryti ir JK. Taigi noras drastiškai didinti išlaidas prasilenkia su sveika logika. Lietuva vis dar turi investuoti daugiau lėšų į infrastruktūrą, gerinti ekonomikos augimo veiksnius, o mes savo ruožtu norime, kad gautumėte kuo daugiau tam reikalingų paramos lėšų.

JK ambasadorius Lietuvoje D.Huntas pažymi, jog egzistuoja didelė tikimybė, kad dauguma emigrantų sugrįš.

Romo Jurgaičio nuotrauka

kad Lietuvos eksportas į JK augo net 43 procentus. Palyginti su kitomis šalimis, euro zonos krizės sąlygomis tai yra įspūdingas rezultatas. Tačiau galima nuveikti dar daugiau. Apimtis gali ir turi plėstis. Spartesnis abiejų šalių ekonomikos augimas - rezultatas, kurį turime pasiekti drauge. Būtent šią užduotį suprantu kaip pagrindinę savo misiją.

Bendradarbiavimas auga - Ateinančią vasarą bus dveji metai, kai dirbate ir gyvenate Lietuvoje. Kokius svarbiausius darbus per tą laiką ambasada ir Jūs pats spėjote nuveikti?

- Tai buvo be galo intensyvūs ir darbingi metai. Lietuva ir JK demonstruoja puikų bendradarbiavimo pavyzdį visai ES. Tai gerai matyti žvelgiant į augantį abiejų šalių konkurencingumą ne tik informacinių technologijų rinkoje, bet ir daugelyje kitų sričių. Per šį pusantrų metų laikotarpį tikrai daug padarėme, kad abiejų šalių bendradarbiavimas dar labiau stiprėtų. Vien faktas, kad per pastaruosius aštuonis mėnesius Lietuvoje lankėsi net penki JK ministrai, rodo, kad mūsų šalis Lietuvą laiko reikšminga ir svarbia partnere. Ryšiai tarp abiejų valstybių yra itin stiprūs, tuo galime pasidžiaugti.

- Vis dėlto kokias sritis, kur dar esama bendradarbiavimo rezervų, išskirtumėte?

- Didžiulis potencialas ir yra dėl to, kad stiprinti bendradarbiavimą tikrai dar turime kur. Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į abiejų valstybių verslo sektorius, kurie gali ir privalo kurti stipresnius ryšius. Pastaruoju metu tarpusavio prekyba auga. Nuo šių metų sausio iki rugsėjo JK eksportas į Lietuvą išaugo 35 procentais. Dar labiau stebina tai,

jančios Slovakijos. Tad turite kur tobulėti, ir norisi pamatyti, ką ateityje dar galite nuveikti.

- Nemažai lietuvių išvyksta ne tik užsidirbti, bet ir studijuoti aukštosiose mokyklose. Kas iš to laimi daugiau - Lietuva ar JK? - Manau, kad iš to laimi abi šalys. Kai kurie jų, įgiję išsilavinimą, pasilieka, kiti grįžta. Taigi jų teikiama nauda atitenka vienai arba kitai valstybei. Taip pat nepamirškime ir nuolat augančio abiejų valstybių aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo. Man, atsakingam už sėkmingą tarpusavio bendradarbiavimą, tai atrodo natūralu.

- Kaip galėtumėte trumpai apibūdinti britų požiūrį į lietuvius?

- Kiekvienas žmogus - asmenybė.

Niekada nesu girdėjęs, kad kas nors JK visiems lietuviams taikytų vienokį ar kitokį stereotipinį apibūdinimą. Tai - didžiulė šalis, kurioje per metų metus susipynė daugybė kultūrų ir gyvena įvairių tautybių žmonės. Tai lyg didžiulis tautų katilas. Čia atsiskleidžia viena JK vertybių, kuria didžiuojamės: esame įvairialypė visuomenė, kurioje gali gyventi kiekvienas.

Giria žmogiškuosius išteklius - Kokį įspūdį per pusantrų metų Jums paliko mūsų valstybė?

- Esate jauna, dinamiška šalis. Lietuvoje pirmąkart apsilankęs mūsų prekybos ministras Lordas Greenas pirmiau-

pasisekimą. Jos randa profesionalių, lojalių darbuotojų, kurie gerai susidoroja su jiems iškeltais uždaviniais. Lietuva turi konkurencingą ekonomiką, kuri praėjusiais metais išaugo net 6 proc. - daugiausia visoje ES. Tai dar vienas stiprus veiksnys, viliojantis mūsų šalies kompanijas.

- Tačiau ko dar trūksta, kad daugiau didžiųjų Jūsų šalies kompanijų susiviliotų galimybe plėtoti savo verslą Lietuvoje?

- Lietuva, kaip ir daugelis kitų valstybių, vis dar turi susidoroti su iššūkiais. Jums reikia skirti daugiau dėmesio investicijoms į infrastruktūros

Spartesnis abiejų šalių ekonomikos augimas rezultatas, kurį turime pasiekti drauge. Būtent šią užduotį suprantu kaip pagrindinę savo misiją. sia dėmesį atkreipė į žmogiškųjų išteklių potencialą - darbuotojų profesionalumą ir išskirtinai gabius, kelias užsienio kalbas gerai mokančius išsilavinusius jaunus ir veržlius žmones. Tai jį sužavėjo. O aš pats ir mano šeima Lietuvą atrandame vis iš naujo. Stengiamės kuo daugiau jos pamatyti, ir visa tai mums labai patinka.

- Iš Jūsų minėtos statistikos susidaro įspūdis, kad esame patraukli šalis JK verslo sektoriaus investicijoms. Ar taip yra iš tiesų?

- Turite išvystytą ir modernią aukštojo mokslo sistemą. Lietuvoje išsilavinimą įgiję jauni žmonės yra plataus akiračio, tampa savo srities profesionalais. Jie puikiai moka užsienio kalbą. Tad atstovybes čia įsteigusios Didžiosios Britanijos kompanijos jau vien dėl to turi didžiulį

plėtrą ir gerinti verslo aplinką, kad ji taptų kaip galima patrauklesnė didžiųjų šalių kompanijoms. Tačiau tikrai nenoriu pasakyti, kad esate prastesni už kitas valstybes. Europoje konkurencija dėl investicijų yra didžiulė, ir kiekviena šalis privalo stengtis pasirodyti geriau už kitas.

Neseniai kalbėjausi su JK prekybos rūmų vadovu. Abu sutarėme, kad Lietuva turi didžiulį potencialą. Viskas, ko reikia, - sukurti verslui palankias sąlygas. Galima paminėti “Barclays” pavyzdį. Ši kompanija Lietuvoje turi didelį pasisekimą. Jos atstovybėje dirba 800 žmonių. Jie - gabūs jauni informacinių technologijų specialistai, kurie įrodė, kad čia galima steigti ir didžiulius paslaugų centrus. Lietuva nedaug atsilieka nuo visas galimybes pavyzdingai išnaudo-

vo paskelbtas rugsėjį. Ūkio ministerija ketino išnuomoti centrą dešimtmečiui ir per mėnesį iš nuomininko prašyti po 3 tūkst. litų.

vienete. Pagrindinės Lietuvos logistikos specialistų vykdomos užduotys bus susijusios su NATO pajėgų judėjimo kontrolės operacijomis. 2013 metais kas ketvirtį į Kosovą rotacijos principu bus siunčiama po vieną Lietuvos kariuomenės judėjimo kontrolės specialistą, jie kaskart bus skiriami į skirtingas šio logistinio vieneto pozicijas.

•

Trumpai KONKURSAS ŽLUGO Ūkio ministerijai nepavyko išnuomoti Europos geografinio centro, esančio netoli Vilniaus. Ilgalaikės nuomos konkursas neįvyko, nes neatsirado dalyvių. “Ūkio ministerija tęsia Europos geografinio centro priežiūrą. Ūkio ministerijos iniciatyva Europos geografinis centras įtrauktas į Lankytinų objektų Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai sąrašą”, - teigiama ministerijos atsakyme. Kaip buvo skelbta žiniasklaidoje, konkursas Europos geografiniam centrui išnuomoti bu-

IŠVYKO Į KOSOVĄ Į tarptautinę operaciją Kosove antradienį išvyko pirmasis iš keturių Lietuvos karių, dalyvausiančių NATO pajėgų judėjimo kontrolės operacijose.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariai kartu su kolegomis iš Bulgarijos, Čekijos ir Kroatijos tarnaus daugianacionaliniame logistiniame

TIKISI ES LĖŠŲ Neseniai krašto apsaugos ministro pareigas pradėjęs eiti socialdemokratas Juozas Olekas tikisi, kad su Aplin-

kos ministerija pavyks susitarti, jog kariuomenei reikalingiems sraigtasparniams įsigyti būtų galima panaudoti ir Europos Sąjungos (ES) lėšas.

J.Olekas pažymi, kad tai neturėtų būti pastatų renovacijai skirtos lėšos.

Ankstesnės Krašto apsaugos ministerijos vadovybės planai paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniams įsigyti panaudoti stringančios daugiabučių renovavimo programos lėšas sulaukė prieštaringų vertinimų. Sraigtasparniams pirkti buvo numatoma skirti 138 mln. litų ES lėšų.

BNS, LŽ

J.Olekas dėl sraigtasparnių pirkimo žada susitarti su Aplinkos ministerija. / LŽ archyvo nuotrauka

4

2012 12 27 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Naujieji prezidentės bendražygiai KĘSTUTIS GIRNIUS

Turime naują Vyriausybę, bet ar ilgai? Ar naujoji valdančioji koalicija gebės įveikti ideologinius ir kitus tarpusavio nesutarimus? Ar ji atlaikys prezidentės spaudimą, mėginimą iš politinio gyvenimo išstumti Darbo partiją?

Koalicijos pirmieji žingsniai neturėtų nuteikti optimistiškai. Seimui balsuojant dėl Viktoro Uspaskicho ir dviejų kitų Darbo partijos narių neliečiamybės panaikinimo, socdemai jam pritarė, Darbo partijos, partijos “Tvarka ir teisingumas”, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos balsavo prieš.

Akivaizdus skilimas. Būta nesutarimų ir dėl biudžeto, nors pavyko juos pašalinti.

Per 22 metus būta net 16 vyriausybių, tad vidutinė Vyriausybės veiklos trukmė - mažiau negu pusantrų metų. Bet statistika yra apgaulinga.

Vyriausybių kaitą dažniausiai lėmė smulkūs vidaus pasistumdymai ir pertvarkymai, o ne principiniai ginčai, kurie keltų grėsmę tolesniam koalicijos darbui. Reikia prisiminti, kad nuo 1992 metų nė karto nevyko pirmalaikiai Seimo rinkimai. Tai,

kad Seimo nariai bijo jų kaip maro, suteikia koalicijoms stabilumo.

Ne tik istorinė patirtis leidžia manyti, kad koalicija gali būti stabili.

Socdemai, Darbo partija bei “Tvarka ir teisingumas” ketverius metus bendradarbiavo opozicijoje, taip pat per rinkimų kampaniją. “Darbiečiai” ir socdemai laikosi panašios ideologijos, vaizduojasi palaikantys darbininkus ir nepasiturinčius žmones, nors lig šiol nuosekliai gindavo nomenklatūros ir verslo interesus.

Nors principinės nuostatos yra panašios, socdemų ir “darbiečių” santykiai nėra geriausi, tarpusavio pasitikėjimo yra palyginti mažai.

Kita vertus, koalicijos partneriai neturi nei vienas kito mylėti, nei gerbti. Reikia tik rasti bendrą kalbą ir visoms šalims priimtinus kompromisus svarbiausiais klausimais.

Koalicijai stabilumo suteiks ribotos galimybės rasti kitų, tinkamesnių partnerių. Visos trys pagrindinės koalicijos partijos, ko gero, ir lenkai, apie konservatorius mano tik blogai, o be konservatorių neįmanoma suregzti kitos koalicijos.

Darbo partija buvo vienintelė koalicijos partnerė, palaikiusi gana draugiškus ryšius su konservatoriais, šie net darydavo užuominų apie “darbiečių” įtraukimą į Permainų koaliciją. Bet konservatoriams viešai ir griežtai atsiribojus nuo “darbiečių”, glaudesnio bendradarbiavimo galimybės išnyko.

Yra naujų, vienkartinių veiksnių, kurie kelia pavojų koalicijos stabilumui. Siekdama palaužti Darbo partiją, prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pasiryžusi suskaldyti ir išardyti koaliciją. Anksčiau reikalavusi, kad Darbo partija nebūtų kviečiama dalyvauti sudarant valdančiąją koaliciją, ji dabar kalba švelniau. Interviu LRT D.Grybauskaitė išreiškė viltį, jog “vyriausybės, kad ir kokios jos būtų, išliktų kuo stabilesnės”.

Dievagodamasi ji aiškino, kad reikalavimai partijų kandidatams į ministrus “buvo vienodi visiems”. Šie

stojo į atvirą dvikovą su tuomečiu premjeru Gediminu Vagnoriumi ir pralaimėjo, nors G.Vagnorius dėl savų sumetimų netrukus atsistatydino.

Bet prezidentas konfrontavo su vienu žmogumi, o ne su konservatorių partija. Su šia ir toliau bendradarbiavo.

Per 2000 metų rinkimus V.Adamkus palaikė į Naujosios politikos koaliciją susitelkusias partijas ir joms, o ne daugiausia balsų surinkusiems socdemams, pasiūlė sudaryti valdančiąją koaliciją. Kai kurie politologai mano, kad šie veiksmai sukūrė precedentą D.Grybauskaitės raginimui

Socdemai tik džiaugtųsi, jei Darbo partija žlugtų, nes tai sudarytų sąlygas į savo gretas pritraukti “darbiečių” elektoratą, kuris kadaise balsuodavo už A.Brazauską. aiškinimai neįtikina. Prezidentė pritarė visiems septyniems socdemų kandidatams į ministrus, nors bent trys iš jų kėlė rimtų abejonių. Darbo partija buvo ir liks jos taikiklyje. Bet reikia pabrėžti, kad jokia politinė partija ir jos vadovai nesulaukė tiek daug teisėsaugos institucijų dėmesio, nebuvo tiek įtariama dėl įstatymų pažeidimų, kaip Darbo partija.

Kol kas nė vienas prezidentas nėra rodęs tokio akivaizdaus priešiškumo vienai politinei partijai. Kitų prezidentų intervencijos buvo kuklesnės. 1998 metais prezidentas Valdas Adamkus

sudaryti Vyriausybę be “darbiečių”.

Bet yra esminis skirtumas. Naujosios politikos partijos laisva valia bendravo, turėjo daugumą Seime, tad lengvai galėjo sudaryti Vyriausybę.

Socdemai nenorėjo koalicijos su konservatoriais, D.Grybauskaitė mėgino jiems įpiršti nenorimą jaunikį.

Teoriškai prezidentė gali kaišioti pagalius į koalicijos ratus. Teoriškai koalicija galėtų lengvai apkarpyti prezidentei sparnus ir ją izoliuoti, panašiai kaip 1997 metais konservatoriai pavertė prezidentą Algirdą Brazauską pasyviu įvykių stebėtoju.

Diplomatų ir politikų atsakomybės suvokimas RAMŪNAS TERLECKAS

Lietuvos žinios

Kai išgirdau, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė asmeniškai egzaminuoti kandidatus į ministrus, nustebau. Tokios procedūros dar nebuvau girdėjęs.

Prezidentė pareikalavo išmanyti sritį, kuriai siekiama vadovauti, Europos Sąjungos (ES) dienotvarkę, nes Lietuvai kitų metų antrąjį pusmetį teks pirmininkauti 27 valstybių blokui, taip pat gebėti susikalbėti viena iš darbinių Bendrijos kalbų (anglų, vokiečių ar prancūzų).

Dėl srities išmanymo nekilo jokių abejonių, tačiau dėl kitų dviejų kriterijų, prisipažinsiu, neturėjau nuomonės. Juolab kad ir įvairūs apžvalgininkai, ir visuomenė, ir patys kandidatai į ministrus tai vertino skirtingai.

Prieš kelias savaites apsilankęs Briuselyje supratau, kad prezidentė buvo visiškai teisi, pasirinkusi būtent tokią vertinimo skalę. Net jei vieno ar kito kandidato į ministrus atžvilgiu

būta subjektyvumo, nesupratimas, kas vyksta ES, buvo pakankamas pagrindas atmesti kandidatūrą.

Viešojoje erdvėje gana klaidingai įsivaizduojama, kokia atsakomybė ir kokie darbai tenka Lietuvai stojus prie ES vairo.

Kaip žinia, pirmininkavimas - tokia nustatyta tvarka, kai kiekviena ES valstybė narė paeiliui po pusę metų pirmininkauja visai Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir pagaliau visai ES.

svarbiausių ES variklių. Žinome, kad rinkimai sustabdo daugelio sprendimų priėmimą, todėl Lietuvos diplomatai jau šiandien suvokia, kokiomis sudėtingomis sąlygomis teks vadovauti ES. O Lietuvoje apie užgriūsiančią atsakomybę kol kas supratimo nėra daug. Kalbama, kad esą bus daug renginių, kad reikia pasirūpinti patogiu susisiekimu su Briuseliu, greičiau užbaigti Valdovų rūmų staty-

Viešojoje erdvėje gana klaidingai įsivaizduojama, kokia atsakomybė ir kokie darbai tenka Lietuvai stojus prie ES vairo.

Pirmininkavimas Tarybai rotacijos principu buvo įvestas pagal Europos Bendrijų sutartis. 1993 metais įsigaliojus Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarčiai rotacijos tvarka buvo kiek pakoreguota ir nustatyta konkreti valstybių pirmininkavimo seka per artimiausius 12 metų.

Deja, Lietuvai tenka pats sunkiausias pirmininkavimo laikotarpis 2013-ųjų antroji pusė - artėjant rinkimams į Europos Parlamentą ir rinkimams Vokietijoje, kuri yra viena

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška

(tel. 249 2219)

V.Remeika

(tel. 249 2218)

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

bos darbus, mat kitaip nebus kur garbingų svečių priimti, verslui pagalvoti, kokios naudos galėtų gauti iš pirmininkavimo. Turiu nuvilti stebuklo laukiančiuosius - Vienoje prie 2001 metais pasirašytos Nicos sutarties pridėtoje deklaracijoje numatyta, kad kai ES narių bus bent 18, visi susitikimai vyks tik Briuselyje, o ne pirmininkaujančioje valstybėje.

Taigi apie minias ES pareigūnų, užplūstančių Vilnių, tenka pamiršti, renginių bus daugiau, bet jie nesud-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė J.Mičiulienė A.Musteikis Pramogos V.Sinicaitė Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2212) (tel. 249 2210) (tel. 249 2213) (tel. 249 2249) (tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

rebins nei valstybės, nei sostinės.

Didžiausias iššūkis rengiantis pirmininkavimui teks valstybės tarnybai ir valstybės tarnautojams, kurie turės užtikrinti tinkamą ES Tarybos ir jos darbo organų veiklos organizavimą.

Dalis Lietuvos politikų mano, kad pirmininkavimas ES yra galimybė “sutvarkyti” Lietuvai svarbius klausimus, tačiau realybė yra visai kitokia, objektyvumas ir visos ES problemų matymas bei jų sprendimas yra prioritetas ir aksioma. Vadovavimas Sąjungai yra pareiga ir atsakomybė, su kuria mūsų valstybė dar nėra susidūrusi.

Kiek Briuselyje teko matyti Lietuvai atstovaujančius diplomatus ir tarnautojus, jie paliko labai gerą įspūdį - žavėjo jų kompetencija ir pasitikėjimas savo jėgomis, supratimas, ką reikės dirbti, ir suvokimas, kokia atsakomybė tenka jiems ir Lietuvai.

Neabejoju, kad tarpukario diplomatų korpusas (lozoraičiai, klimai ir kiti) didžiuotųsi naująja karta.

Norėčiau, kad tokio supratimo daugiau būtų ir Vilniuje. Nedrįstu patarti naujiesiems ministerijų vadovams, bet jie tikrai nesuklystų, jei jau šiandien imtų rengtis pirmininkavimui, galbūt ir anglų kalbos žinias vertėtų atnaujinti.

•

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

(tel. 249 2234)

Bet tai neįvyks, nes didelį vaidmenį veikiausiai atliks kitas veiksnys. Darbo partijos iširimas, jos išstūmimas į paribę socdemams būtų labai naudingas. Socdemams reikia Darbo partijos atstovų Seime palaikymo, o ne pačios Darbo partijos. Kuo daugiau “darbiečių” socdemai privilios į savo frakciją, tuo jiems bus geriau.

Socdemai tik džiaugtųsi, jei Darbo partija žlugtų, nes tai sudarytų sąlygas į savo gretas pritraukti “darbiečių” elektoratą, kuris kadaise balsuodavo už A.Brazauską.

Koalicijos likimą lems “darbiečių” gebėjimas išlaikyti tarpusavio solidarumą ir kartu su “tvarkiečiais” bei lenkais parodyti socdemams, kad mėginimai silpninti Darbo partiją privestų prie koalicijos griūties.

“Tvarkiečiai”, “darbiečiai” ir lenkai sudaro vidinę opoziciją socdemų dominavimui, bet šios opozicijos opozicijoje veiksmingumas yra ribotas.

Svarbiais klausimais, pavyzdžiui, dėl biudžeto, socdemai sulauks konservatorių, liberalų ir prezidentės palaikymo, tad galės priimti sprendimus be savo partnerių balsų. “Darbiečiai”, “tvarkiečiai” ir lenkai turi tik vieną svertą socdemams paveikti įtikimai grasinti palikti koaliciją. Kadangi pasitraukimas iš koalicijos reikštų grįžimą į politinę dykumą, grasinimai nutraukti koalicijos sutartį bus neįtikimi ir socdemų nepaveiks. Naujieji prezidentės bendražygiai gali jaustis saugūs.

•

Kitų balsai MAŽĖJA GIRTŲ VAIRUOTOJŲ Irishtimes.com rašo, kad Airijoje rečiau vairuojama išgėrus: “Pastaruoju metu

Airijoje net 50 proc. sumažėjo išgėrusių vairuotojų, nei jų buvo per praėjusius penkerius metus. 2012-aisiais policija sustabdė 8747 išgėrusius vairuotojus, 2007 metais šis skaičius siekė net 19 484. Neblaivių vairuotojų sumažėjimą lėmė tai, kad per praėjusius penkerius metus buvo sustiprintos policijos pajėgos ir padaugėjo alkoholio kiekio patikros punktų. “Road Safety Authority” tyrimų vadovas Michaelas Brosnanas teigė, kad keičiasi ir vairuotojų požiūris į vairavimą išgėrus. Vis dėlto tai lieka didelė problema, nes dauguma vairuotojų žūva keliuose būtent dėl girtumo, greičio viršijimo arba saugos diržo nesegėjimo. Airijoje taip pat nustatyta, kad nuo praėjusio spalio iki šių metų lapkričio daugiausia vairavo neblaivūs vyrai nuo 23 iki 32 metų. Didžiausias alkoholio kiekis kraujyje nustatytas 38-47 metų vyrams. Kitas tyrimas parodė, kad dažniausiai vairuodami neblaivūs ne pirmą kartą policijai įkliūva lietuviai ir latviai (34 proc.), lenkai (25 proc.) bei airiai (21 proc.).”

LŽ

Korespondentai krašte

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Lietuviai svetur” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 3, 17 p.

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Interneto svetainė www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 12 27 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

Imigrantai keičia Lenkijos veidą Lenkams ieškant sotesnio gyvenimo Vakarų Europoje, jų vietą užima imigrantai iš Azijos bei Rytų ir Vakarų Europos.

Svetimtaučiai keičia uždaros ir konservatyvios katalikiškos lenkų visuomenės veidą.

“Kai pirmą kartą atvykau į Lenkiją, bijojau išeiti į gatvę, nes policija galėjo mane sugauti. Nuolat jaučiau įtampą”, - sakė atvykėlis Qui. Nelegalaus imigranto istorija būdinga milijonams išeivių iš Azijos visoje Europoje. Tačiau Qui sėkmingai įsitvirtino Lenkijoje - šalyje, kuri dabar tapo imigrantų traukos centru.

Qui atvyko iš Vietnamo. Vietnamiečiai sudaro vieną didžiausių etninių mažumų Lenkijoje. Qui pardavinėja drabužius Varšuvos turguje.

Lenkijoje jis įsikūrė su šeima ir gyvena daugiabutyje Varšuvos pakraštyje. Qui Lenkijoje gali jaustis saugiai.

Katalikiškoje valstybėje jis gyvena legaliai, kadangi turi Lenkijos pilietybę. Qui su savo žmona Thiem susipažino Varšuvoje. Juodu didžiuojasi būdami Lenkijos piliečiai. “Mūsų sūnaus vardas lenkiškas, nes gyvename Lenkijoje ir mylime ją”, - sakė buvęs vietnamietis.

Besikeičianti sostinė Nuvažiavę kilometrą ar du nuo istorinio Varšuvos centro, galime pamatyti demografinių pokyčių ir pačioje Lenkijos sostinėje. Bakalarskos turguje yra milžiniškas drabužių, elektros

naudingi Lenkijai. “Didžiuojuosi, kad į Lenkiją plūsta imigrantai. Juos suprantame puikiai, kadangi iki šiol lenkai buvo ekonominiai migrantai”, - sakė R.Rogala. “Suprantame, kad kiekvienas žmogus - savo likimo kalvis. Džiaugiuosi, kad žmonės pasirinko Lenkiją, kurioje kuria savo ir šalies gerovę”, - pridūrė migracijos politikos ekspertas.

Turtingi emigrantai

Varšuvoje Kalėdas sutiko ir daugybė imigrantų. / Reuters/Scanpix nuotraukos prietaisų ir maisto produktų pasirinkimas. Šiame turguje prekes pardavinėja Lenkijoje įsitvirtinę užsieniečiai.

Jiems turgus - puiki galimybė užsidirbti pragyvenimui. Bakalarskos turguje sklinda įvairių tautų muzika bei vietnamiečių, bulgarų, turkų, nigeriečių, kinų, baltarusių ir ukrainiečių balsai. Šis turgus - įrodymas, kad Lenkijoje vyrauja etninė įvairovė, kuri dar visai neseniai buvo nė neįsivaizduojama.

Per pastaruosius dvejus metus darbo leidimų ir pilietybės paraiškų skaičius Lenkijoje išaugo dvigubai. Eurostato tyrimai rodo, kad tik 0,1 proc.

Lenkijos gyventojų yra gimę užsieny-

“Į Lenkiją plūstančius imigrantus iš Europos ir Azijos suprantame puikiai, kadangi iki šiol patys lenkai buvo ekonominiai migrantai.” je (ES). Tai mažiausias skaičius Europos Sąjungoje. Prieš Antrąjį pasaulinį karą ketvirtadalį Lenkijos gyventojų sudarė žydai, vokiečiai ir ukrainiečiai.

Iki 1947 metų beveik visi etninių mažumų atstovai buvo nužudyti arba ištremti, todėl komunistinio režimo metais Lenkijoje užsieniečių buvo mažai.

Tačiau valstybei įstojus į ES, užsieniečiai ėmė sparčiai į ją plūsti. Tai

daugiausia lemia ekonomikos veiksniai. Su Europos valstybes kamuojančia ekonomikos krize Lenkija tvarkosi puikiai. Ji - vienintelė iš 27 ES valstybių, kuriai pavyko išvengti recesijos per 2008-2009 krizę. Be to, Lenkija jaučia darbo jėgos trūkumą, kurį lėmė milijonų lenkų emigracija.

Migracijos politikos ekspertas Rafalas Rogala mano, kad imigrantai

Į Lenkiją plūsta ne tik imigrantai iš ekonomiškai silpnesnių valstybių. Į ją su šeimomis keliasi ir žmonės iš turtingų Vakarų Europos šalių. Paulas Norrisas su savo žmona Catherine ir dviem vaikais į Vroclavą atvyko iš Anglijos. P.Norrisas - sparčiai augančios informacinių technologijų įmonės regiono vadovas. Anglo dukrelės - dešimtmetė Emilie ir aštuonmetė Louis - mėgaujasi lenkų kalbos pamokomis tarptautinėje mokykloje ir džiaugiasi naujais draugais.

P.Norriso žmona Catherine taip pat patenkinta gyvenimu Lenkijoje, tačiau kartais ją trikdo lenkų uždarumas ir konservatyvumas.

“Lenkijoje sutikau daugybę puikių žmonių. Tačiau ne su visais pavyksta užmegzti pokalbį. Lenkai vis dar nesiryžta bendrauti su užsieniečiais.

Skaičiau Lenkijos istoriją. Ji buvo daugelio imperijų dalis. Todėl nesmerkiu vyresnio amžiaus žmonių uždarumo ir netolerancijos užsieniečiams”, - sakė Catherine. Ji mano, kad Lenkijai reikalingi žmonės iš Rytų ir Vakarų Europos bei Azijos valstybių.

•

Makedonijoje susipešė parlamentarai

Ligonių kasos didina veiklos efektyvumą Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) kartu su teritorinėmis ligonių kasomis įgyvendina Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą “Ligonių kasų veiklos valdymo tobulinimas”, kurio tikslas - tobulinti ligonių kasų vidaus administravimą, pasitelkiant informacines technologijas.

Makedonijos parlamente užvirė įnirtingas mūšis dėl biudžeto.

Makedonijos parlamente kilo opozicijos ir valdančiųjų muštynės dėl kitų metų biudžeto, o lauke prie parlamento rūmų protestuotojai iš priešininkų stovyklų svaidė vieni į kitus akmenis ir butelius.

Per susirėmimus buvo sužeisti šeši žmonės, jiems prireikė trumpo gydymo ligoninėje, bei 11 policininkų.

Tarp sužeistųjų - deputatė Radmila Šekerinska ir valdančiosios koalicijos parlamentaras Amdis Bairamas.

Keli tūkstančiai protestuotojų suplūdo prie parlamento, kai deputatai iš opozicinės kairiųjų partijos SDSM užsibarikadavo viduje ir taip mėgino užkirsti kelią balsavimui dėl biudžeto, kuris, pasak jų, nulems pernelyg didelę valstybės skolą. Partijos lyderis Brankas Crvenkovskis teigė, kad opozicijos deputatai atsisakys dalyvauti būsimose sesijose, nors toks žingsnis būtų vien tik simbolinis, nes partija turi tik 29 iš 123 vietų parlamente.

“Kviečiame pilietiniam nepaklusnu-

mui. Makedonija pamatys liaudies sukilimą”, - prie parlamento savo sąjungininkams sakė B.Crvenkovskis.

Kai opozicijos deputatai išėjo iš parlamento pastato, valdančioji koalicija surengė balsavimą ir 64 dalyvavę deputatai pritarė biudžeto projektui, o keturi balsavo prieš. 2013 metų biudžete numatyta 2,7 mlrd. eurų išlaidų ir 2,4 mlrd. eurų pajamų. Biudžetas grindžiamas 2 proc. augimo ir 3,5 proc. infliacijos prognozėmis.

Protestuotojų padaugėjo, kai šios mažytės Balkanų valstybės valdančioji koalicija, kuriai vadovauja Nikola Grujevskis, patvirtino persvarstytą biudžeto projektą. Makedonijos premjeras N.Grujevskis protestuotojams sakė: “Kritikuokite mane, aš paaiškinsiu savo sprendimus, bet prašau jūsų neimti įkaitais Makedonijos piliečių.” Jis taip pat apkaltino B.Crvenkovskį bandymu grįžti į valdžią “pasitelkus smurtą ir keliant pavojų valstybei, savo partijos šalininkams ir demokratinėms institucijoms”.

•

AFP-BNS, BBC, LŽ

Projektas apima penkias institucijos vidaus administravimo ir veiklos valdymo sritis: strateginį planavimą, personalo valdymą, finansų valdymą, projektų valdymą, informacines technologijas. “VLK keliami uždaviniai bei reikalavimai nuolat auga, o tai lemia būtinybę tobulinti institucijos vidaus administravimą. Šis projektas suteikė galimybę padidinti veiklos valdymo efektyvumą, užtikrinant kokybiškesnį viešojo intereso įgyvendinimą”, - teigia projekto koordinatorius, VLK Strategijos skyriaus vyriausiasis specialistas Julius Kvietkauskas.

Optimizuojant strateginio planavimo procesą, buvo parengta ilgalaikė ligonių kasų plėtros studija ir sukurta informacinė sistema (IS), kuria analizuojami duomenys ir pateikiamos jų prognozės ateinantiems 20 metų. IS apdoros duomenis, kurie yra būtini skaičiuojant bei vertinant, kaip plėtosis privalomojo sveikatos draudimo sistema ateityje.

Moksliškai pagrįstais metodais atliekama duomenų analizė bus greitesnė bei tikslesnė.

Tobulinant personalo išteklių valdymo sistemą, pasiektas kryptingas darbuotojų kompetencijų ugdymas, kokybiška jų atranka, adaptacija bei motyvacija. Ilgainiui tai leis padidinti darbuotojų darbo našumą ir mažins personalo kaitą.

VLK atliktas finansų valdymo sistemos auditas, pagal kurio rekomendacijas ši sistema buvo patobulinta.

Finansų valdymo procesai tapo išsamiai ir aiškiai reglamentuoti, darbuotojams efektyviai paskirstytos funkcijos, racionalizuotas ataskaitų srautas ir jose pateikiami duomenys.

Tai suteikia galimybę finansus valdyti racionaliau ir efektyviau. Taip pat šioje veiklos srityje buvo atlikta privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų ilgalaikė prognozė. Įgyvendinant projektą VLK buvo sukurta ir įdiegta projektų valdymo sistema: aprašyti projektų valdymo procesai, įdiegta projektų valdymo IS, taip pat parengta 10 projektų valdymo specialistų. Projektų valdymo sistema sudarys sąly-

gas geriau valdyti ligonių kasose vykdomus projektus, nustatyti ir valdyti projektų riziką, žmogiškuosius išteklius, išlaidas projektams.

VLK sukūrė ir pradėjo naudoti informacinių technologijų (IT) ir IS pagalbos sistemą, kurios paskirtis rinkti ir teikti informaciją apie IT ir IS sutrikimus, jų šalinimo būdus ir sudaryti sąlygas naudotojams kreiptis į vieną centralizuotą pagalbos tarnybą. Pastaroji užtikrins kokybiškas IT paslaugas, geresnį darbo našumą bei sklandesnę komunikaciją tarp organizacijos darbuotojų.

Projektas finansuojamas pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto “Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas” įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-03-V “Viešojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas”. Bendra projekto vertė - 2 999 912 Lt. Trejų metų trukmės projektą užbaigti numatyta 2013 m. kovo 23 d.

VJ-3683

6

2012 12 27 Lietuvos žinios

Pasaulis

Po revoliucijos - šliaužiantis islamas VILJAMA SUDIKIENĖ

Po Arabų pavasario, nusiritusio per Šiaurės Afriką, atėjo ne laisvė ir demokratija, o modernios pasaulietinės valstybės pasitraukimas iš viešojo gyvenimo. Kol kas neaišku, kiek toli islamo radikalai eis. Ir kiek jiems bus leista.

Daugiausia prieštaravimų, smurtu išsiliejančių į gatves, tebėra Egipte. Per referendumą rinkėjai pritarė naujai islamistinei Konstitucijai - už ją balsavo 60 proc., nors balsuoti atėjo vos trečdalis iš 52 mln. Egipto rinkėjų.

Prieš pirmąjį balsavimo ratą, kuris įvyko gruodžio 15 dieną, opozicija svarstė, ar boikotuoti referendumą, bet paskui pasirinko raginti nepritarti Konstitucijai. Kritikai sako, kad šis dokumentas palankus islamistams ir išduoda revoliuciją, negina moterų teisių ar krikščionių mažumos, kuri sudaro apie 10 proc. gyventojų.

Prezidento Mohammedo Mursi šalininkai, daugiausia islamistai, teigia, kad naujoji Konstitucija apsaugos demokratiją ir garantuos stabilumą.

Paskelbus referendumo rezultatus Musulmonų brolija paakino egiptiečius “prikelti šalį laisva vyrų, moterų, musulmonų ir krikščionių valia”. Savo ruožtu JAV valstybės departamentas paragino šalis glaudžiai bendradarbiauti siekiant suderinti visus skirtumus, o ypač didelis vaidmuo tiesiant tiltus ir didinant pasitikėjimą tenka prezidentui. Tačiau kaip tik jis ir buvo revoliucijos šalininkų apkaltintas autoritariniais sprendimais, kai pats savo įsaku prisiskyrė neribotas galias. Vėliau tą įsaką atšaukė, bet galutinai neišsklaidė būgštavimų, kad Egiptas ir vėl paklius į tirono rankas.

Dabar per du mėnesius Egipte turės būti surengti parlamento rinkimai.

Politinis susiskaldymas dėl referendumo dar labiau padidino gyventojų netikrumą dėl ekonominės padėties, ir jie puolė pirkti JAV dolerių. Kai kurios valiutos keityklos Kaire jų pritrūko.

Prieš paskelbiant referendumo rezultatus valdžia apribojo Egipto svečiams ir išvykstantiems į užsienį piliečiams keičiamų pinigų sumą iki 10 tūkst. dolerių. Ekspertai sako, kad prezidentas M.Mursi labai greitai turės imtis nepopuliarių priemonių ekonomikai gelbėti, ir tai gali pakenkti jo partijai per rinkimus.

Panašus paveikslas klostosi ir kaimyniniame Tunise, kuris pirmas ir pradėjo Arabų pavasarį prieš beveik dvejus metus. Šioje turistų pamėgtoje šalyje salafitai - viena konservatyviausių ir ra-

Protestuotojai prie kalėjimo reikalauja paleisti televizijos kanalo prodiuserį ir režisierių Sami Fehri, kuris buvo įkalintas dėl korupcijos, bet iš tikrųjų už lėlių satyrą, nukreiptą prieš dabartinę Tuniso valdžią. / Reuters/Scanpix nuotraukos dikaliausių politinių islamo srovių baugina moteris, menininkus bei intelektualus, ir daug kas baiminasi, jog vyriausybė patyliukais remia radikalius islamistus ir siekia paversti jauną demokratiją teokratija.

Bauginimai su radikalų pagalba Kai 2011 metų vasarį prasidėjo revoliucija, ji pasiekė ir raudonųjų žibintų kvartalą sostinėje Tunise, kur moterys ramsto sienas, tačiau yra užsiregistravusios ir moka mokesčius.

Tuomet ten susirinko keli šimtai žmonių, vieni barzdoti, kiti džinsuoti, tačiau visi reikalavo moralinio tyrumo, o paskui išsitraukė ir lazdas. Tai nestebina. Per palydovines televizijas pamokslaujantys imamai iš Kataro ir Saudo Arabijos nuolat kursto pyktį prieš šią ydų ydą. Arabams iš Persijos įlankos šalių šių moterų nereikia, kai vasarą jie ilsisi Tunise, nes paprastai jie atsiveža savo palydoves. Kvartalo moterys skirtos paprastiems žmonėms, ir taip yra nuo 1942 metų, kai prostitucija Tunise buvo legalizuota.

Kad neerzintų islamistų, raudonųjų žibintų kvartalas buvo iškeldintas kitur, užtvertas vartais ir pakabintas užrašas, jog nedirba penktadieniais ir per ramadaną.

Toks raidos modelis, kai į paribį traukiasi modernios pasulietinės visuomenės gyvenimo aspektai, būdingas visoms porevoliucinėms šalims Šiaurės Afrikoje.

Pernai pavasarį geležiniu strypu buvo sudaužytas 67 metų Tuniso režisierius Nouri Bouzidas, viešai gynęs pasaulietinę Konstituciją, o į ki-

no teatrą įsiveržę salafitai paleido ašarines dujas ir užpuolė darbuotojus, mat ketinta rodyti “eretišką filmą” apie religiją Tunise. Policija įsikišo ne iškart, o kino teatras nuo to laiko uždarytas. Vasarą “moralės būriai” įsiveržę į parodą suniokojo keliolika kūrinių. Tunise patyliukais panaikinta šimtai renginių, vasaros festivalių ir roko koncertų, aktoriai sulaukia grasinimų. Visa tai vyksta su nebyliu valdančiosios islamistų partijos “Nahda” pritarimu. Su radikalų pagalba partija nori patikrinti, kiek toli ji gali eiti. Įsikūręs pačiame šiauriausiame Afrikos kyšulyje Tunisas yra labai arti Europos. Galbūt todėl išsiugdė didžiulį pakantumą ir toleranciją. Tačiau dabar ši tapatybė gali būti su-

Visa viltis - raštinga visuomenė Ultrakonservatyvioms grupėms labiausiai sekasi mečetėse. Jos kontroliuoja daugumą mečečių Tunise, demonizuoja senuosius imamus kaltindamos juos ištikimybe senajam režimui. Jie iš visur išvaromi ir sulaukia grasinimų. Čia ir vėl talkina pinigai iš Persijos įlankos bei palydovinės lėkštės. Šios grupės pirmiausia apeliuoja į praktikuojančius tikinčiuosius ir ypač jaunimą.

“Nahda” neskuba atsiriboti nuo radikalų. Partijos įkūrėjas Rachidas Ghannouchi vaizdo medžiagoje iš susitikimo su salafitais kalba: “Islamistai turi pasklisti po šalį per savo organizacijas, visur steigti Korano mokyklas ir kviesti religingus imamus.” Slapta padarytas įrašas buvo įdėtas į internetą, bet

Toks raidos modelis, kai į paribį traukiasi modernios pasaulietinės visuomenės gyvenimo aspektai, būdingas visoms porevoliucinėms šalims Šiaurės Afrikoje. naikinta. Vis dėlto žmonės nebebijo policijos kaip anksčiau, o sostinė Tunisas vis dar yra miestas, kuriame moterims nereikia ypatingos drąsos nusidengti galvą. Kitaip nei, pavyzdžiui, Kaire, šydu apsigaubusių moterų Tunise mažuma. Kai kurie Tuniso kvartalai visiškai nesiskiria nuo Marselio, atviro Prancūzijos Viduržemio jūros uosto, kurio gyventojai nė negali įsivaizduoti, kad jiems kas nors nurodinėtų, ką vilkėti gatvėje ar paplūdimyje vasarą.

R.Ghannouchi tikino, kad jo žodžiai ištraukti iš konteksto. Opozicija kaltina “Nahda” dviveidyste - kad viešai pasisako už toleranciją, bet pasitelkia jaunus radikalus nepriklausomiems balsams nutildyti.

Egipto prezidento M.Mursi bandymas prisiskirti neribotas galias paskatino debatus apie tikrąjį islamo režimų Šiaurės Afrikoje pobūdį. Ar Musulmonų brolijoms Egipte, Libijoje ir Tunise būdingas užmaskuotas totalitarizmas, ar jos labiau primena Vokietijos Krikš-

čionių socialinę sąjungą, kuri yra radikali savo retorika ir vertybėmis, bet iškilus rimtam reikalui visuomet išlieka pragmatiška? Šioje diskusijoje kitokio vertinimo sulaukia ir pirmasis Tuniso prezidentas Habibas Bourguiba: jis modernizavo Tunisą, suteikė moterims lygias teises ir įvedė privalomą pradinį išsilavinimą.

Tie, kurie pasisako už pasaulietišką Tunisą, tiki, jog islamistai ilgai neišsilaikys. Mat jie nesugeba valdyti, be to, Tunise aukštas išsilavinimo lygis. “Manipuliuoti galima neraštingais žmonėmis, bet ne mūsų tunisiečiais”, - įsitikinęs Beji Caidas Essebsi, pereinamosios vyriausybės vidaus reikalų ministras, organizavęs 2011 metų spalio rinkimus, po kurių islamistai ir tapo stipriausia politine jėga Tunise.

Tačiau kova verda ir Tuniso universitetuose. Juos irgi pasiekė islamistų reikalavimai leisti studentėms dėvėti nikabą - visą kūną dengiantį drabužį tik su išpjova akims, įsteigti maldos kambarius bei atskirti vyrus nuo moterų.

Vieni baiminasi, kad Tunisas pavirs Irano tipo musulmoniška valstybe, kiti tiki gana brandžia Tuniso pilietine visuomene. Musulmonų brolija sudaro daugumą parlamente, bet neturi absoliučios daugumos, kurios reikia Konstitucijai keisti. Tai spaudžia įstatymų leidėjus ieškoti kompromisų rašant naują Tuniso Konstituciją. Joje modernios valstybės šalininkams jau pavyko laimėti tris svarbias pergales: dėl moterų statuso, dėl prezidento teisių ir atmetant šariatą. Kol kas tai teikia vilčių.

Sudužo kariškių lėktuvas Nukritus lėktuvui, kuris skraidino aukšto rango Kazachstano pasienio tarnybos kariškius, žuvo visi jame buvę 27 žmonės.

Kazachstano pietuose sudužus kariniam rusų gamybos lėktuvui neliko gyvo nė vieno iš 27 juo skridusių žmonių, tarp kurių buvo ir aukštų Kazachstano saugumo pareigūnų.

Dviejų motorų An-72 nukrito leisdamasis Šymkento mieste, didžiausiame pietinėje Kazachstano dalyje, maždaug už 120 km į šiaurę nuo kaimyno Uzbekistano sostinės Tašken-

to. Iš žinybinio lėktuvo nieko neliko, tik nuolaužų krūva. Juo skrido Kazachstano pasienio tarnybos vadovo pareigas einantis pulkininkas Turganbekas Stambekovas su grupe karininkų, taip pat 7 įgulos nariai. Žuvusiųjų sąraše yra ir T.Stambekovo žmona Saule Stambekova. Žuvę kariškiai prieš tai dalyvavo Pasienio tarnybos karinės tarybos posėdyje sostinėje Astanoje ir iš ten skrido.

Liudytojai pasakoja girdėję kurtinantį sprogimą ir matę milžinišką gaisrą, katastrofos vietoje mėtėsi kariškių kepurės ir kūnų dalys, dar ruseno ugnis. An-72 sudužo už 20 km nuo Šymkento labai prastu oru. Lėktuvas pradė-

jo leistis, pralėkė virš vieno aūlo, pasviro ir nukrito. “Gelbėtojų neprireikė, liko tik fragmentai”, - sakė vietos nepaprastųjų situacijų pareigūnai.

Katastrofos priežastis tiriama. Spėliojama, kad tai galėjo būti apledėjimas ar net kerštas, mat pulkininkas T.Stambekovas labai sugriežtino tvarką pasienyje. Jis buvo paskirtas laikinuoju Pasienio tarnybos vadovu birželį, kai sudegintame poste prie pietinės sienos su Kinija buvo rasti 14 negyvų pasieniečių, ir tai privertė atsistatydinti T.Stambekovo pirmtaką.

•

Newsru.com, BBC, “SpiegelOnline”, AFP, LŽ

Sudužusio An-72 nuolaužos Pietų Kazachstane.

•

2012 12 27 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Prie Japonijos vairo stoja konservatorius Naujasis Japonijos premjeras Shinzo Abe žada griežtą politiką Kinijos atžvilgiu ir didesnes išlaidas stagnuojančiai ekonomikai skatinti. Fukušimos katastrofa jo taip pat neišgąsdino atominės energetikos plėtros Japonijoje jis nestabdys.

Premjeru jau dirbęs konservatorius Sh.Abe Japonijos parlamento žemuosiuose rūmuose ir vėl išrinktas vyriausybės vadovu, o vėliau tą pačią dieną pristatė ir savo kabinetą.

Ministrų sąraše - dar vienas buvęs Japonijos premjeras Taro Aso. Jam atiteko finansų ministro portfelis.

Sh.Abe atėjo į valdžią žadėdamas laikytis kietos diplomatijos ir skatinti ekonomikos augimą. Sh.Abe ir jo Liberalų demokratų partija kartu su koalicijos partneriais žemuosiuose rūmuose turi dviejų trečdalių daugumą. Per rinkimus šį mėnesį valdančioji Demokratų partija patyrė pralaimėjimą, o jos lyderis Yoshihiko Noda turėjo pasitraukti. Vakar rytą jo kabinetas atsistatydino.

Kai Demokratų partija 2009 metais laimėjo rinkimus, ji žadėjo pakelti japonų gerovę ir sutraukyti valdininkų ryšius su didžiuoju verslu.

Tačiau partija nesugebėjo išjudinti ekonomikos, o jos atsakas į 2011 metų kovo 11-osios žemės drebėjimą ir cunamį, kuris sukėlė avariją Fukušimos atominėje elektrinėje, galutinai nuvylė japonus. Apžvalgininkai mano, kad rinkėjai nubaudė demokratus už tai, kad jų politika neturėjo aiškaus

gamtos išteklių, nors jie nėra vienintelis ginčo objektas - abiem šalims daug reiškia ir nacionaliniai jausmai. Sh.Abe kaip tik ir ragina keisti pacifistinę Japonijos Konstituciją bei puoselėti patriotinius jausmus. Šis 58 metų karingas dešinysis politikas ankstesnę kadenciją premjero poste baigė nelabai garbingai, visiškai smukus jo populiarumui, nors oficiali atsistatydinimo priežastis buvo pablogėjusi sveikata.

Sh.Abe yra jau septintas Japonijos premjeras per mažiau nei septynerius metus. Japonijos ministru pirmininku jis jau buvo 2006-2007 metais. Jo senelis taip pat buvo Japonijos ministras pirmininkas, o tėvas - užsienio reikalų ministras.

Sh.Abe ragina keisti pacifistinę Japonijos Konstituciją bei puoselėti patriotinius jausmus.

Sh.Abe antrą kartą vadovaus Japonijos vyriausybei. / AFP/Scanpix nuotraukos kurso ir prastai pasirodė likviduojant Fukušimos katastrofos padarinius. Šiuokart Sh.Abe savo rinkimų kampaniją grindė pažadu išjudinti jau kelerius metus trunkantį ekonomikos sąstingį didindamas išlaidas ir vykdydamas laisvesnę mone-

tarinę politiką. Tačiau ekonomistai teigia, kad Sh.Abe politikoje beveik nėra nieko naujo, šią politiką jie jau praminė “abenomika”.

Sh.Abe pareiškė, kad leis plėtoti atominę energetiką Japonijoje, nors pernai ir įvyko katastrofa. Naujasis

premjeras taip pat žada laikytis griežtos politikos teritorinio ginčo su Kinija atžvilgiu. Pastaruoju metu įtampa tarp Tokijo ir Pekino dėl kelių negyvenamųjų salų Rytų Kinijos jūroje buvo pasiekusi aukščiausią tašką. Šios salos turtingos

Parlamento žemuosiuose rūmuose už Sh.Abe balsavo 328 parlamentarai. Jo varžovas, naujasis Demokratų partijos lyderis Banri Kaieda, per Fukušimos katastrofą dirbęs pramonės ministru, gavo 57 balsus.

Kiek anksčiau trečiadienį jenos kursas nusmuko dolerio atžvilgiu. Šią permainą galėjo paskatinti spėlionės, kad Japonijos bankas imsis priemonių ekonomikos augimui skatinti, kaip ir žadėjo Sh.Abe.

•

Svarbiausi 2012-ųjų mokslo atradimai Nuo Higgso bozono atradimo iki aparato “Curiosity” nusileidimo Marse ir priešistorinio žmogaus genomo nustatymo - toks svarbiausių šių metų mokslo atradimų spektras. Šie laimėjimai ne tik padėjo atskleisti daug paslapčių, bet ir leis palengvinti žmonėms gyvenimą.

Kiekvienais metais autoritetingas Amerikos mokslo pažangos asociacijos žurnalas “Science” paskelbia pačių didžiausių įvairių sričių mokslo laimėjimų sąrašą. Šiemet buvo įvertinti atradimai genetikos, fizikos, kosmologijos, medicinos bei nanotechnologijų srityse. Laikantis tradicijos išskirtas pats svarbiausias mokslo atradimas ir dar 9, galima sakyti, lygiaverčiai žmonijos pasiekimai. Jie ir pateko į svarbiausių žmonijos laimėjimų dešimtuką.

Kam skirti pirmąją vietą, šiemet ginčų nebuvo. Pagal svarbą niekas negalėjo prilygti Higgso bozonui, dar vadinamam “dieviškąja dalele”, kuris buvo atrastas pasitelkus didįjį hadronų greitintuvą. Apie šį atradimą Šveicarijoje esančio Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkai pranešė liepos 4 dieną.

Higgso bozonas buvo paskutinis trūkstamas elementas aiškinantis visatos sandarą. Jis įrodo, kad aplink mus yra energijos laukas, suteikiantis masę fundamentinėms dalelėms, kurios ir yra pagrindinis visatos statybos elementas. Su džiaugsmu šią žinią sutiko ir pats britų fizikas Peteris Higgsas, kuriam šiuo metu 89-eri.

Pagaliau buvo patvirtinta jo dar 1964 metais iškelta hipotezė. “Džiaugiuosi, kad tai įvyko man dar gyvam esant”, sakė šis mokslo genijus.

P.Higgsas didžiajame hadronų greitintuve. Jį įrengus CERN centre pavyko surasti britų fiziko vardu pavadintą bozoną.

Labai svarbiu šių metų mokslo laimėjimu Amerikos mokslo pažangos asociacija laiko ir kosmoso agentūros NASA į Marsą pasiųstą aparatą “Curiosity”, kuris Geilo krateryje pradėjo dirbti rugpjūčio 6 dieną.

Svarbiausias šios misijos tikslas - išsiaiškinti, ar kada nors Marse egzistavo sąlygos gyviems organizmams susidaryti. Tikimasi, kad kitas aparatas jau galės pargabenti iš Raudonosios planetos į Žemę grunto dalių. Įvertinti ir amerikiečiai inžinieriai, sukonstravę smegenų impulsais valdomą mechaninę ranką. Šis atradimas turėtų labai palengvinti gyvenimą paralyžiuotiems pacientams.

Mechaninė ranka gali atlikti trijų matavimų judesius, o tai atveria didžiules perspektyvas. Ranką sukūrę inžinieriai pristatė visuomenei 52 metų Pensilvanijos gyventoją, kuri

Prie didžiausių šių metų mokslo laimėjimų priskiriamas užbaigtas projektas ENCODE (DNR elementų enciklopedija), kuriame bandoma išsiaiškinti rizikos faktorius, sukeliančius išsėtinę sklerozę ir Crohno ligą.

Mokslininkai įrodė, jog žmogaus genetinis kodas yra labiau funkcionalus, nei buvo manoma anksčiau. Mažiausiai 80 proc. genomo sudėties yra biologiškai aktyvi.

Tarp revoliucinių šių metų atradimų - ir eksperimento su neutrinų detektoriais rezultatai (Daya Bay Reactor Neutrino Experiment). Prie šio projekto dirbo šimtai Kinijos mokslininkų, taip pat prisidėjo jų kolegos iš Prancūzijos, Pietų Korėjos, Japonijos ir JAV. Jie tyrinėjo, kaip neutrinų štamai iš vienų virsta kitais. Tikimasi, jog šis eksperimentas leis išsiaiškinti, kodėl visatoje tiek daug materijos ir tiek mažai antima-

dėl smegenų ligos prieš 13 metų buvo paralyžiuota nuo kaklo. Implantavus moteriai į smegenis delikačius elektrodus ji gali pati valdyti mechaninę ranką. Ši padeda moteriai pavalgyti, prineša prie burnos butelį vandens ir net leidžia gurkštelėti iš puodelio kavos. Tiesa, kol kas tokia technologija laikoma eksperimentine, be to, ji labai brangi. Tačiau Pensilvanijos valstijoje dirbanti inžinierių komanda tikisi, kad jau greitai toks aparatas taps prieinamas visiems, kam jis reikalingas. Į svarbiausių mokslo laimėjimų dešimtuką įtrauktas ir eksperimentas,

Didžiausias šių metų mokslo laimėjimas “dieviškąja dalele” vadinamo Higgso bozono atradimas. Jis padės išsiaiškinti, kas įvyko po Didžiojo sprogimo. terijos. Mokslininkai mano, kad tarp jų esantys nežinomi skirtumai gali priversti persvarstyti fizikos dėsnius. Į mokslo laimėjimų dešimtuką pateko ir nanotechnologijų specialistų atrastos vadinamosios Majoranos kvazidalelės. Kad egzistuoja Fermio dalelė, t. y. savo paties antidalelė, dar praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje sakė Italijos fizikas Ettore Majorana. Šiais metais Nyderlanduose dirbančiai fizikų ir chemikų grupei pavyko surasti patikimų įrodymų, kad tokios kvazidalelės iš tiesų egzistuoja. Tikimasi, jog šis atradimas ypač pagelbės kuriant kvantinius kompiuterius.

per kurį mokslininkai pasitelkę rentgeno lazerį pirmą kartą žmonijos istorijoje padarė baltymo molekulės struktūros nuotrauką. Šis atradimas turėtų labai praversti gydant retas ligas. Į žurnale “Science” išspausdintą sąrašą pateko ir japonų mokslininkai, iš pelių embrioninių kamieninių ląstelių sugebėję išgauti kiaušialąstę. Iš šio atradimo taip pat daug tikimasi ateityje. Į 10 didžiausių 2012 metų mokslo laimėjimų sąrašą pateko ir vokiečių mokslininkai, sugebėję iššifruoti prieš 50 tūkst. metų Pietų Sibire ir Vidurinėje Azijoje gyvenusių dabartinio Homo sapiens protėvių genomą. Šios pirmykščių žmonių atstovės palaikų dalių buvo rasta Altajaus krašte esančioje Denisovo oloje. Buvo aptikti 5 fragmentai - po rankos ir kojos piršto kaulo dalį, taip pat trys dantys. Kai Leipcige esančio Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto mokslininkai iššifravo šios žmonių padermės genomą, paaiškėjo, kad jis giminingas Papua Naujosios Gvinėjos aborigenų genomui.

Kartu pavyko išsiaiškinti, jog šie žmonės gyveno kartu su neandartaliečiais. Į dešimtuką pateko ir genomo “redagavimo” metodikos sukūrimas.

Sukūrę TALEN (Transcription activator-like effector nucleases) metodiką mokslininkai jau gali keisti arba aktyvinti specifinius gyvūnų genus.

Amerikos mokslo pažangos asociacija prognozuoja, kad 2013 metai gali tapti proveržiu aiškinantis, kas įvyko po Didžiojo sprogimo ir kaip susidarė visata. Taip pat tikimasi, kad pagaliau bus ištyrinėtas paslaptingasis ežeras, esantis 4 kilometrų gylyje po Arkties ledu.

•

“Science”, BBC, BNS, LŽ

8

2012 12 27 Lietuvos žinios

Verslas

Klaipėdos uostas - šalies ūkio veidrodis VIDA BORTELIENĖ

Suderinti valstybės ir privačių kompanijų siekiai Klaipėdos uoste kuria visuomenei naudingą ekonominį rezultatą - krovinių gausa ir įvairovė jam paklojo tvirtus konkurencingumo pamatus Baltijos rinkoje.

Klaipėdos uostas pastaraisiais metais atsiskleidė kaip tvirtas tiltas tarp Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, Azijos regiono šalių ir Europos Sąjungos (ES) bei kitų rinkų, turintis šimtus milijonų prekių vartotojų. Iš Baltijos šalių uostų jis yra arčiausiai Vakarų ir Šiaurės Europos bei Pietų Skandinavijos uostų. Politinį patikimumą demonstruoja pradėti gabenti NATO kroviniai iš Afganistano.

Neužšąlantis Klaipėdos uostas per metus sulaukia per 7 tūkst. laivų, jungiančių mūsų šalį prekybos ryšiais su 65 pasaulio šalimis. Pernai pasiektas krovos rekordas - 36,6 mln. tonų, šiemet nuo šios aukštumos atsiliekama nedaug - prognozuojama daugiau kaip 35 mln. tonų apyvarta.

Ekonomistai skaičiuoja, kad uosto veikla tiesiogiai sukuria 4,5 proc.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

Tačiau nauda šalies įvaizdžiui ir Klaipėdos miesto socialinei raidai vargu ar galėtų būti išreikšta vien skaičiais.

Daugėja darbo vietų Labiau matoma, kai uosto pinigais tvarkomas miestas: kasmet daugiau nei 7 proc. iš veiklos uždirbtų lėšų skiriama gatvėms tiesti ar rekonstruoti, rekreacinėms ir poilsio zonoms įrengti, paplūdimiams papildyti smėliu. Tačiau yra ir mažiau regima socialinio poveikio pusė, kurios ekonominė raiška ne tokia akivaizdi. Tai uosto užsakyti Lietuvos mokslo įstaigų tiriamieji darbai, teikiantys jų darbuotojams tarptautinio bendradarbiavimo galimybes ir stiprinantys gamybos ryšį su mokslu, kasmet organizuojamos pažintinės ekskursijos visuomenei, skatinančios susidomėjimą jūrų pramone, parama Jūros šventei ir kitiems kultūriniams renginiams, atspindintiems uostamiesčio jūrinę dvasią.

Visi ekspertai pastebi ir pažymi, kad Klaipėdos uostas yra regiono verslo akumuliatorius, antras po Vilniaus šalies ekonominės veiklos centras. O apie įstaigų reitingus paklausti uostamiesčio gyventojai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (KVJUD) neabejotinai iškeltų į aukščiausią poziciją.

Su uosto veikla susijusiose įmonėse dirba daugiau nei 23 tūkst. žmonių, visas su jūrinėmis paslaugomis susijęs ūkio segmentas papildomai sukuria apie 185 tūkst. darbo vietų.

Nors pastarasis gyventojų surašymas atskleidė, kad mieste žmonių sumažėjo, tačiau apylinkėse išdygę nauji

Klaipėdos uostas yra regiono verslo akumuliatorius, antras po Vilniaus šalies ekonominės veiklos centras. / LŽ archyvo nuotraukos privačių namų kvartalai padidino Klaipėdos rajono naujakurių skaičių. Uoste ir transporto įmonėse galima rasti dirbančių net atokių Žemaitijos kampelių gyventojų. Čia veikia 15 stambių krovos, laivų statybos ir remonto bendrovių, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos.

Dar per 800 įvairių bendrovių vykdo su Klaipėdos uostu susijusią veiklą.

Darbo vietų kiekis grįžo į ikikrizinį lygį, ir tai atskleidžia Klaipėdos mokesčių inspekcijos duomenys. Pagal mokesčių surinkimą jau pernai transporto ir saugojimo veikla uostamiestyje pakilo į antrąją poziciją po produkcijos gamybos, prekybą nustumdama į trečiąją vietą. Tikėtina, kad šioje pozicijoje šiemet ir išliks. 2011 metais jų veikla apėmė 4,3 mlrd. litų, šios įmonės sumokėjo beveik pusę visų Klaipėdos mokesčių. Šiemet sausio 1 dieną dirbančių ir mokesčius mokančių fizinių asmenų buvo 5510 daugiau nei prieš metus - iš viso 46144 asmenys.

Pagal “Sodros” Klaipėdos skyriaus informaciją, pernai draudėjų padaugėjo 6,2 proc., arba 1172 ūkio subjektais, šiemet per 9 mėnesius 4,9 proc., arba 1400 ūkio subjektų, ir dabar jų Klaipėdoje yra daugiau kaip 25 tūkstančiai. Nedarbas spalį nesiekė 9 proc., bedarbių tarp jaunimo - mažiau nei 6 procentai.

Tokia statistika geriausiai iliustruoja teiginį, kad Klaipėdai uostas - miesto jėgos ir ekonominio stabilumo šaltinis.

Investicijų srautas Klaipėdos uostas sparčiai keičia techninius parametrus ir puoselėja dar ambicingesnius plėtros planus. Išorinės įp-

laukos gylis šiuo metu siekia 15 metrų, vidinio kanalo gylis yra 13-14,5 metro.

Prie šiaurinės dalies išgilintų krantinių kompanijos gali priimti didžiatonažius laivus: sausakrūvius - iki 80 000 talpos (DWT), tanklaivius - iki 150 000 DWT. Uosto direkcijos pajamos, gaunamos iš uosto rinkliavų (per 85 proc.) ir žemės nuomos (iki 15 proc.), sudaro daugiau nei 140 mln. litų per metus. Šios pajamos, taip pat ES paramos fondų ir bankų paskolos, sudaro bendrą valstybinio finansavimo dalį, kuri skiriama uosto infrastruktūrai, privažiuojamiesiems autotransporto keliams ir geležinkeliams tobulinti, uosto akvatorijai gilinti, saugumo priemonėms diegti.

dalyje ir Kairių gatvės rekonstrukcija (24 mln. litų). Toliau rikiuojasi dar keletas krantinių įvairiose uosto dalyse, Minijos gatvės rekonstrukcijos tąsa, pradiniai suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo infrastruktūros darbai - šis terminalas yra priskirtas valstybei svarbių ekonominių objektų kategorijai ir turi padidinti valstybės energetinį saugumą. Šiemet pradėta gilinti Malkų įlanką, nes čia sukoncentruoti vieni pagrindinių mišraus transportavimo krovinių terminalų. Sparčiai didėjant konteinerių ir kitų krovinių rūšių srautui, siekiama priimti ir krauti didesnius laivus bei padidinti laivybos saugumą.

Dėl šios priežasties šiuo metu Malkų

Uosto veikla tiesiogiai sukuria 4,5 proc.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

2009 metais valstybė investavo 64 mln., 2010 metais - 77 mln. litų. Per 2011-2013 metus planuojama iš viso panaudoti 706 mln. litų. Antra tiek kiekvienais metais paslaugoms modernizuoti skiria privačios bendrovės. Jų indėlis į uosto plėtrą, tiesioginiai ryšiai su krovinių savininkais ir siuntėjais bei konkurencingi krovos darbų tarifai užtikrina tolygią, sutelktą ir efektyvią uosto veiklą.

2012 metų uosto pagrindinių darbų dešimtukas atspindi visas tris sąveikaujančias transporto sritis: laivybą, krovą ir sausumos transportą. Į pirmąjį investicijų trejetą patenka uosto laivybos kanalo gilinimas ir platinimas (74 mln. litų), keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūra (35 mln. litų), privažiuojamieji keliai pietinėje

įlankoje esamo 11,5 metro gylio nebepakanka ir šią akvatoriją numatoma pagilinti iki 13 metrų.

Su pietinės dalies veikla susijęs ir kitas pradėtas įgyvendinti projektas aikštelė užterštam gruntui saugoti. Ji leis plėtoti tuos infrastruktūros projektus, kuriuos stabdo aplinkosaugos reikalavimas tinkamai apdoroti ir saugiai laikyti užterštą akvatorijos gruntą.

Prie svarbių 2012 metais Klaipėdos uosto direkcijos įvykių priskirtina ir kadrinė svarbiausių pareigūnų kaita - po beveik pusketvirtų metų darbo generalinio direktoriaus pareigas paliko Eugenijus Gentvilas bei ketvirtuoju Nepriklausomos Lietuvos istorijoje Klaipėdos uosto kapitonu spalį paskirtas patyręs laivybos specialistas Adomas Alekna.

Neužšąlantis Klaipėdos uostas per metus sulaukia per 7 tūkst. laivų, jungiančių mūsų šalį prekybos ryšiais su 65 pasaulio šalimis.

Numatomi darbingi metai Pasak uosto vadovų, modernizuojant uostą 2013 metais toliau bus tobulinamas uosto laivybos kanalas, pradėti SGD terminalo hidrotechniniai darbai, bus rekonstruojamos greitą finansinę grąžą teikiančios krantinės, tiesiami būtini privažiuojamieji keliai.

Numatoma, kad vasarą bus užbaigtas ir atidarytas Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas. Jis bus skirtas vis didėjančiam ro-ro, ro-pax tipų laivų srautui priimti. Tokia veikla turės socialinį bei ekonominį poveikį miestui ir valstybei, nes atsiras naujų viešbučių ir aptarnavimo srities statinių, daugės turizmo paslaugų, bus kuriamos papildomos darbo vietos. Modernus terminalas suteiks daugiau patogumų keleiviams.

Per ateinančius metus taip pat planuojama parengti galimybių studiją dėl uosto laivybos kanalo gilinimo iki 16 metrų, kuri padės įvertinti gilinimo darbų maksimalias ribas, poveikį aplinkai ir finansinę bei ekonominę investicijų grąžą. Studijos rezultatai nulems tolesnės uosto infrastruktūros plėtros strategiją.

Klaipėdos uostas yra tankaus ir sudėtingo pasaulinio transporto tinklo dalis ir veiklą organizuoja pagal tarptautinius saugumo reikalavimus. Terminaluose, uosto teritorijoje ir akvatorijoje įgyvendinti Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso (ISPS), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 725/2004 bei Direktyvos 2005/65/EB reikalavimai. Klaipėdos uosto kompanijos dirba pagal ISO 9001 ir ISO 14001 standartus, o tai liudija, kad sugeba teikti aukšto lygio paslaugas.

•

Parengta bendradarbiaujant su KVJUD

VG-3668

10

2012 12 27 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

Olimpinių metų aidas Nueinantys 2012-ieji kaip niekad garsino mūsų kraštą sporto arenose. Londono vasaros žaidynėse lietuviai trečią kartą per nepriklausomybės laikotarpį iškovojo net penkis olimpinius medalius, tačiau šiemet pelnyti trofėjai ypatingi - pirmą sykį jie sužibo visomis spalvomis.

Išplačiojopasaulio Džiugu, kad ir kitose prestižinėse varžybose iškilūs mūsų atletai ne sykį lipo ant auksinės, sidabrinės bei bronzinės pakylų. Tiesa, būta ir liūdnų akimirkų, jos - taip pat mūsų sporto dalis.

Buriavimas Gegužės 20 dieną Gintarė Scheidt Boltenhagene (Vokietija) tapo pasaulio buriavimo “Laser Radial” jachtomis čempione.

Dailusis čiuožimas Sausio pabaigoje Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas Europos čempionate Šefilde ledo šokių varžybose užėmė 9 vietą. Tai aukščiausia vieta, į kurią D.Stagniūnas pakilo čiuoždamas tiek su I.Tobias, tiek su buvusia partnere Katherine Copely.

Dviračių sportas • Balandį Melburne vykusiame pasaulio treko čempionate sidabro medalį 200 m sprinto rungtyje pelnė Simona Krupeckaitė.

• “Garmin-Barracuda” komandos dviratininkas Ramūnas Navardauskas tapo pirmuoju lietuviu, apsivilkusiu didžiųjų daugiadienių “Giro d’Italia” lenktynių lyderio marškinėlius. Jie Lietuvos sportininkui priklausė dvi gegužės dienas. Galutinėje rikiuotėje lietuvis užėmė 137 vietą.

• Dėl įtarimų vartojus dopingą liepos viduryje durys į Londono olimpiadą užsitrenkė plento dviračių lenktynėse Lietuvai atstovauti turėjusiai Rasai Leleivytei.

23 metų lietuvė suspenduota dėl jos organizme aptiktų draudžiamų medžiagų.

• Spalio viduryje Panevėžyje surengtame Europos dviračių treko čempionate Lietuvos rinktinė iškovojo 3 aukso, 1 sidabro, 2 bronzos medalius ir komandų rikiuotėje užėmė antrąją vietą. Auksą pelnė komandines persekiojimo lenktynes laimėjusi moterų rinktinė - Aušrinė Trebaitė, Vilija Sereikaitė ir Vaida Pikauskaitė, komandinio sprinto rungtyje greičiausiai važiavo S.Krupeckaitė ir Gintarė Gaivenytė, keirino rungtyje triumfavo S.Krupeckaitė. Simona taip pat iškovojo bronzą asmeninėse sprinto lenktynėse. Sidabras atiteko daugiakovės varžybose antrąją vietą užėmusiai A.Trebaitei. Antrą bronzos medalį iškovojo daugiakovės varžybose startavęs Gediminas Bagdonas.

Futbolas Sausio viduryje Lietuvos rinktinės naujuoju strategu Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vykdomasis komitetas patvirtino vengrą Csabą Laszlo.

•LFF prezidento rinkimai virto farsu: federacijos viršūnėlės susitvarkė taip, kad iki sąmoningai neskelbto paraiškų teikimo termino opozicija nespėjo iškelti savo kandidato. Tad į vadovo kėdę pretendavo trys LFF atstovai - tuometis federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius, generalinis direktorius Julius Kvedaras ir viceprezidentas Gintautas Babravičius. Rinkimų rytą L.Varanavičius su G.Babravičiumi atšaukė savo kandidatūras, tad prezidentu be kliūčių išrinktas J.Kvedaras. Per 80 narių LFF konferencija tuomet kaip įprasta balsavo vienbalsiai.

• Panevėžio “Ekrano” futbolininkai penktą kartą iš eilės ir septintą klubo istorijoje tapo pajėgiausia Lietuvos komanda. Lietuva dar sykį įrodė esanti šalis, ku-

Šiemet tapusi pasaulio buriavimo čempione G.Scheidt sportininkės karjerą sustabdė dėl motinystės atostogų.

Perspektyviu laikytam sunkiaatlečiui A.Didžbaliui dėl dopingo skandalo teks gerokai pasistengti, kad susigrąžintų visuomenės pasitikėjimą. / LŽ archyvo nuotraukos rioje čempionatą baigia mažiau komandų, nei pradeda. 2012 metų sezono viduryje iš žemėlapio dingo vos kelerius metus gyvavęs Vilniaus klubas REO. Greitasis čiuožimas Trečius metus iš eilės Agnė Sereikaitė triumfavo Europos jaunimo taurės čiuožimo trumpuoju taku varžybų finale, kitaip vadinamame Senojo žemyno jaunimo čempionatu. Septyniolikmetė lietuvė buvo nepralenkiama 500, 1000 ir 1500 m distancijose.

Imtynės Europos čempionate Serbijoje graikų-romėnų imtynių svorio kategorijoje iki 96 kg Mindaugas Ežerskis iškovojo sidabrą, Aleksandras Kazakevičius (iki 74 kg) - bronzą.

• Pasaulio imtynių jaunimo čempionate Tailande keturias pergales laimėjo ir pasaulio čempiono titulą iškovojo buvęs joniškietis Vilius Laurinaitis (iki 96 kg).

•Lapkritį Minske surengtame pasaulio sambo čempionate Lietuvos atstovas Sergejus Grečicha (iki 62 kg) trečią kartą tapo pasaulio čempionu ir pakartojo anksčiau Česlovo Jezersko pasiektą rezultatą. Šiemet Sergejus triumfavo ir Europos pirmenybėse.

Irklavimas Birželio 10 dieną Blede (Slovėnija) Europos jaunių irklavimo čempionate Lietuvos merginų Mildos Valčiukaitės ir Ievos Adomavičiūtės porinė dvivietė

iškovojo aukso medalius ir apgynė čempionių titulą. Netrukus jos tapo ir pasaulio jaunių (iki 18 metų) čempionėmis.

•Europos baidarių ir kanojų irklavimo pirmenybėse Kroatijos sotinėje čempionų titulus sprinto rungtyjeapgynė kanojininkai Raimundas Labuckas ir Tomas Gadeikis. Europos čempionais šioje rungtyje jie tapo šeštą kartą iš eilės. Bronza tenkinosi kanojininkas Jevgenijus Šuklinas.

•Iš Italijoje vykusio Europos čempionato su aukso medaliais grįžo vienvietininkai Mindaugas Griškonis ir Donata Vištartaitė. 26-erių Mindaugas stipriausias Europoje tapo jau trečią kartą, 23 metų Donatai tai - pirmasis Senojo žemyno pirmenybių auksas.

Karatė Europos kiokušin karatė suaugusiųjų absoliučios svorio kategorijos čempionate Lenkijoje tarp moterų triumfavo daugkartinė Europos čempionė Margarita Čiuplytė, finale įveikusi Ingą Mikštaitę.

Karšto oro balionai 21 metų marijampolietis Rokas Kostiuškevičius laimėjo Marijampolėje organizuotą pirmąjį pasaulio jaunimo karšto oro balionų čempionatą.

Krepšinis Gegužės 21 dieną, beveik iškart po Rusijos čempionato finalo, kurį laimėjo Maskvos CSKA, profesionalo karjerą

baigė vienas geriausių Europos krepšininkų Ramūnas Šiškauskas.

• Gegužės mėnesį Kauno “Žalgirio” komanda Lietuvos krepšinio lygos finale 3:0 nugalėjo “Lietuvos rytą” ir keturioliktą kartą tapo LKL čempione. Šiais metais žalgiriečiai tapo ir Baltijos krepšinio lygos čempionais bei Lietuvos krepšinio federacijos taurės laimėtojais.

• 1992 metais gimusių Lietuvos vaikinų krepšininkų rinktinė liepos mėnesį garsiai atsisveikino su jaunimo krepšiniu.

Kazio Maksvyčio treniruojami dvidešimtmečiai Slovėnijos sostinėje Liublianoje Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionato finale 50:49 nugalėjo Prancūzijos krepšininkus ir penktą kartą lipo ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio.

• Po Londono olimpiados Lietuvos krepšinio federacija (LKF) nepratęsė sutarties su vyrų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu Kęstučiu Kemzūra. Į laisvą kėdę LKF prezidento Arvydo Sabonio prašymu sėdo Jonas Kazlauskas.

Ledo ritulys Į skandalą įsipainiojęs Petras Nausėda gegužės pradžioje atsistatydino iš Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidento pareigų. Tačiau po trijų mėnesių jis grįžo į savo kėdę.

Lengvoji atletika Kovo mėnesį Stambule vykusiame pasaulio lengvosios atletikos uždarųjų pa-

talpų čempionate Austra Skujytė penkiakovės varžybose iškovojo bronzą.

• Suomijos sostinėje surengtame Europos lengvosios atletikos čempionate šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys iškovojo sidabrą, o bronzos medalį 100 m bėgimo rungtyje pelnė Lina Grinčikaitė.

•Dovilė Dzindzaletaitė pasaulio jaunimo (iki 20 metų) čempionate Ispanijoje trišuolio rungtyje pasiekė Lietuvos rekordą (14,17 m) ir iškovojo sidabro medalį.

Plaukimas Pasaulio čempionate Turkijoje Rūta Meilutytė perrašė Lietuvos plaukimo istoriją. 15-metė Lietuvos rinktinės lyderė olimpinė čempionė R.Meilutytė Turkijoje iškovojo du aukso medalius ir vieną sidabro. Sportininkė triumfavo plaukdama 50 m krūtine bei dvigubai ilgesniame nuotolyje (ten ji pagerino pasaulio čempionatų bei Europos rekordus) ir antra finišavo 100 m kompleksinio plaukimo distancijoje.

Rankinis Po dramatiškos kovos sužaidusi lygiosiomis su šveicarais Lietuvos vyrų rinktinė pateko į antrąjį pasaulio čempionato etapą. Tapę grupės nugalėtojais mūsiškiai birželį žaidė atkrintamąsias atrankos rungtynes su Lenkijos komanda.

Deja, abu susitikimus laimėjo lenkai.

Sportiniai šokiai Gegužę Klaipėdos universiteto Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblis “Žuvėdra” Vienoje tapo Europos čempionu (tai buvo aštuntas klaipėdiečių titulas žemyno pirmenybėse), o gruodį iš planetos pirmenybių Vokietijoje grįžo su sidabro medaliais.

Sunkioji atletika Balandžio mėnesį Europos suaugusiųjų čempionate sidabrą iškovojusiam 20-mečiam Aurimui Didžbaliui Londono olimpiados durys neatsivėrė - prieš pat žaidynes Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija pranešė apie teigiamą A.Didžbalio dopingo testą. Taip Lietuvos sunkiosios atletikos federacija neteko vienintelės vietos Londono olimpiadoje. Klaipėdiečiui numatyta bausmė diskvalifikacija dvejiems metams. Šiuolaikinė penkiakovė Sausį Lietuvos tautinio olimpinio komiteto generalinė asamblėja neleido Rusijos pilietybę gavusiai šiuolaikinės penkiakovės atstovei Donatai Rimšaitei Londono olimpiadoje atstovauti kitai valstybei.

• Gegužės 26 dieną Laura Asadauskaitė Čendu (Kinija) tapo šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės finalo nugalėtoja, o liepą auksą pelnė Sofijoje surengtose Europos pirmenybėse.

Tinklinis Paplūdimio tinklinio duetas Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė Kipre laimėjo pasaulio jaunimo (iki 19 metų) pirmenybes, o iš Senojo žemyno jaunimo (iki 20 metų) čempionato Austrijoje grįžo su bronzos medaliais.

Olimpizmas Nuo 1988-ųjų Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK) vadovavęs Artūras Poviliūnas atsisakė kelti savo kandidatūrą dar vienai ketverių metų kadencijai, tad spalį naująja LTOK galva tapo Sidėjaus olimpiadoje triumfavusi šaulė Daina Gudzinevičiūtė. LTOK generalinėje asamblėjoje per prezidento rinkimus ji nedidele persvara šventė pergalę prieš Sidnėjaus ir Atėnų olimpinį čempioną disko metiką V.Alekną.

2012 12 27 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

L.Asadauskaitė su trenksmu užbaigė Londono žaidynes - pasiekusi šiuolaikinės penkiakovės olimpinį rekordą ji pasipuošė paskutinio Londono žaidynių medalių komplekto auksu.

Londonodovanos Svarbiausiu metų sporto įvykiu tapo liepos 27 - rugpjūčio 12 dienomis vykusios Londono vasaros olimpinės žaidynės. Jos buvo sėkmingiausios nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Mūsų šalies sportininkai šioje olimpiadoje iškovojo 2 aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos medalius.

Didžiausia staigmena tapo akimirksniu išgarsėjusios 15 metų plaukikės Rūtos Meilutytės auksinis startas. Sulaikę kvapą stebėjome, kaip Anglijos mieste Plimute besitreniruojanti lietuvaitė olimpiniame Londono baseine atrankos ir pusfinalio plaukimuose triuškino apdulkėjusius mūsų šalies rekordus bei nuo 2009 gyvavusį Europos rekordą. Rūta nemažino apsukų ir finale - distanciją įveikusi per 1 min. 5,56 sek., ji paliko vyresnes prityrusias konkurentes už nugaros ir pasipuošė aukso medaliu.

Antrą aukso medalį Lietuvai iškovojo taip pat dailiosios lyties atstovė. Paskutinę olimpiados dieną nudžiugino 28 metų penkiakovininkė Laura Asadauskaitė. Įveikdama visas varžoves ji pasiekė ir olimpinį rekordą - šiuolaikinės penkiakovės varžybose Lietuvos atletė surinko 5408 taškus.

Akimirkos iki aukso pritrūko 27-erių kanojininkui Jevgenijui Šuklinui. 200 m sprinto distanciją jis įveikė per 42,792 sek. ir vos 0,501 sek. atsiliko nuo ukrainiečio Jurijaus Čebano. Tačiau glausdamas prie širdies sidabro medalį J.Šuklinas švytėjo iš laimės - jo veide nebuvo nė menkiausios nusivylimo žymės.

Bronzos medalius Lietuvai dovanojo kovinių sporto šakų atstovai. Ant prizininkų pakylos užlipo 26 metų imtynininkas Aleksandras Kazakevičius (svorio kategorija iki 74 kg) ir 20 metų boksininkas Evaldas Petrauskas (iki 60 kg).

Ypatingu pasiekimu olimpinėse žaidynėse laikoma vieta pirmajame aštuntuke. Pagal nerašytas taisykles ši pozicija irgi vadinama prizine.

Nedaug iki olimpinio medalio pritrūko legendiniam disko metikui 40 metų Virgilijui Aleknai. Jo rezultatas 63,88 m - Londone buvo ketvirtas.

Penktąją vietą užėmė 33 metų septynkovininkė Austra Skujytė (6 599 tšk.).

Prieš dvi savaites trisdešimtmetį atšventusi treko dviratininkė Simona Krupeckaitė šiemet olimpiadoje buvo penkta moterų sprinto 200 m rungtyje (11,234 sek.) bei septinta keirino varžybose.

Irkluotojų duetas 20 metų Rolandas Maščinskas ir 24 metų Saulius Ritter finale finišavo šešti (6:17,78), o Mindaugas Griškonis paguodos finale buvo antras ir bendrojoje įskaitoje užėmė aštuntąją vietą (6:46,56). Aštunta buvo ir 23 metų irkluotoja Donata Vištartaitė (7:43,07).

Pekine sidabrą laimėjusi buriuotoja 30 metų Gintarė Scheidt (“Laser Radial” klasė) Londone užėmė 6 vietą. Į olimpinio elito gretas pateko ir šiuolaikinės penkiakovės atstovas 25-erių Justinas Kinderis - (5732 tšk.) bei 100 m krūtine rungties finale plaukęs 23 metų Giedrius Titenis (59,68 sek.). Abu užėmė aštuntąsias vietas. Į aštuntuką pateko ir nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė. Kęstučio Kemzūros treniruojama komanda olimpiados ketvirtfinalyje 74:83 pralaimėjo Rusijai ir bendrojoje įskaitoje buvo klasifikuota 8-a. Toks krepšininkų pasirodymas įvertintas su nemenka nusivylimo doze - iš krepšininkų tikėtasi gerokai daugiau nei dviejų pergalių per šešis susitikimus.

Londono olimpiadoje Lietuvos garbę gynė 62 sportininkai. Iškovotų medalių įskaitoje mūsų olimpinė rinktinė užėmė 34 vietą tarp 204 valstybių.

Aprimus olimpinėms aistroms pasaulis jau žvelgia į ateitį. Juk artėja 2014ųjų Sočio žiemos žaidynės, o dar po dvejų metų Rio de Žaneiras pasitiks 2016-ųjų vasaros olimpiadą.

Tokia buvo penkiolikmetės R.Meilutytės akistata su pasauline šlove. / Reuters ir AFP/Scanpix nuotraukos

200 m sprinto distancijoje J.Šuklino yrius puošė sidabriniai purslai.

•

LŽ

Graikų-romėnų imtynėse A.Kazakevičius demonstravo išskirtinę valią ir už tai buvo įvertintas olimpiniu medaliu.

Olimpinė bronza - pirmoji dvidešimtmečio E.Petrausko ir trenerio Vladimiro Bajevo didi pergalė.

11

12

2012 12 27 Lietuvos žinios

Kriminalinės paraštės

Neįveikiama byla pajudėjo iš mirties taško GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

Kad Kauno apygardos teismas pagaliau atvertė Svajūno Bukausko nusikalstamo susivienijimo bylą, prilygo kalėdiniam stebuklui. Ši viena didžiausių pastarojo meto Kauno bylų buvo įstrigusi teisme aštuonis mėnesius. Tačiau to kaina - prarastas vienas iš 15-os kaltinamųjų.

Pagaliau atversti S.Bukausko pravarde Svaika nusikalstamo susivienijimo bylą pavyko tik išskyrus į atskirą laisvėje teismo verdikto laukusio ir net tris posėdžius dėl neatvykimo sužlugdžiusio Vitalijaus Vasiukovo bylą. Mainais į tai nuspręsta jį suimti.

Po šio teisėjų kolegijos, vadovaujamos Algirdo Jaliniausko, sprendimo byla pajudėjo iš mirties taško jau su tiek pat suimtų ir nuosprendžio laisvėje laukiančių kaltinamųjų. Ir vienų, ir kitų liko po septynis.

Laukiantieji nuosprendžio už grotų vos telpa į teismo posėdžių salės narvą, o jų vadeiva S.Bukauskas (dešinėje) linkęs dėtis paprastu savo suburto nusikalstamo susivienijimo nariu. / Erlendo Bartulio nuotraukos

Apie trečdalį Svaikos nusikalstamo susivienijimo narių sudarė moterys.

Atversta ir vėl užversta Tačiau tik pagarsinus kaltinamojo akto santrauką (vien Baudžiamojo kodekso straipsnių, pagal kuriuos teisiamiesiems pareikšti kaltinimai, vardijimas truko penkias minutes), tapo aišku, kodėl vieni kaltinamieji yra susigrūdę teismo narve, o kiti įsimaišę tarp posėdžių salėje vos telpančių proceso žiūrovų. Pusė laukiančiųjų teismo verdikto laisvėje pripažįsta pareikštus kaltinimus. Kita jų dalis siejama su mažiau Svaikos nusikalstamam susivienijimui inkriminuojamos nusikalstamos veikos epizodų.

Tačiau, kaip ir vos telpantieji narve, esantieji laisvėje sutiko duoti teismui parodymus tik po visų liudytojų apklausos.

Toną tam uždavė pats šio nusikalstamo susivienijimo vadeiva. “Kadangi viskas suversta ant mano pečių, noriu išklausyti visą medžiagą, kuria grindžiamas kaltinimas”, - su teisėjų kolegija koketavo S.Bukauskas, paklaustas, ar pripažįsta savo kaltę. Už nusikalstamo susivienijimo organizavimą jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos. Po S.Bukausko pareiškimo to paties panoro ir kiti šios rekordinės bylos pagal hašišo kiekį, perimtą iš nusikalstamo pasaulio, kaltinamieji. Ir tai vėl paralyžiavo bylos nagrinėjimą dar mažiausiai trims mėnesiams. Tik kovo pabaigoje pavyko rasti bendrą laisvą dieną trijų šią bylą nagrinėjančių teisėjų, prokurorės ir kaltinamuosius ginančių 13 advokatų (vienas gina du) darbotvarkėje.

Hašišo partijas nusikalstamo susivienijimo nariai gabeno įsirengę dvigubą automobilio dugną. / Policijos nuotrauka

Trys sėkmingos operacijos Prieš tai ši daugiau kaip 20 tomų byla strigo dėl nuosprendžio už grotų laukiančių kaltinamųjų skundų Apeliaciniam teismui, kad vis pratęsiamas jų suėmimas. Kai kurie jų suimti jau apie porą metų. Po to pradėjo sirgti bergždžiai skundus rašę jų advokatai. O vienas jų už tai, kad leido sau neatvykti į teismo posėdį be pateisinamos priežasties, net buvo nubaustas pinigine bauda.

Kaip LŽ jau rašė, Svaikos ir jo parankinių, teisėsaugininkų duomenimis, aprūpindavusių hašišu Sankt Peterburgo banditus, demaskavimas taip pat užtruko. Šį apie trejus metus veikusį nusikalstamą susivienijimą Kauno policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) pareigūnai teigia demaskavę po daugiau nei pusę metų trukusio operatyvinio tyrimo.

Gavę informacijos, kad per Lietuvą į Rusiją dideliais kiekiais gabenama kanapių derva (hašišas), narkotikų prekybos tarpininkų slėptuves Kauno ONTV operatyvininkai turėjo surasti patys. Paaiškėjo, kad tai - dvigubas iš

Ispanijos grįžtančių lengvųjų automobilių (dažniausiai - BMW X5) dugnas. Į šias slėptuves išradingi kontrabandininkai sugebėdavo sugrūsti apie 100 kilogramų hašišo. Jį iškrapštyti teisėsaugininkams padėdavo tik specialia technika apsirūpinę ugniagesiai gelbėtojai. Per tris tokias operacijas, 2010-ųjų gegužę-spalį surengtas Lenkijos ir Lietuvos bei Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje ir viename Jonavos garaže, pavyko iš nusikalstamo pasaulio perimti kelis šimtus kilogramų šios narkotinės medžiagos. Laimikio vertė juodojoje rinkoje - apie 3 mln. litų.

Iškalbinga prabanga Dauguma teisiamųjų nepanašūs į milijonus varčiusius asmenis. Tačiau prieš pat liepto galą - vieną 2010-ųjų spalio naktį, per kurią buvo sulaikyta didžioji dalis S.Bukausko parankinių, Svaikos pravardę turintis vadeiva maudėsi žėrinčioje prabangoje. Lapėse esantis S.Bukausko namas buvo vienas įspūdingiausių pakaunėje. Vos prieš pusmetį šios “pilies” savininkas

buvo įsigijęs ir prabangų BMW X6.

Už šį pirkinį, kainavusį ketvirtį milijono litų, Svaika atsiskaitė grynaisiais. Jo kieme jau stovėjo apynaujai visureigiai “Volkswagen Touareg” bei BMW X3, kuriems “kompanijos” negadino “Audi TT” ir “Audi A6”.

Sulaikymo metu S.Bukauskui buvo apribotos teisės į daugiau kaip kelis milijonus litų siekiantį turtą. Kartu su 44-erių S.Bukausku teisiama ir jo sugyventinė Daiva Prekevičienė. Ji įtariama atlikusi šioje milijonus nešusioje nusikalstamoje schemoje S.Bukausko dešiniosios rankos vaidmenį.

Teisti ir ginkluoti Nors nustatytas 21 S.Bukausko nusikalstamo susivienijimo narys, kartu su vadeiva į teisiamųjų suolą buvo pasodinta 14. Likusieji nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsauga.

Nustatyta, kad dalis teisiamųjų yra kartu kalėję. Pats vadeiva teistas jau tris kartus. Pastarąjį - už tai, kad nušovė, pirminiais duomenimis, sugėrovą. Už tai jam buvo skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, kaip teigiama, jau tada iš kitų kalinių savo pajamomis išsiskyręs S.Bukauskas 2004-aisiais buvo paleistas į laisvę beveik ketveriais metais anksčiau. Ir tai buvo jau ne pirma lietuviškosios Temidės jam suteikta malonė.

Per kratas S.Bukausko bei jo parankinių namuose aptikta ir nelegalios

ginkluotės: Makarovo pistoletas su duslintuvu, keli dujiniai pistoletai, pritaikyti šaudyti koviniais šoviniais, nemažas kiekis įvairių šaudmenų, beveik kilogramas trotilo, dūminės šaškės.

Kartu su šio nusikalstamo susivienijimo nariais sulaikyta ir 15 jų naudotų automobilių. Dauguma jų - su dvigubais dugnais, kuriuose taip pat aptikta narkotikų pėdsakų.

Skydas - moterys Apie trečdalį Svaikos nusikalstamo susivienijimo narių sudarė moterys.

Jų funkcija buvo lydėti savo draugus į nusikalstamas keliones. Tačiau ne apsaugos, o priedangos tikslais.

Dalis šių moterų nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos. Bus teisiamos tik dvi - minėta D.Prekevičienė ir Rozita Totulienė, stosianti prieš teismą kartu su savo vyru Dariumi. Pastarieji, priešingai nei D.Prekevičienė, savo kaltę pripažįsta.

Pats S.Bukauskas narkotikų neveždavo. Tik skrisdavo dažniausiai su jau minėta dvejais metais vyresne meiluže į Ispaniją bei Rusiją tartis su tiekėjais ir užsakovais.

Teigiama, kad jiedu turėjo priėjimą prie gana aukšto rango Sankt Peterburgo nusikalstamo pasaulio atstovų. Manoma, kad Ispanija taip pat nebuvo pirmoji stotelė, iš kurios per Lietuvą šiems buvo gabenamas hašišas. Yra pagrindo įtarti, kad iš tikrųjų ši kelionė per visą Europą prasidėdavo Maroke.

Sulaikymo metu kai kurie S.Bukausko parankiniai taip pat naudojosi 6070 tūkst. eurų vertės automobiliais bei disponavo nemažomis pinigų sumomis. Pagal pateiktus kaltinimus jiems gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.

•

Trumpai ĮTARTINI MILTELIAI Jaunos moters namuose Vilniuje pareigūnai aptiko, kaip įtariama, narkotikų, priemonių jiems fasuoti, ginklą ir šovinių. 1992 metais gimusi Z.S., kurios name S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje rasti minėti daiktai, uždaryta į areštinę. Pasak Policijos departamento, antradienį

apie 18 val. 50 min. moters name pareigūnai rado plastikinę talpyklą, kurioje buvo 45 folijos lankstinukai su biria medžiaga (įtariama, kad tai - heroinas). Taip pat rastas maišelis, kuriame buvo apie 5 gramai birios medžiagos (įtariama, kad tai - irgi heroinas), priemonės šioms medžiagoms fasuoti, revolveris ir 10 šovinių.

PANEIGIMAS 2011 m. gruodžio 29 d. laikraštyje “Lietuvos žinios” straipsnyje “Kas išgirs bejėgės mergaitės pagalbos šauksmą?” publikuoti teiginiai: (...) ...minėti ekspolitikai (pastaba: straipsnyje anksčiau nurodyta, kad ekspolitikas - tai A.Sadeckas) pradėjo vos ne “žūtbūtinį” karą, gindami A.Ūsą, kartu ir L.Stankūnaitę, J.Furmanavičių bei V.Naruševičienę, ir įrodinėdami, kad

jie yra D.Kedžio šmeižto aukos, kad D.Kedys visus rengėsi nužudyti...; ... sadeckai ir pan., įrodinėdami, kad jokių tvirkinamųjų ar seksualinio prievartavimo veiksmų nebuvo, jog visa tai sugalvojo pats D.Kedys... kartu įrodinėja ir tai, kad jog D.Kedys nieko nežudė..., yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys Alvydo Sadecko garbę bei orumą.

PABUDO APVOGTAS Antradienį į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 1982 metais gimęs V.A. Jis pareiškė, kad tą dieną 7 val. 30 min. Kaune, V.Krėvės prospekte, daugiabučio namo laiptinėje, prie savo buto durų, pabudo sužalotas bei pasigedo 27 tūkst. Norvegijos kronų, mobiliojo ryšio telefono, automobilio “VW Touran” raktelio su pulteliu ir piniginės, kurioje buvo 2 tūkst. litų bei įvairūs dokumentai. Vėliau V.A. pastebėjo, kad iš namo kiemo dingęs 2004 metais pagamintas sugyventinės K.V. automobilis “VW Touran”, kuriame buvo nešiojamasis kompiuteris ir automobilio diagnostikos įranga. Pasak Policijos departamento, bendras materialinis nuostolis siekia 41 tūkst.

900 litų. V.A. dėl veido sumušimo gydomas ambulatoriškai.

PASIGLEMŽĖ LIEPSNOS Antradienio vakarą Kauno rajone kilęs gaisras nusinešė moters gyvybę. Apie Kalinavos kaime degantį gyvenamąjį namą Bendrajam pagalbos centrui pranešta 19 val. 43 minutės. Pasak Policijos departamento, po gaisro kambaryje rastas apdegęs, kaip įtariama, namo šeimininkės - 1945 metais gimusios V.T. - lavonas. Kaip informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kūnas buvo rastas kambaryje prie lovos. Koridoriuje prie durų rastas sudegęs šuo. Namas buvo gelžbetoninis, per gaisrą išdegė kambarys, palėpė.

Gaisro priežastis nustatinėjama.

ĮŽŪLI VAGYSTĖ Bute Kėdainių rajone, Labūnavos kaime, apsilankę vagys išnešė ir sugadino turto, kurio vertė daugiau kaip 57 tūkst. litų. Serbinų gatvėje gyvenanti V.D. vagystę pastebėjo antradienį apie 20 valandą. Į butą įsibrauta išlaužus plastikinį lango rėmą. Iš buto pavogta 5930 litų, 207 JAV doleriai, 10 turkiškų lirų, 80 zlotų, planšetinis kompiuteris bei spintoje tarp lentynų pritvirtintas metalinis seifas, kuriame buvo 35 tūkst. litų, pistoletas “Bereta-84F” ir 76 šoviniai. Taip pat pavogti vonioje buvę įvairūs juvelyriniai auksiniai dirbiniai - vyriškas žiedas, dvi grandinėlės, du pakabučiai, vienas auskaras.

BNS, LŽ

2012 12 27 Lietuvos žinios

Tyrimas

13

Privatizavimo užkulisiai

Trakų valdžia neranda dingusio turto •1 p.

Komercinė paslaptis

Atkelta iš

Vienas jų - privatizuotinų objektų sąrašas, kuriame išvardyti savivaldybei nuosavybės teise priklausantys 30 nekilnojamojo ir kito turto objektai. Kitame dokumente teigiama, kad iš šio sąrašo išbraukiami septyni objektai. Tai - kino teatras su saugyklos pastatu, namas ir kito namo pamatai, garažo boksai Trakuose bei keli pastatai Onuškio seniūnijoje. Išbraukimo pagrindas - šie objektai jau anksčiau buvo privatizuoti arba nurašyti.

“Kaip Privatizavimo komisija viename posėdyje tuos pačius objektus gali įvardyti savivaldybės turtu ir ketina juos privatizuoti, o netrukus pareiškia, kad juos reikia išbraukti iš privatizuotinų objektų sąrašo, mat jų jau nebėra?” - stebėjosi N.Romaškienė. Toks nelogiškas komisijos sprendimas, priimtas nesiremiant jokiais rajono tarybos nutarimais, sukėlė įtarimų dėl galimos korupcijos. Pasak politikės, tarybos nariai per vieną pastarųjų posėdžių prašė mero V.Kapočiaus šį galvosūkį išspręsti, tačiau rajono vadovas visus klausimus nuleido negirdomis ir pasiskubino pasišalinti.

N.Romaškienės teigimu, neaiškumų nebūtų kilę, jei merijoje būtų rasti dokumentai, atskleidžiantys, kaip ir kada savivaldybės turtas atsidūrė privačių asmenų rankose. Tačiau nei raštiškų, nei žodinių paaiškinimų politikė teigė nesulaukusi, tad Korupcijos prevencijos komisijai neliko nieko kita, kaip tik kreiptis į teisėsaugos pareigūnus. “Meras jau mėnuo apsimeta negirdėjęs šios problemos”, - pridūrė tarybos narė.

Objektai - privačiose rankose Savivaldybė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą Trakų mieste - kino teatrą ir du nebaigtus statyti gyvenamuosius namus Vytauto gatvėje (vienas šių objektų Privatizavimo komisijos dokumentuose įvardijamas kaip namo pamatai - aut.) - dar 2005 metais perdavė jai priklausančiai bendrovei “Trakų vandenys”.

Ką su šiais objektais turėjo daryti ne pastatų priežiūra, o vandens tiekimu užsiimanti bendrovė, tuomečio Trakų mero Vytauto Petkevičiaus pasirašytame sprendime nėra nuro-

Savivaldybei priklausiusį kino teatrą iš “Trakų vandenų” pirko fizinis asmuo ir netrukus perleido privačiai bendrovei. / Romo Jurgaičio nuotraukos

Trakų rajono savivaldybės Privatizavimo komisija teigia, kad buvo pardavinėjami tik šio namo pamatai. įsigijo ir po namu esantį žemės sklypą. 2008-aisiais statinį nupirko Vilniuje registruota nekilnojamojo turto verslu užsiimanti UAB “Scandia”, kuri tais pačiais metais pastatą rekonstravo. Rekonstruoto pastato vertė - 212 tūkst. litų.

Trakų rajono savivaldybės Privatizavimo komisijos namo pamatais įvardytą nekilnojamąjį turtą, gretimą namą Vytauto g. 79, 2006 metais įsigijo fizinis asmuo, po metų perpirko kitas, o 2010-aisiais įsigijo ta pati “Scandia”. Registrų centro duomenimis, šio vieno buto pastato vidutinė rinkos kaina yra 33 tūkst. litų.

“Tokie neatitikimai tik patvirtina, kad privatizuojant savivaldybei priklausiusį turtą ne viskas buvo skaidru”, - sakė Trakų tarybos narė N.Romaškienė. dyta. Akivaizdu, kad netrukus šie objektai buvo privatizuoti, anot N.Romaškienės, veikiausiai neteisėtai, nes rajono tarybos sprendimų dėl privatizavimo neaptikta.

Dabar vienas portalų internete skelbia, kad Trakuose, Vytauto g.

77, parduodamas 2008 metų statybos 180 kvadratinių metrų gyvenamasis namas su beveik 5 arų sklypu šalia Totoriškių ežero. Turtą parduodantis agentas už šią namų valdą prašo 1,6 mln. litų. Registrų centro duomenimis, 1997 metais pradėto statyti namo baigtumas 2005-aisiais, kai jis perduotas UAB “Trakų vandenys”, buvo net 72 procentai. Tuo metu turto vertintojai objektą vertino maždaug 130 tūkst. litų. Registrų centro duomenys rodo, kad nebaigtą statyti gyvenamąjį namą iš “Trakų vandenų” nupirko fizinis asmuo, kuris iš valstybės

Paslaptinga atrodo ir tai, kaip UAB “Trakų vandenys” pardavė miesto centre esantį maždaug 600 kvadratinių metrų kino teatrą bei greta jo esančią nedidelę saugyklą.

Registrų centro duomenimis, abu objektus 2006 metais įsigijo fizinis asmuo, kuris po beveik mėnesio juos perleido Kauno rajone, Ramučiuose, registruotai ir vežimu užsiimančiai bendrovei “Hoptransa”.

Dėl Privatizavimo komisijos dokumentuose įvardijamų garažo boksų - tikras detektyvas. Teigiama, kad šis anksčiau savivaldybei priklausęs turtas yra Gedimino g. 26, tačiau šiuo adresu įsikūręs viešbutis ir sveikatingumo kompleksas.

“Tokie neatitikimai tik patvirtina, kad privatizuojant savivaldybei priklausiusį turtą ne viskas buvo skaidru”, - LŽ sakė tarybos narė N.Romaškienė.

Savivaldybei priklausančios UAB “Trakų vandenys” direktorius Sigitas Radzevičius LŽ tvirtino, kad du namai, kino teatras, garažų boksai jo vadovaujamai bendrovei tikrai priklausė ir buvo parduoti. Tačiau bendrovės direktorius tada buvo ne jis.

“Kokiu būdu turtas buvo parduotas? Suprantama, buvo tarybos narių sprendimas parduoti. Turtas buvo savivaldybės, jis buvo perduotas “Trakų vandenims” konkrečiai nurodant, ką daryti”, - aiškino S.Radzevičius, tarsi valdiško turto pardavimo aplinkybės jam būtų puikiai žinomos. Paklaustas, gal šią paslaptį jau atskleidęs ir vietos politikams, kurie suka galvas dėl esą dingusio turto, direktorius sakė to nedaręs, nes jo “niekas konkrečiai neklausė”.

Paprašytas turto pardavimo aplinkybes atskleisti viešai, S.Radzevičius teigė tokios informacijos neteiksiąs. “Mes esame komercinė įmonė, kuri vykdo tam tikrą veiklą. Tad viešinti informacijos nematau galimybės”, - pareiškė jis. “Trakų vandenų” vadovas tik akcentavo, kad “tas turtas tikrai brangiai parduotas ir lėšos pateko į įmonės sąskaitą”.

Paprieštaravus, kad “Trakų vandenys” yra savivaldybės bendrovė, kuri pardavinėjo ne privatų turtą, S.Radzevičius suskubo patikslinti, kad tokią informaciją jis teikiantis tik valstybės institucijoms, o visuomenei nebūtina jos žinoti. “Tam tikroms institucijoms, pavyzdžiui, mokesčių inspekcijai, informacija yra pateikta. Tai - komercinė paslaptis.

Kai savivaldybės turtas buvo perduotas “Trakų vandenims”, jis tapo mūsų turtu, o įmonė yra komercinė.

Jei manęs paprašytų savivaldybė, pateikčiau visus dokumentus. Ir pateiksiu. Nenoriu būti apkaltintas komercinių paslapčių išdavimu”, S.Radzevičius vardijo motyvus, kodėl negalintis viešai kalbėti apie minėto turto pardavimo sandorius.

Parduoda be leidimo

Trakų meras V.Kapočius vėl teigia nieko nežinantis, tačiau garantuoja, kad viskas daroma “pagal įstatymus”. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Meras domėtis nelinkęs “Per tarybos posėdį buvo pareikšta, kad dingo (pastatai - aut.). Nebandžiau aiškintis. Nes niekas nėra dingę. Kaip gali dingti? Kaip jūs tai įsivaizduojate? Kaip namai gali dingti?” - LŽ kalbinamas rajono vadovas V.Kapočius buvo linkęs berti retorinius klausimus ir nesileido į konkretesnes kalbas. Jis pareiškė, kad šiuo klausimu nebenori bendrauti. Ne tik su spauda, bet ir su vietos politikais. “Aš konkrečiai dar nieko neatsakiau”, - tikino jis.

Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, Privatizavimo komisijos pirmininkė Irena Narkevič LŽ išsidavė, kad apie minimą turtą jai žinoma.

“A, tai vadinamieji “vytautukai”, nekilnojamojo turto objektų adresus patikslino ji. Tačiau apie jų privatizavimo peripetijas I.Narkevič nepanoro ką nors aiškinti.

“Opozicija, Korupcijos prevencijos komisija kelia triukšmą? Tegul kelia. Ką galiu padaryti? Istoriją girdėjau, nes po tarybos posėdžio viena Privatizavimo komisijos narė kėlė tą klausimą. Bet dabartinė komisija neprivatizavo nė vieno objekto, tad nieko bendra su kurio nors objekto išnykimu neturi. Tie namai priklausė “Trakų vandenims”, namai neišnyko. Tad reikėtų teirautis tų politikų, kurie taryboje tada buvo, kas perdavė”, - kalbėjo I.Narkevič. Kitaip tariant, leido suprasti, kad jos vadovaujama dabartinė Privatizavimo komisija “čia niekuo dėta”.

I.Narkevič teigimu, Korupcijos prevencijos komisija pati galėtų imtis aiškintis minėto nekilnojamojo turto dingimo aplinkybes, užuot vertusi tai daryti savivaldybės administraciją.

LŽ jau rašė, kad Trakų rajono politikai iki šiol negali išsiaiškinti ir to, kodėl savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas parduodamas paslapčia, negavus tarybos sutikimo.

Neseniai dviejuose nekilnojamojo turto portaluose internete buvo pasirodęs skelbimas, kad Trakų centre, greta Lukos ežero, parduodamas keturių aukštų 4,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto buvusio internato-mokyklos pastatas bei prie jo esantis hektaro žemės sklypas. Brokeris Algimantas Čepanauskas, Vilniuje įsikūrusios nekilnojamojo turto bendrovės “Geseras” direktorius, siūlė pastatą su žemės sklypu pirkti už 4,4 mln. litų. Tokiam sandoriui Trakų rajono taryba ne tik nebuvo davusi sutikimo, bet ir pats faktas vietos politikams buvo staigmena.

Tąkart LŽ kalbintas meras V.Kapočius prisipažino apie pastato pardavimą sužinojęs tik iš politikų.

“Mums, savivaldybei, šis pastatas nepriklauso”, - aiškino rajono vadovas teigdamas, kad parduodamas objektas - Trakų šilumos tinklų turtas. Tačiau šios bendrovės pagrindinė akcininkė ir steigėja - rajono savivaldybė.

Tad šįkart situacija kartojasi: turtas, kurio ieško politikai, priklauso ne savivaldybei, o jos bendrovei.

Esą jei turtas ir buvo arba bus privatizuotas abejotinu būdu, nei tarybos nariai, nei merijos klerkai negalės būti dėl to apkaltinti.

•

14

2012 12 27 Lietuvos žinios

Kultūra ir menas

Premjera

Ką gi reiškia toji “Katedra”

Po 41 metų pertraukos Just. Marcinkevičiaus “Katedra” vėl teatro scenoje.

Miestiečiai pramogauja. / Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos KAROLINA REMEIKAITĖ

Oskaro Koršunovo “Katedros” pastatymas pagal Justino Marcinkevičiaus dramą jau pristatytas Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre lapkričio 29-ąją ir rodomas šį tarpušventį, netrukus vyks gastrolių ir į didžiuosius Lietuvos miestus.

Nelengvas, bet teisingas žingsnis pasidalyti “Katedra” su kitais miestais, tad smalsu, kaip bus priimta Vilniaus legenda panevėžiečių, šiauliečių ar Klaipėdos gyventojų?

Sakysime, “Katedra” itin simboliškai skamba sostinėje, iš kurios šaknų ji ir kyla, įdomu, ar pavyks tą miesto dvasią visai kūrybinei komandai pervežti kitur? Be abejo, tai tik viena turinio dalis. Apmąstant spektaklį svarbus tampa idėjinis lygmuo, kuriame skleidžiasi interpretacija, suvokimas ir atradimai.

Kai tekstas įgauna kraujo Viena vertus, “Katedra” labai didaktiškas kūrinys - sunkūs ir ilgi monologai, veriantys gana statišką veiksmą, iškart kuria distanciją, o be idėjinio turinio visa tai tempiasi it ilgas moralas. Tai labai nepalanku scenai. Ypač šiuo metu, kai patrauklu tai, kas tikra, kai neprasilenkiama su laiku ir nebesibarama. Pjesė tarsi ima žemiškėti, vos tekstas įgauna kraujo ir lūpos taria žodžius. Pirmieji aktorių dialogai iškart atveria laikotarpio kontekstą, šių dienų žmogaus kasdienybės aktualijas ir skausmus.

Taip nutinka per vyskupo Masalskio ir Ievos Teresės susitikimą. Galbūt ilgus metus tik tekstu kaupęsis žiaurumas aktoriaus veiksmu žengia iš eilučių. Kas jis būtų be to skaudaus fizinio Ievos kūno nuvertimo ant medinių suolų, be drebančių, iš manijos apsėstų Vytauto Anužio-Masalskio rankų? Aktorius veikia taip, kaip jaučia, tad gal išties brutali, drastiška, kone maniakiška dabartis supa mus. Ką regime šiandieninės “Katedros” scenoje - tai jau lyg ir nebe interpretacija, o mūsų dramatiško laiko išraiška.

Tad ir patį žmogų “Katedroje” teko išgryninti. Ir labai stipriai. Jam reikėjo atsistoti priešais mus, išeiti į priekį, kartais pamokslauti, svarbiausia -

Aklas smuikininkas (akt. Saulius Bareikis) ir Laurynas (akt. M.Repšys, dešinėje). pavyzdys be personalumo, be vidinės spalvos - be kūrybos, be ko ir susiliejama į vieną masę. Mistika dvelkianti scenografija sukūrė pagrindinę spektaklio erdvę ir nubrėžė savotiškas gaires jam plėtotis.

Užuominų junginys Šviesų efektais scenos organiškai keitė viena kitą, o scenografijos funkcionalumas neleido jai tapti butaforiniu fonu. Centriniai suolai išnaudojami kartu su veiksmo dinamika, tad iš baro persikeliama į bažnyčią, iš aikštės - į rūsį, iš jo - kone į karstus sugula ir Lauryno draugai. Kita vertus, scenografija čia lyg užuominų junginys: suolai - bažnyčia, aikštė; sakykla - kaip

“Katedra” skaudžiai suskamba net šiandien ir tampa ypatingu spektaklio kūrėjų laimėjimu. privalu pasirodyti tokiam, koks esąs.

Laurynas (akt. Marius Repšys) nebijo, jis žino, kas skauda ir kodėl kalba, tad drąsiai žvelgia į visus, pasakodamas istoriją, kuria mano esą verta pasidalyti. Juk yra vilties, kad tai padės suvirpinti nors kokią žiūrovų sielos kertelę jei ne tekstu, tai šaltai žvangančiomis grandinėmis...

Manau, tai sklinda ir iš režisieriaus O.Koršunovo. Spektaklis lyg noraskreipinys, kviečiantis nuo savęs nusipūsti dulkes ar nuodėgulius, atrasti šviesos, nekurti Vilniaus tokio apdegusio kaip scenografo Vytauto Narbuto scenovaizdis. Šis tamsus miesto paveikslas bei Sandros Straukaitės tik elementarius tipus identifikuojantys kostiumai, it šmėkliškos visuomenės

tribūna, valdžios atspindys; “bačkos” - savotiškos baro detalės; pastoliai statybos, o grandinės - lyg per amžius mus kausčiusi nelaisvė. Aktorių veiksmas, kuris įpinamas į scenografinius elementus, šią “mozaiką” sujungia į vientisą istorijos vyksmo erdvę. Svarbu, kad šis “užuominų junginys” neleidžia spektakliui įgauti aiškių stiliaus ribų, kaip ir kostiumai, taip ir sceninės detalės neatspindi jokio laikotarpio, jokių specifinių tendencijų. Iš laiko ir vietos iškrintantys deriniai savo “ženkliškumu” tapo reikalingi “Katedros” kūriniui įprasminti scenoje čia ir dabar. Manau, tai padiktavo ir kūrinys, kuriame analizuojamos amžinosios problemos, įvykiai, jų pasekmės, tinkančios visiems laikams, eg-

zistuojančios visada. Tad kaip vėl apie tai kalbėti? Šiuo atveju pagrindiniu ginklu tapo aktorius su savo natūra, asmenine atsakomybe, patirtimi ir jausmu. Tokiu būdu tekstas tarsi padaromas neveiksmingas, o spektaklis, kalbant apie scenografiją, kostiumus ar vaidmenų atlikimą, įgavo nemažai autorinio savitumo.

Kas tie “mes” Dar repeticijų pradžioje per užvirusias diskusijas aktoriai Darius Meškauskas, Dainius Gavenonis, Vytautas Rumšas ir kiti dalijosi savo įžvalgomis, susijusiomis su pirminėmis “Katedros” temomis: apie atkurtą Lietuvą, atgautą laisvę ir pasekmes.

Buvo išsakyta gražių minčių apie visuomenės intencijas ir apie tai, kuo jos virto, kur dingo žmogus ir tikėjimas juo. Kūrinyje randama ne vien nacionalizmo, bet ir atsakomybės tema. Į tai “susibėga” politika, ekonomika, teisėsauga, švietimas, kitos sritys, kuriančios visuomenę. O gal, tiksliau, nebekuriančios, tiesiog formuojančios ar darančios įtaką. Tarsi liko tik taisyklės, statistika ir būdai.

Repetuodamas režisierius O.Koršunovas apmąstė šią kūrybos tendenciją visuomenėje: ji - netektis, ji - prarasta. O kai išsenka kūrybiškumas, išsenka raidos procesai, tampa seklu, tuščia, pilka. Motiejus kalba Laurynui: “Mes esam mirę, taip, kaip šis miestas.” Ir kai pamatai prieš akis į tave, žiūrovą, nukreiptą gestą, kas tie “mes”, supranti, apie ką kalbama. Vadinasi, visa istorija, tarsi apie mus...

Tad ar nebaugu nuo tokio sceninio “atspindžio”?

Skaudus skambesys Atsakomybės temą Just.Marcinkevičius dramoje svarsto tiek dvasiniu, tiek materialiuoju lygmeniu. Tai galėjo kilti ir iš asmeninės autoriaus patirties.

Vidinės kovos dėl kūrybos laisvės, idealų ir pasirinkimų - tai temos, vedančios kone į komplikuotoje situacijoje atsidūrusio menininko savianalizę. Laurynas tampa svarbus kaip dvasinio augimo pavyzdys, jis nuo tarnystės išaugo į savarankiškumą. Galbūt fiziškai pralaimėjęs jis vis dėl to pakyla dvasiškai, už ką ir gauna Grūšią - kaip tikrą dovaną. Tai vienas dvasinių pjesės lygmenų. Materialusis - labiau orientuotas į konkretesnius veiksmus ir situacijas, kaip pirkimas ir pardavimas, valdymas bei tarnystė. Spektaklyje tai vyskupo Masalskio veidas. Jam, nors ir šventikui, nieko nereiškė statytis rūmus, nuodėmingai gyventi, jis - valdžia. O savo melo pergalę prieš visus jis švenčia “apsėdimo” monologais iš sakyklos. Deja, lemtinga jėga čia vis dėlto yra tiesa. Taip, ji galbūt griauna ir net naikina, bet tiktai ji veda į išsivalymą. O tas vaikelis...

Lyg nauja viltis. Tik ar pavyko jai tapti ta nauja, viltinga karta?

Spektaklis, kaip ir drama savo klasikiniu statusu, nevirto į šiuolaikinę, provokatyvią akciją, o pastatymu įrodyta, kad Just.Marcinkevičius parašė gerą dramą - idėjiškai tvirtą, struktūriškai stiprią bei sceniškai turtingą ir reikalingą teatrui. O.Koršunovas pademonstravo įžvalgumą ir kūrybinę nuojautą dėl teksto aktualumo bei tikėjimą juo. Mat nesugriovus originalo “Katedra” skaudžiai suskamba net šiandien ir tampa ypatingu spektaklio kūrėjų laimėjimu.

•

2012 12 27 Lietuvos žinios

Kultūra ir menas

15

Viešnagė

N.Luganskis pradžiugino Vilniaus publiką Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje koncertavo vienas iškiliausių šio meto rusų pianistų Nikolajus Luganskis. Jis ištaikė laiko atsakyti į “Lietuvos žinių” žurnalisto klausimus. Žmogus ir jo genijus

MINDAUGAS KLUSAS

R

usijos meno meistrų festivalio “Kalėdiniai vakarai” koncerte skambėjo Leošo Janačeko, Franzo Schuberto, Nikolajaus Medtnerio, Sergejaus Rachmaninovo ir Felixo Mendelssohno kūriniai fortepijonui. Prieš rečitalį “Lietuvos žinių” kalbintas maestro Saulius Sondeckis prisiminė daugybę muzikinių susitikimų su kadaise labai jaunu, o šiemet keturiasdešimties sulaukusiu pianistu N.Luganskiu, taip pat jo pedagoge, didžiulę šlovę pelniusia pianiste Tatjana Nikolajeva (1924-1993). “Kalbant apie Nikolajaus sėkmę būtina pasakyti, kad daugiausia nuopelnų tenka šiai moteriai”, - tvirtino S.Sondeckis. Pasak jo, N.Luganskis buvo ugdomas ne vunderkindu, ne plačiajai publikai, o didžiosios muzikos suvokimo dvasia. Tais laikais, kai iškilo Jevgenijaus Kisino fenomenas, kai visi garbstė šį pianistą lyg naująjį Mozartą, pedagogė tik nusišypsodavo ir paslaptingai tardavo: “O aš Kolią turiu. Jūs nežinote, koks tai įstabus vaikas.” Dirigentas stebėjęsis, kodėl T.Nikolajeva nepropaguoja jaunojo N.Luganskio, kodėl neverčia jo kaskart dalyvauti koncertuose, konkursuose. Klausdavęs: “Tatjana, kodėl jį taip saugote?” O ši atsakydavusi: “Sauliau, nesijaudinkit, Kolia savo padarys. Nereikia, nereikia...” Ir štai Nikolajus vėl apsilankė Vilniuje, galėjome įvertinti jo talentą ir pakalbinti.

“Te visad šviečia saulė” - Prisiminkite savo pirmąjį pianiną, vaikystę. Kada jūsų gyvenime atsirado muzika?

- Apie tai jau daug kartų pasakojau. Mano tėvai ne muzikai, bet muziką labai mėgsta. Tėtis - fizikas, vis dar dirba, mama - biochemikė, jau pensininkė. Namie iš kažkur atsirado mažytis žaislinis pianinas.

Tėtis juo ėmė skambinti dainelę “Te visad šviečia saulė”. Tada man buvo penkeri su puse, pasakiau, kad jis vis nepataiko į natą. Tėtis labai nustebo, ėmė mane tikrinti ir atrado, kad turiu absoliučią klausą.

Man išties pasisekė dėl tėvų. Protingi, inteligentiški žmonės. Beje, neturėję nė mažiausio supratimo apie profesionalų muzikos lavinimą.

Jie nupirko man mažytę klavinovą, o kai sulaukiau šešerių su puse - tikrą pianiną. Tai buvo milžiniškas įvykis.

Netoliese gyveno toks Ipatovas, savamokslis, sunkaus charakterio, bet didelio talento. Ipatovas buvo baigęs konservatoriją, tačiau jo muzikinė karjera nenusisekė. Jį galima laikyti mano pirmuoju mokytoju, kuris davė pirmąsias fortepijono pamokas, o vėliau nuvedė į Maskvos centrinę muzikos mokyklą pas pedagogę Tatjaną Kestner.

N.Luganskis laikomas didžiuoju S.Rachmaninovo muzikos interpretuotoju. / Vladimiro Caralunga-Moraro nuotrauka gogais. Tarkime, Ana Kantor su Ženia Kisinu darbavosi nuo trejų metų, vos ne kasdien ir iki šiol ateina į repeticijas. Man taip nebuvo, štai dėl ko nesu tipinis auklėtinis. Mano mokytojos - T.Nikolajeva ir T.Kestner - buvo sovietinės fortepijono mokyklos pradininko Aleksandro Goldenveizerio auklėtinės. T.Kestner 18 metų vyresnė, tačiau abi labai geros bičiulės. Buvau vienas paskutinių T.Kestner mokinių. Jos regėjimas silpo, mokytoja dažnai sirgdavo. Daug ko teko mokytis pačiam. Kai ji mirė, Maskvos centrinėje muzikos mokykloje pradirbusi daugiau kaip 50 metų, man ėjo trylikti. Tuomet tapau T.Nikolajevos mokiniu. Jos koncertinė veikla tuo metu buvo milžiniška, tad susitikdavome tik du tris kartus per mėnesį, drauge muzikuodavome, klausydavomės koncertų. Tačiau vadinamosios rimtosios pedagogikos, kai sėdima prie kiekvienos natos, nepatyriau.

- T.Nikolajeva jus globojo labai ilgai, stengėsi apsaugoti nuo sužvaigždėjimo, “žvaigždinimo”.

- T.Nikolajeva buvo labai kukli, tikrąja to žodžio prasme tarybinis žmogus. Ji nemėgo reklamos, žvaigždžių “darymo”. Tačiau iš tikrųjų viskas buvo kiek kitaip. Keturiolikos S.Rachmaninovo salėje atlikau soli-

nį koncertą. Jį įrašė radijas. Regis, įrašas pavyko ir “Melodija” nusprendė išleisti plokštelę. Tad štai tas plokšteles T.Nikolajeva dalijo pažįstamiems impresarijams Vakaruose.

Daugelis susidomėjo ir iš esmės jos nuopelnu po metų mano koncertiniai maršrutai nusidriekė į Vokietiją, Olandiją, Prancūziją. Tais laikais buvo labai neįprasta, kad penkiolikametis muzikantas koncertuotų Vakarų Europoje.

- T.Nikolajevos gyvenimo kelionė baigėsi Amerikoje.

- Jos repertuaras buvo didžiulis, tačiau Vakaruose, ypač paskutiniais metais JAV ir Kanadoje, ji išgarsėjo Dmitrijaus Šostakovičiaus “Preliudais ir fugomis”. Atlikusi šį ciklą San Franciske, ji išėjo iš salės ir patyrė labai stiprų insultą. Po kelių dienų, taip ir neatgavusi sąmonės, mirė.

Lietuvoje ir su lietuviais - Kas jus sieja su Lietuva?

- Mano mokytoja T.Nikolajeva labai mėgo Lietuvą, daug koncertavo.

Regis, šis jausmas buvo abipusis. Didžiulė draugystė ją siejo su profesoriumi S.Sondeckiu. Taip pat ji muzikavo su dirigentu Juozu Domarku.

Pamenu jos koncertą Maskvoje, kuriam dirigavo Gintaras Rinkevičius.

Mano tikslas vienas kasmet mokytis naujos programos ir atlikti ją garbingai.

Pirmą sykį į Lietuvą atvykau būdamas studentas. Kartu su pianistais iš T.Nikolajevos vadovaujamos fortepijono katedros. Gal 1991 ar 1992 metais. Tačiau ir iki tol koncertavau su S.Sondeckio vadovaujamu Lietuvos kameriniu orkestru (LKO).

1989 metais drauge lankėmės Japonijoje. Įrašėme Wolfgango Amadeuso Mozarto muzikos plokštelę.

1997-aisiais Vilniuje su kitu T.Nikolajevos mokiniu Michailu Petuchovu surengėme koncertą mokytojos atminimui. O pirmuosius solinius koncertus Lietuvoje skambinau tik prieš porą metų, 2011-ųjų vasarį. Tąkart, kaip ir dabar, mane pakvietė Slavų tradicinės muzikos mokykla ir jos vadovė Irena Zacharova.

- Su S.Sondeckiu ir LKO koncertavote ir Šlezvigo-Holšteino muzikos festivalyje.

- Taip. 1988 ar 1989 metais. Prie fortepijonų tąkart sėdo pats Justusas Frantzas su savo mokiniu ir mudu su T.Nikolajeva.

Garbingai

Neįprastas auklėtinis - Esate prasitaręs: “Nesu tipinis sovietinės fortepijono mokyklos auklėtinis.” Ką turėjote galvoje?

- Be abejonės, visada mokiausi Maskvoje ir priklausau sovietinei fortepijono mokyklai. Tačiau štai ką turėjau omenyje: žymiausi jos atstovai tam tikru laiku - nuo 8 iki 18 metų nuolat užsiiminėdavo su savo peda-

- Esate vadinamas S.Rachmaninovo muzikos interpretuotoju.

2012-ųjų pavasarį įrašėte šio kompozitoriaus sonatas, kompaktinė plokštelė pasirodė rugsėjį. Gal tai ir paskatino pasidalyti viena jų su lietuvių publika?

- Jau kartą pasidalijau, 2011-aisiais atlikau Pirmąją sonatą. S.Rachmaninovas man itin artimas, mėgau jį nuo vaikystės. Dabar skambinu savą Antrosios sonatos versiją. Yra dvi kompozitoriaus redakcijos (1913 ir 1931 metų - aut.). Sovietų Sąjungoje visi grodavo antrąją, trumpąją, versiją. Ji praktiška - paprastesnė, neilga, lengviau publikos priimama.

S.Rachmaninovą persekiojo tam tikra manija, kuri nėra būdinga kompozitoriams. Paprastai jie tiesiog sąla nuo savo muzikos - ir didieji, ir vidutiniokai. O S.Rachmaninovas į savo kūrybą žvelgė itin jautriai, paranojiškai, vis manydavo ką nors ne taip parašęs: per ilga, nuobodu, neįdomu, reikia trumpinti. Todėl visos naujos kūrinių redakcijos jam išeidavo trumpesnės. Kita vertus, jis gyveno Amerikoje, koncertuodavo pats ir, matyt, mąstė, kad publikai reikia rašyti truputį labiau prieinamus, suvokiamus kūrinius.

- Kas atsiveria S.Rachmaninovo muzikoje ir ką ji atveria jums asmeniškai?

- Tai tikrai rusų kompozitorius, tikintis žmogus. Aišku, apie tai jis pats niekada nekalbėtų, rusų tautos ar stačiatikybės temomis interviu neduotų. Jo melodika persmelkta liaudiškų motyvų ir ypač bažnytinės muzikos, XVII amžiaus giedojimų. O gal siekia ir dar ankstesnius laikus, viduramžius. Piotras Čaikovskis, Nikolajus RimskisKorsakovas šią medžiagą naudojo tam tikroms spalvoms, citatoms. O S.Rachmaninovui ji tapo pagrindine muzikos kalba.

S.Rachmaninovas yra nedažnas pavyzdys menininko, kai dera žmogus ir jo genijus. Talentas gali būti neprilygstamas, o poelgiai - negražūs.

S.Rachmaninovas buvo pirmasis rusų pianistas emigrantas, Vakaruose sulaukęs milžiniškos sėkmės (beje, ir finansinės), tačiau dalijo pinigus daugybei besimokančių jaunuolių. Anonimiškai. Manau, bendraudamas asmeniškai jis buvo uždarokas, dygus.

Tačiau tai, ką nuveikė, - nuostabu.

N.Luganskio mokytoja T.Nikolajeva labai mėgo Lietuvą.

Pirmą sykį į Lietuvą pianistas atvyko būdamas studentas. / N.Luganskio asmeninio archyvo nuotraukos

- Pasiekėte labai daug. Ar turite dar kokių tikslų? Gal telieka ramiai gyventi su muzika ir džiaugtis?

- Gyvenimas teka, yra artimieji, šeima, vaikai, visokių interesų. Sakyti, esą daug ko pasiekiau muzikuodamas - ne visai tinkama formuluotė. Toks pojūtis pražudė daug gerų muzikantų. Nemažai atlikėjų “visko” pasiekia būdami labai jauni, dvidešimties. Tokia nuostata trukdo jiems imtis naujų kūrinių ir viską pradėti iš pradžių. Sėsdamas prie fortepijono turi manyti, kad nieko nesi pasiekęs, kad tau reikia pradėti nuo nulio. Mokytis naujo kūrinio metams bėgant darosi vis sunkiau.

Netrokštu koncertuoti kurioje nors garsioje salėje, nesiekiu apdovanojimų ir pripažinimo. Mano tikslas vienas - kasmet mokytis naujos programos ir atlikti ją garbingai.

•

2012 12 27 Lietuvos žinios

Reportažas

17

Svetur

Tirpstančios lietuvių fantazijos Ledo skulptoriai kiekvieną žiemą iš ledo ir sniego lipdo gražiausias savo fantazijas. Jiems visai nesvarbu, kad jų kūriniai išgyvena tik iki pavasario, o kai kur - iki pirmo atlydžio.

J.Gencevičius darbuojasi ledo viešbutyje.

Prieš keletą metų ledo viešbutyje Musteikių sukurtas ledo rojus. / Jurgitos ir Jono Gencevičių, Kęstučio Musteikio archyvo nuotraukos J.Gencevičienė išbandė nakvynę šalia savo kūrinių.

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

D

augiau kaip dešimtmetį ledo skulptūromis Lietuvą ir pasaulį stebinantis skulptorius Kęstutis Musteikis su broliu etnologu, archeologu Vytautu subūrė nemažai tokio laikino žiemiško grožio mėgėjų ir sekėjų. Tiesą sakant, ne visur tas jų kuriamas grožis laikinas. Kai kuriuose kraštuose ledo skulptūrų galerijos įrengiamos nuolat šaldomoje patalpoje po stogu, tad kūrinius telieka atnaujinti, kai juos nuzulina, nučiupinėja smalsūs lankytojai. Skulptūros gali stovėti bene amžinai arba kol lankytojams nusibos. Ši nauja meno rūšis vis labiau populiarėja visose šalyse. Pavyzdžiui, pernai ledo skulptūrų galerijos užsimanė net saulėtieji Karibai. Kai ten nuvykusi Musteikių suburta lietuvių komanda įrengė Šv.Tomo salai neregėtą objektą, jis iškart tapo lankomiausias iš 280 turistinių vietų. Nuo paplūdimio turistus jis ypač traukia prieš Kalėdas ir Naujuosius metus. Musteikiai džiaugiasi, kad šie ledo rūmai virsta tikra kalėdine pasaka vaikams, niekad nemačiusiems nei tikro sniego, nei ledo. “Mums dabar tenka tik kartais ten nuskristi ir atnaujinti aptirpusias skulptūras. Juk visiems taip norisi jas paglostyti, pačiupinėti”, - LŽ pasakojo K.Musteikis.

Suskamba kaip muzika Ledo skulptūrų festivaliuose po atviru dangumi, ypač mūsų klimato kraštuose, kūriniai paprastai išsilaiko vos keletą dienų. Tačiau Kęstutis dėl to nesijaudina: “Dažnai mūsų klausia, ar negaila, kai skulptūros ištirpsta. Aš sakau: ir muzikantai pagroja, o paskui nieko nebelieka.” O nedidelį Jelgavos miestelį Latvijoje jau išgarsino, pagyvino ne pirmus metus jame rengiami ledo skulptūrų festivaliai. Tad negalima sakyti, kad iš to ledo nieko nelieka. Beje, į Jelgavą vasario pradžioje gausiai atvažiuoja lietuvių skulptorių, kartais jų būna daugiau negu latvių.

Vasario mėnesį skulptoriai gražiausių kūrinių iš ledo prikuria ir Plateliuose. Tad norintiesiems pasigrožėti net ir važiuoti toli nereikia.

Į vieną iš Gencevičių sukurtų besmegenių gali įlįsti žmogus.

Ramų miegą saugo Šiaurės meškos.

Kalėdinės pramogos Ledo skulptūrų kūrėjai nuolatos kur nors kviečiami, nes įvairių žiemos švenčių organizatoriai nori savo renginį pagyvinti tokiais kūriniais. “Reikėtų labiau išnaudoti ledo galimybes.

Neseniai ėjau Katedros aikšte ir kilo mintis: kodėl iš to paties sniego, kurį į pakraščius išstumdo, neįrengti ledo kalniuko vaikams rogutėmis čiuožti?

- klausė Vytautas. - Gyviau ir linksmiau būtų. Juk žiema teikia tiek malonumų. Skaičiau, kad net Antrojo pasaulinio karo metais (1943) vienas

Kasmet Švedijoje iš Torneelveno upės ledo statomas naujas viešbutis, kurį vėliau išpuošia įvairių šalių skulptoriai.

vokietis Katedros aikštėje iš ledo buvo sukūręs gražiausią ledo žirgų skulptūrą.”

Kasmet lietuvių komanda atnaujina Norvegijoje, Lufuteno salose, esančios ledo skulptūrų galerijos kūrinius.

“Toks ledo menas populiarėja ir Altajuje, daugelyje kitų vietų. Šiaurės Japonijoje, kur ištisą žiemą kausto šaltis, sukuriami didžiausi ledo miesteliai”, tikino Vytautas.

Šaltas ir pakvaišęs Prieš dvylika metų Japonijoje dirbančius Musteikius pastebėjo švedai, pakvietė juos darbuotis už Poliarinio rato Jukasjervio kaimelyje, kur jau turėjo vieną lankomiausių šalyje turistinių objektų - kasmet pavasariais ištirpstantį ledo viešbutį. Pradėję čia darbuotis 2001 metais, Musteikiai viešbutyje skulptūras kuria beveik kiekvienais metais. Šiemet šiuose ledo rūmuose vieną kambarį įrengė kiti Lietuvos skulptoriai - Jurgita ir Jonas Gencevičiai.

“Kūrėme žaisdami, - sakė J.Gencevičius. - Kambarį apstatėme penkiais linksmais besmegeniais. Vienas - tarsi megztas, kitas - suvyniotas, trečias spygliuotas, dar į kito vidų gali įlįsti žmogus. Kambarį taip ir pavadinome

- “Cold & Crazy” (“Šaltas ir pakvaišęs”). Nespėjau net gerai nufotografuoti tų besmegenių, reikėjo skubiai iš ten išsikraustyti, mat nakvynę dar rugpjūtį buvo užsisakęs žmogus iš Londono. Ir iškart, vos baigėme darbus, atvyko čia.” Tokių šalčio nebijančių turistų Švedijoje netrūksta.

Švedų stebuklas Šis pirmasis pasaulyje ledo viešbutis laikomas dar ir pačiu ekologiškiausiu statiniu, nes statybinės medžiagos natūralios, nebūna jokių atliekų. Rudenį sukurtas pastatas balandį ištirpsta. Švedai jį laiko vienu iš savo septynių stebuklų. Žiemos pradžioje, kai tik šalia esančią Torneelveno upę sukausto storiausias ledas, jis pjaustomas blokais ir renčiamas naujas viešbutis, turintis maždaug 100 kambarių, taip pat įrengiamas ledo baras, didžioji salė, bažnyčia. Tada kviečiami menininkai, kad įrengtų 64 tūkst. kv. m užimančias patalpas. Iš daugybės skulptorių atsiųstų meninių idėjų atrenkami įdomiausi sumanymai. Atvykę jų autoriai bene mėnesį dirba pasiraitoję rankoves - dūzgia benzininiai pjūklai, kaukši gremžtukai, skalpeliai, kirviai. Maždaug gruodžio

Ledo skulptūrų menas vis labiau populiarėja visose pasaulio šalyse. viduryje jau plūsteli turistai. Ir taip iki balandžio, kol švysteli pavasario saulutė ir iš gražiausių skulptorių kūrinių vėl lieka tik balos.

Po Šiaurės pašvaiste Viešbučio idėja kilo visai atsitiktinai.

1989 metais Jukasjervio kaimelyje japonų ledo menininkai surengė skulptūrų parodą. 1990 metų pavasarį prancūzas skulptorius Jannet Deridas čia pastatė ir sniego namelį iglu. Kai suvažiavo daug lankytojų ir visiems nebeužteko vietos artimiausio miestelio viešbutyje, kai kurie pasiprašė nakvynės parodų salėje. Ant ledo pasiklojo elnių kailius, sulindo į miegmaišius, ir nakvynė visai patiko. Nuo tada ir pradėta čia statyti ledo viešbutį.

Kai kieme minus 30, viduje - minus 5 laipsniai šalčio. Naktį atmerkus akis pro ledo skliautus žvelgti į žvaigždėtą dangų ir dar matyti plevenančią Šiaurės pašvaistę - neišdildomas malonumas.

•

18

2012 12 27 Lietuvos žinios

Pramogos

Naujieji: kiekvienam pagal skonį VIKTORIJA SINICAITĖ

Dažnas mūsų kaskart prieš Naujuosius metus svarstome, kad šįsyk tikrai tinkamai susiplanuosime ir atšvęsime kaip dera.

“Lietuvos žinios” siūlo, kaip ir kur galima smagiai sutikti 2013 metus. Kiekvienam pagal skonį.

Jei norite sulaukti vidurnakčio naktiniame klube - siūlome sostinės menų fabriką “Loftas” arba gyvos muzikos klubą “Tamsta”. Čia vyks teminiai vakarėliai, apie kuriuos plačiau galite paskaityti straipsnyje, solidesnių pramogų mėgėjams - Asmik Grigorian koncertas, flamenko muzika arba garsiojo Maskvos miesto baleto “Gulbių ežeras”.

Į Paryžių...

“Lofto” Naujųjų metų šventės tema - “Vidurnaktis Paryžiuje”. Bet kas, kas siejasi su Paryžiumi, jo istorija, architektūra, elegancija, virtuve, bus juntama tą vakarą. Vakarėlio svečiai kviečiami rengtis kostiumais, kurie atskleistų Paryžiaus dvasią.

Kodėl Paryžius? Organizatoriai sako, kad šis miestas - tai istorija, elegancija ir stilius, architektūra, virtuvė, meilė visomis išraiškomis, avangardas ir haute couture. Tą vakarą bus renkamas geriausio kostiumo savininkas, kuris šį kartą laimės kelionę į tikrąjį Paryžių.

Kokią muziką girdėsite? Tai bus “Electro Swing Live Project” su Erica Jennings ir “Tabami Live Band”.

Akis paganyti bus galima į šokėjus ir jų kabareto programą. Vėliau plokšteles suks DJ Spitzin ir DJ Mamania.

Jau vakar šventinius koncertus pradėjo Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas G.Rinkevičiaus (dešinėje), roko atlikėjai Česlovas Gabalis (iš kairės), Povilas Meškėla ir J.Milius. / Martyno Siruso ir LŽ archyvo nuotraukos Sarah Brightman, Celine Dion ir kitų žvaigždžių repertuaro.

Paskutinis metų vakaras orkestrui bus itin intensyvus. Gruodžio 31-ąją jis su dirigentu Gintaru Rinkevičiumi surengs du koncertus. 17 valandą publika išgirs gražiausių operos arijų, kurias atliks Lilija Gubaidulina ir Vaidas Vyšniauskas. 19 valandą pernai pradėtą tradiciją tęs koncertas “La Bella Voce 2” - V.Bellini, C.Saint-Saenso, G.Puccini, G.Verdi ir kitų kompozitorių arijų ir duetų programa, padėsianti skaičiuoti paskutines metų valandas kartu su Ieva Prudnikovaite, Liudu Mikalausku, V.Vyšniausku ir L.Gubaidulina.

Į ateitį... Į kelionę laiku, muzikos ir šviesų šventę šiemet kviečia sostinės gyvos muzikos klubas “Tamsta”. Čia pakilia laukimo nuotaika užkrės ir persikelti į ateitį ragins atlikėjas Saulius Prūsaitis ir projekto “Lights” muzikantai.

“Yra toks posakis: jei nekoncertuoji per Naujuosius metus, tavęs išvis nėra. Tokia proga būdami scenoje visi muzikantai jaučiasi pakiliai, o koncertai dažniausiai būna ypatingi, gausūs staigmenų. Jų netrūks ir šįkart, juk tai - Naujųjų metų išvakarės”, - tikino Saulius.

Pasak solinę karjerą pradėjusio muzikanto, grupės “Happyendless” lyderio, vakaro programa bus įvairi ir skoninga.

“Stengiamės parengti tikrai puikų dainų rinkinį. Bus visko - ir linksmų kūrinių, ir šiek tiek liūdnesnių. Manau, kad atliksime ir keletą koverių. Įprastai to nedarome, bet per Naujuosius, tai galima...” - šypsojosi S.Prūsaitis.

Ir šiame sostinės klube bus reikalavimų dėl aprangos - šviesą atspindintys, blizgantys aksesuarai, drabužiai. “Norime ir prašome, kad visi vakaro svečiai atsineštų po vieną ar keletą šviečiančių daiktų. Improvizuokite, tai gali būti žibintuvėlis, šviečiantis žaislas, lempa... Kuo įvairiau, tuo įdomiau. Jūsų šviesą skleidžiantis daiktas padės patekti į ateitį. Labai norime, kad publika neliktų abejinga, nes, patikėkite, rezultatas bus labai netikėtas. Trokštame, kad žiūrovai taptų neatsiejama mūsų šviesos šou dalimi”, - ragino S.Prūsaitis.

Į operą...

Lietuvos operos žvaigždė Asmik Grigorian kviečia į Naujametinį koncertą Nacionalinėje dailės galerijoje. Skambės jos atliekamos gražiausios operų arijos, miuziklų melodijos, romantinės klasikos perlai ir popmuzikos hitai.

Klasikos link...

Vakarėlio “Vidurnaktis Paryžiuje” viešnia atlikėja E.Jennigs.

Anot vakaro organizatorių, ryški ir išskirtinė Asmik retai rengia solinius koncertus, kurie leidžia menininkei atsiskleisti visapusiškiau. Todėl paskutinę metų dieną rengiamas Naujametinis koncertas bus reta galimybė ir puiki proga išgirsti A.Grigorian ir pamatyti iš arti. Išvysti ją kiek kitokią nei visada, išgyventi plačią jausmų paletę ir patirti soprano atliekamos muzikos grožį.

Naujametiniame A.Grigorian koncerte taip pat pasirodys ir keletą populiarių kūrinių klausytojams dovanos temperamentingasis smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris.

Fortepijono klavišus prakalbins ir su solistais muzikuos pianistas Feliksas Zachrevskis - nuo penkerių metų grojantis muzikantas mokėsi džiazo improvizacijos, o šiuo metu jis yra populiaraus ansamblio “4tango” narys.

Operos solistė A.Grigorian retai rengia solinius koncertus.

Į LVSO pasimatymus...

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO) nelaužo tradicijų tarp Kalėdų ir Naujųjų kviečia klausytojus apsilankyti Vilniaus kongresų rūmuose, kur jų laukia įspūdingas šventinių koncertų ciklas. Be didžiulį publikos susidomėjimą pel-

“Jei nekoncertuoji per Naujuosius metus, tavęs išvis nėra.” niusių projektų “Queen Symphony”, “Roko baladės” ir koncertų, kuriuose pasirodys garsūs operos dainininkai, su orkestru šįmet scenoje vėl rikiuosis žinomi popmuzikos atlikėjai. Šiandien, gruodžio 27-ąją, skambės Kosto Smorigino, “Hiperbolės”, “Foje”, Vytauto Kernagio, kitų mū-

sų šalies scenos grandų kūryba. Dainuos Merūnas Vitulskis, Jeronimas Milius ir Rosita Čivilytė.

“Kūriniai, kuriuos atliksiu, yra labai gerai žinomi. Stengiuosi dainuoti kuo daugiau estrados, propaguoti lietuvišką muziką. Pasirinkau dainas, kurios tinka mano balsui. Iš jų turbūt labiausiai man patinka Kastyčio Kerbedžio “Nakty”, - sakė Merūnas.

Nuo roko, klasikos ir estrados gruodžio 29-ąją bus žengta prie džiazo. Koncerto “Visa tai džiazas” naujiena - pirmą sykį su LVSO šio žanro dainas atliksianti daininikė Evelina Anusauskaitė.

Priešpaskutinę metų dieną bus atverstas meilės dainų puslapis. Jų kartu atlikti į sceną grįžta šįmet Valentino dieną ovacijų kartu su orkestru sulaukę Evelina Sašenko ir J.Milius.

Programoje - dainos iš Eltono Johno miuziklo “Aida”, Andre Boccelli,

Į Naujametinę flamenko fiestą ir aistringą kelionę kviečia Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas maestro Donato Katkaus, ispanų gitaros solistas Carlosas Pinana bei perkusininkas Miguelis Angelas Orengo. Šv. Kotrynos bažnyčioje skambės ugningojo flamenko ir orkestro duetas. Palydint senuosius liesis flamenko garsai, dovanojami žaviojo gitaros virtuozo. Koncerte skambės C.Pinanos sukurta flamenko siuita, kurioje ugningi ritmai, pietietiškas temperamentas susipina su turtingu, išraiškingu, sodriu orkestro skambesiu. Skirtingos kūrinio dalys alsuoja vis kita nuotaika - nuo romantiškų Ispanijos peizažų iki tikro flamenko šokio šėlsmo. Šiais metais Lietuvoje pasirodys Maskvos miesto baletas su spektakliu “Gulbių ežeras”. Gruodžio mėnesį Lietuvoje bus surengti keturi pasirodymai: 28 dieną - Marijampolėje, 29 dieną - Klaipėdoje, 30 dieną - Kaune, 31 dieną - Vilniuje.

Naujųjų metų išvakarėse mūsų šalies publiką svečiai iš Rusijos stebins įmantriais kostiumais, scenografija ir nepriekaištingu šokiu. Maskvos miesto baleto kolektyve - daugiau nei 50 narių, daugelis jų - trupės vadovo Viktoro Smirnovo-Golovanovo žmonos primabalerinos Liudmilos Narubasenko mokiniai. Daugiausia šokėjų yra iš geriausių Rusijos ir Ukrainos baleto mokyklų, o trupės tradicija kyla iš rusų klasikinio baleto mokyklos.

•

2012 12 27 Lietuvos žinios

Renginiai

19

Koncertai VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 27 d. 12 val. Koncertuoja Tarptautinio Vladimiro Spivakovo labdaros fondo stipendininkai - jaunieji virtuozai iš Rusijos: Lev Kaganer (akordeonas), Dmitrij Borodin (smuikas), Margarita Molčanova (fortepijonas) 27 d. 19 val. Koncertas “Ant kosminio vandenyno kranto”. Dalyvauja Čiurlionio kvartetas, Martynas Levickis (akordeonas) 28 d. 19 val. Koncertas “Kalėdų mozaika”. Dalyvauja ansamblis “Musica Humana”, Algirdas Vizgirda (fleita), Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras), Robertas Beinaris (obojus), Ilona Girdžiūnaitė ir Ramunė Grakauskaitė (smuikai) 29 d. 19 val. Koncertas “Aukštyn širdis”. Dalyvauja Londono bendruomenės Gospelo choras 31 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Rita Novikaitė (mecosopranas). Dirigentas Juozas Domarkas TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS 27 d. 16 val. Koncertuoja trio “Keturstygis”: Arūnas Statkus (altas), Nomeda Gatelienė (smuikas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Aistė Bružaitė (kanklės) 31 d. 17.30 ir 20 val. Koncertuoja kamerinis ansamblis “Vilniaus arsenalas” BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS 31 d. 17 ir 19 val. “Kalėdų giesmės”. Dalyvauja Kauno styginių kvartetas, vargonininkas Dainius Sverdiolas, solistė Laura Zigmantaitė (sopranas), kamerinis choras “Aidija” ir Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos choras. Dirigentas Romualdas Gražinis VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA 27 d. 18.30 val. Koncertuoja pianistas Petras Geniušas ir saksofonininkas Liudas Mockūnas 28 d. 18.30 val. Koncertuoja broliai Dainius ir Aidas Puodžiukai 29 d. 18.30 val. Koncertuoja fortepijoninis trio “Kaskados” 30 d. 18.30 val. Jaunųjų Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos talentų koncertas ŠV. JONŲ BAŽNYČIA 31 d. 18 ir 20 val. Koncertuoja Lietuvos kamerinis orkestras. Dirigentas ir solistas Sergej Krylov (smuikas, Italija) LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA 31 d. 19 val. Koncertuoja Valstybinis Vilniaus kvartetas, Jurgis Karnavičius (fortepijonas), Arnoldas Gurinavičius (kontrabosas) KONCERTŲ SALĖ PIANO.LT 27 d. 19 val. Koncertuoja džiazo pianistas Vytis Smolskas ir dainininkė Vytautė Pupšytė 29 d. 19 val. Koncertuoja grupė “Subtilu-Z” 30 d. 19 val. Koncertuoja Asmik Grigorian (sopranas) ir Feliksas Zakrevskis (fortepijonas) VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 27 d. 19 val. Koncertas “Aš dar dainuosiu”.

Dalyvauja Jeronimas Milius, Rosita Čivilytė, Merūnas Vitulskis, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas Ričardas Šumila 28 d. 19 val. Koncertas “The Queen Simphony”.

Dalyvauja Saulė Rinkevičiūtė (smuikas), Rūta Rinkevičiūtė (fortepijonas), Vita Šiugždinienė (violončelė), Kauno valstybinis choras, choras “Ąžuoliukas”, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas Gintaras Rinkevičius 29 d. 19 val. Koncertas “Visa tai džiazas”. Dalyvauja Evelina Sašenko, Sasha Song, Evelina Anusauskaitė, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas Gintaras Rinkevičius 30 d. 19 val. Koncertas “Meilės dainos”. Dalyvauja Jeronimas Milius, Evelina Sašenko, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas Gintaras Rinkevičius 31 d. 17 val. Gražiausios operų arijos. Dalyvauja Lilija Gubaidulina (sopranas), Vaidas Vyšniauskas (tenoras), Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

Dirigentas Gintaras Rikevičius 31 d. 19 val. Koncertuoja Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Lilija Gubaidulina (sopranas), Vaidas Vyšniauskas (tenoras), Laimonas Pautienius (baritonas), Lietuvos simfoninis orkestras.

Dirigentas Gintaras Rinkevičius ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 27 d. 18 val. Koncertas “Džiaze tik merginos”.

Dalyvauja svingo ansamblis “The Ditties”: Veronika Čičinskaitė-Golovanova (vokalas), Rūta Švipaitė (vokalas), Indrė Jurgelevičiūtė (vokalas), Remigijus Rančys (saksofonas, melodika), Paulius Volkovas (gitara), Denis Murašov (kontrabosas) 27 d. 20.30 val. Koncertas “Margos Kalėdų dainos”.

Dalyvauja grupė “Marga muzika” ir Indrė Jurgelevičiūtė (vokalas, kanklės, fleita) 28 d. 18 val. Koncertuoja Neda Malūnavičiūtė (vokalas, fleita) ir ansamblis “4tango” 28 d. 21 val. Koncertuoja Liudas Mikalauskas (bosas) ir styginis kvartetas “Bass Arco” 29 d. 16 val. Koncertuoja Jomantė Šležaitė (sopranas) ir Paulius Rudokas (fortepijonas) 29 d. 18 ir 21 val. “Flamenko fiesta”. Dalyvauja Carlosas Pinana (flamenko gitara, ispanija) ir Miquelis Angelas Orengo (perkusija, Ispanija) 30 d. 16 val. “Romansų grožio pakerėta”. Dalyvauja Liuba Nazaranko (vokalas, gitara) 30 d. 18.30 val. “Cafe Musicale”. Koncertuoja “Chris Ruebens Ensemble” 30 d. 21 val. “Monmartro gatvelėmis”. Dalyvauja Evelina Sašenko ir akordeonininkų trio “Chill Out” 31 d. 17 ir 20 val. Naujametis flamenkas. Dalyvauja Carlosas Pinana (flamenko gitara, Ispanija), Miguelis Angelas Orengo (perkusija, Ispanija), Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.

Dirigentas Donatas Katkus ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 30 d. 13 val. “Senųjų metų palydos...” Dalyvauja Leopoldas Digrys, Renata Marcinkutė-Lesieur, Ramutė Kalnėnaitė, Vilniaus kultūros centro LRT Jaunimo choras. Dirigentė Regina Maleckaitė VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 27 d. 18 val. Svetainėje. Žemaičių kultūros draugijos vakaras “Vilniaus žemaičių ženklai 2012-ųjų kelyje”.

Koncertuoja Petkų šeima 27 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Muzikos vakaras “Pasitikim Naujuosius trankiai”. Dalyvauja tautiškos

muzikos ansamblis “Vilnija”, jaunimo tautinių šokių grupė “Sostinės kauškutis” VILNIAUS ROTUŠĖ 31 d. 17 ir 21 val. Naujametinė žėrinčių miuziklų ir svajingų meilės arijų puota ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 29 d. 19 val. Gyčio Ivanausko teatras pristato “Tango Salon” PRAMOGŲ ARENA 27 d. 19 val. “Liepsnojantis Kalėdų ledas 2012” 28 d. 19 val. Koncertuoja Sweet, Slade&Thomas, Anders (ex “Modern Talking”) 30 d. 19.30 val. Koncertuoja Gordan Bregovic ir “Wedding&Funeral Band” 31 d. 19 val. Maskvos miesto baleto spektaklis “Gulbių ežeras” SIEMENS ARENA 27 d. 19 val. Maskvos Igorio Moisejevo baletas 29 d. 20 val. Manto ir Kauno miesto simfoninio orkestro programa “Queen Show” 21 d. 18 val. Miuziklas “Muzikos garsai”

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 27 d. 18 val. Koncertas “Šventiniai divertismentai”.

Dalyvauja Lietuvos kamerinis orkestras. Dirigentas ir solistas Sergejus Krylovas (smuikas, Italija) 28 d. 18 val. Koncertuoja Šv. Kristoforo kamerinis

orkestras, Evelina Sašenko (vokalas) ir Pauliaus Zdanavičiaus trio. Dirigentas Donatas Katkus 19 d. 17 val. “Šventė čigonų tabore”. Dalyvauja Lietuvos romų grupė “Sare Roma”, Judita Leitaitė (mecosopranas), Paulina Daukšytė (smuikas), Rūta Mikelaitytė-Kašubienė (fortepijonas) 30 d. 17 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Rita Novikaitė (mecosopranas). Dirigentas Juozas Domarkas 31 d. 16 val. “Naujuosius pasitinkant”. Dalyvauja Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Eglė Šidlauskaitė (mecosopranas), Kwonsoo Jeon (tenoras, Pietų Korėja).

Dirigentas Imantas Resnis ŽALGIRIO ARENA 28 d. 20 val. Manto ir Kauno simfoninio orkestro programa “Queen Show” 29 d. 19 val. Koncertuoja Slade, Sweet ir Thomas Anders (ex “Modern Talking”) 30 d. 19 val. Maskvos miesto baleto spektaklis “Gulbių ežeras” 31 d. 19 val. Naujųjų sutikimas “Žalgirio” arenoje.

Garsiausias “ABBA” šou pasaulyje “The Music of ABBA” ir Gytis Paškevičius

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 28 d. 18 val. Koncertas “Virtuoziškumo žavesys”.

Dalyvauja Lietuvos kamerinis orkestras.

Dirigentas ir solistas Sergejus Krylovas (smuikas, Italija) 31 d. 18 val. “Naujametis garsų fejerverkas”.

Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras, Merūnas Vitulskis (tenoras), Marija Fedotova (fleita) KLAIPĖDOS LAIKRODŽIŲ MUZIEJAUS KIEMELIS 31 d. 23.30 val. Naujametis Klaipėdos kariliono koncertas. Dalyvauja Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius

ŠIAULIAI KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 27 ir 30 d. 15 val. Naisių vasaros teatras.

“Pasaka apie Dievo vaikelį” 29 d. 18 val. Koncertas “Baltas paukštis” Vytautui Kernagiui prisiminti ŠIAULIŲ ARENA 27 d. 19 val. Kalėdinis “Triumfo arkos” koncertas 29 d. 18 val. Naujametė “Žuvėdros” fiesta.

Dalyvauja “Trimitas”, Vaida Genytė, Merūnas Vitulskis, Martynas Levickis 31 d. 19 val. Koncertuoja Slade, Sweet ir Thomas Anders (ex “Moderns Talking”)

PANEVĖŽYS CIDO ARENA 28 d. 19 val. Naujametė “Žuvėdros” fiesta 29 d. 20 val. Koncertuoja grupė “SEL”

DRUSKININKAI KLUBAS “DRUSKININKŲ KOLONADA” 27 d. 20 val. Koncertuoja Dalia Sakavičiūtė (altas) ir Saulius Sakavičius (klavišiniai) 28 d. 20 val. Koncertuoja saksofonininkas Tomas Čiukauskas 29 d. 21 val. Meksikiečių kolektyvo “Beto Vega EL GAVILAN y sus Mariachis” koncertas 30 d. 20 val. Virgilijus Jutas iš grupės “Blues Makers” kviečia į bliuzo vakarą

TELŠIAI TELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS 27 d. 18 val. Koncertas “Švęskime kartu”. Dalyvauja Judita Leitaitė (mecosopranas), Audronė Juozauskaitė (fortepijonas), Paulina Daukšytė (smuikas)

MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS KULTŪROS CENTRAS 29 d. 18 val. Naujametis koncertas. Dalyvauja Lietuvos kamerinis orkestras. Dirigentas ir solistas Sergejus Krylovas (smuikas, Italija)

ALYTUS ALYTAUS KULTŪROS IR KOMUNIKACIJŲ CENTRAS 29 d. 18 val. Naujametis koncertas. Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Rita Novikaitė (mecosopranas). Dirigentas Juozas Domarkas

SV-11028

20

2012 12 27 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

TELELOTO lošimo Nr. 872 (2012 12 23)

IŠNUOMOJAMOS

Lentelė - 100 000 (3 x 33 333) Lt Įstrižainės - 8 Lt

ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.:

Eilutė - 3 Lt Keturi kampai - 2 Lt 04 07 61 68 54 71 31 14 56 75 26 28 69 38 39 03 36 73 09 63 62 35 16 50 48 32 12 19 08 46 37 47 20 59 01 23 67 49 74 42

IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

25 58 15 66 27 18 57 72 30 24 29 Papildomi prizai: Pretendentas į butą 1161673 Mercedes-Benz A180 1264242 Subaru XV 1183322 Nissan Juke 1405616 Dacia Duster 0853244 Hyundai i20 0147539 Renault Thalia 0923091 VW Jetta 0551039 Kia Rio 0325846 Citroen C3 1450817 Ford Fiesta 1172288 LED televizoriai “Orion” 014*171, 012*783, 111*837 035*088, 057*320, 007*013 Muzikos centrai su DVD “Sony” 096*816, 034*921, 102*795 Planš. kompiuteriai “Lark” (7 colių) 017*990, 123*491, 110*477 Kavos aparatai “Delonghi” 140*643, 049*665, 098*960 Skalbimo mašinos “Beko” 069*326, 073*020, 065*834 Šaldytuvai “Beko” 060*701, 098*188, 116*075 Židiniai “Dimplex Club” 068*351 Planš. kompiuteriai “Lark” (10 colių) 037*796, 084*515, 048*592 GPS navigatoriai “Manta” 064*643, 054*952, 125*097 Židiniai “Dimplex Cheriton” 098*316, 107*109 Keptuvių rinkiniai “Tefal” 11**302 Greitpuodžiai “Abert” 05**533 Cikloninės krosnelės “LR” 14**980 Satino patalynės komplektai 13**537 Fotoaparatai “Samsung” 04**483 Ėriuko vilnos antklodės “Verona” 06**195 Krištolo taurės “Longchamp” 13**186 Pakvietimai į TV: 060*457, 128*315, 127*852.

10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 17 d.) Dainys Arūnas iš Rokiškio 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 17 d.) Lina Gudaitytė iš Jonavos raj.

10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 17 d.) Vidas Papirtis iš Naujosios Akmenės 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 17 d.) Danguolė Kaminskienė iš Varėnos 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 17 d.) Eugenija Kripienė iš Kauno 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 17 d.) Antanas Valikonis iš Panevėžio 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 17 d.) Stanislava Buivydienė iš Utenos r.

Prognozė: Aukso puode bus 1 000 000 Lt

www.olifeja.lt

BUTAI PARDUODA 1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Naujininkuose, Prūsų g. (kaina - sutartinė). Be tarpininkų. Vilnius, tel. 8 679 97 265.

SODYBOS, SKLYPAI PERKA Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų - moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

IŠSINUOMOTŲ Moteris (neturinti žalingų įpročių) sodybą, tinkamą gyventi, 3 metams, Vilniaus r., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

Nacionalinis dienra‰tis

Lietuvos žinios www.lzinios.lt

PASLAUGOS Kalėdų senelio paslaugos. Tel. 8 671 97 597.

Kaminkrėtys valo kaminus. Tel. 8 600 58 833.

Didžėjaus ir renginių vedėjo paslaugos. www.tavodj.lt, Tel. 8 671 97 597.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS Gydau depresiją, patariu kaip nuo jos apsisaugoti, kaip pačiam atspėti savo ateitį, padedu išspręsti šeimos nesutarimus, vaikų auklėjimo klausimus. Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403, www.garmausbiuras.lt

STATYBOS PASLAUGOS 40 proc. pigiau ekologiški, draugiški aplinkai ir gamtai buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai AntiCa. Apsauga nuo nuovirų, kalkių nuosėdų susidarymo katiluose, boileriuose, šilumokaičiuose, skalbimo ir indų plovimo mašinose. Montavimas, garantija. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

IEŠKO DARBO 42 metų vyras - apsaugos darbuotojo darbo.

Vilnius, tel. 8 604 23 434.

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

PRANEŠIMAI

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau -Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius informuoja, kad 2012 10 02 statytojai Eglei Tautavičienei buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-121002-00040 dėl savavališkos naujo medinio vieno aukšto su mansarda rąstinio statinio, esančio Normantų k., Kretingalės sen., Klaipėdos r., statybos.

Savavališkos statybos akte įrašytas reikalavimas nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.

Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-121002-00040 nurodytų reikalavimų patikrinimas bus atliekamas 2013 01 10, 13.30 val.

2012 10 22 Inspekcija surašė reikalavimą Nr. REI-30-121022-00043 statytojai Eglei Tautavičienei ne vėliau kaip iki 2013 04 22 pašalinti savavališkos statybos padarinius - savo lėšomis nugriauti medinį vieno aukšto su mansarda rąstinį statinį, adresu Normantų k., Kretingalės sen., Klaipėdos r.

Pirmiau nurodyto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimas bus atliekamas 2013 07 11, 13.30 val.

Užs. LM-3685

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius informuoja, kad 2012 10 25 statytojui Mindaugui Plisui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-121025-00043 dėl savavališkai atlikto statinio, kurio unikalus Nr. 2393-0001-2067, esančio Skruzdynės g. 2, Neringoje, paprastojo remonto - medinės terasos ant sutapdinto stogo įrengimo. Savavališkos statybos akte įrašytas reikalavimas nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.

Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-121025-00043 nurodytų reikalavimų patikrinimas bus atliekamas 2013 01 09, 14.00 val.

2012 11 26 Inspekcija surašė reikalavimą Nr. REI-121126-00048 statytojui Mindaugui Plisui ne vėliau kaip iki 2013 05 27 pašalinti savavališkos statybos padarinius - savo lėšomis nugriauti ant sutapdinto stogo įrengtą medinę terasą, adresu Skruzdynės g. 2-17, Neringoje, ir sutvarkyti statybvietę.

Pirmiau nurodyto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimas bus atliekamas 2013 07 10, 13.00 val.

Užs. LM-3686

“LIETUVOS ÎINIˆ” PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUJE: Vykinto g. 14, tel.: (8 5) 249 2161.

reklama@lzinios.lt

Tel.: 249 2166, 249 2173. Faksas: 278 4104.

22

2012 12 27 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 27 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 Dok. f. “Mes už...

Lietuvą!” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Mūsų dienos kaip šventė”.

Estrados klasikos vakaras 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 Didysis žvaigždžių koncertas “Siemens” arenoje 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 Didžiojo žvaigždžių koncerto “Siemens” arenoje tęsinys 23.25 Vakaro žinios 23.40 Kalėdų dainų popuri

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 Animac. f. “1001 Kiškio Kvankos pasaka”

7.40 Animac. f. “Ragai ir kanopos” 9.10 Nuotykių komedija “Naminukai” 10.50 Nuotykių f. “Žiedų valdovas.

Dvi tvirtovės” N-7 14.25 Veiksmo f.

“Laukiniai laukiniai vakarai” N-7 16.30 Veiksmo komedija “Didžiosios motušės namai. Obuolys nuo obels” N-7 18.45 Žinios. Kriminalai 19.19 “Valanda su Rūta” 21.00 Melodrama “Šaltasis kalnas” N-7 0.05 Komedija “Sėkmės džentelmenai” (k.)

1.55 Romantinė komedija “Jis sako “Taip!” (k.) N-7

TV3 6.30 “Teleparduotuvė” 6.45 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 7.15 “Nauja diena”.

Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “X Faktorius” 13.50 Animac. f.

“Heraklis” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios

19.20 “Nuodėmių dešimtukas” 20.00 “Patys pačiausi” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Kobra 11” 23.00 Romantinė komedija “Vaikinai Kalėdų kalendoriui” 0.55 Komiškas trileris “Melas vardan tiesos”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.05 Nuotykių f. “Artūras ir dviejų pasaulių karas” 10.00 “Šuns namai” N-7 11.00 Drama “Žmogus, išgelbėjęs Kalėdas” 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Karštas vakaras” N-7 20.00 Žinios 20.20 “Muzikinė kaukė” 22.30 Miuziklas “Čikaga” N-14 0.45 “Laukinis” (k.) N-7 1.45 “Brydės” (k.)

2.15 “Statybų TV” (k.)

2.45-5.59 “Bamba” S

TV1

Lietuvos ryto TV

7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Sunkus vaikas” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Kidas Padlis” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos II” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 21.00 Detektyvas “Anika nusikaltimų reporterė”. 2 s. N-14 22.50 “Begėdis” 23.50 “Gynėjai” N-7 0.50 “Juokas juokais” (k.) 1.20 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Skonio reikalas” 10.15 “Girių takais” 10.55 Dok. f. “Kaip kyla žemės drebėjimai” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Negaliu tylėti” 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f.

“Kaip išsiveržia ugnikalniai” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Kaip išsiveržia ugnikalniai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.30 “Super L.T” N-7 19.55 Dok. f. “Šunys kosmonautai” N-7 21.00 Žinios 21.30 Fantastinė komedija “Nematomo žmogaus išpažintis” N-14 23.35 “Super L.T”. Metų apžvalga N-7 0.50 Mados ir grožio šėlsmas “Victoria’s Secret 2012” N-7

LRT kultūra

Balticum TV

8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 TV muzikinė pasaka “Geltonų plytų kelias”. 3 d. 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Apysaka “Andrius” 12.35 Tarptautinis talentų konkursas “Kaunas talent 2012” 15.05 Vienas eilėraštis 15.15 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.05 “Inteligentai”.

Humoro laida pagal Juozo Erlicko kūrinius 19.00 Tikro garso konkursas “Lapės rock-in-pop 2011.2012”. 1 d. 19.50 “Kodėl egzistuoja skurdas?”. 5 d. “Saulės mamos” 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 “Lietuvių kinas trumpai”. “Balkonas” 22.15 Juditos Leitaitės benefisas Chodkevičių rūmuose 23.05 Dok. f. “Traukinys stovi penkias minutes” 0.00 Panorama (k.) 0.45 Jono Meko filmų retrospektyva.

“Bemiegių naktų istorijos” (k.)

8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Reidas” (k.) 9.45 “Senas geras faras” N-7 10.45 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 11.15 “Likimo dovana” 12.15 “Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai” 13.15 Animac. f. “Maksas ir draugai” 14.40 Drama “Žiedo istorija” N-7 16.45 “Vaiduokliškos istorijos” 17.15 “Advokatė Lovinski” 18.15 “Mūsų augintiniai” 18.45 “Karamelė” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Komanda Č” N-7 21.15 “Misija: išteisinti!” N-7 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Vienišų seselių klubas” N-7 23.00 “Užtemimas: prisiminti pavojinga” N-7 0.00 “Pražūtingas auksas” N-7

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Veiksmo trileris “Dingti per 60 sekundžių” 23.50 “6 kadrai” 0.20 “CSI Niujorkas” 1.15 “Pagrindinis įkaltis”

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Zambezija” - 10.30, 15.15 val.

“Zambezija” (3D) - 12.45, 18.30 val.

“Didieji lūkesčiai” - 10.45, 13.30, 16.15, 19, 21.40 val.

“Džekas Ryčeris” - 19 val. “Širdžių ėdikas” - 11.30, 13.45, 18.45, 21 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.45, 15.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 20.45 val.

“Optimisto istorija” - 11.15, 14, 16.45, 19.30, 21.50 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 12.30, 15.30, 18, 21.15 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.15 val.

“Legendos susivienija” - 11, 13, 15, 17, 19.15 val.

“Džiunglės” - 12.15, 18.15 val.

“007 operacija “Skyfall” - 15.40, 21.20 val.

SKALVIJA “Angelų dalis” - 16 val.

“Kruliko kelias anapus” - 19.10 val.

“Pokalbiai rimtomis temomis” - 20.40 val.

“Liza, namo!” - 18 val.

PASAKA “Širdžių ėdikas” - 19.15, 21 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 15, 21.30 val.

“Veidas už balso” - Virgilijus Kęstutis Noreika 19.30 val.

“Laukiniai” - 20.30 val.

“Kai Kalėdų senelis nukrito į žemę” - 17.30 val.

“Optimisto istorija” - 17 val.

“Pragaras rojuje” - 18.15 val.

“Aš taip pat” - 15.30 val.

OZO KINO SALĖ “Coco prieš Chanel” - 16 val.

“Aš aptarnavau Anglijos karalių” - 18 val.

MULTIKINO “Širdžių ėdikas” - 16.30 val.

7.00 Komedija “Muzikinės kovos” 9.00 Animac. f.

“Astro vaikis” 11.00 Komedija “Rizikinga erzinti diedukus” N-7 13.00 Trileris “Tamsos pakraštys” N-7 15.00 Trileris “Pietietiškos istorijos” N-7 17.20 Drama “Mes iškeliaujame!” N-7 19.00 Komedija “Kur tas Fredas?” 21.00 Drama “Persikėlimas” N-7 23.00 Trileris “Uždaras ratas” N-7 1.00 Trileris “Patologija” S

1 Baltijos Kanalas 6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 Naujienos 10.25 “Moterų gydytojas” 12.00 Kitos naujienos 12.25 Kontrolinis pirkimas 13.00 Kitos naujienos 13.20 Laikas pietauti! 14.00 “Nelygiavertė

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Žinios 9.40 Žinios. Maskva 10.00 Rusijos Federacijos Prezidento Vladimiro Putino spaudos konferencija.

Tiesioginė transliacija 13.00 “Faraonų cilindrai. Paskutinė paslaptis” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.15 Žinios. Maskva 15.40 Visa Rusija 15.50 “Melžėja iš Chacapetovkos” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Giulčatai” 21.05 “Tyrėjo Nikitino byla” 21.55 “Muza ir generolas” 22.50 “Operatyvininkai” 23.45 Žinios+ 0.00 Vaid. f. “Brangus mano žmogus” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.35 “Trans World Sport” žurnalas. Naujametis šou 11.35 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Pusfinalis 2 13.35 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Finalas 15.55 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga 16.55 Ledo ritulys. KHL. “Severstal” - Rygos “Dinamo”. Tiesioginė transliacija 19.30 Krepšinis. Eurolygos ketvirtfinalis. “Panathinaikos” - “Maccabi” 21.40 Krepšinis. Eurolygos TOP16 rungtynės. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolygos TOP16 rungtynės

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Bandytojai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškasis motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia?

20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Kova dėl laimikio 22.00 Upių pabaisos 23.00 Tikri žvejai 0.00 Gelbėjimo misija 1.00 Prasta situacija

Teatras “Zambezija” (3D) - 10.30, 12.30, 14.45, 17, 19.10 val.

“Zambezija” - 11.15, 13.15, 15.30, 17.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11, 14.30, 18, 21.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 19.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 13, 16.30, 20 val.

“Optimisto istorija” - 14, 18.45, 21.15 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 10.15, 13, 16, 19, 20.15 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 11, 13 val.

“Legendos susivienija” - 10, 12 val.

“Džiunglės” (3D) - 17.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 21.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 14.30, 20.30 val.

“007 operacija “Skyfall” - 21.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Zambezija” - 11.20, 17 val.

“Zambezija” (3D) - 13.30, 19.10, 21.20 val.

“Didieji lūkesčiai” - 12, 14.40, 18.15, 21 val.

“Džekas Ryčeris” - 19 val. “Širdžių ėdikas” - 14.15, 16.40, 19.10, 21.40 val.

“Virš įstatymo” - 15, 20.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.10, 16.20, 20.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.40, 15.30 val.

“Optimisto istorija” - 12.30, 15.20, 18.20, 21 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 11, 14, 15.45, 21.45 val.

“Legendos susivienija” - 12.15, 14.20, 16.30, 18.30 val.

“Legendos susivienija” (originalo kalba) - 11.20 val.

“Karališkas romanas” - 17.30 val.

“Debesų žemėlapis” - 13.30, 17, 20.30 val.

“Apgaulinga aistra” - 20.45 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12.50, 18.40 val.

Balticum Auksinis

santuoka” 14.55 Mados nuosprendis 16.00 Vakaro naujienos 16.55 Suprasti. Atleisti 17.35 Susituokime 18.50 Tegul kalba 20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas” 21.20 “Smalsioji Varvara” 23.35 Lietuvos “Laikas” (lietuvių kalba) 23.50 “Vakarinis Urgantas” 0.30 Vakaro naujienos 0.45 Žvaigždėlaivis 1.00 Vaid. f. “Iš poilsiautojų gyvenimo” 2.20 Suprasti. Atleisti

KLAIPĖDA

VILNIUS

FORUM CINEMAS “Zambezija” - 10.30, 15.45 val.

“Zambezija” (3D) - 12, 13 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 20.15 val.

“Džekas Ryčeris” - 19 val. “Širdžių ėdikas” - 11.45, 14.30, 16.45, 21.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.15, 14, 17.30, 21 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 31 d. 19 val. “Šikšnosparnis” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 27 d. 19 d. Mažojoje salėje. “Duburys”

“Pragaras rojuje” - 11.15, 16.30, 21.15 val.

“Septyni psichopatai” - 20.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 14.15, 17.15, 18.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 11.30, 13.30, 16, 18 val.

“Džiunglės” - 13.45, 19 val.; 24 d. 13.45 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Zambezija” (3D) - 10.15, 15 val.

“Zambezija” - 12.30 val.

“Džekas Ryčeris” - 19 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.30, 14, 17.45, 21.15 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 17.30, 20.45 val.

“Pi gyvenimas” - 12.45, 15.45, 18.45, 21.45 val.

“Legendos susivienija” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.15 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 16, 21 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.45, 15.15 val.

KAUNAS CINAMON “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 20.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.20, 14.45, 18.10, 21.35 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 15.30, 18 val.

“Pi gyvenimas” - 11.30, 14, 16.30, 19.15, 21.45 val.

“Zambezija” (3D) - 13.30 val.

“Zambezija” - 11, 13, 16.40 val.

“Optimisto istorija” - 18.35 val. “Širdžių ėdikas” - 19.45, 22 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 11.15 val.

“Legendos susivienija” - 12.15, 14.30, 17.30 val.

“Debesų žemėlapis” - 21 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15 val.

FORUM CINEMAS “Zambezija” - 10.30, 15.15 val.

“Zambezija” (3D) - 12.45, 13.20, 18.30 val.

“Didieji lūkesčiai” - 12, 14.45, 17.45, 20.45 val.

“Džekas Ryčeris” - 19 val.

“Optimisto istorija - 10.45, 13.15, 16, 19, 21.45 val. “Širdžių ėdikas” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 20.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.45, 15.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 12.30, 15.30, 18, 21.30 val.

“Monstrų viešbutis” - 11, 13.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Legendos susivienija” - 10 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 20.50 val.

“Zambezija” - 11.40, 13.10, 14.45 val.

“Pi gyvenimas” - 16.20, 18.35 val.

I SALĖ “Karališka drąsa” - 10, 11.40 val.

“Pagrobimas 2: neišvengiamas kerštas” - 15.25, 21.20 val.

“Apgaulinga aistra” - 17.20 val.

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 29 d. 18.30 val. Naujametinis “Operisimo” 30 d. 18.30 val. “Traviata” 31 d. 18.30 val. “Štrausiana” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 28 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”.

“Mikė pūkuotukas” 28 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Viskas apie vyrus” 29 d. 18 val. Mariaus Jampolskio, Stano ir Ramūno Rudoko muzikinis šou “Čilinam” 31 d. 18 val. Irenos Starošaitės ir Žilvino Žvagulio naujametinis gyvo garso koncertas

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 29 d. 18 val. Tarptautinis Naujųjų Metų koncertas 31 d. 19 val. “Ledi Makbet iš Mcensko apskrities”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 27, 28, 31 d. 18 val.; 29, 30 d. 17 val.

“Kulkos virš Brodvėjaus” 30 d. 12 val. “Anė iš Žaliastogių” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 29 ir 30 d. 12 val. “Meduolių trobelė” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 31 d. 18 val. Šventinis koncertas “Žodžiai gyvenimui” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 31 d. 18 val. “Dobilėlis penkialapis”

ŠILUTĖ ŠILUTĖS KULTŪROS CENTRAS

KAUNAS

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.20, 19.15 val.

PANEVĖŽYS

“Legendos susivienija” (3D) - 10.15 val.

“Legendos susivienija” - 11.30, 14, 16.15, 18.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 20.15 val.

28, 29 ir 30 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” 28 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai” 29 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Ars Major” šokio ir pantomimos spektaklis. “Meilė mano gyvenimas” JAUNIMO TEATRAS 27 d. 18 val. “Slaptoji dviratininkų draugija” 28 d. 18 val. “Ledi Makbet” 29 d. 18 val. “Vargšai. Aristokratai” 30 d. 18 val. “Strip Man Schow - viskas apie vyrus” 31 d. 18 val. “Gupelė” Salė 99 29 d. 12 val. “Angelų pasakos” 30 d. 12 val. “Bilietas iš dangaus” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 27, 29, 30 d. 11 val.; 28 d. 11 ir 13 val. “Rusiška eglutė” 27 d. 18 val. “Paskutinis aistringas meilužis” 30 d. 18 val. “Kvailių vakarienė” 31 d. 18 val. “Naujieji metai žydrajame rojuje” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 27 d. 18.30 val. “Damos vizitas” 29 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai” 30 d. 12 val. “Mama katinas” 31 d. 18 val. “Madagaskaras” MENŲ SPAUSTUVĖ 27 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Senelės pasaka” 27 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Feel-link” 27 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Sparnuotasis Matas” 28 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Paukščiai” 29 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Nutolę toliai” 30 d. 19 val. Juodojoje salėje. “5 g vilties” “DOMINO” TEATRAS 29 ir 31 d. 19 val. “Sex guru” 30 d. 12 ir 15 val. “Meilė pagal grafiką” RAGANIUKĖS TEATRAS 29 ir 30 d. 12 val. “Tikroji Kalėdų Senelio istorija” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 27 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje. “Hamletas” 28 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje. “Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija”

KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 27 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas” 28 ir 29 d. 18 val. “Čigonų baronas” 30 d. 18 val. “Traviata” 31 d. 20 val. Koncertas “Naujametinis reviu” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 27 ir 28 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” 29 ir 30 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” 31 d. 18 val. “Plikagalvės dainininkės šou” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 27 ir 29 d. 18 val. “Belgrado trilogija” (Su Naujausiais Metais, Ana!) KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 29 ir 30 d. 11 val. Mažojoje scenoje. “Naujametė pasaka” 29 ir 30 d. 12 val. “Balta sniego žmogeliukų kelionė” KAUNO TEATRO KLUBAS 27 d. 19 val.; 31 d. 20 val. “Ką galvoja vyrai?”

28 d. 19 val. “The Schwings” ir Lauros Budreckytės koncertas 30 d. 19 val. Grupės “Subtilu-Z” koncertas 31 d. 18 val. “Meilė Paryžiuje” 31 d. 22.30 val. “Tik dėl tavęs, mano meile” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 29 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus” 30 d. 19 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Tango salon” 31 d. 16 val. Naujametinis koncertas

FORUM CINEMAS BABILONAS “Zambezija” (3D) - 10.45, 15.30 val.

“Zambezija” - 13 val.

“Džekas Ryčeris” - 19 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.30, 14 val.

“30 širdies dūžių” - 20.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18, 21.15 val.

“Legendos susivienija” - 10.15, 12.15, 14.30, 16.30, 18.30 val.

KAUNO DRAMOS TEATRAS 27 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Laimingi” 28 d. 12 val. Didžiojoje scenoje. “Astrida” 28 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Svečiuose pas pulkininko našlę” 29 ir 30 d. 12 val. Rūtos salėje. “Alisa stebuklų šalyje” 29 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 30 d. 18 val.; 31 d. 21 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” 30 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Tegyvuoja Bušonas!”

31 d. 18 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės” 31 d. 19 val. Ilgojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras ir Naujų idėjų kamerinis orkestras. “Paukščiai”

27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KRETINGA KRETINGOS KULTŪROS CENTRAS 27 d. 18.30 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

JURBARKAS JURBARKO KULTŪROS CENTRAS 28 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

2012 12 27 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:42 leidžiasi 15:58 dienos ilgumas

7:16

Orai ir horoskopai MĖNULIS Aštuntąją priešpilnio dieną Mėnulis teka 15:31 leidžiasi 7:33

-3 Oslas Priešpilnis XII 20

Pilnatis XII 28

Delčia I 04

+8

+11 Paryžius

0

Zarasai Utena

Panevėžys

+13

Berlynas

Bordo

Kėdainiai +3 +2

Ukmergė +2

Kaunas

0

Lisabona

VILNIUS

+1 +1

+7 Madridas

+16 Barselona

+14 Nica

+14 Roma

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +4 +3 +10 Bukareštas Varna Dubrovnikas +5 Sofija +14

+13

Alytus Druskininkai

+16

Vilnius Minskas +3 -2 Varšuva +1

+6 Praha +10 Miunchenas

+2 Maskva

+1

+7

+1 +1

Klaipėda

+1 Sankt Peterburgas

+2 Ryga

+4 Kopenhaga

Amsterdamas

+2

+2

Talinas

+7 Londonas

Šiauliai

Stokholmas

Jaunatis I 12

Dublinas +6

Palanga

+2 Helsinkis

0

23

Stambulas +13

Malaga +14

+1 +1

Alžyras +17

ŠIANDIEN: debesuota, vietomis pasnigs, kris šlapdriba.

Temperatūra dieną 1-3 laipsniai šilumos.

332-oji metų diena.

Gruodžio dvidešimt septintoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 53-iosios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 4 dienos.

RYTOJ: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma.

Naktį temperatūra 1-3 laipsniai šalčio, dieną apie 0.

Geros dienos! LŽ

Tunisas +15

Atėnai

+16 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Dautartas, Eglė, Gedvinė; rytoj: Daumantė, Ema, Kamilė, Vaidilutė.

Senoliai sakydavo: Ir aitvaras veltui pinigų neneša.

24

2012 12 27 Lietuvos žinios

Margumynai

Įminta Ramzio III mirties paslaptis

Girto brito šėlionės

Mokslininkai ištyrė, kad senovės Egipto faraoną Ramzį III nužudė sąmokslininkai, kurie perpjovė jam gerklę.

Teismo medicinos ekspertų atlikta garsaus Egipto faraono mumijos kompiuterinė tomograma parodė, kad Ramzio III kakle yra įpjovimo žymių. Dėl šių pjautinių žaizdų Ramzis III galėjo mirti. Ilgus metus istorikai ginčijosi dėl vieno garsiausių senovės Egipto faraono mirties priežasties. Tačiau dabar ši mįslė jau įminta. Ramzio III mirties paslaptį mokslininkai sužinojo tik dabar, kadangi ilgus šimtmečius garsaus Egipto faraono mumijos kaklas buvo apvyniotas tvarsčiais. Šiuos tvarsčius buvo baiminamasi nuimti, kadangi faraono mumija galėjo suirti.

Senovės dokumentuose, ypač Turino papiruse, teigiama, kad 1155 metais prieš Kristų Ramzio III haremo nariai bandė jį nužudyti perversmo metu. Tačiau papiruse nerašoma, ar nužudymas buvo sėkmingas.

Kai kurie dokumentai byloja, kad antrasis 20-osios dinastijos faraonas, valdęs senovės Egiptą Naujosios karalystės laikotarpiu, sėkmingai per-

gyveno perversmą ir po jo dar trumpai valdė šalį.

Turino papiruse rašoma apie keturis bandymus nužudyti garsų senovės Egipto faraoną ir jo paskirtas bausmes sąmokslininkams. Į Ramzį III pasikėsino viena iš dviejų faraono žmonų ir jos sūnus Pentaweras, kuris buvo potencialus sosto įpėdinis. Papiruse teigiama, kad tik vienintelis Pentaweras iš daugelio Ramzio III sūnų maištavo prieš savo tėvą. Įsitraukęs į sąmokslą, jis buvo apkaltintas pasikėsinimu nužudyti ir dėl to nubaustas mirties bausme.

Norėdami sužinoti tikslią Ramzio III mirties priežastį, Mumijų instituto daktaras Albertas Zinkas ir jo kolegos ištyrė Ramzio III ir jo sūnaus Pentawero mumijas. Tyrimas vyko Egipto muziejuje Kaire, kuriame laikomi įtakingų senovės Egipto valdovų palaikai. Mokslininkai atliko Ramzio III ir jo sūnaus kompiuterinę tomogramą ir paėmė DNR mėginius iš mumijų. Testo rezultatai parodė, kad Ramzio III gerklose glūdėjo gili 7 centimetrų pločio durtinė žaizda. Taigi senovės Egipto faraonas buvo nužudytas peiliu ir mirė nuo sąmokslininko rankos.

•

Neblaivus vyras nusprendė pasivažinėti Schipholio oro uosto lėktuvų taku.

Užsienio spaudos, Starmax/Scanpix ir AFP/Scanpix nuotraukos

Amsterdamo oro uoste areštuotas girtas britas, kuris vogta mašina kelias minutes važiavo lėktuvų tūpimo ir kilimo taku.

Keleivis, kurio pavardė neskelbiama, vykdamas namo Kalėdoms prie vienų Schipholio oro uosto vartų paspaudė avarinio išėjimo mygtuką, klupinėdamas nuėjo ant tako ir

pavogė oro uoste pagal sutartį dirbančio žmogaus automobilį.

“Jis važinėjosi kelias minutes, tačiau pavojus skrydžiams nebuvo iškilęs. Per Kūčias daug skrydžių nebūna. Tuo metu, kai jis pasiėmė automobilį, neskrido joks lėktuvas.

Tiriame, kur jis buvo nuvažiavęs automobiliu”, - sakė policijos atstovas Dennisas Mulleris Policija dar tiksliai nežino, kur “ke-

Kalėdinis koncertas Brazilijoje

leivis” vyko, tačiau aišku, kad jo kelionės tikslas buvo Didžiojoje Britanijoje. “Nežinome, kodėl jis pasiėmė automobilį. Tokius dalykus išdarinėji, kai esi girtas”, - sakė D.Mulleris ir pridūrė, kad minimam vyrui prireiks “kažkiek laiko išsiblaivyti”.

Amsterdamo Schipholio oro uostas yra ketvirtas pagal dydį Europoje. Jame kasdien aptarnaujama nuo 120 tūkst. iki 140 tūkst. keleivių.

•

Jessica Simpson vėl laukiasi Dainininkė Jessica Simpson pirmąją Kalėdų dieną patvirtino, kad laukiasi antrojo vaikelio.

Po ilgų spėlionių, kad popmuzikos ir televizijos realybės šou žvaigždė vėl laukiasi, J.Simpson pagaliau paskelbė šią džiugią žinią savo paskyroje viename socialiniame tinkle. Ji įkėlė Havajuose atostogaujančios ir ant smėlio sėdinčios savo septynių mėnesių dukrelės Maxwell nuotrauką su užrašu “Didžioji sesė”.

Mažoji Maxswell gimė šių metų

Pasiklausyti S.Wonderio Rio de Žaneire susirinko 450 tūkst. žiūrovų.

JAV soulo muzikos atlikėjas Stevie Wonderis ir brazilas Gilberto Gilas dalyvavo Rio de Žaneiro Kopakabanos paplūdimyje vykusiame nemokamame koncerte, kurį stebėjo beveik pusė milijono žiūrovų.

“Tudo bem?” (portugališkai “Viskas gerai?”) - S.Wonderis sušuko miniai. Auksinės spalvos kostiumu vilkintis neregys atlikėjas savo pasirodymą pradėjo daina “What a Wonderful World”. Po to atliko visiems gerai žinomus kūrinius “I Just Called to Say I Love You”, “You Are the Sunshine of My Life” ir savąją velionio Michaelo Jacksono dainos “The Way You Make Me Feel” versiją.

Koncertą pradėjo ir prie viešbučio “Copacabana Palace” įrengtoje scenoje pasirodęs G.Gilas. Jis su-

Ramzis III buvo nužudytas sąmokslo metu.

dainavo “Realce” ir “A Novidade”.

“Labanaktis, Rio! Linksmų Kalėdų! Ačiū, kad buvote”, - atsisveikindamas sakė jis.

Koncerto organizatoriai tikėjosi, kad po atviru dangumi vykstančią šventę stebės iki milijono žiūrovų, tačiau, remdamasi pareigūnų informacija, vietos žiniasklaida pranešė, kad koncertas sulaukė 450 tūkst. žiūrovų, nepabūgusių svilinančio 40 laipsnių Celsijaus karščio. Šis vakaras buvo vienas karščiausių besibaigiančiais metais.

Nemokamu kalėdiniu koncertu šventės Rio de Žaneire dar nesibaigė. Į Naujųjų metų sutikimą čia turėtų atvykti 752 tūkst. turistų. Vasario mėnesį vyksiantis garsusis karnavalas turėtų į miestą privilioti apie 900 tūkst. turistų, kurie Rio de Žaneire planuoja išleisti maždaug 665 mln. JAV dolerių.

•

gegužę, prieš tai, kai jos mamytė sutiko dalyvauti naujoje kovos su antsvoriu kampanijoje “WeightWatchers”. Tačiau neatrodo, kad “WeightWatchers” nerimautų, jog jų kampanijos ambasadorė vėl susigrąžins antsvorį, kurio jau buvo netekusi po pirmojo nėštumo. Jie pasveikino J.Simpson ir jos sužadėtinį sportininką Ericą Johnsoną šv. Kalėdų proga ir pridūrė: “WeightWatchers” šeima labai džiaugiasi dėl jūsų. Kokie nuostabūs jums buvo šie metai!”

•

J.Simpson šeimą aplankys gandrai.

Apiplėšė šuo Australijos Naujojo Pietų Velso valstijos paplūdimyje šuo dingas iš britės turistės pavogė rankinę, kurioje buvo keli tūkstančiai dolerių ir juvelyrinių dirbinių.

Liudytojai pasakojo, kad paplūdimyje buvo keletas žmonių. Į jį iš kažkur atsliūkino šuo dingas. Jis prisėlino prie nesaugomos rankinės ir stipriai sučiupęs ją dantimis nubėgo nežinoma kryptimi. Per incidentą žmonės nebuvo sužeisti, tačiau britų turistė prarado rankinėje laikytus pinigus ir papuošalus.

Apie neįprastą vagystę Didžiosios Britanijos pilietė pranešė Australijos policijai. Ši bandė ieškoti pavogtos rankinės paplūdimyje, tačiau pastangos nuėjo veltui. Tai ne pirma šuns dingo įvykdyta vagystė.

Anksčiau jis vogdavo iš turistų įvai-

Australijoje gyvenantis šuo dingas - kleptomanas. rius daiktus netoli paplūdimio esančiame priekabų parke.

Dingai - laukiniai šunys, gyvenantys Australijoje ir Azijoje. Jie minta smulkiais žinduoliais, daugiausia triušiais. Dingai gyvena ma-

žais pulkais, kuriuose jie padeda patinui ir patelei rūpintis palikuonimis. Australijos šunys atžalų susilaukia kartą per metus.

•

AFP-BNS, WENN-BNS, “ABC News”, BBC, LŽ