2013 m. kovo 1 d. / Penktadienis / Nr. 49 ( 13 474 )

Kaina

2013 m. kovo 1 d. / Penktadienis / Nr. 49 (13 474)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KELIONĖS

DIENOS TEMOS

Finansų pasaulyje trūksta padorumo

Nepažintas Kaunas turi kuo nustebinti 14p.

Naujas politinis sezonas ramus nebus

11p.

Žemė grįžta valstybei

3p.

www.lzinios.lt

UŽSIENIS

Aguonos dygsta kaip grybai

Romo Jurgaičio nuotrauka

Afganistane niekaip nepavyksta pažaboti aguonų augintojų, ginklu ginančių šiuo narkotiniu augalu apsėtus laukus, nes aguonos - jų pragyvenimo šaltinis. Ūkininkai teigia, kad legalios žemės ūkio kultūros jiems neša tik nuostolius, nors nemokamai gauna trąšų ir sėklų. Vis dėlto aguonų auginimas jau virsta rizikingu verslu dėl Afganistano vyriausybės ir tarptautinės bendruomenės rengiamų masinių užderėjusių aguonų naikinimo kampanijų. Tačiau ir tai nesustabdo aguonų plantacijų plėtros - pernai bendras aguonų laukų plotas padidėjo 18 procentų. 2012 metais “švari” buvo tik Vakarų Goro provincija.

8p.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Nacionalinės žemės tarnybos specialistai įsisuko į asmeniniams ūkiams prieš du dešimtmečius skirtus valstybinės žemės sklypus, plytinčius prie daugelio didesnių kaimų ir gyvenviečių. Šimtai tariamų ar nelegalių tokios žemės naudotojų privalo grąžinti ją valstybei.

“Išlaisvinti” sklypai perduodami į laisvos valstybinės žemės fondą, mat paaiškėjo, kad nemažai jų vis dar yra neprivatizuoti, kai kurie net nenaudojami arba naudojami ne tų asmenų, kuriems buvo skirti.

Mūsų šalyje nykstant kolūkiams ir žemės ūkio įmonėms, kaimo gyventojams Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 metų liepos 26 dienos nutarimu buvo išdalyta po 2-3 hektarus valstybinės žemės asmeni-

Žmonėms, kurie nebesinaudoja valstybinės žemės sklypais, teks ją nusipirkti arba - atsisakyti. niams ūkiams. Juose kaimo žmonės savo poreikiams augino daržoves, javus, šienaudavo, kad paruoštų pašarų laikomoms karvėms.

Prasidėjus žemės reformai, daug kas pasinaudojo galimybe įsigyti valstybinės žemės. Tad šiuo metu valstybės skirtų asmeninio ūkio sklypų aplink didesnius kaimus ir gyvenvietes jau nelabai daug ir likę. Tačiau ir jų naudotojai turi apsispręsti, kaip toliau elgsis. Jei nieko nedarys, valstybė jų naudotus sklypus gali išnuomoti žemės pristigusiems ūkininkams.

Vien Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje per vieną vasario savaitę gyventojai, “gelbėdami artimuosius”, prarado beveik 20 tūkst. litų.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis pabrėžia, kad nusikaltėliai ati-

LŽ gidas

4p.

Telefoniniai sukčiai susižeria milijonus Maždaug prieš dvidešimtmetį pakilusi telefoninio sukčiavimo banga dabar smogia nauja jėga. Patiklūs gyventojai vėl naiviai patiki apsimetėliais ir atiduoda jiems tūkstančius litų.

Rytoj su dienra‰ãiu

+ TV programos

ORAI

džiai stebi šalies aktualijas ir prisitaiko prie besikeičiančios situacijos. Pareigūnams pradėjus garsiau kalbėti apie tam tikrus sukčių naudojamus metodus, žmonės sugeba labiau saugotis tokių piktadarių atakų. Tačiau ir sukčiai nesnaudžia - keičia taktiką.

5p.

Debesuota, daug kur kris šlapdriba.

Temperatūra dieną 2-3 laipsniai šilumos.

19p.

2

2013 03 01 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Kodėl“darbotvarkė”noribūticentrodešinėje?

MAŽVYDAS JASTRAMSKIS

Darbo partijos (DP) ir partijos “Tvarka ir teisingumas” (TT) sprendimas jungtis kuriam laikui nukreipė politikų ir apžvalgininkų dėmesį nuo svarbiausių valstybės valdymo reikalų.

Intensyviai diskutuojama apie tai, kaip tokio darinio atsiradimas paveiks valdančiąją koaliciją ir apskritai visą partinę sistemą, kokios jo perspektyvos per kitus rinkimus.

Su jungimusi susijusius ideologinius ir vertybinius klausimus apžvalgininkai narsto rečiau. Iš pirmo žvilgsnio tokia diskusija atrodo neverta dėmesio: minėtos partijos paprastai vadinamos populistinėmis, tad kokią prasmingą ideologiją galėtų sukurti jų bendras projektas? Vis dėlto tai, kaip save ideologinėje erdvėje mato būsimo politinio darinio atstovai, gali atskleisti svarbių niuansų apie jų motyvus ir politinę strategiją.

Rolandas Paksas pareiškė, kad susijungusios partijos laikysis centro deši-

nės pažiūrų. Jam dėl tokios krypties pritaria ir Viktoras Uspaskichas. Žiūrint iš politinės sociologijos perspektyvos, toks sprendimas neatitiktų realybės. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Ainė Ramonaitė ištyrė, kad pastaruosiuose Seimo rinkimuose TT ir DP rinkėjai buvo patys kairiausi.

Ekonomikoje jie dažniau pasisako už būtiniausių produktų kainų reguliavimą, užsienio politikoje nori geresnių santykių su Rusija ir Baltarusija (ir nemano, kad reikia kritikuoti šias šalis dėl demokratinių principų pažeidinėjimo), o sovietinę Lietuvos praeitį vertina santykinai geriau. Žinoma, gana nestruktūruotoje partinėje sistemoje, kurioje gyventojų ir partijų ryšiai yra silpni, sunku kalbėti apie monolitiškas, nepajudinamas rinkėjų grupes. TT elektoratą apskritai yra sunku analizuoti, nes šios partijos rėmėjų tarp apklausų respondentų patenka nedaug. Reikšminga dalis potencialių DP rėmėjų ne visada ateina balsuoti, tad ištikima rinkėjų grupė V.Uspaskichui vis dar yra siekiamybė.

Vis dėlto bendra tendencija yra aiški: išvedus vidurkius, lyginant procentus, TT ir DP rinkėjai yra kairesni nei kitų reikšmingų partijų rėmėjai. Be to, būtina pabrėžti, kad egzistuoja stiprios

koreliacijos tarp šių partijų ir jų lyderių mėgimo: žmonės, kuriems labiau patinka R.Paksas ir TT, paprastai geriau vertina ir V.Uspaskichą bei DP. Tačiau tuomet kodėl nurodoma vertybinė kryptis yra visiškai priešinga tam, ką objektyviai rodo sociologinės apklausos?

Viena galimų priežasčių yra šių par-

ve pozicionuoja pačiame kairės ir dešinės skalės centre.

Jei “centro dešinė” yra skirta dešiniajam rinkėjui, šis bandymas pasmerktas žlugti. Kairiajam elektoratui šis pavadinimas gali nebūti svarbus vien dėl to, kad šie rinkėjai apskritai savęs nesuvokia kaip kairės. Tačiau Lietuvos partinė-

DP ir TT lyderių žongliravimas vertybinėmis etiketėmis mūsų partinei sistemai yra žalingas. tijų lyderių iliuzijos apie plačią paramą per rinkimus iš visų socialinių grupių. Šią logiką galima perteikti taip: su kairiuoju elektoratu sekasi gana neblogai, tad kodėl nepabandžius perimti ir dešiniojo?

Tai nėra naujiena nei Lietuvoje, nei Vakaruose. Dar septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Otto Kirchheimeris įžvelgė, kad demokratijose pamažu įsitvirtina visuotinės partijos modelis. Tokia politinė jėga atsisako aiškaus ideologinio pagrindo ir savo rinkimų programomis, pažadais siekia įtikti plačioms rinkėjų grupėms. Lietuvos gyventojai save apskritai sunkiai įsivaizduoja kaip kairiuosius ar dešiniuosius.

Kai to teiraujamasi sociologinėse apklausose, trečdalis respondentų paprastai nežino, ką atsakyti, o nemažai jų sa-

je sistemoje dešinieji yra gerokai aiškiau atsiskyrę. Sunku tikėtis, kad už energetinę Lietuvos nepriklausomybę pasisakantys konservatorių rinkėjai ar mažesnio valstybės vaidmens ekonomikoje norintys liberalų rėmėjai balsuotų už šį naują darinį.

Kita vertus, “darbotvarkės centro dešinumą” galima traktuoti kaip bandymą save atskirti dabartinėje valdančiojoje koalicijoje, kuri nuo pat formavimosi užuomazgų buvo vadinama centro kairiąja. Žinia rinkėjams tokiu atveju nėra ideologinė. Ji tiesiog byloja: “Mes kitokie nei socialdemokratai.” Šis žingsnis gerai atskleidžia TT ir DP ilgesnio laikotarpio strategiją. Lietuvos socialdemokratų partija Vyriausybėje dominuoja: jie turi daugiausia mi-

nistrų, lyderis Algirdas Butkevičius eina premjero pareigas. Ir pagal ekonominio balsavimo teoriją, ir pagal paprastą politinę intuiciją rinkėjai labiausiai atsakingais už padėtį šalies ūkyje turėtų laikyti būtent socialdemokratus. Taigi dideliems visuomenės lūkesčiams dėl naujos Vyriausybės darbų nepasiteisinus, naujas politinis darinys suvers kaltę ne visai valdančiajai koalicijai (jeigu jai dar priklausys), o būtent socialdemokratams. Tokį žingsnį puikiai parems tai, kad anksčiau buvo aiškiai įvardyta, jog “esame ne kairieji (kaip socialdemokratai), o centro dešinė”. Žinoma, toks DP ir TT lyderių žongliravimas vertybinėmis etiketėmis Lietuvos partinei sistemai yra žalingas.

Dalis elektorato, kuri šiaip jau pagal objektyvius kriterijus yra labiau kairioji, dėl tokios painiavos toliau savęs kairės ir dešinės skalėje nepažins. Jeigu ekonomikoje norima laikytis dviprasmiškos pozicijos, tai dar galima suprasti, juk ir patys kairieji rinkėjai paprastai tuo pačiu metu nori ir didesnių pensijų, ir mažesnių mokesčių verslui. Geriausiai būtų, kad naujas politinis darinys savo idėjinę kryptį apibūdintų kaip “centro rytus”. Tai padėtų atsiskirti nuo socialdemokratų ir konservatorių, o ir politinę realybę atspindėtų gana objektyviai.

•

Seimo tribūna

Reikia kurti nacionalinę žmogaus teisių instituciją Su Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos nariu Leonardu Talmontu kalbamės apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje.

Lietuvos žinios

- Ar šiuo metu Lietuvoje, jūsų nuomone, žmogaus teisės yra tinkamai ginamos?

- Šioje srityje vis dar turime problemų. Nors teisės aktuose yra įtvirtintos pagrindinės žmogaus teisės ir Lietuva yra ratifikavusi pagrindines tarptautines žmogaus teisių konvencijas, iki galo užtikrinti prisiimtų įsipareigojimų kol kas nesugebame. Ypač atkreipčiau dėmesį į Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimus, pagal kuriuos Lietuvoje turi būti reformuota teisinio neveiksnumo sistema.

Galėčiau pabrėžti ir nepakankamą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo finansavimą.

Taip pat nėra imamasi visų priemonių, kad būtų ištirti nusikaltimai, padaromi dėl rasinių, ksenofobinių motyvų.

Lietuva vis dar neratifikuoja Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, ar baudimą fakultatyvaus protokolo (OPCAT), pagal kurį turi būti sukurta asmenų, kuriems yra atimta laisvė, laikymo vietų nepriklausomos stebėsenos sistema.

- Ne pirmus metus kalbama, kad Lietuvoje reikia steigti nacionalinę žmogaus teisių instituciją. Svarstoma, ar nevertėtų tai padaryti Seimo kontrolierių įstaigos pagrindu. Ką apie tai manote?

- Nacionalinės žmogaus teisių institucijos įsteigimas Lietuvoje būtų laiku žengtas ir reikalingas žingsnis. Tokia institucija prisidėtų prie žmogaus teisių politikos formavimo, vykdytų nuolatinę situacijos stebėseną, analizuotų padėtį, identifikuotų problemas, teiktų išvadas ir siūlytų sprendimus. Pasaulyje yra 67 nacionalinės žmogaus teisių institucijos, atitinkančios JT Generalinės Asamblėjos patvirtintus vadinamuosius Paryžiaus principus. Pasaulyje nėra vieno tokios institucijos modelio. Mano nuomone, nacionalinės žmogaus teisių institucijos steigimas Seimo kontrolierių įstaigos pagrindu Lietuvai būtų optimalus variantas.

- Šiuo metu vyksta Seimo kontrolierių įstaigos vadovo paieškos. Ar jūsų vadovaujamas komitetas turi kokių nors pageidavimų ar rekomendacijų šiuo klausimu?

- Mums svarbiausia, kad šiai įstaigai vadovautų nepriekaištingos reputacijos, pagarbą ir pasitikėjimą visuomenėje turintis asmuo, puikiai išmanantis šią sritį ir pasiruošęs nuoširdžiai dirbti žmonių labui.

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219)

V.Remeika

(tel. 249 2218)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

- Seksualinių mažumų klausimą Lietuvoje paprastai stengiamasi apeiti, neaštrinti ir net ignoruoti. Tačiau Europa nuolat primena, kad šioje srityje mūsų šalyje ne viskas gerai. Ar komitetas nusiteikęs šiai problematikai skirti dėmesio?

- Komitetas neignoruoja seksualinių mažumų klausimo, nuolat aptaria esamas problemas su lygių galimybių kontroliere, ministerijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovais ir siekia, kad Lietuvoje niekas nebūtų diskriminuojamas.

- Jūsų gyvenimas glaudžiai susijęs su Šalčininkais. Kokių specifinių problemų turi šiame krašte gyvenantys jūsų tautiečiai?

- Ne vienus metus jos išlieka tos pačios. Viena aktualiausių pastarojo meto temų - naujasis Švietimo įstatymas. Mokymas lenkų kalba yra svarbiausias klausimas lenkų tautinei mažumai Lietuvoje. Todėl siekiama, kad situacija švietimo srityje nebūtų bloginama. Nepakankamas finansavimas, suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas, panaikintas ugdymas gimtąja kalba (įvestas dvikalbis ugdymas) - prie gerinimo tikrai neprisideda.

Romo Jurgaičio nuotrauka

L.Talmontas: “Nors Lietuva yra ratifikavusi pagrindines tarptautines žmogaus teisių konvencijas, iki galo užtikrinti prisiimtų įsipareigojimų kol kas nesugebame.”

•

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2249)

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada „Žmonės“ R.Pakalkienė G.Ambrazas

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

(tel. 249 2208) (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 12,13 p.

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 03 01 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Naujas politinis sezonas ramybės nežada tras, spekuliacijas dėl galimo partijų jungimosi ir kitų dalykų. Tačiau esame nusiteikę rimtai ir nuoširdžiai dirbti valstybės labui”, - sakė P.Narkevičius.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Netrukus prasidėsiančioje Seimo pavasario sesijoje daugiausia dėmesio ketinama skirti energetikai, mokesčiams, socialiniams ir valstybės valdymo reikalams.

Prognozuojama, kad politiniame gyvenime suintensyvės audros.

Nepamiršo internetinio balsavimo

Energetikos strategija, daugiabučių namų renovavimas, skalūnų dujos, tiesioginiai merų rinkimai, internetinis balsavimas, siekis įsivesti eurą, pasirengimas pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai - svarbiausios kovo 10-ąją prasidėsiančios Seimo pavasario sesijos temos.

Iš Vyriausybės - per 300 projektų

Valdantieji viliasi, kad artėjanti Seimo sesija bus darbinga, o opozicija mano, jog tam tikro sąmyšio parlamento darbe nebus išvengta. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas iš sesijos tikisi konstruktyvaus, turiningo ir prasmingo darbo. “Turi vykti objektyvios ir dalykiškos diskusijos svarstant valstybei ir visuomenei opius klausimus.

Tik tai pakeltų parlamento reitingus”, LŽ sakė jis.

Tarp svarbiausių Vyriausybės Seimui teikiamų įstatymų projektų - teisės aktai, susiję su valstybės finansų, teritorijų planavimo, daugiabučių namų renovavimo klausimais. Teikiamomis Užimtumo rėmimo įstatymo pataisomis siekiama padaryti patrauklesnį profesinį mokymą. Taip pat į Seimo darbotvarkę siūloma įtraukti projektus, skirtus centralizuotam valstybės turto valdymui įgyvendinti, viešųjų pirkimų skaidrumui didinti ir administracinei naštai mažinti.

įtraukti 55 įstatymų projektus. Anot frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės, reikės apsispręsti dėl energetinių projektų: priimti sprendimą dėl Visagino atominės elektrinės, skalūnų dujų. “Iš sveikatos apsaugos ministro laukiame siūlymų dėl sveikatos įstaigų sutvarkymo: kaip tai atrodys praktiškai, kokie įstatymų projektai bus keičiami”, - sakė ji.

I.Šiaulienės nuomone, daug dėmesio reikės skirti ir socialiniams reikalams, į Seimo darbotvarkę grąžinti tiesioginių merų rinkimų klausimą, taip pat ruoštis pirmininkauti ES Tarybai. Socialdemokratė prognozavo, kad sesija nebus rami.

“Jau dabar juntama, kad tie klausimai yra sukėlę šurmulį visuomenėje, esama labai skirtingų pozicijų”, - pabrėžė ji.

Šurmulys jau juntamas

Tarsis dėl euro įvedimo

Seimo Socialdemokratų partijos frakcija į darbų programą kol kas siūlo

Didžiausios Seimo opozicinės jėgos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščio-

nių demokratų frakcijos - atstovai į pavasario sesijos darbotvarkę sieks įtraukti 55 įstatymų projektus. Pasak frakcijos seniūno ir opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus, nemažai dėmesio turėtų būti skirta su energetika susijusiems klausimams.

A.Kubiliaus nuomone, būtina inicijuoti platesnį ir aiškesnį susitarimą, kokiomis priemonėmis bei veiksmais Lietuva turėtų siekti 2015 metais tapti euro zonos nare. “Manau, kad tai svarbus strateginis tikslas. Sveikiname Vyriausybės pasiryžimą ir darbo grupių sudarymą. Tačiau taip pat manytume, kad neturėtų išlįsti kokie nors atskirų valdančiosios koalicijos partijų populistiniai planai, apie kuriuos tenka girdėti”, - LŽ sakė opozicijos lyderis.

Ar naujas politikos sezonas bus ramus, A.Kubiliaus teigimu, priklausys nuo valdančiųjų tarpusavio santykių.

Anot jo, tikėtina, kad iš Darbo partijos (DP) bei “Tvarkos ir teisingumo” (TT) susiformavęs naujas politinis darinys mėgins parodyti savo tariamą galią, gali būti bandoma aiškintis, kas dominuos kairėje politinio spektro pusėje.

Seimo Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis kaip svarbiausias artėjančios sesijos temas įvardijo mokesčių politiką ir energetiką. Prie reikšmingesnių įstatymų projektų jis priskyrė ir Darbo kodekso nuostatų koregavimą, sudarant lankstesnes galimybes darbdaviams ir darbuotojams tartis tarpusavyje. E.Masiulis priminė, kad pavasarį teks tęsti ir praėjusią Seimo sesiją nebaigtus darbus, pavyzdžiui, spręsti parlamentarės Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimą.

Seimo LS frakcija ketina registruoti nemažai įstatymų projektų. Bus siekiama nustatyti “Sodros” mokesčių viršutinę ribą žmonėms, kurių atlyginimai viršija 2,2 vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat norima grįžti prie

E.Masiulis: “Įtampą valdančiojoje koalicijoje matome jau dabar ir jos gali būti tik daugiau.”

Nusiteikę rimtam darbui Seimo DP frakcija į pavasario sesijos darbų programą siūlys įtraukti 80 įstatymų projektų. Pasak frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Petro Narkevičiaus, pataisos apima valstybės valdymo, energetikos, verslo, švietimo, socialinės apsaugos sritis. “Darbietis” tikisi, kad artėjanti Seimo sesija bus darbinga. “Matome politines ais-

internetinio balsavimo įteisinimo.

Tai, kad šie metai - ne rinkimų, anot E.Masiulio, turėtų sudaryti sąlygas kiek ramesniam politiniam sezonui.

“Kita vertus, įtampą valdančiojoje koalicijoje matome jau dabar ir jos gali būti tik daugiau. Todėl ramaus politinio sezono neprognozuočiau. DP ir TT jungimasis lems tam tikrą migraciją tarp frakcijų, o tai įneš sumaišties į Seimo darbą”, - įsitikinęs jis.

•

TS-LKD kviečia susitarti dėl energetikos darbų tęstinumo TS-LKD partijos pirmininkas, Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Andrius Kubilius vasario 20 dieną prezidentei, ministrui pirmininkui, Seimo pirmininkui, Seimo frakcijų vadovams ir kitiems valdžios institucijų atstovams įteikė memorandumą “Dėl Lietuvos nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos elektros energetikos srityje tęstinio įgyvendinimo, atsižvelgiant į konsultacinio referendumo rezultatus”.

TS-LKD partijos pirmininko Andriaus Kubiliaus paprašėme paaiškinti, kodėl partija ir frakcija nusprendė imtis iniciatyvos kviesdama pasirašyti atskirą memorandumą?

- Kodėl siekiant darbų tęstinumo Lietuvos energetikos politikoje prireikė inicijuoti memorandumą?

- Praėjusių metų pabaigoje jau naujasis Seimas rezoliucijoje “Dėl konsultacinio (patariamojo) referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje rezultatų įgyvendinimo” kvietė valstybės institucijas, politines partijas ir piliečius siekti nacionalinio susitarimo dėl racionalaus, konkurencingo, darnaus ir perspektyvaus elektros energijos tiekimo užtikrinimo.

Mes, kaip politinė partija, atsiliepiame į šį kvietimą paskelbdami memorandumą “Dėl Lietuvos nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos elektros energetikos srityje tęstinio įgyvendinimo, atsižvelgiant į konsultacinio referendumo rezultatus”. Jame teikiame savo požiūrį, kokiomis nuostatomis galėtų

tęstinę elektros energetikos nepriklausomybės strategiją. Tikimės, kad mūsų parengtas memorandumas padės siekti tokio nacionalinio susitarimo, aiškiai suprantant jo tikslą ir turinį.

Nacionalinių susitarimų dėka esame įgyvendinę arba šiuo metu įgyvendiname visus tikslus, dėl kurių buvome sutarę. Daugiausia tokių susitarimų turėjome svarbiausiais užsienio politikos, nacionalinio saugumo, gynybos klausimais.

Tuo pat metu matome, jog kiti svar-

TS-LKD partijos pirmininkas, Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Andrius Kubilius. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka būti paremtas būsimasis nacionalinis susitarimas dėl energetikos.

Reikėtų priminti precedentą, kai 2007-2012 metais Lietuvos Respublikos prezidento, Seimo ir Vyriausybės pastangomis pavyko pasiekti, kad Lietuvos energetikos europinės integracijos strateginė kryptis buvo įtvirtinta ir ES naujos energetinės strategijos dokumentuose, o jos įgyvendinimas tapo politiškai ir finansiškai remiamas ES lygmeniu.

Netrukus po to 2009 metais Europos Sąjungos Taryba priėmė pamatinį strateginį sprendimą iki 2015 metų panaikinti Lietuvos ir Baltijos valstybių energetinę izoliaciją nuo Europos Sąjungos energetinių sistemų.

Tokio esminio nacionalinio susitarimo pritrūko 2012 metų birželio 26

dieną tvirtinant Nacionalinę energetikos nepriklausomybės strategiją ir vėliau Vyriausybei imantis veiksmų įgyvendinant Visagino atominės elektrinės projektą, o opozicijai, artėjant rinkimams, atsisakius paremti tęstinės strategijos projektus bei inicijavus referendumą.

- Ko siekiama minėtu dokumentu?

- Pirmiausia paties nacionalinio susitarimo. Nacionalinio susitarimo tradicija veikia nuo to laiko, kai bendromis partijų pastangomis pakvietėme tuometinį prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską Lietuvos vardu pateikti prašymą į NATO. Teikiame memorandumą, kuriame išsamiai išdėstome savo sisteminį požiūrį į tai, kas iki šiol buvo padaryta ir ką toliau reikia padaryti įgyvendinant

ferendumas, bet abu jie surengti ne ieškant geresnio sprendimo valstybei ir žmonėms, o tik siekiant naudos kuriai nors politinei stovyklai, tad taip ir neišryškino kelio, kuriuo galėtume sparčiai judėti į priekį.

Todėl visiškai pritariame nuomonei, kad norint išeiti iš susidariusios aklavietės reikėtų pradėti nuo to, jog parlamentinės politinės partijos susirinktų ir išsiaiškintų tarpusavyje, kokie yra energetikos prioritetai, tikslai ir galimi sprendimai.

Atsižvelgiant į referendumo rezultatus, LR Seimas pasiūlė LR Vyriausybei iki 2013 metų gegužės 15 dienos pateikti Seimui ekonomiškai optimalią ir vartotojams palankią apsirūpinimo elektros energija strategiją. būs dalykai, dėl kurių susitarti nepavyksta, gali likti neįgyvendinti dėl to, kad tampa politinės kovos priemonėmis. Tuomet valstybės interesai ir racionalūs argumentai lieka antroje vietoje, tik žiūrima, kaip iš viso to gauti trumpalaikės naudos partijai.

Energetikoje tokių susitarimų iki šiol nebūta, ir, mūsų nuomone, tai yra viena iš priežasčių, kodėl judame lėtai ar kai kuriose srityse apskritai imame trypčioti vietoje.

Sakykim, kad ir referendumas dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) buvo pernelyg ankstyvas, nepakankamai parengtas ir politizuotas. Naujoji Vyriausybė dabar bando gilintis į klausimo esmę, nors tai turėjo būti padaryta dar iki referendumo.

Branduolinės energetikos tęstinumo klausimu tai buvo jau antrasis re-

- Kokie yra esminiai memorandume atsispindintys šalies energetikos raidos klausimai?

- Mes matome kelis klausimus, kurie yra ypač svarbūs tolesnei energetikos strategijai apibrėžti. Tai tolesnis integravimasis į europines energetines sistemas ir mūsų elektros tinklų sinchronizavimas su žemyninės Europos tinklais. Ne mažiau svarbu atsakyti, kokius rinkoje galinčius konkuruoti elektros generavimo pajėgumus turėtume plėtoti ir kokią vietą čia galėtų užimti branduolinė energetika. Turime išsiaiškinti, iki kokio lygio galėtume remti atsinaujinančią energetiką ir kiek galėtume būti priklausomi nuo importo iš trečiųjų šalių.

•

Kalbino BIRUTĖ JONAITYTĖ

4

2013 03 01 Lietuvos žinios

Dienos temos

Išdalyta žemė grįžta valstybei •1 p.

Skaičiuoja šimtais

Atkelta iš

Būtent to labiausiai ir bijo viename Šakių rajono kaime gyvenanti Marijona K. Garbaus amžiaus moteris tikino, kad kai buvo gerokai jaunesnė ir dar buvo gyvas jos vyras, trys hektarai jiems labai praversdavo. Tačiau bėgant metams viskas keitėsi - mirė vyras, o pačiai Marijonai K. žemė jau nebereikalinga, nes ji nepajėgia ne tik karvės, bet ir ožkos laikyti.

“Buvau leidusi tuo sklypeliu naudotis kaimynui. Jis užsėdavo, o man rudenį duodavo miežių vištoms. Tačiau praėjusią savaitę iš Šakių grįžęs kaimynas pranešė, kad daugiau to mano žemės rėželio nebedirbs. Privalau šios žemės atsisakyti, jei pati jos nedirbu”, - pasakojo moteris.

Ji neslėpė, ko gero, taip ir pasielgsianti, nes pirkti tos žemės jai nebeapsimoka - vaikai vis vien jos nedirbs, nes yra išvažiavę į užsienį. O įsigyti žemės lopinėlį tam, kad paskui jį galėtų parduoti kaimynui, moteris tikino neturinti jėgų.

Dalis sklypų yra neteisėtai perduoti naudotis kitiems asmenims. / LŽ archyvo nuotrauka

A.Šarka: “Tikimės, kad tokių žemės sklypų, ypač nenaudojamų, beveik nebeliks, nes norinčiųjų oficialiai išsinuomoti žemės netrūksta.”

Atsisakyti arba nusipirkti Tokioje situacijoje, kaip Marijona K., yra atsidūręs ne vienas prieš 20 metų valstybės asmeniniam ūkiui suteikto sklypo naudotojas. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Šakių skyriaus specialistai nustatė apie 400 sklypų, kuriais galbūt neteisėtai naudojasi kiti asmenys, ar jie apskritai yra nenaudojami. Skyriaus vedėjas Algirdas Vaičiūnas LŽ teigė, kad tokių sklypų yra beveik aplink visas gyvenvietes ir didesnius kaimus. Anot jo, tai paaiškėjo palyginus Gyventojų registro, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Registrų centro duomenis.

“Nustatėme, kad dalis ūkininkų

deklaravo dirbamos žemės plotus neturėdami jokių dokumentų, įrodančių, kad ta žemė yra jų nuosavybė arba jie ją iš ko nors teisėtai nuomoja. Todėl ir žmonėms, kurie patys jau nebesinaudoja jiems skirtais valstybinės žemės sklypais asmeniniam ūkiui, pasiūlėme arba ją nusipirkti, arba jos atsisakyti”, - sakė A.Vaičiūnas.

NŽT Šakių skyriaus specialistai įsitikino, kad dalis tokių asmeninio ūkio sklypų naudotojų jau atsisako savo teisių į juos. Tad sklypai bus įtraukti į Laisvos valstybinės žemės fondą, parduodami jų pageidaujan-

tiems ūkininkams arba išnuomojami. Tas pats nutiks ir tiems valstybės skirtiems sklypams, kurių gavėjai yra mirę ar išvykę gyventi kitur.

Panaikina teises Šakiečiai - ne pirmieji pakilę į kovą prieš neteisėtą valstybinės žemės naudojimą. Dar praėjusiais metais NŽT Rokiškio skyriaus vedėjas Arvydas Šarka naudojimosi valstybės suteiktais asmeninės žemės sklypais teisę panaikino 170 asmenų. Anot skyriaus vedėjo, tai buvo padaryta išsiaiškinus, kad didelė dalis šių sklypų yra nenaudojami, o jei ir

naudojami, tai toli gražu ne tų žmonių, kuriems jie buvo skirti asmeniniam ūkiui plėtoti. “Šiuo metu renkame duomenis apie dar daugiau kaip 100 valstybės skirtų sklypų naudotojų. Daugeliui jų išsiuntėme pranešimus, kad šie apsispręstų - reikalinga jiems žemė, ar ne. Jei reikalinga, pasiūlėme ją kuo skubiau privatizuoti, nes nuo kovo mėnesio žemės kaina gali didėti”, - tvirtino A.Šarka.

Pasak jo, žmonės galėjo apsispręsti. Tačiau didelio interesantų antplūdžio nebuvo. Tad dar šiemet gali tekti vėl panaikinti beveik 100 asmenų naudojimosi žemės sklypu teises.

“Tikimės, kad tokių žemės sklypų, ypač nenaudojamų, beveik nebeliks, nes norinčiųjų oficialiai išsinuomoti žemės netrūksta”, - teigė NŽT Rokiškio skyriaus vedėjas.

Anot NŽT Šakių skyriaus vedėjo A.Vaičiūno, šiuo metu kaimuose jau nedaug yra žmonių, kuriems reikalinga žemė asmeniniam ūkiui, o ne žemės ūkio produktų gamybai gyvenimas parodė, kad nebeliko būtinybės naudotis tokiais sklypais.

Mat dažnai pieno, mėsos ar kitų produktų galima kur kas pigiau nusipirkti, nei kainuotų patiems auginti kiaules ar laikyti karvę. Todėl dalis sklypų yra neteisėtai perduoti naudotis kitiems asmenims. Tai akivaizdžiai matyti pavasarį ar vasarą, kai tokie asmeninio ūkio sklypai būna bendrai apsėjami. NŽT atstovė spaudai Aušra Pociūtė LŽ informavo, kad praėjusiais metais ši tarnyba nustatė 3443 asmenis, nenaudojančius jiems suteiktų asmeninio ūkio žemės sklypų (daugiau kaip 6 tūkst. hektarų).

Per penkis mėnesius nuo inventorizacijos pradžios (2012-ųjų balandžio) buvo priimti sprendimai nutraukti asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo teisę 900 asmenų, 536 žmonėms buvo išsiųsti įspėjimai apie numatomą šios teisės nutraukimą.

Anot A.Pociūtės, šių metų sausio 1 dieną buvo likę įteisinti 23,3 tūkst. hektarų asmeninio ūkio žemės, t. y. buvo likę 12,41 tūkst. žmonių, kurių asmeninio ūkio žemė dar neprivatizuota ir nesudarytos jos nuomos sutartys, bet žemės sklypai suformuoti patvirtintuose žemėtvarkos projektuose.

“Tačiau tai nereiškia, kad asmenys valstybine asmeniniam ūkiui suteikta žeme naudojasi nemokamai - jie moka nustatyto dydžio žemės nuomos mokestį”, - teigė NTŽ atstovė.

•

Palangos verslui rengiamas naujas smūgis DENISAS NIKITENKA

Vis naujus mokesčius Palangoje įvedanti kurorto valdžia neketina sustoti - užsimota apmokestinti prie viešbučių, restoranų ir kavinių įrengtas automobilių stovėjimo vietas. Šiuo metu Palangos verslininkai savo klientais, atvykstančiais automobiliais, gali pasirūpinti nemokamai. Tačiau patvirtinus naują tvarką per metus už vieną vietą mašinai statyti jiems tektų pakloti 2400 litų.

Palangos viešbučių ir restoranų asociacija (PVRA) tokią galimą naštą vertina neigiamai ir mano, kad naujas mokestis tik pablogintų populiariausio šalies kurorto įvaizdį.

Lygiuojasi į kitus Palangos valdžia pastaruosius keletą metų tarsi smaginasi įvesdama naujus mokesčius ar draudimus.

Jau apmokestintas automobilių stovėjimas kurorto centre, iš poilsiautojų renkamas vadinamasis pagalvės mokestis, norima apmokestinti ir patį įvažiavimą į kurortą.

Palangos miesto taryba turėtų svarstyti dar vieną siūlymą: apmokestinti automobilių stovėjimo vietas prie viešbučių, restoranų, kavinių, kazino ir kt. Šiuo metu tokio mokesčio nėra, tad automobilius įrengtose stovėjimo vietose prie minėtų įstaigų palikę jų klientai nieko nemoka, įstai-

Tikinama, kad naujasis mokestis būtų įvestas už naudojimąsi kurorto viešąja infrastruktūra. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

E.Židanavičius: “Kai kurie verslininkai aikštelėse, kurios įrengtos savivaldybei priklausančioje žemėje, net įsigudrina rezervavimo lenteles padėti.” gų savininkai - taip pat. Todėl siūloma įvesti automobilio vietos rezervavimo mokestį, jo našta gultų ant pačių verslininkų. Tiesa, būtų apmokestintos tik tos vietos, kurios įrengtos ne privačiuose sklypuose, o savivaldybės žemėje.

Pasak vieno naujos tvarkos projekto autorių Eimučio Židanavi-

čiaus, tai būtų mokestis už naudojimąsi miesto viešąja infrastruktūra.

“Palanga yra vienintelis Lietuvoje miestas, kur automobilių vietų rezervavimas prie įvairių verslo įstaigų yra neapmokestintas. Pavyzdžiui, Klaipėdoje už rezervavimą reikia mokėti, viešbučio ar restorano savininkas išperka vietą ir taip rūpindamasis savo klientais suteikia jiems teisę nemokamai laikyti automobilį. Manome, kad tokią pačią tvarką tikslinga įvesti ir Palangoje”, - LŽ sakė politikas.

Tikslas - padidinti pajamas E.Židanavičius tikino, jog Palangoje esama bent 20 automobilių vietoms rezervuoti skirtų ženklų, tačiau dauguma jų neva yra nelegalūs.

“Kai kurie verslininkai aikštelėse, kurios įrengtos savivaldybei prik-

lausančioje žemėje, net įsigudrina rezervavimo lenteles padėti. Šalia esančioje gatvėje už paliktą automobilį reikia mokėti, o prie kavinės arba viešbučio - ne. Kitas dalykas, jei viešbučiai iš anksto prieš pradėdami veiklą nenumatė nemokamų automobilių stovėjimo vietų, neįrengė požeminių garažų, čia jų bėdos. Galų gale verslininkai, jei nenorės mokėti ir rezervuoti vietos savo klientams, galės kaip užsienyje teikti automobilių nuvairavimo į nemokamą aikštelę paslaugą”, kalbėjo E.Židanavičius.

Jis teigė, kad verslininkams atsisakius rezervuoti vietas klientų ir savo automobiliams jose tiesiog bus pastatyti vadinamieji parkomatai.

Pagal vieną kurorto tarybai pateiktų projektų metinis vienos vietos mokestis siektų 1200 litų, tačiau jau įregistruota ir korekcija, kurioje figūruoja 2400 litų suma. E.Židanavičiaus skaičiavimais, įvedus 2400 litų mokestį Palangos biudžetas per metus galėtų pasipildyti papildomais 200 tūkst. litų.

Grėsmė kurorto įvaizdžiui Projektas kol kas guli stalčiuje, ir neaišku, kada jis bus svarstomas, bet neabejojama, kad tai bus daroma iki vasaros sezono pradžios, gegužės viduryje.

Anot PVRA vadovės Giedrės Kvedaravičienės, ir 1200 litų, ir 2400 litų už vieną vietą automobiliui yra neargumentuotos ir neadekvačiai didelės sumos. “Kol kas apie naują

mokestį beveik nieko nežinome, neaišku, kiek verslininkų jis paliestų, nes reikėtų tikrinti daug dokumentų ir žiūrėti, ar dabar esančios automobilių stovėjimo aikštelės prie viešbučių, maitinimo įstaigų yra savivaldybės žemėje, ar ne. Tačiau ir vėl problema sprendžiama ne nuo to galo: užuot galvojusi, kaip dar apmokestinti verslininkus, Palangos valdžia turėtų imtis ryžtingų ir konkrečių veiksmų įrengiant naujas nemokamas automobilių stovėjimo aikšteles”, LŽ sakė ji.

G.Kvedaravičienės manymu, jei yra žinoma apie nelegaliai rezervuojamas nemokamas vietas automobiliams statyti, reikėtų situaciją išsiaiškinti ir panaikinti savivalę.

“Palangoje reikia ne didinti, ne įvedinėti naujus, o labiau suvienodinti mokesčius. Kitaip kurortas praras patrauklumą. Juk verslininkas, apskaičiavęs, kad jam neapsimoka mokėti metinio mokesčio už automobilių vietas, praras klientus.

Tokiu būdu pajamas praras ir verslininkas, ir Palangos miestas”, - situacijos dvilypumą apibūdino ji.

Klaipėdoje nuo pat automobilių stovėjimo apmokestinimo pradžios mašinų vietų rezervavimo mokestis renkamas ir siekia 2400 litų per metus senamiestyje, 1200 litų centrinėje dalyje.

“Pernai iš rezervavimo mokesčio pavyko surinkti apie 130 tūkst. litų”, - LŽ sakė uostamiesčio merijos Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus.

•

2013 03 01 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Telefoniniai sukčiai susižeria milijonus Maždaug prieš dvidešimtmetį kilusi telefoninio sukčiavimo banga dabar smogia nauja jėga.

Patiklūs gyventojai vėl naiviai patiki apsimetėliais ir atiduoda jiems tūkstančius litų. jų gyvenimo būdas”, - įsitikinęs K.Jasmontas, kuris gerai pažįsta kalinių psichologiją.

RITA KRUŠINSKAITĖ

V

ien Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) aptarnaujamoje teritorijoje per vieną vasario savaitę gyventojai, “gelbėdami artimuosius”, prarado beveik 20 tūkst. litų.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis pabrėžia, kad nusikaltėliai atidžiai stebi šalies aktualijas ir prisitaiko prie besikeičiančios situacijos. Pareigūnams pradėjus garsiau kalbėti apie tam tikrus sukčių naudojamus metodus, žmonės sugeba labiau saugotis tokių piktadarių atakų, pavyzdžiui, gerokai rečiau patiki teisėsaugininkais prisistatančiais aferistais. Todėl nusikaltėliai keičia taktiką - grįžta prie senų, primirštų apgaulės būdų. Dažniausiai ištraukiama į nelaimę esą patekusių artimųjų korta.

Pernai Policijos departamento atliktos analizės duomenys iškalbingai liudija apie telefoninių sukčių siautėjimo mastą. 2012 metais policijos komisariatuose pradėti 687 ikiteisminiai tyrimai (apie 800 epizodų) dėl nusikalstamų veikų, padarytų naudojantis telefoninio ryšio priemonėmis laisvės atėmimo vietose. Telefoniniai sukčiai, apsimetę “nukentėjusiųjų” artimaisiais, bankų darbuotojais arba teisėsaugos institucijų pareigūnais, į savo kišenes susižėrė beveik 3 mln. litų.

Tikslus aukų skaičius nėra žinomas, nes dalis jų gėdijasi savo patiklumo, į policiją dėl patirtos žalos nesikreipia ir slepia nemalonius incidentus net nuo savo artimųjų.

“Gelbėdami” negalvoja

Iš Alytaus pataisos namų sklindantys telefoninių sukčių skambučiai - nepažabojami. / Ritos Krušinskaitės nuotraukos

Kalinių “verslas” Nuo telefoninių sukčių žmonės nukenčia visoje Lietuvoje, tačiau pinklės jiems beveik išimtinai rezgamos įkalinimo vietose. Aktyvumu itin išsiskiria Alytaus pataisos namuose ne pirmą kartą laisvės atėmimo bausmę atliekantys vyrai. Pernai ant jų meškerės užkibo 568 aukos. Marijampolės pataisos namuose, kur taip pat kali ne pirmą kartą nuteisti vyrai, telefoninio “verslo” mastas mažesnis. Jiems pavyko apgauti beveik penkis kartus mažiau žmonių.

Alytaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų poskyrio vyresniojo tyrėjo Mariaus Goleko teigimu, telefoniniai sukčiai yra išsiugdę gerus įtikinėjimo įgūdžius, moka subtiliai manipuliuoti aukos patiklumu. Kaliniai net sukuria kabinetinės darbo aplinkos įspūdį. Tušinuko galu baksnodami į stalą aiškina, kad suvedinėja arba tikrina duomenis kompiuteriu. Tikrumo įspūdį jie sustiprina prisistatydami realių žmonių vardais ir pavardėmis, nurodydami jų pareigas, tikslius darboviečių adresus.

Pokalbį telefonu gali pradėti bet kuris kameroje esantis kalinys. Paaiškėjus, kad žmogus “užkibo”, telefonas perduodamas mokantiems nukreipti pokalbį reikiama linkme kaliniams. Jie, priklausomai nuo situacijos, jau turi paruošę konkrečius teiginius ir klausimus. “Išskirtinių psichologinių gebėjimų tie asmenys neturi, viskas vyksta dėl aukų psichologinės būsenos, atsirandančios po streso išgirdus žinią apie įvykusią nelaimę”, - pažymėjo R.Matonis.

K.Jasmonto nuomone, efektyviau kovoti su sukčiais padėtų vaizdo ir garso klipai per televiziją ir radiją.

Bendrininkų gaujos Pirmieji telefoninio sukčiavimo atvejai pradėti registruoti vos atkūrus nepriklausomybę. Tačiau tai buvo labiau pavienių nusikaltėlių veikla, mat mobilusis ryšys tuomet kainavo brangiai. Pingant ryšio paslaugoms ir mobiliųjų telefonų aparatams, telefoninio sukčiavimo atvejų ėmė daugė-

R.Matonis pabrėžia, kad nusikaltėliai atidžiai stebi šalies aktualijas ir prisitaiko prie besikeičiančios situacijos. / LŽ archyvo nuotrauka

tokių nusikaltimų motyvas - siekis gauti turtinės naudos arba narkotinių medžiagų. Pinigai padalijami - viena dalis lieka pas laisvėje esančius bendrininkus, kita atitenka kalintiesiems.

Pinigai pervedami nedidelėmis sumomis į jų sąskaitas, perkami daiktai, tačiau didžiausia dalis naudojama narkotinėms medžiagoms įsigyti.

Pareigūnai apgailestauja, kad žmonės sumano paskambinti į bėdą tariamai patekusiam giminaičiui tik tada, kai jau būna perdavę pinigus aferistui. ti. Atsirado pirmosios gaujos, kurios sukčiavo planingai ir organizuotai, pasiskirsčiusios užduotimis. “Šiuo metu pareigūnai sulaiko nemažai įtariamųjų ir jiems dažniausiai inkriminuojamos ne pavienės nusikalstamos veikos, o įrodinėjama padarius po 10, 20, kartais ir daugiau nusikaltimų”, - teigė R.Matonis.

Nusikaltimo vietoje sulaikyti asmenys dažniausiai esą prisipažįsta padarę nusikaltimą, tačiau ne visada yra linkę įvardyti savo bendrininkus laisvės atėmimo vietoje. Anot R.Matonio,

Pažaboti sudėtinga Visiškai užkirsti kelią tokio pobūdžio nusikalstamoms veikoms neįmanoma. Mat įkalinimo vietose, nors tai oficialiai uždrausta, nuteistieji randa būdų, kaip netrukdomiems naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis. Pareigūnai kiekvieną dieną iš kalinių paima mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles, tačiau šie nuolat prasimano naujų.

Vienas mobiliųjų telefonų patekimo į pataisos namus kelių - kai laisvėje esantys pažįstami, naudo-

damiesi tam tikra įranga, permeta juos per įkalinimo įstaigos tvorą.

R.Matonio nuomone, situaciją būtų galima labiau suvaldyti, jei pataisos namai būtų pastatyti ne miestų centruose, o atokiau nuo miestų, kaip yra kitose šalyse. Tada būtų apribotas ne tik draudžiamų daiktų patekimas į įkalinimo įstaigą, bet ir būtų įmanoma įrengti mobiliojo ryšio blokavimo sistemą. Šiuo metu blokavimo sistema veikia tik dalyje pataisos namų teritorijų.

Blokuoti visos teritorijos neįmanoma dėl šalia esančių gyvenamųjų namų.

Alytaus pataisos namų direktoriaus Kęstučio Jasmonto teigimu, suvaldyti telefoninių sukčių skambučius iš įkalinimo įstaigų sudėtinga.

“Darome viską, kad to nebūtų, bet užkirsti kelio bent kol kas neįmanoma”, - apgailestavo jis. Esą ryšio blokavimo sistema sunkiai skinasi kelią, ją reikia tobulinti. Pataisos namų pareigūnai svarsto galimybę padvigubinti patruliavimą. Galbūt tai padėtų sumažinti sukčių skambučių skaičių. Tačiau K.Jasmontas nededa per daug vilčių į tokias priemones.

“Kol bus patiklių žmonių, kaliniai naudosis net menkiausia galimybe iš jų pasipelnyti, nes tai yra nuteistų-

Nusikaltėliai, prisistatę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, “Sodros”, bankų ir kitų institucijų darbuotojais, prigąsdina pasirinktą auką tvirtindami, kad būtent per jos sąskaitą plaunami pinigai. Iš netikėtumo sutrikęs žmogus apgavikui dažniausiai sudiktuoja elektroninės bankininkystės duomenis. Be to, sukčiai prašo niekam neprasitarti apie skambutį, esą vykdomas tyrimas ir jo paviešinimas gali tik pakenkti.

Tereikia vos kelių minučių, kad įgudę sukčiai, naudodamiesi banko prisijungimo duomenimis, iš banko pasisavintų aukos santaupas. Keliolikos minučių pakanka, kad aferistai spėtų nukentėjusiųjų vardu paimti greituosius kreditus ir padarytų juos banko skolininkais. Siekdami išvengti atsakomybės ir kad pareigūnams būtų sunkiau atsekti išviliotų pinigų judėjimą, sukčiai grobį perveda iš vienos sąskaitos į kitą. Apie užverstą skolų naštą nukentėjusieji neretai sužino tik gavę pranešimus apie laiku nesumokėtas įmokas ir už tai gresiančią atsakomybę.

Pareigūnai perspėja, kad kuo ilgiau žmogus delsia pranešti apie padarytą nusikaltimą, tuo sunkiau jį atskleisti ir priversti piktadarius atlyginti žalą. Kelios uždelstos dienos gali tapti lemtingos, kad nukentėjęs žmogus niekada neatgautų prarastų pinigų. Išviliotų lėšų sumos svyruoja nuo keliasdešimt litų iki keliasdešimt tūkstančių litų.

Ne vieną kartą nukentėjusieji, be pinigų, yra atidavę juvelyrinius dirbinius, garso ir vaizdo techniką, kitus vertingus daiktus.

Pareigūnai apgailestauja, kad žmonės sumano paskambinti į bėdą tariamai patekusiam giminaičiui tik tada, kai jau būna perdavę pinigus aferistui.

Yra buvę ir graudžiai kuriozinių atvejų, kai nukentėjusieji naktį paskambinusiems sukčiams perduodavo tūkstančius litų anūkams gelbėti, o vėliau prisimindavo, kad anūkų jie neturi.

Nutinka taip, kad telefoniniai sukčiai tuos pačius patiklius žmones apgauna keletą kartų.

Reikia saugotis patiems Anot pareigūnų, telefoninių sukčių aukomis, kai siekiama išgauti internetinės bankininkystės duomenis, yra įvairaus amžiaus žmonės. Jų kontaktus aferistai randa telefonų knygose, per interneto paieškos sistemas, socialiniuose tinkluose. Pastebėta, kad vyresnio amžiaus žmonės dažniau nukenčia, kai jų finansinės pagalbos neva prašo į bėdą pakliuvę artimieji. Jei telefoniniai sukčiai vyrai į pagalbą pasitelkia savo drauges, aukomis dažniausiai tampa moterys net devynios iš dešimties.

Policijos pareigūnai ragina gyventojus adekvačiai vertinti nepažįstamų žmonių skambučius ir neskubėti pildyti jų prašymų. Reikėtų įsidėmėti, kad policijos ir kitų tarnybų pareigūnai, paskambinę telefonu, niekuomet neprašo perduoti grynųjų pinigų, padiktuoti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų ar atlikti banko operacijų.

Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, nedelsdami skambinkite į policiją bendruoju pagalbos numeriu 112.

•

6

2013 03 01 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Atšilimas tarp Ankaros ir Europos Daugelis turkų numojo ranka į šalies narystę Europos Sąjungoje (ES), tačiau derybos netrukus gali pajudėti iš mirties taško.

Turkija nebėra nuskurdusi vargeta, besiveržianti į išsvajotąją Europą, netrukus turkai gyvens geriau už italus, o europiečiai gal net ateis maldauti Turkijos įsilieti į jų šeimą.

tu kurdų lyderiu Abdullah Ocanalu.

Narystės ES perspektyva gali paskatinti ir turkus, ir kurdus pagaliau susitarti. Nors ir kyla daug ginčų, parlamente mėginama priimti naujos Konstitucijos projektą. Kurdai reikalauja joje didesnės autonomijos. Tai puikiai dera su “atšildytu” ES skyriumi dėl regioninės paramos.

Europiečiai dar maldaus

Pastaruoju metu jau 30 mėnesių įšalusios derybos dėl Turkijos narystės ES pradeda atšilti. Kai ES pirmininkavo prezidento Nicolas Sarkozy valdoma Prancūzija, ji blokavo 5 iš 35 derybinių skyrių. Dabar veto panaikintas vienam skyriui, susijusiam su regionine pagalba.

Kipre prezidento rinkimus laimėjo Nikas Anastasiadis, 2004 metais pritaręs Jungtinių Tautų planui suvienyti salą. Tam pritarė Kipro turkai, bet nepritarė Kipro graikai. Tapęs prezidentu jis gali paskatinti derybas, kurios savo ruožtu gali panaikinti dar kelis veto. Be to, kad Europa apskritai prisibijo įsileisti didžiulę, stiprią ir karštakošišką musulmonų šalį, didžiausias ES nesutarimas su Turkija vyksta dėl šios atsisakymo atverti savo uostus Kipro graikų laivams.

Geresnė nei vakar “Jokia jėga neatplėš mūsų nuo Europos”, - neseniai pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu. Ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas prakalbo apie narystę Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje, vienijančioje Rusiją, Kiniją ir Vidurinę Aziją, - vėliau jis nuo šių žodžių atsimetė. Tačiau jie rodo Turkijos nusivylimą, visiškai suprantamą. Turkijos visuomenės pritarimas savo šalies narystei ES nukrito nuo 70 proc., kai 2005-aisiais prasidėjo derybos, iki vos 33 proc. dabar.

Niekas taip neerzina turkų, kaip įvairios ribotos narystės idėjos, pasigirstančios iš Vokietijos, Austrijos, Olandijos. “Narystė kaip nėštumas: arba esi, arba ne. Pusinės pozicijos nėra”, -

Šią savaitę viešėdama Turkijoje kanclerė A.Merkel su nuostaba žvalgėsi po Kapadokiją, lydima kultūros ir turizmo ministro Omero Celiko. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Iš dalies Turkijos ir ES santykių dinamiką keičia ir tai, kad Turkijos ekonomika toliau auga, o Europos, įskaitant ir Vokietiją, stagnuoja. ironizuoja Turkijos Europos ministras Egemenas Bagis.

Valdant premjero Teisingumo ir plėtros partijai, Turkijos ekonomika tapo 17-a pagal didumą pasaulyje.

“Europiečių teisinimasis, kad Turkija skurdi šalis, yra nesąmonė”, - teigia akademikas ir ES žinovas Cengizas Aktaras. Per dešimtį šios partijos valdymo metų Turkija tapo ir kur kas demokratiškesnė. Sąmokslus rezgę ge-

nerolai sėdi kalėjime, armija prarado valdžią. Tačiau R.T.Erdogano kritikai teigia, kad per valdymo dešimtmetį neturėdama jokios stiprios opozicijos partija tapo labai arogantiška ir dominuojanti. Be to, Turkija yra viena daugiausia žurnalistų kalinanti šalis pasaulyje - už grotų jų sėdi bent 49.

Disidentai kišami į kalėjimus pagal neaiškius antiteroristinius įstatymus. Į tai ministras E.Bagis atsakė: “Nesa-

kau, kad Turkija tobula. Bet ji geresnė nei vakarykštė Turkija.” Akivaizdu, kad toks atsakymas netenkina.

Kuriama Konstitucija Turkija miklina raumenis ir užsienyje. Šios šalies užsienio pagalba per dešimtmetį padidėjo 27 kartus. Padėtis prie Sirijos sienos, kur telkiasi tūkstančiai pabėgėlių ir sprogsta bombos, primena, kokios rizikos ėmėsi Turkija remdama maištininkus prieš prezidentą Basharą al Assadą. Vakarams nesikišant, Turkija liko viena. Tačiau laikas atšilti santykiams su Europa tikrai geras. R.T.Erdoganas atnaujino derybas su įkalin-

Iš dalies Turkijos ir ES santykių dinamiką keičia ir tai, kad Turkijos ekonomika toliau auga, o Europos, įskaitant ir Vokietiją, stagnuoja. Vokietiją ir Turkiją ypač sieja didžiulis skaičius turkų, dar septintąjį dešimtmetį pradėjusių plūsti ieškoti darbo Vakarų Vokietijos fabrikuose ir ten pasilikusių. Be to, Turkija yra ir viena svarbiausių Vokietijos prekybos partnerių ne ES viduje, abiejų šalių prekybos apimtis siekia 40 mlrd. dolerių per metus.

Siekdama ES narystės Turkija įvykdė virtinę struktūrinių reformų, jos ekonomikos augimas 2002-2011 metais, vyriausybės duomenimis, sudarė maždaug 5,2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Neseniai didelį sąmyšį Vokietijoje sukėlė krikščionio demokrato Guntherio Oettingerio, Europos energetikos komisaro, pareiškimas laikraštyje “Bild”. “Dedu galvą, kad dar po dešimtmečio Vokietijos kancleris ir jo kolegos iš Prancūzijos ant kelių maldaus Ankaros: “Draugai, ateikite pas mus.”

Kaip tik dėl Vokietijos palaikymo stokos Turkija labiausiai ir skundžiasi. Kanclerė Angela Merkel ir jos krikščionys demokratai metų metus kalba apie Turkijos “privilegijuotąją narystę”, o ne visavertę. Tik dabar kanclerės partijoje atsiranda kitų gaidelių Ankaros atžvilgiu. Visiškai narystei visada priešinosi ir Prancūzija, bet naujasis prezidentas Francois Hollande’as jau yra kitos nuomonės ir pasirengęs pradėti derybas dėl savo pirmtako blokuotų skyrių.

Turkija yra baigusi derybas tik dėl vieno skyriaus.

•

Žlugo Slovėnijos vyriausybė Metus gyvavusi Slovėnijos ministro pirmininko Janezo Janšos centro kairioji vyriausybė žlugo įstatymų leidėjams balsavus už nepasitikėjimą ministrų kabinetu.

Mandatas suformuoti vyriausybę per didžiausią po atsiskyrimo nuo Jugoslavijos 1991 metais krizę Slovėni-

joje dabar atiteks politikos naujokei centro kairiųjų atstovei Alenkai Bratušek. Ji taps pirmąja šalies premjero postą užimančia moterimi. 42 metų A.Bratušek pateikė savo programą parlamentui ir sakė, kad jos pagrindiniai prioritetai yra gyvenimo “normalizavimas švelninant perdėtas sunkmečio priemones”, kurių ėmėsi ankstesnė vyriausybė, ekonomikos augimo skatinimas. “Stabilizuosime viešuo-

Pradòtas naujas projektas “V‰Ø “Globali iniciatyva psichiatrijoje„ gebòjim˜ stiprinimas siekiant sistemini˜ pokyãi˜ psichikos sveikatos srityje ir dalinantis patirtimi su kitomis NVO„ Sausio mònes∞ organizacija pradòjo ∞gyvendinti vieneri˜ met˜ trukmòs projektà “V‰Ø “Globali iniciatyva psichiatrijoje„ gebòjim˜ stiprinimas siekiant sistemini˜ pokyãi˜ psichikos sveikatos srityje ir dalinantis patirtimi su kitomis NVO„. Paramà projektui (beveik 170 tkst. Lt.) suteikò Lietuvos Respublikos ir ·veicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programa. Projektu siekiama plòtoti organizacijos Ïmogi‰kuosius i‰teklius stiprinant ekspertinius gebòjimus bei vystant psichikos sveikatos srityje veikianãioms ar bendruomeninòms NVO skirtà Ïini˜ ir mokym˜ centrà. Taip pat numatoma didinti organizacijos finansin∞ stabilumà ir nepriklausomumà nuo projektinòs veiklos ròmòj˜ keliam˜ reikalavim˜ kuriant ir i‰bandant inovatyvius lò‰˜ pritraukimo modelius, kurie prisidòt˜ prie filantropinòs kultros Lietuvoje plòtojimo.

UÏs. R-126

sius finansus, susitarsime su socialiniais partneriais dėl būtinų atlyginimų karpymų ir tikriausiai laikino kai kurių mokesčių didinimo”, - pareiškė ji.

J.Janša tapo premjeru pernai vasarį, kai jo centro kairiųjų pažiūrų pirmtakas Borutas Pahoras buvo pašalintas per balsavimą dėl nepasitikėjimo atveriant kelią į pirmalaikius rinkimus 2 mln. gyventojų turinčioje Slovėnijoje.

J.Janša siekė vykdyti struktūrines reformas ir taupymo priemones, laikomas gyvybiškai svarbiomis buvusios pavyzdingos Europos Sąjungos naujokės, 2007 metais įsivedusios eurą, grįžimui į ekonomikos augimo laikotarpį. Triuškinamą smūgį premjerui sudavė kovos su korupcija agentūros pateikti kaltinimai mokesčių tvarkos pažeidimu. Trys partijos paliko penkių narių koaliciją, vyriausybei beliko trečdalis vietų parlamente.

Kaltinimai visoje šalyje išprovokavo didelius slovėnų protestus dėl diržų veržimo ir korupcijos. Apklausos rodė, kad premjerą J.Janšą palaikė tik 21 proc., prieš jį pasisakė 77 proc. respondentų. 52 proc. pritarė siūlymui sudaryti laikiną technokratų vyriausybę ir per 14 mėnesių surengti pirmalaikius rinkimus.

A.Bratušek bus pirma Slovėnijos premjerė moteris. / Reuters/Scanpix nuotrauka Slovėnijos ekonomika 2004-2007 metais augo po 5 proc. per metus, tačiau pasaulinė finansų krizė parodė, kad nuo eksporto priklausoma šalis labai pažeidžiama. Valstybės skola 2007-2011 metais padidėjo daugiau

nei dvigubai, naujoji vyriausybė paveldės dar ir skolų prislėgtą bankų sistemą, kuriai gali prireikti pagalbos.

•

“The New York Times”, “The Economist”, BNS, LŽ

2013 03 01 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Svajoklis, verčiantis svajones realybe PALMYRA KRUPENKAITĖ

DENNISAS TITO

Multimilijonieriaus ir pirmojo kosmoso turisto Denniso Tito įkurtas nekomercinis fondas ketina pasiųsti sutuoktinių porą į Marsą jau 2018 metais.

72 metų amerikietis milijonierius apie savo ambicingus planus viešai paskelbė Vašingtone, nes jau kuris laikas Jungtinėse Valstijose sklandė gandai apie jo sumanytą “istorinę misiją” į Marsą. D.Tito pranešė, kad startas planuojamas 2018 metų sausio 5 dieną (nors ši data gali ir pasikeisti), o jau rugpjūčio 20-ąją erdvėlaivis pasieks Marsą. Tačiau ant Raudonosios planetos jis nenusileis, o tik praskries maždaug už 100 tūkst. kilometrų nuo jos. 2019 metų gegužės 21 dieną erdvėlaivis grįš į Žemę. Visa kelionė, atsižvelgiant į tuometę Žemės ir Marso tarpusavio padėtį, užtruks 501 dieną.

Erdvėlaivis apskries Marsą ir grįš į Žemę, nesvarbu, kas per tą ilgą kelionę nutiktų jo keleiviams.

D.Tito nori, kad į Marsą skristų vyras ir moteris, geriausia vidutinio amžiaus sutuoktinių pora, jau turinti vaikų, nes dėl ilgo radiacijos poveikio jie abu gali tapti nevaisingi, be to, gresia pavojus susirgti vėžiu ir Alzheimerio liga. Be to, sutuoktiniai per ilgiau nei metus truksiančią kosminę kelionę galėtų teikti vienas kitam emocinę paramą.

“Būtų labai simboliška, jei per pirmąjį skrydį į Marsą žmonijai atstovautų vyras ir moteris”, - mano ir “Inspiration Mars Foundation” atstovai.

Negalima praleisti progos Misijos į Marsą projektas grindžiamas laisvos grįžimo orbitos (free return orbit) panaudojimu. Tai tokia trajektorija, kai nuo Žemės atsiplėšęs erdvėlaivis grįžta į starto vietą dėl gravitacijos - tai labai supapras-

D.Tito visuomet svajojo apie kosmines keliones. / nl.wikipedia nuotraukos

“Po šios misijos tapsiu daug neturtingesnis, užtat mano anūkai bus turtingesni, nes juos įkvėps šis skrydis”, - sakė D.Tito. tina misiją, nes norint grįžti į Žemę nereikia įjungti variklių. Tačiau skridimas “laisvąja” trajektorija įmanomas tik tuomet, kai abi planetos yra tam tikroje padėtyje, t. y. arčiausiai viena kitos. Taip bus 2018 metais, ir jei tuomet susidariusia proga nebus pasinaudota, kita galimybė pasitaikys tik 2031-aisiais.

Misijos nepatogumai Erdvėlaiviu taps modifikuota kapsulė “Dragon”, gaminama bendrovės “Space X”. Į kosmosą ją išves raketa “Falcon Heavy”, kurią bendrovė jau baigia gaminti. Skrendantieji į Marsą kapsulėje galės naudotis 35 kubinių metrų erdve, kurios pusė bus užkrauta įvairiomis atsargomis - ke-

leiviams teks vežtis daugiau kaip toną sauso maisto ir 28 kilogramus tualetinio popieriaus.

Be to, abu keleiviai, kad nesiatrofuotų raumenys ir kaulai, kasdien turės mankštintis su treniruokliais, jiems labai sunku rasti vietos kapsulėje. Užtat ši ilga ir nepatogi kelionė suteiktų mokslininkams daug informacijos, kaip žmogaus kūnas gali prisitaikyti prie aplinkos.

Svajonei aukoja pinigus Šis fantastinis projektas finansuojamas iš asmeninių D.Tito lėšų. Jo turtas vertinamas keliais šimtais milijonų dolerių. 2001 metais už bilietą į kosmosą rusams jis sumokėjo 20 mln. dolerių. Praėjusio amžiaus 7 dešimt-

metyje D.Tito dirbo NASA laboratorijoje, kur buvo konstruojamos raketos. Skrydžiui į Marsą, kurį D.Tito vadina “Amerikos misija”, milijonierius ketina panaudoti pinigus, kurie buvo pervesti į jo įkurtą fondą “Inspiration Mars Foundation”, bei kitų labdaros fondų lėšas, nes yra įsitikinęs, jog planuojama misija pradės naują kosmoso užkariavimo erą.

D.Tito pabrėžia, kad kelionė į Marsą nėra komercinis projektas, jos tikslas - mokslo ir technologijų pažanga.

“Negalima prarasti laiko. Praėjo 40 metų, kai žmonės nuskrido į Mėnulį. Aš ir daugybė mano amžiaus žmonių laukėme, kad po to bus skrydžiai ir į kitas planetas. Taip ir nesulaukėme, todėl manau, kad atėjo laikas tam laukimui padaryti galą”, - aiškino milijonierius, kodėl ėmėsi tokio brangaus projekto.

Jo skirtos pinigų sumos “pakaks pirmiesiems dvejiems šio projekto įgyvendinimo metams”, t. y. iki 2014-ųjų

Amerikietis inžinierius, ilgai dirbo NASA ir prisidėjo prie raketų konstravimo. 1972 metais Kalifornijoje įkūrė bendrovę “Wilshire Associates”, kuri ėmėsi investicijų ir teikė konsultacines bei technologines paslaugas. Visą laiką tikėjo, kad yra gyvybė kitose planetose ir į Žemę gali atskristi kitų planetų atstovai.

Pasaulis apie jį išgirdo 2001 metais, kai D.Tito tapo pirmuoju kosmoso turistu ir sumokėjo rusams 20 mln. dolerių, kad laivu “Sojuz” galėtų nuskristi į kosminę stotį. Ši jo kelionė truko beveik 8 dienas.

pabaigos. Per tą laiką D.Tito tikisi rasti rėmėjų, kurie toliau jį finansuos. Milijonierius tikisi gauti pinigų už teisę rodyti šią kelionę per televiziją, taip pat parduoti surinktus mokslinius duomenis NASA. Nors daugiau informacijos apie skrydžio technines detales bei finansines išlaidas nei jis, nei kiti skrydžio rengėjai nėra linkę pateikti, ekspertai mano, kad šis projektas kainuos 1-2 mlrd. dolerių.

D.Tito iš jo tikrai neuždirbs. “Pasakysiu aiškiai - po šios misijos tapsiu daug neturtingesnis, užtat mano anūkai bus turtingesni, nes juos įkvėps šis skrydis”, - sakė mokantis svajoti milijonierius.

•

8

2013 03 01 Lietuvos žinios

Pasaulis

Iš banko - į JAV iždo sekretorius Buvęs JAV prezidento Baracko Obamos vyriausiasis administracijos vadovas Jackas Lew patvirtintas naujuoju iždo sekretoriumi. Jis perėmė šį svarbų portfelį įtemptu metu, kai vyksta įnirtingi ginčai dėl šalies biudžeto ir skolų.

JAV Senatas 71 balsu prieš 26 patvirtino buvusį Baltųjų rūmų biudžeto direktorių, Volstrito verslininką J.Lew ir suteikė B.Obamai antrą naują kabineto narį per pastarąsias dvi dienas.

Senatas šią savaitę po septynias savaites užtrukusio įtempto proceso taip pat patvirtino Chucką Hagelį Pentagono vadovu. Nors Ch.Hagelio patvirtinimą temdė partijų susipriešinimas ir vilkinimas, J.Lew kandidatūra buvo sklandžiai priimta, o prezidentas nedelsdamas padėkojo Senatui dėl darnaus abiejų partijų darbo. J.Lew pakeis Timothy Geithnerį, kuris padėjo laviruo-

ti B.Obamos administracijai per finansų krizę.

J.Lew paskyrimo procesas neapsiėjo be trikdžių. Keli respublikonai, ypač senatorius Jeffas Sessionsas, pažymėjo, kad J.Lew yra įgijęs atkaklaus Demokratų partijos pozicijų gynėjo reputaciją per derybas dėl biudžeto su Baltųjų rūmų oponentais.

57 metų J.Lew, pradėjęs karjerą kaip Kongreso padėjėjas ir advokatas privačiame sektoriuje, taip pat buvo prezidento Billo Clintono administracijos Valdymo ir biudžeto biuro narys. 2001 metais jis pradėjo dirbti Niujorko universitete, o 2006-aisiais buvo nusamdytas banko “Citigroup”, kur dvejus metus dirbo vyriausiuoju pareigūnu alternatyviųjų investicijų skyriuje.

Didžiulė išeitinė išmoka, kurią J.Lew gavo palikęs banką ir perėjęs dirbti į B.Obamos administraciją, sukėlė susirūpinimą, kad jis pernelyg susijęs su bankais ir bus linkęs pritarti veiklai, kuri pakurstė finansų krizę. Kai tapo Iždo departa-

mento vadovu, J.Lew parašas bus spausdinamas ant visų naujų JAV dolerių banknotų. Jo autografas atrodo kaip žavi, tačiau neįskaitoma pirmoko keverzonė.

Patvirtinus Pentagono ir Iždo departamento vadovus, prezidento dar laukia sunki kova dėl susisiekimo, energetikos, darbo ir vidaus reikalų sekretorių bei kitų pareigūnų. Daugiausia problemų kelia Johnas Brennanas, kurį B.Obama pasirinko būsimuoju Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovu. Keli respublikonai grasino blokuoti J.Brennano kandidatūros tvirtinimą, Baltiesiems rūmams nepateikiant informacijos dėl slaptos bepiločių lėktuvų programos ir atakos prieš JAV diplomatinę atstovybę Libijos mieste Bengazyje pernai rugsėjo 11-ąją, per kurią žuvo keturi amerikiečiai. Senato žvalgybos komiteto pirmininkė Dianne Feinstein sakė, kad balsavimas dėl J.Brennano vyks kovo 5 dieną.

•

AFP, BNS, LŽ

J.Lew laukia sunkūs išbandymai. / AFP/Scanpix nuotrauka

Afganistane aguonos dygsta kaip grybai Afganistano vyriausybei niekaip nepavyksta pažaboti aguonų augintojų. Jie ginklu gina šiuo narkotiniu augalu apsėtus laukus ir teigia, kad legalių žemės ūkio kultūrų auginimas jiems nuostolingas.

Vienoje neramiausių pasaulio valstybių - Afganistane - narkotinių aguonų auginimas ištisus dešimtmečius yra daugelio šalies ūkininkų pragyvenimo šaltinis. Narkotikai iš šios šalies pasiekia Iraną, Tadžikistaną, Rusiją ir Vakarų Europos valstybes. Siekdama užkirsti kelią narkotinių medžiagų auginimui ir prekybai jomis, Afganistano vyriausybė ir Jungtinės Tautos (JT) pradėjo vykdyti specialią programą, kurios tikslas - legalių žemės ūkio kultūrų auginimas Afganistano žemėje. Nors šalies ūkininkai nemokamai gauna trąšų ir sėklų, o taip pat piniginių išmokų, jie teigia, kad legalių žemės ūkio kultūrų auginimas nuostolingas. Afganai ir toliau augina aguonas bei parduoda jas už didelę kainą.

Aguonų auginimas - rizikingas verslas. Su juo kovoja Afganistano vyriausybė ir tarptautinė bendruomenė. Jos pradėjo masinę aguonų laukų naikinimo kampaniją, tačiau tai nedavė laukto rezultato. Įvairiose Afganistano provincijose aguonos dygsta kaip grybai po lietaus. Pagal JT ataskaitą 2012 metais bendras aguonų laukų plotas šioje Azijos valstybėje padidėjo 18 proc. ir siekė 154 tūkst. hektarų. Nors 2012 metais narkotinių aguonų produkcija sumažėjo 36 proc., ekspertai teigia, kad tai lėmė gamtinės sąlygos.

Afganistane praėjusiais metais vyravo nepalankios oro sąlygos ir augalus puolė įvairios ligos.

Neduoda pelno Daugelis Afganistano ūkininkų atsisakė aguonų auginimo ir milžiniškus žemės plotus apsėjo legaliomis žemės ūkio kultūromis. Tačiau jie skundžiasi, kad kviečių, medvilnės ir daržovių auginimas nuostolingas.

“Jeigu augintume kviečius, iš jų galėtume kepti tiktai duoną. Kviečių Afganistane niekas nesuperka. Nerandame šios žemės ūkio kultūros pirkėjų”, - skundėsi Helmando provincijos Nad Ali rajono ūkininkas

name šafraną pastaruosius dvejus metus. Jis pelningesnis nei aguonos. Tačiau pasigendame vyriausybės paramos. Ji turėtų atrasti naujų rinkų mūsų legaliai produkcijai”, - sakė Kandaharo provincijos Damano rajono ūkininkas Abdullah Rahmatullah.

Tačiau šafrano auginimas - reta išimtis šiandieniame Afganistane. Daugelis jo gyventojų mieliau augina aguonas bei kanapes ir taip užsidirba pragyvenimui. JT ir Afganistano vyriausybės duomenys rodo, kad dauguma nelegalių žemės ūkio kultūrų užauginama devyniose nesaugiausiose provincijose šalies vakaruose ir pietuose.

Daugiausia aguonų laukų - pietinėje Helmando provincijoje, kurioje patruliuoja Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kariai. Helmandas - tikras aguonų augintojų rojus.

Jame užauginama beveik pusė visų Afganistano aguonų. Iš Helmando provincijos aguonos dažniausiai iškeliauja į Iraną ir per šią valstybę patenka į arabų šalis bei Vakarų Europą.

Aguonų laukai - neatsiejama Afganistano kraštovaizdžio dalis. / Reuters/Scanpix lnuotrauka

Pelnas talibams Gulas Ahmadas. Jis pridūrė, kad kviečių auginimas net nepadengia kuro, kuris naudojamas specialioms drėkinimo sistemoms, sąnaudų.

Mažomis legalių žemės ūkio kultūrų supirkimo kainomis skundžiasi ir ūkininkas iš šiaurinės Balcho provincijos Čamtalo rajono Tariqas Nuruddinas. “Auginau medvilnę, tačiau jos supirkimo kaina sumažėjo perpus. Dėl to trūksta pinigų būtiniausioms prekėms.

Mūsų šeima gyvena labai skurdžiai.

Planuojame vėl auginti aguonas”, - sakė T.Nuruddinas.

Afganistano vyriausybė apskaičiavo, kad 2011 metais maždaug 191 tūkst. kaime gyvenančių šeimų augino nelegalius pasėlius, daugiausia narkotines aguonas ir kanapes. “Galėtume auginti kviečius ir medvilnę, tačiau tam negauname paramos iš vyriausybės ir tarptautinės bendruomenės”, - guodėsi Kandaharo provincijos ūkininkas Ahmadas Naharas. JT ataskaitoje skelbiama, kad tik 30 proc. ūkininkų šalies vyriausybė suteikė pagalbą. Viena iš pagalbos formų - provincijų gubernatorių vykdoma “Maisto zonų” programa. Pagal ją ūkininkai aprūpinami sėklomis ir trąšomis bei gauna finansinę paramą drėkinimo sistemoms

įrengti. Tačiau provincijų gubernatoriai skundžiasi, kad vyriausybė jiems skiria per mažai lėšų.

Dygsta aguonų plantacijos Nors Afganistano vyriausybei pavyko sunaikinti nemažai aguonų laukų įvairiose provincijose, jų kaskart atsiranda vis naujose teritorijose. Pagal naujausius oficialius duomenis, 17 iš 34 Afganistano provincijų stūksojo ma-

dėjo masišką aguonų naikinimo kampaniją ir beveik 10 tūkst. hektarų aguonų laukų virto dykynėmis. “Vyriausybė sunaikino visą aguonų derlių. Dabar nebeturiu pajamų šaltinio”, - guodėsi H.Mawladadas.

Tuo metu Balcho provincijos kovos su narkotikais departamento vadovas Rahmanas Rahimas sakė, kad sunaikintus aguonų laukus keičia nauji. “Kovojame su vėjo malūnais, ypač atokio-

“Aguonos - mūsų pragyvenimo šaltinis. Be jų mes mirtume iš bado”, - sakė ūkininkas Haji Munibas. žesni nei 100 hektarų aguonų laukai, todėl šios provincijos buvo laikomos “švariomis”. Tačiau “švarių” provincijų skaičius nuolat kinta. Vakarų Goro provincija 2012 metais tapo “švari”, o šiaurinėje Faryabo provincijoje prasidėjo masinis aguonų auginimas.

“Nustojau auginti aguonas prieš dvejus metus. Tačiau niekas man nedavė sėklų ir nesuteikė pagalbos, todėl vėl pradėjau jas auginti”, - sakė Faryabo provincijos ūkininkas Hamadas Mawladadas. Šiam ūkininkui nepasisekė, nes Afganistano vyriausybė 2012 metais pra-

se ir nesaugiose vietovėse. Naikiname beribius aguonų laukus, tačiau jų ne mažėja, o daugėja”, - teigė R.Rahimas.

Augina šafraną Kai kuriose Afganistano provincijose narkotines aguonas pakeitė kanapės. Pajamos iš kanapių auginimo ir jų dervos gamybos dažnai viršija visus lūkesčius. Tačiau kanapės - nelegalūs augalai ir, baimindamiesi plantacijų sunaikinimo, Afganistano ūkininkai rado kuo jas pakeisti. Jie užčiuopė aukso gyslą - pradėjo auginti vieną brangiausių pasaulio prieskonių - šafraną. “Augi-

Su aguonų augintojais bandė kovoti ir Afganistaną valdęs sekuliarus Talibano režimas. 2000 metų vasarą jis uždraudė auginti aguonas, tačiau 2011 metais prasidėjusi JAV ir jų sąjungininkų invazija viską apvertė aukštyn kojom. Pradėję pasipriešinimą prieš amerikiečius, Talibano sukilėliai privertė afganų ūkininkus auginti šiuos nelegalius augalus ir pasiūlė jiems apsaugą.

Afganistano pareigūnai teigia, kad talibai už “stogą” aguonų augintojams susižeria nemažai pinigų, už juos perka ginklus ir rengia kovotojus kovai su “okupantais”. Talibano sukilėliai taip pat ragina ūkininkus smurtauti. Oficialūs duomenys rodo, kad aguonų augintojai, gelbėdami šiuo nelegaliu narkotiniu augalu užsėtus laukus, nušovė 102 afganų karius, policijos pareigūnus ir civilius.

“Griebiamės smurto, nes aguonos mūsų pragyvenimo šaltinis. Be jų mes mirtume iš bado”, - sakė Nangarharo provincijos Šerzado rajono ūkininkas Haji Munibas. Jis pridūrė, kad valdžia ne kartą bandė sunaikinti jo aguonų lauką, tačiau su talibų pagalba ūkininkui pavyko jį apsaugoti.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

2013 03 01 Lietuvos žinios

Žemės ūkis

9

Triušiai ūkininkus pavertė siuvėjais DAIVA BARONIENĖ

Kone dvidešimt metų triušių auginimu besiverčianti Kubilių šeima iš mėsos augintojų tapo kailių siuvėjais. Šeimos galva sako, kad kailiams laikyti porą šimtų triušių - džiaugsmas ir malonumas. Kitados mėsai auginti tūkstančiai šių gyvūnėlių jų gyvenimą buvo pavertę nesibaigiančia vergove.

1996-aisiais Panevėžyje, iš pradžių gyvenamojo namo sandėliuke, vėliau darže sustatytuose narvuose pradėjęs auginti triušius Eduardas Kubilius neilgai trukus su visais gyvūnais buvo priverstas persikelti į didžiulę fermą Panevėžio rajone, Ėriškiuose. Ilgaausiai taip sėkmingai veisėsi, kad vyras greitai tapo 4000 triušių fermos savininku.

“Pas savo augintinius nuėjęs septintą ryto, iš fermos po darbų grįždavau tik prieš vidurnaktį. Jau buvau suabejojęs, ar apskritai begyvenu”, prisipažino triušių ūkio savininkas.

Tada jis teigia apsisprendęs tapti triušių kailių siuvėju. Taip tebedirba iki šiol. Dirba puikiai, siuvėjo verslas klesti ir maitina šeimą.

Be konkurencijos Statybos inžinieriaus diplomą turintis E.Kubilius teigia į triušių verslą paniręs tada, kai išbandė statybininko, o paskui ir automobilių

Įnoringi padarai

Tapo selekcininku

E.Kubiliaus triušių ūkis prasidėjo nuo keliolikos triušių, atsivežtų iš Prancūzijos, Latvijos bei susirankiotų keliuose Lietuvos ūkiuose. Kol juos augino mėsai, įsisteigė savo skerdyklą.

Triušieną iš pradžių vežė parduoti į turgų ir siūlydavo mažoms krautuvėlėms Panevėžyje. Kai krautuvėles nukonkuravo didieji prekybos tinklai, triušieną siūlė šiems. Ketverius metus E.Kubiliaus tiekiamą triušių mėsą kaip dietinį

“Tad ėmėme dairytis į kailinę triušininkystę. Aš ir vėl važinėjau po Europą, rinkausi veisles, o ilgainiui ir pats tapau savotišku selekcininku ir genetiku”, - neslėpė E.Kubilius. Dabar jis teigia turįs šimtą veislinių triušių patelių, dar tiek pat - patinų kartu su prieaugliu. Ūkyje auga 24 veislių triušiai, kurių išdirbti kailiai primena voverių, lapių ar netgi avių kailius. Iš jų ūkininkas siuva kepures, kailinius, pirštines, šle-

Ūkyje auga 24 veislių triušiai, kurių išdirbti kailiai primena voverių, lapių ar netgi avių kailius. Iš jų ūkininkas siuva kepures, kailinius, pirštines, šlepetes ir daug ką.

E.Kubiliaus ūkyje auga įvairių veislių triušiai. / Daivos Baronienės nuotrauka perpardavėjo duoną. “Nors ir statyti namus, ir pardavinėti automobilius sekėsi, bet norėjosi sėslesnio darbo.

Dėl viso pikto pabandžiau auginti triušius ir juos tebeauginu šit jau 17 metų”, - sakė ūkininkas.

Jis pabrėžė, kad Lietuvoje bemaž nėra triušių ūkių. Bent jau tokio kaip jo, auginančio veislinius triušius ir dargi kuriančio naujas jų veisles, tikrai nėra. Vyriškis teigia, jog šis faktas turėtų žmonėms paliudyti, kad triušius auginti nėra toks paprastas dalykas, kaip daugeliui atrodo.

“Esu triušių augintojas savamokslis. Tačiau vargu ar rastumėte Lietuvoje kitą žmogų, kuris perskaitė tiek knygų apie triušius ir tiek važinėjo po užsienio šalis bei mokėsi iš tenykščių triušių augintojų, kiek aš”, - sėkmės paslaptį išdavė E.Kubilius. Jis džiaugiasi esantis nuo nieko nepriklausomas, dirbantis vien sau ir šeimai, sako, kad triušiai, daugelį stebinantys savo grožiu, jį džiugina kaip niekas kitas. O jam pačiam malonu džiuginti žmones, ypač moteris, joms siuvant gaminius iš triušių kailių.

maistą valgė Kauno universitetinių klinikų ligoniai. “Štai tada ir buvo tas metas, kai mes nebežinojome, ar gyvename, ar tik dirbame”, - prisipažino vyriškis. Jis teigė, kad triušiai pripažino tik jį ir jo žmoną. Pabandžius samdyti svetimus žmones, gyvūnai ėmė protestuoti: nebeėdė, ėmė sirguliuoti. Tad samdinei tebuvo galima patikėti vien valytojos pareigas. “Triušiai - gudrūs ir įnoringi padarai”, - teigė ūkininkas. Jis sakė, jog ilgaausiai, pavyzdžiui, visai kitaip sutinka jį ir fermoje pasirodančią jo žmoną. Į samdinius, bandžiusius pasirūpinti jų gerove, triušiai arba visai nereaguodavo, arba slėpdavosi nuo jų.

Dėl šios priežasties sutuoktiniams teko keisti profilį.

petes ir daug ką. Klienčių ieškoti jam, sako, nereikia - šios pačios susiranda jį.

Daug gaminių iškeliauja į užsienio šalis, kur juos išveža tautiečiai.

Triušių mėsa irgi jo ūkyje neužsiguli - ji išperkama, mėsos pirkėjai taip pat atvyksta į jo namus. Vyriškis teigia, kad jo užaugintų triušių mėsa tokia paklausi dėl to, kad jie maitinami natūraliais, dažniausiai jo paties ūkyje išaugintais pašarais. Beje, mėsiniai triušiai užauga per tris keturis mėnesius, kailiams auginamus tenka laikyti iki septynių aštuonių mėnesių, tad ir mėsa jų kiek kitokia, dietologų pripažįstama itin sveika. Sutuoktiniai panaudoja ir triušių taukus, iš jų, pridėję vaistažolių, gamina tepalus nuo įvairių ligų.

•

Ekologiškai ūkininkauti galima ir nederlingose žemėse GINTARAS MIKŠIŪNAS

Šalčininkų rajone, šalia Baltosios Vokės, įsikūrusio Oksanos Jutkevič ūkio pagrindinė veikla yra mėsinių galvijų veislininkystė. Ūkis, kurio politika ekologiškai ūkininkauti, naudodamasis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos parama daugiausia investavo į technikos modernizavimą ir įrodė, jog galima puikiai tvarkytis net ir labai prastose žemėse. Ūkininkė O.Jutkevič pagal specialybę - anglų kalbos mokytoja. Moteris ūkį paveldėjo iš tėvų. Dabar čia ji dirba kartu su vyru, o atlikti įvairius sezoninius darbus padeda vaikai ir puse etato dirbantis vienas darbuotojas. Ūkyje auginami galvijai tik ekologiškai mėsai. Todėl auginamos ne grynaveislės, o maišytų veislių karvės ir jaučiai, nes būtent negrynaveisliai raguočiai, anot ūkininkės, priauga daugiau mėsos, o pieno duoda tik tiek, kiek reikia prieaugliui pamaitinti.

“Iš pradžių veisėme pienines karves, paskui jas sukryžminome su veislinėmis, tokiomis kaip šarole, belgų mėlynosiomis ir limuzinais”, - aiškino ūkininkė. Oksanos ūkyje išaugintus mėsinius galvijus anksčiau supirkdavo bendrovė “Utenos mėsa”, tačiau pastaraisiais metais pardavimo kryptis pasisuko labiau Lenkijos kryptimi.

Lietuvoje ekologiška galvijų mėsa yra per brangi vartotojams, todėl per lietuvių ir lenkų perdirbėjus ji iškeliauja į Vakarus. Per metus ūkis išaugina nuo 16 iki 20 vienetų ekologiškų mėsinių galvijų. Vieno svoris siekia 800-900 kilogramų. Iš viso per

Šalčininkų r. ūkininkė O.Jutkevič nemano, jog ekologiškai ūkininkauti nederlingose žemėse yra sudėtinga. / Gintaro Mikšiūno nuotrauka metus susidaro 18-19 tonų.

“Mėsa parduodama ne guvu svoriu, bet skerdiena. Gyvulius skerdžia mėsą superkanti įmonė. Nors tai yra brangiau, bet patogiau. Paslaugų kokybe mes patenkinti. Išeiga iš vieno galvijo - daugiau nei 50 proc. mėsos”, - sakė Oksana. Tiek į Lietuvos įmonę, tiek ir į Lenkiją iškeliaujančia produkcija supirkėjai patenkinti, abiejose valstybėse priemoka už ekologišką mėsą yra tokia pati ir sudaro 5 proc. parduotos mėsos.

Norėtų didinti ganyklas O.Jutkevič ūkis paramos projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros

2007-2013 metų programą įgyvendino kelis kartus. Pirmą kartą pagal priemonę, skirtą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, o vėliau - pagal priemonę “Žemės ūkio valdų modernizavimas”. Anksčiau, kol ūkį valdė Oksanos tėvai, jis paramą buvo gavęs įgyvendinant “Nitratų direktyvą”.

“Turimų žemių plotus per tą laiką nelabai plėtėme, nes labiau investavome į techniką. Kai paveldėjome ūkį, jame buvo 78 galvijai. Mes net turėjome bandos skaičių mažinti, nes pagal ekologinių ūkių reikalavimus tokios didelės bandos negalėjome turėti. Dabar ūkyje 62 galvijai, iš jų - 24 telyčios”, - pasakojo O.Jutkevič.

Anot jos, iš pradžių norint ekologiškai ūkininkauti reikia dvejus metus išlaukti pereinamąjį laikotarpį. Tuos dvejus metus galvijų banda turi būti prižiūrima pagal ekologiško ūkininkavimo taisykles.

“Ir štai dabar treti metai ūkis jau yra pripažintas ekologišku. Tokiems ūkiams keliami įvairūs reikalavimai, pavyzdžiui, karvėms reikia daugiau vietos. Šiandien visus juos atitinkame”, - sakė Šalčininkų rajono ūkininkė.

Anot jos, ūkio pievos ir ganyklos, skirtos pašarams ruošti, taip pat ekologiškos. Oksanos ūkyje jos reguliariai atsėjamos. Taip pat ūkininkė augina 10 ha grūdinių kultūrų pašarams, daugiausia miežius. “Daugiau būtų sunku, nes aplinkui prastos žemės, kurios pavasarį ir rudenį arba gausiai lyjant yra užliejamos. Pas mus arba yra labai šlapia, arba sausa.

Todėl ekologiškų grūdų pašarams daugiau ir neauginame, juos nusiperkame. Šieną ir šienainį ūkis pasigamina savo jėgomis. Ganyklos ir šienaujamos pievos sudaro apie 113 ha plotą”, - pasakojo moteris.

Modernizavo techniką O.Jutkevič savo ūkį plėtė pagal dvi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones. Pirmiausia pirko traktorius, padargus.

Pirmąją paramą Oksanos ūkis gavo pagal šios programos priemonę “Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas” - 138 tūkst. litų. Vėliau pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų progra-

mos priemonę “Žemės ūkio valdų modernizavimas” O.Jutkevič ūkiui buvo skirta 296 tūkst. litų paramos.

Ateityje ūkininkė planuoja vėl pasinaudoti parama, nes norėtų atnaujinti ūkinius pastatus, technikos dirbtuves. “Daug investavome į techniką, nes nuomotis paslaugas iš kitur yra per brangu. Be to, ir kokybė samdomų paslaugų yra kitokia, negu norėtųsi”, - sakė ji. Ūkininkė prisipažino planuojanti renovuoti technikos dirbtuves ir ketinanti vėl kreiptis paramos.

Ekologiškai ūkininkauti nesunku Ekologinis O.Jutkevič ūkis valdo 124 ha žemės. Iš jų 10 ha - užsėjami grūdinėmis kultūromis. Visa likusi žemė yra ganyklos ir šienaujamos pievos pašarams gaminti. “Nesakyčiau, jog norint ekologiškai ūkininkauti iškyla kokie nors trukdžiai. Sunkiausia tai, kad derlius gaunamas nelabai kokybiškas dėl prastų žemių.

Kita vertus, tą derlių mūsų galvijai ir suvartoja, todėl tai nėra didelė problema. Daugiau būna problemų dėl žemės, nes jos negalime nusipirkti.

Norėtume plėsti ganyklas, bet žemės mums niekas neparduoda. Norėčiau nusipirkti apie 40 ha būtent ten, kur dabar nuomoju. Nuosavos žemės turiu tik 54 ha, o 69 ha nuomojame”, kalbėjo ūkininkė.

•

www.kaimesypsenudaugeja.lt užeik, pamatyk, pasirodyk...

Užs. Nr. V-2105

10

2013 03 01 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

Daiktai namuose - turtas ir problema ILONA STAŠKUTĖ

Tarp daugybės daiktų gyvenantiems žmonėms svarbu ne tik susikurti patogią erdvę, bet ir rasti vietos, kur suslapstyti užgyventą turtą. Tačiau nedideliuose butuose rasti laisvą kampelį nelengva.

Beveik visuose sovietmečiu statytuose butuose sandėliuko funkciją atliekančios sieninės spintos buvo įmontuotos dar per statybas. Bet prieš gerą dešimtmetį užėjus kardinalių rekonstrukcijų bumui gyventojai ėmė griauti jas ir prie lubų pritaisytas daiktadėžes. O naujų butų statytojai visai nebeįrengia sandėliukų ne tik butuose, bet ir rūsiuose. Naujakuriams paliekamos tik tuščios erdvės.

Bet poreikis kur nors susidėti daiktus niekur nedingo.

Spintų nematyti Kur dėti drabužius, indus ar maisto produktus, klausimų nekyla - virtuvės komplektus ir drabužines žmonės paprastai planuoja kruopščiai ir apgalvotai. Tačiau jei nepagalvojama apie papildomą vietą ką nors pasidėti, tik įsikrausčius paaiškėja, kad lyginimo lenta niekur netelpa, dulkių siurblį teks slėpti už durų, buitinės chemijos buteliukus rikiuoti po kriaukle, o visa kita slėpti drabužinėje arba tempti į balkoną.

LŽ kalbintos interjero dizainerės pažymėjo, kad nedidelių butų gyventojai stengiasi savo namų neapkrauti didžiulėmis spintomis. Žmonėms patogiau ne skirti didelę erdvę daiktams, o sutalpinti juos į mažesnes lentynas ar stalčius. “ID Concept” vadovė, interjero dizainerė Daiva Česnauskaitė akcentavo, kad žmonėms priimtiniausia erdvės daiktams rasti per kitų baldų planavimo spren-

Vietos bandoma ieškoti įprastiems baldams suteikiant daugiau funkcijų, pavyzdžiui, kaip ši knygų lentynos ir fotelio kombinacija. / “Atelier 010” nuotrauka ralių spalvų plokštėje nemontuojamos nė rankenėlės - durys atsidaro jas spustelėjus. “Šiuo metu pageidaujamos sieninės spintos, kurių fasadas integruotas į kambarį, kad neatkreiptų dėmesio, jog čia stovi spinta. Arba jei spinta nėra slepiama, ji derinama kaip kambario akcentas”, - tvirtino D.Česnauskaitė.

Tik įsikrausčius paaiškėja, kad lyginimo lenta niekur netelpa, dulkių siurblį teks slėpti už durų, o visa kita - drabužinėje arba tempti į balkoną. dimus arba rakandams skirti atskirą patalpą. Tačiau tamsūs kambarėliai būna ne visuose butuose, taigi populiarus variantas - įrengti sieninę spintą per visą patalpos aukštį ir ją užmaskuoti. Pasak pašnekovės, toks baldas tarsi susilieja su siena, o neut-

Dviračiai ant sienos Prie lubų tvirtinamos talpyklos jau nugrimzdo į praeitį. Anot pašnekovės, daiktadėžių prie lubų jau niekas nepageidauja. “Lubos daugumoje butų ir taip nėra aukštos,

žmonės išsiilgę erdvės”, - aiškino ji.

Erdvę prie lubų gyventojai esą linkę išnaudoti tik tuo atveju, jei jas siekia prie sienos pastatytas baldas.

Interjero dizainerė Agnė Žabaitė patikino, kad žmonės linkę nebepalikti neišnaudotos erdvės virš spintų ir spintelių. Tai itin jaučiama virtuvėje. “Virtuvės spintelių dabar dažniausiai pageidauja iki pat lubų, viršutinės lentynos naudojamos sandėliuoti. Ūkinę spintą ar duris į sandėliuką taip pat gražu slėpti po virtuvės komplekto fasadu”, - sakė ji. Anot dizainerės, nenaudojamus daiktus žmonės bando įsprausti tarp naudojamų ir kitose patalpose, todėl būtinai stengiamasi išnaudoti vietą po lova, o jei namuose yra drabužinė, joje saugomi ir stambūs daiktai.

Jei dalis daiktų netelpa į turimas spintas, gyventojai nutaria jų neslėpti, panaudoti juos kaip patalpos ak-

Didelės spintos neapsunkina kambario, jei paverčiamos sienos dalimi - kai durys uždarytos, atrodo, kad spintos nė nėra. / Andreaso Kockso nuotrauka

centą. Taip vis dažniau daroma su dviračiais. Jie pernelyg dideli, kad būtų kišami į spintą, o ir tamsiame kambarėlyje ne visada atsiranda jiems vietos, todėl plinta sieninės dviračių kabyklos. “Jei daiktai gražūs, jie gali tapti patalpos akcentu.

Kartais ir visas interjeras kuriamas aplink vieną daiktą. Bet dulkių siurblys turbūt niekada nebus tarp tokių”, - juokavo D.Česnauskaitė.

Atsisako kaupimo Pašnekovės pažymėjo, kad kuo toliau, tuo mažiau žmonės linkę kaupti daiktus, lietuviai esą po truputį pamiršta nepriteklių laikus ir linksta į minimalizmą. Tačiau lengviau daiktų kaupimui atsispiria jauni žmonės, o vyresnės kartos atstovai vis dar gaili išmesti ar atiduoti daiktus, kuriuos tikisi panaudoti ateityje.

Bėgant metams problema tik ašt-

rėja - žmonių sukauptiems nenaudojamiems daiktams, kuriuos gaila išmesti, vietos laikyti taip pat stinga.

Galiausiai spintose prisikaupia tiek turto, kad šeimininkai net nebeprisimena, ką turi. Todėl patariama bent kartą per metus iškraustyti spintas ir sąžiningai įvertinti, ar kiekvienas daiktas iš tiesų reikalingas.

Daugiausia sunkumų kyla sprendžiant nereikalingų, bet širdžiai mielų daiktų likimą. Tikimybė juos kada nors panaudoti paprastai prilygsta nuliui, bet išmesti nekyla ranka. Todėl užsienyje sparčiai plinta naujas būdas, kaip lengviau atsisveikinti su gerus prisiminimus keliančiais daiktais. Prieš išmetant ar atiduodant daiktas nufotografuojamas, - taip prisiminimas niekur nedingsta, o nuotraukas saugoti gerokai paprasčiau negu nuskilusią krištolinę vazą, senus vaikų rūbelius ar didžiulį pliušinį žaislą.

•

Erdvės paieškos mažuose kambariuose ILONA STAŠKUTĖ

Nedidelėje patalpoje pakanka pastatyti stalą, sofą, knygų lentyną ir ji bemat atrodo perpildyta. Bet atkreipus dėmesį į smulkmenas galima užpildyti kambarį reikalingais baldais ir nesijausti it sandėlyje.

Pirmiausia verta kritiškai įvertinti baldus. Dažnai jie turi detalių, kurios iš tikro nebūtinos, tik užima vietą. Pavyzdžiui, stori, minkšti sofos ranktūriai užima bent po 20 cm į plotį kiekvienas, bet ranką patogiai pasidėti galima ir ant plono medinio ar metalinio ranktūrio su nedideliu paminkštinimu.

Taip pat daug vietos užima plati sofos atkaltė, nors ne mažiau minkšta būtų atsiremti ir į plones-

nę arba už nugaros pasidėti tik keletą pagalvėlių.

Stalo dydį verta rinktis pagal gyventojų įpročius. Taupant vietą geriausia turėti vieną stalą, prie kurio galima būtų ir kasdien valgyti, ir priimti svečius, bet jei šeima nepratusi pietauti kartu, vien dėl svečių šio baldo pirkti neverta. Vietoj darbo stalo galima panaudoti siauresnę konsolę, o kompiuterio monitorių pritaisyti prie sienos, kad jis neužimtų dirbti skirto ploto.

Mokslams bei darbui galima išnaudoti ir erdvę prie lango. Daugelis stengiasi išnaudoti natūralią šviesą ir stumia rašomąjį stalą prie lango, tačiau efektyviau išnaudoti erdvę galima atsisakius stalo ir juo pavertus palangę. Tai itin patogu, jei šeimoje yra daugiau nei vienas mokyklinio amžiaus vaikas, nes praplatinus palangę prie jos gali prisėsti ne vienas žmogus, o vietoj

stalčių galima panaudoti nedideles spinteles su ratukais.

Pro langą sklindanti saulės šviesa svarbi viso kambario vaizdui.

Gerai apšviestas kambarys visuomet atrodo didesnis už patalpą, kurios langai uždengti tamsiomis sunkiomis užuolaidomis. Todėl, jei norisi užuolaidų, jas reikia rinktis iš šviesaus ir lengvo audinio, bet dar daugiau erdvės suteiktų klostinės, ritininės užuolaidos ar žaliuzės. Žinoma, taupant erdvę teks ieškoti kompromiso ir pasirinkti galbūt ne pačius mėgstamiausius baldus ar užuolaidas. Klasikiniai, prabangūs baldai mažame kambaryje atrodytų ne puošniai, o slegiančiai, tačiau interjerą priartinti prie mėgstamo stiliaus galima nedideliais akcentais: pagalvėlėmis, paveikslais ar šviestuvais.

•

Bhg.com, LŽ

Palangę pavertus rašomuoju stalu namie galima sutaupyti erdvės.

Pinterest.com nuotrauka

2013 03 01 Lietuvos žinios

Verslas

11

V.Vasiliauskas: finansų pasaulyje trūksta padorumo ARVYDAS JOCKUS

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas LŽ papasakojo, kaip žaidė ir kodėl nutraukė “plėšikų-policininkų” žaidimus su Ūkio banku ir jo akcininku Vladimiru Romanovu.

“Per pastaruosius dvejus metus pamačiau tiek, kad turiu pagrindo, galiu ir, manau, privalau pasakyti: finansų pasaulyje padorumo trūksta, o kai kuriems jo veikėjams tai visai nesuprantamas žodis”, - interviu “Lietuvos žinioms” teigė Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas.

“Plėšikų-policininkų” žaidimai - Kada LB pradėjo stebėti rizikingas Ūkio banko veiklos tendencijas ir akcininkų veiksmus, keliančius grėsmę stabiliai ir patikimai banko veiklai. Kas labiausiai kėlė įtarimų?

- Tai sena problema - polinkis į nepateisinamai rizikingą veiklą ir savanaudiškus pagrindinio akcininko veiksmus išryškėjo jau prieš gerą dešimtmetį. Dar 2002 metais Lietuvos bankas priekaištavo Ūkio bankui dėl pernelyg rizikingo skolinimo. Iki 2010 metų bankas inspektuotas 7 kartus, ir kiekvieną kartą jam duoti panašūs nurodymai - mažinti akcininkų poreikių finansavimą, riboti investicijas į su akcininku susijusias įmones, pristabdyti piniginę paramą pagrindiniams akcininkams. Deja, jokių esminių pokyčių neįvyko.

Net atvirkščiai - su didžiuoju akcininku susijusioms įmonėms skolinta vis gausiau, jo sumanyti ir su juo susiję projektai remti (žinoma, pinigais) vis dosniau. Iš viso paskolų, paramos ir labdaros su V.Romanovu susijusiems objektams ir projektams suteikta gerokai per 2 mlrd. litų.

Todėl kai 2011 metų inspektavimo ataskaita atskleidė, kad Ūkio bankas prižiūrinčiosios institucijos reikalavimus vykdė arba iš dalies, arba formaliai, arba visai jų nepaisė, bankui ir jo svarbiausiam akcininkui buvo parašyta ir pasakyta: skolinti akcininkui ir jo projektams - draudžiama.

Teikti paramą - draudžiama. Sugrąžinti į banką su akcininkais susijusias paskolas - privaloma.

Atrodė, kad žinia aiški: “plėšikųpolicininkų” žaidimams skirtas laikas baigėsi. Atrodė, kad ji net buvo išgirsta. Bet... Šių metų pradžioje banką patikrinę inspektoriai pranešė kitokią žinią - jų ataskaita vienareikšmiškai parodė, kad pinigai į banką negrįžta, o turto įkeitimo planai - buksuoja. Tai jau reiškė, kad akcininkas negali, nesugeba ar nenori vykdyti nei priežiūros reikalavimų, nei savo įsipareigojimų.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Nevaldomo žlugimo grėsmė - Kas paskatino LB valdybą galutinai apsispręsti vasario 12 dieną apriboti Ūkio banko veiklą, paskirti laikinąjį administratorių?

- Tą sprendimą lėmė ne kuris konkretus V.Romanovo veiksmas, bet jo nuolatinių veiksmų sukelta banko finansinė būklė ir iš tos būklės kylanti nevaldomo žlugimo grėsmė. O būtent nevaldomas žlugimas yra juodžiausias bet kurio reguliuotojo ir bet kurios finansų rinkos košmaras.

Jau mano minėta inspektavimo komisijos ataskaita parodė, kad Ūkio bankas de facto yra nemokus. Jo įsipareigojimai viršijo turtą, o akcininkas nesilaikė LB įpareigojimų (ir savo paties įsipareigojimų) pertvarkyti su juo asmeniškai siejamų paskolų portfelio.

Net banko vadovai LB valdybos posėdyje pripažino, kad bankas turi sunkių problemų. Taigi sprendimai buvo neišvengiami. Dar dieną kitą padelsus būtų prasidėjusi nekontroliuojama griūtis. Tokių įvykių kaina valstybei būtų siekusi mažiausiai 2,7 mlrd. litų, arba trigubai daugiau nei dabar.

Ar scenarijui ruoštasi iš anksto?

- Kai kurių aplinkybių sutapimas sudaro įspūdį, kad Šiaulių bankas apie galimą Ūkio banko veiklos sustabdymą galėjo žinoti iš anksto, tarsi rengėsi perimti jo “gerąją dalį”. Tą pačią dieną įvykusiame Šiaulių banko stebėtojų tarybos posėdyje nuspręsta pradėti derybas dėl galimo Ūkio banko perėmimo. Ar iki vasario 12-osios Lietuvos bankas tarėsi su kuriuo nors banku dėl tokio scenarijaus?

V. Vasiliauskas: “Vietos yra ir jos užteks lietuviškiems ir kitatautiškiems, dideliems ir mažiems bankams. Pasirūpinsime, kad jos neliktų tik neatsakingiems ir savanaudiškiems.”

- Visi, kas moka skaityti ar turi televizorių, žinojo, kad Ūkio bankas turi problemų ir reguliariai sulaukia LB priekaištų. Juolab apie tai, kaip ir apie šio banko veiklos būdus, tendencijas bei galimus sprendimus, nujautė finansų ir bankų sektorius. Suprantama, tai nebuvo paslaptis Šiaulių bankui nei jo akcininkui Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB). Šiaulių bankas jau kurį laiką ieškojo augimo galimybių. Jis ir Ūkio bankas domėjosi vienas kitu, tyrinėjo vienas kito būklę ir planus.

Apie jų jungimosi galimybę kalbėjo žiniasklaida. Tai reiškia, kad Šiaulių bankas galėjo turėti įdirbį ir ilgų žvalgytuvių jiems nebereikėjo. Todėl visiškai natūralu, kad būtent šis rinkos žaidėjas pirmas sureagavo į LB pranešimą apie sprendimą stabdyti Ūkio banko veiklą ir į žinią, kad LB prioritetas - bankinės veiklos tęstinumas. Vėliau buvo dar keli skambučiai iš kitų bankų, įvyko keli susitikimai, tačiau atrodo, kad tai buvo veikiau pasmalsavimas nei rimti ketinimai.

Vietos užteks visiems - Po “Snoro” bankroto ir Ūkio banko išnykimo iš finansų rinkos šalyje liko vienas lietuviško kapitalo bankas, neturintis patronuojančio banko už šalies ribų. Ar rengiamasi ir jį “sustambinti”? Būtų

galima ir kitaip klausti: ar Lietuvoje, kur dominuoja stambūs skandinaviški bankai su stipriu “motininiu” užnugariu, dar yra vietos ar nerizikingos veiklos galimybių mažiems bankams?

- Vietos yra ir jos užteks lietuviškiems ir kitatautiškiems, dideliems ir mažiems bankams. Pasirūpinsime, kad jos neliktų tik neatsakingiems ir savanaudiškiems.

Mano įsitikinimu, geriausia, kas gali nutikti rinkai ir jos vartotojams, yra aktyvesnė konkurencija. Todėl nieko nestambinome ir neketiname stambinti. Atvirkščiai - sveikiname ir skatiname naujų žaidėjų steigimąsi.

2011-2012 metais LB suteikė 10 naujų leidimų steigti kredito unijas ir 30 licencijų mokėjimo įstaigoms.

Praėjusiais metais išduotos 2 elektroninių pinigų įstaigų licencijos. Tai nedideli žaidėjai, tačiau manau, kad bankų sektoriuje, kaip ir bet kuriame kitame versle, savo nišą gali rasti įvairaus dydžio kredito įstaigos. Čia pelningai veikia dešimtys kredito unijų, nedideli Medicinos ir Šiaulių bankai, tikimės, kad pelningai dirbs ir bankas “Finasta”, kai jam bus rastas strateginis investuotojas.

Gauname signalų ir iš kitų - potencialių naujų investuotojų, kuriuos domina pirmiausia klasikinių vartojimo paslaugų rinka, o vėliau - ir mažmeninė bankininkystė.

Trumpai PASIRENGĖ ATSKIRTI DUJŲ PERDAVIMĄ Kainų komisija vakar patvirtino dujų importo ir transportavimo bendrovės “Lietuvos dujos” perdavimo veiklos atskyrimo sąlygas, įgyvendinant trečiojo Europos Sąjungos (ES) energetikos paketo reikalavimus. “Iš principo konstatuojama, kad “Lietuvos dujos” yra tinkamai ir laiku pasirengusios įvykdyti trečiojo ES energetikos paketo reikalavimus”, - sakė Kainų komisijos narys Vygantas Vaitkus. Pagal patvirtintas sąlygas, iki liepos 31 dienos turi būti įsteigta nauja bendrovė, kuri laikinai vykdys perdavimo veiklą, kol

iki 2014 metų pabaigos bus galutinai apsispręsta, kaip bus pertvarkyta šios įmonės kontrolė. “Lietuvos dujų” Strateginio vystymo skyriaus viršininkas Saulius Bilys teigė, kad konkrečios atskyrimo sąlygos bus paskelbtos kovo 7 dieną per akcijų biržą. “Naujai įkurta bendrovė vykdys gamtinių dujų perdavimą, kaip numatyta įstatymuose, o “Lietuvos dujos” tęs veiklą gamtinių dujų prekybos ir skirstymo sektoriuose”, - sakė “Lietuvos dujų” atstovas. Kainų komisijos pernai patvirtintame bendrovės veiklų atskyrimo plane numatyta, kad iki 2013 metų liepos 31 dienos ji privalo atskirti dujų perdavimo veiklą, įkuriant naują

bendrovę, o iki 2014 metų spalio 31 dienos - atskirti ir skirstymo veiklą, įsteigiant antrinę bendrovę.

18 KARTŲ DAUGIAU PELNO Elektros gamybos įmonių grupė “Lietuvos energija” pernai gavo 35,981 mln. litų grynojo neaudituoto pelno - 18 kartų daugiau nei 2011 metais, kai jis siekė 1,526 mln. litų.

Vien pagrindinė grupės įmonė “Lietuvos energija” pernai gavo 33,248 mln. litų grynojo neaudituoto pelno, arba 3 kartus daugiau nei užpernai,

kai jis siekė 10,756 mln. litų. Grupės konsoliduotos pajamos per metus padidėjo 1 proc., iki 1,444 mlrd. litų, vien pagrindinės įmonės - 15 proc., iki 1,177 mlrd. litų. Taip teigiama įmonės 2012 metų veiklos ataskaitoje. “Lietuvos energijos” pelno didėjimas pirmiausia sietinas su sėkminga komercine veikla laisvojoje rinkoje ir efektyviu veiklos valdymu, padėjusiu sumažinti reguliuojamos veiklos nuostolius. Grupės pelnas iki mokesčių iš komercinės veiklos pernai buvo 58 mln. litų, grupė patyrė 13 mln. litų nuostolių iš reguliuojamos veiklos.

LŽ, BNS

- Pernai daug LB dėmesio sulaukė 77 šalyje veikiančios kredito unijos, dviem iš jų atimtos veiklos licencijos, dar kelioms nurodyta mažinti indėlių palūkanų ir paskolų ribą, taisyti kitus trūkumus. Kokia jūsų nuomonė dėl kreditų unijų ateities? Gal jos galėtų užimti nykstančių lietuviškų bankų vietą?

- Pastaruoju metu atlikti unijų patikrinimai parodė, kad kai kurios unijų, pabrėžiu - kai kurios, ne tik atitolo nuo savo pagrindinės paskirties - būti vietos bendruomenių savitarpio finansinės pagalbos institucijos, bet ir buvo tapusios įrankiu neskaidriais būdais pasisavinti indėlininkų, pajininkų suneštas lėšas. Pastebėta ir dar viena, gal kiek mažesnė, bet vis dėlto blogybė - kai kurių unijų vadovams stinga žinių ir kompetencijos, skolinimo rizika valdoma netinkamai. Todėl buvo priimti ne tik griežti sprendimai kai kurių unijų atžvilgiu, bet ir keičiami unijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Jais siekiame padėti, o jei nepavyks padėti - priversti unijas veikti skaidriau, atsakingiau ir patikimiau. Bet kokios kredito unijų iniciatyvos aktyviau dalyvauti kreditavimo sektoriuje yra sveikintinos, nes tai skatintų aktyvesnę konkurenciją. Tačiau unijų noras augti turi būti derinamas su adekvačiu rizikų valdymu. Šiuo metu Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir kredito unijų atstovai kartu dirba ties LR kredito unijų įstatymo pataisomis, kurios pakels unijų judėjimą į aukštesnį kokybės lygį.

Už ką gauna algą - Didžiulio atgarsio ir komentarų sulaukė jūsų ekspromtu ištarta frazė, kad “etika, moralė - ne šio (bankų, finansų - aut.) pasaulio dimensijos”.

Gal norėtumėte patikslinti, ką turėjote omeny?

- Tai nebuvo ekspromtas. Per pastaruosius dvejus metus pamačiau tiek, kad turiu pagrindo, galiu ir, manau, privalau pasakyti: finansų pasaulyje padorumo trūksta, o kai kuriems jo veikėjams tai apskritai nesuprantamas žodis. Įrodymų irgi galiu pateikti daugiau nei pakankamai: buvusių “bankininkų”, o dabar jau įtariamųjų R.Baranausko ir V.Antonovo “schemos”, žmonių pinigais finansuojami prabangūs automobiliai, jachtos, vyno rūsiai, V.Romanovo kelionių, svajonių, asmeninių ir neleistinai rizikingų verslo projektų finansavimas indėlininkų pinigais... Mano nuomone, tai amoralu.

Ir lygiai taip pat amoralu tokias viešas “paslaptis” toleruoti. Todėl daugiau to nebus. Ir aš, ir visas Lietuvos bankas dirbame tam, kad padorumo pinigų pasaulyje būtų daugiau. Manau, kad už tai mums algą moka.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,6274 -0,3806% 10 000 Baltarusijos rublių 3,0498 -0,3804% 1 Kanados doleris 2,5710 -0,0467% 10 Čekijos kronų 1,3458 -0,3121% 10 Danijos kronų 4,6301 -0,0108% 1 DB svaras sterlingų 3,9858 +0,1154% 100 Vengrijos forintų 1,1663 -0,2058% 100 Islandijos kronų 2,0836 +0,2928% 100 Japonijos jenų 2,8457 -0,9488% 100 Kazachstano tengių 1,7475 -0,3376% 1 Latvijos latas 4,9281 -0,0528% 10 Norvegijos kronų 4,6109 -0,3817% 10 Lenkijos zlotų 8,3086 +0,2323% 100 Rusijos rublių 8,6060 -0,2498% 10 Švedijos kronų 4,0836 -0,2130% 1 Turkijos naujoji lira 1,4601 -0,0753% 10 Ukrainos grivinų 3,2244 -0,4683% 2013 03 01, LB

12 Istorija

2013 03 01 Lietuvos žinios

“Kitokių” lietuvių žygiai Įžengdami į kovo mėnesį, prisiminkime keletą svarbių jo datų, galbūt jau nugrimzdusių į užmarštį.

ARAS LUKŠAS

K

ovas - ypatingas mėnuo mūsų valstybės istorijoje. Ir ne vien todėl, kad šio mėnesio 11 dieną minime nepriklausomybės atkūrimo sukaktį. Kovas buvo svarbus ir anoje, Vasario 16-osios, Lietuvoje. Kovą gausu svarbių sukakčių. Kai kurios iš šių datų šiandien gerokai primirštos. O juk būtent 1919 metų kovo mėnesį buvo pirmą kartą sprendžiamas vos metus gyvavusios Lietuvos likimas. Būtent tada dar tik besikurianti Lietuvos kariuomenė po sunkių mūšių sustabdė Rusijos bolševikų veržimąsi į Kauną, tuo išgelbėdama Vyriausybę ir jos egzistavimą. Tai buvo pirmoji rimta akistata su mėginimais paneigti mūsų teisę į laisvę.

Tačiau šiandien prisiminkime du šių metų jubiliejus, tiesiogiai susijusius tiek su Lietuvos kariuomene, tiek su jos iškovojimais.

Niekieno žemėje Prieš 90 metų, 1923-iųjų kovo 23 dieną, Lietuvos kariuomenės kariai ir šauliai likvidavo vadinamąją Varviškės “respubliką”. Po dešimtmečio 1933 metų birželio 24-ąją Joniškyje buvo įkurta Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjunga. Vienas svarbiausių šios organizacijos tikslų buvo vienyti visus žydų tautybės karius, dalyvavusius Lietuvos nepriklausomybės kovose.

Minėdami 80-ąsias šios patriotinės organizacijos įkūrimo metines, prisiminkime ir kai kurių jos veikėjų likimus. Žydai, kaip ir kiti mūsų daugiatautės valstybės piliečiai, aktyviai dalyvavo kovose dėl nepriklausomybės. Kai 1918 metų gruodžio 29-ąją Vyriausybė kreipėsi į šalies gyventojus, ragindama ginti Lietuvą nuo užpuolikų, tarp 10 tūkst. atsiliepusių

Aba Ganionskis veda Žydų karių sąjungos Kauno skyriaus narius perduoti nupirktų ginklų 2-ajam pėstininkų pulkui. / Litvakų istorijos ir kultūros draugijos nuotraukos kovose - sunku tiksliai pasakyti. Vienais duomenimis, galvas dėl mūsų bendros valstybės laisvės padėjo 60, kitais - 73 žydai. Mažiausiai 19 (kitais duomenimis - 23) žydų karių buvo apdovanoti aukščiausiu apdovanojimu - Vyčio Kryžiumi. Du žydai Vyčio Kryžiaus kavalieriai, žuvę kovose su lenkais, atgulė Alytaus žydų kapinėse. Jų didvyriška žūtis susijusi su šiandien jau daugelio pamiršta Varviškės istorija.

Varviškė - senas kaimas ir buvęs dvaro palivarkas netoli Juodosios Ančios ir Nemuno santakos, už 13 kilometrų į pietryčius nuo Kapčiamies-

Kai 1918 metų gruodžio 29-ąją Vyriausybė kreipėsi į šalies gyventojus, ragindama ginti Lietuvą nuo užpuolikų, tarp 10 tūkst. atsiliepusių savanorių buvo daugiau nei 500 žydų. savanorių buvo daugiau kaip 500 žydų. Per pirmuosius penkerius valstybės gyvavimo metus Lietuvos kariuomenėje iš viso jų būta daugiau nei 3 tūkst. - tai buvo ir savanoriai, ir Klaipėdos sukilimo dalyviai.

Kiek jų žuvo nepriklausomybės

Rabinas priima žydų karių priesaiką.

čio. Po skaudžių nepriklausomybės kovų praradimų, kai Lenkija užgrobė pietines valstybės žemes, Varviškė tapo piečiausia gyvenviete palei pat demarkacijos liniją. Nuo 1919 metų čia ėmė organizuotis Lietuvos prijungimo prie Lenkijos šalininkai, vėliau

jie paskelbė vadinamąją Varviškės savivaldą (Samorząd Warwiszki), kitaip - “placufką”, tai reiškia sustiprintą gynybos postą. Kaimas ir jo apylinkės garsėjo netgi skambiu Varviškės “respublikos” vardu, nors jo teritorija užėmė vos 30 kvadratinių kilometrų. Neutralioje zonoje esančiuose Varviškės, Bugiedos, Sventijansko kaimuose ir jų apylinkėse susibūrė gerai ginkluotas, apie 300-400 lenkų partizanų būrys, juos lietuviai vadino “razbaininkais”.

Tuo metu Lietuva griežtai laikėsi neutralios zonos taisyklių ir išvedė iš jos visas karines pajėgas. Pasienio barą saugojo Lietuvos kariuomenės kareiviai, tačiau jų sargybos postai buvo išdėstyti vos kas 7-8 kilometrus.

Neutralioji zona tapo Dievo užmiršta “niekieno žeme”, kurioje gyventi buvo sunku ir pavojinga.

Lietuvos kariuomenės vadovybės kantrybė išseko 1923 metų kovo 19 dieną. Tuomet maždaug 150 pėsčių ir 30 raitų lenkų partizanų užpuolė Kapčiamiesčio valsčiaus Paliepio

kaimą ir žiauriai nužudė Seinų baro atskirosios lauko sargybos kareivius - 11-ojo pėstininkų Vilniaus pulko 4-osios kuopos jaunesnįjį puskarininkį Joną Taurį, eilinius Vladą Verpetą, Joną Jeruckį, Abraomą Štramą ir Mordchelį Kacą bei sunkiai sužeidė eilinį B.Rimšą.

Po 15 metų, 1938-ųjų vasario 3 dieną, Lietuvos kariuomenės žurnalas “Karys” šiuos įvykius prisimins taip: “Žuvęs eilinis Motelis Kacas, Danieliaus sūnus, gimęs 1898 m., kilęs iš Tauragės miesto, Vinco Kudirkos gatvės Nr. 35, 1922 m. rudenį buvo pašauktas į kariuomenę ir per Tauragės apskrities komendantūrą paskirtas į 11 pėstininkų pulko 4 kuopą... 1923 m. kovo 19 dieną eil. Motelis Kacas drauge su kitais kareiviais buvo paskirti ir išvyko į lauko sargybą Podlipių kaimo laukuose... Nurodytoje vietoje lauko sargybai išsidėsčius, visai nelauktai ir staigiai apie vieną eskadroną lenkų kareivių pradėjo pulti Podlipių kaimą. Budrus sekėjų

postas lenkus greit pastebėjo... Išgirdę patarimą trauktis... kareiviai į tai atsakė: “Mes esame kareiviai ir kas įsakyta, turime padaryti, o ne trauktis.” (Lenkų) eskadronas mūsų lauko sargybą apsupo ir visus sargybinius sukapojo. Vienam sargybiniui galva buvo perskelta į keturias dalis.

Eil. Moteliui Kacui, jau negyvam, lenkai žvėriškai įkišo kardą į burną ir apsuko taip, kad dešiniame žande liko skylė...”

Kovo 22-ąją žuvusieji buvo su iškilmėmis palaidoti Alytuje. Procesijoje dalyvavo didžiulė minia miestiečių ir karių. Spėjama, kad Mordchelis (Motelis) Leiba Kacas ir Abraomas (Echomas) Icikas Štramas (Štromas) atgulė Alytaus žydų kapinėse. Kariuomenės vadovybė eilinį M.Kacą ir kitus sargybinius apdovanojo Vyčio Kryžiais. Apdovanojimo lape apie juos rašoma: “11 pėst. Vilniaus pulko 4 kuopos eiliniai: Vladas Verpeta, Jonas Jeruckis, Echomas Štramas, Motelis Kacas ir Benius Rimša 1923 m. kovo 19 d., puolant lenkams Podlipkių kaimą, ištisą pusvalandį narsiai gynėsi, kol pritrūko šovinių. Pritrūkę šovinių, durtuvais puolė priešininką ir čia visi garbingai žuvo, išskyrus Rimšą, kuris buvo sunkiai sužeistas.”

Varviškės operacija, kurioje dalyvavo apie 300 lietuvių karių ir šaulių, pareikalavo daugelio aukų. Joje taip pat pasižymėjo žydas karininkas. Šių laikų istorikas Vytautas Lesčius rašo: “Batalionas Varviškių kryptimi išžygiavo 1923 m. kovo 22 d. ir sutemus pasiekė neutralią zoną. Visą laiką teko žygiuoti miškais. Buvo numatyta Varviškes pasiekti ir apsupti vos pradėjus aušti. Pakelėje buvusios sodybos šeimininkui buvo įsakyta nuvesti batalioną į numatytą kaimą. Batalionas visą laiką žygiavo vora. Dar nepriėjus Varviškių, pasigirdo šūvis kaip pavojaus ženklas. Priėjus arčiau prie kaimo, pasipylė lenkų partizanų šautuvų ir automatinių ginklų ugnis. Batalionas išsiskleidė į grandinę ir sugulė.

Auštant buvo matyti, kaip iš kaimo trobų partizanai bėga į apkasus.

Taigi lietuvių kariams nematomiems prieiti kaimo nepavyko. Nepaisant smarkaus lenkų šaudymo, po keleto minučių ltn. J.Gotlybas atsistojęs sušuko kariams: “Pirmyn!” Juo pasekė kiti kuopų vadai bei puskarininkiai.”

Tarpusavio supratimo beieškant

Prezidentas A.Smetona prie Žydų karių sąjungos vėliavos.

Nepriklausomybės kovų laikais Lietuvos kariuomenėje tarnavo devyni žydai karininkai. Šeši iš jų Goldbergas, Gonionskis, Gotlybas, Gensas, Krisnianskis ir Mogilevskis - buvo Karo mokyklos pirmosios laidos auklėtiniai. Būtent šie žmonės tapo prieš 80 metų įkurto Lietuvos patriotų susivienijimo - Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos įkūrimo iniciatoriais. Jo pirmininkas advokatas Jokūbas Goldbergas ne kartą kartojo, kad pagrindinis sąjungos uždavinys - ugdyti žydų visuomenėje Tėvynės meilę, kelti valstybinį susipratimą, propaguoti užgrobtų Lietuvos sričių vadavimą, lietuvių ir žydų kultūrinio bendravimo idėjas.

2013 03 01 Lietuvos žinios

Tokie tikslai buvo deklaruojami ir organizacijos laikraštyje “Apžvalga”, siekusiame pademonstruoti žydų lojalumą Lietuvos valstybei, jų siekį taikiai bei draugiškai sugyventi su lietuviais bei puoselėti abipusį kultūrinį bendradarbiavimą. Laikraščio leidėjai norėjo, kad lietuviai susipažintų su jiems mažai suprantamos ir gana uždaros žydų bendruomenės gyvenimu ir pasaulėjauta. Pirmojo šio leidinio redakcijos skiltyje, pavadintoje “Mūsų tikslai”, rašoma: “Skaitytojas ras mūsų savaitraštyje objektyviausią visų mūsų klausimų bei vargų nušvietimą ir išgirs kritikos bei paaiškinimo žodį.”

Svarbiausias leidinio tikslas buvo puoselėti gerus lietuvių ir žydų santykius bei parodyti, kaip ir kiek žydai dalyvauja šalies gyvenime, nors minėtame straipsnyje sakoma, jog pirmiausia laikraštis skiriamas Lietuvos žydams, “kurie gyvena Lietuvoj ar užsieny, kalba lietuviškai ir myli lietuvių kalbą ir jųjų kultūrą”. Šiuolaikinis istorikas Vygantas Vareikis svarbiausias žydų veteranų organizacijos įkūrimo priežastis aiškina taip: “Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Lietuvoje pastebimas ryškesnis antisemitizmo augimas. Įtakos turėjo ir antisemitizmo sustiprėjimas Vokietijoje bei Lenkijoje. Kita vertus, dėl valstybės vykdomo lietuviškųjų kooperatyvų protegavimo bei dėl augančio asmeninio iniciatyvumo sustiprėjo lietuvių buržuazija, tuo tarpu dėl pasaulinės ekonominės krizės sumažėjo verslininkų pelno galimybės - lietuviai ir žydai kovojo už tą patį pirkėją dažnai ne dėl pelno, o dėl išgyvenimo... 1933 metais Lietuvos prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjunga (LPPAS) pradėjo leisti savaitinį laikraštį “Verslas”. LPPAS keldama radikalų “Lietuva - lietuviams” šūkį reikalavo apriboti žydų teises ekonominėje sferoje, remti lietuviškus gaminius, mažinti žydų studentų skaičių Kauno universitete ir ragino nepirkti iš žydų. Žydai, atsakydami į sustiprėjusią antisemitinę propagandą, 1933 metais įsteigė Žydų Karių Sąjungą (pirm. J.Goldbergas).”

Iš tiesų, šio fakto neįmanoma nepastebėti. “Apžvalga” ne kartą atkreipdavo dėmesį į lietuvių verslininkų protegavimą, pabrėždama, kad žydai jaučiasi diskriminuojami ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai. 1935 metų gruodžio 13 dienos leidinio numeryje išspausdintame straipsnyje “Aukščiausias principas” galime perskaityti tokius žodžius: “Mes suprantame ir teigiamai vertiname lietuvių veržimąsi į prekybą ir pramonę ir tų ūkio šakų visai nelaikome “žydiška privilegija”, kaip kai kurie demagogai, naudodamiesi nešvariomis agitacinėmis priemonėmis, stengiasi įtikinti visuomenę. Bet mes manome, kad vyriausybė ir visuomenė turi rūpintis taip pat ir žydų jaunuomene bei jos įsikūrimu ūkio srityje. Ji turi padėti tiems elementams, kurie negali rasti duonos kąsnio “tradicinėse” žydų ūkio šakose, susitvarkyti kitose vietose.”

Istorija

Paskutinis Žydų karių sąjungos suvažiavimas. Tribūnoje - J.Goldbergas. Kaunas, 1940 m.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos centro valdyba ir Kauno skyriaus valdyba. Pirmoje eilėje iš kairės: I.Livšicas, A.Alpernas, J.Goldbergas (centro valdybos pirmininkas), M.Bregšteinas (Kauno skyriaus pirmininkas), S.Subockis. Antroje eilėje iš kairės: J.Olkeneckis, V.Remesas, F.Patisonas, D.Chasmanas, J.Libermanas, D.Tamše, A.Kopelovas.

Kitos itin laikraščiui rūpėjusios temos buvo žinios iš pasaulio, o ypač iš nacių Vokietijos, kur į valdžią atėjus Adolfui Hitleriui prasidėjo masinė antisemitinė kampanija. “Apžvalga” nuolat informuodavo apie Lietuvos žydų bendruomenės pastangas padėti Vokietijos žydams, gelbstint juos iš hitlerininkų gniaužtų. Kita svarbi bei aktuali problema, atsispindėjusi laikraštyje, buvo žydų valstybės įkūrimas Palestinoje - tai, kaip nurodoma “Apžvalgoje”, buvo gyvybiškai svarbu žydų bendruomenei, o ypač Vokietijos žydams.

Jau antrame numeryje kaip savo moto laikraštis pasiūlė skaitytojams tokią mintį: “Visi Lietuvos piliečiai, vyrai ir moterys, yra lygūs prieš įsta-

Steigiamasis Lietuvos žydų karių sąjungos susirinkimas Joniškyje.

tymus. Negali būti teikiama ypatingų privilegijų nei mažinama teisių piliečiui dėl jo kilmės, tikėjimo, tautybės. (Lietuvos Valstybės Konstitucija).” 1938-ųjų gegužės 15 dieną, įsigaliojus naujai Konstitucijai, laikraščio epigrafas pasikeitė, bet ne iš esmės: “Prieš įstatymus piliečiai lygūs. Negali būti mažinamos piliečio teisės dėl jo tikybos ar tautybės. Lietuvos Konstitucijos 18 str.”

Toks nuolatinis valstybės pagrindinio įstatymo priminimas patiko ne visiems. Jau minėtas istorikas V.Vareikis rašo: “1938 m. VSD direktorius A.Povilaitis siūlė vidaus reikalų ministrui uždaryti “Apžvalgą” dėl to, jog ši kaltina lietuvius antisemitizmu ir kovoja su lietuvių pastangomis įsigalėti prekyboje ir amatuose, ir uždaryti jos leidėją Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungą “dėl kiršinimo”.

Pridursime, kad mėginimai uždaryti “Apžvalgą” nesiliovė iki pat sovietų okupacijos. Paskutinis mums žinomas J.Goldbergo laiškas Vidaus reikalų ministerijai, kuriame argumentuojama, kodėl Lietuvos valstybei nederėtų uždrausti patriotinio leidinio, pasirašytas 1940 metų kovo 8 dieną. O štai sovietams, uždariusiems laikraštį ir išvaikiusiems pačią sąjungą, jokių argumentų neprireikė. Paskutinis “Apžvalgos” numeris pasirodė 1940 metų birželio 25 dieną.

Veteranų likimai Apie Nepriklausomybės kovų veteranų organizacijos mastą įvairūs šaltiniai pateikia skirtingą informaciją.

Vieni jų teigia, kad 1940 metų gegužę, prieš pat uždraudžiant organizacijos veiklą, Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjunga turėjo daugiau nei 2500 narių ir 30 skyrių visoje Lietuvoje. Pasak ki-

13

12-ąją suimtų 2 tūkst. žmonių buvo 56 žydai, o tarp jų - visi Žydų karių sąjungos vadovai.

Istorikas Linas Tatarūnas rašo:”Nors SSRS okupavus Lietuvą būta keleto lojalumą valstybei demonstravusių manifestų (daugiausia Lietuvos žydų karių sąjungos narių pareiškimai), tokių pasisakymų net ir tarp sionistiniam ar religiniam sluoksniui priklausiusių veikėjų buvo nedaug.”

Teisybės dėlei pridursime, kad, pirma, lojalumą valstybei demonstravusių manifestantų tuo momentu buvo nedaug ne tik tarp žydų. Antra, būtent žydai kariai paprastai ir buvo tie patys sionistai.

LRT televizijos laida apie Lietuvos žydus “Menora” neseniai pasakojo apie 1923 metų Klaipėdos sukilimo dalyvio Abraomo Alperno likimą.

Apie A.Alperną kol kas, deja, galime papasakoti nedaug. Žinoma tik tiek, kad jis buvo gydytojas - vidaus ligų ir pediatrijos specialistas. Kad turėjo kabinetą Kaune, M.Valančiaus gatvės 3 name, o 1938-aisiais perkėlė jį į Vilniaus gatvės 21 namą.

O štai ką apie Klaipėdos sukilimo dalyvį praneša Izraelio žydų nacionalinio judėjimo Sovietų Sąjungoje dokumentacijos centras “Prisiminsime ir išsaugosime”: “Abraomas Alpernas. Gimė 1895 metais Vilniuje. Buvo sionistų aktyvistas. Rinko aukas ir užsiėmė kita sionistine veikla Lietuvoje. Vienas iš Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos vadovų. 1941 metais suimtas sovietų valdžios ir ir su šeima ištremtas į Altajų. 1945 metais vėl suimtas ir nuteistas 5 metams už ryšius su Amerikos žydų kongresu. Bausmę atliko įvairiuose Jakutijos lageriuose. 1969 metais drauge su šeima repatrijavo į Izraelį. Mirė 1971 metais.”

Dar mažiau žinoma apie Varviškių karinės ekspedicijos dalyvį Jokūbą Gotlybą: “Gotlybas Jokūbas, Šliomo sūnus.

Gimė 1902 02 07 Miroslavo mstl. Miroslavo vls. (Alytaus r.). Ats. leitenantas. 1920 11 15 įstojo į Karo m-klą.

Tarnavo 11 ir 4 p.p. 1923 12 31 paleistas į atsargą. 1931-1940 m. dirbo policijoje. Ištremtas. Apdovanojimo liudijimas Nr. 4363, išduotas 1929 12 21.” (“Lietuvos valsčių” serijos “Versmės” leidykla. Viešas duomenų skelbimas.)

O štai išrašas iš J.Goldbergo baudžiamosios bylos Nr. 88 kaltinamosios išvados pagal liūdnai pagarsėjusį Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 58 straipsnį: “Apklausiamas kaip kaltinamasis Goldbergas parodė: “Laikraštyje mes ne kartą pareiškėme, kad esame ištikimi Lietuvos vyriausybei ir prezidentui Smetonai žmonės. Mes esame pareiškę, kad žydai pasirengę su ginklu rankose ginti šią Lietuvos valstybę.”

Sovietams, uždariusiems laikraštį ir išvaikiusiems pačią sąjungą, jokių argumentų neprireikė. Paskutinis “Apžvalgos” numeris pasirodė 1940 metų birželio 25 dieną. tų šaltinių, 1939-ųjų pradžioje Lietuvoje veikė 43 Žydų karių sąjungos skyriai, vienijantys 2096 narius. Pats Žydų karių sąjungos pirmininkas advokatas J.Goldbergas 1938 metų lapkričio 21 dieną vykusiame sąjungos suvažiavime nurodė, jog ji turi 34 skyrius, vienijančius 3000 buvusių karių, bet pabrėžė, jog ne visi žydai, dalyvavę nepriklausomybės kovose, priklauso šiai sąjungai.

1940-ųjų liepą de jure dar nepriklausomos, o de facto jau sovietų okupuotos Lietuvos Valstybės saugumo departamento vadovas Antanas Sniečkus nurodė vienam iš šalyje veikusių 427 žydų komunistų Danieliui Todesui sudaryti naujojo režimo priešų sąrašą. Tarp liepos

J.Goldbergo istorija galėjo baigtis taip, kaip ir daugelio kitų Lietuvos patriotų gyvenimas, nes minėtas 58 straipsnis už paramą “tarptautinei buržuazijai” numatė mirties bausmę.

Laimei, jį iš NKVD kalėjimo išgelbėjo Birželio 23-iosios sukilėliai. Bet tai - jau visai kita (o gal - ta pati?) istorija.

Ar žydai kariai, kaip teigė sovietiniams tardytojams jų lyderis, buvo pasirengę 1940 metais ginklu ginti Lietuvos nepriklausomybę, jei būtų gavę tokį įsakymą? Atsakyti į šį, atrodytų, retorinį klausimą gali žydų tautybės Suomijos kovotojai, kritę baltuose sniegynuose per 1939-1940 metų Žiemos karą. Mūsų bendra nelaimė, kad tomis dienomis Lietuvoje neatsirado savojo maršalo Manerheimo.

•

14

2013 03 01 Lietuvos žinios

Kelionės

Nepažintas Kaunas turi kuo nustebinti Miesto praeitį menantis Kauno senamiestis gali tapti gražios savaitgalio dienos ekskursijos objektu. Nors, atrodytų, Kauną visi žinome, tačiau nuodugniau pasižvalgius kone kiekvienas mūras turi ką naujo papasakoti ne tik svečiui, bet ir kauniečiui.

Restauruotas Kauno pilies bokštas. / Mariaus Pranckūno nuotraukos JŪRATĖ MIČIULIENĖ

T

uo įsitikino ir neseniai Kauno rotušėje pristatytos naujos knygos “Kauno senamiestis: mažasis keliautojo žinynas” autoriai kauniečiai Vytenis ir Junona Almonaičiai. Norintiesiems įdomiai pasivaikščioti po Kauną knyga - puikiausias vedlys. Knygos autoriai humanitarinių mokslų daktarai, Vytenis - istorikas, Junona - psichologė. Kelionės - jų mėgstamas laisvalaikio užsiėmimas, teikiantis daug informacijos bei atradimų ir moksliniams istoriko straipsniams. Klau-

siamas, kodėl rašė knygą apie Kauną, V.Almonaitis tikino, kad tai, ką turime gražaus, vertingo, įdomaus, reikia rodyti ne tik užsieniečiams, bet ir mūsų šalies žmonėms. “Tikiu, kad pajutęs pasididžiavimą savo krašto paveldu žmogus tampa ir didesniu patriotu”, - sakė jis. Knygą ketinama išleisti ir anglų kalba, nes turistų iš užsienio valstybių Kaune daugėja.

Kaip prisipažino J.Almonaitienė, savotiškas kabliukas, spyris imtis knygos buvo kadaise Kaune surengta fotografijų paroda “Niekieno miestas”. “Pamaniau, kodėl niekieno, kodėl mes jo taip nepažįstame, kad net vadiname “niekieno”? - ste-

Rotušėje eksponuojama vėtrungė, kuri greitai bus užkelta ant Kauno pilies bokšto. / Jūratės Mičiulienės nuotrauka

bėjosi ji. - Norėjosi daug ką apie miestą patiems išsiaiškinti ir kitiems papasakoti. Taip ir atsirado knyga.”

Turistus skaičiuoja vaškinė Kaip LŽ pasakojo Kauno rotušės, aplink kurią nuolat sukiojasi turistai, ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius, šalia esanti vaško lydymo krosnis tapo savotišku turistų geografijos rodikliu. “Tradicija tapo mėtyti čia pinigėlius. Metų pabaigoje juos surenkame ir matome, iš kur žmonės atvyksta, - teigė K.Ignatavičius. - Suskaičiavome, kad pernai lankėsi turistai iš 22 šalių, daugiausia - iš Rusijos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos,

“Juk kas būtų buvęs Vilnius, jei ne jo užnugaryje mūru stovinti laikinoji sostinė?”

Norvegijos, Kazachstano, Anglijos JAV, Azerbaidžano. Kadangi buvo rasta ir daug eurų, tad geografija gali būti dar platesnė.”

Vaško lydymo krosnis - unikalus praeities paminklas, eksponuojamas Rotušės aikštėje. Pasak knygos autorių, šis objektas nukelia į laikus,

kai dar nebuvo rotušės, kai šioje vietoje veikė miestui priklausanti vaško lydymo, tikrinimo ir ruošimo eksportuoti įmonė - vaškinė. Per metus Nemunu į Vakarus būdavo išplukdoma dešimtys tonų vaško.

Archeologai šioje vietoje surado net aštuonias lydymo krosnis, tačiau jos ilgą laiką glūdėjo po žeme. Ir tik 2002 metais K.Ignatavičiaus iniciatyva viena buvusių vaškinių tapo matoma aikštės lankytojams - ji uždengta patvariu stiklu. Tiems, kurie jau seniai viešėjo Kaune, šis eksponatas bus nematytas.

Rotušės aikštė - senamiesčio širdis, miesto savivaldos simbolis,

Turistų mėgstama M.Žilinsko dailės galerija ir Laisvės alėja į knygą nepateko, nes tai jau ne senamiestis.

Tačiau autoriai nežada tenkintis vienintele Kaunui pažinti skirta knyga.

2013 03 01 Lietuvos žinios

Kelionės

kartu ir vienas gražiausių Kauno pastatų. Pasak knygos autorių, nuo tarpukario rotušė vadinama Baltąja gulbe.

įgulą sudarė apie 400 vyrų, kuriems vadovavo Kęstučio sūnus kunigaikštis Vaidotas ir neįvardytas pilies viršininkas. Pralaimėtame mūšyje žuvo apie 350 gynėjų. Pasak knygos autorių, Vaidotas ir dar keliasdešimt kilmingų pilies gynėjų buvo paimti į nelaisvę (Vaidotas vėliau išpirktas ar išmainytas).

Kaunas - Vilniaus užnugaris Rašydami knygą autoriai į savo gimtąjį miestą žvelgė su meile ir didžiuodamiesi. “Kauno senamiestis turtingas, gana savitas ir lietuviškas, sakė V.Almonaitis. - Mes, kauniečiai, turime didelę privilegiją gyventi praeities prisodrintoje aplinkoje.

O, pavyzdžiui, eidami Vilniaus gatve, galime išdidžiai pakelti galvas.

Juk kas būtų buvęs Vilnius, jei ne jo užnugaryje mūru stovinti laikinoji sostinė?” Knyga pristato ir tą laikotarpį menančius objektus, pastatus, kurie miestą daro išskirtinį. Kaunas bene labiausiai iš šalies miestų išsaugojęs tarpukario Lietuvos dvasią. Kai 1918 metų vasario 16 dieną Lietuva paskelbė nepriklausomybę, valdžios įstaigos telkėsi Vilniuje, tačiau kai tikrąją sostinę užėmė Raudonoji armija, vėliau - Lenkijos kariuomenė, Lietuvos valdžia 1919 metų pradžioje persikėlė į Kauną, kuris ir tapo laikinąja sostine. Dvi svarbios valstybės institucijos - prezidentūra ir Seimas - įsikūrė senamiestyje. Šie pastatai bene labiausiai turistus dominantys objektai, kuriuos galima aplankyti.

Iškels vėtrungę

Senamiesčio panorama žvelgiant nuo Aleksoto šlaitų.

Atvira istorinė prezidentūra Knygoje aprašoma, kaip kilo ir kito buvusios istorinės prezidentūros pastatas, kaip jis įgavo dabartinį vaizdą, kokius reikšmingus įvykius kitados rūmai fiksavo, kokie Lietuvai svarbūs dokumentai čia buvo pasirašyti. Nors sovietmečiu pastatas patyrė kapitalinių perstatymų, buvo suniokotas interjeras, išorės architektūra, 1989 metais, kai rūmai perduoti Vytauto Didžiojo karo muziejui, prasidėjo ilgai trukęs rūmų atgimimas. Vėliau istorinę prezidentūrą perėmė Krašto apsaugos ministerija, ji tapo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus padaliniu. Panaudodami fonduose sukauptus autentiškus daiktus, muziejininkai įrengė nuolatinę ekspoziciją, kurią gali pamatyti turistai. Patrauklus lankytojams ir prezidentūros kiemelis su prezidentų paminklais.

Buvę Seimo rūmai laikinojoje sostinėje dabar - Maironio gimnazija.

Gojus upių santakoje

Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios bokštai. Knygos autoriai suskaičiavo, kad carinės Rusijos valdymo metais Kaune dvi bažnyčios buvo atiduotos stačiatikiams. Sovietų okupacijos metais valdžia uždarė 7 iš 9 krikščionių bažnyčių, daugumą jų pavertė sandėliais.

Tikrai nedaugelis, nors ir ne kartą lankėtės Kaune, buvote užsukę į Nemuno ir Neries santaką. Knygos autoriai miesto svečiams pataria būtinai čia pasivaikščioti. Tuo labiau kad tai visai netoli nuo Kauno pilies. Šių upių keliai lėmė miesto atsiradimą ir jo plėtrą. “Galime pasidžiaugti, kad miesto širdyje esanti santaka - tikra gamtos oazė. Pasukus nuo santakos smaigalio miesto link, palypėjus ant pylimo, atsiveria platesnė erdvė, už kurios kyla įstabi senamiesčio panorama, - rašo knygos autoriai. - Nuo

kuras, kuriame nuo 2010 metų kartą per savaitę senojo baltų tikėjimo sekėjai romuviečiai ir jiems prijaučiantieji čia kursto ugnį”, - sakė V.Almonaitis. Simboliška ir tai, kad 1988 metų rugpjūčio 2 dieną santakoje įvyko pirmasis Kaune masinis Atgimimo laikų mitingas - Ekologinis protesto žygis. O 1993 metais popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje bei Santakos parke laikytas šv. Mišias mena 2011 metais čia pastatytas paminklas popiežiui.

Kauno kunigų seminarijai. Su Švč.

Trejybės bažnyčia tvora aptverta teritorija dabar vadinama Mažuoju Vatikanu. Kasdien 14-18 val. seminarija priima lankytojus.

Būtina užsukti ir į Kauno pilį.

Nors jos restauravimas sulaukė gana prieštaringų nuomonių ir diskusijų, seniausiam miesto statiniui nė-

ra abejingų kauniečių. Pilis, kaip ir Kaunas, pirmą kartą paminėta Vygando Marburgiečio kronikoje 1361 metais. Tąkart Vokiečių ordino žvalgai atvyko “išžvalgyti ir nustatyti Kauno pilies mūrų storumo, gilumo ir aukštumo”, nes ruošėsi pilies puolimui. Kitais metais galinga priešų armija šturmavo Kauno tvirtovę. Jos

Per knygos apie Kauno senamiestį sutiktuves rotušėje buvo parodyta ką tik miesto restauratorių pagaminta vėtrungė, kuri bus užkelta ant pilies bokšto. Kaip pasakojo K.Ignatavičius, ši idėja jam kilo dar tuomet, kai vėtrungė papuošė rotušę. “Restauravus pilį daug kas iš kauniečių pastebėjo, kad jos bokštas plikas atrodo nekaip - nei vėliavos, nei vėtrungės. Jų paragintas kreipiausi į miesto valdžią. Kultūros paveldo skyrius surengė konkursą, ir štai jau turime vėtrungę, - pasakojo K.Ignatavičius. - Ji kol kas eksponuojama rotušėje. Kai atšils ir bus galima aukštu kranu privažiuoti prie pilies bokšto, užkelsime ant jo viršūnės.”

Vėtrungės autorius Augustas Ramonas, kurdamas vėtrungę, konsultavosi su istorikais Zigmantu Kiaupa ir Jonu Vaičenoniu. Buvo nuspręsta, kad vėtrungė turi įamžinti metus, kada Kaunas buvo paminėtas pirmąkart - 1361uosius. Šalia užrašo “Kaunas” stovi ir Kęstučio laikų karys. Jo atvaizdas padarytas remiantis Kęstučio antspaudu.

“Vėtrungė - svarbus gynybinės pilies atributas. Ji ne tik žymėjo vėjo kryptį, bet ir padėdavo apskaičiuoti, kaip kokiam vėjui pučiant reikia koreguoti ginklus, - aiškino K.Ignatavičius. - O kartais specialiai pasukant vėtrungę būdavo galima suklaidinti priešus. Kol dar vėtrungė rotušėje, daug kas užsuka prie jos nusifotografuoti. Kai ji iškils į beveik 30 metrų pilies bokštą, to jau nebus įmanoma padaryti.”

Kaip pasakojo K.Ignatavičius, vėtrungės autorius A.Ramonas jos matmenyse simboliškai užkodavo svarbias datas. “Vertikaliai nuo koto iki vėtrungės krašto yra 1410 centimetrų. Tai Žalgirio mūšio metai. Jei matuosime visą vėtrungės plotį, apimdami ir tą dalį, kuri su Kęstučio atvaizdu yra kitoje koto pusėje, bus 1930 centimetrų. Būtent 1930 metais pirmąkart surengtos iškilmės Kauno įkūrimui paminėti.” Tada buvo labai populiari XVI amžiuje užrašyta legenda, kad Kauną įkūrė iš Romos į mūsų kraštus atkeliavusio kunigaikščio Palemono sūnus Kūnas, kuris esą pagal savo vardą ir pavadino miestą.

Mokslininkai Kauno vardą sieja su būdvardžiu kaunus - žemas.

Tiems, kurie domisi Kaunu, naujoji knyga atskleis daug paslapčių, tikėtina, pateiks ir naujų mįslių.

Nemuno ir Neries santakoje nuo 2010 metų senojo baltų tikėjimo išpažinėjai kartą per savaitę kursto ugnį. senų laikų iki XX amžiaus pradžios ši vietovė vadinta Gojumi. Šis žodis turi apibendrinamąją reikšmę - mažas, gražus miškelis. Vis dėlto dažniausiai, ypač nuo XVI amžiaus, taip vadintos sakralios giraitės, ikikrikščioniškų laikų šventvietės. Galbūt todėl į romantizmą linkęs Teodoras Narbutas teigė, kad santakoje buvo šventasis miškas.”

Pasak Almonaičių, nors žinių apie santakos sakralumą trūksta, galima neabejoti, kad XIV amžiuje kauniečiai kažkur pilies aplinkoje turėjo šventvietę. “Simboliška, jog santakoje ir dabar stovi akmenų mūro au-

15

Pilis - seniausias statinys Knyga kviečia aplankyti 50 įdomių senamiesčio objektų. Akivaizdu, kad jiems pritrūktų savaitgalio. Tačiau jei stokojate laiko, galite pasirinkti raudonais kvadratukais pažymėtus pačius įdomiausius ir svarbiausius. Leidinio autoriai, be minėtų objektų, rekomenduoja užsukti į Maironio muziejų, Juozo Tumo-Vaižganto butą, Perkūno namus, Vytauto bažnyčią, Katedrą, Šv. Mikalojaus bažnyčią, šalia esantį Benediktinių vienuolyną, mažai žinomą ir žavią Šv. Gertrūdos bažnyčią, Pranciškonių (bernardinių) vienuolyną, dabar priklausantį

Nemuno ir Neries santaka atšilus orams - mėgstama kauniečių pasivaikščiojimų vieta.

•

16

2013 03 01 Lietuvos žinios

Sportas

Nežinios draskomas “Žalgiris” nepasiduoda VILMANTAS REMEIKA

Laukia atletiškos kovos Kauno “Žalgiris” šį vakarą Eurolygos rungtynėse Ispanijoje į kovą su Malagos “Unicaja” stos draskomas nežinios - pranešta, kad vakar iš klubo pasitraukė pagrindinis jo rėmėjas ir akcininkas Vladimiras Romanovas.

65 metų bankininkas kontrolinį “Žalgirio” akcijų paketą valdė nuo 2009 metų. Šį sezoną Kauno ekipa susidūrė su finansiniais sunkumais. O neseniai sustabdyta ir V.Romanovo valdomo Ūkio banko veikla.

Vakar Kauno miesto savivaldybėje apsilankęs “Žalgirio” sporto direktorius Vitoldas Masalskis tvirtino, kad rėmėjas traukiasi iš klubo. Esą algų nebemokantį klubą V.Romanovas ketina perleisti “Žalgirio” veteranams - Modestui Paulauskui, Anatolijui Čiupkovui ar V.Masalskiui. Galimybe tapti “Žalgirio” rėmėjais domėjosi grupė žinomų Lietuvos verslininkų, tačiau į Malagą vakar žalgiriečiai išskrido kankinami nežinios.

“Kartais žaidėjai ima galvoti apie kitus dalykus. Bet komanda stengiasi dirbti savo darbą ir nekreipti dėmesio į susidariusią situaciją”, - sakė “Žalgirio” treneris Joanas Plaza.

Būti kovotoju “Kritinis mūšis tarp komandų, kurios dar turi vilčių pasiekti ketvirtąją vietą E grupėje ir kelialapį į ketvirtfinalį”, - taip šio vakaro dvikovą Malagoje apibūdino oficiali Eurolygos svetainė.

Dabar “Unicaja” turi 4 pergales ir 4 pralaimėjimus. Žalgiriečių sąskaitoje 3 pergalės po 8 turų. Po dar vienos nesėkmės Kauno komandai ketvirtfinalis taptų beveik nepasiekiamas.

“Kaune praleidęs septynis mėnesius suvokiau, ką reiškia būti žalgiriečiu, prisipažino J.Plaza. - Turi būti kovotoju.

Kovingumą privalėsime demonstruoti ir Malagoje.”

Ne kartą “Žalgirio” gelbėtoju tapęs M.Popovičius (priekyje) tiki, kad niekas dar neprarasta. / Erlendo Bartulio nuotrauka Pirmąsias tarpusavio rungtynes Kaune “Žalgiris” laimėjo 75:63, nors tuomet “Unicajos” treneris Jasminas Repeša tvirtino, kad taškų skirtumas neatspindi realios kovos aikštėje. Minėtose rungtynėse X faktoriumi tapo Mindaugas Kuzminskas. Nuo atsarginių suolo į aikštę įbėgęs puolėjas per 18 minučių surinko 14 taškų ir atkovojo 6 kamuolius.

Malagos “Jose Maria Martin Carpena” krepšinio areną iš žalgiriečių geriausiai pažįsta amerikietis Tremmellas Dardenas, jis praėjusį sezoną žaidė “Unicajos” klube. Pirmosiose rungtynėse Kaune puolėjas per 16 minučių mesdamas į buvusios komandos krep-

šį pelnė 7 taškus ir atkovojo 5 kamuolius.

J.Plaza šį vakarą į komandą tikriausiai mėgins integruoti naujoką iš JAV Donnie McGrathą. Gynėjas šią savaitę jau

“Žalgirio” rezultatai išvykose labai skiriasi reguliariojo sezono varžybose ir TOP 16 etape. Pirmajame etape kauniečiai svečiuose iškovojo 4 pergales iš 5,

M.Popovičius : “Esame geresni už “Unicają”.

Tik privalome žaisti susikaupę visas 40 minučių.” žaidė Lietuvos krepšinio lygos rungtynėse su “Šiauliais” (78:68) ir per 17 minučių pelnė 6 taškus, atliko 6 rezultatyvius perdavimus bei suklydo 4 kartus.

“Iš jo tikiuosi daugiau. Donnie yra kūrėjas, jam reikia laiko pažinti komandą ir patobulėti”, - neslėpė J.Plaza.

TOP 16 varžybose varžovų aikštėse jie suklupo 3 kartus iš 4. Tiesa, visos nesėkmės patirtos 1-4 taškų skirtumu.

“Tai reiškia, kad mūsų žaidėjai sugeba atiduoti visas jėgas negalvodami apie užkulisių problemas. Daugiau tokių komandų Eurolygoje nėra”, - sakė J.Plaza.

Geteborgas mena auksinį lietuvio šuolį JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Lietuvių startai Geteborge (Lietuvos laiku)

Šiandien Geteborge prasidedančiame XXXII Europos lengvosios atletikos uždarųjų patalpų čempionate startuos legendinio šuolininko į aukštį Kęstučio Šapkos atlydėti keturi mūsų krašto pasiuntiniai.

Europos žiemos pirmenybės rengiamos nuo 1970 metų. Iki 1990 metų jos vykdavo kasmet. Kai pradėta rengti ir pasaulio uždarųjų patalpų čempionatus, Senojo žemyno pirmenybės organizuojamos kas dvejus metus.

Pirmasis iš lietuvių šiose varžybose dalyvavo šuolininkas į aukštį Kęstutis Šapka - 1971 metais Bulgarijos sostinėje Sofijoje jis užėmė 6 vietą. Tais pačiais metais Helsinkio olimpiniame stadione K.Šapka iškovojo Europos čempiono titulą. Vėliau legendinis sportininkas net du sykius iš Europos žiemos pirmenybių grižo ne tuščiomis: 1972 m. iš Miuncheno (Vokietija) - su sidabro medaliu, 1974 m. iš Geteborgo (Švedija) - su aukso. 1974-ųjų vasarą Senojo žemyno čempionate Romoje K.Šapka iškovojo vicečempiono titulą. Ten lietuvio pasiektas šalies rekordas (2,25 m) išsilaikė iki 1991-ųjų vasaros, kai Rolandas Verkys Varšuvoje viršijo savo trenerio K.Šapkos rezultatą ir tapo naujuoju Lietuvos rekordininku - 2,34 m.

Be K.Šapkos, Europos žiemos pirme-

Rimantas Martišauskas - rutulys Vakar (vasario 28 d.) kvalifikacija Kovo 1 d. 19.45 val. finalas Darius Aučyna - trišuolis Kovo 1 d. 12.40 val. kvalifikacija Kovo 2 d. 18.25 val. finalas Dovilė Dzindzaletaitė - trišuolis Kovo 1 d. 19.40 val. kvalifikacija Kovo 3 d. 12.05 val. finalas Tomas Vitonis, Darius Aučyna - tolis Kovo 2 d. 12.30 val. kvalifikacija Kovo 3 d. 18 val. finalas

Legendinis šuolininkas į aukštį K.Šapka Europos žiemos ir vasaros čempionatuose pelnė net keturis medalius. / LŽ archyvo nuotrauka nybėse medalius yra laimėję dar keli Lietuvos lengvaatlečiai: Vladimiras Cepelevas (šuoliai į tolį) 1979-aisiais - aukso, Austra Skujytė (penkiakovė) 2011 m. - sidabro, Remigijus Valiulis (400 m bėgimas, 1980 m.) ir Regina Čistiakova (3000 m bėgimas, 1986 m.) - bronzos.

Po 39 metų K.Šapka sugrįžo į Geteborgo “Scandinavium” areną jau kaip Lietuvos rinktinės vadovas. Tris dienas truksiančiame čempionate startuos 578 atletai - 320 vyrų ir 258 moterys - iš 47 valstybių. Legendinis mūsų krašto šuolininkas į Švediją atlydėjo keturis Lietuvos lengvaatlečius, tarp jų ir savo auklėtinį Darių Aučyną. Kiti pajėgūs sportininkai

pamažu rengiasi rugpjūtį Maskvoje vyksiančiam pasaulio čempionatui.

2012-ųjų pasaulio jaunimo vicečempionė, Lietuvos trišuolio rekordininkė 19 metų Dovilė Dzindzaletaitė Geteborge konkuruos su 21 šuolininke. Šiemet Lietuvos žiemos pirmenybėse Dovilė pirmą sykį tapo šalies suaugusiųjų trišuolio čempione (13,40 m). Praėjusią vasarą Barselonoje D.Dzindzaletaitė pasiekė šalies rekordą - 14,17 m.

23-ejų D.Aučyna ir 21 metų Tomas Vitonis dalyvaus šuolių į tolį varžybose (25 dalyviai). D.Aučyna pasirodys ir trišuolio sektoriuje (23 dalyviai). Europos čempionato išvakarėse geriausiai vertintos

T.Vitonio galimybės. Šią žiemą Kuldigoje (Latvija) jis į tolį nušoko 8,03 m ir Senojo žemyno reitinge šiemet yra aštuntas.

Lietuvos žiemos pirmenybėse trišuolio čempionu tapusio D.Aučynos rezultatas buvo 15,75 m.

26-erių Rimantas Martišauskas rutulio stūmimo kvalifikacijos varžybose startavo jau vakar (26 dalyviai). Neseniai Šefilde Rimantas penktą kartą tapo Didžiosios Britanijos studentų čempionu, jis rutulį nustūmė 18,09 m. Beje, Geteborge rutulininkai varžosi kitaip nei visuomet - šalia maniežo parengta speciali uždara erdvė “Market Square”, kurioje ir vyko rutulio stūmimo rungties kvalifikacija. Toje pačioje arenoje sportininkai darys apšilimą, vyks apdovanojimų ceremonijos, įvairūs koncertai bei kitokie renginiai.

•

“Žalgirį” treniruojantis ispanas išskyrė varžovų komandą triukšmingai palaikančius tautiečius. Bet “Unicajos” stiprybė - ir komandinis žaidimas. Sunku nurodyti vieną šios ekipos lyderį. Eurolygoje Luka Žoričius vidutiniškai pelno 11,7 taško, Marcusas Williamsas - 10,2, Earlas Calloway - 10, Krunoslavas Simonas - 9,8, Jamesas Gistas - 8,6 taško.

Prieš dvikovą su kauniečiais Malagos krepšininkai Ispanijos čempionato rungtynėse svečiuose 89:84 palaužė “Valladolid” ekipą ir su 10 pergalių po 22 turų pakilo į 11 vietą 18 komandų turnyre.

Ispanai rimtai abejoja, ar šio vakaro rungtynėse galės žaisti legionierius iš Brazilijos Augusto Lima. 206 cm puolėjas gydosi šlaunies keturgalvio raumens sumušimą. Tiesa, A.Limos vaidmuo komandoje nedidelis - Eurolygoje jis žaidžia po 10 minučių, pelno 3,1 taško ir atkovoja 2,6 kamuolio.

J.Repeša sako, kad jėgos po krepšiais jiems reikės labiausiai: “Varžovų sudėtis kiek pasikeitė. Jie prarado Ibrahimą Jaaberą, tačiau į rikiuotę grįžo Robertas Javtokas. Jis pridėjo galios po krepšiais.

Todėl šios rungtynės turėtų remtis fizine jėga.” “Žalgiris” Malagoje iki šiol viešėjo 5 kartus. Kauniečiams pavyko nugalėti du sykius, tačiau abi pergales nugulė storas dulkių sluoksnis. 2002 metų spalį “Žalgiris” išplėšė pergalę 78:77, neką lengviau laimėjo ir 2003 metų lapkritį - 74:72.

Pastarosiose rungtynėse žaidė ir Paulius Jankūnas, dėl peties traumos šį sezoną į aikštę nebegrįšiantis. Tuomet 19-metis P.Jankūnas pelnė 2 taškus.

“Dar turime vilčių patekti į kitą etapą, - įsitikinęs vienas “Žalgirio” lyderių Marko Popovičius. - Paskutinis pralaimėjimas Atėnų klubui “Panathinaikos” buvo skaudus, nes penkioms minutėms praradome koncentraciją ir buvome nubausti. Manau, esame geresni už “Unicają”. Tik privalome žaisti susikaupę visas 40 minučių.”

•

Trumpai LKF TAURĖ 2012-2013 metų sezono Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės vyrų turnyro finale susigrums “Prienai” ir Pasvalio “Pieno žvaigždės”. Atsakomosiose pusfinalio rungtynėse Pasvalio komanda išvykoje 81:80 (21:12, 25:18, 19:26, 16:24) įveikė “Šiaulius”. Pirmas rungtynes prieš mėnesį “Pieno žvaigždės” namie laimėjo 78:66. Kitame pusfinalyje “Prienai” abusyk - 85:73 ir 93:63 - nugalėjo Kėdainių “Nevėžį”.

LKF taurės finale “Prienai” ir “Pasvalio žvaigždės” susitiks du kartus, o nugalėtoją lems bendras taškų santykis.

Finalo datos dar nepaskelbtos. LKF taurės laimėtojai dėl specialaus prizo varžysis su Didžiosios Britanijos krepšinio taurės turnyro laureatais.

KLAIPĖDIEČIAI PIRMI Lietuvos vyrų rankinio lygoje pirmąją vietą reguliariajame sezone užsitikrino Klaipėdos “Dragūnas” (31 tšk.). 18-ojo turo rungtynėse klaipėdiečiai namie 33:22 (15:12) įveikė ketvirtojoje pozicijoje likusį Kauno “Granitą-Gają-Karį” (22 tšk.). 8 įvarčiais prie pergalės prisidėjo Gražvydas Juška ir Evaldas Griežė, 5 - Mindaugas Dumčius, 4 - Jonas Truchanovičius. Svečiams 7 įvarčius pelnė Paulius Šarkauskas, po 3 - Robertas Švedas ir Evaldas Balčiūnas. Rankinio lygos antrojoje vietoje išlieka Alytaus “Almeida-Stronglasas” (28 tšk.), trečiojoje - Vilniaus VHC “Šviesa” (24 tšk.).

LŽ

2013 03 01 Lietuvos žinios

BUTAI KEIČIA 2 kambarių butą Anykščiuose (mūrinio 5 aukštų namo IV a., 50 kv. m) į sodybą kaime Vilniaus r., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

NAMAI, PATALPOS PARDUODA Ūkinius pastatus ir apie 160 ha žemės ūkio paskirties žemės Trakų ir Prienų rajonuose, prie Verknės upės. Tel. 8 672 31 568.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 9 a sklypą (namų valda) Mačernio g. 1, Visoriai, Vilniuje. Kaina - 490 000 Lt. Tel. 8 686 45 198.

Užs. LM-9009

ĮVAIRŪS Parduoda galingą „piemenį“, aptvaro tikrinimo indikatorių, vienadienių paukščiukų šildytuvo termoreguliatorių, literatūrą ir mazgus rinkiniui „Pasidaryk inkubatorių pats“. Taiso. Tel. 8 673 01 122.

PRANEŠIMAI Asociacija „Balta scena“ keičia pavadinimą ir nuo šiol vadinsis Asociacija „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“.

Užs. LM-2302 Prašome BUAB „Gintromas“ (į. k. 178991845) įstatus laikyti negaliojančiais. Bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“.

Užs. LM-2320

Uždarosios akcinės bendrovės „Palangos Žvorūnė“ (juridinio asmens kodas 152679144, registruotos buveinės adresas: Vanagupės g. 15, Palanga, duomenys apie juridinį asmenį kaupiami VĮ Registrų centras Klaipėdos filiale)

vienintelis akcininkas 2013 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą anuliuoti 81 346 (aštuoniasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt šešias) paprastas vardines 100 Lt (vieno šimto litų) nominalios vertės akcijas ir sumažinti Bendrovės įstatinį kapitalą nuo 13 838 300 Lt (trylikos milijonų aštuonių šimtų trisdešimt aštuonių tūkstančių trijų šimtų litų) iki 5 703 700 Lt (penkių milijonų septynių šimtų trijų tūkstančių septynių šimtų litų) su tikslu panaikinti Bendrovės balanse įrašytus nuostolius.

Užs. LM-2321

Vilniaus kolegija viešo konkurso būdu išnuomoja negyvenamąjį plotą Ekonomikos fakultete, esančiame Naugarduko g. 5, Vilniuje (bendras plotas - 4 kv. m) ūkinei veiklai organizuoti penkeriems metams.

Pradinis nuompinigių dydis 150,00 Lt už kv. m, papildomai mokant už komunalines paslaugas.

Dalyviai privalo sumokėti pradinį įnašą, kuris yra lygus paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui. Vilniaus kolegijos rekvizitai: įmonės kodas 111965131, sąskaita LT767044060001472160, AB SEB bankas, banko kodas 70440.

Prašymai kartu su banko išduotais kvitais dalyvauti konkurse priimami penkiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo datos.

Prašymus siųsti Vilniaus kolegijos ilgalaikio materialaus turto nuomos konkurso komisijos narei Gintarei Stankūnaitei, J.Jasinskio g. 15, 113 kab., Vilnius. Informacija tel. (8 5) 219 1602.

Komisijos posėdis vyks 2013 03 18 d.

10.00 val. J.Jasinskio g. 15, Vilniuje, Užs. LM-2308 215 kab.

Informuoju, kad 2013 m. kovo 12 d. 11.00 val. bus atliekamas žemės sklypų, esančių Ožiakalnio g. 17 ir Ožiakalnio g. 15D, Vilniaus m., ribų ženklinimas-derinimas, į kurį kviečiu dalyvauti gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0165:1009), esančio Bališkių k., Vilniaus m., savininkus. Žemės sklypų ribos vietovėje bus ženklinamos vadovaujantis 2012 12 21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2577.

Asmuo kontaktams Sigitas Zaborskas, tel. 8 659 95 540.

Užs. LM-2313

Klasifikuoti skelbimai VERSLO KREDITO UNIJOS NARIAMS Verslo kredito unija, kodas 302680384, Maironio g. 28, Kaunas, valdybos iniciatyva ir sprendimu 2013 m. kovo 22 d. 9.00 val. ŠAUKIAMAS EILINIS VISUOTINIS NARIŲ SUSIRINKIMAS, kuris įvyks unijos buveinėje (Maironio g. 28, Kaunas).

Susirinkimo darbotvarkė: 1. Stebėtojų tarybos ataskaita ir jos įvertinimas; 2. Revizoriaus ataskaita ir jos įvertinimas; 3. Valdybos ataskaita ir jos įvertinimas; 4. Paskolų komiteto ataskaita ir jos įvertinimas;

5. Metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas; 6. Pelno paskirstymo tvirtinimas; 7. 2013 m. pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas; 8. Audito įmonės rinkimas ir audito paslaugų apmokėjimo limito nustatymas.

Papildomą informaciją teikia unijos direktorė E.Jucienė, tel. (8 37) 28 05 40.

Valdyba

Užs. LM-2314

AKCINĖ BENDROVĖ „GLIUKOZĖ“ (įm. kodas 144123639, V.Bielskio g. 13, LT-76176 Šiauliai) AKCININKŲ DĖMESIUI 2013 m. balandžio 3 d. 11.00 val. šaukiamas akcinės bendrovės „GLIUKOZĖ“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, adresu: V.Bielskio g. 15, Šiauliai (AB „NAUJOJI RŪTA“ administraciniame pastate).

Susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

Numatoma ši susirinkimo darbotvarkė: 1. Audito ataskaita ir išvados už 2012 metus; 2. Bendrovės metinis pranešimas ir 2012 m. finansinių atsakaitų rinkinio tvirtinimas; 3. Bendrovės 2012 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas; 4. Audito kompanijos rinkimas atlikti bendrovės 2013 m,. finansinės atskaitomybės auditą ir apmokėjimo sąlygų nustatymas; 5. Kiti klausimai.

Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai - bendrovės valdyba, priėmusi sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.

Akcininkų registracija prasideda nuo 10.30 val.

Akcininkams turėti asmens dokumentą, išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos. Akcininkų įgalioti asmenys turi turėti nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.

Visą medžiagą šaukiamo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais bei sprendimų dėl kiekvieno neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienotvarkės klausimo projektus galima gauti bendrovės buveinėje.

Kontaktinis asmuo - teisininkė Živilė Marozienė.

Kontaktiniai duomenys - adresas: V.Bielskio g. 13, Šiauliai, tel. (8 41) 42 57 38, el. paštas: teise@nruta.lt.

Užs. LM-2315

AKCINĖ BENDROVĖ „NAUJOJI RŪTA“ (įm. kodas 144788770, V.Bielskio g. 15, LT-76176 Šiauliai) AKCININKŲ DĖMESIUI 2013 m. balandžio 3 d. 10.00 val. šaukiamas akcinės bendrovės „NAUJOJI RŪTA“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, adresu: V.Bielskio g. 15, Šiauliai (AB „NAUJOJI RŪTA“ administraciniame pastate).

Susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

Numatoma ši susirinkimo darbotvarkė: 1. Audito ataskaita ir išvados už 2012 metus; 2. Bendrovės metinis pranešimas ir 2012 m. finansinių atsakaitų rinkinio tvirtinimas; 3. Bendrovės 2012 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas; 4. Audito kompanijos rinkimas atlikti bendrovės 2013 m,. finansinės atskaitomybės auditą ir apmokėjimo sąlygų nustatymas; 5. Kiti klausimai.

Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai - bendrovės valdyba, priėmusi sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.

Akcininkų registracija prasideda nuo 9.00 val.

Akcininkams turėti asmens dokumentą, išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos. Akcininkų įgalioti asmenys turi turėti nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.

Visą medžiagą šaukiamo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais bei sprendimų dėl kiekvieno neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienotvarkės klausimo projektus galima gauti bendrovės buveinėje.

Kontaktinis asmuo - teisininkė Živilė Marozienė.

Kontaktiniai duomenys - adresas: V.Bielskio g. 13, Šiauliai, tel. (8 41) 42 57 38, el. paštas: teise@nruta.lt.

Užs. LM-2316

17

Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl planuojamos UAB „Psenergija“ biodujų jėgainės poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Psenergija“, Radviliškio r., Pakirkšnio k., Draugystės g. 1, adresas korespondencijai: Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir adresas: biodujų jėgainės statyba, Panevėžio r., Krekenavos sen., Pasodėlės k.

Atsakingos institucijos - Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2013 02 25 raštas Nr. (5)-V3-379) - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Psenergija“ Vilniaus biure, Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.

Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Panevėžio RAAD, Žvaigždžių g. 7, LT-37109 Panevėžys, tel. (8 45) 58 14 31, el. p.: r.palionis@prd.am.lt per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos.

Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Panevėžio RAAD, Žvaigždžių g. 7, LT-37109 Panevėžys, tel. (8 45) 58 14 31, el. p.: r.palionis@prd.am.lt arba UAB „COWI Lietuva“ aplinkosaugos skyriuje Ukmergės g. 369A, 8 a., LT-12142 Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos.

Užs. R-127

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto PAŠARŲ GAMYBOS BAZĖS ĮKŪRIMAS IR PLĖTRA įgyvendinimui

KOOPERATINĖ BENDROVĖ „NEVĖŽIS AGRO“ skelbia pirkimo konkursą.

Pirkimo objektas: 1. Šiaudų džiovyklos - 2 vnt.

Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 m. kovo 5 d., 9 val. 00 min.

Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu: KOOPERATINĖ BENDROVĖ „NEVĖŽIS AGRO“ Anykščių r., Gudžiupio k.

Tel. +370 614 80 075, nevezis.agro@gmail.com Užs. LM-2323

PRANEŠIMAS 2013 m. kovo mėn. 20 d. 14.00 val., Vilniaus Grigiškių vidurinėje mokykloje, Kovo 11-osios g. 21, Grigiškės, LT-27109 Vilnius, šaukiamas Grigiškių kredito unijos, buveinės adresas: Kovo 11-osios g. 34-33, Grigiškės, EILINIS VISUOTINIS NARIŲ SUSIRINKIMAS, numatant sekančią darbotvarkę: 1. Stebėtojų tarybos ataskaita dėl kredito unijos finansinės-ūkinės veiklos. Ataskaitos įvertinimas.

2. Vidaus audito tarnybos ataskaita dėl kredito unijos finansinės-ūkinės veiklos. Ataskaitos įvertinimas.

3. Valdybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.

4. Paskolų komiteto ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.

5. Metinės finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolio) paskirstymo projekto pristatymas. Metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas. Nutarimo dėl pelno (nuostolio) priėmimas.

6. Metinės pajamų-išlaidų sąmatos pristatymas ir tvirtinimas.

7. Kredito unijos paskolų komiteto narių ir pirmininko rinkimas.

8. Įgaliojimų suteikimas valdybai priimti sprendimus dėl disponavimo turtu, sudaryti sandorius, kai sandorių suma ar turto vertė viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo.

Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimų projektais ir ataskaitomis bei kitais dokumentais kredito unijos nariai gali susipažinti Grigiškių kredito unijos patalpose, adresas: Kovo 11-osios g.

34-33, Grigiškės, Lazdynų kasoje, Architektų g. 19, Vilnius, Lentvario kasoje, Klevų al. 32, Lentvaris, nedalyvaujantis VNS, bet susipažinęs su darbotvarke ir nutarimo projektu, gali ne vėliau kaip iki susirinkimo pradžios raštu pranešti visuotiniam narių susirinkimui, ar jis yra už ar prieš dėl kiekvieno klausimo atskirai. Dėl papildomos informacijos teirautis tel. (8 5) 243 2315. Narys, registruodamasis į susirinkimą, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Neįvykus šiam eiliniam visuotiniam narių susirinkimui dėl kvorumo nesusidarymo, bus kviečiamas pakartotinis visuotinis narių susirinkimas 2013 m. kovo 25 d. 19.00 val., Vilniaus Grigiškių vidurinėje mokykloje, Kovo 11-osios g. 21, Grigiškės, LT-27109 Vilnius. Darbotvarkė nuUžs. R-130 matoma tokia pati.

INFORMACIJA apie planuojamos ūkinės veiklos - 4,9 MW galios biokuro katilinės statyba ir rekonstravimas, atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės užsakovas: UAB „Prienų energija“, Statybininkų g. 6, LT-59131 Prienai, tel./faks. (8 319) 60 235, el. paštas: info-pe@e-energija.lt.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentų rengėjas: UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“, S.Žukausko g. 33-53, LT-09129 Vilnius, tel. (8 5) 278 9595, faks. (8 5) 277 8195.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: 4,9 MW galios biokuro katilinės statyba ir rekonstravimas.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Ryto g. 5, Lentvaris, Trakų r., Vilniaus apskr.

Atsakinga institucija priimanti sprendimą: LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Norintys susipažinti su atrankos dokumentais ir atsakingos institucijos LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada, kad 4,9 MW galios biokuro katilinės statybai ir rekonstravimui Ryto g. 5 Lentvaryje poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, gali Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente adresu: A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, bei UAB „Prienų energija“ Trakų padalinyje, Maironio g. 7, Trakai, darbo dienomis 8.00-17.00 val., tel. 8 687 48 413, per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos.

Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“ adresu: S.Žukausko g. 33-53, Vilniuje, nuo 8.00 iki 16.00 val. darbo dienomis, bei UAB „Prienų energija“ Trakų padalinyje, Maironio g. 7, Trakai, darbo dienomis, 8.00-17.00 valandomis, tel. 8 687 48 413, per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos.

Motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos išvados persvarstymo galima pateikti atsakingai institucijai Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, adresu: A.Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje, PAV atrankos rengėjui UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“ adresu: S.Žukausko g. 33-53, Vilniuje, nuo 8.00 iki 16.00 val. darbo dienomis, bei UAB „Prienų energija“ Trakų padalinyje, Maironio g. 7, Trakuose, darbo dienomis, 8.00-17.00 valandomis, tel. 8 687 48 413, per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos.

Užs. LM-2319 Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Virtualios pramogos“ (įmonės kodas 300058565, adresas: Pramonės g. 97, Vilnius), įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“, mob. tel. Nr. 8 642 38 474.

Administratorius priima kreditorių finansines pretenzijas iki 2013 m. balandžio 2 d., adresu: BUAB „Virtualios pramogos“, administratorius UAB „Ius Positivum“, Jogailos g. 7, LT-01116 Vilnius.

Taip pat informuojame, kad visos sutartys, sudarytos su UAB „Virtualios pramogos“ nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikomos pasibaigusiomis.

Užs. R-128

PRANEŠIMAS Kredito unijos „Pareigūnų kredito unija“ narių dėmesiui!

2013 m. kovo mėn. 28 d. 17 val. 30 min.. konferencijų centre „Karolina“, esančioje Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, šaukiamas kredito unijos „Pareigūnų kredito unija“, buveinės adresas: Birželio 23-osios g. 15, Vilnius, pakartotinis visuotinis narių susirinkimas numatant šią darbotvarkę: 1. Stebėtojų tarybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.

2. Revizoriaus ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.

3. Valdybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.

4. Paskolų komiteto ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.

5. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno paskirstymo (nuostolių atlyginimo) tvarkos projekto pristatymas. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Nutarimo dėl pelno paskirstymo (nuostolių dengimo) tvarkos priėmimas.

6. 2013-2015 m. veiklos plano tvirtinimas.

7. 2013 metų kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas.

8. Audito įmonės einamųjų 2013 m. ir dviejų ateinančių finansinių metų kredito unijos finansinių ataskaitų rinkinio auditui rinkimas ir lėšų, kurios bus skirtos audito įmonei apmokėti limito nustatymas.

9. Revizoriaus atlyginimo dydžio nustatymas.

10. Įgaliojimų suteikimas valdybai jos kadencijos laikotarpiu priimti sprendimus dėl disponavimo turtu, sudaryti sandorius, kai sandorių suma ar turto vertė viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo.

11. Kredito unijos įstatų keitimas.

12. Nutarimo dėl Pareigūnų kredito unijos būstinės adreso pasikeitimo priėmimas.

Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimų projektais, ataskaitomis bei kitais dokumentais kredito unijos nariai gali susipažinti kredito unijos patalpose, adresu: Birželio 23-osios g. 15, Vilniuje.

Tel. pasiteirauti: (8 5) 260 8934, 8 673 98 414, el. p.: unija@pareigunai.lt.

Užs. LM-2290 Pareigūnų kredito unijos valdyba

18

2013 03 01 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 1 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!”

22.00 Loterija “Perlas” 22.10 “Duokim garo!” tęsinys 23.15 Trileris “Patologija” S

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” (k.)

7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Žvaigždžių duetai.

Istorija prasideda iš naujo” (k.)

12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2 Penktadienis” N-7 21.00 “Farai” N-14 22.00 Veiksmo f. “Šešios kulkos” N-14 0.20 Siaubo trileris “Juodojo ežero paslaptis” N-14 2.10 “Šlovė ir turtai” (k.) N-14

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Biuras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Chorų karai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 Animac. f. “Princesė ir varlius”

21.25 Nuotykių f.

“Bibliotekininkas 3.

Judo taurės prakeiksmas” 23.15 Komedija “Aš, kitas aš ir Irena” 1.40 Siaubo f. “Kelionė į mirtį”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)

10.00 “Amerikos talentai” 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Auksarankiai” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Savaitės kriminalai” N-7 21.00 Kriminalinis f.

“Bučinys į galvą” N-14 23.05 “Amerikietiškos imtynės” N-14 0.05 “Mitų griovėjai” (k.) N-7 1.05 “Laukinis” (k.) N-7 2.05 “N-uoga” S 2.35-5.59 “Bamba” S

TV1

Lietuvos ryto TV

7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Midsomerio žmogžudystės. Migantys po žeme” N-14 23.10 Drama “Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis” S

6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 8.55 “Ryto reporteris” tęsinys 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Padėkime augti” 10.55 Dok. f. “Kaip užauginti planetą.

Gyvybė iš šviesos”. 1 d. N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 “Oskaro oazė” 13.45 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Didysis barjerinis rifas”. 2 d.

N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Didysis barjerinis rifas”. 2 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.35 “Pašėlę TV pokštai” N-7 19.35 Dok. f. “Islandijos Eroivajokudlis” N-7 21.00 “Reporteris” 21.45 “Mad Men. Reklamos vilkai” N-7 23.55 “Gyvenimo būdas” 0.55 “Teritorija”

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Iššūkis žvaigždėms”.

Koncertas (k.) 12.30 “Vienas eilėraštis” 12.40 “Savęs link”. Vaclovo Into akmenų muziejus (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Grynas gyvenimas” 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 “Keliaukim!” 18.45 “Arti toli” 19.30 “Galantiškasis Kazanova”. Baroko operų arijas atlieka Kauno muzikinio teatro solistai. Dalyvauja kamerinė orkestro grupė. Koncerto vedėjas Viktoras Gerulaitis 21.40 “Vienas eilėraštis” 21.50 “Kai aš mažas buvau” 22.35 “Pergalės kaina” 23.00 “Džiazo vakaras”. XXV tarptautinis džiazo festivalis “Vilnius Jazz 2012”.

Nguyen Le “Songs of Freedom” (Prancūzija/Kanada/Belgija) 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Mokslo ekspresas” 1.00 Pramoginės muzikos koncertas.

Kompozitoriaus Juliaus Siurbio kūrybos vakaras

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Simpsonai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Skraidantys motociklai” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Liudininkai” 22.00 “Vilko bilietas” 23.00 “Kaltės kaina”

Kinas

“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45 val.

“Ana Karenina” - 15, 20.15 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 12.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Ką išdarinėja vyrai” - 14.15, 19.30, 22 val. “Šalutinis poveikis” - 12.30, 15.20, 18.20, 20.45 val.

“Mama” - 12, 14.30, 16.45, 19.10, 21.40 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 13.40, 18 val.

“Sniego karalienė” - 11.20, 16 val.

“Aukšta klasė” - 21.15 val.

“Saugus prieglobstis” - 11.40, 16.45, 18.40, 21.20 val.

“Linkolnas” - 15.10, 18.50, 21.40 val.

“Gimę mylėti” - 20.15 val.

“Valentinas vienas” - 11.20, 13.40, 16, 18.40, 21.20 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.50, 16.40, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.20, 15.40 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 14.10, 19 val.

“Ana Karenina” - 16.20, 21 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.45 val.

“Pi gyvenimas” - 15.15 val.

“Vargdieniai” - 18 val.

“Argo” - 15.30, 18.15 val.

SKALVIJA “Makaronai ir sūris” - 21.20 val.

“Kurtas ir keltuvas” - 17 val.

“Italas” - 17 val.

“Storulės” - 19.10 val.

OZO KINO SALĖ “Narcizas” - 16 val.

“Aurora” - 18 val.

MULTIKINO “Saugus prieglobstis” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.

8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Maisto detektyvai” 9.45 “Advokatė Lovinski” N7 10.45 “Mūsų augintiniai” 11.15 “Karamelė” 12.15 Komedija “Gera kompanija” 14.10 “Kritinė riba” N-7 15.10 Melodrama “Ir kodėl gi aš susituokiau?” 17.15 “Komanda Č” N-7 18.15 “Reidas” 18.45 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 20.45 “Patriarchė”. 2 s. N-7 22.30 “Balticum TV” žinios 22.45 Drama “Henrikas IV”. 2 s. N-14

Balticum Auksinis 7.00 Trileris “Melori Kein. Prarasta kontrolė” N-7 9.00 Drama “Tarp dviejų mylimųjų” N-7 11.00 Drama “Saulėlydis” N-7 13.00 Drama “Jaunatis” N-7 15.05 Drama “Užtemimas” N-7 17.05 Drama “ŽKVD” N-7 19.00 Dok. f. “Kelionė į vandenyno gelmes” 21.00 Drama “Prisimink mane” N-7 23.00 Trileris “Žaidėjas” S 1.00 Komedija “Pažadėk man!” N-7

1 Baltijos Kanalas 6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 Naujienos 10.25 “Gerai ir pigiai” su Darja Doncova 11.10 Noriu žinoti 12.00 Kitos naujienos 12.25 “Tu ne vienas” 13.00 Naujienos 13.20 Laikas pietauti! 14.00 “Nelygiavertė santuoka” 14.55 Mados nuosprendis 16.00 Vakaro naujienos (su subtitrais lietuvių k.)

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Pelagėja ir baltas buldogas” 9.00 Žinios 9.30 Visa Rusija 9.45 1000 smulkmenų 10.20 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 Teisė susitikti 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 Vaid. f. “Niekšybės aritmetika” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Vargšai giminaičiai” 21.05 “Karštais pėdsakais” 22.05 Vaid. f. “Apsikeiskite žiedais” 0.00 “Pelagėja ir baltas buldogas” 1.00 Vaid. f. “Žmogus prie lango” 2.40 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.50 “Premier League World” žurnalas 11.20 Krepšinis. Eurolyga. “Montepaschi” - “Fenerbahce Ulker” 13.10 Krepšinis. Eurolyga. “Caja Laboral” “Maccabi” 15.00 Tenisas. Duty Free čempionato pusfinalis. Dubajus. Tiesioginė transliacija 17.30 Tenisas. Duty Free čempionato pusfinalis. Dubajus 20.00 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 20.30 Boksas. Aleksandras Povetkinas - Marco Huckas 21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Unicaja” - “Žalgiris”. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis.

Eurolyga. “Panathinaikos” - “Anadolu Efes”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Naujasis Melburno stadionas 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi. Įdomiausios laidos 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Sunkiausi darbai. Lėktuvnešio komanda 22.00 Antžmogiai 23.00 Ieškant amtžmogių 0.00 Specialusis būrys 1.00 Kalėjime svetur

Teatras

VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Mama” - 11.15, 13.30, 15.45, 18.15, 20.45 val. “Šalutinis poveikis” - 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 15.30, 18.30, 21 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 13.45, 18 val.

“Sniego karalienė” - 10.45, 16 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11.45 val.

“Aukšta klasė” - 17.45 val.

“Saugus prieglobstis” - 11.30, 14, 16.30, 19.15, 21.40 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 16.15, 18.45, 21.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11, 15.15, 19.45 val.

“Gimę mylėti” - 20.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 13, 17.30, 21.50 val.

Balticum TV

16.45 “Jeralašas” 17.25 Suprasti. Atleisti 18.00 Lauk manęs 18.55 Žmogus ir įstatymas 20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas” 21.10 Stebuklų laukas 22.15 “Jeseninas” 1.05 Komedija “Mimino” 2.40 Mados nuosprendis

“Ana Karenina” - 11.45, 17.30 val.

“Valentinas vienas” - 13, 15.15, 18, 20.30, 23.15 val.

KLAIPĖDA

“Šalutinis poveikis” - 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Mama” - 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 16, 18, 20, 22 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11, 13, 15, 16.30 val.

“Sniego karalienė” - 10, 12, 14 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 17.45, 19.45, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 10.30, 13 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” 15.45 val.

“Valentinas vienas” - 17.15, 19.30, 21.45 val.

FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai” - 12, 14.15, 16.30, 19, 21 val.

“Mama” - 14.30, 16.45, 19.15, 21.30 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.

“Sniego karalienė” - 12.30, 17 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 10.30 val.

“Aukšta klasė” - 10.45, 21.15 val.

“Saugus prieglobstis” - 21.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 13 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 16.10, 18.15, 20.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 18.45 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” - 16 val.

“Valentinas vienas” - 11.30, 13.45, 15.30, 18, 20.45 val.

“Ana Karenina” - 13.15, 18.30 val.

ŠIAULIAI “Ana Karenina” - 18.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 15 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.15, 12.45 val.

KAUNAS CINAMON “Mama” - 13.05, 15.15, 17.30, 19.45, 22 val. “Šalutinis poveikis” - 21.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 20.45, 22.15 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 10.45, 12.45, 15 val.

“Sniego karalienė” - 12.15, 14.30, 16.25, 18 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 12, 18.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 16.30, 20 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.30 val.

“Ana Karenina” - 15.30 val.

“Valentinas vienas” - 14.15, 17, 18.30, 19.15, 21.30 val.

“Tyli naktis” - 13.30 val.

FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai” - 11.45, 14.15, 16.30, 18.50, 21.30 val. “Šalutinis poveikis” - 13.40, 16, 18.30, 21 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 12.30, 14.45 val.

“Sniego karalienė” - 10.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 15.15 val.

“Valentinas vienas” - 12.45, 16.45, 19.15, 21.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.45, 18.15, 20.30 val.

“Ana Karenina” - 18 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.15 val.

“Skrydis” - 20.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Žuviukas Nemo” (3D) - 10 val.

“Valentinas vienas” - 15.10, 17 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 13.35 val.

“Sniego karalienė” - 12 val.

“Saugus prieglobstis” - 19 val. “Šalutinis poveikis” - 21.10 val.

I SALĖ “Legendos susivienija” - 11 val.

“Pi gyvenimas” - 15.30 val.

“Skrydis” - 13, 18 val.

“Taikinys Nr. 1” - 20.30 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS

“Ralfas Griovėjas” - 10.55 val.

FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai” - 17, 19, 21.45, 23.50 val.

“Mama” - 11.30, 13.45, 16, 18.30, 20.45, 23 val. “Šalutinis poveikis” - 14.45, 19.15, 21.30, 23.40 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 12, 14.15, 16.45 val.

“Sniego karalienė” - 10.45 val.

“Aukšta klasė” - 15.45 val.

“Saugus prieglobstis” - 11, 13.30, 16.15, 18.40, 21, 23.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.30, 20.15, 22.30 val.

“Linkolnas” - 12.45, 18.15, 21.15 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 16.10, 18.40, 21.10 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 12.20, 14.30 val.

“Valentinas vienas” - 14, 16.40, 19.10, 21.40 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.20, 18.20, 20.40 val.

“Ana Karenina” - 15.30 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 1 d. 18.30 val. “Otelas” 2 d. 12 val. “Buratinas” 2 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė” 3 d. 12 val. “Pelenė” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 1 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas” 1 d. 19 val. Studijoje. “Koba” 2 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Saulėtos dienos” 2 d. 19 val. Studijoje. Kauno kamerinis teatras.

“Hitleris ir Hitleris” 3 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Grybų karas” 3 d. 16 val. Mažojoje salėje. Klaipėdos jaunimo teatras. “Paukštyno bendrabutis” 3 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Visuomenės priešas” JAUNIMO TEATRAS

1 d. 18 val. Ilgojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras ir Naujųjų idėjų kamerinis orkestras. “Paukščiai” 1 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje.

“Meistriškumo pamoka” 3 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Kiškis pabėgėlis” 3 d. 18 val. Rūtos salėje. “Markizė de Sad” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 1 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas” 2 d. 18 val. “Monmartro žibuoklė” 3 d. 12 val. “Mažoji burtų fleita” 3 d. 18 val. “Naktis Venecijoje” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 3 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 1 d. 15 val. Alytaus miesto teatras.

“Tūla arba esame okupuota šalis” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 2 d. 12 val. “Skrudžas, arba diena, kai galima atverti savo širdį” 3 d. 12 val. “Tigriukas Petrikas” 3 d. 16 val. Humoro grupė “Aha” su programa “Mūsų kiemas” KAUNO TEATRO KLUBAS 1 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”

2 d. 19 val. Eglės Sirvydytės akustinis koncertas KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 2 d. 15 ir 19 val. “Domino” teatras.

“Paryžiaus katedra” 3 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus”

KLAIPĖDA 1 d. 18 val. “Raštininkas Bartlbis” Salė 99 2 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” 3 d. 12 val. “Bilietas iš dangaus” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 1 d. 18 val. “Pamišėlė” 2 d. 18 val. “Eglutė pas Ivanovus” 3 d. 12 val. “Coliukė” 3 d. 18 val. “Vėjas tuopų viršūnėse” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 1 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)” 2 d. 18.30 val. “Freken Julija” 3 d. 12 val. “Brangusis atrakcionų parko dėde!”

3 d. 18 ir 20.30 val. “Kitas kampas” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 3 d. 12 val. “Trys paršiukai” Mažoji salė 2 ir 3 d. 14 val. “Silvestras Dūdelė” KEISTUOLIŲ TEATRAS 3 d. 12 val. “Grybų karas ir taika” MENŲ SPAUSTUVĖ 1 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”.

“Tiksinti bomba” 2 ir 3 d. 12 ir 16 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Meilė, karas ir kiškio kopūstai” 2 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”.

“Publika” 3 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000” 3 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis” RAGANIUKĖS TEATRAS 2 d. 12 val. “Princesė ir nykštukas” 3 d. 12 val. “Lokys ir mergaitė” “DOMINO” TEATRAS 1 d. 19 val. “Sex guru” 2 d. 12 val. “Radijo ereliai” 3 d. 13 val. “Šeimyninis įvykis” 4 d. 19 val. “Langas į parlamentą” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 1 d. 18.30 val. “Pogrindžio komedija” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 1 ir 2 d. 19 val. OKT studijoje. “Julijus Cezaris”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 1 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters”

KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 1, 2 d. 18.30 val. “Adata” 3 d. 13 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 2 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”.

“Varniukas, kuris buvo kitoks” 3 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”.

“Buratino nuotykiai” 3 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Šmėklų sonata” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 1 d. 19 val. “Šalia” 2 d. 12 val. “Vištytė ir gaidelis” 3 d. 12 val. “Labas, mažyli” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ

2 d. 18 val. “Kitoks teatras”. “Tik kūdikiai gimsta dori” 4 d. 19 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 1 d. 18 val. “Sriubinė” 2 d. 18 val. “Sirano de Beržerakas” 3 d. 12 val. “Blusyno pasakojimai” 3 d. 18 val. “Baltaragio malūnas”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 1 d. 14 val. “Visada tavo. Ana Frank” 2 d. 17 val. “Mano šeima” 3 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių” 3 d. 17 val. “Kulkos virš Brodvėjaus” TEATRAS “MENAS” 2 d. 17 val. “Meilė, džiazas ir velnias” 3 d. 12 val. “Ali-Baba ir 40 plėšikų” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 2 ir 3 d. 12 val. “Zuikelių mokykla” PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 4 d. 18 val. “Domino” teatras. “Šeimyninis įvykis”

2013 03 01 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:12 leidžiasi 17:52 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+4 Oslas

Šeštoji pilnaties diena

Pilnatis II 24

Delčia III 04

Jaunatis III 12

+1 Helsinkis

+1

Stokholmas

Priešpilnis III 19

+1

Dublinas +8 +6 Londonas

+2 -2

Šiauliai

+2 -1

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo +3

Kaunas Šiandien: debesuota, daug kur kris šlapdriba.

Temperatūra dieną 2-3 laipsniai šilumos.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį 2-7 laipsniai šalčio, dieną nuo 3 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

0

VILNIUS +14 +3

Lisabona

Alytus

0

+6 Amsterdamas

+14

Ukmergė

Druskininkai

+3

0

+10 Madridas

+12 Barselona

+5 Ryga

+5 Kopenhaga

+8 Paryžius

Kėdainiai +3 +1

+1 Sankt Peterburgas

Talinas

10:40

Palanga

19

Vilnius Minskas +3 +5 Varšuva +7

+4

Berlynas +3 Praha

+5 Miunchenas

+14 Nica

+15 Roma

+3 Maskva

+3

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +7 +10 +13 Bukareštas Varna Dubrovnikas +11 Sofija +16

+15

Stambulas +7

Malaga +14

60-oji metų diena. Kovo pirmoji, penktadienis, penktoji 9-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 305 dienos.

Alžyras +13

Tunisas +18

Atėnai

+15 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Albinas, Antanina, Antanas, Rusnė, Tulgaudas.

Geros dienos!

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Žuvys 02 21 - 03 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 12 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 28 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................................... ...............................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Produktyvi diena!

Darbe puikiai atliksite net sudėtingiausias užduotis. Finansinė situacija greičiausiai pagerės, galite netikėtai gauti pinigų.

Jautis. Netruks sunkumų ir įvairių išbandymų. Tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime vyks permainos, kurioms dar nesate pasiruošę. Likite ramūs, nesivadovaukite emocijomis.

Dvyniai. Santykiai su artimaisiais bus įtempti - gal metas pakeisti savo elgesį? Pasirūpinkite sveikata, nes išgyvenimai gali rimtai pakenkti.

Vėžys. Nors darbe seksis, su kolegomis nesutarsite, tad nusiteikite dirbti vieni. Puiki diena įsimylėjėliams - romantiškas vakaras garantuotas. Tik nelikite abejingi antrai pusei.

Liūtas. Šiandien palanku pradėti naują veiklą. Galbūt planuosite kelionę. Užgims nauji jausmai, abejonėms neliks vietos, todėl džiaukitės puikiu išaušusiu pavasariu.

Mergelė. Gera diena darbui ir poilsiui. Jūsų idėjos bus sutiktos su entuziazmu. Palanku planuoti bet kokius svarbius reikalus, paskirti rimtus susitikimus.

Svarstyklės. Neįprasta diena.

Drąsius planus geriau atidėti.

Galimos naudingos pažintys, nors romantiški santykiai, ko gero, šiandien klostysis nepalankiai.

Skorpionas. Teks vadovautis ne tik logika, sveiku protu, bet ir intuicija. Būkite labai atsargūs bendraudami su konservatyviai nusiteikusiais žmonėmis. Šaulys. Jūsų entuziazmas šiandien nepasitvirtins. Ramiai tvarkykite šeimos reikalus. Būsite jautrūs, nuspėsite kitų žmonių mintis, todėl diena nepraeis pro šalį.

Ožiaragis. Gana rami diena, jei nešvaistysite laiko veltui. Venkite susitikimų su nemaloniais asmenimis. Vakare susitikite su draugais ar suplanuokite savaitgalį.

Vandenis. Šiuo metu finansinė padėtis nėra pati geriausia. Kils įvairių problemų. Užuot sumažinę sunkumus, gailėsite savęs ir ieškosite kaltininkų. Pasidžiaukite mažais dalykais. Žuvys. Šiandien bus sunku paaiškinti savo požiūrį, nesiseks diskutuoti, o užsispyrimas neleis išklausyti kitų. Atidėkite svarbiausius reikalus kitai savaitei ir pradėkite savaitgalį.

20

2013 03 01 Lietuvos žinios

Margumynai

Atėjo laikas didelei puotai

Benamis grąžino brangų žiedą

B.R.Harrisas grąžino labai brangų žiedą jį pametusiai S.Darling.

Sąžiningas benamio poelgis suteikė begalinio džiaugsmo žiedą pametusiai moteriai ir taip sužavėjo amerikiečius, kad keli tūkstančiai jų jau paaukojo Billy Ray Harrisui daugiau kaip 150 tūkst. dolerių.

M.Damonas su žmona L.Barroso. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Mattas Damonas gal ir didelė žvaigždė, tačiau jo vestuvės buvo kuklios, o savo privataus gyvenimo aktorius neafišuoja.

Vis dėlto keturias dukras auginanti pora nusprendė, kad laikas surengti didelę šventę sau ir draugams. Šį pavasarį M.Damonas iškels savo žmonai tokią vestuvių puotą, kokios

pora niekada neturėjo. “Gerojo Vilo Hantingo” žvaigždė ir Luciana Barroso susituokė 2005 metais Niujorko santuokų registracijos biure, vienintelis ceremonijoje dalyvavęs šeimai nepriklausantis asmuo buvo miesto meras Michaelas Bloombergas. Dabar aktorius, su gražiąja argentiniete susilaukęs keturių dukterų, balandžio mėnesį nori žmonai surengti praban-

gias antrąsias vestuves. Artimiausiems draugams ir giminėms pora jau išsiuntė prašymus rezervuoti tam tikrą datą, tačiau vietos, kurioje vyks puota, nenurodo. Tiesa, kvietime yra prierašas, kad svečiai laukiami “be vaikų”.

“Jų vestuvės Manhatane tikrai buvo labai paprastos, todėl dabar jie nori ko nors didesnio”, - sakė vienas šaltinis.

•

Už savo gerumą Kanzas Sičio (Misūris) benamis B.R.Harrisas gaus daugiau kaip 150 tūkst. dolerių atlygį. Jis grąžino platininį sužadėtuvių žeidą su deimantu jo teisėtai savininkei, netyčia įmetusiai brangenybę į jo aukų puodelį.

B.R.Harrisas dažnai miega po tiltu, nes neturi namų. Jis apstulbo, kai savo aukų puodelyje, su kuriuo elgetavo gatvėje, aptiko didžiulį žiedą. “Jis buvo labai didelis, ir aš supratau, kad jis brangus, jei tikras”, - pasakojo benamis.

Užuot brangenybę nugvelbęs, B.R.Harrisas paslėpė ją saugioje vietoje ir laikė, kol savininkė ateis žiedo ieškoti.

Sarah Darling puolė į neviltį, kai kitą dieną pastebėjo, kad pametė žiedą.

“Tai buvo siaubinga. Baisus netekties

Londone atidaroma kačių kavinė Visuomenei paaukojus 100 tūkst. svarų sterlingų Londone atidaroma pirmoji Jungtinėje Karalystėje kačių kavinė. Britai nepagailėjo pinigų, kad japonų idėja būtų įgyvendinta ir jų šalyje. Žvaigždės puolė aukoti lėšas, kai britų spaudoje pasirodė straipsnis apie verslininkės Lauren Pears sumanymą.

Dabar ji jau dairosi patalpų Londone ir planuoja gegužę atidaryti kavinę, kurioje gyvens 10-15 murklių.

Kačių kavinės labai išpopuliarėjo Japonijoje. Ten jų jau dešimtys, nors idėja palyginti nauja. Pasidžiaugti rainauodegėmis ateina žmonės, kurių butai per maži, kad laikytų naminius gyvūnus. Gerdami kavą jie už mokestį gali glostyti kates.

30 metų L.Pears pastebėjo, kad šioje srityje ir Didžiosios Britanijos rinkoje yra niša. Britų būsto nuomotojai pernelyg nesižavi nuomininkais, turinčiais naminių gyvūnų. Be to, kyla kainos, ne kiekvienam pagal kišenę brangus gyvūnų maistas ir veterinarijos paslaugos.

L.Pears be vargo rado tūkstančius savo verslo idėjos rėmėjų. Moteris jau gavo

300 darbo prašančių žmonių pareiškimų, jie ir toliau plaukia po 15 kasdien.

L.Pears kačių kavinėje apsilankymas kainuos 5 svarus, speciali narystė - 130 svarų per metus. Verslininkė jau pardavė 20 iš 30 specialių 500 svarų sterlingų vertės kačių rėmimo paketų.

Kavinėje gyvens katės iš prieglaudos šiaurės vakarų Londone. L.Pears sako, kad murklių gerovė jai rūpi labiausiai.

Todėl ir įvestas apsilankymo kavinėje mokestis, kad katės būtų apsaugotos nuo pernelyg didelio streso. Lankytojas gali būti kavinėje kiek tik nori, nes katėms reikia laiko apsiprasti.

Sumanymas patinka ne visiems. Gyvūnų teisių aktyvistai sako, kad katės būtų daug laimingesnės radusios šeimą ir namus, o ne besikeičiančius klientus.

Argumentai, reikia pripažinti, nelabai stiprūs. L.Pears patikina, kad turės savanorių programą, pagal kurią žmonės, negalintys susimokėti, galės ateiti ir naktį prižiūrėti kates. Žinant britų pamišimą dėl naminių gyvūnų nėra ko stebėtis, kad panašios idėjos sulaukia didžiulio palaikymo.

•

AP, WENN, BNS, LŽ

Britai mielai įsileidžia kates ir į paprastas kavines.

jausmas, - pasakojo moteris. - Jis man tiek daug reiškė, jau nekalbant apie jo piniginę vertę.”

S.Darling retai nusimauna žiedą, bet tądien įsidėjo jį į piniginę, nes pastebėjo ant piršto nedidelį bėrimą.

Mesdama elgetai smulkiųjų ji įmetė į jo puodelį ir savo brangųjį žiedą.

Tik kitą dieną Sarah išėjo ieškoti benamio, bet jo niekur nebuvo. Laimei, rytojaus dieną ji išvydo B.R.Harrisą toje pačioje vietoje. Priėjusi S.Darling pasakė, kad nėra tikra, ar jis ją prisimena, bet ji mananti atidavusi jam kai ką, kas jai labai brangu.

“Ar tai buvo žiedas?” - išgirdo moteris klausimą. “Taip, aš jį turiu. Laukiau, kada ateisi”, - tęsė elgeta.

Atgauti žiedą S.Darling buvo tarsi stebuklas. Atsidėkodami B.R.Harrisui ji ir jos vyras pradėjo internete kampaniją giveforward.com. Pinigų sąžiningam benamiui paaukojo jau 4 tūkst. žmonių, o suma jau viršija 150 tūkst. dolerių. Pasibaigus 90 kampanijos dienų B.R.Harrisas gaus visus jam suaukotus pinigus.

B.R.Harrisui patinka toks jį užgriuvęs dėmesys, bet jis nesijaučia esąs to vertas.

•