2013 m. sausio 17 d. / Ketvirtadienis / Nr. 13 ( 13 438 )

Kaina

2013 m. sausio 17 d. / Ketvirtadienis / Nr. 13 (13 438)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

DIENOS TEMOS

MOKSLAS

KLASCO pakartojo krovos rekordą

Pamaryje zuja karinės amfibijos

Mažiausiai Europoje domimės mokslu 12p.

10p.

4p.

www.lzinios.lt

Žmonės atvėrė pinigines gerumui KAZYS KAZAKEVIČIUS

“Kreipėmės į savivaldybes, į SADM, kad ir jos prisidėtų prie mūsų darbo. Tačiau valstybinėms institucijoms tai neįdomu”, - teigė Maltos ordino atstovė.

Labdaros organizacijų atstovai trina rankas - metų pabaigoje vykdytos įvairios labdaros akcijos kaip niekad pavyko - žmonės vargstantiesiems šelpti aukojo dosniau nei anksčiau.

Maltieciai.lt nuotrauka

Labdaros rinkėjai skaičiuoja paaukotus pinigus ir planuoja, kam juos išleisti. Tačiau mokslininkai kerta, kad toks gyventojų dosnumas skurdo nesumažins, tik iš dalies patenkins maisto poreikį.

Apie 400 tūkst. litų turėtų įplaukti į VšĮ “Maisto bankas” sąskaitą, praėjusių metų pabaigoje pirmą kartą drauge su viena komercine televizija organizavusia labdaros projektą “Pasidalyk”. Jo metu žmonės ir bendrovės nepasiturintiesiems maitinti paaukojo 560 144 litus.

VšĮ “Maisto bankas” direktorė Deimantė Žebrauskaitė LŽ teigė, kad kol kas žinoma tik apytikslė jų viešajai įstaigai atiteksiančių pinigų suma, nes auditoriai dar nepateikė galutinių surinktų aukų rezultatų.

Iš jų savo dalį - 25 proc. - pasiims telekomunikacijų bendrovė, o kas liks - bus panaudojama vargstančių žmonių labui. “Pinigai mus pasiekti turėtų kovo mėnesį. Tada galutinai ir nuspręsime, ką su jais daryti. Žmonių ir įmonių aukoti prašėme tam, kad galėtume užtikrinti savo veiklos tęstinumą ir dar ją plėsti”, sakė D.Žebrauskaitė.

Zarasų gimnazistai, nepanorę dalyvauti moksleiviams skirtoje, bet prieštaringų vertinimų sulaukusioje antialkoholinėje kampanijoje “Išpilk!”, surengė akciją “Geriau nepradėk” 4p.

Daugiau nei 150 pasaulio valstybių krepšinio gerbėjai šį vakarą suguls prie televizorių stebėti Eurolygos savaitės rungtynėmis paskelbtos Kauno “Žalgirio” p. ir Maskvos CSKA dvikovos

15

UŽSIENIS

Smūgis svajonių lėktuvui

Naujosios kartos “Dreamliner” lėktuvas buvo JAV aviacijos milžinės “Boeing” pasididžiavimas, tačiau virtinė incidentų sukėlė klausimų dėl jo saugumo. Kelios šalys pradėjo tyrimus, o Japonija nutupdė visą turimą laivyną. “Dreamliner” skrydžiai buvo sustabdyti po vakarykščio rimto incidento, kai lėktuvui, kuriame pasklido dūmai, teko avariniu būdu leistis Takamacu oro uoste Pietvakarių Japonijoje. Juo skridę 137 žmonės evakuoti.

Jau ilgiau kaip savaitę “Dreamliner” persekioja incidentai, nors gamintojai tvirtina, kad laineriai saugūs.

“Dreamliner” buvo laikomas geriausiu “Boeing” pavyzdžiu, giriamas už tai, kad sudegina mažiausiai degalų.

5p.

ORAI

Reprezentacinius fondus tuštino ne visi Dauguma vos mėnesį dirbusių Vyriausybės narių reprezentacijai skirtų pinigų nepajudino.

Tam skirtus fondus palengvino tik vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas ir energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

Kiekvieną mėnesį premjero ir ministrų reprezentacijai skiriama vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma, šiuo metu - 2171 litas. Vidaus reikalų ministras D.Barakauskas jau pirmąjį darbo mėnesį reprezentacijai išleido apie 1190 litų. Vidaus reikalų ministerijos Protokolo ir viešųjų ryšių

7p.

skyriaus atstovų teigimu, reprezentacinės lėšos naudotos rengiant oficialius pasitarimus ministerijoje ir dovanoms užsienio svečiams bei D.Barakausko vizitams kitose įstaigose. Tačiau pats ministras vakar nesutiko papasakoti, ką pirko už reprezentacijai skirtas lėšas.

3p.

Šiandien: debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra dieną 6-9 laipsniai šalčio.

19p.

2

2013 01 17 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

A.Paleckiopartija:drausti,negalimapasigailėti?

MAŽVYDAS JASTRAMSKIS

Metų pradžia Lietuvos politikoje susieta ne tik su mūsų valstybei itin svarbios ir skaudžios datos, Sausio 13osios, minėjimu. Žiemos viduryje paprastai sustiprėja įtampa tarp skirtingai nepriklausomos, demokratinės Lietuvos santvarką vertinančių ir radikaliai priešinga istorine atmintimi pasižyminčių jėgų. Todėl nenuostabu, kad būtent Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir paprašė uždrausti Algirdo Paleckio vadovaujamą Socialistinį liaudies frontą (SLF). Ar su šia partija iš tiesų reikėtų kovoti ne tik politiniais, bet ir teisiniais metodais?

Diskutuojant apie SLF ir A.Paleckį būtina prisiminti antisisteminės partijos sąvoką. Remiantis politikos mokslų klasiku Giovanni Sartori, tokios politinės jėgos pasižymi specifine, svetima ideologija - egzistuojančiai politinei sistemai yra keliama jai ideologiškai prieštaraujanti alternatyva. Tikra antisisteminė partija, patekusi į valdžią, pakeistų ne tik vyriausybę, bet ir patį jos sudarymo

būdą. Klasikiniai antisisteminių partijų pavyzdžiai demokratijose - komunistinių ir fašistinių pažiūrų politinės jėgos.

Antisisteminių partijų pavojų liudija demokratinės Veimaro Respublikos likimas. Istorikas Benjaminas Liebermanas pažymi, kad radikalių politinių jėgų (įvairaus spektro - nuo nacionalistų iki komunistų) ideologinės atakos labai susilpnino šią tarpukario Vokietijos politinę sistemą, gyvavusią 1919-1933 metais. Nuolatinė propaganda, nukreipta prieš demokratinę santvarką, ir elektorato balsų “nutekėjimas” iš nuosaikių politinių jėgų į partinės sistemos radikalius polius tapo vienomis svarbesnių demokratijos, kurią pakeitė nacių režimas, žlugimo priežasčių.

G.Sartori idėjų pritaikomumą kintančiame politiniame kontekste nagrinėjęs Oksfordo profesorius Giovanni Cappocia pabrėžė, kad pastaraisiais dešimtmečiais Vakaruose nykstant ideologinėms antisisteminėms partijoms prasmingiau kalbėti apie santykio antisistemiškumą. Šia savybe pasižyminčios politinės jėgos yra priešiškos ne tiek demokratiniam režimui, kiek kitiems partinės sistemos objektams.

Joms būdingas radikalesnis elektoratas, žemas koalicinis potencialas ir prieš esamą vyriausybę, tradicines partijas nukreipta priešiška propaganda (nors ir neorientuota į režimo pakeitimą). Visi šie bruožai gali būti būdingi partijai, kuri iš esmės neturi ideologi-

jos, priešingos pamatinėms demokratijos vertybėms.

Lietuvoje antisisteminės partijos sąvoką politologai iki šiol vartojo gana laisvai. 2004 metais Pilietinės visuomenės instituto atliktame tyrime “Partijos ir politinės sistemos raida Lietuvoje” tokiomis politinėmis jėgomis įvardytos Darbo partija, Liberalų demokratų par-

Ar A.Paleckio SLF yra ideologiškai antisisteminė partija? Pirma, būtina akcentuoti, kad SLF programoje aiškiai atsispindi radikalaus, kairiojo antisistemiškumo liberaliosios demokratijos atžvilgiu bruožai, nors juos ir bandoma paslėpti po lygybės idealų ir kapitalizmo kritikos šūkiais. Dokumente, kurį nesunkiai galima ras-

Socialistinis liaudies frontas atmeta skaudžius Lietuvos valstybingumo pamatus ir legitimuoja prievartą, nesuderinamą su demokratinėmis vertybėmis. tija (dabar “Tvarka ir teisingumas”, TT) bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga. Tačiau nė viena jų garsiau nekalbėjo apie aiškią ideologinę alternatyvą nepriklausomos, demokratinės Lietuvos politinei santvarkai, o būdamos vykdomojoje valdžioje jokių režimo reformų nebandė inicijuoti. Todėl šias partijas daugiausia galima sieti su santykio antisistemiškumu. Žinoma, reikia pripažinti, kad TT iki šiol flirtuoja su prezidento galių stiprinimo siekiu, partijos programoje galima rasti ir kitų demokratijai potencialiai pavojingų (pavyzdžiui, Valstybės tribunolo steigimas) nuostatų. Tačiau dabartinėje Vyriausybėje jų antisistemiškumas yra gerokai priblėsęs, gal net visai išnykęs.

ti SLF internetiniame puslapyje, tiesiai teigiama “neišvengiama būtinybė pakeisti kapitalistinę sistemą socialistine”.

Antra, uolus ir demonstratyvus ilgamečio Lietuvos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus (kurio sekretoriavimo laikais buvo tremiami ir žudomi Lietuvos gyventojai) gimtadienio minėjimas, sovietinės agresijos Sausio 13-ąją neigimas rodo, kad SLF taip pat atmeta skaudžius Lietuvos valstybingumo pamatus ir legitimuoja prievartą, nesuderinamą su demokratinėmis vertybėmis. Itin iliustratyvios yra partijos programos eilutės, kalbančios apie sovietmetį tokiu diskursu, kuriame abejotinas tikslas pateisina smurtines priemones: “Daliai Lietuvos

gyventojų jis (1940-1990 m. laikotarpis - aut.) atnešė netektis. Kita dalis kūrė naują pasaulį, kuriame nebebus prievartos, išnaudojimo ir nelygybės.”

Dažnoje Europos valstybėje antisisteminės partijos veikė ir veikia laisvai, nepatirdamos rimtesnių suvaržymų.

Vis dėlto tai nėra visuotinė praktika: sprendimas dažnai priklauso nuo šalies istorijos ir pačios antisisteminės partijos veiksmų. Po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Vokietijos Konstitucinis Teismas uždraudė komunistų ir neonacistų partijas kaip nedemokratiškas (taigi ir nekonstituciškas), taip užkirsdamas kelią ideologiškai poliarizuotai ir fragmentuotai partinei sistemai, o kartu ir Veimaro Respublikos likimo pasikartojimui.

2004 metais Belgijos Aukščiausiasis Teismas separatistinėmis ir ksenofobinėmis pažiūromis pasižyminčią “Vlaams Blok” partiją pripažino kalta dėl rasizmo kurstymo. Jos nariai, siekdami išvengti asmeninės teisinės atsakomybės, panaikino partiją ir įkūrė naują politinę jėgą “Vlaams Belang”.

Pastaruoju metu ji siekia sušvelninti savo radikalų įvaizdį ir nuo kraštutinės dešinės judėti konservatizmo link. Galbūt tokio “netiesioginio uždraudimo”, kai dėl veiksmų, kenkiančių valstybei ir demokratijai, kalta pripažįstama visa organizacija, užtektų ir SLF. O jos lyderis iš idėjinio komunisto transformuotųsi į paprastą populistą.

•

Seimo tribūna

Valdantieji menininkams spjauna į veidą Su garsiu operos solistu, dabar Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariu Vytautu Juozapaičiu LŽ kalbasi apie jo naująjį darbą Seime.

Lietuvos žinios

- Prieš ketverius metus su menininkais protestavote prie Seimo rūmų prieš PVM lengvatų naikinimą, o neseniai įregistravote įstatymo pataisas taikyti PVM tarifo lengvatą kultūros ir meno renginiams. Kokios naudos tikėtis, jei bus pritarta jūsų pasiūlymams?

- PVM lengvatų panaikinimas, mano manymu, nepasiekė to tikslo, kurio buvo tikėtasi. Buvusi valdančioji dauguma norėjo panaikinti visas įmanomas lengvatas absoliučiai visoms socialinėms grupėms dėl socialinio teisingumo. Aš, kaip kultūros ir meno atstovas, kultūros sritį priskirčiau prie itin socialiai jautrių.

Manau, toks drastiškas PVM tarifo padidinimas nuo 5 iki 21 proc. buvo netikėtas, o aš buvau tarp nepritarusiųjų šiam žingsniui. Siūlau nustatyti 9 proc.

PVM tarifą. Lengvatos grąžinimas nebūtų toks mažas, kaip anksčiau, bet tai sušvelnintų dabartinę.

- TS-LKD frakcija visą praėjusią kadenciją priešinosi bet kokių PVM lengvatų

taikymui. Nesibaiminate užsitraukti savo frakcijos rūstybę?

- Nebijau jokios rūstybės. Daugiau kaip dvi dešimtis metų dirbu kultūros, profesionalaus meno ir aukštojo akademinio mokslo srityse, turiu savo nuomonę, kurią galiu pagrįsti. Partinis požiūris, kaip minėjau, rėmėsi socialinio teisingumo siekiu. Aš su tuo nesutikau ir nesutinku iki šios dienos!

- Ėmėtės iniciatyvos baudomis pažaboti grafičių piešėjus, įregistravote Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas.

- Nei aš, nei Seimas jų nepažabos.

Net ir pačiame įstatyme tokio žodžio -

Aš, kaip kultūros ir meno atstovas, kultūros sritį priskirčiau prie itin socialiai jautrių. “grafičiai” - nėra, nes tai netaikoma tik vienai nusikalstamai veikai. Juk ne vien grafičių piešėjai gadina pastatų fasadus.

Atkreipiu dėmesį, kad pakartotinas arba grupinis pastatų, ypač kultūros paveldo statinių, gadinimas turi būti prilyginamas piktybiniam chuliganizmui.

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

V.Juozapaitis: “Tikiuosi, kad mano tarnystė Seime atneš naudos Lietuvos kultūrai ir kitoms sritims.” / Romo Jurgaičio nuotrauka - Kokių dar matote problemų švietimo ir kultūros srityje?

- Antradienį mes su kolegomis V.Stundžiu ir M.Adomėnu įregistravome įstatymo pataisą, kaip reakciją į valdančiosios daugumos kvestionuojamą Kultūros tarybos įstatymo pataisymą.

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

Nors šis įstatymas, priimtas dar anos Seimo kadencijos, buvo išdiskutuotas, ko gero, su visomis kultūros ir meno organizacijomis, priimant bendrą kompromisą, tačiau staiga jie (valdančioji dauguma - aut.) išbraukė punktą, kad nėra būtinybės turėti patirties kultūros ir meno srityje, skiriant tarybos

pirmininką. Galite tik įsivaizduoti, kad į Meno tarybos, kuri vykdys finansavimo politiką ir formuluos visą kultūros politiką, vadovus bus siūlomas žmogus, kuris turi tik vadybinės patirties.

Tai reiškia, kad universitetą ką tik baigęs žmogus, kurio diplome bus parašyta, kad jis - vadybininkas, galės eiti tas pareigas.

Tai dar sykį parodo, kad valdančioji dauguma spjauna menininkams ir kultūros visuomenei į veidą.

- Seime esate naujokas, tad kokie jūsų pastebėjimai po pirmųjų darbo mėnesių parlamente?

- Gyvenime vadovaujuosi savo patirtimi, vertybių skale, tikėjimu, išsilavinimu, padorumo jausmu, todėl sudėtinga man sulaužyti stuburą. Atėjau iš meno pasaulio, kur taip pat ne šventieji puodus lipdo, tad esu perėjęs vandenį, ugnį ir varines triūbas.

Seime jau po dviejų mėnesių intensyvesnio darbo spėjau ne tik įsigilinti į politines realijas, bet ir pramokau šio darbo technologijų. Jaučiuosi pakeitęs savo gyvenimą, darbo pobūdį, bet tikrai nesu svetimoje lėkštėje.

•

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 01 17 Lietuvos žinios

Dienos temos

Susirūpinta ir byrančiais milijonais

3

Reprezentacinius fondus tuštino ne visi

TADAS VALANČIUS ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Žemės ūkio valdymo reformą planuojanti naujoji Vyriausybė sumanė peržiūrėti milijoninę Europos Sąjungos (ES) ir valstybės paramą administruojančių bei kontroliuojančių institucijų veiklą.

Konkurencingą žemės ūkį ir įvairiapusę kaimo plėtrą žadantys naujosios centro kairės Vyriausybės programos architektai užtikrina: “Vykdysime žemės ūkio valdymo reformą tam, kad jis būtų paprastesnis ir efektyvesnis.” Jau dabar aišku, kad pirmiausia bus imamasi tikrinti žemės ūkiui skirtas milijonines lėšas administruojančių ir kontroliuojančių institucijų veiklą, koreguoti valstybės paramos skyrimo tvarką. Ateityje bus bandoma sustiprinti savivaldos organų atsakomybę, atsižvelgti į padėtį gyvulininkystės sektoriuje.

Tačiau buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius stebisi tokiais planais ir būgštauja, kad per pastaruosius metus pagal paramos skyrimo žemės ūkio sektoriui skaidrumo indeksą į pirmaujančias gretas ES įsiveržusi Lietuva vėl gali nugrimzti į šešėlį.

Pertvarka - dar šiemet Naujasis žemės ūkio viceministras Vidmantas Kanopa LŽ patikino, kad žemės ūkio valdymo pertvarkos žadama imtis jau netrukus, vos bus baigta formuoti ministerijos vadovybė. Tuomet turėtų būti atnaujintas tuo tikslu suformuotos darbo grupės darbas.

Vis dėlto svarbiausi planuojamos pertvarkos darbai jau aiškūs. Pirmiausia, viceministro teigimu, bus persvarstytos paramą administruojančių ir kontroliuojančių institucijų funkcijos ir procedūros. To esą reikia, kad sistema būtų kuo skaidresnė, paprastesnė ir suprantamesnė. Taip pat ketinama aiškiai apibrėžti sektoriaus įmones ir ūkius tikrinančių kontrolierių bei inspektorių teises ir pareigas. “Kontrolierius ar inspektorius pirmiausia turi tapti patarėju,

Dauguma mėnesį išdirbusių Vyriausybės narių reprezentacijai skirtų pinigų nepajudino. Šiuos fondus palengvino tik vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas ir energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

Viceministras V.Kanopa LŽ patikino, kad žemės ūkio valdymo pertvarkos žadama imtis jau netrukus.

Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotrauka

bus diskutuojama su socialiniais partneriais ir tik radus sutarimą - daromi sprendimai”, - žadėjo žemės ūkio viceministras.

Įžvelgia mažinamą skaidrumą Parlamentaras ir buvęs Žemės ūkio ministerijos vadovas K.Starkevičius, išgirdęs tokius reformų planus, neslėpė nuostabos ir priminė ES statistikos agentūros Eurostato duomenis: prieš ketverius metus vos 20 vietoje tarp Bendrijos valstybių pagal žemės ūkio sektoriui skiriamos paramos skaidrumą buvusi Lietuva iki šios dienos palypėjo net iki 4 pozicijos. “Akivaizdu, kad planai peržiūrėti šioje srityje dirbančių institucijų veiklą reiškia norą panaikinti skaidrią sistemą ir grįžti prie tokios, kuri nebūtų palanki mūsų ūkininkams. Noras mažinti reikalingų dokumentų tėra populistiniai pažadai. Mūsų sukurta sistema leido ūkininkams optimaliai dalyvauti pro-

A.Stančikas: “Akivaizdu, kad kažkas daroma negerai.

Juk tarpukariu savo bekonais prekiavome net Anglijoje, o dabar nusisukome nuo tradicijų.” konsultantu, o tik vėliau, neįvykdžius reikalavimų, - baudėju. Reikėtų pagalvoti apie pavaldžių institucijų kontrolierių griežtesnę kontrolę pačioje ministerijoje, tuo tikslu pavedant kuriam nors departamentui kontrolės koordinavimą”, - aiškino V.Kanopa.

Toliau vardydamas pertvarkos planus ES ir nacionalinės paramos skyrimo srityje, viceministras užsiminė apie ketinimus maksimaliai sutrumpinti šiuo tikslu teikiamų paraiškų ir projektų vertinimo bei mokėjimo pažymų nagrinėjimo laiką. Taip siekiama mažinti popierizmą, o dalis dokumentų atsidurtų elektroninėje erdvėje.

Trečias darbas - peržiūrėti savivaldybėms valstybės deleguotas funkcijas ir atsakomybę. “Savivalda turėtų glaudžiau bendradarbiauti su kitomis Žemės ūkio ministerijai pavaldžiomis ar žemės ūkio bei kaimo plėtros srityje dirbančiomis institucijomis. Tai turėtų būti aiškiai apibrėžta teisės aktuose”, - dėstė viceministras.

V.Kanopa taip pat pažymėjo veislininkystės srityje veikiančių institucijų efektyvumo klausimą. Šiame sektoriuje, pasak jo, per pastaruosius metus ypač sumažintas darbuotojų skaičius, o tai esą atsiliepė susilpnėjusiam gyvulininkystės sektoriui. “Manau, kad reikalui esant dar šiais metais bus pateikti siūlymai ir parengtas planas, teisės aktai, reikalingi reformai vykdyti. Tačiau noriu pabrėžti, kad reforma reikalinga žmonėms, todėl prieš priimant sprendimus

jektuose ir gauti paramos lėšas”, - LŽ stebėjosi buvęs žemės ūkio ministras.

Ne ką mažiau nustebęs jis teigė esąs ir dėl užmačių gyvulininkystės sektoriuje. “Situacija čia kaip tik pasitaisiusi. Ypač galima akcentuoti pagerėjusią gyvulių kokybę. Juk geriau laikyti mažiau tikrų karvių, o ne daug ožkų”, skeptiškai pertvarkos planus vertino K.Starkevičius.

Išsišokti būtų sunku Tuo metu Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas teigė, kad norai mažinti įsigalėjusį biurokratizmą ir kontrolę gali būti patys geriausi, bet gaudami europinę paramą turime taikstytis su visai Bendrijai keliamais reikalavimais. “Taip, biurokratijos per daug, reikia ieškoti paprastesnių būdų viską išspręsti. Tačiau kalbėdami apie ES paramą turime suprasti, kad tokie pat reikalavimai taikomi visai Europai ir vieni negalime imti ir nuspręsti”, - LŽ pažymėjo jis.

Vis dėlto įžvalgos dėl padėties gyvulininkystės sektoriuje, anot jo, gana taiklios. Nors kiaulienos ir pieno produktų poreikis pasaulyje auga, pas mus jų pagaminama vis mažiau. “Akivaizdu, kad kažkas daroma negerai. Juk tarpukariu savo bekonais prekiavome net Anglijoje, o dabar nusisukome nuo tradicijų.

Pieninių karvių skaičius kasmet mažėja 10 tūkst., o jauni ūkininkai mieliau užsiima augalininkyste”, - sektoriaus ydas vardijo ŽŪR pirmininkas.

•

Kiekvieną mėnesį premjero ir ministrų reprezentacijai skiriama vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma. Šiuo metu ji siekia 2171 litą. 13 iš 15 Vyriausybės narių pirmąjį darbo mėnesį reprezentacijai nepanaudojo nė lito.

Vidaus reikalų ministras D.Barakauskas pirmą darbo mėnesį reprezentacijai išleido apie 1190 litų. Vidaus reikalų ministerijos Protokolo ir viešųjų ryšių skyriaus atstovų teigimu, reprezentacinės lėšos naudotos rengiant oficialius pasitarimus ministerijoje (tam išleista 73,1 lito) ir dovanoms užsienio svečiams bei D.Barakausko vizitams kitose įstaigose (panaudota 1116,8 lito).

Airijoje viešintis D.Barakauskas vakar nesutiko papasakoti, ką pirko už reprezentacijai skirtas lėšas. “Jūs geriau paklausite, kokia yra nuomonė apie Lietuvą ir būsimą pirmininkavimą. Geros jums dienos”, - trumpai atkirto jis.

Energetikos ministras J.Neverovičius, pasak jo vyriausiosios patarėjos Daivos Rimašauskaitės, iš reprezentacinio fondo per pirmą darbo mėnesį išleido 80 litų. Šie pinigai skirti darbinio susitikimo išlaidoms padengti.

Kai kurie išlaidų, susijusių su reprezentacija, iki šiol neturėję Vyriausybės

D.Barakauskas vakar atskleidė, ką pirko už reprezentacijai skirtas lėšas.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

nariai nusprendė ir ateityje tam visai nenaudoti lėšų, kiti dar neturėjo progos praverti mokesčių mokėtojų piniginės.

Finansų ministras Rimantas Šadžius ketina tęsti pirmtakės Ingridos Šimonytės tradiciją ir neliesti reprezentacijai skirtų lėšų. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad esant reikalui fondo pinigai turi būti naudojami.

“Reprezentacinės lėšos skirtos reprezentuoti, pristatyti ministeriją. Tais tikslais jos ir turėtų būti naudojamos. Jeigu tokių išlaidų nėra, automatiškai pinigai susitaupo”, - aiškino jis.

Nemažas šurmulys dėl reprezentacijai skirtų lėšų buvo kilęs praėjusios Vyriausybės darbo pradžioje. Kai kurie tuomečiai ministrai mokesčių mokėtojų pinigus leido ir asmeninėms reikmėms. Pavyzdžiui, buvęs kultūros mi-

nistras Remigijus Vilkaitis už daugiau nei 1 tūkst. litų nusipirko kostiumą, marškinius, batus.

Dalis buvusių Vyriausybės narių reprezentacines lėšas skyrė labdarai. Tuometis sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas iš reprezentacinio fondo pinigų pirko skalbyklę kūdikių namams, o buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas - žoliapjovę Tolminkiemio Kristijono Donelaičio muziejui. Žemės ūkio ministro pareigas ėjęs Kazys Starkevičius dalį reprezentacinių lėšų skyrė sudegusiai Labanoro bažnyčiai atstatyti, o tuometis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis - ministerijos pučiamųjų orkestro kompaktinei plokštelei išleisti. Vėliau Vyriausybė nutarė, kad reprezentacijai numatytų lėšų negalima skirti labdarai ar dovanoms.

•

4

2013 01 17 Lietuvos žinios

Dienos temos

Vietoj raginimų išpilti siūlo nepradėti DAIVA BARONIENĖ

Zarasų gimnazistai, nepanorę dalyvauti moksleiviams skirtoje, bet prieštaringų vertinimų sulaukusioje antialkoholinėje kampanijoje “Išpilk!”, surengė akciją “Geriau nepradėk!” Žalingų įpročių nestokojantys Lietuvos moksleiviai jau išsirinko nerūkančią ir blaivią klases (jos buvo pagerbtos ir apdovanotos ne vienu prizu), o šiuo metu, remiami Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos ministerijų bei Vaiko teisių kontrolieriaus tarnybos, aktyviai yra raginami išpilti alkoholį - LŽ rašė apie nacionalinę akciją moksleiviams “Išpilk!” Tačiau Zarasų jaunimas nusprendė: kad nereikėtų išpilti, geriau išvis nepradėti vartoti alkoholio.

Taigi Zarasuose, kitaip negu visoje Lietuvoje, gyvenimas be svaigalų propaguojamas akcija “Geriau nepradėk”.

Pasigedo blaivaus mąstymo Akcijos “Nerūkanti klasė”, “Blaivi klasė”, “Išpilk” sulaukė kritikos ne tiek dėl turinio, kiek dėl netikslaus pavadinimo. Pedagogams, sveiko gyvenimo specialistams, kalbininkams, Seimo nariams ir kitiems žmonėms kilo klausimas, ar tikrai tiek daug moksleivių svaiginasi, kad reikėtų

Gimnazistai, surengę akciją “Geriau nepradėk”, taip pademonstravo sveikos gyvensenos įgūdžius.

Zarasų “Ąžuolo” gimnazijos nuotrauka

rengti konkursus tarp potencialių ar tikrų girtuoklių, narkomanų, rūkalių ir kone su žiburiu ieškoti klasės, kurioje nebūtų vartojami kvaišalai. Taip pat svarstyta, negi išties visi moksleiviai vaikšto apsvaigę, “prisipylę”, kad tenka juos skatinti išpilti alkoholį.

Pasvalio rajono Švietimo skyrius, priešindamasis, jo nuomone, fantazijos, subtilumo ir sveiko mąstymo sto-

Senoviniai akmenys gali nepatikti ES

kojantiems akcijų pavadinimams, prieš porą metų atsisakė dalyvauti visuotinėse “Blaivios klasės” paieškose ir rajono mokykloms surengė akciją “Laisva klasė”. O Zarasų rajono “Ąžuolo” gimnazijos mokiniai, nedalyvaujantys dabar vykstančioje nacionalinėje akcijoje “Išpilk!”, noriai renkasi į šioje mokymo įstaigoje organizuojamos akcijos “Geriau nepradėk” renginius.

Konkrečiai ir tiksliai “Ąžuolo” socialinė pedagogė Elvyra Šumanienė, surengusi Zarasų gimnazistams akciją “Geriau nepradėk”, LŽ sakė esanti įsitikinusi, kad tokių akcijų pavadinimai turi būti aiškūs, nedviprasmiški, lengvai suprantami. Todėl, užuot dalyvavus nacionalinėse kampanijose “Blaivi klasė”, “Nerūkanti klasė” ar “Išpilk”,

“Ąžuolo” gimnazistams buvo rengiamos akcijos “Pradėjęs mesk”, “Draugui padėk”, “Likimas - tavo rankose”. Naująją akciją “Geriau nepradėk”, anot socialinės pedagogės, parėmė Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyrius. Jai skirti pinigai padalyti reikalingoms kanceliarinėms prekėms įsigyti, išradingiausių moksleivių ekskursijai į sostinę. Rėmėjai šios akcijos nugalėtojams dovanojo maudynes Zarasų baseine.

E.Šumanienė teigė mananti, jog kovai su kvaišalų vartojimu skirtos akcijos jaunimui tikrai reikalingos.

“Kad ir ką sakytume, moksleiviai ir rūko, ir išgeria. Kai bandau apeliuoti į jų sąmoningumą, neretai išgirstu, esą rūkymas ir alkoholio vartojimas jų pačių reikalas”, - kalbėjo socialinė pedagogė. Todėl jaunus žmones, jos nuomone, per kūrybinę veiklą, sportą dera mokyti netapti priklausomiems. Būtent toks yra ir akcijos “Geriau nepradėk” tikslas. “Ąžuolo” gimnazijos direktorius Rimantas Bikulčius taip pat patvirtino, kad prieš kvaišalų vartojimą nukreiptomis akcijomis jo vadovaujama mokymo įstaiga nesiekia nei kaip nors intriguoti, nei provokuoti moksleivių, o tai, ką daro, stengiasi įvardyti konkrečiai ir tiksliai. Būtent taip atsirado akcija “Geriau nepradėk”.

•

Pamarys - tarsi karo zona

KRISTINA KUČINSKAITĖ DENISAS NIKITENKA

Kauno miesto savivaldybei gali tekti spręsti - prarasti milijoną litų Europos Sąjungos (ES) paramos arba pamiršti idėją Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventorių iškloti senoviniais akmenimis, kuriais anksčiau buvo grįstos gatvės.

Finansinio palaikymo daugybę metų atidėliotam projektui iš ES struktūrinių fondų besitikinti gauti Kauno valdžia išgirdo nemalonią žinią - jei ES atstovai suabejos grindiniui norimų panaudoti akmenų ilgaamžiškumu, o ekspertų dokumentu nebus įrodytas jų tvirtumas, šios minties teks atsisakyti. Idėja gali būti neįgyvendinta ir dėl kitos ne mažiau kuriozinės priežasties - pagal ES reikalavimus vykdant projektus negali būti pritaikomi naudoti daiktai, nes tokiu atveju jiems finansinė parama negali būti skiriama. Prie jau naudotų daiktų esą gali būti priskirti ir senoviniai akmenys.

Kauno paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia yra bene moderniausia šio miesto šventovė. Jos ir eksterjeras, ir interjeras - minimalistiniai.

Jau aštuonerius metus ieškoma ir vis nerandama lėšų bažnyčios prieigoms sutvarkyti. Architekto Eugenijaus Miliūno komanda buvo apskaičiavusi, kad šventoriui šiuolaikinėmis granitinėmis plokštėmis iškloti reikėtų apie 7 mln. litų.

Kauno meras Andrius Kupčinskas pasiūlė bažnyčios prieigas sutvarkyti pigiau - šventorių išgrįsti senoviniais akmenimis, rastais po A.Juozapavičiaus prospekto ir Parodos gatvės danga. A.Juozapavičiaus prospekte ir Parodos gatvėje atkasta 18 tūkst. kvadratinių metrų senovinių riedulių, o prie Kristaus Prisikėlimo bažnyčios tereikia išgrįsti 3 tūkst. kvadratinių metrų plotą.

“Peržiūrėjus bažnyčios prieigų sutvarkymo projektą tapo akivaizdu, kad

Po Šilutės ir Pagėgių apylinkes be perstojo zuja karinės amfibijos, mat žiemos potvynis iš pamario nesitraukia, o ledas jau sukaustė milžiniškus užlietus plotus.

Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia.

Piligrimukelias.lt nuotrauka

jį perpus atpigintume panaudoję rastus akmenis, o ne granitą ar kitokias medžiagas”, - LŽ sakė A.Kupčinskas.

Kauno miesto savivaldybė įgyvendindama Prisikėlimo bažnyčios aplinkos sutvarkymo projektą pagal priemonę “Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms” paprašė ES struktūrinių fondų finansinės paramos. Tačiau prieš pusantro mėnesio gautas ES atstovaujančių ekspertų prašymas pagrįsti, ar senoviniai akmenys tikrai bus ilgaamžiškesni už šiuolaikines medžiagas.

“Keista, kad teks įrodinėti akmenų ilgaamžiškumą”, - stebėjosi meras. Vis dėlto Kauno miesto savivaldybė kelis akmenis jau išsiuntė į Vilniaus Gedimino technikos universiteto laboratoriją, kur per mėnesį bus išaiškintas ir dokumentu patvirtintas jų tvirtumas.

Architektas E.Miliūnas LŽ pareiškė savo nuomonę, kad greta itin modernios bažnyčios nereikėtų kloti taip pat modernaus grindinio. “Tai, kas dabar sugalvota, yra viena geriausių idėjų.

Santykis tarp šiuolaikiškų ir senųjų elementų sukurtų didesnį įspūdį”, įsitikinęs E.Miliūnas. Anot jo, senoviniai akmenys yra ne tik patikimesni, bet ir natūraliai laiko nugludinti, tad jų nebereikės apdoroti.

•

Lietuvos kariuomenės amfibijos vienintelės geba įveikti ledų kliūtis ir padėti potvynio gniaužtuose įstrigusiems vietos žmonėms. Nemenkas iššūkis tenka ir patiems kariams, nes anksčiau jiems reikėdavo veikti tik prasidėjus pavasariniam potvyniui, o ne žiemos viduryje.

Amfibija skubiai išgabenta Šilutės rajono Šyšos kaimo gyventoja, pritrūkusi būtinų receptinių vaistų, buvo vežami maisto pritrūkę žmonės, moksleiviai, gamtinės dujos.

Nuslydo automobilis Šilutės civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas LŽ teigė, jog šiuo metu rajone apsemtas 15 tūkst. ha plotas.

Nuo civilizacijos atkirsti 24 kaimai, turintys 72 sodybas ir 145 gyventojus.

Ypač daug problemų kyla apsemtame ir apledėjusiame kelyje Šilutė-Rusnė. Ten vakar vandens lygis siekė 55 centimetrus. Automobiliams apsemtu keliu leidžiama vykti tik tada, kai vandens gylis būna ne didesnis nei 20 cm, tad dabar jie keliami specialiomis traktorių tempiamomis priekabomis. “Kelininkai vargsta, nes kol perkelia mašiną, priekaba apledėja, reikia nuolat nudaužyti ledus. Šeštadienį vienas automobilis net nuslydo nuo priekabos.

Laimė, ne į šoną, o nuriedėjo atgal.

Vairuotoja atsipirko tik išgąsčiu”, - pasakojo R.Renčeliauskas.

Kelyje nuolat dirba keturi traktoriai su priekabomis.

Sudėtingos operacijos Tiek gelbėtojai, tiek vietos žmonės labai džiaugiasi į pagalbą atsku-

Prasidėjus potvyniui žiemą kariškiams tenka pirmą kartą tokiomis sąlygomis pasitelkti amfibiją. / Kapitono Roko Joniko nuotrauka bėjusiomis karinėmis vikšrinėmis amfibijomis. Po vieną jos darbuojasi Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse.

Amfibijos gali judėti lūžtančiu ledu, įveikti apledėjusius landšafto nelygumus, plaukti. Kitomis transporto priemonėmis saugiai to daryti neįmanoma.

Jei ne kariškių technika, situacija būtų išties nepavydėtina.

Pasak R.Renčeliausko, viena didesnių operacijų vyko antradienį, kai teko važiuoti į Šyšos kaimą, atkirstą nuo sausumos kelių. “Vienai moteriai baigėsi receptiniai vaistai, tad ji buvo nugabenta į Šilutę pas gydytoją. Kartu vyko ir kiti vietos žmonės, nes buvo pasibaigusios jų maisto atsargos. Į mokyklą nuvežtos ir dvi moksleivės”, - kalbėjo R.Renčeliauskas.

Patys kariškiai keliones amfibijomis vadina sudėtingomis. “Kai

kur ledas yra storas, o vietomis susidariusios properšos. Važiuojant buvo labai sunku nenukrypti nuo kelio, nes per ledą jo visiškai nematyti”, - grįžęs iš užduoties aiškino amfibijos, kuria buvo teikiama pagalba Pagėgių savivaldybėje, vadas seržantas Arūnas Šidlauskas.

Anot R.Renčeliausko, jei ne kariškių technika, situacija būtų išties nepavydėtina. “Priešgaisrinės apsaugos tarnybos amfibija su ratais negali vykti ten, kur susidaręs ledas.

O vikšrinės amfibijos įveikia kliūtis.

Taigi kariškių dėka sudėtinga situacija yra valdoma”, - dėstė R.Renčeliauskas.

Kita kariuomenės amfibija dirbo Pagėgių savivaldybėje ir, pasak jos Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjo Vaidoto Degučio, gabeno vaistus, maistą bei dujų balionus į apsemtus Nausėdų, Kucų, Pelenių kaimus. “Reikėjo nuvežti ir kelis moksleivius į mokyklą Šilgalių gyvenvietėje”, - LŽ sakė V.Degutis. Ir pridūrė, kad amfibija naudojamasi tik išimtiniais atvejais.

•

2013 01 17 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Žmonės atvėrė pinigines gerumui Atkelta iš

• 1p.

gera, nes juridinius asmenis teikti labdarą tikrai motyvuoja - jiems suteikiama mokesčių lengvata, sumažinamas pelno mokestis. Bent kol kas įstatymų pakeitimų skubinti nereikėtų”, - įsitikinęs verslininkas. Anot jo, pradėtos taikyti lengvatos fiziniams asmenims gali būti nenaudingos valstybei. Juk naudotis lengvatomis pirmiausia gali suskubti ne tie, kurie ką nors šelpia, bet apsukriausi. “Daug gerų idėjų Lietuvoje nuėjo šuniui ant uodegos, nes jomis buvo pradėta piktnaudžiauti”, įsitikinęs verslininkas. Pasak G.Plečkaičio, ir dabar niekas gyventojams nedraudžia užsiimti labdara, dalyvauti įvairiose akcijose. Juolab kad labdara nėra ir negali būti kažkam privalomas dalykas.

Anot jos, vargstantiesiems aukojo ne tik televizijos žiūrovai, skambindami trumpuoju telefono numeriu. Nemenkas sumas “Maisto bankui” pervedė ir įvairios bendrovės. Vienos jų tiesiogiai aukojo lėšas, kitų kolektyvai surengė labdaros aukcionus. Jų metu darbuotojai pardavinėjo savo pagamintus skanėstus ir rankdarbius, o surinktus pinigus perdavė “Maisto bankui”. Kitos įstaigos “Maisto banko” remiamoms šeimoms pirko įvairius buities prietaisus, maisto produktų.

“Maisto bankas” šiuo metu padeda tik didžiųjų miestų varguoliams.

Tačiau pavasarį parama turėtų pasiekti ir mažesnių miestų bei regionų gyventojus. Tačiau konkrečiau kalbėti D.Žebrauskaitė kol kas nepanoro.

Nuskurdęs - kas penktas

Valgydina žmones Kiek “prikapsėjo” aukotojų pinigų, šiomis dienomis skaičiuoja ir kitos labdaros organizacijos - Maltos ordino - atstovai. Visą gruodį grupė šalies atlikėjų važinėjo po miestus koncertuoti, o susirinkusiuosius vaišino karšta sriuba ir prašė paaukoti lėšų ordino projektams “Maistas ant ratų” ir “Socialinė priežiūra namuose”. Akciją “Maltiečių sriuba 2012” užbaigė labdaros koncertas LRT televizijoje. Jo metu žiūrovai trumpaisiais numeriais galėjo aukoti Maltos ordino pagalbos projektams.

“Kol kas tikslių duomenų, kiek lėšų surinkome, neturime, nes skambinant trumpaisiais numeriais aukoti buvo galima iki pat sausio 10 dienos”, - LŽ teigė Maltos ordino programų direktorė Rasa Stukienė. Tačiau ji neslėpė, kad šiemet aukotojai buvo kaip niekada dosnūs.

Tikimasi, kad lėšų bus surinkta nemažai, nes gruodžio 25-ąją jau buvo paaukota daugiau kaip 311 tūkst. litų.

R.Stukienė LŽ sakė, kad didžiausia dalis paaukotų lėšų bus skiriama programai “Maistas ant ratų”, kurią šios organizacijos savanoriai vykdo jau du dešimtmečius. Šiuo metu 15 šalies miestų sergantiems ir vienišiems seneliams Maltos ordino nariai kiekvieną dieną į namus atveža šilto maisto, simboliškai vadinamo sriuba. “Maistą vežame toli gražu ne asocialiems asmenims, kenčiantiems dėl savo praeities klaidų. Mūsų lankomi žmonės - daugiausia buvę mokytojai, inžinieriai ir kitų specialybių darbuotojai, kurių gyvenimą sugriovė sunki liga arba nelaimė, ir jie prarado viską - sveikatą, darbą, o dažnai ir šeimą”, - pabrėžė R.Stukienė.

Per metus Maltos ordinas išdalija daugiau kaip 100 tūkst. porcijų karšto maisto. Surinkus daugiau pinigų, šią paslaugą tikimasi dar išplėsti, nes jos paklausa - didžiulė. “Ne kartą kreipėmės į savivaldybes, net Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad ir jos prisidė-

Maltos ordino atstovai lanko žmones, kurių gyvenimą sugriovė sunki liga arba nelaimė ir jie prarado sveikatą, darbą, o dažnai - ir šeimą. / Maltos ordino archyvo nuotrauka tų prie šio mūsų darbo, nes esame nepajėgūs pasirūpinti visais, kuriems reikėtų atvežti į namus šilto maisto. Tačiau valstybinėms institucijoms tai neįdomu. Jei kuri nors savivaldybė kiek ir paremia, tai dažniausiai tik degalais. Visa kita - jau mūsų galvos skausmas”, - atviravo Maltos ordino atstovė.

Be didelės reklamos Tik nevyriausybinė organizacija Lietuvos “Caritas”, Lietuvoje bene plačiausiai išplėtojusi savo veiklą, praėjusiais metais apie savo vykdomas gerumo akcijas garsiai nesiskelbė ir jokių masinių renginių nerengė.

“Nusprendėme tyliai dirbti savo darbą, kurį atliekame jau ne vienus metus”, - LŽ teigė Vilkaviškio vyskupijos “Carito” direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė.

Anot jos, baigiantis metams žmonės galėjo “Caritui” aukoti įsigydami kalėdinių žvakučių. Visos surinktos lėšos atitenka aukas rinkusių parapijų “Carito” skyriams. “Paprastai “Carito” skyrių atstovai tariasi su klebonu, kur ir kam tas lėšas panaudoti. Vieni parėmė padegėlius, kiti skyrė lėšų onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Į pinigų dalybas mes nesikišame, tik reikalaujame, kad tai būtų daroma viešai ir parama būtų skiriama tik vargstan-

tiems žmonėms ar vargingų šeimų vaikų šventėms”, - tvirtino A.Adomavičiūtė.

Vilkaviškio vyskupijos “Carito” direktoriaus pavaduotojos teigimu, per akcijas surinktos lėšos tėra labai menka dalis visų jų veiklos išlaidų. Kitos veiklai reikalingos lėšos ateina per įvairius projektus. Mat ši katalikiška nevyriausybinė organizacija ne tik padeda

piršto nepajudina, vis daugėja”, - atviravo A.Adomavičiūtė.

Gyventojai aukoti neskatinami Pastaruoju metu rasti aukotojų ir įvairių akcijų rėmėjų tarp verslo įmonių nėra labai sunku - daugelis bendrovių žino apie įstatymo teikiamas pelno mokesčio lengvatas ir moka jomis pasinaudoti. Kur kas sunkiau, pasak VšĮ

Per metus Maltos ordinas išdalija daugiau kaip 100 tūkst. porcijų karšto maisto. seneliams, ligoniams, našlaičiams ar kaliniams, pagelbsti parapijos senelių globos namams, skurstančioms šeimoms, maitina vargšus, bet ir teikia informacinę, psichologinę ir socialinę pagalbą asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, bei jų šeimų nariams, seniems ir neįgaliems žmonėms, vykdo prevencinę šviečiamąją veiklą, rengia įvairius projektus bedarbiams įtraukti į visuomeninę veiklą, jiems perkvalifikuoti.

“Siekiame, kad darbingo amžiaus žmonės patys daugiau rūpintųsi savo ateitimi, patys ją kurtų, o ne būtų išlaikytiniai. Juk matome, kad pastaraisiais metais galvojančiųjų, esą kažkas privalo jiems padėti, o patys nė

“Maisto bankas” direktorės D.Žebrauskaitės, rinkti aukas iš paprastų gyventojų. “JAV ir daugelyje Vakarų valstybių sukurta teisinė bazė, skatinanti aukoti. Gerai būtų, kad į tai būtų atsižvelgta ir Lietuvoje”, - LŽ tvirtino D.Žebrauskaitė.

Tačiau su tokiu teiginiu sutinka ne visi. Vilkaviškietis verslininkas Gintautas Plečkaitis, kurio individuali įmonė per savo gyvavimo dešimtmetį beveik puse milijono litų parėmė ne vieną nukentėjusįjį nuo gaisro, skyrė lėšų ne vienam našlaičiui ar kokiam nors renginiui, LŽ sakė, kad vargu ar būtų tikslinga keisti dabar Lietuvoje esantį paramos ir labdaros skyrimo modelį. “Šiuo metu galiojanti teisinė bazė yra

sovietmečiu. Pastaruoju metu gyveno Vilniuje, šalia Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, kur, kiek sveikata leisdavo, aukodavo šv. Mišias, klausydavo išpažinčių. Nuo pat Atgimimo pradžios tapo svarbiu Lietuvos Bažnyčios gyvenimo metraštininku, yra sukaupęs turtingą filmuotos medžiagos archyvą. Su kun. A.Keina galima atsisveikinti Vilniaus Šv. ap. Petro ir Povilo bažnyčioje, joje sausio 18 dieną 10 val. bus aukojamos šv.

Mišios. Kunigas bus laidojamas gimtojo Naujojo Daugėliškio bažnyčios šventoriuje.

ĮTARIAMAS KETURIAIS NUSIKALTIMAIS

Tačiau visi LŽ kalbinti pašnekovai vienbalsiai teigė, kad skurstančiųjų kasmet vis daugėja. Tai, kad jų tikrai labai daug, patvirtina ir statistikos duomenys. 2011 metais (praėjusių metų statistikos duomenų dar nėra - red.) žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 660 tūkst. asmenų. Jie sudarė apie 20 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Statistikos departamento duomenimis, skurdo rizikos riba 2011 metais buvo 691 litas per mėnesį vienam asmeniui ir 1452 litai šeimai, kurioje yra du suaugę asmenys bei du vaikai iki 14 metų.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste turėjo 14,7 proc., kaime - 30,7 proc. gyventojų. Statistikų skaičiavimu, skurdo rizikos dydis 2011 metais buvo 28,7 procento. Tai reiškia, kad žemiau skurdo rizikos ribos esančių asmenų disponuojamosios pajamos buvo vidutiniškai 28,7 proc. mažesnės už skurdo rizikos ribą.

Optimizmo nesuteikia ir Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros Eurostato paskelbti duomenys. Pagal juos 2011 metais Lietuvoje žmonių, susidūrusių su skurdo ar socialinės atskirties rizika, buvo 33 procentai.

Tai vienas didžiausių rodiklių ES šalyse. Lietuvą skurdu lenkė tik Bulgarija (49 proc.), Rumunija ir Latvija (po 40 proc.). Visos ES vidurkis sudaro 24,2 procento.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja daktarė Rasa Zabarauskaitė LŽ teigė nemananti, kad įvairių labdaros organizacijų surengtos rinkliavos nepasiturintiems žmonėms ar pastangos pagelbėti vargstantiesiems gali kaip nors veikti skurdo mažinimą šalyje. “Tokios akcijos gali sumažinti skaičių asmenų, kurie negali patenkinti minimalių savo mitybos poreikių”, - aiškino mokslininkė. Pasak R.Zabarauskaitės, skurdo lygis galėtų mažėti didėjant gyventojų pajamoms. Mokslininkė atkreipė dėmesį ir į kitą svarų rodiklį - pajamų nelygybę. Ji dar kartą priminė - kuo mažesnė ši nelygybė, tuo mažesnis ir skurdo lygis šalyje.

•

Trumpai IŠĖJO LAISVĖS KOVOTOJAS

Kunigas A.Keina. / Bernardinai.lt nuotrauka

Vakar po ilgos ir sunkios ligos mirė žymus sovietmečio laisvės kovotojas kunigas Algimantas Keina.

1962 metais A.Keina baigė Kauno kunigų seminariją ir buvo įšventintas kunigu bei paskirtas vikaru į Naująją Vilnią. Dirbo įvairiose Lietuvos parapijose, garsėjo principinga laikysena, Tėvynės ir laisvės meile. Nuo 1980 metų priklausė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui, kuris buvo labai svarbus laisvės kovos įrankis

Lietuvos krepšinio federacijos generaliniam sekretoriui Mindaugui Balčiūnui pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu bei kyšininkavimo. Didžiausia už šiuos nusikaltimus gresianti bausmė - laisvės atėmimas iki septynerių metų. Tokia bausmė numatoma už piktnaudžiavimą ir kyšininkavimą. Panevėžio apygardos teismas šiandien ketina nagrinėti advokato

skundą dėl žemesnės instancijos nutarties skirti 20 dienų suėmimą.

Advokatas Gintaras Černiauskas prašo panaikinti teismo nutartį, pagal kurią skirtas kardomasis kalinimas, ir paleisti jo klientą į laisvę. Pasak jo, prokuratūra formaliai pareiškė, kad ikiteisminiame tyrime yra neapklaustų asmenų, o M.Balčiūnas gali daryti įtaką jų parodymams ir tokiu būdu trukdyti tyrimui, tačiau jokių duomenų, kad jis tai ketintų daryti, advokato teigimu, nepateikta.

BNS, Bernardinai.lt, LŽ

6

2013 01 17 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Energijos taupymas neatsiperka Europos audito rūmų paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad energijos taupymo projektai, kuriuos ėmėsi įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) narės, yra per brangūs.

Europos audito rūmų teigimu, valstybinių pastatų energijos sąnaudoms mažinti išleisti pinigai neatsipirks ir per 50 metų. Kai kuriose valstybėse investicijų grąžos reikės laukti net 150 metų. Per tą laikotarpį susidėvės tokie energijos taupymo komponentai kaip mediniai langai ar apšildymo plokštės. Labiausiai neatsipirks energijos sąnaudų mažinimas Italijoje.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad vidutinė investicijų grąža vienam projektui sieks nuo 288 iki 444 metų. “Valstybės narės privalėjo panaudoti joms skirtus pinigus viešųjų pastatų renovacijai”, - aiškino Audito rūmų narys ir ataskaitos autorius Haraldas Wogerbaueris, remdamasis padėtimi Čekijoje, Italijoje bei Lietuvoje. Šioms trims valstybėms buvo skirtas didžiausias finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo. ES Čekijai, Italijai ir Lietuvai 2011 metais skyrė daugiau kaip 1 mlrd. eurų energijos taupymo projektams įgyvendinti. Tai sudaro beveik 33 proc. visiems projektams skirtos sumos.

Bėda ta, kad kai kuriems energijos taupymo projektams buvo pritarta be išankstinio vertinimo ir audito, maža to, statybos ir pastatų renova-

Londone sudužo sraigtasparnis

cija Italijoje ir Lietuvoje vyko neskaidriai. “Neaišku, kodėl įvairiems sektoriams buvo skiriama finansinė parama, nes projektuose nebuvo apskaičiuotos energijos sąnaudos”, sakoma ataskaitoje.

Dauguma valstybinių institucijų taip pat nesugebėjo įgyvendinti bendrųjų energijos taupymo tikslų. Iš ataskaitoje minimų trijų valstybių tik Čekijai pavyko pasiekti ir net viršyti tai, ką ji buvo užsibrėžusi padaryti.

Kaltinimų sulaukė ir Europos Komisija (EK), nes skirstydama lėšas nepareikalavo, kad valstybės narės pagrįstų savo energijos taupymo priemones. Komisija siekia, kad iki 2020 metų energijos suvartojimas būtų sumažintas 20 procentų. Veikiau-

Energijos taupymas didelė ir svarbi problema, tačiau politika, kurios imamasi jai spręsti, yra neefektyvi. siai tai nebus padaryta, nes iki 2013 metų jį pavyko sumažinti tik 9 procentais. Todėl auditoriai rekomenduoja EK ateityje pareikalauti, kad norinčios gauti finansavimą valstybės narės pirma tiksliai įvertintų energijos poreikį ir nuolat stebėtų, kaip įgyvendinami taupymo projektai.

Organizacijos “Europos žemės draugai” narys Brookas Riley sako,

Sraigtasparnis sudužo į pietus nuo Temzės upės, netoli metropoliteno ir geležinkelio stoties Voksole bei Didžiosios Britanijos slaptosios tarnybos MI6 būstinės. Ugniagesių ir policijos automobiliai atvyko į nelaimės vietą, kur į dangų pakilo didelis dūmų stulpas.

“Kažkas žybtelėjo, ir sraigtasparnis rėžėsi į žemę. Kai jis sprogo, dangų aptemdė juodi dūmai”, - pasakojo viename biure netoli katastrofos vietos dirbantis Paulas Fergusonas. Incidento liudininkai skelbė socialiniuose tinkluose degančių nuolaužų nuotraukas.

Pranešama, kad per incidentą žuvo pilotas ir gatve ėjęs praeivis. Dar 13 žmonių sužeista, taip pat buvo apgadinti du automobiliai.

Sraigtasparnis sudužo, nes kliudė kraną Šv. Jurgio prieplaukos daugiaaukščių gyvenamųjų namų komplekse, iš kurio atsiveria įspūdingi upės ir miesto vaizdai. Šiame rajone, esančiame už maždaug dešimties kvartalų nuo didelės Vaterlo metropoliteno ir geležinkelio stoties, rytais per eismo piką susidaro didžiulės automobilių grūstys. Daugelis į darbą vykstančių žmonių į šį rajoną atvažiuoja iš Londono pietinių priemiesčių ir persėda į autobusus arba traukinius.

Londono policija paskelbė, kad šis sraigtasparnis nebuvo vienas iš jos orlaivių.

•

AFP, Reuters, Euobserver.com, BNS, LŽ

kad Europos audito rūmų ataskaita vargu ar padės protingiau skirstyti finansavimą energijos taupymo projektams. Praėjusiais metais mokslininkų grupė “Ecofys” apskaičiavo, kad siekiant iki 2020-ųjų sumažinti energijos suvartojimą 20 proc. reikia,

kad tam per metus būtų skiriama 200 mlrd. eurų parama.

“Energijos taupymas - didelė ir svarbi problema, tačiau politika, kurios imamasi jai spręsti, yra neefektyvi”, - sakė B.Riley. Jis pridūrė, kad valstybės narės, o ir pati ES, privalo

pakeisti savanorystės principu paremtą neveiksmingą politiką privalomaisiais teisės aktais. Tam turėtų pagelbėti ir neseniai paskelbta energijos taupymo direktyva, jeigu ji tik bus tinkamai įgyvendinta. Tai būtų teisingas žingsnis sunkiame ir ilgame kelyje.

•

Vėl atnaujintas ginčas dėl Gibraltaro PALMYRA KRUPENKAITĖ

Londono centre per rytinį eismo piką, užkliudęs ant vieno pastato esantį kraną, rėžėsi į žemę ir užsiliepsnojo sraigtasparnis. Per incidentą žuvo du žmonės.

Valstybinių pastatų renovacija gali atsipirkti tik po 100 metų. / AFP nuotrauka

Šiemet Gibraltaro laukia ypač sunkūs santykiai su Ispanija, nes sukanka 300 metų, kai buvo pasirašyta Utrechto sutartis, pagal kurią ši teritorija atiteko Didžiajai Britanijai.

Ispanija nori atgauti Gibraltarą, o jo gyventojai siekia likti pavaldūs Jungtinei Karalystei.

Kad Gibraltaras pasirengęs išlaikyti dabartinį statusą, jau pirmąją šių metų savaitę pabrėžė teritorijos vyriausiasis ministras Fabianas Picardo. Tai buvo jo reakcija į Ispanijos valdančiosios Liaudies partijos raginimą pradėti derybas, kurias palaiko ir šalies opozicija, dėl Gibraltaro sta-

tuso. Tačiau šios teritorijos gyventojai nenori nė girdėti apie dvišales derybas su Ispanija ir reikalauja, kad į jas įsitrauktų Jungtinė Karalystė.

1704 metais anglų ir olandų kariuomenė, vadovaujama admirolo sero George’o Rooke’o, užėmė Gibraltarą Ispanijos sosto siekusio erchercogo Carloso prašymu. 1713 metais buvo pasirašyta Utrechto sutartis, pagal kurią ši teritorija kaip karo grobis atiteko Didžiajai Britanijai. Ta sutartimi Ispanija perdavė britams “visiškon nuosavybėn Gibraltaro miestą ir pilį kartu su uostu bei tvirtove visiems laikams, kad ir kas atsitiktų”.

Jau XX amžiuje Ispanija ėmė puoselėti planus susigrąžinti savo buvusią teritoriją, tačiau Jungtinė Karalystė nenorėjo apie tai nė girdėti. Juo labiau kad ir patys Gibraltaro gyventojai, ku-

rių daugumą sudaro britai, linkę likti pavaldūs Didžiajai Britanijai. 2002 metais Jungtinė Karalystė surengė referendumą ir leido Gibraltaro žmonėms pasirinkti patiems. Jo rezultatas buvo įspūdingas - 99 proc. vietinių pasisakė prieš teritorijos perdavimą Ispanijai. Tačiau iš tiesų Gibraltaro gyventojai nėra priešiški Ispanijai. Ne vienas jų ten turi verslą, palankiai vertinami ir politikai, raginantys bendradarbiauti su Madridu. Tik dabartinis status quo turi būti išsaugotas.

Ispanija mano kitaip. Ji nepraleidžia nė vienos progos pareikšti savo pretenzijų į Gibraltarą, nes laiko šią teritoriją “natūralia istorine Ispanijos dalimi”, todėl dabar ginčas dėl “uolos” (taip vadinamas Gibraltaras) vėl atsinaujina. “Kadangi Ispanija susiduria su sunkiomis ūkio problemo-

Gibraltaras dar vadinamas Beždžionių karalyste - dėl jų gausumo “uola” sulaukia daugybės turistų.

Reuters/Scanpix nuotrauka

mis, jos valdančioji partija nutarė pakenkti ir mūsų ekonomikai. Ispanai ėmė agresyviai kėsintis į mūsų suverenumą, pagrįstą prieš 300 metų pasirašyta Utrechto sutartimi”, - pareiškė Gibraltaro vyriausiasis ministras F.Picardo. Jis taip pat pacitavo vieno Liaudies partijos šulo Jose Ignacio Landaluce’s žodžius, kad Gibraltaro ir Ispanijos santykiai priklausys nuo to, “kaip Gibraltaras bus traktuojamas”.

“Manau, jog politikai, kurie kiekviena proga atakuoja Gibraltaro ekonomiką, nori ne trišalio dialogo, o siekia vienašališkai nesilaikyti atskirų Kordobos susitarimo punktų, nes yra visiškai palaikomi tiek savo partijos, tiek visos Ispanijos. Todėl spėjame, kad šie metai Gibraltarui bus labai nelengvi”, - kalbėjo vyriausiasis ministras.

Jis taip pat paragino Andalūzijos (prie kurios ir būtų prijungtas Gibraltaras, jei pereitų Ispanijai) parlamentą atsisakyti pradėtos konfrontacijos politikos ir įsitraukti į trišales derybas.

“Tikiuosi, Jungtinė Karalystė neliks nuošalyje ir užtikrins, kad derybos dėl šios teritorijos nebūtų tik dvišalės. Taip bus sužlugdytas Ispanijos ketinimas pakenkti mūsų ekonomikai, o Ispanija, norinti būti Gibraltaro žemės ir mūsų vandenų suverene, per derybas neturės pranašumo”, - vylėsi F.Picardo. Jis pridūrė, jog trišalės derybos galbūt padės išspręsti ir ginčą, kilusį su Ispanija, dėl žvejybos.

O Jungtinė Karalystė, kad ir kokių Ispanija turėtų pretenzijų, bent jau artimiausiu metu neketina jai atiduoti Gibraltaro. Nors Utrechto sutartyje yra punktas, kuriame nurodyta: jei kada nors Didžioji Britanija nuspręstų atsisakyti Gibraltaro, pirmiausia ji turėtų pasiūlyti pirkti arba perleisti šią teritoriją Ispanijai.

•

2013 01 17 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Bėdos tupdo svajoniųlėktuvą Naujosios kartos “Dreamliner” lėktuvas buvo JAV aviacijos milžinės “Boeing” pasididžiavimas, tačiau virtinė incidentų sukėlė klausimų dėl jo saugumo. Kelios šalys pradėjo tyrimus, o Japonija nutupdė visą turimą laivyną.

Dvi Japonijos didžiausios oro bendrovės sustabdė visus savo naujųjų lėktuvų “Dreamliner” skrydžius, o šis žingsnis tapo iki šiol didžiausiu smūgiu naujam “Boeing” laineriui.

“Dreamliner” skrydžiai buvo sustabdyti, kai vienas oro bendrovės “All Nippon Airways” (ANA) lėktuvas buvo priverstas tūpti avariniu būdu Takamacu oro uoste pietvakarių Japonijoje.

Jau ilgiau nei savaitę lėktuvus “Boeing 787 Dreamliner” persekiojantys incidentai paskatino tris nacionalines civilinės aviacijos saugumo agentūras pradėti tyrimus, nors gamintojai tvirtina, kad šie laineriai saugūs.

ANA, tapusi pirmąja pasaulyje oro bendrove, įsigijusia “Dreamliner” lėktuvų iš “Boeing” po kelerius metus trukusių atidėliojimų, nurodė, jog dėl vieno akumuliatoriaus gedimo pilotų kabinoje įsižiebė pranešimas apie klaidą, dėl kurios lainerį teko skubiai nutupdyti. “Dreamliner” prietaisai aptiko dūmų priekiniame elektros įrangos skyriuje, o Japonijos susisiekimo ministras Akihiro Ota sakė, kad tai “buvo rimtas incidentas, galėjęs sukelti didelę nelaimę”.

ANA pranešė, kad jos laineris, kuriame buvo 129 keleiviai ir aštuoni įgulos nariai, skrido iš vakarinio Ubės miesto į Tokiją, tačiau dėl gedimo buvo nukreiptas į Takamacu oro uostą Japonijos ketvirtojoje didžiausioje Šikoku

“Dreamliner” lėktuvus naudoja: “All Nippon Airways” (Japonija): 17 “Japan Airlines” (Japonija): 7 “United Airlines” (JAV): 6 “Air India” (Indija): 5 “Qatar Airways” (Kataras): 5 “Ethiopian Airlines” (Etiopija): 4 LAN (Čilė): 3 “Lot” (Lenkija): 2 Iš viso: 49

Dėl pasklidusių dūmų ANA oro linijų “Dreamliner” lėktuvas skubiai leidosi Japonijos saloje ir evakavo visus 137 keleivius bei įgulos narius. / Reuters/Scanpix nuotrauka saloje. Keli žmonės patyrė lengvų sužeidimų, tokių kaip nubrozdinimai, kai buvo evakuojami iš lėktuvo per avarinius išėjimus Takamacu oro uoste. Prie nutupdyto lainerio buvo suvažiavę ugniagesių automobiliai.

Vienas keleivis pasakojo bijojęs, kad lėktuvas gali sudužti. “Pajutau kažkokį keistą kvapą, kai lėktuvas pakilęs kopė į kreiserinį aukštį, - pasakojo jis. Dūmų nemačiau. Vėliau lėktuvas pradėjo staigiai leistis, o aš pamaniau: “Dabar jis gali sudužti.” Nustebau, kai

buvo paskelbtas pranešimas, jog leidžiamės avariniu būdu Takamacu oro uoste.”

Po šio incidento tiek Japonijos susisiekimo ministerija, tiek JAV federalinė aviacijos administracija išplėtė jau anksčiau pradėtus tyrimus dėl “Dreamliner” saugumo. Atskirą tyrimą pradėjo ir Indijos pareigūnai, tačiau nenurodė oro linijoms “Air India” nutupdyti turimų lėktuvų.

“United Airlines” yra vienintelė JAV oro vežėja, naudojanti “Dreamliner”

lėktuvus, ir kol kas jokių veiksmų nežada imtis.

Praeitą savaitę dėl akumuliatoriaus gedimo kilo gaisras viename tuščiame “Dreamliner” lėktuve, priklausančiame “Japan Airlines” (JAL) ir stovėjusiame Bostono oro uoste. JAL nurodė, kad tame lėktuve pasklidę dūmai veržėsi iš akumuliatoriaus, priklausančio “Dreamliner” pagalbinei elektros tiekimo sistemai ir esančio lėktuvo gale.

Tiek ANA, tiek jos konkurentė JAL yra vienos pagrindinių “Dreamliner”

pirkėjų. Abi bendrovės sustabdė visus savo “Boeing 787” skrydžius, kol bus atlikti saugumo patikrinimai. ANA eksploatuoja 17 “Dreamliner”, o JAL septynis, tačiau abi bendrovės yra užsakiusios dar dešimtis šių lėktuvų pagal milijardų dolerių vertės sutartis su “Boeing”. Australijos oro bendrovė “Qantas” paskelbė, kad neatšauks sutarties dėl 15 “Dreamliner” lėktuvų, kuriuos planuoja naudoti jos antrinė bendrovė “Jetstar”, įsigijimo.

Pastarosiomis savaitėmis “Dreamliner” lėktuvai patyrė mažiausiai 6 skirtingo lygio incidentus, įskaitant ir degalų nutekėjimą, įskilusį pilotų kabinos lango stiklą, stabdžių gedimą ir gaisrą, bet rimčiausias buvo vakarykštis. Pasak žinovų, dūmai lėktuve skrydžio metu visuomet yra rimta. Jie įvertino šiuos incidentus kaip krizę, galinčią paveikti keleivių požiūrį į šiuos lėktuvus, jei nebus imtasi skubių veiksmų.

“Dreamliner” buvo laikomas geriausiu “Boeing” pavyzdžiu ir sulaukė didžiausių ir geriausiai žinomų pasaulio oro linijų užsakymų. “Boeing 787” buvo giriamas už tai, kad sunaudoja mažiausiai degalų. 2012 metais kompanija pardavė savo klientams 46 “Dreamliner” lėktuvus.

•

Prancūzija Afrikoje klimpsta į rizikingą karą Nors prezidentas Francois Hollande’as staiga tapo kone tautos didvyriu, jis smarkiai rizikuoja pradėdamas Malyje karinę misiją, kuri neaišku kuo baigsis.

Prancūzijos pajėgos patraukė iš sostinės Bamako į pirmą sausumos mūšį su islamo maištininkais Malio šiaurėje. Maždaug 30 šarvuočių vilkstinė vakar pajudėjo sukilėlių užimto Diabalio miesto, esančio už 400 km nuo sosti-

Šaunusis lyderis

Nei Paryžiuje, nei jokioje kitoje Vakarų sostinėje niekas nenori, kad Malis taptų antru Afganistanu - atokia vieta, kurioje galima ramiai planuoti teroro aktus visame pasaulyje.

Prancūzijos vadovui F.Hollande’ui, o ir visai prancūzų tautai, daug kas pasikeitė, kai šalis nusprendė eiti į karą Afrikoje. Prezidentas, iki šiol kritikuotas kaip pernelyg minkštas, staiga tapo naujo tipo lyderiu, gebančiu priimti drąsius ir pavojingus sprendimus. Jį remia kone visas politinis elitas. Žinoma, tai ne pirmas kartas, kai užsienio intervencija padeda pakeisti populiarumą prarandančio prezidento įvaizdį.

Kuo tai baigsis?

“Mes žinome, kaip prasideda karinės intervencijos. Mes niekada nežinome, kaip jos baigsis.” nės, link. Pasiekę šį miestą prancūzai kovėsi drauge su Malio kariais gatvės mūšiuose. Paremti prancūzų turėjo atvykti ir pirmieji Afrikos šalių intervencinių pajėgų kariai. 190 karių siunčiančios Nigerijos kontingentas galiausiai turi padidėti iki 900 žmonių. Nigerija vadovauja regioninėms pajėgoms, kurias savo kariais žada papildyti Beninas, Gana, Nigeris, Senegalas, Burkina Fasas ir Togas. Kaip nurodo Jungtinių Tautų rezoliucija, Vakarų Afrikos pajėgas sudarys iš viso 3 tūkst. karių. Dabar Prancūzija yra dislokavusi Malyje 800 karių, bet jų skaičius bus padidintas trigubai - iki 2500. Prezidentas F.Hollande’as žada, kad prancūzai Malyje ilgai neužsibus - tik tol, kol bus atkurtas saugumas ir pašalinta “teroristų grėsmė”.

Tačiau F.Hollande’as rizikuoja įklimpti į ilgą karinę misiją ir sudėtingus santykius Afrikoje, ką jau kalbėti apie visiškai realų teroristų kerštą regione laikomiems įkaitams prancūzams. Tikriausiai kurį laiką visa Prancūzija automatiškai bus linkusi laikyti aukštai iškeltą vėliavą ir girti šaunųjį prezidentą. Bet jau dabar girdėti klausimų, kokie yra operacijos “Servalas” tikslai?

Teroristai telkiasi Prancūzija, siekdama sustabdyti islamistų žygį į sostinę, pradėjo karinę operaciją Malyje praėjusį penktadienį. Iki 1960 metų ši šalis buvo Prancūzijos kolonija, ten tebegyvena 6 tūkst. prancūzų.

Islamistai ir vietos tuaregų maištininkai užėmė pagrindinius centrus

Bamako gyventojai, draugiškai mojuodami ir linkėdami sėkmės, išlydėjo prancūzų pajėgas į šiaurę. / AFP/Scanpix nuotrauka šiaurės Malyje pernai kovą ir balandį.

Netrukus jie perėmė kontrolę, įvedė griežtą šariatą ir pradėjo skverbtis pietų link.

Prancūzija pradėjo šį karą pirmiausia iš baimės dėl ateities - kad neilgo skrydžio atstumu nuo Paryžiaus atsiras teroristinė valstybė. Didžiausią nerimą Prancūzijai kelia su “Al-Qaeda” susijusios grupuotės. Pastaruoju metu į islamistų kontroliuojamą Malio teritoriją plūdo jų šalininkai iš Alžyro, Nigerio ir Vakarų Afrikos. Būta

pranešimų, kad į Šiaurės Malį atvyksta džihadistų ir iš Europos, įskaitant pačią Prancūziją, nors JAV žvalgyba negalėjo to patvirtinti. Narkotikų keliais į tą pačią teritoriją buvo vežami ir ginklai iš Libijos. Europos žvalgybos agentūros pernai turėjo informacijos, kad islamistai iš Jemeno, Somalio ir Afganistano, bėgdami nuo nepilotuojamų lėktuvų atakų, kreipia savo žvilgsnius į Malį (bei Siriją). Šalies šiaurėje džihadistai įkūrė mokymo stovyklas ir amunicijos sandėlius.

Iš pradžių Prancūzijos pajėgų tikslas buvo tik sustabdyti į pietus traukiančias islamistų vilkstines, bet dabar prancūzai jau bombarduoja jas už šimtų kilometrų. Jei Prancūzija nori padėti Malio vyriausybei atgauti prarastus šiaurinius rajonus, tai yra uždavinys, kuris pareikalaus didžiulių pastangų.

Nors Prancūzija siekia kuo greičiau perduoti misiją Afrikos kariams, niekas nežino, ar veiksmingos bus šios daugiatautės pajėgos. Be to, joms taip pat greičiausiai reikės Prancūzijos paramos iš oro ir logistikos. Be to, į Malį vyks Vokietijos kariai, Lenkija ir Lietuva taip pat svarsto tokią galimybę.

Analitikai mano, kad operacija Malyje truks kelis mėnesius, nes paskui karštis ir lietūs nutrauks bet kokius mūšius. Kas bus toliau, neaišku. Geriausiu atveju Malio islamistai tiesiog išgaruos, išsisklaidys smėlynuose, palikdami miestus vyriausybei. Tačiau nebūtinai taip ir bus.

Centro kairiųjų “Le Monde” įspėja: “Mes žinome, kaip prasideda karinės intervencijos. Mes niekada nežinome, kaip jos baigsis.” Blogiausias variantas būtų pasiduoti pagundai perimti žlungančią valstybę ir pamėginti ją atkurti.

•

AFP, BBC, Reuters, BNS, LŽ

8

2013 01 17 Lietuvos žinios

Verslas

“Naujos galimybės” padeda rasti daugiau rinkų vyzdžiui, Suomijoje parduodamas majonezas ir salotų padažai pavadinti “Eldorado”, Vokietiją pasiekia įvairių rūšių padažas “Delikat”. Tačiau ateityje “Vesigos” produktai Vakarų Europos rinkose turėtų pasirodyti vienu pavadinimu.

Kaip sakė S. Šeštakauskas, įgyvendinant projektus pagal prioritetą “Naujos galimybės” daugiausia orientuojamasi į dalyvavimą tarptautinėse parodose. Per jas pristatomi “Vesigos” gaminiai, taip pat reprezentacinė medžiaga.

DOMINYKAS JARUTIS

Pagal ES priemonę “Naujos galimybės” projektus įgyvendinanti padažų gamintoja UAB “Vesiga” kasmet gerokai padidina eksportą. Pasak bendrovės eksporto vadovo Sauliaus Šeštakausko, vienas sudėtingiausių dalykų prisitaikyti prie konkretaus krašto žmonių skonio, mat kiekvienoje šalyje tas pats padažas turi būti kitoks: vienur liesesnis, kitur - tirštesnis, skiriasi net reikalavimai dėl spalvos.

Trečias projektas

Rezultatų reikia laukti “ES parama išties labai palengvina naujų rinkų paiešką. Jei ne ji, vargu ar savo jėgomis būtume pasiekę tokių rezultatų. Po pirmojo projekto mūsų eksportas padidėjo 28 proc., po antrojo - beveik 40 procentų”, - sako “Vesigos” Eksporto pardavimų skyriaus vadovas S. Šeštakauskas. Dabar bendrovė į užsienio šalis eksportuoja apie 20 proc. savo produkcijos. Šiuo metu įmonė įgyvendina projektą “UAB “Vesiga” eksporto plėtra Vakarų Europos rinkose”. Tačiau kaip jis paveiks bendrovės eksportą, pasak S. Šeštakausko, kol kas sunku prognozuoti. Projektas pradėtas 2012 metų rugpjūčio pradžioje, bet realius rezultatus bus galima pamatyti tik po penkerių metų.

UAB “Amber pasta” Eksporto pardavimų skyriaus vadovas S. Šeštakauskas parodoje Kenijoje užmezgė daug naudingų kontaktų. / UAB “Amber pasta” nuotrauka “Jei parodoje užmezgame kontaktą, sutartis sudaroma ne anksčiau kaip po metų. Tiek laiko trunka derinimas”, - teigia S. Šeštakauskas.

Derinamos ne tik sutarties detalės, bet ir paties produkto receptas.

“Kiekviename krašte taikomi savi reikalavimai, daug lemia pirkėjų pripratimas. Tas pats kečupas vienoje šalyje turi būti liesesnis, kito-

je - tirštesnis, skiriasi net jo spalva.

Vieninteliai produktai, kurie visur tinka tokie, kokius darome ir Lietuvos rinkai, tai - mūsų ekologiškos linijos padažai”, - pasakoja S. Šeštakauskas.

Kuria vieną pavadinimą Šiuo metu “Daumantų” pagardų gamintojai savo padažus ekspor-

tuoja į Suomiją, Daniją, Vokietiją, Airiją, Angliją, Kiprą, Latviją, Slovėniją ir Švediją. Daugiausia produkcijos iškeliauja į Skandinaviją, mat dėl nedidelio atstumo į šias šalis paprasčiausia eksportuoti.

Kiekvienoje valstybėje UAB “Vesiga” gaminiai pažymėti skirtingais prekių ženklais, o “Daumantų” prekės ženklas skirtas tik Lietuvai. Pa-

Šiandien bendrovė pagal priemonę “Naujos galimybės” įgyvendina projektą “UAB “Vesiga” eksporto plėtra Vakarų Europos rinkose”. Tai jau trečias įmonės vykdomas projektas pagal šią priemonę. Jam iš ES fondų skirta beveik 84 tūkst. litų.

Projektą ketinama baigti 2013 metų spalį.

Anksčiau pagal priemonę “Naujos galimybės” bendrovė įgyvendino projektus “UAB “Vesiga” naujų eksporto rinkų paieška” ir “UAB “Vesiga” eksporto rinkų plėtra”.

Jiems iš ES struktūrinių fondų skirta beveik 160 tūkst. litų.

Daugiau kaip 20 metų gyvuojanti bendrovė “Vesiga” tiekia vartotojams “Daumantų” prekės ženklo gaminius. Šiuo metu įmonė gamina per 100 pavadinimų produktus: majonezą, pomidorų padažą, kečupą, sojų padažą, garstyčias, adžiką, salotų užpilus.

Lietuviškus makaronus pamėgo Afrikos gyventojai TOMAS MALINAUSKAS

Daugiau kaip 30 šalių savo gaminius parduodanti UAB “Amber pasta” daugiausia jų išsiunčia į Afrikos žemyną.

Tokios eksporto geografijos didžiausiai ir vienai moderniausių Baltijos valstybėse makaronų gamintojai pavyko pasiekti įgyvendinant Europos Sąjungos remiamus projektus.

Pardavimas padidėjo dvigubai “Per pastaruosius dešimt metų mūsų įmonės pardavimas išaugo per du UAB “Vesiga” gaminamus pagardus atranda vis daugiau europiečių. kartus. Daugiausia tam turėjo įtakos Daugiausia partnerių užsienio šalyse randama tarptautinių parodų metu.

UAB “Vesiga” nuotrauka eksportas į kitas šalis. Ir jei ne ES pa- UAB “Vesiga” nuotrauka rama pagal priemonę “Naujos galimybės”, vargu ar būtume to pasiekę. publika, Kenija, Senegalas”, - pasa- Madagaskare, Nigerijoje, Senegale, jos, Vokietijos, Vengrijos, Izraelio, Tiek, kiek investuota į bendrovės Nesame tokia turtinga įmonė, kad ga- koja M. Petrauskas.

Pietų Afrikos Respublikoje, San To- Ukrainos, JAV, Barbadoso ir net eksportą skatinančius projektus, su lėtume aplankyti tiek daug parodų”, kaupu grįžta mokesčių pavidalu į mėje ir Prinsipėje bei Toge.

Kinijos rinkose. sako UAB “Amber pasta” eksporto Klientų sąraše Lietuvos biudžetą.

“Eksportuojame apie 70 proc.

15 Afrikos valstybių vadovas Mantas Petrauskas.

1996 metais veiklą pradėjusi UAB įmonės produkcijos, neskaitant Bal- Parama grįžta Dabar bendrovė labiausiai orien- tijos šalių rinkos. Čia užimame tik- mokesčių pavidalu Šiuo metu bendrovė jau įgyvendi“Amber Pasta” šiuo metu yra didžiau“Žinoma, jei ne dalyvavimas pa- sia ir viena moderniausių makaronų na antrą projektą pagal priemonę tuojasi į eksportą Afrikos šalims, nes rai stiprias pozicijas: Latvijoje mū“Naujos galimybės”. Jis skatina įmo- ten parduodama net 40 proc. visos sų makaronai sudaro 30 proc., o rodose, tiek eksporto srityse niekaip gamintojų Baltijos valstybėse. Įmonėnės eksportą. Pirmasis projektas tru- eksportuojamos produkcijos. UAB Estijoje - 25 proc. parduodamų ma- nebūtume pasiekę. Beveik visi svar- je gaminami skirtingos kokybės ir įvaibiausi mūsų kontaktai užmegzti bū- riausių formų makaronai. Jie žymimi ko dvejus metus ir buvo baigtas 2012- “Amber pasta” makaronais jau pre- karonų”, - aiškina M. Petrauskas. aisiais. Tada bendrovė iš ES struk- kiaujama penkiolikoje šio žemyno Lietuviški makaronai taip pat tent per jas”, - pabrėžia UAB “Am- prekių ženklais “Amber pasta”, “Gintūrinių fondų gavo daugiau kaip 200 valstybių: Angoloje, Botsvanoje, Be- valgomi Albanijos, Azerbaidžano, ber pasta” eksporto vadovas. tariniai”, “Dzintara”, “Pasaka”, “MaPasak jo, šie laimėjimai svarbūs nni”, “Ckazka”, taip pat privačiais tūkst. litų paramą. Dabar vykdomam nine, Džibutyje, Kamerūne, Egip- Danijos, Švedijos, Suomijos, DiUžs. LM-2085 projektui “UAB “Amber pasta” veik- te, Gabone, Kenijoje, Gambijoje, džiosios Britanijos, Lenkijos, Rusi- ne tik įmonei, bet ir visai Lietuvai. klientų prekių ženklais. los efektyvumo didinimas, skatinant eksportą” iš ES fondų numatyta skirti 56,4 tūkst. litų.

“Naujos galimybės” “Įgyvendindami projektą aplanPriemonė “Naujos galimybės” skirta įmonių produktyvumui didinti, skatinti jas aktyviau ieškoti užsienio partnerių ir didinti pardavimą užsienio rinkose. Pagal priemonę iki 55 proc. intensyvumu remiamas bendrovės ir kėme beveik visas didžiausias spejos produkcijos pristatymas užsienyje vykstančiose tarptautinėse parodose, kontaktų mugėse, verslo misijocializuotas parodas, vykstančias Euse (kūrybinės industrijos atveju, papildomai - ekspozicijose, festivaliuose, madų šou), taip pat pristatymui ropoje. Vykome į parodas ir tokiose reikalingos rinkodaros medžiagos parengimas, planuojamų eksportuoti gaminių ir paslaugų sertifikavimas. egzotiškose šalyse kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, Pietų Afrikos Res-

2013 01 17 Lietuvos žinios

Verslas

9

Verslininkai renkasi mažąsias bendrijas ARVYDAS JOCKUS

VERSLO FORMOS Pagal teisės aktus, individualios įmonės savininkui taikoma neribota civilinė atsakomybė, t. y., jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, savininkas atsako nuosavu turtu.

Tuo metu mažosios bendrijos nariui už prievoles numatyta ribota civilinė atsakomybė.

Mažajai bendrijai, jei įmonė turi ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir jos metų apyvarta neviršija 1 mln. litų, taikoma Pelno mokesčio įstatyme nustatyta 5 proc. pelno mokesčio lengvata.

Minimalios išlaidos įsteigus įmonę: privalomas 90 litų per mėnesį sveikatos draudimas už kiekvieną mažosios bendrijos narį ar individualios įmonės savininką; atlyginimas (mažiausiai aštuntadalis etato) uždarosios akcinės bendrovės vadovui.

Mažoji bendrija nuo pat atsiradimo praėjusių metų rugsėjį tvirtai užima antrąją vietą pagal steigiamų naujų įmonių skaičių.

Nuo praėjusių metų rugsėjo 1 dienos, kai Lietuvoje buvo įteisintos mažosios bendrijos, įregistruota daugiau kaip 1200 tokių įmonių. Daugiausia jų pradėjo veikti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Mažiau šių bendrijų registruota mažesnėse šalies savivaldybėse.

Statistikos departamento duomenimis, naują verslo formą pasirinkusios įmonės daugiausia verčiasi programavimu, elektros gamyba iš vėjo energijos, mažmenine prekyba, statyba, restoranų ir maitinimo verslu, teikia transportavimo, interneto, naujienų rengimo ir reklamos paslaugas.

Laukė tokios galimybės Nenorėjęs prisistatyti verslininkas iš Klaipėdos LŽ teigė ne vienus metus laukęs galimybės steigti mažąją bendriją. “Tai labai naudinga teisinė forma - individualios veiklos pakaitalas, tik geresnis. Kelerius metus to laukiau”, - sakė jis.

Vertimo, teisines ir įmonių personalo tvarkymo paslaugas teikiantis vyras minėjo, kad steigdamas įmonę rinkęsis tarp uždarosios akcinės bendrovės ir mažosios bendrijos.

“Pasirinkau mažąją bendriją, nes jai nereikia įstatinio kapitalo. Norint įsteigti UAB, būtina turėti 10 tūkst. litų įstatinį kapitalą. Savo veiklai neturiu ką pirkti už 10 tūkstančių”, kalbėjo verslininkas.

Klaipėdietis mažąją bendriją įsteigė ir įregistravo internetu. Tai jis padarė per dvi dienas neišeidamas iš kabineto. “Pirmą dieną užregistruoji pavadinimą, antrą - atidarai įmonę, trečią - pradedi dirbti. Jei sugebi naudotis internetu, įsteigti mažąją bendriją labai paprasta. Jeigu steigiant įmonę reikės notaro paslaugų, kainuos gerokai daugiau”, - aiškino jis.

Steigimo, registravimo ir antspaudo gaminimo išlaidos naujos įmonės savininkui atsiėjo apie 300 litų.

Pagalbą naujiems verslininkams siūlantys konsultantai žada įsteigti ir įregistruoti mažąją bendriją už 650 litų, o su registracijos adresu - už 800 litų. Į šią sumą įeina mažosios bendrijos pavadinimo rezervavimas, steigimo dokumentų parengimas, įmonės registravimas Registrų centre. Už papildomą 60 litų mokestį pagaminamas antspaudas.

PER MĖNESĮ VIDUTINIŠKAI REGISTRUOJAMA ĮMONIŲ

Lengviausia įsteigti ir įregistruoti uždarąją akcinę bendrovę, mažąją bendriją ar individualiąją įmonę, nes Registrų centras šias procedūras perkėlė į internetą. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka Tiesa, skelbimuose primenama, kad pagal galiojančius teisės aktus mažajai bendrijai nenustatytas įpareigojimas turėti antspaudą.

Tinka verslo pradžiai Kęstutis Stefanovičius iš Rūdiškių (Trakų r.) mažąją bendriją įsteigė praėjusių metų spalio pradžioje. “Tuo

Individuali įmonė netiko todėl, kad reikia atsakyti savo turtu. Aišku, čia jokia tragedija, bet ar maža kas gali atsitikti. Be to, mažosios bendrijos pradinei veiklai nebūtina turėti pradinio kapitalo ir taikoma supaprastinta buhalterinė apskaita”, - pasirinktos verslo formos pranašumus vardijo pašnekovas.

Mažosios bendrijos steigimo, registravimo ir antspaudo gaminimo išlaidos naujos įmonės savininkui atsiėjo apie 300 litų. metu dar nebuvo galimybės tai padaryti internetu, tad pats bėgiojau ir nešiojau popierius. Kadangi neskubėjau, užtrukau maždaug dvi savaites.

Skubant, manau, buvo galima apsisukti ir per savaitę”, - pasakojo vyras.

Verslininkas visas įmonės registravimo ir steigimo procedūras atliko pats, konsultantų nesamdė. Jam tai kainavo apie 500 litų. “Steigiant uždarąją akcinę bendrovę reikia būtinai samdyti direktorių ir buhalterį.

Taigi turi būti mažiausiai du darbuotojai. Man tai buvo nelabai priimtina.

K.Stefanovičius džiaugėsi ir tuo, kad vienas komercinis bankas jo mažajai bendrijai pasisiūlė pirmais veiklos metais visus pavedimus atlikti nemokamai.

Daugiausia kompiuterių remonto paslaugas teikiantis vyras anksčiau turėjo verslo liudijimą. K.Stefanovičius dirba kitoje įmonėje samdomu darbuotoju, o kompiuterius remontuoja laisvu laiku. “Turiu senų nuolatinių klientų, tad darbo netrūksta”, neslėpė mažosios bendrijos vadovas ir vienintelis jos darbuotojas. Vyras

neatmetė galimybės ateityje samdytis pagalbininką.

Ir šis verslininkas prisipažino laukęs progos steigti naujos teisinės formos įmonę, sekęs informaciją. “Manau, smulkiajam verslui mažoji bendrija yra geriausias variantas - tai tarsi vidurys tarp uždarosios akcinės bendrovės ir individualios įmonės. Ji ypač tinkama verslo pradžiai”, - įsitikinęs kompiuterių meistras.

Paprastas valdymas ir kiti pranašumai “Mažosios bendrijos teisinė forma akivaizdžiai sudomino verslininkus.

Jos patrauklumas - mažųjų bendrijų valdymo paprastumas. Ūkio ministerijos ir kitų institucijų iniciatyva skatinama šios verslo formos plėtra”, - LŽ sakė VĮ Registrų centro (RC) atstovas spaudai Aidas Petrošius.

RC duomenimis, iš viso praėjusiais metais Lietuvoje įregistruota apie 11,6 tūkst. verslo įmonių. Palyginkime: 2011-aisiais šalyje įsteigta beveik 8,5 tūkst. įmonių, o 2010 metais - 6,8 tūkstančio.

“Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia Lietuvoje registruojama užda-

Lietuvoje yra daugiau nei 12,5 tūkst. gyventojų, kurie galėtų pasinaudoti fizinių asmenų bankrotu - tiek gyventojų pradelsti mokėjimai siekia arba viršija 25 tūkst. litų. Iš viso gyventojai, kurie galėtų bankrutuoti, bendrai delsia padengti skolų už 2,49 mlrd. litų. Tai rodo asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys. “Nuo šių metų kovo įsigaliosiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymas numato teisę bankrutuoti fiziniams asmenims, kurių skola siekia 25 minimaliąsias mėnesines algas. Sausio mėnesį tokių asmenų priskaičiuojame daugiau nei 12,5 tūkstančio.

Įmonių skaičius

Uždaroji akcinė bendrovė

700

Mažoji bendrija

300

Individuali įmonė

55

Šaltinis: Registrų centras, LŽ

LIETUVOJE REGISTRUOTA VERSLO ĮMONIŲ, TŪKST. VIENETŲ 2010

2011

2012

6,8

8,5

11,6

Šaltinis: Registrų centras

rųjų akcinių bendrovių. Jų kas mėnesį įsteigiama nuo 500 iki 900. Mažosios bendrijos pagal steigiamų naujų įmonių skaičių atsidūrė antrojoje vietoje.

Jos į trečiąją poziciją nustūmė individualiąsias įmones, kurių pernai įsteigta beveik 800, arba nuo 40 iki 70 per mėnesį”, - atskleidė A.Petrošius.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje lengviausia įsteigti ir įregistruoti uždarąją akcinę bendrovę, mažąją bendriją ar individualiąją įmonę, nes RC šių teisinių formų įmonių steigimo bei registravimo procedūras perkėlė į internetą. “Savarankiškai steigiant įmonę internetu nereikia nešti dokumentų notarui. Pats steigimo ir registravimo procesas užtrunka apie dvi dienas ir kainuoja mažiau”, - pažymėjo A.Petrošius.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

Trumpai 12 TŪKSTANČIŲ BANKROTŲ

Teisinė forma

Vis dėlto kiekvienam skolų turinčiam žmogui bankrutuoti tikrai neapsimoka. Šio teisinio mechanizmo tikslas yra atkurti fizinio asmens mokumą, o ne padėti jam išvengti prisiimtų įsipareigojimų”, pranešime teigė kreditų biuro “Creditinfo” generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius. Tarp visų Lietuvos gyventojų, kurie galėtų pasinaudoti asmens bankrotu, daugiau nei 3,5 tūkst. yra esami arba buvę įmonių akcininkai, valdybos nariai arba direktoriai.

Pasak A.Bogdanovičiaus, tikėtina, kad dalies verslo sąsajų turinčių asmenų skolos atsirado žlugus jų verslui. Manocreditinfo.lt duomenimis, tarp galinčių bankrutuoti asmenų yra 69 proc. vyrų ir 31 proc. moterų.

KETVIRTA PARDUOTUVĖ Švedijos drabužių tinklas “Hennes & Mauritz” (“H&M”) toliau dėlioja plėtros planus - kitąmet “H&M” numato atidaryti jau ketvirtą parduotuvę Lietuvoje, ji įsikurs Vilniaus prekybos ir pramogų centre “Ozas”. Apie pasirašytą sutartį su “H&M” pranešė “Ozas”. Centro direktorė Inga Navickaitė sakė negalinti nurodyti, kada tiksliai pasirašyta sutartis. “Toks susitarimas su “H&M”, - sakė I.Navickaitė. Ji taip pat teigė negalinti atskleisti nei būsimos parduotuvės ploto, nei jos tikslios atidarymo datos. Šių metų rudenį “H&M” parduotuves numato atidaryti Vilniaus ir Klaipėdos “Akropoliuose”, o 2014-aisiais Vilniaus prekybos centre “Panorama” bus atidaryta 2,5 tūkst. kv. m

ploto parduotuvė. “H&M” Baltijos šalyse startavo nuo Latvijos, pernai tinklas planavo atidaryti 275 naujas parduotuves Bulgarijoje, Latvijoje, Malaizijoje, Tailande ir Meksikoje. Švedijos “H&M” yra trečia pagal dydį pasaulyje drabužių įmonė po Ispanijos “Inditex”.

LŽ, BNS

1 euras 1 JAV doleris 1 Australijos doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Kanados doleris 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 10 Čekijos kronų 10 Danijos kronų 1 DB svaras sterlingų 100 Vengrijos forintų 100 Islandijos kronų 100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Moldovos lėjų 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų 2013 01 17, LB

3,4528 2,5994 2,7442 2,9895 2,6367 2,7930 4,1817 1,3501 4,6273 4,1671 1,1691 2,0133 2,9499 1,7241 4,9489 2,1342 4,6554 8,3695 8,5596 3,9881 1,4664 3,1930

+0,4809% +0,5029% +0,4783% +0,3679% -0,3759% +0,4615% -0,0222% -0,0130% +0,1896% -0,2823% -0,0248% +1,2882% +0,5510% -0,0445% +0,3983% -0,6981% -0,2664% +0,1168% -0,4864% +0,4433% +0,1910%

10

2013 01 17 Lietuvos žinios

Verslas

KLASCO pakartojo krovos rekordą VIDA BORTELIENĖ

Praėjusieji metai Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO) buvo sėkmingi - pasiektas beveik 13,5 mln. tonų krovos rezultatas yra geriausias istorijoje.

Didžiausia uosto krovos kompanija 2012 metais perkrovė 13 mln. 464 tūkst. tonų krovinių - 47 tūkst. tonų daugiau nei 2011 metais. Kitų įmonių apyvartai smuktelėjus, KLASCO paslaugų dalis rinkoje padidėjo nuo 36 iki 38 procentų. Neaudituotos KLASCO pajamos iš pagrindinės veiklos pasiekė 170 mln. litų. 2011 metais šis rodiklis buvo 164,25 mln. litų.

Natūralūs svyravimai Gamybinis metų tempas nebuvo tolygus, nes dėl mažesnės trąšų paklausos rinkoje pirmąjį pusmetį Klaipėdos nepasiekė planuotas baltarusiškų trąšų kiekis. Tačiau tranzito mažėjimą kompensavo jūrų keltais gabenamos būtinosios prekės ir rudenį plūstelėjęs lietuviškų grūdų srautas. 2012 metais grūdų eksportas per KLASCO terminalus siekė 1,4 mln. tonų, iš jų daugiau negu milijonas - lietuviško derliaus.

KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža teigia, kad teritorijoje vykstant krantinių statyboms 2012 metais buvo nelengva dirbti. Bet rezultatai rodo, jog pavyko tęsti suplanuotus darbus ir įgyvendinti iškeltus tikslus.

“Paskutinį praėjusių metų ketvirtį krovai išaugus, pavyko išlaikyti 2011 metų lygį. Rezultato padidėjimas tik simbolinis - sudaro maždaug tiek, kiek paprastai plukdo 1-2 laivai”, sako A.Pauža.

KLASCO komercijos direktorius Vytautas Kaunas pažymi, kad baltarusiškų trąšų mažėjimas nėra išskirtinis dalykas. Visų krovinių kiekis kasmet skirtingas, ir tai natūralu, nes pasirašomos tik preliminarios krovos

KLASCO generalinis direktorius A.Pauža pažymi, kad prekybai svyruojant išlaikyti didelę apyvartą padeda pritraukti nauji kroviniai.

Vidos Bortelienės nuotraukos

sutartys dėl 6 mln. tonų trąšų Klaipėdos uoste neapibrėžia tikslių skaičių.

Eksporto ritmas priklauso ir nuo to, kada ir su kuo baltarusiai pasirašo prekybos sutartis - su Indija ar su Kinija. “Kai kainos krinta, prekyba stoja, kainos kyla - kroviniai važiuoja”, - teigia V.Kaunas.

Stato naują sandėlį Šiemet naujų krovos aukštumų KLASCO nenubrėžė, valdybos užduotis - išlaikyti tą patį lygį, nes teritorijoje tęsiamos statybos, o įrengta nauja 144 krantinė suverstiniams kroviniams prie Jūrų perkėlos terminalo, kuriai KLASCO skyrė arti 10 mln. litų investicijų, dar nepradėta naudoti. Sausio pabaigoje ten turi būti nutiesta geležinkelio atšaka.

5-6 proc. kils ir keltų krovinių apyvarta, jeigu mašinos nestrigs Lietuvos pasienyje su Baltarusija.

Pagal sudarytas sutartis su klientais planuojama, kad jau šiemet ten bus atplukdoma 300 tūkst. tonų įvairių krovinių, o vėliau krantinės apyvarta didės iki milijono tonų per metus. Manoma, kad 5-6 proc. kils ir keltų krovinių apyvarta, jeigu mašinos nestrigs Lietuvos pasienyje su Baltarusija.

A.Pauža primena, kad tarptautinei prekybai stinga kompleksinio Vyriausybės požiūrio: jei vairuotojai prastovi 15 kilometrų eilėje prie sienos, krovinių siuntėjai ieškos kelių, kaip Lietuvą

aplenkti. Darbo neteks ir Lietuvos vežėjai, ir Klaipėdos uostas, kurio apyvarta priklauso nuo tranzito.

Atsižvelgdamas į darbo su Baltarusijos klientais patirtį, A.Pauža tikisi, kad pavyks išlaikyti pastarųjų dvejų metų krovos tempą. Tam yra sudarytos ekonominės vežimo tarifų ir techninės terminalų sąlygos, tačiau galimybės didinti kaimynų krovinių apyvartą dar nėra išsemtos. Tam trūksta ir krantinių gylio, ir platesnių geležinkelio prieigų. Žvelgiant į perspektyvą, KLASCO

apyvartos didėjimą sieja su terminalų plėtros programa. 2014 metų pradžioje numatoma atidaryti šiuo metu statomą 100 tūkst. tonų talpos birių trąšų sandėlį bei naujas iškrovimo ir pakrovimo technologines linijas.

Tuomet vienu metu bus galima laikyti 220 tūkst. tonų biriųjų trąšų.

“Mes stengiamės krovinių pritraukti iš šalies, nekelti konkurencijos uosto viduje. Naujam sandėliui taip pat ieškoma naujų klientų”, - aiškina V.Kaunas. Į terminalų plėtrą KLASCO šiemet numato investuoti 50 mln. litų, atskira programa pernai buvo sudaryta Jūrų perkėlos terminalui. Keltų krovai nupirkti 8 “Kalmar” tipo vilkikai pradedami naudoti artimiausiomis dienomis.

•

Ekspertai nepritartų didesnei minimaliai algai kurie uždirba nuo MMA iki vidutinio darbo užmokesčio.

Statistikos departamento duomenimis, 2012 metų trečią ketvirtį vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje siekė 1686 litus į rankas, arba 2171 litą popieriuje.

“MMA padidinimas greičiausiai turės ir teigiamą šalutinį poveikį - paskatins darbo užmokesčio didinimą ir kitiems darbuotojams. To reikalaus

NERIJUS JASAITIS

“Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) iki šios Seimo kadencijos pabaigos nebebus didinamas.

“Jeigu Vyriausybė vis dėlto ryžtųsi didinti MMA, manau, sulauktų labai daug ne tik šalies, bet ir užsienio ekspertų kritikos”, - teigia jis.

“Swedbank” ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikai atkreipia dėmesį, kad efektyvesnis būdas yra didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tokiu atveju realios darbuotojų pajamos didėtų tiek pat, tačiau nebūtų iškraipoma darbo rinka.

N.Mačiulio nuomone MMA reguliavimas Lietuvoje ydingas ir dėl to, kad, pavyzdžiui, Vilniuje vidutinis atlyginimas siekia 2300 litų, o Šiaulių rajone - 1500 litų. “Vokietijoje ar Švedijoje MMA iš viso nereguliuojamas, ten jis nustatomas kolektyvinėse sutartyse”, - sako jis.

Augs vidutinis atlyginimas Ekonomistas prognozuoja, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis augs 5 proc., o kitais metais - 5,4 procento. Vidurkį, anot jo, iš dalies kils-

N.Mačiulio nuomone, Lietuvoje per didelė mokesčių našta darbo jėgai.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

tels šiemet nuo 850 iki 1000 litų padidintas MMA. “Pernai vidutinis atlyginimas didėjo apie 3 proc., tačiau reikia įvertinti, kad tik 60 proc. įmonių pernai apskritai keitė atlyginimus”, - teigia N.Mačiulis.

Ekonomistas mano, kad darbo užmokesčio didėjimui įtakos gali turėti išaugusi darbuotojų derybinė galia, daugiausia dėl to, kad Lietuvoje yra laisvų darbo vietų, labai stiprūs darbuotojų

lūkesčiai, o darbo našumas jau trejus metus auga, kai realus darbo užmokestis mažėja. Realusis darbo užmokestis rodo perkamąją galią, tai darbo užmokestis į rankas, iš kurio išskaičiuota infliacija. “Swedbank” prognozuoja, kad 2013 metais realus darbo užmokestis turėtų didėti 1,6 proc., o 2014-aisiais 2 procentais.

Atlyginimai, pasak N.Mačiulio, daugiausia gali augti darbuotojams,

N.Mačiulis: “Vokietijoje ar Švedijoje MMA iš viso nereguliuojamas, ten jis nustatomas kolektyvinėse sutartyse.” ir patys darbuotojai, ir elementari ekonominė logika - išsaugoti atlyginimų diferenciaciją pagal kompetencijos lygį”, - mano N.Mačiulis.

Sumažinti nelygybę ir paskatinti ekonomikos augimą, anot ekonomisto, galėtų mokesčių naštos lengvinimas mažas pajamas gaunantiems asmenims nedidinant daug pinigų uždirbantiems asmenims taikomų jau ir taip didelių mokesčių. Mat tik 10,3 proc. visų dirbančiųjų gauna 3500 litų (prieš mokesčius) atlyginimą arba daugiau ir tik 2,8

proc. uždirba 5500 litų arba daugiau.

“Tai reiškia, kad papildomų pajamų iš darbo jėgos apmokestinimo šaltiniai yra menki”, - mano N.Mačiulis.

Žaizda - cigarečių kontrabanda Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad neapmokestinamąjį pajamų dydį būtų galima padidinti iki 1000 litų ir taip kompensuoti gyventojų pajamų mokesčio praradimus, jeigu valstybei pavyktų pažaboti cigarečių kontrabandą. Mat tik dėl jos biudžetas pernai prarado daugiau kaip 300 mln. litų.

Rinkos tyrimų bendrovės “Nielsen” duomenimis, Lietuvoje pernai surūkyta apie 135 mln. pakelių legaliai parduotų cigarečių ir apie 60 mln. pakelių nelegaliai platinamų cigarečių.

Nelegaliai parduota apie trečdalis cigarečių, pagal šį rodiklį Lietuva yra antrojoje vietoje Europos Sąjungoje.

Latvijoje cigarečių kontrabanda, anot ekonomisto, yra 1 proc. didesnė, tačiau Estijoje - beveik trigubai mažesnė nei Lietuvoje.

“60 mln. pakelių - tai 200 vilkikų.

Aišku, kad apie juos negali nežinoti valstybės institucijos. Ir šiaip visi kontrabandos mechanizmai puikiai žinomi, tačiau turbūt yra labai didžiuliai “stogai”, be to, lietuviai kontrabandą toleruoja, o tokiu atveju su ja kovoti labai sunku”, - mano N.Mačiulis.

•

2013 01 17 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

11

Tvarkyti laiptinę nusprendė patys laiptinėje yra 40 butų. 30 gyventojų pinigus davė iškart, kiti - vėliau. Žmonės remontui pritarė labai entuziastingai. Pavyko surinkti apie 900 litų. Vienas iš kaimynų prisistatė esąs statybininkas. Jis pasikvietė kolegas, mes pateikėme savo biudžetą ir kartu nuėjome pirkti dažų, plytelių, klijų ir kitokių apdailos bei statybinių medžiagų.”

Pasak jo, profesionalūs žmonės per dieną sutvarkė laiptinės nulinį aukštą: nudažė sienas, suklijavo nukritusias plyteles, kojoms valyti skirtus šepečius, prie pagrindinio įėjimo išdažė stulpelius. “Kitą dieną pamatėme, kad mums dar liko 60 litų. Negi po 2 litus grąžinsime žmonėms? Todėl sugalvojome nupirkti veidrodį ir pakabinti lifte. Šiuo metu name yra tik vienintelis liftas su veidrodžiu - mūsų laiptinėje”, - pasakojo A.Zanemanskis.

Pasak jo, laiptinės gyventojams nusibodo laukti malonės. Beveik 9 metus iš žmonių buvo renkamos kaupiamosios lėšos remontui, tačiau kaip jos panaudojamos, niekas nežino. “Mes tiesiog norėjome gyventi tvarkingai ir parodyti kitiems žmonėms, kad viską galima sutvarkyti per savaitę, ir tai nesudėtinga, jeigu, žinoma, turi noro.

Sudėtinga viskas yra tik biurokratams”, - sakė aktyvus sostinės daugiabučio gyventojas.

Laiptinės remonto darbų kaina pirmiausia priklauso nuo jos būklės kokių reikia parengiamųjų darbų, ir nuo to, kokio rezultato siekiama.

Be 100 litų - niekaip

Gintaro Mikšiūno nuotraukos GINTARAS MIKŠIŪNAS

Daugelis daugiabučių gyventojų įsitikinę, kad laiptinė nėra jų turto dalis. Tačiau kai ateina šalčiai, o sąskaitos už šildymą didėja, tada ir prisimenami laiptinių langai ir nesandarios laukujės durys. Tačiau kas tai turi tvarkyti?

Vieni tvarko - kiti naudojasi Gyventojai žino - galima kreiptis į bendrijos pirmininką arba pastatą administruojančią įmonę. Ši, atlikusi darbus, mokesčių už butą sąskaitas “papuoš” kosminėmis sumomis. Galima patiems samdytis statybininkų brigadą, kuri atliks darbus už rinkos kainą.

Dažniausiai susiduriama su psichologinėmis kliūtimis. Jeigu 15 laiptinės gyventojų susidėjo pinigų naujiems laiptinės langams ar laukujėms durims, o 10 - nieko nedavė, tai šie vis vien naudosis gerove.

Didžiausia problema - asocialūs asmenys. Tačiau pasitaiko ir “padorių” gyventojų, kurie teigia grįžtantys namo tik patikrinti pašto dėžutės ir pernakvoti, todėl jiems neva “nieko nereikia”.

Laiptinė daugiabutyje yra bendro naudojimo patalpa. Galiojantys įstatymai nurodo, kad namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą turi organizuoti savininkas, bendraturčiai arba, jeigu tokia yra, namo savininkų bendrija. Dažniausiai atstovauti jų interesams išrenkama bendrijos valdyba. Tačiau norintys tvarkytis žmonės iniciatyvos imasi patys.

A.Zanemanskis - vienas iš daugiabučio gyventojų, kuris ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti bendrąsias patalpas bent vienoje iš namo laiptinių .

Dėl rinkliavos neprieštaravo Prieš dešimtmetį pastatyto vieno sostinės daugiabučio bendrųjų patalpų būklė buvo prasta. Statant pastatą buvo siekiama mažos pardavi-

A.Zanemanskis: “Iš kiekvieno laiptinės buto remontui surinkome po 30 litų, nes nemanau, kad daugiau žmonės galėtų lengvai duoti.” mo kainos, todėl taupyta kokybiškų medžiagų sąskaita. Tad laiptinės, bendrieji koridoriai, liftų prieigos buvo nudažytos pigiausiais dažais.

“Buvo tikra netvarka”, - LŽ sakė Aleksejus Zanemanskis, vienas dau-

Oro šilumos siurbliai turi keistą kodą - oras-oras, oras-vanduo.

Naujos kartos šildymo sistemos pavadinimas gana tiksliai atskleidžia jos esmę: tai įrenginys, siurbiantis šilumą iš aplinkos. Taip tvirtina UAB Oro centro direktorius Eduardas Janeiko. “ARX Technologies” komercijos direktorius Antanas Ardišauskas priduria, jog viena moderniausių šildymo sistemų unikali tuo, kad ekologiškiems ir ekonomiškiems įrenginiams nebūtina nuolatinė priežiūra. Be to, sparčiai populiarėjantys šilumos siurbliai oras-oras ir oras-vanduo skirti ne tik patalpoms šildyti (šildomos grindys, radiatoriai), bet ir karštam vandeniui ruošti bei patalpoms vėsinti.

Ne stebuklingas procesas Kaip veikia pats paprasčiausias šilumos siurblio modelis oras-oras, tarkim, jei lauke šaltukas spaudžia iki minus 15 laipsnių?

E.Janeiko pateikia tokį pavyzdį: jeigu pakabinsime radiatorių, kuriame cirkuliuos garai, tarkim, iki minus 25 laipsnių, lauko oras tuos garus sušildys ir tokiu būdu perduos į radiatorių tam tikrą kiekį energijos. Dujų temperatūra pakyla ne tik tuomet, kai perduodamas tam tikras šilumos kiekis, bet ir padidinus slėgį.

“Jei įjungsime siurblį ir pumpuosime dujas iš lauko radiatoriaus į radiatorių, kuris kabo patalpoje, pastarajame slėgis pakils tiek, kad dujos įkais iki 60 laipsnių temperatūros. Toks radiatorius nesunkiai gali įšildyti kambario orą arba vandenį, kai kalbame apie sistemą oras-vanduo”, - aiškino pašnekovas. Kad procesas vyktų greičiau, naudojamas ventiliatorius.

Tačiau slėgiui sukurti siurblys naudoja elektros energiją. Ar tai ekonomiška? Pasak A.Ardišausko, siurbliai šilumą iš lauko oro perduoda vandeniui namo šildymo sistemoje. Elektra naudojama tik kompresoriaus darbui.

Kaimynas nesiskųstų Šilumos siurblio efektyvumą rodo naudingumo koeficientas COP. Jis nu-

subraižytos, visur pripaišyta grafičių, plytelės nukritusios, tinkas ir dažai nubyrėję. “Iš kiekvieno laiptinės buto surinkome remontui po 30 litų, nes nemanau, kad daugiau žmonės galėtų lengvai duoti. Iš viso

•

Nori privatizuoti

Namą galima šildyti oru NIJOLĖ STORYK

giabučio gyventojų, kuris ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti bendrąsias patalpas bent vienoje iš namo laiptinių. Anot jo, laiptinės sienos buvo

Specialistai teigia, kad laiptinės remonto darbų kaina pirmiausia priklauso nuo jos būklės - kokių reikia parengiamųjų darbų, ir nuo to, kokio rezultato siekiama.

Internete gausu skelbimų, kuriuose siūloma gyventojams sutvarkyti daugiabučių namų laiptines. Pasiteiravus telefonu, kokios galėtų būti kainos, nė viena iš pasiskelbusių bendrovių ar asmenų, turinčių verslo liudijimą, negalėjo nieko konkrečiai pasakyti. Tačiau buvo ir tokių, kurie neslėpė, kad standartinio 5 aukštų senos statybos daugiabučio namo laiptinės sienų kosmetinis padažymas pigiausiai turėtų kainuoti apie 2 tūkst. litų. Jei tokioje laiptinėje - 15-20 butų, tai kaina kiekvienam jo savininkui turėtų siekti nuo 100 iki 130 litų.

Mažas pajamas gaunantiems žmonėms tai yra dideli pinigai.

rodo, kiek kartų daugiau gaunama šilumos energijos, nei sunaudojama elektros. Kuo koeficientas didesnis, tuo šilumos siurblys yra efektyvesnis ir ekonomiškesnis. E.Janeiko pridūrė, kad pagal prietaiso modelį rodiklis gali svyruoti nuo 3,5 iki 5,5 kW šilumos. Vadinasi, jeigu sunaudojama 1 kWh elektros, toks šilumos siurblys pagamina 3,5-5,5 kWh šilumos. Pasak pašnekovų, net tuomet, kai lauke stipriai spaudžia šaltukas, namą šildyti moderniu šilumos siurbliu daug pigiau nei dujomis.

Naudojant šilumos siurblį oras-oras vidutinė šildymo kaina yra 12-18,5 cento už šilumos kWh. Pasak A.Ardišausko, tinkamai parinktas oras-vanduo šilumos siurblys gali veikti visus metus, net kai lauke termometras rodo minus 25 laipsnius. Antai naudojant “Panasonic Aquarea” šilumos siurblį šildymo ir karšto vandens ruošimo išlaidos bus iki 40 proc. mažesnės nei naudojant dujas. Be to, naudodami šilumos siurblį neteršiate gamtos. Kaimynas nesiskųs, kad jo kiemas pilnas jūsų kamino dūmų.

•

Su verslininko Gedimino Jackos sūnumi Deividu Jacka siejama įmonė pretenduoja įsigyti Vilniaus savivaldybės daugiabučių administravimo įmonę “Naujininkų ūkis”.

Taip teigia BNS šaltiniai. Jų duomenimis, kol kas neįvardijama neseniai įsteigta įmonė pasiūlė didžiausią kainą - 5,357 mln. litų - per antradienį vykusį “Naujininkų ūkio” privatizavimo aukcioną. Pradinė 100 proc. “Naujininkų ūkio” akcijų paketo kaina buvo 4,55 mln. litų. Vilniaus savivaldybės Privatizavimo poskyrio vyriausioji specialistė Violeta Remeikienė sakė, kad aukcione varžėsi trys dalyviai, tačiau ji teigė negalinti įvardyti nei dalyvių, nei laimėtojo. “Didžiausia pasiūlyta kaina buvo 5,357 mln. litų. Dabar bus nustatomas jo patikimumas”, - sakė ji.

Kas buvo kiti du dalyviai, kol kas neatskleidžiama. BNS šaltinių teigimu, didžiausią kainą pasiūlė su D.Jacka siejama įmonė, kuri buvo įsteigta specialiai šiam sandoriui. BNS žiniomis, D.Jackos įsteigta įmonė “SPV-

30” pernai balandžio mėnesį už “Naujininkų ūkį” pasiūlė didžiausią kainą - 7,4 mln. litų, tačiau vėliau persigalvojo ir nepasirašė pirkimopardavimo sutarties. “Naujininkų ūkio” metų apyvarta siekia 5,975 mln. litų, įmonėje dirba 86 žmonės.

Su Jackų šeima siejama įmonė “Kretingos butų ūkis” jau anksčiau per aukcioną įsigijo kitą Vilniaus savivaldybės daugiabučių priežiūros įmonę “Senamiesčio ūkis”. Pernai liepą Kauno valdžia taikiai susitarė su Klaipėdos daugiabučių administravimo bendrove “Vitės valdos” siejama įmone “SPV-10” dėl nekilnojamojo turto administravimo bendrovės “Būsto valda” pardavimo už 2,157 mln. litų. “Vitės valdų” grupė vienija 6 Lietuvos įmones: “Senamiesčio ūkį”, “Būsto valdą”, “Vitės valdas”, “Debreceno valdą”, “Palangos butų ūkį” ir “Kretingos būstą”. Grupė administruoja daugiau nei 3,7 tūkst. namų, bendras jos administruojamų patalpų plotas - daugiau kaip 3,5 mln. kvadratinių metrų.

LŽ, BNS

12

2013 01 17 Lietuvos žinios

Mokslas

Kol mažiausiai Europoje domimės mokslu MILDA KNIEŽAITĖ

Sausį pasirodys antra Lietuvos mokslų akademijos (LMA) leidžiamos serijos “Mokslas visiems” knyga - vieno geriausių Jungtinės Karalystės mokslo populiarintojų Matto Ridley klasikinė tapusi “Raudonoji karalienė: lytis ir žmogaus prigimties evoliucija”. Seriją pradėjo gruodį išleista amerikiečio Jeremy Rifkino “Trečioji pramonės revoliucija”. Per dvejus metus numatyta išleisti 12 mokslo populiarinimo knygų.

Eurobarometro tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojai menkai domisi mokslu ir technologijomis. Šiuo požiūriu nėra ir pažangos: 2005 metais Lietuva tarp 25 tuomet Europos Sąjungai (ES) priklausiusių valstybių užėmė paskutinę vietą, o 2010 metais buvo priešpaskutinė tarp 27 ES ir penkių kitų Europos šalių, aplenkusi tik Bulgariją.

“Pasaulis yra sudėtingas. Manau, labai verta ir svarbu žinoti, kas jame vyksta, tačiau mūsų, kaip tautos, visuomenės, akiratis yra gana siauras.

Reikia jį plėsti ir suteikti žmonėms galimybių sužinoti ir susimąstyti apie naujas, svarbias tendencijas. Juo labiau kad daugeliu atveju mokslas labai siejasi su socialiniais procesais, politikos sprendimais, ekologine situacija pasaulyje”, - sakė mokslo populiarinimo knygų serijos ekspertų grupės vadovas LMA vyriausiasis specialistas ryšiams su visuomene dr.

Rolandas Maskoliūnas.

Kas nauja ir aktualu Knygas, kurios išsamiai ir suprantamai atskleistų šiuolaikinio mokslo ir technologijų raidos tendencijas, atrinko ekspertų grupė, sudaryta iš trijų specialistų, turinčių mokslo populiarinimo patirties. Daugiausia šioje srityje yra nuveikęs Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros profesorius habil. dr. Gediminas Motuza Matuzevičius. Kiti du ekspertai - asociacijos “Žinių ekonomikos forumas” direktorius, Lietuvos viešojo administravimo instituto lektorius dr. Edgaras Leichteris ir Vilniaus pedagoginio universiteto lektorius kanadietis dr. Gregory Sandstromas.

“Daugelį atrinktų knygų esu skaitęs ir pirmiausia vadovavausi temos aktualumu bei teksto kokybe, - sakė grupės vadovas R.Maskoliūnas. - Šios knygos parašytos geriausių specialistų, pasaulyje pripažintų mokslo populiarintojų, ir beveik visos - naujausios. Kai kurias vis dėlto prašiau ekspertų pakeisti, nes buvo per daug sudėtingos ar specializuotos, netinkamos plačiajai visuomenei.”

Iš pradžių buvo sudarytas ilgesnis knygų sąrašas, mat numatė, kad ne visų autorių teises pavyks gauti. Dvidešimtukas reitinguotas pagal kokybę, temų įvairovę, aktualumą ir galiausiai patvirtintas dabartinis sąrašas. Jame yra ekonomikos, paleontologijos, antropologijos, klimatologijos, psichologijos, fizikos, tinklų mokslo ar tarpdisciplinių sričių knygų. Pavyzdžiui, pirmojoje serijos “Mokslas visiems” knygoje “Trečioji pramonės revoliucija” JAV rašytojas ir visuomenės veikėjas J.Rifkinas analizuoja pasaulyje susiklosčiusią ekonomikos padėtį ir siūlo įdomių sprendimų, galinčių išgelbėti žmoniją nuo daugelio energetinių, ekologinių ir politinių problemų. Numatomoje išleisti amerikiečių

Dr. R.Maskoliūnas pripažįsta, kad mūsų visuomenės akiratis yra gana siauras. / Romo Jurgaičio nuotrauka paleontologo Neilo Shubino knygoje “Your Inner Fish” naujai ir nuosekliai pasakojama mūsų organizmų evoliucionavimo istorija. Taip pat amerikiečių mokslininkas, genetikas ir antropologas Spenceris Wellsas (genografijos projekto, kuriuo siekiama iš gausybės DNR pavyzdžių visame pasaulyje atkurti žmonijos migracijos istoriją, iniciatorius -aut.) knygoje “Pandora’s Seed” tarsi detektyvinėje istorijoje atskleidžia, kaip prieš dešimt tūkstančių metų atsiradusi žemdirbystė pakeitė mūsų istoriją, paspartino žmogaus evoliuciją, koregavo mitybą ir kartu paskatino atsirasti naujų ligų.

Dar vienoje, naujausioje, brito M.Ridley knygoje “Rational Optimist” pagrindžiamas optimistinis požiūris į žmonijos raidą, motyvuotai įrodinėjama, kad gyvenimas nuolat gerėja, o iškilus sunkumams žmonių išradingumas visuomet pasiūlo išeitį.

“Yra temų, kurios labai greitai sensta, todėl stengėmės parinkti tokias knygas, kurios nepasentų dar jų neišvertus. Tarkime, kad ir temos apie klimato pokyčius, evoliucijos mokslo naujienas ar interneto poveikį. Apie tai, kaip kompiuteriai, mobiliosios technologijos keičia mūsų mąstymą, net smegenų struktūrą, vardijo R.Maskoliūnas. - Yra atlikti moksliniai tyrimai, patvirtintos išva-

dos ir galimos galbūt tik kokios nors nedidelės modifikacijos, bet iš esmės ta informacija neturėtų pasenti bent kelerius ar net daugiau metų.”

Neatsiliekant nuo kitų Išleistos knygos nėra parduodamos, o išdalijamos pagal sąrašą tikslinėms grupėms - mokslo įstaigoms, bibliotekoms. Toks yra ES lėšomis

Didžiojoje Britanijoje, iš artimesnių kaimynių - Lenkijoje. Tai puiki priemonė šviesti visuomenę, skatinti viešas diskusijas.”

Grupės autorių, taip pat vadovaujamų dr. R.Maskoliūno, parengtoje mokslo populiarinimo studijoje pabrėžiama, kad pastaraisiais metais Lietuvoje valstybės dėmesys ir parama mokslo populiarinimui sumenko.

2007 metais Lietuvos gyventojai iš visų Europos šalių jautėsi prasčiausiai informuoti apie mokslo laimėjimus, tačiau teigė, kad jiems informacijos pakanka. vykdomo projekto reikalavimas. Taip pat nemokamai galima jas parsisiųsti internetu. Tikimasi, kad projektas pasiteisins, sulauks atgarsio ir bus galima jį tęsti, sistemingai informuojant žmones apie tai, kas vyksta mokslo ir technologijų pasaulyje.

“Manau, visuomenei reikia žinoti, kokios yra mokslo tendencijos. Taip pat verta susipažinti su geriausiais mokslo populiarintojais, pateikiančiais įdomią, aktualią informaciją, sakė ekspertų grupės vadovas. - Įvairiose pasaulio šalyse yra pastebimas mokslo populiarinimo bumas. Itin daug knygų leidžiama, pavyzdžiui,

DOMĖJIMASIS MOKSLU IR TECHNOLOGIJOMIS

Tačiau kaip tik valstybė turi būti suinteresuota, kad visuomenė būtų šviečiama, ugdoma jaunoji karta, jaunimas skatinamas rinktis mokslininko ar tyrėjo karjerą. Labiausiai išsivysčiusios pasaulio valstybės jau dabar patiria mokslininkų trūkumą. Juo labiau kai šiais laikais šalies konkurencingumą ir jos gyventojų gerovę gali garantuoti labiau nei įprastai inovacijomis pagrįsta vadinamoji išmanioji ekonomika.

Pasak studijos autorių, šiuolaikinis mokslo populiarinimas pasižymi didžiule formų bei metodų įvairove nuo tradicinių paskaitų, ekskursijų,

konkursų, žaidimų iki interaktyvių renginių, vaizdo dienoraščių internete ar virtualių eksperimentų ir diskusijų. Keičiasi ir uždaviniai. Pavyzdžiui, viena svarbiausių mokslo ir technologijų populiarinimo funkcijų tampa rizikos vadyba, apimanti tokias sritis kaip genetiškai modifikuoti organizmai, nanotechnologijų taikymas ar atominė energetika, taip pat bioetikos ir technoetikos problemų sprendimas. Atsižvelgiant į pasaulio šalių patirtį, siūloma mokslo populiarinimą Lietuvoje taip pat turtinti, įkuriant mokslo populiarinimo svetainę ir mokslo muziejų, rengiant konkursus ir teikiant apdovanojimus, dalyvaujant tarptautiniuose renginiuose ir keičiantis patirtimi, kūrybiškai taikant naujas visuomenės mokslinio švietimo formas.

Studijos autorių nuomone, švietimo sistemos ir mokslo populiarinimo spragas akivaizdžiai parodo dar 2007 metais pastebėtas paradoksas, kai Lietuvos gyventojai iš visų Europos šalių jautėsi prasčiausiai informuoti apie mokslo laimėjimus, tačiau teigė, kad jiems informacijos pakanka. Lietuvos visuomenės požiūriui į mokslą ir technologijas įvertinti Europos valstybių kontekste ypač naudingos 2002, 2005 ir 2010 metais paskelbtos išsamios Eurobarometro apžvalgos. Pavyzdžiui, 2010 metų duomenimis, mokslo atradimais ir technologijų raida ES labai domėjosi 30 proc. apklaustųjų, Lietuvoje - 12 proc., kai Latvijoje ir Estijoje - po 30 proc. apklaustųjų. Šiuo atžvilgiu lietuviai buvo priešpaskutiniai po bulgarų tarp 27 ES ir dar penkių Europos valstybių: Norvegijos, Islandijos, Šveicarijos, Kroatijos ir Turkijos. Visiškai nesidominčiųjų mokslo atradimais ir technologijų raida Lietuvoje buvo daugiausia po Turkijos. Padėtis beveik nepasikeitė nuo 2005 metų, kai Lietuva tarp 25 ES valstybių užėmė paskutinę vietą.

Tada blogai informuotais apie mokslo atradimus save laikė 60 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis - 37 proc.). 2010 metais padėtis šiek tiek pagerėjo, tačiau vis tiek atsilikome 10 proc. nuo ES vidurkio. 2010 metais net 76 proc. Lietuvos gyventojų manė, kad valstybės pastangos skatinant jaunimą domėtis mokslu yra nepakankamos. Šis rodiklis 10 proc. lenkė ES vidurkį. Pagal jį Lietuva užėmė antrą vietą po Latvijos tarp 27 ES šalių. 2010 metais 60 proc. Lietuvos gyventojų manė, kad domėjimasis mokslu jauniems žmonėms atveria geresnių galimybių gauti darbą. Šis rodiklis beveik prilygsta ES vidurkiui. Net 81 proc. lietuvių manė, kad domėdamiesi mokslu jauni žmonės tampa kultūringesni.

•

INFORMUOTUMAS APIE MOKSLĄ IR TECHNOLOGIJAS

Studijos “Mokslo populiarinimo sistema” duomenys

2013 01 17 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Jonas Sakalauskas: tas pats ir kitas Tas pats Jonas Sakalauskas, dainininkas ir kompozitorius. Bet jau kitas. Baigėsi vienas etapas - gyvenimo ir kūrybos, įprasmintas dviem svarbiais įvykiais: dukrelės Vakarės gimimu ir debiutu Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje.

AUDRIUS MUSTEIKIS

J

onas Sakalauskas, tiek daug visko daręs, kūręs, organizavęs ir inicijavęs. Ir nesustos, darys, bet šis sausis - “laikas truputį atsikvėpti, susivokti, kas nutiko, ir pasidžiaugti”.

Apmąstymų ir meilės antplūdžio metas. Šeimoje atsirado dar viena “solistė”, skamba daug naujos gyvos muzikos.

“Iki šiol maniau, kad kūryba man yra viskas, dainavimas - svarbiausia, kalba Jonas ir dėl visai suprantamo džiugaus virpulio jam tarsi lūžta balsas. - Taip, svarbu, gal ir svarbiausia.

Bet gimė vaikas ir jau nebežinau, ar tikrai.”

“Lapkričio pabaigoje į šį pasaulį atkeliavusi Vakarė man labai sujaukė vertybes”, - šypsosi jaunas tėtis. Vakarė gimė Kaune, o Johanno Strausso “Šikšnosparnio” repeticijos vyko Vilniuje, Jonas kūrė pagrindinį Gabrielio fon Aizenštaino vaidmenį. Viena savaitė prabėgo taip: naktį su naujagime Kaune, dieną teatre sostinėje.

Svarbus vaidmuo ir bandymai padėti žmonai (dainininkei Agnei Sabulytei) prižiūrėti vaiką. “Bet negalėčiau sakyti - sunkumai. Toks gyvenimas, vienas po kito nutiko du puikūs įvykiai.

Sunku fiziškai, sunku be miego, bet dvasiškai buvau ir tebesu pakylėtas.”

Dienotvarkė ir darbų apimtys neišvengiamai keičiasi. “Kai vaikas verkia, negali sakyti: “Aš dabar kuriu” ar “Aš dabar dainuoju”. Imi jį ir globoji, ramini, rūpiniesi. Bet svarbių suplanuotų darbų neatsisakyta, jie tik nukelti mažumėlę į priekį. Vis dėlto gruodį dauguma šeimos rūpesčių krito ant žmonos pečių.”

Sausio 3 ir 5 dienomis baritonas J.Sakalauskas debiutavo LNOBT “Šikšnosparnyje”. Dvi damos melomanės, prieš 5 dienos spektaklį peržiūrėjusios, kas dainuos, liko patenkintos: “Žiūrėk, tas berniukas Sakalauskas - jau... Jau!” Po spektaklio tokiu “jau” mėgavosi diduma publikos. “Berniukas Sakalauskas”, vienų pažįstamas kaip grupės “El Fuego” narys, kitų - iš “Triumfo arkos”, trečių - iš naujosios operos akcijų, - solidus jaunas vyras, harmoningai kopiantis aukštyn. “Rengti vaidmenį LNOBT scenoje - išties išskirtinis dalykas. Tai labai brandina. Manau, paruošė mane kitiems nemažiems darbams. Šiuo vaidmeniu baigiasi vienas etapas. Ką buvau užsibrėžęs nuveikti profesionaliojoje scenoje, padariau.

Laukia kitas.”

Laiko užtenka - Ir kiti grupės “El Fuego” nariai Tomas Pavilionis, Eugenijus Chrebtovas - pamažu smelkiasi į Operos teatrą. Gal dabar jūsų gyvenime bus mažiau “El Fuego”?

- Laiko “El Fuego” pakanka. O įdirbis jau nemažas, tikrai netenka sėdėti nuo ryto iki vakaro rengiant programas ar studijoje. Koncertų grafikas gana įtemptas, bet ne toks, kaip, tarkim, garsiausių užsienio grupių. Niekas mums netrukdo vykdyti operinės veiklos. Nebent tai pajusime ateityje, kai bus dar daugiau vaidmenų, visokių gastrolių ir dar daugiau pasiūlymų koncertuoti “El Fuego”.

- Kodėl jūs šioje grupėje? Vidinis poreikis? Dėl populiarumo, pinigų?

- Nuo vaikystės norėjau dainuoti popmuziką. Iki šešiolikos metų turėjau reikalų su roku, taip pat ir pačiu

Dainininkas, kompozitorius J.Sakalauskas. Stilius ir makiažas - A.Sabulytės. / Jurgio Sakalausko nuotrauka sunkiausiuoju, grojau “undergroundo” grupėse. Nuo šešiolikos panorau būti populiariojoje scenoje. Man patinka didelės scenos, minios žmonių, patinka būti suprastam, patinka lengvumas - pailsiu dainuodamas tokią muziką. Čia irgi reikia įdėti darbo, tačiau po koncerto jaučiausi tarsi sma-

visada tas pats - parengti vaidmenį gerai: būti natūraliam, suprastam publikos ir perteikti režisieriaus sumanymą.

Trys aspektai, kuriuos privalu suderinti: režisieriaus koncepcija, tavo natūralumas ir kontaktas su publika. Viskas turi susieiti. Prisipažinsiu, ši partija man truputį aukštoka, šiaip skirta tenorui.

Aš iš tų, kuriems reikia būti scenoje. Kol ten nesu, manęs tik pusė. Publika teikia adrenalino, uždega. giai pabendravęs, atsipalaidavęs. Mikrofoninis dainavimas nereikalauja tiek jėgų, kiek opera - po emocinio krūvio gali neatsigauti ir keletą dienų.

“El Fuego” - įgyvendinta jaunų dienų svajonė. Ir, aišku, galimybė būti išgirstam tų žmonių, kurie vargu ar klausysis sudėtingesnės muzikos. Ir, žinoma, uždarbis. Viskas svarbu.

- “Šikšnosparnis” - operetė. Ar panašu į “elfueginį” dainavimą?

- “El Fuego” labai artimas klasikiniam vokalui dainavimas. Ir gana daug grynai operinio vokalo, kaip kad dainuotume operos scenoje. Daugybę dainų laisvai galėtume atlikti su orkestru be mikrofonų. Mikrofoninio dainavimo kitas “režimas”, truputį lengvesnis, bet vis tiek arti klasikos. Nemanau, kad tai kenkia mūsų balsams.

Turėjau ambicijų nekeisti natų (nes tai labai graži muzika), išsikėliau sudėtingesnį tikslą ir praktiškai dainavau tenoro partiją. Aizenštaino charakterį tariuosi visiškai supratęs - jame labai daug manęs. Nors nesakau, kad tai aš. Ką galėjau, viską padariau. Ko dar nepajėgiau techniškai, dėl amžiaus ar patirties stokos, tegu vertina profesionalai.

Daugiau išgirdau palankių nuomonių.

- Žiūrėjau sausio 5 dienos spektaklį. Scenoje buvote visiškai užtik-

rintas, bet per nusilenkimus - sutrikęs. Kas atsitiko?

- Tikrai?! Kai pirmą (šiuo atveju antrą) sykį eini nusilenkti į tokią sceną, šiek tiek nerimaudamas tikriniesi - na kaip, suprato tave žiūrovai ar ne? Noriu, kad mane suprastų: žodžius, emocijas, veiksminę liniją.

Siekiu, kad jie norėtų mane sekti scenoje. Nusilenkimas yra tarsi pasitikrinimas: padariau ar ne. Gal tuo momentu kiek abejojau savimi, ar vis dėlto aš tikrai vertas? Natūralu.

Kol jaunas... O per tą spektaklį, nors jauduliukas buvo, jaučiausi nepaprastai gerai, lyg ant sparnų. Gera atmosfera tarp publikos, geras vienijantis ryšys tarp mūsų, solistų.

Tokia žanro duotybė - Jūsų paties rašomos ir statomos naujosios operos - modernios, avangardinės. Operetėje, nors jaunas režisierius Gediminas Šeduikis iš širdies padirbėjo ieškodamas stilizavimo

galimybių, štampų ir senamadiškumo sunku išvengti. Jūsų netrikdė?

- Žvelgiant iš šalies regisi vienaip, o kai procese dalyvauji pats, matai, kad daug kur nė neįmanoma kitaip, tokia žanro duotybė.

Režisierius stengėsi maksimaliai atitolti nuo štampų, bet, ko gero, nuo jų negalima atitolti. Operetėje XIX amžiuje įsispraudė tam tikrų žanrinių dalykų, kurių atsisakius ne kažin kas liktų. Tokios žaidimo taisyklės.

Ateityje, tikiuosi, bus galima atrasti daugiau naujų spalvų. Štampų nereikėtų bijoti paniškai, bet derėtų ieškoti naujo žvilgsnio galimybių. Tai ir buvo daroma. Režisierius turėjo savo viziją ir ją įgyvendino. Šiame “Šikšnosparnyje” daug modernių sprendimų. Pavyzdžiui, įterptiniai koncertiniai numeriai - nauja ir netikėta.

- Jei statytumėte jūs, ką darytumėte kitaip?

- Puikus šiuolaikinio miuziklo bruožas - apie rimtus, sudėtingus dalykus šnekėti paprastai ir linksmai.

Manau, jį būtų galima perkelti į šiuolaikinę operetę ir taip pasakyti kur kas daugiau. Gediminas bandė parodyti, kokia iliuziška yra regimybė, kokie trapūs žmonių santykiai. Regis, esi visiškai tikras dėl savęs ir dėl visko, kas vyksta aplinkui, atrodo, kad tu čia visus apgauni ir kad tau galima viskas. Pasirodo, yra daug kitų, už tave gudresnių, ir nė neįtartum, kad žmogus, kuriuo pasitiki, dalyvauja baisiame sąmoksle prieš tave. Tai operetė apie visišką netikrumą visuomenėje, atvirumo nebuvimą, pasitikėjimo negalimumą. Aš eičiau panašiu keliu ieškočiau bendražmogiškųjų, šiandien aktualių dalykų. Kalbėčiau paprasta, bet šiuolaikiška kalba.

- Kalbamės Sausio 13-osios išvakarėse. Jūsų tėtis Antanas Sakalauskas tomis lemtingomis dienomis buvo sužeistas prie televizijos bokšto. Prieš keletą metų jis iškeliavo anapilin. Dabar jūs pats - tėvas.

- Jis labai laukė anūkų. Laukė Sausio 13-osios dvidešimtmečio. Nesulaukė. Matau tėvo bruožų savo vaike.

Savo mimikas irgi matau. Gyvenimas kaip ratas. Ir tai nuostabu.

•

Išsamiau skaitykite www.lzinios.lt

Partija šiek tiek aukštoka - Pajutote, kad LNOBT akustika klastinga?

- Mikrofoną galima pareguliuoti, pažaisti niuansais, o teatre nepasislėpsi, garsas turi būti koncentruotas, tikslus. Mūsų operos teatro akustika vis dėlto negera. Didžiulė patalpa, groja didelis orkestras, o publika turi puikiai tave girdėti, suprasti žodžius. Bet tai ir yra subrendimas teatrui, kada pajėgi dainuoti, jog skambėtum ir dar išliktum aktoriumi.

- Teatro esate ragavęs nemažai.

Kuo dar, be šeiminių aplinkybių, buvo ypatingas vaidmens “Šikšnosparnyje” kūrimas?

- Esu dalyvavęs miuzikluose, operose, kuriose ir kalbama, vedu koncertus ir pan. - man tai nebuvo nauja. Iššūkis

J.Strausso “Šikšnosparnis”. Aizenštainas - J.Sakalauskas, Rozalinda - R.Šilinskaitė. / Martyno Aleksos nuotrauka

14

2013 01 17 Lietuvos žinios

Sportas

Elitiniame sporte - žaidimai be taisyklių JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Pernai įkurta Lietuvos trenerių profesinė sąjunga (LTPS) pasiryžusi iš esmės pakoreguoti meistrus rengiančių specialistų statusą, kad olimpiečių mokytojai jaustųsi orūs ir nepažeidžiami.

Sporto arenose žiūrovai mato tik sportininką. Jį parengęs treneris lieka šešėlyje, neretai nesulaukia ir pelnyto įvertinimo. Šį mėnesį LTPS pateikė sporto visuomenei svarstyti du projektus. Tokiu būdu siekiama reglamentuoti trenerio statusą, jo teises ir socialines garantijas.

Pirmajame projekte išdėstytos sportininkų perėjimo iš vieno trenerio (klubo, šalies) pas kitą ir kompensacijų už jų parengimą taisyklės. O programos RIO 2016 projekte akcentuojama trenerių socialinių garantijų būtinybė ir brėžiamos olimpiečius rengiančių specialistų veiklos gairės.

LŽ paprašė šių projektų koordinatoriaus LTPS pirmininko Kastyčio Pavilonio atsakyti į kelis klausimus.

- Didžioji sporto visuomenės dalis nesulaukia, kada bus surašytos juodu ant balto ir įteisintos sportininkų ir trenerių santykius apibrėžiančios taisyklės. Kas inicijavo parengti šiuos projektus?

- Inicijavo LTPS. Šie projektai buvo numatyti mūsų programoje. Tai lėmė kasdieniai trenerių pokalbiai.

- Dar nepamiršome, kaip Lietuvoje parengta puiki penkiakovininkė Donata Rimšaitė 2011-ųjų išvakarėse slapta perbėgo į Rusiją ir netrukus pradėjo atstovauti šiai šaliai. Kiek už tokią negarbingą akciją

Trenerio Juozo Tribės ir Lietuvos trišuolio rekordininkės Dovilės Dzindzaletaitės tandemas kelia pavydą.

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Lietuvai turėtų sumokėti Rusija, - o gal D.Rimšaitė, - jei LTPS parengtos taisyklės jau galiotų?

- Tai ne tik moralinės savybės, nesiderinančios su kilnaus elgesio nuostatomis, tai ir didžiuliai finan-

siniai nuostoliai. Kiek investuota valstybės, klubo, kiek paaukota trenerio sveikatos, gal ir galima suskaičiuoti, bet kas viską sugrąžins? Tokios sportininkės kaina - ne mažiau kaip milijonas JAV dolerių.

- Jei aplinkybių verčiamas sportininkas nuspręstų persikelti į kitą šalį, iš anksto visus perspėtų ir su visais sutartų, kas spręstų kompensacijos dydį?

- Manome, kad pirmiausia turėtų būti sutartis tarp sportininko, trene-

rio, klubo, federacijos. Ten ir turėtų būti išdėstytos sąlygos. RIO 2016 programoje numatyta šį punktą įgyvendinti. Žaidimų sporte tai jau sutvarkyta, o individualiose sporto šakose tik kai kur. Turėtų būti valstybinis požiūris į tai.

- Lietuvoje ir dabar yra atvejų, kai atletas pereina iš vieno trenerio pas kitą, nesuderinęs šio veiksmo su abiem šalimis. Taip vienas treneris pasijunta apkvailintas, kitas - perviliojęs sporto meistrą - džiūgauja pavogęs gerą sportininką. Tačiau ne mažesnė atsakomybė už tokį negarbingą poelgį turėtų tekti ir perbėgėliui. Kokiu būdu jūsų projekte numatyta kompensuoti treneriui padarytą skriaudą?

- Laikantis projekte numatytų taisyklių, jei nėra Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) komisijos sutikimo, tokio sportininko veikla turėtų būti suspenduota. O jeigu toks leidimas duotas, turi veikti kompensacijos mechanizmas pagal kontrakto sąlygas.

- Kokie sportinės etikos pažeidimai pas mus yra itin dažni?

- Sportininkų vilionės pažadais.

- Keliose federacijose jau galioja panašios taisyklės?

- Tiksliai negaliu atsakyti. Tai daugiau žaidimų sporto šakos: krepšinis, futbolas, ledo ritulys, tenisas.

- Aptariamų taisyklių projektas sporto visuomenei pateiktas šį mėnesį. Kada jis taps realiai veikiančiu mechanizmu?

- Reikia tik noro. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto požiūris yra geranoriškas. Tikimės ir federacijų aktyvių veiksmų. O galutinį sprendimą turi priimti KKSD.

•

Australijoje kasdien daugėja intrigų VILMANTAS REMEIKA

Melburne vykstančiame atvirajame Australijos teniso čempionate (“Australian Open”) vis karščiau. Ketvirtąją varžybų dieną sinoptikai prognozavo plius 40 laipsnių.

Kai Lietuvoje buvo gili naktis, Žaliąjį žemyną svilino vidurdienio saulė. Tuo metu Ričardas Berankis galynėjosi su vokiečiu Florianu Mayeriu.

O trečiąją varžybų dieną sužaista pusė antrojo rato susitikimų.

Koją kišo ir traumos Pirmoji turnyro raketė serbas Novakas Džokovičius nesunkiai pateko į šešioliktfinalį, vakar jis 6:1, 6:2, 6:3 įveikė amerikietį Ryaną Harrisoną.

N.Džokovičius siekia tapti pirmuoju tenisininku, iškovojusiu tris “Australian Open” nugalėtojo titulus iš eilės.

Rytoj jo laukia akistata su čeku Radeku Štepaneku, kuris 6:2, 6:2, 6:4 įveikė ispaną Feliciano Lopezą. Ispanas Davidas Ferreras (4 raketė) 6:0, 7:5, 4:6, 6:3 pranoko amerikietį Timą Smyczeką, nors ketvirtajame sete pirmaudamas iššvaistė net keturias galimybes laimėti susitikimą, tačiau penktąja pasinaudojo. Šešioliktfinalyje D.Ferrerui iššūkį mes ambicingas kiprietis Marcosas Baghdatis, vakar 3:6, 6:3, 6:2, 6:2 eliminavęs japoną Tatsumą Ito. Kitas ispanas Fernando Verdasco (22) nesunkiai įrodė pranašumą prieš belgą Xavierą Malisse’ą - 6:1, 6:3, 6:2.

Dabar F.Verdasco laukia akistata su Kevinu Andersonu iš PAR.

ĮDOMŪS FAKTAI Praėjusių metų “Australian Open” nugalėtoja baltarusė Viktorija Azarenka Melburne patyrė apsaugininkų uolumą. Jai einant į aikštyną apsaugos darbuotojai paprašė parodyti akreditacinę kortelę. “Štai mano kortelė”, V.Azarenka pirštu bedė į sieną, ant kurios puikavosi pernykštės čempionės didžiulis plakatas.

Ispanas Rafaelis Nadalis rengiasi sugrįžti. 11 “Didžiojo kirčio” taurių savininkas dėl kelio traumos šį “Australian Open” stebi kaip žiūrovas. Tačiau 26-erių tenisininkas pranešė, kad greitai sugrįš į aikštelę - vasario 11-17 dienomis jis ketina dalyvauti “ATP 250 Brasilia” turnyre San Paule. Šeimininkams namų sienos nepadeda. Tokią išvadą galima daryti po pirmųjų varžybų dienų Melburne. Į “Australian Open” vienetų varžybas šeimininkai delegavo 9 vyrus (5 vardiniai kvietimai) ir 8 moteris (5 vardiniai kvietimai). Po trečiosios dienos liko vos du atletai su Australijos vėliava - Bernardas Tomičius ir Jamesas Duckworthas.

•

•

•

Du pastaruosius sykius į Australijos čempionato ketvirtfinalį patekęs čekas Tomašas Berdychas (5) 6:2, 6:2, 6:4 įveikė prancūzą Guillaume’ą Rufiną ir rytoj kovos su austru Jurgenu Melzeriu.

Atkakliausia buvo serbo Janko Tipsarevičiaus (8) ir slovako Lukašo Lačko akistata. Po 3 val. 51 min. serbas vis dėlto palaužė slovaką - 6:3, 6:4, 3:6, 4:6, 7:5.

Du tenisininkai vakar iš varžybų

Melburne gerbėjų neatsiginanti M.Šarapova (dešinėje) kol kas varžovėms neįveikiama. / AFP/Scanpix nuotrauka pasitraukė dėl traumų - nepasisekė amerikiečiui Samui Querrey (20) ir vokiečiui Tobiasui Kramkei. Pastarasis iškėlė baltą vėliavą atsilikdamas nuo šveicaro Stanislaso Wawrinko (15) - 3:6, 6:7 (4:7). Apmaudžiai jautėsi ir S.Querrey: jis 7:6 (7:2) laimėjo pirmąjį setą prieš tautietį Brianą Bakerį, o antrajame, rezultatui esant 1:1, atsisakė tęsti kovą dėl kelio skausmų.

Klasikinė akistata Moterų varžybose Rusijos garsenybė Marija Šarapova (2) Melburne įveikė du varžybų etapus nepralaimėjusi nė vieno geimo! Pirmajame rate ji 6:0, 6:0 eliminavo tautietę Ol-

gą Pučkovą, antrajame tokiu pat rezultatu įveikė japonę Misaki Doi. Šešioliktfinalyje M.Šarapovos laukia patyrusi varžovė - amerikietė Venus Williams. Vakar ji 6:3, 6:3 pranoko prancūzę Alize Cornet.

25-erių M.Šarapova savo kolekcijoje turi 4 “Didžiojo kirčio” trofėjus, 32-ejų V.Williams - 7. Vyresnioji sesė Williams yra tarp turnyro favoričių, tačiau gavo tik 25 reitingą. Mat 2012aisiais dėl daugybės traumų ji praleido nemažai turnyrų ir WTA klasifikacijoje iškrito iš pirmojo šimtuko. “Žaidėme viena prieš kitą daugybę kartų. Nepaisant to, kad Venus reitingas dabar nėra toks aukštas ir

kurį laiką ji nežaidė, vis dar yra puiki atletė”, - amerikietę liaupsino M.Šarapova. Šešioliktfinalyje laukia ir intriguojanti serbiška akistata - Ana Ivanovič (13) prieš Jeleną Jankovič (22). Vakar A.Ivanovič 7:5, 1:6, 6:4 nugalėjo Taivano atstovę Chan Yung-Jan. Tuo metu J.Jankovič sunkiai sekėsi kovoti su portugale Maria Joao Koehler, supykusi serbė net kelis kartus sviedė įrankį į žemę. Bet vis tiek triumfavo J.Jankovič 2:6, 7:6 (7:5), 6:2. Pergalėmis džiaugėsi ir lenkė Agnieszka Radwanska (4), ji 6:3, 6:3 įveikė rumunę Iriną Begu, bei kinė Li Na (6), kuri 6:2, 7:5 nugalėjo baltarusę Olgą Govorcovą.

•

2013 01 17 Lietuvos žinios

Sportas

Milijonai žvilgsnių sminga į Kauną Daugiau nei 150 pasaulio valstybių krepšinio gerbėjai šį vakarą suguls prie televizorių - Eurolyga savaitės rungtynėmis paskelbė Kaune vyksiančią “Žalgirio” ir turnyro favorito Maskvos CSKA (Rusija) dvikovą.

“Kad ir kaip baigsis ketvirtadienio rungtynės, CSKA tikrai pateks į Eurolygos finalo ketvertą. Mūsų finalo ketvertas vyksta jau dabar”, - svarbios akistatos išvakarėse teigė “Žalgirio” vyriausiasis treneris Joanas Plaza.

Laukia laimingos pabaigos

Spalio 28-ąją Vieningojoje lygoje prie pergalės prieš Maskvos CSKA prisidėjęs D.Lavrinovičius (kairėje) šį vakarą tų pačių varžovų akistatą Eurolygos turnyre stebės iš šalies. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Tikisi sustabdyti snaiperius Vakar į Kauną atskridusi CSKA komanda Eurolygos TOP 16 etape jau iškovojo tris pergales. Trijuose turnyruose šį sezoną žaidžiantis Maskvos klubas per 29 rungtynes pralaimėjo vos tris kartus. Rusijos čempionams skaudžiai įkando “Barcelona” (Eurolygoje), Maskvos srities “Chimki” (Rusijos lyga) ir “Žalgiris” (Vieningoji lyga).

Spalio pabaigoje žalgiriečiai sausakimšoje “Žalgirio” arenoje Maskvos superklubą įveikė 76:66. Tiesa, Eurolygoje “Žalgiris” Rusijos komandai pralaimėjo net 11 pastarųjų dvikovų. “Šį sezoną “Žalgiris” demonstruoja aukščiausio lygio krepšinį ir puikiai panaudoja savo sirgalių energiją”, Kauno komandai komplimentų negailėjo CSKA strategas Ettore Messina. Pasak italo, šį vakarą jo auklėtiniai

puldami privalės įveikti agresyvią šeimininkų gynybą, gindamiesi turės saugotis varžovų derinio du prieš du ir stabdyti “Žalgirio” snaiperius.

CSKA puolėjas Vladimiras Micovas, primindamas praėjusios savaitės “Žalgirio” nesėkmę Madride, teigė, jog tąkart žalgiriečiai turėjo puikią galimybę laimėti. “Be to, kauniečiai tašku pralaimėjo ir klubui “Panathinaikos”, todėl dabar žūtbūt siek pergalės, - sakė V.Micovas. - Bet ir mes darysime viską, kad laimėtume.”

Kol kas neaišku, ar svečiams šiandien padės susižeidęs jų puolimo vedlys Sonny Weemsas, dar praėjusį sezoną atstovavęs Kauno klubui.

Sulauks didžiausio susidomėjimo Pasak Eurolygos atstovų, renkantis vieną iš aštuonių ketvirtojo turo

Antrą pagal pajėgumą šalies klubą Vilniaus “Lietuvos rytą” sudrebino permainos.

Milano “Emporio Armani” (Italija) ekipa nutarė susigrąžinti vilniečiams išnuomotą 22 metų 208 cm ūgio vidurio puolėją Leoną Radoševičių. Ilgai nedelsę sostinės klubo vadovai į jo vietą surado aukštaūgį iš Kroatijos. Be to, nuo šiol sostinės ekipos žaidimui diriguos naujas įžaidėjas iš Belizo.

“Lietuvos ryto” klubo direktoriaus Martyno Purlio įsitikinimu, šios permainos turėtų padėti komandai išsikapanoti iš duobės.

Naujokai debiutuos sekmadienį

dvikovų, nekilo jokių abejonių, kad “Žalgirio” ir CSKA mačas sulauks didžiausio susidomėjimo. Todėl ši akistata pasirinkta svarbiausiu turo maču.

Kadangi Eurolygos savaitės rungtynės kiekvieną turą pradedamos tuo pačiu laiku, žalgiriečių ir raudonarmiečių mūšis “Žalgirio” arenoje prasidės mums neįprastu laiku - 21.45 valandą. Tuo metu Maskvoje bus beveik vidurnaktis.

Savaitės rungtynės ekipoms - ne tik dėmesys, bet ir papildomi įsipareigojimai. Mačo išvakarėse Eurolygos filmavimo grupė lankosi abiejų varžovių treniruotėse. Komandų treneriai interviu privalo duoti ir per didžiąją rungtynių pertrauką. Filmuojamas žaidėjų atvykimas į areną, rengiami specialūs reportažai.

•

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) vicečempioną “Lietuvos rytą” papildys du krepšininkai - Belizo ir Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę turintis Miltonas Palacio bei vidurio puolėjas iš Kroatijos Tomislavas Zubčičius. 34 metų 193 cm ūgio įžaidėjas M.Palacio nuo 1999 iki 2006 metų rungtyniavo Šiaurės Amerikos nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) klubuose - Vankuverio “Grizzlies”, Bostono “Celtics”, Finikso “Suns”, Klivlando “Cavaliers”, Toronto “Raptors” ir Jutos “Jazz”. Nuo 2007ųjų įžaidėjas atsikraustė į Europą, o šį sezoną vilkėjo “Bnei HaSharon” (Izraelis) marškinėlius.

1. S.Peterhanselis (Prancūzija), “Mini” 28.12:00 2. G.De Villiersas (PAR), “Toyota” + 52:38 3. L.Novickis (Rusija), “Mini”

1.08:40

4. N.Roma (Ispanija), “Mini”

1.34:04

5. O.Terranova (Argentina), BMW 1.58:49 ...

75. B.Vanagas (Lietuva), “OSCar”

27.58:07

Motociklų klasėje antradienį greičiausias buvo jau ketvirtą etapą šiame ralyje laimėjęs ispanas Joanas Barreda Bortas (“Husqvarna”), kuris bendrojoje įskaitoje yra 27-as. Lyderio poziciją daugiau kaip po savaitės susigrąžino antras finišavęs keturiskart Dakaro čempionas titulą ginantis prancūzas Cyrilas Despres (KTM). Po dešimties etapų jis kiek daugiau nei pusantros minutės lenkia į antrąją vietą bendroje įskaitoje smuktelėjusį portugalą Rubeną Farią (KTM), kuris etape liko aštuntas Bendroji motociklų klasės įskaita po 10 etapų 1. C.Despres (Prancūzija), KTM 30.47:04 2. R.Faria (Portugalija), KTM + 1 min. 37 sek.

22 metų 212 cm ūgio aukštaūgis T.Zubčičius nuo 2008 metų atstovavo Zagrebo “Cibonai” (Kroatija). Pernai NBA naujokų biržos antrajame rate 56-uoju šaukimu jį pasirinko Toronto “Raptors”. Sostinės klube T.Zubčičius pakeitė į “Emporio Armani” ekipą grįžusį tautietį L.Radoševičių.

“Viliamės, kad šį sekmadienį M.Palacio ir T.Zubčičius jau padės komandai per VTB Vieningosios lygos rungtynes Vilniuje su Kazanės “Uniks”, LŽ sakė M.Purlys. - Į Lietuvą abu naujokai turi atskristi ketvirtadienį. Per tas dienas tikimės iš Izraelio ir Kroatijos klubų gauti paleidžiamuosius raštus ir sutvarkyti visus dokumentus.”

3. L.Contardo (Čilė), KTM

13:41

4. I.Jakesas (Slovakija), KTM 18:21 5. A.Botturi (Italija), “Husqvarna” 24:25

Vilniaus ekipos žaidimui aikštelėje nuo šiol diriguos M.Palacio.

AFP/Scanpix nuotraukos

Trūko autoriteto - Komandai jau senai reikėjo įžaidėjo. Kodėl tik dabar sumanėte užkamšyti šią spragą? - LŽ pasiteiravo “Lietuvos ryto” klubo direktoriaus Martyno Purlio.

- Kol žaidėme Eurolygos reguliariajame sezone, buvo reali galimybė patekti į TOP 16 etapą. Todėl nematėme būtinybės naujovėmis ardyti komandos žaidimo. Ir iki antro Eurolygos etapo trūko labai nedaug. Tačiau dabar jau laikas įlieti naujo kraujo. Reikia žmogaus, kuris būtų autoritetas ir aikštelėje, ir už jos ribų, kuris iš tikrųjų galėtų valdyti komandą aikštelėje. Todėl nusprendėme sustiprinti ekipą patyrusiu krepšininku. Milžiniškos patirties jis įgijo rungtyniaudamas ne tik Europoje, bet ir NBA. Didžiausias klaustukas - jo amžius ir sportinė forma.

DEŠIMTAS DAKARO ETAPAS

Bendroji automobilių klasės įskaita po 10 etapų

M.Purlys: “Metas lipti iš duobės” SAULIUS RAMOŠKA

Trumpai Pietų Amerikoje vykstančiame Dakaro ralyje antradienį jo dalyviai lenktyniavo Argentinoje. Dešimtajame etape iš Kordobos į La Riochą jiems teko įveikti skirtingas distancijas. Automobiliu reikėjo nuvažiuoti 632 km, iš kurių 353 km - greičio ruožas. Motociklininkų distancija buvo 4 km ilgesnė - 636 km, iš jų 357 km - greičio ruožas. Techninių problemų turėjęs Benedikto Vanago ir šturmano Sauliaus Jurgelėno ekipažas (“OSCar”) greičio ruože sugaišo 5 valandas 50 minučių 57 sekundes ir finišavo 76-as, o bendrojoje įskaitoje tarp 89 trečiadienį ryte (Lietuvos laiku) klasifikuotų automobilių iš 77 vietos pakilo į 75-ąją. Dešimtąjį etapą laimėjo pirmąją pergalę Dakaro etapuose per karjerą iškovojęs argentinietis Orlando Terranova su BMW, o lyderio poziciją bendroje įskaitoje sustiprino trečias finišavęs dešimtkart Dakaro ralio čempionas prancūzas Stephane’as Peterhanselis.

Jis artimiausią konkurentą lenkia beveik 53 minučių.

SAULIUS RAMOŠKA

Kauniečių aukštaūgis Darjušas Lavrinovičius jau bando treniruotis, tačiau dar nepasiruošęs padėti komandai. Jis, kaip ir prieš savaitę Madride vykusioje dvikovoje su “Real”, šiandien nerungtyniaus.

J.Plaza neverkšlena. Treneris tiki auklėtiniais, kurie per visas trejas TOP 16 etapo rungtynes aikštelėje negailėjo savęs, ypač žaisdami išvykoje. Pasak jo, rungtynės su “Real” (74:75) ir “Panathinaikos” (66:67), kurias komanda pralaimėjo tik vienu tašku, įrodo, kad “Žalgiris” vertas būti pajėgiausiųjų aštuntuke.

“Puikiai suprantame ketvirtadienio rungtynių svarbą. Namie privalome laimėti”, - po rytinės trečiadienio treniruotės žurnalistams sakė J.Plaza. Jo komanda per trejas TOP 16 etapo E grupės rungtynes laimėjo tik sykį.

“Norime sulaukti laimingos pabaigos, nes pralaimėjimai Atėnuose ir Madride patirti paskutinėmis sekundėmis ir tik vienu tašku”, - geriausio scenarijaus tikėjosi “Žalgirio” gynėjas Rimantas Kaukėnas.

15

Aukštaūgis T.Zubčičius nuo 2008 metų rungtyniavo Zagrebo “Cibonoje”.

Vasarį, kaip ir sausį, per savaitę žaisime vienas rungtynes. Jei dabar jis nebus geros sportinės formos, per mėnesį turėtų ją įgyti.

- Šią savaitę netekote aukštaūgio L.Radoševičiaus, tačiau pamainą radote labai greitai.

- “Emporio Armani” kreipėsi į mus norėdama susigrąžinti L.Radoševičių.

Tai parodo, kad “Lietuvos ryto” komandoje šis aukštaūgis atsiskleidė. Iš pradžių kroatas negalėjo apsispręsti, ar nori grįžti į Milaną. Vėliau nutarė grįžti. Su juo turėjome sutartį iki sezono pabaigos,

Trečiadienį Dakaro ralio dalyviai lenktyniavo Argentinoje. Vienuoliktajame etape iš La Riochos į Fjambalą reido dalyviams teko įveikti skirtingą distanciją - automobiliu nuvažiuoti 481 km, iš kurių 219 km buvo greičio ruožas, motociklu - 483 km, iš jų 221 km greičio ruožą.

PIRMOJI VEF PERGALĖ

bandėme perkalbėti, bet netrukus supratome, kad neverta. Jei mintimis krepšininkas jau yra kitame klube, beprasmiška kalbėti apie koncentraciją į varžybas.

Tuo įsitikinome per dvejas pastarąsias rungtynes su “Spartak” ir “Krasnyje Krylja”. Nutarėme netrukdyti Leonui palikti Vilnių ir ieškoti jam pamainos.

Kadangi Vilmantas Dilys ir Mindaugas Katelynas yra traumuoti, likome tik su dviem aukštaūgiais. Todėl negalėjome ilgai laukti ir nutarėme pasirašyti sutartį su T.Zubčičiumi. Tikimės, jis tinkamai pavaduos L.Radoševičių ir įneš į “Lietuvos ryto” žaidimą dar daugiau energijos.

- “Lietuvos rytas” pralaimėjo trejas iš eilės rungtynes - vienas LKL ir dvejas Vieningoje lygoje. Kas nutiko?

- Tai duobė. Kiekvienas klubas per sezoną kuriuo nors momentu įkrinta į duobę. Kad iš jos išliptų, reikia laiko ir tam tikrų sprendimų.

•

Pirmąją pergalę Europos taurės vyrų krepšinio turnyro LAST 16 etape, kuriame kovą dėl taurės ir kelialapio į Eurolygą keturiose grupėse tęsia šešiolika komandų, iškovojo Ramūno Butauto treniruojamas Rygos klubas VEF (Latvija) su Antanu Kavaliausku ir Donatu Zavacku. Per antras J grupės rungtynes VEF krepšininkai užvakar namie 99:76 nugalėjo antrą nesėkmę patyrusią Bilbao “Uxue Baket” (Ispanija) ekipą. D.Zavackas per 25 min. pelnė 11 taškų. 22 minutes žaidusio A.Kavaliausko indėlis į pergalę - 9 taškai. Į turnyro ketvirtfinalį pateks dvi geriausios grupės komandos. Europos taurės turnyro nugalėtojas ir kelialapio į Eurolygą savininkas paaiškės 2013 metų balandžio 13 dieną.

LŽ

16

2013 01 17 Lietuvos žinios

Pramogos

Sėkmė M.Palubenkai nesusuko galvos VIKTORIJA SINICAITĖ

Marko Palubenkos balsas netyla, galva vis dar kupina naujų idėjų. Entuziazmo, noro išbandyti nauja ir negirdėta muzikantas nestokoja.

Pasiekta jau nemažai - dvi šių metų muzikinių apdovanojimų M.A.M.A. statulėlės, išleistas ir šiek tiek apdulkėjęs debiutinis albumas, užsienio muzikos festivaliai.

Markas praėjusią savaitę į M.A.M.A. muzikos apdovanojimų sceną atsiimti statulėlės kilo du kartus - vaikinas laimėjo “Metų proveržio” ir Geriausio alternatyvios muzikos atlikėjo kategorijoje. M.Palubenka prisipažino, kad jam buvo svarbu pasirodyti populiariosios lietuviškos muzikos scenoje per M.A.M.A. apdovanojimus. Tačiau muzikantas nemano, kad tapo šios muzikos dalimi - “masiniu” atlikėju, nes, pasak Marko, tokią produkciją kuria pavieniai žmonės ar nedidelės grupės, o ne visuomenė.

Markui malonu: dvi statulėlės už metų triūsą. / Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

Reikia storos odos M.Palubenka LŽ pasakojo, kad šiuo metu kūryba rutuliojasi sparčiausiu tempu, muzikantas nemiega naktimis, nes jaučiasi įkvėptas ir tiesiog negali nekurti.

“Didžiausias dalykas, kurio mokausi ir išmokau, - augintis storą odą, padedančią apsisaugoti nuo žmonių, vis norinčių man įkąsti, pakenkti, pasakyti blogą žodį. Mano bėda, kad pernelyg jautriai reaguoju. Visada norėjau šios savybės atsikratyti, o muzika kol kas puiki niša tam”, - prisipažino pašnekovas.

Prieš metus per alternatyvios muzikos apdovanojimus T.Ė.T.Ė. Markas nugalėjo Geriausio metų debiutanto kategorijoje ir namo parsivežė pjūklą. Tuomet vaikinui pasirodymas scenoje irgi buvo svarbus, todėl ir šią galimybę jis vertino palankiai.

Netinkamas televizijai M.Palubenka nedažnai pasirodo per televiziją. Atrodo, kad jam maloniau arba jį ir jo kūrybą labiau atskleidžia jaunimo, šiuolaikiškesnės erdvės - menų fabrikas “Loftas”, vasaros

M.Palubenka visomis prasmėmis blizgėjo per M.A.M.A. apdovanojimus.

Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

muzikos festivalis užsienyje. Ten daug perspektyvių, jaunų atlikėjų, daugiakultūrė aplinka. Tokios vietos tarsi prilimpa prie vaikino muzikos, kuri kuriama kompiuteriu, gitara, balsu...

Kuria eksperimentuojama.

“Man tikrai patiko M.A.M.A. apdovanojimai, bet supratau, kad norint rodytis per televiziją reikia būti visiškai kitokiam, nei esu aš”, įsitikinęs Markas.

Dar visai neseniai - prieš Naujųjų metų pradžią - M.Palubenka kartu su Viktoru Diawara pristatė projektą “Tabami Goes Jim Morrison”.

V.Diawara atlikti J.Morrisono dainų pakvietė Marką, nes jie kartu jau išbandę “The Doors” programą klubinėje aplinkoje. “J.Morrisonas -

“Didžiausias dalykas, kurio mokausi ir išmokau, augintis storą odą, padedančią apsisaugoti nuo žmonių, vis norinčių man pakenkti.” pirmasis mano vokalo mokytojas ir pirmasis didelis įkvėpėjas. Be jo ir grupės “The Doors” dabar nieko nebūtų”, - svarstė pašnekovas.

Harmonijos paieškos Pašnekovas dalijosi mintimis, kad dabar turi daugybę planų kurti naujas dainas, klipus, albumą, kuris turi pasirodyti jau šiemet. Taip pat įgyvendinamas Vyginto Kisevičiaus sumanytas projektas “Kurak”. Jis vienija skirtingus ir kitais amplua jau

Parodos VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS PARODŲ SALĖ Paroda “Žinutė ateičiai”.

GALERIJA “KUNSTKAMERA”

Paroda “Švytėjimai”, kurioje pristatoma talentingo išeivijos dailininko V.Žiliaus (1939-2012) kūryba.

NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Paroda “Minios”.

Paroda “Apie praeivius ir kaimynus”.

Paroda “Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fotografijos”.

RAŠYTOJŲ KLUBAS Dailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos paroda “Bėgantis laikas”.

VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA Fotografės, dailės mokytojos Malvinos Jelinskaitės ir jos mokinių darbų paroda “Peršviečiami” iš ciklo “Mokytojas mokinys”. Veiks iki sausio 19 d.

VILNIAUS ROTUŠĖ G.Pranckūno fotografijos paroda “Apšvietos žymės”.

Viktoro Binkio fotografijos paroda “Dialogai su vizualumu”.

Pernai M.Palubenką pagerbė alternatyvios muzikos apdovanojimų T.Ė.T.Ė. organizatoriai. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

gerai pažįstamus atlikėjus. Šiam sumanymui laiko šiaip taip ištaikė ir M.Palubenka, kuris viešai muzikuoti pradėjo 2008 metais, kai psichodelinio roko grupėje “Grim City” grojo gitara ir dainavo. 2011 metais ėmėsi kurti vienas. Vieno ir pakako, nes jį išgirdo greitai - prasidėjo koncertai Estijoje, Latvijoje ir Rusijoje, kritikų pagyros debiutiniam albumui “no fun in 101”, kolaboracijos su kitais muzikos kūrėjais - profesiškai jis klesti. Kiti projekto dalyviai

- Eglė Sirvydytė, šiuo metu siejama su elektroninės muzikos duetu “mmpsuf”, Domas Strupinskas eklektiškos roko grupės “No Dog Barking” balsas, Karolis Ramoška, pristatantis elektronikos ir disko junginį “Proper Heat”, kiti.

“Kurak” projekto nariai teigia, jog svarbiausi elementai jų muzikoje harmonija ir intelektualumas. Nesvarbu, ar tai įvardysime elektrobliuzu, neobliuzu, trapia riba tarp akustikos ir elektronikos arba modernia populiariąja muzika. Svarbiausia spalvingos komandos savybė - turtingos instrumentinės aranžuotės, atrandančios subtilią harmoniją su intelektualia atmosfera, išbaigtomis formomis ir pakilia nuotaika.

•

Koncertai ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA Mažosios plastikos paroda “Mainai”.

LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA Respublikinio moksleivių portreto žanro piešinių konkurso “Jaunasis portretistas 2012” laureatų darbų paroda.

Dailininko Valerijono Jucio estampų ciklo “Homo Sum (Esu žmogus)” paroda.

BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Paroda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytos sudiržusios širdys”.

Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčia ir jos dekoras 1905-1943”. ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS Paroda “Auditas”.

Paroda “Pamišėliai laisvėje: Fluxus festivaliai Europoje 1962-1977”.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Primityviosios tapybos paroda Pristatomos antikinės knygos iš K.Varnelio kolekcijos Nuolatinė ekspozicija “Lietuvos istorijos ir etninės kultūros ekspozicija”.

TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai”.

Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.

VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Domicelė Tarabildienė. Kūrybos versmės”.

Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.

Veiks iki vasario 17 d.

PAMĖNKALNIO GALERIJA Karinos Lukauskaitės tekstilės instaliacija “Širdies koordinatės”.

Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai”.

KAUNAS KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Jubiliejinė paroda, kurioje pateikiamos devynių prieškario Lietuvos fotomėgėjų sąjungos narių fotografijos

KAUNO MIESTO MUZIEJUS Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda “Paskutinieji LDK piliečiai”.

KERAMIKOS MUZIEJUS Kūrybinės grupės “Archyvas” paroda “Netobulumas”.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Kauno fotoklubo narių fotografijos darbų paroda.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.

ŠIAULIAI LAIPTŲ GALERIJA Pokario metų scenografijų ir aktorių portretų paroda.

DAILĖS GALERIJA “SIELAI” Neringos Kekytės tapybos darbų paroda.

CH.FRENKELIO VILA Paroda “2K/Kisarauskai: Saulės moliotipijos, Vinco linoraižiniai”. ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUS Audronės Grigorjevienės kūrybos darbų paroda “Žaismas formomis”.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.

VILNIUS

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS APSKRITIES VIEŠOJI I.SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKA 21 d. 17 val. Istoriniam sausio penkioliktosios 90mečiui skirtas koncertas “Aš nusieičiau į Klaipėdužę” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 17 d. 18 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupių muzikantai. Dirigentas Per Kristian Svensen (Norvegija) 18 d. 18 val. Folkloro spektaklis “Jau saulelė” (pagal K.Donelaičio poemą “Metai”)

DUSETŲ DAILĖS GALERIJA Dusetų meno mokyklos dailės skyriaus moksleivių kūrybos paroda.

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 19 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro styginių ir medinių pučiamųjų grupių muzikantai, Ilona Girdžiūnaitė (smuikas), Ramunė Grakauskaitė (smuikas), Dovilė Juozapaitienė (altas), Viktor Palej (obojus), Vytautas Giedraitis (klarnetas). Dirigentas Modestas Pitrėnas ŠV. JONŲ BAŽNYČIA 19 d. 18 val. Naujosios sakralinės muzikos koncertas. Dalyvauja vargonininkė Jūratė Landsbergytė ir baritonas Danielius Sadauskas VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 18 d. 18 val. Svetainėje. Dainuojamosios poezijos svetainės koncertas. Dalyvauja duetas “Neteisėtai padaryti” (Rokas Petrauskas ir Šarūnas Gedvilas) ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 20 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda. Vargonuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonų ir klavesino katedros studentai

DRUSKININKAI

KAUNAS

V.K.JONYNO GALERIJA Vytauto Kazimiero Jonyno kūrybos paroda “Sakralumo ženklai”.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA 17 d. 17 val. Edmundo Janušaičio bruko dainų albumo “Tamsta lengva” (R.Kalantai atminti) pristatymas

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO DAILĖS GALERIJA Elenos Salnik tapybos darbų paroda.

FOTOGRAFIJOS GALERIJA Šventinė Panevėžio fotografų Metų paroda “Siena.

Fotografija interjerui”.

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”.

DUSETOS

PALANGA MUZIKOS KLUBAS “VANDENIS” 18 d. 21 val. Koncertuoja grupė “Mitrokhin’s Master Band” (Ryga) 19 d. 20 val. Koncertuoja Kostas Smoriginas ir Olegas Ditkovskis

DRUSKININKAI KLUBAS “DRUSKININKŲ KOLONADA” 19 d. 21 val. Ramūnas Difartas ir Gyvo Garso Klubas pristato projektą “Tribute to Roxette”

2013 01 17 Lietuvos žinios

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

0,26 ha namų valdą su sodu ir pastatais Kauno r., Kačerginėje (kaina - 120 000 Lt).

Tel. 8 655 78 742.

Klasifikuoti skelbimai Bankrutuojanti UAB “Autoreimsta” skelbia varžytines ir 2013 01 18 d. 16.00 val. Ūkininkų g. 3, Marijampolė, parduoda pašarų cecho sandėlį (bendras plotas 1017,10 kv. m), adresas Baraginės k., Marijampolės sav. Unik. Nr. 4400-0552-1682. Pradinė pardavimo kaina 40 720 Lt. Tel. 8 698 06 060.

Užs. KK-24

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius. Tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609.

UAB “ŽLUGTAS” akcininkų dėmesiui!

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: valstybinės reikšmės krašto kelio 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė 0,00-6,00 km rekonstravimo techninis projektas (koregavimas).

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

PASLAUGOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles.

Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

17

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė 0,00-6,00 km rekonstravimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: rekonstruojamas kelias yra Elektrėnų rajono savivaldybėje, Vievio seniūnijoje ir Vilniaus rajono savivaldybėje, Dūkštų seniūnijoje.

Uždaroji akcinė bendrovė “ŽLUGTAS”, Elektronikos g. 15, Panevėžys, į. k. 147669052 2013 m. vasario mėn. 19 d. šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris įvyks 14.00 val., adresu: Elektronikos g. 15, Panevėžys.

Darbotvarkė:

4. Aplinkos apsaugos agentūros 2013 01 03 priimta atrankos išvada Nr. (2.6)-A4-20: planuojamai ūkinei veiklai, valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė ruožo nuo 0,00 iki 6,00 km rekonstravimas poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d. d. nuo šio skelbimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664).

1. Valdybos ataskaita apie bendrovės veiklą 2012 metais; 2. Metinės finansinės atskaitomybės ataskaita ir rezultatų tvirtinimas;

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d. d. nuo šio skelbimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 008).

3. Nutarimas dėl pelno (nuostolių) paskirstymo; 4. Valdybos rinkimai.

Dalyviai registruojami nuo 13 val. 30 min.

Akcininkai privalo turėti asmens tapatybės dokumentą. Įgalioti asmenys privalo turėti įstatymo nustatyta tvarka patvirtinantį įgaliojimą.

Užs. LM-2082

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d. d. Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 008) ir UAB “Kelprojektas” Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos skyriuje (I.Kanto g. 25, LT-44296 KauUžs. LM-2084 nas, tel. (8 37) 20 54 19).

STATYBA IR REMONTAS

Klijuoju plyteles, montuoju gipskartonį, tinkuoju, betonuoju grindis, dirbu kitus darbus. Tel. 8 609 91 421. ĮVAIRŪS

Įmonė nuolat neribotais kiekiais superka plastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.).

Tel. 8 699 31 161.

Užs. LM-2031 SIŪLO MOKYTIS

Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais ir dainuoti. Tel. 8 616 43 418.

PRANEŠIMAI

Pranešu, kad 2012 12 27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB “Claim Adjustment Centre”, į. k. 300598159, iškelta bankroto byla. Administratoriumi paskirta UAB “Verslo konsultantai”.

UAB “Claim Adjustment Centre” nuo dabar nutraukia visas anksčiau sudarytas sutartis. Įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai priimami iki 2013 02 22 adresu: Raudondvario pl. 99, LT-47184 Kaunas. Visa informacija tel.

8 698 32 568. Adinistratoriaus įgaliotas asmuo Vytautas Vyskupaitis. Užs. LM-2086 Pamestą bankrutavusios Vidmanto Kraujalio IĮ, į. k. 184213222, Vaižganto g. 36-1, Utena) registracijos pažymėjimą laikyti negaliojančiu.

Užs. LM-2083

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn. 12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 124 Lt 247 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526 ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200 GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569 KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150 KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61 LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375 N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

VILNIUS

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704 T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522 Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

18

2013 01 17 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 17 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Bėdų turgus” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 Kriminalinis serialas “Šnipai” N-7 19.45 “Stilius”. Namai 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Tautos aikštė”.

Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Tautos aikštė”. Tiesioginės laidos tęsinys 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” (k.) N-7 0.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.45 “Valanda su Rūta” (k.)

12.10 “Karamelinės naujienos” (k.) N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.10 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.16 “Mes - europiečiai” 22.19 Sportas 22.23 Orai 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo f. “Sąžiningas žaidimas” N-7 0.25 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.20 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Aiškiaregys” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Motina ir sūnus” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Šeimos reikalai” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Meilės prieglobstis” 16.00 “Drąsi meilė”

17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Nuodėmių dešimtukas” 20.30 “Patys pačiausi” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Elitinis būrys” 23.00 “Ieškotojas” 0.00 “Tikrasis teisingumas” 1.00 “Herojai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Lietuvos žinių” tyrimas (k.) N-7 9.00 “Taip. Ne” (k.)

10.00 “Žmogus prieš gamtą.

Nepamirštamos akimirkos” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Karštas vakaras” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Muzikinė kaukė” 22.40 “Dakaras 2013” 23.10 Kriminalinė drama “Žudiko laiškai” N-14 1.10 “Laukinis” (k.) N-7 2.10-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “Betmenas ir narsuolių komanda” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 “Anika - nusikaltimų reporterė” N-14 22.50 “Begėdis” N-14 23.50 “Gynėjai” N-7 0.50 “Juokas juokais” (k.) 1.20 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizontai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Atžalos” (k.) 12.20 Dok. f. “Žodžiai. Lietuva - 1989” (k.) 13.40 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Koncertas draugams ir mylimiesiems. Dainuoja Regina Maciūtė (k.) 14.10 “Amžininkai”. Ideologijos eksportas 15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45 “Grynas gyvenimas” 19.30 “Kodėl egzistuoja skurdas?” 8 d. “Žemės karštligė” 20.25 “Nepažintas pasaulis”. Matas Pretorijus klaipėdietis 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 Trumpametražis vaid. f. “Knygnešys” N-7 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Edmundas Zubavičius. “Lietuva. Vėl laisva”. 3 filmas 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pagauk kampą” (k.) 1.10 “Skulptūrų pėdomis”.

1 laida (k.)

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Te-

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Gangsterių medžiotojai” - 15.20, 19.15, 21.50 val.

“Kietašikniai” - 11.30, 14.15, 16.30, 18.45, 21.15 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 19 val.

“Vargdieniai” - 14.30, 17.45, 21 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 12, 17.30 val.

“Baimės įlanka” - 20.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 15.10 val.

“Džekas Ryčeris” - 13.45 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 11.15, 16.45, 21.40 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.15, 15.30, 18, 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.30, 16.30 val.

“Zambezija” - 13 val.

“Zambezija” (3D) - 11 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14, 20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 17.20 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 12.20, 18.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 12.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Gangsterių medžiotojai” - 13, 15.30, 18.40, 21.30 val.

“Kietašikniai” - 11.40, 14, 16.20, 19, 21.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 19 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45, 21.15 val.

“Baimės įlanka” - 20.20 val.

“Provokuojantys užrašai” - 14.20, 16.45, 19.10, 21.40 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 14.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15, 14, 17.15 val.

“Ralfas Griovėjas” (originalo kalba) - 17, 22 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.30, 19.30 val.

“Vargdieniai” - 15, 18.10, 21.20 val.

“Zambezija” (3D) - 11 val.

“Džekas Ryčeris” - 14.40, 21 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.20, 13.30, 15.50, 18 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 20.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.40 val.

“Optimisto istorija” - 18.15 val.

“Pi gyvenimas” - 12.15, 15, 18.20, 21.15 val.

“Legendos susivienija” - 14.15, 16.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 21 val.

SKALVIJA “Angelų dalis” - 17 val.

“Aurora” - 20.50 val.

PASAKA Animacijos dirbtuvės - 18 val.

“Angelų dalis” - 16 val.

“Aurora” - 20 val.

“Apgaulinga aistra” - 15 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 15.30, 18 val.

“Virš įstatymo” - 17 val.

“Meilė yra viskas, ko reikia” - 19.15 val.

leparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Trileris “Prisiminti pavojinga” 23.50 “6 kadrai” 0.20 Eurolygos rungytnės. TOP 16. Kauno “Žalgiris” - Maskvos CSKA. Vaizdo įrašas 2.00 “CSI Majamis”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Gyvenimo būdas” 10.15 “Mūsų miškai” 10.55 “Rossas Kempas. Piratai” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Dičkis šuo Klifordas” 13.20 “Mokausi gaminti” 13.40 TV parduotuvė 14.15 Žaidimas “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Mėnulio galia” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Mėnulio galia” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Super L.T” N-7 19.45 Dok. f.

“Visa tiesa apie liūtus”. 2 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Super L.T” N7 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Trileris “Vaiduoklis” N-7 9.05 Komedija “Kur tas Fredas?” 11.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 2. Gatvės” 13.00 Nuotykių f. “Mažieji lakūnai” 15.00 Melodrama “Tapti žvaigžde” 17.00 Komedija “Romo dienoraštis” N-7 29.00 Drama “Saulėlydis” N-7 21.00 Trileris “Durys priešais” N7 23.00 Drama “P.S. Myliu tave” 1.05 Drama “Persikėlimas” N-7

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Kotovskis” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Visada sakyk “visada” 17.40 Žinios. Maskva

18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Veronika” 21.15 “Objektas 11” 22.05 Istorinės kronikos 23.05 “Kotovskis” 23.55 Žinios+ 0.15 Vaid. f.

“Keisti žmonės” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.05 “Premier League World” žurnalas 11.35 Motosportas. WRC sezono apžvalga 12.05 Ledo ritulys. KHL. “Avangard” - CSKA 14.05 Krepšinis.

Eurolyga. “Alba” - “Panathinaikos” 15.55 Ledo ritulys. KHL. Rygos “Dinamo” - SKA 17.55 Ledo ritulys. KHL. Minsko “Dinamo” - “Sibir”. Tiesioginė transliacija 20.30 Boksas. Manny Pacquiao - Juanas Manuelis Marquezas 21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” - CSKA. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolyga. “Besiktas” - “Barcelona”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos. Laivai 13.35 Bandytojai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Ekstremali žvejyba 22.00 Upių pabaisos 23.00 Moko išgyvenimo ekspertai 0.00 Neramumai rojuje 1.00 Kariai rengiasi tarnybai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Mano smegenys 11.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 12.00 Draudimai 13.00 Šimpanzės - beveik žmonės 14.00 Laukiniai Šiaurės gyvūnai 15.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 16.00 Draudimai 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 Abu Dabis: tradicijos ir XXI amžius 19.00 Ateiviai Europoje 20.00 NSO besivaikant 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Ateiviai Europoje 23.00 NSO besivaikant 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Teatras “Optimisto istorija” - 20.15 val.

OZO KINO SALĖ “Igruški” - 18 val.

“Barzakh” - 16.30 val.

MULTIKINO “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45, 17.15 val.

“Kietašikniai” - 16.45, 19, 21.15 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 14.30, 17, 19.30, 22 val.

“Tyli naktis” - 19.30 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 12.15, 19.45 val.

“Aurora” - 21 val.

“Vargdieniai” - 13.45, 18.45 val.

“Džekas Ryčeris” - 16, 22 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 12 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 22 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 10.30, 13, 15.45, 18.45, 21.45 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45, 12.45, 14.30, 16.30 val.

“Zambezija” - 10, 12 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 14, 18, 21.30 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10 val.

KAUNAS CINAMON “Kietašikniai” - 13.10, 18, 20.05, 22.15 val.

“Vargdieniai” - 14.45, 18.05, 21.20 val.

“Aurora” - 12.15, 20.55 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.35, 12.50, 17 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 14.10, 16.35, 19, 21.35 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.

“Džekas Ryčeris” - 15.20 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 15.05 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 19.15, 21.45 val.

“Pi gyvenimas” - 11.30 val.

“Zambezija” - 11.15 val.

FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” - 17.45, 19.15, 22 val.

“Kietašikniai” - 11.45, 16.15, 18.45, 21 val.

“Karališkas romanas” - 13.15 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 18.15 val.

“Baimės įlanka” - 20.30 val.

“Provokuojantys užrašai” - 15, 21.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.45, 14.30, 16.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11, 18.15 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 20.45 val.

“Vargdieniai” - 11.30, 18 val.

“Zambezija” - 11.15 val.

“Džekas Ryčeris” - 21.15 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13.30, 15.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.30, 17.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 21.30 val.

“Pi gyvenimas” - 12.15, 15.15, 18.30 val.

“Legendos susivienija” - 14 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” - 15.30, 18.15, 21.15 val.

“Kietašikniai” - 13.30, 18.30, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 13.15, 16, 17.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 19.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.30, 17 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 21.45 val.

“Vargdieniai” - 18.30 val.

“Zambezija” (3D) - 12.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30, 15.15 val.

“Džekas Ryčeris” - 21.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 20.45, 21.20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.30, 15 val.

“Pi gyvenimas” - 10.45, 15.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18.45, 22 val.

“Legendos susivienija” - 13 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” - 13, 15.45, 18.30, 21.30 val.

“Kietašikniai” - 13.45, 19, 21.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15, 14, 17.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30, 18.15 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 18 val.

Moksleivių videofilmų konkursas “Rodom 2012” 16 val.

“Vargdieniai” - 14.15, 21 val.

“Džekas Ryčeris” - 21.15 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 20.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Zambezija” - 10 val.

“Pi gyvenimas” - 19 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.30, 13.20 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” - 15.15 val.

“Aurora” - 16.50 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 21.10 val.

I SALĖ “Monstrų viešbutis” - 11 val.

“Džiunglės” - 12.40, 16.30 val.

“Septyni psichopatai” - 14.25 val.

“Didieji lūkesčiai” - 18.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 20.35 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Gangsterių medžiotojai” - 18.30, 21.45 val.

“Kietašikniai” - 15.45, 21.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 15.15, 18.15 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 18 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 12.50 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.30, 16 val.

“Vargdieniai” - 12.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 21 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 17 ir 19 d. 18.30 val. “Madam Baterflai” 18 d. 18.30 val. “Kopelija” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 17 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” 18 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Paskendusi vasara” 18 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas” 19 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai” 19 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Ir vėl viskas bus gerai” JAUNIMO TEATRAS 17 d. 18 val. “Barbora ir Žygimantas” 18 d. 18 val. “Širdis Vilniuje” 19 d. 18 val. “Strip Man Show - viskas apie vyrus” Salė 99 19 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 17 d. 18 val. “Ana Karenina” 18 d. 18 val. “Eglutė pas Ivanovus” 19 d. 11 ir 13 val. “Stebuklingoji kreidelė” 19 d. 18 val. “Lošėjai” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 17 d. 18.30 val. “Boogie Nights” 18 d. 18.30 val. “Madagaskaras” 19 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė

KAUNO KAMERINIS TEATRAS 17 d. 18 val. “Spektaklis po spektaklio” 18 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” 19 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 17 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” 19 d. 18 val. “Belgrado trilogija” (“Su Naujaisiais metais, Ana!”) KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 18 d. 18.30 val. “Atėjau, pamačiaum negalėjau, arba visiškas Rudnosiukas” 19 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Kiškis drąsuolis” 19 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais, tuo pačiu laiku” TEATRO KLUBAS 18 d. 19 val. “Pjesė prarastam balsui” 19 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS

17 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą” 18 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 19 d. 18 val. “Lūšies valanda” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 19 d. 12 val. Klounų teatro studija “Dulidu”.

“Papūgėlė Žužu” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 19 d. 12 val. “Apapa” 19 ir 20 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka” Mažoji salė 19 d. 14 val. “Kiškių sukilimas” 20 d. 14 val. “Pasaka apie vėžliuką” KEISTUOLIŲ TEATRAS 17 d. 19 val. “Mašininkai” 18 d. 19 val. “Penktas veiksmas” 19 d. 12 val. “Pati labiausia pasaka” MENŲ SPAUSTUVĖ 17 d. 14 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000” 18 d. 14 val. Juodojoje salėje. Katja Brita Lindeberg (Norvegija). “Klinsj” 18 d. 12 ir 14 val. Kišeninėje salėje. Klaipėdos lėlių teatras. “Raudonkepuraitė” 19 d. 12 ir 14 val. Juodojoje salėje. Aaben Dans (Danija). “Vėl ir vėl” 19 d. 14 val. Kišeninėje salėje. “Gaidelis pinigautojas” RAGANIUKĖS TEATRAS 19 d. 12 val. “Katinėlis ir gaidelis” “DOMINO” TEATRAS 17 d. 19 val. “Nuodėmių miestas” 19 d. 19 val. “Apie ką kalba vyrai?” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 17 d. 19 val. “Idioteatras”. “Menas”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 17 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 18 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” 19 d. 12 val. Ilgojoje salėje. “Anderseno gatvė” 19 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 17 d. 18 val. “Dulkių spindesys” 18 d. 18 val. “Aida” 19 d. 18 val. “Šikšnosparnis”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 17 d. 16 val. “Vieną vasaros dieną” 18 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis” 19 d. 18 val. “Sirano de Beržerakas”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 18 d. 13 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių” 18 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Visi žmonės katinai” 19 d. 17 val. “Beprotiškas savaitgalis” LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 19 d. 12 val. “Meduolių trobelė”

20 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai”

GARGŽDAI GARGŽDŲ KULTŪROS CENTRAS 17 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ANYKŠČIAI ANYKŠČIŲ KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

SKUODAS SKUODO KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Aršenikas ir seni nėriniai”

2013 01 17 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:33 leidžiasi 16:25 dienos ilgumas

7:52

Orai MĖNULIS

-4 Oslas

Septintąją jaunaties dieną Mėnulis teka 11:55, leidžiasi 19:44

Jaunatis I 11

Priešpilnis I 19

Pilnatis I 26

+2 Londonas -8 -11

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra dieną 6-9 laipsniai šalčio.

Bordo

Ukmergė -7

-9

VILNIUS +16 -7

Rytoj: debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra naktį 10-13 laipsnių šalčio, dieną 9-11 laipsnių šalčio.

Lisabona

Alytus

-9

+1 Amsterdamas

+3

Kaunas

Druskininkai

-7

-7 Sankt Peterburgas

-9

+12 Madridas

+14 Barselona

-8 Ryga

-4 Kopenhaga

-1 Paryžius

Kėdainiai -6 -10

-6

Talinas

-9 -13

Šiauliai

Stokholmas

Delčia II 03

Dublinas +7 Palanga

-9 Helsinkis

-5

19

Vilnius Minskas -7 -5 Varšuva +1

-2

Berlynas -3 Praha

-3 Miunchenas

+7 Nica

+8 Roma

-5 Maskva

-7

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas -1 +1 +5 Bukareštas Varna Dubrovnikas +7 Sofija +11

+18

Stambulas +12

Malaga +15

Alžyras +16

17-oji metų diena. Sausio septynioliktoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 3-iosios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 348 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Antanas, Dovainis, Leonilė.

Geros dienos!

Tunisas +15

Atėnai

+15 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Ožiaragis 12 22 - 01 20

Spręskite kryžiažodį , į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

sausio 28 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Sausio 16 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas: ...................................................

Avinas. Nelabai palankus metas imtis ko nors naujo, keisti planus. Būkite atidūs pasirašinėdami sutartis ar dokumentus. Romantinius susitikimus teks atidėti.

Jautis. Stenkitės dirbti komandoje, nes užgrius begalė darbų, kurių vienas neįveiksite. Gera diena megzti naujas pažintis.

Dvyniai. Nesivadovaukite vien emocijomis ir jausmais.

Atkreipkite dėmesį į jus supančią aplinką, žmones. Gali paaiškėti, kad ne visi linki jums gero.

Vėžys. Stebinsite savo protu ne tik save, bet ir aplinkinius.

Rasite išeitis iš, regis, neįveikiamų situacijų. Jūsų idėjos bus vertinamos vadovų ir kolegų.

Liūtas. Jausite nusivylimą savo artimaisiais ir draugais, tačiau tai laikina. Geriau gilinkitės į darbus, nes šiandien - produktyvi diena.

Mergelė. Norėsis, kad aplinkiniai jus pastebėtų ir gerbtų už jūsų daromus darbus. Būsite gana emocingas, todėl kai kuriuos sprendimus priimsite ilgai nemąstę.

Svarstyklės. Nepradėkite vykdyti naujų planų, pirmiausia turite viską gerai apsvarstyti, leisti “nusistovėti”. Gera diena tvarkyti finansus.

Skorpionas. Savo energija užkrėsite daug žmonių, todėl diena prabėgs greitai ir lengvai. Surasite būdų, kaip sužavėti savo idėjomis. Geras metas lipti karjeros laiptais. Šaulys. Jausitės suvaržyti, tačiau stenkitės ieškoti galimybių, kur pasireikšti. Būsite kupini energijos, todėl ją panaudokite asmeniniam tobulėjimui.

Ožiaragis. Darbus, jei turite galimybių, iškeiskite į parodas, teatrą. Kitokioje aplinkoje rasite sprendimus jums rūpimais klausimais.

Vandenis. Pirmiausia tvarkykite savo reikalus, o paskui skubėkite padėti kitiems. Tai ne savanaudiška, tiesiog turite patys gerai jaustis, kad galėtumėte pagelbėti aplinkiniams. Žuvys. Stebinsite savo ištverme. Susikaupė begalė nebaigtų darbų, todėl teks atsiraitoti rankoves. Nepamirškite, kad aplink jus yra galinčiųjų padėti.

20

2013 01 17 Lietuvos žinios

Margumynai

Nelaimingi milijonieriai

Migdanti dainininkė

Kinijos milijardieriaus Zong Qinghou (dešinėje) dukra Zong Fuli niekada neturėjo vaikino.

Kinijos milijardieriai kenčia spaudimą, kurį patiria dėl savo turtų, ir yra ne tokie laimingi kaip paprasti milijonieriai.

Tai rodo turtuolių sąrašus sudarinėjančio žurnalo tyrimas.

Adele - viena populiariausių pasaulio dainininkių. / Reuters/Scanpix, AFP ir užsienio spaudos nuotraukos

Nors britai laiko Adele labiausiai migdančia dainininke, ji dėl to neišgyvena ir jau užregistravo savo vardą kaip prekės ženklą.

Gyventojų apklausoje, kuria siekiama išsiaiškinti, kieno muzika greičiausiai užmigdo, pirmauja Adele. Antrojoje vietoje liko grupė “Coldplay”, kuri 2008 ir 2010 metais buvo atsidūrusi analogiškos apklausos pirmojoje vietoje. Trečia grupė “Snow Patrol”, ketvirta Barry White’as, penkta - “One Direction”, kurios debiutinis albumas vadinasi “Up All Night” (“Nemiegant visą naktį”). Tačiau ne visi bri-

tai norėdami užmigti renkasi modernią muziką - kiti pirmenybę teikia Wolfgangui Amadeusui Mozartui, Ludwigui van Beethovenui ir Sebastianui Bachui.

Labiausiai migdančios muzikos atlikėja tapusi Adele dėl to neišgyvena. Dainininkė užregistravo savo vardą kaip prekės ženklą, ji teigia taip norinti užkirsti kelią savo vardą naudoti komerciniais tikslais, pavyzdžiui, kad juo nebūtų pavadinti kvepalai ar koks nors brangakmenis.

Adele nori, kad kas nors susigundęs jos vardu pažymėta preke nepamanytų, jog ji kaip nors su tuo susijusi.

Su tuo jau susidūrė kitos populiarios dainininkės. Lady Gaga net padavė į teismą bendrovę “Excite Worldwi-

de LLC”, kuri norėjo gaminti kosmetiką, pavadintą jos vardu.

Kiek anksčiau Beyonce ir reperis Jay-Z mėgino kaip prekės ženklą užregistruoti savo vos gimusios dukters Blue Ivy vardą, nes ateityje norėjo gaminti tokio pavadinimo vaikiškų drabužių liniją, tačiau jiems nepavyko.

Adele - viena populiariausių pasaulio dainininkių. Jos albumas “21” pripažintas perkamiausiu XXI amžiaus albumu Jungtinėje Karalystėje ir penktu pasaulyje. Praėjusiais metais Adele įrašė dainą “Skyfall” naujam filmui apie Džeimsą Bondą, o pernai balandį ji buvo pripažinta geriausia šiuolaikinės muzikos atlikėja.

Žurnalas “Hurun Report” apklausė daugiau kaip 500 kinų milijonierių. Apklausa parodė, kad kuo turtingesnis žmogus, tuo jis nelaimingesnis.

Tyrime “milijonieriais” buvo laikomi žmonės, kurių asmeninis turtas vertinamas 10 mln. juanių (4,18 mln. litų) ar daugiau, o “milijardieriais” - tie, kurių turtas dešimt kartų didesnis.

“Pinigai - problemų šaltinis”, - sakė “Hurun Report” įkūrėjas Rupertas Hoogewerfas. Beveik 30 proc. apklaustųjų mano, kad negali suderinti darbo ir gyvenimo. Daugiau kaip pusė išgyveno dėl to, kad labai mažai laiko praleidžia kartu su šeima. Daugiau kaip ketvirtadalis apklaustųjų nesidžiaugė savo sveikata, o trečdalis respondentų manė, kad

nepakankamai sportuoja. Kinų milijonieriai per darbo savaitę miega vidutiniškai tik po 6,6 val. per naktį, o maždaug 27 proc. jų - mažiau nei šešias valandas.

Milijonieriai vyrai ir milijonierės moterys kai kuriuos dalykus vertina skirtingai. Vyrai savo įmonių įsteigimą laiko laimingiausia gyvenimo akimirka, o moterims svarbiausia meilė.

Milijonierės, kurios turtus susikrovė pačios, dažnai jaučiasi vienišos - 35 proc. jų yra išsiskyrusios ar netekėjusios. Išsiskyrusių ar nevedusių milijonierių vyrų yra perpus mažiau.

Neseniai turtingiausio Kinijos žmogaus, gėrimų magnato Zong Qinghou duktė skundėsi, kad jai jau per 30 metų, o dar niekada neturėjo vaikino. Zong Fuli, kuri padeda tėvui valdyti jo kompaniją “Wahaha”, vis dar vieniša, nes negali atskirti, ar potencialiems gerbėjams reikia jos meilės, ar pinigų.

“Hurun Report” apskaičiavo, kad Zong Qinghou turtas vertas 12,6 mlrd. dolerių (32,8 mlrd. litų).

•

Šimpanzės gimimo transliacija

•

Nugriautas žudiko namas JAV Dalaso mieste nugriautas dviejų aukštų namas, kuriame gyveno JAV prezidento Johno Kennedy žudikas Lee Harvey Oswaldas.

Elsbeth gatvėje stūksojusiame name L.H.Oswaldas su žmona ir dukra gyveno nuo 1962 metų lapkričio iki 1963-ųjų kovo. Namo griovimą stebėjo keletas smalsių žiūrovų. Nors policija buvo užtvėrusi Elsbeth gatvę, tačiau ji netrukdė smalsuoliams pasiimti nugriauto J.Kennedy žudiko namo plytų.

J.Kennedy buvo nušautas Dalase 1963 metų lapkričio 22 dieną.

L.H.Oswaldas buvo suimtas tą pačią dieną, kai policijos pareigūnas sustabdė jį gatvėje. Po dviejų dienų naktinio klubo savininkas Jacko Ruby nušovė kaltinimus neigusį JAV prezidento žudiką. Earlo Warreno vadovaujama komisija, tyrusi J.Kennedy nužudymą, nustatė, kad L.H.Oswaldas JAV prezidentą nušovė vienas ir neturėjo bendrinin-

kų. Tačiau tolesni tyrimai parodė, kad L.H.Oswaldas žmogžudystę suplanavo ne vienas, o sąmokslo teorijų šalininkai sukūrė daug skirtingų JAV prezidento nužudymo versijų.

L.H.Oswaldo turtas nuolat traukė pirkėjų dėmesį. 2010 metais už

87 tūkst. dolerių aukcione vienas pirkėjas nusipirko karstą, kuriame buvo palaidotas JAV prezidento žudikas. Kiek anksčiau, 2009 metais, netoli Dalaso esančio Irvingo miesto valdžia už 175 tūkst. dolerių nupirko namą, kuriame L.H.Oswaldas slėpė savo šautuvą.

•

Šimpanzė Nina buvo išgelbėta iš gyvūnų medžiotojų nagų.

Vienas Pietų Afrikos Respublikos primatų draustinis paskelbė, kad internete tiesiogiai transliuos šimpanzės jauniklio gimimą. Tai bus pirmoji beždžioniuko gimimo transliacija pasaulyje.

Smalsuoliai galėjo pasiimti plytų iš nugriauto L.H.Oswaldo namo.

Jane Goodall institutas svetainėje Wildearth.tv turi transliuoti devynerių metų patelės Ninos, kuri 2007-aisiais Pietų Sudane buvo išgelbėta iš gyvūnų medžiotojų nagų, gimdymą. Internete jau vykstančioje transliacijoje rodoma, kaip būsimoji motina kambaryje guli ant

bambuko kraiko, kasosi ir žaidžia su rožiniu kamuoliu. Kartkartėmis ji šokinėja ant karčių ir išeina už kameros matymo lauko ribų.

“Nežinome, ar ji motiniškai globos mažylį, nes jos vaikystė laukinėje gamtoje su savo šimpanzių šeima buvo labai sunki”, - nurodė draustinio darbuotojai, kurie gelbsti nukentėjusias šimpanzes ir rūpinasi jų reabilitacija. Jane Goodall institutą išgarsino per amerikiečių televiziją “Animal Planet” rodytas serialas “Pabėgimas į šimpanzių rojų”.

•

“Traveloge”, “The Sun”, Associated Press, AFP, BNS, LŽ