2013 m. sausio 18 d. / Penktadienis / Nr. 14 ( 13 439 )

Kaina

2013 m. sausio 18 d. / Penktadienis / Nr. 14 (13 439)

1,99 Lt

Lietuvos žinios DIENOS TEMOS

KELIONĖS

SPORTAS

Sertifikatai išgąsdino būsto rinką

Lietuvių žvejai sapnuoja menkių 14p. rojų

Pasaulio čempionato burtai palankūs 11p.

3p.

Baku ir Vilnių suartino

Sausio įvykiai

www.lzinios.lt

UŽSIENIS

Įkaitai vaduoti bombomis

AIDANAS PRALEIKA

Azerbaidžano ambasadorius Lietuvoje Hasanas Mammadzada sako, kad santykiai tarp mūsų šalių sparčiai plėtojami visose srityse - politikos, verslo, kultūros. Dvi valstybes sieja istorinė patirtis, stiprėjantis bendradarbiavimas ir šilti žmonių jausmai.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Azerbaidžano ambasadorius H.Mammadzada: “Azerbaidžane nereikia būti diplomatu ar istoriku, kad suprastum pasakojimus apie Sausio 13-osios įvykius Vilniuje.”

Šiandien Seime rengiamas minėjimas, skirtas Azerbaidžanui kartu su Lietuva prisiminti tragiškus 1991 metų sausio 13-osios įvykius Vilniuje ir 1990 metų sausio 20-osios tragediją Baku. Apie bendrą istorinę patirtį, dabartinius santykius ir jų potencialą LŽ kalbasi su nepaprastuoju ir įgaliotuoju Azerbaidžano ambasadoriumi Lietuvoje Hasanu Mammadzada.

- Neseniai Azerbaidžano pasiuntinybė Vilniuje persikėlė į naujas patalpas miesto centre. Ar tai ženklas, kad mūsų valstybių santykiai įgauna naują pagreitį?

- Santykių plėtra iš tiesų galima pasidžiaugti. Nuo to laiko, kai 2007-aisiais Vilniuje įsikūrė Azerbaidžano ambasada, o Lietuvos pasiuntinybė atvėrė duris Baku, kontaktai kasmet vis intensyvėja.

Prancūzams pradėjus karinę operaciją Malyje, islamistų kovotojai užgrobė Ain Amenaso naftos bendrovę Alžyre. Jie įkaitais paėmė 191 žmogų, tarp jų 41 užsienietį, ir pareikalavo nutraukti Malyje Prancūzijos karinę intervenciją. Keliasdešimčiai įkaitų pavyko pabėgti, tačiau bandant išvaduoti likusius 35 jų žuvo, gyvi liko tik 7. Alžyro įkaitų drama paskatino ir kitas valstybes prisidėti prie islamistų Malyje pažabojimo. Į šią šalį netrukus turėtų atvykti Nigerijos ir Čado kariai. Europos valstybės taip pat pranešė prisidėsiančios prie prancūzų pradėtos kovos su terorizmu Afrikoje.

6p.

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

+ TV programos

4p.

ORAI

Liberalcentristai veržiasi į R.Pakso glėbį Seimo rinkimuose triuškinamą nesėkmę patyrusi Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) rimtai svarsto galimų jungtuvių klausimą.

Su Liberalų sąjūdžiu (LS) ne pirmus metus bendros kalbos nerandantys li-

beralcentristai viltingą žvilgsnį kreipia į “Tvarkos ir teisingumo” (TT) partiją, kažkada atskilusią nuo tos pačios liberalų šaknies.Skubiai ieškoti išeities LiCS skatina ir nuolatinės politinių konkurentų pastangos į savo gretas persivilioti LiCS narius. Prognozuojama, kad artimiausiu metu ši partija gali gerokai

nukraujuoti. Dėl galimų jungtuvių nei TT, nei LiCS lyderiai atvirauti nelinkę.

Tačiau LiCS pirmininko pavaduotojos Visagino merės Dalios Štraupaitės teigimu, vienas aktyviausiai šiuo metu svarstomų partijos ateities variantų - jungimasis su TT partija.

3p.

Šiandien: debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra dieną 7-10 laipsniai šalčio.

19p.

2

2013 01 18 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Išspręsti lygtį:Lietuvos energetikos derinys lygus X+Y+Z ZIGMANTAS BALČYTIS

Vyriausybės sudaryta darbo grupė, kuri gegužę turi pateikti Lietuvos energetikos strategiją, iš esmės privalo atsakyti į svarbiausius klausimus, išspręsti pagrindinę lygtį: koks energetikos derinys Lietuvai būtų palankiausias, kokį optimalų energetikos derinį pasirinkti Lietuvai per artimiausius dešimtmečius, kad jis galėtų užtikrinti didžiausią valstybės konkurencingumą. Taip pat nuspręsti, kokias energijos rūšis plėtoti, kokiais principais ir kokį kiekį energijos gaminti ar pirkti, kad būtų naudingiausia mūsų valstybei ir jos žmonėms.

Uždavinys aiškus, bet kol kas tai yra lygtis, turinti kelis nežinomuosius. Klausimas “Būti ar nebūti?” šiuo atveju paprastesnis. Net vienas svarbiausių dalykų, ar Lietuva bus branduolinės energetikos valstybė, ar nebus, yra tik vienas nežinomasis, nes reikia išspręsti visą lygtį ir rasti teisingą atsakymą į klausimą: “Kaip aprūpinti valstybę energija, kad išlaidos neslėgtų nepakeliama našta ir būtų užtikrintas energetinis valstybės saugumas?” Būtina rasti X, Y ir Z. Laukia nelengvas sprendimas, nes Lietuvos energetikos strategija turi būti pagrįsta kompleksiniu strateginiu požiūriu, modeliuojant visas galimas alternatyvas ilgalaikėje perspektyvoje, gal net iki 2050-ųjų.

Reikia įvertinti besikeičiančią situaciją dėl tarptautinių jungčių statybų, energetinio pajėgumo plėtros gretimose šalyse, Europos Sąjungos (ES)

energetikos politikos pokyčius.

Energetikos strategija turi būti pagrįsta išlaidų ir naudos principu, kad energijos poreikiai būtų tenkinami mažiausiomis sąnaudomis ir mažiausiomis energijos kainomis galutiniams vartotojams, nepažeidžiant prisiimtų tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų.

Lietuva ir gali, ir privalo pati išspręsti energetinę lygtį. Europos Komisija praėjusiais metais pristatė komunikatą “Energetikos veiksmų planas iki 2050 metų”, kuriame numatyti ES energetikos plėtros scenarijai, daugiausia nagrinėjantys anglies dioksido mažinimo energetikos sistemoje būdus. Komunikate pažymima, kad kiekviena valstybė laisva apsispręsti dėl energetinio derinio, t. y. kiekviena turi nuspręsti, būti ar nebūti branduoline valstybe, ar energijai gaminti naudoti dujas, biokurą, atsinaujinančius išteklius, o gal įgyvendinti radikalias energijos taupymo, efektyvaus naudojimo priemones.

Dauguma valstybių turės derinti skirtingus energetikos plėtros scenarijus. Iš tų derinių ir bus matyti, kokie yra būtini struktūriniai pokyčiai norint pertvarkyti energetikos sistemas. Lietuva privalo įvertinti kitų valstybių galimus scenarijus. Priešingu atveju jos nustatytas energetinis derinys gali būti per brangus, ir tada vėl prarasime konkurencingumą.

Gali kilti klausimas, kad 2050-ieji - labai tolimas laikas, tad neverta dėl to vargintis. Iš tiesų dešimtmetis, kuriame gyvename, sutampa su naujų investicijų ES ciklu, nes būtina keisti prieš 30-40 metų sukurtą energetikos infrastruktūrą. Taigi drąsiai galima teigti, kad dabar priimtais sprendimais bus formuojama tiek Lietuvos, tiek visos ES energetikos sistema iki 2050-ųjų. Ir jeigu bus ati-

dedami energetikos plėtros strateginiai sprendimai, investicijos į energetiką paprasčiausiai brangs.

Europos Komisijos komunikate “Energetikos veiksmų planas iki 2050 metų” daug reikšmės teikiama atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrai. Numatoma, kad ES šalyse 2050 metais AEI teks bent 55 proc. bendro suvartojamo energijos kiekio. Taigi šie ištekliai taps svarbiausia Europos energijos rūšių derinio dalimi - tokios technologijos bus ne tik kuriamos, bet ir masiškai gaminamos bei diegiamos.

ir medienos atliekų išgauta net 90 proc. visos AEI energijos).

Tačiau mokslo specialistų išvados kategoriškos: bent jau kol kas nei saulės, vėjo, vandens ir geoterminė energija, nei biodegalai ir biodujos, nei iš medienos, komunalinių ar žemės ūkio atliekų gaunama energija negali užtikrinti jos poreikio ilgu laikotarpiu.

Nors Europos Komisijos komunikate “Energetikos veiksmų planas iki 2050 metų” numatoma intensyvi AEI plėtra, tuo pat metu pažymima, kad išlieka didelė branduolinės ener-

Šiuo metu Energetinio saugumo tyrimo centro mokslininkai Lietuvos energetinio saugumo lygį vertina kaip artimą kritiniam ir teigia, kad iš visų vykdomų, ketinamų ar svarstomų vykdyti projektų artimiausiu metu energetinį saugumą greičiausiai padidintų suskystintų gamtinių dujų terminalas.

Kokią vietą AEI turėtų užimti Lietuvos energetiniame derinyje? Kiek Lietuva gali sau leisti naudoti žaliosios energijos, nes ji, šiuo metu pateikiamais skaičiavimais, yra brangesnė?

Lietuvos energetikos instituto profesorius Vaclovas Miškinis Lietuvos energetikos apžvalgoje, kurią pats ir atliko, paneigia nuomonę, kad mūsų valstybė gali visiškai apsirūpinti žaliąja energija, gaunama iš AEI. Kaip rodo mokslininko pateikta analizė, duomenys, valstybės ir energijos vartotojų galimybių vertinimas, 2020 metais, jei AEI būtų racionaliai plėtojami, iš jų geriausiu atveju būtų išgaunama trečdalis Lietuvai reikalingos energijos.

Be to, net apie 40 proc. visos energijos būtų išgaunama iš malkų ir medienos atliekų (2011-aisiais iš malkų

gijos svarba. Šios rūšies energija padės pertvarkyti energetikos sistemą tose valstybėse, kurios nuspręs neuždaryti atominių jėgainių. Pabrėžiama, kad būtent pigesnė branduolinė energija padėtų sumažinti energetikos sistemos sąnaudas ir elektros energijos kainas, ji būtų pagrindinė elektros energijos gamybos šaltinių derinio dalis. Taigi energetinės lygtys bus sprendžiamos ES. Dalis Bendrijos valstybių jau ir dabar turi užsitikrinusios gana didelį energetinį saugumą.

Energetinio saugumo tyrimo centras, kurio steigėjai yra Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos energetikos institutas, pateikia energetinio saugumo apibrėžimą, ir jis nori nenori artimai siejasi su Lietu-

vos energetiniu deriniu: “Energetinis saugumas yra ne tik energetinės sistemos gebėjimas tiekti energiją vartotojams normaliomis sąlygomis ir priimtinomis kainomis, bet ir sistemos gebėjimas pasipriešinti galimiems trikdžiams, atsirandantiems dėl technogeninių, gamtinių, ekonominių, socialinių bei geopolitinių priežasčių.” Šiuo metu Energetinio saugumo tyrimo centro mokslininkai Lietuvos energetinio saugumo lygį vertina kaip artimą kritiniam ir teigia, jog iš visų vykdomų, ketinamų ar svarstomų vykdyti projektų (elektros jungtis “NordBalt” su Švedija; elektros jungtis “LitPolLink” su Lenkija ir Europos elektros tinklų sistema; suskystintų gamtinių dujų terminalas; Visagino ar kita atominė elektrinė; vietinių ir atsinaujinančių energijos gamybos išteklių projektai) artimiausiu metu greičiausiai energetinį saugumą padidintų suskystintų gamtinių dujų terminalas.

Ir be energetikos strategijos aišku: šie gyvybiškai svarbūs Lietuvai projektai negali tapti suinteresuotų verslo ir politinių grupių, ekonominių ir politinių struktūrų kovų arena. Taip pat akivaizdu, kad šie projektai turi didinti energetinės politikos efektyvumą, ekonomiškumą ir saugumą.

Taigi ir Lietuvos politikų pareiga nuolat rūpintis savo šalies energetiniu saugumu ir energetinės nepriklausomybės didinimu.

Energetika yra sudedamoji vidaus ir išorės politikos dalis. Politikai, priimdami sprendimus, turi girdėti ir mokslininkų balsą. Jų patirtis, žinios gali padėti rasti tikslesnį atsakymą, koks Lietuvos energetinis derinys užtikrins mūsų valstybės atsigavimą ir stabilią ūkio plėtrą ilguoju ateities laikotarpiu. Lietuvos energetinio derinio lygtyje tai yra X, Y ir Z.

•

Paveldėtas idiotizmas (Atviras laiškas ne tik sveikatos apsaugos ministrui) KAZYS SAJA

Lietuvos žinios

Praėjusių metų pabaigoje prie visokio absurdo ar net idiotizmo buvome pratinami per Seimo debatus, kurie priminė gaujų derybas su Darbo partija centre. Po Kalėdų nustebino mūsų teisėtvarkos “proveržis”, paskelbęs, kad mažoji Kedytė nebuvo pedofilų žaislas, esą, ją “išdresavo” pats tėvas, vėliau nei iš šio, nei iš to, be jokių motyvų nušovęs porą jam nepatikusių asmenų. Kiti vienas po kito paslaptingai žuvo, palikę mums desperatiškai tik už savo teisybę kovojančią Venckienę... Šiaip ar taip, turime tautos išrinktą savo parlamentą ir vargais negalais suformuotą Vyriausybę. Seimo pirmininką, kokio dar niekada neturėjo-

me... Dvidešimt antrą kartą minėdami Sausio 13-ąją verčiau neprisiminkime pernykščio Laisvės premijos laureato, nes turime tokį Algirdą Paleckį, kuris su savo ciniška niekšybe, matyt, yra nusprendęs toli perspjauti savo senelį. Mano kolega signataras, vienas iš Sąjūdžio lyderių, greitakalbe apkaltino čia pat sėdinčią prezidentę, šventai įtikėjęs R.Janutiene, kuri tebebūdama Grinevičiūte tokio dėmesio nebūtų nusipelniusi...

Po šių išgyvenimų ir, žinoma, dėl savo metų naštos pajutau šlubuojančią širdį. Visi mano vaistai buvo pasibaigę dar prieš Kalėdas, kai pas kardiologę Antakalnio poliklinikoje tikrai greit nepateksi. O po Naujųjų dėl ligonių gausos iš kantrybės išvesta registratorė mane tiesiog pa-

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

vadino neišmanėliu, nežinančiu, kad norėdamas patekti pas “širdininkę” pirmiausia turiu gauti palaiminimą iš savo šeimos gydytojos.

O pas ją - tik po dviejų savaičių.

nebenulaikantys šlapimo... Visiems reikėjo šios gydytojos siuntimo pas tam tikrą specialistą.

Namie turėdamas kraujospūdžio aparatą žinojau, į ką turiu kreiptis.

Buvome ir dar tebesijaučiame baudžiauninkai.

Pasikasome sprandą ir, neužgriebę ant jo kokio nors parazito, pasijuntame nejaukiai.

Lietuvoje, kaip įprasta, jau - gripas, tad prie šeimos (?) gydytojos durų - suerzintų pacientų apgultis.

Kai kuriems skaitantiems, rašantiems buvo nusilpusios akys, kiti nuo žiniasklaidos ar gatvės triukšmo buvo apkurtę, dar kiti paslydę ir apšlubę arba nuo išgerto marmalo

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

Žinojo ir kiti, kaip jie nežinos - juk balsavo referendume, ar Lietuvai reikia, ar nereikia atominės elektrinės...

Ir štai netikėtumas: gydytoja man, vos atkėblinusiam čia su nupuolusiu kraujospūdžiu, dabar jį patikrinusi rado, kad jis pakilęs virš dviejų šimtų ribos! Geraširdė seselė man liepė

pakišti po liežuviu kaptoprilio tabletę, pagaliau abi medikės pritarė, kad aš turiu skubiai kreiptis į savo kardiologę. Bet aš, deja, pasimatymo su savo “širdininke” turėsiu laukti dar porą savaičių. O iki to laiko - arba mirk, arba gydykis česnakais. “Šventu dūku ir tabaku”, kaip sakydavo lietuviai dar Motiejaus Valančiaus laikais.

Buvome ir dar tebesijaučiame baudžiauninkai. Pasikasome sprandą ir, neužgriebę ant jo kokio nors parazito, pasijuntame nejaukiai. Jų turėtų būti. Jeigu nėra, kad ir kiek tai kainuotų, turim įsiveisti! Gydytojai čia, žinoma, niekuo dėti. O ministrai? O Seimas su savo komitetais? Prezidentės nors tuo nebekaltinkime.

•

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 01 18 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Liberalcentristai veržiasi į R.Pakso glėbį kinęs A.Čaplikas. Apie susivienijimą su LS liberalcentristai, anot pirmininko, kol kas nemąsto. “Šiuo metu jie mums neįdomūs. Jų politinė arogancija - keistoka. Šiandien LS - tik vargana opozicija, turinti 10 varganų narių”, - teigė A.Čaplikas.

TT lyderis europarlamentaras R.Paksas vakar tikino jokių siūlymų iš LiCS nesulaukęs. “Žinau, kad liberal-

RAIMONDA RAMELIENĖ

Seimo rinkimuose triuškinamą nesėkmę patyrusi Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) rimtai svarsto galimos sąjungos klausimą. Su Liberalų sąjūdžiu (LS) ne pirmus metus bendros kalbos nerandantys liberalcentristai viltingą žvilgsnį kreipia į “Tvarkos ir teisingumo” (TT) partiją, kažkada atskilusią nuo tos pačios liberalų šaknies.

Skubiai ieškoti išeities LiCS skatina ir nuolatinės politinių konkurentų pastangos į savo gretas persivilioti LiCS narius. Prognozuojama, kad artimiausiu metu ši partija gali gerokai “nukraujuoti”. Dėl galimo susivienijimo nei TT, nei LiCS lyderiai atvirauti nelinkę. Vieni deklaruoja esantys atviri bet kokiems siūlymams, kiti teigia tų siūlymų dar nesuformulavę.

LiCS pirmininko pavaduotojos Visagino merės Dalios Štraupaitės teigimu, vienas aktyviausiai šiuo metu svarstomų partijos ateities variantų - sąjunga su TT partija.

Likimas verčia vienytis “Dabar “tvarkiečiai” yra mums artimiausi. Mums reikia galvoti apie partijos išlikimą”, - LŽ sakė politikė.

Pasak jos, oficialios derybos dėl vienijimosi dar nepradėtos, vyksta tik pokalbiai. D.Štraupaitė mano, kad susijungimo klausimas galėtų būti svarstomas per kovo pradžioje vyksiantį LiCS suvažiavimą. “Žinoma, partijoje yra įvairių nuomonių. Tačiau

Prognozuojama, kad artimiausiu metu ši partija gali gerokai “nukraujuoti”.

LiCS pirmininko pavaduotojos D.Štraupaitės teigimu, vienas aktyviausiai šiuo metu svarstomų variantų - sąjunga su R.Pakso vadovaujama partija.

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

man atrodo, kad sąjunga su Rolando Pakso vadovaujama partija būtų vienas geriausių variantų”, - neslėpė merė. Jos teigimu, “pats likimas skatina susimąstyti apie liberalių jėgų vienijimąsi, nes nei LS, nei LiCS ar TT po vieną neišliks.

“Savo laiku R.Paksas išsivedė geriausius mūsų liberalus. Paskui dalis išėjo su LS. Galėtume dirbti bendrai, turėti labai stiprias pozicijas”, - sakė nuo 1994-ųjų liberalams ištikima politikė.

Jos nuomone, šalyje pakaktų trijų stiprių politinių jėgų - socialdemokratų, konservatorių ir susivienijusių liberalų.

Tuomet žmonėms būtų aiškiau, kas ir ko siekia.

Renkasi variantus Laikinai LiCS vadovaujantis Algis Čaplikas neskubėjo dalytis partijos ateities planais. Pasak jo, vyksta vidinė diskusija, specialiai sudaryta darbo grupė analizuoja visus įmanomus būties variantus. “Kol nėra sprendimų, nenoriu nieko vertinti. Politinių partijų yra daug, bet ar dirbtinis jų mažėjimas vienokiu ar kitokiu būdu yra teigiamas dalykas, pradedu abejoti”, - LŽ sakė A.Čaplikas.

Jo nuomone, LiCS turi galimybių išlikti savarankiška politine jėga. Anot politiko, mechaninis partijų susiliejimas gerų rezultatų neduoda, svarbiausia rasti, kas partnerius vienija. “Tik toks darinys gali būti tvirtas ir ilgalaikis”, - įsiti-

Nauja prievolė sujaukė NT rinką TADAS VALANČIUS

Kiek daugiau nei prieš savaitę įsigalioję Statybos įstatymo pakeitimai sudavė smūgį nekilnojamojo turto rinkai. Aplinkos ministras artimiausiomis dienomis žada paskelbti apie tam tikras naujos tvarkos korekcijas.

Nuo sausio 9-osios įsiteisėjusi prievolė perkant ar parduodant būstą pasirūpinti specialiu energinio naudingumo sertifikatu maždaug 40 proc. sumažino notarų patvirtintų nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sutarčių. Tokius duomenis LŽ vakar pateikė Registrų centras. Į sumažėjusį sandorių kiekį ir žmonių būgštavimus dėmesį atkreipia ir Lietuvos notarų rūmai. Kaip jau rašė LŽ, anksčiau buvo pasigirdę nuogąstavimų, kad dėl gyventojams sukeltų nepatogumų bus stengiamasi apeiti įstatymą, taip stumiant rinką į šešėlį.

Vakar aplinkos ministras Valentinas Mazuronis vylėsi, kad jau po kelių dienų oficialiai paskelbtos naujosios tvarkos korekcijos sumažins gyventojams valstybės užkrautą naštą.

Sandoriai smuko perpus Šalies Nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą tvarkantis Registrų centras LŽ pateikė duomenis, kad dar šių metų sausio 8 dieną, prieš įsigaliojant įstatymo pakeitimams, sudaryta 441 pirkimo-pardavimo sutartis, tuo metu jau kitą dieną jų skaičius krito daugiau kaip 40 proc. - iki 254. Sausio 10-ąją tokių sandorių fiksuota 270, sausio 11 dieną - 267. “Sausio 9-ąją Registrų centras užfiksavo nemenką notarų

tvirtinamų pirkimo-pardavimo sutarčių skaičiaus sumažėjimą. Tiesa, jau ketvirtadienį, po aplinkos ministro viešo pareiškimo apie būtinybę peržiūrėti įsigaliojusią naują tvarką sandorių pamažu ėmė daugėti”, - pokyčius LŽ vakar komentavo institucijos atstovas spaudai Aidas Petrošius.

centristams dabar ne pats geriausias laikotarpis, kad skyriuose esama nerimo ir įvairių kalbų. Jei kartais bus noro pasišnekėti, mielai išklausysiu”, - LŽ sakė R.Paksas. Tačiau, pasak politiko, būtų “visiems sveikiau”, jei į vieną valtį pagaliau susėstų LiCS ir LS. “Tačiau yra daug priežasčių, dėl kurių politikai skiriasi arba negali susituokti”, - apibendrino TT lyderis.

Vyksta pokalbiai Jokių susijungimo su liberalcentristais planų nesvarsto ir LS. Tačiau kad į savo partiją mėgina persivilioti dalį LiCS narių, LS lyderis Eligijus Masiulis vakar neneigė. “Vyksta pokalbiai su atskirais LiCS skyriais, grupėmis, bendruomenėmis tiek Vilniuje, tiek kituose miestuose. Artimiausiu metu bus matyti, ar kalbos virs konkrečiais veiksmais”, - LŽ sakė parlamentaras. Jis mano, kad dalis liberalcentristų iš partijos gali pajudėti dar iki kovo mėnesį nu-

matyto suvažiavimo, o antroji migracijos banga kils po jo.

D.Štraupaitė neslėpė, kad pastaruoju metu liberalcentristai iš tiesų atakuojami siūlymais pagalvoti apie perėjimą į kitas partijas. “LS nori perimti mūsų geriausius, aktyviausius narius, bet vienytis su mumis nenori”, - pabrėžė politikė. LiCS pirmininko pavaduotojo Artūro Meliano teigimu, būta “išėjimo atvejų, bet tikrai ne masiškai”.

Pasak Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pavaduotojo Algirdo Syso, byrančių partijų nariai tradiciškai vietų ieško kitur. Taip nutiko Naujajai sąjungai, Pilietinės demokratijos partijai. A.Syso teigimu, kitose partijose buvusius žmones LSDP priima reikliai, atsižvelgdama į buvusias politines nuostatas.

Narystę sustabdė A.Sysas negalėjo atsakyti, ar socialdemokrato teisingumo ministro Juozo Bernatonio patarėju šią savaitę paskirtas sveikatos apsaugos eksministras liberalcentristas Raimondas Šukys įstojo į LSDP. “Vienas mūsų nerašytų reikalavimų, kad politinio pasitikėjimo komandos nariai priklausytų partijai”, - pridūrė jis.

R.Šukys patikino negavęs jokių raginimų ar kvietimų stoti į LSDP. Tačiau kol bus politinio pasitikėjimo pareigūnas, savo narystę LiCS jis teigė sustabdęs. “Nedalyvauju jokios partijos veikloje. Kaip bus ateityje, iš anksto deklaruoti tikrai nenoriu. Gyvenimas nestovi vietoje”, nuo išsamesnių komentarų susilaikė R.Šukys.

•

In memoriam

miausios klasės energinio naudingumo sertifikatus iš elektroninės duomenų bazės. Tik tuo atveju, jei tokia klasė jų netenkina, jie galėtų samdyti specialistą. Laukiame atsakymo, ar tokie siūlymai tenkina notarus”, - tvirtino ministras.

Sujaukta situacija Nenori skriausti žmonių Vis dėlto aplinkos ministras LŽ teigė, kad bent kol kas visi pokyčiai taip ir liko tik teoriniai. Įstatymas galioja, bet nėra jo įgyvendinamųjų aktų, kuriais tvarkos nepaisantys asmenys galėtų būti nubausti. “Tebeieškome būdų, kaip išspręsti šią problemą. Kaip ir esu minėjęs, mano nuomone, ši tvarka yra bloga. Tačiau negalime jos nepaisyti, nes ji įvesta pagal Europos Sąjungos direktyvą. Jau konsultavomės su Europos teisės departamentu. Jo išaiškini-

Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis LŽ patvirtino, kad šalies notarų biuruose pastarąją savaitę sandorių sudaroma mažiau. Tai esą galėjo lemti prasidėjęs energinio sertifikavimo procesas, kai būsto ar pastatų pardavėjai ėmė nagrinėti reikiamų ekspertų pasiūlą. Savo indėlį įdėjo ir valdžios atstovų pareiškimai apie ateityje įsigaliosiančius pokyčius, kurie galbūt leistų nepaisyti naujųjų reikalavimų. “Žmonės laukia, kol teisinė situacija išaiškės. Aplinkos ministeri-

V.Mazuronis: “Pateikėme siūlymą, kad sudarius NT sandorį sertifikatą būtų galima pateikti per 20-30 dienų.” mu, įstatymo keisti negalime, o bet kokios išimtys bus traktuojamos kaip direktyvos nevykdymas”, - aiškino V.Mazuronis.

Tad žmonės vis dar įpareigoti kreiptis į energinį naudingumo sertifikatą galinčius išduoti specialistus, kurių paslaugos kainuoja keletą šimtų litų, o notarai - be šio dokumento netvirtinti būsto pirkimo-pardavimo sutarčių.

Tačiau Aplinkos ministerijos vadovas permainas žada jau artimiausiomis dienomis. “Kalbamės su Lietuvos notarų rūmais. Jiems pateikėme siūlymą, kad sudarius nekilnojamojo turto sandorį sertifikatą būtų galima pateikti per 20 ar 30 dienų. Taip pat žmonės galėtų nemokamai išsiimti savo būsto že-

ja, energinio sertifikavimo atstovai ir Notarų rūmai pradėjo valstybės ir jos piliečių interesus geriausiai atitinkančio sprendimo paiešką”, - pabrėžė M.Stračkaitis.

Vis dėlto, anot jo, “kol bus aktuali sausio 9 dienos Statybos įstatymo redakcija, nebeliks nieko kito, kaip ją įgyvendinti”. “Mūsų nuomone, geriausiai reglamentą atitiktų tvarka, kai energinio naudingumo sertifikatas būtų pateikiamas pirkėjo pageidavimu, ir visais atvejais būtų privalomas tik perkant ar parduodant iki 2007-ųjų pastatytus namus, nes 2007 metų ir vėlesnės statybos pastatams tokie sertifikatai privalomi juos registruojant”, - teigia Notarų rūmų prezidentas.

•

Liūnė Sutema su broliu Henriku Nagiu. 1970 m.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotrauka

ČIKAGOJE MIRĖ POETĖ LIŪNĖ SUTEMA Jungtinėse Valstijose mirė žinoma poetė Zinaida Nagytė-Katiliškienė (literatūrinis slapyvardis Liūnė Sutema). Jai buvo 85-eri. Mažeikiuose gimusi Liūnė Sutema baigiantis Antrajam pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus ir nuo 1949 metų iki šiol gyveno Jungtinėse Valstijose, Čikagos priemiestyje Lemonte. Kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus teigimu, poetė jo prisiminimuose liks kaip iškili kultūrinio gyvenimo asmenybė ir šiltas žmogus. “Gyvenome netoli vieni nuo kitų, bendravome “Santaros-Šviesos” federacijoje, ji dalyvaudavo suvažiavimuose. Ji buvo viena iš iškilių lietuvių literatūros žmonių, labai šilta asmenybė, tikrai nuoširdžiai išgyveno dėl Lietuvos padėties, domėjosi jos kultūriniu gyvenimu”, - vakar sakė V.Adamkus. Po-

etė 2007 metais buvo apdovanota Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija. Kaip viename LŽ interviu yra sakiusi literatūrologė Viktorija Daujotytė, Liūnė Sutema “bendriausia prasme yra poetė egzistencialistė”.

Kūrybą JAV lietuvių spaudoje spausdinusi Liūnė Sutema priklausė vadinamajai bežemių, neornamentuotos kalbos kartai. Ji išleido poezijos rinkinius “Tebūnie tarytum pasakoj” (1955), “Nebėra nieko svetimo” (1962), “Bevardė šalis” (1966), “Badmetis” (1972), “Graffitti” (1993).

Anot kritikų, poetės kūryboje istorinė savimonė atsiskleidė per gimtosios žemės ir asmeninio likimo ryšį. 1981 metais pasirodžiusiame rinkinyje “Vendeta” svarbiausia tapo mirties ir gyvenimo prasmės problema, kuri svarstoma kaltės ir atleidimo kontekste. 2006 metais Liūnė Sutema dar išleido poezijos rinkinį “Tebūnie”.

BNS, LŽ

4

2013 01 18 Lietuvos žinios

Dienos temos

Santykius padeda gerinti net “Eurovizija” Atkelta iš

•

1 p.

Vien 2007 metais Azerbaidžano prezidentas Ilchamas Alijevas du kartus buvo atvykęs į Lietuvą - pirmiausia su valstybiniu vizitu, o vėliau dalyvavo viršūnių susitikime energetikos klausimais. 2007 ir 2008 metais Azerbaidžane lankėsi ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

Nuo to laiko abi valstybės palaiko itin glaudžius ryšius. Tik praėjusiais metais Baku viešėjo net penki Lietuvos ministrai. Bendradarbiavimas labai intensyvus, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2012-ieji Lietuvoje buvo rinkimų metai, kai politikai daugiausia dėmesio skyrė valstybės vidaus klausimams.

Taip pat matyti, kad lietuviai vis labiau domisi Azerbaidžanu ir vis geriau pažįsta mūsų šalį. Juk Lietuvos žmonės 2012-aisiais per “Eurovizijos” dainų konkursą būtent Azerbaidžano atlikėjus pagerbė aukščiausiu įvertinimu. Už tai noriu dar kartą nuoširdžiai padėkoti.

Tačiau negalima sakyti, kad mūsų santykiai skaičiuojami tik dviem pastaraisiais dešimtmečiais. Lietuva ir Azerbaidžanas buvo užmezgę diplomatinius santykius dar 1918 metais, kai abi šalys tapo nepriklausomos. Deja, mes tuo metu nepriklausomybę praradome daug greičiau negu Lietuva. Vis dėlto mus sieja bendra patirtis.

- Šiandien Seime vykstančiame renginyje kalbame apie daug rimtesnius ir ne tokius optimistinius dalykus kaip dabartinis bendradarbiavimas.

- Deja, taip. Turime ir labai skaudžios bendros istorinės patirties, kuri taip pat suartina mūsų šalis ir gyventojus. Šiandien norime kartu prisiminti ir pagerbti tiek Lietuvos, tiek Azerbaidžano žmones, narsiai stojusius prieš agresiją ir paaukojusius gyvybę dėl mūsų visų laisvės.

H.Mammadzada: “Vis daugiau azerbaidžaniečių keliauja į Lietuvą net žiemą. Tarp mūsų žmonių populiarūs poilsio ir sveikatinimo kompleksai, pavyzdžiui, Druskininkuose.” / Oresto Gurevičiaus nuotrauka anksčiau negu Vilniuje, 1990-ųjų sausio 20 dieną, Baku gatvėse pasirodė sovietų armijos tankai. Vietinės komunistų valdžios atstovai taip bijojo Maskvos, kad net neperspėjo žmonių apie jiems iškilusią grėsmę.

O pasekmės buvo siaubingos. Tą naktį siautėję sovietų kareiviai nužudė 131 taikų gyventoją. Tarp aukų buvo moterų, vaikų, senelių...

Kareiviai nesirinko taikinių - šaudė net į azerbaidžaniečių milicininkus ir greitosios pagalbos medikus. Buvo niokojami ir deginami gyvenamieji pastatai, automobiliai, padaryta didžiulė žala.

Ir lietuviai, ir azerbaidžaniečiai nepabūgo nei agresijos, nei smurto, įveikė tragediją ir visam pasauliui pademonstravo, kad laisvės siekiantys žmonės kovos už ją narsiai, aukštai iškelta galva.

- Tragiški Sausio 13-osios įvykiai neišdildomai įsirėžė į lietuvių atmintį. Kas tuo laikotarpiu vyko Azerbaidžane?

- Tai buvo sunkus ir lemtingas laikas mūsų šaliai. Tautinio atgimimo judėjimas, prasidėjęs 1988-aisiais, įtraukė vis daugiau žmonių. Komunistų partijos bosai Maskvoje nenorėjo su tuo taikstytis ir metais

- Daug lietuvių taip pat prisimena sukrečiančius pranešimus apie tai, kas vyko Baku. Kaip praėjus metams azerbaidžaniečiai reagavo į naujienas iš Vilniaus?

- Žmonės buvo ne mažiau sukrėsti. Daugelis jautėsi taip, lyg būtų verčiami iš naujo išgyventi Baku tragediją, lyg kas nors būtų vėl ėmęs draskyti dar neužgijusią žaizdą. Tai-

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai gedi dėl antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, kovotojo už tikėjimo laisvę kunigo ALGIMANTO KEINOS mirties ir nuoširdžiai užjaučia visus velionio bendražygius ir artimuosius.

Dėl kunigo, Sąjūdžio tikinčiųjų teisėms ginti aktyvaus dalyvio ALGIMANTO KEINOS mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems ir visiems jį pažinojusiems.

Lietuvos Respublikos Seimo vardu Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas

gi Azerbaidžane nereikia būti diplomatu ar istoriku, kad puikiausiai suprastum pasakojimus apie Sausio 13-osios įvykius Vilniuje.

Ir lietuviai, ir azerbaidžaniečiai tuo metu nepabūgo nei agresijos, nei smurto, įveikė tragediją ir visam pasauliui pademonstravo, kad laisvės siekiantys žmonės kovos už ją narsiai, aukštai iškelta galva.

Laimė, dabar galime džiaugtis kitokia patirtimi, semiama iš mūsų tarpusavio santykių.

- Tokia patirtis suartina ir padeda geriau suprasti vieniems kitus. Ką apie Lietuvą azerbaidžaniečiai mano šiandien?

- Pirmiausia, tikrai daug apie Lietuvą žino vyresnės kartos žmonės. Juk gyvenome toje pačioje sovietinėje imperijoje. Ryšių tarp gyventojų buvo tikrai daug: kai kas kartu tarnavo armijoje, kai kas lankėsi Lietuvoje su sporto delegacijomis ar siunčiami mokslo įstaigų. Šie azerbaidžaniečiai visada atsiliepia apie lietuvius kaip apie santūrius, svetingus ir kultūringus žmones. Net ir šiandien, sutikę ką nors, kas lankėsi Lietuvoje, vis paklausia: ar Lietuva tebėra tokia pati, ir džiaugiasi išgirdę teigiamą atsakymą. Vis daugiau azerbaidžaniečių keliauja į Lietuvą. Net žiemą! Tarp mūsų žmonių populiarūs poilsio ir sveikatinimo kompleksai, pavyzdžiui, Druskininkuose.

- O jaunimas?

- Jaunimui nedaroma jokių kliūčių pažinti Lietuvą. Juk yra televizija, internetas - galima rasti visą dominančią informaciją. Beje, daug jaunų azerbaidžaniečių studijuoja Lietuvoje. Valstybė remia jaunuolius, stojančius į Europos universitetus, tarp jų - į Vilniaus universitetą ir Kauno technologijos universitetą. Šiuo metu Lietuvoje studijuoja maždaug 100 azerbaidžaniečių.

- Ar jaučiate nevyriausybinių, visuomeninių organizacijų dėmesį?

- Ambasada labai aktyviai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis, ypač jaunimo, studentų, organizacijomis. Pavyzdžiui, praėjusiais metais į vasaros stovyklą Azerbaidžane pasikvietėme 22 jaunuolius iš Lietuvos. Jie gyveno ir bendravo su Azerbaidžano bei kitų šalių jaunimu. Galime pagirti Lietuvos ambasadą Azerbaidžane - ji labai intensyviai dirbo ir lietuvaičių vizitas buvo labai plačiai nušviečiamas mūsų žiniasklaidoje. Šiemet stovyklą ketiname surengti Lietuvoje, taigi optimistiškai žvelgiame į tokių projektų perspektyvas ateityje. Neketiname apsiriboti studentų ir jaunimo organizacijomis planuojame panašų mainų projektą žiniasklaidos atstovams.

- Kuo domisi lietuviai, kreipdamiesi į ambasadą?

- Pastaruoju metu mažiau žmonių prašo informacijos ambasadoje, norintieji keliauti į Azerbaidžaną susiranda ją internete. Lietuvių turistų gausėja. Vėl galima paminėti, kad jų srautas gerokai padidėjo po mūsų pergalės “Eurovizijoje”.

Kreipiasi verslininkai, kurie ieško verslo partnerių arba domisi investavimo galimybėmis mūsų šalyje. Verslo santykiai plėtojami tikrai sėkmingai. Reikėtų paminėti praėjusiais metais Lietuvoje vykusį jūsų ir mūsų verslininkų susitikimą. Dalyvavo apie 50 Lietuvos ir apie 20 Azerbaidžano verslo atstovų. Kai kurie jų iškart po susitikimo užmezgė santykius kaip partneriai.

- Neretai žmogus, išgirdęs apie Azerbaidžaną, įsivaizduoja, kad aktyviausiai bendradarbiaujama energetikos srityje, o kaip yra iš tiesų?

- Šiandien svarbiausios ekonominio bendradarbiavimo sritys yra informacinės technologijos, transportas ir tranzitas bei maisto pramonė azerbaidžaniečiai labai mėgsta lietuviškus pieno produktus ir daug jų importuoja. Aiškiai matome abiejų šalių susidomėjimą investavimo galimybėmis. Šiemet Lietuvoje planuojame surengti verslo forumą.

- Iš Jūsų žodžių suprantu, kad azerbaidžaniečiai gerai atsiliepia apie Lietuvą ir lietuvius. O kaip mūsų kraštas pasitiko Jus, kai atvykote čia maždaug prieš metus?

- Nebuvo sunku. Lietuva man pasirodė rami, kultūringa valstybė.

- O mūsų klimatas?

- (Juokiasi.) Prie klimato priprasti buvo sunkiau. Ypač prie to, kad saulės kartais nematai visą mėnesį.

Tačiau man labai patinka lietuviška vasara. Šiuo metų laiku Azerbaidžane būna siaubingai karšta, augmenija džiūsta, ją reikia nuolat ir gausiai laistyti. O Lietuvoje viskas žaliuoja ir klesti, nereikia dėl to vargti. Tiesiog Dievo dovana jūsų kraštui! Vasara čia nei per karšta, nei per šalta. Jei galėčiau rinktis, žiemą atostogaučiau Azerbaidžane, o vasarą gyvenčiau Lietuvoje.

- Sakoma, kad pietiečiams mūsų virtuvė atrodo per riebi. Ar nepatyrėte “kulinarinio šoko”?

- Per riebi? Negali būti! Lietuviai turi puikią virtuvę, ji nėra pernelyg “egzotiška” azerbaidžaniečiui. Nuostabi jautiena, sezoniniai vaisiai ir uogos, puikus medus, o lietuviškų pieno produktų tikrai nekeisčiau į nieką.

Iš tiesų ne jūsų, o mūsų virtuvė pernelyg riebi - juk valgome daug avienos, kuri yra labai riebi. Net rekomenduočiau vykti į Lietuvą norintiesiems numesti svorio.

•

Trumpai M.BALČIŪNAS PALEISTAS Į LAISVĘ Panevėžio apygardos teismas vakar nusprendė paleisti į laisvę korupcijos byloje įtariamą Lietuvos krepšinio federacijos generalinį sekretorių Mindaugą Balčiūną, kurį žemesnės instancijos teismas buvo nusprendęs suimti 20 dienų.

Nutartis panaikinti suėmimą yra galutinė ir neskundžiama. M.Balčiūnui pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu bei kyšininkavimo. Teismui nusprendus jį išleisti į laisvę ir panaikinti suėmimą, prokurorai ketina kreiptis į teismą, kad jam būtų

paskirtas namų areštas. Vakar Panevėžio prokurorai nusprendė kreiptis į teismą su prašymu nušalinti M.Balčiūną nuo pareigų.

SAULĖS JĖGAINES PRISTABDĖ Seimas vakar priėmė Atsinaujinančių išteklių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pristabdyti saulės elektrinių plėtrą. Už tai balsavo 72 Seimo nariai, 2 buvo prieš, 29 balsuodami susilaikė. Seime kalbėjęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sakė, kad pataisomis siekiama apginti viešąjį interesą, tai padės ateityje išvengti elektros kainų didėjimo ir atsinaujinančios energetikos diskreditavimo. Jau su-

teikti leidimai įrengti saulės elektrines galios iki kovo 1 dienos. Iki tol nepateikus Energetikos ministerijai prašymo gaminti elektros, leidimas bus panaikintas. Asmenims, kurie pradėtų įgyvendinti projektus, būtų suteikta galimybė juos tęsti, jeigu jie galės pagrįsti, kad iki kovo 1-osios jau investavo 50 proc. projektui numatytų investicijų. Be to, terminas galės būti pratęstas septyniems mėnesiams. Leidimų nereikės elektrinėms, kurių galia neviršys 10 kilovatų. Tokiose elektrinėse pagaminta perteklinė elektra privalomai superkama už nustatytą tarifą ir ne ilgiau kaip 12 metų. Energetikos ministerijos duomenimis, šiuo metu veikia 259 saulės elektrinės.

LŽ, BNS

2013 01 18 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

Migracija turi būti peržiūrėta Taip pareiškė Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas, nes nesibaigiantis imigrantų į šalį srautas iš kitų Europos Sąjungos valstybių jau kelia pavojų šalies socialinės gerovės sistemai.

D.Cameronas neslėpė, jog britų vyriausybė labai nerimauja dėl to, kad jau nuo kitų metų į Jungtinę Karalystę ims plūsti ir tūkstančiai imigrantų iš Rumunijos bei Bulgarijos, nes nustos galioti draudimas, dėl kurio buvo susiderėta dar prieš tai, kai šios dvi valstybės 2007 metais prisijungė prie Bendrijos. Kalbėdamas per BBC britų premjeras sakė, kad jo ministrai suka galvą, kaip apriboti į šalį plūstančius imigrantus iš ES

valstybių, nes jie siekia naudotis britų socialinės gerovės sistema ir nori laisvo priėjimo prie medicinos paslaugų.

“Aišku, kad visos ES narės gali naudotis pagrindinėmis laisvėmis laisvu prekių, paslaugų ir, žinoma, žmonių judėjimu. Apriboti žmonių judėjimą galima tik ekstremaliais atvejais. Tačiau neslėpsiu, kad mes ieškome būdų, kaip apsunkinti žmonių norą atvykti į Didžiąją Britaniją, joje apsigyventi ir naudotis privilegijomis.

Mes norime apriboti laisvo žmonių judėjimo galimybes”, - dėstė jis.

D.Cameronas neslėpė, kad šią temą palies ir savo kalboje Europai, kurią premjeras turėtų pasakyti šiandien. Jis teigė, kad rinkėjams bus pasiūlytas “tikras pasirinkimas”, t. y. šalies piliečiai galės patys nuspręsti,

Gavo Airijos paramą

nori ar ne, kad Jungtinė Karalystė priklausytų ES. Tačiau tai nebus “prisijungimo-išstojimo” referendumas, kokio reikalauja senieji euroskeptikai toriai ir Nepriklausomybės partija. Šia tema Europai bus pasiūlytos “didelės derybos”. “Kai tapau ministru pirmininku, žmonės man sakė: “Nesijaudinkite. Jums pakaks padaryti vieną dalyką - pakeisti Europos sutartį”, - dėstė premjeras. - Manau, turės būti trys pakeitimai. Vieną jau vetavome (britai nesutinka jungtis prie bankų sąjungos - red.), todėl mūsų tai neliečia. Bet liko dar du. Žmonėms neturėtų kilti abejonių, kad konservatoriai sugebės per kitus rinkimus pasiūlyti tikrą pasirinkimą ir realius kelius, kaip gauti sutikimą tam pasirinkimui.”

•

Kaip graikas pasveiko belaukdamas mirties Mažytėje Graikijos saloje žmonės gyvena vidutiniškai 10 metų ilgiau nei visoje Vakarų Europoje, todėl norisi žinoti: kokia Ikarijos gyventojų ilgaamžiškumo paslaptis?

Europos užsienio reikalų komisarė Catherine Ashton su Turkijos užsienio reikalų ministru Ahmetu Davutoglu ir vyriausiuoju derybininku E.Bagiu.

Turkija tikisi, kad Airijai pirmininkaujant Europos Sąjungai paspartės derybos dėl jos įsiliejimo į Bendriją.

Atvykęs į Dubliną Turkijos valstybės ministras ir vyriausiasis derybininkas Egemenas Bagis sakė, jog tikisi, kad šį pusmetį paspartės derybos dėl Turkijos narystės Bendrijoje. Žinoma, Turkija nesitiki tapti visateise nare pirmininkaujant Airijai, bet mano, kad abi pusės elgsis pragmatiškai ir sunkiai dirbs, kad Turkijos ir ES ryšiai taptų glaudesni, o Airija šį procesą paspartins. Toks E.Bagio optimizmas grindžiamas ir tuo, kad dabartinis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as žvelgia į Turkiją palankiau nei jo pirmtakas Nicolas Sarkozy, kuris griežtai priešinosi šios šalies narystei.

Turkija pradėjo derybas dėl stojimo į ES dar 2005 metais, bet iki šiol visiškai susiderėta tik dėl vieno iš 35 “skyrių”. 13 iš jų blokavo Prancūzija, Kipras ir Europos Komisija, tačiau šiuo metu tikimasi, kad jau artimiausiais mėnesiais Prancūzija “atblokuos” derybas mažiausiai dėl dviejų skyrių, nes artėja F.Hollande’o vizitas į Turkiją. Dubline sulaukęs Airijos paramos Turkijos vy-

Gali būti, jog tai - grynas oras ir draugiškas bei atviras gyvenimo būdas. O gal šviežios daržovės ir ožkų pienas. Be to, sala - kalnuota, o tai palaiko gerą fizinę formą. Ne paskutinėje vietoje gali būti ir granito akmenų skleidžiama spinduliuotė. Tačiau Stamatis Moraitis turi savo atsakymą.

“Tai - vynas. Jis grynas, be jokių priemaišų. Mūsų pačių išspaustas vynas”, - sako prieš Naujuosius metus 98-ąjį gimtadienį atšventęs senelis, atsirėmęs į savo virtuvės stalą su taure vyno. Lauke, prie balto it sniegas namelio, ošia jo numylėti alyvmedžiai, jo vaismedžiai ir jo vynuogės. Graikas kasmet pagamina apie 700 litrų vyno. Paklaustas, ar pats jį ir išgeria, pašiurpęs atsako: “Žinoma, ne! Išgeriu su savo draugais.” Jis dar pats užlipa kopėčiomis ir su džiaugsmu skina alyvuoges nuo savo medžių. “Čia, aukštai, jaučiuosi daug sveikesnis”, - patikina S.Moraitis ir priduria, kad jo tėvas mirė sulaukęs 117 metų.

Ilgaamžių vietos riausiasis derybininkas sakė, kad šie šeši mėnesiai taps “istoriniu posūkiu” derybų procese.

Nors Turkijos gyventojų noras prisidėti prie ES ir sumažėjo, vyriausybė tebesiekia visiškos narystės ir tikisi, kad į Bendriją Turkija galės įsilieti 2023 metais, kai minės savo valstybės susikūrimo šimtmetį. E.Bagis mano, kad ES Turkijos reikia labiau nei Turkijai ES. Jis pasiūlė palyginti Bendrijoje kilusią krizę ir Turkijos ekonominį augimą, be to, per Turkiją Europa siekia prieiti prie regiono energijos šaltinių ir pelningos rinkos.

Turkija džiaugiasi Airijos Europos reikalų ministrės Lucindos Creighton, kuri garsiai pareiškė, jog Turkija turi prisidėti prie ES, pozicija, kurią palaiko ir dar kelios Europos valstybės. “Žinoma, egzistuoja Turkijos įvaizdžio problema, bet kai žmonės atvyksta į šią šalį, jie išvysta visai ne tai, ko tikėjosi”, - sakė E.Bagis. Jis pažadėjo, kad pažangos bus pasiekta ir žodžio, religijos bei tautinių mažumų laisvės srityse. Turkijoje reformos vyksta sparčiai ir ji tampa demokratiška bei dinamiška valstybe.

D.Camerono kalbos su nerimu laukia ES valstybių lyderiai.

Reuters/Scanpix nuotraukos

Nėra geresnio personažo už S.Moraitį Ikarijos salos gydomosioms savybėms reklamuoti. Prieš 45 metus, kai gyveno JAV, jam buvo diagnozuotas plaučių vėžys ir pasakyta, jog liko maždaug 9 mėnesiai. “Tais laikais laidotuvės Amerikoje buvo labai brangios, todėl pasakiau žmonai, kad vykstu namo, į Ikariją, atgulti greta tėvų, - linksmai akimis kibirkščiuoja senukas. - Susiradau savo draugus gimtajame kaime ir mes pradėjome vaišintis vynu. Maniau,

bent jau linksmai numirsiu.” Gerdamas vyną ir laukdamas, kol numirs, vyras labai sustiprėjo. Taip praėjo ne tik devyni mėnesiai, bet ir 45 metai. “Prieš kelerius metus nuvykau į JAV. Mėginau susirasti savo gydytojus, bet man nepavyko. Visi jau buvo mirę”, - sako senelis.

Tokių istorijų Ikarijoje galima išgirsti ir daugiau. Kai kurios tikriausiai išgalvotos, tačiau mokslininkai ir gydytojai jau susidomėjo sala, esančia netoli Turkijos krantų, ir nori sužinoti tiesą.

Ikarija gavo savo vardą iš graikų mito apie Ikarą, kuris, anot legendos, nukrito į jūrą pernelyg priartėjęs prie saulės. Ikarija dėl savo natūralių karštųjų versmių jau daug šimtmečių garsėja kaip sveikatingumo šaltinis. Neseniai

Šie laukiniai augalai turtingi antioksidantų ir diuretikų, kurie mažina kraujo spaudimą. Tačiau gydytojai nurodo ir kitus gyvenimo būdo Ikarijoje ypatumus. Saloje mažai rūkoma, po pietų einama nusnausti, gyvenimo tempas čia lėtas, gyventojai dažnai bendrauja su giminėmis ir draugais, saikingai vartoja vyną. Didelėse šeimose vyresniems žmonėms teikiamas svarbus vaidmuo. Depresija pasitaiko retai.

Nėra ko nervintis Atėnų medikai, susidomėję salos gyventojų ilgaamžiškumu, sako, kad jie serga tomis pačiomis ligomis (vėžiu, širdies kraujagyslių) kaip ir kiti žmonės, bet būdami gerokai vyresni.

Saloje mažai rūkoma, po pietų einama nusnausti, gyvenimo tempas čia lėtas, gyventojai dažnai bendrauja su giminėmis ir draugais. ji buvo įtraukta į vadinamųjų mėlynųjų zonų, kuriose gyvena ypač daug ilgaamžių, sąrašą. Į jį įrašytos tokios vietovės kaip Okinava Japonijoje, Sardinija Italijoje ir Loma Linda Kalifornijoje.

Šlaitų žolelės Ikarijos gyventojai valgo daug žuvų, daržovių ir palyginti mažai mėsos. 6 iš 10 žmonių, sulaukusių 90 metų ir daugiau, yra fiziškai aktyvūs (kitur tokių būna apie 20 proc.). Visi valgiai gaminami su alyvuogių aliejumi. Tiek maistui, tiek vaistams vartojama itin daug laukinių augalų ir žolelių. Dauguma vyresnių gyventojų kasdien geria džiovintų kalnų žolelių, tokių kaip šalavijai, čiobreliai, mėtos, ramunėlės, mišinio arbatą, pagardintą vietos bičių medumi. “Ji padeda nuo visko”, - patikina S.Moraitis.

Ikarijos gyventojai daug ilgiau išlaiko gyvenimo kokybę. Širdies kraujagyslių problemos paprastai prasideda sulaukus 55-60 metų, o Ikarijoje - 10 metų vėliau. Mokslininkai dar nori ištirti, ar gamtoje pasitaikantys radioaktyvieji elementai, tokie kaip radis, turi įtakos vėžiui, taip pat atlikti genetinius tyrimus ir palyginti salos gyventojus su tais, kurie emigravo iš Ikarijos.

Prie gausiai vietos skanumynais apkrauto stalo 102 metų George Kassiotis išsitraukia pasą ir rodo savo gimimo datą - 1910-ieji. Jis tarnavo Graikijos kavalerijoje, per Antrąjį pasaulinį karą kovėsi su italais Albanijoje ir, prieš išeidamas į pensiją 1970-aisiais, padėjo nutiesti pirmą asfaltuotą kelią Ikarijoje.

“Nevalgau perdirbto maisto, nerūkau, nesinervinu ir nebijau mirties - visi ten būsime”, - sako G.Kassiotis.

•

“The Turkish Weekly”, “The Independent”, BBC, “The Irish Times”, BNS, LŽ

92 metų S.Moraitis prižiūri 200 alyvmedžių, spaudžia aliejų ir gamina vyną. / AP/Scanpix nuotrauka

•

6

2013 01 18 Lietuvos žinios

Pasaulis

Amerikiečių laukia sunkus išbandymas Praėjus mėnesiui po žudynių Niutauno pradinėje mokykloje JAV prezidentas Barackas Obama pristatė naująjį ginklų kontrolės planą. Jame reikalaujama uždrausti pardavinėti kovinius ginklus ir pradėti tikrinti juos perkančių žmonių biografiją.

Baltuosiuose rūmuose B.Obama pasirodė su keturiais vaikais, kurie parašė prezidentui laiškus po to, kai Niutauno pradinėje mokykloje buvo nušauta 20 vaikų ir 6 jų mokytojai.

“Svarbiausia mūsų visuomenės užduotis - apsaugoti savo vaikus”, - sakė B.Obama ir pacitavo aštuonmečio Granto laišką, kuriame berniukas prašo uždrausti žmonėms laikyti automatus ir kitus galingus ginklus.

“Turėtume pasimokyti iš to, kas įvyko Sandi Huko mokykloje”, - prezidentui rašė Grantas.

Pristatydamas priemones, kurias parengė viceprezidento Joe Bideno vadovaujama grupė, B.Obama į Baltuosius rūmus pakvietė ir ginkluotų nusikaltimų aukų artimuosius, tarp jų ir vienos Niutaune nušautos mergaitės tėvus. “Mūsų laukia sunkus išbandymas, - iš karto pasakė B.Obama. - Atsiras žinovų, politikų ir lobistų, kurie šias priemones vadins tironišku visuotiniu laisvės puolimu.

Jie nenori nieko keisti ir visais įmanomais būdais trukdys ginklų kontrolės reformoms.” Prezidentas pabrėžė, kad jo pasiūlymai neprieštarauja antrajai JAV Konstitucijos pataisai, leidžiančiai gyventojams įsigyti ir laikyti ginklus.

Tačiau B.Obama ragino visos šalies mastu pradėti naują kampaniją dėl saugaus ir atsakingo ginklų laikymo ir apsvarstyti, kokiuose savo namų seifuose amerikiečiai turėtų laikyti ginklus, bei įgyvendinti naują programą, pagal kurią mokyklose

Dar prieš B.Obamai paskelbiant griežtesnes ginklų kontrolės priemones, tam nepritariantys amerikiečiai puolė pirkti ginklus. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos būtų mokoma, kaip mokytojai turėtų reaguoti į įsiveržusį ginkluotą užpuoliką. Prezidentas pareikalavo, kad Ligų kontrolės ir prevencijos centras ištirtų ginkluoto smurto priežastis ir parengtų prevencijos priemones, taip pat paragino Kongresą atnaujinti 2004 metais pasibaigusį kovinių ginklų draudimą ir leisti pardavinėti dėtuves, turinčias ne daugiau kaip 10 šovinių.

JAV prezidentas taip pat pareikalavo, kad Kongresas priimtų įstatymą, kuriame būtų įtvirtinta ilgalaikė ginklų kontrolė, nes jau “nebegalima to atidėlioti”. Jis ragino įstatymų leidėjus nenumoti ranka į visuomenės pasipiktinimą ir pritarti jo siūlomoms ginklų kontrolės pataisoms.

B.Obama pabrėžė, kad jo pateikti siūlymai neprieštarauja antrajai JAV konstitucijos pataisai, leidžiančiai gyventojams įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus.

Nors per metus Jungtinėse Valstijose nuo šaunamojo ginklo žūsta 11 tūkst. žmonių, prezidento pastangos pakeisti tokią padėtį gali nesulaukti politikų pritarimo. B.Obamos pasiūlymams pirmiausia turi pritarti Kongresas, kuriame dominuoja respublikonai, neturintys šiuo klausimu bendros nuomonės. Sveikindamas prezidento ryžtą Senato demokratų daugumos lyderis Harry Reidas iš

karto pasakė, kad jo pateiktus siūlymus bus labai sunku įgyvendinti, o keli įtakingi respublikonai tuoj pat pasmerkė B.Obamos planus ir apkaltino jį varžant žmonių, norinčių įsigyti ginklų, laisvę. “Ginklas neiššauna, kol pirštas nepaspaudžia gaiduko. Pasaulyje klaidžioja blogis, todėl visi eikime į bažnyčią ir melskime pagalbos”, - ragino ir Teksaso gubernatorius respublikonas Rickas

Perry, o respublikonų senatorius Marco Rubio, kuris 2016 metais gali siekti prezidento posto, aiškino, kad Amerikos problema ne ginklai, o psichiškai nesveiki ir į smurtą linkę žmonės.

Prezidento siūlymams priešinasi ir pagrindinė ginklų lobistų grupė Nacionalinė šaulių asociacija, kuri jau pareiškė, kad naujo įstatymo laikysis tik sąžiningi amerikiečiai, tačiau jis neužkirs kelio nusikaltėliams ir psichikos sutrikimų turintiems žmonėms toliau žudyti vaikus bei suaugusiuosius. Asociacijos lobistų grupė pranešė, kad jau rengia atsaką prezidentui, ir pažadėjo kovoti su bet kokia griežtesne ginklų kontrole, nes, jos nuomone, būtų kur kas naudingiau, jeigu kiekvienoje šalies mokykloje budėtų ginkluoti apsaugininkai.

Nacionalinės šaulių asociacijos prezidentas Davidas Keene’as teigė tikįs, kad antroji JAV konstitucijos pataisa išliks. Nors kovoti su prezidentu bus labai sunku, pergalę įmanoma pasiekti. Dar prieš prezidento kalbą Nacionalinė šaulių asociacija išplatino reklamą, kuria labai nepatenkinti Baltieji rūmai. Joje B.Obama kaltinamas veidmainiavimu, nes jo dukteris saugo Slaptosios tarnybos agentai, o kiti mokiniai tokios apsaugos neturi. Baltųjų rūmų atstovas šią reklamą pavadino “atstumiančia ir bailia”.

Jungtinėse Valstijose greičiausiai įsigalios tik tos B.Obamos pasiūlytos priemonės, kurioms nereikia Kongreso pritarimo. Vyriausybinės agentūros gaus prieigą prie žmonių asmeninės informacijos ir galės patikrinti ginklus perkančių piliečių biografiją, kad sutrukdytų “pavojingiems” žmonėms įsigyti ginklų. Licencijuoti ginklų pardavėjai tai turi daryti ir dabar, tačiau yra įstatymo spraga, leidžianti nesilaikyti šio reikalavimo.

•

Alžyre įkaitai vaduoti bombomis Prancūzams pradėjus karinę operaciją Malyje, islamistų kovotojai užgrobė Ain Amenaso naftos bendrovę Alžyre.

Jie įkaitais paėmė 191 žmogų, tarp jų 41 užsienietį. Keliasdešimčiai pavyko pabėgti, tačiau 35 įkaitai žuvo, kai buvo bandyta juos išvaduoti.

Alžyro rytuose esančią naftos bendrovę iš karto apsupo Alžyro kariai. Jie stengėsi išlaisvinti teroristų įkalintus žmones. Alžyro valdžios pareigūnai bandė derėtis su pagrobėjais, kurie pagrasino nužudyti įkaitus, jeigu kariai bandys juos išvaduoti. Islamistai su įkaitais buvo užsibarikadavę gyvenamajame valstybinės naftos bendrovės “Sonatrach”, kuri dirba drauge su “British Petroleum” ir Norvegijos “Statoil”, pastate. Į teroristų rankas buvo patekęs 191 įkaitas - vietinės naftos gavybos įmonės darbuotojai ir 41 užsienietis specialistas, nors iš pradžių Alžyro valdžios institucijos teigė, kad teroristų rankose tik 20 užsieniečių, nes kelias dešimtis jie paleido. Įkaitais buvo tapę 7 amerikiečiai, 13 norvegų, taip pat Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Japonijos ir Airijos, Rumunijos, Kolumbijos, Tailando, Filipinų, Pietų Korėjos ir Armėnijos piliečiai. Vienas britas ir vienas alžyrietis žuvo islamistams bandant

Įkaitus pagrobusiems islamistams vadovavo Mokhtaras Belmokhtaras, kuris kovojo ir su sovietais Afganistane.

Naftos bendrovė, kurioje vyko įkaitų drama.

užgrobti autobusą, vežantį darbininkus iš Ain Amenaso į Tiranturiną, kuriame jie gyveno, tačiau autobusą lydintiems policininkams pavyko atremti šią ataką. Tuomet teroristai užpuolė darbininkų gyvenamąjį rajoną ir paėmė įkaitus.

Kiek vėliau Alžyro vidaus reikalų ministras Dahu Ould Kablia pranešė, kad kai kuriems įkaitams pavyko pabėgti - iš islamistų nagų paspruko 15 užsieniečių ir 30 alžyriečių. Dar 30 alžyriečių, daugiausia vertėjomis dirbusias moteris, paleido patys teroristai.

Pagrobėjai pareikalavo, kad jiems kartu su belaisviais būtų leista išvykti iš Alžyro, tačiau šalies valdžiai tai buvo “visiškai nepriimtina”. Pagrobėjai taip pat reikalavo Malyje nutraukti Prancūzijos karinę intervenciją.

kovotojai reikalauja maisto, vandens ir transporto, o Prancūzijos televizijos kanalas “France-24” pranešė, kad kai kuriems įkaitams buvo liepta užsijuosti diržus su sprogmenimis.

Teroristams nesutikus paleisti įkaitų, Alžyro kariškiai ėmė bombarduoti pastatą iš sraigtasparnių. Per šią ataką žuvo ne tik 15 islamistų su savo vadeiva, bet ir 35 įkaitai. Gyvi liko tik 7.

Alžyro įkaitų drama paragino ir kitas valstybes prisidėti prie islamistų Malyje pažabojimo. Į šią šalį netrukus turėtų atvykti 200 karių iš Nigerijos. Apie ketinimą pasiųsti karius pranešė ir Čadas. Europos šalys taip pat pranešė prisidėsiančios prie prancūzų pradėtos kovos su terorizmu Afrikoje. Nyderlandų užsienio reikalų ministras Fransas Timmer-

Savo ruožtu Alžyro islamo ekstremistų grupė “Pasirašiusieji krauju” per Mauritanijos žiniasklaidą išplatino pareiškimą, kad Alžyro vyriausybė, Prancūzija ir kitos šalys, kurių piliečiai buvo pagrobti, “turėtų prisiimti visą atsakomybę už pasekmes, kurios laukia įkaitų, jeigu nebus patenkinti grupės reikalavimai”.

Alžyro vidaus reikalų ministerijos nurodymu buvo uždaryti visi pasienio punktai, o Užsienio reikalų ministerija palaikė ryšius su tų šalių diplomatais, kurių piliečiai buvo atsidūrę teroristų rankose. Kariuomenei apsupus pastatą, kuriame slėpėsi užpuolikai, jie pagrasino jį susprogdinti kartu su įkaitais. Vienam iš pagrobtų darbininkų buvo liepta paskambinti į Prancūzijos dienraštį “Le Figaro” ir pranešti, kad

mansas paskelbė, kad į Malį bus pasiųstas transporto lėktuvas. “ES šalys turi prisiimti kolektyvinę atsakomybę, nes teroristai kelia grėsmę saugumui ne tik Afrikoje, bet ir Europoje”, - pareiškė F.Timmermansas ir pridūrė, kad Nyderlandai pasirengę suteikti Maliui ir ekonominę pagalbą.

Vakar Briuselyje buvo susirinkę ES užsienio reikalų ministrai. Jie sutarė, kad būtina paremti karinę misiją Malyje, padedant restruktūrizuoti Malio kariuomenę ir pasiunčiant jai instruktorių. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent’as Fabiusas paragino Bendrijos šalis prie šios misijos prisidėti ir finansiškai.

•

AFP, Reuters, BNS, LŽ

2013 01 18 Lietuvos žinios

Verslas

7

Lietuviškos priekabos pasiekia kitus žemynus DOMINYKAS JARUTIS

Panevėžyje įsikūrusi “SchmitzCargobull AG” koncerno antrinė įmonė “SchmitzCargobullBaltic”, pasinaudojusi ES parama pagal priemonę “Intelektas LT”, kuria sunkvežimių puspriekabių bei priekabų ir kėbulų prototipus.

Tikimasi, kad sukurti nauji produktai sudomins visos Europos, ypač Skandinavijos šalių pervežimo bendroves. Jau dabar įmonėje pagamintos transporto priemonės iškeliauja net į Japoniją, Braziliją, Australiją.

Važinėja po visą pasaulį “SchmitzCargobullBaltic” puspriekabių ir sunkvežimių izoterminių kėbulų gamyba užsiima jau nuo 1989-ųjų (buvusi UAB “Auviga”).

Nuo 1999-ųjų juos gaminti imta pagal pažangesnes technologijas, kai tik įmonė buvo reorganizuota į visoje Europoje gerai žinomos “SchmitzCargobull AG” antrinę įmonę.

2007-2009 metais gamintos ir tentinės puspriekabės, bet dėl sumažėjusios rinkos per krizę jų gamyba buvo sustabdyta. Įmonėje pagamintos transporto priemonės šiuo metu keliauja po visą Europą ir net Japoniją, Braziliją, Australiją.

Siekdama gaminti kuo įvairesnę produkciją ir patenkinti didesnio klientų būrio poreikius “Schmitz CargobullBaltic” nusprendė sukurti ir nuosavus priekabų, puspriekabių bei sunkvežimių kėbulų proto-

Lietuvoje pagamintas autotraukinys . / “SchmitzCargobullBaltic” nuotrauka tipus. “Rinka svyruoja - tai parodė tentinių priekabų ir puspriekabių paklausa, tad geriau užimti iškart kelias nišas. Todėl nusprendėme sukurti nuosavus priekabų, puspriekabių ir kėbulų visiškai atsidarančia šonine prototipus”, - sako bendrovės generalinis direktorius Raimundas Petrauskas.

Kuriant prototipus pasinaudota ES struktūrinių fondų parama pagal priemonę “Intelektas LT”. Pagal vykdo-

mą projektą jau sukurti trys puspriekabės ir baigiami kurti priekabos bei sunkvežimio kėbulo visiškai atsidarančia šonine siena prototipai.

Nors šiuo metu yra įvairiausių priekabų ir puspriekabių technologijų, dauguma jų užpatentuotos ir saugomos, tad “SchmitzCargobullBaltic” reikėjo pasinaudoti pagrindinės įmonės patirtimi ir sukurti savo technologiją bei techninius sprendimus.

Patogesnės krovos darbams “SchmitzCargobullBaltic” pasitelkusi profesionalius inžinierius sukūrė puspriekabės ir priekabos, kurios atsidaro vienas šonas, prototipą, tad prekes galima krauti ne tik per priekabos galą, kaip įprasta.

“Tai daugeliu atvejų supaprastina krovinio perkrovimą. Pavyzdžiui, daug patogiau perkrauti prekes iš traukinių vagonų, pakrauti

ilgus plieno ar medienos gaminius tiesiai gamyklose. Nusprendėme daugiau orientuotis į Skandinavijos rinką, tad priekabos bus ne tentinės, kurios netinka Skandinavijos klimatui, bet standžios konstrukcijos, pagamintos iš termoizoliacinių plokščių”, - pasakoja R. Petrauskas.

Projektui įgyvendinti iš ES struktūrinių fondų skirta 1,5 mln. litų, bendra projekto vertė - 4,3 mln. litų.

“Puspriekabės, priekabos, kėbulo prototipo kūrimas yra brangus. Reikia įsigyti įrangą bandymams, specialių bandymų rezultatus patvirtinti nepriklausomiems ekspertams arba autorizuotose laboratorijose, samdyti profesionalius inžinierius, pritaikyti naujausias technologijas ir mokslo laimėjimus”, - sako direktorius. Šiuo metu bendrovė specializuojasi gaminti izoterminius autotraukinius. Jiems gaminami izoterminiai sunkvežimių kėbulai ir specialios priekabos, kuriose galima palaikyti norimą temperatūrą.

“Gaminame autotraukinius iki 40-60 t bendrosios masės ir 100 kub. m naudingo tūrio. Tokie universalūs autotraukiniai paklausūs, mat leidžia vežėjams geriau išnaudoti priekabų savybes. Pavyzdžiui, vienu metu vežti ir salotas, ir šaldytą mėsą, nors tokiems kroviniams reikalingas skirtingas temperatūros režimas”, - pasakoja “SchmitzCargobullBaltic” generalinis direktorius R. Petrauskas. Be to, izoterminiai autotraukiniai gaminami stipresnės konstrukcijos (Heavy Duty) ir yra labiau pritaikyti Rytų Europos keliams.

Sukūrė itin ekologišką ir paprastą nuotekų valyklą TOMAS MIKNEVIČIUS

Aplinkosauga - viena prioritetinių ES sričių. Pastaruoju metu kylant nedidelių nuotekų valyklų paklausai UAB “Arginta” įgyvendino ES struktūrinių fondų lėšomis remiamą projektą ir sukūrė naują biologinio nuotekų valymo įrenginį, gebantį išvalyti ne tik biologines atliekas, bet ir fosforą bei azotą.

Nereikalauja daug priežiūros “Dažniausiai nedideliuose biologinio nuotekų valymo įrenginiuose šalinami tik organiniai teršalai. Dalies jų priežiūra gana sudėtinga, jiems veikti reikalinga elektros energija, o tai padidina nuotekų valymo sąnaudas. Mūsų tikslas buvo sukurti paprastą, ypatingos priežiūros nereikalaujantį, ekonomišką nuotekų valymo įrenginį, skirtą mažiems nuotekų kiekiams valyti, kuris šalintų ne tik organines medžiagas, bet ir azotą bei fosforą”, - pasakoja “Argintos” vandentvarkos direktorius Regimantas Dauknys.

2009 metų liepą pradėjus įgyvendinti projektą “Kokybiškai naujo nuotekų valymo įrenginio, paremto nuoseklaus biologinio valymo technologija, sukūrimas” buvo atlikta nuotekų cheminė ir biomasės mikrobiologinė analizė.

Remiantis tyrimų rezultatais sukurtas biologinio valymo įrenginio,

UAB “Arginta” sukurtas nuotekų valymo įrenginys ne tik ekologiškas, bet ir kompaktiškas bei lengvai prižiūrimas. / UAB “Arginta” nuotrauka veikiančio biofiltracijos principu, prototipas ir atlikti jo veikimo efektyvumo bandymai.

Individualiems namams skirtas

prietaisas išsiskiria ne tik ekologiškumu, bet ir paprastumu. Pavyzdžiui, jei daugelyje tokių sistemų reikia periodiškai pašalinti susikaupiantį dumblą,

šis įrenginys sukonstruotas taip, kad to nereikėtų daryti. Dumblą sunaikina biofiltracijos procese dalyvaujančios bakterijos.

“Mūsų sukurto biologinio valymo įrenginio eksploatacija nereikalauja ypatingos priežiūros ir yra suprantama eiliniam vartotojui. Valymo procesui nereikalinga elektros energija, nereikia įrengti papildomų talpyklų nuotekoms nusodinti”, - pasakoja doc. dr. R. Dauknys. Įrenginio kūrėjai tikisi, kad jis taps itin populiarus ES sugriežtinus nuotekų valymo reikalavimus.

Kol kas reikalavimai pašalinti azotą ir fosforą iš nuotekų taikomi tik pramoniniams įrenginiams, tačiau greitu metu to gali būti pradėta reikalauti ir iš mažų nuotekų valyklų, nes gamtai kenkiančio azoto bei fosforo gausu buitinėje chemijoje.

2012 metų gegužę baigtas projektas vykdytas pagal priemonę “Intelektas LT”. Bendra projekto vertė - beveik 2,6 mln. litų, iš jų beveik 0,83 mln. litų skirta iš ES struktūrinių fondų.

“Argintos” vandentvarkos vadovas R. Dauknys pripažįsta, kad be ES paramos šį projektą įgyvendinti būtų daug sunkiau. Konkurencija šioje rinkoje didelė, o naujo produkto sukūrimas reikalauja daug išlaidų.

“Intelektas LT” ES finansuojamos priemonės “Intelektas LT” tikslas - skatinti šalies įmones investuoti į inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei didinti Lietuvos pramonės įmonių konkurencingumą Europos rinkose.

Domina inovatyvios idėjos Lietuviško kapitalo UAB “Arginta” savo gyvavimo metus skaičiuoja nuo 1991 metų.

“Mūsų sėkmės paslaptis - inovatyvios idėjos. Netikime posakiu “Po mūsų nors ir tvanas”, todėl stengiamės būti nekenksmingi aplinkai, o to galima pasiekti ieškant modernių sprendimų bet kurioje veiklos srityje. Manau, kad mūsų veiklos principai pasiteisino”, - sako R. Dauknys.

Perspektyvios idėjos per beveik 20 metų padėjo “Argintai” išaugti į didžiulę, rinkoje lyderiaujančią ir ypač pelningai dirbančią įmonę. Jai sparčiai didėjant, kito ir veikla: nuo 1991-ųjų “Arginta” užsiėmė metalo apdirbimu, 1995 metais bendrovė pradėjo gerinti vandenį ir tvarkyti nuotekas, 2009-aisiais atsirado dar viena papildoma sritis - atsinaujinanti energija. Metalo apdirbimas, vandentvarka ir atsinaujinanti energija šiandien yra lygiavertės “Argintos” veiklos kryptys.

UAB “Arginta” priklauso trims Lietuvoje žinomoms asociacijoms: Lietuvos vandens tiekėjų asociacijai, Lietuvos suvirintojų asociacijai, Lietuvos inžinerinės pramonės Užs. LM-2085 asociacijai.

8

2013 01 18 Lietuvos žinios

Verslas

Ignalinoje atomą keičia anglis dirbti žmonių. Gamykloje numatyta įdarbinti apie 50 vietos gyventojų, jų atranka jau prasidėjo.

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Ignalinos rajone, Mikalave, netrukus iškilsianti didžiausia Baltijos ir Skandinavijos regione medžio anglių gamykla mažins nedarbą rajone ir stiprins Lietuvos eksporto pozicijas.

Būsimoje gamybos bazėje jau baigtos ruošti krosnių aikštelės, pastatyta segmentuoto medžio anglių gamybos linijos stoginė, supirkta dalis įrangos, klojami produkcijos sandėlio pamatai, ruošiama infrastruktūra.

“Prisidėsime prie Lietuvos ekonomikos augimo dviem būdais: pirma, kuriame naujas darbo vietas regione, kur nedarbo lygis yra vienas didžiausių Lietuvoje, antra, didžiąją dalį produkcijos eksportuosime. Medžio anglių gamybos sektorius išsiskiria itin didele ir nemažėjančia produkcijos paklausa ir Lietuvoje, ir visoje Europoje”, - sako projekto užsakovės Medžio anglies gamintojų asociacijos prezidentas Šarūnas Nacevičius.

Lems finansavimas Projektui, kurio sąmata siekia 13 mln. litų, lėšų suteiks ES paramos fondai. “Tikime, kad naujoji gamykla bus geras pavyzdys, kaip tinkamai naudojama ES parama atgaivina gyvenimą ir sukuria naujas darbo vietas Lietuvos kaime”, - teigia asociacijos prezidentas.

Planuojama, kad gamykla pradės veikti šių metų pavasarį arba vasaros pradžioje, bet tik tokiu atveju, jei pavyks be trukdžių pasirūpinti skolintomis lėšomis. “Bankai skelbiasi remią

Auganti rinka

13 mln. litų investicijos į medžio anglių gamyklą Mikalave pradės atsipirkti jau šį pavasarį. / LŽ archyvo nuotrauka verslą, tačiau jaunų įmonių vengia, todėl mums lieka tik kredito unijos, kurių pinigai yra brangesni, - aiškina jis LŽ. - Be to, nežinia, kaip reikalai pakryps po Lietuvos banko sankcijų Nacionalinei kredito unijai. Šis finansavimo šaltinis irgi tapo jautresnis.”

Tikimasi, kad investicijos atsipirks per 4-5 metus.

Kodėl Ignalina?

Lietuvoje yra ir daugiau miškingų regionų, o Ignalinos krašto miškuose ūkinė veikla ribojama, todėl gali kilti abejonių dėl gamyklos vietos parinkimo. Š.Nacevičius LŽ paaiškino, kad gamyklai parinkta vieta nėra nacionalinio parko teritorijoje. Be to, ji yra

netoli Latvijos ir Baltarusijos pasienio, todėl tikimasi žaliava apsirūpinti rinkoje palankiausiomis kainomis.

“Visada yra geriau rinktis iš trijų šaltinių”, - primena jis elementarią rinkos taisyklę.

Anglims gaminti bus naudojama malkinė mediena. “Kai kurie užsakovai, pavyzdžiui, korėjiečiai, su kuriais jau užmegzti kontaktai, pageidauja, kad gastronominės paskirties anglys būtų gaminamos būtinai iš kietmedžio, bet kitos rinkos nėra tokios reiklios, todėl galima gaminti ir iš alksnio, juodalksnio bei kitos medienos”, - pasakoja asociacijos vadovas.

Kita priežastis, dėl kurios buvo pasirinkta ši vieta gamyklai - sustabdžius

Ignalinos atominę elektrinę, rajone išaugęs gyventojų, ypač vyrų, nedarbo lygis, todėl, tikimasi, nekils didelių problemų rasti specialistų ir kitų norinčių

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 1 JAV doleris 1 Australijos doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Kanados doleris 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 10 Čekijos kronų 10 Danijos kronų 1 DB svaras sterlingų 100 Vengrijos forintų

3,4528 2,5974 2,7302 2,9872 2,6326 2,7781 4,1780 1,3511 4,6269 4,1528 1,1751

-0,0770% -0,5128% -0,0770% -0,1557% -0,5363% -0,0886% +0,0740% -0,0086% -0,3443% +0,5106%

Kol kas gastronominės paskirties medžio anglis Lietuvoje gamina kelios nedidelės įmonės, kurių ištekliai yra per maži, kad būtų patenkintas netgi vietos rinkos poreikis. Ignalinos rajone statoma gamykla turės 5 medžio anglių gamybos linijas, kuriose bus pagaminama 6 tūkst. tonų anglių per metus.

Medžio anglių gamybos apimtis pasaulyje 2000-2009 metais išaugo daugiau nei trečdaliu. ES šios produkcijos 2009 metais buvo pagaminta apie 300 tūkst. tonų. Iš Ignalinos ją planuojama eksportuoti daugiausia į Vakarų Europos rinką: Vokietiją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Skandinavijos šalis.

Pasak asociacijos prezidento, šios produkcijos gamybos ir personalo sąnaudos Lietuvoje yra palyginti mažos, todėl nebus sudėtinga taikyti “aukštos kokybės žema kaina” strategiją ir taip įsitvirtinti bent Baltijos ir Skandinavijos regionuose.

•

100 Islandijos kronų 100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Moldovos lėjų 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų 2013 01 18, LB

2,0127 2,9307 1,7227 4,9492 2,1360 4,6682 8,3875 8,5679 3,9947 1,4699 3,1968

-0,0298% -0,6551% -0,0813% +0,0061% +0,0843% +0,2742% +0,2146% +0,0969% +0,1652% +0,2381% +0,1189%

Naujoje laboratorijoje kuriami duomenų perdavimo įrenginiai dienas. Anksčiau šis darbas trukdavo apie mėnesį ir ilgiau. “Šiuo metu informacinės technologijos tobulėja labai sparčiai, tad svarbu skubiai reaguoti į permainas. Vos ne kas mėnesį bevielio ryšio įrangai keliami vis nauji reikalavimai, tad ši

DOMINYKAS JARUTIS

Bevielis duomenų perdavimas jau seniai ne naujiena.

Neprijungę jokio laido prie nešiojamojo kompiuterio ar telefono internetu naudojamės kavinėse, mieste praktiškai bet kurioje pasaulio valstybėje.

Įmonėje “Wilibox” sukuriama ryšio įranga su užsienio platintojais parduodama beveik visame pasaulyje.

Gali būti, kad kartais juo naudotis padeda ir Lietuvos įmonės “Wilibox” sukurta įranga. Įmonė specializuojasi kurdama prietaisus, galinčius perduoti didelius duomenų kiekius nemažais atstumais.

laboratorija mums buvo labai reikalinga. Tačiau be ES pagalbos įsigyti visą reikiamą įrangą būtų buvę daug sunkiau”, - sako V. Baronas.

Laboratorija paspartino darbą “Žinoma, mes anksčiau ar vėliau būtume įsirengę prototipų kūrimo laboratoriją, tačiau be ES paramos tai būtų užtrukę gerokai ilgiau”, pasakoja UAB “Wilibox” vadybininkas Vaidas Baronas.

Bendrovė gamina aukštomis technologijomis paremtą itin tikslią įrangą, gebančią perduoti nemažą kiekį elektroninių duomenų itin dideliais atstumais. Tam reikalinga laboratorija, kurioje būtų tikslūs matavimo ir gamybos prietaisai.

Pagal priemonę “Intelektas LT+” bendrovė laboratorijai įrengti gavo per milijoną litų, už juos pirko įrangą, reikalingą duomenims sparčiai perduoti. Bendra projekto vertė 2,1 mln. litų.

“Tai nėra tokia pati buitinė įranga, kurią naudojame namuose. Tai daug patikimesnė, itin tiksli ir profesionali įranga, skirta telekomunikacijų paslaugas teikiančioms bend-

jie net nežino visų galutinių šalių pirkėjų. Tačiau “Wilibox” įrenginius galima rasti net tokioje egzotiškoje šalyje kaip Tanzanija. Čia buvo įgyvendintas vienas įdomesnių projektų: įrengtas “Wilibox” sukurtas duomenų perdavimo prietaisas, kuris

Parduoda visame pasaulyje Įmonėje “Wilibox” sukuriama ryšio įranga su užsienio platintojais parduodama beveik visame pasaulyje. Pasak “Wilibox” vadybininko,

bevieliu ryšiu duomenis perduoda net 100 kilometrų atstumu.

“Lietuva mūsų veiklai per maža, čia nedaug ryšio operatorių, todėl 99,9 proc. mūsų produkcijos iškeliauja į užsienio valstybes. Tačiau tai tikrai nėra blogai, juk vienas mūsų valstybės prioritetų - gaminti ir eksportuoti pridėtinės vertės produkciją”, - neslepia V. Baronas. Užs. LM-2085

“Intelektas LT+” Priemone “Intelektas LT+” siekiama padidinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) veiklos aktyvumą privačiame sektoriuje. Priemonės tikslas skatinti įmonių plėtrą ir naujų inovacinių įmonių steigimą investuojant į MTTP, padedant įmonėms kurti naujas tyrėjų, technikų (laborantų) ir panašaus aukštos kvalifikacijos personalo darbo vietas.

Pagal priemonę “Intelektas LT+” remiamos veiklos: įmonių investicijos, kuriomis kuriama nauja arba plečiama jau esama įmonės MTTP infrastruktūra.

UAB “Wilibox” sukurti ir pagaminti unikalūs duomenų perdavimo prietaisai jau įrengti visuose žemynuose. / UAB “Wilibox” nuotrauka rovėms. Mes kuriame unikalius produktus, kuriais naudodamosi telekomunikacijos bendrovės gali teikti bevielio ryšio paslaugas dideliais atstumais. Mūsų darbas - ne tik sukurti bevieliu ryšiu informaciją per-

duodantį įrenginį, bet ir kompiuterinę programą”, - teigia V. Baronas. Įrengtoje laboratorijoje bendrovės specialistai pagal poreikius duomenų perdavimo prototipų komponentus gali pasigaminti per kelias

2013 01 18 Lietuvos žinios

Žemės ūkis

9

Pasėlių plotų ūkininkai nemažins Išankstiniai praėjusių metų žemės ūkio sektoriaus duomenys rodo, kad 2012-ieji šalies ūkiams buvo rekordiniai. Grūdinių ir ankštinių kultūrų derlius buvo ketvirtadaliu didesnis, o rapsų - trečdaliu, palyginti su 2011 metais.

GINTARAS MIKŠIŪNAS

M

anoma, jog grūdinių kultūrų derlius, patvirtinus galutinius duomenis, galėtų siekti iki 4,5 mln. tonų. Tokiu atveju pagal grūdų derliaus dydį Lietuva Europos Sąjungoje (ES) lenkia Graikiją (4 mln. t), Suomiją (3,8 mln. t), Slovakiją (3,3 mln. t), Latviją (1,9 mln. t) ir Estiją (0,9 mln. t).

Lietuvos ūkininkai 2012 metais ne tik užaugino rekordinį derlių, bet ir galėjo jį parduoti didesnėmis kainomis, taip padengdami anksčiau patirtus nuostolius.

Kokios tendencijos vyraus šiais metais? Pasak LŽ kalbintų ūkininkų, grūdinių kultūrų pasėlių plotų jie šiais metais žada nemažinti, o kadangi pastebima tendencija trauktis iš gyvulininkystės į augalininkystę, bendri šalies pasėlių plotai gali būti net didesni.

Sėjančiųjų gali daugėti Kėdainių rajone ūkininkaujantis Aušrys Macijauskas prognozuoja, kad grūdinių augalų pasėlių plotai 2013 metais Lietuvoje tikrai nemažės.

“Rinkoje kol kas laikosi gana didelės supirkimo kainos, todėl auginti grūdines kultūras šiuo metu iš tiesų daug kam atrodo patrauklu. Todėl pasėlių plotai tikrai nemažės, net gali šiek tiek plėstis”, - įsitikinęs vidurio Lietuvos ūkininkas. Pasak A.Macijausko, daug kas priklauso nuo to, kaip peržiemos žieminiai augalai. “Daugiausia verčiuosi augalininkyste. Praėję metai buvo tikrai neblogi, o per pavasario sėją stengsimės pasėti tiek pat javų kaip ir 2012 metais. Koks bus rezultatas, priklauso ne tik nuo žmogaus, bet ir nuo gamtos”, - sakė jis.

A.Macijauskas prognozuoja, kad grūdų supirkimo kainos 2013 metais išliks stabilios. “Tačiau nereikia pamiršti, jog 2012 metai buvo išskirtiniai tuo, kad kainos smarkiai nesvyravo. Panaši situacija, manau, turėtų likti ir šiais metais, drastiškų kainos pokyčių neturėtų būti”, - įsitikinęs buvęs žemės ūkio viceministras.

Pasak jo, Lietuvos žemės ūkiui reikėtų labiau orientuotis į didesnės pridedamosios vertės produktų kūrimą.

“Pirmiausia tai yra gyvulininkystė, pieno gamyba. Gerai, kad Lietuva daug eksportuoja grūdų. Tai pajamos, gerinančios prekybos su užsieniu balansą. Tačiau būtų dar geriau, jeigu eksportuotume daugiau gyvulininkystės produktų, ypač mėsos ir pieno

Lietuvoje mažėja gyvulių, o daugiau ūkių per pastaruosius kelerius metus persiorientuoja į augalininkystę. / Gintaro Mikšiūno nuotraukos

KOMENTARAS

Prof. habil. dr. Gvidas Šidlauskas, UAB “Agrochema” rinkodaros skyriaus viršininkas: - Praėjusį rudenį pamatas geram šių metų derliui jau yra padėtas. Tiek žieminiai rapsai, tiek ir žieminiai javai buvo pasėti laiku, gerai sudygo, o žiemos sąlygos kol kas neblogos. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir patys ūkininkai, viskas yra Dievo valioje.

ypatinga, augalai kol kas gyvi. Anksčiau ūkininkai turėdavo skaudesnės patirties, kai likdavo iš viso be derliaus, žūdavo viskas, kas pasėta, ne vienas balansavo ties bankroto riba. “Mano prognozėmis, šiais metais lengva tik-

Z.Aleksandravičius: “Su grūdų kainomis panašiai kaip ir su nafta. Jeigu kur nors pasaulyje kyla stichinės nelaimės, kainos šoka į viršų.” gaminių. Tuo tarpu šiandien gyvulininkystės plėtrai Lietuvoje atsiranda kliūčių. Pirmiausia - tai gyventojų neigiamas nusiteikimas dėl kvapų. Net ir nedideli ūkininkai susiduria su problemomis, norėdami pastatyti naujas gyvulių fermas. Todėl tiek visuomenės, tiek politikų požiūrį į gyvulininkystę reikėtų keisti”, - įsitikinęs Kėdainių krašto ūkininkas.

Viskas priklausys nuo orų Kupiškėnas Zigmas Aleksandravičius sako, jog nuspėti gamtą yra labai sunku. Ši žiema nesanti kokia nors

rai nebus, o koks bus derlius, viskas Dievo valioje. Mes ruošiamės. Prieš Naujuosius pradėjome lankyti seminarus, pas mums atvažiuoja mokslininkai, kalbamės apie trąšas, apie priemones, kurios leidžia sutaupyti.

Darėme eksperimentą savo ūkyje, ištyrėme 7 hektarus žemės pagal įvairius rodiklius ir stengsimės nebarstyti pinigų ten, kur nereikia. Be to, mes, žemdirbiai, kaip ir visais laikais, laukiame, ką “pasiūlys” gamta, ir tikimės geriausio. Teko girdėti Amerikos vyriausiojo meteorologo prognozes, kad šie metai bus sausros metai, o stichijos

Nesvarbu, koks bus pavasaris, kaip peržiemos augalai, jais vis vien teks pasirūpinti: pamaitinti, apsaugoti nuo ligų, kenkėjų.

Stengiamės žemdirbiams pasiūlyti sprendimus, kurie palengvintų ūkininkavimą ir pasėliai subrandintų kuo gausesnį pelną.

Geros kokybės derliui užauginti ūkininkams siūlome skystąsias trąšas LYDERIS, kurios yra efektyvesnės nei biriosios trąšos. Taip pat šiais metais turėsime naujų trąšų, kurios labiau skirtos specializuotiems, pažengusiems ūkiams. Tai amino rūgščių trąšos su siera, cinku ir variu. Jos tinka tręšti rapsams ir javams. Taip pat pasiūlysime naują produktą - amidinio azoto trąšas su magniu ir siera.

Detaliau apie naujus produktus ir jų naudojimo technologijas ūkininkai, žemės ūkio bendrovės galės susipažinti sausio mėnesį agrocentruose “Agromax” startuosiančiuose pavasario seminaruose.

prognozuojamos tikrai nemenkos”, sakė Z.Aleksandravičius. Ūkininkas siūlo nepamiršti, kad pasaulinės gūdų kainos yra didelio žaidimo dalis. “Visą laiką jaučiame stresą. Su grūdų kainomis panašiai kaip ir su nafta. Jeigu kur nors pasaulyje kyla stichinės nelaimės, kainos šoka į viršų. Kiekviena gera ar bloga naujiena lemia kainų pokyčius.

Todėl ūkininkas nežino savo pajamų iki metų pabaigos. Tuo tarpu išlaidos jau dabar aiškios. Pavyzdžiui, jau esame nusipirkę trąšų, cheminių medžiagų, žinome, kiek reikės sumokėti už darbą žmonėms. Tad visi mūsų socialiniai partneriai savo dalį pasiima gerokai iš anksto. Bet ar mes patys uždirbsime, ar ne - didelis klausimas”, - sakė Kupiškio krašto ūkininkas ir pridūrė, jog savo ūkyje pavasarį grūdinių kultūrų ketina sėti tiek pat kaip ir pernai.

Stabilumo politikos žada laikytis ir Joniškio krašto didieji ūkiai. Pasak Viliaus Kaikario, Skaistgirio ŽŪB bendraturčio, pasėlių plotai 2013 metais tiek rajone, tiek ir Lietuvoje

neturėtų didėti. “Dirbame taip kaip ir visada - jau 10 metų užsėjame maždaug vienodus grūdinių kultūrų pasėlių plotus. Kituose Joniškio krašto ūkiuose yra panašiai. Dirbamos žemės kiek yra, tiek yra, jos negali padaugėti”, - sakė V.Kaikaris.

Traukiasi iš gyvulininkystės Kauno rajono ūkininkas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas sako, kad ūkininkai visada stengiasi laukus maksimaliai apsėti ir gauti kuo geresnį derlių. “Praėjusiais metais gavome rekordinį derlių dėl to, kad buvo labai palankios žiemos sąlygos, beveik visi žieminiai pasėliai gerai peržiemojo.

Jeigu šią žiemą sėkmingai peržiemos žieminiai kviečiai ir rapsai, o vasara bus palanki, vėl galime tikėtis gerų derlių, panašių kaip ir praėjusiais metais”, - teigė Kauno rajono ūkininkas.

Tiesa, praėjusį rudenį pasėti daugiau žieminių kviečių esą nepavyko, nes buvo šlapia, tad reikės daugiau sėti pavasarį. Pasak ūkininko, įvertinus viską, gali būti taip, kad šiais metais pajamos bus mažesnės.

R.Majauskui taip pat kelia nerimą statistika, jog šalyje mažėja gyvulių, o tendencija, kad ūkiai per pastaruosius kelerius metus daugiau persiorientuoja į augalininkystę, esą nesunkiai pastebima. Tačiau, jo nuomone, grūdinės kultūros nėra pats pelningiausias verslas, esą labiau apsimokėtų auginti cukrinius runkelius. “Galbūt visus vilioja tai, kad grūdų augintojai žiemą būna mažiau apkrauti darbu, o gyvulių augintojai turi dirbti visus metus.

Praėję metai iš tiesų pasitaikė geri, tad dabar visi tikisi, kad ir toliau gali būti labai gerai. Tačiau nereikia pamiršti, jog tai buvo tik vieni tokie metai”, - sakė R.Majauskas.

Pasak jo, pernai ūkininkai galėjo padengti užpraeitų metų nuostolius.

Bet jis primena, kad padidėjo ir jų sąnaudos. “Juk norint gauti gerą derlių reikia nemažai į žemę įdėti. Todėl pelno maržos nėra labai didelės”, tikino Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas.

Kainos neturėtų kristi “Pasvalio rajone pasėlių plotai turėtų išlikti maždaug tokie pat kaip ir 2012 metais”, - sakė Vilhelmas Janušonis, Pasvalio rajono ūkininkų asociacijos pirmininkas. Jo nuomone, rapsų augintojams gali atsirasti tokių pat problemų kaip ir Vakarų Europoje - užpuls kenkėjai. Praėjusiais metais pavojingi šliužai esą jau pastebėti Suvalkijoje. Todėl ūkininkai pradeda ieškoti alternatyvų rapsams ir galbūt rinksis ankštines kultūras, kurių reikia ir dėl sėjomainos. “Žinoma, rapsus auginti pelninga, bet jeigu jų kaina kris, rapsų auginti neapsimokės”, - kalbėjo ūkininkas.

V.Janušonis taip pat mato tendenciją, kad pastaruosius kelerius metus gyvulius auginę ūkiai pradeda labiau orientuotis į augalininkystę. Tokia tendencija galinti išlikti ir ateityje. Tačiau dėl to, pasvaliečio nuomone, kaltos ne grūdų kainos - esą nepalankias sąlygas gyvulininkystei diktuoja produkciją superkantys perdirbėjai, kurie “nenori mokėti normalios kainos”. Todėl ateityje, jo nuomone, gali išnykti ne tik smulkūs gyvulių augintojai, bet ir vidutiniai, liks tik stambūs ūkiai, kurie turi dideles bandas.

•

SKAIČIAI Trijose ES valstybėse - Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje - išauginama beveik pusė (47 proc.) ES grūdų derliaus: Prancūzijoje - apie 70 mln. t, Vokietijoje daugiau kaip 44 mln. t, o Didžiojoje Britanijoje - apie 21 mln. t grūdų. Lenkija pernai gavo apie 26 mln. t grūdų derliaus, Italija - apie 19 mln. t, Ispanija - apie 17 mln. t, Rumunija - apie 13 mln. t, Vengrija - apie 11 mln. t, Danija - per 9 mln. t.

ES didžiausią grūdų derliaus dalį - 44,4 proc., arba 127,7 mln. t, - sudaro kviečiai.

Lietuvoje kviečių dalis didesnė - daugiau kaip 60 procentų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais brango beveik visi augalininkystės produktai: kviečiai - 29,3 proc., kvietrugiai - 24,4, kukurūzai - 22,6, miežiai - 21,5, ankštiniai augalai - 20,6, rugiai - 12,7, javų mišiniai - 5,1, augalai, skirti perdirbti, - 2,5, daržovės - 0,5 procento.

10

2013 01 18 Lietuvos žinios

Sportas

R.Berankis atsparus varžovams ir kaitrai ĮDOMŪS FAKTAI

Britai pagarbiai vertina būsi• mą A.Murray’aus varžovą. Naujienų agentūros BBC teniso apžvalgininkas Piersas Newbery taip atsiliepė apie R.Berankį: “Nors ATP reitinge jis užima 110 vietą, mūsų tenisininkui tai gali būti pirmasis rimtas išbandymas Melburne. 22-ejų R.Berankis anksčiau sparčiai kopė ATP piramidės laiptais, tačiau jį sustabdė kirkšnies trauma. Dabar jis grįžo visiškai sveikas ir puikios formos.”

Prancūzas Gaelis Monfils galėtų pasimokyti servavimo paslapčių iš R.Berankio. G.Monfils vakar vargais negalais 7:6 (7:4), 4:6, 0:6, 6:1, 8:6 palaužė taivanietį Lu Yen-Hsun. Pergalę galėjo pasiekti lengviau, tačiau mačo metu padarė net 29 dvigubas klaidas, suteikdamas papildomų šansų varžovui. R.Berankis kovodamas su F.Mayeriu išvengė dvigubų klaidų.

42 metų japonė Kimiko Date-Krumm nepaliauja stebinti.

Vakar ji 6:2, 7:5 pranoko 17 metų jaunesnę Izraelio tenisininkę Shahar Peer ir pateko į šešioliktfinalį. Jei ten įveiks serbę Bojaną Jovanovski, taps vyriausia žaidėja “Didžiojo kirčio” varžybų istorijoje, patekusia į aštuntfinalį.

“Visi sako, kad aš pamišusi. Bet visi palaiko mane”, - šypsojosi K.Date-Krumm.

•

• Skirtingi likimai: 22-ejų R.Berankis rengiasi vienam didžiausių karjeros iššūkių, o jo bendraamžė P.Kvitova Melburne jau baigė pasirodymą.

Reuters/AFP/ Scanpix nuotraukos VILMANTAS REMEIKA

Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis pakartojo didžiausią savo karjeros pasiekimą pateko į “Didžiojo kirčio” serijos varžybų trečiąjį ratą.

Atvirosiose Australijos teniso pirmenybėse (“Australian Open”) Melburne 22 metų R.Berankis vakar paryčiais Lietuvos laiku antrajame rate per 1 val. 17 min. įveikė 29-erių vokietį Florianą Mayerį (25 turnyro raketė) - 6:2, 6:3, 6:1. Tiek R.Berankis nukeliavo ir 2011-aisiais Melburne. O šiemet turnyro šešioliktfinalyje jis kausis su vienu geriausių pasaulio tenisininkų, 2012-ųjų atvirojo JAV čempionato nugalėtoju ir Londono olimpiados čempionu 25-erių britu Andy Murray (3).

“Užvaikė” varžovą “Ričardo žaidimas buvo solidus nuo pradžios. Puikiai žinojome, kaip žaidžia F.Mayeris ir tam pasirengėme, sakė R.Berankio treneris Remigijus Balžekas. - Buvo nuspręsta iš karto spausti varžovą. Viskas pasitvirtino, nes vokietis nespėjo paskui Ričardą.”

Lietuvis varžovui kirto iš peties jau pirmajame sete (6:2), kuris tru-

ko tik 22 minutes. Ir vėliau F.Mayeris neturėjo šansų atsitiesti.

R.Berankio pirmieji padavimai nebuvo itin sėkmingi (54 proc., 38 iš 70), tačiau jis nepadarė nė vienos dvigubos klaidos (varžovas - 3) ir laimėjo 6 geimus F.Mayeriui servuojant (varžovas 0). Be to, lietuvis sėkmingai atrėmė 49 proc. (35 iš 72) vokiečio padavimų, pastarasis - tik 24 proc. (17 iš 70).

A.Murray: “R.Berankis yra labai darbštus puikus vaikinas.”

Nors Ričardo pergalė ir skirstyto vokiečio nesėkmė buvo prilyginta netikėtumui, po dvikovos nugalėtojas kalbėjo ramiai: “Buvau tikras dėl savo pergalės. Jaučiausi ramus. Dabar laukia kova su A.Murray. Man nebus netikėta matyti jį kitoje tinklo pusėje.”

R.Berankis Australijoje dar nepralaimėjo nė vieno seto - pirmajame rate jis 6:2, 7:6 (7:4), 7:5 įveikė ukrainietį Sergejų Stachovskį.

Dalį lietuvio dvikovos su F.Mayeriu stebėjo ir A.Murray treneris legendinis Ivanas Lendlas. Šio auklėtinis tą pačią dieną per 1 val. 41 min. 6:2, 6:2, 6:4 įveikė portugalą Joao Sousą.

Apie R.Berankio ir A.Murray dvikovą Lietuvos teniso gerbėjai svajojo dar 2010-ųjų pradžioje, kai lietuvių ir britų rinktines burtai suvedė Daviso taurės varžybose. Tuomet A.Murray į Vilnių neatvyko, o be savo lyderio likę britai pralaimėjo.

Ir naktį karšta Po antrosios pergalės R.Berankiui iš karto teko daugiau dėmesio. Oficiali varžybų transliuotoja “Eurosport” televizija apie jo pergalę parodė trumpą siužetą. Pagal preliminarų tvarkaraštį lietuvio ir brito akistata numatyta ateinančią naktį 2.00 val. Lietuvos laiku. Neabejojama, kad ji bus transliuojama tiesiogiai.

Elitiniame teniso pasaulyje visuomet egzistuoja abipusė pagarba ir tolerancija. Todėl ir A.Murray vakar gražiai atsiliepė apie R.Berankį, su kuriuo kelis kartus treniravosi pernai ir šiemet.

“Jis yra labai darbštus puikus vaikinas. Kelis kartus drauge treniravomės, todėl bus smagu vėl susitikti, - teigė Londono olimpiados čempionas. - Kad įveiktum F.Mayerį per tris setus, turi žaisti puikiai. R.Berankis aikštelėje būna agresyvus. Jis nėra aukštas, tačiau nuo galinės linijos smūgiuoja labai galingai.”

“Australian Open” varžybose pajėgiausiems planetos tenisininkams

tenka susidurti ir su alinančia kaitra.

Vakar dieną Melburne spigino 40 laipsnių karštis. Net vėlai vakare 23 val., kai vis dar kovojo čekė Petra Kvitova ir britė Laura Robson, temperatūra buvo +36. Vienintelė paguoda sportininkams - palyginti mažas oro drėgnumas (vakar siekė 8 procentus).

Tačiau R.Balžekas sako, kad jo auklėtinis fiziškai gerai pasirengęs ir pajėgus ištverti karštį: “Čia labai karšta, žaidėjai dehidruoja, tačiau Ričardo forma gera. Ji gerėja kasdien. Todėl artimiausias mačas turėtų būti labai įdomus.” Įveikęs antrąjį ratą, R.Berankis pelnė 90 ATP taškų ir uždirbo 71 tūkst. Australijos dolerių. Pergalės šešioliktfinalyje vertė - 180 taškų ir 125 tūkst. dolerių.

Čekės fiasko Vyrų varžybose vakar daugiau netikėtumų nebuvo. Šveicaras Roger Federeris (2) užtikrintai nugalėjo rusą Nikolajų Davydenką - 6:3, 6:4, 6:4. Argentinietis Juanas Martinas Del Potro (6) įveikė vokietį Benjaminą Beckerį 6:2, 6:4, 6:2. Prancūzas Jo-Wilfriedas Tsonga 6:3, 7:6 (7:1), 6:3 pranoko japoną Go Soedą. Kitas prancūzas Richardas Gasquet (9) eliminavo Kolumbijos atstovą Alejandro Fallą - 6:3,

6:2, 6:2. Kylanti Kanados teniso žvaigždė Milošas Raoničius (13) 7:6 (7:2), 6:2, 6:3 įveikė čeką Lukašą Rosolį. Vienintelis turnyre likęs Australijos atstovas Bernardas Tomičius 6:7 (4:7), 7:5, 7:6 (7:3), 7:6 (8:6) palaužė vokietį Danielį Brandsą ir šešioliktfinalyje mes iššūkį R.Federeriui.

Moterų turnyre nugalėtojos titulą ginanti baltarusė Viktorija Azarenka (1) pranoko graikę Eleni Daniilidou - 6:1, 6:0, amerikietė Serena Williams (3) nesunkiai 6:2, 6:0 įveikė ispanę Garbine Muguruzą. Buvusi pirmoji pasaulio raketė danė Caroline Wozniacki (10) nugalėjo kroatę Donną Vekič - 6:1, 6:4.

Nepasisekė čekei Petrai Kvitovai (8). Ji tapo jau trečia iš varžybų pasitraukusia pirmojo dešimtuko žaidėja po italės Saros Errani (7) ir australės Samanthos Stosur (9).

2011-ųjų Vimbldono turnyro laureatė 22 metų P.Kvitova 6:2, 3:6, 9:11 neatsilaikė prieš aštuoniolikmetę britę Laurą Robson (WTA-53).

•

Trumpai J.MAČIULIO ŠOU

DAKARO RALIS

Eurolygos vyrų krepšinio turnyro TOP 16 etapo IV turo rungtynėse užvakar Atėnų klubas “Panathinaikos” (Graikija) su Jonu Mačiuliu svečiuose 79:73 įveikė Berlyno “Albą” (Vokietija) ir E grupėje iškovojo trečią pergalę. Nesulaikomas iš nugalėtojų buvo J.Mačiulis. Lietuvis per 21 su puse minutės pelnė net 28 taškus (3-6/8, 2-2/2, 1-6/6). Vakar vėlai vakare Kaune susitiko E grupėje tris pergales iš eilės iškovojusi Maskvos CSKA (Rusija) ir antrosios pergalės TOP 16 etape siekiantis Kauno “Žalgiris”.

Pietų Amerikoje vykstančiame Dakaro ralyje trečiadienį gamtos išdaigos sutrukdė automobiliams įveikti vienuoliktąjį etapą - 481 km, iš kurių 219 km yra greičio ruožas.

“Prieš porą dienų siautusios liūtys, matyt, duoda savo vaisių. Nuvažiavus apie 50 km kopomis nuklota trasa kelią pastojo sraunus upelis.

Tuo pat metu atskrido sraigtasparnis, iš kurio nusileidęs teisėjas pranešė, jog greičio ruožas stabdomas.

Sekasi čia mums su tomis iš niekur atsirandančiomis upėmis viduryje smėlėtų kopų”, - įspūdžiais dalijosi Lietuvos lenktynininkas Benediktas Vanagas. Po vienuolikos etapų B.Vanago ir šturmano Sauliaus Jurgelėno (“OSCar”) ekipažas yra 76as ir beveik 28 valandomis atsilieka nuo bendrojoje įskaitoje pirmaujančio dešimtkart Dakaro ralio

P.GUARDIOLOS PANORO VOKIEČIAI Vokietijos aukščiausiosios futbolo lygos lyderė Miuncheno “Bayern”

P.Guardiola įspūdingų pergalių pasiekė su “Barcelona”. oficialiai paskelbė, kad komandos vyriausiojo trenerio pareigas einantį Juppą Heynckesą vasarą pakeis Pepas Guardiola. Jis anksčiau vadovavo klubui “Barcelona” (Ispanija), su kuriuo pasiekė įspūdingų pergalių. Iki 2016 metų vidurio pasirašytoje sutartyje numatyta, kad 41 metų P.Guardiola ekipos

vairą perims iš 67-erių J.Heynckeso liepos pradžioje. Žaisdamas “Barcelonoje” ir treniruodamas šią komandą P.Guardiola 14 kartų tapo Ispanijos čempionu bei tris kartus laimėjo UEFA Čempionų lygą: 1992 m. būdamas žaidėjas ir 2009 bei 2011 m. stovėdamas prie komandos vairo.

čempiono prancūzo Stephane’o Peterhanselio (“Mini”). Motociklininkų klasėje vienuoliktąjį (483 km) etapą greičiausiai įveikė antrąją pergalę šių metų Dakare iškovojęs amerikietis Kurtas Casellis su KTM’u. Lyderio poziciją sustiprino trečiąją vietą etape užėmęs keturiskart Dakaro čempionas nugalėtojo titulą ginantis prancūzas Cyrilas Despres (KTM). Po vienuoliktojo etapo jis net 13 min. lenkia artimiausią persekiotoją portugalą Rubeną Farią (KTM), kuris trečiadienį vienuoliktajame etape finišavo dešimtas. Ketvirtadienį Dakaro ralio dalyviai iš Argentinos kėlėsi į Čilę. Dvyliktajame etape iš Fjambalos į Kopjapą reido dalyviams teko įveikti 715 km, iš jų 319 km - greičio ruožas.

LŽ

2013 01 18 Lietuvos žinios

Sportas

11

Burtai neišgąsdino merginų trenerės

Merginų rinktinės trenerė D.Velišajeva (nuotrauka kairėje) patenkinta burtais, kuriuos traukė Europos čempionė J.Štreimikytė-Virbickienė, FIBA sporto direktorius L.Kotleba ir moterų krepšinio rinktinės kapitonė K.Vengrytė. / Romo Jurgaičio nuotraukos SAULIUS RAMOŠKA

FIBA sporto direktorius Lubomiras Kotleba, padedamas Europos čempionės Jurgitos ŠtreimikytėsVirbickienės ir Lietuvos rinktinės kapitonės Kristinos Vengrytės, vasarą Lietuvoje žaisiančias šešiolika pasaulio merginų krepšinio komandų suskirstė į grupes.

2013 metų FIBA merginų jaunimo (iki 19 metų) pasaulio pirmenybės vyks liepos 18-28 dienomis Klaipėdoje ir Panevėžyje. Ketvirtadienį Vilniuje vykusioje burtų ceremonijoje paaiškėjo, kad Diliaros Velišajevos treniruojamos lietuvės žais D grupėje kartu su JAV, Kinijos ir Malio rinktinėmis. Šios ekipos varžysis Aukštaitijos sostinėje.

Maža, bet puiki šalis “Man labai malonu jau antrus metus dalyvauti pasaulio čempionatų burtų ceremonijose Lietuvoje. Pernai surengėme 17-mečių vaikinų pirmenybes. Šiemet į Lietuvą atvyks geriausios devyniolikmečių merginų komandos, - prieš burtų traukimą žodį tarė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF)

į lietuvių grupę, A.Sabonis entuziastingai paprašė ištraukti Malį. “Norite labai geros grupės? - šypsena nušvietė L.Kotlebos veidą. - Deja, Vatikano ir Lesoto rinktinės nežaidžia”...

Rankose išvydę užrašą “Malis” stebėjusieji burtų ceremoniją pradėjo ploti. “Kadangi Malyje dabar vyksta karas, gal šios šalies rinktinė neatvyks į čempionatą, tad mūsų merginos turės papildomą laisvą dieną”, - spėliojo A.Sabonis.

A ir B grupių mačai vyks Klaipėdoje, C ir D - Panevėžyje. Finalo etapas numatytas Klaipėdoje. Vakar pristatytas ir čempionato logotipas.

Jaunesnės už kitas Paprašytas įvertinti lietuvių grupę LKF vadovas A.Sabonis sakė: “Grupė nebloga. Su amerikietėmis žaisime jau čempionato pradžioje, o antrąkart su jomis tektų susitikti baigiantis čempionatui. Be abejo, tokio amžiaus grupėse, ypač merginų krepšinyje, būna įvairių staigmenų. Kadangi žaisime Lietuvoje, norisi pasinaudoti namų sienomis ir užlipti ant kokio nors laiptelio.”

Palankiai burtus vertino ir Lietuvos merginų rinktinės vyriausioji trenerė D.Velišajeva. “Burtai neblogi, grupė be-

L.Kotleba: “Visi nori žaisti, bet niekas nenori organizuoti.” prezidentas Arvydas Sabonis. - Merginų krepšiniui pastaruoju metu pasaulyje skiriama daug dėmesio, tai rodo plati čempionato dalyvių geografija.

LKF taip pat populiarina moterų ir merginų krepšinį - steigiame merginų krepšinio centrus, stengiamės, kad kiekvienas šalies regionas turėtų komandą. Neabejoju, jog šis pasaulio čempionatas taps dar vienu šio proceso impulsu.”

FIBA sporto direktorius L.Kotleba irgi buvo pakiliai nusiteikęs. “Visi nori žaisti, bet niekas nenori organizuoti, - šypsodamasis FIBA atstovas perdavė FIBA prezidento ir generalinio sekretoriaus padėką Lietuvai už iniciatyvą. - Lietuva - maža, bet puiki šalis.

Atsižvelgus į gyventojų skaičių, jūsų valstybė sėkmingiausia krepšinio šalis istorijoje.”

Ko norėjo, tą gavo Kai svečias iš FIBA turėjo lemti, kuri rinktinė - Senagalo ar Malio - pateks

ne lengviausia. Turėtume patekti į kitą etapą. Jei gerai dirbsime, mums turėtų pasisekti”, - sakė ji.

Pirmąsias rungtynes liepos 18 dieną mūsiškės žais su titulą ginsiančiomis amerikietėmis. Tai gerai ar blogai? “Kodėl visi bijo amerikiečių? Yra ir kitų labai gerų komandų, pavyzdžiui, Ispanija, Brazilija, Australija. Kai kurios šių šalių merginos jau rungtyniauja Eurolygoje. Tad pažiūrėsime”, - nuo konkretaus atsakymo išsisuko rinktinės trenerė. Ruošti komandą D.Velišajevai padės jos vyras - nacionalinės moterų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Algirdas Paulauskas.

- Kokie rinktinės tikslai? - pasiteiravome Diliaros Velišajevos.

- Dar anksti žiūrėti taip toli į priekį.

Bet sieksime geriausio rezultato. Esame krepšinio šalis, todėl visoms rinktinėms keliami aukšti tikslai. Kuo didesnis tikslas, tuo didesnis stimulas.

Mūsų rinktinė bus jaunesnė už kitas joje žais ne tik gimusių 1994-aisiais

krepšininkių, bet ir gimusių 19951996 metais. Kai kurios dabartinės septyniolikmetės yra netgi geresnės už aštuoniolikmetes, todėl jaunesnės sportininkės bus stipri parama vyresniosioms. Tikrai turėsime iš ko suburti rinktinę. Tuo tikslu dirba visos krepšinio mokyklos. Manau, sutelksime geriausias jaunąsias žaidėjas.

- Ar galite pasakyti, kokie yra didžiausi rinktinės trūkumai?

- Iš jaunų žaidėjų sudaryta komanda šį sezoną varžosi Lietuvos moterų krepšinio lygoje. Mums sunkiai sekasi (tarp aštuonių čempionato ekipų “Jaunųjų talentų” ekipa per 15 rungtynių laimėjo tik sykį ir turnyre žengia paskutinė - aut.).

Reikia labai daug dirbti.

•

Pasaulio 19-mečių merginų čempionato grupės A grupė: Rusija, Serbija, Brazilija, Korėja B grupė: Australija, Ispanija, Argentina, Japonija C grupė: Prancūzija, Olandija, Kanada, Senegalas D grupė: JAV, Lietuva, Kinija, Malis

12

2013 01 18 Lietuvos žinios

Istorija

Kariuomenės generolas, politikos eilinis Šiandien sukanka 115 metų, kai gimė priešpaskutinės tarpukario Lietuvos Vyriausybės vadovas brigados generolas Jonas Černius.

ARAS LUKŠAS

D

videšimto tarpukario nepriklausomos Lietuvos ministrų kabineto vadovo Jono Černiaus vardas šiandien minimas ne itin dažnai. Galbūt todėl, kad jo Vyriausybė dirbo trumpai ir ne itin sėkmingai.

Galbūt todėl, kad iki tol generolas nedalyvavo jokiose politinėse intrigose ar perversmuose tvirtai žengdamas kario keliu, kuriuo pasuko tiesiai iš gimnazijos suolo. Šis kelias Nepriklausomybės kovų savanorį atvedė iki Kariuomenės štabo valdybos viršininko pareigų.

Galima sakyti, kad politiko naštą generolas J.Černius prisiėmė verčiamas aplinkybių ir įkalbėtas kai kurių savo bendražygių. Jam teko beveik neįmanoma misija - po ilgų tautininkų vienvaldystės metų suformuoti Vyriausybę, kurioje dalyvautų ir opozicijos atstovai. Atsižvelgiant į tuometinę Lietuvą apėmusią politinę ir moralinę krizę, nieko gero mūsų nežadančią tarptautinę padėtį ir neišnarpliojamus šalies politinio elito nesutarimų mazgus, ši Vyriausybė jau iš anksto buvo pasmerkta.

Reikia pažymėti, kad ir kitiems Lietuvos generolams politikoje sekėsi, švelniai tariant, nekaip. Ryškiausias to pavyzdys - paskutinis nepriklausomos Lietuvos kariuomenės vadas Vincas Vitkauskas. Jis 1940-aisiais sutiko eiti krašto apsaugos ministro pareigas sovietų suformuotoje vadinamojoje liaudies vyriausybėje ir taip tapo okupantų pastumdėliu, o vėliau - ir priesaiką Tėvynei sulaužiusiu išdaviku, buvo pirmas Lietuvos karininkas, apsivilkęs rusišką uniformą.

Nežinia, koks vaidmuo politikoje būtų tekęs ir generolui Stasiui Raštikiui, paskutiniame Vyriausybės posėdyje svarstant sovietų ultimatumą tik per plauką nepaskirtam kabineto vadovu.

Paties generolo laimei, jo kandidatūra netiko Lietuvos vyriausybę pakeisti reikalavusiems Kremliaus veikėjams.

Beje, S.Raštikio pavardę šios dienos istorijoje sutiksime dar ne kartą. Taip jau susiklostė, kad būtent jis turėjo didžiulę įtaką mūsų pagrindinio veikėjo J.Černiaus sprendimams ir karjerai. Bet apie visa tai kiek vėliau. O kol kas prisiminkime, kaip ir kodėl Kupiškio statybininko sūnus pasirinko kario kelią ir pasiekė karjeros aukštumas.

Mūrininku netapo Jei J.Černius (tuomet dar Černiauskas) būtų gimęs ne istorijos skersvėjų gairinamoje Lietuvoje, o kur nors ramioje ir tykioje Šveicarijoje, jis, galimas dalykas, būtų tapęs ne kariu, o mūrininku, ir visą gyvenimą statęs namus ar bažnyčias. Kaip ir jo tėvas Kazimieras Černiauskas, garsėjęs visoje apylinkėje kaip nagingas meistras, mūrijęs net Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčią. Drauge su tėvu plytą prie plytos dėti mokėsi ir jau ūgtelėjęs jo pirmagimis Jonukas. Tačiau istorija lėmė šiam vaikui kitokį likimą.

Tai J.Černius suprato jau baigdamas Panevėžio gimnaziją, kur jį ir pasiekė žinia ir apie paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę. Netrukus vaikinas pats pamatė, kad krašto laisvę teks ginti jėga.

Lietuvoje dar tebešeimininkaujant okupacinei vokiečių kariuomenei, iš rytų prie šalies sienų jau artėjo bolševikai. 1918 metų gruodį Raudonoji armija įžengė į mūsų kraštą, o sausį gim-

Ministras pirmininkas J.Černius (pirmas iš kairės), Seimo pirmininkas K.Šakenis, prezidentas A.Smetona, teisingumo ministras A.Tamošaitis ir vidaus reikalų ministras K.Skučas Vilniaus grįžimo iškilmėse Prezidentūros balkone. Kaunas, 1939 m. spalio 11 d. / LCVA nuotrauka

Jonas Černius apie 1934 m. / LŽ archyvo nuotraukos tasis J.Černiaus Kupiškis atsidūrė bolševikų rankose. Žinodamas, kad dar gruodžio 29 dieną Lietuvos Vyriausybė paskelbė savanorių šaukimą į kuriamą Lietuvos kariuomenę, jaunuolis nutarė nedelsti ir vykti į Kauną.

Sunku pasakyti, kaip J.Černiui pavyko ištrūkti iš raudonųjų okupuotos teritorijos ir prasmukti pro fronto liniją, kuri 1919 metų pradžioje nuo šiaurinės Lietuvos sienos per Panevėžį, Ukmergę ir Trakus driekėsi iki pat Lydos. Tačiau kovo pradžioje jis jau buvo Kaune. Tiksli J.Černiaus įstojimo į Lietuvos kariuomenę data nežinoma, bet, sprendžiant iš įrašo tarnybos lape, kariuomenės savanoriu jis tapo ne vėliau kaip kovo 4 dieną. Netrukus jaunuolis buvo pasiųstas mokytis į ką tik įsteigtą karo mokyklą. “Šiandien, 1919 m. balandžio 1 d., yra istorinė diena, nes, Laikinosios Vyriausybės rūpesčiu jau yra įsteigta ir šiandien pašventinama pirma visoje Lietuvoje Karo mokykla. Besikuriant mūsų narsiai jaunai kariuomenei, Karo mokykla yra būtinas reikalas, nes tik iš jos išėję vyrai karininkai įneš mūsų kariuomenei visa gera to, ką duoda mokykla”, skelbta mokyklos viršininko Jono Galvydžio-Bykausko įsakyme. Šie žodžiai buvo skirti iškilmingam mokyklos atidarymui. Tačiau faktiškai 124 kariūnai mokslus pradėjo kovo 11-ąją ir po savaitės jau buvo spėję patirti pirmąjį išbandymą. Kovo 18 dieną Kaune, lankantis gyventojų aprūpinimą maistu tiriančiai JAV komisijai, į “Metropolio” viešbutį, kuriame buvo apsistoję amerikiečiai, mėgino įsiveržti keliasdešimt plėšikaujančių vokiečių kareivių. Vienas jų nušovė jiems kelią pastojusį Lietuvos karį Praną Eimutį.

Kauno karo mokykla, kurios teritorijoje gyveno J.Černius su šeima.

Tuoj po šio incidento pasklido žinia, kad vokiečiai puls Karo mokyklą. Kariūnams buvo įsakyta pasirengti gintis.

Prie įėjimo buvo pastatytas vienintelis turėtas Maksimo kulkosvaidis, kariūnams išdalyti šautuvai. Reikia pažymėti, kad visoje mokykloje tuomet buvo tik 560 šovinių. Vis dėlto matydami kariūnų ryžtą gintis, maištaujantys vokiečiai neišdrįso artintis prie mokyklos.

Daugiau incidentų Kaune nepasi-

teko sudėtingas organizacinis darbas stiprinant pulką ir rengiantis kovinėms operacijoms prieš bolševikus. Į frontą jaunesnysis leitenantas išvyko 1919 metų rugpjūčio 29 dieną, tačiau tikrojo kovos krikšto jam teko laukti gerus penkis mėnesius. Mat tą rudenį prie Dauguvos, kur buvo dislokuotas 3-iasis pėstininkų pulkas, jokių mūšių nebebuvo, vykdavo nebent spontaniški susišaudymai ar žvalgy-

Kalbama, kad S.Raštikis labai pasitikėjo J.Černiumi, net pavesdavo jam didžiąją dalį savo pareigų. taikė, tačiau padėtis Nepriklausomybės kovų frontuose tebebuvo labai įtempta, tad mokslus teko skubinti.

J.Černius, kaip gabus matematikas ir inžinerija besidomintis kariūnas, birželio mėnesį buvo paskirtas į pionierių skyrių, o liepos 6 dieną mokyklos viršininkas paskelbė tokį įsakymą: “Atsakančiai baigusius kursą Karo mokykloje 89 mokinius, kaip atitinkamus būti karininkais Lietuvos armijoje, paaukštinu į pirmą karininko laipsnį karužo (vėliau šis laipsnis pervardintas į jaunesnįjį leitenantą - aut.) ir 7 mokinius - puskarininkiais su teisėmis įgyti karininko laipsnį savo dalyse.” Tarp jaunų karininkų buvo ir J.Černius, liepos 28 dieną paskirtas tarnauti į 3-iąjį pėstininkų pulką.

Jaunas karininkas beveik iš karto buvo paskirtas laikinai vadovauti 2-ajai pulko kuopai. Rugpjūčio pradžioje pulkas buvo perkeltas į Šiaulius, kurių apylinkės dažnai kentėdavo nuo bermontininkų antpuolių. Tačiau kovos veiksmuose J.Černius tuomet dar nedalyvavo - jam

biniai reidai, kurie itin suaktyvėjo 1920 metų sausį, užšalus upei (tiltus per Dauguvą bolševikai buvo susprogdinę). Būtent tuomet J.Černius buvo paskirtas vadovauti raitelių žvalgų komandai. Tai ir buvo pirma tikra kovinė jauno karininko užduotis.

Tuo metu J.Černiui buvo patikimos ir kitos ne mažiau atsakingos užduotys. Vasarį jaunesnysis leitenantas buvo paskirtas ryšių komandos viršininku, atsakingu už ryšį su atskirais daliniais ir Kaune esančia vadovybe. Čia jaunas karininkas užsirekomendavo taip gerai, kad tą patį mėnesį buvo pasiųstas mokytis į Kaune veikiančius inžinerijos karininkų kursus, o juos baigęs rugpjūčio mėnesį vėl išvyko į frontą kovoti su lenkais. Matyt, būtent tuomet ir peržengta lemtinga riba, kai J.Černius nusprendė visą likusį savo gyvenimą skirti kariuomenei.

Į karjeros aukštumas Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms J.Černius tarnauja ryšių batalione, 1923-iaisiais vykdžiusiame itin

slaptas ir atsakingas užduotis organizuojant Klaipėdos sukilimą. Tų pačių metų pavasarį jis pakeliamas į leitenantus. Rudenį karininkas įstoja į Lietuvos universiteto Technikos fakulteto Elektrotechnikos skyrių. 1924 metų kovą J.Černius komandiruojamas į Aukštuosius karo technikos kursus, o juos baigęs 1926 metų rugpjūtį jau pasipuošia kapitono antsiuvais. Netrukus J.Černius siunčiamas į Briuselio aukštąją karo inžinerijos mokyklą, iš jos po trejų metų grįžta turėdamas karo inžinieriaus diplomą. Tų pačių metų rudenį jam suteikiamas inžinerijos majoro laipsnis.

Tuo majoro kelias į mokslo ir tarnybos aukštumas nesibaigė. 1929 metų rudenį Lietuvos Vyriausybė ir Krašto apsaugos ministerija kreipėsi į Vakarų šalis, prašydamos padėti mūsų šaliai parengti itin aukštos kvalifikacijos karo specialistų. Į šį prašymą atsiliepusi Prancūzija pranešė, kad jos Karo ministerija nutarė rezervuoti vietą vienam Lietuvos karininkui prestižinėje Karo akademijoje. “Prancūzijos pasiuntinybė išdrįsta atkreipti Lietuvos valdžios dėmesį į prasmę ir reikšmę, kurią Karo ministeris šiam pasiūlymui bendrai suteikia, kad paskiriami karininkai klausytis aukštojo karinio mokslo būtų tam gerai pasiruošę savo ankstesnėse studijose ir gerai mokėtų prancūzų kalbą”, - sakoma Prancūzijos pasiuntinybės rašte Lietuvos užsienio reikalų ministerijai.

Tokius karininkus tuometinėje Lietuvoje buvo galima suskaičiuoti ant pirštų. Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenės Vyriausiasis štabas pasirinko J.Černių.

Akademiją J.Černius baigė 1932 metais. Taip jau sutapo, kad tuo pat metu baigęs kitą - Vokietijos generalinio

2013 01 18 Lietuvos žinios

štabo - akademiją į Lietuvą sugrįžo Lietuvos kariuomenės štabo karininkas majoras Stasys Raštikis. Jį paminėjome neatsitiktinai - nuo šios akimirkos abiejų vyrų karjeros plėtosis beveik sinchroniškai. Maža to, būtent S.Raštikio įtaka (nepamirškime, kad jis buvo vedęs prezidento Antano Smetonos dukterėčią), daugiausia lems ir tolesnį J.Černiaus kelią.

Pats S.Raštikis po studijų akademijoje žaibiškai kilo karjeros laiptais: pulko vadas, divizijos štabo, kariuomenės štabo viršininkas, galiausiai kariuomenės vadas. 1937-aisiais jam suteiktas brigados generolo laipsnis. Lygiai tais pačiais metais brigados generolo antpečiai papuošė ir J.Černiaus mundurą, o dar gerokai prieš tai kurį laiką vadovavęs Karo mokyklai, 1934-ųjų rudenį pulkininkas buvo paskirtas į Kariuomenės generalinio štabo valdybos viršininko pareigas.

Pažymėtina, kad į šias pareigas J.Černius buvo paskirtas būtent S.Raštikio pastangomis. Tai galima spręsti iš jo prisiminimų: “Paaiškėjus Respublikos Prezidento ir krašto apsaugos Ministerio sprendimui skirti mane vyriausiojo štabo viršininku (taip iki 1935 metų vadintas Kariuomenės štabas aut), tuoj iškilo klausimas, ką skirti į mano vietą generalinio štabo valdybos viršininku. Pasiūliau karo mokyklos viršininką gen. št. plk. ltn. J.Černių.”

Kalbama, kad S.Raštikis labai pasitikėjo J.Černiumi, net pavesdavo jam didžiąją dalį savo pareigų. Abu karininkai drauge sprendė ir strateginius kariuomenės pertvarkos klausimus.

“Pribrendo esminės kariuomenės reformos, kurios atrodė neįveikiamos.

Bet ryžtingų, gabių ir patriotinių įsitikinimų S.Raštikio ir J.Černiaus tandemas buvo nusiteikęs viską nugalėti, sukurti darnią ir pajėgią, lietuviškos dvasios kupiną Lietuvos kariuomenę”, - pažymėjo J.Černiaus biografiją tyrinėjęs Henrikas Paulauskas.

Krizės akivaizdoje Tuomet J.Černius dar nenujautė, kad ramiam, kūrybingam ir mėgstamam darbui jis turi ne daugiau nei ketvertą metų. 1938-aisiais padėtis Lietuvoje ėmė drastiškai keistis. “Tokio nerimo, tokio pavojaus taikai kaip šią valandą dar nėra buvę”, - taip tų metų rudenį besiklostančią padėtį tąsyk apibūdino prezidentas A.Smetona. Iš tiesų po Miuncheno sąmokslo, leidusio Vokietijai užgrobti Čekoslovakijos Sudetų kraštą, buvo daugiau nei aišku, kad panašus likimas greičiausiai laukia ir Klaipėdos. Iš tikrųjų tų pačių metų spalio 21 dieną Adolfas Hitleris Vokietijos karinei vadovybei davė nurodymą, kuriame teigiama: “Politinė padėtis, ypač ginkluotas konfliktas tarp Lenkijos ir Lietuvos, reikalauja, kad vokiečių karinės pajėgos užimtų Klaipėdos kraštą. Įvesti pajėgas reikia per kuo trumpesnį laiką.”

Ginkluoto konflikto tarp Lietuvos ir Lenkijos nekilo tik todėl, kad Lietuvos Vyriausybė, nusileisdama Varšuvos spaudimui bei grasinimams, sutiko priimti Varšuvos ultimatumą per 48 valandas užmegzti su ja diplomatinius santykius ir įsteigti konsulatą Vilniuje. Taip Lietuvos valdžia faktiškai pripažino šalies sostinę Lenkijai.

Tai buvo katastrofa: tauta pasijuto pažeminta savo pačios valdžios. Ir taip menkas tautininkų autoritetas ėmė katastrofiškai smukti, opozicija valdžiai stiprėjo. Suskato persigrupuoti ilgai neveikusios politinės partijos. Pamiršę nesutarimus krikščionys demokratai ir liaudininkai sudarė “Ašies” vardu pavadintą sąjungą, prie kurios vėliai prisidėjo ir socialdemokratai. Opozicija reikalavo skubiai sudaryti koalicinę vyriausybę. Kadangi naujame kunigo Vlado Mirono sudarytame kabinete vėl posėdžiavo vien tautininkai, reikalavimai įsileisti jų oponentus į valstybės valdymą jau liejosi mitingais, antivyriausybi-

Istorija

13

Ministras pirmininkas J.Černius (centre) Kauno oro uoste, išlydint į Maskvą oficialią Lietuvos užsienio reikalų ministerijos delegaciją. 1939 m. spalio 7 d.

Lietuvių aktyvistų fronto veikėjai aiškiai leido J.Černiui suprasti, kad nei LAF’e, nei Laikinojoje Vyriausybėje jis nepageidaujamas. nėmis rezoliucijomis ir studentų bruzdėjimais. Krizė pasiekė apogėjų 1939 metų kovą, Vokietijai atplėšus nuo Lietuvos Klaipėdos kraštą.

Kovo 26 dieną pas A.Smetoną apsilankė kariuomenės vadas S.Raštikis.

Pasak paties generolo prisiminimų, jis šalies prezidentui be užuolankų pareiškė: “Jūsų Ekscelencija, kariuomenės vadovybės vardu labai prašau pavesti kam nors sudaryti naująją vyriausybę. Mes turime žinių, kad jei šis reikalas bus ir toliau delsiamas, prasidės demonstracijos ir neramumai.”

Prezidentui toks pareiškimas sukėlė nemenką galvos skausmą, nes tinkamo kandidato į premjerus jis manėsi neturįs. Kita vertus, pyktis su kariškiais, kurie tuomet buvo svarbiausias tautininkų režimo ramstis, jis taip pat nenorėjo. Taigi krašto apsaugos ministro patariamas jis pasiūlė naująjį kabinetą sudaryti pačiam S.Raštikiui. Tačiau kariuomenės vadas kategoriškai atsisakė pasiūlymo, motyvuodamas tuo, kad rasti naują ministrą pirmininką kur kas lengviau nei naują kariuomenės vadą.

“Aš siūliau skirti į tą vietą ne karį, bet prityrusi politiką bei diplomatą. Krašto apsaugos ministeris paminėjo kelių karininkų pavardes. Aš, be kitų, paminėjau ir brg. gen. J.Černių. Prezidentui iš karo patiko kariuomenės štabo viršininko brg. gen. J.Černiaus asmuo”, rašyta S.Raštikio prisiminimuose.

Kaip matome, J.Černiaus paskyrimo motyvai buvo gana aiškūs. Neaišku kita - kodėl užsimesti ant pečių vyriausybės vadovo naštą nė akimirkos nedvejodamas sutiko pats generolas, visą savo gyvenimą atidavęs kariuomenei ir būtent čia padaręs svaiginančią karjerą. Pats J.Černius savo negausiuose prisiminimuose apie tai neužsimena. Pasiremti galime nebent Tautininkų sąjungos vicepirmininko Domo Cesevičiaus žodžiais: “J.Černius ministro pirmininko pareigų ėmėsi siekdamas ne karjeros tikslų, asmeninės naudos ar visuomenės didesnio pripažinimo, o vien tik todėl, kad norėjo nelikti nuošalyje, kai buvo sprendžiamas svarbus tautos geresnis vidinis susiklausymas ir supratimas, kai tikėjosi visą valdymo sistemą perkelti į kitus kasdienio eismo bėgius.”

Premjeras iš reikalo Naująjį Ministrų kabinetą prezidentas A.Smetona patvirtino 1939 metų kovo 28 dieną. Kitaip nei J.Tūbelio ar V.Mirono vyriausybės, ši jau nebuvo

sudaryta vien iš tautininkų atstovų, tad lyg ir turėjo tenkinti opozicijos reikalavimus. Kita vertus, koalicine vyriausybe J.Černiaus kabineto vadinti taip pat negalima. Taip, joje posėdžiavo ir trys nepartiniai kariškiai, ir po porą krikščionių demokratų bei valstiečių liaudininkų pažiūrų ministrų. Tačiau formaliai abi šios partijos vis dar buvo uždraustos, o krikščionys demokratai Kazys Bizauskas ir Leonas Bistras bei socialdemokratai Jurgis Krikščiūnas ir Antanas Tamošaitis į kabinetą buvo pakviesti ne kaip šių politinių jėgų atstovai, o kaip žinomi savo sričių specialistai. Taigi šis pusiau techninis kabinetas visur pabrėžtinai buvo vadinamas Vieningo darbo Vyriausybe.

Beveik aštuonis mėnesius trukusi Vieningo darbo Vyriausybės veikla reikalautų atskiro pasakojimo. Tad šįkart tik pažymėsime, kad jokių revoliucinių pokyčių J.Černius savo kabineto programoje nežadėjo, pabrėžė būtinybę išlaikyti tą patį valstybės kūrimo ir stiprinimo kursą “prezidento nubrėžtomis režimo gairėmis”.

Deja, šios gairės jau buvo nuvedusios per toli, kad naujam kabinetui būtų įmanoma ką nors stiprinti ar kurti.

Jam greičiau teko dėti visas pastangas, kad audrai stiprėjant valstybės laivelis kaip nors laikytųsi ant vandens. Vis labiau temstantys Europos horizontai, nuo Lietuvos visiškai nepriklausantys didžiųjų valstybių žaidimai, agresyvūs ir savanaudžiai kaimynai...

O čia dar ekonominiai sunkumai, užgriuvę Lietuvą netekus vienintelio uosto, per kurį buvo išvežama daugiau nei trys ketvirtadaliai ir įvežama daugiau kaip du trečdaliai visų prekių. Čia dar ir gresianti bankų griūtis, indėlininkams puolus masiškai atsiiminėti savo indėlių, ir stringanti žemės ūkio reforma.

Ir pagaliau kanonadų griausmas Vakaruose, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, nuo jo Lietuva tarsi figos lapeliu bandė prisidengti neutralitetu, kurio niekas negarantavo ir niekas negynė. Nėra abejonių, kad esant tokiai padėčiai J.Černiaus Vyriausybė buvo pasmerkta nuo pirmos savo darbo dienos.

Neutraliteto burbulas sprogo spalio 10 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų liaudies komisarui Viačeslavui Molotovui pasirašius Maskvos primestą sutartį, kuria mainais už Vilniaus sugrąžinimą lapkričio 15-ąją į Lietuvos teritoriją įžygiavo

Paminklas Jonui Černiui jo gimtajame Kupiškyje.

Raudonosios armijos daliniai. Norėdamas pabrėžti, jog Lietuva ne savo valia ir noru įsileido svetimos šalies karines bazes, keliančias didžiulę grėsmę krašto nepriklausomybei, 1939 metų lapkričio 21 dieną J.Černius oficialiai pranešė, kad jis ir jo vadovaujamas ministrų kabinetas atsistatydina.

Praradimų metai Po poros dienų J.Černius buvo grąžintas į kariuomenę ir paskirtas ypatingųjų reikalų karininku prie krašto apsaugos ministro brigados vado teisėmis, vėliau perėmė vadovavimą pirmajai pėstininkų divizijai.

Tačiau tarnyba savo valstybei truko neilgai. 1940-ųjų birželį okupavę Lietuvą, sovietai iš karto ėmė likviduoti jos kariuomenę. Rugpjūtį jos likučiai buvo performuoti į Raudonosios armijos 29-ąjį teritorinį šaulių korpusą. Iki to laiko iš tarnybos buvo atleisti šeši, o iki metų pabaigos - dar penki generolai, tarp jų - ir mums jau pažįstamas S.Raštikis.

J.Černiaus okupantai nelietė. Priešingai - jis buvo paskirtas šio korpuso štabo viršininku. Nežinia, kas lėmė tokį sprendimą, gal geri santykiai su okupantų paskirtu naujuoju kariuomenės vadu V.Vitkausku, o gal tai, kad J.Černius - tinkamos darbininkų kilmės.

Nepateko buvusios Lietuvos kariuomenės generolas ir į represuojamųjų sąrašus, nors nuo 1941 metų pradžios iki birželio buvo suimta daugiau kaip 2000 karininkų. Kodėl - sunku pasakyti, bet galbūt J.Černių apsaugojo tai, kad jis nereiškė savo pažiūrų ir laikėsi laukimo taktikos.

Metas lemtingiems sprendimams ir ryžtingiems veiksmams atėjo birželio 23-iąją, antrą SSRS ir Vokietijos karo dieną, kai J.Černius gavo įsakymą vykti į Maskvą. Tą popietę generolas išsikvietė štabo automobilį ir drauge su žmona Veronika, sūnumi Vytautu aplinkiniais keliais patraukė

Zarasų link, glaudėsi pas netoli miesto gyvenančius ūkininkus, vėliau slapstėsi prie Antazavės.

Po poros dienų per radiją išgirdęs apie Birželio sukilėlių sudarytą Lietuvos laikinąją Vyriausybę, generolas su dideliais vargais arklio traukiamu vežimu nuvyko į Kauną, kad prisistatytų jos nariams. Tačiau Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) veikėjai aiškiai leido J.Černiui suprasti, kad nei LAF’e, nei Laikinojoje Vyriausybėje jis nepageidaujamas.

Matyt, generolui koją pakišo ir jo paties asmeninis neutralumas sovietų okupacijos metu, ir jo aktyviai įgyvendinta Lietuvos neutralumo politika.

Taigi didžiąją vokiečių okupacijos laikotarpio dalį J.Černius su žmona ir sūnumi Vytautu praleido Kupiškyje, kur dirbo malūno direktoriumi.

1944-aisiais, prie Lietuvos vėl priartėjus Raudonajai armijai, J.Černius su šeima nutarė trauktis į Vakarus. “Raudonųjų tvarkoje viskas paremta melu, ir tas kasdienis melas tiek įgriso, kad verčiau pasirinkti kad ir labai sunkų gyvenimą svetur, negu būti raudonųjų melo pasaulyje”, - skaitome generolo prisiminimuose.

1948 metais Černių šeima iš Vokietijos persikėlė į JAV. Dar kartą pamatyti Tėvynę generolui nebuvo lemta jis mirė 1977 metų liepos 3-iąją Los Andžele. Po poros metų amžinybėn iškeliavo ir V.Černienė. Tik 1998 metais, minint generolo šimtąsias gimimo metines, Černių palaikai sugrįžo į Lietuvą ir buvo perlaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Visos šios istorijos epilogu turbūt galėtų tapti paties J.Černiaus parašyti žodžiai: “Žmonės mane matė generolu, Lietuvos kariuomenės štabo viršininku Lietuvos valdžios priešakyje kaip ministrą pirmininką. (...) Visada Dievą melsdavau, kad mano darbai būtų naudingi mano Tėvynei Lietuvai ir žmonijai.”

•

14

2013 01 18 Lietuvos žinios

Kelionės

Lietuvių žvejai sapnuoja menkių rojų Žūklės rojumi vadinamos Lufuteno salos Norvegijos šiaurėje. Ten viešėję lietuviai meškeriotojai niekaip negali pamiršti didžiulių riebių menkių, kurias traukė iš skaidraus kaip krištolas vandens.

FELIKSAS ŽEMULIS

S

avaitė, praleista Lufutene, vilniečiui gydytojui odontologui Rimantui Urbonui padėjo atgauti jėgas, kurių nuolat reikia darbe. 59 metų vyriškis seniai išėjo žvejybos pradžiamokslį prie Šušvės upės, vingiuojančios netoli jo gimtojo Vedreikių kaimo (Radviliškio r.). O tikrąjį žvejo krikštą gavo studijų laikais, kai su studentų būriu vyko padirbėti į statybas Sibire. Tuomet Rimantas į kelionę įsidėjo meškerės ritę, valo ir blizgių. Paaiškėjo, kad nė to nereikia, ten žmonės žvejojo dar paprasčiau: pririšdavo prie valo iš konservų dėžutės iškirptą blizgę, kabliukų ir mesdavo į vandenį. Žuvys kibdavo gerai: per porą valandų šešiese prigaudydavo tiek lydekų, kad keliasdešimt žmonių pavalgydavo.

Tačiau didžiausius laimikius R.Urbonas traukė Šiaurės jūroje prie Norvegijos krantų. Nukeliauti ten jį prikalbino dantų technikas Žydrūnas Kraujelis, kiti kolegos. Vienas jų - molėtiškis odontologas Alvydas Šimėnas, įklampinęs Rimantą į žūklę, kai šis baigęs Kauno medicinos institutą gavo paskyrimą dirbti Molėtuose.

A taške Aštuoni bendraminčiai išsinuomojo mikroautobusą, susikrovė žūklės įrankius ir per Taliną, iš ten keltu į Suomiją, vėliau automobiliu per Laplandiją pasiekė Norvegiją. Kelionė truko kiek daugiau kaip parą.

Nakvynę viename iš Lufuteno salyne įkurtų kempingų teko užsisakyti gerokai iš anksto - sezono metą laisvų vietų nerasi. Svečiai iš Lietuvos buvo įkurdinti dviejuose patogiuose nameliuose ant Šiaurės jūros kranto.

“Greta stūksojo vadinamasis A taškas - žvejų gyvenvietė kalno papėdėje. Iki jos važiavome kalno tuneliu per vandenų apsuptą, panašią į mūsų Neringą, neriją. A taške baigiasi sausuma ir prasideda jūra”, pasakojo gydytojas.

Lietuvių žvejai gavo dvi geras jūrines motorines valtis galingais varikliais ir echolotais, rodančiais, kur telkiasi žuvys. Daugiausia buvo rudnugarių menkių, pasitaikė ir vienas kitas otas.

Plaukti į jūrą teko apie 10 kilometrų nuo kranto, vinguriuojant pro uolėtas saleles. Komandos nusprendė išsiskirti, kad netrukdytų viena kitai.

Oras buvo geras - birželis, giedra, saulėje akinamai raibuliavo jūra, nors dvelkė šaltokas vėjas. Sėkmė jau pa-

Į Lufuteno salyną kadaise pirmieji užklydo vikingai, todėl kasmet čia vyksta jų palikuonių festivaliai. čią pirmą dieną nustebino R.Urboną ir jo draugus: jie sugavo apie 300 kilogramų žuvų.

“Valtyje buvo dvi po šimtą litrų statinės. Kai jas pripildėme, krovėme menkes tiesiog į laivą. Paskui pasiūliau vyrams: “Grįžkime, nes dar nuskęsime”, - juokėsi R.Urbonas. Jų laimikiu tąkart stebėjosi ir kempingo šeimininkas.

Kibo iškart R.Urbono nuomone, pasisekė dėl gana paprastos priežasties: vienas jo valties komandos narių turėjo palydovinės navigacinės sistemos imtuvą (GPS), kita valtis jo neturėjo, tad žuvų sugavo triskart mažiau. Mat jūros srovės nunešdavo žvejų valtį tolyn nuo žuvų susibūrimo vietos, o ją iš naujo susirasti beveik neįmanoma. “Mums pagal GPS pavyko triskart grįžti į tą pačią gerą vietelę, - aiškino pašnekovas. Plaukiojant po įlanką echolotas staiga parodė: po uolomis žuvys. “Vyrai, čia paršai guli!” - šūktelėjo kažkuris, nes taip pavadinome dideles žuvis. Prietaisas rodė 45-50 metrų gylį. Nugramzdi-

Lietuvių komanda išplaukia į jūrą meškerioti.

nome pilkerius (prie jūrinės meškerės valo pritvirtintus cilindro formos 300400 gramų metalo gabalus su dirbtiniais masalais ir trišakiais kabliukais aut.), ir iškart užkibo”, - prisiminė Rimantas. Jo teigimu, palei Norvegijos krantus žuvys tokios išbadėjusios, kad stveria beveik viską.

/ Asmeninio albumo nuotraukos

Norvegiškos menkės nepaprastai skanios. Laimingi žvejai jau pirmą vakarą daug jų prisikepė aliejuje, kurio atsivežė iš Lietuvos, ir pasidarė “balių”.

“Kai kurie prisikirtome tiek, kad vos galėjome judėti. Tačiau gudresnieji, atvažiavę žvejoti nebe pirmą kartą, valgė nedaug ir paslaptingai šypsojosi. Tik

Ežerėlių Norvegijoje yra daug, netrūksta juose ir žuvų, tačiau norvegai gėlavandenių žuvų nevertina ir nežvejoja.

“Atvirai prisipažįstu, pavargome traukti laimikius. Juk daugelis menkių buvo 5-10 kilogramų, pagavau ir dvylikinę, o kai kurie mūsiškių net 20 kilogramų menkių ištraukė. Nors tempiant iš tokios gelmės joms trūksta pūslė ir dėl to tampa nejudrios, nesipriešina, vis tiek nelengva tokį svorį sukiloti į valtį”, - sakė meškeriotojas.

Pašnekovo teigimu, didesniųjų menkių galvos užėmė kone pusę jų kūno, o į išžiotus nasrus galėjo tilpti žmogaus galva.

kitą dieną supratome kodėl: nepratusiesiems prie riebaus maisto paleido vidurius”, - juokėsi Rimantas. Jam pavyko sugauti ir nemažą ungurinę menkę, kuri buvo dar riebesnė už rudagalvę - visas kūnas kone vieni taukai.

Nemokamas vanduo Kitą dieną žvejai nusprendė, kad nuomoti dvi valtis neverta. Geriau žvejoti pamainomis, bet ištisą parą.

Tuo metu Norvegijoje buvo vadinamosios baltosios naktys. “Vakare

Tokiais laimikiais mūsų žvejai džiaugėsi kasdien.

saulė pasislėpdavo už kalno, bet netrukus vėl išlįsdavo, ir tapdavo taip šviesu, kad nors laikraštį skaityk”, tikino medikas. Ši žodžiais sunkiai apsakoma žvejų laimė, kokią jie Lietuvoje tik sapnuoja, truko visą savaitę. Sugautas žuvis vyrai kempinge išdorodavo, o atliekas šeimininko nurodymu nuplukdydavo puskilometrį nuo kranto ir išversdavo į jūrą.

“Jeigu norite iš gamtos gauti, tai reikia jai ir duoti”, - norvego žodžius prisiminė R.Urbonas.

Doroti žuvis reikėdavo nemažai laiko. Pirmiausia atskirdavo jų galvas ir kaulus, pasilikdavo tik filė. R.Urbonui buvo patikėtos pakuotojo pareigos - kuo talpiau sukrauti į dideles dėžes ir sudėti į nameliuose pastatytus šaldiklius. Kiekvienas šios išvykos dalyvis parsivežė į Lietuvą po 25-30 kg dėžę skanėsto.

“Vanduo, kuriuo plovėme dorojamas žuvis, buvo šaltas ir labai skaidrus. Baigę darbą dairėmės, kaip išjungti srovę. Čiaupo neradome, todėl plastikinį vamzdį sulenkęs įkišau tarp

2013 01 18 Lietuvos žinios

Kelionės

15

Gydytojas R.Urbonas norėtų dar kartą pameškerioti Norvegijoje.

Nors fotografuota birželio pabaigoje, šis kalnų ežeras tebėra užšalęs.

Tiltas palei krioklį garsiajame Trolių kelyje.

Jūros paukščiai mėgsta ir pajūrio miestelius. grotų, kad vanduo nebėgtų be reikalo. Paklaustas, kur čiaupas, šeimininkas numojo ranka: “Vanduo čia nemokamas”, - teigė R.Urbonas.

Netrukus išsiaiškino, kodėl taip yra.

“Kol vieni mūsų žvejojo, kiti kiek numigę traukdavome pasižvalgyti po apylinkes. Užkopę uolomis ant kalno, kurio apačioje plytėjo kaimas ir buvo mūsų kempingas, išvydome ežerą. Jo vanduo labai skaidrus ir šaltas, atitekantis čia iš tirpstančių ledynų.

Ant ežero krantų margavo užrašai keliomis kalbomis, jog maudytis čia draudžiama. Mat iš ežero žemyn į gyvenvietę buvo nutiesti didžiuliai vamzdžiai, kuriais ledynų vanduo tekėjo į miestelį ir ten buvo paskirstomas po namus. To puikaus vandens niekada netrūksta, ir žmonėms už jį nereikia mokėti”, - sakė gydytojas.

Tokių miestus ir miestelius maitinančių ežerėlių Norvegijoje yra daug, netrūksta juose ir žuvų, tačiau norvegai gėlavandenių žuvų nevertina ir nežvejoja: jos ne tokios skanios ir vitaminingos kaip jūrinės, be to, jose daugiau kaulų.

Lietuvių žvejai nuvyko į Norvegiją menkių gaudymo sezono pabaigoje, jos labiausiai kimba birželį, ir

Darsyk į Norvegiją R.Urbonas keliautų ne mikroautobusu ir juo labiau ne susigrūdę jame aštuoniese, o lėktuvu. tada kiekvienas save gerbiantis norvegas plaukia žvejoti. Rimantas nematė, kad kas nors žvejotų tinklais, juo labiau brakonieriautų - visi turi leidimus, žvejoja meškerėmis.

Salos - staigmena Lufuteno salyno kraštovaizdis iš dalies primena tundrą - uolėtos kalvos ir kalnai, apaugę samanomis ir kur ne kur mažais medeliais. Jūros krantai irgi uolėti, uolos kybo virš vandens. Net ten, kur krantai ne tokie statūs, bangos skalauja didelius slidžius akmenis, apaugusius dumbliais ir moliuskais. Todėl prie jūros nusileisti patogiausia specialiai įrengtose prieplaukose su liftais.

Lufuteno salose įsikūrusios A taško ir Reine gyvenvietės, kurias matė R.Urbonas su draugais, garsėja tokiomis gražiomis apylinkėmis, kad jos įtrauktos į UNESCO pasaulinį kultūros ir gamtos paveldo sąrašą. Apskritai visas Lufuteno salynas laikomas pasaulio gamtos stebuklu, todėl čia traukia dau-

Kiekvienas šios išvykos dalyvis parsivežė į Lietuvą po 25-30 kg dėžę skanėsto.

gybė ne tik žvejų, bet ir turistų iš viso pasaulio. Šiose vietose kadaise gyventa vikingų, todėl kasmet vyksta jų palikuonių festivaliai, šiek tiek primenantys mūsiškes Kernavės šventes, kai rodomi senoviniai amatai.

Nepakartojamo grožio įdubos, tarpekliai ir kalnų viršūnės supa fiordus ir sodybas, miestelius ir žvejų kaimus. Šis Norvegijos salynas, kurio krantus skalauja Golfo srovė, yra už poliarinio rato, bet čia šilčiausias tokių platumų klimatas. Temperatūra ištisus metus retai kada nukrinta žemiau 0 laipsnių Celsijaus. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra 1,5 laipsnio šalčio, o vasarą - apie 13 laipsnių šilumos.

Tai didžiausia teigiamos temperatūros anomalija pasaulyje, todėl Lufuteno salos yra staigmena atklydusiesiems. Geografai juokauja, jog pirmieji į šią vietovę užklydę vikingai galėjo pamanyti patekę į arktinį rojų: čia jie rado žuvingą jūrą, milijonus paukščių, žvėrių ir vešlia žole apaugusius kalnų slėnius.

Nuo gegužės 26-osios iki liepos 17 dienos Lufuteno salose galima džiaugtis baltosiomis naktimis. Tačiau vieną mėnesį - tarp gruodžio 9 ir sausio 4 dienos - saulės visiškai nebūna.

Norvegiški suvenyrai laukia turistų.

Sutiko lietuvių

Lufuteno salynas grožiu garsėja visame pasaulyje.

Gidai visuomet įspėja žvejus ir turistus būti jūroje atsargius. Nors pakrantėse ji dažniausiai būna rami ir skaidri, vakariniame Lufutene yra garsioji Malstriomo potvynių sūkurių sistema, kuri pavojinga laivams.

Pasak R.Urbono, atsargumo Norvegijoje nereikėtų pamiršti net kai diena giedra, o jūra rami. “Įsitraukęs į žvejybos azartą nepajunti nuplaukęs taip toli nuo kranto, kad kempingo nameliai atrodo kaip degtukų dėžutės. Daug kur uolėtos salos, akmenys.

Užkliūtum už jų, išvirstum iš valties ar paklystum, gali žūti, nes vanduo šaltas kaip ledas, o kitų žvejų, išskyrus mus, visą dieną tose vandens platybėse nesutikome”, - teigė pašnekovas. Beje, A taško gyvenvietėje ir kituose Norvegijos miesteliuose jis sutiko nemažai atvažiavusių meškerioti lietuvių.

“Norėčiau dar bent kartą nukeliauti ten, - prisipažino medikas. - Aplankiau nemažai pasaulio kraštų, bet nė vienas manęs nesužavėjo taip, kaip

Norvegija. Pietų šalys, ypač Egiptas, Tunisas, kiti arabų kraštai sudomino kur kas mažiau. Matyt, mums, lietuviams, rūstaus grožio Norvegijos gamta yra patraukli dar ir todėl, kad patys esame šiauriečiai.”

Tačiau keliautų į Norvegiją R.Urbonas jau ne mikroautobusu ir juo labiau ne susigrūdę jame aštuoniese, o lėktuvu, nes visų brangiausias dalykas pasaulyje, pasak gydytojo, yra sveikata.

•

16

2013 01 18 Lietuvos žinios

Projektai

Baigiama kelio Vilnius-Lyda rekonstrukcija JURGA BRAZAUSKAITĖ

Nauja patvari danga, mažiau avarijų ir greitesnis, patogesnis automobilių eismas - kelininkai džiaugiasi beveik baigę paskutinius kelio Vilnius-Lyda (E85) rekonstrukcijos darbus. Šalčininkų pasienio posto link vedantis kelias svarbus ne tik tranzitiniam transportui, vykstančiam į Baltarusiją ar Rusijos Federaciją.

Kasdien juo šalies sostinę greičiau ir patogiau nori pasiekti ir aplinkinių rajonų gyventojai, važiuojantys į darbą. Tuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) atstovai šiuo projektu pirmiausia siekia užtikrinti didesnį eismo saugumą.

Akcentuoja tarptautinę reikšmę Transeuropinių TEN-T kelių tinklui priklausantis kelias Vilnius-Lyda, Lietuvos teritorijoje jungiantis šalies sostinę su Šalčininkų miestu, yra viena pagrindinių transporto jungčių Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Jis ypač svarbus krovininių automobilių judėjimui iš Lenkijos Kaliningrado srities, Klaipėdos ir Palangos miestų link.

E85 - tai tarptautinio greitkelio, nuo Klaipėdos per Lietuvą vedančio iki Baltarusijos sienos ir besitęsiančio šioje šalyje, taip pat kertančio Ukrainą, Rumuniją, Bulgariją iki Graikijos miesto Aleksandropolio, dalis. Bendras šio greitkelio ilgis 2315 km, Lietuvos teritorija jis tęsiasi 349 kilometrus. Anot LAKD Investicijų skyriaus vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, baigus kelio atnaujinimo darbus pagerės susisiekimo sąlygos, maršrutas bus patrauklesnis Lietuvos bei užsienio šalių eismo dalyviams, į aplinkines vietoves atvykstantiems turistams.

E85 yra ir trumpiausias kelias žmonėms, vykstantiems iš Vilniaus į Lydą, jis įsilieja į tarptautinius “Via Balticos” ir kitus transporto koridorius, tačiau nusidėvėjusi kelio nuo 30,3 iki 41,5 km danga senokai nedavė ramybės kelininkams ir vairuotojams. Atnaujinant kelio ruožą sutvarkytas ir avarinės būklės tiltas per Visinčios upę bei paviršinių nuotekų sistema. “Ne tik mes

Kelio Vilnius-Lyda dangos rekonstrukcija svarbi ne tik tranzitiniam transportui, bet ir saugesniam vietos gyventojų susisiekimui. / LAKD archyvo nuotraukos patys siekiame, bet ir europiniai standartai įpareigoja atidžiai stebėti tarptautinės reikšmės kelių ruožus, kad jie atitiktų keliamus saugos ir kitus reikalavimus. Transporto, ypač krovininio, srautai auga, dėl didesnės apkrovos pagrindiniai keliai nuvažinėjami sparčiau, tad pri-

mių bei žuvusiųjų šiame kelio ruože skaičius. XX amžiaus antroje pusėje paskutinį kartą rekonstruotame kelyje yra ne viena avaringa vieta, o nuo 2007 metų vos 11 km ilgio ruože įvyko 12 eismo įvykių: 3 žmonės žuvo ir 17 buvo sužeisti.

“Susidėvėjusi danga, kurioje daug

Svarbiausius kelio ruožo rekonstrukcijos darbus kelininkai spėjo baigti iki žiemos. valome nuolat rūpintis jų būkle.

Kelio vėžių lopymas tampa neefektyvus, todėl reikalinga nuosekli kelio rekonstrukcija, kuri, žinoma, kainuoja brangiau. Džiugu, kad tam galime panaudoti Europos Sąjungos paramą ir sumažinti finansinę naštą valstybei”, - pabrėžė R.Lipkevičius.

Avaringumas mažės perpus Sėkmingam projekto įgyvendinimui buvo parengta kelio E85 Vilnius-Lyda galimybių studija. Joje identifikuoti ne tik techniniai kelio dangos parametrai, nusidėvėjimo lygis, bet ir nustatytas eismo nelai-

Kelyje Vilnius-Lyda įrengus greitį mažinančias priemones avaringumą tikimasi sumažinti perpus.

Projekto “Transeuropinio tinklo kelio E85 Vilnius-Lyda rekonstrukcija” darbai kainavo 30,2 mln. litų, kurių didžiąją dalį sudarė ES Sanglaudos fondo lėšos. Jis įgyvendintas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto “Transeuropinių transporto tinklų plėtra” VP2-5.1-SM-01-V priemonę “Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas”.

defektų ir plyšių, daro įtaką vairuotojų transporto priemonių techninės priežiūros išlaidoms, kelininkams periodiškai tenka taisyti duobes, o tai reiškia kasmetines papildomas išlaidas. Tačiau svarbiausia, kad toks kelias didina eismo nelaimių tikimybę, o sužeisti ar žuvę žmonės yra neįkainojama netektis.

Kelio rekonstrukcija iš pagrindų užtikrina gerokai ilgesnį naudojimo laiką, saugesnį eismą ir yra ekonomiškesnė”, - teigė R.Lipkevičius.

Pasak Nemuno Abukausko, LAKD Saugaus eismo skyriaus vadovo, sutvarkytame kelio ruože padidės transporto priemonių saugumas ir

sutrumpės kelionės laikas. “Eismo intensyvumas šiame kelio ruože, palyginti su 2004 metais, padidėjo 57 proc., nes tai yra vienintelis Pietų ir Pietryčių Lietuvoje magistralinis kelias, jungiantis šį regioną su Baltarusija. Be to, šia kryptimi vyksta sparti Vilniaus miesto plėtra, tad būtinybė sutvarkyti nekokybišką dangą buvo akivaizdi. Esame apskaičiavę, kad po kelio rekonstrukcijos avaringumas šiame ruože turėtų sumažėti apie 50 proc.”, - teigė eismo saugos specialistas.

Inžinerinės ir saugos priemonės parinktos suderinus tranzitinio eismo ir vietos gyventojų poreikių tenkinimą: įrengtos iškilios saugos salelės, perėjos, nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takai, sutvarkyta aplinka ir nuotekų sistema, įdiegtos greičio mažinimo priemonės Ragožiškių, Šalčininkėlių gyvenvietėse.

“Rinkomės ilgamečių tyrimų patikrintas ir didžiausią saugumą užtikrinančias priemones, kad būtų garantuotos geros susisiekimo sąlygos ir vietiniams eismo dalyviams - pėstiesiems bei vairuotojams. Darbo rinkos tendencijos rodo, kad daugiausia darbo vietų siūloma rajonų centruo-

se ar didesniuose miestuose. Vadinasi, aplinkinių vietovių gyventojai judės daugiau, tad svarbu, kad ir jie turėtų patogų susisiekimą ar galėtų greičiau nuvykti į Vilnių, aplinkinius miestelius, svarbiausias institucijas ir įstaigas, pavyzdžiui, gydymo. Sureguliuotas optimalus greičio valdymas pagrindiniame kelyje, aiškesnės bus įvažiavimo iš šalutinio kelio, kairiojo posūkio laukimo sąlygos, saugiau jausis ir pėstieji, keliaudami nuo autobusų stotelių iki sankryžų greta magistralinio kelio”, - vardijo N.Abukauskas. Kelio E85 ruožas svarbus ir vykstantiems iš Vilniaus į Panevėžį, Šiaulius, pajūrio link.

Ilgalaikė Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija nurodo, kad iki 2025 metų Lietuvoje turi būti sukurta moderni ir tvari multimodalinė transporto sistema, pagal techninius rodiklius, saugumą ir paslaugų kokybę atitinkanti senųjų ES šalių lygį. Šiuo metu Lietuvoje dar yra nemažai ruožų, kurie neatitinka TEN-T keliams taikomų reikalavimų, tačiau naudojantis ES parama infrastruktūros gerinimo projektai įgyvendinami Užs. Nr. V-2092 gana sparčiai.

Svarbiausius kelio ruožo rekonstrukcijos darbus kelininkai spėjo baigti iki žiemos.

2013 01 18 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai SIŪLO MOKYTIS

SIŪLO DARBĄ

BUTAI

Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais ir dainuoti. Tel. 8 616 43 418.

IŠSINUOMOTŲ

Dirbanti mergina 1 kambario butą. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 658 19 344.

ĮVAIRŪS

KRETINGOS MAISTAS

SODYBOS, SKLYPAI

Specializuota maitinimo paslaugų įmonė darbui Vilniuje, kviečia į savo kolektyvą:

PARDUODA

SKYRIAUS VADOVĘ (-Ą)

Tris žemės ūkio paskirties sklypus Prienų ir Trakų r., prie Verknės upės, Vyšniūnų kadastrinėje vietovėje 6968/0003:282 (bendras plotas 40,9 ha, yra leidimas miškui sodinti, kaina - sutartinė).

Tel. 8 672 31 568.

Darbo pobūdis: skyriaus veiklos koordinavimas, organizavimas, kontrolė. Bendravimas su klientais.

Reikalavimai: pareigingumas, sąžiningumas, geri bendravimo įgūdžiai, nuosavas automobilis, gebėjimas dirbti savarankiškai.

36,6 ha žemės ūkio paskirties sklypus Prienų rajone, prie Stakliškių (1 ha kaina nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238.

Gyvenimo aprašymą (privaloma) siųsti el. p.: info@kretingosmaistas.eu Telefonas pasiteirauti 8 613 07 027, darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val.

Informuosime tik atrinktus kandidatus UÏs. LM-2087

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

PASLAUGOS

Padedu verslininkams pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją.

Tel. 8 615 47 367.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles.

Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

VIKINGˆ LOTO Lo‰imo Nr. 1036 Data: 2013 01 16 AUKSO PUODAS - 16 045 081 Lt DIDYSIS PRIZAS - 2 527 180 Lt 01 15 18 26 36 45 Auksinis skaiãius 20 Papildomi skaiãiai 23 34 Lietuvoje laimòti prizai: 5 + papildomas sk. 76 777 Lt (0 priz.)

5 skaiãiai 5484 Lt (8 priz.)

4 skaiãiai 160 Lt (377 priz.)

3 skaiãiai 12 Lt (6517 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (8752 priz.)

DÏokeris - bil. Nr. 020 115 296 (180 987 Lt) Prognozò: Aukso puode - 18 mln. Lt Didysis prizas - 2,5 mln. Lt DÏokeris - 400 000 Lt

STATYBA IR REMONTAS

Klijuoju plyteles, montuoju gipskartonį, tinkuoju, betonuoju grindis, dirbu kitus darbus. Tel. 8 609 91 421.

Įmonė nuolat neribotais kiekiais superka plastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.).

Tel. 8 699 31 161.

Užs. LM-2031 PRANEŠIMAI

Informuojame apie įvykdytą žemės sklypo SB “Tyla”, Kelmijos Sodų 25-oji g. 4, Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektą.

NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto savivaldybės vedėjo įsakymas tvrirtinti projektą: 2013 m. sausio 7 d. Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-22.

Projekto rengėjas UAB “Altiplanas”, Kęstučio g. 54-6, Vilnius.

Užs. LM-2091 Dingusius bankrutavusios UAB “Amberta”, įm. k. 302485765, reg. adresas: Minijos g. 164G-33, Klaipėda, įmonės įstatus ir registracijos pažymėjimą laikyti negaliojančiais.

Užs. LM-2090 J.Paulauskienės firma “FIDĖJA” (kodas 148369549, buveinė - Panevėžio m., Spaustuvės g. 9B, registras - VĮ Registrų centro Panevėžio filialas), pertvarkoma į UAB “Fidėja”. Tel. pasiteirauti 8 699 33 953.

Užs. R-27

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto PAŠARŲ GAMYBOS BAZĖS ĮKŪRIMAS IR PLĖTRA įgyvendinimui KOOPERATINĖ BENDROVĖ “NEVĖŽIS AGRO” skelbia pirkimo konkursą Pirkimo objektas: 1. Speciali augalininkystės produktų transportavimo technika (specializuotos transporto priemonės gatavai produkcijai transportuoti) - 9 vnt.

Vokų su konkurso dokumentacijos atplėšimo data: 2013 02 07, 9.00 val.

Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu: KOOPERATINĖ BENDROVĖ “NEVĖŽIS AGRO” Anykščių r., Gudžiupio k., tel. +370 614 80 075, nevezis.agro@gmail.com Užs. LM-2096

BUAB “ANKLAVAS” kreditoriams DĖL PABAIGOS KREDITORIŲ SUSIRINKIMO Pranešame, kad BUAB “Anklavas”, įm. kodas 300582482, kreditorių susirinkimas įvyks 2013 m. sausio mėn. 29 d. (antradienį), 13.00 val. adresu: Konstitucijos pr. 23, C korp., 402 kab., Vilnius LT-08105.

Kreditorių registracija nuo 12.30 val. iki 12.55 val.

Kreditoriai registracijos metu pateikia asmens dokumentą (pasą arba tapatybės kortelę), kreditorių atstovams papildomai privaloma pateikti tinkamai įformintą įgaliojimą.

Neįvykus pirmajam susirinkimui, pakartotinis susirinkimas šaukiamas 2013 m. vasario mėn. 5 d., (antradienį) 13.00 val. adresu: Konstitucijos pr. 23, C korp., 402 kab., Vilnius LT-08105.

Kreditorių registracija nuo 12.30 val. iki 12.55 val.

SUSIRINKIMO DARBOTVARKĖ: 1. Kreditorių susirinkimo sekretoriaus rinkimai; 2. Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo; 3. Dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo; 4. Kiti klausimai.

Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 1 d., kreditorius turi teisę raštu pareikšti savo nuomonę (“už” ar “prieš”) dėl kiekvieno nutarimo projekto. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus.

Detalesnės informacijos teirautis tel. 8 655 55 165, el. p.: egle.balkeviciene@ppb.lt.

BUAB “Anklavas” administratoriaus UAB “Projektų plėtros biuras” įgaliotas asmuo Eglė Balkevičienė. Užs. LM-2089

Îaidimas JñGA 2 TiraÏo Nr. 4002 Data: 2013 01 16

Informuoju, kad 2013 m. vasario 2 d. 12.00 val. bus atliekamas žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0162:1175), esančio Trakų Vokės k., Panerių sen., Vilniaus m., ribų ženklinimasderinimas, į kurį kviečiu dalyvauti gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0162:0869), esančio Trakų Vokės k., Panerių sen., Vilniaus m., savininkus.

Asmuo kontaktams Marius Kundelis, tel. 8 676 32 459.

Užs. LM-2088

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto

“PERTEKLINIŲ ŽALIAVŲ ATLIEKŲ PANAUDOJIMAS, PERDIRBIMAS IR REALIZAVIMAS” įgyvendinimui

UAB “EINAVA” skelbia pirkimo konkursą Pirkimo objektas: 1. Kuro granulių gamybos technologinė įranga.

Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 02 08, 13.00 val.

Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu: UAB “EINAVA” Liobiškių k., Molėtų r.

Tel. +370 603 62 109, einavabio@gmail.com Užs. LM-2095 ŠIAULIŲ MIESTO K.DONELAIČIO KAPINIŲ (DONELAIČIO G. 85) NEPRIŽIŪRIMŲ KAPAVIEČIŲ SĄRAŠAS KAPINIŲ PRIŽIŪRĖTOJAS AB “Specializuotas transportas”, Pramonės g. 8, Šiauliai, tel. 8 656 56 437, el. paštas: projektai@abst.lt Kapavietės Nr.; Mirusiojo (palaidoto) asmens pavardė, vardas; Mirimo - palaidojimo data: 108 - Šileikaitė Morta 1960; 182 - Lemežonas Domas 1960/Lemežonienė Ona 1965; 193 - Paulauskas Pranas 1960/Bitaitis Pranas 1961; 258 - Erentrautas Julijonas 1961; 309 - Kaškauskaitė Hilda 1961/Meduneckij Ignatij 1966; 357 - Sirutavičius Bernardas 1961; 400 - Vitkienė Kazė 1961; 474 - Miniotas Edvardas 1961; 547 - Dauknys Antanas 1961; 648- Bružaitė Nijolė 1962; 656 - Žukauskas Vacys 1962; 686 - Gegelevičius Zenonas 1962; 690 - Naudužas Vladas 1963; 697 - Ratkutė Zofija 1962; 715 - Grinius Feliksas 1962/Grinienė Juzė 1963; 739 - Stanevičius Edmundas 1962; 741 - Guzovskij Stanislav 1962; 762 - Simanauskaitė Gražina 1962; 780 - Adomavičius Stanislovas 1962; 789 - Fedotov Michail 1962; 795 - Sabaliauskas Robertas 1962; 811 - Sabaliauskas Juozas 1962/Sabaliauskienė Ona 1967; 821 - Rimenckus-Rimša Rozalija 1962; 836 - Zubrys Albertas 1962/Zubrytė Valerija 1963; 840 - Hodobaitė Michalina 1962; 843 - Statkus Domas 1962; 853 - Jarošius Julius 1962; 863 - Paliulienė Marija 1962; 872 - Radavičienė Elzbieta 1962; 873 - Brilytė Regina 1962/Misevičienė Kotryna 1964; 883 - Šulcas Svajūnas 1962; 1026 - Kančukaitytė Petronėlė 1963; 918 - Sakalauskaitė Marijona 1963; 945 - Kragienė Zuzana 1963; 946 - Dambrauskienė Zofija 1963/Skersienė Genovaitė 1963; 963 - Laucaitė Magdalena 1963; 971 - Almanienė Morta 1963; 982 - Morkūnas Antanas 1963; 992 - Pilipenko Viktoras 1963; 993 - Bivoiko Josif 1963; 997 - Leščauskaitė Silva 1963; 1021 - Šimkus Vincas 1963; 1032 - Šakienė Bronė 1963; 1034 - Belevičius-Beleckas Aleksas 1963; 1043 - Gruodis Romualdas 1963; 1051 - Veikalas Algirdas 1963/Veikalas Pranas 1966; 1083 - Juozėnas Adolis 1963; 1084 - Mačinauskaitė Sofija 1963; 1092 - Leonavičius Julijonas 1963; 1093 - Rimkevičius Aleksandras 1963; 1096 - Grikštas Jurijus 1963; 1106 - Makevičius Gintautas 1963; 1199 - Žirgulis Antanas 1963; 1220 - Palšytė Eglė 1963; 1227 - Briedytė Gražina 1963; 1276 - Lieparskienė Elena 1964; 1292 - Jocas Petras 1964; 1297 - Daunytė Elena 1964/Daunienė Elena 1964; 1343 - Pipiras Antanas 1964; 1346 - Butvila Juozas 1964; 1347 - Zaveleva Bernodeta 1964; 1368 - Norvaišienė Julė 1964; 1375 - Steponavičius Stasys 1964/Steponavičienė Ona 1967/Steponavičius Albinas 1968; 1432 - Lestovskij Jakov 1964; 1444 - Simonauskienė Kazė 1964; 1462 - Gaidamavičienė Ona 1964; 1465 - Ivanauskis Kostantas 1964; 1464 - Andrijauskas Bronislavas 1964/Andrijauskienė Julija 1964; 1529 - Šneiderienė Kotrina 1964; 1530 - Lopaitė Bolislava 1964; 1539 - Navickas Pranas 1964; 1560 - Žilinskas Artūras 1964; 1517 - Tamošiūnas Kazys 1964; 1719 - Vaitekūnas Aleksas 1965/Vaitekūnaitė Julė 1965; 144 - Gluškova Ekaterina 1965; 2523 - Bijaikienė Ona 1967; 4156 - Katinienė Elžbieta 1972; 307 - Čepaitienė Paulina 1961/Čepaitytė Birutė 2003; 1181 - Daunytė Laima 1963. Užs. R-26

DIDYSIS PRIZAS - 212 131 Lt 01 07 09 10 15 19 + 18 6 skaiãiai - 212 131 Lt 5+1 skaiãius - 2980 Lt 5 skaiãiai - 221 Lt 4+1 skaiãius - 132 Lt 4 skaiãiai - 13 Lt 3+1 skaiãius - 5 Lt 3 skaiãiai - 3 Lt 2+1 skaiãius - 2 Lt

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant visus vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto įgyvendinimui, projekto vykdytojas

Îaidimas KENOLOTO TiraÏo Nr. 5370 Data: 2013 01 16

ŪKININKAS VIDMANTAS KVEDARAS,

GALITE LAIMñTI 200 000 Lt! 02 04 05 06 10 11 12 13 16 19 26 32 38 39 43 45 46 47 50 58

adresas: Užvalkių g. 5, Lančiūnavos k., Vilainių sen., Kėdainių r. sav. LT-58433

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

17

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn. 12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 124 Lt 247 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526 ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200 GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569 KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150 KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61 LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375 N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

VILNIUS

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704 T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522 Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

SKELBIA PIRKIMO KONKURSĄ Bendras pirkimo objekto apibūdinimas morkų nuėmimo kombainas.

Pirkimo objektas į dalis neskaidomas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimas bus vykdomas 2013 m. vasario 01 d., 10.00 val., adresu: Užvalkių g. 5, Lančiūnavos k., Vilainių sen., Kėdainių r. sav. LT-58433.

Atsiliepimus raštu dėl kvietimo pateikti pasiūlymą, prašome pateikti adresu: Užvalkių g. 5, Lančiūnavos k., Vilainių sen., Kėdainių r. sav. LT-58433.

Kontaktai pasiteirauti: 8 659 52 845.

Užs. LM -2099

18

2013 01 18 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 18 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga “Lyderiai” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!”

22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Duokim garo!” tęsinys 23.15 Drama “Mažosios Holivudo aktorės išpažintis” N-14

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.50 “Radži ieško žmonos” (k.) N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.10 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.19 Koncertas “Auksinis gramofonas” 21.40 “Farai” N-14 22.40 Veiksmo f. “Operacija “Kardžuvė” N-7 0.40 Fantastinis nuotykių f.

“Serenity” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Aiškiaregys” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “X faktorius” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Meilės prieglobstis” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 Filmas “Šunų viešbutis” 21.20 Veiksmo f. “Taksi” 23.10 Komiška drama “Kazanova” 1.20 Kriminalinė komedija “Velniop tą darbą”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Prajuokink mane” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)

10.00 “Amerikos talentai” 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Auksarankiai” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Savaitės kriminalai” N-7 21.00 Veiksmo f. “Vyrų sezonas.

Aksominė revoliucija” N-14 23.15 “Dakaras 2013” 23.45 “Amerikietiškos imtynės” N-14 0.45 “Laukinis” (k.) N-7 1.45-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “Betmenas ir narsuolių komanda” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Tagartas. Taikinyje - detektyvai” 22.35 Detektyvas “Tagartas. Priežastis žudyti” N-14 0.10 Mistinis trileris “Džesis Stounas. Plonas ledas”

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 12.30 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas (k.) 13.30 “Savęs link” (k.) 14.10 “Grynas gyvenimas” 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 “Keliaukim!” 18.45 “Arti toli” 19.30 Scenografo, tapytojo Adomo Jacovskio 65-mečiui.

LNOBT spektaklis. Dž. Verdis. Opera “Aida” 22.00 “Ingeborga: “Esame jauni tik vieną kartą...” 22.35 “Pergalės kaina” 23.00 “Džiazo vakaras”. XVII tarptautinis džiazo festivalis “Birštonas 2012”. “Pictures Quartet” (Estija/Suomija) 0.00 Panorama (k.)

0.45 Bardų festivalis “Purpurinis vakaras”. 2 laida

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112.

Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Tyli naktis” - 16.30, 19.10, 21.40 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 12.30, 14.45, 19.30, 21.50 val.

“Kietašikniai” - 15.30, 18, 20.30 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Vargdieniai” - 14.15, 17.30, 20.45 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 17.15 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.30, 13 val.

“Džekas Ryčeris” - 21.30 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 12, 17.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 13.15, 15.45 val.

“Zambezija” - 14 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.30, 20.15 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18.15, 21.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 21 val.

SKALVIJA “Pabandom iš naujo” - 17 val.

“Meilė kaip nuodai” - 19 val.

“Aurora” - 21 val.

PASAKA “Kolka Cool” - 17.15 val.

“Paslėptas veidas” - 21.15 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Padėkime augti” 10.55 Dok. f. “Mėnulio galia” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 “Mokausi gaminti” 13.40 TV parduotuvė 14.15 Žaidimas “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Visa tiesa apie liūtus”. 2 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Visa tiesa apie liūtus”. 2 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.35 “Pašėlę TV pokštai” N-7 19.35 Dok. f. “Dingę. 447ojo skrydžio paslaptis” N-7 21.00 “Reporteris” 21.40 “Mad Men. Reklamos vilkai” N-7 23.50 “Gyvenimo būdas” 0.50 “Teritorija”

Balticum Auksinis 7.00 Melodrama “Tapti žvaigžde” 9.00 Komedija “Romo dienoraštis” N-7 11.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 3” 13.00 Trileris “Išrinktųjų medžioklė” N-7 15.00 Trileris “Akis” N-7 17.00 Drama “Meilė ir šokiai” 19.00 Veiksmo f. “Audros karys” 21.00 Drama “Jaunatis” N-7 23.05 Drama “Emos laimė” N-7 1.00 Drama “Infiltruotieji” N-7

Viasat Sport Baltic 11.05 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga 12.05 Krepšinis. Eurolyga. “Besiktas” - “Barcelona” 13.55 Ledo ritulys. KHL. “Avangard” - “Lev”. Tiesioginė transliacija 16.30 “Trans World Sport” žurnalas 17.25 Golfas. PGA turo užkulisiai 17.55 Krepšinis. Eurolyga. “Chimki” - “Maccabi”. Tiesioginė transliacija 20.05 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” -

CSKA 21.55 Krepšinis. Eurolyga. “Olympiacos” “Montepaschi”. Tiesioginė transliacija 23.55 Krepšinis. Eurolyga. “Unicaja” - “Real”

Eurosport 10.00 Atvirasis Australijos teniso čempionatas 15.30 Biatlono pasaulio taurė 16.45 Šuoliai nuo tramplino su slidėmis 17.45 Atvirasis Australijos teniso čempionatas 19.15 Teniso apžvalga 19.45 Dakaro ralis 20.15 Biliardo turnyras Londone. Pusfinaliai 0.00 Dakaro ralis. XIII etapas 0.30 Automobilių lenktynės Dubajuje 1.30 Teniso apžvalga 2.00 Atvirasis Australijos teniso čempionatas

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos. Gėlo vandens tunelis 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta?

21.00 Daugiausiai ištvermės reikalaujantys darbai 22.00 Vienas laukinėje gamtoje 23.00 Australijos policininkai 0.00 Tikrieji CSI detektyvai. Nusikaltimo vietoje

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 “Mini” automobilių gamyklos 11.00 Ateiviai Europoje 12.00 NSO besivaikant 13.00 Skruzdėlių miestas 14.00 Zanzibaro sala 15.00 Ateiviai Europoje 16.00 Mano smegenys 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 “Mercedes” sunkvežimių gamyklos 19.00 Antrasis pasaulinis karas 20.00 Šeima ir ginklai 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Antrasis pasaulinis karas 23.00 Šeima ir ginklai. Noriu džipo! 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Teatras “Didieji lūkesčiai” - 17 val.

“Aurora” - 19 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 19.15 val.

“30 širdies dūžių” - 19.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14.30, 21 val.

“Pi gyvenimas” - 14.45, 18, 20.45, 23.25 val.

“Legendos susivienija” - 12 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” - 21.30 val.

“Kietašikniai” - 13.45, 16.15, 18.45, 21.15, 23.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.30, 15.15 val.

“Tyli naktis” - 17.30, 19.45, 22 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 14, 16.30, 19, 21.30, 23.50 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 20.45, 23 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11, 13.20, 16, 18.15 val.

“Vargdieniai” - 14.30, 17.45 val.

“Zambezija” (3D) - 10.30 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 12.45, 15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.45, 21 val.

“Pi gyvenimas” - 11.15 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18.30 val.

“Legendos susivienija” - 11.30 val.

ŠIAULIAI

“Legendos susivienija” - 10.15, 12.15 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Gangsterių medžiotojai” - 14.05, 16.30, 19, 21.30 val.

“Kietašikniai” - 14.20, 16.45, 19.15, 21.45, 23.59 val.

“Tyli naktis” - 13.30, 16, 18.20, 20.45, 23 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 11.40, 14, 16.30, 19, 21.30, 23.45 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 12.30, 16.45 val.

“Provokuojantys užrašai” - 14.30, 18.45 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 21.15, 23.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 17.40 val.

“Ralfas Griovėjas” (originalo kalba) - 16.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20, 19.15 val.

“Vargdieniai” - 11.20, 14.40, 18, 21.10 val.

“Zambezija” (3D) - 13.20 val.

“Zambezija” - 11 val.

“Džekas Ryčeris” - 14.45, 21 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.20, 15.40, 18, 23.59 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 13.40, 20.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.20, 17.40 val.

“Optimisto istorija” - 21.45 val.

“Pi gyvenimas” - 12.15, 15.20, 18.20 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 20.15, 23.15 val.

“Legendos susivienija” - 12 val.

“112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Liudininkai” 22.00 “Lyga” 23.00 “Anarchijos vaikai” 23.55 “Žvaigždžių vartai. Visata” 0.50 “Ledo kelias” 1.45 “Stačia galva. 2011 metų pasaulio čempionatas” 2.45 “6 kadrai”

“Optimisto istorija” - 21 val.

OZO KINO SALĖ “Tėvas” - 16.30 val.

“7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” - 18 val.

MULTIKINO “Paskutinė tvirtovė” - 14.30, 17, 19.30, 22 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.15, 14.45, 17.15 val.

“Kietašikniai” - 17.30, 19.45, 22 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 16, 18.45, 20.30 val.

“Tyli naktis” - 15, 17, 19.30, 21.45 val.

“Aurora” - 18.30, 21 val.

“Vargdieniai” - 15.30 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45, 12.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 10.15, 13, 21.30 val.

“Zambezija” (3D) - 11, 13.15 val.

“Zambezija” - 10, 13, 14.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.30, 20 val.

KAUNAS CINAMON “Tyli naktis” - 17.30, 19.30 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Kietašikniai” - 11.10, 15.50, 18, 20.05, 22.15 val.

“Vargdieniai” - 13.15 val.

“Aurora” - 21 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13, 15.15 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 11, 16.20, 18.30, 20.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.45, 14, 16.15, 18.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 21.45 val.

“Pi gyvenimas” - 13.20 val.

“Zambezija” - 10.40 val.

FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” - 16.15, 20, 21.15, 23 val.

“Kietašikniai” - 14.15, 16.30, 19, 21.30, 23.50 val.

“Tyli naktis” - 15.45, 18.15, 20.15, 22.30 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21.45, 23.59 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 13, 14.45, 17.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.30, 14, 18.45 val.

“Vargdieniai” - 11.15, 17.45 val.

“Zambezija” - 12.15 val.

“Zambezija” (3D) - 10.15 val.

“Džekas Ryčeris” - 23.40 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45, 12.45 val.

FORUM CINEMAS “Karališkas romanas” - 15.15 val.

“Kietašikniai” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13, 16.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.15, 12.45, 18.15 val.

“Tyli naktis” - 19, 21.30 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Vargdieniai” - 14.15, 17.45 val.

“Džekas Ryčeris” - 20.45 val.

“Pi gyvenimas” - 11.15, 21.15 val.

“Legendos susivienija” - 10.30 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Pi gyvenimas” - 15.50 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10, 11.50 val.

“Aurora” - 21.20 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 13.40 val.

“Tyli naktis” - 18, 19.40 val.

I salė “Monstrų viešbutis” - 11 val.

“Džiunglės” - 14.35 val.

“Didieji lūkesčiai” - 16.20 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 18 d. 18.30 val. “Kopelija” 19 d. 18.30 val. “Madam Baterflai” 20 d. 18 val. “Gulbių ežeras” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 18 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Paskendusi vasara” 18 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas” 19 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai” 19 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Ir vėl viskas bus gerai” 20 d. 12 val. Didžiojoje salėje. “Daktaras Aiskauda” 20 d. 16 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europos širdies” 20 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji” JAUNIMO TEATRAS 18 d. 18 val. “Širdis Vilniuje” 19 d. 18 val. “Strip Man Show - viskas apie vyrus” 20 d. 12 val. “Ronja plėšiko duktė” Salė 99 19 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” 20 d. 18 val. “Keturiais vėjais” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 18 d. 18 val. “Eglutė pas Ivanovus” 19 d. 11 ir 13 val. “Stebuklingoji kreidelė” 19 d. 18 val. “Lošėjai” 20 d. 12 val. “Sniego karalienė” 20 d. 18 val. “Ačiū, Margo!”

VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 18 d. 18.30 val. “Madagaskaras” 19 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai” 20 d. 12 val. “Mama katinas” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė

19 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje.

“Priežastys ir pasekmės” 20 d. 14 val. Didžiojoje scenoje. “Astrida” 20 d. 18 val. Rūtos salėje. “Markizė de Sad” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 18 d. 18 val. “Aida” 19 d. 18 val. “Šikšnosparnis” 20 d. 12 val. “Grybų karas” 20 d. 18 val. “Sevilijos kirpėjas” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 18 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” 19 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” 20 d. 18 val. “Žanas ir Beatričė” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 19 d. 18 val. “Belgrado trilogija” (“Su Naujaisiais metais, Ana!”) 20 d. 12 val. “Kreivos daiktų istorijos” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 18 d. 18.30 val. “Atėjau, pamačiaum negalėjau, arba visiškas Rudnosiukas” 19 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Kiškis drąsuolis” 19 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Kitais metais, tuo pačiu laiku” 20 d. 12 val. “Tigriukas Petrikas” TEATRO KLUBAS 18 d. 19 val. “Pjesė prarastam balsui” 19 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus”

20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

KLAIPĖDA 19 ir 20 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka” Mažoji salė 19 d. 14 val. “Kiškių sukilimas” 20 d. 14 val. “Pasaka apie vėžliuką” KEISTUOLIŲ TEATRAS 18 d. 19 val. “Penktas veiksmas” 19 d. 12 val. “Pati labiausia pasaka” 20 d. 12 val. “Geltonų plytų kelias” MENŲ SPAUSTUVĖ 18 d. 14 val. Juodojoje salėje. Katja Brita Lindeberg (Norvegija). “Klinsj” 18 d. 12 ir 14 val. Kišeninėje salėje.

Klaipėdos lėlių teatras. “Raudonkepuraitė” 19 d. 12 ir 14 val. Juodojoje salėje.

Aaben Dans (Danija). “Vėl ir vėl”

KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 19 d. 18 val. “Lūšies valanda” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 20 d. 12 val. “Verpalų pasakos” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 19 d. 12 val. Klounų teatro studija “Dulidu”.

“Papūgėlė Žužu” 20 d. 12 val. Klaipėdos dramos teatras. “Atrastas lobis” 20 d. 12 val. Teatro salėje. Jaunimo teatras “Be durų”. “Gandras Kalifas” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 19 d. 12 val. “Apapa” 20 d. 12 val. “Stebuklingas Pelenės laikas”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 18 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis” 19 d. 18 val. “Sirano de Beržerakas” 20 d. 12 val. “Kukučio kelionė” 20 d. 18 val. “Sriubinė”

PANEVĖŽYS

“Sėkmės džentelmenai” - 12.40, 18.35 val.

“Virš įstatymo” - 20.30 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Džekas Ryčeris” - 15, 21.30 val.

“Kietašikniai” - 13, 18, 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.30 val.

“Tyli naktis” - 18.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 16 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.30, 15.15 val.

“Vargdieniai” - 11.30, 17.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 10.15, 15.30, 21 val.

19 d. 14 val. Kišeninėje salėje. “Gaidelis pinigautojas” 20 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Dansema”.

“Mozaika” 20 d. 13 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras.

“Pasaka apie karalius” RAGANIUKĖS TEATRAS 19 d. 12 val. “Katinėlis ir gaidelis” 20 d. 12 val. “Princesė ir nykštukas” “DOMINO” TEATRAS 19 d. 19 val. “Apie ką kalba vyrai?”

20 d. 16 ir 19 val. “Langas į parlamentą” 21 d. 19 val. “Daktaras”

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 18 d. 13 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių” 18 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Visi žmonės katinai” 19 d. 17 val. “Beprotiškas savaitgalis” 20 d. 17 val. “Švytinčių burbulų partija” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 20 d. 17 val. “Svajonių sala” TEATRAS “MENAS” 20 d. 12 val. “Trys paršiukai” LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 19 d. 12 val. “Meduolių trobelė” 20 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai”

ANYKŠČIAI ANYKŠČIŲ KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KAUNAS

SKUODAS

KAUNO DRAMOS TEATRAS 18 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” 19 d. 12 val. Ilgojoje salėje. “Anderseno gatvė”

SKUODO KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Aršenikas ir seni nėriniai”

2013 01 18 Lietuvos žinios

Orai

SAULĖ teka 8:31 leidžiasi 16:27

MĖNULIS

-9 Oslas

Aštuntoji jaunaties diena

Jaunatis I 11

dienos ilgumas

Priešpilnis I 19

Pilnatis I 26

-12 Helsinkis

-7

Stokholmas

Delčia II 03

-8

Dublinas +6 Šiauliai

+1 Londonas

-10 -13 -10 -12

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra dieną 7-10 laipsniai šalčio.

Bordo -9 -11

Kaunas VILNIUS

+16

Rytoj: debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra naktį 15-18, dieną 11-12 laipsnių šalčio.

Lisabona

Alytus

-9 -11

-1 Amsterdamas

+8

Ukmergė

Druskininkai

-8 -10

+14 Madridas

+14 Barselona

-10 Ryga

-3 Kopenhaga

-1 Paryžius

Kėdainiai -7 -10

-15 Sankt Peterburgas

Talinas

7:56

Palanga

19

Vilnius Minskas -9 -10 Varšuva -1 Kijevas

-4

Berlynas -3 Praha

-4 Miunchenas

+9 Nica

+8 Roma

-8 Maskva

-8

Bratislava Viena Budapeštas -4 +2 0 Bukareštas Varna Dubrovnikas +7 Sofija +11

+18

Stambulas +14

Malaga +15

Alžyras +17

18-oji metų diena. Sausio aštuonioliktoji, penktadienis, penktoji 3-iosios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 347 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Gedgaudas, Jogailė, Jolita.

Geros dienos!

Tunisas +14

Atėnai

+14 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Ožiaragis 12 22 - 01 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Atsakymus galima siųsti iki penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

sausio 28 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Sausio 17 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Naujų išbandymų metas.

Kils problemų, regis visur: darbe, buityje, asmeniniuose santykiuose. Stenkitės mąstyti optimistiškai, nes visada yra galimybių.

Jautis. Nepasitikėkite ką tik sutiktu žmogumi, juolab nepasirašykite dokumentų, atidžiai jų neperskaitę. Geriausiai jausitės namie, todėl užsiimkite kasdiene veikla, rūpinkitės šeimos nariais.

Dvyniai. Tinkamas metas imtis ko nors naujo, įvykdyti anksčiau planuotus darbus. Atidžiai tvarkykite teisinius reikalus. Nepraleiskite pro akis detalių.

Vėžys. Jaučiatės emociškai išsekę, todėl rinkitės laisvalaikį vienumoje. Darbų užgrius labai daug, tačiau geriau baikite lengvai įveikiamus, o sudėtingesnius atidėkite kitai dienai.

Liūtas. Turite begalę svajonių ir vienai jų šiandien bus lemta išsipildyti. Asmeniniu žavesiu šiandien kerėsite priešingos lyties atstovus.

Mergelė. Atidžiai kurkite artimus santykius, nes galite patekti į meilės trikampį. Geriau neskubėkite, įvertinkite situaciją ir tik tada veikite.

Svarstyklės. Dieną turėsite begalę pasiūlymų, kaip praleisti laiką penktadienį, tačiau neskubėkite.

Vakare galite sulaukti netikėto skambučio.

Skorpionas. Stenkitės baigti per savaitę pradėtus darbus, nes vėliau jų bus dar daugiau. Trykšite optimizmu, todėl aplinkiniai stengsis rinktis jūsų kompaniją. Šaulys. Po sunkios darbo dienos norėsis tik grįžti namo ir griūti į lovą. Taip ir darykite. Šiandien susibūrimai nebus pati geriausia vieta pailsėti.

Ožiaragis. Esate idealistas, dažnai reikalaujate daug ne tik iš savęs, bet ir kitų, todėl dažnai kyla nesusipratimų ir konfliktų. Šiandien pamirškite ambicijas.

Vandenis. Būsite kupinas idėjų, tačiau aplinkiniai nelinkę dirbti išsijuosę, juolab kad artėja savaitgalis. Todėl šiandien geriau tik planuokite, o veikite kitą savaitę. Žuvys. Šiandien emocijos tiesiog valdys. Nepasiduokite, stenkitės situaciją vertinti vadovaudamiesi šaltu protu. Geriausias pasirinkimas - pakeisti aplinką.

20

2013 01 18 Lietuvos žinios

Margumynai

Laidojamas garsiausias Australijos gangsteris Nedas Kelly atguls amžinojo poilsio šeimos kape praėjus 130 metų po mirties, bet garsiausio Australijos bandito legenda toliau gyvuoja.

N.Kelly, krūmynų banditas, su savo gauja plėšęs bankus ir nužudęs tris policininkus, buvo pakartas 1880 metais Melburno senajame kalėjime.

Sakoma, kad jo paskutiniai žodžiai buvo: “Toks jau tas gyvenimas.”

Bandito palaikai buvo įmesti į bendrą kapą, 1929 metais perlaidoti kitame kalėjime ir nuo to laiko laikyti dingusiais, bet pernai atliktas DNR tyrimas parodė, kad Pentridž Pentone rasti kaulai priklauso būtent šiam legendiniam nusikaltėliui, išeivio iš Airijos palikuoniui.

Melburno senajame kalėjime įkurtas muziejus norėtų saugoti gangsterio palaikus, bet Viktorijos provincijos valdžia nusprendė kitaip - grąžino juos šeimai.

Bandito palaikų istorija taip pat makabriška - trūksta kaukolės, visas begalvis skeletas suvarpytas kulkų.

Nedo sesers Grace provaikaitis Anthony Griffithsas žada palaidoti savo legendinį protėvį tiesiog kaip žmogų Edwardą, o ne nusikaltėlį Ne-

Tikrasis N.Kelly (kairėje), nufotografuotas policijos kalėjime, ir kine įkūnytas H.Ledgero bei M.Jaggerio (dešinėje). / AFP/Scanpix nuotraukos dą. Šeima nenori šlovinti jo nusikaltimų, bet į laidotuves susirinks šimtai N.Kelly giminaičių. Daugelis jų nelinkę pabrėžti šios savo giminys-

tės, tačiau iš kartos į kartą saugo daugybę istorijų apie Nedą - kai kurios gal tikros, kai kurios - pramanytos.

Vykdant paskutinį N.Kelly norą

JAV uždaryta užkandinė, kurioje 2010 metais Rusijos ir JAV prezidentai Dmitrijus Medvedevas bei Barackas Obama drauge pusryčiaudami dalijosi viena keptų bulvyčių lėkšte. Taip buvo per oficialų Rusijos lyderio vizitą.

Užkandinė “Ray’s Hell Burger” veikė Arlingtono mieste (Virdžinija), netoli Vašingtono, vos už kelių kilometrų nuo Baltųjų rūmų. Tai buvo B.Obamos mėgstamas resto-

ranėlis, todėl jis ten ir pakvietė kolegą iš Rusijos papusryčiauti neformalioje aplinkoje bei pats rekomendavo D.Medvedevui valgius.

Prezidentai patys priėjo prie baro ir užsisakė maisto: du vienetus kokakolos, šaltos arbatos “Nestea”, porciją keptų bulvyčių dviem ir po mėsainį. D.Medvedevas valgė mėsainį su svogūnais, salotomis, pomidorais ir čederio sūriu. B.Obama - su svogūnais ir čederiu, aštriaisiais pipirais ir grybais.

Dėkodamas už pusryčius D.Medvedevas pareiškė, kad “Ray’s Hell Burger” yra tipiška amerikietiška vieta, kur patiekiamas gal ir nelabai sveikas maistas, bet užtat ska-

ne suvaidino “The Rolling Stones” lyderis Mickas Jaggeris, o vėliau aktorius Heathas Ledgeris, kapas netaps populiaria lankymo vieta.

•

Žalioji linija turtuoliams

Mėgstama vietelė uždaryta JAV prezidentas mėgo užsukti į “Ray’s Hell Burger” su kolegomis ir svečiais, kad pademonstruotų tipišką amerikietišką aplinką ir skaniai užkąstų.

jis atguls amžinojo poilsio greta savo motinos ir netoli tų vietų, kuriose siautėjo. Australijos policija viliasi, kad nusikaltėlio, kurį 1970 metais ki-

nus. O svarbiausia - čia jauti amerikietišką dvasią.

Dar anksčiau tame pačiame restoranėlyje B.Obama užkandžiavo ir su viceprezidentu Joe Bidenu. Tuokart juodu drauge su paprastais piliečiais stovėjo eilėje, užsisakė ir patys susimokėjo grynaisiais už porą sūrainių po 6 dolerius 95 centus. Šios prezidento pamėgtos amerikietiškos vietelės nebėra. Savininkui nesusitarus su patalpų šeimininku nuo trečiadienio ant “Ray’s Hell Burger” durų kabo lentelė, skelbianti, kad klientai gali aplankyti užkandinę kitoje miesto dalyje. Savininkas teisme bylinėsis su nuomotoju dėl, jo manymu, pažeistų savo teisių.

•

Ekologiška B.Cooperio eilutė spindėjo ypatinga prabanga.

Reuters/Scanpix nuotrauka

Labai smagu, kai žymūs žmonės rūpinasi aplinka ir rodo pavyzdį dėvėdami ekologiškus drabužius.

Tik dažniausiai jie kainuoja pasakiškus pinigus...

Prezidentai pusryčiavo gyvoje užkandinėje “Ray’s Hell Burger”, kurią ypač mėgo B.Obama. / AFP/Scanpix nuotrauka

Už aplinkos apsaugą aktyviai kovojanti Colino Firtho žmona negaili pagyrų aktoriui Bradley Cooperiui, kuris atvyko į “Auksinių gaublių” teikimo ceremoniją pasipuošęs smokingu iš antrinės medžiagos, pagamintos beveik nekenkiant aplinkai.

Livia Firth įtikino B.Cooperį apsivilkti Tomo Fordo smokingą, kuris buvo pagamintas specialiai jos sukurtai drabužių linijai “Žaliojo kilimo iššūkis” (GCC). Projekte dalyvauja garsiausi pasaulio dizaineriai. “Šiais metais mes nusprendėme atkreipti dėmesį į vyriškus drabužius, ir dieviškasis “Auksinių gaublių” nominantas B.Cooperis vilkėjo dviejų dalių

T.Fordo eilutę, kuri buvo sukurta specialiai “Žaliojo kilimo” iššūkiui, - rašė L.Firth savo tinklaraštyje. - Eilutė pasiūta darant kuo mažiau žalos aplinkai iš Europoje verptos ir austos vilnos audinio. Kaip GCC gerbėjai jau žino, mums patinka puošnumas ir raudonojo kilimo prabanga, tačiau esame sužavėti, kad šio projekto organizatoriai suteikė galimybę sukurti gražią medžiagą, kuri atlaikys laiko išbandymus. Nėra jokių abejonių, kad ekologiškas B.Cooperio smokingas bus gerai nešiojamas. Todėl šiandien džiaugiamės klasikinės mados drabužiu, kurį dėvi stilinga žvaigždė.” Žaliąją kampaniją L.Firth pradėjo prieš ketverius metus. Per tą laiką joje dalyvavo tokios Holivudo garsenybės kaip Cameron Diaz, Viola Davis ir Michaelas Fassbenderis.

•

“The Telegraph”, AFP, Upi.com, AP, WENN, BNS, LŽ