2013 m. sausio 28 d. / Pirmadienis / Nr. 22 ( 13 447 )

Kaina

2013 m. sausio 28 d. / Pirmadienis / Nr. 22 (13 447)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KULTŪRA

DIENOS TEMOS

Skolon perkama tik ketvirtadalis būstų

Maestro Modesto Pitrėno narkotikai 13p.

Žimantas Pacevičius “tvarkiečių” pasirinkimas 5p.

9p.

www.lzinios.lt

Meras pinigų ieško poliklinikose VALDAS KVEDARAS

Milijardinėse skolose besimurdančios Vilniaus miesto savivaldybės meras Artūras Zuokas užsiminė papildomų pajamų ketinantis gauti iš savivaldybei priklausančių poliklinikų - jis viešai teigė šias viešąsias įstaigas apmokestinsiantis nekilnojamojo turto nuomos mokesčiu.

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Idėją apmokestinti poliklinikų naudojamas patalpas A.Zuokas paviešino per vieną renginį, kuriame dalyvavo sostinės poliklinikų bei kitų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai. Šiems pasidžiaugus, kad praėjusius metus daugumai jų vadovaujamų įstaigų pavyko baigti be didesnių skolų arba ilgalaikių įsiskolinimų, A.Zuokas tarstelėjo, kad netrukus poliklinikos privalės mokėti patalpų nuomos mokestį.

Renginyje dalyvavę poliklinikų vadovai LŽ teigė nežinantys, kaip vertinti tokią mero pasakytą žinią, nes ji sukėlė nemenką šurmulį ir svarstymų bangą. Daugelis neslėpė dėl to nerimaujantys, kiti vylėsi, kad tai tik mero bandymas pajuokauti - esą dabar galiojantys įstatymai neleidžia savivaldybėms imti patalpų nuomos mokesčio iš joms priklausančių gydymo įstaigų.

Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valdininkai LŽ patvirtino, kad kalbos apie ketinimus apmokestinti poliklinikas jiems ne naujiena. Vis dėlto nė vienas nesutiko paaiškinti konkrečiau. “Apie tai papasakoti galėtų pats meras, o mes tik kalbas esame girdėję”, - sakė savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rimanta Rožanskaitė.

4p.

Į vieną atšiauriausių pasaulio taškų, amžino įšalo žemę, prie Laptevų jūros, prieš daugiau kaip pusę amžiaus prievarta su mama ir broliu iš Lietuvos išvežtas mokslininkas dabar neranda atsakymo į klausimą, kaip tada jiems pavyko išgyventi. Tačiau išgyvenimo liudijimas gyvas. Dabar svarbiausia, J.R.Puodžiaus

Vakar Prienuose vykusios Lietuvos moterų krepšinio lygos “Žvaigždžių dienos” pagrindinis akcentas buvo dailiosios lyties atstovių akistata su Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės legendomis 14p.

UŽSIENIS

Čekijai vadovaus aštrialiežuvis

Kartu su Vaclavo Klauso pasitraukimu Čekijoje baigėsi ir euroskeptiškumo era. Naujasis prezidentas Milošas Zemanas, nors ir nėra eurooptimistas, bet aiškiai į Europą orientuotas politikas. M.Zemanas yra pirmas Čekijos prezidentas, išrinktas piliečių tiesiogiai. 68 metų kairiųjų kandidatas, buvęs premjeras, labiausiai garsėja kaip žmogus, neieškantis žodžio kišenėje. Čekai baiminasi, kad aštrus M.Zemano liežuvis kartais gali jam pakišti koją.

M.Zemanas gyvena su 20 metų jaunesne žmona, yra užkietėjęs rūkalius, dažnai matomas su alaus bokalu arba populiarios čekiškos trauktinės “Becherovkos” taurele.

6p.

ORAI

Tautos atmintis tirpsta Buvęs švietimo ir mokslo viceministras, brolijos “Lapteviečiai” pirmininko pavaduotojas Jonas Rytis Puodžius teigia, kad skaudžių šalies istorijos laikotarpių atmintis ne tik nyksta - vis garsiau girdėti balsai tų, kurie praeitį ragina užmiršti kuo greičiau.

Anykščių kraštas galėtų būti pavyzdžiu Lietuvai, sumaniusiai iki 2030ųjų iš esmės pertvarkyti psichoneurologijos pensionus, kad jie iš didžiulių, po vienu stogu šimtus neįgaliųjų glaudžiančių įstaigų virstų mažais šeiminiais namais 4p.

teigimu, kad ypatingo šalies istorijos laikotarpio atmintis nebūtų iškraipoma.

Apie patirtus išgyvenimus, Laptevų jūros tremtinių likimą įamžinusios lietuvių kilmės rašytojos Rūtos Šepetys darbą - “Lietuvos žinių” interviu su Jonu Ryčiu Puodžiumi.

3p.

Debesuota, kai kur pasnigs.

Temperatūra dieną 4-6 laipsniai šalčio, pajūryje 1 laipsnis šilumos.

19p.

2

2013 01 28 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Tebeklesti sovietinės teisėsaugos mentalitetas KĘSTUTIS GIRNIUS

Sovietinė teisėsauga turėjo pranašumų bent jos vykdytojams. Klaidų ar sutrikimų nekildavo, viskas būdavo suderinta, sustyguota. Gavę nurodymą iš partijos ar KGB, prokurorai ir teisėjai dirbdavo išvien, kad į nemalonę patekęs žmogus sulauktų “teisėto” atpildo.

Suimto disidento likimas buvo aiškus.

Jis būdavo tardomas, teisiamas ir baudžiamas. Tik Algirdas Patackas, ko gero, vienintelis sulaikytas kitamanis, ilgainiui nebuvo nuteistas. Tačiau jis atsidūrė už grotų Michailo Gorbačiovo metais, kai liautasi persekioti žmones už jų įsitikinimus.

Visagalei ir neklystančiai komunistų partijai tokia tvarka labai tiko. Ji priimdavo sprendimus (visada teisingus), o teismai juos įgyvendindavo. Bėda ta, kad sistema neužtikrino teisingumo, pavertė teismus valdžios tarnaite.

Praėjo daugiau kaip 20 metų, kai sovietija žlugo, bet sovietinis mentalitetas tebėra gajus. Dar daroma prielaida, kad kiekvienas žmogus sulaikomas pagrįstai, kad ilgainiui jo kaltė bus įrody-

ta, tad galima elgtis su juo taip, lyg teismas jau būtų paskelbęs nuosprendį.

Bent tokį įspūdį sudaro teismų polinkis lengvabūdiškai skirti suėmimą kaip kardomąją priemonę.

Teisėsaugos organų piktnaudžiavimą kardomosiomis priemonėmis rodo ir lobisto Andriaus Romanovskio atvejis, sulaukęs itin daug dėmesio, nes šis žmogus turėjo žiniasklaidoje įtakingų draugų, kurie piestu stojo jo ginti. Įtariamas tuo, kad kartu su dviem bendrininkais davė 55 tūkst. litų kyšį tuomečiam Seimo nariui konservatoriui Vitui Matuzui, A.Romanovskis buvo sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų birželio mėnesį, teismo sprendimu suimtas, o po kurio laiko paleistas. Gruodį įtarimai iš papirkimo pakeisti į piktnaudžiavimą. Panevėžio prokuratūros atstovas mekeno: “Taip, perkvalifikuoti. Ne taip jau retai tai daroma.” Pasak jo, įtarimai pakeisti patikslinus aplinkybes.

Praėjusį ketvirtadienį Panevėžio apygardos teismas nusprendė, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai leido mėnesiui suimti viešbučio “Romantic” savininkę Dalią Kuklierienę. Ji buvo sulaikyta drauge su Lietuvos krepšinio federacijos generaliniu sekretoriumi Mindaugu Balčiūnu ir mero patarėju Dariumi Simėnu. Šiedu jau paleisti.

Yra ir kitų itin gėdingų atvejų. Eglė Kusaitė kalėjo devynis mėnesius - nuo

2009 metų spalio iki 2010-ųjų rugpjūčio.

Ji vėl buvo suimta 2011 metų balandį, bet aukštesnės instancijos teismas merginą paleido. Ilgai iki teismo kalėjime sėdėjo ir Malikas bei Hadižat Gatajevai, kaltinami tik buitiniu konfliktu šeimoje.

Laisvės atėmimas - nuožmi bausmė.

Esi uždarytas narve kaip koks laukinis gyvulys, galimybės bendrauti su šeima ir draugais - labai ribotos, giedrą dieną negali išeiti pasivaikščioti, pasigrožėti gamta ir t. t. Kalėjime praleistas laikas yra prarastas laikas. Laisvę galima atimti tik tada, kai teismas nutaria, kad iš tiesų padarytas tokios bausmės vertas nusikaltimas. Nevalia atimti žmogui laisvės vien įtariant, jog jis nusikalto.

Neįmanoma kompensuoti žmogui be pagrindo atimtos laisvės.

Beveik kiekvienu atveju suėmimui galima taikyti veiksmingą alternatyvą.

Kardomųjų priemonių yra įvairių: namų areštas, įpareigojimas gyventi atskirai nuo nukentėjusiojo, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Jei nuogąstaujama, kad įtariamasis mėgins

bėgti, galima priversti jį nešioti elektroninio stebėjimo įtaisą, pareikalauti itin didelio užstato. Neįmanoma kompensuoti žmogui be pagrindo atimtos laisvės. Juk teisėjas ir prokuroras negali atsukti laiko atgal, pratęsti žmogui gyvenimo paaiškėjus, kad jam be pagrindo buvo atimta laisvė.

Suprantu, esama ir išimčių. Pavyzdžiui, kalėjime galima laikyti asmenį, kuris įtariamas smurtavimu, ir kai pagrįstai nuogąstaujama, kad likęs laisvėje jis toliau smurtaus. Arba kai žmogus anksčiau nepaisė jam taikytų kardomųjų priemonių ir slapstėsi nuo policijos.

Kitais atvejais įtariamasis neturi būti sulaikomas nei mėnesiui, nei juolab devyniems mėnesiams, kaip E.Kusaitė.

Prisiminkime, kad Lietuvos teisėsaugos sistema yra neveiksminga. Vadinamosios rezonansinės bylos dažnai nesulaukia teismo sprendimo.

Generalinis prokuroras Darius Valys pažymėjo, kad per pusantrų metų buvo pradėti 106 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo, teismui perduota iš viso 11 tyrimų, bet nuteistųjų už tai kol kas nėra. Taigi didelė tikimybė, jog suimto žmogaus kaltė arba niekada nebus įrodyta, arba kaltinimai bus švelninami, kaip A.Romanovskio atveju.

Būtų netikslu sakyti, kad teismai ir teisėsaugos organai yra visiškai abejingi piktnaudžiavimui kardomosiomis

priemonėmis. Dar 2007 metais buvo sugriežtintos namų arešto taikymo sąlygos ir tvarka. Vis dėlto nepakankamai pažabota tai, ką laikyčiau teisėsaugos organų savavaliavimu, mėginimu sudaryti sau palankesnes bylos tyrimo sąlygas įtariamųjų sąskaita. Pernai prokurorai nutarė, jog piktnaudžiavimu tarnyba įtariama Danutė Matuzienė nenorėjo duoti “nuoširdžių parodymų”, todėl siekdami, kad nebūtų paveikti kiti su šia byla susiję asmenys, nusprendė ją sulaikyti. Kokių “nuoširdžių” parodymų laukia prokurorai?

Kad įtariamasis tučtuojau prisipažintų esąs kaltas? Laimė, po dviejų dienų teismas skyrė D.Matuzienei švelnesnę kardomąją priemonę - namų areštą.

Pagal kai kuriuos viduramžių teisės kodeksus, teismui nusprendus, kad žmogus be pagrindo apkaltino savo kaimyną, kaltintojui buvo taikoma už nusikaltimą numatyta bausmė. Neatsakingas elgesys turėjo savo kainą. Nesiūlau atgaivinti šios praktikos ir laisvės atėmimu bausti prokurorus bei teisėjus, kurie nekaltam žmogui skyrė sulaikymą kaip kardomąją priemonę (nors tokios bausmės, ko gero, nusipelnė E.Kusaitės persekiotojai). Tačiau reikia griežtai apriboti galimybę, atitinkamai pakeičiant Baudžiamojo proceso kodeksą, į kalėjimą sodinti teismo nuosprendžio nesulaukusius įtariamuosius.

•

Seimo tribūna

Valdžia turi būti atvira Paskutinę pratęstos Seimo sesijos dieną “darbietė” Loreta Graužinienė iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto grįžo į Audito, kuriame dirbo aštuonerius metus, pusę jų - vadovavo.

Lietuvos žinios

Su Seimo nare kalbamės apie rezonansinius praėjusių metų Audito komiteto tyrimus ir naujus darbus.

- Jūsų kolegos parlamentarai iš karto įtarė, kad be audito ilgai neištversite. Džiaugiatės sugrįžusi?

- Buvo įdomu ir naujajame komitete. Tačiau man, profesionaliai auditorei, ši sritis kur kas artimesnė, čia galiu parodyti savo sugebėjimus ir būti naudingesnė. Man imponuoja, kad Audito komitetas į visas problemas žvelgia sistemiškai, nes tik taip atsiskleidžia visas valstybės valdymo vaizdas. Kiti komitetai daugiausia gvildena specializuotus klausimus. Grįžau ir į Europos reikalų komitetą, kuriame dirbau savo pirmą Seimo kadenciją.

- Ar nekeista būti paprasta Audito komiteto nare?

- Niekada neprisirišu prie kėdės, todėl ir ambicijos manęs nesmaugia. Manau, kad ir paprastas Seimo narys gali daug nuveikti.

- Praėjusią kadenciją didelio politikų, žiniasklaidos ir visuomenės susido-

mėjimo sulaukė kas ketvirtį Audito komiteto skelbiami duomenys apie valdžios institucijų naudojamas biudžeto lėšas. Ar ši tradicija bus tęsiama?

- Suvestines darydavome Seimo valdybos pavedimu, nežinau, kokia bus naujosios valdybos valia. Tuos dvejus metus, kai rinkome duomenis, valstybėje buvo vykdoma griežta taupymo programa. Buvo sumažintos pensijos, atlyginimai, todėl visuomenė turėjo teisę žinoti, kaip gyvena valdžios institucijos. Valdžia turi būti atvira.

- Kaip juodžiausiais krizės metais gyveno valdžios institucijos?

- Kai kuriais atvejais taupumo aiškiai trūko. Negailėta lėšų komandiruotėms, transportui, ekspertui ir kitoms sritims. Darbo užmokestis, ko gero, bus dar ne vienos Vyriausybės problema.

Seimo Audito komitetas siūlė sistemiškai peržiūrėti darbo apmokėjimo sistemą. Suprantu, kad tai didžiulis darbas. Vidaus reikalų ministerija buvo parengusi projektą, tačiau praėjusi Vyriausybė jam nepritarė. Tikiuosi, naujoji grįš prie to klausimo ir sutvarkys darbo užmokesčio sistemą. Kad nebūtų dirbtinai dalijami priedai ir priemokos už “ypatingus darbus”.

Tai, kad keičiantis valdžioms išeinantys ministrai saviškiams išmokėjo premijas, garbės jiems tikrai nedaro.

- Neretai po tokių duomenų pavie-

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

šinimo komitetas ir Jūs asmeniškai sulaukdavote Vyriausybės atkirčio.

- Tokia jau auditorių dalia. Jie privalo įvardyti, kas yra blogai, o tikrinamieji paprastai randa daugybę priežasčių, kaip pasiteisinti. Vis dėlto mūsų bendradarbiavimas su Vyriausybe buvo gana konstruktyvus. Ji reaguodavo į komiteto pastabas ir siūlymus.

- Priminkite dar bent kelis Seimo Audito komiteto atliktus tyrimus, sukėlusius rezonansą.

- Plačiai buvo apšviesta Valdovų rūmų istorija. Galime pasidžiaugti, kad mums pavyko probleminius klausimus įsprausti į tvarkingus finansinius rėmus. Įsimintina buvo komiteto išvyka į Tytuvėnus, kur radome daugybę problemų. Laimei, įsikišus savivaldybei nemažai jų buvo išspręsta ir vienuolynas žiemą sutiko po nauju stogu.

- Komitetui vadovavote būdama opozicijos atstovė. Ar tai padėjo, ar trukdė?

- Audito komitete nebuvo nei pozicijos, nei opozicijos. Į visus klausimus stengėmės žiūrėti valstybiškai, todėl daugelį sprendimų priimdavome bendru sutarimu. Mūsų tikslas buvo prižiūrėti valstybės lėšas ir turtą, kartu su Valstybės kontrole taisyti pasitaikančias klaidas. Manau, mums tai pavyko.

- Kodėl šios kadencijos Audito komitetui vadovauja žmogus iš valdančiosios partijos?

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

L.Graužinienė: “Visada sakau tai, ką galvoju.”

- Toks buvo partijų sutarimas. Kita vertus, visus šiuos metus Valstybės kontrolė analizuos ir teiks ataskaitas apie buvusios valdžios darbus. Todėl gal net kiek teisingiau, kad vadovo kėdė atiteko valdantiesiems.Tačiau kai bus pradėta nagrinėti dabartinės Vyriausybės veikla, iškils pozicijos objektyvumo klausimas.

- Norėdama išsiaiškinti, kokį palikimą perėmė į savo rankas, naujoji Vyriausybė planuoja kai kurių ministerijose vykdomų programų ir projektų auditą. Opozicija baiminasi, kad atlikto audito rezultatus valdžia gali pasitelkti kaip politinių spekuliacijų įrankį. Ar yra toks pavojus?

- Auditavimas - logiškas kiekvienos veiklą pradedančios naujos valdžios žingsnis. Būtina išsiaiškinti, kokius

pradėtus darbus reikia tęsti, o kokių atsisakyti. Aš rekomendavau, kad pirmiausia tuo užsiimtų kiekvienos ministerijos vidaus audito tarnybos, nes jos reikalingas peržiūras atliks operatyviausiai. Kiek žinau, dabar šis procesas daug kur ir vyksta.

- Ar Jūsų principingumas, tiesus ir atviras kalbėjimas yra kada nors pakišęs koją?

- Visada sakau tai, ką galvoju. Nors politikoje gal ne visada dera taip atvirai reikšti savo nuomonę, bet esu tokia, kokia esu. Natūralu, kad tokios mano savybės patinka ne visiems. Todėl šią kadenciją ir esu eilinė Seimo narė.

•

Seimo narę kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 01 28 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Tautos atmintis tirpsta Maskvą. Tačiau įkliuvome stotyje pirkdami bilietus. Neturėjome jokių dokumentų, todėl atsidūrėme kalėjime, buvome paruošti grąžinti prie Laptevų jūros. Po pusantro mėnesio vienas laiškas vis dėlto pasiekė Lietuvą taip giminės sužinojo, kur esame. Tačiau grįžome tik mudu su broliu. Mamai leista grįžti tik po 15 metų.

TADAS VALANČIUS

Buvęs švietimo ir mokslo viceministras, brolijos “Lapteviečiai” pirmininko pavaduotojas Jonas Rytis Puodžius teigia, kad skaudžių šalies istorijos laikotarpių atmintis ne tik nyksta - vis garsiau girdėti balsai tų, kurie praeitį ragina užmiršti kuo greičiau.

Kentėjo visi

Į vieną atšiauriausių pasaulio taškų, amžino įšalo žemę, prie Laptevų jūros, prieš daugiau kaip pusę amžiaus prievarta su šeima iš Lietuvos išvežtas mokslininkas dabar neranda atsakymo į klausimą, kaip tada jiems pavyko išgyventi. Tačiau išgyvenimo liudijimas gyvas. Ir svarbiausia, J.R.Puodžiaus teigimu, kad ypatingo šalies istorijos laikotarpio atmintis nebūtų iškraipoma.

Tačiau tam reikalinga pilietiška ir nesusipriešinusi tauta.

Apie patirtus išgyvenimus, Laptevų jūros tremtinių likimą įamžinusios lietuvių kilmės rašytojos Rūtos Šepetys darbą, augantį jaunimo entuziazmą ir pamažu nykstančią atmintį “Lietuvos žinių” interviu su Jonu Ryčiu Puodžiumi.

Auklėti meile Lietuvai - Ypatingo istorijos laikotarpio išsaugojimas tapo neatsiejama Jūsų gyvenimo dalimi. Ar dažnai mintimis grįžtate į tas vietas, kur buvote išvežtas?

- Aš ir mano bendraamžiai buvome Sibiro vaikai, tad tų vietų vaizdai dažnai išnyra iš atminties. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 metais Kaune, sporto halėje vykstant naujųjų mokslo metų šventei, visi mokytojai, tarp jų ir mano tėvai, užuot dainavę internacionalą, sugiedojo Tautišką giesmę. Atsidūrėme tremiamųjų sąraše ir prievarta buvome išvežti su pačia pirmąja trėmimų banga 1941 metų birželio 14 dieną.

Tėvą tą naktį mačiau paskutinį kartą. Mus vežęs traukinys sustojo Altajaus krašte. O po metų vėl lipome į vagonus, kurie traukė Šiaurės kryptimi. Ten, kur Lena įteka į Laptevų jūrą, vienoje iš daugybės salų buvome išlaipinti Trofimovsko gruode. Mes - paprasčiausia darbo jėga - nepakeliamomis sąlygomis privalėjome gaudyti žuvis. 1942 metais artėjant žiemai skubėjome statyti būstą.

Aš su dar jaunesniu broliu motinai ir kitoms moterims buvome menka pagalba. Pirmoji žiema buvo ypač žiauri.

- Iš tiesų, išgirdus apie lietuvius prie Laptevų jūros, kūną persmelkia šiurpas. Galite papasakoti, kokios ten žiemos?

J.R.Puodžius: “Daugelis klausia, kaip išgyvenome. Aš neturiu atsakymo į šitą klausimą.” / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

- Vis dėlto ar buvo šviesesnių momentų? Neseniai minėjome gražiausias metų šventes. Ar stengdavotės jas paminėti?

- Šventes visi prisimindavome. Galbūt tam vakarui mama sutaupydavo

didesnį duonos gabalėlį ar cukraus.

Vėliau buvo paskleistas gandas, kad visi lankantieji mokyklą ten gaus pietus. Aišku, to nebuvo. Tačiau kai jau lankiau mokyklą, eglutės vietoje būdavo pastatytas pagalys, apraišiotas popieriaus skiautėmis. Mat šimtus kilometrų aplinkui - jokio medelio.

- Tačiau viskas anksčiau ar vėliau baigiasi. Kaip grįžote?

- Mūsų niekas negrąžino. Mes pabėgome. Jau 1947 metais galvoje kirbėjo vienintelė mintis - žūtbūt turime bėgti. Bent šiek tiek į pietų pusę. Papirkome vieno laivo vadą. Jis mus nuplukdė iki Bulunsko miesto, o mūsų tikslas buvo Jakutskas. Beveik tris savaites prasėdėjome ant kranto. Galiausiai motina su kitomis moterimis netekusi vilties nuėjo pas saugumiečius, kad šie... sušaudytų. Vis dėlto stojant Lenai mums pavyko patekti į dar vieną laivą. Taip pasiekėme Jakutską. Mama įsidarbino stiklo fabrike. Į mokyklą mūsų nepriėmė, o noras grįžti į Lietuvą niekur nedingo.

Pagaliau sulaukėme giminaičių paramos ir su nepažįstama moterimi, vykstančia į Ukrainą, pasiekėme

pareigūnams, kuriems jos priklauso.

Vidaus reikalų ministerija išmokas skyrė didžiausiam skaičiui asmenų devyniems. Buvusiam ministrui Artūrui Melianui ir aštuoniems neįsidarbinusiems pareigūnams išmokėta 58,5 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Ūkio ministerija aštuoniems buvusiems savo pareigūnams nurodė atseikėjusi 56,5 tūkst. litų. Išmokas gavo buvęs ūkio ministras Rimantas Žylius, trys viceministrai, dvi ministro patarėjos ir dvi ministro padėjėjos. Buvusiam energetikos ministrui Arvydui Sekmokui ir penkiems politinio pasitikėjimo tarnautojams Energetikos ministerija skyrė 47,3 tūkst. litų su mokesčiais. Aplinkos ministerija taip pat teigia išmokėjusi išeitines kompensacijas visiems, kuriems jos priklausė - ministrui Gediminui Kazlauskui ir trims politinio pasitikėjimo

tarnautojams. Jie visi keturi gavo 39 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Ministerija nurodė, kad skaičiuojant ir socialinio draudimo mokestį, ji patyrė iš viso 51 tūkst. litų išlaidų. Teisingumo ministerija 34 tūkst. litų išmokėjo šešiems darbą baigusiems pareigūnams. Šešiems buvusiems politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams dviem viceministrams ir keturiems ministro patarėjams - kompensacijas atseikėjo ir Krašto apsaugos ministerija. Jiems išmokėta 31,5 tūkst. litų išeitinių neatskaičius mokesčių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) bei Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) kompensacijas skyrė septyniems buvusiems tarnautojams.

SADM išmokėjo 29,9 tūkst. litų neatskaičius mokesčių trims viceministrams, dviem ministro patarėjams ir dviem ministro padėjėjams. Tuo

- Vienintelis mūsų rūpestis buvo išgyventi. Mus ištrėmė ypač žiaurūs žmonės, neleidę pasiimti šiltesnio drabužio. O važiavome į nežinią.

Motina - mokytoja - buvo nepratusi prie sunkaus darbo, o ten žmogus, neįvykdęs nustatytos normos, netekdavo galimybės nusipirkti maisto. Tad dabar daugelis klausia, kaip ištvėrėme.

Aš neturiu atsakymo į šitą klausimą.

Laikydavosi apie 40 laipsnių šaltis, tačiau tai nebuvo baisiausia. Užėjus pūgai matomumas tebuvo vienas ar du metrai, todėl tarp namų ištempdavome virves, kad nepaklystume. Jei jos nesilaikysi, žūsi, o tavo kūną ras tik pavasarį. Mirusiuosius laidodavo pusnyje. Kartais atvykdavo būrys kalinių iš gretimos gyvenvietės, jie lavonus sukišdavo į eketes. Dabar viskas nuplauta upės. Nieko nebeliko.

Vienintelė mintis - pabėgti

- Galbūt skaitėte lietuvių kilmės rašytojos Rūtos Šepetys knygą “Tarp pilkų debesų”. Kokį įspūdį ji Jums paliko?

- Rūtą pažįstu labai gerai. Ji mums padarė didžiulį įspūdį, o mes jai suteikėme labai daug reikalingos informacijos.

Būdama muzikė, susipažinusi su istorija, tremtinių atsiminimais ir be galo jų sujaudinta, ji ėmėsi darbo. Ir svarbiausia, neatpasakojo autentiškų prisiminimų, o parašė romaną. Taip į šią knygą ir derėtų žiūrėti. Ji sugebėjo patraukti skaitytoją, nors kritikai - Kazys Saja ir kiti jai oponavo už tiesos iškraipymą. Tačiau tai yra romanas, o norint autentikos reikia skaityti prisiminimus.

- Kuo prie Laptevų jūros ilgus metus praleidusių žmonių išgyvenimai skiriasi nuo kitų tremties dalią patyrusių lietuvių?

- Negalima lyginti vienur ar kitur okupanto represijas patyrusių žmonių kančių. Juk ir Lietuvoje likę žmonės, nesitaikstę su okupanto primesta ideologija, gyveno labai sunkiai. Jei pradėsime svarstyti, kam buvo sunkiau, o kam lengviau, teliksime susiskaldžiusi tauta.

1940 metais Kaune visi mokytojai, tarp jų ir mano tėvai, užuot dainavę internacionalą, sugiedojo Tautišką giesmę. Štai mūsų Lapteviečių draugija palaiko labai glaudžius ryšius su Jakutijos inteligentija. Man įsiminė viena mintis: “Kur lietuvis ar jo kapas - ten dalelė Lietuvos.” Tokių dalelių Sibire be galo daug. Todėl norime, kad ten būtų dalis mūsų istorijos. Norime, kad žmonės suvoktų, kas įvyko. Bendradarbiaujame su kitų šalių mokslininkais, kurie rašo disertacijas apie to laikotarpio tremtis. Tai prasminga. Patys jakutai buvo tremiami iš pietų į šiaurę. Mūsų likimas vienodas.

Atmintis nyksta - Tačiau šiuos išgyvenimus patyrusių žmonių sparčiai mažėja. Kaip per pastaruosius 20 metų pasikeitė visuomenės ir valdžios požiūris į juos?

- Su tuo mes susitaikėme. Tačiau pastaruoju metu vis garsiau girdėti balsai, raginantys į kančias patyrusiuosius kreipti mažiau dėmesio, visus traktuoti vienodai. Juk, anot jų, ir Sibire, ir kolūkyje buvo sunku. Nors tiesos čia yra, tačiau prievarta namus palikę žmonės prarado šeimas, visą užgyventą turtą, namus. Jų praradimai neįkainojami, o gretos parlamentarų, raginančių užmerkti akis, auga. Tai skaudina ir didina visuomenės susipriešinimą. Vis dėlto labai džiaugiamės pastaruoju metu augančiu jaunimo entuziazmu.

- Jaunimo ekspedicijos į lietuvių tremties ir kalinimo vietas rengiamos jau septintus metus, o susidomėjimas jomis tik auga. Ką rodo toks jaunų žmonių dėmesys?

- Nuvykus į tas vietas, neįmanoma pamatyti tokio vaizdo, kokį matė ištremtieji. Liko tik liekanos, žuvusiųjų kapai. Ir ten sutiktas lietuvis - jau nebe tas lietuvis. Tie, kuriems Lietuva buvo ypač brangi, sugrįžo. Jaunimo ekspedicijų tikslas prisiliesti prie istorijos ir, svarbiausia, sugrįžus apie tai skleisti žinią. Tikrai girdžiu kuo geriausius atsiliepimus iš jų rengiamų susitikimų ir jaunimo susidomėjimas auga. Mums, žinoma, norisi, kad būtų perpasakojama kuo daugiau istorinių faktų, tačiau jauną žmogų patraukti nėra taip paprasta. Norisi ir stipresnio kartų dialogo. Taip pat ryšių su Sibire gyvenančiais lietuviais.

Juk jie išsiilgę lietuviško žodžio ir jo iš tiesų laukia. Galbūt reikėtų leistis į jų paieškas. Tačiau keista, kad kitų šalių organizacijos nesiima panašių iniciatyvų, tik mes. Juk visi turime tą pačią istoriją. Galbūt tai ir mūsų, sugrįžusių ir jaučiančių pareigą rašyti istoriją, nuopelnas.

- Ar ne baisu, kad su paskutiniu šį pasaulį paliksiančiu tremtiniu skaudus istorijos laikotarpis nugrims į užmarštį?

- Atmintis nyksta. Tą nykimą net stengiamasi spartinti. Atsiranda politikų, kurie tikina, neva bus geriausia, jei viską užmiršime. Tačiau mes atminties niekada nesiejome su kerštu ar naudos siekiu. Atmintis yra atmintis, o istorija yra istorija.

Vis dėlto norėtųsi, kad ji nebūtų iškraipoma. Šiek tiek ramiau dėl to, kad daug kas yra užfiksuota, įamžinta. Kas domėsis, tas suras, ko ieško.

•

Trumpai KOMPENSACIJOS DŽIUGINA DAR NE VISUS Pasikeitus Vyriausybei gruodį darbą baigę Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) politinio pasitikėjimo tarnautojai dar negavo jiems priklausančių išeitinių išmokų. Visos kitos ministerijos teigia su buvusiais savo pareigūnais jau atsiskaičiusios. SAM išeitinę kompensaciją - 19,9 tūkst. litų - išmokėjo buvusiam ministrui Raimondui Šukiui, o šiuo metu R.Šukys jau dirba teisingumo ministro Juozo Bernatonio patarėju.

Buvę R.Šukio politinio pasitikėjimo pareigūnai, per mėnesį po Vyriausybės pasikeitimo neįsidarbinę valstybės tarnyboje, išmokų kol kas negavo.Visos kitos ministerijos jau išmokėjo kompensacijas buvusiems ministrams ir politinio pasitikėjimo

metu du buvę švietimo ir mokslo viceministrai, keturi ministro patarėjai ir vienas ministro padėjėjas iš ŠMM gavo 26,6 tūkst. litų. Penkiems buvusiems tarnautojams, neįsidarbinusiems per mėnesį, kompensacijas mokėjo Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijos. Iš Susisiekimo ministerijos 24,4 tūkst. litų išmokų gavo du buvę viceministrai ir trys ministro patarėjai, o Žemės ūkio ministerija penkiems pareigūnams atseikėjo 23,2 tūkst. litų. Kultūros ministerija kompensacijas skyrė dviem viceministrams ir dviem ministro patarėjams. Jiems atiteko 22,2 tūkst. litų išmokų, dar 6,9 tūkst. litų ministerija sumokėjo “Sodrai”. Finansų ministerija į rankas trims buvusios savo vadovybės atstovams sumokėjo 21 tūkst. litų. Dviem buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės politinio pasitikė-

jimo pareigūnams atseikėta 8,3 tūkst. litų. I.Šimonytė į rankas gavo 14,6 tūkst. litų. Kukliausią sumą nurodė Užsienio reikalų ministerija. Buvusio užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio atstovui spaudai ir patarėjui iš viso skirta 6,3 tūkst. litų. Kompensacijos nepriklauso buvusiems ministrams, išrinktiems į naują Seimą, tad kompensacijų negavo buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

BNS, LŽ

4

2013 01 28 Lietuvos žinios

Dienos temos

A.Zuoko užmojis - apmokestinti poliklinikas Atkelta iš

vo uždirbtomis lėšomis didinama pastatų vertė. Ar už tai turėsime mokėti nuomą?” - J.Kairys prisipažino pasigendantis A.Zuoko žodžiuose logikos.

• 1 p.

Kalbos prie taurės “Buvo naujametis žiburėlis. Nežinau, kaip rimtai galima vertinti tokį mero pasakymą, mat buvo daug ir juokaujama”, - LŽ sakė Antakalnio poliklinikos direktorius Arūnas Grigaitis. “Savivaldybė yra mūsų steigėja ir jeigu gausime tokį imperatyvų merijos raštą, kaip galėtume tam prieštarauti?” - Antakalnio poliklinikos vadovas A.Grigaitis sako, kad elgsis taip, kaip valdžios bus nurodyta.

Mero žodžius taip pat girdėjo Šeškinės poliklinikos direktorius Jonas Kairys. “Jei taip atsitiktų, tai būtų rezonansinis įvykis Lietuvoje. Poliklinikos, kaip ir numato įstatymai, išsilaiko gyventojams teik-

Daugelis neslėpė nerimaujantys, kiti vylėsi, kad tai tik mero bandymas pajuokauti. damos paslaugas, kurias apmoka ligonių kasos. Šių pinigų vos užtenka poliklinikų veiklai. Jei jos savo steigėjui - savivaldybei - privalėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, turėtų būti perskaičiuojami paslaugų teikimo įkainiai. Tačiau kas drįs juos didinti, jei ligonių kasos ir dabar pinigų stokoja, su gydymo įstaigomis laiku neatsiskaito?” - svarstė J.Kairys. Šeškinės poliklinikos vadovas abejojo,

J.Kumpienės teigimu, įstatymai šiuo metu neleidžia imti nuomos mokesčio iš savivaldybėms pavaldžių įstaigų. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka ar pokylyje išsakyta A.Zuoko mintis turi realų pagrindą būti įgyvendinta. Esą dabar galiojantys įstatymai neleidžia įgyvendinti tokios idėjos.

“Dabar poliklinikos patalpas naudoja pagal panaudos sutartis, bet dauguma jų patalpas atnaujina, remontuoja savomis lėšomis. Tad akivaizdu, kad poliklinikų kolekty-

ramino, kad bent artimiausiu metu, kol nepakeisti įstatymai, poliklinikų vadovams nereikėtų būgštauti dėl sostinės mero kalbų.

Reikėtų keisti įstatymus

Visi girdėjo, bet nekomentuoja

Vilniaus Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras LŽ prisipažino ne tik girdėjęs apie mero planus apmokestinti poliklinikas, bet ir žinantis, kad “savivaldybėje lyg ir specialistai jau dirba, lyg darbo grupė sudaryta”. “Tačiau ar rimtai svarsto, negaliu pasakyti”, - teigė K.Štaras. Pašnekovo nuomone, poliklinikų nuomos mokesčio klausimas galėtų būti svarstomas tik tuo atveju, jei būtų kalbama apie išperkamąją nuomą - kai dabar savivaldybei priklausantys pastatai po kelerių metų atitektų poliklinikoms.

“Tai būtų mažesnė blogybė iš dviejų”, - sakė K.Štaras.

Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio patarėja, buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė LŽ teigė kritiškai vertinanti A.Zuoko planus apmokestinti poliklinikas, esą tokia idėja šiuo metu negali būti įgyvendinta. “Įstatymai aiškiai apibrėžia, kad viešosios įstaigos - poliklinikos pagal sutartį naudoja steigėjo - savivaldybių - patalpas. Tad nei Vilniaus, nei kokio kito miesto meras negalėtų elgtis kaip panorėjęs. Tačiau pačią idėją galima įgyvendinti keičiant įstatymus. Gali būti, kad A.Zuokas su siūlymu keisti įstatymus kreipsis į vieną iš Seimo narių, o šis parengs projektą”, - sakė J.Kumpienė. Ji nu-

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento (SRSD) direktoriaus pavaduotoja Rasa Laiconienė LŽ teigė apie A.Zuoko idėją apmokestinti poliklinikas girdėjusi, tačiau... nieko nežinanti.

Valdininkė patarė kalbinti jos viršininką Gintarą Žandaravičių arba merijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėją R.Rožanskaitę. Pastaroji LŽ patvirtino, kad planų apmokestinti poliklinikas išties esama: “Apie tai papasakoti galėtų pats meras, jam geriau žinoma, o mes tik kalbas esame girdėję.”

Tačiau meras į telefono skambučius neatsakinėja ir LŽ dvi dienas laukė, kad merui tiesiogiai pavaldi Viešųjų ryšių tarnyba (VRT) arba jo patarėjai tarpininkautų dėl pokalbio apie naują numatomą mokestį. Tačiau VRT valdininkai vien patys siūlėsi pavaduoti merą, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos SRSD direktorius G.Žandaravičius LŽ patvirtino: “Kalbas tokias esu girdėjęs, tačiau nesame sudarę nei darbo grupės, nei davę užduoties valdininkams.”

Paklaustas, iš kur - paties mero ar medikų - girdėjęs kalbas apie ketinimą apmokestinti poliklinikas, departamento direktorius tikino negalintis pasakyti.

•

Ištuštėję darželiai virsta grupinio gyvenimo namais DAIVA BARONIENĖ

Nebelikus mažylių Anykščių rajono Burbiškio vaikų darželyje Europos Sąjungos (ES) lėšomis nutarta įrengti vadinamuosius grupinio gyvenimo namus proto ir psichikos negalios kamuojamiems žmonėms. Tokius ligonius anksčiau priglaudė dvi ištuštėjusios šio rajono mokyklos ir trys buvę vaikų darželiai.

Anykščių kraštas galėtų būti pavyzdžiu Lietuvai, sumaniusiai iki 2030ųjų iš esmės pertvarkyti psichoneurologijos pensionus, kad jie iš didžiulių, po vienu stogu šimtus neįgaliųjų glaudžiančių įstaigų virstų mažais šeimyniniais namais. Šiame rajone jau yra penki valstybės išlaikomi nedidukai vadinamieji grupinio gyvenimo namai, skirti gyventi proto bei psichikos negalią turintiems žmonėms. Dar vienus tokius namus pasirengusi statyti pati Anykščių rajono savivaldybė.

tinkamiau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Vertinant turtingesnių Vakarų valstybių patirtį bei studijuojant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją išsiaiškinta, kad proto ar psichikos negalią turintiems žmonėms daug geriau gyventi ne šimtais pensionuose, o šeimyninę aplinką kuriančiuose grupinio gyvenimo namuose.

Psichoneurologijos pensionų decentralizavimas kaip tik šiuo metu Lietuvoje sukėlė nemažai kalbų ir baimės. Baiminamasi, kad išskirstyti ligoniai nebebus taip gerai prižiūrimi, kaip iki šiol. Neva jie gali kelti rūpesčių, o gal net ir pavojų sveikiesiems.

Didžiulėse įstaigose su neįgaliaisiais dirbantiems specialistams taip pat neramu, ar ateityje jie turės darbo.

Anykščių rajono Aknystos socialinės globos namai vieninteliai visoje šalyje turi penkis filialus, kuriuose gyvena nuo 15 iki 29 proto ir psichikos negalią turinčių žmonių. Globos namų direktorius Arūnas Kiaušas džiaugiasi, kad jo vadovaujama įstaiga tapo pavyzdžiu Lietuvai.

Išsiaiškinta, kad proto ar psichikos negalią turintiems žmonėms daug geriau gyventi šeimyninę aplinką kuriančiuose grupinio gyvenimo namuose. / Flickr.com nuotrauka

Įkurtuvės - po metų Bijoma ateities Idėją decentralizuoti ir deinstitucionalizuoti šiuo metu Lietuvoje esančius 36 psichoneurologijos pensionus, kuriuose gyvena 6121 neįgalusis, iškėlė ir patvirtino premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė. Prieš porą metų tuomečio socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko pasirašyta Stacionarių socialinių paslaugų įstaigų modernizavimo programa iškėlė reikalavimą, kad iki 2030-ųjų kiekvienas proto ar psichikos negalią turintis žmogus gautų tokią pagalbą, kuri suteiktų jam kuo daugiau individualaus dėmesio ir sudarytų galimybę

Anot A.Kiaušo, Aknystos socialinės globos namai, anksčiau vadinti psichoneurologijos pensionu ir turėję 420 gyventojų, decentralizaciją pradėjo 1995-aisiais. Tuomet buvusiame šio rajono Debeikių vaikų darželyje įkurti 28 vietų savarankiško gyvenimo namai. Debeikių filialas įsteigtas valstybės lėšomis. Po poros metų 26 vietų filialas buvusiame Leliūnų vaikų darželyje įkurtas vieno privataus Vokietijos paramos fondo lėšomis. 1999-aisiais, padėjus tam pačiam fondui, 29 vietų namai proto ir psichikos negalios žmonėms atidaryti buvusioje Kalvelių mokyklo-

Globos namų direktorius A.Kiaušas džiaugiasi, kad jo vadovaujama įstaiga tapo pavyzdžiu Lietuvai. je, o po trejų metų atsirado 27 vietų namai buvusioje Rubikių mokykloje. Juos įkurti padėjo privatūs Vokietijos ir Nyderlandų fondai. 2003-iaisiais prie Aknystos socialinės globos namų buvo prijungti Šlavėnų globos namai, įkurti “Vilties” bendrijos”.

Tad dabar filialuose gyvena 125 neįgalieji, o vadinamajame centre Aknystos kaime apgyvendinta 215 ne-

įgaliųjų. Direktorius pabrėžė, kad filialuose gyvena tie, kuriems pakanka socialinių darbuotojų priežiūros ir pagalbos, o pačiame centre apgyvendinti ne vien globos, bet ir slaugos reikalaujantys žmonės.

Dar vieni tokie namai po metų turėtų atverti duris ir šio rajono Burbiškio gyvenvietės buvusiame vaikų darželyje. Parengusi projektą Anykš-

čių rajono savivaldybė iš ES struktūrinių fondų gavo beveik 1,86 mln. litų buvusiam Burbiškio vaikų darželiui pertvarkyti į 20 vietų grupinio gyvenimo namus proto ir psichikos negalią turintiems žmonėms. Juose numatyti šeši vienviečiai ir septyni dviviečiai kambariai neįgaliesiems.

Planuojama, kad tvarkytis ir kurti buitį jų gyventojams padės socialinės darbuotojos. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyresnioji specialistė Vida Luščiauskienė teigė, kad savivaldybė apsisprendė išlaikyti šiuos namus bei jų darbuotojus.

•

2013 01 28 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Ž.Pacevičius - “tvarkiečių” pasirinkimas “Tvarkiečio” vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko komandoje triūsia socialdemokratų deleguotas pedagogas-politologas, “Tvarkos ir teisingumo” pasiūlytas inžinierius bei buvęs ilgametis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas, kurį taip pat giriasi pakvietusi ši partija.

JURGA TVASKIENĖ

P

raėjusių metų pabaigoje vos įsitaisęs vidaus reikalų ministro kėdėje “tvarkietis” D.A.Barakauskas pranešė, kad viceministru skiriamas vos prieš kelis mėnesius tarnybą baigęs STT generalinis direktorius Žimantas Pacevičius.

Dešiniosios opozicijos atstovai suskubo svarstyti, esą buvęs pareigūnas gavo postą už tai, kad jį priglobė socialdemokratai. Kai kurie valdantieji neoficialiai teigė, jog Ž.Pacevičius - prezidentės Dalios Grybauskaitės globotinis, “įtaisytas” į šalies vadovės pageidavimui atsispirti neva nesugebėjusio ministro D.A.Barakausko vadovaujamą instituciją.

“Vidaus reikalų ministerijoje mūsų partijai priklausė du viceministrų portfeliai. Vieną jų atidavėme Ž.Pacevičiui”, - LŽ tvirtino “Tvarkos ir teisingumo” lyderis Rolandas Paksas.

Antro viceministro postą “tvarkiečiai” patikėjo Vilniaus savivaldybės tarybos nariui, kelių partijų bilietus turėjusiam, bet dabar savo partijos kolegai Algimantui Juocevičiui. Trečiu vidaus reikalų viceministru tapo socialdemokratų deleguotas Elvinas Jankevičius, dėl šių pareigų paaukojęs Varėnos rajono mero postą.

Nuo apačios Buvęs STT vadovas Ž.Pacevičius, prieš kelis mėnesius atsisakęs eiti tarnybos vadovo pareigas dar vieną kadenciją, “tvarkiečio” D.A.Barakausko vadovaujamoje Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) kuruoja viešojo saugumo politikos sritį.

Jis atsakingas už viešojo saugumo ir ekstremalių situacijų valdymo politikos įgyvendinimą, operatyvios bendros pagalbos teikimo Lietuvoje užtikrinimą ir administravimą, taip pat už vidaus reikalų statutinių įstaigų veiklos koordinavimą.

Visas šias sritis 49 metų viceministras yra išbandęs savo kailiu. Už pavyzdingą tarnybą ne kartą piniginėmis premijomis, vardinėmis dovanomis skatintas, vardiniu šaunamuoju ginklu, garbės ženklais apdovanotas Ž.Pacevičius pareigūno karjerą pradėjo dar 1990-aisiais Vilniaus kriminalinėje policijoje. Paskui dirbo Policijos departamento Kriminalinėje policijoje. Į 1997 metais įkurtą STT Ž.Pacevičius atėjo iš VRM tuo metu veikusios Ypatingų nusikaltimų tyrimų tarnybos.

Naujoje darbovietėje jis iš pradžių ėjo Operatyvinės veiklos valdybos viršininko pavaduotojo pareigas, vėliau tapo visos tarnybos vadovo pirmuoju pavaduotoju, kuruojančiu operatyvinį darbą. 2004 ir 2007 metais, kai iš postų traukėsi Valentinas Junokas ir Povilas Malakauskas, laikinai vadovavo STT. 2007-aisiais tuometis prezidentas Valdas Adamkus STT generaliniu direktoriumi pasirinko Ž.Pacevičių, kaip teigta, norėdamas paskatinti institucijas ugdyti lyderius ir vadovus, kad būtų sudaromos karjeros galimybės ir užtikrinamas darbo tęstinumas. Tuo metu paklaustas, ar nori vadovauti STT, pareigūnas lakoniškai atsakė: “Reikia.”

Žvalgėsi valstybės tarnybos Ž.Pacevičius - vienintelis STT vadovas, savo pareigas ėjęs visą kadenciją, iki pat 2012 metų rudens.

Tiesa, apie tai, kad gali trauktis iš posto, STT direktorius buvo prabilęs 2010-ųjų pabaigoje, sulaukęs D.Grybauskaitės priekaištų dėl Lietuvoje nemažėjančios korupcijos.

Tačiau per kelis mėnesius prezidentei pavyko pareigūną perkalbėti.

“Tokios diskusijos (dėl atsistatydinimo - aut.) buvo praėjusį rudenį, bet laikas praėjo ir galiu pasakyti dėl pono Ž.Pacevičiaus - jis dar daug darbų turi atlikti”, - 2011-ųjų pavasarį informavo prezidentė.

Sunkiau negu dirbti Ž.Pacevičiui, regis, buvo pasitraukti iš STT. Praėjusių metų rudenį Seimo nariai tik antrą kartą balsuodami atleido jį iš pareigų. Prieš tai, prezidentei D.Grybauskaitei pateikus parlamentarams dekretą dėl STT vadovo atleidimo, šie suabejojo, ar pareigūnas tikrai nori palikti tarnybą, ir priekaištavo, esą patyrę teisėsaugininkai “išeina į gatvę” nepasiūlius jiems kitų pareigų.

Politikų, atsisakiusių atleisti Ž.Pacevičių, nesustabdė net tai, kad dar prieš kelis mėnesius jis pats tvirtino nenorįs dirbti antrą kadenciją ir yra informavęs apie tai valstybės vadovę. Beje, jau tada pareigūnas žurnalistams teigė ieškosiantis galimybių dirbti valstybės tarnyboje.

“Manau, Ž.Pacevičius turi ilgą ir gerą patirtį tiek vidaus reikalų sistemoje, tiek ikiteisminio tyrimo įstaigose. Galiu pasakyti, kad jis yra gerbiamas daugelio vidaus reikalų sistemos įstaigų pareigūnų kaip tikras profesionalas, kaip buvęs policijos sistemos pareigūnas. Ž.Pacevičiaus kompetenciją administruojant priskirtą sritį vertinu gerai. Kitų viceministrų nepažįstu. Gal jie turi kitos patirties, nes VRM yra atsakinga už daug klausimų”, - LŽ sakė buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadas, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

kų ligoninėje direktoriaus pavaduotoju infrastruktūrai ir plėtrai.

“A.Juocevičius - kvalifikuotas specialistas, puikus administratorius. Įsivaizduokite - juk jis daug metų dirbo savivaldybės administracijos direktoriumi, paskui savo patirtį pritaikė mūsų ligoninėje. Jei pakalbėtumėte su žmonėmis, visi jo darbu buvo patenkinti”, - aiškino J.Raistenskis.

Beje, dabar A.Juocevičius VRM dirba su kitu Raistenskiu - buvusio savo viršininko sūnumi Ervinu, “Tvarkos ir teisingumo” nariu, prieš mėnesį tapusiu ministro D.A.Barakausko patarėju.

Atsisakė mero posto 36 metų socialdemokratas E.Jankevičius, Vilniaus pedagoginiame universitete įgijęs ekonomisto ir politologo specialybes, pastaruosius kelerius metus krimto valdišką duoną: trumpai padirbėjo sveikatos apsaugos ministro liberalcentristo Algio Čapliko patarėju, tada - Seimo nario Gedimino Kirkilo padėjėjusekretoriumi, o 2010-aisiais tapo Vilniaus merijos Turto departamento direktoriaus pavaduotoju.

2011 metų pavasarį, po savivaldybių tarybų rinkimų, Varėnos rajone pergalę pasiekusių šešių partijų susitarimu jaunajam socialdemokratui atiteko mero postas. E.Jankevičius pakeitė rajonui keturias kadencijas vadovavusį Vidą Mikalauską. Nors šio politiko atstovaujama jėga - Lietuvos centro partija - taryboje turi 11 vietų, koaliciją sudariusios partijos paliko centristus be valdžios.

“Tai gana energingas žmogus, įgijęs šiokios tokios patirties savivaldybėse - ir Vilniaus, ir Varėnos.

Manau, dirbdamas Vidaus reikalų ministerijoje galės panaudoti sukauptas žinias”, - atlaidžiai apie buvusį politinį konkurentą kalbėjo V.Mikalauskas.

Pasak ilgamečio mero, E.Jankevičiui, tikram miestiečiui, be to, nemažai metų praleidusiam Vokietijoje (ten

Politikų, atsisakiusių atleisti Ž.Pacevičių, nesustabdė net tai, kad dar prieš kelis mėnesius jis pats tvirtino nenorįs dirbti antrą kadenciją ir yra informavęs apie tai valstybės vadovę.

Pakvietė iš ligoninės Kiti du vidaus reikalų viceministrai iš tiesų turi įvairios patirties, ypač prieš savaitę paskirtas 69 metų “tvarkietis” A.Juocevičius. Jis tuomečiame Kauno politechnikos institute įgijo inžinieriaus statybininko (šilumos ir dujų tiekimas) specialybę, paskui ilgus metus dirbo Vilniaus elektros skaitiklių gamykloje, o nuo 1997-ųjų pradėjo karjerą sostinės savivaldybėje.

A.Juocevičius dešimtmetį triūsė miesto administracijoje - ir direktoriumi, ir pavaduotoju, bet 2007-aisiais, pasikeitus sostinės politinei valdžiai, buvo priverstas trauktis. Nuo tada iki to laiko, kai buvo paskirtas viceministru, jis darbavosi buvusio partijos kolegos Juozo Raistenskio, kuris tuo metu, kaip ir A.Juocevičius, priklausė Liberalų sąjungai, tačiau dabar yra socialdemokratas, vadovaujamoje Vilniaus universiteto Vai-

baigė gimnaziją), patirtis kaimiškoje savivaldybėje buvo naudinga. “Kai pradėjo dirbti meru, jam reikėjo priprasti prie žmonių, žmonėms - prie jo.

Bet E.Jankevičius bendravo gana gražiai, ir rajono gyventojų buvo priimtas”, - pasakojo V.Mikalauskas. Kaip buvusio mero pranašumą jis įvardijo ir tai, kad eidamas pareigas E.Jankevičius ne važinėjo iš Vilniaus, bet Varėnoje nuomojosi būstą.

Rajono žmonės mažiau negu dvejus metus dirbusį jaunąjį vadovą turėtų atsiminti ir dėl jo dosnumo.

E.Jankevičius, kurio sykiu su žmona 2011 metais deklaruotas turtas siekė daugiau kaip 2,7 mln. litų, tapęs meru dovanojo Varėnos ligoninei plataus spektro daugiafunkcį fizioterapijos aparatą. “Esu kilęs iš gydytojų šeimos, todėl sveikatos apsaugos sritis ir sveikatos įstaigų problemos man labai rūpi”, - teikdamas dovaną kalbėjo E.Jankevičius.

•

Vidaus reikalų viceministras Žimantas Pacevičius 1984 m. - Saratovo industrinis pedagoginis technikumas, technikas-technologas.

1996 m. - Lietuvos policijos akademija (Mykolo Romerio universitetas), teisės magistras.

1984-1990 m. dirbo Vilniaus 30-ojoje vidurinėje profesinėje technikos mokykloje.

1990-1991 m. - Vilniaus m. vidaus reikalų skyriaus Kriminalinės paieškos poskyrio operatyvinis įgaliotinis.

1991-1993 m. - Lietuvos policijos akademijos Tarnybos skyriaus kuopos vadas, Akademinio skyriaus pagrinRomo Jurgaičio nuotrauka dinių studijų vadas.

1993-1997 m. - Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kriminalinės policijos Ypatingų nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyr. inspektorius, Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus komisaras inspektorius, komisaras.

1997-1999 m. - STT Operatyvinės veiklos skyriaus poskyrio viršininkas, Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko pavaduotojas.

1999-2000 m. - STT viršininko pavaduotojas.

2000-2007 m. - STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas.

2007-2012 m. - STT direktorius.

Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius 2004 m. - Vilniaus pedagoginis universitetas, ekonomikos bakalauras.

2009 m. - Vilniaus pedagoginis universitetas, sociologijos magistras.

1998-2000 m. - UAB “ID-Baltic” prekybos vadovas.

2000-2002 m. - UAB “Tele 2” prekybos ir distribucijos vadovas.

2002-2004 m. - UAB “Mobilios visatos telekomunikacijos” prekybos direktorius.

2004-2006 m. - UAB Greito maitinimo tinklo direktorius.

2007-2008 m. - UAB “S Projektas” direktorius.

2008-2009 m. - sveikatos apEltos nuotraukos saugos ministro patarėjas.

2009-2010 m. - Seimo nario padėjėjas.

2010-2011 m. - Vilniaus miesto savivaldybės Turto departamento direktoriaus pavaduotojas.

2011-2012 m. - Varėnos rajono savivaldybės meras.

Vidaus reikalų viceministras Algimantas Juocevičius 1968 m. - Kauno politechnikos institutas, inžinierius statybininkas (šilumos ir dujų tiekimas).

1969-1982 m. - Vilniaus elektros skaitiklių gamyklos inžinierius, konstruktorių biuro viršininkas.

1982-1987 m. - Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto Prekybos organizacijų valdybos Projektavimo-technologijos biuro vedantysis konstruktorius.

1987-1997 m. - Vilniaus elektros matavimo technikos gamyklos vyriausiojo energetiko pavaduotojas, energo-remontinės tarnybos viršininko pavaduotojas.

1997-2007 m. - Vilniaus miesto savivaldybės administratorius, administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas.

2007-2013 m. - VšĮ Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai ir plėtrai.

6

2013 01 28 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Čekijai vadovaus aštrialiežuvis kairysis Kartu su Vaclavo Klauso pasitraukimu Čekijoje baigiasi ir euroskeptiškumo era. Naujasis prezidentas Milošas Zemanas, nors ir nėra eurooptimistas, bet aiškiai į Europą orientuotas politikas.

Naujuoju Čekijos prezidentu, kuris pirmą kartą buvo piliečių renkamas tiesiogiai, tapo kairiųjų kandidatas M.Zemanas, buvęs premjeras, savo varžovą aristokratą ir konservatorių Karelą Schwarzenbergą įveikęs per antrą rinkimų ratą.

68 metų stambaus sudėjimo žilaplaukis M.Zemanas pelnė 54,8 proc., o jo varžovas mėlyno kraujo užsienio reikalų ministras K.Schwarzenbergas 45,19 proc. balsų.

M.Zemanas garsėja kaip žmogus, neieškantis žodžio kišenėje. Premjeru jis dirbo nuo 1998 iki 2002 metų. Šia jo pergale Čekijoje baigėsi dešimtmetį trukęs 71 metų prezidento V.Klauso, euroskeptiko, kuris politiškai suskaldė valstybę, valdymas. “Dabar laikas žaisti čekų nacionalinei komandai”, - savo pergalės kalboje viename Prahos viešbutyje pareiškė M.Zemanas. Džiūgaujantiems šalininkams jis pažadėjo būti “visų piliečių balsas”.

Daug kliuvo vyriausybei 10,5 mln. gyventojų turinti Čekija šiuo metu grumiasi su recesija. Miestai ir turtingesni Čekijos rajonai, taip pat jaunimas palaikė iš aristokratų šeimos kilusį ir kunigaikščio titulą turintį K.Schwarzenbergą. M.Zemano elektoratas buvo vyresni ir skurdesni žmonės.

M.Zemanas save vadina eurofederalistu, o jo ankstesnė kairiųjų vyriausybė padėjo susiderėti dėl Čekijos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 2004 metais.

Apžvalgininkai neabejoja, kad M.Zemano pozicija ES atžvilgiu bus kur kas palankesnė, nei Čekija iki šiol laikėsi. Su

pergale M.Zemaną pasveikino Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.

Per rinkimų kampaniją svarbiausios temos Čekijoje buvo ES, korupcija, recesija ir skausmingos taupymo priemonės. M.Zemanas kritikavo K.Schwarzenbergą, kaip premjero Petro Nečaso vyriausybės, atsakingos už skaudų taupymo vajų recesijos metu, narį. Tačiau pats M.Zemanas buvo įtariamas korupcija dėl ryšių su buvusiu komunistų funkcionieriumi Miroslavu Sloufu, savo ruožtu siejamu su mafija.

M.Zemano pergalė tikriausiai reikš sunkius laikus P.Nečaso svyruojančiai centro dešiniųjų vyriausybei, kurios išlikimas priklauso nuo labai nedidelės persvaros parlamente, ją kol kas garantuoja nepriklausomi deputatai.

Kiti nerimauja, kad aštrus M.Zemano liežuvis kels susierzinimą užsienyje.

“Jis visuomet buvo šiurkštus, jis taip elgiasi ir visuomet toks bus. Jis mus tik diskredituos. Kai per kokį užsienio vizitą jis praveria burną, o jam tai įprasta, iškyla bėdų”, - Prahos centre skundėsi rinkėjas Karelas Matejka.

Kad ir kaip keista, gerokai už M.Zemaną vyresnis 75 metų K.Schwarzenbergas - turtingas, buvęs prezidento ir Čekijos aksominės revoliucijos simbolio Vaclavo Havelo padėjėjas - vykdė į jaunimą orientuotą “Facebook” kampaniją bei prisistatė kaip “Sex Pistols” stiliaus pankrokeris.

Cigaretė, bokalas ir aštrus liežuvis Politikos veteranas M.Zemanas, buvęs ekonomistas, išgarsėjo komunistinėje Čekoslovakijoje prieš pat totalitarinio režimo žlugimą 1989 metais, kai viename žurnale paskelbė straipsnį, komentuojantį visišką komunistinės planinės ekonomikos neveiksmingumą. Įžengęs į politikos areną, jis tapo veikėju, kurio vardas taip pat dažnai buvo minimas kartu su V.Havelo. M.Zemanas įstojo į Komunistų partiją

Pirmą kartą tiesiogiai išrinktas M.Zemanas pažadėjo būti visų Čekijos žmonių prezidentu. buvusioje Čekoslovakijoje per 1968 metų Prahos pavasario reformas, kurių metu V.Havelas iškilo kaip disidentas.

Deja, trumpai gyvavusį didesnės laisvės laikotarpį šiurkščiai nutraukė sovietų invazija. Dar po dvejų metų M.Zemanas buvo pašalintas iš partijos ir prarado ekonomikos profesoriaus

pirmininku. Dar po penkerių metų jis suformavo mažumos vyriausybę, kuri daug nuveikė derybose dėl Čekijos stojimo į ES. Garsiausi M.Zemano išsišokimai palestiniečių lyderio Yassero Arafato prilyginimas nacių lyderiui Adolfui Hitleriui bei žurnalistų išvadinimas

K.Matejka: “Kai per kokį užsienio vizitą jis praveria burną, o jam tai būdinga, iškyla bėdų.” postą. Tačiau jis priminė apie savo komunistinę praeitį pernai, siekdamas užsitikrinti didesnį palaikymą prezidento rinkimų kampanijoje. Jis pareiškė norįs būti visų, taip pat ir komunistų, prezidentas. Žlugus komunistiniam režimui M.Zemanas įstojo į Socialdemokratų partiją, 1993 metais tapo jos

“mėšlu”. Tačiau M.Zemanas ir čia turėjo kaip atsikirsti: “Mano didžiojo idealo - sero Winstono Churchillio žodynas buvo daug atžaresnis už maniškį.”

2003 metais pralaimėjęs prezidento rinkimus V.Klausui M.Zemanas pasitraukė į užmiesčio vilą toli nuo Pra-

hos - kad galėtų “apkabinti medžius”, kaip pats sakė. Bet ten būdamas jis nesugebėjo atsiriboti nuo politikos, teikė patarimus ir kritikavo tiek kairiuosius, tiek dešiniuosius. M.Zemanas politinę karjerą atnaujino 2010 metais, įkūręs kairiosios pakraipos Piliečių teisių partiją (SPOZ).

M.Zemanas gyvena su 47 metų žmona Ivana, turi du vaikus, yra užkietėjęs rūkalius, dažnai matomas su alaus bokalu arba populiarios čekiškos trauktinės “Becherovkos” taurele. Čekijos prezidentus iki šiol rinkdavo parlamentas, bet 2012 metais parlamentarai priėmė įstatymą, kad prezidentas bus renkamas visuotiniu balsavimu. Čekijos prezidento įgaliojimai apima centrinio banko vadovų, armijos generolų ir teisėjų skyrimą.

•

Referendumas dėl atominės jėgainės Bulgarijos piliečiai turėjo pasakyti savo nuomonę dėl naujos atominės jėgainės statybos, tačiau kai kurie ekspertai referendumą vadino absurdišku.

Sekmadienį Bulgarijoje vyko referendumas dėl antrosios atominės jėgainės statybos. Tai buvo pirmas po komunizmo žlugimo 1989 metais surengtas referendumas Bulgarijoje, kuri nuo 2007-ųjų yra Europos Sąjungos (ES) narė. 6,9 mln. rinkėjų turėjo progą balsuoti už arba prieš naują elektrinę Belenėje, šalies šiaurėje. Šis dar 1987 metais parengtas projektas buvo kelis kartus įšaldytas ir vėl atgaivintas, o pernai kovą ginčai dėl projekto kainos bei nesugebėjimas rasti strateginio investuotojo paskatino premjerą Boiką Borisovą atšaukti sutartį su Rusijos valstybine įmone “Atomstrojeksport” dėl dviejų gigavatų jėgainės statybos.

Referendumą inicijavo opozicijoje esantys socialistai, kai “Atomstrojeksport” Paryžiuje įsikūrusiam Tarptautiniam arbitražo teismui pateikė milijardo eurų (3,45 mlrd. litų) ieškinį dėl sutarties netesėjimo.

Daug kas tikėjosi, kad referendumas dėl menko rinkėjų aktyvumo bus laikomas neįvykusiu. Kad taip nenutiktų, turėjo balsuoti tiek pat žmonių,

Bulgarijos rinkėjai turėjo atsakyti į klausimą: “Ar Bulgarija turi plėtoti atominę energetiką pastatydama naują atominę elektrinę?” / AFP/Scanpix nuotraukos

“Negalima prašyti žmonių pateikti ekspertinę nuomonę apie verslo projektą.” kiek dalyvavo praėjusiuose visuotiniuose rinkimuose - 4,35 mln. rinkėjų. Be to, daugiau nei pusė jų turėjo arba pritarti, arba nepritarti jėgainės projektui.

Apklausos balsavimo išvakarėse rodė, kad balsuoti ateis vos 1,6-2,1 mln. žmonių, 60-62 proc. jų palaikys Belenės jėgainę, o 38-40 proc. balsuos “prieš”. Analitikai aiškino, kad aktyvumas veikiausiai bus menkas dėl žmonių abejonių, ar jie gali priimti pagrįstą sprendimą dėl tokio sudėtingo klausimo, kai dar daug šio projekto detalių nežinomos.

Vienas svarbiausių veiksnių yra projekto kaina. Socialistai tvirtina, kad jėgainė kainuos 4-5,1 mlrd. eurų

(13,8-17,6 mlrd. litų), “Atomstrojeksport” mini 6,3 mlrd. eurų (21,8 mlrd. litų), o vyriausybė prognozuoja, kad šios statybos suris net 11 mlrd. eurų (38 mlrd. litų). Taip pat lieka neatsakyti kai kurie klausimai dėl elektrinės saugumo, reaktorių technologijų, projekto finansavimo ir potencialios elektros rinkos, o tai dar labiau glumina piliečius.

“Referendumas gali išspręsti politinius klausimus, o ne inžinerinius arba ekonominius”, - komentavo ana-

litinio centro “Alpha Research” ekspertė Borjana Dimitrova.

“Negalima prašyti žmonių pateikti ekspertinę nuomonę apie verslo projektą”, - pabrėžė politikos analitikas Ivanas Krastevas, vadinantis šį referendumą absurdišku.

Viena priežasčių, skatinančių statyti Belenės jėgainę, yra pastangos kompensuoti sumažėjusią elektros gamybos apimtį ir išlaikyti Bulgariją viena pagrindinių energijos eksportuotojų Balkanuose, kai bus uždaryta Sovietų Sąjungos laikais pastatyta vienintelė šalyje atominė elektrinė Kozlodujuje, esančiame toliau į rytus prie Dunojaus upės. Tačiau net uždariusi keturis iš šešių Kozlodujaus jėgainės reaktorių prieš Bulgarijos stojimą į ES Sofija nepatyrė energijos stygiaus ir toliau pardavinėjo elektrą Graikijai, Makedonijai bei Serbijai.

Vyriausybė taip pat planuoja pratęsti dviejų Kozlodujaus reaktorių, kurių galia - po vieną gigavatą, eksploataciją, nors juos ketinta uždaryti 2017 ir 2021 metais. Be to, svarstomos galimybės pastatyti dar vieną bloką toje pačioje jėgainėje.

Bet kokiu atveju šis referendumas buvo kartu ir valdančiosios partijos GERB bei socialistų populiarumo patikrinimas prieš liepą numatytus visuotinius rinkimus.

•

BBC, Reuters, AFP, BNS, LŽ

2013 01 28 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Po šokių naktiniame klube - 245 žuvusieji Roko grupei paleidus liepsnas, naktinio klubo lubos užsidegė akimirksniu. Tai buvo tik sekundžių reikalas, kai patalpas užtvindė tiršti dūmai, kilo panika.

Per gaisrą naktiniame klube Santa Marijoje, Brazilijos pietuose, žuvo mažiausiai 245 žmonės. Pastatas užsidegė atliekant pirotechnikos triuką, o panikos apimti lankytojai negalėjo rasti atsarginių išėjimų. Daug pramogautojų buvo sutrypti, bet pagrindinė žmonių mirties priežastis uždusimas. Galutinis žuvusiųjų skaičius vakar dar nebuvo iki galo aiškus.

Tyrėjai tikrino išdegusį klubą, kuriame tuo metu, kai kilo gaisras, buvo pilna studentų.

Vietos žiniasklaidos teigimu, gaisras kilo po 2 val. vietos (6 val. Lietuvos) laiku. Klube “Kiss” koncertavo roko grupė. Per savo pasirodymą ji ir naudojo pirotechnikos priemones. Nors gaisro priežastis dar oficialiai nenustatyta, jau žinoma, kad nuo žiežirbų užsidegė garso izoliacinė danga lubose, pradėjo plūsti aitrūs dūmai. Pramogautojai užduso nuo nuodingų degimo dalelyčių. Per gaisrą klube galėjo būti apie 500 žmonių. Maždaug 200 jų pakliuvo į ligonines, 8 būklė kritiška.

Pasak likusiųjų gyvų, viskas vyko labai greitai, paskido juodi dūmai, o į lauką išsigavo tik tie, kurie buvo netoli durų.

Prie sudegusio klubo būriavosi ten besilinksminančių žmonių giminaičiai, vildamiesi sulaukti žinių apie savo ar-

Atvykę ugniagesiai puolė gesinti liepsnų naktiniame klube ir kirsti sienos, kad atvertų žmonėms išėjimą į lauką. / AFP/Scanpix nuotrauka timuosius. Daugelis jų apsikabinę verkė. Tuo metu ugniagesiai, numalšinę liepsnas, nešė iš degėsių lavonus. Žuvusieji buvo nešami ir vežami sunkvežimiais į netoliese esantį sporto stadioną, kurį policija aptvėrė, kad į jį nesiveržtų gedintys artimieji. Regiono gubernatorius “Twitter” tinkle pranešė vykstąs į tragedijos vietą, o šalies prezi-

Trumpai SMURTINĖS METINĖS EGIPTE Egipte jau keturias dienas vyksta neramumai - šalis mini antrąsias revoliucijos metines, o Port Saido uostamiestyje laidojamos 33 savaitgalio protesto aukos. Į jų laidotuves susirinko tūkstančiai žmonių, buvo girdėti raginimai atkeršyti prezidentui Mohammedui Mursi. Neramumai Port Saide kilo šeštadienį, kai teismas myriop nuteisė 21 asmenį, daugiausia sirgalius, pernai dalyvavusius kruvinose grumtynėse per futbolo rungtynes Port Saide. Vos paskelbus nuosprendžius mieste ėmė siautėti įpykę gyventojai. Jie puolė kalėjimą, kuriame laikomi nuteistieji, ir bandė šturmuoti policijos nuovadas bei vyriausybines įstaigas. Sekmadienį, ketvirtą dieną iš eilės, tebevyko protestuotojų ir policijos susirėmimai Kairo centrinėje Tahriro aikštėje, kurioje kilo 2011-ųjų sukilimas. Policija panaudojo ašarines dujas, o protestuotojai svaidė į pareigūnus akmenis.

SUNAIKINO LYDERIO NAMĄ Per prancūzų antskrydžius Malio šiaurėje buvo sunaikintas svarbiausios islamistų grupuotės vado namas.

Prancūzų vadovaujamos pajėgos judėjo islamistų bastiono Tombuktu link. Antskrydžiai Kidalyje, už 1,5 tūkst. km į šiaurę nuo sostinės Bamako, buvo surengti po 24 valandų, kai prancūzų vadovaujamos pajėgos užėmė Gao, daugiausia gyventojų - 60 tūkst. - turintį miestą islamistų kontroliuojamoje Malio šiaurinėje dykumų teritorijoje. Skelbiama, kad sunaikintas Šiaurės Malį kontroliuojančios grupuotės “Ansar Dine” vado Iyado

Ago Ghaly, buvusio kario ir tuaregų sukilėlio, namas. Pernai balandį jėgas suvieniję islamistai įsitvirtino Malio šiaurinėje dalyje ir įvedė griežtą šariato teisę. Pagal ją nusižengėliai plakami, užmėtomi akmenimis, jiems nukapojamos galūnės. Taip pat uždrausta muzika ir televizija, moterys priverstos nešioti šydus. Prancūzija pradėjo karinį puolimą Malyje sausio 11 dieną, kad padėtų vyriausybei atgauti šiaurinių rajonų kontrolę.

ATLĖKĖ VIESULAS Australijos rytinę pakrantę šeštadienį nuniokojo viesulas, o pareigūnai paragino dalį Kvynslando valstijos rengtis potvyniams. Kvynslando premjeras Campbellas Newmanas pranešė, kad audra padarė daug žalos netoli Bandabergo, esančio maždaug už 300 km į šiaurę nuo Brisbano, keli žmonės sužeisti. Mieste nuplėšti pastatų stogai, sugadintos elektros linijos, medis užvirto ant motorinės transporto priemonės, kurioje buvo du žmonės. Praslinkus atogrąžų ciklonui Oswaldui Kvynslande kelias dienas smarkiai lijo.

Į TARPEKLĮ NUKRITO AUTOBUSAS Portugalijos centriniame regione autobusui nuslydus nuo šlapio kelio ir nukritus į tarpeklį 10 žmonių žuvo, 33 buvo sužeisti. Daugiau kaip 250 ugniagesių, 88 gelbėtojų automobiliai ir sraigtasparnis atvyko į nelaimės vietą netoli Karvaljalo Kastelo Branko rajone. Sužeistieji nuvežti į netoliese esančias Kastelo Branko ir Koimbros ligonines.

“Estadao”, AFP, Reuters, BNS, LŽ

dentė Dilma Rousseff nutraukė vizitą Čilėje ir skubiai grįžo į Braziliją.

Populiarus klubas “Kiss” buvo įsikūręs universiteto miestelyje, Brazilijos pietiniame pakraštyje, netoli Argentinos ir Urugvajaus sienos esančioje Santa Marijoje, kur gyvena maždaug ketvirtis milijono žmonių ir kur yra Federalinis Santa Marijos universite-

Pagalba aukoms buvo teikiama čia pat gatvėje, prie klubo. tas. Ši nelaimė Brazilijoje labai priminė 2009 metų tragediją Rusijoje, kai Permės klube “Raišas arklys” per pirotech-

nikos šou užsidegė šiaudinis stogas, ugnyje ir spūstyje žuvo 156 žmonės.

Tiek Rusijoje, tiek Brazilijoje saugumo standartai gana prasti, bet dabar ypač Brazilija patiria didžiulį spaudimą juos pagerinti, nes 2014 metais joje vyks pasaulio futbolo čempionatas, o 2016-aisiais - vasaros olimpiada.

•

8

2013 01 28 Lietuvos žinios

Pasaulis

B.Obamos laukia duobėtas kelias Naujus iššūkius žada ir “Al-Qaedos” atgimimas Šiaurės Afrikoje ir, galimas dalykas, Afganistane, iš kurio amerikiečiai netrukus trauksis. Tačiau sudėtingiausia užduotis - rasti kalbą su Arabų pavasarį išgyvenusiomis šalimis. Ten stiprėja religinių radikalų įtaka, o tuo pat metu - ir antiamerikietiškos nuotaikos. Kiekvieną iš šių valstybių teks “atrasti” ir suprasti iš naujo. Su kiekviena elgtis individualiai, ir tai - milžiniškas darbas.

Taigi kol kas aiškūs tik iššūkiai, bet kaip B.Obama ketina (jei tikrai ketina) juos atremti, skendi ateities miglose. Ir tai neįkvepia optimizmo.

AIDANAS PRALEIKA

Barackas Obama pradėjo antrąją kadenciją, ir ji žada būti itin sudėtinga. Bet ne todėl, kad JAV laukia daugiau iššūkių nei paprastai, o greičiau dėl to, kad prezidentas neturi aiškaus plano, kaip įveikti neišvengiamus sunkumus ir kaip laviruoti kol kas neaiškiose situacijose.

Ne kairysis, o populistas Pastaroji B.Obamos rinkimų kampanija labai priminė praėjusiąją - daug kalbų apie idealus, šviesią ateitį, visuotinę laimę ir jokio konkretaus plano, kaip visa tai pasiekti. Suveikė. B.Obama vėl išrinktas prezidentu. Inauguracijos kalboje, iš kurios visi laukė jau aiškesnių ateities gairių, dominavo tas pats populizmas. Konservatyvių pažiūrų amerikiečiai puolė kaltinti B.Obamą polinkiu į socializmą (už jo propaguojamą valstybės vaidmens stiprinimą ekonomikos ir socialinėje srityse), tačiau tai, ką kritikai vadino kraštutiniu liberalizmu, greičiau yra tuščias populizmas.

B.Obama kalbėjo apie beveik neįpareigojančius dalykus: gėjų teises, moterų padėtį ginkluotosiose pajėgose, o svarbiausia - pasaulinį atšilimą. Jį prezidentas, pamiršęs ir Artimuosius Rytus, ir terorizmo grėsmę, pavadino pagrindiniu antrosios kadencijos iššūkiu.

Turbūt B.Obama jau nebemato tos grėsmės, nors pastarieji įvykiai Malyje, Alžyre, bendra situacija arabų pasaulyje primena tiksinčią bombą.

Kaip kitaip, jei ne populizmu vadinti nuolatinės teisės gyventi JAV suteikimą daugiau kaip milijonui jaunų imigrantų. Tai padaryta prieš rinkimus, nepaisant ketverius metus kartotų pažadų pagaliau “sutvarkyti” migracijos įstatymus.

Partizaninis karas už ekonomiką Dauguma apžvalgininkų sutarė: B.Obama turės mažiau dėmesio skirti užsienio politikai, kad galėtų imtis ekonomikos gaivinimo. Skamba logiškai, bet kol kas iš prezidento lūpų negirdėti, kaip konkrečiai jis žada tai padaryti? Toliau kalbama apie aktyvesnį valstybės kišimąsi, lygybės ir visuotinės gerovės skatinimą, mokestinės naštos perskirstymą bei investicijas į infrastruktūrą, kurios neva padės sukurti darbo vietų.

Tarkime, B.Obama iš tiesų slepia užantyje daugiau kairiosios pakraipos socialinių ekonominių programų, pana-

Ar amerikiečiams nepabodo?

Galiausiai pats svarbiausias B.Obamos iššūkis - JAV visuomenės susiskaldymas. Juk jis laimėjo vos 3 proc. persvara. Inauguracinė kalba, tradiciš-

Kol kas aiškūs tik iššūkiai, bet kaip B.Obama ketina juos atremti, skendi ateities miglose.

Amerikiečiai vis dar gyvena įstabiomis B.Obamos inauguravimo antrai kadencijai akimirkomis... / AFP/Scanpix nuotrauka šių į netrukus įsigaliosiančią naują sveikatos apsaugos sistemą. Šiuo atveju svarbu ne vien tai, ar prezidento administracija turi ką pasiūlyti, - ne mažiau svarbu, ar respublikonai, įsitvirtinę Kongrese, leis įgyvendinti tuos siūlymus? Regis, tai jau matėme per derybas dėl “fiskalinio skardžio”?

Galbūt B.Obamai ir pavyks prastumti kokias nors ekonomines iniciatyvas, bet gana daug galios parlamente turintys respublikonai gali imtis partizaninių kovos veiksmų - taisyti jau priimtus “obamiškus” įstatymus ir programas. O tai gresia labai rimtomis pasekmėmis ekonomikai itin svarbūs įstatymai gali tapti neveiksniu demokratų ir respublikonų idėjų mišiniu.

Iššūkiai visame pasaulyje Per praėjusią kadenciją B.Obama nepasiekė šlovingų pergalių tarptauti-

nių santykių srityje. Baltųjų rūmų politika daugeliu atvejų buvo nenuosekli, neretai sunkiai suprantama ir nevaisinga. Neblogas pavyzdys - santykiai su Rusija. Jie šiandien, kad ir kiek maigytas “perkrovimo” mygtukas, neką geresni nei baigiantis antrajai George’o W.Busho kadencijai, t. y. prasti.

Teigiamų perspektyvų artimiausioje ateityje neįžvelgia nei rusų, nei amerikiečių ekspertai. Šalys ir toliau konkuruos dėl posovietinės erdvės valstybių tarptautinės politikos kurso pasirinkimo, žmogaus teisių, veiksmų konfliktų zonose, priešraketinės gynybos ir kitų dalykų. Kol kas realiausias santykių pagerinimo scenarijus galėtų būti bendros pozicijos dėl Sirijos suformavimas. Bent jau būtų padaryta pradžia. O apskritai JAV turės pasaulyje rimtesnių rūpesčių nei santykiai su Rusija.

Sudėtinga padėtis bręsta Tolimuosiuose Rytuose: taikai grasina Šiaurės Korėja, intensyvėja teritoriniai Japonijos, Kinijos, Vietnamo ir kitų šalių ginčai. Dėl to B.Obamai teks itin atsargiai laviruoti siekiant neaštrinti konfliktų ir tuo pat metu neišduoti gyvybinių JAV sąjungininkių interesų. Kita vertus, jei Vašingtonas pajėgtų tapti veiksmingu konfliktuojančių regiono valstybių tarpininku, tai galėtų būti B.Obamos “gulbės giesmė”.

Galiausiai yra amžinai neramūs Artimieji Rytai. Čia JAV prezidento administracija kol kas aiškiai pasisako tik Izraelio ir Palestinos klausimu - siūlo siekti taikos ir įtvirtinti palestiniečių valstybingumo statusą. Tačiau nė vienam iš B.Obamos pirmtakų to nepavyko pasiekti, tad nėra jokių priežasčių tvirtinti, kad jam seksis geriau.

kai skirta suvienyti šalį bendram tikslui, šį kartą buvo adresuota būtent prezidento šalininkams. Priešininkai neišgirdo nieko paguodžiamo, o tai reiškia, jog susiskaldymas visuomenėje išliks ir daugybė žmonių manys, kad B.Obama neatstovauja jų pilietiniams interesams.

Beje, nereikia manyti, jog populizmo griebėsi tik “blogasis” B.Obama. Niekuo ne geresnis ir Mittas Romney.

Konkretumo jo programoje nebuvo daugiau, tik nepailstamas kartojimas: “Mažinti mokesčius, mažinti mokesčius...” Taigi abi svarbiausios partijos “užsirakino” šioje kovoje ir nė per žingsnį nesitraukia nuo savo ideologinių kanonų - jie jau tapo net svarbesni už realius veiksmus atkuriant gerovę. Ir demokratai, ir respublikonai ne tiek dirba ekonomikos gaivinimo labui, kiek laukia, kad viskas susitvarkytų savaime.

O žmonėms tenka rinktis vieną iš dviejų populistų. Gal jau tikrai, bent dėl įvairovės, imtų amerikiečiai ir balsuotų už ką nors trečią? Pavyzdžiui, už libertarus ar “juodąsias panteras”...

Tačiau kol kas rinkėjai fanatiškai laikosi “galime rinktis tik iš dviejų variantų” mąstymo, nors ir mato, kad nei ankstesnis prezidentas respublikonas, nei demokratas jų gyvenimo nė kiek nepagerino. Kantrūs žmonės tie amerikiečiai...

•

Davosas pritrenkė milijonais Krizės nuotaika išsisklaidė, tačiau politikos ir verslo elitas Davose perspėjo, kad atsipūsti dar anksti.

Pasaulio galingiesiems penkias dienas diskutuojant Davose, spauda rašė apie tai, kaip šiame Šveicarijos Alpių kurorte sužibėjo savimi pasitikintis Italijos premjeras Mario Monti, gražbylyste pritrenkė britų premjeras Davidas Cameronas, kaip visada blaiviai mąstanti buvo Angela Merkel ir visiškai blankiai pasirodė Rusijos vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas. Visa tai sugrąžino į pasaulio darbotvarkę Europos reikalus, o Rusiją išryškino kaip “pažeidžiamą” valstybę. Tačiau, kaip rašo apžvalgininkai, Davosas pribloškė ne idėjomis, o nekuklumu.

Tie, kurie netingi, apskaičiavo, jog transporto priemonės, suvežusios fo-

rumo dalyvius į Davosą, išmetė į orą 2,5 mln. kilogramų anglies dioksido.

Visi kartu sudėjus dalyviai nuskrido 550 tūkst. kilometrų, tam buvo panaudota šimtai privačių lėktuvų, o prie to dar reikia pridėti skrydžius sraigtasparniais iš Ciuricho į Davosą už 3400 eurų. “Ir visa tai tam, kad būtų galima aptarti naujas klimato politikos gaires”, ironizuoja italų “Corriere della Sera”.

“The New York Times” apžvalgininkas pateikia bilietų kainas: 71 tūkst. dolerių vien už įėjimo bilietą, bet ši suma padidėja mažiausiai iki 156 tūkst. dolerių už dalyvavimą viename iš klubų, kur vyksta “privačios diskusijos”.

Paketas penkiems asmenims - dalyviui su sutuoktine, padėjėju, nešiku ir t. t. kainuoja apie 670 tūkst. dolerių. Nedera pamiršti privačių skrydžių, viešbučių bei vakarėlių, į kuriuos kviečiamos roko grupės bei didžėjai ir tai

atsieina mažiausiai 100 tūkst. dolerių. Šiemet forumo apyvarta sudaro apytiksliai 185 mln. dolerių. Ir visa tai tam, ironizuoja autorius, kad visi pagal rangą susiskirstytų į kastas ir pasiklausytų tokių guru kaip forumo organizatorius Klausas Schwabas, tokių frazių kaip “be aukštos moralės ir žmogiškumo neįmanoma išgyventi”.

Tačiau šeštadienį elito ramybė Davose buvo sudrumsta. Šįkart tai padarė ne antiglobalistai, kurie irgi gausiai rinkosi Davose bei rengė demonstracijas, o pagarsėjusios pusnuogės ukrainietės iš judėjimo “Femen”. Jos uždegė rausvus dūmus skleidžiančius pirotechnikos užtaisus ir triukšmingai žygiavo gatvėmis. Ant krūtinių užsirašiusios “SOS DAVOS”, o ant nugarų “Skurstame, nes esame moterys”, “Femen” aktyvistės skandavo šūkius, švilpė ir mojavo dūminiais užtaisais.

•

Triukšmą Davose kėlė “Femen” aktyvistės. / Reuters/Scanpix nuotrauka Newsru.com, BNS, LŽ

2013 01 28 Lietuvos žinios

Verslas

9

Skolon perkama tik ketvirtadalis būstų ARVYDAS JOCKUS

Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje 2012 metų gruodžio mėnesį

Šiuo metu labiau apsimoka būstą pirkti nei nuomoti, tačiau tokia padėtis ilgai netruks.

Lietuvoje tik maža dalis, apie 12 proc., miestų gyventojų būstą nuomojasi. Tačiau ir jų dauguma svajoja ar planuoja įsigyti nuosavą butą arba namą. Tuo metu Vokietijoje, Šveicarijoje būstą nuomojasi 70-85 proc. gyventojų. Vakaruose tai daryti įprasta, nes ten žmonės dažniau keičia ne tik darbą, bet ir gyvenamąją vietą, o ir nuomojamo būsto pasiūla gerokai didesnė negu mūsų krašte.

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai tvirtina, kad Lietuvoje būstų nuomos ir mėnesinių įmokų bankams už paskolas, paimtas butui įsigyti, dydis iš esmės nesiskiria - finansinė nauda abiem atvejais tapati.

Todėl sprendimas, ar pirkti, ar nuomoti būstą, labiausiai priklauso nuo asmeninio ir profesinio gyvenimo aplinkybių.

Registrų centro duomenimis, pernai tik apie 24 proc. butų Lietuvoje buvo įsigyti už paskolą, įkeičiant pirkinį bankui. Prieš krizę šis rodiklis siekė 80 procentų.

Išsinuomoti sunkoka Šiuo metu finansiškai naudingiau būstą pirkti, o ne nuomotis. Tai matyti vertinant tik NT pardavimo ir nuomos kainas. Evaldas Narbuntovičius, nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt projekto vadovas, teigia, jog žmogus, 25 metus mokėda-

Butų kainos (Lt/kv. m) VILNIUS Centras, Senamiestis

E.Narbuntovičius pataria nepasiduoti emocijoms ir pirkimo karštligei, kuri paprastai užplūsta, kai draugai arba pažįstami įsigyja nuosavą butą ar namą. / Romo Jurgaičio nuotrauka tūkst. litų (tokia yra vidutinė 2 kambarių buto kaina Vilniaus Fabijoniškių rajone) ir, sumokėję 15 proc. įnašą (21 tūkst. litų), imtumėte paskolą 25 metams, mėnesio įmoka bankui siektų maždaug 560 litų. Tokio būsto mėnesio nuomos kaina dabar yra apie 650 litų. Jei pirktumėte butą, kurio vertė 270 tūkst. litų, sumokėję pradinį įnašą kas mėnesį bankui atseikėtumėte 1,1 tūkst. litų. Taigi lyg ir galėtume teigti, jog šiuo metu pirkti butą finansiškai naudingiau negu nuomotis. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad EURIBOR palūkanų norma, turinti įtakos įmokoms už eurais paimtą kre-

J.Gumuliauskienė teigė, kad 2012-ųjų sausio-lapkričio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011-aisiais, būsto paskolų išduota apie 30 proc. daugiau. mas nuomos mokestį, išleistų didesnę sumą, nei būstas kainavo pirkimo dieną. “Vis dėlto kiekvieną nekilnojamojo turto objektą reikia vertinti individualiai, nes finansinė nauda priklauso nuo atskiro buto kokybės, vietos ir kitų niuansų”, - nesiryžo vienareikšmiškai atsakyti ekspertas.

Pasak jo, vidutinė Domoplius.lt parduodamo buto kaina Vilniuje siekia 280 tūkst. litų, o vidutinė nuomos mėnesio kaina - 1,2 tūkst. litų. Kaune - atitinkamai 146 tūkst. ir 580 litų, Klaipėdoje - 176 tūkst. ir 840 litų.

“Jeigu pirktumėte butą už 140

ditą, dabar yra labai maža, bet per ateinančius 1-3 metus, tikėtina, kils, todėl ir įmoka bankui didės”, - dėstė E.Narbuntovičius.

Svarstantiesiems, ar būstą pirkti, ar nuomotis, Domoplius.lt projekto vadovas pataria nepasiduoti emocijoms ir pirkimo karštligei, kuri paprastai užplūsta, kai draugai arba pažįstami įsigyja nuosavą butą ar namą.

“Prieš perkant nekilnojamąjį turtą būtina objektyviai įvertinti ir būsto kokybę, ir šeimos pajamas, ir nuolat besikeičiančią ekonominę situaciją”, pabrėžė jis.

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

Trumpai

1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,5746

-0,8273%

1 Australijos doleris

2,6925

-1,3742%

10 000 Baltarusijos rublių

2,9730

-0,8274%

1 Kanados doleris

2,5664

-1,1300%

1 Šveicarijos frankas

2,7745

-0,4866%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1392

-0,8528%

10 Čekijos kronų

1,3504

+0,0518%

10 Danijos kronų

4,6273

+0,0086%

1 DB svaras sterlingų

4,0652

-1,0947%

100 Vengrijos forintų

1,1702

-0,0684%

100 Islandijos kronų

2,0037

-0,2994%

100 Japonijos jenų

2,8435

-2,2613%

100 Kazachstano tengių

1,7087

-0,7491%

1 Latvijos latas

4,9421

-0,1538%

10 Moldovos lėjų

2,1192

-0,8163%

10 Norvegijos kronų

4,6619

+0,0300%

10 Lenkijos zlotų

8,2533

-0,1842%

100 Rusijos rublių

8,5731

-0,2869%

10 Švedijos kronų

3,9716

-0,0478%

1 Turkijos naujoji lira

1,4560

-0,6181%

10 Ukrainos grivinų

3,1621

-0,8222% 2013 01 28, LB

APRIBOJO UNIJOS VEIKLĄ Lietuvos bankas toliau imasi priemonių riboti rizikingų kredito unijų veiklą - viena didžiausių šios rinkos dalyvių Vilniaus taupomoji kasa privalės riboti paskolų sumą ir indėlių palūkanas. Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnyba penktadienį priėmė tokį sprendimą remdamasi Lietuvos centrinės kredito unijos atliktu jos veiklos vertinimu. Nustatyta, kad unija Vilniaus taupomoji kasa tinkamai nevertina sandorių rizikos - neįsitikina, ar klientas galės vykdyti įsipareigojimus. Todėl unijai nurodyta neskolinti daugiau nei 30 tūkst. litų, o neprofesionaliems indėlininkams palūkanas nustatyti, atsižvelgiant į rinkos vidurkį. Vilniaus taupomosios kasos interneto tinklalapyje skelbiama, kad už terminuo-

Jauniems žmonėms, anot E.Narbuntovičiaus, išvis nėra kur skubėti, jiems geriau butą nuomotis ir pinigus taupyti, o sutaupius - bandyti investuoti. “Sėkmingai investavus gal net nereikės ir banko paskolos. Be to, dalis jaunų žmonių neturi stabilių pajamų, tad rizikinga skubėti imti kreditą”, - įspėjo E.Narbuntovičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu išsinuomoti būstą gana sunku. Pasiūla maža, kai kurių siūlomų objektų kainos išpūstos ir neatitinka kokybės. Rinkoje atsiradęs geras butas išnuomojamas greitai, per dvi ar tris dienas. “Parduodamų objektų pasiūla kur kas didesnė. Tiesa, dažnai pardavėjų lūkesčiai būna gerokai didesni nei rinkos kaina”, - sakė pašnekovas.

Priklauso nuo poreikių Tuo metu Saulius Vagonis, UAB “Ober-Haus” Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas, mano, kad būsto nuomos ir pirkimo į skolą finansinė nauda beveik nesiskiria.

“Mėnesio įmoka bankui už kreditą ir nuomos mokestis buto šeimininkui dažniausiai yra panašaus dydžio. Finansiniu požiūru skirtumo beveik nėra. Sprendimas priklauso nuo žmogaus poreikių. Jeigu jis nežino, ką veiks po dvejų metų - keis darbą ar kurs šeimą, galbūt geriau būstą nuomotis. Įsigytas turtas ne visada yra likvidus. Staiga pasikeitus aplinkybėms gali būti sudėtinga greitai parduoti turtą. Bet jeigu žmogaus gyvenimas stabilus, jis prisirišęs prie

tus indėlius litais ji siūlo nuo 2 proc.

(3-5 mėnesių termino) iki 4,5 proc.

(24 mėnesių ir ilgesnės trukmės) palūkanas. Riboti veiklą unija privalo laikinai, kol bus atliktas inspektavimas ir LB įvertins jo rezultatus, bet ne ilgiau kaip iki 2013 metų birželio 1 dienos. Vilniaus taupomoji kasa priklauso bendrai Lietuvos centrinės kredito unijos sistemai, kuri vienija didžiąją dalį šalyje veikiančių kredito unijų.

KAINŲ ŠUOLIS Žemės ūkio produktų supirkimo kainos Lietuvoje gruodžio mėnesį, palyginti su 2011-ųjų gruodžiu, išaugo 9,5 procento. Augalininkystės produktų supirkimo kainos per metus padidėjo 18,4 proc., gyvulininkystės produktų - 4,7 procento. Tai

1 kambario

2 kambarių

3 kambarių

Naujos statybos (dalinė apdaila) Senos statybos (renovuoti) Senos statybos (nerenovuoti) Gyvenamieji rajonai Naujos statybos (dalinė apdaila) Senos statybos (plytiniuose) Senos statybos (blokiniuose) KLAIPĖDA Centras, Senamiestis

5300-10000 5200-11000 3500-6200

5000-9500 5000-11000 3400-6100

4800-9300 4900-11000 3300-5800

3500-5400 3500-4400 2900-3800

3100-5200 3000-4100 2400-3500

3000-5100 2600-3600 2000-3100

Naujos statybos (dalinė apdaila) Senos statybos (renovuoti) Senos statybos (nerenovuoti) Gyvenamieji rajonai Naujos statybos (dalinė apdaila) Senos statybos (renovuoti) Senos statybos (nerenovuoti)

4200-6500 3100-6800 2600-4700

3800-6400 3100-6600 2500-4500

3700-6300 3000-6500 2400-4400

3400-4500 2300-3900 1900-3400

3100-4500 2300-3700 1800-3200

3000-4400 2200-3600 1700-3100 Šaltinis: “Oberhaus”

vietos, darbo, jo vaikai pripratę prie darželio ar mokyklos, gal iš tikrųjų geriau įsigyti butą ar namą, kad nereikėtų sukti galvos, jei būsto savininkas po kokių metų nuspręstų nebepratęsti nuomos sutarties”, - svarstė NT rinkos specialistas.

S.Vagonis tvirtino, kad būsto nuomos ir įmokų už kreditą proporcijos beveik visada išlieka panašios, nesvarbu, kokie būtų rinkos svyravimai. “Žmonės yra racionalūs, jie visą laiką stebi, kas palankiau: pirkti ar nuomotis butą. Todėl jeigu kyla paskolų palūkanos ir įmokos bankams, automatiškai didėja ir būsto nuomos kainos, ir priešingai”, - dėstė jis. Nuomos kainos tik krizės pradžioje santūriau reagavo į įmokų bankams padidinimą, kai dėl lito devalvavimo grėsmės palūkanos už litais paimtas paskolas buvo šoktelėjusios į rekordines aukštumas.

Tada jos keliais šimtais litų skyrėsi nuo mėnesio įmokų už eurais paimtus kreditus.

Įmokos sumažėjo trečdaliu SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika LŽ teigė, jog pernai bankas išdavė maždaug 600 paskolų daugiau nei 2011 metais, o suteiktų kreditų suma padidėjo 13 procentų. 2012aisiais vidutinė būsto paskola SEB banke siekė 146 tūkst. litų. “Paskolų vidutinė suma mažėjo, tačiau jų buvo išduodama daugiau nei 2011 metais”, - sakė jis.

pranešė Statistikos departamentas. Iš augalininkystės produktų labiausiai pabrango kvietrugiai - 39,1 proc., kviečiai - 27,6 proc., miežiai - 21,9 proc., javų mišiniai - 21,1 proc., kukurūzai - 21 proc., rugiai - 11,9 proc., bulvės - 11,7 proc., daržovės - 9,8 proc., o atpigo vaisiai - 17,4 proc., grikiai - 14,2 procento. Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų padidėjo kiaušinių (28,2 proc.), kiaulių (8,4 proc.), galvijų (4,7 proc.), paukščių (3,8 proc.), natūralaus pieno (0,5 proc.), o sumažėjo avių ir ožkų (10 proc.) supirkimo kainos.

PARDUOS ĮMONES Lenkijos naftos koncerno “Orlen” valdoma Mažeikių naftos perdirbimo bendrovė ketina parduoti 2 antrines įmones. “Orlen Lietuva” pa-

Dėl kelis kartus sumažintų palūkanų mėnesio įmokos už būsto paskolas šiuo metu gerokai mažesnės nei pirmais krizės metais. Antai SEB banke už 146 tūkst. litų būsto paskolą, išduotą 25 metams ir klientui pasirinkus mokėjimą lygiomis dalimis, 2008-aisiais reikėjo kas mėnesį atseikėti 1039,2 lito, o 2012 metais - 685,4 lito. Jeigu tokia paskola buvo paimta 30 metų, mėnesio įmoka siekė atitinkamai 979,1 ir 608,3 lito.

Jūratė Gumuliauskienė, “Swedbank” Finansavimo departamento direktorė, teigė, kad 2012-ųjų sausio-lapkričio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011-aisiais, būsto paskolų išduota apie 30 proc., arba beveik 90 mln. litų, daugiau.

Pernai vidutinė “Swedbank” suteiktų būsto kreditų suma siekė 156 tūkst. litų.

2012 metais vidutinio dydžio (156 tūkst. litų) būsto paskolos 25 metams mėnesio įmoka sudarė apie 730 litų.

Palyginti su 2011-aisiais, ji buvo 5 proc., o palyginti su 2008 metais, 40 proc. mažesnė.

•

FAKTAI Pernai tik apie 24 proc. butų Lietuvoje buvo įsigyti už paskolas, įkeičiant pirkinį bankui.

Turto įkeitimas įformintas ir 16 proc. pernai nupirktų individualių gyvenamųjų namų bei 14 proc. sodo namelių.

2011 metais kredito įstaigoms įkeičiamų nupirktų būstų dalis sudarė atitinkamai 27, 19 ir 18 procentų. Šaltinis: Registrų centras

skelbė, kad ruošiasi parduoti po 100 proc. valymo paslaugų ir santechnikos priežiūros bendrovės “Paslaugos tau” akcijų bei sveikatos priežiūros bendrovės “Medikvita” akcijų. Skelbiama, kad “Paslaugos tau” turi atestatus eksploatuoti naftos bei šilumos įrenginius, ji įsteigta 2008 metais, “Medikvita” - 2009-aisiais. Registrų centro duomenimis, “Paslaugos tau” 2011 metais patyrė 92,4 tūkst. litų grynųjų nuostolių, 2010-aisiais gavo 20,7 tūkst. litų pelno. Bendrovės pardavimo pajamos siekė 4,915 mln. litų - 6,1 proc. mažiau nei 2010 metais.

“Medikvita” 2011-aisiais gavo 45 tūkst. litų grynojo pelno, o 2010 metais patyrė 128 tūkst. litų nuostolių.

Bendrovės pardavimo pajamos 2011-aisiais, palyginti su 2010 metais, smuktelėjo 1,1 proc., iki 3 mln. litų.

LŽ, BNS

10

2013 01 28 Lietuvos žinios

Trasa

Vairuotojai iš prekybos šluoja akumuliatorius VIDMANTAS UŽUSIENIS

Akumuliatorių importo pokytis

Į Lietuvą praėjusią savaitę atklydęs arktinis šaltis džiugino akumuliatorių pardavėjus jų teigimu, užklupus šalčiams apyvarta šoktelėjo net iki šešių kartų.

“Kiekvienais metais pastebime, kad negalinčių paleisti savo mašinų variklių vairuotojų padaugėja tuomet, kai lauko temperatūra nukrinta iki minus 15 laipsnių ar dar žemiau”, - dienraščiui LŽ sakė Alfonsu prisistatęs autoservisų tinklo “Tanagra” darbuotojas.

Praėjusi savaitė kol kas vadinama pačia šalčiausia šią žiemą - kai kur termometro stulpelis naktį nusileido iki minus 20 laipsnių.

Po šaltų naktų padaugėjo vairuotojų, kurie rytą kuitėsi prie savo mašinų, iš paskutiniųjų stengdamiesi jas užvesti. Kai kam pavykdavo tai padaryti be pašalinių pagalbos, kiti kvietėsi padėti kaimynus, draugus ar gimines.

Atgaivinti dėl išsikrovusių akumuliatorių apmirusius plieninius žirgus pavykdavo juos stumdant, velkant, pamaitinus elektros srove iš kito automobilio ar kitais, įmantresniais būdais. Pavyzdžiui, vilnietis Kazimieras savo dyzelinį “Peugeot Partner” šalčiausią praėjusios savaitės dieną paleido apipurškęs oro filtrą specialiu degiu aerozoliu, kuris, patekęs į motoro stūmoklį, atkuria sušalusių degalų sprogstamąją jėgą.

Tačiau kai kurių mašinų taip ir nepavyko užvesti. Jų šeimininkams liko vienas kelias - skubėti į akumuliatoriais prekiaujančias parduotuves ar autoservisų tinklus. “Ne tokiomis šaltomis žiemos dienomis mūsų parduotuvėje Vilniaus Ukmergės gatvėje būdavo parduodama po vieną akumuliatorių kasdien, o atšalus orams - jau po dešimt”, kalbėdamas su dienraščio LŽ žur-

Metai

Kiekis (vnt.)

2007

366 421

2008

278 616

2009

242 479

2010

367 855

2011

285 658 Šaltinis: Statistikos departamentas

Automobilių negalinčių paleisti vairuotojų smarkiai padaugėja šalčiui paspaudus žemiau nei penkiolika laipsnių. / Romo Jurgaičio nuotrauka nalistu praėjusį ketvirtadienį tvirtino didžiausio Baltijos šalyse autoservisų tinklo “Kemi” rinkodaros vadovas Dinaidas Kančius.

“Geras ar blogas akumuliatoriaus veikimas žiemą daugiausia priklauso nuo to, kokia yra automobilio būklė, ir to, kaip mašiną eksploatuoji.”

Šuolis - iki šešių kartų Pasak D.Kančiaus, praėjusios savaitės viduryje prekyba akumuliatoriaus “Kemi” autoservisų tinklui priklausančiose parduotuvėse buvo padidėjusi apie penkis kartus. Dar didesnį augimą - iki šešių kartų - skaičiavo ir akumuliatoriais prekiaujančios bendrovės “Melga” prekybos direktorius Andrius Čabanas.

Tiesa, kartu jis įspėjo, kad “tas augimo skaičius tiktai apytikslis”. “Tiksliau žinosime tada, kai susumuosime pardavimo rezultatus. Vis dėlto jau niekas nepaneigs, kad prekyba akumuliatoriais didėjo kartais”, - sakė pašnekovas.

Toks vieno “Melgos” vadovų pareiškimas gali pasirodyti netikėtas žinant, jog anksčiau A.Čabanas yra teigęs, kad atėjus dideliems šalčiams

akumuliatorių paklausa išauga apie 40 procentų.

“Tanagros” darbuotojas Alfonsas sakė, kad šaltis atgena akumuliatorių pirkėjus ir į autoservisus. “Pavyzdžiui, mūsų autoservise kai kurių markių akumuliatoriai kainuoja nuo 10 iki 15 proc. pigiau nei įmonės parduotuvėse.

Nuolaidos iš niekur neatsiranda. Be akumuliatorių, dažnai automobiliams dar keičiame ir alyvą, starterius. Dauguma vairuotojų mano, kad mašinos neužsiveda tiktai dėl savo laiką atgyvenusių akumuliatorių. Tačiau kad jos lygiai taip pat gali neužsivesti dėl senos, greičiau nei nauja užšąlančios alyvos ar seno starterio - žino nedaugelis”, sakė autoserviso meistras.

Akumuliatorius iškrauna šviesos Akumuliatorių ekspertas Raimundas Kalašinskas dienraščiui LŽ tvirtino, kad visuomenėje vyraujanti nuomonė, jog žiemą labiausiai vargsta nerūpestingi vairuotojai, yra klaidinga. “Geras ar blogas akumuliatoriaus veikimas žiemą daugiausia priklauso nuo to, kokia yra automobilio būklė, ir to, kaip jį eksploatuoji. Jei netinkamai - šaltuoju metu iš automobilio agregatų labiausiai kenčia akumuliatorius. Tačiau labai dažnai netinkamai eksploatuojama ne dėl to, kad vairuotojas yra nerūpestingas, o todėl, jog nežino, kaip tai reikia teisingai daryti”, - tikino pašnekovas.

Pasak jo, vasarą be jokių trukdžių gali važinėti ir 50 proc. įkrautu akumuliatoriumi. Tačiau žiemą, spaudžiant 22 laipsnių ir didesniam šaltukui, tiek įkrautas akumuliatorius paprasčiausiai užšals. “Šaltuoju metų laiku būtina, kad akumuliatorius būtų įkrautas ne mažiau kaip 75 proc.”, - sakė R.Kalašinskas.

Ekspertas teigė, kad labiausiai akumuliatorių žiemą iškrauna neprotingai junginėjamos šviesos. “Žinoma, patogu vienu pultelio paspaudimu įjungti signalizaciją ir šviesas tam, kad pasišviestum kelią sau ar keleiviui. Tačiau žibintai energiją ima tiesiai iš akumuliatoriaus ir dideliais tempais jį iškrovinėja. O kad pasiektum tokį įkrovimo lygį, koks buvo iki tol, netgi esant teigiamai 23-25 laipsnių temperatūrai automobiliu reikia važinėti ne mažiau kaip penkiolika minučių. Per šalčius tas laikotarpis gerokai pailgėja. O dauguma mūsų vairuotojų automobilius naudoja tik norėdami nuvažiuoti į darbą ir grįžti iš jo. Kitaip tariant, mašina naudojama trumpiems atstumams ir ja važiuojama ne ilgiau kaip pusvalandį. Tokiu atveju akumuliatoriai dažnai išsikrauna”, - pasakojo R.Kalašinskas.

Nenorintiesiems per didžiuosius šalčius vėluoti į darbą ar kitaip dėl neužsivedančių mašinų gaišti laiką vairuotojams ekspertas patarė šaltuoju metų laiku reguliariai, pavyzdžiui, kas mėnesį, papildomai įkrauti akumuliatorių. “Gerai būtų, jei prieš šaltąjį sezoną jo būklę patikrintų specialistas ir taip pat papildomai įkrautų”, - teigė pašnekovas.

•

Amerikos pėsčiuosius saugos garsas VIDMANTAS UŽUSIENIS

Tyliai veikiantys hibridiniai automobiliai ir elektromobiliai kelia didžiulę grėsmę pėsčiųjų gyvybei - tai nustatę amerikiečiai ekologiškoms transporto priemonėms parengė naujus reikalavimus.

JAV nacionalinė saugaus eismo administracija (NHTSA) baigė rengti naujas taisykles, kuriose reikalaujama į hibridinius ir elektra varomus automobilius montuoti garso imitatorius. Planuojama, kad NHTSA parengtas dokumentas įsigalios 2016 metais ir bus taikomas ne tik lengvosioms keleivinėms transporto priemonėms, bet ir elektra varomiems motociklams, sunkiajam transportui, autobusams.

Apskaičiuota, kad privalomas imitatorių montavimas į hibridinius automobilius ir elektromobilius, anot pareigūnų, per metus JAV teritorijoje padės išgelbėti 2,8 tūkst. pėsčiųjų gyvybių.

NHTSA sukūrė taisykles išanalizavusi Amerikos nuostolių keliuose vertinimo instituto (HLDI - Highway Loss Data Institute) pateiktas išvadas.

Jose sakoma, kad pėstieji negirdi net labai arti privažiavusių ekologiškų ma-

šinų, todėl nesisaugo jų taip, kaip saugotųsi tradiciniais degalais varomų ir burzgiančių automobilių.

tis įprastas Amerikos miestuose. Pabrėžiama, kad imitatorių, skirtingai negu kitų sistemų, nebus galima išjungti.

Gelbėjimosi ratas - imitatoriai

Pasistengė iš anksto

Maža to, kaip teigia instituto mokslininkai, hibridai ir elektromobiliai kitiems eismo dalyviams, ypač pėstiesiems, pavojingesni nei tradiciniai automobiliai ir dėl to, kad yra didesnio svorio. Hibridinėse mašinose jį didina santykinai sunkesnės už paprastus dyzelinius ar benzininius variklius jėgainės, o elektromobiliuose - akumuliatorių gausa ir palyginti sunkūs elektromotorai.

NHTSA ekspertai tvirtina, esą garso imitatoriai ekologiškos transporto priemonės kainą padidins vos 30 JAV dolerių (maždaug 78 litais). Tačiau visose JAV naujovė automobilininkams atsieis 23 mln. dolerių (apie 59,8 mln. litų).

Beje, kai kurios Amerikos rinkoje dirbančios kompanijos jau nušluostė nosis konkurentams - pirma jų kai kuriuose savo ekologiškų mašinų modeliuose įrengė garso imitatorius. Šias sistemas jau turi garsiausių kompanijų hibridai ir elektromobiliai “Nissan Leaf”, “Toyota Prius”, “Chevrolet Volt”.

Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Petras Ignotas dienraščiui LŽ teigė, jog Europoje irgi kalbama apie tai, kad elektra varomose techninėse priemonėse reikėtų montuoti garsą imituojančius įrenginius. “Tačiau Lietuva tokių klausimų nesprendžia. Ar naujovė bus taikoma Europos Sąjungos šalyse, priklausys nuo Europos Komisijos.

Ji svarsto galimybę įpareigoti gamintojus montuoti imitatorius, bet kada bus priimtas sprendimas ir apskritai ar bus priimtas, dabar negalėčiau pasakyti”, dėstė pašnekovas.

Amerikoje begarsio veikimo ekologiškos mašinos kliudo pėsčiuosius net 20 proc. dažniau nei tradiciniai automobiliai.

Anot HLDI, Amerikoje begarsio veikimo ekologiškos mašinos kliudo pėsčiuosius net 20 proc. dažniau nei tradiciniai automobiliai. Didesnė hibridų ir elektromobilių, palyginti su tokios pat klasės įprastais automobiliais, masė lemia, kad ekologiškoms transporto prie-

Amerikoje pėstieji dažnai nepastebi prie jų be garso privažiuojančių ekologiškų automobilių. / LŽ archyvo nuotrauka monėms susidūrus su pėsčiaisiais žūties atvejų pasitaiko daug dažniau nei kliudžius juos tradicinėms mašinoms.

“Vaizdžiai kalbant, negirdėdamas greitai atvažiuojančio hibrido ar elektromobilio, pėsčiasis staiga išeina į kelią, o mašinos vairuotojas, nesitikėdamas tokio elgesio, susiduria su juo net nespėjęs spustelėti stabdžių paminos”, - aiškino žiniasklaidai institu-

to viceprezidentas Mattas Mooras.

Vadovaujantis NHTSA taisyklėmis, garso imitatorius bus privaloma montuoti nuo 2016-ųjų pradžios visuose JAV rinkai gaminamuose hibriduose ir elektromobiliuose. Naujoji sistema skleis į tradicinės mašinos burzgimą panašų garsą tuomet, kai ekologiškos transporto priemonės važiuos 30 km/val. ar mažesniu greičiu - toks grei-

•

2013 01 28 Lietuvos žinios

Žemės ūkis

11

Modernėjantis agroverslas ir idėjų paieškos įspūdingų rezultatų, nes Lietuva jau dabar žemės ūkio produkciją eksportuoja į 129 pasaulio valstybes.

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Vakar Vokietijos sostinės parodų centre „Messe“ iškilmingai uždaryta tradiciškai kiekvienų metų sausį rengiama maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2013“ („Grune Woche 2013“).

Nuo 1926 metų rengiama „Žalioji savaitė“ yra viena seniausių ir populiariausių parodų ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje. Kiekvieną sausį Berlyno parodoje pristatomas įvairių pasaulio tautų kultūrinis, kulinarinis paveldas, čia galima paskanauti ir nusipirkti kokybiškų maisto produktų, augalų sėklų, sodinukų, vaisių, daržovių, prieskonių, arbatos, net naminių gyvūnų, namų technikos, poilsio, turizmo reikmenų ir kitokių prekių. Jų pasirinkimas ir asortimentas parodoje - įspūdingai didelis. Čia taip pat pristatomi naujausi gaminiai, mokslo laimėjimai, inovacijos ir idėjos, susijusios su žemės ūkio modernizacija, ekologija, maisto gamyba, agrariniu turizmu. Todėl paroda traukia ne tik paprastą vartotoją, bet ir verslininkus, mokslininkus, politikus. Čia pasirašomos sutartys, vyksta konsultacijos, demonstruojami laimėjimai.

Mažesniems gamintojams ir amatininkams tai puiki proga prasimušti į platesnius tarptautinius vandenis. Šia galimybe jau ne vienus metus naudojasi ir Lietuvos gamintojai. Dauguma jų yra pasinaudoję Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos parama savo verslo plėtrai bei modernizavimui.

Kaip skelbia organizatoriai, šiemet parodoje dalyvavo 67 valstybės, veikė 26 paviljonai, išsidėstę 115 tūkst. kv. m plote. Iš viso 2013 metais parodoje dalyvauja 1630 delegacijų.

Vizitinė kortelė paradoksalumas Parodos organizatoriai informaciniuose leidiniuose „Žaliąją savaitę“ vadina „paradoksaliai darniu renginiu“, nes vienoje koncepcijoje dera vokiška tvarka ir stabilumas, skoningai pateikiamos radikalios naujovės, inovacijos, natūralios gamtos dovanos ir naujausios technologijos. Ne veltui stenduose, reklamuojančiuose parodą, galima išvysti keistų darinių, pavyzdžiui, agurką su varlės kojomis, bulvę su briedžio ragais, bananą su žuvies uodega arba kivį su kiaulės ausimis.

Vokietijos žiniasklaida kasmet kritikuoja „Žaliąją savaitę“ dėl naujų idėjų stokos ir neva pataikavimo paprastų vartotojų poreikiams. Esą vis daugiau atsiranda pramogų, valgių ir gėrimų. Dėl to pati žalioji idėja nustumiama į antrą planą ir pirmą vietą užleidžia alaus bei dešrelių valgymui.

Tačiau organizatorius Berlyno parodų centras „Messe“ stengiasi atremti šią kritiką ir akcentuoja, kad tai šventė visiems: ir tiems, kurie pageidauja „rimtos dalies“, ir norintiesiems „pramogų, alaus bei dešrelių“.

Ateities kaimo mašinos Ieškant išskirtinumų 2013 metų Berlyno „Žaliojoje savaitėje“ į akį krinta ir tai, kad šiemet į kritiką buvo tikrai atsižvelgta - ekologiniai paviljonai gerokai išplėsti. Žemės ūkio ir gyvulininkystės technikos stendai kaip niekada anksčiau bandė išsiskir-

Susitikimai ir derybos

Šių metų Berlyno „Žaliosios savaitės“ partnerė Olandija išsiskyrė išradingomis gėlių kompozicijomis ir vėjo malūnu. / Gintaro Mikšiūno nuotrauka ti vieni iš kitų. „Nature.tec“ salėje buvo demonstruojamos įvairios „resursų taupymo“ idėjos - nuo rapsų aliejumi varomų automobilių iki „agrobotų“ - žemės ūkio mašinų, kurios valdomos išmaniosiomis mobiliosiomis technologijomis ir nereikalauja jokių žmogiškųjų išteklių.

Idėja paprasta. Technikos kūrėjai remiasi bendra pasaulio agrarinio sektoriaus tendencija: žmonių, dirbančių žemės ūkyje, mažėja, o maisto poreikiai auga, todėl mokslininkai bando rasti sprendimą, kaip neplečiant dirbamų žemės plotų ir be didelių papildomų sąnaudų gauti didesnį kiekį maistui gaminti tinkančių produktų.

Pavyzdžiui, „Class“ markės technikos stende buvo pristatyta ateities technologija - „nepilotuojamas“ traktorius, kuriame panaudotos pažangiausios karinės ir kosminės technologijos, leidžiančios atlikti įvairius lauko darbus neišeinant iš vieno valdymo centro.

Kasmet „Žaliojoje savaitėje“ pristatoma kokia nors nauja naminių gyvūnų rūšis. Šiais metais tokia privilegija buvo suteikta arkliams. Šeimininkai pristatė geriausias ir seniausias Vokietijos veislinių arklių rūšis. Naminių gyvūnėlių paviljone, akvariumuose, plaukiojo per 2 tūkst. vandens gyvūnų.

Parodos partnerė šiais metais buvo Olandija. Tačiau olandai nė kiek nepersistengė, nes jų paviljonai kiekvienais metais atrodo įspūdingai ir traukia būrius lankytojų, norinčių nusifotografuoti tulpių ar lelijų alėjoje šalia vėjo malūno. Tarptautinėje gėlių salėje sukurta retro drabužių ir 30 tūkst. gėlių kompozicija. „BioMarkt“ salės paviljonuose buvo kalbama apie tai, kad maistas gali būti sveikas, skanus ir saugus.

Salėje „Ūkio patirtis“ demonstruota visa maisto grandinė: nuo lauko ir fermos iki pietų stalo. „Maisto dialogu“ pavadintos salės idėja - malonumas, pasitikėjimas ir kokybė. Šiemet „Žaliosios savaitės“ tarptautiniame paviljone debiutavo Sudano Respublika. Pasirodo, šioje šalyje auginama daug žemės riešutų ir prieskoninių augalų.

Sensaciją pateikė italai vynininkai kartu su vokiečiais pakuočių gamintojais. Jie pristatė rinkai 100 mililitrų talpos ekologiškus vyno butelius iš perdirbamo plastiko. Dabar, anot

kompanijos „One Glass“ atstovų, norint tik taurės vyno nebereikės atidaryti viso butelio.

Kiekviena valstybė stengėsi parodyti savo ypatumus. Pavyzdžiui, mongolai pasiūlė egzotišką gėrimą tsai - arbatą su avienos riebalais, brazilai viliojo cachaca - gėrimu iš cukranendrių, australai - kepta kengūrų mėsa, šveicarai - sūriu, belgai - šokoladu, Kaukazo valstybės - brendžiu, vynu ir sultimis.

Siekiai integruotis - panašūs Keli „Žaliosios savaitės“ parodos paviljonai buvo skirti Vokietijos žemėms prisistatyti. Pavyzdžiui, Saksonijos-Anhalto žemės stendas užėmė beveik visą stadiono dydžio salę ir išsiskyrė smulkių amatininkų bei šeimos ūkių kioskeliais, primenančiais viduramžių miesto mugę. Ši žemė prieš ketvirtį amžiaus priklausė „demokratinei“ Vokietijai, todėl smalsu buvo sužinoti, ar yra kokios smulkaus kaimo verslo skatinimo programos ir kaip jos veikia. Vieno kioskelio prekiautojas dešromis neslėpė: „Kaipgi įmanoma apsieiti be europinės paramos!“ Piteriu prisistatęs ūkininkas iš Saksonijos-Anhalto žemės pasakojo, kad jo šeimos ūkyje gaminamos dešros, privaloma laikytis labai aukštų kokybės standartų, antraip mažieji gamintojai rinkoje neišsilaikytų. „Mes, rytų vokiečiai, panašūs į jus, lietuvius, nes turėjome panašų kolektyvizacijos palikimą, o norint kaimo verslą perorientuoti į rinkos ekonomiką, išsiversti be ES paramos būtų neįmanoma užduotis“, - sakė kalbintas vokietis.

Lietuvos mėsos produktų gamintojai, siekdami būti lygiaverčiais žaidėjais Europos rinkose, taip pat turėjo įveikti gana aukštą kokybės kartelę. Daugelis jų pripažįsta, kad be Lietuvos kaimo plėtros 20072013 metų programos paramos tokia užduotis būtų sunkiai įveikiama.

Pavyzdžiui, parodoje savo gaminius reprezentavusi AB „Žemaitijos pienas“ įgyvendino projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą „Konkurencingumo didinimas, diegiant technologinio proceso inovacijas“. Paramos suma siekė beveik 3 mln. litų. UAB „Agrovet“, pasinaudodama Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemone „Žemės ūkio

LIETUVIŠKI PRODUKTAI VERTINAMI

Žemės ūkio ministras prof. V.Jukna „Mūsų šalis - lygiavertė partnerė tarp kitų pasaulio valstybių“, - vertindamas Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių tvirtino žemės ūkio ministras prof. V.Jukna sekmadienį tarptautinės maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės parodos „Žalioji savaitė 2013“ metu surengtoje spaudos konferencijoje. Pasak jo, užsieniečiai vertina lietuvišką produkciją, kuri yra kokybiška ir saugi, tad būtina stengtis ir ateityje išsaugoti išsikovotas pozicijas, nes praradus kokybę bei pasitikėjimą bus labai sunku sugrįžti į rinką. produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (žemės ūkio produktų perdirbimas)“, modernizavo įmonę investavusi daugiau kaip 4 mln. litų ES ir valstybės paramos lėšų. Konkurencingumui didinti iš minėtos programos bendrovei buvo skirta daugiau kaip 9 mln. litų. „Biovela GROUP“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą įgyvendino kol kas vieną projektą, o dėl antrojo jau pasirašyta sutartis ir pradėta veikla. Pirmasis, dar 2008-aisiais pradėtas įgyvendinti projektas - „Mėsos perdirbimo veiklos konkurencingumo didinimas“. Jo vertė siekia daugiau kaip 11 mln. litų. Net 20 proc., t. y. 2,2 mln. litų, šios sumos sudaro Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų ir pridėtinės vertės didinimas“ paramos lėšos.

Investicijos į agrarinio verslo modernizavimą ir konkurencingumo didinimą leido mūsų šaliai pasiekti

Šis forumas yra puiki preliudija neformaliems už žemės ūkį ir maistą atsakingų politikų susitikimams.

Tradiciškai pirmą parodos dieną Lietuvos stende apsilankė šeimininkai - Vokietijos vyriausybės atstovai.

Vokietijos žemės ūkio ministrę Ilse Aigner svetingai sutiko Lietuvos žemės ūkio ministras prof. Virgilijus Jukna. Viešnia buvo pavaišinta lietuviškais „vaistais nuo visų ligų“, pagamintais iš 27 žolelių, - „Trejomis devyneriomis“, lietuviška ekologiška duonele, sūriu ir „kindziuku”.

Vėliau vyko susitikimai su Ukrainos, Lenkijos, Rusijos Federacijos žemės ūkio ministrais bei Naujosios Zelandijos prekybos ir klimato kaitos ministru, kandidatu į Pasaulio prekybos organizacijos generalinio direktoriaus vietą H.Timu Groseriu.

Su Azerbaidžano žemės ūkio ministru Ismatu Abasovu Lietuvos žemės ūkio ministras prof. V.Jukna pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo žemdirbių profesinio mokymo, mokslo ir inovacijų, fitosanitarijos, augalininkystės, maisto ir pašarų, gyvulininkystės srityse.

Išliko ir kita sena gera tradicija parodoje susitiko Lietuvos, Latvijos bei Estijos žemės ūkio ministrai - prof. V.Jukna, Laimdota Straujuma ir Heliras Valdoras Seederis.

Baltijos šalių ministrai kalbėjosi apie tolesnį bendradarbiavimą vykstant deryboms dėl Bendrosios žemės ūkio politikos 2014-2020 metais. Jie susitarė ir toliau laikytis glaudaus bendradarbiavimo rengiant bei tarpusavyje derinant Lietuvos, Latvijos ir Estijos pozicijas.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Jono Miliaus, keičiasi ne tik eksportuojamos produkcijos kiekis, bet didėja ir išvežamų produktų asortimentas. Anksčiau mūsų šalis labiau orientuodavosi į žaliavų eksportą, dabar daugėja užsienio rinkose parduodamų gaminių, kurie skirti galutiniam vartotojui. J.Miliaus teigimu, vien ryžtingi žingsniai Rusijos rinkos link šiandien atveria mūsų gamintojams puikias galimybes didesnius eksporto srautus nukreipti Rytų kryptimi.

VMVT direktoriaus teigimu, 2012 metais į Rusiją eksportuota daugiau kaip 22 tūkst. t mėsos ir jos gaminių, daugiau nei 53 tūkst. t pieno ir jo produktų. Po Lietuvos delegacijos susitikimo su Rusijos žemės ūkio ministru Nikolajumi Fiodorovu bei Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos vadovu Sergejumi Dankvertu mūsų šalies veterinarijos tarnybos vadovas J.Milius neslėpė džiaugsmo. Išskyrus kiaulienos eksporto apribojimus dėl prieš kelerius metus kilusio kiaulių maro kai kuriose mūsų šalies fermose, kitose srityse bendradarbiavimas vyksta sklandžiai. Rusai pažadėjo, kad ir šie apribojimai šiais metais turėtų būti panaikinti. Be to, šių metų gegužę Kaliningrade bus baigtas įrengti veterinarijos punktas, pritaikytas eksportuoti gyvus gyvulius. Į jo atidarymą gegužės mėnesį jau pakviesta ir sveUžs. Nr. V-2105 čių iš Rusijos.

12

2013 01 28 Lietuvos žinios

Kultūra

Nepasiduok, Dezdemona...

HELMUTAS ŠABASEVIČIUS

Vienas iš trijų originaliojo Lietuvos baleto repertuaro kūrinių - Anatolijaus Šenderovo “Dezdemona”. Jame debiutavo Inga Cibulskytė.

Ateina laikas, kai į teatrą pradedi žvelgti kaip į kultūros informacijos šaltinį: kas ką naujo pastatė, suvaidino, sudainavo, sušoko... Bet atsitinka ir taip, kad kelis dešimtmečius kauptą ir vis tebepildomą faktų registrą atgaivina nelauktas emocijų antplūdis. Kol plunksnuojasi lietuviškos gulbės, mūsų baletui savitumo daugiausia teikia spektakliai, kurių nepamatysi Maskvoje, Varšuvoje ar Paryžiuje. Vienas iš trijų originaliojo Lietuvos baleto repertuaro kūrinių - Anatolijaus Šenderovo “Dezdemona”. Tai vienintelis “gyvas” Lietuvos kompozitoriaus baletas, pastatytas dar 2005 metais ir sulaukęs gerų vertinimų ir kaip muzikos kūrinys, ir kaip mūsų kontekste novatoriškas šiuolaikinės choreografijos spektaklis, specialiai Lietuvos baleto trupei sukurtas rusų choreografo Kirilo Simonovo.

Jausmų koliažas Sausio 23 dieną Nacionaliniame operos ir baleto teatre rodyto spektaklio muzika skambėjo gyvybingai, jaudinamai. Motyvais, garsų ir tembrų kontrastais bei atspalviais dirigento Roberto Šerveniko dėka ji priartėja prie šekspyriškųjų gelmių, nenutrūkstamai pulsuoja ir sukuria įkvepiančią erdvę vienas kitą keičiančių jausmų koliažui. Perkusininkas Arkadijus Gotesmanas - šio spektaklio spiritus movens: įsikūręs orkestro duobėje, jis pradeda spektaklį vos girdimais garsų lašais, o pabaigia nesuvaldomu perkusijos kriokliu.

“Dezdemonos” atlikėjų sudėtis per aštuonerius metus pasikeitė. Gal tik Elegijus Butkus nuo premjeros

laikų šoka Jagą. Tai vienas ryškiausių, brandžiausių, jausmo ir plastikos požiūriu paveikiausių solisto vaidmenų. Kiekvieną Jago judesį, išraišką, reakciją motyvuoja garsas ir paties artisto nuolat naujai išgyvenamas, čia ir dabar kuriamas vaidmens turinys, kurio bruožai tuo pat metu atstumia ir skatina ieškoti jo elgesį paaiškinančių priežasčių. Viena jų - pirmasis, aiškiai akcentuojamas Jago ir Dezdemonos fizinis kontaktas, vykstantis kone metafiziškoje tyloje spektaklio pradžioje ir leidžiantis suvokti Dezdemonos sapno priešistorę.

Naujoji Dezdemona Trečiadienio spektaklio “stebėjimo” objektas - naujoji Dezdemona, Inga Cibulskytė, kuri nuo pat premjeros į spektaklį žvelgė Emilijos akimis. Šokėjos faktūra labai dezdemoniška šviesūs plaukai, grakšti figūra, santū-

Spektaklio muzika priartėja prie šekspyriškųjų gelmių. ri, kiek atsargi sceninė elgsena. Atrodo, kad drąsos, jausmingumo kuriant šį personažą galėtų būti kiek daugiau - galbūt tai padėtų išryškinti laisvesni, platesni mostai, didesnis pasitikėjimas muzikine dramaturgija, kurio antrajame veiksme pastebimai daugiau. Šokėjos judesiai sklandūs, darniai įsilieja į bendrą choreografinę partitūrą.

Emociniu požiūriu didžiausią įspūdį palieka Dezdemonos ir Otelo priešpaskutinė scena, kurios žūtbūtinį įkarštį artistė išradingai paryškina giliais, konvulsyviais atokvėpiais, kovoja, nenorėdama pasiduoti... Spektaklio finale savo herojei I.Cibulskytė suteikia abstrakčių, vizionieriškų bruožų, sukuria amžinybėje nurimusios sielos viziją - čia ypač tinka grafiš-

ki, trapūs jos pozų siluetai, kuriems efemeriškumo suteikia sklandūs, sulėtinti ir muzikalūs Martyno RimeikioOtelo pakėlimai.

Tokia Otelo vizija - dramaturginiu požiūriu argumentuotas M.Rimeikio-Otelo biografijos finalas, į kurį solistas juda, apgalvotai derindamas švelnumo, meilės, pavydo ir keršto jausmus.

Keršto plano dalis Neseniai Emilijos vaidmeniu debiutavusi Rūta Juodzevičiūtė šiame spektaklyje jaučiasi užtikrintai: tikslūs, aštrūs, sklandūs judesiai ir jų kombinacijos solistės dėka tampa racionaliai suplanuoto ir tobulai įgyvendinto keršto išraiška.

Kiti “Dezdemonos” personažai šio keršto plano dalis. Andrius Žužalkinas (Kasijus) ir Kristina Gudžiūnaitė (Bjanka) - tinkami spektaklio partneriai, būtinos choreografo sukurtos sapno dėlionės detalės. Jų vaidmenų prasmė suvokiama labiau intuityviai, per plastinius ženklus, kurie prireikus virsta užtikrintomis, dinamiškomis choreografinėmis formomis.

Tokiame polifoniškame spektaklyje reikšmingas kordebaleto vaidmuo.

Artistai nestokoja išradingumo, geba reaguoti į netikėtai susiklosčiusias situacijas. Iš šiuo požiūriu įstrigusių epizodų gali būti paminėta scena su skara - nelaimės ženklu: ji pradeda dusinte dusinti ja apsigobusią Dezdemonos draugę, o Jago nuplėšta ir blokšta ant žemės priverčia kitas šokėjas išgąstingai nuo jos atšokti.

“Dezdemonoje” nematyti abejingų, vien fizines pastangas demonstruojančių artistų - emocinė įtampa papildo spektaklio prasmių lauką. Tačiau spektaklio scenas, reikalaujančias judesių darnos, kordebaleto šokėjams būtina labiau surepetuoti. Šį elementarų trūkumą lengva pastebėti plika akimi, o jo nepašalinus kenčia visos trupės reputacija.

Spektaklio finale I.Cibulskytė sukuria amžinybėje nurimusios sielos viziją.

Martyno Aleksos nuotrauka

A.Šenderovo ir K.Simonovo “Dezdemona” po ilgesnio laiko paskatino iš pašalinio stebėtojo tapti garsais ir vaizdais besiplėtojančios dramos emociniu

dalyviu, netgi savotišku “autoriumi”, vaizduotėje modeliuojančiu paralelinį įspūdžių miražą, - ko gi dar galima norėti iš meno kūrinio?

•

“Ragana ir lietus” vėl Latvijoje AUDRIUS MUSTEIKIS

Vienas garsiausių lietuvių rašytojos Jurgos Ivanauskaitės romanų “Ragana ir lietus” pakartotinai išleistas Latvijoje, o vertėjas Talridas Rulis šiuo metu baigia versti “Miegančių drugelių tvirtovę”.

Uogrės rajone gyvenantis produktyvus lietuvių literatūros vertėjas, Šv.

Jeronimo premijos laureatas (2008) T.Rulis prisimena, kad beveik prieš 20 metų pasirodęs pirmasis “Raganos ir lietaus” leidimas buvo išgraibstytas per kelias savaites, nors išleistas tais laikais gana dideliu - 12 tūkstančių tiražu. Jis buvo iliustruotas autorės specialiai latviškajam leidimui skirtais darbais.

Pasmerkta knyga Iš bičiulių Lietuvoje sužinojęs apie skandalų lydimą ir Bažnyčios smerkiamą J.Ivanauskaitės romaną, T.Rulis paprašė jų kuo greičiau atsiųsti tą knygą. Sėdo prie darbo ir išvertė per pusmetį - kad niekas kitas nepačiuptų ir neužbėgtų už akių. Tokios tada buvo laukinės rinkos ir konkurencijos sąlygos. “Po to pusę metų negalėjau atsipeikėti, - pasakoja vertėjas. Kartais per dieną išversdavau tik vieną puslapį. Todėl, kad sąžiningai ieš-

kojau Biblijos citatų. Gerai, kad tuo metu buvo kas man padėjo ūkyje.”

T.Rulis sako, jog jis, ko gero, vienintelis iš “Raganos ir lietaus” vertėjų lasiojęs tikslias Biblijos citatas. “Paskui aš atsiprašiau Jurgos, kad naudojausi seniausiuoju Biblijos vertimu į latvių kalbą. Rašytoja maloniai nustebo: “Kaip jūs ir atspėjot?!” Pasak Jurgos, pirmajame savo kūrinio variante ir ji naudojo seną vertimą, bet “Vagos” leidyklos primygtinai raginama vėliau pasirinko naujesnį. O aš netyčia esu atspėjęs.”

J.Ivanauskaitė yra parašiusi raštą (tarsi įgaliojimą), kad į latvių kalbą jos kūrinius gali versti tik T.Rulis. Latviškai išėjo “Kelionė į Šambalą” (1998), “Agnijos magija” (1999), “Prarasta Pažadėtoji žemė” (2000), “Ištremtas

Latvių vertėjas T.Rulis ir J.Ivanauskaitės mama menotyrininkė Ingrida Korsakaitė. / Vlado Braziūno nuotrauka

J.Ivanauskaitė yra parašiusi raštą (tarsi įgaliojimą), kad į latvių kalbą jos kūrinius gali versti tik T.Rulis.

Tibetas” (2001), “Sapnų nublokšti” (2006), “Placebas” (2009).

Atsisakyti gyvenimo T.Rulio stalčiuose susikaupė daug lietuvių literatūros vertimų rankraščių. Vertėjas niekada nesuko galvos, užsakė leidykla darbą ar ne - versdavo, ir tiek. “Visą gyvenimą gyvenau

rizikuodamas”, - sako jis. Dabar Latvijos leidėjams jis niekaip negali įsiūlyti, tarkim, Igno Šeiniaus “Kuprelio” ar Mariaus Katiliškio “Miškais ateina ruduo”. “Nėra Lietuvos paramos, dėsto vertėjas. - Kažkas pas jus turėtų pasirūpinti įrodyti mūsiškiams, kad vertėtų išleisti. Artėja 110 metų, kai pasirodė Vinco Pietario “Algiman-

tas”. Esu jį išvertęs, bet Lietuva neremia jo leidybos - jai nereikia. Negalėčiau priekaištauti mūsų leidėjams dėl to, kad nesiorientuoja lietuvių literatūroje, tačiau lietuviai galėtų remti mane, latvį, kuris apie tai žino ir kai ką išmano. Manau, čia turėtų būti valstybės prestižo reikalas - skatinti lietuvių literatūros vertėjus, dirbančius įvairiose šalyse.”

Kelis infarktus ir kelias širdies operacijas patyręs 72 metų vertėjas neketina atsisakyti mielo darbo. “Tai reikštų atsisakyti gyvenimo, - įsitikinęs jis. - Tai kaip svajonė, kaip malonus sapnas. Be-

Knygą išleido leidykla “Jumava”. je, pernai vasarą sukako 50 metų, kai pasirodė pirma mano versta knyga.”

T.Rulis verčia iš rusų, baltarusių, lietuvių kalbų. Prisipažįsta, kad jaučiasi užmirštas, netgi išbrauktas iš gyvenimo. Jei gyventų Rygoje, gal būtų kitaip? “Rygoje reikėtų didelių pinigų, - neslepia vertėjas. - Laiku iš ten pasprukau. Jau 30 metų gyvenu provincijoje, kaime. Visi lietuvių kūriniai išversti čia, kur niekas netrukdo skaityti, mąstyti, ieškoti žodžių ir frazių atitikmenų. Gebėti versti tai ne tik mokėti kalbą, bet kur kas daugiau.”

•

2013 01 28 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Maestro Modesto Pitrėno narkotikai Gavai garbingą apdovanojimą? Nacionalinę kultūros ir meno premiją? Teisinkis!

Kad toks jaunas ir jau šitokia garbė. Gyveni pasiturimai, bet dar dribtelėjo nemenką sumą.

Tai maestro Modesto Pitrėno atvejis.

AUDRIUS MUSTEIKIS

“B

ūta ir jaunesnių už mane šios premijos laureatų, - “aiškinasi” dirigentas, 38 metų menininkas. - Taigi šiuo požiūriu jokio išskirtinumo nei akibrokšto. Mane apskritai erzina šnekos apie materialinę apdovanojimo išraišką. Juk Nacionalinė premija - ne socialinė pašalpa. Nemažą dalį apdovanojimo pinigų esu įsipareigojęs skirti labdarai, susijusiai su mūsų muzikos kultūra. Apdovanotas esu ne už viso gyvenimo nuopelnus, o už pastarųjų septynerių metų kūrybinę veiklą, todėl su gerbiamu Donatu Banioniu tikrai nekonkuravau. Kažkodėl yra daug manančiųjų, kad premiją pagviešiau iš jo.”

- Kada ir spėjote išgirsti tiek priekaištų?

- Gyvename piktoje šalyje. Kartais net nesinori būti įvertintam, apdovanotam, kad tik to pykčio būtų mažiau.

- Dirigentas paprastai stovi nugara į salę. Prie “smūgių į nugarą” turėtumėte būti įpratęs.

- Taip, mano oda ilgainiui tapo labai stora. (Juokiasi.) Jokių smūgių seniai nebebijau. Čia įdomus klausimas. Manau ir tikiu, kad energetika scenoje visada stipresnė nei salėje. Neseniai šia tema kalbėjomės su žmona - kas geriau, atsiriboti ar komunikuoti. Žinoma, vokalistas turi daugiau galimybių megzti ryšius su publika - akys, veidas, išraiška, manualika, gestikuliacija, viskas padeda kurti kontaktą. Dirigentui sunkiau, kita vertus, gali labiau susitelkti į save, muzikinės minties plėtotę, kurti bendrystę su savo partneriu - orkestru.

- Diriguojate ne vienam orkestrui.

Aprėpti šitiek žmonių, asmenybių, menininkų, repertuaro, koncertų, išvykų ir t. t. - šiek tiek antžmogiška, ar ne?

- Man vis pasitaiko progų įsitikinti, kad žmogui nėra nepakeliamų dalykų. Pasak mokslininkų, išnaudojame mažą dalelę savo intelektinių galimybių. Ir kūnas, ir psichika pajėgesni daug didesniems iššūkiams, negu mes juos “įdarbiname”. Aišku, pavargsti, bet daug kas priklauso nuo patirties bei trenažo. Gauni nemažą pasitenkinimą, junti grįžtamąjį ryšį ir tai teikia naujų jėgų. Diriguoti - didelis socialinis darbas: bendravimas, įtaiga, diplomatija. Visa tai negali nevarginti, tačiau vadovauti kompozitoriaus seniai užrašytai, “čia ir dabar” srūvančiai muzikos tėkmei tikri narkotikai.

- Kaip pedagogai jus mokė - kokie turėtų būti santykiai su orkestrantais? Atidus domėjimasis kiekvienu ar šiek tiek atsiribojimo - žvelgti iš savo dviejų metrų aukščio?

- Kiekvienas atranda savo būdą bendrauti su kolektyvu. Maestro Juozas Domarkas, pas kurį mokiausi, daug dėmesio skyrė ne vien dirigavimo manualinei technikai, bet ir psichologiniams dalykams.

Tai gana reta. Jis visą laiką primindavo ir akcentuodavo muzikantų psichologiją. Kokius neigiamus dalykus galėtų paskatinti viena ar kita problema, kaip užbėgti jai už akių. Komunikuoti su orkestru mokiausi stebėdamas savo pedagogo ir

Dalį premijos pinigų dirigentas M.Pitrėnas skirs labdarai. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka kitų dirigentų repeticijas. Įvairūs keliai veda į muzikantų širdis. Manasis metodas - uždegti kūrybai, išlaisvinti jų fantaziją, padėti atsiverti, išreikšti save.

- Kada nors juk suirztate, būnate bjaurus?

- Būnu, nes tai natūrali žmogiška būsena. Aš apskritai stengiuosi negniaužti jausmų, nes užslopinti jie kaip atleista spyruoklė iššauna vėliau, kur nors kitur, visai ne vietoje. Suirzimus verčiau transformuoti į kokią nors kitą energiją ir grąžinti į orkestrą. Pyktis gali padėti kūrybai, irzlumas - ne.

- Jūsų kūrybiniai nuopelnai suformuluoti kaip platus mostas interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką bei lietuviškos muzikinės kultūros sklaida. Kaip reikėtų suprasti tą sklaidą?

- Dirigavimo mokyklą išėjau Lietuvoje, čia subrendau. Žengiu su Lietuvos vėliava, nešu ją. O drauge reprezentuoju lietuviškas atlikimo tradicijas, lietuvišką muzikinę kultūrą ir muzikos suvokimą. Tos tradicijos mišrios - daug Rytų, rusiškosios kultūros įtakos, bet jau kelis dešimtmečius mus veikia ir Vakarai.

Visa tai vykusiai suformavo, sakyčiau, sintetinę atlikimo kultūrą. Vakarams esame įdomūs kaip Rytų apologetai, o rytiečiams esame jau labiau vakariečiai. Mūsų geografinė padėtis leidžia pernelyg nesitapatinti nei su vienais, nei su kitais, o tiesiog viską jungti, sieti. Tai mūsų pranašumas.

Visada stengiuosi įtraukti į programas ir lietuvių kompozitorių - klasikų ir šiuolaikinių, taip suaktualinu lietuvišką autentišką kūrybą.

- Ketinau provokuoti klausimu, kad dirbate Latvijai, o apdovanojo Lietuva. Bet paklausiu priešingai ar jūs, einantis tokias aukštas, atsakingas pareigas Latvijos nacionali-

nėje operoje (LNO) - vyriausiojo dirigento, Latvijoje būnate ne per mažai?

- Tiek, kiek įpareigoja kontraktas, ne mažiau. Pastaruosius septynerius metus, už kuriuos buvau apdovanotas, daugiau dirbau Lietuvoje. Mano kadencija Kauno simfoniniame orkestre iki išsiskyrimo pernai, visas penkmetis - reikšmingas etapas ir mano, ir orkestro gyvenime. Veikla Lietuvoje nebuvo sekli, juolab ne mažesnės apimties. Dabar krūvis Latvijoje didėja, Lietuvoje - šiek tiek mažėja.

Latvija, beje, pirmoji įvertino mane valstybiniu apdovanojimu. Ten esu treti metai.

nas. O pažiūrėkim, kiek latvių dainavo pas mus. Vos keletas. Ne todėl, kad pas mus viskas tobula. Tiesiog tai požiūrio klausimas. Jie nevengia drąsių žingsnių - renkasi jaunus, gana žalius dainininkus, nebijo “kraujo perpylimo” - kviečiasi “ne savo kadrą”. O pas mus - lokaliau, provincialiau. Ir dėl tos kapeikų skaičiavimo psichologijos, ir dėl mąstymo uždarumo. Dabar, beje, ir pas mus šioks toks vokalo sąstingis.

Mes turime mažiau žvaigždžių. Arba jos išlėkusios svetur.

- Latviai turi nemažų žvaigždžių: sopranas Marina Rebeka, mecosopranas Elyna Garanča.

Vadovauti kompozitoriaus seniai užrašytai, “čia ir dabar” srūvančiai muzikos tėkmei tikri narkotikai.

- LNO interneto svetainėje surašyta daug dirigentų, daugiau nei mūsų operos teatre.

- Surašyti visi, ir kviestiniai. Latviai, mano supratimu, turi mažiau kompleksų kviestis svečius - dirigentus ir dainininkus. Žiūrima, kas pasaulyje, ypač artimiausiame užsienyje, yra gera ir dar įkandama.

Vakaruose LNO vertinamas svariau ir reikšmingiau negu mūsų teatras.

Kaip vienam iš Rygos operos vadovų man smagu, bet kaip lietuviui liūdna tai pripažinti.

- Lietuvių dainininkų jie nelabai kviečiasi.

- Kviesdavosi. Dažnos viešnios ten būdavo Irena Milkevičiūtė ir Inesa Linaburgytė. Dainavo Vladimiras Prudnikovas, Edgaras Montvidas, Ieva Prudnikovaitė, Laimonas Pautienius, Giedrius Žalys, Asmik Grigorian, Liora Grodnikaitė, visai neseniai ir Kostas Smorigi-

- Bet abi užsienyje.

- Kaip jos taip iškilo?

- Dažnai savęs to klausiu. Nežinau. Šiaip neretai pasvarstau: kodėl jie turi smuikininką Gidoną Kremerį, dirigentus Marisą Jansoną, Andrį Nelsoną? Minėtini dar ir kiti dainininkai. Tai didžiausio ryškumo žvaigždės muzikos pasaulyje. O mes?

Mes turime galbūt vienintelę Violetą Urmaną - top klasės dainininkę.

- Latviai turi jaunesnių.

- Jaunesnių ir daug. Latvių instrumentininkai įsidarbina Europos simfoniniuose orkestruose koncertmeisteriais. Lyg ir ta pati mokykla kaip mūsų. Kažkaip latviai moka save pateikti. Nebijo atsiplėšti nuo žemės ir stryktelėti į nežinią. Mums stinga drąsos būti niekuo - iš pradžių juk reikia būti niekuo, kol ką nors nuveiksi - ir atsikratyti minčių, kad čia, savo “ulyčioje”, esi viskas.

Juk pervažiuoji Lietuvos sieną ir tu

jau niekas, turi viską įrodinėti iš naujo. Šiuo požiūriu mes vis dar per siaurai mąstome.

- Ką iš Latvijos operos balsų mums vertėtų išgirsti?

- Yra dainininkų, kurie specializuojasi dainuoti W.A.Mozartą, G.Rossini, G.Donizetti - klasikinę ir bel canto arba romantinę muziką. Pabrėžčiau specializacijos poreikį. Netikiu, kad galima viską dainuoti vienodai gerai.

Tokių dainininkų gal vienas iš tūkstančio. Kitiems reikia siaurinti repertuarą ir daug daug tobulintis pasirinktoje srityje su vokalo specialistais ir korepetitoriais. Rygos trupėje yra puikiai, profesionaliai dirbančių solistų, puikus choras, nuostabus orkestras, bet nemaža dalis dainuojančiųjų kviečiama iš užsienio. Jei norima, kad spektaklis įgautų kitokių spalvų.

- O baritonas Janis Apeinis?

- Charizmatiška asmenybė. Puikus aktorius. Kaip tik jį turėjau omenyje kalbėdamas apie W.A.Mozartą ir bel canto. Vasario pradžioje vykstame į Maskvą, Didįjį teatrą, rodysime “Eugenijų Oneginą” ir “Liučiją di Lamermur”. Čia kaip tik Janis dainuos pagrindines partijas. Baiminuosi dėl dabartinės teatro akustikos - po rekonstrukcijos ji suprastėjo.

Reikia ypač ryškių, didelių balsų.

- LNO pastaruoju metu linksniuojama dėl finansinių nesklandumų.

- Visos bėdos veikiausiai dėl to, kad norima didesnės kokybės, kuri, suprantama, kainuoja ir yra įmanoma, kai kvietiesi pirmo ryškumo profesionalus. Taip LNO įgrimzdo į skolas, bet gruodį jas galų gale pavyko likviduoti. Dabar istorinis momentas - nulinis balansas. Teatras su visais atsiskaitęs, naujus metus pradėjo laisvai kvėpuodamas, nevaržomas skolų. Nežinau, ar tai ilgai truks. Artėja Richardo Wagnerio “Nybelungų žiedas”. Bus parodyta visa tetralogija (R.Wagnerio metai, Ryga - R.Wagnerio miestas). Ji nesutrauks didelių minių, paprastai tai fanatikai, tarp jų nemažai užsieniečių. Reikės pastangų - veikalas sudėtingas, daug repetuosime, o teatro kasa per tą laiką nepasipildys. R.Wagnerio atlikėjai labai brangūs. Didžioji dalis perkama iš užsienio. Matyt, vėl laukia niūrios finansinės perspektyvos.

- Kokį LNO spektaklį patartumėt pažiūrėti Lietuvos operos mėgėjams?

- Labai žavus “Sevilijos kirpėjas”, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka minėtas J.Apeinis. Stilizuoti, šaržuoti istoriniai kostiumai, daug humoro, komiškos situacijos, “įkandama” muzika. Skanus spektaklis.

- Prieš interviu bendravote su savo mokiniu, irgi, beje, Modestu.

Konsultacija?

- Tai mano magistrantas Modestas Jankauskas, baigiantis simfoninio dirigavimo studijas. Reikia ne vien išmokti programą, bet ir surasti bazę - orkestrą, su kuriuo laikytų egzaminą.

- Yra dar vienas Modestas, su kuriuo dirbate.

- J.Domarko mokinys Modestas Barkauskas. Buvo mano asistentas statant keletą veikalų. Labai gabus jaunas menininkas. Apie jį dar išgirsite.

- O šiaip kaip jūs gyvenate?

- (Juokiasi.) Labai gerai. Esu laimingas.

- Matyti.

- (Juokiasi.)

•

14

Trumpai ISPANAI - PASAULIO ČEMPIONAI Vakar Ispanijoje pasibaigusių pasaulio vyrų rankinio pirmenybių finale šeimininkų rinktinė 35:19 (18:10) nugalėjo Senojo žemyno čempionę, 2011-ųjų planetos vicečempionę Danijos nacionalinę komandą ir pakartojo 2005 metų triumfą Tunise. Naujieji čempionai prieš dvejus metus Švedijoje tapo pasaulio pirmenybių bronziniais prizininkais. Danijos komanda finale žaidė jau trečią kartą. Ir trečią sykį jos bandymas iškovoti titulą buvo nesėkmingas (anksčiau danai finale rungtyniavo 1967 ir 2011 metais). Pasaulio vyrų rankinio pirmenybių bronza atiteko Kroatijos rinktinei, ji šeštadienį 31:26 (14:13) nugalėjo pirmą kartą tarp keturių pajėgiausių planetos komandų patekusią Slovėnijos ekipą. Šios geriausias pasiekimas iki šiol buvo dešimtoji vieta 2007 metų planetos pirmenybėse. Kroatijos rankininkai pasaulio čempionato medalius iškovojo jau šeštą kartą 2003 metais jie tapo čempionais, 1995, 2005 ir 2009 metais tenkinosi vicečempionų titulais.

AUKSAS RUSIJOS DUETUI Kroatijos sostinėje Zagrebe pasibaigusio Europos dailiojo čiuožimo čempionato ledo šokių varžybų nugalėtojais tapo Rusijos atstovai 2011 ir 2012 metų Senojo žemyno vicečempionai Jekaterina Bobrova ir Dmitrijus Solovjovas (169,25 balo). Jie 0,11 balo aplenkė po trumposios programos pirmavusius tėvynainius Jeleną Iljinych ir Nikitą Kacalapovą, kurie prieš metus pelnė bronzą. Trečiąją vietą užėmė Italijos duetas Anna Cappellini ir Luca Lanotte. Pernai devintąją vietą Europos čempionate užėmusi Lietuvos pora Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas Zagrebe nešoko dėl partnerę užpuolusio viruso.

Vyrų varžybose triumfavo 21-erių ispanas Javieras Fernandezas. Pernai tik šeštąją vietą užėmęs naujasis čempionas po pergalės laisvojoje programoje surinko 274,87 balo ir net 24,33 balo aplenkė praėjusių pirmenybių bronzinį prizininką 2011-ųjų Europos čempioną prancūzą Florentą Amodio. Bronza atiteko čekui Michalui Brezinai (243,52 balo), kuris pirmą kartą suaugusiųjų varžybose užlipo ant prizininkų pakylos. 2007 bei 2009 metų Europos čempionas prancūzas Brianas Joubertas liko ketvirtas, o triskart (2006, 2010 ir 2012 m.)

Senojo žemyno čempionas ir nugalėtojo titulą gynęs rusas Jevgenijus Pliuščenka po trumposios programos buvo tik šeštas (74,82 balo) ir teisindamasis trauma pasitraukė iš tolesnių varžybų. Lietuvis Saulius Ambrulevičius trumpojoje programoje surinko 43,85 balo ir liko 27as tarp 29 dalyvių. Moterų varžybose čempionės titulą apgynė penktąją kartą Europos pirmenybes laimėjusi italė Carolina Kostner.

Anksčiau Senojo žemyno čempionatuose triumfavusi 2007, 2008, 2010 ir 2012 metais italė surinko 194,71 balo ir vos 0,72 aplenkė po trumposios programos pirmavusią pirmenybių debiutantę rusę Adeliną Sotnikovą.

Bronza įteikta kitai debiutantei iš Rusijos Jelizavetai Tuktamyševai (188,85 balo). Septyniolikmetė debiutantė vilnietė Inga Janulevičiūtė liko 31-a tarp 36 dalyvių.

LŽ

2013 01 28 Lietuvos žinios

Sportas

Prienuose ūžė krepšinio festivalis

A.Sabonis netapo rezultatyviausiu žaidėju, tačiau jis buvo ryškiausia figūra Prienų arenoje.

E.Briedytė - geriausia LMKL snaiperė.

Augusto Didžgalvio nuotraukos

Sekmadienį Prienų arenoje vykusio krepšinio festivalio - Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) “Žvaigždžių dienos” - pagrindinis akcentas buvo LMKL rinktinės akistata su Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės legendomis.

Rungtynes, kuriose ryškiausia buvo Arvydo Sabonio figūra, laimėjo moterys 53:52 (13:16, 21:20, 19:16). To nepapasakosi. Būtina pamatyti. O štai komandų narius galime išvardyti. LMKL

rinktinei taškus pelnė Vita Kuktienė 12, Laima Rickevičiūtė - 9, Iveta Šalkauskė - 7, Rita Mileškienė - 6, Mantė Kvedaravičiūtė ir Gabrielė Gutkauskaitė - po 5, Laura Svarytė - 4, Sandra Baliutavičiūtė - 3, Eglė Šikšniūtė - 2 (žaidė ir Jolanta Marmienė, Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė bei Dalia Belickaitė). Moteris į pergalę atvedė treneriai Algirdas Paulauskas ir Ričardas Maceina.

Dariaus Maskoliūno vairuojama vyrų rinktinė labai skubėjo pergalės link, bet jos nepasiekė. Vis dėlto gerokai pa-

plušėjo mūsų krepšinio veteranai Virginijus Praškevičius - 12 tšk., Tomas Masiulis ir Mindaugas Žukauskas - po 10, Arvydas Sabonis - 8, Tomas Pačėsas ir Ramūnas Šiškauskas - po 6 taškus. Antroje rungtynių dalyje į aikštelę įėjęs Saulius Štombergas, deja, taškų pelnyti nespėjo.

Taip moterys atsirevanšavo vyrams už pernai Utenoje patirtą nesėkmę (irgi vienu tašku). Šios dvikovos naudingiausios žaidėjos titulas atiteko Sandrai Baliutavičiūtei (Šiaulių “Rūta-Universitetas”).

Tradicinį Snaiperės konkursą jau šeštą kartą laimėjo 34-erių Ela Briedytė iš Marijampolės klubo “Sūduva-Mantinga”. Ji finale 14:10 įveikė Ritą Žilinskaitę (“Utena”) ir pelnė 2 tūkst. litų prizą.

Konkurso “Taiklusis duetas” nugalėtojų titulas atiteko 20-metei Lietuvos jaunių ir jaunimo rinktinių narei Neringai Skadaitei (Kauno “Aistės-LSU”) ir 19 metų prieniškiui Mantvydui Gečioniui, rungtyniaujančiam Regioninėje lygoje.

•

LŽ

Pirmosios raketės apgynė prestižinius titulus tiko audringi žiūrovų plojimai. Kova neprarado intrigos, tačiau jai pasibaigus triumfavo V.Azarenka. Baltarusijos žvaigždės nervai neišlaikė ir iš džiaugsmo ji pratrūko raudoti. Po tokio įtempto mačo tai normalu. Kinė tuo metu verkė be ašarų. Jai labiau skaudėjo, ne tik fiziškai. Tai buvo antroji N.Li nesėkmė Australijos čempionato finale, 2011-aisiais čia ji irgi po trijų setų kovos pralaimėjo belgei Kim Clijsters.

Už pergalę V.Azarenkai įteikta įspūdinga taurė ir 2,43 mln. Australijos dolerių čekis, be to, ji pelnė 2000 WTA taškų. N.Li uždirbo perpus mažesnę premiją ir pelnė 1400 WTA taškų.

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Antrus metus iš eilės atvirajame Australijos teniso čempionate triumfavo baltarusė Viktorija Azarenka ir serbas Novakas Džokovičius.

Pirmąjį iš keturių prestižiškiausių šių metų “Didžiojo kirčio” serijos turnyrų sekmadienį laimėjo varžybų favoritas pirmoji pasaulio raketė 25-erių N.Džokovičius.

Saldus revanšas Novakas finale per 3 val. 40 min. įveikė Londono olimpiados čempioną savo bendraamžį škotą Andy Murray (ATP klasifikacijoje - 3 vieta) - 6:7 (2:7), 7:6 (7:3), 6:3, 6:2. Taip serbas atsirevanšavo varžovui už pernai patirtą nesėkmę šios serijos turnyro - atvirojo JAV čempionato - finale.

N.Džokovičius Melburne (šiemet prizų fondas buvo 30 mln. Australijos dolerių) šventė pergalę trečią kartą iš eilės ir ketvirtą sykį per visą savo karjerą.

Jis tapo pirmuoju tenisininku nuo 1968 metų, laimėjusiu šį turnyrą tris sykius iš eilės (pirmą kartą Žaliojo žemyno čempionu serbas tapo 2008 metais). Iš viso N.Džokovičius jau turi šešis “Didžiojo kirčio” turnyrų trofėjus, be minėtų pergalių Melburne, jis 2011 metais triumfavo Vimbldone ir JAV pirmenybėse. Iki šiol vienintelį “Didžiojo kirčio” serijos turnyrą laimėjusiam škotui A.Murray, šešioliktfinalyje 6:3, 6:4, 7:5 nugalėjusiam mūsų Ričardą Berankį, šis finalas Melburne buvo jau trečias. Ir trečią sykį - nesėkmingas (anksčiau jis finale žaidė 2010 ir 2011 metais).

Kartu su taure N.Džokovičiui atiteko 2,43 mln. Australijos dolerių čekis ir

Dvejetų laureatai

V.Azarenka ir N.Džokovičius žino tikrąją pergalės kainą. / AFP/Scanpix nuotraukos 2000 ATP taškų. A.Murray - perpus mažesnė suma ir 1200 ATP taškų.

Neplanuotos pertraukos Itin dramatiškas buvo šeštadienį vykęs moterų finalas, kuriame po 2 val. 40 min. trukusios kovos pirmoji pasaulio raketė 23-ejų V.Azarenka šventė pergalę prieš 30-metę kinę N.Li (praėjusią savaitę WTA klasifikacijoje ji užėmė 6 vietą) - 4:6, 6:4, 6:3. Šioje dvikovoje varžovės nuo pirmųjų taškų sukaustė žiūrovų dėmesį ir iki paskutinio taško neleido jiems atsipalaiduoti. Kai antrajame sete N.Li pasitempė koją (tuomet ji atsiliko 1:3), V.Azarenka kantriai laukė, kol medikai atšaldys ir sutvarstys varžovei pėdą. Tuo metu tribūnos būrė, ar po kinės patirtos traumos išliks žaidimo intriga. Išliko.

V.Azarenka sunkiai laimėjo antrąjį setą, o trečiajame varžovės buvo kupinos sportinio pykčio - “Didžiojo kirčio” se-

Baltarusijos žvaigždės nervai neišlaikė ir iš džiaugsmo ji pratrūko raudoti. rijos turnyro finale abi siekė antrojo titulo. V.Azarenka norėjo pakartoti pernykštį triumfą Melbure, o N.Li - prie 2011 metais atvirajame Prancūzijos čempionate iškovoto Didžiojo prizo pridėti dar vieną prestižinį trofėjų. Kai trečiajame sete kinė pirmavo 2:1, ji pasitikdama atskriejantį kamuoliuką nepatogiai žengė sužeista koja, krito aukštielninka ir galva atsitrenkė į grindinį.

Visi manė, kad dabar tai jau tikrai viskas.

Medikai vėl puolė tenisininkei į pagalbą - tikrino, ar ji nepatyrė smegenų sutrenkimo. N.Li ir vėl pakilo. Netrukus į aikštelę grįžtančią išbalusią finalininkę pasi-

Mišrių dvejetų turnyrą pirmą kartą nuo 2005 metų laimėjo šeimininkai australai Jarmila Gajdosova ir Matthew Ebdenas, jie vakar finale 6:3, 7:5 nugalėjo Čekijos duetą Lucie Hradecką bei Františeką Čermaką. Nugalėtojams atiteko 135,5 tūkst. dolerių čekis.

Vyrų dvejetų varžybų čempionais po metų pertraukos šeštąjį kartą tapo favoritai - 34-erių broliai dvyniai iš JAV Bobas ir Mike’as Bryanai.

Devintą kartą žaidę šio turnyro finale užvakar jie 6:3, 6:4 nugalėjo olandus Robiną Haasę ir Igorį Sijslingą. Tai jau tryliktasis brolių Bryanų laimėtas “Didžiojo kirčio” turnyras. Anksčiau Melburne jie tapo čempionais 2006, 2007, 2009-2011 metais. Be to, jie 2003-iaisiais triumfavo Prancūzijos čempionate, 2006 ir 2011 metais - Vilmbldone ir 2005, 2008, 2010 bei 2012 metais - JAV pirmenybėse. Vyrų dvejetų laureatams atiteko 475 tūkst. dolerių čekis ir po 2000 ATP dvejetų reitingo taškų. Kitiems finalininkams skirta perpus mažesnė premija, be to, kiekvienas pelnė po 1200 ATP dvejetų klasifikacijos taškų.

•

2013 01 28 Lietuvos žinios

15

Sportas

Ir vėl prie sudužusios geldos JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Ranka pasiekiama pergalė nebe pirmą kartą pabėgo nuo Kauno “Žalgirio” krepšininkų tarsi žydroji paukštė. ULEB Eurolygos TOP 16 varžybose šį sykį kauniečiai jos nesugavo Turkijoje.

Savaitgalį išvykoje žaistose TOP 16 etapo penktojo rato rungtynėse ispano Joano Plazos vadovaujamas “Žalgiris” ir vėl liko prie sudužusios geldos. Stambulo klubui “Anadolu Efes” penktadienį pralaimėta 52:56 (8:15, 15:12, 13:14, 16:15).

STATISTIKA E grupė Stambulo “Anadolu Efes” - Kauno “Žalgiris” 56:52 (15:8, 12:15, 14:13, 15:16).

“Anadolu Efes”: S.Vujačičius 12, J.Shippas 11, D.Savanovičius 10, J.Lucasas 10 (8 atk. kam., 5 rez. perd.). “Žalgiris”: M.Kuzminskas 10 (7 atk. kam.), T.Dardenas 10, K.Lavrinovičius 8, M.Popovičius 7, O.Lafayette’as 6, D.Lavrinovičius 3 (2 blk.), I.Jaaberas 3 (5 atk. kam.), P.Jankūnas 2 (8 atk. kam., 5 rez. perd.), M.Delašas 2, R.Kaukėnas 1.

Komandų rodikliai: dvitaškiai - 12/37 (32 proc.) ir 15/44 (34 proc.); tritaškiai - 7/20 (35 proc.) ir 5/21 (23 proc.); baudos 11/16 (68 proc.) ir 7/11 (63 proc.); atkovoti kamuoliai - 44 ir 40; perimti kamuoliai 8 ir 6; klaidos - 16 ir 12; rezult. perdavimai - 11 ir 15; blokuoti metimai - 4 ir 3.

Maskvos CSKA (Rusija) - Malagos “Unicaja” (Ispanija) 81:94 (17:27, 26:20, 18:23, 20:24).

Atėnų “Panathinaikos” (Graikija) - Madrido “Real” (Ispanija) - 54:58 (20:11, 17:16, 12:17, 5:14).

E grupės lentelė

Neišnaudota proga Susitikimo pabaigoje žalgiriečiai turėjo idealią progą išplėšti bent jau pratęsimą, tačiau jos neišnaudojo. Likus žaisti mažiau nei pusę minutės Marko Popovičius pelnė tritaškį 52:53. Paskui varžovai iš dviejų baudų pataikė tik vieną, ir tada paskutinę ataką organizavo “Žalgiris”. Kai atrodė, jog viskas idealiai pavyko, Oliveris Lafayette’as iš po krepšio nepataikė - jo mestas kamuolys išsisuko iš lanko ir neįkrito... Tuomet “Anadolu Efes” dar padidino skirtumą ir netrukus E grupėje į savo sąskaitą įsirašė labai brangią ketvirtą pergalę. Beje, šį Turkijos klubą kauniečiai pirmajame Eurolygos etape nugalėjo abu sykius: svečiuose - 77:64 ir namie - 71:53.

Penktadienį “Žalgiriui” po 10 taškų pelnė Tremmellas Dardenas ir Mindaugas Kuzminskas, 8 - Kšištofas Lavrinovičius, 7 - M.Popovičius.

Nugalėtojams 12 taškų pelnė Saša Vujačičius, 11 - Joshua Shippas, po 10 - Duško Savanovičius ir JamonasAlfredas Lucas.

Po patirtos nesėkmės “Žalgirio” strategas J.Plaza teigė: “Pralaimėjome dėl labai prasto pataikymo. Mums išties nesiseka TOP 16 etape. Prieš tai neatsilaikėme prieš Madrido “Real” ir Atėnų “Panathinaikos” komandas, dabar - prieš “Anadolu Efes”. Tačiau nenuleisime rankų. Vienintelis dalykas aiškus - turime sumažinti savo klaidų skaičių.”

Karti tiesa Ištikimiausi Lietuvos čempionų klubo gerbėjai vis dar tiki savo komandos prisikėlimu. Nors tokios apmaudžios “Žalgirio” nesėkmės, deja, tik patvirtina prieš kelias savaites LŽ kalbinto krepšinio specialisto Rūtenio Paulaus-

(rungtynės, pergalės, pralaimėjimai, taškų skirtumas) 1. Real

5

5

0

42

2. CSKA

5

4

1

45

3. Anadolu Efes

5

4

1

26

4. Panathinaikos

5

3

2

-6

5. Unicaja

5

2

3

-9

6. Žalgiris

5

1

4

-8

7. ALBA

5

1

4

-28

8. Brose Baskets

5

0

5

-62

F grupė Sienos “Montepaschi” (Italija) - Stambulo “Besiktas” (Trukija) 63:57 (22:13, 15:13, 6:19, 20:12).

Paskutinėmis sekundėmis “Žalgirį” bandžiusiam išgelbėti O.Lafayette’ui (su kamuoliu, kairėje Keremas Gonlumas) kilni misija, deja, nepavyko./ AFP/Scanpix nuotrauka ko išsakytas mintis. Pasak jo, kauniečių varžovai TOP 16 etape yra stipresni ir gudresni. R.Paulauskas tuomet teigė: “Pirmajame Eurolygos etape “Žalgiris” atskleidė savo kortas, parodydamas stipriąsias puses. Be to, kauniečiai žaidė ties galimybių riba. Ir daug kam kildavo klausimas - ar žalgiriečiai gali žaisti dar geriau, ar gali bėgti dar greičiau. Matyt, negali. “Žalgiris” taip pat puikiai rungtyniauja ir TOP 16 etape, jis nepralaimi prastesniems, jis pralaimi už save geresniems.”

“Žalgiriui” tai jau ketvirtoji nesėkmė penktosiose Eurolygos TOP 16 etapo rungtynėse. Iš viso tai bu-

svečiuose laimėjo 2004-ųjų kovo 3 dieną, tuomet padedami Arvydo Sabonio 85:73 įveikė Stambulo ekipą

5

5

0

30

2 FC Barcelona

5

4

1

42

3. Caja Laboral

5

4

1

46

4. Chimki

5

3

2

30

5. Olympiakos

5

2

3

-4

6. Maccabi

5

1

4

-15

7. Fenerbahce Ulker 5

1

4

-65

8. Besiktas

0

5

-64

5

ro rungtynes “Žalgiris” žais sausio 31 dieną namie su Berlyno “Alba” (Vokietija). Į atkrintamąsias ULEB Eurolygos varžybas pateks keturios geriausios abiejų grupių komandos.

Savaitės naudingiausieji

J.Plaza: “Nenuleisime rankų. Vienintelis dalykas aiškus - turime sumažinti klaidų skaičių.” vo 23-iasis kauniečių pralaimėjimas iš eilės svečiuose TOP 16 etapo varžybose. Paskutinį sykį “Žalgirio” krepšininkai šio etapo rungtynes

“Ulker” (Turkija). Dabar kauniečiai, turėdami vos vieną pergalę, aštuonių ekipų E grupėje užima tik šeštąją poziciją. Šeštąsias E grupės turny-

•

ILONA STAŠKUTĖ

Saulės mieste pasibaigusį aštuonių ekipų ULEB Eurolygos jaunių (iki 18 metų) vaikinų krepšinio atrankos turnyrą “Inter RAO Lietuva” šeštadienį laimėjo Vilniaus “Lietuvos rytas”.

Pirmąjį Lietuvos automobilių ralio čempionato etapą laimėjo Deividas Jocius ir Kastytis Torrau, žiemiškose lenktynėse nedalyvavę net septynerius metus.

Vilniečiai pateko į finalinį etapą, kuris vyks gegužės 10-12 dienomis Londone. Sostinės komanda finale 100:81 (29:13, 22:21, 18:19, 31:28) įveikė Kauno “Žalgirio” bendraamžius.

26 taškus nugalėtojams pelnė ir 10 kamuolių po krepšiais atkovojo naudingiausiu turnyro žaidėju pripažintas Edvinas Šeškus. 25 taškais prie pergalės prisidėjo Gediminas Žalalis, 16 Lukas Motiejūnas, 9 - Augustas Šuliauskas. Iš žalgiriečių išsiskyrė Ernestas Serkevičius (16 tšk.), Lukas Aukštikalnis, Haroldas Saprykinas (po 13 tšk.) ir Lukas Grabauskas (12 taškų).

Po ralio lenktynininkai patys atrodė kiek nustebę dėl savo pergalės, mat į “Halls Winter Rally 2013” startą stojo su nuomotu automobiliu “Mitsubishi Evo IX”, tačiau po pirmųjų greičio ruožų pajutę, jog gali laimėti, spaudė iš visų jėgų.

Antri absoliučioje įskaitoje liko Dominykas Butvilas su Renatu Vaitkevičiumi, kurie paskutiniame greičio ruože dramatiškoje kovoje tik viena sekunde nusileido pirmąją vietą užėmusiam ekipažui ir vos šešiomis sekundėmis aplenkė Vytautą Švedą su Žilvinu Sakalausku.

Jie atstovaus Lietuvai Eurolygos jaunių finaliniame turnyre.

Rolando Parafinavičiaus nuotrauka

giris”), Joschka Ferneris (Liudvigsburgo BBA, Vokietija), Pavelas Sizovas (Maskvos CSKA) ir Marko Arapovičius (Zagrebo “Cibona”, Kroatija).

•

LŽ

Eurolygos TOP 16 varžybų etapo penktosios savaitės naudingiausio žaidėjo titulą pasidalijo po 27 balus surinkę Turkijos klubo Stambulo “Fenerbahce Ulker” 23-ejų 200 cm ūgio kroatas Bojanas Bogdanovičius ir Ispanijos komandos Malagos “Unicaja” 27 metų 191 cm ūgio amerikietis Marcusas Williamsas.

Žiemos ralyje - ilgai laukta pergalė

Vilniečių triumfas Šiauliuose

Mačą dėl trečiosios vietos laimėjo Maskvos CSKA (Rusija) jauniai. Jie 81:77 (14:20, 22:24, 31:13, 14:20) įveikė Rygos VEF komandos (Latvija) bendraamžius. Į simbolinį turnyro penketuką, be E.Šeškaus, pateko E.Serkevičius (“Žal-

1. Montepaschi

“Mitsubishi Evo X” vairavęs D.Butvilas savo rezultatu labai patenkintas, nors pirmoji vieta buvo taip arti. O tokiu pat automobiliu važiavęs V.Švedas neslėpė siekęs aukštesnės pozicijos, tačiau paskutiniame greičio ruože padarė klaidą ir prarado brangaus laiko. Žiemos ralyje startavo ir gausus būrys svečių iš užsienio, tačiau tarp jų greičiausi buvo ne latviai, kaip įprasta, o ekipažas iš Italijos. Alessandro Taddei ir Massimo Daddoveri užėmė 8 vietą bendrojoje įskaitoje.

Iš viso žiemiškose varžybose startavo 58 ekipažai, bet finišą pavyko pasiekti tik 36 ekipažams. Tarp nebaigusiųjų buvo Benediktas Vanagas, juokavęs, kad baigti Dakaro maratoną lengviau nei žiemos ralį.

Buvo ir publikos numylėtinis Dovilas Čiūtelė, pajėgus Latvijos lenktynininkas Janis Feldmanis ir daugelis kitų.

•

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

2013 01 28 Lietuvos žinios

SODYBOS, SKLYPAI PERKA Žemės, miško sklypus su teise persikelti ar bendra nuosavybe. Tel. 8 605 99 166.

Sodybą su žeme ūkininkauti Kauno, Raseinių, Kaišiadorių rajonuose. Tel. 8 677 79 131.

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų - moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

IŠSINUOMOTŲ Moteris, neturinti žalingų įpročių - sodybą už priežiūrą Vilniaus r., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

BUITINĖ TECHNIKA PARDUODA Mobilųjį telefoną „Black Berry 9800 Torch“ (pirktas „Bitės“ salone, yra USB, ausinės, 4 Gb atminties kortelė, įkrovėjas, 1 metų garantija, kaina - 620 Lt, naujas kainavo 1200 Lt). Vilnius, tel. +370 682 46 203.

Klasifikuoti skelbimai STATYBINĖS MEDŽIAGOS PARDUODA Dengimo plokštes (10x3, 10 vnt. po 800 Lt), metalinį kaminą (38 cm diametro, 18 m aukščio, kaina - 7000 Lt), nenaudotą linų nuėmimo kombainą (kaina - 5000 Lt). Rokiškis, tel. 8 686 54 735.

PASLAUGOS Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

IEŠKO DARBO 42 metų vyras - apsaugos darbuotojo darbo.

Vilnius, tel. 8 604 23 434.

LEIDINIAI PERKA

AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) tarptautinės prekybos rinkos dalyvė, didžiausia Klaipėdos uosto paslaugų įmonė,

Hessės „Pranciškus Asyžietis“ knygeles.

Tel. 8 656 32 394.

DARBUI KLAIPĖDOJE IEŠKO Infrastruktūros skyriaus - inžinieriaus(-ės).

ĮVAIRŪS Įmonė nuolat neribotais kiekiais superka plastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.).

Tel. 8 699 31 161.

Užs. LM-2031

Darbo pobūdis:

Pensininkė prašo atsiliepti antstolį faktui konstatuoti miesto centre, prie Bernardinų kapinių Vilniuje. Tel. 8 656 32 394.

Reikalavimai: • Aukštasis universitetinis statybinis išsilavinimas; • Panašaus pobūdžio darbo patirtis; • Geri darbo kompiuteriu įgūdžiai; • Komunikabilumas, atsakingumas, kruopštumas.

• Privalumai: • Anglų ir rusų kalbos žinios; • Techninio prižiūrėtojo atestatas.

Parduodu naujus čekiškus klausos aparatus (kaina 70 Lt), naujas kiaušinių virimo formeles „Eggies“ (verda be lukšto, kaina - 40 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapronas ir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių, šiltnamiams bei sporto inventoriui dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus „Kosmodisk Clasik“ (kaina 120 Lt), naujus elektrošokus (kaina - 150 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI

17

• Pastatų ir statinių statybos/rekonstrukcijos/remonto rangos konkursų ir darbų organizavimas; • Esamų pastatų ir statinių priežiūra.

Mes siūlome: • Puikią patirtį ir karjeros galimybes.

CV ir motyvacinio laiško su nuoroda į poziciją lauksime iki 2013 01 31 d. el. paštu: personalas@klasco.lt, vidas.endzinas@klasco.lt.

Informuosime tik atrinktuosius kandidatus.

Užs. R-44

Informuoju, kad 2013 m. vasario 8 d. 15.00 val. bus atliekamas pakartotinis žemės sklypo (kad. Nr. 6252/0006:34), esančio Braškių g. 21, Molėtų m., ribų ženklinimas-derinimas į kurį kviečiu dalyvauti gretimo žemės sklypo (kad.

Nr. 6252/0006:20), esančio Braškių g.

23, Molėtų m., savininką.

Kontaktinis telefonas 8 678 12 171.

Užs. LM-2139

TELELOTO Lošimo Nr. 877 (2013 01 27) Lentelė - 68 220 (3 x 22 740) Lt Įstrižainės - 11 Lt Eilutė - 3 Lt Keturi kampai - 5 Lt 20 01 33 60 53 45 49 22 50 66 07 43 51 18 10 61 31 25 34 32 28 21 35 08 69 59 46 14 42 41 71 70 47 67 30 12 58 05 73 23 24 48 57 19 17 44 27 02 26 62 Papildomi prizai: Nissan Note (TV) Jonas Vaitkevičius VW Golf 0518939 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 21 d.) Regimantas Skacevičius iš Vilniaus 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 21 d.) Julija Buivydienė iš Utenos 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 21 d.) Angelė Burbienė iš Lazdijų 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 21 d.) Pranas Balčiūnas iš Šiaulių raj.

5 000 Lt (tel. 1634, sausio 21 d.) Adelė Danielienė iš Kėdainių raj.

5 000 Lt (tel. 1634, sausio 21 d.) Sandra Steckienė iš Kretingos 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 21 d.) Vanda Stagniūnienė iš Kauno Pakvietimai į TV: 015*647, 028*435, 032*653.

Prognozė: Aukso puode bus 1 000 000 Lt www.olifeja.lt

18

2013 01 28 Lietuvos žinios

TV programos

PIRMADIENIS 28 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Pinigų karta” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Šnipai” N-7 19.45 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Įžvalgos”. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės laidos tęsinys 22.15 Dok. f. “Vakarėlis baigėsi.

Kaip Vakarai bankrutavo”. 1 d.

23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” (k.) N-7 0.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.45 Veiksmo komedija “Tėčio dienos rūpestis” (k.)

12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.10 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.00 “Nuo... Iki...”

21.00 “Šlovė ir turtai” N-14 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 23.35 “Nikita” N-7 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Aiškiaregys” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 Animac. komedija “Ledynmetis 3” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Šeimos reikalai” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Meilės prieglobstis”

16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Prieš srovę” 20.30 “Gyvenimas yra gražus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 23.00 “CSI Majamis” 0.00 “Kaulai” 1.00 “Herojai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00“Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-7 8.30 “Auksarankiai” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 10.00 “Mitų griovėjai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Svotai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Cukrus” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Lietuvos žinių” tyrimas N-7 21.30 “Užkalnio 5” N-7 22.30 “Gyvi numirėliai” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “EimiJumi roko grupė” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos” N-7 11.00 “Vaiperis” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 18.57 “Žodis - ne žvirblis” 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 “Septyniolika pavasario akimirkų” N-7 23.00 “Skaičiai” N-7 0.00 “Užmirštieji” N-7 1.00 Sveikatos ABC” (k.) 1.30 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”

9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzika gyvai”. Koncertuoja ansamblis “Musica humana”.

Meno vadovas, dirigentas ir solistas Algirdas Vizgirda. Solistai R.Vaicekauskaitė (sopranas), M.Zimkus (tenoras), R.Beinaris (obojus), B.Vaitkus (vargonai) (k.) 13.10 “Tūkstantmečio pokalbiai”.

Antanas Maceina 14.00 “Kai aš mažas buvau” (k.)

14.45 “Arti toli” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.15 “Septynios Kauno dienos” 18.45 “Mūsų miesteliai”. Onuškis. 2 d. 19.35 “Šerloko Holmso nuotykiai” N-7 21.30 “Veidai”. Lietuvių dokumentika.

“Lagerių moterys. Stefanija Ladigienė. Nijolė Sadūnaitė” 22.30 Poeto Tomo Venclovos kūrybos vakaras Rašytojų klube 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pinigų karta” 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”.

Fortepijoninės muzikos kūriniai. Skambina Goto Masataka (Japonija)

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Universitetai.lt” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Simpsonai” 14.30 Teleparduo-

FORUM CINEMAS AKROPOLIS

“Dubleris” - 14.30, 16.30, 18.30, 20.30 val.

“Skrydis” - 11.45, 14.45, 17.45, 20.45 val.

“Tyli naktis” - 15.45, 18, 20.15 val.

“Ištrūkęs Džango” - 12, 13.45, 17.15, 21 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 19.15, 21.40 val.

“Kietašikniai” - 10.45, 16.15, 21.50 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 15, 20 val.

“Vargdieniai” - 13, 18.45 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 12.30 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 17.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14.15, 16.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.

“Zambezija” - 11.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Dubleris” - 12.15, 14.35, 16.30, 18.45, 21 val.

“Polina paplūdimyje” - 15.30 val.

“Naudingos vedybos” - 21 val.

PASAKA “Magiškas Paryžius 3” - 19 val.

“Paslėptas veidas” - 21 val.

“Likęs pasaulis” - 20.30 val.

“Klerės kelis” - 18 val.

“Pavasario pasaka” - 20 val.

MULTIKINO “Dubleris” - 10.30, 14, 16, 18, 20 val.

“Optimisto istorija” - 14.45 val.

“Pi gyvenimas” - 15.15, 18.20 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 20.40 val.

“Debesų žemėlapis” - 20.45 val.

SKALVIJA “Omblina” - 19 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.15 val.

“Pi gyvenimas” - 11.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18, 20.45 val.

“Legendos susivienija” - 11 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Dubleris” - 16, 20.30, 21.50 val.

“Skrydis” - 14.15, 17.15, 20.15 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 21.30 val.

“Kietašikniai” - 10.45, 18.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.30, 17.45, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.45 val.

“Tyli naktis” - 17.30, 19.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 13, 21.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.30, 18 val.

“Vargdieniai” - 15.30 val.

“Zambezija” (3D) - 10.30 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 15.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 12.30, 18.30 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 16.45, 21.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11.30, 14.45, 18.15, 21.40 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.30, 16 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.15, 12, 14.30 val.

“Kietašikniai” - 19.30, 22 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 16.45, 21.45 val.

“Tyli naktis” - 16.45, 18.45 val.

“Aurora” - 20.45 val.

“Vargdieniai” - 18.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 11.15, 16, 18.45 val.

“Zambezija” (3D) - 10.30, 12.30, 14.30 val.

“Zambezija” - 10, 12.45, 14.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.30, 21.30 val.

ŠIAULIAI

KAUNAS

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30 val.

“Tyli naktis” - 16.15, 18.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 14, 19.15, 21.45 val.

“Vargdieniai” - 18 val.

“Pi gyvenimas” - 21.30 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val.

“Provokuojantys užrašai” - 16.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Pi gyvenimas” - 15.10 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10, 11.50 val.

“Tyli naktis” - 19 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.40 val.

“Dubleris” - 17.20 val.

I SALĖ “Sėkmės džentelmenai” - 13.20 val.

“Legendos susivienija” - 10, 11.40 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 15.10, 20.10 val.

“Džekas Ryčeris” - 18 val.

CINAMON “Ištrūkęs Džango” - 21.45 val.

“Tyli naktis” - 13.45, 15.45, 18.45, 19.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 11.15, 17.20, 19.35, 22 val.

“Kietašikniai” - 18, 20.05, 22.15 val.

“Skrydis” - 11.40, 14.50, 18.20, 21.30 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 14.10, 19, 21.50 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.30, 18, 21.30 val.

“Kietašikniai” - 16.20, 21 val.

“Tyli naktis” - 16.10, 19, 22 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 14, 18.30 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45 val.

“Provokuojantys užrašai” - 19.15 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 21.10 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20, 16.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.40, 15.30, 18 val.

“Vargdieniai” - 17, 20.30 val.

“Zambezija” (3D) - 11.20 val.

“Džekas Ryčeris” - 21.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.20 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Super L.T.” N-7 10.15 “Pradėk nuo savęs” 10.55 “24/7” 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Supernamai” 15.45 Dok. f. “Katastrofa Fukušimoje” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Katastrofa Fukušimoje” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Gyvenimo būdas” 19.45 Dok. f. “Kas nužudė Aleksandrą Didįjį?” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Gyvenimo būdas” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Trileris “Afera pagal Entonį Zimerį” N-7 9.00 Drama “Lūšnynų milijonierius” N-7 11.00 Komedija “Nepageidaujami genai” 13.00 Komedija “Rizikinga erzinti diedukus” N-7 15.00 Trileris “Kolumbiana” N-7 17.00 Drama “Kapitonas Alatriste” N-7 19.20 Komedija “Žvėrelių maištas” 21.00 Drama “Barija” N-7 23.25 Veiksmo f. “Miražas” N-7 1.00 Komedija “Muzikinės kovos”

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 Ieškotojai 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.

Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios.Maskva 15.50 “Būrimas žvakių šviesoje” 17.40 Žinios.

Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris

19.20 “Odesa mama” 21.05 “Objektas 11” 22.00 Amžiaus ligos 23.10 “Sonka” 0.05 Merginos 0.45 Žinios+ 1.00 Vaid. f. “Įėjimas į labirintą”. 1 s. 2.25 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.55 “Trans World Sport” žurnalas 11.55 Ledo ritulys. KHL. “Amur” - Rygos “Dinamo” 13.55 Ledo ritulys. KHL. “Metallurg” - Rygos “Dinamo”. Tiesioginė transliacija 16.30 “Futbol Mundial” žurnalas 17.00 Boksas. Manny Pacquiao - Juanas Manuelis Marquezas 17.55 Ledo ritulys. KHL. “Metallurg” Rygos “Dinamo” 19.55 Ledo ritulys. KHL. “Slovan” - Minsko “Dinamo”. Tiesioginė transliacija 22.30 Pokeris. The Big Game turnyras 23.30 Ledo ritulys.

KHL. “Metallurg” - Rygos “Dinamo”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Laivas “Freedom of the Seas” 13.35 Perdaryti automobiliai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Tikrieji aferistai 23.00 Privalau išgyventi 0.00 Upių pabaisos 1.00 Gaujos. Miestelis pietvakariuose

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 “Harley Davidson” motociklų gamyklos 11.00 “National Geographic” draugijai - 125 metai 12.00 Įdomiausios “Nation Geographic” nuotraukos 13.00 Dinozaurų manija 14.00 Gėlųjų vandenų milžinai 15.00 “National Geographic” draugijai - 125 metai 16.00 Įdomiausios “National Geographic” nuotraukos 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 “Chevy” elektromobilių gamyklos 19.00 Amerikos čigonai 20.00 Kalintys užsienyje 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Amerikos čigonai 23.00 Kalintys užsienyje 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Teatras

Kinas VILNIUS

tuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Moderni šeima” 21.00 “Rezidentai” 21.30 “6 kadrai” 22.00 “Naša Raša” 23.00 Siaubo trileris “Lemtingas posūkis 3. Palikti mirčiai” 0.50 “CSI Majamis” 1.40 “Kastlas”

“Vargdieniai” - 13.30 val.

“Aurora” - 14.45, 20.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.40, 12.50, 15 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 16.45, 19, 21.20 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.15, 16.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 17.15 val.

“Pi gyvenimas” - 12.15 val.

“Zambezija” - 11.45 val.

FORUM CINEMAS “Dubleris” - 13.15, 18.30 val.

“Skrydis” - 12, 14.45, 17.45, 20.30 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 18.45, 21.15 val.

“Kietašikniai” - 14.30, 16.45, 19.15, 21.30 val.

“Tyli naktis” - 12.30, 15, 19.45, 21.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 12.45, 16.15, 17.30, 21 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 20.20 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 13, 15.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14, 16.30 val.

“Vargdieniai” - 15.15 val.

“Zambezija” - 10.30 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 01 31 d. 18.30 val. “Karmen” 02 01 d. 18.30 val. “Kopelija” 02 02 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 01 29 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Bunkeris” 01 30 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Visuomenės priešas” 01 31 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai” 01 31 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai” 02 01 ir 02 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” 02 02 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Laiškai iš niekur” JAUNIMO TEATRAS 01 29 d. 18 val. “Užsispyrėlės tramdymas” 01 30 d. 18 val. “Katė ant įkaitusio skardinio stogo” 01 31 d. 18 val. “Bestija žydrom akim” 02 01 d. 18 val. “Patriotai” 02 02 d. 18 val. “Dėdė Vania” Salė 99

FORUM CINEMAS “Dubleris” - 21 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val.

“Kietašikniai” - 13.45, 16, 18.15, 20.45 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Dubleris” - 21.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 17, 20.30 val.

“Kietašikniai” - 13.15, 18.45, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13 val.

“Tyli naktis” - 19.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14 val.

“Vargdieniai” - 15.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 16 val.

02 02 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” 02 03 d. 18 val. “Jis ir Ji” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 01 30 d. 18 val. “Vėjas tuopų viršūnėse” 01 31 d. 18 val. “Vargas dėl proto” 02 01 d. 18 val. “Žydrasis rojus” 02 02 d. 15 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 01 29 d. 18 ir 20.30 val. “Kitas kampas” 01 30 d. 18.30 val. “Trys seserys” 01 31 d. 18.30 val. “Damos vizitas” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 01 31 d. 18.30 val. “Meteo” 02 02 d. 12 val. “Grybų karas” Mažoji salė 02 02 d. 14 val. “Baltos pasakos” KEISTUOLIŲ TEATRAS 01 31 d. 19 val. “Išėjau aš stotin” 02 02 d. 12 val. “Dūkstantmečio kurmis” 02 02 d. 19 val. “Gerbiami piliečiai” MENŲ SPAUSTUVĖ 01 29 d. 14 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis “Degam”. “Zita-pelytė” 01 30 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja” 01 31 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezario grupė ir Menų spaustuvė. “Viskas arba nieko” RAGANIUKĖS TEATRAS 02 02 d. 12 val. “Vilko ir lapės “draugystė” “DOMINO” TEATRAS 01 30 d. 19 val. “Gaidukas” 01 31 d. 19 val. “Sex guru” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 01 29 d. 19 val. Idioteatras. “Ša, kalba mamos!”

01 30 d. 19 val. Keistuolių teatro intymi(-ų) vyrų trupė “Erelis” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 01 31 ir 02 01 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne” MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK CLUB” 01 28 d. 19 val. “Prie barjero” 01 30 d. 19 val. “Vietų nėra”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 01 29 ir 30 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata”

01 29 d. 18 val. Rūtos salėje. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Atėjau, pamačiau, negalėjau” 01 30 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. LMTA Silvos Mieliauskaitės-Krivickienės kursas.

“Broliai Karamazovai” 01 31 d. 19 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” 02 01 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai” 02 02 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” 02 02 d. 18.30 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 01 30 d. 18 val. E.Špokaitės baleto mokykla.

“Snieguolė ir septyni nykštukai” 01 31 ir 02 01 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas” 02 02 d. 18 val. “Monmartro žibuoklė” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 01 31 d. 18 val. “Koba” 02 01 d. 18 val. “Judas Iskariotas” 02 02 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 01 30 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 02 02 d. 12 val. “Undinėlė” KAUNO TEATRO KLUBAS 01 30 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” 01 31 d. 19 val. “Sudie, derintojau!”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 01 29 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 01 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai” 01 31 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą” 02 01 d. 18 val. Anekdotų grandai

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 01 29 d. 19 val. “Idioteatras”. “Menas” 01 30 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Kuprelis” 01 31 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Aš laukiu tavęs, mielasis” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ

01 29 d. 19 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 02 01 d. 18 val. “Į sveikatą, pone!”

02 02 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 01 31 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 02 02 d. 17 val. “Meilės eliksyras” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS TEATRAS “MENAS” 02 02 d. 17 val. “Equus” LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 02 02 d. 12 val. “Meduolių trobelė” PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 01 29 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalbą vyrai?”

UKMERGĖ UKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS 01 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

TAURAGĖ TAURAGĖS KULTŪROS CENTRAS 02 01 d. 18.30 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Top Girls (Neprilygstamosios)”

2013 01 28 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:18 leidžiasi 16:46 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+3 Oslas

Trečioji pilanties diena

Pilnatis I 26

Delčia II 03

Jaunatis II 10

-6 Helsinkis

+2

Stokholmas

Priešpilnis II 24

-7

Dublinas +11 Šiauliai

+9 Londonas

-4 -14 -5 -15

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota, kai kur pasnigs. Temperatūra dieną 4-6 laipsniai šalčio, pajūryje 1 laipsnis šilumos.

Bordo -5 -15

Kaunas VILNIUS

+14 -5 -14

+4 Amsterdamas

+13

Ukmergė

Lisabona

Alytus -6 -15

Druskininkai Rytoj: debesuota, kris šlapdriba. Temperatūra naktį nuo 5 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos, dieną 28-oji metų diena. Sausio dvidešimt aštuntoji, nuo 2 laipsnių šalčio iki pirmadienis, pirmoji 5-osios metų savaitės diena, 1 laipsnio šilumos. iki Naujųjų metų lieka 337 dienos.

+11 Madridas

+16 Barselona

-6 Ryga

+3 Kopenhaga

+6 Paryžius

Kėdainiai +1 -8

-10 Sankt Peterburgas

Talinas

8:28

Palanga

19

Vilnius Minskas -1 -9 Varšuva -4 Kijevas

+1

Berlynas +1 Praha

+6 Miunchenas

+14 Nica

+9 Roma

-7 Maskva

-6

Bratislava Viena Budapeštas +1 -4 -1 Bukareštas Varna Dubrovnikas +6 Sofija +14

+20

Stambulas +6

Malaga +11

Alžyras +14

Tunisas +16

Atėnai

+14 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Getautas, Leonidas, Manfredas, Nijolė, Tomas.

Geros dienos!

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Vandenis 01 21 - 02 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Atsakymus galima siųsti iki šeštadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 11 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Trečios savaitės kryžiažodžių atsakymai: 01 14 - PORTRETAS 01 15 - SKULPTORIUS 01 16 - INTERPELIACIJA 01 17 - KOLONIZATORIUS 01 18 - BONUSAS 01 19 - MARMURINIS Redakcijos prizą laimėjo Nijolė Butrimienė iš Vilniaus.

Tel. pasiteirauti 8 5 249 2152

Sausio 26 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: .................................................................. ..............................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Tinkama diena planuoti keliones. Darbe nesinorės užtrukti, nes bus daug pasiūlymų pavakaroti, pasilinksminti. Nesunkiai rasite atsakymus net į painiausius klausimus.

Jautis. Jei norite keisti namus, tai ir darykite: sėkmingai klostysis statybų, remonto reikalai. Tinkamas metas romantiškiems pasimatymams, atviriems pokalbiams apie jausmus, ateitį.

Dvyniai. Šiandien užmegzti nauji romantiški ryšiai nežada laimės. Vakare atsipalaiduokite ir neieškokite mažuose gyvenimo malonumuose didelės prasmės - tik dar labiau susipainiosite.

Vėžys. Pasistenkite į iškilusius nesusipratimus darbe ar namuose pažvelgti paprasčiau.

Taip bus lengviau įveikti nuoskaudas, rasti kompromisą.

Liūtas. Šiandien rizikuosite ir jums seksis. Būsite azartiški, žavūs, seksualūs. Likimas gali pasiūlyti netikėtų progų pradėti gyvenimą iš naujo. Tačiau kiekvieną žingsnį pamatuokite.

Mergelė. Darbe kils rūpesčių, todėl priimkite kolegų pagalbą. Teks pakoreguoti ar iš esmės keisti bendravimą su sutuoktiniu. Jei būsite nuoširdūs, aplinkiniai bus pasiryžę aukotis.

Svarstyklės. Palankiai spręsite finansinius reikalus. Tiksliai suvoksite daiktų vertę, neskubėsite švaistytis patarimais ar dosniomis dovanomis. Tik meilės srityje bus tikra painiava.

Skorpionas. Viskas versis aukštyn kojomis, sunkiai suprasite, ko iš tikrųjų norite. Net jei nieko netrūks, patys rasite, prie ko prikibti. Šiandien geriau viską stebėkite iš šalies. Šaulys. Kad ir kas nutiktų, ieškokite racionalių, praktiškų paaiškinimų. Teks išmokti derintis prie aplinkinių, nekelti egoistiškų reikalavimų.

Ožiaragis. Keistų sutapimų ir malonių staigmenų kupina diena. Iš pirmo žvilgsnio nieko nežadanti pažintis ilgainiui gali virsti didele draugyste ar romantišku jausmu.

Vandenis. Neskubinkite įvykių, nekalbėkite už kitus ir nebūkite pesimistai. Geras metas spręsti turto reikalus. Tačiau visko reikės siekti savo jėgomis ir sumanumu. Žuvys. Palankus metas netolimoms išvykoms, atviriems pokalbiams su mylimu žmogumi.

Jei pavargote nuo rutinos ir trokštate nuotykių, jums padės seni bičiuliai.

20

2013 01 28 Lietuvos žinios

Margumynai

Europoje - Ledų diena

Keičia pilietybę

Šiais metais Europoje bus švenčiama Ledų diena.

Tuo labiausiai džiaugiasi italai, garsėjantys šiuo skanėstu visame pasaulyje. Šiemet festivalis “Sigep” Italijoje buvo surengtas jau 34-ą kartą. Jo metu pristatomi ledai, konditerijos gaminiai ir namų kepiniai. Per festivalį vyksta įvairūs konkursai, nedidelės parodos bei konditerijos meistrų pamokos. Ledų diena Europoje bus švenčiama kovo 24-ąją. Tada jos kavinėse ir restoranuose bus galima paragauti daugybės rūšių ledų, taip pat ir specialiai sukurtų šiai šventei. Italai Ledų dienai jau pagamino naujus ledus, kurie vadinasi “Europos fantazija”. Į jų sudėtį įeina ir šokolado drožlės bei migdolinis saldumynas. Tokių ledų porciją gatvėje bus galima nusipirkti už 1 eurą.

Italijoje Ledų diena bus švenčiama 50 tūkst. kavinių.

•

Kovo 24-ąją Europoje paskelbta Ledų diena.

Leopardas namuose Viena Indijos gyventoja sulaukė nekviesto svečio - į jos namus įsibrovė plėšrūnas leopardas.

Rytinėje Indijos dalyje, Jamšedpuro mieste, gyvenanti Clemencia Lakra ilgai prisimins šį įvykį. Ji sėdė-

Dainininkei T.Turner Šveicarija tapo geriausia vieta gyventi.

AFP/Scanpix, PA/Scanpix ir užsienio spaudos nuotraukos

Amerikiečių dainininkė Tina Turner nutarė tapti Šveicarijos piliete ir jau padavė prašymą gauti pilietybę.

73-ejų dainininkė pastaruosius 20 metų gyvena Šveicarijoje. Ji įsikūrusi Kiusnachto miestelyje, ir čia laikoma vietos įžymybe. Kad T.Turner būtų Šveicarijos pilietė, jau pritarė Kiusnachto savivaldybė, o dabar savo žodį dar turi tarti Ciuricho

kantono ir Šveicarijos federalinė valdžia.

T.Turner neslepia, kad labai žavisi šios Alpių valstybės grožiu. Amerikietei taip pat patinka vietinių geranoriškumas ir jų pagarba privačiam žmogaus gyvenimui. “Negaliu net įsivaizduoti geresnės vietos gyventi”, sakė dainininkė Ciuricho laikraščiui “Blick”. T.Turner atstovė Karin Romberg pranešė, kad gavusi Šveicarijos pilietybę amerikietė atsisakys Jungtinių Valstijų paso.

•

Leopardas į indės namus pateko pro atvirą langą.

Neįprastas vardas

Sibiro gyventojai berniuką pavadino gimtojo miesto vardu.

Jauni tėvai ilgai laukė vaiko gimimo. Sužinojusi apie nėštumą, motina ketino mergaitei duoti Natalijos vardą, o berniuką pavadinti Andrejumi. Kai ultragarso tyrimas parodė, kad jauna mama susilauks vyriškos lyties atžalos, tėvai nutarė berniukui suteikti originalesnį vardą. Tada jie prisiminė

•

Airiai nori vairuoti išgėrę Airijoje esančios Kerio grafystės taryba pateikė Teisingumo ministerijai vietos gyventojų peticiją, kurioje prašoma leisti kaimo vietovėse vairuoti išgėrus. Šiuo metu laukiama ministerijos sprendimo.

Rusijos Sverdlovsko srities Žemutinio Tagilo miesto gyventojai pagerbė gimtąjį miestą.

2013 metų sausio mėnesį gimusį berniuką jie pavadino Tagilu.

jo namie ant sofos ir gėrė arbatą.

Kambaryje tupėjo du šunys. Staiga iš kažin kur į namą atsliūkino leopardas. Plėšrūnas puolė indės augintinius ir vieną jų smarkiai apdraskė. Bet netrukus, matyt, pabūgęs šunų, žvėris spruko iš namo. Sumišusi šeimininkė gerokai išsigando, tačiau nuo leopardo nenukentėjo.

C.Lakra mano, jog plėšrūnas greičiausiai užuodė šviežią mėsą, kurią šeimininkė buvo paruošusi anūko gimtadieniui, turėjusiam vykti po dienos, ir į namą įsliūkino pro atvirą langą. Indė džiaugėsi, kad laukinis gyvūnas jos nepuolė. Tačiau moteris nuogąstavo dėl vieno iš savo šunų, nes žvėris jį sunkiai sužeidė.

Po leopardo išpuolio C.Lakra nuvežė augintinį į veterinarijos kliniką. Čia veterinaras sutvarstė jam žaizdas.

Sužinojusi, kad šuns gyvybei pavojus negresia, moteris labai apsidžiaugė.

Indė mano, kad leopardas į jos namus galėjo atklysti iš džiunglių.

gimtąjį Žemutinio Tagilo miestą ir nusprendė berniuką pavadinti jo garbei. Žemutinio Tagilo vardų registro tarnyba iš pradžių nenorėjo įregistruoti Tagilo, tačiau tėvai tarnybos specialistę sugebėjo įtikinti. Jie sakė, kad Tagilas vienos Sibiro tautos kalba reiškia “vandeningas”, o 2013-ieji - vandens gyvatės metai. Pasak vardų registro tarnybos atstovės, tai ne pirmasis keistas vardas Rusijoje. Maskvoje vieną berniuką tėvai buvo pavadinę Šalčiu, o mergaitę - Rusija. Populiariausias 2012 metais mergaitės vardas Rusijoje buvo Sofija, berniuko - Artiomas.

•

Šiai peticijai pritarė didžioji dalis grafystės gyventojų, nes jie nori vakarais iš alaus baro į namus grįžti savo automobiliu. Tam pritarė ir grafystės valdininkai, tik pridūrė kelias sąlygas - norintysis vairuoti turi būti išgėręs ne daugiau kaip tris bokalus alaus, be to, turėtų važiuoti nuošalesniais keliais ir nedideliu greičiu.

Už vairavimo taisyklių sušvelninimą balsavo penki grafystės tarybos nariai, trys buvo prieš. Visi pritarusieji peticijai yra alaus barų savininkai, tačiau jie neigia kaip nors paveikę tokios peticijos parengimą.

Grafystės taryba priimtą sprendimą aiškina kaip rūpinimąsi pagyvenusiais žmonėmis. Pataisos autorius Danny Healy-Rae sako, kad griežtos taisyklės didina nuošalesnių vietų gyventojų izoliaciją, o kartais tai baigiasi savižudybe. Tarybos narys pabrėžia, kad gyvenimas mieste la-

bai skiriasi nuo gyvenimo kaime, todėl taikyti visiems vienodų taisyklių jokiu būdu negalima. Tačiau pataisos priešininkai atkerta, kad žmonės žudosi ne dėl to, kad negali vairuoti būdami girti, o dėl kitų priežasčių.

Be to, alkoholis, narkotikai sukelia depresiją, dėl to ir pasitraukiama iš gyvenimo.

Prieš keletą metų visoje Airijoje buvo sugriežtintos bausmės už vairavimą išgėrus. Nuo 2011 metų leistinas alkoholio kiekis kraujyje buvo sumažintas nuo 0,8 iki 0,5 promilės, o pradedančių vairuotojų bei vairuotojų profesionalų kraujyje alkoholio kiekis turi būti dar mažesnis vos 0,2 promilės.

•

Jaunimas geria ir vairuodamas.

“Zurichsee Zeitung”, “Blick”, ANSA, “The Times of India”, Novosti66.ru, BBC News, “The Irish Times”, LŽ