2013 m. sausio 29 d. / Antradienis / Nr. 23 ( 13 448 )

Kaina

2013 m. sausio 29 d. / Antradienis / Nr. 23 (13 448)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

TRASA

MOKSLAS

Kredito unijas gelbsti šešėlinis verslas

Vilkikų srautai pasienyje pasiekė ribą 11p.

Ką galime perskaityti iš žmogaus veido

10p.

Nenugalėtas talonėlis TADAS VALANČIUS

Sostinėje nuo balandžio popieriniai viešojo transporto bilietai iš prekybos vietų turėtų išnykti. Tokią viziją puoselėjantis meras Artūras Zuokas toliau ragina naudotis stringančia vilniečio kortelės sistema.

Tačiau miesto valdžia priversta rūpintis nauja vadinamųjų talonėlių partija, o vilniečių vėl gali laukti nemalonumai.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

G.Rudžionis: “Akivaizdu, kad žmonės nenori pirkti išankstinių bilietų. Ir neteisinga juos brukti per prievartą.”

Sostinės savivaldybės įmonė “Susisiekimo paslaugos” šio mėnesio viduryje paskelbė viešą konkursą keleivinio transporto popieriniams bilietams įsigyti. Pirkimo skelbime nurodytas orientacinis jų poreikis - 7 mln. vienetų per artimiausius metus.

Regis, pernai vasarą miestiečiams tikrą galvos skausmą sukėlusią dovanėlę - vilniečio kortelę - įteikusiam A.Zuokui niekaip nepavyksta “perauklėti” senajai tvarkai ištikimų sostinės gyventojų. Neabejojama, kad kiekvieną mėnesį po pustrečio milijono vienkartinių bilietų nuperkantiems miestiečiams, staiga pasikeitus tvarkai, vėl kils nepatogumų. Pasak dalies sostinės tarybos narių, elektroninė sistema vis dar neveikia taip, kaip turėtų.

Nors popierinių vienkartinių bilietų pirkimo dokumentuose nurodoma, kad planuojama įsigyti iki 7 mln. vienetų per metus, konkretaus įsipareigojimo būtent tiek jų ir nupirkti nėra. Esą bus atsižvelgta į realų poreikį.

3p.

Vakar Algirdo Butkevičiaus vadovaujamas ministrų kabinetas iš esmės sutarė dėl 2013 metų veiklos prioritetų. Ekspertai pažymi, kad neužtenka surašyti ambicingų siekių, būtina numatyti, kaip konkrečiai jie bus įgyvendinami.

Vyriausybė apsisprendė dėl svarbiausių šių metų darbų. Daugiausia dėmesio ketinama skirti užimtumui didinti ir socialinei atskirčiai mažinti, finansiniam tvarumui užtikrinti, energetiniam efektyvumui didinti, švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatingumo paslaugų kokybei

www.lzinios.lt

Rekordiškai šią kadenciją išsipūtusi Seimo valdyba lengvina mokesčių mokėtojų kišenę - steigiami nauji patarėjų etatai ir plečiami seni per metus atsieis apie 100 tūkst. litų 4p.

Gali nutikti taip, kad šį sezoną dėl Rusijos moterų krepšinio čempionato medalių susikaus šios šalies ir Lietuvos nacionalinių moterų rinktinių vyriausieji treneriai Alfredas Vainauskas ir Algirdas Paulauskas 15p.

UŽSIENIS

Nelieka gerai mokamo darbo

Praėjus penkeriems metams nuo recesijos pradžios tampa aišku, kad vidurinė klasė neteko milijonų darbo vietų. Analitikai įspėja, kad padėtis daug blogesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio - milijonai darbo vietų niekada nebus atkurtos ir daugybė jų dar išnyks. Ir taip nutiks ne tik Kinijos ar kitos sparčiai besivystančios šalies fabrikuose.

Etatai prarandami ir paslaugų sektoriuje, kuris šiuo metu sukuria du trečdalius visų darbo vietų. Kompiuterius valdanti programinė įranga kasmet darosi vis sumanesnė ir gali perimti darbus, kuriuos anksčiau atliko žmonės.

8p.

ORAI

Vien gražių Vyriausybės norų nepakaks gerinti, pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai, užsienio bei gynybos klausimams. Ekspertų vertinimu, pasirinkti prioritetai - logiški. Tačiau siekių gana daug, todėl kyla grėsmė, kad Vyriausybė tarp jų “pasiklys”.

3p.

12p.

Debesuota, vietomis pasnigs, kris šlapdriba. Temperatūra dieną 1-4 laipsniai šalčio, pajūryje apie 2 laipsnius šilumos.

19p.

2

2013 01 29 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Kieno kišenes šildo PVM lengvatos šildymui? ŽYGIMANTAS MAURICAS

Lietuvoje kasmet šildymo sezono pradžios laukiama su vis didesniu nekantrumu. Dažnai susidaro įspūdis, kad tai - kur kas svarbesnis įvykis negu mokslo metų, krepšinio ar serialo “Moterys meluoja geriau” naujojo sezono atidarymas.

Tad užklupus pirmosioms rudens šalnoms viešojoje erdvėje užverda aštrios diskusijos, kaip išgyventi dar vieną rekordiškai brangų šildymo sezoną. Netrukus kaip iš gausybės rago pasipila įvairiausių siūlymų, kaip būtų galima sumažinti šildymo kainas, tačiau ir vėl susivokus, kad slides reikia tepti vasarą, pasirenkamas mažiau pastangų ir laiko reikalaujantis sprendimas - pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centrinio šildymo paslaugoms. Kitaip tariant, už šildymą mokame ne 21, o tik 9 proc.

PVM, todėl šiluma mums kainuoja apie 10 proc. pigiau.

Tvirtinama, kad PVM lengvata šildymui yra labai reikalinga, nes padeda sumažinti šeimos biudžeto išlaidas žiemos laikotarpiu ir leidžia gyventi šilčiau. Be to, juk ir pats žodis “lengvata” suponuoja prielaidą, kad kažkam nuo jos turėtų būti lengviau...

Tačiau kodėl turėtume taikyti būtent PVM lengvatą centriniam šildymui? Kodėl vietoj šios lengvatos nesuteikus PVM lengvatos kailiniams? Arba kodėl valstybė negalėtų finansuoti “visuomeninio šildymosi prie laužų centrinėse miesto aikštėse programos”? Galiausiai - kodėl vietoj PVM lengvatos centriniam šildymui nesuteikus PVM lengvatos malkomis besišildantiems gyventojams - juk ar ne kaimo vietovėse Lietuvos žmonių pajamos yra mažiausios ir

jiems labiausiai reikia pagalbos?

Juk negalima paneigti, kad visi šie trys siūlymai sumažina šeimos išlaidas ir padeda geriau apsisaugoti nuo žiemos šalčių.

Vis dėlto PVM lengvatos centriniam šildymui šalininkai suskubtų kritikuoti visus tris mano siūlymus ir pateiktų štai tokius argumentus.

Jie teigtų, kad pirmasis siūlymas nėra socialiai teisingas, nes akivaizdu, jog daugiausia naudos iš PVM lengvatos kailiniams gautų pasiturintys šalies gyventojai, o skurdžiausieji matytų šią lengvatą kaip savo ausis.

Antrasis siūlymas yra socialiai teisingas, nes daugiausia šia paslauga, matyt, naudotųsi mažiausias pajamas gaunantys benamiai, tačiau jis nėra ekonomiškai racionalus, nes deginant laužus lauke daug brangios energijos būtų tiesiog paleista vėjais.

Trečias siūlymas yra ir socialiai teisingas, ir ekonomiškai racionalus, nes tokiu būdu būtų remiamas vietinio kuro, o ne importuojamų dujų naudojimas šildymui. Tačiau šis siūlymas nėra lengvai administruojamas, nes nėra paprasto ir nebrangaus būdo patikrinti, ar malkomis yra iš tiesų šildomasi, o gal jos naudojamos kepsniams kepti ant laužo ar židiniams kūrenti... Taigi šie trys lengvatų siūlymai turėtų būti pagrįstai atmesti kaip socialiai neteisingi, ekonomiškai neracionalūs ir sunkiai administruojami - būtent šie trys kriterijai ir turi būti naudojami sprendžiant apie vienos ar kitos mokesčių lengvatos pagrįstumą.

Eureka - bet čia ir pričiupau PVM lengvatos šildymui šalininkus! Juk PVM lengvata centriniam šildymui nėra nei socialiai teisinga, nei ekonomiškai racionali, nei lengvai administruojama... Visų pirma, kaip ir PVM lengvatos kailiniams atveju, daugiausia naudos iš PVM lengvatos šildymui gauna pasiturintys šalies gyventojai. Juk kuo daugiau turi nekilnojamojo

turto, tuo daugiau suvartoji šilumos ir atitinkamai daugiau gauni lengvatos. Tad lengvata naudingiausia daugiausia nekilnojamojo turto turintiems, arba, kitaip tariant, - turtingiausiems šalies žmonėms. Be to, patys skurdžiausi gyventojai PVM lengvatos išvis negauna - ne todėl, kad jie neturi jokio nekilnojamojo turto, bet dėl to, kad jie, deja, dažnai apskritai neišgali susimokėti už šildymo paslaugas, todėl, kaip ir kailinių atveju, negali šia lengvata pasinaudoti, t. y. mato ją kaip savo ausis.

Vietoj PVM lengvatos šildymui nepasiturintys šalies gyventojai naudojasi būsto šildymo išlaidų kompensacijomis.

nesandarias sienas šilumą, kaip ir “visuomeninio šildymosi prie laužų centrinėse miesto aikštėse programos” atveju, leidžia vėjais. Be to, ši lengvata taip pat skatina importuojamų dujų, iš kurių yra gaminama didžioji dalis šilumos, vartojimą. Ji ne tik blogina Lietuvos ekonomikos padėtį, bet ir daro mūsų šalį labiau priklausomą nuo energetinių žaliavų importo. Taigi PVM lengvata šildymui yra ekonomiškai neracionali, nes ji neskatina vietos gamybos (t. y. renovacijos), o priešingai - skatina importo (t. y. dujų) į Lietuvą augimą.

Taip pat PVM lengvata centriniam šildymui nėra sąžininga prie centrinio šildymo neprisijungusių

Eureka - bet čia ir pričiupau PVM lengvatos šildymui šalininkus!

Juk PVM lengvata centriniam šildymui nėra nei socialiai teisinga, nei ekonomiškai racionali, nei lengvai administruojama...

Praeitą šildymo sezoną 220 tūkst. skurdžiausių Lietuvos žmonių gavo šildymo išlaidų kompensacijas, jos valstybei kainavo 140 mln. litų. Be abejo, jie negauna jokios naudos iš PVM lengvatos šildymui, nes vienaip ar kitaip sąskaitą už juos sumoka valstybė. Tad aiškiai matome, kad PVM lengvata centriniam šildymui yra socialiai neteisinga. Taigi šiuo požiūriu ji nedaug kuo skiriasi nuo PVM lengvatos kailiniams.

Tačiau PVM lengvata šildymui yra ne tik socialiai neteisinga, bet ir ekonomiškai neracionali. Didžiausias šios lengvatos trūkumas, kad ji neskatina gyventojų taupiai vartoti šilumos energijos, nes kuo daugiau suvartoji šilumos, tuo daugiau gauni lengvatos. Gyventojas, atlikęs savo būsto renovaciją, gaus gerokai mažesnę lengvatą negu žmogus, kuris pro kiaurus langus ir

ir autonominiu būdu besišildančių gyventojų atžvilgiu. Juk jeigu tai yra lengvata šildymui bendrąja prasme, ji taip pat turėtų būti taikoma ir tiems, kurie šildėsi malkomis, dujomis, elektra, geoterminiu ar kitais būdais.

Tačiau einant tokiu keliu gerokai išaugtų administravimo išlaidos, nes nebūtų įmanoma patikimai patikrinti, ar, tarkime, elektra arba malkos iš tiesų naudojamos šildymui, o ne kitiems tikslams. O kaip apskaityti mažų nešiojamų elektrinių radiatorių šilumą? Kaip įvertinti autonominio geoterminio šildymo sąnaudas? O gal šildymo lengvatą reikėtų taikyti ir seno tipo kaitrinėms lemputėms juk jos taip pat šildo aplinką? O gal visi globalinį klimato atšilimą skatinantys buitiniai prietaisai turėtų gauti PVM lengvatą šildymui?

Akivaizdu, kad mėginimas taikyti PVM lengvatą visiems šildymo būdams gali atverti lengvatų Pandoros skrynią ir įstumti mus į absurdiškas situacijas, kurias vėliau suvaldyti būtų labai sunku ir brangu. PVM lengvata šildymui arba diskriminuos prie centrinio šildymo sistemų neprisijungusius gyventojus, arba bus nelengvai ir nepigiai administruojama.

Vadinasi, PVM lengvata šildymui yra blogesnė už visus tris straipsnio pradžioje pateiktus gana absurdiškus siūlymus.

Tad kyla natūralus klausimas, kodėl mes vis dar taikome šią lengvatą? Vienintelis šios mokesčių lengvatos koziris yra didelis jos populiarumas. Taigi tiesiog užprogramuotas nepopuliarumas tos politinės partijos, kuri vis dėlto ryšis šią lengvatą panaikinti.

Tad šio straipsnio tikslas ir buvo pateikti argumentus, kodėl ši lengvata nėra naudinga Lietuvai, ir bent kiek sumažinti jos populiarumą tam, kad ateityje būtų galima lengviau priimti nepopuliarų, bet Lietuvos ekonomikai labai naudingą sprendimą - panaikinti PVM lengvatą centriniam šildymui, kuri Lietuvai kainuoja kone 200 mln. litų. Juk vietoj šios lengvatos, kuria daugiausia naudojasi pasiturintys Lietuvos gyventojai, galima būtų padidinti senatvės pensijas visiems pensininkams arba minimalų darbo užmokestį visiems jį gaunantiems darbuotojams, pakeliant neapmokestinamųjų pajamų dydį iki 1000 litų, t. y. iki minimalaus darbo užmokesčio dydžio. Manau, kad šie gyventojai tikrai sutiktų gauti 10 proc. didesnes šildymo sąskaitas mainais už gerokai padidėjusias pajamas.

O turtingesniems žmonėms didesnės sąskaitos galbūt išeitų ir į gera - paskatintų didinti savo būsto energinį efektyvumą ir aktyviau dalyvauti daugiabučių renovacijos programose.

•

Redakcijos paštas

Kad nesunyktų mūsų Tautos dvasios lopšys

Lietuvos žinios

Lietuvos žmonės, mes pamažėle nykstame kaip tauta, nes mūsų papročiai labai silpnai puoselėjami arba išvis nepuoselėjami mieste. Čia žmonės įsisukę į verslo verpetus taip, kad bendraudami vakaronėse tiesiog nusminga net ir neužtraukę vidurnaktį “Ilgiausių metų”.

O mes juk esame ištverminga, labai ištverminga tauta - kaip tas akmuo kryžkelėje, už kurio visi kliūva. Mindė mus visomis keturiomis kryptimis, kaip byloja istorija, bet

Esu visiškai įsitikinęs, kad atsakymas, kaip atgaivinti mūsų kaimelių, gyvenviečių kultūrinį gyvenimą, o kartu ir papročius, yra. mes išlikome. Žinoma, ne be nuostolių. Gal todėl esame tokie stiprūs.

Negali pamiršti skausmingos, sparnuotos tapusios Winstono Churchillio frazės: “Tai kam mes kariaujame.”

Jis taip pasakė, kai jam buvo pasiūlyta sumažinti kultūros biudžetą.

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Ši tiesa visiems žinoma jau nuo mokyklos - tauta gyva, kol gyva kalba, kol turi savo teritoriją ir papročius. Taip, papročius, kurie gimė kaime. Miestas tautos lobyną papildo pinigais, o kaimas - dvasia. Mūsų dvasia nyksta, kaip ir

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

papročių puoselėjimas. Tad kviečiu visus Lietuvos gyventojus prisidėti prie diskusijos, kaip mes galime atgaivinti gyvenvietės, kaimo, miestelio gyvenimą, kad nesunyktų mūsų Tautos dvasios lopšys.

Galbūt reikėtų pradėti nuo kaimelio, sodybos, kur mes gimėme.

Mes - tai nebūtinai “aš”, mes - tai mūsų protėviai.

Esu visiškai įsitikinęs, kad atsakymas, kaip atgaivinti arba suaktyvinti mūsų kaimelių, gy-

venviečių kultūrinį gyvenimą, o kartu ir papročius, yra. Gal tuomet sustiprės ir šeimos institucijos statusas. Joje gimsta ir prasideda valstybė. Žmogui nekyla klausimų be atsakymų arba, tiksliau, atsakymas kelia šį klausimą mums, čia, Lietuvoje, gyvenantiems. Belieka tai išdiskutuoti, nes vienam ieškoti atsakymo prireiktų labai daug laiko.

•

GINTAUTAS ISOKAS

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 01 29 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Vien gražių Vyriausybės norų nepakaks ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Ministrų kabinetas apsisprendė dėl svarbiausių šių metų darbų.

Ekspertai pažymi, kad neužtenka surašyti ambicingų siekių, būtina numatyti, kaip konkrečiai jie bus įgyvendinami.

Vakar Vyriausybė pasitarime iš esmės sutarė dėl 2013 metų veiklos prioritetų. Daugiausia dėmesio ketinama skirti užimtumui didinti ir socialinei atskirčiai mažinti, finansiniam tvarumui užtikrinti, energetiniam efektyvumui didinti, švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatingumo paslaugų kokybei gerinti, pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai, užsienio bei gynybos klausimams.

Ekspertų vertinimu, pasirinkti prioritetai - logiški. Tačiau siekių gana daug, todėl kyla grėsmė, kad Vyriausybė tarp jų “pasiklys”.

Pragaištinga emigracija Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, daugiausia pastangų šiemet bus dedama ekonomikai skatinti, darbo vietoms kurti. Jis pažymėjo, kad būtina stabdyti emigraciją. Savaitgalį Vyriausybės vadovas išstudijavo vieno profesoriaus parengtą analizę, kurioje nurodoma, kad nesikeičiant emigracijos mastui 2021 metais darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje sumažės 23 proc., o pensininkų padaugės 6 procentais.

Kaip prioritetinį A.Butkevičius išskyrė ir jaunimo įdarbinimo klausimą, taip pat strateginius energetinius projektus - elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, dujotiekio tiesimą į pastarąją valstybę. “Šiandien kalbėjome tik apie prioritetus ir dar kartą buvo paragintos ministerijos, kad vien prioritetų priėmimo neužtenka, reikalingi veiksmai jiems įgyvendinti”, - pabrėžė premjeras.

Problemas išspręstų augimas Ekonomikos analitiko Rimanto Rudzkio nuomone, visi Vyriausybės numatyti prioritetai yra svarbūs. “Žinoma, jų galbūt daugoka, nes sunku susivokti, kuris prioritetas pagrindinis”, - pažymėjo jis.

Atsižvelgdamas į emigraciją, šalies

Premjeras A.Butkevičius teigė, kad daugiausia pastangų šiemet bus dedama ekonomikai skatinti, darbo vietoms kurti. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

N.Mačiulis: “Turėti per daug prioritetų tam tikra prasme yra tas pats, kas neturėti jokio.

Per metus pasiekti viską, kas išvardyta, labai sudėtinga.” demografines tendencijas, finansų ir socialinės apsaugos sistemos būklę, R.Rudzkis tikino, kad pagrindinis Vyriausybės tikslas turėtų būti tvaraus, spartaus ūkio augimo skatinimas. “Tik tokiu būdu galime išspręsti problemas. Jeigu mūsų ekonomika augs, emigracija pati nuslops, su valstybės finansais bus neblogai, nes didės pajamos į biudžetą. Ir priešingai jeigu ekonomika stagnuos, sustabdyti emigraciją bus galima tik nežymiai. Juk žinome, kad pagrindinis emigracijos variklis - per mažos pajamos ir tai, jog nebetikima, kad situacija reikšmingai pagerės”, - aiškino ekspertas.

R.Rudzkis priminė, kad ir ankstesnė Vyriausybė buvo užsibrėžusi ambicingų tikslų. Tačiau nebuvo sukurtas efektyvus jų įgyvendinimo me-

chanizmas. “Neužtenka gražias idėjas surašyti popieriuje, reikia paruošti pakankamai detalų konkrečių veiksmų planą, su terminais, laukiamais rodikliais, kad būtų galima matyti, kas padaryta per pusmetį, metus”, - pabrėžė R.Rudzkis.

Reformas būtina apgalvoti Ekonomistės Violetos Klyvienės vertinimu, Vyriausybės pasirinkti veiklos prioritetai yra logiški ir natūralūs. Tačiau, ir jos manymu, kol kas stinga aiškumo, kokiomis priemonėmis bus siekiama užsibrėžtų tikslų. “Esmė - ne prioritetai, o veiksmų programa”, - pažymėjo ji.

Anot V.Klyvienės, teigiamą stimulą ekonomikai, darbo rinkai ir darbo vietų kūrimui duotų pradėtas renovacijos procesas. “Renovacija - ne tik

darbo vietų kūrimas, bet ir didesnė energetinė nepriklausomybė. Jei bus padaryta, kas žadama, ir šis procesas pradės realiai veikti, bus galima reikšmingai pasistūmėti vieno ar kito tikslo link”, - aiškino analitikė.

V.Klyvienė svarstė, kad mažinti socialinę atskirtį gali būti siekiama įvedant progresinius mokesčius. Ji tikino, kad progresyvumas mūsų mokesčių sistemoje jau egzistuoja. Tačiau toliau einant šiuo keliu derėtų įvertinti Lietuvos padėtį šalių kaimynių ekonomikos kontekste. “Mūsų artimiausia kaimynė Latvija ruošiasi žengti kitu keliu: mažinti gyventojų pajamų mokestį, įsivesti eurą. Tokiomis sąlygomis mes, kaip investicijų rinka, tampame labai nepatraukli. Reformų įvedimas jų neapgalvojus, kai kuriais atvejais siekiant populizmo, didelės naudos gali neduoti, tik padaryti žalos ir sukelti dar didesnį sąmyšį”, - atkreipė dėmesį V.Klyvienė.

Priklausys nuo priemonių Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Vyriausybė išskyrė labai daug veik-

los prioritetų. “Turėti per daug prioritetų tam tikra prasme yra tas pats, kas neturėti jokio. Per metus pasiekti viską, kas išvardyta, yra labai sudėtinga.

Tačiau galbūt ši Vyriausybė sugebės visiems šiems prioritetams skirti dėmesio”, - svarstė jis.

N.Mačiulis pažymėjo, kad kai kurių prioritetų įgyvendinimas yra natūrali prievolė. Pavyzdžiui, užtikrinti finansinį tvarumą esame įsipareigoję įstatymais, ratifikuota ES fiskalinės drausmės sutartimi. Ekonomistas gyrė ministrų kabineto ketinimus išskirtinį dėmesį sutelkti viešųjų paslaugų kokybei gerinti.

“Sakyčiau, tai labai geras ir šiek tiek naujas prioritetas, galintis suteikti esminį proveržį ilgu laikotarpiu.

Anksčiau daugiau buvo kalbama apie viešųjų paslaugų kiekybę: kiek galėsime turėti studentų universitetuose, kiek ir kokių nemokamų paslaugų reikia sveikatos apsaugos srityje.

Toks galvojimas, visai nesigilinant į tai, jog kartais tų paslaugų kokybė yra tokia prasta, kad niekas nenukentėtų, jeigu jų apskritai nebūtų, buvo viena iš mūsų viešojo sektoriaus ydų”, - įsitikinęs N.Mačiulis.

Jo teigimu, Vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimas priklausys nuo pasirinktų priemonių. “Reikia tikėtis, kad prioritetai neliks deklaratyvūs”, - vylėsi N.Mačiulis.

Skausmingiausias dalykas Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis tikisi, kad prioritetus nusistačiusi Vyriausybė imsis ryžtingų sprendimų užimtumui didinti. Ši sritis, anot eksperto, šiuo metu yra skausmingiausia. Nors pernai nedarbas sumažėjo, užimtumo lygis vis dar nepakankamas, vienas žemiausių ES. Didelė problema yra ir darbo užmokestis. B.Gruževskio teigimu, reikia tobulinti darbo mokėjimo sistemą, kad pajamų iš darbo būtų daugiau ir jos kuo labiau skirtųsi nuo socialinės paramos. Tokiu būdu rastųsi vis daugiau norinčių dirbti žmonių ir mažėtų veltėdžių.

“Jeigu bus užtikrintas užimtumas ir jis bus gerai mokamas, manau, po penkerių metų pamiršime apie socialinę atskirtį”, - įsitikinęs B.Gruževskis.

•

Talonėlis sostinėje - nenugalimas Atkelta iš

• 1p.

Taip tvirtino “Susisiekimo paslaugų” direktorius Gintas Bliuvas. Nors vakar baigėsi siūlymų teikimo terminas, kol kas neaišku, kas ir už kiek gamins popierinius bilietus. “Šiuo metu per mėnesį vidutiniškai parduodama apie 1,9 mln. litų popierinių vienkartinių bilietų platinimo vietose ir apie 400 tūkst. bilietėlių iš vairuotojų. Papildomų vienkartinių transporto bilietėlių turėtų pakakti iki kovo 31 dienos, kai pasibaigs jų prekyba platinimo vietose”, - LŽ sakė savivaldybės įmonės vadovas.

Naujosios bilietėlių partijos, anot G.Bliuvo, prireiks jų negalintiems atsisakyti viešojo transporto keleiviams. Tačiau jau balandžio 1 dieną juos bus galima įsigyti tik iš autobuso ar troleibuso vairuotojų. “Todėl ir perkame papildomą kiekį bilietėlių, kad jų nepritrūktų keleiviams, kurie jais naudojasi”, - aiškino G.Bliuvas.

Ramybės miestiečiams vis dar neduodančios vilniečio kortelės jokie

kardinalūs pokyčiai artimiausiu metu nelaukia, nes sistema esą veikia.

Naujoji sistema - pasmerkta Vilniaus tarybos nario Gedimino Rudžionio nuomone, minėti savivaldybės veiksmai neatitinka miesto gyventojų interesų. Jie kenčia dėl sku-

V.Urbonavičius: “Specialistų aiškinimu, tam, kad sistema veiktų, būtina perrašyti visą programinę įrangą ir sistemą paleisti iš naujo.” botų ir tinkamai neparuoštų sprendimų, negana to, permoka už jiems suteiktas paslaugas. “Akivaizdu, kad žmonės nenori pirkti išankstinių bilietų. Ir neteisinga juos brukti per prievartą.

Miesto valdantieji gali toliau ekspe-

rimentuoti su elektroniniais bilietais, tačiau reikia pasiekti teigiamų rezultatų ir iki tol palikti galioti abi sistemas. Dabar to nėra. Žmonės pagal naują sistemą permoka už paslaugas, o savivaldybės sprendimai neatitinka vilniečių poreikių”, - LŽ sakė G.Rudžionis.

Sostinės tarybos narys Vidas Urbonavičius nusiteikęs dar skeptiškiau. Jo tvirtinimu, naujai įdiegta sistema yra nepajėgi atlaikyti kasdien viešuoju transportu važinėjančių vilniečių ir miesto svečių antplūdžio.

“Iki šiol neaiškios priežastys, kodėl sistema neveikia taip, kaip turėtų.

Dar bandomuoju periodu išryškėjo spragos, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Specialistų aiškinimu, kad sistema veiktų, būtina perrašyti visą programinę įrangą ir sistemą paleisti iš naujo”, - kalbėjo V.Urbonavičius.

Elektroninis fiasko Vilniečio kortelės elektroninė sistema sostinėje buvo pradėta naudoti praėjusių metų rugpjūčio 15 dieną. Jau

Seno pavyzdžio bilietėliai lieka prekyboje bent iki balandžio, o jų galiojimas pratęstas iki liepos 1 dienos. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka pirmomis valandomis ji neatlaikė norinčiųjų įsigyti ar papildyti kortelę antplūdžio. Naująją kortelę įsigiję gyventojai prarado senojoje turėtus pinigus. Dėl nesibaigiančių nemalonumų ir vilniečių pasipiktinimo niekaip nepavyksta atsisakyti popierinių bilietėlių. Dar pernai lapkritį įmonės “Susisiekimo paslaugos” vadovas buvo pa-

reiškęs, kad prekyba vienkartiniais bilietais turėtų nutrūkti iki pirmosios šių metų dienos. Tuomet tvirtinta, esą vilniečio kortelė jau veikia tinkamai ir jokių nepatogumų nekils. Tačiau gruodžio viduryje planai pasikeitė. Seno pavyzdžio bilietėliai lieka prekyboje bent iki balandžio, o jų galiojimas pratęstas iki liepos 1 dienos.

•

4

2013 01 29 Lietuvos žinios

Dienos temos

Artimi ryšiai išimčiai nesutrukdė

Seime steigiami nauji etatai

Tikinama, kad naujiems etatams papildomų lėšų iš biudžeto Seimo kanceliarija šiemet neprašys. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka RAIMONDA RAMELIENĖ

Rekordiškai šią kadenciją išsipūtusi Seimo valdyba lengvina mokesčių mokėtojų kišenę.

Steigiami nauji patarėjų etatai ir plečiami seni per metus atsieis apie 100 tūkst. litų.

Seimo pirmininko pavaduotojų pagalbininkams parlamento kanceliarijoje pritrūko etatų. Be patarėjų liko paskutinis Seimo vicepirmininku paskirtas Liberalų sąjūdžio ats-

tovas Petras Auštrevičius. Todėl Seimo valdyba leido kanceliarijai nuo 450 iki 452 padidinti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių. Seimo kancleriui Jonui Mileriui pavesta įsteigti dvi A lygio 16 kategorijos parlamento vadovo pavaduotojo patarėjo pareigybes. Tai reiškia, kad naujai priimtiems ar paskirtiems pagalbininkams bus mokama 3645 litų alga popieriuje. Jei šie turės stažo valstybės tarnyboje, galės pretenduoti į specialų priedą (nuo 109 iki 765 litų, jei dirba 3-21 metus - aut.).

Be to, Seimo valdyba pritarė, kad nuo 15-os iki 16-os būtų padidinta Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus patarėjo kategorija.

Seimo vicepirmininkas P.Auštrevičius LŽ sakė vieną patarėją jau turįs. Drauge pakviesta dirbti jo dabartinė padėjėja. “Ji tiesiog pakeis statusą”, - teigė parlamentaras. Antrojo pagalbininko Seimo vicepirmininkas tikino dar ieškantis. “Turiu dar laiko iki vasario 1 dienos, kol valdybos sprendimas įsigalios”, - sakė P.Auštrevičius. Politiko nuomone, dviejų pagalbininkų parlamento vicepirmininkui visiškai pakanka.

Pasak Seimo kanclerio J.Mileriaus, kiekvienas parlamento vicepirmininkas savo sekretoriate turi po du etatus. Kadangi šioje kadencijoje Seimo pirmininkas turi net septynis pavaduotojus, jų komandoms suformuoti kanceliarija pristigo vidinių išteklių. “Situacija tokia.

Pasirengimas pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai vyksta nedidinant nė vieno etato. Jei ką nors išleidžiame į pensiją ar kas nors išeina savo noru, į tą padalinį bent metus nieko nepriimame, o etatą atiduodame pirmininkavimui”, - aiškino kancleris. Gelbstint P.Auštrevičiui, valdyboje kuruojančiam pasirengimą pirmininkauti ES Tarybai, teko skubiai steigti naujų etatų. Kancleris tikino, kad naujiems etatams papildomų lėšų iš biudžeto Seimo kanceliarija šiemet neprašys. “Bus sunku, bet išsiversime su tuo, ką turime”, - sakė jis.

Projektuojant 2014-ųjų biudžetą, šie etatai jau bus įskaičiuoti.

•

Dainavos poliklinikoje veikianti vaistinė sulaukė išskirtinės Kauno politikų malonės. / Kristinos Kučinskaitės nuotrauka KRISTINA KUČINSKAITĖ

Kauno taryba padarė išimtį Dainavos poliklinikoje įsikūrusiai vaistinei - be konkurso išnuomojo jai patalpas už mažesnę nei rinkos kainą. Dėl šio sprendimo kai kurie miesto politikai ketina kreiptis į tarnybinės etikos sargus, mat gydymo įstaigos direktorius ir vaistinės vadovė yra sutuoktiniai.

Pramonės prospekte esantis pastatas, kuriame įsikūrusi Dainavos poliklinika, priklauso Kauno miesto savivaldybei. Jis dar 1997-aisiais pagal panaudos sutartį buvo perduotas neatlygintinai naudotis šiai gydymo įstaigai. Tais pačiais metais šiek tiek didesnį nei 100 kvadratinių metrų plotą poliklinikos vadovas Giedrius Andziukevičius išnuomojo UAB “Pagalbos vaistinė”, kuriai vadovauja jo žmona Eglė Andziukevičienė. Nuomos sutartis vėliau buvo pratęsta. Joje numatyta, kad už kvadratinį metrą išnuomotų patalpų per mėnesį mokama 14,20 lito be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Praėjusių metų pabaigoje Kauno merijos valdininkai apsižiūrėjo, kad pagal įstatymus Dainavos poliklinika negali pati sudaryti nuomos sutarčių, tad dėl tolesnio vaistinės likimo turėjo spręsti miesto politikai. Tarybos sprendimo projekte, kurį parengė merijos Turto skyrius, buvo siūloma nuomos mokestį padidinti iki 40 litų už kvadratinį metrą, pridedant PVM. Šiam projektui pritarta.

“Per tarybos posėdį išsakiau Turto skyriui pastabas, kad siūlomas mokes-

tis yra per mažas ir kad reikėtų skelbti nuomos konkursą. Tačiau niekas į tai nesureagavo”, - LŽ pasakojo Kauno tarybos narys Gintautas Labanauskas.

Frakcijos “Dirbam Kaunui” atstovas Artūras Orlauskas pažadėjo kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad ji išaiškintų, ar patalpų nuomos sutartis galėjo būti pratęsta be konkurso, taip pat ar etiška taikyti išimtis įstaigoms, kurių vadovus sieja santuokos saitai. “Gerai žinome, kokios pelningos yra poliklinikose veikiančios vaistinės. Neseniai vyko vaistinei skirtų patalpų Šančių poliklinikoje nuomos konkursas. Už kvadratinį metrą buvo pasiūlyta 150 litų, pridedant PVM. Tad nesunku suskaičiuoti, kiek minėta “lengvata” kainuos miestui”, piktinosi tarybos narys. Ir pridūrė, kad prieš tai apskritai mokėta “absurdiškai maža suma”.

Kauno meras Andrius Kupčinskas tikino siūlęs padidinti nuomos mokestį bent iki 50 litų be PVM, bet tarybos nariai tokio sprendimo projekto nepatvirtino. “Jei būčiau balsavęs prieš, niekas nebūtų pasikeitę. O sprendimą priimti reikėjo”, - tvirtino miesto vadovas. Tačiau patalpos Dainavos poliklinikoje, anot jo, ateityje be konkurso nebus nuomojamos.

Kauno merijos Turto skyriaus vedėjas Antanas Slušnys LŽ negalėjo paaiškinti, kodėl politikams buvo pasiūlytas minėtas sprendimo projektas. Paklaustas, ar nederėjo įspėti tarybos narių apie galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą, A.Slušnys tylėjo.

DainavospoliklinikosdirektoriusG.Andziukevičius LŽ teigė deklaravęs, kad jo žmona vadovauja vaistinei, todėl politikai tai turėję žinoti. Bet nuo išsamesnių komentarų telefonu jis susilaikė.

•

Nuoširdžiai dėkojame visiems, atjautusiems ir padėjusiems atsisveikinant su FELIKSU PAKSU. Ačiū tariame iki paskutinės jo gyvenimo akimirkos rankų nenuleidusiai gydytojai Irenai Skernevičiūtei, į paskutinę kelionę palydėti padėjusiems draugams, bendražygiams, Telšių žmonėms ir visiems, buvusiems kartu su mumis sunkią netekties valandą.

Elena Paksienė Rolandas Paksas

2013 01 29 Lietuvos žinios

5

Dienos temos

Komandoje - du nepatvirtinti ministrai Darbo partijai (DP) atstovaujančio žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos pavaduotojais tapo net du į jo postą siūlyti DP deleguoti politikai. Kiti viceministrai lenkia ministrą ir darbo valstybės tarnyboje patirtimi, ir politiniu svoriu.

JURGA TVASKIENĖ

Ž

emės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovybėje postus užėmė trys su DP siejami asmenys. Žemės ūkio viceministru netrukus turėtų tapti V.Juknos partijos kolega, Kauno tarybos narys Rytis Šatkauskas, su DP jau siejamas ir narystę opozicinėje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TSLKD) partijoje sustabdęs viceministras Mindaugas Kuklierius.

Su DP atstovais ŽŪM vadovybėje pluša socialdemokratas, jau anksčiau viceministru dirbęs Vidmantas Kanopa ir į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) glėbį sugrįžusi buvusi Vilniaus rajono merė ir Seimo narė Leokadija Počikovska.

Fortūnos numylėtinis Rokiškio rajono gyventojai juokauja, kad vos metus šios savivaldybės meru dirbęs 56 metų V.Kanopa turi nuojautą pakeisti partiją.

Anksčiau aktyviu valstiečių liaudininkų lyderės, ilgametės žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės šalininku buvęs politikas, prieš kelerius metus peršokęs į socialdemokratų vežimą, netrukus tapo Rokiškio rajono meru (šį postą jam partijos sprendimu sutiko užleisti ne vieną kadenciją rajonui vadovavęs socialdemokratas Vytautas Saulis - aut.), o praėjusių metų pabaigoje buvo deleguotas į žemės ūkio viceministrus.

Rokiškio mero posto, nebaigęs kadencijos, V.Kanopa atsisakė jau antrą kartą. 2000-aisiais, išrinktas savivaldybės vadovu, po metų šį darbą jis paliko dėl siūlymo vadovauti bendrovei “Anykščių vynas”.

Po dvejų metų politikas išėjo ir iš šios įmonės - dėl pareigų ŽŪM. Panašiai kaip darbovietes V.Kanopa keičia ir politines partijas. Po kelerius metus jis buvo Lietuvos centro sąjungos, Lietuvos valstiečių partijos, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys.

“Socialdemokratų partija - viena didžiausių ir stipriausių, o jos programa man artimiausia, čia galiu geriausiai pritaikyti savo sugebėjimus”, - prieš dvejus metus, pereidamas pas socialdemokratus, kalbėjo politikas.

Tai, kad Rokiškio rajono gyventojai nesidžiaugia juos nuolat pametančiu meru, neslėpė buvęs meras parlamentaras V.Saulis.

“Kita vertus, jis ir anksčiau Rokiškio kraštui buvo tvirta atrama Žemės ūkio ministerijoje, manome, kad ir dabar neliks skolingas savo krašto žmonėms. Be to, tikrai žinau, kad ministerijos kolektyvas jo laukė sugrįžtant. Juk V.Kanopa ten dirbo šešerius metus, o ministerijos valstybės sekretorius tais laikais buvo ministrės dešinioji ranka”, sakė V.Saulis. Žemės ūkio akademiją baigęs, technikos mokslų daktaro laipsnį turintis V.Kanopa 2003-iaisiais, laimėjęs konkursą eiti ŽŪM sekretoriaus pareigas ir persikėlęs į sostinę, su Rokiškiu ryšių nenutraukė.

Rajone iki šiol veikia jam priklausanti sūnaus vadovaujama mėsos gaminiais prekiaujanti bendrovė “Daivida”.

Žemės ūkio viceministras Vidmantas Kanopa 1979 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, žemės ūkio inžinierius mechanikas.

1985 m. Lietuvos žemės ūkio elektrifikacijos mechanizacijos tyrimo instituto neakivaizdinėje aspirantūroje apgynė disertaciją, suteiktas technikos mokslų daktaro laipsnis.

2001-2003 m. studijavo Tarptautinėje aukštojoje vadybos mokykloje, vadybos magistras.

1979 m. - Moškėnų tarybinio ūkio inžinierius mechanikas.

1983 m. išrinktas “Naujo gyvenimo” kolūkio pirmininku.

1989-1990 m. - Rokiškio rajono vykdomojo komiteto Plano komisijos pirmininkas.

1990 m. - Obelių tarybinio ūkio direktorius.

Nuo 1991 m. - Rokiškio rajono valstybinės prekybos įmonės vadovas, reorganizavus UAB “Daivida” steigėjas ir vadovas.

1992 m. įkūrė banko “Hermis” Rokiškio filialą.

2000-2001 m. - Rokiškio rajono savivaldybės meras.

2001-2003 m. - AB “Anykščių vynas” generalinis direktorius.

2003-2008 m. - Lietuvos žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorius.

2011-2012 m. - Rokiškio rajono savivaldybės meras.

2011 metais tapęs Rokiškio meru, V.Kanopa į šį miestelį gyventi negrįžo. Politikas beveik kasdien įveikdavo 300 kilometrų atstumą, važinėdamas iš sostinės ir atgal.

V.Kanopa vairavo naują visureigį “Dacia Duster” - jį politikas, kurio šeimos turtas vertinamas 1,8 mln. litų, laimėjo loto lošime prieš pat mero rinkimus.

Žemės ūkio viceministrė Leokadija Počikovska

K.Starkevičius: “Duok Dieve, kad sprendimai būtų priimami ne vienos partijos, bet visų Lietuvos piliečių labui.”

Kasos aparatų “tėvas” 40-metis M.Kuklierius dar prieš porą mėnesių pats pretendavo vadovauti ŽŪM. Jo kandidatūrą atmetė premjeras Algirdas Butkevičius, išgirdęs kandidato samprotavimus apie “mažesne blogybe” įvardytą bendradarbiavimą su kairiaisiais.

Vis dėlto M.Kuklierius ministerijoje liko, kaip ir anksčiau, sutikęs eiti viceministro pareigas. Toks jo sprendimas ne juokais užrūstino buvusius bendražygius.

“Galiu pasakyti: norėjo būti klebonu, o liko klapčiuku. Šito jo posūkio nesuprantu, nežinau, ar taip jis pasielgė vien dėl pasiūlytų pareigų. Kita vertus, M.Kuklierius yra kompetentingas specialistas. Bet laikas geriausiai įvertina darbus, ir šiuo atveju manyčiau, kad ministerija be jo nepražūtų”, - LŽ kalbėjo buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

M.Kuklieriui apsisprendus dirbti “darbiečio” V.Juknos komandoje, TS-LKD vadovybė sustabdė jo narystę partijoje. Vis dėlto konservatoriai labai pykti negali - prieš sutikdamas prisidėti prie jų komandos politikas priklausė Liberalų ir centro sąjungai, vadovavo šios organizacijos Kauno skyriui.

M.Kuklieriaus atsiradimas ŽŪM vadovybėje 2009-aisiais tuo metu sietas su didesniu mėsos perdirbėjų įsigalėjimu šioje institucijoje, K.Prunskienės darbo metais vadintoje “pienininkų” ministerija. Kaip žinoma, prieš pradėdamas viceministro karjerą, M.Kuklierius buvo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos generalinis direktorius. Būtent su šiuo politiku sietas dešiniųjų Vyriausybės sprendimas kasos aparatų turgavietėse diegimą pradėti nuo mėsos prekeivių, esą sudariusių konkurenciją didiesiems perdirbėjams.

Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius 1996 m. - Lietuvos žemės ūkio universiteto Ekonomikos fakultetas, žemės ūkio ekonomika ir organizavimas.

1999-2000 m. studijavo Pietų Danijos universitete Odensėje.

2006 m. studijavo politinius mokslus Birmingamo universitete, Anglijoje.

1996 m. pagal studentų mainų programą mokėsi JAV Pietų Ilinojaus ir Ilinojaus universitetuose.

1997-1999 m. - Žemės ūkio ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktorius.

2000-2001 m. - žemės ūkio viceministras.

2001-2003 m. - Vilniaus banko ekonomistas.

2003-2005 m. - banko “Nord/LB” kredito analitikas.

2006-2007 m. - Lietuvos žemės savininkų sąjungos bei Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos ekspertas.

2007-2008 m. - Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius.

2008 m. gruodžio mėn. - 2009 m. balandžio mėn. - žemės ūkio ministro patarėjas.

2009-2012 m. - žemės ūkio viceministras.

Mezgė politinius ryšius Į žemės ūkio ministro kėdę pretendavo ir 43 metų “darbietis”, vienas partijos kūrėjų, Kauno miesto tarybos narys R.Šatkauskas, mėnesio pabaigoje turintis sėsti į viceministro kėdę. Aukštesnio posto praėjusių metų pabaigoje jis atsisakė pats, prezidentei Daliai Grybauskaitei pranešus, jog ji norėtų DP priskirtuose valstybės postuose matyti nepartinius vadovus.

Radioelektroniką Kauno technologijos universitete baigęs klaipėdietis R.Šatkauskas turi valstybinio darbo patirties. 2005-2008 metais jis ėjo aplinkos viceministro pareigas ir dėl jų atsisakė 2006-aisiais atsiradusios galimybės tapti Seimo nariu.

“Jau daugiau nei metus dirbu valstybės tarnyboje - Aplinkos ministerijoje einu atsakingas pareigas ir esu rimtai įsitraukęs į šią veiklą. Yra daugybė pradėtų darbų, projektų, už kuriuos jaučiuosi atsakingas. Manau, kad būsiu naudingesnis ir toliau nuosekliai dirbdamas aplinkos apsaugos srityje”, - tuo metu kalbėjo R.Šatkauskas.

Tuometis aplinkos ministras Arūnas Kundrotas LŽ aiškino apie šį buvusį pavaduotoją galintis papasakoti nedaug. “Mano laikais jis buvo daugiau atsakingas už santykius su Seimu, su savo atstovaujamos partijos parlamentine frakcija. Tas pareigas, sakyčiau, jis atliko gerai”, - sakė eksministras.

Tikisi principingumo Naujokė ministerijos vadovybėje, bet ne valstybės institucijoje, yra LLRA deleguota 57 metų L.Počikovska. Anksčiau ji ne vienus metus ėjo Vilniaus rajono savivaldybės merės pareigas, o 2004-2008 metais dirbo Seime. Būtent parlamente L.Počikovs-

1972-1975 m. dirbo Termoizoliacijos institute laborante.

1979-1993 m. dirbo Techninės estetikos mokslinio tyrimo institute ekonomiste, vyr. finansininke.

1992 m. baigė studijas Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete.

1993-1995 m. - Vilniaus rajono merijos Kontrolės tarnybos viršininkė.

1995-2004 m. - Vilniaus rajono tarybos narė, Vilniaus rajono merė.

2004-2008 m. - Seimo narė.

Eltos nuotraukos

Kandidatas į žemės ūkio viceministrus Rytis Šatkauskas 1994 m. - Kauno technologijos universiteto Radioelektronikos fakultetas, inžinierius.

2001 m. - Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetas, vadybos mokslų magistras.

1996 m. įkūrė UAB “Sabelija” Kauno skyrių ir pradėjo jam vadovauti.

1997 m. įkūrė UAB “Sabelijos prekyba” ir tapo jos direktoriumi.

2005-2008 m. - aplinkos viceministras.

Nuo 2007 m. - Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.

ka, viena LLRA kūrėjų, nutraukė bendradarbiavimą su šia partija. Tokį sprendimą ji tuomet aiškino LLRA lyderio, irgi Seime dirbusio Valdemaro Tomaševskio vienvaldiškumu ir nenoru atsižvelgti į kitokią nuomonę.

“Yra partijoje tokių dalykų, kurie man nepatinka. Mano sprendimas brendo kelerius metus”, - teigė parlamentarė. Tuo metu V.Tomaševskis tvirtino, esą su L.Počikovska labai gerai sutarė. Jos sprendimą išeiti iš partijos LLRA lyderis aiškino moters “asmeninėmis problemomis”.

2008 metais L.Počikovska Seimo nario mandato siekė su K.Prunskienės vadovauta Lietuvos liaudies partija. Nepasisekus antrą kartą tapti Seimo nare, moteris kuriam laikui buvo pradingusi iš aktyvios politikos.

Buvęs žemės ūkio ministras K.Starkevičius teigė neabejojantis, kad L.Počikovska ministerijoje kuruos žemės klausimus - būtent žemės grąžinimo

Erlendo Bartulio nuotrauka

Vilniaus krašte problemas nuolat akcentuoja LLRA. “Duok Dieve, kad sprendimai būtų priimami ne vienos partijos, bet visų Lietuvos piliečių labui”, - vylėsi konservatorius.

Su L.Počikovska Seimo Valstiečių liaudininkų frakcijoje ketverius metus dirbusi parlamentarė Rima Baškienė tvirtino apie kolegę galinti kalbėti tik gerai. “Ji labai pareiginga, dalykiška. Problemas spręsdavo labai konkrečiai, ir visada - nuo A iki Z. Jos atsakingumas dirbant visada mane labai žavėjo”, - aiškino politikė.

R.Baškienė tvirtino netikinti, kad L.Počikovska, tapusi viceministre, aklai vykdys ją delegavusios partijos nurodymus. “Ją prisimenu kaip labai principingą politikę, tad manyti, jog L.Počikovska bus suinteresuota vien LLRA tikslais, būtų neteisinga - esu tikra, kad ji elgsis valstybiškai, principingai bei atsakingai”, - kalbėjo Seimo narė.

•

6

2013 01 29 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Ekonomikos krizė smogia Belgijai Europos Sąjungos (ES) širdyje į skurdo gniaužtus patenka vis daugiau žmonių. Belgijoje bankrutuoja įmonės ir gausėja bedarbių.

tybės išlaidas, tiek biudžeto deficitą.

Tačiau tai, jo nuomone, gali skaudžiai atsiliepti paprastiems Belgijos gyventojams. “Belgai turės dirbti ilgiau, o bedarbiai dar labiau susiveržti diržus”, - pabrėžė K.Schoorsas.

Belgijoje vis daugiau gyventojų nesugeba sudurti galo su galu. Viena jų - Tania Godefroot. Moteris, apsirengusi šiltą paltą, žvarbią žiemos popietę keliauja į “Maisto banką”. Taniai trūksta pinigų, todėl ji stovi eilėje, kad gautų produktų, menkai šildomame “Maisto banko” pastate. T.Godefroot laukia ilgiau kaip pusvalandį. Ji pasiima litrą pieno, kepalėlį duonos, pakuotę kiaušinių ir kitų gėrybių. ES finansuojama “Maisto banko” programa - tikras išsigelbėjimas nepriteklių kenčiantiems žmonėms. T.Godefroot skaičiuoja kiekvieną centą, nes šiuo metu neturi darbo. Jos dukra sunkiai serga, todėl bedarbė moteris nemažai pinigų išleidžia vaistams.

“Išgyvenu už 180 eurų (623 litus) per mėnesį. Tiek lieka, kai sumoku už komunalines paslaugas ir nuperku dukrai vaistų”, - guodėsi T.Godefroot. Moteris skundėsi, kad “Maisto bankas” tiekia vis mažiau produktų, o eilės prie jų nuolat ilgėja. “Krizė privertė belgus skursti. Vis daugiau žmonių apsilanko “Maisto banke”, sakė nepasiturinti belgė.

T.Godefroot gyvena Flandrijos regiono Gento mieste, kuris įsikūręs šiaurinėje Belgijos dalyje. Tai vienas gražiausių šalies miestų. Jo akmenimis grįstos gatvelės ir vaizdingi senamiesčio pastatai traukia turistus iš užsienio ištisus metus. Flandrija - vienas turtingiausių Europos regionų, tačiau net ir jo gyventojų neaplenkia skurdas. Netoli nuo Gento esančiame Briuselyje dirbantys Belgijos ir ES pareigūnai nerimauja. Ekonomikos krizė nesitraukia, o nepasiturintieji tampa dar neturtingesni.

Darbuotojai streikuoja

Bankrutuoja įmonės Flandrijos kovos su skurdu organizacijos specialistas Peteris Heirmanas mano, kad ši problema nuolat didėja. “Žmonės praranda darbus,

Genko “Ford” automobilių gamyklos darbuotojai protestais tikisi susigrąžinti darbą. / AFP/Scanpix nuotrauka bendrovės bankrutuoja. Daugelis Belgijos įmonių šiuo metu išparduoda atsargas. Gamyba jose krizės laikotarpiu sustojo”, - kalbėjo P.Heirmanas. Jo manymu, socialinė krizė Belgijoje prasideda kaip tik dabar.

Nors ekonominės krizės padariniai čia ne tokie skaudūs kaip Pietų Europos valstybėse, Belgijos ekonomikos recesija jau laikosi kelerius metus. Ekspertai prognozuoja, kad 2013-aisiais šalyje prasidės stagnacija. Praėjusiais metais įmonių bankrotų skaičius pasiekė rekordinį lygį. Spėjama, kad šiemet jų žlugs dar daugiau.

Walteris Verstraetensas su dukra Charlotte - vienos mažos chemijos įmonės, kuriai gresia bankrotas, savininkai.

Nedideliame kambarėlyje tėvas ir dukra atlieka bandymus su cheminėmis medžiagomis, pilsto jas į stiklinius vamzdelius. Dešimt metų šeima kūrė įmonę “H & V”, tačiau greitai ji gali išnykti iš Belgijos bendrovių katalogo.

“Bankai nesuteikia kredito. Mūsų įmonė maža, be to, turime finansi-

Nors ekonominės krizės padariniai čia ne tokie skaudūs kaip Pietų Europos valstybėse, Belgijos ekonomikos recesija jau laikosi kelerius metus. nių sunkumų”, - neslėpė W.Verstraetensas. Jis pakartojo P.Heirmano žodžius ir patvirtino, kad Belgijoje yra taip pat blogai kaip visoje Europoje.

“Prasčiau, matyt, tik Graikijoje ir Ispanijoje. Iš visų jėgų stengiamės išsaugoti įmonę, tačiau turime atleisti kai kuriuos darbuotojus, nes neišgalime mokėti jiems atlyginimų”, - sakė chemijos įmonės savininkas.

Vyriausybė imasi reformų Flandrijoje nedarbas siekia apie 7 procentus. Jis gerokai mažesnis negu prasiskolinusiose Pietų Europos valstybėse. Ekonomikos ekspertai pažymi, kad Belgijos valdžia sugeba kontroliuoti viešąsias išlaidas. Nors

valstybės skola vis dar didelė, šalies vyriausybė tikisi, jog biudžeto deficitas neviršys ES nustatytos 3 proc. bendrojo vidaus produkto ribos.

Gento universiteto ekonomikos profesorius Koenas Schoorsas mano, kad ekonomikos krizė privertė Belgijos vyriausybę imtis nepopuliarių, bet būtinų reformų. “Apie ateitį mąstau optimistiškai. Daugelis reikalingų reformų vyksta jau dabar. Jos padės Belgijai išvengti kracho. Šalis niekada neatsidurs tokioje padėtyje, kokioje šiuo metu yra Graikija”, - įsitikinęs K.Schoorsas.

Anot ekonomikos profesoriaus, pensijų reforma ir apkarpyta bedarbio pašalpa padės sumažinti tiek vals-

Bedarbių Belgijoje gausėja. Netrukus dar daugiau jų atsiras rytiniame Genko mieste, kuriame “Ford” uždaro automobilių gamyklą. Tai kelia nerimą automobilių pramonės darbuotojams, nes jie, norėdami gauti kitą darbą, turės keisti profesiją.

Pranešimas apie “Ford” gamyklos uždarymą Genko mieste buvo paskelbtas praėjusių metų spalį. Jame teigiama, jog darbo neteks 4 tūkst. šios įmonės darbuotojų. “Ford” apskaičiavo, kad dėl ekonomikos recesijos ir euro zonos skolų krizės kompanija nesugeba parduoti visų automobilių ir nuolat patiria nuostolių. Žinia apie gamyklos uždarymą sukrėtė “Ford” darbuotojus. Jie pradėjo streiką, surengė už įmonės vartų mitingą ir pareiškė vadovams, kad neleis parduoti automobilių, jeigu gamykla greitai bus uždaryta. Po derybų su vadovybe kai kurie darbuotojai sugrįžo į darbą, tačiau nauji “Ford” automobiliai, stovintys didelėje aikštelėje, vis dar akylai “saugomi”. Žmonės ten geria kavą, arbatą ir valgo karštą sriubą, kad sušiltų žvarbią žiemos dieną. Darbuotojai tikisi, jog įmonės vadovai bus geranoriški ir neatleis jų.

Aikštelėje budi ir Debby Metten.

Moteris jaučiasi nesaugiai, nes jos ateitis - neaiški. “Kai būsiu atleista iš darbo, grįšiu į profesinę mokyklą. Norėčiau įgyti naują specialybę, nes automobilių pramonėje nesitikiu rasti darbo”, - kalbėjo D.Metten. Jos kolega Mario Vannoppenas taip pat jaučiasi nusivylęs. “Automobilių gamykloje dirbu jau 22 metus. Vyliausi čia darbuotis iki pat pensijos, tačiau nelemta ekonomikos krizė sujaukė visus planus”, - neslėpė pasipiktinimo M.Vannoppenas.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Lenkijaneigiajos teritorijoje buvus CŽVkalėjimą Lenkijoje vilkinamas tyrimas dėl dviejų slaptame JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjime Lenkijoje laikytų vyrų. Jų advokatai tvirtina, kad šis istorinis baudžiamasis tyrimas žlugdomas, nes bylos perdavimas teismui galėtų sukelti nepatogumų Varšuvai.

Lenkijos prokurorai tiria savo šalies vaidmenį JAV slaptųjų tarnybų veiklos schemoje. Pagal šią schemą tarptautinio teroristų tinklo “Al-Qaeda” nariai prieš dešimtmetį būdavo skraidinami į sulaikymo centrus, esančius už Jungtinių Amerikos Valstijų ribų. Šiuose sulaikymo centruose terorizmu įtariami asmenys galėjo būti laikomi ir tardomi nesilaikant įstatymų.

Lenkija ir Lietuva - dvi šalys, kurios pradėjo baudžiamuosius tyrimus dėl slaptųjų kalėjimų, tačiau tyrimas Lenkijoje įstrigo. Paviešinta informacija rodo, kad šis tyrimas gali lemti kaltinimus kai kuriems aukščiausiems Lenkijos politikams bei supykdyti svarbų Lenkijos sąjungininką Vašingtoną. Advokatai, žmogaus teisių aktyvistai ir kiti su šia byla susipažinę šal-

CŽV kalėjimai galėjo veikti Lenkijoje, Rumunijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse. / PA/Wire/Scanpix nuotrauka tiniai sako, kad tyrimas įstrigo, kai praeitų metų pradžioje nuo šio proceso buvo nušalinti jį pradėję tyrėjai. “Šią bylą akivaizdžiai kontroliuoja politikai. Politiškai patogiausia, kad ji būtų vilkinama”, - sakė CŽV kalėjime sėdėjusiam Saudo Arabijos piliečiui

Abd al Rahimui al Nashiri atstovaujantis advokatas Mikolajus Pietrzakas.

Lenkijos pareigūnai tvirtina, kad prokurorai veikia nepriklausomai, o patys prokurorai sako, kad rinkdami įrodymus daro viską, ką gali. Pasak jų, šį procesą iš dalies vilkina JAV parei-

gūnai, kurie nenori suteikti Lenkijos prokurorams informacijos. JAV ambasados Varšuvoje atstovas atsisakė komentuoti šį tyrimą, nes jis susijęs su žvalgybos klausimais. Buvęs JAV prezidentas George’as W.Bushas 2006 metais yra sakęs, kad CŽV turėjo sulaikymo centrų užsienyje, tačiau Vašingtonas neatskleidė, kur ir kaip jie veikė.

Penktus metus besitęsiantis tyrimas gali baigtis kitą mėnesį, tačiau prokurorai nurodė, kad greičiausiai jį pratęs. Lenkijos senatorius Jozefas Pinioras, raginęs atlikti išsamų CŽV veiklos jo šalyje tyrimą, sakė, jog viena iš pagrindinių vilkinimo priežasčių - saugumo pareigūnų spaudimas.

Vienas iš nedaugelio Lenkijos pareigūnų, kada nors komentavusių CŽV programą, buvo karinės žvalgybos tarnybai vadovavęs Marekas Dukaczewskis. Jis 2010 metais sakė, kad Varšuva bendradarbiavo su JAV kovoje su islamo ekstremistais. Tačiau paklaustas apie bazę Senuosiuose Keikutuose pareiškė, kad ji galėjo būti naudojama tik kaip atostogų ir mokymų centras iš misijų Afganistane grįžtantiems JAV agentams. “Tas centras yra gražioje vietoje. Galbūt pareigū-

nai, atlikę užduotis kitose pasaulio vietose, užsukdavo ten pasidalyti savo žiniomis arba įžvalgomis”, - sakė M.Dukaczewskis.

Sprendžiant iš dokumentų, kuriuos pateikė abiejų buvusių kalinių advokatai, jie buvo atskraidinti į nedidelį Šymanų oro uostą ir išvežti į vieną Lenkijos žvalgybos akademijos bazę prie ežero Senųjų Keikutų kaime, esančiame už maždaug 180 kilometrų į šiaurę nuo Varšuvos.

Kaip teigiama, toje bazėje buvo įkurdintas slaptas CŽV kalėjimas. Lenkijos pareigūnai niekada nėra viešai pripažinę, kad jų šalyje veikė CŽV kalėjimai.

Tuo tarpu Europos Taryba ir Jungtinės Tautos savo ataskaitose nurodo, kad esama įrodymų, jog CŽV slaptieji kalėjimai taip pat veikė Rumunijoje, Lietuvoje, Tailande ir galbūt kitur. Žmogaus teisių organizacijos ir kiti aktyvistai tvirtina, kad CŽV kalėjimuose rengdavo tardymus, kurių metu naudodavo neleistinus metodus.

CŽV agentai mušdavo ir kankindavo terorizmu įtariamus žmones bei imituodavo jų skandinimą.

•

Reuters, BNS, LŽ

2013 01 29 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Lietuvių negąsdina chaosas Egipte VILJAMA SUDIKIENĖ

Šiuo metu Egiptą purto antra nuo lapkričio smurto banga, tačiau lietuvių turistų tai neatbaido nuo kelionių į piramidžių šalį.

Nuo vakar trijose Egipto provincijose prie Sueco paskelbta nepaprastoji padėtis ir įvesta komendanto valanda. Armijai suteiktas leidimas veikti kaip policijai ir suiminėti civilius. Tokį sprendimą Egipto prezidentas Mohamedas Mursi paskelbė po kelias dienas trukusių riaušių, per kurias žuvo dešimtys žmonių. Be to, prezidentas perspėjo, kad nedvejodamas imsis ir tolesnių žingsnių, jei iškils grėsmė šalies saugumui.

Didžiausio Lietuvoje kelionių į Egiptą organizatoriaus “Novaturas” rinkodaros projektų vadovė Ieva Dorelaitienė “Lietuvos žinioms” teigė, kad Egipto kurortai, į kuriuos vyksta “Novaturo” klientai, yra toli nuo pilietinių neramumų zonų. “Tad susiklosčiusi padėtis nekelia pavojaus Egipte poilsiaujantiems lietuviams.

Tai patvirtino ir mūsų vietos partneriai, atidžiai stebintys padėtį šalyje.

Klientų saugumu mes rūpinamės ir juo nerizikuojame. Iki šiol neprireikė jokių specialių veiksmų”, - sakė I.Dorelaitienė.

Pasak jos, keliaujančiųjų skaičius iš Lietuvos į Egiptą nesumažėjo, nė vienas klientas iki šiol neatšaukė savo kelionės, visi suplanuoti skrydžiai įvyks.

“Manome, kad lietuviai atostogų

vincijose. Ten įvedama komendanto valanda nuo 22 iki 6 valandos. Drauge prezidentas pabrėžė, jog šalis jokiu būdu negrįš į autoritarizmą. “Mes neatsisakysime laisvės, demokratijos ir įstatymo viršenybės”, - pabrėžė jis.

Riaušes Port Saide išprovokavo teismo skirtos mirties bausmės futbolo aistruoliams. Jie buvo nuteisti už dešimtis žmonių gyvybių nusinešusias pernykštes riaušes. Paskelbus nuosprendį įpykusios minios šturmavo policijos nuovadas, nusiaubė ir padegė armijos klubą, mėtė Molotovo kokteilius į saugumo pajėgas ir blokavo kelius. Per šiuos savaitgalio neramumus Port Saide žuvo apie 50 žmonių, tarp jų į krūtinę pašautas paauglys bei du policininkai.

Per aukų laidotuves gedėtojai šaukė: “M.Mursi yra Dievo priešas!” Kaire policija susirėmė su protestuotojais, kaltinančiais M.Mursi išdavus revoliucijos, prieš dvejus metus nuvertusios autoritarinį lyderį Hosni Mubaraką, siekius. Neramumai Tahriro aikštėje privertė nebedirbti netoli jos esančias JAV ir Didžiosios Britanijos ambasadas. Jie taip pat rodo, kokie dideli nesutarimai drasko islamiškų partijų dabar valdomą Egiptą. Pyktį didina lėtas pokyčių tempas.

Dialogas gali būti bereikšmis Po savaitgalio smurto proveržio M.Mursi pakvietė opoziciją dalyvauti dialoge. Tarp prezidento pakviestųjų - reformų Egipte šalininkas Nobelio taikos premijos laureatas Mohammedas El Baradei, buvęs Arabų lygos vadovas Amras Moussa ir

I.Dorelaitienė.: “Keliaujančiųjų skaičius iš Lietuvos į Egiptą nesumažėjo, nė vienas klientas iki šiol neatšaukė savo kelionės, visi suplanuoti skrydžiai įvyks.” planų nekeičia tiek dėl gero oro bei mėgstamos pramogos - nardymo, tiek dėl pasitikėjimo kelionių organizatoriumi”, - aiškino I.Dorelaitienė.

Prezidentas nusiteikęs ryžtingai Per valstybinę televiziją sekmadienio vakarą M.Mursi neslėpė pykčio ir beveik šaukė pareikšdamas, jog nepaprastosios priemonės galios 30 dienų Port Saido, Sueco ir Ismailijos pro-

trečias prezidento rinkimuose likęs kandidatas, kairiųjų politikas Hamdeenas Sabahi. Visi trys priklauso Nacionaliniam gelbėjimo frontui, prie kurio šliejasi pagrindinės opozicinės partijos. Tačiau jos gana skeptiškai vertina prezidento kvietimą sakydamos, jog jis bereikšmis, jei nebus kalbama apie paskubomis priimtos islamistinės Konstitucijos, kuri taip pat kėlė daug aistrų bei smurtinių protestų, taisymą. Prezidentas taip

Egiptiečiai su kupranugariais laukia turistų prie piramidžių Gizos slėnyje. / Reuters/Scanpix nuotraukos pat sulaukė kritikos, kad neprisiima politinės atsakomybės už pratrūkusį smurtą ir po 30 metų trukusio H.Mubarako režimo nepateikia jokios Egipto ateities vizijos, neturi politikos, kaip spręsti, atrodo, nepabaigiamas 85 mln. gyventojų turinčio Egipto problemas - nuo žlungančios ekonomikos iki didžiulio socialinio neteisingumo bei augančio nusikalstamumo ir chaoso gatvėse.

Turizmas atsigauna Prieš dvejus metus įvykusi revoliucija sudavė didžiulį smūgį vienai svarbiausių Egipto ekonomikos šakų - turizmui. Vis dėlto naujausi skaičiai rodo, kad chaosas Egipte galutinai turistų neišvaikė. Šį mėnesį Egipto turizmo ministerija paskelbė, kad 2012 metais užsienio turistų padaugėjo 17 proc., o jų atneštos pajamos - 13 procentų. Manoma, kad 2012 metais Egiptas sulaukė 11,5 mln. turistų ir iš to gavo 9,9 mlrd. dolerių. Tai mažiau nei iki revoliucijos, kai Egiptą per metus aplankydavo 14,5 mln. turistų, o šalis iš jų uždirbdavo 12,5 mlrd. dolerių. Iki revoliucijos turizmas sudarė 11 proc. Egipto ekonomikos. Egiptas puoselėja viltį, kad šių metų pabaigoje turizmo srityje pasieks ikirevoliucinį lygį.

•

Tokie vaizdai iš Kairo greičiau primena karą nei turizmo rojų.

Brazilijoje - trijų dienų gedulas Tai, kas nutiko naktiniame klube, primena vaizdus iš siaubo filmo. Likusių gyvųjų pasakojimai drasko širdį netekusiems artimųjų.

Ugnies nuniokotas “Kiss” klubas”. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Brazilija paskelbė trijų dienų gedulą dėl žuvusiųjų per gaisrą naktiniame klube pietiniame šalies Santa Marijos mieste - jų, patikslintais duomenimis, yra 231. Policija suėmė klubo savininką bei du grupės, per koncertą naudojusios pirotechniką, narius. Taip pat išduotas orderis dar vienam klubo savininkui suimti.

Valdžia skelbia, kad dauguma aukų - studentai, uždusę nuo dūmų arba sutrypti kilus panikai.

Gaisrą populiariame “Kiss” klube sukėlė ten koncertavusios grupės blogai veikianti pirotechnika. Be to, klubo priešgaisrinės saugos leidimas, pasirodo, nustojo galioti dar 2011 metų rugpjūtį. Tai buvo daugiausia aukų per pastarąjį dešimt-

metį pasiglemžęs gaisras pasaulyje.

Giminaičiai vis dar karštligiškai ieškojo artimųjų pasirodžius siaubingiems pasakojimams apie bandymus ištrūkti iš pragaro. Šoko ištikti išsigelbėjusieji, daugiausia - studentai iš Santa Marijos universiteto, pasakojo apie užblokuotus išėjimus ir kylančias liepsnas, trypiamus ar nuo dūmų trokštančius pramogautojus.

“Mačiau aukų, kurių viena veido pusė buvo išsilydžiusi, - pasakojo Maxas Mulleris, jis ėjo pro šalį ir pradėjo filmuoti chaotiškas scenas prie klubo. Patyriau traumą. Sunku pamiršti, ką mačiau. Vieni bandė ištrūkti, kiti sustojo daryti dirbtinio kvėpavimo, bet nežinodami, kaip tai daryti, laužė žmonėms kaulus.”

“Tai buvo absoliutus siaubas. Netekau labai brangaus draugo. Avariniai išėjimai buvo uždaryti, o tada per sumaištį pamečiau draugą, - vietos televizijai pasakojo jaunas odontologas Mattheus Bortolotto. - Tada man ant rankų mirė mergina. Jutau,

kaip nustojo plakti jos širdis. Tokių dalykų buvau matęs tik filmuose.”

“Mano draugui pavyko ištrūkti, bet tada jis patyrė širdies smūgį ir mirė”, - sakė 19-metė inžinerijos studentė Ana Paula Miller.

Santa Marija yra į vakarus nuo Porto Alegrės, kur 2014 metais vyks kai kurios pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Dėl gaisro Brazilija skubiai atidėjo renginį “500 dienų iki 2014 metų pasaulio čempionato”, kuris vakar buvo planuotas sostinėje Brazilijoje.

Sveikatos apsaugos ministras Alexandre Padilha paskelbė, kad vyriausybės prioritetas dabar yra “gelbėti tas gyvybes, kurias dar galima išgelbėti”. Sužeistųjų ligoninėse yra 116, kai kurių būklė - kritinė. Šiurpesnis gaisras buvo kilęs tik 2000 metais prekybos centre ir diskotekoje Kinijos centriniame regione esančiame Luojange, kai žuvo daugiau kaip 300 žmonių.

•

AFP, Reuters, BNS, LŽ

8

2013 01 29 Lietuvos žinios

Pasaulis

Recesija atima gerai mokamas darbo vietas šį procesą gali pristabdyti darbo įstatymai ir profsąjungos, tačiau nė viena valstybė negali uždrausti įmonėms diegti naujų technologijų ir samdyti mažiau žmonių.

Pesimistai ir optimistai

Darbo ieško ir aukštos kvalifikacijos žmonės.

Praėjus penkeriems metams nuo recesijos pradžios tampa aišku, kad vidurinė klasė neteko milijonų darbo vietų ir šis skaičius bauginamai didėja.

Analitikai įspėja, kad padėtis daug blogesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Milijonai darbo vietų niekada nebus atkurtos ir daugybė jų dar išnyks.

Taip teigia darbo rinkos ekspertai. Ir taip nutiks ne tik Kinijos ar kitos sparčiai besivystančios šalies fabrikuose. Etatai prarandami ir paslaugų sektoriuje, kuris šiuo metu sukuria du trečdalius visų darbo vietų.

Skaičiai pribloškia Kasmet kompiuterius valdanti programinė įranga darosi vis galingesnė bei sumanesnė ir gali perimti darbus, kuriuos anksčiau atliko žmonės. Jau prieš kelis dešimtmečius fantastikos kūrėjai įspėjo, kad mes tapsime savo pačių išradimų aukomis, nes mus pakeis mašinos.

“Prarasti darbai nebesugrįžta. Dar niekada kompiuteriai nedemonstravo tokių sugebėjimų ir galimybių kaip per pastaruosius septynerius metus”, - sako Masačusetso technologijos instituto Skaitmeninio verslo centre dirbantis mokslininkas Andrew McAfee.

Pasaulį keičia mašinos, generuojančios ir analizuojančios milžinišką duomenų kiekį. Išmanieji telefonai ir kompiuteriai leidžia žmogui

/ AP/Scanpix nuotrauka

dirbti bet kurioje vietoje, vis geriau panaudojami protingesni bei miklesni kompiuterių valdomi robotai ir vis mažiau personalo reikia jiems prižiūrėti. Nyksta net sekretorių ir kelionių agentų profesijos. “Nėra ekonomikos sektoriaus, kurio tai neliestų. Tunelyje šviesa jau užsidegė ir ji nebeužges”, - sako programinę įrangą kuriančios bendrovės vadovas Martinas Fordas.

Jungtinėse Valstijose paskelbti duomenys pribloškė ne tik analitikus.

Nuo recesijos pradžios pramonėje, kur vidurinės klasės atstovai per metus uždirbdavo 38-68 tūkst. dolerių, išnyko 7,5 mln. darbo vietų, o naujų buvo sukurta tik 3,5 milijono. 70 proc. jų sudaro prastai mokamas darbas ir tik 29 proc. įdarbintų žmonių gauna gerus atlyginimus.

Dar blogesnė padėtis Europoje.

Nuo 2009 metų vidurio euro zonos šalyse pavyko atkurti 4,3 mln. menkai mokamų darbo vietų, o žmonių, kuriems reikia mokėti vidutinį atlyginimą, įdarbinama vis mažiau. Nuo 2008 metų sausio Europoje prarasta 7,6 mln. vidurinės klasės darbo vietų ir ekspertai įspėja, kad šio proceso nebeįmanoma sustabdyti. Tobulėjančios technologijos vis labiau braunasi į mūsų gyvenimą, todėl darbo vietų lieka vis mažiau. Belgijoje esančio Leveno universiteto ekonomistas Maartenas Goosas įspėja, kad netrukus vidurinės klasės užimamos darbo vietos gali nykti dvigubai sparčiau.

Gerai uždirbti galima tik kuriant naujas technologijas, programinę

Atėjus sunkmečiui įmonės, norėdamos išgyventi, ieško naujų technologijų, o kai reikalai ima gerėti, jau nebeketina susigrąžinti buvusių darbuotojų. įrangą ir papildomas išmaniųjų telefonų ar planšetinių kompiuterių funkcijas, tačiau ir šiose srityse technologijos panaikina daugiau darbo vietų nei sukuria naujų.

Neišgelbės net diplomas Mokslininkai mėgino analizuoti, kaip tobulėjančios technologijos veikia gerai mokamas darbo vietas 20 šalių.

Jie aiškinosi, kokią įtaką naujovės padarė pramonės augimui per pastaruosius 40 metų, taip pat darbo užmokesčiui, atliekamoms užduotims, darbo vietų praradimui ir ūkio atsigavimui po recesijos. Buvo apklausti ekonomistai, technologai, robotų gamintojai, programinės įrangos kūrėjai ir samdomi darbuotojai - nuo užimančių vadovaujančius postus iki bedarbių. Paaiškėjo, kad daugiau kaip tris dešimtmečius naujos technologijos mažino darbo vietų skaičių gamybos srityje. Robotai ir kitokia kompiuterių valdoma įranga dirba greičiau ir daro mažiau klaidų nei žmogus. Pastarąjį dešimtmetį tokia tendencija jau matoma ir paslaugų srityje, kur dirba daugiau kaip du trečdaliai visų žmonių. Technologijos atima darbo vietas kontorose, prekybos nekilnojamuoju turtu ir įvairiose vartojimo srityse, nes jos pritaikomos visur, kur tik dirba

žmonės. Technologijos keičia darbuotojus didžiulėse korporacijose ir smulkiajame versle, seniai veikiančiose ir ką tik įkurtose įmonėse. Jos veržiasi į mokyklas, koledžus ir universitetus, ligonines bei kitas medicinos įstaigas, pelno nesiekiančias organizacijas ir kariuomenę.

Pirmiausia bedarbiais lieka žmonės, dirbantys mechaninį darbą, nes labai lengva sukurti programą, pildančią įvairias apskaitos formas, tvarkančią buhalterijos dokumentus ir pan. Programinei įrangai vis labiau tobulėjant, reikės ir mažiau vadybininkų bei kontrolierių, t. y. darbo neteks žmonės, kurie mano, kad juos apsaugo universiteto diplomas. Nors agentūros “Standard & Poors” reitinguojamos bendrovės pranešė, kad praėjusiais metais gavo trečdaliu daugiau pelno nei prieš recesiją ir išplėtė savo verslą, tačiau jose šiuo metu yra pusę milijono mažiau (buvo 21,1 mln.) darbo vietų. Tai nulėmė naujos technologijos.

Kuriasi tarsi pats save aptarnaujantis pasaulis, kuriam nebereikia žmogaus. Vienus dėl to apima neviltis, kiti džiaugiasi, kad gali viską kontroliuoti.

Ir ši tendencija, žinoma, tik stiprės.

Technologijos atims darbo vietas nepaisydamos šalies vedamos politikos ir joje galiojančių įstatymų. Šiek tiek

Yra ir neigiančiųjų, kad technologijos atima darbo vietas. Jie aiškina, kad nors nekilnojamojo turto rinkos žlugimas atėmė darbą iš milijonų statybininkų ir statybinių medžiagų pramonės darbininkų, vyriausybės šias darbo vietas galėtų sugrąžinti, jeigu žmonėms būtų atidėtas skolų grąžinimas ir jie galėtų lengviau leisti pinigus. Jiems atkertama, kad darbo vietų jau mažėja Kinijoje, Indijoje ir kitose besivystančiose šalyse, ir jų mažės net ekonomikai įgaunant pagreitį, todėl vidurinė klasė turi būti perkvalifikuota, kad vėl turėtų darbo. Nusiteikusieji optimistiškiau aiškina, kad per šimtmečius buvo sukurta daugiau darbo vietų nei jų sunaikinta, taip nutiks ir šįkart, nors šis procesas bus ilgas ir skausmingas. Todėl pasaulio laukia ilgi vidurinės klasės nedarbo metai, socialiniai neramumai, didėjantis lėšų perskirstymas, gyvenimo lygio kritimas ir sudužusios viltys.

Kai 2009 metais JAV prasidėjo ekonomikos atsigavimas, jis buvo pavadintas “nedarbo atsigavimu”, nes darbo vietų ėmė daugėti tik praėjus dar dvejiems metams. Po 1991-2001 metų ekonomikos nuosmukio bedarbių skaičius sumažėjo iki buvusio prieš recesiją per trejus metus, tačiau gerai mokamų darbo vietų atsirado mažiau. Per dabartinę krizę JAV prarasta 50 proc. gerai mokamų darbo etatų ir, kaip teigia agentūros “Moody’s” analitikai, iš 3,5 mln. prarastų vidurinės klasės darbo vietų atkurta vos 2 procentai. Ankstesnės recesijos baigdavosi sėkmingiau, paprastai pavykdavo grąžinti 46 proc. darbo vietų ir dar sukurti 30 proc. naujų.

“Visi laukia, kad nedarbas imtų mažėti, bet nemanau, kad jis labai sumažės. Per recesiją bendrovės išmoko dirbti efektyviau ir atgal jos nebegrįš”, atvirai sako JAV kompanijos “Cullman Ala” prezidentas Dwayne’as Rickettas.

Ir Europai nebepavyks atkurti to, kas buvo iki krizės. Šiuo metu 17 euro zonos šalių nedarbo lygis rekordinis - 11,8 procento. Europiečiai taip pat diegia naujas technologijas ir šiuo metu tai daro ypač sparčiai. “Taip, naujos darbo vietos kuriamos, bet jos skiriamos ne vidurinei klasei”, - sako belgų ekonomistas M.Goosas.

Toks pat procesas vyksta Japonijoje, visada teikusioje pirmenybę technologijoms, o Brazilijoje ir Kinijoje sukama nuo eksporto prie vidaus vartojimo ekonomikos, todėl naudojama vis daugiau įrenginių. Šiose šalyse gerėjant gyvenimui brangsta ir darbo jėga, o robotai, įdiegti ten, kur anksčiau buvo dirbama rankomis, taip pat brangina ir darbo jėgą.

•

Plačiau: www.lzinios.lt

Trumpai STATYTINIS PRADEDA KARJERĄ Kinijos parinktas 16-metis Sonamas Phuntsokas gavo savo pirmąjį politinį paskyrimą - tapo jauniausiu Kinijos liaudies politinės patariamosios konferencijos Tibeto komiteto nariu. 2000 metais Kinija jį paskelbė 7uoju Retingo vienuolyno rinpoče, nes šį titulą turintys dvasininkai tradiciškai perima vadovavimą mirus Tibeto dvasiniam lyderiui Dalai La-

mai ir dalyvauja mėginant atpažinti jo įpėdinį. Taip elgdamasis Pekinas mėgina padidinti įtaką Tibeto lamoms, kurie, kaip tikima, atgimsta po mirties, ir įteisinti savo valdymą Tibete. Paauglys S.Phuntsokas pažadėjo išlaikyti “patriotizmo ir meilės religijai liniją”. Šis vaikas buvo paskelbtas 7-uoju Retingo rinpoče, kai 1999 metais į Tibeto vyriausybės tremtyje būstinę Indijoje pabėgo kitas Pekino parinktas tibetiečių lama, kuriam tuomet buvo 14 metų.

AZIJOS “NOBELIO PREMIJA” Vienas turtingiausių Taivano žmonių, konglomerato “Ruentex” savininkas Samuelis Yinas įsteigė premiją, kuri jau vadinama Azijos Nobelio premija ir pinigine išraiška yra gerokai didesnė nei skiriama Švedijoje. Skirdamas 3 mlrd. Taivano dolerių (101 mln. JAV dolerių) Tangų premijai šis verslininkas taip įgyvendino vieną didžiausių savo svajonių. “Tikiuosi, kad ši premija

paskatins tolesnius pasauliui ir žmonijai naudingus tyrimus, propaguos kinų kultūrą ir padarys pasaulį geresnį”, - rašoma jo pareiškime. Premija pavadinta Kinijos Tangų dinastijos (618-907), kuria S.Yinas labai žavisi, vardu. Jis teigia, kad šios dinastijos atstovams būdingas pasitikėjimas savimi ir kosmopolitinis požiūris. Nuo 2014-ųjų ši premija kas dveji metai bus skiriama keturiose srityse - tvarios plėtros, biofarmacijos, sinolo-

gijos ir “įstatymo valdžios”. Į ją galės pretenduoti asmenys neatsižvelgiant į jų pilietybę. Laureatai gaus po 50 mln. Taivano dolerių (1,7 mln. JAV dolerių). Nobelio premiją sudaro 8 mln. Švedijos kronų (1,2 mln. JAV dolerių). Tangų premija tikimasi padidinti Taivano pastebimumą tarptautinėje mokslinėje bendruomenėje.

AFP, AP, “The China Daily”, BNS, LŽ

2013 01 29 Lietuvos žinios

Verslas

Mielesnė - nemokama televizija syvėjo, kai iki analoginės TV išjungimo buvo likusios dvi savaitės”, - LŽ aiškino N.Ivanauskas.

ARVYDAS JOCKUS

Išjungus antžeminę analoginę televiziją nesulaukta šuolio Lietuvos mokamos televizijos rinkoje - klientų skaičius padidėjo minimaliai, nes dauguma gyventojų ir toliau renkasi nemokamai prieinamus TV kanalus.

Keičiasi įmonių strategija

Praėjusių metų spalio pabaigoje Lietuvoje buvo išjungta analoginė antžeminė televizija ir maždaug 15 tūkst. šeimų, nespėjusių pereiti prie skaitmeninės TV, liko sėdėti prie tamsių ekranų. Dauguma jų vėliau rinkosi ne mokamus skaitmeninius kanalus, o pirko TV priedėlius ir toliau tenkinosi nemokamais lietuviškais kanalais.

Telekomunikacijų bendrovės, nesitikėdamos pritraukti didesnio būrio mokamos TV vartotojų, dabar kuria įvairesnes paslaugas, kad išsaugotų turimus klientus.

N.Ivanauskas: “Mėgstamus TV kanalus galima “vežtis” vykstant atostogauti, savaitgaliais poilsiaujant kaimo sodyboje ar sode.”

Mokamais kanalais nesusižavėjo Televizijos ir interneto paslaugų teikėjos “Cgates” generalinis direktorius Paulius Dambrauskas LŽ teigė, jog Lietuvos mokamos televizijos rinkoje įvykę pokyčiai, išjungus antžeminę analoginę televiziją, buvo minimalūs.

“Kaip ir tikėjomės, gyventojai, žiūrėję nemokamą analoginę televiziją, nepanoro tapti mokamos TV žiūrovais.

Jie įsigijo TV priedėlius ir žiūri tik nemokamas lietuviškas programas. Nuo 2012 metų spalio “Cgates” klientų skaičius padidėjo maždaug 3 proc., tai yra turime 3 tūkst. naujų mokamos televizijos abonentų”, - kalbėjo P.Dambrauskas.

Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, pasak jo, labiausiai klientų pagausėjo tuose miestuose, kurių gyven-

P.Dambrausko teigimu, šiuo metu televizijos ir interneto rinkų augimas sulėtėjęs, todėl daugiau dėmesio skiriama tam, kad būtų išsaugoti turimi klientai ir teikiamos kokybiškos paslaugos. / LŽ archyvo nuotrauka tojai iki šiol naudojosi kolektyvinėmis antenomis. “Išjungus antžeminę analoginę televiziją šiems žmonėms nebuvo kitos išeities - jie turėjo rinktis televizijos tiekėją. Dėl to daugiausia “Cgates” klientų sulaukėme Marijampolėje ir Šilutėje”, - teigė jis.

P.Dambrauskas prognozuoja, kad dėl didėjančių sąnaudų nemokamų televizijos kanalų eteryje mažės, tad gyventojai galbūt dažniau rinksis mokamos televizijos tinklelius, į kuriuos yra įtraukta daugiau televizijos programų.

TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas LŽ sakė, kad pirmomis dienomis, kai buvo išjungta analoginė TV, TEO darbuotojai sulaukė didesnio skaičiaus televizijos paslaugomis besidominčių klientų. “Telefonu į bendrovės specialistus kreipėsi maždaug pusantro karto daugiau žmonių nei ankstesnėmis dienomis. Šiek tiek daugiau jų atėjo ir į TEO klientų aptarnavimo skyrius. Besidominčių gyventojų skaičiaus augimą fiksavome jau nuo vasaros pabaigos. Jis suinten-

“Cgates” vadovo P.Dambrausko nuomone, Lietuvos telekomunikacijų rinkoje vienas pagrindinių kriterijų renkantis televizijos ir interneto paslaugų teikėją išlieka kainodara. “Klientai pirmiausia atsižvelgia į kainą. Tačiau labai svarbu ir bendrovės patikimumas, siūlomų paslaugų įvairovė bei aptarnavimo kokybė. Maža kaina yra pagrindinis, bet ne vienintelis kriterijus. Jeigu klientai nepasitiki televizijos ir interneto tiekėju, abejoja, kad gaus kokybiškas paslaugas, jie nepirks jų”, - svarstė “Cgates” vadovas.

P.Dambrausko žodžiais, šiuo metu televizijos ir interneto rinkų augimas sulėtėjęs, todėl daugiau dėmesio skiriama tam, kad būtų išsaugoti turimi klientai ir teikiamos kokybiškos paslaugos. “Jeigu žmogus yra patenkintas, jis rekomenduos televizijos ir interneto tiekėją savo pažįstamiems. Taip pritraukiami ir nauji klientai”, - dėstė pašnekovas.

Pasikeitus televizijos transliavimo technologijoms paslaugų teikėjai fiksuoja ir vartojimo įpročių pokyčius.

TEO atstovas N.Ivanauskas sako, kad vis daugiau vartotojų renkasi televiziją, kuri leidžia visiškai valdyti turinį: įsirašyti norimas laidas, peržiūrėti jas patogiu laiku, net atsukti atgal jau prasidėjusią programą.

“Daugiausia tokių galimybių suteikia interneto tinklais transliuojama interaktyvioji televizija. Ekspertai mano, kad jos vartotojų skaičius pasaulyje per artimiausius penkerius metus padidės tris kartus. Tikėtina, šiai televizijai pirmenybę teiks ir Lietuvos gyventojai”, - prognozavo jis.

TEO, atsižvelgdama į vartotojų gyvenamąją vietą, siūlo skirtingus televizijos sprendimus. “Bendrovės skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugomis gali naudotis 98 proc. šalies gyventojų. Televizija “Skaitmeninė GALA” yra mobili. Ją gali matyti ir tie, kurie gyvena atokiau, ir tie, kurie mėgstamus kanalus nori “vežtis” vykdami atostogauti, savaitgaliais pailsėti kaimo sodyboje ar sode”, - pasakojo N.Ivanauskas.

Anot TEO atstovo, sparti šviesolaidinio tinklo plėtra lemia, kad Lietuvoje vis labiau populiarėja inte-

9

FAKTAI

•

Praėjusiais metais, palyginti su 2011-aisiais, Lietuvoje televizorių pardavimas pakilo 48,5 proc., priedėlių net 203,9 procento.

Iki 2012 metų rugsėjo vidutinis mėnesio priedėlių pardavimas siekė 4-5 tūkst. vienetų, rugsėjį jis pakilo iki 25 tūkst., o spalį šoktelėjo beveik iki 100 tūkst. vienetų.

Televizorių spalį parduota 36,5 tūkstančio.

•

•

Šaltinis: “GfK Retail and Technology Baltic”

SKAIČIAI

•

2012-ųjų rugsėjo pabaigoje TEO šviesolaidinio interneto paslaugomis galėjo naudotis 747 tūkst., arba 62 proc., šalies namų ūkių.

“Cgates” tinklui priklauso 25 proc. visų Lietuvos butų. Televizijos paslaugomis naudojasi 17 proc. visų Lietuvos mokamos televizijos klientų, interneto 8 proc. Lietuvos interneto vartotojų.

Skaitmeninė televizija ir internetas šviesolaidiniu tinklu pasiekia 90 proc. visų “Cgates” klientų.

•

•

Šaltinis: Įmonių duomenys

raktyvioji televizija, leidžianti teikti daugybę papildomų paslaugų. Ja naudojasi daugiau kaip pusė TEO televizijos klientų. Interneto vartotojams aktualesni saugumo klausimai. Pavyzdžiui, tėvai dažnai pasinaudoja galimybe riboti naršymo internete laiką savo atžaloms.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 1 JAV doleris 1 Australijos doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Kanados doleris 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 10 Čekijos kronų 10 Danijos kronų 1 DB svaras sterlingų 100 Vengrijos forintų 100 Islandijos kronų 100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Moldovos lėjų 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų 2013 01 29, LB

3,4528 2,5702 2,6739 2,9679 2,5480 2,7683 4,1302 1,3510 4,6270 4,0403 1,1599 1,9975 2,8342 1,7061 4,9413 2,1147 4,6419 8,2578 8,5387 3,9705 1,4519 3,1633

-0,1712% -0,6956% -0,1718% -0,7221% -0,2240% -0,2179% +0,0444% -0,0065% -0,6163% -0,8880% -0,3104% -0,3281% -0,1524% -0,0162% -0,2128% -0,4309% +0,0545% -0,4029% -0,0277% -0,2824% +0,0379%

10

2013 01 29 Lietuvos žinios

Verslas

Kredito unijas gelbsti šešėlinis verslas ARVYDAS JOCKUS

Skaičiai

Negalėdamos skolinti rizikingesniems klientams bei nustatyti didesnių nei vidutinės rinkos indėlių palūkanų kredito unijos gali prarasti pozicijas rinkoje ir priartėti prie greitųjų kreditų verslo.

Per 2012 metus Lietuvos kredito unijas papildė 12 tūkst. naujų narių. Šiuo metu jose yra 137 tūkst. pajininkų.

Kasmet Lietuvoje įsteigiama po 2-3 naujas kredito unijas. Iš viso šiuo metu veiklą vykdo 75 kredito unijos, iš jų Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) priklauso 63. Šaltinis: LCKU

Faktai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas įsitikinęs, kad kredito unijos nesugebės išlikti rinkoje, jeigu joms bus privaloma tvarka nustatomos skolinimo ribos ar indėlių palūkanų dydis. Jos esą jau dabar priverstos teikti labai brangias paskolas ir išsilaiko tik todėl, kad neva “dirba su verslu, kuris viena koja stovi šešėlyje”.

Apribojimai apsunkintų skolinimą Kaip rašė LŽ, Lietuvos bankas (LB) praėjusią savaitę pripažino nemokiomis Nacionalinę kredito uniją ir kredito uniją “Švyturio” taupomąją kasą.

Atimtos jų veiklos licencijos. Keliems tūkstančiams indėlininkų beveik 140 mln. litų nuostolių turės kompensuoti valstybė. Didžiausiai Lietuvos kredito unijai Vilniaus taupomajai kasai LB Priežiūros tarnyba nurodė nesudaryti skolinimo sandorių, kurių suma didesnė nei 30 tūkst. litų, o indėlių, priimamų iš neprofesionalių rinkos dalyvių, palūkanų normą nustatyti atsižvelgiant į rinkos vidurkį.

“Kredito unijų įstatyme labai aiškiai parašyta, kad kredito suma negali daugiau kaip 10 kartų viršyti pajaus. Tai reiškia, kad norint gauti 100 tūkst. litų paskolą reikia 10 tūkst. litų, arba 10 proc. kredito, laikyti kaip pajų. Jeigu kredito unija skolina už 8-9 proc., reali palūkanų norma yra 18-19 procentų. Nežinau, kokį galima daryti verslą, kad atsipirktų tokia paskola? Normalus verslas, kurio metinė marža siekia 5-9 proc., tikrai neatpirks tokių palūkanų. Dabar ne 1990 metai, niekas negauna 30 proc. metinio pelno”, - aiškino S.Besagirskas.

Ekonomistas teigė anksčiau kalbėjęsis su kelių kredito unijų vadovais ir jų klausęs, kas yra jų pagrindiniai klientai.

“Labai aiškiai pasakė - tai tie, kurie užsiima individualių namų statybomis ir daro greitus projektus. Tai yra jie samdo nelegalius darbuotojus arba žmones, dirbančius pagal verslo liudijimus.

Per pusę metų padaro greitą, dažniausiai nekokybišką, projektuką, jį greitai parduoda. Ir tada jiems apsimoka brangiai skolintis”, - atvirai dėstė požiūrį departamento direktorius.

S.Besagirskas teigia, neva patys kredito unijų vadovai neoficialiai pripažįsta, kad nemaža dalis jų klientų užsiima

F.Dirginčius: “Keista, kai kredito unijų palūkanos lyginamos su skandinaviškų bankų palūkanomis. Lyg mes, užimantys 2 proc. rinkos, galime būti lygiavertė atsvara jiems, užimantiems 80 proc. rinkos.” / Oresto Gurevičiaus nuotrauka pusiau legaliu verslu, ne visada dirba “švariai” - moka mokesčius. Tačiau ekonomistas mano, kad dabar kredito unijoms ir tokiam verslui iškilo pavojus. “Jeigu Lietuvos valdžia sieks mažinti šešėlį, galima prognozuoti, kad su šešėlinio verslo mažėjimu labai smarkiai mažės ir kredito unijų klientų”, įspėjo S.Besagirskas. Ekonomisto nuomone, jeigu kredito unijos skolintų tik legaliai, tai galėtų būti tik nišinės paskolos labai trumpam laikotarpiui, ir kredito unijos tokiu atveju taptų greitųjų kreditų bendrovėmis.

“Norint, kad jos normaliai veiktų, reikia keisti teisinį reglamentavimą. Viena vertus, griežtinti sąlygas, kad nebūtų daromos visuomenei skaudžios nesąmonės. Kita vertus, leisti joms laisviau kvėpuoti, neuždėti pančių”, - svarstė

griežčiau negu bankams. Manau, tai ne išeitis”, - abejones reiškė ekonomistas.

Finansinio raštingumo mokyklos Abi kredito unijos, iš kurių LB atėmė veiklos licencijas, praklausė asociacijai “Lietuvos kreditas”. Jos valdybos pirmininkas Kęstutis Olšauskas LŽ teigė, kad abi šios unijos jau kelerius metus nedalyvavo “Lietuvos kredito” veikloje. Dabar iš likusių 12 asociacijos narių tik 7 kredito unijos yra aktyvios organizacijos dalyvės. Šios asociacijos narės nėra jos kontroliuojamos. “Mes savo narių nekontroliuojame, tik teikiame pasiūlymus, organizuojame seminarus, tarpininkaujame joms ir LB Priežiūros tarnybai. Pavyzdžiui, neseniai pasiūlėme savo narėms įsteigti rizikos ad-

S.Besagirskas: “Patys kredito unijų vadovai neoficialiai pripažįsta, kad nemaža dalis jų klientų užsiima ne visai legaliu verslu, ne visada moka mokesčius.”

S.Besagirskas. “Iš tikrųjų tiek greitųjų kreditų bendrovės, tiek kredito unijos buvo paliktos likimo valiai ir jos galėjo piktnaudžiauti padėtimi, kai komerciniai bankai buvo griežtai prižiūrimi.

Ačiū Dievui, kad pradeda atsirasti kažkokia tvarka, bet dėl ankstesnių klaidų negalima riboti gerai veikiančių kredito unijų veiklos. Taip, atskaitomybė, kontrolė turi būti, reikia nustatyti aiškius veiklos kriterijus. Bet dabar, regis, nuo vieno kraštutinumo einama prie kito - nurodoma palūkanų norma, skolinimosi limitas ir panašūs dalykai daug

ministratoriaus pareigybę. Iki šiol ne visose unijose ji buvo, nes kai kuriose iš jų dirba tik 4-8 darbuotojai”, - sakė K.Olšauskas.

Jis mano, kad kredito unijų veikla jau dabar gana griežtai prižiūrima ir kontroliuojama, o jų gyvybingumą esą rodo tai, kad tokios finansų institucijos sėkmingai veikia daugelyje šalių. “Vakarų šalyse populiarūs kooperatiniai bankai, tačiau plečiasi kredito unijų veikla. Jų labai daug susikūrė Lenkijoje, Airijoje, JAV, Kanadoje. Krizės laikotarpiu žmonės suprato jų naudą. Gali-

portas iš Estijos. Šiuo metu Lietuva tiesiogiai prekiauja elektra su Estija, Latvija, Rusija ir Baltarusija.

tonų) - miežiai, 1,5 proc. (5,2 tūkst. tonų) - rugiai. Grūdai gabenami į Latviją, Vokietiją, Daniją, Saudo Arabiją, Švediją, Iraną, Didžiąją Britaniją, rapsai - į Latviją, Lenkiją, Belgiją.

me sakyti, kad jos tik pradeda rimtesnę veiklą. LB pastebėjo trūkumų, tad jos tobulės. Juk kredito unijos moko žmones finansinio raštingumo”, - aiškino K.Olšauskas.

Jis neteikia reikšmės šešėliui, kurį visoms kredito unijoms metė nesąžiningai dirbusiųjų veikla. “Juk ir bankams metė šešėlį “Snoro” bankrotas. Nereikia deguto maišyti su medumi, kurį neša sąžiningai dirbančios kredito unijos”, - pabrėžė jis.

Antroji asociacija - Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) stebi ir, kai būtina, tikrina 63 kredito unijas - savo nares bei teikia informaciją, siūlymus ir rekomendacijas LB dėl nustatytų pažeidimų bei riziką ribojančių normatyvų nevykdymo. Būtent LCKU atlikus vertinimą LB Priežiūros tarnyba nurodė Vilniaus taupomajai kasai apriboti skolinimo sandorių sumą ir indėlių palūkanų normas.

LCKU administracijos vadovas Fortunatas Dirginčius LŽ sakė, kad kartą per 18 mėnesių reguliariai tikrinamos visos 63 kredito unijos, LCKU narės.

“Didesnių ar mažesnių trūkumų visada galima atrasti. Bet šiuo metu jie tikrai nekelia grėsmės, yra ištaisomi. Vilniaus taupomosios kasos rasti rizikos valdymo trūkumai nepalyginami su tų unijų, iš kurių atimta veiklos licencija”, - teigė F.Dirginčius.

Vis dėlto jis pripažįsta, kad kredito unijų reputacijai suduotas rimtas smūgis. Per pirmąsias tris savaites, kai LB praėjusių metų gruodžio 16 dieną apribojo Nacionalinės kredito unijos veiklą, anot F.Dirginčiaus, visose unijose indėlių sumažėjo 0,8 procento. Tačiau patirti nuostoliai jau padengti.

Didžioji kredito unijų dalis neima komisinio atlyginimo už sąskaitos atidarymą ar uždarymą. Nė viena jų neima komisinio atlyginimo už sąskaitos tvarkymą.

Daugelis kredito unijų neima jokio komisinio atlyginimo už kredito pervedimus toje pačioje kredito unijoje į kito kliento sąskaitą, internetu inicijuotus kredito pervedimus į kitą kredito įstaigą, įmokų mokėjimą internetu ir grynaisiais pinigais skyriuje.

Gautų lėšų įskaitymas, kai mokėtojas turi sąskaitą toje pačioje kredito unijoje, nekainuoja beveik visose, išskyrus 8 kredito unijas. Gautas lėšas iš kitos kredito unijos nemokamai įskaito 22 kredito unijos. Kitose kredito unijose šios paslaugos įkainis svyruoja nuo 0,2 iki 3 litų. Šaltinis: Lietuvos bankas

“Reikėjo ilgai aiškinti, kad “nacionalinė” kredito unija neturi jokio “nacionalinio” prieskonio. Faktas ir tai, kad rizikos valdymui buvo skiriamas nepakankamas dėmesys, ypač tose kredito unijose, kurios nepriklauso LCKU”, sakė F.Dirginčius.

Jis nemano, kad užsukus ne tik komercinių bankų, bet ir kredito unijų paskolų čiaupelį joms iškiltų egzistencijos pavojus. “Kredito unijos atras darbo.

Jos yra svari alternatyva komerciniams bankams, daugelį finansinių paslaugų teikia mažesnėmis kainomis ar iš viso nemokamai. Tiesiog po šių įvykių kai kurios kredito unijos galbūt atkreips dėmesį į pernelyg didelį indėlių palūkanų atotrūkį nuo rinkos. Kita vertus, keista, kai unijų palūkanos lyginamos su skandinaviškų bankų palūkanomis. Lyg mes, užimantys 2 proc. rinkos, galime būti lygiavertė atsvara jiems, užimantiems 80 proc. rinkos. Teisingiau būtų mus lyginti su lietuviškais bankais”, aiškino F.Dirginčius.

Jo teigimu, kredito unijos kone vienintelės kredituoja pradinį verslą, nes geriausiai pažįsta vietos bendruomenės narius, gali patikimiau įvertinti, ar būsimas verslas bus gyvybingas. Tuo metu bankuose esą jaunų verslininkų niekas išskėstomis rankomis nelaukia.

Paskolos žemės ūkiui, smulkiajam verslui taip pat esanti potenciali kredito unijų veiklos sritis.

•

Trumpai PRIREIKĖ DAUGIAU ELEKTROS Lietuvoje pernai suvartota 10,6 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos - 1,9 proc. daugiau negu užpernai, kai šis rodiklis siekė 10,4 mlrd. kWh. Anot elektros perdavimo sistemos operatorės “Litgrid”, pernai į Lietuvą importuota 6,6 mlrd. kWh elektros, arba 2 proc. mažiau nei 2011-aisiais (6,74 mlrd. kWh). Per metus, “Litgrid” duomenimis, 13 proc., iki 4,8 mlrd. kWh, sumažėjo rusiškos elektros importas. 2012-aisiais daugiau kaip trečdaliu - iki 1,47 mlrd. kWh - padidėjo elektros im-

GRŪDAI IŠVEŽAMI Pernai gruodį Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo 346,7 tūkst. tonų grūdų - 5 kartus daugiau nei 2011 metų gruodį. Tačiau rapsų eksportas smuko 70 proc., iki 6,2 tūkst. tonų.

Kaip skelbiama Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinyje “Agrorinka”, beveik 90 proc., arba 310,45 tūkst. tonų, grūdų eksporto sudarė kviečiai, 6,3 proc. (21,8 tūkst. tonų) - kvietrugiai, 2,4 proc. (8,45 tūkst.

NAFTA PAPILDĖ BIUDŽETĄ Lietuvoje veikiančios naftos gavybos bendrovės pernai į valstybės biudžetą sumokėjo 34,875 mln. litų naftos ir dujų išteklių mokesčio - 14,175 mln. litų, arba 68,5 proc., daugiau nei prognozavo Finansų ministerija.

2012-aisiais šio mokesčio tikėtasi surinkti 20,7 mln. litų. 2011 metais į valstybės biudžetą sumokėta

31,131 mln. litų, 2010-aisiais - 23,276 mln. litų, 2009 metais - 16,260 mln. litų naftos ir dujų išteklių mokesčio.

BAIGĖ KELIONĘ Teismas nutarė, kad Lietuvos kapitalo grupei “Star Team Group” priklausiusios kelionių organizatorės “Star Holidays”, kurią slegia milijoninės skolos, veikla baigta. Vilniaus apygardos teismo nutartį, priimtą sausio 16-ąją, per 30 dienų dar galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Bendrovei susidūrus su finansiniais sunkumais jos bankrotą inicijavo buvęs vadovas Martynas Laivys. 2010

metų pavasarį dalis šalies kelionių agentūrų, suabejojusios partnerės finansiniu patikimumu, nustojo prekiauti “Star Holidays” kelialapiais.

2010-ųjų rugsėjį kitos “Star Team Group” įmonės “Star1 Airlines” orlaivis dėl skolų išperkamosios nuomos bendrovei buvo sulaikytas Dublino oro uoste. “Star Holidays” buvo pardavusi 1,3 tūkst. kelionių už 1,7 mln. litų, tad kartu su “Star1 Airlines” keliautojams ir verslo partneriams abi įmonės liko skolingos apie 15 mln. litų.

Vilniaus apygardos teismas 2011 metų rugsėjo 28 dieną “Star Holidays” pripažino bankrutavusia ir likviduojama.

LŽ, BNS

2013 01 29 Lietuvos žinios

Trasa

11

Vilkikų srautai pasienyje pasiekė ribą ILONA STAŠKUTĖ

Prieššventiniu laikotarpiu buvę milžiniški krovinių srautai nuslūgę ir vežėjams tai ramiausias metų laikas, tačiau netgi dabar pasienio postuose kasdien susidaro eilės.

Pirmadienį didžiausiuose Lietuvos pasienio postuose lūkuriavo po keletą vilkikų, tačiau dabar prekybininkams prasidėjo gana menko aktyvumo metas, tad net kelių automobilių eilė signalizuoja, kad užtektų menkiausio prekybos pagyvėjimo - ir šalies pasienį vėl užtvertų kilometrus besidriekiančios vilkikų eilės.

Krovinių tik daugės Specialistų tvirtinimu, pasienio postų pralaidumas pasiekė kritinę ribą ir krovinių srautams nuolat didėjant reikia imtis radikalios pertvarkos.

Muitinės generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis pripažino, kad esama padėtis nėra normali. Pasak jo, į užsienį gabenamų krovinių srautai kasmet padidėja apie 12 proc. ir, nors dėl tokios tendencijos reikėtų džiaugtis, daugelio pasienio punktų projektinis pralaidumas jau viršytas. Todėl prie Rusijos ir Baltarusijos pasienio postų vis dažniau formuojasi spūstys norinčiųjų išvykti iš Lietuvos arba atvykti į ją. Anot J.Miškinio, panašaus dydžio eilės susidaro į abi puses, tik jų ilgis svyruoja savaitės dienomis. Savaitgalį eilės iš Lietuvos pailgėja, nes verslininkai stengiasi pakrauti vilkikus iki darbo dienų pabaigos, o savaitės pradžioje jos ištįsta Baltarusijos pusėje, nes krovinius nugabenę vairuotojai po keleto dienų grįžta. Tai labai aktuali Baltarusijos pasienio problema, mat į šią šalį iš Lietuvos vyksta maždaug penkiskart daugiau krovininių automobilių nei į Rusiją. “Paprastai importo pusėje atliekamas didesnis tikrinimas, todėl jeigu eilės susidaro Baltarusijoje, tikėtina, kad tai įvyksta dėl Lietuvos pasienio kontrolės institucijų darbo, o eilės, kurios matyti Lietuvoje, - dėl Baltarusijos muitinės galimybių”, - aiškino jis.

Patikra - vos 10 minučių Tačiau pašnekovas dėl spūsčių nekaltino pasienio darbuotojų, nes vieno automobilio patikrinimas ir taip užtrunka vos 10 minučių. Per tą laiką muitininkai turi spėti patikrinti krovinio dokumentus, o VSAT pareigūnai - asmenų bei transporto priemonių dokumentus ir tai, ar jie nėra ieškomi. Pavyzdžiui, labiausiai apkrautame Medininkų poste pagal Lietuvos ir Baltarusijos susitarimą kas dvi minutes sieną turi kirsti po vieną krovininį automobilį. Jie muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų tikrinami keturiose juostose. Taigi dar pagreitinti tikrinimo esamomis sąlygomis beveik neįmanoma, nes pasienio tarnybų užduotis - ne tik kuo greičiau praleisti transporto priemones per sieną, bet ir suvaldyti plūstančią kontrabandą.

VSAT vado pavaduotojas, štabo viršininkas Valentinas Novikovas patikino, kad pasieniečiai nėra silpnoji proceso grandis. “Pasieniečiai nėra trukdys.

Kertančiųjų sieną tikrinimas ir taip užima 1-2 minutes, bet Medininkų posto projektinis pralaidumas jau viršytas”, sakė jis. Anot pašnekovo, būtinybė plėsti didžiausią Lietuvoje pasienio postą svarstoma jau nuo 2007 metų, tačiau tam, kad prasidėtų esminės pertvarkos, reikia bendro susitarimo ne tik tarp Lietuvos, bet ir tarp Baltarusijos institucijų.

Pasienio kontrolės punktų į Rusiją ir Baltarusiją gausu, bet jų pralaidumas per menkas. / VSAT žemėlapis ir kitomis progomis, kai prekybininkai ima intensyviau gabenti prekes. Kritiniu metu prie Medininkų posto susidaro iki 600 transporto priemonių eilė, o tiek automobilių praleisti į vieną pusę užtrunka apie parą.

“Būtent šventinei prekybai visi ruošiasi paskutinę minutę. Net negendančias prekes veža prieš pat šventes, dėl to eilės tik dar labiau pailgėja”, - tvirtino Pasienio kontrolės punktų direkcijos direktorius Arnoldas Tvaronavičius ir ragino verslininkus prisidėti nors prie problemos palengvinimo. Pašnekovo

J.Miškinis: “Eilės tampa kasdieniu reiškiniu ir byloja, kad reikia ieškoti radikalesnių sprendimų.” žiniomis, problemų dėl susidarančių eilių nėra tik tolimame Nidos pasienio poste, todėl reikėtų plėsti ne vien Medininkų postą, bet ir keletą kitų, tačiau didelės rekonstrukcijos atsiremia į amžiną pinigų klausimą.

“Tas skaudulys kamuoja jau labai ilgai, ir ne iš gero gyvenimo. Kiek šalis gali investuoti, tiek investuoja, ir pagal investi-

Tarptautinių pasienio kontrolės punktų (PKP) pralaidumo būklė Lietuvos - Rusijos PKP

Lietuvos - Baltarusijos PKP

Panemunės Kybartų Ramoniškių Nidos Medininkų Lavoriškių Raigardo Šalčininkų Projektinis PKP pralaidumas (transporto priemonių per parą)

1500

1100

800

500

3200

1000

1000

1000

Faktinis PKP pralaidumas (transporto priemonių per parą)

914

901

548

562

3063

1454

1018

1185

Šaltinis: PKPD informacija pagal VSAT 2012 m. statistinius duomenis.

cijų kiekį turime tai, ką turime”, - dėstė jis. Be to, A.Tvaronavičius pabrėžė, kad Lietuvos investicijos būtų beprasmės, jei kita valstybė, priimanti atvykstančias transporto priemones, nesiimtų tokios pat pasienio postų rekonstrukcijos.

Kasdienė rizika Kol nėra galimybių plėsti pasienio postų infrastruktūrą, čia dirbančios institucijos mėgina suktis iš padėties diegdamos naujus kontrolės metodus, pavyzdžiui, elektroninį deklaravimą. Tačiau specialistai net tarpusavyje nesutaria, ar pakeitimai padidino postų statybos metu nustatytą projektinį pralaidumą, ar jį sumažino, mat ne visi verslininkai laiku pateikia informaciją per elektronines sistemas,

o kartais programos neveikia taip, kaip turėtų.

J.Miškinio manymu, kol eilių sumažinti beveik neįmanoma, reikėtų nors palengvinti laukimą vairuotojams. Kol kas patogi laukimo aikštelė įrengta tik Kybartų pasienio poste, o prie daugumos kitų postų vairuotojai priversti laukti spūstyse neturėdami galimybės pailsėti. Jiems tenka kas valandą ar kas pusvalandį pariedėti į priekį, bet toks trūkčiojimas fiksuojamas kaip nepertraukiamas darbas ir taip pažeidžiamas privalomas darbo bei poilsio režimas.

Laukiantys vairuotojai priversti vilkikus išrikiuoti tiesiog šalikelėje ir taip pažeisti Kelių eismo taisykles (KET), nes greta pasienio postų šalikelėse stovėti draudžiama. KET pažeidinėti priversti ir

vairuotojai, vežantys krovinius, kuriems suteikiama pirmenybė kirsti sieną, pavyzdžiui, greitai gendančius produktus ar gyvus gyvūnus. Jiems norint aplenkti laukiančiųjų eilę tenka kirsti ištisinę juostą ir važiuoti prieš eismą iki pat pasienio posto.

Dėl tokio chaoso nutinka ir nelaimių - pernai Lavoriškėse įvyko avarija, per kurią žuvo tarp dviejų mašinų suspaustas vilkiko vairuotojas. J.Miškinio manymu, esamą situaciją būtina taisyti net ir tada, jeigu valstybei stinga pinigų. “Krovinių srautai nuolat priartėja prie maksimalaus pralaidumo, todėl eilės tampa vos ne kasdieniu reiškiniu, ir tai byloja, kad reikia ieškoti radikalesnių sprendimų”, - tvirtino pašnekovas.

•

Krovinių vis daugėja Pasienio postų pralaidumo problemos negalima ignoruoti, nes krovinių į gretimas valstybes gabenama vis daugiau. Per 2011 metus iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 481 tūkst. vilkikų, o 2012-aisiais krovinius vežančių transporto priemonių skaičius padidėjo iki beveik 560 tūkstančių.

Sausis

Vasaris

Kovas

Balandis

Gegužė

Birželis

Liepa

Rugpjūtis

Rugsėjis

Spalis

Lapkritis

Gruodis

Į Baltarusiją 2011 m.

32 781

34 748

32 762

31 172

29 341

25 397

26 529

31 475

32 429

34 362

35 854

41 003

2012 m.

28 572

34 985

36 803

33 725

43 493

40 342

41 214

38 045

38 556

36 362

37 953

33 411

2011 m.

5274

6517

6571

7211

6930

7932

7318

7708

8795

9218

9226

10 476

2012 m.

7170

8269

8939

10 487

9953

9843

9796

10 478

9817

10 441

10 035

10 338

Į Rusiją

Laukia ir parą Problema labai paaštrėja artėjant šventėms - šv. Kalėdoms, šv. Velykoms

Šaltinis: VSAT informacija. Į duomenis įtrauktas Europos Sąjungos piliečių vairuojamų krovininių transporto priemonių skaičius yra išvestinis.

12

2013 01 29 Lietuvos žinios

Mokslas

Ką galime perskaityti iš žmogaus veido straipsnių, kad, tarkime, tokia ir tokia smegenų sritis yra susijusi su kuria nors mąstymo funkcija. Tačiau iš karto diskutuojama dėl tokių rezultatų patikimumo. Pavyzdžiui, veidą ir jo bruožų sąsajas su intelektu tyrinėjantis dr. Satoshi Kanazawa iš vieno Londono universiteto beveik prieš dešimtmetį paskelbė straipsnį “Kodėl gražūs žmonės yra intelektualesni”. Vėliau vieni tyrimai šią mintį patvirtino, kiti - paneigė.

Nemažai tyrimų rodo, kad taisyklingo veido žmogus turi didesnę tikimybę būti sveikas, jo biologinė raida galėjo būti geresnė. Be to, išreikšti lytiniai požymiai veide rodo sklandžią hormonų veiklą.

“Apie intelektą kalbėti sudėtingiau. Sakysime, pastebėta, kad labai dažnai genialus žmogus būna keisto ir netipiško veido - arba labai gražus, arba labai negražus. Juk genialumas taip pat yra ekstremalus proto atvejis, - kalbėjo antropologė - Galiausiai, kas yra norma intelekto požiūriu, kaip ji nustatoma? Intelekto koeficientas dar nieko nereiškia.

Jis nerodo žmogaus kūrybingumo ar genialumo, nes testai sudaromi vadovaujantis jau žinoma patirtimi.

Tačiau jei visą laiką vaikščiosi tuo pat keliu, kaip kartais juokauja neuroanatomai, nieko nauja neatrasi.”

Tas impulsas smegenyse turi nueiti netradicinį kelią, kad žmogus sumanytų visiškai originalią idėją. Todėl dar labiau neįmanoma pasakyti, koks veidas gali būti susijęs su kūrybingumu ir genialumu.

MILDA KNIEŽAITĖ

Vilniaus universiteto (VU) profesorė antropologė Janina Tutkuvienė stebisi, kad pastaruoju metu atsiranda tokių “mokslininkų”, kurie tikina galintys iš žmogaus veido pasakyti apie jo charakterį ir gebėjimus, polinkį į tam tikrą intelektinę veiklą.

Dar nuostabiau, kad fenotipologais pasivadinę pseudomokslininkai sulaukia visuomenės pasitikėjimo.

Jie kviečiami į žinomas televizijos laidas ar net konsultuoja verslininkus, įmonių vadovus priimant žmones į darbą. Tačiau mokslas, kaip pabrėžė antropologė, yra ištyręs dar labai nedaug, tik esminius smegenų veiklos ypatumus, ir tikrai iki šiol nežinoma, kodėl skiriamės charakteriais, kodėl mąstome skirtingai ir kodėl kartais visai skirtingais būdais prieiname prie tos pačios išvados.

Prof. J.Tutkuvienė pastaruosius kelerius metus buvo įsitraukusi į keturis tarptautinius galvos ir veido srities tyrimus. Šiuos Europos Sąjungos projektus kartu įgyvendino lietuvių, italų ir vokiečių tyrėjai. Rezultatai paskelbti prestižiniuose žurnaluose “International Journal of Legal Medicine”, “Forensic Science International”, “Rechtsmedizin”, “Homo-Journal of Comparative Human Biology”.

Iš kūno ir veido “Per visą evoliuciją žmogui svarbiausia buvo išlikti ir pratęsti rūšį, aiškino VU Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja. Būtent tie požymiai, kurie lėmė žmogaus išlikimą ir rūšies pratęsimą, buvo pirmiausia užfiksuoti kūne ir veide. Pavyzdžiui, normalus dydis, proporcijos rodo, kad žmogus turi didesnę tikimybę būti sveikas, atsparus infekcinėms ligoms. Renkantis partnerį lytiniu požiūriu buvo svarbu pratęsti rūšį, todėl užfiksuoti ir lytiniai požymiai, rodantys gerą vyriškų arba moteriškų hormonų veiklą. Žinoma, per pastaruosius kelis šimtus tūkstančių metų žmonės darėsi gudresni bendro intelekto požiūriu, todėl didėjo smegenys. Pamažu intelektas tapo vis svarbesnis, tačiau mąstymas yra labai individualus ir per daug skirtingų kelių smegenyse veda prie genialių išvadų, kad būtų galima taip paprastai susieti su kuriais nors veido bruožais.”

Fenotipas, kaip patikslino prof.

J.Tutkuvienė, apima žmogaus organizmo požymių visumą (ne tik išorinius kūno požymius, bet ir organizmo fiziologinius, biocheminius, kitus parametrus). Dar XVIII-XIX amžiuje mokslininkai grynai empiriškai pastebėjo, kad tam tikro kūno sudėjimo žmonės dažniau serga vienomis ar kitomis ligomis. Kai kas mėgino susieti išorinę išvaizdą ir su charakterio bruožais, tačiau tokie mėginimai tobulėjant mokslui buvo paneigti.

Kaip skelbia vadinamoji tinkamos poros paieškos teorija, biologiniu požiūriu dažnai į porą sueina priešingų fenotipinių savybių individai. Tarkime, jei nosis ilga, pasąmonėje norima mažos, jei smarkas didelis - patinka mažesnis. Tačiau toks ryšys pastebėtas tik tuo atveju, jeigu individas turi kraštutinio dydžio kurį nors veido bruožą. O veido bruožų įvairovė tokia didelė, kad reikia, pasak antropologės, tik džiaugtis, nes būtent ji garantuoja biologiniu požiūriu optimalių palikuonių tikimybę.

“Mėginimai susieti fenotipines

Prof. J.Tutkuvienė pastaruosius kelerius metus buvo įsitraukusi į keturis tarptautinius galvos ir veido srities tyrimus. / Asmeninio albumo nuotrauka savybes su bendru intelektu tik iš dalies pasiteisina, - kalbėjo prof.

J.Tutkuvienė. - Mes turime įgimtą veidų atpažinimo centrą. Nereikia didelių mokslų, kad galėtume pasakyti, kuris veidas turi akivaizdžių nukrypimų, o kuris - labai patrauklus. Įrodyta, kad gražiausias mums yra vidutiniškas veidas, o ekstremalų nukrypimą nuo vidurkio sugeba atpažinti net naujagimiai. Per pastaruosius kelis dešimtmečius atliktais tyrimais nustatyta, kad ekstremalūs veido nukrypimai tikrai susiję su tam tikromis paveldėtomis ligomis, genetiniais sutrikimais.”

Tokiais atvejais dažnai būna ir intelekto sutrikimų, galimas ir agresyvumas. Tačiau kalbama, kaip pabrėžė antropologė, apie akivaizdų nukrypimą, kai net keliolika veido bruožų neatitinka normalios įvairovės ribų.

Gražūs ir protingi?

Kol kas nėra nė vieno mokslinio tyrimo, kuris patvirtintų, kad tam tikrus veido bruožus galima labai aiškiai susieti su konkrečiais intelektiniais ypatumais. Kita vertus, dabar jau atsirado neinvazinių metodų tyrinėti smegenis ir kas keli mėnesiai, pasak prof. J.Tutkuvienės, pasirodo

“Atskiri galvos ir veido bruožai neturi nieko bendra su žmogaus intelektu, juo labiau su jo charakteriu ar mąstymo ypatumais.”

Bendra ir individualu Prof. J.Tutkuvienė pabrėžė, kad galvos formą lemia paveldimumas, taip pat ji labai priklauso nuo kaukolės siūlių kaulėjimo tempo, mitybos, aplinkos ir kitų veiksnių. Kaukolės formai būdingi ir lytiniai skirtumai. Pavyzdžiui, vyrų antrinis lytinis požymis nuožulnesnė kakta (dėl labiau į priekį atsikišusių antakių lankų, saugančių nuo traumų), bet jų labiau išgaubta pakaušinė dalis (dėl labiau išlavėjusių

“SVERIANT” INTELEKTĄ

Lordas Baironas.

Pasak prof. J.Tutkuvienės, kaukolės forma, jos dydis, jei yra ekstremalus nukrypimas nuo normos, gali turėti sąsajų su intelektu, mąstymu, psichinėmis savybėmis. Tačiau vėlgi - kas yra norma? Koks yra vidutinis kaukolės tūris ar smegenų masė?

“Vidutinė smegenų masė - apie pusantro kilogramo, tačiau įsivaizduokite, kad normalios įvairovės ribos yra nuo vieno iki dviejų kilogramų, - kalbėjo antropologė.

I.Turgenevas.

- Klasikinis pavyzdys: lordo Bairono, taip pat Ivano Turgenevo smegenys svėrė daugiau nei 2000 gramų, o prancūzų rašytojo Anatole’io France’o, 1921 metais gavusio Nobelio literatūros premiją, 1100 gramų. Taigi normali smegenų masė gan įvairuoja, o mąstymas labiau priklauso nuo neuronų ryšių ir kitų iki šiol neištirtų veiksnių.”

Be to, tarp smegenų paviršiaus ir kauko-

smegenėlių, atsakingų už judėjimą, judesių koordinaciją, pusiausvyrą). Juk visais laikais vyrai daugiau judėjo ir kovojo. Moterų kakta statesnė, taigi išeitų, kad jos protingesnės, nes kaktinės skiltys daugiausia susijusios su mąstymu ir intelektu. Tačiau vyrams geriau sekasi vienos, moterims - kitos smegenų funkcijos, o subtilūs vyrų ir moterų mąstymo skirtumai iki šiol mažai tyrinėti.

“Posakis, kad akys yra sielos veidrodis, gal ir teisingas, tačiau iki šiol neįrodytas neurofiziologiniais tyrimais, - juokavo antropologė. - Akių rainelės (kaip ir odos) spalva rodo, kiek žmogus turi pigmento. Jo kiekį galima sieti su polinkiu sirgti tam tikromis ligomis. Tarkime, jei mažai pigmento, didesnė alergijos tikimybė. Galima šiokia tokia sąsaja ir su hormonų veikla, nes tradiciškai vyrų ir oda, ir akys (net jei būtų tos pačios mėlynos ar rudos spalvos) šiek tiek tamsesnės.”

Akių plyšio forma labiau rodo priklausymą tam tikrai geografinei populiacijai. Pavyzdžiui, kadaise dykumų klajokliams buvo svarbu apsaugoti akis nuo pustomo smėlio. Taip susidarė vadinamasis trečiasis vokas. Kai akys siauresnės, į jas taip pat mažiau patenka smėlio, atviros saulės, vėjo. Tradiciškai moterų akys yra atviresnės, didesnės, apvalesnės, vyrų - labiau primerktos, plyšys mažesnis, nes taip buvo naudinga apsaugant jas nuo smūgių.

Nosies formą irgi daugiausia lemia paveldėti veiksniai. Tarkime, didelė, ypač lenkta žemyn nosis evoliucijos požiūriu buvo svarbi šiauriniuose re-

A.France’as. lės yra smegenų dangalais bei smegenų skysčiu užpildytas tarpas, todėl, pasak prof. J.Tutkuvienės, smegenų paviršiaus iškilimai negali turėti didelės įtakos kaukolės paviršiaus lokaliems pakitimams.

Vadinasi, beprasmiška spėti iš galvos formos ar kokio nors išsigaubimo ties smilkiniais, momens ar kaktinėmis skiltimis apie žmogaus mąstymą ir polinkį į kokią nors veiklą.

gionuose, nes oras, eidamas pro ją, turi laiko sušilti. Vis dėlto veido bruožų įvairovė populiacijos viduje daug didesnė nei tarp atskirų populiacijų.

Be to, veido bruožai keičiasi senstant, tuomet dažniausiai padidėja ir nosis, ir ausys.

Vyrų lūpos siauresnės, moterų platesnės. Senstant dažniausiai lūpos siaurėja. Dabar ypač putnios moterų lūpos yra būtinas moteriškumo ir seksualumo atributas, tačiau dar XIX amžiuje aristokratės buvo linkusios vizualiai pasiaurinti jas. Storos lūpos buvo laikomos prastuomenės, siauros - aristrokratiškumo požymiu. Be to, XVII-XIX amžiuje, kaip pasakojo prof. J.Tutkuvienė, ir siauras lūpas, ir leptosominį kūno sudėjimą (kai vyrauja išilginiai matmenys) mėginta sieti su aukštesniu intelektu, o priešingą, piknišką (kresną), tipą - su žemesniu. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai tokių sąsajų neaptinka.

Didesnis ir stambesnis apatinis žandikaulis - vyrų antrinis lytinis požymis, tačiau jo įvairovė didžiulė. Pastaruoju metu šis požymis dažnai pastebimas ir tarp moterų, ypač aukštaūgių, nes augimo hormonas skatina ir žandikaulio raidą. Nėra jokių tyrimų, kurie patvirtintų sąsajas tarp mažo vyrų apatinio žandikaulio ir jų menko valingumo ar negebėjimo priimti sprendimų. Tiems, kurie mėgina tokią nuomonę įpiršti, geriausias pavyzdys būtų Albertas Ensteinas. Juk šio genijaus apatinis žandikaulis ir smakras buvo menkai išreikšti.

“Bet kuriuo atveju atskiri galvos ir veido bruožai, jeigu nėra ypač kraštutinai nukrypę nuo normalios įvairovės ribų, neturi nieko bendra su žmogaus intelektu, - pabrėžė antropologė. - O juo labiau - su jo charakteriu, psichikos savybėmis ar mąstymo ypatumais.”

•

2013 01 29 Lietuvos žinios

Kultūra

13

P.Venclovas tragiškos tematikos laukuos stilistinio grynumo. Gal romanas tapo įvairus, margokas, tačiau norėjosi, kad nebūtų nuobodus”, - teigė rašytojas.

MINDAUGAS KLUSAS

Per penktojo Petro Venclovo romano sutiktuves Rašytojų klube daugumai kalbėjusiųjų neįtiko jo pavadinimo “Iš tamsos į tamsą” prasminis koloritas, tačiau pats kūrinys įvertintas labai palankiai.

Unikalumas ir vertė

Pradėkime nuo pabaigos. Po vakaro P.Venclovo žmona Gražina jo bičiuliams vilniečiams Rašytojų sąjungoje surengė tikrą puotą: sklandė padėklai, sruvo gėrimai. Visi skanavo ir gyrė gerąją šeimininkę. “Kaip jos nemylėti, kai šitaip gamina”, - rašytojui sakė bendravardis profesorius, literatūrologas Petras Bražėnas. Dėmesys žmonoms rodytas ne be priežasties. P.Venclovas parašė autobiografinį romaną, kuriame labai įtaigiai nupiešti pasakotojo žmonų ir, kaip čia pasakius, paralelinių ir tarpinių moterų paveikslai. Žinoma, meistriškai pavaizduotos ne tik žmonos, bet ir kiti žmonės.

Šviesos ruože Nors autorius teigė rašęs “autofikcijas”, biografijos detalių gerokai prisodrintą meninį kūrinį, žinantiems P.Venclovo gyvenimo vingius veik nekilo abejonių dėl romano pobūdžio. Teliktų veikėjams ir toms keturioms (tiek suskaičiavo knygos redaktorė Onutė Gudžiūnienė) Petro moterims grąžinti tikruosius jų vardus... Tačiau autorius gynėsi, sakė viską atidavęs meninei išmonei, apibendrinančiam vaizdui. “Mėginau perteikti mūsų kartos žmogaus gyvenimą”, - teigė jis. Pasak P.Venclovo, knyga išaugo iš kelių novelių, lyg atramų, ant kurių gulė visas romano svoris. “Atsirado toks požiūris į žmogaus gyvenimą kaip į šviesos ruožą, ėjimą iš vienos tamsos į kitą”, - tikino jis. Į šviesos ruožą pateko pasakotojo vaikystė pokariu, studijos Vilniu-

Prozininkas P.Venclovas prie paveikslo. Rašytojų klube veikia dailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos paroda.

Romo Jurgaičio nuotrauka

1944 metais gimęs Biržų rajone, 1969-aisiais baigęs Vilniaus universiteto lietuvių kalbos ir literatūros studijas, Kaune gyvenantis P.Venclovas per penkiasdešimt kūrybinio darbo metų išleido šešiolika prozos knygų, tarp jų - penkis romanus, išspausdino tris dramas.

je, sugrįžimai į gimtinę, Kaunas, šeiminės scenos, Palangos jūra ir dūmijanti pajūrio bohema, “perestroikos” metai, 1991-ųjų sausis ir susitikimas su gentainiais - jau naujajame amžiuje. Šviesą perskrosdavo tamsus punktyras - laikino nebuvimo tarpsniai širdies operacijos.

“Nesiekiau stilistinio grynumo, tačiau norėjosi, kad romanas nebūtų nuobodus”, - teigė P.Venclovas.

Tylios išminties knyga Kad romanas nevirstų paprastu gyvenimo atpasakojimu, rašytojas stengėsi sukurti įsimenančius veikėjų paveikslus. Ypač įdomiai pavaizduota žmona Kristina, padedanti atskleisti pasakotojo, psichologiškai silpnesnio personažo, bruožus. “Ji paimta iš tikrovės, autentiškos patirties”, - teigė P.Venclovas.

Skaitant “Iš tamsos į tamsą” nepaliauja žavėti nepaprastas dėmesys gyvenimiškoms detalėms, iš kurių autorius sudeda tylios, neskubrios išminties šedevrą. Tarkim, kaip taikliai perteikia-

mas “iki skausmo paširdžiuose” mylimos dailininkės Editos, stipresnės, klastingos, niekinančios pagrindinį romano veikėją “kaip primityvesnę būtybę”, epizodas: “Be to, tave pradžiugino, regis, visai nereikšminga smulkmena: kai išlipai iš vandens, Edita vaikščiojo pakrante, apsirengusi tavo raudonai baltus languotus marškinius... O štai praėjus mėnesiui ji jau šaiposi, tyčiojasi iš tavęs...” Į klasikinį, epinį romano pasakojimą įsiterpia moderniosios formos, magiškojo realizmo elementai, publicistikos, eseistikos pasažai. “Nesiekiau

Naująją knygą “į šviesos ruožą” palydėjo dviejų akademikų - literatūrologės Viktorijos Daujotytės ir rašytojo Vytauto Martinkaus - rekomendacijos.

Pastarasis netrukus ketina publikuoti romano recenziją, kuri, kaip pats nuogąstavo ir juokėsi, apimtimi gali prilygti pačiam P.Venclovo kūriniui.

Tą vakarą Rašytojų sąjungoje užsimezgė diskusija, kokiam žanrui priskirti “Iš tamsos į tamsą”. Žurnalo “Metai” vyriausiasis redaktorius Danielius Mušinskas buvo linkęs pritarti minčiai, kad tai novelių romanas. O V.Martinkus, priešingai, siūlė knygos skyrių nelaikyti autonomiškais kūriniais. Rašytoja Renata Šerelytė pasakojimo audinį vadino išskleistomis impresijomis, kurias sieja metafizinė retorika. Silpniausiomis romano sąsparomis susirinkusieji įvardijo publicistinius, eseistinius intarpus. Išties autorius visai be reikalo leidžiasi į visuomeninių įvykių, pervartų detalizavimą, aiškinimą, “kaip tuo metu buvo”. Rašytojas Kazys Saja, dabar mažiau rašantis, o daugiau skaitantis, teigė, jog “Iš tamsos į tamsą” yra viena geriausių 2012 metų knygų, tačiau “sielos giminaičiui Petrui” papriekaištavo dėl pesimistinio jos pavadinimo ir temos. V.Martinkus iš pradžių citavo P.Bražėną: “P.Venclovas parašė romaną, kuriuo ne tik reikšmingai praturtino savo kūrybinę biografiją, bet ir paliko ryškias gaires lietuvių literatūros tragiškosios tematikos lauke.” Ir tęsdamas kolegos mintį pacitavo save: “Prozininkas šiame romane grįžo prie socialinės tikrovės, kurios dar negožė simbolinės Lietuvos karo su okupantais (1944-1953) konstrukcijos.” Vėlėsnė V.Martinkaus užuomina, esą “sugrįžti į tokią patirtį galima tik vieną kartą”, taikliai nusako rašytojo užmojo mastą ir knygos vertę.

•

Trumpai

Organizatorių nuotrauka

NUGALĖJO “TYLI MALDA” Lietuvių skulptoriaus Donato Mockaus ir latvės skulptorės Inesos Valterės-Ūlandės darbas “Tyli malda” Rusijos sniego skulptūrų čempionate laimėjo pirmąją vietą.

Trečiasis Rusijos sniego skulptūrų čempionatas “Žiemos vernisažas 2013” vyko Permėje, kuri rengiasi 290 metų jubiliejui. Inesos ir Donato darbas “Tyli malda” vaizduoja tautiniais drabužiais apsirengusią senutę, besimeldžiančią virš mažytės trobelės šaltą žiemą.

Skulptoriai teigia norėję į tolimą Rusijos miestą atvežti mažytę da-

lelę Baltijos valstybių širdies šilumos. “Prisiminę vaikystę, visada pagalvojame apie namelį kaime ir mielą senučiukę močiutę, laukiančią su šiltais pyragėliais”, - sako skulptoriai. Jie leidžia kiekvienam interpretuoti, kodėl senutė su ausinėmis. Galbūt taip nori susitelkti ir atsiriboti nuo pasaulio triukšmo ir melstis tyloje.

“... IŠ PAGARBOS MKČ” Pasirodė ketvirtoji Vilniaus choro “Jauna muzika” leidžiamo ciklo “Lietuvių choro muzika” kom-

paktinė plokštelė, atverianti naujas kompozitorių pajautas ir interpretacijas, susijusias su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meniniu palikimu. Visi plokštelėje įrašyti kūriniai sukurti 2011aisiais, kai UNESCO juos paskelbė M.K.Čiurlionio metais.

Choras “Jauna muzika” ir jo vadovas Vaclovas Augustinas ta proga inicijavo projektą, kuriame kompozitoriai buvo kviečiami kurti kūrinius chorui, paremtus kiekvieno širdžiai priimtiniausiu M.K.Čiurlionio meniniu palikimu. Taip ir atsirado naujosios kompaktinės plokštelės “... iš pagarbos MKČ” turinys - devyni Jurijaus Kalco, Giedriaus Svilainio, Jurgitos Mieželytės, Algirdo Martinaičio, Vaclovo Augustino, Zitos Bružaitės, Gintauto Venislovo, Donato Zakaro kūriniai, kuriuos papildė nauja Vidmanto Bartulio kūrinio versija.

Martyno Aleksos nuotrauka

“TRAVIATOJE” DAINUOS E.MONTVIDAS Šį sezoną Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre “Traviata” nepaliauja stebinti debiutais ir ypatingais spektaklio svečiais. Vasario 7 dieną publikos laukia dar viena dainavimo meno šventė - pagrindinį Alfredo vaidmenį atliks garsus lietuvių tenoras Edgaras Montvidas.

Dainuoti solistas atvyks paskutinėmis sausio dienomis, Prancūzijos Limožo operoje atlikęs Hercogo

vaidmenį Giuseppe Verdi operos “Rigoletas” spektakliuose. Alfredo vaidmuo E.Montvido biografijoje yra ypatingas. Galima sakyti, kad nuo Alfredo prasidėjo ir sėkminga tarptautinė E.Montvido karjera: dar būdamas Londono karališkosios “Covent Garden” operos studijos stažuotoju E.Montvidas pakeitė netikėtai sunegalavusį kolegą. Solisto šis vaidmuo užsienio scenose nepaleidžia iki šiol.

LŽ

14

2013 01 29 Lietuvos žinios

Sportas

Salės futbolas žengė žingsnį atgal VILMANTAS REMEIKA

STATISTIKA Lietuva - Anglija 3:4 (1:2). Įvarčiai - Marius Bezykornovas (16:38 ir 27:49), Arūnas Šteinas (36:20); Samuelis Murphy (3:04), Stuartas Cookas (6:01), Luka Ballingeris (23:43 ir 30:42).

Lietuva - Kipras 1:0 (0:0). Įvartis - Audrius Juozaitis (36:28).

Praėjusį savaitgalį Kaune vykęs Europos salės futbolo čempionato atrankos turnyras mūsiškiams baigėsi liūdnai.

Po šių varžybų galima daryti išvadą, jog kadaise stipria vidutinioke laikytos Lietuvos rinktinės laukia sunki ateitis.

Pirmojo kvalifikacinio etapo rungtynėse burtai lietuviams lėmė susitikti su Anglijos ir Kipro salės futbolininkais. Anksčiau anglai lietuviams nebuvo lygiaverčiai varžovai. 2008 metais keturių rinktinių turnyre mūsiškiams neprilygo Anglija, Libija ir Airija, lietuviai iškovojo 1-ąją vietą, o anglus tuomet nugalėjo 2:0. Abiejų rinktinių jėgų pusiausvyrą atspindėjo ir salės rinktinių reitingas - prieš turnyrą Kaune Lietuvos komanda rikiavosi 65 vietoje, Anglijos - 87-ojoje.

Tačiau favoritais laikyti lietuviai nepatvirtino šio statuso ir penktadienį varžovams pralaimėjo 3:4. Sekmadienį šeimininkai 1:0 palaužė Kiprą, bet šios rungtynės jau nieko nelėmė. 2:1 nugalėję Kiprą anglai pirmą kartą istorijoje pateko į pagrindinį atrankos varžybų ratą, kuriame lietuviai buvo nuolatiniai dalyviai. Jame vasarį dėl bilieto į Europos pirmenybes kovos su Turkija, Slovėnija ir Ukraina.

Pasirengimo spragos Naujasis Lietuvos salės futbolo rinktinės treneris Kęstutis Rudžionis pripažino, kad anglams pralaimėta pelnytai.

“Rezultatą lemia ne reitingai, o darbas ir tai, kokius žaidėjus turi. Lietuvos čempionatas net negali lygiuotis į Anglijos ar Kipro, kur žaidėjai turi kontraktus ir gauna algas. Jų rinktinės šiam turnyrui rengėsi pusantro mėnesio, žaidėjai tarpusavyje gerai susižaidę”, - LŽ aiškino 37 metų specialistas.

1. Anglija

2

0

0

6:4

6

2. Lietuva

1

0

1

4:4

3

3. Kipras

0

0

2

1:3

0

Posūnio dalia

Lietuvos salės futbolo rinktinė (smūgiuoja T.Straleckas) favoritų pozicijas užleido anglams (balta apranga).

Valdo Knyzelio (LFF.lt) nuotrauka

Savo ruožtu Lietuvos rinktinė pasirengti turnyrui turėjo vos keturias dienas ir, skirtingai nei varžovai, prieš tai jokių draugiškų rungtynių nežaidė.

Savo veiksmus galėjo šlifuoti tik treniruotėse.

“Rungtynės su Anglija mums buvo lyg ir kontrolinis testas, per kurį galėjome patikrinti savo jėgas ir pamatyti, kaip atrodome. Tik rungtynių su Kipru antrame kėlinyje mačiau kažką panašaus į tai, ką norėčiau matyti”, - prisipažino K.Rudžionis. Tačiau treneris pareiškė pats nepageidavęs draugiškų rungtynių prieš atrankos turnyrą.

“Gerai, kad jų nebuvo. Poros dienų nebūtų pakakę pasirengti draugiškoms rungtynėms. Negalėtume parodyti, ką sugebame, ir vyrautų chaosas.

Verčiau tą laiką skirti bendroms treniruotėms”, - sakė jis.

Jaunimo nemato Kritikai atkreipia dėmesį ir į dabartinės rinktinės narių amžių. Naujasis treneris nesiryžo rizikuoti ir suteikti galimybę jaunimui, vertėsi vyresniais, rinktinėje jau daugybę kartų žaidusiais žaidėjais. Šiame atrankos turnyre iš 12 aikštės žaidėjų net aštuoni buvo 29 metų ir vyresni. Iš jų Tomui Nemaniui ir Jurijui Mežoniui jau 37eri, Mariui Bezykornovui 36-eri, Dariui Urbelioniui ir Vidui Adomaičiui 34-eri. Tuo metu jauniausi jos nariai - 22-ejų Jaunius Juozaitis ir Jurijus Jeremejevas - bene visą laiką praleido ant suolo.

“Aš taip pat pritariu rinktinės jauninimui, tačiau iš kur paimti to jaunimo? Jo tiesiog nėra, - nukirto K.Rudžionis. - Čia ne lengvoji atletika, nebūtina greitai nubėgti šimto

Lietuvos rinktinė turnyrui pasirengti turėjo vos keturias dienas ir, skirtingai nei varžovai, prieš tai jokių draugiškų rungtynių nežaidė. metrų. Fizinis pasirengimas svarbus, tačiau žaidėjai privalo žinoti, kur bėgti, kaip atsidengti, “skaityti” žaidimą. Šią rinktinę sudarė vyresni, bet jie buvo pasirengę geriausiai. Kol nepasikeis situacija ir nepradėsime tinkamai ugdyti jaunimo, nieko nebus. Į rinktinę žaidėjai dabar atvyksta nepasirengę.”

Salės futbolas yra sparčiai tobulėjanti, į olimpinę šeimą besibeldžianti sporto šaka. Tarptautinio olimpinio komiteto vadovas Jacques’as Rogge’as praėjusią vasarą užsiminė, kad salės futbolas jau 2020 metais galėtų debiutuoti vasaros olimpiadoje. Todėl tai padėtų suklestėti šiai sporto šakai. Vis dėlto Lietuvoje salės futbolo progreso kol kas nematyti.

Tokią situaciją nemaža dalimi lemia ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) požiūris. LFF ne tik neparūpino rinktinei kontrolinių rungtynių, tačiau ir K.Rudžionį treneriu paskyrė likus vos mėnesiui iki atrankos turnyro. Salės futbolo lyga taip pat seniai vegetuoja.

Nacionalinėse pirmenybėse trečią sezoną iš eilės varžosi tik šeši klubai.

Kiekvienas privalo sumokėti 4,5 tūkst. litų starto mokestį. Iš jų 2,5 tūkst. litų skiriama teisėjavimo išlaidoms, likusios sumos panaudojimo principai neaiškūs. Neskelbiama ir tai, kaip LFF panaudoja UEFA skiriamą paramą salės futbolo plėtrai.

“Keisti požiūrį būtina. Turiu tam tikrų planų ir minčių, manau, kad pavyks jas įgyvendinti ir prisidėti prie salės futbolo populiarinimo ir profesionalumo kėlimo. Tik taip galėsime lygiuotis į varžovus tarptautinėse varžybose”, - svarstė K.Rudžionis.

•

Afrikos nykštukų sensacija VILMANTAS REMEIKA

PAR vykstančiame Afrikos futbolo čempionate paaiškėjo pirmieji ketvirtfinalio dalyviai. Jais tapo D grupėje abu kartus nugalėjęs Dramblio Kaulo Krantas, o iš A grupės tolyn žengė šeimininkų rinktinė ir sensaciją pateikusi Žaliojo Kyšulio Salų ekipa.

Dabar FIFA reitingo 70 vietoje esanti Žaliojo Kyšulio Salų rinktinė prieš dešimtmetį rikiavosi 182 pozicijoje, o į pirmąjį šimtuką įkopė tik prieš dvejus metus. Vos 500 tūkst. gyventojų turinti buvusi Portugalijos kolonija lyg viesulas įsiveržė į Afrikos futbolo elitą.

Treneris uždainavo Afrikos čempionato atrankos varžybose Žaliojo Kyšulio Salų futbolininkai pateikė staigmeną eliminuodami galingą Kamerūno rinktinę. Tačiau nykštukai nepaliovė stebinti ir pirmenybėse.

A grupėje jie sužaidė lygiosiomis 0:0 su PAR ir 1:1 su Maroku, o lemiamose rungtynėse 2:1 palaužė Angolą ir išplėšė bilietą į ketvirtfinalį.

Pergalingos rungtynės su Angola pareikalavo daug jėgų. 33 minutę Žaliojo Kyšulio Salų gynėjas Nando Nevesas nukreipė kamuolį į savo vartus. Salų futbolininkai nepalūžo, kovojo iki pabaigos ir už kovingumą buvo dosniai ap-

dovanoti. Fernando Varela 81 minutę išlygino rezultatą, o jau per teisėjo pridėtą laiką Heldonas Ramosas persvėrė. “Žinojome, kad pralaimėjimas būtų pasiuntęs mus namo. Todėl liepiau komandai atakuoti iki pat pabaigos ir už tai mums buvo atlyginta”, - triumfavo nugalėtojų treneris Lucio Antunesas.

Dėl galimybės vesti saviškius Afrikos čempionate jis netgi atsisakė darbo Žaliojo Kyšulio Salų oro uoste, kur dirbo kontrolieriumi.

46-erių L.Antunesas po pergalės šėlo lyg paauglys. Jis bėgiojo po aikštę mojuodamas Žaliojo Kyšulio Salų vėliava, o spaudos konferencijoje užtraukė savo tėvynėje itin populiarią portugališką dainą.

“Skiriu pergalę nuostabiems savo šalies žmonėms. Savo tikslą pasiekėme ir į ketvirtfinalį patekome. Bet kodėl turėtume sustoti? Mes norime daugiau”, neslėpė L.Antunesas. Žaliojo Kyšulio Salų varžovas ketvirtfinalyje turėjo paaiškėti vakar vakare, kai kovas baigė B grupės ketvertas: Gana, Malis, Kongo DR ir Nigeris.

“Noriu susitikti su Gana. Noriu kovoti su geriausiais. O Ganos rinktinė yra tarp tokių”, - šėlo L.Antunesas.

Marokas nepalūžo Pasibaigus A grupės kovoms triumfavo ir šeimininkų PAR rinktinės nariai bei jų aistruoliai. Trečiame ture PAR kovojo su Maroku. Šeimininkų pralai-

STATISTIKA PAR - Marokas 2:2 (0:1).

Durbanas, 45 000 žiūrovų. M.Mahlangu (71), S.Sangweni (85); I.El Adoura (10), A.Hafidi (82). Žaliojo Kyšulio Salos - Angola 2:1 (0:1).

Port-Elizabetas, 20 000 žiūrovų. F.Varela (81), H.Ramosas (90); N.Nevesas (33 į savo vartus).

1. PAR

1 2 0 4:2

5

2. Žaliojo Kyšulio Salos 1 2 0 3:2

5

3. Marokas

0 3 0 3:3

3

4. Angola

0 1 2 1:4

1

mėjimas būtų reiškęs fiasko savų žiūrovų akivaizdoje. Marokas du kartus pirmavo, bet PAR abu sykius lygino rezultatą ir išplėšė taip reikalingą tašką, leidusį užimti pirmąją vietą grupėje.

Stipriausių Afrikos rinktinių aštuntuke PAR atsidūrė pirmą kartą nuo 2002-ųjų, todėl komandos treneris Gordonas Igesundas neslėpė palengvėjimo: “Didžiuojuosi komanda, kuri įgyvendino pagrindinį tikslą. Noriu padėkoti ir visiems aistruoliams.”

Nusivylimas turėjo apimti Maroko rinktinę. Marokiečiai nepralaimėjo nė vienų rungtynių, tačiau trijų lygiųjų buvo per maža siekiant vietos ketvirtfinalyje. Vis dėlto Maroko komandos

L.Antunesas su vėliava šėlo Angolos žaidėjų akivaizdoje, kai jo rinktinė prasibrovė į ketvirtfinalį. / AFP/Scanpix nuotrauka treneris Rachidas Taoussi į ateitį žvelgia optimistiškai - dabartinės rinktinės žaidėjų amžiaus vidurkis tik 24 metai, o kitas Afrikos čempionatas 2015-aisiais vyks būtent Maroke.

“Trys mūsų jaunimo rinktinės yra

pasiekusios savo amžiaus grupių finalus Afrikos čempionatuose. Turime labai jauną rinktinę, kurios laukia puiki ateitis po dvejų metų. Tereikia nenustoti sunkiai dirbti”, - tryško optimizmu R.Taoussi.

•

2013 01 29 Lietuvos žinios

Sportas

15

Buvę A.Paulausko varžovai taps draugais SAULIUS RAMOŠKA

Gali nutikti taip, kad šį sezoną dėl Rusijos moterų krepšinio čempionato medalių susikaus šios šalies ir Lietuvos nacionalinių moterų rinktinių vyriausieji treneriai Alfredas Vainauskas ir Algirdas Paulauskas.

Neseniai Rusijos moterų rinktinės treneriu paskirtas A.Vainauskas šalies čempionate vadovauja Kursko ekipai “Dinamo”, o naujasis Orenburgo “Nadeždos” strategas A.Paulauskas jau šiandien prisidės prie savo komandos.

Sekmadienį Prienuose vykusios Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) “Žvaigždžių rungtynės” A.Paulauskui tapo atsisveikinimu su šalies moterų krepšinio lyga. Vilniaus “Jaunųjų talentų” komandos trenerį konsultantą pakvietė moterų Eurolygoje rungtyniaujančios Orenburgo “Nadeždos” (Rusija) vadovai. Jie kreipėsi pagalbos į specialistą iš Lietuvos, nes susirgo jų ekipos vyriausiasis treneris Aleksandras Kovaliovas.

Prie naujosios komandos 53 metų A.Paulauskas prisidės jau šiandien Vengrijoje, kur trečiadienį “Nadežda” žais Eurolygos 11 turo rungtynes su Šoprono “Uniqa”. Bet per šią dvikovą A.Paulauskas dar nevadovaus - bus tik stebėtojas. Po dešimties turų Orenburgo krepšininkės B grupėje žengia ketvirtos - jos iškovojo 6 pergales ir 4 kartus pralaimėjo. Rusijos pirmenybėse “Nadežda” yra trečia (8/4), o Kursko klubas “Dinamo”, su kuriuo 52-ejų A.Vainauskas savaitgalį sutartį pratęsė dar dvejiems metams, - penkta (7/4).

Beje, būtent sekmadienį tarpusavyje jėgas išmėgino “Nadežda” ir “Dinamo”.

A.Vainausko auklėtinėms Orenburgas buvo labai nesvetingas - šeimininkėms pralaimėta 64:87.

“Viskas įvyko netikėtai ir greitai paskambino iš klubo ir pasiūlė dirbti”, - apie naują karjeros vingį LŽ sakė Algirdas Paulauskas, kuriam Rusija tampa jau sava. Praėjusį sezoną jis tre-

Sekmadienį LMKL rinktinę atvedęs į pergalę prieš legendinius mūsų krepšininkus A.Paulauskas išskubėjo į Rusiją. www.lmkl.lt nuotrauka niravo Jekaterinburgo UGMK krepšininkes, o iki tol - nuo 2008-ųjų vasario į priekį vedė kitą šios šalies klubą Kursko “Dinamo”.

- Gal žinote, kas atsitiko “Nadeždos” strategui A.Kovaliovui?

- Jį kankina trombozė. Aleksandrui negalima nervintis. Vienas priepuolis ištiko gruodžio mėnesį, tad nevadovavo per rungtynes su Maskvos “Dinamo”. Iškart pateko į medikų rankas, vėliau vengė su komanda varginančių išvykų į kitus miestus.

- Turbūt sunku pradėti vadovauti komandai nuo sezono vidurio?

- Nėra taip, kad ekipą reikėtų kelti iš dugno. “Nadežda” turi visas galimybes iškopti į kitą Eurolygos etapą. Tad reikia bent jau išlaikyti tą patį lygį ir eiti į priekį. Nebus lengva.

- Kokius tikslus komandai iškėlė klubo vadovai?

- Rusijos čempionate - užimti ma-

Trumpai LYDERĖ IŠLIKO TA PATI

VĖL ŠIMTUKE

Sekmadienį sužaistos ketverios Lietuvos moterų rankinio lygos XX turo rungtynės. Pergalę namie pavyko iškovoti tik Kauno “RC Širšių-Gajos” komandai, ji 34:28 (12:15) nugalėjo “Vilniaus Bakalėją-Taurą”. Pagrindinėse dienos rungtynėse “Eastcon AGVilniaus kolegijos” rankininkės svečiuose 32:27 nugalėjo Kauno rajono HC “Garliava SM- CASCADA” septintuką ir su 31 tašku pakilo į antrąją vietą bei tašku aplenkė į trečiąją poziciją smuktelėjusias praėjusių metų čempiones garliaviškes. Aštuonių komandų turnyro lyderė išlieka jau aštuonioliktąją pergalę iškovojęs Kauno “ACME-Žalgirio” (36 taškai) klubas.

Jis vakar Panevėžyje 41:27 (25:14) įveikė vietos komandą KKSC.

Pirmadienį paskelbtoje naujoje geriausių pasaulio tenisininkų ATP klasifikacijoje 22-ejų Ričardas Berankis (608 tšk.) sugrįžo į šimtuką iš 110 vietos pakilo į 85-ąją. 21 metų Laurynas Grigelis (90 tšk.) pakilo laipteliu auščiau ir dabar yra 419-as.

ATP reitingo lyderis tebėra sekmadienį trečią kartą iš eilės ir ketvirtą kartą per karjerą atvirąjį Australijos čempionatą laimėjęs 25-erių serbas Novakas Džokovičius (12 920 tšk.), antras - 31 metų šveicaras Roger Federeris (10 265), trečias - 25-erių škotas Andy Murray (8480), sekmadienį Melburne finale pralaimėjęs N.Džokovičiui. Ispaną Rafaelį Nadalį (5400 tšk. - penktoji vieta) iš ketvirtosios vietos per dvi savaites išstūmė tėvynainis Davidas Ferreras (6865). Moterų WTA klasifikacijos piramidės viršūnėje išlieka ką tik Melburne Australijos čempionės titulą apgynusi 23 metų baltarusė Viktorija Azarenka (10325 tšk.), antra amerikietė Serena Williams (9970), trečia - rusė Marija Šarapova (9545), ketvirta - lenkė Agnieszka Radwanska (7750), penkta - Australijos čempionato finalininkė kinė Na Li (6255). Geriausia Lietuvos tenisininkė 26-erių Lina Stančiūtė (84 tšk.) iš 447 vietos pakilo į 424-ąją.

Turnyro lentelė (rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, taškai) 1. “ACME-Žalgiris”

19 18 0

1 36

2. “Eastcon AG-Vilniaus kolegija” 20 15 1

4 31

3. “HC Garliava SMCASCADA” 20 14 2

4 30

4. “LEU Šviesa-Eglė” 19 11 1

7 23

5. Panevėžio KKSC 20 7

0

13 14

6. “RC Širšės-Gaja” 20 7

0

13 14

7. “Vilniaus bakalėja-Tauras”

20 4

0

16 8

8. Utenos KKSC

20 1

0

19 2

LŽ

žiausiai trečiąją vietą, o Eurolygoje pasirodyti kuo geriau. Kaip supratau, vadovams svarbesnės Rusijos pirmenybės. Tačiau, manau, visur tas pats apetitas auga bevalgant. “Nadežda”

zos visada pralaimėdavo “Nadeždai” (juokiasi). Netgi kildavo skandalai dėl teisėjavimo per Kursko ir Orenburgo klubų dvikovas kovojant dėl apdovanojimų. Dabar va-

A.Paulauskas: “Orenburge sergamumas vėžiu, ko gero, didžiausias Rusijoje. Bet paprašė, tad važiuoju padėti.”

Eurolygos B grupėje užima ketvirtąją vietą ir gali nukeliauti dar toliau.

- Gali nutikti ir taip, kad dėl Rusijos čempionato medalių jūsų komanda varžysis su A.Vainausko treniruojama Kursko “Dinamo”...

- Gali...

- Kiek jums žinoma Orenburgo komanda?

- Netgi labai žinoma. Kai dirbau Kurske, mūsų ekipa kovą dėl bron-

žiuoju dirbti pas buvusius priešus (juokiasi).

Kai dar dirbau su Kursko ekipa, ji visuomet “Nadeždai” pralaimėdavo namie, o Orenburge laimėdavo. Šį sezoną viskas atvirkščiai...

- Vadinasi, Orenburgas nėra labai svetimas?

- Jame esu buvęs gal dešimt sykių.

Aplinkui dujos, nafta, stepės, miestas garsėja pūkiniais šaliais. Kas dar ten

gaminama - nežinau. Pagal gyventojų skaičių Orenburgas primena Vilnių. Dar žinau, kad 1954 metais maždaug už 200 km nuo Orenburge įvykdyti branduoliniai bandymai. Šiame mieste sergamumas vėžiu, ko gero, didžiausias. Tai kol kas tiek turiu informacijos. Na, paprašė, įkalbino, tad važiuoju padėti.

- Vilniaus “Jaunųjų talentų” komanda, kuriai vadovauja jūsų žmona Diliara Velišajeva, lieka be pagalbininko...

- Galbūt ekipos vadovai suras kitą padėjėją.

- Lietuvos rinktinės reikalų Rusijoje neapleisite?

- Kur jau... Kaip tik šiandien (antradienį - aut.) Kaune trenerių seminare atsiskaičiau už praėjusių metų rinktinės rezultatus. O su rinktinės administratoriumi Valdu Gecevičiumi bendrausime pasitelkdami naujausias ryšio technologijas.

•

16

2013 01 29 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS

PARDUODA 14,3 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, geras susisiekimas, naujas vienbučių namų kvartalas, 1 a kaina - 7500 Lt). Vilnius, tel. 8 656 17 413.

ADMINISTRACINĖS PATALPOS

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, kaina 125 000 Lt). Tel. 8 682 46 203.

Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.:

36,6 ha žemės ūkio paskirties sklypus Prienų rajone, prie Stakliškių (1 ha kaina - nuo 6000 Lt).

Tel. (8 5) 278 9238.

IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

IŠSINUOMOTŲ Moteris, neturinti žalingų įpročių - sodybą už priežiūrą Vilniaus r., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

NAMAI, PATALPOS NUOMOJA

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

PARDUODA

Parduodamas BUAB „VS tiekimas“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas - 53,84 kv. m ir 22,95 kv. m administracinės patalpos, esančios Sietyno g. 8, Vilnius. Daugiau informacijos: UAB „Admivita“, Jogailos g. 7, Vilnius, tel.8 686 88 884.

Užs. LM-2150 BUTAI NUOMOJA 2 kambarių butą su baldais Kaune, Plento g. 3-5 metams (kaina - 100 Lt/mėn.).

Tel. 8 685 10 945.

SODYBOS, SKLYPAI PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOS

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Šlifuoju parketą, lakuoju. Restauruoju dažytas grindis. Kloju parketą, parketlentes, laminatą. Pigiai parduodu ąžuolinį parketą (408x68x15 mm). Vilnius, tel. 8 673 71 250.

SIŪLO MOKYTIS

Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais ir dainuoti. Tel. 8 616 43 418.

STATYBINĖS MEDŽIAGOS PARDUODA Dengimo plokštes (10x3, 10 vnt. po 800 Lt), metalinį kaminą (38 cm diametro, 18 m aukščio, kaina - 7000 Lt), nenaudotą linų nuėmimo kombainą (kaina - 5000 Lt). Rokiškis, tel. 8 686 54 735.

GYVŪNAI PARDUODA Berno zenenhundų veislės šuniukus.

Tel. 8 698 80 199.

IEŠKO DARBO 42 metų vyras - apsaugos darbuotojo darbo.

Vilnius, tel. 8 604 23 434.

LEIDINIAI PERKA Hessės „Pranciškus Asyžietis“ knygeles.

Tel. 8 656 32 394. ĮVAIRŪS

Įmonė nuolat neribotais kiekiais superka plastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.). Tel. 8 699 31 161.

Užs. LM-2031 Parduodu medų, bičių duonelę.

Tel. (8 458) 51 815.

Parduodu naujus čekiškus klausos aparatus (kaina - 70 Lt), naujas kiaušinių virimo formeles „Eggies“ (verda be lukšto, kaina - 40 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapronas ir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių, šiltnamiams bei sporto inventoriui dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI

VšĮ „Verslo dizainas“ (į. k. 302485263) keičia pavadinimą į VšĮ „Verslo guru“.

Užs. LM-2162

Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl planuojamos UAB „Lenergija“ biodujų jėgainės poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Lenergija“, Radviliškio r., Pakiršinio k., Draugystės g. 1, adresas korespondencijai: Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: šilumos ir elektros energijos gamyba iš biodujų, susidarančių kukurūzų siloso bei kiaulių mėšlo fermentacijos metu.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Sirvydų k., Lekėčių sen., Šakių r.

Atsakingos institucijos - Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2013 01 24 raštas Nr. (PAVNS)-MRS-45) - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Lenergija“ Vilniaus biure, Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432.

Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teiktiMarijampolės RAAD, S.Dariaus ir S.Girėno g. 4, LT-68176 Marijampolė, tel. (8 343) 97 802, el. p.: r.slavickas@mrd.am.lt per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos.

Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Marijampolės RAAD, S.Dariaus ir S.Girėno g. 4, LT-68176 Marijampolė, tel. (8 343) 97 802, el. p.: r.slavickas@mrd.am.lt arba UAB „COWI Lietuva“ aplinkosaugos skyriuje, Ukmergės g. 369A, 8 a., LT-12142 Vilnius, tel. (8 5) 210 7558,faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos.

Užs. R-48

INFORMACIJA APIE ŠIAULIŲ MIESTO KAPINIŲ DAUŠIŠKIO KAIME DETALIOJO PLANO PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS, ŠIAULIŲ MIESTO NAUJŲ KAPINIŲ ĮRENGIMO IR NAUDOJIMO ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas:Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai, tel. (8 41) 50 05 10, faks. (8 41) 52 41 15, el. p.: info@siauliai.lt, ir Šiaulių rajono savivaldybės administracija, Vilniaus g. 263, LT-76337 Šiauliai, tel. (8 41) 59 66 42, faks. (8 41) 52 38 86, el. p.: prim@siauliai-r.sav.lt.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Šiaulių miesto naujų kapinių įrengimas ir naudojimas.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Daušiškių k., Šiaulių kaimiškoji seniūnija, Šiaulių r. sav.

Informuojame, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 01 13 priėmė atrankos išvadą Nr. (4) SR-S-123 (7.1) dėl Šiaulių miesto naujų kapinių įrengimo ir naudojimo poveikio aplinkai vertinimo.

Priimta atrankos išvada: poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau gali supažindinti plano rengėjas: TAEM URBANISTAI, UAB, Smolensko g. 10, LT-03201 Vilnius, tel. (8 5) 278 8433, faks. (8 5) 278 4789, el. p.: urbanistai@taemgroup.lt, www.taemgroup.lt.

Suinteresuota visuomenė turi teisę per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą. Suinteresuota visuomenė teikdama pasiūlymus dėl atrankos išvados persvarstymo privalo nurodyti: 1. Vardą, pavardę (organizacijos pavadinimą), adresą; 2. Pasiūlymo teikimo datą; 3. Informaciją ir aplinkybes, kuo grindžiamas pasiūlymas.

Su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente (M.K.Čiurlionio g. 3, LT-76303 Šiauliai), darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val. Užs. LM-2127

2013 m. vasario 13 d., 18.30 val., adresu: M.K.Čiurlionio g. 6, Vilnius, įvyks daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: M.K.Čiurlionio g. 6, Vilniuje, butų savininkų bendrijos steigiamasis susirinkimas, kurio tikslas įsteigti bendriją, kuri įgyvendintų namo butų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, atnaujinimu ir priežiūra.

Bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkė: 1. Steigiamojo susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus, balsų skaičiavimo komisijos rinkimai; 2. Bendrijos, kurios pavadinimas - M.K.Čiurlionio g. 6-jo namo bendrija, steigimas; 3. Bendrijos įstatų tvirtinimas ir jų įregistravimas Juridinių asmenų registre; 4. Bendrijos valdymo organų, revizijos komisijos arba revizoriaus rinkimai; 5. Bendrijos buveinės adreso nustatymas.

Vykstant į bendrijos steigiamąjį susirinkimą, prašome turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Buto bendraturčiams atstovauja (balsuoja) vienas asmuo, pateikdamas rašytinį kito bendraturčio pavedimą. Jei į susirinkimą atvyks buto savininko(-ų) atstovas, jis turi turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą.

Bendrijos įstatų projektas išsiuntinėtas turimais butų savininkų el. pašto adresais, įmesti į pašto dėžutes laiptinėje, įstatų projektą taip pat galite gauti suderinę tel. 8 606 88 286.

Užs. LM-2148 Bendrijos steigimo iniciatyvinė grupė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto „Kuro iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos vieneto steigimo“ įgyvendinimui

UAB „REGNUS“ skelbia pirkimo konkursą Pirkimo objektas: mechanizmų ir technologinių įrengimų, skirtų medžio anglies gamybai pirkimas.

Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 02 15, 14.00 val.

Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu: UAB „REGNUS“ Įmonės kodas: 302539362 Šakių r. sav., Sintautų k.

Užs. LM-2156 Tel. +370 612 66 566, regnus@anglis.org

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto „GAMYBOS BAZĖS STEIGIMAS KAIMO VIETOVĖJE“ įgyvendinimui

UAB „LISTAS“ skelbia pirkimo konkursą Pirkimo objektas: technologinė įranga, skirta tiesioginiam medžio anglies gamybiniam procesui.

Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 02 14, 13.00 val.

Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu: UAB „LISTAS“ Įmonės kodas: 302537023 Mikalavo k., Naujojo Daugėliškio sen.

LT-30292 Ignalinos r. sav.

Tel. +370 603 48 249, listas@anglis.org Užs. LM-2157

2013 01 29 Lietuvos žinios

Koncertai

Parodos

VILNIUS

VILNIUS

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 02 02 d. 19 val. Kompozitoriaus Radiono Ščedrino gimimo 80-osioms metinėms. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Philippe’as Graffinas (smuikas, Prancūzija). Dirigentas Robertas Šervenikas VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 02 01 d. 19 val. Orkestro gimtadienio koncertas.

Dalyvauja Lilija Gubaidulina (sopranas), Edgaras Montvidas (tenoras), Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas Gintaras Rinkevičius ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 01 31 d. 19 val. Koncertas “Da pacem Domine” (“Suteik mums taiką, Viešpatie”). Dalyvauja vokalinis ansamblis “Balsai”, Vilniaus miesto savivaldybės choras “Jauna muzika”, Šv. Kristoforo orkestras, Latvijos nacionalinės operos dainininkė Kristine Gailite. Dirigentas Egidijus Kaveckas VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 01 31 d. 13.30 val. Popietė “Gyvenimas eina, o mes traukiame dainą”. Dalyvauja Vilniaus m. moterų klubo “Prie ugnelės” vokalinis ansamblis, Vilniaus mokytojų namų vokalinis ansamblis “Prisiminimai” ir Vilniaus mokytojų namų senjorų mišrus choras “Versmė” 02 02 d. 16 val. Vakaras koncertas “Par mana tėvelį”, skirtas tradicinės kultūros puoselėtojo Kazimiero Kalibato 75-mečiui. Dalyvauja folkloro ansamblis “Sadauja” 02 04 d. 18 val. “Žinių” radijo laidos “Vakaro žvaigždelė” padėkos vakaras ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 02 02 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą KLUBAS “SOULBOX” 02 04 d. 20 val. Džiazo projekto “Nomazz ir Baltijos šalys” koncertas “SIEMENS” ARENA 01 29 d. 19 val. ir 01 30 d. 15 ir 19 val. “Disney on Ice” trupės spektaklis “Šventė!”

ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA Eriko Daugulio (1951-2012) skulptūros ir medalių paroda “Mažoji plastika” kūrybai atminti. Veiks iki vasario 16 d.

Algio Kasparavičiaus paroda “Įkandin savęs”.

Veiks iki vasario 16 d.

Sigitos Dackevičiūtės skulptūros darbų paroda.

Veiks iki vasario 16 d.

PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Audriaus Zavadskio fotografijų paroda.

Veiks iki vasario 15 d.

GALERIJA “AKADEMIJA” Pijaus Burako paroda “Šiuolaikinis plakatas”.

Veiks iki vasario 2 d.

GALERIJA “ARKA” Viačeslavo Sokoleckio jubiliejinė retrospektyvinė kūrybos paroda “Žingsnis po žingsnio”.

Veiks iki vasario 9 d.

Irinos Dangvetskenės-Roskoshnaya paroda “Sielos spalvų virpesiai”. Veiks iki vasario 9 d.

Felikso Jakubausko tekstilės darbų paroda “Švytėjimai”. Veiks iki vasario 9 d.

GALERIJA “KUNSTKAMERA”

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA

01 30 d. 18 val. Fortepijoninės muzikos vakaras.

Dalyvauja Petras Geniušas (fortepijonas) 01 31 d. 18 val. Orkestro gimtadienio koncertas 02 01 d. 18 val. Simfoninės muzikos vakaras. Dalyvauja Kauno miesto simfoninis orkestras, J.Naujalio muzikos gimnazijos mokiniai. Dirigentas Imantas Resnis KLUBAS “COMBO 02 01 d. 21 val. Grupės “Poliarizuoti stiklai” koncertas

17

Renginiai

Paroda “Švytėjimai”, kurioje pristatoma talentingo išeivijos dailininko Vladislovo Žiliaus (1939-2012) kūryba. Veiks iki vasario 23 d.

GALERIJA “MENO NIŠA” Simono Kuliešiaus paroda “Fiksuotas peizažas”.

Veiks iki vasario 2 d.

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA “ARTIFEX” Dainiaus Liškevičiaus paroda “Trylikto taško projekcija”. Veiks iki vasario 9 d.

LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS PARODŲ SALĖ Paroda “Žinutė ateičiai”. Veiks iki vasario 13 d.

GALERIJA “VARTAI” Gabrielės Gervickaitės tapybos darbų paroda.

Veiks iki sausio 30 d.

Nerijaus Ermino paroda. Veiks iki vasario 23 d.

Lino Jusionio paroda “Tik sniege liko žymės”.

Veiks iki vasario 23 d.

NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Paroda “Minios”. Veiks iki vasario 17 d.

Paroda “Apie praeivius ir kaimynus”.

Veiks iki vasario 17 d.

Paroda “Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fotografijos”. Veiks iki vasario 17 d.

RAŠYTOJŲ KLUBAS Dailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos paroda “Bėgantis laikas”. Veiks iki sausio 30 d.

VILNIAUS ROTUŠĖ Gedimino Pranckūno fotografijos paroda “Apšvietos žymės”. Veiks iki sausio 31 d.

Viktoro Binkio fotografijos paroda “Dialogai su vizualumu”. Veiks iki sausio 31 d.

LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA Respublikinio moksleivių portreto žanro piešinių konkurso “Jaunasis portretistas 2012” laureatų darbų paroda. Veiks iki sausio 31 d.

Dailininko Valerijono Jucio estampų ciklo “Homo Sum (Esu žmogus)” paroda. Veiks iki sausio 30 d.

BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Paroda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytos sudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d.

Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčia ir jos dekoras 1905-1943”.

Veiks iki kovo 5 d.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorija Lietuva carų valdžioje Lietuvos valstiečių buities kultūra Kryždirbystė Lietuvos diplomatinė tarnyba 1918-1940 m.

VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.

Veiks iki vasario 17 d.

TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai”

Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.

PAMĖNKALNIO GALERIJA Karinos Lukauskaitės tekstilės instaliacija “Širdies koordinatės”. Veiks iki sausio 30 d.

Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai”. Veiks iki balandžio 29 d.

Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.

KAUNAS

ŠIAULIAI

KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUS Lietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso “Gintarinis žaltys 2011” geriausių darbų paroda.

PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Geriausias 2012-ųjų metų kūrinys”.

Veiks iki vasario 24 d.

KAUNO ŽALGIRIO ARENA Menininko Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio tapybos paroda “Peizažas”. Veiks iki vasario 18 d.

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicija KAUNO MIESTO MUZIEJUS Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda “Paskutinieji LDK piliečiai”. Veiks iki vasario 12 d.

KERAMIKOS MUZIEJUS Kūrybinės grupės “Archyvas” paroda “Netobulumas”.

Veiks iki vasario 3 d.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.

Veiks iki gegužės 5 d.

ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Šiaulių universiteto dailės magistrantūros baigiamųjų darbų paroda. Veiks iki vasario 9 d.

LAIPTŲ GALERIJA Pokario metų scenografijų ir aktorių portretų paroda. Veiks iki sausio 30 d.

DAILĖS GALERIJA “SIELAI” Neringos Kekytės tapybos darbų paroda.

Veiks iki vasario 2 d. ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUS Audronės Grigorjevienės kūrybos darbų paroda “Žaismas formomis”. Veiks iki sausio 31 d.

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRO MENO KIEMAS Agotos Zdanavičiūtės fotografijų paroda “Kasdienybės metamorfozės”. Veiks iki vasario 28 d.

“HERKAUS” MADOS IR GROŽIO CENTRAS Lietuvos dailininkų mažosios skulptūrinės plastikos paroda “Mainai”. Veiks iki vasario 21 d.

PANEVĖŽYS FOTOGRAFIJOS GALERIJA Vilmos Samulionytės fotografijų paroda “Kosha”.

Veiks iki vasario 10 d.

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

Veiks iki liepos 31 d.

PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”.

Veiks iki kovo 2 d.

DRUSKININKAI V.K.JONYNO GALERIJA Vytauto Kazimiero Jonyno kūrybos paroda “Sakralumo ženklai”. Veiks iki vasario 22 d.

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 01 30 d. 18 val. Koncertas “Serenada orkestrui”.

Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras. Dirigentas Thomas Fiuri (Šveicarija) 02 03 d. 17 val. Koncertas “Meilės keliai”. Dalyvauja Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Edgaras Montvidas (tenoras), Lilija Gubaidulina (sopranas)

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 02 03 d. 17 val. Vakaronė. Groja grupė “Perfekt” KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 01 29 d. 12 val. Naisių vasaros teatras. “Pasaka apie Dievo vaikelį” 01 29 d. 18 val. Naisių vasaros teatras. Muzikinis spektaklis “Tykus vakars” 01 30 d. 18 val. Naisių vasaros teatras.

“Mėlynbarzdžio vaikai”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 02 01 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą

PALANGA MUZIKOS KLUBAS “VANDENIS”

02 02 d. 20 val. Donato Montvydo akustinis koncertas

DRUSKININKAI

www.lzinios.lt

DRUSKININKŲ KOLONADA 02 01 d. 21 val. Koncertuoja Tomas Čiukauskas (saksofonas)

ALYTUS ALYTAUS KULTŪROS IR KOMUNIKACIJOS CENTRAS 01 31 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą

DUSETOS DUSETŲ KULTŪROS CENTRAS 02 02 d. 18 val. Juozas Erlickas su “Neregėta programa”. Autoriui talkina muzikantai Daumantas Slipkus ir Vytautas Mikeliūnas

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn. 12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

62 Lt 124 Lt 247 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

Vykinto g. 14, VILNIUS. Tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php. Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

18

2013 01 29 Lietuvos žinios

TV programos

ANTRADIENIS 29 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Stilius”. Gyvenimas (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Šnipai” N-7 19.45 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Emigrantai” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Emigrantai”. Laidos tęsinys 22.15 “Pinigų karta” 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” (k.) N-7 0.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40 Komedija “Policijos akademija” (k.)

12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.15 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.00 “Pasaulis X” N-7 21.00 “Šlovė ir turtai” N-14 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Kriminalinis trileris “Apgalvota žmogžudystė” N-14 1.00 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Aiškiaregys” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Gyvenimas yra gražus” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Šeimos reikalai” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Pilis” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Tėvynė” 23.05 “CSI kriminalistai” 0.05 “Kaulai” 1.00 “Herojai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Tauro ragas” (k.) N-7 8.30 “Cukrus” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 10.00 “Alibi. Nebylus šauksmas” N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Mentai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Atsargiai - moterys!”

20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Prajuokink mane” N-7 21.30 “Vervolfo medžioklė” N-7 22.30 “Sausas įstatymas. Kova dėl valdžios” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “EmiJumi roko grupė” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos” N-7 11.00 “Vaiperis” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo f. “Niekada nepasiduok” N-7 23.15 “Skaičiai” N-7 0.15 “Užmirštieji” N-7 1.15 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno dienos” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 LNOBT spektaklis. L.A.Minkus. Baletas “Don Kichotas” (k.)

13.15 “Mokslo ekspresas” 13.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Fortepijoninės muzikos kūriniai. Skambina Goto Masataka (Japonija) (k.) 14.10 “Mūsų miesteliai”. Onuškis. 2 d. (k.) 15.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15 “Gimtoji žemė” 18.45 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga “Lyderiai” 19.30 “Gintarinės batutos meistrai”. Gintaras Rinkevičius 21.00 “Tapatybės labirintai” 21.30 “Durys atsidaro” 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 Dok. f. “Saulės dovanos”. 3, 4 d. 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Vilniaus knygų mugė 2012”. Vlado Kalvaičio knygos “Sustiprinto režimo barakas” pristatymas (k.) 1.35 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Groja Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Programoje - M.Brucho Koncertas smuikui g-moll, op. 26. Solistas Raimundas Katilius (smuikas). Dirigentas Gintaras Rinkevičius

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Tavo augintinis” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Moderni

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Dubleris” - 14.30, 16.30, 18.30, 20.30 val.

“Skrydis” - 11.45, 14.45, 17.45, 20.45 val.

“Tyli naktis” - 15.45, 18, 20.15 val.

“Ištrūkęs Džango” - 12, 13.45, 17.15, 21 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 19.15, 21.40 val.

“Kietašikniai” - 10.45, 16.15, 21.50 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 15, 20 val.

“Vargdieniai” - 13, 18.45 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 12.30 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 17.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14.15, 16.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.

“Zambezija” - 11.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Dubleris” - 12.15, 14.35, 16.30, 18.45, 21 val.

“Skrydis” - 11.40, 14.50, 18.20, 21.30 val.

“Ana Karenina” - 18.30 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 14.10, 19, 21.50 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.30, 18, 21.30 val.

“Kietašikniai” - 16.20, 21 val.

“Tyli naktis” - 16.10, 19, 22 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 14, 18.30 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 21.10 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.40, 15.30, 18 val.

“Vargdieniai” - 17, 20.30 val.

“Zambezija” (3D) - 11.20 val.

“Džekas Ryčeris” - 21.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.20 val.

“Optimisto istorija” - 14.45 val.

“Pi gyvenimas” - 15.15, 18.20 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 20.40 val.

“Debesų žemėlapis” - 20.45 val.

SKALVIJA “Žaliasis spindulys” - 19 val. “Žiemos pasaka” - 20.30 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Skonio reikalas” 10.15 “Šiandien kimba” 10.55 Dok. f. “Vandenyno milžinai”. 1 d. N7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Kas nužudė Aleksandrą Didįjį?” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Kas nužudė Aleksandrą Didįjį?” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 “Rossas Kempas. Gaujos” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Kapitonas Alatriste” N-7 9.20 Komedija “Žvėrelių maištas” 11.00 Melodrama “Tapti žvaigžde” 13.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu” 15.00 Drama “Paskutinė naktis” N-7 17.00 Komedija “Romo dienoraštis” N-7 19.00 Nuotykių f. “Mažieji lakūnai” 21.00 Trileris “Įkalinta pragare” N-14 23.00 Trileris “Vaiduoklis” N-7 1.05 Drama “Miegančioji gražuolė” S

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Sonka” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.

Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Būrimas žvakių šviesoje” 17.40 Žinios.

Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris

19.20 “Odesa mama” 21.05 “Objektas 11” 22.00 Specialusis korespondentas 23.00 Išdavos 23.55 “Sonka” 0.50 Žinios+ 1.05 Vaid. f. “Įėjimas į labirintą”. 2 s. 2.25 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Rankinis. Europos moterų čempionato finalas 13.20 Ledo ritulys. KHL. “Slovan” - Minsko “Dinamo” 15.20 Futbolas. 2009m. UEFA Čempionų lygos finalas. “Barcelona” - “Manchester United” 17.30 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Barcelona” “Manchester United” 19.40 Ledo ritulys. KHL. “Metallurg” - Rygos “Dinamo” 21.40 Futbolas. Anglijos Premier lyga. QPR - “Manchester United”. Tiesioginė transliacija 23.45 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Pusfinalis 2

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Namas, kuriam nebaisus uraganas 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Mitų griovėjai 22.00 Australijos sunkvežimių vairuotojai 23.00 Aviacijos katastrofų priežastys 0.00 Kaip mes sutvėrėme pasaulį 1.00 Smalsuoliai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Stounhedžo paslaptys 11.00 Amerikos čigonai 12.00 Kalintys užsienyje 13.00 Didžiosios pandos 14.00 Gėlųjų vandenų milžinai 15.00 Amerikos čigonai 16.00 Kalintys užsienyje 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 “Abrams” tankų gamyklos 19.00 “Lexus” automobilių naujovės 20.00 Atsarginės “Land Rover” džipo dalys 21.00 Tunų žvejyba 22.00 “Lexus” automobilių naujovės 23.00 Atsarginės “Land Rover” džipo dalys 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Teatras

Kinas VILNIUS

šeima” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Moderni šeima” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Komedija “Bernvakaris 2. Paskutinis gundymas” 23.30 “Naša Raša” 0.35 “6 kadrai” 1.05 “CSI Majamis” 1.50 “Kastlas”

“Meilė kaip nuodai” - 17.10 val.

PASAKA “Magiškas Paryžius 3” - 19 val.

“Paslėptas veidas” - 21.30 val.

“Vilko turtai” - 20.30 val.

“Mano naktis su Mod” - 18 val.

“Debesų žemėlapis” - 21.15 val.

OZO KINO SALĖ “Prie jūros” - 16.30 val.

“Šokėja tamsoje” - 18 val.

MULTIKINO “Dubleris” - 10.30, 14, 16, 18, 20 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 16.45, 21.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11.30, 14.45, 18.15, 21.40 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.30, 16 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.15, 12, 14.30 val.

“Kietašikniai” - 19.30, 22 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 16.45, 21.45 val.

“Tyli naktis” - 16.45, 18.45 val.

“Aurora” - 20.45 val.

“Vargdieniai” - 18.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 11.15, 16, 18.45 val.

“Zambezija” (3D) - 10.30, 12.30, 14.30 val.

“Zambezija” - 10, 12.45, 14.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.30, 21.30 val.

KAUNAS CINAMON “Ištrūkęs Džango” - 21.45 val.

“Tyli naktis” - 13.45, 15.45, 18.45, 19.45, 20.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 11.15, 17.20, 19.35, 22 val.

“Kietašikniai” - 18, 20.05, 22.15 val.

“Vargdieniai” - 13.30 val.

“Aurora” - 14.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.40, 12.50, 15 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 16.45, 19, 21.20 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.15, 16.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 17.15 val.

“Pi gyvenimas” - 12.15 val.

“Zambezija” - 11.45 val.

FORUM CINEMAS “Dubleris” - 13.15, 18.30 val.

“Skrydis” - 12, 14.45, 17.45, 20.30 val.

“Hasta la vista” - 16.45 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 18.45, 21.15 val.

“Kietašikniai” - 14.30, 19.15, 21.30 val.

“Tyli naktis” - 12.30, 15, 19.45, 21.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 12.45, 16.15, 17.30, 21 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 20.20 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 13, 15.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14, 16.30 val.

“Vargdieniai” - 15.15 val.

“Zambezija” - 10.30 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.15 val.

“Pi gyvenimas” - 11.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18, 20.45 val.

“Legendos susivienija” - 11 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Dubleris” - 16, 20.30, 21.50 val.

“Skrydis” - 14.15, 17.15, 20.15 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 21.30 val.

“Kietašikniai” - 10.45, 18.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.30, 17.45, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.45 val.

“Tyli naktis” - 17.30, 19.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 13, 21.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.30, 18 val.

“Vargdieniai” - 15.30 val.

“Zambezija” (3D) - 10.30 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 15.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 12.30, 18.30 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 01 31 d. 18.30 val. “Karmen” 02 01 d. 18.30 val. “Kopelija” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 01 29 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Bunkeris” 01 30 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Visuomenės priešas” 01 31 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai” 01 31 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai” 02 01 ir 02 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” JAUNIMO TEATRAS 01 29 d. 18 val. “Užsispyrėlės tramdymas”

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS

“Dubleris” - 21 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val.

“Kietašikniai” - 13.45, 16, 18.15, 20.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30 val.

“Tyli naktis” - 16.15, 18.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 14, 19.15, 21.45 val.

“Vargdieniai” - 18 val.

“Pi gyvenimas” - 21.30 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val.

“Provokuojantys užrašai” - 16.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Pi gyvenimas” - 15.10 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10, 11.50 val.

“Tyli naktis” - 19 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.40 val.

“Dubleris” - 17.20 val.

I SALĖ “Sėkmės džentelmenai” - 13.20 val.

“Legendos susivienija” - 10, 11.40 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 15.10, 20.10 val.

“Džekas Ryčeris” - 18 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Dubleris” - 21.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 17, 20.30 val.

01 30 d. 18 val. “Katė ant įkaitusio skardinio stogo” 01 31 d. 18 val. “Bestija žydrom akim” 02 01 d. 18 val. “Patriotai” Salė 99 02 02 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 01 30 d. 18 val. “Vėjas tuopų viršūnėse” 01 31 d. 18 val. “Vargas dėl proto” 02 01 d. 18 val. “Žydrasis rojus” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 01 29 d. 18 ir 20.30 val. “Kitas kampas” 01 30 d. 18.30 val. “Trys seserys” 01 31 d. 18.30 val. “Damos vizitas”

02 01 d. 18.30 val. “Mistras” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 01 31 d. 18.30 val. “Meteo” KEISTUOLIŲ TEATRAS 01 31 d. 19 val. “Išėjau aš stotin” MENŲ SPAUSTUVĖ 01 29 d. 14 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis “Degam”. “Zita-pelytė” 01 30 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja” 01 31 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezario grupė” ir Menų spaustuvė. “Viskas arba nieko” “DOMINO” TEATRAS 01 30 d. 19 val. “Gaidukas”

OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 01 31 ir 02 01 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne” MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK CLUB” 01 30 d. 19 val. “Vietų nėra”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS

01 29 ir 30 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 01 29 d. 18 val. Rūtos salėje. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Atėjau, pamačiau, negalėjau” 01 30 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje.

LMTA Silvos Mieliauskaitės-Krivickienės kursas.

“Broliai Karamazovai” 01 31 d. 19 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 01 30 d. 18 val. E.Špokaitės baleto mokykla.

“Snieguolė ir septyni nykštukai” 01 31 ir 02 01 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 01 31 d. 18 val. “Koba” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 01 30 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” KAUNO TEATRO KLUBAS

01 30 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” 01 31 d. 19 val. “Sudie, derintojau!”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 01 29 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 01 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai” 01 31 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą” 02 01 d. 18 val. Anekdotų grandai

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 01 29 d. 19 val. “Idioteatras”. “Menas” 01 30 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Kuprelis” 01 31 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Aš laukiu tavęs, mielasis” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 01 29 d. 19 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 02 01 d. 18 val. “Į sveikatą, pone!” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 01 31 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 01 29 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalbą vyrai?”

UKMERGĖ “Kietašikniai” - 13.15, 18.45, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13 val.

“Tyli naktis” - 19.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14 val.

“Vargdieniai” - 15.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 16 val.

01 31 d. 19 val. “Sex guru” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 01 29 d. 19 val. Idioteatras. “Ša, kalba mamos!”

01 30 d. 19 val. Keistuolių teatro intymi(-ų) vyrų trupė “Erelis”

UKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS 01 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

TAURAGĖ TAURAGĖS KULTŪROS CENTRAS 02 01 d. 18.30 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Top Girls (Neprilygstamosios)”

2013 01 29 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:16 leidžiasi 16:48 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+2 Oslas

Ketvirtoji pilnaties diena

Pilnatis I 26

Delčia II 03

Jaunatis II 10

0 Helsinkis

+1

Stokholmas

Priešpilnis II 24

-1

Dublinas +12 -1

Šiauliai

+12 Londonas

-6 -3

Klaipėda

-8

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota, vietomis pasnigs, kris šlapdriba. Temperatūra dieną 1-4 laipsniai šalčio, pajūryje apie 2 laipsnius šilumos.

Bordo

Ukmergė -4

Kaunas

-8

VILNIUS +17 -2

Lisabona

Alytus

-7

+9 Amsterdamas

+15

0

Druskininkai

-4

-9

+11 Madridas

+17 Barselona

+1 Ryga

+4 Kopenhaga

+11 Paryžius

Kėdainiai +2

-4 Sankt Peterburgas

Talinas

8:32

Palanga

19

Vilnius Minskas +1 -3 Varšuva -4 Kijevas

+4

Berlynas +4 Praha

+6 Miunchenas

+13 Nica

+14 Roma

-2 Maskva

-4

Bratislava Viena Budapeštas +4 +5 +1 Bukareštas Varna Dubrovnikas +4 Sofija +12

+22

Stambulas +5

Malaga +11

Rytoj: šils, daug kur šlapdriba, pereinanti į lietų. Naktį temperatūra svyruos nuo 4 29-oji metų diena. Sausio dvidešimt devintoji, laipsnių šalčio iki 1 šilumos, antradienis, antroji 5-osios metų savaitės diena, dieną 1-4 laipsniai šilumos. iki Naujųjų metų lieka 336 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Aivaras, Girkantas, Valerijus, Žibutė.

Geros dienos!

Alžyras +18

Tunisas +19

Atėnai

+15 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Vandenis 01 21 - 02 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Atsakymus siųskite iki

penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 11 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Sausio 28 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: .................................................................. ..............................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

AVINAS. Negalėsite susikaupti, sunkiai prognozuosite sprendimų pasekmes. Laikas pakoreguos įvykius ir viskas susiklostys kur kas paprasčiau, nei galite numanyti.

JAUTIS. Neskubinkite darbų, bet stenkitės baigti tai, ką esate pradėję. Tikrai sulauksite puikių įvertinimų. Daugiau dėmesio pareikalaus finansiniai reikalai.

DVYNIAI. Pinigai mėgsta tikslumą, todėl prieš mokėdami ar kam nors žadėdami įvertinkite realias savo galimybes. Namie maištausite, būsite viskuo nepatenkinti.

VĖŽYS. Gali kilti naujų profesinių idėjų, ambicingų projektų. Geriau atskirkite profesinius ir komercinius dalykus nuo asmeninių išgyvenimų. Seksis tai, kas konkretu ir aišku.

LIŪTAS. Pradėję rizikingą žaidimą vargu ar sugebėsite jį baigti, kontroliuoti. Nori nenori reikės pasikliauti patarėjais. Nerimas ar savigrauža išbalansuos jėgas.

MERGELĖ. Darbe viskas priklausys nuo jūsų užsispyrimo ir gebėjimo greitai reaguoti į susiklosčiusią padėtį. Gerų emocijų suteiks maloniai su namiškiais praleistas vakaras.

SVARSTYKLĖS. Sėkmingas metas profesinėje srityje. Bus daug aktyvios veiklos, aplinkinių paramos. Tačiau venkite aiškintis santykius su mylimaisiais - prasta nuotaika garantuota.

SKORPIONAS. Norėsite ir galėsite daug nuveikti. Palanki diena planuoti naujus darbus.

Jei labai rūpi turėti daugiau, ieškokite galimybių užsidirbti papildomai. ŠAULYS. Puiki diena sudaryti sutartis, plėsti veiklą. Šiuo metu net ir rizikingi sumanymai seksis lengviau nei visuomet. Stenkitės, kad jūsų planai neatitrūktų nuo realybės.

OŽIARAGIS. Jei skolinatės pinigų ar imate iš banko kreditą, dar kartą apsvarstykite, kaip jį grąžinsite. Galbūt anksčiau ko nors nepastebėjote, neįvertinote.

VANDENIS. Darbe bus gana sunku prisiderinti prie aplinkinių, kolegų. Nuotaika ir savijauta svyruos labiau nei bet kada. Svarbu nesileisti į painius debatus ir vengti bet kokio asmeniškumo. ŽUVYS. Išnaudokite galimybę pasireikšti - padėkite kolegoms.

Gera diena tvarkyti komercinius reikalus, rengti nedidelius pasitarimus.

Daugiau pasieksite, jei nebijosite konkuruoti.

20

2013 01 29 Lietuvos žinios

Margumynai

L.Ross skiriasi su vyru

Nuotraukos ant alaus padėkliukų

Holivudo aktorė Liberty Ross skiriasi su savo vyru režisieriumi Rupertu Sandersu. Jis praėjusiais metais su aktore Kristen Stewart sulaužė ištikimybę žmonai.

L.Ross santuoka subyrėjo po vyro neištikimybės skandalo. / SIPA/Scanpix nuotraukos

Ne iš kelmo spirtas asilas Kolumbijoje ilgapirščių pagrobtam dešimtmečiam asilui Javi pavyko užkirsti kelią parduotuvės apiplėšimui.

Jo garsus bliovimas atkreipė policijos dėmesį.

Incidentas įvyko Chuan de Akostos miestelyje. Trys nusikaltėliai pavogė asilą iš vietos gyventojo Orlando Oliveraso ir ketino juo gabenti iš parduotuvės pagrobtas prekes. Trijulė kruopščiai suplanavo vagystę. Jie tikėjosi, kad užsispyręs gyvūnas taps pagalbininku išnešant grobį ir nesukels jokių problemų.

Pavogtą asilą nusikaltėliai laikė viename tvarte ir šėrė avižomis.

Praėjus beveik 12 valandų po gyvūno pagrobimo, jie susiruošė apiplėšti Chuan de Akostos miestelyje esančią bakalėjos parduotuvę. Vyrai nuplėšė pastato stogą ir pro jį pate-

Kino kūrėjas pernai liepą buvo užkluptas besibučiuojantis su K.Stewart, atlikusia pagrindinį vaidmenį R.Sanderso filme “Snieguolė ir medžiotojas”. Režisierius vėliau viešai atsiprašė žmonos ir vaikų dėl “skausmo, kurį sukėlė savo šeimai”.

Kurį laiką L.Ross nuotraukose buvo matoma be vestuvių žiedo, tačiau rugsėjį vėl pradėjo jį mūvėti. Žiniasklaida skelbė, kad pora mėgina spręsti santuokos problemas, tačiau pastangos susitaikyti žlugo. L.Ross paprašė Los Andželo apygardos aukštesniojo teismo nutraukti santuoką.

Aktorė pasamdė daugelio garsenybių advokatę Laurą Wasser ir paprašė skirti bendrą globą jųdviejų penkiametei dukrai Skylai bei septynmečiam sūnui Tennysonui. L.Ross nori, kad vyras mokėtų alimentus ir padengtų išlaidas advokatei. R.Sandersas jau pateikė atsakymą dėl skyrybų ir prašo skirti bendrą vaikų globą bei padalyti bylinėjimosi išlaidas perpus. Režisierius neprašė jam priteisti alimentų.

Neištikimybės skandalo dalyvės K.Stewart meilės reikalai, regis, vėl susitvarkė. Aktorės vaikinas Robertas Pattinsonas, vaidinęs kartu su ja kino sagoje “Saulėlydis”, atleido savo širdies draugei ir jiedu vėl susitaikė.

•

Krasnojarsko skolininkus padės surasti alaus mėgėjai.

Skolininkai Rusijos Krasnojarsko mieste tikriausiai bijos užsukti į barą. Šio Sibiro miesto antstoliai ketina spausdinti skolininkų nuotraukas ant kartoninių alaus padėkliukų.

Antstoliai šiuos padėkliukus ketina išdalyti miesto viešojo maitinimo įstaigoms, barams ir naktiniams klubams. Ant jų puikuosis skolininko nuotrauka, taip pat kontaktinė informacija - vardas ir pavardė, gyvenamasis adresas, skolininko bei antstolio telefono numeriai.

Skolininkai - rimta Krasnojarsko antstolių problema. Antstoliai spausdindavo įsiskolinusių žmonių nuotraukas ir kontaktinę informaciją vietos laikraščiuose, skambindavo jiems telefonu, siųsdavo trumpąsias SMS žinutes, tačiau skolininkai dingdavo kaip į vandenį. Jie taip pat neįsileisdavo antstolių į butą arba nurodydavo fiktyvią gyvenamąją vietą.

Krasnojarsko antstolių biuras tikisi, kad alaus mėgėjai padės atpažinti skolingus žmones ir praneš apie jų buvimo vietą antstolių tarnybai.

“Skolininkai greičiausiai baruose nesirodys”, - juokavo Krasnojarsko antstolių biuro atstovas.

•

Ekrano aktorių gildijos apdovanojimai

ko į vidų. Asilas Javi tuo metu ramiai lauke rupšnojo žolę. Įsibrovę į parduotuvę vagys pradėjo šluoti joje esančias prekes. Paėmė kelis butelius romo, alyvuogių aliejaus, konservuotų tunų ir sardinių, taip pat ryžių. Pagrobtą laimikį jie uždėjo lauke buvusiam asilui ant nugaros ir tikėjosi laimingai sugrįžti namo. Tačiau Javi buvo ne iš kelmo spirtas. Asilas pradėjo taip garsiai bliauti, kad jo riksmas pasiekė artimiausios policijos nuovados pareigūnų ausis.

Supratę, jog daromas nusikaltimas, ginkluoti policininkai nuskubėjo į įvykio vietą ir pamatė ant asilo sukrautas prekes. Išsigandę uniformuotų pareigūnų vagys spruko į krūmus ir nurūko nežinomais keliais, palikę ir grobį, ir asilą. Netrukus policija sugrąžino gyvūną šeimininkui, tačiau plėšikų sulaikyti nepavyko. Jų pėdos buvo seniai ataušusios.

•

B.Afflecko filmas “Operacija “Argo” šluoja apdovanojimus. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Irano įkaitų drama “Operacija “Argo” per sekmadienį vykusią Ekrano aktorių gildijos (SAG) apdovanojimų įteikimo ceremoniją buvo pripažinta geriausiu draminiu filmu.

Asilo Javi bliovimą išgirdo net policijos nuovadoje buvę pareigūnai.

Šis apdovanojimas padidino kino juostos šansus gauti prestižines “Oskarų” statulėles.

Geriausiu aktoriumi tapo Steveno Spielbergo dramoje “Linkolnas” vaidinęs Danielis Day-Lewisas, o geriausio antrojo plano aktoriaus statulėlė atiteko Tommy Lee Jonesui. ”Bado žaidynių” žvaigždė Jennifer Lawrence už vaidmenį romantinėje komedijoje “Optimisto

istorija” pelnė SAG geriausios aktorės apdovanojimą, o Anne Hathaway už darbą miuzikle “Vargdieniai” buvo pripažinta geriausia antrojo plano aktore.

Televizijos dramos ir komedijos kategorijose apdovanojimus laimėjo “Dauntono abatija” ir “Moderni šeima”, o komedinis serialas televizijos tema “Roko 30”, kurio paskutinis sezonas netrukus baigsis, gavo du apdovanojimus.

Benui Affleckui, kuris režisavo “Operaciją “Argo” ir joje vaidino, tai buvo antras svarbus apdovanojimas per dvi dienas - šeštadienio vakarą jo filmas pelnė Amerikos prodiuserių gildijos (PGA) apdovanojimą. B.Afflecko filme pasakojama apie drąsią CŽV misiją, kai buvo stengiamasi išgelbėti šešis Amerikos

ambasados darbuotojus per 1979 metų Irano įkaitų krizę. Kiek anksčiau šį mėnesį “Operacija “Argo” netikėtai laimėjo geriausio filmo ir geriausio režisieriaus “Auksinius gaublius”, be to, yra nominuota septyniems “Oskarams”.

D.Day-Lewiso SAG apdovanojimas gali padidinti jo šansus laimėti geriausio aktoriaus “Oskarą”. Netikėta J.Lawrence sėkmė jau pelnė aktorei pasaulinę šlovę. Ji taip pat gali tapti geriausia aktore per prestižinius “Oskarų” apdovanojimus. Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų laureatai paaiškės vasario 24 dieną.

•

WENN, “Time”, AP, BNS, “RIA Novosti”, LŽ