2013 m. sausio 30 d. / Trečiadienis / Nr. 24 ( 13 449 )

Kaina

2013 m. sausio 30 d. / Trečiadienis / Nr. 24 (13 449)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

ISTORIJA

DIENOS TEMOS

Pingantis svaras paplonins pinigines

Prie kokių krosnių šildėsi valdovai

Premjero patarėjų korpusas išsipūtė 3p.

9p.

13p.

www.lzinios.lt

Sunkus pasų keitimas

·e‰tadien∞ skaitykite priedà

Studijos 2013 UŽSIENIS

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Į šalies policijos komisariatų migracijos tarnybas plūsta norintieji pasikeisti asmens tapatybės dokumentus.

Dauguma jų - vyresni žmonės, kuriems lietuviški pasai buvo išduoti prieš 20 metų. Pasų keitimo bumas yra sunkus tiesiogine šio žodžio prasme.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Norinčiųjų pasikeisti asmens tapatybės dokumentus pastaruoju metu gausėja ir didmiesčiuose.

Nemaža dalis dokumentus pasikeisti turinčių žmonių yra neįgalūs.

Pas juos vyksta migracijos tarnybų darbuotojos, neretai pačios nešinos daugiau kaip 20 kilogramų sveriančia biometrinių duomenų registravimo įranga. Tačiau toli gražu ne visi policijos komisariatai ją turi.

Prie Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Migracijos skyriaus priimamojo durų pastaruoju metu nuolat būriuojasi žmonės. Anot skyriui laikinai vadovaujančios Irenos Beigienės, toks asmens dokumentus norinčių pasikeisti gyventojų pagausėjimas yra natūralus, nes 1992 metų pabaigoje 1993 metų pradžioje Lietuvos piliečiams pasai buvo keičiami į lietuviškus. Asmenims, kurie tuo metu buvo vyresni nei 45-erių, pasai buvo išduodami dvidešimčiai metų. Būtent jų galiojimas šiuo metu ir baigiasi. Be to, nuo 2003 metų sausio 1 dienos pradėtos išduoti pirmosios asmens tapatybės kortelės. Jos išduotos 10 metų laikotarpiui. Tad ir šių galiojimo laikas jau baigiasi. Kiek iš viso žmonių šiemet turės pasikeisti asmens tapatybės dokumentus, duomenų neturima.

Neišmesk be reikalo

Jungtinių Tautų Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija ėmėsi įgyvendinti programą “Galvok-valgyksaugok. Palik mažiau maisto pėdsakų”. Pasaulis raginamas nešvaistyti maisto produktų ir neignoruoti prastesnės prekinės išvaizdos vaisių ir daržovių. Tai leistų pristabdyti dėl nesaikingo vartojimo augančias maisto kainas. Be ekonominių, patiriama ir ekologinių nuostolių, nes maisto gamybai per metus sunaudojama apie 500 mlrd. kubinių 8p. metrų vandens.

4p.

ORAI

Valdžia algas išaugino ne visiems Gruodį portfelius išsidalijus naujiesiems ministerijų šeimininkams, pokyčių radosi ir ilgą laiką kai kur nekitusiose darbo užmokesčio eilutėse.

Dalies ministrų kišenės pildėsi labiau nei jų pirmtakų.

Vyriausybės vadovas socialdemokratas Algirdas Butkevičius darbo užmokesčio dydžiu pasipuikuoti prieš ankstesnį premjerą konservatorių Andrių Kubilių bent kol kas negali. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį įvykusi valdžios kaita premjero atlyginimo nepakeitė. Jis liko 11 125 litai. Tačiau mi-

nisterijų vadovų atlyginimų eilutėse pokyčių neišvengta. 2012 metų ketvirtą ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius ūgtelėjo bent penkių ministerijų vadovams, šešiems smuktelėjo, dviem nekito.

3p.

Debesuota, daugelyje rajonų kris šlapdriba, pajūryje lis.

Temperatūra dieną 1-4 laipsniai šilumos.

19p.

2

2013 01 30 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Belaukiant politinės švytuoklės SAULIUS SPURGA

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje užsimezgė diskusija apie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) perspektyvas. Net ir po pralaimėtų rinkimų ši partija įvardijama kaip solidžiausia Lietuvos politinė jėga, kurios pasirinkta strategija gali nulemti mūsų šalies ateitį.

Tokia analizė atrodo dar aktualesnė stebint tarsi iš atsitiktinių lopų sudurstytos, tvirtesnio stuburo neturinčios dabartinės Vyriausybės veiklą.

Tiesa, nuo Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės darbo pradžios dar nepraėjo šimtas dienų, tad nuo aštresnės kritikos jai būtų galima susilaikyti. Kita vertus, nėra ko tikėtis, kad iš tuščios vietos rasis kas nors gera. Pavyzdžiui, tam, kad būtų nubrėžtos vienos svarbiausių valstybės mokesčių politikos reformos gairių, Vyriausybė sudarė ekspertų darbo grupę, iš kurios tikisi sulaukti siūlymų. Akivaizdu, kad toks žingsnis prasilenkia su demokratinės valstybės politine praktika ir negali būti rezultatyvus. Kryptį, kuria judės mokesčių reforma, turi nurodyti ne kas kitas, o Vyriausybę sudarančios politinės jėgos, - juk tam jos

ir dalyvavo rinkimuose, kad įgyvendintų savo programas. Ekspertai gali nebent patarti, kokiu būdu geriausiai tai įgyvendinti.

Toks dabartinės Vyriausybės dangstymasis ekspertais tėra neišradingas būdas užmaskuoti idėjų stygių, politinės valios stoką, atsakomybės baimę, kuri ryški Vyriausybės veiksmuose ir kitose srityse. Tačiau visa tai galima nuslėpti tik ribotą laiką - netrukus tai atsiskleis visu ryškumu.

Gana karštas pastarasis TS-LKD tarybos posėdis ir praėjusios savaitės pranešimas, kad partija ėmė formuoti šešėlinį ministrų kabinetą, suaktyvino diskusijas apie konservatorių perspektyvą, jų strategiją ir taktiką. Vis dėlto šioje diskusijoje iš akių paleidžiami keli svarbūs aspektai.

Iki šiol buvo laikoma, kad svarbiausi TS-LKD rėmėjai yra pagyvenę žmonės, tremtiniai. Pastarieji rinkimai visiškai pakeitė šią situaciją.

Konservatoriai gerai pasirodė di-

TS-LKD turėtų atidžiau pažvelgti į savo ideologijos pagrindus ir ryškiai formuluoti siekį stiprinti vidurinę klasę.

Akivaizdu, kad politinės švytuoklės principas Lietuvoje veikia, socialdemokratai ir konservatoriai keičia vieni kitus formuodami Vyriausybę.

Tiesa, išmintingųjų balsai įspėja, kad negalima tiesiog sėdėti ir laukti, kol švytuoklė savaime vėl pasisuks TSLKD link prieš 2016 metų rinkimus.

Vis dėlto kiekvienas turėtų sutikti, kad toks scenarijus yra tikėtinas. Dabartinės stipriausios opozicinės partijos pasirinkimai darys didelę įtaką tam, kur link judės valstybė.

džiuosiuose miestuose, o provincijoje jų pozicijos kur kas silpnesnės. Greičiausiai taip atsitiko todėl, kad miestų žmonėms priimtinas pasirodė buvusios Vyriausybės nusiteikimas žvelgti į ateitį, projektuoti darbus. Jie parodė paramą technokratinėms Andriaus Kubiliaus nuostatoms ir retorikai. Diskusija kyla dėl to, kad galbūt reikėtų pamaloninti ir tą “antrąją Lietuvą”, ją kaip nors pakutenti, pažadėti “ilgesnį litą”. Žinoma, A.Kubiliaus Vyriausy-

bė pasižymėjo nejautrumu ir tam tikra arogancija, tačiau viską suvesti į kalbų stilių ir pažadus, kai iki rinkimų liko beveik ketveri metai ir dėliojamos strateginės nuostatos, būtų nesolidu. Liūdna realybė yra tai, kad “antroji Lietuva” iš tikrųjų egzistuoja. Kalbos ir pažadai iš TS-LKD narių lūpų šio elektorato nepaveiks, nes jo prioritetai skleidžiasi tiesiog kitu lygmeniu. Kita vertus, persistengus su šiuo “ėjimu į liaudį”, TS-LKD greitai galėtų prarasti savo veidą ir tapti eiline šokančių ir besiskeryčiojančių draugų partine grupuote. Tiesiog TSLKD turėtų atidžiau pažvelgti į savo ideologijos pagrindus ir ryškiai formuluoti siekį stiprinti vidurinę klasę. Sunku būtų sugalvoti prasmingesnį strateginį uždavinį, kuris kartu atneštų ir atitinkamą leksiką, ir konkrečius sprendimus. Juk vidurinė klasė ir yra tas partijos elektoratas, kurį reikia stiprinti kaip svarbiausią demokratinės valstybės atramą. Regioninės politikos neliko net rudimentų, o ją reikėtų atgaivinti rimtai galvojant apie vidurinės klasės gyvybingumą.

Toks strateginis tikslas sietinas ir su demokratijos padėtimi Lietuvoje.

Seniai išklydome iš kelio, net nebeaišku, kur susidariusios padėties

priežastys, o kur pasekmės: regis, net ir rinkėjams jokių pokyčių nebereikia. Ar kada girdėjote, kad kas politikus remtų prie sienos dėl pilietinės visuomenės, demokratijos padėties?

Garsiai kalbama, kad visuomenė alksta teisingumo, solidarumo. O kaip tas teisingumas, solidarumas rasis? Ogi taip: kokie nors geri politikai tai įves. Skels vienam kitam nusidėjėliui antausį, priims kokį nors gerą įstatymą, “įvykdys reformą”, galbūt net sumažins Seimo narių skaičių iki 101 (tai būtų didžiausias demokratijos pasireiškimas)... Dabar bene vienintelė demokratijos apraiška yra ta, kad valdžioje keičiasi partijos ir asmenybės, į svarbius ir ne tokius svarbius postus susodinami kiti žmonės.

Visos idėjos, kurios šiuo metu garsiai skamba viešojoje erdvėje, šioje ydingoje sistemoje net ir įgyvendintos nieko nepakeistų. Juk demokratijos esmė yra sprendimų priėmimo mechanizmo skaidrumas, realus žmonių įgalinimas, o ne galvų kapojimas (kurio, tiesą sakant, daugelis ir ilgisi kaip “teisingumo”).

Solidi partija neturėtų plaukti pasroviui, o pasiūlyti realią demokratijos stiprinimo programą, pradedant nuo savivaldos. Kitas kelias į desperaciją ir griūtį.

•

Seimo tribūna

Ir vienas balsas gali būti reikšmingas Apie parlamento frakcijoms nepriklausančių Seimo narių veiklos ypatumus kalbamės su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (VŽS) atstove Rima Baškiene.

Lietuvos žinios

- Esate Mišrios Seimo narių grupės, kuri šią kadenciją itin negausi vos trys nariai, seniūnė. Kaip sekasi sugyventi tokiam mažam būreliui politikų? Iš šalies atrodytų, jog tai gana paprasta, nes nekamuoja didelėms frakcijoms būdingos problemos ir taisyklės.

- Mišrią Seimo narių grupę sudaro parlamentarai, kurie nepriklauso frakcijoms. Natūralu, kad patys per rinkimus išsikėlę ir rinkėjų pasitikėjimą vienmandatėse apygardose pelnę asmenys neskuba tapti vienos ar kitos frakcijos, dažniausiai sukurtos politiniu pagrindu, nariais. Tokie yra mano kolegos. Keistai ir, manau, nelabai moraliai atrodytų, jei VŽS atstovė būtų socialdemokratų, konservatorių ar liberalų frakcijos narė. Svarbu nenuvilti rinkėjų, kurie balsavo už asmenį ne dėl jo priklausymo vienai ar kitai partijai.

Jei politikoje būtų daugiau moralės, visuomenė labiau pasitikėtų politikais.

Mes savo grupėje puikiai sutariame, balsuojame taip, kaip kiekvienam diktuoja sąžinė ir protas. Tai puikus

mažos grupės narys. Iš patirties galiu drąsiai teigti, jog trys balsai, o kartais net ir vienas yra labai reikšmingas.

- Praėjusias dvi kadencijas dirbote Socialinių reikalų ir darbo komitete, šią - Švietimo, mokslo ir kultūros. Kokius svarbiausius iššūkius matytumėte šioje srityje?

Nepritariu nuomonei, kad parlamentaras, nepriklausantis valdančiajai daugumai ar gausiai Seimo frakcijai, negali nieko nuveikti.

Seimo narė R.Baškienė tikino niekada nepatyrusi savo partijos diktato.

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

laisvo Seimo nario mandato pavyzdys.

Praėjusios Seimo kadencijos pradžioje Mišrią grupę sudarė keturi, kadencijos pabaigoje - 17 narių. Nežinia, kaip bus šį kartą, tačiau parlamentarų bėgiojimą iš frakcijos į frakciją, ypač jei tai siejama su asmeninės naudos ieškojimu, vertinu labai neigiamai.

- Bet ar Jums neatrodo, kad “mažųjų” nuomonė neretai ignoruojama?

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

- Labai daug kas priklauso nuo paties Seimo nario aktyvumo ir gebėjimo bendrauti, įtikinti kolegas. Nepritariu nuomonei, kad parlamentaras, nepriklausantis valdančiajai daugumai ar gausiai Seimo frakcijai, negali nieko nuveikti. Teikti įstatymų projektus, siūlymus, būti aktyvus komiteto, komisijų ar parlamentinių grupių narys, rengti konferencijas turi galimybę ir

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

- Per aštuonerius darbo Seime metus sukaupiau daug patirties socialinėje srityje. Manau, tinkamai panaudosiu ją ir naujoje sferoje. Galimybę dirbti Švietimo, mokslo ir kultūros komitete priėmiau kaip iššūkį - daugiau dėmesio skirti ir būti naudingesnei regionams bei kaimams, kuriems švietimas ir kultūra itin svarbūs dalykai. Mano atstovaujamai partijai kaimo politika nėra tik žemės ūkis ir socialiniai reikalai. Mums labai svarbu, kad kaimuose išliktų mokyklos ir vyktų aktyvus kul-

tūrinis gyvenimas. Ir ne tik kaimuose.

Apskritai būtina puoselėti dvasingumą, ugdyti tautiškumą, pilietiškumą, patriotizmą, jaunimo pasirengimą atsakingam šeiminiam gyvenimui.

- Į Seimą esate išrinkta Šiaulių kaimiškojoje apygardoje. Kokių specifinių problemų turi Jūsų rinkėjai?

- Jos panašios kaip ir visoje Lietuvoje. Šiaulių rajonas - žiedinė savivaldybė. Vienintelis jo miestas Kuršėnai, turintis apie 13 tūkst. gyventojų, nėra rajono centras. Kuršėnams suteiktas tik seniūnijos statusas. Nemažai rajono gyventojų gyvena vienoje, o dirba ar mokosi kitoje savivaldybėje.

Dėl to kyla tam tikrų problemų, pavyzdžiui, dėl mokesčių už neformalųjį ugdymą.

- Seime esate vienintelė VŽS atstovė. Kokią įtaką daro partija Jūsų parlamentinei veiklai - sulaukiate griežtų nurodymų, net diktato ar į Jūsų darbus nesikišama?

- Gaila, kad VŽS netapo parlamentine partija, tačiau per mane yra galimybė Seime išsakyti mums aktualias problemas. Džiaugiuosi, kai partijos kolegos pataria ar pateikia siūlymų, tačiau tikrai niekada nesu patyrusi jokio diktato.

•

Seimo narę kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 01 30 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Valdžia algas išaugino ne visiems TADAS VALANČIUS

Gruodį portfelius išsidalijus naujiesiems ministerijų šeimininkams, pokyčių radosi ir ilgą laiką kai kur nekitusiose darbo užmokesčio eilutėse. Vieniems einamos pareigos kišenes pildė labiau nei jų pirmtakams, kitiems tenka žvelgti į įspūdingesnes buvusių ministrų atlyginimų suvestines.

Vyriausybės vadovas socialdemokratas Algirdas Butkevičius darbo užmokesčio dydžiu pasipuikuoti prieš ankstesnį premjerą konservatorių Andrių Kubilių bent kol kas negali. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį įvykusi valdžios kaita premjero atlyginimo nepakeitė. Jis liko 11 125 litai. Tačiau ministerijų vadovų atlyginimų eilutėse pokyčių neišvengta. 2012 metų ketvirtą ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius ūgtelėjo bent penkių ministerijų vadovams, šešiems smuktelėjo, dviem nekito. Pokyčių esama ir dėl viceministrų, ministrų patarėjų bei ministerijų kanclerių algų.

Šoktelėjo aukštyn Kai konservatorių deleguotą Rimantą Žylių ūkio ministro poste keitė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, Ūkio ministerijos vadovo darbo užmokestis šoktelėjo 255 litais - iki 8989 litų. Viceministrams ir ministerijos kancleriui teko tenkintis tokiu pačiu atlyginimu (atitinkamai 7165 ir 7402 litais), o ministro patarėjų vidutinė alga šiek tiek, 39 litais, smuktelėjo ir siekė 5778 litus.

Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, ūgtelėjo pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai besirengiančios Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovo, socialdemokratų deleguoto Lino Linkevičiaus ir anksčiau URM vadovavusio konservatoriaus Audroniaus Ažubalio vidutinis atlyginimas - 2012 metų ketvirtą ketvirtį siekė 10 318 litų

(815 litų daugiau nei ankstesnį ketvirtį). Ministro patarėjų ir URM kanclerio atlyginimai nekito (atitinkamai 4159 ir 6975 litai), o viceministrų smuktelėjo 191 litu.

Energetikos ministerijos (EM) darbo užmokesčio suvestinė rodo, kad konservatorių deleguoto Arvydo Sekmoko ir naujojo ministro Jaroslavo Neverovičiaus vidutinė alga šoktelėjo 24 litais - iki 8740 litų. Viceministrai uždirbo 7402 litus, 131 litu mažiau.

Tačiau EM kanclerio atlyginimas išaugo 976 litais ir siekė 7165 litus, ministro patarėjo - 105 litais, iki 5178 litų.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjusio liberalcentristo Raimondo Šukio ir jį pakeitusio socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio atveju vidutinis darbo užmokestis išaugo iki 10 140 litų. Iki tol Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovo atlyginimas buvo stabilus ir siekdavo 10 012 litų. Viceministrų atlyginimas liko 6453 litai, ministro patarėjo sumažėjo iki 5058 litų (586 litais), o SAM kanclerio ūgtelėjo 142 litais - iki 8446 litų. Šiek tiek ūgtelėjo vidutinis Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovo darbo užmokestis - nuo 10 264 iki 10 267 litų. Konservatorę Rasą Juknevičienę pakeitusio socialdemokrato Juozo Oleko vadovaujamos KAM vadovybės algų lentelėse kitų pokyčių nėra.

Viceministro vidutinis atlyginimas liko 7255 litai, ministro patarėjo - 5521 litas, KAM kanclerio - 6660 litų.

“Nelaimingųjų” šešetukas Kitų ministerijų vadovai turi tenkintis kuklesniais arba tokiais pat atlyginimais. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vairą 2012 metų ketvirtą ketvirtį iš liberalcentristo Artūro Meliano perėmė “tvarkietis” Dailis Alfonsas Barakauskas. Vidutinis darbo užmokestis tuo metu smuktelėjo 85 litais iki 9672 litų. VRM kanclerio atlyginimas liko stabilus - 7022 litai. Ministro patarėjo išaugo 866 litais (iki 5286 litų), viceministrų - 892 litais (iki 7582 litų).

Sveikatos apsaugos ministras V.P.Andriukaitis, neseniai apgailestavo, kad jo atlyginimas, palyginti su dalies medicinos darbuotojų algomis, yra “siaubingai didelis”. / LŽ archyvo nuotrauka

2012 metų ketvirtą ketvirtį, palyginti su ankstesniu, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius ūgtelėjo bent penkių ministerijų vadovams, šešiems smuktelėjo, dviem nekito.

Finansų ministerijai (FM) vadovavusios Ingridos Šimonytės ir ją pakeitusio socialdemokrato Rimanto Šadžiaus darbo užmokesčio kreivė pasuko į apačią ir atsidūrė ties 9567 litais (sumažėjo 191 litu).

Viceministrų išaugo 116 litų, o FM kanclerio ir ministro patarėjų vidurkis liko nepakitęs - atitinkamai 6880 ir 6315 litų. Švietimo ir mokslo ministro kėdėje sėdėjęs Liberalų sąjūdžio (LS) atstovas Gintaras Steponavičius ir jį pa-

keitęs Darbo partijos deleguotas Dainius Pavalkis darbo užmokesčio vidurkį “numušė” 42 litais - iki 10 140 litų. Viceministrai ir ministerijos kancleris uždirbo 52 litais mažiau - po 6378 litus, o ministro patarėjai 182 litais mažiau - po 5194 litus.

Ilgą laiką po 10 012 litų per mėnesį uždirbdavusiam tuomečiam žemės ūkio ministrui konservatoriui Kaziui Starkevičiui negali prilygti naujasis Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovas “darbietis” Vigilijus Jukna. Praėjusių

metų ketvirtą ketvirtį ministro darbo užmokestis smuktelėjo 254 litais - iki 9758 litų. ŽŪM kancleris turėjo tenkintis 159 litais mažesniu atlygiu (7813 litų), tačiau viceministrų alga ūgtelėjo 47 litais - iki 7307 litų, o ministro patarėjų 64 litais - iki 5577 litų.

Kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovės pareigas pradėjo eiti “darbiečių” patikėtinė Algimanta Pabendinskienė, sumažėjo ir SADM vairininko vidutinis darbo užmokestis. Praėjusių metų trečią ketvirtį konservatorius Donatas Jankauskas per mėnesį vidutiniškai uždirbdavo 9585 litus, ketvirtą ketvirtį ministro atlyginimas smuko 446 litais - iki 9139 litų. Viceministrų alga padidėjo 109 litais (iki 7503 litų), ministro patarėjų 21 litu (iki 4253 litų), SADM kanclerio - 266 litais (iki 7160 litų).

Liberalcentristų deleguotam Arūnui Gelūnui ir vėliau “darbiečiui” Šarūnui Biručiui vadovaujant Kultūros ministerijai (KM) ministro darbo užmokestis šiuo laikotarpiu sumažėjo 10 litų ir dabar siekia 8456 litus. Viceministrai gali pasigirti 37 litais didesne alga (6049 litai), ministro patarėjams užmokestis krito 229 litais (4829 litai), o KM kanclerio alga nepakito.

Pokyčių nebūta LS atstovas Eligijus Masiulis ir socialdemokratas Rimantas Sinkevičius, buvęs ir esamas Susisiekimo ministerijos vadovai, uždirbo po 9503 litus.

Nepakito ir viceministrų, ministerijos kanclerio ir ministro patarėjų atlyginimai. Jie uždirbo atitinkamai po 7877, 7311 ir 5922 litus.

Pokyčiai nepalietė ir Aplinkos ministerijos vadovų. Jai “dirigavęs” Gediminas Kazlauskas ir dabartinis ministras “tvarkietis” Valentinas Mazuronis vidutiniškai turėjo uždirbti po 8739 litus.

Nepakito ir viceministrų, ministerijos kanclerio bei ministro patarėjų algos.

Jie uždirbo atitinkamai po 7545, 7829, 6231 litą.

Naujausių duomenų nepateikė tik Teisingumo ministerija.

•

Vyriausybės vadovo patarėjų korpusas išsipūtė gelyje sričių reikalingas pastiprinimas.

“Norime būti stiprūs visose srityse.

Natūralu, kad premjeras tokiu metu turi 12, o su V.Janušaičiu turės 13 patarėjų. Ar jų skaičius didės, kol kas pasakyti negaliu”, - LŽ teigė premjero atstovė spaudai.

Nors ankstesnis premjeras konservatorius A.Kubilius pradėjo dirbti su 9, o baigė su 11 patarėjų, E.ButkutėLazdauskienė priminė, kad buvo laikas, kai jam talkino 15 patarėjų.

Kaip informavo Ministro pirmininko tarnybos Spaudos ir komunikacijos skyrius, šiuo metu dirbančių dvylikos A.Butkevičiaus patarėjų ir atstovės spaudai atlyginimams išmokėti per mėnesį skiriama beveik 81 tūkst. litų.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Pagal politinio pasitikėjimo pagalbininkų skaičių darbo pradžioje premjeras Algirdas Butkevičius pralenkė pirmtaką Andrių Kubilių. Opozicija įžvelgia valdžios užmojus politine komanda pranokti ankstesnes vyriausybes.

Premjero socialdemokrato A.Butkevičiaus patarėjų vis daugėja. Prie jo komandos prisidėjus plaukikui Vytautui Janušaičiui, Vyriausybės vadovo patarėjų korpusą sudarys 13 žmonių. A.Butkevičiui taip pat talkina atstovė spaudai ir padėjėjas.

Buvusio premjero A.Kubiliaus patarėjų skaičius nuolat kito. Kadencijos pradžioje 2008 metais jis turėjo 9, baigdamas darbą 2012-aisiais - 11 patarėjų. Tiesa, 2010 metais panaikinus apskričių viršininkų administracijas dalis buvusių viršininkų tapo A.Kubiliaus patarėjais regionų klausimais. Po metų šios pareigybės buvo panaikintos.

Komanda pasipildė A.Butkevičius turi patarėjus ekonomikos, užsienio politikos, žemės ūkio, energetikos, finansų, susisiekimo, ap-

Buvusi prezidento V.Adamkaus atstovė spaudai R.Grumadaitė premjerui A.Butkevičiui patarinės vidaus politikos ir viešųjų ryšių klausimais.

Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka

linkos apsaugos, ryšių su Seimu, kultūros, taip pat jaunimo, sporto ir nevyriausybinių organizacijų klausimais. Šią savaitę premjero komanda dar padidėjo. Patarėjais pradėjo dirbti buvusi prezidento Valdo Adamkaus atstovė spaudai Rita Grumadaitė ir buvęs Neringos meras Antanas Vinkus.

R.Grumadaitė A.Butkevičiui patarinės vidaus politikos ir viešųjų ryšių, A.Vinkus - sveikatos apsaugos klausimais.

Nuo vasario 11 dienos A.Butkevi-

čiaus patarėju sporto klausimais turėtų pradėti dirbti V.Janušaitis.

“Sporto bendruomenė pageidavo, kad Vyriausybės vadovas turėtų atskirą patarėją sporto klausimais”, aiškino premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Stiprina pajėgas Anot E.Butkutės-Lazdauskienės, artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai, dau-

Nepasitiki ministrais?

Vertindamas vis didėjantį A.Butkevičiaus patarėjų korpusą, opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis teigė, kad dabartiniai valdantieji tiesiog nusimeta anksčiau demonstruoto susirūpinimo kaukes. Esą vienaip kalbėta būnant opozicijoje ir norint įtikti rinkėjams, o atsidūrus valdžioje elgiamasi visai kitaip. “Šiuo atveju jie ne tik kartoja kai kurias ankstesnių vyriausybių ydas, bet ir su kaupu jas viršija”, - pažymėjo E.Masiulis.

Jam susidaro įspūdis, kad kiekvienam premjero patarėjui priskirta kuruoti po atskirą ministeriją. Esą tai rodo, kad A.Butkevičius nelabai pasitiki ministrais ir todėl jam reikalingi ministerijų veiklą analizuojantys pagalbininkai.

E.Masiulis: “Šiuo atveju jie ne tik kartoja kai kurias ankstesnių vyriausybių ydas, bet ir su kaupu jas viršija.”

E.Masiulis atkreipė dėmesį ir į naujos Vyriausybės planus kai kuriose ministerijose didinti viceministrų skaičių. Tai taip pat motyvuojama artėjančiu pirmininkavimu ES Tarybai. “Man susidaro įspūdis, kad šiuo argumentu jau pradedama piktnaudžiauti, ir bet koks valdymo išlaidų pūtimas yra pridengiamas šventa ES vėliava. Nenustebčiau, jei po savaitės kitos išgirsime, kad dėl pirmininkavimo ministerijoms reikia atnaujinti automobilių parką, įsigyti naujų baldų, gal net suremontuoti pastatus”, - kalbėjo Seimo narys.

•

4

2013 01 30 Lietuvos žinios

Dienos temos

Sunkus pasų keitimo bumas Atkelta iš

•

gotų žmonių asmens dokumentų galiojimas baigiasi šiemet, kad specialistai galėtų sudaryti maršrutus ir be reikalo nevažinėtų po rajoną.

1 p.

“Pakeisti asmens tapatybės dokumentus tiems, kurie gali atvykti į mūsų skyrių, nėra sudėtinga. Kur kas daugiau problemų kelia garbaus amžiaus žmonės, dažnai neįgalūs, kuriems atvykti į Marijampolę - ne jų jėgoms. Pas tokius į namus mums tenka važiuoti pačioms”, - teigė I.Beigienė.

Pasak jos, dažniausiai tai daroma dukart per savaitę. Tačiau per dieną spėjama aplankyti vos 4-5 žmones, nors prašymų atvykti sausio 29 dieną jau buvo užregistruota 40.

“Važinėjimo užteks visam mėnesiui, maždaug tiek reikės palaukti tiems, kurie šiuo metu kreipiasi”, sakė I.Beigienė.

Turi ne visi Šiuo metu Lietuvoje mobiliąja biometrinių asmens duomenų registravimo įranga yra aprūpinti tik apskričių VPK ir tų rajonų policijos komisariatai, kuriuose yra įkalinimo įstaigos. Tad didelė dalis šalies rajonų tokios įrangos neturi, o jų gyventojai yra priversti laukti, kol jų namuose apsilankys apskričių centruose dirbantys migracijos tarnybų specialistai.

Su transporto ir sunkių lagaminų nešiojimo problemomis daugiausia susiduria kaimiškųjų rajonų migracijos tarnybų darbuotojai. Didmiesčiuose padėtis kiek kitokia, nors norinčiųjų pasikeisti asmens tapatybės dokumentus pastaruoju metu ten taip pat daugėja.

“Turime tarnybinį automobilį, yra skyriuje dirbančių vyrų, tad didelių rūpesčių vykstant pas gyventojus nėra”, - LŽ tvirtino Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Pasų skyriaus viršininkė Edita Prilepskienė.

Anot jos, Vilniaus apskrities VPK

“Neužtenka tik užnešti lagaminą, dar reikia jį užkelti ant stalo, nes kitaip su juo dirbti neįmanoma”, - atviravo I.Beigienė.

Kviečiasi pagalbininkus I.Beigienės teigimu, aplankyti asmens dokumentus norinčius pasikeisti ligotus žmones būtų gerokai lengviau, jei skyrius turėtų tarnybinį automobilį. Tad prireikus prašoma policijos pareigūnų pagalbos. Jie skiria ne tik mašiną, bet ir nešioja nelengvą lagaminą su biometrinių duomenų registravimo įranga. Moterys šio įrenginio vienos panešti nepajėgios. Ypač jei tenka užlipti į daugiabučio namo ketvirtą ar penktą aukštą.

“Neužtenka lagaminą užnešti, dar reikia jį užkelti ant stalo, nes kitaip su juo dirbti neįmanoma”, - atviravo I.Beigienė.

Policijos pagalbos ir vežiojant po kaimus, ir nešiojant lagaminą prašo ir Vilkaviškio policijos komisariato Migracijos poskyrio specialistės.

Anot jo vadovės Ritos Grėbliūnienės,

Didmiesčiuose - paprasčiau

Anot Marijampolės apskrities VPK Migracijos skyriaus laikinosios vadovės I.Beigienės, pakelti lagaminėlį su mobiliąja biometrinių asmens duomenų registravimo įranga - ne moterų jėgoms. / Kazio Kazakevičiaus nuotrauka kitaip jos neišsiverstų, nes taip pat neturi nei tarnybinio automobilio, nei nors vieno poskyryje dirbančio vyro, kuris tampytų nelengvą įrangą. Tad policijos pagalba - labai svarbi.

“Pastarosiomis dienomis jau ap-

lankėme per porą dešimčių tokių gyventojų”, - teigė R.Grėbliūnienė ir neslėpė, kad netrukus jų atsiras kur kas daugiau. Mat jos prašymu Vilkaviškio rajono seniūnijų seniūnai pradėjo rinkti duomenis, kurių senyvų ir li-

Minėtos įrangos neturi ir Šakių rajono policijos komisariato Migracijos poskyris. Anot jo viršininko Gintauto Žemaičio, mėginama išsiversti dviem būdais - arba kviečiami specialistai iš Marijampolės, arba asmens dokumentai gyventojui, jei jis sutinka, išduodami be biometrinių duomenų.

“Mes patys iš Telšių važinėjame po visą apskritį, nes kitos išeities nėra”, - LŽ pasakojo Telšių apskrities VPK Migracijos skyriui laikinai vadovaujanti Asta Ežerskienė. Pasak jos, kol kas šioje apskrityje prašančiųjų atvykti į namus nėra labai daug - tik apie tris dešimtis. Todėl padedant policijos pareigūnams, seniūnams ar neįgaliųjų artimiesiems problemos išsprendžiamos.

priklausančių rajonų policijos komisariatų migracijos poskyriai nei tarnybinių automobilių, nei specialios įrangos neturi, tad jie iš Vilniaus važiuoja ir į gretimus rajonus.

Yra, kaip yra Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis LŽ teigė, kad nėra susistemintų duomenų, kokiam skaičiui asmenų šiuo metu baigiasi asmens tapatybės dokumentų galiojimas. “Žmonės patys privalo pasirūpinti, kad turėtų galiojančius dokumentus”, - sakė jis.

Anot R.Matonio, kaip organizuoti specialistų iš apskričių centrų nuvykimą į mažesnius miestus ir kaimus, kiekvienas VPK sprendžia savarankiškai.

•

Palanga norėtų padvigubinti pagalvės mokestį DENISAS NIKITENKA

Palangos valdžia tyliai puoselėja planus dukart padidinti dabartinį 1 lito pagalvės mokestį. To gali tekti imtis dėl žlungančio sumanymo nuo kitų metų apmokestinti įvažiavimą į kurortą.

Svarstoma, kad būtų tikslinga pamiršti įvažiavimo mokesčio idėją ir iki 2 litų padidinti esamą nakvynės rinkliavą, taip užtikrinant didesnes įplaukas į Palangos miesto biudžetą.

Juolab kad po 2 litus už naktį nuo žmogaus jau kelerius metus sėkmingai renka Druskininkai.

Reiktų pataisų Kaip ir dauguma šalies savivaldybių, Palangos valdžia ieško vis naujų būdų, kaip surinkti lėšų į vietos biudžetą. Nuo praėjusių metų birželio įteisinus pagalvės mokestį, kurortas papildomai gavo beveik 600 tūkst. litų. Tokia suma neva yra per maža.

Todėl neseniai buvo prisiminta idėja apmokestinti įvažiavimą į Palangą.

Manyta, kad per vasaros sezoną iš tokio mokesčio galima būtų surinkti nuo 3 mln. iki 5 mln. litų pajamų.

Tačiau šių metų pradžioje Palangos valdžia gavo smūgį į paširdžius iš Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos. Ji paaiškino, kad įvedus įvažiavimo mokestį tiesiog nebūtų galima bausti asmenų, kurie į Palangą patektų nesusimokėję. Mat dabartiniame Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) nėra numatyta atsakomybė už naudojimosi kurorto infrastruktūra taisyklių pažeidimus.

Palangos valdžiai pasiūlyta kreip-

tis į Seimą, Vidaus reikalų ministeriją ir siūlyti patvirtinti ATPK pakeitimus, numatant baudas už rinkliavos nepaisymą.

Beje, Neringos savivaldybėje galioja įvažiavimo ekologinis mokestis, tačiau baudos numatytos už saugomos teritorijos - nacionalinio parko - tvarkos pažeidimą. Palanga nėra saugoma teritorija, todėl taikyti analogiško mokesčio ir atitinkamos administra-

D.Paluckas: “Toks blaškymasis - neigiamas reiškinys, nes verslui reikia stabilių sąlygų, o ne nuolatinių pakeitimų.” cinės atsakomybės negalima.

Anot Palangos merijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo Petro Kaminsko, įvažiavimo rinkliavos nuostatos kol kas padėtos į stalčių ir tvirtinti kurorto tarybai nebus teikiamos.

“Nėra prasmės įvesti rinkliavos, jei nebus įmanoma nubausti pažeidėjų.

Tad pirmiausia Seime turi būti pakeisti teisės aktai, o tik tada galima kalbėti apie naują rinkliavą. Savivaldybė mėgins inicijuoti ATPK pakeitimus, bet tas procesas gali užtrukti pačiame parlamente”, - LŽ sakė jis.

Palangoje išrinktas Seimo narys Pranas Žeimys LŽ teigė gavęs kurorto merijos prašymą padėti inicijuoti teisės aktų pakeitimus. “Manau, kad įvažiavimo mokestis būtų teisingesnis už pagalvės, nes dabar yra kontroliuojamas tik mokėjimas viešbučiuose, o privačiame sektoriuje - ne. Tik vargu

naktį, tad dar padidinus mokestį galime susidurti su piktybišku jo nemokėjimu”, - LŽ sakė politikas.

Pasigenda kontrolės

Apsižiūrėta, kad įvažiavimo mokesčio įvedimas Palangoje pareikalautų ne tik didžiulių investicijų, bet ir sukeltų neaiškumų. / Deniso Nikitenkos nuotrauka ar pataisas dėl baudų už įvažiavimo mokesčio nepaisymą bus lengva patvirtinti, nes tai nebūtų populiarus sprendimas”, - aiškino jis.

Šiemet negresia?

Tad įvažiavimo rinkliavos vizijai virstant miražu vėl grįžtama prie diskusijų, kad reikėtų sekti Druskininkų pavyzdžiu ir padidinti galiojantį pagalvės mokestį.

Palangos vicemero Sauliaus Simės teigimu, jei šis mokestis ir būtų padvigubintas, šiemet dar galiotų senoji tvarka. “Kalbėjomės su verslininkais apie galimybę iki 2 litų padidinti pagalvės mokestį. Jie dėl to papildomų administracinių rūpesčių neturėtų, tačiau primygtinai prašė neįvesti naujos tvarkos nuo vasaros sezono.

Manome, kad jei tas mokestis ir bus pakeistas, tai galėtų įvykti tik nuo ki-

tų metų pradžios”, - LŽ sakė jis.

Vicemeras skeptiškai vertino galimą įvažiavimo mokesčio įvedimą, nes tai pareikalautų ne tik didžiulių investicijų, bet ir sukeltų neaiškumų.

“Užtvarai tikrai nepuoštų kurorto.

Be to, kaip traktuoti tuos atvejus, kai žmonės į Palangą iš artimiausių gyvenviečių atvyksta tik apsipirkti? Nejaugi ir jie turėtų mokėti?” - svarstė S.Simė.

Po truputį į viešumą stumiamą idėją - padvigubinti pagalvės mokestį dvejopai vertino Palangos tarybos opozicijos atstovas Danas Paluckas.

“Viena vertus, jau pernai siūlėme iškart rinkti po 2 litus, kaip Druskininkuose, bet mūsų negirdėjo, o dabar patys nori padvigubinti mokestį. Toks blaškymasis - neigiamas reiškinys, nes verslui reikia stabilių sąlygų, o ne nuolatinių pakeitimų. Be to, poilsiautojai ir taip sunkiai susitaikė su tuo litu už

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Giedrė Kvedaravičienė LŽ tikino, kad didesnio palaikymo sulauktų įvažiavimo, o ne padvigubintas pagalvės mokestis.

“Jei apmokestintų įvažiavimą, įsipareigotų Palangos prieigose įrengti naujas dideles automobilių stovėjimo aikšteles, suteiktų nemokamą viešąjį transportą, vykstantį į kurorto centrą, būtų didesnis efektas. 2 litai už naktį mums problemų administruojant pasikeitusį mokesčio dydį nesukels, tačiau poilsiautojams tai gali nepatikti.

Palangoje, skirtingai nei kituose šalies kurortuose, vasarą viešbučiuose ar svečių namuose žmonės ilsisi ilgesnį laiką, po porą trejetą savaičių”, - teigė ji.

Be to, G.Kvedaravičienė mano, kad pagalvės mokesčio pakeitimai galėtų įsigalioti nuo kitų metų pradžios ir jokiu būdu ne nuo vasaros sezono, kaip buvo pernai.

“Viešbučiai yra pasirašę metines sutartis su juridiniais asmenimis, tad įvedus mokestį nuo metų vidurio nebeįmanoma į jas įtraukti papildomų išlaidų. Todėl pernai patys viešbučiai dengė pagalvės mokesčio išlaidas tais atvejais, kai sutartys buvo jau pasirašytos. Vis dėlto atkreipčiau dėmesį į tai, kad Palangos valdžiai reikėtų griežčiau kontroliuoti pagalvės mokesčio surinkimą iš privačių apgyvendinimo įstaigų, nes akivaizdu, kad būtent ten nėra taikomi apskaitos skaidrumo instrumentai, labiau pasikliaujama sąžiningumu”, - pažymėjo G.Kvedaravičienė.

•

2013 01 30 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

“Pensininkųministerijoje” - V.Uspaskicho kadras Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, iki šiol turėjusi vienintelį pavaduotoją, sulaukė komandos papildymo. Naująjį viceministrą Aivarą Tušą į postą, kaip teigiama, asmeniškai parinko “darbiečių” lyderis Viktoras Uspaskichas. Netrukus darbą turėtų pradėti ir socialdemokratų deleguojama Laima Nagienė.

JURGA TVASKIENĖ

I

ki šios savaitės pradžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) dirbo vienintelis viceministras - šias pareigas ir ankstesnės kadencijos Vyriausybėje ėjęs nepartinis Audrius Bitinas. Tuo, kad šis politinio pasitikėjimo pareigūnas išsaugojo postą, džiaugėsi ne tik opozicija tapę buvę valdantieji, bet ir naujasis premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

“Jei socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė, deleguota Darbo partijos, nebūtų nusprendusi pakviesti A.Bitino likti poste, jam būtume siūlę pareigas kitoje ministerijoje arba ministro pirmininko komandoje”, - prieš kelias savaites kalbėdamas su žurnalistais sakė premjeras.

Apie antrąjį viceministrą - šios savaitės pradžioje darbą pradėjusį “darbiečių” deleguotą A.Tušą - jo partija plačiau pasakoti nėra linkusi net komandos nariams. LŽ kalbinti Darbo partijos (DP) atstovai neoficialiai guodėsi pirmadienį, kai buvo paskelbta apie A.Tušo paskyrimą, patys apie jį ieškoję - beje, nesėkmingai - informacijos internete.

Į postą - emigrantas 37 metų A.Tušas, kaip nurodoma tinklalapyje Klase.lt, baigė Ukmergės rajono Taujėnų vidurinę mokyklą, Kauno technologijos universitete įgijo mechanikos inžinerijos mokslo bakalauro laipsnį.

SADM pateikiamoje oficialioje viceministro biografijoje rašoma, kad 2001-2003 metais jis studijavo Londono akademijoje (skelbiančioje, jog rengia “rytdienos lyderius”), kur įgijo “anglų kalbos Cambridge F.C.E. lygį”. Profesinė “darbiečių” parinkto politinio pasitikėjimo pareigūno patirtis telpa į dvi eilutes: 2008-2009 metais jis dirbo Jungtinėje Karalystėje veikiančios įmonės “Recycling Clothes Company Ltd” logistikos vadovu, paskui - įmonės “Ader United Ltd” direktoriumi.

Kodėl į aukštas pareigas SADM pasiūlytas būtent šis asmuo, kaip rodo biografija, ilgą laiką negyvenęs Lietuvoje, DP vicepirmininkas Vytautas Gapšys atsisakė atskleisti.

“Yra sutarta, kad apie viceministrus pasakos ministerijų vadovai, ten ir teiraukitės”, - pareiškė jis.

LŽ šaltinių DP vadovybėje teigimu, A.Tušas - asmeninis “darbiečių” lyderio V.Uspaskicho pasirinkimas. Apie šį nepartinį kandidatą, paskirtą į vieną aukščiausių partijai atitekusių postų, kiti “darbiečiai” plačiau informuoti esą nebuvo.

“Tačiau reikia prisiminti, kad V.Uspaskichas šioje Vyriausybėje negavo jokio posto, todėl jis irgi turi turėti tam tikrą manevro laisvę”, LŽ sakė vienas DP lyderių.

Pats A.Tušas, LŽ paklaustas apie jo darbo patirtį, galėjusią nulemti paskyrimą viceministru, raštu nurodė daug metų dirbęs versle, todėl puikiai išmanantis darbuotojų ir darbdavių problemas: darbo santykių reglamentavimo ir Lietuvoje, ir užsienyje, darbo rinkos poreikių,

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas 1996-1997 m. - Jean Moulin Lyon III universiteto Teisės fakultetas Lione (Prancūzija).

1998 m. - Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, teisininkas.

2003 m. - M.Romerio universiteto Viešojo administravimo katedros doktorantas.

2004 m.- Prancūzijos nacionalinė aukštoji socialinės apsaugos studijų mokykla (EN3S) Sent Etjene.

2008 m. - M.Romerio universiEltos nuotrauka tetas, disertacija tema “Pensijų sistemų modeliai ir valdymo tendencijos Europos Sąjungoje”.

1996-1997 m. - teisinių paslaugų UAB “Egirona”, teisininkas.

1997-2001 m. - AB “Lietuvos telekomas”: juriskonsultas, generalinio direktoriaus padėjėjas, Generalinio administravimo skyriaus direktorius, Tinklo departamento Teisės skyriaus viršininkas.

2002-2008 m. - “Sodros” Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas, Teisės skyriaus vedėjas.

2006-2009 m. - M.Romerio universiteto Viešojo administravimo katedros lektorius, docentas.

2006-2007 m. - Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedros lektorius, docentas.

2009-2011 m. - M.Romerio universiteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedros docentas.

2011 m. rugsėjis-gruodis - M.Romerio universiteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedros profesorius.

2008-2011 m. - įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą.

2011 m. vasario 1 - 2012 m. gruodžio 13 d. - socialinės apsaugos ir darbo viceministras.

darbuotojų darbo sąlygų gerinimo, darbuotojų mokymo, kvalifikacijos kėlimo bei kitus aktualius klausimus.

“Kadangi nemažai laiko praleidau Jungtinėje Karalystėje, gerai žinau emigracijos dalykus, emigrantams kylančias problemas, jų integracijos į darbo rinką sunkumus, nelegalaus darbo problematiką, socialinių garantijų ir kitus socialiai jautrius klausimus”, - aiškino naujasis viceministras.

Užimtumo ir socialinės aprėpties klausimus SADM kuruosiantis A.Tušas tvirtino, kad jo prioritetiniai tikslai - užimtumo didinimas, aktyvių darbo rinkos priemonių skatinimas, įsipareigojimų darbui ir šeimai derinimas. “Taip pat, kad būtų efektyviai sprendžiami piniginės socialinės paramos, paramos būstui ir kiti klausimai”, - raštu atsakė jis.

Pakvietė oponentą 37 metų A.Bitinui darbas SADM ne naujiena: ir ankstesnėje Vyriausybėje nuo 2011 metų jis ėjo tas pačias viceministro pareigas.

Baigęs Vilniaus universitetą, A.Bitinas studijavo Jean Moulin Lyon III universiteto Teisės fakultete Lione (Prancūzija), Prancūzijos aukštųjų socialinės apsaugos studijų centre. Šis viceministras turi ne tik teisininko, bet ir socialinio draudimo įstaigų vadybos diplomą, yra socialinių mokslų (teisės krypties) daktaras.

A.Bitinas turi ir mokslinio, ir praktinio darbo patirties: anksčiau dirbo “Sodros” Teisės skyriaus vedėju, nuo 2006 metų pradėjo veiklą Mykolo Romerio universitete (MRU). 2011-aisiais tapo šios aukštosios mokyklos Teisės fakulteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedros profesoriumi, tais pačiais metais priėmė pasiūlymą eiti poli-

tinio pasitikėjimo tarnautojo pareigas SADM. Tiesa, dar 2009-aisiais, dirbdamas MRU, A.Bitinas negailėjo kritikos tuometei centro dešinės Vyriausybei, o ypač - jos ketinimams karpyti pensijas. Mokslininko manymu, tokios priemonės negalėjo išspręsti “Sodros” biudžeto deficito problemos, bet dėl jų grėsė piliečių nepasitikėjimas socialinės apsaugos sistema, augantis skurdo lygis, jos iškraipė solidarumo principą.

“Vienas pagrindinių socialinės apsaugos elementų yra skaidrumas, kad žmonės būtų įtikinti, jog pokyčiai iš tikrųjų yra reikalingi. Tuo metu Vyriausybė meta į eterį neparengtus sprendimus. Šis dalykas labai neigiamai vertintinas, nes žmonės tuomet neadekvačiai reaguoja į problemas, nepasitiki pačia valstybe. Paskui mes stebimės, iš kur visose srityse yra tiek daug cinizmo”, - tuo metu kalbėjo A.Bitinas.

Kaip LŽ sakė mokslininką į savo komandą pakvietęs tuometis socialinės apsaugos ir darbo ministras konservatorius Donatas Jankauskas, tokie pareiškimai nesukėlė diskusijų skiriant A.Bitiną viceministru.

“Mūsų Vyriausybėje ministrai turbūt buvo laisvesni formuodami savo komandas, ne taip, kaip dabar, kai viceministrai parenkami partiniu principu”, - sakė jis.

Buvęs ministras A.Bitiną apibūdino trumpai - išsilavinęs, nestokojantis žinių, jaunas ir siekiantis karjeros. Kaip sakė D.Jankauskas, 2011-aisiais jis ieškojo žmogaus, turinčio mokslinio ir praktinio darbo patirties, taip pat nestokojančio “sveikų ambicijų” daryti karjerą. “Kadangi socialinio draudimo ir pensijų srityje reikėjo permainų, buvo sudaryta darbo grupė pertvarkos koncepcijai rengti. Norėta

Kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo viceministres Laima Nagienė 1978 m. - Vilniaus valstybinis pedagoginis institutas, matematikos mokytoja.

2005 m. - Kauno technologijos universitetas, viešojo administravimo magistrė.

Nuo 1978 m. - Mažeikių rajono Sedos vidurinė mokykla, matematikos mokytoja.

Nuo 1987 m. - Mažeikių rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja, Socialinio aprūpinimo skyriaus vedėja.

Nuo 1990 m. - “Sodros” Mažeikių skyriaus direktorė.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Aivaras Tušas 1994-1998 m. - Kauno technologijos universitetas, mechanikos inžinerijos mokslo bakalauras.

2001-2003 m. - Londono akademija, anglų kalbos Cambridge F.C.E. lygis.

2008-2009 m. - Jungtinėje Karalystėje veikiančios įmonės “Recycling Clothes Company Ltd” logistikos vadovas.

2009-2012 m. - Jungtinėje Karalystėje veikiančios įmonės “Ader United Ltd” direktorius.

LŽ kalbinti Darbo partijos atstovai neoficialiai guodėsi pirmadienį, kai buvo paskelbta apie A.Tušo paskyrimą, patys apie jį ieškoję - beje, nesėkmingai informacijos internete. žmogaus, kuris prie to galėtų prisidėti”, - aiškino D.Jankauskas. Į opoziciją pasitraukęs politikas sakė buvęs nuramintas naujosios SADM vadovybės sprendimo pakviesti A.Bitiną toliau eiti viceministro pareigas.

“Radikalūs pokyčiai socialinės apsaugos srityje, kuriuos galėtų daryti naujas žmogus, tik apsunkintų Lietuvos situaciją. Todėl tęstinumas, kai ministerijos vadovai pasitiki žmogumi, kuris dirbo rengiant pertvarkos koncepciją, yra geras dalykas”, - sakė D.Jankauskas.

Patirtis - “Sodroje” Su socialinės apsaugos sistemos mechanizmu išsamiai susipažinusi kandidatė į SADM viceministrus, Mažeikių rajono “Sodros” direktorė socialdemokratė 55 metų L.Nagienė, šias pareigas einanti nuo pat skyriaus įkūrimo 1990 metų gruodį. Nuo 2011-ųjų pavasario ji - ir Mažeikių rajono tarybos narė, dirbanti Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komitete.

“Mano kredo - gyvenk taip, kad ir po daugelio metų galėtum didžiuotis savo atliktais darbais”, praėjusiais metais, dalyvaudama Seimo rinkimuose, apie save skelbė rajono politikė. Rajono žmones ji tikino turinti didelę administracinio darbo patirtį bei žinanti “ir kaip, ir ką, ir kur”.

Vis dėlto tapti Seimo nare L.Na-

gienei pernai nepavyko. “Nenusimenu nė trupučio, gera žinia, kad neteks išvažiuoti iš Mažeikių. Dirbsiu toliau su savo žmonėmis. Kolektyvas sutelktas ir mes gerinsime tai, ką sukūrėme, reikia tobulinti pačią “Sodros” sistemą. Darbų daug. Tobulumui ribų nėra. O nuo politikos neatsitrauksiu ir toliau. Ką dirbau, tą ir dirbsiu”, - iš karto po nesėkmingų rinkimų kalbėjo socialdemokratė.

Bandymo įsiveržti į didžiąją politiką atgarsiai ją pasivijo ir šį mėnesį. Sausio pradžioje teismas rajono “Sodros” vadovei skyrė 200 litų baudą už tai, kad rinkimų metu be leidimo ant savivaldybės žemės pasistatė politinę mobiliąją reklamą.

Mažeikių rajono tarybos Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto pirmininkas socialdemokratas Gintautas Šmaižys LŽ teigė, kad ši nuobauda - konkurencijos tarp vietos politikų rezultatas. Pasak socialdemokrato, L.Nagienė - patyręs ir savo darbą išmanantis žmogus, gebėsiantis susidoroti su būsimomis viceministrės pareigomis.

“Pagalvokite - jeigu ji tiek metų, prie visų valdžių, sugebėjo išlikti rajono “Sodros” vadovės poste, tai apie žmogų daug sako. Be to, ji turi tvirtą nuomonę ir ją keičia labai retai - reikia pateikti tikrai rimtus argumentus norint perkalbėti. Bet jei motyvuotai įrodoma, ji sutinka su kitokia pozicija”, - apie karjerą darančią kolegę kalbėjo G.Šmaižys.

•

6

2013 01 30 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Britai ėmė teršti savo šalies reputaciją veikis buvo neabejotinas. Kai kuriuos keliautojus tokia aukštos klasės didelio greičio traukinių, jungiančių Paryžių, Londoną ir Briuselį, reklama šokiravo, bet jos kūrėjai gynė sumanymą sakydami, kad tai veikia žmonių vaizduotę, priverčia juos stabtelti ir susimąstyti. Ir jie buvo teisūs.

Kol kas neaišku, kas vykdys naująją antinacionalinę reklamos kampaniją Bulgarijoje ir Rumunijoje, ar ji bus skirta žiemos potvyniams Anglijoje keikti, ar Rumunijos Karpatų kalnų ir Bulgarijos Juodosios jūros kurortų grožybėms girti ir įtikinti, kad neverta jų atsisakyti dėl kitos šalies.

Ieškoma kitų priemonių Didžiojoje Britanijoje taip pat jau seniai diskutuojama, ar nebūtų metas sumažinti socialines paslaugas migrantams iš ES arba net išprašyti iš šalies tuos, kurie atvykę į Didžiąją Britaniją per tris mėnesius neranda darbo.

“Prašome nevykti į Didžiąją Britaniją - ten lyja, darbų trūksta ir jie prastai mokami.”

Didžioji Britanija gąsdins migrantus bjauriu oru. / AFP/Scanpix nuotrauka

Didžiosios Britanijos valdžia kuria siaubo filmukus apie savo šalį, kad atbaidytų potencialius imigrantus iš Bulgarijos ir Rumunijos.

“Prašome nevykti į Didžiąją Britaniją - ten lyja, darbų trūksta ir jie prastai mokami.” Maždaug tokią kampaniją britų valdžia pradeda Bulgarijoje ir Rumunijoje, kad atbaidytų nuo savo šalies imigrantus, kai kitais metais Bulgarijai ir Rumunijai bus panaikinti visi darbo rinkos apribojimai. Vienas britų ministras užkulisiuose sakė, kad šia antireklama siekiama “sugriauti mitą, jog gatvės mūsų šalyje grįstos auksu”.

Tikrų skaičių nėra Nuo 2007 metų, kai Bulgarija ir Rumunija tapo Europos Sąjungos (ES) narėmis, darbo galimybės šių šalių piliečiams Didžiojoje Britanijoje buvo apribotos iki 2014 metų.

Imigraciją stebinčios organizacijos teigia, kad per ateinančius penkerius metus Didžiąją Britaniją gali užplūsti apie 250 tūkst. bulgarų ir rumunų. Britų vidaus reikalų ministerija nepateikia savo skaičiavimų, kiek iš 29 mln. Bulgarijos ir Rumunijos piliečių gali pasinaudoti naujai įgyta laisve. Vienas torių parlamentaras gąsdino sakydamas, jog bulgarų ir rumunų bendruomenės

per dvejus metus patrigubės - iki 425 tūkst. narių. Ekspertai abejoja visais šiais skaičiais, nes jie grindžiami lenkų ir čekų, persikrausčiusių į Didžiąją Britaniją nuo 2004 metų, pavyzdžiu. Tuomet naujosioms ES narėms sienas atvėrė tik trys šalys.

Dabar darbo rinkos apribojimai naikinami visoje ES. Kita vertus, šaltiniai vyriausybėje sakė nemaną, jog taisyklių pasikeitimas būtinai reikš naują imigrantų srautą. Esama vilčių, kad rumunai mieliau rinksis ne Didžiąją Britaniją, o Vokietiją ir Italiją, su kuriomis turi kur kas glaudesnių ryšių.

Besišlapinantis skustagalvis Ironiška, kad visame pasaulyje vyriausybės ploja milijonus samdydamos konsultantus iš Londono savo įvaizdžiui pagerinti, o dabar pati Didžioji Britanija imasi teršti savo reputaciją. Vis dėlto tokių precedentų jau būta. 2007 metais “Eurostar” vykdė savo traukinių į Londoną reklamos kampaniją Belgijoje vaizduodama tatuiruotą skustagalvį, besišlapinantį į kinišką arbatos puodelį. Šitaip Londonas siekė pritraukti turistų ir teigė, kad tokia reklama yra smagi, parodanti, kokia kosmopolitiška yra Jungtinės Karalystės sostinė. Be to, reklama buvo skirta tik Belgijos rinkai, ir jos po-

Paakinti premjero Davido Camerono pažado surengti referendumą dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES, vis daugiau torių parlamentarų ragina apskritai nenaikinti darbo rinkos apribojimų, palikti galioti suvaržymus, net jei tai sukels kivirčą su Europos Komisija.

Kad ir kaip būtų, savo reputacijos teršimas bulgarų ir rumunų akyse kertasi su ta politika, kurią Didžioji Britanija vykdė prieš olimpiadą, kai savo įvaizdžiui gerinti išleido milijardus svarų. Tai kertasi ir su oficialiu ministerijos vadovu užsieniečiams, kurie rengiasi tapti piliečiais. Šis vadovas pristato, kas yra britiškumas, ir prasideda žodžiais: “Didžioji Britanija yra fantastiška vieta gyventi: moderni klestinti visuomenė.”

•

“The Guardian”, BBC, LŽ

Duomenų apsauga skatina ūkio augimą VIVIANE REDING Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja, teisingumo komisarė ALANAS SHATTERIS Airijos teisingumo ministras Specialiai LŽ iš Briuselio

Naujų taisyklių reikia tam, kad įžengus į skaitmeninę erą būtų apsaugotos piliečių teisės, o bendrovėms būtų sudarytos palankesnės sąlygos dirbti.

Teisinį pagrindą stiprinti piliečių duomenų apsaugos garantijas suteikia Lisabonos sutartis.

Svarbiausias siūlomos reformos tikslas - padidinti žmonių galimybes kontroliuoti savo asmens duomenis, o tai skatins pasitikėjimą skaitmenine ekonomika. Duomenų apsaugos standartai turi būti nuolat atnaujinami, kad atitiktų atsirandančias modernias technologijas ir naujus verslo modelius.

Gyvename skaitmeniniame pasaulyje, kuriame asmens duomenys turi didžiulę ekonominę vertę. 1993 metais internetu buvo perduodama tik 1 proc. ryšio priemonėmis siunčiamos informacijos, o 2007-aisiais - jau daugiau kaip 97 procentai. 2011 metų

V.Reding ir A.Shatteris siekia naujų duomenų apsaugos standartų.

EK nuotrauka

Europos duomenų kompiuterijos paslaugų rinkos programinės įrangos vertė siekė 3,5 mlrd. eurų, aparatinės įrangos - 1,1 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad 2014-aisiais ši rinka sudarys 11 mlrd. eurų, nes ji auga geometrine progresija. Kadangi visame pasaulyje daugiau kaip 1 mlrd. gyventojų naudojasi išmaniaisiais telefonais, su konkrečiais asmenimis tampa įmanoma susieti vis įvairesnius duomenis. O tai, kad galima su-

jungti anksčiau nesietus informacijos vienetus, yra be galo svarbu plėtojant verslą ir diegiant naujoves.

Europa turi naudotis naujomis kompiuterijos ir informacijos mainų galimybėmis. Mums būtinos taisyklės, kurios neapsunkintų tarpvalstybinės bendrovių veiklos. Reikia patikimos teisinės sistemos, kuri gintų piliečius ir drauge leistų įmonėms naudotis Europos skaitmeninės rinkos, turinčios 500 mln. potencialių klientų, galimy-

bėmis. Teigiama, jog iki 2020 metų Europos Sąjungos bendrasis vidaus produktas (BVP) galėtų papildomai padidėti 4 proc., jei tik ES imtųsi tam tikrų priemonių bendrai moderniai skaitmeninei rinkai sukurti.

Nauji verslo modeliai priklauso nuo asmens duomenų rinkimo, suvokimo ir tvarkymo. Dėl to Europos Komisija, Europos Parlamentas ir Airijos pirmininkaujama ES Taryba inicijuoja ES duomenų apsaugos taisyklių, nustatytų dar 1995 metais, kai nebuvo interneto, reformą. Norima, kad ES prekių ir paslaugų bendra rinka taptų prieinamesnė duomenis tvarkančioms įstaigoms ir kad klientai, kurie naudojasi jų paslaugomis, labiau ja pasitikėtų.

Siūlomas teisės aktas, reglamentuojantis ES duomenų apsaugą, trejopai sustiprins bendrovių vaidmenį diegiant naujoves ir siekiant ekonomikos augimo. Pirmiausia, sumažės sąnaudos ir padidės teisinės garantijos, nes Europoje galiojantys įvairūs teisės aktai bus pakeisti vienu taisyklių rinkiniu, bendru visoms 27 valstybėms. Šiuo metu mažinamos biurokratinės kliūtys - nustatyta vieno langelio sistema, pagal kurią bendrovės gali kreiptis į valdžios institucijas. Ateityje jos turės kreiptis tik į vieną, savo šalies, duomenų apsaugos tarnybą, o ne į 27.

Antra, būtina nepamiršti, kad dėl duomenų apsaugos taisyklių pažeidimų gali būti patiriama didžiulių nuostolių. Ši rizika sumažėtų, jei įmonės būtų skatinamos iš anksto pagalvoti apie būtinybę pasirūpinti duomenų apsaugos priemonėmis. Klientų pasitikėjimą padidintų spartus informavimas apie jų duomenų vagystes. Akivaizdu, kad vis daugiau žmonių plėtos verslą internetu, ir tai teigiamai veiks ekonomiką, padės kurti naujas darbo vietas.

Trečia, nustačius naujas taisykles taps aiškesnė tarptautinio duomenų perdavimo tvarka. Asmens duomenis bus galima surinkti Berlyne, o apdoroti Bengalūre. Naujosios taisyklės pagerins dabartinę bendrovėms privalomų taisyklių sistemą, todėl tokie duomenų mainai vyks paprasčiau ir bus saugūs.

Prieš dvi savaites Dubline susitikę Bendrijos teisingumo ministrai ir Europos Parlamento nariai aptarė ES duomenų apsaugos reformą. Jai buvo pritarta. Iki šių metų pabaigos turėtų būti susitarta ir dėl to, kaip ji bus vykdoma, nes Europos Sąjungai reikalingas vienodas ir modernus duomenų apsaugą reglamentuojantis teisės aktas, kuris užtikrintų pasitikėjimą ir skatintų bendros skaitmeninės rinkos plėtrą.

•

2013 01 30 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Išvaduotas istorinis Tombuktu miestas Šiaurės Malyje esančio Tombuktu miesto gyventojai švenčia. Šį miestą iš islamistų gniaužtų išvadavo Prancūzijos ir Malio pajėgos.

Senovinio Tombuktu, įsikūrusio Sacharos dykumos pakraštyje, gyventojai pratrūko džiaugsmu, kai Prancūzijos ir Malio kariai pasiekė šį istorinį miestą. Jie skandavo savo šalies pavadinimą ir mojavo Prancūzijos bei Malio vėliavomis.

“Nebuvo iššautas nė vienas šūvis. Nebuvo pralieta kraujo. Nesusidūrėme su jokiu pasipriešinimu”, - sakė sraigtasparnių operacijoms Malyje vadovaujantis Prancūzijos pulkininkas Fredericas Gout.

Gyventojai pasakojo, kad daugelis islamistų išvažiavo prieš kelias dienas, kai jų bazes subombardavo Prancūzijos aviacija. Mieste dingo elektra, nebeveikė telefono ryšys. Tačiau kai Prancūzijos ir Malio pajėgos artėjo prie Tombuktu miesto, pasaulį sukrėtė liūdna žinia, kad islamistai padegė pastatą, kuriame saugoma dešimtys tūkstančių šimtmečių senumo musulmonų rankraščių. Tombuktu meras Halley Ousmane’as patvirtino pranešimus apie gaisrą Ahmedo Babos dokumentų ir tyrimų centre.

Sudeginti rankraščiai UNESCO atstovas Ronis Amelanas apgailestavo dėl gaisro ir sakė, kad Paryžiuje įsikūrusios Jungtinių Tautų kultūros agentūros darbuotojai buvo “pasibaisėję” islamistų elgesiu. Jis teigė, kad kultūros ekspertai šiuo metu tiria, kokios žalos padarė gaisras.

jie įsitvirtino Kidalyje. Diplomatas Bamake patvirtino pranešimą, kad Tuarego sukilėliai perėmė Kidalio kontrolę.

Jis pridūrė, kad islamistai šiuo metu glaudžiasi Adrar Ifogo kalnuose, esančiuose į šiaurę nuo Kidalio. Tuo metu Tuarego sukilėliai pažadėjo pagalbą Prancūzijos ir Malio kariams kovojant su islamo ekstremistais.

Paklaustas, ar Prancūzijos pajėgos mėgins išvaryti islamistus iš kalnų Malio šiaurėje, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as sakė, kad vadovavimą gali perimti afrikiečiai. “Žino-

“Nebuvo pralieta kraujo.

Nesusidūrėme su jokiu pasipriešinimu.”

Tombuktu gyventojai džiaugėsi atsikratę islamistų tironijos. / AFP / Reuters/Scanpix nuotraukos Ahmedo Babos dokumentų ir tyrimų centro darbuotojas Ali Baba nurodė, kad Tombuktu mieste buvo sunaikinta daugiau kaip 3 tūkst. rankraščių. “Islamistai yra nusikaltėliai. Jie sudegino kai kuriuos rankraščius ir pavogė unikalias kultūros vertybes. Ahmedo Babos dokumentų ir tyrimų centras patyrė milžiniškų nuostolių”, - sakė A.Baba.

Didžiosios Britanijos Rytų ir Afrikos studijų mokyklos dėstytoja Marie Rodet aiškino, kad Tombuktu turėjo vieną didžiausių islamo rankraščių bibliotekų pasaulyje. “Tai islamistų kerštas. Jie žinojo, kad pralaimės mūšį, todėl smogė tiesiai į paširdžius. Šie žmonės neišprusę. Jiems nerūpi kultūros vertybės”, - sakė M.Rodet

Kazachstane nukrito lėktuvas

Almatos medikai nesugebėjo išgelbėti lėktuvo keleivių ir įgulos narių.

Kazachstane prie komercinės sostinės Almatos katastrofą patyrė keleivinis lėktuvas.

Nelaimės metu žuvo visi jo keleiviai.

Kanadoje pagamintas lėktuvas “Challenger CRJ-200”, kuris esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms atskrido iš šiaurinio Kokšetau miesto, rėžėsi į žemę netoli Kyzultu kaimo, kai leisdamasis mėgino apsukti antrą ratą. “Lėktuve buvo penki įgulos nariai ir 15 keleivių. Pirminiai duomenys rodo, kad niekam nepavyko išvengti mirties”, - teigia naujienų agentūra “Interfax”.

Almatos vicemeras Maulenas Mukaševas sakė, kad šis lėktuvas priklausė Kazachstano privačiai oro bendrovei SCAT, kurios laineriai skraido ir Kazachstano teritorijoje, ir už jo ribų.

“Nebuvo nei gaisro, nei sprogimo. Lėktuvas tiesiog rėžėsi į žemę”, sakė Nepaprastųjų situacijų ministe-

rijos skyriaus Almatoje viršininko pavaduotojas Jurijus Iljinas. Almatoje ir jos apylinkėse nelaimės metu tvyrojo tirštas rūkas.

“Preliminari šio incidento priežastis - nepalankūs orai. Kai lėktuvas nukrito, neliko nė vienos sveikos jo dalies”, - teigė Almatos vicemeras M.Mukaševas. Almatos apskrities administracijos viršininko pavaduotojo Amandyko Batalovo teigimu, lėktuvu skrido grupė verslininkų. Pareigūnas pridūrė, kad atsitrenkęs į žemę laineris subyrėjo. Šioje Vidurinės Azijos šalyje per kiek ilgesnį nei mėnesio laikotarpį nukrito jau antras lėktuvas. Gruodžio 25 dieną esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms netoli Kazachstano pietinio Šymkento uosto sudužo vienas karinis transporto lėktuvas. Tąsyk žuvo visi 27 juo skridę žmonės. Prokurorai nurodė, kad šią katastrofą nulėmė techniniai gedimai, nepalankūs orai ir pilotų klaidos.

•

AFP, Reuters, BNS, LŽ

Islamistų tironija Tombuktu ištisus šimtmečius buvo kosmopolitinis miestas ir islamo mokymo centras. Islamo ekstremistai šį miestą užėmė pernai balandį, kai po karinio perversmo pradėjo kontroliuoti šiaurinį Malio dykumų regioną. Jie privertė Tombuktu moteris dėvėti skraistes, o žmones, pažeidusius griežtus šariato įstatymus, plakė arba užmėtydavo akmenimis. Kovotojai taip pat griovė senovinius musulmonų mauzoliejus, nes laikė juos stabmeldiškais.

Atsikratę islamistų tironijos, Tombuktu miesto gyventojai šventė naujai atgautą laisvę. 50 metų gyventoja Lahlia Garba teigė jaučianti palengvėjimą, kad buvo išvaryti radikalūs musulmo-

nai. “Turėjau dėvėti burką, pirštines ir viską dangstyti”, - tvirtino ji. Kitas Tombuktu gyventojas Hama Cisse šūktelėjo: “Mes vėl nepriklausomi! Mus laikė įkaitais 10 mėnesių, tačiau atrodė, kad tai truko dešimt metų.”

Pabėgo į kalnus Tombuktu miestas buvo susigrąžintas praėjus 18 dienų, kai Prancūzijos ir Malio pajėgos pradėjo puolimą prieš radikalius islamistus. Jie šiuo metu kontroliuoja tik vieną savo tvirtovę Kidalio miestą, esantį dykumos kalvose toli šiaurėje, už 1 500 kilometrų į šiaurės rytus nuo sostinės Bamako. Tačiau Tuarego sukilėliai, siekiantys autonomijos Šiaurės Malyje, pareiškė, kad

me, kad teroristai pasislėpę kalnuose ir jie vis dar gali įvykdyti labai pavojingų operacijų kaimynėse šalyse bei Malyje”, - per Paryžiuje surengtą spaudos konferenciją sakė Prancūzijos prezidentas.

Prancūzija šiuo metu savo buvusioje kolonijoje Malyje yra dislokavusi 2 900 karių. Jų misiją turėtų perimti beveik 8 tūkst. afrikiečių karių, kuriuos planuoja atsiųsti Čadas ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija. Tačiau karių dislokavimas vyksta lėtai šiuo metu Malyje ir Nigerijoje sutelkta tik 2 700 karių. Afrikos šalių vadovaujamoms pajėgoms išlaikyti reikia 460 mln. JAV dolerių (1,2 mlrd. litų). Afrikos Sąjunga pažadėjo šiai misijai skirti 50 mln. dolerių (128 mln. litų).

•

8

2013 01 30 Lietuvos žinios

Pasaulis

Neišmesk maisto be reikalo Jungtinių Tautų Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija (FAO) ėmėsi įgyvendinti programą, pavadintą “Galvok-valgyk-saugok.

Palik mažiau maisto pėdsakų”, kuria raginama nešvaistyti maisto produktų.

Ja siekiama paskatinti vartotojus neignoruoti prastesnės prekinės išvaizdos vaisių ir daržovių, nes tai leis pristabdyti dėl nesaikingo vartojimo augančias maisto kainas.

XX amžiuje prasidėjus Žaliajai revoliucijai besivystančiose šalyse buvo išspręsta maisto trūkumo problema ir Trečiojo pasaulio padėtis smarkiai pagerėjo. Šiuo metu bado problemų pasitaiko tik atskirose Afrikos šalyse, nes naujausios technologijos ir produktyvi žemdirbystė leido gerokai padidinti užauginamą derlių ir taip stabilizuoti maisto kainas. Pavyzdžiui, paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje visame pasaulyje maisto kainos mažėjo, nors gyventojų ir daugėjo.

Padėtis ėmė blogėti po 2005 metų, kai vėl buvo pastebėta, kad pasaulyje ima trūkti maisto. Beveik tuo pačiu metu prasidėjo ne tik finansų, bet ir maisto krizė, pasireiškusi kainų šuoliu, - daugybė maisto produktų pabrango pusantro ar du kartus. Iš dalies tai siejama su padidėjusiu kokybiško maisto vartojimu besivystančiose valstybėse, kur pastaruoju metu matomas neregėtas ūkio augimas. Iš dalies kainų kilimą paskatino ir neribotos spekuliacijos žaliavų rinkoje. Tiesa, finansų krizė kuriam laikui sumažino maisto produktų kainas, tačiau dabar jos vėl ima augti. Tai iliustruoja FAO nustatomas vadinamasis laisvasis indeksas, kuris 2007 metais sudarė 130 punktų, 2008-ųjų pabaigoje siekė 230 punktų, o 2012-aisiais svyravo ties 200250 punktų riba. Šis rodiklis įspėja, kad maisto produktų kiekis pasaulyje ribotas ir nebeįmanoma didinti vartojimo iki begalybės net esant technologiniam pakilimui.

Dėl kylančių maisto kainų labiausiai nukenčia skurdžiausi gyventojai, nes jiems produktams tenka išleisti didžiąją gaunamų pajamų dalį. Vi-

Daržoves mėgstama rinktis pagal išvaizdą, nors jos pasižymi tomis pačiomis maistinėmis savybėmis. / AFP/Scanpix nuotraukos durinė klasė ir turtingieji maistui skiria santykinai mažiau. Tačiau išsivysčiusiose šalyse ši problema geriau ar blogiau sprendžiama pasitelkiant įvairias socialines programas (pavyzdžiui, JAV maisto kortelėmis naudojasi 50 mln. amerikiečių), o skurdžiausių šalių gyventojai gali pasikliauti tik savimi.

apie 500 mlrd. kubinių metrų vandens, kuris augant ekonomikai ir daugėjant gyventojų pasaulyje tampa svarbiu strateginiu ištekliu.

Maisto švaistymo problema aktualiausia turtingoms Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos šalims, kur yra maisto produktų perteklius. Pavyzdžiui, JAV ir Kanadoje vienam žmogui per metus

JAV ir Kanadoje vienam žmogui per metus tenka 100 kilogramų išmesto maisto, Europoje - 50, klestinčiose Azijos valstybėje - 40.

Būtent dėl to Jungtinių Tautų išminčiai ir ėmė mąstyti, kaip priimti šį iššūkį, ir, pirmiausia, padarė išvadą, kad maistas vartojamas neracionaliai ir netaupiai, t. y. labai didelė maisto produktų dalis tiesiog išmetama, nes tampa nebevalgoma.

Britai apskaičiavo, kad pasaulyje išmetama net 30-50 proc. maisto produktų. Be ekonominių nuostolių, dar patiriama ir ekologinių, nes maisto gamybai per metus sunaudojama

tenka 100 kilogramų išmesto maisto, Europoje - 50, klestinčiose Azijos valstybėje - 40, Lotynų Amerikos šalyse 20, o Pietų ir Pietryčių Azijos šalyse ir Juodajame žemyne - iki 10 kilogramų. Žmonės perka maisto daugiau nei jiems reikia dėl daugybės priežasčių.

Bene svarbiausia paskata - prekybininkų taikomos nuolaidos perkant didesnį produktų kiekį už mažesnę kainą. Kita priežastis ta, kad daugybė maisto produktų, ypač deformuo-

ti vaisiai ir daržovės, neturi prekinės išvaizdos, todėl pirkėjai juos paprasčiausiai ignoruoja, arba dėl šios priežasties jie išvis nepatenka ant prekystalių.

Būtent į tokius produktus pirmiausia ir orientuojama FAO programos reklama, raginanti žmones taupyti maistą ir elgtis su juo atsakingai. JT atstovai pataria vartotojams prieš einant į parduotuvę susidaryti sąrašą, ką ketinama pirkti, taip pat rekomenduojama vengti impulsyvių pirkinių ir nepasiduoti prekybininkų reklamos, siūlančios pirkti maisto daugiau nei reikia, vilionėms. Be to, žmonėms patariama neignoruoti prasčiau atrodančių vaisių ir daržovių, nes jose yra tiek pat maistingųjų medžiagų, kiek ir patrauklioje produkcijoje.

Tiesa, jau prieš pasirodant FAO rekomendacijoms Europoje ir JAV prasidėjo judėjimas, propaguojantis tokias pačias tiesas. Vadinamieji friganai savo noru keliauja į sąvartynus ir ten ieško ką tik išmesto, bet dar tinkamo vartoti maisto. Taip jie ne tik maitinasi nemokėdami pinigų (iš čia

kilo ir pravardė), bet kartu protestuoja ir prieš vartotojų visuomenę. Į šį judėjimą jau įsitraukė milijonai viso pasaulio gyventojų, ir tai rodo, kad toks elgesys priimtinas ne tik skurdžiai gyvenantiems žmonėms. Kartu tai leidžia tikėtis, kad FAO surengta kampanija gali sulaukti palaikymo ir sėkmės.

Tačiau nesuvartojami maisto produktai - tik ledkalnio viršūnė, nes Europoje ir JAV parduotuvės išmeta 40 proc. netinkamo maisto. Kitos jo dalies netenkama per kitus gamybos procesus - pradedant derliaus nuėmimu.

Besivystančiose šalyse tokie nuostoliai labai dideli, nes ten net 80-90 proc. to, kas užauginama, keliauja į atliekas, tad Trečiajame pasaulyje maisto prarandama tiek pat, kiek ir turtingose valstybėse, kuriose beprasmiškai išmetama apie milijardą tonų maisto per metus. Bendri nuostoliai viršija 2 mlrd. tonų. Todėl norint sumažinti juos pirmiausia reikėtų kreiptis į gamintojus. Juk jie, skirtingai nei vartotojai, gali sumažinti nuostolius pasitelkę naujausias technologijas.

•

Pekino gyventojai kvėpuoja smalkėmis Oro tarša Kinijos sostinėje Pekine išaugo iki pavojingo lygio. Miesto gyventojai iš parduotuvių šluoja apsaugines kaukes ir oro valytuvus bei tikisi, kad valstybinės institucijos užkirs kelią milžiniškai taršai.

Pabudęs iš ryto Kinijos gyventojas Xiu Liu bijo atverti langą. Mašinų išmetamos dujos ir miesto dulkės gali patekti į kino butą. Jis gyvena viename labiausiai užterštų Kinijos miestų - sostinėje Pekine. Kinijos sostinė pastarosiomis savaitėmis tapo rūkalių poilsio kambariu, o miesto dangus nusidažė gelsva nikotino spalva. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tarša Pekine tapo labai pavojinga ir pakenkė daugelio žmonių sveikatai.

Daug Pekino gyventojų norėtų išvykti į saulėtą Hainano salą, kur galėtų kvėpuoti tyru oru, tačiau jiems reikia priprasti prie realybės. Smogas ir teršalai Kinijos sostinėje tapo kasdienybe, o kvėpavimo takų ligo-

mis sergantys jauni ir seni kinai jau perpildė miesto ligonines. Pekino valdžia įspėja miesto gyventojus neiti iš namų. Valdžios patarimų klausosi daugelis, todėl Kinijos sostinės gatvėse neįprastai tylu. Iš buitinių prekių parduotuvių šluojami oro valytuvai, o vaistinėse jau pradeda trūkti apsauginių veido kaukių.

Ilgus metus šalies vyriausybė ir Pekino miesto valdžia neigė taršą Kinijos sostinėje. Įvairių institucijų atstovai tvirtino, kad miestą apgaubė ne smogas, bet paprastas rūkas. Tačiau gerokai padidėjęs užterštumo lygis privertė susirūpinti Kinijos komunistų partijos lyderius, miesto valdininkus ir Pekine gyvenančius užsieniečius. JAV ambasada Kinijos sostinėje paskelbė oro kokybės rodmenų ataskaitą. Joje teigiama, kad užterštumas Pekine pasiekė kritinę ribą ir net yra pavojingas gyvybei. Anksčiau Kinijos sostinės valdžia tokias ataskaitas traktavo kaip “užsieniečių kišimąsi”, dabar į jas žvelgia rūpestingai.

Svarbiausia milžiniškos taršos

priežastis - sparti Kinijos ekonomikos plėtra. Dėl ekonomikos progreso šalyje labai padaugėjo gamyklų ir automobilių. Jie išmeta į aplinką daug kenksmingų anglies monoksido dujų. Dėl to gyventojai priversti kvėpuoti užterštu oru. Aplinkai ypač kenkia anglimis kūrenamos šiluminės elektrinės. Jos tiekia šilumą milijonams Pekino gyventojų, tačiau jų daroma žala aplinkai - milžiniška.

Nuo teršalų Kinijoje kenčia ne tik Pekinas. Šalies ežerai, upės ir šuliniai užteršti gamyklų išmetamomis atliekomis bei nuodingomis medžiagomis. Tikriausiai nė vienas Pekino gyventojas negeria vandens iš čiaupo, nes valymo įrenginiai nesugeba išvalyti visų nuodingųjų medžiagų. Milžiniškas taršos lygis šiame mieste tapo lūžio tašku, kadangi vis daugiau kinų kalba apie gyvenimo kokybę, o ne apie šalies ekonomikos plėtrą.

Pastaruoju metu Kinijoje atsiranda vis daugiau aplinkosaugos judėjimų. Jie rengia demonstracijos prieš gamyklų statybas. Tačiau šie judėji-

Dėl milžiniškos taršos Pekino gyventojai priversti dėvėti apsaugines kaukes. mai nesugeba pažaboti milžiniško masto statybų, nes Kinijos valdžiai ekonomikos plėtojimas vis dar išlieka prioritetu. Valdžios institucijos nori, kad šalyje sumažėtų bedarbių, todėl jos įdarbina žmones naujai pastatytose gamyklose.

Atrodo, kad kinai nuodingu oru kvėpuos dar ilgai. Neamažai Kinijos sostinės gyventojų jau dabar išvyksta

iš miesto ir su vaikais įsikuria Australijoje ar Kanadoje, tačiau daugeliui kinų emigracija nėra išeitis. Jie mieliau renkasi oro valytuvus ir važiuodami į darbą dėvi apsaugines kaukes. Pekino gyventojai vis dar tikisi, kad ateityje švelnus vėjelis pro atvirą langą į jų butą įpūs gaivaus oro gūsį.

•

Lenta.ru, BBC, LŽ

2013 01 30 Lietuvos žinios

Verslas

9

Pingantis svaras paplonins pinigines ARVYDAS JOCKUS

SKAIČIAI Jungtinė Karalystė (JK) - pagrindinė Lietuvos piliečių emigracijos šalis.

2011 m. kas antras emigrantas išvyko į JK. Palyginimui: 10,4 proc. emigrantų išvyko į Airiją, 7,1 proc. - į Norvegiją, 7 proc. - į Vokietiją. 2008-2009 m. į JK emigravo kas ketvirtas, o vėliau pusė visų Lietuvos emigrantų.

JK Nacionalinės statistikos biuro duomenimis, 2011 m. Anglijoje gyveno daugiau kaip 95 tūkst. lietuvių, Londone - beveik 40 tūkstančių. Lietuviai dabar sudaro 0,2 proc. Anglijos ir Velso gyventojų ir 0,5 proc. - Londono gyventojų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šaliai įstojus į Europos Sąjungą 2004 m., oficialiai išvykimą į JK deklaravo 92,1 tūkst.

Lietuvos piliečių.

Jungtinės Karalystės ambasadorius Davidas Huntas praėjusių metų gruodį interviu “Lietuvos žinioms” teigė, kad šioje šalyje gyvena apie 230 tūkst. lietuvių.

Didžiosios Britanijos svaro sterlingų kurso kritimas euro atžvilgiu sumažins lietuviškų eksporto prekių konkurencingumą ir gausios emigrantų bendruomenės į tėvynę pervedamų pinigų vertę.

Didžiosios Britanijos svaro sterlingų kursas, šių metų pradžioje pasiekęs 4,26 už litą, tolydžio mažėjo visą mėnesį, o per pastarąsias tris dienas nukrito nuo 4,11 lito penktadienį iki 4,04 lito už svarą antradienį. Ekonomistai teigia, kad pingantis svaras atspindi prastą Jungtinės Karalystės ekonomikos padėtį.

Niūrus ekonomikos peizažas “Svaras tikrai smarkiai pinga euro atžvilgiu. Ir svarbiausia priežastis - ekonomika. Jungtinės Karalystės ekonomikai tikrai ne pačios geriausios dienos. Kalbama apie trečiąją recesijos bangą šioje šalyje. Britai norėdami sumažinti didžiulį biudžeto deficitą taupo, ir tai taip pat neleidžia ekonomikai greičiau atsistoti ant kojų. Šių metų pradžioje numatoma atleisti daug darbuotojų iš finansų sektoriaus, kuris svarbus Didžiosios Britanijos ekonomikos sektorius”, - svaro pigimo priežastis LŽ vardijo SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

Prie šių niūrokų naujienų, anot jos, prisidėjo Jungtinės Karalystės premjero Davido Camerono pareiškimai, nors esą jie veikiausiai turėjo antraeilę įtaką svaro kursui. D.Cameronas praėjusį trečiadienį pareiškė, kad jeigu būtų perrinktas, jis siektų iš naujo derėtis dėl Didžiosios Britanijos narystės Europos Sąjungoje sąlygų, o iki 2017 metų surengtų referendumą, ar jo šalis turi likti šiame bloke.

“Tiesa, svaras šiek tiek atsitiesė, kai būsimasis Jungtinės Karalystės centrinio banko pirmininkas optimistiškai

“Mūsų prekės pabrangsta, ir niūriame Didžiosios Britanijos ekonomikos fone Lietuvos eksporto perspektyvos nebeatrodo šviesiai”, - teigė V.Tauraitė. / LŽ archyvo nuotrauka pareiškė, kad ekonomika pradės augti sparčiau per artimiausius pusantrų metų”, - teigė ekonomistė.

Verčiau leisti, nei siųsti V.Tauraitės nuomone, pingančio svaro pasekmes pirmiausia pajus lietuvių emigrantai. “Didžiojoje Britanijoje uždirbami ir į Lietuvą siunčiami pinigai nuvertės. Už juos bus galima nusipirkti mažiau litų. Taigi pinigus labiau apsimokėtų leisti vietoje, nei siųsti į Lietuvą tėvynę, ypač jeigu svaras toliau pigtų”, - svarstė ji.

Ekonomistės nuomone, pingantis svaras atsilieps ir Lietuvos eksportui.

“Dėl silpnos Didžiosios Britanijos ekonomikos lietuviškų prekių poreikis ir taip sumažėjęs, o pingantis svaras dar labiau sumažina jų konkurencingumą.

Mūsų prekės pabrangsta, ir niūriame Didžiosios Britanijos ekonomikos fone

Lietuvos eksporto perspektyvos nebeatrodo šviesiai”, - teigė V.Tauraitė.

VšĮ “Versli Lietuva” duomenimis, per praėjusių metų 11 mėnesių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011 metais, bendras mūsų šalies prekių eksportas į Didžiąją Britaniją išaugo 73 proc., o lietuviškos kilmės prekių 75,4 proc. ir sudarė atitinkamai 6 ir 9 proc. viso eksporto.

Pasak V.Tauraitės, eksportas daugiausia augo dėl Jungtinėje Karalystėje padidėjusios naftos produktų paklausos.

“Bankrutavo viena didelė britų naftos perdirbimo bendrovė ir lietuviški naftos produktai užėmė atsiradusią nišą, jų eksporto srautai buvo perorientuoti iš Amerikos, Vokietijos į Jungtinę Karalystę”, - sakė ji.

V.Tauraitė prognozuoja, kad būsto paskolų augimas Jungtinėje Karalystėje galėtų suteikti stabilumo sva-

Emigrantams labiau apsimokėtų pinigus leisti pačioje Didžiojoje Britanijoje, nei siųsti į Lietuvą, ypač jeigu svaras toliau pigtų. rui, tačiau pirmą metų pusę esą optimistiškesnių pokyčių tikėtis neverta.

Pernai Didžiosios Britanijos ekonomikos augimas, palyginti su 2011 metais, siekė 0 procentų. SEB grupė prognozuoja, kad šiemet šios šalies ekonomika augs 1,3 proc., tačiau tikimasi didėsiančio nedarbo.

Stiprios eksporto pozicijos “Danske” banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė

mano, kad pingantis svaras sukels problemų Lietuvos eksportuotojams, nes Didžioji Britanija yra Lietuvos eksporto partnerių pirmame dešimtuke. “Kita vertus, tai, kad mūsų verslui pavyksta išsilaikyti šioje rinkoje, rodo, jog svaro kursas nėra pagrindinis veiksnys. Turbūt konkuruojame ne tik maža kaina, bet ir kokybe”, - teigė ekonomistė.

V.Klyvienės nuomone, pingantis svaras yra paspirtis ne pačius geriausius laikus išgyvenančiai britų ekonomikai. “Jų prekės tampa konkurencingesnės. Be to, Didžioji Britanija pati gamina daug būtinųjų prekių. Jos šalyje santykinai tampa pigesnės ir konkurencingesnės. Iš esmės pigesnis svaras britams yra pliusas, nes šalis daug eksportuoja ir tampa konkurencingesnė”, - teigiamus svaro kurso kritimo aspektus įžvelgė ekonomistė.

•

MMA įvėlė į darbo sutarčių pinkles LINA MRAZAUSKAITĖ

Antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) surengė verslininkų ir valdininkų susitikimą, per kurį aiškinosi klausimus, kylančius dėl minimalios mėnesio algos (MMA) taikymo bei apibrėžimo darbo sutartyse.

Valdžios atstovai neigė, kad darbo sutartyje darbdaviai gali nurodyti mažesnę nei 1000 litų mėnesinę algą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja Eglė Radišauskienė pabrėžė, kad darbo sutartyje įmonės negali skaidyti MMA į sudėtines dalis. Anot jos, įmonės darbo sutartyse privalo nurodyti aiškų atlyginimo dydį, ne mažesnį kaip 1000 litų. E.Radišauskienė pridūrė, kad įmonė darbo užmokestį gali nustatyti atsižvelgdama į tai, kiek ir kokių priemokų ketina mokėti darbuotojams už darbą. Tačiau ji teigė, kad net ir garantuojant su priemokomis mokėti ne mažiau kaip 1000 litų negalima darbo sutartyje nurodyti mažesnio MMA dydžio, nei numato Vyriausybės nutarimas.

“Net jei įmonė darbo sutartyje garantuoja su priedais mokėti darbuotojui ne mažiau kaip 1000 litų, ji negali MMA dydžio skaidyti į kokias nors su-

V.Mačiulaitis teigė, kad darbo sutartyje paliekant abejotinų formuluočių darbuotojams suteikiama didesnė galimybė ginčytis dėl darbo užmokesčio.

Romo Jurgaičio nuotrauka

dėtines dalis. MMA darbo sutartyje turi būti numatyta fiksuotu, konkrečiu dydžiu, nenustatant jos skaičiavimo taisyklių”, - kalbėjo E.Radišauskienė ir pabrėžė, kad priedai gali būti sumuojami tik prie 1000 litų algos.

“Jei įmonė neturi galimybių padidinti MMA, nes prie jos moka didelį priedą, tokiu atveju šį priedą galima sumažinti tiek, kad MMA siektų 1000 litų. MMA žmogui garantuoja, kad net ir norėdama įmonė jokiomis prie-

monėmis negalės mokėti mažiau kaip 1000 litų atlyginimo”, - įsitikinęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius.

Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis teigė nesuprantąs priežasčių, kodėl įmonė turėtų apsunkinti save ir skaidyti MMA į keletą dalių. Jo manymu, tai tik sukurtų demotyvacijos sistemą. “Jei darbuotojas neužsidirbs 1000 litų, įmonė vis tiek turės jam sumokėti tiek, kad atlyginimas siektų numatytą MMA dydį. Tuo metu gerai dirbantis darbuotojas gaus kokių 200 litų priemoką ir nuspręs, kad jam labiau verta dirbti perpus mažiau ir gauti vos 200 litų mažesnį uždarbį”, samprotavo V.Mačiulaitis.

Jo teigimu, darbo sutartyje paliekant abejotinų formuluočių darbuotojams suteikiama didesnė galimybė ginčytis dėl darbo užmokesčio. “Darbuotojas gali pretenduoti į papildomus pinigus, jei supranta, kad pagal įmonėje taikomą atlyginimo sistemą turėtų jų gauti”, - sakė Valstybinės darbo inspekcijos vadovas V.Mačiulaitis. Jis teigė suprantąs, kad darbdavys darbo sutartyje gali norėti darbuotojui nurodyti, jog moka už lojalumą, gerumą, darbo kokybę ir pan. Tačiau V.Mačiulaitis įsitikinęs, kad tam darbuotojo motyvavimo sistemoje reikėtų rasti kitų svertų.

E.Radišauskienės teigimu, Vyriausybės programoje numatyta nuosek-

liai didinti MMA, jei tam bus tinkamos ekonominės sąlygos. “Jei MMA dydis nuolat kis, darbo sutartyje bus galima pateikti nuorodą į Vyriausybės nutarimą dėl MMA dydžio, kad nereikėtų nuolat keisti darbo sutarčių”, - sakė ji.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,5695

-0,0272%

1 Australijos doleris

2,6863

+0,4616%

10 000 Baltarusijos rublių

2,9844

+0,5529%

1 Kanados doleris

2,5555

+0,2935%

1 Šveicarijos frankas

2,7765

+0,2953%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1282

-0,0484%

10 Čekijos kronų

1,3448

-0,4610%

10 Danijos kronų

4,6282

+0,0259%

1 DB svaras sterlingų

4,0369

-0,0842%

100 Vengrijos forintų

1,1588

-0,0949%

100 Islandijos kronų

1,9966

-0,0451%

100 Japonijos jenų

2,8339

-0,0106%

100 Kazachstano tengių

1,7032

-0,1703%

1 Latvijos latas

4,9409

-0,0081%

10 Moldovos lėjų

2,1231

+0,3956%

10 Norvegijos kronų

4,6447

+0,0603%

10 Lenkijos zlotų

8,2299

-0,3390%

100 Rusijos rublių

8,5195

-0,2254%

10 Švedijos kronų

3,9970

+0,6630%

1 Turkijos naujoji lira

1,4501

-0,1241%

10 Ukrainos grivinų

3,1625

-0,0253%

2013 01 30, LB

10 Trasa

2013 01 30 Lietuvos žinios

Atšaukiami elektromobiliai - smūgis Estijai VIDMANTAS UŽUSIENIS

Estijai, kuri pretenduoja tapti pasaulio lydere pagal elektra varomų automobilių skaičių tūkstančiui gyventojų, rimtą smūgį gali suduoti Japonijos gamintojo “Mitsubishi” sprendimas atšaukti savo naujausio tipo elektromobilių “i-MiEV” eksploatavimą.

Japonų planus atskleidė tarptautinė naujienų agentūra “Reuters”. Ji pranešė, kad “Mitsubishi Motors” nutraukia 14,7 tūkst. elektromobilių “i-MiEV” eksploatavimą dėl defekto stabdžių sistemoje. Skelbiama, jog 3,4 tūkst. tokių transporto priemonių esama Japonijoje, 8,9 tūkst. - Europoje.

Estijai tenkanti šių elektromobilių dalis - 508 vienetai - galbūt ir neatrodo didelė. Šiaurinės Baltijos kaimynės keliais iš viso važinėja vos 596 elektra varomos transporto priemonės. Estijoje beveik neabejojama, kad “Mitsubishi i-MiEV” atšaukimas dar labiau paskatins jau kuris laikas mažytėje Baltijos šalyje kylančius ginčus dėl to, ar visuotinė elektromobilizacija estams duos daugiau naudos, ar pridarys daugiau nuostolių?

Elektromobiliai už taršos leidimus Sukurti Estijoje elektromobilių rojų šio krašto vyriausybė apsisprendė 2010-aisiais. Tuomet už parduotus 10 mln. perteklinių taršos leidimų “Mitsubishi” korporacijai estai įsigijo 508 “i-MiEV” elektromobilius. Sudariusi sėkmingą sandorį su japonais Estija paskelbė ambicingą planą per kelerius artimiausius metus už biudžeto lėšas įsigyti dar 1000 tokių mašinų ir

Beveik visų Estijoje važinėjančių elektromobilių “Mitsubishi i-MiEV” eksploatavimas yra atšaukiamas dėl defekto stabdžių sistemoje. / Blogedn.com nuotrauka sukurti stotelių tinklą joms įkrauti, taip pat paskatinti gyventojus pirkti ekologiškas transporto priemones.

Pirmiems penkiems šimtams privačių asmenų vyriausybė pažadėjo padengti iki pusės elektromobilio kainos, bet ne daugiau kaip 18 tūkst. eurų (62 tūkst. litų). Maža to, šiems pirkėjams pridedama ir po 3 tūkst. litų automobilio įkrovimo įrangai įsigyti. Tačiau tie pinigai skiriami tik tuo atveju, jei elektromobilio savi-

Trumpai SUVIENIJO PAJĖGAS Koncernai “Daimler”, “Ford” ir “Nissan” bendromis jėgomis bandys sukurti vandeniliu varomą transporto priemonę, kuri galbūt pagaliau tiks kasdien naudoti.

Trys gamintojai ambicingam tikslui pasiekti pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Planuojama, kad 2017 metais nuo konvejerio pradėsiančios riedėti transporto priemonės bus elektromobiliai, kurių akumuliatoriams elektrą gamins suspaustos vandenilio dujos, dalyvaujant tame procese deguoniui.

Dauguma iki šiol sukurtų vandeniliu varomų automobilių labiau primena žaislus, o ne rimtas transporto priemones.

Autonews.ru nuotrauka

Tokiu atveju į atmosferą bus išmetami tik vandens garai. Aukštųjų technologijų kūrimas alternatyviais energijos šaltiniais varomoms transporto priemonėms kainuoja pasakiškus pinigus, todėl ne vien “Daimler”, “Ford” ir “Nissan” vienija jėgas šioje srityje.

Neseniai panašų susitarimą pranešė sudarę ir BMW su “Toyota”.

Trims koncernams pasirašant su-

tartį Vokietijos “Daimler” Tyrimų ir plėtros skyriaus vadovas Thomasas Weberis optimistiškai kalbėjo, kad esą “trys partneriai dar niekada nebuvo taip arti tikslo” kurdami kasdien naudoti tinkamą transporto priemonę, varomą vandeniliu.

RUSAI NEPASIDUODA Kai neblaivūs Rusijos kelių chuliganai pražudė keletą garsių šios šalies žmonių, pavyzdžiui, aktorę Mariną Golub, valdžia ėmė griežtinti bausmes kelių nusikaltėliams.

Pavyzdžiui, dabar rusams leidžiama vairuoti transporto priemones tik tokiu atveju, jeigu alkoholio kiekis kraujyje yra lygus 0,00 promilės. Tačiau šalies gyventojai nenusiteikę nusileisti jų teisę gerti varžantiems norminiams aktams.

Praėjusią savaitę du Rusijos Dūmos deputatai - Igoris Lebedevas ir Jaroslavas Nilovas - nusiuntė premjerui Dmitrijui Medvedevui laišką, kuriame reikalauja atšaukti teisinį aktą, verčiantį rusus vairuoti automobilius visiškai blaivius.

“Neaišku, ką laikyti prie vairo sėdinčiu girtu žmogumi. Vienas dalykas, jeigu jis specialiai prisigėrė ir sėdo vairuoti mašinos. Ir visai kitas - jei žmogaus kraujyje tam tikra dalis promilių rasta dėl to, kad netiksliai rodė prietaisas, arba dėl tam tikro maisto ir medikamentų vartojimo”, - savo reikalavimą argumentavo Dūmos nariai.

LŽ

ninkas įsipareigoja energiją automobiliui įkrauti naudoti tik iš atsinaujinančių šaltinių.

Už taršos leidimus pirktais “Mitsubishi i-MiEV” važinėja savivaldybių socialiniai darbuotojai, kurie rūpinasi pagyvenusiais ir sunkiomis ligomis sergančiais žmonėmis.

Pagirios ar priekabės?

Viešųjų ryšių požiūriu estai pasiekė savo - mažytė Baltijos valsty-

bė visame pasaulyje išgarsėjo kaip viena imliausių inovatyviems sprendimams šalių. Vis dėlto jau kuris laikas Estijoje netyla ginčai, kas svarbiau - geras įvaizdis ar galimi didžiuliai nuostoliai?

Skeptikai atkreipia dėmesį, kad masinis elektromobilių naudojimas esą anaiptol negerina ekologijos. Jų manymu, teršalai, kurių lyg ir jokio poveikio gamtai nedaranti mašina neskleidžia pro išmetamųjų dujų

vamzdį, vis tiek pasiekia gyventojus per elektrinių, deginančių dažniausiai skalūnų dujas, kaminus.

Elektromobilių priešininkai Estijoje sako, kad elektra varomos transporto priemonės tiek šalies biudžetui, tiek žmonėms pridarys piniginių nuostolių. Pavyzdžiui, “Mitsubishi i-MiEV”, anot jų, kainuoja 36 tūkst. eurų (apie 124 tūkst. litų) - tiek pat, kiek ypač mažai degalų sudeginantis vokiškas prabangus tradiciniu dyzelinu ar benzinu varomas automobilis.

Tačiau jį įsigijęs estas galės važinėti 15-20 metų, o elektromobiliu - ne daugiau kaip penkerius ar šešerius, nes tiek laiko yra tinkami naudoti elektra varomų mašinų akumuliatoriai. Pirkti naujus kažin ar apsimokės, mat jie kainuoja 20 tūkst. eurų (apie 70 tūkst. litų). “Pavažinėjus kelerius metus mašina taps metalo laužu, kurio niekam neįsiūlysi. Tačiau į ją jau bus investavę ne tik privatūs vairuotojai, bet ir valstybė. Taigi mažiausiai 9 mln. eurų (31 mln. litų) bus išmesti lyg į balą”, - aiškina elektromobilių priešininkai Estijoje.

Beveik neabejojama, kad jų argumentų kraitelę papildys ir “Mitsubishi Motors” sprendimas atšaukti “i-MiEV” - esą elektromobiliai kol kas yra netobuli, jų defektai, šiuo atveju pasireiškiantys stabdant transporto priemonę, gali kelti grėsmę net eismo dalyvių gyvybei.

Tačiau inovatyvių sprendimų šalininkai tvirtina, kad šurmulį prieš elektromobilius neva kelia naftos kompanijų ir tradiciniais degalais varomų automobilių pasamdyti lobistai. Jie pripažįsta, jog šios mašinos turi trūkumų, bet neva nėra tokių gedimų, kurių nebūtų galima pataisyti, o santykinai netobulų technologijų - patobulinti.

•

Renkasi šildomus užvalkalus ILONA STAŠKUTĖ

Žiemą vairuotojai su pavydu nužvelgia kaimynus, sėdančius į apynaujus automobilius su šildomomis sėdynėmis. Tačiau šiltą krėslą galima įsitaisyti ir senoje mašinoje.

Sėstis ant sušalusios, nešildomos automobilio sėdynės išties menkas malonumas. Bet net senuose automobiliuose šią problemą galima lengvai išspręsti įsigijus šildomą sėdynės užvalkalą. Į cigarečių pridegiklio lizdą jungiami šie sėdynių priedai gali gaubti ir visą nugarą, o patys brangiausi tokie užvalkalai atlieka net ir masažo funkciją. Šios prekės Lietuvoje atsirado palyginti neseniai, todėl daugelis vairuotojų dar nežino, kad tokių automobilio prietaisų apskritai yra. Automobilių priedų parduotuvės Stylingparts.eu direktorius Marius Razma pasakojo atsitiktinai įtraukęs šildomus sėdynių užvalkalus į asortimentą ir nesitikėjęs, kad jie bus paklausūs. Bet, jo teigimu, jau pirmą žiemą šie prietaisai tapo populiariausia preke.

Pašnekovas pastebėjo, kad šildančius sėdynių priedus dažniausiai perka automobilių su odinėmis sėdynėmis savininkai. “Vos tik spusteli pirmasis šaltukas, sulaukiame nemažai laiškų, kuriuose klientai domisi šia preke, - tvirtino M.Razma. - Dažniausiai žmonės nusiperka jų po vieną vienetą - pabandyti, tačiau netrunka praeiti kelios dienos ir sulaukiame klausimo, kada būtų galima įsigyti dar vieną.”

Vairuotojus per žiemos šalčius vilioja šildomi sėdynių užvalkalai.

LŽ archyvo nuotrauka

Bendrovės “Autoaibė” vadovas Arūnas Vaišvila patvirtino, kad naudojantieji šildančius sėdynių priedus nesiskundžia, o šalčiams užėjus juos išbando vis daugiau pirkėjų, anksčiau neturėjusių tokių prietaisų automobiliuose. Jo pastebėjimu, šildomus užvalkalus labiausiai mėgsta moterys. Be to, automobilių savininkai akivaizdžią pirmenybę teikia vairuotojo sėdynei ir dažniausiai įsigyja tik vieną šildantį prietaisą arba perka du - sau ir greta sėdinčiam keleiviui, bet visas sėdimas vietas šildyti sugalvojama itin retai.

Pašnekovo manymu, Lietuvoje nau-

dojamuose automobiliuose šildomos sėdynės yra būtinas dalyka, dėl to žmonės stengiasi įsigyti automobilius su atitinkama gamyklos įranga. Bet jeigu įsigyti geros komplektacijos automobilį per brangu, šildomi užvalkalai poveikiu nenusileidžia į sėdynes gamyklose įmontuotiems šildymo elementams.

Tiesa, šildomi užvalkalai nėra pigūs, kaina svyruoja nuo 30 iki 100 litų ar daugiau už vieną sėdynę. Be to, per didžiausius šalčius juos reikia naudoti saikingai, kad dėl noro patogiai važiuoti nenusėstų automobilio akumuliatorius.

•

2013 01 30 Lietuvos žinios

Trasa

11

Kas svarbiau: straipsnis ar projektas?

Dr. ALGIRDAS ŠAKALYS Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Intermodalinio transporto ir kompetencijos centro vadovas

Transportas ir komunikacijos yra vienas svarbiausių kiekvienos Vyriausybės rūpesčių greitai besikeičiančiame pasaulyje, nes nuo šio sektoriaus labai priklauso viso šalies ūkio konkurencingumas. Siekiant sudaryti ekonominiam augimui, konkurencingumui ir aplinkai palankias sąlygas, valstybei būtina sukurti naujus ir modernizuoti esamus ekonominės infrastruktūros tinklus, pirmiausia plėtoti modernią transporto, informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūrą.

Dabartinio laikotarpio iššūkiai skatina taikyti inovacines priemones ir instrumentus, kurie užtikrintų transporto sistemos efektyvumą ir adaptyvumą, atsižvelgiant į dinamiškus aplinkos pokyčius, sprendžiant judumo (mobilumo) gerinimo sąlygas šalies viduje, tiek plėtojant šalies pasiekiamumą tarptautiniu mastu.

Tačiau sprendimai transporto sistemos plėtotės ir modernizavimo srityse turi būti kruopščiai parengti.

Priimant konkretų sprendimą nepakanka vien tik politikų valios ar verslininkų intuicijos.

Dabartiniu metu vis svarbesniu instrumentu plėtojant bet kurį ekonomikos sektorių tampa moksliniai tyrimai. Todėl siekiant, kad Lietuvos transporto sistema būtų konkurencinga tarptautiniu mastu, būtina skatinti transporto industrijos, universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir administracinių institucijų bendradarbiavimą.

Verslas ir mokslas kalba skirtingomis kalbomis Mokslo darbuotojų ir tyrėjų kvalifikacija ir motyvacija, mano nuomone, yra du svarbiausi veiksniai, lemiantys potencialų jų indėlį į valstybės ūkio, tarp jų - ir transporto sektoriaus plėtrą. Kai pradedama kalbėti tik apie mūsų mokslo sistemą, dažniausiai ir valdžios institucijose, ir viešojoje erdvėje yra pabrėžiama, kad Lietuvos mokslo sistemos rezultatai gerokai prastesni už Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Paprastai remiamasi Europos inovacijos švieslentės statistiniais duomenimis. Iš tiesų, naujausios (2012 metų) švieslentės duomenimis, tik 6 proc. visų 2010 metais parengtų Lietuvos tyrėjų publikacijų pateko tarp 10 proc. dažniausiai cituojamų darbų, tuo tarpu ES vidurkis siekia 10,7 procento. Ten pat galime rasti ir tokią informaciją, kad 2010 metais 1 mln. šalies gyventojų teko 214 Lietuvos tyrėjų publikacijų, parengtų bendradarbiaujant su užsienio mokslininkais, o atitinkamas ES vidurkis buvo 301 publikacija.

Remiantis šia statistika, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 metų lapkričio 28 dienos nutarimu Nr. 1482 patvirtintoje 2014-2020 metų Nacionalinės pažangos programoje teigiama, kad “bendradarbiavimo stoka trukdo visapusiškai integruotis į Europos tyrimų erdvę, koncentruoti turimą MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros - aut.) potencialą ir naudoti turimas žinias aktualioms verslo ir visuomenės problemoms spręsti” (8 p.).

Bet pastarasis teiginys išprovokuoja keletą esminių klausimų. Pirmiausia, kokiu būdu moksliniai straipsniai, pa-

A.Šakalio teigimu, mokslo darbuotojų ir tyrėjų kvalifikacija bei motyvacija yra du svarbiausi veiksniai, lemiantys potencialų jų indėlį į valstybės ūkio, tarp jų - ir transporto sektoriaus plėtrą. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka rengti kartu su užsienio mokslininkais ir publikuoti prestižiniuose pasaulio mokslo leidiniuose, gali talkinti mūsų verslui ar valdžios institucijoms sprendžiant aktualias ir konkrečias verslo ir visuomenės problemas?

Pagaliau ar iš tiesų mūsų verslininkai turi tiek daug laiko bei kantrybės sudėtingiems akademiniams tekstams (“prifarširuotiems” matematinių formulių) šifruoti ir ieškoti juose “racionalaus grūdo”, kuris galėtų padėti jų verslo plėtrai?

Remdamasis prieš porą metų atliktu projektu B2B LOCO (7-oji ES bendroji programa, 7BP), kurio vienas tikslų buvo supažindinti transporto verslininkus su ES jau atliktų mokslo tyrimų rezultatais, kad juos būtų galima tiesiogiai pritaikyti versle, galiu pasakyti, jog nieko gero iš to neišėjo.

Ir vien dėl paprastos priežasties, kad akademinė bendruomenė ir verslininkai kalba skirtingomis kalbomis. Taigi mokslo straipsniai prestižiniuose žurnaluose iš esmės yra skirti akademinei visuomenei ir pagrįstai gali būti vienu iš svarbiausių fundamentalaus mokslo produkcijos vertinimo rodiklių.

nerius į mokslo tyrimus, taip pat ir į bendradarbiavimo bei tyrimų projektus pagal INTERREG programą.

Deja, Lietuva negali pasigirti dideliais laimėjimais dalyvaudama EK 7BP. 2012 metų birželį, EK duomenimis, Lietuvos sėkmės rodiklis dalyvaujant 7BP konkursuose siekė 20,8 proc. (tokia dalis paraiškų laimėjo konkursą ir gavo finansavimą), kai visų ES 27 šalių sėkmės rodiklis buvo 22 procentai.

Kalbant apie transporto sektorių, čia sėkmės rodiklis buvo šiek tiek didesnis už šalies vidurkį ir siekė 24 procentus. Įdomu, kad toks pats yra

Labiausiai glumina, kad, pasibaigus didžiuliam tarptautiniam konkursui ES mastu, prestižinio 7BP projekto “moksliškumą” dar vertina ir vietiniai ekspertai. ir ES transporto sektoriaus sėkmės rodiklis. Tačiau pagal tai, kiek ES lėšų vidutiniškai gauna vienas 7BP partneris projektams vykdyti, lietuviai yra šio sąrašo gale ir pralenkia tik latvius bei Maltos atstovus.

Taikomųjų mokslų nauda O su taikomaisiais mokslais, drįsčiau teigti, yra kitaip, nes jie turi būti orientuoti į pridėtinės vertės kūrimą, šalies ekonomikos konkurencingumo didinimą. Ir čia yra labai svarbi verslo, mokslo ir administracinių institucijų sąveika siekiant kurti žinias, reikalingas naujiems produktams ar inovacijoms plėtoti. Labai svarbu, kad plėtodami bendradarbiavimo tinklus ir platformas verslas ir mokslas turi galimybę kartu formuoti mokslo ir tyrimo programas.

Maža to, nuo vadinamosios nulinės pozicijos pradėti bendrus taikomuosius mokslinius tyrimus. Kai kartu formuoji tyrimo tikslus, uždavinius, renkiesi tyrimo metodiką ir instrumentus, neišvengiamai turi vartoti tas pačias definicijas ir palengva adaptuotis kalbėti ta pačia kalba.

Labai gerai, kad Europos Komisija (EK), inicijuodama ir koordinuodama 7BP Europos mokslinių tyrimų erdvėje, vis plačiau įtraukia verslo struktūras (ir net jų tinklus) kaip part-

finansavimo schemų, tarp jų - bendradarbiavimo (angl. “collaborative”) bei koordinavimo (“coordination and support”) projektams. Tačiau kokiais kriterijais vadovaujasi vietiniai ekspertai, iš naujo vertindami ES konkursą laimėjusių projekto “moksliškumą”, visiškai neaišku. Jeigu tais pačiais kriterijais, - tai kam to reikia? O jeigu skirtingais, tai kas tuomet juos nustatė ir reglamentavo?

Patys ekspertai jaučiasi padėties šeimininkai. Jeigu ims ir paskelbs, kad “x tarptautinis projektas nekuria mokslinės produkcijos”, tai vargu ar ką nors būtų galima pakeisti, nes apeliacinis

Keisti vertinimų vingiai Tokį rezultatą, mano galva, turime dėl nepakankamos motyvacijos. Tiksliau - dėl nevykusio mokslininkų skatinimo dalyvauti 7BP bei jų mokslo produkcijos vertinimo sistemos. Pirmiausia, mokslo straipsniai ir toliau lieka svarbiausias mokslininko, vykdančio taikomuosius mokslo tyrimus, mokslo produkcijos vertinimo rodiklis.

Tačiau labiausiai glumina, kad, pasibaigus didžiuliam tarptautiniam konkursui ES mastu, prestižinio 7BP projekto “moksliškumą” dar vertina ir vietiniai ekspertai. Tik neaišku - kokiu pagrindu? Juk kiekvieno 7BP projekto paraišką vertina trys nepriklausomi EK pakviesti ekspertai.

Vertinimo kriterijų grupės yra šios: mokslinė ir technologinė kokybė; projekto valdymo ir įgyvendinimo kokybė; projekto rezultatų poveikis ir reikšmė. Čia svarbu pažymėti, kad projekto mokslinės ir technologinės kokybės vertinimo procedūra, kuri gana aiškiai apibrėžta, yra privaloma visų 7BP

mechanizmas taip pat miglotas. Tokiu atveju, kaip sakoma, eilinės atestacijos metu tarptautinį projektą vykdęs tyrėjas lieka ant ledo, kaip ir universitetas, kuriame tyrėjas dirba.

Suprantama, kad tokia padėtis neskatina mokslininkų ir tyrėjų aktyviau dalyvauti nemažai pastangų ir pakankamos kvalifikacijos reikalaujančiuose tarptautiniuose tyrimuose.

Tada jau geriau rašyti straipsnius.

Gaila, kad buvusi Vyriausybė, gerokai į priekį pasistūmėjusi patentų ir eksperimentinės veiklos reglamentavimo klausimais, pritrūko laiko, o gal ir valios, iki galo išspręsti taikomojo mokslo tarptautinių projektų produkcijos vertinimo problemas.

Akivaizdi nauda Tuo tarpu dalyvavimas per EK 7BP ir kitas tyrimo programas tarptautiniuose tyrėjų konsorciumuose kaip tik duoda didžiausią naudą, nes sudaro prielaidas gyvenant savo šalyje pasinaudoti Europos žinių tinklų ir kompetencijos centrų teikiamomis galimybėmis bei įsisavinti naujus tyrimo metodus bei instrumentus ir vėliau įgytomis naujomis žiniomis padėti plėtoti šalies ekonomiką bei didinti jos konkurencingumą.

Tokių projektų potencialią naudą

šalies ūkiui galima trumpai iliustruoti VGTU Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro (ITLKC) vykdomų projektų pavyzdžiais. Šiuo metu ITLKC su partneriais iš ES šalių vykdo du 7-osios bendrosios ES mokslinių tyrimų programos projektus: BESTFACT ir eMAR. Pirmojo tikslas yra identifikuoti gerąją patirtį plėtojant žaliąjį ir intermodalinį transportą, rengti rekomendacijas, kaip tą patirtį panaudoti ir skleisti tiek ES, tiek plėtojant naująją ES rytų kaimynystės politiką transporto srityje.

Viena vertus, vykdydami šį projektą turime galimybę toliau plėtoti VIKING, KIPIS ir Rytų-Vakarų transporto koridoriaus asociacijos projektus ir juos plačiau pristatyti Europos transporto visuomenei, kita vertus, analizuojame galimybes, kaip pasitelkti tokių šalių kaip Vokietijos ar Olandijos patirtį plėtojant intermodalinį transportą Lietuvoje. Kito eMAR projekto pagrindinis siekis yra moksliškai talkinti formuojant uostų bendruomenes.

Kas tai yra uostų bendruomenė?

Tai ir laivybos kompanijos, kurios aplanko uostą, ir krovos kompanijos, sausumos transporto kompanijos, kurios atveža bei išveža krovinius, tai ir administracinės institucijos: uosto direkcijos, muitinės, pasienio kontrolės ir kitos tarnybos. Analizuojama jų tarpusavio komunikavimo sistema ir ieškoma būdų, kaip mažinti popierizmą, parengti supaprastintus tipinius bendradarbiavimo dokumentus bei priemones, kurios leistų efektyvinti uostų darbą, kartu siekiant prisidėti ir prie bendros ES jūrų transporto politikos formavimo. Suprantama, kad tiesioginis mūsų tyrimų objektas yra Klaipėdos jūrų uostas, kuriam minėti tyrimai bus taip pat naudingi, nes informacijos srautų unifikavimas bei informacinių technologijų plėtra sudarys prielaidas uosto konkurencingumui didinti.

Nepaisydami problemų, mes turime tolesnės plėtotės viziją. Sieksime ne tik stiprinti savo pozicijas tarptautinėje taikomųjų tyrimų rinkoje, bet ir plėtoti savo integracinius ryšius su verslo partneriais. Šiuo tikslu 2012 metų liepos 3 dieną su svarbiausiomis Lietuvos transporto verslo struktūromis pasirašėme ketinimų protokolą įsteigti Strateginių transporto tyrimų ir kompetencijos centrą, kuris vystytų taikomuosius mokslinių tyrimų darbus, skatinančius ir talkinančius transporto ir logistikos sektoriaus plėtrai, o kartu ir didintų visos Lietuvos transporto sistemos konkurencinį pajėgumą tarptautinėse rinkose. Tai būtų tas instrumentas, kuris leistų mums kartu su verslo struktūromis integruotis į Europos transporto kompetencijos centrus ir tarptautinius konsorciumus bei kartu vykdyti tarptautinius taikomuosius tyrimus. Būtų labai puiku, kad ši iniciatyva sulauktų ir valdžios institucijų dėmesio bei paramos.

VGTU ITLKC, 2007-2012 metais dalyvaudamas ES 7BP, vykdė ar vykdo 4 projektus (pažymėtina, kad Centras su partneriais buvo parengęs 7 paraiškas, taigi sėkmės rodiklis yra 57 proc.). Manau, būtų galima pasiekti ir geresnių rezultatų, jeigu būtų rastas sprendimas, kaip išspręsti kylančius prieštaravimus dėl reikalavimų dalyvaujant ES 7BP projektų finansavimo konkurse (kvalifikacija ir patirtis vykdant tarptautinius projektus) ir atestacijos reikalavimų universitete (mokslo straipsniai).

•

Parengta bendradarbiaujant su VGTU ITKLC

12

2013 01 30 Lietuvos žinios

Pramogos

Intelektualią muziką atpūtė pajūrio vėjai

“Driezhas” šiemet skaičiuoja 15 kūrybos metų, nors prie klaipėdiečio muzikanto Kristijono atlikėja ir poetė Ieva prisidėjo tik prieš pusantrų metų. Jų muzika - tai gilios, tradiciniais ir elektroniniais instrumentais atliekamos kompozicijos, paskanintos dinamišku vokalu bei metaforiškais tekstais. K.Lučinskas sutinka Ievos atėjimas įrašus pasuko kiek kita linkme. Tačiau galbūt to ir reikėjo, kad du kūrybingi žmonės būtų išgirsti dar garsiau.

ar dainą kuri skirtingomis aplinkybėmis. Poezijoje esi laisvas tematiniu požiūriu, bet įspraustas į formos rėmus, o rašydamas dainą - prikaustytas tematiškai prie muzikos, bet laisvas rimo atžvilgiu”, - įsitikinusi ji.

Vilniaus universitete studijuojanti mergina pasakojo išgyvenusi ir dainuojamosios poezijos pakilimą, ir paaugliškos kūrybos laikotarpį. “Tačiau kiek galima dainuoti poeziją apie nelaimingą meilę?!” - saviironijos nestokojo Ieva.

Klaipėdiečiai menininkai sutinka, kad uostamiesčio ir sostinės kūrybiniai vėjai skiriasi. “Daiva Molytė-Lukauskienė, Nijolė Kepenienė - ne vienintelės klaipėdietės poetės, kurių kūryboje labai ryškiai atsiskleidžia, kur jos gyvena. Poetams svarbi aplinka, jie ją fiksuoja ir išreiškia”, - dėstė Ieva. Jai pritarė ir Kristijonas: “Būtent iš čia atsiranda garsai. Abu esame tikri klaipėdiečiai - kartais per metus nė karto nenuvažiuojame prie jūros, bet pojūtis persiduoda ir muzikoje.”

Snobo natos

Pirmoji animacija

Pristatant naujausią albumą “Gonija” Vilniaus “Kablyje” susirinko apie tris šimtus žmonių - daugiau jų ir nebūtų tilpę. Nedažnai į sceną perkeliamo projekto atlikėjai koncertų pernelyg nesureikšmina: “Į tai žvelgiame kūrybiškai.”

“Driezhas” apibūdinamas kaip muzika gurmanams, kitur įvardijamas kaip intelektuali elektronika, muzika žmonėms, turintiems ausis. “Šiuo klausimu esu visiška snobė”, - juokėsi Ieva. Jai antrino Kristijonas paaiškindamas, kad gurmanas atsirenka, ką klausyti, pagal kiek profesionalesnius kriterijus, novatoriškumą, jam svarbi muzikos aparatūra ir naujovės.

“Orientuojamės į tokius kaip mes patys - žmones, kurie kelia aukštus reikalavimus ne tik paviršiui, bet ir gilumai, tam, kas slypi viduje”, - LŽ pridūrė K.Lučinskas.

“Ketveri metai vienam albumui daug ar mažai?” - teiravosi LŽ. Dvidešimtmetei Ievai tai atrodo daug, o už ją vyresniam Kristijonui - visai normalus laiko tarpas įrašyti, dailinti ir tobulinti.

“Gonija” (be įvairių reikšmių iš kitų kalbų) lietuvių kalboje gali būti siejama su žodžiu “gonys”, kuris reiškia salamandrą. “Galvodami pavadinimą pradėjome nuo tokių variantų kaip bitkopio “agonija”, - šypsojosi Kristijonas. “Bet kuo daugiau juokauji, nesistengi savęs sprausti į protingumo klišes, tuo reikšmingesnis žodis lieka”, - tęsė Ieva.

Duetas “Driezhas” kurdamas juokauja, pagauna mintį, taip atsiranda naujų prasmių ir kyla vis daugiau idėjų kitiems kūriniams. “Kartais pasiklysti tame sraute, tuomet jį palieki ir metus laiko negrįžti. O kartais užtenka išmiegoti ir rytą atsibudęs randi atsakymą”, - tikino K.Lučinskas.

Viena naujausių Kristijono ir Ievos minčių - pirmasis vaizdo klipas. Kol kas jie nutyli, kuriai naujo albumo dainai bus skirta vizualizacija, tačiau išduoda jos žanrą: “Tam pavaizduoti geriausiai tiks animacija. Mums abiem ji patinka ir nėra nuvalkiota.” Scenarijų kurs klaipėdietis režisierius Mindaugas Valiukas, vizualizuos Viktorija Dambrauskaitė.

GINTARĖ ČIULADAITĖ

Intelektualios muzikos projekto “Driezhas” sumanytojai Kristijonas Lučinskas ir Ieva Astromskaitė dovanoja ketverius metus brandintą albumą “Gonija”. Kompaktinės plokštelės pristatymas sausio pradžioje vyko sausakimšose Vilniaus ir Kauno salėse.

Trūksta rituališkumo Kristijonas Klaipėdos universitete studijavo liaudies muziką, todėl ir jo melodijose itin ryškūs tradiciniai folkloro, gamtos bei mitologijos motyvai.

“Mano mėgstamiausias simbolis - itin prieštaringa svastika ar kiti saulės ženklai - besisukantys, dinamiški, šviesūs”, - kalbėjo jis.

“Driezhas” tikino grojantys ne hori-

“Driezhas” skaičiuoja 15 kūrybos metų, nors prie muzikanto Kristijono Ieva prisidėjo tik prieš pusantrų metų.

Asmeninio albumo nuotrauka

zontaliai, o vertikaliai. “Tai kaip etnoelektro mišios, drauge su minia siekiame intelektualaus pakylėjimo”, - filosofiškai teigė Kristijonas. Tačiau kam tos sąsajos su liturgija? “Manau, šiais laikais trūksta rituališkumo, - mintį plėtojo Ieva. - Anksčiau būtent religija žmones suburdavo kartu, šiandien jų poreikis ritualams ne menkesnis.”

Būtent taip atlikėjai ieško kitų prasmių, kitokio bendravimo su publika.

Kai dauguma dainininkų sau kelia pramoginius tikslus ir linksmina įsismaginusią publiką, “Driezhas” iš savo klausytojų nereikalauja kelti rankų į viršų ar ploti. “Kokia scena mums būtų maloniausia pasirodyti? - svarstė Ieva. - Veikiausiai kino teatro salė, kur žiūrovai sėdėtų savo vietose ir susitelkę mąstytų.”

Susidūrimas Ieva su Kristijonu susipažino 2011-ųjų rudenį. “Iki tol kelios žinomos Lietuvos vokalistės buvo pareiškusios norą su manimi bendradarbiauti. Tačiau

laikas permainoms atėjo tik prieš porą metų”, - pasakojo dueto “Driezhas” garso dizaineris ir kompozitorius, kuris daugelį metų savo studijoje “Soundprovocation” kūrė vienas.

Tuo metu K.Lučinskas jau turėjo dalį “Gonijos” eskizų, iš jų keturi pateko į albumą, kiti atsirado poetei I.Astroms-

nestokoja poetiškumo, nuoseklumo, harmonijos.

2008-ųjų albumas “Tolumoje” buvo spalvingas, nes jame galima išgirsti ir skaidrų operinį Rasos Ulteravičiūtės balsą, ir aktorių Sigutį Jačėną, ir paprastą močiutę, skaitančią pasaką.

“Gonija” tęsia “Tolumoje” pradėtą

“Driezhas” iš savo klausytojų nereikalauja kelti rankų į viršų ar ploti.” kaitei atsinešus savo tekstus. “Kurti dviese nėra lengva. Jau vien pačiam kūrybinis procesas gali būti sudėtingas, o kai susiduri su stebėtoju, imi gėdytis, bijai būti vertinamas”, - įsitikinusi Ieva.

Tačiau abu sutinka - potencialo vienas kitame matė ir šis pasiteisino.

Dainininkė Aistė Smilgevičiūtė yra sakiusi, kad kai ji prisidėjo prie grupės “Skylė”, ateidama atnešė daug moteriškos dvasios. Panašiai mano ir Kristijonas: dabar “Driezhas” ne tik turi ryškų moterišką pradą, bet ir

skambesį ir taip pat vizualiai mintyse piešia vaizdus, naudoja skambius tekstus. “Man pačiam atrodo, kad naujausias mūsų darbas tolygesnis, nors jame vyrauja panaši koncepcija”, - lygino K.Lučinskas.

Muzika nuo pajūrio I.Astromskaitės sąskaitoje - ne tik džiazo vokalo studijos, bet ir poezijos knyga “Dulkėm ir žiedlapiais”. Vis dėlto ji tikina, kad poezijos jos knygoje ir dainose tapatinti negalima. “Eilėraštį

•

Trumpai ŠVENTES PASITIKS VILNIAUS PERONE Kaskart populiarėjantis ir keliones vos spėjantis planuoti Baltijos gitarų kvartetas, kitais metais švęsiantis dešimtąjį jubiliejų, išsirengė į trijų savaičių koncertų turą Belgijoje, Olandi-

joje ir Rusijoje. Į Lietuvą muzikantai parvažiuos Vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną, traukiniu. “Po ilgo turo būsime labai išsiilgę namų, o grįžimas tokią dieną, kai visi žmonės būna susitelkę ir vėl atradę vienybės jausmą, dar labiau sustiprins džiaugsmą parvykus namo. Ta proga Vilniaus geležinkelio perone gal net

reikėtų surengti koncertą”, - juokavo Baltijos gitarų kvarteto narys Saulius S.Lipčius. Per gastroles kolektyvas planuoja surengti tris pasirodymus Belgijoje, vieną - Olandijoje ir šešis Rusijoje. Kvarteto nariai nerimauja tik dėl vienos kelionės detalės - iš Belgijos atskridę gitaristai turės vos per pusantros valandos atsidurti traukinyje į Maskvą. “Tikimės, kad lėktuvas nevėluos”, - sakė optimistiškai nusiteikęs Sergejus Krinicinas.

Priežasčių nerimauti turi iš Belgijos kilęs Baltijos gitarų kvarteto narys Chrisas Ruebensas. Anot jo, koncertai gimtojoje šalyje - visada ir atsakingi, ir malonūs.

K.Nayt. / Organizatorių nuotrauka

LANKYSIS PASAULIO MUZIKOS PROFESIONALAI

Baltijos gitarų kvartetas. / Mariaus Žičiaus nuotrauka

Įstaiga “GM Gyvai” 2013 metų pavasario sezonui rengia klausytojams keturis pasirodymus, per kuriuos bus pristatyta daug turtingos pasaulio muzikos. Pirmieji jų vyks

vasario 27-28 dienomis ir prisidės prie 2013-ųjų Frankofonijos dienų programos. Karima Nayt, po pasaulį klajojanti revoliucinga menininkė iš Alžyro, pademonstruos savo balsą, gebantį unikaliai atskleisti itin stiprius išgyvenimus prancūzų, alžyriečių ir arabų kalbomis. Lo-

pez-Petrakis-Chemirani trio iš saulėtosios Graikijos salos Kretos atsiveš galybę tradicinių instrumentų ir jais kovo 26-27 dienomis originaliai perteiks archajiškumu dvelkiančius Viduržemio jūros regiono (Graikijos salų, Turkijos, Irano, Armėnijos, Azerbaidžano, Afganistano, Ispanijos, Prancūzijos) muzikinius lobius. Indijos gitaros guru Debashishas Bhattacharya balandžio 15-16 dienomis nudžiugins klausytojus Rytų ir Vakarų ribas peržengiančia melodinga, pozityvia muzika, kuri suteiks ramybės ir džiaugsmo. Gegužės 15-ąją ir 16-ąją - Afrikos dienų programa. Iš Malio vasariškai šiltos muzikos atveš legendinio Afrikos gitaristo Ali Farkos Toure sūnus Vieuxa Farka Toure, pramintas Sacharos Jimiu Hendrixu. Jo brandus, turtingas ir hipnotizuojantis muzikavimas įrodys, kad tai vienas talentingiausių Afrikos atlikėjų.

LŽ

2013 01 30 Lietuvos žinios

Istorija

13

Prie kokių krosnių šildėsi valdovai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmų XVI a. koklių kolekcija - didžiausia Europoje. Nei Lenkija, nei Vokietija ar Prancūzija neturi tokios gausios, iš vieno objekto sukauptos.

Archeologo Gintauto Rackevičiaus teigimu, tai lobis, kuriuo pagrįstai galime didžiuotis.

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

K

ai archeologai sako, esą kapstosi po šiukšlynus, yra gryna tiesa. “XVI a. Valdovų rūmų krosnių kokliai XVII a. jau buvo šiukšlės, per langus išpiltos į gynybinės reikšmės netekusius apsauginius griovius. Tokių šiukšlių - vertingos archeologinės informacijos - radome labai daug, pasakojo G.Rackevičius. - Labiausiai ir domino XVI a. kokliai, nes tokių Europoje labai mažai kur išlikę.”

Pastarųjų metų G.Rackevičiaus tyrimai ką tik išleisti stora knyga “LDK valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas”.

Ko nenupiešė P.Smuglevičius Pasak G.Rackevičiaus, istorija yra ne tai, kas buvo, o tai, ką šiandien žinome, ką pavyko sužinoti. “Mums pasisekė, kad radome daug materialinės praeities likučių, iš kurių dėliojasi istorija, - teigė pašnekovas. - Kaip atrodė Valdovų rūmai, įsivaizduoti galime iš išlikusių XVIII a. Pranciškaus Smuglevičiaus sepijų, kurių originalai saugomi Krokuvoje. Tačiau ikonografiniai šaltiniai nieko nekalba apie rūmų interjerą. Kaip atrodė rūmų vidus, galime išsiaiškinti mes, archeologai, pasikapstę po karaliaus rūmų langais.”

XVI a. kokliai vertingi ne tik dėl to, kad daug ką mums pasako apie rūmų interjerą, bet ir todėl, kad nei lenkai, nei vokiečiai ar švedai tokios gausybės šio laikotarpio koklių liekanų neturi. “Švedai jų apskritai neturėjo, tokių krosnių mada jų net nebuvo pasiekusi, - aiškino G.Rackevičius. - Švedai nesigėdija pripažinti, kad renesansą į Švediją atnešė Kotryna Jogailaitė, o jų krosnys XVI a. atrodė kur kas paprasčiau nei Lietuvoje. Vilniaus rūmų krosnys buvo puošnesnės, ir nė viena kita valstybė neturi tokios didelės, iš vieno objekto sukauptos XVI a. koklių kolekcijos.”

Tokį lobį, galima sakyti, padėjo išsaugoti palankios gamtinės sąlygos. Visada drėgną teritoriją vis reikėdavo sausinti, nuolat užpilti žemėmis, tad į šį sluoksnį tiko ir visokios atliekos. “Laimė, viskas liko po mūsų kojomis. Didžiausia vertybė - kultūrinis sluoksnis, kuris dar ne visas ištyrinėtas, diduma jo net nepajudinta. Žemutinės pilies teritorijoje kultūrinis sluoksnis siekia 8 metrus! Kitur senamiestyje nuo 2 iki 4 metrų”, - pabrėžė G.Rackevičius.

Archeologai, pradėję tyrimus 1990 metais, senųjų XVI a. koklių gabaliukų rado apie 20 tūkstančių. Tačiau vertingi tik tie, iš kurių tampa aiški visos plokštės puošyba. Tokių šukių priskaičiuojama apie 7 tūkstančius. Įdomu, kad Trakų pilyje daug seniau buvo rasta koklių, kurie dabar aptikti Valdovų rūmų teritorijoje. “Žygimantas Augustas Trakuose norėjo įsirengti vasaros rezidenciją,

“Kaip atrodė rūmų vidus, galime išsiaiškinti pasikapstę po karaliaus rūmų langais”, - džiaugėsi G.Rackevičius.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

kokliai įrodo, kad buvo jau pradėjęs tai daryti”, - aiškino G.Rackevičius.

Molio kalnas Visos rūmuose buvusios krosnys ir jų kokliai yra unikalūs, nes jų niekas neimportuodavo. Gamindavo čia, Vilniuje. Kaip priminė pašnekovas, apskritai pirmosios koklių krosnys atsirado XIII a. dabartinėje Šveicarijoje.

Koklius žiesdavo ant žiedžiamojo rato kaip puodelius, o paskui dugnais į krosnies vidų sulipdydavo savotišku koriu.

Vėliau išorines angas imta uždenginėti, bet po tam tikro laiko koklininkai pastebėjo, kad dugnas trukdo sklisti šilumai, tad jį iš vidaus nuėmė.

“Atėjo metas, kai koklių plokštes ėmė spausti matricose, - pasakojo archeologas. - Vienos matricos fragmentą su defektu radome Jogailos gatvėje. Tą patį defektą aptikome ant Valdovų rūmų koklių. Todėl galime sakyti, kad kokliai Žygimanto Augusto laikų krosnims buvo gaminami Jogailos gatvės rajone.

Molis buvo kasamas maždaug ten, kur buvo “Nykštuko” kavinė, prie Petro Cvirkos skverelio. XVII a. Vilniaus plane ta vieta pažymėta kaip Molio kalnas.”

Koklių dirbtuvės XVI a. pradžioje buvo Šv. Mykolo gatvėje, tačiau amžiaus pabaigoje, Žygimanto Senojo laikais, koklininkai iškraustyti į užmiestį, mat jie kėlė pavojų mediniam miestui, be to, labai dūmijo. Tada koklininkai įsikūrė Užupyje, dabartinėje Malūnų gatvėje.

Pasak G.Rackevičiaus, koklininkai, dirbantys didžiajam kunigaikščiui, vienu metu galėjo dirbti ir miestiečiams.

“Kolegos Rokas Subačius ir Saulius Sarcevičius rinko likusius pirštų atspaudus ant koklių, - sakė pašnekovas. - Įsivaizduokite, piršto atspaudas ant Šv.

Ignoto gatvėje rasto koklio sutapo su atspaudu ant Valdovų rūmų teritorijoje rastojo. Vadinasi, tas pats meistras dirbo ir ten, ir ten. Mieste gyvenusių didikų, bažnytinės diduomenės krosnių kokliai nebuvo prastesni nei rūmų. Kas tuo metu buvo miestiečiai?

Kokliai su medžioklės scenomis vaizduoja vadinamąjį atvirkščią pasaulį.

XVI a. Valdovų rūmų krosnių kokliai XVII a. jau buvo šiukšlės, išpiltos į griovius.

Dėl ko laužytos ietys

Iš koklių kopijų Valdovų rūmuose atkurta XVI a. krosnis (autorius G.Rackevičius). / Valdovų rūmų muziejaus archyvo nuotraukos Labai turtingi žmonės. Prisiminkime vieną seną lenkišką patarlę: “Nenoriu būti karaliumi, geriau būti Radvila.”

Viena priežasčių, kodėl puošnūs kokliai Vilniuje gerai išsilaikę, - krosnių naudojimo laikas. “Reprezentacinėse patalpose jos buvo pakuriamos rečiau, todėl ne taip greit susidėvėjo.

Juk valdovas migruodavo tarp Krokuvos ir Vilniaus, po kitus abiejų valstybių miestus. Vilniaus rezidencijoje ne taip ir dažnai apsistodavo”, - tvirtino pašnekovas.

Spalvotos Vavelio “šiukšlės” Kitoje mūsų valdovų rezidencijoje - Krokuvos Vavelyje - apsilankęs G.Rackevičius sakė, jog lenkai neturi tokios XVI a. koklių įvairovės ir gausybės, nors rezidencijų likimas panašus. “Vavelį po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo administravo austrai,

Rūmų teritorijoje rasta apie 7 tūkst. koklių ir jų gabalėlių su vertinga informacija.

Vilniuje šeimininkavo rusai. Rūmai, kaip buvusios valstybės išraiška, ir Lenkijoje, ir Vilniuje buvo griaunami.

Mūsiškiai gal net labiau. Tačiau Vavelis - kalva. Ant kalvos šiukšlės, kurios domina archeologus, nelabai užsilaiko”, - minėjo pašnekovas.

Tačiau iš tų keramikos likučių, kurių rasta Vavelio kalvos terasose, sužinota, kaip atrodė rūmų stogas.

Jo būta puošnaus, čerpėms naudota keturių spalvų - geltonos, žydros, baltos, raudonos - glazūra.

“Kai XVI a. pradžioje Pranciškus Florentietis rekonstravo gotikinius Vavelio rūmus, jie įgavo renesansinę išraišką, tačiau liko matomas aukštas gotikinis stogas, tad jį reikėjo dekoruoti.

Vilniuje nebuvo prasmės stogą dekoruoti, nes jį užstoja atikai. Kiek Vilniuje randame čerpių, visos neglazūruotos”, - teigė G.Rackevičius.

Iš gausybės Vilniuje rastų koklių likučių buvo pagamintos kopijos ir 2009 metais pavyko atkurti šildymo krosnis. “Buvo siūlymų krosnis statyti iš autentiškų likučių ir naujai pagamintų koklių kopijų. “Laimė, to buvo atsisakyta, - teigė pašnekovas. Manau, tikrai negalima visiškai skirtingų verčių daiktų sudėti į viena.”

Kaip atrodė rūmų kokliai, archeologai išsiaiškino, geriausi Lietuvos keramikai pagamino kopijas, tačiau kaip tie kokliai anuomet komponuoti vienas prie kito, nežinia. Pasak G.Rackevičiaus, dėl jų komponavimo būdo menotyrininkai yra sulaužę daug iečių, todėl prie krosnių rekonstrukcijų ir parašyta, kas yra jų autoriai.

Bonos Sforcos zuikiai Bene pati gražiausia XVI a. vidurio krosnis, kurios kokliai vaizduoja atvirkščią pasaulį, bus atkurta artimiausiu metu. Piešiniuose - zuikiai medžioja medžiotojus, verda juos katile, šaudo šunis, ant laužo kepa medžiotoją.

Pasak radinius tyrinėjusio G.Rackevičiaus, spėjama, kad ši krosnis stovėjo Bonos Sforcos apartamentuose rytų korpuso šiaurinio priestato, esančio arčiausiai kalno, antrame aukšte.

“Nežinoma, ar Bona, ar Augustas, ar kuri nors iš rūmų freilinų pasiūlė tokią simboliką. Tačiau “atvirkščias pasaulis” turi senas ištakas, tai ne renesanso išradimas. Dar XV a. flamandų dailininkai yra vaizdavę arbaletais ginkluotus zuikius, nusitaikiusius į medyje sėdintį medžiotoją, - teigė archeologas. - Šio siužeto koklių Vilniuje išlikę nemažai, beveik visas apatinis karnizas. Krosnies atkūrimo konkursą laimėjo keramikas Rokas Dovydėnas su kolegomis. Tai bus jau šešta atkurta XVI a. krosnis.”

•

14

2013 01 30 Lietuvos žinios

Sportas

Futbolas vienija konflikto draskomą Malį

STATISTIKA

Malio rinktinės kapitonas S.Keita (kairėje) kovoja su D.Mbokani. / AFP/Scanpix nuotrauka VILMANTAS REMEIKA

Afrikos futbolo čempionate paaiškėjo dar dvi ketvirtfinalio dalyvės - tai B grupėje sėkmingiausiai kovojusios Ganos ir Malio rinktinės.

Patekti į ketvirtfinalį emociškai buvo ypač svarbu Malio futbolininkams. Šią valstybę drasko karinis konfliktas.

Po ginkluoto sukilimo tvarką Malyje pasiryžo įvesti Prancūzijos armija. Afrikos šalyje iki šiol vyksta susirėmimai dėl įtakos sričių, tad sporto pergalės padeda žmonėms bent šiek tiek pamiršti kasdienius vargus.

Trokšta taikos Antro B grupės kelialapio į ketvirtfinalį likimą nulėmė Kongo DR ir Malio komandų rungtynės. Prieš tre-

čiąjį turą Kongo DR turėjo 2 taškus, Malis - 3, tad situacija buvo aiški kaip dukart du. Pergalės siekę Kongo DR futbolininkai mačą pradėjo puikiai.

Jau 3 minutę jie įgijo teisę mušti 11 m baudinį, ir tai padarė Dieumerci Mbokani, Lietuvos futbolo žinovams šiek tiek pažįstamas žaidėjas. Belgijos čempionui Briuselio “Anderlecht” klubui atstovaujantis afrikietis kovojo su Panevėžio “Ekranu” praėjusią vasarą Čempionų lygos atrankos varžybose. Tuomet “Anderlecht” namie sutriuškino lietuvius 5:0, o D.Mbokani pelnė du įvarčius.

Džiūgaudamas dėl įvarčio žiūrovus tradiciškai pralinksmino charizmatiškasis Kongo DR vartininkas Robertas Kidiaba. Jis vėl pademonstravo įspūdingą džiaugsmo šokį sėdomis.

Tačiau švęsti buvo per anksti, nes jau 15 minutę tiksliai smūgiavo Mamadou Samassa, o R.Kidiaba traukė ka-

Kongo DR vartininkas R.Kidiaba visus žavi egzotiniu šokiu sėdomis. / LŽ archyvo nuotrauka

muolį iš savo vartų. M.Samassa yra atstovavęs Prancūzijos jaunimo rinktinei, bet perėjęs į vyrų futbolą pasirinko Malio nacionalinę rinktinę.

Lygiosios Malio futbolininkus tenkino ir jie tokį rezultatą nesunkiai išsaugojo. Maža to, maliečiai galėjo net laimėti. R.Kidiaba ne kartą gelbėjo savo komandą, dar du sykius kamuolys atsimušė į jo ginamų vartų virpstą.

Malio rinktinės kapitonas Seydou Keita per kiekvienas rungtynes po apranga dėvi marškinėlius, ant kurių parašyta: “Taika mūsų šalyje.” “Visai negalvoju, kaip iškovoti medalius. Noriu vieno dalyko - suteikti džiaugsmo savo šaliai. Man malonu su komanda ginti Malio garbę. Mūsų valstybė išgyvena bene sunkiausią laikotarpį istorijoje, todėl tai, kad patekome į ketvirtfinalį, kenčiantiems žmonėms suteikė daug džiaugsmo. Tokio jaus-

mo su niekuo nepalyginsi”, - emocingai kalbėjo S.Keita.

Prasidėjus revoliucijai FIFA uždraudė Malio rinktinei rengti tarpvalstybines rungtynes savo šalyje. Pasaulio čempionato atrankos mačus maliečiai žaidžia gretimame Burkina Fase.

Nigeris - Gana 0:3 (0:2).

Port Elizabetas, 10 000 žiūrovų.

Asamoah Gyanas (6), Christianas Atsu (23), Johnas Boye (49).

Kongo DR - Malis 1:1 (1:1).

Durbanas, 8000 žiūrovų.

Dieumerci Mbokani (3 iš 11 m); Mamadou Samassa (15).

1. Gana 2 1 0 6:2 7 2. Malis 1 1 1 2:2 4 3. Kongo DR 0 3 0 3:3 3 4. Nigeris 0 1 2 0:4 1

Gana pusiaukelėje B grupėje pirmąją vietą užėmė solidų žaidimą demonstruojanti Ganos rinktinė. Italijos, Prancūzijos, Anglijos lygose puikiai užsirekomendavusio Asamoah Gyano vedami Ganos futbolininkai per paskutines rungtynes buvo visa galva pranašesni už Nigerio rinktinę ir nugalėjo ją 3:0.

Ganos futbolas pastaruoju metu jaučia pakilimą. 2010 metų pasaulio čempionate “Juodosios žvaigždės” tik per plauką nepateko į pusfinalį ketvirtfinalyje apmaudžiai pralaimėjo Urugvajui. Dabar į rinktinę

įsilieja 2009-ųjų pasaulio jaunimo pirmenybėse triumfavusios komandos žaidėjai, tad Gana pagrįstai svajoja apie Afrikos čempionų titulą. Šios šalies futbolininkai stipriausi žemyne tapo keturis kartus, tačiau pastarąjį sykį - dar 1982 metais. Šiemet ketvirtfinalyje Ganai teko paslaptinga varžovė - čempionato sensacija vadinama Žaliojo Kyšulio Salų rinktinė. “Nuėjome pusę kelio, bet turime dar daug ką padaryti kur kas geriau”, - teigė Ganos rinktinę treniruojantis Kwasi Appiah.

•

Varžovų ambicijas apribojo jų lyderio sprendimas Christosas Hadjigeorgiou ir 16-metis Petrosas Chrysochosas. Nė vienas iš varžovų neturi ATP reitingo taškų.

“Nežinau apie juos nieko, net internete informacijos nepavyko rasti. Pažiūrėsime jų treniruotę ir susidarysime nuomonę”, - neslėpė lietuvių kapitonas.

VILMANTAS REMEIKA

Pajėgiausi šalies tenisininkai vėl vienijasi bendram tikslui padėti Lietuvos rinktinei Daviso taurės turnyre, neoficialiame pasaulio komandiniame teniso čempionate.

Arena pildosi Penktadienį Šiauliuose lietuviai pradės Europos ir Afrikos zonos II grupės mačą su Kipro rinktine. Per tris dienas komandos sužais keturis vienetų ir vieną dvejetų susitikimus.

Kipro tenisas mums iškart asocijuojasi su Marcosu Baghdačiu. 27 metų 35-oji pasaulio raketė per karjerą laimėjo keturis ATP turnyrus, žaidė 2006 metų Australijos atvirojo čempionato finale. Tačiau M.Baghdatis į Šiaulius neatvyks. Toks jo sprendimas. Paaiškėjus, kad Kipro rinktinė versis be savo žvaigždės, lietuviai iš karto tapo mačo favoritais. Šio statuso nesumenkino net Lauryno Grigelio netektis - 21 metų tenisininkas (ATP reitingas - 420) mačą praleis dėl riešo traumos.

Didžiausia našta Šiauliuose teks 22 metų Ričardui Berankiui, ką tik pasibaigusiame “Australian Open” turnyre nukeliavusiam iki šešioliktfinalio ir ATP reitinge iš 110 vietos pakilusiam į 85-ąją. Lietuvai dar atstovaus 20 metų Dovydas Šakinis (ATP-1579), 18 metų Lukas Mugevi-

R.Berankis (kairėje) drauge su D.Šakiniu vėl atstovaus Lietuvai.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

čius ir vienas jaunių atstovas. Komandos kapitonas - Remigijus Balžekas.

Lyderis sunegalavo “Atvykome į Šiaulius tam, kad iškovotume pergalę”, - rinktinės tikslą nurodė R.Balžekas. Jo ryžto neslopina net R.Berankio sveikatos sutrikimai.

Po ilgo skrydžio iš Australijos ir milžiniško temperatūrų skirtumo tenisininkas peršalo ir sunegalavo. Nors dėl to kyla grėsmė vasarį praleisti ATP 500 turnyrą Roterdame ir ATP 250

varžybas Marselyje, R.Berankis į kovą su Kipru eis.

“Jis žais bet kokiu atveju. Dėl to ir vykome iš Australijos. Ričardas privalo atlikti savo darbą, kad ir kokios formos būtų. O jaunimui beliks pabaigti, ką jis pradėjęs”, - sakė R.Balžekas.

Buvusio tenisininko 36 metų Nickolaso Papadopoulos vadovaujamoje Kipro rinktinėje žais 26-erių rumunų kilmės Raresas Cuzdrioreanas, 20-metis Soteris Hadjistyllis, 18 metų

N.Papadopoulos išreiškė nusivylimą, kad šį kartą jo komandai nepadės M.Baghdatis, be kurio siekti pergalės svečiams bus sunkiai įmanoma.

“M.Baghdatis mums reiškia tą patį, ką jums - R.Berankis. Matėme, kaip Ričardas žaidė Australijoje.

Kovosime visomis jėgomis, jaunimui tai bus puiki patirtis, tačiau didelių vilčių nepuoselėjame”, - prisipažino svečių komandos kapitonas.

Pastaraisiais metais Daviso taurės mačus lietuviai žaisdavo sostinės SEB arenoje, kurioje telpa apie 3 tūkst. žiūrovų. Šį kartą nutarta persikelti į beveik du kartus erdvesnę Šiaulių areną.

R.Balžekas džiaugėsi tokiu sprendimu.

Vakar pranešta, kad bilietus į savaitgalį vyksiantį mačą jau įsigijo 2800 žiūrovų. Tikimasi, kad per likusias dvi dienas šis skaičius dar padidės. Abonementai į visus susitikimus kainuoja nuo 65 iki 200 litų. Vienos dienos bilieto kaina svyruoja nuo 33 iki 100 litų.

Lietuvos ir Kipro dvikovos nugalėtojas antrajame varžybų etape ba-

landžio 5-7 dienomis susitiks su Benino ir Portugalijos mačo laimėtoju. Pralaimėjusiems teks kautis dėl išlikimo II grupėje.

Trečioji akistata Lietuvos tenisininkai prieš dvejus metus po pralaimėjimų Estijai ir Marokui iškrito iš II grupės, tačiau pernai vėl į ją sugrįžo. Kipro rinktinė II grupėje kovoja jau aštuntus metus iš eilės.

Abi rinktinės Daviso taurės turnyre susitiko du kartus. Tuomet kovota dar III grupėje, tad pagal reglamentą žaista iki dviejų laimėtų susitikimų.

1994 metais Slovakijoje lietuviai kipriečius pranoko 3:0. Vienetų susitikimuose Gitanas Mažonas 7:6 (7:5), 6:1 nugalėjo Alkį Papamichaelį, o Rolandas Muraška 6:1, 6:4 įveikė dabartinės Kipro žvaigždės Marcoso Baghdačio vyresnįjį brolį Marinosą. Dvejetų mače Denisas Ivancovas ir Giedrius Vėželis varžovus nugalėjo 6:2, 7:5.

2004 metais abi rinktinės susitiko Kaune. Varžovai tuomet atvyko su pačiu Marcosu Baghdačiu, kuriam tuomet buvo tik 19-a. Į karjeros olimpą kopęs M.Baghdatis 6:1, 4:6, 6:4 įveikė a.a. Aivarą Balžeką, bet R.Muraška 6:1, 6:4 nugalėjo Photosą Kalliasą. Pergalę lietuviai pelnė dvejetų mače, kai Paulius Jurkėnas su Gvidu Sabeckiu 6:3, 6:3 pranoko M.Baghdačio ir Demetrios Leontčio duetą.

•

2013 01 30 Lietuvos žinios

Sportas

15

Vilniečiai bando gelbėtis permainomis SAULIUS RAMOŠKA

Prieš dvi savaites Vilniaus “Lietuvos ryto” ekipą sujudinę pokyčiai dar nesibaigė. Vilčių nepateisinusiam makedonui Predragui Samardžiskiui klubo vadovai rado kitą ekipą, o atsivėrusią nišą akimirksniu užpildė NBA patirties turinčiu amerikiečiu.

Iš antro pagal pajėgumą šalies klubo Vilniaus “Lietuvos ryto” per dvi savaites išėjo du krepšininkai ir atėjo trys naujokai.

NBA neatsiskleidė Iš pradžių sostinės ekipą papildė Belizo ir Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę turintis 34 metų 193 cm ūgio Miltonas Palacio. Tuo pat metu “Lietuvos rytas” atsisveikino su 22 metų 208 cm ūgio vidurio puolėju kroatu Leonu Radoševičiumi, kurį vilniečiams paskolinęs Milano klubas “Emporio Armani” (Italija) nutarė susigrąžinti. Į jo vietą sostinės klubas pasirinko kitą kroatą - 23 metų 212 cm ūgio Tomislavą Zubčičių. Šis pirmadienį debiutuodamas Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) per rungtynes su “Palanga Triobet” pelnė 31 tašką ir padėjo “Lietuvos rytui” nugalėti autsaiderius palangiškius - 87:52.

Praėjusį savaitgalį sostinės klubo vadovai atsisakė 26 metų 214 cm ūgio P.Samardžiskio, kuris sezoną baigs Zagrebo ekipoje “Crvena Zvezda”. Jau sekmadienį per VTB Vieningosios lygos rungtynes Vilniuje su “Astana” (Kazachstanas) aikštelėje išvysime naują “Lietuvos ryto” vidurio puolėją 26 metų 213 cm ūgio amerikietį Patricką O’Bryantą, kuris pernai tapo Puerto Riko čempionu.

2006-ųjų birželį naujokų biržoje NBA klubas “Golden State Warriors” pakvietė P.O’Bryantą 9-uoju šaukimu, bet rugsėjį jis susilaužė koją ir pasveikęs atsidūrė antrinės NBDL lygos klube “Bakersfield Jam”.

2007-ųjų vasarį “Warriors” susigrą-

žino aukštaūgį, bet treneris Donas Nelsonas juo nusivylė - per du sezonus leido epizodiškai pasirodyti tik per 40 rungtynių. Vėliau krepšininkas sužaidė dar 50 rungtynių Bostono “Celtics” ir Toronto “Raptors” klubuose, bet vidutiniškai pelnydavo tik 2,1 taško.

Nuo 2010 metų aukštaūgis mėgino laimę Kinijoje ir Graikijoje, o praėjusį sezoną su “Indios” ekipa tapo Puerto Riko čempionu ir buvo išrinktas geriausiai besiginančiu lygos žaidėju.

LKL STATISTIKA Palangos “Palanga Triobet” - Vilniaus “Lietuvos rytas” 52:87 (12:20, 9:20, 13:21, 18:26). M.Konate 13 (11 atk. kam.), E.Kubilius 9, J.Porteris (2-3/11, 14 atk. kam.), M.Mockevičius (6 kld.) ir G.Wrightas po 7; T.Zubčičius 31 taškas (22 min., 2-11/15, 9 atk. kam.), R.Seibutis 12, J.Blūmas 11, S.Buterlevičius ir N.Nedovičius po 7.

Panevėžio “Lietkabelis” - Kauno “Žalgiris” 61:113 (16:31, 8:32, 19:26, 18:24).

A.Butkevičius, T.Jogėla ir M.Kupšas (9 atk. kam.) po 10, D.Griškėnas ir A.Drungilas po 7; M.Kuzminskas 24 (3-4/4, 8 atk. kam.), D.Lavrinovičius 18 (2-7/7), K.Lavrinovičius 14, A.Juškevičius ir R.Kaukėnas po 10.

LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas) 1. Žalgiris 8 0 100 2. Prienai 11 1 92 3. Neptūnas 9 3 75 4. Lietuvos rytas 5 2 71 5. Šiauliai 7 4 64 6. Pieno žvaigždės 6 6 50 7. Juventus 6 6 50 8. Nevėžis 6 7 46 9. Lietkabelis 5 8 38 10. LSU-Baltai 3 9 25 11. Sakalai 3 9 25 12. Palanga Triobet 0 13 0

Iš šešėlio neišlindo Apie nesibaigiančias permainas LKL vicečempionų ekipoje LŽ kalbėjosi su “Lietuvo ryto” klubo direktoriumi Martynu Purliu.

- Makedono P.Samardžiskio žaidimas šį sezoną jūsų netenkino. Kodėl anksčiau jo neatsisakėte?

M.Purlys: “NBA duonos ragavusiam P.O’Bryantui Europos krepšinis nebus naujiena.”

- Tikėjomės, kad jis gali taip pat gerai žaisti “Lietuvos ryte”, kaip kovojo su Makedonijos rinktine 2011 metų Europos čempionate Lietuvoje. Praėjusį sezoną jis buvo Jono Valančiūno šešėlyje. Prieš šį sezoną P.Samardžiskis buvo nusiteikęs demonstruoti gero lygio krepšinį, bet taip neįvyko. Buvome priversti ieškoti jam klubo.

- O jei nebūtumėte radę jam kitos komandos?

- Mūsų klubo finansinės galimybės ribotos. Jei norime nutraukti su žaidėju kontraktą, pagal sutartį turime jam išmokėti kompensaciją. O dabar klubas nieko neprarado.

Europos kultūra nesvetima - Ketvirtadienį atvyks vidurio puolėjas P.O’Bryantas. Tai geresnis variantas už makedoną?

- Tikimės, kad bus geresnis. Todėl

2006-ųjų birželio mėnesį naujokų biržoje NBA klubas “Golden State Warriors” pakvietė P.O’Bryantą (dešinėje) 9-uoju šaukimu. / nba.com nuotrauka ir pasirašėme sutartį iki sezono pabaigos su galimybe pratęsti dar metams. Atsiliepimai apie šį aukštaūgį neblogi. Jis ragavęs NBA duonos ir yra žaidęs Europoje. Vadinasi, Europos kultūra ir krepšinis jam nebus naujiena.

- P.O’Bryantas bus aukščiausias komandos žaidėjas. Iš jo tikitės didelės paramos kovojant po krepšiais?

- Jis yra daugiau gynybinio plano žaidėjas. Atakuoti gali ir iš vidutinio

nuotolio, ir po krepšiu. Viskas priklausys nuo trenerio taktikos.

M.Katelynas pradės treniruotis - Per LKL rungtynes su “Palanga Triobet” sužibėjo Zubčičius.

- Buvo malonu matyti, kaip gerai jis kovojo. Bet nereikia pamiršti, kad mūsų ekipa žaidė su paskutinę vietą LKL lentelėje užimančiais palangiškiais. Tačiau toks rezultatyvumas padėjo jam įgyti pasitikėji-

mo savimi. Bus įdomiau pamatyti, kaip jis kovos su “Astana” per VTB Vieningosios lygos dvikovą.

- Kada prie komandos prisidės traumuoti Mindaugas Katelynas ir Vilmantas Dilys?

- Vilmantui sezonas jau baigtas.

Mindaugas jau kitą savaitę pradės treniruotis aikštelėje individualiai, atliks tam tikrus krepšinio judesius.

Medikai stebės, kaip krūvius atlaiko krepšininko koja. Jei nebus komplikacijų, netrukus turėtų pradėti treniruotis su komanda.

- VTB Vieningosios lygos varžybose naujokus galima registruoti iki kovo 5 dienos, LKL čempionate - iki kovo 20 dienos. Ar ekipoje dar numatoma pokyčių?

- Negaliu tvirtinti, kad permainų nebus.

•

Penkiakovininkų negąsdina sezono naujovės JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Pernai jau iš trečios olimpiados ne tuščiomis grįžę mūsų šiuolaikinės penkiakovės atstovai jau šį savaitgalį oficialiai pradės sezoną. Nuo šiol dvikovės rungtyje sportininkams teks pratintis prie kitokio ritmo.

Vasario 1-3 dienomis Lietuvos atletai dalyvaus Vengrijos sostinėje Budapešte rengiamame tradiciniame tarptautiniame šiuolaikinės penkiakovės turnyre. Kaip ir kasmet, tai bus tarsi generalinė repeticija prieš svarbiausias metų varžybas - pasaulio taurės etapus ir vasarą vyksiančius Europos bei pasaulio čempionatus.

Jau rytoj devyni penkiakovininkai su savo treneriais patrauks Budapešto link dviem mikroautobusais.

Prieš kelionę LŽ kalbėjosi su Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generaliniu sekretoriumi Viačeslavu Kalininu.

- Kokios sudėties komanda išvyksta į Budapeštą?

- Ten varžysis penkios moterys ir keturi vyrai. Į Vengriją važiuoja Londono olimpiadoje aštuntąją vietą už-

Budapešte mūsų moterų komandos lyderė bus Londono žaidynėse 12 vietą užėmusi kaunietė G.Venčkauskaitė. / Sauliaus Ramoškos nuotrauka ėmęs Justinas Kinderis (treneris - Jurijus Moskvičiovas), praėjusių metų Europos jaunimo čempionas Lukas Kontrimavičius, Paulius Aleksand-

ravičius (abu treniruoja Andrejus Zadneprovskis) ir 1997 metais gimęs perspektyvusis Dovydas Vaivada (Henriko Eismonto auklėtinis). Ka-

dangi kitais metais vyks jaunimo olimpinės žaidynės, norime jau dabar Dovydą “apšaudyti”, kad vėliau galėtų kovoti dėl kelialapio į Rio de Žaneiro olimpiadą. Moterų komandą sudarys Gintarė Venčkauskaitė (H.Eismontas), dvynės - praėjusių metų pasaulio jaunių čempionė Ieva Serapinaitė ir Emilija Serapinaitė, kurioms vasario mėnesį sukaks 18 metų, Karolina Gužauskaitė ir 1996 metais gimusi Aurelija Tamašauskaitė (visas keturias merginas treniruoja Artūras Kalininas). Beje, Aurelija irgi rengiasi 2014-ųjų olimpinėms jaunimo žaidynėms.

- Paskutinė - dvikovės - rungtis Budapešte vyks pagal naujas taisykles: bus keturi bėgimai po 800 m, tarp jų - šaudymas pneumatiniu pistoletu. Anksčiau buvo trys bėgimai po 1000 m. Kas geriau mūsų sportininkams?

- Jei esi stiprus, jokio skirtumo, kiek bėgti - tris atkarpas po kilometrą ar keturias po 800 metrų. Tiesiog dabar prisidėjo dar po vieną šaudymą, kuris nuo 70 sekundžių bus sutrumpintas iki 50. O mūsų merginos neblogai šaudo. Neseniai Minske vykusiose tarptautinėse varžybose naująją sistemą jau išbandė mūsų E.Serapinaitė. Tarp

33 moterų ji užėmė penktąją vietą. Tai išties geras rezultatas.

- Minėtus sportininkus į Budapeštą lydės jų treneriai?

- Žinoma. Juk tai bus labai rimtas jėgų patikrinimas - treneriai turi pamatyti, kaip jų auklėtiniai startuoja tarptautinėse varžybose sezono pradžioje.

- Jau vasario 20 dieną Palm Springso mieste (JAV) prasidės pasaulio taurės pirmasis etapas. Kas ten vyks iš mūsiškių?

- Į JAV skris tik J.Kinderis su treneriu J.Moskvičiovu.

- Kovo 20 dieną Rio de Žaneire rengiamas antrasis pasaulio taurės etapas. Gal ten jau startuos olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė?

- Taip, ji startuos Brazilijoje. Po pernai patirtų didžiulių krūvių Laura nusipelnė ilgesnio poilsio. Tai bus pirmos jos varžybos šį sezoną. Į Rio de Žaneirą dar skris G.Venčkauskaitė, Lina Batulevičiūtė, iš vyrų - J.Kinderis ir Paulius Aleksandravičius.

- Ar galime tikėtis, kad jaunoji penkiakovininkių karta netrukus sudarys rimtą konkurenciją mūsų olimpinei čempionei?

- Neabejoju, kad anksčiau ar vėliau tai turės įvykti. Ir tai bus naudinga abiem pusėms.

•

16

2013 01 30 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai NAMAI, PATALPOS NUOMOJA

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra SKELBIA AUTOMOBILIŲ PARDAVIMO VIEŠĄJĮ AUKCIONĄ.

IŠNUOMOJAMOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

BUTAI NUOMOJA

2 kambarių butą su baldais Kaune, Plento g. 3-5 metams (kaina - 100 Lt/mėn.).

Tel. 8 685 10 945.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

BUAB „Togas“ varžytynėse, kurios vyks 2013 m. vasario 19 d. ir kovo 4 d. 11.00 val. adresu: Tilžės g. 156-306, Šiauliai, pardavinės 10,61 a žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, un.

Nr. 4400-0964-3687, esantį Javų g. 83G, Šiauliuose. Pradinė kaina - 63 200,00 Lt. Tel. 8 682 54 923.

Užs. LM-2166 14,3 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, geras susisiekimas, naujas vienbučių namų kvartalas, 1 a kaina - 7500 Lt). Vilnius, tel. 8 656 17 413.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 682 46 203.

36,6 ha žemės ūkio paskirties sklypus Prienų rajone, prie Stakliškių (1 ha kaina nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238.

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOS

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles.

Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Šlifuoju parketą, lakuoju. Restauruoju dažytas grindis. Kloju parketą, parketlentes, laminatą. Pigiai parduodu ąžuolinį parketą (408x68x15 mm). Vilnius, tel. 8 673 71 250.

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!

• Dokumentų saugojimas • Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus • Dokumentų naikinimas • Dokumentų skenavimas ir e-archyvas Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt

SIŪLO MOKYTIS

Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais ir dainuoti. Tel. 8 616 43 418. ĮVAIRŪS

Įmonė nuolat neribotais kiekiais superka plastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.). Tel. 8 699 31 161.

Užs. LM-2031 Parduodu medų, bičių duonelę.

Tel. (8 458) 51 815.

PRANEŠIMAI

SODININKŲ DĖMESIUI! 2013 m. vasario 12 d. 18.00 val. Savivaldybės hole įvyks visuotinis sodų bendrijos „Bruknelė“ sodininkų susirinkimas. Numatomi klausimai: 1. Senosios valdybos ataskaita, visos naujos valdybos rinkimai; 2. Senosios revizijos ataskaita ir naujos revizijos komisijos rinkimai. Sodų bendrijos „Bruknelė“ valdyba Užs. LM-2165

V-10118

ADMINISTRACINĖS PATALPOS

www.archyvusistemos.lt Informuojame, kad Asociacija „STIMUL PLIUS“ (į. k. 302392250, buveinės adresas: Dobrovolės k., Trakų r. sav, registro tvarkytojas VĮ Registrų centras Vilniaus filialas) keičia pavadinimą į Asociacija „SP UMARAI“.

Užs. LM-2143 Tauragės rajono SB „Keramika“ ir SB „Švyturys“ NARIŲ DĖMESIUI! Tauragės rajono Sodininkų draugija KVIEČIA Į PAKARTOTINĮ SUSIRINKIMĄ 2013 m. vasario 9 d. 12.00 val., prie SB „Švyturys“ vartų aikštelės. SD Tauragės skyriaus pirmininkas.

Užs. LM-2163 Bankroto administratorius šaukia BUAB „Elektromanas“ kreditorių susirinkimą. Susirinkimas vyks adresu: A.Jakšto g. 12, 3 aukštas, Vilniuje, 2013 02 11 d., 12.00 val. Informacija tel. 8 600 22 365, arba el. p.: bankrotocentras@gmail.com. Užs. R-53

NACIONALINĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS LABORATORIJOS SKELBIMAS

Bus parduodama 20 lengvųjų automobilių „VW Bora“, „VW Passat“, „VW Vento“, AUDI A6 (1996-2001 m.).

Su detaliu parduodamų automobilių sąrašu ir pradinėmis kainomis galite susipažinti internete: www.prokuraturos.lt skiltyje „Veikla“ > „Viešieji pirkimai“.

Parduodamo turto aukcionas vyks 2013 m. vasario 15 d. 10.00 val. adresu: Rinktinės g. 5A, Vilniuje. Neįvykus pirmajam aukcionui, pakartotinis aukcionas vyks 2013 m. kovo 29 d. 10.00 val.

Aukcione parduodamo turto apžiūra vyks 2013 m. vasario 11-14 d. nuo 9.00 iki 15.00 val., apžiūros laiką iš anksto suderinus su atsakingu asmeniu tel. (8 5) 266 2475.

Atsakingas asmuo - Generalinės prokuratūros Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Feliksas Meška, tel. (8 5) 266 2475.

Aukciono dalyvio bilieto kaina - 50 Lt. Už dalyvio bilietą privaloma sumokėti iki aukciono pradžios į Generalinės prokuratūros sąskaitą banke LT427044060000497340. Aukciono dalyvių registracija pateikus asmens dokumentą ir apmokėjimą už dalyvio bilietą patvirtinantį dokumentą, vyks aukciono dieną nuo 9.30 iki 10.00 val.

Sąžiningai dalyvavusiems, tačiau siūliusiems per mažą kainą ir nelaimėjusiems aukciono dalyviams pradinis įnašas bus grąžintas per 5 darbo dienas pinigus pervedant į sąskaitą. Dalyviams įsigijusiems turto, dalyvio bilieto kaina bus įskaičiuota į mokėtiną sumą.

Už aukcione nupirktą turtą atsiskaitoma per 2 darbo dienas pavedimu į Generalinės prokuratūUžs. R-50 ros sąskaitą banke.

Informacija apie atrankos išvadą dėl Šilalės rajono Žadeikių, Kvėdarnos ir Laukuvos kadastrinių vietovų melioracijos statinių rekonstrukcijos poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Melioracijos statinių naudotojų asociacija „Pelkynė“, Klabų k., Šilalės r., tel. 8 688 54 845.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - Šilalės rajono Žadeikių, Kvėdarnos ir Laukuvos kadastrinių vietovų melioracijos statinių rekonstrukcija.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Žadeikių, Kvėdarnos ir Laukuvos k. v., Šilalės r., Tauragės apskr.

4. LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 01 20 d. priimta atrankos išvada Nr. (9.14.5)-LV4-234 - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima melioracijos statinių naudotojų asociacijoje „Pelkynė“, Klabų k., Šilalės r., tel. 8 688 54 845.

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Birutės g. 16, Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53.

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo melioracijos statinių naudotojų asociacijoje „Pelkynė“, Klabų k., Šilalės r., tel.

8 688 54 845, arba LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, Užs. R-51 Birutės g. 16, Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija skelbia nereikalingo, netinkamo (negalimo) naudoti turto pardavimą viešajame aukcione.

Parduodamas turtas: automobiliai „Audi 100“ (1990 m.), „Ford Mondeo“ (1994 m.), nusidėvėjusi ir iškomplektuota laboratorinė įranga, kompiuteriai, telefonai ir kt. inventorius. Aukcionas vyks 2013 m. vasario 14 d. 10.00 val. posėdžių salėje Nr. 401, Žolyno g. 36, Vilnius. Neįvykus aukcionui arba nepardavus šio turto, naujas aukcionas vyks 2012 m. vasario 20 d. 10.00 val. tuo pačiu adresu.

Už aukcioną atsakingas ir informaciją apie parduodamą turtą tel. (8-5) 263 9666 teikia Bendrųjų reikalų skyriaus l. e. p. Pastatų priežiūros poskyrio vedėjas Kęstutis Krasnickas. Suderinus apžiūros laiką, parduodamą turtą galima apžiūrėti darbo dienomis. Dalyvavimas aukcione nemokamas.

Už nupirktą turtą atsiskaitoma iš karto įmokant į kasą arba banko pavedimu per 3 darbo dienas po aukciono pabaigos.

Užs. R-52

INFORMACIJA apie „Biokatilinės statybos Biruliškų g. 6A, Kaune“ atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB „Okseta“, Biruliškių g. 6A, Kaunas, tel. 8 686 49 519.

Planuojama ūkinė veikla - biokatilinės statyba.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Biruliškių g. 6A, Kaunas.

Pagal Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. sausio 22 d. atrankos išvadą Nr. 5/(PAV)-D2-228 planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, atrankos sprendimu ir atrankos dokumentais 20 darbo dienų nuo šio skelbimo galima susipažinti UAB „Ardynas“, Gedimino g. 47, Kaunas, tel. (8 37) 32 32 09, faks. (8 37) 33 72 57, el. paštas: jolanta@ardynas.lt.

Pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados persvarstymo pateikti per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamenUžs. LM-2161 tui, adresu: Rotušės a. 12, LT-44279 Kaunas, tel. (8 37) 32 07 04.

Informuojame apie įvykdytą žemės sklypo SB „Pušynas“ 103 skl., Antakalnio sen., Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektą.

NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto savivadybės vedėjo įsakymas tvirtinti projektą: 2013 m sausio 22 d.

Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-86. Projekto rengėjas UAB „Altiplanas“, Kęstučio g. 54-6, Vilnius. Užs. LM-2164

2013 01 14 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Deirema“, į. k. 300027580, iškelta bankroto byla.

Nutartis įsiteisėjo 2013 01 25. Bankroto administratorė UAB „Bankroto lyderiai“, tel. 8 678 81 730. Visos sutartys, sudarytos iki 2013 01 25, nutraukiamos.

Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2013 02 25 adresu: Kęstučio g. 47, Vilnius.

Terminas UAB „Deirema“ vadovui perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą nustatytas iki 2013 02 01.

Užs. R-54

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto „MEDŽIO ANGLIES GAMYBOS CECHO STEIGIMAS“ įgyvendinimui

UAB „DIFERA“ skelbia pirkimo konkursą Pirkimo objektas: technologinių įrengimų ir mechanizmų, skirtų medžio anglies gamybai užtikrinti, pirkimas.

Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 02 18, 11.00 val.

Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu: UAB „DIFERA“ Įmonės kodas: 302537571 Kairėnų k., Radviliškio r.

Tel. +370 625 95 841, difera@anglis.org.

Užs. LM-2167

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2215 privažiuojamojo kelio prie Klaipėdos nuo kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 0,0 iki 2,15 km rekonstravimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius. Tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2215 privažiuojamojo kelio prie Klaipėdos nuo kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 0,0 iki 2,15 km rekonstravimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Klaipėdos miesto savivaldybė.

4. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 01 11 priimta atrankos išvada Nr. (4)-LV4-105: planuojamai ūkinei veiklai, rajoninio kelio Nr. 2215 privažiuojamojo kelio prie Klaipėdos nuo kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 0,0 iki 2,15 km rekonstravimui - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d.d. nuo šio skelbimo išspausdinimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664).

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d.d. nuo šio skelbimo išspausdinimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente (Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel.

(8 46) 46 64 53).

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d. d. nuo šio skelbimo išspausdinimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente (Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53) ir UAB „Kelprojektas“ Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosauUžs. LM-2149 gos skyriuje (I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19).

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

18

2013 01 30 Lietuvos žinios

TV programos

TREČIADIENIS 30 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00“Keliai. Mašinos. Žmonės” (k.)

10.30 “Popietė su Algimantu Čekuoliu” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Šnipai” N-7 19.45 “Stilius”. Namai 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Teisė žinoti” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Teisė žinoti”. Laidos tęsinys 22.15 “Ugnies tramdytojai” 22.45 “Pergalės kaina” 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” (k.) N-7 0.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20“Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40 “Pasaulis X” (k.) N-7 11.40 “Nuo... Iki...” (k.)

12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.10 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.00 “Diagnozė: valdžia” 21.00 “Šlovė ir turtai” N-14 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo f. “Besaikė jėga 2.

Keršto jėga” N-14 0.25 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.20 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Aiškiaregys” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Be komentarų” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Šeimos reikalai” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija”

16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Akistata” 20.30 “Motina ir sūnus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Daktaras Hausas” 23.05 “CSI Majamis” 0.00 “Kaulai” 1.00 “Herojai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Užkalnio 5” (k.) N-7 9.00 “Prajuokink mane” (k.) N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Jūrų velniai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Komikų klubas” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Taip. Ne” 21.30 “Sąmokslo teorija” N-7 22.30 “Mentai” N-7 23.30 “Jūrų velniai” (k.) N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “EimiJumi roko grupė” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos” N-7 11.00 “Vaiperis” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo f. “Ypač slapta agentė” N-14 23.15 “Skaičiai” N-7 0.15 “Užmirštieji” N-7 1.15 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Odisėjo klajonės” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Gintarinės batutos meistrai”. Gintaras Rinkevičius (k.) 13.00 “Choreografinės miniatiūros” 13.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Groja Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

Programoje - M.Brucho Koncertas smuikui g-moll, op. 26. Solistas Raimundas Katilius (smuikas). Dirigentas Gintaras Rinkevičius (k.) 13.55 “Kultūra”. Žurnalistas Vilius Kavaliauskas 14.10 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga “Lyderiai” 15.00 “Tapatybės labirintai” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Girių horizontai” 18.45 “Emigrantai” 19.30 “Pinigų karta” 20.15 “Skulptūrų pėdomis”. 3 laida 20.45 “Pagauk kampą” 21.10 “Atžalos” 22.00 “Savęs link”. Mįslingi reiškiniai: NSO. 1 d. 22.30 Rašytojo Sauliaus Tomo Kondroto 60-mečiui. Drama “Žalčio žvilgsnis” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 1.45 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Operetė mano meilė.

Dainuoja Erika Navickaitė

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Moderni šeima” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo die-

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Dubleris” - 14.30, 16.30, 18.30, 20.30 val.

“Skrydis” - 11.45, 14.45, 17.45, 20.45 val.

“Tyli naktis” - 15.45, 18, 20.15 val.

“Ištrūkęs Džango” - 12, 13.45, 17.15, 21 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 19.15, 21.40 val.

“Kietašikniai” - 10.45, 16.15, 21.50 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 15, 20 val.

“Vargdieniai” - 13, 18.45 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 12.30 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 17.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14.15, 16.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.

“Zambezija” - 11.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18.15, 21.30 val.

noraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Moderni šeima” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Mistinė drama “Aštuntas ratas” 23.10 Europos pokerio turas 0.10 “6 kadrai” 0.40 “CSI Majamis” 1.30 “Kastlas” 2.15 “6 kadrai”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Gimnazistai” 10.15 “Namų daktaras” 10.55 Dok. f. “Kas nužudė Aleksandrą Didįjį?”

N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 “Mokausi gaminti” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 “Rossas Kempas. Gaujos” N7 16.00 Žinios 16.10 “Rossas Kempas. Gaujos” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 Dok. f.

“Paskutinė Pompėjos diena” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Paskutinė naktis” N-7 9.00 Komedija “Romo dienoraštis” N-7 11.00 Drama “Meilė ir šokiai” 13.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 2. Gatvės” 15.00 Drama “Ponas Niekas” N-7 17.30 Veiksmo f.

“Audros karys” 19.00 Drama “P.S. Myliu tave” 21.05 Komedija “Didysis Bakas Hovardas” 23.00 Komedija “Kur tas Fredas?” 1.00 Trileris “Pandorum” N-14

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Vaiduokliškos istorijos” 9.45 “Užtemimas: prisiminti pavojinga” N-7 10.45 “Vienišų seselių klubas” N-7 11.15 “Kritinė riba” N-7 12.15 “Maisto detektyvai” 12.45 “Komanda Č” N-7 13.45 “Reidas” (k.) 14.15 “Mūsų augintiniai” 14.45 Komedija “Mano geriausias meilužis” n-7 16.45 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 17.15 “Senas geras faras” N-7 18.15 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!”

18.45 “Jūros patruliai” 19.45 “Ieškokime geriau-

MULTIKINO “Dubleris” - 10.30, 16, 18, 20, 22 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 16.45, 21.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11.30, 14.45, 18.15, 21.40 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.30, 16 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.15, 12, 14.30 val.

“Kietašikniai” - 19.30, 22 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 16.45, 21.45 val.

“Tyli naktis” - 16.45, 18.45 val.

“Aurora” - 20.45 val.

“Vargdieniai” - 18.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 16, 18.45 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 21.30 val.

“Kietašikniai” - 10.45, 18.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.30, 17.45, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.45 val.

“Tyli naktis” - 17.30, 19.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 13, 21.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.30, 18 val.

“Vargdieniai” - 15.30 val.

“Zambezija” (3D) - 10.30 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 15.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 12.30, 18.30 val.

VILNIUS

4.00 Rusijos rytas 8.05 “Sonka” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva.

12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Būrimas žvakių šviesoje” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Odesa mama” 21.05 “Objektas 11” 22.00 Didžiosios recesijos kronikos 23.00 “Sonka” 23.55 Žinios+ 0.10 “Miestelis” 0.35 Vaid. f. “Įėjimas į labirintą”. 3 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.05 Motosportas. WRC sezono apžvalga 11.35 “Futbol Mundial” žurnalas 12.05 Futbolas. Anglijos Premier lyga. QPR - “Manchester United” 13.55 Ledo ritulys. KHL “Sibir” - Rygos “Dinamo”. Tiesioginė transliacija 16.30 “Trans World Sport” žurnalas 17.25 Ledo ritulys. KHL. SKA - “Metallurg”. Tiesioginė transliacija 20.05 Boksas. Manny Pacquiao - Juanas Manuelis Marquezas 21.40 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Arsenal” - “Liverpool”. Tiesioginė transliacija 23.45 Ledo ritulys. KHL “Sibir” - Rygos “Dinamo”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Las Vegaso naujovės 13.35 Tai bent papročiai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Vienas laukinėje gamtoje 22.00 Papua Naujosios Gvinėjos džiunglės 23.00 Britų iliuzionistas Dynamo 1.00 Tikrieji aferistai

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Dubleris” - 21 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val.

“Kietašikniai” - 13.45, 16, 18.15, 20.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.15 val.

CINAMON “Ištrūkęs Džango” - 21.45 val.

“Tyli naktis” - 13.45, 15.45, 18.45, 19.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 11.15, 17.20, 19.35, 22 val.

“Kietašikniai” - 18, 20.05, 22.15 val.

“Vargdieniai” - 13.30 val.

“Aurora” - 14.45, 20.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.40, 12.50, 15 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 16.45, 19, 21.20 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.15, 16.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 17.15 val.

“Pi gyvenimas” - 12.15 val.

“Zambezija” - 11.45 val.

FORUM CINEMAS “Dubleris” - 13.15, 18.30 val.

“Skrydis” - 12, 14.45, 17.45, 20.30 val.

“Ana Karenina” - 18.10 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 21.15 val.

“Kietašikniai” - 14.30, 16.45, 19.15, 21.30 val.

“Tyli naktis” - 12.30, 15, 19.45, 21.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 12.45, 16.15, 17.30, 21 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 20.20 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 13, 15.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14 val.

“Vargdieniai” - 15.15 val.

“Zambezija” - 10.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30 val.

“Tyli naktis” - 16.15, 18.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 14, 19.15, 21.45 val.

“Vargdieniai” - 18 val.

“Pi gyvenimas” - 21.30 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45 val.

“Provokuojantys užrašai” - 16.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D

01 31 d. 18.30 val. “Karmen” 02 01 d. 18.30 val. “Kopelija” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 01 30 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Visuomenės priešas” 01 31 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai” 01 31 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse.

“Raudoni batraiščiai”

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Dubleris” - 16, 20.30, 21.50 val.

“Skrydis” - 14.15, 17.15, 20.15 val.

02 01 ir 02 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” JAUNIMO TEATRAS 01 30 d. 18 val. “Katė ant įkaitusio skardinio stogo” 01 31 d. 18 val. “Bestija žydrom akim” 02 01 d. 18 val. “Patriotai” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 01 30 d. 18 val. “Vėjas tuopų viršūnėse” 01 31 d. 18 val. “Vargas dėl proto” 02 01 d. 18 val. “Žydrasis rojus” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS

01 31 ir 02 01 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne” MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK CLUB” 01 30 d. 19 val. “Vietų nėra”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 01 30 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 01 30 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. LMTA Silvos Mieliauskaitės-Krivickienės kursas.

“Broliai Karamazovai” 01 31 d. 19 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” 02 01 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 01 30 d. 18 val. E.Špokaitės baleto mokykla.

“Snieguolė ir septyni nykštukai” 01 31 ir 02 01 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 01 31 d. 18 val. “Koba” 02 01 d. 18 val. “Judas Iskariotas” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 01 30 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 02 02 d. 12 val. “Undinėlė” 02 03 d. 12 val. “Pasaka apie lietaus lašelį” KAUNO TEATRO KLUBAS 01 30 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” 01 31 d. 19 val. “Sudie, derintojau!”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 01 30 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Striptizo ereliai” 01 31 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Langas į parlamentą” 02 01 d. 18 val. Anekdotų grandai

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 01 30 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Kuprelis” 01 31 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras.

“Aš laukiu tavęs, mielasis”

ŠIAULIAI “Pi gyvenimas” - 15.10 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10, 11.50 val.

“Tyli naktis” - 19 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.40 val.

“Dubleris” - 17.20 val.

I SALĖ “Sėkmės džentelmenai” - 13.20 val.

“Legendos susivienija” - 10, 11.40 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 15.10, 20.10 val.

“Džekas Ryčeris” - 18 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.15 val.

“Pi gyvenimas” - 11.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18, 20.45 val.

“Legendos susivienija” - 11 val.

OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS

KAUNAS

“Debesų žemėlapis” - 20.45 val.

SKALVIJA “Vilko turtai” - 19 val.

“Pavasario pasaka” - 20.50 val.

“Meilė kaip nuodai” - 17.10 val.

PASAKA “Optimisto istorija” - 21 val.

“Limbas” - 18.30 val.

“Sudie, Berta” - 20.30 val.

“Vasaros pasaka” - 18.30 val.

OZO KINO SALĖ “Tėvas” - 16.30 val.

“Viskas apie mano mamą” - 18 val.

RTR Rossija

Teatras

“Zambezija” (3D) - 10.30, 12.30, 14.30 val.

“Zambezija” - 10, 12.45, 14.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.30, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Dubleris” - 12.15, 14.35, 16.30, 18.45, 21 val.

“Skrydis” - 11.40, 14.50, 18.20, 21.30 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 14.10, 19, 21.50 val.

“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.30, 18, 21.30 val.

“Kietašikniai” - 16.20, 21 val.

“Tyli naktis” - 16.10, 19, 22 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 14, 18.30 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45 val.

“Provokuojantys užrašai” - 19.15 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 21.10 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20, 16.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.40, 15.30, 18 val.

“Vargdieniai” - 17, 20.30 val.

“Zambezija” (3D) - 11.20 val.

“Džekas Ryčeris” - 21.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.20 val.

“Optimisto istorija” - 14.45 val.

“Pi gyvenimas” - 15.15, 18.20 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 20.40 val.

sio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Advokatė Lovinski” N-7 21.15 “Karamelė” 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Kinomano užrašai” (k.) 22.45 “Likimo dovana” 23.45 “G&G 9: elitinis būrys” N-7

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Dubleris” - 21.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 17, 20.30 val.

“Kietašikniai” - 13.15, 18.45, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13 val.

“Tyli naktis” - 19.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14 val.

“Vargdieniai” - 15.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 16 val.

ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 02 01 d. 18 val. “Į sveikatą, pone!” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS

01 30 d. 18.30 val. “Trys seserys” 01 31 d. 18.30 val. “Damos vizitas” 02 01 d. 18.30 val. “Mistras” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 01 31 d. 18.30 val. “Meteo” KEISTUOLIŲ TEATRAS 01 31 d. 19 val. “Išėjau aš stotin” MENŲ SPAUSTUVĖ 01 30 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja” 01 31 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezario grupė” ir Menų spaustuvė. “Viskas arba nieko” “DOMINO” TEATRAS 01 30 d. 19 val. “Gaidukas” 01 31 d. 19 val. “Sex guru” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 01 30 d. 19 val. Keistuolių teatro intymi(-ų) vyrų trupė “Erelis”

01 31 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Striptizo ereliai”

UKMERGĖ UKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS 01 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

TAURAGĖ TAURAGĖS KULTŪROS CENTRAS 02 01 d. 18.30 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Top Girls (Neprilygstamosios)”

2013 01 30 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:15 leidžiasi 16:50 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+5 Oslas

Penktoji pilnaties diena

Pilnatis I 26

Delčia II 03

Jaunatis II 10

0 Helsinkis

+2

Stokholmas

Priešpilnis II 24

0

Dublinas +7 Šiauliai

+11 Londonas

+3 -2 +1 -3

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo +1 -3

Kaunas VILNIUS Šiandien: debesuota, daugelyje rajonų +2 -2 kris šlapdriba, pajūryje lis.

Temperatūra dieną 1-4 laipsniai šilumos.

Rytoj: vietomis nušvis saulė, daug kur palis. Naktį temperatūra 1-3, dieną 2-4 laipsniai šilumos.

+11 Amsterdamas

+16

Ukmergė

+17

Lisabona

Alytus Druskininkai

+1 -4

+13 Madridas

+18 Barselona

+5 Ryga

+6 Kopenhaga

+13 Paryžius

Kėdainiai +4 +1

-3 Sankt Peterburgas

Talinas

8:35

Palanga

19

Vilnius Minskas +3 +4 Varšuva +1

+9

Berlynas +9 Praha

+13 Miunchenas

+17 Nica

+16 Roma

-1 Maskva

+1

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +7 +8 +4 Bukareštas Varna Dubrovnikas +4 Sofija +14

+20

Stambulas +5

Malaga +13

30-oji metų diena. Sausio trisdešimtoji, trečiadienis, trečioji 5-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 335 dienos.

Alžyras +18

Tunisas +18

Atėnai

+12 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Banguolė, Hiacinta, Ipolitas, Liudvika, Liuda, Martyna.

Geros dienos!

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Vandenis 01 21 - 02 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Atsakymus siųskite iki

penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 11 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Sausio 29 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: .................................................................. ..............................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

AVINAS. Palanki diena permainoms, kūrybinei veiklai.

Rasite būdų, kaip malonumą paversti nauda. Jei teks priimti svarbius sprendimus, pasitarkite su vyresniais šeimos nariais.

JAUTIS. Leiskite įvykiams tekėti savo vaga, nesiplėšykite.

Jei turite galimybių, pabūkite namie, stiprinkite sveikatą. Daugiau dėmesio skirkite atžaloms.

DVYNIAI. Venkite bet kokių konfliktų darbe. Planuokite šeimos biudžetą, tvarkykite nekilnojamojo turto reikalus. Nenumokite ranka į bičiulių patarimus.

VĖŽYS. Jei norite jaustis gerai, sulėtinkite gyvenimo tempą.

Nesiimkite svarbių reikalų, nesiaiškinkite santykių - viskas atrodys beviltiškai painu.

LIŪTAS. Bus sunku susitaikyti su tuo, kad ne jūs diktuojate žaidimo taisykles. Nuoširdus pokalbis, kompromisų ieškojimas padės rasti išeitį iš bet kokios padėties.

MERGELĖ. Nuo jūsų pastangų mažai kas priklausys. Jei turite rūpesčių, nesidrovėkite prašyti artimųjų pagalbos. Nebijokite svajoti ir džiaugtis paprastais dalykais.

SVARSTYKLĖS. Smulkūs nesusipratimai neišvengiami. Būkite atidūs dirbdami, bendraudami su žmonėmis, kurie gali turėti įtakos jūsų profesiniam gyvenimui.

SKORPIONAS. Kuo mažiau šiandien planuosite, tuo mažiau nusivylimų patirsite. Labiau rūpinkitės neatidėliotinais profesiniais reikalais. Nesiaiškinkite santykių su mylimaisiais. ŠAULYS. Net ir menkiausias gerai atliktas darbas šiandien neliks nepastebėtas. Tinkamas metas naudotis tarpininkų ar konsultantų paslaugomis. Palanku stiprinti sveikatą.

OŽIARAGIS. Planuokite, bet neskubėkite veikti. Vargu ar didelis užsidegimas ir atsidavimas darbui garantuos sėkmę. Visiškai netinkamas laikas sandoriams.

VANDENIS. Venkite akibrokštų, pasistenkite nereaguoti į provokacijas. Suskubkite sumokėti mokesčius ir grąžinti skolas. Artimieji neturėtų kentėti dėl jūsų dalykinių reikalų. ŽUVYS. Palanku spręsti finansines problemas, planuoti šeimos biudžetą. Būtinai atsižvelkite į sutuoktinio nuomonę ir vaikų troškimus.

20

2013 01 30 Lietuvos žinios

Margumynai

Olandija turės naują karalių

Karalienė Beatrix su sūnumi Willemu Alexanderu.

Somalio pakrantėje, kur olandų karinio laivyno laivai dalyvauja Europos Sąjungos operacijose prieš piratus. Jis turi karinę ir civilinę piloto licencijas, o tai reiškia, kad gali pilotuoti komercinius lėktuvus. Žinoma, kad jis yra pilotavęs oficialų lėktuvą ir orlaivius, priklausančius “Royal Dutch Airlines” (KLM).

Willemas Alexanderas turi laimingą šeimą. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Moterų šimtmetis baigėsi 33 metus šalį valdžiusi karalienė Beatrix perduoda sostą savo sūnui princui Willemui Alexanderui. Šis taps karaliumi nuo balandžio 30 dienos.

Apie tai, kad atsisako sosto sūnaus labui, karalienė Beatrix pranešė tautai per nacionalinį radiją ir televiziją.

Ji teigė pajutusi, kad sūnus jau pasirengęs ją pakeisti.

Princo transformacija 45 metų Willemas Alexanderas yra vedęs princesę Maximą Zorriguetą,

juodu augina tris mažametes dukras: devynerių Cathariną Amalią, septynerių Alexią ir penkerių Ariane.

Kadaise princas garsėjo kaip alaus brolijos mėgėjas, jo stačiokiški išsišokimai glumino žiniasklaidą ir politikus. Jis net buvo pravardžiuojamas Princu Pilsu, pagal vieną alaus rūšį. Tačiau šį įvaizdį metams bėgant jis sėkmingai pakeitė - tapo rimtu ir atsakingu šeimos žmogumi bei mylimu savo tautos atstovu. Naujai kilusi jo populiarumo banga didele dalimi siejama su 2002-aisiais įvykusia princo ir argentinietės Maximos santuoka, nors iš pradžių šį ryšį temdė Maximos tėvo, aštuntojo dešimtmečio Argentinos chun-

Muziejuje išsirito vėžliukai

tos pareigūno, asmenybė. Jam nebuvo leista dalyvauti dukters vestuvėse Nyderlanduose, o motina iš solidarumo nusprendė taip pat į jas nevykti. Vėliau Maxima užkariavo olandų širdis išmokusi puikiai kalbėti olandiškai ir mielai bendraudama su paprastais žmonėmis.

Willemas Alexanderas yra “protingas, mylintis ir stiprus, abiem kojomis stovintis ant žemės”. Taip kartą apie savo vyrą interviu sakė Maxima.

Willemas Alexanderas turi daug įvairių laipsnių Nyderlandų ginkluotosiose pajėgose, dažnai lankosi karinio laivyno laivuose, oro ir sausumos pajėgų bazėse, tarp jų - bazėse Afganistane ir

Karalienei Beatrix ketvirtadienį sukanka 75-eri. Ji pareiškė, kad jos gimtadienis ir monarchijos 200-osios metinės 2013 metais yra “priežastys atsistatydinti”.

Beatrix gimė 1938 metų sausio 31 dieną ir buvo pirmasis karalienės Julianos bei princo Bernhardto vaikas. Į sostą ji įžengė sulaukusi 42 metų, 1980aisiais. Beatrix tapo šeštąja OranžoNasau dinastijos monarche.

1980 metais ir Beatrix motina karalienė Juliana atsisakė sosto dukters labui. Dabar, kai sostą palieka Beatrix, Olandijoje baigsis ilgiau kaip 100 metų trukęs moterų monarchių val-

dymas. Willemas Alexanderas bus pirmasis Olandijos karalius po Willemo, kuris valdė iki pat mirties 1890 metais.

Karalienei vos paskelbus savo sprendimą, visuomeninis transliuotojas NOS pradėjo rodyti reikšmingus jos gyvenimo įvykius. Beatrix pavertė karališkuosius rūmus Hagoje į “darbo rūmus”, šalies vyriausybės būstine, kur griežtai laikomasi darbo etikos. Tačiau kai 2006-aisiais buvo paskelbta apie permainas aštuonkampėje karališkoje Drankensteino pilyje, esančioje pietrytinėje Amsterdamo dalyje, kai kam pasirodė, kad tai greito pasitraukimo iš sosto ženklas.

Karalienės Beatrix vyras, iš Vokietijos kilęs princas Klausas, mirė 2002aisiais būdamas 76-erių. Šventes per naujojo karaliaus karūnavimą temdys Willemo Alexandero jaunesniojo brolio princo Johano Friso sveikata. 2012-ųjų vasarį jį užgriuvo sniego lavina, princas iki šiol yra ištiktas komos.

•

Šiauliuose - lėlės iš viso pasaulio DAIVA BARONIENĖ

Šiandien Šiauliuose atidaromas muziejus, kuriame bus galima pamatyti kone 900 tautiniais drabužiais išpuoštų lėlių bamaž iš šimto pasaulio šalių.

Balų vėžliai - nykstanti rūšis.

Kaip nustebo muziejaus darbuotojai, kai iš lentynoje dulkėjusių kiaušinių išsirito reti gyvūnėliai!

Dnepropetrovsko zoologijos muziejuje staiga atgimė eksponatai: iš balų vėžlio kiaušinių, gulėjusių lentynoje kelis mėnesius, išsilupo vėžliukai. Jie laikinai apgyvendinti specialiame terariume. Kaip vėžliukams pavyko išsiristi iš kiaušinių, kuriuos muziejui atnešė vietos Žemės ūkio universiteto absolventas, neaišku. Niekas nesitikėjo, kad iš kiaušinių, kurie buvo padėti ant lentynos greta kolbų su spirite užmarinuotomis gyvatėmis, išsiris gyvū-

nėliai, nes tam būtina speciali temperatūra ir drėgmė. Taigi darbuotojai labai nustebo pamatę, kad kiaušiniai sudužę. Iš pradžių jie pamanė, jog kas nors netyčia tai padarė, bet paskui pastebėjo vėžliuką. Dar po kurio laiko išropojo ir kiti. Mažyliai jaučiasi gerai, bet koks bus tolesnis jų likimas, muziejus kol kas nenusprendė.

Balų vėžliai gyvena Europoje, Kaukaze ir dalyje Azijos. Jie turi ilgą uodegą, sveria iki pusantro kilogramo. Šie vėžliai mėgsta miškingas vietoves, minta labai įvairiai: vabzdžiais, lervomis, žuvimis, kartais dumbliais.

•

Reuters, AFP, BNS, LŽ

Šiauliuose gyvuojančius kačių, dviračių, šokolado muziejus papildys taip pat vienintelis mūsų krašte Pasaulio lėlių muziejus. Jis įkurtas pačioje Šiaulių širdyje, Vilniaus gatvėje, tituluojamoje Šiaulių bulvaru. Artimiausias muziejaus kaimynas - Šiaulių turizmo informacijos centras - garantuoja jam turistų gausą.

Muziejui eksponatus surinko ir padovanojo šiaulietė pedagogė, keliautoja, gidė, kraštotyrininkė, šiuo metu senjora, Elvyra Balčiūnaitė. Mokiusi anglų kalbos ponia Elvyra keliaudama parsiveždavo suvenyrinių lėlių.

Lėlėmis ji keisdavosi ir su kitų šalių kolekcininkais. Per keturiasdešimt metų E.Balčiūnaitė surinko mažne 900 lėlių. Kolekcininkė sutiko muziejuje kartais pati vesti ekskursijas bei edukacines programas.

Muziejaus lankytojai išvys visų žemynų lėles, atstovaujančias visoms rasėms, papuoštas tautiniais drabužiais bei atributika. Yra lėlių indėnių, lėlių čiukčių ir, žinoma, lėlių lietuvaičių.

Yra lėlių ir nacionalinių bei literatūrinių herojų, tokių kaip Šveikas, Don Kichotas ar Palangos Juzė. Afganistaną pristato lėlė uždengtu veidu, Čiukčijos lėlės padabintos kailiais, Af-

Šiauliai gali didžiuotis dar vienu unikaliu muziejumi.

Lietuvos turizmo asociacijos nuotrauka

rikos lėlių - išpaišyti juodi kūnai. Yra medinių, molinių, šiaudinių, iš siūlų bei įvairių tautinių audinių pagamintų lėlių. Šio unikalaus muziejaus įkūrimo iniciatorė - Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė, anksčiau vadovavusi Šiaulių apskrities turizmo informacijos centrui, pabrėžia, kad Lietuvoje muziejaus,

kuriame būtų eksponuojamos suvenyrinės lėlės, iki šiol nebuvo. Ji tikisi, kad muziejui išsilaikyti lankytojų pakaks. Kaip žinome, atrąjį šių metų pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai, tad D.Mažeikaitė tikisi, kad dalis atvykusių svečių aplankys ir naująjį Šiaulių muziejų. Be to, pasaulio lėles numatoma pristatyti ir sostinėje.

•