2013 m. sausio 31 d. / Ketvirtadienis / Nr. 25 ( 13 450 ) by Lietuvos Zinios

Kaina

2013 m. sausio 31 d. / Ketvirtadienis / Nr. 25 (13 450)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

SPORTAS

KULTŪRA

Ugniagesiai bijo gaisrų po renovacijos

Treji V.Praškevičiaus metai be kamuolio 15p.

Andrejus Korobeinikovas eina per 12p. aikštę

10p.

Tikras italas ar netikras

www.lzinios.lt ·e‰tadien∞ skaitykite priedà

lietuvis AUDRIUS MUSTEIKIS

Parmos universiteto (Italija) profesorius Guido Michelini šiuo metu su šeima - žmona ir dviem vaikais - vieši Lietuvoje. Vilniuje buvo pristatyta jo autobiografinė knyga “Nuo Parmos vienuolyno iki Dubysos”. Per pristatymą profesorius sužinojo, kad Klaipėdos universitetas teikia jo kandidatūrą 2013-ųjų Mokslo premijai - už reikšmingus lituanistinius darbus: senosios lietuvių religinės prozos ir liuteronų giesmynų tyrinėjimus. Kas padaryta šiuose baruose, kaip ieškota - tarsi detektyvui - šaltinių įvairių šalių archyvuose ir bibliotekose, pasakojama antroje knygos dalyje, o pirmoje autorius dėsto svarbiausius gyvenimo įvykius nuo gimimo 1951ųjų liepą iki šių dienų.

G.Michelini: “Planuojame abu su Birute, sulaukę pensijos, prie Dubysos praleisti didžiąją metų dalį.”

Studijos 2013 UŽSIENIS

Sąjungininko neprotegavo

Vasario 1 dieną Johnas Kerry užims atsistatydinančios Hillary Clinton vietą ir taps naujuoju JAV diplomatijos vadovu. 69 metų politikas, kurį gruodį JAV prezidentas B.Obama pasiūlė į valstybės sekretoriaus postą, sulaukė kone visuotinio palaikymo, nors pastaruoju metu demokratai ir respublikonai labai retai sutaria. Tačiau šį kartą abiejų partijų atstovai nusprendė, kad J.Kerry yra būtent tas žmogus, kuris galės sėkmingai atstovauti JAV interesams užsienyje.

7p.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Itin reikšmingi 1975-ieji - pirmojo atvykimo į Lietuvą, mokytis lietuvių kalbos metai. “Likimas nebuvo šykštus - skyrė dvigubą dovaną: gimęs Italijoje, gavau dar ir Lietuvą, - prisipažįsta profesorius. -Nežinau, kaip būtų susiklostęs gyvenimas, jeigu nebūčiau pasiryžęs atvažiuoti į geležinės uždangos atskirtą Lietuvą ir tą pirmadienio vakarą nebūčiau užėjęs į lemtingąjį kambarį Olandų gatvės bendrabutyje.” Prieš atvykdamas ispaniškoje enciklopedijoje Guido buvo perskaitęs apie lietuvių moterų grožį.

13p.

Derybų įšalą tirpdys nauja diplomatė Seimas ketina domėtis, kodėl iki šiol nepavyksta susitarti su Italija dėl kompensacijos už Antrojo pasaulinio karo metais prarastą Lietuvos ambasados pastatą “Villa Lituania” Romoje.

Tiesa, pagaliau reikalai gali pasistūmėti į priekį, nes neseniai paskirta nauja mūsų šalies derybininkė. Premjeras Algirdas Butkevičius pasirašė potvarkį, kuriuo įgaliojimai derėtis su Italija dėl diplomatinės atstovybės Romoje suteikti ambasadorei ypatingiems pavedimams Sigutei Jakštonytei. Užsienio reikalų mi-

ORAI

nisterijos atstovų teigimu, potvarkis priimtas tam, kad būtų teisinis pagrindas derėtis. Seimo vicepirmininko Petro Auštrevičiaus nuomone, kompensacijos už “Villa Lituania” klausimą reikia grąžinti į parlamento Užsienio reikalų komiteto darbotvarkę.

3p.

Debesuota, kai kur kris šlapdriba, pereinanti į lietų. Temperatūra dieną 2-3 laipsniai šilumos.

19p.

2013 01 31 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

D.Camerono pasiūlymai ES narei Lietuvai JONAS ČIČINSKAS

Prieš savaitę Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pagaliau pasakė savo reikšmingąją kalbą, kuriai Europos publika geriausiais viešųjų ryšių metodais buvo ruošiama jau keletą savaičių. Britų premjeras pripažino didžiulius ES nuopelnus taikai ir ūkio plėtrai Europoje, pabrėžė Jungtinės Karalystės (JK) reikšmingą indėlį, išreiškė nepritarimą dabar besiklostančioms ES raidos kryptims ir pateikė savą apibendrintą ES viziją. D.Camerono argumentai: pirma, įkurdama pinigų sąjungą ES susikūrė problemų, kurias dabar spręsdama žengia didėjančio centralizmo ir ne euro zonos šalių marginalizavimo link; antra, ES ekonomikos konkurencingumas mažėja, ir tas mažėjimas yra pačios ES “kūryba”; trečia, unijoje didėja demokratijos stygius. Premjeras teigė, kad pasitraukti iš ES mes nenorim. Mums negali būti pavyzdžiu Šveicarija ar Norvegija dvi gamtos apdovanotos be ES narystės klestinčios Europos šalys. Mums geriau būti suvienytoje ES ekonominėje erdvėje, nes tai atliepia mūsų interesus ir teikia didelę, ne tik ekonominę, naudą. Bet ES turi būti

kitokia - lankstesnė, adaptyvesnė ir atvira pasauliui. Ir Didžioji Britanija joje turi dalyvauti pagal naują, persiderėtą ir perrašytą narystės sutartį. Štai tada tokią sutartį britų konservatoriai ir pateiks tautos referendumui - likti unijoje ar išstoti; jei tik mus išrinksit 2015 metų rinkimuose. Ir konservatorių pergalė kituose rinkimuose, ir pasitraukimo iš ES šalininkų pergalė referendume yra tikėtina. Kokias pasekmes tai sukeltų vienai ir antrai šaliai?

ES ekonominės integracijos linijos nubrėžtos keleriems metams į priekį, bet ES politinė integracija lieka tokioje pat migloje, kaip jau porą dešimtmečių. Priešingai pasitaikančiai nuomonei, santykinai mažiausiai pokyčių būtų ekonominių santykių srityje. Taip, ES yra didžiausia Anglijos eksporto rinka (2011 metais ten link JK išvežė 50,5 proc. savo eksporto) ir jos importo šaltinis (48,6 proc. viso JK importo). Net jei referendumas atmestų naują, “vyšnių nuo torto” nusirinkimo principu

pakeistą sutartį, britai, be abejo, siektų išsaugoti dabartinį laisvos prekybos su ES šalimis režimą, kokį Europos laisvos prekybos asociacijos (ELPA) šalys turi dabar kaip susitarimo dėl Europos ekonominės erdvės dalyvės. Laisvos prekybos režimo reikalavimą galingai remtų verslas iš abiejų pusių, nes abipusiškos investicijos yra didelės ir bet koks prekybos suvaržymas žeistų tiek JK, tiek ES korporacijų interesus bei kenktų abipusei prekybai JAV ir Azijos gamintojų naudai. Abipusis interesas išlaikyti status quo būtų ir prekyboje paslaugomis (finansų paslaugos, paslaugos verslui, informacijos, ryšių ir transporto ryšiai, turizmas). Taip pat niekas abiejose Lamanšo pusėse nepritars ir griežtesnėms kapitalo investicijų sąlygoms. Tuo tarpu gerokai didesnės būtų JK išstojimo politinės pasekmės unijai ir “vice versa”. JK pasitraukimas susiaurintų tolesnių integracinių projektų ir sprendimų alternatyvų diapazoną nuo ES įkūrimo pradžios susigiedojęs Vokietijos ir Prancūzijos tandemas vėl liktų atsakingas už tolesnę besiplečiančios ES raidą bei kryptis, kartu su tos atsakomybės teikiamomis privilegijomis. Tačiau Prancūzijos padėtis tandeme susilpnėtų. Dabartiniame ES didžiųjų triumvirate Prancūzija neretai būdavo ta veikėja, kuri lemdavo bendrą sprendimą (paprastai susitariant dėl bendro projekto su Vokietija). Pasit-

raukus JK, Vokietijos ir Prancūzijos tandemo pusiausvyra silpnėtų, nes Vokietijos ekonomikos galingumas ir Prancūzijos ekonomikos priklausomybė nuo Vokietijos inicijuojamų sprendimų ir jos tiekiamų finansų tebedidėtų (vien Bendrosios žemės ūkio politikos palaikymas ką reiškia!). Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pagrįstai suskubo pareikšti, kad JK išėjus per ateinantį dešimtmetį Lenkija galėtų užimti jos vietą ir būti viena iš trijų, o gal penkių šalių, turinčių daugiausia ką pasakyti unijoje. Tai, žinoma, priklausytų nuo to, ar Lenkijai nesutrukdytų jos nacionalinių interesų ir jų suvokimo kiek didesnė nei kitose ES šalyse specifika. Tai, kad JK palikus ES galios pusiausvyra neišvengiamai keistųsi, dar nereiškia, jog formuotųsi Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos triumviratas arba šių trijų bei Italijos ir Ispanijos kvintetas. Jau patys šie variantai nusako, kad ES bus kurį laiką priversta ieškoti naujo savo politinio stabilumo ir lyderystės karkaso, jos stipriausio ir stabiliausio elemento. Tai būtų sunkiausias uždavinys, nes krizės metu išryškėjo nauja ES frakcionavimosi linija - jos Šiaurės ir Pietų skyra. Kol kas ji punktyrinė, bet artimiausias dešimtmetis ją dar paryškins, prie ekonominės galios ir vystymosi potencialo skirtumų pridėdamas iš dalies tuo pagrindu ryškėjančius (ir sąmoningai ryškinamus) socialinius bei kultūrinius skirtumus tarp tų dviejų ES dalių.

Ar tikrai skleisis tokia tendencija šiandien niekas negali patvirtinti. JK išstojimas iš ES mažiau tikėtinas nei jos pasilikimas ES. Kur kas tikresnis dalykas yra tai, kad dalis JK premjero argumentų (jų autorystė - nebūtinai britų kilmės) sulauks pritarimo bei modifikacijų kitose ES sostinėse. ES ekonominės integracijos linijos nubrėžtos keleriems metams į priekį, bet ES politinė integracija lieka tokioje pat migloje, kaip jau porą dešimtmečių (tarkime, nuo SSRS subyrėjimo). Po kelerių metų paaiškės, ar smarkiai tapome apsupti ir įrėminti įvairių ekonominės politikos normų ir standartų. Tada tikrai pagausės svarstymų apie tai, kur veda mūsų realus įsijungimas į Europos ekonominę “federaciją” ir ką turėtume daryti. ES dabar yra tarsi gigantiškas transatlantinis laineris (taip, susitarimas dėl laisvos prekybos tarp ES ir JAV nebe už kalnų), kuriame griežtėjanti technologinė drausmė išprovokuoja vis daugiau bendrų elgesio normų. Gausėja nurodymų, net kaip turime elgtis savo privačiose kajutėse. Tačiau turime nepamiršti, kad kursas klojamas visų 27 keleivių bendru sutarimu ir galime siekti poveikio sprendimams vairinėje. Bet tam būtina gerai žinoti, ko mums reikia (keliamės iš lainerio į ES) ekonomikos, santykių su kaimynais, mūsų geopolitinės erdvės, socialinės ir kultūros politikos srityse bei visur kartu paėmus.

•

Seimo tribūna

Jaunas amžius įpareigoja Su jauniausiu Seimo nariu “darbiečiu” Viktoru Fiodorovu kalbamės apie jo darbą parlamente ir užsibrėžtus tikslus.

Lietuvos žinios

- Kaip jaučiatės būdamas jauniausias Seimo narys per visą parlamento istoriją? - Fakto, kad esu jauniausias, nesureikšminu. Man gerokai svarbiau, kad esu tautos išrinktas Seimo narys, pavyko pelnyti žmonių pasitikėjimą. Rinkėjai įdarbino mane parlamente ketveriems metams tam, kad galėčiau įgyvendinti per rinkimus jiems duotus pažadus. Todėl jaučiu didelę pareigą ir atsakomybę Darbo partijos (DP) rinkėjams ir konkrečiai mane delegavusiems žmonėms. O tai, kad esu jauniausias, tiesiog įpareigoja mane būti energingesnį ir veiklesnį už kitus. - Tačiau politikoje naujokas nesijaučiate? - Savo politinę karjerą pradėjau 2007 metais, vadovavau jaunimo organizacijai “Darbas”, mane delegavusiai ir į šį Seimą. Vėliau teko vadovauti DP centrinei būstinei, o 2011

metais buvau išrinktas į Kėdainių rajono savivaldybės tarybą. Tad galiu sakyti, kad į Seimą atėjau turėdamas didelį žinių bagažą. Man gerai žinomos jaunimo problemos. Važinėjau po visą Lietuvą, žinau, kokios yra regionų bėdos, nesvetimi man ir verslo plėtojimo bei darbo vietų kūrimo politikos klausimai. Be to, pats domiuosi informacinėmis technologijomis, todėl manau, kad šiose srityse galėsiu nuveikti daugiausia, teikdamas atitinkamus pasiūlymus teisės aktų projektams. - Dalis pirmąkart į Seimą patekusių naujokų neslepia jau spėję nusivilti darbu parlamente, politinėmis intrigomis. Kokie Jūsų pirmieji įspūdžiai? - Su Seimo darbu ir anksčiau teko susidurti, tad negaliu sakyti, kad mane kas nors stebintų ar nuviltų. Manau, kai kurias procedūras parlamente būtų galima supaprastinti, tačiau labai daug kas priklauso ir nuo Seimo vadovybės. Vadovaujant Vydui Gedvilui mes sugebėjome gana greitai ir sklandžiai priimti daug būtinų teisės aktų, o kai kuriems iš jų sulaukėme net opozicijos pritarimo.

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Manau, tai yra geriausias naujojo Seimo darbo įvertinimas. - Esate Informacinės visuomenės plėtros komiteto narys. Kokius iššūkius sau keliate šioje srityje? - Dirbdamas komitete vadovaujuosi DP rinkimų programa. Mūsų svarbiausi tikslai - skatinti glaudų mokslo įstaigų ir verslo subjektų bendradarbiavimą kuriant technologijas ir perkeliant jas į gamybą. Tam tikslui būtina skirti didesnę dalį valstybės ir Europos Sąjungos paramos lėšų, sudaryti palankesnes teisines sąlygas elektroninio verslo plėtrai, plėsti elektroninės erdvės naudojimą teikiant viešąsias ir administravimo paslaugas. Reikia skatinti gyventojus aktyviai dalyvauti valdžiai priimant sprendimus, kad jie galėtų elektroninėje erdvėje teikti savo pastabas ir pasiūlymus, taip pat parengti atvirojo kodo diegimo valstybės ir savivaldybių institucijose programą. - Ką tikitės nuveikti per šią Seimo kadenciją? - Kartu su DP frakcijos nariais padaryti tai, dėl ko buvome išrinkti į Seimą, sukurti palankią teisinę bazę verslo plėt-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

V.Fiodorovas: “Tai, kad esu jauniausias, tiesiog įpareigoja mane būti energingesnįir veiklesnį už kitus.” rai, pakelti žmonių gyvenimo lygį, pažaboti nedarbą ir sumažinti emigraciją. - Į aktyvią visuomeninę veiklą įsiliejote dar būdamas moksleivis, sparčiai pasiekėte politinės karjeros aukštumų. Ar jaunam žmogui į politiką kelias atviras? - Labai svarbu pasirinkti tinkamą komandą. DP nuo pat įsikūrimo ak-

tyviai siekė įtraukti jaunimą į politinę veiklą, todėl jaunimo atstovai dalyvavo visuose rinkimuose. Jie yra įtraukti į visus partijos valdymo organus ir turi tokią pačią balso teisę kaip visi kiti partijos nariai.

•

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 01 31 Lietuvos žinios

Dienos temos

Įšalą tirpdys nauja diplomatė kiams. Kiekvienos valstybės garbės reikalas tokius dalykus spręsti greitai ir racionaliai.”

Atsistatydino koncerno “Achemos grupė” prezidentas A.Laurinaitis

Koją kiša krizė?

Italijos vyriausybė neskuba grąžinti tarpukariu Lietuvai priklausiusio ambasados pastato. / LŽ archyvo nuotraukos ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Seimas ketina domėtis, kodėl iki šiol nepavyksta susitarti su Italija dėl kompensacijos už Antrojo pasaulinio karo metais prarastą Lietuvos ambasados pastatą “Villa Lituania” Romoje. Tiesa, pagaliau reikalai gali pasistūmėti į priekį, nes neseniai paskirta nauja mūsų šalies derybininkė. Premjeras Algirdas Butkevičius pasirašė potvarkį, kuriuo įgaliojimai derėtis ir parafuoti susitarimą su Italija dėl diplomatinės atstovybės Romoje suteikti ambasadorei ypatingiems pavedimams Sigutei Jakštonytei. Užsienio reikalų ministerijos atstovų teigimu, potvarkis priimtas tam, kad būtų teisinis pagrindas derėtis ir fiksuoti galimus susitarimus. Lietuvos diplomatai nekomentuoja derybų dėl kompensacijos už ambasadą “Villa Lituania”, tik pažymi, kad susitikimai su Italijos atstovais tebevyksta.

Užtruko per ilgai Seimo vicepirmininko Petro Auštrevičiaus nuomone, kompensacijos už “Villa Lituania” klausimą reikia grąžinti į parlamento Užsie-

nio reikalų komiteto (URK) darbotvarkę. “Kažkaip keistai ilgai užtruko šis sprendimas. Jis apaugo nereikalingomis legendomis ir nebūtinai pačiais geriausiais vertinimais”, įsitikinęs parlamentaras. Žinią, jog įgaliojimai derėtis su Italija suteikti S.Jakštonytei, P.Auštrevičius įvertino kaip “galbūt ir gerą”. “Įgaliojimų suteikimas reiškia, kad siūlomas vienas ar kitas variantas. Kadangi Seimo URK esame svarstę šį klausimą, norėsime žinoti šiek tiek išsamiau, dėl ko yra sutarta, kada bus galima tai įgyvendinti”, - aiškino parlamento pirmininko pavaduotojas. P.Auštrevičiui rūpi, kad kompensacijos klausimas pagaliau būtų išspręstas. “Jau 22 metai, kai atkurta

Seimo URK pirmininkas Benediktas Juodka patikino, kad parlamentarai nepamiršo ambasados “Villa Lituania”. Nušviesti dabartinę padėtį dėl derybų su Italija, taip pat to, ką ketinama daryti toliau, bus prašoma užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus. B.Juodkos manymu, Italija nori išspręsti kompensacijos už “Villa Lituania” klausimą. Jis priminė, kad anksčiau Lietuvai kaip kompensacija buvo siūlomas kitas pastatas, tačiau mūsų šalies tas variantas netenkino. Seimo URK vadovas įsitikinęs, jog derėtų stengtis greičiau pasiekti susitarimą. “Juk abi valstybės nusiteikusios geranoriškai, supranta, kad reikia ką nors daryti. Tačiau pietinės šalys išgyvena ne pačius geriausius laikus, o juk kompensacija susieta ir su finansiniais dalykais”, - pabrėžė B.Juodka.

Prancūzai atsiskaitė Lietuva nuo pat nepriklausomybės atkūrimo reikalavo Italijos vyriausybės grąžinti tarpukariu mūsų valstybei priklausiusį ambasados pastatą. Tačiau vilčių atgauti 1937 metais Romoje išsimokėtinai įsigytą nekilnojamąjį turtą nėra, nes čia šeimininkauja Rusijos diplomatai. Jie atsikraustė į “Villa Lituania” po mūsų valstybės aneksijos 1940-aisiais. Tai ne pirmas Lietuvos diplomatinės atstovybės pastatas, dėl kurio yra

B.Juodka: “Pietinės šalys išgyvena ne pačius geriausius laikus, o juk kompensacija susieta ir su finansiniais dalykais.” valstybė, o mes su Italija negalime sutvarkyti tokių ūkinių reikalų. Labiau negu keista, - konstatavo jis. Net darant prielaidą, kad būta tam tikrų teisinių neaiškumų, manau, galbūt Italija ne iki galo įvertino šio klausimo svarbą dvišaliams santy-

kilę panašių ginčų. Prancūzijos vyriausybė išmokėjo mūsų šaliai piniginę kompensaciją už Sovietų Sąjungai perduotą ambasadą Paryžiuje, kai Lietuva buvo aneksuota. Už tuos pinigus Lietuva įsigijo kitą diplomatinei atstovybei tinkamą pastatą.

•

Bręsta Alytaus merijos pertvarka RITA KRUŠINSKAITĖ

Dzūkijos sostinės vadovai, apsižiūrėję, kad savivaldybės administracija dirba neefektyviai, užsimojo ją pertvarkyti. Esą tai leistų per metus sutaupyti 3 mln. litų. Kiek merijos valdininkų gali netekti darbo, kol kas neužsimenama. Darbo grupė, kuriai vadovavo Alytaus miesto tarybos narys Gediminas Daukšys, jau pateikė savivaldybės administracijai siūlymus, kaip pagerinti valdininkų darbą. Kokios konkrečios permainos laukia merijos, paaiškės tik vasario mėnesį. Šiuo metu nei miesto administracijos, nei darbo grupės atstovai nekomentuoja galimų atleidimų. Alytaus mero Jurgio Krasnicko patarėjo Romo Jankausko teigimu, viena didžiausių savivaldybės administracijos problemų - skyrių tarpusavio santykiai. Esą kiekvienas jų dirba normaliai, tačiau bendras įspūdis - prastas, nes nėra žmogaus, atsakingo už galutinį rezultatą. Anot patarėjo, būta atvejų, kai dėl vieno skyriaus laiku neatlikto darbo strigo kelių milijonų litų vertės investiciniai projektai. “Būtent todėl ir atsirado mero potvarkis dėl struktūros veik-

Mero patarėjas R.Jankauskas tikina, kad neplanuojama aklai atleisti specialistų. Alytaus miesto merijos nuotrauka

lumo, tarpusavio nesusikalbėjimo ir galutinės atsakomybės už projekto įgyvendinimą”, - kalbėjo R.Jankauskas. Mero patarėjas prasitarė, kad darbo grupės siūlymas grąžinti departamentus vargu ar išspręstų savivaldybės administraciją kamuojančią problemą. Jo nuomone, svarbiausia yra siekti darbo efektyvumo ir atsakomybės ribų padalijimo. Esą valdžia turi artėti prie žmonių, todėl tikslinga mąstyti apie seniūni-

jų steigimą. Jos spręstų konkrečias problemas - miesto ūkio, aplinkosaugos, socialinės paramos. “Jei seniūnas matytų, kad lempa nešviečia, jam paprasčiau būtų pašalinti šį trikdį, nei ieškoti Komunalinio ūkio skyriuje žmonių, kurie rastų, kas galėtų pakeisti lempą”, - aiškino mero patarėjas. Anot R.Jankausko, neplanuojama aklai atleisti specialistų. “Gali būti, jog teks net padidinti etatų skaičių. Viskas priklausys nuo to, kiek reikės žmonių, kad savivaldybė sugebėtų kokybiškai įgyvendinti savo funkcijas, ir ar turės pinigų”, - dėstė jis. Tačiau G.Daukšio nuomone, merijos darbuotojų galėtų mažėti, nes Alytuje jau nebėra tiek gyventojų, kiek anksčiau. Be to, daug Europos Sąjungos lėšų buvo skirta naujoms technologijoms diegti ir darbuotojams mokyti, todėl darbo tempas turėtų būti greitesnis. “Labiau apsimoka geram specialistui mokėti didesnį atlyginimą, negu išlaikyti du darbuotojus, nenorinčius ar nesugebančius atlikti patikėto darbo”, įsitikinęs jis. Anot G.Daukšio, šiuo metu Alytaus miesto savivaldybės administracijoje dirba daugiau kaip 180 žmonių. Tinkamai organizavus darbą jų skaičių tikrai galima sumažinti.

•

Nepriklausoma tarptautinė UAB koncerno “Achemos grupė” valdyba patenkino koncerno prezidento Arūno Laurinaičio prašymą atsistatydinti iš einamų pareigų nuo 2013 metų sausio 30 dienos. Nuo Prezidento Bronislovo Lubio netekties iki šiol ponui A.Laurinaičiui teko didelis krūvis ir atsakomybė valdyti koncerno “Achemos grupė” veiklą.

Koncerno valdybos ir jos pirmininko Flemmingo Lindeloevo manymu, dabartinė padėtis ir sėkmingi rezultatai suteikia gerą galimybę naujam vadovui atversti naują koncerno veiklos puslapį. Ponas A.Laurinaitis lieka koncerno “Achemos grupė” akcininku. Koncerno valdybos pirmininkas F.Lindeloevas padėkojo ponui A.Laurinaičiui už ilgametį darbą koncerne “Achemos grupė”.

•

LŽ

J.Razma kreipėsi į aplinkos ministrą dėl nesureglamentuotos atliekų supirkimo tvarkos Reaguodamas į viešumoje pasirodžiusią informaciją dėl pasikeitusio Atliekų tvarkymo įstatymo, tačiau nepatvirtintų poįstatyminių aktų, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma oficialiu raštu kreipėsi į aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį klausdamas, kodėl nuo šių metų sausio 1 dienos pasikeitus minėtam įstatymui nėra išleisti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, nors apie jų nebuvimą Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija ministeriją informavo dar pernai lapkritį. Nors Atliekų tvarkymo įstatymas pakeistas dar 2011 metais, iki šiol Aplinkos ministerija nepatvirtino tvarkos, reglamentuojančios, kaip atliekų perdirbėjams ir surinkėjams patekti į sąrašą atliekų tvarkytojų, turinčių teisę įmonėms išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Tokių dokumentų reikia, kad supakuotų prekių ir apmokestinamųjų gaminių importuotojai bei gamintojai galėtų įrodyti, jog įvykdė gaminių pakuotės ar atliekų tvarkymo užduotis, ir išvengtų mokesčio už aplinkos teršimą. Ankstesniame sąraše buvo 120 tokią

veiklą vykdančių įmonių. Kadangi ankstesnis sąrašas nustojo galioti šių metų pradžioje, o naujojo nėra ir tokią veiklą vykdančioms įmonėms neaišku, kaip į jį patekti, nes ministerija nepatvirtino sąrašo sudarymo tvarkos, verslininkai neturi teisės supirkinėti kai kurių atliekų, o vykdantieji veiklą jaučiasi tai darantys neteisėtai. Nebūdami tokiame sąraše visi atliekų perdirbėjai neturi teisės išrašyti dokumentų, įrodančių, kad gamintojas ar importuotojas vykdo įsipareigojimą finansuoti savo gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymą. Rašte aplinkos ministrui J.Razma klausia: “Dėl kokių priežasčių nebuvo reglamentuota tokio sąrašo sudarymo tvarka ir kaip ministerija ruošiasi atlyginti verslui padarytą žalą dėl poįstatyminių aktų vilkinimo nutraukto arba pristabdyto atliekų supirkimo.” Be to, parlamentaras pasiteiravo, kaip vykdomas Lietuvos įsipareigojimas sumažinti į sąvartynus pilamų atliekų, palyginti su 2000-aisiais, kiekį - iki 2013 m. 50 proc., iki 2020 m. - tris kartus. “Tikėkimės, kad Aplinkos ministerijos vadovas bent pavėluotai išgirs šios srities verslininkų keliamas problemas ir artimiausiu metu ištaisys padėtį”, - apibendrino J.Razma. Užs.RS-2175

2013 01 31 Lietuvos žinios

Dienos temos

Marijampolėje iškils nauja sporto arena brėžė, kad kai kurios Marijampolės įmonės jau sutiko investuoti į buvusios mokyklos pastatų rekonstrukciją, o pačios arenos statybai lėšų tikimasi pritraukti iš ES fondų. V.Brazys įsitikinęs, kad naujoji universali arena atsipirks, nes joje vyks ne tik sporto varžybos, bet ir stambūs kultūriniai renginiai, kuriems vietos mieste dabar nėra. “Juk ir futbolo kompleksui, kurio dalininkė yra savivaldybė, dabar nestinga nei užsakymų, nei lankytojų”, - tvirtino meras.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Beveik dešimtmetį vietos valdžios brandinta idėja Marijampolėje pastatyti universalią krepšinio areną - šiemet virsta realybe, jau svarstomi architektų projektiniai siūlymai. Kol kas neatskleidžiama, kiek miestui kainuos sporto arenos statybos. Tačiau atsargiai užsimenama, kad, be savivaldybės biudžeto pinigų, lėšų statyboms tikimasi gauti ir iš privataus Marijampolės verslo, taip pat pritraukti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų.

Seniai puoselėti planai

Daugiafunkcis centras Pirmoji mieste universali krepšinio arena turėtų iškilti P.Armino gatvėje ne vienus metus neveikiančios buvusios 4-osios vidurinės mokyklos teritorijoje, nugriovus senąją sporto salę ir renovavus kultūros paveldu pripažintus kitus mokyklos pastatus. Pagal architektų Gintauto Vieversio ir Tomo Eidukevičiaus siūlymus, virš žemės paviršiaus bus iškilusi tik viena dalis universalios krepšinio arenos, o kita bus po žeme. Mat naujoji arena negali užgožti kultūros paveldo objektu pripažintų senųjų mokyklos pastatų. Juose, pagal pirminį sumanymą, būtų galima įrengti 45 vietų motelį, kavinę, barą, kitas reikalingas patalpas, o pati arena veiktų kaip daugiafunkcis centras. Jame galėtų vykti ne tik krepšinio, tinklinio ar salės futbolo varžybos, bet

Naują Marijampolės krepšinio areną norima pastatyti greta nebeveikiančios mokyklos. / Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Pagal architektų G.Vieversio ir T.Eidukevičiaus siūlymus, virš žemės paviršiaus bus iškilusi tik viena dalis universalios krepšinio arenos, o kita bus po žeme. ir įvairios mugės, kultūros renginiai. Į areną per varžybas galėtų tilpti 2,5 tūkst. žiūrovų, o koncertų metu žiūrovų vietų joje padaugėtų iki 3,2 tūkstančio. Šalia universalios krepšinio arenos numatyta įrengti ir didelę automobilių stovėjimo aikštelę. “Arena turi būti šiuolaikiška, bet deranti prie jau esamų saugotinų pastatų. Tad tiktų ažūrinio aliuminio sienos. Spalvos turėtų būti nekont-

rastingos - pilka, balta”, - pristatydamas siūlymus teigė architektas T.Eidukevičius.

Dairosi lėšų Pagal siūlymus rengusių architektų sumanymą Marijampolėje pastatyti universalią krepšinio areną, rekonstruojant ir naujiems poreikiams pritaikant senus, 1934 metais statytus pastatus, kainuotų apie 37 mln. litų.

Savivaldybės mero Vidmanto Brazio teigimu, artimiausiu metu finansinės galimybės leis tik nugriauti seną sporto salę ir jos vietoje pastatyti apie 7 mln. litų kainuojančią naują areną, o visoms kitoms reikiamoms patalpoms turėtų būti rasta vietos rekonstruotiname buvusios mokyklos pastate. “Daugiau pinigų negausime, o tai atsieitų brangiau, nei prieš keletą metų kainavo pastatyti visiškai naują ir kur kas didesnį futbolo kompleksą”, - sakė V.Brazys. Anot mero, konkrečiau apie reikiamas lėšas bus galima kalbėti tada, kai projektas jau bus parengtas, bet ir dabar akivaizdu, kad vien savivaldybės biudžeto pinigų nepakaks. Meras pa-

Marijampolės savivaldybės vadovo V.Brazio teigimu, nauja sporto arena Marijampolei yra išskirtinai reikalinga, nes turimos sporto salės jau per ankštos. Jos dabar būna sausakimšos, tad nesaugios. Be to, esamose salėse, į kurias telpa mažai žiūrovų, negali būti rengiamos aukštesnio lygio varžybos. Meras priminė, kad 2005 metais Marijampolės savivaldybė buvo sukirtusi rankomis su viena privačia bendrove įkurti viešąją įstaigą ir kartu pastatyti universalią krepšinio areną, tačiau užgriuvęs sunkmetis visus planus apvertė aukštyn kojomis. Vėliau viešoji įstaiga buvo panaikinta, o buvusios mokyklos pastatus ir nemenką jos teritoriją kartu su futbolo aikšte beveik pačiame miesto centre mėginta parduoti. Tačiau pirkėjų, sutinkančių pakloti keletą milijonų litų, neatsirado. Tada ir vėl grįžta prie pirminės idėjos - krepšinio areną pastatyti prie buvusios mokyklos pastato.

•

Aistros dėl apleisto stadiono KRISTINA KUČINSKAITĖ

Kauno tarybos valdantieji nusprendė padalyti sklypą, dėl kurio išsaugojimo miesto valdininkai teismuose kovojo ne vienus metus. Opozicijos įsitikinimu, tokį akibrokštą galėjo lemti tik viena priežastis - asmenų, norinčių atgauti teises į žemę laikinojoje sostinėje, šantažas. Vieni sprendimą 10,4 hektaro žemės sklypą, kuriame numatyta įrengti Sporto miestelį, padalyti į dvi dalis vadina saliamonišku, kiti - beprotišku. Kad Taikos prospekte esančioje apleistoje teritorijoje galėtų būti įkurta sporto bazė, pradėta kalbėti daugiau nei prieš septynerius metus. Įgyvendinti šį sumanymą trukdė tik buvusių žemės savininkų noras atkurti į ją nuosavybės teises. Merijoje užvirus diskusijoms, buvo apsispręsta teritoriją paimti visuomenės poreikiams. Norintieji susigrąžinti nuosavybę ne vieną miesto tarybos sprendimą skundė teismams. Dar vienas teismų maratonas prasidėjo, kai savivaldybė ilgam laikotarpiui panaudai perdavusi dalį minėtos teritorijos sumanė ją susigrąžinti iš sporto klubo “Gintaras”. Kauno miesto merijos Teisės skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė patvirtino LŽ, kad visi teismai laimėti ir jų sprendimai nebeskundžiami. Tai užtikrino galimybę savivaldybei pradėti įgyvendinti seniai brandintą planą įkurti Sporto miestelį. Kauno tarybos daugumos sprendimas padalyti sklypą į dvi dalis sukrėtė ne tik opoziciją, bet ir sporto visuomenę. Kauno beisbolo klubo “Lituanica” prezidentas Gintautas

Barauskas pareiškė, kad miesto valdžia pasiryžusi naikinti vienintelę beisbolo aikštelę Lietuvoje. “Didžiulėmis pastangomis klubas įrengė tarptautinius standartus atitinkančią beisbolo aikštę. Visus tuos metus klubas bylinėjosi teismuose su potencialiais žemės paveldėtojais”, pasakojo G.Barauskas. Jam akivaizdu, kad nusitaikyta būtent į tą sklypo dalį, kurioje įrengta beisbolo aikštė. “Savivaldybė buvo laimėjusi visus teismus ir staiga savo noru pati padalija sklypą. Kodėl?” - stebėjosi Kauno tarybos narys Rytis Šatkauskas. Jo nuomone, dabar kai kurie asmenys vėl įgyja viltį susigrąžinti žemę. Kauno miesto tarybos nario Gintauto Labanausko įsitikinimu, valdančiąją daugumą atsisakyti dalies teritorijos, dėl kurios tiek laiko kovota, galėjo priversti tik potencialių žemės savininkų šantažas. LŽ kalbintas Kauno meras Andrius Kupčinskas teigė, kad minėtas tarybos sprendimas priimtas įvertinus teritorijos poreikį Sporto miesteliui. “Manome, kad tiek žemės, kiek buvome užsibrėžę paimti, nereikės. Be to, ją iš savininkų reikėtų išpirkti, o lėšų tam nėra”, - sakė jis. Esą padalijus sklypą erdvės turėtų pakakti visiems - ir sportininkams, ir žemės savininkams. Nuosavybės teisių atkūrimo Kaune dar laukia apie 900 žmonių. Kauno merijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius tarybos sprendimą pavadino saliamonišku. Jis pabrėžė, kad sprendime neužsimenama apie nuosavybės teisių atkūrimą. “Sporto miestelio projektą bus galima vystyti 8 hektarų plote. Jei bus matoma, kad žemės nepakaks, tuomet bus įmanoma prijungti ir atskirtuosius 2,4 hektaro”, - aiškino N.Valatkevičius.

•

2013 01 31 Lietuvos žinios

Dienos temos

Viceministrai - su skandalų “uodegomis” Kol kas laisvą trečio sveikatos apsaugos viceministro postą artimiausiu laiku turėtų užimti “darbietė” biomedikė Jadvyga Zinkevičiūtė, kuri pastaraisiais metais labiau garsėjo skandalais su kaimynais nei profesine veikla. Opozicija randa kabliukų ir jau paskirtų viceministrų praeityje. JURGA TVASKIENĖ

lgai delsusi Darbo partija (DP) pagaliau pažadėjo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovui socialdemokratui Vyteniui Povilui Andriukaičiui pasiūlyti trečią viceministrą - šias pareigas greičiausiai eis buvusi Seimo narė, pernai įsteigto Eksparlamentarų klubo viceprezidentė J.Zinkevičiūtė. SAM jau darbuojasi du viceministrai - socialdemokratų deleguotas Gediminas Černiauskas, prieš ketverius metus trumpai vadovavęs šiai institucijai, ir ministro V.P.Andriukaičio pasirinktas ilgametis visuomenės sveikatos priežiūros specialistas Erikas Mačiūnas.

Nubausta teismo 63-ejų biomedicinos mokslų daktarė J.Zinkevičiūtė pastaruosius kelerius metus buvo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų centro filialo direktoriaus pavaduotoja. Prieš tai, 2004-aisiais tapusi DP nare ir nugalėjusi varžovus Naujosios Vilnios vienmandatėje apygardoje, ji ketverius metus darbavosi parlamente. Į Seimą J.Zinkevičiūtė, anksčiau dirbusi mokslo tyrimų ir pedagogikos srityje, atėjo iš tuometės Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie SAM Nacionalinio narkotikų informacijos biuro, kuriame kaip ekspertė triūsė ketverius metus. Vis dėlto Seime naujoji politikė kovos su narkotikais misijos netęsė - nors priklausė Narkomanijos prevencijos komisijai, daugiau dėmesio skyrė socialiniams ir užsienio reikalams, ypač susijusiems su tolimomis kelionėmis. J.Zinkevičiūtė, Seime pasiekusi net Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkės postą, pateikė įstatymo pataisą dėl valstybės tarnautojų ir pareigūnų bazinės algos padidinimo nuo 442 iki 490 litų, o rinkimams besirengiantys ir beprasidedančios pasaulinės ekonomikos krizės nematantys valdantieji ją palaimino. 2006 metų rudenį politikė, perėjusi į parlamentinį Užsienio reikalų komitetą ir įsirašiusi į beveik visas Seime veikusias ryšių su kitomis šalimis grupes, visa galva pasinėrė į keliones. Per kelerius metus “darbietė” aplankė Šri Lanką, Gaboną, Kamerūną, Kanadą, Monaką, Maroką, Ispaniją, Liuksemburgą, Šveicariją, kitas valstybes. Nuo vienos kelionės J.Zinkevičiūtę ėmėsi “gelbėti” tuometis Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas - jo vadovaujama parlamento valdyba uždraudė išvyką. Tada aktyvi keliautoja buvo susiruošusi į Vašingtoną dalyvauti konferencijoje “Amerikos lyderystė pasaulinės krizės laikotarpiu”. Renginio organizatoriai net žadėjo apmokėti visas Seimo narės išlaidas už jos “vertingą indėlį dirbant dėl taikos pasaulyje”. Kaip paaiškėjo iš politikės Seimo valdybai pateiktų dokumentų, konferenciją organizavo prieštaringai vertinamo religinio judėjimo - vadinamosios munistų sektos - lyderio Sun Myung Moono sūnus Hyun Jinas Prestonas Moonas, taip pat jo tėvo įkurtą judėjimą remiantys politikai. Pastaraisiais metais žinių apie J.Zinkevičiūtės veiklą viešumoje buvo labai nedaug. Garsiausiai nuskambėjusi istorija - 2011-ųjų rugpjūtį paskelbtas apeliacinį skundą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo sprendimas,

Kandidatė į sveikatos apsaugos viceministrus Jadvyga Zinkevičiūtė 1968-1973 m. - Vilniaus valstybinio universiteto Gamtos mokslų fakultetas, mikrobiologė. 1986 m. - biomedicinos mokslų daktarės disertacija. 1973-1986 m. - Taikomosios enzimologijos mokslinio tyrimo instituto mokslinė bendradarbė. 1987-1993 m. - Eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslinio tyrimo instituto mokslinė bendradarbė. 1993-1998 m. - Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto vyresnioji mokslo asistentė. 1993-2003 m. - Vilniaus aukštesniosios medicinos mokyklos dėstytoja. 1999-2000 m. - Lietuvos teisės Eltos nuotraukos universiteto doktorantūros studijų vedėja. 2001 m. - Valstybinio visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos administratorė. 2001-2004 m. - Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie SAM Nacionalinio narkotikų informacijos biuro ekspertė. 2004 m. - Narkotikų kontrolės departamento prie Vyriausybės vyresnioji specialistė. 2004-2008 m. - Seimo narė. Nuo 2009 m. - Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų centro filialo direktoriaus pavaduotoja.

palikęs galioti “darbietei” skirtą 500 litų baudą: už tai, kad ji iš daugiabučio šešto aukšto balkono mėtė šiukšles ir melagingai iškvietė policiją. J.Zinkevičiūtė neigė savo kaltę ir tvirtino buvusi apšmeižta kaimynų, nes su jais tiesiog nesutaria. Mat vieną iš vyrų esą anksčiau bandė sudrausminti už rūkymą laiptinėje, o kito tėvas, politikės teigimu, yra alkoholikas, kaltinantis ją, kaip buvusią Seimo narę, dėl pensijų sumažinimo. Vis dėlto J.Zinkevičiūtę į SAM deleguojanti DP linkusi įžvelgti gerąsias biomedikės savybes. “Ji labai aktyvi moteris, į viską labai įsigilinanti, jautri ir teisinga. Manau, tai patys svarbiausi būdo bruožai politikui, dirbančiam sveikatos apsaugos srityje”, - LŽ sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė “darbietė” Dangutė Mikutienė.

Sveikatos ekonomikos centras, teikiantis konsultacines paslaugas ir atliekantis studijas sveikatos ekonomikos ir politikos bei socialinės apsaugos srityse, nuo 2005 metų yra tarptautinio konsorciumo, vadovaujamo Prancūzijos kompanijos “Conseil Sante S.A.”, narys. Bendrovė skelbiasi nuo įsteigimo įgyvendinanti SAM, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bei joms pavaldžių įstaigų ir kitų institucijų užsakytus projektus, rengianti mokymus SAM, Ligonių kasų, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, kitų šalių specialistams. 2011 metų sausį Sveikatos ekonomikos centras, kurio vienas vadovų buvo G.Černiauskas, kartu su viešąja įstaiga Sveikatos priežiūros vertinimo nepriklausoma agentūra pasirašė 189 tūkst. litų vertės sutartį su SAM svei-

2006 metų rudenį J.Zinkevičiūtė, perėjusi į parlamentinį Užsienio reikalų komitetą ir įsirašiusi į beveik visas Seime veikusias ryšių su kitomis šalimis grupes, visa galva pasinėrė į keliones. Bijo interesų konflikto Su SAM glaudžiai susijusi jau mėnesį dirbančio viceministro socialdemokrato G.Černiausko biografija. 55-erių ekonomikos profesorius du kartus - 2001-2004 metais ir nuo 2007 metų iki 2008-ųjų liepos - ėjo analogiškas pareigas. 2008-aisiais, iki Seimo rinkimų, jis šiek tiek daugiau kaip keturis mėnesius vadovavo SAM, kai dėl prezidento Valdo Adamkaus kritikos atsistatydino tuometis ministerijos vadovas Rimvydas Turčinskas. Glaudžiai su SAM susijusi ir nepolitinė viceministro veikla. Mat dar 1993 metais G.Černiauskas įsteigė privačią bendrovę Sveikatos ekonomikos centrą ir vadovavo jai iki 2001ųjų, kai buvo pakviestas į SAM, o pastaraisiais metais dirbo šio centro programų direktoriumi. 2008-aisiais, skiriant G.Černiauską sveikatos apsaugos ministru, skelbta, kad bendrovės akcijų turi jo šeimos nariai.

katos sistemos reformų analizei atlikti. Šių reformų strategijas kūrė ir jų įgyvendinimą prižiūrėjo pats G.Černiauskas, dirbdamas SAM. “Be abejo, santykiai su buvusia darboviete ateityje gali lemti G.Černiausko interesų konfliktus. Kaip suprantu, per tą centrą ėjo gana nemaži pinigai. Kadangi darbų, kuriems atlikti skelbiamus konkursus gali laimėti Sveikatos ekonomikos centras, ateityje tikriausiai bus, reikės stebėti viceministro veiklą. Visada yra pavojus, kad žmogus gali bandyti palaikyti savo buvusią darbovietę”, - kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas Antanas Matulas. Vis dėlto opozicijai priklausantis politikas, nepaisydamas teorinių grėsmių, apie naująjį viceministrą atsiliepia gerai. “G.Černiauskas, nors ir trumpą laiką, vadovavo SAM, yra akademinėje visuomenėje žinomas žmogus. Be abejo, jis daugiau teoretikas, pernelyg

Sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas 1975-1980 m. - Vilniaus universitetas, pramonės planavimo specialybė. 1983-1986 m. - Vilniaus universiteto Ekonomikos instituto aspirantūra. 1993 m. - socialinių mokslų daktaro diplomas. 1980-1983 m. - Vilniaus universiteto dėstytojas. 1983-1990 m. - Mokslų akademijos Ekonomikos instituto mokslinis bendradarbis. 1990-1993 m. - SAM Ekonomikos valdybos viršininkas. 2001-2004 m. - sveikatos apsaugos viceministras. Nuo 2001 m. - Mykolo Romerio universiteto profesorius. 2007 m. sausio - gruodžio mėn. - premjero patarėjas. 2007 m. - 2008 liepos mėn. - sveikatos apsaugos viceministras. 2008 m. liepos - gruodžio mėn. - sveikatos apsaugos ministras. 2008-2012 m. - Mykolo Romerio universitetas, Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto dėstytojas, profesorius.

Sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas 1979 m. - Vilniaus Valstybinis V.Kapsuko universitetas Medicinos fakultetas. Higienos, sanitarijos gydytojas epidemiologas. 1979-1981 m. - Vilniaus rajono sanitarijos epidemiologijos stotis, gydytojas. 1981-1989 m. - Respublikinės sanitarijos epidemiologijos stotis, Darbo higienos poskyrio vedėjas. 1989-1991 m. - Vidaus reikalų ministerijos Sanitarijos epidemiologijos stoties viršininkas, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto pavaduotojas. 1991-1996 m. - SAM Respublikinio specializuoto higienos centro direktorius. 1996-1997 m. - Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie SAM direktorius. 1997-2010 m. - Valstybinio aplinkos sveikatos centro (iki pavadinimo pakeitimo Valstybinio visuomenės sveikatos centro) direktorius. 2010-2012 m. - Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie SAM direktoriaus pavaduotojas. 2012-2013 m. - Valstybinio psichikos sveikatos centro vyriausiasis specialistas.

mažai turintis vadybos patirties. Kita vertus, G.Černiausko žinių bagažas didžiulis, ir nors yra gana ūmaus būdo, manyčiau, tai ne pats blogiausias pasirinkimas”, - dėstė A.Matulas.

Sveikatins visuomenę Šiuo metu SAM darbuojasi ir 57 metų viceministras E.Mačiūnas, prieš beveik dešimtmetį ištiesęs pagalbos ranką į Seimą tuomet neišrinktam dabartiniam ministrui V.P.Andriukaičiui. Kilus vadinamajam politikų korupcijos skandalui 2004-aisiais, prieš pat rinkimus, Seimo nario mandato atsisakęs, bet rinkėjų pasitikėjimo nepelnęs politikas tada E.Mačiūno vadovaujamame Valstybiniame aplinkos sveikatos centre skaitė paskaitas, rengė projektus sveikatos teisės ir socialiniais klausimais. Į politiką pasukęs naujasis viceministras, pagal išsilavinimą - epidemiologas, regis, mokėjo sutarti su daugeliu SAM vadovų. “Jūsų ilgametis nepriekaištingas ir pasiaukojamas darbas, meilė profesijai, kūrybiškumas ir pažangių visuomenės sveikatos bei sveikos gyvensenos idėjų skleidimas įkvėpė ne vieną profesionalą ir entuziastą Lietuvoje”, - prieš septynerius metus, sveikindamas E.Mačiūną jubiliejaus proga, viešai skelbė tuometis SAM vadovas “darbietis” Žilvinas Padaiga. Pastaruoju metu Valstybiniame psichikos sveikatos centre vyriausiuoju specialistu dirbęs E.Mačiūnas yra ne-

mažai nusipelnęs visuomenės sveikatinimo labui. Naujasis viceministras dalyvavo rengiant Sveikatos sistemos, Sveikatos priežiūros įstaigų, Visuomenės sveikatos priežiūros, Nuodingųjų medžiagų kontrolės, Triukšmo valdymo įstatymus, dirbo prie pluošto Seimo ir Vyriausybės nutarimų. Drauge jis - 13 išradimų triukšmo prevencijos srityje ir 5 racionalizacinių pasiūlymų autorius. E.Mačiūnas, prieš daugelį metų dalyvavęs likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, neslepia jaučiantis dėl to nerimą ir ypač daug dėmesio skiriantis savo bei artimųjų sveikatai. Anksčiau žiniasklaidai jis tvirtino, kad paprasčiausias geros savijautos receptas - judėjimas, grynas oras, sveikas maistas ir vitaminai. Ne mažiau svarbi sąlyga - pozityvus požiūris į gyvenimą. “E.Mačiūnas išties yra geras visuomenės sveikatos specialistas. Tiesa, pastaruoju metu girdėti nerimą keliančių signalų, esą jis per atestacijas tarsi bando atsiskaityti su žmonėmis, kurie pernai pasisakė už tai, kad būtų reorganizuotas jo vadovaujamas Aplinkos sveikatos centras. Esu apie tai šnekėjęs su juo. Sakiau, kad nereikėtų kartoti buvusių vyriausybių klaidų ir siekti atvesti į postus savus žmones. O jei kalbėsime apie tai, ką E.Mačiūnas gali nuveikti kuruodamas visuomenės sveikatos sritį, neabejoju, bus daug padaryta”, - svarstė A.Matulas.

•

2013 01 31 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Radikalų diskursas kelia grėsmę Europai Europos Komisija teigia, jog Europos Sąjungos (ES) valstybių narių kraštutinių dešiniųjų partijų politinis diskursas kupinas neapykantos. Baiminamasi, kad šių partijų narių per 2014-ųjų rinkimus gali patekti į Europos Parlamentą. Kraštutiniai dešinieji vis dažniau nepagarbiai atsiliepia apie įvairias mažumas. Radikalų diskurse romai, musulmonai, homoseksualai ir imigrantai tampa atpirkimo ožiais dėl nesėkmingos ekonominės ir socialinės politikos. Tai traukia rinkėjų dėmesį, todėl kraštutinių dešiniųjų partijų elektoratas nuolat didėja. Nepagarbiai apie mažumas kalbantys radikalai patenka į nacionalinius parlamentus. Jie taip pat tikisi užsitikrinti Europos Parlamento narių mandatų ir homofobiškas idėjas skleisti visos Europos mastu. “Įvairiose Europos valstybėse stiprėja populistai ir radikalai. Į kai kurių šalių parlamentus išrenkama net neonacių”, - piktinosi Europos vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmstrom. Ją labai supykdė buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi, liaupsinęs buvusio Italijos diktatoriaus fašisto Benito Mussolini valdymą. Dučė prieš Antrąjį pasaulinį karą priėmė daugybę įstatymų, varžančių žydų teises ir laisves, o vėliau tapo svarbiausiu nacistinės Vokietijos lyderio Adolfo Hitlerio sąjungininku. Europos vidaus reikalų komisarė pasmerkė ir Graikijos kraštutinių dešiniųjų partiją “Auksinė aušra”, kuri garbino Graikijos diktatorių Nikolaosą Dertilį. Šis buvęs pulkininkas 1967 me-

Radikalų politinis diskursas gali paskatinti “vienišus vilkus” surengti žudynes. / AFP/Scanpix nuotrauka

Nacionalistinė politika gali dar labiau įsitvirtinti Europoje po 2014 metų Europos Parlamento rinkimų. O tai, komisarės C.Malmstrom manymu, sumažintų pasitikėjimą ES ir padidintų euroskepticizmą. tais surengė kruviną perversmą ir po jo Graikijoje įsivyravo karinė diktatūra. N.Dertilio valdymo laikotarpiu Graikijoje galiojo kariniai įstatymai, o piliečių pasipriešinimas buvo slopinamas brutalia jėga. C.Malmstrom nuogąstauja, kad rasistinė ir nacionalistinė politika gali dar

labiau įsitvirtinti Europoje po 2014 metų Europos Parlamento rinkimų. O tai, komisarės manymu, sumažintų pasitikėjimą ES ir padidintų euroskepticizmą. Labiausiai jai neramu, kad radikalų politinis diskursas gali paskatinti “vienišus vilkus” surengti žudynes. “Radikalai skatina smurtinį ekstremiz-

mą, - pažymėjo C.Malmstrom. - Teroristų tinklai kelia mažesnį pavojų Europai nei naujieji breivikai. “Vienišų vilkų” stebėjimas reikalauja gerokai daugiau žmonių ir policijos pastangų. Sunku nustatyti tokius įtariamuosius.” 2011 metais po Anderso Breiviko išpuolio Norvegijoje, per kurį žuvo 77 žmonės, Europos Komisija pradėjo kurti Radikalų sąmoningumo tinklą (RAN). Tai buvo bandymas suburti bendruomenių lyderius ir teisėsaugos pareigūnus, kurie galėtų atpažinti į smurtą ir terorizmą linkstančius žmones. Europos Komisija teigė, jog prevencijos ir sąmoningumo kampanijos yra

vienas efektyviausių būdų kovoti su terorizmu. Gyventojų bendruomenių ir policijos prevenciniai veiksmai, pasak Komisijos, pripažįstami kaip vieni geriausių metodų, užkertančių kelią nusikalstamumui. Be to, mokyklų, miestų ir miestelių policijos, sveikatos priežiūros įstaigų, savivaldybių ir su jaunimu dirbančių asmenų bendradarbiavimas, nustatant potencialiai grėsmingus asmenis, gerokai sumažina terorizmo keliamą grėsmę. Tačiau Europos Komisija baiminasi, kad tokie prevenciniai veiksmai gali papiktinti žmogaus teisių gynėjus. 2011 metais vienas britų parlamentaras kritikavo į RAN panašų Didžiosios Britanijos projektą. Jo tikslas pranešti institucijoms, kovojančioms su terorizmu, apie jaunimą ir musulmonus, kurie yra linkę į smurtą, lankosi “teroristinėse” interneto svetainėse. Parlamentaras tvirtino, kad dėl šio projekto daug jaunuolių ir musulmonų pradėjo nepasitikėti savo draugais, mokytojais, socialiniais darbuotojais bei psichologais. Didžiosios Britanijos bendruomenių sanglaudos priežiūros grupei vadovaujantis Tedas Cantle’as apgailestavo, kad projektas musulmonų bendruomenei sukėlė daug rūpesčių. “Musulmonai jautė diskriminaciją, nes visi žmonės juos įtarė terorizmu”, - sakė T.Cantle’as. Hagoje įsikūrusi ES policijos agentūra Europolas pažymi, kad terorizmu įtariami asmenys areštuojami vis rečiau, tačiau “vieniši vilkai” ir toliau kelia rimtą grėsmę.

•

Euobserver.com, LŽ

Svarbiausias Europos žmogus Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi vadinamas įtakingiausiu Europos žmogumi. Šis netipiškas italas, sulaukęs daug dėmesio ką tik pasibaigusiame Davoso ekonomikos forume, giriamas už pastangas išgelbėti eurą. M.Draghi atrodo kuklus, beveik intravertas. Visada vilki elegantišką mėlyną kostiumą, segi auksinį, nekrintantį į akis laikrodį ir atvirai kalba apie savo gyvenimą, baimę, kurią jam kelia infliacija, o kiekvieną interviu baigia prašymu rašyti apie jį taip, kad nesusidarytų įspūdis, jog jis siekia būti pirmame plane. M.Draghi tikrai to nenori. ECB prezidentas - greičiau mąstytojas nei oratorius. Jis mėgsta viską ramiai apsvarstyti, nes svarbių problemų “negalima atsikratyti išėjus iš kabineto”. M.Draghi niekada nepamiršta palūkanų ir paskolų, skolų ir naujų kreditų, taip pat ginčų dėl ECB, kuris neturi niekam atsiskaitinėti ir imasi milžiniškos rizikos, galiausiai užgulsiančios mokesčių mokėtojų pečius. M.Draghi mėgsta klasikinę muziką ir romanus, labiausiai Henry Jameso ir Gustave’o Flaubert’o. Jo mylimiausias kompanionas - medžioklinis vengrų brakų veislės šuo. Bet šiuo metu Europos piliečius labiau domina tai, apie ką diskutuoja ECB taryba. Deja, pagal galiojantį reglamentą jos protokolai gali būti paviešinti tik po 30 metų. Įslaptinti net tarybos narių balsavimo rezultatai, tad siekiama tik kuo didesnės nepriklausomybės, o ne skaidrumo.

Mąstytojas ir darbštuolis M.Draghi neslepia, kad sprendimai jo galvoje turi subręsti. Liepos pabaigoje jis pareiškė darysiąs viską eurui gelbėti, esant būtinybei ECB net supirks euro zonos valstybių paskolas. Tai nebuvo spontaniškai išsprūdęs pažadas, o ilgalaikių apmąstymų išdava. Tai tipiškas M.Draghi elgesys. Taip mano ir jo senas draugas Francesco Giavazzio, dėstantis Milano Bocconi universitete. 8-ajame dešimtmetyje jie kartu studijavo Masačusetso technologijos institute. Abu draugai - akademinio sluoksnio atstovai, M.Draghi - Italijos universitetų profesorius, kitus mokęs to, ką dabar pats gali pritaikyti dirbdamas ECB prezidentu. Didžiausią įtaką jam padarė studijos Masačusetso technologijos institute, nes čia išmoko ne tik formulių, bet ir ypatingos gyvensenos. Dėstytojai buvo Nobelio premijos laureatai, tarp jų ir M.Draghi daktaro disertacijos vadovas Franco Modigliani, nuo fašistų į JAV pabėgęs italas. “Mano namai ten, kur dirbu. Taip buvo visada, dar studijų metais”, kartoja M.Draghi. Šis iki kaulų smegenų italas (užsienyje neina nė į vieną itališką restoraną, manydamas, kad bus neskanu) priskiriamas prie tarptautinio elito, gavusio išsilavinimą geriausiuose universitetuose ir užgrūdinto savižudiško darbo. Darbas nuo ryto iki vakaro - neatsiejama jo gyvenimo dalis. M.Draghi duktė dirba biotechnologijos įmonėje Milane, sūnus - viename Londono investiciniame banke. Žmona Serena priversta gyventi Frankfurte, nors su vyru labiausiai mėgsta savo butą Romoje. Tik prie namo durų budintys karabinieriai leidžia numanyti,

kad čia gyvena svarbus asmuo, nes M.Draghi nori mėgautis normaliu gyvenimu - susitikti su draugais kavinėse, pirkti mėsą mėsinėje, gaminti maistą. “Labai svarbu turėti asmeninį gyvenimą”, - pabrėžia ECB vadovas. Kai jį pamatę žmonės puola fotografuoti mobiliaisiais telefonais, M.Draghi suirzta, nes pats nešioja savo krepšius, kartais važiuoja traukiniu ir kantriai stoja eilėn, nereikalaudamas kaip kiti italai išskirtinių paslaugų. Atsidūręs priešais žurnalistų kameras ECB vadovas dažnai pasako, kad tam tikru klausimu nuomonės nereikš, nes nenori sukelti rinkų sąmyšio ir suteikti bent mažiausią pretekstą spėlionėms. Priešingai nei politikai, M.Draghi linkęs patylėti, nes prakalbus vienas netinkamas žodis gali sunaikinti milijardus. “Kalbos turi būti korektiškos ir vienareikšmės, be to, negalima prarasti budrumo”, - aiškina valiutų banko vadovas, anksčiau vadovavęs Italijos bankui. Savikontrolės M.Draghi išmoko

M.Draghi - Renesanso žmogus, o ne rinkos garbintojas. / Reuters/Scanpix nuotrauka šėlusi infliacija visiškai nuvertino lyras, Mario jau studijavo ekonomiką ir suvokė, kas vyksta, bet nieko negalėjo pakeisti.

“Institucijos dalis” M.Draghi moka siekti politikų palankumo. Nors jo kalbos nesukelia ova-

Priešingai nei politikai, M.Draghi linkęs patylėti, nes prakalbus vienas netinkamas žodis gali sunaikinti milijardus. Romos jėzuitų mokykloje, kurioje buvo skelbiamas Biblijos žodis: “Nuo pikto tave apsaugos įžvalgumas.” Nedidukas M.Draghi žaidė krepšinį, tačiau pripažįsta, kad šiuo metu jo ūgio vaikinai “neturėtų jokių galimybių”. Būdamas 15-os M.Draghi neteko tėvo, po kelerių metų mirė ir motina. Jam teko rūpintis broliais ir seserimis, nes tėvo paliktus pinigus iki jauniausios sesers pilnametystės turėjo valdyti globėjas. Kai Italijoje

cijų, jis sugeba viską ramiai paaiškinti, todėl ir jo euro gelbėjimo planą politikai sutiko pagarbiai, nes “jis gelbsti eurą ir kartu saugo ECB”. Prireikus Centrinis bankas spausdins ir skolins pinigus neribotai, kad tokios valstybės kaip Ispanija ar Italija nebankrutuotų, tiesa, su sąlyga, jog tam pritars pačios krizės apimtos šalys. Rizika tokia didelė, kad piliečiams ir jų atstovams neleidus reikšti savo nuomonės bus pasityčiota iš demokratijos.

M.Draghi supranta balansuojantis prie savo kompetencijos ribų ir pabrėžia esąs tik išrinktas valdininkas. Apie savo darbą jis kalba taip: “Būtina sutelkti visą dėmesį į užduotis, vienas esate niekas. Jūs - institucijos dalis.” Jis pabrėžia nesidomintis savo įvaizdžiu ir tvirtina, jog sulaukus 65-erių jau nereikia stengtis kam nors patikti - “net sau pačiam”. Per savo gyvenimą M.Draghi dėstė universitetuose, dirbo Pasaulio banke, Italijos valstybei ir Londono investicijų bankui “Goldman Sachs”. Jis priklauso “Trisdešimties grupei”, kurią sudaro svarbiausi pinigų verslo atstovai, susitinkantys pasikeisti nuomonėmis. Iki šiol nepasirodė jokios jį, kaip valiutų banko vadovą, diskredituojančios informacijos. Dirbdamas “Goldman Sachs” banke, kuris padėjo graikams pagražinti jų valstybės biudžetą, M.Draghi rūpinosi tik Italijos reikalais. Buvę kolegos jį vadina Renesanso žmogumi, niekuomet nebuvusiu “rinkos garbintoju”.

•

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

2013 01 31 Lietuvos žinios

Pasaulis

Ištikimiausio sąjungininko neprotegavo tas. Tačiau 1969 metais sugrįžęs į tėvynę J.Kerry tapo aktyviu karo priešininku ir nuo tada labai palaiko bei remia karo veteranus. 1972-aisiais J.Kerry nesėkmingai bandė patekti į Kongresą, o paskui ėmė studijuoti teisę Bostono teisės mokykloje, bet ją baigęs privačia praktika vertėsi neilgai, nes nutarė nerti į politikos vandenis. Savo karjerą šioje srityje jis pradėjo globojamas tuomečio Masačusetso gubernatoriaus Michaelo Dukakio, kuris vėliau siekė JAV prezidento posto. Dėl to, kad visuomet pasisakė už laisvąją rinką, aktyvią JAV užsienio ir karinę politiką, investicijas į švietimą ir rūpinimąsi gamtos apsauga, J.Kerry pelnė kairiojo centristo reputaciją. Šis demokratas buvo vadinamas turtingiausiu JAV senatoriumi, nes savo antrąja žmona pasirinko “Kečupo karaliumi” vadinto “Heinz” bendrovės savininko Henry Johno Heinzo našlę, kuri labai palaikė vyrą jam sumanius tapti JAV prezidentu. Tuomet apie J.Kerry išgirdo ir visas pasaulis.

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Vasario 1 dieną Johnas Kerry užims atsistatydinančios Hillary Clinton vietą ir taps naujuoju JAV diplomatijos vadovu. Į šį postą buvusį senatorių ir buvusį Demokratų partijos kandidatą į prezidentus parinko pats Barackas Obama. Jo kandidatūrai pritarė ir Kongresas. 69 metų politikas, kurį gruodį JAV prezidentas B.Obama pasiūlė į valstybės sekretoriaus postą, sulaukė kone visuotinio palaikymo, nors pastaruoju metu demokratai ir respublikonai labai retai sutaria bet kokiu klausimu. Šį kartą Masačusetso senatoriaus kandidatūrai Senatas pritarė kone vienbalsiai: už J.Kerry balsavo 94 senatoriai, tik trys - prieš. Pirmadienį jo paskyrimą jau buvo patvirtinęs Senato Užsienio reikalų komitetas, kuriam J.Kerry pirmininkauja. Abiejų partijų atstovai sutaria, kad jis yra būtent tas žmogus, kuris galės sėkmingai atstovauti JAV interesams užsienyje. Naujas pareigas J.Kerry pradės eiti penktadienį, kai dabartinė Valstybės departamento vadovė H.Clinton atsisveikins su savo pavaldiniais.

B.Obamos šalininkas Demokratas J.Kerry Senate atstovavo Masačusetso valstijai nuo 1985ųjų sausio 2 dienos. Pastaraisiais metais jis vadovavo Senato Užsienio reikalų komitetui, tačiau kaip Deficito sumažinimo komiteto narys prisidėjo ir sprendžiant fiskalines problemas. 2004-aisiais J.Kerry siekė JAV prezidento posto, bet pralaimėjo rinkimus respublikonui George’ui W.Bushui, kurio užsienio politiką visuomet kritikavo. Per Demokratų partijos suvažiavimą, kai J.Kerry buvo iškeltas kandidatu į prezidentus, dabartiniam Baltųjų rūmų šeimininkui B.Obamai, o tuomet - Ilinojaus valstijos senatoriui, teko sakyti pagrindinę kalbą. J.Kerry to nepamiršo. Todėl jau 2008-ųjų sausį, kai dar mažai kas tikėjo, kad demokratai gali deleguoti juodaodį į aukščiausią valstybės postą, ir B.Obamai reikėjo įrodinėti sa-

Puikus derybininkas Jau rytoj iš H.Clinton valstybės sekretoriaus pareigas perims J.Kerry. / Reuters/Scanpix nuotraukos vo pranašumą, senatorius stojo jo pusėn. Tad kai B.Obama įsikūrė Baltuosiuose rūmuose, J.Kerry imtas vadinti “artimiausiu prezidento sąjungininku Senate”.

Vos tik tapo aišku, kad valstybės sekretoriaus pareigos pagaliau atiteks jam, J.Kerry paragino politikus “mąstyti naujai”. Tačiau B.Obama, tapęs JAV vadovu, dėl politinių sumetimų ir ramybės partijoje valstybės sekretoriaus postą pasiūlė ne jam, o savo buvusiai varžovei H.Clinton. Prezidentas neskubėjo teikti J.Kerry kandidatūros ir 2012 metais, kai tapo aišku, kad Hillary traukiasi. Jos įpėdine B.Obama ketino padaryti JAV ambasadorę Jungtinėse

Tautose Susan Rice. Tačiau dėl audringos respublikonų kritikos ir S.Rice kalbų po rugsėjo 11 dieną įvykdyto JAV konsulato Bengazyje užpuolimo, per kurį žuvo keturi amerikiečiai, tarp jų - JAV ambasadorius Libijoje, prezidentas nutarė vyriausiuoju šalies diplomatu pasirinkti J.Kerry. Pristatydamas Masačusetso senatorių politikams ir visuomenei B.Obama kalbėjo: “Johnas vaidina svarbų vaidmenį užsienio politikoje jau beveik 30 metų. Jis pelnė viso pasaulio lyderių pagarbą, demokratų ir respublikonų Senate pasitikėjimą, todėl esu įsitikinęs, kad bus nepaprastas valstybės sekretorius. Laukiu Johno, kaip savo partnerio, patarimų siekiant užtikrinti Amerikos lyderystę pasaulyje, remiant jos interesus ir vertybes, kurios ir lemia mūsų valstybės stiprybę.” Nors šiuo metu J.Kerry tvirtina, kad jam truputį liūdna ir nelengva palikti Senatą, vieša paslaptis, jog senatorius seniai troško valstybės sekretoriaus

posto. Vos tik tapo aišku, kad šios pareigos pagaliau atiteks jam, J.Kerry, kalbėdamas apie santykius su Iranu, Kinija ir Artimaisiais Rytais, paragino politikus “mąstyti naujai”. “Amerikos užsienio politiką apibūdina ne vien nepilotuojami lėktuvai ir karių dislokavimas. Negalime leisti, kad mūsų nepaprastą indėlį į gyvybių gelbėjimą visiškai užtemdytų vaidmuo, kurio turėjome imtis po rugsėjo 11-osios ir kuris mums buvo primestas”, - dėstė jis Užsienio reikalų komitetui.

Katalikas, karo priešininkas Denveryje (Kolorado valstija) gimęs J.Kerry yra uolus katalikas. Baigęs politikos studijas Jeilio universitete, jis kaip savanoris stojo tarnauti į karinį jūrų laivyną ir netrukus atsidūrė Vietname. Už tai, kad ten pademonstravo drąsą ir vado gebėjimus, gavo Sidabrinės žvaigždės ordiną, Bronzinės žvaigždės medalį ir tris Purpurinės žvaigždės medalius, nes buvo sužeis-

J.Kerry ne kartą pademonstravo, kad yra puikus derybininkas ir turi nepaprastų diplomato gebėjimų. “Visas Johno gyvenimas parengė jį šiam darbui”, - Senate svarstant jo kandidatūrą į valstybės sekretorius sakė demokratų senatorius iš Konektikuto Richardas Blumenthalis. Vadovaudamas Senato Užsienio reikalų komitetui J.Kerry jau buvo susitikęs su Sirijos prezidentu Basharu al-Assadu, stengėsi švelninti įtampą Pakistane ir Gazos Ruože. Dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose, Irano ir Šiaurės Korėjos branduolinių ambicijų, Kinijos ekonominės ekspansijos ir Rusijos metamo iššūkio pasauliui jam tikrai bus nelengva eiti naująsias pareigas. Tačiau pirmiausia J.Kerry teks užsitikrinti senatorių paramą siekiant, kad gynybos sekretorių Leoną Panettą pakeistų Chuckas Hagelis. Šis buvęs nuosaikus respublikonų senatorius ir medaliais apdovanotas Vietnamo karo veteranas kritikuojamas dėl gana švelnaus požiūrio į Iraną ir abejingo požiūrio į Izraelį. Jau šiandien jo kandidatūra bus svarstoma Senate.

•

Kolumbija nori legalizuoti ekstazį Šioje Lotynų Amerikos šalyje siūloma legalizuoti nedidelį kiekį sintetinių narkotikų, tokių kaip ekstazis, kad juos vartojantieji nesijaustų diskriminuojami. Šiuo metu šalyje galiojantys įstatymai leidžia Kolumbijos piliečiams turėti nedidelį kiekį, t. y. “asmeniškai sau”, augalinės kilmės narkotikų - kokaino ir marihuanos. Teisingumo ministrė Ruth Stella Correa siūlo prie jų pridėti ir ekstazį, kad vartojantieji sintetinius narkotikus nesijaustų diskriminuojami. Ministrė priminė, jog Konstitucinis teismas pasisako prieš tai, kad nusikaltėliais būtų vadinami žmonės, turintys nedidelį kiekį marihuanos ar kokaino, tad kodėl prie šių narkotikų nepridėjus ekstazio. Šios iniciatyvos priešininkai mano, kad sintetinių narkotikų legalizavimas tik pablogins padėtį. Pritariantieji iniciatyvai primena, kad net kai kurie mokslininkai aiškina, jog grynas ekstazis gali būti “saugus”, jei suaugusie-

ji jį vartoja atsakingai, nes tai amfetamino analogas ir vartojamas nedideliais kiekiais yra nekenksmingas. Būtent todėl negalintieji išsiversti be narkotikų verčiau jau rinktųsi ekstazį nei heroiną. Jie net nenori girdėti apie tai, kad 1985 metais JAV maisto ir vaistų administracija paskelbė ekstazį medicinai netinkamu, pavojingu preparatu, o kartu ir nelegaliu narkotiku. Anksčiau Kolumbijoje narkotikų vartojimo įstatymai buvo vis griežtinami, tačiau per pastaruosius keletą metų ši tendencija kardinaliai pasikeitė. Todėl manoma, kad naujo įstatymo dėl minimalių sintetinių narkotikų dozių legalizavimo projektas dar šiais metais bus pateiktas Kolumbijos Kongresui. Jau anksčiau sudaryta ekspertų ir akademikų grupė, į kurią įeina ir buvęs šalies prezidentas Cesaris Gaviria, per 8 mėnesius turi pateikti savo rekomendacijas vyriausybei. Žaliųjų partija iš karto išreiškė pritarimą vyriausybės planui. “Jei bus leista ekstazį vartoti legaliai, baigsis daug žalos šaliai darantis šių narkotikų gabenimo verslas”, - pareiškė par-

Kolumbijos policija sulaiko didžiulius kiekius nelegaliai gabenamų narkotikų.

Legalizavus ekstazį policijai darbo sumažėtų.

tijos atstovas Roy Barreras, kalbėdamas per “Carasal Radio”. Tačiau naujojo įstatymo projektas visuomenėje sutiktas prieštaringai, ir vyriausybė jau pranešė, kad galutinį sprendimą priims tik po viešos diskusijos šia tema. Kolumbija - ne pirma valstybė, legalizavusi nedidelį kiekį narkotikų. Meksikoje dar 2009 metais buvo

leista turėti ir vežtis opijaus, heroino, marihuanos, kokaino, amfetamino ir LSD. Bausmės sulaukia tik tie, pas kuriuos randamas didelis kiekis šių narkotikų. Praėjusiais metais Bolivija buvo pasitraukusi iš Jungtinių Tautų narkotinių medžiagų konvencijos protestuodama prieš tai, kad ši organizacija kokainmedžių lapus

priskyrė nelegaliam narkotikui. Vėliau Bolivijai vėl buvo leista prisidėti prie konvencijos, nes tarptautinės institucijos oficialiai pripažino boliviečių teisę kramtyti kokainmedžių lapus - tai šioje šalyje laikoma šimtamete tradicija.

•

BBC, LŽ

2013 01 31 Lietuvos žinios

Pasaulis

Nauja tylėjimo politika Meksikoje Naujasis Meksikos prezidentas linkęs nutylėti siaubingą su narkotikais susijusio smurto mastą savo šalyje. Tai nauja politika, kuri skirta parodyti kitam Meksikos veidui ir neskatinti jaunimo žavėtis nusikalstamumu. Naujasis Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto vadovauja šaliai jau du mėnesius, o žudynių, susijusių su Meksikos narkotikų karteliais, nemažėja, nors pažaboti smurtinį nusikalstamumą buvo vienas jo rinkimų pažadų. Dabar Meksikos valdžia apie smurtą tiesiog tyli. Savaitgalį šiaurinėje pasienio Naujojo Leono valstijoje buvo pagrobta visa kolumbietiškos muzikos grupė - 18 žmonių. Jos nariai buvo nužudyti ir sumesti į šulinį. Durango valstijoje per pabėgimą iš kalėjimo žuvo 14 kalinių ir 9 sargybiniai. Meksiko valstijoje praėjusią savaitę buvo rasti keliolikos žmonių lavonai, kai kurie - nukapotomis galūnėmis. Ankstesnis Meksikos prezidentas Felipe Calderonas paskelbė karą narkotikų karteliams ir metė į jį federalines pajėgas bei kariuomenę. Dabartinė administracija nerengia didelių spaudos konferencijų, per kurias būtų pranešta apie naujus lavonus arba federalinės policijos operacijas. Žiniasklaidai nebedemonstruojami suimti įtariamieji su visa konfiskuota jų ginkluote, grynaisiais ar kontrabanda. E.Pena Nieto apie visa tai dar neištarė nė žodžio, vietoj to jis kalba apie švietimo, fiskalinę ir energetikos reformas. Per Lotynų Amerikos ir Karibų šalių viršūnių susitikimą Čilėje jis pareiškė siekiąs, kad Meksika taptų reikšminga sprendžiant pasaulio ir regiono problemas.

rono valdymo metus gyvybės neteko 70 tūkst. žmonių, 20 tūkst. laikomi dingusiais.

Partija patyliukais tarsis

Bendruomenės policija eina sargybą nedideliame Ramiojo vandenyno pakrantės miestelyje pietinėje Gerero valstijoje. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Penas žiniasklaidai Kai kurie apžvalgininkai giria prezidentą už jo mėginimą keisti pokalbio temą ir parodyti kitokį Meksikos veidą. Kritikai peikia naująjį lyderį, kad jam geriausias būdas įveikti saugumo krizę - nukreipti dėmesį kitur. “E.Pena Nieto mėgina pakišti smurtą po kilimėliu vildamasis, kad niekas to nepastebės, - sako saugumo ekspertas Jorge Chabatas. - Tai gali būti veiksminga tik trumpą laiką.” Prezidentas niekaip nereagavo į viešą kritiką, bet viename interviu prasitarė, kad nekels jokių konkrečių kovos su organizuotu nusikalstamumu tikslų, o susitelks į preven-

cijos priemones. Šią savaitę vyriausybė paskelbė, kad stiprina saugumą keliuose, kurie jau ir taip nusėti kariškių bei policijos postais ir užkardomis. Ryšių specialistai teigia, kad E.Pena Nieto elgiasi teisingai atitraukdamas dėmesį nuo saugumo temos. Ji yra nuolatinis penas žiniasklaidai ir skleidžia labai neigiamą nuotaiką visuomenėje. Prezidentas F.Calderonas perlenkė lazdą paversdamas kovą su narkotikų karteliais vieninteliu Meksikos reikalu. Kadangi naujoji vyriausybė nebeskelbia skaičių, kaip tai darė F.Calderonas, pastarąjį kartą paviešinęs su narkotikų gaujomis susijusių mir-

“Nenorime, kad šios šalies jaunimui nusikaltėlių pasaulis atrodytų patrauklus ir viliojantis.” čių statistiką 2011 metų rugsėjį, sunku pasakyti, ar smurto atvejų padaugėjo. Laikraštis “Reforma” yra vienas tų, kurie patys kaupia tokią statistiką. Leidinio duomenimis, gruodį, pirmąjį naujosios valdžios darbo mėnesį, užfiksuoti 755 su narkotikais susiję nužudymai (lapkritį buvo 699). Per šešerius F.Calde-

E.Pena Nieto išrinkimas sugrąžino į valdžią Institucinę revoliucinę partiją (PRI), valdžiusią Meksiką 70 metų. Atėjus F.Calderonui smurtas pratrūko neregėta jėga, karteliai ėmė skaldytis ir daugintis. Daug meksikiečių tikisi, kad dabar smurto sumažės, nes siekdama ramybės PRI pradės derybas. Partijos nariai visuomet atkakliai neigė tokią praktiką. Iš tiesų nėra labai aišku, kuo E.Pena Nieto pateiktas saugumo planas skiriasi nuo F.Calderono. Gal tik tuo, kad jame numatytas žandarmerijos - jai sukurti prireiks kelerių metų - patruliavimas ypač pavojinguose rajonuose. O kol kas gatvėse budi kariškiai, kaip ir F.Calderono laikais. Naujoji valdžia pareiškė, kad apie smurtą kalbės “griežtai tik skaičiais”, sulaikytieji nebebus rodomi publikai. Vidaus reikalų ministras pareiškė, kad taip siekiama išvengti “smurto šlovinimo”, kuris jau pasireiškia per muziką ir drabužių stilių. “Nenorime, kad šios šalies jaunimui nusikaltėlių pasaulis būtų patrauklus ir viliojantis socialinio bei ekonominio statuso prasme”, - pareiškė Vidaus reikalų ministerijos atstovas. Jis paskelbė, kad per pirmą naujojo ministro darbo mėnesį buvo suimti 854 su narkotikų karteliais susiję asmenys, 69 nusikaltėliai buvo užmušti per susirėmimus su ginkluotosiomis pajėgomis. Tačiau ministerija atsisakė atskleisti, su kokiomis gaujomis šie asmenys susiję ir kokiomis aplinkybėmis buvo nužudyti ar sučiupti. Opozicijai toks veikimo būdas nepriimtinas, jos atstovų manymu, valdžia turi būti absoliučiai skaidri ir tiksli atspindėdama problemą ir jos sprendimo būdus.

•

Kodėl Pchenjanas neatsisako branduolinių užmačių Pietų Korėja iš trečio bandymo paleido į orbitą palydovą ir sėkmingai atrėmė iššūkį, kurį prieš tai Seului metė jo priešininkė Šiaurės Korėja. Po šios misijos Pchenjanas rengiasi branduoliniam bandymui. Sėkmingai palydovą paleidusi Pietų Korėja tapo pasaulinio kosminio klubo nare. Seulas ir iki šiol turėjo palydovų kosmose, tačiau jie buvo paleisti iš kitų šalių. Tad jam buvo labai svarbu, kad šis bandymas būtų sėkmingas po dviejų nepavykusių 2009 ir 2010 metais. 140 tonų Pietų Korėjos kosminis paleidimo aparatas (KSLV-I) startavo vakar 16 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku iš Naro kosminio centro šalies pietinėje pakrantėje ir po 9 minučių pasiekė numatytą aukštį bei paleido palydovą. Kosminiame centre susirinkę mokslininkai ir pareigūnai džiūgavo, plojo ir glėbesčiavosi, kai palydovas atsiskyrė nuo raketos. Šimtai žmonių, susirinkusių prie Seule įrengtų didžiulių televizijos ekranų, džiaugsmingai šaukė, kai raketa pakilo, ir tada, kai buvo patvirtintas palydovo atsiskyrimas. “Tai visų mūsų žmonių sėkmė”, - pareiškė mokslo ministras Lee Ju Ho. Specialistai jam antrino sakydami, kad ji sugrąžino į vėžes visą šalies raketų programą, o nacionalinis prestižas buvo jos tikroji varomoji jėga.

Seulo kosmines ambicijas daugelį metų tramdė Vašingtonas, nes bijojo, kad sėkminga balistinių ar kosminių raketų programa nepaspartintų ginklavimosi lenktynių regione, ypač su Šiaurės Korėja. 2001 metais prisidėjusi prie Raketų technologijų kontrolės režimo, Pietų Korėja savo kosminės programos partnere pasirinko Rusiją, tačiau šie ryšiai buvo gana nestabilūs. Nors Pietų Korėja sėkmingai konstruoja palydovus, ji vis dar gerokai atsilieka nuo kitų Azijos galybių, turinčių ne kartą išbandytas raketas nešėjas: Kinijos, Japonijos ir Indijos.

Pchenjanas aplenkė Seulą Seulo vykdoma kosminių technologijų programa patyrė didžiulį spaudimą dėl ankstesnių nesėkmių ir Šiaurės Korėjos sėkmės praeitą mėnesį, kai ši izoliuota stalininio tipo šalis iškėlė į orbitą palydovą, o iškart po to pareiškė planuojanti atlikti branduolinį bandymą bei paleisti virtinę tolimojo nuotolio raketų. Šiaurės Korėjos raketos paleidimą tarptautinė bendruomenė pasmerkė kaip užslėptą balistinės raketos bandymą. Jungtinės Tautos paskelbė naujas sankcijas, kurios išprovokavo Pchenjano grasinimus atlikti savo trečiąjį branduolinio užtaiso bandymą. Tarptautinė bendruomenė ragina Pchenjaną to nedaryti, tačiau šis turi savo sumetimų. Pirmiausia, Šiaurės Korėja jau nuo septinto dešimtmečio pradžios siekia

Pietų Korėjos gyventojai užgniaužę kvapą stebėjo, kaip į orbitą kyla raketa nešėja. tapti branduoline valstybe, kad užtikrintų savo saugumą, o didžiausiu savo priešu ji laiko Jungtines Valstijas. Tarptautinės bendruomenės spaudžiama Šiaurės Korėja 2005 metais sutiko apriboti savo branduolinę programą mainais į energetinę pagalbą ir politinį pripažinimą, tačiau nuo 2008-ųjų, kai šešiašalės derybos žlugo, ji savo poziciją tik sugriežtino.

Libijos klaidų nekartos Šiaurės Korėjos lyderiai, regis, gerai išmoko pamoką, kurią jiems da-

vė Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafi likimas: atisakęs savo branduolinės programos galiausiai jis buvo nuverstas vietos opozicijos, kurią parėmė tarptautinė bendruomenė ir JAV. Tai padarė didelį įspūdį Šiaurės Korėjos vadams. Jie tiki, kad trečiasis branduolinis bandymas atgrasys JAV ir jų sąjungininkes nuo puolimo. Pietų Korėjoje Amerika yra dislokavusi 28 tūkst. karių. Be to, konservatoriaus Shinzo Abe administracija Japonijoje taip pat didina gynybos išlaidas, tad Šiaurės

Korėja linkusi dar labiau stiprinti savo pozicijas, jos požiūriu, vis labiau priešiška tampančioje aplinkoje. Pernai balandį Šiaurės Korėjos valdžia pakeitė Konstituciją ir joje save apibrėžė kaip “branduolinę šalį”. JAV žvalgybos šaltiniai mano, kad Pchenjanas planuoja pereiti nuo plutonio prie prisodrinto urano branduolinių ginklų programos ir kasmet pagaminti po dvi branduolines bombas.

•

AP, BBC, Reuters, AFP, LŽ

2013 01 31 Lietuvos žinios

Verslas

Auganti ekonomika piniginių nepildo KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

BVP AUGIMAS BALTIJOS VALSTYBĖSE, PROC.

Pastaruosius trejetą metų bene sparčiausiai po krizės gerėjantys Lietuvos ekonomikos rodikliai ir pernai nerado atgarsio gyventojų piniginėse. Tokias išvadas perša statistikos rodikliai.

V.Lapėnienė: “Dėl geresnio darbo našumo sukuriamas didesnės vertės produktas lieka įmonių pelnuose.” / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka makroekonomikos rodiklio, rezultatu, padėtį komentavo SEB banko analitikas Gitanas Nausėda. Jis taip pat pateikė SEB banko BVP augimo prognozę 2013-iesiems - 3,2 procento. Ji 0,1 proc. optimistiškes-

Trumpai Statybos Lietuvoje pernai gruodį, palyginti su 2011-ųjų gruodžio mėnesiu, pabrango 4,1 procento. Per mėnesį - gruodį, palyginti su lapkričiu, statybos kainos ūgtelėjo 0,5 procento. Tai pranešė Statistikos departamentas. Daugiausia įtakos bendrajam statybos sąnaudų kainų pokyčiui per mėnesį turėjo 1 proc. padidėjęs darbo užmokestis ir 0,3 proc. - statybinių medžiagų bei gaminių kainos. Mašinų ir mechanizmų eksploatavimo darbo valandos kaina bei pridėtinės išlaidos per mėnesį nepakito. Iš statybinių medžiagų ir gaminių per mėnesį labiausiai pabrango vamzdžiai ir bendrosios statybinės medžiagos - po 0,6 proc., santechnikos medžiagos, langai ir durys - po 0,5 proc., o atpigo medžio gaminiai - 0,8 proc., elektrotechnikos medžiagos 0,3 procento. Metinį kainų kilimą lėmė 3,4 proc. padidėjusios statybinių medžiagų ir gaminių kainos bei 7,5 proc. - darbo užmokestis. LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 1 JAV doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 10 Čekijos kronų 10 Danijos kronų

3,4528 2,5554 2,9542 2,7718 4,1082 1,3471 4,6286

-0,5518% -1,0223% -0,1696% -0,4868% +0,1707% +0,0086%

2013* 2014*

Lietuva

3,6

3,1

3,6

Latvija

4,3

3,6

3,9

Estija

2,5

3,1

-0,3

0,4

1,6

kioms aplinkybėms dar po metų BVP galėtų paūgėti ir 2,5 procento. Pasak V.Lapėnienės, optimistiškiau žvelgti į artimiausią laikotarpį skatina ir tai, kad ES valstybės, patiriančios daugiausia problemų (Graikija, Italija, Portugalija), nėra svarbiausios mūsų tarptautinės prekybos partnerės, nes mes aktyviausiai prekiaujame su Vokietija, kurios ekonomikos rodikliai nėra prasti. “Jeigu nedidės emigracija, daugiau darbo jėgos prisidės prie prekių ir paslaugų kūrimo, Eurostato prognozė pasitvirtins”, - neabejoja departamento vadovė.

Demonstravo atsparumą

STATO BRANGIAU

2012

*Eurostato prognozė Šaltinis: Statistikos departamentas

Vakar per spaudos konferenciją Statistikos departamento direktorė Vilija Lapėnienė pateikė tokius svarbiausius Lietuvos ekonomikos 2012 metų rodiklius: bendrasis vidaus produktas per metus paaugo 3,6 proc. ir palyginamosiomis kainomis siekė 112,41 mlrd. litų; darbo našumas padidėjo 8,5 proc., o realus darbo užmokestis pakilo vos 1,1 procento. Metinė infliacija praėjusį mėnesį, palyginti su 2011-ųjų gruodžiu, siekė 2,8 proc., o vidutinė metinė - 3,2 procento.

V.Lapėnienė dar negalėjo konkrečiau atsakyti į LŽ klausimą, kokioms ūkio šakoms teko didžiausia BVP struktūros dalis, bet, anot jos, pirminiais duomenimis, šį rodiklį ir produkcijos pridėtinę vertę pernai labiausiai augino į eksportą orientuota pramonė, mažmeninė prekyba ir žemės ūkis, ypač augalininkystė, palepinta rekordiškai gerais javų derliais ir patraukliomis kainomis tarptautinėje rinkoje. Labiausiai šį rodiklį ir gamybos pridėtinę vertę smukdė statybos sektorius. “Mūsų ekonomika pademonstravo atsparumą neigiamiems išorės ir vidaus veiksniams. Nuo 2012 metų vasaros buvo nuolat diskutuojama apie antrąją krizės bangą, galinčią sužlugdyti trapų atsigaunančios ekonomikos daigą, tačiau šiandien drįstame teigti, kad taip neatsitiko”, susipažinęs su Statistikos departamento pateiktu BVP, pagrindinio

Valstybė

PRIJUNGIMAS KAINUOS ŠIMTUS Buitiniai dujų vartotojai, kuriems dėl skolų buvo nutrauktas dujų tiekimas, norėdami jas vėl gauti privalės sumokėti bendrovei “Lietuvos dujos” maždaug 300 litų. Kainų komisija penktadienį pirmą kartą nustatys tokios paslaugos kainas. “Šis įkainis nustatomas pirmą kartą, kadangi yra Energetikos ministerijos patvirtintas sutarčių su buitiniais vartotojais aprašas. Pagal jį nustatomos kainos jos aktualios tiems, kuriems dėl kokių nors priežasčių nutrauktas dujų tiekimas”, - sakė Kainų komisijos atstovė Loreta Kimutytė. Anot jos, vartotojas, kuriam už skolas buvo išjungtas dujų tiekimas, bendrovei turėtų sumokėti išjungimo ir prijungimo mokestį. Nutarimo projekte siūloma dujų išjungimo įkainį nustatyti 117,7 lito (su PVM), o prijungimo - 167,8 lito. LŽ, BNS

1 DB svaras sterlingų 100 Kazachstano tengių 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų 2013 01 31, LB

4,0285 1,6935 4,6546 8,2549 8,5122 1,4453 3,1391

-0,2085% -0,5728% +0,2127% +0,3029% -0,0858% -0,3321% -0,7454%

nė negu numato Eurostatas, tačiau, analitiko nuomone, šiemet makroekonominė situacija Lietuvoje neturėtų būti blogesnė nei pernai, o kai kuriais aspektais ir patrauklesnė, todėl tikėtina, kad susiklosčius palan-

ka įmonių pelnuose, - pripažįsta V.Lapėnienė, bet ir pabrėžia kitą išvadą: - BVP Lietuvoje auga daugiausia darbo našumo didėjimo sąskaita.” Kita vertus, anot jos, lėtą darbo užmokesčio augimą diktuoja susiklosčiusi situacija - darbo našumas kyla daugiausia investicijų į modernias technologijas sąskaita, o rasti kvalifikuotos darbo jėgos verslininkams Lietuvoje vis sunkiau. Tačiau, G.Nausėdos nuomone, minimalios mėnesio algos padidinimas nuo 850 iki 1000 litų vers darbdavius peržiūrėti ir kitų darbuotojų darbo užmokestį, ypač ten, kur atlyginimų struktūra ir taip yra “plokščia”, t. y. nekvalifikuoto ir kvalifikuoto darbo apmokėjimo skirtumai nėra dideli. Be to, kai kuriose įmonėse darbuotojų atlyginimai yra automatiškai susieti su minimalia mėnesio alga.

Diktuoja situacija

2012 metais darbo našumas padidėjo 8,5 proc., o realus darbo užmokestis pakilo vos 1,1 procento.

Pastarųjų ketverių metų makroekonominiai duomenys turėtų vis labiau išmušti iš vėžių tuos, kurie Lietuvoje fiksuojamą vieną žemiausių vidutinio darbo užmokesčio rodiklių Europos Sąjungoje argumentuoja gerokai žemesniu darbo našumu. Mat, Statistikos departamento duomenimis, nuo 2009-ųjų darbo našumas Lietuvoje pakilo 19,9 proc., o vidutinis realus darbo užmokestis per tą laiką sumažėjo 4,7 procentinio punkto. Tiesa, 2012 metais realus vidutinis darbo užmokestis, atsižvelgiant į infliaciją, padidėjo 1,1 procentinio punkto, tačiau darbo našumas per metus kilo beveik 8 kartus sparčiau. “Dėl geresnio darbo našumo sukuriamas didesnės vertės produktas lie-

“Vien dėl šių priežasčių vidutinis darbo užmokestis gali ūgtelėti 3-4 proc., o kur dar darbuotojų skatinimas geresnių finansinių rezultatų pasiekusiose įmonėse, mėginimai “riebesne” alga pervilioti labiausiai kvalifikuotus darbuotojus iš konkurentų ir panašiai?” - svarstė SEB banko analitikas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, pernai už minimalią algą dirbo per 80 tūkst. Lietuvos gyventojų, pusės dirbančių žmonių atlyginimai vidutinio darbo užmokesčio (1661 litas atskaičius mokesčius) nesiekė, o 765 gyventojai per mėnesį uždirbo per 20 tūkst. litų.

•

2013 01 31 Lietuvos žinios

Verslas

Ugniagesiai bijo gaisrų po renovacijos KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Atmetus visus atsitiktinumus, tik žmogaus aplaidumas ir neapdairumas nepalieka ir, matyt, nepaliks be darbo nei ugniagesių, nei draudikų, nei priešgaisrinės apsaugos specialistų. Ugniagesiai ir priešgaisrinės apsaugos specialistai perspėja, kad prie jau įprastų gaisro kilimo priežasčių daugiau pavojaus įsiplieksti ugniai gyvenamuosiuose pastatuose gali sukurti planuojama gyvenamųjų namų renovavimo programa. Renovacija, pasak ugniagesių, neabejotinai tikrins statybininkų ir projektuotojų sąžiningumą.

“Perspektyvus” židinys “Projektuojant naujus daugiabučius pastatus, problemų būna mažiausiai, nes projektą dar galima koreguoti taip, kad jis atitiktų visus reikalavimus, t. y. kad pastatas atitiktų esminį gaisrinės saugos reikalavimą, - pasakojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis specialistas Linas Petronis. - Daugiau problemų kyla vykdant daugiabučių pastatų renovavimo programą, nes per pastaruosius keletą metų pasikeitė gyvenamųjų namų gaisrinės saugos reikalavimai, o senieji pastatai daugelio šių reikalavimų dažniausiai neatitinka.” Tarp reikalavimų, patvirtintų 2010 metais, specialistas mini būtinybę įrengti gaisro ir dūmų plitimą stabdančias duris ir langus laiptinėse arba aukštų koridoriuose. Modernizuotam pastatui būtini ugnies barjerai iš nedegių medžiagų, kurie apsaugo inžinerines sistemas, vėdinimo šachtas bei durų ir langų angokraščius. Tai padeda apsaugoti nuo greito ugnies plitimo. Šiltinant pastatus poliuretano medžiaga, kai nėra tinkamai, pagal reikalavimus, izoliuoti angokraščiai, gali greitai užsidegti fasadas, o tai jau grėsmė visiems butams ar netgi gretimiems pastatams. Projektuotojai žino daug gudrybių, kaip to išvengti, bet ar visada tuo pasinaudoja. Atrodytų, senuosiuose daugiabučiuose ugnis nėra dažna viešnia. Izoliacinės medžiagos, kuriomis dabar jie šiltinami, gerai atstumia šaltį, bet neapsaugo nuo ugnies.

Kova už būvį 2010 metų gruodžio 7 dieną Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo depar-

GAISRAI LIETUVOJE Metai

Iš viso gaisrų

Iš jų gyvenamuosiuose pastatuose (dalis nuo visų gaisrų, proc.)

2007

15 263

2967 (19,4)

2008

15 760

2605 (16,5)

2009

16 197

2230 (13,8)

2010

12 191

2185 (17,9)

2011

12 306

2022 (16,4)

2012

11 255

2015 (17,9)

Šaltinis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas

tamento direktorius patvirtino naujus Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, kuriuose teigiama: “Rengiant naujo statinio projektą, esamo statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto projektą ir naudojant statinį, taikomos gaisrinės saugos priemonės turi atitikti esminį statinio gaisrinės saugos reikalavimą per visą statinio naudojimo trukmę.” Tai reiškia, kad įvykdžius gyvenamojo namo renovavimo projektą, jo gaisrinės saugos lygis negali būti žemesnis nei anksčiau. Tačiau specialistai pažymi, kad, pavyzdžiui, senųjų betoninių daugiabučių sienų gaisringumo klasė yra saugiausia - A1, o jas apšiltinus ugniai mažai atsparia medžiaga, klasė bus tik blogesnė - B. Apie dvi savaites, kol vykdomi šiltinimo darbai, sienos bus visiškai neatsparios ugniai - tik E klasės. Kaip teigia priešgaisrinės saugos klausimais konsultuojančios UAB “Fire Experts” direktorius Andrius Lukošius, dabartinės šiltinamosios medžiagos yra ganėtinai atsparios ug-

niai, kai renovavimo darbai atliekami pagal reikalavimus, tačiau gaisrų jau būta. “Turi būti didelis išorinis gaisro židinys, kad gaisras įgautų pagreitį”, - pripažino konsultantas. Daugiau bėdų, anot jo, kyla kitur. “Dažniausiai pasitaikančios klaidos atliekant daugiabučių renovavimo darbus yra neišsamus ar neprofesionalus gaisrinės saugos reikalavimų pateikimas projektuose bei renovavimo darbų atlikimas ne pagal projekto sprendinius, - LŽ kalbėjo A.Lukošius ir pasidalijo savo įžvalgomis: - Regis, to priežastis yra tiek projektuotojų, tiek rangovų siekis laimėti skelbiamus konkursus mažiausia kaina, todėl šie statybos proceso dalyviai yra priversti savo darbus atlikti kuo pigiau, nebevertina kokybės, nepaiso gaisrinės saugos reikalavimų.” Jis patartų gyventojams kelti griežtesnius kriterijus renkantis statybos rangovus. “Šiandien rangovų konkurencija yra labai aštri, tikrai yra įmonių, kurios darbus atlieka nepriekaištingai, kultūringai”, - teigė konsultantas. Jis perspėja, kad tiems,

litų iki 16,30 lito per mėnesį. Suskystintų dujų kainų valstybė nereguliuoja. Tokios dujos tiekiamos 21 savivaldybių teritorijose maždaug 32 tūkst. vartotojų. Daugiausia tokių vartotojų yra Mažeikiuose, kur apie 92 proc. daugiabučiuose gyvenančių žmonių naudoja suskystintas dujas.

tistikos departamento atstovė Birutė Stolytė. Vertinant lyginamosiomis kainomis, didžiuosius prekybos tinklus valdančių bendrovių “Maxima LT”, “Palink”, “Norfos mažmena” ir “Rimi Lietuva” - apyvarta pernai padidėjo 1,2 procento. Pagal galiojančius įstatymus atskirai kiekvieno prekybos tinklo apyvartos statistikai neskelbia. Šiuo metu Lietuvoje tik minėti keturi prekybos tinklai atitinka mažmeninės prekybos įmonių, turinčių didelę rinkos galią, kriterijus. Visa mažmeninė prekyba Lietuvoje, neskaičiuojant automobilių pardavimo ir maitinimo įmonių, pernai siekė 26,513 mlrd. litų (be PVM) 4,5 proc. daugiau nei 2011 metais.

Gesinti gaisro gyvenamosios paskirties pastatuose Lietuvoje ugniagesiai važiuoja vidutiniškai 7 kartus per dieną. kurie teikia pirmenybę taupymui, o ne kokybei, daugiau tikimybių patirti nuostolių dėl gaisro. “Kiekvienas gaisrinės saugos reikalavimas turi savo istoriją, nėra “iš dangaus paimtas”. Todėl svarbu, kad gaisrinės saugos reikalavimai veiktų praktikoje. Pertekliniai reikalavimai tikrai nebūtini”, - pažymėjo A.Lukošius.

Rečiausi, bet didžiausi Apie kilusius gaisrus gyvenamuosiuose pastatuose draudimo bendrovės sužino dažniausiai anksčiau, negu apie juos paskelbiama Priešgaisrinės apsaugos departamento suvestinėse. Tai neturėtų stebinti, nes namų turto draudimas - viena populiariausių ne gyvybės draudimo rūšių, o išmokos už ugnies suniokotą turtą yra pačios didžiausios. “Dėl gaisro draudėjai kreipiasi rečiau negu dėl užpylimo ar vagystės, - LŽ prisipažino AB “Lietuvos draudimas” Privataus turto draudimo portfelio valdytoja Audronė Ananevienė. - Tačiau ugnis per ke-

Trumpai DERINS KAINAS Ketinama suteikti savivaldybių taryboms teisę derinti suskystintų dujų tiekimo iš rezervuarų kainas. Tokias nuostatas ruošiamasi įtvirtinti Energetikos įstatyme. Tai pranešė Energetikos ministerija. Ši ministerija, Kainų komisija, Konkurencijos taryba bei kitos institucijos priėmė sprendimą parengti naują įstatymo projektą, nes šiemet kai kuriose savivaldybėse padidėjo suskystintų dujų kainos. Pranešime teigiama, kad dažniausiai kainos padidėdavo dėl išaugusio abonentinio mokesčio. Skuode abonentinis mokestis padidintas nuo 6 litų iki 16,25 lito per mėnesį, Mažeikiuose - nuo 6 litų iki 18,15 lito, Molėtuose ir Ignalinoje - nuo 6

AUGO MENKAI Keturių didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų - “Maximos”, “Iki”, “Norfos” ir “Rimi” - apyvarta, išankstiniais duomenimis, 2012 metais siekė 9,008 mlrd. litų (be PVM). Tai buvo 4,4 proc. daugiau nei 2011 metais, kai apyvarta siekė 8,627 mlrd. litų. Apie tai informavo Sta-

LŽ, BNS

LŽ archyvo nuotraukos

liolika minučių sunaikina visą gyvenimą kauptą turtą, o namas gali sudegti iki pamatų.” Jos teigimu, gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose ir padaromų žalų tendencija lieka stabili - per pastaruosius 4 metus 49 proc. nuostolių gyventojų turtui (pastatams ir juose esančiam namų turtui) padarė gaisrai. Vidutinis vieno gaisro nuostolis privačiam draudėjui siekia 12 tūkst. litų. Vien 2012 metais “Lietuvos draudimas” gyventojams kompensavo 13 mln. litų gaisrų padarytų nuostolių. Analogiškas tendencijas piešia ir kitos draudimo bendrovės. Antai UAB “PZU Lietuva” komercinio turto draudimo produktų vadovas Andrius Dambrauskas tvirtina, kad gaisras yra pati “brangiausia” nelaimė. Vidutinė išmoka už ugnies žalą šioje draudimo bendrovėje sudarė apie 24 tūkst. litų, o iš viso 2011 ir 2012 metais šioms žaloms kompensuoti buvo skirta po 2 mln. litų. Išmokos gaisrų padarytų nuostolių kompensacijoms sudaro apie 40 proc. “PZU Lietuvos” išmokų pagal namų turto draudimo sutartis. Europos draudimo bendrovės “ERGO Insurance” Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius LŽ teigė, jog šioje bendrovėje pastaruosius porą metų žalų dėl gaisrų kompensavimo faktai sudarė 4-5 proc., tačiau tai kainavo 2425 proc. visų išmokų. Todėl, pasak T.Nenartavičiaus, draudimo bendrovė prieš pasirašydama didesnės sumos turto draudimo sutartį visada kreipia dėmesį į pastato konstrukcijų degumo lygį. Tai svarbus rodiklis nustatant draudimo kainą. Tačiau pro draudikų akis neprasprūsta ir kitokių dalykų. “Kartais patys žmonės, neturėdami projektų, stato ar pertvarko savo būstus, nesilaiko statybos reglamento reikalavimų atstumams tarp konstrukcijų. Tokiais atvejais nelaimės tikimybė yra didesnė. Įmoka visada bus mažesnė apdraudžiant pastatus, kurie pastatyti laikantis saugos reikalavimų”, - pabrėžė A.Ananevienė. Nelieka be dėmesio ir apdraudžiami renovuoti būstai. Pasak A.Dambrausko, sudarydami turto draudimo sutartis draudikai atidžiai vertina draudžiamo objekto statybos medžiagų degumą. “Apdraudžiamo renovuoto pastato pamatų, sienų, perdangų, stogo, išorės apdailos, pertvarų, vidaus apdailos konstrukcijos medžiagos yra nurodomos pastato konstrukcinės darbo dalies projektuose; visi duomenys yra saugomi Registrų centre”, - sakė “PZU Lietuvos” atstovas.

•

2013 01 31 Lietuvos žinios

Žemės ūkis

Sartai žada intrigą iki paskutinės sekundės GINTARAS MIKŠIŪNAS

Žirgų lenktynės prie legendomis apipinto Sartų ežero rengiamos jau daugiau kaip 200 metų. Šiemet jos vyks nepažeidžiant ilgamečių tradicijų pirmąjį vasario mėnesio šeštadienį, vasario 2 dieną. Žirgų lenktynės prie Sartų ežero (anksčiau - ant jo ledo) yra vienas seniausių masinių renginių šalyje. Šalia Dusetų miestelio, Zarasų rajone, lenktynės vyksta nuo 1905 metų ir visada sulaukia didelio žiūrovų susidomėjimo. Šylant orams, lenktynes ant Sartų ežero ledo organizuoti tapo nesaugu, todėl jos perkeltos į elipsės formos hipodromą.

Neįkainojamas genetinis fondas “Žirgai Lietuvoje visais laikais buvo apgaubti ypatinga aureole. Žirgui priskiriama nepaprasta galia. Seniau jis buvo laikomas namų sargu nuo įvairių blogybių. Lietuviai nuo seno brangina žirgą kaip kovų draugą, kaip sunkių žemės ūkio darbų pagalbininką. Šimtmečius gyvuojanti Sartų lenktynių tradicija, atlaikiusi visus politinius ir ekonominius šalies gyvenimo sūkurius, verta ypatingos pagarbos bei įvertinimo”, - sakė žemės ūkio ministras prof. Virgilijus Jukna. Ministras akcentavo, kad vietinės arklių veislės - mūsų tautos istorinis, kultūrinis reliktas, neįkainojamas Lietuvos arklių genetinis fondas. Todėl savo žirgų veislėmis rūpinamasi, jos saugomos, puoselėjamos ir propaguojamos, o kai kurios pripažintos saugotinomis ir tarptautiniu mastu. Anot ministro, Sartų lenktynes nuo 1933 metų remia Žemės ūkio ministerija. 1955-aisiais jos tapo respublikinės, o nuo 1968 metų kartu su lenktynėmis pradėtos rengti žemės ūkio produktų mugės. Lenktynes rengiančios bendrovės “Promo Events” vadovas Darius Jonušis priminė, jog turtingoje lenktynių istorijoje šiemet išskirtina bei verta paminėti dar viena reikšminga data. Sukanka lygiai 80 metų, kai 1933-iaisiais, Žemės ūkio rūmams ėmus globoti renginį ir premijuoti greičiausiųjų žirgų šeimininkus, Sartų lenktynių laimėtojui buvo įteiktas pirmasis piniginis prizas.

Intriga išliks iki galo Šių lenktynių organizacinio komiteto pirmininkas, žemės ūkio viceministras Vidmantas Kanopa priminė, kad šį šeštadienį rengiamos jau 107-osios tradicinės Sartų lenktynės. Jose dalyvaus 73 ristūnai, išauginti visose

Visuose važiavimuose stiprūs varžovai “Šią savaitę organizacinis komitetas posėdžiavo Dusetose, apžiūrėjome hipodromą, jo ledą. Jis - lygus, platus, puikiai tinka lenktynėms”, sakė Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininkas Arūnas Jurgaitis. Jis priminė, kad didžiausias ir įspūdingiausias važiavimas turėtų būti aštuntasis - dėl antro pagal dydį 8800 litų UAB “Arvi ir KO” prizo, įsteigto kartu su Žemės ūkio ministerija. Dėl jo žirgai lenktyniaus 3200 m distancijoje. Pasak A.Jurgaičio, dėl šio prizo galės varžytis tiek mūsų šalies sportininkai, tiek ir svečiai iš užsienio.

“Sartai 2013” nugalėtojo laukia Žemės ūkio ministerijos įsteigtas pagrindinis 12 tūkst. litų “Didysis žiemos prizas”. / Oresto Gurevičiaus ir N.Ribokaitės nuotraukos trijose Baltijos šalyse, taip pat Prancūzijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Juos vadelioti patikėta geriausiems Lietuvos, Latvijos ir Estijos sportininkams. Pasak V.Kanopos, visi dalyviai stiprūs, todėl intriga išliks iki pabaigos, o nugalėtojas paaiškės tik šeštadienį vakare. Jo laukia Žemės ūkio ministerijos įsteigtas pagrindinis 12 tūkst. litų “Didysis žiemos prizas”. Dėl šio apdovanojimo su tuo pačiu bėru Sakalu varžysis ir pernykštis šio prizo laimėtojas ir trasos rekordininkas varėniškis Stanislovas Kėrys iš Dubyčių žemės ūkio bendrovės. Po metų pertraukos į Sartus vėl atvyksta dar vienas “Didžiojo žiemos prizo” laimėtojas, garsusis Estijos žirginio sporto veteranas Vladimiras Mum-

mas, kuris 2011 metais su žirgu ST Thomas išsivežė svarbiausiąjį lenktynių trofėjų. Iš viso numatyti 9 važiavimai, bus kovojama dėl 9 prizų. Keturi jų - nacionaliniai ir 4 - tarptautiniai. Pirmasis važiavimas numatytas stambiųjų žemaitukų veislės žirgams. Jie kovos dėl Lietuvos stambiųjų arklių augintojų įsteigto grafaitės Emilijos Pliaterytės vardu pavadinto 5 tūkst. litų prizo. Bendras lenktynių “Sartai 2013” prizų fondas - 65 tūkst. litų, o pernykštis buvo 52 tūkst. litų. Visi žirgai suskirstyti pagal pajėgumą. “Solidus prizų fondas pajėgiausiems vadeliotojams padės siekti geresnių sportinių rezultatų”, - įsitikinęs V.Kanopa.

pastaruosius dešimt metų didžiausias galvijų skaičius fiksuotas 2004-aisiais. Tada šalies tvartuose ir ganyklose jų buvo laikoma nuo 924 682 iki 1 021 372. Prasidėjus krizei galvijų skaičius staiga krito, o mažiausiai jų registruota 2012 metų vasarį (670 451). Mažėjant gyvulių menko ir skerdimo apimtis. ŽŪIKVC skelbia, kad 2012 metų ketvirtą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011-aisiais, Lietuvos įmonėse galvijų skerdimo apimtis sumažėjo 4,8 proc. ir sudarė 46,972 tūkst. vienetų. Daugiausia buvo skerdžiama 12-24 mėnesių karvių ir buliukų (atitinkamai 48 ir 28 proc.). Iš naujausios ŽŪIKVC informacijos matyti, kad 2012 metų ketvirtą ketvirtį

Lietuvos įmonėse pagaminta 11,408 tūkst. t jautienos - 4,2 proc. mažiau nei 2011-ųjų ketvirtą ketvirtį. ŽŪIKVC duomenimis, praėjusių metų spalį-gruodį vidutinė galvijų supirkimo pagal gyvąjį svorį kaina siekė 424,28 lito už 100 kg, t. y. buvo 5,6 proc. didesnė nei 2011-ųjų tais pačiais mėnesiais. Labiausiai pakilo karvių supirkimo kaina (10 proc.), o veršelių iki 8 mėnesių - nukrito 11,7 procento. Tam galėjo turėti įtakos ir 8 proc. padidėjusi veršelių pasiūla. 2012 metų paskutinį ketvirtį galvijų supirkimo pagal skerdenas kaina Lietuvoje sudarė vidutiniškai 909,3 lito už 100 kg ir buvo 6,4 proc. didesnė nei 2011-ųjų ketvirtą ketvirtį.

delios tik 3 Lietuvoje išaugintus žirgus. Visi kiti į Dusetas bus atvežti iš Suomijos, Švedijos ir Latvijos.

Svečius priimti pasirengę Pasak Sartų žirgų lenktynių šeimininkams atstovaujančios Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Algimanto Cibulskio, savivaldybė ruošiasi artėjančiai šventei. “Pasirengimas vyksta sklandžiai, tačiau su Aukščiausiuoju nesame sudarę sutarties. Zarasų krašte nuo praėjusio ketvirtadienio laikėsi žema oro temperatūra - apie 20 laipsnių šalčio, žemė įšalusi, ledo storis - 27 cm, organizatoriai pasirengę priimti žiūrovus”, - kalbėjo jis. Numatyta, kad į Dusetas gali atvykti per 10 tūkst. automobilių, šven-

Šalia Dusetų miestelio, Zarasų rajone, lenktynės vyksta nuo 1905 metų. Jose dalyvaus 73 ristūnai, išauginti visose trijose Baltijos šalyse, taip pat Prancūzijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Įtempta kova laukia ir dėl Lietuvos Vyriausybės įsteigto “Eikliojo žirgo” prizo, kurio piniginė vertė - 7100 litų. Dėl jo kausis ir trasos rekordininkas S.Kėrys, kuris šioje rungtyje vadelios Švedijos žirgų augintojų pažibą žirgą Saxon Westwood, ir daugelio varžybų nugalėtojas ukmergiškis Kazys Trota, tramdysiantis Amerikos ristūnų veislės eržilą Valdovą, ir greitoji latvė Tatjana Martinsone su Salamandra, ir Sergejus Matvejevas su grynaveisliu prancūzų ristūnu Vamaro Castelets. Tarptautinio važiavimo dalyviai, 2400 metrų distancijoje kovosiantys dėl Lietuvos Seimo prizo, į trasą va-

tei parengta 25 ha teritorija, nuvalytas sniegas, šalia hipodromo veiks didelė mugė. Joje žada dalyvauti per 100 prekybininkų ir amatininkų. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas A.Cibulskis siūlo į Dusetas atvykti kuo anksčiau ir važiuoti tik gerai prižiūrimais ir valomais respublikiniais keliais, kurių yra trys: nuo Utenos, Rokiškio ir Zarasų. Tuomet, anot jo, nesusidarys spūsčių. Dėl gripo epidemijos organizatoriai siūlo nesibaiminti - jų nuomone, gryname ore tikimybė užsikrėsti virusinėmis ligomis yra mažesnė negu mieste, viešojo naudojimo patalpose.

•

Trumpai GALVIJŲ MAŽĖJA SKERDIENA BRANGSTA Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, 2013-ųjų pradžioje šalies ūkiuose toliau mažėjo auginamų galvijų - sausį jų buvo registruota 683 972, arba 0,06 proc. mažiau nei praėjusių metų gruodį (689 825). Banda mažėja penktą mėnesį iš eilės, nuo 2012-ųjų rugpjūčio, kai ūkininkai deklaravo auginantys 713 972 galvijus. Tiesa, sugretinus šių ir praėjusių metų pirmų mėnesių duomenis matyti, kad 2013-ųjų sausį buvo auginama 1,97 proc. galvijų daugiau nei 2012-ųjų tą patį mėnesį (670 451). Per

NE SKOLINOSI, O ATSISKAITĖ Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) pernai kredito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir perdirbėjams išduotus 135,2 mln. litų kreditus suteikė 79,1 mln. litų garantijų. Pernai suteiktų garantijų suma, palyginti su 2011 metais, sumažėjo 36,7 proc., išduotų garantijų skaičius sumenko 33,4 proc., iki 335 garantijų. Taip pranešė ŽŪPGF. “Praėję metai žemės ūkiui buvo sėkmingi. Žemdirbiai užaugino puikų derlių, jo supirkimo kainos išliko didelės, todėl jie

galėjo laiku atsiskaityti su žaliavų tiekėjais, kitais kreditoriais ir teko mažiau skolintis iš kredito įstaigų. Pačios kredito įstaigos vis labiau pasitiki žemės ūkiu kaip patikimu verslu, todėl ir garantijų poreikis buvo mažesnis”, - pranešime teigė ŽŪPGF direktorė Danguolė Čukauskienė. ŽŪPGF teikia garantijas bankams ir kredito unijoms už žemdirbių imamus kreditus investicijoms ir trumpalaikiam turtui įsigyti. Per visą fondo veiklos laikotarpį tokių garantijų suteikta už maždaug 2,3 mlrd. litų. LŽ, BNS

2013 01 31 Lietuvos žinios

Kultūra

A.Korobeinikovas eina per aikštę Savaitgalį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje koncertavo rusų pianistas Andrejus Korobeinikovas. Dvidešimt septynerių muzikas - mielai bendraujantis, nestandartinio mąstymo žmogus. MINDAUGAS KLUSAS

er koncertą A.Korobeinikovas ir maestro Juozo Domarko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras atliko Dmitrijaus Šostakovičiaus Pirmąjį fortepijoninį koncertą. Programoje taip pat skambėjo Wolfgango Amadeuso Mozarto, Ferenco Liszto, Modesto Musorgskio simfoniniai kūriniai. Bisui pianistas paskambino Sergejaus Rachmaninovo “Melodiją”. A.Korobeinikovas - ne tik muzikas, bet ir diplomuotas teisininkas, San Marino mokslų akademijos narys, mokantis esperanto kalbą. “Lietuvos žinių” žurnalistas prieš koncertą Vilniuje kalbino Andrejų Korobeinikovą.

Čia ir dabar - Esate Aleksandro Skriabino fortepijoninės muzikos žinovas, įrašėte dvi jo kūrinių plokšteles. Dabar pasirinkote D.Šostakovičių. Gal nuo šio kompozitoriaus prasideda naujasis jūsų kūrybos ir “tyrinėjimų” tarpsnis? - D.Šostakovičius nuo seno buvo mano aistra. Mes, muzikos atlikėjai, esame truputį aktoriai, visi įeiname į skirtingas būsenas. Žinoma, kiekvienas turime savo aurą, įvaizdį. Tačiau man labiau patinka tie pianistai, kurių repertuaras įvairesnis. Genialūs atlikėjai labai mėgsta sureikšminti savo vaidmenį. Vis dėlto, manau, pagrindinis vaidmuo turėtų tekti kompozitoriui. D.Šostakovičius - stebėtinai gyvas kūrėjas. Mane visada žavėjo jo gebėjimas reflektuoti, atskleisti mūsų laiką. Jis tikras XX amžiaus kompozitorius. Net Sergejus Prokofjevas ar Arnoldas Schoenbergas, gyvenę gana ilgai, savo šaknimis remiasi į praėjusią epochą, kuri galbūt baigėsi 1920 metais. D.Šostakovičių galima laikyti tikru sovietų kompozitoriumi. Ne ta prasme, kad jis pritarė valdžiai. Ne, tiesiog D.Šostakovičiaus kūrybos kelias sutapo su naujos kultūros, kitokio gyvenimo pojūčio atsiradimu. Ir jis genialiai, jautriai sugebėjo tai atskleisti. Prisiminkime vieną rimčiausių kūrinių - Aštuntąją simfoniją. Kaip antrosios dalies muzika perteikia minios, sveikinančios Hitlerį, vaizdą! Arba trečioji dalis, kai krinta bombos. Karą matę žmonės tiesiog prarasdavo sąmonę nuo perteikiamo jausmo tikroviškumo. Klausantis “Tokatos” man pasidaro negera, nors niekada nesu girdėjęs sprogimų. Viskas kompozitoriaus perteikiama “čia ir dabar”. Pamenu, kai dar neskambindavau Pirmojo koncerto, man nepaprastai patiko pagrindinė orkestro partija. Antrieji smuikai griežia tokią figūrą, do-minor. Regis, prasideda nesmarki pūga. Iškart įsivaizduoju Petrogradą: sukasi sniegas, dunkso truputį vienas į kitą panašūs namai. Ir erdvėje virš Nevos, virš to iš esmės liūdno miesto skrieja muzikinė koncerto melodija...

Užgaida - Prisiminkime garsųjį 2007-ųjų Piotro Čaikovskio pianistų konkursą. Jums, publikos numylėtiniui, buvo užkirstas kelias į finalinį turą. Kilo didžiulis skandalas. Kaip dabar, praėjus penkeriems metams, vertinate tą įvykį? Ar jis jums padėjo?

Pianistas A.Korobeinikovas prisipažino, kad D.Šostakovičiaus muzika - jo aistra nuo seno. Tai stebėtinai gyvas kūrėjas, tikras XX amžiaus kompozitorius. / Vladimiro Caralunga-Moraro nuotrauka - Iš esmės konkursas tebuvo mano užgaida. Tuo metu jau priklausiau vienai muzikos agentūrai Vakaruose, turėjau suplanuotų įrašų sesijų, koncertų. Vieną jų dėl konkurso teko atšaukti, tai nelabai patiko agentūros vadovams. Tačiau jutau spaudimą iš kitur, žinote, - mama, senelė, maskviškiai pedagogai. Mums P.Čaikovskio konkursas reiškia šį tą daugiau nei Vakaruose. Ten jis - tik vie-

gai, net spėjau persirengti. Buvo paskelbta techninė pertrauka. Nesupratau, kas atsitiko. Paskui man daug kas teigė, esą kažką netinkamo pasakiau komisijos nariams. Nieko panašaus nebuvo. Įdomiausia, ką vertinimo komisijos nariai kalbėjo vėliau: “Kaip jis gražiai skambino! Tik D.Šostakovičiaus nereikėjo rinktis.” Štai dėl ko man ypač apmaudu.

“Per konkursą komisija vertino ne atlikėją, o kompozitorių. Štai dėl ko man ypač apmaudu”, - sakė A.Korobeinikovas. nas iš daugelio, o mums - “gyvenimo pabaiga”, jis lemia viską. Na, tai nutolę prisiminimai. Galiu tik pasakyti, kad liko keistas jausmas. Kadangi koncertavau ir ruošiausi įrašams, į Maskvą atvykdavau ir iš jos išvykdavau, šiame mieste beveik nebuvau. Ir nesuvokiau viso to ažiotažo. Pajutau tvyrančią įtampą. Publika klausosi, o dalis vertinimo komisijos narių demonstratyviai - ne. Juos visus gerai pažinojau, tačiau nesupratau, kas dedasi. Nesupratau ir to, kodėl dešimtą ryto susirinko pilnutėlė konservatorijos Didžioji salė. Žinoma, nustebau ir vietoj mandagaus “ačiū, užtenka” išgirdęs “Andrej, stop, perebor” (“Andrejau, stop, perlenkta”). Nors klausytis jiems buvo likusi viena minutė. Kad ir ką sakytum, didis ciklas - D.Šostakovičiaus “Preliudai”. Jie bent turėjo žinoti, kad man liko vos dvi eilutės. Aišku, nustebino ir publikos reakcija. Klausytojai be perstojo plojo ir privertė žiuri narius išeiti iš salės. Aplodismentai truko il-

Tai man primena patį kompozitorių, kuris “į stalčių” parašė (gyvas būdamas taip ir neišgirdo) kūrinį “Antiformalistinis rojelis”. Ten darbo liaudies atstovas Troikinas pagal rusų liaudies dainą sako (pašnekovas žemu balsu dainuoja - aut.): “Me-ee-es turim būt kaip kla-si-kai. Pa-as mus viskas tu-uri būt kaip pas klasi-kus.” Iš Andrejaus Ždanovo, kuris tada kuravo kultūros sritį, kalbos kompozitorius paėmė tikras ištraukas. A.Ždanovas pasakė, kad šiuolaikiniai kompozitoriai pavyzdžiu turi rinktis klasikus - Michailą Glinką, P.Čaikovskį, Nikolajų RimskįKorsakovą. O kadangi per visus susirinkimus turi būti atstovas iš darbo klasės, D.Šostakovičius sukūrė tokį valsiuką darbininkui. Troikinas uždainavo (pašnekovas gracingai dainuoja - aut.): “Glinka, Čaikovskij, Rimskij-Korsakov...” Net kirtis netinkamoje vietoje: ne Korsakov, o Korsakov. Jis juk nežino, kas toks tas Korsakovas.

Tad istorija pasikartojo, D.Šostakovičiaus, pasirodo, nereikėjo rinktis. Žiuri pirmininkas Nikolajus Petrovas, amžiną jam atilsį, tiesiai šviesiai pasakė: “Jei Andrejus būtų skambinęs “Parodos paveikslėlius”, būtų patekęs į finalą. “Nesvarbu, kaip skambinęs, svarbu, kad būtų Modestas Musorgskis. Komisija vertino ne atlikėją, o kompozitorių. Tiek to...” Gavau daug laiškų, atsiliepimų iš visos Rusijos, net atokiausių vietovių. O Vakaruose tai neturėjo jokios reikšmės. Įdomiausia, kad vėliau pasirodyti Nižnij Novgorode koncerto rengėjams rekomendavo pats N.Petrovas. Jis pasakė: “Būtent jį reikia kviesti.” Atrodė gerokai keista.

Pribaigė nihilizmas - Jūsų išsilavinimas ir stulbina, ir glumina. Devyniolikos aukso medaliu baigėte P.Čaikovskio konservatoriją - tokio amžiaus tai pavyko tik S.Rachmaninovui. Vėliau stažavotės Londono karališkajame muzikos koledže. Negana to, būdamas dvylikos Maskvoje įstojote į Europos teisės universitetą. 2003-2004 metais jame dėstėte, publikavote keletą straipsnių. Lyg to būtų maža, įstojote į teisės aspirantūrą Maskvos valstybiniame universitete (MGU). Deja, nepavyko parašyti kandidato disertacijos. Ar ketinate prie jos grįžti? - Disertacija buvo parašyta. Tačiau tuo metu keitėsi įstatymai, terminologija, reikėjo ją naujai suredaguoti. O laukė daugybė koncertų. Pamaniau, kam ta disertacija įdomi, kas ją skaitys? Ypač Rusijoje. Turėjau bylinėjimosi patirties, išsigelbėjau nuo karinės tarnybos. Teisiausi su kariniu komisariatu. Mane tie-

siog pribaigė pačių teisėjų teisinis nihilizmas. Teisės mokslas, žinoma, labai įdomus, ypač patiko teorinė jo dalis, net spėjau paskaityti paskaitų. Tačiau praktika Rusijoje nė kiek neviliojo. Turiu draugų, kurie dirba toje srityje, ir matau, kaip kankinasi, mat teorija ir praktika nuolat kertasi. Visa praktika - kaip išsukti vieną ar kitą valdininką. Su mokslu tai neturi nieko bendra.

Vaikystėje klausėsi bardų - Įdomus sutapimas: neseniai Vilniuje viešėjęs jūsų kolega pianistas Nikolajus Luganskis savo muzikinę “praktiką” pradėjo nuo dainelės “Te visad šviečia saulė”, o jūs vaikystėje chore uždainavote “Pervesk mane per aikštę” (“Perevedi menia čerez maidan”). - Tai įdomi istorija. Jokių muzikinių planų neturėjau. Tačiau tėvai klausydavosi bardų plokštelių - Sergejaus ir Tatjanos Nikitinų, Bulato Okudžavos, šiek tiek Vladimiro Vysockio. Ši B.Okudžavos daina skirta mirusiam V.Vysockiui, parašyta jo atminimui. Dabar tai jau žinau. Žodžiai kupini tragizmo, dainuoja senas, patyręs žmogus. Jis veda savo sūnų per aikštę, kurios gale - mirtis. Na, visiškas tragizmas. Mokėjau žodžius, bet tada dar pusės jų nesuvokiau. Scenoje buvo daug vaikų, prieš mane stovėjusi mergaitė labai drovėjosi. O aš - nė kiek. “Galima, aš padainuosiu?” - paklausiau. “Prašom.” Pamenu, salėje kapų tyla, stovi trejų su puse metų pyplys ir dainuoja tą dramatišką tekstą. Turbūt jiems pabodo klausytis ir nutarė mane leisti mokytis fortepijono.

•

2013 01 31 Lietuvos žinios

Kultūra

Tikras italas ar netikras lietuvis Atkelta iš

Guido Michelini - lingvistas, baltistas, lietuvių literatūros vertėjas į italų kalbą, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys. Vilniaus universitete apgynė filologijos mokslų kandidato ir filologijos mokslų daktaro disertacijas. Parašė studijų lietuvių ir italų kalbomis apie senąją lietuvių raštiją (“Martyno Mažvydo raštai ir jų šaltiniai”, 2000; “Mažvydo Gesmes chriksczoniskas: pirmas lietuviškas giesmynas”, 2007; “Mažosios Lietuvos giesmynų istorija: nuo Martyno Mažvydo iki XIX a. pabaigos”, 2009 ir kt.), įvairiuose leidiniuose paskelbė daugiau nei šimtą mokslinių straipsnių. Į italų kalbą išvertė Antano Baranausko “Anykščių šilelį” (1990), lietuvių tremtinių poezijos (“Canti lituani dalla Siberia”, 1991), Romualdo Granausko “Gyvenimą po klevu” (2007) ir kt. Aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos universitetais.

• 1 p.

Vienas svarbiausių G.Michelini atradimų - Olandų gatvės studentų bendrabutyje - lietuvaitė “reikšmingomis mėlynomis akimis”, Birutė Žindžiūtė. 1984-aisiais ji tapo ponia Michelini. Skamba nuostabiai - būsimasis profesorius gimė Parmos vienuolyne (tuo metu ten buvo tarnybiniai butai). Vaikystėje ne kartą girdėjo, kad tai ir yra Stendhalio aprašytasis garsiajame romane. Bet vėliau išsiaiškino, kad veikiausiai ne (mokslininko erudito aistra viską ištirti nuodugniai, iki galo). Pasak žmonos, Guido kaip įklimpo į senąją lietuvių raštiją, tol iš ten nesitraukė, kol neapėjo visų vardų. Kitas pavyzdys apie jo kruopštumą ir nuoseklumą - iš Labanoro girios. “Pirmą sykį nuvažiavom ten brukniauti, - prisimena Birutė. - Mes aprinkom, aprinkom uogas ir bėgam toliau. Guido nustebo: “Jūs kur?! Žiūrėk, kiek dar čia liko. Jeigu ir gyvenime taip nenuosekliai elgsies, nieko ir nepasieksi.” Kol nenurinko visų iki vienos uogelės tame plotelyje, kito neieškojo.”

Birutė Žindžiūtė-Michelini Parmos universitete dėsto lietuvių kalbą. Parašė knygą apie Lietuvą italų kalba (“Lituania”, 1990). Parengė Lietuvių-italų kalbų žodyną (2005), “Lietuvių kalbos gramatiką” italų kalba (2007). Į lietuvių kalbą išvertė Giulio Leoni romaną “Mozaikos nusikaltimai” (2006), Gianni Rodari kūrybos vaikams. Į italų kalbą išvertė Kęstučio Kasparavičiaus, Sigutės Ach, kitų lietuvių autorių kūrybos. Vertėjauja režisieriui Eimuntui Nekrošiui, kai šis dirba Italijoje.

Aistra traukiniams Autobiografinės knygos G.Michelini neplanavo rašyti. Darbo ėmėsi knygotyrininko Domo Kauno paskatintas. Parašė gana glaustai, koncentruotai. Ir paprastai. Kas jam atrodė svarbiausia. “Kaip rašo profesorius?” - D.Kaunas paklausė B.Žindžiūtės. Pasirodo, jis ilgai nenorėjo pereiti prie kompiuterio. Rašo greitai, labai susitelkęs. Kartais gali nutraukti pokalbį: “Palauk, man atėjo viena mintis - bėgsiu užrašyti!” “Negaliu sėdėti ir ilsėtis - turiu ką nors galvoti, ką nors veikti”, - sako italas. Istorikas Antanas Tyla jį palygino su legendiniu romėnu Palemonu. Klaipėdietis profesorius Rimantas Balsys pratęsė: savo lituanistiniais darbais tai šiuolaikinis, XX ir XXI amžių sandūros Palemonas. Abu kalbėtojai gyrė mokslininko darbštumą, produktyvumą, kryptingumą. R.Balsiui įsiminė istorija iš Guido vaikystės. Jam nesisekę peršokti per gim-

B.Žindžiūtė-Michelini ir G.Michelini netrukus išvyks į Parmą, bet sūnus Emilis liks čia, ieško darbo. Dukra Martina galbūt šį rudenį atvyks studijuoti į Vilniaus universitetą. / Romo Jurgaičio nuotrauka nastikos arklį. Tada susimeistravo panašų įrenginį pats ir treniravosi namie. Ir vėliau gyvenime laikėsi principo: ne apeiti kliūtį, bet ją įveikti. B.Žindžiūtė-Michelini apgailėjo, kad vyras knygoje pamiršo paminėti dar vieną savo aistrą - traukiniams. Važiuodamas traukiniu profesorius visą laiką žiūri pro langus, dairosi į geležinkelio atšakas ir nuolat klausinėja: ar tu žinai, kur veda šita? O ar tu žinai?.. Vyras jai yra prisipažinęs, kad

universiteto profesoriaus kėdę keistų nebent į didelės geležinkelio stoties viršininko kepurę.

veikalas “Lenkijos pilietinių karų istorija”, pirmą sykį pasirodęs Venecijoje 1671 metais, įdomus mūsų istorijos šaltinis, į lietuvių kalbą išverstas B.Žindžiūtės-Michelini, lydimas G.Michelini komentarų.

Profesoriaus kėdę G.Michelini keistų nebent į didelės geležinkelio stoties viršininko kepurę. Miškuose prie Dubysos Vakar Vilniuje pristatytas didžiulis, kone 800 puslapių, Michele Bianchi

Profesorius paskelbė, kad dabar grįžta prie bendrosios kalbotyros tyrinėjimų - seniai kilusios minties paieškoti struktūrinių sąsajų tarp kalbos ir mu-

zikos. Ir jeigu atsiras iš tų ieškojimų kokia knyga, kažin ar nebus ji lietuvių kalba parašyta. G.Michelini pomėgis muzikuoti. Muzikuojantis lingvistas yra vargoninkavęs vienoje Parmos bažnyčioje. Jis gali pagroti ne vien tai, ką randa tyrinėjamuose giesmynuose, bet gerokai sudėtingesnius opusus. Kodėl knygos pavadinime - Dubysa? Prie šios gražios upės - Birutės senelių namai. Dabar jie atstatyti. Iš čia 1948 metais jos tėvas su savo motina, broliu ir seserimi buvo ištremti į Sibirą. “Šiame nuošaliame nepaprastai gražiame kampelyje praleidžiame beveik visas vasaros atostogas, - pasakoja Guido. - Mėgstamiausias mano darbas - motoriniu pjūklu kirsti sausuolius ir apgenėti sveikus medžius. O tų medžių turime visokiausių - iš mūsų ūkiui priklausančių 86 hektarų beveik pusė apaugusi mišku. Planuojame abu su Birute, sulaukę pensijos, čia praleisti didžiąją metų dalį.” “Pamatytumėt ten mūsų gerbiamą profesorių - nepažintumėt, - juokiasi žmona. - Apsirengęs prastais drabužiais laksto po mišką, kalbasi su medžiais, apsikabina ąžuolą. Vienas dėdė, įpratęs prie jo tokio, sykį pamatęs vilkintį kostiumu, neatpažino. Net pasišaipė: “Tai vis dėlto turi kuo apsirengti?”

Dvikalbiai vaikai “Nebežinau, ar aš tikras italas, ar netikras lietuvis”, - labai nuoširdžiai prisipažįsta profesorius. Neilgai trukus Micheliniai išvyks į Parmą, bet sūnus Emilis, kuriam dvidešimt septyneri, dar liks čia. Ieško darbo. Norėtų pagal specialybę. Užsienio prekybos bakalauro studijas jis baigė Parmoje, magistro - Škotijoje. “Abu mano vaikai dvikalbiai, jie turi dvi tėvynes”, - sakė profesorius LŽ. Dukra Martina, Parmos universiteto užsienio kalbų antro kurso studentė, parašė prašymą ir galbūt šį rudenį atvyks studijuoti Vilniaus universitete pagal “Erasmus” programą. Tame pačiame, kur lietuvių kalbos išmoko tėtis ir kurį baigė mama.

•

Trumpai

Romo Jurgaiččio nuotrauka

Į LIETUVĄ ATVYKS PANSORI MEISTRĖ Balandžio 16-25 dienomis Lietuvoje viešės tradicinio korėjiečių meno pansori atlikėja Park In Hye. Dar labai jauna, tačiau jau mokytojo tradicijos perdavimo patvirtinimą turinti dainininkė yra tikra žvaigždė Pietų Korėjo-

je, kur šis giedojimas iki šiol itin populiarus. Pansori istorijas pasakoja du žmonės - dainininkas ir būgną mušantis muzikantas. Lietuvoje viešėsianti Pietų Korėjos aktorė Park In Hye gimtojoje šalyje paskelbta geriausia 2011-2012 metų jaunąja menininke. Dainininkės spektakliai jau apkeliavo Europą, apie ją sukurtas dokumentinis filmas. Organizatoriai teigia, jog “Anykščių šilelis”, atliekamas korėjietiškai, taps išskirtiniu renginiu Lietuvos padangėje. 2003 metais pansori tradiciją UNESCO paskelbė nematerialiu žmonijos verbalinio palikimo šedevru. Nuostabaus grožio ir įtaigaus, švelnaus vokalo dainininkė Park In Hye į Lietuvą atvyksta kultūrine veikla gerai žinomo aktoriaus ir režisieriaus Kęstučio Marčiulyno nuopelnu. Renginį organizuoja viešoji įstaiga “Jaja”, kuriai vadovauja aktorė, režisierė Eglė Mikulionytė. Balandžio 19 dieną pansori bus atliekamas Šiauliuose, balandžio 21-ąją - Klaipėdoje, balandžio 23-iąją - Kauno muzikiniame teatre, balandžio 24 dieną - Teatro arenoje Vilniuje.

RAŠYTOJĄ PRISIMENANT Vasario 4 dieną Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje vyks “Alma mater musicalis” ciklo koncertas “Viduržiemio fantazija”, skirtas Vinco

Mykolaičio-Putino 120-osioms gimimo metinėms. Muzikos ir poezijos pynę, kupiną būties apmąstymų, amžinųjų vertybių troškimo bei gyvenimo triumfo, dovanos aktorė Gražina Urbonaitė ir trombonininkų kvartetas “Opera b(r)ass”: Tomas Karka, Mindaugas Valaitis, Paulius Batvinis, Andrius Stasiulis, taip pat solistas Sergejus Kirsenka. Per koncertą skambės V.Mykolaičio-Putino eilės, Antono Brucknerio, Wolfgango Amadeuso Mozarto, Johano Sebastiano Bacho, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Claude’o Debussy, Mileso Daviso muzika.

nė nesumanysi”, - džiaugėsi Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus sceninės praktikos vadovė Giedrė Zaščižinskaitė. “Baltaragio malūną” šios mokyklos Baleto skyriaus moksleiviai atgaivino 2011-aisiais. O jo premjera buvo surengta dar 1979 metais - tuomet spektaklį pagal kompozitoriaus Viačeslavo Ganelino ir poeto Sigito Gedos miuziklą “Velnio nuotaka” Nacionaliniame operos ir baleto teatre pastatė choreografas Vytautas

“ČIURLIONIUKAI” ŠOKS PARYŽIUJE Liepos 4 dieną UNESCO būstinės Paryžiuje didžiojoje salėje Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleiviai šoks baletą “Baltaragio malūnas”. Tai bus vienas Lietuvos pristatymo programos akcentų mūsų šaliai pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. “Labai džiaugiamės šiuo įvertinimu ir mūsų auklėtiniams suteikta galimybe pasirodyti tokia proga nepaprastai publikai. Geresnės motyvacijos jauniesiems artistams

Oraganizatorių nuotrauka

Brazdylis. Kurdamas baletą jis drąsiai derino klasikinio ir šiuolaikinio šokio plastiką, todėl “Baltaragio malūnas” Lietuvos baleto istorijoje vadinamas vienu pirmųjų žingsnių moderniosios choreografijos link. Iki gastrolių Paryžiuje “Baltaragio malūnas” dar kelis kartus bus rodomas Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre - vasario 14, kovo 8 ir balandžio 6 dienomis. LŽ

2013 01 31 Lietuvos žinios

Sportas

“Žalgirio” legionierius pabėgo dėl įsitikinimų SAULIUS RAMOŠKA

Eurolygos TOP 16 etape į pergalių kelią siekiantis sugrįžti Kauno “Žalgiris” šiandien 19.45 val. namie stos prieš Berlyno klubą “Alba”. Šį vakarą su vokiečiais žalgiriečiai žais jau be įžaidėjo Ibrahimo Jaabero, kuris dėl įsitikinimų nutarė nebežaisti Europoje. Dvikovos išvakarėse “Žalgirio” vadovai sulaukė “dovanėlės” iš spalio viduryje prie komandos prisidėjusio 188 cm ūgio įžaidėjo I.Jaabero. JAV ir Bulgarijos pilietybę turintis itin nuoširdžiai islamo religiją išpažįstantis krepšininkas informavo klubą jį paliekąs dėl asmeninių priežasčių.

Papiktino užrašai ir šokėjos “I.Jaaberas pareiškė nesutinkantis su krepšinio reklamos ant marškinėlių taisyklėmis. Be to, nuo suolelio stebėdamas Lietuvos krepšinio lygos rungtynes su Panevėžio “Lietkabeliu” jis pasipiktino palaikymo grupės pasirodymu per pertraukėles,” - komentavo “Žalgirio” sporto direktorius Vitoldas Masalskis. Pasak jo, I.Jabeeras parašė laišką klubui, kuriame tikino daugiau nežaisiantis nei Kauno, nei kitose Europos komandose. V.Masalskis neslėpė nuostabos dėl krepšininko sprendimo, juolab Europoje I.Jaaberas rungtyniavo nuo 2007 metų. “Krepšininkas sutartį su “Žalgiriu” sudarė tarpininkaujant jo agentui, todėl abu puikiai žinojo taisykles ir sąlygas Europos klubuose, -

Islamo religiją išpažįstantis I.Jaaberas “Žalgirį” paliko dėl asmeninių priežasčių. / Erlendo Bartulio nuotrauka teigė sporto direktorius. - Jeigu I.Jaaberas padengs nuostolius “Žalgiriui”, žaidėjui kliūčių išvykti nedarysime.” “Suprantu, kad dėl tokio sprendimo galbūt niekada neuždirbsiu pinigų iš krepšinio, bet dėl įsitikinimų esu pasirengęs pasiaukoti”, - laiške klubui rašė I.Jaaberas, kuriam vasario 4 dieną sukaks 29-eri. Pirmąkart jis pagarsėjo 2009 metais, kai dėl šventojo pasninko mėnesio Ramadano atsisakė rungtyniauti Lenkijoje vykusiame Europos čempio-

nate. Šį faktą tuomet oficialiai paskelbė Bulgarijos krepšinio federacija.

Nešvarus kauniečių žaidimas “Žalgirio” ekipa su “Alba” paskutinį kartą žaidė prieš trylika metų. Tai buvo 1999-2000 metų sezoną, tuomet abi ekipos pasidalijo po pergalę. Šiuo metu Eurolygos veteranas “Žalgiris” ir po trejų metų į stipriausią Europos klubų turnyrą grįžusi “Alba” E grupės lentelėje įsitaisiusios greta: per

penkis turus abu klubai laimėjo tik po sykį ir užima atitinkamai 6 ir 7 vietas. Keturiais pralaimėjimais TOP 16 etapą pradėję Berlyno krepšininkai praėjusiame ture pagaliau nudžiugino savo gerbėjus 82:63 nugalėdami Vokietijos čempionę Bambergo ekipą “Brose Baskets”. Sykiu tai buvo pirmoji šios šalies komandos pergalė TOP 16 etapuose. “Pirmoji pergalė antrajame etape mus įkvėpė ir padrąsino, - pakilios nuo-

Čempionai pasitraukė nepralaimėję

Nigerijos futbolininkai Afrikos čempionate įsiveržė į ketvirtfinalį, o jų aistruoliai rinkosi stebėti savo dievukų pasirodymo dideliame ekrane prie didžiausio šalies miesto Lagoso nacionalinio stadiono. / AFP/Scanpix nuotraukos VILMANTAS REMEIKA

Afrikos futbolo gerbėjų Juodojo žemyno čempionato ketvirtfinalyje laukia desertas. Sekmadienį susitiks Afrikos futbolo didžiosios jėgos Nigerijos ir Dramblio Kaulo Kranto rinktinės. Tai paaiškėjo, kai C grupėje Nigerija užėmė antrąją vietą ir “užšoko” ant anksčiau D grupėje pirmąją vietą užsitikrinusio Dramblio Kaulo Kranto. Tuo metu praėjusio čempionato laureatė Zambijos rinktinė jau po grupės varžybų priversta keliauti namo.

Nusivylimo lavina Durys į ketvirtfinalį čempionams užsivėrė po paskutinių rungtynių su

Burkina Fasu, jos baigėsi 0:0. Zambija šiame čempionate nepralaimėjo, tačiau ir nelaimėjo. Trijų lygiųjų buvo per mažai, kad galėtų žengti tolyn. Anksčiau tokia lemtis ištiko Maroko ir Kongo DR rinktines. Zambijos komandą treniruojantis prancūzas Herve Renardas žaidėjų nekaltino: “Tai mano kaltė. Žaidėjams priekaištų neturiu, jie padarė viską, ką galėjo. Didžiuojuosi jais. Tai yra sportas. Geriau vieną kartą tapti čempionais, nei nuolat žaisti ketvirtfinalyje ir nieko nelaimėti.” Labiausiai H.Renardas pyko dėl Afrikos futbolo konfederacijos (CAF) sprendimo. CAF nutarė, kad į Brazilijoje vyksiančias Konfederacijų taurės varžybas vyks šio Afrikos čempionato nugalėtojai. Pagal ankstesnę tvarką tokia garbė tektų 2012-ųjų čempionei Zambijai. Tačiau Afrikos pirmenybes nu-

tarus rengti nelyginiais metais, ši privilegija iš Zambijos futbolininkų atimta. “CAF mano, jog nesame pakankamai garsūs, kad gintume žemyno garbę. Būtų teisingiausia, jei praėjusių ir šių metų čempionai tarpusavio rungtynėse išsiaiškintų, kas vyks į Braziliją”, - mano H.Renardas. O Burkina Fasas švenčia. Buvusi Prancūzijos kolonija, kurios pavadinimas reiškia “sąžiningų žmonių žemė”, su 5 taškais laimėjo C grupės varžybas. Afrikos čempionato ketvirtfinalyje Burkina Fasas žais antrą kartą po 15 metų pertraukos. “Rungtynėse su Zambija buvome labai motyvuoti - buvome arti ketvirtfinalio ir kovojome su čempionais. Pasakiau žaidėjams, kad tokio šanso daugiau galbūt niekada nebebus”, - sakė Burkina Faso treneris iš Belgijos Paulis Putas.

Ereliai grūdinasi Nigerija surinko irgi 5 taškus, bet grupėje liko antra dėl prastesnio įvarčių santykio. Kelialapį į ketvirtfinalį Nigerijai lėmė pergalė 2:0 prieš Etiopiją. Savo pranašumą favoritai įrodė rungtynių pabaigoje realizuodami du 11 m baudinius. Juos įmušė 22 metų Victoras Mosesas, už kurį Londono “Chelsea” klubas “Wigan” ekipai praėjusią vasarą sumokėjo 11,8 mln. eurų. Nigerija visuomet dominavo Afrikos futbole. Žemyno čempionatuose ši rinktinė dalyvavo 16 kartų ir net 13 sykių iškovojo medalius. Tik pastaruoju metu virš “Žaliųjų erelių” susitelkė tamsūs debesys. Po nesėkmingo pasirodymo 2010 metų pasaulio čempionate Nigerijos prezidentas Goodluckas Jonathanas ėmėsi reformuoti šalies futbolą ir uždraudė rinktinei žaisti tarptautines rungtynes. Reaguodama į valdžios kišimąsi FIFA izolia-

taikos vakar į Lietuvą atskrido “Albos” vyriausiasis treneris Saša Obradovičius. - Po visų problemų dėl žaidėjų traumų mūsų forma kiekvieną savaitę gerėja.” Pasak S.Obradovičiaus, “Žalgiris” nėra toks talentingas kaip Madrido “Real” ar Maskvos CSKA, tačiau Kauno ekipa jo auklėtiniams yra neparankiausia E grupėje, todėl sunku nuspėti, kokią taktiką pasirinkti kovojant su žalgiriečiais. “Žalgirio” žaidėjai ne tik taikliai meta ir puikiai perduoda kamuolį, jie žino, ką reikia daryti kiekvienoje situacijoje ir kaip gintis, - pripažino varžovų žaidimą gerai išstudijavęs S.Obradovičius. - Galiausiai jie puikiai supranta, kada ateina laikas žaisti “nešvariai”.” Kauno komandai trauktis nebėra kur. Jos strategas Joanas Plaza kaskart pabrėžia, jog namie būtina laimėti. Jam pritaria asistentas Saulius Štombergas: “Šiuo metu mums būtina pergalė. Kuo toliau - mačai tampa svarbesni.” Pasak asistento, visi varžovų žaidėjai judrūs, gynyboje - aktyvūs, aukštaūgiai naudojasi užtvaromis ir meta iš toli. “Nors žaisime namie, bus nelengva”, - pabrėžė S.Štombergas. “Žalgirio” gynėjas Marko Popovičius, per pastarąsias 11 Eurolygos rungtynių pelnantis bent po vieną tritaškį, įsitikinęs, jog ketvirtadienio dvikova bus viena svarbiausių. “Mums svarbiausios dvikovos su tais varžovais, kuriuos, kaip visi mano, turėtume lengviau įveikti”, sakė snaiperis iš Kroatijos. Šis susitikimas turėtų būti įsimintinas kauniečių aukštaūgiui Darjušui Lavrinovičiui - ketvirtadienį jis žais 100-ąsias rungtynes Eurolygoje.

•

STATISTIKA Burkina Fasas - Zambija 0:0. Nelspreitas, 8 000 žiūrovų. Etiopija - Nigerija 0:2 (0:0). Rustenburgas, 15 000 žirūovų. Victoras Mosesas (79 ir 90 iš 11 m). 1. Burkina Fasas 1 2

5:1

2. Nigerija

4:2

1 2

3. Zambija

0 3

2:2

4. Etiopija

0 1

1:7

vo Nigerijos futbolo federaciją, tačiau draudimą atšaukė 2010-ųjų rudenį, prezidentui nustojus kištis. “Žalieji ereliai” greitai sugrįžo į elitą, o dabartinis rinktinės treneris Stephenas Keshi puoselėja ambicingus planus laukdamas 2018 metų pasaulio pirmenybių, jis jau yra parengęs penkerių metų programą. Ji atsispindi komandos paraiškoje. Afrikos čempionate žaidžiančioje rinktinėje iš 23 futbolininkų net 18 yra 25 metų ir jaunesni. “Dabar “apšaudome” jaunimą. Vyksta komandos kūrimo procesas. Norime, kad po penkerių metų jau galėtume didžiuotis savo pasiekimais”, - savo tikslus atskleidė treneris. Būdamas žaidėjas S.Keshi su rinktine tapo 1994 metų Afrikos čempionu, o debiutuodami tais pačiais metais vykusiame pasaulio čempionate Nigerijos komanda nužygiavo iki aštuntfinalio, kur tik po pratęsimo pralaimėjo Italijai. “Tada buvome labai stiprūs psichologiškai ir nematėme, kas galėtų mus įveikti. Dabar viskas kitaip. Bet pasitikėjimas pamažu grįžta. Tik reikia laiko ir kantrybės”, - tikino S.Keshi. Jauną jo komandą ketvirtfinalyje egzaminuos Dramblio Kaulo Krantas. “Žmonės mus iš anksto nurašo, bet tai yra jų reikalas. Žiniasklaida vis primena, kad toks varžovas mums per stiprus. Pažiūrėsime. Rungtynės su Etiopija mums buvo gyvybės ar mirties klausimas, ir puikiai susitvarkėme”, - teigė Nigerijos rinktinės saugas Johnas Obi Mikelis iš “Chelsea” komandos.

•

2013 01 31 Lietuvos žinios

Sportas

Treji V.Praškevičiaus metai be kamuolio SAULIUS RAMOŠKA

Vieni Virginijaus Praškevičiaus bendraklubiai ir rinktinės draugai sėkmingai tebežaidžia krepšinį, kiti paniro į trenerio darbą. O šio rašinio herojus, beveik prieš trejus metus padėjęs tašką sportininko karjeroje, tebeieško savo nišos. Pavargęs nuo krepšinio 38-erių V.Praškevičius kamuolio į rankas neėmė nuo 2010 metų gegužės 12-osios. Tądien jis žaidė paskutines savo, sportininko profesionalo, rungtynes.

Liūdnos atsisveikinimo rungtynės Per karjerą Virginijus rungtyniavo Lietuvos, JAV, Turkijos, Izraelio, Belgijos, Italijos, Ispanijos ir Kinijos klubuose, o su krepšiniu atsisveikino kaip ir legendinis Arvydas Sabonis - žaisdamas Lietuvos komandoje. 2010 metų vasario 25 dieną jis pasirašė sutartį su Utenos ekipa “Juventus”, kuriai padėjo nukeliauti iki Lietuvos krepšinio lygos (LKL) mažojo finalo. Tiesa, atsisveikindamas su krepšiniu 206 cm ūgio atletiškas puolėjas durimis netrinktelėjo - uteniškiai visas trejas serijos rungtynes pralaimėjo “Šiauliams”. Paskutinės mažojo finalo rungtynės dėl bronzos medalio pralaimėtos 67:87, tuomet V.Praškevičius per 17 minučių pelnė 3 taškus. V.Praškevičius gali pasigirti turtinga biografija. Jis yra vienas iš nedaugelio Lietuvos krepšininkų, kurie buvo pasirašę kontraktą su NBA komanda: 1996-1997 metais turėjo sutartį su Minesotos “Timberwolves”, tačiau nesužaidė nė vienų rungtynių, o sezono viduryje buvo paskolintas NBA plėtros lygos La Crosse komandai “Bobcats”. 1998 metais Virginijus padėjo Kauno “Žalgiriui” laimėti Europos taurę ir pelnyti kelialapį į Eurolygą. Sunkiojo krašto puolėjo ir vidurio puolėjo pozicijose galintis žaisti V.Praškevičius 2002-2003 metais atstovavo Lietuvos rinktinei, su kuria Švedijoje tapo Europos čempionu.

Neatsispyrė moteriai Į krepšinį V.Praškevičius netikėtai sugrįžo praėjusį savaitgalį. Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) direktorė Audra Ginelevičienė, kadaise dirbusi Kauno “Atleto” krepšinio klube, kuriame tuomet rungtyniavo Virginijus, paprašė jo trumpam apsivilkti sportinius marškinėlius. Tad sekmadienį Europos čempionas perpildytoje Prienų arenoje vėl paėmė kamuolį į rankas ir su buvusiais bendražygiais - Arvydu Saboniu, Tomu Masiuliu, Mindaugu Žukausku, Tomu Pačėsu, Ramūnu Šiškausku bei Sauliumi Štombergu, kuriems vadovavo Darius Maskoliūnas, metė iššūkį geriausioms šalyje rungtyniaujančioms mūsų krepšininkėms. Šventės veteranai LMKL “Žvaigždžių dienos” moterims nesugadino - smagias rungtynes skambant muzikai laimėjo dailiosios lyties atstovės - 53:52. “Vėl žaidėme kartu. Sugrįžo malonūs prisiminimai, - po mačo džiaugėsi rezultatyviausiai iš vyrų (pelnė 12 taškų) rungtyniavęs V.Praškevičius. Juk ne kiekvienam teko laimė rungtyniauti drauge su Lietuvos krepšinio legenda A.Saboniu. Nors ir minutę. Manau, tai didžiausia laimė.”

Nenori būti mėgėjas Dar tebegyvendamas maloniais prisiminimais tradiciškai santūrus Virginijus Praškevičius atsakė į “Lietuvos žinių” klausimus. - Nemažai jūsų bičiulių baigę krepšininko profesiją pasirinko tre-

Viena džiugiausių V.Praškevičiaus (bėga priekyje) karjeros akimirkų - 2003-iaisiais Stokholme iškovotas Europos auksas. / LŽ archyvo nuotrauka nerio darbą. O apie V.Praškevičių nieko negirdėti... - Gal pavargau nuo krepšinio. Mielai pasižiūriu varžybas, bet į aikštelę nebeinu. Kai prieš dvejus metus baigiau karjerą, iki sekmadienio, LMKL “Žvaigždžių dienos”, net kamuolio nebuvau paėmęs į rankas. Nematau tikslo. Jis atsiranda, kai žaidi su komanda ir ko nors sieki - tada stengiesi iš visų jėgų. - Paskutinė jūsų stotelė - Utenos “Juventus”. Prisimenate savo paskutines karjeros rungtynes? - Taip. Tuomet Šiauliuose pralaimėjome trečias Lietuvos krepšinio lygos mažojo finalo rungtynes... Nesu visiškai atsiribojęs nuo krepšinio. Tiesiog nežaidžiu, netreniruoju, bet viską stebiu. O kaip mėgėjas žaisti nenoriu. - Kas atsitiko, kad dabar paėmėte kamuolį į rankas? - Paskambino LMKL direktorė A.Ginelevičienė, su ja kartu dirbome Kauno “Atlete” - aš žaidžiau, ji tvarkė klubo reikalus. Paprašė, o aš negalėjau atsisakyti. Tais laikais atmosfera “Atlete” buvo labai gera. - Šį sekmadienį Prienuose rungtyniavote septyniese. Su kuriuo žaidėju anksčiau geriausiai sutardavote aikštelėje? - Geriausiai esu susižaidęs su T.Pa-

nėra lengva. Taip, Eurolygos nelaimėjau, bet rungtyniavau pajėgiose šio turnyro ekipose. Džiaugiuosi, kad Lietuvos rinktinėje žaidžiau su A.Saboniu. - Nesigailite, kad jūsų karjera buvo labai banguota? - Kiekvienas darome klaidų. Jei galėčiau, kai kuriuos savo gyvenimo aspektus pakoreguočiau. - Įdomu kuriuos? - Nesielgčiau vienaip ar kitaip tam tikrose situacijose. Bet iš esmės esu patenkintas savo karjera.

Tuštumą užpildo jodinėdamas Krepšinio skonį Virginijus prisiminė per LMKL “Žvaigždžių dieną”. Augusto Didžgalvio nuotrauka

- Taip, man pavyko. 1996-1997 metais turėjau sutartį su Minesotos “Timberwolves”, tačiau nesužaidžiau nė vienų rungtynių. Bet pasireikšti gavau per ikisezonines varžybas. O sezono viduryje buvau paskolintas vienai žemesnės lygos komandai. - Kodėl nepavyko įsitvirtinti NBA? Juk tuo metu buvote vienas atletiškiausių Lietuvos krepšininkų, jums pranašauta didi ateitis.

V.Praškevičius: “D.Motiejūnui NBA dabar taip pat sunku, kaip man buvo 1996-aisiais. Bet jis stipresnis už mane psichologiškai.” čėsu. Kartu pradėjome rungtyniauti “Žalgirio” dublerių komandoje, vėliau Kauno “Laveroje”, “Atlete”, Lietuvos rinktinėje.

Save lygina su D.Motiejūnu - Puikiai pamename, kai iš “Atleto” tiesiai nukeliavote į NBA.

- Mano situacija primena Donato Motiejūno likimą, kurį Hjustono “Rockets” vadovai jau triskart išsiuntė į NBA plėtros lygą. Skirtumas tik tas, kad Donatas psichologiškai stipresnis, nei aš tuo metu buvau. Atvykau į NBA, tikėjausi žaisti. Amerikoje visiškai kitoks požiūris į krepšinį - jame daugiau

šou elementų. Ten reikia sėdėti ir laukti, kol išmuš tavo valanda. Aš nebuvau pasirengęs sėdėti ant suolo ir laukti. O D.Motiejūnas yra pasiruošęs. Aišku, jam dabar sunku, kaip ir man buvo 1996-aisiais. Bet Donatas stipresnis už mane psichologiškai.

Geriausiai jautėsi Izraelyje - Per savo karjerą daug patyrėte. - Žaidžiau įvairių šalių čempionatuose, pamačiau ir patyriau iš tiesų nemažai. Daug žadantys buvo pirmieji metai Stambulo kube “Ulker”. Tada buvau pačiame jėgų žydėjime, man šauniai sekėsi rungtyniauti. Tik sezono pabaigoje komandai nepasisekė. O geriausiai jaučiausi rungtyniaudamas Izraelyje. Tuomet buvo puikios gyvenimo sąlygos, geriausia atmosfera komandoje. “Žalgiriui” padėjau laimėti Europos taurę ir pelnyti kelialapį į Eurolygą, teko ir pačiam Eurolygoje rungtyniauti. Pajutau, kad šiame prestižiškiausiame Europos klubų turnyre rungtyniauti

- Krepšinis nusibodo. Tad ką dabar veikiate? - Su šeima - žmona Živile ir vienuolikmete dukra Eva - gyvenu Vilniuje. Profesijos neturiu. Bet turiu naują pomėgį - kiekvieną dieną jodinėju. Turiu net savo žirgą. Turime dvarą, kurį dabar renovuojame. Tai ir visi mano darbai. - Kokią įsivaizduojate savo ateitį? - Sunkus klausimas. Kol kas esu nežinioje. Manau, kiekvienas žmogus turi rasti savo nišą. Anksčiau tai buvo krepšinis. Bet visas gyvenimas dabar apsivertė aukštyn kojomis. Bet kur lįsti nesinori. Vis laukiu, dairausi savo nišos. - Ar bandėte įsivaizduoti save dirbantį treneriu? - Žiūrint kokioje komandoje. Sunku apie tai kalbėti, nes nesu mėginęs. - Ko tikitės iš nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės, prie kurios vairo po pertraukos vėl stojo Jonas Kazlauskas? - Kaip ir visi, tikiuosi pergalių. Linkiu sėkmės treneriui - iš geriausių mūsų krepšininkų nulipdyti tvirtą rinktinę. Aišku, tai sunki užduotis. Krepšinis tobulėja ne tik Lietuvoje, su visais varžovais reikia kovoti visu pajėgumu.

•

2013 01 31 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai NAMAI, PATALPOS NUOMOJA

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto. Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų. Galima naudoti atskirus kabinetus. Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą. Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis. BUTAI NUOMOJA

1 kambario butą Kaune, Dainavos mikrorajone, netoli „Urmo“ bazės (38 kv. m, butas sutvarkytas, su baldais, yra stovėjimo vieta automobiliui). Tel. 8 686 80 316. 2 kambarių butą su baldais Kaune, Plento g. 3-5 metams (kaina - 100 Lt/mėn.). Tel. 8 685 10 945. PASLAUGOS

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219. Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300. Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

36,6 ha žemės ūkio paskirties sklypus Prienų rajone, prie Stakliškių (1 ha kaina nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238. PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063. AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014. BUITINĖ TECHNIKA PARDUODA

Naują krosnelę saunai su vandens pašildymo talpykla. Tel. 8 698 78 704. STATYBA IR REMONTAS

Šlifuoju parketą, lakuoju. Restauruoju dažytas grindis. Kloju parketą, parketlentes, laminatą. Pigiai parduodu ąžuolinį parketą (408x68x15 mm). Vilnius, tel. 8 673 71 250. STATYBINĖS MEDŽIAGOS PARDUODA

Dengimo plokštes (10x3, 10 vnt. po 800 Lt), metalinį kaminą (38 cm diametro, 18 m aukščio, kaina - 7000 Lt), nenaudotą linų nuėmimo kombainą (kaina - 5000 Lt). Rokiškis, tel. 8 686 54 735. GYVŪNAI PARDUODA

Berno zenenhundų veislės šuniukus. Tel. 8 698 80 199.

PROJEKTĄ IŠ DALIES FINANSUOJA EUROPOS SOCIALINIS FONDAS

Trakų rajono savivaldybės administracija remdamasi 2011 m. lapkričio 24 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. Sl-262 „Dėl Trakų rajono savivaldybės rekreacijos, turizmo ir poilsio kompleksų išdėstymo specialiojo plano rengimo“ pradeda rengti Trakų rajono savivaldybės rekreacijos, turizmo ir poilsio kompleksų išdėstymo specialųjį planą. Pagrindinis šio projekto tikslas - vadovaujantis Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais numatyti galimybę plėtoti nacionalinės reikšmės rekreacijos sistemas. Tikslui įgyvendinti iškelti tokie uždaviniai: - Vertingiausių rekreaciniu aspektu teritorijų apsauga nuo urbanizacijos, išlaikymas visuomenės poreikiams, turizmo infrastruktūros plėtros krypčių suformavimas, plečiant turizmo paslaugų asortimentą, rekreacijos rūšis, skatinant komercijos ir prekybos objektų kūrimąsi rekreacinėse teritorijose, populiarinant tradicinius amatus. - Rekreacinių objektų diferencijavimas, įvertinant jų potencialą bei galimybę panaudoti esamus gamtinius ir kultūrinius išteklius. - Potencialių rekreacijai vandens telkinių kompleksų suformavimas. Vieningos informacinės sistemos sukūrimas. PLANO ORGANIZATORIUS: Trakų rajono savivaldybės administracija, Vytauto g. 33, LT-21106 Trakai, tel. (8 528) 58 300, faks. (8 528) 55 524, el. paštas: info@trakai.lt; www.trakai.lt. SPECIALIOJO PLANO RENGĖJAS: UAB „Vandens projektai“, Žirmūnų g. 139, LT-09120 Vilnius; tel. (8 5) 272 8334; el. paštas: info@vandensprojektai.lt; www.vandensprojektai.lt, ir Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Teritorijų planavimo mokslo institutas, Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius; tel.: (8 5) 274 4719, (8 5) 237 0576, faks. (8 5) 2370 588, el. paštas: marbur@vgtu.lt, www.tpi.vgtu.lt. PLANUOJAMOS TERITORIJA: Trakų rajono savivaldybės teritorija, plotas - 1208.0 kv. km. PLANAVIMO DARBŲ PROGRAMA: Plano rengimo etapai: parengiamasis, teritorijų planavimo dokumento rengimo, sprendinių pasekmių vertinimo, baigiamasis etapai. Darbų atlikimo terminai: planavimo pradžia - 2013 m. I ketvirtis, planavimo pabaiga - 2014 m. III ketvirtis. Plano sudėtis: tekstinė ir grafinė dalys.

SIŪLO MOKYTIS

Informacija apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą

Įmonė nuolat neribotais kiekiais superka plastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.). Tel. 8 699 31 161. Užs. LM-2031

Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais ir dainuoti. Tel. 8 616 43 418.

Parduodu medų, bičių duonelę. Tel. (8 458) 51 815.

Bankrutavusi UAB „Glaskek langai“ parduoda debitorines skolas bendrai 205 353,69 Lt sumai. Informacija tel. 8 616 73 500. Užs. LM-3684

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius - UAB „KLAS“, easanti Pramonės g. 97, LT-11115 Vilnius, Vilniaus m. sav., tel. (8 5) 205 9560, faksas (8 5) 205 9561. Ataskaitos rengėjas - UAB „Pajūrio planai“, Liepų g. 66, LT-92100 Klaipėda, tel./faksas: (8 46) 41 24 18, mob. tel. 8 698 08 831. Planuojama ūkinė veikla - UAB „KLAS“ kietojo kuro katilinės Daubos g. 1F, Šiauliuose statyba ir eksploatacija. Projektuojamoje katilinėje bus sumontuoti du vandens šildymo katilai, kūrenami biokuru (mediena) ir durpėmis. Kiekvieno katilo nominalus šiluminis našumas po 10,9 MW, bendras katilinės nominalus šiluminis našumas 21,8 MW. Biokuro ir durpių saugojimui bus įrengtas sandėlis - atvira aikštelė su kuro priėmimo įrenginiu ir svarstyklėmis. Sandėlyje numatoma saugoti 3 paroms būtiną kuro kiekį. Per metus planuojama sudeginti 107 171 t kuro (biokuro arba biokuro ir durpių). Katilinė bus eksploatuojama 8 000 val. per metus. Su parengta povekio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita galima susipažinti nuo 2013 02 06 iki 2013 02 20 darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val. AB „Axis Industries“, Pramonės g. 15, LT-78137 Šiauliai. Kontaktinis asmuo - Dijana Mamonovienė, tel. (8 41) 51 18 00, faksas: (8 41) 51 03 30, mob. tel. 8 686 55 733. Viešo visuomenės supažindinimo su povekio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita susirinkimas įvyks 2013 02 21, 11.00 val. AB „Axis Industries“, Pramonės g. 15, LT-78137 Šiauliai. Iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimo, visuomenė raštu gali teikti pasiūlymus ataskaitos klausimais ataskaitos rengėjui - UAB „Pajūrio planai“, Liepų g. 66, LT-92100 Klaipėda. Užs. R-59

MEDICINOS PASLAUGOS

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

Parduoda arba išnuomoja 4,38 ha žemės ūkio paskirties sklypą, kadastro Nr. 5260/0009:129, Kauno r., Pajiesio k., šalia Garliavos. Tel.: (8 5) 276 3260, 8 659 99 517. 14,3 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, geras susisiekimas, naujas vienbučių namų kvartalas, 1 a kaina - 7500 Lt). Vilnius, tel. 8 656 17 413. 12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 682 46 203.

V-10118

• Dokumentų saugojimas • Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus • Dokumentų naikinimas • Dokumentų skenavimas ir e-archyvas

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

INFORMACIJA APIE STRATEGINĮ PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMĄ: rengiant Trakų rajono savivaldybės rekreacijos, turizmo ir poilsio kompleksų išdėstymo specialųjį planą, bus atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas ir papildomai informuojama visuomenė. PASIŪLYMŲ TEIKIMO TVARKA: kviečiame aktyviai dalyvauti specialiojo plano svarstymo su visuomene procese. Pasiūlymus ir pageidavimus dėl teritorijų planavimo dokumento visuomenė gali teikti raštu planavimo organizatoriui ir/ar plano rengėjui per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu. Apie viešo svarstymo procedūrų vietą ir laiką bus pranešama iš anksto. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: Asmenys gautą atsakymą, kad parengtame teritorijų planavimo dokumente į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos, gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo priežiūrą Užs. R-61 vykdančiai institucijai.

ĮVAIRŪS

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt

PROJEKTĄ RENGIA: UAB „VANDENS PROJEKTAI“ VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS TERITORIJŲ PLANAVIMO MOKSLO INSTITUTAS

TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA INFORMUOJA APIE PRADEDAMĄ RENGTI TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS REKREACIJOS, TURIZMO IR POILSIO KOMPLEKSŲ IŠDĖSTYMO SPECIALŲJĮ PLANĄ

PRANEŠIMAI

Parduodamos 77/100 dalys stovėjimo aikštelės Klaipėdoje, bendras plotas 483 kv. m. Kaina 92 000,00 Lt. Tel. 8 679 27 852. Užs. LM-2172

Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

PROJEKTĄ ĮGYVENDINA TRAKŲ R. SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

www.archyvusistemos.lt

www.lzinios.lt

2013 01 15 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Vilginsa“, įm. kodas 300795434, iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2013 01 28. Bankroto administratorė UAB „Bankroto procesas“, tel. 8 645 52 006. Visos sutartys, sudarytos iki 2013 01 28, nutraukiamos. Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2013 02 27 adresu: Bebrų g. 4, Vilnius. Terminas UAB „Vilginsa“ vadovui perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą nustatytas iki 2013 02 07. Užs. R-58

Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl 20 MW biokuro katilinės statybos poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „GECO Vilnius“, Jogailos g. 4, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 264 8970, faks. (8 5) 266 1260. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta: 20 MW biokuro katilinės statyba, Savanorių pr. 182A, Vilnius. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2013 01 28 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-449) - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „GECO Vilnius“, Jogailos g. 4, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 264 8970, faks. (8 5) 266 1260. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Vilniaus RAAD, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2516, (8 5) 210 2491, el. p.: j.kraskauskaite@vrd.am.lt, i.kilikeviciene@vrd.am.lt, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2516, (8 5) 210 2491, el. p.: j.kraskauskaite@vrd.am.lt, i.kilikeviciene@vrd.am.lt, arba UAB „COWI Lietuva“ aplinkosaugos skyriuje, Ukmergės g. 369A, 8 a., LT-12142 Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt per 10 darbo dieUžs. R-56 nų nuo šio skelbimo.

Pranešimas visuomenei apie parengtą 48,5 MW vandens šildymo katilinę su kuro sandėliais Biruliškių g. 6A, Kaune, poveikio visuomenės sveikatos vertinimo (PVSV) ataskaitą Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB „Okseta“, Žibuoklių g. 22, Kėdainiai, tel. (8 37) 40 02 10, faks. (8 37) 40 02 11. PVSV ataskaitos rengėjas: Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas (KU BPATPI), H.Manto g. 84, Klaipėda, tel. (8 46) 39 88 46, faks. (8 46) 39 88 45. Veiklos pavadinimas ir vieta: 48,5 MW vandens šildymo katilinė su kuro sandėliais Biruliškių g. 6A, Kaune. Ūkinės veiklos aprašymas: šilumos gamyba 48,5 MW galios biokuro katilinėje. PVSV ataskaita bus viešai eksponuojama nuo 2013 m. sausio 31 iki vasario 14 d. Petrašiūnų sen., adresu: R.Kalantos g. 57, Kaunas. Viešas visuomenės supažindinimas įvyks 2013 m. vasario 15 d. 14.00 val. Petrašiūnų sen., adresu: R.Kalantos g. 57, Kaunas. Visuomenės pasiūlymus PVSV klausimais iki 2013 02 14 galima teikti raštu (registruotu paštu, faksu arba el. paštu) KU BPATPI, adresu: H.Manto g. 84, Klaipėda, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, 210 k., tel. (8 46) 39 88 58, faks. (8 46) 39 884 5, el. paštas: ausra@corpi.ku.lt. Užs. R-60

Parduoda reismusavimo stakles, džiovyklą, daugiapjukles stakles, diskinį gaterį, dulkių oro ventiliatorių, keturpuses obliavimo stakles, medžio smulkinimo stakles, pjuvenų ventiliatorių, kombinuotas leistuvines stakles, skersavimo pjovimo stakles, frezavimo stakles, supjovimo stakles, obliavimo kaltavimo stakles, dulkių oro filtrą, kampų supjovimo stakles, medienos apdirbimo liniją „Burmek“, gręžimo stakles. Turtas parduodamas kartu. Kaina 100 000,00 Lt. Tel. 8 673 08 920, el. p.: viresita@gmail.com. Užs. LM-2171

2013 01 31 Lietuvos žinios

Renginiai

Koncertai

Parodos

VILNIUS

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 02 02 d. 19 val. Kompozitoriaus Radiono Ščedrino gimimo 80-osioms metinėms. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Philippe’as Graffinas (smuikas, Prancūzija). Dirigentas Robertas Šervenikas VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 02 01 d. 19 val. Orkestro gimtadienio koncertas. Dalyvauja Lilija Gubaidulina (sopranas), Edgaras Montvidas (tenoras), Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas Gintaras Rinkevičius ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 01 31 d. 19 val. Koncertas “Da pacem Domine” (“Suteik mums taiką, Viešpatie”). Dalyvauja vokalinis ansamblis “Balsai”, Vilniaus miesto savivaldybės choras “Jauna muzika”, Šv. Kristoforo orkestras, Latvijos nacionalinės operos dainininkė Kristine Gailite. Dirigentas Egidijus Kaveckas VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 01 31 d. 13.30 val. Popietė “Gyvenimas eina, o mes traukiame dainą”. Dalyvauja Vilniaus m. moterų klubo “Prie ugnelės” vokalinis ansamblis, Vilniaus mokytojų namų vokalinis ansamblis “Prisiminimai” ir Vilniaus mokytojų namų senjorų mišrus choras “Versmė” 02 02 d. 16 val. Vakaras koncertas “Par mana tėvelį”, skirtas tradicinės kultūros puoselėtojo Kazimiero Kalibato 75-mečiui. Dalyvauja folkloro ansamblis “Sadauja” 02 04 d. 18 val. “Žinių” radijo laidos “Vakaro žvaigždelė” padėkos vakaras ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 02 02 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą KLUBAS “SOULBOX” 02 04 d. 20 val. Džiazo projekto “Nomazz ir Baltijos šalys” koncertas

ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA Eriko Daugulio (1951-2012) skulptūros ir medalių paroda “Mažoji plastika” kūrybai atminti. Veiks iki vasario 16 d. Algio Kasparavičiaus paroda “Įkandin savęs”. Veiks iki vasario 16 d. Sigitos Dackevičiūtės skulptūros darbų paroda. Veiks iki vasario 16 d. PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Audriaus Zavadskio fotografijų paroda. Veiks iki vasario 15 d. GALERIJA “AKADEMIJA” Pijaus Burako paroda “Šiuolaikinis plakatas”. Veiks iki vasario 2 d. GALERIJA “ARKA” Viačeslavo Sokoleckio jubiliejinė retrospektyvinė kūrybos paroda “Žingsnis po žingsnio”. Veiks iki vasario 9 d. Irinos Dangvetskenės-Roskoshnaya paroda “Sielos spalvų virpesiai”. Veiks iki vasario 9 d. Felikso Jakubausko tekstilės darbų paroda “Švytėjimai”. Veiks iki vasario 9 d. GALERIJA “MENO NIŠA” Simono Kuliešiaus paroda “Fiksuotas peizažas”. Veiks iki vasario 2 d. VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA “ARTIFEX” Dainiaus Liškevičiaus paroda “Trylikto taško projekcija”. Veiks iki vasario 9 d. LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS PARODŲ SALĖ Paroda “Žinutė ateičiai”. Veiks iki vasario 13 d. GALERIJA “KUNSTKAMERA”

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 01 31 d. 18 val. Orkestro gimtadienio koncertas 02 01 d. 18 val. Simfoninės muzikos vakaras. Dalyvauja Kauno miesto simfoninis orkestras, J.Naujalio muzikos gimnazijos mokiniai. Dirigentas Imants Resnis KLUBAS “COMBO

Paroda “Švytėjimai”, kurioje pristatoma talentingo išeivijos dailininko Vladislovo Žiliaus (1939-2012) kūryba. Veiks iki vasario 23 d. GALERIJA “VARTAI” Nerijaus Ermino paroda. Veiks iki vasario 23 d. Lino Jusionio paroda “Tik sniege liko žymės”. Veiks iki vasario 23 d.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRO MENO KIEMAS Agotos Zdanavičiūtės fotografijų paroda “Kasdienybės metamorfozės”. Veiks iki vasario 28 d. “HERKAUS” MADOS IR GROŽIO CENTRAS

Kauno miesto muziejuje - A.Aleksandravičiaus fotografijų paroda “Paskutinieji LDK piliečiai”. NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Paroda “Minios”. Veiks iki vasario 17 d. Paroda “Apie praeivius ir kaimynus”. Veiks iki vasario 17 d. Paroda “Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fotografijos”. Veiks iki vasario 17 d. VILNIAUS ROTUŠĖ Gedimino Pranckūno fotografijos paroda “Apšvietos žymės”. Veiks iki sausio 31 d. Viktoro Binkio fotografijos paroda “Dialogai su vizualumu”. Veiks iki sausio 31 d. LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA Respublikinio moksleivių portreto žanro piešinių konkurso “Jaunasis portretistas 2012” laureatų darbų paroda. Veiks iki sausio 31 d. BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Paroda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytos sudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d. Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčia ir jos dekoras 1905-1943”. Veiks iki kovo 5 d. LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorija Lietuva carų valdžioje Lietuvos valstiečių buities kultūra Kryždirbystė Lietuvos diplomatinė tarnyba 1918-1940 m. TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Veiks iki spalio 31 d. VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”. Veiks iki vasario 17 d.

KAUNAS KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUS Lietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso “Gintarinis žaltys 2011” geriausių darbų paroda. Veiks iki balandžio 2 d. PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Geriausias 2012-ųjų metų kūrinys”. Veiks iki vasario 24 d. KAUNO ŽALGIRIO ARENA Menininko Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio tapybos paroda “Peizažas”. Veiks iki vasario 18 d. M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicija KAUNO MIESTO MUZIEJUS Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda “Paskutinieji LDK piliečiai”. Veiks iki vasario 12 d. KERAMIKOS MUZIEJUS

Lietuvos dailininkų mažosios skulptūrinės plastikos paroda “Mainai”. Veiks iki vasario 21 d.

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Šiaulių universiteto dailės magistrantūros baigiamųjų darbų paroda. Veiks iki vasario 9 d. DAILĖS GALERIJA “SIELAI” Neringos Kekytės tapybos darbų paroda. Veiks iki vasario 2 d. ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUS Audronės Grigorjevienės kūrybos darbų paroda “Žaismas formomis”. Veiks iki sausio 31 d.

PANEVĖŽYS FOTOGRAFIJOS GALERIJA Vilmos Samulionytės fotografijų paroda “Kosha”. Veiks iki vasario 10 d. PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”. PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”. Veiks iki kovo 2 d.

DRUSKININKAI Kūrybinės grupės “Archyvas” paroda “Netobulumas”. Veiks iki vasario 3 d.

V.K.JONYNO GALERIJA Vytauto Kazimiero Jonyno kūrybos paroda “Sakralumo ženklai”. Veiks iki vasario 22 d.

02 01 d. 21 val. Grupės “Poliarizuoti stiklai” koncertas

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 02 03 d. 17 val. Koncertas “Meilės keliai”. Dalyvauja Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Edgaras Montvidas (tenoras), Lilija Gubaidulina (sopranas)

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 02 03 d. 17 val. Vakaronė. Groja grupė “Perfekt”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 02 01 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą

PALANGA MUZIKOS KLUBAS “VANDENIS”

02 02 d. 20 val. Donato Montvydo akustinis koncertas

www.lzinios.lt

DRUSKININKAI DRUSKININKŲ KOLONADA 02 01 d. 21 val. Koncertuoja Tomas Čiukauskas (saksofonas)

Prenumeratos kainos

ALYTUS ALYTAUS KULTŪROS IR KOMUNIKACIJOS CENTRAS 01 31 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą

DUSETOS DUSETŲ KULTŪROS CENTRAS 02 02 d. 18 val. Juozas Erlickas su “Neregėta programa”. Autoriui talkina muzikantai Daumantas Slipkus ir Vytautas Mikeliūnas

Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn. 12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn. Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

62 Lt 124 Lt 247 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn. Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

Vykinto g. 14, VILNIUS. Tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php. Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

2013 01 31 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 31 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Bėdų turgus” (k.) 11.00 “LRT aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Šnipai” N-7 19.45 “Stilius”. Veidai 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Tautos aikštė”. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Tautos aikštė”. Tiesioginės laidos tęsinys 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” (k.) N-7 0.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.) 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.) 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “KK2 Penktadienis” (k.) N-7 11.15 “Plikis ir ponia” (k.) N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.15 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!” 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.00 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.16 “Mes - europiečiai” 22.19 Sportas 22.23 Orai 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo f. “Įstatymo tarnai” N-7 1.15 “Įstatymas ir tvarka” N-7 2.15 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Biuras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Motina ir sūnus” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Šeimos reikalai” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė”

17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Nuodėmių dešimtukas” 20.30 “Patys pačiausi” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Elitinis būrys” 23.00 “Ieškotojas” 0.00 “Kaulai” 1.00 “Herojai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Lietuvos žinių” tyrimas (k.) N-7 9.00 “Taip. Ne” (k.) 10.00 “Žmogus prieš gamtą. Nuostabiausios akimirkos” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Karštas vakaras” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Muzikinė kaukė” 22.40 Komiška drama “Pykčio regimybė” N-14 0.50 “Laukinis” (k.) N-7 1.50-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “EimiJumi roko grupė” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos” N-7 11.00 “Vaiperis” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Donos Leon detektyvai. Krauju aplaistyti brangakmeniai” N-14 22.50 “Begėdis” N-14 23.50 “Gynėjai” N-7 0.50 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizontai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Atžalos” (k.) 12.25 Dok. f. “Saulės dovanos”. 3, 4 d. (k.) 13.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Operetė mano meilė. Dainuoja Erika Navickaitė (k.) 13.55 “Kultūra”. Rašytojas Sigitas Parulskis 14.10 “Amžininkai”. Blokados auksas 15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija”. Šviečiamoji laida kaimui 18.45 “Grynas gyvenimas” 19.30 “Laiko ženklai”. Vilniaus amatininkų bendruomenė 20.25 “Nepažintas pasaulis”. Povandeniniai tyrimai ir atradimai 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 “Lietuvių kinas trumpai”. Vaid. trumpametražis f. “1000 galimybių” 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Edmundas Zubavičius. “Širdis pelenuose”. “Giesmių sonata balsams ir spengiančiai tylai” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pagauk kampą” (k.) 1.10 “Skulptūrų pėdomis”. 3 laida (k.)

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Dubleris” - 14.30, 16.30, 18.30, 20.30 val. “Skrydis” - 11.45, 14.45, 17.45, 20.45 val. “Taikinys” - 20 val. “Tyli naktis” - 15.45, 18, 20.15 val.

“Ištrūkęs Džango” - 12, 13.45, 17.15, 21 val. “Gangsterių medžiotojai” - 19.15, 21.40 val. “Kietašikniai” - 10.45, 16.15, 21.50 val. “Paskutinė tvirtovė” - 15 val. “Vargdieniai” - 13, 18.45 val. “Su Naujaisiais, mamos!” - 12.30 val. “Sėkmės džentelmenai” - 17.30 val. “Ralfas Griovėjas” - 14.15, 16.45 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val. “Zambezija” - 11.15 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 11 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 21.30 val. “Legendos susivienija” - 10.30 val. FORUM CINEMAS VINGIS “Dubleris” - 12.15, 14.35, 16.30, 18.45, 21 val. “Skrydis” - 11.40, 14.50, 18.20, 21.30 val. “Taikinys” - 18 val. “Gangsterių medžiotojai” - 14.10, 19, 21.50 val. “Ištrūkęs Džango” - 11, 14.30, 18, 21.30 val. “Kietašikniai” - 16.20, 21 val. “Tyli naktis” - 16.10, 19, 22 val.

“Rudens pasaka” - 17 val. “Meilė kaip nuodai” - 21.40 val. PASAKA “Aurora” - 16 val. “Optimisto istorija” - 18.15 val. “Tavo vaikas” - 20.30 val. “Kuosvarnis” - 15.30 val. “Paslėptas veidas” - 21 val. “Debesų žemėlapis” - 15 val. “Pilnaties naktys” - 18 val. “Naktis Nr. 1” - 20 val. OZO KINO SALĖ

“Igruški” - 16.30 val. “Jausmų galia” - 18 val. MULTIKINO “Dubleris” - 10.30, 14, 16, 18, 20 val. “Paskutinė tvirtovė” - 16.45, 21.45 val. “Ištrūkęs Džango” - 11.30, 14.45, 18.15, 21.40 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.30, 16 val. “Ralfas Griovėjas” - 10.15, 12, 14.30 val. “Kietašikniai” - 19.30, 22 val. “Gangsterių medžiotojai” - 16.45, 21.45 val. “Tyli naktis” - 16.45, 18.45 val. “Aurora” - 20.45 val. “Vargdieniai” - 18.30 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 11.15, 16, 18.45 val. “Zambezija” (3D) - 10.30, 12.30, 14.30 val. “Zambezija” - 10, 12.45, 14.45 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.30, 21.30 val.

KAUNAS CINAMON “Ištrūkęs Džango” - 21.45 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 14, 18.30 val. “Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45 val. “Provokuojantys užrašai” - 19.15 val. “Sėkmės džentelmenai” - 21.10 val. “Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20, 16.45 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.40, 15.30 val. “Vargdieniai” - 17 val. “Zambezija” (3D) - 11.20 val.

“Džekas Ryčeris” - 21.45 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13.15 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.20 val. “Optimisto istorija” - 14.45 val. “Pi gyvenimas” - 15.15 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 20.40 val. “Debesų žemėlapis” - 20.45 val. SKALVIJA “Tavo vaikas” - 19.10 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Gyvenimo būdas” 10.15 “Mūsų miškai” 10.55 “Rossas Kempas. Gaujos” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 “Mokausi gaminti” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Paskutinė Pompėjos diena” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Paskutinė Pompėjos diena” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Super L.T” N-7 19.45 Dok. f. “Vandenyno milžinai”. 2 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Super L.T” N-7 23.30 “Reporteris” 0.25 “Supernamai” 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “P.S. Myliu tave” 9.05 Veiksmo f. “Audros karys” 11.00 Trileris “Akis” N-7 13.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 3” 15.00 Miuziklas “Užburtoji fleita” 17.15 Komedija “Ponas ir ponia gangsteriai” N-7 19.00 Drama “Emos laimė” N-7 21.00 Trileris “Oda, kurioje gyvenu” N-14 23.00 Komedija “Myliu tave, Filipai Morisai!” N-14 1.00 Trileris “Išrinktųjų medžioklė” N-7

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Sonka” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Būrimas žvakių šviesoje” 17.40 Žinios.

Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Odesa mama” 21.05 “Objektas 11” 22.05 Dvikova 23.35 “Sonka” 0.30 Vaid. f. “Įėjimas į labirintą”. 4 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.20 Golfas. PGA turo užkulisiai 11.50 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 12.20 “Premier League World” žurnalas 12.50 “Trans World Sport” žurnalas 13.50 Ledo ritulys. KHL. SKA - “Metallurg” 15.50 Ledo ritulys. KHL “Sibir” - Rygos “Dinamo” 17.50 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Arsenal” “Liverpool” 19.40 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” “Alba”. Tiesioginė transliacija 21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Real” - CSKA. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolyga. “Barcelona” - “Montepaschi”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Tunelis iš Europos į Aziją 13.35 Bandytojai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Ekstremali žvejyba 22.00 Upių pabaisos 23.00 Moko išgyvenimo ekspertai 0.00 Neramumai rojuje 1.00 Kariai rengiasi tarnybai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 “Maserati” automobilių gamyklos 11.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 12.00 Draudimai. Intymios paslaptys 13.00 Nacionalinis Jeloustouno parkas 14.00 Gėlųjų vandenų milžinai 15.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 16.00 Draudimai. Intymios paslaptys 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 Nepaprastas švedų automobilis 19.00 NSO virš Europos 20.00 Besivaikant ateivius 21.00 Tunų žvejyba 22.00 NSO virš Europos 23.00 Besivaikant ateivius 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Teatras

Kinas VILNIUS

“Moderni šeima” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Moderni šeima” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Karo drama “Už priešo linijos” 23.30 “6 kadrai” 0.05 Eurolygos rungtynės. TOP 16. Kauno “Žalgiris” - Berlyno “Alba”. Vaizdo įrašas 1.40 “CSI Majamis”

“Tyli naktis” - 13.45, 15.45, 18.45, 19.45, 20.45 val. “Paskutinė tvirtovė” - 11.15, 17.20, 19.35, 22 val. “Kietašikniai” - 18, 20.05, 22.15 val. “Vargdieniai” - 13.30 val. “Aurora” - 14.45 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.40, 12.50, 15 val. “Gangsterių medžiotojai” - 16.45, 19, 21.20 val. “Ralfas Griovėjas” - 12, 14.15, 16.30 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 17.15 val. “Pi gyvenimas” - 12.15 val. “Zambezija” - 11.45 val. FORUM CINEMAS “Dubleris” - 13.15, 18.30 val. “Skrydis” - 12, 14.45, 17.45, 20.30 val. “Taikinys” - 21.30 val. “Gangsterių medžiotojai” - 18.45, 21.15 val. “Kietašikniai” - 14.30, 16.45, 19.15 val. “Tyli naktis” - 12.30, 15, 19.45, 21.45 val. “Ištrūkęs Džango” - 12.45, 16.15, 17.30, 21 val. “Paskutinė tvirtovė” - 20.20 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 13, 15.30 val. “Ralfas Griovėjas” - 14, 16.30 val. “Vargdieniai” - 15.15 val. “Zambezija” - 10.30 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.15 val. “Pi gyvenimas” - 11.30 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 20.45 val. “Legendos susivienija” - 11 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Dubleris” - 16, 20.30, 21.50 val. “Skrydis” - 14.15, 17.15, 20.15 val. “Gangsterių medžiotojai” - 21.30 val. “Kietašikniai” - 10.45, 18.45 val. “Ištrūkęs Džango” - 11, 14.30, 17.45, 21 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.45 val. “Tyli naktis” - 17.30, 19.45 val. “Paskutinė tvirtovė” - 13, 21.15 val. “Ralfas Griovėjas” - 13.30, 18 val. “Vargdieniai” - 15.30 val. “Zambezija” (3D) - 10.30 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 15.15 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.45 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 12.30 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 01 31 d. 18.30 val. “Karmen” 02 01 d. 18.30 val. “Kopelija” 02 02 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 01 31 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai” 01 31 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai” 02 01 ir 02 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” 02 02 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Laiškai iš niekur” JAUNIMO TEATRAS 01 31 d. 18 val. “Bestija žydrom akim” 02 01 d. 18 val. “Patriotai”

02 02 d. 12 val. “Undinėlė” KAUNO TEATRO KLUBAS 01 31 d. 19 val. “Sudie, derintojau!” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS

“Dubleris” - 21 val. “Ištrūkęs Džango” - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val. “Kietašikniai” - 13.45, 16, 18.15, 20.45 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.15 val. “Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30 val. “Tyli naktis” - 16.15 val. “Paskutinė tvirtovė” - 14, 19.15, 21.45 val. “Vargdieniai” - 18 val. “Pi gyvenimas” - 21.30 val. “Zambezija” (3D) - 10.45 val. “Provokuojantys užrašai” - 16.45 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Pi gyvenimas” - 15.10 val. “Ralfas Griovėjas” - 10, 11.50 val. “Tyli naktis” - 19 val. “Ištrūkęs Džango” - 20.40 val. “Dubleris” - 17.20 val. I SALĖ “Sėkmės džentelmenai” - 13.20 val.

“Legendos susivienija” - 10, 11.40 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 15.10, 20.10 val. “Džekas Ryčeris” - 18 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Dubleris” - 21.30 val. “Ištrūkęs Džango” - 17, 20.30 val. “Kietašikniai” - 13.15, 18.45, 21 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 13 val. “Ralfas Griovėjas” - 14 val. “Vargdieniai” - 15.30 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 16 val.

KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 01 31 ir 02 01 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas” 02 02 d. 18 val. “Monmartro žibuoklė” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 01 31 d. 18 val. “Koba” 02 01 d. 18 val. “Judas Iskariotas” 02 02 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS

02 02 d. 18 val. “Dėdė Vania” Salė 99 02 02 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 01 31 d. 18 val. “Vargas dėl proto” 02 01 d. 18 val. “Žydrasis rojus” 02 02 d. 15 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 01 31 d. 18.30 val. “Damos vizitas” 02 01 d. 18.30 val. “Mistras” 02 02 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 01 31 d. 18.30 val. “Meteo” 02 02 d. 12 val. “Grybų karas” Mažoji salė 02 02 d. 14 val. “Baltos pasakos” KEISTUOLIŲ TEATRAS 01 31 d. 19 val. “Išėjau aš stotin”

01 31 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą” 02 01 d. 18 val. Anekdotų grandai 02 02 d. 18 val. “Kitoks teatras”. “Meilė ir taika”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 02 03 d. 12 val. “Verpalų pasakos” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 01 31 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Aš laukiu tavęs, mielasis” 02 02 d. 12 val. Pantomimos teatras “A”. “Ponas Krokokatinas” 02 02 d. 17 val. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 02 02 d. 12 val. “Apapa”

ŠIAULIAI

02 02 d. 12 val. “Dūkstantmečio kurmis” 02 02 d. 19 val. “Gerbiami piliečiai” MENŲ SPAUSTUVĖ 01 31 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezario grupė” ir Menų spaustuvė. “Viskas arba nieko” 02 02 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas” ir kūrybinė studija “PetPunk”. “Tėčio pasaka” 02 02 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras. “Pasaka apie karalius” RAGANIUKĖS TEATRAS 02 02 d. 12 val. “Vilko ir lapės “draugystė” “DOMINO” TEATRAS 01 31 d. 19 val. “Sex guru” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 01 31 ir 02 01 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 02 02 d. 12 val. “Strakaliukas ir Makaliukas”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 01 31 d. 19 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” 02 01 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai” 02 02 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” 02 02 d. 18.30 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters”

ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 02 01 d. 18 val. “Į sveikatą, pone!” 02 02 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 01 31 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS

02 02 d. 17 val. “Meilės eliksyras” TEATRAS “MENAS” 02 02 d. 17 val. “Equus” LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 02 02 d. 12 val. “Meduolių trobelė”

TAURAGĖ TAURAGĖS KULTŪROS CENTRAS 02 01 d. 18.30 val. Klaipėdos dramos teatras. “Top Girls (Neprilygstamosios)”

2013 01 31 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:13 leidžiasi 16:52 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+3 Oslas

Šeštoji pilnaties diena

Pilnatis I 26

Delčia II 03

Jaunatis II 10

+2 Helsinkis

Stokholmas

Priešpilnis II 24

Dublinas +8 Šiauliai

+11 Londonas

+3 +2 +2 +1

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota, kai kur kris šlapdriba, pereinanti į lietų. Temperatūra dieną 2-3 laipsniai šilumos.

Bordo +1 +1

Kaunas VILNIUS

+17

Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos, dieną nuo 0 iki 3 laipsnių šilumos.

Lisabona

Alytus

+3 +2

+8 Amsterdamas

+16

Ukmergė

Druskininkai

+2 +1

+12 Madridas

+19 Barselona

+2 Ryga

+6 Kopenhaga

+12 Paryžius

Kėdainiai +3 +2

+2 Sankt Peterburgas

Talinas

8:39

Palanga

Vilnius Minskas +3 +5 Varšuva +5

Berlynas +6 Praha

+12 Miunchenas

+17 Nica

+17 Roma

-2 Maskva

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +7 +8 +8 Bukareštas Varna Dubrovnikas +6 Sofija +16

+16

Stambulas +7

Malaga +12

31-oji metų diena. Sausio trisdešimt pirmoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 5-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 334 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Budvilė, Luiza, Liudvika, Marcelė, Skirmantas, Skirmantė. Geros dienos!

Alžyras +17

Tunisas +19

Atėnai

+12 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Vandenis 01 21 - 02 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 11 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Sausio 30 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................. Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Imkitės naujos veiklos tuoj pat, nes rytoj gali būti per vėlu. Pasitikėkite savimi ir sukaupta patirtimi. Dirbkite tuos darbus, kurie reikalauja kruopštumo ir rimties. Jautis. Turėsite daugiau galimybių, jei nedemonstruosite savo emocijų. Būtina skirti daugiau dėmesio asmeniniam gyvenimui. Pasistenkite pažvelgti į viską kitomis akimis. Dvyniai. Aplinkiniai be didelių kalbų suteiks jums daugiau galimybių reikštis ir veikti. Tačiau ne vienas Dvynys kels sau pernelyg didelius reikalavimus. Vėžys. Pasistenkite visur elgtis santūriau ir atsakingiau. Nevenkite pažinčių. Darydami kam nors gera jausitės stiprūs ir mylimi. Tai šiandien bus labai svarbu ne tik jums, bet ir jūsų artimiesiems. Liūtas. Daug laimės tie Liūtai, kurie iš prigimties nelinkę daug dirbti ir mėgsta likti šešėlyje. Kuklumas taps didžiausiu pranašumu, sėkmės garantu. Mergelė. Sėkminga diena laukia tų ženklo atstovų, kurių veikla susijusi su mainais, įtikinėjimu, investicijomis. Sėkmingiausiai tvarkysite reikalus, kurie nereikalauja skubos. Svarstyklės. Viską darykite apgalvotai. Šiuo metu jausitės lyg po didinamuoju stiklu: kiekvienas nusižengimas iškils į viešumą, o netikslumas bus išpūstas ir apkalbėtas. Skorpionas. Jei manote, kad vadovai netinkamai su jumis elgiasi, vertina ne gabumus, o išorinius bruožus, nieko nekomentuokite. Šiuo metu geriau patylėti. Šaulys. Pagaliau jūsų darbai duos rezultatų. Ypač tie, į kuriuos daug investavote, seniai planavote. Būkite budrūs kiekvienoje situacijoje, nepraleiskite galimybių pademonstruoti savo gebėjimus. Ožiaragis. Išnaudokite savo žinias ir potencialą - aplinkiniai netruks tai įvertinti. Galite gauti gerų patarimų, ypač susijusių su jūsų darbais. Vandenis. Klausykitės, kas jums sakoma, būkite atidūs viskam, kas vyksta aplinkui. Kai kuriose situacijose geriau eiti jau pramintais keliais, nei išradinėti dviratį. Žuvys. Jeigu sunkiai rasite išeitis, tarkitės su vyresniais ir labiau patyrusiais žmonėmis. Šiandien gali išaiškėti kai kurios jūsų asmeninio gyvenimo detalės.

2013 01 31 Lietuvos žinios

Margumynai

Bažnyčia dar priklauso LTSR RITA KRUŠINSKAITĖ

Ant Lazdijų rajone esančios Rudaminos Švenčiausios Trejybės bažnyčios sienos pritvirtinta lenta skelbia, kad dvasinė šventovė yra neegzistuojančios sovietinės respublikos architektūros paminklas. Nors praėjo daugiau kaip du dešimtmečiai, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, lazdijiškiai neskuba atsisakyti sovietmečio reliktų. Kone kiekvienas sutrinka šalia centrinio įėjimo į bažnyčią pamatęs lentą, ant kurios užrašyta: “Rudaminos bažnyčia yra Lietuvos TSR architektūrinis paminklas, saugomas valstybės.” Jau aštuntus metus šioje parapijoje dirbantis klebonas Kęstutis Sprangauskas pasakojo, kad su paveldosaugininkais apie tai ėmė kalbėti vos atvykęs į Rudaminą. Esą tuomet šalies kultūrinio paveldo saugotojai į prašymą ištaisyti klaidą atsakė tradiciniu paaiškinimu - nėra lėšų. “Jų taip ir neatsirado iki šiol, o mes net vinies be leidimo negalime įkalti į architektūros paminklo sieną”, - neslėpė apmaudo klebonas. Kultūros paveldo departamento Alytaus teritorinio padalinio vadovas Alius Baranauskas tikino jokios problemos nematantis. “Savininkai nori permesti atsakomybę mums, nors bažnyčia yra Vilkaviškio vyskupijos turtas. Jie nieko neklausia, o tik šaukia”, - piktinosi A.Baranauskas. Jo nuomone, kol bus centralizuotai pagamintos kultūros vertybių registro objektus žyminčios lentos, tas dvi raides galima paprasčiausiai pašalinti. A.Baranauskas taip pat teigė, jog lentą, pritvirtintą prie bažnyčios sienos, reikia keisti, nes joje užrašyta, kad objektą sau-

Teks perspausdinti balsalapius Kipro prezidento rinkimų balsalapius dėl autorių teisių pažeidimo teks spausdinti iš naujo. Guinnesso pasaulio rekordų knygos leidėjai pasiskundė, kad vienas kandidatas nelegaliai naudoja jos logotipą. Apie 570 tūkst. balsalapių, skirtų vasario 17 dieną vyksiantiems rinkimams, turės būti sunaikinti. Naujų balsalapių spausdinimas Kiprui kainuos 40 tūkst. eurų (138 tūkst. litų). Sprendimą perspausdinti prezidento rinkimų balsalapius priėmė Kipro generalinis prokuroras Petros Clerides, kai Guinnesso rekor-

Šalia centrinio Rudaminos Švenčiausios Trejybės bažnyčios įėjimo pritvirtintas akį rėžiantis užrašas.

dų knygos atstovai susisiekė su rinkimų komisija ir nurodė, jog kandidatui draudžiama naudoti jos simbolį rinkimų tikslams. Nepriklausomas kandidatas Andreas Efstratiou panaudojo šį simbolį 2008 metų prezidento rinkimų balsalapiuose, kai pateko į Guinnesso rekordų knygą, pasiuvęs vestuvinę suknelę su ilgiausiu pasaulyje šleifu. Guinnesso rekordų knygos atstovai pareiškė rinkimų pareigūnams, kad dar 2011 metais informavo vestuvinių drabužių parduotuvę turintį A.Efstratiou, jog jis negali naudoti šios knygos logotipo rinkimų tikslams. Tikėtina, kad iš A.Efstratiou gali būti pareikalauta apmokėti balsalapių perspausdinimo išlaidas.

•

A.Efstratiou (antras iš kairės) teikia savo kandidatūrą į prezidento postą. PA Wire/Scanpix nuotraukos

“Dzūkų žinių” redakcijos nuotraukos

Pelytę išgelbėjo veterinarė

go valstybė, nors iš tiesų jis tik įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Lazdijų rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyresnysis specialistas Mantas Sabaliauskas patikino, kad šis klausimas artimiausiu metu bus išspręstas. Lazdijų dekanatui savivaldybė pažadėjo skirti pagalbą, kad sovietmečio relikto nebeliktų.

Rusijos Žemutinio Naugardo klinikos veterinarė suteikė pagalbą mažytei pelytei. Gyvūnėlis susižeidė koją, todėl sunkiai galėjo judėti.

•

M.Chisholm nuotykiai Afrikoje Buvusi grupės “Spice Girls” narė Melanie Chisholm, apvirtus plaustui, įkrito į sraunią Afrikos upę. Laimei, dainininkė patyrė tik lengvą išgąstį ir buvo išgelbėta iš Zambezės upės.

M.Chisholm teko išsimaudyti sraunioje Zambezės upėje.

M.Chischolm dalyvauja ekspedicijoje, kurioje plaukiama ketvirtąja didžiausia Afrikos upe. Šios ekspedicijos tikslas - surinkti lėšų britų labdaros fondui “Comic Relief”. Beveik 110 kilometrų kelionę Zambeze M.Chisholm ir kelios kitos įžymybės pradėjo savaitgalį. Prieš kelionę ekspertai įžymybėms dalijo patarimus. Jie mokė M.Chisholm bei kitus ekspedicijos dalyvius, kaip reikėtų saugiai plaukti sraunia Zambezės upe. Tačiau patarimai įžymybėms nepadėjo. M.Chisholm ir jos bendrakeleivį komiką Jacką Dee sraunioje upės dalyje ištiko bėda. Porai nesuvaldžius plausto, pavojingos upės srovės ėmė jį nešti pro medžius, kol galiausiai plaustas apvirto ir keliautojus teko traukti iš vandens. “Jackas ir Mel nesuvaldė savo pripučiamos valties. Juos srauni tėkmė nunešė pro medžius ir apvertė, tačiau jie buvo išgelbėti. Visi sveiki ir gyvi, tačiau pastarosios dvi valandos buvo neįtikimai dramatiškos. Visi sukrėsti, bet fizinė būklė gera. Rytas buvo toks baisus, kokio niekas nenorėtų”, - rašoma Labdaros fondo “Comic Relief” socialinio tinklo “Twitter” paskyroje.

•

Mažylį augintinį į veterinarijos kliniką atnešė dešimties metukų Svetlana Bruskova. Pasak mergaitės, jos augintinė Diana letenėlę susižalojo, kai išlipo iš narvelio ir nukrito ant stalo. S.Bruskova pasakojo, kad ji pradėjo verkti, kai pelytė apie dešimt sekundžių išvis nejudėjo. Mergaitės verksmą išgirdo mama. Ji patarė mažą augintinį nuvežti į veterinarijos kliniką. Žemutinio Naugardo klinikos veterinarė Liudmila Litovec atidžiai apžiūrėjo 10 gramų sveriančią pelytę. Ji nusprendė, kad gyvūnėlį reikia

peršviesti rentgeno aparatu. Veterinarė bijojo dar labiau sužeisti pelytę, todėl dirbo labai atidžiai ir stropiai. Rentgeno nuotrauka parodė, kad pelytės kojytės kaulas sveikas, tačiau padas sužeistas. Veterinarė suteikė skubią medicinos pagalbą, ir po kelių valandų Svetlana galėjo pasiimti gyvūnėlį namo. Mergaitė sakė, kad ji džiaugiasi, jog augintinis pasveiko ir juda taip pat greitai, kaip anksčiau. S.Bruskova, be mažos pelytės Dianos, namie augina dar 12 graužikų. Veterinarė L.Litovec pasakojo, kad pelytės gydymas jai buvo įdomus išbandymas. “Pirmą kartą klinikoje rentgeno spinduliais peršvietėme pelę. Anksčiau taip šviesdavome tik šunis ir kates. Laimei, pelytė buvo susižeidusi nesunkiai, todėl ją greitai pagydžiau”, - sakė L.Litovec.

Pelytę Dianą veterinarė peršvietė rentgeno aparatu. “Life News”, AFP, BNS, WENN, LŽ

•