2013 m. vasario 11 d. / Pirmadienis / Nr. 34 ( 13 459 )

Page 1

Kaina

2013 m. vasario 11 d. / Pirmadienis / Nr. 34 (13 459)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

DIENOS TEMOS

KULTŪRA

Laikinų darbuotojų gretas papildo emigrantai

Vietoj pagalbos sulaukė baudos kvito 4p.

E.Špokaitė: po premjerų kasdienis darbas 13p.

9p.

Korupcijos šešėlis

www.lzinios.lt

Kredito unijų veiklos riziką reglamentuojantys teisės aktai sukuria daugiau painiavos nei aiškumo. O dabartinė jų priežiūros sistema galėjo sudaryti sąlygas švaistyti indėlius ir rizikingai skolinti.

10p.

Kauno “Žalgirio” pergalę Jungtinėje lygoje prieš Rygos VEF galingu dėjimu įtvirtino vasarą Lietuvos rinktinės stovykloje pėdos traumą patyręs ir pirmąsyk šį sezoną aikštelėje pasirodęs vidurio puolėjas Robertas Javtokas.

14p.

UŽSIENIS Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Valdžia įsiutino italus

VALDAS KVEDARAS

Aplinkos ministerijos (AM) visuomenės informavimo paslaugų konkursas, kurio rezultatus pasikeitus valdžiai siekiama atšaukti, galėjo būti vykdomas neskaidriai. LŽ išsiaiškino, kad prieš viešai skelbiant konkurso sąlygas kai kurie jo dalyviai turėjo galimybę sužinoti detales. Pėdsakų šioje istorijoje palikęs Liutauras Ulevičius ginasi informacijos nenutekinęs. Aplinkos ministru tapęs Valentinas Mazuronis dar praėjusį mėnesį

oficialiai kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) ir paprašė atšaukti pirmtako Gedimino Kazlausko palaimintą visuomenės informavimo apie aplinką paslaugų konkursą. Šis septynių dalių konkursas baigėsi praėjusių metų vasaros pabaigoje, preliminarūs nugalėtojai savo paslaugas AM pasiūlė už maždaug 4 mln. litų. Dabartinio aplinkos ministro noras konkursą atšaukti grindžiamas vieninteliu motyvu - viešinimo paslaugas perkant ne per tarpininkus, o tiesiogiai, būtų galima sutaupyti nemažai biudžeto lėšų. Tačiau LŽ pavyko aptikti informacijos, bylojančios, kad atšaukti

konkursą yra ir kitas, gerokai svarbesnis motyvas. Konkurso sąlygos dar prieš jį paskelbiant Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) ir kita su konkursu siejama dokumentacija buvo prieinama duoną iš viešųjų ryšių valgančiam L.Ulevičiui. Jo verslo partnerė - Kęstučiui Gečui priklausanti bendrovė “Viešųjų ryšių technologijos” (VRT) dalyvavo trijose minėto konkurso dalyse, bet nesėkmingai. CVPP iki šiol viešai publikuojamas AM pirkimo Nr. 124447 skelbimas. Galima spėti, kad veikiausiai dėl neapsižiūrėjimo ministerijos valdininkai į portalą įdėjo ne skelbimo švarraštį, o juodraštį. Pritaikius

specialią kompiuterinę programą skelbime išryškėja paskutiniai, neištrinti teksto taisymai. LŽ tokius techninio pobūdžio taisymus aptiko dviejose vietose. Prie taisymų paliktos nuorodos bylojo, kad jų autorius - L.Ulevičius, pastaruoju metu pagarsėjęs kaip su kolegomis konfliktuojantis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys. Vienas konkurso sąlygų taisymas buvo atliktas 2012 metų birželio 4 dieną, kitas birželio 6-ąją. AM konkurso sąlygas viešai paskelbė tik 2012 metų liepos 10 dieną. Teigta, kad konkurso pabaiga - tų pačių metų rugpjūčio 21-oji.

5p.

Nuo šių metų pradžios ES Tarybai pirmininkaujančios Airijos pasiuntinė neabejoja, kad pirmąkart visos Bendrijos darbą koordinuosianti Lietuva su šiomis pareigomis susitvarkys sėkmingai. Tai esą akivaizdu iš pažangos, kurią mūsų šalis demonstruoja rengdamasi svarbiam įvykiui.

6p.

ORAI

Europos dėmesiu privalu pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkauti besirengiančiai Lietuvai trečius metus mūsų šalyje reziduojanti Airijos ambasadorė Philomena Murnaghan žarsto pagyras, tačiau drauge ragina nepamiršti laukiančios atsakomybės.

Nauja sistema, padedanti susekti tuos, kurie nemoka mokesčių, sukėlė didžiulį triukšmą Italijoje - tai kišimasis į žmogaus asmeninį gyvenimą! Nejaugi dabar teks aiškintis inspektoriui, ką valgai pusryčiams? Vengimas mokėti mokesčius - įsisenėjusi problema Italijoje, persekiojanti jau ne vieną jos gyventojų kartą, o dabar valdžia sulaukia kritikos, kad ėmėsi policinės valstybės priemonių ir pradėjo medžioti gudruolius - tokių šalyje tikrai daug. Patys italai nevengia pajuokauti, kad mokesčių nemokėjimas įeina į kiekvieną verslo planą.

Apie Airijoje gyvenančius lietuvius, jų įsitraukimą į šios šalies visuomenę, pirmininkavimo ES Tarybai iššūkius ir svarbiausias problemas bei dvišalį bendradarbiavimą - “Lietuvos žinių” interviu su Airijos ambasadore Lietuvoje Philomena Murnaghan.

3p.

Debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma. Temperatūra dieną nuo 1 laipsnio šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

19p.


2

2013 02 11 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Ar reikėjo atsiprašyti? KĘSTUTIS GIRNIUS

Įvairiai reaguojama į užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus Lenkijos spaudoje išsakytą atsiprašymą dėl 2010 metų Seimo sprendimo neįteisinti Lietuvoje pavardžių rašybos lenkų kalba. Vieni skuba ginti ministrą, kiti - kritikuoti. Esu vienas tų, kurie mano, kad L.Linkevičius klydo. Valstybės retai atsiprašo už savo veiksmus. Paprastai jos neatsiprašo net už pradėtus karus ar nusikaltimus. Galima ginčytis, ar tokia praktika yra gera, ar bloga, bet ji egzistuoja. Yra dramatiškų atsiprašymų, pavyzdžiui, 1970 metais tuometis Vokietijos kancleris Willy Brandtas atsiklaupė prieš Holokausto paminklą buvusiame Varšuvos gete. Prezidentas Algirdas Brazauskas garbingai pasielgė 1995 metais Knesete atsiprašydamas dėl lietuvių dalyvavimo žydų žudynėse. O JAV niekada neatsiprašė už tai, kad, numetusios atomines bombas ant dviejų Japonijos miestų, nužudė daugiau nei 100 tūkst. civilių gyventojų. L.Linkevičius galėjo pavadinti Seimo balsavimą nesusipratimu, klaida, gal net apgailestauti dėl to, kas įvyko. Tačiau nėra pagrindo muštis į krūtinę ir atsiprašinėti dėl netakto, veikiausiai nesąmoningo. Juk Lenkijos prezidento buvimas kaimynėje šalyje dar nereiškia, kad Seimas turi pareigą balsuoti vienaip, o ne kitaip.

Kieno vardu L.Linkevičius atsiprašė - Vyriausybės ar valstybės? Jei jis kalbėjo valstybės vardu, ar suderino savo planus su prezidente Dalia Grybauskaite, ar pranešė jai, ką ketina daryti? Užsienio reikalų ministras negali priimti ar bent neturėtų priimti tokių sprendimų, nepasitaręs su žmogumi, kurį Konstitucija įpareigoja spręsti svarbiausius užsienio politikos klausimus. Regis, L.Linkevičius nesiteikė pasitarti su prezidente. Briuselyje klausiama, kaip vertina L.Linkevičiaus atsiprašymą, D.Grybauskaitė atsakė: “Negaliu komentuoti, detalių nežinau, pati negirdėjau konteksto, 26 valandas buvau kitame pasaulyje, todėl kai grįšiu, tada svarstysime situaciją.” Neaišku, kaip bus suprantamas L.Linkevičiaus atsiprašymas. Ministras atsiprašė už vieną specifinį įvykį, bet yra didelė tikimybė, kad jo pastabos bus laikomos atsiprašymu už visą Lietuvos politiką lenkų mažumos atžvilgiu, pripažinimu, kad ankstesnės vyriausybės kryptingai diskriminavo Lietuvos lenkus. Jei būtų sukurtas įvaizdis, kad visi per pastaruosius dvejus trejus metus reikšti lenkų priekaištai buvo pagrįsti, tikiu, kad ministras negailėtų pastangų jį pataisyti. Lietuvos laikysena lenkų mažumos atžvilgiu nėra nepriekaištinga. Lenkams seniai reikėjo suteikti teisę oficialiuose dokumentuose rašyti savo pavardes tokias, kokios jos yra.

Kodėl neleisti žmogui rašyti savo pavardę naudojantis gimtosios kalbos raidynu? Yra teisinių ir konstitucinių kliūčių tokiam žingsniui, bet tos kliūtys nėra neįveikiamos. Pasaulis nesugriūtų, jei daugiausia lenkų gyvenamuose rajonuose būtų leidžiama gatvių pavadinimus rašyti abiem kalbomis, juolab kad Vilniuje nuorodos į turistinius objektus rašomos ir anglų kalba.

Santykių gerinimas nėra solo šokis. Sėkmė neįmanoma be partnerio pritarimo ir gero noro. Tačiau nereikia sureikšminti pavardžių rašymo pasuose ir dvikalbių gatvių pavadinimų. Tai ne esminės, o kosmetinės teisės. Pirmiausia reikia klausti, ar lenkų tautinė mažuma turi deramas sąlygas plėtoti savo kultūrą, garantuoti jos tęstinumą, perduoti ją ateinančioms kartoms. Ar sudaromos sąlygos išsaugoti gimtąją kalbą, jos mokytis? Atsakymas yra nedviprasmiškai teigiamas. Tai netiesiogiai liudija daugelio Lietuvos lenkų veikėjų negebėjimas sklandžiai kalbėti lietuviškai, nes jie gyvena uždaroje lenkiškoje bendruomenėje.

Galima priekaištauti Lietuvos švietimo politikai, bet ne dėl naujų reformų, o dėl to, kad jos nebuvo įgyvendintos prieš 10-15 metų. Valstybė turi pareigą kiekvienam Lietuvos piliečiui sudaryti sąlygas deramai išmokti valstybinę kalbą, kad jis galėtų visapusiškai dalyvauti šalies politikos ir ūkio gyvenime, kad silpnas kalbos mokėjimas neribotų jo galimybių gauti gerą darbą ir daryti įtaką politikos procesams. Švietimo sistema suklupo ne dėl to, jog buvo stengiamasi nutautinti lenkus, bet dėl to, kad paaukoti moksleivių interesai, iš dalies pataikaujant tėvų ir vietos politikų norui jaunimą laikyti savotiškame lenkų gete. L.Linkevičiaus atsiprašymą reikia laikyti mėginimu dramatišku būdu gerinti Lietuvos ir Lenkijos santykius. Esą reikėjo kaip nors pralaužti ledus, įtikimai parodyti Lietuvos norą išsikapstyti iš dabartinės duobės, suteikti pagreitį santykiams normalizuoti. Bet santykių gerinimas nėra solo šokis. Sėkmė neįmanoma be partnerio pritarimo ir gero noro. Ar Lenkija ir Lietuvos lenkai laikys L.Linkevičiaus gestą paskata žengti susitaikymo keliu, ar manys, kad spaudimo politika pasitvirtino ir privertė Lietuvą viešai atsiprašyti? Ar manys, kad padidinus spaudimą bus sulaukiama dar daugiau nuolaidų? Atsakymus į šiuos klausimus sužinosime vėliau, bet pirmieji ženklai nė-

ra džiuginantys. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis kalba ultimatumų ir pergalės kalba. Pasak jo, jei Švietimo įstatymas ir lietuvių kalbos brandos egzamino laikymo taisyklės nebus greitai pakeistos, LLRA net gali pasitraukti iš valdančiosios koalicijos. V.Tomaševskis laiko L.Linkevičiaus vizitą “ministro Radoslawo Sikorskio pergale ir jo vykdomos politikos laimėjimu”, jis reiškia pasitenkinimą, kad R.Sikorskis laikėsi duoto žodžio ir atsisakė lankytis Lietuvoje. Atrodo, kad ir R.Sikorskis linkęs padėtį vertinti per pergalės prizmę. Po susitikimo su L.Linkevičiumi jis socialiniame tinkle “Twitter” rašė, kad “svarbūs, išmintingi ministro L.Linkevičiaus žodžiai. Geras ženklas mūsų santykiams. Kad ankstesnė klaida būtų ištaisyta”. Nė kvapo užuominos, kad gal lenkai ir Lenkija taip pat klydo. Reikia rasti modus vivendi su kaimynu, NATO ir Europos Sąjungos partneriu. Pamažu santykiai pagerės. Tačiau turime būti realistai. Lenkija neteikia didelės reikšmės bendravimui su Lietuva, daugelis Lenkijos politikų į Lietuvą dar žiūri kaip į mažą neklusnų brolį. Kalbėdama apie santykius su Rusija, prezidentė pažymėjo, kad geri santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba. Tai galioja ir santykiams su Lenkija.

Seimo tribūna

Atsakymai dėl skalūnų dujų turi būti aiškūs Parlamentaras, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys dėl galimos skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos mūsų šalyje įžvelgia daugiau grėsmės nei naudos. - Skalūnų dujų paieškų planus aktyviai rėmė ankstesnė Vyriausybė. Dabartinis premjeras teigia, jog tam vienbalsiai pritaria ir naujasis ministrų kabinetas. Drauge tikinama, kad bus paisoma vietos gyventojų interesų ir gamtosaugos reikalavimų. Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komitete nuomonės išsiskyrė, o po parlamento langais protestavo bendruomenių atstovai. Kur slypi susipriešinimo esmė? - Aplinkos apsaugos komitete išsamiai diskutuota su ekspertais ir bendruomenių atstovais. Po diskusijos komitetas beveik vieningai priėmė rezoliuciją, raginančią stabdyti skalūnų dujų žvalgybos darbus, kol bus aiški bendra Europos Sąjungos (ES) pozicija, pateiktos Europos Komisijos rekomendacijos. Taip pat sutarėme, kad būtina tobulinti Lietuvos įstatymus, mat pagal turimą teisinę

Romo Jurgaičio nuotrauka

L.Balsys: “Negalima stumti vežimo pirma arklio.” bazę nesame pasirengę atlikti nei žvalgybos, nei gavybos darbų ir įsileisti tokių kompanijų kaip “Chevron”. Nuspręsta iš nepriklausomų ekspertų ir bendruomenių atstovų suburti darbo grupę, nes vykdant bet

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

kokius aplinkosaugos projektus, galinčius daryti poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, privalome paisyti Orhuso konvencijos. Todėl neaišku, kodėl ministrų kabinetas gali būti toks užtikrintas. Kompetentingų Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

tarptautinių institucijų parengtos mokslinės studijos nepatvirtina darbų patikimumo. - Kokios įtakos šių gamtinių išteklių gavyba turi aplinkai, gruntiniams vandenims, geologiniams procesams? - Atliktos mokslinės studijos dar negali pateikti aiškaus atsakymo, ar tai smarkiai veikia aplinką, geriamąjį vandenį ir žmonių sveikatą, nes yra praėję pernelyg mažai laiko. Nuodingosios medžiagos dideliu slėgiu įpurškiamos į žemę, ten dalis jų lieka, o kita dalis pakyla su panaudotu vandeniu. Iki dešimties ar daugiau metų jos gali kilti ir pasiekti gruntinius vandenis. Vokietijoje, kur atlikta nemažai bandomųjų gręžinių, gavus pirminius duomenis kilo nerimas. Dėl to susirūpino ir ES. Prancūzija sustabdė žvalgybos darbus. Tą patį padarė Čekija, Bulgarija, Airija ir kitos šalys. Mūsų padėtis kur kas rimtesnė. Ne visos valstybės gali pasigirti tokiais požeminio geriamojo vandens klodais kaip Lietuva, todėl turime imtis griežtų priemonių ir aiškių politinių sprendimų. - Ar gyventojus pasiekia objektyvi informacija apie žvalgybos darbus? - Prie Seimo piketavę žmonės, kaip

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

ir mes, yra susipažinę su Europos Parlamento Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto parengta studija. Jie nėra tamsuoliai, puikiai žino, kur gali slypėti pavojus. Žinoma, žmonės nori dar aiškesnių atsakymų ir daugiau informacijos. To paties siekiame ir mes. Tačiau visos studijos pateikia tą pačią išvadą, tad privalome į ją įsiklausyti. Negalima stumti vežimo pirma arklio vien dėl to, kad kai kurie politikai susitarė su “Chevron” dar prieš paskelbiant konkursą. Pagal dabartinius įstatymus, kompanija, gavusi leidimą žvalgyti ir pritarimą imtis gavybos, įgyja teisę parduoti mūsų žemės gelmių turtus. Nors Konstitucijoje parašyta, kad Lietuvos žemės gelmių turtai priklauso tautai, įstatymai leidžia juos parduoti, už tai sumokant mums teisės aktų nustatytą dujų ir naftos išgavimo mokestį. Manau, čia yra didžiausia spraga, jei atmestume visą kitą susirūpinimą. Todėl šie ištekliai greičiausiai negarantuotų mums energetinės nepriklausomybės, nes turėtume juos pirkti iš kitų tiekėjų.

Seimo narį kalbino TADAS VALANČIUS

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.


2013 02 11 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Europos dėmesiuprivalu pasinaudoti TADAS VALANČIUS

Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkauti besirengiančiai Lietuvai trečius metus mūsų šalyje reziduojanti Airijos ambasadorė Philomena Murnaghan žarsto pagyras, tačiau drauge ragina nepamiršti, kokia didelė atsakomybė teks valstybei, juk ji pusmečiui atsidurs visos Europos dėmesio centre. Nuo šių metų pradžios ES Tarybai pirmininkaujančios Airijos pasiuntinė neabejoja, kad pirmąkart visos Bendrijos darbą koordinuosianti Lietuva su šiomis pareigomis susitvarkys sėkmingai. Tai esą akivaizdu iš pažangos, kurią mūsų šalis demonstruoja rengdamasi vienam svarbiausių įvykių nuo nepriklausomybės atkūrimo. Vis dėlto derėtų prisiminti, kad šįkart teks susitelkti į visoms ES narėms svarbių klausimų sprendimą, o apčiuopiamiems rezultatams pasiekti prireiks atkaklaus darbo ir kantrybės. Apie Airijoje gyvenančius lietuvius, jų įsitraukimą į šios šalies visuomenę, pirmininkavimo ES Tarybai iššūkius ir svarbiausias problemas bei dvišalį bendradarbiavimą - “Lietuvos žinių” interviu su Airijos ambasadore Lietuvoje Philomena Murnaghan.

Dvipusis judėjimas - Lietuviams Airija pirmiausia asocijuojasi su Lietuvą tirpdančia emigracija ir kraštu, kur antruosius namus rado nemažai jų artimųjų ir draugų. O kokį įvaizdį apie mūsų šalį ir žmones kuria ten gyvenantys išeiviai? - Viskas, ką galima pasakyti apie Airijoje gyvenančius lietuvius, yra tai, kaip gerai jie ten vertinami. Iš Lietuvos į Airiją atvykę emigrantai stebėtinai lengvai pritapo jiems svečioje šalyje. Negana to, jie svariai prisideda prie valstybės ekonomikos augimo ir socialinės gerovės. - Vieni emigranto dalią anksčiau ar vėliau ketina iškeisti į bilietą namo, kiti apie grįžimą net negalvoja. Kaip manote, kokie Airijos ir Lietuvos kontrastai lemia tokį žmonių nusiteikimą? - Nors emigrantai apipinti įvairiausiais stereotipais, reikia pažymėti, kad iš tiesų žmonės migruoja dėl visokių priežasčių. Kiekvienas iš gimtąją šalį paliekančių asmenų nurodys skirtingas savo sprendimo priežastis. Lietuviai tikrai nėra išimtis. Kai įstojote į ES, Airija atvėrė darbo rinką imigrantams. Taigi pirmiausia lietuviai ėmė keliauti todėl, kad jiems atsirado tokia galimybė. To

Airijos ambasadorė Lietuvoje Ph.Murnaghan įsitikinusi, kad pirmininkavimas ES Tarybai - galimybė mūsų šaliai ir Vilniui dar kartą save pristatyti Europai. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka anksčiau nebuvo. Be abejonės, dalis jų leidosi į geriau mokamo darbo, geresnio gyvenimo paieškas. Stimulą emigruoti į Airiją galėjo lemti ir tai, kad čia lietuviai puikiai integruojasi į visuomenę. Dar mokykloje įgytos anglų kalbos žinios ir abiejų šalių panašumai - europietiškų tradicijų ir kultūros puoselėjimas, klimatas bei valstybės dydis - taip pat prie to prisidėjo. Laikui bėgant lietuviai Airijoje atrado naujų draugų, sukūrė šeimas ir tai leido jiems tapti mūsų visuomenės dalimi. Nereikia pamiršti, kad gyventojų migracija Europoje yra natūralus reiškinys. Dėl jo žmonės atranda naujas galimybes, iššūkius ir įgyja naudingos patirties, kuri jiems grįžus labai prisideda prie šalies augimo. - Airiją taip pat alino didžiulės emigracijos bangos. Tačiau sukūrus geras gyvenimo sąlygas, emigrantai pradėjo grįžti. Negana to, grįžę jie savo patirtimi prisidėjo kuriant valstybės gerovę. Ar, Jūsų nuomone, panaši perspektyva laukia ir Lietuvos? - Taip, be jokios abejonės. Lietuva sėkmingai atsigauna po ekonominio nuosmukio ir darbo rinkoje randasi

vis daugiau naujų galimybių. Be to, emigrantai dažniausiai išsaugo stiprų ryšį su gimtąja šalimi ir net būdami svetur puoselėja savo tapatybę. Lietu-

- Kiekviena pirmininkaujanti valstybė koordinuoja visos Bendrijos institucijų darbą, aprėpdama beveik visas sritis. Taigi didžiausia ir svarbiausia atsakomybė tenka atliekant šį koordinacinį darbą ir su juo susijusius klausimus. Ne mažiau svarbus iššūkis tenka dėl logistinių sprendimų. Tai du esminiai darbai, su kuriais susitvarkyti privalo kiekviena pirmininkaujanti valstybė. Jiems atlikti bene svarbiausia yra geri, glaudūs kontaktai su valstybių narių, ES institucijomis ir vadovavimasis Lisabonos sutarties nuostatomis. Taip pat labai aktualu palaikyti glaudžius ryšius su Europos Parlamentu. O atsižvelgiant į tai, kad šiemet ES Tarybai pirmininkauja Lietuva ir Airija, svarbus ir abiejų valstybių glaudus bendradarbiavimas, abipusė pagalba ir informacijos sklaida. - Lietuvoje dirbate ir gyvenate jau trečius metus. Ar numanote, kaip pirmą kartą pirmininkausianti šalis susitvarkys su šiuo didžiuliu iššūkiu? - Niekada neturėjau nė menkiausios abejonės, kad Lietuvos laukia sėkmingas pirmininkavimas. Taip sakau todėl, kad būdama čia matau pastangas ir pažangą pasirengiamuoju laikotarpiu. Visa tai atspindi realūs darbai - gerokai sustiprėjusi, reikalingus įgūdžius ugdanti komanda dirba Briuselyje, o atsakingi asmenys patirties taip pat semiasi lankydamiesi Airijos sostinėje Dubline vykstančiuose pirmininkauti skirtuose susitikimuose ir renginiuose. Palaikote puikius ir produktyvius santykius su Briuseliu. Pirmininkavimas įtraukia visas pagrindines šalies valdžios institucijas, ir čia matoma pažanga jam rengiantis. Lietuva visu tuo gali didžiuotis.

Iš Lietuvos į Airiją atvykę emigrantai stebėtinai lengvai pritapo jiems svečioje šalyje. Negana to, jie svariai prisideda prie valstybės ekonomikos augimo ir socialinės gerovės. viai lygiai tokie patys. Mes jau atkreipėme dėmesį į tai, kad kelerius metus praleidę Airijoje lietuviai susikrauna lagaminus ir grįžta. Kita įdomi, tačiau kol kas ne itin ryški tendencija, - lietuviai į namus grįžta su Airijoje sutiktais gyvenimo partneriais ir šeimomis. Taigi vyksta savotiškas dvipusis judėjimas.

“Galite didžiuotis” - Lietuva šių metų viduryje iš Airijos perims pirmininkavimą ES Tarybai. Jūsų šalis jau turi pirmininkavimo patirties. Tad trumpai papasakokite, koks darbas ir atsakomybė laukia Lietuvos?

Ne vien iššūkiai, bet ir nauda - Be Jūsų jau minėtų koordinacinių ir logistinių sprendimų, kokie dar iššūkiai tenka pirmininkaujančiai šaliai? - Apie logistinius sprendimus derėtų pakalbėti plačiau, nes suskaičiavome, kad per šešis mėnesius truksiantį pirmininkavimą Airijoje turėtų vykti apie 1600 įvairiausių darbo susitikimų ir renginių. Kiek žinau, Lietuvoje planuojamas panašus susitikimų skaičius. Todėl iššūkiu tampa rūpinimasis viešbučiais, transportu ir kita. Vis dėlto raginu nekalbėti vien apie laukiančius iššūkius ir galimas

problemas. Nereikėtų užmiršti ir naudos, kurios neabejotinai turės pirmininkaujanti valstybė. Pavyzdžiui, per šį laikotarpį į Dubliną atvyks apie 15 tūkst. delegatų, o tai teigiamai atsilieps šalies ekonomikai ir turizmo sektoriui. Pirmininkavimas bus galimybė Lietuvai ir Vilniui dar kartą save pristatyti Europai. - Lietuva viliasi, kad atsidūrus Europos dėmesio centre pavyks išjudinti kai kurias įsisenėjusias regiono problemas. Ar Airijai iš pirmininkavimo pavyko gauti apčiuopiamos naudos sau? - Tiesą sakant, būtų nerealu tikėtis, kad per šešių mėnesių laikotarpį pavyktų pasiekti greitų ir apčiuopiamų rezultatų. Kita vertus, kiekviena pirmininkaujanti šalis turi prioritetų, tad nieko keista, kad Lietuva gali rūpintis klausimais, liečiančiais Baltijos geografinį ir geopolitinį regioną. Vis dėlto svarbiausia, ką derėtų prisiminti, yra tai, kad kiekvienas pirmininkavimas pirmiausia yra nukreiptas į visos Europos interesus. Airija šiuo laikotarpiu yra susitelkusi į ekonomines ir nedarbo problemas, taip pat - į Bendrijos konkurencingumo stiprinimą. Labai tikimės, kad susitarimas dėl naujojo ES biudžeto suteiks stimulą spręsti kitas problemas. Taip pat daug dėmesio skiriama jaunimo nedarbui, jo mastas nieko netenkina. Ši problema yra aktuali ir Lietuvai, ir Airijai, ir kitoms ES šalims. Tačiau Bendriją tenkinantiems ilgalaikiams rezultatams prireiks laiko.

Yra kur pasitempti - Kaip manote, koks šiemet bus Europos dėmesio centre atsidūrusių Airijos ir Lietuvos bendradarbiavimas? Kokiose srityse jis turėtų sustiprėti? - Ypač pastaruoju metu galima matyti itin glaudų Airijos ir Lietuvos bendradarbiavimą. Kalbant apie politinį lygmenį reikia prisiminti, kad 2011 metais Lietuva pirmininkavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, o iš jos pirmininkavimą perėmė Airija. Dabar mes vadovaujame ES Tarybai, o jūs šias pareigas perimsite iš mūsų. Šios atsakingos pareigos daro didžiulę įtaką geriems ir naudingiems tarpusavio santykiams. Tačiau yra viena sritis, kurioje dar galime pasitempti. Tai tarpusavio prekyba. Jos rodikliai stabiliai gerėja, tačiau norisi pamatyti, ką dar galime šioje srityje nuveikti. Geresnį bendradarbiavimą norėtųsi matyti ir mokslinių tyrimų bei informacinių technologijų srityje, kur abi šalys turi potencialą.

Trumpai IEŠKO PALENGVINIMO Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis patvirtino, kad, be kitų variantų, svarstoma galimybė tautinių mažumų mokyklų moksleiviams duoti kitokias valstybinio lietuvių kalbos egzamino užduotis nei lietuviškų mokyklų auklėtiniams. Pasak ministro, šiuo metu tariamasi dėl egzamino tautinių mažumų moksleiviams vertinimo, rašinio apimties ir dėl to, keliais autoriais jie galėtų pasinaudoti per egzaminą. Šiais klausimais ketinama diskutuoti šiandien. 2011 metų pavasarį Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau pamokų lietuvių kalba, taip pat nuo

2013 metų ketinama suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis. Naujovės sulaukė dalies tautinių mažumų pasipriešinimo.

SKIRS RENTAS Trims į naujos kadencijos Seimą neišrinktiems Kovo 11-osios Akto signatarams ir vieno mirusio signataro našlei ketinama skirti rentas. Pagal vieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą projektą, rentas siūloma mokėti Egidijui Klumbiui, Sauliui Pečeliūnui ir Jonui Šimėnui. Rentos būtų skiriamos atgaline data - nuo praėjusių metų lapkričio 17 dienos. Pagal įstatymą, valstybinė signataro renta sudaro 50 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį. Tačiau tebe-

galioja krizės metu numatytas sumažinimas iki 40 procentų. Seimo kanceliarijos duomenimis, 2013 metais nustatytas signataro rentos dydis - 2764 litai. Kitu SADM teikiamu projektu siūloma skirti valstybinę signataro našlių rentą pernai rudenį mirusio signataro Jono Mačio našlei Romai Onai Mačienei. Rentos dydis būtų 732 litai, ji taip pat būtų skiriama atgaline data nuo signataro mirties dienos pernai spalio 10-ąją.

METŲ TOLERANCIJOS ŽMOGUS Šeštadienį Kaune “Sugiharos fondas Diplomatai už gyvybę” paskelbė 2012 metų tolerancijos žmogų - juo tapo rašytojas Sigitas Parulskis. “Galvoju,

kad geriau šios nominacijos išvis išnyktų. Galbūt kada nors visi lietuviai bus tokie, kad nebebus tų nominacijų kam skirti, nebebus už ką - būsime visi tolerantiški”, - atsiimdamas apdovanojimą kalbėjo S.Parulskis. Apdovanojimą rašytojas gavo už savo knygą “Tamsa ir partneriai”, kurioje nagrinėjama žydų genocido Lietuvoje tema. Tolerancijos nominacija Lietuvoje buvo skelbiama jau vienuoliktą kartą. Šis titulas suteikiamas žmogui, savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos ir antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime. BNS, LŽ

Rašytojas S.Parulskis apdovanojimą gavo už savo knygą “Tamsa ir partneriai”, kurioje nagrinėjama žydų genocido Lietuvoje tema. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka


4

2013 02 11 Lietuvos žinios

Dienos temos

Vietoj pagalbos sulaukė baudos kvito KRISTINA KUČINSKAITĖ

Septynių automobilių savininkai, kurių transporto priemonės buvo apgadintos dėl vienoje Marijampolės gatvių atsivėrusios didžiulės duobės, ne tik nesulaukė pareigūnų pagalbos, bet dar buvo ir priblokšti, kai vienas nelaimėlių gavo baudą. Incidentas, sukėlęs audringas vairuotojų diskusijas ir pasipiktinimo policininkų elgesiu bangą, įvyko praėjusio penktadienio vakarą. Iš Marijampolės į namus Kalvarijos savivaldybėje lengvuoju automobiliu vykę asmenys netikėtai patyrė nemalonumą, kai dėl Geležinkelio gatvėje esančios duobės sprogo dvi mašinos padangos. Asfalte žiojinti ertmė nebuvo nei pažymėta, nei aptverta.

Patyrė šoką “Volkswagen Golf” automobilis, kuriame buvo ir mažamečių vaikų, netoli 124 numeriu pažymėto namo pervažiavo šviesoforo reguliuojamą sankryžą ir po kelių sekundžių smuktelėjo į duobę. Netrukus keleiviai pajuto, kad mašina toliau važiuoja nestabiliai. Vairuotoja Jolita Lastauskienė sustabdė automobilį kelkraštyje. Išlipusi iš transporto priemonės moteris įsitikino, kad dvi priekinės padangos yra nuleistos. “Kai sprogsta viena padanga, gali ją pakeisti ir važiuoti toliau, kai dvi - be pagalbos to padaryti neįmanoma”, - sakė tuo pačiu “Volkswagen

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas R.Matonis tikino, kad pareigūnai turėjo teisę skirti baudą už eismo įvykį. Ši duobė Marijampolės Geležinkelio gatvėje buvo pažymėta tik tada, kai nutiko virtinė nelaimių.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

Golf” važiavę keleiviai. Apsidairę Kalvarijos gyventojai pamatė, kad pakelėje stovi dar bent penki automobiliai nuleistomis padangomis. Vieni vairuotojai patys mėgino keisti ratus, kiti skambino draugams. Nebežinodama, ką daryti, J.Lastauskienė mobiliuoju telefonu surinko bendrąjį pagalbos numerį 112. Iš

operatorės moteris išgirdo, kad apie įvykį reikėtų pranešti policijos pareigūnams. Nelaimėlė buvo sujungta su Marijampolės policininkais ir gavo patvirtinimą, jog pareigūnų ekipažas netrukus atvažiuos. Kadangi J.Lastauskienės akivaizdoje įvyko dar vienas incidentas - duobėje dviejų padangų neteko septintas automobilis,

ji tikėjosi, kad policininkai ne tik iškvies artimiausią techninę pagalbą, bet ir priglaus šąlančius žmones nuovadoje, aptvers duobę. Tačiau nukentėjusiesiems netikėtai teko patirti šoką. Po dviejų skambučių į įvykio vietą pagaliau atvažiavę pareigūnai J.Lastauskienę nubaudė 10 litų bauda už tai, kad ji esą nepasirinko saugaus greičio.

Įsimins ilgam Pamatę, kas vyksta, kitų automobilių savininkai ėmė tvirtinti neturintys policininkams nei prašymų, nei pretenzijų ir spruko. Išvažiavo ir pareigūnai.

tami” buferiai, dugno apsaugos detalės. Kartais net prireikia mašinos kėbulo remonto. Draudimo ekspertų teigimu, jei duobė ar pavojingas kelio ruožas nėra pažymėti įspėjamaisiais ženklais, atsakomybė dėl patirtos žalos gali tekti kelią administruojančiai įmonei ar savivaldybei. Prašymą kompensuoti nuostolius nukentėjusieji turi pateikti savivaldybės, kurioje įvyko incidentas, administracinių ginčų komisijai. Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento vadovui Vidui Pielikiui mobiliuoju telefonu prisiskambinti nepavyko. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Artūras Že-

Nukentėjusieji įsitikinę, kad bylinėtis su pagalbos nesuteikusiais policijos pareigūnais neverta, bet skundus gatvių neprižiūrintiems valdininkams jie ketina pateikti. “Paskambinome daugeliui pažįstamų. Padangas nusipirkome ir jas pasikeitėme, bet tai, kas nutiko, įsimins ilgam”, - kalbėjo pašnekovė. Kad galėtų važiuoti toliau, jai teko išleisti 600 litų. Laukdami pagalbos vairuotojai sugebėjo prisiskambinti į Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamentą. Tačiau telefonu atsiliepusiam valdininkui situacija pasirodė esanti labai juokinga, o prašymas padėti - nepagrįstas. Tiesa, jau savaitgalį grėsminga duobė buvo paženklinta. Nukentėjusieji įsitikinę, kad bylinėtis su pagalbos nesuteikusiais policijos pareigūnais neverta, bet skundus gatvių neprižiūrintiems valdininkams jie ketina pateikti.

Komentuoti nenusiteikę Važiuojant duobėtomis gatvėmis dažniausiai suplėšomos automobilio padangos, deformuojami ratlankiai, apgadinamos pakabos detalės, “pame-

maitaitis tvirtino taip pat negalintis komentuoti situacijos ir pareigūnų elgesio. Anot jo, komentarų galbūt pavyks sulaukti tik šią savaitę.

Pasielgė tinkamai? Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis LŽ tikino, kad pareigūnai turėjo teisę skirti baudą už eismo įvykį. Anot jo, net atvejis, kai automobilis nuslysta nuo kelio ir trenkiasi į medį, gali būti traktuojamas kaip avarinės situacijos sudarymas, už kurį reikia bausti. Paklaustas, ar policininkai, užuot baudę automobilių padangų netekusius ir dėl to pajudėti iš kelkraščio negalinčius vairuotojus, neturėjo jiems padėti, R.Matonis atsakė, jog nutempti nelaimėlių mašinų nebūtų buvę nei laiko, nei galimybių. Tačiau iškviesti specialią techninės pagalbos kelyje brigadą, jei žmonės to prašė, pareigūnai privalėjo.

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl šalies aplinkosaugos sistemos veterano, vieno pirmųjų valstybinių gamtos apsaugos inspektorių, Viktoro Bergo premijos laureato Mykolo Armanavičiaus mirties nuoširdžią užuojautą reiškiame žmonai Janinai, sūnums, giminėms ir bendražygiams. Lietuvai pagražinti Vilniaus draugijos valdyba


2013 02 11 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Skandalingą konkursą lydi korupcijos šešėlis •1 p.

ką. “Pirmą kartą girdžiu, kad informacija būtų buvusi nutekėjusi. Konkurso sąlygas rengė ministerijos darbuotojai, jos buvo derinamos su Aplinkos projektų valdymo agentūra. Konkurso sąlygoms rengti paslaugų iš šalies, tai yra iš L.Ulevičiaus, nepirkome”, - tikino D.Montvilaitė. Ji pabrėžė, kad iš Viešųjų pirkimų skyriaus informacija negalėjo nutekėti.

Atkelta iš

Konkurse patyrė nesėkmę Kai L.Ulevičius taisė slaptą dokumentą, jis AM valdininkams nebuvo žmogus iš gatvės. Dar 2010 metų vasarą ministerijos skelbtą viešųjų ryšių konsultacinių paslaugų konkursą, kaip teigiama CVPP, laimėjo konsorciumas, kurį sudarė bendrovė VRT ir L.Ulevičius. 300 tūkst. litų vertės sutartis buvo pasirašyta trejiems metams. Tad 2012-ųjų vasarą L.Ulevičiui buvo plačiai atverti vartai galbūt laimėti dar vieną, dabar jau milijoninės vertės konkursą. Sutapimas - paskelbus konkurso sąlygas oficialiai, siūlymus net trijose konkurso dalyse atsiuntė ir minėtoji VRT. Tačiau šįkart bendrovė pasirinko kitus partnerius - vos prieš kelis mėnesius įregistruotą viešąją įstaigą “Istorinės žinutės” ir fizinį asmenį Gitaną Platakytę-Grigienę. Ji yra ir šios viešosios įstaigos direktorė. Dviejose dalyse pateikti siūlymai neatitiko pirkimo dokumentų keliamų reikalavimų, tad konkurso vertinimo komisija siūlymus atmetė. Tačiau konkurso pirmojoje dalyje, vertinant siūlymų kokybę, VRT išsiveržė į priekį. Vertinimo komisija jai skyrė maksimalų balų skaičių - 60. Tačiau koją bendrovei veikiausiai pakišo godumas. Atplėšus vokus su kainomis paaiškėjo, kad bendrovės VRT konsorciumas savo siūlymus įvertino 2,130 mln. litų, o jos konkurentas UAB “Open Agency” reklamos paslaugas žadėjo teikti vos už 1,35 mln. litų. Taigi L.Ulevičiaus partneriui ir vėl nepasisekė.

Įžvelgia galimą korupciją

Viešųjų ryšių specialistas L.Ulevičius aiškino, kad viskas vyko teisėtai. / Eltos nuotrauka

“O kas čia tokio?” stebėjosi L.Ulevičius, paklaustas, kaip, likus mėnesiui iki konkurso paskelbimo, dokumentai pateko į jo rankas.

Alibi - ministras Kaip galėjo atsitikti, kad L.Ulevičius turėjo galimybę AM rengti viešųjų pirkimų konkurso sąlygas, susipažinti su konkurso dokumentacija? “O kas čia tokio?” - stebėjosi L.Ulevičius, paklaustas, kaip, likus mėnesiui iki konkurso paskelbimo, dokumentai pateko į jo rankas. Pasak pašnekovo, viskas vyko teisėtai. Esą dar 2011 metų rugsėjį tuometis aplinkos ministras G.Kazlauskas pasirašė įsakymą, kuriuo sudarė darbo grupę AM veiklos sričiai priskiriamoms priemonėms viešinti. “Šiai grupei buvo paskirta atlikti atitinkamų priemonių planavimą, koordinavimą ir kontrolę. Grupės taip pat rengė sąlygas konkursams, jas vertino”, - LŽ sakė L.Ulevičius, kuris taip pat buvo įtrauktas į grupę. Viešųjų ryšių specialisto teigimu, priekaištai, kad jis galėjo nutekinti informaciją apie numatomą konkursą, yra nepagrįsti. Juolab kad jo verslo partnerė - VRT - nelaimėjo nė vienos šio konkurso dalies. Minėtame ministro įsakyme teigiama, kad speciali darbo grupė, kuriai vadovauti pavesta tuomečiam AM vadovo atstovui spaudai Tomui Beržinskui, privalo “vykdyti Aplinkos ministerijos veiklos sričiai priskiriamų viešinimo priemonių planavimą, koordinavimą ir kontrolę”. LŽ atkreipus dėmesį, kad įsakyme nekalbama apie sudarytos grupės veiklą rengiant arba revizuojant viešųjų pirkimų konkursų sąlygas, L.Ulevičius teigė, kad žurnalistas nesupranta žodžio “kontrolė” reikšmės. “Vertinkite, kaip patys suprantate”, - pyko viešųjų ryšių specialistas. Darbo grupės pirmininkas T.Beržinskas, paklaustas, kokios iš tikrųjų buvo jos funkcijos, neslėpė, kad jokių sąsajų su viešaisiais pirkimais

riantas privalėjo būti aptartas ir minėtoje darbo grupėje. Tačiau to nebuvo. “Gal jam projektą atidavė kas nors iš tuometės ministerijos vadovybės?” - svarstė T.Beržinskas.

Pritaikius specialią kompiuterinę programą skelbime išryškėja paskutiniai, neištrinti teksto taisymai.

Ministerijoje stebimasi

Aplinkos ministras V.Mazuronis įsitikinęs, jog kilus įtarimų, kad konkurse būta pažeidimų, tuo turėtų užsiimti specialiosios tarnybos. Oresto Gurevičiaus nuotrauka

jie neturėjo. “Grupė buvo sudaryta tam, kad galėtų spręsti, kokiose visuomenės informavimo priemonėse reikalinga reklama, kokia ji ir kokios apimties turėtų būti. Grupės tikslas - teikti siūlymus ministerijos vadovybei dėl įstaigos veiklos viešinimo. Daugiau jokių funkcijų, juolab susijusių su konkurso sąlygų rengimu ar revizavimu, darbo grupei nebuvo suteikta”, - aiškino jis. T.Beržinskas pabrėžė esąs nuste-

bintas, kad būsimo konkurso sąlygos buvo patekusios į L.Ulevičiaus rankas. “To tikrai negalėjo būti. Konkurso sąlygas rengia viešųjų pirkimų komisija, ministerijos specialistai. Šis vyras nebuvo AM darbuotojas. Ir minėtas ministro įsakymas tikrai neįpareigojo rūpintis būsimu konkursu”, - kalbėjo jis. Pašnekovas sakė manantis, kad jei L.Ulevičius būtų teisus, tokiu atveju konkurso sąlygų pirminis va-

Kad šiuo atveju teisus T.Beržinskas, galima spręsti ir iš L.Ulevičiaus 2010 metais laimėto viešųjų ryšių konsultacinių paslaugų konkurso. Jo specifikacijoje teigiama, kad paslaugos tiekėjas - šiuo atveju L.Ulevičius, “pagal poreikį parengia ir pateikia perkančiajai organizacijai koncepciją, kurioje turi būti nurodytos priemonės ir jų įgyvendinimo planas bei kiti veiksmai, skirti perkančiosios organizacijos viešinimo tikslams įgyvendinti; rengia ryšių su visuomene strategiją, ją atnaujina (kas 3 mėnesius); rengia krizių prevencijos ir neutralizavimo planą ir jį aktualizuoja; rengia ir veda viešųjų ryšių konsultacijas/diskusijas perkančiosios organizacijos atstovams”. Kitaip tariant, L.Ulevičius turėjo teisę tik planuoti, koordinuoti viešinimo priemones ir kontroliuoti jų įgyvendinimą. O tai neturi nieko bendra su kitų paslaugų pirkimo procedūromis. AM Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjai Dovilei Montvilaitei LŽ pateikta informacija apie L.Ulevičiaus dalyvavimą rengiant viešųjų pirkimų konkurso sąlygas taip pat sukėlė šo-

LŽ kalbintas aplinkos ministras V.Mazuronis tikino dar negavęs atsakymo ir VPT, ar ši tarnyba leis panaikinti viešųjų ryšių paslaugų konkurso rezultatus. “Išsiuntėme raštą prašydami atšaukti konkursą, motyvuodami, kad pasikeitus Vyriausybės programai tikslinga skelbti naują konkursą”, - sakė jis. Iš LŽ išgirdęs, kad šioje istorijoje esama ir galimos korupcijos požymių, ministras prisipažino esąs nustebintas. “Tai labai blogai. Tačiau tokį klausimą reikėtų adresuoti tuomečiam ministrui Gediminui Kazlauskui. Jei iš tiesų taip yra, tai - korupciniai dalykai”, - piktinosi V.Mazuronis. Ministro manymu, kilus įtarimų, kad šiame konkurse būta pažeidimų, galbūt net kėsintasi neteisėtai praturtėti, tuo turėtų užsiimti specialiosios tarnybos. “Džiaugčiausi, jei prokuratūra arba kitos institucijos šia istorija užsiimtų ir profesionaliai viską išsiaiškintų. Jei šie faktai teisingi, esama didžiulės prielaidos, kad ir ankstesni procesai vyko neskaidriai”, - svarstė V.Mazuronis. Neįvardijęs šios istorijos dalyvių, LŽ žurnalistas paprašė išsakyti savo nuomonę Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos pirmininko Lino Kontrimo. “Viskas skamba labai neskaidriai. Sakyčiau, kad ši istorija verta dėmesio. Gavusi informacijos, apie kokius asmenis čia kalbama, asociacija būtinai svarstys ir galbūt net perduos savo etikos komisijai ištirti, ar tokie veiksmai nedaro žalos visai mūsų asociacijai”, - sakė L.Kontrimas.

“Trolino” Seimo narį Valstybės institucijoms ir privačioms bendrovėms savo paslaugas siūlantis L.Ulevičius praėjusių metų spalį pagarsėjo kaip “trolintojas”. Tuometis Seimo Darbo frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir Generalinę prokuratūrą dėl galbūt neteisėtų VRK nario L.Ulevičiaus veiksmų. Anot V.Gapšio, L.Ulevičius provokavo jį vykdyti neteisėtą veiklą darant įtaką aplinkos ministrui. L.Ulevičius į V.Gapšio paskyrą socialiniame tinkle “Facebook” atsiuntė žinutę: “Labas, yra vienas klausimas ir pats gali turėti atsakymą. Kaip žinia, su kolegomis esam laimėję AM ryšių su visuomene konsultacijų konkursą ir paslaugų teikimas baigsis tik kitų metų birželį, todėl neišvengiamai teks dirbti ir su nauju ministru. Galbūt jau apytiksliai yra aišku, kas tai galėtų būti? Nes yra rizika, kad nueinantis gali imtis neadekvačių sprendimų dėl viešinimo priemonių/biudžetų ir reikia/galima būtų tam užkirsti kelią. Jeigu reikia, galime susitikt gyvai ir pakalbėti plačiau apie tai, bet reikėtų pernelyg nedelsti.” Paviešinus šią žinutę, L.Ulevičius aiškino, kad jis “trolino” ir bandė V.Gapšį. Esą tai tebuvo provokacija. Tuo metu V.Gapšys situaciją vertino kaip spaudimą Seimo nariui siekiant sau, tai yra pačiam L.Ulevičiui, naudingų sprendimų.


6

2013 02 11 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Italai sukilo prieš naują būdą lupti mokesčius Nauja sistema, padedanti susekti tuos, kurie nemoka mokesčių, sukėlė didžiulį triukšmą Italijoje - tai kišimasis į žmogaus asmeninį gyvenimą! Nejaugi dabar teks aiškintis inspektoriui, ką valgai pusryčiams? Vengimas mokėti mokesčius - įsisenėjusi problema Italijoje, persekiojanti jau ne vieną jos gyventojų kartą, o dabar valdžia sulaukia kritikos, kad ėmėsi policinės valstybės priemonių ir pradėjo medžioti gudruolius - tokių šalyje tikrai daug. Patys italai nevengia pajuokauti, kad mokesčių nemokėjimas įeina į kiekvieną verslo planą. Naujoji procedūra leidžia patikrinti bet kurios šeimos išlaidas ir palyginti, kaip tai atitinka jos uždarbį. Valdžios teigimu, Italija kasmet netenka maždaug 120 mlrd. eurų dėl nesumokėtų mokesčių. Inspektorių armijai verktinai reikia daugiau galių. Tačiau dalį visuomenės papiktino priemonė, kurios imtasi nuo šio mėnesio, ji vadinasi “Redditometro” Pajamų matuoklis. Italijos mokesčių inspektoriai visuomet gausiai disponavo naudinga informacija, leidžiančia patikrinti, kam žmonės išleidžia pinigus ir kiek sumoka mokesčių. Jie turėjo duomenis, susijusius su didelėmis išlaidomis, tokiomis kaip namo ar automobilio įsigijimas. Tačiau “Redditometro” padeda sekti žmonių įpročius kone kiekvienoje kasdienio gyvenimo srityje.

Vargas, jei neatitinki modelio Pagal Pajamų matuoklį visi gyventojai yra padalyti į 11 tipų namų ūkius: poros, vienišiai, šeimos su vaikais ir panašiai. Sukurti labai nuodugnūs modeliai, parodantys, kaip kiekviena kategorija turėtų išleisti pajamas. Atsižvelgta į tokius dalykus kaip maistas, gėrimai, drabužiai,

Italijos valstybės išlaidos 2010 metais Nesumokėti mokesčiai siekia 120 mlrd. eurų. Vyriausybė išleido iš viso 782 mlrd. eurų. Jie buvo paskirstyti taip: 22 mlrd. eurų gynybai 30 mlrd. eurų viešajai tvarkai ir saugumui 118 mlrd. eurų sveikatos apsaugai 69 mlrd. eurų švietimui 317 mlrd. eurų socialinei apsaugai Eurostato duomenys

“Mes alkani”, - skelbia lapelis, kurį pasidėjo šis išmaldą renkantis italas. laisvalaikis ir panašiai - net 100 sričių. Šios prielaidos toliau filtruojamos atsižvelgiant į regioną. Šitaip mokesčių inspekcija susidaro labai gerą vaizdą, kiek pinigų reikia, pavyzdžiui, vidutinei keturių asmenų šeimai išgyventi Pietų Italijoje. Jei tokios šeimos valstybei sumokami mokesčiai rodo pajamas, daug mažesnes už būtinas, tai gali sukelti įtarimų inspektoriams. Tokia šeima iškrinta iš išlaidų modelio, kuriam yra priskirta, ir gali būti pradėtas tyrimas. Inspektoriai gali užduoti įvairių klausimų, o šeima privalo išsamiau paaiškinti, iš kur gauna pinigų ir kam tiksliai juos leidžia.

Argi tai biurokratų reikalas? Italijos laikraščiuose pasipylė straipsniai, kad nuo šiol kiekvienam gali tekti aiškinti mokesčių inspektoriui, ką valgo pusryčiams ar pietums. “Corriere della Sera” skiltininko Piero Ostellino nuomone, to jau per

Naujoji procedūra leidžia patikrinti bet kurios šeimos išlaidas ir palyginti, kaip tai atitinka jos uždarbį. daug. “Tai nėra kova su mokesčių vengimu, o jūsų gyvenimo nagrinėjimas: ką perkate, ką dėvite. Esu prieš “Redditometro” ne dėl to, kad palaikau nemokančiuosius mokesčių, bet nemanau, kad mokesčiai turi būti surenkami paminant asmens laisves.” P.Ostellino įsitikinęs, kad ne valstybės reikalas, kaip žmogus nusprendžia išleisti savo pinigus. “Man mieliau gyventi šalyje, kur kardinolas gali kas mėnesį nusipirkti pornografinį žurnalą ir dėl to nesiaiškinti mokesčių inspektoriui”, - pareiškė skiltininkas, sulaukęs daug skaitytojų laiškų, kuriuose piktinamasi Pajamų matuokliu.

Kita apžvalgininkė taip pat pareiškė būgštavimų, kad naujoji mokesčių surinkimo programa kišasi į žmonių pasirinktą gyvenimo būdą. Žurnalistė pateikia savo pačios pavyzdį: ji laiko tris arklius, ir pagal “Redditometro” turi uždirbti 41 338 eurus per metus, kad jai tai būtų pagal kišenę. Tačiau apžvalgininkė tvirtina, kad ir neuždirbdama tokių pinigų ji geba taip paskirstyti savo išlaidas, kad liktų lėšų mylimiems gyvūnams. Tad nejaugi ji dabar turės aiškinti savo pasirinktą gyvenimo būdą kokiam nors įtariam biurokratui?

Nevykusiai parinktas laikas Kilus visam šiam triukšmui mokesčių prievaizdai stojo ginti savo naujosios sistemos. Jie teigia, kad “Redditometro” programa kyla iš sveiko proto, kuris sako, kad išlaidos privalo atitikti pajamas. Tokia pati sistema naudojama ir Jungtinėse Valstijose, ji skirta tik tam, kad būtų

Britų maisto pramonės ministras Owenas Patersonas paragino kontroliuojančias institucijas ir prekybininkus išaiškinti “tarptautinį nusikalstamą sąmokslą” naudoti arklieną vietoj brangesnės jautienos ir taip apgaudinėti visuomenę. Praėjusią savaitę Švedijos maisto pramonės milžinė “Findus” išėmė iš prekybos Prancūzijoje ir Švedijoje įvairius šaldytus maisto produktus, tarp jų ir šaldytą lazaniją su jautiena iš parduotuvių Didžiojoje Britanijoje, kai buvo nustatyta, kad tuose gaminiuose iki 100 proc. mėsos sudaro arkliena. Prekybos tinklo “Aldi” vadovai Didžiojoje Britanijoje sužinojo, kad dviejuose jo paties gaminamuose šaldytuose produktuose - lazanijoje su jautiena ir makaronuose su Bolonijos padažu esama 30-100 proc. arklienos. Visi šie produktai buvo pagaminti Liuksemburge pagal Prancūzijos bendrovės “Comigel” užsakymą. Bend-

Jautienos lazanija, kurioje vietoj jautienos buvo 100 proc. arklienos. Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

rovė nurodė, kad arkliena gauta iš skerdyklos Rumunijoje per mėsos gaminių įmonę “Spanghero”, įsikūrusią Pietvakarių Prancūzijoje. “Produktuose, kurie buvo pažymėti kaip perdirbta jautiena, buvo labai didelis kiekis arklienos. Tai visiškai nepriimtina, - sakė ministras O.Patersonas. - Eidami į parduotuves žmonės turi žinoti ir pasitikėti, kad tai, kas pažymėta kaip jautiena, ir yra jautiena.” Ministras suabejo-

jo, kad tai galėtų būti nekompetencijos apraiška, veikiau jau tarptautinis nusikalstamas sąmokslas, ir pridūrė prisikasiąs iki pat jo dugno. O.Patersonas pareiškė norįs žinoti, kaip maisto pramonės pareigūnai ketina iki savaitės pabaigos ištirti visus Didžiojoje Britanijoje parduodamus perdirbtos jautienos gaminius. Ministras pabrėžė, kad žmonėms nekyla pavojaus valgyti tuos gaminius, bet visuomenė suklaidinta.

Ministrė atsistatydino

Arkliena vietoj jautienos Didžioji Britanija sušaukė nepaprastąjį pasitarimą dėl arklienos, rastos maisto pusgaminiuose, kuriuose turėjo būti jautiena. Arklienos skandalas yra apėmęs jau kelias Europos šalis.

atskleisti begėdiški mokesčių nemokėjimo atvejai. Taip ir yra, bet, matyt, nevykusiai pasirinktas naujojo metodo diegimo laikas - Italijoje ant nosies rinkimai. Sistema nepopuliari tarp rinkėjų, tad ir politikai negali jos ginti. Premjeras Mario Monti pavadino Pajamų matuoklį savo pirmtako Silvio Berlusconi vyriausybės palikta tiksinčia bomba, o S.Berlusconi pažadėjo panaikinti sistemą, jei grįš į valdžią. Kairiųjų vadovas Pieras Luigi Bersani pareiškė ieškosiąs kitų būdų kovoti su mokesčių vengimu. Sulaukusi tokio visuotinio priešiškumo, mokesčių inspekcija paskelbė, kad Pajamų matuoklio ginklas nebus nukreiptas į paprastus gyventojus. Nors inspektoriai turi įtarimų dėl 4 mln. italų mokesčių mokėtojų, naujoji sistema kasmet bus taikoma tik 40 tūkst. šeimų. Vis dėlto italų nepasitenkinimas tais, kurie išsisuka nuo mokesčių, pastaruoju metu didėja. Tai rodo įsteigti karštosios linijos telefonai, kuriais žmonės gali pranešti apie tokius gudruolius: žemių savininkus, krautuvininkus ar prekeivius. Finansų policijos teigimu, tokių skambučių pernai padaugėjo 90 proc., palyginti su ankstesniais metais. Telieka pridurti, kad kiekvienas italas gali atsisiųsti specialią programą “Redditest” ir pasitikrinti, ar jo pajamos atitinka išlaidas ir ar jis nepakliūva į įtartinųjų grupę.

“Comigel” atsiprašė savo klientų. Jos atstovai teigė, jog firma buvo įsitikinusi, kad “Spanghero” tiekia Prancūzijoje užaugintų galvijų mėsą. Liuksemburgo veterinarijos tarnybos vadovybė teisinosi, kad iš Prancūzijos importuota mėsa buvo “klaidingai paženklinta” jautiena. “Spanghero” buvo įkurta praeito amžiaus 8-ajame dešimtmetyje dviejų buvusių Prancūzijos regbio žaidėjų - Claude’o Spanghero ir jo brolio Laurento. 2009 metais šią įmonę nupirko baskų žemės ūkio kooperatyvas “Lur Berri”. Rumunijos maisto pramonės federacijos “Romalimenta” prezidentas Sorinas Minea sakė: “Arkliena pigesnė negu jautiena. Prancūzijos importuotojai neabejotinai siekė įsigyti pigesnės mėsos. Tačiau žinant, jog arkliena pasižymi specifine spalva ir tekstūra, negali būti, kad jie nesuprato, jog tai ne jautiena. Kol kas neaišku, ar skerdykla, ar importuotojai klastojo ženklinimą.” “Spanghero” pareiškė esanti pasirengusi paduoti į teismą Rumunijos mėsos tiekėjus. “Mes pirkome Europoje pagamintą jautieną ir ją perpardavėme. Jei tai tikrai arkliena, ketiname teistis su Rumunijos tiekėju”, sakė “Spanghero” valdybos pirmininkas Barthelemy Aguerre’as.

Vokietijos švietimo ministrę skandalas pasivijo po 33 metų, kai universitetas atėmė iš jos daktaro laipsnį.

A.Schavan nuplagijavo dalį disertacijos. Vokietijos kanclerė Angela Merkel patyrė skaudų politinį smūgį likus mažiau nei aštuoniems mėnesiams iki rinkimų, kai švietimo ministrė, artima jos sąjungininkė, šeštadienį buvo priversta atsistatydinti kilus skandalui dėl jos disertacijos, nes ši pripažinta plagiatu. A.Merkel priėmė Annette Schavan atsistatydinimą “sunkia širdimi”. Universitetas, kuriame studijavo A.Schavan, atėmė iš jos daktaro laipsnį, kai buvo nustatyta, kad ji nuplagijavo dalį savo disertacijos “Asmenybė ir sąžinė”, apgintos prieš 33 metus.

AFP, BNS, BBC, LŽ


2013 02 11 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Sniegas užpustė tūkstančius amerikiečių Sniego stichija sutrikdė gyvenimo ritmą dešimtims milijonų žmonių Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje. Po milžiniškos porą dienų siautusios sniego audros tūkstančiai amerikiečių JAV šiaurės rytuose ir rytinės Kanados gyventojų puolė atsikasti savo namų, mašinų bei kelių. Pūga pasiglemžė kelias gyvybes, tarp jų - vienuolikmečio berniuko, be elektros liko 700 tūkst. namų ūkių ir verslo įmonių. Teko sustabdyti vieną Masačusetso atominę jėgainę. Buvo išjungtas Plimuto mieste esančios Pilgrimo atominės elektrinės reaktorius. Pareigūnai tikino, kad tai padaryta sklandžiai, grėsmė žmonėms nebuvo iškilusi. Mažiausiai šešių valstijų gubernatoriai paskelbė nepaprastąją padėtį. Daugelyje rajonų per kelias valandas prisnigo 90 cm sniego, sugadinta daug elektros linijų, blokuoti keliai, geležinkeliai ir oro uostai, sutrikdyti tūkstančiai skrydžių. Smarkūs vėjai ir snygis visame audros apimtame regione traukė ir gadino energetikos tinklus, daugiau nei pusė milijono vartotojų įstrigo namie be elektros. Niujorke, kurio oro uostai yra vieni judriausių pasaulyje, skrydžiai buvo paralyžiuoti, kai dėl smarkaus snygio ir vėjo oro bendrovės sustabdė bet kokią veiklą Lagvardijos, Niuarko “Liberty” ir Johno F.Kennedy oro uostuose. Vėjo gūsiai kai kur siekė uraganinį 120 km/val. greitį.

sakė meras per spaudos konferenciją. - Jums neišvažiavus į gatves miesto darbuotojams būtų lengviau valyti sniegą.” Pūgai artėjant uždaryti 4 Niujorke veikiantys zoologijos sodai. Gera žinia buvo nebent ta, kad stichija užgriuvo savaitgalį, kai žmonėms nereikėjo važiuoti į darbą. Tačiau JAV šiaurinių lygumų link juda nauja pūga. Apie tai perspėjo Nacionalinė meteorologijos tarnyba. Šiandien vėl laukiama gausaus snie-

Audrai praūžus Bostono gyventojai kibo į darbą. / AFP/Scanpix nuotrauka Niujorko valstijos miestelyje Pokipsyje viena jauna vairuotoja nesuvaldė automobilio apsnigtame kelyje ir parbloškė šalikele ėjusį 74 metų vyrą, jis buvo mirtinai sužalotas. Naujojo Hampšyro Oberno mieste vairuotojas žuvo nesuvaldęs automobilio ir atsitrenkęs į medį. Meino valstijos Falmuto mieste, 295-ojoje automagistralėje, dėl prasto matomumo ir slidaus kelio susidūrė 19 automobilių, keli žmonės buvo sužeisti. Kanadoje per pūgą žuvo mažiausiai trys žmonės.

Masačusetso gubernatorius Devalis Patrickas uždraudė eismą valstijos keliuose, išskyrus specialiųjų tarnybų automobiliams, o pažeidėjams pagrasino laisvės atėmimo bausmėmis. Konektikuto gubernatorius Dannelis Malloy paskelbė “draudimą važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis riboto naudojimo greitkeliuose”, kad būtų laisvas kelias gelbėjimo tarnybų mašinoms, taip pat sustabdė traukinių eismą tarp Niujorko ir Niu Heiveno miesto. Rod Ailande,

kuriame įsikūrę kai kurie prabangiausi Amerikos vasarnamiai, irgi buvo apribotas kelių eismas. Geležinkelių bendrovė “Amtrak” sustabdė reisus iš Niujorko į šiaurę, taip pat į Vašingtoną pietuose. Dėl oro Niujorke atidėti dizainerių madų kolekcijų pristatymai, meras Michaelas Bloombergas įspėjo gyventojus apsirūpinti svarbiausiomis atsargomis ir rengtis blogiausiam scenarijui. “Nevažiuokite į miesto gatves, nesėskite į savo automobilius, -

Daugelyje rajonų per kelias valandas prisnigo 90 cm sniego, sugadinta daug elektros linijų, blokuoti keliai, geležinkeliai ir oro uostai, sutrikdyti tūkstančiai skrydžių. go ir stipraus vėjo teritorijoje nuo Kolorado iki centrinės Minesotos. Pastaroji pražūtinga pūga JAV siautė 1979 metais: žuvo 100 žmonių, Bostoną užvertė daugiau nei 68 cm, o Rod Ailando miestą Providensą - 71 cm storio sniegas, žmonės buvo priversti palikti keliuose įstrigusius automobilius, o Bostone daugeliui teko išsitraukti slides arba sniegabridžius.

AP, BBC, Reuters, LŽ

Draugystė su Ukraina reikalinga dabar ir ateityje tenka viskam ir visiems. Tačiau Ukrainos atvejis, atrodo, ne toks, geologija nėra tokia palanki, kad iš jos galėtų išsimaitinti ir prie projektų prisisiurbę vietos klanai. Tad teisinės aplinkos tobulinimas gyvybiškai būtinas.

LINAS POŠKA

Lietuvą ir jos didžiulę turtingą kaimynę Ukrainą sieja bendra istorija ir šilti žmonių jausmai. Tai puiki bazė abiem šalims plėtoti verslą bei draugiškus santykius. Iš pirmo žvilgsnio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus vizito į Vilnių rezultatai gal ir kuklūs. Dalia Grybauskaitė pakartojo kolegai principinę Europos Sąjungos (ES) poziciją dėl glaudesnės integracijos, tačiau tai buvo nuoširdžios Ukrainos draugės žodžiai. Per prezidentų susitikimą, pagal pranešimus, dėmesio buvo skiriama ir demokratijos Ukrainoje plėtrai, kalbama apie įkalintą buvusią premjerę Juliją Tymošenko ir valdžios santykius su opozicija. Nereiktų manyti, kad J.Tymošenko pati yra pavyzdinga demokratė ir savo turtus sukaupė kokiais nors kitais, moraliai švaresniais nei kiti šalies turtuoliai, būdais, o jau grįžusi į valdžią būtinai rodytų demokratiško elgesio pavyzdį. Tačiau problema kita - glaudūs ekonominiai ryšiai tarp šalių ir užsienio verslo saugumas reikalauja palankios institucinės aplinkos. O jei kuriama aplinka, kurioje valdžiai artimi žmonės gali atimti ar sunaikinti verslą naudodamiesi užvaldytos valstybės instrumentais, bendradarbiavimo su tokia šalimi perspektyvos tampa ribotos. Taigi buvusios premjerės įkalinimas suvokiamas kaip ženklas, kad Ukraina, nors ir nori būti Europoje, mėgina žaisti pagal kitokias taisykles. Europa su tuo sutikti negali.

Nepriklausomybės garantas

D.Grybauskaitė ir V.Janukovyčius 2011 metų rudenį Kijeve pasirašė dvišalius dokumentus. / Reuters/Scanpix nuotrauka laisvosios prekybos sutartis. Ji atvertų Ukrainos prekėms pusės milijardo neblogai gyvenančių žmonių rinką. Daugiausia iš tos sutarties laimėtų agrarinis sektorius, tačiau ir kitos ūkio šakos gautų naudos. Problema ta, kad ši sutartis nesuderinama su naryste Rusijos vadovaujamoje Muitų sąjungoje, kuriai dar priklauso Kazachstanas ir Baltarusija. Ukraina turi du priešingus pasirinkimo variantus: arba pigiau pirkti žaliavas, arba brangiau parduoti produkciją. Neseniai parengta energijos išteklių gavybos iš šalies gelmių programa (ją įgyvendinus priklausomybės nuo Rusijos problema nebebūtų tokia aštri) viskuo gera, bet padėtį šioje srityje pakeis tik po dešimtmečio, o apsispręsti Briuselis ir Kremlius V.Janukovyčių ragina jau dabar.

Stimulas - laisvosios prekybos sutartis

Taktika - laimėti laiko

Iš visų realių integracijos į Europą aspektų Ukrainai šiandien reikalingiausia

Kritiškai svarbią reikšmę Ukrainai, kaip ir Lietuvai, turi gamtinių dujų ku-

ras. Sausumoje ir jūroje Ukraina išgauna mažiau kaip pusę reikalingų dujų, kitas importuoja iš Rusijos. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina su tarptautinėmis kompanijomis pasirašė svarbias sutartis dėl gamtinių dujų išgavimo Juodosios jūros dugne ir skalūnų dujų Juzovkos baseine sausumoje. Tačiau kol gavyba pasieks reikšmingą dydį, praeis ne vie-

Lietuvoje dažnai įprasta suvokti Ukrainos visuomenę kaip pasidalijusią į vakarų ukrainiečius, vakarietiškos orientacijos nepriklausomybininkus, ir į rytinius, vis besidairančius į Maskvą. Tai būtų teisinga tik kalbant labai apibendrintai. Rytų Ukrainos pramonės oligarchai per praėjusius dešimtmečius sukaupė daug negatyvios bendravimo su Rusijos partneriais patirties. Stambusis rusų verslas į Ukrainą braunasi agresyviai ir siekia įprastais Rusijoje būdais išstumti partnerius. Tad gindami turimą turtą Ukrainos stambieji verslininkai, nepaisydami savo požiūrio į etninį nacionalizmą, ukrainiečių kalbą ir kitus vertybinius dalykus, priversti ginti ir savo šalį.

Todėl, kad rūpi mums Plika akimi matyti, kad ES suinteresuotumas Ukrainos integracija į bendrąją Europos erdvę yra gerokai atvėsęs. Kalta čia ne tik ūkio krizė.

Turime sukaupę didelį bendrą turtą: tautų tarpusavio simpatiją, gerą vienas kito pažinimą, lojalias ir gerbiamas diasporas, įsibėgėjusius svarbius projektus. ni metai. Sutrukdyti gali ir nestabili institucinė aplinka bei išvešėjusi korupcija. Aišku, tarptautinės naftos ir dujų kompanijos sugeba dirbti net Nigerijos korupcijos lygio šalyse - ten, kur geologinės sąlygos labai palankios, pinigų už-

Europos stiprybė ir silpnybė yra ta pati - kiekviena Bendrijos šalis “tempia” bendrąją politiką sau įprasta geopolitine kryptimi. Viduržemio jūros šalys suinteresuotos Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų kryptimi; Didžioji Britanija renkasi Sandraugos

vektorių. Ukraina įdomi tik Lenkijai ir Lietuvai - ne tokioms įtakingoms Bendrijos šalims. Šiomis aplinkybėmis Lietuvos pirmininkavimo laikotarpis, ypač rudenį Vilniuje rengiamas Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikimas, yra reta proga atkreipti palankų ES dėmesį į Ukrainos problematiką. Ir, tegu viešai kritikuodami Ukrainą, turėtume diplomatinėmis priemonėmis ją palaikyti.

Valdžia keičiasi, draugystė išlieka Dabartiniai Lietuvos santykiai su Ukraina beveik nebeturi to romantizmo, kuris buvo tais laikais, kai prezidentas Valdas Adamkus per Oranžinę revoliuciją skraidė į Kijevą padėti šalies lyderiams civilizuotai išspręsti valdžios krizę. Tuo vertingesni yra stiprėjantys mūsų šalių ryšiai ir nuolatinė Lietuvos parama Ukrainai Europoje. Lietuvos prekybos su Ukraina apyvarta gerokai viršija bendrą Latvijos ir Estijos apyvartą; išsiskiria Baltijos kontekste ir humanitariniai ryšiai tarp mūsų šalių. Realistinė Lietuvos santykių su Ukraina programa turėtų remti teisėtus savo verslo interesus Ukrainoje, plėtoti kultūrinius ryšius. Turime sukaupę didelį bendrą turtą: tautų tarpusavio simpatiją, gerą vienas kito pažinimą; turime lojalias ir gerbiamas lietuvių bei ukrainiečių diasporas savo šalyse. Yra įsibėgėję svarbūs ekonominio bendradarbiavimo projektai. Tegu artimiausia ateitis ir nežada greito Ukrainos įsiliejimo į ES erdvę, bet mūsų šalių draugystė mums reikalinga dabar, bus reikalinga ir ateityje. Kad ir kaip stengiasi, Briuselio biurokratai nepajėgs sureguliuoti visų ir visko: turime ir galime patys rasti bendradarbiavimo sritis, kurių nepasiekia jų kietos rankos.


Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn. Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn. Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt


2013 02 11 Lietuvos žinios

Verslas

9

Laikinųdarbuotojųgretaspapildoemigrantai ARVYDAS JOCKUS

Įdarbinimo paslaugas teikiančios įmonės jau kurį laiką pastebi didėjančią laikinų darbuotojų paklausą. Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos duomenimis, laikinojo įdarbinimo rinka pernai ūgtelėjo 12,6 procento. Įdarbinti vis daugiau laikinų darbuotojų, anot įmonių vadovų, pastaruoju metu ryžtasi ne tik tarptautinės įmonės - ilgą laiką buvusios pagrindinės tokių darbuotojų darbdavės, bet ir lietuviško kapitalo įmonės. Laikinai padirbėti vis dažniau ryžtasi ir visam laikui ar trumpam į tėvynę grįžę emigrantai.

Nuo kelių dienų iki kelerių metų Personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo bendrovės “Advantus”, kurios biurai veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, šių metų sausio mėnesį įdarbinti laikinieji darbuotojai dirbo 13 proc. daugiau darbo valandų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai geriausias rezultatas per daugiau kaip 5 metų įmonės istoriją. UAB “Advantus” vadovas Arūnas Mieželis geresnius rezultatus grindžia atsigaunančia ekonomika ir tuo, kad vis daugiau įmonių linkusios naudotis laikinojo įdarbinimo paslaugomis. “Anksčiau mūsų klientės buvo vien užsienio kapitalo įmonės, jau turinčios laikinojo įdarbinimo paslaugų naudojimo patirties. O lietuviško kapitalo įmonių vadovai tik pastaraisiais metais pradeda naudotis šia paslauga, apie jos privalumus dažniausiai sužinoję iš kolegų”, - pasakojo A.Mieželis. Didžioji dalis bendrovės “Advantus” užsakovams teikiamų laikinųjų darbuotojų yra susiję su gamyba ir logistika, tai gamybos operatoriai, krautuvų vairuotojai, komplektuotojai, krovėjai, sandėlininkai ir kitų pareigybių darbuotojai. Jie sudaro apie 80 proc. visų įdarbintųjų. Likusieji yra aukštesnės kvalifikacijos - IT specialistai, administracijos, pardavimo ir klientų aptarnavimo sektoriaus darbuotojai. Nemažai tarp jų yra mokančiųjų ne tik anglų, bet ir kokią nors kitą, pavyzdžiui, prancūzų, italų ar vieną iš skandinavų kalbų. Antai Užsienio reikalų ministerija dabar rengia konkursą atrinkti ir laikinai įdarbinti 90 žmonių, kurie per Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai laikotarpį galėtų pasitikti atvykstančias užsienio delegacijas, koordinuoti jų transporto ir kitus reikalus. Oficialiai jie būtų vadinami ryšio pareigūnais. “Tokių darbuotojų, kurie turėtų mokėti anglų ir papildomai dar

Skaičiai Laikino įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) duomenimis, laikinų darbuotojų darbo laikas Lietuvoje siekia 0,15 proc. visų pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų. Tai 10 kartų mažiau nei ES šalių vidurkis, kur laikini darbuotojai sudaro apie 1,5 proc. visos darbo jėgos. Daugiausia laikinų darbuotų įdarbinama Jungtinėje Karalystėje (apie 4 proc.) ir Nyderlanduose (apie 3 proc.). Valstybinei darbo inspekcijai laikinojo įdarbinimo veiklą vykdančios šiuo metu deklaruoja 33 įmonės. Šaltinis: LĮĮA, LŽ

jau artimiausią dieną”, - verslo niuansus atskleidė pašnekovas.

Per metus įsitvirtino rinkoje V.Pociūtė-Bortelienė teigia, kad Vilniuje didesnė viešbučių ir restoranų, parodų, konferencijų laikino aptarnaujančio personalo, o Klaipėdoje gamybos darbuotojų paklausa. / LŽ archyvo nuotraukos vieną kurios nors Europos Sąjungai (ES) priklausančios šalies kalbą, reikės tik pusmečiui. Ministerija juos apmokys, o įdarbinimo įmonės pareiga bus atrinkti darbuotojus, įdarbinti juos savo įmonėje ir užtikrinti, kad jie laiku atvyktų į darbą, pakeisti kitu, jeigu kuris nors susirgtų, paskui - tiksliai ir laiku suskaičiuoti bei išmokėti atlyginimus”, - pasakojo A.Mieželis. “Advantus” vienu metu įdarbina iki 400 laikinų darbuotojų. Laikinas darbo užsakymas gali galioti nuo kelių dienų iki kelerių metų. Vidutiniškai “Advantus” bendrovėje laikinojo darbo trukmė yra apie 2 mėnesius. Pastaruoju metu populiarėja laikinas darbas pagal neterminuotas sutartis, kai žmogus įdarbinimo įmonėje įsidarbi-

na neapibrėžtam laikui, o ši pagal poreikį darbuotoją siunčia atlikti darbo užduočių iš vieno užsakovo įmonės į kitą. “Kai vienoje užsakovo įmonėje užsakymas įvykdomas, darbuotojus siunčiame į kitą įmonę. Tai ypač paranku, kai nedelsiant prireikia konkrečiam darbui tinkamų žmonių. Dažnai būna, kad paskambinama iš kurios nors įmonės ir “rytojui” paprašoma, pavyzdžiui, 5 darbuotojų. Jeigu šiandien paskambintume žmogui, papasakotume, koks tai darbas, atlyginimas bei kitos sąlygos, ir jis susidomėtų, darbo sutartis būtų sudaryta tik kitą darbo dieną, ir anksčiausiai tik trečią dieną naujai atrinktas darbuotojas galėtų pradėti dirbti. Tuo metu išrinkę pas mus dirbantį žmogų galime perkelti jį į kito užsakovo įmonę

Laikino įdarbinimo įmonė “Amber team” savo veiklą pradėjo vos prieš metus ir jau gali pasigirti neblogais rezultatais. Šiuo metu ji per dieną vidutiniš-

lo projektų vadovė Vaida Pociūtė-Bortelienė. Ji tiki, kad vietos rinkoje yra ne tik didelėms, bet ir mažoms įmonėms. V.Pociūtės-Bortelienės teigimu, laikinas darbas gali dominti ne tik nerandančiuosius nuolatinio, bet ir tuos, kurie tokį darbą gali derinti su studijomis arba, pavyzdžiui, motinystės ar tėvystės atostogų išėjusius žmones. “Be to, įgyjama ir geros patirties. Laikiną darbą dirbantis jaunimas gali iš vidaus pamatyti nemažai įvairių įmonių, išbandyti save skirtingose veiklos srityse, - dėstė pašnekovė. - Savo ruožtu laikinai įdarbinti žmones apsimoka viešbučiams, restoranams, kai reikia surengti didelį banketą ar konferenciją ir pritrūksta padavėjų ar indų plovėjų. Tačiau pasitaiko, kai staiga prireikia ir elektrikų ar santechnikų.” Vilniuje, anot pašnekovės, didesnė viešbučių ir restoranų, parodų, konferencijų aptarnaujančio personalo, o Klaipėdoje - gamybos darbuotojų paklausa. Be to, uostamiestyje dažnai laikinai dirba ne tik vietos, bet Kretingos, Palangos, Gargždų gyventojai.

Emigrantai pamėgina ir išvyksta “Amber team” personalo projektų vadovės teigimu, laikinai vis dažniau įsidarbina grįžę emigrantai. Ypač žemos kvalifikacijos darbuotojai, kuriems svetur ant kulnų lipa už mažesnį atlyginimą sutinkantys dirbti skurdžiau besiverčiantys rumunai ir bulgarai ar panašių intelektinių ir finansinių galimybių, bet gausiau emigravę lenkai. “Penkerius metus Anglijoje ar Airijoje praleidusių žmonių darbdaviai nelabai nori priimti, jie mano, kad tokie darbuotojai vėl išvažiuos į užsienį. Todėl jiems siūlome laikiną darbą”, - pasakojo V.Pociūtė-Bortelienė. “Advantus” vadovas A.Mieželis taip pat pripažįsta, kad laikinų darbuotojų gretas papildo grįžtantys emigrantai. “Per 2012 metus į mus kreipėsi nemažai žmonių, kurie grįžo iš Jungtinės

A.Mieželis: “Anksčiau mūsų klientės buvo vien užsienio kapitalo įmonės, jau turinčios naudojimosi laikinojo įdarbinimo paslaugomis patirties.” kai įdarbina apie 40 laikinų darbuotojų Vilniuje ir Klaipėdoje. “Žinojome, kad dauguma žmonių užsienyje savo karjerą pradeda laikino įdarbinimo įmonėse. Ypač studentai, jauni žmonės, kurių darbdaviai dar nenori priimti. Be to, matėme, kad laikino įdarbinimo paslauga Lietuvoje vis labiau pradeda domėtis įmonės, kurios anksčiau to nedarė”, - priežastis, paskatinusias užsiimti įdarbinimo veikla, vardijo UAB “Amber team” persona-

Karalystės ir Airijos. Tiesa, dalis grįžusiųjų iš Anglijos tinkamo darbo Lietuvoje nerado ir iškeliavo į Norvegiją. Daugiausia tai statybininkai ir gamybos darbininkai. Tačiau grįžta ir inžinierių, taip pat darbuotojų, dirbusių administratoriais, vertėjais”, - dėstė “Advantus” vadovas. Laikinų darbuotojų atlyginimas Lietuvoje dažniausiai svyruoja nuo 1 iki 1,5 tūkst. litų per mėnesį, tačiau kartais gali siekti ir keliolika tūkstančių.

tinklai, tačiau tai buvo mažiau nei 2011 metais. “Mažmeninės prekybos tinklai puikiai išnaudojo krizės metus įsikur-

šija pasiūlą, tačiau naujų projektų plėtojama nedaug. Nuomos rinkai statyti naujus logistikos centrus vis dar vengiama. “Baigiasi krizės laikotarpiu sudarytos nuomos sutartys, kuriose numatytos mažesnės nei rinkos kainos, todėl 2013 metais turėtų įvykti persilaužimas, padidėti nuomos kainos bei suaktyvėti logistikos centrų statybos”, - kalbėjo A.Antanavičius. 2012 metais modernių logistikos centrų nuomos kainos Lietuvos didmiesčiuose ūgtelėjo vidutiniškai 5-10 procentų. “Inreal” analitikų manymu, 2013 metais Lietuvos NT rinka toliau kils.

NT rinkos viltis - nauji projektai Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka toliau tampa vis aktyvesnė. Daugėja būsto pirkėjų, sparčiai didėja mažmeninės prekybos tinklų prekybinis plotas. “Inreal” analitikai nurodo, kad komerciniame ir prekybos sektoriuose plėtojami nauji projektai, auga paklausa, mažėja laisvų vietų. Logistikos NT sektoriuje laukiama persilaužimo. Praėję metai skyrėsi nuo ankstesnių tuo, kad aktyvumą demonstravo ne tik sostinė Vilnius, bet ir pajūrio regionas. “Pajūryje pardavimas pradėtas 19, o Vilniuje - 40 naujų projektų: į rinką pateko atitinkamai 677 ir 2522 butai tai net 96 proc. naujos pasiūlos Lietu-

voje”, - teigia “Inreal” Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. Pasak jo, mažos indėlių palūkanos skatina populiarėjančias investicijas į butus nuomai. Komercinis segmentas augo tik sostinėje. 2012 metais Vilniuje atidaryti 6 nauji verslo centrai (21 tūkst. kv. m). Vyko aktyvi nuomininkų migracija į aukštesnės klasės verslo centrus, žemesnės klasės biurams teko mažinti kainas, kad išlaikytų esamus ar pritrauktų naujų nuomininkų. “Palyginti su mūsų kaimynių ar kitų Europos valstybių sostinėmis, Vilniuje yra mažiausiai verslo centrų ploto, tad yra pakankamai potencialo plėtrai”, - kalbėjo “Inreal” analitikas.

Kaune ir Klaipėdoje durų neatvėrė nė vienas naujas verslo centras. Anot A.Antanavičiaus, Kaune ir Klaipėdoje rinka nėra palanki naujiems biurų projektams dėl mažų nuomos kainų, o uostamiestyje verslo centrų plėtrą stabdo dar ir daug laisvo ploto. Tuo metu pastebėtas prekybos centrų sektoriaus aktyvumas visuose didmiesčiuose: mažėjo neužimto ploto, didėjo nuomos kainos. Po daugiau nei dvejų metų pertraukos planuojami plėtoti nauji projektai: “Domus PRO” ir “Olinda” - Vilniuje, “Banginis” - Kaune, “PC Luizė” - Klaipėdoje. Mažmeninės prekybos segmente 2012 metais daugiausia prekybinio ploto atidarė “Norfos”, “Maximos” ir IKI

Kaune ir Klaipėdoje rinka nėra palanki naujiems biurų projektams dėl mažų nuomos kainų. dami naujose vietose ir stiprindami savo pozicijas”, - teigė A.Antanavičius. Pasak “Inreal” analitikų, modernių logistikos centrų laisvo ploto rodikliai siekia istorines žemumas, paklausa vir-


10

2013 02 11 Lietuvos žinios

Verslas

Kredito unijose - šaukštas deguto

Iš dalies tai LŽ pripažino Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis. Jis pabrėžė, kad kredito unijų rinka tebesiformuoja, ir žadėjo: netrukus jų veiklą ir priežiūrą reglamentuojantys įstatymai bus iš esmės peržiūrėti. Tačiau LB atstovo neįtikino komercinių bankų lobistų siūlymai sumažinti kredito unijose laikomų indėlių draudimo sumą.

LCKU nepriklausančios kredito unijos kritiškai vertina jos veiklą ir neketina tapti šios asociacijos narėmis. Tačiau skundžiasi, kad pačios steigti panašios institucijos pagal dabar galiojančius teisės aktus negali. Asociacijos “Lietuvos kreditas” unijos nekaupia ir bendro Stabilizacijos fondo. Jos valdybos pirmininkas Kęstutis Olšauskas LŽ teigė, jog asociacija bendrauja su LB Priežiūros tarnyba, kuri tiesiogiai kontroliuoja jų veiklą. “Manau, parengus naujus norminius aktus, pakeitus Kredito unijų įstatymą, visos kredito unijos dirbs vienodomis sąlygomis”, - kalbėjo jis. Dabar, anot K.Olšausko, kai kurių unijų netenkina tai, kad LCKU yra jos narių sudaryta “finansinė grupė”, o kitos kredito unijos tokios “grupės” kurti negali.

Dvi asociacijos, dvi sistemos

Keisis priežiūros modelis

Lietuvoje veikiančios 77 kredito unijos (dviem bankrutavus liks 75) susivienijusios į tris skirtingas organizacijas. Asociacijai “Lietuvos kredito unijos” priklauso 63 unijos, kartu jos yra ir Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) narės. Dar 12 veiklą vykdančių kredito unijų susibūrusios į asociaciją “Lietuvos kreditas”. Iš dalies LCKU yra asociacija, iš dalies - kredito unija. Mat ji, kaip teigia savo tinklalapyje, viena vertus, atstovauja 63 narių interesams, kita vertus, vykdo tokią pačią veiklą kaip ir kredito unijos: priima indėlius, skolina pinigus, teikia įvairias paslaugas. Kartu LCKU yra ir kredito unijų bankas, kaupiantis jų Stabilizavimo fondą (kurį savo įnašais formuoja 63 LCKU narės). Dabar jame sukaupta apie 7 mln. litų. Be to, LCKU vykdo antrinę jai priklausančių narių priežiūrą - kartą per 18 mėnesių tikrina visas 63 kredito unijas.

- Ar rengiamasi keisti dabartinę tvarką, kad LCKU analogišką instituciją galėtų steigti ir kitos kredito unijos, ar jos visos turės būti LCKU narės? O gal Lietuvos bankas ketina suvienodinti visų Lietuvoje veikiančių kredito unijų veiklos, priežiūros ir savireguliavimo sąlygas? Į šiuos klausimus LŽ atsakė LB Priežiūros tarnybos direktorius V.Valvonis. - Artimiausiu metu ketinama įkurti darbo grupę, kuri turėtų peržiūrėti įstatymus, reglamentuojančius kredito unijų veiklą ir jų priežiūrą. Ši darbo grupė taip pat peržiūrėtų LCKU, kaip kredito unijų savireguliavimą užtikrinančios institucijos, vaidmenį dabartinės kredito unijų situacijos kontekste. - LCKU savo tinklalapyje skelbiasi prižiūrėsianti, kaip Vilniaus taupomoji kasa taisys veiklos trūkumus. Ar LB Priežiūros tarnybai nepakanka pajėgumo vykdyti tokią unijų priežiūrą?

ARVYDAS JOCKUS

Kredito unijų veiklos riziką reglamentuojantys teisės aktai sukuria daugiau painiavos nei aiškumo. O dabartinė jų priežiūros sistema galėjo sudaryti sąlygas švaistyti indėlius ir rizikingai skolinti.

čiaus, pajinio įnašo dydžio, yra nustatyti įstatyme. Taigi be įstatymų leidėjų iniciatyvos jokie pakeitimai negalimi. Suprantama, reikalavimai dėl kredito unijų steigimo ir nuosavo kapitalo turėtų sudaryti sąlygas pradėti veiklą gerai pasiruošusioms kredito unijoms, turinčioms pakankamai kapitalo. Tai padėtų užtikrinti veiklos plėtrą, suteiktų galimybę padengti nuostolius ir kurti geresnes rizikos valdymo sistemas. Savaime suprantama, didintų ir indėlių saugumą bei unijų patikimumą.

Indėlių draudimas išliks

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

V.Valvonis pripažįsta, kad Lietuvoje tebevyksta kredito unijų plėtra ir kad jų veiklą reikėtų iš esmės peržiūrėti. - Tai viena iš LCKU funkcijų, įvardytų įstatyme: “Ji stebi kredito unijų, Centrinės kredito unijos narių, veiklą ir, kai būtina, tikrina šias kredito unijas bei teikia informaciją priežiūros institucijai dėl nustatytų pažeidimų.” Lietuvoje už kredito unijų priežiūrą yra atsakingas Lietuvos bankas, todėl LCKU numatyta pareiga informuoti jį apie pastebėtus reikšmingus kredito unijų veiklos trūkumus ir pažeidimus. - Ar LB ketina atsisakyti dalies kredito unijų priežiūros ir poveikio priemonių taikymo funkcijų bei perleisti jas LCKU?

- Darbo grupė, kuri peržiūrės įstatymus, reglamentuojančius kredito unijų veiklą bei jų priežiūrą, išanalizuos, koks kredito unijų priežiūros modelis galėtų būti tinkamiausias šiuo etapu. Įmanomi įvairūs scenarijai ar modifikacijos, tačiau juos reikia tinkamai ir atsakingai įvertinti. - Finansų analitikai atkreipia dėmesį, kad kredito unijų steigimo sąlygos Lietuvoje pernelyg liberalios, o augimas neva nekontroliuojamas. - Kai kurie esminiai reikalavimai kredito unijoms, pavyzdžiui, dėl kapitalo, minimalaus jų narių skai-

- Kredito unijų veiklos reguliavimas gerokai paprastesnis nei bankų, bankininkai atkreipia dėmesį, kad apdraudžiama indėlio suma ir komerciniuose bankuose, ir kredito unijose tokia pati - iki 100 tūkst. eurų. Todėl esą unijų indėlininkai nepaiso rizikos. - Šaukštas deguto sugadina visą statinę medaus, tačiau dėl atskirų subjektų netinkamos veiklos griauti didelį saugumą užtikrinančios indėlių draudimo sistemos nematytume prasmės. 2008 metais buvo priimtas sprendimas harmonizuoti draudimo apsaugos lygį visose ES valstybėse ir padidinti draudimo sumą iki 100 tūkst. eurų, apdrausti 100 proc. indėlio sumos ir sutrumpinti išmokų terminą iki 20 darbo dienų. Tai padėjo išsaugoti indėlininkų pasitikėjimą bendra finansų rinka ir leido išvengti indėlių persiskirstymo tarp skirtingą apsaugos lygį siūlančių šalių bankų. Šiuo metu rengiama nauja privaloma indėlių garantijų sistemos direktyva įtvirtins šiuos pakeitimus ir nenumatys jokių išimčių atskirose valstybėse.

Uostas pajuto gerą vartotojų apetitą VIDA BORTELIENĖ

Vidutiniškai žiemiški sausio orai Baltijos jūros regione laivybai buvo palankūs. Lietuvos užsienio prekybos stabilumas leidžia tikėtis, kad šiemet Klaipėdos uostui pavyks peržengti 36,6 mln. tonų krovos aukštumą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) duomenimis, jūrų prekyboje sausio mėnesį sparčiausiai, arba 3 kartus, didėjo žemės ūkio produktų ir penktadaliu - bendrovės “Orlen Lietuva” importuojamos žaliavinės naftos kiekiai. Per Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą, kartu sudėjus, krauta 3,9 mln. tonų - 6 proc., arba 221 tūkst. tonų daugiau nei 2012 metų sausį. Vien Klaipėdos uoste sulaukta 0,7 proc. daugiau krovinių 2,9 mln. tonų. Transporto verslui ypač reikšminga tai, kad aktyvesnė keltais gabenamų ro-ro krovinių ir konteinerių apyvarta atspindi plataus vartojimo prekių paklausos didėjimą.

Srautai kinta Šių metų pradžia Klaipėdos uostui nebuvo tokia sėkminga kaip 2011-aisiais, kai užšalus Suomijos įlankai daugiau Rytų šalių krovinių buvo nukreipta per neužšąlančius uostus. Tuomet Klaipėdoje buvo pasiektas visų laikų sausio krovos rekordas - 3,18 mln. tonų (+23 proc.). Tąkart 40 proc. šoktelėjo konteinerių - iki 27,7 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) ir 38 proc.

Uosto prognozės siejamos su optimistiniais krovos kompanijų veiklos planais. / Vidos Bortelienės nuotrauka generalinių krovinių - iki 921 tūkst. tonų - apyvarta. Trečdaliu daugiau perpilta skystųjų krovinių, ketvirtadaliu daugiau krauta biriųjų trąšų. Daugiau gabenta krovinių jūrų keltais.

“Turėtume pasiekti tą patį trąšų krovos lygį, koks nusistovėjo pernai”, - kalbėjo A.Drungilas. Palyginti su tokiais aukštais rezultatais, 2012 metų sausis atrodė nykiai, kai statistiniai rodikliai atskleidė dešimtadaliu lėtesnį tempą. Dėl nepasirašytų sutarčių praėjusių metų

pradžioje baltarusiai neeksportavo trąšų, tačiau vėliau pajudėjęs jų srautas Klaipėdos uosto ritmą gražino į 2011 metų gamybinį lygį. Pernykštė trąšų rinkos situacija kartojasi ir šiemet. Bet praėjęs mėnuo išsiskiria aktyvia Lietuvos prekyba: sparčiu tempu į rinkas vis dar gabenami rekordinio pernykščio derliaus grūdai, daugėja jūrų keltais gabenamų ro-ro krovinių ir konteinerių, skirtų vietos rinkai. Pasak KVJUD rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, sausio mėnesį vartojimo prekių segmente dominavo Lietuvos eksportas ir importas. “Tai geri ženklai Klaipėdos uostui, atspindintys palankią ekonominę perspektyvą. Naftos produktų krova išliko tokia pati kaip pernai, o sulėtėjusi trąšų apyvarta, mano žiniomis,

netrukus turėtų atsigauti. Gamintojai dar nėra sudarę sutarčių su didžiaisiais pirkėjais, tačiau teko girdėti, kad jos pasirašomos šiomis dienomis. Tuomet pajudės iš sąstingio ir mažosios klientų sutartys. Turėtume pasiekti tą patį trąšų krovos lygį, koks nusistovėjo pernai”, - kalbėjo A.Drungilas. “DFDS Seaways” keltuose daugėja ne tik transporto priemonių, bet ilgėja ir gabenamų krovinių metražas. Vis labiau populiarėja ro-ro krovinių gabenimas puspriekabėmis be vilkiko ir vairuotojo. “Vyksta dėsningi dalykai, nes krovinių siuntėjams taip daryti ekonomiškai naudingiau. Be to, tai reiškia, kad atsirado daugiau galimybių sutalpinti krovinius perkėlos teritorijoje ir išaugo prekių siuntėjų pasitikėjimas krovinių apsauga”, - aiškino KVJUD atstovas.

Terminalai apriboti Klaipėdos uostas Baltijos šalyse yra konteinerių krovos lyderis. Tas pozicijas tikimasi dar labiau sustiprinti, kai laivų krovos kompanija “Klaipėdos Smeltė” sukurs laivybos kompanijos MSC konteinerių perkrovimo centrą. Pasak generalinio direktoriaus Rimanto Juškos, įmonė pasiskolino 65 mln. eurų investicijoms, aktyviai krauti konteinerius planuota jau 2012 metais, bet KVJUD dar ir dabar nėra baigusi gilinti laivų apsisukimo rato. Iki šiol lyderio poziciją užimanti bendrovė Klaipėdos konteinerių terminalas apribota gylio prie krantinių. Jos rinkos dalis iš sausį visame uoste krauto 30,4 tūkst. TEU kiekio suda-

ro per 70 proc. - 22 tūkst. TEU. Įmonės direktorius Vaidotas Šileika teigia, kad apyvarta padidėjo 13 proc., palyginti su pernykščiu sausiu, o laivų įplaukė 15 proc. daugiau. “Šiemet planuojame 10 proc. konteinerių didėjimą, bet mus riboja leistina iki 8,3 metro laivų grimzlė prie 128 krantinės. Malkų įlankos gylis yra viena pagrindinių priežasčių, siaurinančių krovinių augimo perspektyvas. Juk didėja ir konteineriniai laivai, ir generalinių krovinių laivai. Leistina 10 metrų grimzlė prie 143-osios krantinės taip pat neatitinka šios dienos konteinerių terminalo poreikių ir riboja konkurencinę kovą su šalių kaimynių uostais. Dažnai esame priversti išleisti nepilnus laivus, o tai mažina mūsų terminalo patrauklumą ir riboja konkurenciją”, - sakė V.Šileika. Klaipėdos konteinerių terminalas rekordinių mėnesio krovos rezultatų buvo pasiekęs 2011 metų I pusmetį. Dėl numatyto automobilių muitų Rusijoje didinimo, įsigaliojusio nuo liepos 1 dienos, į Klaipėdą iš Amerikos masiškai buvo gabenamos lengvosios mašinos. Klaipėdos uoste tą birželį buvo pasiekta 34,5 tūkst. TEU krova, o paskui buvo ryškus nuosmukis. Toks svyravimas dvejus metus iškreipė Klaipėdos uosto konteinerių krovos statistiką. Pasak A.Drungilo, pernai išryškėjusi ir šiemet matoma natūrali teigiama vartojimo prekių dinamika atskleidžia, kad uosto perspektyvai konteinerių ir ro-ro terminalai labai svarbūs, jiems reikia skirti daugiau dėmesio.


2013 02 11 Lietuvos žinios

Trasa

11

Žiemos išdaigos darko automobilius dijimą, jei jame jau anksčiau būta metalą atidengiančio įbrėžimo. Paprastai tokių defektų atsiranda įvykus smulkioms avarijoms. Jei rudenį neuždažei metalą atvėrusių įbrėžimų, beveik gali būti garantuotas, kad pavasarį mašinos kėbule jau aptiksi skylių. Ypač tai būdinga senesnėms mašinoms. Kai kurios jų šaltuoju metų laiku taip spėja supūti, kad atėjus pavasariui užtenka į pažeistą vietą durti pirštu, kad jis kiaurai pereitų kaip pro popieriaus lapą”, - sakė verslininkas.

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Šaltuoju metų laiku temperatūrai lauke svyruojant apie nulį ant automobilių susidaro vadinamasis šiltnamio efektas, skatinantis rūdyti mašinų kėbulus. Tiesa, dauguma vairuotojų prarūdijusias vietas pastebi tik pavasarį. Panevėžyje veikiančio autoserviso savininkas Virginijus Baltušnikas dienraščiui LŽ sakė, kad mašinoms geriau labai šalti orai nei tokie, kokie vyrauja šią žiemą. “Žinoma, pirmiausia turiu omenyje automobilių kėbulus. Kitoms mašinos dalims, pavyzdžiui, akumuliatoriams, kaulus laužanti žiemos žvarba nėra gerai. Tačiau dabar mus reguliariai užgriūnantys atodrėkiai daro meškos paslaugą automobilių kėbulams dažnas jų pradeda rūdyti vien dėl temperatūros svyravimų”, - atkreipė dėmesį pašnekovas. Pasak V.Baltušniko, šiltos žiemos išdaigos beveik neveikia naujų automobilių. “Tačiau mūsų lengvųjų mašinų parkas yra labai senas, vidutinis jo “amžius” siekia nuo 10 iki 14 metų, o tokio senumo mašinos labai pažeidžiamos”, - teigė verslininkas.

Atodrėkis varo į neviltį Panevėžiečio teigimu, oro temperatūros svyravimas apie nulį sukelia šiltnamio efektą, kuris ir kenkia sandarumą jau anksčiau praradusiems automobiliams. “Vienos pagrindinių automobilio detalių, saugančių jį nuo korozijos, yra gumos. Jos juosia stiklus, naudojamos kaip bagažinių ir durų apvadai. Kai lauke temperatūra tai pliusinė, tai mi-

je veikiančios automobilių remonto įmonės “Automatinė pavara” direktorius Alvydas Vinčius sakė, kad į dirbtuves užsukančių vairuotojų srautai išauga “pavasarį, ryškiau pradėjus šviesti saulutei”. “Žiemą savo mašinas mažai kas plauna, todėl ant kėbulo atsiradusios rūdžių žymės akies smarkiai nerėžia. Kas kita - pavasarį, vasarą, ankstyvą rudenį. Būtent tada sulaukiame didžiausio rūdis nuo savo automobilių šalinti susirengusių vairuotojų srauto”, - teigė LŽ pašnekovas.

V.Baltušnikas: “Naudotų automobilių vairuotojams apsaugoti savo plieninius žirgus nuo šiltnamio efekto beveik nėra jokių galimybių.”

Temperatūros svyravimas tarp teigiamos ir neigiamos dažniausiai pakenkia gumomis pridengtoms automobilių kėbulo vietoms. Oresto Gurevičiaus nuotrauka

nusinė, gumos atšoka nuo korpuso, dėl to sumažėja jų antikorozinis efektas. Pro jas ima skverbtis drėgmė, vietos po gumomis šlapiuoja ir šunta, o susidaręs šiltnamio efektas skatina oksidaciją ir rūdijimą”, - dalijosi patirtimi V.Baltušnikas. Pasak verslininko, naudotų automobilių vairuotojams apsaugoti savo plieninius žirgus nuo šiltnamio efekto beveik nėra jokių galimybių. Nebent tie žirgai, kaip neretai būdavo sovietiniais laikais, uždaromi į šiltus ir sausus garažus, ir iki pavasario jais nevažinėjama.

Padeda aerozoliai Verslininkas pažymėjo, kad vien permainingo žiemos oro automobilių kėbulams daroma žala yra menkutė palyginti su ta, kokios mašinoms pridaro šaltuoju metų laiku ant kelio pilama druska ar jos mišiniai. Blogiausia, kai cheminės medžiagos ir nuolatiniai atodrėkiai automobilį veikia kartu. Sniegui tirpdyti skirtos cheminės medžiagos pirmiausia darko automobilio dugną, apatines kėbulo dalis. “Tačiau druska gali pagreitinti ir, pavyzdžiui, mašinos sparno prarū-

Žiemos atodrėkiai, V.Baltušniko teigimu, spartina rūdijimo procesą. “Žalingą druskos poveikį bent iš dalies galima neutralizuoti žiemą dažniau plaunant automobilį. Tuo metu saugant kėbulą nuo rūdžių nebūtina skubėti iškart perdažyti visos detalės, tarkime, sparno, ant kurio yra įbrėžimas. Juk kartais žmonės tam neturi pinigų. Tuomet užtektų sparną padažyti arba apipurkšti specialiais antikoroziniais aerozoliais, kurių apstu kiekvienoje rimtesnėje automobilių dalių parduotuvėje. O perdažyti detalę galima vėliau, kai atsiras finansinių galimybių ir laiko”, - patarė verslininkas.

Kėbulų remonto ypatumai LŽ kalbinti automobilių kėbulų remontą atliekančių autoservisų vadovai sutartinai tvirtino, kad permainingas žiemos oras staiga klientų būrio nepagausina. Vilniu-

Priešingai tvirtino Vilniuje veikiančios bendrovės “Autovisata” vadovas Vygantas Gasiūnas. Jis tikino, kad jo vadovaujamoje įmonėje klientai dažniausiai automobilių kėbulus remontuoja žiemą. “Gruodį-kovą išties sulaukiame daugiau klientų nei kitais metų mėnesiais. Tačiau ant kelių barstoma druska ar temperatūros svyravimas čia nieko dėti. Paprasčiausiai žiemą labai suprastėja važiavimo sąlygos, keliai tampa slidūs ar dėl blogo oro sunku jais važiuoti, todėl padaugėja avarijų. Per eismo įvykius atsiradusius kėbulų pažeidimus vairuotojai stengiasi sutvarkyti jau kitą dieną, todėl ir plūsta į autoservisus”, - atskleidė verslininkas. Kaip ir A.Vičius, “Autovisatos” vadovas tikino pastebėjęs, kad rūdžių žymes, žiemą atsirandančias dėl temperatūros svyravimo ar dėl druskos poveikio, vairuotojai linkę šalinti vasarą.

Bendruomenės vis aktyviau propaguoja saugų eismą ROMAS TARVYDAS

Trejus metus aktyviai vyksta konkursas “Saugus eismas bendruomenėse”. Kasmet pasibaigus vienam iš jo etapų konkurso dalyviai ir organizatoriai susirenka pasidalyti prabėgusių mėnesių darbo įspūdžiais, papasakoti apie ateities planus. Šiemet toks susitikimas vyko Žemaitijoje. Neseniai konkurso “Eismo saugumas bendruomenėse” dalyviai ir organizatoriai buvo susirinkę į Girkalnio (Raseinių r.) bendruomenės namus, kad aptartų projekto 2012 metų eigą ir rezultatus. Susitikti su bendruomenių atstovais atvyko Lietuvos susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktorius Skirmantas Skrinskas, jo pavaduotojas Algimantas Janušauskas, Raseinių rajono meras Algimantas Mielinis, Lietuvos žemės ūkio rūmų administracijos direktorius Vaidas Pocius. Visuomeninį judėjimą “Saugus eismas bendruomenėse” 2010 metais pradėjo LAKD kartu su Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Kiekvienais metais didėjo konkurso organizatorių ir dalyvių patirtis, buvo kuriamos naujos, visuomenei patrauklios darbo formos, gerėjo rezultatai. 2012 metais projektus konkursui pateikė ir juos įgyvendino 47 įvai-

rios visuomeninės organizacijos: trijų rajonų bendruomenių sąjungos, dešimties bendruomenių centrai ir 34 pavienės bendruomenės iš įvairių šalies regionų. Be to, bendruomenių susivienijimų grupėje Raseinių rajono kaimų bendruomenių sąjungos pateiktą projektą įgyvendino ir įvairiuose saugaus eismo renginiuose aktyviai dalyvavo net 10 atskirų rajono bendruomenių. Visi šie kolektyvai bendruomenių narius sukvietė į 135 renginius, kai kuriuose jų dalyvavo apie 1000 žmonių. Kad šie saugaus eismo projektai būtų įgyvendinti, bendruomenių nariams aktyviai talkino seniūnijų, policijos, kultūros, švietimo ir kitų įstaigų bei organizacijų specialistai.

blogam matomumui, aptartos dviratininkų, mopedų ir motociklų vairuotojų saugos priemonės. Vaikai sprendė įvairias užduotis, mokėsi prisisegti atšvaitą, dalyvavo vaikų piešinių konkurse, išrinko patį informatyviausią ir linksmiausią piešinį.

Visi už tradicijos tąsą

Prisiminė ir karalių, ir maršalą Labai svarbu buvo išmoningai organizuoti renginius, kad kiekvienam dalyviui jie padėtų suprasti saugaus eismo priemonių svarbą ir būtinumą, kad suteiktų žinių ir patirties. O renginių buvo išties įdomių. Pavyzdžiui, Raseinių r. kaimų bendruomenės “Biliūnai” nariai susirinko į renginį “Mes saugūs, kai sau ir kitiems atidūs”, kuris vyko Biliūnuose, daugiabučių namų kiemelyje. Šios vietovės rašytiniuose šaltiniuose paminėjimo 420 metų proga atidengta ąžuolinė skulptūra. Dvariškių apdarais vilkintys šventės vedėjai, įvairios tą laikotarpį primenančios scenos dekoracijos susirinkusiesiems neleido pamiršti, kad kadaise Biliūnų vieškeliu važinėjo prašmatnios karietos, 1702 metais į

Praėjusią vasarą Plungės r. Žlibinų bendruomenės organizuotame saugų eismą propaguojančiame dviratininkų žygyje “Miškų ir gimtųjų laukų takais” dalyvavo ir senjorai. / LŽ archyvo nuotrauka dvarą eikliais žirgais kareiviai lydėjo Švedijos karalių Karolį XII, po gero šimtmečio - Napoleono maršalą Makdonaldą. Bėgant laikui žirgus pakeitė galingos transporto priemonės, kurios su anuo laikotarpiu išsaugojo dvi sąsajas - arklio galia skaičiuojamą variklių pajėgumą ir lygiavertę būtinybę anuomet turėti arklį, o šiandien - automobilį.

Skubėjimas, greitis, intensyvus eismas skatina biliūniškius rūpintis vienas kito saugumu. Todėl šventės metu įvairiomis priemonėmis ir būdais buvo akcentuojama kiekvieno eismo dalyvio atsakomybė už save ir kitus: primenama, kaip naudoti ir tvirtinti atšvaitą, kad jis būtų matomas iš visų pusių, kaip elgtis tamsiu paros metu ar esant

Konkursui pateiktus bendruomenių įgyvendintus saugaus eismo projektus įvertino jungtinė Kelių direkcijos ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos ekspertų grupė. Pirmą kartą konkurso “Eismo saugumas bendruomenėse” istorijoje visi LAKD interneto svetainės lankytojai galėjo pareikšti savo nuomonę ir tiesiogiai balsuoti už patikusius saugaus eismo projektus. Įvertinę visų nuomones ir pasiūlymus, ekspertai sudarė nugalėtojų eilę. Pavienių bendruomenių grupėje pirmoji vieta atiteko Baisogalos bendruomenei (Radviliškio r.), antroji - Šeduvos miesto bendruomenei (Radviliškio r.), trečioji - Girėnų bendruomenės centrui (Šakių r.). Bendruomenių susivienijimų grupėje nugalėjo Raseinių rajono kaimo bendruomenių sąjunga. Konkurse “Eismo saugumas bendruomenėse” dalyvavo 10 šio centro bendruomenių: Berteškių, Dumšiškių, Viduklės, Kaulakių, Lakštučių, Milašaičių, Pramedžiavos, Ramonų ir Skirmantiškės kaimų bendruomenės bei Šiluvos bendruomenė “Aušrinė”.


12

2013 02 11 Lietuvos žinios

Kultūra

Kitoks kauniečių stebuklų laukas ADELĖ JURKONYTĖ

Jeruzalė - vienas seniausių pasaulio miestų, turinčių net trijų religijų šventumo kodą. Nuo šiol yra dar viena Jeruzalė spektaklis, gavęs šio miesto pavadinimą. Nacionaliniame Kauno dramos teatre parodyta premjera “Jeruzalė”. Režisierius Rolandas Atkočiūnas pasirinko šiuolaikinio anglų dramaturgo Jezio Butterwortho pjesę “Jeruzalė”. Kūrinyje pasakojama apie kitokią Jeruzalę, kuri gali būti bet kuriame pasaulio taške, gal net mūsų kieme, kai liečiami svarbiausi būties dvasiniai dalykai. Ši pjesė statyta Brodvėjuje, kitose pasaulio teatro scenose. 2009 metais ji išrinkta antra tarp dvidešimties geriausių dešimtmečio pjesių ir nominuota prestižiniam “Tony” apdovanojimui.

Benamio aplinka Šiais laikais teatro uždanga retai kada nuleidžiama. Todėl žiūrovas dar neprasidėjus spektakliui gali apžiūrėti scenografiją ir pats susidaryti vaizdą, apie ką bus pasakojama. Scenografas iš Latvijos Martinas Vilkarsis sukūrė tipišką benamio aplinką miško glūdumoje. Neaiškios architektūros pastatas stūkso scenos viduryje. Tai tarsi bunkeris ar tvirtovė, leidžianti apsisaugoti, jei kiltų pavojus. Ir dar pabūklas, grėsmingai atsuktas tiesiai į publiką... Grėsmė atslinko tuoj pat, kai tik prasidėjo veiksmas. Dvi valdininkės, labiau panašios į tarpukario laikų poniutes, paskelbė teismo nuosprendį nepageidaujamam visuomenės asmeniui. Jo savavališkai pastatytas būstas bus sulygintas su žeme. Scenoje vaizdelis nekoks - visa erdvė taip užgriozdinta senais, į šiukšlyną išmestais daiktais, kad tarp jų sunku įžvelgti miegmaišiuose susirangiusius spektaklio herojus. Aplink baisi netvarka - lyg iš benamių gyvenimo. Gerai, kad tie daiktai neskleidė nepageidaujamo kvapo. Scenografas tokio poveikio žiūrovams ir netaikė, užteko vien vaizdo. Vietoj stalo - metaliniai narveliai gyvūnams laikyti. Jų viduje ant šieno patupdytos zuikučių iškamšos. Ant narvelių sudėti tušti buteliai. Tai

Latvių scenografas M.Vilkarsis sukūrė tipišką benamio aplinką miško glūdumoje. / Donato Stankevičiaus nuotrauka ženklas, kad herojai lėbavo ir smagiai šėlo be jokios atsakomybės iki pat paryčių. Netrukus ši mintis pasitvirtino. Vienas po kito iš miego prabudę ir dar nespėję išsiblaivyti veikėjai gyrėsi, koks puikus buvo vakarėlis, esą tokio niekada nesugebėtų parodyti jokia televizijos šou laida.

R.Atkočiūnas: “Idealus atvejis, kai kūrėjo darbas atitinka laikotarpio aktualijas.” Kelias į susinaikinimą Pagrindinis “Jeruzalės” herojus Džonis (akt. Gintaras Adomaitis), lietuviškai vadinamas Jonu, jaunystėje buvo tikra žvaigždė, žavėdavusi publiką kaskadininko triukais. Dabar, sulaukęs 50 metų, paliko šeimą ir apsigyveno miške. Džonio savavališkai suręstą “pilaitę” valdžia ketina nušluoti nuo žemės, tarsi tokiu būdu įmanoma apvalyti visuomenę, pašalinti iš jos valkatas ir tinginius. Spektaklio pabaigoje vyras pats padega savo būstą ir lieka viduje tol, kol liepsnos pasiglemžia ir jį.

Filmo nematė Žiūrint spektaklį bene visą laiką į galvą įkyriai lindo vaizdai iš jauno režisieriaus Mindaugo Survilos dokumentinio filmo “Stebuklų laukas”. Jame pasakojama apie Kariotiškių sąvartyno gyventojus, tokius pat benamius kaip ir teatro scenoje. Kai režisieriaus R.Atkočiūno pasiteiravau, ar spektakliui atsirasti turėjo įtakos minėtas “Stebuklų laukas”, jis prisipažino nematęs filmo, nors šis rodytas per Kauno kino festivalį. “Idealus atvejis, kai kūrėjo darbas atitinka laikotarpio aktualijas. Menininkui svarbu suvokti, kas vyksta gyvenime. Nemanau, kad spektaklis daro takoskyrą tarp tų, kurie priima, ir tų, kurie atmeta tokį reginį, - kalbėjo R.Atkočiūnas. Šiam reiškiniui abejingų žiūrovų nėra net tuomet, kai žmonės išeina iš spektaklio jam nesibaigus. Jei tavo darbas verčia svarstyti apie egzistencijos prasmę, apmąstyti tuos dalykus, kuriuos tarsi stengiamės nutylėti, tai jau labai daug.” Ne veltui anglų dramaturgo J.Butterwortho pjesė “Jeruzalė” (iš anglų kalbos vertė Saulius Repečka) sulaukė tokio didelio atgarsio įvairiose pasaulio scenose. Autorius, nesilaikydamas

tradicinio teatro dramaturgijos dėsnių, paliečia pačias svarbiausias žmogaus būties temas. “Pagrindinis spektaklio herojus atsiskyrėlis, vienišius, benamis ar dar kitaip vadinamas - nekeičia esmės. Šis žmogus pasirinko kitą, net sudėtingesnį gyvenimo kelią”, - sakė R.Atkočiūnas. Režisieriaus teigimu, spektaklio pabaigoje pagrindinis veikėjas atsiduria ties susinaikinimo riba, ir tai - jo gyvenimo tragedija. Kita vertus, šis herojus parodo, kad jam nepriimtina sumiesčionėjusi vartotojiška visuomenė, kuri trokšta vien šou.

Patranka neiššovė Per antrą veiksmą paaiškėja, kad Džonis turėjo šeimą. Jo puošniai apsitaisiusi buvusi žmona Milda (akt. Inesa Paliulytė) su sūneliu retsykiais aplanko vyrą prabangiu mersedesu. Moteris primena jam, kad turi vaiką ir privalo padėti šį užauginti. Buvusioji teisi sakydama, jog negali paaiškinti sūnui, kur yra jo tėvas, ką veikia ir kada grįš namo. Džonis nebando teisintis ar kaip kitaip aiškintis. Jis gyvenimo nekeis. Bandydamas kaip nors išpirkti savo nuodėmę, tėvas įbruka sūnui į rankutę žmonos duotus pinigus.

Tokių pavyzdžių netrūksta ir gyvenime. Kitas spektaklio aspektas - smagus jaunimėlis. Jam patinka šėlti bohemiškoje aplinkoje, ypač kai tam tarsi sudarytos itin palankios sąlygos. Pagyvenęs buvęs kaskadininkas taip pat nevengia linksmybių ir merginų vilionių. Spektaklio pradžioje ne tik Džonis, bet ir jauni vyrukai giriasi, kiek tą naktį turėjo pupyčių. Ar šis atsiskyrėlis tinkamas pavyzdys jaunuoliams, pasimetusiems gyvenimo vingiuose? Kita vertus, jie taikosi prie to žmogaus pasirinkimo, vedančio tragedijos link. “Jaunimui tai lyg realybės šou. Jis buriasi panašiose vietoje, kad patenkintų savo įgeidžius. Tie jauni žmonės net nežino, kaip turėtų elgtis, kai kyla rimtų problemų”, - teigė R.Atkočiūnas. Visą spektaklį tarsi buvo laukiama, kokį vaidmenį atliks ant nerealios architektūros būsto stogo užkeltas pabūklas, panašus į patranką. Tačiau jis taip ir neiššovė, net tada, kai namas paskendo gaisro dūmuose. “Patranka man labiau panėšėja į teleskopą. Tačiau į ką pro jį žiūrėtume, jei gyvendami taip, kaip spektaklio herojus, eitume susinaikinimo kryptimi”, - svarstė režisierius.

Latvių poezijos pavasaris AUDRIUS MUSTEIKIS

“Pavasaris bus kaip visuomet” skelbia šešiolika latvių poetų ir juos visus į vieną knygą surinkusi, į lietuvių kalbą išvertusi Erika Drungytė. 1979-ųjų almanache “Poezijos pavasaris” buvo išspausdintas didelis pluoštas latvių poezijos: Alfonso Maldonio verstas Imantas Zieduonis, Kosto Korsako - Arija Elksnė, Marcelijaus Martinaičio - Maris Čaklajis, Juditos Vaičiūnaitės - Vizma Belševica, Sigito Gedos - Egilas Plaudis ir Knutas Skujeniekas. Pluošto pabaigoje - Leonas Briedis ir Uldis Bėrzinis, išversti atitinkamai Gedimino Jokimaičio ir Kęstučio Nastopkos. Du pastarieji latvių poetai dabar pradeda šiuolaikinės latvių poezijos antologiją “Pavasaris bus kaip visuomet”, kurioje spausdinami jau

Nepriklausomybės laikotarpio eilėraščiai, atskleidžiantys dabartinę latvių poezijos padėtį, skirtingus braižus bei tendencijas. Antologijos sumanytoja, sudarytoja ir vertėja prisipažįsta: “Kai buvau maža mergaitė, žavėjausi, kad mano senelis Leonas Drungys prenumeruoja ir skaito latvišką spaudą. Jo tėviškė - Židikai, ten kiekvienas mokėjo kaimynų kalbą... Dabar yra toks metas, kai kyla daug grėsmių mažoms tautoms, jų kalboms ir unikalioms kultūroms. Mums būtina palaikyti vieniems kitus. Ir padaryti nors po mažą darbelį...” Poetės E.Drungytės darbeliai ne tokie ir maži. Iš latvių kalbos jos verstų eilėraščių skelbta periodikoje ir almanachuose. Atskira knyga išėjo Lianos Langos poetinė kūryba (“Vienišieji”; 2008). Šešiolika naujosios antologijos poetų - tikrai platus šiuolaikinės latvių poezijos spektras. Pasak knygai įžanginį žodį parašiu-

sio Karlio Vėrdinio (taip pat puikaus poeto), U.Bėrzinis (g. 1944) ir L.Briedis (g. 1949) - XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio latvių poezijos reformatoriai, atnaujinę sovietmečio nuskurdintą poezijos kalbą. U.Bėrziniui apskritai būdingos nuolatinės pastangos plėsti latvių kalbos galimybes, kaip ir neblogai Lietuvoje žino-

Vertėjai E.Drungytei puikiai pavyko perteikti dviejų ryškių poečių Anos Auzinios (g. 1975) ir Ingos Gailės (g. 1976) poetinį pasaulį. Jo centre moteris. I.Gailė yra išleidusi keturis eilėraščių rinkinius ir apdovanota penkiomis premijomis. Jos eilėraščiai ilgi, pasakojamieji, į juos įsiveržia ir šių dienų aktualijos - ekonominė migra-

K.Skujeniekas: “Mano tėvas svajojo, kad kiekvienas piemuo mokėtų ir latviškai, ir lietuviškai.” mam Pėteriui Brūveriui (1957-2011), produktyviam lietuvių poezijos vertėjui. Atradimu lietuvių skaitytojams gali tapti P.Brūverio bendraamžis Žeberas (g. 1958) ir jo “džiaugsmingai juodas sarkazmas”. Mirus P.Brūveriui, vienas produktyviausių lietuvių poezijos vertėjų Latvijoje yra Janis Elsbergas (g. 1969), poetės V.Belševicos sūnus. Jo poezijos pluoštas - antologijos vidurys.

cija, lytinė prievarta, mažos tautos ir mažos kalbos dalia. Moteris - vis dar “žemesnioji lytis”, ji privalo atlaikyti nacijai tenkančius istorinius pažeminimus. Į antologiją įtrauktas ir sukrečiantis I.Gailės eilėraštis “Rūkas”. Ironiško ir žaismingo K.Vėrdinio (g. 1979) šedevriukas - “Kareiviai”. “Šviežiam kraujui” atstovauja Arvis Vigulas (g. 1987) ir Artis Uostupas (g. 1988). Jie iš tos kartos, kuri neprisimena so-

vietmečio, o į latvių poezijos tradicijas žvelgia išlaikydama atstumą. Ne vienas antologijoje publikuojamas poetas yra viešėjęs Lietuvoje, dalyvavęs čia vykstančiuose literatūriniuose renginiuose. Poetas K.Skujeniekas yra sakęs: “Mano tėvas svajojo, kad kiekvienas piemuo mokėtų ir latviškai, ir lietuviškai. Tai utopija, bet turėtume mokytis vieni kitus suprasti.”


2013 02 11 Lietuvos žinios

Kultūra

13

E.Špokaitė: po premjerų - kasdienis darbas AUDRIUS MUSTEIKIS

Į orkestro ložę susėdo vaikų simfoninis orkestras, į sceną žengė mažieji artistai. Eglės Špokaitės baleto mokyklos ugdytiniai kartu su Vilniaus B.Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoniniu orkestru Vilniuje ir Kaune po du sykius parodė baleto spektaklį Bogdano Pawlowskio “Snieguolė ir septyni nykštukai”. Visus vaidmenis atliko vaikai. Retas atvejis: dalyvavo apie 60 moksleivių orkestro muzikantų ir apie 100 jaunųjų baleto šokėjų. Vilniuje spektakliai buvo rodomi Rusų dramos teatre, kitaip sakant, senajame Operos ir baleto teatre. Balerina E.Špokaitė džiaugiasi ne tik tuo. Dar labiau, kad buvo įgyvendintas sumanymas pastatyti klasikinį baletą - grynojo žanro pavyzdį. - Kokie jūsų įspūdžiai? Kokie vaikų? - klausė LŽ Eglės Špokaitės. - Maloniai nustebino premjeros Kaune. Didžiulis žiūrovų susidomėjimas, Kauno mokinių atsakingas pasirengimas. Mūsų baleto mokykla Kaune dar labai jauna, todėl kai kurie vaidmenys šiame balete kauniečiams buvo tikras iššūkis. Esame sužavėti mokytojų atliktu darbu. Nudžiugino puikiai dirbančios Kauno muzikinio teatro tarnybos. Kiekvienas, organizuojantis sceninius projektus, žino, kaip sunku, kai atlikėjai į sceną patenka tiktai spektaklio dieną, neturi galimybės pajusti erdvės, apsiprasti. Viskam reikia nusiteikti ir pasirengti per porą valandų. Vaikams tai ypač sudėtinga. Visiems mums buvo didelis išbandymas sutelkti atlikėjus ir muzikantus spektakliui konkrečioje erdvėje - Muzikinio teatro scenoje - per vieną dieną. Labai padėjo profesionaliai dirbantys teatro žmonės. Spektakliai Vilniuje nudžiugino žiūrovų gausa, televizijos kameros priminė, kad tai ne vien džiaugsmas, bet ir didelė atsakomybė. Čia sudėtingumas tas, kad scena nedidelė, o mažųjų artistų kolektyvas labai gausus. Darniai dirbanti projekto komanda susitvarkė su užduotimis. Rusų dramos teatro erdvė suteikė vaikų baletui jaukios pasakos atmosferą. Jaudinantis, dabar jau retas dalykas - orkestro ložės atidarymas, atgaivinęs prisiminimus apie čia veikusį Operos ir baleto teatrą. Tarsi dulkių nupūtimas... Dabar čia muzikavo jaunoji karta. Apskritai jaunųjų muzikantų puikiai atliekama baleto muzika stebino net specialistus. Išgirsti vertinimai leidžia spręsti, kad tokių spektaklių labai reikia ne tik mažiesiems atlikėjams (jiems tai praktinis meno pažinimas), bet ir žiūrovams. Vaikų spektaklių nėra daug. “Snieguolė ir septyni nykštukai” atitiko mažųjų poreikius tiek savo vizualia forma, tiek trukme. Vaikai po spektaklio dar ilgai dalijosi įspūdžiais.

Kai kurie vaidmenys jaunosioms artistėms buvo tikras iššūkis.

“Snieguolė ir septyni nykštukai” Kauno muzikinio teatro scenoje. Martyno Aleksos nuotraukos

- Kokius tikslus kėlėte ryždamiesi statyti “Snieguolę ir septynis nykštukus”? - Pagrindinis tikslas - suteikti galimybę vaikams, besimokantiems muzikos ir baleto, pajusti grynojo meno atlikimo sudėtingumus ir džiaugsmą. Kitas tikslas - pradžiuginti mažųjų publiką spalvingu, nuotaikingu klasikiniu spektakliu, pastatytu “švariu” stiliumi. Jis neilgas, greitai besikeičiantis siužetas prikausto mažylių dėmesį. Kiti tikslai paskatinti menininkus kurti vaikams. - Kas mažiesiems šokėjams sunkiausia dirbant su orkestru? - Didžiausias sunkumas sujungiant šokėjų ir muzikantų kolektyvus teko

Baleto repeticijos vyko sudėtingomis sąlygomis - B.Dvariono muzikos mokyklos fojė.

mokytojams. Sąlygos buvo sudėtingos. Repeticijos vyko B.Dvariono mokyklos fojė. Vaikus stebuklingai veikė muzikantų ir šokėjų buvimas kartu, tas artumas. Tai nepaprastai džiugino mus,

Pasak primabalerinos E.Špokaitės, mokykloje yra vaikų, jau dabar siejančių savo ateitį su baleto artisto profesija. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka linio operos ir baleto teatro solistė, repetitorė Živilė Baikštytė. Tai jau antras jos pastatytas baletas moksleiviams. Scenografiją kūrė Dovilė Levickaitė, Vilniaus dailės akademijos studentė. Daug

E.Špokaitė: “Čia, žiūrėk, jau šio to išmokome, šio to pasiekėme, bet vaikai paūgėjo - ūgtelėjo ir mūsų tikslai.” mokytojus, tačiau įspūdžių gausa repeticijas sunkino. Reikėjo ir papildomo laiko, didėjo nuovargis. Bet visa tai tik užgrūdino artistus. Nenuneigiamas ir pažinimo džiaugsmas. Mažieji šokėjai mokėsi muzikos, vieno svarbiausių komponentų šokio spektaklyje. Muzikantai mokėsi kantrybės ir suvokti, kad atlieka kūrinį ne vieni. - Kaipgi vaikams sekėsi įvaldyti choreografiją? - Įvaldyti klasikinio šokio (baleto) choreografiją visada nelengva. Mūsų baleto mokyklos tikslas - siekti kuo geresnės atlikimo kokybės. Pasirengimas spektakliui - tai ir geras choreografinių užduočių atlikimas, teikiantis dar ir kūrybinio džiaugsmo. Iškart po spektaklių mokiniai vėl pamokose mokysis baleto pagrindų. Tai mažiau įspūdinga, tačiau be šito bet koks pasirodymas neturėtų prasmės. - Pristatykite spektaklio kūrėjų grupę. - Režisierė ir baletmeisterė - Naciona-

pagyrų sulaukusių kostiumų dailininkė - Jolanda Imbrasienė. Orkestro dirigentas ir meno vadovas - Modestas Barkauskas. Vienas svarbiausių šiame projekte yra nuostabus mokytojų kolektyvas. Šie žmonės ne vien moko pamokose. Vaikams reikalingas kūrybingumo skatinimas, globa, rūpestis, pagalba rengiantis svarbiam pasirodymui. Projektą kartu su manimi inicijavo ir organizavo mūsų baleto mokyklos direktorė ir vadovė Kristina Sliesoraitienė. Orkestro vadovas ir spektaklio idėjos bendraautoris - Artūras Alenskas. - Kiek darbas baleto mokykloje yra rutininis? - Darbas baleto mokykloje niekada nėra rutininis. Šiokios tokios rutinos netgi norėtųsi. Deja, o gal laimė, dirbant su vaikais kas dieną viskas kitaip. Ir viskas nuolat keičiasi. Čia, žiūrėk, jau šio to išmokome, šio to pasiekėme, bet vaikai paūgėjo - ūgtelėjo ir mūsų tikslai. O tuo pačiu metu į mokyklą prigužėjo

mažylių. Jiems viskas nauja, visi įspūdžiai ir rūpestėliai iš pradžių. Tik po kurio laiko pamatai rezultatą. Jis džiugina, įkvepia ir sunkumai pamirštami. - Kokie vaikai ateina pas jus? Kokius lūkesčius puoselėja? - Vaikų lūkesčiai skirtingi. Jie arba jų tėveliai yra apžavėti šokio meno. Vieni labiau motyvuoti išmokti ir suprasti. Kiti nori pabandyti arba tiesiog pašokti. Skirtingų poreikių vaikams yra skirtingi skyriai. Viename pamokos beveik kasdien, atsiskaitymai, konkursai. Kitame mokomasi tiesiog džiaugsmingai bendraujant. Yra mokykloje vaikų, jau dabar siejančių savo ateitį su baleto artisto profesija. Kiti daugiau ar mažiau pažins šokio meną ir jau atskirs, kas yra kas. Jie jau dabar baletus žiūri kitomis akimis. - Ar neišgąsdino “Snieguolės...” iššūkis? Kokių dar ambicingų planų turite? - Išgąsdino. (Šypsosi.) Iki paskutinio spektaklio (vasario 23-iąją) pabaigos visi būsime pasitempę. Jaučiame atsakomybę už vaikus ir kad kūrinys būtų atliktas gerai, taip pat atsakomybę žiūrovams. Ar bandysime dar kartą, parodys laikas. Svarbu ir tai, kaip ši idėja bus priimta. Apie daugiau ar mažiau ambicingus planus kūrėjai dažniausiai kalbasi jau kitą dieną po premjeros. Ne išimtis ir mes. Jau pirmieji spektakliai parodė, jog reikia kurti vaikams. Tiems, kurie veržiasi į sceną ir tiems, kurie sėdi žiūrovų salėje.


14

2013 02 11 Lietuvos žinios

Sportas

“Žalgiris” viršuje, “Neptūnas” grimzta

1. Krasnyje krylja (Rusija)

10 3 77

2. Spartak (Rusija)

10 3 77

3. Chimki (Rusija)

10 4 71

11, O.Lafayette’as 10; W.Danielsas 22, D.Zavackas ir K.Janičenokas po 8, J.Hamiltonas 7. Minsko “Cmoki-Minsk” - Klaipėdos “Neptūnas” 93:71 (24:17, 24:19, 20:18, 25:17). T.Brownas 23, P.Ulyanka 14 (34/4), A.Kudrautsau 13; D.Gailius 17, M.Runkauskas 15, V.Vasylius 12, L.Mikalauskas 10. Krasnojarsko “Jenisej” - Krasnodaro “Lokomotiv-Kuban” 87:94 (23:19, 26:26, 16:22, 22:27). J.Jeffersonas 24, A.Komarovskis 12; M.Kalnietis 35 (2-4/5, 3-3/4, 1-18/20, 7 rez. perd.), A.Maričius 13.

4. Uniks (Rusija)

10 4 71

1. Žalgiris (Lietuva)

13 1 93

5. Lietuvos rytas (Lietuva)

7

6 54

2. CSKA (Rusija)

11 2 85

6. Astana (Kazachstanas)

7

6 54

3. Lokomotiv-Kuban (Rusija) 10 4 71

7. Doneck (Ukraina)

5

8 38

4. VEF (Latvija)

9

5 64

8. Kalev (Estija)

3

10 23

5. Triumf (Rusija)

7

7 50

11 21

6. Nižnij Novgorod (Rusija) 7

7 50

7. Jenisej (Rusija)

5

9 36

8. ČEZ (Čekija)

4

9 31

9. Neptūnas (Lietuva)

2

12 14

10. Cmoki-Minsk (Baltarusija) 1

13 7

A GRUPĖ Kazanės “Uniks” - Maskvos srities “Chimki” 76:70 (22:17; 12:15; 24:22; 18:16). K.Kaimakoglou 21, I.Vougioukas 13; S.Monia ir V.Fridzonas po 14. Sankt Peterburgo “Spartak” - Mariupolio “Azovmaš” 74:58 (23:16, 23:7, 13:14, 15:19). L.Mavrokefalidesas 20, D.Johnsonas-Odomas 19; M.Harrisas 24, L.Greeras 11. LENTELĖ

9. Turow (Lenkija)

Vasarą Lietuvos rinktinės stovykloje pėdos traumą patyręs R.Javtokas baigė reabilitacijos procesą ir stojo ginti saviškių. / vtb-league.com nuotrauka SAULIUS RAMOŠKA

VTB Jungtinės lygos čempionate savaitgalį Kauno “Žalgiris” atsirevanšavo Rygos VEF krepšininkams už vienintelę nesėkmę pirmajame rate. Tuo metu Klaipėdos “Neptūnas” vakar Minske neatsilaikė prieš pirmą pergalę iškovojusius baltarusius. Nepavydėtinoje finansinėje situacijoje atsidūrusiam Kauno “Žalgiriui” Jungtinės lygos varžybose šiemet niekas negali įkąsti. Ramūno Butauto treniruojami Rygos VEF krepšininkai buvo vieninteliai, kuriems pirmajame rate pavyko įveikti Lietuvos čempionus, tačiau šeštadienį “Žalgirio” arenoje kauniečiai svečiams atsikirto.

Baigė dėjimu “Žalgirio” vyriausiasis treneris Joanas Plaza žadėjo, jog per rungtynes su VEF žiūrovai aikštelėje pagaliau išvys komandos vidurio puolėją Robertą Jav-

toką. Strategas pažadą tesėjo ir R.Javtokas šeštadienį pirmą kartą šį sezoną apsivilko žaidybinę aprangą. Tai reiškė, jog vasarą Lietuvos rinktinės stovykloje pėdos traumą patyręs žalgirietis baigė reabilitacijos procesą. Lūžusi pėda R.Javtokui buvo operuota praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje. Aukštaūgis treniruotis kartu su komanda pradėjo prieš porą savaičių ir kiekvieną dieną jautėsi vis tvirčiau. Tiksint paskutinėms rungtynių su VEF sekundėms R.Javtokas galingu dėjimu įtvirtino tryliktą Jungtinėje lygoje “Žalgirio” pergalę 86:71. Per pirmas sezono rungtynes vidurio puolėjas žaidė 11 minučių, pelnė 3 taškus ir atkovojo kamuolius. “Stengsiuosi kuo greičiau įgyti geresnę sportinę formą, - teigė R.Javtokas. Aišku, tai nebus lengva padaryti - tiek ilgai nežaidus sunku fiziškai, trūksta kvapo. Bet, tikiuosi, žaidimas gerės.”

Stebuklo nesitikėjo Tryliktą pergalę per keturioliktas rungtynes iškovoję žalgiriečiai B

grupėje dar labiau sustiprino pirmaujančias pozicijas. Prie pergalės labiausiai prisidėjo 14 taškų pelnęs Darjušas Lavrinovičius ir 12 surinkęs Mindaugas Kuzminskas. Rygos

J.Plaza: “Jei išnyks “Žalgiris”, išnyks Lietuvos vėliava.” ekipoje rungtyniaujantys du lietuviai - Donatas Zavackas ir Antanas Kavaliauskas - pelnė atitinkamai 8 ir 6 taškus. “Du kartus nugalėti “Žalgirį” per sezoną būtų kažkas iš fantastikos srities, dėsningą dvikovos pabaigą įvertino Latvijos čempionų strategas R.Butautas. Reikia pripažinti, kad šiuo metu nuo “Žalgirio” atsiliekame ir finansiniais, ir žmogiškaisiais resursais.” R.Butautas nenorėjo komentuoti Kauno klubo finansinės padėties. “Tai būtų tas pats, jeigu jūs paklaustumėte apie kaimyno žmoną”, - atsakė jis.

3

10. Azovmaš (Ukraina) 2 12 14 B GRUPĖ Kauno “Žalgiris” - Rygos VEF 86:71 (19:21, 25:16, 26:23, 16:11). D.Lavrinovičius 14, M.Kuzminskas 12, P.Jankūnas

Rado įžaidėją?

Minske šventė

Tačiau situaciją dėl klubo padėties sutiko pakomentuoti J.Plaza. Neslėpdamas emocijų ispanas stebėjosi, kaip miestui gali nerūpėti jo simboliu tapusi komanda. “Žalgiris” - ne tik miesto, bet ir visos Lietuvos vėliava. Jei išnyks “Žalgiris”, išnyks Lietuvos vėliava, - lygino J.Plaza. - Nesakau, kad reikia atimti pinigus iš kitų svarbių sričių, bet situacija labai rimta. Nejaugi jūs norite likti be “Žalgirio”?” Tikėtina, kad jau šią savaitę J.Plaza turės vienu auklėtiniu daugiau. Pranešama, jog “Žalgirio” vadovai rado kuo pakeisti komandą netikėtai palikusį amerikietį Ibrahimą Jaaberą. Jo vietą, užsienio žiniasklaidos teigimu, turėtų užimti 28 metų 193 cm ūgio amerikietis Donaldas McGrathas. Airijos pilietybę turintis krepšininkas šį sezoną rungtyniavo Salonikų PAOK ekipoje ir Graikijos čempionate vidutiniškai pelnydavo 13,9 taško.

Kita Jungtinėje lygoje rungtyniaujantis Lietuvos ekipa Klaipėdos “Neptūnas” kol kas neturi kuo pasidžiaugti. Sekmadienį išvykoje uostamiesčio krepšininkai 71:93 pralaimėjo Minsko “Cmoki-Minsk” ekipai, kuri iškovojo pirmą pergalę. Pirmajame rate neptūniečiai šiuos varžovus buvo nugalėję po pratęsimo 110:106. Minske “Neptūnui” padėti negalėjo traumuoti du žaidėjai Martynas Mažeika ir Simas Galdikas. Nepasisekė vakar ir Rimo Kurtinaičio treniruojamai maskvos srities “Chimki” ekipai. Jo auklėtiniai Kazanėje 70:76 turėjo pripažinti vietos “Uniks” pranašumą. Įspūdingai vakar rungtyniavo Mantas Kalnietis, padėjęs Krasnodaro “Lokomotiv-Kuban” ekipai iškovoti dešimtą pergalę. Krasnodaro krepšininkai sekmadienį svečiuose 94:87 nugalėjo Krasnojarsko “Jenisej” žaidėjus. M.Kalnietis pelnė 35 taškus, atliko 7 rezultatyvius perdavimus, gynyboje atkovojo 5 kamuolius ir penkissyk suklydo.

Trumpai SUSIGRŪMĖ LYDERIAI

TRENERIS PASITRAUKĖ

PATIKRINO JĖGAS

Tryliktą pergalę Lietuvos vyrų rankinio lygos (LRL) XV ture iškovojo titulą ginantis lyderis Klaipėdos “Dragūnas” (27 tšk.), svečiuose 26:20 (13:10) įveikęs antrąją vietą užimančius Alytaus “Almeidos-Stronglaso” (24 tšk.) rankininkus. 7 įvarčius nugalėtojams pelnė Benas Petreikis, 5 Tadas Stankevičius. Alytaus ekipoje išsiskyrė Gintautas Adamkevičius (5). Kitos turo rungtynės baigėsi taip: HC “Utena” - Varėnos “Ūla” 27:30 (13:9), HC “Vilnius” - Šiaulių “UniversitetasGubernija” 36:29 (19:12), Vilniaus “VHC-Šviesa” - Kauno “Granitas-Gaja-Karys” 36:33 (17:15), Kauno “LSU-Lūšis” Pasvalio “Triobet” 45:26 (22:11). Komandų rikiuotė: 1. “Dragūnas” 27 taškai, 2. “AlmeidaStronglasas” 24, 3. “VHC-Šviesa” 20, 4. “LKKA-Lūšis” 19, 5. “Granitas-Gaja-Karys” 19, 6. “Vilnius” 15, 7. “Universitetas-Gubernija” 11, 8. Varėnos “Ūla” 10, 9. “Triobet” 4, 10. “Utena” 1.

Robertas Giedraitis pasitraukė iš devintąją vietą Lietuvos krepšinio lygos čempionate užimančio Panevėžio “Lietkabelio” (5 pergalės ir 9 pralaimėjimai) komandos vyriausiojo trenerio pareigų. Jis ekipoje dirbo nuo praėjusių metų lapkričio pradžios, o vyriausiojo trenerio pareigos R.Giedraičiui buvo patikėtos sausio viduryje. Iki sezono pabaigos likus kiek daugiau nei dviem mėnesiams naujojo trenerio nebus ieškoma, sezoną baigs vienas Žydrūnas Valuckis.

Naujam futbolo sezonui besirengiantys šalies klubai jėgas tikrina žaisdami kontrolines rungtynes. Turkijoje stovyklą baigiantys Klaipėdos “Atlanto” futbolininkai susitiko su daugkartiniu Baltarusijos čempionu Minsko “Dinamo”. Nugalėtoją lėmė vienintelis įvartis, kurį 9 minutę pelnė “Dinamo” komandos naujokas 22-ejų Vladimiras Chvaščinskis. Praėjusio sezono vicečempionai Marijampolės “Sūduvos” futbolininkai šeštadienį savo futbolo arenoje 1:0 nugalėjo taip pat sezonui besirengiančius daugkartinius Lietuvos čempionus Panevėžio “Ekrano” žaidėjus. Marijampoliečių pergalę lėmė legionieriaus iš Kinijos Ren Xin (14 min.) pelnytas įvartis. Gargždų “Bangos” vienuoliktukas namie 0:1 pralaimėjo praėjusių metų Latvijos čempionato bronzos medalininkei “Ventspils”. Pakruojo “Kruoja” Marijampolėje 1:0 nugalėjo Donato Vencevičiaus treniruojamą Suvalkų klubą “Wigry” (Lenkija). 73 min. pergalingą įvartį įmušė Tomas Miklinevičius.

BRONZĄ PASIĖMĖ MALIS Trečiąją vietą Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) vykusiame Afrikos futbolo čempionate - antrus metus iš eilės - iškovojo Malio rinktinė. Ji šeštadienį mažajame finale lietingu oru 3:1 (1:0) įveikė keturiskart (1963, 1965, 1978 bei 1982 metais) žemyno čempionę Ganą. Įvarčius nugalėtojams pelnė Mahamadou Samassa (21 min.), Seydou Keita (48 min.) ir Sigamary Diarra (90+3 min.). Vienintelį įvartį pralai-

Malio futbolininkai džiaugiasi mažajame finale nugalėję keturiskart Afrikos čempionus. / AFP/Scanpix nuotrauka mėjusiųjų rinktinei - Kwadwo Asamoah (82 min.). Ketvirtojoje pozicijoje likusios Ganos ekipos žaidėjas Mubarakas Wakaso 58 minutę nesugebėjo įmušti 11 m baudinio.

Sekmadienio vakarą Afrikos futbolo čempionato finale po trylikos metų pertraukos žaidė Nigerijos rinktinė ir pirmą kartą dėl čempionės titulo kovojo Burkina Faso komanda.


2013 02 11 Lietuvos žinios

15

Sportas

T.Kaukėnas šaudė be klaidų Čekijoje vykstančiame pasaulio biatlono čempionate 22 metų Tomas Kaukėnas pataikė visus 10 šūvių ir 10 km sprinto lenktynėse užėmė 22 vietą. Iki šiol tik jaunių ar jaunimo varžybose tarp lyderių patekdavęs lietuvis šiuo pasirodymu gali didžiuotis - tai geriausias jo karjeros rezultatas. Pernai planetos pirmenybėse toje pačioje rungtyje T.Kaukėnas liko 62-as. Aukso medalį sprinte šeštadienį iškovojo norvegas Emilis Hegle Svendsenas. Norvegijos biatlonininkui teko sukti vieną baudos ratą, o distancijoje jis sugaišo 23 minutes 25,1 sekundės. T.Kaukėnas nuo jo atsiliko 1 minutę 19,5 sekundės. Sidabro medalis sprinte atiteko šios rungties planetos čempiono titulą praradusiam prancūzui Martinui Fourcade’ui, bronza tenkinosi slovėnas Jako-

vas Fakas, o šešiskart olimpinis čempionas norvegas Ole Einaras Bjoerndalenas liko ketvirtas. Kiti trys Lietuvos biatlonininkai klydo šaudykloje ir gerokai atsiliko nuo lyderių. Karolis Dambrovskis (2 baudos ratai) finišavo 74-as, Karolis Zlatkauskas (3 baudos ratai) - 86-as, o Aleksandras Lavrinovičius (4 baudos ratai) tarp 136 rungties dalyvių liko 127-as. Sekmadienį vyrai varžėsi 12,5 km persekiojimo lenktynėse. Keturis baudos ratus įveikti turėjęs T.Kaukėnas užėmė 38 vietą. Jau trečią aukso medalį iškovojusiam norvegui E.H.Svendsenui lietuvis pralaimėjo 3 minutes 57,9 sekundės. Norvegijos biatlonininkui teko sukti vieną baudos ratą, o distancijoje jis sugaišo 32 minutes 35,5 sekundės. Sidabro medalis persekiojime atiteko praėjusiose pirmenybėse šioje rungtyje triumfavusiam prancūzui M.Fourcade’ui, bronza tenkinosi rusas Antonas Šipulinas.

Antausis Anglijos čempionui

Moterų 7,5 km sprinto rungtyje sėkmingiausiai iš trijų Lietuvos atstovių pasirodė 40 vietą užėmusi Diana Rasimovičiūtė. Trissyk suklydusi šaudykloje bei tiek pat baudos ratų priversta įveikti Lietuvos rinktinės lyderė finiše 1 minutę ir 51,0 sekundę pralaimėjo aukso medalį iškovojusiai ir be klaidų šaudžiusiai ukrainietei Olenai Pidhrušnai. 99 vietą sprinto rungtyje užėmė Natalija Kočergina (7 baudos ratai), o trečioji Lietuvos biatlonininkė Marija Kaznačenko (4 baudos ratai) tarp 113 klasifikuotų sportininkių liko 105-a. Sidabro medalis atiteko norvegei Torai Berger, o bronzos apdovanojimą pelnė kita Ukrainos sportininkė Vita Semerenko. Vakar D.Rasimovičiūtė 10 km persekiojimo rungtyje tarp tarp 60 dalyvių finišavo 38-a. Lietuvė šaudykloje suklydo trissyk. Čempionės titulą apgynė norvegė Tora Berger.

Po dviejų iš eilės pralaimėjimų Vilniaus “Kibirkšties-VIČI-IKI” krepšininkės susigrąžino gerą nuotaiką - Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL) vilnietės iškovojo septynioliktą pergalę.

“Manchester City” vartininkas J.Hartas (žali marškinėliai) po įsimintino šeštadienio pasirodymo sulaukė trenerio kritikos. / Reuters/Scanpix nuotrauka

“Mes žaidėme du žaidėjai prieš vienuolika. Sužaidėme blogiausias rungtynes per pastaruosius dvejus, o gal ir trejus metus”, - sielvarto neslėpė “Manchester City” treneris Roberto Mancini. Antrojoje vietoje žengiantys jo auklėtiniai šeštadienį Anglijos “Premier” lygoje išvykoje 1:3 (1:2) turėjo pripažinti į penkioliktąją poziciją pakilusios “Southampton” ekipos pranašumą. Vienintelio įvarčio autoriumi į “Southampton” vartus tapo Edinas Dzeko (39 min.). “Manchester City” vartininkas Joe Hartas 7 min. nesugebėjo atremti Jasono Puncheono smūgio, 22 min. vartų sargą po šiurkščios jo klaidos nuginklavo Stevenas Davisas. Negana to, 48 min. J.Harto nepasigailėjo ir jo komandos draugas Garethas Barry, elegantiškai paridenęs kamuolį į savuosius vartus. R.Mancini nesidrovėdamas žėrė priekaištus vartininkui: “Antras praleistas įvartis - didelė klaida. Tačiau tai nieko naujo. Šį sezoną J.Hartas jau

Asmeninio albumo nuotrauka

Lyderės sugrįžo į pergalių kelią SAULIUS RAMOŠKA

Anglijos futbolo čempionų titulą ginanti “Manchester City” pralaimėjo tik trečias rungtynes, tačiau ši nesėkmė, ko gero, buvo lemtinga - aukso medaliai šiai ekipai tampa miražu.

T.Kaukėno užimta 22 vieta - svarus indėlis į Lietuvos komandos taupyklę kovojant dėl kelialapių į 2014 metų Sočio olimpines žaidynes.

padarė porą klaidų, kurios mums baigėsi blogai. Jis geras vartininkas, bet taip klysti negalima.” Nuo pirmojoje vietoje žygiuojančios “Manchester United” ekipos R.Mancini auklėtiniai atsilieka 9 taškais, tačiau “United” turi dar vienas rungtynes atsargoje. “Manchester City” treneris neslėpė visada būnantis optimistas, tačiau šįkart optimizmui vietos nėra. “Apginti titulą bus labai sunku. Dar liko 12 rungtynių, tačiau abejoju, ar mums pavyks susigrąžinti pirmąją vietą”, sakė treneris. Pasak jo, tikimybė, kad pavyks apginti titulą - 10 procentų.

LYDERIŲ RIKIUOTĖ (pergalės,

Sostinės atstovės svečiuose 71:63 nugalėjo Kauno “Aistes-LSU” ir išliko vienvaldėmis šalies čempionato lyderėmis. Tačiau ši pergalė “KibirkštiesVIČI-IKI” vyriausiąjį trenerį Tadą Stankevičių privertė sukti galvą, kodėl auklėtinės rungtyniauja ne taip, kaip jis norėtų. “Nesu patenkintas savo komanda. Esame duobėje. Kol kas žaidimas nesiklijuoja, ir nežinau kodėl. Jeigu galėčiau, viską iškart sutvarkyčiau”, - po susitikimo sakė T.Stankevičius. Pasak “Aisčių-LSU” stratego Ričardo Maceinos, po dviejų skaudžių pralaimėjimų vilnietės į Kauną atvyko piktos. “Sostinės žaidėjos norėjo įrodyti, jog yra geriausia komanda Lietuvoje, ir tai joms pavyko, - teigė pralaimėjusiųjų treneris. - Džiaugiuosi, kad mano merginos nebijojo ir kovojo.” Rezultatyviausiai “Kibirkšties-VIČIIKI” komandoje žaidė Vita Kuktienė. Puolėja per 31 minutę pelnė 15 taškų. Kauniečių ekipai Laura Svarytė surinko 18 taškų.

Antrąją vietą turnyro lentelėje susigrąžino dvi pergales savaitgalį iškovojusi Klaipėdos “Fortūna”. Uostamiesčio ekipa 77:70 nugalėjo Šiaulių “Rūtą-Universitetą” ir šeštadienį po atkaklios kovos 89:86 išplėšė pergalę prieš autsaideres Vilniaus “Jaunųjų talentų” krepšininkes. Tik sykį čempionate laimėjusios jaunosios vilnietės netoli sensacijos, tačiau išretėjusiomis gretomis žaidusi “Fortūna” atsilaikė. Dėl gripo visą savaitę negalėjo treniruotis septynios “Fortūnos” krepšininkės. Negana to, čiurnos traumą patyrė pagrindinė komandos

REZULTATAI Kauno “Aistės-LSU” - Vilniaus “Kibirkštis-VIČI-IKI” 63:71 (10:18, 19:11, 13:23, 21:19). L.Svarytė 18, D.Saurazaitė 14; V.Kuktienė 15, K.Vengrytė ir M.Kvederavičiūtė po 14. Klaipėdos “Fortūna” - Vilniaus “Jaunieji talentai” 89:86 (19:19, 24:17, 17:20, 29:30). L.Aglinskaitė 28, G.Council 16; J.Kraujūnaitė 30, D.Belickaitė ir A.Širšinaitytė po 14. “Utena” - Kauno raj. “Hoptrans-Sirenos” 65:90 (11:28, 12:20, 20:22, 22:20). R.Žilinskaitė 15, R.Milieškienė 12; I.Šalkauskė 33 (18 atk. kam.), D.Miliauskaitė ir E.Sarapaitė po 15. “Jaunieji talentai” - Marijampolės “Sūduva-Mantinga” 39:83 (10:2, 15:17, 10:28, 4:18). L.Juškaitė 10, D.Šarauskaitė 7; L.Rickevičiūtė 21, E.Briedytė 15.

įžaidėja Gabrielė Gutkauskaitė, o trečiajame kėlinyje traumą patyrusi vilnietė Daugilė Šarauskaitė buvo iškart išvežta į ligoninę. Jai įtariamas nosies lūžis. Penkioliktą pergalę iškovojo vėl be susirgusio trenerio Lino Šalkaus žaidusios Kauno rajono “Hoptrans-Sirenos”. Ivetos Šalkauskės vedamos “sirenos” 90:65 nepaliko vilčių “Utenai” ir iškovojo ketvirtą pergalę iš eilės. Nesustabdomai rungtyniavusi I.Šalkauskė per 31 minutę pelnė 33 taškus, atkovojo 18 kamuolių ir surinko net 41 naudingumo balą.

“Fortūna” - Šiaulių “Rūta-Universitetas” 77:70 (21:12, 21:23, 21:19, 14:16). G.Cauncil 22, L.Aglinskaitė 15; L.Panasiuk 19, S.Baliutavičiūtė ir S.Kuodienė po 11.

LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, taškai) 1. Kibirkštis-VIČI-IKI

17

3

37

2. Fortūna

15

6

36

3. Hoptrans-Sirenos

15

5

35

4. Sūduva-Mantinga

14

6

34

5. Aistės-LSU

8

12

28

6. Rūta-Universitetas

7

13

27

7. Utena

4

16

24

8. Jaunieji talentai

1

20

22

lygiosios, pralaimėjimai, taškai) 1. Manchester United

20 2

3 62

2. Manchester City

15 8

3 53

3. Chelsea

14 7

5 49

4. Tottenham Hotspur

14 6

6 48

5. Arsenal

12 8

6 44

6. Everton

10 12 3 42

7. Swansea City

9

10 7 37

8. Liverpool

9

9

7 36

9. West Bromwich Albion

10 4

11 34

10. Stoke City

7

12 7 33

14 taškų pelniusi M.Kvedaravičiūtė (Nr. 5) padėjo “Kibirkšties” ekipai nutraukti nesėkmių seriją. / www.lmkl.lt nuotrauka


16

2013 02 11 Lietuvos žinios

Pramogos

Julijos muzikinis kūdikis - per 9 mėnesius GINTARĖ ČIULADAITĖ

Julija Jegorova daugeliui gali būti pažįstama kaip TV projekto “Lietuvos balsas” laimėtoja. Tačiau ilgai neužtrukdama ji iš televizinių puslapių pereina prie muzikinių pramogų. Vasario 14-ąją niekur dainavimo nesimokiusi atlikėja išleidžia debiutinį albumą “Mano balsas”. Jį projekto laureatei dovanojo kompanija “Universal Music”. Dešimt naujų dainų pristatanti mergina gūžčioja pečiais, nes tiksliai nė nežino, kaip jos kūryba pasisuks toliau. Šiandien Julija gyvena laukimo akimirkomis, kol į rankas galės paimti devynis mėnesius brandintą “kompaktą”.

Devintame danguje Visi albumo leidimo darbai vyko internetu. Pačiai Julijai teko tik kūrybinė dalis, kontaktavimu užsiėmė jos komanda. Dainos buvo įrašomos Lietuvoje pagal “Universal Music” pateiktas demonstracines versijas. Kūrinius aranžavo Kanadoje gyvenantis ir dirbantis prodiuseris Jogaila Milkeraitis. “Jie kitokie nei mano muzika iki šiol, ir tai įdomu. Negaliu pasakyti, kad “Universal” man prikišo vienokią ar kitokią stilistinę kryptį, atsiskleisti tikrai pavyko. Net naujovišku skambesiu, savitu stiliumi”, - likus vos kelioms dienoms iki albumo pasirodymo LŽ pasakojo mergina. Praėjusių metų birželio pradžioje Julija kalbėjo, esą greitai susitiks su prodiuseriais aptarti pirmųjų minčių. Dabar - vasaris, praėjo lygiai devyni mėnesiai, ir albumas jau čia. “Simboliška: pirmas albumas - pirmas muzikinis kūdikis”, - nusišypsojo atlikėja. Ji pridūrė, jog šiek tiek užtruko, tačiau tiek laiko pakako, kad būtų galima sukurti gerą produktą. “Nenorėjau įrašinėti paskubomis, o tam reikėjo pailsėti, sukaupti jėgas. Geriau lėčiau, bet užtikrintai”, - kalbėjo Julija. Galiausiai šiandien ji - devintame danguje. “Mano pirmasis darbas! Visą gyvenimą prisiminsiu tą dieną”, džiūgavo mergina. Ji sutiko, kad šiais laikais albumas - brangus malonumas, kurį perka mažai žmonių. Todėl dažniausiai muzikantai groja, įrašo muziką, publikuoja ją viešose erdvėse ir tuomet koncertuoja. Ar šiuo keliu dabar eis ir Julija, nežinia, nes iki pristatymo koncerto ji gyvena tik mintimis, kaip gerai pasirodyti, ir su komanda išgerti taurę šampano už pirmąjį muzikinį kūdikį.

Viena “tralialiūška” Paklausta, kiek prie kūrybinio proceso prisidėjo pati, dainininkė ilgai nevardijo: “Melodines linijas, kurias man atsiųsdavo kaip demonstracinį variantą, permąsčiau, atlikdama įdė-

Šiuo metu J.Jegorova dainavimo nesimoko, baigė dalyvauti TV projekte “Žvaigždžių duetai” ir dirba Kaune. / Edgaro Marozo nuotrauka jau savo stiliaus ir skonio pojūčio, prirašiau kai kuriuos tekstus. Tai ne vieno žmogaus, o komandinis darbas.” Anot J.Jegorovos, būdavo ir taip, kad prodiuseriai atsiųsdavo visiškai išbaigtą harmoningą dainą, kitais atvejais - vokalinę melodiją, tad tekstą sumanydavo pati. Visi kūriniai jai įtiko, mat dar prieš įrašant albumą buvo aptarta, kaip turi skambėti balsas. Vėliau Julijos komanda balsuodama rinko, kurios dainos vertos kompaktinės plokštelės. Galiausiai ji turi dešimt kūrinių, ir nė vieno atliekamo. Julija visuomet sakė nemėgstanti pigaus “popso”. Kalbėdama su LŽ ji dar kartą patvirtino albume įmaišiusi įvairaus stiliaus prieskonių. “Mano pigios muzikos apibrėžimas - “tralialiūškos” apie nieką su kvailu tekstu ir dviem akordais, - aiškino mergina, tačiau staiga prisiminė, kad jos albume taip pat yra viena “nagla” daina. - Iš konteksto iškrinta tik Šarūno Kirdeikio parašytas kūrinys. Tokio dar niekada nesu dainavusi, bet tuomet pagalvojau: gal kartais reikia ir to?”

Iš TV - į “Tamstą” J.Jegorova mano, kad projekte “Lietuvos balsas” rado savo klausyto-

J.Jegorova: “Man smagu dirbti su nuoširdžiais žmonėmis, gerais atlikėjais.” ją, nes ir TV žiūrovai sėdėdami prie ekranų išgirsta geros muzikos. “Galbūt ne visi žino, kas yra “Tamsta”, bet tas, kuris domisi mano muzika, tikrai ras, kur ir kaip”, - šypsojosi ji kalbėdama apie albumo pristatymą sostinės muzikos parduotuvėje ir grupių kalvėje “Tamsta”. Pasakyti, koks bus koncertas, atlikėja negalėjo, nors su grupe scenoje jau repetavo. Ji tik numano, kad vakaras bus šiltas, jaukus ir vykęs, nes, Julijos teigimu, jei labai nori ir įdedi daug pastangų, rezultatas būna įvertinamas. Pati dainininkė neseka muzikinių naujienų, bet domisi jaunais kolektyvais, kurie pasirodo “Soulbox”, “Studio 9” ar tame pačiame klube “Tamsta”: “Palaikau juos, nes pati esu už gyvą atlikimą.” Kiekvienu kūriniu ir pasirodymu J.Jegorova taiko į tarptautinę erdvę.

“Niekada nežinai, kur rasi savo klausytoją, būsi pastebėtas ir iškilsi”, svarstė ji. Mergina norėtų dalyvauti ir užsienio konkursuose, bet ne vien tokiuose komerciniuose kaip “Eurovizija” ar “Slavianskij bazar”.

Darbomanija Šiuo metu Julija dainavimo nesimoko, tačiau dirba Kaune, iki praėjusio šeštadienio dalyvavo projekte “Žvaigždžių duetai”, bet iškrito po viso labo dviejų transliacijų. Gyvendama tarp dviejų sostinių ji miegodavo po 3-4 valandas per naktį ir stengėsi nepiktnaudžiauti kava. “Nesu televizinių projektų mergaitė - nuo “Lietuvos balso” iki “Duetų” praėjo gana daug laiko”, - į kritiką atsakė atlikėja. “Žvaigždžių duetuose” dalyvauja ir Julijos laimėto “Lietuvos balso” dainavimo korepetitorė Rosita Čivilytė. “Ji - mano draugė, autoritetas, mokytoja, antra mama”, - vardijo J.Jegorova. - Labai ją palaikau. Manau, žiūrovai pasiilgo R.Čivilytės ir tų gerų dainų, kurias ji gali atlikti”, - kalbėjo J.Jegorova. Televizijoje Julija yra dainavusi duetu su Donatu Montvydu, taip pat su Vaidu Baumila. “Man smagu

dirbti su nuoširdžiais žmonėmis, gerais atlikėjais. Manau, su Rosita irgi būtinai padainuosime!” - juokėsi ji.

Patekti į tinkamas rankas J.Jegorova LŽ prisipažino, kad yra savikritiška ne tik dėl dainavimo. Jei ko nors imasi, tai iš visų jėgų. Tokio moto laikosi atlikėja, kuri taip pat įsitikinusi, kad scenoje jai nestinga charizmos: “Manau, moku sudominti. Būdama ant scenos pastebiu, kad publika ne šurmuliuoja, o klausosi.” Merginai sunku pasakyti, kas tie žmonės, kurie už ją balsuoja per muzikinius projektus. “Gal tie, kurie vertina dainininką kaip dainininką, o ne kaip paskalų žaisliuką, į kurį tuščia žiūrėti?” - retoriškai klausė ji ir čia pat pridūrė, kad tik darbai daro žmogų žmogumi. Julijos siekiai yra aiškūs - tobulėti ir būti žinomai dėl savo kūrybos. “Atrasti save tokią, kokia esu, ir kaip iš tikrųjų noriu skambėti. Rosita man yra sakiusi: “Būsi pati laimingiausia radusi žmogų, kuris sugebės pajausti tave kaip atlikėją.” Beyonce, Celine Dion - jos nebūtų tokios, jei reikiamu metu nebūtų patekusios į tinkamas rankas”, - įsitikinusi atlikėja.

Koncertai VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 14 d. 19 val. Improvizacijos meilės tema. Dalyvauja Judita Leitaitė (mecosopranas), Sergej Malcev (smuikas, Rusija), Marija Safarjanc (fortepijonas, Rusija) VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 12 d. 18 val. Kiemelyje. Užgavėnių šėlsmas. Dalyvauja kapelija “Ratilai” bei Vilniaus mokytojų namų folkloro kolektyvai ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 13 d. 19 val. Manto akustinis koncertas. Dalyvauja Mantas Jankavičius ir grupė VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 14 d. 19 val. Koncertas “Ar jauti mano meilę?”. Dalyvauja Jeronimas Milius, Sasha Song, Evelina Sašenko, Rosita Čivilytė, Rafailas Karpis, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas - Ričardas Šumila LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA 11 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Prof. Veronikos Vitaitės fortepijono klasės vakaras. Dalyvauja Amelija Burytė, Monika Daržinkevičiūtė, Diana Kislovskaja,

Ignas Maknickas, Einora Matulaitytė, Indrė Naujikaitė, Gabija Rimkutė, Paulius Rudokas, Liubov Sergijenko, Sabina Slavinskaitė, Justas Šervenikas, InaMarija Ubaitė, Augustas Būrė (mušamieji) 12 d. 18 val. Didžiojoje salėje. LMTA Meno doktorantai 14 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Jaunųjų smuiko virtuozų koncertas. Dalyvauja Rūta Mažolytė, Katažyna Narkevič, Bernardas Petrauskas, Minadora Šernaitė, Simas Tankevičius, Kostas Tumosa, Giedrė Žarnaitė ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 15 d. 19 val. Duetas “Speedmouse” su programa “The Umbilical Brothers”

15 d. 18 val. Meilės duetai. Dalyvauja Kauno miesto simfoninis orkestras, Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Rita Novikaitė (mecosopranas). Dirigentas - Jonas Janulevičius KAUNO GIRSTUČIO KULTŪROS RŪMAI 12 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą ŽALGIRIO ARENA 14 d. 20 val. Koncertuoja gitaros virtuozas Slashas su grupe “The Conspirators” bei vokalistu Mylesu Kennedy

KAUNAS

KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 12 d. 18 val. Koncertas “Muzika Jums”. Dalyvauja Robertas Beinaris (obojus), Gertrūda Beinarytė (altas), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų septetas: Vilmantė Kaziulytė (fleita), Ugnius Dičiūnas (obojus), Giedrius Vaznys (klarnetas), Tomas Girskis (fagotas), Agnietė Dudaitė (valtorna), Anastasija Avdejeva (fortepijonas), Vilius Matijošaitis (mušamieji)

KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 12 d. 19 val. Donato Montvydo koncertas “Leisk mylėt stipriau” 13 d. 18 val. Simfoninės muzikos vakaras. Dalyvauja Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Rosita Čivilytė (vokalas), Evelina Sašenko (vokalas), Jeronimas Milius (vokalas), Rafailas Karpis (vokalas). Dirigentas - Ričardas Šumila

KLAIPĖDA

D.Montvydo koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje.


2013 02 11 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

BUTAI KEIČIA 1 kambario butą Vilniuje, Pilaitėje į 2 kambarių butą (be tarpininkų). Vilnius, tel.: (8 5) 231 8434, 8 628 25 139. AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

Parduodu naujus „Pest Repler“ pelėms, tarakonams, blakėms, skruzdėms naikinti (kaina 40 Lt), naujus klausos aparatus (kaina - 70 Lt). Tel. 8 670 99 923. Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapronas ir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo

paukščių bei sporto inventoriui dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923. Parduodu naujus „Kosmodisk Clasik“ rinkinius (kaina - 120 Lt), naujus masažuoklius nuo celiulito „Celules“ (kaina - 100 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PASLAUGOS Prijungia, taiso automatines skalbykles. Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588. Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219. Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300. MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403. IEŠKO DARBO 42 metų vyras - pagalbinio darbininko darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434. ĮVAIRŪS Parduodu naujus dažų purkštuvus „Paint Zoom“ (kaina - 150 Lt), naujus elektrošokus (kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

EUROJACKPOTAS Lo‰imo Nr. 2 Data: 2013.02.08 EUROJACKPOTAS - 40 267 898 Lt 12 14 17 27 43 Papildomi skaiãiai 1 7 Lietuvoje laimòti prizai: 4 + 2 skaiãiai 8 945 Lt (2 priz.) 4 + 1 skaiãius 657 Lt (4 priz.) 4 skaiãiai 315 Lt (7 priz.) 3 + 2 skaiãiai 175 Lt (9 priz.) 3 + 1 skaiãius 61 Lt (138 priz.) 2 + 2 skaiãiai 47 Lt (155 priz.) 3 skaiãiai 42 Lt (157 priz.) 1 + 2 skaiãiai 34 Lt (780 priz.) 2 + 1 skaiãius 24 Lt (1953 priz.) Prognozò: Eurojackpotas - 45 mln. Lt TELELOTO Lošimo Nr. 879 Data: 2013.02.10 Lentelė - 73 295 (1 x 73 295) Lt Įstrižainės - 14 Lt Eilutė - 3 Lt Keturi kampai - 3 Lt 52 71 35 51 14 49 25 53 54 29 09 05 70 36 56 68 62 23 57 59 06 45 19 37 48 44 20 02 61 01 21 47 28 46 07 40 43 60 33 67 69 26 34 38 74 18 10 12 73 55 24 66 Papildomi prizai: Hyundai i20 (TV) Leonas Vitkus Nissan Note 0080509 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 4 d.) Birutė Liučvaikytė iš Gargždų 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 4 d.) Ričardas Strigūnas iš Šiaulių 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 4 d.) Vytenis Vaclovas Jonaitis iš Ukmergės 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 4 d.) Pranas Vaitkevičius iš Mažeikių raj. 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 4 d.) Arūnas Sasnauskas iš Kaišiadorių 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 4 d.) - Anelė Paulikienė iš Tauragės raj. 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 4 d.) Ivanas Andžejevskij iš Vilniaus Pakvietimai į TV: 002*092, 012*664, 051*589. Prognozė: Aukso puode bus 1 000 000 Lt www.olifeja.lt

Užpildę kuponą, išsiųskite redakcijai adresu: Vykinto 14, LT-08117 Vilnius

PRANEŠIMAI Parduodamas BUAB „Vyrokas“ priklausantis bunkeris betonui. Komerciniai pasiūlymai priimami 2 mėnesius nuo skelbimo išspausdinimo dienos. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonu 8 618 56 155. Užs. R-75

17

VšĮ Vilniaus prekių birža, į. k. 302447227, keičia pavadinimą į VšĮ Vilniaus socialinė prekių birža. Užs. LM-2219

www.lzinios.lt


18

2013 02 11 Lietuvos žinios

TV programos

PIRMADIENIS 11 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Pinigų karta” (k.) 11.00 “LRT aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00, 12.30, 13.05, 14.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 12.20 Žinios 13.00, 14.00 LRT radijo žinios 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Šnipai” N-7 19.45 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Įžvalgos”. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės laidos tęsinys 22.15 Dok. f. “Slaptasis Pakistanas”. 1 d. N-7 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” (k.) N-7 0.30 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.) 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.) 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “Būk mano meile!” (k.) 10.40 Nuotykių f. “Trys broliai vaiduokliai” (k.) 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.15 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!” 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.00 “Nuo... Iki...” 21.00 “Šlovė ir turtai” N-14 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 23.35 “Nikita” N-7 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Biuras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 Animac. komedija “Šrekas 2” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija”

16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Prieš srovę” 20.30 “Gyvenimas yra gražus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 23.00 “CSI Majamis” 0.00 “Kaulai” 1.00 “Herojai” 1.50 “Lujis”

BTV 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” N-7 8.30 “Auksarankiai” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 10.00 “Mitų griovėjai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Svotai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Cukrus” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Žvaigždutės” N-7 21.30 “Užkalnio 5” N-7 22.30 “Gyvi numirėliai” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 8.40 “Kitas Džimio pasaulis” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N7 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 18.57 “Žodis - ne žvirblis” 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 “Septyniolika pavasario akimirkų” N-7 23.00 “Deksteris” N-14 0.00 “Užmirštieji” N-7 1.00 Sveikatos ABC” (k.) 1.30 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzika gyvai”. Koncertuoja Lietuvos kamerinis orkestras. Solistai Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai, Jurgis Juozapaitis. Dirigentas Modestas Pitrėnas (k.) 13.00 “LRT OPUS ore”. Grupės “Kurak” koncertas (k.) 14.00 “Kai aš mažas buvau” (k.) 14.45 “Arti toli” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.15 “Septynios Kauno dienos” 18.45 “Mūsų miesteliai”. Punia 19.35 “Šerloko Holmso nuotykiai” N-7 21.30 “Veidai”. Lietuvių dokumentika. “Lietuvos Respublikos Prezidentai. Antanas Smetona, Kazys Grinius, Aleksandras Stulginskis” 22.30 Nepriklausomybės Akto signataro, prof. Broniaus Genzelio knygos “Tautinės savimonės išlikimas ir brendimas Lietuvos okupacijos sąlygomis” pristatymas Rašytojų klube 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pinigų karta” 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Baleto solistės Nelės Beredinos benefisas

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Universitetai.lt” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Kamelotas” 13.00 “Moderni šeima” 14.00 “Simpsonai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Valentinas vienas” - 11.30, 13.30, 16.15, 19, 21.40 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.45, 15.15, 18.45 val. “Žuviukas Nemo” - 11, 16 val. “Ana Karenina” - 11.45, 14.45, 18, 21 val. “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.45, 17.45, 19.50, 21.50 val. “Dubleris” - 12, 18.30 val. “Skrydis” - 18.15, 21.15 val. “Taikinys” - 14.30, 20.45 val. “Tyli naktis” - 21.30 val. “Ištrūkęs Džango” - 12.30, 16.30, 20 val. “Vargdieniai” - 14, 20.15 val.

“Vargdieniai” - 18.15 val. “Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.40 val. “Pi gyvenimas” - 15.30 val. SKALVIJA “Į Romą su meile” - 15 val. “Medžioklė” - 17 val. “Meilė kaip nuodai” - 11 d. 19.10 val. “Provokuojantys užrašai” - 11 d. 21 val. PASAKA “Tyli naktis” - 18 val. “Ištrūkęs Džango” - 20 val. “Provokuojantys užrašai” - 20.30 val. “Karališkas romanas” - 18.15 val. “Optimisto istorija” - 18.30 val. “Paslėptas veidas” - 21 val. MULTIKINO “Žuviukas Nemo” (3D) 11, 13.15, 15.45, 18.15 val. “Žuviukas Nemo” - 10, 12.15, 14.30 val. “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” 14, 16, 20, 22 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 7.55 “Ryto reporteris” tęsinys 9.15 “Super L.T.” N-7 10.15 “Pradėk nuo savęs” 10.55 “24/7” 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Supernamai” 15.45 Dok. f. “Dievo rykštė” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Dievo rykštė” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N7 18.00 Žinios 18.45 “Gyvenimo būdas” 19.45 “Aš tave myliu!” 19.50 Dok. f. “Tamsioji Adolfo Hitlerio charizma”. 2 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Gyvenimo būdas” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Aš tave myliu!” 0.30 “Pašėlę TV pokštai” N-7 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “P.S. Myliu tave” 9.05 Melodrama “Tapti žvaigžde” 11.05 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu” 13.00 Drama “Ponas Niekas” N-7 15.30 Trileris “Afera pagal Entonį Zimerį” N-7 17.00 Komedija “Kur tas Fredas?” 19.00 Nuotykių f. “Mažieji lakūnai” 21.00 Trileris “Linkėjimai iš Paryžiaus” N-14 23.00 Komedija “Romo dienoraštis” N-7 1.00 Komedija “Myliu tave, Filipai Morisai!” N-14

Viasat Sport Baltic 11.10 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Real” “Ajax” 13.00 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Bayern” - “Chelsea” 16.05 Boksas. Carlas Framptonas - Kiko Martinezas 19.05 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Manchester United” - “Everton” 20.55 Pokeris. The Big Game turnyras 21.55 Fut-

bolas. Anglijos Premier lyga. “Liverpool” - “West Bromwich”. Tiesioginė transliacija 0.00 Futbolas. Draugiškos rungtynės. Švedija - Argentina

Eurosport 9.30 Pasaulio biatlono čempionatas 11.00 Šuoliai nuo tramplino su slidėmis 11.45 Pasaulio kalnų slidinėjimo čempionatas. Per pertrauką - Žiemos sporto šakos 14.00 Atviras Olandijos smiginio čempionatas 15.30 Atviras biliardo turnyras Njuporte (Anglija) 18.30 Europos futbolo apžvalga 19.15 Pasaulio kalnų slidinėjimo čempionatas 20.15 Žiemos sporto šakos 20.30 Atviras biliardo turnyras Njuporte (Anglija) 0.00 Pasaulio biatlono čempionatas. Moterys 0.45 Šuoliai nuo tramplino su slidėmis 1.45 Atviras biliardo turnyras Njuporte (Anglija)

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi. Aliaska 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Panamos kanalo rekonstrukcija 13.35 Perdaryti automobiliai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Britų iliuzionistas Dynamo 22.00 Tikrieji aferistai. Saugos įmonės 23.00 Privalau išgyventi. Transilvanija 0.00 Upių pabaisos 1.00 Gaujos

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Kalintys užsienyje 11.00 Komiksų mėgėjai 12.00 Tiesa apie zombius 13.00 Vabzdžių karas 14.00 Ryklys, atplaukęs iš bedugnės 15.00 Komiksų mėgėjai 16.00 Tiesa apie zombius 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 Kalintys užsienyje 19.00 Amerikiečių kolonija 20.00 Kalintys užsienyje 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Amerikiečių kolonija 23.00 Kalintys užsienyje 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Teatras “Medžioklė” - 21.30 val. “Valentinas vienas” - 10.30, 12.45, 15, 17.15, 18, 19.30, 20.30, 21.45 val. “Ana Karenina” - 13.45, 16.30, 19.15, 22 val. “Dubleris” - 17.30, 19.30 val. “Paskutinė tvirtovė” - 19.45 val. “Ištrūkęs Džango” - 18, 21.30 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.30, 15 val. “Ralfas Griovėjas” - 10.10, 13, 15.30 val. “Tyli naktis” - 22 val. “Vargdieniai” - 16.45 val. “Pi gyvenimas” (3D) - 11.15 val. “Zambezija” (3D) - 10.45 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13, 15.45 val. “Žuviukas Nemo” - 13.45 val. “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” 19, 21.30 val. “Valentinas vienas” - 11.15, 16.15, 18.30, 21 val. “Ana Karenina” - 11.45, 14.45, 18.15, 21.15 val. “Dubleris” - 11, 16.30, 21.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.30 val. “Ralfas Griovėjas” - 13, 15.30 val. “Pi gyvenimas” - 11.15, 17.15 val. “Legendos susivienija” - 10.30 val. FORUM CINEMAS VINGIS “Valentinas vienas” 11.20, 14, 17, 19.20, 21, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 13.15, 16, 18.30 val. “Žuviukas Nemo” - 11.20, 14 val. “Žuviukas Nemo” (3D, originalo kalba) 16.40, 19 val. “Ana Karenina” - 12, 14.45, 17.45, 20.45 val. “Argo” - 12.15, 15.15, 18, 21.15 val. “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14.20, 16.30, 19, 21.30 val. “Populiari mergina” - 18.30 val. “Dubleris” - 15, 17, 19.20, 21.30 val. “Skrydis” - 18.20, 21.15 val. “Taikinys” - 15, 21 val. “Gangsterių medžiotojai” - 21.30 val. “Ištrūkęs Džango” - 17.30, 20.50 val. “Tyli naktis” - 22 val. “Ralfas Griovėjas” - 13.20, 15.40 val.

“Kamelotas” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Moderni šeima” 21.00 “Rezidentai” 21.30 “6 kadrai” 22.00 “Naša Raša” 23.00 Siaubo f. “Pjūklas 3” 1.10 “6 kadrai” 1.40 “Kastlas” 2.30 “CSI Majamis”

KAUNAS CINAMON “Ana Karenina” - 11.30, 14, 16.30, 19.05, 21.40 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11.15, 13.30 val. “Valentinas vienas” - 15.45, 17.45, 19.45, 21.45 val. “Medžioklė” - 13.45 val. “Tyli naktis” - 16.45, 18.45, 20.45 val. “Paskutinė tvirtovė” - 16.15, 18.30 val.

“Skrydis” - 13.15, 18.45 val. “Kietašikniai” - 20.45 val. “Ištrūkęs Džango” - 14.30, 20.30 val. “Ralfas Griovėjas” - 12.30, 15 val. “Vargdieniai” - 17.30 val. “Pi gyvenimas” - 11.30, 17.45 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 13 d. 18.30 val. “Meilės eliksyras” 14 d. 19 val. Nacionalinio Tulūzos Kapitolijaus orkestro (Prancūzija) koncertas NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 12 ir 13 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Rojus” 14 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “10 dialogų apie meilę” 14 d. 19 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europos širdies” JAUNIMO TEATRAS

12 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų” 13 d. 18 val. “Užsispyrėlės tramdymas” 14 d. 18 val. “Strip man show - viskas apie vyrus” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 12 d. 18 val. P.Meškėla, A.Latėnas ir “Rojaus Tūzai” pristato rusiškų romansų ir S.Jesenino poezijos škvalą “Mano sielos netylančios stygos...” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 12 d. 18.30 val. “Visu greičiu atgal!”

KAUNO TEATRO KLUBAS 14 d. 19 val. Džiazo miniatiūros KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 13 d. 13.30 ir 18 val. Vilniaus mažasis teatras. “Madagaskaras” 14 d. 18 val. “Kitoks teatras”. “Tik kūdikiai gimsta dori”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 14 d. 18.30 val. “Sapnai apie Brodvėjų” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 11 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Susiliejimai” 13 d. 18 val. Klounų teatro studija “Dulidu”. “Dykuma” 14 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “TOP Girls (Neprilygstamosios)” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ

14 d. 19 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 12 d. 19 val. Anželikos Cholinos šokio teatras. “Vyrai ir moterys”

ŠIAULIAI

“Kietašikniai” - 14.30, 21.10 val. “Aurora” - 15 val. “Ralfas Griovėjas” - 10.40, 12.50, 17.25 val. “Gangsterių medžiotojai” - 19.35, 22 val. “Pi gyvenimas” - 11.10 val. “Zambezija” - 12.30 val. FORUM CINEMAS “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.45, 15.45, 19.45, 21.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30, 15, 17.15 val. “Žuviukas Nemo” - 11.15, 13.30 val. “Ana Karenina” - 11.45, 14.45, 17.30, 20.15 val. “Populiari mergina” - 16 val. “Valentinas vienas” - 11.30, 16.30, 17.45, 19, 21.30 val. “Skrydis” - 18, 20.45 val. “Taikinys” - 18.15 val. “Gangsterių medžiotojai” - 16.15 val. “Kietašikniai” - 14, 18.30 val. “Ištrūkęs Džango” - 20 val. “Ralfas Griovėjas” - 13, 15.30 val. “Vargdieniai” - 12.45, 21.20 val.

FORUM CINEMAS “Žuviukas Nemo (3D) - 10.30 val. “Žuviukas Nemo” - 13 val. “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” 14, 16.15, 18.15, 20.30 val. “Valentinas vienas” - 15.45, 18.30, 21.30 val. “Ana Karenina” - 11.30, 14.30, 17.45, 20.45 val. “Kietašikniai” - 13.15, 16, 18.45, 21 val. “Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.15 val. “Paskutinė tvirtovė” - 21.15 val. “Vargdieniai” - 18 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Žuviukas Nemo” - 10, 11.50, 13.40, 15.30 val. “Valentinas vienas” - 17.20, 19.10, 21 val. I SALĖ

14 d. 16 val. “Sriubinė” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 12 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą” 13 d. 18.30 val. “Selavy!” 14 d. 18.30 val. “Madagaskaras” KEISTUOLIŲ TEATRAS 13 ir 14 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai” MENŲ SPAUSTUVĖ 11 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras. “Žvejų pasakos” 12 d. 11 val. Juodojoje salėje. Teatras “Dansema”. “Mozaika” 13 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Atviras ratas” 14 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis “Degam”. “Tetos” “DOMINO” TEATRAS 11 ir 15 d. 19 val. “Langas į parlamentą” 12 d. 19 val. “Meilė pagal grafiką” 13 d. 19 val. “Šeimyninis įvykis” 14 d. 19 val. “Daktaras” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 14 d. 18.30 val. “Meilė be akcento”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 14 d. 18 val. Albumo “Visas Aš “beveik” pristatymas. Dalyvauja Andrius Kulikauskas (vokalas, klavišiniai), Gintaras Šulinskas (gitara) TEATRAS “MENAS” 14 d. 18 val. “Žiema po stalu”

KĖDAINIAI KĖDAINIŲ KULTŪROS CENTRAS

KAUNAS “Legendos susivienija” - 11, 12.40 val. “Paskutinė tvirtovė” - 14.20, 18.30 val. “Optimisto istorija” - 16.20, 20.30 val.

PANEVĖŽYS

“Pi gyvenimas” - 11, 20.30 val. “Legendos susivienija” - 10.45 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS “Valentinas vienas” - 18.30, 21.30 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 15.45 val. “Žuviukas Nemo” - 13 val. “Ana Karenina” - 14.30, 17.45, 21 val. “Kietašikniai” - 20.30 val. “Ralfas Griovėjas” - 14.50 val. “Vargdieniai” - 17.15 val.

KAUNO DRAMOS TEATRAS 12 d. 12 ir 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Moderatoriai” 13 d. 19 val. Tavernos salėje. “Ketvirtoji kėdė” 13 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” 14 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 14 ir 17 d. 18 val. “Notrdamo legenda” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 14 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 14 d. 19 val. Nicholas Kin pristato šou programą “Infamous”

11 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS KULTŪROS CENTRAS 13 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

UKMERGĖ UKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS 14 d. 13 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Katės namai” 14 d. 18 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Švytinčių burbulų partija”


2013 02 11 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:52 leidžiasi 17:15 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

-3 Oslas

Antroji jaunaties diena

Jaunatis II 10

Priešpilnis II 17

Pilnatis II 24

-1 Helsinkis

-2

Stokholmas

Delčia III 04

+1

Dublinas +4 0

Šiauliai

+3 Londonas

-4 0

Klaipėda

-5

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma. Temperatūra dieną nuo 1 laipsnio šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Rytoj: debesuota, daugelyje rajonų kris sniegas, pereinantis į šlapdribą. Temperatūra naktį 5-7 laipsniai šalčio, dieną nuo 1 laipsnio šalčio iki 0 laipsnių.

Bordo

Ukmergė -1

Kaunas

-7

VILNIUS +12 -1

-5

0 Amsterdamas

+9

0

Lisabona

Alytus Druskininkai

-1

-7

+7 Madridas

+12 Barselona

0 Ryga

-1 Kopenhaga

+6 Paryžius

Kėdainiai +1

+1 Sankt Peterburgas

Talinas

9:23

Palanga

19

Vilnius Minskas -2 -3 Varšuva 0 Kijevas

-1

Berlynas +1 Praha

+2 Miunchenas

+7 Nica

+11 Roma

0 Maskva

-1

Bratislava Viena Budapeštas +2 -1 +8 Bukareštas Varna Dubrovnikas +4 Sofija +8

+14

Stambulas +9

Malaga +12

42-oji metų diena. Vasario vienuoliktoji, pirmadienis, pirmoji 7-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 323 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Adolfas, Algirdas, Algirdė, Evelina, Teodora. Geros dienos!

Alžyras +14

Tunisas +18

Atėnai

+14 Larnaka

Kryžiažodis

Horoskopai Vandenis 01 21 - 02 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Atsakymus galima siųsti iki penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 25 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius. Penktos savaitės kryžiažodžių atsakymai: 01 28 - PORTRETAS 01 29 - BERŽAI 01 30 - MIESTAS 01 31- DIKTANTAS 02 01 - ĮSIMYLĖJĘ DARBĄ 02 02 - KELIAMAS KRANAS Redakcijos prizą laimėjo Pranas Matulevičius iš Kauno. Tel. pasiteirauti 8 5 249 2152

Vasario 9 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................. Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Pajusite permainas, kurios ir džiugins, ir gąsdins. Svarbiausia neskubėkite, gerai viską apgalvokite ir metodiškai pasirenkite. Jei esate sutrikę, paprašykite artimųjų pagalbos. Jautis. Seksis tiems, kurie geba atsiriboti nuo išorinio pasaulio, svetimų nuomonių ir įtakos, kurie gali nepasiduoti srautui ir įsiklauso į savo vidinį balsą. Dvyniai. Svarbu likti geranoriškiems, tuomet laukia sėkmė, pripažinimas. Siekite aiškumo, venkite dviprasmybių. Atsargiau vairuokite automobilį. Vėžys. Nemalonus, nervingas metas. Nemaža nelaimingų atsitikimų tikimybė. Būsite priversti atsisakyti to, kas svarbu jūsų gyvenime. Ramiai praleiskite šį laikotarpį ir netruksite sulaukti sėkmės. Liūtas. Kol kas viskas neblogai, tik svarbu įvertinti tai, ką jau pasiekėte. Rasite išmintingą išeitį iš sunkios situacijos. Galima netikėta pagalba ar dovana. Mergelė. Imkitės to, kas anksčiau nepasisekė, susitikite su žmogumi, kuris kažkada jus atstūmė. Palankus metas priimti pasiūlymus, kurti naujus papildomų pajamų atnešančius planus. Svarstyklės. Jums smagu, matote šviesius horizontus. Pajusite, ką reikia keisti iš esmės, kas yra žalinga, o kas teikia atsparumą. Skorpionas. Šiandien pasistenkite įvertinti, ką gero daro jūsų kolegos: taip ne tik pasimokysite reikalingų dalykų, bet ir įgysite neblogų sąjungininkų. Šaulys. Nerizikuokite, nieko jėga nesiekite ir mokėkite patys išsisukti iš prievartos. Saugokite sveikatą ir nepykite dėl patarimų bei pastabų - tai bus naudinga. Ožiaragis. Nerimausite dėl niekų. Stabtelėkite ir pasigilinkite į savo mintis, elgesį, bendravimą. Būkite atidesni artimųjų svajonėms, daugiau laiko praleiskite su šeima. Vandenis. Palanki diena, todėl imkitės radikalių veiksmų. Beje, viskas bus gerai tol, kol nemanysite, kad esate padėties šeimininkas. Žuvys. Puikus laikas - geros naujienos, naudingi pasiūlymai. Tik mažiau ginčykitės ir būkite labai atsargūs vairuodami. Šiandien neverta rizikuoti, tvarkyti nekilnojamojo turto reikalų. Impulsyvūs sprendimai netinkami.


20

2013 02 11 Lietuvos žinios

Margumynai

Azija sutiko Gyvatės metus

Vėl pasirodys Bridžita Džouns Britų rašytojos Helen Fielding sukurto personažo gerbėjai pagaliau sulauks naujos knygos apie pamėgtą heroję. Ji pasirodys jau šį lapkritį. Niujorko leidykla “Alfred Knoph” pranešė, kad pradinis “Bridžitos Džouns dienoraščio” trečiosios dalies tiražas bus 250 tūkst. egzempliorių. Kol kas naujoji knyga apie “visos Didžiosios Britanijos numylėtinę” dar neturi galutinio pavadinimo, bet aišku, kad herojė joje toliau kovos su papildomomis kalorijomis ir asmeninio gyvenimo problemomis. “Mažai kas iš šiuolaikinių rašytojų gali susilyginti su H.Fielding, kai reikia pavaizduoti šiuolaikinę moterį. Labai ilgai laukiau tolesnio pasakojimo apie Bridžitą Džouns ir džiaugiuosi, kad pagaliau ji pas mus grįžo”, - sakė leidyklos vyriausiasis redaktorius Sonny Mehta. Jis patikino, kad romanas ne tik bus išspausdintas ant popieriaus, bet pasirodys ir jo elektroninė bei garsinė versija.

Pasitikdami Gyvatės metus tūkstančiai žmonių meldėsi Šanchajaus šventyklose.

Sekmadienį daugiau kaip milijardui azijiečių pasitinkant Gyvatės metus per visą Aziją griaudėjo fejerverkų kakofonija. Nuo Australijos iki Pietų Korėjos milijonai žmonių keliavo didžiulius atstumus, kad Naujuosius metus pagal Mėnulio kalendorių - svarbiausią daugelio azijiečių šventę - sutiktų drauge su šeimomis. Laikrodžiui išmušus vidurnaktį dangų virš Pekino nušvietė spalvotos ugnys. Šalčio nepabūgę gyventojai sprogdino triukšmingas pirotechnikos priemones, kurios, kaip tikima, atbaido piktąsias dvasias. Tokios scenos kartojosi visoje Kinijoje. Tačiau šiemet pirotechnikos priemonių Pekine parduota 37 proc. mažiau negu pernai, nes Kinijos sostinės gyventojai, ir taip kenčiantys didžiulį smogą, nuogąstavo, kad tarša per šventes gali pasiekti pavojingą lygį. Milijonai žiūrovų stebėjo valstybinės televizijos CCTV rodytą tradicinį šventinį koncertą, ku-

riame pasirodė legendinės žvaigždės, tarp jų ir Celine Dion. Dainininkė kartu su vietos garsenybe Song Zuying mandarinų kalba atliko klasikinę kinų liaudies dainą “Jazmino žiedas”. Paskui C.Dion sudainavo pasaulinį hitą “My Heart Will Go On” iš “Titaniko”. Kinijoje gyvatė laikoma išminties, turto ir ilgaamžiškumo simboliu, bet ne tokiu palankiu kaip kai kurie kiti iš 12 kinų zodiako gyvūnų, pavyzdžiui, drakonas. Taivano šventyklos buvo pilnos palaiminimo siekiančių tikinčiųjų, o Taibėjuje prezidentas Ma Ying Jeou dalijo sveikintojams tradicinius “raudonus vokus” su pinigais - simboliniu Taivano doleriu. Žmonės taip pat puolė į loterijos kioskus pirkti specialių Naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių bilietų. Loterijos “Aukso puodą” sudaro 200 mln. Taivano dolerių (6,89 mln. dolerių). Sidnėjuje Naujuosius metus pagal Mėnulio kalendorių paskelbė naktiniai

Parduodama Žydroji skylė Nors skylės Žemėje nelabai domina nekilnojamojo turto rinką, pranešimas apie Bahamose esančios Žydrosios skylės pardavimą tapo didele sensacija. Už sklypą su giliausia pasaulyje Žydrąja skyle prašoma 24 mln. dolerių. Pardavėjas nurodo, kad šią vietą sunku rasti net žemėlapyje, ten neskrenda lėktuvai nei iš Amerikos, nei iš Europos, o šalia beveik nėra viešbučių ir golfo laukų, todėl sklypas su skyle tikrai vertas prašomos sumos. Be to, šioje skylėje galima nusileisti į giliausią pasaulyje grotą, kurios gylis -

fejerverkai. Premjerė Julia Gillard 900 tūkst. kinų kilmės australų per “Twitter” palinkėjo “sveikatos ir klestėjimo”. Naujieji metai pagal Mėnulio kalendorių paprastai reiškia didžiausią metinę žmonių migraciją - visoje Kinijoje ir kitose Azijos valstybėse milijonai jų grūdasi į perpildytus traukinius, autobusus ir vyksta namo praleisti švenčių su šeimomis. Honkonge labai padidėjo roplių pardavimas. Nors iš pažiūros šie gyvūnai nėra itin mieli, Gyvatės metais vis daugiau žmonių nori jų laikyti namuose. Lemia ir tai, kad Honkongas labai tankiai apgyventas miestas, tad gyvūnų mylėtojai ieško augintinių, kuriems reikėtų mažiau erdvės. Specialistai teigia, jog auginti gyvates labai paprasta, palyginti su kitais ropliais. Pietų Kinijos virtuvėje gyvatės laikomos delikatesu, taip pat sveikatos šaltiniu. Tikima, kad tiršta jų mėsos sriuba gerina kraujotaką ir padeda išvengti ligų žiemą.

Bridžitos vaidmenį atliko R.Zellweger.

Pašėlęs kupranugaris

203 metrai. Būtent dėl to šią vietą nepaprastai mėgsta nardytojai. Kartu su Žydrąja skyle parduodamas žemės sklypas su smėlio paplūdimiu, kurio plotas - 784,434 kvadratinio metro, todėl šioje vietoje galima įrengti elitui skirtą nedidelį kurortą. Tokios žydros skylės Žemėje susidarė vykstant karstiniams procesams, kai lietaus vanduo išplovė skilusius kalkių klodus, o vėliau per ledynmečio periodą iki dabartinio pakilo jūros lygis. Tokios skylės vadinamos žydromis dėl įspūdingo mėlynos spalvos kontrasto - giliausioje vietoje vanduo tamsiai mėlynas, o aplink ją žydras.

Kupranugaris Philas šlaistėsi greitkeliu. / AFP/Scanpix nuotraukos

Iš Jungtinių Amerikos Valstijų Kalifornijos valstijoje esančio ūkio du kartus pabėgo kupranugaris. Šeimininkas jį rado, kai šis kiūtino šalia greitkelio.

Žydroji skylė laukia pirkėjo. / Blue Hole Bay nuotrauka

Pati H.Fielding atskleidė tik tiek, kad romano veiksmas vyks šiuolaikiniame Londone, tačiau lieka neaišku, kokio amžiaus bus herojė, nes ji jau turėtų būti perkopusi 40 metų. Taip pat nežinoma, ar trečioje dalyje bus jos “amžinieji meilužiai” Markas Darsis ir Danielis Kliveris. Pati rašytoja apie tai kalba miglotai: “Visus metus po to mano gyvenimas tęsėsi, Bridžitos taip pat. Tikiuosi, kad skaitytojas, skaitydamas tolesnę istoriją, jaus tokį pat malonumą, kokį aš jaučiau rašydama.” Dar 2009 metais buvo pasirodę pranešimų, kad ketinama perkelti į ekraną ir trečią Bridžitos Džouns istorijos dalį. Tuomet teigta, kad tai bus filmas apie 40 metų moterį, desperatiškai bandančią pagimdyti kūdikį, kol dar gali. Tačiau šiuo metu nebeaišku, ar nauja dalis bus ekranizuota, mat pagrindinio vaidmens atlikėja Renee Zellweger atsisako vaidinti, nes jai per daug sunku priaugti tiek svorio, kad būtų panaši į Bridžitą, o paskui jį numesti.

Vienakupris kupranugaris Philas - tikras nenuorama. Tuo įsiti-

kino jo šeimininkas Jamesas Stocktonas. Vyras pasakojo, kad vieną dieną kupranugaris sulaužė aptvarą ir pabėgo iš ūkio. J.Stocktonas greitai pastebėjo, kad nebėra Philo, ir pradėjo jo ieškoti. Šeimininkas, pasikvietęs kelis draugus, iššukavo apylinkes ir greitai rado pabėgusį gyvulį. Jis ramiai tupėjo

laukuose, o pamatęs J.Stocktoną niekur nebėgo. Amerikietis sugrąžino Philą į ūkį ir virve pririšo prie aptvaro. Tačiau virvė kupranugariui - menka kliūtis. Gyvulys nesunkiai ją nutraukė ir pasileido bėgti link greitkelio. Pasiekęs jį Philas sustojo vidury kelio ir vos nesukėlė avarijos. Vienas sunkvežimio vairuotojas tik dėl staigios reakcijos nepartrenkė pašėlusio kupranugario. “Važiavau greitkeliu ir... vidury kelio pamačiau kupranugarį. Staigiai stabdžiau. Laimei, viskas baigėsi laimingai”, - pasakojo sunkvežimio vairuotojas. Pajutęs, kad greitkeliu sliūkinti pavojinga, Philas pasitraukė į šalikelę. Kai atvažiavo šeimininkas, gyvulys lėtai kiūtino šalia greitkelio. Antrąkart sugavęs kupranugarį J.Stocktonas nuvežė jį į veterinarijos kliniką. Veterinaras nustatė, kad Philas neserga pasiutlige ir yra sveikas. “Kupranugariai nemėgsta vienatvės, jie yra socialūs. Galbūt fermoje jam trūko draugų”, - pasakojo J.Stocktonas. Vyras ketina įsigyti kupranugario patelę ir atgabenti ją į fermą. Amerikietis tikisi, kad jos draugija apramins Philą.

AFP, Cbsnews.com, “Curbed”, “The Associated Press”, BNS, LŽ


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.