2013 m. sausio 15 d. / Antradienis / Nr. 11 ( 13 436 )

Kaina

2013 m. sausio 15 d. / Antradienis / Nr. 11 (13 436)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

ISTORIJA

DIENOS TEMOS

Energetikos padangėje temsta saulė

Keramikos karštligė siautė ir Lietuvoje 12p.

Delfinai sugrąžins į muziejų

11p.

lankytojus

4p.

www.lzinios.lt

V.Mazūras: iš daiktų susirankiotas gyvenimas MINDAUGAS KLUSAS

Scenografas ir režisierius Vitalijus Mazūras svajojo apie tokį lėlių teatrą, kuris nebūtų tik vaikų aikštelė, o taptų politine scena. Įvykiu. Net gūdžiais sovietmečiais menininkas sugebėjo atkakliai ir nuosekliai brandinti savitą teatro estetiką.

Darbo neturi kas ketvirtas Lietuvos jaunuolis, ir nors statistika rodo, kad per metus situacija pagerėjo, prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, jaunų bedarbių gretas tirpdo emigracija

3p.

Londono bokso ringe iškovojęs pirmą olimpinį medalį nepriklausomai Lietuvai Evaldas Petrauskas dabar laimingas - iš Airijos į Lietuvą grįžo mylimoji Dovilė su jų dukrele Guste

15p.

Garbingiausiu apdovanojimu Vitalijus Mazūras įvertintas už lėlių teatro virsmą ryškiu Lietuvos kultūros reiškiniu ir kūrybos sąsajas su etnine lietuvių pasaulėjauta. “Sovietmečiu atradome visai kitą pasaulį - daiktų pasaulį”, - LŽ teigė scenografas, tikriausiai turėdamas mintyje ne tik save ir kartu dirbusius aktorius, bet ir kitus bendražygius - Vilniaus lėlių teatro tėvą Balį Lukošių, dailininką Gintautą Žalalį, Kauno valstybinio lėlių teatro įkūrėją Stasį Ratkevičių.

Lėlių teatras toks, kad jame ir lubomis galima vaikščioti visai normaliai atrodysi.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Šiaulėnų valsčiuje, Šiaulaičiuose (Radviliškio r.), gimęs V.Mazūras yra tikras teatro maištininkas, įvykdęs ne vieną perversmą. Pirmiausia jis atsisakė etalonu laikomo ir visiems teatrams primetamo natūralistinio Sergejaus Obrazcovo teatro realizmo. “Eglė žalčių karalienė” (1968) sukėlė šios meno srities revoliuciją, eksperimentuojantiems Uralo zonos teatrams V.Mazūro kūryba tapo atspirties tašku.

13p.

Jie atkreipia dėmesį į Lietuvoje ir valstybėse kaimynėse vis dar pastebimą posovietinį palikimą. Buvęs JAV gynybos sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas Europai ir NATO Ianas Brzezinskis, vertindamas Lietuvos naujosios Vyriausybės kalbas apie santykių su Rusija “perkrovimą”, tikina, kad viskas bus

Atsisakys darbo stovyklų

Kinija ketina reformuoti bausmių sistemą, pagal kurią nusižengę gyventojai buvo siunčiami į darbo stovyklas. Nuo 1957-ųjų jose be teismo iki ketverių metų galima laikyti žmones, kurie ten turi būti perauklėjami.

Tai seniai kritikuoja Kinijos intelektualai, žmogaus teisių gynėjai ir net valstybinė žiniasklaida. Kuo pasibaigs ši reforma, nežinoma. Neaišku ir tai, kaip bus pasielgta su žmonėmis, šiuo metu esančiais darbo stovyklose, kurių Kinijoje yra daugiau kaip 350. Jose laikoma apie 160 tūkst. žmonių. Darbo stovyklose atsiduria Kinijos disidentai, taip pat tie, kurie bando ginti savo teises arba pasipriešina regionų valdžiai.

8p.

ORAI

Ekspertai: saugumas savaime neatsiranda Valstybių suverenitetas ir saugumas nėra savaime suprantamas dalykas. Jį reikia puoselėti, išlikti budriems vertinant net tuos veiksnius, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo neutralūs. Tokius patarimus Lietuvai dalija įtakingi JAV ekspertai.

UŽSIENIS

gerai tol, kol neišduosime savo prigimtinių vertybių. Vašingtono tarptautinių studijų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Robertas C.Nurickas kaip svarbiausią sritį, į kurią reikėtų susitelkti nedelsiant, įvardija energetikos sektorių.

3p.

Šiandien: debesuota, vietomis snigs, pustys.

Temperatūra dieną 2-6 laipsniai šalčio.

19p.

2

2013 01 15 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Su istorija verta draugauti JŪRATĖ LAUČIŪTĖ

Klausantis kai kurių iš verslo į politiką atėjusių veikėjų svarstymų gali susidaryti įspūdis, kad humanitariniai mokslai ir jiems atstovaujantys mokslininkai - lyg akmuo ant lieso valstybės biudžeto kaklo, traukiantis jį į krizę. Todėl kiekviena nauja Vyriausybė pirmiausia puola “optimizuoti” šios gyvenimo srities, apkarpydama lėšas, ribodama humanitarų žinių, tyrimų rezultatų taikymą priimant sprendimus, o vadovavimą pavesdama atsitiktinai iš partinių kadrų “kaladės” išpeštiems asmenims.

Tokio elgesio rezultatai bado akis.

Ypač istorijos ignoravimas.

Po rinkimų atsiradusių aistrų sūkuryje, valdžios koalicijų dėlionėse ir rietenose tarp partijų mažai kas prisimena, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos visuomenė jau sprendė analogiškas problemas ir kad protingesniems šiandienos politikams labai praverstų anų dienų patirtis.

Atsižvelgdama į istorinio momento aktualijas, rekomenduočiau Audronės Žemaitytės-Veilentienės tyrimą “Lyderio problema parlamentinėje valstybėje. Seimo frakcijų vadovai parlamentinės krizės laikotarpiu 1926 metais”, kuriame

bandoma išsiaiškinti, ar buvo galima užkirsti kelią kariniam perversmui.

1926-aisiais į Seimą, be 22 Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos narių, pateko dar šešių partijų atstovai ir 3 žydų, 4 lenkų, 6 klaipėdiečių bei vokiečių atstovai, todėl Vyriausybę ėmė formuoti daugiausia vietų Seime gavę valstiečiai liaudininkai.

Dėl įsisenėjusios politinės nesantaikos ir šmeižto rinkimų kampanijos metu (kaip tai mums pažįstama!) jie negalėjo sudaryti koalicijos su krikščionių demokratų bloko frakcijomis, todėl buvo suformuota koalicija su skirtingų programų ir interesų politiniais partneriais - socialdemokratais ir tautinėmis mažumomis.

Ministrų kabinetui ėmęs vadovauti Mykolas Sleževičius pakeitė šiame poste krikščionių demokratų lyderį Mykolą Krupavičių. Šis, nepripažindamas savo kaltės dėl pralaimėjimo, nurodė kitas priežastis: visuomenės politinis nenusistovėjimas ir nepakankamas susiorientavimas partijų siekiuose; nežabota, padorumo ir valstybingumo ribas peržengusi kairiųjų ir tautinių mažumų prieš rinkimus vykdyta agitacija, finansinė krizė.

Negalima nepažymėti, kad šios priežastys stebėtinai gajos ir aktualios šiandien, kai Tėvynės sąjungos-Lie-

tuvos krikščionių demokratų lyderį Vyriausybės vadovo poste pakeitė socialdemokratas.

Su mūsų dienomis siejasi, pavyzdžiui, ir M.Krupavičiaus įžvalga, jog koalicinė M.Sleževičiaus Vyriausybė turėsianti tenkinti visus savo sąjungininkų ir lenkų frakcijos reikalavimus, nes kitaip neturės daugumos palaikymo. Jo būgštavimai netrukus pasitvirtino. 1926 metų birželio 17 dieną buvo priimtas įstatymas dėl karo padėties panaikinimo. Taip pada-

Nesnaudė anuomet ir kaimyninių valstybių agentai. SSRS pasiuntinybė aktyviai kišosi į Lietuvos vidaus politiką, siekdama susilpninti krikščionių demokratų įtaką, nes bijojo, kad Lietuva susitars su Lenkija. Pasiuntinybė bendravo su tautininkų lyderiais, o liaudininkų laikraščiui suteikdavo krikščionis demokratus kompromituojančios medžiagos.

Vėliau savo atsiminimuose M.Krupavičius rašė, kad paskelbus rinkimų rezultatus pas jį į Žemės ūkio mi-

Mažai kas prisimena, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos visuomenė jau sprendė analogiškas problemas. ryta didelė klaida užsienio politikoje, nes pirmą kartą buvo pripažinta, kad už demarkacijos linijos yra Lenkija, o ne okupuotos Lietuvos žemės.

Krikščionių demokratų atstovai, kaip aiškėja iš A.Žemaitytės- Veilentienės tyrimo, įžvelgė Vyriausybės klaidų ir dėl Klaipėdos krašto. Pastebėta, kad Klaipėdos krašte lietuvių kalbos mokymas beveik lygus nuliui, stinga lietuvių kalbos mokytojų, o Lietuvos skirta valdžia toleruoja vietinės valdžios daromus Klaipėdos konvencijos pažeidimus, kenkdama lietuvių tautos interesams.

nisteriją atėjo Antanas Merkys, tuometis Lietuvos tautininkų sąjungos pirmininkas, ir įkalbinėjo neperleisti valdžios liaudininkams, nes jie sugriausią valstybę ir atiduosią ją bolševikams. A.Merkys tikino, kad tautininkų ir krikščionių koalicija yra labai natūrali, nes šios dvi partijos į daugelį valstybės reikalų žiūrinčios vienodai.

Dauguma tapę liaudininkai ir socialdemokratai, pajutę savo galią, diktavo savo sąlygas. Kairiųjų Vyriausybė, vykdydama reformas, visiškai neatsižvelgė nei į opozicijos,

nei į visuomenės nuomonę ir ne tiek siekė įgyvendinti demokratines programas, kiek stengėsi pakirsti krikščionių demokratų įtaką šalyje.

Tokia partinėmis ambicijomis grindžiama koalicija negalėjo būti ilgalaikė. Nuo partijų lyderių valstybinio darbo patirties, jų gebėjimo kartu dirbti Seime, tolerancijos politiniams oponentams ir požiūrio į visuomenės nuomonę priklausė ir tebepriklauso ne tik Seimo, bet ir demokratinės santvarkos, valstybės likimas. Anuometinė koalicija baigė liūdnai - gruodžio 17 dieną Seimo posėdį nutraukė įsiveržę karininkai.

Tyrimo autorės nuomone, po ilgų okupacijos metų atsiradusioje valstybėje nebuvo demokratijos tradicijų, parlamentinio darbo patirties, todėl partinės ir ideologinės ambicijos buvo iškeliamos aukščiau už valstybės interesus.

Labai naudinga ir aktuali išvada, liudijanti, jog politikams ir visuomenei norint daryti mažiau politinių klaidų su istorija verta draugauti.

Kuo šiandieninė padėtis skiriasi nuo anuometės? Nebent tuo, kad nesame tokia savarankiška ir nepriklausoma valstybė, kokia buvo anuometė Lietuva, o esame didelės Sąjungos dalis. Tad yra tikimybė, jog iki perversmo neprieisime.

Gerai tai ar blogai?

•

Seimo tribūna

Sausas Konstitucijos aiškinimas veda į aklavietę Su praėjusios kadencijos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos pirmininku konservatoriumi Pauliumi Saudargu, išeivijos reikalų neketinančiu išsižadėti ir šiame Seime, kalbamės apie pastarųjų dienų aktualiją kai kurias Pilietybės įstatymo nuostatas.

Lietuvos žinios

- Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į visuomenėje vykstančias permainas ir žmonių lūkesčius, vakar kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl pilietybės teikimo plėtros galimybių. KT klausiama, ar tam pakanka pataisyti Pilietybės įstatymą, ar būtina keisti Konstituciją. Ar, Jūsų nuomone, to išsiaiškinti nebuvo galima anksčiau?

- Prezidentė pasirinko konstruktyvų teisinį kelią. Vis dėlto noriu priminti, kad į KT šalies vadovė kreipėsi lygiai dėl tų pačių dalykų, kuriuos anos kadencijos Seimas buvo priėmęs 2010-ųjų rudenį. Tačiau prezidentė įstatymą vetavo. Man atrodo, kad pasiklausti KT nuomonės dėl ginčytinų Pilietybės įstatymo nuostatų buvo galima dar tuomet. Bet, kaip sakoma, geriau vėliau nei niekada.

P.Saudargas ragina pirmiausia matyti politinį tikslą ir pagal tai tvarkyti teisinę bazę.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

- Jei ne ledo šokėjos Isabellos Tobias nepavykęs bandymas gauti Lietuvos pilietybę, pilietybės klausimai, ko gero, dar ne vienus metus būtų nukloti storo dulkių sluoksnio?

- Džiaugiuosi, kad šia istorija domisi žiniasklaida ir visuomenė, visi komentuoja, visiems tai rūpi. Ir tai yra svarbu. Mes gyvename demokratinė-

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

je valstybėje, kur visuomenės nuomonė - svarbiausia. Galbūt kilęs skandalas pagaliau leis mums išeiti iš teisinės aklavietės.

- Daugiausia aistrų keliantys Pilietybės įstatymo sopuliai - išvykusiųjų po 1990-ųjų kovo 11-osios negalėjimas išsaugoti Lietuvos pilietybės ir griežti reikalavimai norintiems ją gauti užsieniečiams. Ar tai lygiaverčiai “lygties dėmenys”?

- Tai to paties konteksto, tačiau visiškai kitokio pobūdžio dalykai. Kai kalbame apie dvigubą pilietybę pirmuoju atveju, galvoje turime savo tautiečius, dalį gyvenimo praleidusius gimtinėje. Vis didėjant emigracijai svarbiausias tikslas yra išsaugoti ryšius su emigrantais ir pamėginti susigrąžinti juos namo. Vienas būdų, kaip tai pasiekti, - palikti tautiečiams lietuviškus pasus. Ir čia nėra nieko bloga, visi tai suvokia. Tai suvokime ir pilietybės požiūriu.

Dėl išimčių užsieniečiams - teisiškai ir politiškai kitoks klausimas. Per dešimtmečius tebuvo vienas kitas atvejis, kai dėl pilietybės kreipėsi asmuo, tarptautiniu lygiu galintis atstovauti Lietuvai. Tokius žmones norime pritraukti, nors jie niekada nebuvo mūsų šalies piliečiai.

- Jei KT dar kartą išaiškintų, kad išplėsti dvigubos pilietybės galiojimo

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

ribas galima tik keičiant Konstituciją, kaip įvykiai klostytųsi toliau?

- Tektų rengti referendumą, nes Konstitucijos 12 straipsnį galima keisti tik tokiu būdu, vien Seimo jėgų nepakaktų. Vis dėlto viliuosi, kad KT - dinamiška struktūra. Taip, teisinėje valstybėje turime gerbti įstatymus, teismo sprendimus, juos vykdyti. Bet diskutuoti dėl jų, turėti savo nuomonę niekas nedraudžia. Nes teismai taip pat klysta. Gal kitos sudėties KT teisėjai turės kitokią nuomonę. KT išaiškinimas nėra dogma. Tuo laikotarpiu, kai jis buvo priimtas, mes jo laikėmės ir tebesilaikome. Tačiau galbūt dabar KT pamėgins šį klausimą įvertinti kitaip, atsižvelgs į visuomenės lūkesčius.

bos pilietybės ribas. Ar projektas jau parengtas?

- Palaukime, ką pasakys KT. Gal viskas išsispręs savaime. Jei ne, aiškinsimės Seimo nuotaikas. Mano galva, keisti Konstituciją tikrai nebūtina, pakanka įstatymo pataisų. Sakyčiau, ir prezidentė lyg eina šia kryptimi.

- Pilietybės reikalai - teisė ar politika?

- Seime teisė ir politika - neatsiejami dalykai. Tačiau kartais sprendžiant teisinius klausimus politikos būna per mažai. Mano požiūriu, tai yra blogai.

Per sausai aiškinant Konstituciją, nematant prieš akis tikslo, dažnai galima atsidurti aklavietėje. Gal teisininkai ir nesutiks, bet KT, atsižvelgdamas į tą tikslą ir valstybės interesą, kai kuriuos dalykus galėtų aiškinti kiek kitaip. Tai

Galbūt dabar KT pamėgins šį klausimą įvertinti kitaip, atsižvelgs į visuomenės lūkesčius.

- Ne paslaptis, kad išeivijos nuostata dėl dvigubos pilietybės įteisinimo referendumu labai skeptiška.

- Manau, kad referendumo likimas priklausys nuo to, kaip klausimas bus pateiktas visuomenei, kokios vyraus nuotaikos. Tiesą sakant, prognozuoti referendumo rezultatų dabar nedrįsčiau.

- Neseniai Jūs pats užsiminėte apie variantą, kuris leistų praplėsti dvigu-

tiktų ir dvigubos pilietybės nuostatoms. Juk čia labiausiai kliūva viena frazė - “atskiri atvejai”. Ką prie tokių reikėtų priskirti, galima diskutuoti be galo ir be krašto. Todėl pirmiausia matykime politinį tikslą ir pagal tai tvarkykime teisinę bazę.

•

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 01 15 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Ekspertai: saugumas savaime neatsiranda TADAS VALANČIUS

Valstybių suverenitetas ir saugumas nėra savaime suprantamas dalykas. Jį reikia puoselėti, išlikti budriems vertinant net tuos veiksnius, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo neutralūs.

Tokius patarimus Lietuvai dalija įtakingi JAV ekspertai.

Saugumo Vidurio ir Rytų Europoje klausimais Vilniuje diskutavę ekspertai atkreipia dėmesį į Lietuvoje ir valstybėse kaimynėse vis dar matomą posovietinį palikimą. Jie taip pat pabrėžia mūsų šalies energetikos sektoriaus problemas ir primena Lietuvos pareigas dėl Rytų kaimynystės.

- Dalyvavote diskusijose apie NATO vaidmenį XXI amžiuje, Rusijos interesus bei saugumą Vidurio ir Rytų Europoje. Kodėl, Jūsų nuomone, šios problemos sulaukia tokio dėmesio? - LŽ teiravosi buvusio JAV gynybos sekretoriaus padėjėjo pavaduotojo Europai ir NATO Iano Brzezinskio.

- Apie tai būtina diskutuoti, nes visos šios temos - fundamentalūs klausimai, liečiantys šio regiono valstybių saugumą. Kitaip tariant, tai problemos, kurias kelia Vidurio ir Rytų šalių vyriausybės. Per tokias diskusijas iš skirtingų idėjų ir įžvalgų randasi atsakymai, kuriais gali naudotis realią politiką vykdančios institucijos.

- Regiono valstybės priklauso NATO. Apie kokias grėsmes šiandien galime kalbėti? Kiek pagrįstos kalbos apie kada nors ateityje galimą karinės jėgos proveržį?

- Negalite laikyti savo suvereniteto ir saugumo savaime suprantamu dalyku. Tai pirma labai svarbi taisyklė. Antra, itin svarbu suvokti, kad dėl įvairiausių politinių nesutarimų

R.C.Nurickas: “Svarbiausia sritis, I.Brzezinskis: “Viskas bus gerai tol, į kurią reikėtų susitelkti nedelsiant, kol neišduosite savo prigimtinių yra energetikos sektorius.” vertybių ir tikslų.” ir ginčų, galinčių atsiliepti regiono saugumui, turite būti pasirengę. Per konferenciją niekas nė puse lūpų nekalbėjo, neprognozavo artimu metu gresiančios invazijos ar ginkluoto konflikto. Viskas, ką mes darome, yra bandymas numatyti ateityje galbūt iškilsiančius sunkumus, galinčius regione sujaukti stabilumą ar virsti potencialia grėsme jo saugumui. Vien užčiuopus tokių potencialių ateities įvykių užuomazgas reikia kuo skubiau jas neutralizuoti.

- Nemažai dėmesio tokiose diskusijose skiriama Rusijai. Naujoji Lietuvos Vyriausybė kalba apie santykių su Rusija “perkrovimą”. Kaip manote, ką tokie planai gali mums duoti?

- Kodėl gi nereikėtų to daryti?

Kokią žalą tai galėtų atnešti? Viskas bus gerai tol, kol neišduosite savo prigimtinių vertybių ir tikslų. Kol išliksite principingi ir netapsite nai-

viai patiklūs dėl visko, ką tokie užmojai gali atnešti.

- Ar dėl tokių kalbų gali nukentėti mūsų santykiai su JAV? - Tikrai nemanau, kad JAV galėtų atsukti Lietuvai nugarą vien dėl to, kad ji bandytų normalizuoti santykius su Rusija. Pavyzdžiui, Lenkijoje JAV bandė sustiprinti savo karinę įtaką, tačiau ši valstybė vis vien paspaudė santykių su Maskva “reset” mygtuką.

- Kuo išskirtinis yra Vidurio ir Rytų Europos regionas visos Europos saugumo kontekste? - LŽ paklausė Vašingtono tarptautinių studijų instituto vyresniojo mokslo darbuotojo Roberto C.Nuricko.

- Tai išskirtinai saugi ir taiki pasaulio dalis. Tačiau kai kurios saugumo užtikrinimo problemos lieka atviros. Esminis skirtumas nuo kitų Senojo žemyno dalių yra šio regiono

praeitis. Kai kuriose regiono valstybių gyvenimo srityse vis dar galima matyti ryškių sovietinio periodo ženklų. Pirmas - tai didžiulis susirūpinimas dėl pokyčių Rusijoje. Tokį susirūpinimą kelia buvusi bendra istorija ir nedidelis geografinis atstumas, taip pat iš ankstesnio laikotarpio likę neišspręsti dvišaliai santykiai.

Antras išskirtinis bruožas, kurį taip pat pavadinčiau palikimu, yra nesutvarkyta energetikos sektoriaus infrastruktūra. Kalbėdami apie Baltijos šalis, šį regioną energetikos ekspertai dažniausiai apibūdina kaip energetinę salą. Ir tai ne vien dėl vamzdynų. Trys Baltijos regiono valstybės lyg ir yra pasisukusios į Vakarus, tačiau visa šio sektoriaus infrastruktūra krypsta čia į vieną, čia į kitą pusę. Suprantama, kad nepaprasta išspręsti keblią situaciją, tačiau priemonių tam yra. Ir tai, ką pama-

žu pagaliau pavyksta įgyvendinti, tiesiama elektros linija su Skandinavijos šalimis. Nors ir nelengvai, taip pat randasi alternatyvūs energijos išteklių šaltiniai.

- Kokių realių veiksmų turėtume imtis nedelsdami, kad Jūsų minėti susirūpinimą keliantys veiksniai būtų išgyvendinti?

- Labai svarbų vaidmenį sprendžiant šias problemas atlieka vidaus politika. Svarbiausia sritis, į kurią reikėtų susitelkti nedelsiant, yra energetikos sektorius. Ne mažiau svarbi problema, kurią pažymi ekspertai, didžiulis emigracijos mastas.

- Kuo Lietuva išsiskiria regioninio saugumo klausimų sprendimo kontekste?

- Kiekvienos šalies istorija yra išskirtinė. Vis dėlto jau atkreipiau dėmesį, kad Baltijos šalys ypač mėgsta pabrėžti savo išskirtinumą tarp valstybių kaimynių. Paprastai žmonės linkę visas tris šalis “sulipdyti” į vieną didelį gumulą ir didesnio išskirtinumo nepastebi. Tačiau turiu pripažinti, kad saugumo požiūriu, nors jus sieja bendri klausimai, galima įžvelgti ir skirtumų. Pavyzdžiui, emigracijos mastas Latvijoje ir Estijoje ne toks aktualus nei Lietuvoje. Taip pat išsiskiriate pablogėjusiais santykiais su Lenkija, tuo, kad turite bendrą sieną su Europai rūpestį keliančia Baltarusija, esate netoli nuo Ukrainos, kuri pasižymi nestabilia politine situacija. Vienas mano patarimų - Baltarusijai skirti kuo daugiau dėmesio. Visi kalba apie sankcijas režimui, tačiau norisi matyti kur kas liberalesnę politiką šios šalies gyventojų atžvilgiu.

Tenka pripažinti, kad apie Lietuvą dažniau kalbama ne kaip apie šalį, o kaip apie valstybę, apsuptą kaimynų kraštų, susijusių su saugumo politika Europoje. Tokiu būdu Lietuvai ne tik atsiranda konkrečių pareigų, bet ir nemažai galimybių.

•

Vyriausybė nedarbo rykštės nesustabdo liai. Tačiau A.Pabedinskienė nenorėjo atsakyti į klausimą, ar pasitiki LDB direktoriumi Vidu Šlekaičiu.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Mūsų šalyje darbo neturi kas ketvirtas jaunuolis. Nors statistika rodo, kad per metus situacija pagerėjo, prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, jaunų bedarbių gretas tirpdo emigracija.

Vakar prezidentė D.Grybauskaitė jaunimo nedarbo problemas aptarė su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene.

Valstybės vadovės teigimu, negali būti dangstomasi dėl emigracijos pagerinta statistika, o už jaunų žmonių įdarbinimą atsakingos ministerijos turi dirbti koordinuotai.

D.Grybauskaitė negailėjo kritikos Lietuvos darbo biržai (LDB) dėl neveiksnumo. Tačiau LDB direktorius su priekaištais nesutinka.

Būtinas veiksmingas planas D.Grybauskaitės teigimu, LDB neveiksnumas yra nepateisinamas. Prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė pažymėjo, kad LDB būtina rimta ir neatidėliotina pertvarka - kiekvienas darbo ieškantis žmogus turi sulaukti konkrečios pagalbos. “Tokios darbo biržos, kokios yra šiandien, kai tik užsiimama bedarbių registravimu, žmonėms nereikalingos”, - prezidentės nuomonę perdavė D.Ulbinaitė.

Anot D.Grybauskaitės, Vyriausybė

Situacija gerėja?

Pats V.Šlekaitis aiškina, kad LDB itin prisideda prie nedarbo mažinimo. “Pernai į mus kreipėsi apie 74 tūkst. jaunų žmonių. Iš jų apie 40 tūkst. įdarbinome, 12 tūkst. įtraukėme į įvairias priemones, maždaug 4 tūkst. jų pradėjo savo verslą pagal patentus. Faktai rodo, kad LDB atlieka tam tikrą darbą”, - teigė jis.

V.Šlekaitis tikino, kad jaunimo situacija darbo rinkoje gerėja. Esą per metus neturinčio darbo jaunimo sumažėjo nuo 30 iki 25 tūkstančių. EuSocialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė vakar nenorėjo atsakyti į klausimą, ar pasitiki LDB direktoriumi V.Šlekaičiu.

Oresto Gurevičiaus nuotraukos

turi patvirtinti aiškų ir veiksmingą nacionalinį jaunimo įdarbinimo planą.

Pasinaudojus tarptautine praktika, turi būti sukurtas ir pradėti veikti bendras įdarbinimo modelis, apimantis pagalbą nuo profesinio parengimo, praktinių įgūdžių iki nuolatinio įsidarbinimo. Taip pat būtina griežčiau kontroliuoti, kaip leidžiamos jaunimo užimtumui skirtos lėšos.

Pristatė naujas priemones Ministrė A.Pabedinskienė po susitikimo su prezidente pasakojo apie naujas priemones, padėsiančias jau-

nimui įsidarbinti. “Yra aptartos dvi priemonės. Savanorystė - tai galbūt daugiau susiję su pilietiškumo apraiškomis, bet mes, žinoma, pilietiškumą turime sieti ir su darbu.

Antra priemonė yra mobilios komandos. Su jaunais žmonėmis, kurie nesimoko, nedirba, reikia vesti dialogą ir juos bandyti integruoti į darbinę veiklą”, - aiškino ji.

A.Pabedinskienė teigė ir iš jaunimo pasigendanti noro dirbti, prisiimti atsakomybę, užsiimti verslu. Ministrė sutiko, kad LDB reikia pertvarkyti, nes dabar ji savo funkcijas atlieka forma-

Vyriausybė turi patvirtinti aiškų ir veiksmingą nacionalinį jaunimo įdarbinimo planą. rostato duomenys rodo, kad nedarbas Lietuvoje mažėja sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos valstybių”, pažymėjo jis. Norint sumažinti nedarbą, anot V.Šlekaičio, būtina, kad ekonomika kurtų darbo vietas. Taip pat reikia mokyti jaunuolius, nes daugiau nei pusė jaunų bedarbių yra nekvalifikuoti, dėl to jų įdarbinimas komplikuotas.

STATISTIKA ES statistikos agentūros Eurostato duomenimis, jaunimo nedarbas Lietuvoje pernai lapkritį siekė 24,2 proc., t. y. 6,7 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2011-aisiais. Bendras nedarbo lygis mūsų šalyje 2012 metų lapkritį buvo 12,5 procento.

ES jaunimo nedarbas lapkričio mėnesį sudarė 23,7 procento. Mažiausias jaunimo nedarbo lygis tarp 27 Bendrijos narių priskaičiuotas Vokietijoje 8,1 procento.

Kompleksinė problema Ekonomistas Romas Lazutka įsitikinęs, kad jaunimo nedarbą privalu mažinti drauge su bendru nedarbo lygiu. Anot jo, būtent bendras nedarbo lygis yra didžiausias sopulys, o ne tai, kad viena grupė žmonių labiau pažeidžiama nedarbo nei kitos.

R.Lazutkos teigimu, mūsų šalyje per mažai dėmesio skiriama darbo paklausai. Ją padidinus, didesnės galimybės atsivers ir jaunimui. “Jaunimo nedarbas priklauso nuo bendro nedarbo lygio. Retai būna taip, kad nedarbas būtų labai mažas, o jaunų bedarbių - labai daug”, - pažymėjo ekspertas.

Kalbėdamas apie įvairias skatinamąsias priemones darbdaviams, įdarbinantiems jaunimą, R.Lazutka pabrėžė, kad tokiu būdu nukentėtų kitos darbo ieškančių žmonių grupės.

•

4

2013 01 15 Lietuvos žinios

Dienos temos

Federacija spaudė Panevėžio politikus Per posėdį ne vienam tarybos nariui kilo klausimas, kaip bus sprendžiamos sportininkų ir svečių apgyvendinimo problemos. M.Balčiūnas neslėpė: “Mūsų iniciatyva kartu su ponia Kuklieriene rekonstruojamas viešbutis, lėšos jau gautos iš Europos fondų, mes turime variantą, kaip kompensuoti trūkstamą dalį. Čia ne problema. Viešbučio rekonstrukcija rūpintis įsipareigoja federacija.”

VALDAS KVEDARAS

Prieš mūsų šalyje vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ultimatyviai reikalavo Panevėžio miesto tarybos narių skirti jai apie 2,5 mln. litų. Jau iš anksto planuota dalį šių lėšų atseikėti privačiam verslui - viešbučio “Romantic” rekonstrukcijai.

Praėjusią savaitę kilus galimos korupcijos skandalui Panevėžyje, kai teismas leido suimti tris asmenis, iki šiol netyla diskusijos dėl esą neadekvačios teisėsaugininkų reakcijos. LKF prezidentas Arvydas Sabonis pasipiktino federacijos generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno suėmimu ir pabrėžė, kad LKF sutartis su Panevėžio savivaldybe nebuvo sudaryta slapta.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Panevėžio apygardos prokurorė Aurelija Gališanskytė nelinkusi komentuoti tyrimo, tačiau siūlo atkreipti dėmesį ne į sutarties teisėtumo svarstymą, o į keliems asmenims pareikštus įtarimus - jiems galėjo būti žinoma, kad sutartis nebus tinkamai vykdoma, o išrašytos sąskaitos už atliktus darbus bus suklastotos. Vakar Generalinė prokuratūra pranešė paprašiusi Panevėžio prokurorų tyrimo medžiagą perduoti jai patikrinti.

Išankstinis susitarimas Prieš čempionatą paaiškėjo, kad Panevėžyje, kur galėtų vykti pogrupio varžybos, stokojama tinkamų viešbučių.

Buvo nuspręsta mokesčių mokėtojų lėšas investuoti į privatų verslą. Įstatymas to daryti neleidžia, tad nutarta rasti tarpinį variantą - dalį miesto biudžeto lėšų atseikėti LKF sportui propaguoti, o fe-

“Taigi mes turime apmokėti viešbučiui viską. Man atrodo, čia negali būti jokių klausimų.”

Vaizdo įrašas atskleidžia, kaip LKF generalinis sekretorius M.Balčiūnas (kairėje) ir tuometis federacijos prezidentas V.Garastas įtikinėjo politikus skirti pinigų. / Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotrauka deracija dalį jų įsipareigojo skirti viešbučiui rekonstruoti.

Bendrovės “Via Unica” savininkės Dalios Kuklierienės valdomas viešbutis “Romantic” buvo pasirinktas dar 2010 metų kovą. Nutarta išplėsti nepakankamą vietų skaičių turintį viešbutį. Kad iš anksto planuojama mokesčių mokėtojų lėšas skirti privačiam verslui, neslėpė ir pati D.Kuklierienė. “Nuo spalio mėnesio (2009 metų aut.) vaikščioju į savivaldybę, jau parengtas plėtros projektas. Dabar aiškėja, kad miestas negali investuoti trūkstamų 2,1 mln. litų. Problema užverčiama ant mano vienos pečių”, - iki lemtingo Panevėžio tarybos posėdžio guodėsi moteris.

Federacija planų neslėpė 2010 metų birželio 10 dieną Panevėžio merijoje vyko tarybos posėdis,

per kurį buvo sprendžiama, ar iš miesto biudžeto skirti apie 2,5 mln. litų. Tarybos posėdyje dalyvavo ir LKF tuometis prezidentas Vladas Garastas bei federacijos generalinis sekretorius M.Balčiūnas. Svečių ir politikų diskusijos buvo filmuojamos, o vaizdo įrašas neseniai pasirodė viešojoje erdvėje.

Politikai puikiai žinojo šio posėdžio tikslą - jei miestas skirs lėšų federacijai, ši pažada iš dalies finansuoti viešbučio rekonstrukciją. Mero patarėjas Darius Simėnas, kurį teismas leido suimti mėnesiui, tąkart politikus įspėjo, kad teisininkai savivaldybei neleidžia sudaryti jokių sutarčių ar ketinimų protokolų su LKF. Vienintelė išeitis - iš federacijos pirkti paslaugas, kurios gali būti įvardytos kaip sporto populiarinimas.

“Mes asmeniškai čia jau visą pus-

metį važinėjame, kalbamės, šnekamės, tariamės. Dėl to tikimės, kad jūs susiprasite ir būsite vieningi sprendžiant tam tikrą klausimą. Yra variantas A, yra variantas B. Jei toje vietoje negalima, noriu pasakyti: kiti miestai su malonumu laukia, kad jūs sugriūtumėte.

Mes sakome, kad čia žais Lietuvos rinktinė. Yra miestų, kurie siūlo mums didžiules pinigų sumas, kad būtų Lietuvos rinktinė pas juos. Turite užmiršti ambicijas ir galvoti apie Panevėžį, apie jo žmones”, - posėdžio metu V.Garastas neslėpė, kad tik nuo politikų sprendimo priklausys, vyks ar ne Panevėžyje tarptautinės varžybos.

Federacijos generalinis sekretorius antrino, kad “norint atnešti tarptautinį renginį į Panevėžį reikia užsitikrinti finansavimą”.

Mero Vitalijaus Satkevičiaus patarėjo D.Simėno teigimu, politikams sutikus federacijai skirti apie 2,5 mln. litų, LKF įsipareigotų mieste per penkerius metus surengti 24-40 tarptautinių varžybų kasmet.

Panėšėjo į ultimatumą Per tarybos posėdį vis dar esant abejojančiųjų, ar savivaldybės sutartis su LKF nebus korupcinio pobūdžio, V.Garastas nebeiškentė: “Nė su vienu miestu nėra problemų, išskyrus jūsų miestą... Taigi mes turime apmokėti viešbučiui viską. Man atrodo, čia negali būti jokių klausimų. Reikia baigti, nežinau, mere, tas kalbas ir spręsti klausimą - taip arba ne? Jeigu jūs visą laiką taip filosofuosite, aišku, kad negali (čempionatas vykti - aut.).”

Daugumai tarybos narių sutikus skirti prašomas lėšas, V.Garastas prisipažino “truputį užpykęs”, kad vyko “tokios diskusijos, kurių neturėtų būti”.

•

Delfinai sugrąžins į muziejų lankytojus DENISAS NIKITENKA

Jau šią vasarą Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) delfinariumas pagaliau atvers duris lankytojams ir po beveik trejų metų pertraukos džiugins naujais delfinų pasirodymais, paįvairintais specialiaisiais efektais. Žaismingųjų jūrų žinduolių sugrįžimo iš Graikijos laukia ir muziejininkai, gyvūnų treneriai, ir lankytojai, kurių “emigravus” delfinams LJM sumažėjo net triskart. Manoma, birželio ar liepos mėnesį į Klaipėdą iš Graikijos “Atikos” zoologijos sodo sugrįš 6-7 iš 14 ten gyvenančių delfinų.

Bilietų nebrangins Kaip LŽ teigė LJM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nika Puteikienė, delfinų sugrįžtuvėms ruošiamasi dėl spartaus delfinariumą rekonstruojančių statybininkų darbo.

Delfinai į Graikiją iškeliavo dar 2010 metais, kai prasidėjo pastato atnaujinimo darbai. Iš pradžių juos planuota baigti greičiau negu per metus - 2011ųjų vasarą. Tačiau rekonstrukciją vykdžiusi bendrovė nesugebėjo laiku atlikti įsipareigojimų ir 2011 metais sutartis su ja buvo nutraukta.

Paskui dėl pernelyg didelės darbų kainos ilgokai nepavyko rasti naujo rangovo. Ledai pajudėjo tik tada, kai buvo sumažinti konkurso dalyvių kvalifikacijos reikalavimai.

“Nenorime daug prisižadėti, tačiau

darbai vyksta sėkmingai. Tikimės, kad gal jau birželį delfinariumas atvers duris, veiks žiūrovų salė su pasirodymų baseinu, nauja kavinė.

Manome, jog šiais metais bilietai į pasirodymus atnaujintame delfinariume nebrangs. Sezono laikotarpiu jie vaikams iki 14 metų, studentams, pensininkams, moksleiviams kainuos 9 litus, suaugusiesiems - 18 litų”, - kalbėjo N.Puteikienė.

Taigi šią vasarą bus galima mėgautis pasirodymais pagrindiniame baseine, o iki 2015-ųjų turėtų būti atidarytas ir lauko baseinas su pašildytu jūros vandeniu, delfinų terapijos sergantiems vaikams centras.

Laukia naujovės Rekonstruotas delfinariumas bus ir modernesnis, ir ekonomiškesnis. “Senasis pastatas statytas dar 1994 metais.

Pro delfinariumo stogą bėgdavo vanduo, tarpduriuose buvo pilna plyšių, viduje oro temperatūra žiemą siekdavo vos 16 laipsnių, kaip ir vandens baseine. Vien už delfinariumo ir Jūrų muziejaus šildymą elektra dėl perpučiamų sienų per metus tekdavo mokėti apie 700 tūkst. litų. Dabar sienos bus apšiltintos, visur - modernu”, - džiaugėsi N.Puteikienė.

Ji pridūrė, kad delfinariumo uždarymas gerokai sumažino ir lankytojų srautą - anksčiau vasaromis žmonių apgultas Kopgalis buvo apmiręs. “Prieš ekonomikos krizę 2007-2008 metais delfinariumą ir muziejų per metus aplankydavo maždaug pusė milijono žmonių, per krizę - apie 300 tūkstančių, o 2010-aisiais išvežus delfinus lankytojų sumažėjo tris kartus. Pavyzdžiui, da-

bar kai kada per savaitgalį Jūrų muziejų aplanko vos apie pusantro šimto žmonių”, - skaičiavo N.Puteikienė.

Po rekonstrukcijos lankytojų laukia naujovės. Viena jų - permatoma sienelė, skirianti delfinų pasirodymų baseiną nuo žiūrovų, sėdinčių tribūnose.

“Dabar ta sienelė, parapetas, yra nepermatoma, bet kai ji bus akrilinė, visi galės matyti, kaip po vandeniu plaukioja delfinai, jų treneriai. Taip pat bus pakeisti delfinariumo baseino šonų lan-

Po rekonstrukcijos delfinariumo baseinų plotas padidės tris kartus. gai. Tačiau didžiausia naujiena ir atrakcija - garso ir šviesos efektai. Per pasirodymus bus pasitelkiamos naujos technologinės priemonės įspūdžiui padidinti, naudojama net vandens siena, savotiškos vandens “užuolaidos” - tai iš baseino vertikaliai purškiamos vandens srovės, kurios sukuria tam tikras struktūras”, - atskleidė N.Puteikienė.

Smagiau jausis ir delfinai, nes turės didesnes gyvenamąsias patalpas. Iš viso po rekonstrukcijos delfinariumo baseinų plotas padidės tris kartus.

Kitokie pasirodymai Pasidomėjus, ar grįžus delfinams keisis ir jų pasirodymai, N.Puteikienė patikino, kad programa tikrai bus atnaujinta ir kitokia.

“Delfinai demonstruos ir jau seniau išmoktus dresūros elementus, tačiau

Šią vasarą delfinai iš Graikijos galės grįžti į namus Klaipėdoje. / LJM nuotrauka pasirodymų režisūra bus nauja. Galų gale ir modernios techninės priemonės leis jų pasirodymus padaryti dar efektingesnius, patrauklesnius”, - sakė LJM ryšių su visuomene atstovė.

Vienas delfinariumo vyriausiųjų trenerių Mindaugas Lukošius LŽ tvirtino, kad ne tik treneriai, bet ir patys delfinai laukia sugrįžtuvių. “Graikijoje šie gyvūnai gyvena po atviru dangumi, o žiemą ten ir lyja, ir pasninga, tad jiems tikrai nėra noro treniruotis. Klaipėdoje delfinai gyvens itin geromis sąlygomis.

Lauko baseinas bus gilesnis nei dabar-

tinis delfinariume, todėl gyvūnai galės plaukioti greičiau, giliau panerti. Rodysime daugiau triukų, efektų, be to, ir žiūrovai dėl stiklinės baseino pakraščių sienelės galės matyti povandeninį vaizdą”, - pasakojo treneris.

Jo teigimu, delfinai Graikijoje neprarado įgūdžių, nes “Atikos” zoologijos sode su šiais gyvūnais pasikeisdami nuolat dirba 3-4 lietuviai treneriai.

Bendra delfinariumo rekonstrukcijos vertė - maždaug 37 mln. litų (Europos Sąjungos, Vyriausybės ir LJM lėšos).

•

2013 01 15 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Buvusį ministrą vejasi praeities istorijos D.Kreivį ūkio ministro poste pakeitęs Rimantas Žylius 2011-ųjų viduryje šiai bendrovei skyrė apie 95 tūkst. litų europinių lėšų - produktyvumui didinti įdiegiant specializuotą informacinę sistemą, leidžiančią optimizuoti su baldų gamyba susijusius verslo procesus.

VALDAS KVEDARAS

Pinigų skirstymą visada lydi įtarimai, gal todėl buvusį ūkio ministrą Dainių Kreivį ir po kelerių metų vejasi praeities istorijos. Politikas tikina jokių įstatymų nepažeidęs.

2008 metų pabaigoje ūkio ministru tapęs D.Kreivys neskubėjo viešinti buvusių interesų. Tik 2009-ųjų lapkritį visuomenė sužinojo, kad įmonių registre jis įvardijamas kaip baldų verslo bendrovės “Baltic Furniture Holding” (BFH) bendraturtis ir jos valdybos narys. D.Kreiviui priklausė 51 proc. įmonės “Baldenis” akcijų. Ši bendrovė tapo UAB “Žeimių baldai” steigėja ir vienintele akcijų turėtoja. Su D.Kreiviu tuomet sieta ir Anykščių rajone, Naujuosiuose Elmininkuose, veikusi baldus gaminanti įmonė “Baldjoda”. Daugiau kaip 23 proc. jos akcijų buvo “Baldenio” rankose.

Bankroto bylos 2009 metų pabaigoje visoms trims bendrovėms, išskyrus esančią Anykščių rajone, iškeltos bankroto bylos.

Baigus bankroto procedūras skolas atgavo ne visi, o 1,2 mln. litų, kuriuos “Žeimių baldai” gavo kaip SAPARD paramą, gulė ant valstybės pečių.

Paaiškėjus D.Kreivio verslo interesams, tuometis ministras deklaravo juos Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK). Jis patvirtino esąs bendrovių “Baldenis”, “Saldo partneriai”, BFH ir “Stamija” akcininkas.

Taip pat deklaravo, kad yra BFH, “Saldo partnerių” ir bendrovės “Silikatas” valdybų pirmininkas.

Tačiau praėjus trims dienoms D.Kreivys patikslino deklaraciją ir nurodė, jog “Baldenio” akcijos parduotos 2008 metų gruodžio 3-iąją, “Saldo partnerių” - tų pačių metų gruodžio 10 dieną, BFH - gegužės 14-ąją, “Stamijos” - 2009 metų sausį. Esą sudarius šiuos sandorius ministras neteko ir “Baldenio”, “Saldo partnerių”, BFH valdybų pirmininko posto. D.Kreivys pranešė “Silikato” valdybos pirmininku nebedirbantis nuo 2008 metų gruodžio 1-osios. Jis taip pat deklaravo anksčiau VTEK nenurodytus “Saldo partnerių” ir “Stamijos” akcijų pardavimo sandorius.

D.Kreivio pateiktais duomenimis, 2008-ųjų gruodžio 3 dieną turėtas “Baldenio” akcijas jis pardavė. Praėjus lygiai trims mėnesiams “Baldenio” antrinei įmonei “Žeimių baldai” teisme buvo iškelta bankroto byla. Bankroto procedūra truko pustrečių metų. 2011-ųjų

1,2 mln. litų, kuriuos “Žeimių baldai” gavo kaip SAPARD paramą, gulė ant valstybės pečių.

Buvęs ūkio ministras, o dabar Seimo narys D.Kreivys LŽ tikino, kad jokio interesų konflikto nėra ir negali būti. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka gruodį Kauno apygardos teismas pripažino bankrutavusios UAB “Žeimių baldai” veiklą pasibaigusia.

Teismas taip pat konstatavo, kad “Žeimių baldų” galutinai nepadengtos kreditorinės skolos sudaro 5,353 mln. litų. “Baldeniui” bankroto byla iškelta 2009-ųjų gruodžio 16 dieną.

Patalpas įsigijo kolegos “Žeimių baldų” bankroto administratorius Aurimas Valaitis LŽ teigė, jog per aukcioną Žeimiuose parduotos gamybinės patalpos, kuriose anksčiau veikė “Žeimių baldai” ir “Baldenis”.

Jas įsigijo 2003 metų pabaigoje įkurta ir Kaune registruota bendrovė “Impex House”. Ši įmonė anksčiau iš kitų bendrovių, užsiimančių baldų verslu, supirkdavo gaminius ir eksportuodavo į užsienį, o dabar pati gamina baldus.

“Impex House” direktorė Rasa Baranauskienė patvirtino, kad buvusios “Žeimių baldų” patalpos šiandien priklauso jos vadovaujamai bendrovei ir kad su bankrutavusia įmone anksčiau turėjo verslo reikalų. “Buvo ryšių ir su “Baldeniu”, - sakė verslininkė.

R.Baranauskienė užsiminė, kad dalį įsigytų patalpų jie nuomoja irgi baldų gamybos verslu užsiimančiai bendrovei “FPI Baltic”.

Tūkstančiai - norvegams “FPI Baltic” yra Norvegijos verslininkų valdomos bendrovės “Furniture Produkcions International AS” (FPI) antrinė įmonė. Pagrindinė norvegų bendrovės veikla - jų užsakytų baldų didmeninė prekyba. Norvegi-

Lzinios.lt - jau ir jūsų telefone Naujienų portalą lzinios.lt nuo šiol galima patogiai skaityti ir išmaniajame telefone. Aktualijas, analizes ir komentarus pasieksite adresu m.lzinios.lt Mobilioji portalo versija skirta žmonėms, kuriems svarbu neatitrūkti nuo naujienų srauto ir tuomet, kai nėra galimybės įsitaisyti priešais kompiuterio ekraną.

“Vis daugiau lietuvių prie interneto prisijungia iš savo mobiliųjų telefonų. Todėl, atsižvelgdami į pastaruoju metu vis dažnėjančias skaitytojų pastabas, nusprendėme tapti išmanesni. Džiaugiamės, šiandien galėdami pristatyti savo skaity-

tojams mobiliąją portalo versiją”, sako Audrius Makauskas, lzinios.lt vyriausiasis redaktorius.

Naudotis mobiliąja portalo versija paprasta ir patogu. Naršyklėje surinkę adresą m.lzinios.lt, išvysite svarbiausias dienos aktualijas ir naujausius komentarus. Atsivertę dešinėje ekrano pusėje esantį skirtuką “Rubrikos”, galėsite pasirinkti jus dominančią rubriką - mobiliojoje portalo versijoje pateikiame ne tik svarbiausias naujienas, o ir portalo lzinios.lt bei dienraščio “Lietuvos žinios” straipsnius ekonomikos, kultūros ar laisvalaikio temomis.

Mobiliąją portalo versiją galite skaityti bet kuriame išmaniajame telefone ar planšetiniame kompiuteryje.

jos įmonių registro duomenimis, prieš porą metų šios bendrovės apyvarta buvo apie 3,3 mln. eurų.

2010-ųjų pradžioje “FPI Baltic” ėmėsi įgyvendinti projektą konkurencingumui užsienio šalyse didinti. D.Kreivys savo parašu patvirtino, kad šiam projektui įgyvendinti skiriama iki 168 tūkst. litų Europos Sąjungos (ES) lėšų.

2011 metų pabaigoje bendrovė baigė dar vieną europinėmis lėšomis finansuojamą projektą - išplėtė savo gamybos bazę. Tuomečio ūkio ministro D.Kreivio parašas byloja, kad tam atseikėta beveik 600 tūkst. litų ES lėšų.

Apie ne vieno šimto tūkstančių litų dotacijas, gautas iš Ūkio ministerijos, LŽ bandė pasiteirauti “FPI Baltic” direktorės Dalios Varnienės. Nors europinės paramos gavimo taisyklės ją gavusiuosius įpareigoja viešai skelbti, kaip lėšos buvo panaudotos, verslininkė atsisakė kalbėti šia tema.

D.Kreivį su “FPI Baltic” sieja ne vien tai, kad ši bendrovė įsikūrusi buvusiose “Žeimių baldų” gamybinėse patalpose.

Norvegijos kapitalo įmonės atstovai kelerius metus teismuose bylinėjosi su buvusia partnere - bendrove “Baldjoda”, kurios dalis akcijų priklausė ir D.Kreiviui. “Baldjoda” tik per teismą iš norvegų išsireikalavo 44 tūkst. litų skolą.

Reikėtų aiškintis D.Kreivio istorijos peripetijas LŽ paprašė pakomentuoti Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Vitalijų Gailių. “Šioje bendrovės finansavimo istorijoje galima įžvelgti, kad galbūt buvo pažeisti viešieji ir privatūs interesai. Tačiau tokią išvadą turėtų

pateikti VTEK. Aš asmeniškai toje istorijoje matau ir galimos politinės korupcijos elementų. Norint tai patvirtinti ar paneigti, specialiosios tarnybos turėtų aiškintis, ar europinė parama bendrovei skirta nepažeidžiant įstatymų. Pagaliau ir tai, ar pats D.Kreivys arba jam artima aplinka sietina su minėta bendrove”, - sakė V.Gailius.

“Neturiu nieko bendra” Seimo narys D.Kreivys bendrauti su LŽ sutiko tik raštu. Atsakydamas į klausimą, ar skiriant europinių lėšų bendrovei “FPI Baltic” galėjo būti supainioti viešieji ir privatūs interesai, politikas buvo lakoniškas: “Jokio interesų konflikto nėra ir negali būti. Neturiu nieko bendra su norvegų kapitalo įmone “FPI Baltic”. “Įmonė - norvegų kapitalo. Tai savaime įrodo, kad jokio interesų konflikto nėra ir negalėjo būti. ES paramą iki 2012 metų vidurio Lietuvoje yra gavusios 18 437 įmonės (t. y. kas 3-4 realiai veikianti Lietuvos įmonė), todėl niekaip negaliu būti atsakingas: nei už įmones, kurios įsikūrusios vienoje ar kitoje vietoje, kur kadaise buvo viena įmonių, kurių akcijų turėjau; nei už tas įmones, kurios pirko prekių ar paslaugų iš įmonių, kuriose buvau, esu arba būsiu akcininkas; nei už tas įmones, kurios kažkada bylinėjosi ar dar bylinėsis su įmonėmis, kurių akcijų turiu ar turėjau”, - aiškino D.Kreivys.

Paprašytas atskleisti, kas kaltas dėl bendrovės “Žeimių baldai” bankroto, buvęs ministras taip pat nedaugžodžiavo. “Įmonės “Žeimių baldai” direktoriumi nebuvau. Todėl ir apie skolų susidarymo laikotarpius komentuoti negaliu”, - tikino jis.

•

6

2013 01 15 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Ar Kroatija džiaugsis naryste ES? Šių metų liepos 1 dieną prie Europos Sąjungos (ES) prisidės dar viena valstybė - ekonominių sunkumų slegiama Balkanų šalis Kroatija.

Kroatija - Pietų Europos valstybė, kuriai būdingos visą regioną kamuojančios ekonominės bėdos. Kroatija, kaip ir ekonomiškai stipresnės Italija bei Ispanija, kenčia nuo euro zonos skolų krizės, ekonominės recesijos ir didelio nedarbo. Kroatai tikisi, kad dešimties metų pastangos siekiant įsilieti į bendrą Europos rinką nenueis veltui - šalies ekonomika atsigaus, o prekyba suklestės. Kroatija - tik antra buvusios Jugoslavijos valstybė, tapsianti Bendrijos nare. 2004-aisiais prie jos prisidėjo šiuo metu ekonomikos recesiją išgyvenanti Slovėnija.

Londono ekonomikos mokyklos Pietryčių Europos politikos ekspertas Jamesas Kir-Linsday sako, kad “Kroatijai pasisekė, nes ji turi gerų draugų tarp galingiausių Europos valstybių”. Eksperto nuomone, Kroatija paliko gerą įspūdį Vokietijai ir Austrijai, todėl šios šalys tvirtai remia Kroatijos narystę ES. Jos gynė Kroatiją bei atlaidžiai žiūrėjo į šalį kamavusius ir tebekamuojančius sunkumus. J.Kir-Linsday pažymi, kad Kroatijos narystė - ES plėtros į Vakarų Balkanų šalis rezultatas.

“Misija įvykdyta. Daugiau sąlygų Kroatijai nekeliama”, - sakė Pietryčių Europos politikos ekspertas.

Ekonominės problemos Vienas svarbiausių iššūkių Kroatijai - ekonomikos augimas. 2008 metais prasidėjusi finansų krizė nustūmė Kroatijos ūkį į recesiją.

turi prieigos prie euro zonos fondų, todėl ji nebent galėtų paprašyti paramos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Kroatijos ministras pirmininkas Zoranas Milanovičius jau pareiškė, kad TVF finansinė pagalba Kroatijai būtina.

Politinė korupcija

Ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad narystė ES neišgelbės Kroatijos nuo recesijos.

Kroatiją, kaip ir daugelį Pietų Europos valstybių, slegia didelis biudžeto deficitas, sparčiai augančios biudžeto skolos ir konkurencingumo trūkumas.

Eurostato ir Europos Komisijos archyvo duomenimis, praėjusiais metais Kroatijos ekonomika susitraukė 1,9 proc., o nedarbo lygis pasiekė rekordines aukštumas - 17,3 procento. Ją Bendrijoje “lenkia” tik euro zonos skolų krizės kamuojama Graikija ir Ispanija.

Kroatijos ekonomika gerokai prik-

lauso nuo turizmo bei pajamų, gaunamų iš valstybinių laivų statyklų.

Manoma, kad šaliai įstojus į ES, šių valstybinių laivų statyklų laukia privatizacija arba bankrotas. Kroatiją, kaip ir daugelį Pietų Europos valstybių, slegia didelis biudžeto deficitas, sparčiai augančios biudžeto skolos ir konkurencingumo trūkumas.

Londono ekonomikos mokyklos politinės ekonomikos Pietryčių Europoje ekspertas Willas Bartlettas teigia, kad “ES netaps panacėja Kroatijos ekonomikai”. Jis mano, kad dėl euro zonos skolų krizės ir Kroatijos bankų sektoriaus, kuriame dominuoja Vakarų Europos šalių bankai, Balkanų valstybės ekonomika nesugebės išsikapanoti iš recesijos. Pasak W.Bartletto, daugelį mažų Kroatijos įmonių slegia paimtos didžiulės paskolos eurais.

Tai ekspertui panašu į Graikijos ekonomiką. W.Bartletto nuomone, skirtingai nei Graikija, Kroatija ne-

Stojusi prie ES slenksčio, Kroatija stengiasi pažaboti valdžios korupciją. “Transparency International” duomenimis, Kroatija pagal korupcijos suvokimo indeksą yra labiau korumpuota nei Ruanda, Jordanija ar Kuba, tačiau ji vis dar lenkia labiau korumpuotą Italiją.

Kroatijos “Transparency International” vadovas Zorislavas Petrovičius teigia, kad nuo XX amžiaus dešimto dešimtmečio šalyje korupcija lėtai mažėjo, tačiau dabartinė Z.Milanovičiaus vyriausybė jau ėmėsi drastiškų priemonių prieš valdžios korupciją. Praėjusių metų lapkritį buvęs šalies ministras pirmininkas Ivo Sanaderas buvo nuteistas dešimčiai metų kalėjimo, kai teismas pripažino jį kaltu dėl kyšininkavimo. I.Sanaderas, kuris buvo Kroatijos premjeras 2004-2009 metais, pabėgo iš šalies, bet vėliau buvo sulaikytas Austrijoje.

Vis dėlto Europos stabilumo iniciatyvos politikos instituto pirmininko pavaduotojas Kristofas Benderis mano, kad “po nepriklausomybės paskelbimo Kroatija pažengė labai toli”. Jis teigė, kad subyrėjus Jugoslavijai Kroatiją alino karas, okupacija, masinės žudynės, etninis valymas bei Franjo Tudjmano autokratinis valdymas. K.Benderis sako, kad narystė ES šiai šaliai bus labai naudinga ir skatins kitas Balkanų valstybes dėtis prie Bendrijos.

•

Paryžiuje naktį užges šviesos Paryžius garsėja įspūdingu naktiniu apšvietimu. Tačiau prezidentas Francois Hollande’as ir energetikos ministrė planuoja naktimis išjungti šviesas, kad būtų sutaupyta elektros ir pinigų. Dėl to nesidžiaugia nei verslininkai, nei turistai.

Jau nuo šių metų vasaros turistai, sugalvoję pavaikštinėti atnaujintais Eliziejaus laukais, nuo 1 valandos nakties iki 7 valandos ryto turės neštis prožektorių. Prancūzijos energetikos ir aplinkosaugos ministrė Delphime Batho sako, kad netrukus vyriausybė patvirtins pasiūlymą išjungti apšvietimą tiek prie sostinės visuomeninių pastatų, tiek jų viduje, taip pat nebus apšviestos įstaigų bei parduotuvių iškabos ne tik šalies didmiesčiuose, bet ir miesteliuose bei kaimuose. Ministrė aiškina prancūzams, jog atėjo laikas “prablaivėti” ir suprasti, kad reikia taupyti energiją ir pinigus. Toks sprendimas motyvuojamas ir tuo, kad Prancūzija yra įsipareigojusi iki 2020 metų 20 proc. sumažinti energijos naudojimą. Šiuo metu Paryžiuje visą naktį būna apšviestos visos miesto įžymybės, taip pat daugiau kaip 300 bažnyčių, tiltų bei paminklų, įskaitant ir Eifelio bokštą. Tačiau praėjusių metų liepą šviesos jau buvo išjungtos.

Vyriausybė teigia, kad toks sprendimas pasiteisino, nes verslininkai, parduotuvių savininkai buvo priversti neapšviesti iškabų nuo 1 valandos nakties iki 6-os ryto.

Tačiau šis vyriausybės sprendimas daug kam nepatiko, o dabar jis sulaukia dar daugiau kritikos. Tokio taupymo priešininkai aiškina, kad jis paskatins Paryžiaus gyventojus vakarais likti namuose, o turistus eiti anksčiau miegoti, todėl sumažės ir verslo apyvarta. “Daugybė atvykėlių ir dalis miesto gyventojų linkę ištisą naktį slampinėti iš vienos vietos į kitą. Mano klientai tikrai nenorės vaikštinėti tamsiame Paryžiuje, kuris vadinamas Šviesos miestu”, - piktinosi garsus Prancūzijos virtuvės šefas ir kulinarijos konsultantas Didier Quemener.

Vyriausybės nutarimas sumažins verslo apyvartą tokiu metu, kai Prancūzijai tiesiog būtina skatinti ekonomiką.

Tam priešinasi ir parduotuvių bei kavinių savininkai, nes šviesos pritraukia lankytojų, be to, žmonės naktį miesto gatvėse jaučiasi saugūs. Jau daugiau kaip 650 tūkst. Paryžiaus prekybininkų pareiškė, kad vyriausybei priėmus tokį nutarimą jie neteks pragyvenimo šaltinio. Prekybininkai aiškina, kad vyriausybės nutarimas sumažins verslo apyvartą tokiu metu, kai Prancūzijai tiesiog būtina skatinti ekonomiką.

Paryžius yra vienas labiausiai turistų lankomų miestų pasaulyje. Pavyzdžiui, 2011 metais jame pabuvo

Paryžiuje visą naktį apšviečiamos miesto įžymybės. / AFP/Scanpix nuotraukos daugiau kaip 81 mln. užsienio turistų. Nemaža Prancūzijos bendrojo vidaus produkto dalis taip pat gaunama iš turizmo, be to, jis duoda darbo beveik 900 tūkst. šalies gyventojų, tai pripažįsta ir pati vyriausybė. Šiuo metu Prancūzijoje nedarbas didžiausias per pastaruosius 14 metų, o ekonomika neauga nuo pernai. Prancūzijos komercijos tarybos viceprezidentė Sofy Mulle sako,

kad turėtų būti kitas būdas pinigams ir energijai taupyti nei šviesų išjungimas. “Juk mes galime priimti daugiau aplinkai palankių sprendimų, kurie darytų mažesnį poveikį visuomenei ir ekonomikai”, aiškino viceprezidentė.

Tačiau yra ir palaikančiųjų vyriausybės planą. Tai Prancūzijos žalieji ir kelios aplinkosaugos aktyvistų grupės. Energetikos ministrė

D.Batho džiaugiasi jų parama.

“Vienas iš mūsų tikslų - pakeisti nusistovėjusius įpročius. Turime padaryti galą norui gaminti vis daugiau ir daugiau vien dėl to, kad daugiau suvartotume. Energijos vartotojai pagaliau turėtų atsipeikėti”, - sakė neketinanti nusileisti ministrė.

•

CNN, Bloomberg.com, “Fox News”, LŽ

2013 01 15 Lietuvos žinios

Studijos

7

Universitete - išlavintos visuomenės ištakos sitetais mums tampa prieinama amerikietiškojo aukštojo mokslo modelio kvintesencija.”

VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ

Mykolo Romerio universitetas (MRU) išsiskiria iš kitų daugeliu parametrų: nuolat atnaujinamomis studijų programomis, kurios atitinka tarptautinius standartus ir yra vienos populiariausių tarp jaunimo, todėl net mažėjant abiturientų netenka skelbti papildomo priėmimo, puikiomis studijų sąlygomis, studentų namais, dėmesiu besimokantiesiems, plačiais tarptautinio bendradarbiavimo ryšiais.

Per pastarąjį dešimtmetį MRU sėkmingai įsitvirtino ne tik Europos, bet ir pasaulio aukštojo mokslo erdvėje kaip aktyvus Pasaulio universitetų asociacijos narys, todėl pritraukia didelį būrį užsienio šalių studentų. Šiame universitete nuolat gausu naujienų: konferencijų, kongresų, įvairių valstybių delegacijų vizitų.

Tiesa, tas aktyvaus gyvenimo verpetas turi ir pastovių dalykų. Vykstant nuolatinėms Lietuvos švietimo ir aukštojo mokslo reformoms, nesibaigiant diskusijoms apie studijų kokybę, universitetų ir studentų skaičių, įvairių problemų, kurias kasmet tenka spręsti Lietuvos aukštosioms mokykloms, fone MRU rektoriaus prof. Alvydo Pumpučio atsakymas į klausimą apie praėjusius metus skamba kaip įprasta ramiai: “Praėję metai mums buvo geri.”

Lyderių ugdymo sistema

MRU rektoriaus prof. dr. A.Pumpučio ir Dongseo universiteto rektoriaus dr. Jekuk Chango pasirašyta sutartis atveria didžiules dėstytojų, studentų mainų galimybes - MRU atstovai jau šiais metais pakviesti dalyvauti vasaros stovykloje Pietų Korėjoje. / Vidūno Gelumbausko nuotrauka voti ir atsakingi. Jų rezultatus matysime tik po kelerių metų, o gal net po dešimtmečio, - sakė rektorius. - Mūsų universitetas nuolat išgyvena pokyčius. Esame taip sutvarkę vadybos sistemą, kad kiekvienas pokytis turėtų perimamumą ir tęstinumą.”

Kiekvieni rinkimai sukuria permainų laukimo situaciją. Pasikeičia ministrai, ir vėl visi laukia, kas bus.

Prof. A.Pumputis: “Pasaulinės aukštojo mokslo tendencijos - siekiai užvaldyti intelekto rinkas.”

Modernus... pastovumas Kur nuolatinių permainų, leidžiančių sėkmingai žengti į priekį, paslaptis? Rektoriaus nuomone, reforma reiškia tik viena: buvo stabtelėta. Nesvarbu, dėl ko - norint pasigėrėti pasiektu rezultatu ar atsikvėpti, kiekvienas stabtelėjimas reiškia tam tikrą atsilikimą. “Drastiški sprendimai gal kartais ir atkreipia visuomenės dėmesį, sukuria trumpalaikio veiksmo įspūdį, tačiau iš esmės jie kenksmingi, nes laužoma ne tik nusistovėjusi institucijos veiklos sistema, bet ir žmonių likimai. Aukštasis mokslas - viena iš tokių svarbių sričių, kurios neabejotinai turi strateginę reikšmę. Todėl šios dienos sprendimai privalo būti labai apgal-

Ką daryti, kad aukštasis mokslas nelauktų? “Vadybos sistemoje svarbiausia - kryptis. Tokia, kad joje nelabai kas priklausytų nuo konkretaus žmogaus, - aiškino prof. A.Pumputis. Mūsų universitetas turi kryptį, todėl akademinė bendruomenė ramiai dirba, siekdama savo tikslų. Viena svarbiausių prielaidų - finansinis savarankiškumas. Nesame priklausomi nuo valstybės finansavimo. Ši dalis sudaro tik apie ketvirtadalį universiteto biudžeto. Kitas lėšas užsidirbame - iš mokslinių tyrimų, projektų. Esame visuomenei reikalingos ir paklausios paslaugos teikėjai: moksliname jaunimą, rengiame reikalingų profesijų absolventus, o jie sėkmingai įsitvirtina darbo rinkoje. MRU bendruomenė

Tiesti tiltus tarp Azijos ir Lietuvos

Paulius Kunčinas, Oksfordo verslo grupės (“Oxford Busines Group”) verslo ir ekonomikos redaktorius, rinkos analitikas, pastarąjį dešimtmetį akylai stebintis kylančias Azijos, Rytų Europos ir Artimųjų Rytų ekonomikos tendencijas, plačiajam verslo pasauliui skirto 300 puslapių almanacho “The Report” komandos vadovas. “Vienas mano tikslų tiesti tiltus tarp Azijos valstybių ir Lietuvos”, - tvirtino jis. Paulius nuolat bendrauja su Lietuvos verslo organizacijų atstovais ir bando padėti jiems rasti investuotojus, išpopuliarinti Lietuvos eksporto galimybes Azijoje bei Artimuosiuose Rytuose.

- Kuo Lietuva įdomi Azijos valstybėms?

- Daugelis didžiųjų Azijos šalių sparčiai plečia ekonomiką, todėl Lietuvos verslui jos gali būti įdomios dėl savo didelių rinkų. Kol kas mūsų krašto eksportas į Azijos valstybes labai menkas, sudaro vos 1 proc. bendro eksporto. Pirmiausia dėl to, kad norint įeiti į Azijos rinką reikia labai didelių investicijų, o jų dėl krizės nedidelių Lietuvos įmonių verslininkai tiesiog negali sau leisti. Kita priežastis - atsargumas, tradiciškai menkas rizikos apetitas, neprisideda ir bankų politika. Azijos šalyse labai vertinama europietiška kokybė, modernios technologijos, todėl Lietuva, Europos valstybė, čia būtų sutikta palankiai. Azijai Lietuva įdomi kaip dar neatrastas europietiškos kultūros, kokybės kraštas, kuriame graži gamta, ekologiška aplinka.

Šie mokslo metai svarbūs ne vien todėl, kad daug jaunų mokslininkų papildė profesorių, docentų būrį, įsiliejo į universiteto vadybos sistemą. Akademinei bendruomenei atsivėrė ir naujos tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvos tiek su jau seniai pažįstamais didžiausiais Europos - Vokietijos, Italijos, Jungtinės Karalystės - universitetais, tiek su Azijos šalių aukštosiomis mokyklomis. “Mūsų tradicija - ne tik bendradarbiauti, siekiant pažangiausią kolegų patirtį diegti savo veikloje, bet ir stebėti mus dominančių aukščiausio lygio universitetų veiklą bei ieškoti partnerystės galimybių su jais. Todėl esame didžiausių tarptautinių aukštojo mokslo asociacijų, universitetų tinklų dalis. Sulaukėme ir konkrečių kelerių metų įdirbio rezultatų - palaikome ryšius su Japonijos, Malaizijos, Indonezijos, Indijos, o šį rudenį pasirašėme keletą bendradarbiavimo sutarčių su Azijos šalių aukštosiomis mokyklomis, tarp jų - su Pietų Korėjos universitetais: Ajou, Dongseo, Ewha Womens, Gangneung-Wonju, Seulo. Esame

įsteigę ir Azijos centrą. Kaip tik šiuo metu mūsų universitete lankosi Dongseo universiteto delegacija.

Aptarsime su ja konkrečius bendradarbiavimo planus - dėl jungtinės studijų programos, studentų ir dėstytojų mainų, mokslinių tyrimų informacinių technologijų bei komunikacijos srityje, galbūt pakalbėsime apie filialo steigimą. Malonu, kad santykiai su šiuo universitetu klostosi labai sklandžiai. Jo atstovai - žodžio žmonės. Labiausiai noriu, kad studentai turėtų kuo daugiau galimybių išvykti, susipažinti ne tik su labai patrauklia, dinamiška valstybe, turinčia įspūdingą technologinę aplinką, modernią vadybos sistemą, bet ir su tos šalies kultūra bei vertybėmis, pajusti, kaip vertinamas duotas žodis, laikomasi pažado, kaip puoselėjami šeimos santykiai, - dėstė prof. A.Pumputis. - Ilgą laiką bandėme užmegzti bendradarbiavimo ryšius su JAV universitetais, tačiau kaskart pajusdavome pernelyg ryškius komercinius interesus, ne lygiavertės partnerystės, o mūsų nuolaidų, jų tikslų pirmenybės siekius.

Matyt, ne vien mūsų universitetas yra tai pajutęs. Pietų Korėja visose srityse seka JAV pavyzdžiu, perima jų veržlumą ir tai, ką pažangiausia yra pasiekęs aukštasis mokslas. Taigi bendraujant su šios šalies univer-

Mažesnes Azijos šalis, tokias kaip Malaizija, Filipinai, Tailandas, Indonezija, domina bendradarbiavimas mokslo, švietimo, naujųjų technologijų srityje, taip pat galimybė pasiekti Europos rinką per tarpininkes, vadinamąsias tranzitines valstybes. Viena mano idėjų - Lietuva galėtų būti perdirbamosios maisto pramonės centras Azijos gamintojams, norintiems pasiekti Europos rinkas. Tarkime, Kinija savo “langu į Europą” pasirinko Vengriją. Tai sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdys. Azijos valstybės yra sukaupusios daug kapitalo, todėl vertintinos kaip investuotojos. Nemažai jų aktyviai domisi europietiškomis kompanijomis.

- MRU rektorius prof. A.Pumputis mano, kad “ekonomiškai sustiprėjusios Azijos šalys kelia ambicingus visuomenės mokslinimo tikslus”.

Kaip Jūs vertinate universitetų bendradarbiavimo galimybes?

- Azijos valstybės keletą praėjusių dešimtmečių labai intensyviai

plėtojo pramonę, infrastruktūrą, eksportą. Mažai pasiekta paslaugų srityje. Tai vadinamoji Japonijos, kurios žvaigždė užgeso, nes tas modelis išsivadėjo, liga. Pirmiausia Pietų Korėja suprato, kad vienintelė išeitis iš šios situacijos - kurti pridėtinę vertę per aukštuosius mokslus. Dabar daugelis Azijos šalių labai daug investuoja į švietimą.

Tačiau jų edukacinės galimybės yra ribotos. Trūksta ne tik mokytojų, dėstytojų, bet ir švietimo programų idėjų. O Azijos valstybės linkusios siekti ir įgyvendinti tai, kas pažangiausia. Į šią rinką jau yra atėję stiprūs žaidėjai: Australijos universitetai, Amerikos privačios aukštosios mokyklos, į Pietryčių Aziją - Anglijos universitetai. Ten jiems suteiktos teisės steigti savo filialus. Plačiai išnaudojamos studijų mainų programų galimybės. Tarkime, Anglijoje kasmet mokosi apie 40 tūkst. studentų iš Malaizijos. Už tai jie moka didelius pinigus. Lietuvos universitetai galėtų konkuruoti, siūlyti pa-

turi išskirtinę galimybę gyventi nuolatinės kaitos sąlygomis, reaguoti į besikeičiančią pasaulio, Europos ir Lietuvos poreikių seką.”

Prioritetas - tarptautiškumas

MRU - aktyvus Pasaulio universitetų asociacijos narys. Rektorius prof.

A.Pumputis dalyvauja šios organizacijos kongresuose, per kuriuos analizuojamos pasaulio aukštojo mokslo aktualijos, aptariamos ateities tendencijos, stiprybės, silpnybės ir grėsmės.

Ne paslaptis, kad didžiųjų šalių politikai ir aukštojo mokslo strategai jau daug metų braižo rinkų užkariavimo schemas. Iš esmės tai milžinų kova dėl pasaulio intelekto. Visos Azijos šalys Japonija, Kinija, Pietų Korėja, Malaizija - labai sparčiai žengia į priekį.

Tuo metu Europoje jau kuris laikas jaučiamas tam tikras sąstingis. Kur šiuose planuose atsiduria tokios šalys kaip Lietuva? “Vienintelis būdas nelikti nuošalyje - tapti didžiųjų tinklų dalimi, turėti stiprių partnerių, kurie būtų suinteresuoti ir mūsų sėkme, įsitikinęs prof. A.Pumputis. - Mąstydami apie savo jaunimo ateitį privalome žengti tuos žingsnius.”

Profesoriui, kai jis lankėsi Pietų Korėjoje, didelį įspūdį paliko tai, kad į aukštojo mokslo kongreso atidarymą buvo pakviesti ir ikimokyklinio ugdymo bei vidurinės mokyklos atstovai. “Akcentuojama, jog tai - vienos sistemos, apglėbiančios kiekvieną vaiką, kaip didžiausią šios šalies visuomenės vertybę, grandys. Mūsų krašte nėra ryšio tarp tų grandžių, sakyčiau, jaučiamas net tam tikras supriešinimas. Jį liudija barjerai vaikui pereinant iš vienos pakopos į kitą, - kalbėjo rektorius. Mūsų universitetas stengiasi bendradarbiauti su mokyklomis, tačiau pasigendame bendros vaiko asmenybės ugdymo sistemos, kuri turėtų prasidėti nuo pagarbos mokytojui, nuo pasitikėjimo didelėmis kiekvieno mokinio galimybėmis, nuo visokeriopo dėmesio jo ugdymui. Krito į akis, kad Pietų Korėjoje nuo pat mažens vaikams diegiama, jog jie - lyderiai, kuriems priklauso ateities pasaulis. Tai labai svarbu. Jei ir mes norime neatsilikti nuo pažangaus pasaulio, turime tam susitelkti. Kad galėtume valdyti modernias technologijas, privalome puoselėti išlavintą žmogų.

Aukštasis mokslas turi būti tam tikras pažangos garantas. Reikia suvokti, kad universitetas - išlavintos modernios visuomenės ištakos.” našaus lygio ir kokybės studijas konkurencingomis kainomis. Ekologiška šalis, puikios sąlygos, gera studijų sistema, aukštos kvalifikacijos dėstytojai, tarptautinėje rinkoje vertinami diplomai - atsirastų nemažai studentų, kurie tuo tikrai susidomėtų. Juo labiau kad Azijos valstybės gana dosniai remia aukštąjį mokslą ir jo siekiančiuosius.

- Viso pasaulio jaunimas siekia kiek įmanoma daugiau pažinti pasaulį. Ką patartumėte Lietuvos jaunimui, kuriam visi keliai prieš akis?

- Pirmiausia - mokytis kalbų. Puikūs anglų kalbos įgūdžiai pravers visada - ir studijuojant, ir imantis verslo. Edukacija, ypač Pietryčių Azijoje, taip pat perėjo į anglų kalbą. Tiems, ką domina Azijos šalys, verta mokytis japonų, mandarinų, korėjiečių, bahasa kalbų. Manau, tikrai verta būti drąsiems, nes Azijos rinkos yra didžiulės, jose daug neužpildytų nišų, kuriose tikrai galėtų įgyvendinti savo ambicijas jauni ir ryžtingi žmonės.

•

8

2013 01 15 Lietuvos žinios

Pasaulis

Kinija atsisakys darbo stovyklų

Australijoje siautėjantys krūmynų gaisrai priartėjo prie pat didžiausios šalies observatorijos, bet teleskopus pavyko išsaugoti.

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Kinija, kurioje daugiau kaip pusę amžiaus egzistuoja prievartinio darbo stovyklos, skirtos žmonėms perauklėti, jau šiais metais planuoja jų atsisakyti.

Kinija ketina reformuoti bausmių sistemą, pagal kurią nusižengę gyventojai buvo siunčiami į darbo stovyklas. Tai pirmas teisinės reformos žingsnis. Šios reformos naujasis komunistų partijos vadovas Xi Jinpingas pažadėjo imtis jau šiais metais.

Nuo 1957-ųjų policija be teismo iki ketverių metų gali darbo stovykloje laikyti žmones, kurie ten turi būti perauklėjami. Tai jau seniai kritikuoja Kinijos intelektualai, žmogaus teises ginantys advokatai ir net valstybinė žiniasklaida. Pagaliau nutarimas jau šiais metais uždaryti darbo stovyklas priimtas Komunistų partijos centrinės politinės ir teisėtvarkos komisijos posėdyje, tik jį dar turi patvirtinti Kinijos nacionalinis liaudies kongresas (aukščiausias šalies valdžios organas), kuris paprastai susirenka kovo mėnesį. Kaip sakė minėtos komisijos sekretorius Meng Jianzhu, jau ir šiuo metu žmonės į šias stovyklas nesiunčiami. “Praeityje tokia perauklėjimo sistema suvaidino svarbų vaidmenį, tačiau dabar sąlygos pasikeitė”, - sakė jis. Šiuo metu Kinija jau ėmė reformuoti sistemą, paremtą saugumo struktūromis, kurios turi užtikrinti, kad šalyje nekiltų socialinių neramumų, galinčių sukelti pavojų partijos įtakai ir stabilumui. Tiesa, kuo baigsis ši reforma, dar nežinoma, kaip neaišku ir tai, kaip bus pasielgta su žmonėmis, kurie šiuo metu laikomi darbo stovyklose. Ar tai reiškia, kad bus atsisakyta

Pavojus teleskopams

Darbo stovyklos, skirtos žmonėms perauklėti, kontroversiškai vertinamos ir pačioje Kinijoje. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Kinijoje kaip perauklėjimo priemonė veikia daugiau kaip 350 darbo stovyklų. ir teisminio bylos nagrinėjimo prieš pasiunčiant atsakovą į darbo stovyklą? Pekino universiteto teisės profesorius He Weifangas įsėja, kad reforma gali apsiriboti tik procedūros pertvarkymu į ką nors “švelnesnio nei administracinis sulaikymas”. Šiuo metu Kinijoje kaip perauklėjimo priemonė veikia daugiau kaip 350 darbo stovyklų, kuriose laikoma apie 160 tūkst. žmonių. Žmogaus teisių gynėjų duomenimis, darbo sto-

vyklose atsiduria ir Kinijos disidentai, taip pat tie, kurie bando ginti savo teises arba pasipriešinti regionų valdžiai. Šios kontroversiškos sistemos piešininkai primena du platų atgarsį sukėlusius atvejus, kai žmonės buvo išsiųsti į stovyklą be jokio pagrindo.

Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį Čuncino teismas atmetė 25 metų kino Ren Jianyu apeliaciją ir vaikinas buvo nuteistas dvejus metus kalėti dar-

bo stovykloje tik už tai, kad pakritikavo vyriausybę. Jo poelgis buvo traktuojamas kaip “neigiamos informacijos platinimas ir kurstymas imtis antivalstybinės veiklos”. Kitas plačiai nuskambėjęs atsitikimas įvyko praėjusį rugpjūtį. Hunano provincijoje 18 mėnesių darbo stovyklos buvo nuteista Tang Hui. Ji tik reikalavo skirti didesnes bausmes septyniems nusikaltėliams, kurie pagrobė ir išprievartavo jos 11 metų dukterį. Tiesa, po savaitės ši moteris buvo išleista, nes jos stojo ginti Kinijos akademikai, visuomenės ir valstybės veikėjai.

•

Naujojo Pietų Velso valstijoje kilo daugiau kaip 170 gaisrų. Ugniai prislinkus prie pat Siding Springo observatorijos, esančios maždaug už 460 km į šiaurės vakarus nuo Sidnėjaus, atokioje ir aukštoje vietovėje, teko evakuoti darbuotojus. Esant karštam orui ir pučiant stipriam vėjui su liepsnomis grūmėsi apie 60 ugniagesių, tačiau keli observatorijos pastatai, įskaitant darbuotojų butus ir lankytojų centrą, smarkiai nukentėjo. Mokslininkai džiaugiasi, kad ugnis nepalietė teleskopų, tačiau gaisro poveikis šiems prietaisams paaiškės tik po techninės apžiūros, kuri galima tik visiškai pašalinus gaisro pavojų. Observatorijoje yra 10 teleskopų, tarp jų ir galingiausias Australijoje, 3,9 m skersmens, dirba tarptautinė mokslininkų iš Australijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Pietų Korėjos ir Lenkijos komanda.

Gaisrai siautėja ir Viktorijos valstijoje bei Tasmanijos saloje, ten žuvo vienas ugniagesys. Praėjusią savaitę karštis Australijoje pasiekė tokį lygį, kad meteorologai turėjo įtraukti į savo temperatūrų spalvinę lentelę naują spalvą - karščiui, viršijančiam 50 laipsnių Celsijaus.

•

Observatoriją supa išdegusi smilkstanti žemė.

Kuba atveria vartus į laisvę Kubos valdžia palengvino ir įvažiavimą į šalį tiems, kurie ją nelegaliai paliko. Apskritai nuo 1959 metų revoliucijos iš Kubos emigravo maždaug 2 mln. žmonių iš 11,2 mln. Kubos gyventojų.

Dauguma emigrantų gyvena JAV (86 proc.), nes jiems ten įsitvirtinti padeda vadinamasis Kubos aktas, suteikiantis teisę bet kuriam kubiečiui, legaliai ar nelegaliai atvykusiam, gyventi JAV. Kita vertus, JAV riboja savo piliečių vizitus į Kubą ir pusę šimtmečio taiko komunistinei salai ekonomines sankcijas. Nors jos sulaukia daug kritikos, kad

Havanoje nusidriekė milžiniškos eilės kubiečių, norinčių gauti pasus, kad galėtų išvykti į užsienį.

Dabar kubiečiai lengviau galės aplankyti giminaičius užsienyje, emigruoti ar tiesiog pakeliauti kaip turistai. Reformuodama savo sovietinio stiliaus ekonomiką Kuba panaikino piliečiams suvaržymus išvykti į užsienį. Tai taikoma ir gydytojams, kurių valdžia iki šiol beveik niekur neišleisdavo.

Kubiečiams pirmą kartą per 50 metų leista laisvai išvykti iš Laisvės salos be jokio specialaus valdžios leidimo - toks įstatymas įsigaliojo nuo vakar, o Kubos prezidentas Raulis Castro atitinkamą dokumentą pasi-

rašė dar pernai spalį. Išvykę į užsienį Kubos piliečiai galės ten praleisti iki 24 mėnesių neprarasdami savo turto Kuboje ir teisės į nemokamą gydymą bei mokslą.

Kubiečių judėjimo laisvė buvo suvaržyta 1961 metais, nuo to laiko iki dabar reikėjo ne tik gauti leidimą išvykti - Kuboje taip nekenčiamą vadinamąją baltąją kortelę, bet ir sumokėti 300 dolerių, o tai yra 15 kartų daugiau nei vidutinė oficiali alga. Kad sustabdytų masinį žmonių bėgimą iš šalies po Fidelio Castro vadovaujamos revoliucijos, valdžia reikalaudavo turėti ir iškvietimą. Nuo dabar pakanka galiojančio paso, lėktuvo bilieto ir šalies, į kurią vykstama, vizos.

tyvos ir apklausia pacientus dėl galimų choleros simptomų (vėmimas, viduriavimas), o esant įtarimų siunčia ligonius į Tropikų medicinos institutą. Jo darbuotojai sako, kad ten jau beveik visos palatos užimtos. Gydytojai lanko užsikrėtusiųjų artimuosius, kaimynus, dalija jiems antibiotikus, dezinfekuoja aplinką ir ima vandens mėginius. Tame rajone uždaryta daug barų ir kavinaičių, o kitoms leidžiama pardavinėti tik supakuotą maistą bei gėrimus. Vaistinės parduoda distiliuotą vandenį, bet riboja jį iki

Pastaruoju metu Kubos valdžia ėmė liberalizuoti šalies ekonomiką ir suteikė daugiau laisvių piliečiams. menkai paveikė režimą, pastaruoju metu Kubos valdžia ėmė liberalizuoti šalies ekonomiką ir suteikė daugiau laisvių piliečiams. R.Castro mėgina gelbėti skęstančią valstybės ekonomiką skatindamas privačią iniciatyvą. Vis dėlto Kuboje ir toliau nėra laisvos spaudos ir persekiojami disidentai, o valdžia slepia nuo žmonių tiesą. Naujausias pavyzdys choleros protrūkis, kuris nutylimas.

Cholera Havanoje Viename skurdžiame ir labai gausiai gyvenamame Havanos rajone nuo choleros jau mirė keli žmonės, o Kubos sveikatos ministerija nieko neskelbia. Dabar viskas priklauso nuo gydytojų. Jie patys ėmėsi inicia-

dviejų mažų buteliukų asmeniui.

Daug sostinės gyventojų nėra nė girdėję apie cholerą, nebūdingą Kubai.

Pasaulio sveikatos organizacija apibūdina šią ligą kaip ypač pavojingą ir mirtiną, ja užsikrečiama per vandenį ir maistą. Iki praėjusios vasaros Kuboje nėra buvę jokių choleros apraiškų nuo pat ikirevoliucinių laikų. Liepą sveikatos ministerija patvirtino, kad nuo choleros mirė trys žmonės rytinėje Kubos dalyje. Ligos šaltinis buvo užkrėstas šulinys.

Visai kitoks vaizdas turistinėje senojoje Havanoje. Ten visos kavinės ir restoranai dirba įprastai, gatvėse parduodamas maistas, gėrimai. Prekeiviai sako girdėję gandų apie cholerą ir

imasi atsargumo priemonių, bet nė vienas nesulaukė kokių nors oficialių nurodymų. Tuo rūpinasi tik vietos gydytojai, glaudžiai susiję su savo bendruomenėmis.

Ar išbėgios talentai?

Kaip tik gydytojai ir kiti medicinos darbuotojai buvo vieni tų asmenų, kuriems draudžiama išvykti iš Kubos. Šitaip valdžia norėjo apsisaugoti nuo smegenų nutekėjimo tame sektoriuje, kuris yra Kubos komunistinių lyderių pasididžiavimas. Septintąjį dešimtmetį, po revoliucijos socializmui vis labiau įsigalint, Kuba prarado tūkstančius kvalifikuotų profesionalų medicinos srityje. Dar daugiau gydytojų išvyko per dešimtojo dešimtmečio ekonomikos krizę. JAV teikė specialų pabėgėlio statusą Kubos gydytojams, kurie pabėgdavo iš tarptautinių misijų Venesueloje ir kitose šalyse. Šią Vašingtono lengvatą Kubos valdžia vadino talentų vagyste.

Leidimus išvykti labai sunkiai gaudavo, bet dažniausiai nebūdavo išleidžiami ir kitų strateginių profesijų atstovai: mokslininkai, kariškiai, sportininkai.

Dabar telieka pamatyti, ar prasidės masinis medicinos darbuotojų bėgimas į Majamį. Kubos valdžia viliasi, kad to nebus, nes jiems taip pat reikės JAV vizos. Pagal oficialią statistiką pernai Kuba turėjo 265 tūkst. medicinos darbuotojų, 78 tūkst. jų - gydytojai.

•

Reuters, BBC, AP, LŽ

2013 01 15 Lietuvos žinios

Trasa

9

Vežėjams reikia pralaidesnio pasienio VIDMANTAS UŽUSIENIS

Šalies pramonininkai ir vežėjai vakar prie apskritojo stalo su atsakingų valdžios institucijų pareigūnais aiškinosi, kada Baltarusijos pasienyje sausumos transporto pralaidumas bus užtikrintas toks, kad užsakovai nenurašytų Lietuvos kaip tranzitinės valstybės.

Susitikime pateikti tokie skaičiai: 1998 metais atidarytas didžiausias Medininkų kontrolės postas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo apskaičiuotas praleisti 200 tūkst. transporto priemonių per metus. Dabar jis per tą patį laiką praleidžia 1,2 mln. mašinų. Reikėtų, kad jis būtų dar bent pusantro karto didesnis.

Tačiau ir šiandieninis rezultatas pasiektas ne dėl to, kad būtų smarkiai pagerinta pasienio kontrolės posto infrastruktūra ar pastatyta daugiau vartų. Susitikimo dalyviai vieningai sutarė, jog praėjus penkiolikai metų nuo punkto atidarymo šešiskart daugiau transporto priemonių per Medininkus važiuoja todėl, kad geriau dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Muitinės departamento pareigūnai.

Vis dėlto gerinti pareigūnų darbo negalima iki begalybės. Todėl Baltarusijos pasienį nuolat užkemša sunkvežimių spūstys. Vienu metų laiku jos mažesnės, kitu - didesnės, o didžiausios būna paskutinį kiekvienų metų mėnesį. Štai ir praėjusio gruodžio viduryje per Medininkus ir jo apylinkes buvo nutįsusios sunkvežimių eilės.

Praras pajamas “Panaši padėtis nuolat susidaro ne tik šiame poste, o visuose Baltarusiją ir

mus skiriančiuose postuose. Lietuvos ir Baltarusijos pasienio postai yra vartai į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių rinkas, kuriose dirbdami vien kelių transporto atstovai per metus sukuria apie 3,5 mlrd. litų vertės paslaugų. Konkuruojame dėl tranzitinių prekių srautų su artimiausiomis kaimynėmis - Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija, todėl šis klausimas yra kur kas platesnis, nei išspręsti eilių pasienyje problemą”, - LŽ situaciją komentavo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” prezidentas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad jei mūsų artimiausi kaimynai suskubs pirmieji padidinti pasienio postų pralaidumą, galime netekti svarbios dalies krovinių srauto per Lietuvą, o dėl to pajamų netektų ir paslaugų sektorius - degalų pardavėjai, stovėjimo aikštelių, autoservisų ir viešojo maitinimo įstaigų savininkai.

“Krovinių srautų aptarnavimas šiandien sukuria apie 13 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau jei nesukursime reikiamos infrastruktūros ir palankesnių sąlygų vežėjams, galime netekti auksinius kiaušinius dedančios verslo srities. Juk užsakovui nepaaiškinsi, kad dėl pavėluotai pristatyto krovinio ir patirtų nuostolių jis kreiptųsi į Lietuvos Vyriausybę. Užsakovai paprasčiausiai nukreips srautus per kitas šalis”, - perspėjo A.Kondrusevičius.

Pertvarkos terminai neaiškūs Šioms mintims pritarė vidaus reikalų viceministras Žimantas Pacevičius ir susisiekimo viceministras Arnoldas Kondratovičius. Tačiau Pasienio kontrolės punktų direkci-

Vežėjai ir verslininkai perspėjo, kad Lietuva gali netekti svarbios dalies krovinių srauto. / Romo Jurgaičio nuotrauka

A.Kondrusevičius: “Jei nesukursime reikiamos infrastruktūros ir palankesnių sąlygų vežėjams, galime netekti auksinius kiaušinius dedančios verslo srities.” jos, kuri yra tiesiogiai atsakinga už kontrolės punktų plėtrą, direktorius Arnoldas Tvaronavičius buvo labai atsargus. Jis sakė, kad dar anksti kalbėti apie antro tokio pat posto, kokie yra Medininkai, statybą. Anot jo, dabartinio posto išplėtimo darbai - irgi tik tolimoje perspektyvoje.

“Didesnis terminalas bus suprojektuotas tik rekonstruojant didįjį Medininkų praplėtimo projektą. Ta-

čiau tai užtruks ilgai - vien detaliojo plano kūrimas ir projektavimo darbai trunka mažiausiai 1,5 metų”, - dėstė A.Tvaronavičius. Jo manymu, realiausia, kad šiuolaikinius poreikius atitinkantį kontrolės punktą turėsime tik “arčiau 2020 metų”.

Jis teigė, jog egzistuoja planas, kaip pasienio kontrolės punktų pralaidumą pagerinti jau artimiausiu metu.

“Būtina paleisti elektroninę sunkvežimių registravimo sistemą, statyti au-

Oro linijos “dingo” įpusėjus kelionei ILONA STAŠKUTĖ

Metų pradžioje bankrutavusios Ukrainos oro linijos “Aerosvit”, kurios skraidino iš Kijevo į Vilnių, sugriovė daugelio lietuvių kelionių planus ir paliko išvykusius į užsienį tautiečius likimo valiai.

“Aerosvit” lėktuvai iš Vilniaus į Kijevą ir atgal skrisdavo kasdien po du kartus, bet praėjusios savaitės pabaigoje skrydžiai į Lietuvą staiga buvo atšaukti.

Vilnietis Tomas Šiaulys kelionę namo prisimins kaip ilgiausią gyvenime. Jis su persėdimu Kijeve penktadienio popietę turėjo grįžti į Vilnių iš Muskato (Omanas), tačiau planuotas skrydis iš Ukrainos sostinės buvo atšauktas. Pašnekovas džiaugėsi, kad buvo išvykęs ne atostogauti, o darbo reikalais, todėl per kelionę organizavusią agentūrą jam buvo skubiai parūpinti nauji bilietai. “Jei būčiau keliavęs ilsėtis, net nežinau, kaip būtų reikėję grįžti.

Skubiai rasti naujus bilietus nėra nei lengva, nei pigu”, - sakė jis.

Grįžo per parą Kad grįžti namo sklandžiai nepavyks, T.Šiaulys sužinojo likus kelioms valandoms iki išvykimo iš Omano. Tai jam pranešė kelionių agentūros atstovai. Prisiminęs ankstesnę patirtį su “Aerosvit” Tomas nenustebo - ir tą kartą taip pat buvo didelių nesklandumų.

Intensyviai tarp Vilniaus ir Kijevo skraidinusi oro bendrovė “Aerosvit” skrydžius atšaukė staiga. / Juergo Vollmerio nuotrauka T.Šiauliui buvo nupirkti nauji bilietai - “AirBaltic” skrydžiui iš Kijevo, tik šįkart su persėdimu Rygoje.

Dėl užsitęsusių formalumų lėktuvas į Rygą vėlavo pakilti ir vyras nebe-

“Jei būčiau keliavęs ilsėtis, net nežinau, kaip būtų reikėję grįžti. Skubiai rasti naujus bilietus nėra nei lengva, nei pigu.” spėjo į skrydį Vilniaus kryptimi. Oro linijos nemokamai pakeitė bilietą į kitą reisą tą pačią dieną. Pagaliau apie 20 valandą penktadienį po daugiau nei parą trukusios kelionės To-

mas pasiekė Lietuvą. Pakeliui jis sutiko likimo draugų, kuriems ne taip pasisekė. “Rygoje susipažinau su lietuve Dana. Ji taip pat turėjo jungiamąjį skrydį per Kijevą, kuris buvo atšauktas. Deja, Dana bilietus pirko savarankiškai, todėl už naujus jai vėl teko mokėti iš savo kišenės. Bankrotas merginos taip pat nenustebino, bet pinigų atgauti bent jau artimiausiu metu ji tikrai nesitiki”, pasakojo Tomas.

Žada kompensacijas Skolų kamuojamos bendrovės nemalonumai apogėjų pasiekė praėjusį ketvirtadienį. Ji buvo įsipareigojusi iki sausio 9 dienos atsiskaityti su Kijevo Boryspilio oro uostu, tačiau jai to nepadarius reisai į Lietuvą ir kitomis kryptimis iš Ukrainos sostinės

buvo atšaukti, taip pat sutriko skrydžiai iš kitų oro uostų.

Didžiausia keleivių iš Lietuvos grupė, 21 žmogus, buvo užstrigusi Vietname. Užsienio reikalų ministerija vakar patvirtino, kad jie jau sėkmingai pasiekė gimtinę.

Ukrainos oro linijų bilietais prekiavusios kelionių agentūros “Zigzag Travel” rinkodaros vadovė Daiva Bartusevičiūtė ramino nukentėjusius keliautojus, esą galimybė atgauti pinigus už neįvykusius skrydžius nėra beviltiška. “Aerosvit” elgiasi gana rūpestingai, siunčia informaciją. Kiek yra buvę kitų oro linijų bankrotų atvejų anksčiau, niekas taip nesirūpino klientais”, - tvirtino pašnekovė.

Pasak jos, dėl pinigų grąžinimo už neįvykusius skrydžius reikia kreiptis tiesiai į “Aerosvit”, mat kelionių

tomobilių stovėjimo aikšteles, didinti kitų Baltarusijos pasienyje veikiančių punktų - pavyzdžiui, Lavoriškių - pralaidumą, atlikti kitus darbus”, - vardijo Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas.

Tokiais pažadais piktinosi Sigitas Paulauskas, LPK Lietuvos-Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo verslo tarybos ir “Vakarų medienos grupės” valdybos pirmininkas. “Jau ketveri metai Baltarusijos pasienyje egzistuoja problema, tačiau iki šiol nieko nebuvo daroma.

Man juokingi pareiškimai, kad detaliajam planui sukurti reikia pusantrų metų. Baltarusijoje toks pat planas patvirtinamas per tris mėnesius”, - sakė jis.

•

Nebrangiais skrydžiais ir itin plačia maršrutų geografija garsėjusios Ukrainos oro linijos iš dalies priklauso valstybei (22,4 proc. akcijų), o likusios akcijos valdomos kelių Ukrainos milijonierių. Bendrovė jau kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos ir nurodė, kad jos skolos praėjusių metų pabaigoje siekė 4,2 mlrd. grivinų (apie 1,3 mlrd. litų). Ji nieko nelaukdama pradėjo perdavinėti maršrutus kitoms Ukrainos oro linijoms “Ukraine International Airlines”, siejamoms su vienu iš pagrindinio “Aerosvit” akcijų paketo valdytojo “Privat” grupės savininku Igoriu Kolomoiskiu.

Pirmieji ženklai, liudijantys “Aerosvit” kamuojančias problemas, pasireiškė pernai vasarą, kai buvo atšaukti arba vėlavo keliasdešimt bendrovės skrydžių įvairiomis kryptimis. Tada bendrovė tai aiškino neva vėluojančiais naujai įsigytais lėktuvais. Vėlavimas netrukus liovėsi.

Bet “Aerosvit” skrydžiai pradėjo strigti praėjusių metų pabaigoje. Gruodį ne vienas bendrovės skrydis dėl skolų ir nesumokėtų mokesčių buvo atidėtas. Bendrovės atstovai žadėjo spręsti nesklandumus mažindami išlaidas ir didindami veiklos efektyvumą.

Apie bankroto tikimybę tuomet nebuvo užsiminta, nors kai kurios užsienio kelionių agentūros bei oro uostai rekomendavo keleiviams vengti “Aerosvit” skrydžių.

agentūros tik tarpininkauja parduodamos bilietus.

Iš tiesų bendrovės interneto svetainės aerosvit.com pirmame puslapyje paryškinta nuoroda į prašymo grąžinti pinigus formą, bet ar greitai pavyktų gauti kompensaciją, nežinia. Iš keliautojų diskusijų aiškėja, kad netrūksta laukiančiųjų oro linijų atsakymo dėl pinigų grąžinimo už skrydžius, atšauktus prieš 45 mėnesius.

•

10

2013 01 15 Lietuvos žinios

Verslas

Projektų atomazga - turto išpardavimas VIDA BORTELIENĖ

Į naujas urbanistines erdves Klaipėdą turėję kelti investiciniai projektai prisvilo. Buvusias nekilnojamojo turto (NT) vizijas į savo rankas perėmė teismo antstoliai ir įmonių administratoriai.

Airiško kapitalo bendrovė “EDP Group” anksčiau prisistatinėjo esanti “viena didžiausių nekilnojamojo turto vystytojų Vakarų Lietuvoje”. Senus sandėlius atkartojančių pastatų “Žvejų rezidencija” ir “Danės vartai” sumanytojai džiaugėsi, kad pakoreguotus statybų dokumentus su Klaipėdos savivaldybe vis dėlto pavyko suderinti. Namai atsirado, anot reklamos, “pačioje brangiausioje uostamiesčio vietoje”. Tikėtasi statinius parduoti arba naudingai išnuomoti.

Buvo skelbiama, kad pirmame “Danės vartų” aukšte įsikurs nedidukės kavinės, restoranai, iš Žvejų gatvės pusės miestiečių ir turistų lauksią įvairios paskirties butikai bei suvenyrų parduotuvėlės, kituose keturių aukštų su mansarda pastato aukštuose veiks grožio ir SPA centrai, biurai.

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,5809 -0,8137%

1 Australijos doleris

2,7255 -0,9393%

10 000 Baltarusijos rublių

2,9682 -0,8726%

1 Kanados doleris

2,6231 -0,8235%

1 Šveicarijos frankas

2,8269 -0,5059%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1507 -0,8721% 10 Čekijos kronų

1,3464 -0,0297%

10 Danijos kronų

4,6271 -0,0151%

1 DB svaras sterlingų

4,1649 -0,9124%

100 Vengrijos forintų

1,1622 -0,8002%

100 Islandijos kronų

2,0188 -0,4309%

100 Japonijos jenų

2,8873 -1,2226%

100 Kazachstano tengių

1,7099 -0,7837%

1 Latvijos latas

4,9522 -0,0666%

10 Moldovos lėjų

2,1207 -0,4621%

10 Norvegijos kronų

4,6791 -0,6497%

10 Lenkijos zlotų

8,3829 -0,6203%

100 Rusijos rublių

8,5388 -0,7390%

10 Švedijos kronų

3,9944 -0,3705%

1 Turkijos naujoji lira

1,4573 -0,8372%

10 Ukrainos grivinų

3,1774 -0,7994%

2013 01 15, LB

Projektų “Danės vartai” ir “Žvejų rezidencija” kai kurie pastatai jau naudojami. / Vidos Bortelienės nuotrauka Viršutiniame aukšte svarstyta atidaryti cigarų, viskio arba vyno klubus.

Klaipėdoje greta Danės iškilo ir kitas 22 apartamentų kompleksas, į kurio kavinukes gyventojai turėjo “nusileisti net su šlepetėmis”.

Tačiau reaguodama į restauruoto pastato, kuriame veikia “Memelio restoranas”, savininko skundus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija konstatavo, jog tvirtinant detaliuosius planus buvo padaryta daug pažeidimų. Prasidėjo teismai, kilo grėsmė, kad pastatus teks nugriauti. 2008 metų kainomis į vieną jų investuota 20 mln. litų, į kitą - 25 mln. litų.

Ginčų kaina Be “Žvejų rezidencijos” ir “Danės vartų”, “EDP Group” valdė prekybos centrą “Klaipėdos Saturnas”. Greta jo, istoriniame buvusio odos ir veneros ligų dispanserio komplekse, ketinta įgyvendinti NT projektą “Kūlių vartai”.

Uostamiesčio savivaldybėje ne kartą pristatyti ir “Auksinio trikampio”, didžiulės teritorijos prie Jakų žiedo, prekybos ir pramogų centro statybų planai taip ir nepradėti įgyvendinti.

Kiekvienam “EDP Group” NT objektui Klaipėdoje valdyti buvo įsteigta atskira įmonė. Pinigus joms skolino DNB bankas ir airių investicinė bendrovė “Trans Farm Ltd”. Šiuo metu jie yra didžiausi bankrutuojančių įmonių kreditoriai, išleidę ir dalinai praradę dešimtis milijonų litų.

Istorinėje miesto dalyje žemė negalėjo būti parduota, o pastato be sklypo pagal teisės aktus nevalia parduoti.

Pasak “Žvejų rezidencijos” ir “Kūlių vartų” administratoriaus Pauliaus Paulavičiaus, pastatas Danės krantinėje iš trečiųjų varžytynių pernai buvo parduotas DNB banko antrinei įmonei “Intractus” perpus pigiau nei nustatyta pradinė 20 mln. litų kaina.

Dėl to už paskolą laidavusi airių bendrovė “Trans Farm Ltd”, kuriai teismo patvirtinta skola sudaro per 16 mln. litų, varžytynes apskundė. Bylą nagrinės Klaipėdos apygardos teismas.

“Džiaugiamės, kad esant tokiai prastai rinkos situacijai objektą pavyko parduoti už tokią didelę 10 mln. litų kainą, tačiau kreditorius mano, kad per pigiai. Turto vertinimas atliekamas iš naujo”, - kalbėjo P.Paulavičius.

“Kūlių vartų” bankroto neleidžia užbaigti ankstesni teismai. Pastatus įmonė įsigijo iš bendrovės “Kelias”, kuri negavo rekonstrukcijai lauktos 13 mln. litų Europos Sąjungos paramos. Šioji buvo pirkusi sklypą iš fizinio asmens. Tačiau turto perdavimo naujam savininkui procesas nėra pasibaigęs. Prokurorai, pasak P.Paulavičiaus, gindami viešąjį interesą, ginčijo žemės pardavimo teisėtumą. Mat istorinėje miesto dalyje žemė negalėjo būti parduota, o pastato be sklypo pagal teisės aktus nevalia parduoti.

Parduos iš varžytynių “Danės vartų” ir “Klaipėdos Saturno” administratorius Tomas Malinauskas teigia, kad kol kas jokių tiesioginių derybų su niekuo nevyksta, objektai bus parduoti iš varžytynių.

Pirmosios “Klaipėdos Saturno” varžytynės vyks sausio pabaigoje, pradinė prekybos centro kaina - 13 mln. litų, tokią yra patvirtinę kreditoriai. O bendra kreditorių reikala-

vimų suma sudaro maždaug 20 mln. litų. “Danės vartų” varžytynių data dar nepaskelbta.

Pasak T.Malinausko, rinka parodys, ar didelė “Saturno” kaina, ar ne. Pastatas nuomojamas parduotuvėms. Prieš parduodami objektą “EDP Group” ankstesni savininkai jam rekonstruoti 2005 metais buvo išleidę 10 mln. litų, bet pirkėjų srauto “Klaipėdos Saturnas” nesulaukia, daug patalpų - tuščios.

“EDP Group” administruojanti bendrovė “Projektų investicijos” kitą turtą iš varžytynių Vilniuje pardavinėja nuo 2012 metų spalio. Buvo siūloma pirkti po 1-2 mln. litų kainuojančius 1,3-1,9 ha dydžio 3 žemės ūkio sklypus (kur - nenurodyta) ir dvigubai brangesnius - Karklės kaime pajūryje, taip pat nuvertėjusias “Klaipėdos Saturno”, “Žvejų rezidencijos” ir “Danės vartų” akcijas.

Pasak administratoriaus Artūro Lauciaus, vyko dvejos varžytynės, turtu niekas nesidomėjo. Dabar kreditoriams teks spręsti, ką daryti toliau: ieškoti pirkėjų ar kam nors perimti sklypus. Tarp žemės sandorių kreditorių - tie patys reikalavimų pareiškėjai kaip Klaipėdoje ir dar keli bankai.

•

2013 01 15 Lietuvos žinios

Verslas

11

Energetikos padangėje temsta saulė KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų projekte siūloma: Nustatyti garantinį mokestį investuotojams, priklausomai nuo planuojamos statyti jėgainės instaliuotos galios - 500 litų už kilovatą (30 kW - 15 tūkst. litų).

Apriboti leistiną instaliuotos elektrinių galios sumą viename sklype iki 100 kilovatų, naikinant įstatyme esantį neapibrėžtumą.

Pakeisti reikiamus įstatymus taip, kad pelno mokesčio lėšos, gaunamos į biudžetą nuo saulės jėgainių veiklos, būtų skiriamos VIAP fondui.

Padidinti pelno mokesčio tarifą elektros energijos gamybos iš saulės jėgainių veiklai.

Atsinaujinančią energetiką plėtojantys verslininkai pabūgo Vyriausybės sumanymo stabdyti mažųjų saulės jėgainių plėtrą.

Vakar Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos (EM) parengtam Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų projektui, kurį bus siūloma Seimui priimti skubos tvarka. Kaip teigiama Vyriausybės pranešime, “siekiama apsaugoti visų elektros vartotojų interesus, užkertant kelią elektros kainų šuoliui bei užtikrinant darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energetikos sektoriuje plėtrą”.

2011-2012 metais daugiau nei 15 tūkst. asmenų pateikė prašymus išduoti leidimus plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus. Didžioji dalis prašymų susijusi su mažųjų saulės elektrinių iki 30 kilovatų plėtra. Už elektros, superkamos iš jų, kilovatvalandę valstybė moka apie 1,5 lito. Ministerijos teigimu, jeigu būtų patenkinti visi prašymai ir leidimus gavę asmenys įgyvendintų mažųjų saulės elektrinių projektus, jų pagamintai elektrai supirkti reikėtų papildomai 90 mln. litų kasmet, o vartotojams jos kaina išaugtų iki 5 centų už kilovatvalandę.

Ypatinga skuba Tuo metu verslininkai, plušantys atsinaujinančios energetikos sektoriuje išlieja susirūpinimą. Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijai atstovaujantis Rimvydas Karoblis spaudos konferencijoje vakar tvirtino, jog EM skubiai rengdama projektą neatsižvelgė nei į verslo, nei į Teisingumo ministerijos išreikštą nuomonę.

Skubos iš tiesų esama, mat numatyta, kad įstatymo pataisos įsigalios jau kovo 1 dieną, nors, kaip teigia advokatų profesinės bendrijos “Adlex” advokato padėjėjas Mantas Gerdauskis, yra tik dvi datos - gegužės 1 ir lapkričio 1 diena, kai gali įsigalioti verslo santykius reglamentuojantys įstatymų aktai, priimti ne anksčiau kaip prieš pusmetį. Šis principas taikomas tam, kad verslas suspėtų pasirengti permainoms.

Per pastaruosius pusantrų metų buvo įgyvendintos 179 saulės jėgainių instaliacijos, kurių bendra galia šiek tiek didesnė kaip 4 megavatai. / LŽ archyvo nuotraukos

R.Karoblis: “Tiek projektų įgyvendinti prireiktų daugiau kaip 2,5 mlrd. litų. Lietuvos sąlygomis tai nereali suma. Bankų sektorius tam nepasirengęs.”

Didžiausią nerimą verslininkams kelia tai, kad numatyta kovo 1 dieną anuliuoti visus išduotus plėtros leidimus, jei iki to laiko pareiškėjai nesikreips dėl gamybos leidimų. “Tai reiškia, kad iki tos dienos turi būti užbaigtas projektas ir pateiktas Valstybinei energetikos inspekcijai, - aiškina verslininkai. - Tačiau “Lesto” turi teisę atsakyti pareiškėjui per 18 mėnesių nuo prašymo pateikimo, o iki kovo 1-osios - mažiau nei septynios savaitės.”

Esą turės būti anuliuoti ir leidimai verstis atsinaujinančia energetika, jei į projektą dar nebus investuota iki 50 proc. numatytų lėšų. Pagal iki šiol veikiantį įstatymą tam yra skirtas dvejų metų laikotarpis.

Nuostoliai neišvengiami M.Gerdauskio teigimu, bene 10 tūkst. pareiškėjų, pasišovusių plėtoti saulės jėgaines, įstatymo pataisų pasekmės yra “numanomos ir neišven-

giamos”. Jis vardija, kad daugelis šių investuotojų jau patyrė išlaidų įsigydami projektams reikalingus žemės sklypus, steigdami ir išlaikydami įmones, kurias vėliau tektų ir likviduoti, tvarkydami dokumentus leidimams gauti. Jiems kainavo ir projektuotojų paslaugos, žemės darbai, elektrinės įranga ir pan. Be to, esą teks mokėti baudas už kredito sutarčių su bankais ir kitais finansuotojais nutraukimą.

Jau apskaičiuota, kad nukentėjusių verslininkų pretenzijos Vyriausybei turėtų viršyti pusę milijardo litų.

“Neteisinga ir neteisėta neigti teises, kurias žmogus teisėtu būdu įgijo. Leidimus gavę asmenys jokių reikalavimų nepažeidė. Jie elgėsi taip, kaip įstatymų leidėjas norėjo, kad jie elgtųsi”, - primena teisininkas.

Intereso viešumas Energetikos ministerija įstatymo keitimo būtinybę aiškina siekiu sau-

R.Karoblis nebijo elektros kainos šuolio. goti viešąjį interesą. Esą energija vartotojams brangs beveik 5 centais už kilovatvalandę, jei per porą metų bus įgyvendinti visi projektai, kuriems gauti leidimai.

R.Karoblis tvirtina, jog tokios prielaidos tik teorinės, nepagrįstos realybe. “Tiek projektų įgyvendinti prireiktų daugiau kaip 2,5 mlrd. litų.

Lietuvos sąlygomis tai nereali suma.

Bankų sektorius tam nepasirengęs”, aiškina jis. Ir teigia nematąs ir jokių technologinių galimybių tokias investicijas įgyvendinti per dvejus metus. “Tam, kad būtų įvykdyta 16 tūkst. instaliacijų po 30 kilovatų, daugiau kaip 2000 žmonių turėtų dirbti dvejus metus be laisvų dienų.

Per pastaruosius pusantrų metų buvo įgyvendintos 179 instaliacijos, kurių bendra galia šiek tiek didesnė kaip 4 megavatai. Taip, per tą laiką įgyta daugiau patirties, todėl galėtų būti pastatyta daugiau, bet tikrai ne šimteriopai, kaip baiminasi ministerija”, - tikina jis.

R.Karoblio nuomone, blogiausia tai, kad įstatymo pakeitimas apims ne tik saulės, bet ir kitą atsinaujinančią energetiką.

Verslininkų atstovas nebijo ir elektros kainos šuolio. “Iš tikrųjų ji brangs ne daugiau kaip 1 centu, nes atsinaujinanti energetika yra brangi tik tol, kol atsiperka investicijos, o po 12 metų, kaip numatyta pagal investicijų kompensavimo mechanizmą, pavyzdžiui, dar porą dešimtmečių, elektros, kuri gaminama saulės jėgainėse, savikaina neviršys 1 cento už kilovatvalandę”, tvirtina R.Karoblis. Be to, verslininkų teigimu, saulės jėgainių energiją užtektų supirkti po 90 centų už kilovatvalandę, kad investicijos atsipirktų, nes jėgainių įranga esą atpigo.

M.Gerdauskis primena, jog 2011 metais, kai buvo priimtas dabartinis įstatymas, atsinaujinanti energetika Vyriausybės buvo paskelbta prioritetu.

Tąsyk buvo kalbama, kad pati gamyba iš atsinaujinančių išteklių yra viešasis interesas savaime, tad nuspręsta, jog dėl jo energijos kaina gali būti didėlesnė. “Ar gali valstybė vieną dieną skatinti, o kitą dieną išsižadėti savo žodžio?” klausia teisininkas.

•

12

2013 01 15 Lietuvos žinios

Istorija

Kinų keramikos karštligė siautė ir Lietuvoje Ką tik restauruota Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Valdovų rūmuose rasta portugališka kinų stiliaus XVII amžiaus lėkštė. Tai kadaise Europą krėtusios keramikos karštligės pavyzdys. Autentiką patvirtinę portugalai prašo leidimo pavasarį lėkštę eksponuoti Lisabonoje.

Taip atrodė rastos lėkštės šukės.

Kol į Europą patekęs kinų porcelianas neatnešė naujų madų, žemyne dominavo įprasta ruda keramika.

D.Baubaitė restauravo šią Valdovų rūmuose rastą renesansinę lėkštę, puoštą ruda, žalia, geltona glazūra.

D.Baubaitės restauruota kinų stiliaus portugališka lėkštė. Trūkstamą dalį restauratorė atkūrė iš gipso masės, o rastas šukes sudėliojo į buvusias vietas. Kad tai Portugalijoje pagaminta lėkštė, įrodė Lisabonoje saugomi vietinės keramikos pavyzdžiai (dešinėje).

Ritos Stankevičiūtės nuotraukos JŪRATĖ MIČIULIENĖ

K

ai į LDK Valdovų rūmų restauratorės Deimantės Baubaitės rankas pateko fajansinės lėkštės šukės, ji ilgai ieškojo analogų Europoje, kad galėtų pasakyti, iš kur gaminys atkeliavo ant mūsų valdovų stalo. “Buvo labai įdomu pasinerti į tų laikų puodžių gyvenimo peripetijas.

Iš pradžių maniau, kad tai Olandijos Delfto miesto produkcija, nes olandai vieni pirmųjų Europoje pradėjo kopijuoti kinų porcelianą. Šia mada užsikrėtė ir Portugalija, Nyderlandai.

Prabangios kinų lėkštės buvo net vadinamos trylikto Mingų dinastijos imperatoriaus Wanli vardu. Originalai buvo populiarūs Nyderlandų natiurmortuose”, - pasakojo restauratorė.

pat jau restauravo D.Baubaitė. Baltas porcelianas ar fajansas, dekoruotas mėlyna kobalto glazūra, kaip magnetas XVII amžiuje ėmė traukti Europos didikus. Pasak D.Baubaitės, tai tapo viena geidžiamiausių jų prekių.

“Tačiau visiškai išstumti Europoje įprastos keramikos šiai nepavyko, nes buvo labai brangi, - teigė pašnekovė. - Pasakojama, kad Augustas II Stiprusis (Saksonijos kurfiurstas, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis) taip troško kinų porceliano servizo, kad į jį iškeitė būrį stiprių vyrų. Šis didikas Saksonijos alchemiką Johaną Friedrichą Bottgerį

Kopijos be budistinių simbolių Sprogimą Europos puodininkystėje sukėlusi kinų keramika, pasak restauratorės, nebuvo aklai mėgdžiojama. “Kadangi budistiniai simboliai ant kinų indų europiečiams buvo nesuprantami, puodžiai juos transformavo, pritaikydami europiečių skoniui, - tvirtino pašnekovė. Vilniuje rasta ir restauruota lėkštė vienas tokių pavyzdžių. Europoje kinų simboliai virto į kažkokias “vorų kojas”. Portugalai jiems net specialų terminą sukūrė - “aranhoes” (“keverzonės”). Pagal šią dekoravimo stilistiką mes ir atsekėme, jog tai portu-

Augustas II Stiprusis būrį vyrų iškeitė į geidžiamą kinų porceliano servizą.

Perversmas puodininkystėje XVI amžiuje į Europą atkeliavęs labai geros kokybės imperatoriškasis kinų porcelianas padarė tikrą perversmą Europos puodininkystėje.

XVII amžiuje jį jau visi kopijuodavo.

Kada pats kinų porcelianas buvo atrastas, tiksliai nežinoma, spėjama, jog pirmaisiais mūsų eros amžiais.

Receptą kinai labai slėpė, už jo išdavystę grėsė mirties bausmė.

Iš tuo metu Europoje populiarios rudos, pilkos, juodos keramikos šie indai smarkiai išsiskyrė. Pavyzdžiui, Valdovų rūmų teritorijoje rasta renesansinė lėkštė (spėjama, jog gaminta Vokietijoje), puošta ruda, žalia, geltona glazūra. Šią lėkštę taip

laikė uždaręs pilyje ir liepė jam atkurti kinų receptą. Po ilgų bandymų alchemikas kažką panašaus sukūrė.

Taip 1709 metais atsirado Meiseno porcelianas, kuris Europoje buvo pripažintas pirmu jau prilygstančiu kinų produkcijai. Nors porceliano receptas griežtai saugotas, greitai prie daugelio Europos karališkųjų dvarų buvo steigiamos naujos porceliano manufaktūros: Vienoje - 1718 metais, Sankt Peterburge - 1744 metais, Berlyne - 1752 metais, Sevre - 1756 metais, Kopenhagoje - 1775 metais.

Rusų magnatas S.Kuznecovas 1841 metais Rygoje įkūrė pirmąjį porceliano fabriką Baltijos šalyse.”

galų gaminys. Perverčiau daugybę katalogų. Viename radau portugališką lėkštę beveik su tokiais pat piešiniais. Apskritai tuo metu buvo dekoruojama pagal kelis pavyzdžius. Šis standartizuotas piešinys dekoruojant indus naudotas keletą dešimtmečių.”

Restauratorei pavyko užmegzti ryšius su portugalų keramikos tyrinėtoja, kuri, išvydusi Vilniuje rastos lėkštės šukes, labai nustebo, apsidžiaugė ir patvirtino, jog tai iš tikrųjų jų meistrų gaminys. “Net paprašė leidimo gegužę eksponuoti Lisabonoje rengiamoje portugalų keramikos parodoje, nes mūsų radinys puikiai iliustruoja, kaip toli

Pervertusi daugybę katalogų restauratorė aptiko labai panašią lėkštę. Šis portugalų gaminys saugomas Amsterdame. nukeliaudavo jų keramikos produkcija”, - pasakojo restauratorė.

Nuo Vazų stalo D.Baubaitės restauruota unikali lėkštė portugalų keramikos tyrėjų datuojama 1635-1660 metais. Tai sutampa su Vazų dinastijos valdymo laikais. “Apskritai buitinės keramikos šukių Valdovų rūmų teritorijoje randama labai daug. Tai, galima sakyti, didžiausia radinių dalis. Tačiau tokios prabangios keramikos likučių reta. Kadangi tai buvo brangūs daiktai, juos saugoję, - teigė ji. - Labai panašios dar vienos lėkštės šukės rastos Valdovų rūmų šiauriniame korpuse, kaip spėjama, buvusios virtuvės patalpose. Tačiau restauruoti praktiškai neįmanoma, nes po gaisro šukės labai apdegusios.”

Pasak D.Baubaitės, restauratoriai imasi gaminį restauruoti tada, jei būna išlikę du jo trečdaliai. “Šios buvo išlikusios mažiau. Tačiau dar reikia atsižvelgti ir į unikalumą. Jei tai būtų buvusi paprasta lėkštė, restauruoti būtų neverta, o tokią - apsimokėjo, - tikino

specialistė. - Formą lėkštei suteikiau per mėnesį, bet kol viską išsiaiškinau, užtrukau apie dvejus metus.”

Suteikti formą taip pat buvo nelengva, nes iš savotiškos subyrėjusios dėlionės net ne visi gabalėliai buvo išlikę.

Gausėja ekspozicija D.Baubaitės restauruota unikali lėkštė papildys Valdovų rūmų raidą reprezentuojančią ekspoziciją. Kaip pasakojo rūmų mokslinių tyrimų centro vadovas Gintautas Striška, iš viso rūmų teritorijoje aptikta apie 300 tūkst. radinių. “Tačiau sunku pasakyti, kiek iš šito skaičiaus yra daiktų, nes vienam gali priklausyti keletas rastų vienetų. Sakysim, minėta portugališka lėkštė turėjo 15 inventorinių numerių, - sakė jis. - Ir tik restauratorių rankose keliolika šukių tampa vienu vienetu.”

Pasak jo, aplinkybės diktuoja, kuriuos radinius reikia pirmiausia restauruoti. “Greičiausiai tenka gelbėti tuos, kurie ištraukti iš žemės greičiausiai nyksta. Keramika bene geriausiai laikosi. Tačiau atrenkame dar ir tuos, kurių labai reikia Valdovų rūmų raidos chronologinei ekspozicijai nuo ankstyviausių laikų pristatyti, - pasakojo G.Striška. - Apskritai mūsų restauratoriai jau restauravo ir paruošė eksponuoti apie 500 radinių, o užkonservavo apie 5 tūkstančius.”

•

2013 01 15 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

V.Mazūras: iš daiktų susirankiotas gyvenimas Atkelta iš

gal S.Obrazcovo teatro modelį, tačiau primityvios: skruostukai parausvinti, paakiai pamelsvinti, akytės - blizgantys “guzikai”. Kiškučiai tikrais kailiukais aprengti... Toks teatras mane dusino. Ir jokios literatūros nebuvo.

• 1 p.

“Totalinio” teatro kūrėjas taip pat pastatė neprilygstamus spektaklius “Žemės dukra” (1981), “Dono Kristobalio balaganėlis ir dono Perlimplino meilė” (1986), “Raudonligė” (1989).

V.Mazūras buvo ir ledlaužis, nusistovėjusių normų griovėjas, jauniesiems lėlių teatro kūrėjams nutiesęs lengvesnius ir platesnius kelius. Galingas jis ir dabar, statydamas naujus spektaklius, demonstruodamas režisūrinį ir pedagoginį talentą jaunajai Vilniaus “Lėlės” teatro kartai, Panevėžio, Liepojos teatrų aktoriams.

- Režisieriau, kaip atsiranda spektaklis? - “Lietuvos žinių” žurnalistas klausė Vitalijaus Mazūro.

- Šiaulėnuose, penktoje progimnazijos klasėje, reikėjo atpasakoti Jono Biliūno “Brisiaus galą”. Gerai “išzubrinau”. Gal kas susijuokė ir nutrūko mintis, tyliu, o mokytoja: “Kas toliau, kas toliau?” “Neprisimenu.” “Man būtų geriausia, jei savais žodžiais...”

“Aaa, savais: “Gulėjo senas šuva, atėjo gaspadorius ir nušovė. Šuo baisiai liūdnom akim žiūrėjo į šautuvą, bet ką padarysi - toks gyvenimas.” Prisimenu tai kiekvieną kartą pradėdamas bet kurį darbą. Nes kūrinyje matome autoriaus viziją. Kol ji pasiekia teatrą, šiek tiek pasikeičia. Tada pats paskaitai, pamatai ką nors kitaip nei autorius. O dar ateina aktoriai. Juos reikia įtikinti savo vizija. Menas taip ir kuriamas - derinant iki paskutinės minutės. Arba viską atmetant ir pradedant iš naujo.

Būriais nevaikšto - Aktoriai daug lemia?

- Taip. Statėme “Jūratę ir KasTautą” (2011). Dramaturgės Daivos Čepauskaitės sumanymu pjesėje atsirado toks profesorius, išsaugojęs istorinę atmintį. Bet aktoriai jauni, studentai. Pasakė: “Mes senių nevaidinsim. Ir tu, Mazūrai, ką nori, tą daryk.”

- Kaip galima nepaklusti?

- Sovietiniai laikai praėjo. Bet net ir tada, menu, kai pradėdavome skaityti pjesę, tekdavo kelis mėnesius aktoriams įrodinėti. Per tą laiką ministerija dėl manęs gaudavo gal penkis skundus, esą “iš mūsų reikalauja ir mes nesuprantam ko”. Kūryba - kaip tos kosmoso kapsulės - arba jos susijungia, arba ne. Atgal neapsuksi, reikia laukti, kol jų orbitos vėl priartės.

“Jūratę ir KasTautą” su “Lėlės” vadovu Juozu Marcinkevičiumi sumanėme kaip eksperimentą: ką lėlės gali? Aišku, jos galėtų ir dar daugiau, jei kiekvienas aktorius namie pasirengtų, padirbėtų. Bet žmogus ateina išsiblaškęs ir valandą mėgina prisiderinti prie temos.

- Reikia išgyventi, užsidirbti, palakstyti į kitus teatrus, televizijas.

- Dar anais laikais visame pasaulyje pasitvirtino taisyklė, kad lėlių teatrą kuria entuziastai. Ši kultūros sritis truputį pastūmėta į šoną. Senesnes lėlių teatro tradicijas turinčiuose kraštuose - kas kita. Žmonės jį priima tarsi savaime, vidumi. O kad Lietuvoje būriais eitų į lėlių teatrą - to niekada nebuvo.

Režisieriaus “pjesmalė”

Režisierius ir scenografas V.Mazūras įsitikinęs: “Kūryba - kaip tos kosmoso kapsulės - arba jos susijungia, arba ne.”

Romo Jurgaičio nuotrauka

dirbo, jos žodis būdavo išgirstas: “Reikia tikėti, ieškoti.” Jaunasis kursas šito nepripažįsta. Tikėjimas sieja mus tol, kol kartu sėdime prie kūrybos stalo.

Klausėte dėl kūrybos. Sunkiausia nupasakoti, “kaip” ji vyksta. Per tarptautinį festivalį Kaune toks Danijos UNIMA (Union internationale de la marionnette) prezidentas paprašė, kad pažodžiui aprašyčiau kokius tris savo spektaklius, kaip juos sumaniau.

O kad aš atsiminčiau! Čia kaip pievą šienauti. Mosuoju dalgiu, žinau, kad rezultatas turėtų būti pradalgė. Ar ne?

(Juokiasi.) O jei kalbu žmonėms ir jie manęs nesupranta, tada keičiu savo sumanymą. Negaliu priversti. Panevėžio dramos teatre statėme kelis spektaklius vaikams. Dirbome, dirbome, aktoriai po mėnesio klausia: “Tai ką mums čia vaidinti - vaikus ar suaugusius?” “Jolki palki, - sakau, vaidinkit save, jei turit kokią nors istoriją.” Jei žmogus užaugęs inkubatoriuje, tai jis neturi nei istorijos, nei tėviškės. Kūryba taip ir atsiranda. Tarsi išvažiuoji dviračiu ir matai: už septynių kilometrų - Šiaulėnų bažnyčia. Ir važiuoji tiesiai, ne keliu. Kaip kūrybiškai, nesulaužęs savo idėjos, pasieksi tikslą?

Po karo ir kiną dariau, ir motociklus iš visokių “tačkų”, ir malūnus. Kas aplink vyko, iš to rinkausi gyvenimą, viską nešiau į namus.

Kiškučių teatras dusino - Kaip pasukote į teatrą?

- Mokydamasis paskutiniuose kursuose atlikau praktiką operos teatre.

Nueinu, patiesia dekoraciją, teptuką duoda, kibirą dažų... Atsimenu, Vytautas Palaima “Čigonų baroną” statė (1962). Milijardą gluosnio lapiukų turėjau nupaišyti. Tai tokia pradžia.

O šiaip, matyt, lėmė vaikystė. Po karo ir kiną dariau, ir motociklus iš visokių “tačkų”, ir malūnus. Kas aplink vyko, iš to rinkausi gyvenimą, viską nešiau į namus. Tėvas bardavo, mat kartais ir paskutinį peilį nulauždavau.

Trečiame ar ketvirtame Dailės instituto kurse reikėjo padirbdinti didžiulį maketą, kuriame studentai galėtų savo darbus rodyti. Sukonstravau dėžę, pritaikiau scenos mechanizmus. Vilniaus lėlių teatro įkūrėjui B.Lukošiui prireikė dailininko ir V.Palaima jam pasiūlė mane. Iš pradžių gavau valytojo, sargo etatą. Išklausau paskaitų ir popiet einu į teatrą pa-

dirbėti butaforu. Sukūriau scenografijos diplominį darbą “Molio Motiejuką” (1965). Iš Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) atvažiavo komisijos pirmininkas, labai gerai įvertino.

Taip ir likau dirbti teatre.

Lėlytės tuo metu buvo labai butaforinės. Nesakyčiau, kad kurtos pa-

- Kurie autoriai buvo jums artimiausi, jūsų bendražygiai?

- Marcelijus Martinaitis, Sigitas Geda ir Judita Vaičiūnaitė. Žmonės, iš kurių daug pasisėmiau. Nes Maskva, VAP’as (sąjunginė pjesių agentūra, - aut.) bruko pjeses apie žiogus, kalakutus, katinus, skruzdėlytes. Kad tik, neduokdie, neišlįstų nacionalinės šaknys.

M.Martinaitis gyveno šalia, Vokiečių gatvėje. Tai aš Martinaitienės prašydavau, kad Marcelijų uždarytų kolektyviniame sode. Tada per savaitę parašydavo pjesę. Mieste būnant sunku susikaupti. O S.Geda buvo sukalbamas, tačiau mėgo kurti gražią literatūrą. Vis dėlto joje rasdavau tai, ką šiukšlidėje “bomža” randa. Suprantat? Taip ir darau. Prie namų yra šiukšlynas, aplinkiniai restoranai daro remontus, išmeta nemažai gerų daiktų. Susirenku ir išeina visa dekoracija. Jei reikia miesčionizmo ir “makdonaldo”. O jei nori tų bjaurių “šaknų”, kurios dažniausiai būna žemėtos, šiukšlyne nerasi. Ten viskas iš naftos, o iš medvilnės ir lino - nieko nėra.

Matot, tie žmonės, rašiusieji man pjeses, jautė gamtą, jų tikrasis mąstymas iš gamtos, iš pasaulio suvokimo.

Mane tai žavėjo. Pavogdavau iš jų viską. Ne, nesisavindavau, jie likdavo autoriai, bet kaip mėsmale viską iš naujo permaldavau. Atsimenu, Marcelijus atnešė “Žemės dukrą”. Žalčiai gal septynis puslapius: “Fur fur fur, šip šip šip”. Ką man daryt? Nuėjau pas jį, davė storą šūsnį rankraščių. Vartalioju ir randu. Iš to susirinkau pusę pjesės, pavergdamas tekstą savo idėjai.

•

Kaip pasiekti tikslą - Palyginkite Dalios Tamulevičiūtės lėlininkų dešimtuką ir jaunųjų kursą, kuris neseniai atėjo į “Lėlę”.

- Anas dešimtukas į teatrą atėjo sovietiniais laikais ir tada padarė gražiausius savo darbus. Matot, tada nebuvo jokių pagundų - tik kelias į teatrą ir atgal. Žmogus turėjo tą tunelėlį ir buvo priverstas mąstyti, norom nenorom.

Nors D.Tamulevičiūtė mažai su jais

Su studentais V.Mazūras (centre) repetuoja “Avinėlio teismą” pagal M.Martinaitį (1976). / Jaunimo teatro archyvo nuotraukos

V.Mazūras su humoru ir dalgiu prie Vilniaus “Lėlės” teatro.

14

2013 01 15 Lietuvos žinios

Sportas

Teniso beprotybė prasidėjo

SKIRSTYTŲ ŽAIDĖJŲ REZULTATAI VYRAI Radek Štepanekas (31) - Viktoras Troickis 5:7, 4:6, 6:3, 6:3, 7:5; Janko Tipsarevičius (8) - Lleytonas Hewittas 7:6 (7:4), 7:5, 6:3; Samas Querrey (20) - Danielis Munozas 6:7 (2:7), 6:4, 6:2, 6:4; Jerzy Janowiczius (24) - Simone Bolelli 7:5, 6:4, 6:3; Davidas Ferreras (4) - Olivier Rochusas 6:3, 6:4, 6:2; Juanas Monaco (11) Andrejus Kuznecovas 6:7 (3:7), 1:6, 1:6; Michailas Južnas (23) - Matthew Ebdenas 4:6, 6:7 (0:7), 6:2, 7:6 (7:4), 6:3; Novakas Džokovičius (1) - Paulas-Henri Mathieu 6:2, 6:4, 7:5; Fernando Verdasco (22) - Davidas Goffinas 6:3, 3:6, 4:6, 6:3, 6:4; Jurgenas Melzeris (26) - Michailas Kukuškinas 6:1, 6:1, 6:2; Tomašas Berdychas (5) - Michaelas Russellas 6:3, 7:5, 6:3; Nicolas Almagro (10) - Steve’as Johnsonas 7:5, 6:7 (4:7), 6:2, 6:7 (6:8), 6:2; Stanislas Wawrinka (15) - CedrikasMarcelis Stebe 6:2, 6:4, 6:3; Kei Nishikori (16) - Victoras Hanescu 6:7 (5:7), 6:3, 6:1, 6:3; Julienas Benneteau (32) - Grigoras Dimitrovas 6:4, 6:2, 6:4; Marcosas Baghdatis (28) - Albertas Ramosas 6:7 (0:7), 7:6 (7:4), 6:4, 3:6 6:3.

VILMANTAS REMEIKA

Vakar Melburne prasidėjo pirmasis šių metų “Didžiojo kirčio” serijos teniso turnyras - atvirasis Australijos čempionatas (“Australian Open”). Šiemet varžybų prizų fondas net 30 mln. Australijos dolerių.

Pirmą varžybų dieną sužaista pusė pirmojo etapo (1/64 finalo) kovų.

Likusieji susitikimai vyksta šiandien.

2 val. nakties mūsų laiku turėjo prasidėti Ričardo Berankio ir ukrainiečio Sergejaus Stachovskio dvikova.

L.Hewitto saulėlydis Viena gražiausių pirmosios dienos dvikovų vyko tarp Kipro tenisininko Marcoso Baghdačio (28 turnyro raketė) ir ispano Alberto Ramoso. Čia prireikė net dviejų lemiamų geimų, o pergalę po 4 val. 15 min. trukusios kovos šventė M.Baghdatis 6:7 (0:7), 7:6 (7:4), 6:4, 3:6, 6:3.

2006 metais “Australian Open” finale žaidęs M.Baghdatis trokšta sugrįžti į olimpą. 35 vietą ATP reitinge užimantis kiprietis pareiškė, kad šį sezoną jo tikslas - vieta pirmajame dešimtuke, o pradėti kilti jis pasiryžęs jau Melburne.

Dėmesį kaustė ir pagrindinėje aikštelėje vykusi publikos numylėtinio australo Lleytono Hewitto ir serbo Janko Tipsarevičiaus (8) dvikova. Jau septynioliktame “Australian Open” turnyre dalyvavusiam 31-erių L.Hewittui nepavyko peršokti pirmojo barjero - serbui pralaimėta 6:7 (4:7), 5:7, 3:6.

“Janko demonstravo geriausią savo tenisą. Per karjerą jis laimėjo tik keturis turnyrus, tačiau yra įsitvirtinęs pirmajame dešimtuke. Tai rodo, koks puikus žaidėjas yra J.Tipsarevičius”, sakė L.Hewittas, per pastaruosius keturis šios serijos turnyrus jau trečią kartą suklupęs pirmajame rate.

“Nusivylimas ir liūdesys dabar už-

Australijos tenisininko L.Hewitto geriausi laikai jau praeityje. / Reuters/Scanpix nuotraukos

ĮDOMŪS FAKTAI

• Pirmąją varžybų dieną užfiksuotas per-

• Ant prietaringojo J.Tipsarevičiaus rankos

galę šventusio 203 cm lenko Jerzy Janowicziaus atliktas stipriausias padavimas - mače su italu Simone Bolelli lenko smūgiuotas kamuoliukas lėkė 228 km/h greičiu.

Ilgiausia pirmosios varžybų dienos dvikova vyko tarp prancūzo Eduardo Roger Vasselino ir belgo Rubeno Bemelmanso. Ji truko 4 val. 25 min., E.R.Vasselinas laimėjo 6:3, 6:7 (5:7), 2:6, 7:5, 11:9.

puikuojasi tatuiruotė su japonišku užrašu.

Išvertus į lietuvių kalbą tai reikštų “grožis išgelbės pasaulį”. Šiuo šūkiu serbas ranką pasipuošė būdamas 21-erių. Iš viso ant jo kūno yra šešios tatuiruotės. Daugiau tokiu būdu gražintis 27-erių J.Tipsarevičius neketina - esą jam tai uždraudė žmona Biljana, su kuria susituokė 2010-ųjų vasarą.

•

plūdo mane”, - prisipažino australas.

Varžybų favoritas pirmoji planetos raketė serbas Novakas Džokovičius žaisdamas su prancūzu PauluHenri Mathieu iškovojo užtikrintą pergalę - 6:2, 6:4, 7:5. Buvo akivaizdu, kad nugalėtojo titulą ginantis serbas nepersistengia ir kaupia jėgas kitoms kovoms.

“Sugebėjau žaisti gerai, kai to labiausiai reikėjo”, - pažymėjo N.Džokovičius, antrajame rate stosiantis prieš amerikietį Rayaną Harrisoną.

Favoritės rodė galią Moterų varžybose mažiausiai problemų turėjo antroji raketė pernykščio “Australian Open” fina-

lininkė rusė Marija Šarapova. Ji per 55 minutes eliminavo tėvynainę Olgą Pučkovą - 6:0, 6:0. M.Šarapova gruodį patyrė raktikaulio traumą, dėl to praleido pirmąsias sezono varžybas Brisbene, tačiau Melburne traumos pasekmių nebejaučia.

Nepervargo ir amerikietė Venus Williams (25), ji 6:1, 6:0 nugalėjo Kazachstano tenisininkę Galiną Voskobojevą. Pastaruosius dvejus metus traumų kankinta 32 metų V.Williams “Didžiojo kirčio” turnyruose nenukeliavo toliau aštuntfinalio. Antrajame rate amerikietės laukia prancūzė Alize Cornet, o pergalės atveju šešioliktfinalyje tikėtina akistata su M.Šarapova.

Pirmąjį ratą įveikė ir kitos favoritės. Kinė Li Na (6) 6:1, 6:3 nugalėjo Sesil Karatančevą iš Kazachstano, o lenkė Agnieszka Radwanska

MOTERYS Tamira Paszek (30) - Stefanie Voegele 4:6, 6:4, 7:5; Dominika Cibulkova (15) Ashleigh Barty 3:6, 6:0, 6:1; Marion Bartoli (11) - Anabel Medina Garrigues 6:2, 6:4; Angelique Kerber (5) - Elina Svitolina 6:2, 6:4; Jelena Jankovič (22) - Johanna Larsson 6:2, 6:2; Klara Zakopalova (23) Chanelle Scheepers 6:1, 6:2; Jekaterina Makarova (19) - Michelle Larcher 6:2, 7:5; Agnieszka Radwanska (4) - Bojana Bobušič 7:5, 6:0; Samantha Stosur Chang Kai-Chen 7:6 (7:3), 6:3; Julia Goerges (18) - Vera Duševina 7:5, 2:6, 6:4; Li Na (6) - Sesil Karatančeva 6:1, 6:3; Sorana Cirstea (27) - Coco Vandeweghe 6:4, 6:2; Venus Williams (25) - Galina Voskobojeva 6:1, 6:0; Marija Šarapova (2) - Olga Pučkova 6:0, 6:0; Mona Barthel (32) Ksena Pervak 5:7, 6:2, 4:6; Ana Ivanovič (13) - Melinda Czink 6:2, 6:1.

(4) įveikė australę Bojaną Bobušič 7:5, 6:0. Pastaroji pirmajame sete pirmavo 5:4, tačiau A.Radwanska susikaupė ir, laimėjusi devynis geimus iš eilės, tvirtai žengė į antrąjį etapą.

•

Trumpai SLOVĖNĖS PERGALĖ Pasaulio kalnų slidinėjimo taurės varžybose Austrijoje pergalę didžiausiojo slalomo rungtyje pagaliau iškovojo šio sezono lyderė bendrojoje įskaitoje slovėnė Tina Maze. Ji tapo tik šeštąja moterimi, kuriai pavyko bent po sykį laimėti visose kalnų slidinėjimo rungtyse. Tai buvo 17-oji 29 metų slovėnės pergalė pasaulio taurės etapuose - ji 12 kartų laimėjo didžiojo slalomo varžybas, dusyk triumfavo kombinacijoje bei po kartą nugalėjo greitojo nusileidimo, slalomo ir didžiausiojo slalomo rungtyse. Užvakar trasoje sugaišusi 1:16,55 T.Maze vos 0,04 sek. aplenkė austrę Anną Fenninger ir 0,99 sek. buvo greitesnė už trečiojoje pozicijoje likusią šveicarę Fabiennę Suter.

Pirmąsias dvejas sezono didžiausiojo slalomo varžybas laimėjusi keturiskart pasaulio čempionė amerikietė Lindsay Vonn šįsyk liko ketvirta.

Pasaulio taurės varžybų moterų didžiausiojo slalomo rungties lyderės po 3 etapų (iš 7)

mingai atliko antrąjį bandymą ir, 0,3 sek. aplenkdamas antrojoje vietoje likusį tėvynainį Mario Mattą, iškovojo jau ketvirtą pergalę šį sezoną bei šešioliktą per savo karjerą. Trečias liko po pirmojo nusileidimo pirmavęs italas Manfredas Moelggas, jis nugalėtojui pralaimėjo 0,62 sekundės.

Planetos kalnų slidinėjimo taurės varžybų slalomo rungties lyderiai po 6 etapų (iš 9) 1. M.Hirscheris (Austrija)

520 tšk.

2. F.Neureutheris (Vokietija)

386

3. A.Myhreris (Švedija)

330

4. A.Pinturault (Prancūzija)

248

5. M. Moelggas (Italija)

215

Bendrojoje sezono įskaitoje M.Hirscherio pranašumas prieš antrojoje vietoje likusį norvegą Akselį Lundą Svindalą, kuris sekmadienį nestartavo, po 18 etapų (iš 36) išaugo iki 126 taškų.

Bendroji įskaita 1. M.Hirscheris (Austrija)

855 tšk.

2. A.L.Svindalas (Norvegija)

729

3. T.Ligety (JAV)

676

4. F.Neureutheris (Vokietija)

546

5. M.Moelggas (Italija)

427

Didžiausiojo slalomo rungties lyderė T.Maze.

Lyderių rikiuotė planetos kalnų slidinėjimo taurės bendrojoje įskaitoje po 19 etapų (iš 36)

1. L.Vonn (JAV)

250 tšk.

1. T.Maze (Slovėnija)

1289 tšk.

2. T.Maze (Slovėnija)

230

2. M.Hoefl-Riesch (Vokietija)

744

3. J.Mancuso (JAV)

180

3. K.Zettel (Austrija)

597

4. A.Fenninger (Austrija)

140

4. A.Fenninger (Austrija)

590

5. F.Suter (Šveicarija)

136

5. L.Vonn (JAV)

504

SLIDININKAI ŠVEICARIJOJE STIPRIŲ VARŽOVIŲ TESTAS Pasaulio kalnų slidinėjimo taurės varžybų etapo Šveicarijoje slalomo rungtį laimėjo sezono lyderis austras Marcelas Hirschneris. Tik aštuntojoje pozicijoje po pirmojo nusileidimo buvęs M.Hirschneris labai sėk-

Lietuvos moterų krepšinio lygos lyderė Vilniaus komanda “KibirkštisVIČI-IKI” antrąsias kontrolines rungtynes su Alfredo Vainausko ir Sauliaus Vadopalo treniruojama Europos taurės savininke Kursko ekipa

“Dinamo” (Rusija) sostinėje baigė lygiosiomis 85:85 (12:11, 19:22, 33:24, 21:28). Pirmajame kontroliniame mače trečiadienį Druskininkuose viešnios Tado Stankevičiaus ir Jurgitos Štreimikytės-Virbickienės treniruojamas vilnietes nugalėjo 83:48 (26:14, 22:8, 19:10, 16:16). Sekmadienį “Dinamo” gretose sėkmingiausiai rungtyniavo Epiphanny Prince (29 tšk.) ir Eshaya Murphy (18 tšk.). Lietuvė Aušra Bimbaitė per 29 minutes pelnė 7 taškus. Šeimininkių komandoje rezultatyviausiai žaidė Vita Kuktienė (22 tšk.), Rima Valentienė, Kristina Vengrytė - po 15 ir Mantė Kvederavičiūtė - 12. “Tokios rungtynės mums labai naudingos, - po mačo teigė “Kibirkšties-VIČI-IKI” treneris T.Stankevičius. - “Dinamo” ekipa labai galinga, praėjusį sezoną ji triumfavo Europos taurėje. Šio turnyro ketvirtfinaliui rusės ruošiasi ir šį sezoną, aukštus tikslus kelia ir savo čempionate. Mūsų žaidime buvo dalykų, kurie man patiko, ir buvo, kuriais nebuvau patenkintas. Dirbsime toliau.” “Šį sezoną mums teks labai sunkiai dirbti.

Jau šį mėnesį mūsų laukia svarbios Europos taurės rungtynės su Turkijos ekipa. Tai - praėjusių metų finalininkės. Varžovės labai sustiprėjusios, bus sunki kova”, - po rungtynių kalbėjo “Dinamo ir Rusijos moterų krepšinio rinktinės treneris A.Vainauskas.

LŽ

2013 01 15 Lietuvos žinios

Sportas

15

E.Petrauskas: “Dabar turiu viską”

Londono ringe autoritetų nepaisęs E.Petrauskas (dešinėje) šiemet pasirengęs naujiems iššūkiams.

Romo Jurgaičio ir Reuters/Scanpix nuotraukos

dina iki tol tik jaunimo turnyrų titulais pasigirti galėjusį E.Petrauską - red.).

Kovoja dėl savęs Jaunojo boksininko gyvenimas apsivertė jam iškovojus olimpinį medalį.

SAULIUS RAMOŠKA

Į geriausių 2012 metų šalies sportininkų dešimtuką patekusio boksininko Evaldo Petrausko gyvenimą pakeitė pernai olimpiadoje iškovotas bronzos medalis.

Londono bokso ringe (svorio kategorija iki 60 kg) iškovojęs pirmą olimpinį medalį nepriklausomai Lietuvai E.Petrauskas dabar yra laimingas, nes jo mylimiausi žmonės yra šalia. Iš Airijos į Lietuvą grįžo draugė Dovilė ir dvejų metukų dar neturinti jų dukrelė Gustė, kurią sportininkas kasdien vežioja prabangiu automobiliu.

Kovo 19 dieną 21-ąjį gimtadienį švęsiantis E.Petrauskas nesikremta nepatekęs į geriausių Lietuvos sportininkų trejetuką. Pasak jo, rinkimuose už-

imta ketvirtoji vieta - taip pat įspūdingas rezultatas. Sykiu Evaldas džiaugiasi ir dėl savo trenerio Vladimiro Bajevo, kuris iki 2012-ųjų vasaros tarp savo auklėtinių neturėjo olimpinio prizininko. Šalies geriausių trenerių rinkimuose V.Bajevas užėmė trečiąją vietą.

“Sausio 7 dieną sukako šešeri metai, kai dirbu kartu su V.Bajevu”, - tikslius skaičius žėrė Šilutėje trenerio Vinco Murausko išugdytas E.Petrauskas.

- Kurias datas dar prisimenate?” LŽ patikrino Evaldo Petrausko, dėl ypatingo kovos stiliaus po olimpiados praminto Mažuoju tanku, atmintį.

- Žinau savo artimų žmonių gimtadienius.

- O diena, kai iškovojote olimpinę bronzą, nėra svarbi?

- Ji neįsimintina, nes turėjau kovoti finale! Jei būčiau kovojęs finale, tą datą tikrai atsiminčiau. (Olimpiados bokso turnyro teisėjų nemalonė vis dar skau-

- 2012-ųjų geriausių sportininkų rinkimai turbūt privertė jus suvokti, kokį didelį darbą nuveikėte praėjusiais metais?

- Jau 2013-ieji, viskas prasideda iš naujo. Supratau vieną dalyką - negaliu nusileisti žemiau, nei esu. Ir privalau dirbti, kad būčiau dar aukščiau.

Todėl dabar bus dar sunkiau.

- Ir važinėjate automobiliu, kurį už medalį jums padovanojo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas?

- Taip, mašina gerai rieda, ja esu labai patenkintas. Be to, pernai dar ir vairuotojo pažymėjimą gavau.

- Kas, be jūsų, naujajame automobilyje dažniausiai sėdi?

- Visą laiką sėdi dukrytė Gustė.

Draugė Dovilė su dukra grįžo į Lietuvą, gyvename visi kartu. Dabar esu laimingas, patenkintas gyvenimu. Ir kupinas naujų jėgų.

E.Petrauskas: “Toliau sieksiu užsibrėžto tikslo, kad žmonės pamatytų, kaip reikia kovoti ringe.”

- Supratote, kad gyvenimą iš esmės gali pakeisti ne fantastiškas pasirodymas olimpiniame festivalyje, Europos ar pasaulio čempionatuose, o vienas medalis, iškovotas olimpinėse žaidynėse?

- Taip! Dabar kitoks atlyginimas, ir žmonės kitaip žiūri į mane. Gyvenimas stipriai pasikeitė.

- Pernykščiai jūsų laimėjimai greitai bus pamiršti. Žmonėms reikės naujų pergalių.

- Ir tegul pasimiršta. Aš kovoju ne dėl kitų, o dėl savęs. Toliau sieksiu užsibrėžto tikslo, kad žmonės pamatytų, kaip reikia kovoti ringe.

- Kokios varžybos šiemet jums bus svarbiausios?

- Pasaulio ir Europos čempionatai. Europos pirmenybės vyks gegužės 17-26 dienomis Baltarusijoje, o stipriausi pasaulio boksininkai susiburs spalio 4-20 dienomis Kazachstane. Reikės rimtai rengtis šioms varžyboms, kad kokį nors medalį namo parvežčiau.

Nuo Šamuko iki Mažojo tanko - Kaip manote, kodėl jau ketvirtus metus iš eilės Metų sportininko titulas atitenka moteriai?

- Matyt, Lietuvos moterys labai stiprios (šypsosi). Be abejo, jos renkamos dėl savo laimėjimų.

- Kada išmuš jūsų valanda?

- Esu jaunas, viskas dar priešaky.

Gal kada ir aš būsiu išrinktas geriausiu Lietuvos sportininku (šypsosi).

- Po Londono olimpiados jums prilipo Mažojo tanko pravardė.

- (Juokiasi.) Žinau. Mačiau netgi fotomontažų su manimi. Patiko.

- Anksčiau esate turėjęs pravardžių?

- Draugai, kurie mane pažįsta nuo pat vaikystės, vadina Šamuku. Yra ir kitokių pravardžių, bet dažniausiai vadina tiesiog Petrausku.

•

Panevėžio komandoje ryškios permainos Per kelias dienas Panevėžio “Lietkabelio” krepšinio komandoje įvyko esminių pokyčių.

Ž.Valuckiui (dešinėje) už nugaros stovėjęs R.Giedraitis (kairėje) tapo “Lietkabelio” vedliu. / Kklietkabelis.lt nuotrauka

Lapkričio pradžioje tapęs “Lietkabelio” vyriausiojo trenerio Žydrūno Valuckio asistentu Robertas Giedraitis praėjusį savaitgalį debiutavo jau kaip vyriausiasis treneris.

Klubo valdybos sprendimu 42 metų R.Giedraitis šias pareigas eis iki sezono pabaigos. Jam talkins Ž.Valuckis. Šiaulietis R.Giedraitis tapo jau trečiuoju “Lietkabelio” vyriausiuoju treneriu šį sezoną. Sezono pradžioje komandai vadovavo Gintaras Leonavičius.

R.Giedraitis visą savo krepšininko karjerą praleido “Šiauliuose”. Jis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionatuose yra daugiausia rungtynių žaidęs, daugiausia kamuolių perėmęs ir

daugiausia rezultatyvių perdavimų atlikęs krepšininkas. Trenerio karjerą R.Giedraitis irgi pradėjo “Šiauliuose” (2005 m.), vėliau vadovavo Utenos komandai “Juventus”. “Lietkabelis” - trečiasis klubas jo karjeroje.

Permainų Panevėžio ekipoje įvyko ir žaidėjų grandyje. VTB Vieningojoje lygoje ir Europos Iššūkio taurės turnyre rungtyniaujanti Baltarusijos ekipa Minsko “Cmoki-Minsk” panoro savo gretose turėti “Lietkabelio” kapitoną Vidą Ginevičių. Po ilgų svarstymų ir diskusijų klubo valdyba nusprendė nedaryti kliūčių 34 metų 194 cm ūgio gynėjui ir leido jam išvykti rungtyniauti pas kaimynus, o Panevėžio komandos kapitono pareigos patikėtos panevėžiečiui Dariui Griškėnui.

Sykiu “Lietkabelio” vadovai nutraukė sutartį su sunkiuoju krašto puolėju 31 metų 204 cm ūgio Marty-

nu Andriukaičiu. LKL pirmenybėse krepšininkas vidutiniškai pelnydavo beveik po 5 taškus.

Be to, prieš kelias dienas Panevėžio komandą papildė vidurio puolėjo ir krašto puolėjo pozicijose galintis rungtyniauti 207 cm ūgio 22 metų krepšininkas Edvinas Jezukevičius.

Jis atvyko iš problemose skendinčio Vilniaus klubo “Sakalai”.

R.Giedraitis naują darbą pradėjo sėkmingai. Per antrąsias Baltijos krepšinio lygos antrojo etapo rungtynes jo auklėtiniai namie po pratęsimo 98:93 įveikė Pernu “Parnu” (Estija) ekipą. Keturių komandų E grupėje panevėžiečiai (1 pergalės/1 pralaimėjimas) užima antrąją vietą.

LKL pirmenybėse “Lietkabelio” krepšininkai laimėjo penkis susitikimus iš vienuolikos ir žengia šešti.

•

LŽ

16

2013 01 15 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai BUAB “GKS” parduoda kompiuterių komponentus ir programinę įrangą (vaizdo plokštės, motininės plokštės, RAM lustai, kompiuterinės belaidės pelės, klaviatūros, HDD diskai, kitos kompiuterių dalys, stacionarių kompiuterių dėžės ir kt.).

Kaina 5295,00 Lt. Detalesnė informacija telefonu 8 673 08 920 ar el. paštu viresita@gmail.com.

Užs. LM-2073

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

BUTAI PARDUODA

1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Naujininkuose, Prūsų g. (kaina - sutartinė).

Be tarpininkų. Vilnius, tel. 8 679 97 265.

SODYBOS, SKLYPAI PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

IŠSINUOMOTŲ

Moteris, neturinti žalingų įpročių - sodybą, tinkamą gyventi Vilniaus r., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!

• Dokumentų saugojimas • Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus • Dokumentų naikinimas • Dokumentų skenavimas ir e-archyvas Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt

PASLAUGOS

Nestandartinių baldų gamyba.

Panevėžyje ir kituose miestuose.

Tel. 8 676 76 038.

Užs. LM-2057 Prijungiu, taisau automatines skalbykles.

Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

SIŪLO MOKYTIS V-10118

Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.:

www.archyvusistemos.lt STATYBA IR REMONTAS

Klijuoju plyteles, montuoju gipskartonį, tinkuoju, betonuoju grindis, dirbu kitus darbus. Tel. 8 609 91 421.

LEIDINIAI

Gerbiami skaitytojai, norėčiau kreiptis į jus visus. Jei turite jau perskaitytų, nebereikalingų knygų ir norėtumėte, kad jas ir kiti perskaitytų ir džiaugtusi jūsų dovana, prašau nepagailėkite ir atsiųskite adresu: Deividui Spalviui, Ulonų g. 8A-91, Alytus. ĮVAIRŪS

Įmonė nuolat neribotais kiekiais superka plastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.).

Tel. 8 699 31 161.

Užs. LM-2031

Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais ir dainuoti. Tel. 8 616 43 418.

PRANEŠIMAI

Bankrutavusi UAB “Glaskek langai” parduoda debitorines skolas bendrai 205 353,69 Lt sumai. Informacija tel. 8 616 73 500. Užs. LM-3684 2013 01 28 d. 11 val. 45 min. Vilniaus apygardos teismas nagrinės civ. bylą Nr. B2-2861-619/2013 dėl sprendimo priėmimo BUAB “TRANSAKTIS”, į. k.

125731430, laikyti pasibaigusia, kaip likviduota dėl bankroto. Teisėja A.Kalinauskienė. Teismo adresas: Gedimino pr. 40/1, Vilnius.

Užs. LM-2075

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2106 Kelmė-Noreišiai-Bubiai ruožo nuo 0,0 iki 2,9 km rekonstravimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius. Tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2106 Kelmė-Noreišiai-Bubiai ruožo nuo 0,0 iki 2,9 km rekonstrukcija.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Šiaulių apskrityje, Kelmės rajono savivaldybėje, Kelmės miesto seniūnijoje.

4. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 01 10 priimta atrankos išvada Nr. (4) SR-S-69 (7.1): valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2106 Kelmė-Noreišiai-Bubiai ruožo nuo 0,0 iki 2,9 km rekonstrukcijai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664, I-IV 8-17 val., V 8-15.45 val.).

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente (M.K.Čiurlionio g. 3, LT-76303 Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43, faksas (8 41) 50 37 05).

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d.d. nuo šio skelbimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente ir UAB “Kelprojektas” Susisiekimo komunikacijų plėtUžs. LM-2068 ros ir aplinkosaugos skyriuje (I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19).

Kultūros ministerija SKELBIA KONKURSĄ eiti Lietuvos rusų dramos teatro vadovo pareigas.

Išsamesnė informacija skelbiama Kultūros ministerijos internetiniame tinklapyje:

www.lrkm.lt Dokumentai priimami iki 2013 m. sausio 31 d., adresu: J.Basanavičiaus g. 5, Vilnius, 213 kab., telefonas pasiteirauti (8 5) 219 3413.

Užs. V-2071

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant visus vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto “Kiaulininkystės komplekso modernizavimas” įgyvendinimui, projekto vykdytojas UAB “Miva” (adresas: UAB “Miva”, Vasarvietės g. 8A-1, LT-44105 Kaunas, tel. 8 698 25 705, el. paštas: info@svaistunas.lt) SKELBIA PIRKIMO KONKURSĄ Bendras pirkimo objekto apibūdinimas paršelių/kiaulių penėjimo technologinė įranga.

Pirkimo objektas į dalis neskaidomas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimas bus vykdomas 2013 m. sausio 29 d. 10.00 val., adresu: Užs. LM-2072 UAB “Miva”, Vasarvietės g. 8A-1, LT-44105 Kaunas.

Informacija apie parengtą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą 1. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau - PŪV) organizatorius: UAB “PG Food”, Ganyklų g. 1, Degliškės k., Šilalės r. sav., tel. 8 601 31 233.

2. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (toliau - PVSV) ataskaitos rengėjas: UAB “Ekosistema”, Taikos pr. 119, Klaipėda, Klaipėdos m. sav., tel. (8 46) 43 04 63, faksas: (8 46) 43 04 69.

3. PŪV: vėjo jėgainės statyba. Teritorija (žemės sklypas kad. Nr. 8740/0003:112 Laukuvos k. v., 6,0123 ha) Vaitkaičių I k., Laukuvos sen., Šilalės r. savivaldybėje.

4. Trumpas PŪV aprašymas: planuojama vienos 250 kW galios vėjo jėgainės statyba. Atliekamas vertinimas dėl poveikio visuomenės sveikatai, formuojama sanitarinė apsaugos zona.

5. Viešai PVSV ataskaita eksponuojama: 1) Šilalės r. sav. Laukuvos seniūnijoje (Eitvydaičių g. 3, Laukuvos mstl., LT-75408 Šilalės r. sav.); 2) UAB “Ekosistema” (Taikos pr.119, Klaipėda LT-94231). Susipažinti su ja galima darbo dienomis nuo 2013 01 16 iki 2013 01 30; 08.00-12.00 ir 13.00-16.00 val.

6. Viešo visuomenės supažindinimo su PVSV ataskaita susirinkimas įvyks 2013 01 31, 11.00 val.

Laukuvos kultūros namų patalpose (Tvenkinio g. 4, Laukuvos mstl., LT-75408 Šilalės r. sav.).

7. Pasiūlymus iki viešo visuomenės supažindinimo PVSV ataskaitos klausimais galima teikti: UAB “Ekosistema” registruotu laišku (siųsti adresu: A.D. 661, LT-94008 Klaipėda-15), asmeniškai (adresu: Taikos pr. 119, Klaipėda) arba el. paštu: neda@ekosistema.lt.

Užs. LM-2074

2013 01 15 Lietuvos žinios

Renginiai

Parodos

17

Koncertai Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai”. Veiks iki balandžio 29 d.

KAUNAS KERAMIKOS MUZIEJUS Kūrybinės grupės “Archyvas” paroda “Netobulumas”. Veiks iki vasario 3 d.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Kauno fotoklubo narių fotografijos darbų paroda.

Veiks iki sausio 21 d.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.

Veiks iki gegužės 5 d.

KLAIPĖDA HERKAUS MADOS IR GROŽIO CENTRAS Juvelyro Sigito Virpilaičio paroda “Mamuto kaulas ir perlai”. Veiks iki sausio 17 d.

KLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA LFS Klaipėdos skyriaus narių metinė fotografijų paroda “(ne)matomi”. Veiks iki sausio 17 d.

VILNIUS

KLAIPĖDA

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 16 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupių muzikantai. Dirigentas Peras Kristianas Svensenas (Norvegija) 19 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro styginių ir medinių pučiamųjų grupių muzikantai, Ilona Girdžiūnaitė (smuikas), Ramunė Grakauskaitė (smuikas), Dovilė Juozapaitienė (altas), Viktoras Palejus (obojus), Vytautas Giedraitis (klarnetas). Dirigentas Modestas Pitrėnas VENCLOVŲ NAMAI-MUZIEJUS 16 d. 18 val. Koncertuoja ansamblis “Aprašymaa” VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 15 d. 18 val. Svetainėje. Žemaičių kultūros draugijos vakaras. Koncertuoja Simonas Bušma (klasikinė gitara). Dalyvauja rašytojas Bronius Bušma 16 d. 19 val. Svetainėje. Spektaklis “Pavasario balsai”

KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 15 d. 18 val. Koncertuoja Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, Inesa Linaburgytė (mecosopranas, sopranas), Valerija Balsytė (sopranas), birbynininkas Egidijus Ališauskas bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras 17 d. 18 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupių muzikantai. Dirigentas Peras Kristianas Svensenas (Norvegija)

ŠIAULIAI

V.Žiliaus (1939-2012) paroda “Švytėjimai”.

VILNIUS GALERIJA “KUNSTKAMERA” Paroda “Švytėjimai”, kurioje pristatoma talentingo išeivijos dailininko Vladislovo Žiliaus (1939-2012) kūryba. Veiks iki vasario 23 d.

GALERIJA “VARTAI” Paroda “27 ketvirtadieniai”. Veiks iki sausio 17 d.

NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Paroda “Minios”. Veiks iki vasario 17 d.

Paroda “Apie praeivius ir kaimynus”. Veiks iki vasario 17 d.

Paroda “Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fotografijos”. Veiks iki vasario 17 d.

RAŠYTOJŲ KLUBAS Dailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos paroda “Bėgantis laikas”. Veiks iki sausio 30 d.

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA “AKADEMIJA” Ričardo Nemeikšio paroda “Blizgučiai”

Dailininko V.Jucio estampų ciklo “Homo Sum (Esu žmogus)” paroda.

VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA Fotografės, dailės mokytojos Malvinos Jelinskaitės ir jos mokinių darbų paroda “Peršviečiami” iš ciklo “Mokytojas mokinys”. Veiks iki sausio 19 d.

VILNIAUS ROTUŠĖ Gedimino Pranckūno fotografijos paroda “Apšvietos žymės”. Veiks iki sausio 31 d.

Viktoro Binkio fotografijos paroda “Dialogai su vizualumu”. Veiks iki sausio 31 d. ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA Mažosios plastikos paroda “Mainai”. Veiks iki sausio 19 d.

LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA Dailininko Valerijono Jucio estampų ciklo “Homo Sum (Esu žmogus)” paroda. Veiks iki sausio 30 d.

BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Paroda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytos sudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d.

Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčia ir jos dekoras 1905-1943”. Veiks iki kovo 5 d. ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS Paroda “Auditas”. Veiks iki sausio 20 d.

Paroda “Pamišėliai laisvėje: Fluxus festivaliai Europoje 1962-1977”. Veiks iki sausio 20 d.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Primityviosios tapybos paroda Pristatomos antikinės knygos iš K.Varnelio kolekcijos Nuolatinė ekspozicija “Lietuvos istorijos ir etninės kultūros ekspozicija” TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.

VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Domicelė Tarabildienė. Kūrybos versmės”.

Veiks iki sausio 27 d.

Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.

Veiks iki vasario 17 d.

PAMĖNKALNIO GALERIJA Karinos Lukauskaitės tekstilės instaliacija “Širdies koordinatės”. Veiks iki sausio 30 d.

LAIPTŲ GALERIJA Pokario metų scenografijų ir aktorių portretų paroda. Veiks iki sausio 30 d.

DAILĖS GALERIJA “SIELAI” Neringos Kekytės tapybos darbų paroda. Veiks iki vasario 2 d.

CH.FRENKELIO VILA Paroda “2K/Kisarauskai: Saulės moliotipijos, Vinco linoraižiniai”. Veiks iki sausio 20 d. ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUS Audronės Grigorjevienės kūrybos darbų paroda “Žaismas formomis”. Veiks iki sausio 31 d. ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Paroda “Inčirauskų projektas - 40”. Veiks iki sausio 16 d.

PANEVĖŽYS FOTOGRAFIJOS GALERIJA Šventinė Panevėžio fotografų Metų paroda “Siena.

Fotografija interjerui”. Veiks iki sausio 20 d.

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Tautodailininkės, muziejininkės Alfredos Petrulienės tapybos darbų paroda “Į Kalėdų šviesą”. Veiks iki sausio 15 d.

18 d. 18 val. Svetainėje. Dainuojamosios poezijos svetainės koncertas. Dalyvauja duetas “Neteisėtai padaryti” (Rokas Petrauskas ir Šarūnas Gedvilas) ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 20 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda. Vargonuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonų ir klavesino katedros studentai

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 15 d. 19 val. Kauno bigbendas kviečia į koncertą “Caliente. Šiltai...” Dalyvauja Victoras Mendosa (vibrofonas, Kuba), Jorge’as Perezas Gonzalezas (perkusija, Ispanija), Federico Manzanares (vokalas, ArgentinaLietuva), sportinių šokių klubo “Sūkurys” šokėjai KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA 17 d. 17 val. Edmundo Janušaičio bruko dainų albumo “Tamsta lengva” (R.Kalantai atminti) pristatymas

Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

Veiks iki liepos 31 d.

PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”. Veiks iki kovo 2 d.

ANYKŠČIAI SAKRALINIO MENO CENTRAS Vieno žymiausių XX a. Lietuvos dailininkų Kazio Šimonio darbų paroda (iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fondo). Veiks iki sausio 15 d.

DUSETOS DUSETŲ DAILĖS GALERIJA Dusetų meno mokyklos dailės skyriaus moksleivių kūrybos paroda. Veiks iki sausio 26 d.

K.Smoriginas ir O.Ditkovskis.

18 d. 18 val. Folkloro spektalis “Jau saulelė” (pagal K.Donelaičio poemą “Metai”) ŠVYTURIO ARENA 15 d. 19 val. Koncertuoja Elena Vaenga

PALANGA MUZIKOS KLUBAS “VANDENIS” 18 d. 21 val. Koncertuoja grupė “Mitrokhin’s Master Band” (Ryga) 19 d. 20 val. Koncertuoja Kostas Smoriginas ir Olegas Ditkovskis

DRUSKININKAI KLUBAS “DRUSKININKŲ KOLONADA” 19 d. 21 val. Ramūnas Difartas ir Gyvo Garso Klubas pristato projektą “Tribute to Roxette”

18

2013 01 15 Lietuvos žinios

TV programos

ANTRADIENIS 15 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Stilius”. Gyvenimas (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

12.00 “Laba diena, Lietuva”.

12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

14.40 Žinios 15.00 Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Seimo narę Neringą Vencienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę sudarymo” projekto pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo 15.45 “Klausimėlis.lt” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Prisikėlęs faras” N-7 19.45 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Emigrantai” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Emigrantai”.

22.15 “Pinigų karta” 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Prisikėlęs faras” (k.) N-7 0.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40 Komedija “Seni bambekliai” (k.) N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.10 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Pasaulis X” N-7 20.55 “Karamelinės naujienos” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo f. “Trys karaliai” N-14 0.50 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.45 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Aiškiaregys” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Gyvenimas yra gražus” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Šeimos reikalai” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 14.30 “Simpsonai”

15.00 “Meilės prieglobstis” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”.

17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Pilis” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Tėvynė” 23.10 “CSI kriminalistai” 0.10 “Tikrasis teisingumas” 1.10 “Herojai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00“Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Tauro ragas” (k.) N-7 8.30 “Cukrus” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 10.00 “Alibi. Mirtini kėslai” N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Mentai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Atsargiai - moterys!”

20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Prajuokink mane” N-7 21.30 “Vervolfo medžioklė” N-7 22.30 “Dakaras 2013” 23.00 “Sausas įstatymas. Kova dėl valdžios” N-14 0.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 1.00 “Laukinis” (k.) N-7 2.00-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “Betmenas ir narsuolių komanda” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05 “Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Kriminalinis trileris “Rūkstantys tūzai” N-14 23.10 “Skaičiai” N-7 0.10 “Užmirštieji” N-7 1.10 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Miesto kodas” (k.) 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Aktorės Aldonos Janušauskaitės-Dausienės jubiliejui. TV spektaklis.

N.Saimonas. “Antrosios aveniu kalinys” (k.) 14.00 Muzikinis f. “Ritmai, ritmai” (k.) 14.10 “Mūsų miesteliai”. Šateikiai. 2 d. (k.) 15.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)

18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15 “Gimtoji žemė” 18.45 Kalbininko Stasio Skrodenio 75-mečiui. “Žiema, žiema, bėk iš kiemo” 19.30 “Tarptautinis akordeono festivalis 2012”. Koncertuoja “Duo metro” (Italija). C.Lui (akordeonas, bandoneonas), S.Ciotola (gitara) 21.00 “Tapatybės labirintai” 21.30 “Durys atsidaro” 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 “2020-ieji” 0.00 Panorama (k.)

0.45 “Vilniaus knygų mugė 2012”. Vytauto Landsbergio knygos “Kaltė ir atpirkimas. Apie Sausio 13ąją” pristatymas (k.) 1.40 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Rimtosios muzikos vakaras. Anatolijus Šenderovas ir draugai.

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Tavo augintinis” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotu-

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Gangsterių medžiotojai” - 15.20, 19.15, 21.50 val.

“Kietašikniai” - 11.30, 14.15, 16.30, 18.45, 21.15 val.

“Vargdieniai” - 14.30, 17.45, 21 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 12, 17.30 val.

“Baimės įlanka” - 20.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.15, 15.10 val.

“Džekas Ryčeris” - 13.45, 19 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 11.15, 16.45, 21.40 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.15, 15.30, 18, 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.30, 16.30 val.

“Zambezija” - 13 val.

“Zambezija” (3D) - 11 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14, 20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 17.20 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 12.20, 18.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 12.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Gangsterių medžiotojai” - 13, 15.30, 18.40, 21.30 val.

“Kietašikniai” - 11.40, 14, 16.20, 19, 21.45 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45, 21.15 val.

“Baimės įlanka” - 20.20 val.

“Provokuojantys užrašai” - 14.20, 16.45, 19.10, 21.40 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 14.30, 19 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15, 14, 17.15 val.

“Ralfas Griovėjas” (originalo kalba) - 17, 22 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.30, 19.30 val.

“Vargdieniai” - 15, 18.10, 21.20 val.

“Zambezija” (3D) - 11 val.

“Džekas Ryčeris” - 14.40, 21 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 11.20, 13.30, 15.50, 18 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 20.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.40 val.

“Optimisto istorija” - 18.15 val.

“Pi gyvenimas” - 12.15, 15, 18.20, 21.15 val.

“Legendos susivienija” - 14.15, 16.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 21 val.

SKALVIJA “Angelų dalis” - 19 val.

“Aurora” - 21 val.

“Narcizas” - 17 val.

PASAKA “Angelų dalis” - 18 val.

“Aurora” - 20 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 18.30 val.

“Virš įstatymo” - 18.15 val.

“30 širdies dūžių” - 20.30 val.

“Optimisto istorija” - 21 val.

OZO KINO SALĖ “Šokėja tamsoje” - 18 val.

“Tėvas” - 16.30 val.

vė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Drama “Prabusk!” 23.20 “6 kadrai” 23.50 “Naša Raša” 0.45 “CSI Niujorkas” 1.35 “Pagrindinis įkaltis”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Skonio reikalas” 10.15 “Šiandien kimba” 10.55 Dok. f. “Visa tiesa apie liūtus”. 1 d. N7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.40 TV parduotuvė 14.15 Žaidimas “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Kas nužudė Staliną?” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Kas nužudė Staliną?” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 “Rossas Kempas. Piratai” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Trileris “Pietietiškos istorijos” N-7 9.20 Trileris “Uždaras ratas” N-7 11.00 Drama “Broliai” N-7 13.00 Drama “Barija” N-7 15.25 Komedija “Žvėrelių maištas” 17.00 Komedija “Rizikinga erzinti diedukus” N-7 19.00 Trileris “Tamsos pakraštys” N-7 21.00 Drama “Babelis” N-7 23.20 Drama “Mergišius” S 1.00 Drama “Lūšnynų milijonierius” N-7

Balticum TV 8.45 Ieškokime geriausio! 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 9.45 “Komanda Č” N-7 10.45 “Pražūtingas auksas” N-7 11.45 Kinomano užrašai 12.00 Muzikinis dok. f. “Šviesk!” 14.10 “Vaiduokliškos istorijos” 14.40 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 15.10 Drama “Osama” N-7 16.45 “Misijos Baltijos jūros regione” 17.15 “Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai” 18.15 “Vienišų seselių klubas” N-7 18.45 “Likimo dovana” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios

20.15 “Reidas” 20.45 “Senas geras faras” N-7 21.45 “Balticum TV” žinios 22.00 “Kritinė riba” N-7 23.00 “Advokatė Lovinski” N-7 0.00 “Karamelė”

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Kotovskis” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.

Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios.

Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Visada sakyk “visada” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Veronika” 21.15 “Objektas 11” 22.05 Šalies budėtojas 23.05 “Kotovskis” 23.55 Žinios+ 0.15 Sąžiningas detektyvas 0.45 Vaid. f. “Jausmų sąmyšis” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.45 Boksas. Davidas Haye’as - Dereckas Chisora 11.30 Futbolas. FIFA Baloon d’Or 2012. Apdovanojimų ceremonija 12.30 Futbolas. UEFA Čempionų lygos 1999 m finalas. “Manchester United” “Bayern” 14.30 Krepšinis. 1999 m. Eurolygos finalas. “Kinder” - “Žalgiris” 16.15 Krepšinis. “Barcelona” - “Olympiacos” 18.05 Futbolas. Anglijos Premier lyga. QPR - “Tottenham” 19.55 Ledo ritulys.

KHL. “Lev” - “Slovan”. Tiesioginė transliacija 22.30 Krepšinis. Eurolyga. “Montepaschi” - “Chimki” 0.20 Ledo ritulys. KHL. “Lev” - “Slovan”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos. “Katrina” uragano padariniai 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.05 Mitų griovėjai 22.00 Australijos sunkvežimiai 23.00 Lėktuvų saugumo priemonės 0.00 Kaip mes prasimanėme pasaulį 1.00 Nutrūktgalviai

Teatras MULTIKINO “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45, 17.15 val.

“Kietašikniai” - 16.45, 19, 21.15 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 14.30, 17, 19.30, 22 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 12.15, 19.45 val.

“Aurora” - 18.30, 21 val.

“Vargdieniai” - 13.45, 18.45 val.

“Džekas Ryčeris” - 16, 22 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) 10.15, 12 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 22 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 10.30, 13, 15.45, 18.45, 21.45 val.

“Zambezija” (3D) - 10.45, 12.45, 14.30, 16.30 val.

“Zambezija” - 10, 12 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 14, 18, 21.30 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10 val.

KAUNAS CINAMON “Kietašikniai” - 13.10, 18, 20.05, 22.15 val.

“Vargdieniai” - 14.45, 18.05, 21.20 val.

“Aurora” - 12.15, 20.55 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.35, 12.50, 17 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 14.10, 16.35, 19, 21.35 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.

“Džekas Ryčeris” - 15.20 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 15.05 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 19.15, 21.45 val.

“Pi gyvenimas” - 11.30 val.

“Zambezija” - 11.15 val.

FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” - 17.45, 19.15, 22 val.

“Kietašikniai” - 11.45, 18.45, 21 val.

“Karališkas romanas” - 13.15 val.

“Protingas sprendimas” - 16.15 val.

“Baimės įlanka” - 20.30 val.

“Provokuojantys užrašai” - 15, 21.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.45, 14.30, 16.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11, 16, 18.15 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 20.45 val.

“Vargdieniai” - 11.30, 18 val.

“Zambezija” - 11.15 val.

“Džekas Ryčeris” - 21.15 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13.30, 15.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.30, 17.30 val.

KLAIPĖDA

VILNIUS

FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” - 15.30, 18.15, 21.15 val.

“Kietašikniai” - 13.30, 18.30, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 13.15, 16, 17.45 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 19.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.30, 17 val.

“Sėkmės džentelmenai” - 21.45 val.

“Vargdieniai” - 18.30 val.

“Zambezija” (3D) - 12.45 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30, 15.15 val.

“Džekas Ryčeris” - 21.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 20.45, 21.20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.30, 15 val.

“Pi gyvenimas” - 10.45, 15.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18.45, 22 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 17 ir 19 d. 18.30 val. “Madam Baterflai” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 15 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Saulėtos dienos”

“Legendos susivienija” - 13 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Gangsterių medžiotojai” - 13, 15.45, 18.30, 21.30 val.

“Kietašikniai” - 13.45, 19, 21.45 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15, 14, 17.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30, 18.15 val.

“Vargdieniai” - 14.15, 21 val.

“Džekas Ryčeris” - 21.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.30 val.

“Pi gyvenimas” - 16.15 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 20.30 val.

“Legendos susivienija” - 10.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Zambezija” - 10 val.

“Pi gyvenimas” - 19 val.

KLAIPĖDA 16 ir 17 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” JAUNIMO TEATRAS 15 d. 18 val. “Pagalvinis” 16 d. 18 val. “Slaptoji dviratininkų draugija” 17 d. 18 val. “Barbora ir Žygimantas” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 17 d. 18 val. “Ana Karenina” 18 d. 18 val. “Eglutė pas Ivanovus” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 15 d. 18.30 val. “Damos vizitas” 17 d. 18.30 val. “Boogie Nights” 18 d. 18.30 val. “Madagaskaras” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 19 ir 20 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka” Mažoji salė 19 d. 14 val. “Kiškių sukilimas” KEISTUOLIŲ TEATRAS 17 d. 19 val. “Mašininkai” 18 d. 19 val. “Penktas veiksmas” MENŲ SPAUSTUVĖ 15 d. 12 ir 14 val. Juodojoje salėje.

Menininkų grupė “Žuvies akis”. “VVV+v” 16 d. 12 ir 15 val. Juodojoje salėje. “Memory Wax” (Švedija). “Šiukšlės” 17 d. 14 val. Juodojoje salėje.

Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000” 18 d. 14 val. Juodojoje salėje. Katja Brita Lindeberg (Norvegija). “Klinsj” 18 d. 12 ir 14 val. Kišeninėje salėje.

Klaipėdos lėlių teatras. “Raudonkepuraitė “DOMINO” TEATRAS 15 d. 19 val. “Sex guru” 17 d. 19 val. “Nuodėmių miestas” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 17 d. 19 val. “Idioteatras”. “Menas”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 15 ir 16 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 15 d. 15 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę” 16 d. 19 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai”

KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 19 d. 18 val. “Lūšies valanda” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 19 d. 12 val. Klounų teatro studija “Dulidu”. “Papūgėlė Žužu” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 19 d. 12 val. “Apapa” 20 d. 12 val. “Stebuklingas Pelenės laikas”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 17 d. 16 val. “Vieną vasaros dieną” 18 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis” 19 d. 18 val. “Sirano de Beržerakas” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 16 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS

15 d. 12 val. ir 18 d. 13 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių” 15 d. 18 val. “Laisvi drugeliai” 18 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Visi žmonės katinai” LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 19 d. 12 val. “Meduolių trobelė” 20 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai”

ŠIRVINTOS ŠIRVINTŲ KULTŪROS CENTRAS 15 d. 18 val. “Domino” teatras. “2 vyrai. 1 tiesa”

KRETINGA KRETINGOS KULTŪROS CENTRAS 15 d. 18.30 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

GARGŽDAI “Ralfas Griovėjas” - 11.30, 13.20 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” - 15.15 val.

“Aurora” - 16.50 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 21.10 val.

I SALĖ “Monstrų viešbutis” - 11 val.

“Džiunglės” - 12.40, 16.30 val.

“Septyni psichopatai” - 14.25 val.

“Didieji lūkesčiai” - 18.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 20.35 val.

PANEVĖŽYS

“Pi gyvenimas” (3D) - 21.30 val.

“Pi gyvenimas” - 12.15, 15.15, 18.30 val.

“Legendos susivienija” - 14 val.

18 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 17 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 18 d. 18.30 val. “Atėjau, pamačiaum negalėjau, arba visiškas Rudnosiukas” TEATRO KLUBAS 18 d. 19 val. “Pjesė prarastam balsui” 19 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 16 d. 18 val. “Idioteatras”. “Ša, kalba mamos” 17 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Langas į parlamentą” 18 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus”

FORUM CINEMAS BABILONAS “Gangsterių medžiotojai” - 18.30, 21.45 val.

“Kietašikniai” - 15.45, 21.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 15.15, 18.15 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 12.50 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.30, 16 val.

“Vargdieniai” - 12.30, 18 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 21 val.

GARGŽDŲ KULTŪROS CENTRAS 17 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ANYKŠČIAI ANYKŠČIŲ KULTŪROS CENTRAS

17 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 18 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 15 d. 18 val. Teatro solistės Bernardos Petravičiūtės knygos “Neatplėšti laiškai” pristatymas 16 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas” 17 d. 18 val. “Dulkių spindesys” 18 d. 18 val. “Aida” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 16 d. 10 val. “Lapė ir višta” 17 d. 18 val. “Spektaklis po spektaklio”

18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

SKUODAS SKUODO KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Aršenikas ir seni nėriniai”

s ki 0

-

2013 01 15 Lietuvos žinios

Orai

SAULĖ teka 8:35 leidžiasi 16:22

MĖNULIS

-9 Oslas

Penktąją jaunaties dieną Mėnulis teka 9:41, leidžiasi: 21:47

dienos ilgumas

Jaunatis I 11

Priešpilnis I 19

Pilnatis I 26

-6 Helsinkis

-2

Stokholmas

Delčia II 03

-6

Dublinas +4 Šiauliai

+2 Londonas

-6 -13 -7 -14

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota, vietomis snyguriuos.

Temperatūra dieną 2-6 laipsniai šalčio.

Bordo -6 -14

Kaunas VILNIUS

+14

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, kai kur pasnigs. Naktį temperatūra 8-11, dieną 4-7 laipsniai šalčio.

Lisabona

Alytus

-3 -12

+1 Amsterdamas

+9

Ukmergė

Druskininkai

-4 -14

+8 Madridas

+13 Barselona

-4 Ryga

+1 Kopenhaga

+3 Paryžius

Kėdainiai -2 -10

-5 Sankt Peterburgas

Talinas

7:47

Palanga

19

Vilnius Minskas -3 -1 Varšuva +1

-3

Berlynas -3 Praha

-2 Miunchenas

+7 Nica

+9 Roma

-7 Maskva

-4

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas -1 -1 +3 Bukareštas Varna Dubrovnikas +7 Sofija +14

+14

Stambulas +9

Malaga +16

15-oji metų diena. Sausio penkioliktoji, antradienis, antroji 3-iosios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 350 dienų.

Vardadienį šiandien švenčia: Meda, Paulius, Povilas, Skirgaila, Snieguolė.

Geros dienos!

Alžyras +16

Tunisas +14

Atėnai

+16 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Ožiaragis 12 22 - 01 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Atsakymus galima siųsti iki penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

sausio 28 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu

red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Sausio 14 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Jausitės gerai ir spinduliuosite energija. Netrūks dėmesio iš priešingos lyties atstovų, tačiau flirtuodami būkite atsargūs. Tinkamas metas planuoti keliones.

Jautis. Būsite romantiškai nusiteikę, tad vienišiams metas palankus. Tačiau įsisukę į jausmų verpetą galite netikėtai patekti net į meilės trikampį.

Dvyniai. Neleiskite, kad emocijos valdytų. Darbams tai kenks, aplinkiniai jūsų nesupras. Šiuo metu vaikams leiskite patiems spręsti, kaip elgtis.

Stenkitės stebėti aplinką.

Vėžys. Perdėtai stengiatės gauti dėmesio darbe, todėl kai kurie bendradarbiai nuo jūsų net nusisuks. Geriau užsiimkite savo reikalais. Atsargiai vertinkite pasiūlymus.

Liūtas. Daugės galimybių, tačiau imdamiesi kokios nors rizikingos veiklos nepamirškite, kad už padarytas klaidas reikia sumokėti. Seksis tvarkyti kitų finansinius reikalus.

Mergelė. Kolegos stengsis sujaukti arba pasisavinti jūsų idėjas, todėl atsargiai šnekėkite.

Galite priimti rimtų sprendimų, kurie lems jūsų karjerą.

Svarstyklės. Mėgausitės darbu, juo bandysite pridengti problemas namuose. Būsite kupini energijos baigti senus projektus, pasiruošę priimti naujus iššūkius.

Skorpionas. Jeigu galite, atsisakykite kelionių. Padėkite tiems, kurie prašo pagalbos, nes savo unikaliomis idėjomis gebėsite rasti sprendimus, regis, sunkiausiose situacijose. Šaulys. Nepykite, jei partneris šiandien nesupras, ko jūs norite.

Patys esate sutrikę, todėl neaiškiai pasakote, ko pageidaujate. Gera diena rašytojams, žurnalistams.

Ožiaragis. Būsite įžvalgūs, todėl nesileisite į avantiūras. Tačiau artimiausioje aplinkoje jausite įtampą. Stenkitės išlikti ramūs, rinkitės poilsį vieni.

Vandenis. Darbe jausitės pavargę ir neturėsite įkvėpimo, todėl dabar tinkamas metas išvykti į komandiruotę. Taip pat geras laikas tvarkyti finansus. Žuvys. Savo entuziazmu ir energija žavėsite aplinkinius, todėl priešingos lyties atstovų dėmesio netrūks. Asmeninių problemų neaptarinėkite su kolegomis, nes galite būti išduoti.

20

2013 01 15 Lietuvos žinios

Margumynai

Įteikti “Auksiniai gaubliai” Beno Afflecko drama apie Irano įkaitų krizę “Operacija “Argo” ir miuziklas “Vargdieniai” laimėjo po kelis pagrindinius “Auksinius gaublius”. Tuo tarpu Steveno Spielbergo drama apie JAV prezidentą “Linkolnas” gavo tik vieną pagrindinių kategorijų apdovanojimų.

B.Affleckas už savo filmą “Operacija “Argo” atsiėmė geriausios dramos ir geriausio režisieriaus apdovanojimus. Miuziklas “Vargdieniai” paskelbtas geriausiu filmu, o Danielis Day-Lewisas, kuris įkūnijo JAV prezidentą Abrahamą Lincolną, per šią, jau septyniasdešimtąją, “Auksinių gaublių” teikimo ceremoniją atsiėmė geriausio dramos aktoriaus apdovanojimą. Geriausia dramos aktore pripažinta Jessica Chastain. Ji Kathryn Bigelow filme “Taikinys Nr. 1” vaidina nenuilstančią CŽV agentę, ieškančią teroristų vado Osamos bin Ladeno.

B.Affleckas, kuris taip pat vaidina CŽV agentą, išgelbstintį šešis JAV diplomatus, prisiglaudusius Kanados ambasadoriaus rezidencijoje, pareiškė pagarbą tikriems agentams ir diplomatams, tarp jų - savo herojaus prototipui. “Šį apdovanojimą skiriu Tony Mendezui. Jūs jį matėte. Jis yra Amerikos didvyris”, - sakė B.Affleckas.

Muzikinė drama “Vargdieniai” laimėjo geriausio miuziklo ar komedijos kategorijoje. Šiame filme nusifilmavęs australas Hugh Jackmanas gavo “Auksinį gaublį” kaip geriausias aktorius, o jo kolegė Anne Hathaway paskelbta geriausia antro plano aktore. A.Hathaway pagerbta už jaunos motinos ir prostitutės Fantinos vaidmenį. Savo kategorijoje ji įvei-

J.Chastain pripažinta geriausia dramos aktore. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

B.Affleckui atiteko geriausio režisieriaus “Auksinis gaublys”. kė Amy Adams iš “Mokytojo”, Sally Field iš “Linkolno”, Helen Hunt iš “Intymių pamokų” ir Nicole Kidman iš “Laikraštininko” .

Kraujo upeliais trykštantis Quantino Tarantino vesternas “Ištrūkęs Džango”

laimėjo du “Auksinius gaublius”. Geriausio antro plano aktoriaus statulėlė atiteko austrui Christophui Waltzui.

Antras “gaublys” už geriausią scenarijų atiteko pačiam Q.Tarantino. “Tai velniškas netikėtumas. Jaučiuosi labai

nustebintas”, - sakė Q.Tarantino, kurio naujasis filmas pasakoja apie laisvę gavusį vergą. Jį vaidina Jamie Foxxas, o vesterno veiksmas vyksta prieš pat JAV pilietinį karą.

Britų dainininkė Adele ant raudonojo kilimo pasirodė pirmą kartą po to, kai spalio mėnesį susilaukė vaiko.

Ji apdovanota už geriausią dainą iš filmo apie Džeimsą Bondą “ 007 operacija “Skyfall”. Geriausio filmo užsienio kalba apdovanojimas atiteko austro Michaelio Haneke “Meilei”, kuri pernai laimėjo Kanų “Auksinę palmės šakelę”. “Bado žaidynių” žvaigždė Jennifer Lawrence už vaidmenį romantinėje komedijoje “Optimisto istorija” paskelbta geriausia miuziklo ar komedijos aktore, o geriausios originalios muzikos apdova-

nojimas atiteko Taivane gimusio Ango Lee “Pi gyvenimui”.

Geriausiu animaciniu filmu paskelbta “Karališka drąsa”. Televizijos kategorijose pagrindinius apdovanojimus gavo trileris apie terorizmą “Tėvynė” ir komedija apie niujorkietes “Merginos”. Serialas “Tėvynė” paskelbtas geriausiu dramos serialu, be to, savo žvaigždėms Claire Danes ir Damianui Lewisui pelnė geriausios aktorės ir geriausio aktoriaus apdovanojimus. Kitu “Auksinių gaublių” laureatu televizijos kategorijoje tapo filmas “Žaidimo pakeitimas” ir jo žvaigždė Julianne Moore, kuri už respublikonų kandidatės į viceprezidentus Saros Palin vaidmenį pripažinta geriausia dramos aktore.

•

Atlyginimas žmonos sąskaitoje

Lankomiausių kelionių maršrutas

Vieno Kinijos banko pasiūlymas automatiškai pervesti didžiąją dalį vyro uždarbio į žmonos sąskaitą išprovokavo visuomenės įtūžį.

Vienas didžiausių JAV dienraščių “The New York Times” į rekomenduojamų kelionių maršrutus, be garsiausių pasaulio miestų, įtraukė ir Biržus.

Kai kurie kinai tvirtino, jog tai yra “visų laikų didžiausia vyrų diskriminacija, kurią jie patiria iš bankininkų”.

Savo tinklalapyje Kinijos pirklių bankas (CMB), kuris yra svarbi šalies finansų institucija, nurodė, jog ši “kapitalo kaupimo” paslauga yra “laiką ir energiją tausojanti” priemonė, padedanti poroms sutaupyti.

Naujosios paslaugos reklamoje rodoma išgalvota jaunavedžių Xinyan ir Wenhao pora, mėginanti susitaupyti pinigų būstui.

Banko pranešime teigiama, kad “CMB kasdien tikrins Wenhao pinigų likutį sąskaitoje. Kaskart, kai jis bus didesnis negu 1000 juanių (apie 419 litų), bankas automatiškai perves pinigų perteklių į Xinyan sąskaitą”. Reklamoje sakoma, kad “pradėję naudotis CMB kapitalo kaupimo paslauga, Xinyan ir Wenhao gyvena laimingai ir džiaugiasi meile”.

Kinijoje moterys tradiciškai tvarko šeimos finansus, tačiau vykstant šalies modernizacijai šis požiūris keičiasi. Todėl nėra keista, kad CMB reklama išprovokavo prieštaringų vertinimų bangą visoje Kinijoje. Viena naujienų tarnyba, pranešanti žinutes mobiliaisiais telefonais, pareiškė, kad ši paslauga yra “visų laikų

Leidinys paskelbė 46 pasaulio vietovių, kurias verta aplankyti šiais metais, sąrašą. Jame yra Rio de Žaneiras, Amsterdamas, Stambulas, Oslas, Portas, Kasablanka, Vašingtonas ir Biržai.

Lietuvos miestas į “The New York Times” rekomenduojamų kelionių maršrutą pateko dėl “neatrasto alaus

kelio prie Baltijos”. Žurnalistas Evanas Railis pasakoja, kad populiarūs alaus keliai driekiasi Belgijoje, Vokietijoje, Čekijoje, ir tik neseniai sužinota apie istorinį alaus kelią Lietuvoje.

“Biržuose apie 50-70 alaus daryklų verda alų, naudodamos kitur nežinomas technologijas ir mieles, kurios, pasak kanadiečių alaus žinovo Martino Thibaulto, turi unikalią ir kitoms rūšims nebūdingą DNR”, - rašoma laikraštyje.

Pasak Valstybinio turizmo departamento vadovės Raimondos Balnie-

Kinijoje moterys tradiciškai tvarko šalies finansus. didžiausia vyrų diskriminacija, kurią jie patiria iš bankininkų”.

Populiariame Kinijos socialiniame tinkle “Sina Weibo” šia tema buvo paskelbta jau apie 170 tūkst. komentarų. “CMB paslauga pernelyg žiauri tai puikus radinys moterims ir mirtinas smūgis vyrams. Ponai, primenu jums, kad niekada neleistumėte savo antrajai pusei lankytis CMB”, - rašo “Finansų liežuvautoja” pasivadinusi vartotoja. Kitas komentuotojas rašo: “Nesuprantu banko - ar jis nori pažeminti Kinijos vyrus, ar išardyti visas Kinijos šeimas?”

•

“Alaus kelias” garsina Biržus visame pasaulyje.

nės, reikia tikėtis, kad ši publikacija padidins į Lietuvą iš JAV atvykstančių turistų skaičių. Be to, Lietuva debiutuos “The New York Times” tarptautinėje turizmo parodoje Niujorke. Joje bus pirmą kartą Amerikos rinkai pristatomi Lietuvos turizmo ištekliai.

Valstybinio turizmo departamento duomenimis, 2011 metais pagal atvykusių į Lietuvą užsienio turistų skaičių JAV užėmė 15 vietą. Lietuvą aplankė 26,2 tūkst. turistų iš šios valstybės.

•

AFP, BNS, LŽ