2013 m. vasario 26 d. / Antradienis / Nr. 46 ( 13 471 )

Kaina

2013 m. vasario 26 d. / Antradienis / Nr. 46 (13 471)

1,99 Lt

Lietuvos žinios TRASA

DIENOS TEMOS

SPORTAS

Ženevos parodos “pilkieji kardinolai”

Prezidentė tikėjimo valstybe nepraranda 3p.

Aistra ginklams nukreipė į biatloną

9p.

15p.

www.lzinios.lt

Sąskaita

Ketvirtadien∞ skaitykite priedà

už stulpus

Energetika

VALDAS KVEDARAS

UŽSIENIS Vilniaus miesto apylinkės teisme iki šiol šalyje negirdėtas ieškinys.

Joniškio rajono ūkininkas Petras Šonta ketina iš Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus (LESTO) Joniškio klientų aptarnavimo centro prisiteisti 1,38 mln. litų neturtinės ir 1520 litų turtinės žalos.

Castro era baigsis po 5 metų

Ūkininko teigimu, turtinė žala susidarė dėl jo žemės sklype esančių 19 elektros perdavimo linijos stulpų, kuriuos, dirbant žemę, reikia apvažiuoti, ir dėl elektros pastotės. Ginčydamasis su energetikais dėl šios žalos atlyginimo, P.Šonta sako buvęs nubaustas - už kelių dešimčių litų skolą jam buvo nutrauktas elektros tiekimas. Vakarais su spingsule vyras sako pasišviečiantis jau beveik 70 mėnesių, t. y. ilgiau kaip penkerius su puse metų. Vieną mėnesį tamsos P.Šonta įvertino 20 tūkst. litų neturtinės žalos, tad ir susidarė iš viso 1,38 mln. litų.

1997-ųjų vasaros pabaigoje P.Šonta Joniškio rajono Priešginių kaime įsigijo 1,74 hektaro žemės. Čia yra ir jam nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, kuriame vyras gyvena su šeima, ūkiniai pastatai.

Dar vienai kadencijai perrinktas Kubos prezidentas Raulis Castro pareiškė, kad daugiau aukščiausio šalies posto nebesieks ir įvardijo savo įpėdinį. 81 metų R.Castro, 2008 metais formaliai perėmęs valdžią iš savo susirgusio brolio Fidelio, pagaliau atskleidė, kad režimo ateitį norėtų patikėti 52 metų viceprezidentui Migueliui Diazui-Caneliui.

Tapęs politiniu įpėdiniu jis atrodo labai nepanašus į revoliucinę vadovybę, kurios dauguma narių jau vyresni nei 80 metų. Be to, jis būtų pirmas Kubos lyderis, visą gyvenimą gyvenęs valdant broliams Castro 8p. ir jų vienpartiniam režimui.

5p.

Ūkininkas P.Šonta ragina šalies ūkininkus burtis ir reikalauti atlyginti nuostolius.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Birutė - tikrai Vytauto motina Vilniečiai istorikai Inga ir Tomas Baranauskai tvirtina, kad Birutė buvo įtakinga kunigaikštienė, jeigu tauta ėmė ją gerbti ir sukūrė jos asmens kultą.

“Tai tikrai yra asmenvardis, o ne dievybės vardas”, - teigė I.Baranauskienė.

Vasario 22 dieną, penktadienį, “Lietuvos žiniose” pasirodžius straipsniui “Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo”, dienraščio interneto svetainėje www.lzinios.lt kilo aštri skaitytojų diskusija.

Vytauto Ališausko teiginiui, jog Birutė nebuvo Vytauto Didžiojo mo-

ORAI tina, ir apskritai neaišku, koks jo motinos vardas, nepritarė ir istorikė I.Baranauskienė, parašiusi komentarą prie straipsnio. Faktų ir argumentų ji turi pakankamai, kadangi jau ne vienus metus rašo istorinį romaną apie Birutę.

12p.

Debesuota su pragiedruliais, sniego nenumatoma.

Temperatūra dieną apie 0.

19p.

2

2013 02 26 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Jungiasi bėdų prispaustos partijos SAULIUS SPURGA

Darbo partijos ir partijos “Tvarka ir teisingumas” tarybos savaitgalį beveik vienbalsiai pritarė partijų susijungimui. Veiksnių ir motyvų, skatinančių partijas vienytis, yra daugiau nei abejonių ir kontrargumentų. Tačiau partijos klysta, jei tikisi, kad susivienijusios jos ne tik išspręs savo vidines problemas, bet ir išlaikys rinkėjų skaičių, lygų dabar egzistuojančių dviejų partijų rinkėjų sumai: kai kurias problemas paveldės naujoji partija, o rinkėjų ji turės gerokai mažiau.

Kita vertus, naujoji partija, jei bus priimti sėkmingi sprendimai, turės tai, ko stokoja dabartinės, - perspektyvą, o gal net kokią nors ideologiją.

Mat abiejų partijų jungimosi metu vyks diskusija dėl programinių nuostatų. Iki šiol abi partijos iš esmės vadovaujasi ne programomis, o populistiniais šūkiais. Jų programos, veiklos principai ir stilius yra pažymėti lyderių Viktoro Uspaskicho ir Rolando Pakso charakterio bruožų: jų kalbų, interesų, įgeidžių bei įnorių. Štai dabar abi partijos (tiksliau, abu lyderiai, nes partijų narių nuomonė čia mažai ką reiškia), vos sudariusios valdančiąją koaliciją, puo-

lė ne prie darbų, savo idėjų įgyvendinimo, o iškart ėmė rengtis naujiems rinkimams. Tai ciniškas požiūris. Apie rinkėjų valios, jų lūkesčių įgyvendinimą nėra jokios kalbos.

Kita vertus, tai tipiška šioms partijoms: valdžia joms yra tikslas pats savaime.

tokie bus rotuojami. Tad kokia vieta čia lieka vidinei partijos demokratijai, programinėms nuostatoms ir joms įgyvendinti? Būtų žalinga net pačiai partijai, jei tokia rotacija vyktų ne pagal politinės situacijos poreikius, rinkimų rezultatus, o automatiškai pagal iš anksto numatytą planą.

Partijos klysta, jei tikisi, kad susivienijusios jos ne tik išspręs savo vidines problemas, bet ir išlaikys rinkėjų skaičių.

Vis dėlto yra galimybė, kad partijų jungimasis išeitų į naudą ir pačioms partijoms, ir Lietuvos politinei sistemai. Tačiau ši galimybė iškart buvo gerokai sumenkinta, svarstymų pradžioje užsiminus apie būsimą lyderių rotaciją. Žinoma, klausimas, kaip du prie vienvaldystės per daugelį metų įpratę lyderiai dalysis valdžia, yra ir svarbus, ir intriguojantis. Tačiau juo pradėti diskusijas buvo didžiulė klaida, gal net - kvailystė. Tik iš pirmo žvilgsnio rotacija būtų labai demokratiškas ir tarytum visus tenkinantis sprendimas. Tačiau iš esmės tai atskleidžia gana primityvų ir vėl cinišką požiūrį. Jeigu kalbama apie rotaciją, matyt, iš karto žinoma, ir kas

Jei sukantis iš padėties bus kalbama ne apie asmenybes, o vienos bei kitos šalies pakaičiui deleguojamus atstovus, tai reikš, kad partijos liks de facto nesusijungusios ir viskas daroma vien dėl akių, stengiantis paskleisti miglą ir nuslėpti sunkumus, su kuriais partijos susiduria. Galų gale kaip tokį cirką įvertintų rinkėjai, kurie iki šiol buvo V.Uspaskicho arba R.Pakso šalininkai? Tokia rotacija, primenanti kaimynės valstybės lyderių kaitą, taptų (ir jau tapo) patyčių objektu. Šioms partijoms bendra yra tai, kad jas abi galima laikyti vieno žmogaus partijomis, tačiau tai ne vienintelis dalykas, kuris jas sieja.

Dar per 2000 metų rinkimus svar-

biausi šio susijungimo veikėjai priklausė vadinamajam Naujosios politikos blokui: Naujajai sąjungai tada vadovavo Artūras Paulauskas, su kurio partija į rinkimus ėjo V.Uspaskichas, o R.Paksas tada buvo Lietuvos liberalų sąjungos lyderis.

Naujosios politikos blokas nebuvo vykęs darinys, tačiau jis ir tada turėjo tą pačią prasmę kaip ir dabartinis partijų susijungimas: sudaryti atsvarą konservatoriams ir LDDP (šiuo metu - socialdemokratams).

Abi partijos pastaruoju metu susiduria su rimtomis problemomis.

Virš Darbo partijos pakibo Damoklo kardas vykstant juodosios buhalterijos teismo procesui, ir galbūt partija suinteresuota susijungimo būdu sumėtyti pėdas, kad išvengtų likvidavimo. Jos populiarumas tirpsta it pavasario sniegas. “Tvarka ir teisingumas” išsisėmė ir per kitus Seimo rinkimus greičiausiai neperžengtų 5 proc. barjero, o šios partijos lyderis vis dar negali užimti politinio posto Lietuvoje. Žinoma, praeityje lyderių keliai ne kartą buvo išsiskyrę, ne kartą jie buvo susikibę. R.Paksas kitados buvo konservatorius, konservatorių partijos valdybos pirmininkas, paskui vadovavo Lietuvos liberalų są-

jungai, kol galiausiai įkūrė savo partiją, pasisakančią už tvirtos rankos politiką, tačiau aktyviai globojančią korupcija įtariamus savo pačios narius. Dabartinis “darbietis” A.Paulauskas kilus prezidentiniam skandalui buvo svarbiausias R.Pakso apkaltos organizatorius. 2006 metais tuometis socialliberalų lyderis A.Paulauskas paskelbė, jog V.Uspaskichas ir R.Paksas yra užsienio specialiųjų tarnybų instrumentai. Tačiau politiniams perėjūnams kokie nors principai ar praeities rietenos, žinoma, nėra kliūtis sudaryti sąjungą, jei iš to galima išpešti naudos.

Kol partijai vadovauja jos įkūrėjas ir nė karto nėra pasikeitęs lyderis, vargu ar galima kalbėti, kad tokia partija pastatyta ant tvirto pagrindo ir yra būtina politinės sistemos dalis. Dviejų partijų susijungimas, jei šis projektas būtų sėkmingas, būtų naudingas Lietuvos politinei sistemai, verstų rinkėjus atidžiau įvertinti savo pasirinkimą. Žinoma, ne vienas rinkėjas, įpratęs balsuoti “už Uspaskichą” arba “už Paksą”, gali nusivilti naujuoju junginiu ir savo balsą atiduoti, pavyzdžiui, socialdemokratams, kurie nepaisant galimo koalicijos partnerių susijungimo liks dominuojanti jėga šios kadencijos Vyriausybėje.

•

Seimo tribūna

Visiems vaikams reikalinga šeima Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) vicepirmininkas socialdemokratas Edvardas Žakaris viliasi, kad didesnės išmokos išplės likimo nuskriaustų ir tėvų globos netekusių vaikų galimybes gyventi tikrose šeimose.

Lietuvos žinios

- Įregistravote Išmokų vaikams įstatymo pataisą, kuria siūlote padidinti išmoką vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimoje. Kodėl ėmėtės tokios iniciatyvos ir kokios naudos tokia pataisa duos?

- Taisyti įstatymą paskatino šeimų, globojančių be tėvų likusius vaikus, raginimai. Išmokos, kurias valstybė skiria šeimose globojamiems ar globos institucijose augantiems vaikams, nesikeičia nuo 2009 metų. Šiuo metu tai yra 520 litų per mėnesį. Tačiau už šeimynose (pagal įstatymą šeimyna - pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris globoja šešis ir daugiau vaikų šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip dvylika - red.) globojamus vaikus valstybė moka dvigubai daugiau - 1040 litų per mėnesį. Globojantieji vaikus šeimose jau seniai skundžiasi, kad 520 litų per mėnesį vaiko, ypač vyresnio amžiaus, išlaidoms padengti nepakanka. Todėl šią išmoką siūlome padidinti iki 780 litų.

Vieno vaiko išlaikymas globos institucijoje valstybei kainuoja apie 2,5 tūkst. litų per mėnesį. Vaikus globojančių šeimų tėvai teisingai tvirtina, kad išmokų sureguliavimas gali gerokai sumažinti nepilnamečių skaičių tokiose įstaigose ir padėti jiems susirasti tikrąją šeimą.

- Ar nekilo minčių išmoką diferencijuoti pagal vaiko amžių?

- Dirbdamas Seime pirmą kadenciją (2004-2008) tokį projektą buvau parengęs. Skirtingo dydžio išmokas siūliau mokėti vaikams iki 7, 14 ir 18 metų. Juk natūralu, kad mažesniam vaikui išlaikyti pinigų reikia mažiau nei vyresniam. Tačiau tuomet Vyriausybė atsakė neturinti lėšų tokioms pataisoms įgyvendinti. Šįkart nesiūliau didinti išmokų pagal vaiko amžių, tik pačią išmoką. Ateityje, pagerėjus ekonomikos situacijai, manau, šeimoms mokamos išmokos galėtų susilyginti su tomis, kurias gauna šeimynose gyvenantys vaikai.

- Kiek reikės valstybės biudžeto lėšų tokiai įstatymo pataisai įgyvendinti?

- Per metus - maždaug 5 mln. litų. Manau, dėl tokios sumos biudžetas pernelyg neišseks.

Be to, jei globos įstaigose gyvenančių vaikų pradės mažėti, šis skaičius bus mažesnis.

Labai dažnai skaičiuojame tik pinigus ir visai negalvojame, kaip ge-

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas Ekonomika A.Jockus K.Šliužas Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240)

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Eltos nuotrauka

E.Žakaris: “Taisyti įstatymą paskatino šeimų, globojančių be tėvų likusius vaikus, raginimai.” riau yra vaikui. O paskui stebimės, kodėl jie užaugo blogi, kad didėja nusikalstamumas. Vargu ar kas drįstų ginčytis, kad vaikas laimingiausias yra tikroje šeimoje.

- Pats turite penkis vaikus. Ar juos augindamas jų poreikiams kas mėnesį galėjote skirti po 500 litų?

- Buvo kitokia situacija, net lyginti negalima. 1975-1979 metais, kai augo pirmieji sūnūs, nebuvo pavojaus netekti darbo, pajamų. Net iš menkai kvalifikuoto darbo visi kažkaip pragyveno. Tiksliai neprisimeKultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2249)

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška

(tel. 249 2219)

V.Remeika

(tel. 249 2218)

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada „Žmonės“ R.Pakalkienė G.Ambrazas

nu, bet tuomet vaikams pakako maždaug po 130 rublių.

- Kodėl įstatymo pataisą teikiate jūs, ŠMKK narys, o ne Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovai?

- Čia jau rinkėjų valia - ką jiems skauda, į tai ir reaguoju. Esu teikęs ir su žemės ūkiu, ir su farmacija susijusių įstatymų pataisų.

- Praėjusią savaitę ŠMKK, kuriame dirbate jau trečią kadenciją, buvo kalbėta apie Švietimo ir mokslo ministerijos palaimintą sprendimą palengvinti valstybinės kalbos abi-

tūros egzaminą tautinių mažumų mokyklų abiturientams. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?

- Laikausi pozicijos, kad vienus metus lengvatos galėtų galioti. Pažiūrėsime, kaip bus. Suprantama, lengvatų laikotarpis neturi būti ilgas. Nes kalbame ne tik apie vidurinės mokyklos baigimą, bet ir apie stojimą į aukštąją. O čia jau kokių nors privilegijų būti negali.

- Kokie diskusiniai dalykai ŠMKK laukia per kovo 10-ąją prasidėsiančią pavasario sesiją?

- Antrą kartą Konstituciniam Teismui yra apskųstas Mokslo ir studijų įstatymas. Atlikus pirmąją pataisą jame dar liko nemažai baltų dėmių. Akivaizdu, kad tuometiniai valdantieji apskritai nelabai norėjo įstatymą taisyti. Teismo nurodytas keistinas normas jie paprasčiausiai sudėliojo į kitus straipsnius. Nepaprastai aštri diskusija, manau, kils ir dėl švietimo įstaigų vadovų kadencijų nustatymo. Aistros dėl to verda jau dabar. Savo nuomonės šiuo klausimu primesti nenorėčiau. Pirmiausia kalbėsiuosi su Šiaulių, kur esu išrinktas į Seimą, švietimo įstaigų vadovais ir darbuotojais, kviesiu pasikalbėti kitų miestų atstovus. Visada esu linkęs išklausyti specialistų nuomonę.

•

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

(tel. 249 2208) (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 12,13 p.

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 02 26 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Prezidentė tikėjimo valstybe nepraranda Paskutinį praėjusių metų ketvirtį šalies vadovės atlyginimas prieš mokesčius sudarė vidutiniškai 24,75 tūkst. litų per mėnesį.

TADAS VALANČIUS

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ir toliau skolina savo valstybei.

Prieš mėnesį, kaip ir kasmet, ji investavo į Vyriausybės vertybinius popierius neįvardijamą sumą asmeninių lėšų. Šis investavimo būdas vis dar nedomina daugumos kitų vadovų.

Per pastaruosius trejus metus mažiausiai 1,37 mln. litų į pagrindinę valstybės skolinimosi priemonę investavusi prezidentė savo įpročio neatsisakė ir šiemet. Tiesa, pagal naująją tvarką, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) tinklalapyje viešinamose privačių interesų deklaracijose sandorio sumos nurodyti nebereikia.

Tuo metu kiti įtakingi politikai tokioms investicijoms teigia bent kol kas paprasčiausiai neturintys pinigų.

Ne visi turi pinigų Tuo metu Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus ši galimybė nedomina. Jis teigia tokioms investicijoms paprasčiausiai neturintis pinigų. “Norint investuoti į Vyriausybės vertybi-

Per pastaruosius trejus metusprezidentė į pagrindinę valstybės skolinimosi priemonę investavo mažiausiai 1,37 mln. litų.

Prezidentė D.Grybauskaitė sausio 29 dieną vėl įsigijo Vyriausybės vertybinių popierių. / LŽ archyvo nuotrauka

Pasitiki valstybe VTEK pateiktoje šalies vadovės privačių interesų deklaracijoje nurodoma, kad D.Grybauskaitė šių metų sausio 29 dieną įsigijo Vyriausybės vertybinių popierių. Tačiau kiek ši investicija patuštino prezidentės kišenę - neviešinama.

“Prezidentė nuolat investuoja į Vyriausybės vertybinius popierius, nes

pasitiki savo valstybe. Pasikeitus privačių interesų deklaravimo taisyklėms ir formai, sandorių suma deklaracijoje neviešinama”, - teigiama LŽ atsiųstame prezidentės spaudos tarnybos pranešime. Štai 2010 metų birželį D.Grybauskaitė į vertybinius popierius investa-

Vyriausybė tiesia kelią euro link ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Siekiant 2015 metais prisijungti prie euro zonos, vakar Vyriausybė iš esmės pritarė bendros Europos Sąjungos (ES) valiutos įvedimo planui. Eurui įvesti mūsų šalyje bus ruošiamasi trimis kryptimis.

Dėl per didelės infliacijos Lietuvai 2007 metais nepavykus įsivesti euro, jungtis prie euro zonos bus vėl bandoma. Bendros ES valiutos įvedimui mūsų šalyje ketinama ruoštis keliais lygmenimis: strateginiu, koordinaciniu ir ekspertiniu.

Ekonomistai sveikina tokius ketinimus ir perspėja nekartoti ankstesnių klaidų.

Kurs komisijas ir darbo grupes Finansų ministras Rimantas Šadžius vakar aiškino, kad Vyriausybėje pasiektas principinis sutarimas, kad darbas būtų vykdomas keliais lygmenimis. Strateginiu lygiu ketinama sudaryti euro įvedimo Lietuvoje komisiją, kuriai vadovaus premjeras. “Koordinaciniu lygmeniu bus sukurta didelė darbo grupė, kuriai vadovautų finansų ministras”, - dėstė R.Šadžius.

Jo teigimu, ekspertiniu lygmeniu norima sudaryti bent šešias darbo grupes. Planuojama, kad ūkio ministras vadovaus verslo aplinkos, socialinės apsaugos ir darbo ministras vartotojų teisės apsaugos socialinių reikalų darbo grupių veiklai. Teisingumo ministrui ketinama pavesti kuruoti teisinius klausimus nagrinėjančią darbo grupę.

Lietuvos banke turėtų veikti grynųjų pinigų, atitikties konvergencijos kriterijams stebėsenos ir visuomenės informavimo darbo grupės.

Taisys visuomenės nuotaikas Pasak R.Šadžiaus, reikės nustatyti, kiek laiko ir kokiu būdu iki euro įvedimo ir po jo bus skelbiamos kainos ir litais, ir bendra ES valiuta. Taip pat

svarbu apsispręsti dėl kitų techninių dalykų, pavyzdžiui, kaip, kiek laiko, kada ir kur bus keičiami pinigai. “Bet svarbiausia turbūt yra visuomenės informavimo strategija. Ties šiuo planu teks labai stipriai padirbėti, nes dabar visuomenės nuostatos bendros valiutos atžvilgiu nuo 2006 metų yra pasikeitusios”, - pažymėjo R.Šadžius.

Norėdamos įsivesti eurą valstybės turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl infliacijos, metinio biudžeto deficito, valstybės skolos, valiutos kurso ir ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normos.

R.Šadžiaus teigimu, siekiant išvengti infliacijos galima atidžiai išnagrinėti valstybės ar savivaldybių administruojamas kainas: šilumos, vandens, šiukšlių išvežimo, vietinio transporto ir jų nepagrįstai nedidinti. Norint išvengti kainų kilimo taip pat svarstoma siūlyti gero elgesio taisyklių susitarimą tarp valstybės ir verslo.

Aiškus signalas Ekonomisto Gitano Nausėdos nuomone, gerai, kad Vyriausybė rengiasi euro įvedimui. Taip esą transliuojame aiškų signalą ir į vidų, ir išorę, kad šįsyk Lietuva labai rimtai rengiasi ir neketina praleisti progos. “Iki šiol paskelbdavome tik datą, konkretaus darbo taip ir nebūdavo. Visais atvejais tai baigdavosi nesėkmėmis, todėl iki šiol mums nepavyko įsivesti euro”, - sakė ekspertas.

G.Nausėda pažymi, kad būtina ne tik sukurti atsakingas darbo grupes, bet ir numatyti aiškų euro įsivedimo planą. Būtina sudėlioti akcentus, ką Lietuva turi ir ko negali daryti, kad nesukliudytų euro įvedimui. Esą 2006 metais buvo padaryta klaidų, užkirtusių kelią prisijungti prie euro zonos.

Tada infliacija viršijo nustatytą galimą lygį. “Svarbu nekartoti klaidų. Kainodaros laužyti, žinoma, nereikia. Tačiau nereikia ir daryti dalykų, kurie vėliau atsigręžtų prieš mus, tokių kaip visokių tarifų kėlimas likus keliems mėnesiams iki kontrolinės datos pabaigos”, - pabrėžė G.Nausėda.

•

vo per 100 tūkst. litų, tų pačių metų liepą - dar net 503 441 litą. Kitų metų kovą prezidentė valstybei paskolino dar bent 100 tūkst. litų, o 2012 metų pradžioje ji investavo du kartus: 515 tūkst. ir daugiau kaip 150 tūkst. litų.

Visos prezidentės investicijos galėjo siekti nuo 1,37 mln. iki 1,52 mln. litų.

nius popierius reikia nemažos sumos.

Tiek pinigų aš neturiu. Turiu įsipareigojimų bankui, nes esu paėmęs būsto paskolą”, - LŽ sakė premjeras. 2011 metų pabaigoje ministras pirmininkas deklaravo iš vieno komercinio banko paėmęs 148,45 tūkst. litų dydžio paskolą. A.Butkevičiaus darbo užmokestis prieš mokesčius siekia 11,13 tūkst. litų.

Parlamento vadovas Vydas Gedvilas taip pat mieliau skolinasi nei skolina. Jo pečius slegia iš komercinio

banko paimta 780 tūkst. litų paskola.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, nors įsipareigojimų bankui ir nedeklaruoja, investuoti esą neturi ko. “Jei turėčiau pinigų, investuočiau”, - lakoniškai LŽ atsakė jis. Politiko darbo užmokestis praėjusių metų pabaigoje siekė 8739 litus.

Kaip LŽ informavo Žemės ūkio ministerijos atstovai, proga paskolinti valstybei bent kol kas nesusigundė ir panašaus dydžio atlyginimą gaunantis žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyrius LŽ pranešė apie tokį pat ministrės Algimantos Pabedinskienės pasirinkimą.

Tačiau kai kuriuos ministrų kabineto narius Vyriausybės vertybiniai popieriai sudomino. Štai naujasis energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius tokiu būdu taip pat yra investavęs pinigų, tik šio žingsnio nepanoro paaiškinti išsamiau. “Ministras yra pasinaudojęs investavimo į Vyriausybės vertybinius popierius galimybe ir yra jų įsigijęs”, - LŽ patikino ministro atstovė spaudai Daiva Rimašauskaitė.

Progos paskolinti valstybei nepraleido ir Susisiekimo ministerijos vadovas Rimantas Sinkevičius. Kaip LŽ teigė jo patarėjas Ričardas Slapšys, ministras investavo į Vyriausybės taupymo lakštus.

•

In memoriam

Iki paskutinio atodūsio - savo namuose AUDRIUS MUSTEIKIS

Vakar eidamas 85-uosius mirė žymus lietuvių prozininkas Mykolas Sluckis (1928-2013).

Nuo 1959-ųjų jis dirbo vien kūrybinį darbą.

“Nuoširdus žmogus, - taip pirmiausia M.Sluckį apibūdina kolega rašytojas ir kaimynas, to paties namo sostinės Švyturio gatvėje gyventojas Vytautas Bubnys. - Pažįstu jį nuo seniai, dar nuo tų laikų, kai gyvenome Tilto gatvėje, tame pačiame kieme.

Graži pažintis - draugystė truko visą laiką. Jis labai juto kitą žmogų ir stengėsi į jį įsiklausyti, nekėlė savęs aukščiau. Kritiką ir pastabas mokėjo išsakyti švelniai, ramiai - kaip mokytojas mokiniui. Jo buvimą visą laiką jutau savo kūrybiniame kelyje. Pasėdėdavom, pašnekėdavom - jis ir išklausydavo, ir pats išsipasakodavo.”

V.Bubnys prisiminė, kad kai susirgo ir į patalą atgulė M.Sluckio žmona, jis pats ją ilgai slaugė, iš pradžių vienas, visą laiką buvo su ja, neatidavė į ligoninę. Paskui ir jo sveikata pašlijo. Prieš keletą metų rašytojas nelaimingai parkrito ir susižeidė. Nesutiko persikelti pas dukrą Snieguolę, medikę, į Švediją - iki paskutinės dienos norėjo gyventi savo namuose.

“M.Sluckis parašė daug. Ir pasakyti anais laikais jis sugebėjo daug - potekste. Mane žavėjo jo vidinio monologo įtaiga. Apie daugiau nei dešimtmetį trukusią pauzę nesame kalbėję, bet kūrybiniame darbe šitaip atsitinka pertrūkis, paskui vėl grįžtama prie rašomojo stalo. Mano manymu, vienas iškiliausių M.Sluckio kūrinių 1981 metais išėjęs romanas “Kelionė į kalnus ir atgal”. Tada neįvertintas, šiandien jis atrodo dar aktualesnis.

Romanas “Laiptai į dangų” - vienas ryškiausių tuo metu prasidėjusios “sąmonės srauto” krypties kūrinių. Beje,

Rašytojas M.Sluckis. 2007-ieji. / Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotrauka M.Sluckis yra rašęs apie mano pirmąją knygą “Beržai svyruokliai” - įvertino labai palankiai, tiesiog išaukštino.

O perskaitęs “Balandžio plastėjime”, romaną apie subyrėjusios Jugoslavijos tikrovę, pasakė: “Vytautai, bet juk

M.Sluckis anais laikais sugebėjo pasakyti daug - potekste. tai knyga apie mūsų pokarį. Buvau pritrenktas - aš pats rašydamas tai jaučiau, bet dar niekas iš perskaičiusiųjų to nebuvo sakęs.”

Pirmąją apsakymų knygą “Aš vėl matau vėliavą” M.Sluckis išleido 1948 metais. Iki pat Atgimimo laikų rašė labai produktyviai. Populiarus buvo jo pirmasis romanas “Geri namai”, pasirodęs 1955-aisiais. Jame nemažai autobiografinių motyvų - prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, M.Sluckis buvo evakuotas iš Palangos pionierių stovyklos ir gyveno Rusijoje, vaikų namuose.

Novatoriškas M.Sluckio romanas “Laiptai į dangų” pasirodė 1963 metais. Pagal šį kūrinį režisieriaus Raimondo Vabalo Lietuvos kino studijoje sukurtas filmas kino kritikų išrinktas į geriausių lietuviškų filmų dešimtu-

ką. Puikią M.Sluckio apysaką “Svetimos aistros” (1975) ekranizavo Rygos kino studija. Garsus latvių kino režisierius Janis Streičas šį 1983-iųjų filmą laiko geriausiu savo kūriniu.

Rašytojas išleido daug novelių, apysakų knygų, romanų, knygų vaikams, kelis kritikos straipsnių rinkinius. Jo pjesė “Ar tavo šuo nepasiutęs?” 1973 metais pastatyta tuometiniame Akademiniame dramos teatre (režisierė Irena Bučienė), po metų išleista atskira knyga.

Pasak rašytojo Vytauto Martinkaus, Sluckio romanisto žvaigždė švietė Lietuvoje (ir ne vien joje) tris dešimtmečius: “Tai buvo priklausomybės laikų literatūros reiškinys, bet ne vienos Sluckio sovietinės knygos “šešėlyje” daug dabarties prozos fenomenų.”

Suskilusios sąmonės tema įdomiai gvildenama 1966-ųjų romane “Adomo obuolys”. Rašytojo novelistikoje vertės ir žavesio nepraranda subtilios detalės ir potekstės. 1986 metais išėjo M.Sluckio romanas “Medžliepis”, o kita rašytojo knyga - jau tik 1998-aisiais (apsakymai ir apysakos “Gražuolės sugrįžimas). Paskui - romanas ir šešios novelės “Išsipildymas ne pagal Joaną” (2003), apsakymai “Su skrybėle Kurfiurstendame” (2004), esė, portretai, pokalbiai “Laiko sūpuoklėse” (2009).

•

4

2013 02 26 Lietuvos žinios

Dienos temos

Valstybės sklype kaip savo kišenėje liciją”, - teigė jis. D.Niciaus nuomone, toje vietoje ir toliau turėtų būti teikiama viešojo maitinimo paslauga. “Ten lankosi daugybė turistų, pro Karklę eina ir tarptautinė dviračių trasa”, sakė jis. Tačiau vasaros sezonas artėja, o neatgavusi valstybinio turto PRP direkcija nieko negali daryti.

PRP vadovas stebėjosi, kad už visą 10 metų laikotarpį sutartyje nebuvo numatyta jokio valstybinės žemės nuomos mokesčio. Taip pat jis patikino, kad nuo vasaros toje pajūrio vietoje nebebus teikiamos palapinių miestelio paslaugos. “Pagal mūsų par-

DENISAS NIKITENKA

Aplinkosaugininkai į kovą su valstybinės žemės sklypo, esančio vos už kelių šimtų metrų nuo Baltijos jūros, Karklėje, neatlaisvinančiu pajūrio verslininku ketina pasitelkti antstolius ir policiją.

Aukso vertės kelių hektarų dydžio sklype daugiau nei dešimtmetį veikė kavinė, mokamas kempingas, tačiau pasibaigus nuomos sutarčiai nuo 2012-ųjų spalio valstybės turto niekaip nepavyksta atgauti. Maža to, paaiškėjo, kad visą dešimtmetį verslininkas minėtame sklype nemokėjo jokio mokesčio valstybei ir galbūt neteisėtai įrengtoje stovyklavietėje už nakvynę rinko pinigus iš poilsiautojų.

Tokias išvadas padarė neseniai tyrimą atlikusi speciali Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos sudaryta komisija, Pajūrio regioninio parko (PRP) vadovybei rekomendavusi imtis priverstinių turto perėmimo veiksmų.

Statė be leidimų Itin ramiame ir jaukiame Karklės kaime, esančiame tarp Palangos ir Klaipėdos, kavinė ir stovyklavietė “Žiogelis” veikė nuo 2002-ųjų. Poilsiautojų nestigo, mat šalia kavinės plytinčioje pievoje buvo galima apsinakvoti mediniuose nameliuose arba palapinėse. Visas šis kompleksas - vos keli šimtai metrų nuo jūros, o greta krepšinio, futbolo aikštelės, įrengtas

PRP vadovas stebėjosi, kad už visą 10 metų laikotarpį sutartyje nebuvo numatyta jokio valstybinės žemės nuomos mokesčio. Šios kavinės šeimininkai nuo spalio neatlaisvina PRP valdomo sklypo. / Deniso Nikitenkos nuotrauka paplūdimys ir mokama automobilių stovėjimo aikštelė.

Tuometinis PRP vadovas Arvydas Urbis (jis iš posto pasitraukė per vadinamąjį žemgrobių skandalą, kai buvo patekęs į Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratį) 2002 metais pasirašė valstybinės žemės dešimties metų nuomos sutartį su verslininko Vilmanto Pielikio individualia įmone. A.Urbis sudarė sąlygas

PRP direkcijos valdomame 2,65 ha dydžio sklype pastatyti kavinę, įrengti kempingą. Verslininkas ne tik įrengė stovyklavietę, bet ir pastatė 8 naujus įvairios paskirties laikinus statinius. Dabar paaiškėjo, kad nei kempingas, nei statiniai toje vietoje negalėjo būti įrengiami.

A.Urbiui pasitraukus iš pareigų naujoji PRP vadovybė ne kartą V.Pielikio prašė nugriauti be privalomų

leidimų atsiradusius statinius, tačiau nesulaukus reakcijos 2006 metais kreiptasi į teismą. Po ketverius metus trukusių ginčų 2010-aisiais tarp verslininko įmonės ir PRP direkcijos pasirašyta taikos sutartis. Pagal ją V.Pielikis iki 2012 metų spalio 1 dienos turėjo pašalinti visus neturint leidimų suręstus statinius ir atlaisvinti sklypą. Tačiau jis to nepadarė iki šiol.

Be nuomos mokesčio PRP vadovas Darius Nicius LŽ patvirtino, kad parko direkcijai sklypo niekaip nepavyksta atgauti. “Į buvusį sklypo valdytoją kelis kartus kreipėmės raštu, prašėme atlaisvinti žemę, tačiau jis to nepadarė. Tad iki kovo 1-osios neatlaisvinus sklypo kreipsimės į teismą, antstolius ir po-

ko dokumentus, jokia stovyklavietė ten nenumatyta, todėl ir palapinių miestelis galbūt buvo nelegalus, nors ankstesnė parko vadovybė ir buvo išdavusi leidimą”, - sakė D.Nicius.

Susisiekus su UAB “Pajūrio žiogelis” vadovu V.Pielikiu, šis patikino, kad valstybinės žemės neatlaisvina, nes tam nebuvo palankių oro sąlygų. “Juk ten per tiek metų labai daug ko pristatyta, o dabar šalta, kaip aš plyteles išlupsiu iš žemės? klausė verslininkas. - Bet galėtų juk ir palikti tuos mūsų namelius, dekoratyvines kavinės aplinkos puošmenas. Kavinė buvo kaip Karklės bendruomenės susibūrimo vieta, labai noriai stovyklavietėje apsistodavo turistai.” V.Pielikis tikino, kad medinis kavinės pastatas vertas mažiausiai 200 tūkst. litų.

•

Trumpai RINKSIME TRIS PARLAMENTARUS Šią savaitę tris Seimo narius trijose rinkimų apygardose rinks per 100 tūkst. rinkėjų. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį patvirtino galutinį rinkėjų sąrašą, kuriame 104 765 rinkėjai. Parlamentarą BiržųKupiškio apygardoje turi teisę rinkti 35 326 rinkėjai, Zarasų-Visagino - 35 022, Ukmergės - 34 417 rinkėjų. Seimo nario rinkimai trijose vienmandatėse apygardose vyks sekmadienį, kovo 3 dieną. Rytoj, vasario 27 dieną, prasidės išankstinis balsavimas. Dėl trijų parlamentarų mandatų iš viso varžosi 37 politikai. Juos kelia 17 partijų, taip pat trys kandidatai surinko ne mažiau kaip tūkstantį jų kandidatavimą remiančių apygardos rinkėjų parašų ir išsikėlė savarankiškai. Daugiausia - 14 - kandidatų registruota Ukmergės apygardoje, 12 - ZarasųVisagino apygardoje, 11 - Biržų-Kupiškio apygardoje. Zarasų-Visagino ir Biržų-Kupiškio apygardose rinkimų rezultatai panaikinti dėl nustatytų šiurkščių pažeidimų, o Ukmergėje naujas Seimo narys bus renkamas vietoj mirusio Juliaus Veselkos.

TIRIAMOS ŠEŠIOS KŪDIKIŲ MIRTYS Prokurorai aiškinasi šešis kūdikių mirčių atvejus per neteisėtus gimdymus namuose. Įtarimai pareikšti

keturioms moterims, tyrimą atlieka Vilniaus rajono policijos komisariatas. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Larisa Fedotova vakar sakė, kad aiškinamasi, “ar susijusios tos kūdikių mirtys su gimdymu namuose ir ar tie gimdyvių sužalojimai taip pat turi tiesioginį priežastinį ryšį su nekvalifikuotu gimdymų priėmimu”. Tyrimas atliekamas dėl dokumentų suklastojimo, spaudo suklastojimo ir naudojimo, dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir neteisėto vertimosi medicinine veikla. Anot prokurorų, iš įtariamų keturių moterų medicininį išsilavinimą turi tik dvi. Gimdyvių ar tėvų atžvilgiu tyrimas neatliekamas. Įtarimai nėra pateikti ir režisierei Inesai Kurklietytei, kurios namuose atlikta krata sulaukė daug kritikos. Prokurorų teigimu, I.Kurklietytės statusas šiame tyrime yra liudytoja. Anot prokuratūros, atliekamo tyrimo pagrindas yra “sąmoningai ir sistemingai besikartojanti veikla, kuria buvo siekiama pasipelnyti ir kuri teisiškai Lietuvos valstybėje yra draudžiama”. “Pažymėtina, kad asmenys, neturėdami tam leidimo, teikė akušerines-ginekologines paslaugas ne gydymo įstaigose, išdavė pažymas, patvirtinančias vaikų gimimo faktą”, nurodo Generalinė prokuratūra.

BNS, LŽ

2013 02 26 Lietuvos žinios

5

Dienos temos

Ūkininkas išrašė sąskaitą už stulpus •1 p.

Atkelta iš

“Dėl sklype esančių elektros perdavimo linijos stulpų ir elektros pastotės aš neturiu galimybės šio žemės sklypo naudoti pagal jo paskirtį - užsiimti žemės ūkio veikla”, - LŽ sakė P.Šonta. Ūkininko skaičiavimu, šie statiniai užima beveik dešimtadalį jo sklypo. O jeigu nuo bendro ploto atmestum žemę po pastatais, dirbamos žemės lieka tik lopinėlis. Pašnekovas skaičiuoja ir kitaip - ūkininkaujant dešimt metų, iš jų vieni metai dėl svetimkūnių bus tuščio triūso, jokio pelno neduodantis laikotarpis.

“Ne vien mažesniu derliumi galima skaičiuoti nuostolius. Stulpas tai nemažas kvadratinis žemės lopinėlis. Dirbdamas žemę, traktoriumi kliuvinį turi iš tolo aplenkti. O tai ir papildomos degalų sąnaudos”, dar kitaip patiriamą nuostolį skaičiuoja P.Šonta ir priduria, kad sklypą su technika išvažinėja ir elektrikai, atvykę apžiūrėti ir remontuoti stulpų bei elektros pastotės.

Paliko be elektros Perkant sklypą, dokumentuose nebuvo pažymėtas elektros linijos bei elektros pastotės servitutas - išimtinė teisė elektros tiekėjams naudotis šia žeme. Be to, energetikai nebuvo sudarę su P.Šonta jokios elektros tiekimo sutarties. Pasak ūkininko, tai buvo teisinis pretekstas kreiptis į elektros skirstytojus dėl kompensacijos.

Tačiau teisybės ieškojimas vyrui atsirūgo. Pirma, ką jis sužinojo - Registrų centre atsirado įrašai apie jo sklype esantį servitutą gelžbetoniniams stulpams ir elektros pastotei.

Buvo teisinamasi, kad servitutas nepažymėtas dėl neapsižiūrėjimo. Antras akibrokštas buvo tai, kad ūkininko sodyba netrukus buvo palikta... be elektros. “Už elektrą mokėdavau reguliariai, kas du mėnesius. Niekada neturėjau skolų. Tačiau vieną dieną gavau laišką, kad vėluoju sumokėti daugiau nei 70 litų už elektros energiją. Man pagrasinta antstoliais”, - prisiminė ūkininkas. Jis prisipažino, kad jam kraujas užvirė, juk privati įmonė siuntinėja raštus net naujų sutarčių nepasirašiusi.

Tada P.Šonta į elektros tiekėjus kreipėsi su verslo pasiūlymu. “Siūliau sumažinti man mokestį už elektrą arba tiekti dalį energijos nemokamai. Tačiau jie net į kalbas nesileido”, - piktinosi jis. Ūkininkas išbandė ir diplomatiją - į tuometinį Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) Joniškio skyriaus viršininką Marių Šimanskį kreipėsi raštu, prašydamas “spręsti iškilusį konfliktą dėl VST turto”. Tačiau šis tik raštu nurodė, kad “teisė naudotis jūsų žemės sklypu akcinei bendrovei VST yra suteikta teisės aktais”. Girdi, elektros perdavimo linija sklype atsiradusi dar 1970 metais, vėliau Vyriausybė priėmė nutarimą bei su juo susijusius teisės

Pradėjęs ginčą su energetikais, P.Šonta sako buvęs nubaustas ir jau ne vienus metus priverstas gyventi prie spingsulės. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka aktus, kurie nusako tokių elektros linijų saugų eksploatavimą nustatant apsaugos zonas. “Dėl šių priežasčių manome, kad nėra jokio pagrindo reikalauti mokėti nuostolių atlyginimą ar kompensaciją už naudojimąsi žeme”, - atsakyme ūkininkui rašė M.Šimanskis, mandagiai žadėdamas “iškilus papildomiems klausimams” į juos atsakyti.

“Bet aš žemę pirkau be servitutų, sklypo plotas skaičiuojamas kartu su apsauginėmis zonomis, kurios paslapčia tapo servitutinės. Kodėl man turėtų skaudėti galvą, kas padarė klaidą - matininkai ar servitutu nepasirūpinę energetikai?” - klausia P.Šonta.

Jis sako, kad jaučiasi ne tik apgautas, bet ir savotiškai reketuojamas, negalėdamas naudotis dalimi jam priklausančios nuosavybės. Kita vertus, svarstė ūkininkas, jei energetikų turtui nebuvo servituto - jis buvo neįteisintas Registrų centre, - galima manyti, kad žemę jis pirko kartu su stulpais bei elektros pastote.

Energetikai ne tik nesileido į kalbas dėl stulpų bei elektros pastotės, bet ir nesutiko atnaujinti elektros energijos tiekimo. P.Šonta su ieškiniu kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą prašydamas įpareigoti energetikus sudaryti su juo sutartį. Tačiau teismas ieš-

Dar 2009-aisiais tuometinis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, susitikęs su Ūkininkų sąjungos atstovais, pripažino, kad “stulpų problema” egzistuoja ir ją būtina spręsti. P.Šontos teigimu, tada ministras įpareigojo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkus apskaičiuoti, kokią žalą daro šie laukuose styrantys svetimkūniai, pasidomėti užsienio šalių praktika, kas ir kaip kompensuoja kasmet patiriamą žalą.

Mokslininkai apskaičiavo, kad aplink kiekvieną stulpą neįdirbdamas žemės, traktoriumi jį aplenkdamas, ūkininkas patiria maždaug 80 litų nuostolio per metus, mat negauna dalies derliaus, jam tenka sunaudoti daugiau degalų, pirkti chemikalų piktžolėms naikinti arba jas šienauti. Būtent vadovaudamasis šia metodika P.Šonta teismui ir nurodo kasmet patyręs 1520 litų turtinės žalos.

“Gaila, kad ministro užsidegimas buvo vienadienis”, - sakė ūkininkas.

Ar iš tiesų P.Šontos reikalavimas “susimokėti už elektros stulpus” nėra absurdiškas, utopinis? Ūkininkas mano, kad taip nėra, ir baksteli pirštu - iš pažįstamo olando fermerio girdėjęs, kad Olandijoje elektros tie-

Mokslininkai apskaičiavo, kad aplink kiekvieną stulpą neįdirbdamas žemės, traktoriumi jį aplenkdamas, ūkininkas kasmet patiria maždaug 80 litų nuostolio per metus. kinio nepriėmė motyvuodamas, kad ieškovas nepristatė dokumentų, ar jis buvo raštu informuotas apie nutraukiamą elektros tiekimo sutartį. “Apie kokius dokumentus galima kalbėti, kai energetikai su manimi nebuvo sudarę jokios sutarties”, - teismo motyvais piktinosi P.Šonta.

Nuostolis ekonomiškai pagrįstas Pasak P.Šontos, šalies ūkininkų laukuose - tūkstančiai elektros stulpų ir elektros pastočių, kai kur dėl elektros oro linijų apsaugos zonų negalima įdirbti dešimčių hektarų. Ūkininkams tai - nuostolis, kurio nenorima atlyginti.

kėjai moka už naudojimąsi svetima žeme. Todėl P.Šonta ragina burtis šalies ūkininkus, sukilti ir reikalauti atlyginti nuostolius. “Ūkininkas dirba, kad gautų pelną. Energetikai taip pat skaičiuoja pelną, ir ne bet kokį, o milijoninį. Tačiau jame yra ir ūkininko dalis, kurios nenorima atiduoti”, - P.Šonta rėžė dar vieną argumentą. Ūkininkas savo teisumą įrodinėjo dar vienu argumentu - norėdamas į nuosavą žemę atsivesti naują elektros liniją ir pirkti elektros energiją, privalai energetikams kompensuoti trečdalį linijos išlaidų. “Tai gal turėčiau būti šios įmonės dalininkas?” - svarstė P.Šonta.

Ūkininkui priklausančioje žemėje yra 19 elektros perdavimo linijos stulpų, dėl kurių jis teigia patiriantis nemenką žalą. / LŽ archyvo nuotraukos

LESTO komentaras Dėl ūkininko P.Šontos reikalavimų ir jo ieškinio teismui “Lietuvos žinios” kreipėsi į LESTO ir paprašė išdėstyti poziciją. Bendrovės atstovas Ernestas Naprys nebuvo linkęs į ilgesnes diskusijas ar svarstymus.

“Jūsų prašoma pakomentuoti situacija yra dviejų subjektų - AB LESTO ir privataus asmens - teisminis ginčas. Pažymėtina, jog šis teisminis ginčas nėra pasibaigęs ir galutinis neskundžiamas sprendimas nėra priimtas. Gerbdami savo klientus, informaciją apie kilusius ginčus laikome konfidencialia ir šią informaciją atskleisti ir/ar komentuoti neturime teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad LESTO įrenginiams, kurie buvo įrengti iki 2004 metų liepos 10 d., t. y. iki įsigaliojant Elektros energetikos įstatymui, šiuo įstatymu buvo nustatyti įstatyminiai servitutai nekilnojamiems objektams, kuriuose šie įrenginiai buvo įrengti. Įstatymas nenumatė jokio žalos atlyginimo dėl servitutų nustatymo”, - teigiama atsakyme redakcijai.

Aktualu smulkiesiems ūkininkams Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Raimundas Jovarauskas LŽ pripažino, kad P.Šontos keliama problema iš dalies yra aktuali.

“Priimant naująjį Energetikos įstaty-

mą, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas buvo pasiryžęs ūkininkams primesti nemažą dedamosios galios mokestį. Šį mokestį moka visos pramonės įmonės. Mes šį mokestį bandėme užginčyti: ūkininkai daug elektros energijos naudoja tik derliaus nuėmimo metu ir tik tie, kurie turi didžiulius grūdų džiovinimo ir laikymo sandėlius, tad visus metus mokėti mokestį, kai daugiau elektros energijos reikia tik kelis mėnesius, būtų buvęs ūkininkų apiplėšimas. Kadangi įstatymo projekto autoriai iš pradžių nesutiko dėl nuolaidų žemdirbiams, mes išsitraukėme savo ginklą, pasakėme: “Jei taip, mokėkite už mūsų laukuose stovinčius stulpus”, - R.Jovarausko teigimu, tik taip buvo pasiektas kompromisas dėl dedamosios galios mokesčio.

Pasak LŪS vicepirmininko, dabar dedamosios galios mokestį moka tik tie ūkininkai arba žemės ūkio bendrovės, kurios turi daug elektros energijos vartojančius elektros prietaisus.

“Jei ūkininkas naudoja nedaug elektros energijos ir nemoka dedamosios galios mokesčio, be abejo, jam aktuali jo laukuose stovinčių elektros stulpų problema. Jis patiria nuostolių, kurių energetikai nenori kompensuoti. Manyčiau, jei susiburtų daugiau tokių ūkininkų, Ūkininkų sąjunga, kaip tarpininkė, galėtų padėti šią problemą spręsti”, - LŽ tikino LŪS vicepirmininkas R.Jovarauskas.

•

6

2013 02 26 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Mažųjų balsas skamba garsiai Pastaruoju metu Europos Sąjungos užsienio politikoje svarbesnės tampa mažosios valstybės. Jos siūlo įvairių iniciatyvų ir sėkmingai atstovauja Bendrijai trečiosiose šalyse.

Sakoma, kad didžiosios ES valstybės - Europos politikos formavimo varikliai. Vokietija daro įtaką ES finansų politikai, Jungtinė Karalystė mąsto apie referendumą dėl narystės Bendrijoje, o Prancūzija, metusi iššūkį islamistų sukilėliams, vadovauja karinei intervencijai buvusioje savo kolonijoje Malyje. Tačiau ar vien didžiosios valstybės lemia ES užsienio politiką? Pasirodo, ne. Bendrijoje vis ryškesnis darosi mažųjų narių vaidmuo, nes jos formuoja aljansus ir plėtoja įvairias ES užsienio politikos iniciatyvas.

Vienas mažųjų valstybių koalicijų pavyzdžių - Danijos ir Airijos aljansas. Jis suvaidino svarbų vaidmenį formuojant Europos Sąjungos poziciją dėl Izraelio naujakurių gyvenviečių statybų. Šios dvi šalys griežtai pasmerkė Izraelio gyvenviečių statybą palestiniečių gyvenamose teritorijose, nes, jų įsitikinimu, tai ne tik nepajudins taikos proceso Artimuosiuose Rytuose, bet dar ir paskatins smurtą bei teroristų atakas pačiame Izraelyje.

Bendros saugumo ir gynybos politikos misijos - viena iš terpių, kuriose mažosios ES valstybės gali atlikti reikšmingą vaidmenį. Čia greta pirmaisiais smuikais griežiančių Vokie-

kolajus Mladenovas, Carlas Bildtas ir Radoslawas Sikorskis buvo pagirti Briuselyje už iniciatyvumą ir puikiai išreikštą ES poziciją.

Tačiau mažųjų valstybių ministrų aktyvumas dažnai vertinamas ir priešiškai. N.Mladenovo aktyvūs veiksmai Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje sulaukė nemalonaus atsako, nors jis pats buvo nelin-

Bendrijoje vis ryškesnis darosi mažųjų narių vaidmuo, nes jos formuoja aljansus ir plėtoja įvairias ES užsienio politikos iniciatyvas.

Į aktyvią buvusio Bulgarijos premjero N.Mladenovo užsienio politiką reagavo ir teroristai. / AFP/Scanpix nuotrauka tijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vis svaresnį indėlį įdeda ir Austrija, Belgija, Estija, Airija. Šios šalys dalyvauja taikos palaikymo operacijose, tarpininkauja sprendžiant įvairius konfliktus.

Jungtinės Tautos - dar viena institucija, kurioje mažųjų ES valstybių bal-

sas skamba garsiai. Ginklų prekybos sutartį inicijavo ne tik Prancūzija ir Jungtinės Karalystė, bet ir Belgija, Bulgarija, Suomija, Airija bei Švedija. Jos pasiūlė apriboti prekybą ginklais, ir ši iniciatyva buvo palankiai sutikta.

Mažųjų ES narių užsienio reikalų ministrai sėkmingai atstovauja ES tre-

Iš bankroto trauks dešinysis

Prezidentu išrinktą N.Anastasiadį audringai sveikino Kipro gyventojai.

Jau per savo rinkimų kampaniją N.Anastasiadis pabrėžė, kad pritars griežtoms priemonėms, kurių reikalauja TVF. Jo varžovas, komunistų palaikomas S.Malas taip pat pasisakė už finansinį gelbėjimą, bet buvo prieš griežto taupymo priemones. Šiuos svarbius Kiprui rinkimus, kuriuose dalyvavo net 81,5 proc. salos gyventojų, atidžiai stebėjo 16 kitų euro zonos šalių. Jų finansų ministrai buvo atidėję sprendimą dėl siūlomo finansinės pagalbos paketo iki derybų su naujuoju šalies lyderiu.

Tokie rinkimų rezultatai labai pradžiugino Europos Komisijos (EK) pirmininką Jose Manuelį Barroso ir visą EK, kuri prognozuoja, kad šiemet Kipro ekonomika susitrauks 3,5 proc. (pernai - 2,3 proc.) ir smukimas truks iki 2016 metų. Saloje jau

smarkiai smuko pragyvenimo lygis, o nedarbas sausio mėnesį sudarė 14,7 procento. Dabar, kai prezidentu išrinktas N.Anastasiadis, kuris palaiko glaudžius ryšius su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kaip pabrėžė politikos analitikai, “atsirado tikimybė, kad bus geras klimatas ir supratimas tarp Nikosijos ir Briuselio”. Dabartinis Kipro prezidentas Demetris Kristofijas, vadovaujantis stipriai partijai “Akel”, finansinės pagalbos paprašė dar praėjusį birželį, tačiau derybos užsitęsė, nes kadenciją baigiantis prezidentas komunistas priešinosi ES spaudimui privatizuoti pelningas valstybines įmones, be to, šalyje trūksta finansinio skaidrumo.

66 metų N.Anastasiadis perims šalies vairą penkeriems metams vasario 28 dieną.

•

•

Paskutinis šansas Ukrainai Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius išskrido į Briuselyje vyksiantį viršūnių susitikimą, kuriame tikimasi sudaryti politinį ir prekybos aljansą su Europos Sąjunga (ES).

Pažadėjęs kiek įmanoma greičiau susitarti dėl finansinio gelbėjimo paketo beveik bankrutuojančiai šaliai dešiniųjų lyderis Nikas Anastasiadis laimėjo Kipro prezidento rinkimus. Po šių rinkimų Europos Sąjungoje (ES) neliks prezidento komunisto.

Per antrąjį rinkimų ratą dešiniosios partijos “Disy” vadovas surinko 57,5 proc. balsų ir įveikė komunistų palaikomą Stavrą Malą (už šį balsavo 42,5 proc. kipriečių). Vos sužinojęs rinkimų rezultatus sausakimšame Nikosijos stadione, kur dominavo Graikijos, o ne Kipro vėliavos, nuo pat rinkimų pradžios favoritu laikytas N.Anastasiadis pasakė pergalės kalbą, kurioje pažadėjo įgyvendinti ambicingą struktūrinių pokyčių ir reformų programą tiek valstybėje, tiek ekonomikoje.

“Kipras priklauso Europai. Atkursime pasitikėjimą mumis Europos ir tarptautinėje arenoje”, - sakė akiniuotas proeuropietiškų pažiūrų lyderis, vadovaujantis helenistine kryptimi besididžiuojančiai partijai “Disy”. Jis pažadėjo diskutuoti ir bendradarbiauti su Kipro partneriais Europoje, kad kiek įmanoma anksčiau būtų užbaigtos derybos su ES ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl finansinio gelbėjimo sutarties, - tai padėtų “apsaugoti pažeidžiamas grupes, socialinę santarvę ir taikius darbo santykius”. Būsimasis šalies vadovas pasidžiaugė, kad jam suteiktas “aiškus ir tvirtas mandatas kovoti už Kiprą” derybose su Briuseliu dėl maždaug 17 mlrd. eurų (58,7 mlrd. litų) pagalbos. Beveik bankrutuojančiam Kiprui, kurio nuosmukį nemaža dalimi lėmė jo bankai, tvirtai susiję su išgyvenančia didžiulę krizę Graikija, ši pagalba būtina kaip oras.

čiosiose šalyse arba net patys ten tampa Bendrijos atstovais, kaip Vygaudas Ušackas Afganistane. Kai ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton negalėjo vykti vizito į Libaną, Iraką ir Pietų Kaukazą, ją sėkmingai pakeitė Bulgarijos, Švedijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų trio. Ni-

kęs to paisyti. Bulgarijos ministro nesustabdė net Burgaso mieste įvykdytas teroristinis išpuolis, nuo kurio nukentėjo nemažai jo šalies gyventojų. N.Mladenovas ėmėsi naujų ES užsienio politikos iniciatyvų ir stengėsi, kad jo valstybė aktyviai įsitrauktų į bendrą ES užsienio politiką. Gaila, kad praėjusią savaitę atsistatydinus Bulgarijos vyriausybei posto neteko ir šis ministras.

Taigi ES užsienio politiką lemia ne vien didžiosios valstybės. Mažųjų ES narių iniciatyvos dažnai sulaukia pritarimo ir tampa pagrindiniu Bendrijos užsienio politikos varikliu.

“Šiame viršūnių susitikime turėtų įvykti lūžis, nes dabar atsiveria nauja istorinė galimybė pasiekti ES ir Ukrainos santykių proveržį”, - sakė ES Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy. ES pranešime taip pat sakoma, kad šis viršūnių susitikimas “vyks lemiamu momentu”.

Abi šalys tikisi jau ateinantį lapkritį pasirašyti politinį paktą - asociacijos sutartį, taip pat laisvosios prekybos sutartį, nors kelis mėnesius vyko įnirtingi ginčai dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje, ypač dėl buvusios premjerės Julijos Tymošenko ir kelių buvusių jos ministrų kalinimo.

Kijevui nuteisus ir už įgaliojimų peržengimą įkalinus 2004 metų Oranžinės revoliucijos lyderę, smarkiai pablogėjo Ukrainos santykiai su Vakarų šalimis. Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius buvo kaltinamas manipuliuojantis teismais, siekdamas pašalinti savo pagrindinę politinę priešininkę.

Asociacijos sutartis, kuri taptų pagrindu plačiai sutarčiai dėl laisvosios prekybos, buvo inicijuota pernai kovą, nors abiejų šalių santykiai buvo gana įtempti. Šią sutartį tikimasi pasirašyti per ES ir Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių viršūnių susitikimą Vilniuje ateinantį lapkritį. Tačiau pernai gruodį 27 nares turinti Bendrija nustatė sąlygas šios sutarties pasirašymui. Bendrija reikalavo imtis teismų reformos ir nustoti taikyti, anot ES, “pasirinktinį teisingumą” politinei opozicijai.

V.Janukovyčius tvirtino, kad integracija į Europą tebėra Ukrainos prioritetas, tačiau skundėsi, kad Kijevas “nesulaukė jokio palaikymo, netgi jokios užuojautos” iš ES per pastarųjų metų ginčus su Rusija dėl dujų.

Praeitą savaitę Ukrainos ambasadorius prie ES Kostiantynas Jelisejevas sakė, kad jo šalis nenori prisidėti prie Rusijos vadovaujamos Muitų sąjungos. “Mes norime eiti į Vakarus”, tvirtino jis.

V.Janukovyčiui viešint Briuselyje, tūkstančiai protestuotojų išėjo į Kijevo gatves ragindami integruoti Ukrainą į ES ir paleisti J.Tymošenko

•

Euobserver.com, AFP, Reuters, BNS, LŽ

V.Janukovyčius nori su ES pasirašyti asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis.

2013 02 26 Lietuvos žinios

Pasaulis

Kokių naujų idėjų atveža J.Kerry To laukia lyderiai, su kuriais per savo pirmą kelionę į užsienį susitiks naujasis JAV valstybės sekretorius.

Pirmiausia Johnas Kerry atskrido į Londoną ir ten susitiko su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Davidu Cameronu bei savo kolega Williamu Hague’u. Vėliau jis vyks į kitas svarbiausias Europos sostines, Turkiją bei Artimuosius Rytus. Lyderiai, su kuriais susitinka naujasis JAV diplomatijos vadovas, nori išgirsti J.Kerry idėjas dėl Sirijos, Irano bei Izraelio ir palestiniečių konflikto.

Iš viso per 11 dienų J.Kerry aplankys 9 šalis ir grįš namo kovo 6 dieną.

Be Londono, jis dar viešės Berlyne, Paryžiuje, Romoje, Ankaroje, Kaire, Rijade, Abu Dabyje ir Dohoje.

Didelių proveržių nelaukiama

Didžiosios Britanijos premjeras D.Cameronas (dešinėje) priėmė JAV valstybės sekretorių J.Kerry Dauningstrite 10.

Stipriausias kelionės akcentas - Sirija, todėl J.Kerry deda daug vilčių į vizitą Romoje, kur jis tikisi susitikti su Sirijos opozicijos atstovais ir jų rėmėjais iš kitų šalių. Konfliktas Sirijoje trunka jau dvejus metus, o prezidentas Basharas al Assadas vis nenuverčiamas. Per Sirijos pilietinį karą žuvo jau 70 tūkst. žmonių. Prezidentas Barackas Obama remia Sirijos opoziciją, bet ne ginklais. Sukilėliai jų gauna iš tokių šalių kaip Kataras ir Saudo Arabija, tačiau, palyginti su B.al Assado armija, yra prastai ginkluoti. Su J.Kerry keliaujantys JAV pareigūnai neatskleidė, kokių naujų idėjų smurtui Sirijoje nutraukti vežasi JAV valstybės sekretorius.

Ypatingo proveržio nesitikima ir Berlyne, kai šiandien (antradienį) J.Kerry susitiks su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Maskva drauge su Kinija blokuoja Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl sankcijų B.al Assado režimui. Rusija tvirtina, kad opozicijos ir vyriausybės taikos deryboms keliama

PA/Scanpix nuotrauka

J.Kerry, diplomato sūnus, vaikystėje gyvenęs Berlyne ir turintis artimų giminių Prancūzijoje, yra karštas transatlantinių ryšių rėmėjas. sąlyga, kad B.al Assadas pasitrauktų, reiškia, jog tokios derybos niekada neįvyks. JAV ir Europos remiama opozicija pasisako vienareikšmiškai: B.al Assadas negali vaidinti jokio vaidmens numatant Sirijos ateities valdymą.

Jau ilgą laiką įvairių šalių diplomatai nesėkmingai mėgina įtikinti Iraną apriboti savo branduolinę programą. Teheranas įtariamas, kad prisidengęs civiline branduoline programa kuria atominius ginklus. Tokią galimybę Izraelis, vienintelė branduolinė jėga Artimuosiuose Rytuose, laiko egzistencine grėsme. Iranas tikina, kad jo programa skirta tik taikiems tikslams - generuoti elektrą ir kurti medicinos izotopus. Kažin ar Saudo Arabijos karalius Abdullah ką nors pasakys J.Kerry dėl Irano

bei Izraelio ir palestiniečių konflikto.

Jis labiau norės išgirsti ir sužinoti, koks būtų naujas JAV požiūris šiais klausimais, kokį naują veidą J.Kerry žada suteikti JAV politikai.

Nors Artimųjų Rytų taikos procesas “gulės” ant stalo per derybas Turkijoje, Egipte ir Saudo Arabijoje, į Izraelį ar palestiniečių teritorijas J.Kerry nevyks.

Europiečiai susidomėję J.Kerry sprendimas per pirmą kelionę vykti į Europą labai skiriasi nuo to signalo, kurį pasiuntė jo pirmtakė Hillary Clinton, pasirinkusi keliauti į Azijos ir Ramiojo vandenyno šalis. Į tą patį regioną savo pirmojo užsienio vizito vyko ir prezidentas B.Obama.

Buvęs Masačusetso senatorius ir 2004 metų demokratų kandidatas į prezidentus J.Kerry beveik tris dešimtmečius praleido JAV Senate dirbdamas užsienio reikalų komitete. Diplomato sūnus, vaikystėje gyvenęs Berlyne ir turintis artimų giminių Prancūzijoje, yra karštas transatlantinių ryšių rėmėjas.

Tai geras ženklas Europai. Europiečius, ypač britus, labai domina B.Obamos paskelbta žinia, kad JAV ir Europos Sąjunga pradėjo derybas dėl laisvosios prekybos zonos. Su J.Kerry vykstantys pareigūnai tikisi Europos partnerių palaikymo, nors “neturi iliuzijų dėl sunkumų ir kliūčių kuriant šią zoną”.

Trečiadienį J.Kerry atvykus į Paryžių per pokalbius su prezidentu Francois Hollande’u ir užsienio reikalų ministru Laurent’u Fabius dominuos Malio reikalai. Toje Afrikos šalyje amerikiečiai teikia Prancūzijos pajėgoms logistinę pagalbą.

•

Reuters, SkyNews, BBC, LŽ

7

Trumpai PRISAIKDINTA PIRMA PREZIDENTĖ Park Geun Hye vakar buvo prisaikdinta ir tapo pirmąja Pietų Korėjos prezidente moterimi. Ketvirtos pagal dydį Azijos ekonomikos lyderė, buvusio autoritarinio Pietų Korėjos karinio lyderio dukra, susiduria du dideliais iššūkiais, tokiais kaip lėtas ekonomikos augimas ir didėjantis lėšų poreikis socialinėms programoms vienoje iš sparčiausiai pasaulyje senstančių visuomenių. 61 metų Park Geun Hye, davusi prezidento priesaiką 70 tūkst. žmonių akivaizdoje Nacionalinio Susirinkimo pastate Seule, pažadėjo netoleruoti jokių Šiaurės Korėjos provokacijų ir pareikalavo, kad Pchenjanas nedelsiant “atsisakytų savo branduolinių ambicijų”. Šiaurės Korėja prieš kurį laiką atliko trečią branduolinį bandymą ir dėl to užsitraukė tarptautinį pasmerkimą bei Jungtinių Tautų grasinimą sugriežtinti sankcijas. “Neseniai Pchenjano atliktas branduolinis bandymas yra iššūkis Korėjos žmonių išlikimui ir ateičiai. Būtina atsiminti, kad didžiausia auka taps ne kas kitas, o pati Šiaurės Korėja, - pabrėžė naujoji prezidentė ir pridūrė: - Netoleruosiu jokių veiksmų, kurie keltų pavojų mūsų žmonių gyvybėms ir šalies saugumui.” Tačiau kartu ji pažadėjo tęsti pasitikėjimo politiką su Pchenjanu. Park Geun Hye pradėjo eiti pareigas praėjus daugiau kaip 50 metų, kai jos velionis tėvas, nuožmus antikomunistas Park Chung Hee, užgrobęs valdžią per karinį perversmą, tapo diktatoriumi. Jis 18 metų valdė Pietų Korėją geležiniu kumščiu, kol galiausiai buvo nužudytas, ir iki šiol yra vertinamas prieštaringai. Kai kurie giria Park Chung Hee už tai, kad ištraukė šalį iš skurdo, bet daugelis smerkia dėl žmogaus teisių pažeidimų.

8

2013 02 26 Lietuvos žinios

Pasaulis

Castro era Kuboje baigsis po penkerių metų Dar vienai kadencijai iki 2018 metų Nacionalinio susirinkimo perrinktas Kubos prezidentas Raulis Castro pareiškė, kad daugiau aukščiausio šalies posto nebesieks, ir įvardijo savo įpėdinį.

81 metų R.Castro formaliai perėmė valdžią iš savo susirgusio brolio Fidelio 2006 metais, kai tapo laikinuoju prezidentu, o 2008-aisiais šis postas jam buvo perduotas oficialiai. Sekmadienį, kai buvo perrinktas, R.Castro pagaliau atskleidė, kad režimo ateitį norėtų patikėti savo politiniam įpėdiniui - 52 metų Migueliui Diazui-Caneliui. Šis komunistinio susirinkimo išrinktas viceprezidentu.

Tą patį sekmadienį retai viešai pasirodantis 86 metų Fidelis Castro, valdęs salą penkis dešimtmečius, atvyko į asamblėjos atidarymą Havanoje. Jį šiltai sveikino daugiau kaip 600 Nacionalinio susirinkimo narių. F.Castro yra atsisakęs visų oficialių pareigų išskyrus asamblėjos vicepirmininko.

Nuo 1959 metų revoliucijos Kubą valdo vienpartinis režimas, kurio priešakyje - broliai Castro.

Ne tai, ko laukia JAV “Tai bus mano paskutinė kadencija”, - pareiškė R.Castro įstatymų leidėjams. Jis sakė, kad buvo išrinktas prezidentu ne tam, jog atkurtų Kuboje kapitalizmą, o tam, kad “palaikytų ir toliau tobulintų socializmą, o ne jį griautų”; ekonomikos reformos kurs “ne tokią egalitarinę, tačiau sąžiningesnę visuomenę”.

Tapęs politiniu įpėdiniu M.Diazas-Canelis atrodo labai nepanašus į revoliucinę vadovybę, kurios dauguma narių jau vyresni nei 80 metų. Jeigu galiausiai šis politikas ir perims Kubos vairą, jis bus pirmas šios šalies lyderis, visą gyvenimą gyvenęs valdant Castro režimui.

Sprendimas pasirinkti M.DiaząCanelį, buvusį kariškį ir profesorių iš Vilja Klaros provincijos, vienu metu buvusį ir Kubos švietimo ministru, o pastaraisiais mėnesiais atstovaudavusį prezidentui per keliones į užsienį, pasak R.Castro, “žymi galutinį žingsnį derinant būsimąją šalies vadovybę, lėtai ir tvarkingai perduodant svarbiausius vadovaujamus postus naujosioms kartoms”.

Broliai Fidelis (kairėje) ir Raulis Castro valdo Kubą nuo 1959 metų revoliucijos.

R.Castro: “Buvau išrinktas prezidentu ne tam, kad atkurčiau kapitalizmą Kuboje.

Bavau išrinktas ginti, palaikyti ir tobulinti socializmą, o ne jį griauti.”

Tačiau šis pasirinkimas nebus esminis pokytis, kurio Kubos režimo pagrindinė priešininkė - Jungtinės Valstijos - laukia jau kelis dešimtmečius ir be jokio reikalo išleido milijonus dolerių.

Vašingtonas seniai spaudžia kaimynę Kubą atsiverti daugiapartinei santvarkai ir rinkos ekonomikai, tačiau jam nepavyko pasiekti didesnių pasikeitimų per daugiau nei 40 metų. Per šaltąjį karą ir po jo JAV stengėsi izoliuoti Kubą ir skatinti joje demokratinius pokyčius. Vašingtonas nuo 1962 metų taikė Havanai, vieninteliam vienpartiniam režimui Amerikos regione, visišką prekybos embargą. Havanos santykiai su JAV tebėra priešiški - abi šalys nėra už-

mezgusios diplomatinių santykių, Amerikos ekonominė blokada tebegalioja.

Stumia į privatų sektorių Savo valdymo metais R.Castro panaikino kai kuriuos kubiečių laisvės suvaržymus, pavyzdžiui, draudimą namie turėti mobiliuosius telefonus ir kompiuterius, taip pat leido Kubos piliečiams keliauti į užsienį be brangiai kainuojančių ir sunkiai gaunamų išvažiavimo vizų. Kubiečiai dabar turi ir daugiau ekonominių laisvių, gali parduoti namus bei automobilius ir juos pirkti. Išplėstas sąrašas aktyvų, kuriuos bankai gali priimti kaip paskolų užstatą. Į šį sąrašą įtraukti raguočiai galvijai, brangeny-

/ AFP/Scanpix nuotrauka

bės, automobiliai, traktoriai, kultūros vertybės, namai. Šis turtas bus vertinamas rinkos kainomis. Apie šią naujovę paskelbė valstybinis laikraštis “Granma”. Iki šiol užstatas galėjo būti tik piniginis. Kubos valdžia šitaip tikisi teikti gyventojams daugiau paskolų ir skatinti privatų verslą, ypač žemės ūkio.

Siekdama išvengti ekonomikos kracho, valdžia taip pat žada atleisti milijonus valstybės tarnautojų.

Dėl visoje saloje įgyvendinamų ekonomikos reformų darbo neteks maždaug 20 proc. valstybinio sektoriaus darbuotojų. Šitaip R.Castro nori pastūmėti kubiečius į privatų sektorių.

Rusija nurašė skolas Kubos ekonomika, ypač netekusi Sovietų Sąjungos paramos šiai 1991 metais subyrėjus, vis labiau krinka ir yra labai priklausoma nuo kairiųjų valdomos Venesuelos. Taigi Kubos režimo likimas ir ateitis

taip pat priklauso nuo Venesuelos prezidento Hugo Chavezo sveikatos būklės po vėžio operacijos. Nėra jokių garantijų, kad bet kuris H.Chavezo įpėdinis teiks Kubai tokią pačią pagalbą, kaip ir dabartinis lyderis socialistas.

Visai neseniai Kuboje apsilankęs ir su R.Castro susitikęs Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pažadėjo nurašyti Kubos skolą Rusijai, atsiradusią dar SSRS laikais. Ji siekia 30 mlrd. dolerių. Dalį paskolintų pinigų Rusija nurašys, o kitą dalį per 10 metų restruktūrizuos. Šis susitarimas reiškia, kad Kuba pagaliau atsikratė milžiniškos užsienio skolos.

Rusijos žurnalistai tik spėlioja, kas paskatino Maskvą taip pasielgti. Galbūt turėjo įtakos šiaurinėje Kubos pakrantėje žvalgomi dideli naftos ištekliai (kalbama, kad jie siekia kelis milijardus barelių, nors dar nieko neaptikta). Ten dirba Rusijos žvalgymo komandos ir jos turės teisę į dalį produkcijos.

•

Išnaikinti krikščionybę bus sudėtinga Popiežiaus Benedikto XVI sprendimas atsistatydinti ir pasipylę siūlymai modernizuoti Šventąjį Sostą, kone atmetant krikščionybės skelbiamas tiesas, paragino žinomą Prancūzijos filosofę, istorikę ir rašytoją Chantal Delsol svarbiausiame dešiniųjų dienraštyje “Le Figaro” priminti pasauliui, kas yra krikščionybė. “Šiandien mums nuolat šaukiama, kad krikščionybės daugiau nebėra”, pradeda savo straipsnį Ch.Delsol. Ji primena, jog “reikia kalbėti ne tik apie krikščionybę kaip religiją, bet ir apie krikščionybę kaip bendrosios kultūros, kurioje dominuoja krikščioniško pobūdžio moralė, įstatymai atitinka krikščioniškus principus, o politika, ekonomika ir moralė yra paženklintos krikščioniškos tradicijos antspaudu, įkvėpėją”. Ir tęsia: “Mūsų kultūra yra išaugusi krikščionybės viduje, tad atskirti vieną nuo kitos būtų labai sudėtinga.

Pašalinti krikščionybę, vadinasi, sunai-

kinti jos suformuotą kultūrą. Tai būtų tas pats kaip bandymas sunaikinti žmogaus prancūziškas arba vokiškas šaknis. Taip darydami tik paverstume jį zombiu”, - dienraštyje “Le Figaro” rašo filosofė. Ch.Delsol piktinasi, jog dabar žmones bandoma įtikinti, kad pakanka atsisakyti prie Vakarų kultūros prisiklijavusių dirbtinių papročių, ir bus galima išsivaduoti iš obskurantizmo, nepakantumo bei mačizmo.

“Kas yra Vakarų kultūra, jei ne krikščionybės produktas. Krikščioniškajam pasauliui būdingos krikščioniškos kilmės vertybės, kurias pripažįsta ir tikintieji, ir ateistai, nes būtent per jas suvokiamas žmogiškasis orumas, grindžiamas žmogaus teisėmis, šiuolaikine demokratija, tolerancija, laisvu verslu ir panašiais dalykais. Todėl stebina parodomasis siekis nušluoti religiją nuo žemės paviršiaus, ištrinti ją iš gyventojų atminties ir sąmonės. Tas siekis turi šį tą revoliucingo ir totalitarinio. Kiekvieną kartą, kai buvo bandoma ištrinti praeitį, tų pastangų rezultatas būdavo ne nauja kultūra, atsiradusi iš nebūties ir laisva nuo se-

nojo šlamšto, o kažin koks nuogas laukiniškumas. Susidaro spūdis, kad ir FEMEN merginos nusprendė grįžti prie gyvenimo medžiuose, - įspėja filosofė, o straipsnį baigia tokiais žodžiais: - Negalima nepripažinti, jog didžioji dalis mūsų kultūros laimėjimų, kuriais taip didžiuojamės, yra būtent krikščionybės vaisiai. Krikščionybės priešininkai mano, kad Dievas neleidžia eiti į priekį pažangos keliu, bet juk būtent krikščioniškoji kultūra sumanė pažangą kaip sekuliarų išsigelbėjimo variantą. Mes tampame prieštaravimų įkaitais: žmogaus teisėms suteikiamas sakralinis statusas, o krikščionybė demonizuojama. Tačiau žmogaus laisvės - tiesioginė krikščionybės pasekmė. Neįmanoma likti šizofreniku labai ilgai. Jei krikščionybės demonizavimas įleis šaknis, išbarstysime, o paskui ir visiškai prarasime tai, ką labiausiai vertiname. Manydami, kad išsivaduojame, mes tiesiog neriame sau kilpą ant kaklo.”

•

BBC, Reuters, AFP, Newsru.com, “Le Figaro, LŽ

Ch.Delsol - filosofė, nuolat rašanti knygas apie šiuolaikinę katalikybę ir politines esė apie jos įtaką žmogaus prigimčiai. / bourin-editeur nuotrauka

2013 02 26 Lietuvos žinios

Trasa

9

Ženevos “pilkieji kardinolai” Iki tarptautinės automobilių parodos Ženevoje liko vos savaitė. Dalyviai jau rengiasi naujų modelių pristatymui ir rikiuoja mašinas erdvioje salėje. Kol neprasidėjo didžiausias šurmulys, verta apžvelgti tas kompanijas, kurių vardai pradings garsiausiųjų šešėlyje.

ILONA STAŠKUTĖ

G

reta stambiausių automobilių gamintojų, tokių kaip “Audi”, “Opel” ar “Nissan”, parodų salėje išsirikiuos ir kur kas mažiau žinomų prekių ženklų atstovai. Kai kurie jų gamina prabangius, unikaliais sprendimais pasižyminčius modelius, kiti plėtoja aplinką tausojančias technologijas, o treti dar tik pradeda savo kelią automobilių pramonės srityje ir turi ambicijų ateityje įsisprausti tarp šios šakos lyderių. Tačiau smulkiosios įmonės paprastai glaudžiasi mažiausiuose stenduose ir lieka užgožtos grandiozinius pristatymus rengiančių didžiųjų korporacijų, nors jų gaminiai ne prastesni. Nedidelėse dirbtuvėse sukurti šedevrai išsiskiria vienetiniais sprendimais ir žavi automobilizmo istoriją branginančius mašinų mėgėjus, kuriems automobilis yra daugiau negu transporto priemonė.

Naujiena iš toli Bene daugiausia žadantis rinkos naujokas - automobilių gamintojas iš Kinijos “Qoros”. Ir jis nenusiteikęs pradėti darbą kukliai. Pirmasis kompanijos pristatomas modelis, GQ3 pavadintas sedanas, skirtas prabangos mėgėjams. “Premium” segmento automobilių gamintojų netrūksta ir dabar, taigi naujokams bus nelengva įsitvirtinti. Kinijos automobilių įmonės “Chery” ir investuotojų iš Izraelio lėšomis įkurta kompanija planuoja savo gaminiuose derinti kinišką kilmę su daugelio tautų vertybėmis ir patirtimi. Kol kas ji vargu ar gali tikėtis greitos sėkmės, nes prabangių modelių rinkoje neabejotinai susidurs su stipria vokiškų ir į “premium” segmentą pretenduojančių automobilių “Honda” bei “Mazda” gamintojų konkurencija. Bet vėliau naujas prekės ženklas galbūt įsiskverbs ir į Europą, nes Kinijos automobilių gamintojai progresuoja septynmyliais žingsniais.

Turkijos įmonėms kažin ar galima pranašauti rimtą perspektyvą. Bendrovė “Karsan”, daug metų rinkusi kitų prekių ženklų mašinas, ketina pristatyti vienatūrio “Concept V1” idėją. Nors automobilis turėtų būti praktiškas, jo dizainas jau dabar atrodo pasenęs.

Juokingąjį “Rinspeed microMAX” šveicarai norėtų naudoti kaip miesto autobusą. / Gamintojų nuotraukos

Galia ir grožis Vieną įspūdingiausių superautomobilių ketina pristatyti Ispanijos įmonė “Spania GTA”. Ispanija niekada negarsėjo sportinių modelių kūrėjais, tačiau naujasis “Spano R” stulbina ir išore, ir techniniais parametrais.

Prie žemės prigludęs aptakus kupė turėtų pasiekti net 1200 AG, gerokai daugiau negu pernai Ženevoje pristatytas 840 AG “Spano” automobilis.

Manoma, kad galingesnis modelis turėtų kainuoti apie milijoną JAV dolerių.

Nemažai dalyvių į Ženevos parodą atvyksta iš išskirtinių sportinių mašinų tėvynės Italijos. Šioje šalyje pagaminti automobiliai dažniausiai išsiskiria ne rekordus laužančia galia ar greičiu, bet nepaprastu dizainu ir preciziška salono įrangos kokybe. Milane įsikūrusi “Soleil Motors” ketina nustebinti prabangiu “Anadi” modeliu. Nors kompanija tvirtina, kad automobilis jau parengtas gamybai, parodos lankytojai greičiausiai pamatys tik jo koncepciją.

Keistais dizaino sprendimais garsėjanti “Fornasari” planuoja pristatyti du koncepcinius modelius - sportišką visureigį ir penktojo dešimtmečio stiliu-

mi kurtą kupė “GiGi”. Žadama, kad būsimi šių automobilių pirkėjai galės pasirinkti bet kokią kėbulo spalvą ir kokią tik nori salono įrangą, todėl kiekviena mašina bus it meno kūrinys.

Kadangi Italija garsėja ne tik sportinėmis mašinomis, bet ir siauromis

gaminti masiškai. Mašina kainuos 60 tūkst. eurų, todėl gali tapti rimta konkurente populiariausiam elektriniam sportiniam modeliui “Tesla”.

Brangesnį kūrinį žada pademonstruoti “Exagon”. Dviem elektriniais varikliais varomas prašmatnus “Fur-

Galbūt naujas prekės ženklas “Qoros” įsiskverbs ir į Europą, nes Kinijos automobilių gamintojai progresuoja septynmyliais žingsniais. gatvelėmis, šalies gamintojai ruošiasi pademonstruoti ir mažų, ekologiškų transporto priemonių, tokių kaip elektra varomas miesto mažylis “Belumbury Dany”.

Elektromobiliai iš Prancūzijos Daugiausia elektra varomų automobilių į Ženevą atveža vienetinių modelių gamintojai iš Prancūzijos. Ne itin originaliai pasivadinusi įmonė “Pariss” ketina parodyti jau Paryžiaus parodoje pristatytą 750 kg sveriantį sportinį roudsterį, kurį netrukus planuojama

“Spania GTA Spano R” turėtų būti dar greitesnis ir brangesnis už pernai pristatytą standartinį “Spano” modelį.

tive eGT” iki 100 km/val. turėtų įsibėgėti vos per 2,5 sekundės, tačiau kiek kilometrų vienu įkrovimu jis gali nuvažiuoti, kol kas neskelbiama.

Prancūzijos Ivlino regiono valdžia demonstruos keturis universitetų studentų darbus. Iš jų įdomiausia balsu ir gestais valdomo elektromobilio koncepcija.

Inžinierių šedevrai Naujienų žada ir gamintojai iš Vokietijos. “Wiesmann” dar slepia detales, bet ketina parodyti rankomis Vo-

kietijoje surinktą sportinį modelį. Kita vokiškų sportinių automobilių įmonė “Roding” planuoja pristatyti lengvesnės kėbulo konstrukcijos technologiją. Pernai ši įmonė atvežė į Ženevą ir taip itin lengvą, vos 950 kg sveriantį, 3 litrų, 325 AG BMW varikliu varomą dvivietį kabrioletą, taigi pritaikius naują technologiją mašinos svorio ir galios balansas, ko gero, prilygtų pačių greičiausių ir geidžiamiausių modelių balansui. Prie sportiškumo varžybų prisidės ir “Gumpert”.

Kompanija turbūt pademonstruos dar vieną į lenktyninį automobilį panašaus “Apollo” modifikaciją.

Neįtikimiausios naujienos prizą jau dabar galima atiduoti šveicarų įmonei “Rinspeed”. Originaliais sprendimais garsėjanti bendrovė pristato “microMAX” - mažytį elektra varomą autobusą, kuris ateityje galėtų tapti viešojo transporto tinklo dalimi. Į vitriną su ratais panašioje transporto priemonėje keleiviai sėdi ant aukštų sėdynių, jų patogumui autobusiuke yra įrengta bevielio interneto stotelė, įmontuotas šaldytuvas ir kavos virimo aparatas.

•

Kinijos automobilių gamintojas “Qoros” tikisi pasivaržyti su prabangių vokiškų ir japoniškų mašinų koncernais.

10 Verslas

2013 02 26 Lietuvos žinios

Verslo kreditai nepralaužia užtvankos Bankų išduotos naujos paskolos verslui Lietuvoje, mln. litų

ARVYDAS JOCKUS

Netikrumas dėl ūkio raidos ir finansų sektoriaus perspektyvų varžo įmonių norą prisiimti papildomus finansinius įsipareigojimus, o krizės išgąsdinti bankai neskuba atsukti paskolų čiaupo.

Laikotarpis 2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

Pokytis proc.

-32,9 -22,1 -12,2 Šaltinis: LB, LPK

Skaičiai 2012 metais verslo paskolų portfelis ūgtelėjo 0,3 proc., arba 92,2 mln. litų. 2011 metais verslo paskolų portfelis krito 0,7 mlrd. litų, o 2010 metais - 3,5 mlrd. litų.

Per krizę išaugusį įmonių poreikį skolintis apyvartiniam kapitalui pamažu keičia noras finansuoti investicijas. Finansiškai pajėgias įmones ypač vilioja šiuo metu mažos palūkanų normos. Tačiau ne visų sektorių įmonės bankuose laukiamos.

Šaltinis: LB

pozicijas Europos rinkoje. “Planuojame, kad, įgyvendinus investicijų programą, “Grigiškių” produkcijos apyvarta per artimiausius dvejus metus išaugs du kartus, o visos įmonių grupės apyvarta pasieks 500 mln. litų”, - sakė jis.

Grįžo į pradinį lygį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas verslo kreditavimo atsigavimo nepastebi, o bankų ir verslo santykiams apibūdinti siūlo “stagnacijos” terminą.

“Negalime kalbėti apie kreditavimo atsigavimą. Nuo praėjusių metų balandžio matėme šiokį tokį verslo paskolų suaktyvėjimą, kuris tęsėsi maždaug iki lapkričio. Tačiau gruodį verslo paskolų portfelis iš esmės buvo tokio pat lygio kaip ir gegužę. Galima sakyti, kad grįžome į tą patį lygį, nuo kurio ir prasidėjo kreditavimo atsigavimas”, - dėstė A.Izgorodinas.

Jis sakė, kad praėjusių metų balandį verslo paskolų portfelį sudarė 26,8 mlrd. litų, rugpjūtį paskolos išaugo ir siekė 27,3 mlrd. litų, o gruodį vėl nukrito iki 27 mlrd. litų.

“Paskolų verslui augimas išlieka banguojantis ir yra veikiau trumpalaikis nei ilgalaikis. Teisingiausia, ko gero, būtų teigti, kad matome verslo kreditavimo stagnaciją. Rinka yra šiek tiek apsnūdusi”, - apibendrino A.Izgorodinas.

Tokias tendencijas, ekonomisto nuomone, lemia ir bankų nenoras skolinti, ir prastos įmonių vadovų nuotaikos. “Naujų paskolų paklausa gamybos sektoriuje išlieka maža. Pavyzdžiui, kreditavimo poreikio indeksas šių metų pirmajam ketvirčiui siekia 54 punktus, o praėjusių metų paskutinį ketvirtį - 51. Kai šis rodiklis šiek tiek viršija 50 proc. ribą, galima tikėtis labai nedidelio kreditavimo paklausos augimo gamybos sektoriuje.

Taigi lūkesčių atsigavimas yra labai trapus”, - teigė A.Izgorodinas.

Kreditavimo sąlygos, palyginti su krizės laikotarpiu, dabar šiek tiek švelnesnės, tačiau, LPK analitiko nuomone, išlieka gana griežtos ir verslui vis dar sunkoka rasti bendrą kalbą su bankais. “Tikrai ne visos įmonės da-

Suma 25 041,0 16 809,7 13 091,5 11 497,7

Padės atsigaunanti ekonomika

G.Pangonis mano, jog šiuo metu verslui skolintis apsimoka dėl mažų palūkanų normų. / LŽ archyvo nuotraukos

Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas mano, kad bankų ketinimus daugiau finansuoti verslą patvirtina tai, jog bankai neketina griežtinti skolinimo sąlygų ir šiuo metu itin žemo lygio išliekančios palūkanų normos.

“Verslo skolinimosi paklausą didins atsigaunanti ekonomika, jau kurį laiką aukščiau už ilgalaikį vidurkį išliekantis gamybos pajėgumo panaudojimo lygis, pamažu atsigaunantis verslo pasitikėjimas. Kita vertus, įmonės Lietuvoje didesnę dalį turto finansuoja iš nuosavų lėšų, o tam pastaruoju metu sąlygos buvo palankios dėl gerėjančių veiklos rezultatų, tačiau vis dar jaučiamas netikrumas dėl ūkio raidos ateityje gali varžyti norą prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų”, - LŽ teigė ekonomistas. Jo nuomone, pastaruoju metu vis daugiau įmonių

paskolą, neužtenka vien gerų įmonės veiklos rezultatų, projektas turi būti patrauklus ir atsiperkantis. “Jau prieš keletą metų skelbėme, kad didinsime įstatinį kapitalą, ir didindami jį manėme, kad gamybą išplėsime daug greičiau. Bet kadangi tuo metu rinkos apmirė, investuotojų neatsirado, tad paskelbtą investicijų planą įgyvendiname palengva. Jau pastatytas gofruotojo kartono cechas, popieriaus konvertavimo linijos, ir joms visiškai apkrauti mums jau trūksta popieriaus gamybos pajėgumo”, - apie investiciją pasakojo G.Pangonis.

35 mln. litų paskolą “Grigiškės” planuoja išmokėti per 5 metus, tačiau turi galimybę sutartį pratęsti. G.Pangonis mano, kad visa 53 mln. litų investi-

Vis dėlto kai kurios gamybos įmonės ryžtasi skolintis - esą šiuo metu

tai paranku dėl gana mažų palūkanų normų. Antai medienos perdirbimo ir popieriaus gamybos įmonė AB “Grigiškės” neseniai gavo 35 mln. litų paskolą iš SEB banko. Lėšos bus skirtos naujai popieriaus gamybos mašinai pirkti ir montuoti. Ją įmonė dar renkasi iš siūlomų Austrijos, Švedijos ir Italijos didžiųjų gamintojų.

AB “Grigiškės” prezidentas Gintautas Pangonis LŽ tikino, jog verslui skolintis dabar palankus metas. “Šiuo metu rinkoje yra gana mažos palūkanos. Todėl investuoti į įrangą, jeigu projektas tikrai geras, ir matai, kad galėsi parduoti pagamintą produkciją, tikrai yra parankus laikas”, - teigė jis.

Vis dėlto “Grigiškių” prezidentas negalėjo patvirtinti, kad paskolą gavo lengvai. “Nelengvai. Pateikėme projektą, pagrindėme, kaip jis atsipirks, ir išnagrinėjęs bankas sutiko finansuoti. Šiais laikais tai tikrai nemaža paskola. Viso projekto vertė yra daugiau kaip 53 mln. litų, iš jų 35 milijonai - banko, likusi dalis - mūsų”, pasakojo G.Pangonis.

Nuo projekto pateikimo ir sutarties pasirašymo, anot jo, praėjo maždaug du mėnesiai. “Manau, gana greitai įvyko. Kokių ypatingų sąlygų bankas neiškėlė, sutarėme, kad jie finansuoja 65 proc., mes - 35 proc. projekto. Aišku, naujus įrenginius įkeisime, tai normalu”, - vertino “Grigiškių” prezidentas. Jis prisipažįsta, kad kreipėsi į kitus bankus, tačiau pasirinko palankiausią pasiūlymą.

G.Pangonio nuomone, kad gautum

cija atsipirks per 5-7 metus. “Higieninio popieriaus vartojimas Lietuvoje ir Baltijos šalyse didėja, tačiau dar neprilygsta Vakarų valstybėms. Ten vienas gyventojas per metus suvartoja apie 16 kilogramų higieninio popieriaus, o Baltijos šalyse - tik apie 6 kilogramus. Taigi vartojimui augti dar yra daug erdvės”, - apie perspektyvas kalbėjo pašnekovas.

G.Pangonis neabejoja, kad investicijos padės bendrovei sustiprinti

kreipiasi į bankus siekdamos finansuoti investicijas. V.Rutkauskas prognozuoja, kad verslo paskolų portfelis 2013 metais turėtų augti apie 3 procentus. V.Rutkausko nuomone, su atsargiu bankų vertinimu vis dar gali susidurti nekilnojamojo turto ar statybos sektoriai. Tačiau žemės ūkis, pramonė ar prekyba, kurių finansinė padėtis per pastaruosius kelerius metus kur kas pagerėjo, neturėtų patirti sunkumų pasiskolinti.

desnės nereguliarios premijos, priedai, priemokos ir vienkartinės piniginės išmokos. Grynasis darbo užmokestis per metus padidėjo, bet realusis darbo užmokestis sumažėjo: šalies ūkyje - 0,4 proc., valstybės sektoriuje - 0,5 proc., privačiajame 0,1 procento. Realiojo darbo užmokesčio mažėjimą lėmė sparčiau nei neto darbo užmokestis augusios vartojimo prekių ir paslaugų kainos.

Vidutinis darbuotojų skaičius ketvirtąjį 2012 metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju 2012 metų ketvirčiu, šalies ūkyje sumažėjo 0,6 proc. (6,9 tūkst.), privačiame sektoriuje sumažėjo 1,2 proc. (8,5 tūkst.), o valstybės sektoriuje padidėjo 0,4 procento (1,6 tūkst.). Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo šalies

ūkyje ir privačiame sektoriuje - atitinkamai 1,9 proc. (20,5 tūkst.) ir 3,8 proc. (26,2 tūkst.), o valstybės sektoriuje sumažėjo 1,4 proc. (5,7 tūkst.).

“Swedbank” išplatintame komentare banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad prie spartesnio vidutinio darbo užmokesčio augimo pernai prisidėjo ir vasaros pabaigoje 50 litų padidintas minimalus mėnesio atlyginimas (MMA). “Šis veiksnys turės reikšmingos įtakos ir šiemet - vien dėl MMA padidinimo vidutinio darbo užmokesčio augimas padidės 1,7 procentinio punkto”, - teigė N.Mačiulis. Dėl stabilesnės pasaulinės ekonomikos, mažėjančio nedarbo bei specialistų trūkumo darbo užmokesčio augimas šiemet turėtų

siekti 5 procentus. Tačiau, pasak jo, toliau dėmesys turėtų būti sutelktas ne į MMA, o į neapmokestinamųjų pajamų dydžio didinimą.

metais, iš jų užsieniečių - 982 tūkst., arba 11,2 proc. daugiau. Numerių užimtumas siekė 45,5 proc., o vietų užimtumas - 35,4 procento. Išankstiniais duomenimis, turistų iš Europos Sąjungos (ES) šalių ketvirtąjį ketvirtį Lietuvoje visose apgyvendinimo įstaigose apsistojo 103,3 tūkst., arba 5,1 proc. mažiau, iš ne ES šalių - 118,5 tūkst., arba 34,7 proc. daugiau. Daugiausia svečių atvyko iš Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos ir Vokietijos. Lietuvos gyventojų, apsistojusių apgyvendinimo įstaigose, skaičius išaugo 4 proc., iki 186,2 tūkstančio. Ketvirtąjį ketvirtį 24,6 proc. turistų apsistojo kurortinių miestų apgyvendinimo įstaigose.

V.Rutkauskas: “Verslo paskolų portfelis 2013 metais turėtų augti apie 3 procentus.” bartinėmis sąlygomis gali lįsti į skolas. Kita vertus, nestabili padėtis bankų ir finansų sektoriuje atbaido įmones nuo galimos plėtros ir skatina šiek tiek palaukti, stebėti, kur link kryps bankų ir finansų sektorius”, - padėtį apibūdino ekonomistas.

A.Izgorodinas mano, kad pastarojo meto neigiamos Lietuvos naujienos apie kredito unijas ir kai kuriuos bankus verčia įmonių vadovus užimti laukimo poziciją. Įmonės, anot jo, šiuo metu yra tartum “status quo” būsenos - jos nemažina savo finansinių įsipareigojimų, bet ir neketina jų didinti.

Skolinasi gamybos įrenginiams

Praėjusių metų balandį verslo paskolų portfelį sudarė 26,8 mlrd. litų, rugpjūtį paskolos išaugo ir siekė 27,3 mlrd. litų, o gruodį vėl nukrito iki 27 mlrd. litų.

•

Trumpai REALIAI UŽDIRBA MAŽIAU Vidutinis apskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, 2012 metų ketvirtąjį ketvirtį buvo 2232 litai 2,8 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį ir 2,6 proc. daugiau negu 2011-ųjų ketvirtąjį ketvirtį. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje per ketvirtį padidėjo 2,6 proc., o per metus 2,5 proc. ir ketvirtąjį 2012 metų ketvirtį buvo 1730,4 lito. Tai pranešė Statistikos departamentas. Realusis darbo užmokestis per ketvirtį padidėjo 2,4 proc., o per metus - sumenko 0,4 procento. Pasak pranešimo, darbo užmokesčio padidėjimą ketvirtąjį 2012 metų ketvirtį lėmė di-

TURISTAI - IŠ RYTŲ Kaip pranešė Statistikos departamentas, Lietuvos apgyvendinimo įstaigose pernai turistų padaugėjo 10,3 proc., iki 1,98 mln., iš jų užsieniečių buvo 1,1 mln., arba 12,1 proc. daugiau. Vien ketvirtąjį 2012 metų ketvirtį, palyginti su 2011 metų ketvirtuoju ketvirčiu, svečių skaičius išaugo 8,6 proc., iki 408 tūkstančių.

Vien viešbučiuose ir svečių namuose pernai apgyvendinta 1,55 mln. turistų, arba 12,3 proc. daugiau nei 2011

LŽ, BNS

2013 02 26 Lietuvos žinios

Verslas

Žvejai turės grąžinti valstybės pinigus

11

Turtas padalytas Uždarytame Ūkio banke liekančio “blogojo” turto vertė siekia apie 400 mln. litų.

VIDA BORTELIENĖ

Be konkurso dalyta pirmoji Europos Bendrijos parama šalies žuvininkystei padarė meškos paslaugą žvejų bendruomenei. Ledo generatoriaus statyba tapo našta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (AT) vasario 14 dieną paskelbė neskundžiamą nutartį, kuria apgynė dar 2000-aisiais pažeistą viešąjį interesą - valstybės teisę į daiktą - ledo generatoriaus cechą, į nepanaudotus tikslinės europinės paramos pinigus ir juos laikant banke priskaičiuotas palūkanas. Ši istorija uostamiestyje dešimtmetį kėlė didžiulį atgarsį ne tik dėl to, kad tuometinio Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro Stanislovo Stulpino 2004 metais iškeltą reikalavimą AT nagrinėjo du kartus. Dar ir todėl, kad už lengvai gautus pinigus danų kompanijos “Kolemadsen” pastatytas ginčo objektas tapo žvejų nesantaikos paminklu, o šiuo metu yra grašio nevertas.

Vienus gynė, kitus kaltino AT iš Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų (VLŽP) asociacijos valstybei priteisė 285 tūkst. litų. Iš jų daugiau kaip 113 tūkst. litų mokesčių anksčiau “savanoriškai” grąžinti Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM). Bet tęsėsi ginčas, kam priklauso 171 266 litai priskaičiuotų banko palūkanų, susikaupusių, kol vyko 2,5 mln. litų vertės ledo generatoriaus statybos.

Dabar galutinai paaiškinta, kad valstybei suteikta parama - ne paramos gavėjo, o biudžeto pinigai.

Priminsime, kad 2007 metais AT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo paskelbtą nuosprendį VLŽP vadovui dėl ledo generatoriaus statybos finansavimo ir “Kolemadsen” suteiktos 20 proc. nuolaidos galimo pasisavinimo, šį išteisino neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

Tokiu sprendimu nepatenkinta žvejų bendruomenės dalis tarsi turėjo susitaikyti su mintimi, kad privati ir valstybės kišenės buvo painiojamos netyčia.

Dauguma žvejų tuomet nesuprato

Ledo generatorius žvejų prieplaukoje - tarsi paminklas nemokšiškoms paramos dalyboms. / Vidos Bortelienės nuotrauka pernelyg tolerantiškos ŽŪM Žuvininkystės departamento vadovybės pozicijos. Tik įsikišus Vyriausybei valdininkai sutiko, kad ledo generatorius Klaipėdoje būtų perimtas iš žvejų ir įregistruotas kaip valstybės nuosavybė, o nepanaudota parama būtų grąžinta.

Dėl tokios vienos organizacijos sukeltos bylų bangos uostamiestyje netiesiogiai kentėjo ir kiti ūkio subjektai, kurių gauta Europos Sąjungos parama žuvininkystei pakliuvo į teisėsaugos institucijų tyrimo mašiną.

Daugiau kaip milijono litų panaudojimą žvejybos įmonei “Baltlanta”, kai ši statė žuvų perdirbimo cechą, ar valstybės bendrovės Žuvininkystės produktų aukciono skelbtą 6 mln. litų rangovų konkursą pareigūnai tyrė garsiai ir uoliai.

Tačiau iškeltos bylos subliūško neįrodžius pinigų pasisavinimo ar neteisėto panaudojimo faktų.

Nukentėjo už taupumą?

Klaipėdos apylinkės prokuratūra, 2004 metais teismo prašydama apginti viešąjį interesą, nurodė, kad pa-

gal Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos 1996 metais sudarytą sutartį dėl žvejybos santykių buvo skirta parama technologijoms plėtoti bei moksliniams tyrimams atlikti. Iš tos dalies VLŽP asociacija, tuomet jungusi vos kelias įmones, gavo 3,3 mln. litų Kuršių marių ir Klaipėdos žvejybinei infrastruktūrai pagerinti. Dalis nepanaudotų lėšų ir palūkanos liko VLŽP asociacijos sąskaitoje.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies - valstybės teisę į ledo cechą ir nepanaudotas tikslines lėšas bei palūkanas pripažino, bet priteisė tik dalį baudos - 30 tūkst. litų.

Klaipėdos apygardos teismas sprendimą pakeitė, dalį dėl baudos atmesdamas. 2008 metais nagrinėjęs kasacinį skundą AT abu sprendimus panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo. Tuomet Klaipėdoje baudžiamoji byla buvo sujungta su civiline, kurioje atsakove buvo patraukta žvejų bendrovė “Senoji Baltija”. Su ja 2001 metais VLŽP asociacija sudarė jungtinės veiklos sutartis dėl ledo generatoriaus statybos, o ši nebaigtą statinį įregistra-

vo savo vardu. Kai teismas pakeitė statinio registraciją, grąžino jį VLŽP, tuomet įsikišo Valstybės kontrolės išvadas gavusi Vyriausybė.

VLŽP asociacija kasaciniame skunde tuomet aiškino, kad pažeista jos konstitucinė teisė į nuosavybės dalį, kad pagal 2000 metų situaciją parama nebuvo priskirta valstybės pajamoms ir įtraukta į biudžetą. Kad valstybė, tai yra ŽŪM, “siekė skirti jai (VLŽP) finansinę paramą, bet ne sudaryti sutartį statybos darbams atlikti”.

Prokurorams pavyko įrodyti, kad pagal paramos sutartį žvejai ledo cechą turėjo tik statyti ir naudoti, bet įgyti nuosavybės teisių į daiktą negalėjo. Teisėjų nuomone, pagal Konstituciją valstybės turtas gali būti perduotas kitų subjektų nuosavybėn tuomet, kai tuo galima duoti didesnę naudą visuomenei. O ledo generatorius, turėjęs būti prieinamas visiems žvejams, pagal VLŽP asociacijos sutartį su “Senąja Baltija” tapo privačiu komerciniu objektu. Tai neatitiko paramos Lietuvos žuvininkystei tikslo.

•

“Tai molžemio gamykla “Birač”, esanti Bosnijoje ir Hercegovinoje, turtai Rusijoje - didelis administracinis pastatas, Škotijoje, taip pat dalis su pagrindiniu akcininku (Vladimiru Romanovu - red.) susijusių paskolų Lietuvoje ir kito nereikšmingo turto”, - vakar per spaudos konferenciją vardijo laikinasis administratorius Adomas Audickas. Ūkio banke liekančių nedraustų indėlių vertė, jo teigimu, yra apie 600 mln. litų, dar maždaug 200 mln. litų sudaro subordinuotos paskolos. “Didžioji dalis indėlininkų, kurių indėliai neapdrausti, - nerezidentai, užsienio kompanijos ir fiziniai asmenys. Taip pat yra apie 80 mln. litų valstybės institucijų nedraustų indėlių, maždaug 100 mln. litų - Lietuvos rezidentų lėšų”, - sakė A.Audickas. Daugiausia nerezidentų indėlių - iš Rytų valstybių. Ūkio banko laikinasis administratorius priminė, kad banko turtas į “gerąjį” ir “blogąjį” bus galutinai padalytas pirmadienį arba antradienį. Šiaulių bankas perima 2,7 mlrd. litų apdraustų Ūkio banko indėlių, apie 1,9 mlrd. litų vertės turto.

“Blogasis” bankas turės bankrutuoti. Ūkio banko kreditoriai per artimiausius devynis mėnesius turės galimybę parduoti dalį Šiaulių bankui perduodamo turto. Šis bankas iš valstybės įmonės “Indėlių ir investicijų draudimas” gautus 788,5 mln. litų panaudos tikslinei Vyriausybės vertybinių popierių emisijai išpirkti. Įmonės skola valstybei, kuri atsirado išmokėjus lėšas draustiems “Snoro” indėlininkams, siekė 2,275 mlrd. litų, o perleidus Ūkio banko turtą ji padidės iki maždaug 3,065 mlrd. litų.

•

LŽ, BNS LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,6113 -0,0842% 10 000 Baltarusijos rublių 3,0382 +0,2666% 1 Šveicarijos frankas 2,8118 +0,0178% 10 Kinijos ženminbi juanių 4,1891 -0,0549% 1 DB svaras sterlingų 3,9542 -0,9686% 100 Kazachstano tengių 1,7379 -0,0978% 1 Latvijos latas 4,9340 -0,0162% 10 Norvegijos kronų 4,6238 +0,2336% 10 Lenkijos zlotų 8,2857 -0,1134% 100 Rusijos rublių 8,6040 -0,0012% 10 Švedijos kronų 4,0832 +0,1053% 1 Turkijos naujoji lira 1,4495 -0,5381% 10 Ukrainos grivinų 3,2078 -0,2743% 2013 02 26, LB

12

2013 02 26 Lietuvos žinios

Istorija

Birutė - tikrai Vytauto motina Vilniečiai istorikai Inga ir Tomas Baranauskai tvirtina, kad Birutė buvo įtakinga kunigaikštienė, jeigu tauta ėmė ją gerbti ir sukūrė jos asmens kultą. “Tai tikrai yra asmenvardis, o ne dievybės vardas. Birutė - Vytauto motina”, - teigė Inga, apie ją rašanti istorinį romaną.

Netoli Ariogalos, ant Dubysos kranto, stūkso Birutkalnis (XX a. pradžios L.Kšivickio nuotrauka). / www.piliakalniai.lt nuotrauka JŪRATĖ MIČIULIENĖ

V

asario 22 dieną, penktadienį, “Lietuvos žiniose” pasirodžius straipsniui “Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo”, dienraščio interneto svetainėje www.lzinios.lt kilo aštri skaitytojų diskusija. Vytauto Ališausko teiginiui, kad Birutė nebuvo Vytauto Didžiojo motina, ir apskritai neaišku, koks jo motinos vardas, nepritarė istorikė I.Baranauskienė, parašiusi komentarą prie straipsnio. Faktų ir argumentų ji turi pakankamai, nes jau ne vienus metus rašo istorinį romaną apie Birutę.

“Romano niekaip nebaigiu, nes turiu viską išsiaiškinti nuodugniai.

Apskritai į istorinį romaną žvelgiama dvejopai. Aleksandre’as Dumas yra sakęs: “Istorija yra kablys, ant kurio kabinu savo paveikslą.” Aš laikausi mėgstamo rašytojo Stefano Zweigo požiūrio, kad istorijoje nereikia nieko išgalvoti, o tik stengtis suprasti, kaip viskas buvo. Kadangi kaskart randu naujų faktų apie Birutę, jos asmenybė atsiskleidžia kitoje šviesoje, vėl viską tenka perrašyti”, - sakė I.Baranauskienė.

Ne deivės vardas Istorikė tvirtina, kad Birutė - tikrai asmenvardis, o ne deivės vardas, kaip teigia V.Ališauskas. “Ir tai turėjusi būti labai charizmatiška to meto asmenybė, jeigu susiklostė savotiškas pagarbos jai kultas. Dabar galime rasti nemažai pavardžių, kilusių iš Birutės vardo - Birmontas, Birvydas, Birulis, Birutis, - sakė ji. - Tais laikais vaikų niekas nevadino dievybių vardais. Dabar tai jau galime sutikti Medeiną, Austėją, Gabiją, bet ne XIV ar XVI amžiuje. Birutė neabejotinai turėjo būti tikra gyva moteris. Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, kaip baltų ar slavų tautose, nebuvo tradicijos vaikams duoti dievų vardus.”

T.Baranauskas pridūrė, kad Bi-

rutės vardas yra užfiksuotas XVIXVII amžiuje (Augustinas Janulaitis, tarpukariu parašęs monografiją apie Kęstutį, rašo: “Kauno pavieto bajoras Jakas Vežeikonis su žmona Birute turėjo ūkį...”).

Pasak istoriko, Birutė - asmenvardis. Šį faktą liudija kur kas daugiau šaltinių nei dievybę. “Dievybės buvimą liudija tik vėlyvas ir labai abejotinas užrašymas. Gerai, jog V.Ališauskas jį rado, yra apie ką kalbėti, tačiau įvertinkime, kad tai XVIII amžiaus, visiškos pagonybės degradacijos laikų šaltinis, - sakė T.Baranauskas. - Ar tokį šaltinį galime laikyti patikimu kalbėdami apie pagonybę? Tai kodėl abejojama XVI amžiuje užrašytu Birutės vardu, kai po jos mirties buvo praėję tik apie 130 metų, jei neabejojama XVIII amžiuje užrašytu prieš daug daugiau metų egzistavusios dievybės vardu?”

Be to, jo manymu, negalima taip interpretuoti legendos - kai kas iš jos atmetama, kai kas paliekama. “Jei Birutė - tik kuršių deivė, kaip teigia V.Ališauskas, tokiu atveju atkrinta visa legenda. Taigi Kęstučio žmona galėjo būti visai ne iš Žemaičių. Tada ji gali būti nors ir iš Rusios ar Lenkijos, - juokavo Tomas. - Birutė kelia daug diskutuotinų klausimų, bet kad ji apskritai būtų neigiama, to dar nebuvo.

O juk naujų šaltinių neatsirado. Visi mes remiamės tuo pačiu XVI amžiaus Lietuvos metraščių viduriniu sąvadu. Interpretuoti galima įvairiai.

Tačiau kodėl abejojama, kad Birutė Vytauto motina? Jei metraštyje kalbama apie jos vedybas su Kęstučiu, o paskui apie gimusį sūnų Vytautą, tai ir taip aišku, kas yra motina. Suprantama, specialiai siekiant galima daug kuo abejoti.”

Be to, kaip sakė I.Baranauskienė, Lietuva visa tiesiog sėte nusėta Birutės vardo kalnų, gal trys ar keturi piliakalniai jos vardu pavadinti. Istorikės teigimu, tai kulto liekanos, jos ne kokios nors neaiškios dievybės, o

“Lietuva visa tiesiog sėte nusėta Birutės vardo kalnų.”

Vytauto motinos. “Be to, drįsiu pasakyti, kokių minčių man kelia Trakų pilies didžiosios menės likusių piešinių fragmentai. Manau, kad menė ištapyta pagal pasakojimą apie Kęstutį ir Birutę, - sakė pašnekovė. Visai tikėtina, kad Vytautas taip galėjo parodyti pagarbą tėvams. Moteris tuose piešiniuose labai išaukštinta, pakylėta ant pjedestalo, gerbiama, ji kažką aiškina su karūna sėdinčiam vyrui. Jokiu būdu tvirtai neperšu šių minčių, tačiau ką gali žinoti.”

Dievų tarnaitė Pasak I.Baranauskienės, be to, kad Birutė buvo pasižadėjusi dievams, daugiau apie ją lyg ir nieko nežinoma. “Tačiau ji tikrai nebuvo paprasta žąsiaganė, nes apie ką su ja Kęstutis būtų kalbėjęs? - sakė istorikė. - Panašiau, kad kunigaikštis, ištiktas vidutinio amžiaus krizės, kreipėsi patarimo į žinomą tų vietovių žynę. O tada ir suprato, kad ji - išmintinga mergina. Taip jie ir susipažino”, - svarstė I.Baranauskienė.

Istorikė pritarė V.Ališausko teiginiui, kad Birutės vaidilute vadinti tikrai nereikia, nes Birutės laikais šio žodžio niekas ir nevartojo. “Šį vardą, kaip Dievų tarnaitės sinonimą, XIX amžiuje ar net XX amžiaus pradžioje išpopuliarino rašytojai romantikai.

Jei nepatinka žodis “vaidilutė”, sakykim - ragana, žynė, žiniuonė, burtininkė, - siūlė I.Baranauskienė. - Bet kad tokio tipo moterų būta, tai neabejotina. Tik nežinome, kaip jos tuo metu vadintos. Tačiau to meto visuomenėje tikrai būta moterų, kurių vaidmuo būtų buvęs kaip pribuvėjos, žolininkės ir šiaip konsultantės visais gyvenimo klausimais. Klaidingai įsivaizduojame, kad jei Birutė buvo pa-

Birutė lietuvių kultūroje gyva iki šiol. Baltarusijos archyvuose saugomas toks XIX a. dailininko jos atvaizdas. žadėjusi skaistybę dievams, ji būtinai turėjusi gyventi kur nors girioje, šventame miške ir ant akmenėlio kurstyti ugnelę. Juk ji - gyvas žmogus, turėjo po stogu gyventi.”

Ką įteigė K.Šimonis Pašnekovės teigimu, dailininkas Kazys Šimonis savo paveikslais mums į galvas yra įkalęs ne visai tikslų vaidilutės įvaizdį. Pagal jį, baltais drabužiais vilkinčios mergelės kursto ugnį. “Jei paskaitysime, kokie yra liudijimai apie žynes, tai ugnies ritualo visai gal ir nereikia atmesti, tačiau pagrindinės jų veiklos funkcijos visai kitos, - tvirtino I.Baranauskienė. - Pavyzdžiui, pirmasis pasakojimas apie

žynes yra užrašytas Petro Duisburgiečio. Jis kalba apie galindų genties (dabartinės Lenkijos teritorija) žynę.

Kovų su krikščionimis laikais galindų vyrai nusprendė, kad žudys visas gimusias mergaites, o berniukus augins kariais. Moterys, suprantama, pasipiktino, nuėjo pasitarti su žyne.

Ji, suprantama, išbarė vyrus, ir reikalas buvo išspręstas. Taigi žynės, būdamos moraliniu autoritetu, patardavo, kaip elgtis įvairiais genčiai svarbiais atvejais, spręsdavo įvairius konfliktus, užsiimdavo sielovada.”

Istorikė siūlo prisiminti Pilėnus.

Jų istorijoje kalbama apie seną pagonę (tiesiai nepasakyta, kad ji - žynė), kuri kapoja galvas pilies gynėjams.

2013 02 26 Lietuvos žinios

“Bet juk ji negalėjo būti kokia nors šiaip paprasta kaimo senutė, “išsitreniravusi” malkas skaldyti, ir pas kurią kariai eina maldaudami paskutinės paslaugos - kad galvas jiems nukirstų, - sakė pašnekovė. - Akivaizdu, kad ji turėjo būti dvasine lydere. Ir tokių moterų istorijoje būta. Birutei aš irgi priskirčiau tokios žynės vaidmenį.”

Istorikė dar primena XVI amžiaus vokiečių kronikininko Simono Grunau užrašytą pasakojimą apie tai, kad kiekviename kaime būdavo “vaidila ir vaidilė”. Vaidila perduodavo dievų valią vyrams, o vaidilė - moterims.

Būdavo ir aukštesnio rango “pareigų” - vaidelotai ir vaidelotės.

“Sutinku su V.Ališausku, kad vaidilutės egzistavo Prūsijoje”, - teigė I.Baranauskienė.

Kaip žinoma, Palanga neabejotinai yra kuršių žemė. Tad kaip Kęstutis Palangoje galėjo sutikti žemaičių didiko dukrą? Yra žinoma, kad žemaičiai nuo Varnių užėmė Palangą ir čia atsikraustė gyventi. Šalia Palangos yra Vidmantų miestelis. Kaip istorijoje įprasta, dažniausiai tokie pavadinimai byloja apie čia buvusias didiko valdas. Galima spėti, kad tai didiko Vidmanto žemės. O Vidmantas - Birutės tėvo brolis. Viskas gražiai susisieja.

Neatmeskime ir meilės Istorikės nuomone, teigti, kad tais laikais nebuvo vedybų iš meilės, yra tikra nesąmonė. “Na kodėl Kęstutis negalėjo vesti iš meilės? - klausė ji. Taip, iš išskaičiavimo tuokėsi daug kas, tarkim, Kęstučio amžininkas Maskvos kunigaikštis Semionas antrąkart skandalingai iš meilės vedė Algirdo žmonos vyresniąją seserį, savo globotinę Mariją Tveriškę. Kęstučio svainio Kazimiero iš Lenkijos pirmos vedybos buvo iš išskaičiavimo, antros irgi, o paskui prasidėjo ne vienas meilės romanas. Anglijoje Kęstučio amžininkas Edvardas Juodasis Joaną Kent vedė iš meilės. Jo brolis pirmąkart vedė iš išskaičiavimo, antrąkart su didžiausiais skandalais jau iš meilės, visi vaikai - nesantuokiniai, paskui pripažinti. O Jorkų dinastijos istorija? Jaunasis karalius, sutikęs trejais metais vyresnę našlę su dviem vaikais Elžbietą Vudvil, pametė dėl jos galvą ir slapta vedė. O galų gale Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė. Toli net ieškoti nereikia. Jogailos dvejos vedybos - iš išskaičiavimo, trečia santuoka - iš meilės per skandalą, ketvirta - savo malonumui “ant senatvės”, bet čia irgi išskaičiavimo nerasi. Vytauto santuoka su Ona buvo nepaprastai darni, be abejonės, pažymėta didžiausia meile. Kita santuoka irgi buvo iš meilės. Teigti, kad meilė valdovų gyvenime nevaidino jokio vaidmens, yra juokinga.”

Vardo neminėjo T.Baranauskas įsitikinęs, jog metraštininkas Vytauto motinos vardo galėjo neminėti ne dėl to, kad jo nežinojo, o visai dėl kitų priežasčių.

“Vardas skirtas asmeniui identifikuoti. O kai pasakoma “Vytauto motina”, tai papildomai įvardyti lyg ir nereikia, jis kitos motinos neturėjo.

Kiekvienas mūsų, kalbėdamas apie motiną, tikrai nesako vardo, tai perteklinė informacija. Juk sakome “mano mama” ar “mano motina”, bet tikrai nepridedame dar ir jos vardo”, - sakė pašnekovas.

I.Baranauskienė siūlo pažvelgti į pradinį metraščio tekstą, kuris paskui tampa visų metraščių branduoliu.

“Ten kalbama apie tai, kaip mirdamas Gediminas septyniems sūnums paskirstė žemes. Pasakojimas baigiasi epizodu apie pirmą Vytauto pabėgimą. Pagal pobūdį tai nėra metraštis, tai politinė polemika, memorandumas, siekiantis pateisinti Vytauto pabėgimą pas kryžiuočius. Esą jis neturėjo kitos išeities, buvo priremtas prie

Istorija

13

čia bus supainiotos moterys. “Žmonos jis sudeginti negalėjo, nes jo pirmoji žmona Ona palaidota Vilniaus katedroje, tai žinomas faktas. Apie antrosios žmonos Julijonos mirtį nieko nežinome, tačiau ji - krikščionė, o krikščionių jau nieks nedegino, - teigė I.Baranauskienė. - Tad Ariogaloje, kaip tik krikščionybės išvakarėse, galėjo būti sudeginta pagonė kunigaikštienė - Vytauto motina.

Pasidairykime po Ariogalos apylinkes - Gėluvoje, ant Dubysos kranto, yra Birutkalniu vadinamas piliakalnis. Šalia jo - Birutės pieva, o tolėliau - Birutės šaltinis.”

Charizmatiška asmenybė

Kęstutis “pagrobia” Birutę. Birutė - įtakinga kunigaikštienė ant žirgo. Šarūno Škimelio iliustracijų būsimam I.Baranauskienės istoriniam romanui “Žynės išpažintis” eskizai.

sienos, - pasakojo I.Baranauskienė. Vėliau į šitą tekstą įsiterpia du dalykai - dar viduriniame sąvade atsiranda pasakojimas apie Kęstutį ir Birutę, paskui, jau Bychovco kronikoje, - pasakojimas apie Algirdo žygius į Maskvą.”

Istorikės nuomone, metraštyje yra netikslumų, tačiau daug kas turi rimtą pagrindą. “Pavyzdžiui, legendoje apie Podolės nukariavimą, apie Mėlynųjų Vandenų mūšį minimus chanus istorikai iš tiesų atrado, tai nėra visiška romantikų išgalvota legenda”, - teigė ji.

“Memorialinės” vietos I.Baranauskienės teigimu, apie 1427 metus dėl Palangos vyko didelė diplomatinė kova, lietuviai čia pradėjo kurtis, neabejotinai tada atsirado ir Birutės kulto vietų. “Jei vietovėje yra koks nors garsus žmogus, jam dabar įrengiamas memorialinis muziejus. Panašiai buvo ir su Birute. Suprantama, kad Palangos gyventojams rūpi kaip nors paminėti tą žymiausią savo krašto žmogų. Norisi papasakoti, kur Birutė ėjo, maudėsi ar dar ką nors veikė. Taip kalnas ir galėjo būti pavadintas jos vardu”, - svarstė I.Baranauskienė.

Ar Birutė buvo Vytauto motina, tiksliausiai į šį klausimą būtų galima atsakyti, jei tikrai žinotume metus,

I. ir T.Baranauskai sūnui Eigintui paskaito ir istorinių pasakų.

Asmeninio albumo nuotrauka

Vytauto arba jam artimo žmogaus rašinio pagrindu. Tekstas byloja, kad Vytauto motina gyveno ilgiau už Kęstutį, kad ji gynė Brestą nuo savo žento Mozūrų kunigaikščio Jonušo, - tvirtino I.Baranauskienė. - Dar galime daryti prielaidą, kad ji ne tik gynė, bet ir taiką su juo sudarė. Kitaip Vytautas iš Krėvos nebūtų bėgęs pas tą Mozūrų kunigaikštį, su kuriuo kovojo motina. Vadinasi, taika jau buvo sudaryta.”

“Vytautas aurą turėjo. Neatmestina, kad motinos dėka.” kada Vytautas gimė, kada Kęstutis vedė Birutę. I.Baranauskienė įsitikinusi, jog Albertas Kojalavičius tikrai suklydo teigdamas, kad Birutė - Vytauto pamotė. “Iš daugelio faktų, požymių esu linkusi daryti išvadą, kad Kęstučio ir Birutės vedybos įvyko 1348 metų pabaigoje. Vadinasi, Vytautas jau jų sūnus”, - sakė istorikė.

T.Baranauskas pridūrė, kad nors tikslių Vytauto gimimo metų nėra užfiksuota, vėlesni jo amžiaus liudijimai leidžia apskaičiuoti, jog Vytautas gimė apie 1350 metus. “Pavyzdžiui, Konradas Byčinas nurodo, kad 1370 metais dvidešimtmetis Vytautas dalyvavo Rūdavos mūšyje, - sakė T.Baranauskas. J.Dlugošas yra pabrėžęs, kad aštuoniasdešimtmetis Vytautas dalyvavo žygyje į Novgorodą, o tai jau 1428 metai.

Vadinasi, jis turėjęs gimti 1348-aisiais.”

Įtakinga kunigaikštienė Kalbant apie Vytauto motiną, iš istoriniuose šaltinuose užfiksuotų faktų, pasak I.Baranauskienės, galima daryti išvadą, kad ji buvusi svarbi ir įtakinga. “Turime tekstą, kuris neabejotinai surašytas remiantis paties

Paskui, kaip pasakojo pašnekovė, pradeda aiškėti ir daugiau detalių apie Birutę. “Turime Vytauto liudijimą, kad jo motina buvo nužudyta. Vadinasi, ji buvo įtakinga, neįtakingos kunigaikštienės nebūtų reikėję žudyti, teigė istorikė. - Yra J.Dlugošo keliais variantais užrašytas pasakojimas, kaip kryžiuočių riteris Markvardas fon Zalcbachas per vienas derybas įžeidė Vytautą prikišdamas jam motinos kuklumo stoką, nemoralų elgesį. Žemaičiai, norėdami apginti Birutės garbę, kryžiuočių riterį iškvietė į dvikovą, tačiau Vytautas dvikovą uždraudė. Vėliau, po šešerių metų, per Žalgirio mūšį tas riteris paimtas į nelaisvę. Vytautas liepė atsiprašyti, tačiau kryžiuotis neatsiprašė, todėl jam nukirsdinama galva.” Šis J.Dlugošo pasakojimas leidžia daryti išvadą, kad kažkokių šnekų apie Vytauto motiną, apie jos moralinį veidą būta. Kuo galėjo remtis?

“Seksualiniai ar meilės nuotykiai visada yra pretekstas liežuvauti”, - sakė pašnekovė. T.Baranausko manymu, įžeidimas nebūtinai turėjo turėti realų pagrindą: “Juk tarp kryžiuočių ir

Vytauto vyko įtemptos derybos, galbūt Markvardas, prikišdamas Vytautui, kad jis keletą kartų yra juos išdavęs, galėjo tiesiog iš pykčio kaip nors negražiai pasakyti, kad ir “tu, kalės vaike” ar panašiai.”

Ji gyveno ilgai I.Baranauskienės tvirtinimu, Vytauto motina gyveno ilgai. Istorikė remiasi duomenimis iš Konstancos bažnytinio suvažiavimo. “Kai 1416 metais tarp kryžiuočių ir Vytauto bei Jogailos delegacijos vyko polemika dėl Žemaičių žemės priklausomybės, kryžiuočiai, norėdami pasišaipyti, paklausė, kaip čia nutiko, kad Vytautas dabar draugauja su Jogaila, nors Jogaila nužudė Kęstutį ir nuskandino Vytauto motiną. Delegacija šiam teiginiui paprieštaravo. Lenkai tada pasakė, kad Vytauto motina gyveno ilgai, be to, kaip dera jos statusui, o paskui buvo garbingai palaidota”, - pasakojo pašnekovė.

Tad kur galėtų būti palaidota Birutė? “Tikrai ne Palangoje, - tvirtino I.Baranauskienė. - Teodoras Narbutas sukūrė legendą, kad Birutė palaidota Palangoje. Iki tol čia įvardijamas tik Birutės kalnas. Net ir toje garsioje Silvestro Valiūno dainoje “Birutė” nėra jokios užuominos, kad ten Birutė būtų palaidota.”

I.Baranauskienės nuomone, yra pagrindo manyti, kad Birutė buvo sudeginta Ariogaloje. “Prie vadinamojo Vilniaus chronografo išlikęs įrašas (nuorašas darytas XVI amžiaus pradžioje), leidžiantis taip spėti. Žinome garsųjį mitą apie Sovijų, jame - komentaras, esą Vytautas savo žmoną sudegino Ariogaloje, o paskui jau Lietuvoje liautasi deginti mirusiuosius”, - aiškino ji.

Istorikė atkreipė dėmesį tai, kad

Pasak I.Baranauskienės, kad atsirastų asmens kultas, turi būti charizmatiška asmenybė. Turi reikšmės ne tik tai, koks yra žmogus, bet ir kaip jį visuomenė priima. “Tik tam tikromis aplinkybėmis galėjo atsirasti tokio likimo moters kaip Birutė asmens kultas”, - tvirtino pašnekovė. Ji palygino dvi moteris, kurių kultas buvo susiformavęs - Pajautos ir Birutės. Pajautos kultas aprašytas tame pačiame Lietuvos metraščio viduriniame sąvade. “Su Pajauta viskas lyg ir paprasta: dora moteris, ištekėjusi ir pagimdžiusi sūnų, kuris tapo didžiu karžygiu. Tai tiesiog motinos kultas, - sakė I.Baranauskienė. - Birutės atvejis kitoks. Ji taip pat išauklėjo garbingą sūnų. Tačiau jos vedybos skandalas. Žynė atsisako visų įžadų dievams ir išteka už kunigaikščio. Jis irgi galvą pametęs. Kad atsirastų tokios moters asmenybės kultas, jį kas nors turi propaguoti. Žvelgiant iš tvirto ortodoksinio pagonio pozicijų, Birutė būtų neigiamas herojus, dievų išdavikė.”

Iš krikščioniškųjų pozicijų žvelgiant, istorikės manymu, Birutė jau atrodo kur kas geriau, nors jai niekaip neprikursi legendos, kad kur nors slapta būtų pasikrikštijusi. Tad katalikai lyg irgi neturėjo preteksto daryti iš jos šventosios, formuoti jos garbinimo kulto. “Vytautas - irgi netobulybė, - pridūrė T.Baranauskas. - Nors oficialiai Vytautas save jau laikė krikščionimi, statė bažnyčias, bet šaltiniuose esama nuotrupų, kad jis juokėsi iš kai kurių krikščionybės dogmų, nesilaikė pasninko, netikėjo mirusiųjų prisikėlimu, buvo sunkiai suvaldomas, neįtiko kunigams.”

Anot I.Baranauskienės, žvelgiant paprastų žmonių akimis, Birutė tais laikais buvo labai priimtina figūra.

“Prisiminkime, koks neramus buvo XIV amžius. Vyravo jausmas, kad karo su kryžiuočių ordinu Lietuva niekaip nelaimės, bent jau negalės jo laimėti likdama pagonišku kraštu, teigė istorikė. - Visus apėmusi neviltis, psichologinė krizė. Ir štai pasirodo Birutė. Jos gyvenimo istorija tarsi suteikia žmonėms savotišką atsakymą, kaip šiuo metu pasielgti: gal galima kiek nors atsitraukti nuo savo dievų, kai svarbiau apskritai tautai išlikti, gyventi, gimdyti vaikus, tęsti giminę. Įvyksta savotiškas Lietuvos apsisprendimas, persilaužimas.”

Į sceną - kelioms akimirkoms Pašnekovės manymu, visos charizmatiškos asmenybės visais atvejais tarsi duoda visuomenei atsakymą į tuo metu iškylančią problemą. “Jų gyvenimas tampa savotišku pavyzdžiu, asmenybės tarsi parodo sprendimą. Galima sakyti, net pats Vytautas rėmėsi Birutės populiarumu, tvirtino I.Baranauskienė. - Iš mūsų laikų žvelgiant, tai jis yra Didysis. O kas jis buvo 1382 metais? Visiškas nevykėlis, politinis nulis, susikompromitavęs, žmonos per vargą išvilktas iš Krėvos. Be to, dar pas kryžiuočius pabėgęs. Kaip čia paskui tokį eiti? Ir vis dėlto jis surenka 4 tūkst. žemaičių. Vadinasi, kažkokią aurą turėjo.

Neatmestina, kad motinos dėka.”

•

14 Sportas

2013 02 26 Lietuvos žinios

Apsimelavoir pabėgo

Biržus drebino bušido SWAT’34 KOVŲ REZULTATAI

V.Nedzinskas (priekyje) užtikrintai įveikė latvį F.Jakovlevą. / Bushido.lt nuotraukos SAULIUS RAMOŠKA

Biržuose įvyko bušido SWAT’34 turnyras, kuriame šio sporto aistruoliai turėjo galimybę ringe išvysti talentingus jaunuosius Lietuvos ir Latvijos kovotojus.

Kovos vyko pagal patvirtintas Lietuvos bušido federacijos (LBF) taisykles - bušido ZST ir K-1.

“Nustebino, kad turime daug labai pajėgaus jaunimo. Galiu išskirti tvirtą jaunuolį Viktorą Nedzinską, perspektyvius brolius iš Molėtų Tadą ir Matą Lilionius, Vytautą Gaurilčiką, Vilių Tarasevičių, Gražvydą Kon-

tautą,” - LŽ pasakojo LBF prezidentas Donatas Simanaitis. Pasak jo, žiūrovai neliko nuvilti - iš trylikos kovų tik dvi buvo mažiau intriguojančios.

Kitas SWAT turnyras kovo 9 dieną vyks Jonavoje.

LBF prezidentas prasitarė, jog balandžio 27 dieną Vilniaus “Siemens” arenoje bus surengtos “K-1 World Grand Prix 2013” varžybos. O iki to laiko - kovo 30 dieną - du mūsų šalies atstovai kauniečiai Matas Stebuliauskas ir Paulius Verbašius jėgas išmėgins “K-1 World Grand Prix 2013” turnyre Moldovoje. Svorio kategorijoje iki 84 kg vyksiančiose varžybose Matas kovos pagrindiniame aštuntuke, o Paulius dalyvaus rezervinėje kovoje.

•

Dalius Skruodys (Rokiškis) - Vidmantas Maceika (Vilnius): taškais laimėjo D.Skruodys.

Tautvydas Ivoška (Vilnius) - Tadas Lilionis (Molėtai): 1 raundo 39 sekundę trikampiu smaugimu laimėjo T.Lilionis.

Nikolas Cinicas (Latvija) - Jonas Sinkevičius (Kaunas): taškais laimėjo J.Sinkevičius.

Deividas Kviesis (Latvija) - Mantas Lilionis (Molėtai): 1 raundo 58 sekundę skausmingu veiksmu laimėjo M.Lilionis.

Mantas Juzeliūnas (Kaunas) - Jurgis Jonaitis (Vilnius): 2 raundo 8 sekundę laimėjo M.Juzeliūnas.

Mantas Stankis (Kaunas) - Alanas Staponas (Alytus): 2 raunde techniniu nokautu laimėjo M.Stankis.

Elvinas Jalinčius (Kaunas) - Ovidijus Bartusevičius (Kaunas): taškais laimėjo E.Jalinčius.

Darius Kasparavičius (Kaunas) - Armantas Stankevičius (Vilnius): lygiosios.

Stepas Stankevičius (Kaunas) - Ivaras Smiltiniekas (Latvija): taškais laimėjo S.Stankevičius.

Gražvydas Kontautas (Kaunas) - Giedrius Zelionka (Kaunas): lygiosios.

Mantas Smailys (Kaunas) - Aldas Slusnyjus (Latvija): 1 raunde skausmingu rankos laužimu laimėjo M.Smailys.

Vytautas Gaurilčikas (Šiauliai) - Vilius Tarasevičius (Kaunas): lygiosios.

Viktoras Nedzinskas (Alytus) - Fiodoras Jakovlevas (Latvija): 2 raunde nokautu laimėjo V.Nedzinskas.

Klaipėdos “Fortūnos” krepšinio klubas jaučiasi apgautas - Puerto Riko ir JAV pilietybę turinti Stephanie Rosado į Lietuvą atvyko nuslėpusi patirtas sudėtingas abiejų kelių operacijas.

Lietuvos medikai jai nustatė ir kairiojo kelio artrozę. Taigi krepšininkės karjera Lietuvoje baigėsi vos prasidėjusi. Prieš pasirašant sutartį S.Rosado buvo tikrinama mediciniškai. Sporto medicinos centro gydytojai, pamatę randus, paklausė, kokios operacijos jai atliktos. Ji atsakė, kad tai tik rekonstrukcinės kojų operacijos dėl grožio.

Pasak “Fortūnos” klubo vadovės Ramunės Kumpienės, kelio skausmais S.Rosado pradėjo skųstis kitą dieną po to, kai pasirašė sutartį su klubu ir jos prašymu buvo išmokėtas atlyginimas už pusę mėnesio į priekį. Nuo tada ji nebesitreniravo. Krepšininkė pareikalavo, kad jai būtų atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Tačiau Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninėje atlikus rentgenogramą paaiškėjo, kad jos keliuose yra tokie medicininiai varžtai, dėl kurių negalimas magnetinis rezonansas. Ir dar specialistai pamatė, kad jai atliktos sudėtingos kelių operacijos.

“Kai medikai paklausė, ar ji žino, kad rizikuoja kiekvieną kartą išeidama į aikštę, Stephanie atsakė žinanti. Nors mums jos atstovas per derybas teigė, kad ji labai geros sportinės formos ir puikiai tiks mūsų komandai, žaidžiančiai greitą, atletišką krepšinį”, - pasakojo R.Kumpienė.

Sporto medicinos centro medikų konsiliumas pateikė išvadą: S.Rosado

S.Rosado nuslėpė patyrusi sudėtingas abiejų kelių operacijas. lmkl.lt nuotrauka

gali sportuoti tik mažesniais krūviais.

Tuomet krepšininkė pareikalavo nutraukti sutartį abipusiu sutarimu. Šiuo metu klubas tariasi su teisininkais dėl tolesnių sprendimų. “Žaidėja slėpė nuo visų savo kojų būklę, o kai pradėjo skųstis skausmais ir mes pasiūlėme jai eiti pas klubo kineziterapeutą, ji atsisakė. Per treniruotes ji sėdėdavo ir žaisdavo telefonu. Jaučiamės apgauti ir moraliai, ir materialiai”, - sakė R.Kumpienė.

Dvejas rungtynes LMKL čempionate sužaidusi S.Rosado išvyko iš Lietuvos tuo metu, kai “Fortūna” žaidė DNB LKF taurės turnyro finalinio ketverto varžybose, apie savo sprendimą pranešdama klubui elektronine žinute.

•

LŽ

Ispanų finalai Praėjusią savaitę vykusių ATP turnyrų finaluose vienas ispanas triumfavo, kitas neatsilaikė prieš japoną.

JAV pasibaigusio ATP teniso turnyro “US National Indoor Tennis Championships” nugalėtoju tapo kylanti Japonijos žvaigždė 23-ejų Kei Nishikori (ATP-16). Jis finale 6:2, 6:3 įveikė 31 metų ispaną Feliciano Lopezą (ATP-35). Tai buvo antrasis šiemet ir trečiasis per visą karjerą japono laimėtas ATP serijos turnyras. Už pergalę K.Nishikori kartu su pagrindiniu prizu atiteko 291,8 tūkst. JAV dolerių čekis ir 500 ATP taškų.

Argentinos sostinėje Buenos Airėse pasibaigusiame ATP serijos turnyre “Copa Claro” nugalėtojo titulą apgynė 30 metų ispanas Davidas Ferreras (ATP-4), finale 6:4, 3:6, 6:1 nugalėjęs 27-erių šveicarą Stanislasą Wawrinką (ATP-17). Tai buvo jau dvidešimtas per karjerą ir antrasis šiemet ispano laimėtas ATP serijos turnyras. D.Ferreras Argentinos sostinėje nugalėtoju tapo jau trečią kartą per ketverius pastaruosius metus. Pirmą sykį jis šiame turnyre triumfavo 2008 metais. Be pagrindinio prizo, nugalėtojui atiteko 84 550 JAV dolerių čekis ir 250 ATP taškų.

LŽ

www.lzinios.lt Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn. 12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

62 Lt 124 Lt 247 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

Vykinto g. 14, VILNIUS. Tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php. Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

D.Ferreras (dešinėje) finale triumfavo prieš S.Wawrinką.

AFP/Scanpix nuotrauka

2013 02 26 Lietuvos žinios

Sportas

15

Aistra ginklams nukreipė į biatloną Vis garsiau skamba sparčiai progresuojančio Lietuvos biatlonininko Tomo Kaukėno pavardė. Su talentingu 22 metų atletu mūsų žiemos sportas sieja daug vilčių.

Inventoriaus galia

VILMANTAS REMEIKA

A

lgimantas Šalna 1984 metų Sarajevo olimpinėse žaidynėse iškovojo auksą estafečių varžybose su SSRS rinktine. Gintaras Jasinskas 1992 metais užėmė 19 vietą individualiose lenktynėse Albervilio olimpiadoje. Paskui Lietuvos vyrų biatlone buvo štilis. Dabar šią nišą pasiryžęs užpildyti T.Kaukėnas. Šį mėnesį Čekijoje vykusiame pasaulio čempionate jis pasiuntė signalą pripažintiems biatlono meistrams.

Sprinto varžybose lietuvis buvo 22as, individualiose lenktynėse - 23ias, masinio starto rungtyje - 29-as.

Biatlone vieta pirmajame trisdešimtuke laikoma didmeistrišku pasiekimu.

“Kažkas labai teisingai pastebėjo pasaulio čempionate iššokau aukščiau bambos, - kalbėdamas su LŽ, šyptelėjo Lietuvos edukologijos universitete kūno kultūrą studijuojantis T.Kaukėnas. - Tokių rezultatų nesitikėjau, nes mano šaudymas dar nėra geras, jį reikia tobulinti. Maniau, kad galiu būti arti trisdešimtuko, bet pavyko kur kas geriau.”

75 metų trenerio iš Rusijos Viktoro Korčagino auklėtinis įtikinamai demonstruoja, kad sėkmė pasaulio pirmenybėse buvo neatsitiktinė. Šiuo metu Bulgarijoje vykstančio Europos čempionato individualiose lenktynėse Tomas buvo 10-as. Vakar vykusiose sprinto varžybose jis, deja, nedalyvavo, nes skrydžio į Lietuvą bilietai iš anksto buvo nupirkti vasario 25 dienai. Sprinto rungtyje sportininkai lenktyniavo praėjusį šeštadienį, tačiau dėl oro sąlygų varžybos, kuriose T.Kaukėnas šaudė neklysdamas, buvo nutrauktos ir nukeltos į sekmadienį. Užvakar gamta vėl sutrukdė startuoti, tad sprinto lenktynės buvo atidėtos pirmadieniui.

Kitoks treneris - Per pastaruosius metus padarėte žaibišką progresą. Kas tai lėmė? LŽ paklausė T.Kaukėno.

- Ėmęs varžytis su vyrais pasaulio taurės etapuose iš pradžių vil-

Į geriausių pasaulio biatlonininkų trisdešimtuką netikėtai įsiveržusį T.Kaukėną jau stebi daugelio šalių specialistai.

T.Kaukėno asmeninio albumo nuotraukos

kausi uodegoje. Tačiau per dvejus metus gerokai patobulėjau. Lenktyniaudamas su profesionalais įgijau daugiau patirties, sustiprėjau fiziškai, ėmiau drąsiau šaudyti.

- Kiek laiko dirbate su treneriu V.Korčaginu?

Ketverius metus. Pas šį trenerį persidirbti neįmanoma. Kai kiti treneriai reikalauja kuo daugiau dirbti, V.Korčaginas itin daug dėmesio skiria atgauti jėgoms ir poilsiui. Nors rusų trenerių mokykla žiauroka, šis specialistas sugeba išsaugoti mūsų sveikatą ir tinkamai paskirstyti jėgas. Toks požiūris džiugina. Be to, V.Korčaginas įvedė tokią treniruočių sistemą, kokios Lietuvoje apskritai nebuvo.

Anksčiau politika buvo paprasta: jei yra pinigų, važiuojame į stovyklas, jei nėra - nevažiuojame. Treneris išsireikalavo, kad važiuotume bet kokia kaina ir nuolat dirbtume ant sniego.

T.Kaukėnas: “Ignalinoje patys kabiname taikinius, dažome skydus. Latvijoje treniruočių kaina tokia pati, bet sąlygos nepalyginamai geresnės. Latviai mus pasitinka išskėstomis rankomis.”

V.Korčaginas labai patyręs, visą gyvenimą sportui paaukojęs žmogus. Tarp mūsų didelis metų skirtumas, todėl kartais ir pasipykstame. Tačiau kai rezultatai ėmė gerėti, nesutarimų vis mažiau (šypsosi).

- Perėjimas iš jaunimo į suaugusiųjų sportą yra sudėtingas procesas. Ar jaučiatės jau įveikęs šį psichologinį barjerą?

- Jaunimo pasaulio čempionate buvau aštuntas ir jaučiau, kad galiu konkuruoti su vyrais. Bet perėjimas buvo nelengvas. Mane lenkdavo visi varžovai, finišuodavau aštuntame ar devintame dešimtukuose. Buvo dingusi motyvacija. Bet dabar viskas gerai. Kiekvieną kartą siekiu aplenkti kaip įmanoma daugiau varžovų ir pakilti bent viena vieta aukštyn.

Vaikystės pomėgis

Į Lietuvą atvykęs treneris V.Korčaginas (dešinėje) išjudino Lietuvos vyrų biatloną.

skanduojant mano vardą. Buvo labai malonu.

- Kodėl pasirinkote biatloną, o ne slidinėjimą, techniškai paprastesnę sporto šaką?

- Mano tėtis ir senelis buvo me-

- Galbūt pasaulio čempionate jau sulaukėte elitinių sportininkų komplimentų?

- Kai tapo aišku, kad dalyvausiu masinio starto lenktynėse (jose varžosi 30 geriausių biatlonininkų red.), daugelio šalių sportininkai ir treneriai pasveikino. Nors biatlono lyderių atstovai ir nekreipė į tai dėmesio, kiti pripažino, kad jiems tai netikėta. Per apšilimą prieš varžybas šliuoždamas girdėjau žiūrovus

džiotojai, į medžioklę paimdavo ir mane. Todėl nuo vaikystės žavėjausi ginklais. Sportuoti ėmiau 4 klasėje.

Iš pradžių slidės manęs net nedomino, svarbiausia buvo šautuvas. Bet treneriai ėmė mane “traukti”, nes įžvelgė, kad galiu tapti neblogu biatlonininku. Pradžia buvo ne kokia - nepavykus pataikyti į takinį, norėjau mesti šį sportą. Bet kantrybės užteko.

- Kuri rungtis mėgstamiausia?

- Patinka individualios lenktynės. Nors tai sunkiausia rungtis, jau išmokau paskirstyti jėgas visai 20 km distancijai ir sėkmingai šaudydamas užimti aukštą vietą. Mėgstu ir estafetes.

- Viena nevykusi šaudymo serija gali blokšti žemyn rikiuotėje. Kiek procentų biatlone lemia psichologija?

- Buvo daug atvejų, kai paskutinėje šaudymo serijoje nepataikydavau net kelis kartus ir krisdavau žemyn.

Psichologija lemia apie 30 procentų.

Tai labai svarbus komponentas. Stovyklos ir varžybos vargina, tad privalai būti gerai pasirengęs psichologiškai, kad lenktynių metu nuvytum pašalines mintis ar namų ilgesį.

- Pasaulio čempionate padėjote tvirtus pamatus kitų metų Sočio olimpiadai. Ar jau turite olimpinį tikslą?

- Negalvoju apie tai. Iki olimpiados dar liko metai, svarbu išlaikyti gerą formą, nesusirgti.

- Ar įsiveržęs į biatlono elitą pajutote techninių rėmėjų dėmesį?

- Varžybose dalyvauju “Salomon” gamintojo slidėmis. Kalbėjausi su jų atstovais ir prašiau naujų slidžių. Į tai jie reagavo vangiai ir daug pažadų neišgirdau. Tačiau jie stebi mano progresą ir supranta, kad anksčiau ar vėliau turės skirti daugiau dėmesio.

- Ar tiesa, kad jūsų sporto šakoje slidžių tepalas yra tarsi legalus dopingas?

- Tepalo reikšmė yra didžiulė. Jų rūšių būna įvairių - priklauso nuo oro temperatūros ar net sniego struktūros, jo kietumo. Sakoma, kad blogai suteptos slidės sprinto lenktynėse kainuoja net 1 minutę.

Mes su treneriu turime tepėjus, kurie kol kas dirba gerai.

- Kas nutinka nepavykus parinkti tinkamo tepalo?

- Tuomet eini “prieš save”. Pasaulio čempionate per masinio starto lenktynes šiek tiek nepritaikėme tepalo. Slidės rinko purvą ir stabdė mane. Kol kiti nuo kalno šliuoždavo įgaudami pagreitį, aš buvau priverstas spirtis ir bėgti.

- Ar biatlone svarbus sportinio inventoriaus gamintojas? O gal tai tik komerciniai niuansai?

- Visos firmos gamina panašias slides, tereikia jas testuoti ir prisitaikyti. Tas pats ir dėl šautuvų. Jei moki šaudyti, pataikysi iš bet kurio gamintojo šautuvo. Tereikia tinkamai “prišaudyti” buožę. Apskritai biatlone yra daug iš pirmo žvilgsnio nepastebimų techninių niuansų, kuriuos reikia nuolat šlifuoti.

Nuviliantis požiūris - Išmėginote daug tarptautinių biatlono trasų. Ką galite pasakyti apie Lietuvos žiemos sporto centro (LŽSC) trasą Ignalinoje?

- Šioks toks pagrindas yra, tačiau sąlygos Ignalinoje itin prastos. LŽSC direktoriaus Bronislovo Cicėno požiūris į biatlonininkus nuvilia, mes tiesiog nesusikalbame. Patys kabiname taikinius, dažome skydus.

Vos už poros šimtų kilometrų Latvijoje treniruočių kaina tokia pati, bet sąlygos nepalyginamai geresnės.

Latviai mus pasitinka išskėstomis rankomis.

Esant norui, Ignalinoje būtų galima įrengti puikią trasą ir priimti stovyklauti Rusijos, Ukrainos, Lenkijos sportininkus. Deja, direktorius rūpinasi tik kalnų slidinėjimo trasa, kuri jam neša pelną. Mes įdomūs tik patys sau. Nemanau, kad šis žmogus tinkamas vadovauti Žiemos sporto centrui.

- Biatlono sezonas pamažu artėja prie pabaigos. Kokie tolesni planai?

- Po Europos čempionato vyks pasaulio taurės etapas Norvegijos sostinėje Osle. Tačiau aš jį praleisiu, nes treneris rekomendavo pailsėti. Per dvi pastarąsias savaites turėjau net aštuonis labai atsakingus startus, tai išties daug. Vėliau rungtyniausiu paskutiniuose pasaulio taurės etapuose Sočyje ir Chanty Mansijske. Ir sezonas bus baigtas.

Balandį skirsiu poilsiui ir jėgoms atgauti.

Gegužę pamažu pradėsiu treniruotis, kibsiu į studijas, o birželį prasidės rimtas pasirengimas naujam sezonui.

•

16

2013 02 26 Lietuvos žinios

Pramogos

Jeronimo širdis atsigauna su “Soul Stealer” VIKTORIJA SINICAITĖ

Šiek tiek baugoko pavadinimo rokerių grupė “Soul Stealer” (“Sielos vagis”) išleido pirmąjį oficialų dainos “Won’t You Stay” vaizdo klipą. Grupės vokalistas Jeronimas Milius tikino, kad šis klipas ar daina kurti ne dėl finansinės naudos. Esą atėjo laikas ir kilo noras ką nors palikti po savęs.

J.Milius LŽ pasakojo, kad tai nebe pirmas kartas, kai “Soul Stealer” bandė kurti ir susukti vaizdo klipą.

“Jau senokai apie tai mąstėme, galų gale iš trečio karto pavyko. Klausite kodėl? Visa grupės veikla - iš idėjos, todėl itin sudėtinga rasti žmonių, kurie dirbtų su mumis irgi iš idėjos. Kai negali finansiškai motyvuoti, sunku priversti žmogų ką nors daryti”, - tikino Jeronimas.

Mergina kaip sapnas “Won’t You Stay” vaizdo klipe kaskart keičiasi du pagrindiniai vaizdai - grojanti grupė “Soul Stealer” ir gražios moters atvaizdas (aktorė Aušra Štukytė). Kaip teigė Jeronimas, vaizdo siužetas ir koncepcija, be abejo, buvo kuriami pagal dainos žodžius. “Pagrindinis herojus - vyras, roko muzikos atstovas, pripažįstantis šį statusą atitinkantį gyvenimo būdą, - sutinka moterį, kuri yra viso jo gyvenimo priešingybė. Ji - gera, gležna, graži... Jis atvirai pasakoja jai savo istoriją suprasdamas, kad po šio pasakojimo turbūt daugiau jos nebeišvys.

Būtent todėl ji atsiranda lyg koks prisiminimas, o paskui dingsta”, - aiškino pašnekovas. J.Milius pridūrė, kad vaizdo klipo siužetas turi savo pasakojimo dalis, o pabaigoje taip ir lieka neaišku, kaip baigiasi ši istorija - laimingai ar ne.

Jeronimas prisiminė savo draugystės pradžią su aktore A.Štukyte.

Juodu susipažino viename renginyje, paskui ne kartą susitikdavo užkulisiuose, taip ir susidraugavo.

“Mes puikiai sutarėme ir radome bendrą kalbą, bendrų interesų. Kai su grupe pradėjome ieškoti aktorės klipui, atsiliepė Aušra. Ji tiesiai šviesiai pasakė, kad turi patirties ir nori prisidėti prie mūsų komandos”, tvirtino muzikantas. Jo žodžiais tariant, su Aušra lengva dirbti, nes ji profesionali aktorė, greitai perpranta esmę, ko iš jos tikimasi.

Prieš dešimtmetį susibūrusioje grupėje “Soul Stealer” - bičiuliai nuo mokyklos laikų. Jeronimas - antras iš dešinės. / Alionos Bondarenko nuotrauka “Ji yra žavi moteris, turinti ypatingų bruožų, o tai, kad ji žinoma ar matoma, man buvo visai nesvarbu”, prisipažino J.Milius.

Rinkosi klausomesnį žanrą Daina “Won’t You Stay” yra roko baladė ir šiek tiek skiriasi nuo viso “Soul Stealer” repertuaro, mat muzikantai mėgsta ir kuria stipresnį, trankesnį bei sunkesnį roką.

Jeronimas LŽ teigė, jog šios dainos įrašus nešė į radijo stotis manydamas, kad ji bus įdomi platesnei auditorijai negu “Soul Stealer” klausytojų būrys.

Tačiau, kaip jau įprasta, išgirsdavo, jog tai netinkama daina. “Manau, kad ir atlikėjas jiems ne tas, kurio reikia”, puse lūpų užsiminė J.Milius.

Kaip prisipažino pašnekovas, jam nesvetimas jausmas, jog ką nors sukūręs visada tikiesi ir sieki, kad apie kūrybą sužinotų ir išgirstų kuo daugiau žmonių. “Roko baladė yra daugeliui patrauklus žanras. Net tie, kurie neklauso roko, klauso šio žanro baladžių. Su ja lengviau pasiekti pla-

tesnį klausytojų ratą”, - įsitikinęs muzikantas.

Vaizdo klipas ir du “Soul Stealer” išleisti albumai, anot Jeronimo, yra skirti prisiminimui ir grupės idėjai palaikyti. Muzikantų veikla finansiškai neatsiperka, o rokas, kaip sako pašnekovas, apskritai mūsų šalyje yra vis dar pogrindinė muzika.

Miuziklo žavesys J.Miliui dainavimas su grupe “Soul Stealer” yra tik papildoma, bet širdį atgaivinanti veikla. Šiuo metu vaikiną itin žavi miuziklai ir teatro veikla, kurios gausa jis nesiskundžia.

“Miuziklas yra dramos spektaklio ir koncerto mišinys. Ši sintezė yra labai įdomi, ypač smagu tada, kai dirba rimtai nusiteikusi komanda. Kai režisierius reikalauja stipraus aktorinio pasirengimo, suprantu, kiek daug dar reikia tobulėti ir mokytis”, - aiškino pašnekovas.

Muzikantas yra studijavęs aktorystės mokslus, todėl veikla teatre ir miuzikluose jam artima, leidžia at-

siskleisti. “Lietuvoje miuziklų kūrėjams konkurencijos beveik nėra, todėl tai yra gera niša, kur gali siekti kokybės, ją palaikyti ir nuolatos gerinti”, - teigė J.Milius.

Net tie, kurie neklauso roko, klauso šio žanro baladžių.

Kalbėdamas apie beveik dešimt metų trunkančią veiklą su grupe “Soul Stealer” sakė, kad pirmiausia grupės muzikantai yra jo draugai, su kuriais muzikavo nuo mokyklos laikų. “Mus sieja gražūs prisiminimai, esame daug išgyvenę kartu, net groję rūsyje. Tokie prisiminimai žmones laiko kartu stipriau nei darbiniai santykiai”, - įsitikinęs Jeronimas.

Rūpi karjera Svarbiausia motyvacija, kodėl pašnekovas dainuoja su savo roko gru-

pe, - jis gauna visiškai kitokių emocijų ir energijos, kai būna scenoje su “Soul Stealer”. “Tai visai kitoks jausmas, negu būnant teatro ar miuziklo scenoje ir dainuojant akompanuojant orkestrui. Mano amplua tampa visai kitoks, ir man tai patinka”, - neslėpė J.Milius.

Paklaustas, kokių turi muzikinių karjeros planų, Jeronimas kukliai atsakė, kad nori siekti kokybės. “Mano ateitis - vokaliniai ieškojimai, aktorinės paieškos, siekimas karjeros aukštumų. Taip pat neatmetu galimybės įgauti patirties užsienyje, nes dažnai Lietuvoje užsisvajojame ir manome, kad esame tobuli ir viską darome puikiai. Jau esu ne kartą tokį mąstymą pasitikrinęs ir pamatęs, kad mums dar daug daug reikia mokytis ir siekti aukštesnio lygmens”, kalbėjo muzikantas.

2003 metais susikūrusioje vilniečių grupėje “Soul Stealer” muzikuoja Enrikas Slavinskis (gitara), J.Milius (vokalas), Šarūnas Venckus (perkusija), Kęstutis Žigė (bosas).

•

Koncertai VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 02 28 d. 19 val. Koncertuoja orkestras “Kremerata Baltica”, Gidonas Kremeris (smuikas) ir Giedrė Dirvanauskaitė (violončelė) 03 02 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Eugene Ugorski (smuikas, Rusija, Jungtinė Karalystė). Dirigentas Vladimiras Lande (Rusija, JAV) 03 03 d. 16 val. IV tarptautinis Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursas. Konkurso finalas. Solistai konkurso nugalėtojai. Dalyvauja kamerinis orkestras “Kremerata Baltica” TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS 03 03 d. 16 val. Koncertas skirtas Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos ilgametei mokytojai Lidijai Dorfman atminti. Dalyvauja Leonid Dorfman (fortepijonas) VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI

02 26 d. 18 val. Vakaras iš ciklo “Pasidainavimai su Veronika”. Dalyvauja Vilniaus mokytojų namų folkloro ansamblis “Srauna”

saksofonas) bei Ieva Parša (mecosopranas) ir Valdis Muktupavels (vokalas, kanklės, dūdmaišis) 03 03 d. 12 val. Koncertas “Kaip Šarka ir Pelėdžiujas dūdų klausė”. Dalyvauja Linas Zubė (aktorius) ir Klaipėdos brass kvintetas KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 03 01 d. 18 val. Mišraus choro “Klaipėda” koncertas “Pavasarį pasitinkant”. Dalyvauja Audronė Levickytė (sopranas), Mindaugas Gylys (baritonas), Viačeslavas Tarasovas (tenoras) 03 04 d. 19 val. Mora Godoy ir Argentinos tango teatras “Buenos Aires Tango” KLAIPĖDOS “ŠVYTURIO” ARENA 03 01 d. 19 val. Stasio Povilaičio jubiliejinis koncertas “50 metų scenoje”

02 28 d. 17 val. Koncertas. Dalyvauja Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos neformaliojo ugdymo skyriaus vaikų choras “Ugnelė”, Vilniaus mokytojų namų moterų vokalinis ansamblis “Prisiminimai” ir mišrus senjorų choras “Versmė” 03 01 d. 18 val. Vakaras “Sūduva - knygnešystės centras: V.Kudirka, “Sietyno draugija”. Dalyvauja solistas Danielius Sadauskas, Šakių rajono Sintautų kultūros centro folkloro ansamblis “Santaka”, leidyklos “Piko valanda” direktorius Arūnas Reinikis VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 02 26, 28 ir 03 02 d. 19 val. Opera “Verteris”. Dalyvauja Edgaras Montvidas, Liora Grodnikaitė, Laimonas Pautienius, Gunta Davidčiuka, Liudas Norvaišas, Tadas Girininkas, Kęstutis Alčauskis VILNIAUS ROTUŠĖ 02 28 d. 18 val. Koncertas “Pavasarį pasitinkant”.

Dalyvauja Lietuvos kariuomenės orkestras. Dirigentas Peeter Saan (Estija)

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 02 26 d. 18 val. Koncertuoja Fausta Drūlytė (fleita), Viktorija Smailytė (arfa) ir Vytenis Pocius (violončelė) 02 27 d. 18 val. Romansai. Atlieka Liudas Mikalauskas, Judita Leitaitė ir Algis Frankonis 02 28 d. 18 val. Koncertuoja Kauno simfoninis orkestras ir Lukas Geniušas (fortepijonas). Dirigentas - Martynas Staškus 03 03 d. 17 val. Koncertas “Muzikiniai peizažai”. Dalyvauja Kauno fortepijoninis trio: Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Čepinskienė (smuikas), Asta Krištaponienė (violončelė) ir solistė Asta Krikščiūnaitė (sopranas)

PANEVĖŽYS Klaipėdos “Švyturio” arenoje - S.Povilaičio jubiliejinis koncertas “50 metų scenoje” KAUNO “ŽALGIRIO” ARENA 02 28 d. 19 val. Koncertuoja Karima Nayt talentingoji Arabų revoliucionierė 03 01 d. 19 val. Koncertuoja grupė “Liūdni slibinai” 03 01 d. 22 val. Deepest Blue vokalistas Joelis Edwardsas (UK) su klubine programa 03 02 d. 19 val. “Night of the Jumps Kaunas 2013” - Freestyle Motocross pasaulio čempionatas

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS RŪMAI 02 28 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 02 28 d. 18 val. Koncertuoja Rygos saksofonų kvartetas: Arvydas Kazlauskas (sopraninis saksofonas), Artis Simanis (altinis saksofonas), Ainars Šablovskis (tenorinis saksofonas), Gints Paberzs (barotininis

PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 02 28 d. 18 val. Arvydo Vilčinsko koncertas “Į didelį kalną” 03 02 d. 15 val. IX šalies vaikų ir jaunimo šokių festivalio-konkurso “Norim kilti... 2013” antrasis Rytų Lietuvos atrankinis turas

PALANGA MUZIKOS KLUBAS “VANDENIS” 03 01 d. 21 val. Koncertuoja grupė “The Road Band” 03 02 d. 20 val. Koncertuoja Markas Palubenka

DRUSKININKAI “DRUSKININKŲ KOLONADA” 03 01 d. 21 val. Dueto “Acoustic Slam” koncertas 03 02 d. 21 val. Arinos ir grupės “Veto Bank” koncertas “Prisiminimai”

2013 02 26 Lietuvos žinios

NAMAI, PATALPOS PARDUODA

Ūkinius pastatus ir apie 160 ha žemės ūkio paskirties žemės Trakų ir Prienų rajonuose, prie Verknės upės. Tel. 8 672 31 568.

Požeminį 20 kv. m garažą Vilniuje, Žvėryne, Paribio g. 23A (unik. Nr. 10/9920075-01-8:0029, kaina - 19 000 Lt).

Tel. 8 699 05 122.

Klasifikuoti skelbimai Neatkurtos žemės arba miško dokumentus persikelti. Padeda sutvarkyti dokumentus. Tel. 8 605 99 166.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

BUITINĖ TECHNIKA

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

PARDUODA

Mažai naudotą perlinę vonią (kilimėlį) su visais priedais (kaina - sutartinė).

Vilnius, tel. 8 620 23 413.

6-7 a žemės sklypus namų statybai Kaune, Kadugių g., prie Kauno marių.

Tel. (8 5) 278 9238.

12 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, geras susisiekimas, naujas vienbučių namų kvartalas, 1 a kaina - 7000 Lt).

Vilnius, tel. 8 682 46 203.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 656 17 413.

PERKA

Brangiai tik brandų mišką ir derlingą dirbamą žemę visoje Lietuvoje.

Tel. 8 677 79 131.

PASLAUGOS Pigiai atlieka santechniko darbus. Konsultuoja, suteikia garantiją, dirba be išeiginių.

Vilnius, tel. 8 606 71 128.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Taisau televizorius namuose.

Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

IEŠKO DARBO Galėčiau prižiūrėti vaikelį Vilniuje, Lazdynuose ar Karoliniškėse, Jūsų namuose (turiu patirties). Tel. 8 676 13 371.

SIŪLO MOKYTIS Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais ir dainuoti. Tel. 8 616 43 418.

ĮVAIRŪS Parduodu naujus „Pest-Repler“ prietaisus pelėms, tarakonams naikinti (kaina - 40 Lt), naujus dažų purkštuvus „Point-Zoom“ (kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kaina 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių bei šiltnamiams dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus klausos aparatus (kaina 70 Lt), naujus „Kosmodisck Clasik“ rinkinius (kaina - 120 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI

17

2013 m. kovo 22 d. 11.00 val. bendrovės buveinėje Sulupės g. 7, Klaipėda, ŠAUKIAMAS UAB „Koopverslas“, įmonės kodas 300592423, EILINIS VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS Darbotvarkė: 1. Metinis pranešimas; 4. Nuosavų akcijų bendrovei supirkimas; 2. 2012 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; 5. Įstatinio kapitalo mažinimas; 3. Pelno (nuostolių) paskirstymas; 6. Bendrovės įstatų pakeitimas.

Informacija teikiama darbo dienomis nuo 10.00 iki 12.00 val. telefonu (8 46) 34 18 01.

Užs. LM-2275 Valdyba

INFORMACIJA APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMĄ Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo užsakovas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas Planuojamos ūkinės veiklos vieta PAV subjektai, nagrinėjantys dokumentus, teikiantys išvadas

Atsakinga institucija priimsianti sprendimą Susipažinti su PAV programa per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima (d. d. nuo 8.00 iki 17.00 val.)

Pateikti pastabas bei motyvuotus pasiūlymus PAV programai per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima

UAB „Manifoldas“, Gamyklos g. 11, LT-96155 Gargždai, tel. (8 46) 48 48 01, faks. (8 46) 47 09 42 UAB „Sweco Lietuva“, V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, tel. (8 5) 262 2621, faks. (8 5) 261 7507 Žvaginių naftos gavybos aikštelės įrengimas ir eksploatacija D.Mostaičių k., Kulių sen., Plungės r., Telšių apskr.

Plungės rajono savivaldybė, Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos Telšių teritorinis padalinys, Telšių visuomenės sveikatos centras, Telšių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM Aplinkos apsaugos agentūra Kulių seniūnijoje - J.Tumo-Vaižganto g. 6, Kulių mstl., Plungės r.; AB LOTOS Geonafta būstinėje - Gamyklos g. 11, 96155 Gargždai, tel. (8 46) 48 48 01, faks. (8 46) 47 09 42, el. p.: ail@lotosgeonafta.lt; UAB „Sweco Lietuva“ būstinėje V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, tel. (8 5) 279 6088, faks. (8 5) 261 7507, el. p.: vytautas.belickas@sweco.lt UAB „Sweco Lietuva“ - V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, tel. (8 5) 262 2621, faks. (8 5) 261 7507, el. p.: vytautas.belickas@sweco.lt. Motyvuotų pasiūlymų kopijos papildomai gali būti teikiamos pagal kompetenciją Užs. R-116 PAV subjektams ir atskingai institucijai.

PRANEŠIMAS apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitą Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB „Šiluma Jums“, adresas: A.Juozapavičiaus g. 9A-9, Vilnius, tel. 8 687 59 603, faks. (8 5) 236 1937.

PVSV ataskaitos rengėjas: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A, Vilnius, tel. (8 5) 210 7610, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: info@cowi.lt.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - Šilutės rajono biodegraduojančių atliekų panaudojimas kombinuotai elektros ir šilumos gamybai.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: biodujų gamybos - Grabupių k., Šilutės sen., Šilutės r. sav., kogeneracinės jėgainės - Klaipėdos g. 6A, Šilutės m.

Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: UAB „Šiluma Jums“ nuomojamame sklype, Grabupių k. planuoja vykdyti biodujų gamybą iš kiaulių mėšlo, gyvulinės kilmės II ir III kategorijos medžiagų ir žalios augalinės masės (žolė, kukurūzai ir kt.). Pagamintos biodujos bus tiekiamos 6,5 km ilgio biodujų trasa į Šilutės mieste, Klaipėdos g. 6A planuojamą įrengti 1,6 MW galios kogeneracinę jėgainę šilumos ir elektros energijos gamybai.

Susipažinti su PVSV ataskaita galima iki viešo susirinkimo: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A (8 a.), Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt, ir Šilutės seniūnijoje, Lietuvininkų g. 17, Šilutės sen., Šilutės r. sav.

Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita įvyks 2013 kovo 14 d. 13.00 val. Šilutės seniūnijoje.

Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui ir ūkinės veiklos organizatoriui.

Užs. R-117

VERSLO KREDITO UNIJOS NARIAMS Verslo kredito unija, kodas 302680384, Maironio g. 28, Kaunas, valdybos iniciatyva ir sprendimu

2013 m. kovo 4 d. 9.00 val. šaukiamas neeilinis visuotinis narių susirinkimas, kuris įvyks unijos buveinėje (Maironio g. 28, Kaunas).

Susirinkimo darbotvarkė: 1. Unijos vadovų rinkimas; 3. Unijos stojimas į kredito unijų asociaciją „Lietuvos kreditas“; 2. Unijos įstatų keitimas; 4. Investicinių sprendimų tvirtinimas.

Papildomą informaciją teikia unijos administracijos vadovė E.Jucienė, tel. (8 37) 28 05 40.

Užs. LM-2281 Valdyba

SV-11028

UAB „Panevėžio autoservisas“ akcininkams.

2013 m. kovo 28 d. 13.00 val.

UAB „ Panevėžio autoservisas“, Beržų g. 54, II aukštas, Panevėžyje, šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas.

Darbotvarkė: 1. Bendrovės 2012 metų ūkinės veiklos ataskaita; 2. 2012 metų metinio balanso tvirtinimas ir pelno paskirstymas; 3. Dėl bendrovei priklausančio pastato su nuomojamos žemės sklypu, esantį Staniūnų g. 69, Panevėžyje, įkeisti už UAB „PNP“ imamą kreditą; Užs. R-118 4. Kiti klausimai.

18

2013 02 26 Lietuvos žinios

TV programos

ANTRADIENIS 26 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Emigrantai” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Emigrantai”. Laidos tęsinys 22.15 “Pinigų karta” 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” N-7 0.30 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.45 Komedija “Policijos akademija 5. Užduotis Majamio pakrantėje” (k.)

12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.00 “Pasaulis X” N-7 21.00 “Šlovė ir turtai” N-14 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo f. “Atpildas” N-14 0.25 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.20 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Biuras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Gyvenimas yra gražus” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Pilis” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Tėvynė” 23.10 “CSI Majamis” 0.10 “Kaulai” 1.05 “Firma” 2.00 “Liudininkai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00“Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Tauro ragas” (k.) N-7 8.30 “Cukrus” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 10.00 “Alibi. Tapatybė” N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Mentai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Atsargiai - moterys!”

20.00 Žinios 20.30 “Juoko kovos” N-7 21.30 “Pasitarkime” N-7 22.30 “Spartakas: kerštas” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo f. “Besaikė jėga” N-14 22.40 “Deksteris” N-14 23.40 “Bręstantis blogis” N-14 0.40 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno dienos” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Vytauto Klovos opera “Pilėnai” (k.) 13.00 “Mokslo ekspresas” 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Mūsų miesteliai”. Deltuva. 2 d. (k.) 15.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 Vienas eilėraštis 18.15 Diskusija “Kokios norime Europos?”. Dalyvauja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy. Tiesioginė transliacija iš Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Kolonų salės 19.50 “Gintarinės batutos meistrai”. Saulius Sondeckis 21.25 Kazimieros Danutės Prunskienės 70-mečiui. “Dalia Kutraitė kalbina...” 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 Dok. f. “Su hidžabu ir aukštakulniais”. 5, 6 d. 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Lyderiai” 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. J.Bramso Trio klarnetui, violončelei ir fortepijonui a-moll. Atlieka A. Budrys (klarnetas), E.Kulikauskas (violončelė), P.Geniušas (fortepijonas)

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Tavo augintinis” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Po pasaulį su Anthony Bourdainu” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS

“Sniego karalienė” (3D) - 14.30, 16.45, 17.45 val.

“Sniego karalienė” - 10.45 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.15 val.

“Aukšta klasė” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Svajonių komanda. 1935” - 19 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 16, 18.30, 21.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.30, 19.15, 21.40 val.

“Gimę mylėti” - 20 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.30, 13.30, 15.45, 18.15, 20.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45, 15.15 val.

“Ana Karenina” - 12, 14.45, 18, 21 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 15, 17.30, 20.15 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 21.50 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.30 val.

“Legendos susivienija” - 11.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Sniego karalienė” (3D) - 13.20, 18.15 val.

“Sniego karalienė” - 11, 15.45 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11.20 val.

“Aukšta klasė” - 12, 14.30, 17, 19.30, 22 val.

“Svajonių komanda. 1935” - 20.30 val.

“Linkolnas” - 11.40, 14.50, 18, 21.20 val.

“Gimę mylėti” - 18.40, 21.40 val.

“Valentinas vienas” - 13.30, 16.20, 19, 21.40 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14.20, 16.50, 19.20, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.40, 16.10 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 14.15, 16.30, 19, 21 val.

“Ana Karenina” - 15.20, 18, 21.20 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 18.20 val.

“Skrydis” - 21 val.

“Ištrūkęs Džango” - 15, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 15.15 val.

“Pi gyvenimas” - 17.30 val.

“Legendos susivienija” - 12.15 val.

“Vargdieniai” - 17.45 val.

“Argo” - 15, 20.30 val.

SKALVIJA “Dar vieneri metai” - 18.50 val.

“7 dienos Havanoje” - 21.10 val.

“This ain’t California” - 17 val.

PASAKA “Medžioklė” - 18 val.

“Optimisto istorija” - 18.15 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 20.30 val.

Vokiško kino dienos. Atidarymas - 18.30 val.

“Taikinys” - 20.15 val.

susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga” 21.30 Trileris “Avinėlių tylėjimas” 23.50 “Naša Raša” 0.50 “6 kadrai” 1.20 “Kastlas” 2.05 “CSI Majamis”

20.15 “Reidas” 20.45 “Senas geras faras” N-7 21.45 “Balticum TV” žinios 22.00 “Kritinė riba” N7 23.00 “Advokatė Lovinski” N-7 0.00 “Karamelė”

Lietuvos ryto TV

RTR Rossija

6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 7.55 “Ryto reporteris” tęsinys 9.15 “Gyvenimo būdas” 10.15 “Šiandien kimba” 10.55 Dok. f. “Didysis barjerinis rifas” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Treblinka, mirties stovykla. Išlikusiųjų istorijos” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f.

“Treblinka, mirties stovykla. Išlikusiųjų istorijos” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.50 LKL čempionatas. Utenos “Juventus” - Vilniaus “Lietuvos rytas”. Tiesioginė transliacija iš Utenos 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

4.00 Rusijos rytas 8.05 “Pelagėja ir baltas buldogas” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios.

Maskva 15.50 “Nėriniai” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Vargšai giminaičiai” 21.05 “Karštais pėdsakais” 22.05 Proto matuoklis. IQ 23.00 “Pelagėja ir baltas buldogas” 23.50 “Sąžiningas detektyvas” 0.20 Vaid. f.

“Konfrontacija”. 6 s. 2.15 Vesti.ru

Balticum Auksinis 7.00 Miuziklas “Užburtoji fleita” 9.15 Trileris “Akis” N-7 11.00 Drama “1971” N-7 13.15 Komedija “Eglutės 2” 15.00 Drama “Paskutinis šansas įsimylėti” 17.00 Drama “P.S. Myliu tave” 19.05 Drama “Vėjavaikė” 21.00 Drama “Babelis” N-7 23.20 Komedija “Ponas ir ponia gangsteriai” N-7 1.00 Trileris “Adrenalinas 2: aukšta įtampa” S

Balticum TV 8.45 Ieškokime geriausio! 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 9.45 “Komanda Č” N-7 10.45 “Jūros patruliai” 11.45 Kinomano užrašai (k.) 12.00 Animac. f. “Paryžiaus monstras” 13.35 “Vaiduokliškos istorijos” 14.05 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 14.35 “Ieškokime geriausio!” 14.50 Komedija “Atostogos San Tropeze” N-7 16.45 “Dingusios civilizacijos” 17.15 “Neišvengiamos katastrofos” 18.15 “Vienišų seselių klubas” N-7 18.45 “Likimo dovana” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios

Viasat Sport Baltic 11.00 Motosportas. Nascar 500 mylių lenktynių apžvalga 12.00 Tenisas. Duty Free čempionatas.

Dubajus. Tiesioginė transliacija 16.00 Futbolas.

UEFA Čempionų lygos apžvalga 16.30 “Premier League World” žurnalas 17.00 Tenisas. Duty Free čempionatas. Dubajus. Tiesioginė transliacija 19.55 Futbolas. Vokietijos taurė. “Mainz” - “Freiburg”. Tiesioginė transliacija 22.00 Futbolas. Vokietijos taurė. “Kickers Offenbach” - “Wolfsburg” 23.50 Tenisas. Duty Free čempionatas. Dubajus

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Gotardo tunelis Šveicarijoje 13.35 Automobilių meistrai. 1968 m. “Firebird” 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Mitų griovėjai 22.00 Nebandykite pakartoti 23.00 Kaip mes išradome pasaulį. Mobilieji telefonai 0.00 Smalsuoliai 1.00 “Sendi” uraganas

Teatras OZO KINO SALĖ “Aurora” - 18 val.

“Varpas” - 16 val.

“Igruški” - 17 val.

MULTIKINO “Sniego karalienė” (3D) - 10.30, 12.30, 14.30, 16.30, 18.30 val.

“Sniego karalienė” - 11.30, 13.30, 15.30, 17.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.30, 17.45, 20, 22 val.

“7 dienos Havanoje” - 18.30 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.15 val. “Žuviukas Nemo” - 10.15 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 19.30, 21.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 13.45, 16.30, 19.15, 21.45 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17, 19, 21 val.

“Valentinas vienas” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Ana Karenina” - 21.15 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10, 12.30, 14.45 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” - 12 val.

“Valentinas vienas” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 20.45 val.

“Legendos susivienija” - 11.45 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Sniego karalienė” (3D) - 15, 17.15 val.

“Sniego karalienė” - 10.45 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val.

“Aukšta klasė” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13.15 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.30, 14, 16, 18.30, 20.45 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 15.30, 17.30, 19.30, 21.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11, 16.30, 21.45 val.

“Valentinas vienas” - 15.45, 18.15, 19.15, 20.45, 22 val.

ŠIAULIAI KAUNAS CINAMON “Sniego karalienė” (3D) - 13.25 val.

“Sniego karalienė” - 12, 14, 16 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11.15, 13.45, 18.15, 20.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 16.15, 20, 22 val.

“Ana Karenina” - 21.15 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11.15 val.

“Valentinas vienas” - 11.45, 15.20, 16.35, 17.25, 18.45, 19.35, 21.45 val.

“Tyli naktis” - 18 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14.15 val.

FORUM CINEMAS “Sniego karalienė” (3D) - 12.30, 15.15, 17.30 val.

“Sniego karalienė” - 10.30 val.

“Aukšta klasė” - 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Prancūziška apgaulė” - 17.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15, 18.45, 21.30 val.

“Svajonių komanda. 1935” - 16.45, 19.15 val.

“Linkolnas” - 11.30, 14.45, 18, 21.15 val.

“Gimę mylėti” - 21.45 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 19.30, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.45, 14.30 val.

“Ana Karenina” - 15, 20.30 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 02 26 d. 18.30 val. “Madam Baterflai” 02 27 d. 19 val. Kamerinėje salėje. Julijos Stupnianek kūrybinės veiklos 10-mečio koncertas “Meilės fontanas” 02 28 d. 18.30 val. “Kopelija” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 02 27 d. 19 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 02 28 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Kitais metais, tuo pačiu laiku” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 02 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalbą vyrai?”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 02 26 d. 18 val. “Laisvi drugeliai” 02 28 d. 18 val. Gyčio Ivanausko teatras.

“Bollywood” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 02 28 d. 18 val. “Traviata” PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 02 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

UKMERGĖ

“Ana Karenina” - 13.30, 19 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11, 13.30, 16 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.15 val.

VILNIUS

FORUM CINEMAS “Sniego karalienė” (3D) - 13.30 val. “Žuviukas Nemo (3D) - 10.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 14.40, 17.45, 20.45 val.

“Valentinas vienas” - 16, 18.45, 21.15 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 10.45, 13, 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.

“Ana Karenina” - 14.30, 18, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.30, 15 val.

“Skrydis” - 17.15, 20.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Žuviukas Nemo” - 10 val.

“Valentinas vienas” - 15.10, 17, 19 val.

“Sniego karalienė” - 12, 13.35 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21 val.

I SALĖ “Legendos susivienija” - 11 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 15.20 val.

“Vargdieniai” - 20 val.

“Pi gyvenimas” - 13, 17.40 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Sniego karalienė” (3D) - 15 val.

“Valentinas vienas” - 17, 19.30, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 12.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 17.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15, 18.45, 21.15 val.

02 28 ir 03 01 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje.

“Lilijomas” JAUNIMO TEATRAS 02 26 d. 18 val. “Kapinių klubas” 02 27 d. 18 val. “Slaptoji dviratininkų draugija” 02 28 d. 18 val. “Ledi Makbet” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 02 28 d. 18 val. “Prakeikta meilė” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 02 26 d. 18.30 val. J.Erlickas - vėl Mažajame teatre.

“Neregėta programa” 02 28 d. 18.30 val. “Trys seserys” KEISTUOLIŲ TEATRAS 02 27 d. 19 val. Koncertuoja Karima Nayt (Alžyras/Prancūzija) 02 28 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio” MENŲ SPAUSTUVĖ 02 27 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Ežiukas rūke” 02 28 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Paukščiai” RAGANIUKĖS TEATRAS “DOMINO” TEATRAS 02 26 ir 03 04 d. 19 val. “Langas į parlamentą” 02 28 d. 19 val. “Gaidukas” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 02 28 ir 03 01 d. 18.30 val. “Pogrindžio komedija”

UKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS 02 26 d. 18 val. Keistuolių teatras.

“Gerbiami piliečiai”

BIRŠTONAS BIRŠTONO KULTŪROS CENTRAS 02 27 d. 18 val. Keistuolių teatras.

“Gerbiami piliečiai”

JONAVA JONAVOS KULTŪROS CENTRAS 02 28 d. 18 val. Keistuolių teatras.

“Gerbiami piliečiai”

KUPIŠKIS KUPIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 02 26 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

MOLĖTAI MOLĖTŲ KULTŪROS CENTRAS 02 26 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Meilė pagal grafiką”

MAŽEIKIAI MAŽEIKIŲ KULTŪROS CENTRAS 02 27 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Langas į parlamentą”

JURBARKAS JURBARKO KULTŪROS CENTRAS

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 02 26 ir 27 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 02 26 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. Klaipėdos dramos teatras. “Moteris be kūno” 02 27 d. 19 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę” 02 28 d. 14 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 02 28 d. 19 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 02 27 d. 17 val. “Muzikos garsai” 02 28 ir 03 01 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 02 26 d. 10 ir 12 val. “Kaip atpažinti raganą?”

02 28 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 02 26 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” KAUNO TEATRO KLUBAS 02 26 d. 19 val. “Šeimos patarėjas” 02 27 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 02 26 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” LAISVALAIKIO NAMAI “NAUTILUS” 02 27 d. 19 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Vietų nėra”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 02 28, 03 01, 02 d. 18.30 val. “Adata” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 02 26 d. 18 val. Klounų teatro studija “Dulidu”.

“Dykuma”

02 28 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Langas į parlamentą”

KRETINGA KRETINGOS KULTŪROS CENTRAS 02 28 d. 18.30 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

TELŠIAI TELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS 02 28 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Demonai”

BIRŽAI BIRŽŲ KULTŪROS CENTRAS 02 27 d. 13 val. Juozo Miltinio dramos teatras.

“Anė iš Žaliastogių”

RADVILIŠKIS RADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 02 28 d. 17 val. Juozo Miltinio dramos teatras.

“Anė iš Žaliastogių”

2013 02 26 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:19 leidžiasi 17:46 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+5 Oslas

Trečioji pilnaties diena

Pilnatis II 24

Delčia III 04

Jaunatis III 12

+1 Helsinkis

+2

Stokholmas

Priešpilnis III 19

+2

Dublinas +6 Šiauliai

+5 Londonas

0 -10 0 -12

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo 0

Kaunas

-8

VILNIUS Šiandien: debesuota su pragiedruliais, +1 -6 sniego nenumatoma.

Temperatūra dieną apie 0.

+4 Amsterdamas

+7

Ukmergė

+14

Lisabona

Alytus Druskininkai

+1 -7

+7 Madridas

+11 Barselona

+5 Ryga

+3 Kopenhaga

+6 Paryžius

Kėdainiai +1 -4

-2 Sankt Peterburgas

Talinas

10:27

Palanga

19

Vilnius Minskas +1 -1 Varšuva +2

+2

Berlynas +2 Praha

+5 Miunchenas

+10 Nica

+12 Roma

+6 Maskva

+1

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +4 +12 +5 Bukareštas Varna Dubrovnikas +7 Sofija +12

+15

Stambulas +12

Malaga Rytoj: mažai debesuota, be kritulių. Temperatūra naktį nukris iki 4-12 laipsnių šalčio, dieną bus apie 1-2 laipsnius šilumos.

+15

57-oji metų diena. Vasario dvidešimt šeštoji, antradienis, antroji 9-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 308 dienos.

Alžyras +11

Tunisas +11

Atėnai

+18 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Aleksandras, Alius, Aurimė, Jogintas, Izabelė, Sandra.

Geros dienos!

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Žuvys 02 21 - 03 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 12 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 25 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................. .............................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Kur trumpa, ten trūksta. Perdėtas sąžiningumas bus akivaizdus, tačiau visai nenaudingas. Būkite tolerantiški, bet ginkite ir savo interesus.

Jautis. Svarbu ne tik tai, ką darote ir sakote, bet ir kaip atrodote. Ant nosies pavasaris, tad pats laikas keistis, gražintis. Meilės srityje nesiblaškykite - nauji santykiai nuvils.

Dvyniai. Gera diena suskubti grąžinti visas skolas ir baigti pradėtus darbus. Pagaliau grįšite prie įprastų gyvenimo malonumų džiugins bendravimas ir kūrybinė veikla.

Vėžys. Mokėkite pasitenkinti tuo, ką turite. Nesivelkite į avantiūras dėl pinigų, nesiskolinkite. Pavojinga aiškintis santykius su sutuoktiniu ar mylimu žmogumi.

Liūtas. Protingiausia būtų didžiąją sumanymų dalį kol kas atidėti. Rizikuosite, jei norėsite apžioti daugiau, nei pajėgiate atkąsti.

Konsultuokitės su specialistais dėl finansinių reikalų.

Mergelė. Sėkmingos bus dalykinės kelionės. Siekite konkretumo, aiškumo, o ypač - garantijų. Į nesklandumus reaguokite filosofiškai. Vadžios - jūsų rankose.

Svarstyklės. Vertėtų atvirai pasikalbėti su kolegomis, vadovais. Galite išgirsti apie veiklos perspektyvas. Venkite asmeniškumų. Atidžiau tvarkykite dokumentus.

Skorpionas. Elkitės garbingai.

Nors ir jaučiate, kad aplinkiniai piktnaudžiauja jūsų gerumu, nekirskite iš peties. Džiugins bendravimas su artimaisiais. Šaulys. Darbe teks aiškintis dėl terminų, derinti kiekvieną žingsnį. Netinkamas metas atvirai išsakyti savo nuomonę vadovybei, juolab ko nors reikalauti. Galite sulaukti nemalonių staigmenų.

Ožiaragis. Jei kas nesiseka, nepanikuokite. Nėra neišsprendžiamų problemų. Ramiai viską apgalvokite ir ieškokite būdų kliūtims įveikti. Labiau pasitikėkite savimi.

Vandenis. Būsite griežti, reiklūs. Nesitaškykite negatyviomis emocijomis ir nespręskite konfliktų darbe. Stenkitės išsaugoti pagarbius santykius su kolegomis. Žuvys. Kuo ramiau praleisite šią dieną, tuo geriau jausitės vakare. Tikėtini malonūs pasimatymai su draugais. Galbūt papilnės jūsų piniginė.

20

2013 02 26 Lietuvos žinios

Margumynai

B.Affleckas geresnis už S.Spielbergą

B.Affleckas džiaugėsi “Oskaru” už geriausią filmą.

AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Geriausią filmą per teletiltą paskelbė pirmoji JAV ponia M.Obama.

Geriausias aktorius D.Day-Lewisas atsiėmė “Oskarą” iš M.Streep rankų.

Benui Affleckui už dramą apie Irano įkaitų krizę “Operacija “Argo” buvo įteiktas garbingiausias geriausio filmo “Oskaras”: Holivude šią malonią pareigą atliko Jackas Nicholsonas, o per teletiltą dar ir pirmoji JAV ponia Michelle Obama.

“Noriu padėkoti Kanadai. Noriu padėkoti mūsų draugams Irane, kurie gyvena baisiomis sąlygomis”, - paskubomis per paskutines “Oskarų” teikimo ceremonijos transliacijos minutes išbėrė filmo režisierius B.Affleckas. “Operacija “Argo” pasakoja, kaip grupę JAV diplomatų, per Irano įkaitų krizę prisiglaudusių Kanados ambasadoje Teherane, iš šalies išvežė filmavimo grupe apsimetę agentai.

B.Affleckas, kurio filmas šį Holivudo apdovanojimų sezoną susišlavė beveik visus pagrindinius apdovanojimus, pareiškė pagarbą Stevenui Spielbergui “aukštai iškilusiam” kino industrijos talentui.

“S.Spielbergas yra genijus ir aukštai tarp mūsų iškilęs talentas”, - sakė B.Affleckas, kuris, daugelio nuostabai, ne-

buvo nominuotas nei geriausio režisieriaus, nei geriausio aktoriaus kategorijose. Laimėtoją geriausio filmo kategorijoje netikėtai paskelbė M.Obama, kuri į “Oskarų” auditoriją ir vedėją legendinį J.Nicholsoną kreipėsi per teletiltą iš Baltųjų rūmų. “Atrodė, kad mačiau haliucinacijas, kai tai vyko. Tik klausinėjau: “Ar tai buvo M.Obama?”

Visa tai mane pribloškė. Tai buvo didžiulė garbė. Labai šaunu”, - vėliau užkulisiuose sakė B.Affleckas.

Per 85-ąją Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų teikimo ceremoniją - Holivudo apdovanojimų sezono kulminaciją - buvo pagerbta daug filmų. Taivane gimęs Angas Lee už “Pi gyvenimą” - kanadiečių rašytojo Yanno Martelo romano įspūdingą ekranizaciją 3D formatu - atsiėmė savo antrą geriausio režisieriaus “Oskarą”, Danielis Day-Lewisas gavo rekordinį trečią geriausio aktoriaus “Oskarą” už šiurpuliukus keliantį 16-ojo JAV prezidento vaidmenį S.Spielbergo politinėje dramoje “Linkolnas”, o Jennifer Lawrence buvo paskelbta geriausia aktore už užsispyrusios jaunos našlės vaidmenį filme “Optimisto istorija”.

Tačiau kino kūrėjas veteranas S.Spielbergas, kurio filmas apie prezidentą tu-

Geriausiai aktorei J.Lawrence publika plojo atsistojusi. rėjo daugiausia - 12 - nominacijų, negavo jokių pagrindinių “Oskarų” - nei geriausio filmo, nei geriausio režisieriaus.

Daugiausia “Oskarų” - keturis pelnė “Pi gyvenimas”, po tris statulėles buvo skirta “Operacijai “Argo” ir “Vargdieniams”, po dvi gavo “Ištrūkęs Džango” ir “Linkolnas”, o vieną “Oskarą” - “Taikinys #1”.

“Ačiū tau, kino dieve”, - sakė geriausiu režisieriumi pripažintas A.Lee, kuris “Oskarą” dar yra gavęs 2006 metais už “Kuprotą kalną” apie kaubojus gėjus. Jis taip pat padėkojo Y.Martelui “už parašytą nuostabią, įkvepiančią knygą” ir filmo aktoriams bei statytojams. Prieš septynerius metus A.Lee tapo pirmuoju azijiečiu, kada nors gavusiu “Oskarą” už režisūrą. Šis 58 metų imigrantas, kuris imasi kone visų kino žanrų, pelnė apdovanojimų, pripažinimą, kartais - kritikų pyktį ir daugybę pinigų viso pasaulio kino teatrų kasose.

“Bado žaidynių” žvaigždei J.Lawrence auditorija plojo atsistojusi. Ji geriausios aktorės kategorijoje įveikė Jessicą Chastain, prancūzų žvaigždę Emmanuelle Rivą, kuri buvo seniausia kada nors nominuota aktorė, Naomi Watts ir jauniausią kada nors no-

minuotą aktorę - devynerių Quvenzhane Wallis iš filmo “Pabaisos iš laukinių Pietų”. Dvidešimt dvejų J.Lawrence, buvusi sporto varžybų šokėjų lyderė, tapo viena jauniausių geriausios aktorės “Oskarų” laimėtojų. Lipdama į sceną su plačia “Dior Couture” suknia ji suklupo, bet kol pasiekė mikrofoną, žmonės jai jau plojo atsistoję. “Jūs, žmonės, stojatės tik dėl to, jog blogai jaučiatės, kad aš pargriuvau. Išprotėjimas!” - pasakė ji.

D.Day-Lewisas, kuriam pergalė buvo prognozuojama, užlipęs į sceną, regis, sunkiai tramdė ašaras, o paskui, atsiimdamas statulėlę iš Meryl Streep rankų, juokavo. “Prieš trejus metus, prieš tai, kai nusprendėme atlikti teisingus mainus, aš turėjau vaidinti Margaret Thatcher”, pasakė jis, turėdamas omenyje “Oskaru” apdovanotą M.Streep už vaidmenį filme apie buvusią britų ministrę pirmininkę “Geležinė ledi”.

Kanų “Auksine palmės šakele” apdovanota austrų režisieriaus Michaelio Haneke “Meilė” laimėjo geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje, kuri jau daug metų laikoma sunkiausiai prognozuojama. Geriausiu antrojo plano aktoriumi buvo paskelbtas austras Christophas Waltzas, kuris Quen-

tino Tarantino krauju persunktoje duoklėje “spagečių” vesterno žanrui “Ištrūkęs Džango” suvaidino dantistą, tapusį nusikaltėlių gaudytoju. Q.Tarantino gavo “Oskarą” už geriausią originalų scenarijų. Atsiimdamas savo statulėlę Ch.Waltzas gyrė Q.Tarantino ir citavo savo suvaidintą herojų daktarą Kingą Šulcą: “Tu įkopei į kalną, nes jo nebijai.

Tu užmušei drakoną, nes jo nebijai, ir perėjai ugnį, nes yra verta.” Geriausiu animaciniu filmu buvo paskelbta “Karališka drąsa” apie škotų princesę. Ji įveikė “Ralfą Griovėją”, pasakojantį apie kompiuterinių žaidimų piktadarį, kuriam nusibosta būti blogam.

Iškilmingo “Oskarų” vakaro metu skambėjo daug muzikos: britų dainininkė Adele sudainavo geriausios dainos “Oskaru” apdovanotą “Skyfall” iš to paties pavadinimo filmo apie Džeimsą Bondą, o legendinė Barbra Streisand, kuri “Oskarų” ceremonijoje pasirodė pirmą kartą po 36 metų, atliko “The Way We Were”. Muzikinius numerius taip pat parodė aktoriai iš daug nominacijų gavusių “Vargdienių”, tarp jų - geriausios antrojo plano aktorės statulėlės laimėtoja Anne Hathaway.

•

AFP, BNS, LŽ