2013 m. balandžio 8 d. / Pirmadienis / Nr. 79 ( 13 504 )

Kaina

2013 m. balandžio 8 d. / Pirmadienis / Nr. 79 (13 504)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

MOKSLAS

DIENOS TEMOS

Lietuviai uždirba mažiau už latvius ir estus

Dešine, kaire, o gal abiem 12p.

Palangos valdžia verslininkams nuomos 4p. šaligatvius

10p.

www.lzinios.lt

Kukutis atsisveikina su

Marcelijumi

Aukcionuose parduodami ne tik kaimuose, bet ir miestuose uždarytų mokyklų pastatai jau tapo kasdienybe. Baiminamasi, kad jų laukia toks pat likimas, koks ištiko kai kuriuos griuvėsiais virtusius kolūkių statinius.

4p.

Viktorija Daujotytė: “Marcelijus Martinaitis mėgino sutvarkyti pasaulį pagal teisingumo, dorumo, o kartais ir pagal grožio principus.”

Lietuvos vyrų rankinio rinktinė Europos čempionato atrankos varžybose vakar nugalėjo Turkijos rinktinę, tačiau mūsiškių šansai patekti į žemyno pirmenybes 15p. tebėra menki

UŽSIENIS

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Paminklo teks palūkėti

3p.

Naujasis STT vadovas: “Eisime jau pramintu taku” Naujuoju Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovu paskirtas Saulius Urbanavičius nežada imtis radikalių struktūrinių ar kadrinių pertvarkų, nes mano, kad STT dirba gana gerai.

Vienas pagrindinių jo uždavinių daugiau dėmesio skirti tiriant korupcinio pobūdžio finansinius nusikaltimus, kurie valstybei daro didžiausią žalą. Šeštuoju STT direktoriumi tapęs S.Urbanavičius tikina gerai išanalizavęs šios institucijos pastarųjų metų veiklą ir priėjęs prie išva-

dos, kad pavaldiniai nėra padarę esminių klaidų tirdami galimą valdininkų bei politikų korupciją. Naujojo tarnybos vadovo teigimu, joje reikėtų sustiprinti nebent analitikų pajėgas ir kelti jaunų darbuotojų kvalifikaciją.

5p.

Lenkija tikėjosi iki balandžio 10 dienos prie Smolensko pastatyti paminklą prieš trejus metus žuvusiam prezidentui Lechui Kaczynskiui ir jį lydėjusiems 88 delegacijos nariams. Tačiau Rusijos valdininkai nusprendė, kad Lenkijos norai per dideli ir geriausiu atveju paminklas atsiras tik po metų. Vietos valdininkų netenkina, jog Lenkijos planuojamas memorialas užimtų didesnę teritoriją nei Maskvoje esanti Raudonoji aikštė, be to, jie teigia, kad iš Lenkijos nėra gautas prašymas tokiam milžiniškam memorialui. Kol abi valstybės ginčijasi dėl paminklo dydžio, jo statybos nė kiek nejuda į priekį.

6p.

ORAI Debesuota, daug kur žadama šlapdriba.

Temperatūra dieną apie 3 laipsnius šilumos.

19p.

2

2013 04 08 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Kodėl B.Vėsaitė pučia į “Gazprom” dūdą?

KĘSTUTIS GIRNIUS

Praėjusią savaitę Rusijos ir dujų tema dominavo Lietuvos politikoje.

Svarbiausias įvykis buvo premjero Algirdo Butkevičiaus susitikimas su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu ir su “Gazprom” valdybos pirmininku Aleksejumi Mileriu. Daugiausia dėmesio, taip pat ir užsienio žiniasklaidoje, sulaukė ūkio ministrės Birutės Vėsaitės nusišnekėjimas, kad Europos Sąjungos (ES) trečiąjį energetikos paketą Lietuva esą galėjo įgyvendinti lėčiau ir kad Japonijos korporacijos “Hitachi” siūlomas atominės elektrinės reaktorius mūsų šaliai nereikalingas.

Regis, Kremlius dar tikisi įtikinti dabartinę Vyriausybę pakeisti energetikos politikos gaires.

A.Butkevičius teigiamai vertino savo pokalbį su Rusijos premjeru. Su pasitenkinimu jis pabrėžė, kad D.Medvedevas dujų sektoriaus reformą pavadino Lietuvos reikalu, kuris nebėra diskusijų objektas. Drauge Rusijos atstovai pareiškė norą plačiau aptarti dujų tranzitą į Karaliaučiaus kraštą per Lietuvą.

D.Medvedevas nėra pirmas Rusijos pareigūnas, pasakęs, kad dujų sektoriaus pertvarka yra Lietuvos reikalas.

Kitaip kalbėti neįmanoma, nebent norima teigti, jog Rusija ar kitos šalys tu-

ri teisę kištis į Lietuvos vidaus reikalus.

Būtų naivu manyti, kad D.Medvedevo žodžiai reiškia, jog Rusija galutinai atsisakė vilčių paveikti Lietuvą.

Rusijos valdžia ir žiniasklaida premjerų susitikimui skyrė vos kelis sakinius.

Bet “Gazprom” išplatintame pranešime teigiama, jog A.Butkevičius su A.Mileriu “sutarė pradėti konsultacijas, kad iki 2013 metų liepos 31 dienos būtų pasiekti susitarimai dėl viso pluošto klausimų”. Veikiausiai bus kalbama apie Lietuvos ieškinį “Gazprom” tarptautiniame arbitraže, Rusijos peršamą naują ilgalaikę sutartį dėl dujų tiekimo, dujų kainų mažinimą, taip pat ir apie Trečiąjį energetikos paketą.

A.Butkevičius pasižymi perdėtu noru įtikti visiems, tad per dažnai per saldžiai kalba. Prieš kelias savaites interviu Rusijos verslo žurnalui RBK jis sakė, kad Lietuva neturi priežasčių atsiriboti nuo rusiškos energetikos sistemos ir kad bus siekiama glaudesnių santykių su Rusija, atskirais jos regionais, neatmetė galimybės, jog ateityje Karaliaučiaus krašto gyventojams bus įvestas bevizis režimas.

Premjeras dar aiškino, kad “mums reikia prekiauti, ne kariauti”, nors, kiek žinau, net Vladimiras Putinas nėra tapęs karo šaukliu. Nevalstybiškai nuskambėjo A.Butkevičiaus pastabos apie konservatorius ir naujos atominės elektrinės statybą. Esą tai

“pernelyg skubotas projektas. Konservatoriai, būdami valdžioje, matyt, tikėjosi jį prastumti, bet nespėjo. Be to, viskas vyko slaptumo aplinkoje”.

Paprastai premjerai nedergia savo pirmtakų kitos šalies žiniasklaidoje.

Nors ir norėdamas įtikti, A.Butkevičius esminiais klausimais laikosi nepriekaištingai. Jis palaiko suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą Klaipėdoje, dažnai pabrėžia, kad Lietuva neatsisakys planų įgyvendinti ES trečiąjį energetikos paketą. Bet Rusija nenuleidžia rankų, siekdama paveikti Lietuvą, griebiasi meduolio ir lazdos.

šamą mintį, kad Lietuva pati nulėmė dideles dujų kainas, o Rusija ir “Gazprom” tik reagavo į Lietuvos įžeidimus ir iššūkius. Savo pastabomis B.Vėsaitė ne tik sąmoningai ar nesąmoningai kartoja Rusijos propagandą, bet ir suteikia vilčių Kremliui, kad galima nukreipti dabartinės valdžios energetikos politiką Rusijai palankesne kryptimi.

B.Vėsaitės pastabas plačiai citavo Vakarų žiniasklaida, įskaitant “Bloomberg Businessweek” ir publics.bg (Bulgarijos portalas, skirtas energetikos klausimams). “Business News Europe” rašė, kad B.Vėsaitės komentaras lig šiol yra stipriausias ženklas, jog naujoji Vyriausybė ketina atsisakyti savo pirmtakės pastangų sumažinti Lietuvos energetinį priklausomumą nuo Rusijos.

Kitaip negali būti, nes ūkio ministrai paprastai yra atsakingi Vyriausybės nariai. Ūkio ministerija aiškina, kad “Bloomberg” iškreipė B.Vėsaitės žodžius, bet mažai kas rimtai vertina tokius post factum pasiteisinimus, paprastai skirtus vidaus vartojimui.

B.Vėsaitės ir kai kurių kitų politikų kalbos, įvairūs paskelbti ar nepaskelbti susitikimai su Rusijos pareigūnais, neaiškumas dėl atominės elektrinės gali kelti abejonių dėl Lietuvos planų tvirtumo.

Estija ir Latvija jau anksčiau pasiskundė dėl Lietuvos negebėjimo apsispręsti.

Rusijos portalas gazeta.ru pranešė, kad B.Vėsaitė išsakė savo nuomonę

Nežinau, kodėl ūkio ministrė taip neatsakingai kalba, bet vargu ar jos motyvai yra patys kilniausi.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė sakė, jog Lietuvos kaltinimai Rusijos koncernui “Gazprom” “užnuodija abipusio bendradarbiavimo atmosferą”, ir leido suprasti, kad dėl tų veiksmų mūsų šalis priversta už dujas mokėti brangiau. Ūkio ministrė užkibo ant šio kabliuko, pakartodama V.Čchikvadzės per-

praėjus dienai, kai V.Putinas su “Gazprom” vadovu A.Mileriu aptarė galimybę nutiesti dujotiekio “Nord Stream” atšaką į Karaliaučiaus sritį. Atšaka aplenktų Lietuvą, per kurią šiuo metu tranzitu tiekiamos dujos Kaliningradui.

Portalas cituoja Nacionalinio energetinio saugumo fondo vadovo Konstantino Simonovo pastabą, kad Kremlius ketina galutinai leisti suprasti su Rusija konfliktuojančioms tranzitinėms šalims, kad jų laikas baigiasi. Esą Rusija dar turi spaudimo priemonių, o B.Vėsaitės reakcija tai tarsi patvirtina. Ūkio ministrė taip pat pasakė, kad atominė jėgainė nereikalinga. Verta priminti, kad 2008 metų vasario 1 dieną B.Vėsaitė su didžiausiu patosu sveikino tuomečio Seimo nutarimą kurti “Leo LT”: “Šiandien svarstome Lietuvos konkurencingumui ir gyventojams nepaprastai svarbų klausimą, kuris, manyčiau, yra pats svarbiausias klausimas ir sprendimas mūsų kadencijoje... Gerbiamieji opozicijos atstovai aiškino, kad nereikia skubėti. Noriu pasakyti, kad neskubėjimas yra nusikaltimas.” B.Vėsaitė pridūrė, kad straipsniai spaudoje ir reiškiamos abejonės “yra tam tikrų kapitalo grupuočių priešinimasis šiam projektui. Yra dujininkų norai, yra kitų kapitalo grupių norai dėl privatizavimo ir t. t.” Nežinau, kodėl ūkio ministrė taip neatsakingai kalba, bet vargu ar jos motyvai yra patys kilniausi.

•

Seimo tribūna

Rezervų gyventi taupiau tikrai yra Su ilgamečiu Seimo nariu socialdemokratu Vytautu Sauliu kalbamės apie parlamentinės veiklos aktualijas.

- Seimo narys esate ketvirtą kadenciją. Antrą kadenciją darbuojatės Audito komitete, gaunate daug informacijos apie viešojo sektoriaus veiklą. Kokios didžiausios problemos toje srityje?

- Pirmiausia į akis krinta nepamatuotas noras gyventi laisviau, įsigyti dalykų, be kurių sunkmečiu galima išsiversti.

Nuolat kyla klausimų dėl darbo apmokėjimo, įvairių priemokų. Pastarojo meto problema - ekspertai. Valstybės institucijose tikrai netrūksta kvalifikuotų darbuotojų, tačiau nežinia kodėl samdomiems ekspertams išleidžiama ne vienas milijonas litų. Ką veikia valdininkai?

Gal jiems būtų galima daugiau mokėti?

Ne vienus metus kalbama, kad dėl mažų algų į valstybės tarnybą labai sunku privilioti kompetentingų darbuotojų.

Kita problema - valstybės turto apskaitos klausimai. Niekaip nesugebama baigti jį inventorizuoti. Tačiau džiugina, kad viešasis sektorius pagaliau ima suprasti, jog Valstybės kontrolės rekomendacijas reikia vykdyti, o ne ignoruoti.

Kita vertus, keista, kad be auditorių raginimo kai kas nepajudina nė piršto.

- Vadovaujate Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

V.Saulis: “Viešasis sektorius pagaliau ima suprasti, kad Valstybės kontrolės rekomendacijas reikia vykdyti, o ne ignoruoti.” okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijai. Kam ši komisija ketina skirti daugiausia dėmesio?

- Gal pasirodys keista, bet per du dešimtmečius nepavyko išspręsti nemažai skaudžių problemų. Žinoma, kai kas įstrigo dėl sunkmečio. Nukentėjusiųjų kategorijai priskiriamų asmenų ratas kasmet vis plečiasi, todėl neretai kyla

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Lietuvos žinios

- Galbūt tai, kad nuo komisijos veiklos pradžios buvo akcentuojama, kad ši byla - politinis susidorojimas. Tačiau baigiant darbą net kai kurie N.Venckienės šalininkai sutiko, kad taip nėra.

Pagaliau visi tie nusižengimai padaryti dar tuomet, kai ji nebuvo Seimo narė. Ypač keistai man atrodė teiginiai, kad jei bylos imsis teismas, jis su N.Venckiene susidoros. O koks yra kitas kelias, jei ne per teismą? Seimo nariai dėl leidimo patraukti kolegę baudžiamojon atsakomybėn balsuos jau rytoj. Jei prokurorų prašymas bus atmestas, neįsivaizduoju, kaip tas klausimas bus sprendžiamas toliau. Vadinasi, ši košė virs toliau. O juk visa medžiaga, kurios prokurorai mums nedavė, bus perduota teismui, N.Venckienei bus suteikta galimybė apsiginti.

- Kaip komisijai sekėsi bendrauti su teisėsaugos atstovais?

- Generalinį prokurorą buvome pasikvietę dukart. Kadangi N.Venckienė ir jos šalininkai visą laiką pabrėždavo, kad prokurorai meluoja, per paskutinį posėdį gavome filmuotą medžiagą iš Kedžių namų Garliavoje. Tai buvo tik epizodai, kurie, prokurorų nuomone, įrodo N.Venckienei inkriminuojamas veikas. Bent 10 kartų peržiūrėjome tą 12 sekundžių trunkantį įrašą. Galiu atvirai pasakyti, kad po peržiūros kai kam iš

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

diskusijų kad ir dėl jiems skiriamų valstybinių pensijų. Per šią kadenciją visus taškus reikėtų pagaliau sudėlioti.

- Pastarosiomis savaitėmis visuomenė ir žiniasklaida labai domėjosi Seimo komisijos, sudarytos dėl Neringos Venckienės reikalų, veikla. Kas jums, komisijos pirmininkui, buvo sudėtingiausia aiškinantis šios istorijos aplinkybes?

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

(tel. 249 2217)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209)

Sportas J.Žemaitytė

„LŽ gidas“ J.Čiulada

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

komisijos narių, iki tol aršiai gynusių kolegės garbę, teko pritilti.

- Jūsų gyvenimas glaudžiai susijęs su Rokiškio kraštu. Kokias svarbiausias šio regiono bėdas matote?

- Aktualiausia - nedarbo problema.

Nors veikia ir “Rokiškio sūris”, mašinų gamykla, dar keletas įmonių, psichiatrijos ligoninė, įsidarbinti žmonėms sunku. Iš dalies tai stabdo ir jaunuolių, išvykusių iš Rokiškio prieš kokį dešimtmetį, ketinimus grįžti į namus. Žinau, kad tokių yra nemažai. Kita nerimą kelianti tendencija - gimstamumo mažėjimas. Prieš kelerius metus rajone gimdavo 500-600 kūdikių, dabar - vos 230. O miršta po 600 žmonių.

Kita vertus, smagu, kad pastaraisiais metais rajone vykdoma nemažai investicinių projektų, pasipuošė pats miestas. Kada pastarąjį kartą buvote Rokiškyje? Atvažiuokite, pamatysite nuostabią aikštę, puikų dvarą, bažnyčią, rekonstruojame gatves.

- Kodėl daug metų gyvendamas Vilniuje neįsigijote nuosavo būsto, o vis dar glaudžiatės Seimo viešbutyje?

- Žinoma, buvo progų sostinėje susirasti darbą, pasiėmus paskolą įsigyti būstą. Bet gimtinės šauksmas stipresnis.

•

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 04 08 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Kukutis atsisveikina su Marcelijumi skaidraus, gryno liūdesio, paslapties nuotaikas. “Eilutė iš “Vakaro Palendrėse” - “Buvo baugiai ramu” - nesuderinamas, oksimoroninis judesys.

Kaip Kukučio, tik lyrinis, be veikėjo”, - teigė V.Daujotytė.

Pasak profesorės, lyrinės M.Martinaičio poezijos “centras” - rinkinys “Atmintys” (1986 m.). O paskutinis leidinys, kuriame galime pasiklausyti gyvo M.Martinaičio balso, - V.Daujotytės parengta literatūrinių laiškų ir pokalbių knyga “Sugrįžęs iš gyvenimo” (2013 m.).

MINDAUGAS KLUSAS

Šiandien, įveiktas visuotinės traukos, jo eilėraščio žodžiais tariant, į Lietuvą sugrįžta vienas didžiausių mūsų laikų poetų Marcelijus Martinaitis. Jis atguls po Antakalnio pušaitėmis, po balandžio sniegu, kuriuo mindžikuos toks liūdnas ir sumišęs poeto pramanytas Kukutis...

M.Martinaitis - toks didis, kad jau neišsitektų Paserbentyje, kuriame 1936-iaisiais atėjo į šį pasaulį. Ir toks garsus, žinomas, kad jį pasisavina sostinė, į kurią iš pradžių žvelgė per atstumą, nepatikliai, su kukutiška šypsena.

Ir kartu - toks mažas, mielas ir paprastas, kokį jį prisimins kolegos rašytojai, Vilniaus universiteto auklėtiniai, Sąjūdžio žmonės ir visa Sąjūdžio tauta.

Poetas, eseistas, vertėjas, visuomenės veikėjas, “Poezijos pavasario”, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Už nuopelnus valstybei ir jos kultūrai apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1995 m.) ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000 m).

Pirmąją šv. Velykų dieną, 77-ojo gimtadienio išvakarėse, M.Martinaitį ištiko insultas. Kitą dieną jis buvo atgavęs sąmonę, tačiau būklė išliko itin sunki. Praėjusį penktadienį, balandžio 5-ąją, poeto gyvybė užgeso.

Mirtis savaip perrašo poeto žodžius, staiga ir nelemtai pakeisdama jų prasmes: “O toj tyloj yra ir man kažkas, kažkas iš to, ką žemėn kas”, “Artėja prie manęs riba: nei tai ruduo, nei tai ilga žiemos pradžia...”, “Mane šiąnakt laukuos užsnigo...”, - rašė poetas M.Martinaitis, šiandien atgulsiantis Menininkų kalnelyje po sniego apklotu. Po balandžio sniegu, kuriuo įvardijo savo pirmąją eilėraščių knygelę.

Ilgiau nei ketverius metus

M.Martinaičio poezija kalbėjo dviem balsais - epiniu ir lyriniu. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

A.Baltakis: “Neįsivaizduoju gražesnio žemaičio.

Marcelijus turėjo visas geriausias žemaičio savybes.” mas. Buvo be galo mielas žmogus, teigė A.Baltakis. - Neįsivaizduoju gražesnio žemaičio. Marcelijus turėjo visas geriausias žemaičio savybes.”

Linijoje

Buvo baugiai ramu

Tokį didžiulį ir savitą poezijos žemyną tokiai mažai Lietuvai atrado poetas Algimantas Baltakis. 1956-1957 metais viešėdamas Raseiniuose pas kurso draugą, laikraščio redaktorių, šio paklausė, ar krašte negarsėja koks poetas. Bičiulis atsakęs: “Yra toks vienas, dirba telefoninku. Tuoj sužinosiu, kur jis.” Kažkam paskambino: “Jis dabar “linijoj”, galim pas jį nuvažiuoti.” Netrukus bičiuliai surado į medinį stulpą vadinamaisiais velnio nagais įsikabarojusį jaunuolį. “Marcelijau, lipk žemyn, su tavimi nori susipažinti poetas A.Baltakis”, - šūktelėjo redaktorius padangėje besikrapštančiam jaunuoliui. Po šio susitikimo respublikinėje spaudoje pasirodė pirmosios M.Martinaičio eilės: “Lyg perpūstas tėviškės vėjo, apsvaigęs palaukėm einu.

Man žemė nuo seno žadėjo kaip beržui lapelių - dainų.”

Profesorės, literatūros tyrinėtojos Viktorijos Daujotytės teigimu, M.Martinaičio poezija kalbėjo dviem balsais - epiniu ir lyriniu. “Pirmajam priklausytų “Kukučio baladės” (1977 m.), kuriose veikė pasakos, grotesko, paradokso, nutikimų, atitikimų ir neatitikimų poetika. Reikia pripažinti, jog Kukutis yra didžiausias M.Martinaičio atradimas. Reta, kad toks veikėjas literatūros lauke išsilaikytų net tris dešimtmečius”, - teigė profesorė V.Daujotytė. O lyrinis poeto balsas išsiskyrė gebėjimu žodžiais sugauti

Vakar Šventų Jonų bažnyčioje vilniečiai pagerbė penktadienį mirusio poeto atminimą. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Gražiausias žemaitis Žadėtos dainos 1962 metais sugulė į pirmąjį poezijos rinkinį “Balandžio sniegas”. Vis dėlto M.Martinaitis laikomas “antrosios knygos” poetu. Būtent rinkinyje “Debesų lieptais” (1966 m.), pasak A.Baltakio, poetas prabilo savitu, su niekuo nesupainiojamu balsu. “Nuo antros knygos prasideda tikras M.Martinaitis. Joje jis atsigręžė į gimtąją žemę, vaikystę. “Tau ačiū, tė-

vyne, už kalbą./Tau ačiū už darbą./Už nuovargį ačiū”, - citavo bičiulio eiles “Lietuvos žinių” kalbinamas A.Baltakis. - Tai vienas tradiciškiausių eilėraščių. Tačiau yra tokių pamatinių, žmones siejančių dalykų, apie kuriuos nuolatos privalo kalbėti poezija.”

Jiedu su M.Martinaičiu daug bendravę, nuolat vienas kitam skambindavę, važiuodavę meškerioti į Stirnius. “Mane ypač žavėjo jo žmogišku-

M.Martinaitis kolegoms yra siūlęs vienoje darbovietėje neužsibūti ilgiau kaip ketverius metus. Tačiau Vilniaus universitete jis dirbo ilgai, čia dėstė tautosaką ir literatūrą, vadovavo “Literatų kalvei”. “Marcelijaus prigimtyje glūdėjo pedagogo genas - tvarkantis, lyginantis, aiškinantis pasaulį.

Tad šis darbas jam buvo savas: mėgino sutvarkyti pasaulį pagal teisingumo, dorumo, o kartais ir pagal grožio principus”, - sakė V.Daujotytė.

Iš susitikimų su būsimaisiais poetais atsirado eseistikos knyga “Poezija ir žodis” (1977 m.). Galima sakyti, kad M.Martinaitis į pasaulį išlydėjo tris poetų kartas. Skaudžiai simboliška, kad prieš pat šv. Velykas mus paliko vienas iš M.Martinaičio auklėtinių, andai egzistavusio poetų sambūrio “Svetimi” narys Valdas Gedgaudas.

Aplenkė savo mokytoją.

Kukutis kikena Šeštadienį prieš šv. Velykas vienas leidinys publikavo poeto Rimvydo Stankevičiaus ir M.Martinaičio pokalbį “Marcelijus atsisveikina su Kukučiu”. “Paskambinau Marcelijui, pagyriau už gražų pašnekesį ir tariau: “Perskaitęs pavadinimą, išgirdau, kaip Kukutis kikena.” Sakiau jam: “Kaip tu gali atsisveikinti su Kukučiu? Jis tau “prilipo” taip, kad niekur neatsitrauksi, - prisiminė A.Baltakis. - Deja, atsitraukė. Spėju, ar nebūsiu paskutinis iš kolegų, kuris su juo kalbėjosi.”

M.Martinaitis mėgo perrašyti savo kūrinius, be gailesčio taisydavo, tobulindavo. Taip atsitiko ir nemirtingoms “Kukučio baladėmis”. Trečioje jų laidoje poetas “ištiesino” vieną kitą eilutę, pridėjo keletą nepublikuotų eilėraščių. O kaip bus dabar? Ką darys vienišas likęs Kukutis tokioje susvetimėjusioje, nugarą lyg Kukučio dukra atsukusioje Lietuvoje be savo prižiūrėtojo, globėjo?

Kaip bus, Marcelijau?

•

Balandžio sniegas tartum pirmosios poeto knygos šviesa sugrįžo ir pasiėmė amžinybėn. Nuoširdžiausiai užjaučiu Marcelijaus Martinaičio artimuosius, visus jo bičiulius ir mokinius.

Vytautas Landsbergis

Trumpai PASIPIKTINĘ LLRA Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) teigia, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) keliamais “įžūliais” reikalavimais bandoma izoliuoti šalies lenkų bendruomenę, kenkti gerėjantiems Lietuvos ir Lenkijos santykiams.

“Tikėtina, kad įvykdžius šiuos reikalavimus sulauksime ilgalaikių nepageidaujamų pasekmių ir visai Lietuvos švietimo sistemai, ir lenkų bendrijai, kurią LLRA atstovai galbūt nori paversti uždara bendruomene”, - rašoma LPKTS suvažiavime šeštadienį priimtoje rezoliucijoje.

LPKTS pasipiktinimą sukėlė LLRA reikalavimai keisti Švietimo įstatymą, asmenvardžių rašymo dokumentuose ir vietovardžių bei gatvių pavadinimų rašymo taisykles. LKPTS ragina Vyriausybę ir Seimą netenkinti valdančiojoje koalicijoje esančios LLRA keliamų reikalavimų.

neketinantis iš jų trauktis. V.Landsbergio rinkimų štabo vadovas Andrius Tučkus užvakar informavo, kad šią savaitę, šeštadienį, Kauno sporto halėje rengiamas V.Landsbergio susitikimas su visuomene.

IŠ KOVOS NESITRAUKS

Vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas žada tarnybinį patikrinimą ministerijos autoūkyje dėl naktį į sekmadienį darbo metu aptiktų dviejų neblaivių ministerijos darbuotojų. D.Barakauskas vakar pasakojo, jog šeštadienį prieš vidurnaktį

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis pareiškė rimtai apsisprendęs dalyvauti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko rinkimuose ir

GIRTAS VAIRUOTOJAS

planavo vykti į pasienį su Baltarusija, todėl paprašė automobilio su vairuotoju. Tačiau kalbėdamas telefonu su budinčiu vairuotoju suprato, kad šis gali būti neblaivus, todėl nurodė ministerijos kanclerio pareigas laikinai einančiam Nerijui Rudaičiui išsiaiškinti situaciją. Po vidurnakčio ministras sužinojo, kad autoūkio mechanikas ir budintis vairuotojas aptikti išgėrę.

SUVAŽIAVIMAS ŽLUGO Šeštadienį Kaune turėjęs vykti partijos “Drąsos kelias” suvažiavimas žlugo

nesusirinkus kvorumui. Į suvažiavimą atvyko 31 delegatas, o kvorumui reikia ne mažiau kaip 600 balsų. Suvažiavimo organizatoriai tikino, kad dalis žmonių į jį neatvyko, nes bijo. Tai spaudos konferencijoje pareiškė “Drąsos kelio” koordinacinės tarybos narė Irena Malinauskienė. Anot Seimo “Drąsos kelio” frakcijos nario Jono Varkalos, “kas nubyrėjo, tas nubyrėjo”. Partijos suvažiavime nedalyvavo jos įkvėpėja Seimo narė Neringa Venckienė. J.Varkala teigė nežinąs, kodėl ji neatvyko. Partijos suvažiavimą bus bandoma sušaukti po dviejų savaičių.

BNS, LŽ

4

2013 04 08 Lietuvos žinios

Dienos temos

Palangos valdžia nuomos šaligatvius DENISAS NIKITENKA

Nuo kitų metų vietoj prekybos taško Palangos gatvėse laimėtoją lemiančios loterijos vėl bus rengiami aukcionai. Tačiau per juos bus galima ne prekybos leidimus įsigyti, o išsinuomoti šaligatvius.

Pavyzdžiui, Jūratės ir Kastyčio skvere ledais prekiauti norintys verslininkai galės nuomotis keturis kvadratinius metrus šaligatvio vienai prekybos vietai. Ją gaus didžiausią nuomos kainą pasiūlęs aukciono dalyvis.

Taip kurorto valdžia bandys apeiti vadinamuosius leidimų aukcionus rengti draudžiantį teismo sprendimą, Rinkliavų įstatymą ir nutraukti daug kam šypseną ar pyktį keliančią kamuoliukų loterijos praktiką.

Iš LŽ sužinoję apie ketinimą keisti esamą tvarką verslininkai, užsiimantys prekyba Palangos gatvėse ir skveruose, lengviau atsiduso. Jie teigė, kad pagaliau bus vadovaujamasi ekonomine logika, o ne fortūna.

Laimės spalva - oranžinė Praėjusią savaitę Palangos merijoje vyko pirmasis šiemet kamuoliukų traukimo ritualas. Į nedidelę kurorto tarybos posėdžių salę sugužėjo būrys verslininkų, kiti stoviniavo koridoriuje.

Buvo skelbiami laimingieji prekiauti ir teikti paslaugas 53 Palangos viešosiose vietose. Atidarius dėžę su paraiškomis paaiškėjo, kad pretendentų - net 175. Įvardijus konkrečią prekybos vietą, buvo atrenkamos į ją pretenduojančių verslininkų ar įmonių anketos. Jų autoriai po vieną traukė kamuoliukus iš nepermatomos dėžės. Teisę prekiauti gavo tie laimingieji, kurie ištraukė oranžinį kamuoliuką, o ne baltą.

Taip buvo išdalyti visi pirmieji leidimai. Daugiausia pretendentų radosi į

Palangos verslininkus jau išvargino galimybė prekiauti gatvėse tik laimėjus loterijoje, todėl tvarką ketinama keisti. / Deniso Nikitenkos nuotrauka kelias vietas Jūratės ir Kastyčio skvere, kur galima prekiauti ledais. Leidimo kaina metams - 15 tūkst. litų. Brangiausiai - 50 tūkst. litų - įkainota vieta Gedimino gatvėje pasistatyti apžvalgos ratą. Tačiau norinčiųjų teikti šią paslaugą kol kas neatsirado.

Nuomos kvadratiniais metrais Kamuoliukų traukimo sistema pasirinkta dėl to, kad teismas Palangai uždraudė rengti vadinamuosius leidimų aukcionus. Tačiau loterijos principas sulaukė audringo verslininkų pasipiktinimo kaip neatitinkantis ekonominės logikos.

Pavyzdžiui, Druskininkuose teisę prekiauti gauna tas verslininkas, kuris, be fiksuoto mokesčio už leidimą, pasiūlo ir didžiausią investiciją į kurorto infrastruktūrą. Tačiau toks modelis Palangai esą netinka, nes ir vėl būtų kalbama apie korupciją vertinant gražiausius ir geriausius prekybos paviljonus.

Palangos valdžia nutarė keisti ka-

Š.Vaitkus: “Palangos merijai priklauso miesto gatvių ir šaligatvių infrastruktūra, tad bus nuomojamos prekybos vietos viešosiose erdvėse.” muoliukų traukimo sistemą ir nuo kitų metų tarybai siūlyti tvirtinti prekybos vietų nuomos aukcionų tvarką.

Anot kurorto mero Šarūno Vaitkaus, vietos politikai jau yra kreipęsi į Seimą, prašę keisti Rinkliavų įstatymą ir leisti rengti prekybos leidimų aukcionus. Tačiau kol tokio teisinio sprendimo nėra, bus taikoma alternatyva kamuoliukų loterijai. “Kitąmet siūlysime rengti prekybos vietų aukcionus. Palangos merijai priklauso miesto gatvių ir šaligatvių infrastruktūra, tad bus nuomojamos prekybos vietos viešosiose erdvėse”, LŽ sakė Palangos vadovas.

Jis pažymėjo, kad pradinė kaina negalės būti mažesnė už dabar taikomą leidimo kainą konkrečiai prekybos vietai. “Gali būti, kad bus nuomojama trejiems metams. Kitas dalykas -

iki rudens bus patvirtintas Palangos specialusis planas, kuris reglamentuos ir pačių prekyviečių estetinį vaizdą, sureguliuos, kur ir kuo galima prekiauti. Taip siekiame sumažinti netvarką Jono Basanavičiaus ir kitose gatvėse, kur prekiaujama bet kuo, paviljonai - skirtingi, margi. Jei prekybos vietas įrengs merija, bus nuomojamas nebe šaligatvis, o pats paviljonas”, - kalbėjo meras.

Verslininkai pritaria Palangos verslininkai džiaugiasi būsimomis permainomis. Prekyba ledais iš mobilių šaldytuvų kurorte užsiimantis UAB “Peva” vadovas Vladas Valutis LŽ sakė, kad loterijos principas tiesiog varo į neviltį ir verčia galvoti apie Lietuvą kaip paradoksų kraštą.

“Aš - nebe jauniklis, versle Palangoje dirbu nuo 1993 metų, todėl man labai svarbu žinoti ir planuoti, prognozuoti savo pajamas. O čia - loterija: ištrauksi kamuoliuką, nudažytą oranžine spalva, arba ne. Aš nežinau, ar mano ledų šaldytuvai po aukciono toliau bus laikomi vasarą saugykloje, ar bus išridenti į gatvę ir vyks normali prekyba. Taip niekas verslo nedaro.

Kitas dalykas - loterijoje dalyvauja ir atsitiktiniai žmonės, verslininkai, prikūrę po kelias fiktyvias įmones ir neinvestavę nė lito į kurorto infrastruktūrą, o mes dirbame seniai”, aiškino verslininkas.

Jo manymu, rengiant prekybos leidimų ar vietų prekiauti nuomos aukcionus išloš ir verslininkai, ir pats kurortas.

“Per pirmąją loteriją buvo vidutiniškai 3,5 norinčiojo į vieną prekybos vietą. Surengus aukcioną, o ne loteriją, kurortas būtų gavęs mažiausiai trečdaliu daugiau pajamų, nei dabar neskelbiant konkurso. Geriau būtų ir mums, nes galėtume apskaičiuoti, kiek galima investuoti į vietos nuomą, kad ši atsipirktų ir dar uždirbtum. Prognozė - labai svarbi, nes mūsų vasaros trumpos”, - dėstė V.Valutis.

UAB “Lantika” vadovas Edgaras Donskovas taip pat dalyvavo loterijoje: iš septynių bandymų laimingus kamuoliukus ištraukti pavyko tik dukart. “Kaskart norint dalyvauti loterijoje iš anksto reikia sumokėti mokestį už leidimą, o loterijoje nepasisekus pinigus atgauni per mėnesį. Tad tenka nemažai pinigų išleisti nežinant, pasiseks ar ne, o tai daryti gali ne visi verslininkai. Todėl manau, kad rengti prekybos vietų nuomos konkursus - labai sveikintinas sprendimas, tuomet viskas stotų į savo vietas”, - LŽ sakė jis.

E.Donskovas pridūrė, kad būtų idealiausia, jei kartu su prekybos vietos nuoma merija pasirūpintų ir būtiniausia infrastruktūra: verslininkams atvestų reikalingas komunikacijas.

•

Uždarytų mokyklų pastatams gresia nykimas KAZYS KAZAKEVIČIUS

Aukcionuose parduodami ne tik kaimuose, bet ir miestuose uždarytų mokyklų pastatai jau tapo kasdienybe. Baiminamasi, kad jų laukia toks pat likimas, koks ištiko kai kuriuos griuvėsiais virtusius kolūkių statinius.

Statistikos departamento duomenimis, sumažėjus mokinių, šalyje pastaraisiais metais buvo panaikintos 67 mokyklos. Palyginti su 2005-2006 mokslo metais, mokyklų sumažėjo 292. Vienuose pastatuose šeimininkauja kaimų bendruomenės, kiti stovi tušti ir laukia, kada juos viešuose aukcionuose kas nors įsigis.

Parduoti neskuba Mažeikių rajone šiemet uždaromos trys mokyklos - Kapėnuose, Auksūdyje ir Leckavoje. Koks tolesnis jų pastatų likimas, dar nenuspręsta. Mažeikių savivaldybės atstovai yra prasitarę apie ketinimus parduoti Kapėnų mokyklos pastatą. Tačiau, anot merijos Turto valdymo skyriaus vedėjos Rimos Podelienės, gali tekti ieškoti kitos išeities, mat ugdymo įstaigos renovacijai yra panaudotos Europos Sąjungos lėšos.

“Pardavimas - kraštutinė priemonė, kurios paprastai imamės, kai pa-

statų nebereikia nei savivaldybės, nei seniūnijos ar kaimo bendruomenės reikmėms. Jei tik atsiranda koks nors kitas būdas pastatą panaudoti, tai ir darome”, - LŽ teigė R.Podelienė.

Mažai kas domisi Prienų rajone pastarąjį dešimtmetį ištuštėjo ne vienos mokyklos patalpos.

Anot šios savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjos Zitos Mažeikienės, rajono taryba praėjusių metų pabaigoje nutarė privatizuoti buvusios “Nemuno” pradinės ir Specialiosios mokyklų pastatus. Sumažėjus mokinių skaičiui, pačios ugdymo įstaigos buvo perkeltos į kitas patalpas, kurios labiau atitinka šių dienų poreikius. Statiniai, parengus atitinkamus dokumentus, bus perduoti Valstybės turto fondui (VTF) ir pateks į viešus aukcionus.

“Jei tik turėtume lėšų, bent jau Specialiosios mokyklos pastatą tikrai galėtume kaip nors panaudoti. Ten būtų galima įrengti socialinius būstus, jų Prienuose labai trūksta. Tačiau socialiniams būstams prižiūrėti per metus gauname tik apie 15-20 tūkst. litų. Tad tokios pinigų sumos neužtektų pastatui rekonstruoti”, - kalbėjo Z.Mažeikienė.

Ji neslėpė, kad bus labai sunku rasti pirkėją keturių aukštų pastatui, nors jis stovi pačiame Prienų mieste, šalia gyvenamųjų namų kvartalo. Tad pardavimas gali užsitęsti. Panašiai, kaip ir parduo-

dant kitą buvusios mokyklos pastatą Kašonių kaime. Jį gegužės pradžioje vėl mėgins parduoti VTF. Tai bus jau trečias bandymas, sumažinus kainą iki 43 tūkst. litų, parduoti ne tik daugiau kaip 700 kvadratinių metrų ploto mūrinį 2 aukštų pastatą, bet ir jam priskirtą daugiau kaip 1 hektaro žemės sklypą.

Ne tik Prienų rajono savivaldybės administracija tikisi, kad kas nors susigundys siūlomu buvusios ugdymo įstaigos pastatu. Tokių vilčių turi ir anykštėnai, šiomis dienomis aukcione siūlantys medinį mokyklos pastatą Staškūniškio kaime.

G.Skurskis: “Pardavimo tikimybė nedidelė. Tad gali būti, kad mokyklos pastatą teks nugriauti.”

Tačiau besidominčiųjų tokiais objektais beveik neatsiranda ne tik Prienų, Mažeikių ar Anykščių, bet ir Šakių rajone. Tik vargais negalais pavyko parduoti Valenčiūnų ir Svaiginių mokyklų pastatus, bet jau ne vienus metus niekas net dėmesio nekreipia į nykstančią pardavinėjamą Paluobių mokyklą. Panaši lemtis ištiko ir jau daugiau kaip prieš penkerius metus uždarytą Keturnaujienos mokyklą.

Ne vienus metus pardavinėjamas Kašonių kaimo (Prienų r.) mokyklos pastatas naujų savininkų nesuranda. / VTF archyvo nuotrauka

Tikras galvos skausmas Bendrojo lavinimo mokyklos uždaromos ne tik kaimuose, rajonų centruose, bet ir didžiuosiuose miestuose. Šiauliuose nuo rugsėjo nebeliko trijų mokyklų - Dainų pradinės, Dubijos pagrindinės ir Aukštabalio pradinės.

Duris užvėrusi ir viena naujesnių mokyklų šiame mieste - Gytarių mokykla Kviečių gatvėje. Dubijos ir Gytarių mokyklų plotas - po 7 tūkst. kvadratinių metrų, pradinių mokyklų - apie 900 kvadratinių metrų.

Anot Šiaulių merijos Turto valdymo skyriaus vedėjo Gyčio Skurskio, visą Aukštabalio pradinės mokyklos pastatą pavyko “apgyvendinti”. Jame įsikūrė kelios labdaros ir paramos organizacijos.

Dalyje Dubijos mokyklos pastatų - jos

priestate - įsikūrė viešoji įstaiga Šiaulių krepšinio lyga. Ką daryti su kita pastatų dalimi, vis dar sprendžiama. Dainų pradinėje mokykloje laikinai, iki mokslo metų pabaigos, glausis Dainų pagrindinė mokykla. Vėliau tikimasi ją panaudoti bendruomenės reikmėms.

Ką daryti su didžiuliu Gytarių vidurinės mokyklos pastatu, niekaip neapsisprendžiama. G.Skurskio teigimu, pastato suplanavimas yra labai nepatogus - viduryje yra sporto salė, o aplink ją išsidėsčiusios klasės.

“Pastatą esame įtraukę į privatizuotinų objektų sąrašą, dabar kaip tik rengiami dokumentai. Pardavimo tikimybė nedidelė. Tad gali būti, kad mokyklos pastatą teks nugriauti”, kalbėjo G.Skurskis.

•

2013 04 08 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

STT vadovas: “Eisime jau pramintu taku” Naujuoju Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovu paskirtas Saulius Urbanavičius nežada imtis radikalių struktūrinių ar kadrinių pertvarkų, nes mano, kad STT dirba gana gerai.

Vienas pagrindinių jo uždavinių - daugiau dėmesio skirti tiriant korupcinio pobūdžio finansinius nusikaltimus, kurie valstybei daro didžiausią žalą.

- Norite pasakyti, kad politikai ir valdininkai neturėtų ramiai miegoti, nes dirba STT kriminalinė žvalgyba?

- Ramiai neturėtų miegoti tie, kurie daro ar linkę daryti korupcinius nusikaltimus.

- Kokių permainų pasikeitus STT vadovybei galima tikėtis šios tarnybos struktūroje?

- Manau, kad tarnyba dirba gana gerai, tačiau neišvengsime naujų idėjų, naujų pokyčių. Didelių pertvarkų tikrai neplanuojame, tik nedideles struktūrines. Kaip ir iki šiol, daugiausia dėmesio skirsime didžiausią žalą valstybei darantiems nusikaltimams tirti, išplėsime ir naują tyrimų kryptį - finansinių nusikaltimų, bandysime išsiaiškinti turto neteisėto įgijimo, neteisėto praturtėjimo atvejus.

Kita pokyčių kryptis - bus stiprinami pareigūnų analitiniai gebėjimai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą informacija būtų renkama ir analizuojama kuo išsamiau ir maksimaliai įvairiapusiškai.

VALDAS KVEDARAS

Š

eštuoju STT direktoriumi tapęs neseniai 40-metį atšventęs S.Urbanavičius tikina gerai išanalizavęs šios institucijos pastarųjų metų veiklą ir priėjęs prie išvados, kad pavaldiniai nėra padarę esminių klaidų tirdami galimą valdininkų bei politikų korupciją. Naujojo tarnybos vadovo teigimu, joje reikėtų sustiprinti nebent analitikų pajėgas ir kelti jaunų darbuotojų kvalifikaciją, nes korupcinio pobūdžio veikos dažniausiai yra latentinės, kai apie jas žino tik nusikaltimo dalyviai, todėl teismuose sunkiai įrodomos.

“Bet kuris įvykis, kai sulaikomi įtariami asmenys, sukelia rezonansą, nes jie yra įdomūs visuomenei - politikai, aukštas pareigas einantys valstybės tarnautojai”, - aiškindamas, kodėl STT pastaruoju metu sulaukia ne tik pagyrų, bet ir kritikos, neretai nepamatuotos ir nepagrįstos, interviu “Lietuvos žinioms” sakė S.Urbanavičius.

Nuskriausti, bet nesiskundžia

Lygiuojasi į užsienį - Pasirašiusi dekretą dėl jūsų skyrimo STT direktoriumi, prezidentė Dalia Grybauskaitė jus pakvietė pokalbio. Po susitikimo viešumoje pasirodė intriguojanti informacija, esą valstybės vadovė prašė jūsų skirti daugiau dėmesio kovai su korumpuotais įtakingais verslininkais ir politikais, tirti korupcijos apraiškas stambiuose energetiniuose objektuose. Kas tie įtakingi verslininkai ir politikai, ar jie iš tiesų yra įsivėlę į korupciją?

- Patikinu, kad su prezidente nekalbėta apie konkrečius ikiteisminius tyrimus ir neiminėtos kokios nors verslininkų ar politikų pavardės.

Valstybės vadovei pristačiau STT veiklos kryptis, prioritetus, galimus pokyčius. Jie nebus labai ryškūs, nes manau, kad tarnyba eina teisingu keliu. Prezidentė atkreipė dėmesį į tas sritis, kuriose, jos manymu, korupcija daro didžiausią žalą, - energetikos, atliekų tvarkymo, komunalinio ūkio, aplinkosaugos, statybos, sveikatos apsaugos, švietimo. Šių sričių priežiūra yra ir mūsų strateginiuose veiklos planuose. Jei kalbame apie politikus, tegaliu pasakyti, jog visada vadovaujamės principu, kad prieš įstatymą visi yra lygūs.

- Prieš svarstant jūsų kandidatūrą Seime vėl pasigirdo kalbų apie esą neefektyvų STT darbą - daug triukšmingai pradėtų ikiteisminių tyrimų baigiasi nesėkme, teismai kaltinamuosius išteisina. Minėta, kad pernai išteisinta net 16 teisiamųjų - tai rekordas per visą STT 16 metų gyvavimo istoriją.

- Tarnyboje atlikome pirminę teismų sprendimų analizę. Išties 2012 metais priimta 16 išteisinamųjų nuosprendžių bylose, kuriose tyrimą atliko STT pareigūnai. Tačiau iš 16 išteisinamųjų nuosprendžių įsiteisėję yra tik septyni. Koks bus kitų devynių asmenų likimas, dar sunku prognozuoti. Išteisinimą pirmosios instancijos teisme vertiname tik kaip pirminį, tarpinį rezultatą. Neskundžiamus išteisinamuosius nuosprendžius Aukščiausiasis Teismas patvir-

Romo Jurgaičio nuotrauka

S.Urbanavičius: “Gyventojų pranešimai mums vis tiek yra vertingas informacijos šaltinis, net jei pagal pateiktus duomenis pradėti ikiteisminio tyrimo negalime.” tino tik trims asmenims. Žinant, kad pernai STT bylose buvo teisiami 104 asmenys, galutiniai išteisinamieji nuosprendžiai tesudaro 3 procentus. Manau, kad šis rezultatas, palyginti su kitomis teisėsaugos institucijomis, mūsų tarnybos darbo tikrai nemenkina.

Išanalizavome ir priežastis, kodėl teisiamieji buvo išteisinti. Vienoje byloje teismas konstatavo, kad inkriminuojamose veikose nėra tyčios, kurią įrodyti labai sunku, kitoje peržengtos nusikalstamos veikos imitavimo modelio ribos, taigi surinkti įrodymai nepripažinti patikimais. Ir trečias atvejis - esą nebuvo piktnaudžiavimo požymio, nepadaryta didelės žalos, nenustatyta tyčia tokiai žalai padaryti.

Iš dalies pripažįstame, kad taip yra, gerbiame teismo sprendimus.

Tačiau analizuosime tokius atvejus kituose teismų nuosprendžiuose, nes pastebime, kad panašios arba identiškos situacijos skirtinguose teismuose traktuojamos nevienodai.

Turėdami tikslius duomenis, bandysime diskutuoti su Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Nacionaline teismų administracija.

- Gal bandėte analizuoti ir lyginti STT bei kitose teisėsaugos institucijose atliktus ikiteisminius tyrimus, kurie baigėsi išteisinamaisiais nuosprendžiais?

- Tokios informacijos neturiu.

STT rezultatus lyginome su kitų šalių panašių tarnybų veiklos rezultatais. Galime daryti išvadą, kad ir kitų šalių teisėsaugos institucijos, kurios imasi rimtų, sudėtingų bylų

tyrimo, visada susiduria su situacija, kai tam tikras skaičius asmenų yra išteisinami. To galima išvengti tik tiriant smulkius nusikaltimus, juk kuo mažiau kaltinamųjų, tuo mažiau ir išteisintųjų.

Visuomenė primiršta - Bet politikai vis vien nerimsta STT agentai įtariamuosius sulaiko garsiai, paskui byla “apmiršta”.

- Tokiu atveju priminčiau vieną pastarųjų “garsių” korupcijos bylų Trakų rajono savivaldybės buvusių vadovų. Kaltinimai šioje byloje iš viso pareikšti 14 fizinių ir 5 juridiniams asmenims, ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2007 metais. Ir tik dabar byla baigiama nagrinėti pirmosios instancijos teisme, prokuroras paprašė kaltinamiesiems skirti realias bausmes. Teismo procesas rodo, kad ikiteisminis tyrimas ėjo reikiama linkme. Todėl griebiamasi įvairiausių gynybos būdų - ligų, rašomi skundai, įvairūs prašymai. Dėl šių priežasčių ir užsitęsusio proceso šis korupcijos atvejis, prieš kelerius metus visuomenėje sukėlęs didžiulį rezonansą, dabar daugelio atmintyje išbluko.

Jei kalbama apie bylų “skambumą”, reikia pabrėžti, kad bet koks įvykis, bet kuris sulaikymas sukelia rezonansą, nes įtariamieji yra įdomūs visuomenei - politikai, aukštas pareigas einantys valstybės tarnautojai.

- Patenkinkite visuomenės smalsumą. Kiek pasistūmėjo rezonansinė Panevėžio viešbučio “Romantic” rekonstrukcijos byla, kurioje įtariamie-

ji - ir vietos politikai, ir Krepšinio federacijos vadovas? Ar dėl šios bylos jaučiate politikų spaudimą?

- Ikiteisminis tyrimas vyksta. Kilus ažiotažui visuomenėje ir pasipylus kritikos strėlių į STT, Generalinė prokuratūra atliko patikrinimą ir konstatavo, kad pagrindas atlikti ikiteisminius veiksmus buvo. Pareigūnai pažeidimų nepadarė, viską atlieka teisėtai. Šioje byloje daug įtariamųjų, proceso dalyvių, nusikalstamos veikos epizodų, tad tikėtis, kad ji teisme atsidurs po savaitės ar kitos, neįmanoma.

Tiesioginio politikų spaudimo ir dėl šios, ir dėl kitų bylų, norint tyrimus pakreipti kam nors palankesne linkme, bent aš asmeniškai nesu sulaukęs. Tačiau viešojoje erdvėje juntamas nesuprantamas dėmesys įtariamiesiems, daromos išankstinės išvados, kad jie - geri žmonės ir nusikalsti negalėjo.

- STT yra pradėjusi ne vieną skambų tyrimą, atsispyrusi nuo gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo. Kiek apskritai tokia informacija naudinga?

- Vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus, mūsų iniciatyva atskleidžiant nusikaltimus, STT indėlis yra didesnis. 2012 metais gauta 46 proc. daugiau asmenų skundų, pareiškimų ir pranešimų negu 2011-aisiais.

Tačiau net 115 atvejų nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokių nutarimų, palyginti su 2011-aisiais, padaugėjo 7 proc., o palyginti su 2010 metais, - net 72 procentais.

Iš dalies taip yra dėl to, kad žmonės prie korupcijos vis dar priskiria daugelį kasdienio ir valstybės gyvenimo negerovių. Tačiau gyventojų pranešimai mums vis tiek yra vertingas informacijos šaltinis, net jei pagal pateiktus duomenis pradėti ikiteisminio tyrimo negalime. Todėl visada raginame žmones nedvejoti ir pranešti STT apie jiems žinomus galimos korupcijos atvejus.

- STT - viena teisėsaugos institucijų, bent viešai nesiskundžiančių lėšų stygiumi, darbuotojų trūkumu. Nejaugi padėtis išties tokia gera?

- Į kiekvieną situaciją reikia žiūrėti blaiviai - yra kaip yra. Visos tarnybos nori plėstis, bet yra tam tikros ribos. Mūsų tikslas - kelti darbuotojų kvalifikaciją, daryti tarnybą patrauklesnę, kad sugebėtume pritraukti kvalifikuotesnių darbuotojų. Dėl sumažėjusio finansavimo vyksta nemaža kadrų kaita - esame ne tokie konkurencingi kaip anksčiau, kai tarnyba buvo įkurta, kai visi norėjo joje dirbti.

2012 metais STT darbuotojų kaita sudarė apie 9 procentus. Iš STT per metus atleistas 21 darbuotojas (17 statutinių valstybės tarnautojų ir 4 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis), iš jų 13 vykdė baudžiamojo persekiojimo, 3 - korupcijos prevencijos, 5 - kitas funkcijas. Į STT pernai priimti 25 darbuotojai (21 statutinis valstybės tarnautojas ir 4 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis), iš jų 21 - baudžiamojo persekiojimo, 1 - korupcijos prevencijos, 3 - kitoms funkcijoms vykdyti. Šių metų pradžioje buvo 16 laisvų pareigybių.

Didesnę nei planuota (iki 7 proc.) darbuotojų kaitą galėjo lemti keletas priežasčių, bet viena svarbiausių ketvirtus metus besitęsiantis priedų už kvalifikacines kategorijas ir pareiginės algos koeficientų STT pareigūnams sumažinimas. Skirtingai nei kai kurių kitų institucijų, STT darbuotojų darbo užmokestis buvo mažinamas ne vieną, o du kartus.

Jaučiamės labiau nukentėję negu kitos teisėsaugos institucijos. Tiesa, Seime turėtų būti svarstomos STT statuto pataisos. Jas priėmus STT pareigūnai gaus garantijų, kurių neturime, palyginti su kitomis statutinėmis institucijomis. Be to, finansavimo mažinimas palietė ne tik darbo užmokestį - šiandien situacija yra tokia, kad nusikalstamai veikai išaiškinti finansavimas sumažintas beveik perpus, palyginti su 2008 metais. Taigi trauktis toliau tiesiog nėra kur.

•

6

2013 04 08 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Paminklo prie Smolensko teks palūkėti Lenkija tikėjosi iki balandžio 10 dienos prie Smolensko pastatyti paminklą toje vietoje prieš trejus metus žuvusiam prezidentui Lechui Kaczynskiui ir jį lydėjusiems 88 delegacijos nariams. Tačiau jau aišku, kad geriausiu atveju paminklas atsiras tik po metų.

Prieš kelias dienas Rusijos dienraštis “Izvestija” parašė, jog Lenkija prašo, kad Rusija jai prie Smolensko skirtų 100 tūkst. kvadratinių metrų žemės pastatyti memorialui ten, kur 2010 metų balandžio 10 dieną sudužo lėktuvas. Tuomet žuvo Lenkijos prezidentas su žmona ir dar 88 aukšti valstybės pareigūnai. Kompleksą esą turėtų sudaryti 115 metrų ilgio paminklas, taip pat koplyčia ir nedidelis muziejus. Visą tai suptų saugoma zona su automobilių stovėjimo aikštele.

Tačiau Rusijos valdininkai nusprendė, kad Lenkijos norai per dideli. “Būtų keista, jei tokius norus patenkintume. Srities gyventojai nesuprastų, jei memorialas užimtų tiek daug vietos”, pareiškė Smolensko administracijos atstovas. Vietos valdininkai teigė, kad Lenkijos planuojamas memorialas užimtų didesnę teritoriją nei Maskvoje esanti Raudonoji aikštė (jos plotas beveik 90 tūkst. kv. m).

Tačiau jau kitą dieną ši informacija buvo paneigta. Smolensko srities gubernatoriaus atstovas spaudai Ruslanas Smešnevas pranešė, kad iš Lenki-

Taip šiuo metu atrodo vieta prie Smolensko, kur sudužo lėktuvas, kuriuo skrido Lenkijos prezidentas.

Reuters/Scanpix nuotraukos

jos nėra gauta prašymo skirti tokią didelę teritoriją. Tas dydis buvęs tik orientacinis, kai buvo paskelbtas tarptautinis konkursas paminklui sukurti, o parengtame projekte nėra jokių muziejų ir koplyčių. Informaciją paneigė ir pati Lenkija. Jos Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija informa-

vo, kad būsimas paminklas užims tik 1219 kv. m plotą. Paminklą sudarys tik 2,2 m aukščio raudono granito siena, kurioje bus iškalti visų žuvusiųjų vardai. Šis paminklas iškils iki 2014 metų balandžio 10 dienos.

Lenkijai pavyko susitarti su Rusija dėl memorialo statybos dar 2011 me-

tais. Lenkija įsipareigojo finansuoti jo statybą, o Rusija - sutvarkyti teritoriją.

Planuota, kad memorialas bus baigtas iki šių metų balandžio ir bus atidarytas balandžio 10 dieną, t. y tuomet, kai bus minimos trečiosios katastrofos metinės. Tačiau jo statybos darbai iki šiol neprasidėjo, nes abiem šalims vis nepa-

vykdavo susitarti dėl tikslios memorialo vietos, o svarbiausia - jam skiriamos teritorijos dydžio.

Rusų gamybos lėktuvas Tu-154, kuriuo skrido prezidentas L.Kaczynskis su žmona ir kiti aukšti Lenkijos politikai, sudužo prie Smolensko 2010 metų balandžio 10 dieną esant labai blogoms oro sąlygoms. Žuvo visi lėktuve tuomet buvę 96 žmonės. Lenkijos delegacija skrido paminėti 70-ųjų Katynės žudynių metinių - 1940-aisiais prie Smolensko sovietai sušaudė 22 tūkst.

Lenkijos karininkų.

Po beveik toje pačioje vietoje įvykusios dar vienos tragedijos buvo sudarytas Tarpvalstybinis aviacijos komitetas. Atlikęs tyrimą jis paskelbė išvadą, kad katastrofa įvyko dėl pilotų klaidos.

Su tuo nesutinkanti Lenkija atliko atskirą tyrimą ir dėl tragedijos apkaltino Rusijos dispečerius. Ši katastrofa apkartino ir taip sudėtingus Lenkijos ir Rusijos santykius.

Lenkijos spaudoje dar ir šiandien skelbiamos įvairios katastrofos versijos ir neatmetama galimybė, kad tai galėjo būti sąmokslas. 2012 metų spalį Lenkijos dienraštis “Rzeczpospolita” parašė, kad ant lėktuvo nuolaužų buvo aptikta trotilo ir nitroglicerino pėdsakų, o tai rodo, jog lėktuvas buvo susprogdintas. Vėliau Lenkijos prokuratūra tai paneigė. Tačiau po šios katastrofos nei Lenkijos prezidentas, nei vyriausybės nariai nebeskraido rusiškais lėktuvais.

•

“Izvestija”, Lenta.ru, “Wiadomosci”, LŽ

Graikų neofašistai veržiasi už šalies ribų Didelio populiarumo Graikijoje sulaukusi neofašistinė “Auksinės aušros” partija veržiasi į pasaulį. Ji ketina steigti partijos skyrius už Graikijos ribų ir privilioti potencialių rėmėjų iš graikų išeivių.

Finansų krizės akivaizdoje ši partija Graikijoje iškilo nepaprastai greitai.

Nors jos ideologiją galima laikyti pasenusia, daugeliui graikų ji vis dar kelia patriotinius jausmus ir pasididžiavimą savo tėvyne. Ji - tai radikalioji neofašistinė “Auksinės aušros” partija. Šiai organizacijai Graikija tampa per maža.

“Auksinė aušra” atidarė ir ketina atidaryti partijos skyrius Vokietijoje, Australijoje, Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. “Plėsimės, kiek galime. Priversime visus pasaulyje gyvenančius graikus kovoti su “supuvusia sistema ir politikais”, - pareiškė “Auksinės aušros” partijos atstovas Ilias Kasidiaris.

Populiari partija “Auksinės aušros” iškilimas nestebina graikų. Jie pikti dėl apkarpytų atlyginimų, o tradicinių partijų politikai nepateisina žmonių lūkesčių. Šiuo metu “Auksinė aušra” - trečia pagal populiarumą Graikijos partija. Parlamente neofašistai jau turi 18 atstovų. “Auksinę aušrą” remia 11,5 proc. Graikijos gyventojų, tačiau partijos reitingas nuolat auga. Tai kelia nerimą daugeliui graikų inteligentų bei paprastų žmonių. Žmonės baiminasi ne be pagrindo.

“Auksinės aušros” logotipas primena svastiką, o ir partijos nariai sveikinasi iškeldami dešinę ranką į viršų. “Auksinė aušra” jau įsteigė savo skyrius beveik visuose Graikijos miestuose ir miesteliuose. Kodėl jų neįsteigus ir užsienyje?

“Esame vienintelė jėga, kuri gali pažaboti korupciją ir netvarką valdžioje.

Daugelis mūsų nemėgsta, tačiau pat-

“Auksinės aušros” partijai Graikija pasirodė per maža. riotiškai nusiteikę graikai mus remia.

Tikimės, kad ir graikų emigrantai užjūryje mus parems, nes galime išvesti tėvynę iš krizės”, - kalbėjo I.Kasidiaris.

Nekelia simpatijų “Auksinės aušros” invazija jau prasidėjo. Praėjusį mėnesį ji atidarė partijos skyrių Vokietijoje. Naujausi “Auksinės aušros” planai - pasiekti Australijoje gyvenančius graikus.

I.Kasidiaris nedvejodamas sako, kad “partija atidarys būstines visur, kur gyvena graikai”. “Žmonės jau suprato, kad “Chrysi Avgi” (“Auksinė aušra”) nejuokauja.

Jos planai rimti, - sakė jis graikų kalba leidžiamam laikraščiui Melburne ir pridūrė: - Mūsų artimiausi ketinimai suburti partijos rėmėjų gretas Melburne ir įkurti šiame mieste partijos skyrių. Netrukus į Melburną ketina atvykti mūsų partijos parlamentarai. Jie norėtų susitikti su Australijoje gyvenančiais graikais.”

graikai jau pradėjo rinkti parašus, juos įteiks Australijos imigracijos ministrui Brendanui O’Connorui, kad jis nesuteiktų vizos į Australiją ketinantiems atvykti “Auksinės aušros” parlamentarams.

“Nenorime, kad neofašistai supriešintų graikų bendruomenę. Nenorime, kad jie sėtų netolerancijos sėklą.

Kovojame už liberalią žmogaus teisėmis paremtą visuomenę, kurioje nėra vietos diskriminacijai”, - sakė kairiųjų pažiūrų graikas Nikolas Chamitis.

Kanados graikai taip pat nepatenkinti radikaliais atėjūnais. “Auksinė aušra” šioje Šiaurės Amerikos valstybėje partijos skyrių įkūrė praėjusių metų spalį.

“Neofašistų nariai nemažai prisidėjo, kad Graikijoje suklestėtų rasinis smurtas. Mūsų gimtinėje gerokai padidėjo išpuolių prieš imigrantus”, - teigė Kanadoje gyvenantis graikų ortodoksų kunigas Lambras Kamperidis.

Tačiau tik saujelei graikų išeivių fašistai kelia simpatijas, dauguma jų smerkia radikalią partiją ir jos narių nenorėtų nė matyti. “Fašistai man kelia pasibjaurėjimą. Nenoriu jų matyti.

Tegul jie tūno Graikijoje ir nevilioja Australijoje gyvenančių tautiečių”, tvirtino Melburno gyventoja Samantha Anastides.

“Auksinėje aušroje” nematome jokio aukso, - sakė Niujorke gyvenantis graikų ortodoksų kunigas Alexas Karloutsas. - Nacionalizmas, fašizmas ir ksenofobija nėra mūsų dvasinio ar kultūros paveldo dalis. Amerikos graikai turėtų atsiriboti nuo šios partijos.”

Jis dalyvavo “Auksinės aušros” spaudos konferencijoje ir tikino, kad partijos narių kalbos jo nepradžiugino. “Šios partijos nariai negerbia kitų žmonių.

Prisidengę nacionalizmu jie skleidžia erezijas ir apgaulingą viltį. Blogiausia, kad žmonės jais tiki”, - stebėjosi L.Kamperidis.

Priešinasi radikalams

Apgalvota kampanija

“Auksinės aušros” invazijai ypač priešinasi Australijoje gyvenantys kairiųjų pažiūrų graikai. “Tai daugiakultūrė visuomenė. Radikalai ir fašistai šioje visuomenėje nelaukiami”, - teigė pavardės nenorintis skelbti graikų diasporos Australijoje narys. Kairieji

Knygos “Auksinės aušros” juodoji biblija” autoriui Dimitriui Psarrui puikiai žinoma kiekviena smulkmena apie šią neofašistinę partiją. Jis teigia, kad “Auksinė aušra” susikūrė norėdama atgaivinti Graikijoje diktatūrą.

“Auksinę aušrą” XX amžiaus de-

vintajame dešimtmetyje įkūrė Nikas Michaloliakas. Jis su nostalgija ilgėjosi karinės diktatūros, kuri Graikijoje buvo nuversta 1974 metais. Laikui bėgant jis pradėjo bendradarbiauti su Europos ir Rusijos radikaliais nacionalistais. Iš jų gaudavo net finansavimą knygų ir laikraščių leidybai. Funkcionuojant demokratijai ir augant piliečių gerovei, šios partijos įtaka buvo minimali, tačiau “Auksinė aušra” sulaukė savo progos. Ji kaip Hitlerio nacių partija suklestėjo ekonomikos krizės laikotarpiu”, - pasakojo D.Psarras.

Rašytojas mano, kad “Auksinė aušra” tikisi praplėsti savo rinkėjų elektoratą, eksportuoti radikalią ideologiją už Graikijos ribų ir tapti svarbiausia Europos neofašistine partija. “Auksinė aušra” daug ką perėmė iš kitų Europos šalių neofašistų. Ji tikisi gauti nemažai potencialių balsų, jeigu užsienyje gyvenantys graikai išsikovotų balsavimo tei-

“Auksinė aušra” nori plėsti savo rinkėjų elektoratą, eksportuoti radikalią ideologiją už Graikijos ribų ir tapti svarbiausia Europos neofašistine partija. sę rinkimuose. “Auksinė aušra” nori tapti svarbiausia Europos neofašistine partija ir skleisti savo įtaką visame pasaulyje. “Auksinės aušros” ambicijos nepaprastai didelės”, - teigė D.Psarras.

Australijoje gyvenantis istorijos profesorius Anastasias Tamis mano, kad “Auksinės aušros” bandymai pavergti graikų išeivius užsienyje - gerai apgalvota kampanija. “Tarp graikų išeivių yra labai konservatyvių žmonių. Tai buvę rojalistai, karinės chuntos šalininkai bei jokios ideologijos nepropaguojantys graikai. “Auksinė aušra” kaip tik ir taikosi į šią nišą”, - sakė A.Tamis.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

2013 04 08 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Venesuelos rinkimai - ideologija prieš idėjas das atiduoti armijos atstovams kai kuriuos politinius postus.

Klausimas, kieno pusėje yra dauguma kariškių, yra aktualus ir politinėms jėgoms. “Čavistų” stovykloje yra nemažai įtakingų partijos veikėjų, galinčių baimintis, kad N.Maduro uzurpuos jų valdžią. Tai yra silpnoji N.Maduro vieta - net ir laimėjęs rinkimus jis gali susidurti su vidine opozicija. Tačiau ne kažin kiek vieningesni yra ir jo priešininkai. E.Caprilesas nėra vienintelis įmanomas opozicijos lyderis. O antrą kartą pralaimėjęs rinkimus (tai greičiausiai ir atsitiks), jis faktiškai galės atsisveikinti su politiko karjera.

AIDANAS PRALEIKA

Kovoje dėl Venesuelos prezidento posto besigrumiantys “čavistas” Nicolas Maduro ir opozicionierius Enrique Caprilesas Radonskis simbolizuoja du visiškai skirtingus šalies ateities scenarijus.

Greičiausiai rinkimus laimės N.Maduro, tačiau opozicijos išsakomų idėjų jis nebegalės ignoruoti taip, kaip tai darė Hugo Chavezas.

Balandžio 14 dieną vyks Venesuelos prezidento rinkimai. Kaip ir pranašauta, vos mirus H.Chavezui, juose grumiasi prezidento pareigas šiuo metu einantis N.Maduro ir jau antrą kartą prezidento rinkimuose laimę bandantis E.Caprilesas.

Laimi ideologija

Svarbiausi kandidatai N.Maduro - buvęs užsienio reikalų ministras, kurį H.Chavezas prieš mirtį paskelbė savo įpėdiniu. Jis atstovauja senajai H.Chavezo gvardijai.

Tai byloja ir jo karjera: kažkada buvo paprasčiausiu vairuotoju, paskui N.Maduro tapo profsąjungų lyderiu, o vėliau padarė svaiginamą partinę karjerą ir ne tik užėmė vieną svarbiausių politinių postų, bet ir tapo vienu turtingiausių (žinoma, neoficialiai) žmonių šalyje.

Venesuelos prezidento rinkimuose pergalė prognozuojama “čavistui” N.Maduro. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Svarbiausias koziris - gedulas E.Caprilesas supeikė savo varžovą, jog šis nepadoriai naudojasi velionio H.Chavezo atminimu ir daugelio žmonių širdyse dar tūnančiais gedulingais jausmais, kad pelnytų rinkėjų simpatijas. Tai nėra tušti žodžiai. Štai kad ir skambusis N.Maduro šūkis “Aš nesu Chavezas, bet aš esu jo sūnus!”

N.Maduro rinkimų kampanija orientuota į vargingiausius sluoksnius, kurie karštai palaikė H.Chavezą už neišsenkamą labdaros upę.

E.Caprilesas taip pat skelbiasi kilęs iš neturtingų imigrantų šeimos ir Mirandos valstijos gubernatoriumi tapęs dėl sunkaus darbo. Tačiau jo idėjos skirtos ne tiek vargingiesiems sluoksniams, kiek H.Chavezo užguitai vidurinei klasei.

Abu kandidatai atstovauja visiškai priešingos mąstysenos stovykloms. N.Maduro - populistas, skelbiantis H.Chavezo ideologiją ir nesiūlantis jokių idėjų, viskas turi likti taip, kaip buvo. Tuo metu E.Caprilesas neatstovauja jokiai ideologijai, nebent pragmatizmui, užtat siūlo daugybę idėjų, kurios galėtų itin pakeisti šalies ateitį.

Neaišku, ar komandantė norėjo tokio “sūnaus”, bet žmonėms šūkis aiškiai patinka. Be to, N.Maduro daugiau nelabai turi ką bepasiūlyti.

Jo rinkimų kampanija orientuota į vargingiausius sluoksnius, kurie karštai palaikė H.Chavezą už neišsenkamą labdaros upę. Tą patį jiems žada ir N.Maduro: nesijaudinkite, valstybė ir toliau jums dalys labdarą, kaip tai buvo ligi šiol. “Niekas nesikeis” - tai geriausiai tinkantys N.Maduro kampanijai apibūdinti žodžiai.

Kupinas idėjų E.Caprileso rinkimų kampanija visiška priešingybė N.Maduro šū-

kiams. Opozicijos kandidatas siūlo Venesuelai pasukti kitu keliu. Pirmiausia - atgaivinti verslą ir vidurinę klasę. Priešininkai tuo naudojasi mėgindami jį pavaizduoti kaip buržuazijos interesų atstovą. Taip pat jis kritikuojamas už ketinimus gerinti santykius su Vašingtonu. “Čavistų” kritikos E.Caprilesui tikrai netrūksta. Jis (dievobaimingas katalikas) net apšauktas sionistų agentu vien todėl, kad jo seneliai - holokaustą išgyvenę žydai.

Vis dėlto E.Caprilesas sugalvojo, kaip padaryti savo įvaizdį priimtinesnį ir “čavistų” elektoratui: jis vengia kalbėti apie nemokamų gėrybių apkarpymą šalies viduje, bet tiesiai rėžia apie tai, kad reikia liautis maitinti Kubą, kurios paramai Venesuela kasmet išleidžia po 4 mlrd. JAV dolerių (10,67 mlrd. litų). Taip pat jis siūlo nutraukti paramą Iranui bei Sirijai, su kuriais Venesuelos nesieja jokie bendri interesai. Pasak E.Caprileso, vien tai leistų 40 proc. padidinti atlyginimus valstybės tarnautojams.

E.Caprileso rinkimų kampaniją turbūt geriausiai galima apibūdinti jo paties žodžiais: “Kokia prasmė turėti didžiausias pasaulyje naftos atsargas, jei žmonės vis tiek gyvena trobelėse su plūktomis aslomis?”

Malonė J.Tymošenko sąjungininkui Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius suteikė malonę artimam kalinamos ekspremjerės Julijos Tymošenko sąjungininkui, buvusiam vidaus reikalų ministrui Jurijui Lucenkai.

“V.Janukovyčius pasirašė įsakymą suteikti malonę šešiems nuteistiems žmonėms, tarp jų - buvusiam Ukrainos vidaus reikalų ministrui Jurijui Lucenkai ir buvusiam Ukrainos aplinkos ministrui Hryhorijui Filipčukui”, - teigiama pranešime. Jame taip pat nurodoma, kad minimas įsakymas atitinka vykdomas šalies baudžiamųjų įstatymų reformas, kuriomis “siekiama humanizuoti teisės normas ir sumažinti sulaikytų žmonių skaičių”.

Pranešime neminima pagrindinė V.Janukovyčiaus priešininkė, kalinama buvusi premjerė J.Tymošenko, kuri, kaip mano analitikai, greitai iš kalėjimo dar neišeis. J.Tymošenko 2010 metais pralaimėjo V.Janukovyčiui at-

kaklius prezidento rinkimus, 2011-aisiais buvo septyneriems metams įkalinta už įgaliojimų viršijimą premjero poste, sudarant su Rusija susitarimą dėl dujų.

Prezidento įsakymas suteikti malonę J.Lucenkai pasirodė tada, kai Ukrainos aukštesnysis teismas šią savaitę atmetė kalinamo J.Tymošenko sąjungininko apeliaciją dėl jam skirtos ketverių metų kalėjimo bausmės už piktnaudžiavimą įgaliojimais ir grobstymą. J.Lucenka buvo areštuotas 2010 metų gruodį, o į laisvę turėjo išeiti 2014 metų pabaigoje.

V.Janukovyčius sprendimą suteikti malonę J.Lucenkai priėmė po pakartotinių Vakarų pareigūnų prašymų, pirmiausia - Europos Parlamento stebėtojų misijos Ukrainoje specialiųjų pasiuntinių, buvusio Lenkijos prezidento Aleksandero Kwasniewskio ir buvusio Europos Parlamento pirmininko Pato Coxo. J.Tymošenko ir J.Lucenkos įkalinimas nulėmė Kijevo ir Europos Sąjungos san-

J.Lucenka buvo įkalintas už piktnaudžiavimą įgaliojimais ir grobstymą. tykių krizę. Briuselis teigė, kad Ukrainos valdžia selektyviai persekioja prezidento oponentus.

•

AFP, BNS, LŽ

Armijos klausimas Kaip kad dažnai nutinka mirus vadovui - autoritarui, jo postą norintiems užimti kandidatams yra labai svarbus armijos palaikymo klausimas.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad gausios ir įtakingos Venesuelos ginkluotosios pajėgos yra N.Maduro pusėje.

Tai deklaruoja ir gynybos ministras.

Tačiau E.Caprilesas teigia, kad buvo slapta susitikęs su daugeliu aukšto rango kariškių ir sužinojo, kad jie visai netrokšta matyti N.Maduro prezidento poste. Nežinia, kiek čia yra tiesos, tačiau bent jau dalis kariškių vadovybės tikrai gali žvelgti į N.Maduro kaip į potencialią grėsmę jų įtakai. Todėl jiems turėtų gana patraukliai skambėti E.Caprileso paža-

Jei tikėtume apklausomis, N.Maduro net 14 proc. lenkia E.Caprilesą.

Jei neatsitiks nieko nenumatyto, tai reiškia “čavisto” pergalę. Vadinasi, nieko realiai nesiūlanti ideologija šį kartą nugali racionalias idėjas. Suprantama, juk dauguma rinkėjų - vargingai besiverčiantys žmonės ir jiems geriau ideologija, žadanti nemokamą kasdienės duonos kepalą ir linksmus, karnavalus primenančius mitingus, o ne idėjos, kaip nugalėti (jei tai apskritai pavyks) skurdą ir siautėjantį nusikalstamumą. Paprastai tariant, “duona ir žaidimai” - kur kas geriau nei sudėtingos reformos, nors ir kokius puikius rezultatus jos žadėtų.

Yra tik vienas esminis skirtumas: N.Maduro gali vadintis H.Chavezo sūnumi, anūku arba antros eilės pusbroliu, bet jis nėra H.Chavezas. Jis neturės absoliučios valdžios tarp “čavistų” ir nekels tokios paniškos baimės opozicijos stovykloje. Net ir laimėjus rinkimus, jam teks kur kas daugiau laviruoti. Nepakaks dabar deklaruojamos ideologijos, teks įsiklausyti ne tik į savo aplinkos, bet ir į oponentų idėjas.

•

Europos Sąjunga investavo į unikalią nuotolinio bendravimo sistemą UAB „Informacinių technologijų organizacija“ kartu su projekto partneriu UAB „Sedum kompiuteriai“ sėkmingai įgyvendino projektą „Daugiakomponentės ir multifunkcinės paslaugų tarpininkavimo platformos kūrimas“ įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ priemonę „Intelektas LT“. „Informacinių technologijų organizacijos“ ir projekto partnerio „Sedum kompiuteriai“ sukurta tarpininkavimo platforma pasižymi dviem tik jai būdingais privalumais, kuriais nepasižymi jokios kitos panašios platformos. „Pirmasis sistemos unikalumas yra tas, kad platformą galima panaudoti nuotoliniam ekspertų samdymui, jų paieškai bei informacijos keitimuisi ekspertizių - konsultacijų pagalba“, pasakojo UAB „Informacinių technologijų organizacija“ direktorius Paulius Lazauskas.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus ieško tam tikros srities anglakalbio teisininko-eksperto (gyvenančio Australijoje) konsultacijos, pasinaudodamas šia platforma vartotojas tokį ekspertą suranda, surengia virtualų susitikimą su juo ir tam nereikia įdiegti jokios kitos programinės įrangos.

Reikiamu metu sistema praneša apie artėjantį susitikimą SMS žinute, elektroniniu paštu.

Prisijungus prie platformos bus galima bendrauti tiek vaizdo konferencijos, tiek tekstiniu formatu. „Žinoma, bendrauti galima ir „Skype“ ar kitomis panašiomis programomis, bet mūsų sukurta platforma įgalina ne tik įrašyti visą eksperto suteiktą konsultaciją, keisti ir redaguoti skaidres online režimu, bet ir gavus sąskaitos perlaidą atsiskaityti su ekspertu už suteiktas paslaugas (už konsultacijos minutę ar visą konsultaciją)“, - akcentavo P.Lazauskas.

Kita sistemos dalimi jau minėtais įrankiais galima atlikti nuotolinius mokymus ir egzaminus. Tokie mokymai, kai vaizdo konferencija įrašoma arba tiesiogiai redaguojama vaizdo informacija, itin populiarūs Jungtinės Karalystės, JAV ar kitų valstybių presitižiniuose universitetuose. Ji ne tik gerokai palengvina studijas studentams ir dėstytojams, bet ir užtikrina geresnę studijų kokybę.

Kitaip tariant, pasitelkus Europos Sąjungos paramą buvo sukurta inovatyvi paslaugų tarpininkavimo sistema, kuri leidžia paslaugų teikėjui turėti tiesiogonį ryšį su paslaugos gavėju, pritraukti nutolusius klientus, pagerinti paslaugų teikimo kokybę bei sumažinti paslaugų teikimo sąnaudas. Ši sistema svarbi dar ir tuo, kad leidžia ne tik taupiai naudoti gamtos ir žmogiškuosius išteklius, bet taip pat ir visiems brangų laiką, nes sutrumpėja paslaugos teikimo laikas, tai yra vartotojams nereikia naudotis transportu, stovėti eilėse ar konsultuotis telefonu norint gauti paslaugas.

Bendra projekto „Daugiakomponentės ir multifunkcinės paslaugų tarpininkavimo platformos kūrimas“ vertė siekia 1 193 348,00 Lt, o projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondas.

Projekto įgyvendinimo pabaiga - 2013 m. kovo 29 d.

Daugiau informacijos teirautis: Užs. LM-2507 Paulius Lazauskas, tel. 8 671 13 958, el. p.: projektai@ito.lt

2013 04 08 Lietuvos žinios

Verslas

9

Bendrų tikslų įmonės ieško nenoriai LINA MRAZAUSKAITĖ

Klasterių apyvartos augimas*

Lietuvos įmonės į klasterius buriasi vangiai, ir neretai tai daro vien dėl galimybės gauti ES paramą.

Klasterių dalis, proc.

30 54 15

Apyvartos augimas, proc.

1-10 11-30 -

*Nuo klasterių įsikūrimo iki 2012 metų

Iki šių metų birželio 3 dienos viešosios įstaigos, asociacijos ir privatūs juridiniai asmenys gali teikti paraiškas pagal Europos Sąjungos paramos priemonę “Inoklaster LT”, kuria siekiama skatinti klasterių formavimą bei stiprinti Lietuvos verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Pagal šią priemonę planuojama paskirstyti 16,7 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų.

Nors ankstesnė tokio pobūdžio parama nestokoja sėkmingų pavyzdžių, dėl realios jos naudos šalies verslui girdėti ir abejonių. “Norime, kad ši parama paskatintų kurti naujus klasterius ir taip stiprintų sektorių konkurencingumą”, - sakė ūkio viceministras Marius Skarupskas. Anot jo, bus finansuojama klasterio koordinatoriaus veikla, susijusi su įmonių grupei plėtoti reikalingais tyrimais, naujų narių pritraukimu, mokymo programų, konferencijų rengimu. Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento direktorės Ritos Armonienės teigimu, dar anksti prognozuoti, kiek paraiškų bus pateikta. Tačiau ji skaičiavo, kad pagal ankstesnį kvietimą vidutinis paraiškos dydis buvo 0,8 mln. litų už 10,9 mln. litų paremta 14 įmonių.

Susiformuoja dirbtiniai dariniai Kauno technologijos universiteto socialinių mokslų habilituotas daktaras Robertas Jucevičius apgailestavo, kad kol kas Lietuvos įmonės dar vangiai buriasi į realius klasterius, nors projektus ES paramai gauti rašo aktyviai. Esą tuo tikslu kuriami klasteriai joms vargu duoda naudos.

“Nors formaliai tokie įmonių junginiai atitinka klasterio reikalavimus, ryškesnės pridėtinės vertės jie nesukuria. Dažnai įsivaizduojama, kad gauta parama duos bendrovėms asmeninės naudos. Tačiau ji skiriama bendrai veiklai, padedančiai “sulipti” įmonėms į kokią nors verslo sistemą”, - aiškino R.Jucevičius.

Anot pašnekovo, dirbtinai susiformavę ir paramą gavę klasteriai dažnai renginį ar parodą organizuoja vien genami formalumų. Naudos iš to turi tik kuri nors viena įmonė. Tokie dariniai paprasčiausiai nesugalvoja, kaip generuoti naudą visiems jo nariams.

Tačiau R.Jucevičius sakė nenorintis

Klasterių eksporto augimas* Klasterių dalis, proc.

50 33 17

*Nuo klasterių įsikūrimo iki 2012 metų Šaltinis: asociacija “Žinių ekonomikos forumas”

80 proc. šalies baldininkų integruoti į IKEA verslo sistemą, tačiau Lietuvoje į klasterį nėra susibūrę. / LŽ archyvo nuotrauka reikšmę Lietuvoje turintys tekstilės ir aprangos sektoriai. Nors jie nuo 80 iki 100 proc. produkcijos parduoda užsienyje, bendros veiklos rezultatų pasigendama.

R.Jucevičius: “Klasteris leistų parduoti sisteminį produktą ir įmonėms bei visai šaliai duotų visiškai kitą ekonominę naudą.” absoliutinti situacijos ir pabrėžė, kad sėkmingų klasterių šalyje esama. Anot jo, vilties teikia Lazerinių technologijų klasteris, E. verslo klasteris, Modernių namų kūrimo klasteris ir kiti.

Įmonės bursis iš būtinybės R.Jucevičiaus manymu, alternatyvos klasteriams kol kas nėra, todėl įmonės neišvengiamai į juos bursis. “Be daugybės kitų pranašumų, klasteris leidžia racionalizuoti kuriamos vertės sąnaudas. Pasižiūrėkime: mūsų šalies įmonėje ir vakarietiškoje kompanijoje sukuriama pridėtinė vertė paprastai skiriasi, nors abi naudoja tas pačias technologijas, dirba panašiomis sąlygomis. Mūsų įmonių veiklos sąnaudas didina vidinių mechanizmų, “ekosistemos” ir partnerystės ryšių nebuvimas, todėl pelno marža tampa nedidelė”, - dėstė pašnekovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad labai dažnai mūsų rinkos žaidėjai tik vykdo kokią nors specializuotą paslaugą užsienio partneriams. Kitaip tariant, yra “įsiurbti” į užsienio įmonių ar klaste-

rių sistemą kaip tam tikra jos dalis.

Pavyzdžiui, 80 proc. šalies baldininkų integruoti į IKEA verslo sistemą, bet Lietuvoje klasterio nėra sudarę.

“Kol mūsų rinkos žaidėjai nepraranda pozicijų tose sistemose, viskas atrodo lyg ir normalu. Tačiau jie neturi išorinės infrastruktūros - daugelis užsienio rinkai parduoda tik fragmentišką produktą, kitaip sakant, darbo laiką ir jėgą. Tuo metu klasteris Lietuvoje leistų parduoti sisteminį produktą ir įmonėms bei visai šaliai duotų visiškai kitą ekonominę naudą”, - kalbėjo R.Jucevičius.

Kitas pavyzdys, kaip minėjo socialinių mokslų daktaras, - didelę

Lenkijos naftos koncerno “PKN Orlen” valdomai bendrovei “Orlen Lietuva” priklausantis Būtingės naftos terminalas šiemet sausį-kovą, BNS skaičiavimais, perkrovė 2,551 mln. tonų naftos - 11,6 proc. daugiau nei pernai, kai krova siekė 2,286 mln. tonų. Vien kovą terminale perkrauta 952 tūkst. tonų naftos, arba 21 proc. daugiau nei prieš metus. Tai pranešė Klaipėdos uosto direkcija. 2012 metais terminalas perkrovė 8,52 mln. tonų naftos - 4,6 proc. mažiau negu 2011-aisiais.

40 MEGAVATŲ SAULĖS Energetikos ministerija šiemet išdavė apie 640 leidimų mažosioms

V.Ratkevičiaus skaičiavimais, šiuo metu klasteriais save vadinančių grupių Lietuvoje yra apie 30, ir tai, vertinant rinkos mastą, gana daug. Tačiau pagal Europos mastelius lietuviški klasteriai tėra nykštukai. “Mažai rinkai, neintegruotai į tarptautinių klasterių tinklą, tai natūralu. Kita vertus, manau, po metų kitų Lietuvos klasteriai įsilies į tarptautinius klasterius. Pavyzdžiui, jau dabar lietuviai kartu su norvegais, švedais, danais, suomiais ir vokiečiais bando suformuoti verslo konstrukciją, atitinkančią europinį klasterį”, - pasakojo V.Ratkevičius.

Atvėrė kelius į “Facebook”

Bendromis jėgomis didina eksportą

Ankstesniais metais ES parama pasinaudojęs Užupio kūrybinis klasteris džiaugiasi gautais rezultatais.

Kaip pasakojo jo prezidentas Vytautas Ratkevičius, rinkodarai, mokymams ir tyrimams klasteris gavo 1,25 mln. litų, o laboratorinei infrastruktūrai sukurti - dar 6,5 mln. litų.

Pašnekovas pabrėžė, kad ES parama atvėrė neribotas galimybes: dvejus metus trukę vizitai į Silicio slėnį padėjo užmegzti naudingų kontaktų ir visai neseniai apsilankyti “Facebook” būstinėje. “Patekęs į bendrovę, kurios biudžetas turbūt 5 kartus didesnis už tavo šalies biudžetą, jautiesi kaip kosmose. Įspūdinga matyti žmones, kurie įsitikinę, kad dabar ir ateityje jų gyvenime viskas klostysis gerai”, - tvirtino V.Ratkevičius.

Jo žodžiais, tokiose mažose ir uždarose rinkose kaip Lietuva pavienėms įmonėms įeiti į stambias rinkas, pavyzdžiui, Jungtinių Arabų Emyratų ar JAV, labai sudėtinga.

“Kalbu ne apie tai, jog sunku į šias rinkas įstumti savo produktą - sunku tikėtis, kad su tavimi apskritai kas kalbėsis. Tai beveik neįmanoma, nebent turi finansiškai labai stiprią įmonę”, - įsitikinęs Užupio kūrybinio klasterio prezidentas.

Klasteriui “iVita” priklausančios bendrovės “Baltec CNC Technologies” direktorius Gintaras Rimša minėjo, kad norint suburti įmones į bendrą darinį reikia nemažai laiko ir diskusijų. Visos bendrovės siekia tiesioginės ir netiesioginės naudos, o ją pamatuoti labai sunku. Būtent ES parama, kaip teigė pašnekovas, ir padėjo įkalbėti partnerius jungtis bei griebtis bendrų darbų. Klasterio startas buvo sėkmingas - už šią iniciatyvą ankstesnė Vyriausybė jį net apdovanojo.

Pasak G.Rimšos, subūrus atskiras įmones, turinčias savitą konkurencinį požymį, galima tikėtis didesnio poveikio skatinant produktų eksportą. Jo manymu, ypač gerų rezultatų klasteris duoda tuomet, kai vienija skirtingo profilio įmones: tada jos ieško visokeriopos naudos, užuot rūpinusios vien savimi.

Kaip vieną sėkmingų klasterio projektų bendrovės direktorius įvardijo prieš porą savaičių pristatytus bendrovės “Audimas” sportinius marškinėlius - į juos įdiegtos naujausios informacinės technologijos leidžia stebėti žmogaus fiziologinius parametrus. Anot G.Rimšos, pirmosios šio produkto mobiliosios programėlės jau išplatintos per sistemas “Google” ir “Android”.

Trumpai PERKROVĖ DAUGIAU NAFTOS

Eksporto apimties augimas, proc.

1-10 11-30 -

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

saulės jėgainėms gaminti elektrą.

Energetikos ministerijos atstovė Daiva Rimašauskaitė teigė, kad pagal visus iki šiol išduotus leidimus pastatytų jėgainių galia sieks apie 40 megavatų, o bendras leidimų skaičius bus aiškus šią savaitę. Iki balandžio 1-osios gavusieji leidimus iš valstybės turėtų gauti 1,6 lito (integruotoms į pastatą elektrinėms) ir 1,25 lito (neintegruotoms į pastatą) už kilovatvalandę skatinimo tarifus. Energetikos ministerija iki šiol yra išdavusi 11,7 tūkst. leidimų plėtoti mažąsias saulės elektrines, bet tikėtina, kad tik nedidelė jų dalis bus pastatyta.

TEBEBRANGSTA Lietuvos pramonės produkcijos kainos sausį šoktelėjo, o vasarį pakito nedaug - 0,1 procento. Toks pat kai-

nų augimas, kaip skelbia Eurostatas, fiksuotas ir Estijoje. Visoje ES vasarį kainos kilo 0,4 procento. Naujausius duomenis pranešė ES statistikos tarnyba. Latvijoje kainos sumažėjo 0,3 procento. Pramonės produkcija per metus - vasarį, palyginti su pernai vasariu - Lietuvoje išaugo 2,5 proc., Latvijoje - 1,6 proc., o Estijoje - 9,7 proc. - labiausiai ES. Per metus produkcija brango beveik visose ES šalyse, o pigo tik Švedijoje (1,6 proc.) ir Austrijoje (0,5 proc.).

DARBĄ ATIMA ŽIEMA Lietuvoje balandžio pradžioje oficialusis nedarbas buvo 12,4 proc. - toks pat kaip ir kovo pradžioje. Lietuvos darbo birža pranešė, kad balandžio 1 dieną buvo užregistruota 230,3 tūkst. bedarbių. Balandžio pradžioje dau-

giausia registruotų bedarbių buvo Ignalinos - 21 proc., Alytaus - 20,7 proc. ir Zarasų - 19,5 proc. rajonų savivaldybėse. Mažiausiai bedarbių buvo Neringoje - 7,3 proc. ir Trakuose - 8,9 proc., Klaipėdos rajone - 9,2 procento. Tarp didmiesčių bedarbių mažiausiai buvo Vilniuje - 9 proc., Klaipėdoje - 9,3 proc. ir Šiauliuose 9,4 proc., o daugiausia - Panevėžyje 12,8 procento. Kovą darbdaviai pasiūlė 22 tūkst. laisvų darbo vietų. Labiausiai jų skaičius terminuotam darbui kovą smuko nuo sezono priklausančiuose ūkio sektoriuose: žemės ūkio - 46 proc., statybos - beveik 35 proc., taip pat mažiau terminuotų darbo pasiūlymų prekyboje 31,5 procento. Biržos duomenimis, kovą užregistruota beveik 22,7 tūkst. darbo ieškančių žmonių.

LŽ, BNS

1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6749

1 Australijos doleris

2,7890

-0,6848%

10 000 Baltarusijos rublių

3,0835

-0,4605%

1 Kanados doleris

2,6385

-0,5117%

1 Šveicarijos frankas

2,8387

-0,0352%

-0,6355%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3134

-0,6352%

10 Čekijos kronų

+0,3728%

1,3411

10 Danijos kronų

4,6319

-0,0216%

1 DB svaras sterlingų

4,0708

+0,2432%

100 Vengrijos forintų

1,1452

+0,3929%

100 Islandijos kronų

2,1891

+0,5299%

100 Japonijos jenų

2,7780

-1,7243%

100 Kazachstano tengių

1,7725

-0,6488%

1 Latvijos latas

4,9248

-0,0020%

10 Moldovos lėjų

2,1488

-0,6376%

10 Norvegijos kronų

4,6257

+0,0540%

10 Lenkijos zlotų

8,2565

+0,3173%

100 Rusijos rublių

8,4503

-0,4213%

10 Švedijos kronų

4,1036

-0,2949%

1 Turkijos naujoji lira

1,4820

-0,4723%

10 Ukrainos grivinų

3,2835

-0,7797%

2013 04 08, LB

10

2013 04 08 Lietuvos žinios

Verslas

Lietuviai uždirba mažiau už latvius ir estus

G.Nausėda: “Daugelis įmonių savo konkurencingumą palaikė karpydamos veiklos sąnaudas ir prilaikydamos atlyginimų augimą.”

ARVYDAS JOCKUS

Lietuvoje vidutinis mėnesio darbo atlygis yra beveik 200 litų mažesnis negu Latvijoje ir beveik 300 litų menkesnis negu Estijoje. Vidutinis apskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje pernai buvo ne tik mažiausias Baltijos šalyse, bet ir lėčiausiai augo.

Finansų ministerija prognozuoja, kad veikiamas darbo jėgos pasiūlos ir paklausos santykio darbo užmokestis 2013-2016 metais augs 5-6,5 proc. kasmet.

Ekonomistų bei darbo rinkos specialistų nuomone, lietuviai uždirba mažiau ne dėl to, kad mūsų ekonomika silpnesnė arba darbdaviai godesni, o darbuotojai nuolaidesni, ar kad mokame didesnius mokesčius negu kaimynai. Verslininkai esą moka mažiau, nes priversti didžiąją dalį produkcijos išvežti iš šalies, vis daugiau išleisti brangstantiems energijos ištekliams bei varžytis nelygiavertėje kovoje su šešėlyje dirbančiais konkurentais. Tačiau ekspertai pažymi, kad dingsčių nedidinti atlyginimų vis mažėja, ir šiemet jie turėtų augti beveik dvigubai sparčiau nei pernai.

Kuo kaltas eksportas?

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas, teigia, kad Latvijos ir Estijos ekonomika augo dėl vidaus rinkos, o Lietuvos - daugiausia dėl eksporto.

“Tai reiškia, kad Lietuvos ekonomika buvo priversta laikytis griežto atlyginimų režimo, nes tai diktavo tarptautinė rinka, kurioje mūsų prekės konkuravo. Šitas spaudimas atsiliepė ir atlyginimų augimui. Dėl to daugelis įmonių savo konkurencingumą palaikė karpydamos veiklos sąnaudas ir prilaikydamos atlyginimų augimą”, - tvirtino ekonomistas.

Latvijos, iš dalies ir Estijos, ekonomikos augimo pobūdis, anot G.Nausėdos, buvo šiek tiek kitoks, nes jį daugiau lėmė vidaus rinka, ypač paslaugų sektorius. “Tai leido atlyginimams augti sparčiau, nes paslaugų sektorius nesusidūrė su tokiais kon-

N.Mačiulis: “Tyrimai rodo, kad Lietuvoje privačiame sektoriuje labai didelė dalis darbuotojų gauna neoficialų priedą vokeliais.” / Oresto Gurevičiaus nuotraukos

trūksta maždaug 13 procentų. Latvija pastaruoju metu augo sparčiau, bet ta duobė, iš kurios jos ekonomika dabar turi išlipti, buvo daug gilesnė”, - kaimynių šalių skirtumus įžvelgė ekonomistas.

Tačiau N.Mačiulis pažymi, kad realus darbo užmokestis Estijoje augo jau nuo 2011 metų vidurio, Latvijoje 2012 metais, o Lietuvoje pernai dar beveik neaugo, arba atlyginimų augimas buvo lėtesnis negu kainų augimas.

N.Mačiuliui nelengvai sekasi rasti atsakymą, kodėl trijose Baltijos šalyse yra tokia atlyginimų disproporcija, ir lietuviai atrodo prasčiausiai. “Tyrimai rodo, kad Lietuvoje privačiame

Verslo atstovai tiesiai šviesiai sako: su malonumu būtume didinę atlyginimus, bet viską surijo energetika. kurencingumo varžtais, su kuriais susidūrė daugiausia į eksportą orientuota Lietuvos ekonomika. Kol šie skirtumai išliks, mes ir toliau atsiliksime nuo kaimynių valstybių”, - prognozavo G.Nausėda.

Dalis algų vokeliais “nematoma” Nerijus Mačiulis, “Swedbank” vyriausiasis ekonomistas, mažesnių lietuvių atlyginimų priežasčių ieško kitur ir prognozuoja, kad akstinų jų nedidinti yra vis mažiau. “Lietuvos BVP šiuo metu tik 4 proc. atsilieka nuo 2008 metų pradžioje pasiekto piko. O Latvijai iki tokio piko dar

sektoriuje labai didelė dalis darbuotojų gauna neoficialų priedą vokeliais.

Dėl to oficiali statistika “mato”, kad Lietuvoje atlyginimai daug mažesni negu Estijoje ir šiek tiek menkesni negu Latvijoje”, - svarstė ekonomistas.

Jis įžvelgia, kad tai iš dalies lemia Lietuvos ir Estijos kultūriniai skirtumai. Estija ekonomiškai, kultūriškai ir ideologiškai labai suartėjusi su pažangia Suomija, kur šešėlinės ekonomikos dalis labai maža. “Šiuo aspektu Estija išsiskiria, mokesčius mokėti ten mažiau vengiama, ir neoficialus darbo užmokestis - retesnis reiškinys.

Latvijos ir Lietuvos problemos - labiau panašios”, - samprotavo jis.

Vis dėlto N.Mačiulis prognozuoja, kad šiemet Lietuvoje darbo užmokesčio augimas bus beveik dvigubai spartesnis negu pernai. Nes veiksnių, priežasčių ir galimybių nebedidinti darbo užmokesčio lieka vis mažiau.

Suryja išlaidos energijos ištekliams “Manau, kad atlyginimams daro įtaką kai kurie veiksniai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo su tuo visai nesusiję. Pavyzdžiui, per pastaruosius trejus metus patrigubėjo dujų kaina vartotojams. Latvijoje ir Estijoje dujų kaina mažesnė. O pramonės įmonėms dujos dažnai yra pagrindinis tiek šilumos, tiek technologijos proceso šaltinis. Elektros energijos ir šilumos kainos taip pat augo. Verslo atstovai tiesiai šviesiai sako: su malonumu būtume didinę atlyginimus, bet viską surijo energetika. O keliant atlyginimus mažinti konkurencingumą būtų labai pavojinga, nes produkcijos niekas nebepirks”, - mažų atlyginimų mūsų šalyje priežastis vardijo Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius.

Jis taip pat mano, kad smulkios įmonės Lietuvoje dažnai negali įsiskverbti į rinką dėl monopolinę padėtį joje užimančių didelių, dažnai privatizuotų buvusių savivaldybės įmonių, ypač komunalinių paslaugų ir miestų ūkio.

“Naudodamosi monopoline teise tos didelės įmonės mažina darbuotojų skaičių. Kai rinkoje darbuotojų perteklius, niekas nemokės daugiau, jeigu galima pasamdyti pigiau”, - svarstė pašnekovas.

J.Guzavičiaus nuomone, atlyginimai Lietuvoje gali būti mažesni ir todėl, kad, pavyzdžiui, Estijoje Darbo kodeksas liberalesnis negu Lietuvoje. “Ten teismai atleisto žmogaus į darbą po trejų metų bylinėjimosi negrąžina, kai jis jau praradęs kvalifikaciją. Leidžiama darbdaviui pačiam pasirinkti, ką jis nori samdyti. Teismai svarsto tik tai, ar teisingai išmokėtos išeitinės pašalpos”, - teigė jis.

J.Guzavičius įsitikinęs, kad mažesni atlyginimai Lietuvoje mokami ir dėl šešėlinio verslo. “Niekuomet statybininkui nebus mokamas didelis atlyginimas, jeigu šalia dirba įmonė, nemokanti mokesčių. Tokia įmonė visada laimės konkurencinę kovą ar viešuosius pirkimus”, - dėstė pramonininkų atstovas.

•

SKAIČIAI Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, vidutinė apskaičiuota mėnesio alga Lietuvoje padidėjo 2,6 proc., Latvijoje - 4,0 proc., Estijoje 5,5 procento.

Lietuvoje vidutinis mėnesio darbo atlygis popieriuje pernai spalio-gruodžio mėnesiais buvo 646 eurai (2230,5 lito), Latvijoje - 703 eurai (2427,3 lito), Estijoje - 729 eurai (2517,1 lito). Tai yra vidutinis mėnesio atlyginimas Lietuvoje, neatskaičius mokesčių, buvo 8,1 proc. mažesnis nei Latvijoje ir 11,4 proc. menkesnis nei Estijoje. Šaltinis: Latvijos centrinė statistikos valdyba

Trumpai MODERNIZUOJA GAMYBĄ

LŽ archyvo nuotrauka

Lenkijos kapitalo naftos koncernas “Orlen Lietuva” investavo 38 mln. litų į šiuolaikinį sieros gamybos įrenginį. Mažeikių naftos perdirbimo bendrovė pranešė, kad tai yra didžiausias per kelerius pastaruosius metus aplinkosaugos projektas “Orlen Lietuvoje”. “Įgyvendinant aplinkos apsaugos projektą, siekta ne tik pagerinti naftos produktų gamybos procese gaunamos sieros laikymo bei transportavimo saugumą, bet ir darbuotojų darbo sąlygas”, - pranešime spaudai teigė “Orlen Lietuvos” generalinis direktorius Ireneuszas Fafara.

Tokiu būdu “Orlen Lietuva” 40 proc. padidino granuliuotos sieros gamy-

bos pajėgumą ir išplėtė pardavimo rinkas. Naujojo įrenginio pajėgumas dabar siekia 350 tonų per parą, o ateityje jis sieks iki 450 tonų. Pernai “Orlen Lietuva” į gamybos modernizavimą ir aplinkosaugos projektus investavo 253 mln. litų.

MOKĖS DIVIDENDUS VAE Elektros gamybos įmonių grupė “Lietuvos energija” ir elektros skirstomųjų tinklų operatorė “Lesto” jas valdančiai valstybės kontroliuojamai bendrovei Visagino atominei elektrinei (VAE) ketina išmokėti 109,256 mln. litų dividendų. Dėl dividendų bus sprendžiama įmonių akcininkų susirinkimuose balandžio pabaigoje.

BNS skaičiavimais, VAE iš “Lietuvos energijos” turėtų gauti 24,42 mln. litų, o iš “Lesto” - 84,836 mln. litų dividendų. Bendra įmonių mokamų dividendų suma turėtų būti atitinkamai 25,403 mln. ir 102,67 mln. litų. VAE valdo 96,13 proc. “Lietuvos energijos” ir 82,63 proc. “Lesto” akcijų. Pati VAE, kurios 100 proc. akcijų valdo Finansų ministerija, kol kas nėra paskelbusi, ar mokės dividendus. VAE pernai valstybei sumokėjo 275 mln. litų dividendų: iš “Lesto” ji gavo 140,725 mln. litų, o iš jai tuomet priklausiusios elektros perdavimo sistemos operatorės “Litgrid” - 381,086 mln. litų dividendų. “Lietuvos energija” pernai dividendų nemokėjo.

LŽ, BNS

2013 04 08 Lietuvos žinios

Trasa

11

Rusų mokestis atpigino automobilius VIDMANTAS UŽUSIENIS

Rusijoje taikomą utilizacijos mokestį į kaimynę šalį importuojamiems automobiliams mūsų verslininkai atvirai vadina nesąžiningu. Tačiau rusų mokestis naudingas Lietuvos pirkėjams - dėl jo toliau mažėja nenaujų automobilių kainos.

Ko gero, tik nedaugelis lietuvių yra girdėję apie praėjusių metų rugsėjį Rusijoje įvestą automobilių utilizacijos mokestį. Tačiau būtent jis daugeliu atvejų lemia, kad Lietuvoje jau kurį laiką pinga nenaujos mašinos. “Šis mokestis taikomas ir naujiems, ir naudotiems į Rusiją įvežamiems automobiliams. Rusai šitaip gina rinką nuo importuojamos produkcijos”, - dienraščiui LŽ sakė portalo autoplius.lt plėtros vadovas Viktoras Daukšas.

Jo vadovaujamas portalas jau kurį laiką stebi ir fiksuoja, kaip kinta kainos naudotų automobilių rinkoje. Net 410 proc. jos krito, kai 2010 metų liepos 1 dieną Baltarusija prisidėjo prie Rusijos ir Kazachstano sudarytos Muitų sąjungos, kuri jau tuomet taikė didesnius muitus iš trečiųjų šalių įvežamiems automobiliams. Tuomet nenaujų mašinų eksportas į Rytus smuko maždaug 50 proc., o neturėdami kur dėti atsigabentų mašinų pardavėjai viliojo pirkėjus nuolat mažindami kainas.

Viltis atkurti iki 2010-ųjų vidurio buvusią prekybos naudotais automobiliais apimtį sužibo paskelbus, kad nuo praėjusių metų rugsėjo Rusija tapo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare. Stojančios į PPO valstybės įsipareigoja gerokai sumažinti muitus iš kitų organizacijos narių įvežamoms prekėms, o dažnai ir visai juos panaikina. Kaip rodo autoplius.lt duomenys, įstojusi į PPO Rusija kai kuriems į šią šalį importuojamiems automobiliams sumažino muito mokestį net iki 86,3 procento. Tačiau vietoj jo įvedė automobilių utilizacijos mokestį, kuris, kaip teigė V.Daukšas, ne tik nepagerino, bet dargi pablogino naudotų mašinų eksporto į Rusiją sąlygas.

Geresnių laikų tikėjęsi pardavėjai vėl “liko ant ledo” - Lietuvoje toliau esant nenaujų automobilių pertekliui jų kainos vis krinta.

V.Daukšas tikina, kad Rusijoje galiojantis utilizacijos mokestis nėra sąžiningas. / LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos juridinių asmenų rusams parduoti automobiliai gali pabrangti dvigubai. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Bijo rusų Naujausia autoplius.lt automobilių rinkos tyrimo apžvalga “Barometras” atskleidė, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu, vidutinė naudotų automobilių kaina buvo smukusi 1,4 procento. Negana to, 3,5 proc. ji krito 2012 metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu užpernai.

“Galėtume sakyti, jog tuomet, kai vyko aktyvi prekyba su Baltarusija, nenaujų mašinų kaina buvo išpūsta, o dabar ji tampa “normali”. Aišku, verslui nuo to tikrai nėra geriau”, sakė V.Daukšas.

Pasak jo, nemažai lietuvių verslininkų Rusijoje įvestą utilizacijos mokestį vadina nesąžiningu. Dar griežtesnė tarptautinių ekonomikos ekspertų pozicija. Jie atkreipia dėmesį į tai, jog rusų taikomas mokestis prieštarauja PPO reglamentui, ir daro išvadą, kad rinkos saugojimas tokiu būdu yra mažų mažiausiai neleistinas.

Tačiau kritika nevirto praktiniais žingsniais - Rusija ir toliau sėkmingai

Tačiau, kaip sakė V.Daukšas, Lietuvos verslininkus labiausiai erzina ne pats mokestis. “Veždami per sieną mašiną pardavėjai pastebėjo, kad Rusijos muitininkų apskaičiuotas utilizacijos mokestis paprastai būna didesnis nei tas, kuris išvedamas naudojantis Muitų sąjungos interneto svetainėje pateikiamomis formulėmis. Todėl verslininkai pradeda nuo to, kad pirmiausia išsirenka

Šiandien įsiveždamas apynaujį, iki trejų metų automobilį į Rusiją juridinis asmuo privalo sumokėti nuo 1,5 tūkst. iki 9,5 tūkst. litų mokestį. apdeda nauju mokesčiu įvežamus automobilius. “Po dvidešimties metų derybų su Rusija PPO nėra linkusi grįžti atgal ir pradėti konfliktuoti, todėl viskas taip ir “kabo”, - dienraščiui LŽ teigė autoplius.lt plėtros vadovas.

Mokestis, atsiduodantis mistika Anot V.Daukšo, utilizacijos mokestis akivaizdžiai pablogino sąlygas Lietuvos verslininkams eksportuoti naudotus automobilius į Rusiją.

Oficialiai dabar įveždamas apynaujį, iki trejų metų automobilį į Rusiją juridinis asmuo privalo sumokėti nuo 1,5 tūkst. iki 9,5 tūkst. litų siekiantį mokestį. Dėl senesnių nei trejų metų automobilių situacija dar prastesnė. Jiems taikomas mokestis svyruoja nuo 9,1 tūkst. iki 60,2 tūkst. litų. Dėl to mašina gali pabrangti lygiai tiek pat, kiek pati kainuoja.

automobilį, kurį nori eksportuoti, paskui veža jo dokumentus į Rusijos muitinę ir laukia skaičiavimo. Tiktai rankose turėdami sumą, kurią reikės sumokėti Rusijai, toliau sprendžia, ką daryti. Nenorėdami mokėti daugiau, nei suplanavo, verslininkai daro daugybę tokių bandymų”, - dalijosi pastebėjimais autoplius.lt plėtros vadovas.

Blogiausia, pasak V.Daukšo, kad net atvykę į Rusijos muitinę su tikslia suma, kurią ta muitinė ir apskaičiavo, Lietuvos verslininkai vis tiek dažnai priversti mokėti daugiau. “Todėl utilizacijos mokestis ir vadinamas mistiniu”, - stebėjosi LŽ pašnekovas.

Panikai nepasiduoda LŽ kalbintas Kauno automobilių turgų administruojančios bendrovės “Varanas” direktorius Valentinas

Vairavimo mokyklų nykimo metas VIDMANTAS UŽUSIENIS

Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) paskelbti naujausi statistikos duomenys rodo, kad nuo 2008-ųjų mažėja vairavimo mokyklų.

Kyla grėsmė ir kadaise labai populiariai vairavimo instruktorių profesijai.

Iš vairavimo mokyklas kontroliuojančios VKTI internetinio puslapio duomenų matyti, kad vairuotojus rengiančių mokymo įstaigų pastaruosius ketverius metus mažėjo nuosekliai.

Daugiausia jų buvo registruota 2007aisiais - 362. Po metų šis skaičius krito iki 350, 2009 metais - iki 342, 2010 iki 330, 2011 - iki 316. Pernai inspekcijos sąrašuose buvo užfiksuota jau tik 301 mokykla, arba 16,9 proc. mažiau nei prieš penkerius metus.

Dariaus Lesicko, Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos (LVMA) prezidento, teigimu, pirmiausia mokyklų

sumažėjo dėl to, kad į jas ateina vis mažiau mokinių. “Duris užveria vis daugiau netgi seniai veikiančių, didelį patyrimą turinčių mokyklų”, sakė dienraščio LŽ pašnekovas.

Tikras skaičius trečdaliu mažesnis D.Lesicko nuomone, iš tikrųjų veikiančių vairavimo mokyklų skaičius yra dar mažesnis, nei skelbiama oficialioje statistikoje. “Manyčiau, dabar iš tikrųjų veikia apie du šimtus mokymo įstaigų. Likęs šimtas statistikoje greičiausiai yra atsiradęs dėl to, kad nuolat atidaromos naujos vairavimo mokyklos. Verslininkai rizikuoja, investuoja pinigus, tačiau jų atidarytos mokyklos stovi tuščios, be mokinių. O nesant jų, nėra ir pajamų. Vėliau tyliai pradėjusios veikti tokios mokyklos taip pat tyliai ir užveria duris”, - tvirtino D.Lesickas.

LVMA vadovas tikino, kad geriausi vairuotojus rengiančių įstaigų laikai liko toli praeityje. “Maždaug prieš dešimt metų buvo vairavimo mokymo bumas, kai vairuoti auto-

Naujanis pažymėjo, kad Rusijoje įvestas mokestis palietė toli gražu ne visus pardavėjus. “Drakoniškus mokesčius kaimynė šalis taiko tik Lietuvos juridiniams asmenims. Tuo tarpu privatūs pardavėjai atsiperka palyginti nedideliu, ne daugiau kaip 100 JAV dolerių (apie 269 litų) siekiančiu utilizavimo mokesčiu. Ir kadangi daugumą naudotų automobilių iš Lietuvos išveža fiziniai asmenys, pardavėjams kol kas tai nėra didelė problema”, - tikino verslininkas.

V.Naujanis sakė, kad Lietuvos automobilių verslo dalyviai jau įprato greitai prisitaikyti prie spontaniškai besikeičiančių teisės aktų Rusijoje.

“Jei į Lietuvą atvažiuoja pirkėjas rusas, jo vardu įforminame automobilį, ir šis jį išsiveža. Nežinau, kiek ten automobilių leidžiama vienam privačiam asmeniui per metus įsigyti, tačiau tai mūsų šalies verslininkams ir nėra labai svarbu”, - sakė “Varano” vadovas.

Tačiau jis neneigė, jog nenaujų automobilių kainos Lietuvoje galėjo sumažėti ir dėl rusų pradėto taikyti utilizacijos mokesčio. Vis dėlto Kauno verslininkas įžvelgė kitą problemos aspektą nei tas, kurį mato V.Daukšas. “Rusų pirkėjams tas mokestis yra naujas, todėl jiems reikia įsigilinti į situaciją. Kol jie tai padarys, nevažiuos pas mus pirkti mašinų. Manau, situacija pasikeis jau balandžio, vėliausiai - gegužės mėnesį. Tada ir kainos grįš į ankstesnes vėžes”, - optimistiškai kalbėjo V.Naujanis.

•

Specialiuosius kursus baigusių vairuotojų mokytojų ir vairavimo instruktorių skaičiaus pokytis 2007 m.

352

2008 m.

337

2009 m.

488

2010 m.

487

2011 m.

439

2012 m.

257

Šaltinis: VKTI

Vos per ketverius metus Lietuvoje vairavimo mokyklų sumažėjo beveik penktadaliu. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka mobilius mokėsi ir jaunas, ir senas, į mokyklas masiškai plūdo moterys, kurios iki tol mokymuisi vairuoti skyrė mažiau dėmesio. O dabar dažniausiai į mokyklas ateina jaunimas”, pasakojo LŽ pašnekovas.

Ateitis - dar niūresnė D.Lesicko teigimu, neseniai vykusiame asociacijos suvažiavime buvo pažvelgta, kas vairavimo mokyklų galėtų laukti ateityje. “Prognozės nėra guodžiančios. Buvo pateikti Statisti-

kos departamento surinkti duomenys. Jie rodo, kad 25 ir 17 metų asmenų Lietuvoje dabar gyvena po 40 tūkst., o šit 10 metų vaikų jau tėra 30 tūkstančių. Akivaizdu, jog jiems paaugus vairavimo mokyklas lankančių mokinių dar sumažės”, - sakė D.Lesickas.

Nykstant vairavimo mokykloms menksta ir juose dirbančių specialistų poreikis. Anot VKTI pateikiamos statistikos, palyginti su 2009-2010 metais, kai inspekcijoje rengiamus specialiuosius kursus baigė beveik po 500 vairavimo mokytojų bei instruktorių, 2012 metais jų sumažėjo perpus - iki 257 asmenų.

•

12

2013 04 08 Lietuvos žinios

Mokslas

Dešine, kaire, o gal abiem Pasaulyje apie 90 proc. žmonių yra dešiniarankiai ir maždaug 10 proc. - kairiarankiai. Pastaraisiais metais vis daugiau mokslininkų dėmesio sulaukia vadinamieji abirankiai. Į šios srities tyrimus yra įsitraukusi ir VU Medicinos fakulteto profesorė antropologė Janina Tutkuvienė.

MILDA KNIEŽAITĖ

L

ietuvos mokslininkės straipsnis netrukus bus paskelbtas prestižiniame žurnale “Annals of the New York Academy of Sciences” (“Niujorko mokslų akademijos metraštis”). Straipsnio bendraautoris - žymus Maxo Plancko instituto (Vokietija) mokslininkas prof. Wulfas Schiefenhovelis.

Apimant visumą Prof. J.Tutkuvienė prieš metus buvo pakviesta dalyvauti Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė) ir Maxo Plancko instituto organizuotame moksliniame seminare “Lateralizuotas mąstymas: žmogaus rankos dominavimo evoliucija”. Šiame renginyje dalyvavo apie 20 geriausių įvairių mokslo sričių specialistų iš viso pasaulio. Seminarui pasirinkta tema - žmogaus smegenų lateralizacija (funkcijų pasiskirstymas tarp kairiojo ir dešiniojo pusrutulio), susijusi ir su dešinės ar kairės rankos dominavimu. Kaip žinoma, atliekant tam tikras funkcijas dešiniarankių aktyvesnis kairysis, o kairiarankių dešinysis smegenų pusrutulis. Tačiau mokslininkai siekia išsiaiškinti kur kas sudėtingesnius dalykus.

“Nėra taip paprasta, kaip anksčiau manyta, kad paklausęs, kuria ranka žmogus rašo, jau žinai, ar jis yra dešiniarankis, ar kairiarankis. Iki šiol iki galo neišnagrinėta, kaip ir kokiems veiksmams atlikti žmogus naudoja vieną ar kitą ranką ir kaip tai galiausiai siejasi su smegenų veikla, - pabrėžė antropologė. - Daugelis impulsų sklinda į rankas per galvos smegenis, yra jų valdomi, ir tik kai kuriems savisaugos instinktams, tarkim, palietus pirštu karštą orkaitę atitraukti ranką, užtenka reflekso lanko per nugaros smegenis.” Žmogaus smegenų lateralizacijai skirtų tyrimų pastaraisiais dešimtmečiais buvo sumažėję. Pastaruoju metu jie aktyviai atnaujinami. Ir net mokslininkai, kurie dirba molekulinės biologijos ar genetikos srityje, nebesitenkina ląstelių lygmens informacija, o siekia apimti organizmo visumą, tirdami ir makroskopinius reiškinius kaip vienos ar kitos rankos dominavimas. Iš tokių tyrimų mėginama spręsti ir apie smegenų veiklą.

Lietuviški duomenys Vilniaus universiteto (VU) Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjai prof. J.Tutkuvienei vaikų nuo septynerių metų rankų jėgos matavimai ir atlikti išankstiniai skaičiavimai leido dar rašant pirmą disertaciją pastebėti įdomų reiškinį.

Pirmoje klasėje ir berniukų, ir mergaičių abiejų rankų jėga būna beveik vienoda, tačiau per metus įvyksta dramatiškas lūžis, ir daugumos vaikų dešinė ranka gerokai sustiprėja bei pradeda dar labiau dominuoti. Trečiokai jau turi labai aiškiai dominuojančią ir stipresnę dažniausiai dešinę ranką.

Vėlesniais metais procentas vaikų, kurie turi stipresnę dešinę ranką, beveik nebekinta.

Pasaulio mokslinėje literatūroje jau skelbta nemažai tyrimų, kiek maždaug yra dešiniarankių ir kairiaran-

Kad ir kaip stengėsi dešiniarankis, kairiąja rašyti jam nesisekė.

Romo Jurgaičio nuotrauka

kių pagal rankos dominavimą atliekant įvairius veiksmus, pavyzdžiui, rašant, valgant ar tiesiog parodant kryptį. Sudaryta mažiausiai dešimt įvairių klausimynų, pagal kuriuos mėginama sugrupuoti žmones į vadinamuosius kraštutinius dešiniarankius ir kraštutinius kairiarankius bei tarpinį variantą - abirankius. Tačiau mažai kas buvo tyrinėjęs rankų dominavimą pagal jų jėgą.

Neuromokslų žurnaluose per pastaruosius dvejus trejus metus pagausėjo straipsnių, kuriuose skelbiami duomenys, kaip procentiškai pasiskirsto žmonės pagal rankos dominavimą tiriant kompleksiškai: ir klausimynu nustatant, kuriai rankai žmogus teikia pirmenybę, ir matuojant rankų jėgą, ir tam tikra įran-

pirmenybės, jau būtina smegenų veiklos specializacija ir aiškiai pradeda veikti dominuojantis smegenų pusrutulis.

Kas pirma Pasaulyje daugiausia dešiniarankių - vidutiniškai apie 90 proc. žmonių, tačiau kodėl taip yra, iki šiol nežinoma. Teorijų yra įvairių. Viena jų, kaip pasakojo prof. J.Tutkuvienė, skelbia, kad evoliuciniu požiūriu per brangu turėti dvi idealiai funkcionuojančias rankas. Užtenka ir taupiau, kad viena būtų tiesiog pagalbinė.

Anot hipotetinės ir mažai palaikymo sulaukiančios vadinamosios kovos ir savisaugos teorijos, daugelis žmonių yra dešiniarankiai, nes mūsų širdis yra labiau kairėje pusėje. Kovodami

Mėginimai kairiarankius iš prigimties paversti dešiniarankiais gali sukelti neprognozuojamų padarinių. ga tiriant jų miklumą. Tokius kompleksinius tyrimus pernai pradėjo ir prof. J.Tutkuvienės vadovaujami studentai.

Kaip parodė vienus metus tirtų Lietuvos šauktinių duomenys, dėl stipraus fizinio pasirengimo per pirmuosius tris mėnesius, kai jie buvo paimti į kariuomenę, ne tik teigiamai pakito visa jaunuolių fizinė būklė, bet ir labiau padidėjo kairės rankos jėga. Pasak antropologės, kai abi rankos patiria fizinį krūvį, kairė ranka ima vytis dešinę, atsiranda daugiau abirankių.

Kompleksiniai tyrimai leidžia daryti ir kai kurias apibendrinančias išvadas. Pavyzdžiui, tautose, kurios neturi rašto, t. y. ranka nerašoma ir mažiau atliekama kitų smulkių, tikslių judesių, yra daugiau abirankių, nes naudojant abi rankas jėgos pratimams ir mažai atliekant judesių, kuriems reikia miklumo ir tikslumo, greičiausiai lemia fizinė jėga. Sudėtingiems, preciziškiems veiksmams atlikti, kai reikia kurios nors rankos

dešine, galime apsaugoti širdį jai artimesne kaire ranka. Dar viena teorija skelbia, kad pirmiausia smegenų sritys specializuojasi vienus ar kitus dalykus daryti geriau, o dėl aktyvesnio smegenų pusrutulio pradeda dominuoti ir atitinkamai priešingos pusės ranka. Tačiau kodėl pirma aktyvuojasi būtent kairysis smegenų pusrutulis, dar nėra aišku. Šiai teorijai nepritariantys mokslininkai tvirtina, kad yra atvirkščiai: pirma kuri nors ranka pradeda dominuoti, tada - ir atitinkamas pusrutulis pasidaro aktyvesnis. Tokią nuomonę pernai vykusiame seminare pagrindė prancūzų mokslininkė Jacqueline Fagard. Jos pristatytas tyrimas parodė, kad jau embrionas pradeda čiulpti dažniausiai (maždaug 90 proc.) dešinės rankos nykštį, nors gimdoje dar užtenka vietos aktyviai naudoti abi rankas. Tik vėliau užaugęs vaisius dažniau būna kaire puse prispaustas prie motinos nugaros.

Prof. J.Tutkuvienės atliktų tyrimų duomenys sulaukė didelio tarptautinės mokslo visuomenės susidomėjimo. / Asmeninio albumo nuotrauka

Lygiarankių stigma Per naujausius kompleksinius tyrimus išsikristalizavo ir abirankių kategorija. Dėl jų mokslininkų nuomonės taip pat skiriasi, nes kai kurie tyrėjai linkę šią grupę priskirti blogai diferencijuotiems kairiarankiams. Bet kuriuo atveju manoma, kad lygiaverčiai naudoti abi rankas, kaip pabrėžė prof. J.Tutkuvienė, yra problemiškiausias variantas visais atžvilgiais. O mėginimai kairiarankius iš prigimties paversti dešiniarankiais gali sukelti neprognozuojamų padarinių, nes įprastai dominuoja arba vienas, arba kitas smegenų pusrutulis. Vis dėlto yra mokslininkų, kurie mano, kad vienodai naudojant abi rankas stimuliuojamas papildomų jungčių tarp dešiniojo ir kairiojo smegenų pusrutulio susidarymas, o tai padeda rastis įvairioms asociacijoms, skatina kūrybingumą.

Naujausių tyrimų duomenimis, abirankiai kur kas dažniau turi psichikos problemų, yra silpnesnės sveikatos, tarp jų, kaip ir tarp kairiarankių, daugiau pasitaiko homoseksualų.

Kita vertus, abirankių ir kairiarankių intelekto koficientas, palyginti su dešiniarankiais, labai dažnai būna kur

kas aukštesnis ir gerokai dažniau pasitaiko genialumo atvejų, didesnis procentas meno, kūrybos atstovų.

Nors taip pat yra naujausių tyrimų, kurie neigia, kad būtent tarp lygiarankių ir kairiarankių dažniau pasitaiko ekstremalių proto atvejų.

Labai įdomų dėsningumą atskleidė prof. J.Tutkuvienės atliktas abirankių (pagal rankų jėgą) vaikų tyrimas.

Pasirodo, tokie vaikai per visą augimo laikotarpį atsilieka savo fizinės būklės rodikliais. Tarptautiniame seminare pristatyti duomenys sulaukė didelio susidomėjimo ir mokslininkei buvo pasiūlyta publikuoti juos prestižiniame žurnale “Annals of the New York Academy of Sciences”.

“Mano duomenys parodė, kad tie vaikai, kuriuos pagal identišką rankų jėgą galima priskirti prie abirankių, labai skiriasi ir nuo dešiniarankių, ir nuo kairiarankių vaikų, - pasakojo tyrėja. - Įdomiausia, kad tikrieji kairiarankiai ir dešiniarankiai tarpusavyje nelabai skyrėsi augimo rodikliais, o lygiarankiai tiek nuo vienų, tiek nuo kitų labai atsiliko: jų brendimas vėlavo, ūgis visose amžiaus kategorijose buvo mažesnis. Tik prieš pat brendimo pabaigą (tirti vaikai iki 18 metų) pastebėjome, kad lygiarankiai pradėjo sparčiai vytis kitus vaikus visais augimo rodikliais. Be to, kaip parodė bendros sveikatos būklės tyrimas, lygiarankių sergamumas buvo didesnis. Jie dažniau sirgdavo, pavyzdžiui, ir ūmiomis virusinėmis infekcinėmis ligomis.”

Prof. J.Tutkuvienės tyrimas patvirtino kitų mokslo sričių tyrėjų pasaulyje gautus duomenis, kad lygiarankių populiacija yra silpnesnio imuniteto. Kartu iš dalies patvirtintas ir evoliucijos principas, kad išlaikyti du lygiaverčiai veikiančius organus yra savotiškas perteklius (net abiejų inkstų veikla nėra identiška!) ir už jį tenka mokėti.

Ar kairas - blogai Kadaise vyravusį dešiniarankių daugumos požiūrį į kitokią mažumą atskleidė vokiečių antropologo, poligloto prof. W.Schiefenhovelio atliktas tyrimas. Mokslininkas palygino žodžių “kairė” ir “dešinė” semantiką keliasdešimties tautų kalbose ir nustatė, kad 99 proc. “kairė” turi neigiamą prasmę. Prof. W.Schiefenhovelis ir lietuvių kalboje aptiko žodį “kairas”, reiškiantį “blogas, netikęs”.

O ką jau kalbėti apie populiarųjį rusų “lievas”?! Žmonijos prieaušriu galėjo išlikti tik fiziškai stiprūs žmonės. Silpnesniems kairiarankiams ir lygiarankiams, anot dar vienos teorijos, turėjo būti sunkiau, todėl, matyt, jų tiek mažai yra visoje žmonių populiacijoje. Tačiau kodėl, kaip pabrėžė prof.

J.Tutkuvienė, kairiarankių ir lygiarankių iš viso išliko?! Negana to, kai kurių tyrimų duomenimis, pastaruoju metu įvairiose populiacijose jų net šiek tiek padaugėjo. Galimas paaiškinimas - tam tikri kairiarankių ir lygiarankių pranašumai, palyginti su dešiniarankiais. Pavyzdžiui, dažnesni ypatingi proto ar kiti gebėjimai, dešiniarankiams netikėti sprendimai. Taip pat galėjo būti, kad tam tikru raidos etapu žmonija tiesiog įžvelgė ir tokių asmenų naudą.

•

2013 04 08 Lietuvos žinios

Kultūra

13

A.Grikevičiaus laikas vis eina per miestą

Knygos autoriai L.Kaminskaitė-Jančorienė ir A.Švedas lankė ir kalbino režisierių paskutiniais jo gyvenimo metais. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Matydamas, kaip “sovietinamas” jo palikimas, kino režisierius A.Grikevičius juto kartėlį. no lydytoją, o kitame būsimajam režisieriui teko vykdyti Maskvos valdžios užduotį atskleisti miesto transporto problemas. “Jei šį darbą patikėjo Almiui, vadinasi, dėstytojai jį laikė neprastu auklėtiniu”, - darė išvadą A.Baronas. Vėliau, jau Lietuvoje, abudu kūrė filmus apie dirigentą Joną Aleksą, staklių gamyklos inžinierių ir pramoginių šokių mokytoją Tomą Petreikį.

Režisierius A.Grikevičius filmuojant “Sodybų tuštėjimo metą”. 1976 metai.

Juozo Budraičio nuotrauka

Į kino pasaulį - raitomis MINDAUGAS KLUSAS

Nuvertinimas, nedėkingumas, užmarštis mainais į anų dienų šlovę ir populiarumą. Tokios liūdnos patirties įgyja ne vienas iš didžiosios kūrybos pasitraukęs menininkas. Matydamas, kaip “sovietinamas” jo palikimas, kartėlį juto ir kino režisierius Almantas Grikevičius (1935-2011).

Lyg norėdami pakoreguoti šį gyvenimo dėsnį, Vilniaus universiteto istorikai Lina Kaminskaitė-Jančorienė ir Aurimas Švedas lankė ir kalbino režisierių A.Grikevičių paskutiniais jo gyvenimo metais.

Iš pašnekesių atsirado knyga “Epizodai paskutiniam filmui. Režisierius Almantas Grikevičius”, kuri buvo pristatyta sostinės “Skalvijos” kino centre.

Pastaraisiais dešimtmečiais negalėjęs kurti kino, režisierius pats tapo pagrindiniu personažu. Apsigyveno, įsikūnijo, atgimė knygoje. Išties, jos pavadinimas labai taiklus. Kitados “Lietuvos žinių” kalbintas režisierius Algimantas Puipa pasakojo, kaip jo vyresnis kolega paskutiniais savo gyvenimo metais prasitardavęs, esą kasdien vos nubudęs vaikšto po namus ir mintyse kuria filmus. “Įsivaizduojat, kokie demonai jį lankė?” - retoriškai klausė A.Puipa.

Per menininko asmeninės ir kūrybinės istorijos prizmę “Epizoduose” atsiskleidžia sovietmečio kino bendruomenės, lietuvių visuomenės ir valstybės paveikslai. Taip pat tai - A.Grikevičiaus lūpomis papasakota jo paties autobiografija. Prisiminimų tėkmę papildo unikalios dokumentų kopijos ir gausus nuotraukų pluoštas.

Užkariauti ateitį Tą vakarą “Skalvijoje” įvyko ir dar viena premjera: žiūrovai išvydo restauruotą, suskaitmenintą A.Grikevičiaus dokumentinį filmą “Laikas eina per miestą” (1966). Tai antroji iš šešių juostų, kurios atnaujinamos pagal “Meno avilio” projektą “Lietuvių dokumentinio kino antologija”.

A.Grikevičiaus filmas peržengė kino meno ribas, virto asambliažu, skambančia skulptūra, karpiniu, užburiančiu vaizdo ir muzikos derme. Nuostabu buvo patirti, koks šis kūrinys gyvas, kaip jis geba generuoti naujas prasmes. Kad ir epizodas su baltu žirgu, risnojančiu pro rūmus, kuriuose šiuo metu įsikūrusi prezidentūra. Atrodo, A.Grikevičiaus kino smagračiais įsuktas laikas toliau žengia per miestą, demonstruodamas milžinišką kūrybos galią įsibrauti, užkariauti, įsirašyti į ateitį. Ne veltui pristatydamas knygą A.Švedas prabilo apie laiko tiltus...

Ir jau beveik mistinė nuostaba aplankė po renginio, važiuojant naktiniu Anta-

kalniu, kai automobilio langu netikėtai prabėgo filme įamžintas užrašas “Eglutė”.

Neprastas auklėtinis Režisieriaus asistentu šiame filme dirbęs Algirdas Tarvydas prisiminė, kaip jiedu su operatoriumi Zacharijumi Putilovu vienuolika kartų į Šv. Jonų bažnyčios bokštą kėlė sunkią filmavimo įrangą, kaip tris dienas pratūnojo Dominikonų bažnyčios požemiuose. Kūrybinė grupė keldavosi priešaušriu, kad galėtų nufilmuoti bundantį miestą. “Kasryt režisierius ateidavo su naujais gerai apgalvotais sumanymais”, - teigė režisierius ir operatorius A.Tarvydas. Pasak jo, A.Grikevičius tarp sovietinės tikrovės skiaučių sugebėjęs įterpti Lietuvos valstybingumo ženklų, priminti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją.

Pirmasis su A.Grikevičiumi dirbęs kino operatorius Arvydas Baronas prisiminė jųdviejų kursinius darbus Maskvos valstybiniame kinematografijos institute. Viename reikėjo nufilmuoti darbo veteraną plie-

Pagerbti A.Grikevičiaus susirinko gausi jo talento gerbėjų auditorija.

Kino operatorius Jonas Tomaševičius teigė Almantą buvus neprilygstamu montažo režisieriumi, improvizacijos meistru. Jis pats prisidėjo kuriant du A.Grikevičiaus vaidybinius filmus “Jausmai” (1968) ir “Ave, vita” (1969).

“Almantas labai blaškėsi, ilgai ieškojo savęs, stojo į vieną aukštąją, į kitą, - prisiminimais apie kolegą dalijosi J.Tomaševičius. - Vėliau su mūsų ką tik peržiūrėtu filmu kaip su tuo arkliu įžengė į kiną - raitas.” Tada prisiminė knygoje minimą istoriją, kai vokiečių karininkus vaidinantys aktoriai per filmavimo pertrauką vokiškais motociklais ir automatais “užėmė” Garliavą. “Taip, važiavo, - patvirtino J.Tomaševičius. - Bet juk režisierius pats juos ten išsiuntė. Nes jam reikėjo... vyno jam reikėjo.” Operatorius sakė prisidėjęs prie “Jausmų” aktorių Regimanto Adomaičio ir Eugenijos Bajorytės šeimos sukūrimo. Jiems nepastebint nufilmavo pirmąjį jųdviejų kino bandymą. Sėkmingas mėginimas sukurti šeimą buvo jau po to.

Kino dailininkas Galius Kličius teigė, jog režisierius mokėjo dirbti su aktoriais. “Kito tokio Lietuvos kinematografe nepažįstu”, - tvirtino jis. Dailininkas prisiminė, kaip filmuodami liūties talžomą automobilį gatvėje sukėlę spūstį. Tarp jos “aukų” buvo ir Lietuvos TSR partijos CK pirmasis sekretorius Petras Griškevičius. Nuo to karto tokiems filmavimams tekdavo prašyti leidimo.

Lietuviško kino lyderis Dvidešimt trijų vaidybinių filmų operatorius Donatas Pečiūra sakė dar neskaitęs L.Kaminskaitės-Jančorienės ir A.Švedo knygos, tačiau labai džiaugėsi jos viršeliu. “Jame esu aukščiau už A.Grikevičių”, - šmaikštavo jis. Gretindamas lietuviško kino milžinus - Vytautą Žalakevičių ir A.Grikevičių - operatorius tvirtino, jog pastarasis lietuviškame kine pasiekė kur kas daugiau. Anot jo, “Jausmai” yra geriausias visų laikų lietuviškas filmas. O “Faktas” vienintelis lietuviškas filmas, pelnęs apdovanojimą Kanų festivalyje. “Pats V.Žalakevičius dažnai kreipdavosi į Almantą patarimo arba pagalbos užbaigti filmą. Ir šis niekada neatsisakydavo padėti, - teigė D.Pečiūra. - Įsivaizduokit, kokia nesmagi pareiga yra ateiti į kito pradėtą filmą ir tęsti filmavimą. Almantas nesikratė atsakomybės.” Jis jautė apmaudą, kad bendras kūrybinis darbas nutrūko gana anksti. “Devyniasdešimtaisiais išvažiavęs į Čikagą sutikti Naujųjų, juos švenčiau šešiolika metų”, - sakė 2006-aisiais į gimtinę grįžęs D.Pečiūra.

Dedikacija Rašytojas, geriausios 2012 metų knygos “Mano vardas - Marytė” autorius Alvydas Šlepikas joje įrašė dedikaciją režisieriui A.Grikevičiui. Vaidybos fakultetą baigęs rašytojas prisiminė metą, kai negalėdamas dirbti kine A.Grikevičius siekė įsitvirtinti teatre. “Turėjo daug idėjų, bet visi mėginimai baigėsi nuoskaudomis, nieko gero iš to neišėjo, - teigė A.Šlepikas. - Pirmiausia buvo kalti aktoriai. Šito jis tikrai nesitikėjo, ypač iš tų, su kuriais dirbo kine.” Režisierius atnešė jaunajam aktoriui serijinio filmo scenarijų, tuo gerokai jį nustebindamas. Prašė patarimo. Jau daug vėliau, kurdami scenarijų filmui apie vilkų vaikus, A.Šlepikas su kolega Evaldu Ignatavičiumi tuo pačiu reikalu kreipėsi į režisierių, daug diskutavo. “Kai filmo sumanymas žlugo, nusprendžiau scenarijų paversti romanu. Į jį įėjo daug dalykų, apie kuriuos kalbėjo Almantas.

Todėl negalėjau neįrašyti dedikacijos jam”, - sakė A.Šlepikas.

•

14

2013 04 08 Lietuvos žinios

Sportas

Portugalams nepasipriešino

Vilnietės nusitaikė į finalą Vilniaus “Kibirkšties-VIČI-IKI” komanda jau šiandien gali užsitikrinti vietą Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) finale.

Lietuvos tenisininkai penkiuose susitikimuose su portugalais laimėjo vos 20 geimų. / LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos teniso rinktinė Daviso taurės Europos-Afrikos zonos II grupės varžybose Lisabonoje nesugebėjo rimčiau pasipriešinti Portugalijos komandai.

Tris dienas trukusį mačą lietuviai pralaimėjo 0:5.

Sekmadienį varžybos prasidėjo septyniolikamečio Kasparo Žemaitėlio ir vienuolika metų vyresnio Frederico Gilio (ATP reitingas - 213) dvikova. Prieš dvejus metus 62-oje ATP reitingo vietoje buvęs portugalas įveikė Lietuvos tenisininką rezultatu 6:1 6:3, nors savo galimybių šiame mače turėjo ir K.Žemaitėlis. Antrame sete lietuvis pirmavo 3:1 ir, paduodant varžovui, geimo rezultatas buvo 15:40.

“Manau, kad žaidžiau neblogai, nors, tiesą pasakius, rezultatas tikrai galėjo būti geresnis. Stengiausi žaisti agresyviai, diktuoti tempą. Gaila, kad antro seto viduryje nepasinaudojau turėta galimybe pabėgti į priekį”, - po susitikimo teigė K. Žemaitėlis.

Paskutiniame susitikime Lukas Mugevičius 2:6 0:6 pralaimėjo Rui Machado (ATP 278).

Apibendrindamas rinktinės pasirodymą Portugalijoje komandos kapitonas Rimvydas Mugevičius teigė, kad mačo baigtis - visiškai dėsninga: “Prieš kelionę į Lisaboną sakiau, kad važiuojame čia kaupti patirties. Taip, galbūt galėjome laimėti keliais geimais daugiau, tačiau ne tai svarbiausia. Tiesiog sprendėme savo uždavinius. Ir jei manome,

kad mūsų rinktinei reikia užsiauginti stiprius trečią ir ketvirtą žaidėjus, tai ši išvyka buvo tikrai naudinga.”

Pirmąją varžybų dieną L.Mugevičius 0:6, 1:6, 2:6 pralaimėjo Gastao Eliasui, o Dovydas Šakinis 2:6, 4:6, 0:6 neprilygo Pedro Sousai. Šeštadienį vykusiame dvejetų susitikime L.Mugevičius su Mantu Bugailiškiu 3:6, 0:6, 2:6 pralaimėjo G.Eliaso ir R.Machado duetui.

Portugalijoje be Ričardo Berankio ir Lauryno Grigelio žaidusi Lietuvos rinktinė išliko antroje Europos-Afrikos zonos grupėje. Kito sezono varžybų burtai bus traukiami šių metų pabaigoje.

•

LŽ

Pirmosiose LMKL pusfinalio serijos iki dviejų pergalių rungtynėse vilnietės šeštadienį namie 69:50 (26:17, 14:16, 13:5, 16:13) nugalėjo Kauno “AistesLSU”. Du kėlinius aikštėje vyko atkakli kova, o dvikovos favorite laikyta “Kibirkštis-VIČI-IKI” niekaip negalėjo įgyti solidesnės persvaros. Lūžis įvyko trečiame ketvirtyje, per kurį šeimininkės praleido tik 5 taškus ir nutolo 53:38.

“Antroje rungtynių dalyje gynėmės geriau. Gerai susitvarkėme po krepšiais, gudriau sužaidėme puolime”, - sakė nugalėtojų treneris Tadas Stankevičius.

Vilniaus komandai Mantė Kvederavičiūtė pelnė 18 taškų, Kristina Alminaitė - 12, Kristina Vengrytė - 7, Greta Šniokaitė - 6, Lina Pikčiūtė - 4.

“Aisčių-LSU” gretose pasižymėjo Jolanta Marmienė (19 tšk.). Laura Sva-

rytė pelnė 8 taškus ir atkovojo net 17 kamuolių.

Antrosios serijos rungtynės šiandien vyks Kaune. Jei prireiktų trečiųjų, jos ketvirtadienį vėl vyktų sostinėje. “Tikimės, kad pakaks dvejų rungtynių ir jau Kaune galėsime sveikinti viena kitą”, - sakė “Kibirkšties-VIČI-IKI” puolėja Vita Kuktienė.

Per žingsnį nuo finalo yra ir Klaipėdos “Fortūnos” komanda. Klaipėdietės pirmosiose pusfinalio rungtynėse svečiuose 69:68 (15:20, 20:25, 16:9, 18:14) palaužė Kauno “Hoptrans-Sirenų” komandą.

“Fortūnai” daugiausia taškų pelnė Garkeiva Council (29), Tatjana Lichtarovič (12.), Gabrielė Gutkauskaitė (11) ir Monika Grigalauskytė (9). “Hoptrans-Sirenoms” Iveta Šalkauskė - 21, Rasa ŽemantauskaitėMatlašaitienė - 20, Eglė Sarapaitė 11. Rytoj komandos dar kartą susitiks Klaipėdoje.

•

LŽ

“Kibirkštis-VIČI-IKI” (su kamuoliu - L.Pikčiūtė) pirmauja serijoje prieš “Aistes-LSU” / bckibirkstis.lt nuotrauka

Trumpai SUSPENDAVO LEGIONIERIŲ Vilniaus “Lietuvos ryto” krepšinio klubas už vidaus taisyklių pažeidimą suspendavo bulgarą Dejaną Ivanovą. Jis suspenduotas iki antradienio, o tai reiškia, kad 27 metų 205 cm ūgio puolėjas šiandien negalės žaisti LKL rungtynių su “Šiaulių” klubu.

“Lietuvos ryto” vadovai antradienį nuspręs, koks bus D.Ivanovo likimas. Bulgaras LKL čempionate šį sezoną pelno po 6,6 taško ir atkovoja 5,3 kamuolio.

LATVIŲ TRIUMFAS Baltijos krepšinio lygoje (BBL) naujas įrašas - pirmą kartą nugalėtoju tapo Latvijos klubas “Ventspils”. Tai paaiškėjo po šeštadienį Ventspilyje vykusių atsakomųjų finalo rungtynių, kuriose “Prienų” klubas 73:70 (19:17, 19:22, 22:15, 13:16) įveikė “Ventspils” krepšininkus. Tačiau pergalę latviams lėmė pirmasis susitikimas Prienuose, kai svečiai laimėjo 22 taškų skirtumu - 91:69. Šeštadienį po 15 taškų mesdami į aikštelės šeimininkų krepšį pelnė Gintaras Kadžiulis ir Siimas Sanderis Vene, 14 - Artūras Milaknis, po 8 - Aidas Labuckas ir Arminas Urbutis. “Ventspils” komandoje pasižymėjo Janis Timma (15 tšk.), Akselis Vaigoras ir Arturas Berzinis (po 10 taškų). Iki šiol BBL čempionais tapo šiame sezone nedalyvaujantys Kauno “Žalgirio” ir Vilniaus “Lietuvos ryto” klubai.

IŠLIKO DIVIZIONE Antrą pergalę Estijos sostinėje Taline pasibaigusiame pasaulio jaunių (iki 18 metų) II diviziono A grupės

ledo ritulio pirmenybėse iškovojo ir vietą antrajame divizione išsaugojo penktąją poziciją užėmusi Lietuvos (4 tšk.) rinktinė. Lemiamose rungtynėse jaunieji Lietuvos ledo ritulininkai po baudinių serijos 6:5 (0:0, 2:2, 3:3, 0:0, 6:5) palaužė šeimininkės Estijos (1 tšk.) ekipos, kuri patyrė penktą nesėkmę ir liko paskutinė, pasipriešinimą. Tris įvarčius į aikštės šeimininkų vartus, tarp jų ir pergalingą baudinių serijoje, įmušė Paulius Gintautas (47:19, 55:19, 65:00), po vieną Kasparas Falkas (31:26), Emilijus Krakauskas (37:51) ir Erikas Sadauskas (56:02).

PRARADO VILTIS Antrą nesėkmę Vilniuje vykstančiame 2015 metų pasaulio moterų futbolo čempionato Europos zonos 2 grupės atrankos turnyre patyrė Lietuvos rinktinė. 2-ojo turo rungtynes Lietuvos futbolininkės 0:1 (0:0) pralaimėjo į antrąją vietą pakilusiai Farerų Salų vienuolikei ir nepriklausomai nuo paskutinio susitikimo liks ketvirtos grupėje. Vienintelį įvartį į lietuvių vartus įmušė Rannva Andreasen (61 min.). “Komanda tikrai stengėsi, tačiau nepavyko žaidimas puolant, nesisekė sukurti realių progų, - po rungtynių kalbėjo Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Rimantas Viktoravičius. - Šį kartą gynyboje žaidėme geriau. Į vartus stojusi kita vartininkė nenuvylė, vidurio gynėjos taip pat atliko savo darbą.” Paskutines turnyro rungtynes Lietuvos komanda rytoj žais su lydere tapusia Juodkalnijos rinktine, kuri šeštadienį 2:0 (1:0) nugalėjo Gruzijos ekipą.

LŽ

2013 04 08 Lietuvos žinios

Sportas

15

Turkams smogė atgal Lietuvos rankininkai nuplovė gėdos dėmę. Europos čempionato atrankos rungtynėse Vilniuje vakar lietuviai 28:23 (17:13) nugalėjo Turkijos rinktinę ir atsirevanšavo už prieš kelias dienas patirtą skaudžią nesėkmę 26:27.

Nuo rungtynių pradžios lietuviai dominavo aikštėje, tačiau įgyti apčiuopiamo pranašumo šeimininkams nesisekė. Lietuvos rinktinė atitrūko tik prieš pat pertrauką - 17:13.

Antrame kėlinyje lietuviai pirmavo 4-5 įvarčių skirtumu, bet po to įkrito į duobę. 46 minutę turkai pavijo mūsiškius, o netrukus ir persvėrė rezultatą - 22:21. Tačiau greitai rezultatą išlygino Vaidotas Grosas ir šeimininkams pavyko susigrąžinti iniciatyvą. Rungtynių pabaigoje Lietuvos komanda neleido varžovams dar kartą priartėti, o vartus itin sėkmingai gynė Vilius Rašimas, išrinktas naudingiausiu žaidėju Lietuvos komandoje.

“Atlikome gerą varžovų žaidimo analizę, vyrai aikštėje parodė charakterį. Iš karto tvirtai perėmėme iniciatyvą ir visą laiką dominavome. Deja, antrame kėlinyje leidome varžovams persverti rezultatą, bet minutės pertraukėlė ir keli keitimai padėjo vėl išsiveržti į priekį. Klaidas ištaisėme per labai trumpą laiką ir nugalėjome”, -

TURNYRO LENTELĖ (rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai) 1. Prancūzija 4 4 0 0

121:88 8

2. Norvegija 4 2 0 2 119:105 4

A.Malašinskas į turkų vartus įmetė tris įvarčius. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka sakė Lietuvos rinktinės treneris Gintaras Savukynas.

Po 4 įvarčius nugalėtojams pelnė Remigijus Čepulis ir V.Grosas, po 3

- Mindaugas Andriuška, Aidenas Malašinskas, Augustas Strazdas ir Robertas Švedas, po 2 - Povilas Babarskas, Valdas Drabavičius, Tomas

Eitutis ir Skirmantas Plėta. Turkijos komandoje net 10 kartų pasižymėjo Ramazanas Done.

Iki dvikovų su turkais lietuviai bu-

3. Lietuva

4 1 0 3

93:105 2

4. Turkija

4 1 0 3

93:128 2

vo patyrę dvi nesėkmes - jie išvykoje 18:27 pralaimėjo olimpiniams čempionams prancūzams, o Kaune 21:28 neprilygo turkams.

Atrankos turnyrą Lietuvos komanda baigs birželio mėnesį rungtynėmis namie su Prancūzija ir svečiuose su Norvegija. Į Europos čempionatą pateks po dvi geriausios septynių atrankos grupių rinktinės ir viena geriausiai pasirodžiusi iš trečiąsias vietas užėmusiųjų. Atrankos grupėje svarbu nelikti paskutiniam. Nes ketvirtąją vietą užėmusi komanda pasaulio čempionato atrankos varžybas pradės nuo kvalifikacinio etapo.

Per kitas 3 atrankos grupės rungtynes Nansi mieste Prancūzijos rinktinė 32:28 (17:12) palaužė Norvegiją.

Alixas Nyokas ir Nikola Karabatičius prancūzams pelnė po 7 įvarčius, Jerome Fernandezas - 5. Norvegijos komandoje 6 kartus pasižymėjo Espenas Hansenas. Visas ketverias rungtynes laimėjusi Prancūzijos rinktinė jau užsitikrino vietą kitų metų sausį Danijoje vyksiančiame Europos čempionate.

•

“Sūduva” nenori būti nurašoma VILMANTAS REMEIKA

Lietuvos čempionai Panevėžio “Ekrano” futbolininkai 2013 metų A lygos pirmenybėse taškus prarado jau 5 ture.

Panevėžiečiai namie neįveikė Marijampolės “Sūduvos” komandos - 2:2.

O lygiąsias čempionai išplėšė tik per teisėjo pridėtą laiką.

Brazilo šou Po sunkios sezono pradžios, kai “Sūduva” per dvejas rungtynes iškovojo tik 1 tašką, marijampoliečių galimybės kovoti dėl aukštų vietų buvo vertinamos kritiškai. Tačiau suvalkiečiai po truputį įsibėgėja ir neigia skeptikų prognozes.

Panevėžyje “Sūduva” pasirinko gynybinę taktiką - atsitraukę atgal, svečiai laukė savo šanso kontratakose. Įspūdingas rungtynes sužaidė “Sūduvos” brazilas Rafaelis Ledesma. Jis rungtyniavo tik ką išsigydęs traumą. Nors brazilas dar turi antsvorio, lengvai draskė varžovų gynybą. 19 minutę jis po individualaus prasiveržimo įmušė pats, o kėlinio pabaigoje po R.Ledesmos perdavimo pasižymėjo Nerijus Valskis.

Prieš tai rezultatą tolimu smūgiu buvo išlyginęs “Ekrano” latvis Igoris Kozlo-

STATISTIKA Alytaus “Dainava” - Vilniaus “Žalgiris” 0:3 (0:3).

Kamilis Bilinskis (30, 34), Jakubas Wilkas (41).

Panevėžio “Ekranas” - Marijampolės “Sūduva” 2:2 (1:2).

Igoris Kozlovas (35), Vitalijus Kavaliauskas (90+3); Rafaelis Ledesma (19, 44).

Tauragės “Tauras” - Klaipėdos “Atlantas” 0:1 (0:1).

Evaldas Razulis (26).

Pakruojo “Kruoja” - Gargždų “Banga” 4:0 (1:0).

Lukas Kochanauskas (9, 73), Andrius Lipskis (67), Ričardas Beniušis (79). (rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai) 1. Ekranas 4 3 1 0 13:5 10 2. Atlantas 4 3 0 1 5:4 9 3. Žalgiris 4 3 0 1 6:2 9 4. Kruoja 4 3 0 1 10:7 9 5. Sūduva 5 2 2 1 12:4 8 6. Šiauliai 4 1 2 1 4:3 5 7. Banga 5 1 1 3 3:10 4 8. Dainava 5 1 0 4 4:12 3 9. Tauras 5 0 0 5 2:12 0

žaidėme karštligiškai, bet džiaugiuosi, jog sugebėjome iškovoti tašką.”

“Apmaudu, kad paskutinę minutę išsprūdo pergalė”, - apgailestavo “Sūduvos” treneris Darius Gvildys. Jis taip pat pažymėjo solidų R.Ledesmos žai-

V.Urbonas: “Puolime žaidėme karštligiškai, bet džiaugiuosi, jog sugebėjome iškovoti tašką.” vas. Visą antrą kėlinį “Ekranas” stengėsi atakuoti ir išlyginti rezultatą, bet savo tikslą pasiekė tik per 3-iąją teisėjo pridėto laiko minutę. Po kampinio tai padarė Vitalijus Kavaliauskas.

“Tokiose rungtynėse žiūrovai patiria daug gerų įspūdžių, o treneriams tai kainuoja daug nervų, - po rungtynių sakė “Ekrano” treneris Valdas Urbonas. - Antrame kėlinyje ėmė sekti jėgos, buvo sunku atakuoti. Puolime

dimą: “Rafaelis labai stengiasi. Jis stengiasi kontroliuoti savo svorį ir rodo didžiulį norą žaisti.”

“Žalgiris” įsibėgėja Jau kitame ture “Ekrano” laukia dar vienas rimtas išbandymas. Trečiadienį sostinėje čempionai susitiks su Vilniaus “Žalgiriu”, kuriam prieš mėnesį LFF Supertaurės rungtynėse pralaimėjo 0:1. Žalgiriečiai 5 ture ne-

“Sūduvos” kroatas Petaras Bašičius (balta apranga) bando sustabdyti “Ekrano” legionierių iš Nigerijos Uchenną Umeh. / www.alyga.lt nuotrauk turėjo daug vargo žaisdami su Alytaus “Dainava” ir įveikė ją 3:0. Solidžią persvarą vilniečiai susikrovė pirmame kėlinyje po legionierių iš Lenkijos įvarčių - du kartus pasižymėjo Kamilis Bilinskis, vieną - Jakubas Wilkas.

“Alytaus komanda gynėsi devyniese, susispaudė prie savų vartų, o pralaužti tokią gynybą sunku. Varžovai palūžo po antrojo įvarčio. Antrame kėlinyje jau galėjome taupyti jėgas ir rengtis būsimai kovai su “Ekrano” komanda”, - sakė “Žalgirio” treneris Marekas Zubas.

Vilniaus komanda sezoną pradėjo netikėtu pralaimėjimų Klaipėdos “Atlantui” (1:2), tada vienodais rezultatais 1:0 sunkiai palaužė “Šiaulius” ir Tauragės “Taurą”. Dvikovoje su “Dai-

nava” žalgiriečiai jau demonstravo solidesnį žaidimą, nors patys futbolininkai juo nesidžiaugė.

“Kol kas džiugina tik įvarčiai, nes žaidime dar daug ką reikia tobulinti”, - pareiškė gynėjas Andrius Skerla.

“Kruoja” neišnyks Pastarosiomis savaitėmis netilo kalbos apie sudėtingą Pakruojo “Kruojos” klubo finansinę padėtį.

Kalbėta, kad Pakruojo komanda gali išnykti iš šalies futbolo žemėlapio.

Sausį “Kruoją” įsigijo investuotojai iš Šveicarijos, tačiau jų žadėti pinigai klubo kasos taip ir nepasiekė. Streikuodami “Kruojos” futbolininkai buvo nustoję treniruotis. Galiausiai komandą paliko visi legionieriai, išskyrus

vartininką iš Latvijos Marį Eltermanį.

“Kruoja” balansavo ties išnykimo riba, tačiau prieš kelias dienas komandai pagalbos ranką ištiesė Pakruojo rajono savivaldybė, skyrusi pinigų. Parama pradžiugino futbolininkus ir jie vėl ėmė treniruotis. “Kruoja” susitelkė ir vakar net 4:0 sutriuškino Gargždų “Bangos” komandą. Ši pergalė tapo puikia dovana 43-iąjį gimtadienį šventusiam komandos treneriui Aidui Dambrauskui.

“Situacija klube buvo labai prasta.

Tačiau žaidėjai vėl treniruojasi. Gaila, kad Pakruojyje neturime dirbtinės dangos aikštės. Bet su savivaldybės pagalba nuo šiol galėsime važinėti treniruotis į Panevėžį”, - optimistiškai kalbėjo A.Dambrauskas.

•

16

2013 04 08 Lietuvos žinios

Pramogos

Tamsioji romantikė Chinawoman pasitikta šūksniais Atlikėjos tėvai kilę iš Rusijos, o dainininkė gimė Kanadoje. Mama - buvusi balerina, tėtis - inžinierius iš Sankt Peterburgo. Jie 1975 metais iš tuometinio Leningrado emigravo į Kanadą, ten ir gimė Michelle Gurevich. Toronte Michelle išaugo į visą Chinawoman, tačiau supratusi savo pašaukimą ir intymų ryšį su Rytų Europa ji leidosi atgaliniais keliais. Dabar Michelle gyvena Berlyne.

Dėl savo sodraus šamaniško balso ir sentimentalios bei teatrališkos kūrybos Chinawoman neretai lyginama su pačiu Leonardu Cohenu - lietuviškų šaknų turinčia gyva muzikos legenda, irgi iš Kanados. “Tai, ką aš kuriu, yra gana sentimentalu. Tačiau kažkodėl žmonių sąmonėje sentimentalumas dažnai turi neigiamą atspalvį. O aš kaip tik visada ieškau jautriųjų taškų”, - prisipažino kūrėja.

VIKTORIJA SINICAITĖ

Šeštadienio vakarą sostinės menų fabrike “Loftas” skambėjo sentimentalios ir nostalgiškos Chinawoman dainos. Jau kuris laikas prieš koncertą į muzikantės pasirodymą buvo išpirkti visi bilietai.

Be jokių įžangų pusvalandį vėluodama atlikėja iš Kanados pradėjo pasirodymą. Šviesoms pritemus ir pasigirdus pirmiesiems akordams “Lofte” nuvilnijo plojimai ir šūksniai. Buvo akivaizdu, kad čia susirinko tikrų melomanų kompanija, kuri vertina profesionaliąją muziką. Tačiau klausytis Chinawoman reikia būti pasirengusiam, nes tai nėra foninė ar atmosferinė muzika.

Tai prasminga kūryba.

Kai norisi vakarojant pasinerti į save, meilę ir aistrą - jos muzika yra pats tas.

Sparčiai populiarėja Europoje sparčiai populiarėjanti atlikėja vadinama naujosios kartos tamsiai romantiškų baladžių kūrėja. Žinoma, kiekvienas vertina muziką pagal savo skonį, supratimą, šios srities išmanymą, tačiau lyginčiau Chinawoman su birželio mėnesį į Lietuvą atvykstančia populiariąja Lana Del Ray. Sodrus vokalas, o muzika - tarsi lėtai išpučiami dūmai. Chinawoman taip pat turi šviesių, pietietiškų “latin” atspalvių, tas labiausiai ją skiria nuo minėtos L.Del Ray, kuri yra tamsesnė ir galbūt niūresnė.

Per šeštadienio pasirodymą muzikantė porą pirmų dainų atliko vi-

Atlikėjos Chinawoman tėvai kilę iš Rusijos, o dainininkė gimė Kanadoje. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka siškai nebendraudama su publika, bet vėliau Chinawoman gyrė Vilnių ir stovėdama su gitara rankose nuoširdžiai tvirtino, kad jai šis miestas labai patiko. Atlikėja juokavo, kad sėdintieji gali atsistoti,

nebūtina laukti jos leidimo pajudinti klubus. Pristatydama dainą “Vacation from Love” (liet. “Atostogos nuo meilės”) atlikėja juokaudama klausė publikos, kam reikėtų tokių atostogų.

Kas ji “Chinawoman - visai ne kinė. Jos kūryba ypatinga, šiek tiek tamsi - visada išjudina net ir ramiausias sielas”, sakė prodiuseris Viktoras Diawara, pakvietęs atlikėją į Lietuvą.

Organizatoriai jos sodrų balsą lygina su Tanitos Tikaram, o psichozinį intonavimą vadina, lyg joje būtų reinkarnavusis dalelė Jimo Morrisono. Ji pakeri visus, kurie ieško ko nors naujo, negirdėto ir jautraus.

Debiutinis Chinawoman albumas “Party Girl” buvo išleistas 2007 metais. Visos jos dainos yra lėtos, dramatiškos, apie meilę, pasitikėjimą ir moteris. Klubinei nakčiai tokia muzika visiškai netinkama, tačiau kai norisi vakarojant pasinerti į save, meilę ir aistrą - pats tas.

•

“Centras” diktuos medijų ir muzikos madas GINTARĖ ČIULADAITĖ

Šiandien, balandžio 8-ąją, Kaune prasideda tarptautinis medijų meno ir muzikos festivalis “Centras”. Visą savaitę kultūrinėse erdvėse vyks paskaitos, parodos, koncertai, veiks dirbtuvės.

Aštuntą kartą rengiamas festivalis geriausiai žinomas Kaune, nors ir sutraukia menininkų iš visos Europos. Projekto atstovų manymu, tai nesenas renginys, užtat ateityje, kaip tikimasi, taps 100 proc. tarptautinis. Šių metų programoje - meno ir muzikos pasaulyje dar nauji kūrėjai, kurie sujungia muziką ir medijas.

Žinomi ir naujokai Festivalio vadovas Gediminas Navikas LŽ teigė, kad šiais metais atvyksta kaip niekad daug menininkų ir atlikėjų iš užsienio. Tačiau jis pritarė ir minčiai, kad renginys skirtas ne vien parodyti, kas per metus nuveikta Lietuvoje, arba atvežti naujo meno vėjų, bet ir pasirodyti - jauniems menininkams išlįsti į viešumą. “Kaip skambiausią vardą šiemet išskirčiau “Kurak” rinktinę, lietuves merginas “Bionics”, kurias pastatysime scenoje greta žinomų profesionalų”, - komentavo G.Navikas.

Sparčiai populiarėjančių “Kurak” koncertu bus bandoma įtikinti, kad grupė žinoma ne tik Vilniuje, bet ir laikinosios sostinės melomanams. Vienas grupės balsų, muzikantas ir radijo laidų vedėjas Karolis Ramoška ką tik grįžo iš Talino muzikos savaitės, kuri vyko praėju-

sį savaitgalį, ir gali pasakyti, kad jie gerai sutinkami visur: “Taline buvo mūsų pirmasis koncertas, smagu, kad į jį susirinko pilna salė anaiptol neatsitiktinai užklydusių žmonių.”

K.Ramoškai “Kurak” koncertas bus pirmas ir Kaune.

Vieta inovacijoms “Centras” prasidėjo, kai alternatyvios grupės savo kūryboje pradėjo naudoti ne tik garso, bet ir vaizdo formą, prireikė jas sujungti bendru vaizdu. Nuo kitų meno festivalių Kaune jis skiriasi tuo, kad daug dėmesio seikėja tarptautiniams menininkams, didžėjų kultūrai, tačiau ne vien muzikai, bet ir edukacijai. Pats “Kurak” kolektyvas kol kas tenkinasi audioforma, buvo sukurtas tik vienintelis grupės pristatomasis vaizdo filmukas. Karolis nespėlioja, kodėl “Centras” juos pasirinko, bet kuriuo atveju festivalis jam - gera vieta surasti savo publiką.

Dar viena grupė - audiovizualinės poezijos kompanija “AVaspo” po festivalio stogu pristatys savo naują albumą “Kraujuojantis okeanas”. Anot G.Naviko, pasikeitus grupės sudėčiai pasikeitė ir jos skambesys, jis tapo daugiau elektroninis. Festivalio vadas viliasi, kad “Centras” ne tik žengia koja kojon su muzikos tendencijomis, bet ir jas diktuoja.

G.Naviko viltis komentavęs K.Ramoška mano, kad festivaliai ir diktuoja tendencijas, ir jas atskleidžia.

“Renginiai, kurie vienija kūrėjus, sukviečia ne naujokus menininkus. Šie ir suneša inovacijas, organizatoriai tik suteikia vietą - kur. Kita vertus, ką jie pasirenka rodyti tiesiogiai, daro įtaką klausytojui ir žiū-

Šių metų “Centro” perspektyva vadinama alternatyvios muzikos komanda “Kurak”. / Pravda.lt nuotrauka rovui”, - LŽ teigė Karolis, kuris kaip dauguma menininkų vis dėlto nesistengia kurti madų.

Siūlė neapeiti “Fluxus” Be koncertų, festivalyje bus galima dalyvauti edukacinėse paskaitose, jungtinėje šešių menininkų parodoje, tarp kurių - prieš Naujuosius Van Gogho autoportretą nufotografavęs ir didelio spaudos dėmesio sulaukęs Tadas Černiauskas. Dirbtuvėms vadovaus šveica-

rai Luisas Sanzas, Martinas Frohlichas, kurie kūrėjus ir meno mėgėjus supažindins su naujausiomis technologijomis. M.Frohlichas dalyvius mokys kurti vizualizacijas, o L.Sanzo dirbtuvių “Iš 2D į 3D” rezultatus ir eigą taip pat bus galima pamatyti Vytauto Didžiojo universiteto galerijoje “101”, atgimusiame kino teatre “Romuva”.

Savaitę trunkantis festivalis - palyginti trumpa meno apžvalga, tačiau G.Navikas teigė, kad ji itin apmąs-

tyta ir koncentruota. Į Kauną atvežami menininkai, kurie Europoje šiuo metu yra geriausi, aktualiausi.

“Jei reikėtų išskirti unikaliausią “Centro” renginį, siūlyčiau nepraleisti balandžio 13-ąją “Fluxus” ministerijoje vyksiančių koncertų ir progos nemokamai išvysti olando Dieterio Vandoreno performansą.

Jis labiausiai atitinka festivalio idėją - yra audiovizualinis, tarpdisciplininis ir visiškai naujas”, - rekomendavo Gediminas.

•

2013 04 08 Lietuvos žinios

SODYBOS, SKLYPAI PERKA Neatkurtos miesto žemės dokumentus persikelti į rajoną. Tel. 8 653 20 345.

PASLAUGOS Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

• Dokumentų saugojimas • Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus • Dokumentų naikinimas • Dokumentų skenavimas ir e-archyvas Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

BUTAI PARDUODA 4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt).

Tel. 8 699 75 245.

V-10118

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt

17

Klasifikuoti skelbimai

www.archyvusistemos.lt AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutrikimų priežastis. Po kompleksinio medžiagų apytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotis tradicinių priemonių deriniais. Diplomuoto asmeninio trenerio paslaugos. Tel. 8 602 03 836.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

SIŪLO DARBĄ ANGLIJA! Šparagų, bulvių nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 430 Lt! www.extratravel.lt, tel. +370 688 15 532.

Užs. LM-2525

ĮVAIRŪS Parduodu naujus dažų purkštuvus „Point-Zoom“ (kaina - 150 Lt) ir naujus orinius pistoletus (kaina - 150 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapronas ir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių bei šiltnamiams dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus čekiškus klausos aparatus (kaina - 70 Lt), naujus elktrinius prietaisus „Pest Repler“ pelėms, tarakonams, blakėms, skruzdėms naikinti. Tel. 8 670 99 923.

reklama@lzinios.lt

TELELOTO lošimo Nr. 887 2013 04 07 Lentelò - 82 170 (2 x 41 085) Lt ØstriÏainòs - 8 Lt Eilutò - 4 Lt Keturi kampai - 2 Lt 19 16 54 56 67 66 21 72 62 48 33 51 20 69 59 06 30 23 26 50 75 58 35 25 60 55 12 42 15 68 05 10 04 49 44 47 14 36 01 17 40 52 31 74 34 39 37 27 13 Papildomi prizai: 30 000 Lt 0220033 30 000 Lt 0444638 30 000 Lt 0103452 25 000 Lt 0446509 20 000 Lt 0484441 20 000 Lt 0469542 20 000 Lt 0038766 20 000 Lt 0141835 20 000 Lt 0036437 20 000 Lt 0553128 20 000 Lt 0639216 20 000 Lt 0131349 15 000 Lt 0602397 10 000 Lt 0415418 10 000 Lt 0390384 10 000 Lt 0250787 10 000 Lt 0692647 10 000 Lt 0635722 10 000 Lt 0636439 10 000 Lt 0394917 10 000 Lt 0201922 10 000 Lt 0572051 10 000 Lt 0352189 10 000 Lt 0423744 10 000 Lt 0675541 10 000 Lt 0002993 10 000 Lt 0376256 10 000 Lt 0386761 10 000 Lt 0090092 10 000 Lt 0326461 10 000 Lt 0632792 10 000 Lt 0136966 10 000 Lt 0215810 10 000 Lt 0475773 Fiat Punto (TV) Jolita Kiau‰ienò Fiat Punto (TV) Albinas Kunickas Fiat Punto 0370974 Fiat Punto 0722634 10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 1 d.) Onytò Garbuvienò i‰ Varònos r.

10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 1 d.) GraÏina ·etkuvienò i‰ Jurbarko 10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 1 d.) Stanislovas Stefanoviãius i‰ Vilniaus r.

10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 1 d.) Silva Lazdauskaitò i‰ Kauno 10 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 1 d.) Rita Martkoviã i‰ Kauno Pakvietimai ∞ TV: 037*113, 047*195, 011*410.

Prognozò: Aukso puode bus - 300 000 Lt

www.olifeja.lt

Îaidimas JñGA 2 TiraÏo Nr. 4071 2013 04 06 DIDYSIS PRIZAS - 215 562 Lt 01 05 07 18 21 27 + 24 6 skaiãiai - 215562 Lt 5+1 skaiãius - 1458 Lt 5 skaiãiai - 352 Lt 4+1 skaiãius - 211 Lt 4 skaiãiai - 11 Lt 3+1 skaiãius - 5 Lt 3 skaiãiai - 3 Lt 2+1 skaiãius - 2 Lt

Îaidimas KENOLOTO GALITE LAIMñTI 200 000 Lt! TiraÏo Nr. 5439 2013 04 06 SV-11028

03 07 10 11 13 17 21 22 25 31 32 35 37 38 40 47 48 51 55 60

18

2013 04 08 Lietuvos žinios

TV programos

PIRMADIENIS 8 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Pinigų karta” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesigoinė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Įžvalgos”. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės laidos tęsinys 22.15 Dok. f. “Apokalipsė.

Hitleris”. 1 d. “Grėsmė” 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris”(k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!”

10.45 Veiksmo komedija “Tango ir Kešas” (k.) N-7 12.55 “Didžioji sėkmė”

13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Nuo... Iki...”

21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo f. “Visa griaunantis” N-14 0.55 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.50 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 8.00 “Dievobaimingos kalės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 Veiksmo komedija “Sachara” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Gyvenimas yra gražus”

21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Kerštas” 23.00 “CSI kriminalistai” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Pabudimas” 1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-7 8.30 “Auksarankiai” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Komikų klubas” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Žvaigždutės” N-7 21.30 “Užkalnio 5” N-7 22.30 “Tikras kraujas” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Detektyvas Drupis” 8.40 “Žmogus-voras” 9.05 “Draugai IV” (k.) N7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50 “Namai, kur širdis” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” N-7 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 Detektyvė Rizoli” N-7 18.55 “Žodis - ne žvirblis” 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N7 21.00 Kriminalinė veiksmo drama “Brolis” N-14 23.00 Siaubo f. “Džeisonas keliauja į pragarą. Paskutinis penktadienis” S 0.40 “Sveikatos ABC” (k.)

1.10 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”

9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Pramoginės muzikos koncertas. “Linas Adomaitis. 15 metų scenoje” (k.) 13.20 LRT OPUS ORE. Grupės “Fusedmarc” koncertas (k.) 14.20 “Pagauk kampą” (k.)

14.45 “Kai aš mažas buvau” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.15 “Septynios Kauno dienos” 18.45 “Mūsų miesteliai”. Obeliai 19.35 “Šerloko Holmso sugrįžimas” N-7 21.20 “MES 2013” 21.45 Architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių 85-čiui.

“Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai” 22.30 Šarūno Barto kūrybos retrospektyva. Drama “Laisvė” N-7 0.10 Panorama (k.) 0.55 Romantinė komedija “Prancūziška apgaulė” N-14

Lietuvos ryto TV 6.50 Programa 6.54 TV parduotuvė 7.10 Žinios 7.30 “24/7” 8.30 “Supernamai” 9.00 “Mūsų miškai” 9.30 “Pradėk nuo savęs” 10.05 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 11.00 “Mančesterio detektyvės” N-7 12.10 Drama “Žaliasis drakonas” N-7 14.35 “Pažabok stresą!” N-7 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Uraganų persekiotojai” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Uraganų persekiotojai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Olimpo apgultis” - 12.15, 15, 17.45, 20.30 val.

“Nitro Circus Movie” (3D) - 19 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.45, 16.30, 19.30, 21.50 val.

“Sielonešė” - 10.30, 13, 15.45, 18.30, 21.40 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 13.15, 16, 19, 21.20 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 11.15, 16.15, 21.15 val.

“Pagalbos šauksmas” - 15.15 val.

“Tapatybės vagilė” - 12.30 val.

“Tamsus dangus” - 21 val.

“Parkeris” - 13.30, 18.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.

“Krudžiai” - 14, 16.45, 19.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 20.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11 val.

“Gimtadienis” - 21.30 val.

“Valentinas vienas” - 18 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Olimpo apgultis” - 11.30, 14.45, 18.15, 21.15 val.

“Teresės nuodėmė” - 15.20, 18.20, 21 val.

“Pilnos rankos pistoletų” - 20.30 val.

“Nitro Circus Movie” (3D) - 19 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 12.30, 15.15, 17.45, 22 val.

“Sielonešė” - 15, 18, 20.40 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11, 13.45, 16.30, 19, 21.40 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16.10 val.

“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val.

“Krudžiai” (originalo kalba) - 16.30 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 14.10, 18.40, 21.20 val.

“Mama” - 15, 19.30 val.

19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Sklifosovskis” 22.05 “Kamenskaja” 23.05 “Šalies budėtojas” 0.05 V.Černomirdino 75-mečiui. Filmas “ČVS” 0.50 Merginos 1.30 Žinios+ 1.50 Vaid. f. “Inžinieriaus Garino žlugimas”. 1 s. 3.00 Visa Rusija 3.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic

7.00 Drama “Raudonoji uola” N-7 9.25 Dok. f. “Kelionė į vandenyno gelmes” 11.00 Trileris “Dvylika” N-7 13.00 Drama “Elektriniame rūke” N-7 15.00 Trileris “Trys įtemptos dienos” N-7 17.10 Drama “Psichoanalitikas” N-7 19.00 Veiksmo f. “Audros karys” 21.00 Drama “Infiltruotieji” N-7 23.25 Komedija “Skaistuolė amerikietė” N-14 1.00 Trileris “Dėžė” N-7

11.15 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 11.45 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Chelsea” “Rubin” 13.35 Ledo ritulys. KHL finalas 15.35 Rankinis. Europos čempionato atranka. Turkija - Lietuva 17.00 Rankinis. Europos čempionato atranka.

Slovakija - Latvija 18.25 Ledo ritulys. KHL finalas.

Tiesioginė transliacija 21.00 Pokeris. The Big Game turnyras 21.55 Futbolas. Anglijos Premier lyga.

“Manchester United” - “Manchester City”. Tiesioginė transliacija 0.00 Ledo ritulys. KHL finalas

Balticum TV

Discovery

8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Klaipėdos savaitė” (k.) 9.30 “Aukščiausia klasė” 10.30 “GSG 9: elitinis būrys” N-14 11.30 “Burlaivių pėdsakais: kodėl nebuvome jūrų valstybe?” 12.00 Drama “Žiedo istorija” N-7 14.05 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 14.35 “Jūros patruliai” 15.35 “Ieškokime geriausio!” 15.50 Drama “Nekaltųjų balsai” N-7 17.45 “Klaipėdos savaitė” (k.) 18.15 “Maisto detektyvai” 18.45 “Broliai detektyvai” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Vaiduokliškos istorijos” 20.45 “Kinomano užrašai” 21.00 “Mįslingas personažas” N-7 23.00 “Balticum TV” žinios 23.15 “Senas geras faras” N-7 0.15 “Komanda Č” N-7

7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didelės statybos 13.35 Kelių pabaisos 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Dingęs bagažas 22.00 Pagaminta Amerikoje 23.00 Vaikinai iš Jukono 0.00 Naminės degtinės varytojai 1.00 Ekstremalus pasaulis

Balticum Auksinis

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 Ieškotojai 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios.

Sportas 16.55 Svetimos paslaptys 17.40 “Pagaminta SSRS” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios

National Geographic TV 9.00 Ryto programa 10.00 Milžiniškas aštuonkojis 11.00 Žiauriausi JAV kalėjimai 12.00 Lėktuvų avarijų tyrimai 13.00 Užmiršti Biblijos personažai 14.00 Išvaizdą keičiantys gyvūnai 15.00 Nepaprasti aligatoriai 16.00 Lėktuvų avarijų tyrimai 17.00 Užmiršti Biblijos personažai 18.00 Midvėjus. Japonų generolo planas 19.00 Žiauriausi JAV kalėjimai 20.00 Amerikiečių kolonija 21.00 Kalintys užsienyje 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Amerikiečių kolonija 0.00 Kalintys užsienyje 1.00 Nakties programa

Teatras “Be ryšio” - 20.30 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 21 val. “Šalutinis poveikis” - 18.30 val.

“Ana Karenina” - 18.15 val.

MULTIKINO “Olimpo apgultis” - 16.30, 19, 21.30 val.

“Emigrantai” - 15, 17, 18.45val.

“Sielonešė” - 10.45, 13.30, 19, 21.45 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 14.30, 17, 19.30, 22 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Pagalbos šauksmas” - 19.45, 22 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 14, 19, 21.15 val.

“Parkeris” - 21 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.30, 13, 15.15, 17.30 val.

“Krudžiai” - 11.30, 12, 14.30, 16.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.45, 16.15 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Linkolnas” - 17.15, 20.15 val.

“Nitro Circus Movie” (3D) - 19 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13, 21.45 val.

“Sielonešė” - 10.45, 13.30, 16.15, 18.50 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 15.45, 18.30, 21.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.15, 14, 16.30 val.

“Krudžiai” - 12.30, 15, 17.45, 20.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 21.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11.45, 14.30 val.

“Valentinas vienas” - 11, 16, 21 val.

“Argo” - 13.15, 18.15 val.

VILNIUS

KAUNAS

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 10 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė” 11 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 9 d. 14 val. Mažojoje salėje. “Unė” 9 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje.

“10 dialogų apie meilę” 10 d. 14 val. Mažojoje salėje. “Bunkeris”

KAUNO DRAMOS TEATRAS 10 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Bjaurusis” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 12 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 9 d. 19 val. “Sesuo” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 12 d. 18 val. “Medinės žvaigždės” KAUNO TEATRO KLUBAS 10 d. 19 val. “I love you, Maria” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 9 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Prie barjero”

KLAIPĖDA

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Džekas milžinų nugalėtojas” - 10.45, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.

“Pagalbos šauksmas” - 21.15 val.

“Nitro Circus Movie” (3D) - 19 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 13, 15.30, 18, 20.30 val.

“Krudžiai” - 14.10, 16.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 8 d. 10.15, 12.45 val.

“Sielonešė” - 15.15 val.

“Valentinas vienas” - 21 val.

KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 10 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Vakarienė su idiotu” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 12 d. 18 val. “Rimti žaidimėliai”

ŠIAULIAI 10 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje, “Katedra” 11 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Hamletas mirė.

Gravitacijos nėra” 11 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje.

“Paskendusi vasara” JAUNIMO TEATRAS

ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 11 d. 16 val. “Trys draugai”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 8 d. 18 val. Moksleivių dramaturgijos festivalis (Juozo Miltinio gimnazijos renginys) 9 d. 13 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių” 10 d. 18 val. Vilniaus mažasis teatras.

“Madagaskaras” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS”

“Sniego karalienė” (3D) - 11, 13 val.

“Sniego karalienė” - 10 val.

KAUNAS CINAMON “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) 10.40, 19.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 11.25, 13.45, 16.10, 18.35, 21 val.

“Emigrantai” - 20.45 val.

“Sielonešė” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 21.15 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 22.05 val.

“Pagalbos šauksmas” - 21.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 13, 15.15, 17.30 val.

“Krudžiai” - 12, 14.15, 16.30, 18.45 val.

“Tapatybės vagilė” - 12.30 val.

“Valentinas vienas” - 14.45, 17, 19.15 val.

FORUM CINEMAS “Olimpo apgultis” - 12.15, 15, 18, 20.30 val.

“Nitro Circus Movie” (3D) - 19 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.25 val.

“Tapatybės vagilė” - 13.30, 18.30 val.

“Mama” - 16.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 19 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 10, 11.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.30, 17.20 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.25, 21.20 val.

“Olimpo apgultis” - 19.15 val.

I SALĖ “Parkeris” - 21.15 val.

“Pagalbos šauksmas” - 13.10, 19.30 val.

“Emigrantai” - 10.10, 11.40, 15, 16.30, 18 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Tamsus dangus” - 13.15, 18 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 21.45 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 21.45 val. “Šalutinis poveikis” - 16 val.

“Tamsus dangus” - 13.30, 21 val.

“Pagalbos šauksmas” - 11.15, 18.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 17.45 val.

“Valentinas vienas” - 17.15 val.

“Hičkokas” - 15.15, 20.30 val.

SKALVIJA “Atostogos prie jūros” - 21.20 val. “Šalutinis poveikis” - 19.20 val.

“Pi gyvenimas” - 17 val.

“7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” - 15 val.

PASAKA “Saugus prieglobstis” - 20.45 val.

“7 dienos Havanoje” - 18 val.

“Lietuva tiesiogiai” (k.) 18.00 Žinios 18.35 Dok. f.

“Greičio festivalis” N-7 19.00 LKL čempionatas. Šiaulių “Šiauliai” - Vilniaus “Lietuvos rytas”. Tiesioginė transliacija iš Šiaulių 21.00 “Reporteris” 21.45 “Kitaip. Su Nomeda” 22.45 “Merdoko paslaptys” N-7 23.55 “Reporteris” 0.40 “TV pokštai” N-7

“Eilinis Džo. Kerštas” - 12, 14.45, 17.45 val.

“Sielonešė” - 13.30, 16.15, 19.15, 21.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 13, 15.45, 18.45, 21.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 19, 21.30 val.

“Parkeris” - 13.15, 18.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.

“Krudžiai” - 13.45, 16.30 val.

“Mama” - 20.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45 val.

“Valentinas vienas” - 11, 16, 20.45 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 21.15 val.

“Nitro Circus Movie” (3D) - 19 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 15.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 13 val.

“Krudžiai” - 14, 16.30, 19 val.

“Valentinas vienas” - 15.30, 20.45 val.

9 d. 18 val. “Jei taip, tai šitaip” 10 d. 11 val. Spektaklis-ekskursija “Ekspedicija į teatro vidų” 10 d. 18 val. “Gupelė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 10 d. 18 val. “Stabmeldžiai” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 8 d. 18.30 val. Koncertas, skirtas Tarptautinei romų dienai 9 d. 18 ir 20.30 val. “Kitas kampas” 10 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Visu greičiu atgal!”

11 d. 18.30 val. “Madagaskaras” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 10 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras” KEISTUOLIŲ TEATRAS 11 d. 19 val. “Penktas veiksmas” 12 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...”

MENŲ SPAUSTUVĖ 9 d. 19 val. Juodojoje salėje. Oskaro Koršunovo teatras. “Ugnies veidas” 9 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”.

“Brangioji mokytoja” “DOMINO” TEATRAS 10 d. 19 val. “Daktaras” 11 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 10 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Vasarvidžio nakties sapnas” 11 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija” MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK” 8 d. 19 val. “Laisva meilė”

9 d. 11 val. Teatras “Cezario grupė”.

“Superagentas 000” 9 d. 18 val. Teatras “Cezario grupė”. “Nutolę toliai” 10 d. 18 val. Šiaulių dramos teatras. “Už durų” 11 d. 18 val. Teatras “Atviras ratas”.

“Brangioji mokytoja” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 11 d. 18 val. Grupės “Liūdni slibinai” turas “Pavasaris be jokių Ė” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 10 d. 10 val. “Zuikelių mokykla”

ALYTUS ALYTAUS MIESTO TEATRAS 8 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

ŠILUTĖ ŠILUTĖS KULTŪROS CENTRAS 8 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

ŠILALĖ ŠILALĖS KULTŪROS CENTRAS 8 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalbą vyrai?”

KUPIŠKIS KUPIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KELMĖ KELMĖS KULTŪROS CENTRAS 10 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

BERNATONYS BERNATONIŲ KULTŪROS CENTRAS 9 d. 10.30 val. Panevėžio lėlių vežimo teatras.

“Zuikelių mokykla”

2013 04 08 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:37 leidžiasi 20:06 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+6 Oslas

Šeštoji delčios diena

Delčia IV 03

Jaunatis IV 10

Priešpilnis IV 17

+1 Helsinkis

+3

Stokholmas

Pilnatis IV 24

+3

Dublinas +7 +8 Londonas

+3 -4

Šiauliai

+3 -5

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo

Ukmergė +3 -5

Kaunas Šiandien: debesuota, daug kur žadama šlapdriba. Temperatūra dieną apie 3 laipsnius šilumos.

VILNIUS +17 +3 -5

+11 Amsterdamas

+12

0

Lisabona

Alytus Druskininkai

+3 -6

+13 Madridas

+18 Barselona

+4 Ryga

+7 Kopenhaga

+10 Paryžius

Kėdainiai +3

+3 Sankt Peterburgas

Talinas

13:29

Palanga

19

Vilnius Minskas +4 +2 Varšuva +5

+6

Berlynas +8 Praha

+9 Miunchenas

+14 Nica

+16 Roma

+3 Maskva

+3

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +9 +10 +12 Bukareštas Varna Dubrovnikas +9 Sofija +15

+20

Stambulas +14

Malaga Rytoj: debesuota su pragiedruliais, be kritulių.

Temperatūra naktį 4-7 laipsniai šalčio, dieną sušils iki 5 laipsnių.

+16

98-oji metų diena. Balandžio aštuntoji, pirmadienis, pirmoji 15-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 267 dienos.

Alžyras +18

Tunisas +21

Atėnai

+19 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Alma, Dionizas, Girtautas, Julija, Skirgailė, Valteris.

Geros dienos!

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Avinas 03 21 - 04 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 29 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Kryžiažodžių, spausdintų 03 18 - 03 23, atsakymai: VĖŽIAUTOJAI JUODAS GRŪDAS BERNAS ŠARKA ZEBRAS RAUDONA UOGA Redakcijos prizą laimėjo ONA GOVORENKOVA iš Vilniaus r.

Tel. pasiteirauti 8 5 249 2152

Balandžio 6 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Turėsite jėgų, naujų idėjų ir sveiko entuziazmo įgyvendinti senus sumanymus. Net jei teks rizikuoti, nepasiduokite. Kuo daugiau sieksite, tuo daugiau turėsite.

Jautis. Daug kas ims nervinti, stigs noro dirbti, toleruoti kolegų išsišokimus. Jei tik galite, sprukite iš darbo. Emocinė būsena gali pabloginti santykius ir su artimaisiais.

Dvyniai. Ypač gerai jausite, kas jums nuoširdžiai simpatizuoja, o kas slapta galanda kardą. Kad ir kaip nepatiktų situacija, neišsišokite, nekovokite su vėjo malūnais.

Vėžys. Neatskleiskite paslapčių, profesinių ketinimų, kol tvirtai neapsisprendėte, kaip elgsitės.

Vadovaukitės savo galva ir intuicija.

Nieko nedarykite skubėdami.

Liūtas. Laiko siekiams įgyvendinti turite pakankamai. Pasirūpinkite, kad neprarastumėte to, ką sukūrėte. Būkite kiek įmanoma nuoširdesni. Geriau išvis nieko nesakyti, negu meluoti.

Mergelė. Jau seniai taip gerai nesijautėte žinodami, kad esate vertinami ir mylimi. Tikėtina, kad sulauksite padėkos už kadaise darytus gerus darbus.

Svarstyklės. Koją gali pakišti jūsų patiklumas, noras viską išbandyti patiems. Pristabdykite arklius. Kam rizikuoti, jei tą patį tikslą galite pasiekti diena ar dviem vėliau.

Skorpionas. Atrodys, kad pasiklydote kreivų veidrodžių karalystėje. Norėjote viską užglaistyti, o įsipainiojote į santykių voratinklį.

Mažiau klausykite, kas ką šneka. Šaulys. Nesivaikykite nerealių idėjų, neužsimokite per plačiai.

Tegu viskas, bent jau kol kas, lieka kaip buvę. Susitikę su draugais sužinosite daug įdomios, naudingos informacijos.

Ožiaragis. Bus sunku objektyviai vertinti įvykius. Daug ką lyginsite su tuo, ką jau patyrėte, išgyvenote. Tačiau atsakymų nerasite. Pozityviau žvelkite į viską, kas su jumis susiję.

Vandenis. Naudos ir malonumų patirsite, jei visą dieną turėsite su kuo bendrauti, organizuoti susitikimus, renginius. Daugiau atidumo ir atsargumo reikės dirbant su technika. Žuvys. Nestokosite originalių idėjų. Tik vargu ar rasite, kas jas palaiko ir nori padėti. Visas genialias mintis užsirašykite ir leiskite joms susigulėti.

20

2013 04 08 Lietuvos žinios

Margumynai

Pirmas moterų klubas Londone

11 dienų po sniegu

Nuo XVIII amžiaus Londono moterims nevalia įkelti kojos į džentelmenų klubus. Tačiau dabar jau XXI amžius, moterys gali daryti tą patį, ką ir vyrai.

Jos to ėmėsi dar stilingiau.

Prabangiame Londono Belgravios rajone duris atvėrė pirmas moterų klubas “Grace Belgravia”, kuriame viskas skirta “vidaus grožiui”.

Bendramintės ten gali sutelkti dėmesį į savo sveikatą, gerovę ir gyvenimo stilių. Klubo įkūrėja Kate Percival subūrė komandą geriausių Londono specialistų - nuo antakių pešiotojų iki jogos.

Narių paslaugoms - puikiai įrengtos ir pritaikytos patalpos, kuriose jos gali mėgautis Spa, masažais, įvairiomis terapinėmis procedūromis. Gimnastikos salei vadovauja Didžiosios Britanijos ministro pirmininko žmonos Samanthos Cameron asmeninis treneris, yra šokių pamokos ir medicinos įstaiga, vadovaujama karalienės gydytojo dr. Timo Evano.

Numatyta ir “mažmeninė terapi-

Po sniegu ištvėrusi avis tapo interneto sensacija.

Jaunas Škotijos ūkininkas atkasė avelę, kuri prabuvo po trijų metrų sniego sluoksniu 11 dienų ir liko gyva, nors dauguma kitų avių, kurias taip pat užklojo storas sniegas, žuvo.

Devyniolikmetis Stuartas Mactieras kasė sniegą tikėdamasis aptikti avies palaikus, bet nepaprastai nustebo išvydęs, kad avelė jam sumirksėjo. Manoma, jog gyvulėliui pavyko likti gyvam todėl, kad snie-

•

/ Reuters/Scanpix nuotrauka

ge buvo properšų, tad avelė galėjo kvėpuoti, taip pat laižyti sniegą.

Ištraukta 4 metų avelė buvo šiltai užklota ir pagirdyta energiniu gėrimu. Dabar ji jau jaučiasi gerai ir netrukus turėtų ėriuotis. Avis ėda ir vaikštinėja po ūkį.

Tėvams padedantis jaunasis ūkininkas S.Mactieras įdėjo išgelbėtos avies nuotraukas į “Facebook” socialinį tinklą ir sulaukė daugiau kaip 16 tūkst. lankytojų vos per vieną dieną. Po sniegu ištvėrusi avis, virš kurios dar buvo kelios negyvos

avys, tapo interneto sensacija. Vietos veterinaras avies išsigelbėjimą laiko stebuklingu ir mano, kad gyvulys turėjo rasti ir kokios nors žolės paėsti, kitaip tokiomis sąlygomis būtų išgyvenęs vos kelias dienas. Ūkyje laikoma daugiau kaip 2 tūkst. gyvulių - avių ir galvijų. Kai prasidėjo stiprus snygis, kai kurios avys buvo ganyklose. Keliai į ūkį buvo užversti, ir jos nesugebėjo grįžti namo. Kelios dešimtys jų žuvo po sniegu.

•

Ukmergė buria žadintuvų chorą

Londono klube “Grace Belgravia” moterys gali rūpintis savo gerove.

Designboom.com nuotrauka

Vedę vyrai uždirba daugiau Tokią išvadą padarė Rusijoje esančios Aukštosios ekonomikos mokyklos dėstytojai, nustatę, kad vedę vyrai uždirba 30 proc. daugiau nei viengungiai.

DAIVA BARONIENĖ

Ukmergė, besirengianti savo 680 metų sukakčiai, tikisi, kad šventės dieną mieste čirkš 680 žadintuvų.

Ukmergiškiai raginami apžiūrėti savo namų palėpes, sandėliukus, pašiūres ir paieškoti senų, bet dar veikiančių žadintuvų. Jie turi būti mechaniniai, prisukami. Iš rastų ir suneštų žadintuvų žadama sudaryti chorą ir taip pasiekti naują Lietuvos rekordą.

Ukmergės savivaldybės atstovė Rūta Sagatauskaitė sakė, jog toks sumanymas kilo jubiliejinę šventę rengiančiam Kultūros ir viešųjų ryšių skyriui. Miesto gimtadienis bus švenčiamas birželio 1-ąją. Norima, kad ši sukaktis išsiskirtų iš kitų ir kad kuris nors šventės akcentas ilgam įsirėžtų į ukmergiškių atmintį.

Todėl miesto gyventojai ir buvo paprašyti sunešti 680 žadintuvų, t. y. tiek, kiek Ukmergei sueina metų.

Ukmergiškiai paskambino ir į Lietuvos rekordų registravimo agentūrą. Jos darbuotojai pareikalavo, kad visi žadintuvai būtų mechaniniai, veikiantys ir suregistruoti.

“Kam negaila, prašome žadintuvus dovanoti, o kurie dovanoti nenori, tegul juos paskolina”, - pasakojo R.Sagatauskaitė. Iki praėjusio

ja”: prabangiausios parduotuvėlės suteikia intymumo jausmą, tarsi būtų skirtos asmeniniam naudojimui.

Klubo bibliotekoje kas savaitę rengiami seminarai ir diskusijos. Damų, kurios nori papietauti ar susitikti su draugėmis, laukia “Grace Cafe” baras ir restoranas, siūlantis organinį, sezoninį ir vietos ūkininkų maistą. Valgiaraštį sudaro toli gražu ne vien avižos, grūdai ir dietiniai produktai, porą kartų per savaitę bare galima mėgautis kokteiliais iki vėlumos.

Narystė šiame moterų klube per metus kainuoja 5500 svarų sterlingų, o stojimo mokestis - 2 tūkst. svarų.

Kiekvienai narei skiriamas “asmeninis angelas”, kuris patars, kaip pasirinkti geriausią programą nuo senėjimo ir sudaryti veiksmingą mitybos planą.

35 kartus per metus patekti į klubą gali ir užsienietės, sumokėjusios metinį 3500 svarų sterlingų ir 1500 svarų stojimo mokestį.

Vyrai griežtai neįleidžiami, yra tik viena išimtis - ketvirtadienio vakarą, kai nusižengiant šimtmečių tradicijoms juos galima pasikviesti į klubą vakarienės.

Taip yra todėl, kad moterys mieliau renkasi gyvenimo draugais vyrus, kuriems geriau sekasi daryti karjerą, o ir darbdaviai vertina tas pačias savo darbuotojų vyrų savybes kaip ir moterys.

Be to, ir patys vyrai labiau linkę kurti šeimą tuomet, kai tiki savo jėgomis ir žino, kad galės ją aprūpinti. To pasekmė - tiesioginis ryšys tarp vyro šeiminės padėties ir jo pajamų. Ekspertai nustatė, kad vedę vyrai uždirba 10-30 proc. daugiau už viengungius.

Mažiausiai uždirba užkietėję viengungiai, kiek daugiau - išsiskyrę vyrai,

po jų eina našliai, vedę, tačiau negyvenantys su šeima vyrai, ir tie, kurie gyvena nesusituokę. Patį didžiausią atlyginimą gauna pavyzdingi šeimos tėvai, oficialiai įteisinę santuoką.

Tačiau tyrinėjant moterų atlyginimus tokia tendencija nepastebėta. Ištekėjusios ir turinčios vaikų moterys labiau rūpinasi šeima ir negali visų jėgų skirti karjerai. Todėl vyresnių nei 30 metų ištekėjusių moterų atlyginimai paprastai yra mažesni nei jų neištekėjusių kolegių. Sunkiausia toms, kurios turi vienos auginti vaikus, nes jos imasi ir menkiausiai mokamo darbo. Karjerą paprastai daro netekėjusios moterys, todėl jų ir atlyginimai didesni.

•

“Nezavisimaja gazeta”, “The Daily Mail”, BBC, LŽ

Ukmergiškiai prašomi atnešti senų žadintuvų. šeštadienio buvo sunešta 20 žadintuvų ir kiekvienas jų registruotas tam skirtame žurnale. “Žadintuvų choras turėtų skambėti Ukmergės kultūros centre. Žadintuvus sustatysime ant specialių pakylų, nustatysime laiką, kada jiems čirkšti, ir... lauksime rekordo”, - sakė pašnekovė. Ji dar priminė, kad įsiterpti į “chorą” nebus leidžiama elektroniniams žadintuvams, taip pat įmontuotiems mobiliuosiuose telefonuose. Žadintuvai privalo būti su rodyklėmis, turėti prisukimo mechanizmą.

Paskolinti žadintuvai šventėje “dalyvaus” tik tą vieną kartą, o iš tų, kuriuos ukmergiškiai nutars dovanoti miestui, bus pagaminta Ukmergės 680 metų sukaktį priminsianti skulptūra. Kas bus jos autoriai ir kur ji stovės, dar nenuspręsta.

“Manome, kad tai turėtų būti kas nors panašaus į Europos parke esančią skulptūrą iš televizorių ekranų. Ji tikrai neturėtų būti vienadienė”, - sakė R.Sagatauskaitė. Ji neslėpė, jog tikisi, kad žadintuvų choras garsiai paskelbs, kad miestas švenčia jubiliejų.

•

Vyro atlyginimas priklauso nuo jo šeiminės padėties. / Global Look Press nuotrauka