2013 m. kovo 5 d. / Antradienis / Nr. 52 (13 477)

Kaina

2013 m. kovo 5 d. / Antradienis / Nr. 52 (13 477)

1,99 Lt

Lietuvos žinios TRASA

DIENOS TEMOS

PRAMOGOS

Ekologišku vairavimu išmėgins naujokus

Mokesčių našta gausina benamių keturkojų 4p.

Koncertų turas be liūtų ir ironiškai 12p.

11p.

Smūgis lietuvių

kalbai ir kultūrai

www.lzinios.lt

Vieno seniausių išlikusių žvejų kaimelių - Karklės - gyventojai skambina pavojaus varpais. Tiesiog akyse ėmė žemyn slinkti ant jūros kranto skardžio esančios unikalios kapinės.

5p.

TADAS VALANČIUS

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos išreikalautos, švietimo ir mokslo ministro palaimintos “nuolaidos” lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikysiantiems tautinių mažumų atstovams privertė už galvų griebtis lituanistų bendruomenę.

Ji pažymi, kad visiems vienodo egzamino laukta daugiau kaip du dešimtmečius, ir politikų veiksmuose įžvelgia grėsmę pilietiškumui. Žymūs mūsų šalies lituanistai ir pedagogai - lietuvių literatūros tyrinėtoja profesorė Viktorija Daujotytė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona ir Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė - neslepia nusivylimo. Sunkus lituanistų įdirbis kone nubrauktas, o Lietuva praleido istorinę progą.

3p.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

A.Smetona: “Dalijame Lietuvos tautą į negabius, gabesnius ir gabiausius.

Nors tik egzaminas gali tai padaryti.”

Pakartotiniai rinkimai staigmenų nepateikė Po sekmadienį vykusių pakartotinių Seimo rinkimų trijose vienmandatėse apygardose triumfuoja socialdemokratai. Visi dėl mandatų besivaržantys jų atstovai pateko į antrąjį turą.

Vyriausiosios rinkimų komisijos preliminariais duomenimis, antrajame ture dėl Seimo nario mandato kausis trys Lietuvos socialdemokratų partijos nariai, po vieną partijos “Tvarka ir teisingumas” ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovą. Vienmandatėje

Trejose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi pajėgiausia Lietuvos stalo tenisininkė Rūta Paškauskienė sugrįžo po motinystės atostogų ir jau ruošiasi svarbiausiems metų startams 15p.

UŽSIENIS

Popiežių išrinks iki Velykų

Tikintieji iš besivystančio pasaulio meldžiasi, kad popiežius būtų iš neturtingos, ne europietiškos šalies.

Europos katalikams svarbiau, kad į popiežiaus sostą sėstų stiprus žmogus, kuris sustabdytų tikinčiųjų mažėjimą. Pietinės Afrikos katalikai nori pragmatiškesnio požiūrio į kontracepciją, nes Afrikos žemynas kenčia nuo AIDS. Girdėti daug balsų, pasisakančių už celibato, kurio ankstyvojoje krikščionybėje nė nebuvo, panaikinimą, nes tai leistų kunigams turėti šeimas. Netrukus pasaulio katalikai sužinos, ar šios viltys gali tapti tikrove. Nuo vakar į Romą jau renkasi kardinolai, kurie posėdžiaus iki konklavos, turėsiančios išrinkti Benedikto XVI įpėdinį. Naują popiežių norima turėti p. iki Šventosios Velykų savaitės. 8

ORAI

Biržų-Kupiškio apygardoje rinkėjų balsai šiandien turėtų būti perskaičiuojami, kad paaiškėtų, kuris Darbo partijos ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos - kandidatas, surinkęs po lygiai balsų, galės varžytis toliau.

3p.

Debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma.

Temperatūra dieną 3-4 laipsniai šilumos.

19p.

2

2013 03 05 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Amžina vištos ir kiaušinio problema JŪRATĖ LAUČIŪTĖ

Pradėję gyventi pagal demokratinių visuomenių ir valstybių taisykles bei dėsnius, įsitraukę į valdžios rinkimų karuselę, su nuostaba apsižiūrėjome, jog renkame esą geriausius, gražiausius, protingiausius, o išsirenkame kaip toji išranki nuotaka - veršio uodegą. Taip galvoti apie tautos išrinktuosius verčia vienas po kito kepamų valdžios nutarimų, nurodymų, įstatymų kokybė.

Klasikinėje demokratinėje visuomenėje neabejojama: valdžia tokia, kokia yra ją išrinkusi visuomenė. Arba: valdžia - visuomenės veidrodis. Tad kur čia priežastis, kur rezultatas? Kur kvailų sprendimų šaknys? Valdžios galvose ar ją išsirinkusioje visuomenėje?

Kažkas panašaus į vištos ir kiaušinio (kas iš jų pirmesnis?) problemą.

Sveiku protu nesuvokiamų valdžios sprendimų turime apsčiai: tai būsto energetinis pasas, brukamas net tada, kai pirkėjas jo visai nereikalauja, nemotyvuotai vos ne 10 kartų keliamas

žemės mokestis, išprovokavęs prakeiksmų bangą nuėjusiai Vyriausybei ir jos žemės ūkio ministrui. Nedžiugina ir valdžios žaidimai su saulės baterijų statytojais. O kur dar ne vieną dešimtmetį besitęsianti švietimo reforma, baigianti beraščiais padaryti didžiumą talentingos tautos vaikų?!

Juk ir ne filosofui aišku, kad jei reforma vykdoma 15-20 metų, ji išderina ir sugriauna bet kokią sistemą.

Tačiau ir visuomenė nenusileidžia valdžiai savo pretenzijų nelogiškumu. Dejuojame, kad už elektrą ir šilumą mokame brangiausiai visoje Europoje, bet jei tik kokioje nors blaivesnėje galvoje randasi projektas, galintis atpiginti dujas ar elektrą, tuoj pat atžygiuoja armija protestuotojų ir šaukia: “Negalima! Neleisime!” Atliekų deginimo gamykloms - ne! Suskystintų dujų terminalui - ne! Naujai, saugiai atominei elektrinei - ne!

Skalūnų paieškoms ir gavybai - ne!

Tai kas tada? Liekame prie brangiausios elektros, brangiausių dujų, brangiausios šilumos! Iš to neišvengiamai išplau-

kia ir nekonkurencingai didelė mūsų gaminių savikaina. Dėl to bankrutuoja įmonės, didėja nedarbas. Iš Lietuvos baigia išsibėgioti darbingi ir kūrybingi žmonės. Ir visa tai dėl to, kad išmokome (nes buvome kryptingai mokomi, tik tai ne visi pripažįsta) šaukti “Ne!”, bet nebežinome, kada ir kam pasakyti “Taip”.

Išmokome kritikuoti, bet nesu-

Išmokome griauti, bet neišmokome griuvėsių vietoje pastatyti naują, tvirtą, saugų statinį. gebame pamatyti ir įvertinti pozityvių projektų. Išmokome griauti, bet neišmokome griuvėsių vietoje pastatyti naują, tvirtą, saugų statinį.

Ar ne juokinga, kai skalūnų žvalgymo ir gavybos kritikai rimtu veidu cituoja JAV, Prancūzijos ar Bulgarijos galbūt specialistus, galbūt pasamdytus

rašeivas, piešiančius skalūnų gavybos apokaliptines pasekmes, bet nežinia kodėl nemato to, kas yra visai panosėje? Nemato mažutės Estijos, kuri jau ne vieną dešimtmetį eksploatuoja skalūnų telkinius, apsirūpina pigia energija ir gyvena neužtroškusi, neapsinuodijusi. Gal ten irgi yra kokių nors problemų, gal būta pavojaus ekologijai, bet mums apie tai nei kalbama, nei rašoma, nei rodoma, nors Estija - visai šalia.

Na, atsisakysime išgauti skalūnus - ar tai sustabdys emigraciją bent jau iš tų rajonų, kurie šiuo metu kaunasi dėl savo žemės ekologinės nekaltybės? Kai jų vaikai ir anūkai išvažiuos, kas džiaugsis išsaugotu (galbūt!) vandens tyrumu?

Baltarusiai? Kinai? Vietnamiečiai? Juk kas nors turės dabartiniams protestuotojams pensijas uždirbti!

Na, jei rimtai, visuomenė tikrai turi pagrindo su nepasitikėjimu ir priešiškumu reaguoti į vos ne kiekvieną valdžios iniciatyvą, nes neišmintinga (o gal ir nesąžininga) valdžia gyvena pagal principą: “Norėjome geriau, o išėjo kaip visada.” Apmaudžiausia tai, kad

blogi dažniausiai būna ne sumanymai, o jų įgyvendinimo būdai, kai nesilaikoma sutarčių, taisyklių, technologinių bei aplinkosaugos reikalavimų.

Sutilptų Lietuvoje ir danų kiaulidės, ir atliekų deginimo įmonės, jei mūsų valdininkai nežiūrėtų pro pirštus į reikalavimų bei sutarčių pažeidinėjimą. Juk žinia: karštu pienu nudegęs, ir į vandenį pučia. Todėl kiaulidžių smarvės išsigandę piliečiai nebenori nieko girdėti ir apie saugias skalūnų paieškos bei gavybos galimybes.

O gaila. Savaitraščio “The Economist” užsienio naujienų redaktorius ir žurnalistas Edwardas Lucasas teigia, kad Amerikoje niekas nėra prisiteisęs pinigų iš skalūnų dujų kompanijų ir kad visos kalbos, jog skalūnų dujos yra pavojingos, yra nesąmonė. Žurnalistas yra įsitikinęs, kad skalūnų dujos turi šviesią ateitį.

Gerai būtų... Ir būtų dar geriau, jei dalis tos šviesos apšviestų ir Lietuvos protus, tebegūžinėjančius nuo vištos prie kiaušinio.

•

Seimo tribūna

Nuo nesąžiningumo niekas neapsaugotas Su Darbo partijos frakcijos nare, buvusia Seimo vicepirmininke Virginija Baltraitiene kalbamės apie tai, ką ji jau nuveikė parlamente ir ką dar norėtų padaryti.

- Šią kadenciją, kitaip nei ankstesniąją, dirbate Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Kokias aktualiausias valstybės valdymo problemas galėtumėte paminėti ir kaip jas galima būtų spręsti?

- Valstybės valdymo ir savivaldybių problemos man labai artimos, nes daugiau kaip 10 metų dirbau Kėdainių savivaldybėje. Perėjau visas karjeros pakopas - nuo paprastos specialistės iki administracijos direktorės ir merės. Dirbdama savivaldoje labai gerai susipažinau su valstybės institucijomis ir jų veikla. Probleminių klausimų šioje srityje netrūksta. Seimo valdyba neseniai sudarė darbo grupę, kuriai pavedė paruošti Rinkimų kodeksą konstitucinį įstatymą, kurio negalima būtų taip lengvai kaitalioti prieš kiekvienus rinkimus. Grupė, kuriai vadovauti paskirta aš, dirbs ilgiau nei trejus metus. Tad darbo tikrai pakaks. Šią kadenciją taip pat būtina apsispręsti dėl tiesioginių merų, seniūnų rinkimų ir kitų klausimų. Mano pagrindinis siekis, kad kuo daugiau funkcijų būtų perduota savivaldybėms.

- Praėjusią kadenciją, per patį sunkmetį, būdama parlamento vicepirmininke kuravote Seimo kanceliarijos veiklą. Kokie pokyčiai per šį laikotarpį įvyko parlamento kanceliarijoje, kiek prie to prisidėjote asmeniškai?

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

V.Baltraitienė: “Mano pagrindinis siekis, kad kuo daugiau funkcijų būtų perduota savivaldybėms.”

- Nors buvau opozicijos atstovė, man buvo patikėta rūpintis Seimo kanceliarijos veikla. Galėčiau paminėti du pagrindinius sprendimus, kuriuos pavyko įgyvendinti. Pirmas - valstybės įmonės “Greminta” likvidavimas.

Nesuprantu, kaip buvę Seimo ir kanceliarijos vadovai leido šiai įmonei siurbti Seimo biudžeto lėšas. Įmonė, kuri nemokėjo nuomos mokesčių, už vandenį, elektrą, šildymą, kuri visą virtuvės įrangą, prietaisus ir net indus gaudavo nemokamai iš Seimo kanceliarijos, sugebėjo dirbti nuostolingai ir mokėti darbuotojams vos didesnius nei minimali alga atlyginimus. Kas galėtų paneigti, kad “Gremintos” paslaugomis nemokamai nesinaudojo ir Sei-

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

mo nariai, ir aukšti kanceliarijos pareigūnai? Gaila, kad kaip visada kaltų neliko. Bet svarbiausia tai, kad baigėsi neracionalus valstybės biudžeto lėšų švaistymas. Kitas svarbus darbas - Seimo butų, esančių Fabijoniškėse ir Pilaitėje, pardavimas aukcione. Niekas iki tol šios problemos spręsti nesiėmė.

Pardavę butus sugebėjome suremontuoti didžiąją istorinių Seimo pirmųjų rūmų dalį, sumažinome kanceliarijos išlaidas. Taip pat pradėtas Seimo poilsinių privatizavimas. Kas nepavyko?

Manau, reikėtų priimti sprendimus dėl Seimo autoūkio ir ypač garažo iškėlimo iš miesto centro. Nepasisekė pagerinti parlamentarų gyvenimo sąlygų Seimo viešbutyje. Visi bijo visuomenės

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

pasmerkimo, bet niekas neskaičiuoja, kiek šilumos išleidžiama pro nesandarius langus ar duris.

- Buvote viena siūlytojų suvienodinti Seimo narių padėjėjų kategorijas. Dėl to sumažėjo kai kurių padėjėjų atlyginimas. Tačiau dabar jūsų įpėdinis Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas siūlo sugrąžinti skirtingas kategorijas. Koks jūsų požiūris į tai?

- Mano nuomone, Seimo narys pats turi apsispręsti, kokio padėjėjo jam reikia - ar turinčio aukštąjį universitetinį, ar specialųjį išsilavinimą. Tai politinio pasitikėjimo pareigybė, todėl ir apmokėjimas už darbą turėtų nesiskirti. Kita problema, kad Seimo nario padėjėjų atlyginimo “šakutės” - nuo 10 iki 12 kategorijos. Finansų ministerija, skirdama lėšų kanceliarijai, skaičiuoja vidurkį - 11 kategoriją. Taigi dalis Seimo narių viršija trims padėjėjams skiriamus pinigus. Taupant lėšas buvo nuspręsta padėjėjų kategorijų neaukštinti. Susidarė absurdiška situacija, kai vieni padėjėjai dirbo už didesnį atlyginimą, kiti - už mažesnį. Todėl ir pasiūliau suvienodinti kategorijas. Atlyginimai niekam nesumažėjo, nes tas sulyginimas įsigaliojo nuo šios kadencijos pradžios. A.Syso vėl siūloma diferenciacija, mano nuomone, yra neteisinga. Tai ne tik padidins pinigų poreikį, bet vėl padalys padėjėjus į geresnius ir blogesnius. Todėl lieku prie savo nuomonės.

- Konstitucinis Teismas neseniai paskelbė, kad Gintautas Vilkelis iš Seimo kanclerio pareigų 2009 metais buvo atleistas neteisėtai. Seimo kanceliarijai teks jam išmokėti šimtatūkstanti-

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

nę kompensaciją. Ar parlamento biudžetui tai bus didelis smūgis?

- Kanclerio atleidimą inicijavo tuometis Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.

Visą teisinę medžiagą jam turėjo pateikti Seimo teisininkai. Jei tai buvo padaryta nekvalifikuotai, tie žmonės ir turėtų prisiimti atsakomybę. Seimo kanceliarija turės sumokėti kompensaciją, tačiau, žinoma, nukentės kitos išlaidos.

- Vadinamojoje Seimo kanceliarijos kasos byloje įtarimai yra pareikšti dešimčiai kanceliarijos darbuotojų, tarp jų ir Seimo kancleriui Jonui Mileriui. Kiek ši byla turėjo ir turi įtakos viso Seimo reputacijai?

- Skandalas dėl Seimo kanceliarijos kasos kilo 2009-ųjų liepą. Tačiau jis subrendo ne per vieną dieną. Iš kasos paimti pusę milijono litų viena kasininkė tikrai negalėjo. Manęs niekas neįtikins, kad apie pinigų skolinimą trumpesniam ar ilgesniam laikui nežinojo Seimo finansininkės. O jei nežinojo, tai visiškai aplaidžiai dirbo savo darbą. Niekada neturėjau jokių reikalų su Seimo kanceliarijos kasa ir grynaisiais pinigais. Tačiau man visada kildavo klausimų, kodėl daliai Seimo narių ir kanceliarijos darbuotojams atlyginimai buvo mokami grynaisiais? Kodėl tokios didelės grynųjų pinigų sumos buvo laikomos kasoje? Tad nori nenori kyla abejonių dėl sąžiningo lėšų naudojimo. Todėl esu tikra, kad tai nebuvo darbuotojų aplaidumas, o tiesiog tyčiniai veiksmai. Seimas, deja, nuo nesąžiningumo neapsaugotas.

•

Seimo narę kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 03 05 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Smūgis lietuvių kalbai ir kultūrai Atkelta iš

•

mieji žingsniai suvienodinto egzamino link, vieni nuoširdžiai tam ruošėsi, o kitiems tie metai prabėgo manant, kad niekas nepasikeis”, - svarstė A.Smetona.

1 p.

Ministras tragedijos nemato Pagal švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio pasirašytą įsakymą, tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rašinį teks “sulipdyti” iš ne mažiau kaip 400 žodžių. Lietuviškų mokyklų abiturientams numatomas 100 žodžių didesnis slenkstis. Per mokyklinį egzaminą vieniems užteks 250, kitiems - 350 žodžių.

Negana to, tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams leista padaryti daugiau klaidų, nors tai vienintelis privalomas valstybinis egzaminas nusitaikiusiesiems į aukštąsias mokyklas.

“Dėl vienų metų egzamino, juo labiau naujo egzamino, sušvelninimo Lietuvoje neatsitiks jokia tragedija”, yra pareiškęs D.Pavalkis.

Grįžtame į praeitį

V.Daujotytė, D.Eigminienė ir A.Smetona įsitikinę - politikų nuolaidžiavimas žeidžia ne tik tautinių mažumų moksleivius, jų mokytojus, bet ir lietuvių kalbą bei kultūrą. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Pamintos mokinių teisės Visos sąlygos buvo Kaip tikina profesorė V.Daujotytė, Lietuva šiemet turėjo istorinę galimybę leisti piliečiams laikyti bendrą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau džiaugsmas dėl to aptemo.

“2011-aisiais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie numatė, kad šiemet pagaliau tikrai turėsime tai, ko taip ilgai laukėme. Visos sąlygos pasirengti bendram mūsų piliečių egzaminui buvo. Lituanistų bendruomenė rūpestingai dirbo šia kryptimi, tautinių mažumų mokyklos į tai žiūrėjo atsakingai ir suvokė, kad tas laikas neišvengiamai ateis”, - pažymėjo mokslininkė.

Jai lieka klausimas, ar pastarojo meto pasipriešinimas iš tiesų kilo tautinių mažumų mokyklų bendruomenėse, ar kur nors kitur. “Jei problemos kilo kažkur kitur, visa tai turėjo būti apsvarstyta drauge. Tačiau šis klausimas primestas, nuleistas ir vienu sykiu nubraukė sunkų lituanistų įdirbį”, - apgailestavo V.Daujotytė.

Šv. Kristoforo gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė D.Eigminienė ministro nereikšmingomis vadinamas nuolaidas laiko problema, mokiniams per egzaminą nesuteikiančia vienodų galimybių. “Tai yra neteisinga. Paniekinami ne tik mokiniai, lituanistų profesionalumas, bet ir pati kalba bei literatūra”, - pažymėjo ji.

V.Daujotytė pasakojo turėjusi galimybę susitikti su tautinių mažumų moksleiviais, ir jie palikę gerą įspūdį.

“Jie visi puikiai kalbėjo lietuviškai, atrodė išsilavinę, malonūs, protingi ir visokeriopo džiaugsmo verti jauni žmonės. Ar žodžių sumažinimas mūsų jaunų bendrapiliečių atžvilgiu neatrodo įžeidus? Mes įžeidžiame tuos jaunus, gabius žmones, kurie, net neabejoju, egzaminui yra pasirengę”, įsitikinusi literatūrologė.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas A.Smetona niekaip nesuvokia, kuo remdamiesi politikai nusprendė, kad tautinių mažumų

mokyklų moksleiviai yra negabesni nei lietuviškų. “Juk dar 1991 metais suvokėme, kad Lietuvoje bus kaip visame pasaulyje. Tačiau dalijame Lietuvos tautą į negabius, gabesnius ir gabiausius. Nors tik egzaminas gali tai padaryti. Įsivyrauja segregacija, o tai yra blogai”, - įsitikinęs jis.

Politikams naudingas sąmyšis D.Eigminienės manymu, problemą dar labiau aštrina tai, kad sąmyšio radosi likus vos keliems mėnesiams iki egzamino. “Vaikai tapo situacijos įkaitais, nes tai ir stojamasis egzaminas. O pasikeitimai iš giedro dangaus nukrito likus vos keliems mėnesiams”, - stebėjosi mokytoja.

Kaip teigė profesorė V.Daujotytė, prie chaosą sukėlusios situacijos prisidėjo ir dvidešimtmetį trukęs problemos vilkinimas. “Visos valdančiosios partijos kiek galėdamos atidėliojo klausimo sprendimą. Galiausiai neišvengėme nemalonios situacijos, kuri menkina valstybinio egzamino statu-

V.Daujotytė: “Įžeidžiame tuos jaunus, gabius žmones, kurie, net neabejoju, egzaminui yra pasirengę” są. Tai smūgis mūsų demokratijai, moralinėms ir principinėms pozicijoms. Kodėl jis suduotas? Pasinaudota tuo, kad tai apčiuopiama, konkretu ir jautru”, - dėmesį atkreipė ji.

A.Smetona tvirtino esąs problemos sprendimo, padiktuoto išsamių tyrimų, o ne politinių manipuliacijų, šalininkas.

Tyrimai buvę atlikti, o pagal juos vidutinių gabumų lietuvišką mokyklą baigęs mokinys atsiduria nepalankesnėje situacijoje nei vidutinių gabumų lenkiškos mokyklos abiturientas. “Deja, su vienais žaidžiami politiniai žaidimai, su kitais - ne. Negirdėjau priekaištų nei žydų mokykloje, nei baltarusių. Galbūt nuo tada, kai 2002 metais žengti pir-

Visuomenės dėmesį prikaustęs siūlymu Vilniaus universitete įvesti stojamąjį lietuvių kalbos egzaminą A.Smetona teigė neatmetantis galimybės jį įvesti ateityje, nes į aukštąją mokyklą žmonės turi būti priimami skaidriais, vienodais pagrindais. “Pirmą kartą teoriškai turime vykdyti vieną egzaminą, o praktiškai matome du skirtingus egzaminus.

Tai apgavystė. Mokyklose bendrojo ugdymo pagrindas yra tautiškumas, ant kurio statomas pilietiškumas. O vienas esminių komponentų yra gimtosios kalbos ir literatūros kultas. Dabar jis yra griaunamas”, - teigė jis.

V.Daujotytė mato grįžimą į tuos laikus, kai mokytojai lituanistai tampa bejėgiai. Kai kalbos puoselėtojai neturi galimybės daryti įtakos ugdymo programoms, vadovėlių turiniui, o privalo paisyti iš aukščiau primestų įsakymų. “Tas laikas - nuo Meilės Lukšienės, Vandos Zaborskaitės, kai buvo sakoma: “Mokytojau, nuo Tavęs viskas priklauso.” Kai atsirado lituanistinės dvasios judėjimas. Viskas staiga sustojo. Ar tie, kurie valdo valstybę, supranta, kad žmonių kūrybingumo slenkstis yra grėsmingas, kad už jo žmonės nebemąsto? Ten palengva viskas pelkėja”, - kalbėjo literatūrologė.

Mokytojos D.Eigminienės teigimu, ne mažiau grėsmingas yra ir moksleivių kūrybingumo, savikūros slenkstis. “Mokinys turi būti skatinamas mokytis geriau, kelti sau reikalavimus, iššūkius. Argi lietuvių kalbos ir literatūros egzamino nuvertinimas nesiunčia žinios jiems, kad stengtis gali mažiau, kad ne tokia jau ir svarbi ta lietuvių kalba ir kultūra? Kodėl gi kenkiame jauniems žmonėms?” klausė pedagogė.

•

Pakartotiniai rinkimai staigmenų nepateikė TOMAS BAŠAROVAS

KOVOS TOLIAU Rinkimų apygarda

Po pakartotinių Seimo rinkimų trijose vienmandatėse apygardose triumfuoja socialdemokratai. Visi dėl mandatų besivaržantys jų atstovai pateko į antrąjį turą.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) preliminariais duomenimis, antrajame ture dėl Seimo nario mandato kausis trys Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai, po vieną partijos “Tvarka ir teisingumas” (TT) ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovą.

Vienmandatėje Biržų-Kupiškio apygardoje rinkėjų balsai šiandien turėtų būti perskaičiuojami, kad paaiškėtų, kuris - Darbo partijos (DP) ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) - kandidatas, surinkęs po lygiai balsų, galės varžytis toliau. Politologai prognozuoja, kad lyderių pozicijos po antrojo rinkimų turo keistis neturėtų.

Po sekmadienį vykusių pakartotinių Seimo rinkimų Biržų-Kupiškio apygardoje šiandien turėtų būti perskaičiuojami rinkėjų balsai, nes “darbietis” Ritas Vaiginas ir LVŽS atstovė Nijolė Šatienė surinko po lygiai 16,68 proc., arba 2056 rinkėjų balsus.

Jie šiuo metu atsidūrę antroje vietoje po socialdemokrato Aleksandro Zeltinio, kuris šioje apygardoje buvo pirmas ir per rudenį vykusius rinkimus.

Jei perskaičiavus balsus rezultatai ne-

Kandidatai

Surinkta balsų (proc.)

Biržų-Kupiškio*

Aleksandras Zeltinis (LSDP) Ritas Vaiginas (DP) Nijolė Šatienė (LVŽS)

31,23 16,68 16,68

Zarasų-Visagino

Algimantas Dumbrava (TT) Nikolajus Gusevas (LSDP)

51,72 20,66

Ukmergės

Kazys Grybauskas (LSDP) Janina Galiauskienė (TS-LKD)

20,56 17,36

*Biržų-Kupiškio apygardos rinkimų komisija dviejų kandidatų gautus balsus perskaičiuos iš naujo

Socialdemokratas A.Zeltinis BiržųKupiškio apygardoje dar rudenį buvo iškovojęs Seimo nario mandatą, tačiau jo neteko, kai buvo panaikinti rinkimų rezultatai.

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

pasikeis, anot VRK pirmininko Zenono Vaigausko, bus pasitelktos teisininkų konsultacijos dėl tolesnių veiksmų.

“Man asmeniškai atrodo, jog svarbi įstatymo formuluotė, kad antrajame ture dalyvauja daugiausia balsų surinkę kandidatai, todėl tokiu atveju turbūt rungtųsi trys daugiausia balsų surinkę kandidatai”, - sakė Z.Vaigauskas.

Ketvirtas Biržų-Kupiškio apygardoje liko finansų viceministras “tvarkietis” Vytautas Galvonas. Sėkmę taip pat čia mėgino eksparlamentaras, Respublikonų partijos lyderis Valdemaras Valkiūnas ir galiūnas, sostinės tarybos narys Žydrūnas Savickas. Kaip ir per pernykščius rinkimus, jie didelio rinkėjų palaikymo nesulaukė.

Zarasų-Visagino apygardoje lyderio pozicijas, kaip ir po pernykščių Seimo rinkimų, išsaugojo eksparlamentaras “tvarkietis” Algimantas Dumbrava. Jis surinko daugiau nei pusę šį sekmadienį prie balsadėžių atėjusių rinkėjų balsų, tačiau užsitikrinti parlamentaro mandatą jam sutrukdė per mažas rinkėjų aktyvumas. Po dviejų savaičių A.Dumbrava varžysis su socialdemokratu Nikolajumi Gusevu. Trečias liko balsų pirkimo skandale rudenį minėtas ir dėl to narystę DP sustabdęs Rimvydas Podolskis.

Zarasų-Visagino apygardoje sėkmę mėginusi verslininkė Kristina Brazauskienė atsidūrė ketvirtoje vietoje, ji gavo vos 4,84 proc. rinkėjų balsų.

Ukmergiškiai, rinkdami naująjį Seimo narį, turėjo didžiausią pasirinkimą - net iš 14 kandidatų. Savo kandidatūrą Ukmergės vienmandatėje apygardoje išsikėlė būrys eksparlamentarų, panorusių grįžti į Seimą. Tai - tautininkas Gintaras Songaila, su “Sąjungos TAIP” vėliava kandidatavęs Ligitas Kernagis, naujasis liberalcentristų vedlys Artūras Melianas, dabartinis vidaus reikalų ministras “tvarkietis” Dailis

susikaus su TS-LKD atstove Janina Galiauskiene. Vos pusantro šimto balsų nuo jos atsiliko “darbietis” Rolandas Janickas. Šių rinkimų rezultatai, anot politologo Algio Krupavičiaus, buvo prognozuojami. “Akivaizdu, kad dabartinės valdančiosios koalicijos partijos turėjo būti tarp lyderių”, - LŽ sakė jis. Socialdemokratų kandidatų patekimas į antrąjį rinkimų turą, politologo teigimu, tik liudija šios partijos dabartinį populiarumą ir aukštus reitingus.

A.Krupavičiui didžiausias netikėtumas - silpnas vidaus reikalų ministro “tvarkiečio” D.A.Barakausko pasirodymas. “Ukmergės apygardoje rudenį buvo išrinktas partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovas Julius Veselka (po jo mirties ir rengiami pakartotiniai rinkimai šioje apygardoje - aut.). Galima buvo spėti, kad D.A.Barakauskas sulauks palankių rezultatų, bet taip neatsitiko”, stebėjosi A.Krupavičius.

Politologai prognozuoja, kad lyderių pozicijos po antrojo rinkimų turo keistis neturėtų.

Alfonsas Barakauskas. Sėkmę čia mėgino ir skandalingu elgesiu pagarsėjęs Vytautas Šustauskas. Tačiau ukmergiškių garsios pavardės nepapirko ir jie savo simpatijas patikėjo vietos politikams. Daugiausia balsų surinko Ukmergės rajono tarybos narys socialdemokratas Kazys Grybauskas. Jis antrajame ture

Politologo teigimu, antrajame rinkimų ture daugiausia perspektyvų laimėti turi “tvarkietis” A.Dumbrava ir socialdemokratas A.Zeltinis.

“Mažiau aiški situacija Ukmergės rinkimų apygardoje, bet, matyt, socialdemokratų kandidatui padės bendras partijos populiarumas”, spėjo A.Krupavičius.

•

4

2013 03 05 Lietuvos žinios

Dienos temos

Mokesčio našta gausina benamių keturkojų kai padidėjo, šiauliečiai, anot jos, ėmėsi juos išregistruoti. Įregistruoti gyvūną Šiauliuose kainuoja 20 litų, o jo išregistravimas yra nemokamas. Išregistruojant katę ar šunį, pageidaujama turėti veterinarijos gydytojo pažymą apie tai, kad gyvūnas nugaišo, tačiau ir neturint tokios pažymos tikima šeimininko liudijimu.

DAIVA BARONIENĖ

Šiauliuose padvigubinus mokestį už keturkojų laikymą daugiabučiuose, gatvėse padaugėjo valkataujančių šunų ir kačių. Tad rūpintis jais tenka jau gyvūnų globėjams.

Kenčia gyvūnai

Šiauliečiams, daugiabutyje auginantiems šunį ar katę, nuo šių metų pradžios už šį malonumą tenka mokėti dvigubai didesnį mokestį. Padidėjusi rinkliava žmones privertė imtis keturkojų išregistravimo. Valdininkai tikina, kad masinis gyvūnų išregistravimas nereiškia, jog žmonės jų atsikrato. Esą padidėjęs mokestis tik verčia kruopščiau skaičiuoti keturkojus. Tačiau gyvūnų globėjai mato ką kita.

Tačiau V.Pelenienės žodžiai visiškai neįtikimi atrodo Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyriaus vadovei Birutei Vaičiulevičienei. Ji teigė matanti tokią tendenciją - vos žmonės sužinojo apie mokesčio už

B.Vaičiulevičienė: “Neabejoju, kad žmonės ėmė masiškai atsikratyti gyvūnų.

Parsinešame juos iš gatvių, pamiškių ar kitų vietų.”

Moko civilizacijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Vitalija Pelenienė teigė, kad žmonės suskubo išregistruoti turimus šunis vasarį gavę raginimą sumokėti po 60 litų už pusmetį. “Tai, kad nuo šių metų dvigubai didėja mokestis už daugiabučiuose laikomus šunis ar kates, šiauliečiai žinojo jau praėjusių metų gegužę. Būtent tada šį mokestį patvirtino Šiaulių miesto savivaldybės taryba. Tačiau raginimai sumokėti buvo išsiuntinėti būtent šių metų vasario mėnesį”, pabrėžė ji. V.Pelenienė pridūrė, kad pagal nustatytą tvarką pinigai už kačių ir šunų laikymą nuo šiol renkami du kartus per metus. Tad žmones išgąsdino ne tik padvigubėjęs mokestis, bet ir tai,

Valkataujančių šunų Šiauliuose pastaruoju metu gerokai padaugėjo. / AFP/Scanpix nuotrauka kad iškart reikia sumokėti viso pusmečio sumą.

“Anksčiau Šiauliuose daugiabučiuose laikyti katę per mėnesį kainuodavo du litus, šunį - penkis litus. Nuo šių metų katės laikymas pabrango pustrečio karto ir kainuoja penkis litus, šuns laikymas tapo brangesnis du kartus. Turėti šunį šiauliečiui dabar kainuoja dešimt litų per mėnesį”, - sakė merijos atstovė.

Anot jos, sumos didintos siekiant “pripratinti šiauliečius prie civilizacijos” ir augintiniams kuo greičiau įmontuoti poodines mikroschemas, kad būtų galima gyvūnus kontroliuoti.

“Implantuoti mikroschemas kainuoja nuo 20 iki 40 litų, o jas gyvūnams implantavę šiauliečiai atleidžiami nuo kasmėnesinio mokesčio”, - tvirtino skyriaus vedėja. Jos teigimu, kol kas

neturima duomenų, kiek šiauliečių savo šunims ir katėms implantavo mikroschemas, esą analizė bus atliekama kiek vėliau.

Išregistruoja tik nugaišusius?

V.Pelenienė informavo, kad iki šių metų vasario 1 dienos Šiauliuose buvo įregistruoti 6045 gyvūnai - 5127 šunys ir 918 kačių. Tačiau kai kurie šiauliečiai suskubo keturkojus išregistruoti.

“Gavę šią žinią iš pradžių buvome sunerimę, bet netrukus paaiškėjo, jog tada, kai katės laikymas kainavo du, o šuns - penkis litus, žmonės, nors ir nebeturėjo gyvūnų, mokėjo šias sumas ir net nesivargino išregistruoti nebesamų gyvūnų”, - sakė merijos atstovė. Dabar, kai sumos už keturkojų laikymą gero-

gyvūnų laikymą padvigubinimą, kone padvigubėjo ir jos turimuose gyvūnų globos namuose apgyvendintų benamių keturkojų skaičius.

“Neabejoju, kad žmonės ėmė masiškai atsikratyti gyvūnų. Jie į mūsų globos namus patenka išbadėję, suvargę, sušalę. Parsinešame juos iš gatvių, pamiškių ar kitų vietų”, tvirtino B.Vaičiulevičienė. Ji pasakojo, jog nebeturint gyvūnams vietų voljeruose, kuriuose jie nebetilpo, apgyvendinti keturkojus teko ir spintoje, ir pačioje kontoroje. “Puikiai žinau, kad žmonės pasipiktinę padidėjusia rinkliava už gyvūnų laikymą. Ir aš pati piktinuosi, nes dėl to kenčia gyvūnai”, - pabrėžė Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyriaus vadovė.

•

Trumpai LLRA NERIMSTA Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė siūlo atnaujinti Tautinių mažumų įstatymo galiojimą, kol bus parengtas ir priimtas naujas įstatymas.

Ji įregistravo nutarimo projektą, kad būtų pratęstas 1991 metais Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimto Tautinių mažumų įstatymo galiojimas. Šis įstatymas Lietuvoje galiojo nuo 1991 iki 2010 metų. Jame buvo įrašyta nuostata, kad teritorijoje, kurioje gyvena tautinė mažuma, informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos kalba. LLRA parlamentarai taip pat siūlo privalomai mokyti tikybos. Seimo posėdžių sekretoriate visi LLRA frakcijos nariai įregistravo Švietimo įstatymo pataisą, kad “tikybos dalykas yra privalomas pradinio ir pagrindinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose”. Teisė rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų - tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką - būtų galima tik nuo 14 metų.

PRAŠO ĮVERTINTI ELGESĮ Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) ir prašė įvertinti, ar jo elgesys stabdant Ūkio banko veiklą pažeidė Viešųjų ir priva-

čių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Su tokiu kreipimusi vakar į VTEK kreipėsi ir Seimo narys Petras Gražulis. Jis pranešė, kad tai padarė reaguodamas į visuomenės informavimo priemonėse pasirodžiusią informaciją. VTEK praėjusią savaitę nutarė nepradėti tyrimo dėl Ūkio banko laikinojo administratoriaus Adomo Audicko galimo viešųjų ir privačių interesų supainiojimo, nes jis nėra asmuo, kuriam gali būti taikomas minėtas įstatymas. Lietuvos banko atstovai anksčiau teigė, kad derybas su Šiaulių banku vedęs A.Audickas negalėjo supainioti viešųjų ir privačių interesų, nes tiek jis, tiek jo nusamdyta advokatų kontora “Raidla, Lejins & Norcous” yra privatūs asmenys, administruojantys privatų ūkio subjektą.

ATMETĖ SKUNDĄ Vilniaus apygardos administracinis teismas vakar atmetė nacionalistinių eitynių organizatorių skundą dėl Vilniaus valdžios sprendimo neleisti Kovo 11-ąją planuojamo renginio Gedimino prospekte, o paskirti jam Upės gatvę. Teismas paskelbė, kad savivaldybė remiasi Susirinkimų įstatymu, o valstybės šventes organizuojant pirmumo teisė pasirinkti renginio laiką suteikiama valstybės institucijoms.

BNS, LŽ

2013 03 05 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Važiuojančiųjų į Kaliningradą laukia naujovės Pasak Juozo S., kitaip pareigūnas gali ilgai ir nuobodžiai sklaidyti dokumentus ir rasti kokių nors priekabių.

Tuomet lengvojo automobilio patikra gali užtrukti net keletą valandų. “Kiek girdėjau, anksčiau muitininkai gautus pinigus pasidalydavo su pasieniečiais, tačiau pastaruoju metu vis dažniau pa-

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Kaliningrado srities valdžia pasienio su Lietuva ir Lenkija postuose nuo šiol taikys vieno sustojimo principą - automobilius muitininkai ir pasieniečiai tikrins drauge. Neatmetama tikimybė, kad taip bandoma kovoti su įsigalėjusiu kyšininkavimu.

Nauja tvarka bus taikoma tik fiziniams asmenims, kertantiems valstybės sieną lengvaisiais automobiliais.

Įgyvendinti naują sumanymą, kuris Lietuvoje taikomas jau ne vienus metus, Rusijos Kaliningrado srityje pradedama nuo kovo mėnesio. Oficialiu valdžios teigimu, tuo siekiama, kad kertantieji valstybės sieną pasienio procedūroms sugaištų gerokai mažiau laiko.

stebiu tarp jų tvyrant kažkokią įtampą. Todėl gali būti, kad dirbdami kartu atskirų tarnybų pareigūnai vieni kitiems bus tarsi prievaizdai. Gal jau bijos imti kyšius”, - svarstė šakietis.

Dirbs kartu Kaliningrado srities valdžia numatė iki kovo 5 dienos užbaigti muitinės ir pasienio pareigūnų mokymus, kad jie, grįžę į darbo vietas, būtų iškart pasirengę įdiegti naujoves. Tačiau jos bus taikomos tik fiziniams asmenims, kertantiems valstybės sieną lengvaisiais automobiliais. Tik tokias mašinas ir jomis važiuojančių asmenų dokumentus pasieniečiai ir muitininkai tikrins kartu. Krovininių automobilių ir autobusų patikra nesikeis.

Naujovėms ruoštasi visą vasarį - buvo ne tik apmokomi pasienio struktūrų darbuotojai, bet ir postuose diegiamos naujos informacinės sistemos.

Agentūros “Baltik plius” teigimu, beliko pakeisti fizinių asmenų, transporto

Nieko naujo Rusijos pusėje įdiegus patikros naujoves tikimasi, kad sutrumpės jos laikas. / VSAT archyvo nuotrauka priemonių, kertančių valstybės sieną, tikrinimo tvarką.

Kovos su kyšiais?

Rusijos pareigūnai tikina, kad pertvarkos imtasi siekiant sumažinti pasienio procedūroms gaištamą laiką ir atsižvelgiant į kitų šalių patirtį.

Tačiau nuolat į Kaliningrado sritį važinėjantys lietuviai tokiais paaiškinimais abejoja. “Matyt, jau ir srities

valdžios vyrų ausis pasiekė kalbos apie Rusijos muitininkų kyšininkavimą”, LŽ sakė dažnai pigesnių degalų į kaimynų šalį vykstantis Šakių rajono gyventojas Juozas S. Esą beveik visi į Kaliningrado sritį važinėjantys mūsų šalies gyventojai vos ne kiekvieną kartą kirsdami valstybės sieną Rusijos pasienio poste automobilį tikrinantiems muitininkams kartu su pasu paduoda ir pinigų - nuo 100 iki 300 rublių.

LŽ kalbintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis priminė, kad praktika, kai lengvuosius automobilius vieno sustojimo metu tikrina ir pasieniečiai, ir muitininkai, mūsų šalies pareigūnams - ne naujiena. “Taip dirba daugelis pasienyje su Rusija įsikūrusių pasienio postų”, - teigė jis. Ir ne tik su Rusija, bet ir su Baltarusija.

G.Mišučio teigimu, svarbiausias tokio metodo pranašumas - valstybės sieną automobiliu kertančiam vairuotojui nereikia važinėti nuo vienos tarnybos patikros posto prie kitos. Susto-

jus automobiliui iš pradžių jį patikrina vieni pareigūnai, vėliau - kiti.

“Kai dar buvo nepanaikinta patikra pasienyje su Lenkija, egzistavo net tokia tvarka, kai abiejų šalių tarnybos - pasienio ir muitinės - dirbo kartu tose pačiose patalpose. Tuomet visi patikrinimai trukdavo dar trumpiau. Bet šios patirties pritaikyti pasienyje su Rusija negalime, nes Rusija nėra Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės narė”, - sakė VSAT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas.

Postų daugės Vis labiau pavasarėjant, važiuojančiųjų į Rusijos Kaliningrado sritį daugės. Jau šiomis dienomis norintiesiems lengvuoju automobiliu kirsti valstybės sieną tekdavo luktelėti po valandą ir ilgiau. “Atšilus orams eismas per valstybės sieną visada suintensyvėja. Taip jau yra ne vienus metus”, - LŽ tvirtino Kybartuose dirbantys muitininkai.

Todėl pasienyje su Rusija ir vėl gali pradėti tįsti eilės. Tikimasi, kad ateityje jas sumažinti padės įsteigti nauji sienos perėjimo punktai. Naujas punktas po keleto metų turėtų atsirasti Pagėgių rajone, šalia jau veikiančio Panemunės-Sovetsko punkto, pastačius naują tiltą per Nemuną. Jis bus statomas greta dabartinio Karalienės Luizos tilto, kuris priklauso Rusijai.

Neseniai pasirodė pranešimų, kad Rusija planuoja Kaliningrado srityje statyti ir dar vieną naują pasienio punktą. Jis atsirastų šalia jau seniai veikiančio Černyševskojės punkto, ties Kybartais.

•

Unikalioms kapinėms Karklėje - grėsmė iš jūros DENISAS NIKITENKA

Vieno seniausių išlikusių žvejų kaimelių - Karklės - gyventojai skambina pavojaus varpais.

Tiesiog akyse ėmė žemyn slinkti ant jūros kranto skardžio esančios unikalios kapinės.

Daugiau nei šimtmetį skaičiuojančios kapinaitės pripažintos kultūros paveldo objektu. Tačiau gamtos jėgos joms negailestingos. Nenuostabu, kad poilsiautojai tiesiog paplūdimyje vis dažniau aptinka senų žmonių kaulų.

Rytoj į pasitarimą dėl galimybės išsaugoti kapinaites rinksis Karklės senbuvių bendruomenės atstovai, Pajūrio regioninio parko (PRP) vadovybė, paveldosaugininkai, mokslininkai. Viena kapinių galimos apsaugos priemonių - paplūdimyje pastatyti akmeninę sieną, sulaikančią Baltijos bangas.

Išplauna kaulus Karklės, seniau - Liepų kapinaitės įkurtos XIX-XX amžių sandūroje ir tebeveikia iki šiol. Tiesa, žmonės laidojami tik jau esančiuose kapuose šalia artimųjų. Šios iki 10 arų dydžio kapinaitės - išties unikalios. Jos yra arčiausiai jūros, įkurtos tiesiog ant kopų skardžio. Čia buvo laidojami vietos gyventojai, prūsai, kuršiai, yra išlikę keli senieji mediniai krikštai ir metaliniai kryžiai bei paminklai.

Kapinaitėse ilsisi XX amžiuje kūrusio poeto keturvėjininko Salio Šemerio, palaidoto 1981 metais, palaikai. Anot literatūros tyrinėtojų, poetas savo testamente parašęs, jog nori būti palaidotas tik Karklėje, nes labai myli jūrą ir senąjį žvejų kaimelį.

Karklės kapinaitėse prieš porą šimt-

mečių buvo laidojami skenduoliai, į krantą išmestos jūros aukos. Pagal archajišką tradiciją palaikai būdavo užkasami ant jūros kranto, kojomis į Baltiją. Tačiau anuomet ir krantas buvo didesnis, jūra toliau nuo jo, tad niekam nešovė į galvą mintis, kad bangos gali siekti kapines.

Tačiau jūros lygis kilo, status krantas, ant kurio įrengtos kapinės, iro ir siaurėjo. Vėliau jos tapo ne tik skenduolių, bet ir bendra, pagrindine kaimelio gyventojų laidojimo vieta. Karklės senbuviai pasakoja, kad kapinės per pastaruosius 50 metų susiaurėjo pusšimtį metrų.

Todėl po audrų, didesnių škvalų ar per pavasarinį atlydį paplūdimyje vaikščiojančius poilsiautojus nemaloniai stebina prie kapinaičių randami žmonių palaikų kaulai. Kasmet tokių radinių vis daugėja, nes skardis kartu su įkapėmis toliau slenka.

Siūlo akmenų tvorą

Už šių medžių - jūra, tad bangų veikiamas skardis kartu su įkapėmis slenka žemyn. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

Matydami, kad daug metų dėl kapinių nykimo nesiimama jokių priemonių, Karklės bendruomenės atstovai Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai išsiuntė skundą. Jame teigiama, kad kapinaitėmis turėtų rūpintis PRP direkcija, tačiau ji nieko nedaro.

“Kapinės yra labai svarbios ir unikalios. PRP vadovybė jų nykimą “nurašo”

senbuvių bendruomenės vadovė Rasa Bučienė.

Ji patikslino, jog norima įrengti apie 60 metrų ilgio hidrotechninį įrenginį, savotišką metaline tvorele iš šonų apgaubtą akmeninę sieną.

“Tai būtų tiesiog akmeninė tvora, ji sulaikytų bangas ir neleistų joms

R.Bučienė: “Tai būtų tiesiog akmeninė tvora, kuri sulaikytų bangas ir neleistų joms ardyti skardžio.” gamtos procesams, esą nieko negalima padaryti. Tačiau tai - netiesa, nes Aplinkos ministerijos krantotvarkos programoje numatytos galimos priemonės, kaip stabdyti jūros bangų kopoms daromą žalą. Viena tokių priemonių - vadinamojo gabiono įrengimas paplūdimyje ties kapinaitėmis”, - LŽ sakė Karklės

ardyti skardžio, ant kurio kapinėse ilsisi senieji Karklės gyventojai. Ta siena tikrai negadintų vaizdo smėlėtame paplūdimyje, nes tarp akmenų neabejotinai imtų želti pajūriui būdingos žolės, tvora gal net puoštų paplūdimį. Gabionai kaip hidrotechninė priemonė įrengiami daugelyje

jūrinių pasaulio valstybių”, - teigė R.Bučienė.

Ji įsitikinusi, kad lėšų ir medžiagų tokiam projektui galima rasti.

“Prieš keletą metų gilinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją buvo ištrauktos tonos akmenų, jie iki šiol niekur nepanaudoti. Juos ir būtų galima pritaikyti tvorai, apsaugančiai kapines nuo bangų mūšos”, - dėstė karkliškė.

Padėtis nėra kritinė PRP vadovas Darius Nicius sutiko, kad krantotvarkos programoje yra numatyta galimybė Karklėje pastatyti vadinamąjį gabioną. Tačiau jis pabrėžė, jog nuomonių dėl tokio objekto statybos esama įvairių.

“Nėra įrodyta, kad kapinės išties slenka taip drastiškai, nes niekas to netyrė. Vieniems iš akies žiūrint atrodo

vienaip, kitiems - kitaip. Pabrėšiu, kad kapinės įrengtos ant tvirto moreninio skardžio, ne ant smėlio kopos, moreninis dirvožemis atsparesnis erozijai.

Tačiau, žinoma, pavasarinio atlydžio metu tokie skardžiai neišvengiamai yra”, - LŽ sakė PRP direktorius.

Pavyzdžiui, plika akimi matyti, kokią griaunamąją jėgą pavasarinis atlydys turi tokios pačios geologinės sandaros Olandų kepurės skardžiui. Mat molingame skardyje, po žeme, į plyšius priteka vandens, šis užšąla į ledą, o ledas plečiasi ir ardo dirvožemį. Atšilus orams vanduo pradeda tekėti, susiformuoja net šaltiniai, skardis yra, būna purvo ir molio nuošliaužų.

“Karklės kapinaičių atveju tokios kritinės situacijos nėra, todėl daugelis mokslininkų susilaiko prieš siūlydami statyti gabioną”, - pabrėžė D.Nicius.

•

6

2013 03 05 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Trumpai RINKIMAI AUSTRIJOJE Sekmadienį Austrijos Karintijos ir Žemutinės Austrijos žemėse vyko vietos valdžios rinkimai.

Austrijos ultradešinieji Karintijoje patyrė triuškinamą pralaimėjimą. Kelių korupcijos skandalų susilpninta ultradešinioji Laisvės partija šioje Austrijos žemėje surinko apie 17,1 proc. balsų - beveik perpus mažiau nei per paskutinius rinkimus 2009 metais, kai už ją balsavo 44,9 proc. rinkėjų. Federalinis kancleris Werneris Faymannas sulaukė paspirties prieš šiais metais vyksiančius nacionalinius rinkimus. Rezultatai parodė, kad jo Socialdemokratų partija (SPOe) pirmąkart nuo 1999 metų veikiausiai grįš į valdžią Karintijos žemėje. Ji surinko 37,1 proc. balsų - 8,4 procentinio punkto daugiau negu per paskutinį balsavimą. W.Faymanno koalicijos partneriai - centro dešinioji Liaudies partija (OeVP) - gerai pasirodė kitoje Austrijos provincijoje - Žemutinės Austrijos žemėje. Ji surinko apie 51 proc. balsų. Laisvės partijos populiarumas Žemutinėje Austrijoje nusmuko dviem procentiniais punktais, iki 8,5 proc. balsų, tad ji liko ketvirta. Antrąją vietą Žemutinėje Austrijoje pelnė socialdemokratai, surinkę 21,6 proc. balsų, trečiąją - Franko Stroncacho naujai įkurta euroskeptiška partija.

PRIEŠINASI ŠENGENO ERDVĖS PLĖTRAI Vokietijos vidaus reikalų ministras Hansas Peteris Friedrichas perspėjo, kad Berlynas blokuos Rumunijos ir Bulgarijos stojimą į Šengeno erdvę, jeigu jos pasiprašys į laisvo judėjimo zoną šią savaitę vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) susitikime. “Jeigu Rumunija ir Bulgarija reikalaus balsuoti per susitikimą, Vokietija pareikš veto, - sakė ministras. - Galimybė panaikinti vidinę pasų kontrolę tik kai kuriose srityse - pavyzdžiui, atvykstant lėktuvais arba laivais, taip pat nebus svarstoma.” ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrai ketina susitikti ir aptarti šį klausimą ketvirtadienį. Nors ES ataskaitoje pažymima, jog praeitais metais Rumunija ir Bulgarija padarė pažangą, siekdamos prisijungti prie 26 Europos šalis apimančios Šengeno erdvės, H.P.Friedrichas pareiškė, kad abi šalys turi “ryžtingiau” kovoti su korupcija. “Šengeno erdvės plėtra priimtina mūsų piliečiams tik tuo atveju, jeigu bus tenkinami esminiai reikalavimai. Šiuo metu taip nėra”, pažymėjo jis. Siekiant išplėsti apie 400 mln. gyventojų turinčią Šengeno erdvę, kurios vidines sienas galima kirsti neturint paso, būtinas vienbalsis jos narių pritarimas. Bulgarijos ir Rumunijos narystei joje nepritaria ne tik Vokietija, bet ir Nyderlandai.

Portugalams nusibodo taupyti Per Portugaliją nuvilnijo masinių protestų banga. Šimtai tūkstančių žmonių susirinko Lisabonoje ir mažesniuose miestuose, reikšdami nepritarimą vyriausybės taupymo priemonėms.

Milžiniška žmonių minia Portugalijos sostinėje Lisabonoje reikalavo, kad vyriausybė atsistatydintų. Daugelis protestuotojų laikė plakatus, smerkiančius trijulę - Tarptautinį valiutos fondą (TVF), Europos Komisiją ir Europos centrinį banką, kurie už finansinę pagalbą reikalavo apkarpyto biudžeto. Konservatorių vyriausybė paklausė jų reikalavimų ir įvedė didžiulius mokesčius, siekdama sumažinti biudžeto deficitą.

Ekonominės problemos - Portugalijos kasdienybė. Nedarbas šioje Pietų Europos valstybėje pasiekė rekordines aukštumas - 17,6 procento. Šalyje ekonomika nuolat traukiasi. Ekspertai prognozuoja, kad krizę išgyvenančioje valstybėje ji sumažės dar 2 procentais.

Milžinišką masinį protestą Portugalijoje organizavo socialinė žiniasklaida, o rėmė pagrindinių Portugalijos profesinių sąjungų federacija. Organizatorių teigimu, savaitgalį į Lisabonos gatves ir išėjo daugiau kaip 500 tūkst. protestuotojų, dar šimtai tūkstančių žmonių keikė vyriausybę ir ES institucijas mažesniuose miestuose bei miesteliuose.

Protestuotojai laikė plakatus su šūkiais “Taupymas žudo!”, “Uždaryti trijulę!”, “Vyriausybė privalo atsistatydinti!” Jie taip pat dainavo populiarias 1974 metų Gvazdikų revoliucijos, per kurią šalyje buvo nuversta diktatūra, dainas.

Šimtai tūkstančių portugalų keikė šalies vyriausybę. / Reuters/Scanpix nuotraukos Masinis protestas Portugalijoje sutapo su ES ir TVF inspektorių vizitu.

Inspektoriai reikalavo įgyvendinti 78 mlrd. dolerių (207 mlrd. litų) taupymo priemones - 2011 metų finansinės pagalbos sąlygą. Tačiau šios taupymo priemonės skaudžiai smogė Portugalijos žmonėms. “Vyriausybė paliko portugalus tiktai su duona ir vandeniu. Ji

pardavė valstybės turtą už skatikus.

Valstybės skolos susikaupė dėl korumpuotų politikų ir gobšių bankininkų kaltės”, - pyko garsus kino režisierius Fabio Carvalho. Jis pridūrė, kad “pokyčių reikia jau šiandien” ir kad “žmonės turi pasilikti gatvėse tol, kol atsistatydins šalies vyriausybė”.

Sostinės Lisabonos gatvėje viena

protestuotoja sakė, kad “vyriausybės politika turėtų gerokai pasikeisti”. Jos manymu, mokesčių didinimas nepadės atsigauti ekonomikai, prives šalį prie kracho. “Portugalijos laukia niūrios ekonomikos perspektyvos. Mokesčiai didėja - algos mažėja. Ši vyriausybė tikrai neištemps valstybės iš krizės”, - sakė moteris.

•

Vokiečiams reikia Berlyno sienos Išlikusius sienos fragmentus tie patys vokiečiai jau nori išsaugoti kaip komunistinės praeities reliktą.

Šiuo metu prie išlikusio Berlyno sienos fragmento būriuojasi žmonės, nenorintys, kad ji būtų nugriauta.

Vokietijos sostinės gyventojams bent kuriam laikui pavyko sustabdyti Berlyno sienos demontavimą Frydrichshaino rajone, kur ketinta pradėti statybos darbus. Šis pats ilgiausias išlikęs sienos ruožas yra virtęs meno galerija po atviru dangumi, ir vokiečiai nori, kad ji būtų išsaugota. Todėl keli šimtai žmonių susirinko prie Berlyno sienos į protesto

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos darbuotojai nuoširdžiai užjaučia ALFREDĄ RIMŠEVIČIŲ ir jo artimuosius dėl tėvelio netekties.

akciją ir jiems bent jau kuriam laikui pavyko sustabdyti demontavimo darbus - statybininkai spėjo nuversti vos vieną sienos bloką. Rajono valdžiai teko iškviesti beveik 100 policininkų, kad apramintų kilusį konfliktą, tačiau susidūrimo tarp gyventojų ir policininkų nepavyko išvengti.

Nugriauti 20 metrų Berlyno sienos reikia tam, kad statybinė technika galėtų laisvai privažiuoti prie Šprė upės, kur šį pavasarį bus pradėtas statyti prestižinis gyvenamasis namas. Darbus atliekanti statybos bendrovė “Living Bauhaus” tikisi, kad į 63 metrų aukščio pastatą, kuriame 1 kv. m ploto kainuos nuo 2750 eurų, gyventojai jau galės pradėti keltis 2014 metų pabaigoje.

Be to, Frydrichshaino-Kroicbergo rajono vadovas Franzas Schulzas sako, jog dalį sienos reikia nugriauti dar ir todėl, kad 2015 metais prasidės istorinio Brombriukės tilto per Šprė upę, ku-

ris buvo susprogdintas 1945 metais, atstatymo darbai, o gyventojams dar turi užtekti vietos laisvai patekti į šalia esantį parką. F.Schulzas primena, kad Paminklų apsaugos tarnybos pareigūnai yra pritarę šios vietos užstatymui.

Tačiau Krikščionių demokratų sąjungos Berlyno tarybos narys Florianas Grafas ragina atidėti sienos demontavimo darbus ir surasti kompromisinį variantą, kad būtų ir išsaugota Berlyno siena, ir statybos bendrovė “Living Bauhaus” galėtų įgyvendinti savo projektą. Šis klausimas įtrauktas ir į Berlyno tarybos kultūros komiteto kovo 11 dienos dienotvarkę. Tik jau kuris laikas bandymams pakeisti statybos planus energingai priešinasi Berlyno senatorius finansiniams reikalams Ulrichas Nusbaumas.

Frydrichshaino rajone tebestovi net 1316 metrų Berlyno sienos, ir tai pats ilgiausias išlikęs jos fragmentas. Šiuo

metu ji vadinama Rytų galerija (East Side Gallery) po atviru dangumi, nes 1990 metais nuo Rytų Berlyno pusės 118 menininkų iš 21 šalies panaudodami grafičių techniką ją ištapė vaizdais, susijusiais su Vokietijos suvienijimu. Nuo 1991 metų Rytų galerija yra saugoma valstybės.

1988 metais, kai Rytų Berlyno gyventojams pagaliau buvo leista kirsti šaltojo karo simboliu virtusią Berlyno sieną ir patekti į Vakarų pusę, vokiečiai puolė energingai daužyti sieną viskuo, kas tik pasitaikė po ranka. Tačiau dabar išlikusius sienos fragmentus tie patys vokiečiai jau nori išsaugoti kaip komunistinės praeities reliktą. Jie piktinasi sumanymu statyti gyvenamąjį namą vadinamojoje mirties juostoje, nes būtent šioje vietoje Rytų Vokietijos pasieniečiai dažniausiai imdavo šaudyti į žmones, bandančius pabėgti iš Rytų Berlyno į Vakarus.

Aktyvistai internete paskelbė peticiją ir ėmė rinkti parašus prieš Berlyno sienos nugriovimą. Jie aiškina, jog dabartinės miesto valdžios sprendimas nesuderinamas su 2008 metais įvykusio balsavimo, per kurį gyventojai pasisakė prieš šio rajono užstatymą, rezultatais.

Be to, aktyvistai primena, kad siena yra paskelbta kultūros paminklu, kurį saugo valstybė, todėl dabartinis miesto valdžios sprendimas neteisėtas.

•

“Die Welt”, BBC, AFP, BNS, LŽ

2013 03 05 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Paskambink man, Obama Tokią žinią JAV prezidentui Barackui Obamai nuvežė kadaise garsus NBA krepšininkas Dennisas Rodmanas nuo Šiaurės Korėjos diktatoriaus.

Ekscentriško būdo D.Rodmanas gavo teisintis dėl savo kelionės į Šiaurės Korėją sakydamas, kad tos šalies lyderis Kim Jong Unas nenori karo, bet laukia vieno dalyko JAV prezidento skambučio.

D.Rodmanas, laimėjęs tris NBA čempionatus žaisdamas klube “Chicago Bulls” ir anksčiau susitikinėjęs su popmuzikos žvaigžde Madonna, iki šiol yra iškiliausias su Kim Jong Unu susitikęs amerikietis.

Praeitą savaitę jiedu drauge žiūrėjo krepšinio rungtynes Pchenjane.

D.Rodmano ir komandos “Harlem Globetrotters” narių vizitas Šiaurės Korėjoje įvyko tuo metu, kai įtampa su JAV padidėjo dėl neseniai Pchenjano įvykdyto branduolinio bandymo, kurį pasmerkė tarptautinė bendruomenė. Paklaustas apie Kim Jong Uno politiką žmogaus teisių srityje D.Rodmanas prisipažino “ne-

santis diplomatas” ir televizijai ABC sakė: “Aš už jį neatsiprašinėju... Neteisinu to, ką jis daro.” Vis dėlto karjerą baigęs sportininkas pakartojo, kad Kim Jong Unas dabar yra jo “draugas” ir jam sakęs: “Aš nenoriu kariauti.”

Buvęs galingas puolėjas, pravarde Kirminas, žaidęs kartu su legendiniu Michaelu Jordanu, pasakojo, kad Kim Jong Unas “labai kuklus”, bet ir “labai stiprus”. Šiaurės Korėjos lyderiui “patinka valdžia, jis dievina galią”.

Tamsius akinius dėvintis, su žiedeliais nosyje ir lūpoje bei JAV doleriais išmargintą švarką vilkintis D.Rodmanas tvirtino, kad jo “krepšinio diplomatija” gali tapti tiltu tarp susipriešinusio Vašingtono ir Pchenjano. “Jam patinka krepšinis.

Aš jam sakiau, kad Obama irgi mėgsta krepšinį. Nuo čia ir pradėkime, gerai?” Šiaurės Korėjos ir JAV krepšininkų rungtynės baigėsi diplomatiškai parankiomis lygiosiomis, abi komandos pelnė po 110 taškų. Mačo nuotraukose D.Rodmanas mato-

mas plojantis ir besijuokiantis, sėdintis greta akivaizdžiai patenkinto Kim Jong Uno. Jiedu taip pat nufotografuoti linksmai leidžiantys laiką kartu per priėmimą po rungtynių. Šveicarijoje išsilavinimą įgijęs Kim Jong Unas, kaip pranešama, yra didelis “Chicago Bulls” komandos gerbėjas. D.Rodmanas ne kartą minėjo, kad Kim Jong Unas yra 28 metų (tikras jaunojo Šiaurės Korėjos lyderio amžius nežinomas).

D.Rodmano susitikimas su Kim Jong Unu nustebino daugelį Pchenjano politiką stebinčių apžvalgininkų. Kita neseniai Šiaurės Korėjoje apsilankiusi amerikiečių delegacija, kurioje dalyvavo interneto milžinės “Google” valdybos pirmininkas Ericas Schmidtas ir buvęs JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose Billas Richardsonas, su jaunuoju lyderiu nesusitiko. Baltieji rūmai pareiškė, jog turi “tiesioginių komunikacijos kanalų” su Šiaurės Korėja, nors šalys oficialiai nepalaiko diplomatinių santykių.

•

BNS, LŽ

Šiaurės Korėjos išplatintoje nuotraukoje - D.Rodmano ir Kim Jong Uno apsikabinimas Pchenjane. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Lazdynuose, Karoliniškėse ir Pilaitėje - geresnis vanduo iš čiaupo DALIA GIRIŪNAITĖ

Vilniaus miesto gyvenamųjų Lazdynų, Karoliniškių ir Pilaitės rajonų gyventojai maždaug po poros metų galės džiaugtis pagerėjusiu geriamuoju vandeniu iš čiaupo.

Iki 2014-ųjų pabaigos šiems rajonams vandenį tiekiančioje Bukčių vandentiekio stotyje planuojama pastatyti vandens gerinimo įrenginius.

Mangano ir bendrosios geležies kiekis šiuo metu kiek viršija didžiausią Lietuvos higienos normos (HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“) leidžiamą kiekį, tačiau iš šios vandenvietės tiekiamas geriamasis vanduo sveikatai nekenkia ir yra absoliučiai tinkamas vartoti kasdien.

Ankstesnius pokyčius ribojo lėšų stygius UAB „Vilniaus vandenys“ gamybos direktorius Vytautas Kisielis teigė, kad vienas pagrindinių geriamojo vandens tiekėjo Vilniuje tikslų yra užtikrinti, kad vartotojams tiekiamas geriamasis vanduo atitiktų minėtą Lietuvos higienos normą. „Lazdynų, Karoliniškių ir Pilaitės rajonams geriamasis vanduo tiekiamas iš vandenviečių, kuriose fiksuojamas didesnis gamtinės geležies kiekis, o jos šalinimo įrenginiai neįrengti. Geležies junginiai kaupiasi vamzdynuose, o padidėjus vandens tekėjimo greičiui vamzdyne atkeliauja iki vartotojų. Be geležies šalinimo įrenginių užtikrinti pastovios tiekiamo geriamojo vandens kokybės praktiškai neįmanoma“, - pripažino bendrovės „Vilniaus vandenys“ atstovas.

V.Kisielio teigimu, vandens gerinimo įrenginių statyba Bukčių ir kitose vandentiekio stotyse buvo planuota dar 2005 metais, tačiau dėl lėšų stygiaus iki šiol nebuvo įgyvendinta. „Europos Sąjungos fondų lėšos skiriamos tik vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrai, tačiau geležies šalinimo įrenginius turime statyti iš savo lėšų, - padėtį komentavo V.Kisielis. - Pasiruošę finansiškai, 2012 metais paskelbėme

V.Kisielis: „Vienas pagrindinių geriamojo vandens tiekėjo Vilniuje tikslų yra užtikrinti, kad vartotojams tiekiamas geriamasis vanduo atitiktų visas Lietuvos higienos normas.“ konkursą ir po jo paaiškėjo Bukčių vandentiekio stoties vandens gerinimo įrenginių statybos rangovas. Galime pasidžiaugti, kad šiuo metu sparčiai vyksta projektavimo darbai.“

Naudos jau patikrintą technologiją Pagal rangos darbų sutartį statybos darbus tikimasi baigti jau kitąmet, tada ir trijų Vilniaus miesto rajonų gyventojai turėtų pastebėti teigiamus pasikeitimus - vanduo bus bespalvis. Dabar vandenyje esantis geležies ir mangano perteklius žmonių sveikatai jokios įtakos neturi ir

sukelia tik buitinių nepatogumų tamsesnis vanduo nudažo kriaukles ar tualetų klozetus. Pastačius vandens gerinimo įrenginius ir šiuos nepatogumus bus galima pašalinti, o geriamojo vandens skonis išliks malonus.

Atsižvelgiant į sėkmingai veikiančią bereagentinę vandens gerinimo technologiją, naudotą visuose Vilniuje įrengtuose vandens gerinimo įrenginiuose, Bukčių vandenvietėje taip pat bus naudojamas toks metodas. Be jokių cheminių reagentų geležis ir manganas bus pašalinami vandenį paprasčiausiai aeruojant ir filtruojant. „Iš žemės gelmių išgautame vande-

nyje esanti dvivalentė geležis, reaguodama su paduodamu oru, keis valentingumą ir iškris nuosėdomis, o šias sulaikys filtrai. Šiuo metu projektas dar rengiamas, tačiau greičiausiai filtruose bus naudojamas kvarcinio smėlio užpildas“, - pasakojo V.Kisielis.

Planuojami dar trys projektai UAB „Vilniaus vandenys“ vandens tiekimo sistemą sudaro 37 vandenvietės, jose veikia 288 gręžiniai, iš jų 255 - Vilniaus mieste. Gręžinių gylis svyruoja nuo 40 iki 180 m. Bendrovė eksploatuoja 47 švaraus geriamojo vandens rezervuarų sekcijas, 116 vandentiekio siurblinių, daugiau kaip pusantro tūkstančio kilometrų vamzdyno, kuris, įgyvendinant įvairius projektus, yra nuolat plečiamas.

Centralizuotai geriamasis vanduo pasiekia daugiau kaip 250 tūkst. vartotojų, iš jų Vilniaus mieste - daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų.

Prie šiuo metu sostinės vandenvietėse veikiančių 14-os geležies šalinimo įrenginių artimiausiais metais prisijungs ne tik Bukčių įrenginiai. Salininkuose vandens gerinimo įrenginiai pradės veikti dar šiemet, dėl įrenginių Daniliškėse bei vandentiekio rekonstrukcijos pasirašyta sutartis su rangovu. Šis projektas bus realizuotas 2014 metais. Dar rengiamas Trakų Vokės vandens gerinimo įrenginių statybos projektas, o 2013 metais bus paskelbtas konkursas parinkti statybos rangovą. Tokie prie antro kėlimo vandentiekio siurblinių įrengiami vandens gerinimo įrenginiai padeda užtikrinti ypač gerą požeminio vandens, tiekiamo vartotojams, kokybę. Apskritai daugiau nei 90 proc. viso bendrovės „Vilniaus vandenys“ tiekiamo geriamojo vandens yra išskirtinai geRS-2185 ros kokybės.

8

2013 03 05 Lietuvos žinios

Pasaulis

Naujo popiežiaus laukiama iki Velykų Katalikų kardinolai iš viso pasaulio prieš konklavą, rinksiančią naują popiežių, pradėjo susitikimus, per kuriuos geriau pažins vienas kitą ir svarstys šiuolaikinei Bažnyčiai iškilusias svarbiausias problemas.

Tikintieji iš besivystančio pasaulio meldžiasi, kad popiežius būtų iš neturtingos, ne europietiškos šalies.

Europos katalikams svarbiau, kad į popiežiaus sostą sėstų stiprus žmogus, kuris sustabdytų tikinčiųjų mažėjimą. Pietinės Afrikos katalikai nori pragmatiškesnio požiūrio į kontracepciją, nes Afrikos žemynas kenčia nuo AIDS. Girdėti daug balsų, pasisakančių už celibato, kurio ankstyvojoje krikščionybėje nė nebuvo, panaikinimą, nes tai leistų kunigams turėti šeimas. Netrukus pasaulio katalikai sužinos, ar šios viltys gali tapti tikrove. Nuo vakar į Romą jau renkasi kardinolai, kurių darbotvarkėje tokie klausimai kaip įstabus Benedikto sprendimas atsistatydinti, Vatikano skandalai ir pastangos išlaikyti krikščionybę, adekvačią šiuolaikiniam pasauliui.

Iki konklavos, turėsiančios išrinkti Benedikto XVI įpėdinį, kardinolai posėdžiaus kiekvieną dieną.

Kardinolų kolegijai vadovaujantis dekanas kardinolas Angelo Sodano pareiškė, kad konklavos pradžios data nebus nustatyta, kol į Romą nesuvažiavo visi kardinolai, taigi dar kelias dienas. Per susitikimus jie turi ne tik svarstyti įvairius klausimus, bet ir geriau pažinti vienas kitą. Abu šie dalykai turi padėti 115 kardinolų iki 80 metų išrinkti popiežiumi “teisingą žmogų”. Naują popiežių norima turėti iki Šventosios Velykų savaitės.

Ceremonijos prasidės Verbų sekmadienį, kovo 24-ąją, ir baigsis po savaitės - Velykų sekmadienį.

Šveicarijos gvardiečiai saugo Vatikaną. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

“Renkant naują popiežių labai svarbu atsižvelgti į tokias asmens savybes kaip gebėjimas valdyti bei ištvermė, bet dar svarbiau, kad popiežiumi taptų žmogus, galintis parodyti, jog Bažnyčia ir tikėjimas - gyvi.”

Konklava vyks Siksto koplyčioje visiškai slaptai, technikai išjungs net kardinolų mobiliuosius.

Skandalai išretino tikinčiųjų gretas Šiuo metu žiniaskaidą labiausiai domina trijų kardinolų, dalyvavusių tyrime, kas nutekino konfidencialius dokumentus iš popiežiaus kabineto, pranešimas. Italijos naujienose bu-

vo apstu informacijos iš kardinolų dosjė nenurodant šaltinių - Vatikanas visus tuos pranešimus pavadino “klaidingais”. Net jeigu tikrai taip yra, pats nutekinimo faktas patvirtina gana didelius nesklandumus Vatikano biurokratijoje, intrigas, kovas, įtarimus korupcija, nepotizmą aukščiausiuose Bažnyčios hierarchijos sluoksniuose. Vatikano skandalai neabejotinai atsiliepė mažėjančiam

tikinčiųjų skaičiui. Daugelis parapijiečių mano, jog kitas popiežius turi būti atviras problemoms, o ne jas ignoruoti.

Kokio reikia popiežiaus?

Iš tiesų svarbiausias dalykas kardinolams yra pati priežastis, dėl kurios jie renkasi į Romą - Benedikto atsistatydinimas ir jo padariniai.

Popiežiaus sprendimas nutraukti 600 metų tradiciją ir išeiti į pensiją, o ne tęsti tarnystę iki mirties keičia popiežiavimo sampratą.

Anksčiau kardinolai gal prisibijodavo rinkti itin jauną popiežių, kurio vadovavimas truktų labai ilgai.

Benedikto atsistatydinimas galbūt atvėrė vartus į Vatikaną jaunesniam popiežiui. O gal kaip tik priešingai -

senesniam, kuris tarnautų vos kelerius metus, o paskui pasitrauktų iš pasaulio arenos, ne taip kaip Benedikto pirmtakas Jonas Paulius II, kuris popiežiavo jau būdamas visiškas ligonis, ir tai taip pat sukėlė daugybę tikinčiųjų diskusijų.

Vašingtono arkivyskupas kardinolas Donaldas Wuerlas sako, kad reikalavimai šiuolaikiniam popiežiui yra didžiuliai: kelionės po visą pasaulį, enciklikų rašymas, audiencijos valstybių vadovams ir vyskupams, o ką jau kalbėti apie vadovavimą 1,2 mlrd. pasaulio katalikų ir laiką maldoms.

“Svarstau, ar tarnystė Bažnyčiai nėra geresnė vien nuo tos minties, kad popiežius, pajutęs, jog “daugiau nebegali”, yra laisvas pasitraukti, kaip padarė Benediktas. Manau, jog labai išlaisvinanti yra mintis, kad esame laisvi pasirinkti šią galimybę”, dėstė D.Wuerlas.

Sidnėjaus arkivyskupas kardinolas George’as Pellas anksčiau išreiškė savo nuomonę, jog popiežiaus atsistatydinimas “turi destabilizuojantį poveikį” Bažnyčiai, kuriai iš tiesų nereikia “čia pasirodančių, čia dingstančių” popiežių.

Pietų Afrikos kardinolas Wilfridas Foxas Napier Ispanijos laikraščiui “El Mundo” sakė, jog renkant naują popiežių labai svarbu atsižvelgti į tokias asmens savybes kaip gebėjimas valdyti bei ištvermė, bet dar svarbiau, kad popiežiumi taptų žmogus, galintis parodyti, jog Bažnyčia ir tikėjimas - gyvi.

Panašius jausmus puoselėja ir D.Wuerlas: “Mūsų tikslas - pasakyti kuo daugiau žmonių, kad Dievas yra, Dievas tave myli, Dievas nori būti tavo gyvenimo dalimi. Jei Vatikanas turi vidaus ar administracinių problemų, jos galiausiai bus išspręstos. Ne tai lems mano apsisprendimą, kas nuo šiol vadovaus ir ves Bažnyčią.”

•

Pasveiko ŽIV užsikrėtęs vaikas Sensacinga žinia atėjo iš Misisipės valstijos JAV. Kūdikis, gimęs užkrėstas ŽIV virusu, pripažintas sveiku. Dabar tai jau dvejų su puse metų vaikas, kuris nevartoja jokių vaistų, o gydytojai jo organizme neaptinka jokių pavojingos infekcijos požymių.

Gydytojai sako, kad negali duoti jokių garantijų, jog šis vaikas bus sveikas visą gyvenimą, nes genetinė ŽIV viruso medžiaga tebėra išlikusi jo organizme. Vis dėlto jei Misisipės valstijoje gimęs vaikas nesusirgs, tai bus tik antras atvejis pasaulyje, kai pavyko išgydyti ligą, pramintą XX amžiaus maru.

Gydytojai, Atlantoje susirinkę aptarti šio atvejo, nusiteikę optimistiškai ir jau kalba, kad ateityje pavyks išgydyti ŽIV infekuotus vaikus. Tai ypač svarbu smarkiai AIDS paveiktose Afrikos šalyse, kur daugybė vaikų gimsta jau turėdami šį virusą. “Tai, ką mums pavyko padaryti, jau beveik galima pavadinti išgydymu”, - džiaugėsi dr. Anthony Fauci iš Nacionalinio sveikatos instituto.

Jis aiškino, kad šis ŽIV infekuotas vaikas gavo tris kartus stipresnį gydymą, nei buvo įprasta iki šiol, be to, kūdikį imta gydyti greičiau nei kitais atvejais. Jau 30-ą valandą po gimimo kūdikiui buvo suleistos trijų vaistų in-

jekcijos, be to, gydytojai tai padarė net nesulaukę atlikto testo patvirtinimo, kad vaikas infekuotas ŽIV. Gydytojai taip pasielgė todėl, kad tą virusą turėjo kūdikio motina. “Jaučiau, jog yra gerokai didesnė rizika, kad tas kūdikis gali sirgti, ir džiaugiuosi, kad mano sprendimas davė teigiamų rezultatų”, - sakė Misisipės universitete dirbanti pediatrė bei ŽIV ekspertė Hannah Gay. Didelė medikamentų dozė greičiausiai ir išstūmė ŽIV virusą iš kūdikio kraujo, kol jis dar nebuvo spėjęs užkrėsti viso organizmo. “Vadinamasis “miegančių ląstelių rezervuaras” ima labai greitai veikti, jei tik nesiimama

ŽIV infekuotas vaikas gavo tris kartus stipresnį gydymą, nei buvo įprasta iki šiol. gydymo”, - aiškino dr. Deborah Persaud iš Johno Hopkinso vaikų centro.

Būtent šiame centre ir buvo atlikti tyrimai, kurie patvirtino, kad vaikas “funkciškai išgydytas”, nes organizme nėra jokių pėdsakų, kurie leistų įtarti, jog virusas nebuvo visiškai sunaikintas. D.Persaud vadovaujama komanda planuoja įrodyti, jog daug agresyvesnį gydymą reikėtų taikyti ir kitais atvejais, jei tik atsiranda rizika, kad vaikas gali susirgti AIDS. “Gal mums pavyks už-

blokuoti virusų dauginimąsi tame rezervuare”, - tikisi daktarė.

Vis dėlto gydytojai mano, kad net tuomet, kai atrodo, jog virusas jau sunaikintas, nereikėtų nutraukti vaistų vartojimo, nes tokiais atvejais “atsiveria daugybė durų”, ir nežinia, pro kurias virusas vėl gali įsmukti. Žinoma, dar geriau būtų, jei medikams pavyktų pasiekti, kad negimtų ŽIV virusu užkrėsti vaikai.

2011 metais pasaulyje gimė beveik 300 tūkst. ŽIV užkrėstų vaikų, daugiausia skurdžiose šalyse. Ten tik 60 proc. nėščių infekuotų moterų gauna gydymą, kuris galėtų apsaugoti jų nešiojamą vaisių nuo šio viruso. Jungtinėse Valstijose ŽIV užsikrėtę vaikai gimsta labai retai, nes ŽIV nustatomas ir imamasi gydymo daug anksčiau, nei kūdikis ateina į šį pasaulį.

“Mes negalime pažadėti, kad visi užkrėsti kūdikiai bus išgydyti. Tačiau galime pažadėti, kad neleisime mamoms perduoti šio viruso savo vaikams, jei jis bus nustatytas nėštumo metu”, - sakė H.Gay. AIDS yra pavykę išgydyti dar vienu būdu, tačiau jis labai rizikingas.

Tai kaulų čiulpų transplantacija. Tačiau tam reikia turėti donorą, kuris natūraliai atsparus ŽIV, o tai pasitaiko labai retai. Kol kas žinomas tik vienas atvejis, kai po transplantacijos žmogus pasveiko. Taip pasisekė Timothy Ray Brownui iš San Fran-

Atsirado vilties, kad ŽIV infekuotus vaikus bus galima išgydyti. cisko, jis jau penkerius metus nevartoja jokių vaistų, nes yra sveikas.

Misisipės valstijos atvejis rodo, kad yra daug paprastesnis ir ne toks brangus gydymas kaip kaulų čiulpų transplantacija, ir, kas be galo svarbu, jis gali būti taikomas vos gimusiems vaikams. “Medikus tai tiesiog įkvepia, jie tampa optimistais ir ima tikėti, kad šią ligą pagaliau pavyks išgydyti”, - susipažinęs su išgydyto vaiko ligos istorija kalbėjo dr. Stevenas Deeksas iš Kalifornijos universiteto.

Misisipės valstijoje gyvenanti motina nebuvo stebima medikų nėštumo metu, ir tik prieš pat gimdymą atliktas testas parodė, kad ji užsikrėtusi ŽIV. Tokiais atvejais gydytojai naujagimiams paprastai skiria mažą vaistų dozę, tikėdamiesi, kad virusas į jų organizmą neįleis šaknų. Be to,

mažos ligoninės dažniausiai neturi galimybių gydyti tokius vaikus ir siunčia juos į dr. H.Gay vadovaujamą vaikų centrą.

Kai šiam vaikui suėjo pusantrų metų, jis atrodė visiškai sveikas. Jo gydymas laikinai buvo nutrauktas, o tėvams leista nevežioti vaiko į patikras.

Po 7 mėnesių testai patvirtino, kad vaiko kraujyje nėra jokių viruso pėdsakų. Nors mėginiai buvo pasiųsti dar į šešias gerai įrengtas laboratorijas - nė vienoje jų nebuvo patvirtinta, kad virusas “sugrįžo”. Todėl šiuo metu vaikas atvežamas patikrinti tik kas kelis mėnesius, o jo motina sako, jog nenustoja meldusis, kad tas virusas būtų pranykęs visiems laikams. Jos pačios ŽIV kontroliuojamas vaistais.

•

AP, “Huffpost”, Reuters, BBC, LŽ

2013 03 05 Lietuvos žinios

Verslas

9

Užderėjo lietuviški agurkai ARVYDAS JOCKUS

“Kietaviškių gausa” pirmuosius ilgavaisius agurkus pradės skinti ketvirtadienį, o penktadienį jie jau turėtų pasirodyti prekybos tinkluose.

Vienintelės šalyje ankstyvųjų lietuviškų agurkų augintojos šiltnamių bendrovės “Kietaviškių gausa” direktorius Gediminas Rukša LŽ sakė, kad agurkus galėtų skinti ir tiekti į parduotuves net vasario pradžioje, bet tai neapsimoka. Todėl jau treti metai agurkai sėjami sausio pradžioje, o skinami maždaug kovo viduryje, kad jiems reikėtų kuo mažiau šildymo.

Pirmuosius ilgavaisius agurkus bendrovė pasodino sausio 8-ąją.

Veiklos našta - šildymas Šilumos energija sudaro daugiau kaip 50 proc. įmonės daržovių savikainos. Vien už šilumą “Kietaviškių gausa” pernai sumokėjo 7,5 mln. litų Lietuvos elektrinei. 2011 metais bendrovė dėl šilumos kainų šuolio patyrė 2,5 mln. litų nuostolį. “Pernai metus baigėme truputį geriau, bet ne stebuklai”, - padėtį komentavo G.Rukša. Žieminių šiltnamių kompleksas “Kietaviškių gausa” - vienintelis, auginantis daržoves “šaltuoju” metų laiku. Kiti stikliniai šiltnamiai, prieš kelerius metus užėmę dešimtis hektarų, bankrutavo arba sustabdė veiklą. Neatlaikiusi pigesnės importinės daržovių produkcijos iš Pietų Euro-

LŽ archyvo nuotrauka

pos valstybių konkurencijos, prieš dvejus metus iš rinkos pasitraukė šiltnamių bendrovė “Agro Neveronys”. “Šiuo metu agurkų, be mūsų, niekas nėra pasodinęs”, - tvirtino G.Rukša.

“Kietaviškių gausa” per metus išaugina 5,5 tūkst. tonų daržovių, iš jų maždaug pusę - agurkų. Beveik visa produkcija realizuojama Lietuvoje, tik apie 10 proc. jos eksportuojama į Latviją ir Estiją.

Šilumos energijos kaina sudaro daugiau kaip 50 proc. šiltnamiuose užaugintų daržovių savikainos.

Mėgsta vietines daržoves Mažmeninės prekybos tinklo “Maxima LT” parduotuvėse pirmųjų lietuviškų agurkų laukiama jau šį savaitgalį. Kaip LŽ sakė tink-

lo atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė, Lietuvoje augintos daržovės pirkėjų labiausiai vertinamos. “Pirmųjų mūsų šalyje užaugintų ilgavaisių agurkų galėsi-

Ūkio banko “gerąją” dalį perėmęs Šiaulių bankas antradienį 12 val. pradeda teikti paslaugas buvusiems Ūkio banko klientams. Bus atnaujinta veikla 6-iuose buvusiuose Ūkio banko skyriuose Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje ir Uk-

mergėje. Pirmiausia bus aptarnaujami Lietuvoje gyvenantys žmonės jiems paslaugos bus teikiamos banko skyriuose ir internetu, o įmonėms - tik internetu. Finansų ministerija pirmadienį išleido 799,2 mln. litų tikslinę obligacijų emisiją, kurią išpirko Šiaulių bankas, ir suteikė tokio pat dydžio paskolą Indėlių draudimo fondui. Šiaulių bankas su Ūkio banko laikinuoju administratoriumi pasirašė oficialius dokumentus dėl Ūkio banko

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

Atidaromi žlugusio banko skyriai Baigtas Ūkio banko dalies įsipareigojimų ir turto perdavimas Šiaulių bankui. Nuo šiandien veikla atnaujinama kai kuriuose žlugusio banko skyriuose.

me pasiūlyti jau šios savaitės pabaigoje. Tiesa, kol kas bus gana kuklūs jų kiekiai”, - sakė ji.

Pasak O.Malaškevičienės, pernai pirmieji ilgavaisiai agurkai kainavo kiek daugiau nei 10 litų už kilogramą. Vėliau kone kasdien kaina krito, nes brangiausiai kainuoja pirmieji derliaus vaisiai. “Kokia bus šiemet pirmųjų agurkų kaina, dar skaičiuojame, bet ji nebus didesnė nei pernai”, - sakė ji.

Nuo kovo vidurio iki sezono pabaigos “Maxima LT”, pasak O.Malaškevičienės, prekiauja tik lietuviškais agurkais. Naujo derliaus ridikėlių, morkų, špinatų, salotų ir kitų daržovių “Maxima LT” atsiveža iš Europos, kur šiuo metu palankesnės daržovių auginimo sąlygos. Šviežios bulvės vežamos iš Maroko.

“Rimi Lietuva” viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė LŽ teigė, kad ilgavaisių lietuviškų agurkų tinklas laukia jau nuo šios savaitės, o lietuviškų trumpavaisių - nuo kitos ir dar kitos. Pernai pirmieji lietuviški agurkai “Rimi” parduotuvėse, anot jos, kainavo 16,99 lito už kilogramą, ir tokia kaina laikėsi apie 3 savaites. Ji pradėjo mažėti nuo balandžio vidurio ir jau kas savaitę krito.

“Lietuviškų agurkų kainos didesnės negu importinių, bet pirkėjai jų tikrai laukia”, - teigė “Rimi” atstovė. Šiuo metu tinklas dar prekiauja lietuviškais krapais, petražolėmis, salotomis vazonėliuose ir svogūnų laiškais. “Kietaviškių gausa” pirmadienį pradėjo skinti ir pirmąsias šiltnamiuose išaugintas salotas.

turto ir įsipareigojimų perdavimo.

Tai per NASDAQ OMX Vilniaus biržą pranešė Šiaulių bankas.

Finansų ministerijos atstovas Vytautas Lenkutis teigė, kad finansinės operacijos atliktos pirmadienį. Pasak jo, Finansų ministerija išleido maždaug 799 mln. litų tikslinę obligacijų emisiją. “Indėlių ir investicijų draudimo” direktorė Aurelija Mažintienė sakė, kad fondui pervedama suma yra didesnė, nei skelbta anksčiau. Iki šiol skelbta, kad pasko-

la sieks 788,5 mln. litų. Šiaulių bankas už gautas lėšas išpirko tikslinę Vyriausybės vertybinių popierių emisiją. Šiaulių bankas perima 2,7 mlrd. litų Ūkio banko įsipareigojimų - apdraustų indėlių ir tokios pat vertės turto, kurį sudaro apie 1,9 mlrd. litų įvairus turtas bei beveik 800 mln. litų - “Indėlių ir investicijų draudimo” lėšos. Ūkio banko veikla buvo sustabdyta vasario 12 dieną.

•

LŽ, BNS

1 euras 1 JAV doleris

3,4528 2,6537

10 000 Baltarusijos rublių 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 1 DB svaras sterlingų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų

3,0856 +0,5218% 2,8141 -0,2416% 4,2623 +0,4763% 3,9894 -0,3610% 1,7596 +0,4433% 4,9279 +0,0426% 4,6281 +0,8232% 8,3422 +0,3189% 8,6186 +0,0209% 4,1216 +0,7837% 1,4719 +0,3533% 3,2558 +0,2119% 2013 03 05, LB

+0,5238%

10 Trasa

2013 03 05 Lietuvos žinios

Prieš jubiliejų pristatė naujausius gaminius Praėjusį savaitgalį bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” antrinė įmonė UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas surengė naujų gaminių parodą. Rudenį bus minima ir bendrovės 10 metų sukaktis.

VIDMANTAS UŽUSIENIS

V

ilniaus lokomotyvų remonto depas buvo įkurtas 2003 metais. Kaip skelbiama, “Lietuvos geležinkeliai” tokiu būdu siekė pertvarkyti ir sustiprinti riedmenų ūkį, remonto bazę, optimizuoti traukos riedmenų remonto paslaugas ir padaryti jas ekonomiškai efektyvias bei konkurencingas. Naujoji įmonė atsirado tuomet, kai vienas “Lietuvos geležinkelių” padalinių buvo išskaidytas į dvi dalis.

Antrinės bendrovės įkūrimas pasiteisino - vos per dešimtmetį Vilniaus lokomotyvų remonto depo apyvarta išaugo nuo 42,6 mln. iki 164,8 mln. litų. Šiuo metu tai viena moderniausių įmonių Baltijos regione. Pagrindinis jos uždavinys - teikti riedmenų parko atnaujinimo ir remonto paslaugas savo pirminei bendrovei “Lietuvos geležinkeliai” ir kitų šalių įmonėms.

Tačiau nuo 2009-ųjų Vilniaus lokomotyvų remonto depas užsiima ir gamyba. Iš pradžių pradėti gaminti lokomotyvai, o šiemet - ir kelių mašinos, skirtos geležinkelių priežiūrai. Per trejus metus įmonės cechuose jau suspėta pagaminti 35 lokomotyvus.

Vilniaus lokomotyvų remonto depe gaminami TEM serijos šilumvežiai, kurių galia iki 1550 kW. Algio Palionio nuotraukos

Pranašumas - ekologija Kur slypi Vilniaus lokomotyvų remonto depo sėkmės paslaptis?

Bendrovės generalinis direktorius Valentas Stadalnykas sako, kad pirmiausia - tai įmonės modernumas.

“Lokomotyvai yra dviejų tipų manevriniai ir magistraliniai. Magistraliniai gali tempti iki 6000 tonų sveriantį traukinį, o jų tikslas - nuvežti krovinį iš taško A į tašką B. Atstumas tarp taškų gali siekti tūkstančius kilometrų”, - dienraščiui LŽ pasakojo Vilniaus lokomotyvų remonto depo vadovas.

Tuo tarpu manevriniai lokomotyvai, kaip dėstė V.Stadalnykas, tampo vagonus ir atlieka kitus manevrinius darbus daugiausia geležinkelio stotyse. “Tačiau mūsų įmonėje gaminami naujoviški lokomotyvai TEM TMH, kurių galia siekia 1550 kW, jau gali tempti ir krovinius iki šešių

Vos per dešimtmetį Vilniaus lokomotyvų remonto depo apyvarta išaugo nuo 42,6 mln. iki 164,8 mln. litų. tūkstančių tonų”, - teigė pašnekovas.

V.Stadalnyko teigimu, šiandien lokomotyvus gamina daugybė šalių.

Vis dėlto Vilniuje gaminamais klientai domisi ir juos noriau perka.

“Mūsų pagaminti lokomotyvai yra ne tik patikimi, bet ir, palyginti su konkurentais, gerokai taupesni.

TEM THM lokomotyvai naudoja net 35-40 proc. mažiau degalų ir 60 proc. mažiau tepalų nei kitur nuo konvejerių nuridenti analogai. Tokios ekologiškos geležinkeliams skirtos technikos negamina daugiau nė viena buvusios Sovietų Sąjungos valstybė, konkurencingi esame ir tarp kitų Europos šalių”, - džiaugėsi Vilniaus lokomotyvų remonto de-

V.Stadalnykas tvirtino, kad pačią moderniausią techniką įmanoma gaminti tiktai įsigijus ir įvaldžius pačias aukščiausias technologijas. po generalinis direktorius.

Anot jo, pačią moderniausią techniką įmanoma gaminti tiktai įsigijus ir įvaldžius pačias aukščiausias technologijas. “Visa tai jau esame padarę, investuodami iš savo pačių uždirbtų pinigų”, - sakė bendrovės vadovas.

mės. Jau dabar mums trūksta patalpų, tenka dirbti labai mažoje erdvėje. Šią problemą, manau, teks spręsti jau pačiu artimiausiu metu”, teigė bendrovės vadovas.

Kol kas į parodą atvykę Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas ir kiti Seimo nariai, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, verslo partneriai iš Rusijos, Estijos, Italijos ir kitų šalių svečiai eksponatus apžiūrėjo senose patalpose. Ceremoniją pradėjęs susisiekimo ministras pažymėjo, kad antrinė “Lietuvos geležinkelių” įmonė yra pavyzdys visai šalies ekonomikai. “Jeigu mes sugebėsime eksportuoti į užsienį gaminius, kaip tai daro Vilniaus lokomotyvų remonto depas, o ne žmones, kurie šiuo metu tapo vos ne pagrindine “eksporto” preke, tuomet tikrai

galėsime pradėti kalbėti ir apie Lietuvos ekonomikos suklestėjimą”, - sakė Susisiekimo ministerijos, kuriai priklauso “Lietuvos geležinkeliai” su savo antrinėmis bendrovėmis, vadovas.

Pristatė naujausius gaminius Kartu Vilniaus lokomotyvų remonto depas parodė ir tą techniką, kurią šiuo metu yra pagaminęs ir kuri netrukus iškeliaus pas užsakovus. 2012-2013 metais įmonė atvertė naują savo veiklos puslapį, šįkart specializuotų geležinkelių infrastruktūros mašinų gamybos srityje. Svečiams buvo pristatyta autodrezina KTD, skirta kontaktinių tinklų apžiūrai ir remontui. Ji pagaminta bendradarbiaujant su Italijos geležinkelio transporto gamybos įmone “SVI S.p.A.” ir Austrijos

koncernu PALFINGER RAILWAY” bei jų atstovu mūsų šalyje “PALFINGER LIETUVA. Be to, buvo pristatyti naujoviškas manevrinis hibridinis lokomotyvas TEM 35, naujas manevrinis lokomotyvas TEM TMX su kintamosios ir pastovios srovės elektrine pavara, naujas keturių ašių manevrinis lokomotyvas TEM LTH su kintamosios srovės elektrine pavara, naujas manevrinis lokomotyvas TEM TMH, SIEMENS ER20CF, kuriems bendrovėje atliekamas remontas, taip pat anksčiau bendrovėje modernizuoti lokomotyvai 2M62M, ČME3M.

•

Parengta bendradarbiaujant su AB “Lietuvos geležinkeliai”

Nebetelpa patalpose Vilniaus lokomotyvų remonto depas pradėjo gaminti ir manevrinius lokomotyvus su hibridine pavara. Pirmas jų, TEM 35, buvo pagamintas bendradarbiaujant su Rusijos bendrove “Transmašholding” ir Čekijos kompanija CZ LOKO. Jo ratus suka dyzelinas ir elektra. Kai TEM 35 bus sertifikuotas, jis važinės Rusijoje.

Pasak V.Stadalnyko, greitai bus pradėta ir dar vieno lokomotyvo su hibridine pavara gamyba. “Dabar Rusijos ir mūsų konstruktoriai kartu baigia tobulinti naujojo šilumvežio konstrukciją, tad greitai jis bus pradėtas surinkinėti ant konvejerio”, - kalbėjo LŽ pašnekovas.

Jo teigimu, 164,8 mln. litų apyvartą turinti geležinkeliams skirtos technikos gamintoja (būtent tokia ir yra “Lietuvos geležinkelių” antrinė įmonė) tarp kitų Europos tos pačios paskirties bendrovių tėra vidutiniokė. “Tačiau greitai plečia-

Naujausių gaminių parodos svečiams programą parengė Nacionalinio operos ir baleto teatro artistai.

2013 03 05 Lietuvos žinios

Trasa

11

Ekologiškas vairavimas gali virsti burbulu Kas yra ekologiškas vairavimas?

ILONA STAŠKUTĖ

Nuo kitų metų norintieji tapti vairuotojais turės įrodyti ne tik sugebantys valdyti automobilį ir žinantys Kelių eismo taisykles, bet ir mokantys tausoti aplinką.

Tačiau pastarasis reikalavimas kelia daugybę neaiškumų.

Visoms vairavimo mokykloms jau netrukus teks imtis rengti jaunuolius egzaminams, papildytiems ekologiško vairavimo užduotimis, bet iki šiol neaišku, kaip tą ekologiją suprasti. Naujovę nuspręsta įvesti, kai pernai lapkritį Europos Komisija (EK) patvirtino direktyvos dėl vairuotojo pažymėjimų išdavimo pakeitimus, kuriuose numatyta, kad egzaminą laikantys vairuotojai turi važiuoti saugiai ir taupydami degalus. Dokumente taip pat apibrėžiama, jog egzamino vertintojas turi stebėti, ar vairuotojai atsižvelgia į sūkių skaičių per minutę ir atitinkamai perjungia pavaras, stabdo ir didina greitį.

Ekologiško vairavimo šalininkų manymu, tokia naujovė tiesiog būtina, mat drausmingo vairavimo įpročiai turi būti skiepijami nuo pat pradžių. Bet vairuotojų mokytojai baiminasi, kad subjektyviai vertinamas taupymas neužgožtų kitų gebėjimų.

Ekologijos egzaminas Kol kas dar nėra nuspręsta, kaip tiksliai bus vertinamos būsimųjų vairuotojų ekologiško vairavimo žinios, bet nuo 2014 metų jos bus tikrinamos ir per teorinį, ir per praktinį vairavimo egzaminą.

“Tikrinsime, ar žmogus turi supratimo apie ekologiško vairavimo principus, ir pagal tai koreguosime vertinimą”,tvirtino VĮ “Regitra” generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas. Tačiau jis patvirtino, kad negebėjimas vairuoti taupant degalus greičiausiai nebus laikomas kritine klaida. “Tai būtų per žiauru, - sutiko S.Šuminas. - Akceleratoriaus naudojimas, pavarų perjungimas - tai vairavimo stilius, o už vairavimo stilių būtų neteisinga bausti.” Pasak pašnekovo, yra daugybė ekologiško vairavimo principų ir svarbu, kad pradedantysis vairuotojas juos žinotų. Efektyviai juos taikyti jaunuoliai išmoktų per ilgesnį laiką, kasdien važinėdami automobiliu. S.Šuminas atkreipė dėmesį, kad ekonomiško vaira-

Iš būsimųjų vairuotojų bus reikalaujama mokėti vairuoti ekologiškai, nors iš tikro su aplinkos apsauga tai turi labai mažai bendro. / Romo Jurgaičio nuotrauka vimo principai išdėstyti ir dabartinėje vairavimo mokymo programoje, tačiau per egzaminą šios žinios netikrinamos, todėl neva niekas nesivargina jų dėstyti.

Padangos patvoriuose Naujai numatomi ekologiško vairavimo kriterijai greičiausiai ne itin skirsis nuo buvusių, mat toks vairavimas siejamas ne tiek su aplinkos apsauga, kiek su ekonomiškumu. Apeliuojant į vairuotojų piniginę tvirtinama, esą vairuojant ekologiškai į aplinką išmetama mažiau teršalų, taupomi degalai ir taip išleidžiama mažiau pinigų. Tačiau pažvelgus į pavasarį ir rudenį šalia konteinerių iškylančias rietuves senų padangų, tepalais aplaistytas stovėjimo aikšteles bei paežerėse plaunamas ma-

sickas tvirtino, kad išdėstytus taupaus vairavimo principus mokytojai aiškina jau seniai, mat jie atitinka bendrus protingo elgesio su automobiliu principus.

Todėl, jo manymu, per egzaminą reikėtų sutelkti dėmesį į saugumą. “Žmogus pirmiausia turi važiuoti saugiai, o taupumas, ekologiškumas prisideda paskui”, - tvirtino pašnekovas.

Vertinimo problema Tačiau ekologiško vairavimo kursus rengiančios bendrovės “Ecodriving LT” vadovė Vaida Balčiūnienė buvo įsitikinusi, kad mokėjimas taupiai vairuoti nėra perteklinis reikalavimas.

“Prieš porą metų pati skeptiškai žiūrėjau į pradedančiųjų vairuotojų ekologiško vairavimo mokymus, tačiau dabar manau, kad šiuolaikiško vaira-

Negebėjimas vairuoti taupant degalus greičiausiai nebus laikomas kritine klaida.

S.Šuminas: “Tai būtų per žiauru.” šinas akivaizdu, jog vairuotojų supratimas apie aplinkos apsaugą neturėtų apsiriboti tik išmetamosiomis dujomis.

Be to, nauja minėtos EK direktyvos redakcija tik simboliškai skiriasi nuo ankstesnės. Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos prezidentas Darius Le-

vimo įgūdžius reikia skiepyti dar mokant vairuoti”, - dėstė ji. Pašnekovės manymu, ekonomiško, arba dar kitaip vadinamo ekologiško, vairavimo nereikia baimintis, nes jo principus esą paprasta taikyti praktikoje ir taip galima sutaupyti apie 15 proc. degalų.

Ekologiško vairavimo idėjas palai-

ko ir Susisiekimo ministerija (SM). Jos atstovų manymu, ekonomiško ir ekologiško vairavimo nauda yra neabejotina, todėl naudinga šias žinias patikrinti ir per egzaminą. Bet SM Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas Dmitrijus Bialas pripažino ir galbūt iškilsiančias problemas. “Mūsų nuomone, svarbu neperlenkti lazdos egzaminuojant ir keliant pernelyg griežtus reikalavimus, nes žmonės negali visuomet vairuoti tobulai”, - pabrėžė jis. Į vertinimo subtilybes dėmesį atkreipė ir D.Lesickas. “Egzaminuotojas šiuo atveju visiškai laisvas vertindamas jaunuolį. Mokinys gali ginčytis iki nukritimo, bet net iš vaizdo įrašo būtų sunku įvertinti, ekologiškai ar neekologiškai jis vairavo”, - svarstė pašnekovas.

Nespės išmokti VĮ “Regitra” atstovas S.Šuminas pripažino, kad apmokyti daugiau nei 100 įmonėje dirbančių egzaminuotojų yra didžiausias laukiantis iššūkis. Kaip ir kur jie bus mokomi ekologiško vairavimo, kol kas nenuspręsta, bet planuojama samdyti konsultantą iš Vokietijos.

S.Šuminas nesiėmė prognozuoti, kokiai daliai jaunuolių egzamino rezultatus galėtų sužlugdyti nepakankamai ekologiškas vairavimas, tačiau sutiko, kad privalomų 20 val. praktinio

Toks vairavimo stilius, kokį būsimieji vairuotojai turės parodyti nuo kitų metų, labiausiai susijęs su taupumu.

Anot SM atstovų, ekologiškas vairavimas yra modernus ir protingas būdas taupyti degalus bei pasiekti jūsų kelionės tikslą greitai ir, svarbiausia, saugiai. Pagrindiniai jo principai tokie: - Prognozuoti transporto srautą (numatyti eismo pasikeitimus, eismo dalyvių veiksmus, laikytis didesnio atstumo iki priešais važiuojančios transporto priemonės, taip išnaudojant transporto priemonės inerciją); - Palaikyti pastovų ir tinkamą greitį esant mažoms variklio apsukoms (vairuoti švelniai naudojant aukštas pavaras); - Stengtis anksčiau įjungti aukštesnę pavarą (perjungti pavarą esant nedidelėms variklio apsukoms); - Reguliariai tikrinti oro slėgį padangose (nors kartą per mėnesį ir prieš ilgas keliones ar važiavimą dideliu greičiu automagistralėmis ar greitkeliais); - Turėti omenyje, kad nereikalingas svoris, oro varža, kurios galima atsisakyti (papildoma bagažinė ant stogo ir pan.), ir papildomos energijos reikalaujantys elektros prietaisai (įrenginiai) padidina degalų sąnaudas, o kartu ir išlaidas už degalus (elektros įrangą reikėtų naudoti išmintingai).

vairavimo pamokų mažoka viskam išmokti. Per tiek laiko būsimieji vairuotojai vos spėja išmokti valdyti mašiną ir orientuotis kelyje, taigi įgusti taupyti degalus vargu ar liks laiko. Todėl S.Šuminas primygtinai rekomendavo pasinaudoti galimybe išlaikius teorinį egzaminą papildomai pasimokyti prižiūrint šeimos nariams. “Yra atlikta ne viena mokslinė studija, kad mokymasis su tėvais niekuo nenusileidžia profesionaliam mokymui. Geriausių rezultatų galima pasiekti, kai derinamas profesionalus ir neprofesionalus mokymas”, - aiškino jis. Tiesa, vairuotojų mokytojai ne kartą buvo pareiškę nuomonę, kad tėvai vaikus tik “numoko”, ir prisiklausę mėgėjiškų aiškinimų jaunuoliai nebesugeba išlaikyti egzaminų. Tačiau S.Šuminas nenorėjo su tuo sutikti. “Gaila, kad tokios idėjos pripažįstamos, - sakė jis. - Kitas klausimas, jei žmonės nesupranta, ką daro; jei “kaimo šaukliai” perša savo tiesas. Mūsų didžiausia problema - visur vyraujanti nekompetencija.”

•

LŽ testas: technologijos šuolis ILONA STAŠKUTĖ

Kad ir kaip stengtųsi naujų automobilių kūrėjai, paprastai galima rasti didesnių ar mažesnių kiekvieno modelio trūkumų.

Tačiau prie naujojo “Audi A3 Sportback” prikibti sunku.

“Premium” klasės hečbeko A3 versija su penkiomis durimis “Sportback” turi 3,5 cm ilgesnę ratų bazę už tridurį modelį ir 5,8 cm ilgesnę nei ankstesnės kartos automobilis.

Todėl ir bendras “A3 Sportback” ilgis kiek didesnis - 4,31 metro mašina už tridurę versiją ilgesnė 7 cm. Tačiau šie keli centimetrai ir durų skaičius tėra vieninteliai skirtumai tarp A3 ir “A3 Sportback” modelių.

LŽ išbandė juos abu.

Svoris “taupo” degalus Abi automobilio versijas šiek tiek skiria ir kaina, tačiau nedaug. Penkia-

duris modelis, atsižvelgiant į komplektaciją, apie 2,5 tūkst. litų brangesnis už tridurį, taigi papildoma erdvė kainuoja palyginti nebrangiai.

Naujausias “Audi A3 Sportback” pagamintas ant naujos “Volkswagen” grupės sukurtos modulinės platformos MQB, dėl kurios gamintojui pavyko mažesnėmis išlaidomis pagaminti gerokai lengvesnius pažangesnės struktūros kėbulus iš aliuminio ir itin stiprių plieno konstrukcijų. Todėl nors automobilis yra kiek didesnis už senosios kartos modelį, jis lengvesnis net apie 90 kilogramų.

Mažesnis svoris neabejotinai veikia degalų suvartojimą - “A3 Sportback” su dyzeliniu 2 litrų darbo tūrio 148 AG varikliu dinamiškai važinėjant mieste neviršija 8 l/100 km, o ramiai riedant užmiestyje vartoja vos daugiau nei 4 l/100 km. Šio variklio galia neatrodo didelė, bet dėl aukšto sukimo momento (320 Nm/3000rpm) jis itin dinamiškas ir nuo žemiausių apsukų priverčia au-

tomobilį lengvai pajudėti iš vietos.

“A3 Sportback” važiuoklė subalansuota ne vien nepriekaištingiems Vokietijos keliams. Automobilis švelniai įveikia miestų gatvių duobes ir nelygumus, tačiau vingiuotuose užmiesčio keliuose saugiai prikimba prie asfalto. Pagal situaciją galima pasirinkti norimą vairavimo režimą - nuo ekonomiško iki sportiško.

Kaina už kokybę Automobilio išorė ir interjeras įrengti minimalistiniu stiliumi, o visos funkcijos valdomos per automatiškai pakylantį ekraną ir kompiuterio pelės principu veikiančią rankenėlę. Visa salono įranga labai kokybiška pradedant nuo visapusiškai reguliuojamų ventiliacijos angų iki vairuotoją ir keleivius patogiai apglėbiančių sėdynių.

“Audi A3 Sportback” yra vienas iš geriausiai praktiškumą, grožį ir vairavimo malonumą suderinančių naujų modelių rinkoje. Vienintelis jo trū-

Naujasis “Audi A3 Sportback” didesnis, bet gerokai lengvesnis už ankstesnį modelį. / Gamintojo nuotrauka kumas - šešiaženklė kaina. Pigiausia “A3 Sportback” versija kainuoja beveik 74 tūkst. litų, bet pasirinkus galingesnį variklį ir geresnę komplektaciją kaina šokteli iki beveik 100 tūkst. litų. Pridėjus papildomos įrangos automobilis dar labiau pabrangsta - LŽ bandyta mašina kainavo 119,5 tūkst. litų.

Didžiausi “Audi A3/A3 Sportback” varžovai greičiausiai bus ne

kiti nedideli Vokietijos gamintojų automobiliai, tokie kaip 3 klasės BMW ar A klasės “Mecedes”. Labiausiai tikėtina, kad pirkėjai “A3 Sportback” lygins su to paties koncerno nauju modeliu “Volkswagen Golf 7”. Šie modeliai technologiškai labai panašūs, bet šiek tiek kukliau įrengtas “Golf” kainuoja gerokai mažiau nei “Audi” ženklu pažymėtas jo pusbrolis.

•

12

2013 03 05 Lietuvos žinios

Pramogos

Koncertų turas - be liūtų ir ironiškai GINTARĖ ČIULADAITĖ

Šį mėnesį dainuojamosios poezijos meistrė Ieva Narkutė keliaus po Lietuvą pristatinėdama savo pirmąjį albumą simboliniu pavadinimu “Vienas”. Patriotinio hito “Raudoni vakarai” autorė prisipažįsta, kad ši daina jos laimė ir jos kryžius.

Dešimtį metų rašanti mergina namuose spėjo prikaupti krūvą užrašų knygelių su dainų tekstais. Tiesa, jie ne visuomet lyriški ar liūdni.

Prieš kraudamasi instrumentus ir vykdama į pristatymo koncertus Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje Ieva su žiupsneliu ironijos pasakoja apie muziką, sceną, rašymą ir save pačią.

Alternatyva Muzikos pasaulyje tapo įprasta leisti kelių dainų albumus. Tačiau Ievos pirmas kompaktinis blynas išbaigta keliolikos dainų studijinė plokštelė. Prie proceso, kurio meninė vadovė - pati Ieva, gerokai prisidėjo ir atlikėjos kūrybinė grupė, su ja mergina koncertuoja beveik dvejus metus. Pagrindinę albumo dalį padėjo sukurpti Stanislavas Stavickis-Stano, prie keleto dainų prisidėjo Romas Rainys.

“Bet juk Stano vardas - sinonimas “popsui”, - užsipuolėme albumo debiutantę. “Manęs lengvai į “popsą” nepaversi! - juokėsi Ieva. Mano kūryba nėra lengva, o mąstymas - alternatyvus. Duetas su Stano geras priešingumų derinys. Kiekvienas bandėme tempti antklodę į savo pusę.”

Regis, pirmasis I.Narkutės “kompaktas” turėtų būti muzikaliai įvairiapusis: poetiški jos tekstai, Stano “antklodė”, metalinė R.Rainio gitara iš grupės “Katedra”, antrasis gitaristas - Robertas Semeniukas iš “Žalvarinio”. Ieva įsitikinusi, kad jos kūryba vientisa, tai bus gija, įrėminanti albumą nuo pirmos iki paskutinės dainos, tačiau tuo pat metu ir dinamiška: viename kūrinyje daugiau gitaros, o kitas - programuotas.

Į žvaigždes Bardus įprasta stebėti scenoje vienus, tik su instrumentu. I.Narkutei šitaip muzikuoti senokai pabodo: “Prieš keletą metų, kai koncertuodavau viena, svarsčiau, ar man reikia albumo. Kiti muzikantai įsirengia virtuvėje įrašų studiją ir lyg vieni kariai savo lauke leidžia albumus.

Tai - ne mano kelias, jei būčiau viena, iki šiol nieko neišleisčiau.” Per kovo mėnesio turą prie atlikėjos pri-

Bardus įprasta stebėti scenoje vienus, tik su instrumentu. I.Narkutei šitaip muzikuoti senokai pabodo.

Lino Vasiliausko nuotrauka

sidės dar vienas muzikantas, jo vardo Ieva kol kas neatskleidžia, tik užsimena, kad jis - be proto gražus ir talentingas žmogus.

I.Narkutė kuria jau dešimt metų, kodėl būtent dabar tinkamas laikas įrašams? Anot merginos, ilgai albumo jai nė nesinorėjo, labiau viską vienoje vietoje svajojo išgirsti jos draugai ir artimieji. “Kūrinių turiu tiek, kad į vieną albumą jie niekaip netilptų. O kodėl dabar? Geros aplinkybės - jau kurį laiką dirbu su žmonėmis, galinčiais man padėti, ir įkvepiantis metas - jaučiu poreikį bei šilumą iš klausytojų. Kodėl gi jos neišnaudojus?”

Nors ir keista, Ievos studijinis darbas niekuomet nežavėjo ir dabar jis ties kančių riba. Per kančias į žvaigždes? “Ant žemės irgi gerai”, - šypsodamasi sakė pašnekovė.

Be pompastikos Kalbėdama apie “Vieno” pristatymą atlikėja nežadėjo perdėtos pompastikos. “Dabar tokia mada juk negali eiti į sceną vien padainuoti, reikia parodyti ir numerį su liūtais! - ironiškai dėstė ji. - Aš taip pat šiek tiek mąsčiau dėl projekcijų, bet tuomet supratau - pakaks tik mūsų ir muzikos.”

Tačiau koncertai nebus paprasti, mat I.Narkutė pasiryžusi gerbėjams pasakoti apie albumą, su juo susijusias istorijas. Didžiausią pristatymą lydėsianti pompastika bus ta, kad šįkart renginys Vilniuje vyks ne Ievos pamėgtoje Šv. Kotrynos bažnyčioje,

o Kongresų rūmuose. “Tai labiau įpareigojanti rimtos muzikos vieta.

Nusibodo groti kavinėse, kur per jautriausią dainos vietą viskas, ką gali girdėti, yra kavos aparato šnypštimas”, - komentavo muzikantė. “Bet ar žmonės gerdami kavą netampa atviresni?” - teiravomės psichologės magistrantės. “Taip yra todėl, kad žmogus gali valgyti ar gerti tik būdamas ramus ir saugus. Tačiau ir Šv.

Kotrynos bažnyčioje sugebu prakalbinti klausytojus. Nebent jie būna atsinešę kokį sumuštinį užantyje ir jiems dėl to ramu”, - šmaikštavo ji.

todėl koncertinėje programoje kūrinius kas kartą keisime”, - aiškino ji.

Paklausta, ar prognozuoja nors vieną tokį didelį hitą kaip “Raudoni vakarai”, Ieva atsidūsta - ne taip lengva internete užsidirbti milijoną dainos peržiūrų. “Tai mano laimė, bet ir mano kryžius. Iki šiol negaliu pasakyti, kas sukrečia ir paliečia toje dainoje. Gal pats dainuojamosios poezijos žanras, o gal toji poezija?” svarstė tekstų autorė.

“Raudonų vakarų” sukūrimo istorija buvo kiek atsitiktinė - Ieva susilažino su tėčiu, kad spės draugams

I.Narkutė: “Publika nesitiki išgirsti ironijos persmelkto juokelio iš mergaitės gražiu balseliu.”

Kaip galima suprasti, albumo viršelis taip pat nebus tradicinis. Ieva banguotais plaukais, žvelgianti į tolį, greta - fortepijono klavišai - tai ne jos svajonių vizija. “Viršelyje esu, tačiau jis grynas, minimalistinis, nuogas tiesiogine ir perkeltine prasme. Gyvenime per daug dirgiklių, blizgučių ir papuošalų. Esu gyva - į sceną lipu be peruko ir silikono.

Manau, manęs klausosi taip pat gyvi žmonės”, - tikino mergina.

numegzti devynias poras pirštinių.

Numezgė septynias, todėl parašė patriotinę dainą. Albumas taip pat neapsieina be lažybų istorijos prieš keletą metų vienas merginos draugas taip įtikėjo, jog ji ilgai nedels ir išleis “kompaktą”, kad pažadėjo dėžę šampano. “Albumas pasirodo tik dabar, o to šampano vis dar nesulaukiu”, - viltingai šypsojosi I.Narkutė.

Prie kavos Dar vienos lažybos Apie “Vieną” pradėta kalbėti dar pernai rudenį. I.Narkutė yra sakiusi, kad jis skambės kitaip. “Tai - studijinis albumas, techniškai nudailintas iki smulkmenų. Scenoje instrumentų ir rankų kiekis ribotas,

Ievos kūryba - universali, mat mergina visuomet ieško panašumų tarp savęs ir kitų žmonių. Didžiausias komplimentas jai - kai po pasirodymo prieina žmogus ir pasako: “Klausiausi tavo dainos ir supratau, kad dainuoji apie mane.”

Galbūt muzikantei savo natomis paliesti klausytojo vidų padeda jos kaip psichologės žinios? “Visada buvau toks žmogus, kuriam psichologinė realybė, vidinis gyvenimas yra svarbus. Vieniems patinka dirbti su apčiuopiama materija, kitiems su jausmais: fantazijomis, svajonėmis, norais, santykiais”, - pasakojo I.Narkutė, kurios tekstai visuomet supasi aplink žmones.

Salomėja Nėris kūrybinio įkvėpimo ieškodavo užsidariusi kambaryje, mėgdavo įmerkti kojas į kibirą vandens, o duryse buvo įsirengusi langelį, kad pamatę ją dirbančią niekas netrikdytų. Ieva rašydama taip nesikankina - nieko neveikdamas mūzos nesulauksi. “Gal banalu, gal absoliučiai neromantiška, bet jei noriu ką nors parašyti, sėdu ir rašau”, - sakė atlikėja, kuri visuomet nešiojasi užrašų knygutę ir nuolatos ją pildo.

Mergina pasidalijo ir vienu patarimu, kurį jai pasakė rašantis draugas - jei pradedi rašyti, parašyk ne tik posmą, bet ir nors vieną priedainio variantą. Tokiu būdu grįžęs prie teksto geriau suprasi jo nuotaiką. “Iš pradžių skeptiškai vertinau tokį rašymo būdą, tuomet supratau, kiek pavienių posmų pati esu prirašiusi.

Turbūt taip nutinka dėl to, kad kurdama visuomet geriu kavą. Kiek rašau - tiek kavos pertraukėlių darau.

Kartais grįžtu namo ir suprantu, kad tądien per daug išgėriau...” - rašymo silpnybes atskleidė Ieva.

Žiupsnis ironijos Kalbantis su I.Narkute vis labiau aiškėja, kad ji anaiptol nėra tokia romantiška ir melancholiška, kokią ją gali įrėminti dainuojamosios poezijos žanras. Ironija, subtilus sarkazmas ir nuolat lydintis juokas lyriškoje koncerto atmosferoje šis kontrastas dar ryškesnis. “Žmonės mano, kad esu švelni, miela ir nekalta. Per savo solinius pasirodymus nemažai bendrauju su publika, kartais atrodo, kad ji nustemba, nesitiki išgirsti ironijos persmelkto juokelio iš mergaitės gražiu balseliu”, - prisipažino pašnekovė.

Scenoje Ieva nuolatos šypsosi.

Anot jos, tai laimės kupinas momentas, kai nieko netrūksta. Kita vertus, tas šypsnis - pastanga į gyvenimo rimtumą ir sudėtingumą žvelgti lengvai. “Suprantu, kad viskas yra trumpa, trapu ir laikina, tarė I.Narkutė. - Net ir šis albumas tiek žmonių prie jo dirbo, bet egzistencinėje patirtyje jis juk nieko ypatingo nereiškia. Scenoje tau gera, tuomet nulipi, grįžti namo. Tau kitą dieną skauda gerklę. Sėdi kaip S.Nėris įmerkusi kojas į vandenį ir toliau rašai.”

•

Trumpai TRADICINIAI GIEDOJIMAI Švenčiant Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų, Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) kviečia apmąstyti krikšto svarbą. Kovo 8 dieną, penktadienį, 17 val. vyks tradicinių giedojimų vakaras “Krikštu nuplauti”. Renginyje dalyvaus dr. Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė, kunigas Saulius Stumbra, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos liaudiškojo giedojimo giesmininkai (vadovas Vidmantas Budreckis). Krikštynos - viena svarbiausių šeimos švenčių ir neatskiriama gimtuvių papročių

dalis. Per krikštą įeidamas į krikščionių bendruomenę, naujas žmogus priima moralinius įsipareigojimus, kurie liaudies papročiuose interpretuojami savitai.

Tradicinėje kultūroje krikštas supamas įvairių apeigų. Vienos jų jau nunyko, kitos gyvuoja iki šiol.

“VĖJO LAIŠKAI” Tęsdamas pamėgtą koncertų visai šeimai ciklą Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO) kviečia į premjerą “Vėjas laiškuose”. Pasirodymas rengiamas kovo

9-ąją kartu su pirmą kartą Kongresų rūmų scenoje viešinčiais ir mažuosius žiūrovus džiuginančiais Vilniaus teatro “Lėlė” aktoriais. Netikėto, tačiau įdomaus pasiūlymo iš LVSO sulaukusi “Lėlės” teatro aktorė Lijana Muštašvili vadina šį pasirodymą tikru iššūkiu, juolab kad tai bus pirmas toks mėginimas tiek LVSO, tiek “Lėlės” teatro istorijoje. Aktorė į pagalbą pasikvietė dar porą savo kolegių iš teatro Sigitą Mikalauskaitę-Stankevičienę ir Astą Stankūnaitę. Neįprastam vaidinimui aktorės pasirinko poetės Nijolės Indriūnaitės po-

eziją, kurios eilės skamba daugybėje “Lėlės” teatro repertuaro spektaklių. O italų kompozitoriaus Antonio Vivaldi kūrinys “Metų laikai”, L.Muštašvili žodžiais tariant, labiausiai tiko bendrai idėjai sujungti į vieną programą orkestro atliekamą muziką, lėlių vaidinimą ir eiles.

LVSO ir “Lėlės” teatro premjera “Vėjo laiškai” - kovo 9 dieną, šeštadienį, 12 val. Vilniaus kongresų rūmuose. Koncertui diriguos Ričardas Šumila, solistė - smuikininkė Saulė Rinkevičiūtė.

Solo smuiku grieš S.Rinkevičiūtė.

LŽ

LVSO archyvo nuotrauka

2013 03 05 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Povilas Budrys: siela neturi amžiaus Norėčiau, kad matyta vizija būtų ne koks išprotėjusio vaikino “burbėjimas”, o paprastas grįžimas į gyvenimą.

- Personažas išvysta sapną, kuriame jam paaiškėja tiesa apie žmogaus, tiksliau, visos žmonijos, egzistenciją. Jis atsiduria meilės karalystėje, savotiškoje meilės utopijoje, kurios gyventojai nežino kančios ir prigimtinės nuodėmės.

Ar tikite, kad F.Dostojevskio vizija gali būti įgyvendinta?

- Tikime tuo ar ne, tačiau turime siekti tobulo pasaulio. Esame pašaukti gyventi ir su visa didžiule patirtimi galų gale vėl sugrįžti į Kūrėją. Nesu naivuolis, nemanau, kad grįšime į Rojų, kuriame gieda paukšteliai, teka medaus

MINDAUGAS KLUSAS

Šį penktadienį, kovo 8 dieną, “Meno forte” įvyks monospektaklio pagal Fiodoro Dostojevskio apsakymą “Juokingo žmogaus sapnas” premjera. Idėjos autorius ir atlikėjas Povilas Budrys žada pasistengti, kad kompanija su ponu Fiodoru Michailovičiumi visiems būtų šilta ir jauki.

Itin retai Lietuvoje inscenizuojamą apsakymą F.Dostojevskis sukūrė 1877aisiais, ketveri metai prieš mirtį. Tai jautrus pasakojimas apie viskuo nusivylusį žmogų, nusprendusį baigti savo gyvenimą savižudybe. “Juokingas žmogus” kelia klausimus apie egzistencijos šioje žemėje prasmę, patiria dvasinę tuštumą suvokdamas, kad gyvenimas neturi jokios vertės. Tačiau vienas atsitiktinis susitikimas priverčia jį persigalvoti...

Rinkdamasis šį F.Dostojevskio kūrinį, aktorius ieško sau artimo pašnekovo ir partnerio. “Nors apsakymas parašytas daugiau kaip prieš šimtmetį, jis nepraranda aktualumo ir šiandien, nes kalba apie amžinus dvasios dalykus, žmogaus išgyvenimus. Siela neturi amžiaus”, - LŽ teigė P.Budrys. Jis ne tik režisavo savo vaidmenį, bet ir sukūrė spektaklio scenografiją iš autentiškų daiktų. Jie kartu su aktoriaus įkūnytu “juokingu žmogumi” nukels žiūrovus į kitą, nebeegzistuojantį pasaulį.

P.Budrys yra sukūręs daug ryškių ir įsimintinų vaidmenų Eimunto Nekrošiaus, Jono Vaitkaus, Gintaro Varno, Oskaro Koršunovo spektakliuose. Tačiau kartais jis pradžiugina žiūrovus ir autoriniais darbais - monospektakliais.

Publikos simpatijų yra pelnę prieš 20 metų sukurti ir vaidinti “Lozoriaus giedojimai” ir “Arčiau nei toli”.

Artėjančios premjeros proga “Lietuvos žinios” pakalbino aktorių Povilą Budrį.

Daugiau amunicijos - Teigėte, jog šį apsakymą perskaitėte vos pradėjęs dirbti teatre. Ir laukėte,

Antra, apsakymas viltingas. Tariami žodžiai, kad artimą reikia mylėti kaip save patį. Tačiau F.Dostojevskis nepasako, kaip tai padaryti. Jis tik nurodo, kad tai ilgo kelio pradžia, dvasinė žmogaus vaikystė. Dar daug kartų reikės kilti ir kristi.

Reikėtų daugiau - Įdomu, kokios sceninės kūrinio interpretacijos imsitės?

- F.Dostojevskio vardas visus nuteikia labai rimtai, jis reiškia tam tikrą sunkumą. To visiškai netrokštu. Iš savęs tikiuosi aktorinio žaidimo ir žmogiškos avantiūros, iš spektaklio - netikėtumo.

P.Budrys: “Turėtume daugiau galvoti vieni apie kitus, nes esame labai susiję.” upės ir laukia Dievas su barzda. Labiau tikiu, kad patys pasikeisime, permainos įvyks mumyse.

Dvasinė aušra

Aktoriaus P.Budrio įsitikinimu, nors apsakymas parašytas daugiau kaip prieš šimtmetį, jis yra aktualus ir šiandien. / Asmeninio archyvo nuotrauka kol jį naujai suvoksite, subręsite pastatymui. Kokių permainų patyrėte, kokių patirčių sukaupėte, kad pagaliau imatės šio veikalo?

- Pamaniau, jei nepastatysiu dabar, - niekada nepastatysiu. Kad labai subrendau, nepasakyčiau. (Juokiasi.)

Siela neturi amžiaus. Ji išliko tokia pati - ir kai apsakymą skaičiau būdamas dvidešimt kelerių, ir dabar. Tačiau dabar turėsiu daugiau priemonių. Tais laikais jį būčiau statęs kaip naivus jaunuolis, kalbantis apie savižudybę. Visi

jaunystėje panašiai elgėmės. O čia reikia, kad apmalštų jaunatviškas polėkis.

F.Dostojevskio kūrinyje pateikiama tobulo pasaulio vizija. Padarysiu ekskursą į Ezekielio knygą: keturi rabinai buvo pakelti į dangų, jiems parodytas septintasis Rojaus ratas. Grįžę atgal, vienas išprotėjo, antras regėtus dalykus laikė sapnu, trečias burbėjo kažką nesuprantamo ir galiausiai išdavė tikėjimą. O ketvirtasis supo savo vaiką, rašė eilėraščius, stebėjo balandėlę, žiūrėjo į žvaigždes, ir jo gyvenimas pasikeitė.

- Šį veikalą norisi statyti į vieną gretą su Nikolajaus Gogolio “Pamišėlio užrašais”, F.Dostojevskio “Nuolankiąja”. Kūriniais, atskleidžiančiais ribines žmogaus situacijos. Kas yra tas “juokingas žmogus”? Ir kodėl jis “juokingas”?

- Kiekvienas žmogus, žvilgtelėjęs į savo praeitį, prisimintų epizodų, kai elgėsi, buvo, atrodė juokingas. F.Dostojevskis irgi buvo juokingas: ir švelnus, ir dygus, irzlus, niūrus. Man pačiam didelis klausimas - kuo tas personažas toks juokingas? Kuriant spektaklį tai nedavė ramybės.

Apsakyme yra keletas svarbių dalykų. Pirmasis - realybės suvokimas, kai atsidūręs ribinėje situacijoje personažas sako: “O gal visas pasaulis - viskas, viskas - tik aš vienas ir tesu?” Atrodytų, didžiulis egoizmo pasireiškimas.

Kita vertus, tai teisybė, nes kiekvienas žmogus yra atskiras pasaulis. Žmogus atsidūręs ant savižudybės slenksčio, tačiau jame jau veikia didesnės jėgos. Toje tamsoje jau brėkšta dvasinė aušra.

Kad ir kokia baugi dostojevskiška dvasia, kad ir kaip norisi nuo jos sprukti, esama aktorinių triukų, kai kompaniją su F.Dostojevskiu galima padaryti šiltą ir jaukią. Tai didžiulė užduotis man, pats dar visas drebu. (Juokiasi.)

Dėl vieno esu tikras - šis darbas verčia ieškoti ir keistis.

- Ar kas nors talkina jums, pasižiūri, pataria iš šalies?

- Rodžiau kolegoms, Viktorijai Kuodytei, jos auklėtiniams, Daliai Storyk, Arūnui Sakalauskui. Parodžiau ir Eimuntui Nekrošiui. Jis pasakė: “Nu, kaip tau, tai reikėtų daugiau.” Esą iš savęs reikėtų daugiau reikalauti. Nuomonių būna labai skirtingų, net sutrinki.

Vis dėlto galiausiai padarysiu taip, kaip pats manau.

- “Juokingasis” peterburgietis po sapno iškart pasiryžta skelbti jam apreikštą tiesą. Tam tikra prasme jį įkūnijantis aktorius, kildamas į sceną, daro tą patį. Ar įžvelgiate tokią paralelę?

- Pamokslavimo vengčiau. Mintys, kaip ir radiacija, yra nematomos, tačiau veikia mus. “Juokingo žmogaus sapnas” tarsi primena, kad turėtume daugiau galvoti vieni apie kitus. Nes esame labai susiję.

•

Antrasis “Kūrybinio impulso” bandymas AUDRIUS MUSTEIKIS

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) neatsisako minties išugdyti įdomų lietuvių choreografą, gebantį kurti jau didelius baleto pastatymus šio teatro scenai.

Tai baleto trupės meno vadovo Krzysztofo Pastoro sumanymas. Pernykštis projektas (jo rezultatas - birželį vykęs choreografinių kompozicijų vakaras) tikrai suteikė kūrybinių impulsų: jėgas ir kūrybiškumą išbandė ne vienas baleto šokėjas.

Antrajam projektui pateikti devyni nauji sumanymai. Jau gerai žinoma šiuolaikinio šokio menininkė Loreta Juodkaitė rengia choreografinę kompoziciją pagal Wolfgango Amadeaus Mozarto “Requiem” fragmentą (“Lacrimosa”). Pristatydama savo idėjas ji sakė: “Mokausi kurti choreografiją didelei scenai, baleto šokėjams. Man, pratusiai dirbti šiuolaikinio šokio srityje, tai didelis išbandymas. “Tai didelė galimybė”, - replikavo K.Pastoras.

Pirmą kartą “Kūrybiniame impul-

se” dalyvaus ir choreografė Erika Vizbaraitė. Jos kompoziciją “Vandenyje” pagal Ritos Mačiliūnaitės muziką turėtų atlikti šokėjai Rūta Juodzevičiūtė ir Eligijus Butkus.

LNOBT baleto trupės narys Davidas Isaacas Evansas šešių minučių choreografiją kuria pagal Philipo Glasso muziką. Autorius teigė, kad remsis akademine baleto technika.

Choreografijos naujokė baleto šokėja Greta Gylytė miniatiūrą kurs drauge su didžėjumi Linu Strockiu.

R.Railaitė: “Kas išeis, parodys laikas.

Kantrybės!”

Ją šoks Grytė Dirmaitė. Taip pat kaip choreografė debiutuos balerina Vaida Šniurevičiūtė.

Antrą kartą “Kūrybiniame impulse” dalyvaus LNOBT baleto trupės šokėjai Olga Konošenko, Igoris Zaripovas (jie drauge kuria miniatiūrą apie baleriną ir kareivėlį), Martynas Rimeikis (pernykščio projekto netikėtumas ir atradimas - jo kompozicija “Belaukiant Godo”), Živilė Baikštytė. Bus svečių iš Baltarusijos - Julija

Editos Stundytės choreografinė kompozicija “Degimas” iš 2012 metų “Kūrybinio impulso”. / Martyno Aleksos nuotrauka Diatko ir Konstantinas Kuznecovas.

“Yra daug gražių idėjų, - LŽ sakė LNOBT baleto direktorė Rūta Rai-

laitė. - Mūsų šokėjai labai užimti, bet dega noru dalyvauti šiame projekte.

Puiku, kad nebijo, išdrįsta, viską da-

ro patys, ieško savų kelių, o ne kopijuoja. Kas išeis, parodys laikas. Kantrybės!”

•

14

2013 03 05 Lietuvos žinios

Sportas

Kova dėl šlovės ir milijonų VILMANTAS REMEIKA

Šį vakarą paaiškės pirmieji du UEFA Čempionų lygos ketvirtfinalio dalyviai. 21.45 val.

Mančesteryje prasidės dvikova tarp vietos “United” ir Madrido “Real” (I rungtynės - 1:1), Dortmunde tuo pat metu kovos “Borussia” ir Donecko “Šachtar” (2:2).

“Manchester United” ir “Real” akistata kelia milžinišką ažiotažą visame pasaulyje. Tai dviejų trenerių, futbolo taktikos išmanytojų, dvikova - 71 metų škoto Sero Alexo Fergusono ir 50 metų portugalo Jose Mourinho. Aikštėje savo komandas pirmyn ves atitinkamai Wayne’as Rooney ir Cristiano Ronaldo. Ne veltui “Real” strategas J.Mourinho pareiškė, kad šias rungtynes nori pamatyti visas pasaulis.

Charizmatiškasis J.Mourinho (dešinėje) ir inteligentiškasis A.Fergusonas už aikštės ribų - bičiuliai, stadione - konkurentai. / AFP/Scanpix nuotrauka russios” koziriu kovojant dėl vietos ketvirtfinalyje.

“Bundesligoje esame antri, bet tai nėra prastas rezultatas. Juk kasmet čempionais netapsime. Dabar turime galimybę nuveikti ką nors didinga Čempionų lygoje. Tikiuosi, kad antradienį apie 23 val. aš jausiuosi laimingas”, - kalbėjo dabartinių Vokietijos čempionų legionierius iš Lenkijos Jakubas Blaszczykowskis.

“Borussia” kaip visuomet turės tvirtą užnugarį - kiekvienas namų rungtynes “Westfalen” stadione Čempionų lygoje vidutiniškai stebi 65,9 tūkst. aistruolių. Jų būtų dar daugiau, nes arenoje telpa 80 tūkstančių. Tačiau saugumo sumetimais tarptautinėse rungtynėse vietų sumažėja beveik penktadaliu. FIFA taisyklės draudžia pardavinėti bilietus į stovimas vietas.

Jos Dortmundo stadione paverčiamos sėdimomis, ir arenoje telpa gerokai mažiau sirgalių.

Vadino pasipūtėliu A.Fergusonas su J.Mourinho pažįstami beveik dešimtmetį. Įdomu, kad portugalas su savo treniruotomis “Porto”, Londono “Chelsea”, Milano “Inter” ir “Real” komandomis A.Fergusono vairuojamai ekipai “United” pralaimėjo vos 2 rungtynes iš 15.

Dabar abu strategai yra geri bičiuliai, tačiau jų pažintis prasidėjo ne itin maloniai. 2003-2004 metų sezoną Čempionų lygos aštuntfinalyje Mančesterio komandą 2:1, 1:1 eliminavo kukli “Porto” ekipa, kurioje tuomet žaidė ir Edgaras Jankauskas. Mančesterio stadione “Old Trafford” J.Mourinho šėlo kaip vaikas. Tačiau tuo Porto klubo pasaka nesibaigė - portugalai tą sezoną laimėjo Čempionų lygą, štai tuomet 41 metų klubo treneris ir pagarsėjo arogantiškais pareiškimais.

Išdidųjį J.Mourinho netrukus pasikvietė “Chelsea”. Atvykęs į Londoną čempionas nerinko žodžių: “Nemanykite, kad esu arogantiškas. Bet aš - Europos čempionas, todėl esu ypatingas.”

Tokie pareiškimai išvedė iš kantrybės visuomet pasitempusį ir kultūringą A.Fergusoną: “Jose yra pasipūtėlis.

Jis žaidėjams prisistato ypatinguoju.

Prakeikimas, jis jaunas žmogus, o svaidosi tokiais pareiškimais. Žada laimėti Anglijos čempionatą neįvertinęs situacijos.”

Tačiau jau per debiutinį sezoną Anglijoje J.Mourinho su “Chelsea” patyrė vos 1 pralaimėjimą ir tapo čempionais, o konkurentus aplenkė 12 taškų. Nors abu treneriai stadionuose “kariavo”, už aikštės ribų ilgainiui tapo gerais draugais: susitikdavo drauge pasimėgauti taure vyno, o viešojoje erdvėje keisdavosi komplimentais. Praėjusį gruodį abu strategai buvo pastebėti viename Mančesterio restoranų gurkšnojantys arbatą.

Neseniai A.Fergusonas pareiškė, kad kai baigs savo odisėją “United” klube, savo įpėdiniu ten norėtų matyti J.Mourinho.

“Norėčiau pakeisti Serą Alexą, kai jam bus devyniasdešimt”, - atsidėkodamas kolegai už pasitikėjimą jo ilgaamžiškumu žavėjosi portugalas.

Užgožė C.Ronaldo Dar viena šio vakaro intriga - “Real” žvaigždės Cristiano Ronaldo sugrįžimas į “Old Trafford” stadioną, kuriame jis sužibo ir tapo futbolo asmenybe.

Brangus malonumas Šį vakarą C.Ronaldo (kairėje) vėl stos prieš buvusius komandos draugus. / Reuters/Scanpix nuotrauka A.Fergusonas įžvelgė jaunojo portugalo talentą, kai šiam buvo 18-a. Tuomet iš Lisabonos klubo “Sporting” jį perpirko už 15 mln. eurų.

Iš pradžių “United” treneriui nelengvai sekėsi suvaldyti aikštingą žvaigždės charakterį, bet ilgainiui Cristiano tapo komandos lyderiu. Vėliau futbolininką ėmė vilioti “Real”, kol žaidėjas pagaliau pasidavė įkalbinėjimams. 2009 metų vasarą klubai pasiekė susitarimą - “United” gavo 94 mln. eurų ir paleido žaidėją. Taigi per šešerius metus portugalas padėjo Mančesterio klubui uždirbti beveik 80 mln. eurų.

Pirmosiose šių metų tarpusavio rungtynėse Čempionų lygos aštuntfinalyje Madride C.Ronaldo buvo “neutralizuotas”. “United” gynėjas Rafaelis sėkmingai gaudė savo oponentą ir su užduotimi susidorojo.

“Manau, kad Cristiano jaudinosi žaisdamas prieš buvusius komandos draugus, ir mes tuo pasinaudojome”, tuomet teigė A.Fergusonas.

Žada įvarčių Abu klubai pastaruoju metu demonstruoja vis geresnę formą. Prie 20ojo Anglijos čempionų titulo artėjantys “United” futbolininkai savaitgalį 4:0 sutriuškino “Norwich”, surinko 71 tašką ir jau iki 15 taškų padidino pranašumą prieš persekiotojus “Manchester City”.

Pastaruoju metu kritikai aštriai tarkavo J.Mourinho, bet paskutinė savaitė “Real” komandai buvo ideali - ka-

rališkasis klubas net du kartus iš eilės įveikė amžiną varžovę “Barceloną”.

Trečiadienį tai pavyko padaryti Ispanijos taurės pusfinalio mače (3:1), o šeštadienį - šalies pirmenybių rungtynėse (2:1). Abu klubus vis dar skiria praraja - “Real” turi 55 taškus, “Barcelona” - 68, bet Madrido komandai šios pergalės psichologiškai buvo itin svarbios.

Rungtynių šeimininkams “United” šį vakarą pakaktų nulinių lygiųjų, ir jie patektų į ketvirtfinalį. Tačiau tikin-

Trūksta susikaupimo Apie “United” ir “Real” susirėmimą pasaulis kalba tiek daug, kad kitai šio vakaro kovai skiriama nepadoriai mažai dėmesio. 1997 metų Čempionų lygos laureatė “Borussia” bandys peršokti ukrainiečių komandos “Šachtar” barjerą.

Dortmundo klubas nuo šiol dėmesį gali skirti tik Čempionų lygai. “Borussia” jau pasitraukė iš Vokietijos taurės turnyro, o Bundesligos čempionate nuo lyderio Miuncheno “Bayern” ji atsilieka 17 taškų. Praėjusį šeštadienį “Borus-

Galimybė apsilankyti “United” ir “Real” akistatoje buvo įvertinta nuo 196 iki 760 litų, VIP sektoriuje - net 940 litų. čiųjų tokiu dvikovos scenarijumi yra nedaug.

“Manau, įmuš abi komandos. Tikiuosi, kad mes - daugiau sykių”, - sakė A.Fergusonas. Jis atkreipė dėmesį į grėsmingas “Real” kontratakas. Madrido komanda dvikovose su “Barcelona” atiduodavo varžovams iniciatyvą, bet progai pasitaikius keliais staigiais perdavimais atsidurdavo puolime ir sukurdavo pavojingą situaciją.

“Visi žinome, kad “Real” yra puikiai kontratakuojanti komanda. Turime pasirengti tinkamai, žaisti susikaupę, kad viena klaida aikštės viduryje nevirstų žudikiška varžovų ataka”, - teigė “United” treneris.

sia” 3:1 pranoko “Hannover”, bet toks žaidimas netenkina ekipos gynėjo Marcelio Schmelzerio: “Privalome žaisti labiau susikaupę.”

M.Schmelzeris prisiminė ir pirmąsias tarpusavio rungtynes su “Šachtar” Donecke. Tuomet vokiečiai patys kasė sau duobę, kai po kvailų klaidų gynyboje leido varžovams įmušti du įvarčius.

Tačiau patys pelnė tiek pat ir iš balos išbrido sausi.

Susikaupimo bei tikslumo trūksta ir “Šachtar” žaidime. “Kurmiai” šiemet žaidė vos dvejas oficialias rungtynes, tad rudenį demonstruoto susižaidimo ir grėsmingų atakų dar nematyti. Šis niuansas turėtų tapti pagrindiniu “Bo-

Šį vakarą laisvų vietų Dortmundo ir Mančesterio stadionuose nebus, nors bilietus į šias rungtynes galėjo įpirkti toli gražu ne kiekvienas futbolo aistruolis. Bilietų kaina į “Borussia” - “Šachtar” rungtynes siekė nuo 148 iki 439 litų. Galimybė apsilankyti “United” ir “Real” akistatoje buvo įvertinta nuo 196 iki 760 litų, VIP sektoriuje - net 940 litų. Šiuo metu jau prasidėjo bilietų prekyba į Čempionų lygos sezono finalą, gegužės 25 dieną vyksiantį garsiajame Vemblio stadione Londone. UEFA skelbia, kad gerokai sumažinta pigiausių bilietų kaina - ji siekia “tik” 272 litus.

“Konsultavomės su aistruoliais ir priėmėme tokį sprendimą. Manome, kad jis teisingas, nes kiekvienas turi turėti galimybę pamatyti finalą”, - aiškinama UEFA pranešime.

Tačiau ir ši kaina daugeliui atrodo per didelė, o 272 litus kainuosiančių bilietų bus parduota tik 11,8 tūkstančio.

Likusieji 59 tūkst. bilietų eiliniam žiūrovui pardavinėjami gerokai brangiau - jie kainuoja nuo 560 iki 1320 litų. Vien už bilietus į finalą UEFA tikisi surinkti apie 58 mln. litų. Ši suma - tik lašas UEFA biudžeto jūroje. Iš Čempionų lygos sutarčių su rėmėjais UEFA šį sezoną tikisi gauti 4,623 mlrd. litų pajamų. Maždaug 40 proc. šios sumos apie 1,828 mlrd. litų - žadama skirti klubų premijoms.

Gegužę Londone vyks ir moterų Čempionų lygos finalas. Bilietų kainos į jį, palyginti su vyrų, kelia šypseną. Geriausių moterų futbolo klubų finalas įvertintas 20-40 litų...

•

2013 03 05 Lietuvos žinios

Sportas

15

Suerzintas varžovas smogė skaudžiai Vakar VTB Jungtinės lygos A grupės rungtynėse Vilniaus “Lietuvos rytas” namie neatsilaikė prieš Rusijos klubą Maskvos srities “Chimki” - 79:88 (12:27, 27:16, 21:22, 19:23).

Dvikovos pradžioje leidę Rimo Kurtinaičio auklėtiniams toli pabėgti į priekį, vilniečiai vėliau varžovus pavijo, tačiau galiausiai paleido iniciatyvą iš savo rankų.

“Chimki” jau dvikovos pradžioje šovė į priekį ir 7 minutę nutolo 23:6. 17 taškų persvarą svečiai išlaikė ir antrame ketvirtyje (12:29, 16:33). Bet prieš didžiąją pertrauką “Lietuvos rytas” ėmė artėti. Eimanto Bendžiaus tritaškis paskutinėmis antro kėlinio sekundėmis atgaivino vilniečių viltis - 39:43.

Po didžiosios pertraukos Lietuvos ekipa tęsė savo spurtą ir Mindaugas Katelynas persvėrė rezultatą - 46:45.

24 minutę Vilniaus komanda buvo atitrūkusi 6 taškais (53:47). Bet R.Kurtinaitis paėmė minutės pertraukėlę ir sustygavo byrantį savo komandos žaidimą. Lemiamame kėlinyje “Chimki” tvirtai kontroliavo situaciją aikštėje. Po spurto 11:0 36 minutę jie nutolo 80:70 ir dvikovos pabaiga tebuvo formalumas.

A grupės lydere tapusiai “Chimki” komandai daugiausiai taškų vakar įmetė Polas Davisas - 20 (7/10 dvitaš-

(rungtynės, pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas) 1. Chimki

16 12 4

73

2. Uniks

16 12 4

75

3. Krasnyje Krylja

16 11 5

69

4. Spartak

16 11 5

69

5. Astana

16 9

7

56

6. Lietuvos rytas

16 8

8

50

7. Doneck

16 7

9

44

8. PGE Turow

16 4

12 25

9. Azovmaš

16 3

13 19

10. Kalev

16 3

13 19

kių). Krešimiras Lončaras surinko 15, Vitalijus Fridzonas 11, Kelvinas Riversas 10, Sergejus Monia ir Zoranas Planiničius - po 8.

“Lietuvos rytui” 14 taškų pelnė Renaldas Seibutis, 13 M.Katelynas, 12 Nemanja Nedovičius, 11 Janis Blūmas, 9 Steponas Babrauskas, 8 Dejanas Ivanovas, 4 Tautvydas Lydeka, po 3 Dovydas Redikas ir E.Bendžius, 2 Patrickas O’Bryantas.

Tai buvo 8-oji “Lietuvos ryto” nesėkmė per 16 turų. Vilniečiams lieka dar dvejos reguliariojo sezono rungtynės su Ukrainos klubais: kovo 10 dieną išvykoje su “Doneck” ir kovo 24 dieną namie su Mariupolio “Azovmaš”. Nepaisant nesėkmės “Chimki”, Vilniaus klubas išliko 6-ojoje A grupės vietoje. Jei joje baigtų sezoną, pirmajame atkrintamųjų varžybų etape iki

“Chimki” krepšininkai (geltona apranga) vakar atlaikė “Lietuvos ryto” spaudimą. / Romo Jurgaičio nuotrauka dviejų pergalių kautųsi su trečiąja B grupės komanda. Ja pretenduoja tapti Maskvos CSKA, Krasnodaro “Lokomotiv-Kuban”, arba Rygos VEF. Per kitas A grupės rungtynes vakar

ukrainiečių “Doneck” savo aikštėje 99:85 nugalėjo Zgoželeco “PGE Turow” iš Lenkijos. Darius Songaila prie pergalės prisidėjo net 29 taškais ir 6 atkovotais kamuoliais. O Estijoje vietos Talino “Ka-

R.Paškauskienė vėl prie stalo

Trumpai

SAULIUS RAMOŠKA

Geteborge (Švedija) sekmadienį pasibaigusiose Senojo žemyno uždarųjų patalpų lengvosios atletikos pirmenybėse apdovanojimus pelnė 19 šalių lengvaatlečiai. Daugiausia medalių - 14 (4 aukso, 7 sidabro, 3 bronzos) - iškovojo Rusijos sportininkai. Antri su aštuoniais (4, 3, 1) apdovanojimais liko Didžiosios Britanijos atstovai, treti su devyniais (4, 2, 3) medaliais - Prancūzijos atletai.

Visi keturi Lietuvai atstovavę atletai - trišuolininkai Dovilė Dzindzaletaitė, Darius Aučyna, šuolininkas į tolį Tomas Vitonis ir rutulio stūmikas Rimantas Martišauskas - neįveikė atrankos barjero.

Trejose olimpinėse žaidynėse 1996, 2000 ir 2008 metų - dalyvavusi pajėgiausia Lietuvos stalo tenisininkė Rūta Paškauskienė sugrįžo po motinystės atostogų ir jau ruošiasi svarbiausiems metų startams.

Kai tituluočiausia šios šakos sportininkė ketino kovoti dėl kelialapio į ketvirtąsias jos karjeroje olimpines žaidynes - Londono olimpiadą, netikėta džiugi žinia, kad į jų šeimą beldžiasi nauja gyvybė, iš esmės pakeitė tenisininkės planus. Su vyru Vytautu 5-erių Dovydą auginanti Rūta praėjusių metų rugpjūčio viduryje susilaukė antro sūnaus Tado.

Nuo 1994 metų Lietuvą Europoje garsinanti 166 cm ūgio 54 kg sverianti smulkutė stalo tenisininkė per 18 metų Europos čempionatuose iškovojo 16 medalių - po septynis aukso ir bronzos bei du sidabro. Į tokį įspūdingą medalių derlių neįstengia lygiuotis nė vienas mūsų šalies olimpinės sporto šakos atstovas. Pagal iškovotus medalius Rūta patenka į Europos visų laikų sportininkių penketuką.

Rūtai pasitraukus iš didžiojo sporto šio žaidimo gerbėjams kilo klausimas - kas toliau? Tačiau Lietuvos stalo teniso asociacijos (LSTA) prezidentas Rimgaudas Balaiša nuramino pesimistus: “Rūta jau grįžo į sportą, nuo sausio pradžios ji intensyviai treniruojasi.”

Kadangi Kaune gyvenančiai R.Paškauskienei trūksta lygiaverčių treniruočių partnerių, antroji šalies raketė Eglė Stuckytė porąkart per savaitę iš Vilniaus vyksta į Kauną ir su ja treniruojasi.

Pirmas rimtas išbandymas Rūtos lauks jau kovo 14 dieną, kai Rusijos klubų čempionate ji debiutuos atstovaudama Tiumenės komandai.

RUSŲ TRIUMFAS

STIPRIAUSIAS ŽMOGUS

Per 18 metų Europos čempionatuose iškovojusi 16 medalių R.Paškauskienė šiemet bandys papildyti įspūdingą kolekciją. / Reuters/Scanpix nuotrauka Iki šiol lietuvė didesnę laiko dalį leisdavo Prancūzijoje, gindama vieno šios šalies klubų garbę.

“Prancūziją pasiekė ekonominė krizė, atlyginimai mažėja, sportas ne išimtis. Todėl daugelis pajėgių stalo tenisininkų, vyrų ir moterų, dabar žaidžia Rusijoje, - LŽ sakė R.Balaiša. - Rūta nutarė atstovauti Tiumenės klubui, kovojančiam Rusijos stalo teniso aukščiausiojoje lygoje.”

Pasak LSTA prezidento, šie metai sportininkei nebus lengvi. Nors pagal kriterijus R.Paškauskienė pateko į antrąjį Rio de Žaneiro olimpiados kandidatų sąrašą, jokio finansavimo negavo.

“Kūno kultūros ir sporto departamentas, matyt, kaip visada į viską pasižiūrėjo paprasčiau - Rūta pagimdė vaiką, nedalyvavo Londono

olimpiadoje, tad nebus ir pinigų, sakė R.Balaiša. - Taip, Rūta nėra jauniklė, kovo 29 dieną jai sukaks 36-eri. Todėl kalbėti apie jos dalyvavimą Rio de Žaneiro žaidynėse sudėtinga. Nors Liuksemburgui atstovaujanti kinė Ni Xia Lian Londono olimpiadoje dalyvavo būdama 47-erių. Aišku, Rūta - ne kinė, bet, manau, ji tikrai žais dar kelerius metus.”

Gegužės mėnesį Paryžiuje R.Paškauskienė dalyvaus pasaulio čempionate, o spalį varžysis Europos pirmenybėse. “Visas jėgas Rūta skirs žemyno pirmenybėms. Vienetų varžybose tapti prizininke jai bus labai sunku, tačiau poroje su ruse Oksana Fadejeva jos mėgins iškovoti dar vieną medalį. Šis duetas visoms varžovėms labai neparankus”, teigė R.Balaiša.

•

30 metų lietuvis Vytautas Lalas pirmą kartą dalyvaudamas kasmet už Atlanto rengiamose prestižinėse galiūnų varžybose “Arnold Strongman Classic” tapo jų nugalėtoju.

Prieš paskutinę rungtį dar pirmavo 2011 metų šio turnyro čempionas 31-erių amerikietis Bryanas Shaw, lietuvis nuo jo atsiliko 1,5 taško. Tačiau paskutinėje rungtyje V.Lalas 120 kg svorį iškėlė penkis kartus, o B.Shaw - tik tris. Trečiąją vietą užėmė rusas Michailas Kokliajevas.

Nugalėtojui atiteko 60 tūkst. JAV

V.Lalas - “Arnold Strongman Classic” nugalėtojas. / LŽ archyvo nuotrauka

lev” 73:77 pralaimėjo “Azovmaš”. Nugalėtojams Simonas Serapinas pelnė 11 taškų ir atkovojo 3 kamuolius.

•

LŽ

dolerių premija. Dėl stipriausio pasaulyje žmogaus titulo konkuravo 10 galiūnų. Šiemet turnyre nebuvo tituluotojo Žydrūno Savicko, kuris 2003-2008 metais triumfavo “Arnold Strongman Classic” turnyre.

Dvejus pastaruosius metus Ž.Savickas ten užėmė trečiąją vietą, 2010aisiais - antrąją.

R.BERANKIS PAKILO Pirmadienį paskelbtoje naujoje pasaulio vyrų teniso ATP klasifikacijoje 22 metų Ričardas Berankis, turėdamas 635 taškus, iš 87 vietos šoktelėjo į 80-ąją. Per savaitę lietuvis uždirbo 51 ATP tašką. Per 11 laiptelių smuktelėjo 21 metų Laurynas Grigelis, jis iš 445 vietos atsidūrė 456-ojoje (77 taškai). ATP reitingo lyderis tebėra praėjusį savaitgalį ketvirtą kartą turnyrą Dubajuje laimėjęs 25-erių serbas Novakas Džokovičius (13 280 taškų). Antras tebežengia 31 metų šveicaras Roger Federeris (9535), trečias - 25-erių škotas Andy Murray (8180).

LATVIO PERGALĖ JAV pasibaigusio ATP serijos teniso turnyro “Delray Beach International tennis Championships” nugalėtoju antrą kartą tapo 24-erių latvis Ernestas Gulbis (ATP-109). Jis sekmadienį finale 7:6 (7:3), 6:3 įveikė 29-erių prancūzą Edouardą RogerVasseliną (ATP-105). Pirmą kartą šiame turnyre 2010 metais triumfavusiam E.Gulbiui praėjusį sekmadienį kartu su pagrindiniu prizu atiteko 78 tūkst. JAV dolerių čekis ir 250 ATP taškų. Beje, E.Gulbis į šį turnyrą pateko po kvalifikacijos varžybų. Kitam finalininkui E.Roger Vasselinui, kuris ketvirtfinalyje eliminavo Ričardą Berankį, atiteko 41,1 tūkst. dolerių ir 150 ATP taškų.

LŽ

16

Klasifikuoti skelbimai

Vilniuje, Žvėryne, Vykinto g.:

Pranešu, kad 2013 02 13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Buduaras“, į. k. 302470400, iškelta bankroto byla. Administratoriumi paskirta UAB „Verslo konsultantai“. UAB „Buduaras“ nuo dabar nutraukia visas anksčiau sudarytas sutartis. Įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai priimami iki 2013 04 12 adresu: Raudondvario pl. 99, LT-47184 Kaunas. Visa informacija tel. 8 698 32 568.

Administratoriaus įgaliotas asmuo Vytautas Vyskupaitis.

Užs. LM-2328

IV aukšte - 168 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Informuojame apie priimtą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

NAMAI, PATALPOS PARDUODA

Gyvenamąjį 77 kv. m namą Anykščių rajone, Troškūnuose (yra 3354 kv. m sklypas, kaina - 15 000 Lt). Tel.: 8 655 72 520, (8 381) 77 026.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

12 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, geras susisiekimas, naujas vienbučių namų kvartalas, 1 a kaina - 7000 Lt).

Vilnius, tel. 8 682 46 203.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 656 17 413.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

BUITINĖ TECHNIKA PARDUODA

Naudotą DVD ir televizorių (2 viename PDV-T990 už pusę kainos (300 Lt)).

Vilnius, tel. 8 604 23 434.

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Dažau, glaistau, tinkuoju, tapetuoju, kloju grindis, šiltinu pastatus, atlieku kitus remonto darbus. Turiu 20 metų darbo patirtį. Tel. 8 663 75 794.

IEŠKO DARBO

42 metų vyras - apsaugos darbuotojo darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434. ĮVAIRŪS

Parduodu suomišką akmenų rinktuvą (5 metrų, kaina - 7500 Lt), ZIL-130 su puspriekabe, naują vienfazį 525 l pieno šaldytuvą (kaina - 7000 Lt), JAZ-204 variklį po kapitalinio remonto (kaina - 1800 Lt), dyzelinį „Mercedes Benz 240“ variklį (kaina - 600 Lt).

Tel.: 8 655 72 520, (8 381) 77 026.

PRANEŠIMAI

Pranešame, kad keičiamas uždarosios akcinės bendrovės „VESIGA“, juridinis adresas: Daukšių k., Kėdainių r. sav., duomenys kaupiami Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 161431265, pavadinimas į UAB „Daumantai LT“. Užs. LM-2331

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Adomas Petras Neimontas, Liaunų k., Klaipėdos r., tel. 8 682 33 951.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: ilgalaikio stacionaraus poilsio pastatų statyba ir eksploatacija.

Planuojamą ūkinę veiklą numatoma vykdyti: Liaunų k., Priekulės sen., Klaipėdos r.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada 2013 02 28 raštu Nr. (4)-LV4-585, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą supažindina planuojamos ūkinės veiklos užsakovas, Liaunų k., Klaipėdos r., tel. 8 682 33 951.

Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Birutės g. 16, Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.

Su atrankos išvada per 20 darbo dienų po šio skelbimo išsamiau galima susipažinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, Birutės g. 16, Klaipėda, arba dokumentų rengėjo Užs. R-135 UAB „Pajūrio planai“ biure, Liepų g. 66, Klaipėda, tel. 8 698 08 831.

INFORMACIJA apie sanatorinės ir reabilitacinės paskirties pastatų statybos ir eksploatacijos žemės sklype (kad. Nr. 2501/0022:11) Vytauto g. 170, Palangoje, poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, Vytauto g. 73, LT-00134 Palanga, tel. (8 460) 48 705, faks. (8 460) 40 217, el. p.: administracija@palanga.lt, atsakingas asmuo Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Svajūnas Bradūnas, tel. (8 460) 48 708, el. paštas: architektas@palanga.lt.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: sanatorinės ir reabilitacinės paskirties pastatų statyba ir eksploatacija.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: žemės sklypas (kad. Nr. 2501/0022:11) adresu: Vytauto gatvė 170, Palangoje, Klaipėdos apskrityje.

Atsakingos institucijos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada Nr. (4)-LV4-570: Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus planuojamai ūkinei veiklai - sanatorinės ir reabilitacinės paskirties pastatų statybai ir eksploatacijai žemės sklype (kad. Nr. 2501/0022:11) Vytauto g. 170, Palangoje - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Palangos miesto savivaldybės administracijos, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus (Gintaro g. 33A, LT-00133 Palanga, tel. (8 460)48 708) skelbimų lentoje nuo 2013 03 05 iki 2013 04 04.

Motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui (Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53) bei UAB „Vakarinis fasadas“ (Liepų g. 34-10, Klaipėda LT-92113, tel. 8 698 89 744) iki 2013 04 04 dienos.

Užs. R-134

INFORMACIJA apie Trakų rajono nuotekų dumblo tvarkymo probiotinio kompostavimo būdu galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas (pavadinimas, adresas, tel.): Trakų rajono savivaldybės administracija, Vytauto g. 33, LT-21106 Trakai.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Trakų rajono nuotekų dumblo tvarkymas probiotinio kompostavimo būdu.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta (apskritis, miestas, rajonas, kaimas, gatvė): Vandenų g. 33, Lentvario m., Trakų r., Vilniaus apskritis.

4. Persvarstoma atsakingos institucijos (Aplinkos apsaugos agentūra ar regiono aplinkos apsaugos departamentas) priimta atrankos išvada (data, rašto Nr.) ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 02 20 atrankos išvada Nr. (38-4)VR-1.7-2498 - Trakų rajono nuotekų dumblo tvarkymo probiotinio kompostavimo būdu poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą: Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 01 07 raštas Nr. (12-37)-2-74 su išdėstytais motyvais: 5.1. Atrankos išvadoje pateikta informacija, kad planuojamai ūkinei veiklai (toliau PŪV) nustatoma 200 m normatyvinė sanitarinė apsaugos zona (toliau SAZ), tačiau į ją patenka 98 sodų sklypai, tarp kurių 5 gyvenamųjų namų teritorijos. Pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas (Žin. 1992, Nr. 22-652), į gamybinių objektų SAZ gyvenamieji namai negali patekti; 5.2. Nepateikta informacija apie PŪV įrenginių našumą per parą, kurio pagrindu nustatoma normatyvinė SAZ, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis (Žin. 1992, Nr. 22-652, Žin. 2011, Nr. 89-4249) 64 p.; 5.3. Nepateikta informacija apie su PŪV susijusios oro taršos, sklindančio kvapo koncentracijos ir triukšmo poveikį aplinkinių gyvenamųjų teritorijų gyventojams; 5.4. Galimas gretimų teritorijų gyventojų nepasitenkinimas PŪV, galimi konfliktai.

6. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: į normatyvinę PŪV sanitarinę apsaugos zoną patenka 98 sodų sklypai, tarp kurių 5 gyvenamųjų namų teritorijos. Pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas (Žin., 1992, Nr. 22-652), į gamybinių objektų SAZ gyvenamieji namai negali patekti. Galimas gretimų teritorijų gyventojų nepasitenkinimas PŪV, galimi konfliktai.

7. Priimta galutinė atrankos išvada (data, rašto Nr.): Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 03 01 galutinė atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-1103 - Trakų rajono nuotekų dumblo tvarkymo probiotinio kompostavimo būdu poveikio aplinkai vertinimas yra priUžs. LM-2329 valomas.

2013 03 05 Lietuvos žinios

Informacija apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos ties krantinėmis Nr. 101-104 gilinimo iki 14,5 m projektinio gylio poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, kontaktinis asmuo - infrastruktūros skyriaus viršininkas Vidmantas Paukštė, J.Janonio g. 24, LT-92251 Klaipėda, tel. (8 46) 49 97 22, faksas (8 46) 49 97 77, el. p.: info@port.lt.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos ties krantinėmis Nr. 101-104 gilinimas iki 14,5 m projektinio gylio.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorija ties krantinėmis Nr. 101-104, apimant apie 40 m pločio ruožą iki laivų apsisukimo akvatorijos, Klaipėdos mieste, Klaipėdos apskrityje.

4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada: LR AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 02 28 raštu Nr. (4)-LV4-583 priėmė atrankos išvadą - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, J.Janonio g. 24, Klaipėda, tel. (8 46) 49 97 22 darbo valandomis per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo.

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo teikti LR AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53.

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo LR AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53, ir Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institute, H.Manto g. 84, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, 242 kab., Užs. R-137 tel. (8 46) 39 88 38.

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės magistralinio kelio A7 Marijampolė-KybartaiKaliningradas 24,76 km sankryžos su krašto keliu Nr. 185 Vilkaviškis-Gražiškiai rekonstravimo galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609, el. p.: info@lakd.lt.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: valstybinės reikšmės magistralinio kelio A7 Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas 24,76 km sankryžos su krašto keliu Nr. 185 Vilkaviškis-Gražiškiai rekonstravimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Marijampolės apskritis, Vilkaviškio rajonas, Šeimenos seniūnija.

4. Persvarstoma atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: Aplinkos apsaugos agentūros 2012 12 31 priimta atrankos išvada Nr. (2.6)-A4-4091: planuojamai ūkinei veiklai, valstybinės reikšmės magistralinio kelio A7 Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas 24,76 km sankryžos su krašto keliu Nr. 185 Vilkaviškis-Gražiškiai rekonstravimas, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą: Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2013 01 17 raštu Nr. 5D-119 pateikė prašymą persvarstyti atrankos išvadą, remiantis šiais motyvais: triukšmo lygio, kuris galimai kils iš planuojamos ūkinės veiklos, ir ar jo vertės neviršys Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (Žin., 2011, Nr. 76-3638) nustatytų triukšmo ribinių dydžių gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje nustatymui trūksta triukšmo skaičiavimo ir modeliavimo rezultatų; nepateikti oro taršos modeliavimo ir skaičiavimo rezultatai.

6. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: 1. PAV subjektas - Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2013 m. vasario 13 d. raštu Nr. 5D354 pateikė išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimo atlikti neprivaloma; 2. Planuojamos ūkinės veiklos vieta nepatenka į „Natura 2000“ teritorijas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2012 10 04 raštu Nr. (4)-V3-2420(7.16) pateikė išvadą „Dėl planuojamos ūkinės veiklos įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo“, kurioje nurodoma, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą nustatyti netikslinga; 3. Sankryžos rekonstrukcijos darbai bus vykdomi esamo kelio juostos plotyje, žemės paėmimas visuomenės poreikiams nenumatomas; 4. Pagal pateiktą papildytą poveikio aplinkai vertinimo atrankos medžiagą, įgyvendinus projektą (rekonstravus sankryžą į žiedinę, sumažinus maksimalų leistiną greitį ir atnaujinus kelio dangą) akustinė situacija gyvenamojoje aplinkoje pagerės 1-2 dBA, triukšmo ribinės vertės prie artimiausių gyvenamųjų namų fasadų viršijamos nebus (Ldvn sieks 61-63 dBA). Triukšmo normų (Ldvn 65 dBA) viršijimas prognozuojamos prie dviejų gyvenamiesiems namams priklausančių sklypų: ties sklypo (kuris nutolęs nuo kelio A7 ašies 26 m atstumu į kairę) riba triukšmas (Ldvn) sieks 67 dBA; ties sklypo (kuris nutolęs nuo kelio A7 ašies 40 m atstumu į kairę) riba triukšmo lygis (Ldvn) sieks 66 dBA. Šiuo metu gyventojai, prie kurių sklypų yra prognozuojamas triukšmo viršijimas, patys yra pasisodinę želdinių ties sklypo ribomis. Kitų triukšmo mažinimo priemonių taikymas nenumatomas, nes ekonominiu, techniniu, estetiniu ir saugumo požiūriu yra netikslingas; 5. Pagal pateiktą papildytą poveikio aplinkai vertinimo atrankos medžiagą, po projekto įgyvendinimo visų į aplinkos orą išmetamų teršalų (NO2, KD10, KD2,5, benzeno, CO) koncentracijos po projekto įgyvendinimo neviršys nustatytų ribinių verčių. Įgyvendinus projektą (2033 m.) numatomi metiniai teršalų išmetimai: CO - 1083 kg/m., LOJ - 205 kg/m., NOx - 873 kg/m., KD10 -21,1 kg/m., KD2,5 - 19 kg/m., CO2 - 350 t/m.

7. Priimta galutinė atrankos išvada: Aplinkos apsaugos agentūros 2013 02 28 priimta galutinė atrankos išvada Nr. (2.6)-A4-613: planuojamai ūkinei veiklai, valstybinės reikšmės magistralinio kelio A7 Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas 24,76 km sankryžos su krašto keliu Nr. 185 Vilkaviškis-Gražiškiai rekonstravimas, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Užs. LM-2340

2013 03 05 Lietuvos žinios

Renginiai

Parodos

17

Koncertai VILNIUS

Sergejaus Gračiovo (1922-1993) paroda “Kelionės ir uostai”.

VILNIUS

KLAIPĖDA

VDA GALERIJA “AKADEMIJA” Prano Griušio tapybos paroda “Mano naujoji mūza”. Veiks iki kovo 16 d.

GALERIJA “KUNSTKAMERA” Sergejaus Gračiovo (1922-1993) paroda “Kelionės ir uostai”. Veiks iki balandžio 6 d.

VILNIAUS ROTUŠĖ Sūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius - vartai į Sūduvą 2013”. Veiks iki kovo 22 d. ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA Sūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius - vartai į Sūduvą 2013”. Veiks iki kovo 22 d.

LIETUVOS TEATRO, MUZIKOS IR KINO MUZIEJUS Sūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius - vartai į Sūduvą 2013”. Veiks iki kovo 22 d.

VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA Paroda “Žvilgsnis į Sūduvą”. Veiks iki kovo 30 d.

PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Viliaus Jasinevičiaus jubiliejinė retrospektyvinė fotografijų paroda. Veiks iki kovo 9 d.

VILNIAUS CENTRINĖS UNIVERSALINĖS PARDUOTUVĖS PENKTOJO AUKŠTO ERDVĖ 48 aviacijos fotografijos. Veiks iki kovo 5 d.

GALERIJA “MENO NIŠA” Linos Zavadskės ir Mariaus Zavadskio paroda “Vaisiai ir daržovės”. Veiks iki kovo 15 d.

GALERIJA “ARKA” Tapybos paroda “Stopkadras 2013”. Veiks iki kovo 9 d.

Onos Pučkoriūtės-Baliulevičienės ir Bronislavo Baliulevičiaus (1932-2009) jubiliejinė keramikos darbų paroda “Tik akimirka”. Veiks iki kovo 9 d.

LIETUVOS NAIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS GALERIJA Fotografijų paroda “Misija Sibiras ‘12”. Veiks iki kovo 11 d.

VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI Klubo “Fotokablys” paroda “29”. Veiks iki kovo 15 d. ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS Paroda “Didesnio dalis. Lietuvos šiuolaikinis menas” Annos Jermolaewos ir Audronės Vaupšienės paroda “Lyg ir grįžimas namo”. Veiks iki kovo 17 d.

VDA TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” VDA Tekstilės katedros trečio kurso studenčių bendra paroda “Atvirai”. Veiks iki kovo 9 d.

VILNIAUS CENTRINIS PAŠTAS Atvirukų ir nuotraukų paroda “Tiltai Lietuvos geležinkeliuose”. Veiks iki kovo 9 d.

BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Paroda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytos sudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d.

Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčia ir jos dekoras 1905-1943”. Veiks iki kovo 5 d.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALAS Paroda “Lietuvių švietimo draugija “Rytas”. Veiks iki kovo 17 d.

Lietuvos istorijos ir etnografijos ekspozicija TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai”

KLAIPĖDOS GALERIJA Personalinė Evaldo Bernoto piešinio bei metalo plastikos paroda “Kalbantys daiktai”. Veiks iki kovo 31 d.

KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS Atrankinė paroda į Jaunųjų Europos kūrėjų 2013/2015 metų bienalę. Veiks iki kovo 24 d.

Paroda “JCE laureatai 2012”. Veiks iki kovo 24 d.

Adolfo Meko (1925-2011) gyvenimo ir kūrybos retrospektyva.

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Stanislovo Žvirgždo fotografijų paroda “Lietuviški peizažai”. Veiks iki kovo 11 d.

Xaviero Gregoire (Paryžius) grafikos kūrinių paroda.

Vytenio Rimkaus satyrinių sienlaikraščių paroda “Sienlaikraščių epocha”. Veiks iki kovo 11 d. ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUS Simono Daukanto gimnazijos moksleivių kūrybos darbų paroda “Buvau, esu ir būsiu čia”. Veiks iki kovo 12 d.

LAIPTŲ GALERIJA Mindaugo Šnipo skulptūrų paroda. Veiks iki kovo 14 d.

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO DAILĖS GALERIJA “Start Art” grupės (Islandija) paroda “Cronnotopologija”. Veiks iki kovo 10 d.

GALERIJA XX Dianos Rudokienės tapybos paroda “Tapatybė”.

FOTOGRAFIJOS GALERIJA Aleksandros Soldotovos fotografijų paroda “Erdvės struktūra”. Veiks iki kovo 17 d.

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Panevėžio urbanistikos raida 1918-1940 metais”. Veiks iki liepos 31 d.

Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 6 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos kamerinis orkestras ir solistas ir dirigentas Maksimas Rysanovas (altas, Ukraina, Didžioji Britanija) 9 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Natalia Trull (fortepijonas, Rusija). Dirigentas Robertas Šervenikas 10 d. 12 val. Koncertas šeimai “XXIII nepriklausomybės pavasaris”. Dalyvauja berniukų ir jaunuolių choras “Ąžuoliukas”, Čiurlionio kvartetas, Liudas Mikalauskas (bosas), Jovita Jankelaitytė (sopranas), Molėtų kultūros centro vokalinis ansamblis “ A Cappella”. Dirigentas Darius Polikaitis (JAV) TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS 10 d. 16 val. Koncertuoja Algimantas Peseckas (smuikas), Vilija Peseckienė (smuikas), Dainius Peseckas (smuikas) ir Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas) VILNIAUS ARKIKATEDRA BAZILIKA 10 d. 14 val. Sakralinės muzikos valanda. Dalyvauja Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras “Dagilėlis” ir Bernardas Vasiliauskas (vargonai) VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 9 d. 12 val. Koncertas “Vėjo laiškai”. Dalyvauja Vilniaus teatro “Lėlė” aktoriai ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigetas Ričardas Šumila VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 5 d. 17 val. Rusų romansų mylėtojų Lietuvoje draugijos “Melos” vakaras 5 d. 18 val. Dzūkų vakare - dzūkų džiazo improvizacijos. Dalyvauja saksofonininkas Tomas Čiukauskas 8 d. 18 val. Koncertas iš ciklo “Agata gyvai”. Dalyvauja džiazo kvintetas “Kaf kaf” ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 8 d. 19 val. Koncertuoja Vilniaus choras “Jauna muzika”, Indrė Jurgelevičiūtė (džiazo vokalas), Nora Petročenko (mecosopranas), Rima Chačaturian (fortepijonas). Dirigentas Erikas Westbergas (Švedija) KONCERTŲ SALĖ PIANO.LT 7 d. 19 val. Koncertas “Barokas be perukų”. Dalyvauja Karolina Glinskaitė (sopranas), Silvija Pankūnatė (vokalas) ir Vytis Smolskas (fortepijonas) MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK CLUB” 7 d. 19 val. Gyvo garso muzikinė išpažintis “Kartokite: myliu” 9 d. 19 val. Koncertuoja Rusijos roko grupė “Orkestras” su Svetlana Surganova VILNIAUS PRAMOGŲ ARENA 7 d. 19 val. Koncertuoja grupė “Gregorian” 8 d. 20 val. Koncertuoja grupė “Mašina Vremeni” KLUBAS “BRODVĖJUS” 8 d. 20 val. Česlovo Gabalio ir grupės “Pelenai” koncertas 9 d. 20 val. Hindi Zahra Tribute (Paryžius, Marokas) koncertas

8 d. 18 val. Koncertas “Barokas be perukų”. Dalyvauja Karolina Glinskaitė (sopranas), Silvija Pankūnaitė (vokalas) ir Vytis Smolskas (fortepijonas) 9 d. 17 val. Ievos Narkutės debiutinio albumo “Tai ne praeities dinozaurų rinkinys, o mano šiandienos veidrodis” pristatymas KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 6 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą 8 d. 18 val. Ovidijaus Vyšniausko ir grupės koncertas KAUNO “ŽALGIRIO” ARENA 8 d. 20 val. Laimos Vaikulės ir Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 7 d. 18 val. Koncertuoja styginių kvartetas “ArtVio”, Indrė Baikštytė (fortepijonas) ir Aistė Bružaitė (kanklės) KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 8 d. 18 val. Ansamblio “Jonis” šventinis koncertas “Tavo širdies šypsena” KLAIPĖDOS “ŠVYTURIO” ARENA 7 d. 19 val. Miuziklas “Muzikos garsai” 8 d. 20 val. Koncertuoja grupė “Gregorian” 11 d. 17 val. Koncertas “Lietuva, kylanti iš naujo”.

Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras, Klaipėdos choras “Aukuras”, Neda Malūnavičiūtė (vokalas, fleita), Olegas Ditkovskis, Saulius Bareikis (vokalas, gitara), Andrius Kulikauskas (klavišiniai, akordeonas), Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai Valentinas Masalskis ir Nijolė Sinkevičiūtė, Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos moksleivės KLAIPĖDOS ETNOKULTŪROS CENTRAS 8 d. 17 val. Tradicinių giedojimų vakaras “Krikštu nuplauti”

ŠIAULIAI KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 7 d. 18 val. “Moteris Saulė 2012” rinkimai ir gyvo garso koncertas “Hit paradas”

ŠIAULIŲ ARENA 8 d. 19 val. Stasio Povilaičio jubiliejinis koncertas “50 metų scenoje” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 7 d. 18 val. Pauliaus Stalionio koncertas “20 metų kūrybiniam kely” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ SKYRIUS 8 d. 18.30 val. Šventinis koncertas “Pasveikinta būk, Lietuva”. Dalyvauja Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių ansamblis “Kalatinis” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUS 8 d. 18 val. Koncertas “Lyg upės tekėjimas lėtas”.

Dalyvauja Kelmės rajono Mockaičių liaudiškos muzikos kapela ir Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriaus kapela “Rėkyva”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 8 d. 18 val. Muzikinis teatralizuotas projektas “Čigonų baronas” 8 d. 18 val. Renginių salėje. Vakaronė “Pasveikinkim moteris”. Dalyvauja Irena Ulvydaitė ir grupė “Vaivoras” PANEVĖŽIO “CIDO” ARENA 8 d. 19 val. Gyčio Paškevičiaus koncertas, skirtas Tarptautinei moters dienai

PALANGA MUZIKOS KLUBAS “VANDENIS” 8 d. 21 val. Koncertuoja vyrų vokalinė grupė “Quorum” 9 d. 20 val. Koncertuoja grupė “Liūdni slibinai”

DRUSKININKAI “DRUSKININKŲ KOLONADA” 8 d. 21 val. Koncertas “Pasikalbėkime apie meilę...”

9 d. 21 val. Koncertuoja Česlovas Gabalis ir grupė “Pelenai” 10 d. 21 val. Improvizacijos pianinu

UTENA UTENOS DAUGIAFUNKCINIS SPORTO KOMPLEKSAS 7 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 6 d. 18 val. Mažojoje salėje. Kamerinės muzikos vakaras. Dalyvauja Ieva Pranskutė (smuikas, Austrija) ir Inga Vyšniauskaitė (fortepijonas, Austrija)

Kovo 8 dieną Vilniaus pramogų arenoje koncertuos grupė “Mašina Vremeni”.

KAUNAS KAUNO KERAMIKOS MUZIEJUS Tarptautinė Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda “Pavasaris 2013”. Veiks iki balandžio 30 d.

KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA Aleksandros Jacovskytės fotografijų paroda “Vilniaus vaizdai”. Veiks iki kovo 31 d.

KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Alvydo Lukio retrospektyvinė paroda “Žingsniai”.

Veiks iki kovo 17 d.

A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės paroda “4Istorijos”. Veiks iki kovo 24 d.

GALERIJA “AUKSO PJŪVIS” Rūtos Indriūnaitės keramikos paroda “Selekcija”.

Veiks iki balandžio 3 d.

Rimvydo Jankausko-Kampo ir Rolando Karaliaus tapybos paroda, tęsianti jau trečius metus vykdomą projektą - parodų ciklą “Duetai”. Veiks iki kovo 22 d. Živilės Navikaitės stiklo papuošalų paroda “Angelų medžioklė”. Veiks iki kovo 15 d.

GALERIJA “KAUNO LANGAS” Sauliaus Treinio juvelyrikos paroda “Organiška”.

Veiks iki kovo 12 d.

KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUS Lietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso “Gintarinis žaltys 2011” geriausių darbų paroda.

Veiks iki balandžio 2 d.

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Kazimiero Žoromskio (1913-2004) paroda “Spalvos virpėjimas”. Veiks iki kovo 31 d.

Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicija NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”. Veiks iki gegužės 5 d.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA, KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA, “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS Kauno dailininkų klubų “Sfinksas” ir “Meno sparnai” dailės darbų paroda “Atgimimas”. Veiks iki kovo 16 d.

NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRAS Vytauto Pletkaus fotografijų paroda “Tiltai”. Veiks iki kovo 18 d.

www.lzinios.lt Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn. 12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

62 Lt 124 Lt 247 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

Vykinto g. 14, VILNIUS. Tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php. Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

18

2013 03 05 Lietuvos žinios

TV programos

ANTRADIENIS 5 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40“Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Emigrantai” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Emigrantai”. Laidos tęsinys 22.15 “Pinigų karta” 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Šnipai” N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20“Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.45 Komedija “Deivas” (k.) N-7 12.55 “iKarli” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Nerami tarnyba” N-7 15.00 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 16.00 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Pasaulis X” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo f. “Maksimali rizika” N-14 0.40 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.35 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Choras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Gyvenimas yra gražus” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”.

Tiesioginė transliacija 17.40 “Simpsonai” 18.10 “Be komentarų”

18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Prieš srovę” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Tėvynė” 23.05 “CSI Majamis” 0.05 “Daktaras Hausas” 1.05 “Firma” 1.55 “Liudininkai” 2.50 “Vilfredas”

TV1

BTV

LRT kultūra

6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Tauro ragas” (k.) N-7 8.30 “Atsargiai - moterys!” (k.)

9.00 “Mistinės istorijos” (k.) N-7 10.00 “Alibi. Tapatybė” N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Mentai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Atsargiai - moterys!”

20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Juoko kovos” N-7 21.30 “Pasitarkime” N-7 22.30 “Spartakas: kerštas” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys patruliai” 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo trileris “Šaltakraujis” N-14 22.50 Veiksmo f. “Gilus pogrindis” N-14 1.00 “Bręstantis blogis” N-14

8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno dienos” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Muzikinė teatralizuota programa “Cafe emigrant”. Dalyvauja Romas Dambrauskas, Nijolė Narmontaitė, grupė “Vairas” (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Mūsų miesteliai”. Šešuolėliai (k.) 15.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15 “Durys atsidaro” 18.45 “Lyderiai” 19.30 “Gintarinės batutos meistrai”. Saulius Sondeckis 21.00 “Vilniaus knygų mugė 2013”. Knygos “Žmogus laiko taikinyje” pristatymas 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 Dok. f. “Tikra istorija. Tėvynės beieškant” 23.30 Dok. f. “Tikra istorija.

Raudonasis baronas” 0.00 Panorama (k.) 0.45 LRT OPUS ORE. Grupės “Golden Parazyth” koncertas (k.) 1.40 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. N.RimskioKorsakovo “Ispaniškasis kapričio”

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Tavo augintinis” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Po pasaulį su Anthony Bourdainu” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga” 21.35 UEFA Čempionų ly-

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Mama” - 11.15, 13.30, 15.45, 18.15, 20.45 val. “Šalutinis poveikis” - 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 15.30, 18.30, 21 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 13.45, 18 val.

“Sniego karalienė” - 10.45, 16 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11.45 val.

“Aukšta klasė” - 17.45 val.

“Saugus prieglobstis” - 11.30, 14, 16.30, 19.15, 21.40 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 16.15, 18.45, 21.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11, 15.15, 19.45 val.

“Gimę mylėti” - 20.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 13, 17.30, 21.50 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45 val.

“Ana Karenina” - 15, 20.15 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 12.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Ką išdarinėja vyrai” - 14.15, 19.30, 22 val. “Šalutinis poveikis” - 12.30, 15.20, 18.20, 20.45 val.

“Mama” - 12, 14.30, 16.45, 19.10, 21.40 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 13.40, 18 val.

“Sniego karalienė” - 11.20, 16 val.

“Aukšta klasė” - 21.15 val.

“Saugus prieglobstis” - 11.40, 16.45, 18.40, 21.20 val.

“Linkolnas” - 15.10, 18.10, 21.40 val.

“Gimę mylėti” - 20.15 val.

“Valentinas vienas” - 11.20, 13.40, 16, 18.40, 21.20 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.50, 16.40, 19.20, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.20, 15.40 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 14.10, 19 val.

“Ana Karenina” - 16.20, 21 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.45 val.

“Pi gyvenimas” - 15.15 val.

“Vargdieniai” - 18 val.

“Argo” - 15.30, 18.15 val.

SKALVIJA “Gulbė” - 21.10 val.

“Ryšininkas” - 19 val.

“7 dienos Havanoje” - 16.30 val.

PASAKA “Medžioklė” - 20.15 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 18.30 val.

“Savi keliai” - 17.30 val.

“Lėlių namai” - 20.30 val.

“Velnio sėkla” - 18 val. “Žana Dilman. Prekybos krantinė 23.

1080 Briuselis” - 20 val.

gos rungtynės. “Rorussia Dortmund” - “FC Shakhtar Donetsk”. Tiesioginė transliacija 23.40 Komedija “Jackass” 1.40 UEFA Čempionų lygos apžvalga 1.55 “Naša Raša” 2.45 “6 kadrai” 3.10 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV 6.40 Programa 6.44 TV parduotuvė 7.00 “Reporteris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Gyvenimo būdas” 9.30 “Šiandien kimba” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00 “Merdoko paslaptys” N-7 12.00 “Reporteris” 12.55 “Išdurtukai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Vyras ir 20 jo vaikų” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Vyras ir 20 jo vaikų” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Nuoga tiesa” 19.45 Dok. f. “Moterys, karas ir taika. Bosnija” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Nuoga tiesa” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Pelagėja ir baltas buldogas” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Princesė ir elgeta” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Vargšai giminaičiai” 21.05 “Karštais pėdsakais” 22.05 Specialusis korespondentas 23.05 “Pelagėja ir baltas buldogas” 0.00 Žinios+ 0.20 Sąžiningas detektyvas 0.50 Vaid. f. “Teta Marusia”. 1 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic

7.00 Drama “Ponas Niekas” N-7 9.30 Komedija “Eglutės” 11.00 Drama “Kova su šešėliu 2. Revanšas” N7 13.15 Animac. f. “Astro vaikis” 15.00 Drama “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” N-7 17.00 Drama “Meilė ir šokiai” 19.00 Drama “Emos laimė” N-7 21.00 Drama “Nemirtingieji” N-7 23.00 Trileris “Oda, kurioje gyvenu” N-14 1.00 Drama “1971” N-7

10.55 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 11.25 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga 12.25 Tenisas. Duty Free čempionato pusfinalis.

Dubajus 17.25 Futbolas. Anglijos Premier lyga.

“Aston Villa” - “Manchester City” 19.15 Futbolas.

UEFA Čempionų lyga. “Real” - “Manchester United” 21.05 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 21.35 Futbolas. UEFA Čempionų lyga.

“Manchester United” - “Real Madrid”. Tiesioginė transliacija 23.40 Futbolas. UEFA Čempionų lyga.

“Borussia” - “Shakhtar” 1.30 Futbolas. UEFA Čempionų lygos dienos apžvalga

Balticum TV

Discovery

Balticum Auksinis

8.45 Ieškokime geriausio! 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 9.45 “Komanda Č” N-7 10.45 “Jūros patruliai” 11.45 Kinomano užrašai (k.) 12.00 Nuotykių f. “Lobių sala” N-7 13.50 “Vaiduokliškos istorijos” 14.20 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 14.50 Drama “Viršūnė” 16.45 “Spaudos kelias” 17.15 “Aukščiausia klasė” 18.15 “Vienišų seselių klubas” N-7 18.45 “Verbų sekmadienis” 19.45 “Ieškokime geriausio!”

20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Reidas” 20.45 “Senas geras faras” N-7 21.45 “Balticum TV” žinios 22.00 “Kritinė riba” N-7 23.00 “Advokatė Lovinski” N-7 0.00 “Karamelė”

7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta?

12.40 Ilgiausias Serbijos tiltas 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Mitų griovėjai 22.00 Nebandykite pakartoti 23.00 Ginklai ir žmonės 0.00 Septynios Peno ir Telerio istorijos 1.00 Naivuolis užsienyje

Teatras OZO KINO SALĖ “Aurora” - 18 val. “Česlovo Milošo amžius” - 16 val.

MULTIKINO “Saugus prieglobstis” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val. “Šalutinis poveikis” - 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Mama” - 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 16, 18, 20, 22 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11, 13, 15, 16.30 val.

“Sniego karalienė” - 10, 12, 14 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 17.45, 19.45, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 10.30, 13 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” 15.45 val.

“Valentinas vienas” - 17.15, 19.30, 21.45 val.

“Ana Karenina” - 18.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 15 val.

KLAIPĖDA

VILNIUS

KAUNAS

FORUM CINEMAS

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS

“Ką išdarinėja vyrai” - 12, 14.15, 16.30, 19, 21 val.

“Mama” - 14.30, 16.45, 19.15, 21.30 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.

“Sniego karalienė” - 12.30, 17 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 10.30 val.

“Aukšta klasė” - 10.45, 21.15 val.

“Saugus prieglobstis” - 21.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 13 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 16.10, 18.15, 20.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 18.45 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” - 16 val.

“Valentinas vienas” - 11.30, 13.45, 15.30, 18, 20.45 val.

“Ana Karenina” - 13.15, 18.30 val.

7 d. 18.30 val. “Karmen” 8 d. 18.30 val. “Romeo ir Džuljeta” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 5 d. 19 val. Mažojoje salėje.

Kauno kamerinis teatras. “Diena ir naktis” 6 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Bunkeris” 7 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Meistras ir Margarita” JAUNIMO TEATRAS 5 d. 18 val. “Juoko akademija” 7 d. 18 val. “Patriotai” 8 d. 18 val. “Kapinių klubas” Salė 99

KAUNO DRAMOS TEATRAS 5 ir 6 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 5 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. Juozo Miltinio dramos teatras. “Laisvi drugeliai” 6 d. 19 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę” 7 d. 18 val. ir 8 d. 12 val. Rūtos salėje. “Jah” 8 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 6 d. 18 val. “Liučija di Lamermur” 7 d. 18 val. “Grafaitė Marica” 8 d. 18 val. “Notrdamo legenda” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 7 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” 8 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 5 d. 19 val. “Sesuo” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 5 d. 10 val. Kauno “Vėtrungės” mokyklos spektaklis.

“Adamsų šeimynėlė”

ŠIAULIAI “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.15, 12.45 val.

KAUNAS CINAMON “Mama” - 13.05, 15.15, 17.30, 19.45, 22 val. “Šalutinis poveikis” - 21.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 20.45, 22.15 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 10.45, 12.45, 15 val.

“Sniego karalienė” - 12.15, 14.30, 16.25 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 12, 18.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 16.30, 20 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.30, 18 val.

“Ana Karenina” - 15.30 val.

“Valentinas vienas” - 14.15, 17, 18.30, 19.15, 21.30 val.

“Tyli naktis” - 13.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.55 val.

FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai” - 17, 19, 21.45 val.

“Mama” - 11.30, 13.45, 16, 18.30, 20.45 val. “Šalutinis poveikis” - 14.45, 19.15, 21.30 val. “Šokėja tamsoje” - 17.30 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 14.15, 16.45 val.

“Sniego karalienė” - 10.45 val.

“Aukšta klasė” - 15.45 val.

“Saugus prieglobstis” - 11, 13.30, 16.15, 18.40, 21 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.30, 20.15 val.

“Linkolnas” - 12.45, 18.15, 21.15 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30 val.

FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai?” - 11.45, 14.15, 16.30, 18.50, 21.30 val. “Šalutinis poveikis” - 13.40, 16, 18.30, 21 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 12.30, 14.45 val.

“Sniego karalienė” - 10.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 15.15 val.

“Valentinas vienas” - 12.45, 16.45, 19.15, 21.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.45, 18.15, 20.30 val.

“Ana Karenina” - 18 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.15 val.

“Skrydis” - 20.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Žuviukas Nemo” (3D) - 10 val.

“Valentinas vienas” - 15.10, 17 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 13.35 val.

“Sniego karalienė” - 12 val.

“Saugus prieglobstis” - 19 val. “Šalutinis poveikis” - 21.10 val.

I SALĖ “Legendos susivienija” - 11 val.

“Pi gyvenimas” - 15.30 val.

“Skrydis” - 13, 18 val.

“Taikinys Nr. 1” - 20.30 val.

PANEVĖŽYS

“Ana Karenina” - 11.45 val.

“Valentinas vienas” - 13, 15.15, 18, 20.30 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS “Ką išdarinėja vyrai” - 16.10, 18.40, 21.10 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 12.20, 14.30 val.

“Valentinas vienas” - 14, 16.40, 19.10, 21.40 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.20, 18.20, 20.40 val.

6 d. 18 val. “Jis ir Ji” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 5 d. 18 val. Šiaulių bigbendo ir Šiaulių kamerinio orkestro koncertas “Kūriniai bigbendui ir simfodžiaziniam orkestrui” 6 d. 19 val. “Idioteatras”. “Boing-Boing” 8 d. 18 val. “Ana Karenina” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 5 d. 18.30 val. “Kitais metais, tuo pačiu laiku” 6 d. 18.30 val. “Belaukiant Godo” 7 d. 18.30 val. “Madagaskaras” 8 d. 18.30 val. “Damos vizitas” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 7 d. 18.30 val. “Teiresijo krūtys” 8 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras” KEISTUOLIŲ TEATRAS 6 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai” 7 d. 19 val. “Mašininkai” 8 d. 19 val. “Pinokio kronikos” MENŲ SPAUSTUVĖ 6 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”.

“Pabėgimas į Akropolį” 7 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Sibilė” 8 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Nutolę toliai” 8 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis “Degam”. “Tetos” “DOMINO” TEATRAS 6 d. 19 val. “Mano žmonos vyras” 7 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa” 8 d. 19 val. “Žirklės” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 8 d. 18.30 val. “Pasaulio virtuvė” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 6 ir 7 d. 19 val. OKT studijoje. “Nuosprendis metamorfozė”

5 d. 18 val. Poezijos ir muzikos vakaras “Aš pažinau karalių tavyje”. Eiles skaito ir romansus dainuoja aktorius Andrius Bialobžeskis KAUNO TEATRO KLUBAS 6 d. 19 val. “Pjesė prarastam balsui” 8 d. 19 val. “Brendžio trims!”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 5 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras” 7 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 8 d. 18.30 val. Koncertas “Moterų dainos”. Dalyvauja solistė Dalia Kužmarskytė KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 5 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Amokas” 6 d. 19 val. Rusijos teatro ir kino žvaigždės. “Valentinų diena” 7 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Aš laukiu tavęs, mielasis”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 8 d. 18 val. “Skerdynių dievas”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 8 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Visi žmonės katinai” TEATRAS “MENAS” 8 d. 18 val. “Persona” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 5 d. 12 val. “Raganiukės” teatras. “Bjaurusis ančiukas” 8 d. 18 val. Grupės “El Fuego” ir Panevėžio muzikinio teatro simfoninio orkestro koncertas “Žodžiai gyvenimui...”

VILKAVIŠKIS VILKAVIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

ROKIŠKIS ROKIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 6 d. 15 val. Juozo Miltinio dramos teatras.

“Anė iš Žaliastogių”

NAUJOJI AKMENĖ NAUJOSIOS AKMENĖS KULTŪROS CENTRAS 6 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Viskas apie vyrus”

2013 03 05 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:02 leidžiasi 18:00 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+5 Oslas

Antroji delčios diena

Delčia III 04

Jaunatis III 12

Priešpilnis III 19

+1 Helsinkis

+3

Stokholmas

Pilnatis III 27

+2

Dublinas +9 Šiauliai

+14 Londonas

+3 -4 +2 -6

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma.

Temperatūra dieną 3-4 laipsniai šilumos.

Bordo +3 -7

Kaunas VILNIUS

+17 +3 -6

+13 Amsterdamas

+17

Ukmergė

Lisabona

Alytus +3 -7

Vilnius Minskas +8 0 Varšuva -2 Kijevas

+10

Berlynas +8 Praha

+14 Miunchenas

+11 Nica

+17 Roma

-10 Maskva

+3

Bratislava Viena Budapeštas +9 +10 +6 Bukareštas Varna Dubrovnikas +11 Sofija +17

+18

Druskininkai Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos, 64-oji metų diena. Kovo penktoji, antradienis, dieną 4-7 laipsniai antroji 10-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų šilumos. metų lieka 301 diena.

Vardadienį šiandien švenčia: Austra, Aurora, Giedrė, Liucijus, Klemensas, Virgilijus, Vydotas.

Geros dienos!

+14 Madridas

+14 Barselona

+1 Ryga

+6 Kopenhaga

+16 Paryžius

Kėdainiai +4 +1

-3 Sankt Peterburgas

Talinas

10:58

Palanga

19

Stambulas +7

Malaga +12

Alžyras +18

Tunisas +18

Atėnai

+17 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Žuvys 02 21 - 03 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 18 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Kovo 4 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Problemoms galo nematyti, tačiau atidžiau klausykitės. Sulauksite gero patarimo iš artimo žmogaus. Darbe labiau vertinkite kolegų nuomonę ir triūsą.

Jautis. Šiandien nerizikuokite.

Jei teks pasirašyti dokumentus, atidžiai kelis kartus perskaitykite. Nebūkite patiklūs: galite susidurti su gražiai pateiktu melu.

Dvyniai. Būsite emocionalūs, todėl greičiausiai reikšite nepasitenkinimą visose situacijose.

Bloga nuotaika ir įžvalgomis netrikdykite artimųjų.

Vėžys. Būsite patiklūs, todėl galite pasiduoti provokacijai. Laukite patikimos informacijos tvarkydami dalykinius reikalus, nesusigundykite pažadais. Galite įsivelti į meilės trikampį.

Liūtas. Jei būsite darbštūs ir konkretūs, visas dienos užduotis atliksite tiksliai, išvengsite laiko švaistymo ir nepakliūsite į viršininkų nemalonę. Labiau pasaugokite sveikatą.

Mergelė. Rasis galimybių ištaisyti seną klaidą. Greičiausiai visai kitaip pradėsite mąstyti. Bus naudinga paanalizuoti ir pakoreguoti santykius su antrąja puse ar kolegomis.

Svarstyklės. Aiškiai pastebėsite aplinkinių trūkumus, bet dėl to nereikia užsiplieksti. Būkite atsargūs prie vairo - galite netinkamai įvertinti situaciją.

Skorpionas. Įdomi diena. Įgysite naujų žinių, sulauksite aplinkinių pagalbos. Tačiau būdami nervingi ir nekantrūs galite komplikuoti santykius su artimaisiais. Šaulys. Būkite apdairūs darbe, nes didelė klaidų tikimybė. Nesinervindami priimkite draugų skundus ir stenkitės patarti - šiuo metu visi tikėsis užuojautos ir išmintingo sprendimo.

Ožiaragis. Jūsų nuoširdumu, o gal sena paslaptimi gali piktnaudžiauti draugai. Nepalankus metas naujovėms. Tiesa, sėkmingai sutvarkysite senus reikalus.

Vandenis. Imkitės pamirštų darbų. Būkite atsargūs skaičiuodami finansus ir plačiai neatverkite piniginės. Nepatartina skolinti.

Jei turite slaptų priešų, galite iš jų sulaukti staigmenos. Žuvys. Nors diena įtempta, greičiausiai sėkmingai išspręsite senas problemas. Tik nevertėtų prisiimti atsakomybės. Gera diena atsikratyti senų nereikalingų daiktų.

20

2013 03 05 Lietuvos žinios

Margumynai

Singlas kosmose

Gražiausia rusaitė

“30 Seconds to Mars” įgyvendino beprotišką idėją.

Roko grupė “30 Seconds to Mars” tiesiogine prasme peržengė mūsų pasaulio ribas jų naujausias singlas buvo paleistas į kosmosą.

“Mis Rusija” E.Abdrazakova laimėtus pinigus norėtų paaukoti gimtajam miestui. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Konkursą “Mis Rusija” laimėjo 18 metų studentė iš Meždurečensko Elmira Abdrazakova. Ji socialiniame tinkle “Vkontakte” pranešė, kad finale teko 13 numeris.

Laimėtoja gavo 100 tūkst. dolerių (266 tūkst. litų), automobilį ir galimybę atstovauti Rusijai konkursuose “Mis visata” ir “Mis pasaulis”. Pasak E.Abdrazakovos, piniginį prizą ji norėtų paaukoti gimtajam miestui, esančiam

P.Hilton gimtadienis

pietvakarių Sibiro Kemerovo srityje.

Gražuolė prisipažino, kad sunkiausia konkurse buvo vaikščioti avint aukštakulniais, nes ji nėra profesionalus modelis. Mergina studijuoja Sibiro susisiekimo universitete.

•

Grupės lyderis aktorius Jaredas Leto išvyko į JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) bazę Kanaveralo kyšulyje Floridoje, iš čia bendrovės “SpaceX” raketa išsiuntė savo naujo singlo “Up In The Air” pirmąją kopiją į orbitą J.Leto sakė, kad šis sumanymas buvo “beprotiška mintis” ir šis projektas

“padės reklamuoti naujausią grupės albumą”. “Tai atrodė neįmanoma - kurį laiką svarsčiau galimybę panaudoti meteorologinį balioną. Tačiau kalbėjausi su NASA apie galimybes nuveikti kartu ką nors kūrybinga. Pateikiau jiems šį sumanymą - ir jį įgyvendinome”, - pasakojo Jaredas.

J.Leto ir kiti grupės nariai toliau bendradarbiaus su NASA. Jie aplankys Skrydžių valdymo centrą Teksaso mieste Hjustone savo singlo išleidimo išvakarėse, kovo 19 dieną. Ten jie dalyvaus specialioje klausimų ir atsakymų transliacijoje su vienu iš Tarptautinės kosminės stoties narių - astronautu Tomu Marshburnu.

•

A.Schwarzeneggeris virto žurnalistu Arnoldas Schwarzeneggeris vėl rašys apie kultūrizmą. Jis tapo žurnalų “Muscle & Fitness” ir “Flex” atsakinguoju sekretoriumi.

Buvęs “Misteris Olimpija” šį darbą dirbo prieš tai, kai 2003 metais tapo Kalifornijos gubernatoriumi. Be kitų pareigų, A.Schwarzeneggeris kas mėnesį savo skiltyse dalys pamokymus apie gyvenimą, patarimus, pasiūlymus treniruotėms.

A.Schwarzeneggerio bendradarbiavimo su “Muscle & Fitness” ir “Flex” istorija yra labai ilga. 1968-aisiais, kai jam buvo vos 21 metai, žurnalų steigėjas Joe Weideris buvo paskelbęs būsimą kino žvaigždę kultūrizmo “veidu”. Vėliau kultūrizmo ir kino žvaigždės atvaizdai šių dviejų žurnalų viršelius puošė daugiau kaip 60 kartų.

A.Schwarzeneggerio nuomone, “šiuose žurnaluose jis rado tą ki-

A.Schwarzeneggeris dalys pamokymus apie gyvenimą ir kultūrizmą.

AFP/Scanpix nuotraukos

birkštį, kuri jį įkvėpė pradėti kilnoti svarmenis, galiausiai persikraustyti į Ameriką ir įgyvendinti savo svajo-

nes. “Didžiuojuosi, kad grįžtu dirbti atsakinguoju sekretoriumi”, - džiaugėsi A.Schwarzeneggeris.

•

Unikalus baltasis pitonas Jungtinėse Amerikos Valstijose už 16 tūkst. dolerių (42,5 tūkst. litų) parduodamas baltasis karališkasis pitonas.

Trijų mėnesių pitono patelės savininkas Colinas Weaveris sako, kad šis gyvūnas unikalus. “Pitono oda yra balta. Tai unikalus gyvis, nes tik

P.Hilton vakarėlyje atrodė kaip Alisa.

Garsi auksinio jaunimo atstovė Paris Hilton savo namus buvo pavertusi pasakų šalimi - draugams ji surengė gimtadienio vakarėlį “Alisos Stebuklų šalyje” tema.

32 metų viešbučių tinklo paveldėtoja pasidabino Alisos kostiumu, o savo prašmatnų namą Los Andžele išpuošė didžiuliais grybais ir peteliškėmis. Žymiuosius savo draugus ji vaišino šampanu (jo patiekta 100 butelių), saldumynais ir gimtadienio tortais, kurių

vienas buvo papuoštas pačios sukaktuvininkės ir ją fotografuojančių mažyčių paparacų figūrėlėmis. Kompaniją linksmino reperis Lilas Wayne’as ir DJ Tiesto. Tarp svečių buvo ekrano žvaigždės China Chow, Efrenas Ramirezas ir Jesse Woodrow, taip pat režisierius Eli Rothas.

P.Hilton socialiniame tinkle “Twitter” paskelbė vakarėlio nuotraukas ir parašė: “Taip linksma! Neįtikėtina naktis!

Nuostabu!” E.Rothas pridūrė: “Laimingo gimtadienio, Paris Hilton! Nuostabiai praleidau laiką!!!”

•

Baltasis karališkasis pitonas - retenybė Jungtinėse Valstijose.

Constrictors Unlimited nuotrauka

dviejų rūšių gyvatės turi baltą odą”, - pasakojo amerikietis.

C.Weaveris teigė, kad šis baltasis pitonas išvestas dirbtiniu būdu. “Genetinės mutacijos gali keisti gyvačių odos spalvą, todėl kruopščiai dirbome kelerius metus, kol sukūrėme šį pitoną, sakė gyvūno savininkas ir pridūrė: Tai žinių, atkaklumo, sunkaus darbo ir sėkmės rezultatas. Tikimės, kad žmonės susidomės šiuo pitonu ir jį nusipirks.”

Pitonai Amerikoje yra populiarūs. Juos namie laiko ne viena šeima. Tačiau karališkieji pitonai - retenybė. Jie užauga iki penkių metrų ilgio, o aptinkami Vakarų ir Centrinėje Afrikoje šalia vandens. Karališkieji pitonai minta driežais, smulkiais žinduoliais, ropliais bei paukščiais.

•

WENN, “The Daily Mail”, BNS, LŽ