2013 m. kovo 6 d. / Trečiadienis / Nr. 53 ( 13 478 )

Kaina

2013 m. kovo 6 d. / Trečiadienis / Nr. 53 (13 478)

1,99 Lt

Lietuvos žinios KULTŪRA

DIENOS TEMOS

SPORTAS

Iš nežinios kylanti K.Žoromskio šventovė 13p.

Kurhauzo perėmimo garvežys pajudėjo 4p.

Sostinės valdžia spjovė į sporto istoriją 15p.

Moka už pažangą

www.lzinios.lt

LINA MRAZAUSKAITĖ

Šie metai paskutiniai, kai verslas pagal galiojančią įstatymo nuostatą dar gali pasinaudoti investicijoms taikomomis mokesčio lengvatomis, perpus sumažinti apmokestinamąjį pelną.

Skaičiuojama, kad dėl lengvatos valstybės biudžetas kasmet negauna iki 120 mln. litų šio mokesčio. Tačiau pramonininkai tikina, jog taip skatinamos investicijos sparčiai atsipirks ir papildys biudžetą kitų mokesčių įplaukomis. Aišku, jei investuoti bus skatinama ir toliau.

2008-ųjų balandį Seimas įteisino pelno mokesčio lengvatą investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, o tų pačių metų pabaigoje - į esminį technologinį atsinaujinimą. Šios lengvatos leidžia įmonėms iki 50 proc. sumažinti apmokestinamąjį pelną per 2009-2013 metų mokestinį laikotarpį patirtomis išlaidomis įgyvendinant investicinius projektus - investuojant į ilgalaikį turtą, skirtą naujiems, papildomiems produktams gaminti ar paslaugoms teikti, arba gamybos pajėgumui didinti, arba naujam gamybos ar paslaugų teikimo procesui pradėti, taip pat tarptautiniais išradimų patentais apsaugotoms technologijoms įdiegti.

Valstybinė mokesčių inspekcija skaičiuoja, kad investicijoms taikomomis mokesčio lengvatomis 20092011 metais jau pasinaudojo apie 1500 verslo subjektų. Jų investicijos iš viso siekė apie 1,9 mlrd. litų. Dalis įmonių dar spės pasinaudoti šia lengvata 2013 metais, bet ne vėliau.

Romo Jurgaičio nuotrauka

9p.

M.Dubnikovas: “Lengvatos taikomos investicijoms į technologijas skatinti, taigi jos gali padidinti įmonės konkurencingumą ir pinigų srautą ateityje.”

Lietuvos banko vadovas ieško naujo prievaizdo Šiemet baigiasi Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotojo ir dviejų jos narių kadencija. Neoficialiai teigiama, kad valdyboje netrukus gali pradėti dirbti buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Rytoj LB valdybą paliks nuo 2004 metų joje dirbantis Audrius Misevičius. Pasak LŽ šaltinių, centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas prezidentei Daliai Grybauskaitei gali siūlyti į LB valdybą skirti Vilniaus universitete makroekonomiką dėstančią I.Šimonytę.

Susivieniję Alytaus miesto gyventojai ir politikai parodė pilietinį sąmoningumą - sukilo prieš bendrovės “AF-Consult” parengtą miesto šilumos ūkio specialųjį planą ir pareikalavo jį koreguoti 5p.

Už milijoną litų, gautų iš europinių fondų, sutvarkytas Obelių istorijos muziejus tapo nebeprieinamas žmonėms. Renovavus pastatą neberandama kur dėti unikalių eksponatų, atskleidžiančių p. tautos kovų už laisvę istoriją. 5

UŽSIENIS

Turčiai tapo dar turtingesni

Pavasarį, kaip ir kasmet, žurnalas “Forbes” paskelbė turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą. Jame atsirado gana netikėtų pasikeitimų - vienas garsiausių pasaulio investuotojų Warrenas Buffettas netikėtai atsidūrė jam nebūdingoje ketvirtojoje vietoje. Užtat pirmosios pozicijos jau ketvirtus metus iš eilės niekam neužleidžia Meksikos telekomunikacijų magnatas Carlosas Slimas. Nuo jo nedaug atsilieka pastaruoju metu vis antrąją vietą užimantis ir labdarai pinigus aukojantis “Microsoft” įkūrėjas Billas Gatesas. O štai trečias sąraše šiemet netikėtai atsidūrė mados namų “Zara” vadovas 7p. ispanas Amancio Ortega.

ORAI

Pati I.Šimonytė nekomentavo LŽ tokios galimybės. “Tiesiog neturiu ką komentuoti šiuo klausimu. Užsiimu tuo, kuo užsiimu, ir tuo ketinu užsiimti”, - aiškino buvusi finansų ministrė.

Debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma. Temperatūra dieną 3-5 laipsniai šilumos.

3p.

19p.

2

2013 03 06 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Tik tikslios investicijos užtikrins ūkio augimą ZIGMANTAS BALČYTIS

Ekonomikos augimas priklausys nuo labai tikslių, konkrečių verslo ir valdžios sprendimų bei tikslingų investicijų, nes jis negali būti siejamas su chaotišku investavimu visur ir į viską.

Ateityje visos investicijos turi būti susietos ne tik su esamų darbo vietų išlaikymu, bet būtinai ir su naujų kūrimu. Priešingu atveju kartu su silpnėjančiomis ar prarastomis įmonėmis atiduodame savo konkurentams ir rinką - mūsų šalies žmonės lieka be darbo, o aplinkinių valstybių įmonės sėkmingai darbuojasi ir mums parduoda tą pačią, bet brangesnę produkciją.

Tenka dažnai lankytis Lietuvos įmonėse - naudojuosi kiekvienu kvietimu tiesiogiai išgirsti darbuotojų ir vadovų problemas, pamatyti ir įvertinti laimėjimus. Ne kartą tokie susitikimai patvirtino tiesą, kad mokytis reikia ir iš klaidų, ir iš sėkmingų sprendimų. Iš pastarųjų vizitų norėčiau pateikti du pavyzdžius.

Daugiau kaip 150 kilometrų nuo Vilniaus esančioje gamykloje dirba 600 darbuotojų, jų amžiaus vidurkis - 35 metai. Gamybinis plotas - 6-7 futbolo

stadionai. Lietuvos masteliu tai didelė įmonė. Mieste - rajono centre - gyvena apie 20 tūkst. žmonių, bet dalis gamyklos darbuotojų kasdien į darbą vežami net po keliasdešimt kilometrų.

Gamykla sukuria papildomų verslų šalia savęs, pavyzdžiui, vežėjai veža darbuotojus, veikia valgykla. Ši viena moderniausių savo srities gamyklų Rytų Europoje, pastatyta per metus, veikti pradėjo 2006-aisiais.

Bendros investicijos į gamyklą siekė daugiau kaip 70 mln. litų, iš jų daugiau kaip trečdalis - Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos.

Jei valstybė investuotų lėšų, o įmonė pridėtų savo dalį ir įsigytų naujos įrangos, tuose pačiuose gamybiniuose plotuose galima būtų sukurti dar 150 darbo vietų.

Būtent į tokius, tikslius ir tikslingus, realybės testais patikrintus projektus būtina nukreipti investicijas, ES paramą ir valdžios sprendimus. Tokia būtų reali regioninė politika ir darbo vietų kūrimas. Jei dar pakoreguotume valstybės institucijų sprendimus, kurie šiuo metu turi neigiamą poveikį pramonei, ekonomikos augimas galėtų įgauti šalies žmonėms apčiuopiamą gyvenimo kokybės pavidalą, o ne tik daugumai nieko nesakančius statistinius skaičius.

Sprendimų, kurie žlugdo vietos gamintojus ar perdirbėjus, Lietuvoje yra.

Pernai visu greičiu pradėjo suktis

apvaliosios medienos elektroninė pardavimo sistema. Oficialiai buvo teigiama, kad valstybinių miškų valdytojai taip siekia skaidrinti medienos pardavimo sistemą ir visiems pirkėjams sudaryti sąžiningos konkurencijos sąlygas. Iš esmės pažangus elektroninis būdas parduoti valstybinių miškų medieną turi ir trūkumų.

Medienos perdirbimo įmonės vadovas, su kuriuo teko susitikti viename šalies miestelyje, vertino situaciją jos negražindamas - žlugdomas pramo-

Lietuvos. Be to, aukcionuose tarpininkai taip sukėlė kainas, kad jos tapo sunkiai įkandamos Lietuvos perdirbėjams. Dėl padidėjusių medienos pardavimo kainų didėja miškų urėdijų, prekybos tarpininkų pajamos, bet yra ir kitas rezultatas: didžioji dalis Lietuvos valstybinių miškų medienos bus išgabenta į Latviją, Lenkiją, Ukrainą, Kiniją, o Lietuvos perdirbėjai turės mažinti gamybos apimtį, atleisti iš darbo žmones, bankrutuoti.

Iš esmės klausimas yra elementarus:

Ko nepradėsime šiandien, to niekada nepabaigsime rytoj. O pradėti rytoj, ypač turint galvoje situaciją regionuose, jau gali būti vėlu. nės sektorius, kuriame dirba tūkstančiai gyventojų ir kuris sumoka milijonus mokesčių į valstybės biudžetą.

Jau prieš metus Lietuvos medienos perdirbėjai perspėjo, kad naująja apvaliosios medienos elektronine pardavimo sistema labiausiai apsidžiaugs konkurentai iš Latvijos ir Lenkijos aukcionuose sukels kainas ir Lietuvos perdirbėjus nugramzdins į nebūtį.

Blogasis scenarijus pasitvirtino: vietos perdirbėjai skaičiuoja, kad daugiau kaip 80 proc. medienos 2013 metų pirmąjį pusmetį atiteks kaimynėms, kitoms užsienio šalims - bus išvežta iš

ar Lietuva pardavinėja tik žaliavas, ir jos išvežamos iš šalies, ar žaliavas perdirba, sukuria pridėtinę vertę ir jau tuomet parduoda produkciją? Atsakymas aiškus - žaliavą būtina perdirbti Lietuvoje. Natūralu, kad produkcija, pagaminta iš žaliavos, kainuoja brangiau nei pati žaliava, nes į produkcijos kainą įskaičiuotas darbo užmokestis, mokesčiai valstybei, “Sodrai” ir t. t.

Nusipirkti medienos Latvijoje ir Lenkijoje mūsų šalies perdirbėjai turi tik teorinių galimybių ir neįsivaizduoja Vokietijos, Lenkijos, Latvijos rinkos, kurioje perkant medieną, priešingai

nei Lietuvoje, pirmenybė būtų atiduodama kitos šalies įmonei ar kitos šalies prekybos tarpininkui.

Latvijoje 85-90 proc. valstybinės medienos parduodama pirkėjams pagal stabilaus pirkėjo programą (tik vietiniams Latvijos medienos perdirbėjams, turintiems 3 metų pirkimo istoriją). Jie dėl pardavimo kainų derasi su Latvijos valstybinių miškų direkcija. Likę 10-15 proc. medienos parduodama aukcionuose trumpalaikėms sutartims sudaryti. Juose gali dalyvauti visi pirkėjai, ne tik Latvijos įmonės. Analogiška situacija ir Estijoje.

“Prašome, kad pagal ilgalaikes sutartis būtų parduota bent 70 proc. medienos tik vietiniams perdirbėjams tiems, kurie realiai medieną perdirba Lietuvoje. Girdime, kad taip bus pažeista Europos Bendrijos steigimo sutartis, konkurencija. Latvija, Estija kažkaip šios sutarties ir konkurencijos nepažeidžia. O man už nugaros - šimtai darbo vietų”, - piktinasi medienos perdirbimo įmonės vadovas.

Išvados akivaizdžios: būtinos tikslios ir tikslingos investicijos bei valdžios sprendimai, o vienu iš prioritetų turi tapti ekonomikos ir rinkos apsauga.

Nes ko nepradėsime šiandien, to niekada nepabaigsime rytoj. O pradėti rytoj, ypač turint galvoje situaciją regionuose, jau gali būti vėlu: prarasime ne tik rinką, bet ir darbo vietas, galimybę stiprinti pramonę ir visą šalies ūkį.

•

Seimo tribūna

Savivaldybių turi daugėti Apie naujojo Rinkimų kodekso rengimą, regionines problemas, savivaldybių atsakomybės ir jų skaičiaus didinimą kalbamės su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku “darbiečiu” Valentinu Bukausku.

- Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete dirbate jau trečią kadenciją.

Kokius prioritetinius darbus išsikėlėte, ir kada galima tikėtis pirmų realių žingsnių?

- Peržiūrime ankstesnės kadencijos Seimo parengtus teisės aktus ir svarstome, kuriuos jų registruoti pavasario sesijoje. Seimo valdybos sprendimu yra sudaryta darbo grupė, kuri iki 2015 metų turėtų parengti Rinkimų kodeksą. Kartu darbo grupė svarsto Europos Parlamento, prezidento, Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimus reglamentuojančius projektus, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo tvarką. Visa tai turėtų būti perkelta į naująjį kodeksą - vienalytį dokumentą. Jau per pavasario sesiją, iki gegužės mėnesio, turėtume parengti jo koncepciją, kurią galėtume pateikti Seimui kaip atskirą nutarimą.

Lietuvai perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai komitetas taip pat rengs konferenciją ir aptars viso regiono problematiką. Bus imamasi ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimų, numatoma nemažai išvažiuojamųjų posėdžių regionuose.

- Politikai kone po kiekvienų rinkimų aiškina siekiantys mažinti atotrūkį tarp Lietuvos centro ir periferijos, lėtinti grėsmingą skurdo ir socialinės atskirties dinamiką. Tačiau šalies regionai, vaizdžiai tariant, išgyvena sodybų tuštėjimo metą. Kokį šių problemų sprendimo receptą pateiksite?

- Per pavasario sesiją esame numatę susitikti su Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovais, kad išgirstume jų poziciją dėl regionų. Apskričių viršininkų administracijos buvo panaikintos, tačiau liko regionų tarybos. Ir dabar jos susirenka, kelia problemas, bet siekiai neįgyvendinami, nes nėra finansinių išteklių. Apskrities viršininko administracijos turėjo biudžetus, kurie padėdavo tas bėdas spręsti. Po pertvarkos VRM liko Regioninės plėtros departamentas. Tačiau jis tik formuoja politiką. Prie VRM taip pat veikia atskiras padalinys - Regioninės plėtros tarybos. Bet finansinių išteklių nėra. Per pavasario sesiją svarstysime, kaip elgtis, kad regionų tarybų siekiai tap-

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

tų žinomi visuomenei. Vyriausybė turėtų spręsti dėl atskiro biudžeto.

- Vyriausybės programoje deklaruojamas savivaldos savarankiškumo didinimas. Kokios naudos iš to tikitės?

- Savivaldybės yra arčiausiai žmonių ir jų problemų. Jos pajėgios problemas spręsti greičiausiai, paprasčiausiai ir efektyviausiai. Apskričių viršininkai turėjo daugiau kaip 30 jiems perduotų funkcijų. Po pertvarkos savivaldybės jų perėmė vos 10, o likusios, ir pačios svarbiausios, kaip žemės grąžinimo klausimai, atiteko Vyriausybei. Kyla klausimas, kodėl gyventojų išrinkta valdžia negali gauti funkcijų, kurios padėtų spręsti reikalus kur kas efektyviau. Tebeveikia biurokratinis mechanizmas, kuris tų funkcijų nenori atiduoti. Privalome didinti pasitikėjimą ir valstybės institucijomis, ir savivaldybėmis.

- Prieš keletą metų buvote užsimojęs keisti savivaldybių skaičių. Ar ir šiuo metu dabartinę padėtį matote kaip problemą?

- Tai iš tiesų problema. Tam tikrose vietovėse, kurios nuo savivaldybės institucijų nutolusios per 40-80 kilometrų, žmonėms nepatogu spręsti jiems iškilusius klausimus. Esu už naujų savivaldybių kūrimą. Yra reikalavimai,

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

V.Bukauskas: “Vietovėse, kurios nuo savivaldybės institucijų nutolusios per 40-80 kilometrų, žmonėms nepatogu spręsti jiems iškilusius klausimus.” kad tam turi būti atlikta gyventojų apklausa ir įvertintas tokio žingsnio ekonominis efektyvumas. Tada Vyriausybė turėtų priimti sprendimą dėl naujos savivaldybės steigimo. Viena tokių galimų savivaldybių, kuri dar 2006 metais įvykdė visus šiuos reikalavimus, yra Pa-

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

bradė. Galima išskirti Šiaulių regiono Kuršėnų miestelį, turintį ekonominį potencialą, infrastruktūros plėtrą. Ateityje turėtų atsirasti dar 5-7 naujos savivaldybės.

•

Seimo narį kalbino TADAS VALANČIUS

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 03 06 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

V.Vasiliauskas ieško naujo prievaizdo ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Šiemet baigiasi Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotojo ir dviejų jos narių kadencija. Neoficialiai teigiama, kad valdyboje netrukus gali pradėti dirbti buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Rytoj Lietuvos banko valdybą paliks nuo 2004 metų joje dirbantis Audrius Misevičius. Gegužės 3 dieną baigsis taip pat devintus metus LB valdyboje dirbančio Vaidievučio Geralavičiaus kadencija. Metų pabaigoje - gruodžio 3 dieną - kadenciją baigs LB valdybos pirmininko pavaduotojas Darius Petrauskas.

LŽ šaltinių teigimu, LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas prezidentei Daliai Grybauskaitei gali siūlyti į LB valdybą paskirti Vilniaus universitete makroekonomiką dėstančią I.Šimonytę.

Atrankos kriterijai Kaip teigė LB Ryšių su visuomene skyriaus viršininkas Giedrius Simonavičius, A.Misevičiaus kadencija baigiasi kovo 7-ąją, tai bus paskutinė jo darbo diena centriniame banke. “Kol nebus paskirtas naujas valdybos narys, LB valdybą sudarys keturi asmenys”, - sakė jis.

Pats LB vadovas V.Vasiliauskas tikino, kad valdybos sudėties klausimas nesvarstytas, nes visi nariai

eina savo pareigas. “Tačiau bet kuriuo atveju pagrindiniai valdybos narių atrankos kriterijai bus atsakomybė, nepriekaištinga kandidatų reputacija ir kompetencija”, pažymėjo jis.

Aukštas standartas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojo Kęstučio Glavecko nuomone, dabartinės sudėties LB valdyba nuveikė nemažą darbą.

Esą Lietuvoje pavyko išvengti blogų dalykų, nutikusių kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse, nors jose bankų priežiūra turi gerokai senesnes tradicijas, tuo rūpinasi daugiau žmonių. “Didelės krizės finansų srityje, didelių bankų griūčių mūsų šalyje nebuvo. Šios valdybos atliktas blogų paskolų valymas įvyko ir turėjo įvykti. Pagal dešimtbalę sistemą, manau, jos darbą tikrai galima įvertinti 6+”, sakė K.Glaveckas. Į LB valdybą, anot parlamentaro, turėtų būti skiriami sąžiningi, atsidavę, kompetentingi, plataus akiračio specialistai. “Standartas turėtų būti labai aukštas: ir moralės, ir kompetencijos”, - pažymėjo K.Glaveckas.

Jis itin palankiai vertintų, jei į LB valdybą būtų paskirta I.Šimonytė.

K.Glaveckas pabrėžė, kad ministre ji dirbo, kai mūsų šalies finansai buvo susidūrę su didžiausiomis vidinėmis ir išorinėmis grėsmėmis. “Ji buvo gera ministrė. Užsirekomendavo ne tik kaip šmaikštaus žodžio meistrė,

bet ir puiki specialistė”, - tvirtino parlamentaras.

Geri atsiliepimai Kitas Seimo BFK pirmininko pavaduotojas Petras Narkevičius priminė, kad per LB valdybos kadenciją nemažai patirta: nacionalizuotas “Snoras”, pertvarkomas Ūkio bankas.

Daug vilčių, anot jo, teikia valdybos pirmininku prieš porą metų pradėjęs dirbti V.Vasiliauskas. “Situacija turėtų keistis į gera”, - sakė Seimo narys.

P.Narkevičiaus nuomone, kadenciją baigusius LB valdybos narius turėtų pakeisti profesionalūs šios srities specialistai, siekiantys dirbti valstybės naudai. “Darbietis” teigiamai atsiliepė apie I.Šimonytę. “Iš to, ką mačiau - rezultatų, elgesio, ją, kaip vadovę, specialistę, profesionalę, vertinu teigiamai”, - pažymėjo P.Narkevičius.

Kalbų nekomentuoja I.Šimonytė LŽ nesiėmė komentuoti kalbų, esą ji gali tapti LB valdybos nare. “Apie save gyvenime esu girdėjusi tiek visokiausių gandų: ir į finansų ministrus daug daug kartų esu kandidatavusi, ir dar į įvairiausias kitas vietas. Tiesiog neturiu ką komentuoti šiuo klausimu. Užsiimu tuo, kuo užsiimu, ir tuo ketinu užsiimti”, - aiškino buvusi finansų ministrė.

I.Šimonytė teigė, kad pasibaigus A.Misevičiaus kadencijai neketina užimti jo vietos LB valdyboje, ir pabrėžė, jog naujo valdybos nario skyrimas - LB valdybos pirmininko ir prezidentės prerogatyva.

•

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

I.Šimonytė: “Tiesiog neturiu ką komentuoti šiuo klausimu. Užsiimu tuo, kuo užsiimu, ir tuo ketinu užsiimti.”

Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai

Europos politikams - vakaronė Botanikos sode RAIMONDA RAMELIENĖ

Likus keturiems mėnesiams iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai Seime šlifuojamos paskutinės parlamentinio matmens renginių detalės.

Liepos 1-ąją prie ES vairo stosianti Lietuva šios dienos minėti neketina. Pirmosios pirmininkavimo iškilmės numatytos liepos 4 dieną istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje bus surengtas iškilmingas posėdis.

Tokį renginių grafiką padiktavo valstybės vadovų darbotvarkė. Liepos 1ąją prezidentė Dalia Grybauskaitė lankysis Kroatijoje, kuri tądien turėtų tapti 28-ąja Bendrijos nare. Vilniuje nebus ir Vyriausybės. Ji Strasbūre europarlamentarams pristatys pirmininkavimo prioritetus. Netrukus į Prancūziją atvyks ir D.Grybauskaitė. Pagrindinis nacionalinio pirmininkavimo atidarymo renginys planuojamas liepos 5 dieną Vilniaus universiteto Didžiajame kieme.

Briuselyje - vienas posėdis Pasak Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento direktorės ir pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai koordinatorės Loretos Raulinaitytės, į iškilmingą Seimo posėdį pakviesti Kroatijos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos parlamentų pirmininkai bei Europos Parlamento (EP) vicepirmininkas Miguelis Angelas Martinezas Martinezas. Pirmas darbinis pirmininkavimo renginys Seime vyks liepos 7-8 dienomis. Laukiama maždaug 140 Europos politikų.

L.Raulinaitytė priminė, kad Seimo rūmuose iš viso numatyta organizuoti iškilmingą atidarymo posėdį ir 10 darbo renginių. Vienas posėdžių, pasiūlytas Seimo Ekonomikos komiteto, lapkritį ar gruodį planuojamas Briuselyje, EP rūmuose. Per jį daugiausia dėmesio bus skiriama energetinio saugumo temai. “Jungtiniams posėdžiams paprastai pirmininkauja du pirmininkai. Šiuo atveju tokia pareiga teks EP vadovui Martinui Schulzui ir Seimo pirmininkui Vydui Gedvilui”, - aiškino L.Raulinaitytė.

Paskutinis Seime suplanuotas renginys - lapkričio 27-28 dienomis vyksiantis užsienio reikalų komitetų pirmininkų ir Demokratijos bendrijos parlamentinio forumo bendras posėdis, skirtas demokratijos plėtros klausimams. Tuo pat metu Vilniuje prasidės ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas. Abu renginiai į Seimą sutrauks apie 350 politikų.

Primins K.Donelaitį Vienintelę pirmininkavimo parodą ketinama surengti drauge su minėtu energetinio saugumo posėdžiu Briuselyje, EP rūmuose. Anot L.Raulinaitytės, ji bus skirta Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti. “Svarstoma apie “Metų” ištraukų vertimą į visas oficialias ES kalbas”, - teigė koordinatorė. Dar nebaigta derinti kultūrinė programa, kurią ketinama pasiūlyti į Vilnių atvyksiantiems Europos parlamentarams. Vis dar laukiama galutinių Seimo komitetų pageidavimų.

“Nenorime primesti savo nuomonės”, - tikino L.Raulinaitytė. Pasak jos,

Romo Jurgaičio nuotrauka

L.Raulinaitytė: “Svarstoma apie K.Donelaičio “Metų” ištraukų vertimą į visas oficialias ES kalbas.” vienas siūlymų, kurį pateikė Užsienio reikalų komitetas, vadovaujamas buvusio Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus Benedikto Juodkos, nacionalinių parlamentų Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo komitetų pirmininkų konferencijos vakarienę surengti VU Botanikos sode. “Galėtų būti puiki lietuviška vakaronė, su kaimo kapelomis”, - mano koordinatorė. Kaimo reikalų komitetas savo svečius norėtų priimti Užutrakio dvaro rūmuose. “Paprastai tokiems renginiams turime vieną vakarą. Per jį sve-

čius reikia supažindinti su krašto istorija, pademonstruoti kultūrinį paveldą, maistą, gėrimus, šokius ir kita”, pridūrė L.Raulinaitytė.

Įsigijo vertimo įrangą Seimo kanceliarija baigia derinti naujos vertimo įrangos įsigijimo sutartį su tarptautinį konkursą laimėjusia kompanija. Moderni technika bus sumontuota Kovo 11-osios salėje, kur vyks visi didieji pirmininkavimo renginiai. Nauja įranga buvo būtina, nes senoji - per mažo pajėgumo.

Per ES renginius būtina užtikrinti vertimą į visas 23 oficialias ES kalbas (o nuo liepos, kai į ES turėtų įstoti Kroatija, ir į 24). Pasak Seimo kanclerio Jono Mileriaus, naujosios “Bosch” firmos skaitmeninės įrangos vertė - 1,030 mln. litų. “Iki birželio pabaigos technika bus atvežta ir sumontuota. Visi terminai numatyti konkurso sąlygose”, - patikino jis.

Kanclerio teigimu, pirkti tokią unikalią įrangą kur kas racionaliau, nei nuomoti, nes per du ar tris renginius ji atsiperka. J.Milerius priminė, kad, be pirmininkavimo ES renginių, 2014 metais šioje salėje vyks NATO parlamentinės asamblėjos pavasario sesija, 2015-aisiais - pasaulinio masto konferencija, skirta informacinių technologijų taikymui švietimo ir mokslo srityse. “Jei nebūtume iš anksto deklaravę, kad turėsime tokią vertimo įrangą, vargu ar renginiui, kuriame dalyvauja didžiausių pasaulio valstybių atstovai, būtų buvęs pasirinktas Vilnius”, - sakė kancleris.

Artimiausiu metu Seimą pasieks ir stacionarių kompiuterių siunta.

Pasibaigus pirmininkavimui jie keliaus į Seimo narių kabinetus. Šiuo metu parlamentarai naudojasi penkerių metų senumo kompiuteriais, jų padėjėjai - dešimties.

Priminsime, kad Kovo 11-osios salė beveik už 4 mln. litų kapitališkai rekonstruota 2009 metais, prieš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos sesiją. 2000-aisiais, prieš NATO parlamentinę asamblėją, šioje salėje buvo sumontuota maždaug milijoną litų kainavusi vertimo įranga, leidžianti versti į aštuonias kalbas.

•

4

2013 03 06 Lietuvos žinios

Dienos temos

Kurhauzo perėmimo garvežys pajudėjo DENISAS NIKITENKA

Jackų šeima, užuot per dešimtmetį nuo taikos sutarties su Palangos merija pasirašymo atstačiusi jai priskirtą medinę legendinio kurhauzo dalį, gali likti prie suskilusios geldos.

Užvakar Kultūros paveldo departamentas (KPD) Palangos miesto apylinkės teismui išsiuntė ieškinį, kuriame prašoma Jackų kurhauzo dalį nacionalizuoti.

Teismui siūloma Jackams atlyginti turto praradimo nuostolius - sumokėti tiek, kiek teismo ekspertų bus įvertinti degėsiuose likę pamatai (akmenys ir plytos).

Jei teismas nuspręstų valstybės nuosavybėn perimti medinę kurhauzo dalį, tai būtų nebe pirmas per pastaruosius keletą metų iš verslininkų paimtas kultūros paveldo objektas Lietuvoje. Jau yra nacionalizuotas Viktoro Uspaskicho įmonės valdytas Kalnaberžės dvaras Kėdainių rajone.

Vertybės neprižiūrėjo Nors Palangos verslininkas Gediminas Jacka mušasi į krūtinę ir viešai aiškina, kad nori restauruoti jo šeimai priklausančią sudegusią medinę kurhauzo dalį, istorija rodo ką kita.

Per daugiau nei 10 metų po kurhauzą sunaikinusio gaisro ir 2003iaisiais įvykusių pastato dalybų tarp

Šią prieš dešimtmetį sudegusią buvusią medinę kurhauzo dalį teismo prašoma paimti valstybės nuosavybėn.

Deniso Nikitenkos nuotrauka

Palangos merijos ir Jackų būtent pastarųjų pastato dalis liko nepaliesta.

Palangos merija mūrinę dalį baigia restauruoti, šiemet liko atlikti tik vidaus apdailos ir aplinkos tvarkymo darbus, o Jackų šeimai priklausantys pamatų likučiai toliau bado akis.

Neapsikentusi nuolat skambančių pažadų ir nepagrįstų bylų kėli-

mo, KPD vadovybė ir nusprendė kreiptis į teismą dėl Jackų šeimos kurhauzo dalies paėmimo valstybės nuosavybėn. Ieškinys šią savaitę turėtų pasiekti Palangos miesto apylinkės teismą.

Anot vieno iš ieškinio autorių, KPD Panevėžio teritorinio padalinio vedėjo Arūno Umbraso, teisinis

pagrindas nacionalizuoti pastato dalį - kultūros paveldo objekto nepriežiūra.

“Per dešimtmetį Jackai tikrai turėjo galimybių atkurti savo medinę dalį, tačiau nesiėmė jokių realių veiksmų, tik nuolat kėlė bylas ir aiškinosi santykius su merija bei paveldosaugininkais teismuose. Per tą laiką ne tik nepašalinti gaisro padariniai, bet ir nesustabdytas tolesnis paveldosaugos objekto fragmentų nykimas. Už tai buvo galima skirti baudas objekto savininkams, tačiau beveik visą tą laikotarpį turtas buvo areštuotas, iškeltos bylos”, - LŽ sakė A.Umbrasas.

Paveldosaugininkas atmetė G.Jackos viešai reiškiamas pretenzijas, esą jam pagalius į ratus nuolat kaišiojo patys paveldosaugininkai.

“Dar 2010 metais Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad medinėje pastato dalyje leidžiama atlikti visus restauravimo darbus, tačiau Jackai, užuot ką nors darę, kėlė vis naujas bylas. Tai, kad kurhauzo dalis buvo areštuota, nepateisina jos savininkų neveiklumo”, - pažymėjo jis.

Mokės už akmenis?

Medinė kurhauzo dalis per dešimtmetį buvo padalyta net penkiems Jackų šeimos nariams: G.Jackai, jo žmonai ir trim dukterims. Paklaustas, kam to reikėjo, verslininkas viešai teigė, esą jis norintis savo artimuosius aprūpinti palikimu.

Tačiau tokie palangiškio argumentai skamba daugiau nei keistai, nes vargu ar galima palikimu vadinti Palangos centre stūksančius sudegusius pamatus ir plytas.

Palangos merijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojo Vytauto Korsako teigimu, žemė, ant kurios yra sudegusios medinės kurhauzo dalies pamatai, Jackams nepriklauso. “Ji valstybinė. Kitas dalykas - Jackai nėra ir tos žemės nuomininkai, nes dėl sklypo padalijimo vyksta teisminiai procesai.

Tad jiems priklauso tik tai, kas yra likę po gaisro: į pamatus sudėti ir betonu užpilti akmenys, apdegusios raudonos plytos ir likę kiti degėsiai. Negaliu pasakyti, kokia jų vertė”, - LŽ sakė V.Korsakas.

A.Umbrasas taip pat tikino, kad teismo prašoma po atliktos ekspertizės Jackams sumokėti tik už pamatų likučius.

“Du kartus už tą patį nemokama.

Teismas jau yra ir Jackams, ir Palangos merijai priteisęs iš pastato padegėjų 1,5 mln. litų žalos atlyginimą.

Jackams priteista per 700 tūkst. litų, todėl nacionalizuojant sudegusią pastato dalį gali būti materialiai įvertinta tik likusių daiktų vertė. O tie daiktai - tai pamatai ir kas liko po gaisro.

Ar nuteisti padegėjai pradėjo kompensuoti žalą, nežinau, nes vienas jų jau miręs, o kiti du, kiek man žinoma, yra apskundę žalos atlyginimo klausimą”, - teigė paveldosaugininkas.

LŽ kalbinti profesionalūs pajūrio nekilnojamojo turto vertintojai sakė, kad vargu ar apskritai įmanoma įvertinti, kiek kainuotų Jackams likę pamatai, nes žemė - valstybinė, joje statyba nors ir galima, bet labai nepatraukli (įmanomas tik labai brangiai atsieinantis restauravimas, ribota pastato paskirtis, jo panaudojimas ir kt.).

Toliau trukdo Kol KPD kreipėsi į teismą dėl Jackų kurhauzo dalies arešto (prašymas patenkintas) ir nacionalizavimo, nesnaudė ir palangiškiai Jackai.

Jie nedavė sutikimo atlikti restauruotos mūrinės dalies vidaus darbus. Motyvas - negalima pritarti esą neteisėtam restauratorių veiksmui. Aiškinama, kad vakarinėje pastato pusėje turėtų būti medinė veranda, o vietoj jos dabar at-

A.Umbrasas: “Du kartus už tą patį nemokama. Teismas jau yra Jackams priteisęs per 700 tūkst. litų.” sirado apie 90 kvadratinių metrų ploto vieno aukšto priestatas. Tačiau tokio priestato statybai pritarė visos derinančios institucijos, be to, restauruojant kurhauzą atsižvelgta į pastato pritaikymą šiuolaikinėms reikmėms.

Pasak V.Korsako, kol nėra teismo sprendimo, statybininkai negali pastato viduje nieko daryti, nes Jackai yra viso kurhauzo bendrasavininkiai, todėl atsiklausti jų dėl patalpų vidaus remonto darbų buvo būtina.

“Jau kreipėmės į Palangos miesto apylinkės teismą ir paprašėme suteikti teisę merijai priklausančioje pastato dalyje vidaus restauravimo darbus atlikti be Jackų sutikimo, nes jų pretenzijos, mūsų manymu, visiškai nepagrįstos”, - pažymėjo jis.

Jackai taip pat pareikalavo priskirti jiems patalpas antrame už valstybės pinigus atstatyto kurhauzo aukšte. Palangiškiai aiškina, kad po 2003 metais teismo patvirtintos taikos sutarties dėl pastato pasidalijimo jų medinės dalies nebėra, todėl iš naujo reikia dalyti tai, kas iš kurhauzo yra likę.

Palangos merija optimistiškai tikisi mūrinę kurhauzo dalį visuomenės poreikiams atverti jau šių metų pabaigoje, medinę - restauruoti.

•

Dėl politinio kalinio JUOZO RADŽVILO mirties nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius.

Lietuvos politinių kalinių sąjunga

2013 03 06 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Renovuoto muziejaus durys - užtrenktos DAIVA BARONIENĖ

Už milijoną litų, gautų iš Europos Sąjungos fondų, sutvarkytas Obelių istorijos muziejus tapo nebeprieinamas žmonėms.

Renovavus pastatą, neberandama kur dėti unikalių šio muziejaus eksponatų, atskleidžiančių tautos kovų už laisvę istoriją.

Renovavus muziejų jo paties nebeliko. Taip tvirtina Obelių muziejaus įkūrėjas Andrius Dručkus. 85-erių vyrui skaudu, kad visą gyvenimą jo kaupti, daugiau kaip 400 tūkst. litų įvertinti ir Rokiškio rajonui dovanoti eksponatai jau pusmetį dūla dėžėse, sukrautose renovuoto pastato pakampėse. Kada jie išvys dienos šviesą, o išpuoselėtas muziejus galės pakviesti lankytojus, Rokiškio rajone kol kas nežino niekas.

Nepagarba žuvusiesiems Prieš 15 metų A.Dručkaus Obeliuose įkurtas muziejus atspindėjo daugelį Lietuvos istorijos etapų. Daugiausia dėmesio jame buvo skiriama Rokiškio krašte po Antrojo pasaulinio karo vykusioms partizanų kovoms. Pats A.Dručkus buvo Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanų žvalgas ir ryšininkas, jam buvo patikėta saugoti kovotojų dokumentus. Slėpdamas įvairiausiose vietose įrengtose slėptuvėse, A.Dručkus išsaugojo nemažai partizanų nuotraukų, dienoraščių, kovų eigą liudijančių dokumentų, karinių uniformų ir net vėliavą, prie kurios parti-

A.Dručkus: “Europa muziejaus remontu pasirūpino, o rajonas nesugeba rasti 17-20 tūkst. litų.” zanai prisiekdavo. Be to, surinkta nemažai spaudinių apie partizaninę kovą ir kitų vertingų eksponatų. “Žinau žmogų, kurį sovietai pasiuntė į lagerį 25 metams už tai, kad namie laikė porą partizanų nuotraukų”, - pasakojo A.Dručkus. Muziejininko įsitikinimu, jei vykstant partizaninei kovai būtų surasti jo saugomi dokumentai, tikrai nebebūtų nei jo paties, nei šio muziejaus.

Obelių muziejus gražus tik išoriškai, neturėdami įrangos muziejininkai negali pristatyti jo eksponatų. / Rokiškio krašto muziejaus nuotraukos LŽ A.Dručkus taip pat prisipažino pradėjęs abejoti, ar tikrai protingai pasielgė savo sukauptus eksponatus padovanodamas Rokiškiui. “Žinodami eksponatų vertę ir unikalumą, manęs jų prašė ne vienas šalies muziejus, tačiau norėjau palikti juos savo krašto žmonėms”, - sakė jis. A.Dručkui visuomet būdavo malonu, kai į Obelių muziejų užsukę šio krašto žmonės eksponuojamose nuotraukose atpažindavo kas savo senelį, kas šiaip artimą ar bent matytą žmogų. Tačiau dabar, kai muziejaus eksponatai guli renovuotų salių pakampėse, muziejininkui apmaudu.

“Europa muziejaus remontu pasirūpino, o rajonas nesugeba rasti 17-20

Alytiškiai parodė sąmoningumą RITA KRUŠINSKAITĖ

Susivieniję Alytaus miesto gyventojai ir politikai sukilo prieš bendrovės “AF-Consult” parengtą miesto šilumos ūkio specialųjį planą ir pareikalavo jį koreguoti.

Dzūkai, norėdami apginti teisę į pigesnę šilumą, nenumojo ranka į naują šilumos ūkio specialiojo plano projektą, pagal kurį alytiškiams penkerius metus būtų teikiamos šildymo paslaugos.

Dzūkijos sostinė yra pirmoji Lietuvos savivaldybė, kur svarstant tokį dokumentą aktyviai dalyvauja visuomenė.

Anot daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) “Šerkšnas” administratoriaus Vytauto Kazlausko, susipažinę su plano projektu miestiečiai negalėjo likti nuošalyje. DNSB “Šerkšnas” vienintelis daugiabutis Alytuje, turintis geoterminį šildymą, todėl jo gyventojai gali palyginti autonominį šildymą su buvusiu centralizuotu ir patarti kitiems.

Alytaus miesto vadovams, savivaldybės tarybai ir plano rengėjams įteiktoje DNSB pirmininkų peticijoje teigiama, jog naujuoju planu siekiama išsaugoti šilumos tiekimo monopolį ir centralizuotą šildymo sistemą, užkertant kelią daugiabučių gyventojams pasirinkti alternatyvias šildymo galimybes. Esą naujasis planas taptų vienu pagrindinių renovacijos proceso stabdžių, o žmones paverstų centralizuotos šilumos tiekėjo įkaitais. Naująjį planą užsakė Alytaus miesto savivaldybė, nes senojo galiojimo laikas artėja prie pabaigos.

“Viena pagrindinių naujo plano klaidų - per didelis šilumos poreikio skaičiavimas, neatsižvelgta į realybę”, tvirtino DNSB “Daržas” pirmininkas Gytis Salys. Anot jo, plane pateikti ekonominio efekto rodikliai, šilumos kai-

Aliaus Mikelionio nuotrauka

V.Kazlauskas: “Susipažinę su plano projektu miestiečiai negalėjo likti nuošalyje.” nos, centralizuoto ir autonominio šildymo palyginimai netikslūs, tendencingi ir skaičiuoti ne šilumos vartotojų, o centralizuoto tiekėjo naudai. “Tai gyventojų dezinformacija”, - kategoriškai pareiškė G.Salys. Jo nuomone, nepagrįsti teiginiai, kad atsijungus nuo centralizuoto šildymo kitiems gyventojams didės šilumos kaina.

“AF-Consult” parengtame plane dzūkams užkliuvo ir šilumos tiekimo schemos išdėstymas. V.Kazlausko nuomone, reikėtų paslaugą artinti prie vartotojo ir kurti konkurenciją šilumos ūkyje. “Šilumos kaina mažėtų, jei katilinės būtų statomos arčiau vartotojų, o ne už kelių ar keliolikos kilometrų, - tai didina šilumos tiekimo nuotolius”, - aiškino V.Kazlauskas. Dabartiniame naujo plano variante numatyta, kad šilumos nuostoliai trasose sudarys tik 16 proc., bet Ignalinos pavyzdys parodė, kad įrengus katilinę mieste šilumos nuostoliai siekė iki 40 procentų. Įvertinę “AF-Consult” specialistų pa-

rengtą planą, alytiškiai jį pavadino pasaka vaikams, o ne rimtu dokumentu.

Gyventojų pasakytoms pastaboms pritarė ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys Tadas Čakas. Jis įsitikinęs, kad naujame plane naudos miestui nematyti, tik juntamas esą tendencingas centralizuotos šilumos tiekėjo UAB “Litesko” filialo “Alytaus energija” palaikymas. “Skaičiavimai paremti ne matematiniais veiksmais, o prielaidomis”, - neabejojo Alytaus politikas.

“Alytaus energijos” direktorius Vytautas Čeponis kategoriškai neigė bet kokį ryšį su alytiškiams neįtikusio plano rengėja - bendrove “AF-Consult”.

“Planą užsakė savivaldybė, mūsų niekas nekvietė į jo svarstymą. Nieko nežinau, kas jame numatyta”, - pareiškė jis. V.Čeponis tikino nemanantis, kad “Litesko” gali būti vieninteliu šilumos tiekėju mieste, ir pagal įstatymus šilumą gali tiekti visi turintys licenciją nepriklausomi tiekėjai, bet tokių iki šiol neatsiranda.

•

tūkst. litų, už kuriuos būtų galima įsigyti eksponatams sudėti reikalingų lentynų”, - krimtosi A.Dručkus. Jo manymu, toks rajono valdžios požiūris - didžiulė nepagarba už mūsų visų laisvę kritusiems partizanams.

Laukia geradarių Sutvarkytas, bet durų lankytojams neatveriantis Obelių muziejaus pastatas pradėtas statyti tarpukariu, jame norėta įrengti valsčiaus - tuometės vietos valdžios - būstinę. Tačiau vos spėtą pastatyti išties puikų pastatą užėmė Lietuvą okupavę sovietai ir jame įkūrė vadinamąjį rajkomą, o vėliau priglaudė ir KGB darbuotojus. Metams

bėgant valdžia pastatą paliko, ir jis virto mokinių internato bendrabučiu, o galiausiai ištuštėjo. Tokį jį 1998 metais Rokiškio rajono valdžia pasiūlė A.Dručkui, panorusiam įsteigti muziejų. Praėjus 11 metų, kai buvo įkurtas muziejus, savo surinktus eksponatus A.Dručkus padovanojo Rokiškio rajonui. Vėliau rajono savivaldybės rūpesčiu gavus lėšų iš europinių fondų, muziejus buvo renovuotas, jame net įrengtas neįgaliesiems skirtas liftas.

“Negerai, kad neturėdamas reikiamų baldų ir nepajėgdamas pristatyti eksponatų muziejus negali priimti lankytojų. Tačiau tikimės, kad kam nors parūps mūsų krašto istorija ir kada nors tos įrangos atsiras. Jei to nepavyks padaryti mūsų rajono valdžiai, gal naujasis kultūros ministras atkreips dėmesį į mūsų bėdą?” - svarstė Rokiškio krašto muziejaus, kurio padalinys yra Obelių muziejus, direktorė Nijolė Šniokienė.

Abejoja perspektyvomis Buvęs Rokiškio meras, o dabar opozicijai vadovaujantis rajono tarybos narys Almantas Blažys teigė, jog muziejaus įrangai viso labo reikėtų 17-20 tūkst. litų. Pinigų jis nuolat prašo parūpinti Rokiškio rajono mero Vytauto Vilio ir net nurodo šaltinius, iš kur lėšų būtų galima gauti.

Mero V.Vilio patarėjas Albinas Urbonas LŽ tikino, kad rajono vadovui muziejininkai neįvardija Obelių muziejaus perspektyvų, galinčių padaryti jį traukos objektu. “Pinigais lentynoms bus pasirūpinta tada, kai bus tikrai žinoma, kad žmonės šį muziejų lankys”, - aiškino A.Urbonas.

•

Trumpai PREKIAVO ŽMONĖMIS? Ikiteisminį tyrimą dėl gimdymo namuose atliekančios policijos vadovai tokį gimdymą skatinančiame judėjime įžvelgia sektos požymių ir neatmeta galimybės, kad bus pradėta tirti galima prekyba žmonėmis.

“Tikrai yra sektos požymių. Už to “stovi” žinomi Lietuvoje žmonės, tarp jų ir buvę Seimo nariai. Nerimą kelia, kad kai kurių vaikų buvimo vieta nežinoma, policijos veiksmai gali peraugti į prekybos žmonėmis tyrimą”, - sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla. Pareigūnai išsiuntė teisinės pagalbos prašymus į Rusiją, Vokietiją ir kitas valstybes. Teisėsaugos pareigūnai tiria šešis kūdikių mirčių atvejus per neteisėtą gimdymą namuose. Aštuonios gimdyvės buvo sužalotos.

PRIEŠTARAVO KONSTITUCIJAI

Konstitucinis Teismas (KT) vakar paskelbė, kad jau paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimas 2010 metų liepą įsigaliojus mažinimams prieštaravo Konstitucijai. Nutarime konstatuota, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos, kiek jomis bu-

vo apriboti paskirtų pašalpų maksimalūs dydžiai, prieštarauja Konstitucijai. KT taip pat paskelbė, jog motinystės išmokų perskaičiavimas jas iki sumažinimo įsigaliojimo gavusiems asmenims prieštarauja Konstitucijai. 2010 metų liepą įsigaliojo anksčiau Seimo priimtos pataisos, kuriomis buvo sumažintos motinystės išmokos tėvams, auginantiems vaikus iki dvejų metų. Išmokos buvo sumažintos iki 90 proc. buvusio motinos (tėvo) uždarbio pirmais vaiko auginimo metais ir 75 proc. - antraisiais, anksčiau šie dydžiai atitinkamai siekė 100 ir 85 proc. atlygio.

PARENGĖ SIŪLYMUS Rekomendacijas Vyriausybei dėl tautinių mažumų parengusi darbo grupė siūlo įteisinti originalią pavardžių rašybą dokumentuose nelietuviškais rašmenimis ir dvikalbius vietovių bei gatvių pavadinimus, bet neįvardija konkretaus rodiklio, kiek turi būti mažumos gyventojų vietovėje, kad būtų leidžiami tokie užrašai. Vyriausybės strateginiam komitetui pateiktose išvadose siūloma įstatymu įtvirtinti, kad asmenvardžiai dokumentuose naudojant ne tik lietuvišką raidyną galėtų būti rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, jei to prašo pats asmuo. Vertindama Lietuvos konstitucinę doktriną dėl lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos darbo grupė teigia, kad “asmenvardžiai nereiškia sąvokų ir neturi leksinės reikšmės, vienos kalbos asmenvardžiai nelaikytini juos vartojančios kitos kalbos savastimi, todėl neturėtų būti keičiami iškreipiant jų tikrąją denotacinę reikšmę”.

BNS, LŽ

6

2013 03 06 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Italijos rinkimų pamoka visai Europai Italijos rinkėjai pasiuntė aiškią žinią Europai - jie nebetiki Briuselio receptais.

de’ui sunkiai sekasi tesėti pažadus.

Prancūzijos ekonomikos politiką lemia fiskalinis paktas, kurio tikslai nustatyti Briuselyje. Viskas, ko gali tikėtis prancūzai, kad Europos Komisija jiems leis bent šiek tiek lankstumo.

Prieš savaitę eidami balsuoti ir klausinėjami, daugelis italų buvo drovūs. Kiti atvirai sakė, kad balsavo už Beppe Grillo.

Daugiausia tai buvo paprasti, susirūpinę žmonės. Nepanašūs į tokius, kuriuos užvaldė emocijos nuo karštų kalbų aikštėje. Neatrodė jie ir besiblaškantys. Tai buvo žmonės, aiškiai apsisprendę - Italijos politinę sistemą reikia keisti ir išvalyti.

Jie atidavė savo balsus už komiko B.Grillo judėjimą, nes prarado tikėjimą senąja politine kasta.

Iš Briuselio sklido arba tyla, arba automatiškos tirados prieš populistus ir klounus. Ko nebuvo girdėti, tai - supratimo, jog yra esminių permainų troškimas ir didėjanti neviltis, kad “Europa neveikia”.

B.Grillo judėjimas netobulas, rizikingas ir prieštaringas, bet suprato nepasitenkinimą bei pyktį, apėmusį ne tik Italiją, bet ir visą pietinę Europą.

Netikę receptai Tuose rinkimuose Briuselis ir Berlynas turėjo savo kandidatą Mario Monti. Praėjusių metų pabaigoje, kai jau buvo aišku, jog Italijoje vyks rinkimai, Europos pareigūnai tiesiog rikiavosi į eilę, kad pareikštų pagyras M.Monti. Nė vienas neabejojo, kad jis ir yra tas pateptasis. Tačiau italai jį atmetė.

Nepakako to, kad jis grąžino šiokį tokį stabilumą ir pradėjo reformas.

M.Monti apkarpė pensijų sistemą, pradėjo gaudyti mokesčių nemokėtojus, pakėlė mokesčius ir sumažino deficitą. Italams tai mažai ką reiškė, nes jie prarado tikėjimą išgyvendami didžiausią recesiją, ko-

Laikrodis tiksi

M.Monti buvo Briuselio kandidatas, bet jį atmetė. / AFP/Scanpix nuotrauka

Labai dažnai politikai sutinka su Briuseliu ir taip patys sukelia rinkėjams abejonių, kurių galų už juos balsuoti. kią tik siekia jų atmintis. Vartojimas ir gamyba dar niekada nebuvo taip smukę. Didesni mokesčiai reiškia, kad nebėra jokios paklausos. Daugelis mąsto labai paprastai - Europos receptai nepadeda.

Pietūs prieš Šiaurę Per rinkimų kampaniją Vokietija buvo badoma pirštais. Kandida-

tai iš kairės ir dešinės vartojo tuos pačius žodžius: “Eikite ir parodykite Angelai Merkel, kad čia - ne Vokietijos Europa.”

Ironiška, bet M.Monti keliomis progomis perspėjo A.Merkel apie pavojų, kad apniukusi Pietų Europa nusiteiks prieš Šiaurę.

Euro zonos krizė pakerta žinomus ir pripažintus politikus. Labai

Vakar rytą Bulgarijos sostinėje pagrobta kalėjime sėdinčio vietos “kokaino karaliaus” 10-metė duktė.

Netrukus Europos rinkoje pasirodys naujas preparatas, skirtas priklausomybei nuo alkoholio gydyti. Jis bus pradėtas pardavinėti jau šių metų viduryje.

Europoje jau yra 14 mln. alkoholikų. / Alcoholic.org nuotrauka rianti 40 gramų alkoholio. Tad suomiai tikisi, kad jų sukurtas vaistas duos ir pelno, nors jis tiks tik tiems alkoholikams, kurių nekamuoja abstinencijos sindromas ir kuriems nereikia tuoj pat atlikti detoksikacijos.

“Selincro” gaminamas tablečių pavidalu. Jį galima vartoti ir reguliariai, ir tik tuomet, kai kyla noras išgerti. Preparatas veikia smegenis, jis smarkiai sumažina euforijos jausmą, kurį patiria alkoholio išgėręs žmogus, todėl šiam dingsta noras gerti.

Klinikiniai šio vaisto bandymai parodė, kad jį vartojantys žmonės jau pirmą mėnesį per dieną išgeria 40 proc. alkoholinių gėrimų mažiau, o tie, kurie vartoja “Selincro” pusę me-

tų ar ilgiau, išgeria 60 proc. mažiau. Šis preparatas efektyviai veikia ir narkomanus, turinčius priklausomybę nuo opijaus bei kitų narkotikų. Per ištisus metus trukusius vaisto bandymus jokio šalutinio poveikio nebuvo pastebėta, o organizmas jį toleruoja gerai. Taip pat pasitvirtino, kad jis veikia daug efektyviau už placebą. “Selincro” pranašumas tas, kad jį galima gerti nuolat, o galima ir tik tuomet, “kai prireikia”.

Naująjį vaistą bus galima nusipirkti tik Europoje - Jungtinių Valstijų rinka jam kol kas neatverta.

•

BBC, “The Medical Daily”, AFP, “Sofia’s News Agency”, BNS, LŽ

•

Pagrobta “kokaino karaliaus” duktė

Vaistai nuo alkoholizmo

Europos Komisija leido Danijos bendrovei “Lundbeck” pardavinėti naują preparatą “Selincro” visose Europos Sąjungos šalyse. Taigi jis galės atkeliauti į ir Lietuvą, kur nuo alkoholio priklausomų žmonių vis daugėja, kaip, beje, ir visoje Europoje. Šiuo metu čia užfiksuota 14 mln. alkoholikų. Jiems skirtą vaistą sukūrė Suomijos farmacijos bendrovė “Biote Therapies Corp”. Kaip rašoma jos tinklalapyje, “Selincro” priskiriamas selektyvių antagonistinių opiatinių receptorių klasei, o jo paskirtis - mažinti žmogaus priklausomybę nuo alkoholio. “Tai labai gera naujiena turintiesiems šią priklausomybę ir labai svarbus mūsų farmacinės bendrovės laimėjimas”, džiaugėsi pristatydamas vaistą kompanijos “Biote Therapies” prezidentas Timo Veromaa.

Naujasis vaistas skiriamas tik suaugusiesiems, bet ne vaikams ir paaugliams. Atlikti “Selincro” klinikiniai bandymai patvirtino, kad potencialūs šio preparato vartotojai yra alkoholikai vyrai ir alkoholikės moterys. O tokiais jau laikomi kiekvienas vyras, kuris per dieną išgeria daugiau kaip 60 gramų alkoholio, ir kiekviena moteris, per dieną išge-

dažnai politikai sutinka su Briuseliu ir taip patys sukelia rinkėjams abejonių, kurių galų už juos balsuoti. Pavyzdžiui, paklaustas apie savo planus dėl ekonomikos augimo, Pieras Luigi Bersani atsako, kad jie priklausys nuo Europos lygiu priimtų sprendimų.

Per kampaniją Prancūzijoje Francois Hollande’as, panašiai kaip P.L.Bersani, kalbėjo, kad “taupymas nėra vienintelė priemonė”. Jis pažadėjo, jog pirmoji jo kelionė bus skirta patvirtinti A.Merkel, kad “prancūzai balsavo už kitokią Europą”. Tačiau patekusiam į prezidento kabinetą F.Hollan-

Tiems, kurie neturi darbo arba jaučiasi finansiškai nesaugūs, žinomi politikai pradeda atrodyti bejėgiai, tad nenuostabu, jog rinkėjai nusisuka kitur.

Tie, kurie skelbia, kad euro zonos krizė baigėsi, nemato, kas vyksta virtinėje šalių. Nedarbas didėja ir pasiekė tokį lygį, kokio Europa neregėjo nuo ketvirtojo dešimtmečio.

Emigruoja šimtai tūkstančių diplomuotų specialistų - vien iš Ispanijos išvyko 300 tūkstančių. Daugelis jų niekada negrįš. Užtat į Europą grįžo sriubos virtuvės vargšams. Didėja skurdas. Daugėja savižudybių.

Ir čia iškyla pavojingiausias klausimas Europos lyderiams. Ar gali taupymas ir deficito mažinimas sunaikinti Europos vienybę?

Martinas Woolfas laikraštyje “The Financial Times” rašė: “Kažin ar euro zona išgyvens savo gydymą.”

Kas, jei vokiečiai ir Briuselio sąjungininkai skaičiuoja neteisingai?

Kas, jei deficito mažinimas ir struktūrinės reformos neatgaivins Europos ekonomikos? Kas, jei taupymo žala gamybai bus didesnė, nei tikėtasi? Kas, jei žmonės pradės kelti klausimą, ar skirtumų mažinimas euro zonoje neprivedė prie Europos Didžiosios depresijos?

Tai esminiai klausimai. Kaip privačioje aplinkoje sakė vienas aukštas Briuselio pareigūnas, “mums liko dveji metai”.

Italijos rinkimų pamoka yra ta, kad laikrodis tiksi.

Evelinas “Brendo” Banevas - Bulgarijos kokaino kontrabandos bosas. Šis Bulgarijos kokaino karaliumi vadinamas vyras neseniai nuteistas ir pasodintas už grotų. Kas ir kodėl sumanė pagrobti jo 10-metę dukterį Larą, šiuo metu aiškinasi policija.

Kai mergaitė buvo vežama į mokyklą, automobilį užpuolė trys kaukėti vyrai ir ėmė šaudyti. Vairuotojas buvo sužeistas - dvi kulkos jam pataikė į nugarą, o Lara pagrobta. Vairuotojas nuvežtas į ligoninę.

Užpuolimas įvykdytas Sofijos pakraštyje esančiame prestižiniame Bajanos rajone, kuriame gyvena pasiturintys žmonės. Tai pirmas kartas, kai pagrobtas toks mažas vaikas, nors šis “verslas” Bulgarijoje nėra naujas. 2008 ir 2009 metais devynių narių gauja, praminta “Drąsuoliais”, dėl išpirkos buvo pagrobusi daugiau kaip tuziną žmonių. Šiandien grupuotės nariai jau sėdi kalėjime.

Už grotų yra ir pagrobtos mergaitės tėvas 48 metų E.Banevas. Šis Bulgarijoje garsus imtynininkas Ukrainoje studijavo ekonomiką, o paskui ėmėsi verslo. Už tai, kad plovė pinigus, gautus iš prekybos narkotikais (beveik 2 mln. eurų), vasarį jis buvo nuteistas kalėti septynerius su puse metų. Policijos operacija, surengta prieš E.Banevą ir jo bendrininkus, vadinosi “Kokaino karaliai”.

Italija taip pat reikalauja išduoti E.Banevą. Šį mėnesį toje šalyje turi prasidėti jo teismas dėl kokaino kontrabandos 2004-2007 metais iš Lotynų Amerikos į Europą. Bulgaras su savo sėbrais Kalabrijos mafijai pristatė 40 tonų kokaino.

Kas ir kodėl pagrobė E.Banevo dukterį, tiria policija. Jau nustatyta, kad užpuolikai atvažiavo pavogtu BMW X5, bet automobilis greičiausiai bus paliktas kur nors Sofijos pakraštyje ir padegtas. Policija iškart užblokavo visus iš miesto vedančius kelius.

•

Bulgarijos kokaino karaliumi vadinamas E.Banevas.

Novinite.com nuotrauka

2013 03 06 Lietuvos žinios

7

Pasaulis

Devalvuota valiuta netrikdo ekonomikos Hugo Chavezo valdoma Venesuela devalvavo šalies valiutą bolivarą. Jo kursas nukrito nuo 4,3 iki 6,3 bolivaro už dolerį. Nors šalies opozicija skelbia, kad šaliai gresia krachas, ekonomikos ekspertai neigia šias prognozes.

Venesuelos prezidentui H.Chavezui kenčiant nuo “naujos ir sunkios” infekcijos, dar labiau apsunkinusios jam kvėpavimą intensyvios chemoterapijos kurso metu, šalis susidūrė su fiskalinėmis problemomis. Devalvavus nacionalinę Venesuelos valiutą bolivarą, sunerimo šalies opozicija. Ji keikia valdančiuosius, kad šie bando nustekenti ekonomiką. Opozicionieriai tvirtina, kad valstybė pritrūko pinigų, todėl devalvavo šalies valiutą bolivarą. Valdantieji nesutinka su opozicijos argumentais. Jie teigia, kad devalvacija buvo per maža ir įvyko per vėlai, nes šalį jau keletą metų krečia nevaldoma infliacija.

Išpūstas burbulas Venesuelos opozicija tikisi, kad dėl nacionalinės valiutos devalvavimo sužlugs šalies vyriausybė. Ji prognozuoja, kad, devalvavus bolivarą, padidės importo išlaidos ir dar sustiprės infliacija.

Po šių įvykių bus dar viena bolivaro de-

sūs, nes jie linkę vaizduoti padėtį blogesnę, nei yra iš tikrųjų.

Ryžtingi veiksmai Venesuelos vyriausybės ekonomikos analitikai nesiryžta spėti, kokia infliacija sukaustys šalį po neseniai įvykusios bolivaro devalvacijos. Jie pripažįsta, kad 2010 metais devalvavus nacionalinę šalies valiutą ekonomika net išaugo 5,2 procento. Tai lėmė ryžtingi vyriausybės veiksmai - griežta kainų ir kapitalo kontrolė bei dolerių tiekimas importuotojams. Venesuelos ekonomiką

Bolivaro devalvavimas neturėtų sužlugdyti Venesuelos vyriausybės. / Flickr.com nuotrauka valvacija ir žmonės praras pasitikėjimą nacionaline valiuta. Tam, kad išsaugotų savo santaupas, jie keis bolivarus į dolerius ir taip sukels ekonomikos krizę šioje Lotynų Amerikos valstybėje.

Tačiau ekonomistai mano, kad opozicijos nuogąstavimai - išpūstas burbulas. Jie teigia, kad Venesuela devalvavo bolivarą, nes norėjo susižerti daugiau pajamų iš naftos. Šią naftą OPEC karteliui priklausanti valstybė parduoda už dolerius. Devalvavusi nacionalinę valiutą, Venesuela už kiekvieną iš naftos uždirbtą dolerį gaus papildomus du

bolivarus, nes bolivaro kursas dolerio atžvilgiu pakito nuo 4,3 iki 6,3.

Apskaičiuotas žingsnis Devalvacijos priešininkai mano, kad ji tik padidino infliaciją ir importuojamų prekių kainą, tačiau valstybiniame sektoriuje dirbantys ekonomikos ekspertai neigia šias tendencijas.

Jie remiasi Jungtinių Amerikos Valstijų federalinio rezervo banko veikla.

Jis nuo 2008 metų į apyvartą išleido daugiau kaip du trilijonus dolerių, bet tai nesukėlė didelės infliacijos.

Bolivaro devalvavimas - gerai apskaičiuotas Venesuelos valdžios žingsnis skatins vidaus produkcijos, kuri konkuruoja su importu, augimą. Devalvacija brangina dolerį ir didina iš šalies išvežamų prekių kainą, todėl vyriausybė išsaugo daugiau dolerių savo šalyje.

Kai kurie ekonomistai mano, kad H.Chavezo prezidentavimo laikotarpiu Venesuelos ekonomika smarkiai susitraukė. Jie argumentuoja, kad bolivaras valdant kontroversiškam prezidentui gerokai nuvertėjo. Tačiau ekonomistai ne visuomet būna tei-

Devalvavusi savo valiutą, Venesuela už kiekvieną iš naftos uždirbtą dolerį gaus papildomus du bolivarus. gelbsti ir maža valstybės skola. Ji 2012 metais siekė 51,3 proc. bendrojo vidaus produkto (Europos valstybių skola sudarė maždaug 90 proc. BVP).

Taigi bolivaro devalvavimas tikrai nesužlugdys Venesuelos ekonomikos.

Ji turėtų padidinti vidaus vartojimą ir iš importo gaunamas pajamas. Valdantysis režimas turėtų jaustis saugiai, nes ekonomikos ekspertų prognozės Venesuelai nežada nieko blogo.

•

Turčiai tapo dar turtingesni Kaip ir kasmet, pavasarį žurnalas “Forbes” paskelbė turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą. Jame atsirado gana netikėtų pasikeitimų - vienas garsiausių pasaulio investuotojų Warrenas Buffettas netikėtai atsidūrė jam nebūdingoje ketvirtojoje vietoje.

Užtat pirmosios vietos jau ketvirtus metus iš eilės niekam neužleidžia Meksikos telekomunikacijų magnatas Carlosas Slimas, nedaug nuo jo atsilieka pastaruoju metu vis antrąją vietą užimantis “Microsoft” įkūrėjas Billas Gatesas. O štai trečiojoje vietoje šiemet netikėtai atsidūrė mados namų “Zara” vadovas ispanas Amancio Ortega.

Lotynų Amerikos telekomunikacijų milžinę “America Movil” ir mažmeninės prekybos bei pramonės įmonių grupę “Grupo Carso” valdančio C.Slimo turtas šiais metais įvertintas 73 mlrd. dolerių. Per metus jis padidėjo net keturiais milijardais.

Praėjusiais metais B.Gateso turtas padidėjo daugiau - net šešiais milijardais ir šiuo metu siekia 67 mlrd. dolerių. Tačiau “Microsoft” įkūrėjui ir kompanijos valdybos pirmininkui nepavyksta susigrąžinti turtingiausio pasaulio žmogaus titulo vien todėl, kad milžiniškas sumas jis išdalija per pasaulinę labdaros organizaciją. Kvapą gniaužiančiais labdaros projektais garsėja ir Billo bei Melindos Gatesų labdaros fondas.

A.Ortega, kurio mados įmonių grupei “Inditex” priklauso populiarus drabužių prekybos tinklas “Zara”, per metus sugebėjo pakilti iš penktosios vietos į trečiąją. Taip šis ispanas pateko į turtingiausių pasaulio žmonių trejetuką ir įrodė, kad labai pelninga siūti nebrangius drabužius. Šiuo metu A.Ortega jau valdo 57 mlrd. dolerių vertės turtą, nors prieš metus disponavo “tik” 37,5 mlrd. dolerių.

JAV investicinių įmonių grupės “Berkshire Hathaway” vadovui W.Buf-

fettui šiemet tenka tenkintis tik ketvirtąja vieta, nes jo turtas siekia 53,5 mlrd. dolerių. Penktąją vietą užima Jungtinių Amerikos Valstijų informacinių technologijų bendrovės “Oracle” generalinis direktorius Larry Ellisonas, turintis 43 mlrd. dolerių, o šeštąją ir septintąją dalijasi broliai Charlesas ir Davidas Kochai, kurių kiekvienas turi po 34 mlrd. dolerių. Šie verslūs amerikiečiai valdo naftos, popieriaus ir chemijos pramonės imperiją “Koch Industries”.

Tarp turtingiausių pasaulio žmonių vis daugiau atsiranda ir Azijos atstovų.

Turtingiausias šio žemyno žmogus kinas Li Ka-shingas, kuris vadovauja Honkongo nekilnojamojo turto įmonių grupėms “Cheung Kong” ir “Hutchison Whampoa”, užėmė aštuntąją vietą. Jo turtas vertinamas 31 mlrd. dolerių. Didžiausių turtuolių dešimtuko gale atsidūrė du Prancūzijos prabangos imperijų “karaliai” - tai kosmetikos milžinės “L’Oreal” savininkė Liliane Bettencourt ir jos šeima, disponuojanti 30 mlrd. dolerių turtu, taip pat prabangos prekių tinklo LVMH vadovas Bernard’as Arnault, valdantis 29 mlrd. dolerių vertą imperiją.

Prekybos centrų tinklą “Walmart” valdantys keturi Waltonų dinastijos nariai, anksčiau puikavęsi “Forbes” sąrašo viršūnėje, šiemet nepateko net į pirmąjį dešimtuką, nes kiekvieno šios šeimos atstovo turtas vertinamas tik 26-28 mlrd. dolerių. Tačiau jie vi-

C.Slimas (dešinėje) ir B.Gatesas (kairėje) - turtingiausi pasaulio žmonės. / AFP/Scanpix nuotrauka Prieš ketverius metus jis valdė apie 1 mlrd. dolerių turtą, tačiau dabar žurnalas “Forbes” jau suabejojo, ar J.Guzmano turtas yra pakankamas, kad jis galėtų patekti į milijardierių sąrašą. Be

Ispanas A.Ortega pateko į turtingiausių pasaulio žmonių trejetuką ir įrodė, kad labai pelninga siūti nebrangius drabužius. Šiuo metu A.Ortega jau valdo 57 mlrd. dolerių vertės turtą. si vis dar gali vadintis turtingiausia pasaulio šeima, nes sudėjus jų asmeninius turtus gaunama įspūdinga 107,3 mlrd. dolerių suma. Šiais metais iš “Forbes” sąrašo išmestas grėsmingojo Meksikos narkotikų kartelio “Sinaloa” vadeiva Joaquinas Guzmanas pravarde El Chapo.

to, sklando gandai, kad J.Guzmanas praėjusį mėnesį žuvo kilus susišaudymui prie sienos su Gvatemala.

Tuo tarpu Saudo Arabijos princas Al Waleedas bin Talalas, dažnai vadinamas turtingiausiu arabų pasaulio žmogumi, pats paskelbė daugiau nenorintis bendradarbiauti su “Forbes”,

nes žurnalas esą per menkai įvertino jo turtą. Šiam princui, kuris yra Saudo Arabijos karaliaus sūnėnas, priklauso dideli bendrovių “Apple”, “Citigroup”, “News Corp.”, “Facebook” bei viešbučių tinklo “Kingdom Holding Co.” akcijų paketai. “Forbes” juos įvertino 20 mlrd. dolerių ir arabui skyrė 26-ąją vietą. Pats princas mano, kad jo turimos akcijos vertos daugiau, taip pat, beje, mano ir milijardierių sąrašus sudarinėjanti žiniasklaidos imperija “Bloomberg”, kuri Al Waleedo bin Talalo turtą įvertino 28 mlrd. dolerių. Tuo pasinaudodamas arabų princas apkaltino žurnalą “Forbes” “sąmoningu šališkumu”, kuris neleidžia tinkamai įvertinti jo turto. Jis taip pat pareiškė, kad “Forbes” menkina Artimųjų Rytų investuotojus bei institucijas.

Naujausias “Forbes” turtuolių sąrašas dar kartą patvirtino tendenciją, kad turtingiausi žmonės kasmet darosi vis turtingesni. Šiemet į žurnalo sąrašą pateko jau 1426 žmonės, tarp kurių yra 210 naujų pavardžių. Bendras šių milijardierių valdomas turtas jau siekia fantastinę 5,4 trln. dolerių sumą, kuri pernai sudarė tik 4,6 trln. dolerių.

“Forbes” sąraše daugiausia amerikiečių - žurnale net 442 šios šalies verslo magnatų pavardės. Nuo amerikiečių gerokai atsilieka kinai - tik 122 milijardieriai ir rusai - 110 milijardierių. Daug mažiau jų Vokietijoje, tik 58 šios šalies piliečiai. Įdomu, kad sparčiai daugėja moterų milijardierių - pernai tokį turtą valdė tik 34 moterys, o šiemet jų jau 138.

•

“The Guardian”, AFP, BNS, LŽ

8

2013 03 06 Lietuvos žinios

Pasaulis

B.Ivanišvilio Gruzija suka Armėnijos keliu Kokiu keliu pasuks Gruzija? Aiškaus atsakymo į šį klausimą nėra.

Inga Popovaitė, išspausdinusi šį straipsnį portale geopolitika.lt, mano, kad Gruzija gali pasukti Armėnijos keliu. Jį pateikiame sutrumpintą.

siekti ne tik Tbilisį, bet ir tolimesnes Azijos šalis.

Gruodžio viduryje B.Ivanišvilis suabejojo dėl šios linijos ekonominio naudingumo Gruzijai, tačiau po kelių dienų nuvykęs į Baku pareiškė, kad jis nemato kliūčių tęsti geležinkelio tiesimo darbus, kuriuos planuojama baigti jau šiais metais.

Po pernai spalį vykusių Gruzijos parlamento rinkimų minia džiūgavo žengtas dar vienas žingsnis demokratijos keliu, nes rinkimus laimėjo opozicinė milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio koalicija “Gruzijos svajonė”.

Negailėjo pagyrų ir užsienio spauda, nes pirmą kartą valdžia demokratiškai buvo perduota iš vienų rankų į kitas. Dabar jau ji rašo, kad B.Ivanišvilis šalį veda ne į Vakarus, o atgal į Rusijos glėbį. Kaip yra iš tikrųjų?

Armėnija - pavyzdys Gruzijai?

Vidaus politikos reikšmė Tapęs premjeru B.Ivanišvilis kartojo, kad Gruzija neišsižadės provakarietiškos politikos, tačiau jo vyriausybė veda kitokią politiką nei Michailas Saakašvilis, o užsienio reikalų ministrė Maja Pandžikidzė jau perspėjo, kad šių metų pabaigoje gruzinai neturėtų tikėtis bevizio režimo su ES šalimis. Aštri retorika buvusios vyriausybės atžvilgiu, vadinant M.Saakašvilį (kuris vis dar yra prezidentas) diktatoriumi, abejotinas amnestijos įstatymas (į laisvę paleista ne tik per 200 už politinius nusikaltimus nuteistų kalinių, bet ir kriminalinio pasaulio lyderių, kuriems buvo įsakyta palikti šalį per 24 valandas) ir politinis valymas šalies viduje gali tapti kliūtimis siekiant priartinti Gruziją prie Vakarų.

Karas su opozicija apogėjų pasiekė vasario pradžioje, kai M.Saakašviliui nebuvo leista parlamente skaityti metinio pranešimo. Kilus konfliktui abi šalys kaltino viena kitą provokacijomis ir įstatymų pažeidimu. Tačiau, atrodo, sveikas protas paėmė viršų ir prie vieno stalo susėdo abiejų partijų derybininkai. Kol kas jiems pavyko susitarti tik dėl to, kad provakarietišką Gruzijos politiką reikėtų įtvirtinti Konstitucijos pataisomis.

Atnaujintas dialogas su Rusija M.Saakašvilio užsienio politikos gairės buvo aiškios - atkurti Gruzijos teritorinį vientisumą, prisijungti prie NATO ir Europos Sąjungos, aštri antirusiška retorika. Tačiau po

Tbilisio gatvės prekiautojai. / AFP/Scanpix nuotrauka rinkimų kryptis pasikeitė. Rusijoje susikrovęs turtus B.Ivanišvilis neslepia savo pragmatinių pažiūrų didžiosios kaimynės atžvilgiu.

Nors vienašalių bandymų gerinti šalių santykius būta dar M.Saakašvilį remiančios vyriausybės laikais, pirmasis neoficialus Rusijos ir Gruzijos vyriausybių atstovų susitikimas įvyko gruodžio mėnesį Ženevoje. Jame nubrėžtos ateities derybų gairės prekybos, humanitarinių ir kultūrinių santykių srityse, kalbėta apie reguliarių skrydžių atnaujinimą. Antras susitikimas numatytas šį mėnesį. Sausį Maskvoje svečiavęsis Gruzijos ortodoksų bažnyčios patriarchas Ilja II susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu, o Davoso forume B.Ivanišvilis keliolika minučių kalbėjosi su Dmitrijumi Medvedevu.

Pirmųjų “perkrautos” politikos rezultatų galima laukti jau šį pavasarį - Rusija ketina artimiausiu metu nutraukti draudimą importuoti vyną ir mineralinį vandenį iš Gruzijos, o B.Ivanišvilis pažadėjo, kad Gruzija kitais metais dalyvaus Sočio olimpinėse žaidynėse.

Okupacijos įstatymo pataisos Nors ekonomikoje ledai tarsi pajudėjo, Abchazijos ir Pietų Osetijos sta-

Gruzijos pirmųjų “perkrautos” politikos rezultatų galima laukti jau šį pavasarį. tusas tebėra neaiškus. Gruzijos užsienio reikalų ministerija abi respublikas vis dar vadina Rusijos okupuotais regionais, bet dabartinė šalies vyriausybė jau teikia Okupacijos įstatymo pataisas, švelninančias bausmę už neteisėtą Gruzijos sienos kirtimą Abchazijos ir Rusijos bei Pietų Osetijos ir Rusijos pasienio postuose. Bet kokius Okupacijos įstatymo pakeitimus dabartinė opozicija vadina okupacijos suvokimo menkinimu.

Dabartinė Gruzijos vyriausybė svarsto ir dar drąsesnį žingsnį - pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos pasų galiojimą Gruzijos teritorijoje.

Tiesa, galutinis sprendimas dar nepriimtas, nes baiminamasi kaltinimų pritarimu Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės siekiams.

Norėdami apsisaugoti nuo radikalių užsienio politikos pokyčių, opozicijoje atsidūrę M.Saakašvilio šalininkai siūlo provakarietišką Gruzijos užsienio politiką įteisinti Konstitucijos pataisomis. Po dvišalio susitikimo tam pritarė ir valdančioji dauguma.

Geležinkelių dilema Švelnėjančius santykius su Rusija ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos valstybėmis atspindi ir planai atkurti susisiekimą geležinkeliu iš Tbilisio į Maskvą per Abchaziją. Ši linija nutraukė darbą 1992 metais prasidėjus Gruzijos ir Abchazijos kariniam konfliktui. Geležinkelis jungė Maskvą su Pietų Kaukazu ir Iranu. Nors Rusiją su Azerbaidžanu vis dar jungia geležinkelis, einantis per Jalamos pasienio postą, dėl nestabilumo Rusijos Šiaurės Kaukaze jis netinka nuolatiniam susisiekimui su artimiausia regiono partnere Armėnija. Linijos Tbilisis-Maskva atnaujinimas pasitarnautų tiek Rusijai, tiek jai lojaliai Armėnijai, o B.Ivanišvilio vyriausybė mano, kad ji sustiprintų Gruzijos įtaką Abchazijoje jei ne politinėmis, tai bent ekonominėmis priemonėmis.

Tuo pat metu tebetiesiamas geležinkelis Karsas-Tbilisis-Baku. Dar 2007 metais pradėta, bet iki šiol nebaigta linija turi sujungti Gruzijos geležinkelį su Turkijos geležinkeliu, kad iš Europos juo būtų galima pa-

Pirmieji naujosios Gruzijos vyriausybės veiklos mėnesiai aiškios užsienio politikos krypties nenubrėžė. Tebekalbama apie kelią į NATO ir Europos Sąjungą, tebelaikoma, kad Abchazija ir Pietų Osetija tebėra okupuotos, nestabdomas Rusijai nepalankios geležinkelio linijos iš Karso į Tbilisį tiesimo projektas. Tačiau ryšiai su Rusija gerokai šiltesni. Vyksta asmeniniai aukšto rango pareigūnų susitikimai, Gruzija žada dalyvauti Sočio olimpinėse žaidynėse, o Rusija atnaujinti gruziniško vyno ir mineralinio vandens importą, kalbama apie Okupacijos įstatymo pataisas.

Visa tai tirpdo ledus tarp Gruzijos ir jos didžiosios kaimynės.

Kaip B.Ivanišvilis sugebės suderinti provakarietišką ir prorusišką retoriką? Viešėdamas Jerevane jis pareiškė, kad pavyzdžiu galėtų tapti Armėnija, mokanti palaikyti gerus santykius ir su NATO, ir su Rusija. Nors šią “armėnišką” politikos kryptį iš karto sukritikavo M.Saakašvilis, tai būtų nebe pirmas kartas Gruzijos istorijoje, kai vienu metu bandoma suderinti visiškai skirtingus užsienio politikos prioritetus.

Be to, Gruzijos ir Armėnijos interesai gerokai skiriasi. Armėnijos ir Rusijos santykiai buvo tvirti visą posovietinį laikotarpį, o su JAV Armėniją sieja tik gausi armėnų diaspora toje šalyje. Tuo tarpu Gruzijos ir Rusijos santykiai tik pradeda atsigauti po 2008-ųjų karo, kurio padariniai jaučiami ne tik ekonomikoje ir politikoje, bet ir kolektyvinėje tautos sąmonėje. O su JAV Gruziją sieja lojalumas Baltųjų rūmų politikai, kuria siekiama išlaikyti JAV įtaką Pietų Kaukaze. Jau vien dėl skirtingos pozicijos Rusijos ir JAV atžvilgiu Gruzijai sekti Armėnijos pavyzdžiu būtų nelabai paranku. Be to, B.Ivanišvilis veda Gruziją prorusišku keliu, nors politinio kompaso rodyklė ir nerodo vienos aiškios krypties. Ar pasirinktas kelias bus sėkmingas, atskleis sugebėjimas išspręsti vidaus politikos problemas.

•

Rusai pagerbė Staliną Rusijos žmonės mini Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino mirties 60-ąsias metines: tirono gerbėjai padėjo gėlių ant jo kapo Maskvoje, o kritikai jį kaltina dėl milijonų žmonių žūties per politinius valymus.

Stalino kapas Maskvoje skendėjo gėlėse. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Apie tūkstantis ištikimų Stalino gerbėjų padėjo gėlių ant jo kapo Maskvoje prie Kremliaus sienos.

Komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas vadovavo prie Stalino kapo susirinkusiems žmonėms.

Jis vadino diktatorių “didžių pergalių” simboliu ir sakė, kad Rusija, spręsdama savo problemas, turėtų vadovautis šia “unikalia patirtimi”.

Stalinas geležiniu kumščiu vadovavo Sovietų Sąjungai nuo 1924-ųjų iki savo mirties 1953 metais. Komunistai jį šlovina kaip didvyrį, atve-

dusį šalį į pergalę Antrajame pasauliniame kare, tačiau kiti smerkia dėl žiaurių represijų, nusinešusių milijonus žmonių gyvybių. Sužinoję apie Stalino mirtį 1953 metų kovo 5 dieną, daug paprastų Sovietų Sąjungos piliečių nuoširdžiai raudojo, o pareigūnų gedulo procesijos žygiavo pro jo atidengtą karstą, pašarvotą Sąjungų rūmų Kolonų salėje.

XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje Sovietų Sąjungos lyderiui Michailui Gorbačiovui pradėjus naująją šalies pertvarkos politiką, Stalino epochos nusikaltimai buvo pasmerkti. Tačiau vėliau jo įvaizdis vėl pagerėjo, kai liberalios reformos išprovokavo sovietinių laikų nostalgiją.

“Kai kurie veikėjai pradėjo atvirai teisinti Staliną, o jo tylioji reabilitacija pasiekė apogėjų 2004-2005 metais, minint pergalės kare 60-ąsias

metines”, - aiškino nepriklausomo politinių analizių Levados centro direktorius Levas Gudkovas.

2012 metais Levados centro atlikta apklausa parodė, kad 37 proc.

Rusijos gyventojų nieko arba beveik nieko nežino apie stalinizmo epochos represijas. Tais pačiais metais daugelis rusų Staliną laikė svarbiausia Rusijos istorijos asmenybe.

Maskvos Plechanovo universiteto rektoriaus pavaduotojas Sergejus Markovas sakė, kad visuomenė iki šiol žavisi Stalinu, laikydama jį stiprios valstybės simboliu. “Dauguma gyventojų yra tos nuomonės, kad žmonės, prisidengdami destalinizacija, norėjo sugriauti Rusijos valstybę. Kritikuojantieji Staliną iš tikrųjų nori sugriauti Rusiją”, - teigė S.Markovas.

•

AP, AFP, BNS, LŽ

2013 03 06 Lietuvos žinios

Verslas

9

Moka už pažangą •1 p.

Atkelta iš

Šių metų pradžioje pasigirdo siūlymų mokesčio lengvatos terminą pratęsti, esą tai valstybės biudžeto neigiamai nepaveiks.

Rinkos neiškreipia “Lengvatos taikomos investicijoms į technologijas skatinti, taigi jos gali padidinti įmonės konkurencingumą ir pinigų srautą ateityje”, sakė Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. Jis tvirtino pastebėjęs ganėtinai aktyvų verslo susidomėjimą galimybe sutaupyti.

Tiesa, M.Dubnikovas pabrėžė, jog dėl investicijų pobūdžio šiomis lengvatomis gali pasinaudoti tik siauros srities įmonės, bet kartu teigė suprantantis valstybės norą, kad šalyje būtų skatinama kurti kiek įmanoma daugiau didelės pridėtinės vertės produktų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas nemano, jog investicijoms taikomos lengvatos iškraipo rinką, nes jomis gali pasinaudoti bet koks verslo subjektas, nesvarbu, kokiai veiklos šakai priklausytų.

“Lengvatos iškraipytų rinką tuo atveju, jeigu būtų skiriamos konkrečiam sektoriui arba jei dalis ūkio subjektų jokiu būdu neturėtų galimybės jomis pasinaudoti. Taigi jokios diskriminacijos ir rinkos iškraipymo nėra”, - aiškino jis.

Pašnekovas pabrėžė tik tai, kad reikėtų praplėsti verslui galimybę išsaugoti lengvatas įsigyjant ne tik visiškai naują įrangą, bet ir šiek tiek naudotą, tarkime, bent iki penkerių metų. Taip pat, jo nuomone, investicijų į technologijas samprata turėtų aprėpti ir investicijas į įrangą, ir į aplinką, pavyzdžiui, į patalpų sutvarkymą.

Siūlo pratęsti lengvatą Finansų ministerija patvirtino, kad Seimo narys Jurgis Razma yra

pateikęs Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūloma lengvatos galiojimą pratęsti neribotam laikui. “Parengti įstatymo pakeitimo projektą paskatino siekis kuo anksčiau suteikti verslo subjektams žinojimą, ar Seime yra politinė valia pratęsti pelno mokesčio lengvatą investicijoms”, - savo motyvus yra išdėstęs Seimo narys.

S.Besagirskas sakė vienareikšmiškai sutinkantis su šiuo siūlymu, nes iki šiol laikas pasinaudoti lengvata nebuvo pats geriausias: įmonės sunkiai atsigavo po krizės, o paskui prasidėjo labai spartus eksporto augimas, tad didžioji dalis pinigų tekdavo ne investicijoms į įrangą, o apyvartinėms lėšoms. “Įmonės daugiausia pinigų skyrė būtent apyvartinėms lėšoms, dėl to didelio investicijų augimo šiandien nematome. Tačiau daugelis įmonių jau balansuoja ties riba, kai išnaudos savo įrenginių galimybes. Taigi artimiausiu metu prasidės - jau dabar prasideda - investicijų bumas. Norėdamos toliau užtikrinti eksporto plėtrą įmonės pradeda mąstyti apie investicijas”, - kalbėjo S.Besagirskas.

Tiria poveikį verslui Apriboti investicijoms taikomos mokesčio lengvatos laiką, kaip pažymėjo Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Teresė Staniulytė, buvo pasiūlyta siekiant periodiškai nustatyti jos efektyvumą. Anot pašnekovės, įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad per antrą lengvatos taikymo laikotarpio dalį bus tikslinga įvertinti, kokios naudos ji davė didinant įmonių produktyvumą ir konkurencingumą. Remiantis gautomis išvadomis ir bus apsispręsta, ar taikyti ją toliau. “Dabar kaip tik atliekamas šios lengvatos poveikio vertinimas.

Apskaičiuota, kad dėl jos taikymo valstybės biudžetas kasmet neteko 100-120 mln. litų”, - sakė Finansų ministerijos atstovė.

Neigiamą lengvatos taikymo poveikį biudžetui S.Besagirskas paneigė. Jis tvirtino, kad investicijos atsi-

Pelno mokesčio lengvata investicijoms Metai

Gavėjų skaičius

Investicijoms panaudota pelno suma, mln. litų*

2009

397

587,4

2010

562

688,1

2011

576

706,9

*šia suma sumažintas apmokestinamasis pelnas Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija

pirks labai greitai, nes šalyje vyrauja vidutinio laikotarpio, o ne ilgalaikės investicijos. “Manau, lengvatos pradeda atsipirkti netgi tais pačiais biudžetiniais metais, vėliausiai - kitais. Taigi biudžeto nuostolių nematome - tik biudžeto pajamas vienos įmonės, viso sektoriaus ir visos šalies lygmeniu”, - patikino pašnekovas.

Verslas lengvata patenkintas UAB “Eksma” direktorius Petras Balkevičius sakė, kad grupės įmonės pelno mokesčio lengvata, taikoma investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą, pasinaudojo jau keletą kartų. Pašnekovas patvirtino, kad ji efektyvi ir naudinga, nes leidžia sąnaudas, patirtas vykdant minėtą veiklą, atskaičiuoti iš pajamų ne kartą, o tris sykius, ir taip susimažinti pelno mokestį.

“Mūsų įmonė veikia jau 30 metų, ir visą laiką investuojame į tyrimus, plėtrą. Pasakyti, kuri investicija po kurio laiko duoda naudos, nėra lengva. Juk paprastai investicijos į aukštųjų technologijų produktus atsiperka nelabai greitai - jos ilgalaikės. Kai pradedi kurti naują produktą, jis į rinką patenka ne po poros, o po šešerių ar net dešimties metų”, - apie investicijų grąžą pasakojo P.Balkevičius.

Vis dėlto siūlymus pratęsti lengvatą neribotam laikotarpiui “Eksmos” vadovas vertino atsargiai. Esą pasikeitus sąlygoms, kai dauguma šalies

S.Besagirskas: “Daugelis įmonių jau balansuoja ties riba, kai išnaudos savo įrenginių galimybes, todėl prasideda investicijų bumas.” įmonių investuos į tyrimus ir plėtrą, šis klausimas turėtų būti peržiūrimas.

“Inovatyvioms įmonėms, tokioms kaip mūsų, lengvata naudinga. Bet nesu tikras, ar ji turėtų būti taikoma visą laiką. Dabar valstybei tai naudinga, nes mažai įmonių investuoja į technologines inovacijas ir tuo pat metu nelabai daug jų šia lengvata naudojasi. Valstybė ragina įmones investuoti į mokslinius tyrimus, eksperimentinę veiklą, ir ši lengvata yra viena ryškesnių skatinimo priemonių”, svarstė P.Balkevičius.

Rinka pati susitvarkytų UAB “Stevila” finansų ir personalo direktorius Tomas Vaznys minėjo, kad jų bendrovė lengvata naudojasi kasmet nuo 2009-ųjų, nes pastaruoju metu daug investavo į šiuolaikinius metalo apdirbimo įrenginius. Pašnekovas šią pelno

mokesčio lengvatą vertino itin palankiai ir tikino, kad ji - bene efektyviausia valstybės mokesčio pagalba. “Tai turbūt didžiausias valstybės indėlis į veiklą. Tačiau matau ir kitų pagalbos nišų, pavyzdžiui, parengiant studentus. Be to, esama ir kitų sričių, kuriose būtų galima taikyti lengvatas”, -svarstė jis.

T.Vaznys neabejojo, kad lengvatą reikėtų pratęsti. Esą ji rinkos neiškreiptų, nes verslo investicijų į technologijas poreikis nėra nuolatinis. “Juk kiekvienais metais įrenginių nepirksi - po kurio laiko jų turi užtektinai, tačiau pradeda stigti darbo jėgos. Egzistuoja tam tikras ekonominis lūžis, taigi rinka pati viską sureguliuotų. Kasmet pirkti įrenginių įmonė gali tik tuomet, jei yra numačiusi plėtrą. Bet juk nieko neplečiama iki begalybės”, - aiškino pašnekovas.

•

Prie banko - indėlininkai ir pensininkai Šešiuose buvusiuose Ūkio banko skyriuose, kurie pervadinti į Šiaulių banko skyrius, antradienį pradėti aptarnauti buvę Ūkio banko klientai stumdėsi eilėse.

“Gerąją” Ūkio banko dalį perėmęs Šiaulių bankas šią savaitę planuoja atidaryti 25 iš 60 žlugusio banko skyrių.

Erlendo Bartulio nuotrauka

Prie banko skyriaus Kaune, Laisvės alėjoje, nusidriekė didesnė nei 100 žmonių eilė, tuo metu Vilniuje lūkuriavo apie 60 klientų. Kaune atidarius banko skyrių tarp žmonių kilo sumaištis, apsauga vienu metu įleido po 10 žmonių. Vilniuje, kur vienu metu buvo įleidžiama po 5 klientus, didesnės sumaišties nekilo. Prie bankų susirinko daugiausia vyresnio amžiaus žmonės. Jie teigė, kad nori atsiimti pensijas, o kai kurie - išsiaiškinti dėl indėlių likimo.

Sužinoję, kad atsiėmę indėlius negaus palūkanų, žmonės pinigus paliko banke.

Kai kurie eilėje prie banko skyriaus Vilniuje laukiantys pagyvenę žmonės sakė, kad pinigus tikisi atgauti antradienį, nes Šiaulių banko anksčiau išmokėti 300 litų pensijų avansai jau išleisti.

Daugiausia vyresnio amžiaus vilniečiai ir kauniečiai prie banko durų lūkuriavo gerokai prieš numatytą banko atidarymą vidurdie-

nį. Pinigus iš banko atsiimti norinčių gyventojų eilė užtvėrė nemažą dalį Kauno Laisvės alėjos, kurioje yra banko skyrius. Kai kurie žmonės Kaune tvirtino laukiantys nuo 7 valandos, o Vilniuje - nuo 8 valandos ryto.

Eilėje prie banko Kaune laukė ir grupelė Nigerijos studentų, kurie mokosi Aleksandro Stulginskio universitete. Jie sakė Ūkio banke laikę visus savo pinigus, todėl dabar negalintys mokėti už mokslą, o universitetas mokėjimą atsisako nukelti. Jaunuoliai baiminosi, kad pinigų visai neatgaus, nes nėra Europos Sąjungos piliečiai.

“Gerąją” Ūkio banko dalį perėmęs Šiaulių bankas šią savaitę planuoja atidaryti 25 iš 60 žlugusio banko skyrių. Pradėję veikti Ūkio banko skyriai iš pradžių aptarnauja tik privačius klientus, o verslo klientai savo lėšomis kol kas gali disponuoti per Ūkio banko internetinės bankininkystės sistemą. Šiaulių banko klientais iki šiol tapo maždaug 10 tūkst. buvusių Ūkio banko klientų, kuriems Šiaulių bankas išdavė mokėjimo korteles.

•

LŽ, BNS

10

2013 03 06 Lietuvos žinios

Verslas

Alus buteliuose lietuviams per brangus ARVYDAS JOCKUS

Šiemet įsigalioję apribojimai turėjo stiprų poveikį alaus pardavimui - šį sausį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, visa rinka smuko 14,6 procento. Šiuo metu labiausiai sumažėjo alaus PET pakuotėmis (37,7 proc.) ir buteliais (10,5 proc.) pardavimas. Augo tik skardinėmis parduodamo alaus dalis - ji padidėjo 14,2 procento. Tai rodo rinkos tyrimų bendrovės “Nielsen” duomenys. Iš dalies rinkos pokyčius lėmė nuo 2013 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigalioję apribojimai mažmeninės prekybos įmonėse pardavinėti alų, sidrą ir alkoholinius kokteilius, stipresnius nei 7,5 proc. ir išpilstytus į didesnę negu 1 litro tarą.

Lietuvos pirkėjai teikia pirmenybę į PET pakuotes ir skardines išpilstytam alui. Kokybiškesnio, tačiau brangesnio alaus, išpilstyto į butelius, lietuviai suvartoja vos ketvirtadalį.

Tuo metu vokiečiai net 87,7 proc. alaus parduoda buteliais. Į pakuotes ir skardines išpilstytas alus šioje “alaus kultūros” šalyje užima marginalinę rinkos dalį.

Lietuvoje daugiau kaip pusė alaus išpilstoma į PET pakuotes, o Vakarų šalyse, kur išplėtota alaus kultūra, ši tara alui beveik nenaudojama.

Stipraus alaus suvartojo mažiau UAB “Švyturys-Utenos alus” generalinis direktorius Rolandas Viršilas mano, jog apribojimai turėjo reikšmingą įtaką rinkai.

“Galima daryti prielaidą, kad dėl sumažėjusių pakuočių rinka papildomai krito 4-6 proc.”, - sako jis. Be to, anot R.Viršilo, gerokai sumažėjo stipraus ir šiek tiek augo silpno alaus vartojimas. Pavyzdžiui, lyginant 2012 ir 2013 metų sausį, 5-5,9 proc. stiprumo alaus buteliais rinkos dalis išaugo 6,2 proc., o 7 proc. ir stipresnio alaus - 8,4 proc. sumažėjo.

Lietuvoje stipresnio nei 5,6 proc. alaus išgeriama labai daug. Jis sudaro net 85,2 proc. viso parduodamo alaus kiekio, nors pasaulyje tokio alaus pardavimo vidurkis siekia vos 5 procentus.

Lietuvoje daugiau kaip pusė alaus išpilstoma į PET pakuotes, o Vakarų šalyse, kur išplėtota alaus kultūra, ši tara alui beveik nenaudojama. “PET pakuotė yra mažiausiai tinkama alui,

R.Viršilas mano, kad gėrimų pramonei atsigauti iš dalies trukdo didelis kontrabandos mastas. / Arvydo Jockaus nuotrauka nes joje kokybė išsilaiko silpniausiai, tinkamiausias alui laikyti yra stiklo butelis. Deja, į butelius supilstytas alus pernai, norime tikėtis, pasiekė rekordines žemumas - sudarė 24,5 proc. rinkos. Tai šalies alaus kultūrai tikrai neteikia pasididžiavimo”, - mano UAB “Švyturys-Utenos alus” rinkodaros direktorė Aušra Vasiljevienė.

Gėrimų pramonė dar neatsigavo “Nielsen” duomenimis, alaus rinka pernai smuko 6,4 proc., o, palyginti su 2011 metais, alaus parduota beveik 19 mln. litrų mažiau. R.Viršilas teigia, kad daugiau kaip 54 proc. šio nuosmukio lėmė nepalankūs orai stiprūs šalčiai žiemą, vėsi ir drėgna

vasara, per kurią parduota mažiausiai nuo 2009 metų recesijos, bei vėlyvas ir palyginti šaltas ruduo. Kitos dvi priežastys, lėmusios rinkos susitraukimą, - neauganti gyventojų perkamoji galia bei prastėjanti demografinė padėtis. Gyventojų per 2012 metus sumažėjo dar 28,5 tūkstančio.

Iš recesijos duobės vis dar kopia visa gėrimų pramonė, tuo metu maisto pramonė jau atsitiesė. Statistikos departamento duomenimis, maisto pramonės pelnas prieš apmokestinimą nuo žemiausios 253 mln. litų ribos 2009 metais pakilo iki 348,4 mln. litų 2012 metais, o gėrimų pramonės pelnas atitinkamai smuko nuo 132,1 mln. iki 85,5 mln. litų.

Sąskaitas už šildymą lemia ne tik orai JONAS AUGULIS

Šiltesnis vasaris, palyginti su sausiu, leis gyventojams pasidžiaugti ir mažesnėmis sąskaitomis už šildymą. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, paskutinį žiemos mėnesį 1 kv. m ploto šildyti suvartota vidutiniškai apie 20 kilovatvalandžių (kWh) šilumos energijos, o sausį buvo suvartota apie 30 kilovatvalandžių.

LŠTA skaičiavimu, 60 kv. m ploto butui šildyti sovietinės statybos neapšiltintų daugiabučių gyventojai vasario mėnesį suvartojo vidutiniškai apie 1200 kWh šilumos energijos, o sausio mėnesį - vidutiniškai 1800 kilovatvalandžių.

temperatūra vasarį buvo apie -1,8 laipsnio, o sausį - -7 laipsniai”, - sakė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas. Šilumos suvartojimo požiūriu šių metų vasaris taip pat yra trečdaliu pigesnis negu prieš metus. Pavyzdžiui, 2012-ųjų vasarį vidutinis šilumos suvartojimas 1 kv. m ploto šildyti siekė net 32 kWh, vidutinė lauko oro temperatūra buvo apie 10,5 laipsnio.

Geresnės oro sąlygos nėra vienintelė priežastis sąskaitoms už suvartotą šilumos energiją mažėti.

Anot V.Stasiūno, vasario mėnesio šilumos sąskaitos yra mažiausios naujų ar renovuotų namų gyventojams tuose miestuose, kurie atsisakė brangių gamtinių dujų ir plačiai vartoja biokurą.

Šiltesnis ir pigesnis

Šildytis dujomis jau neapsimoka

“Mėnuo buvo gerokai šiltesnis, todėl ir šilumos prireikė mažiau. Oro

LŠTA skaičiavimu, vasarį biokurą vartojančiuose miestuose mokesčiai

už šilumą naujų ar modernizuotų daugiabučių 60 kv. m ploto butuose vidutiniškai sudaro apie 100 litų, sovietinės statybos neapšiltintuose namuose - apie 250 litų, labai prastos būklės namuose - apie 375 litų ir daugiau.

Mokesčiai už šildymą miestuose, kuriuose vartojamos gamtinės dujos, naujų ar renovuotų daugiabučių 60 kv. m ploto butuose vidutiniškai sudaro apie 150 litų, so- vietinės statybos neapšiltintuose namuose - apie 370 litų, labai prastos būklės namuose - apie 555 litų ir daugiau.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, gamtines dujas vartojančiuose miestuose šilumos kaina 2013ųjų vasarį sudarė vidutiniškai apie 31 ct/kWh (nuo 27 iki 35 ct/kWh).

Tarp tokių miestų yra Anykščiai, Prienai, Trakai, Pakruojis, Joniškis, Šalčininkai, Kaunas, Druskininkai, Palanga, Alytus, Vilnius,

Alaus rinkos pasidalijimas pagal pakuotės tipą, proc.

Pakuotė /tipas Laikotarpis 2012 m. sausis 2013 m. sausis Stiklas 25,4 26,7 Skarda 20,4 33,8 PET 54,1 39,5 Šaltinis: “Nielsen”

Tiesa, žemiausią ribą gėrimų pramonė buvo pasiekusi 2010 metais, kai pelnas prieš apmokestinimą siekė vos 3,6 mln. litų. R.Viršilas mano, kad gėrimų pramonei atsigauti iš dalies trukdo didelis kontrabandos mastas.

Labiausiai nuo 2009 iki 2012 metų išaugo pieno produktų ir nealkoholinių gėrimų apyvarta - atitinkamai 19,5 ir 7,2 proc., alaus ir alaus kokteilių apyvarta per šį laikotarpį augo 4,3 proc., o kitų nealkoholinių gėrimų - smuko 5,2 procento.

R.Viršilas pastebi ir kitą rinkos tendenciją - augančią įvairių rūšių spirituoto vyno rinkos dalį. Antai viename iš prekybos tinklų pernai 6 proc. stiprumo alaus pardavimas išaugo 4 proc., o spirituoto vyno - net 64 procentais.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

Marijampolė, Jonava, Klaipėda, Visaginas.

Miestuose, kuriuose šiluma gaminama kūrenant tris kartus pigesnį biokurą (Molėtai, Ignalina, Širvintos, Utena, Birštonas, Tauragė, Raseiniai, Radviliškis, Mažeikiai, Varėna, Švenčionys, Šilutė, Lazdijai, Šilalė, Plungė, Kaišiadorys, Kelmė ir Kretinga), šilumos kaina vasarį vidutiniškai sudarė 21 ct/kWh (nuo 18,5 iki 25,5 ct/kWh).

Vidutinė gamtinių dujų kaina gruodžio mėnesį šilumos tiekimo įmonėms sudarė 1900 Lt/tne (tona naftos ekvivalento), biokuro kaina apie 670 Lt/tne.

“Mokėjimų amplitudė yra didžiulė - sudaro nuo 100 iki 850 litų už 60 kv. m ploto buto šildymą. Vasario sąskaitos dar kartą patvirtino, kad esminės priežastys, lemiančios mokėjimų skirtumą, yra šilumos kaina ir daugiabučių namų būklė”, - teigė V.Stasiūnas.

•

1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6467

-0,2645%

1 Australijos doleris

2,7103

+0,7453%

10 000 Baltarusijos rublių

3,0616

-0,7839%

1 Kanados doleris

2,5794

+0,0892%

1 Šveicarijos frankas

2,8139

-0,0071%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2541

-0,1928%

10 Čekijos kronų

1,3445

-0,0372%

10 Danijos kronų

4,6310

+0,0043%

1 DB svaras sterlingų

4,0023

+0,3223%

100 Vengrijos forintų

1,1593

-0,8195%

100 Islandijos kronų

2,1259

-0,2869%

100 Japonijos jenų

2,8405

+0,0352%

100 Kazachstano tengių

1,7555

-0,2336%

1 Latvijos latas

4,9287

+0,0162%

10 Moldovos lėjų

2,1535

-0,0325%

10 Norvegijos kronų

4,6391

+0,2371%

10 Lenkijos zlotų

8,3521

+0,1185%

100 Rusijos rublių

8,6325

+0,1610%

10 Švedijos kronų

4,1408

+0,4637%

1 Turkijos naujoji lira

1,4729

+0,0679%

10 Ukrainos grivinų

3,2475

-0,2556%

2013 03 06, LB

2013 03 06 Lietuvos žinios

Trasa

11

Autobuso keleivių teisės - kaip lėktuvo Nuo kovo 1-osios važiuojančių 250 kilometrų ir didesniu atstumu autobusų keleivių teisės užtikrinamos lygiai taip pat kaip ir tų piliečių, kurie skraido lėktuvais ar važinėja traukiniais.

VIDMANTAS UŽUSIENIS

D

abar autobuso keleivis arba jo artimieji gali reikalauti 220 tūkst. eurų (apie 759 tūkst. litų) kompensacijos, jei važiuodamas ketvirtį tūkstančio ir daugiau kilometrų jis žuvo arba buvo sužalotas. Jei kelionės metu ne dėl keleivio kaltės buvo prarastas ar sugadintas jo bagažas, autobuso keleiviui gali būti išmokėta iki 1,2 tūkst. eurų (apie 4,1 tūkst. litų) kompensacija.

250 kilometrų ir didesniu atstumu keliaujantys žmonės turės ir kitų teisių. Pavyzdžiui, jeigu kelionė atšaukiama, vėluojama išvykti ilgiau nei 90 min., kai kelionės trukmė viršija 3 valandas, keleiviams juos vežanti bendrovė privalės pasiūlyti užkandžių, maisto ir gaiviųjų gėrimų, taip pat, jei reikia, - ne daugiau kaip dvi nakvynes viešbutyje, padengdama iki 80 eurų (276 litų) už nakvynę.

Tiesa, ši paslauga nebus teikiama, jei įmonė kelionę tolimojo susisiekimo autobusais atšaukė ar jos transportas vėlavo dėl sudėtingų oro sąlygų, taip pat stichinių nelaimių.

Vežėjai 50 proc. bilieto kainos siekiančią kompensaciją savo keleiviams privalės sumokėti ir tuo atveju, jei į reisą buvo parduota daugiau bilietų, nei yra vietų autobuse, arba vėluojama išvykti daugiau kaip 120 min. nuo numatyto išvykimo laiko. Kompensacijos keleivis negaus tuo atveju, jei pasirinks kelionę kitu maršrutu.

L.Skardžiuko skaičiavimu, ES reglamentas padidino kompensacijų sumas. / Ve.lt nuotrauka L.Skardžiukas tvirtino, kad be jokių norminių ES aktų buvo draudžiama gyventojų sveikata ir gyvybė, taip pat jų bagažas. Tiesa, anot pašnekovo, sumos galbūt buvo mažesnės. Pavyzdžiui, už dingusį ar sugadintą bagažą autobuso keleivis galėjo tikėtis gauti tik iki maždaug 3 tūkst. litų, dabar - tūkstančiu daugiau. Tačiau tokia menka suma vargu ar galėtų padaryti kokią nors įtaką važiavimo tarifams. “Mūsų įmonėje per metus dingsta arba sugadinami vidutiniškai ne daugiau kaip dviejų keleivių bagažai. Nemanau, kad keli papildomi tūkstančiai litų galėtų priversti dešimtis milijonų apyvartą turinčią įmonę kelti bi-

L.Skardžiukas: “Įsigaliojęs naujasis ES reglamentas tikrai nepadarys jokios revoliucijos mūsų šalies keleivių vežimo tolimojo susisiekimo autobusais versle.”

Panašias teises jau anksčiau turėjo lėktuvų ir traukinių keleiviai. Jų ir važinėjančių autobusais europiečių teises sulygino nuo kovo 1 dienos Europos Sąjungos (ES) šalyse įsigaliojęs Reglamentas dėl keleivių teisių kelių transporte. Anot Lietuvoje veikiančių tolimojo susisiekimo bendrovių, dėl Bendrijos erdvėje įsigaliojusio ES teisės akto bilietų kainos neturėtų keistis.

lietų kainas”, - teigė “Kautros” generalinis direktorius.

Jo nuomone, nėra blogai, kad nuo šiol autobusų keleiviai tiksliai žinos, kokias teises jie turi. “Ir galės jų reikalauti vadovaudamiesi įstatymu anksčiau to nebuvo. Keleiviams palanku ir tai, jog buvo padidintos kompensacijų sumos”, - reziumavo L.Skardžiukas.

Nesitiki “nesąmonių” Revoliucijų nežada Linas Skardžiukas, Kaune registruotos tolimojo susisiekimo autobusais bendrovės “Kautra” generalinis direktorius, dienraščiui LŽ sakė, kad ketvirtį tūkstančio ir daugiau kilometrų siekiančiais maršrutais kompanija veža tik apie 10 proc. keleivių.

“Kiti maršrutai nėra ilgesni nei 250 kilometrų”, - teigė pašnekovas.

Todėl, L.Skardžiuko manymu, naujai įsigaliojęs ES reglamentas tikrai nepadarys jokios revoliucijos keleivių vežimo tolimojo susisiekimo autobusais versle. “Juk daugelį dalykų darydavome ir iki tol, nespiriami jokio atskiro norminio akto. Pavyzdžiui, ką tik pradėjęs galioti reglamentas netiesiogiai reikalauja užtikrinti, kad neįgalieji, ypač negalintieji vaikščioti, nesijaustų skriaudžiami įlipdami į autobusą arba išlipdami iš jo. Nematau didelės bėdos. Vairuotojams tikrai nebus labai sunku įnešti neįgalųjį į transporto vidų ir išnešti į lauką, - juk taip elgdavomės ir iki reglamento įsigaliojimo”, - sakė “Kautros” vadovas.

Kitos didžiausios mūsų šalyje tolimojo susisiekimo autobusais Vilniaus bendrovės “Toks” direktoriaus pavaduotojas Jonas Masiukas tikino dar iki galo neįsigilinęs į mažiau nei prieš savaitę įsigaliojusio ES reglamento reikalavimus, tačiau pažadėjo tai padaryti jau artimiausiu laiku. “Gliaudysime kiekvieną punktą, žiūrėsime. Tačiau nemanau, kad ten būtų prirašyta nesąmonių, kurių neįmanoma įgyvendinti. Todėl naujasis teisinis aktas mums nekelia nė mažiausio nerimo. Kiek teko girdėti iš kolegų, ten įstatymo raide įtvirtinta viskas, ką ir iki šiol sėkmingai darėme. Pavyzdžiui, mūsų keleiviai gaiviaisiais gėrimais tolimose kelionėse galėdavo atsigaivinti visuomet”, - tikino LŽ pašnekovas.

J.Masiukas nebuvo toks užtikrintas kaip jo kolega kaunietis tik dėl vieno: ar dėl įsigaliojusio ES reglamento nebrangs bilietai. “Bet jeigu ir būsime priversti branginti, bilietų kainos tikrai nešoktels į viršų tuoj pat”, - patikino pašnekovas.

•

Naujasis ES reglamentas reikalauja, kad keleiviams kompensacijos būtų išmokamos ir tada, kai autobusas vėluoja.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

12

2013 03 06 Lietuvos žinios

Pramogos

Saulėta “Saulės brolių” muzika VIKTORIJA SINICAITĖ

Savito stiliaus vaikinų grupė “Saulės broliai” neseniai pristatė išsamią koncertinę programą, pasirodė Kauno ir Vilniaus publikai, išleido albumą. Kaip tvirtina grupės narys Saulius Petreikis, dėl muzikinės veiklos intensyvumo muzikantai skųstis tikrai negali.

Penki profesionalūs grupės muzikantai groja instrumentinę, įvairių tautų folkloro persmelktą muziką - S.Petreikis kalbina trimitą, fleitą, švilpuką, duduką, Donatas Petreikis - gitarą, saksofoną, Vytautas Bikus - klavišinius, prie jų prisideda smuikininkas Tadas Dešukas, akordeonininkas Audrius Pazniokas bei perkusiją ir būgnus valdantis Vytis Vainilaitis. Gyvuoja nuomonė, esą “Saulės brolių” muzika - tai dainuojamoji poezija, bet Saulius tikina, kad vaikinai nelinkę kūrybos skirstyti į tam tikrus žanrus.

“Mums svarbu paprastumas, brolybė. Muzikos intymumo atspalvis kaskart keičiasi - prieš porą metų kitaip skambėjo nei dabar. Įliejome roko, hauso muzikos, bet ji skamba pagal “Saulės brolių” aranžuotę, interpretaciją ir suvokimą”, - LŽ teigė S.Petreikis.

Žemaičių ryšiai Grupė neseniai susigundė mintimi į savo būrį priimti merginą, todėl kartais šiuos “brolius” galima išgirsti muzikuojančius scenoje su Girmante Vaitkute, “Bekešo vilkų” lakštingala. Iš pradžių vaikinai, ne kartą sutikę Girmantę koncertų užkulisiuose, ir draugiškai kartu pažemaičiuodavo, mat broliai Petreikiai ir muzikė kilę iš Žemaitijos.

“Vis pajuokaudavome, kad reikėtų kartu dainuoti, ir galų gale nusprendėme, jog vertėtų į programą įtraukti Girmantę. Kai išgirdau ją dainuojančią su Donatu, nemeluosiu, atėmė žadą. Taigi draugiški santykiai ir žemaitiškas kraujas suvedė mus į vieną sceną”, - prisipažino Saulius.

Išlaikantys originalumą “Saulės broliai” šiemet dalyvavo nacionalinėje “Eurovizijos” atran-

“Saulės broliai” dalyvavo nacionalinėje atrankoje į šių metų “Euroviziją”, ir šis jų žingsnis nepalankiai vertintas bičiulių. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka koje - atliko dainą “Loreen” (tai pernykštės “Eurovizijos” nugalėtojos Loreen - vardas). Saulius prisipažino, kad draugų muzikantų komentarai apie jų sprendimą dalyvauti atrankos konkurse buvo itin neigiami.

Bičiuliai manė, kad muzikos grupei

Grupė nelinkusi išsižadėti savo išskirtinumo, stiliaus bei savitumo. šis veiksmas yra “žemas lygis ir ėjimas atgal”. Saulius tokiai nuomonei nepritarė. Pašnekovas tikino, kad grupei trūko laiko tinkamai pasirengti ir iki galo preciziškai perteikti kūrinį. Tačiau muzikantai parengė kitokią dainą ir norėjo įsitikinti, kad “Eurovizijos” konkursas nėra skirtas tik pigiam ir banaliam “popsui”.

“Jei norėtume būti televizijos žvaigždės, keleto mūsų pasirodymų “Eurovizijos” atrankos konkurse

tikrai neužtektų. Reikėtų pusmetį bene kiekvieną dieną vienaip ar kitaip pasirodyti ekranuose, bet tai ne mums”, - teigė pašnekovas.

“Saulės broliai” nelinkę išsižadėti savo išskirtinumo, stiliaus bei savitumo. Vaikinai yra originalūs. Kaip taikliai pabrėžiama, jie yra tarsi lietuviškoji britų folkmuzikos ir “indie” roko grupė “Mumford & Sons”.

Publika išrankesnė Grupės vaizdo klipas “Lietaus ašaros” dar kartą įtikina, kad neverta abejoti “Saulės brolių” profesionalumu bei atsidavimu tam, ką jie daro, šimtu procentu ir, kaip sakė S.Petreikis, visa širdimi. Grupė kol kas turi du profesionalius vaizdo klipus, - antrasis skirtas dainai “Rauda”, kurią armėnišku duduku atlieka Saulius.

Klipo “Lietaus ašaros” vaizdinė apgaulė žiūrovą perkelia iš vieno pasaulio į kitą. “Šios dainos melodija ir vaizdas taikliai atitinka vienas kitą. Nenoriu sakyti, kokių asociacijų turėtų kelti nufilmuoti vaizdai, nes

Ericos ir Jurgio pavasaris

reikia pamatyti pačiam, bet ši idėja man labai patiko. Šiuo metu planuojame susukti ir trečią - dainos “Pavasarinė liga” - klipą. Lauksime, kol pradės sprogti pumpurai, rodytis žalia spalva”, - intrigavo pašnekovas dar pridurdamas, kad šiame vaizdo klipe išvysime ir grupės narius, nes ankstesniuose jie likdavo už kadro.

Saulius teigė, kad per grupės gyvavimo metus muzikantai ir jų kuriama muzika keitėsi, darėsi profesionalesnė, įvairesnė. Žinoma, ir dabar klausydamasis pirmojo albumo “Kelionė” muzikantas girdi, kur dar būtų galima tobulėti ir ką keisti. “Juk keičiantis grupei keičiasi ir jos klausytojų būrys: jis plečiasi, taip pat darosi išrankesnis”, - sakė pašnekovas.

Pradėjo broliai Saulius prisipažino, kad ankstesnėje “Saulės brolių” veikloje būta daug skubos, lėkimo. “Dabar suprantame, kad toli nenubėgsime, skiriame daugiau dėmesio pasirodymų turiniui. Džiaugiuosi, kad mūsų kon-

certuose daugėja žiūrovų, jie šiltai priima mūsų muziką”, - pasakojo muzikantas.

Visi “Saulės broliai” yra profesionalūs, diplomuoti muzikantai, visą savo laiką ir gyvenimą skiriantys muzikai. Jie kuria ir muzikuoja 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. “Žaviuosi žmonėmis, kuriems muzika tėra pomėgis, bet ją atlieka net geriau už profesionalus. Kai muzikuoja aistringai, pasineria į savo veiklą šimtu procentu ir garantuoja kokybę”, - tvirtino pašnekovas.

Grupės veikla prasidėjo nuo dviejų muzikuojančių brolių - Sauliaus ir Donato, jie tai darė nuo mažų dienų. “Nieko nėra žavesnio, kaip kartu muziką kuriantys šeimos nariai.

Mūsų kūrybinė veikla prasidėjo nuo brolybės, o vėliau būrys plėtėsi - prie mudviejų prisidėjo kiti. Mūsų kuriama saulėta muzika turėtų praskaidrinti šiek tiek paniurusią visuomenę, ją sušildyti. Nenoriu pasirodyti banalus, bet grupės paprastumas ir nuoširdumas - svarbiausia”, - tikino S.Petreikis.

•

Gimtadienį švęs Vilniuje ŽYDRĖ JANKUTE

Antrą kartą gyvenime Erica Jennings ir Jurgis Didžiulis, žinomi kaip “The Ball & Chain”, balandžio 13-20 dienomis surengs kamerinį “Dviejų dviem” koncertų turą po Lietuvą.

Kovo 9-ąją sostinės “New York” klube koncertuos Svetlana Surganova ir grupė “Orkestras”. Kolektyvas Vilniuje paminės iškart tris progas.

“Šie pasirodymai skirti solidesnei publikai - tokiai, kuri nelinkusi eiti į koncertus klubuose arba ten, kur reikia stovėti”, - sakė Jurgis.

Prieš dvejus metus duetu “The Ball & Chain” tapę atlikėjai pristatys naujas dainas, sukurtas per atostogas Kolumbijoje, taip pat patobulintą elegantišką retro muzikos programą. “Nukelsime klausytojus į praėjusio amžiaus 5-7 dešimtmetį. Tuo metu buvo itin populiaru leisti laisvalaikį šokant ir kartu vakarieniaujant. Apie tai man yra pasakoję tėvai ir seneliai”, - prisiminė Erica.

“The Ball & Chain” koncertai “Dviejų dviem” vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Visos vietos bus sėdimos ir prie staliukų.

•

LŽ

Erica ir Jurgis rengiasi pradžiuginti vyresnę publiką. / Tomo Kaunecko nuotrauka

Tądien - Svetlanos ir “Orkestro” dešimtmetis, atlikėjos gimimo diena ir visiškai naujos programos “Retas koncertas” pristatymas. Grupė planuoja atlikti visas savo ir gerbėjų pamėgtas dainas, todėl vakaras truks dvi su puse valandos. Tokio ilgo koncerto nebuvo per visą Svetlanos ir “Orkestro” gyvavimo istoriją.

Kadaise S.Surganova sukūrė geriausias dainas žinomoje grupėje “Nočnyje snaipery”. Tačiau po dešimties metų grupės veiklos Svetlanai pasidarė nuobodu, tad nuo 2002-ųjų pradžios iki 2003 metų balandžio ji pristatinėjo akustinę programą drauge su puikiu gitaristu Valerijumi Achajumi. 2003-iųjų balandį atsirado gyvos muzikos gerbėjus sudrebinusi ir staiga tapusi kultinė grupė “Surganova ir Orkestras”.

Puikūs tekstai (S.Surganovos eilėraščiai ir dainų tekstai buvo įtraukti į

Kadaise S.Surganova buvo subūrusi grupę “Nočnyje snaipery”.

Organizatorių nuotrauka

dešimtąjį antologijos “Rusiško roko poetai” tomą), virtuoziškas atlikimas ir melodingumas, galinga itin pozityvi energija - vis tai kiekvieną pasirodymą paversdavo kultūros reiškiniu. Svetlana yra ne tik visų dainų tekstų ir muzikos autorė, bet ir puiki instrumentininkė - ji virtuoziškai skambina gitara, griežia smuiku.

Visiems, kas mėgo ir mėgsta kultines rusų grupes, tarkim, “Kino”, BI-2, “Splin”, “Mašina vremeni”, šis koncertas taps tikra švente.

•

2013 03 06 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Iš nežinios kylanti K.Žoromskio šventovė Kovo 4-ąją minint žymaus dailininko Kazimiero Žoromskio (1913-2004) šimtąsias gimimo metines, prie namo K.Kalinausko gatvėje Vilniuje atidengta atminimo lenta.

MILDA KNIEŽAITĖ

K

ūrėjo atminimo įamžinimu pasirūpino dešimt metų gyvuojantis Dailininko prof. K.Žoromskio fondas, vadovaujamas dr.

Kristinos Miklaševičiūtės-Žoromskienės. Atminimo lentos autoriai skulptorius Marius Grušas ir architektas Andrius Marma.

Sugrįžęs į Lietuvą Į jubiliejinį renginį prof. K.Žoromskio gimimo dieną prie namo K.Kalinausko gatvėje susirinko dailininko talentui ir likimui neabejingi vilniečiai, meno ir kultūros žmonės, sostinėje reziduojantys užsienio valstybių diplomatai. Kaip sakė iškilmingo vakaro vedėjas rotušės ceremonmeisteris Saulius Pilinkus, K.Žoromskio namus žino, ko gero, visi vilniečiai ir daugelis Lietuvos žmonių. Dabar ir atminimo lenta primins, kad sugrįžęs į tėvynę šiuose namuose gyveno ir kūrė dailininkas K.Žoromskis.

Kultūros viceministras Romas Jarockis pabrėžė, kad K.Žoromskis - iškili asmenybė Lietuvos ir pasaulio šiuolaikinio meno istorijoje. Antrojo pasaulinio karo metais iš Lietuvos pasitraukęs dailininkas gyveno Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kolumbijoje, JAV. Skirtingų kultūrų šalyse K.Žoromskis išsaugojo individualumą ir dvasinę nepriklausomybę, o savo kūryboje puoselėjo istorines nacionalines Lietuvos kultūros vertybes. Jo unikalūs kūriniai išsiskiria stiliaus originalumu, dideliu profesionalumu ir plačiai pripažinti tarptautiniu mastu.

K.Žoromskis dalyvavo tarptautinėse parodose Madride, Bogotoje, Niujorke, Vašingtone, Paryžiuje kartu su Marcu Chagalu, Karelu Appelu, Salvadoru Dali, Maxu Ernstu, Willemu de Kooningu, Victoru Vassarely ir kitais žymiais XX amžiaus menininkais.

“Gyvendamas emigracijoje dailininkas ilgėjosi Lietuvos, - kalbėjo kultūros viceministras. - Pirmoji tėvynei dovanotų jo darbų siunta Lietuvą pasiekė dar 1977 metais. 1986 metais grįžęs iš emigracijos ir mėgindamas integruotis tėvynėje bei siekdamas dailininkui priimtinų gyvenimo ir darbo sąlygų, K.Žoromskis susidūrė su sovietinio ir posovietinio gyvenimo realijomis ir biurokratiniais trukdžiais, tačiau tai nepalaužė jo nepaprasto optimizmo ir tikėjimo gyvenimo spalvomis, atsiskleidžiančiomis ir dailininko kūriniuose.”

Portretas su pypke Prof. K.Žoromskio atminimo lentos autorius skulptorius M.Grušas prisipažino, kad šį darbą kurti buvo ypač lengva ir malonu. Tiesiog aplink sklandė geroji Kazimiero dvasia, gaubė jo aura. Nors darbas padarytas greičiau nei koks kitas, leidimas pakabinti atminimo lentą gautas tik paskutinę dieną. Pasirodo, kaip juokavo menininkas, kad savivaldybėje pereiti visus kabinetus užtrunka daug ilgiau.

“Stengėmės, kad darbas būtų geras, ir labai ilgai diskutavome, kurią nuotrauką portretui pasirinkti, - prisiminė skulptorius. - Buvo daug variantų. Galiausiai nusprendėme, kad portretas su pypke labiausiai perteikia dailininko menišką natūrą, truputį bohemišką, truputį laisvamanišką asmenybę.”

Kas suartina Jau prof. K.Žoromskio namuose, tarp dailininko paveikslų, į susirin-

Prisimenant dailininką K.Žoromskį tarp jo paveikslų. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos kusią publiką kreipėsi Ispanijos ambasadorius Lietuvoje Miguelis Arias Estevezas. 1947 metais Madrido moderniojo meno muziejuje buvo surengta pirmoji K.Žoromskio personalinė paroda.

Nors dailininkas gyveno Ispanijoje tik trejus metus, ir labai sunkiais, sudėtingais laikais, jis, pasak ambasadoriaus M.A.Estevezo, puikiai perprato tą epochą ir savo palankumą Ispanijai perteikė sukurtais kūriniais.

“Beveik visą savo gyvenimą skyriau sričiai, susijusiai su kultūra ir menu, ir manau, kad būtent kultūriniai ryšiai labiausiai suartina skirtingų kultūrų žmones”, - sakė Ispanijos ambasadorius.

Jis prisiminė, kad dar jaunas diplomatas dažnai lankydavosi savo pirmojo viršininko namuose ir jo gausioje dailės kolekcijoje ypač patiko vienas didžiulis paveikslas. Kaip tik dabar paaiškėjo, kad paveikslą nutapė lietuvių dailininkas K.Žoromskis.

Sielos subtilumo žymė Reto talento ir didelio kūrybos masto dailininkas, optinio meno šedevrų autorius K.Žoromskis, kaip sakė akademikas Algirdas Gaižutis, jau įėjo ne tik į Lietuvos, bet ir į Europos bei pasaulio dailės istoriją.

“Kai kurių dalykų nė nesugebame deramai įvertinti ir kartais šiek tiek skaudoka, kai mes patys, lietuviai, kalbėdami apie dailę, didžiausius laimėjimus XX amžiaus antroje pusėje, nepastebime tų, kurie iš tikrųjų padarė mūsų meninę kultūrą ypatingą ir modernią, labai šiuolaikišką, apgailestavo menotyrininkas ir kultūrologas. - Blaise’as Pascalis yra sakęs, kad geometrija yra sielos subtilumo žymė, rodiklis. Tokia slinktis K.Žoromskio kūryboje kaip optinis menas, kai jis tuo pat metu su V.Vassarely ir daugeliu kitų dailininkų Europoje kūrė ta technika, iš tikrųjų yra geometrizmo, abstrakčios formos pajautos, sielos subtilumo dalykas.

Pažiūrėję į optinius paveikslus juntame, kokios giluminės sąsajos yra tarp dailės vizualumo ir muzikos ritmo, kitų vadinamųjų fundamentaliųjų abstrakcijų.”

Akademikas A.Gaižutis prisiminė ir paties dailininko K.Žoromskio ka-

K.Žoromskis, iškentęs priverstinę emigraciją, grįžo į Lietuvą dar sovietmečiu. daise per asmeninius pokalbius pasakytas mintis, kad spalvos pajautimas yra pasąmoninis, prigimtinis. Ispanų dailininkai sugeba taip aštriai “supjudyti” spalvas, pavyzdžiui, juodą ir raudoną, žaidžia kaip ant peilio ašmenų ir stebisi, kaip lietuvių dailininkas suderina tokius pilkšvus tonus, kaip jautrus muzikantas - muzikos garsus, ir perteikia kartais labai lyrines, slėpiningas gelmes.

K.Miklaševičiūtė-Žoromskienė su vakaro svečiais akademiku A.Gaižučiu ir apaštaliniu nuncijumi arkivyskupu Luigi Bonazzi (dešinėje).

Dainuojančios drobės Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė pasidžiaugė, kad dailininkas K.Žoromskis parvežė į Lietuvą tokią didžiulę ir vertingą savo darbų kolekciją. Pasak grafiko Kęstučio Ramono, dailininko K.Žoromskio namai yra tarsi šventovė, kur smagu ateiti, patirti emocinių įkrovų ir išeiti šviesesniam.

“Pasižiūrėkime, koks jis yra įvairus savo kūryba, - kalbėjo K.Ramonas. - Ir popartas nėra koks nors mechaninis dalykas. Nieko panašaus! Iš tų drobių dainuoja tarytum lietuvių audėjėlės.

Dailininko kūryboje matome tą žaismą - ir abstrakcijas, ir tokius nuotrupinius derinius, kurių nuotaika nepaprastai šviesi ir giedra. Kiekviename paveiksle menininkas atsiskleidžia savitai, nepakartojamai ir dėl to jis yra toks neišsenkantis. Kiekvieną kartą ateidamas klausaisi tos melodijos, sklindančios iš paveikslų, ir tuos vaizdinius, atrodo, vėl iš naujo atrandi.”

K.Žoromskio namai, per didelį vargą įkurta meno šventovė, kalbėtojo manymu, yra tarsi etalonas, pavyzdys, kaip pagerbti menininkus, kurie dirbo ir gyveno pasiaukodami.

K.Žoromskis, iškentęs priverstinę emigraciją, grįžo į Lietuvą dar sovietmečiu. Reikėjo didelio ryžto grįžti į tokią nežinią, tačiau dailininkas nugalėjo visas daromas kliūtis. Iki paskutinės minutės išlaikyti tikėjimą gyvenimu ir pratęsti tą gyvenimą labiausiai padėjo gyvenimo draugė K.Miklaševičiūtė-Žoromskienė.

•

Dabar ir atminimo lenta primins, kad sugrįžęs į tėvynę šiuose namuose gyveno ir kūrė dailininkas K.Žoromskis.

14

2013 03 06 Lietuvos žinios

Sportas

Ispanai ir škotai bandys neigti tendencijas

Italijos čempionas Turino “Juventus” jau gali žiūrėti į priekį. Pirmosiose aštuntfinalio rungtynėse prieš tris savaites “Juventus” Škotijoje 3:0 įveikė Glazgo “Celtic”, tad kelyje į ketvirtfinalį jam dega žalia šviesa. Situaciją kontroliuoja ir prancūzų klubas Paryžiaus PSG, išvykoje 2:1 įveikęs ispanų “Valencią”.

A.Conte retai išnyksta iš Italijos sporto dienraščių pirmųjų puslapių ne tik dėl iškovojimų, bet ir dėl “užkulisinės” veiklos. Prieš dvejus metus jo treniruota komanda “Siena” įsivėlė į lažybų skandalą ir sužaidė dvejas rungtynes iš anksto sutartais rezultatais su “Novaras” bei “Albinoleffe” komandomis. Italijos futbolo federacija išsiaiškino, kad A.Conte žinojo apie išankstinį susitarimą, bet nutylėjo. Tarptautinė futbolo federacija praėjusį rudenį diskvalifikavo trenerį keturiems mėnesiams. Oficialiose rungtynėse A.Conte negalėdavo priartėti prie “Juventus” atsarginių žaidėjų suolo. Bausmė baigėsi gruodį, nuo tada A.Conte vėl su komanda.

Abipusės netektys

Stebuklo tikimybė

“Valencios” situacija prieš atsakomąją dvikovą Paryžiuje galėjo būti ir keblesnė. Ispanai namie nuo PSG atsiliko 0:2, ir tik Adilio Rami įvartis paskutinę minutę sugrąžino intrigą.

Tose rungtynėse ispanai sulaukė daugiau gerų naujienų - prieš pat finalinį teisėjo švilpuką iš aikštės pašalintas ir šį vakarą žaisti negalės PSG lyderis Zlatanas Ibrahimovičius, tad “Valencios” šansai ne beviltiški. Tik minimalios pergalės jai nepakaks būtina pelnyti bent du įvarčius.

Prancūzijos pirmenybių lyderiai PSG savaitgalį svečiuose 0:1 pralaimėjo 16 vietą užimančiam “Reims”, bet tebeturi 2 taškų persvarą prieš Liono “Olympique”. PSG treneris Carlo Ancelotti kaltų toli neieškojo ir dėl pralaimėjimo apkaltino prastą Reimso stadiono veją. Paryžiaus klubo sporto direktorius Leonardo buvo diplomatiškesnis ir aiškino, jog komanda daugiau dėmesio skyrė pasirengimui Čempionų lygos rungtynėms.

Dėl diskvalifikacijos dvikovą su “Valencia” praleis ne tik Z.Ibrahimovičius, bet ir Paryžiaus ekipos saugas Marco Verratti. PSG gerbėjai tikisi, kad aikštėje pasirodys 37-erių anglų žvaigždė Davidas Beckhamas.

Vasarį jis prisidėjo prie komandos ir dvejose Prancūzijos pirmenybių rungtynėse pasirodė po keitimo.

Netekčių yra ir “Valencios” gretose. Traumuoti abu pagrindiniai vidurio gynėjai - įvarčio pirmose rungtynėse autorius A.Rami bei Ricardo Costa. Komandos gynybos

nių gudrybių. Manoma, kad A.Conte suteiks poilsio Arturo Vidaliui, Stephanui Lichtsteineriui ir Claudio Marchisio. Visi užsidirbę geltonas korteles, tad dar vieno įspėjimo atveju praleistų pirmąsias ketvirtfinalio rungtynes. Jų išvengus, įspėjimai ketvirtfinalio etape būtų panaikinti.

“Juventus” žaidimo variklis Andrea Pirlo žurnalistus bandė įtikinti, kad trijų įvarčių persvara dar negarantuoja galutinės pergalės. A.Pirlo prisiminė skaudų atvejį, kai atstovavo komandai “Milan”. 2005 metų Čempionų lygos finale “Milan” žaidė su britų klubu “Liverpool”. Po pirmo kėlinio “Milan” pirmavo 3:0, bet po pertraukos varžovai išlygino rezultatą, o vėliau Italijos klubas pralaimėjo finalą 11 m baudinių serijoje.

“Futbolą žaidžiu gana ilgai, tad jau supratau, kad stebuklų kartais būna. Iki šiol prisimenu finalą su “Liverpool” klubu. Jis panaikino trijų įvarčių skirtumą vos per kėlinį, o “Celtic” tam turi visas rungtynes. Mums pavojinga manyti, kad šioje poroje viskas jau nulemta”, aiškino A.Pirlo.

Tačiau tiek “Celtic”, tiek “Valencia” susiduria su liūdna statistine tendencija. Per Čempionų lygos atkrintamųjų varžybų 21 metų istoriją tik dviem klubams pavyko įveikti savo varžovus, pralaimėjus pirmąsias rungtynes namie. 1996 metų pusfinalyje Amsterdamo “Ajax” 0:1 suklupo prieš Atėnų “Panathinaikos”, bet išvykoje varžovus nokautavo 3:0.

2011 metais aštuntfinalyje Milano “Inter” taip pat 0:1 pralaimėjo Miuncheno “Bayern”, tačiau išvykoje triumfavo 3:2.

Antra vertus, ne veltui sakoma, jog istorija kuriama tam, kad būtų perrašoma.

Vingelis, Vilniaus “Sakalams” - Žygimantas Šeštokas, “Palangai Triobet” - Evaldas Lengvinas.

tuvos rinktinių”, - sakė krepšinio federacijos vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas.

KOPIJUOS NBA

NUSKRIAUDĖ TAUTIETĮ

Kovo 16 dieną Alytaus sporto rūmuose vyks krepšinio šventė, kuri ateityje gali tapti Žvaigždžių savaitgaliu, primenančiu Šiaurės Amerikos nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) rengiamas šventes.

LKL Žvaigždžių diena šiemet rengiama Šiauliuose, LMKL savo šventę surengė Prienuose, o Regioninės krepšinio lygos (RKL) geriausi krepšininkai rinkosi Anykščiuose.

Ateityje galbūt visų lygų atstovai rinksis į vieną renginį, kuris primintų NBA Žvaigždžių savaitgalį.

“Nusprendėme organizuoti renginį, kuriame galėtų pasirodyti geriausi visų lygų krepšininkai. Alytuje krepšinio gerbėjai išvys LMKL, NKL, RKL, NMKL, LMKAL ir MKL atstovus. Vyks įprasti tritaškių, dėjimo į krepšį, estafečių konkursai, o pagrindiniu akcentu taps mačas tarp Dzūkijos ir likusios Lie-

Rumunijos futbolo pirmenybių 21 ture susitiko du lietuviai - Tirgu Žiu “Panduri” su puolėju Deivydu Matulevičiumi namie priėmė “Vaslui” su vartininku Vytautu Černiausku. “Panduri” nugalėjo 2:1, o lietuvių dvikovą laimėjo D.Matulevičius. Jis komandai pelnė abu įvarčius. 56 minutę D.Matulevičius pasižymėjo tiksliu smūgiu galva.

Netrukus “Vaslui” išlygino rezultatą, bet 79 minutę D.Matulevičius pelnė pergalingą įvartį kurioziškoje situacijoje. V.Černiauskas mėgino išmušti kamuolį, tačiau pataikė į “Panduri” puolėją iš Lietuvos. Nuo jo atšokęs kamuolys įskriejo į vartus - 2:1. Po 21 turo “Panduri” turi 41 tašką ir su Ploješčio “Astra” dalijasi 2-3 vietomis. “Vaslui” surinko 36 taškus ir žengia 5-as.

VILMANTAS REMEIKA

Po vakarykščių UEFA Čempionų lygos kovų šio vakaro aštuntfinaliuose laukia mažesnė intriga, nes du klubai - jau prie pat ketvirtfinalio slenksčio.

Trijų įvarčių persvarą turinčio klubo “Juventus” lyderis A.Pirlo (kairėje) neskuba nurašyti “Celtic”.

PA Wire/Scanpix nuotrauka

problemos atsispindėjo praėjusį savaitgalį Ispanijos pirmenybių rungtynėse. 5 vietą užimanti “Valencia” miesto derbyje neįveikė 11 pozicijoje esančios “Levante” ekipos - 2:2.

“Valenciai” atstovaujantis prancūzas Jeremy Mathieu kalba apie būtinybę Paryžiuje spausti šeimininkus prie jų vartų, tačiau su pagarbia baime atsiliepia apie žaibiškas PSG kontratakas.

PSG yra per žingsnį nuo Europos elito. Pastarąjį kartą Čempionų lygos ketvirtfinalyje šis Paryžiaus klubas žaidė dar 1995-ųjų kovą - prieš 18 metų. PSG drąsos suteikia ir faktas, kad namie nepralaimėjo jau 22 UEFA taurių rungtynių nuo 2006 metų lapkričio, kai savo arenoje 2:4 leido šeimininkauti Tel Avivo “Hapoel”. Savo ruožtu “Valencia” nepralaimėjo per pastaruosius 8 vizitus Prancūzijoje. Tad šį vakarą abi įspūdingas serijas pratęstų tik lygiosios.

Skandalo epicentre Kai “Celtic” prieš tris savaites namie 0:3 pralaimėjo “Juventus”, net ir Glazgo komandos treneris Neilas Lennonas pareiškė, kad jo auklėtinius išgelbės tik stebuklas. Škotai iki šiol jaučia nuoskaudą dėl tokio rezultato, nes Glazge šeimininkai be perstojo atakavo, bet varžovai juos skaudžiai baudė už gynėjų klaidas.

Pirmadienį prieš kelionę į Turiną

pionams teks grįžti prie rutinos savo šalies pirmenybėse, kur savęs vertų varžovų sutinka itin retai. Iki čempionato pabaigos likus 9 turams lyderis “Celtic” lenkia “Motherwell” ekipą net 16 taškų. “Juventus” taip pat pirmauja Italijoje, bet persvara prieš “Napoli” - tik 6 taškai.

Pirmosiose rungtynėse įgytas solidus pranašumas leidžia “Juventus” treneriui Antonio Contei imtis takti-

A.Pirlo: “Futbolą žaidžiu gana ilgai, tad jau supratau, kad stebuklų kartais būna.”

N.Lennonas kalbėjo: “Rezultatas Glazge pernelyg geras “Juventus” komandai ir neatspindi to, kas vyko aikštėje. Bet mes dar ketiname pasipriešinti.”

Vis dėlto labiau tikėtina, kad “Celtic” šį sezoną tai bus paskutinės tarptautinės rungtynės ir Škotijos čem-

•

Trumpai ŽAIS ALBANIJOJE Lietuvos futbolo rinktinė po pasaulio čempionato atrankos dvikovos su Slovakija kovo 22-ąją keliaus į Albaniją. Ten, Tiranoje, kovo 26-ąją žais draugiškas rungtynes su šios šalies rinktine. FIFA reitinge Albanija užima 71 vietą, Lietuva - 117ąją. Per visą istoriją abi rinktinės tarpusavyje žaidė tris kartus, Lietuva laimėjo du sykius. 1992 metų birželį pasaulio čempionato atrankos rungtynėse Tiranoje albanai šventė pergalę 1:0, bet po metų lietuviai Vilniuje pasiekė revanšą 3:1.

2006 metų kovą rinktinės vėl susitiko Tiranoje per draugišką mačą.

Lietuviai pirmieji praleido įvartį, tačiau po Manto Savėno ir Tomo Danilevičiaus smūgių laimėjo 2:1.

PASKELBĖ SNAIPERIUS Lietuvos krepšinio lyga (LKL) paskelbė kovo 17 dieną Šiauliuose vyksiančio “Žvaigždžių dienos” renginio tritaškių metimų konkurso dalyvius. Ten varžysis 13 dalyvių

J.Blūmas (kairėje) - taikliausias LKL tritaškininkas. / Romo Jurgaičio nuotrauka - po vieną 12 klubų atstovą ir taikliausią šiuo metu lygos tritaškininką. Kauno “Žalgirio” garbę gins Mindaugas Kuzminskas, Vilniaus “Lietuvos rytas” turės du atstovus klubas delegavo puolėją Eimantą Bendžių, papildomą kvietimą į konkursą gavo gynėjas Janis Blūmas, šį sezoną tritaškius metantis 50 proc. taiklumu (19/38). “Prie-

nams” atstovaus Gediminas Orelikas, Klaipėdos “Neptūnui” - Marius Runkauskas, Pasvalio “Pieno žvaigždėms” - Gytis Sirutavičius, Utenos “Juventus” - Arvydas Čepulis, “Šiauliams” - Klymas Artamonovas, Panevėžio “Lietkabeliui” - Lukas Aukštikalnis, Kėdainių “Nevėžiui” - Tomas Černeckis, Kauno “LSU-Baltams” - Šarūnas

LŽ

2013 03 06 Lietuvos žinios

Sportas

15

Sostinės valdžia spjovė į sporto istoriją Kai kiti Lietuvos miestai savo sporto garsenybėms surado pastogę, kai rūpinosi ir tebesirūpina čempionų paveldu, sostinės savivaldybė pasielgė priešingai. Ji likvidavo Vilniaus sportininkų namus ir juose veikusį Sporto muziejų.

Vilniaus sporto muziejuje (kai jis dar veikė) prie stendų - dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna ir muziejaus vedėjas V.Gudelis. / Eugenijaus Onaičio nuotrauka

ei ne sostinės valdininkai, 2005ųjų pabaigoje iš sportininkų ir sporto veteranų atėmę vienintelę susibūrimų vietą, šių metų sausio 29 dieną Vilniaus sporto muziejus jau būtų šventęs dvidešimtmetį.

išprašyti Vilniaus sporto veteranai ir olimpiečiai liko be namų.

Savivaldybei tuomet vadovavęs (ir dabar vadovaujantis) Artūras Zuokas pažadėjo išsaugoti visus eksponatus.

Tačiau muziejaus vedėjas Vytautas Gudelis buvo apgautas - didžioji vertingiausių eksponatų dalis dingo.

Vilniečiams pavydu

Dingo vertybės

Kaune įsikūręs Lietuvos sporto muziejus savo veiklą pradėjo 1991 metų rugpjūčio 2-ąją. Nuo tada eksponatų kolekcija vis didėja. Tarp įvairiausių prizų puikuojasi ir didžiulė Williamo Joneso taurė, kurią legendinis “Žalgiris” iškovojo 1986 metais. Be daugybės prizų, muziejuje sukaupta ir garsiausių sportininkų medalių, asmeninių daiktų.

2007-ųjų pabaigoje Klaipėdos kūno kultūros ir sporto skyriaus patalpose įsikūrė Sportininkų namai. Tuo pasirūpino Klaipėdos miesto savivaldybė. Šiai tai kainavo apie 220 tūkst. litų.

Sportininkų namai dažnai vadinami Sporto muziejumi, nes čia sukaupti eksponatai liudija solidžią Klaipėdos sporto istoriją. Šiais metais uostamiesčio Sportininkų namai atšventė penkmetį. Per tiek laiko sukaupta keli tūkstančiai įvairiausių eksponatų, keliolikai tūkstančių žmonių surengta daugybė nemokamų ekskursijų ir renginių. Visa tai daroma iš pagarbos sportui, jo žmonėms, mūsų istorijai.

Dar vienas džiugus įvykis - 2009 metų gegužę Joniškyje duris atvėrė vienintelis Lietuvoje krepšinio muziejus.

Sportui neabejingiems vilniečiams minėti pavyzdžiai kelia pavydą. Jie pasijuto labai įskaudinti, kai 2005-ųjų pabaigoje sostinės savivaldybė likvidavo Vilniaus sportininkų namus, o kartu - ir Sporto muziejų su gausybe eksponatų. Sportininkų namai buvo įsikūrę sostinės senamiestyje 8 numeriu pažymėtame name Ašmenos gatvėje. Ramioje ir patogioje vietoje. Tačiau sostinės meras atėmė šią erdvę iš garbingos miesto visuomenės - iš ten

Vilniaus sportininkų namuose veikęs Sporto muziejus savo veiklą oficialiai pradėjo 1993 metų sausio 29 dieną. Per 12 metų parengtos trys nuolatinės ekspozicijos, kurių pagrindiniai akcentai - sostinės sportininkų pergalės olimpinėse žaidynėse. Taip pat surengta daugiau nei 40 parodų, skirtų svarbiems sporto įvykiams bei juos įamžinusių fotografų darbams.

Vilniaus sporto muziejus uždarytas 2005 metais. Jo įkūrėjui V.Gudeliui skaudžiausia buvo dėl negailestingai sunaikintų ilgus metus kauptų vertybių.

Muziejaus patalpas perdavus savivaldybės įmonei “Vilniaus festivaliai”, didžiuliai stendai buvo sulau-

SAULIUS RAMOŠKA

J

Legendinis Arvydas Sabonis apžiūri V.Gudelio parengtą parodą “Lietuvos krepšiniui 90”, kuri apkeliavo didžiuosius mūsų krašto miestus. / Romo Jurgaičio nuotrauka

sigrąžinti muziejui paskolintus savo medalius, kurie... mėtėsi Sporto skyriaus vedėjo stalčiuose. “Patikimai” saugomų trofėjų olimpinis čempionas iškart neatgavo, teko rašyti pareiškimą. O kai po dviejų savaičių R.Žulpa atėjo atsiimti medalių, atgavo tik dalį - kiti buvo dingę be pėdsakų. Dabar nebeįmanoma surasti galų, nes savivaldybės darbuotojai, buvę atsakingi už eksponatų perėmimą ir saugojimą, senokai nebedirba. Vertybes daug metų kaupusiam V.Gudeliui dėl to labai skaudu. Tačiau jis nenuleidžia rankų - ir toliau renka eksponatus tikėdamasis, kad vieną dieną Vilniaus valdžia atsitokės ir pagaliau suvoks, kad sostinei būtinas jos sporto istorijos lobynas, o šiam būtina pastogė.

Gėdų gėda “Muziejus turi Kaunas, Klaipėda, Joniškis, kiti Lietuvos miestai.

Vilnius - ne. Gėdų gėda, - žodžių nerinko meno žinovas, sporto istorikas ir kolekcininkas V.Gudelis. Pribrendo laikas ir sostinei.”

Olimpinio čempiono R.Žulpos medaliai mėtėsi sostinės savivalybės Sporto skyriaus vedėjo stalčiuose - iš “patikimai” saugotų trofėjų plaukikas atgavo tik dalį, kiti buvo dingę. žyti, sukrauti į sunkvežimį ir išvežti į sąvartyną. Eksponatus - taures, medalius, prizus, diplomus, knygas, olimpinių žaidynių plakatus ir kitokį paveldą - apsiėmė saugoti Vilniaus savivaldybė, žadėdama greitai atkurti Sporto muziejų.

Taip muziejaus ekspozicija ir gausūs sportinių eksponatų rinkiniai atsidūrė sandėlyje. V.Gudelis tikėjo, kad visa tai patikimai saugoma. Tačiau kai apsilankė saugykloje, jam parodė tik supakuotas sportininkų aprangas. Tąkart olimpinis čempionas plaukikas Robertas Žulpa panoro su-

Lietuvos sporto enciklopedijos redakcijos darbo grupės vadovas Zigmas Motiekaitis išanalizavo sporto istorijos situaciją šalyje.

“Leidžiame sporto enciklopediją ir akivaizdžiai matome, kaip mūsų miestuose ar rajonuose įamžinama sporto istorija, - sakė Z.Motiekaitis. - Manau, Vilniuje tiesiog privalo būti vieta, kurioje nuolatos veiktų sostinės sporto pasiekimų ekspozicija ir į kurią būtų ne gėda Vilniaus miesto vadovams atvesti garbingų svečių. Ar daug Lietuvoje yra vietų, kur galime parodyti turį tiek pasaulyje garsių sporto žmonių?

Kai tiek daug kalbame apie mūsų įvaizdį ir prestižą, solidžią ir įspūdingą sostinės sporto istoriją esame nustūmę į šoną. Turėdami tokį paveldą galėtume parengti puikių ekspozicijų.”

Prašo patalpų Tik kur eksponuoti? Klausimas, į kurį iki šiol nėra atsakymo. V.Gudelis dėkingas “Olifėjos” generaliniam direktoriui Antanui Muraškai, kuris leidžia Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) kavinės patalpoje rengti ekspozicijas, skirtas olimpinėms žaidynėms. “Norisi, kad būtų galimybė demonstruoti dar ir medalius, knygas bei kitokią sporto atributiką. Dabar tai neįmanoma”, - kalbėjo V.Gudelis. Šiemet bus minimas LTOK atkūrimo 25-metis.

Ta proga V.Gudelis rengia parodą.

Patalpas jai pažadėjo surasti LTOK Olimpinio švietimo direkcijos direktorius Algimantas Gudiškis. Tik kur paskui, pasibaigus parodai, reikės dėti eksponatus?

“Reikia patalpų, kuriose būtų nuolatinė ekspozicija, kuriose turėtume galimybę rengti parodas”, sostinės savivaldybei žinią siuntė Z.Motiekaitis.

Buvo pažadėta menė 24 metus LTOK vadovavęs Artūras Poviliūnas tos pačios nuomonės - sporto istorijos muziejus Vilniui būtinas.

“Anksčiau apie tai kalbėjome su šviesaus atminimo Algirdu Brazausku. Beveik buvome sutarę, kad viena Valdovų rūmų menė bus skirta muziejui, eksponatuose žmonės matytų didžiausius sostinės sportininkų laimėjimus olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, - sakė praėjusių metų spalį iš LTOK prezidento posto pasitraukęs A.Poviliūnas. - Bet viskas nutilo.

Todėl itin skaudu dėl V.Gudelio, kuris yra didelis sporto entuziastas, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos narys ir turi sukaupęs unikalią kolekciją. Jam daug buvo žadėta, bet kas iš to.”

VILNIAUS SPORTO MUZIEJUS Įsikūręs Vilniaus sportininkų namuose Vilniaus sporto muziejus (1991-2002) savo veiklą pradėjo 1991 metų vasario 10 dieną paroda “Nuo Paryžiaus iki Barselonos”.

Muziejus oficialiai atidarytas 1993 metų sausio 29 dieną, papildžius jį parodomis apie 1992-ųjų Albervilio ir Barselonos olimpines žaidynes ir ekspozicijomis, skirtomis Lietuvos krepšinio ir futbolo jubiliejams.

1998 metų vasario 3 dieną atidaryta paroda, skirta Lietuvos ledo ritulio 75-mečiui, virto atskiru muziejumi, veikusiu iki 2004-ųjų.

Muziejus, be nuolatinės ekspozicijos, surengė 40 parodų, skirtų LTOK veiklai, olimpinėms žaidynėms ir pasaulio lietuvių žaidynėms, Lietuvos krepšinio ir futbolo jubiliejams.

Visos buvo eksponuotos ir Kaune, Klaipėdoje bei Šiauliuose.

2005 metų gruodžio 15 dieną atidaryta paskutinė paroda “Gelbėti nuo užmaršties”.

Muziejus veikė iki 2005-ųjų pabaigos, kol Vilniaus miesto savivaldybė likvidavo Vilniaus sportininkų namus (Ašmenos g. 8).

Muziejaus vadovai: vienas jo iniciatorių ir steigėjų Vytautas Gudelis (1991-1993, 1998-2005), Marius Paplauskas (1993-1998).

• •

• •

• • •

Apie netesėtus pažadus kalbėjo ir Z.Motiekaitis. Jis patvirtino, jog Šeškinėje statomame (statytame?) stadione po tribūnomis tarp kavinių ir įvairių parduotuvių buvo numatyta vieta ir Vilniaus sporto muziejui. Netgi žadėta V.Gudeliui skirti atskirą darbo kambarį. Tačiau nacionalinis stadionas palaidotas tūkstantmečio statybose. Šiukštu, kad toks likimas neištiktų ir šiame rašinyje aptariamo objekto.

•

16

2013 03 06 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai NAMAI, PATALPOS NUOMOJA

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Vykinto g.: IV aukšte - 168 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

PARDUODA

Gyvenamąjį 77 kv. m namą Anykščių rajone, Troškūnuose (yra 3354 kv. m sklypas, kaina - 15 000 Lt). Tel.: 8 655 72 520, (8 381) 77 026.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

12 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, geras susisiekimas, naujas vienbučių namų kvartalas, 1 a kaina - 7000 Lt).

Vilnius, tel. 8 682 46 203.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 656 17 413.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

BUITINĖ TECHNIKA PARDUODA

STATYBA IR REMONTAS

PRANEŠIMAI

Ekologiški buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai „AntiCa“.

Parduoda, montuoja, suteikia garantiją.

Vilnius, tel. 8 687 73 616.

Likviduojama UAB „Emilife“, į. k.

300145785, buveinė: Taikos g. 146-2, Vilnius, duomenys saugomi VĮ Registrų centras.

Užs. LM-2339

Dažau, glaistau, tinkuoju, tapetuoju, kloju grindis, šiltinu pastatus, atlieku kitus remonto darbus. Turiu 20 metų darbo patirtį. Tel. 8 663 75 794.

Š. m. kovo 16 d. (šeštadienį) 10.00 val. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos salėje (Konstitucijos pr. 3, Vilnius) šaukiama Tvarkos ir teisingumo jaunimo lygos eilinė ataskaitinė konferencija.

Užs. R-143

IEŠKO DARBO

Naudotą DVD ir televizorių (2 viename PDV-T990 už pusę kainos (300 Lt)).

Vilnius, tel. 8 604 23 434.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

42 metų vyras - apsaugos darbuotojo darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434. ĮVAIRŪS

Parduodu suomišką akmenų rinktuvą (5 metrų, kaina - 7500 Lt), ZIL-130 su puspriekabe, naują vienfazį 525 l pieno šaldytuvą (kaina - 7000 Lt), JAZ-204 variklį po kapitalinio remonto (kaina - 1800 Lt), dyzelinį „Mercedes Benz 240“ variklį (kaina - 600 Lt). Tel.: 8 655 72 520, (8 381) 77 026.

2013 m. kovo 20 d. nuo 10.00 val. bus tikslinamos žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., Dusinėnų k. (kadastrinis Nr. 4177/0100:301) ribos ir atliekami kadastriniai matavimai, žemės sklypo savininkas Irena Čižikienė. Kviečiame besiribojančių žemės sklypų, kad. Nr.: 4177/0100:83, ir kad. Nr. 4177/0100:303 savininkus, atvykti dalyvauti ženklinime.

Darbus vykdys IĮ „APLANAS“, Laisvės pr.

60-1005, Vilnius, tel. 8 675 34 554, el. p.: info@aplanas.lt.

Užs. R-142

Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl planuojamos UAB „Zenergija“ biodujų jėgainės poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Zenergija“, Radviliškio r., Pakirkšnio k., Draugystės g. 1, adresas korespondencijai: Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir adresas: šilumos ir elektros energijos gamyba iš biodujų, susidarančių kukurūzų siloso bei kiaulių mėšlo fermentacijos metu Rupinskų k., Kazitiškio sen., Ignalinos r. sav.

Atsakingos institucijos - Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2013 03 01 raštas Nr. (5.1)-s-465) - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Zenergija“ Vilniaus biure, Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432.

Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Utenos RAAD, Metalo g. 11, LT-28217 Utena, tel. (8 389) 68 784, el. p.: utena@urd.am.lt, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos.

Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Utenos RAAD, Metalo g. 11, LT-28217 Utena, tel. (8 389) 68 784, el. p.: utena@urd.am.lt, arba UAB „COWI Lietuva“ aplinkosaugos skyriuje, Ukmergės g. 369A, 8 a., LT-12142 Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, Užs. R-139 el. p.: daba@cowi.lt per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos.

Parduodami BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ priklausantys nekilnojamojo turto kompleksai: 1. Obenių sk. 2A, Elektrėnai, už ne mažesnę kaip 227 588 Lt dydžio sumą; 2. Obenių sk. 6, Elektrėnai, už ne mažesnę kaip 552 713 Lt dydžio sumą.

Pasiūlymai renkami iki 2013 03 28.

Daugiau informacijos: UAB „Admivita“, Jogailos g. 7, Vilnius, tel. Nr. 8 686 88 884.

Užs. LM-2333

DĖL KREDITO UNIJOS „LAIKINOSIOS SOSTINĖS KREDITAS“ EILINIO VISUOTINIO NARIŲ SUSIRINKIMO Pranešame, kad kovo 22 d. 15.00 val. vyks eilinis visuotinis narių susirinkimas adresu: Savanorių pr. 135, Kaunas.

Jei kvorumo nebus, pakartotinis eilinis visuotinis narių susirinkimas bus šaukiamas 2013 m. kovo 29 d. 15.00 val.

Unijos eilinio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė: 1. Valdybos narių rinkimas; 2. Valdybos pirmininko rinkimas; 3. Paskolų komiteto narių rinkimas; 4. Paskolų komiteto npirmininko rinkimas; 5. Stebėtojų tarybos narių rinkimas; 6. Stebėtojų tarybos pirmininko rinkimas; 7. Audito įmonės rinkimas; 8. Atlyginimo audito įmonei nustatymas; 9. Metinės pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas;

10. Metinių finansinių ataskatų rinkinio tvirtinimas; 11. Nutarimas dėl nuostolių atlyginimo tvarkos; 12. Stebėtojų tarybos metinės ataskaitos tvirtinimas; 13. Valdybos metinės ataskaitos tvirtinimas; 14. Paskolų komiteto metinės ataskaitos tvirtinimas; 15. Vidaus audito tarnybos metinės ataskaitos tvirtinimas; 16. Svarstymas dėl įstojimo į Centinę kredito uniją.

Kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ nariai savo nuomonę susirinkimo darbotvarkėje numatytais klausimais gali išreikšti raštu iš anksto. Su susirinkimo dokumentais susipažinti ir išankstinio balsavimo raštu biuletenius galima gauti kredito unijoje „Laikinosios sostinės kreditas“ adresu: Savanorių pr. 135, Kaunas.

Užs. LM-2334

2013 m. kovo 18 d., pirmadienį, 16 val. 00 min. šaukiamas bankrutavusios UAB „Apdailos grupė“ kreditorių susirinkimas.

Susirinkimas vyks adresu: Lvovo g. 25, Vilnius.

SV-11028

Įvyksiančio kreditorių susirinkimo darbotvarkė: 1. Bankroto administratoriaus ataskaitos tvirtinimas; 3. Reikalavimo teisių į debitorinius įsiskolinimus 2. Bankrutavusios UAB „Apdailos grupė“ 2009 m., realizavimo tvarkos nustatymas; 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. metinių finansinių 4. Dėl bankrutavusios UAB „Apdailos grupė“ paataskaitų rinkinių tvirtinimas; baigos. Ši darbotvarkė galioja ir pakartotiniame susirinkime, kuris, neįvykus 2013 m. kovo 18 d. kreditorių susirinkimui, įvyks 2013 m. kovo 19 d., antradienį, 16 val. 00 min., adresu: Lvovo g. 25, Užs. LM-2335 Vilnius.

2013 03 06 Lietuvos žinios

Renginiai

Parodos

Koncertai

VILNIUS

VILNIUS

VDA GALERIJA “AKADEMIJA” Prano Griušio tapybos paroda “Mano naujoji mūza”. Veiks iki kovo 16 d.

VILNIAUS ROTUŠĖ Sūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius vartai į Sūduvą 2013”. Veiks iki kovo 22 d. ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA

Sūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius vartai į Sūduvą 2013”. Veiks iki kovo 22 d.

LIETUVOS TEATRO, MUZIKOS IR KINO MUZIEJUS Sūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius vartai į Sūduvą 2013”. Veiks iki kovo 22 d.

VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA Paroda “Žvilgsnis į Sūduvą”. Veiks iki kovo 30 d.

PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Viliaus Jasinevičiaus jubiliejinė retrospektyvinė fotografijų paroda. Veiks iki kovo 9 d.

GALERIJA “MENO NIŠA” Linos Zavadskės ir Mariaus Zavadskio paroda “Vaisiai ir daržovės”. Veiks iki kovo 15 d.

GALERIJA “ARKA” Tapybos paroda “Stopkadras 2013”. Veiks iki kovo 9 d.

Onos Pučkoriūtės-Baliulevičienės ir Bronislavo Baliulevičiaus (1932-2009) jubiliejinė keramikos darbų paroda “Tik akimirka”. Veiks iki kovo 9 d.

LIETUVOS NAIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS GALERIJA Fotografijų paroda “Misija Sibiras ‘12”.

VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI Klubo “Fotokablys” paroda “29”. Veiks iki kovo 15 d. ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS Paroda “Didesnio dalis. Lietuvos šiuolaikinis menas” Annos Jermolaewos ir Audronės Vaupšienės paroda “Lyg ir grįžimas namo”. Veiks iki kovo 17 d.

VDA TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” VDA Tekstilės katedros trečio kurso studenčių bendra paroda “Atvirai”. Veiks iki kovo 9 d.

VILNIAUS CENTRINIS PAŠTAS Atvirukų ir nuotraukų paroda “Tiltai Lietuvos geležinkeliuose”. Veiks iki kovo 9 d.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALAS Paroda “Lietuvių švietimo draugija “Rytas”.

Veiks iki kovo 17 d.

Lietuvos istorijos ir etnografijos ekspozicija TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 6 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos kamerinis orkestras ir solistas, ir dirigentas Maksimas Rysanovas (altas, Ukraina, Didžioji Britanija) 9 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Natalia Trull (fortepijonas, Rusija). Dirigentas Robertas Šervenikas VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 9 d. 12 val. Koncertas “Vėjo laiškai”. Dalyvauja Vilniaus teatro “Lėlė” aktoriai ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigetas Ričardas Šumila VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 8 d. 18 val. Koncertas iš ciklo “Agata gyvai”.

Dalyvauja džiazo kvintetas “Kaf kaf” ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 8 d. 19 val. Koncertuoja Vilniaus choras “Jauna muzika”, Indrė Jurgelevičiūtė (džiazo vokalas), Nora Petročenko (mecosopranas), Rima Chačaturian (fortepijonas). Dirigentas Erikas Westbergas (Švedija) KONCERTŲ SALĖ PIANO.LT 7 d. 19 val. Koncertas “Barokas be perukų”.

Dalyvauja Karolina Glinskaitė (sopranas), Silvija Pankūnatė (vokalas) ir Vytis Smolskas (fortepijonas) MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK CLUB” 7 d. 19 val. Gyvo garso muzikinė išpažintis “Kartokite: myliu” 9 d. 19 val. Koncertuoja Rusijos roko grupė “Orkestras” su Svetlana Surganova VILNIAUS PRAMOGŲ ARENA 7 d. 19 val. Koncertuoja grupė “Gregorian” 8 d. 20 val. Koncertuoja grupė “Mašina Vremeni” KLUBAS “BRODVĖJUS” 8 d. 20 val. Česlovo Gabalio ir grupės “Pelenai” koncertas

KAUNAS

KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 6 d. 18 val. Mažojoje salėje. Kamerinės muzikos vakaras. Dalyvauja Ieva Pranskutė (smuikas, Austrija) ir Inga Vyšniauskaitė (fortepijonas, Austrija) 8 d. 18 val. Koncertas “Barokas be perukų”. Daly-

17

ŠIAULIAI KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 7 d. 18 val. “Moteris Saulė 2012” rinkimai ir gyvo garso koncertas “Hit paradas” ŠIAULIŲ ARENA 8 d. 19 val. Stasio Povilaičio jubiliejinis koncertas “50 metų scenoje” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 7 d. 18 val. Pauliaus Stalionio koncertas “20 metų kūrybiniam kely” 8 d. 17 val. “Santarvės” vidurinės mokyklos šokių būrelio “Peremenka” 10 metų jubiliejaus koncertas ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ SKYRIUS 8 d. 18.30 val. Šventinis koncertas “Pasveikinta būk, Lietuva”. Dalyvauja Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių ansamblis “Kalatinis” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUS 8 d. 18 val. Koncertas “Lyg upės tekėjimas lėtas”.

Dalyvauja Kelmės rajono Mockaičių liaudiškos muzikos kapela ir Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriaus kapela “Rėkyva”

PANEVĖŽYS M.Rysanovas kovo 6 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. vauja Karolina Glinskaitė (sopranas), Silvija Pankūnaitė (vokalas) ir Vytis Smolskas (fortepijonas) KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 6 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą 8 d. 18 val. Ovidijaus Vyšniausko ir grupės koncertas KAUNO “ŽALGIRIO” ARENA 8 d. 20 val. Laimos Vaikulės ir Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas M.K.ČIURLIONIO NAMAI 7 d. 17 val. Česlovo Stonio kompozicija “Amžinai, amžinai neramus” (Paulius Širvys - eilėse, dainose, prisiminimuose). Dalyvauja Česlovas Stonys (aktorius), Saulius Sipaitis (aktorius) ir Pranas Zaremba (operos solistas).

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 7 d. 18 val. Koncertuoja styginių kvartetas “ArtVio”, Indrė Baikštytė (fortepijonas) ir Aistė Bružaitė (kanklės) KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 8 d. 18 val. Ansamblio “Jonis” šventinis koncertas “Tavo širdies šypsena” KLAIPĖDOS “ŠVYTURIO” ARENA 7 d. 19 val. Miuziklas “Muzikos garsai” 8 d. 20 val. Koncertuoja grupė “Gregorian” KLAIPĖDOS ETNOKULTŪROS CENTRAS 8 d. 17 val. Tradicinių giedojimų vakaras “Krikštu nuplauti”

PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 8 d. 18 val. Muzikinis teatralizuotas projektas “Čigonų baronas” 8 d. 18 val. Renginių salėje. Vakaronė “Pasveikinkim moteris”. Dalyvauja Irena Ulvydaitė ir grupė “Vaivoras” PANEVĖŽIO “CIDO” ARENA 8 d. 19 val. Gyčio Paškevičiaus koncertas, skirtas Tarptautinei moters dienai

PALANGA

MUZIKOS KLUBAS “VANDENIS” 8 d. 21 val. Koncertuoja vyrų vokalinė grupė “Quorum”

DRUSKININKAI

“DRUSKININKŲ KOLONADA” 8 d. 21 val. Koncertas “Pasikalbėkime apie meilę...”

UTENA

UTENOS DAUGIAFUNKCINIS SPORTO KOMPLEKSAS 7 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą

KAUNAS KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Alvydo Lukio retrospektyvinė paroda “Žingsniai”.

Veiks iki kovo 17 d.

A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės paroda “4Istorijos”. Veiks iki kovo 24 d.

GALERIJA “AUKSO PJŪVIS” Rimvydo Jankausko-Kampo ir Rolando Karaliaus tapybos paroda, tęsianti jau trečius metus vykdomą projektą - parodų ciklą “Duetai”. Veiks iki kovo 22 d. Živilės Navikaitės stiklo papuošalų paroda “Angelų medžioklė”. Veiks iki kovo 15 d.

GALERIJA “KAUNO LANGAS” Sauliaus Treinio juvelyrikos paroda “Organiška”.

Veiks iki kovo 12 d.

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Kazimiero Žoromskio (1913-2004) paroda “Spalvos virpėjimas”. Veiks iki kovo 31 d.

Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicija KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA, KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA, “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS Kauno dailininkų klubų “Sfinksas” ir “Meno sparnai” dailės darbų paroda “Atgimimas”. Veiks iki kovo 16 d.

NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRAS Vytauto Pletkaus fotografijų paroda “Tiltai”. Veiks iki kovo 18 d.

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS GALERIJA Personalinė Evaldo Bernoto piešinio bei metalo plastikos paroda “Kalbantys daiktai”. Veiks iki kovo 31 d.

KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS Atrankinė paroda į Jaunųjų Europos kūrėjų 2013/2015 metų bienalę. Veiks iki kovo 24 d.

Paroda “JCE laureatai 2012”. Veiks iki kovo 24 d.

Adolfo Meko (1925-2011) gyvenimo ir kūrybos retrospektyva. Veiks iki kovo 24 d.

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Stanislovo Žvirgždo fotografijų paroda “Lietuviški peizažai”. Veiks iki kovo 11 d.

Xaviero Gregoire (Paryžius) grafikos kūrinių paroda. Veiks iki kovo 11 d.

Vytenio Rimkaus satyrinių sienlaikraščių paroda “Sienlaikraščių epocha”. Veiks iki kovo 11 d. ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUS Simono Daukanto gimnazijos moksleivių kūrybos darbų paroda “Buvau, esu ir būsiu čia”.

Veiks iki kovo 12 d.

LAIPTŲ GALERIJA Mindaugo Šnipo skulptūrų paroda. Veiks iki kovo 14 d.

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO DAILĖS GALERIJA “Start Art” grupės (Islandija) paroda “Cronnotopologija”. Veiks iki kovo 10 d.

GALERIJA XX Dianos Rudokienės tapybos paroda “Tapatybė”.

Veiks iki kovo 6 d.

FOTOGRAFIJOS GALERIJA Aleksandros Soldotovos fotografijų paroda “Erdvės struktūra”. Veiks iki kovo 17 d.

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn. 12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 124 Lt 247 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526 ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200 GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569 KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150 KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61 LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375 N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

VILNIUS

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704 T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522 Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

18

2013 03 06 Lietuvos žinios

TV programos

TREČIADIENIS 6 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Stilius”. Namai 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Teisė žinoti” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Teisė žinoti”.

Laidos tęsinys 22.15 “Ugnies tramdytojai” 22.45 “Pergalės kaina” 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Šnipai” N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40 “Kriminalistai” (k.) N-7 11.40 “Nuo... Iki...” (k.)

12.55 “iKarli” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Nerami tarnyba” N-7 15.00 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 16.00 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Diagnozė: valdžia” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Trileris “Užšalę” N-14 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Choras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Prieš srovę” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija

17.40 “Simpsonai” 18.10 “Be komentarų” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Motina ir sūnus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Daktaras Hausas” 23.05 “CSI Majamis” 0.05 “Daktaras Hausas” 1.05 “Firma” 2.00 “Liudininkai” 2.45 “Vilfredas”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Užkalnio 5” (k.) N-7 9.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Jūrų velniai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Komikų klubas” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Taip. Ne” 21.30 “Sąmokslo teorija” N-7 22.30 “Mentai” N-7 23.30 “Jūrų velniai” (k.) N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” N-7 10.00 “Vaiperis” N7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys patruliai” 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo f. “Gili žydra jūra” N-14 23.05 Veiksmo f. “Ašmenys” N-14

LRT kultūra 8.00 “Tara Dankan” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Dok. f. “Tikra istorija.

Tėvynės beieškant” (k.) 12.00 Dok. f. “Tikra istorija.

Raudonasis baronas” (k.) 12.30 “Dar širdyje - ne sutema” (k.) 13.05 Vienas eilėraštis 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Lyderiai” 15.00 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. M.Teodorakio baleto “Graikas Zorba” fragmentai (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)

18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Girių horizontai” 18.45 “Emigrantai” 19.30 Rašytojo Henriko Čigriejaus 80-mečiui. “Brydė. Rašytojas H.A.Čigriejus” 20.00 “Vilniaus knygų mugė 2012”.

H.A.Čigriejus 20.45 “Pagauk kampą” 21.10 “Atžalos” 22.00 “Savęs link”. Mineralų ir akmenų energetika 22.30 Komiškas vesternas “Japoniškas vesternas” N-14 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 1.45 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Pamėgtos dainos. Virgilijus Noreika ir Robertino Loreti

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Topmodeliai” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga” 21.35

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Mama” - 11.15, 13.30, 15.45, 18.15, 20.45 val. “Šalutinis poveikis” - 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 15.30, 18.30, 21 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 13.45, 18 val.

“Sniego karalienė” - 10.45, 16 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11.45 val.

“Aukšta klasė” - 17.45 val.

“Saugus prieglobstis” - 11.30, 14, 16.30, 19.15, 21.40 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 16.15, 18.45, 21.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11, 15.15, 19.45 val.

“Gimę mylėti” - 20.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 13, 17.30, 21.50 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45 val.

“Ana Karenina” - 15, 20.15 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 12.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Ką išdarinėja vyrai” - 14.15, 19.30, 22 val. “Šalutinis poveikis” - 12.30, 15.20, 18.20, 20.45 val.

“7 dienos Havanoje” - 18.40 val.

PASAKA “Medžioklė” - 19.30 val.

“7 dienos Havanoje” - 20 val.

“Kasdieną vis pirmyn į šviesą” - 18 val.

“Gulbė” - 21 val.

“Gimusios kentėti” - 17.30 val.

OZO KINO SALĖ “Narcizas” - 18 val.

“Bandymas išsiaiškinti” - 16 val.

“Meninykai” - 17 val.

MULTIKINO “Saugus prieglobstis” - 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Šalutinis poveikis” - 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Mama” - 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 16, 18, 20, 22 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11, 13, 15, 16.30 val.

“Sniego karalienė” - 10, 12, 14 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 17.45, 19.45, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 10.30, 13 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 15.45 val.

“Valentinas vienas” - 17.15, 19.30, 21.45 val.

“Ana Karenina” - 18.30 val.

“Ištrūkęs Džango” - 15 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.15, 12.45 val.

KAUNAS CINAMON “Mama” - 13.05, 15.15, 17.30, 19.45, 22 val. “Šalutinis poveikis” - 21.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 20.45, 22.15 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 10.45, 12.45, 15 val.

“Mama” - 12, 14.30, 16.45, 19.10, 21.40 val.

“Hičkokas” - 19.20 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 13.40, 18 val.

“Sniego karalienė” - 11.20, 16 val.

“Aukšta klasė” - 21.15 val.

“Saugus prieglobstis” - 11.40, 16.45, 18.40, 21.20 val.

“Linkolnas” - 15.10, 18.10, 21.40 val.

“Gimę mylėti” - 20.15 val.

“Valentinas vienas” - 11.20, 13.40, 16, 18.40, 21.20 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.50, 16.40, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.20, 15.40 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 14.10, 19 val.

“Ana Karenina” - 16.20, 21 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.45 val.

“Pi gyvenimas” - 15.15 val.

“Vargdieniai” - 18 val.

“Argo” - 15.30, 18.15 val.

SKALVIJA “Saulutės” - 21.10 val.

“Faktas” - 17 val.

Lietuvos ryto TV 6.40 Programa 6.44 TV parduotuvė 7.00 “Reporteris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Super L.T.” N7 9.30 “Namų daktaras” 10.05 “Kas tu toks?”

11.00 “Merdoko paslaptys” N-7 12.00 “Reporteris” 12.55 “Išdurtukai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Moterys, karas ir taika. Bosnija” 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Moterys, karas ir taika. Bosnija” tęsinys 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Nuoga tiesa” 19.45 Dok. f. “Kaip užauginti planetą. Gėlių galia”. 2 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Nuoga tiesa” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Meilė ir šokiai” 9.00 Drama “Emos laimė” N-7 11.00 Trileris “Melori Kein. Prarasta kontrolė” N-7 13.00 Drama “Saulėlydis” N-7 15.00 Komedija “Kur tas Fredas?” 17.00 Drama “Tarp dviejų mylimųjų” N-7 19.00 Drama “Apokalipto” N-7 21.15 Komedija “Skaistuolė amerikietė” N-14 23.00 Komedija “Gamtos keistenybės” N-14 1.00 Drama “Daktaro Parnaso Fantazariumas”

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Pelagėja ir baltasd buldogas” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva. 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Princesė ir elgeta” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.15 Tiesioginis eteris 19.20 “Vargšai giminaičiai” 21.05 “Karštais pėdsakais” 22.05 “Negyvėlių kalno paslaptis”

23.50 “Pelagėja ir baltas buldogas” 0.45 Žinios+ 1.00 Vaid. f. “Teta Marusia”. 2 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.45 Motosportas. Nascar 500 mylių lenktynių apžvalga 11.45 Krepšinis. Eurolyga. “Unicaja” “Žalgiris” 13.35 Tenisas. Duty Free čempionato finalas. Dubajus 16.25 Tenisas. Akapulko turnyro apžvalga 17.25 “Futbol Mundial” žurnalas 17.55 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Borussia” - “Shakhtar” 19.45 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Manchester United” - “Real Madrid” 21.35 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. PSG - “Valencia”. Tiesioginė transliacija 23.40 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Juventus” “Celtic” 1.30 Futbolas. UEFA Čempionų lygos dienos apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Statybos Baku mieste 13.35 Greiti ir triukšmingi 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia?

20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Aukso karštligė 22.00 Narai, ieškantys aukso 23.00 Džiunglių auksas 0.00 Mirtinas laimikis 1.00 Kardžuvių žūklė

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 “Maserati” automobilių gamykla 11.00 Apleistas pensionatas 11.30 Senas popieriaus fabrikas 12.00 Automobilių dalys 13.00 Grobuonių kovos laukas 14.00 Arkties baltieji lokiai 15.00 Apleistas pensionatas 15.30 Senas popieriaus fabrikas 16.00 Senų automobilių dalys 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 “Ferrari” automobiliai 19.00 Pasaulio pabaigos belaukiant.

Gėris nugalės 20.00 Draudimai. Pakeista lytis 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 23.00 Draudimai. Pakeista lytis 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Teatras

Kinas VILNIUS

UEFA Čempionų lygos rungtynės. “Juventus” - “Celtis FC”. Tiesioginė transliacija 23.40 Europos pokerio turas 1.10 “Kastlas” 1.40 “6 kadrai” 2.00 “CSI Majamis” 2.50 “Paslapčių namai”

“Sniego karalienė” - 12.15, 14.30, 16.25, 18 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 12, 18.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 16.30, 20 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.30 val.

“Ana Karenina” - 15.30 val.

“Valentinas vienas” - 14.15, 17, 18.30, 19.15, 21.30 val.

“Tyli naktis” - 13.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.55 val.

FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai” - 17, 19, 21.45 val.

“Mama” - 11.30, 13.45, 16, 18.30, 20.45 val. “Šalutinis poveikis” - 14.45, 19.15, 21.30 val.

“Hičkokas” - 18.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 17.50 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 14.15, 16.45 val.

“Sniego karalienė” - 10.45 val.

“Aukšta klasė” - 15.45 val.

“Saugus prieglobstis” - 11, 13.30, 16.15, 18.40, 21 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.30, 20.15 val.

“Linkolnas” - 12.45, 21.15 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30 val.

“Ana Karenina” - 11.45 val.

“Valentinas vienas” - 13, 15.15, 18, 20.30 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai” - 12, 14.15, 16.30, 19, 21 val.

“Mama” - 14.30, 16.45, 19.15, 21.30 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.

“Sniego karalienė” - 12.30, 17 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 10.30 val.

“Aukšta klasė” - 10.45, 21.15 val.

“Saugus prieglobstis” - 21.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 13 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 16.10, 18.15, 20.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 18.45 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 16 val.

“Valentinas vienas” - 11.30, 13.45, 15.30, 18, 20.45 val.

“Ana Karenina” - 13.15, 18.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai?” - 11.45, 14.15, 16.30, 18.50, 21.30 val. “Šalutinis poveikis” - 13.40, 16, 18.30, 21 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 12.30, 14.45 val.

“Sniego karalienė” - 10.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 15.15 val.

“Valentinas vienas” - 12.45, 16.45, 19.15, 21.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.45, 18.15, 20.30 val.

“Ana Karenina” - 18 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.15 val.

“Skrydis” - 20.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Žuviukas Nemo” (3D) - 10 val.

“Valentinas vienas” - 15.10, 17 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 13.35 val.

“Sniego karalienė” - 12 val.

“Saugus prieglobstis” - 19 val. “Šalutinis poveikis” - 21.10 val.

I SALĖ

“Legendos susivienija” - 11 val.

“Pi gyvenimas” - 15.30 val.

“Skrydis” - 13, 18 val.

“Taikinys Nr. 1” - 20.30 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Ką išdarinėja vyrai” - 16.10, 18.40, 21.10 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 12.20, 14.30 val.

“Valentinas vienas” - 14, 16.40, 19.10, 21.40 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.20, 18.20, 20.40 val.

“Ana Karenina” - 15.30 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 7 d. 18.30 val. “Karmen” 8 d. 18.30 val. “Romeo ir Džuljeta” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 6 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Bunkeris” 7 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Meistras ir Margarita” JAUNIMO TEATRAS 7 d. 18 val. “Patriotai” 8 d. 18 val. “Kapinių klubas” Salė 99

6 d. 19 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę” 7 d. 18 val. ir 8 d. 12 val. Rūtos salėje. “Jah” 8 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 6 d. 18 val. “Liučija di Lamermur” 7 d. 18 val. “Grafaitė Marica” 8 d. 18 val. “Notrdamo legenda” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 7 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” 8 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis” KAUNO TEATRO KLUBAS 6 d. 19 val. “Pjesė prarastam balsui” 8 d. 19 val. “Brendžio trims!”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 7 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 8 d. 18.30 val. Koncertas “Moterų dainos”.

Dalyvauja solistė Dalia Kužmarskytė KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 6 d. 19 val. Rusijos teatro ir kino žvaigždės.

“Valentinų diena” 7 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Aš laukiu tavęs, mielasis” 6 d. 18 val. “Jis ir Ji” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 6 d. 19 val. “Idioteatras”. “Boing-Boing” 8 d. 18 val. “Ana Karenina” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 6 d. 18.30 val. “Belaukiant Godo” 7 d. 18.30 val. “Madagaskaras” 8 d. 18.30 val. “Damos vizitas” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 7 d. 18.30 val. “Teiresijo krūtys” 8 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras” Mažoji salė 9 d. 14 val. “Raudonkepurė” KEISTUOLIŲ TEATRAS 6 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai” 7 d. 19 val. “Mašininkai”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS

8 d. 18 val. “Skerdynių dievas”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 8 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Visi žmonės katinai” TEATRAS “MENAS” 8 d. 18 val. “Persona” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 8 d. 18 val. Grupės “El Fuego” ir Panevėžio muzikinio teatro simfoninio orkestro koncertas “Žodžiai gyvenimui...”

VILKAVIŠKIS VILKAVIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 8 d. 19 val. “Pinokio kronikos” MENŲ SPAUSTUVĖ 6 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”.

“Pabėgimas į Akropolį” 7 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Sibilė” 8 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Nutolę toliai” 8 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis “Degam”. “Tetos” RAGANIUKĖS TEATRAS “DOMINO” TEATRAS 6 d. 19 val. “Mano žmonos vyras” 7 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa” 8 d. 19 val. “Žirklės” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 8 d. 18.30 val. “Pasaulio virtuvė” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 6 ir 7 d. 19 val. OKT studijoje. “Nuosprendis metamorfozė”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 6 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata”

6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

ROKIŠKIS ROKIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 6 d. 15 val. Juozo Miltinio dramos teatras.

“Anė iš Žaliastogių”

NAUJOJI AKMENĖ NAUJOSIOS AKMENĖS KULTŪROS CENTRAS 6 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Viskas apie vyrus”

2013 03 06 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:00 leidžiasi 18:02 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+7 Oslas

Trečioji delčios diena

Delčia III 04

Jaunatis III 12

Priešpilnis III 19

+1 Helsinkis

+3

Stokholmas

Pilnatis III 27

+2

Dublinas +7 +11 Londonas

+3 -3

Šiauliai

+4 -3

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma.

Temperatūra dieną 3-5 laipsniai šilumos.

Bordo

Ukmergė +4 -4

Kaunas VILNIUS

+17 +4 -4

+14 Amsterdamas

+18

0

Lisabona

Alytus Druskininkai

+4 -4

+14 Madridas

+16 Barselona

+6 Ryga

+7 Kopenhaga

+15 Paryžius

Kėdainiai +5

+5 Sankt Peterburgas

Talinas

11:02

Palanga

19

Vilnius Minskas +11 +4 Varšuva +7

+11

Berlynas +10 Praha

+15 Miunchenas

+11 Nica

+13 Roma

-1 Maskva

+4

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +14 +14 +13 Bukareštas Varna Dubrovnikas +14 Sofija +17

+18

Stambulas +11

Malaga Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį 4-7 laipsniai šalčio, dieną 1-2 laipsniai šilumos.

+12

Alžyras +18

65-oji metų diena. Kovo šeštoji, trečiadienis, trečioji 10-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 300 dienų.

Vardadienį šiandien švenčia: Gerasimas, Norvilas, Raminta, Rožė.

Geros dienos!

Tunisas +24

Atėnai

+13 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Žuvys 02 21 - 03 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 18 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Kovo 5 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Teks įvertinti savo darbus. Šiandien kaip niekad turite jėgų naujiems projektams rengti ir įgyvendinti. Nesipriešinkite, jei kas nors pateiks pasiūlymą.

Jautis. Užgriuvusi rutina jums atima ūpą ieškoti ko nors naujo.

Tačiau be reikalo. Imkitės naujų projektų, laisvalaikio praleidimo būdų, tada diena taps nenuspėjama.

Dvyniai. Ši diena tinkama vesti derybas, atlikti įvairius darbus, susijusius su higiena, grožio puoselėjimu. Neskubėkite, laikykitės įprastų normų, taisyklių.

Vėžys. Sunkiai dirbote, tačiau jau šiandien pradėsite matyti savo darbo vaisius. Jei pervargote, išvykite pailsėti, pradėkite daugiau vaikščioti gryname ore, sportuoti.

Liūtas. Jūsų veikloje puikiai derės lankstumas ir branda, todėl pasieksite puikių rezultatų. Pavyks neįsivelti į nereikšmingus konfliktus, padarysite gerą įspūdį.

Mergelė. Šiandien prisiminsite, ką reiškia dirbti komandoje.

Nors darbas su kitu žmogumi iššūkis jums, tačiau to jums ir reikia. Svarbiausia - neskubėti ir išklausyti.

Svarstyklės. Aktyvi, kupina energijos diena, tačiau sunkiai seksis atlikti darbus iki galo. Palaukite vakaro, nes šis metas bus kur kas palankesnis imtis naujų darbų.

Skorpionas. Imkitės tik to, kas nuo jūsų priklauso. Nesiplėšykite, nepersistenkite žadėti, prašyti, duoti. Geriau neturėti jokių susitarimų su įtakingais asmenimis. Šaulys. Diena bus aktyvi - užsiimsite tais dalykais, kuriuos mėgstate. Pasiseks išvengti įvairių nemalonumų. Jei turite galimybių - pasistenkite grąžinti skolas.

Ožiaragis. Nesivelkite į intrigas ir konfliktus - galite įgyti klastingų priešų. Jei būsite diplomatiškas, daugiau pasieksite. Galimos apmaudžios klaidos darbe.

Vandenis. Derėtų vengti grandiozinių planų - ne viskas klostysis šiandien taip, kaip norite. Jei kils nesusipratimų darbe, nesugalvokite aiškintis santykių. Žuvys. Sėkmės paslaptis - pusiausvyra ir saikas. Tačiau jūs ieškosite teisingumo bet kokia kaina. Pažeidę visuomenėje įprastas bendravimo normas, gausite stiprų atkirtį.

20

2013 03 06 Lietuvos žinios

Margumynai

Serialas apie Napoleoną

Nusikaltėlį perdavė Betmenas

Stevenas Spielbergas pabaigs tai, ką pradėjo jo dievukas.

Ir jau ne pirmą kartą.

Garsus amerikiečių režisierius S.Spielbergas, ką tik išleidęs į ekranus “Oskarą” pelniusį istorinį filmą “Linkolnas”, jau ėmėsi kurti televizijos miniserialą apie prancūzų imperatorių Napoleoną pagal Stanley Kubricko scenarijų, parašytą 1961 metais. S.Spielbergas pranešė, kad dabar drauge su 1999 metais mirusio brito šeimos nariais dirba prie projekto.

Regis, S.Spielbergas mėgsta S.Kubricko scenarijus, nes jų imasi ne pirmą kartą. 2001 metais jis susuko filmą “Dirbtinis protas”, S.Kubricko sumanytą dar aštuntąjį dešimtmetį.

S.Spielbergas išplėtojo scenarijų, o paskui sėdo į režisieriaus kėdę. Kai S.Kubrickas pats norėjo kurti filmą apie Napoleoną, buvo numatyta jį filmuoti Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Rumunijoje. Projektas tapo per brangus ir buvo uždarytas.

Tuomet S.Kubrickas sukūrė filmą “Baris Lindonas” (1975 m.), kurio veiksmas vyksta likus 15 metų iki Napoleono karų.

S.Kubrickas daugybę metų kruopščiai tyrinėjo prancūzų imperatoriaus gyvenimą. “Napoleonas” yra garsiausias jo taip ir nepastatytas filmas. S.Spielbergas visuomet be galo žavėjosi S.Kubricku ir laikė jį didžiausiu meistru. Amerikiečių režisieriaus manymu, pasitarnauti S.Kubrickui ir pratęsti jo darbą yra didelė garbė.

•

Anglijoje nusikaltėlius gaudo Betmenas. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Betmeno kostiumą dėvintis vyras vidury nakties įžengė į nuovadą Didžiojoje Britanijoje ir pareiškė pareigūnams: “Šitą sučiupau jums!” Ir perdavė nusikaltėlį.

S.Spielbergas užbaigs S.Kubricko darbą. / AFP/Scanpix nuotrauka

Biskvitas meta svorį

Anglijos šiaurinės Vakarų Jorkšyro grafystės policija suglumo, kai mįslingas kovotojas su nusikalstamumu paryčiais pristatė įtariamąjį į nuovadą Bradfordo mieste. Kruopščiai pasiūtą komiksų herojaus kostiumą, įskaitant kepurę su šikšnosparnio ausytėmis, dėvintis vyras tuojau pat dingo naktyje - kovoti su nusikalstamumu Bradforde, kaip nurodė Vakarų Jorkšyro policija.

Pareigūnai paviešino vaizdo kamerų įrašą, kuriame matomas kresno sudėjimo kaukėtas vyras, įžengiantis į policijos skyrių, vedinas įtariamuoju. Šis buvo ieškomas dėl kelių nusikaltimų, jam pateikti kaltinimai dėl vogtų

daiktų laikymo ir sukčiavimo. 27 metų vyras stos prieš teismą.

Policija nurodė, kad asmuo, atvedęs ieškomą vyrą, vilkėjo visą Betmeno kostiumą, tačiau jo tapatybė lieka nežinoma. Įvykį policija aprašė savo “Facebook” svetainėje. Socialiniuose tinkluose bematant užvirė diskusijos.

Kai kurie kėlė prielaidą, kad mįslingas kovotojas su nusikalstamumu tikriausiai pažinojo įtariamąjį, nes atvestasis menkai tesipriešino.

Naujasis Bradfordo didvyris - ne pirmasis žmogus, mėginęs įsikūnyti į Betmeno vaidmenį. Pernai spalį Betmeno kostiumą vilkintis asmuo atsisakė pasitraukti nuo policininkų, kurie ieškojo iš eismo įvykio vietos pabėgusio vairuotojo. Markui Wayne’ui Williamsui jau anksčiau buvo skirtas šešių mėnesių bandomasis laikotarpis, kai policija gavo pranešimą, jog Betmenu persirengęs vyras užsiropštė ant vienos bendrovės pastato stogo Mičigane.

•

Trijų aukštų varveklis Kanados Saskatūno miesto komunalinės tarnybos turėjo šalinti nuo gyvenamojo namo trijų aukštų dydžio varveklį.

Varveklis gyventojams jau kėlė siaubą. Darbininkai turėjo nupjauti storą ledą pjūklu ir net kelis kartus keisti jo ašmenis. Varveklio pašalinimas namo savininkui atsiėjo kelis tūkstančius dolerių. Šeimininkui reikėjo anksčiau pasirūpinti, kad varveklis neužaugtų toks didelis. Darinys jau prieš kurį laiką patraukė net žiniasklaidos dėmesį. Rašyta, kad varveklis gali ne tik apgriauti namą, bet ir sužaloti žmones. Šis milžinas tapo populiarus ir internete, buvo atidaryta jo paskyra. Galiausiai

Biskvitas sveria 16 kilogramų - tiek, kiek keturmetis vaikas. Bet jis yra ne žmogus ir net ne pyragas, o katinas, gyvenantis vienoje JAV gyvūnų prieglaudoje, kuri ieško storuliui šeimininko. Tai turėtų būti žmogus, kuris ne tik mylėtų katiną, bet ir būtų tokios tvirtos valios, kad priverstų jį laikytis dietos. Atsispirti katinui ir neatsidurti jam po padu pajėgia toli gražu ne kiekvienas. Dažniausiai katinai yra tikrieji žmogaus šeimininkai, o ne priešingai. Tai žino visi kačių mylėtojai. Šiaip ar taip, Biskvitas, pustrečio karto didesnis už normalų katiną, turi numesti svorio.

Ankstesnė Biskvito šeimininkė buvo neįgali ir lepino katiną įvai-

varveklis “parašė” savo paskutinę žinutę, kai Saskatūno valdžia davė namo

šeimininkui parą, kad šis iškviestų tarnybas ir ledą nupjautų.

•

Maskva - milijardierių miestas

Biskvitas sveria tiek, kiek keturmetis vaikas. / AP nuotrauka

Amerikos prieglaudoje gyvena katinas, kone tris kartus didesnis už įprastą.

Didžiulis varveklis susidarė prie vieno namo Kanadoje. / cbc.ca nuotrauka

riausiais skanėstais. Dabar vargšelis per dieną gauna tik vieną puodelį dietinio maisto.

Biskvitas atsidūrė prieglaudoje prieš metus, kai šeimininkė nebegalėjo juo pasirūpinti.

Per tą laiką katinas gerokai atsigavo. Iš pradžių jis tegalėjo žengti vos kelis žingsnelius, toks didelis ir storas buvo. Dabar Biskvitas kur kas energingesnis.

“Aną dieną užėjau į savo kabinetą, o jis tupėjo ant kėdės. Taigi užšoko gana aukštai”, - džiaugėsi storulio laimėjimais prieglaudos vadovė Teresa Gilley. Ji nekaltina ankstesnės šeimininkės dėl šitokio katino nutukimo. Tiesiog žmonės turi žinoti, kad be saiko lepindami savo keturkojus gali jiems pakenkti.

Maskvoje gyvena daugiau milijardierių nei bet kuriame kitame pasaulio mieste.

UPI, AP, “The Daily Mail”, AFP, BNS, LŽ

Didžiausiuose turtuose iš Rusijos milijardierių maudosi A.Usmanovas.

Rusijos sostinėje gyvena 76 milijardieriai, Niujorke jų tik 70, Honkonge - 54, Pekine - 41, Londone - 40.

•

Taip teigiama remiantis Kinijos leidybos grupės “Hurun Report” paskelbtu turtuolių sąrašu.

Ir vis dėlto pats turtingiausias planetos žmogus - telekomunikacijų magnatas Carlosas Slimas, kurio turtas vertinamas 66 mlrd. dolerių, - gyvena ne Maskvoje, o Meksike.

Nė vienas milijardierius maskvietis nepakliūva į turtingiausių pasaulio žmonių dešimtuką. Turtingiausiu Maskvos gyventoju laikomas plieno magnatas Ališeris Usmanovas, jo kapitalas - 19 mlrd. dolerių. Antrąją vietą Rusijoje užima energetikos ir metalurgijos srityje turtus susikrovęs Viktoras Vekselbergas - jis turi 18 mlrd. dolerių.

Vidutinis milijardierių amžius - 63 metai. Jauniausias visame sąraše - 28 metų “Facebook” įkūrėjas Markas Zuckerbergas, jo turtas siekia 17 mlrd. dolerių.

•