2013 m. kovo 7 d. / Ketvirtadienis / Nr. 54 ( 13 479 )

Kaina

2013 m. kovo 7 d. / Ketvirtadienis / Nr. 54 (13 479)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KULTŪRA

DIENOS TEMOS

Statyba deguto šaukštas BVP katile

Kiekvienas varpo dūžis lyg malda 13p.

Sporto pramogų nori ir uteniškiai 14p.

9p.

www.lzinios.lt

Žaidimas

kamuoliukais Valdančiųjų ketinimai revizuoti pensijų reformą piktina opoziciją.

Premjerui kilo abejonių, ar prieš tris mėnesius įteisintos nuostatos bus pakeliamos biudžetui.

3p.

Kauno “Žalgirio” krepšininkai iškovojo pergalę Ispanijoje ir išsaugojo viltis patekti į 14p.

Eurolygos ketvirtfinalį

UŽSIENIS

Venesuela rauda savo prezidento

DENISAS NIKITENKA

Netrukus didžiausiame krašto kurorte vyks keista ceremonija: verslininkai iš nepermatomos dėžės trauks kamuoliukus.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Baimindamasi verslininkų apgulties Palangos valdžia sugalvojo originalų būdą rengti kamuoliukų loterijas. Šis loteriją primenantis ir jau antrus metus artėjant naujam vasaros sezonui rengiamas ritualas - tai verslininkų varžytuvės dėl oficialių leidimų prekiauti ir teikti paslaugas viešosiose Palangos savivaldybės vietose. For-

tūna nusišypso tam verslininkui, kuris ištraukia laimingą kamuoliuką.

Loterijos pradėtos rengti tada, kai grupei Seimo narių inicijuojant ir teismas nusprendė, kad aukcionų dėl prekybos leidimų įsigijimo reng-

ti negalima. Į parlamentarus kreipėsi buvusia Palangos valdžios nustatyta tvarka nepatenkinti kai kurie verslininkai, įtardami suinteresuotų verslo grupių protegavimą.

5p.

J.Neverovičiaus darbotvarkę koreguoja šeima Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius priverstas į savo vizitų maršrutus įtraukti Varšuvos kryptį. Lenkijos sostinėje kol kas gyvena jo žmona su vaikais.

Šią savaitę vizito į Briuselį išvykęs energetikos ministras J.Neverovičius oficialius susitikimus baigs penktadienį. Panagrinėjus šio Vyriausybės nario darbotvarkes darosi akivaizdu, kad vizitai savaitės pabaigoje jau tampa įprasta jo veiklos praktika. Energetikos ministerijoje kalbama, kad taip

Mirus Hugo Chavezui Venesuelos vargšai neteko gynėjo, o jo sąjungininkai Lotynų Amerikoje - injekcijų iš pigios naftos. Kokia linkme dabar pasuks Venesuela neaišku, tačiau greičiausiai šalis verčia naują savo istorijos puslapį.

H.Chavezas, 14 metų buvęs Venesuelos prezidentu, mirė po ilgos kovos su vėžiu. Ši žinia nutraukė mėnesius trukusias spėliones dėl H.Chavezo sveikatos, kurią visą tą laiką gaubė paslaptis ir gandai.

Venesueloje paskelbtas savaitės nacionalinis gedulas. Populiarus, bet prieštaringas lyderis 2012 metais laimėjo ketvirtą prezidento kadenciją, bet dėl ligos nebuvo prisaikdintas.

7p.

ORAI

planuojamos išvykos leidžia J.Neverovičiui dažniau užsukti į Varšuvą.

Energetikos ministro vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė LŽ teigė, jog ministerijos vadovas, per kelis darbo mėnesius vykęs į 7 užsienio vizitus, tik kartą namo grįžo per Varšuvą.

3p.

Mažai debesuota, be kritulių.

Temperatūra dieną 1-4 laipsniai šilumos.

19p.

2

2013 03 07 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Trumpai

Nedidelių darbų prasmė RAMŪNAS TERLECKAS

Regis, praėjusių metų pabaigoje su malonumu perskaičiau meno kritiko Vaido Jauniškio pamąstymus apie viešojo transporto stotelių pavadinimų ir kultūros sąsają Lietuvos miestuose.

Iki tol niekada nebuvau susimąstęs, kodėl Vilniuje, Konstitucijos prospekte, nė su žiburiu nerasi Nacionalinės dailės galerijos stotelės, arba kodėl nėra stotelės Gedimino pilis, o Kaune norėdamas pamatyti Prisikėlimo bažnyčią turi žinoti, kad privalai išlipti Aukštaičių gatvėje. Tuo metu Paryžiuje, Romoje, kituose Europos miestuose visi svarbesni kultūros objektai siejami su viešojo transporto stotelių pavadinimais.

Galbūt tai smulkmenos, ir bet kuris savivaldybės tarnautojas suras šimtus argumentų, kodėl yra taip, o ne kitaip, tačiau jos atspindi mūsų mentalitetą. Istorijos ir kultūros vietos nėra mūsų sąmonės prioritetai.

Esu girdėjęs, kad įvairios iniciatyvos įamžinti kokį nors įvykį ar Lietuvai svarbaus žmogaus atmini-

mą irgi sunkiai suranda vietą, bent jau sostinėje. Gal todėl retas žino, kur yra Džocharo Dudajevo skveras ar aikštė, pavadinta Andrejaus Sacharovo vardu. Gal dėl to neverta stebėtis, gal gražesni Vilniaus skvereliai taupomi dar svarbesnių žmonių atminimui įamžinti, o galbūt tiesiog paliekami būsimiems dangoraižiams augti.

Praėjusią vasarą su šeima nusprendėme šeštadienį praleisti Kaune, aplankyti Prisikėlimo bažnyčią, pasivaikščioti Laisvės alėja, užsukti į Karo, Nacionalinį M.K.Čiurlionio muziejus. Buvusi laikinoji sostinė nuo bažnyčios stogo atrodo įspūdingai. Gal per ilgai grožėjomės atsivėrusiu vaizdu, gal per ilgai slėpėmės nuo lietaus kavinėje, tačiau pasiekę ir Karo, ir M.K.Čiurlionio muziejus galėjome tik pabučiuoti durų rankeną. Priežastis paprasta - šie muziejai, kaip ir dauguma Kaune, dirba nuo 11 iki 17 valandos. Tikrai nenorėčiau nei mokyti, nei priekaištauti, bet keista, kad bene patys didžiausi miesto traukos objektai spynas rakina vos sulaukę 17 valandos. Galbūt atostogaujantys turistai iš užsienio ir spėja visą Kauną apeiti iki pavakarių, tačiau ką daryti kad ir miesto gyventojui, kuris norėtų po darbo ne į prekybos centrą, o į muziejų užsukti. Kitas dalykas - retame Kauno muziejuje už bilietus galima

atsiskaityti banko kortele. Gal tai irgi smulkmena, bet dažnam žmogui, ypač užsieniečiui, ji itin nemaloni.

Klaipėdoje pastaruoju metu lankausi tik darbo reikalais, todėl pritrūksta laiko apžiūrėti patį miestą.

Tačiau teko girdėti, kad žymusis Laikrodžių muziejus lankytojus priima iki 18 valandos.

Vilniuje padėtis dar geresnė. Štai Nacionalinė dailės galerija dažniausiai dirba iki 19 val., o ketvirtadieniais - net iki 20 valandos. Dau-

Istorijos ir kultūros vietos nėra mūsų sąmonės prioritetai. guma kitų muziejų duris užveria 18 valandą. Prieš metus pabandęs atsiskaityti banko kortele sulaukdavau ironiškų replikų, o šiemet beveik visur tai jau tapo įprastu dalyku. Nesu kortelių gerbėjas, žinau, kiek už jų tvarkymą paima bankai, tačiau bent didesni muziejai tokią galimybę privalo suteikti savo lankytojams.

Negaliu nepasidalyti dar viena smulkmena. Pernai, pirmą birželio sekmadienį, surinkę niurzgančius savo ir kaimynų vaikus, panorome praplėsti jų akiratį ir aplankyti kelias parodas. Deja, ir vėl bučiavome durų rankenas, nes per valstybi-

NUŽUDYTAS “SIABRYNOS” VADOVAS nes šventes muziejai nedirba. Pats esu kaltas, kad pamiršau, jog Tėvo diena nuo 2009 metų yra valstybinė šventė, bet reikėjo matyti, kaip atkakliai Lietuvos dailės muziejaus durų rankeną klebeno užsieniečių pora, nesuprasdama ant nedidelio lapelio išspausdinto užrašo: “Šiandien muziejus nedirbs.”

Daugelio muziejų internetiniuose puslapiuose anglų kalba skelbiama informacija, kad per valstybines šventes jie nedirba, o dieną prieš veikia viena valanda trumpiau, tačiau niekur neteko rasti valstybinių švenčių sąrašo.

Dauguma svarbiausių Europos muziejų, be pirmadienių, nedirba tik tris dienas per metus - gruodžio 25-ąją, sausio 1-ąją ir gegužės 1-ąją.

Gal tai irgi smulkmena, bet Vilnių vis dažniau aplanko pasaulinio masto parodos, kurių pasižiūrėti atvyksta ir kaimynai. Štai Luvras patvirtino 2013 metų antrąjį pusmetį nusprendęs Vilniuje, Lietuvos dailės muziejuje, surengti Antoine’o Watteau graviūros ir tapybos meno parodą. Ar daug apie tai žinome, ar apie tai žino į Vilnių vasarą atvyksiantys turistai?

Nedrąsu patarti, bet manau, kad kritiškai pasižiūrėję bent į savo internetinius tinklalapius, ypač užsienio kalbomis, Lietuvos muziejai tikrai sulauktų daugiau dėmesio ir pagarbos.

•

Atvirkštinis solidarumas ANTANAS KULAKAUSKAS

Neseniai viešai pagarsinti sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio planai spręsti medikų trūkumo Lietuvos provincijoje problemą, vienaip ar kitaip įpareigojant valstybinį finansavimą gavusius absolventus bent tam tikrą valstybės nustatytą laikotarpį atidirbti ten, kur to reikalauja viešasis interesas, ima kelti absoliutizuotos individualios laisvės šalininkų protestus. Tad verta pasigilinti į šios problemos socialinę ir politinę esmę.

Nors Lietuva priklauso nepasiturinčių Europos Sąjungos valstybių būreliui, kai kuriose viešosios politikos srityse ji elgiasi kaip neatsakinga ar bent jau neapdairi ir neprotinga švaistūnė. Viena tokių sričių - aukštasis mokslas, tiksliau, studijų finansavimas iš valstybės biudžeto. Tvarka tokia, kad neturtinga Lietuva už savo mokesčių mo-

kėtojų pinigus rengia kai kurių sričių specialistus, pavyzdžiui, medikus (jų parengimas kainuoja bene daugiausia), gerokai turtingesnėms šalims, nors tuo pat metu Lietuvos provincija ima vis labiau stokoti sveikatos apsaugos specialistų.

Akivaizdu, jog tokios padėties susidarymą lėmė ne tik vyriausybių einamoji politika, bet ir šios politikos konstituciniai rėmai. Kaip žinoma, Konstitucijos 41 straipsnis, be kita ko, nurodo, kad “aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno

Didžioji dalis visuomenės į studijų finansavimo tvarką apskritai žiūri ne per valstybės-nacijos, o per individo-vartotojo interesų prizmę. žmogaus sugebėjimus”, o “gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas”.

Kad ir kaip aiškintume šios konstitucinės nuostatos atsiradimą, neabejotina, jog ligšiolinė jos įgyvendinimo praktika, būdama naudinga atskirai Lietuvos piliečių grupei, Lietuvos valstybei kaip piliečių visumai jos ilgalaikių interesų kon-

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Lietuvos žinios

tekste daro daugiau žalos, negu duoda naudos.

Išeitys iš tokios padėties bent dvi: arba valstybė įstatymu įteisina tokį reguliavimą, kuris įpareigoja už valstybės biudžeto pinigus studijas baigusius piliečius atidirbti nustatytą laiką jiems siūlomoje darbo vietoje, arba reikia atsisakyti Konstitucijos nuostatos dėl nemokamo mokslo laidavimo gerai besimokantiems piliečiams, pakeičiant ją tokia socialinės politikos nuostata, kuri būtų adekvatesnė realybei ir

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Lietuvos galimybėms. Tiesą sakant, jei būtų mano valia, rinkčiausi antrą variantą. Nes, pridursiu, galiojanti konstitucinė studijų finansavimo tvarka, kurioje neva suderinti žlugusio “socializmo laimėjimai” ir kylančio “kapitalizmo bei privačios iniciatyvos pranašumai”, ne tik “užtikrina” sunkiai išvengiamus ekonominius nuostolius valstybei, bet turi ir kitų minusų. Ji nėra so-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

cialiai teisinga, bent jau pilietinio ugdymo požiūriu, destruktyviai veikia patį studijų organizavimo procesą. Žinoma, pakeisti tvarką, kuri, nors ir keikiama, galioja daugiau kaip dvidešimt metų, visada nelengva. Juolab kad kai kam ji asmeniškai naudinga. Didžioji dalis visuomenės į studijų finansavimo tvarką apskritai žiūri ne per valstybės-nacijos, o per individo-vartotojo interesų prizmę, tad nesuka galvos dėl socialinio teisingumo principo ir dažniausiai nė nesuvokia, kad dėl to atsiduria skriaudžiamųjų padėtyje. O masinė vartotojų visuomenė, kaip žinoma, yra tokia visuomenė, kurioje dauguma piliečiais laikomų individų, nors ir neturi galimybių patenkinti daugelio savo norų, nepraranda iliuzijų kada nors juos patenkinti, nenustoja vilties kada nors priklausyti tai turtingųjų ir galingųjų mažumai, kuri gali patenkinti beveik visus savo materialius vartojimo įgeidžius.

Politika, pučianti tokių iliuzijų dūdą, yra populizmas. Ji kenkia ir populizmo mėgėjams, ir visai visuomenei. Tačiau rinktis gali tik tie, kurie supranta ir turi sąžinę.

•

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Vakar Vilniuje daugiabučio namo rūsyje Naujininkų rajone rastas nužudytas baltarusių klubo “Siabryna” vadovas Romanas Voinickis.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo Pauliaus Radvilavičiaus teigimu, 9.29 val. gautas moters pranešimas, kad Kapsų gatvėje ji rado negyvą savo 53 metų vyrą su smurto žymėmis.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo, policija įvykio plačiau nekomentuoja. Vakar R.Voinickio pasigedo artimieji ir bendradarbiai Vilniaus Pranciškaus Skorinos vidurinėje mokykloje, kur vyras dirbo direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams. “Jo sūnus ieškojo, ar nėra darbe. Pavaldiniai pasigedo, šeima pasigedo. Paskui pranešė, kad rado. Iš pradžių nepatikėjome. Verkia visa mokykla - nuo mažiausio vaiko iki suaugusiojo. Netekomo žmogaus, kolektyvo sielos”, - apgailestavo mokyklos direktorės pavaduotoja Jūratė Norvaišienė. Pasak jos, R.Voinickis buvo mokyklos legenda, mokymo įstaiga jo rankomis suremontuota ir pastatyta, nes prieš 20 metų čia tebuvo darželio patalpos. R.Voinickis taip pat buvo Tautinių bendrijų tarybos narys. Tautinių bendrijų namų direktorė Alvyda Gedaminskienė sakė, kad dar antradienį bendravo su R.Voinickiu. “Tai didelė netektis tautinėms bendrijoms. Tai buvo išskirtinė figūra tarp tautinių bendrijų lyderių. Mylėdamas ir gerbdamas Lietuvą, jis daug ką darė dėl savo tautos ir jos kultūros. Tai buvo be galo šiltas žmogus, jis rūpinosi baltarusių klausimais ir daug ką darė dėl visų tautinių bendrijų”, - sakė A.Gedaminskienė.

ĮGALIOJIMŲ NEVIRŠIJO Klaipėdos apygardos teismas vakar konstatavo, kad pernai gegužę vykdydami priverstinį vaiko perdavimą motinai Laimutei Stankūnaitei valstybės tarnautojai ir pareigūnai savo įgaliojimų neviršijo. Tokią išvadą anksčiau buvo padarę ir Klaipėdos apygardos prokurorai, nutraukę ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo. Dėl įgaliojimų viršijimo ir prievartos naudojimo į teisėsaugą buvo kreipusis laikinoji mergaitės globėja Neringa Venckienė. Uostamiesčio teismas, remdamasis vaiko perdavimo motinai procedūroje dalyvavusių asmenų parodymais, teismo priimtais procesiniais dokumentais ir pernai gegužės 17 dienos įvykio vaizdo įrašais bei kitais byloje esančiais dokumentais, pritarė žemesniojo teismo padarytoms išvadoms, kad priverstinė vaiko perdavimo motinai procedūra vykdyta tiksliai laikantis įstatymo reikalavimų.

BNS, LŽ

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 03 07 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Vyriausybė pasigedo finansinio pamušalo RAIMONDA RAMELIENĖ

Valdančiųjų ketinimai revizuoti pensijų reformą piktina opoziciją.

Premjerui kilo abejonių, ar prieš tris mėnesius įteisintos nuostatos bus pakeliamos biudžetui.

Pernai lapkritį, prieš pat kadencijos pabaigą, Seimo priimtos Pensijos sistemos reformos įstatymo pataisos stringa. Apsidrausdami valdantieji ketina dar kartą suskaičiuoti, ar anksčiau valdžioje buvusių konservatorių iniciatyva palaimintas naujoves įmanoma finansuoti iš valstybės iždo. “Kitą savaitę bus aišku”, - vakar patikino premjeras Algirdas Butkevičius ir paaiškino, kad atidėti svarstymą verčia finansų ministro kelionės. Pasak premjero, bus atlikti “skaičiavimai ir pasirinktas modelis”, taip pat patikslinta, kiek reforma pareikalaus lėšų.

Opozicijos teigimu, Vyriausybės ketinimai stabdyti įstatymais patvirtintą ilgalaikę pensijų sistemos reformą yra lengvabūdiškas ir neatsakingas žingsnis, turėsiantis liūdnų pasekmių.

Skaičiuos išlaidas Apie valdančiųjų ketinimus stabdyti pensijų reformą užvakar prabilo Seimo vicepirmininkas, ilgametis Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) narys Algirdas Sysas. “Mes manome, kad priimtos pataisos, kurios daugiau remia turtingus žmones neturtingųjų

sąskaita, mums, kaip socialdemokratams, nepriimtinos”, - teigė A.Sysas.

Tokios kalbos itin papiktino vieną iš reformos iniciatorių konservatorių Rimantą Joną Dagį. Politikas prognozavo, kad atšaukus reformą išaugs “Sodros” deficitas ir nedidės pensijos.

“Visi puikiai supranta, kad socialinė sritis - didžiausias valdžios sektorius, kuris daugiausia kainuoja visai valstybei. Jo nesutvarkius kalbėti apie finansinį tvarumą negalima. Kas gali investuoti į valstybę, kurioje neaišku kokia socialinė reforma?” - kalbėjo R.J.Dagys.

A.Butkevičius vakar tikino, kad stabdyti reformos niekas nesirengia. “Turime griežtai laikytis Finansinės drausmės įstatymo. Paprastai pasakius, planuodami 2014 metų biudžeto išlaidas turėsime atsižvelgti į valstybės biudžeto pajamų vidurkį”, - aiškino premjeras. Vyriausybės vadovo teigimu, bus atlikti tikslūs skaičiavimai, kiek lėšų pareikalaus pensijų reforma. Dabar, anot jo, vieni teigia, kad šiam tikslui papildomai reikės 200 mln. litų, kiti - 90 mln. litų. Galimo reformos modelio premjeras išsamiau nekomentavo. “Kalbamės apie įvairiausius variantus”, - teigė A.Butkevičius.

Būtina siekti balanso Socialinių mokslų daktaro Teodoro Medaiskio teigimu, geriausia pensijų sistema yra tokia, kuri diversifikuoja atsakomybę tarp “einamojo finansavimo

A.Syso kalbų, neva reforma naudinga tik turtingiesiems, už gryną pinigą ekspertas prisipažino negalįs priimti, kol nežino rimtų argumentų.

“Gal čia turima galvoje, kad pensijos turėtų labiau priklausyti nuo mokėtojų įmokų, nes dabar jos labai smarkiai suvienodintos”, - kalbėjo T.Medaiskis.

Gali pasirinkti

Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

T.Medaiskio nuomone, lapkritį Seimo palaimintos pensijų reformos pataisos nors ir nėra be trūkumų, tačiau gana racionalios. sistemos, kokia yra “Sodra”, ir kaupiamosios sistemos”. “Reikia ieškoti protingo balanso tarp šių sistemų”, - LŽ sakė ekspertas.

T.Medaiskio nuomone, pernai lapkritį Seimo palaimintos pensijų reformos pataisos nors ir nėra be trūkumų, tačiau gana racionalios. “Kritiškai jų tikrai nevertinčiau”, - sakė jis.

Vis dėlto ekspertas siūlytų keisti

nuostatą, kad skatinamoji valstybės išmoka paskui žmogų galėtų sekti tik į privatų fondą. “Žmogui turi būti suteikta teisė rinktis, kur jam kaupti papildomą pensiją - “Sodroje” ar privačiuose fonduose. Jei “Sodroje”, kodėl nenumatyta, kad ten plauktų ir valstybės skiriama priemoka? Kodėl ji atitenka tik fondams?” - stebėjosi T.Medaiskis.

Pagal įstatymą nuo 2013-ųjų balandžio iki rugsėjo gyventojams, dalyvaujantiems pensijų kaupimo sistemoje, suteikiama galimybė apsispręsti, kokioje sistemoje - privačioje ar valstybės - jie toliau nori kaupti būsimas pensijas. Pataisose numatyta, kad “Sodros” pervedimai į antros pakopos pensijų fondus nuo 2013 metų bus didinami iki 2,5 procento. Nors nuo 2014-ųjų pradžios jie mažės iki 2 proc., nuo 2020-ųjų vėl bus padidinti iki 3,5 procento. Taip pat numatyta, kad nuo 2014 metų sausio į pensijų fondus asmuo galės mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką. Kartu iš valstybės biudžeto galės gauti papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarys 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Nuo 2016-ųjų abi šios įmokos būtų padidintos iki 2 procentų. Žmonėms nesutikus mokėti papildomos įmokos, jų įmokų į privačius pensijų fondus pervedimas iš “Sodros” nebus sustabdytas. Žmonės ir toliau pensiją galės kaupti ir “Sodroje”, ir antros pakopos fonduose.

•

J.Neverovičiaus darbotvarkę koreguoja šeima JURGA TVASKIENĖ

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius priverstas į savo vizitų maršrutus įtraukti Varšuvos kryptį. Lenkijos sostinėje kol kas gyvena jo žmona su vaikais. Šią savaitę vizito į Briuselį išvykęs energetikos ministras J.Neverovičius oficialius susitikimus baigs penktadienį. Panagrinėjus šio Vyriausybės nario darbotvarkes darosi akivaizdu, kad vizitai savaitės pabaigoje jau tampa įprasta jo veiklos praktika. Energetikos ministerijoje kalbama, esą taip planuojamos išvykos leidžia J.Neverovičiui dažniau užsukti į Varšuvą.

Energetikos ministro vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė LŽ teigė, jog ministerijos vadovas, per kelis darbo mėnesius vykęs į 7 užsienio vizitus, vienintelį kartą, komandiruotei pasibaigus penktadienio vakarą, namo grįžo per Varšuvą. “Ministro prašymu prieš kelionę jam buvo pateiktos skrydžių tiesiogiai į Vilnių ir per Varšuvą kainos. Tik įsitikinus, kad skrydis per Varšuvą yra pigesnis nei tiesioginis

penktadienio skrydis tiesiai Vilnių, buvo pasirinktas šis variantas. Ministrui tomis dienomis nemokami dienpinigiai, draudimas ir viešbučio išlaidos”, nurodė patarėja.

Varšuvoje šiuo metu gyvena energetikos ministro žmona Česlava ir trys vaikai. Šeima, 2008-aisiais Vilniaus pakraštyje pasistačiusi namą, į Lenkijos sostinę buvo priversta išvykti 2009 me-

Varšuvoje šiuo metu gyvena energetikos ministro žmona Česlava ir trys vaikai. tų pradžioje, kai J.Neverovičius tapo bendros Lietuvos ir Lenkijos įmonės “LitPol Link”, turinčios įgyvendinti šalių energetikos sistemas sujungsiančio elektros tilto projektą, vadovu. Šias pareigas jis ėjo tol, kol buvo paskirtas energetikos ministru.

“Dėl neplanuoto paskyrimo (Vyriausybės nariu - red.) ministro šeima liko Varšuvoje, kol vaikams baigsis mokslo metai, o tada grįš gyventi į Vilnių”, - aiškino D.Rimašauskaitė.

Kaip LŽ pasakojo pirmasis “LitPol Link” vadovas, energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas, susitarimas dėl to, kad Lietuvos ir Lenkijos jungtinės įmonės vadovas bus skiriamas mūsų šalies, o bendrovės centrinė būstinė įsikurs Varšuvoje, buvo sutarta pradedant įgyvendinti projektą. “Tapęs vadovu, gavau pinigų būstui nuomotis - susiradau butelį. Lėšos vadovui apgyvendinti skiriamos iš bendrovės sąskaitos. Jokių reikalavimų ir sprendimų, ar generalinis direktorius turi atvykti į Varšuvą vienas, ar su šeima, nėra numatyta”, - dėstė jis.

Lenkijos sostinė - nesvetimas miestas nei pačiam J.Neverovičiui, nei jo žmonai. Jie, baigę vidurines mokyklas Vilniuje, susipažino būtent Varšuvoje, studijuodami Aukštojoje ekonomikos mokykloje. Po studijų J.Neverovičius pasuko į Lietuvos diplomatinę tarnybą, dirbo mūsų šalies ambasadoje Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Būtent Amerikoje - pramogų sostinėje Las Vegase - jis ir Česlava Danovska susituokė. Vėliau pora sutvirtino įžadus Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje.

J.Neverovičiaus šeima iš Varšuvos į Vilnių turėtų grįžti pasibaigus mokslo metams mokykloje. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka Prieš kelerius metus lenkų kalba leidžiamam žurnalui “Magazyn Wilenski” J.Neverovičius tvirtino savo šeimos ir karjeros planus siejantis tik su Lie-

tuva. “Ir studijuodamas Lenkijoje, ir dirbdamas JAV kartodavo, kad nori grįžti į Vilnių, nes čia jo namai”, - rašyta žurnale.

dentų, aukštųjų mokyklų, mokytojų, tautinių mažumų organizacijoms ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai iki balandžio 2 dienos pateikti savo nuomonę. Konservatorių ir liberalų atstovai teismui teigia, kad švietimo ir mokslo ministro įsakymas gali prieštarauti Švietimo įstatymui ir Konstitucijai. Opozicija tvirtina, kad ministro įsakymu numatant išimtis atsisakoma bendro lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, o tai neatitinka Švietimo įsta-

tymo nuostatos, kad “mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams”. Ši nuostata turėjo įsigalioti šiemet. Anot į teismą besikreipusių parlamentarų, toks “reikalavimų mažinimas esmingai diskriminuoja lietuvių mokomąja kalba besimokančius mokinius” ir pažeidžia aukštųjų mokyklų lūkesčius.

•

Trumpai VĖL TRUKDO JUNGTUVĖMS

atveju DP išnyktų ir jos nebebūtų galima patraukti baudžiamojon atsakomyGeneralinės prokuratūros prokuroras bėn. Vilniaus apygardos teismas jo praSaulius Verseckas vakar Lietuvos apešymą atmetė pareikšdamas manantis, liaciniam teismui apskundė Vilniaus jog kliūčių reorganizuoto juridinio asapygardos teismo nutartį, kuria atmes- mens baudžiamajai atsakomybei nėra. tas jo prašymas dėl Darbo partijos “Aukštesnysis teismas patikrins tą nu(DP) veiklos apribojimo neleidžiant jai tartį ir pasakys galutinį atsakymą”, jungtis su kita parlamentine partija. vakar sakė S.Verseckas. Prašymą dėl Prokuroras S.Verseckas apygardos teis- partijos veiklos apribojimo prokuroras mo prašė apriboti partijos veiklą ir taip pateikė netrukus po to, kai DP pradėjo jai neleisti jungtis su partija “Tvarka ir derybas dėl jungimosi su partija “Tvarteisingumas”, nes, jo manymu, tokiu ka ir teisingumas”.

TEISMAS IMSIS MINISTRO ĮSAKYMO Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vakar nusprendė opozicijos politikų prašymu ištirti, ar teisėtas švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymas dėl lietuvių kalbos egzamino palengvinimo tautinių mažumų moksleiviams, tačiau jo galiojimo nesustabdė. Teismas taip pat pasiūlė moksleivių, stu-

BNS, LŽ

4

2013 03 07 Lietuvos žinios

Dienos temos

Žiemos sporto malonumų nori ir uteniškiai

Žiemos sporto centrui Viešeikių kaime tektų nukonkuruoti ir Anykščių slidinėjimo centrą. / VšĮ Anykščių TIC nuotraukos DAIVA BARONIENĖ

Utenos rajono merija nutarė verslininkams išnuomoti kalvą, kurioje šie įrengtų žiemos sporto kompleksą.

Vienoje gražiausių Lietuvos vietų, ant kalvos, esančios Utenos rajono Sudeikių seniūnijoje, netoli Alaušo ežero, šio rajono savivaldybė numatė įrengti žiemos pramogų centrą. Savivaldybės užsakymu parengtas 13 tūkst. litų kainavęs šios kalvotos vietovės detalusis planas, o dabar laukiama verslininkų, kurie šioje vietoje pastatytų sporto centrą su slidinėjimo trasomis. Utenos rajono savivaldybės vadovai neabejoja, kad darbo ir pinigų turintys uteniškiai, taip pat svečiai iš visos Lietuvos mielai naudosis žiemos sporto teikiamais malonumais. Panašius centrus turintiems Ignalinos ir Anykščių rajonų valdininkams uteniškių entuziazmas atrodo kiek abejotinas.

Pinigų turi, pramogų - ne Norinčiųjų nuomoti kalvą ir ant jos rengti žiemos sporto kompleksą su slidinėjimo trasomis Utenos rajono savivaldybė laukia iki kovo 15-osios.

Siekiama, kad per trejus metus verslininkai Sudeikių seniūnijos Viešeikių kaime įrengtų žiemos slidinėjimo bei vasaros rogučių trasas, pastatytų keltuvus, sumontuotų sniego patrankas, įkurtų slidinėjimo įrangos bei nuomos punktus, kavinę. Parengtas vietovės detalusis planas numato, kad toks sporto kompleksas vienu metu galėtų aptarnauti iki 300 lankytojų. “Idėja Utenoje kurti žiemos pramogų kompleksą rajono vadovams gimė prieš trejus metus.

Visiems žinoma, kad daug uteniškių pageidauja žiemos pramogų, bet kol rajone jų nėra, slidinėti važiuoja į kitus rajonus bei į Latviją, kurioje pramoginis žiemos sportas dar ir kaip išplėtotas”, - LŽ sakė Utenos rajono mero patarėjas Henrikas Zabiela.

Pasak H.Zabielos, sumaniusi uteniškiams pasiūlyti naują pramogą, žemės sklypą, kuriame yra ir kalva, Utenos rajono savivaldybė įsiteisino,

parengė 12 800 litų kainavusį detalųjį vietovės planą, o šiuo metu ieško investuotojų. “Konkurso sąlygos reikalauja, kad verslininkai į būsimą žiemos sporto kompleksą investuotų ne mažiau kaip tris milijonus litų, už kuriuos būtų įrengtos slidinėjimo trasos su keltuvais bei visa kita, kas reikalinga atvy-

nalinoje esančio Lietuvos žiemos sporto centro direktorius Bronislovas Cicėnas LŽ tvirtino, kad slidinėti į Uteną žmonės važiuos tik tuo atveju, jei ten įrengta slidinėjimo bazė bus visais atžvilgiais geresnė negu nuo sovietmečio laikų gyvuojanti Ignalinoje ir įregistruota kaip viešoji įs-

Utenos rajono valdžia neabejoja, kad darbo ir pinigų turintys uteniškiai mielai naudosis žiemos sporto teikiamais malonumais. kusiam pramogauti”, - atskleidė mero patarėjas. Jis tvirtino, kad Utenoje po 1991-ųjų nebankrutavo nė viena sovietmečiu veikusi įmonė, tad šio krašto žmonės turi ir darbo, ir pinigų, bet esą labai stokoja pramogų.

Turės nukonkuruoti kitus centrus Tačiau uteniškių, panorusių savo rajone žiemos sporto malonumų, entuziazmas neatrodo pamatuotas tokius centrus jau turintiems jų kolegoms iš Anykščių ir Ignalinos. Ig-

taiga. Ignalinoje esančio žiemos sporto centro dalininkai, anot B.Cicėno, yra šalies Kūno kultūros ir sporto departamentas, “Žalgirio” sporto draugija bei privatus asmuo. Pasak direktoriaus, šis centras gyvuoja, išsilaiko, bet tikrai neklesti. “Gerai gyvenome ir daug slidinėjančių žmonių sulaukdavome anksčiau, o pastaruosius trejus metus jų ėmė gerokai mažėti. Manau, taip yra dėl to, kad jauni žmonės išvyko į užsienį, o iš pensijų gyvenantys vyresnieji neslidinėja. Galbūt ne-

turi už ką, mat šis malonumas yra brangus”, - teigė B.Cicėnas.

Anykščių, turinčių Kalitos kalno slidinėjimo centrą, mero pavaduotojas Virgilijus Aloyzas Milaknis LŽ tvirtino, kad slidinėjimo trasų įrengimą ant šio kalno finansavo pati Anykščių rajono savivaldybė. Ji, anot A.Milaknio, parengė ir Europos Sąjungos struktūriniams fondams pateikė projektą.

Gautomis lėšomis šiuo metu kalno šlaite įrenginėjami persirengimo kambariai slidininkams ir kitos reikalingos patalpos. “Pelno iš šių žmonėms teikiamų žiemos pramogų Anykščių rajono savivaldybė neturi. Tačiau neturi ir nuostolių. Vis dėlto matome, kad ši žmonėms siūloma pramoga į Anykščius pritraukia daugybę žmonių, kurie vienaip ar kitaip mums palieka pinigų, o už juos patiria nemažai malonumų”, - teigė V.A.Milaknis.

Tačiau ir jis, ir B.Cicėnas sakė manantys, kad Utenoje planuojamas statyti žiemos sporto centras taps patrauklus tik tokiu atveju, jei verslininkai sugebės pasiūlyti geresnių paslaugų nei jų siūlomos.

•

Socialinės paramos perkrovimo metas kės, darbas buvo vargiai įmanomas, o dabar pamažu “viskas stoja į vietas”. “Dabar darbas stringa dažniausiai tik popiečio valandomis. Manome, kad taip yra dėl didelės sistemos apkrovos”, - kalbėjo D.Pilypaitytė.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Merijose ir seniūnijose dvi pastarąsias savaites netyla nepatenkintų socialinės paramos gavėjų balsai dėl ilgo dokumentų socialinei pašalpai gauti tvarkymo. Žmonės ėmė nerimauti, kad gali vėluoti ir socialinių pašalpų mokėjimas.

Dokumentus priimantys merijų darbuotojai patvirtino, kad nuo vasario antros pusės visose šalies savivaldybėse įdiegta nauja socialinės paramos šeimai kompiuterinės sistemos veikla nuolat stringa. Tačiau pašalpų gavėjus pinigai turėtų pasiekti laiku arba truputį vėluodami.

Prašė tris kartus Šakių rajone gyvenanti Marija S. LŽ tvirtino ne kartą ėjusi į seniūniją vien tam, kad galėtų pateikti prašymą gauti socialinę paramą.

“Vieną dieną išgirdau, kad manęs neaptarnaus, nes neveikia kompiuteris. Kitą kartą taip pat pralaukiau beveik valandą ir išėjau nieko nepešusi. Mane aptarnavo tik nuėjus trečią kartą”, - sakė moteris.

Registruoja SPIS klaidas

V.Bružinskaitė patikino, kad dėl SPIS strigimo socialinės paramos gavėjai neturėtų nukentėti. / Kazio Kazakevičiaus nuotrauka Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Pilypaitytė LŽ patikslino, kad šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) vykdo projektą “Elektroninių paslaugų sukūrimas socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje”. Vienas iš įgyvendinimo etapų yra visų savivaldybių duomenų perkėlimas į centrinę So-

cialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenų bazę. Šakių rajone šis procesas buvo baigtas vasario 24-ąją. Valdininkė neslėpė, kad jai ir jos kolegoms dėl lėto aptarnavimo teko atlaikyti nemenką pašalpų gavėjų spaudimą. Mat merijoms pradėjus dirbti su centrine duomenų baze, atsiskleidė modernizuotos SPIS sutrikimai.

Vos įdiegus sistemą, anot valdinin-

Pastarąsias dvi savaites ir kitų savivaldybių socialiniai darbuotojai keiksnojo nuolat stringančią naująją SPIS. “Sistemai veikiant gana greitai “sugaudomi” reikalingi duomenys iš Gyventojų, Mokinių bei kitų registrų. Tačiau kol kas kiekvieno paramos prašytojo dokumentus tenka tvarkyti po pusvalandį”, - LŽ aiškino Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Vida Bružinskaitė. Valdininkė pripažino, kad ilgainiui jiems atkris duomenų rankiojimas iš įvairių registrų. “Dabar registruojame visas SPIS klaidas ir elektroniniu paštu siunčiame į Vilnių taisyti”, - teigė Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Apie tai, kad stringa naujoji SPIS, viešai prakalbo ir Anykščių, Vilkaviškio, kitų šalies miestų savivaldybių socialiniai darbuotojai.

SADM Ryšių su visuomene skyriaus

vedėjo pavaduotoja Lina Burbaitė LŽ pripažino, kad diegiant SPIS būta techninių nesklandumų, tačiau tvirtino, kad šiuo metu sistema esą jau turėtų veikti sklandžiai. L.Burbaitės teigimu, SPIS diegiama tam, kad būtų patogiau patiems gyventojams. Pateikti prašymus socialinei paramai gauti jie galės ne tik seniūnijose, bet ir internetu.

Vėluos nedaug Socialinę paramą gaunantys žmonės jau ėmė nuogąstauti, kad dėl nuolatinio SPIS striginėjimo jiems gali vėluoti išmokų mokėjimas. Tačiau Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja V.Bružinskaitė LŽ patikino, kad bent jų savivaldybėje socialinės išmokos neturėtų vėluoti. Vis dėlto valdininkė neslėpė, kad nesusipratimų kilti gali. Ypač tiems, kas prašymus skirti paramą nešė pirmomis naujos kompiuterinės sistemos veiklos dienomis.

“Stringant kompiuterinei sistemai darbo metu duomenys socialinėms išmokoms gauti buvo suvedinėjami ir po darbo valandų, ir savaitgaliais. Be to, galutinį pašalpų formavimą baigėme keliomis dienomis vėliau. Jei socialinės išmokos vėluos, tikimės, tik dieną kitą”, - sakė V.Bružinskaitė.

•

2013 03 07 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Palangai įgriso kamuoliukų žaidimas •1 p.

Atkelta iš

Neapsikentusi šiuo metu esą ekonomiškai nelogiškos, tačiau įstatymais pagrįstos tvarkos, didžiausio šalies kurorto valdžia dabar ketina kreiptis į Seimą, Vyriausybę, kad būtų pakeistas šiuo metu galiojantis Rinkliavų įstatymas ir vėl būtų leista rengti konkursus, aukcionus prekybos leidimams gauti.

Beje, šįmet sausį kamuoliukų traukimo ceremoniją pirmą kartą surengė ir Neringos merija. Tačiau šio kurorto valdžia pritaria Palangos savivaldybės tarybos siekiams, kad ateityje būtų pakeista leidimų prekiauti viešose vietose išdavimo tvarka ir būtų leista rengti konkursus.

Merijoje - loterijos kabinetas Iki 2012-ųjų Palangoje ir Šventojoje galimybę prekiauti (ledais, kava, spauda, maisto produktais, rūkytomis žuvimis ir kt.) ir teikti įvairias paslaugas (pavyzdžiui, už atlygį fotografuoti, piešti, teikti atrakcionų paslaugas ir kt.) viešosiose vietose gaudavo verslininkai, kurie pasiūlydavo didžiausią prekybos vietos kainą ir geriausią paslaugos teikimo programą.

Tačiau užpernai grupė Seimo narių, tarp jų - ir buvęs kurorto meras Pranas Žeimys, tokią tvarką apskundė teismui. Šis nustatė, kad rengti viešus prekybos vietų kainos aukcionus, skelbti konkursus draudžia Rinkliavų įstatymas.

Rinkliava turi būti nustatyta savivaldybės tarybos ir fiksuota, todėl aukcionai nuo pernai nebevykdomi.

Teoriškai leidimą prekiauti nustatytoje viešojoje vietoje gali gauti tas, kuris pirmas į meriją atnešė prašymą.

Tačiau baimindamasi verslininkų apgulties ir nesusipratimų Palangos valdžia sugalvojo originalų būdą - rengti kamuoliukų loterijas.

Palangos mieste ir Šventojoje kasmet išduodama iš viso apie 200 leidimų prekiauti viešosiose vietose. Į vieną vietą, pavyzdžiui, Palangos Jono Basanavičiaus gatvėje ar prie tilto, norinčiųjų atsiranda 10-15. Esant tokiai konkurencijai nutarta, kad prekiauti pageidaujantys verslininkai turi parašyti prašymus, už leidimą sumokėti kiekvienai vietai bei paslaugai nustatytą pinigų sumą ir eilės tvarka (pradedant pirmu įvykdžiusiuoju formalumus) eiti į loterijos kabinetą merijoje, iš nepermatomos dėžės ištraukti kamuoliuką. Laimėtoju tampa ištraukęs vienintelį dėžėje esantį kitos nei visi spalvos kamuoliuką. Pavyzdžiui, jei į vieną vietą prekiauti yra 13 pretendentų, į dėžę įmetama 12, tarkime, baltų, ir vienas oranžinis kamuoliukas.

Rengiantis vasaros sezonui Palangoje kamuoliukų loterija vyks netrukus, jau kovo mėnesį.

Siūlė bėgti sprintą Loterijos kritikus piktina nustatyta tvarka pirmiausia dėl to, kad esą prasilenkiama su ekonomine logika, mat laimi ne geriausią pasiūlymą ir didžiausią kainą pateikęs verslininkas.

Palangos valdžios atstovai nesupranta ir to, kad pagal Rinkliavų įstatymo nuostatas leidimų kainas nustato atsakingi merijos valdininkai. Šiais metais, pavyzdžiui, bus remiamasi dar 2010 metais nustatytų įkainių dydžiais. Šįmet vasarą brangiausiai teks mokėti norintiesiems prekiauti maisto gaminiais J.Basanavičiaus gatvėje - 25 tūkst. litų, ledais - Jūratės ir Kastyčio skvere - 15 tūkst. litų už vietą. Pigiausiai - iki 1,5 tūkst. litų - už vietą prekiauti ne maisto produktais teks mokėti norintiesiems padirbėti Šventojoje.

Praėjusiame Palangos tarybos posėdyje, tvirtinant tik formaliai šiek tiek pakeistas leidimų prekiauti viešosiose vietose išdavimo taisykles, kamuoliukų

Palangoje ir Šventojoje yra apie 200 viešųjų vietų prekiauti ir teikti paslaugas, kurios skirstomos loterijos būdu. / Deniso Nikitenkos nuotraukos

Nebeliko stimulo

Prieš porą metų reikėjo laimėti konkursą norint gauti leidimą vasarą valdyti pliažo kavinę ir šalia esančią tinklinio aikštelę. žaidimas vėl užkliuvo politikams, kurie net surengė savotišką demaršą prieš Seimo patvirtintą tvarką, draudžiančią rengti aukcionus. Buvęs kurorto meras Vytautas Stalmokas pusiau juokais pasiūlė keisti tvarką ir laimėtoju pripažinti ne laimingąjį kamuoliuką ištraukusį verslininką, o tą, kuris, pavyzdžiui, pirmas nubėgs nustatytą distanciją ir įsmeigs mėlyną vėliavėlę ties finiško tiesiąja. “Nustatytume distanciją: už brangesnę vietą - stajerių (ilgų nuotolių sporto lenktynininkų) bėgimas į Šventąją, už pigesnę - sprinterių varžybos iki Birutės kalno. Už tokių konkursų organizavimą būtų atsakinga Sporto mokykla”, - juokavo V.Stalmokas.

Tačiau šis pokštas vos nesibaigė precedento neturinčiu Palangos savivaldybės tarybos sprendimu, nes pagal tarybos veiklos reglamentą V.Stalmoko pasiūlymas dėl bėgimo varžybų buvo užregistruotas balsuoti. Po jo neseniai juokais leipusi posėdžių salė staiga nuščiuvo: už politiko pasiūlymą varžytis bėgant sprintą balsavo šeši miesto tarybos nariai, prieš - septyni, o susilaikė vos trys.

Kandidatai renkami konvejeriu Ironišką požiūrį į Rinkliavų įstatymo nuostatas turinti Palangos valdžia artimiausiu metu ketina oficialiai kreiptis į Seimą ir Vyriausybę bei siūlyti keisti teisės aktus taip, kad vėl būtų galima rengti aukcionus bei konkursus.

Laikinai kurorto mero pareigas einantis Saulius Simė LŽ sakė, kad dabar nustatyta tvarka yra ekonomiškai nelogiška, dėl jos miesto biudžetas kasmet praranda papildomas pajamas,

prastėja paslaugų teikimo kokybė. “Kai būdavo rengiami aukcionai, vienos vietos kaina kartais išaugdavo dvigubai. Šiais metais iš rinkliavos už leidimus prekiauti viešosiose vietose tikimasi gauti apie 1,2 mln. litų, tačiau skelbiant aukcioną ši suma tikrai būtų gerokai didesnė. Iš tų kamuoliukų traukimo - jokios naudos, nes laimi ir atsitiktiniai verslininkai, kurie neturi atitinkamų paslaugų teikimo patirties”, teigė S.Simė. Jis taip pat juokais siūlė atsisakyti kamuoliukų ir rengti bėgimo, bokso ar lošimo kortomis varžybas. “Rezultatas bus toks pats, tačiau kurorto svečiai bent jau atrakciją turėtų”, - bent tokią naudą įžvelgė S.Simė.

Jis priminė, kad anksčiau vykdavo aukcionai, kai verslininkai surašydavo ir į vokus sudėdavo savo siūlymus, kiek jie pasirengę mokėti už prekybos vietą. “Ta suma negalėdavo būti mažesnė už nustatytą pradinę, bazinę. Stebint aukciono dalyviams būdavo atplėšiami vokai su siūlymais konkrečiai prekybos vietai. Laimėdavo daugiausia galintis mokėti verslininkas. Dabar jie eina po vieną į kabinetą, kuriame traukiami kamuoliukai. Eina tol, kol ištraukiamas laimingasis. Tuomet tokia pat procedūra kartojama dėl kitos prekybos vietos”, - pasakojo politikas.

Jam pritarė ir kitas Palangos savivaldybės tarybos narys Eimutis Židanavičius. Jo manymu, rinka ir kainos keičiasi, bet į tai neatsižvelgiama. “Negali keli merijos Rinkliavų skyriaus specialistai nustatyti, kiek kainuos viena ar kita vieta. Turėtų būti sudaryta speciali darbo grupė, kuri ir nustatytų realią prekybos vietų vertę”, - sakė jis.

Tai, kaip verslo ir paslaugų sektorių paveikė kamuoliukų traukimo ceremonijos, galbūt įrodo ir paplūdimio tinklinio situacija prie Palangos tilto.

Anksčiau pliažo tinklinio renginiai būdavo labai populiarūs, būdavo rengiamos įvairios varžybos, tačiau pastaruosius kelerius metus susidomėjimas šia sporto šaka Palangoje gerokai sumažėjęs. Dabartinis šio kurorto Sporto centro direktoriaus pavaduotojas ir buvęs verslininkas Arūnas Macius LŽ teigė, kad situacija pasikeitė dėl konkurso panaikinimo. “Anksčiau, norint gauti leidimą teikti paslaugas paplūdimio kavinėje ir šalia esančiame tinklinio aikštyne, verslininkams reikėdavo dalyvauti konkurse, pateikti savo programas. Atsižvelgiant į jas būdavo parenkamas nugalėtojas. Dabar tinklinio bazę valdo žmonės, kurie “per tūkstantį kilometrų” nutolę nuo tinklinio.

Pliažo tinklinio kultūra Palangoje mirė pasikeitus tvarkai, nes verslininkams nebekeliami jokie konkursiniai reikalavimai, todėl nukenčia paslaugų kokybė. Dabar viską lemia laimingas kamuoliukas”, - LŽ sakė jis.

Esą panaši ir kitų viešosiose vietose teikiamų paslaugų, susijusių su laisvalaikio leidimu, kokybė. “Kam stengtis, rengti kuo įdomesnę programą, jei viską lemia fortūna, o ne siūlymo kokybė?” - svarstė jis.

R.Malinauskas: “Jei reikės, palangiškius parems ir LSA.” Prisidėjo ir Neringa Kamuoliukai jau buvo traukiami ir kitoje pajūrio kurortinėje - Neringos savivaldybėje. Pasak Neringos savivaldybės administracijos Verslo ir strateginės plėtros skyriaus vedėjos Jelenos Andriejauskienės, loterijos prireikė dėl esą absurdiškos situacijos. “Pagal įstatymą leidimus prekiauti ir teikti paslaugas viešosiose vietose vasaros sezono metu pernai gavo tie, kas pirmieji į meriją atnešė prašymus. Verslininkai net prieš savaitę iki leidimų priėmimo dienos atvyko, nakvojo Nidoje, o dokumentų priėmimo dieną vyko vos ne grumtynės, kam pirmam pavyks užregistruoti prašymą. Todėl šiais metais pirmą kartą rengėme tokius pat leidimų išdavimo burtus kaip Palangoje. Laimėtojus atrinkome loterijos būdu”, LŽ sakė valdininkė.

Neringoje daugiausia norima pre-

kiauti bei teikti paslaugas Nidoje ir Juodkrantėje, o į vieną vietą konkuruoja iki penkių verslininkų. “Tai ir dviračių nuoma, ir vaikų atrakcionai, paplūdimų kavinės, išnešiojamoji prekyba.

Tačiau merijoje jau rengiamas specialusis prekybos ir paslaugų teikimo viešosiose vietose nustatymo planas. Manome, kad būtų tikslingiausia tas vietas skirstyti ne atsitiktine tvarka, o aukciono būdu”, - teigė J.Andriejauskienė.

Tik Klaipėdoje jokių problemų dėl prekybos vietų viešosiose erdvėse kol kas nėra, kaip nėra ir jokių loterijų.

Verslininkai sužino, kur leidžiama prekiauti, teikti paslaugas, kreipiasi į meriją, o ten, jei tos vietos laisvos, atlikę privalomus formalumus, jas gauna. “Uostamiestyje nėra tokio bumo kaip Palangoje ir Nidoje, o dėl prekybos per renginius, tai nustatyta atskira tvarka”, - LŽ sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Asta Šnepetienė.

Vadina absurdu Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas LŽ prisipažino pirmą kartą girdintis apie palangiškių organizuojamą kamuoliukų traukimo tvarką. “Draudimas rengti viešus paslaugos teikimo ir leidimo prekiauti aukcionus man panašus į absurdą. Šimtu procentų palaikau palangiškių norą kreiptis į Seimą ir Vyriausybę, kad būtų leidžiama rengti konkursus. Jei reikės, juos parems ir LSA. Juk pirmiausia rinkliavos turi duoti maksimalią naudą pačiai savivaldybei ir turi būti teikiama geriausia paslaugų kokybė. Kitas dalykas - draudimas rengti aukcionus man yra suvokiamas kaip savivaldos teisių suvaržymas”, - teigė jis. Anot R.Malinausko, Druskininkų kurorte nedažnai į vieną prekybos viešojoje erdvėje vietą pretenduoja keli verslininkai. “Tačiau kai taip nutinka, leidimo prekiauti ar teikti paslaugą įkainio nedidiname. Gal todėl iki šiol ir neprasilenkėme su įstatymu, kitaip nei palangiškiai. Taikome kitą alternatyvą: laimi tas, kas pasiūlo didžiausią investiciją. Tarkime, jei vienas verslininkas siūlo prekiauti ledais iš nešiojamojo šaldytuvo, o kitas siūlosi įrengti ledų prekybos kioskelį su miesto simbolika, laimi pastarasis. Kol nėra priimtų atitinkamų sprendimų dėl Rinkliavų įstatymo pakeitimo, tą patį siūlyčiau daryti ir palangiškiams”, kolegoms patarė LSA vadovas.

•

6

2013 03 07 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Britų kariai pagaliau paliks Vokietiją Didžiosios Britanijos kariuomenė pamažu traukiasi ne tik iš Afganistano, bet ir Vokietijos, kur jie yra nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

P.Hammondas mano, kad tai turi ir teigiamų bruožų. “Mažesnę kariuomenę lengviau dislokuoti. Be to, joje tarnauja daugiau profesionalių karių”, pabrėžė Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius.

Didžioji Britanija ketina uždaryti karines bazes Vokietijoje anksčiau, nei buvo planuota. Kariuomenės šaltiniai atskleidė, kad britų karinių bazių Europos širdyje esančioje valstybėje turėtų nelikti 2018 metais, o ne 2020-aisiais, kaip tikėtasi. Karių išvedimas iš Vokietijos Didžiajai Britanijai reikš papildomas išlaidas. Iš Reino zonos grįžtančius vyrus reikės įkurdinti naujose arba renovuotose bazėse, ir tai gynybos biudžetui kainuos milijonus svarų sterlingų.

Traukiasi iš Afganistano Jungtinės Karalystės karių pasitraukimas iš Vokietijos - ne vienintelis galvos skausmas aukštiems gynybos pareigūnams. Daug britų karių tiek šiais, tiek ateinančiais metais paliks ir Afganistaną. Di-

Kelia keblumų

2020 metais Vokietijoje greičiausiai nebeliks nė vieno britų kario.

Didžiosios Britanijos kariai Vokietijoje dislokuoti nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Šiuo metu čia tarnauja 17 tūkst. britų, tačiau artimiausiais metais jų skaičius turėtų smarkiai sumažėti. Jungtinė Karalystė iki 2015-ųjų ketina išvesti pusę Reino zonoje dislokuotų karių, o 2020 metais Vokietijoje greičiausiai nebeliks nė vieno britų kareivio.

Didžiosios Britanijos vyriausybės nariai sako, kad karių išvedimas iš Vokietijos padėtų sutaupyti 300 mln. svarų ilguoju laikotarpiu. Tačiau žvelgiant iš trumpalaikės perspektyvos tai sukeltų ir nemažai keblumų. Šiuo metu saloje esančios karinės bazės yra per mažos, kad galėtų priimti iš Vokietijos grįžtančius karius. Todėl Didžiajai Britanijai tektų arba statyti naujas karines bazes, arba išplėsti senąsias.

džiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas paskelbė, kad šiemet iš Afganistano išvyks daugiau kaip 5 tūkst. britų karių.

“Naujų kareivinių reikės ir Afganistaną paliekantiems kariams. Bandysime tam rasti lėšų gynybos biudžete. Praėjusiais metais nepanaudojome beveik 300 mln. svarų sterlingų (1,2 mlrd. litų). Šiuos pinigus skirsime naujoms kareivinėms įrengti”, - kalbėjo P.Hammondas.

Taigi Didžiosios Britanijos karių pasitraukimas iš Afganistano ir Vokietijos valstybei kainuos brangiai.

Nors ilguoju laikotarpiu šalis sutaupys, naujų bazių įrengimas ir senų renovavimas suris nemažai gynybos biudžeto lėšų.

Didžiosios Britanijos karius reikės įkurdinti naujose karinėse bazėse. / Headcliff O’Malley nuotrauka

Karinių bazių statyba Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Philipas Hammondas mano, kad karius laikinai galima įkurdinti senose karinių oro pajėgų bazėse. Jos buvo uždarytos sumažinus gynybos išlaidas. Tačiau šiose aviacijai pritaikytose vietose sausumos kariai jaustųsi nepatogiai. P.Hammondo nuomone, karines oro pajėgų bazes reikėtų renovuoti. Aišku, tai surytų nemažai apkarpyto biudžeto lėšų, be to, jose nė

netilptų visi iš Vokietijos grįžę Didžiosios Britanijos kariai.

P.Hammondas siūlo ir kitą alternatyvą - statyti naujas karines bazes Didžiosios Britanijos teritorijoje. Gynybos sekretorius ketina kreiptis į vyriausybę dėl šių darbų finansavimo. P.Hammondo skaičiavimu, naujų karinių bazių statyba šalies biudžetui atsieitų brangiai - beveik 2 mlrd. svarų sterlingų (8 mlrd. litų). Tačiau, anot jo, šiuos pinigus galėtų skirti ne tik valstybė, bet ir privatūs fondai.

Mažėja karių Daugeliui aukštų Didžiosios Britanijos pareigūnų naujų karinių bazių statyba atrodo nenaudinga šaliai. Savo nuomonę jie argumentuoja tuo, kad karių nuolat mažėja, todėl ateityje daugelis bazių gali virsti apleistais pastatais.

Britų kariuomenės mažėjimą atspindi ir statistika. Pastaraisiais metais dėl apkarpyto gynybos biudžeto karių skaičius sumažėjo nuo 102 tūkst. iki 82 tūkstančių.

•

Daugėja milijardierių ir Rytų Europoje

N.Sarkozy vėl taps politiku

Žurnalas “Forbes”, paskelbęs turtingiausių šių metų pasaulio žmonių sąrašą, nepaliko nuošalyje ir Rytų Europos.

Daugiausia milijardierių jis suskaičiavo Ukrainoje, o Baltijos šalis dar tik stebi ir laukia, kol čia irgi atsiras turtuolių, kuriuos galės įtraukti į savo sąrašą.

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy užsiminė, kad gali grįžti į politiką - ne dėl valdžios troškimo, o “iš pareigos” savo šalies žmonėms.

Šiandien Rytų Europa palaiko vis glaudesnius ryšius su vakarine žemyno dalimi, todėl euro zonos sunkumai paveikė ir turtingiausius rytinės Europos žmones, mat jų turto dydį dažnai lemia ne tik ekonomika, bet ir politika.

Pavyzdžiui, šiuo metu turtingiausiam ukrainiečiui Rinatui Achmetovui sekasi blogiau ne vien dėl mažėjančių plieno kainų pasaulio rinkoje. Pasitraukęs iš Ukrainos parlamento ir praradęs prezidento Viktoro Janukovyčiaus palankumą šis milijardierius pajuto, jog tai atsiliepia verslui, ir jau ėmė nuogąstauti, kad jo neištiktų buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko likimas. Sunerimę ir kiti Ukrainos turtuoliai, nepriklausantys Regionų partijos stovyklai. Užtat labai tvirtai jaučiasi naujasis Ukrainos milijardierius Serhijus Tihipko. Šis buvęs Ukrainos vicepremjeras posėdžiauja Radoje kaip Regionų partijos atstovas ir ketina tęsti politinę karjerą.

Antras pagal turtingumą Ukrainoje tebėra Viktoras Pinčukas, neseniai įkūręs interneto verslo inkubatorių Kijeve.

“Siekiu, kad mano socialinė veikla sudarytų sąlygas kitai kartai keisti šalį ir pasaulį”, - žurnalui “Forbes” sakė V.Pinčukas. Jo stiprybė - žemės ūkio holdingas MHP. Milijardierius jau kuria planus, kaip dar labiau pagausins sa-

Turtingiausias Lenkijos žmogus L.Czarneckis su drauge Jolanta Pienkowska.

Potencjalosobowosci.com nuotrauka

vo turtus, kai Ukraina galės laisvai eksportuoti žemės ūkio produktus į Europos Sąjungą.

Tačiau šiuo metu verslumo vėliavą Rytų Europoje neša ne Ukraina, o Lenkija, nors ji turi tik 4 milijardierius (Ukrainoje jų 10), disponuojančius didesniu nei 4 mlrd. dolerių turtu. Kaip teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Lenkija yra vienintelė Europos valstybė, kurios nepaveikė recesija, prasidėjusi kilus finansų krizei. Lenkijos ekonomika kasmet auga, nors jos prekių paklausa Europoje mažėja. “Lenkija parodė, kad turi labai stiprų pamatą,

nes šalies politika padidino atsparumą visokioms krizėms. Manau, svarbiausia, ko iš jos galėtų pasimokyti kitos valstybės, tai - parama verslui”, - kalbėjo TVF atstovė Lenkijoje Julie Kozack.

Turtingiausias Lenkijos žmogus Leszekas Czarneckis gali toliau eksperimentuoti su savo stipria bankų imperija, aukštai kotiruojama Varšuvos akcijų biržoje. Šalies ekonominė padėtis leis gausinti turtus ir kitiems trims milijardieriams - Janui Kulczykui, Zygmuntui Solorzui-Zakui ir Michalui Solowowui, o artimiausius penkerius metus milijardierių Lenkijoje tik gau-

sės. Stiprių lyderių yra daugybėje verslo sričių, tačiau bene sparčiausiai auga Riszardo Krauze bendrovė “Bioton”, gaminanti naujos kartos insulino produktus diabetikams.

Panašia trajektorija juda ir Čekija, nors jos ekonomika mažesnė nei Lenkijos (2012 metais sudarė 286,7 mlrd. dolerių, Lenkijos - 802 milijardus).

Naujasis Čekijos milijardierius Karelas Komarekas 2010 metais atsiskyrė nuo šeimos holdingo ir dabar sėkmingai plečia savo naftos bei energetikos imperiją. Tačiau turtingiausias Čekijos žmogus yra Petras Kellneris, jo turtas per metus padidėjo 27 proc. ir jau sudaro 10,4 mlrd. dolerių. Šis asmuo susikrovė turtus įkūręs finansų holdingą “Home Credit”. Kiti du Čekijos milijardieriai Zdenekas Bakala ir Andrejus Babis aktyviai reiškiasi ir politikoje stengiasi, kad joje būtų kuo mažiau korupcijos.

Milijardierių turi net skurdi Rumunija. Turtingiausias šios šalies žmogus Dinu Patriciu iškrito iš 2013 metų “Forbes” sąrašo, nes jo mažmeninės prekybos imperija pernai dėl mažos gyventojų perkamosios galios šiek tiek aptrupėjo ir jis prisidarė skolų. Užtat D.Patriciu tėvynainis Ioanas Niculae vėl sugrįžo į sąrašą - jo žemės ūkio ir trąšų verslas klesti.

“Forbes” rašo, kad Vengriją ir Baltarusiją apėmusi didelė korupcija, be to, nėra patikimų duomenų apie šių šalių verslininkų valdomą turtą, todėl jie kol kas nevertinami. Daug geresnes perspektyvas turi verslūs Kroatijos ir Baltijos valstybių gyventojai. “Forbes” įdėmiai stebi šias šalis ir laukia, kada jose irgi atsiras turtuolių, vertų patekti į kasmet žurnalo sudaromą sąrašą.

•

Dešiniųjų pažiūrų N.Sarkozy, kurį pernai gegužę įveikė socialistas prezidentas Francois Hollande’as, mano, kad jam nelieka kitos išeities, tik sugrįžti. “Ateis laikas, kai būsiu priverstas grįžti į politiką. Nebegalėsiu sakyti, kad esu laimingas, kad vežioju savo mergaitę į mokyklą ar vykstu į konferencijas visame pasaulyje. Ne dėl savo ambicijų, ne dėl valdžios troškimo, bet dėl pareigos Prancūzijai ir jos žmonėms privalėsiu eiti į politiką”, - sakė N.Sarkozy.

Praradęs postą po vienos penkerių metų kadencijos N.Sarkozy pasitraukė iš politikos. Jis sakė norintis daugiau laiko skirti savo žmonai, buvusiai supermanekenei Carlai Bruni, ir 2011 metais gimusiai jųdviejų dukrelei Giuliai.

Jo dešiniajai partijai UMP nuo to laiko sunkiai sekėsi ieškoti naujo lyderio ji vos nesuskilo į buvusio N.Sarkozy premjero Francois Fillono ir partijos pirmininko Jeano Francois Cope šalininkus. 58-erių N.Sarkozy labai populiarus tarp UMP eilinių narių, daugelis jį ragino grįžti prieš 2017 metų prezidento rinkimus.

N.Sarkozy noras grįžti į politiką nuskambėjo tuo metu, kai F.Hollande’o populiarumas pasiekęs rekordines žemumas, o prezidentui sunkiai sekasi gaivinti stringančią Prancūzijos ekonomiką ir pažaboti didėjantį nedarbą. Šiuo metu F.Hollande’ą palaiko tik 37 proc. prancūzų.

•

“Forbes”, “The Telegraph”, AFP, BNS, LŽ

2013 03 07 Lietuvos žinios

Pasaulis

Venesuela rauda savo prezidento

H.Chavezo šalininkai, iškėlę jo portretus, jausmingai reagavo į žinią apie prezidento mirtį. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Mirus Hugo Chavezui Venesuelos vargšai neteko gynėjo, o jo sąjungininkai Lotynų Amerikoje injekcijų iš pigios naftos. Kokia linkme dabar pasuks Venesuela neaišku, tačiau greičiausiai šalis verčia naują savo istorijos puslapį.

H.Chavezas, 14 metų buvęs Venesuelos prezidentu, mirė antradienį po ilgos kovos su vėžiu. Apie jo mirtį pranešė Venesuelos viceprezidentas Nicolasas Maduro, kurį dar pats H.Chavezas pasirinko savo įpėdiniu. Ši žinia nutraukė mėnesius trukusias spėliones dėl H.Chavezo sveikatos, kurią visą tą laiką gaubė paslaptis ir gandai. Populiarus, bet prieštaringas lyderis 2012 metais laimėjo ketvirtą prezidento kadenciją, bet dėl pablogėjusios savijautos nebuvo prisaikdintas. Jam buvo 58-eri.

H.Chavezo mirtis nutildė pagrindinį Lotynų Amerikos kairiųjų balsą ir nukreipė naftos turtingą šalį į pirmalaikius rinkimus. Jie bus surengti per 30 dienų. Tai gali būti dar viena proga opozicijos lyderiui Henrique Caprilesui, kuris spalį pralaimėjo H.Chavezui, bet kai šis mirė, pareiškė užuojautą jo šeimai ir pasakė, kad juodu buvo “varžovai, o ne priešai”.

Iki rinkimų N.Maduro laikinai eis prezidento pareigas. O kol kas Venesuela gedi ir rengiasi laidotuvėms.

H.Chavezas buvo karštas JAV “imperializmo” kritikas, kaltino Vašingtoną 2002 metais parėmus nesėkmingą valstybės perversmą prieš jį ir bičiuliavosi su tokiais Amerikos priešais kaip Iranas.

Gedulas truks savaitę Išgirdę žinią apie mylimo “comandante” (vado, kaip buvo vadinamas H.Chavezas) mirtį, į gatves ėmė plūsti tūkstančiai žmonių. Jie verkė, glėbesčiavosi ir skandavo: “Mes visi esame Chavezas!”, “Chavezas gyvas!” Šimtai žmonių susirinko prie karinės ligoninės, kurioje mirė prezidentas, jos vartus saugojo kariai. Valdžia paskelbė savaitę truksiantį nacionalinį gedulą, taip pat pasiuntė į gatves ginkluotąsias pajėgas ir policiją “taikai garantuoti”. Gynybos ministras Diego Molero, apsuptas aukšto rango kariškių, pareiškė, kad ginkluotosios pajėgos gins Konstituciją ir gerbs H.Chavezo pageidavimus.

Vakar prezidento palaikai buvo perkelti į vieną karo akademiją. Ten iki laidotuvių penktadienį vyks memorialinės ceremonijos su užsienio lyderiais. Venesueliečiai paraginti per laidotuves vilkėti Venesuelos vėliavos spalvų drabužius.

“H.Chavezas buvo žmogus, išmokęs mus mylėti savo tėvynę.”

Vėžį sukėlė priešai Prieš paskelbdamas apie H.Chavezo mirtį N.Maduro pareiškė, esą mirtiną vėžį galėjo sukelti “priešai”, ir nurodė du JAV diplomatus persona non grata. Viceprezidentas dar apkaltino juos opozicijos prieš Venesuelos valdžią telkimu šalies kariškių sluoksniuose. Baltieji rūmai tokius kaltinimus atmetė kaip absurdą. Prezidentas Barackas Obama pareiškė paramą Venesuelos gyventojams ir kartu pabrėžė, kad jų šalis pradeda naują savo istorijos skyrių, o JAV lieka ištikimos demokratijos principų, įstatymų viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms sklaidai.

“H.Chavezas buvo žmogus, išmokęs mus mylėti savo tėvynę. Fiziškai prezidento nebėra, bet jis lieka mūsų širdyse, o mes turime toliau dirbti tėvynės labui”, - taip Karakaso gatvėse kalbėjo H.Chavezo gedintys šalininkai.

Užjaučia visa Lotynų Amerika Daugelis Lotynų Amerikos ir kitų šalių lyderių gyrė H.Chavezo kovą už neturtinguosius, tačiau kai kurie reiškė viltį, kad mirus šiam įsimintinam veikėjui Venesuela galės žengti į atviresnę politinę santvarką.

Komunistinė Kuba, artimiausia Venesuelos sąjungininkė, irgi paskelbė

Ligą gaubė valstybinė paslaptis Pernai gegužę H.Chavezas buvo paskelbęs, kad pagijo po operacijos ir chemoterapijos 2011 metais. Tačiau praėjusį gruodį prezidentas pranešė, jog jam būtina nauja operacija, paskyrė N.Maduro savo įpėdiniu ir skubiai išvyko į Kubą. Ten jam buvo atlikta ketvirta vėžio operacija. Po dviejų mėnesių, vasario 18-ąją, H.Chavezas grįžo į Venesuelą ir atsigulė į Karakaso karinę ligoninę. Vyriausybė tuomet pranešė, kad šalies lyderiui prasidėjo kvėpavimo takų infekcija.

Nuo gruodžio 10 dienos, kai išskrido į Kubą, anksčiau visur dalyvaudavęs ir rodydavęsis Lotynų Amerikos kairiųjų antiimperializmo simbolis buvo visiškai dingęs iš viešumos. Sausio 10-ąją jis negalėjo prisiekti naujai šešerių metų ka-

trijų dienų nacionalinį gedulą mirus lyderiui, kuris padėjo stiprinti šios salos ekonomiką pigiais degalais ir finansinėmis injekcijomis. Havana vadino H.Chavezą Kubos revoliucijos lyderio Fidelio Castro “tikruoju sūnumi”. Ir pats Venesuelos prezidentas kartą yra pareiškęs, kad F.Castro jam - kaip tėvas.

Mirus H.Chavezui panašių kaip jo pažiūrų Lotynų Amerikos lyderiai Kubos vadovas Raulis Castro, Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa, Bolivijos prezidentas Evo Moralesas - neteko artimo draugo, kuris savo diplomatine įtaka ir pigia nafta rėmė jų valdymą.

Dėl netikrumo pasaulinės naftos kainos po H.Chavezo mirties šoktelėjo.

Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff, nors ir nebuvo H.Chavezo draugė, gyrė jį kaip “didį Lotynų Amerikos žmogų” ir “brazilų bičiulį”. Argentinos prezidentė Christina Fernandez de Kirchner sustabdė savo veiklą ir išvyko į Venesuelą. Užuojautos dėl H.Chavezo mirties plūdo iš viso pasaulio, taip pat ir iš Europos lyderių.

Vargšai iš skurdo neišbrido Kai H.Chavezas 1998 metais atėjo į valdžią, jo politika iš pradžių buvo gana nuosaiki, priskirtina centro kairiajai. Tačiau ilgainiui ša-

dencijai, bet Aukščiausiasis Teismas pritarė, kad ši ceremonija neterminuotam laikui būtų atidėta.

Precedento neturintis H.Chavezo nesirodymas kėlė įvairiausių gandų. Buvo kalbama, kad Venesuelos lyderis seniai miręs, tik valdžia tai slepia, kad jį ištikusi koma, kad jis dūsta. Vyriausybė kelias savaites siuntė prieštaringus signalus apie prezidento sveikatą: tai perspėdavo, kad H.Chavezas grumiasi dėl savo gyvybės, tai tvirtindavo, kaip ir praėjusį savaitgalį, esą jis tebevadovauja ir duoda nurodymus. Opozicija ne kartą kaltino vyriausybę meluojant apie šalies vado būklę.

Oficialiai taip niekada ir nebuvo pranešta, kokiu vėžiu sirgo H.Chavezas. Žiniasklaidoje skelbta, jog per vieną iš keturių operacijų jam pašalintas auglys dubens srityje.

lies lyderio retorika darėsi vis radikalesnė, o jis pats ėmė vadinti save antiimperialistu ir antikapitalistu.

Labiausiai H.Chavezo gedi daugelis kadaise apleistų Venesuelos neturtingųjų, kurie revoliucionieriumi pasiskelbusį prezidentą garbino už tai, kad šis iš naftos finansavo būstų, sveikatos apsaugos, maisto ir švietimo programas. Drauge visuomenėje didėjo nepasitenkinimas augančiu žmogžudysčių skaičiumi, nuolat trūkinėjančiu elektros tiekimu ir didele infliacija. Nors Venesuela turtinga naftos, šalyje tebėra daug skurdo (skurdžiai gyvena 19 mln. venesueliečių) ir bedarbių. Opozicija kaltino H.Chavezą netinkamai naudojus valstybės lėšas savo kampanijai, dominavus eteryje ir bauginimais vertus valstybinio sektoriaus darbuotojus dalyvauti mitinguose. Prezidento oponentai, daugiausia iš vidurinės klasės ir turtingieji, kaltino jį tapus diktatoriumi. H.Chavezo politika suskaldė Venesuelos visuomenę: konfiskavimais jis atstūmė turtinguosius, socialine šalpa patraukė vargšus.

H.Chavezas paliko keturis vaikus, tris anūkus ir tautą, paženklintą jo 14 metų valdymo.

•

BBC, AP, Reuters, AFP, cbsnews.com, LŽ

7

Garsios H.Chavezo frazės Hugo Chavezas ne tik gebėjo kalbėti kelias valandas be jokios pertraukos, bet ir vartojo spalvingus posakius. Pats neužsičiaupdamas be skrupulų siuntė savo priešininkus po velnių.

Velnias ir siera 2006 metų rugsėjį Jungtinėse Tautose, H.Chavezas išvadino JAV prezidentą George’ą W.Bushą velniu: “Vakar čia pasirodė velnias. Tiesiog čia (žegnojasi). Ir dar šiandien čia atsiduoda siera. Šis ponas, kurį aš vadinu velniu, kalbėjo, lyg jam priklausytų pasaulis. Tarsi jis būtų pasaulio šeimininkas.”

Iš tos pačios tribūnos 2009 metais H.Chavezas atsargiai sveikino naująją Baracko Obamos administraciją. Apsižvalgęs aplink jis pasakė: “Sieros kvapas išsisklaidė. Dvelkia kai kuo kitu. Dvelkia viltimi, kurią turime turėti savo širdyje.”

Asilas 2006 metų kovą per televiziją Venesuelos vadovas taip kalbėjo apie G.W.Bushą: “Esi neišmanėlis, pone Pavojau... Arba pasakysiu tau savo prasta anglų kalba (pereina į anglų kalbą): Tu esi asilas. (Grįžta į ispanų.) Esi bailys, žudikas, genocido vykdytojas, alkoholikas, girtuoklis, melagis, amoralus.

Blogiausias visoje planetoje. Psichopatas, aš tai žinau.”

Mergytė H.Chavezas buvusią JAV valstybės sekretorę Condoleezzą Rice vadino mergyte. Kai šioji 2006 metais apibūdino Venesuelą kaip grėsmę regiono demokratijai ir Irano talkininkę, H.Chavezas jai atitarė: “Atmink, mergyte, aš kaip pražydęs erškėtis - skleidžiu savo kvapą praeiviams ir įduriu tiems, kurie mane papurto. Su manimi geriau neprasidėk, Condoleezza. Nelįsk prie manęs, mergyt.”

Pėstininkas Kliuvo ir buvusiam Jungtinės Karalystės premjerui Tony Blairui, kai 2006 metais šis paraginio Venesuelą laikytis tarptautinės bvendruomenės taisyklių. H.Chavezas atkirto, kad T.Blairas pats jas pamynė įsiverždamas į Iraką. “Kaip tau ne gėda, pone Blairai. Tu neturi jokios moralės, jokios teisės ką nors kritikuoti. Esi imperializmo pėstininkas, pataikaujantis Bushui-Hitleriui, šios planetos masiniam žudikui numeris vienas. Eik tiesiai pragaran, pone Blairai.”

Holokaustas 2006 metais H.Chavezas perspėjo, kad jo šalis nutrauks ryšius su Izraeliu protestuodama prieš karinį įsiveržimą į Libaną. “Izraelis išprotėjo. Jis nuolat kritikuoja Hitlerį, kaip ir mes, bet elgiasi ne geriau už nacius. Tai yra naujasis holokaustas.”

Apie socializmą ir kapitalizmą “Kapitalizmas yra velnio pramanas ir išnaudojimas. Jei nori žvelgti Jėzaus Kristaus, kuris, manau, buvo pirmas socialistas, akimis, tik socializmas gali sukurti teisingą visuomenę.”

“Būti turtingam yra blogai, tai nežmoniška.”

“Visuomet sakiau, kad Marse galėjo būti civilizacija, tačiau jei ten atėjo kapitalizmas ir imperializmas, jis pribaigė planetą.”

Rinkimai Apie 2012 metų prezidento rinkimus: “Lengviau asilui pralįsti pro adatos skylutę, nei opozicijai laimėti rinkimus.”

Varžovui Henrique Caprilesui: “Turi kiaulės uodegą, kiaulės ausis, kriuksi it kiaulė. Esi kiaulė, ir šito nepaslėpsi.”

Užsičiaupk!

Baigiantis viršūnių susitikimui Santjage 2007 metais Ispanijos karalius Jonas Karolis užčiaupė H.Chavezą. Kai Ispanijos premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero prašė H.Chavezo diplomatiškiau rinktis žodžius, bet šis neleido kalbėti, nuolat jį pertraukinėjo, privertė karalių surikti: “Užsičiaupk!”

8

2013 03 07 Lietuvos žinios

Pasaulis

Nusikaltėlis - Didžiojo teatro žvaigždė Maskvoje sulaikyti trys asmenys, kuriems pateikti įtarimai Maskvos Didžiojo teatro meno vadovo Sergejaus Filino užpuolimu. Vienas jų šliūkštelėjo šiam į veidą sieros rūgšties. Šio Rusiją šokiravusio nusikaltimo užsakovas pasirodė esąs garsus Didžiojo teatro solistas, pagrindinių vaidmenų atlikėjas Pavelas Dmitričenka. Jam padėjo Jurijus Zaruckis ir Andrejus A.Lipatovas. Tyrėjai išsiaiškino, kad nusikaltimą padarė J.Zaruckis, kuris buvo sugautas Tverės srityje. Jis laukė S.Filino automobilių aikštelėje prie jo namų, o kai šis išlipo iš mašinos, pašaukė jį vardu. Kai meno vadovas atsisuko, šliūkštelėjo jam į veidą sieros rūgšties. Už kelių metrų nuo užpuolimo vietos J.Zaruckio automobilyje laukė A.Lipatovas, kuris buvo suimtas pirmadienį. Paskui policija pranešė, kad nusikaltimas “praktiškai išaiškintas”.

Kad šio žiauraus išpuolio sumanytojas - P.Dmitričenka, Maskvoje imta kalbėti iš karto, kai policija pranešė, jog sulaikė vairuotoją A.Lipatovą, o žurnalistai puolė klausinėti Didžiojo teatro darbuotojų, kokie buvo S.Filino ir P.Dmitričenkos santykiai.

Tai, kad prie S.Filino užpuolimo

P.Dmitričenka - baleto garsenybė. Jis šoko ir Ivaną Rūstųjį. galėjo būti prisidėjęs P.Dmitričenka, tyrėjai suprato išanalizavę telefono pokalbius, užfiksuotus netoli nusikaltimo vietos. Taip paaiškėjo, kad vienas telefono numeris priklauso ne kartą teistam J.Zaruckiui, kuris nesenai išleistas iš kalėjimo. Jis kalėjo už tai, kad smarkiai sumušė žmogų ir šis paskui mirė. Nusikaltimo dieną J.Zaruckis keliskart skambino P.Dmitričenkai.

Antradienį bute Troickajos gatvėje,

/ Reuters/Scanpix nuotrauka

kur gyvena Didžiojo teatro žvaigždės tėvai, daryta krata. Toje pačioje gatvėje gyvena ir pats solistas.

Tyrėjai mano, kad S.Filino ir P.Dmitričenkos nesantaikos priežastis - moteris. Tai P.Dmitričenkos draugė balerina Anželika Voroncova, kuriai S.Filinas neleido pasireikšti. Apie tai jau anksčiau kalbėjo ir kita teatro garsenybė Nikolajus Ciskaridzė, kurį tyrėjai vienu metu įtarė prisidėjus prie nusikaltimo.

“Anželika jauna ir iš tiesų nepaprastai talentinga. Ji gali tapti primabalerina”, - Gazeta.ru sakė šio portalo šaltinis. Pasak jo, tuodu vyrai jau seniai nemėgo vienas kito. Dar būdamas teatro solistu S.Filinas buvo aktyvus profsąjungos veikėjas ir įgijo daug priešų. Santykiai su tais žmonėmis nepagerėjo ir tuomet, kai jis buvo paskirtas į aukštas pareigas, nes P.Dmitri-

čenka ginčydavo jo kaip meno vadovo sprendimus.

Tačiau teatre yra ir netikinčių, kad užpuolimo sumanytojas - P.Dmitričenka, nes jo karjera teatre klostėsi puikiai. “Jis - artistas, gaudavo vaidmenų, kuriems reikia atletiškumo.

Jis šoka ir Ivaną Rūstųjį Sergejaus Prokofjevo balete”, - aiškino šaltinis.

Pranešama, kad P.Dmitričenka jau prisipažino, o A.Lipatovas tik aiškina, jog už pinigus nuvežė savo pažįstamą J.Zaruckį į Troickajos gatvę, o paskui parvežė atgal. “Sausio 17-ąją, kai S.Filinas buvo apipiltas rūgštimi, jis su žmona buvo namie”, - teigė ir A.Lipatovo motina. Jos manymu, sūnus apkaltintas tik todėl, kad turi panašų automobilį į tą, kurį užfiksavo vaizdo kameros prie S.Filino namų, ir dėl to, jog kartą skambino P.Dmitričenkai į jo vasarnamį.

Tačiau jau aišku, kad tyrėjai nuo pat pradžių įtarė tris sulaikytuosius.

Iš policijos nutekėjo informacija, kad vienas jų iš karto prisipažino prisidėjęs prie nusikaltimo.

Vokietijoje gydomo S.Filino, smarkiai nudegusio veidą ir akis, sveikata gerėja - jis jau mato kaire akimi.

•

“Kommersant”, “Life News”, “Zagolovki”, Gazeta.ru, LŽ

Numatomos svarbios permainos vandentvarkos ūkyje Žmonijai išgyventi ir veiklai plėtoti reikalingas milžiniškas kiekis vandens. Nors daugiau kaip 70 proc. žemės paviršiaus užima jūros ir vandenynai, gėlo vandens atsargos yra menkos vos 3 procentai. Didesnė jų dalis - ledo pavidalu.

Visame pasaulyje į aplinką kasdien patenka labai daug užteršto vandens ir nevalytų nuotekų. Lietuvoje vandentvarka tapo prioritetine aplinkosaugos sritimi atkūrus nepriklausomybe, o daugiau kaip prieš dešimtmetį šią ekologinę problemą pradėta spręsti naudojantis ir Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Šiuo metu įgyvendinamos ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ tikslas - sudaryti palankias sąlygas didinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą, gerinti jų kokybę ir aktyviai siekti, kad aplinka būtų apsaugota nuo žalingo išleidžiamų nuotekų poveikio.

Lietuvos vandentvarkos ūkis ES paramą gauna nuo 2000-ųjų. Vien 2007-2013 metais šiam sektoriui pagal minėtą priemonę skirta daugiau kaip 2 mlrd. litų. Per šį laikotarpį bus baigti tiesti daugiau kaip 2000 km nuotekų ir daugiau kaip 1800 km naujų vandens tinklų. „Siekiant padidinti skiriamos paramos efektyvumą, jos įtaką vandentvarkos sektoriaus veiklai, taip pat nustatyti 2014-2020 metų tendencijas, buvo atliktas priemonės vertinimas. Nustatyta, kad vis daugiau žmonių naudojasi centralizuotomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemomis - šiuo metu atitinkamai apie 76 ir 67 proc. gyventojų. Didysis tikslas yra pasiekti, kad Lietuvoje kokybiškomis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis naudotųsi 95 proc. šalies gyventojų“, - sako Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorius Dalius Krinickas.

rėdamos išlaikyti įsigytą turtą, priverstos kelti paslaugų kainas.

Situaciją padėtų pagerinti vandens tiekimo įmonių stambinimas.

Aplinkos ministerijos specialistai įsitikinę, kad tam pritartų dauguma sektoriaus žinovų ir vandentvarkos ūkio dalyvių. „Lygindami vandentvarkos paslaugų kainas didžiuosiuose miestuose ir mažuose miesteliuose, aiškiai pastebėtume skirtumą. Mažuosiuose kainos gerokai didesnės. Ši pertvarkymo kryptis ypač svarbi. Kainų skirtumai išsilygintų tik sujungus ir sustambinus įmones, taip pat sumažėtų jų veiklos sąnaudos. Už ES Sanglaudos fondo lėšas įsigytą turtą pajėgios išlaikyti tik stambios bendrovės. Juk negalime pamiršti, kad iš gyventojų mokamų mokesčių dalies reikia prižiūrėti turtą, gauti pelno ir padengti įrenginių remonto bei eksploatavimo išlaidas“, apie įmonių stambinimo pranašumus kalba D.Krinickas.

Neabejojama, kad didesnės bendrovės bus pajėgesnės technologiškai, galės efektyviau užtikrinti kokybės reikalavimus atitinkančių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą vartotojams.

Licencijavimas - visiems vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams Visoje šalyje įgyvendinamais vandentvarkos projektais siekiama, kad gyventojai gautų kokybiškas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. / UAB „Vilniaus vandenys“ nuotrauka Siekti užsibrėžtų tikslų gali būti sunkiau dėl pastaraisiais metais suaktyvėjusios emigracijos ir migracijos krašto viduje. Vis dar pastebimas kai kurių gyventojų nenoras, nors jis gerokai sumažėjęs, jungtis prie jau nutiestų tinklų.

Vandens tiekimo įmonių stambinimas Situaciją sunkina ir įvairios vandentvarkos ūkio problemos. Viena

tokių - sudėtinga smulkių vandens tiekimo įmonių padėtis, lemianti dideles paslaugų kainas. Mažesniuose Lietuvos miesteliuose veikiančių įmonių klientų skaičius siekia vos kelis tūkstančius, tačiau ES paramos sąlygos visoms yra vienodos - prie projektų reikia prisidėti ir savo lėšomis.

Ta dalis, atrodytų, visai nedidelė, vos 5 proc., bet kai šie procentai skaičiuojami nuo milijoninių sumų, skaičiai tampa išties dideli. Todėl įmonės, no-

Kaip planuojama, į ES paramą galės pretenduoti tik licencijas gavę regioniniai ir viešieji vandens tiekėjai. Valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės, turinčios teisę vykdyti viešąjį vandens tiekimą, privalės dirbti sąnaudų susigrąžinimo principu. Tai reiškia, kad paslaugų kaina turės padengti visas sąnaudas ir nusidėvėjimo išlaidas.

Taip įmonės, siekdamos išvengti staigaus kainų šuolio, bus skatinamos ieškoti efektyviausių būdų mažinti sąnaudas.

Taip pat siūloma nustatyti maksimalų paslaugų galiojimo laikotarpį - tada vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos būtų reguliariai

peržiūrimos ir keičiamos. Pavyzdžiui, kasmet jas peržiūrint ir padidinant po kelis centus galima išvengti staigių šuolių. Tokiu atveju vartotojai taip smarkiai nė nepajustų paslaugų branginimo. Tačiau dar ir šiandien yra tokių įmonių, kurių paslaugų kaina buvo patvirtinta prieš daugiau kaip dešimtmetį.

Planas - investicinis fondas Mąstant apie vis efektyvesnius ES paramos panaudojimo būdus ateityje planuojama įkurti ir investicinį fondą. Iš jo lėšos ES finansuojamiems projektams įgyvendinti būtų skolinamos, o ne skiriamos neatlygintinai. Iki šiol įmonės ES paramą gaudavo tik prisidėdamos nedideliu savo indėliu ir sumokėdamos PVM. Siūloma šį modelį pakeisti skolintus ir į fondą sugrąžintus pinigus panaudoti dar 2-3 kartus. Tai leistų atgautas lėšas skirti naujiems vandentvarkos projektams finansuoti. „Prieš skolindamasi įmonė turėtų gerai apgalvoti, kaip panaudos tuos pinigus. Gal, pavyzdžiui, investuos į jai priklausančių tinklų renovavimą ir taip padidins veiklos efektyvumą. Sumažinus sąnaudas bus gaunama ir daugiau pelno, tad įmonė galės lengviau grąžinti pasiskolintas lėšas“, - teigia D.Krinickas. Įmonių stambinimas, visiems vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams įvedamas privalomas licencijavimas ne tik garantuotų mažesnes įmonių veiklos sąnaudas, geresnę paslaugų kokybę, bet ir didintų vartotojų pasitenkinimą paUžs. V-2337 slaugomis.

2013 03 07 Lietuvos žinios

Verslas

9

Statyba - deguto šaukštas BVP katile mi pažadais, jog renovacija viską išgelbės, o gyventi reikia dabar”.

Kad renovacija atgaivins statybos sektorių, abejoja ir “Dangestos” vadovas. “Nebent tai būtų iš tiesų masinis reiškinys. Bet tada labai pakiltų statybos darbų įkainiai - vėl dėl tos pačios kvalifikuotų specialistų stokos”, - prognozuoja R.Petrulionis.

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Statistikai nurodo neprastus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rodiklius praėjusiais metais, tačiau gerą įspūdį gadina du svarbūs parametrai statybos ir investicijų smukimas. Analitikų nuomone, būtent tai Lietuvos ekonomikos augimo rodiklį blogins ir šiemet, ir veikiausiai 2014-aisiais.

Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2011-ųjų laikotarpiu, Lietuvos BVP didėjo 4,1 proc., tačiau jei lygintume su ankstesniu ketvirčiu, jis tiek pat smuko.

Tai rodo patikslinti Statistikos departamento duomenys.

Statistikai teigia, jog BVP lėtėjimą lėmė minimu laikotarpiu net 12,2 proc. susitraukęs statybos sektorius ir 7,7 proc. sumažėjusios įmonių investicijos. Statistikos departamento vyriausioji specialistė Nomeda Bratčikovienė LŽ paaiškino, kad nustatant šį rodiklį yra skaičiuojamos lėšos, investuotos į nekilnojamąjį turtą, gamybos priemones, atsargas, ir atimamos investicijos į vertybes (bendrovių akcijas, brangiuosius metalus ar panašų trumpalaikį turtą).

Nepalankus metas Statybų, kurios 2011-aisiais jau rodė atsigavimo ženklų, nuosmukis verčia nerimauti. Kaip tvirtina Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas, šis sektorius valstybės ekonomikos veidrodis, nes visada duoda darbo kitiems: statybos medžiagų, tekstilės pramonei, vežėjams, prekybininkams ir kitų paslaugų verslui. “Yra teorija, kad viena statybininko darbo vieta sukuria 3-4 papildomas darbo vietas kitose ūkio šakose”, - sako jis.

Anot asociacijos vadovo, pernai statybos rodikliai prastėjo pirmiausia dėl to, jog akivaizdžiai mažėjo valstybės ir privataus sektoriaus investicijos. A.Šeštakauskas prognozuoja, kad panaši padėtis truks bent iki 2014-ųjų vidurio. Mat Valstybės in-

Ne pasaulio pabaiga

A.Šeštakauskas neabejoja, kad statybų sektoriaus veikla pajudėtų ir užsakymų padaugėtų, jei investicijas skatintų valstybė. / LŽ archyvo nuotrauka vesticijų programoje daugiau lėšų nenumatyta, o Europos Sąjungos fonduose liko tik trupinėliai pinigų, skirtų 2007-2013 metų laikotarpiui.

Pasak A.Šeštakausko, ES parama sudaro vidutiniškai 70 proc. projektų finansavimo. Kitas ES paramos laikotarpis prasidės tik 2014-aisiais, tačiau dėl jos apimties Europos Parlamentas dar diskutuoja. Be to, net ir gavus lėšų ne mažiau kaip pusmetį truks biurokratiniai darbai. “Todėl mūsų asociacija ragina nelaukti paskutinės akimirkos ir projektus, kurie turi didelę galimybę būti finansuojami, rengti jau dabar, kad šis laikotarpis nebūtų tuščias”, - aiškina A.Šeštakauskas.

Trūksta specialistų Pačios statybos bendrovės nurodo ir investicijų neskatinančią padėtį darbo rinkoje. “Statybų nuosmukis, kaip visada, susijęs ir su didėjančiais darbo įkainiais. Jie kyla dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, nes

specialistai, kurių netenkina darbo pasiūlymai, emigruoja arba ieškosi pelningesnių individualių užsakymų”, - uždaro rato filosofiją dėsto į rinkos lyderius nepretenduojančios UAB “Dangesta” vadovas Renaldas Petrulionis.

Svarbiausia - investicijos

Jo nuomone, praėjusiais metais ypač pasunkėjo smulkių statybos įmonių gyvenimas. Mat kai stokojama užsakymų, didelės bendrovės gali lengviau valdyti finansų srautus.

Jei vėluoja atsiskaityti užsakovai ir rangovai, stambioms įmonėms palankesnėmis sąlygomis skolina ir bankai.

A.Šeštakauskas neabejoja, kad statybų sektoriaus veikla pajudėtų ir užsakymų pagausėtų, jei investicijas skatintų valstybė. Pavyzdžiui, iki 2002-ųjų investuojamas pelnas buvo neapmokestinamas. “Didelių pretenzijų niekas nereiškė ir įvedus investuojamo pelno mokestį, nes iki 2008-ųjų investicijų buvo pakankamai, tačiau dabar vėl keliame šį klausimą, - kalba asociacijos vadovas. Patinka tai kam nors ar ne, bet jei nebus investicijų, nebus ir statybų, o kartu kentės ir jas aplipę kiti verslo subjektai.” Jis primena, kad 2008 metais statybos sukūrė apie 10 proc. viso Lietuvos BVP. “Tai galima vadinti burbulu, bet galima vadinti ir ekonomikos pakilimu”, - sako pašnekovas.

A.Šeštakauskas pripažįsta, kad statybininkai daug tikisi iš gyvenamųjų namų renovacijos programos, bet vien į ją visų vilčių nededa, nes “jau gal dešimtmetis, kai esame maitina-

proc. paskirstytinojo pelno. Tokį siūlymą Vyriausybei teikia didžiausia įmonės akcininkė Energetikos ministerija.

“Klaipėdos naftos” ir “Nordea Bank Finland” vasario 7 dieną pasirašytoje sutartyje dėl 120 mln. litų vertės banko sąskaitos kredito (overdrafto) įmonė įsipareigojo dvejus metus, kol iki 2014ųjų pabaigos bus pastatytas terminalas, be išankstinio banko sutikimo nemokėti dividendų. Tačiau tam reikalingas ir Vyriausybės sprendimas atleisti “Klaipėdos naftą” nuo dividendų mokėjimo. Naujas siūlymas teikiamas atsižvelgiant į Teisingumo ir Ūkio ministerijų pasiūlymus. Ūkio ministerija nurodė, kad neaiškus investicijų į SGD terminalą poreikis 2013-2014 metais, todėl sunku vertinti, kiek galėtų būti

mažinama dividendams išmokėti skirta pelno dalis ir kaip tai paveiktų valstybės biudžeto pajamas. Teisingumo ministerija perspėjo, kad 28,68 proc. bendrovės akcijų priklauso smulkiems akcininkams, todėl nemokant dividendų reikėtų įvertinti galimas neigiamas pasekmes jų turtinių teisių atžvilgiu. Be to, ministerija teigia, kad 1997 metų Vyriausybės nutarime numatyta išimtis valstybės valdomoms įmonėms nemokėti dividendų, tačiau svarstytina, ar ji suteikia teisę jų apskritai atsisakyti. Kokio dydžio gali būti dividendai, kol kas neskelbiama, siekiant neklaidinti investuotojų, - pelno paskirstymo projektas bus pateiktas akcininkams tik po to, kai bus baigtos audituoti įmonės finansinės 2012 metų veiklos

“Yra teorija, kad viena statybininko vieta sukuria 3-4 papildomas darbo vietas kitose ūkio šakose.”

Ekonomikos analitikai statybos darbų ir investicijų nuosmukį laiko rimtu signalu, tačiau padėties nedramatizuoja. “Lietuvoje jau pusmetį nekilnojamojo turto kainos nei kyla, nei krenta, ir tai bent šioks toks ženklas, teikiantis nuosaikaus optimizmo”, - LŽ dėsto banko DNB vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka.

Jos duomenimis, Lietuvos įmonės kol kas nėra linkusios rizikuoti ir agresyviau investuoti savo kapitalą, nes vėl girdėti prastesnių naujienų tiek iš Europos, tiek iš JAV. “Įmonių vadovai norėtų investicijas padidinti apie 20 proc., bet šiemet planuoja tik 5-7 proc. augimą”, - pažymi analitikė. Tačiau, anot jos, tai nerodo ir visiškos stagnacijos, juolab kad net į besitraukiančias rinkas Lietuvos eksportuotojai eina ganėtinai sėkmingai.

“Materialinės investicijos, kilusios nuo 2010-ųjų trečiojo ketvirčio iki 2012 metų pirmojo ketvirčio, dabar duoda grąžą”, - sako J.Rojaka ir pabrėžia, kad dabar, jei kas ir investuoja, tai daugiausia tik savas lėšas, o skolinasi labai mažai. Tačiau plėstis vien savomis jėgomis gana sudėtinga, juolab jog investicijos į statybas tikrai nėra pigios.

Vis dėlto analitikė teigia nematanti didelės bėdos dėl prastesnių investavimo rodiklių, nors neįžvelgianti ir kokio nors proveržio artimoje ateityje. “Daug lems tai, kaip šią vasarą bus sprendžiamos euro zonos problemos, koka bus JAV pinigų politika. Rudeniop jau turėtų būti aiškiau, kokia bus 2014 metų perspektyva”, - svarsto J.Rojaka. Jos nuomone, jei plačiais žingsniais euro link žengs latviai, o investuotojai ims ieškoti “užkampių su didele ir stabilia grąža”, galbūt taps aktyvesnės ir mūsų įmonės. Bet kol kas, matyt, Lietuvos ekonomikai investicijos nediktuos.

•

Trumpai NESKUBA DALYTIS PELNU Lietuvos bendrovių savininkai neskuba pelnu dalytis su aukščiausio lygio vadovais. Tai atskleidė konsultacijų kompanijos “Hay Group” tyrimas. “Lietuvos įmonių finansiniai rezultatai po truputį gerėja. Natūralu, kad aukščiausio lygio vadovų lūkesčiai gauti didesnius atlyginimus taip pat auga. Vis dėlto įmonių savininkai neskuba dalytis pelnu su aukščiausio lygio vadovais. Maža to, užsidirbti premijas vadovams vis sunkiau - į jų skaičiavimo schemas įtraukiama vis daugiau kriterijų bei saugiklių”, - teigė “Hay Group” produktų ir paslaugų vadovas Baltijos šalims Eligijus Kajieta. Pasak jo, akcininkai vadovus vertina, atsižvelgdami į papildomus rodiklius: produktyvumo augimą, klientų pasitenkinimą, darbuotojų įsitraukimo indeksus, produktų kokybę. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje 2012 metais mažiau įmonių didino bazinius atlyginimus vadovams: 70 proc. jų didino atlyginimus nors daliai darbuotojų, 45 proc. - vadovams. 2011 metais 60 proc. įmonių didino atlyginimus tiek vadovams, tiek kitiems darbuotojams. 90 proc.

Lietuvos įmonių pernai prognozavo pasieksiančios arba viršysiančios verslo tikslus, o 2011 metais tokių įmonių buvo 71 procentų. Anot “Hay Group”, įprastai šios prognozės rodo, kiek įmonių per pirmąjį metų ketvirtį planuoja išmokėti metines premijas aukščiausiems vadovams. Pernai 70 proc. įmonių planavo išmokėti visą numatytų priedų ir premijų sumą už rezultatus (2011 metais - 56 proc.). Baltijos šalyse, tyrimo duomenimis, pernai vadovų baziniai atlyginimai “praktiškai” neaugo, nors 2011 metais jie kilo vidutiniškai 4,6 procento. 2013 metais įmonės planavo 1 proc. didinti vadovams atlyginimus. Tyrimą “Hay Group” atliko 2012 metų spalio ir lapkričio mėnesiais.

Jame dalyvavo 344 Baltijos šalių įmonės, įvertintas 741 Baltijos šalių aukščiausio lygio vadovų atlyginimų paketas.

PLANUOJA DIVIDENDUS Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą įgyvendinančios valstybės valdomos bendrovės “Klaipėdos nafta” akcininkams bus siūloma iki projekto baigimo skirti dividendams 1

ataskaitos ir kai jį patvirtins valdyba.

“Klaipėdos nafta” pernai, neaudituotais duomenimis, gavo 41,03 mln. litų grynojo pelno - 9,5 proc. mažiau nei 2011 metais (45,253 mln. litų). Pernai įmonė išmokėjo 56,981 mln. litų dividendų, arba 0,17 lito už akciją. Lietuva iki 2014 metų pabaigos Klaipėdoje ketina pastatyti SGD terminalą. Valstybei priklauso 72,32 proc. “Klaipėdos naftos” akcijų.

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6456

-0,0416%

10 000 Baltarusijos rublių

3,0709

+0,3028%

1 Šveicarijos frankas

2,8093

-0,1637%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2554

+0,0305%

10 Čekijos kronų

+0,4074%

1,3500

10 Danijos kronų

4,6308

-0,0043%

1 DB svaras sterlingų

3,9994

-0,0725%

100 Kazachstano tengių

1,7555

0,0000%

1 Latvijos latas

4,9276

-0,0223%

10 Norvegijos kronų

4,6460

+0,1485%

10 Lenkijos zlotų

8,3690

+0,2019%

100 Rusijos rublių

8,6324

-0,0012%

10 Švedijos kronų

4,1479

+0,1712%

1 Turkijos naujoji lira

1,4766

+0,2506%

10 Ukrainos grivinų

3,2561

+0,2641%

2013 03 07, LB

10

2013 03 07 Lietuvos žinios

Verslas

Darbo vietos - verslo sąskaita valdė, ir gerų ženklų jos ekonomikoje yra. Tad galbūt jau metas iš esmės įvertinti, kokį efektą šalies ekonomikai atneša užsienio investicijos”, - sakė jis. D.Arlausko manymu, šalis turėtų ieškoti užsienio investuotojų, susaistytų tam tikromis rangos, bendradarbiavimo sutartimis su Lietuvos verslu, ypač smulkiosiomis įmonėmis. “Reikia, kad tarp šių įmonių plėtotųsi vadinamieji horizontalūs ryšiai”, - pabrėžė jis.

LINA MRAZAUSKAITĖ

Pasaulyje tiesioginių užsienio investicijų (TUI) mažėja, tačiau Lietuva išlieka tarp pirmaujančiųjų pagal jų augimą. Šios investicijos šalyje sukurs tūkstančius naujų darbo vietų, bet nacionalinis verslas baiminasi prarasti dalį savo specialistų.

Kaip pranešė agentūra “Investuok Lietuvoje”, per pirmus dešimt 2012 metų mėnesių savo sprendimą investuoti Lietuvoje paskelbusios užsienio įmonės planuoja įgyvendinti 21 proc. daugiau TUI projektų nei ankstesniais metais. Tuo metu pasaulyje plyno lauko investicijų sumažėjo daugiau nei penktadaliu.

Skelbiama, kad per dešimt mėnesių Lietuvoje paskelbtų 29 TUI projektų vertė siekia 927 mln. eurų. Žadama, kad šie projektai šalyje sukurs beveik 3000 naujų darbo vietų. Pagal šiuos rodiklius Lietuva yra penkta pasaulyje, trečia Europoje ir absoliuti lyderė tarp Baltijos šalių.

“Pernai augęs TUI projektų skaičius Lietuvoje - puikus Lietuvos investicinio patrauklumo įvertinimas. Dvigubas laimėjimas yra tai, kad Lietuva sugebėjo šį rodiklį padidinti, kai pasaulinė tendencija priešinga, t. y. investicijų mažėja”, - teigė TUI skatinimo agentūros “Investuok Lietuvoje” generalinė direktorė Milda Dargužaitė.

Pervilioja specialistus Tačiau Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus atkreipė dėmesį į tai, kad užsienio kapitalo įmonės gali tiesiog pervilioti tam tikrus specialistus iš kitų to paties sektoriaus įmonių. Tai reiškia, kad naujos darbo vietos ne tiek sumažins nedarbą, kiek padidins ir taip intensyvią konkurenciją darbo rinkoje.

Kritikuoja lengvatas “Jeigu investuotojai į Lietuvą ateitų be taikomų nuolaidų, būtų puiku. Bet jie juk iš esmės yra nuperkami. Gaudamos dideles lengvatas užsienio įmonės gali ir didesnius atlyginimus pasiū-

Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje veikiančiose užsienio investuotojų valdomose įmonėse vidutinė darbuotojo alga sudarė 5132 litus, o lietuviškose įmonėse ji siekė 2171 litą.

D.Arlausko teigimu, ateityje užsienio investuotojus į Lietuvą reikėtų kviestis ne vaikantis prestižo, o siekiant naudos ekonomikai.

LŽ archyvo nuotrauka

V.Sutkus priminė plačiai diskutuotą technologijų centro “Barclays” fenomeną: nors šio prekės ženklo atėjimas į Lietuvą reiškė šalies žinomumą, kitos informacinių technologijų (IT) kompanijos jautėsi nuskriaustos. “IT kompanijos skundžiasi, kad “Barclays” tiesiog susiurbė dalį darbuotojų - susiurbė iš tos srities, kurioje yra specialistų stoka. Taigi tokio tipo investicija turi ir pliusų, ir minusų”, - svarstė V.Sutkus.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas

Perskirstoma ES parama Vyriausybė trečiadienį pritarė Ūkio ministerijos siūlymui perskirstyti 67,195 mln. litų 2007-2013 metų nepanaudotų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų, kurios buvo skirtos moksliniams tyrimams ir verslui. “Ūkio ministerija peržiūrėjo ES struktūrinės paramos lėšų panaudojimą ir perskirstė ankstesniais metais nepanaudotas lėšas. Turime tik šiuos vienus metus panaudoti visoms likusioms lėšoms. Todėl nutarta skubiai perskirstyti lėšas ir papildomą finansavimą skirti priemonėms, kurios sulaukė didelio verslo susidomėjimo”, - teigė Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė. Pasak jos, pagal priemones, kurios gaus papildomą finansavimą, netrukus bus skelbiami nauji kvietimai teikti paraiškas. Ūkio ministerijos parengtame projekte nurodoma, kad iš “Invest LT+” priemonės, skirtos užsienio investicijoms pritraukti, siūloma paimti ir skirti kitiems projektams 22,195 mln. litų ir 10 mln. litų - viešųjų paslaugų verslui skatinti regionuose (priemonė “Asistentas-4”), 10,495 mln. litų - naujų menų inkubatorių kūrimo ir smulkiojo verslo skatinimo priemonei “Asistentas-2”. Dar 1,7 mln. litų ketinama skirti priemonei “Procesas LT”. Be to, 30 mln. litų ketinama paimti iš “Invegos” priemonės “Dalinis palūkanų kompensavi-

Itin aukštos kvalifikacijos IT, finansų sričių specialistų poreikis taip pat nemažės. Ji pabrėžė, kad iki 2020-ųjų paslaugų sektoriuje galima sukurti apie 20 000 naujų IT specializacijos darbo vietų.

Agentūros “Investuok Lietuvoje” direktorė M.Dargužaitė sakė, jog bendraujant su jau investavusiomis užsienio kompanijomis matyti, kad jų lūkesčiai dažnai viršijami, todėl poreikis įdarbinti daugiau darbuotojų tik didėja. Tai esą leidžia daryti prielaidą, kad planai sukurti 3000 naujų darbo vietų turi realų pagrindą.

Pavyzdžiui, kaip vardijo ji, “Barclays Bank” šiuo metu dirba apie 920 žmonių, nors planuose buvo numatyta 200-

mas”, kuri skirta smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių paskolų palūkanoms kompensuoti, ketinama skirti “Invest LT-2” priemonei, skatinant Lietuvos verslininkus investuoti šalies regionuose. Šioje ES finansinėje perspektyvoje nepanaudotus 30 mln. litų europinių lėšų, skirtų Vilniaus vakariniam aplinkkeliui, nuspręsta atiduoti šilumos tiekėjams. Vyriausybė vakar nusprendė lėšas, skirtas pakeisti aukštosios įtampos oro linijoms kabelinėmis tarp sostinės Ozo ir Šiaurinės gatvių, skirti kitai programai. Anot Ūkio ministerijos, Vilniaus savivaldybė informavo, jog Vakarinio aplinkkelio

R.Armonienė: “Nutarta skubiai perskirstyti lėšas ir papildomą finansavimą skirti priemonėms, kurios sulaukė didelio verslo susidomėjimo.” trečiasis etapas dar nepradėtas įgyvendinti, todėl 2013 metais nebus pakeistos ir šio ruožo elektros linijos, todėl pinigus siūloma skirti šilumos tinklams modernizuoti. Šiuo metu vyksta antrasis Vilniaus vakarinio aplinkkelio statybos etapas.

•

LŽ, BNS

Arlauskas taip pat pabrėžė, kad kol kas į Lietuvą atėję ir labai giriami investuotojai, pavyzdžiui, “Western Union” ar “Barclays”, daugiau orientavosi į IT specialistų pasisavinimą, todėl nacionaliniam verslui sudavė ganėtinai skaudų smūgį.

“Buvo akcentuojama, kad tokių prekės ženklų atvedimas į Lietuvą padidins šalies reitingą, prestižą. Jei jų reikėjo šiuo tikslu, puiku, tegul čia ir lieka. Bet ateityje rūpintis vien Lietuvos prestižu, manau, nebereikia. Mūsų šalis ir krizę su-

lyti nei vietinės. Manau, užsienio ir nacionaliniam verslui turėtų būti taikomos vienodos sąlygos”, - sakė D.Arlauskas.

Užsienio bendrovės, kaip teigia “Investuok Lietuvoje”, yra ir geidžiamiausios darbdavės Lietuvoje. Vidutinis užsienio įmonėse mokamas atlyginimas yra daugiau nei dukart didesnis negu lietuviškose. Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje veikiančiose užsienio investuotojų valdomose įmonėse vidutinė darbuotojo alga sudarė 5132 litus, o lietuviškose įmonėse ji siekė 2171 litą.

Reikės gamybos specialistų M.Dargužaitės teigimu, per pirmuosius dešimt 2012 metų mėnesių daugiausia darbo vietų planuota sukurti pagal gamybinius projektus. Todėl esą tikėtina, kad rinkoje išaugs gamybos specialistų - inžinierių, mechanikų, elektrikų, šaltkalvių ir t. t. - paklausa.

300 darbuotojų. Panašiai plėtėsi ir “Western Union”, kuri įdarbino 770 žmonių, nors planavo sukurti 200 darbo vietų.

Džiūgauti dar anksti Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas pabrėžė, kad investuotojų pateiktų paraiškų skaičius dažnai neatspindi realių investicijų. Pašnekovo teigimu, pagal TUI Lietuva gerokai atsilieka nuo estų ir šiek tiek nuo latvių. “Nuo estų pagal investicijų pritraukimą atsiliekame 3,5 karto. Tai rodo mūsų kaip šalies darbo broką. Todėl dėl didesnio paraiškų skaičiaus šokinėti iš džiaugsmo nereikėtų”, - sakė S.Besagirskas. Jo manymu, švęsti pergalę reikėtų tik tuomet, kai Lietuva “išlips iš savo gėdos duobės”, t. y. kai bus galima skaičiuoti realius produktus.

•

Apgulė naujos statybos butus ARVYDAS JOCKUS

Per pirmuosius du 2013 metų mėnesius Lietuvoje parduoti 423 butai naujai plėtojamuose nekilnojamojo turto projektuose.

Kaip rodo nekilnojamojo turto bendrovės “Inreal” analitikų duomenys, tai 49 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo parduoti 283 butai.

Arnoldas Antanavičius, bendrovės “Inreal valdymas” Konsultacijų ir analizės departamento vadovas, LŽ teigė, jog Lietuvoje tiesiog daugėja pirkėjų, kurie ryžtasi įsigyti naują būstą. Didžiausia jų dalis - pirmo būsto pirkėjai, dažniausiai įsigyjantys ekonominės klasės būstą atokesnėse miesto vietose. “Inreal” duomenimis, ekonominės klasės būsto pardavimas sudaro daugiau nei pusę visų naujų būstų sandorių.

“Nemažai žmonių parduoda senos statybos būstą ir įsigyja naują. Mažiausią dalį sudaro klientai, kurie perka būstą kaip investiciją, nes tikisi uždirbti iš kainų prieaugio ateityje ar gauti santykinai didelę grąžą iš būsto nuomos”, kalbėjo pašnekovas.

Nekilnojamojo turto analitiko teigimu, du trečdaliai visų naujos statybos butų sandorių tenka Vilniui, kur per pirmus šių metų mėnesius parduota apie 280 butų. Tai 65 proc. daugiau nei atitinkamu 2012 metų laikotarpiu. “Vil-

Sostinėje šiemet bus pasiūlyta dar apie 2 tūkst. naujos statybos butų, ir tikimasi, kad jie visi bus išpirkti. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka niuje - didžiausia naujų butų pasiūla, čia gyvena daugiausia gyventojų ir jų pajamos didžiausios, palyginti su kitų miestų gyventojais. Natūralu, kad rinka čia aktyviausia”, - svarstė A.Antanavičius.

“Inreal” duomenimis, šiuo metu Vilniuje siūloma pirkti apie 2,8 tūkst. naujos statybos butų. Tai maždaug 50 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. “Šiemet sostinėje tikimės sulaukti dar apie 20 naujų daugiabučių projektų. Manome, kad 2013 metais Vilniuje gali atsirasti dar apie 2 tūkst. naujų butų. Planuojame, kad maždaug tiek jų gali būti ir parduota”, -

prognozavo nekilnojamojo turto specialistas.

Pasak A.Antanavičiaus, rinkoje didžiausia konkurencija yra tarp senos statybos 2-3 kambarių butų “geruose” Vilniaus rajonuose ir tokio pat dydžio ekonominės klasės naujos statybos butų atokesnėse miesto vietose. Kainų skirtumas tarp jų nėra labai ryškus - pirmieji vidutiniškai kainuoja 180-200 tūkst. litų, antrieji - 200-250 tūkst. litų.

Nepaisant augančios naujų būstų paklausos, “Inreal” duomenimis, Lietuvoje maždaug trys ketvirtadaliai visų sandorių vis sudaroma dėl senos statybos butų pirkimo.

•

2013 03 07 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

11

Nauja forma: šaldytuvas stalčiuje ILONA STAŠKUTĖ

Spintelė, kurios stalčiuose galima laikyti daržoves, pieną ar kitus gėrimus, nėra utopija.

Tokie šaldytuvai jau randa vietą užsienio turtuolių namuose, bet Lietuvoje kol kas tik kelia nuostabą.

“Tikrai būna tokių šaldytuvų?” nuoširdžiai stebėjosi dauguma paklaustųjų, ar norėtų tokio įrenginio savo namuose. Iš tiesų užsienyje pirmieji šaldytuvai-stalčiai pasirodė prieš trejus metus, bet mūsų šalyje jie vis dar retenybė net prabangiuose namuose.

Paslėptas spintelėse Tokio šaldytuvo iš pirmo žvilgsnio neįmanoma pastebėti. Jo stalčių išorė įsilieja tarp kitų virtuvės baldų komplekto spintelių su stalčiais. Tik truktelėjus už rankenėlės padvelkia vėsa ir pasirodo, kad viduje ne įprastas stalčius, o šalta maisto talpykla, kurioje suderinti šaldytuvo ir stalčiaus privalumai. Šaldytuvą stalčiuose galima montuoti po stalviršiu ir ten laikyti dažniausiai vartojamus produktus, kad gaminant jie visada būtų po ranka. Be to, šaldytuvasstalčius praverstų svetainėje, kad kaskart užsimanius atsigerti ar užkąsti nereiktų eiti į virtuvę.

Tačiau Lietuvoje tokio tipo šaldytuvai yra naujiena ne tik gyventojams, bet ir virtuvės baldų gamintojams.

Bendrovės “Diforma” direktorius Aurelijus Visagurskis tvirtino, kad jam neteko su tokia technologija susidurti ir kad niekas iš klientų kol kas nesiteiravo apie galimybę įsirengti šaldomąjį stalčių.

Naujiena ir baldžiams LŽ paklausė apie galimybę pagaminti virtuvės baldus su įmontuotu šaldytuvu-stalčiumi dar šešiose įmonėse, nuo garsiausių iki mažai žinomų, tačiau visų jų atstovai liko ne mažiau nustebę. Tik bendrovės “Lino baldai” projektų vadovė, dizainerė Rasa Andre tvirtino girdėjusi apie šal-

Šaldomąjį stalčių įmontavus po stalviršiu maistą visuomet labai paprasta pasiekti. / Sparkworld.co.uk nuotrauka dytuvus stalčiuose, tačiau galimybės pasiūlyti virtuvės komplektą su tokiu įrenginiu esą nėra. “Buvo poreikis, bet tokių šaldytuvų mūsų tiekėjai, deja, neturi”, - tvirtino ji. Pašnekovė prisiminė tik vienus namus, kuriuose yra šaldomasis stalčius, bet jį šeimininkai parsigabeno iš JAV. Populiariausi buitinės technikos gamintojai tokio tipo šaldytuvų dar nesiūlo, todėl reikiamą prietaisą būtų sudėtinga rasti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, mat pasirinkimas itin ribotas. Tačiau net jei šaldytuvo stalčiuose pasiūla būtų didesnė, R.Andre abejojo, ar daug tautiečių pasiryžtų įsirengti juos namuose.

“Pirma, lietuviai mėgsta didžiausius šaldytuvus pasaulyje, kad pavyktų sutalpinti daugybę maisto, - juokavo ji. - Antra, naujųjų įrenginių kaina būtų nelabai prieinama.”

Brangi naujovė Šaldytuvai stalčiuose labiausiai paplitę JAV, tačiau ir ten jie prieinami tik pasiturintiems gyventojams.

Tokio tipo įrenginių kainos keliskart viršija net didžiausių įprastų šaldytuvų kainas. Pavyzdžiui, “Kitchen Aid” prekės ženklo šaldytuvųstalčių kaina svyruoja tarp 2,7-2,9 tūkst. JAV dolerių (apie 7,2-7,7 tūkst. litų), “Summit” šaldytuvą galima įsigyti nuo 1,5 tūkst. JAV dolerių (apie 4 tūkst. litų), o pigiausias pasirinkimas - vienas šaldomasis stalčius iš “Waeco” už 750 JAV dolerių (apie 2 tūkst. litų).

Europietiškose parduotuvėse šaldytuvų-stalčių pasiūla itin kukli. Bene paprasčiausia ir pigiausia galimybė jį įsigyti “Ikea” parduotuvėje. Į Lietuvą jį būtų galima atsigabenti iš Lenkijos, kur dviejų stalčių, 155 litrų

talpos šaldytuvas kainuoja 2,5 tūkst. zlotų (apie 2,1 tūkst. litų). Nors ši suma gerokai mažesnė nei minėtų JAV prekės ženklų šaldytuvų kainos, prietaisą sunku pavadinti pigiu. Be to, stalčius kaip vienintelį šaldytuvą namuose galėtų turėti nebent nedaug gaminantis vienišius.

Dėl grožio Didžiausias tokio šaldytuvo pranašumas - estetika; jį galima įkomponuoti į virtuvės baldų komplektą kaip tik norisi. Taip pat patogu, kad daugelyje modelių galima atskirai reguliuoti kiekvieno stalčiaus temperatūrą, todėl vieną stalčių, skirtą gėrimams ir vaisiams, galima laikyti gerokai šiltesnį nei kitą, kuriame padėta mėsa. Brangiausiuose modeliuose yra galimybė tą patį stalčių naudoti ir kaip šaldytuvą, ir kaip šal-

Tik truktelėjus už rankenėlės padvelkia vėsa ir pasirodo, kad tai ne įprastas stalčius, o šalta maisto talpykla. diklį, taigi taip galima sutaupyti vietos, jei šaldiklio prireikia tik retkarčiais. Bet jei šeimoje yra daugiau nei du žmonės arba namie maistas gaminamas gana dažnai, su vienu šaldomuoju stalčiumi niekaip nepavyks išsiversti. Tuomet šeimai reikėtų įsigyti arba daugiau tokių įrenginių, arba papildomą įprasto dydžio šaldytuvą ir naujovišką prietaisą pasilikti daugiau dėl pramogos bei stiliaus nei dėl realios naudos.

•

Darbai sode prasideda nuo įrankių ILONA STAŠKUTĖ

Ilgėjančios dienos primena, kad neišvengiamos pareigos sode laukia kiekvieno, turinčio plotelį žemės prie namų. Pats metas pasirūpinti įrankiais.

Sodo reikalais ne itin besidomintiems žmonėms kaskart nelengva pradėti ruoštis šiltajam sezonui, bet turėti jaukų, tvarkingą kiemą norisi visiems.

Tam nebūtina prisodinti gausybės gėlių ar įsigyti egzotiškų augalų, tačiau palaikyti tvarką privalu. LŽ pašnekovai patarė, kokie įrankiai būtiniausi atlikti pagrindiniams darbams sode.

Būtiniausi įrankiai Dauguma tautiečių želdinius prie namų prižiūri ne iš didelio užsidegimo, o yra tapę “sodininkais iš reikalo”. Taip mano įmonės “Ginalas” techninis konsultantas Eduardas Derenka. Nors šiais laikais sodo įrankių pasirinkimas itin gausus, pašnekovas išskyrė keletą priemonių, kurias reikėtų turėti kiekviename name. Pasak E.Derenkos, vienas reikalingiausių įrankių yra žolės žirklės.

“Kad ir kaip atidžiai pjausite žolę, prie pakraščių gražiai nenupjausite”, - žirklių poreikį komentavo jis.

Kiti reikalingi įrankiai priklauso nuo to, kokie augalai auga kieme. Jei sodinamos gėlės, tenka pasikapstyti po žemę, reikėtų įsigyti kastuvėlį ir grėbliuką. Daržui prižiūrėti verta turėti perkasimo įrankį - kastuvą arba perkasimo šakes plokščiais virbais.

Pasak E.Derenkos, išpurenti žemę lengviau perkasimo šakėmis, bet svarbiausia, kas patogiau pačiam šeimininkui.

Auginantiesiems medelių pašnekovas patarė įsigyti sekatorių nedidelėms šakelėms genėti. Jei yra didesnių vaismedžių, reikėtų turėti ir sodo žirkles bei pjūklelį storesnėms šakoms genėti.

sekatorius ar žirklės - labiau pasiteisins brangesni”, - sakė jis.

Taupymas ne visuomet atsiperka

Perkant paprastus įrankius galima pataupyti, bet įrankius su ašmenimis ir judančiomis detalėmis verčiau rinktis aukščiausios kokybės. / “Fiskars” nuotrauka

Svarbiausia - patogumas Net apsisprendus, kokių įrankių reikia, nelengva išsirinkti tinkamiausią dėl gausybės skirtingų prekės ženklų. Bendrovės “Stokker” salono vadybininkas Ričardas Pocius tvirtino, kad pirmiausia įrankis turi būti patogus ir malonus naudoti, o tik vėliau reiktų įvertinti jo funkcionalumą. “Paėmus įrankį jis turi “prilipti”

prie rankos. Aiški taisyklė yra tik renkantis kastuvą - atrėmus jį į žemę ir padėjus delną ant rankenos viršaus, alkūnė turi susilenkti 90 laipsnių kampu. Jei kastuvo rankena per ilga ar per trumpa, bus labai nepatogu dirbti”, - aiškino jis.

Pasak pašnekovo, apie įrankio kokybę tiesiogiai galima spręsti pagal jo

kainą, tačiau jei nėra galimybės už kiekvieną įrankį mokėti po kelias dešimtis litų, R.Pocius rekomendavo nepagailėti bent tiems, kurie nuolat naudojami augalams prižiūrėti. “Įrankius, kuriuos naudosite po keletą kartų pavasarį ir rudenį, antai kastuvą, galima pirkti ir pigesnius, bet visą sezoną reikalingi įrankiai -

E.Derenkos manymu, pataupyti galima nebent smulkiems, ašmenų ir judančių dalių neturintiems įrankiams. “Pigus įrankis ne toks malonus naudoti. Pabandžius brangesnį įrankį nebesinori imti prasto”, - tikino jis. Anot pašnekovo, tinkamus įrankius geriausia išsirinkti per įvairias parodas, kur galima išmėginti, kaip jie veikia, ar bent palaikyti rankose. Be to, kasmet didžiausi įrankių gamintojai pristato įdomių naujienų, padedančių net pradedantiems sodininkams. Šįmet viena aktualiausių - “Fiskars” patentuota “Power Gear” technologija, pritaikyta sodo ir gyvatvorių žirklėms. Tai plieninis krumpliaračio mechanizmas su viena rankena, padidinantis kirpimo jėgą 3,5 karto, palyginti su vientisomis rankenomis.

Labiausiai energija padidinama viduryje kirpimo, kai šaka storiausia, todėl net ne itin stipriems sodininkams ši technologija leidžia nesunkiai genėti medelius.

•

12

2013 03 07 Lietuvos žinios

Kultūra

Atkaklus tremtinio kelias į meną JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Fotomenininkas Valentinas Algirdas Kaliūnas, sostinės Vinco Krėvės memorialiniame muziejuje surengęs fotografijų parodą iš ciklo “Čiurlionio gimtinės takais”, ketina grįžti ir prie tapybos.

Fotografija V.A.Kaliūnas užsiima vos apie 20 pastarųjų metų. Anksčiau tapydavo. “Kartą poilsiaudamas Birštono sanatorijoje sumaniau įamžinti Nemuno vingį. Tapydamas taip sušalau, kad visas gydymas nuėjo šuniui ant uodegos, - prisiminė pašnekovas. - Drauge viename kambaryje gyvenantis fotografas mėgėjas pasižiūrėjo į mano peizažą ir tarė: “Tapai beveik taip, kaip fotografuoji. Kam tau šalti? Nufotografuok, o paskui šiltame kambaryje tapyk.” Taip ir padariau. Sakysim, tapytojas ir fotomenininkas Algis Griškevičius tai daro net pabrėžtinai. Tos pačios vietovės nuotrauką eksponuoja šalia tapyto peizažo.

Fotografuoti pradėjau tarsi žaisdamas, o paskui ir užsikrėčiau - pasidarė įdomu.”

Paroda po parodos, ir dabar jų iš viso jau maždaug pusšimtis.

Išsivežė J.Kwasniewska “Kartą vienoje Druskininkų sanatorijoje surengiau parodą. Atvažiuoju, žiūriu, dviejų mano darbų trūksta, pasakojo V.A.Kaliūnas. - Pasirodo, Druskininkuose tuo metu viešėjo Lenkijos prezidentas Aleksanderas Kwasniewskis su žmona. Ji ir Alma Adamkienė, vaikščiodamos po sanatoriją, pamatė mano darbus. Eidama pro nuotrauką, kurioje užfiksuota Druskonio ežere atsispindinti raudona miesto bažnyčia, Jolanta Kwasniewska pasakė: “Jaki ladni obraz” (“Koks gražus vaizdas”). Taigi sanatorijos darbuotojai ir padovanojo jai tą nuotrauką. Antrą išsirinko ponia A.Adamkienė.”

Su varnėnais - į Varėną Tačiau Fotomenininkų sąjungos narys artinantis 75 metų sukakčiai ketina dar daug tapyti ir surengti įvairių savo darbų parodą. “Kai tik parskrenda varnėnai, su žmona išvažiuojam visai vasarai iš Vilniaus į mano tėviškę - Senąją Varėną, - atskleidė jis. - Kad galėčiau tapyti, jau įsirengiau šviesią verandą.”

Važiuodamas į gimtuosius kraštus fotomenininkas mėgsta pakeliui įmerkti meškerę į Merkio intakus. “Žinoma, žmona kartais pyksta, kad keletą valandų sugaištu, bet gamtoje jaučiuosi laimingiausias žmogus. Su fotoaparatu

“Man, kaip dzūkui, labai smagu eksponuoti savo nuotraukas V.Krėvės, taip pat dzūko, memorialiniame muziejuje”, - sakė V.A.Kaliūnas. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

V.A.Kaliūno fotografuoti peizažai spalvomis perteikia jo nuotaikas, kirbina nostalgiškus prisiminimus. kartais kokius 15 km aplink upelius sukariu. Menas reikalauja aukų, - juokėsi pašnekovas. - Kartą traukdamas už kelmo užkliuvusį upėtakį su brangiu fotoaparatu murktelėjau į vandenį. Dabar tas aparatas kaip butaforija ant etažerės guli.”

Taip Senojoje Varėnoje rangosi Merkys. / Valentino Algirdo Kaliūno nuotrauka

tuometę Lietuvos valstybinę konservatoriją neakivaizdžiai studijuoti teatro režisūros. Ir vėl - nesėkmė. Nesurinkus reikiamo Irenos Vaišytės kurso, jis buvo išformuotas. “Nuplauti skausmo kartėlio nuėjome į “Neringos” kavinę. Kaip tik tuo metu prie gretimo staliuko sėdėjo teatro legenda Juozas Miltinis, - kalbėjo V.A.Kaliūnas. - Įsidrąsinęs išsakiau jam savo svajonę dirbti teatre, o J.Miltinis nusikvatojo: “Daug kas nori su manimi dirbti, bet ne kiekvieną priimu.” Prisipažinau esąs išformuoto režisūros kurso auka.

“Man nepatinka Vaišytės dogmatiškas Stanislavskio sistemos traktavimas.

Teatras - ne vien Stanislavskis. Įsivaizduoji, kartą ji išdrįso mane mokyti, kaip dirbti su aktoriais”, - pareiškė režisierius.”

Išgirdęs, kad jaunuolis Vilniuje studijavo dailę, muziką, atsisveikindamas J.Miltinis vis dėlto pasiūlė jam paskambinti į Panevėžį. Netrukus V.A.Kaliūnas buvo įdarbintas režisieriaus padėjėju literatūros reikalams, paskui J.Miltinis, susipykęs su teatro apšvietėju, pasiūlė naujokui šias pareigas. Atsisakyti buvo tolygu išeiti iš darbo. Sutiko, tačiau po trijų mėnesių vis dėlto pasitraukė savo noru. “Mano prigimtis priešinosi šiam amatui”, tikino fotomenininkas.

Tačiau V.A.Kaliūnas išbandė savo, kaip režisieriaus, gebėjimus. Vilniaus Statybininkų kultūros rūmuose pastatė spektaklį vaikams, vadovavo “Aušros” klubo liaudies teatro jaunimo studijai, neakivaizdžiai baigė režisūrą Maskvos B.Ščiukino aukštesniojoje teatro mokykloje. Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, keletą metų vadovavo Varėnos muzikos mokyklos Vaikų teatro skyriui.

Pasipriešinimo akcija V.A.Kaliūnas, galima sakyti, visą gyvenimą sukosi tarp įvairių menų - muzikos, tapybos, teatro. Gal todėl jis ir dabar vien prie fotografijos neapsistoja. Kai po 15 metų tremties grįžo namo, studijavo J.Tallat-Kelpšos muzikos technikume (potraukį į muziką paveldėjo iš tėvo, Varėnos vargonininko ir valsčiaus viršaičio). “Baigdamas technikumą pradėjau lankyti vakarinę dailės mokyklą. Kadangi tremtyje buvau susigadinęs stuburą, supratau, kad dirigentu netapsiu.

Nusprendžiau mestis į dailę”, - apie gyvenimo vingius dėstė menininkas. Dar muzikos technikume draugai atkreipė dėmesį į jo gebėjimą piešti. Kartą V.A.Kaliūną aplankė komjaunimo organizacijos sekretorius Alvydas Šeduikis, jau žinodamas, kad studentą buvo išsikvietęs direktorius, - apkaltino jį an-

titarybiškumu, prigrasino nepasakoti apie tremtyje patirtus žiaurumus. A.Šeduikis pakvietė V.A.Kaliūną prisidėti prie slapta rengiamos pasipriešinimo akcijos - artėjo Vasario 16-oji ir LTSR 25-metis. Tuomet jie keliese per naktį slapčia pripiešė plakatų: Lietuvos žemėlapis, aptrauktas voratinkliu, o voras su raudona žvaigžde. Apačioje užrašė: “Jau 25 metai, kai Lietuvos žemė - raudonojo voratinklio pinklėse. Nesileiskime surusinami! Laisvę Lietuvai!”

Plakatus jaunuoliai iškabino gatvėse. Rytą milicija nuo visur juos plėšė, o tam, kuris buvo užklijuotas ant katedros varpinės, prireikė net krano.

Po kurio laiko šios akcijos organizatoriai buvo atskleisti. Du kurso draugai atsidūrė Mordovijos lageryje. A.Šeduikis, sušlubavus sveikatai, namo buvo

išleistas po ketverių metų. V.A.Kaliūnas įkalinimo bausmės tuomet išvengė irgi tik dėl silpnos sveikatos (turėjo antros grupės invalidumą). Jau anksčiau ją buvo praradęs, kai dar vaikystėje su šeima atsidūrė lageryje. “Pamenu, slėpiausi serbentų krūme. Maniau, liksiu, bet mama pašaukė: “Kur Algirdukas?”

Ir išlindau. Mama paskui gailėjosi”, prisiminė pašnekovas.

Vėliau tremtiniui ne vienas bandymas įstoti į Dailės institutą baigėsi nesėkme. Ideologinis cenzorius, reguliavęs studentų kontingentą, jo nepraleido.

Metai su J.Miltiniu Tačiau V.A.Kaliūnas vis neprarado vilties, neišsižadėjo noro gyventi su meno mūzomis. 1969 metais įstojo į

Gamtos dainius V.A.Kaliūno fotografuoti peizažai dažnai spalvomis perteikia jo nuotaikas, kirbina nostalgiškus prisiminimus. Bene daugiausia fotografijose gimtosios Dzūkijos vaizdų. Varėnoje jis yra žinomas menininkas, 2011 metais pagerbtas savivaldybės premija, taip pat kultūros ir meno tarybos “Sidabrinės bitės” ženklu.

“Neseniai sutikau savo buvusį dailės dėstytoją. Kai jis paklausė, ar tapau, atsakiau, kad jau ne. Tada dėstytojas pasakė: “Maukis kelnes, įkrėsiu.

Turėjai gyslelę, kodėl nustojai?” Dabar jaučiu, kad esu užtektinai prifotografavęs. Imsiuosi tapybos”, - prisipažino menininkas. Tik sakė pirma išbandysiąs skaitmeninį fotoaparatą, nes iki šiol fotografavo juostiniu.

•

Po premijos įteikimo - į sceną Choreografė Loreta Juodkaitė viena iš šiųmečių Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureačių, šiandien atsiėmusi premiją Vyriausybės rūmuose skubės ne švęsti, o į sceną.

“Menų spaustuvėje” kovo 7 dieną 19 val. numatytas L.Juodkaitės monospektaklis “Sibilė”. Pati choreografė ir šokėja prisipažįsta, kad kiekvienas apdovanojimas yra malonus, tačiau geriausias įvertinimas publikos dėmesys ir emocijos per spektaklį. L.Juodkaitės gastrolių maršrutas pastaraisiais metais driekiasi per žinomiausias šiuolaikinio šokio scenas tiek Europoje, tiek už jos ribų. Vienu gyvenimo periodu intensyviai repetavo ir kūrė naujus darbus Turkijoje, kitu - buvo dažna

įvairių Prancūzijos ir kitų šalių scenų viešnia.

Tačiau, kaip sako pati šokėja, malonu grįžti namo. Namais ji vadina ne tik gimtąjį Vilnių, bet ir sostinės “Menų spaustuvę”, kurioje prasidėjo profesionalus L.Juodkaitės kelias.

Režisieriaus Valentino Masalskio ir L.Juodkaitės bendras darbas “Sibilė” buvo sukurtas dar 2008 metais.

Pasak mitologijos, sibilės buvo išrenkamos žynių ir vykdydavo savo šventą misiją iki gyvos galvos. Dažnai į šį kelią merginas pastūmėdavo tėvai, nes šeimai tai būdavo didžiulė garbė.

Tačiau ne visos norinčios galėdavo tapti tarpininkėmis dievų žiniai nešti - sibilės turėdavo atitikti septynis šventais laikomus požymius.

Jau ne vienus metus rodomas spektaklis “Sibilė” kaskart įgauna vis naujų spalvų ir šiuo metu jis yra

vienas mėgstamiausių pačios kūrėjos darbų. Daugybę kartų rodytas spektaklis atskleidžia ir asmeninius šokėjos išgyvenimus, patirtį.

“Spektaklis intymus ir jaudinantis, reikalauja didelio susikaupimo, tačiau jį labai malonu šokti ir jausti, kaip publika reaguoja į mano perteikiamą emociją”, - sako L.Juodkaitė.

Netrukus šokėja skris į Prancūziją kovo 12, 13 dienomis Nanto nacionalinėje scenoje “Le Lieu Unique” ji šoks garsaus prancūzų choreografo Rachido Ouramdane’o spektaklyje “Sfumato”. Grįždama iš Prancūzijos L.Juodkaitė sustos Latvijos sostinėje Rygoje, kur kovo 16 dieną Baltijos šalių šokio susitikimo “Baltic Bubble Riga 2013” baigiamajame vakare bus pristatytas spektaklis “Sibilė”.

•

LŽ

L.Juodkaitė vilniečių publikai šiandien šoks “Sibilę”. / Michailo Raškovskio nuotrauka

2013 03 07 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Kiekvienas varpo dūžis - lyg malda

Vakar praeivių dėmesį traukė prie Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios atvažiavęs didžiulis kranas. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka MINDAUGAS KLUSAS

Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje vyksta pietinio jos bokšto restauravimo darbai.

Regis, Vilniaus dominikonų idėja įrengti jame varpų instrumentą karilioną pamažu tampa kūnu.

Karilionas - įvairaus dydžio ir skambesio varpų komplektas. Du tokie instrumentai džiugina Kauną ir Klaipėdą. O sostinė, kurioje vyksta reprezentaciniai valstybės renginiai, kariliono niekada neturėjo. Idėja įrengti jį šalia Lukiškių aikštės esančioje Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje kilo Vilniaus dominikonų bendruomenei. Vienuolijos įgaliotiniu projekto reikalams tapo tuometinis Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios rektorius Paulius Rudinskas OP. Konvento siekį prieš kelerius metus jis atskleidė architektui Kęstučiui Pempei, šis idėja pasidalijo su kolege architekte Irena Kliobavičiūte, inžinieriumi konstruktoriumi Alfonsu Vaškevičiumi, paveldosaugininku Robertu Zilinsku. Užkrėsti sumanymo šie žmonės atliko projekto ekspertizę, parengė brėžinius, derino projektą su valdininkais. Instrumentą nemokamai suprojektavo senas varpų liejybos tradicijas turinti Nyderlandų miesto Asteno įmonė “Royal Eijsbouts”.

Karilionas praturtintų Vilnių Kariliono projekto reikalus perėmęs brolis Pijus Virginijus Eglinas OP “Lietuvos žinioms” tvirtino, jog greta esanti Lukiškių aikštė anksčiau ar vėliau taps reprezentacine Lietuvos aikšte, joje vyks iškilmingi valstybiniai renginiai, minėjimai. “Mąstydami apie tai, padarėme išvadą, kad ir Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia, kaip viso komplekso dalis, turėtų įgyti reprezentacinę išvaizdą.

Po sovietmečio bažnyčia buvo grąžinta tikintiesiems apgriuvusi, avarinės būklės, restauruotas tik jos vidus”, - pri-

Brolis Pijus V.Eglinas OP nedrąsiai spėja, esą 2020 metais miestas jau turės unikalų Šv. Jokūbo karilioną. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka minė brolis Pijus. Pasak jo, sutvarkyti šventovės aplinką, įrengti parkelį, kultūros paveldo objektą pritaikyti turizmui iš viso kainuos 15 mln. litų.

Prieš pusantrų metų dominikonai šiuo tikslu kreipėsi paramos į Europos Sąjungos (ES) struktūrinius fondus. Bažnyčios atnaujinimo ir kariliono projektui buvo skirta 2 mln. litų.

Brolis Pijus apmaudavo, kad mintis kreiptis dėl ES paramos jų neaplankė anksčiau. “Dabar jau būtume visiškai atnaujinę šventovės frontoną, abu bokštus. Bažnyčios išorė būtų radikaliai pasikeitusi. Deja, pataikėme į pačią finansinio laikotarpio pabaigą.

Prašėme 5 milijonų, o gavome tik du”, - teigė brolis Pijus. Svarbiausi objekto restauravimo ir pritaikymo turistų reikmėms akcentai bus du - karilionas ir Lukiškių Dievo Motinos ikona, seniausias Lietuvos molbertinės tapybos kūrinys. Į bažnyčią po restauravimo paveikslas grįš jau šią gegužę.

Pasak brolio Pijaus, kai projektas bus įgyvendintas, turistai galės naudo-

Vilniaus karilione bus 61 varpas, vienam jų nuliedinti reikia apie 10 tūkst. litų. / LŽ archyvo nuotrauka

Pažymėti aukotojų vardais varpai ilgus amžius skambėtų Lietuvos sostinėje. tis ir kitomis paslaugomis. Atnaujinus šiaurinį bokštą jiems bus sudaryta galimybė į jį įlipti, apžvelgti miesto panoramą.

unikalų, didžiausią Lietuvoje - 61 varpo, penkių oktavų - Šv. Jokūbo karilioną”, - vylėsi brolis Pijus.

Malda už geradarius Spėjama atsargiai Pradiniu darbų laikotarpiu ketinama izoliuoti nuo korozijos nukentėjusius pietinio bokšto pamatus. Atšilus orams bokštas bus “aprengtas” pastoliais. Bus nuimtas ir restauruojamas kryžius, klojamas naujas bokšto stogas.

Taip pat teks atlikti parengiamuosius darbus, būtinus karilionui montuoti.

Po 2014 metų, kai prasidės naujasis ES finansavimo etapas, kariliono idėjos puoselėtojai tikisi sulauksią naujos piniginės injekcijos. Tada jau bus galima pagalvoti apie varpų liedinimą. Kada jie galėtų sugausti virš Vilniaus, spėjama atsargiai. “Labai tikimės, kad, tarkim, 2020 metais miestas jau turės

Dominikonai paskelbė banko sąskaitą, į kurią dosnūs Lietuvos žmonės gali aukoti pinigų, įsigyti vardinius varpus. Pažymėti aukotojų vardais ir pavardėmis, jie ilgus dešimtmečius ar net amžius skambėtų Lietuvos sostinėje.

“Kiekvienas varpo dūžis yra lyg malda. Būsime seniai mirę ir mūsų anūkų nebebus gyvų, o varpai su aukotojų vardais skambės ir melsis už juos”, - teigė brolis Pijus. Pasak jo, tai prasminga proga įamžinti savo vardą, kartu prisidėti prie gražios barokinės bažnyčios atnaujinimo. Patys varpai nėra labai brangūs. Tačiau reikia pinigų plieno sijoms, gelžbetoniui, griežyklai (iš jos skambinama karilionu -

Broliai dominikonai kviečia paremti: pagal LR paramos ir labdaros įstatymą skiriant 2 proc. valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio; pervedant asmeninę auką į fondo sąskaitą; paliekant auką Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje; remiant pasirinkto varpo liejimą ir įamžinant jame savo vardą (teirautis el. paštu dominikonai@yahoo.com). Šv. Jokūbo kariliono paramos fondas į. k. 302294557 AB SEB bankas, Banko kodas 70440 SWIFT kodas: CBVILT2X a.s.: LT10 7044 0600 0670 5528 Vasario 16-osios g. 10, LT-01107 VILNIUS

aut.), klavišams, žaliuzėms, bažnyčios išorei sutvarkyti, bokšto kupolui pakeisti. “Pirkdamas varpą, kartu perki vieną klavišą, vieną plaktukėlį, vieną ritinį laidų. Štai kodėl keletą kilogramų sveriančio varpo kaina šokteli iki 10 tūkst. litų”, - yra sakęs P.Rudinskas.

•

14 Sportas

2013 03 07 Lietuvos žinios

Spektaklio scenarijų pakoregavo teisėjas Kai tarpusavyje susitinka vieni galingiausių planetos futbolo klubų, aistruoliams belieka žavėtis reginiu. Deja, kartais jį sujaukia teisėjai. Taip nutiko per Čempionų lygos aštuntfinalio rungtynes tarp “Manchester United” ir Madrido “Real” klubų.

VILMANTAS REMEIKA

S

akoma: teisėjas savo darbą atlieka puikiai, kai aikštėje išlieka beveik nepastebimas.

Dvikovai Mančesteryje teisėjavęs turkas Cuneytas Cakiras priešingai - užvakar atsidūrė dėmesio centre. Jo sprendimas rungtynes apvertė aukštyn kojomis. Galbūt net lėmė “United” pralaimėjimą klubui “Real” bei pasitraukimą iš Čempionų lygos jau aštuntfinalyje.

Lemtingas posūkis 71-erių seras Alexas Fergusonas “United” klubą treniruoja 26 metus.

Kai prieš kovą su “Real” nusipelniusio trenerio tradiciškai buvo pasiteirauta apie galimą pasitraukimą į pensiją, jis tik šyptelėjo: “Kaip galiu atsisakyti futbolo jaudulio ir aistros? Tai kaskart man teikia didelį malonumą.”

Tačiau po rungtynių sero veide džiaugsmo nebuvo nė žymės. Įtūžęs treneris plūdo C.Cakirą, jo nuomone, susidorojusį su “United”.

Kai antrame kėlinyje šeimininkai pirmavo 1:0 ir artėjo ketvirtfinalio link, 58-ą minutę viskas apvirto aukštyn kojomis. Ore siekdamas kamuolio “United” žaidėjas Nani koja įsirėžė į Alvaro Arbeloą. Nors tai buvo netyčinis veiksmas, C.Cakiras pašalino Nani iš aikštės. Jis aklai vadovavosi taisykle - už smūgį ištiesta koja į varžovą rodoma raudonoji kortelė.

Jis nepasinaudojo arbitrams leidžiama epizodo interpretacija. Turkas neatsižvelgė, kad Nani veiksmas netyčinis - judėdamas jis nematė iš šono besiartinančio varžovo, o ir pats A.Arbeloa tuo metu atliko judesį.

Po šio epizodo A.Fergusonas pašėlo ir pašokęs nuo atsarginių suolo įaudrino tribūnas. Tuo metu jo oponentas Jose Mourinho reagavo žaibiškai: gynėją A.Arbeloą pakeitė atakuojančiu saugu Luka Modričiumi.

Kiekybinę persvarą įgijęs “Real” kaipmat prirėmė sutrikusius “United” žaidėjus prie jų vartų. 66 minutę L.Modričius sudraskė varžovų gynybą ir įmušė reto grožio įvartį iš toli. Dar po trijų minučių pasižymėjo “Real” lyderis Cristiano Ronaldo. 2003-2009 metais “United” garbę gynęs C.Ronaldo lemtingo įvarčio nešventė - pasiuntęs kamuolį į vartus jis akmeniniu veidu iškėlė rankas į viršų, tarsi atsiprašydamas Mančesterio publikos. Po rungtynių C.Ronaldo sakė, kad psichologiškai jam tai buvo vienos sunkiausių rungtynių karjeroje.

Susitikimo pabaigoje “United” iš paskutiniųjų stengėsi ką nors pakeisti, bet “Real” vartininkas Diego Lopezas, vaduojantis traumuotą Ikerą Casillasą, žaidė nepriekaištingai.

Aistrų katilas Pasibaigus rungtynėms “United” žaidėjai apsupo C.Cakirą ir ėmė žerti priekaištus. Rio Ferdinandas sarkastiškai plojo rankomis arbitrui prieš nosį. Kuklumu nepasižymintis “Real” strategas J.Mourinho po rungtynių štai ką pareiškė apie abejotiną teisėjo sprendimą: “Mes nenusipelnėme pergalės, o geresnė komanda šį vakarą pralaimėjo. Nekalbėsiu apie teisėjo sprendimą, bet abejoju, ar būtume laimėję žaisdami 11 prieš 11.”

Buvęs Airijos futbolo teisėjas Dermotas Gallagheris skandalingą epizo-

STATISTIKA “Manchester United” - Madrido “Real” 1:2 (0:0). I rungtynės - 1:1.

Mančesteris, 74 959 žiūrovai. Teisėjas C.Cakiras (Turkija). Įvarčiai - S.Ramosas (48 į savo vartus); L.Modričius (66), C.Ronaldo (69). Įspėti - P.Evra, M.Carrickas (“United”); A.Arbeloa, Kaka, Pepe (“Real”). Pašalintas Nani (“United”).

Dortmundo “Borussia” - Donecko “Šachtar” 3:0 (2:0). I rungtynės - 2:2.

Dortmundas 65 413 žiūrovų. Teisėjas D.Skomina (Slovėnija). Įvarčiai - F.Santana (31), M.Gotze (37), J.Blaszczykowskis (59). Įspėtas - O.Kučeras (“Šachtar”).

dą pakomentavo taip: “Nani per petį stebėjo skriejantį kamuolį ir tikriausiai nepastebėjo atbėgančio varžovo.

Aš raudonosios kortelės nebūčiau rodęs. Blogiausia, kas ten nutiko, - pavojingas žaidimas ir geltonoji kortelė.”

Tik trečią sezoną Čempionų lygoje teisėjaujantis 36-erių C.Cakiras pasielgė ryžtingai. Toks buvo visada per savo trumpą karjerą. Vienos pirmųjų tarptautinių varžybų C.Cakirui buvo Europos čempionato atrankos rungtynės 2010-aisiais Kaune tarp Lietuvos ir Škotijos rinktinių. Tuomet komandoms jis parodė 6 geltonas korteles ir skyrė net 46 pražangas, taip stabdydamas žaidimą vidutiniškai kas dvi minutes. Pernai per Čempionų lygos pusfinalio rungtynes tarp “Barcelonos” ir Londono “Chelsea” klubų turkas jau pirmame kėlinyje už

C.Ronaldo (ore) įvartis į savo buvusios komandos vartus tapo lemtingas. / AFP/Scanpix nuotraukos

Teisėjo C.Cakiro (antras iš kairės) sprendimas sukėlė diskusijų audrą. smogė į krūtinę ispanui Xabi Alonso ir kelioms minutėms pasiuntė jį į nokdauną. Rungtynėms teisėjavęs anglas Howardas Webbas tuomet N.de Jongui parodė tik geltonąją kortelę. Pagal H.Webbo vertybių skalę užvakar neatsargi Nani pražanga tikriausiai ir įspėjimo nebuvo verta.

Po rungtynių “United” stadiono spaudos konferencijų salėje susigrūdę žurnalistai laukė skambių A.Fer-

J.Mourinho: “Geresnė komanda šį vakarą pralaimėjo. Nekalbėsiu apie teisėjo sprendimą, bet abejoju, ar būtume laimėję žaisdami 11 prieš 11.” varžovo blokavimą keliu pašalino iš aikštės “Chelsea” kapitoną Johną Terry. 2012 metų Europos čempionato pusfinalio rungtynėse tarp Ispanijos ir Portugalijos rinktinių C.Cakiras parodė net 9 geltonąsias korteles.

Teisėjai jaučiasi teisūs ir nekritikuojami, bet futbolininkai jų sprendimuose labiausiai pasigenda nuoseklumo. Užvakar prisimintas incidentas 2010 metų pasaulio čempionato finale tarp Olandijos ir Ispanijos rinktinių. Olandas Nigelas de Jongas lyg patyręs kikboksininkas kovodamas dėl kamuolio pašokęs ištiesta koja

gusono pareiškimų. Tačiau treneris nepasirodė, vietoj savęs atsiuntė asistentą Mike’ą Phelaną. Jis pranešė, kad “A.Fergusonas sukrėstas”, gyrė savo komandos taktiką ir teigė esąs nusivylęs arbitro sprendimu.

Nieko žurnalistai nepešė ir iš “United” žaidėjų, kurie stadioną paliko lyg užsiūtomis burnomis. “Mums uždrausta komentuoti”, - paaiškino Nani. Tik žodžio kišenėje neieškantis Wayne’as Rooney socialiniame tinkle brūkštelėjo: “Prieš mus “Barcelona” laimėjo gražiu žaidimu.

“Real” - vagyste.”

Nistelrooy’ui neatsirado vietos startiniame vienuoliktuke per 2006 metų Anglijos taurės finalą su “Wigan”.

“Nieko rimto. Wayne’as nėra geriausios sportinės formos. Kad įgautų ją, turi sužaisti porą rungtynių. Šiuo metu jam geriausia į žaidimą įsilieti po keitimo”, - prieš rungtynes savo pasirinkimą gynė A.Fergusonas.

Vis dėlto futbolo rinkoje jau sklando gandai, kad W.Rooney aktyviai verbuoja arabų šeichų milijonais mintantis Paryžiaus klubas PSG. W.Rooney sutartis su “United” galioja iki 2015 metų vasaros, o per sezoną Mančesteryje, pasak prancūzų leidinio “France Football”, jis, įskaitant reklamines sutartis, uždirba 20,7 mln. eurų.

W.Rooney išvyks?

“Kurmiai” nepasipriešino

W.Rooney pavardė taip pat dažnai linksniuota. Daugelį šokiravo A.Fergusono sprendimas antradienį palikti puolėją ant atsarginių suolo. W.Rooney vietą aikštėje užėmė 39 metų veteranas Ryanas Giggsas, Mančesterio klube tą vakarą žaidęs savo 1000-ąsias rungtynes. R.Giggsui buvo nelengva pralaužti “Real” gynybą, kurios centre sėkmingai darbavosi 19-metis Raphaelis Varane.

Beje, kai 1993-iųjų pavasarį R.Giggsas pirmą kartą su “United” tapo Anglijos čempionu, ką tik pasaulį išvydusiam R.Varane tebuvo 16 dienų.

Užvakar A.Fergusonas į W.Rooney atsisuko tik 73 rungtynių minutę ir metė jį į aikštę vietoj Tomo Cleverley.

Per likusį laiką W.Rooney susikūrė vieną progą ir iš kelių metrų šovė virš vartų. Tuo metu britai aktyviai aptarinėjo staiga pasikeitusį puolėjo statusą “United” klube, kuriame jis įvarčius muša nuo 2004 metų.

Kai kas įžvelgė keistas tendencijas kai ankstesnės “United” ikonos bene svarbiausiose sezono rungtynėse būdavo paliekamos ant suolo, jau kitą vasarą jos pakeldavo sparnus svetur. Taip nutiko ir Davidui Beckhamui, likusiam ant suolo per 2003-iųjų Čempionų lygos ketvirtfinalį su “Real”. Istorija pasikartojo 2006-aisiais, kai Ruudui van

Kai Mančesteryje kunkuliavo aistrų katilas, kitos antradienio aštuntfinalio rungtynės buvo ramios ir sklandžios.

Dortmunde Vokietijos čempionai “Borussia” lyg volu 3:0 pervažiavo Ukrainos čempionų klubą Donecko “Šachtar” ir mačą laimėjo 5:2.

“Borussios” futbolininkai rungtynes pradėjo skubėdami ir nervingai perduodami kamuolį, bet vėliau sutvardė jaudulį ir dominavo aikštėje.

Pasitvirtino prognozės dėl Dortmundo ekipos pranašumo. Po ilgos žiemos pertraukos Ukrainos čempionate šiemet “Šachtar” žaidė tik dvejas oficialias rungtynes, todėl “Kurmiai” aikštėje atrodė apsnūdę ir sunkiai susikalbėdavo tarpusavyje.

“Rezultatas atspindi tai, ką matėme aikštėje, - pripažino “Šachtar” treneris Mircea Lucescu. - Noriu klubui “Borussia” palinkėti nukeliauti iki finalo. Jis to vertas.”

“Kai tokiu stiliumi įveiki aštuntfinalio barjerą, normalu, kad nori žengti dar vieną žingsnį”, - šyptelėjo “Borussios” treneris Jurgenas Kloppas.

Beje, “Borussia” su “Real” varžėsi grupės varžybose. Jau tuomet J.Kloppo auklėtiniai parodė savo jėgą - rungtynės Madride baigėsi 2:2, o Dortmunde šeimininkai nugalėjo 2:1.

•

2013 03 07 Lietuvos žinios

Sportas

15

Vienintelė problema - kaip įveikti “Real” tas apie žaidėjų sveikatą J.Plaza atsakė, jog, išskyrus anksčiau traumas patyrusius Paulių Jankūną ir Tadą Klimavičių, visi krepšininkai pasirengę kovai.

Kauniečių strategas pabrėžė, kad svečių komandoje net ir nežaidžiant M.Pociui bus ilgas suolelis, tačiau jis tikino neabejojąs, jog “Žalgiris” gali šį vakarą nugalėti grėsmingą varžovą.

Pokyčius klubo valdyboje kaunie-

GODA MAČYTĖ

Per ULEB Eurolygos TOP 16 turnyro dešimtąsias rungtynes Kauno “Žalgirio” krepšininkai šį vakarą namie sieks revanšo, žaisdami su E grupės lyderiu Ispanijos klubu Madrido “Real” (8 pergalės, 1 pralaimėjimas).

Intriguojanti kova “Žalgirio” arenoje prasidės 19.45 valandą. Penktąją vietą E grupėje užimantis “Žalgiris” (4/5) antrajame etape pirmąsias rungtynes su Pablo Laso treniruojama komanda “Real” sausio mėnesį išvykoje po dramatiškos kovos pralaimėjo 74:75. Buvęs žalgirietis Martynas Pocius tuomet nugalėtojams pelnė 6 taškus. Šį vakarą Martynas negalės padėti ekipai dėl blauzdikaulio stresinio lūžio, tačiau jis bus drauge su komanda “Žalgirio” arenoje.

“Real” yra vienintelė Ispanijos komanda, kurios ispano Joano Plazos vadovaujamam “Žalgiriui” nepavyko įveikti šį sezoną Eurolygoje. Tad šį vakarą kauniečių motyvacija bus didžiulė. Juolab pastaruoju metu Ispanijos klubus itin domina “Žalgirio” personalijos. Malagos “Unicaja” vilioja J.Plazą, Valensijos “Basket” Mindaugą Kuzminską, “Real” Tremmellą Dardeną.

Laimė, jog “Žalgirio” neišderino užgriuvusios finansinės problemos, kurias dar paaštrino pakrikusios klubo vadovybės gretos. Treneris J.Plaza supranta, kad šį vakarą bus labai sunku žaisti su puikios sportinės for-

J.Plaza: “Blogai, kai nežinai, kas tave kontroliuoja.”

Šį vakarą aikštelėje neišvysime nei “Real” gynėjo M.Pociaus (dešinėje), nei “Žalgirio” puolėjo P.Jankūno (už teisėjo žalia apranga). / AFP/Scanpix nuotrauka mos esančiu “Real”, kuris neabejotinai pateks į finalo ketvertą. Treneris puikiai pažįsta “Real” žaidėjus, kurių didžiąją dalį yra treniravęs Madride ir Badalonoje, tad, pasak

Trumpai DAUGIADIENĖS SALVADORE Salvadore (Centrinė Amerika) pasibaigusiose daugiadienėse septynių etapų dviratininkių lenktynėse “Vuelta el Salvador” sėkmingiausiai iš lietuvių pasirodė Inga Čilvinaitė (“Pasta Zara-Cogeas”), ji bendrojoje įskaitoje užėmė devintąją vietą. I.Čilvinaitė lenktynių nugalėtoja tapusiai italei Noemi Cantelei pralaimėjo 7 min. 26 sek. Sidabro medalį iškovojo baltarusė Aliona Amaliusik, bronzos - kolumbietė Serika Guluma. Kitos Lietuvos dviratininkės pasirodė kukliau: Silvija Latožaitė (“Lituania-Gatorade”) užėmė 22 vietą, Eglė Poškaitė (“Lituania-Gatorade”) 26-ąją, Agnė Šilinytė (“Pasta ZaraCogeas”) - 28-ąją, Milda Jankauskaitė (“Lituania-Gatorade”) - 29ąją, Žavinta Titenytė (“Lituania-Gatorade”) - 30-ąją, Jurgita Kubiliūnaitė (“Lituania-Gatorade”) - 36-ąją, o Kristina Norvaišaitė (“Lituania-Gatorade”) - 42-ąją.

Lenktynes baigė 46 dviratininkės.

BRAZILAS “EKRANE” Lietuvos futbolo čempiono Panevėžio “Ekrano” treniruotėse šią savaitę dalyvauja į peržiūrą atvykęs 28-erių 185 cm ūgio centro gynėjas Fernando De Abreu. Brazilijos ir Italijos pilietybes turintis futbolininkas dar būdamas septyniolikos išvyko į Portugaliją ir žaidė FC klubo “Porto” jaunimo komandoje, o po metų persikėlė į Italijos klubo “Torino” jaunimo ekipą. 2003-iaisiais F.De Abreu pasirašė kontraktą su Ispanijos aukščiausiosios lygos klubu Santandero “Racing”, ten praleido ketverius metus, rungtyniaudamas B komandoje: sužaidė 62 rungtynes ir pelnė 4 įvar-

“Ekrano” peržiūroje - brazilas F.De Abreu. / Fkekranas.lt nuotrauka čius. 2007-ųjų vasarą F.De Abreu debiutavo Ispanijos elitinės lygos rungtynėse su “Real Betis”. Nuo 2007ųjų vidurio brazilas karjerą tęsė Madrido klube “Atletico”. Ten du sezonus rungtyniavo B komandoje per 47 rungtynes įmušė 2 įvarčius.

2009-aisiais atvyko į Liublianos klubą “Olimpija”. Slovėnijoje sužaidė 9 rungtynes, šalies čempionate jo komanda užėmė 4 vietą. Jau kitais metais gynėjas pasirašė sutartį su Nikosijos komanda “Olympiakos”. Ši Kipro čempionate užėmė šeštąją poziciją, brazilo sąskaitoje - 1 įvartis per 10 rungtynių. 2011 metais F.De Abreu persikėlė į Suomiją ir rungtyniavo aukščiausiosios lygos klube “Mariehamn”, su juo šalies pirmenybėse užėmė septintąją vietą. O pernai brazilas sezoną užbaigė egzotiškoje Malaizijoje. Naujus futbolininkus Lietuvos klubai gali registruoti iki kovo 31 dienos.

“Ekranas” abipusiu susitarimu nutraukė sutartį su Žilvinu Kymantu.

23 metų puolėjas į komandą atvyko pernai liepos mėnesį, sužaidė 14 oficialių rungtynių ir pelnė 3 įvarčius.

LŽ

jo, šį vakarą žalgiriečiams teks kovoti iš paskutiniųjų. Pergalės atveju “Žalgiriui” išliktų viltis patekti į atkrintamąsias varžybas. Ten rungtyniaus keturios geriausios kiekvienos

grupės komandos. Šiuo metu E grupėje ketvirtąją vietą užimantis Atėnų “Panathinaikos” turi 6 pergales ir 3 pralaimėjimus.

Vakar po rytinės treniruotės paklaus-

čių treneris J.Plaza taip komentavo: “Tikiuosi netrukus sužinoti daugiau.

Blogai, kai nežinai, kas tave kontroliuoja. Per pirmąją savo spaudos konferenciją pasakiau, kad noriu šiam klubui suteikti stabilumo. Tai dabar ir darau. Viliuosi to paties sulaukti ir iš naujųjų vadovų.”

Užsiminus apie Ispanijos klubų domėjimąsi žalgiriečiais J.Plaza teigė, kad tai geras ženklas. Tačiau, pasak jo, net ir gavę pasiūlymų krepšininkai supranta, kad “Žalgiryje” jiems yra geriausia dirva tobulėti, tad visi yra sutarę baigti sezoną drauge. “Žalgirio” snaiperis Marko Popovičius vakar žurnalistams prisipažino: “Nebežinau, kas dabar direktorius. Tik žinau, kad klubas turi daug problemų. Tačiau aikštelėje visas problemas privalome išmesti iš galvos tai neturi mums trukdyti žaisti.” Šiandien “Žalgiris” turi vienintelę problemą - kaip įveikti “Real”.

•

16

2013 03 07 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai BUTAI PARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balnonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 14 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, geras susisiekimas, tinka dvibučio namo statybai, 1 a kaina - 7000 Lt, be tarpininkų).

Vilnius, tel. 8 682 46 203.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, tinka dvibučio namo statybai, kaina - 125 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOS Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS Ekologiški buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, suteikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

IEŠKO DARBO 42 metų vyras - pagalbinio darbininko darbo statybose. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

PRANEŠIMAI Suinteresuotiems asmenims pranešame, kad Rasos Mašidlauskienės įmonė (į. k. 161636284) pertvarkoma į UAB GeoArtelė ir yra Rasos Mašidlauskienės įmonės teisių, pareigų ir prievolių perėmėja.

Teirautis tel. (8 37) 31 38 50. Užs. LM-2345 Bankroto administratorius šaukia BUAB „Eldra“ kreditorių susirinkimą.

Susirinkimas vyks adresu: A.Jakšto g. 12, 3 aukštas, Vilniuje, 2013 03 19 d., 11.00 val.

Informacija tel. 8 600 22 365.

Užs. R-147

UAB „Dūmtakis“ akcininkų žiniai!

2013 04 10 d. 13.00 valandą Paliūniškio g. 7, Panevėžys, ŠAUKIAMAS UAB „Dūmtakis“ (į. k. 147472852) VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Metinis pranešimas; 2. Finansinės atskaitomybės už 2012 m. pristatymas ir tvirtinimas; 3. Pelno (nuostolio) paskirstymo projekto tvirtinimas; 4. Valdybos rinkimai; 5. Einamieji klausimai.

Akcininkų registracija nuo 2013 04 10 d.

12.00 valandos. Akcininkams turėti asmens dokumentą.

Užs. LM-2340

INFORMACIJA apie UAB „KOMUNALINIŲ ĮMONIŲ KOMBINATAS“ PLANUOJAMO MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ LAIKINOJO SAUGOJIMO IR PERKROVIMO, ANTRINIŲ ŽALIAVŲ RŪŠIAVIMO, BIOLOGIŠKAI SUYRANČIŲ ATLIEKŲ LAIKINOJO SAUGOJIMO VEISIEJŲ G. 21, KUKLIŲ K., LAZDIJŲ R.SAV. atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

INFORMACIJA apie AB „Vilniaus baldai“ baldų gamybos Nr. 1 medinės pakuotės bei medienos atliekų naudojimo energijai gauti atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „KOMUNALINIŲ ĮMONIŲ KOMBINATAS“, Gėlyno g. 19, Lazdijai, tel. (8 318) 51 034.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: mišrių komunalinių atliekų laikinasis saugojimas ir perkrovimas, antrinių žaliavų rūšiavimas, biologiškai suyrančių atliekų laikinasis saugojimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Veisiejų g. 21, Kuklių k., Lazdijų r. sav.

4. Atsakingos institucijos LR AM ALYTAUS REGIONO APLINKOS APSAUGOS DEPERTAMENTO priimta atrankos išvada, neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimo.

5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą: Gėlyno g. 19, Lazdijai, tel. (8 318) 51 034, trakai@ecoservice.lt.

6. Kam ir iki kada teikti motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą: Kauno g. 69, 62107 Alytus, tel. (8 315) 56 730, alytus@ard.am.lt, Gėlyno g. 19, Lazdijai, tel. (8 318) 51 034, trakai@ecoservice.lt - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.

7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais: Kauno g. 69, 62107 Alytus, tel. (8 315) 56 730; Gėlyno g. 19, Lazdijai, tel. (8 318) 51 034 - 20 darbo dienų nuo Užs. R-146 šio skelbimo.

1. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau - PŪV) užsakovas: AB „Vilniaus baldai“, Savanorių pr.

178B, Vilnius, tel. (8 5) 252 5700.

2. PŪV pavadinimas: AB „Vilniaus baldai“ baldų gamybos Nr. 1 medinės pakuotės bei medienos atliekų naudojimas energijai gauti.

3. PŪV vieta: Savanorių pr. 178B, Vilnius.

4. Atsakingos institucijos (Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD)) priimta atrankos išvada: AB „Vilniaus baldai“ baldų gamybos Nr. 1 medinės pakuotės bei medienos atliekų naudojimui energijai gauti poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (Vilniaus RAAD raštas: 2013 03 04, Nr. (38-4)-VR-1.7-1113).

5. Išsamiau susipažinti su informacija apie PŪV galima AB „Vilniaus baldai“, Savanorių pr. 178B, Vilnius, tel. (8 5) 252 5700, faks. (8 5) 231 1130, (kontaktinis asmuo - ekologijos inžinierė Jurgita Montvilaitė, tel. (8 5) 252 5741).

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 210 2492, faks. (8 5) 272 8389 per 20 darbo dienų nuo šio informacinio pranešimo išspausdinimo.

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima darbo dienomis Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 210 2492, faks. (8 5) 272 8389, arba kreipiantis į PAV dokumentų rengėją - UAB „Ekokonsultacijos“, J.Galvydžio g. 3-205, Vilnius, tel./faks.

(8 5) 274 5491 per 10 darbo dienų nuo šio informacinio pranešimo išspausdinimo. Užs. LM-2338

Informacija apie priimtą galutinę atrankos išvadą dėl plastikinių vamzdžių gamybos ir sandėliavimo poveikio aplinkai vertinimo

Informacija apie biodujų jėgainės statybos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Wavin Baltic“, Kirtimų g. 45, LT-01201 Vilnius, tel. (8 5) 269 1800, faks. (8 5) 269 1801.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta: plastikinių vamzdžių gamyba ir sandėliavimas, Užkampio k., Vilniaus m. sav.

Persvarstyta atsakingos institucijos - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2012 12 31 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-2563) - poveikio aplinkai vertinimas (PAV) neprivalomas.

Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą - Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VSC) 2013-01-07 rašte Nr. (12-37)-2-51 pateikti motyvai: 1. Neįvertinta planuojamai ūkinei veiklai (PŪV) nustatoma sanitarinė apsaugos zona (SAZ). Neatsižvelgta į tai, kad į normatyvinės SAZ ribas patenka gyvenamieji namai (artimiausias gyvenamasis namas nuo planuojamos ūkinės veiklos nutolęs apie 0,125 km); 2. Nepateikta informacija apie su PŪV susijusį oro taršos, kvapo ir triukšmo poveikį gretimų gyvenamųjų teritorijų gyventojams; 3. Galimas gretimų teritorijų gyventojų nepasitenkinimas PŪV, galimi konfliktai.

Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: 1. PAV subjektas - Vilniaus m. sav. administracija pritaria, jog PAV neprivalomas; 2. PAV subjektas - Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pastabų dėl PŪV neturi ir veiklai neprieštarauja; 3. PAV subjektas - Vilniaus VSC, išnagrinėjęs papildomą informaciją apie PŪV, pritaria, jog PAV neprivalomas; 4. Kietųjų dalelių išskyrimo į aplinką mažinimui numatyta montuoti rankovinius filtrus, kurių efektyvumas siekia 99,8 proc.; 5. Gamyboje bus naudojamos bešvinės technologijos - vietoj švino, kaip plastiko stabilizatoriai bus naudojamos kitos ekologiškos, aplinkai nekenksmingos medžiagos. Vamzdžių gamybos metu nesusidarys atliekų; 6. Susidarančios paviršinės nuotekos nuo potencialiai teršiamos teritorijos dalies bus valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose; 7. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus numatoma prijungti prie centralizuotos sistemos.

Gamybos metu bus naudojama apytakinė vandens naudojimo sistema.

Atsakingos institucijos - Vilniaus RAAD priimta galutinė atrankos išvada (2013 02 26 raštas Užs. R-141 Nr. (38-4)-VR-1.7-1040) - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija

skelbia viešą konkursą išnuomoti patalpas Antakalnio g. 54, Vilniuje (bendras plotas - 56,28 kv. m) biuro veiklai.

Nuomos terminas - iki penkerių metų. Patalpos nuomininkui perduodamos naudotis po sutarties pasirašymo.

Pradinė 1 kv. m nuomos kaina per mėnesį 15,00 Lt. Įnašas, lygus pradiniam paskelbtam 3 mėnesių nuompinigių dydžiui, turi būti pervestas į atsiskaitomąją sąskaitą LT87 7300 0100 7414 2865 AB bankas Swedbank, kodas 73000. Įmonės kodas 111967673.

Paraiškos priimamos iki 2013 m. kovo 20 d. Paraiškas teikti patalpų nuomos konkurso komisijos narei S.Baltrukaitienei, adresu: Antakalnio g. 54, Vilnius, 101 kab.

Informaciją galima gauti tuo pačiu adresu ir telefonu (8 5) 234 4114.

Turto nuomos konkurso posėdis įvyks 2013 03 21, 10.00 val., adresu: Antakalnio g. 54, Vilnius, 219 kab. Posėdyje gali dalyvauti paraiškas pateikusių įmonių atstovai, turintys atitinkamus nuomos konkurso dalyvių įgaliojimus.

Užs. LM-2342

Informuojame, kad yra rengiamas žemės sklypo, esančio Vilniaus m., Verkių sen., SB „Laimė“, Bulvikio g. 5, sklypo Nr. 198, kad. Nr. 0101/0145:198 formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas suformuoti sodininkų bendrijos „Laimė“ bendrojo naudojimo teritorijoje įsiterpusį žemės ūkio paskirties (būdas - mėgėjiškų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo; pobūdis - mėgėjiškų sodo sklypų) žemės sklypą, kuris bus parduodamas besiribojančio sklypo savininkui, nekeičiant sklypo pagrindinės paskirties.

Planavimo organizatorius - Sodininkų bendrija „Laimė“ (iniciatorius Arvidas Kostas Marciukas).

Projekto rengėjas - UAB „GEONORMA“. Gretimų žemės sklypų, kad.Nr. 0101/0145:5 (savininkas Jonas Kunigėlis), 0101/0145:199 (savininkas Antanas Rudis) savininkai ir naudotojai susipažinti su projektu bei pateikti pasiūlymus, gali šiuo adresu: Raudonės g. 3, Vilniuje, nuo 2013 m. kovo 8 iki 2013 m. kovo 25 d. Atsakingas asmuo - matininkas Andrius Stripeikis, tel. 8 683 81 626, el. p.: andrius_stripeikis@yahoo.com.

Užs. LM-2341

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Menergija“, Radviliškio r., Pakiršinio k., Draugystės g. 1, tel. 8 611 55 432.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta: biodujų jėgainės statyba Veselkiškių k., Linkuvos sen., Pakruojo r. sav. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2013 02 28 raštas Nr. (4)SR-S-489(7.1)) - biodujų jėgainės statybai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Menergija“ Vilniaus biure, Ozo g. 10A, Vilnius, tel. 8 611 55 432.

Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Šiaulių RAAD, M.K.Čiurlionio g. 3, LT-76303 Šiauliai, tel. (8 41) 59 64 10, el. p.: a.bruzas@srd.am.lt - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.

Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Šiaulių RAAD, M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 59 64 10, el. p.: a.bruzas@srd.am.lt - 10 darbo dienų nuo Užs. R-145 šio skelbimo.

INFORMACIJA apie universalaus prekybos centro statybos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Informacijos pateikėjas: UAB „Projektų vystymo grupė“, Laisvės al. 89-3, 44297 Kaunas, M.Jurėnaitė, tel. 8 601 04 464.

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Baltisches Haus“, J.Jasinskio g. 16A, Vilnius, tel. 8 685 33 916.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: universalaus prekybos centro statyba.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Kauno m. sav., Kauno m., R.Kalantos g. 76 (kad.

Nr. 1901/0202:36), skl. plotas - 2,6749 ha, buvusios silikatinių plytų gamyklos teritorija.

Atsakingos institucijos (LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, Rotušės a. 12, Kaunas) priimta atrankos išvada (2013 02 27, Nr. 17/(PAV)-D2-551) - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Projektų vystymo grupė“, Laisvės al. 89-3, Kaunas, 20 d.d. nuo šio skelbimo, darbo dienomis ir darbo valandomis.

Teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, Rotušės a. 12, Kaunas, tel. (8 37) 33 75 09, terminas - 20 d.d. nuo šio skelbimo.

Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima: LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, Rotušės a. 12, Kaunas, tel. (8 37) 30 26 06, UAB „Projektų vystymo grupė“, Laisvės al. 89-3, Kaunas, tel. 8 601 04 464, terminas - 20 d.d. nuo Užs. R-140 šio skelbimo.

AB „DOLOMITAS“ AKCININKŲ DĖMESIUI Bendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu šaukiamas akcinės bendrovės „Dolomitas“ (toliau - Bendrovė) (įmonės kodas 167900844; pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas LT679008415; duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris įvyks 2013 m. balandžio 3 d. 10.00 val. Bendrovės buveinėje adresu: Dolomito g. 6, Petrašiūnų k., Pakruojo r. sav., Lietuvos Respublika.

Susirinkimo apskaitos diena - 2013 m. kovo 26 d., dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turės teisę tik tie asmenys, kurie yra akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje.

2013 m. balandžio 3 d. vyksiančiame visuotiniame akcininkų susirinkime, teisių apskaitos diena - 2013 m. balandžio 17 d., nes šie priimami sprendimai, bus susiję su akcininkų turtinėmis teisėmis.

Bendrovė nesudaro galimybės akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis.

Gauti sprendimų dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimų projektų bei kitos informacijos, susijusios su visuotiniu akcininku susirinkimu, galima kreipiantis Bendrovės buveinės adresu: Dolomito g. 6, Petrašiūnų k., Pakruojo r. sav.

Susirinkimo darbotvarkė: 1. Auditoriaus išvada apie 2012 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir metinį pranešimą; 2. Bendrovės 2012 m. metinis pranešimas; 3. Bendrovės 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; 4. Bendrovės pelno paskirstymas; 5. Audito įmonės, metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti išrinkimas ir apmokėjimo sąlygų nustatymas.

Generalinis direktorius Antanas Bartulis Užs. LM-2343

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

18

2013 03 07 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 7 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) n-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Vieša paslaptis” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Tautos aikštė”.

Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Tautos aikštė”.

Tiesioginės laidos tęsinys 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Šnipai” N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “KK2 Penktadienis” (k.) N-7 11.20 “Plikis ir ponia” (k.) N-7 12.55 “iKarli” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Nerami tarnyba” N-7 15.00 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 16.00 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.16 “Mes - europiečiai” 22.19 Sportas 22.23 Orai 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Mentalistas” N-7 23.35 “Deksteris” N-14 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Choras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00“Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Simpsonai”

18.10 “Be komentarų” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Mano TV3.

Jau 20 metų!”

21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Elitinis būrys” 23.05 “Ieškotojas” 0.05 “Daktaras Hausas” 1.05 “Firma” 1.55 “Biuras” 2.50 “Vilfredas”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Žvaigždutės” (k.) N-7 9.00 “Taip. Ne” (k.)

10.00 “Žmogus prieš gamtą. Mėgėjų išbandymai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Nematoma tiesa” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Lietuvos muzikos legendos” 22.30 Kriminalinė drama “Afera pagal Antonį Zimerį” N-14 0.05 “Laukinis” (k.) N-7 1.05-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” N-7 10.00 “Vaiperis” N7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys patruliai” 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Makbraidas. Rekviem” N-7 22.40 “Begėdis” N-14 23.40 “Gynėjai” N-7 0.40 “Bręstantis blogis” N-14

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizontai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Atžalos” (k.) 12.20 “Vilniaus knygų mugė 2013”. Knygos “Žmogus laiko taikinyje” pristatymas (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Laiko ženklai”. Valdovas ir miestas 15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”.

Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45 “Grynas gyvenimas” 19.30 “Legendos” 20.15 “Dar širdyje ne sutema” 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 Lietuvių kinas trumpai. Vaid. trumpametržais f. “Gėlė” 21.45 “Lietuvos kronika (1993-05)”.

Vytautas Landsbergis-Žemkalnis 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Edmundas Zubavičius. “Atsisveikinimas su karūna” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pagauk kampą” (k.) 1.10 “Gintarinės batutos meistrai”.

Saulius Sondeckis (k.)

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Skraidantys motociklai” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Moterų

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Mama” - 11.15, 13.30, 15.45, 18.15, 20.45 val. “Šalutinis poveikis” - 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 15.30, 18.30, 21 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 19 val.

“Gimtadienis” - 18 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 13.45 val.

“Sniego karalienė” - 10.45, 16 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11.45 val.

“Aukšta klasė” - 17.45 val.

“Saugus prieglobstis” - 11.30, 14, 16.30, 21.30 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 16.15, 18.45, 21.40 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11, 15.15, 19.45 val.

“Gimę mylėti” - 20.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 13, 17.30, 21.50 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45 val.

“Ana Karenina” - 15, 20.15 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 12.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Ką išdarinėja vyrai” - 14.15, 19.30, 22 val. “Šalutinis poveikis” - 12.30, 15.20, 18.20, 20.45 val.

“Mama” - 12, 14.30, 16.45, 19.10, 21.40 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 19 val.

“Gimtadienis” - 18 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 13.40 val.

“Sniego karalienė” - 11.20, 16 val.

“Aukšta klasė” - 21.15 val.

“Saugus prieglobstis” - 11.40, 16.45, 21.20 val.

“Linkolnas” - 15.10, 18.10, 21.40 val.

“Gimę mylėti” - 20.15 val.

“Valentinas vienas” - 11.20, 13.40, 16, 18.40, 21.50 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.50, 16.40, 19.20, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.20, 15.40 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 14.10, 19 val.

“Ana Karenina” - 16.20, 21 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.45 val.

“Pi gyvenimas” - 15.15 val.

“Vargdieniai” - 18 val.

“Argo” - 15.30, 18.15 val.

SKALVIJA “Karūnos brangakmeniai” - 18.30 val.

“Velnio sėkla” - 17 val.

“7 dienos Havanoje” - 20.50 val.

PASAKA “Kayan” - 17 val.

“Optimisto istorija” - 20.30 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 17.30 val.

“Marinos namai” - 15.30 val.

“Ryšininkas” - 20 val.

lyga” 21.30 Trileris “Eilinis Džo. Kobros prisikėlimas” 0.00 “6 kadrai” 0.30 Eurolygos rungtynės. TOP 16.

Kauno “Žalgiris” - Madrido “Real”. Vaizdo įrašas 2.15 “Kastlas” 3.05 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV 6.40 Programa 6.44 TV parduotuvė 7.00 “Reporteris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Nuoga tiesa” 9.30 “Girių takais” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00 “Merdoko paslaptys” N-7 12.00 “Reporteris” 12.55 “Išdurtukai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Kaip užauginti planetą. Gėlių galia”. 2 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Kaip užauginti planetą. Gėlių galia”.

1 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Super L.T” N-7 19.45 Dok. f. “Didysis barjerinis rifas”. 3 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Super L.T.” N-7 23.30 “Reporteris” 0.25 “Supernamai”

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Kur tas Fredas?” 9.00 Drama “Tarp dviejų mylimųjų” N-7 11.00 Drama “ŽKVD” N-7 13.00 Drama “Jaunatis” N-7 15.05 Dok. f. “Kelionė į vandenyno gelmes” 17.00 Komedija “Laiškai Džuljetai” 19.00 Komedija “Pažadėk man!” N-7 21.05 Trileris “Grįžimas namo” N-7 23.00 Fantastinis f. “Konanas Barbaras” N-7 1.00 Trileris “Žaidėjas” S

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Reidas” (k.) 9.45 “Senas geras faras” N-7 10.45 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 11.15 “Verbų sekmadienis” 12.15 Komedija “Chaoso teorija” N-7 13.50 “Kritinė riba” N-7 14.50 Drama “Taip pat, bet kitaip” N-7 16.45 “Vaiduokliškos istorijos” 17.15 “Advokatė Lovinski” N-7 18.15 “Mūsų augintiniai” 18.45 “Karamelė” 19.45 “Ieškokime geriausio!”

20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Komanda Č” N-7 21.15 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Vienišų seselių klubas” N-7 23.00 “Aukščiausia klasė” 0.00 “Jūros patruliai”

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Pelagėja ir baltas buldogas” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios.

Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 14.50 Žinios.

Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Princesė ir elgeta” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 Jūrmala 21.05 Vaid. f. “Meilė pagal tvarkaraštį” 23.00 Vaid. f. “Moteriška nuojauta” 1.20 Vaid. f.

“Bekraitė” 2.45 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.10 “Futbol Mundial” žurnalas 11.40 Krepšinis. Eurolyga. “Montepaschi” - “Fenerbahce Ulker” 13.30 “Premier League World” žurnalas 14.00 Golfas. PGA turo užkulisiai 14.30 Golfas.

Europos turo savaitės apžvalga 15.00 “Trans World Sport” žurnalas 16.00 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Juventus” - “Celtic” 17.50 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. PSG - “Valencia” 19.40 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” - “Real”. Tiesioginė transliacija 21.40 Krepšinis. Eurolyga.

“Olympiacos” - “Barcelona Regal”. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolyga. “Fenerbahce Ulker” - “Maccabi”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta?

12.40 Melburne sūrų vandenį vers gėlu 13.35 Bandytojai. Dž. Leno 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Ekstremali žvejyba 22.00 Upių pabaisos 23.00 Kas užkibo? 0.00 Neramumai rojuje 1.00 Grobikai ir išlaisvintojai

Teatras “Sadūto tūto” - 15 val.

“Vargdieniai” - 19.30 val.

“Kuosvarnis” - 15.30 val.

OZO KINO SALĖ “Narcizas” - 16 val.

“Aurora” - 18 val.

MULTIKINO “Saugus prieglobstis” - 11.15, 12, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val. “Šalutinis poveikis” - 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Mama” - 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 16, 18, 20, 22 val.

“Gimtadienis” - 21 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11, 13, 15, 16.15 val.

“Sniego karalienė” - 10, 12, 14 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 17.45, 19.45, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 10.30, 13 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 15.45 val.

“Valentinas vienas” - 17.15, 19.30, 21.45 val.

“Ana Karenina” - 18.15 val.

KLAIPĖDA

VILNIUS

FORUM CINEMAS

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 7 d. 18.30 val. “Karmen” 8 d. 18.30 val. “Romeo ir Džuljeta” 9 d. 18.30 val. “Traviata” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 7 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Meistras ir Margarita” 9 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2” 9 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Dėdė Vania” JAUNIMO TEATRAS 7 d. 18 val. “Patriotai”

“Ką išdarinėja vyrai” - 12, 14.15, 16.30, 19, 21 val.

“Mama” - 14.30, 16.45, 19.15, 21.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 19 val.

“Gimtadienis” - 21.30 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.

“Sniego karalienė” - 12.30, 17 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 10.30 val.

“Aukšta klasė” - 10.45 val.

“Saugus prieglobstis” - 21.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 13 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 16.10, 18.15, 20.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 18.45 val.

“Valentinas vienas” - 11.30, 13.45, 15.30, 18, 20.45 val.

“Ana Karenina” - 13.15 val.

ŠIAULIAI “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.15, 12.45 val.

KAUNAS CINAMON “Gimtadienis” - 20.45 val.

“Mama” - 13.05, 15.15, 17.30, 19.45, 22 val. “Šalutinis poveikis” - 21.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 22.15 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 10.45, 12.45, 15 val.

“Sniego karalienė” - 12.15, 14.30, 16.25 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 12, 18.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 16.30, 20 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.30, 18 val.

“Ana Karenina” - 15.30 val.

“Valentinas vienas” - 14.15, 17, 18.30, 19.15, 21.30 val.

“Tyli naktis” - 13.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.55 val.

FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai” - 17, 19, 21.45 val.

“Mama” - 11.30, 13.45, 16, 18.30, 20.45 val. “Šalutinis poveikis” - 14.45, 21.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 19 val.

“Gimtadienis” - 19.15 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 12, 14.15, 16.45 val.

“Sniego karalienė” - 10.45 val.

“Aukšta klasė” - 15.45 val.

“Saugus prieglobstis” - 11, 13.30, 16.15, 18.40, 21 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.30 val.

“Linkolnas” - 12.45, 18.15, 21.15 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.30 val.

FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai?” - 11.45, 14.15, 16.30, 18.50, 21.30 val. “Šalutinis poveikis” - 13.40, 16, 18.30, 21 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 19 val.

“Gimtadienis” - 22 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 12.30, 14.45 val.

“Sniego karalienė” - 10.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” - 15.15 val.

“Valentinas vienas” - 12.45, 16.45, 19.15, 21.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.45, 18.15, 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.15 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Žuviukas Nemo” (3D) - 10 val.

“Valentinas vienas” - 15.10, 17 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 13.35 val.

“Sniego karalienė” - 12 val.

“Saugus prieglobstis” - 19 val. “Šalutinis poveikis” - 21.10 val.

I SALĖ “Legendos susivienija” - 11 val.

“Pi gyvenimas” - 15.30 val.

“Skrydis” - 13, 18 val.

“Taikinys Nr. 1” - 20.30 val.

PANEVĖŽYS

“Ana Karenina” - 11.45 val.

“Valentinas vienas” - 13, 15.15, 18, 20.30 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS “Ką išdarinėja vyrai” - 16.10, 18.40, 21.10 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 19 val.

“Gimtadienis” - 21.30 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 12.20, 14.30 val.

“Valentinas vienas” - 14, 16.40, 19.10, 21.40 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.20 val.

8 d. 18 val. “Kapinių klubas” 9 d. 18 val. “Širdis Vilniuje” Salė 99 9 d. 12 val. “Paika pelytė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 8 d. 18 val. “Ana Karenina” 9 d. 17 val. “Juokdarys Balakirevas” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 7 d. 18.30 val. “Madagaskaras” 8 d. 18.30 val. “Damos vizitas”

OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 7 d. 19 val. OKT studijoje. “Nuosprendis metamorfozė”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 7 d. 18 val. ir 8 d. 12 val. Rūtos salėje. “Jah” 8 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje.

“Priežastys ir pasekmės” 9 d. 12 val. Ilgojoje salėje. “Anderseno gatvė” 9 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Tegyvuoja Bušonas!”

KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 7 d. 18 val. “Grafaitė Marica” 8 d. 18 val. “Notrdamo legenda” 9 d. 18 val. “Studentas elgeta” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 7 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” 8 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis” 9 d. 18 val. “Pirmasis kartas” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 9 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Kiškis drąsuolis” 9 d. 17 val. Andriaus Kulikausko naujojo CD/DVD pristatymo koncertas “Visas aš (beveik)” KAUNO TEATRO KLUBAS 8 d. 19 val. “Brendžio trims!”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS

7 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą” 9 d. 14 ir 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KLAIPĖDA

9 d. 18.30 val. “Trys aukštos moterys” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 7 d. 18.30 val. “Teiresijo krūtys” 8 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras” 9 d. 12 val. “Bitė Maja” Mažoji salė 9 d. 14 val. “Raudonkepurė” KEISTUOLIŲ TEATRAS 7 d. 19 val. “Mašininkai” 8 d. 19 val. “Pinokio kronikos” 9 d. 12 val. “Pati labiausia pasaka” 9 d. 19 val. “Išėjau aš stotin” MENŲ SPAUSTUVĖ 7 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Sibilė” 8 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Nutolę toliai” 8 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis “Degam”. “Tetos” 9 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Gaidelis pinigautojas” 9 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Lai lai lai” 9 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)” RAGANIUKĖS TEATRAS 9 d. 12 val. “Pifo nuotykiai” “DOMINO” TEATRAS 7 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa” 8 d. 19 val. “Žirklės” 9 d. 19 val. “Striptizo ereliai” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 8 d. 18.30 val. “Pasaulio virtuvė” 9 d. 12 val. “Kelionė į Afriką arba dar kur nors” 9 d. 18.30 val. “Pogrindžio komedija”

KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 8 d. 18.30 val. Koncertas “Moterų dainos”. Dalyvauja solistė Dalia Kužmarskytė 9 d. 18.30 val. “Sesuo Andželika”, “Džanis Skikis” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 7 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Aš laukiu tavęs, mielasis” 9 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Raganiukė” 9 d. 18 val. Šiaulių dramos teatras. “Inertiškos dujos” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 9 d. 12 val. “Apapa”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 8 d. 18 val. “Skerdynių dievas” 9 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Top Girls (Neprilygstamosios)”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 8 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Visi žmonės katinai” 9 d. 17 val. “Katerina” TEATRAS “MENAS” 8 d. 18 val. “Persona” 9 d. 17 val. “Dobilėlis penkialapis” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 8 d. 18 val. Grupės “El Fuego” ir Panevėžio muzikinio teatro simfoninio orkestro koncertas “Žodžiai gyvenimui...”

PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 9 d. 12 val. “Meduolių trobelė”

ŠILALĖ ŠILALĖS KULTŪROS CENTRAS 9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

ROKIŠKIS ROKIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 9 d. 18 val. Kauno mažasis teatras. “Sesuo”

2013 03 07 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:57 leidžiasi 18:04 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+3 Oslas

Ketvirtoji delčios diena

Delčia III 04

Jaunatis III 12

Priešpilnis III 19

-1 Helsinkis

+1

Stokholmas

Pilnatis III 27

+1

Dublinas +8 Šiauliai

+11 Londonas

+1 -7 +1 -7

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: mažai debesuota, be kritulių.

Temperatūra dieną 1-4 laipsniai šilumos.

Bordo +2 -6

Kaunas VILNIUS

+16 +2 -4

+10 Amsterdamas

+15

Ukmergė

Lisabona

Alytus

Rytoj: debesuota su +2 -4 pragiedruliais, kritulių Druskininkai nenumatoma. Temperatūra naktį vietomis nukris iki 6-12 laipsnių šalčio, 66-oji metų diena. Kovo septintoji, ketvirtadienis, dieną bus nuo 3 laipsnių ketvirtoji 10-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų šalčio iki 2 šilumos. metų lieka 299 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Felicita, Galmantė, Laima, Rimtautas, Tomas.

Geros dienos!

+14 Madridas

+19 Barselona

+1 Ryga

+6 Kopenhaga

+13 Paryžius

Kėdainiai +4 -2

+1 Sankt Peterburgas

Talinas

11:07

Palanga

19

Vilnius Minskas +8 +4 Varšuva +8

+10

Berlynas +12 Praha

+12 Miunchenas

+17 Nica

+16 Roma

+1 Maskva

+2

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +12 +13 +14 Bukareštas Varna Dubrovnikas +9 Sofija +15

+18

Stambulas +12

Malaga +12

Alžyras +19

Tunisas +20

Atėnai

+14 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Žuvys 02 21 - 03 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 18 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Kovo 6 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Šiandien teks įrodinėti savo tiesas ir vertinimo kriterijus. Tinka tvarkyti juridinius reikalus, planuoti atostogas, numatyti svarbias datas.

Jautis. Labai aktyvi diena, jei dirbate pedagoginį, kūrybinį darbą.

Savo išmone, idėjomis nustebinsite visą kolektyvą. Vietoje nestovės ir meilės reikalai. Galbūt atsiras naujas gerbėjas.

Dvyniai. Spaus nebaigti darbai, netils telefonas. Galite pajusti konkurenciją. Nebūkite išdidūs, nesijauskite pranašesni už kitus, ir diena praeis ramiai.

Vėžys. Nesiskųsite dėmesio stoka, emocine būsena. Nepatogumų gali sukelti skubėjimas, noras dirbti kelis darbus vienu metu.

Mokėkite pasirinkti svarbiausius.

Liūtas. Aplinkiniai šiandien bus ambicingi. Dėl to gali tekti atidėti svarbius reikalus, atšaukti susitikimus. Nenukabinkite nosies ir tikėkite, kad viskas į gera.

Mergelė. Aplinkybės ar pakitusi savijauta gali keisti dienotvarkę. Gerai būtų, jei šiandien sunkiai nedirbtumėte, nesiblaškytumėte ir rastumėte minutėlę kitą poilsiui.

Svarstyklės. Palanku tvarkyti turto, verslo reikalus. Seksis derėtis, priimti tinkamiausius sprendimus. Saugokitės rizikingų aferų ir neplanuotų išlaidų.

Skorpionas. Būsite labai jautrūs ir emocionalūs. Atminkite, kad aukščiau bambos neiššoksite, bet pabandyti visada verta. Beje, šiandien jums gali tai pavykti. Šaulys. Atsiduosite polėkiui eksperimentuoti. Tai pakels nuotaiką. Galite susipažinti su naujais įdomiais žmonėmis. Jie bus pasirengę padėti įgyvendinti jūsų idėjas.

Ožiaragis. Diena kupina netikėtumų, ir ne vien malonių. Tačiau mokėsite į viską reaguoti žaismingai, ironiškai, todėl niekam nepavyks jūsų išvesti iš kantrybės.

Vandenis. Būsite patrauklesni nei įprastai, todėl netrūks priešingos lyties atstovų dėmesio.

Laukite staigmenų ir meilės prisipažinimo.

Galima ir finansinė sėkmė. Žuvys. Būsite šiek tiek suirzę, neišsimiegoję. Galite prarasti ryšį su svarbiu žmogumi. Pasisaugokite vagysčių, piktų žvilgsnių. Labiau pasitikėkite savo jėgomis ir sėkmė būtinai aplankys.

20

2013 03 07 Lietuvos žinios

Margumynai

Šuo snaiperis

Prasitarė

Jungtinių Amerikos Valstijų Masačusetso valstijoje policijos šuo netikėtai tapo snaiperiu. Jis netyčia iššovė iš sniege gulinčio pistoleto.

Kūdikio besilaukianti Kembridžo kunigaikštienė Catherine pateikė akivaizdžią užuominą, kad jai turi gimti duktė.

Apie būsimo kūdikio lytį ji prasitarė neatsargumo akimirką, lankydamasi Grimsbio uostamiestyje Anglijos šiaurės rytuose. Kai vietos gyventoja Diana Burton įteikė Kembridžo kunigaikštienei pliušinį meškiuką, ji pasakė: “Ačiū, paimsiu jį savo duk...” Tada susigriebusi ji nutilo.

Kita sveikintoja, 67 metų Sandra Cook, paklausė, ar ji norėjo pasakyti “dukrai”. “Pasakiau jai: “Jūs ketinot pasakyti “dukrai” ar ne?” - vėliau pasakojo S.Cook. 31 metų būsimoji motina, kuri yra nėščia penkis mėnesius, atsakė: “Ne, mes nežinome! Mes nesakome!” Tačiau kunigaikštienė susirinkusiai miniai atskleidė, kad jos kūdikis “labai spardosi”.

Kate vaikas bus trečias žmogus eilėje į britų karališkąjį sostą po savo tėvo Williamo ir senelio princo Charleso.

•

Lorenso miesto policijos šuo Ivanas kartu su policijos pareigūnais vieną gūdų vakarą laukuose ieškojo nusikaltėlių pamesto ginklo - pistoleto. Gerą uoslę turintis šuo greitai surado ginklą. Jis pradėjo letenomis kasti sniegą, ir tada... pasigirdo šūvis. “Išgirdau šūvį. Iš pradžių nesuvokiau, kas šaudo. Tik po kelių sekundžių supratau, kad Ivanas netyčia paspaudė gaiduką. Laimei, jis nieko nesužeidė”, - pasakojo po-

licijos darbuotojas Paulas Wallace’as.

Jis pridūrė, kad tą vakarą išgirdo šūvius ir pradėjo sekti automobilį, kuriame sėdėjo trys jaunuoliai.

“Pradėjome vytis automobilį ir sulaikėme jaunuolius. Vienas jų kažką išmetė į sniegą. Kadangi buvo tamsu, pakvietėme pastiprinimą. Kartu su kitais policininkais atvažiavo ir šuo”, - sakė P.Wallace’as.

Policija nustatė, kad jaunuoliai važiavo vogtu automobiliu. Jiems gresia atsakomybė už vagystę ir neteisėtą ginklo laikymą. Be to, policija automobilio vairuotojui skyrė baudą už greičio viršijimą. “Šie jaunuoliai prisidirbo. Dabar jie laiką leidžia areštinėje”, - teigė P.Wallace’as.

•

Kembridžo kunigaikštienei turėtų gimti dukrelė.

“Piratai” kelsis į Šiaurės Korėją Prieštaringai vertinamas dalijimosi failais tinklalapis “The Pirate Bay” paskelbė persikelsiantis į Šiaurės Korėją.

“The Pirate Bay”, kuris praėjusią savaitę buvo išvarytas iš Švedijos, pareiškė siekiantis “virtualaus prieglobsčio” Šiaurės Korėjoje. “Šiandien galime atskleisti, kad buvome pakviesti Korėjos Respublikos lyderio tęsti savo kovos iš jų tinklo”, - teigiama pranešime. Žaismingas pranešimo tonas ir klaidingas Šiaurės Korėjos pavadinimas - “Korėjos Respublika”, kuris yra oficialus Pietų Korėjos pavadinimas, paskatino spėliones, kad šis žingsnis tėra pokštas.

Tinklaraščių svetainė “North Korea Tech” pranešė, jog interneto srauto žymenys rodo, kad “The Pirate Bay” yra prieinama per Šiaurės Korėjos interneto sąsają. “Kas dedasi už jos - neaišku”, - nurodė tinklalapis ir

“The Pirate Bay” naudojasi 30 mln. interneto vartotojų. pridūrė, kad Šiaurės Korėjos tinklo pajėgumo veikiausiai nepakaktų tvarkyti populiariam portalui “The Pirate Bay”.

Tinklalapis “TorrentFreak” taip pat nustatė, kad prieiga prie “The Pi-

rate Bay” nukreipiama per Šiaurės Korėjos internetinį adresą, bet kėlė prielaidą, jog taip daroma tik siekiant nuslėpti tikrąją “Pirate Bay” serverių vietą.

2003 metais įkurtas ir per 30 mln. vartotojų turintis interneto tinklalapis “The Pirate Bay” suteikia galimybę nemokamai parsisiųsti muzikos, filmų ir kitokių failų, naudojant “BitTorrent” programą, pagal šiame portale pateikiamas nuorodas. Trejus metus šis portalas buvo registruotas Švedijoje, tačiau buvo priverstas iš ten pasitraukti. Šiaurės Korėjos vidinis interneto tinklas pradėjo veikti 2008 metais, tačiau jis nėra sujungtas su išoriniu pasauliu. Maža jo vartotojų bendruomenė gali prieiti tik prie valstybės patvirtintos informacijos.

Prieiga prie įprasto interneto suteikiama tik didžiausiomis privilegijomis besinaudojantiems elito nariams, kurių tėra keli šimtai - galbūt iki tūkstančio.

•

Šuo Ivanas netyčia paspaudė pistoleto gaiduką.

H.Madison susilaukė dukrytės Buvusi “Playboy” boso Hugh Hefnerio mergina Holly Madison susilaukė atžalos.

Ji pagimdė dukrytę.

33 metų buvusios “Playmate” bei jos sužadėtinio Pasquale’io Rotellos duktė gimė sveika ir graži.

H.Madison šias naujienas patvirtino žurnalui “In Touch”. Ji sakė: “Pasquale’is ir aš sulaukėme savo pirmojo vaiko, mergytės! Ji tokia gražuolė! Kol kas neišrinkome jai vardo, bet artimiausiu metu tai padarysime.”

P.Rotella pridūrė: “Niekada nebuvau labiau įsimylėjęs, nei esu šiandien. Po mėnesių laukimo pagaliau galėjau pirmą kartą apkabinti savo dukterį. Holly ir aš laukiame, kol galėsime pasidžiaugti savo naujuoju šeimos nariu. Tikrai esu laimingiausias vyras pasaulyje!”

H.Madison prieš gimdymą sakė, kad jaučiasi labai atsipalaidavusi, laiminga, patenkinta ir pasirengusi gimdyti. “Negaliu sulaukti tos akimirkos, kai tapsiu mama. Viskas nuostabu. Tai - laimingiausios mano gyvenimo dienos”, - džiaugėsi buvęs “Playboy” modelis.

Raudonoji aikštė - be Lenino

Lenino mauzoliejus traukia rusus ir užsienio turistus.

Kremliaus žmogaus teisių tarybos pirmininkas mano, kad Vladimiro Iljičiaus Lenino kūnas turėtų būti perkeltas iš Maskvos Raudonosios aikštės.

“Raudonoji aikštė turi būti arba čiuožykla, arba kapinės. Rengti šou ir koncertus - net klasikinės muzikos - kapinėse nepriimtina”, - sakė ombudsmenas Michailas Fedotovas.

Lenino mauzoliejus jau nebėra pagrindinis turistų traukos centras Raudonojoje aikštėje. Žiemą čia įrengiama populiari čiuožykla, taip pat vyksta patriotiniai koncertai, įsimintini kariniai paradai ir net šou su žirgais.

M.Fedotovo nuomone, balzamuotus Lenino palaikus derėtų palaidoti pagal krikščioniškas tradicijas, tačiau mauzoliejus turėtų išlikti, nes yra saugomas UNESCO. Ombudsmenas pasiūlė pastatyti Lenino mauzoliejų prie Valstybinio istorijos muziejaus, esančio visai šalia.

Kaip parodė nepriklausomo Levados centro atlikta apklausa, 34 proc. rusų mano, jog Leninas turėtų būti palaidotas Sankt Peterburge, o 25 proc. įsitikinę, kad jo palaikus reikia palikti mauzoliejuje.

•

“The Eagle-Tribune”, WENN, AFP, BNS, LŽ

H.Madison tapo laiminga mama. / Doug Peters/ AFP/Scanpix nuotraukos

•