2013 m. balandžio 9 d. / Antradienis / Nr. 80 ( 13 505 )

Kaina

2013 m. balandžio 9 d. / Antradienis / Nr. 80 (13 505)

1,99 Lt

Lietuvos žinios DIENOS TEMOS

KULTŪRA

TRASA

Poetas išlydėtas į paskutinę kelionę

Trys Arinos meilės ir jokios rutinos 12p.

Pakaitinis automobilis ne tik dėl malonumo 10p.

3p.

Nuvarytus

arklius suvalgo

www.lzinios.lt

Naująja Kuršių nerijos nacionalinio parko vadove tapo buvusi Neringos vicemerė, pagal specialybę geografijos dėstytoja 48 metų Aušra Feser.

4p.

Kamuolį seks 14 kamerų paaiškėjo, kuri įmonė kontroliuos naująją vartų linijos technologijos (GLT) taisyklę kitų metų pasaulio futbolo čempionate Brazilijoje 15p.

UŽSIENIS

Ji pakeitė Didžiąją Britaniją

Kol dalį Europos krėtė šokas dėl mėsos gaminiuose aptiktos arklienos, Lietuvoje nelegalai intensyviau supirkinėjo įvairaus amžiaus arklius.

Jų mėsa netruko atsidurti ant užsieniečių stalo. Ir lietuviai, patys to nežinodami, suvalgė ne vieną toną arklienos.

AFP/Scanpix nuotrauka

VALDAS KVEDARAS

R.Kaubrys: “Perpardavinėtojai reikalavimų nepaiso.

Todėl mes, legalūs verslininkai, esame žlugdomi.”

Didžiulis skandalas, kai keliose Europos Sąjungos (ES) šalyse patikrinus jautienos produktus juose buvo aptikta arklienos, kilo vasarį.

5p.

Reprezentacijos pinigai - vaišėms ir labdarai Reprezentacijai skirtas lėšas ministrai leido ne tik dalykiniams pietums ir suvenyrams. Krašto apsaugos ministerijos vadovas Juozas Olekas pinigų nepagailėjo ir labdarai, nors ankstesni ministrai dėl to ne kartą buvo kritikuoti.

Pirmą šių metų ketvirtį ministrai reprezentacijai išleido daugiau kaip 16 tūkst. litų. Vieni tam panaudojo po kelis tūkstančius litų, kiti išsivertė su keliais šimtais. Trys Vyriausybės nariai, tarp jų ir premjeras Algirdas Butkevičius, reprezentacijos fondų nepalietė.

Daugiausia lėšų reprezentacijai sausio-

kovo mėnesiais atseikėjo vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas. Krašto apsaugos ministras J.Olekas reprezentacijai panaudojo 1,5 tūkst. litų. Labdaros renginyje J.Olekas 769 litus skyrė nukentėjusiesiems nuo gaisro paremti, o 732 litus išleido suvenyrams.

3p.

Netikėtai ištikus insultui mirė buvusi britų premjerė Margaret Thatcher. Jai buvo 87-eri. Apie M.Thatcher buvo sakoma, kad ji gimė su vyriška galva ant moteriško kūno. Šios moters protas, valia ir mokėjimas žvelgti į ateitį padarė ją viena labiausiai gerbiamų XX amžiaus antrosios pusės politikių. Iki šiol pasaulyje kalbama apie tečerizmą politinę srovę, kuriai būdingi ryžtingi veiksmai, nepaisant nei kritikų prieštaravimų, nei rėmėjų abejonių.

Sovietų imperijos žlugimas ir komunizmo idėjų pralaimėjimas, laisvosios rinkos triumfas - tai vis įvykiai, kuriuose dalyvavo arba bent juos paskatino M.Thatcher. p.

8

ORAI Debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra dieną 4-5 laipsniai šilumos.

19p.

2

2013 04 09 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Iki mirties ir po jos būsime Lietuvos pritraukti ALVYDAS MEDALINSKAS

Vakar amžinojo poilsio išlydėjome mūsų tautos poetą Marcelijų Martinaitį - vieną paskutinių atstovų kartos, kuri jautė stiprų ryšį su tauta ir gimtąja žeme. Jis taip pat buvo sąjūdininkas, todėl išgyveno dėl neteisingumo.

Daugelis iš M.Martinaičio bruožų išskiria paprastumą. Prisipažinsiu, man irgi buvo labai netikėta, kai toks žinomas ir gerbiamas tautos poetas Sąjūdžio metais man, 25 metų jaunuoliui, vienas pirmųjų iš vyresnės kartos sąjūdininkų pasiūlė jį vadinti Marcelijumi. “Koks čia dar Martinaitis?” tada tarė jis.

Pastaruoju metu vis dažniau išlydime Anapilin bendražygius sąjūdininkus, nes laikas yra negailestingas. Ypač tiems, kurie negailėjo savęs. Tada, Sąjūdžio metais, ir kai jau turėjome savo valstybę. Nes sąjūdininkas, jei žmogus juo tapo neatsitiktinai, toks širdyje lieka iki gyvenimo pabaigos. Jeigu valstybėje yra kas nors negerai, sąjūdininkas negali nesijaudinti. Jis negaili jėgų, sveikatos kalbėti ir rašyti apie tai, kas svarbu tautai, valstybei, piliečiams. O tai trumpina laiką, skirtą gyventi...

Matyt, neatsitiktinai per pastaruosius penkerius metus tarp Sąjūdžio 20ųjų metinių, minėtų 2008 metais, ir Sąjūdžio 25-mečio, kurį, tikiuosi, prisiminsime šiemet, Lietuvą, o kartu ir mūsų, sąjūdininkų, būrį paliko trys didieji tautos poetai: Sigitas Geda, Justinas Marcinkevičius, M.Martinaitis. Per šį laikotarpį išėjo ir Sąjūdžio tautinės mokyklos koncepcijos autorė prof.

Meilė Lukšienė, ir Sąjūdžio riteriu vadintas Saulius Pečiulis. Visoje Lietuvoje netekome daug sąjūdininkų, bet apie tai neretai sužinome labai pavėluotai.

Pavyzdžiui, kaip daugeliui gerai pažįstamo Adolfo Ūžos atveju - jis tyliai iškeliavo per šias Velykas.

Kartais žmonės mano, kad 1990 metais visi Sąjūdžio pradininkai tapo Aukščiausiosios Tarybos deputatais arba rajonų valdžia. Tai klaidingas požiūris. Nė vienas iš minėtų sąjūdininkų, įskaitant ir M.Martinaitį, į valdžią nėjo. Todėl netapo ir Nepriklausomybės Akto signatarais, nors labai daug padarė dėl tautos ir valstybės laisvės.

Didelė dalis kultūros šviesulių, sąjūdininkų manė, kad jų pareiga tautos, valstybės laisvei atlikta, ir panoro grįžti prie kūrybinių darbų. Kiti idealistai tikėjo, jog visi aktyviausi Sąjūdžio asmenys negali eiti į valdžią, nes kai kurie jų privalo imtis pilietinės valdžios kontrolės, todėl atsisakė dalyvauti 1990 metų rinkimuose.

Turėjo praeiti 20 metų nuo Sąjūdžio įkūrimo, kad būtų suprasta - ne viskas mūsų valstybėje, kurios laisvės taip siekėme, yra gerai. Kultūros ir mokslo

žmonės suvokė: atėjo laikai, kai gyventojai jau bijo viešai kalbėti apie negeroves Lietuvoje. Kiti sąjūdininkai, norėję įgyvendinti piliečių valdžią, įsisąmonino, jog valdžia, kad ir kokia ji būtų, nenori tos visuomenės ir piliečių kontrolės. Ir sąjūdininkai prabilo...

Prieš ketverius metus, artėjant Velykoms, M.Martinaitis sėdo prie apskritojo stalo kartu su kitais sąjūdininkais: Romualdu Ozolu, Regimantu Adomaičiu, kunigu Vaclovu Aliuliu ir šio straipsnio autoriumi. Kalbėjomės, ar Velykos gali nešti tautos atgimimą.

dar sukriuksi, o dažnas valdžios žmogus, ką bloga padaręs, ir nesumyks.” M.Martinaitis teigė, jog valdžia ir žmonės turi suprasti, kad gyventi reikia saikingai. 2011 metais jis pareiškė norą kalbėti apie tai, kas verčia jaunimą išvykti iš Lietuvos. Tai buvo visuomeninio forumo “Tauta, piliečiai, valstybė” diskusija, vykusi Mokslų akademijos salėje. Į šį forumą susibūrė sąjūdininkai ir kiti Lietuvai neabejingi žmonės. Per pirmą jo renginį paskutinę viešą kalbą sakė J.Marcinkevičius.

Pastaruoju metu vis dažniau išlydime Anapilin bendražygius sąjūdininkus, nes laikas yra negailestingas. Ypač tiems, kurie negailėjo savęs.

M.Martinaitis, kaip visuomenininkas 2000-2012 metais vadovavęs Nacionalinio radijo ir televizijos tarybai, itin kritiškai atsiliepė apie Lietuvos žiniasklaidą. Sakė, kad ji tiesiog kurtina žmogų. Televizijoje ryški žemo lygio juoko kultūra daro tuštybę paklausia preke, o žmogų - jos vartotoju. Tais metais, kai buvo ypač smarkiai jaučiama finansų krizė, M.Martinaitis prabilo apie dvasinę krizę, kaip apie itin pavojingą mūsų valstybei.

Jam didelį susirūpinimą kėlė tai, kad valdžia apaugo privilegijomis, brangiais automobiliais ir kabinetais, o demonstruojama prabanga didina atskirtį. Kaip žmogus, kuriam kaimas buvo arčiau širdies negu miestas, jis sakė: “Pašnekini kiaulę, tai ji

Forume M.Martinaitis kalbėjo apie žmogų “glušinančią” sistemą, vis didesnę socialinę atskirtį ir galimą intelektinę katastrofą, kai šalį visam laikui palieka išsilavinęs jaunimas. Kaip rimtas pavojaus signalas turėjo nuskambėti šie jo žodžiai: “Šių dienų Lietuvoje Marcelijus Martinaitis, kilęs iš neturtingų valstiečių šeimos, nebūtų galėjęs pasiekti aukštojo mokslo, už kurį tenka mokėti ir įsipareigoti bankams tapti kumečiu. Ir nebūtų galėjęs išleisti nė vienos poezijos knygelės.” Tačiau jie liko neišgirsti. Kaip ir tai, kad krizė Lietuvoje tapo priedanga nušalinti visuomenę nuo valstybės gyvenimo.

Lietuvos valdžia nesidžiaugia pilietiškai aktyvių žmonių, taip pat kultūros šviesulių, sąjūdininkų veikla. Jie

geri tik tada, kai tyliai dalyvauja kokiame nors iškilmingame renginyje.

Ir kai išeina... Bet ne prabildami apie valstybės skaudulius. Visi trys didieji poetai yra privačiai prisipažinę, kad pramušti abejingumo sieną ir jiems buvo labai sunku.

Suvokdamas tai M.Martinaitis prieš metus tarė žodį Lietuvai Seimo Kovo 11-osios salėje. Jis priminė, kad Sąjūdžio metais vartojome kreipinį “Lietuvos žmonės”, nes tik žmonės, o ne beveidė masė, yra didi susitelkusi tauta.

Mūsų laisvė taip pat iškovota visuotinai susitelkus. Jis apgailestavo, kad beveik neliko nė vienos mūsų valstybės institucijos, kuria būtų pasitikima, ir priminė, jog valstybė nėra restoranas. Deja, Lietuvos žmonės jau pamiršta, kad yra žmonės. Šią kalbą M.Martinaitis baigė eilėraščiu ir žodžiais, kurie yra gyvenimo tiesa ne vienam sąjūdininkui: “Iki mirties ir po jos būsime Lietuvos pritraukti.” Šiuos žodžius sąjūdininkai, palydėdami Marcelijų į amžiną kelionę, užrašė ir ant gedulingo vainiko kaspino. Tik lieka klausimas: ar pagarba tautos šviesuoliams turėtų baigtis vien gėlėmis ir vainikais laidotuvių dieną? Visi trys tautos poetai ragino saugoti lietuvių kalbą ir stengtis įveikti masinės emigracijos priežastis. Gal reikėtų išgirsti bent tai. Pagalvoti, ar ne laikas imtis rūpintis lietuvybe ten, kur lietuviai gyveno nuo seno, ir ten, kur jų būrius nubloškė likimas. Kad žmonės, kad ir kur būtų, kaip sakė mūsų tautos poetas, būtų Lietuvos pritraukti.

•

Seimo tribūna

Antikorupciniam švietimui trūksta dėmesio ir lėšų Su Seimo Antikorupcijos komisijos nare, parlamentinės grupės “Už Lietuvą be korupcijos” pirmininke konservatore Agne Bilotaite kalbamės apie priežastis, trukdančias kovoti su korupcija.

- Seimo valdyba yra sudariusi darbo grupę Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo pataisoms parengti. Kas verčia taisyti šį teisės aktą?

- Praėjusios kadencijos Seimui pataisius antikorupcinius įstatymus radosi poreikis patikslinti parlamento Antikorupcijos komisijos statusą. Numatyta apibrėžti komisijos vietą parlamentinės kontrolės sistemoje, įteisinti taip, kad ji būtų ne popierinė, o veiktų realiai. Priklausau darbo grupei, kuriai pavesta pateikti minėto įstatymo pataisas. Kol kas tik pradėjome veiklą, išsikėlėme tam tikras užduotis.

- Esate raginusi keisti 10 metų Lietuvoje galiojantį Vyriausybės nutarimą, kuris numato, kaip atlyginama asmenims už suteiktą vertingą informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikaltimus, jeigu jais padaroma žalos valstybei. Kuo jis blogas?

LŽ archyvo nuotrauka

A.Bilotaitė: “Kokia gali būti antikorupcinė kontrolė, kai valdantieji patys tiria savo veiklą?”

- Kad gautum atlygį už suteiktą informaciją, turi būti įgyvendintos dvi sąlygos. Tačiau, kaip rodo patirtis, jos ne tokios paprastos, nes per tuos metus, kai nutarimas galioja, atlygio už suteiktą vertingą informaciją nėra gavęs nė vienas žmogus. Iškalbingą statistiką pateikia Generalinė prokuratūra: 2012

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

metais pirmos instancijos Lietuvos teismuose už korupcinius nusikaltimus buvo nuteisti 697 asmenys, iš jų 548 dėl papirkimo (taigi nėra turtinės žalos valstybei, o apie nusikaltimą beveik visais atvejais praneša papirkinėjami pareigūnai). Iš likusių bylų (kyšininkavimas, prekyba poveikiu, piktnaudžiaKultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

(tel. 249 2217)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209)

Sportas J.Žemaitytė

„LŽ gidas“ J.Čiulada

vimas) vos penkiose konstatuota valstybei ar savivaldybei padaryta turtinė žala. Kokia tikimybė, kad tarp jų bus bylų, išspręstų piliečių suteiktos vertingos informacijos pagrindu? Beveik nulinė. Kaip per diskusiją Seime pripažino Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai, kasmet maždaug iš 1200 gyventojų pranešimų apie korupcinę veiką tik apie 10 proc. jų suteikia realų pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, o teismus pasiekia vos 8-10 tokių tyrimų pagrindu atsiradusių bylų. Parlamentinė grupė “Už Lietuvą be korupcijos” kreipėsi į Vyriausybę ir pasiūlė panaikinti esamos redakcijos nutarimą bei priimti naują, realiai įgyvendinamą ir veikiantį, kad asmenys, pranešę apie korupcinius nusikaltimus, tiksliai žinotų, kas jų laukia ir kokio atlygio galėtų tikėtis.

Gavome atsakymą, kad Vyriausybė sudarė darbo grupę ir pavedė jai išsiaiškinti nutarimo keitimo galimybes.

- Kokių veiklos planų ar idėjų turi jūsų vadovaujama parlamentinė grupė?

- Artimiausiu metu ketiname registruoti įstatymų, reglamentuojančių antikorupcijos komisijų veiklą savivaldybėse, pataisas. Teko aplankyti nemažai savivaldybių ir įsitikinti, kad rajonuose egzistuoja labai skirtingi tokių

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

komisijų sudarymo modeliai. Vienose savivaldybėse jos sudarytos iš tarybos narių, kitose - iš administracijos, dar kitose pasirinktas mišrus variantas. Tačiau didžiausia problema, kad ne visur šios komisijos vairą valdantieji perleidžia opozicijos atstovams. Argumentas - tokios nuostatos nėra Vietos savivaldos įstatyme. Tai visiškai nelogiška.

Kokia gali būti kontrolė, kai valdantieji patys tiria savo veiklą.

- Kas, jūsų nuomone, šiuo metu dar trukdo sėkmingai kovoti su korupcija?

- Didžiulė mūsų valstybės bėda problemos viešųjų pirkimų srityje, ypač kai tai susiję su statybų sektoriumi. Be to, nors praėjusios kadencijos Seimas sugriežtino bausmes už korupcinius nusikaltimus, teismams palikta alternatyvi pasirinkimo galimybė tarp baudos ir laisvės atėmimo. Kaip rodo analizė, dauguma tokių teisiamųjų gana lengvai išsisuka - sumoka ne itin didelę baudą. Dar vienas prioritetinis dalykas, kuriam būtina skirti daugiau valstybės dėmesio ir lėšų, - antikorupcinis švietimas. Padėtį šioje srityje pavadinčiau kritine.

•

Seimo narę kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 04 09 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Poetas išlydėtas į paskutinę kelionę

Laidotuvių ceremonijai vadovavo kunigas Julius Sasnauskas. / Romo Jurgaičio nuotraukos VIKTORIJA SINICAITĖ

Vakar Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, amžinojo poilsio atgulė poetas, eseistas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Marcelijus Martinaitis.

Iš Šventų Jonų bažnyčios poeto karstą išnešė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. Gedulingai procesijai pasiekus Antakalnio kapines, M.Martinaitis palaidotas Menininkų kalnelyje, miško pakraštyje.

Palydėti M.Martinaičio į pasku-

Trispalvę, dengusią poeto karstą, glaudžia jo našlė Gražina.

tinę kelionę susirinko rašytojai, menininkai, akademikai. Poeto nuopelnus Lietuvai pabrėžė Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Genzelis, rašytoja literatūrologė profesorė Viktorija Daujotytė-Pakerienė. Kalbėjusieji prisiminė poeto kūrybą, jo nepamirštamą herojų Kukutį, patriotišką prigimtį ir nuolat sakomą tiesą.

“Jis kaip didis Kristijonas Donelaitis ar Justinas Marcinkevičius, kurie kovojo už nepriklausomybę ne ginklu, bet per kultūrą ir žodį. Jam labiausiai rūpėjo Lietuvos ateitis ir jis visa širdimi tikėjo, kad bet kokia kaina įmanoma ir galima išlikti lietuviais”, - sakė B.Genzelis.

Gedulinga procesija juda Menininkų kalnelio link.

•

Reprezentacijos pinigai - ne tik vaišėms ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Reprezentacijai skirtas lėšas ministrai leido ne tik dalykiniams pietums, suvenyrams bei dovanoms. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas Juozas Olekas pinigų nepagailėjo ir labdarai, nors ankstesni ministrai dėl to ne kartą buvo kritikuoti.

Pirmą šių metų ketvirtį ministrai reprezentacijai išleido daugiau kaip 16 tūkst. litų. Trys Vyriausybės nariai, tarp jų ir premjeras Algirdas Butkevičius, reprezentacijos fondų nepalietė.

Daugiausia lėšų reprezentacijai sausio-kovo mėnesiais atseikėjo vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas. Tam jis išleido 4251 litą. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešųjų ryšių skyrius informavo, kad reprezentacijai skirtos lėšos buvo naudojamos rengiant oficialius pasitarimus VRM, priimant užsienio šalių ambasadorius, organizacijų delegacijas ir svečius. Tam išleista apie 1,2 tūkst. litų. Atstovavimo Europos Sąjungos (ES) Taryboje, Europos Komisijoje, Europos Parlamente išlaidoms, susijusioms su Lietuvos pasirengimu pirmininkauti ES Tarybai, padengti suvenyrams, kavai, mineraliniam vandeniui, dalykiniams pietums, vakarienėms su europinių institucijų atstovais - D.A.Barakauskas išleido daugiau kaip 3 tūkst. litų. Ūkio ministrės Birutės Vėsaitės trijų mėnesių reprezentacija mokesčių mokėtojams atsiėjo 2240 litų. Pasak Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėjos Aušros Ramoškaitės, šios lėšos panaudotos svečiams priimti.

Daugiausia lėšų reprezentacijai per tris mėnesius atseikėjo vidaus reikalų ministras D.A.Barakauskas.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis sausio-kovo mėnesiais reprezentacijai skyrė 2091 litą. Komandiruotėje Briuselyje jis išleido beveik 1,5 tūkst. litų. Svečių priė-

mimas atsiėjo 96 litus, o suvenyrai, dovanos - beveik 535 litus. Taurei, skirtai 2013 metų tarptautiniam veteranų futbolo turnyrui, išleista 380 litų, Pasaulinės ligonių dienos proga lankant Santariškių klinikų Vaikų ligoninę pirkti obuoliai ir krepšys kainavo apie 155 litus.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis reprezentacijai per tris mėnesius išleido daugiau kaip 1,9 tūkst. litų.

Lėšos naudotos svečiams priimti, gėlėms, knygoms įsigyti.

KAM vadovas J.Olekas reprezentacijai atseikėjo 1,5 tūkst. litų. KAM Visuomenės informavimo skyriaus patarėja Asta Galdikaitė informavo, kad labdaros renginyje J.Olekas 769 litus skyrė nukentėjusiesiems nuo gaisro paremti, o 732 litus išleido suvenyrams. Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna pirmą šių metų ketvirtį reprezentacijai skyrė 1055 litus. Svečiams priimti ir atstovauti Lietuvai užsienyje jis išleido 945 litus, gėlėms - 110 litų. Kultūros ministras Šarūnas Birutis dalykiniams susitikimams su kultūros ir meno veikėjais, prizui tarptautinio

Lietuvos Poetui, visuomenės veikėjui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui MARCELIJUI MARTINAIČIUI išėjus Liūdėdami atsisveikiname su mirtingu žmogumi, bet neatsisveikiname su Jo Žodžiu, savo paprastumu tokiu nepaprastu. Poetas, išmokęs skaityti baltų pasaulėjautos ženklus, visus mus lenkė prie gyvenimo ir šaknų.

Liekame skaityti Jo raštų ir semtis Jo proto šviesos.

Andrius Kubilius

smuikininkų konkurso laureatui išleido 1 tūkst. litų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė sausio-kovo mėnesiais reprezentacijai skyrė beveik 823 litus. Šie pinigai panaudoti svečiams priimti, susitikimams su kitų valstybių atstovais. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis iš reprezentacinio fondo panaudojo 463 litus darbo pietums. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius 373 litus panaudojo darbo susitikimų su Europos Komisijos nariais Briuselyje ir Lenkijos diplomatais Gdynėje išlaidoms apmokėti.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius iš reprezentacijai skirto fondo išleido 304 litus - dalykiniams pietums ir vakarienei. Aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui 105 litus atsiėjo vakarienė su asocijuotų or-

ganizacijų atstovais, 150 litų - pietūs su JAV mokslininku.

Kiti Vyriausybės nariai apsiėjo be reprezentacijai skirtų lėšų. Premjeras A.Butkevičius paprašė, kad šios lėšos jam apskritai nebūtų pervedamos. Finansų ir susisiekimo ministrai Rimantas Šadžius bei Rimantas Sinkevičius neišleido nė lito.

Seimo Audito komiteto narė Loreta Graužinienė priminė, jog praėjusią kadenciją komitetui buvo užkliuvę tai, kad kai kurie ministrai reprezentacijai skirtas lėšas naudojo labdarai. Pasak jos, tuomečius Vyriausybės narius sudrausmino pastabos, kad labdarą jie turėtų teikti iš savo kišenės. “Labdara - kilnus dalykas. Tačiau jei politikai ją nori teikti, tai turi daryti iš savo pinigų. Tai yra labdaros esmė, apibrėžta Labdaros ir paramos įstatyme”, - aiškino ji.

•

Lietuvos kultūros ir meno bendruomenė, visa šalies kultūra patyrė skaudžią netektį - Anapilin iškeliavo lietuvių literatūros klasikas poetas MARCELIJUS MARTINAITIS. Netekome iškilios kūrybinės asmenybės, kuri jautria ir išraiškinga poetine kalba gebėjo prabilti į kiekvieną iš mūsų.

Marcelijaus Martinaičio biografija ir kūryba neatskiriamai sutapo su Lietuvos kultūros, Lietuvos poezijos raida, įsimintiniausiais jos etapais. Daug poeto tekstų yra virtę ne tik dainomis, bet ir dainuojamosios poezijos klasika, kuri skambėjo Tautos lūpose ir Atgimimo metais. Netekome ne tik poeto, vertėjo, eseisto, bet ir Sąjūdžio žmogaus, visuomenės veikėjo, palikusio aiškius pėdsakus Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.

Dėl netekties nuoširdžiai užjaučiu Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Marcelijaus Martinaičio šeimą, artimuosius, kultūros ir meno bendruomenę, visus, kam ši žinia - skaudi ir liūdna. Telydi mūsų visų pagarba ir šviesus atminimas Velionio vardą.

Lietuvos Respublikos Seimo vardu Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas

4

2013 04 09 Lietuvos žinios

Dienos temos

Nacionaliniam parkui vadovaus politikė DENISAS NIKITENKA

Naująja Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) vadove tapo buvusi Neringos vicemerė, pagal specialybę geografijos dėstytoja 48 metų Aušra Feser.

Turizmo verslu Neringoje užsiimanti moteris, antrą kadenciją dirbanti ir šio kurorto taryboje, KNNP direkcijai turėtų pradėti vadovauti nuo kitos savaitės vidurio. Ji praėjusį penktadienį laimėjo konkursą eiti šias pareigas.

A.Feser iškeltas tikslas - padaryti parką kuo atviresnį lankytojams, daugiau propaguoti saugomas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos teritorijos gamtos vertybes.

Naujoji KNNP direktorė pakeis atsistatydinusį anykštėną Tomą Tukačiauską. Jis po kelerių metų vadovavimo parkui nusprendė atsistatydinti dėl esą mažos algos ir palyginti brangaus pragyvenimo Kuršių nerijoje.

Rinkosi iš dviejų Kaip LŽ informavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė, paraiškas dalyvauti konkurse eiti KNNP direktoriaus pareigas buvo pateikę penki pretendentai.

“Dėl įvairių priežasčių į patį konkursą atvyko tik du žmonės. Laimėjo A.Feser. Nuo pirmadienio yra trys dienos skųsti teismui konkurso rezultatus, todėl savo parašu A.Feser į naująsias pareigas dar nepaskyriau”, - sakė ji.

Anot VSTT vadovės, itin didelis pra-

našumas, kad A.Feser - vietos žmogus, jai nereikės važinėti į darbą iš Klaipėdos ar brangiai nuomotis būstą Neringoje.

“Pagrindinis uždavinys naujam KNNP direkcijos vadovui - užtikrinti veiklos koordinavimą, glaudų ir produktyvų bendradarbiavimą su Neringos merija. Kadangi A.Feser yra dirbusi Neringos vicemere, dabar vėl išrinkta į tarybą, ši užduotis turėtų būti lengviau įgyvendinama. Labai svarbu bus ir palaikyti draugišką atmosferą pačiame KNNP direkcijos kolektyve, nes ankstesni vadovai nesugebėjo to padaryti, nuolat tvyrojo įtampa, buvo skundžiamasi, net bylinėjamasi”, - atskleidė R.Baškytė.

Jos manymu, šiuo metu KNNP direkcijoje situacija dėl personalo jau keičiasi į gera. Esą anksčiau Neringoje specialistai neturėjo motyvacijos dirbti efektyviai. “Pripažinsiu, tai buvo vienintelė saugoma teritorija Lietuvoje, kurios darbuotojai veikė beugnelės, nebuvo fanatiški gerąja šio žodžio prasme”, - sakė VSTT vadovė.

LŽ paklausta, ar neįžvelgia galimo interesų konflikto dėl to, kad A.Feser yra aktyvi Neringos politikė, R.Baškytė tikino, jog toks darbas suderinamas su KNNP direktoriaus pareigomis. “Lietuvoje yra ne vienas parko direktorius, kuris dirba ir vietinėje politinėje valdžioje”, - sakė ji.

Netoleruos konfliktų Daug iš naujosios KNNP vadovės tikisi ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Jis LŽ teigė, kad A.Feser

o pažintinių renginių KNNP išties trūksta”, - kalbėjo jis.

Nori naujų maršrutų

Asmeninio albumo nuotrauka

A.Feser: “Mano siekis - padaryti parką matomą, kad žmonės kaip galima labiau pažintų jo gamtines ir kultūrines vertybes.” daugiausia dėmesio bus prašoma sutelkti į saugomos teritorijos populiarinimą, 2014-2020 metų europinių lėšų panaudojimą, didelius miškotvarkos projektus.

“Dar nesu susitikęs su A.Feser.

Susipažinęs su ja raginsiu puoselėti konstruktyvius santykius su vietos valdžia ir žmonėmis. Anksčiau dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių KNNP direktoriai konflik-

tuodavo su merija, rungėsi, kas gudresnis, stipresnis, įtakingesnis. To nebeturi būti”, - sakė V.Mazuronis.

Ministro manymu, KNNP laikas atsinaujinti ir pademonstruoti visai kitokios kokybės paslaugas, susijusias su turizmu, rekreacija, edukacija. “Negalima vien viską drausti, paversti parką rezervatu. Žinoma, aplinkosauga išliks prioritetas, tačiau žmonės turi pažinti gamtą, tik tada ją norės saugoti,

Šiuo metu Maljorkoje besiilsinti A.Feser LŽ tikino, kad nuo šiol būdama Neringos tarybos nare stengsis kuo mažiau politikuoti.

“Mano siekis - padaryti parką matomą, kad žmonės kaip galima labiau pažintų jo gamtines ir kultūrines vertybes.

Nes dabar KNNP daug kas saugoma ir “rodoma” tik dokumentuose, popieriuje, o realiai žmonės nė nežino, kas ten yra vertingo. Saugoti ir drausti naikinti būtina, tačiau lygiai taip reikia ir supažindinti lankytojus su tomis vertybėmis”, - sakė naujoji KNNP vadovė.

A.Feser verčiasi iš turizmo, dirba su vokiečių turistų grupėmis, veda ekskursijas, organizuoja įvairius kultūrinius renginius. “Mano patirtis dirbant su vokiečiais labai pravers, nes jie mane ir išmokė aplinkosaugos, pirmieji ėmė propaguoti dviračių turizmą Neringoje. Šią vasarą labai norėčiau įgyvendinti keletą projektų. Įrengti dviračių saugojimo vietas prie pačių kopų, kad žmonėms nereikėtų temptis transporto priemonių per smėlį. Kita idėja - paženklinti ir aprašyti, pristatyti bei išreklamuoti bent du 10-15 kilometrų ilgio pėsčiųjų takus Kuršių nerijoje. Ne naujus, o jau esamus, tik mažai kam žinomus”, - atskleidė neringiškė.

Jos pirmtakams skirtingai sekėsi vadovauti KNNP. Beveik visi jie arba patys dėl asmeninių priežasčių pasitraukė iš posto, arba dėl skandalų buvo pašalinti.

•

Už pakeistą upės vagą - solidi bauda DAIVA BARONIENĖ

Ukmergiškiui, nutarusiam pažaboti Siesartį ir upės vagą nukreipusiam savo sodybos link, už gamtai padarytą žalą po pustrečių bylinėjimosi metų skirta beveik 300 tūkst. litų bauda.

Ukmergės rajono apylinkės teisme baigta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje upės vagą pakeitęs ukmergiškis Algirdas Augūnas pripažintas padaręs precedento neturintį nusikaltimą. Ar ateityje Siesartis tekės ten, kur tekėjusi, ar savo vandenis neš toliau vykdydama ukmergiškio norus, aplinkosaugininkai dar neapsisprendė.

Teisme įrodyta, kad pakeisti upės vagą A.Augūnui pakako savaitės. Tiek laiko 2009 metų liepą dirbęs samdytas ekskavatorininkas ukmergiškiui priklausančioje žemėje iškasė naują 340 metrų ilgio, 11 metrų pločio ir 3 metrų gylio kanalą. Senoji vaga buvo užtvenkta akmenimis, o vanduo nukreiptas taip, kad tekėtų pro A.Augūno sodybą.

Tačiau po vienos liūties pakilęs vanduo išardė užtvanką ir Siesartis ėmė tekėti jau dviem vagomis. Tarp jų atsirado sala. Kad pasikeitęs vaizdas nekristų į akis ir neužtrauktų nemalonumų, upės krantus A.Augūnas užsėjo javais.

Tačiau tai nepaslėpė padaryto nusikaltimo. Kad upė nebe tokia, kokia buvo, pamatė tą vasarą ja plaukę baidarininkai ir suskubo paviešinti šį faktą. Į Lyduokių seniūnijos Slabados kaimą nuvykusius aplinkosaugininkus ištiko šokas, mat A.Augūno veikta kraštovaizdžio draustinyje, vietovėje, kuri priklauso Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklui “Natura 2000”.

“Lietuvoje buvo atvejų, kai žmonės mėgino keisti upių vagas, bet kad taip

būtų pasielgta draustiniuose, neteko girdėti”, - LŽ tikino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Dautartas. Jo teigimu, A.Augūnas, pakeitęs upės vagą, gamtai padarė neatitaisomą žalą.

Anot J.Dautarto, kol kas nenuspręsta, ar dėl ukmergiškio nusikalstamų veiksmų naują vagą įgavusiai Siesarčiai vėl bus leista tekėti senąja. “Gali būti, kad atkuriant ankstesnę upės vagą jai būtų padaryta dar daugiau žalos. Tai teks aiškintis”, - sakė aplinkosaugininkas.

Kai ši byla pasiekė teismą, iš pradžių buvo manoma, kad A.Augūno gamtai padaryta žala gali siekti 62 tūkst. litų.

Vėliau, mokslininkams ekspertams pradėjus aiškintis jos dydį, suma padidėjo iki 1,8 mln. litų. Galutinis Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinys pažeidėjui siekė 450 tūkst. litų. Nustatyta, kad pakeitus Siesarties vagą buvo sugadintos natūralios upės rėvos, pažeista senvagė, sulėtėjo srovė, upė ėmė dumblėti, o tai įvardijama kaip jos degradacija. Be to, netinkamai pakeltas upės lygis turėjo neigiamos įtakos Siesarties gyvūnijai ir dugno augmenijai, iškilo grėsmė šlakiams bei lašišoms.

Ukmergiškio padarytą nusikaltimą teismas įvardijo kaip ypač didelį, neturintį analogų. Už aplinkai padarytą žalą A.Augūnui skirta 287 025 litų bauda, ieškovo išlaidoms padengti jis privalės sumokėti 7614 litų. Šią teismo nutartį ukmergiškis gali skųsti aukštesnės instancijos teismui.

LŽ nepavyko pakalbinti A.Augūno.

Jo namų telefonu atsiliepusi moteris patikino, kad šią savaitę vyras bus nepasiekiamas. Nors ukmergiškis prisistato esąs verslininkas, Ukmergės verslo atstovai teigė neturintys nei žinių apie šį žmogų, nei jo kontaktų.

•

2013 04 09 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Nuvarytus arklius suvalgo Atkelta iš

•1 p.

Švedijos maisto pramonės milžinė “Findus” iš prekybos Prancūzijoje ir Švedijoje išėmė įvairių šaldytų maisto produktų. Didžiojoje Britanijoje iš parduotuvių “dingo” šaldyta lazanija paaiškėjus, kad gaminiuose net iki 100 proc. mėsos sudaro arkliena. Arklių mėsos jautienos produktuose buvo aptikta ir Vokietijoje. Net garsi bendrovė “Nestle”, savo gaminiuose taip pat radusi arklienos, produktus išėmė iš prekybos Ispanijoje ir Italijoje.

Lietuva buvo 22 ES valstybė, kurios prekybos tinkluose aptikta konservuotos arklienos. “Arkliena - ne nuodai, kai kuriose šalyse ji populiari ir prilygsta delikatesui. Bėda ta, jog nebuvo deklaruota, kad produktai pagaminti naudojant arklieną.

Kitaip tariant, vartotojai buvo apgaudinėjami. Tačiau tie, kurie valgė šį falsifikatą, nenumirė. O suvalgė lietuviai nemažai”, - LŽ sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas, valstybinis veterinarijos inspektorius Gintautas Čereška.

Jo teigimu, nors ir kilo nemažai triukšmo, Lietuva toliau liko arklieną eksportuojančia valstybe. Tiesa, ne itin dideliais kiekiais, nes šiuo verslu mūsų šalyje užsiima vos keli asmenys.

Nelegalų netrūksta “Brangiai superku įvairaus amžiaus arklius. Galiu pakeisti į gerą darbinį arklį”, “Brangiai perka arklius ir jų prieauglį”, “Perku arklius.

Kaina - sutartinė”, “Perku arklius, parūpinu pasus”, - tokių skelbimų pastaruoju metu apstu įvairiuose Dzūkijos ir Suvalkijos laikraščiuose.

“Geriau juodą darbą dirbti, negu šiuo verslu užsiiminėti”, - LŽ sakė Žemaitijoje, Skuodo rajone, jau 12 metų arklių supirkimu ir arklienos eksportu į Italiją užsiimantis individualios įmonės savininkas Romaldas Kaubrys. Jo duomenimis, Lietuvoje tuo oficialiai verčiasi 7-9 asmenys, visi kiti - nelegalūs supirkinėtojai, perparduodantys gyvulius kaimynams lenkams.

“Norėdamas gyvulį arba skerdieną oficialiai eksportuoti, privalai turėti ne tik jo pasą. Reikalaujama, kad gyvulys tavo ūkyje būtų laikytas ne mažiau kaip pusmetį.

Perpardavinėtojai šių reikalavimų nepaiso. Todėl mes, legalūs verslininkai, esame žlugdomi”, - kalbėjo R.Kaubrys.

Laikraščių skelbimuose nurodyti telefonų numeriai nepriskirti jokioms bendrovėms ar individualioms įmonėms. LŽ žurnalistui paskambinus tais numeriais, atsiliepę asmenys už kilogramą gyvo svorio siūlėsi mokėti po penkis litus. Pasiderėjus galima sulaukti litu brangesnio siūlymo.

R.Kaubrys nebuvo linkęs atskleisti, kiek pats moka arklių šeimininkams. “Ar jau siūlo ir po penkis litus? Aš visada sakau, kad kaina yra susitarimo reikalas. Jei arklys smulkaus sudėjimo, moku mažiau, jei stambus - brangiau”, - aiškino jis.

Verslininkas perspėjo, kad pasitikėti anoniminiais supirkėjais ne tik neverta, bet net ir pavojinga, nes pardavėjai gali būti apgauti. “Tokie supirkėjai arklių nesveria, svorį nustato iš akies. Pardavėjui nurodo mažesnį svorį, bet pakelia kainą. Žmogus pinigais patenkintas, nors iš tikrųjų arklį parduoda pusvelčiui”, - nelegalaus verslo ypatumus atskleidė R.Kaubrys.

Teigiama, kad Lietuvoje auginti arklius mėsai, bent jau esant dabartinėms supirkimo kainoms, tikrai neverta. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Oficialus verslas sumenko Tokių supirkėjų įsigyti arkliai, R.Kaubrio teigimu, iškeliauja į Lenkiją. “Mes iš Lenkijos vežame kiaulieną, lenkai iš mūsų šalies - arklieną”, iš tokio ekonominio “bendradarbiavimo” šaipėsi jis.

Anot Žemaitijos verslininko, pastaruoju metu Lietuvoje daug arklių nebeliko, tad jų eksporto verslas sumenko.

Anksčiau R.Kaubrys kasmet supirkdavo apie tūkstantį arklių, pastaruoju metu - vos po 10 kas mėnesį.

tikrai buvo arklienos, iš Latvijos prekybos tinklai buvo gavę maždaug 2,3 tonos, o VMVT iš prekybos išėmė vos daugiau kaip šimto kilogramų likutį.

“Suvalgėme ir nenumirėme”, šmaikštavo G.Čereška. Jo teigimu, vienos rūšies konservuose buvo aptikta apie 20 proc., kitos rūšies - net iki 80 proc. arklienos. Kada latviai pradėjo gaminti šiuos “ypatingus” konservus, kaimynų šalies institucijos oficialiai nepranešė.

Kilogramo tikslumu

V-3

Kiek anksčiau šiuo verslu užsiimantys asmenys arklių atsigabendavo iš kaimynės Baltarusijos, kur už juos mokėdavo perpus pigiau negu vietos pardavėjams. Tačiau pastaruoju metu ir pas kaimynus arklių gerokai sumažėjo, o ir veterinariniai reikalavimai gabenti juos per valstybės sieną sugriežtėjo.

Suvalgėme porą tonų VMVT duomenimis, arklienos skandalo įkarštyje Lietuvoje iš prekybos buvo išimta 16 tūkst. konservų dėžučių. “Maxima” pašalino 768, “Norfa” - 4755, RIMI - 480 kilogramų mėsos konservų.

Arklienos aptikta “Troškintos jautienos”, “Troškintos jautienos skardinėje” ir “Turistų pusryčių iš jautienos” konservuose. Visus juos gamino Latvijos bendrovė “Kursu Zeme”.

Tai dar nereiškia, kad visuose šiuose konservuose buvo arklienos, kuri nebuvo nurodyta etiketėse, priemaišų. Valstybinis veterinarijos inspektorius G.Čereška LŽ pateikė naujausią statistiką. Konservų, kuriuose

Specialistai spėja, kad į mėsos produktus patekusi arkliena - iš Rumunijos. Taip atsitiko arklius ir skerdieną keliskart perparduodant.

Ar gali būti, kad į mėsos gaminius patenka ir lietuviška arkliena?

“Kilus arklienos skandalui, nuodugniai ištyrėme visus 2012 metais skerstų arklių duomenis - skerdimu užsiima tik Pajūrio mėsinė. Suskaičiavome vieno arklio, kilogramo tikslumu - jokių pažeidimų arba galimų falsifikavimo atvejų nenustatėme. Žinome, kur kiekvienas kilogramas pateko”, - teigė G.Čereška. Esą visa Lietuvoje pagaminta arklių skerdiena buvo arba oficialiai suvartota šalyje, arba eksportuota į užsienį.

Pasak pašnekovo, nepavojinga valgyti kad ir seno arklio mėsą, nes prieš paskerdžiant gyvulys yra patikrinamas, tikrinama ir skerdiena. “Falsifikuoti produktus lietuviška arkliena nėra prasmės, nes ji brangesnė už jautieną”, - tikino VMVT atstovas.

Arklienos galima įsigyti kai kuriose didžiųjų miestų parduotuvėse. Viena lietuviškų bendrovių “Šiaurės vilkas”, prekiaujanti gaminiais su prekės ženklu “Delikatesas”, iš arklienos gamina šaltai rūkytą totorišką dešrą. Jos galima įsigyti specializuotose “Šiaurės vilko” parduotuvėse. Ši dešra populiari Latvijoje, Estijoje. Beje, sovietmečiu iš arklienos buvo gaminama dešra “Punia”, jos valgytojų netrūko.

VMVT duomenimis, per pastaruosius 14 mėnesių iš Lietuvos į Italiją buvo išvežta daugiau kaip 626 tonos, į Latviją - daugiau kaip 6 tonos arklienos. Po kelis šimtus kilogramų šios mėsos gaminių nukeliavo į Estiją, Švediją, Jungtinę Karalystę.

Arklių supirkimas pastaruoju metu išties gerokai sumažėjęs. 2010 metais Pajūrio mėsinėje buvo paskersta 2250 šių gyvulių, 2011-aisiais beveik 300 mažiau. Pernai - tik 1887.

G.Čereška: “Tie, kurie valgė šį falsifikatą, nenumirė. O suvalgė lietuviai nemažai.”

R.Kaubrio teigimu, auginti arklius specialiai mėsai neapsimoka, nes tam tektų laukti 3-5 metus. Auginimo išlaidos vien per trejus metus sudarytų 4500-6000 litų. Tačiau ne visi arkliai užaugtų iki 900-1000 kilogramų svorio - tokio amžiaus arkliai sveria vidutiniškai 600 kilogramų. “Auginti juos mėsai, bent jau esant dabartinėms supirkimo kainoms, tikrai neverta”, - pabrėžė verslininkas.

Paklausą lemia papročiai Saldoko skonio arkliena vertinama dėl joje esančių proteinų gausos. Iš Europos valstybių ji populiariausia Pietų šalyse, bet ne visose.

Pavyzdžiui, ispanai vengia valgyti arklieną, nors mielai augina arklius ir parduoda juos savo kaimynams - prancūzams bei italams.

Angliškai kalbančių šalių restoranuose arklienos rasti beveik neįmanoma. Nors įstatymai nedraudžia arklių skersti ir valgyti, dėl susiklosčiusių tradicijų tai nepriimtina nei britams, nei amerikiečiams, nei kanadiečiams ar australams.

VIII amžiuje Romos katalikų bažnyčia nurodė germanų tautas į katalikybę atvertusiam šventajam Bonifacui uždrausti šiems krikščionims valgyti arklieną. Ją itin mėgstantys islandai kurį laiką nenorėjo priimti naujojo tikėjimo. Tačiau vėliau Bažnyčia jiems leido mėgautis įprastu skanėstu.

Daugiausia arklienos pasaulio rinkai kasmet patiekia Meksika, Kinija ir Kazachstanas. Daugiausia jos suvartojama Kinijoje, Meksikoje, Rusijoje, Italijoje.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pirmaisiais metais arklių eksportas į Italiją buvo viena pelningiausių verslo veiklos rūšių kaimuose.

Tačiau kilus pavojui išnykti valstybiniams žirgynams ir juose auginamiems veisliniams, sportiniams arkliams, šių gyvūnų eksportas buvo sugriežtintas.

Specifinis skonis G.Čereška tikino arklienos neragavęs, nes jam tai nepriimtina, mat “arklys tradiciškai įaugęs į folklorą, pavaizduotas herbe”. Verslininkas R.Kaubrys prisipažino šios mėsos kartą ragavęs: “Valgyti galima, tik priprasti nepriprasčiau.”

“Kaip ir visų gyvulių, taip ir arklienos skonis priklauso nuo gyvulio amžiaus. Kuo gyvulys jaunesnis, tuo mėsos audinio skaidulų struktūra yra švelnesnė. Senesnių gyvulių raumenų struktūra grubesnė, skaidulos didesnės, mėsa sausesnė. Tačiau esminio skirtumo nėra”, - sakė G.Čereška.

Anot jo, arklio amžius skerdienos kokybei didelės įtakos neturi.

Panašiai linkęs manyti ir R.Kaubrys. Jo teigimu, vieni italai pageidauja jaunų arklių, kiti ieško gyvenusių ilgiau.

•

6

2013 04 09 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Slovėnai baiminasi Kipro likimo Kipro bankų sektoriaus krizė sukėlė paniką tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių. Kuriai ES šaliai gresia Kipro likimas? Analitikų nuomone, tai - Slovėnija.

kios būtų niūrios naujienos, išgyvens ir jai negrės Kipro likimas. “Pažvelgę į Slovėnijos bankų sektoriaus ir potencialios finansinės pagalbos dydį, negalime šios valstybės lyginti su Kipru. Jos padėtis daug geresnė”, - tvirtina Slovėnijoje dirbantis “Citibank” analitikas Jaromiras Sindelas.

Slovėnijos ekonomika mažiau priklausoma nuo finansų sektoriaus.

Jos beveik nepaveikė “nuodingose” skolose paskendusios Graikijos investicijos, dėl kurių Kipro bankai patyrė milžiniškų nuostolių. Slovėnijos valstybės skola taip pat mažesnė negu Kipro - sudaro 59,5 proc.

(Kipro - 93,1 proc.).

1991 metais nuo Jugoslavijos atsiskyrusi maža Alpių valstybė Slovėnija išgyveno klestėjimo laikotarpį.

Dėl stabilaus ekonomikos augimo ir ramaus mentaliteto žmonių, skirtingai negu karštakošių kaimynų, ji buvo vadinama Balkanų Šveicarija.

Tačiau į Slovėniją atėjo neramios dienos. Ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad šaliai gali grėsti Kipro likimas. “Slovėnijos žmonės labai susirūpinę, - sako europarlamentarė iš Slovėnijos Tanja Fajon. - Slovėnai jaučia neramią atmosferą, nes euro zonos krizės banga gali smogti ir jų valstybei.”

Slovėnija yra padėties šeimininkė.

Ji bandys gelbėtis pati, be kitų euro zonos valstybių paramos.

Prislėgta ekonomikos problemų Slovėnija labiausiai iš visų euro zonos valstybių nuogąstauja dėl finansinio chaoso. Ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad šioje šalyje artimiausiu metu gali prasidėti rinkos svyravimai ir nestabilumas bankų sektoriuje.

Tačiau visai neseniai Slovėnija klestėjo. Prieš dešimt metų 2 mln. gyventojų turinti Alpių kalnų valstybė buvo pavyzdys visai Europai. Po 2004-ųjų, kai įstojo į ES, Slovėnijos ekonomikos augimo tempas siekė 5 procentus. Slovėnai uždirbdavo daugiau nei kai kurių senųjų Bendrijos narių gyventojai, todėl pagrįstai ga-

lėjo didžiuotis savo valstybe. Slovėnija jau 2007-aisiais įsiliejo į euro zoną, bet po metų atėjo sunkūs laikai. Finansų krizė viską apvertė aukštyn kojomis. Po ekonomikos augimo laikotarpio prasidėjo nuosmukis, kuris nesibaigia iki šiol.

Pastaraisiais metais Slovėnija susiduria su recesija. Jos ekonomikai

Tiek M.Lekičius (kairėje), tiek F.Vujanovičius (dešinėje) skelbiasi tapę Juodkalnijos prezidentais.

F.Vujanovičius sakė, kad gavo 51,3 proc. balsų ir kad už jo varžovą Miodragą Lekičių balsavo 48,7 proc. rinkėjų. Tačiau M.Lekičius teigė, jog suskaičiavus 97 proc. balsų paaiškėjo, kad “piliečiai suteikė pergalę” jam. Rinkimų dieną nebuvo pranešta apie jokius rimtus pažeidimus, rinkėjų aktyvumas buvo maždaug 60 procentų. Registruotų rinkėjų šioje valstybėje prie Adrijos

Vis dėlto kai kurie ekonomikos ekspertai mano, jog Slovėnija, kad ir ko-

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Slovėnai su nerimu žvelgia į šalies ateitį. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos šiais ir ateinančiais metais prognozuojamas nemenkas susitraukimas.

Slovėnijos bankai ekonomikos pakilimo metais įsitraukė į rizikingus sandorius, todėl dabar juos slegia beveik 9 mlrd. dolerių (24 mlrd. litų) skolos. Ir jos gali dar labiau padidėti. Tarptautinis valiutos fondas apskaičiavo, kad Slovėnijai reikia 3,8

jūros yra maždaug 511 tūkstančių.

M.Lekičius, kuris pasiekė, kad jo kandidatūrą paremtų pagrindinės opozicijos grupės, sakė matęs “sukčiavimo požymių” ir paragino F.Vujanovičių “būti rimtą ir atsakingą”. “Paskelbdamas pergalę jis įvykdė valstybės perversmą”, - piktinosi M.Lekičius.

Nors abiejų kandidatų šalininkai triukšmingai šventė įsivaizduojamą pergalę, apie jokius incidentus iš sostinės Podgoricos nepranešta. Šie naujo prezidento rinkimai yra antrieji Juodkalnijoje nuo 2006 metų, kai šalis paskelbė nepriklausomybę nuo dešimtmečius partnere buvusios Serbijos. Tačiau dabartiniai rinkimai taip pat laikomi išbandymu valdančiajai koalicijai, kuri, vadovaujama F.Vujanovičiaus artimo sąjungininko Milo Džiukanovičiaus, valdo Juodkalniją nuo Jugos-

lavijos subyrėjimo XX amžiaus devintajame dešimtmetyje. Opozicijos kandidato M.Lekičiaus pergalė gali Juodkalnijoje sukurti nestabilumą, nes M.Džiukanovičiui priklauso įtakingas premjero postas, o jo Socialistų demokratinės partijos koalicija turi daugumą parlamente.

Jeigu bus išrinktas naujai penkerių metų kadencijai, 58 metų teisininkas F.Vujanovičius daugiausia dėmesio skirs Juodkalnijos pastangoms įstoti į ES ir NATO. “Intensyvinsime Europos ir euroatlantinę integraciją, nes tai yra būtinybė Juodkalnijai”, sakė F.Vujanovičius, atidavęs savo balsą sostinėje Podgoricoje.

Vienas F.Vujanovičių remiantis rinkėjas, 40 metų verslininkas Dedžanas Nuculovičius, teigė dabartinį prezidentą parėmęs todėl, kad mato jį “politikos, kuri veda šalį į ES, dalimi”. Kitas rinkėjas, nepabūgęs ne pagal sezoną šaltos ir vėjuotos dienos, Vukasinas Bacovičius, anksti atėjo atiduoti savo balso už M.Lekičių, kuris, kaip jis viliasi, “užbaigs daug metų Juodkalniją griaunančią korupciją”. “M.Lekičius yra didelis korupcijos priešas. Jeigu jis, duok Dieve, taps prezidentu, padėtis pagerės”, - sakė šis pensininkas.

Briuselis derybas dėl narystės ES su Juodkalnija pradėjo pernai birželį, tačiau Europos Komisija pažymėjo, kad Podgorica turėtų labiau pasistengti užtikrindama įstatymo valdžią ir pažabodama organizuotą nusikalstamumą bei korupciją. Po Kroatijos Juodkalnija yra antroji tarp buvusios Jugoslavijos respublikų, laukiančių eilėje įstoti į ES.

•

AFP, BNS, LŽ

mlrd. dolerių (10,1 mlrd. litų) finansinės injekcijos. Šią sumą šalies vyriausybė planuoja gauti iš tarptautinių rinkų, tačiau nesėkmės atveju jai tektų kreiptis į euro zonos valstybes.

•

Čekija atsikratė urano

Rinkimų nugalėtojas neaiškus

Dabartinis Juodkalnijos lyderis Filipas Vujanovičius paskelbė pergalę prezidento rinkimuose, tačiau vienintelis jo varžovas tai užginčijo ir pavadino “valstybės perversmu”.

Taigi šioje mažytėje kandidatėje į Europos Sąjungos (ES) nares gali kilti politinė krizė.

Išgyvens krizę

“Esame savo padėties šeimininkai.

Kol kas bandysime gelbėtis patys, be kitų euro zonos valstybių paramos”, sako europarlamentarė T.Fajon. Ji tiki, kad Slovėnija išgyvens sunkų laikotarpį ir po kurio laiko vėl pasieks prieš krizę buvusį klestėjimą. “Šiuo metu padėtis Slovėnijoje bloga, tačiau tai laikina. Visoms valstybėms būna sunkių laikų, bet juos reikia ištverti. Krizė anksčiau ar vėliau baigsis ir Slovėnija vėl išgyvens pakilimą”, - neabejoja T.Fajon.

Buvusios Rytų bloko valstybės nenori turėti urano. / China.org.cn nuotrauka

Amerikiečių padedami čekai išgabeno iš savo šalies teritorijos 68 kilogramus itin prisodrinto urano į Rusiją. Čekijos valstybinės branduolinio saugumo valdybos vadovė Dana Drabova patvirtino, kad radioaktyviosios medžiagos iš šalies buvo išvežtos dar kovo pabaigoje. Tačiau tiek čekai, tiek amerikiečiai pranešė apie tai tik dabar, kai gavo Rusijos patikinimą, kad iš Čekijos atvežtas uranas jau utilizuotas, t. y. perdirbtas į mažai prisodrintą uraną. Tokį galima naudoti branduoliniuose reaktoriuose.

Itin prisodrinto urano, saugoto branduoliniame objekte netoli Prahos, būtų užtekę dviem nedidelėms atominėms bomboms pagaminti. Norėdami išvežti jį iš šalies čekai paprašė amerikiečių pagalbos. Apie tai, kad Čekijoje nebeliko branduolinio kuro, Vašingtonas pranešė balandžio 5-ąją, nes būtent tą dieną į Prahą prieš ketverius metus buvo atvykęs Barackas Obama. Tuomet JAV prezidentas kartu su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu pasirašė susitarimą dėl tolesnio strateginės puolamosios gink-

luotės mažinimo ir pasakė kalbą apie branduolinio saugumo perspektyvas.

B.Obama paragino branduolinių medžiagų turinčias valstybes pasirūpinti, kad jos nepatektų į teroristų rankas.

Prie šios iniciatyvos netrukus prisidėjo Rusija ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (IAEA). 2010 metais vykusiame viršūnių susitikime, skirtame branduoliniam saugumui, dalyvavę 47 valstybių vadovai pritarė šiam pasiūlymui. Tuomet ir buvo nuspręsta išvežti itin prisodrintą uraną iš tų kraštų, kurie mano, kad ši medžiaga jiems nereikalinga, ir grąžinti toms valstybėms, iš kurių uranas buvo atkeliavęs.

Tai norėjo padaryti beveik visos buvusio Rytų bloko šalys. Sovietų Sąjunga į jų teritoriją buvo atgabenusi branduolinių medžiagų tariamai “moksliniams tyrimams ir atominei energetikai plėtoti”. Iš visų tų valstybių jos dabar ir išvežamos į Rusiją. Čia, prižiūrint tarptautinei kontrolei, uranas perdirbamas į mažai pavojingą kurą. Čekija - jau dešimta šalis, iš kurios per pastaruosius ketverius metus buvo išvežtos branduolinės atsargos. Tą patį daro ir Bulgarija, Lenkija, Latvija, Rumunija, Serbija bei Uzbekistanas.

•

2013 04 09 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Europa turėtų nepražiopsoti Ukrainos Europos pareigūnai džiūgauja, kad Ukrainos prezidento malonė dviem opozicijos politikams atvėrė kelią Kijevui lapkritį Vilniuje pasirašyti Asocijuotos narystės sutartį su Europos Sąjunga (ES).

Artėjant galutiniam terminui, kurį ES suteikė Ukrainai dėl kalinamų opozicijos lyderių, prezidentas Viktoras Janukovyčius pasirašė malonės dekretą dviem jų - buvusiam vidaus reikalų ministrui Jurijui Lucenkai ir buvusiam aplinkosaugos ministrui Georgijui Filipčiukui. Opozicijos lyderė ir buvusi premjerė Julija Tymošenko toliau lieka kalėjime. Tačiau šių dviejų politikų pasigailėjęs V.Janukovyčius išsaugojo galimybę lapkritį pasirašyti su ES Asocijuotos narystės sutartį. ES plėtros komisaras Štefanas Fule ir ES užsienio politikos koordinatorė Catherine Ashton buvo davę V.Janukovyčiui laiko iki gegužės. Jis turėjo įrodyti, kad Ukraina pasirengusi žengti asocijuotos narystės keliu. Europos pareigūnai taip pat yra aiškiai pasakę, jog norėdama suartėjimo su ES Ukraina negali stoti į Muitų sąjungą - bendrą ekonominę Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano erdvę. Įtraukti Ukrainą į šią sąjungą - strateginis Rusijos tikslas.

Briuselis kaltino Kijevą prezidento politinių oponentų persekiojimu. V.Janukovyčius atsikirsdavo, kad nesikiša į nepriklausomą Ukrainos teismų sistemą. J.Lucenka už piktnaudžiavimą valdžia buvo nuteistas kalėti ketverius metus. J.Tymošenko įkišta į kalėjimą septyneriems metams už Ukrainai žalingą dujų sutartį su Rusija.

Briuselis pasveikino ES pasveikino Ukrainos prezidento malonę kaip “pirmą, bet svarbų žingsnį”. Komisaras Š.Fule “Twitter” parašė: “Pagaliau - labai sveikiname prezidento Janukovyčiaus sprendimą suteikti malonę Lucenkai... (Tai) pirmas, bet svarbus žingsnis sprendžiant selektyvaus teisingumo (problemą).”

“Tai fantastiškos naujienos, kurių visi ilgai tikėjosi ir kurios rodo, kad Kijevas, šiaip ar taip, klausosi”, - sekmadie-

kėtų Aukščiausiajai Radai. Apklausa buvo atlikta pernai gruodžio 5-15 dienomis 24 Ukrainos regionuose, Kryme ir Kijeve.

Vakarų interesas

J.Lucenkos paleidimas į laisvę leido Ukrainai neprarasti galimybės suartėti su Europa. / Reuters/Scanpix nuotrauka nį Briuselyje kalbėjo nepelno instituto “European Policy Center” ekspertė Amanda Paul. Pasak jos, tai atveria Ukrainai duris Vilniuje pasirašyti su ES Asocijuotos narystės sutartį.

Argumentai Rusijos naudai Ukraina supranta, kad negali vienu metu sėdėti ant dviejų kėdžių - integruotis ir į Europą, ir į Rusiją. Tačiau šiuo

ti - visiška narystė. Kita vertus, scenarijų visuomet įmanoma keisti, taip pat įteisinti stebėtojos statusą, jei Ukrainai tai būtų reikalinga ir produktyvu.

Ukrainos kelio į Europą kritikai teigia, jog ES nieko nesiūlo šaliai, tik deklaracijas. Nekalba net apie bevizį režimą, užsimena vien apie tai, kad vizų režimas bus laisvesnis. Vienas iš nedaugelio praktinių dalykų - ES pažadas su-

R.Prodi: “Nepadarykime klaidos. Vakarų interesus ir vertybes geriausiai atitinka Ukrainos, kaip solidžios Europos partnerės, įtraukimas.

Tai rimta geopolitinė galimybė Europai ir JAV. Turime ją išnaudoti.” klausimu šalyje girdėti daug balsų. Ekspertai dėsto, kad pasirašiusi politinės asociacijos sutartį su ES Ukraina sustiprins savo pozicijas derybose su Muitų sąjunga ir Rusija. Šiuo metu Muitų sąjunga nenumato stebėtojos statuso, tad vienintelis būdas su ja bendradarbiau-

teikti Kijevui 610 mln. eurų kreditą, bet jis bus išmokėtas su kelerių metų pertraukomis. Kai kurie Ukrainos apžvalgininkai abejoja, ar šalis apskritai gaus tuos pinigus. Jie taip pat komentuoja, kad Ukraina neturės teisės parduoti Europai perteklinių dujų ir elektros di-

PROTESTAI HANOVERYJE

STEBUKLINGAS AUGIMAS BAIGĖSI

Trumpai PAGERBĖ HOLOKAUSTO AUKAS Izraelyje gyvenimas apmirė dviem gedulo minutėms pasklidus sirenų gausmui per kasmetinį ritualą pagerbiant 6 mln. žydų, sistemingai išžudytų Vokietijos nacių ir jų kolaborantų per holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais. Pirmadienį 10 val. vietos (ir Lietuvos) laiku izraeliečiai sustabdė visus darbus ir sustojo tylėdami visoje šalyje gaudžiant sirenoms. Žmonės stovėjo susimąstę, nulenkę galvas. Eismas sustojo vairuotojams išlipus iš automobilių ir atsistojus gatvėse. Visoje šalyje vyko atminimo ceremonijos, vainikai buvo padėti prie “Yad Vashem” memorialo Jeruzalėje.

Kasmetinė Holokausto atminimo diena yra viena iškilmingiausių Izraelio kalendoriuje.

Restoranai, kavinės ir pramogų įstaigos yra uždaromos, o radijas ir televizija transliuoja beveik vien tik holokausto temą nagrinėjančias dokumentines ir publicistines laidas, interviu su tragediją išgyvenusiais žmonėmis ir gedulingą muziką.

Krūtines apnuoginusios demonstrantės skandavo šūkius prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kai jis kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel vakar pasirodė pramonės mugėje Hanoveryje. Rusija šiemet yra šios mugės šalis partnerė. Susitikimo išvakarėse A.Merkel paprašė V.Putino “suteikti galimybę” veikti nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), kurios, pasak jos, yra “inovacijų variklis”. A.Merkel pranešimas per mugės atidarymą, sulaukęs gausių plojimų, buvo tiesioginė užuomina apie Rusijoje vykdomus tyrimus dėl daugelio tarptautinių NVO, įskaitant Vokietijos analitinius institutus. Interviu Vokietijos televizijai V.Putinas teisino šiuos veiksmus sakydamas, kad Rusijos žmonės turi teisę žinoti, kurios organizacijos, įsteigusios biurus jų šalyje, gauna finansavimą iš užsienio ir už ką.

A.Merkel tvirtino, kad Rusijai svarbu turėti aktyvią pilietinę visuomenę. Protestą prie konferencijų centro Hanoveryje surengė ir žmogaus teisių organizacijos “Amnesty International” bei “Human Rights Watch”.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė, kad antros pagal didumą pasaulyje ekonomikos “nepaprastai greitas augimas”, kuris, tikėtasi, galėtų paspartinti pasaulio ekonomikos atsigavimą, tikriausiai jau baigėsi. “Nemanau, kad galėsime išlaikyti nepaprastai greitą ekonomikos augimą, ir tai nėra, ko mes norime. Tačiau mums dar įmanoma palaikyti gana spartų augimą.

Kinijos ekonomikos būklė gera”, kalbėjo prezidentas verslo atstovams. Pasak jo, Kinijos ūkis augo rekordiniu greičiu - po 9,9 proc. per metus - kai šalis pirmąkart atvėrė savo ekonomiką. Toks spartus augimas “retai pasitaiko pasaulio ekonomikos plėtros istorijoje”.

Prezidentas pažadėjo, kad Kinija niekada neuždarys durų išoriniam pasauliui. Pernai Kinijos ekonomika augo lėčiausiai per pastaruosius 13 metų. Jos bendrasis vidaus produktas padidėjo 7,8 procento. Pekinas siekia, kad šiemet ekonomika augtų 7,5 procento.

AFP, AP, BNS, “Kyiv post”, “EUobserver”, “The Christian Science Monitor”, LŽ

desnėmis nei vidaus rinkos kainomis, todėl valstybei teks dirbti nuostolingai arba kelti kainas vidaus rinkoje. Yra apžvalgininkų, kurie tiesiai šviesiai sako Muitų sąjunga Ukrainai naudingesnė.

Piliečių nuomonė Pernai gruodį Ukrainoje buvo paskelbta visuomenės nuomonė šiuo klausimu. 46 proc. ukrainiečių pasisakė už visišką šalies narystę Muitų sąjungoje, 62 proc. manė, jog dėl to reikia surengti referendumą. Tik 35 proc. respondentų buvo už tai, kad Ukraina pasirašytų laisvosios prekybos ir politinės asociacijos su ES sutartį, numatančią ateityje narystę ES. 19 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės. Dauguma ją turėjusiųjų - 57 proc. - rėmė narystę Muitų sąjungoje, 43 proc. pritarė asocijuotai narystei su ES. Tik 24 proc. ukrainiečių šio klausimo sprendimą pati-

Europos požiūrį, kodėl jai turėtų rūpėti Ukrainos likimas, leidinyje “Christian Science Monitor” išdėstė buvęs Europos Komisijos pirmininkas ir buvęs Italijos premjeras Romano Prodi.

Jis rašo, kad Ukraina svarbi Europai kaip ekonominio augimo ir energetinio saugumo šaltinis, taip pat tiltas su Rusija. Esą Vakarų interesus ir vertybes labiausiai atitiktų “Ukrainos, kaip patikimos Europos partnerės, įtraukimas”. Asocijuotos narystės sutartis išplečia prekybos ir kelionių galimybes, nutiesia kelią į glaudesnę Ukrainos integraciją ES. Ekonomikos fronte Ukraina turi 46 mln. išsilavinusių ir kvalifikuotų, įskaitant informacines ir technologines sritis, piliečių, o šalies žemės ūkis gali būti Europos aruodas. Iš partnerystės su Ukraina ES gali laimėti naujų rinkų ir naujų investavimo galimybių, taip pat naujų darbuotojų.

Energetinis saugumas - dar vienas svarbus dalykas, kurį ši valstybė gali pasiūlyti Vakarams. Ukraina turi trečius pagal dydį Europoje skalūnų dujų išteklius, dabar juos žvalgo “Shell” ir “Chevron”.

Tiems, kurie baiminasi sovietinio Ukrainos palikimo, R.Prodi primena, kad aštuonios Vidurio ir Rytų Europos šalys, tapusios ES narėmis 2004 metais (tarp jų ir Lietuva), su savo teisine ir ekonomine sistema bei kultūra taip pat atsinešė sovietinį palikimą. Kai kurių jų būklė buvo kur kas blogesnė, nei dabar yra Ukrainos, o šiandien šios valstybės - gyvybingos ir įsitvirtinusios ES narės.

“Nepadarykime klaidos, - rašo R.Prodi. - Vakarų interesus ir vertybes geriausiai atitinka Ukrainos, kaip solidžios Europos partnerės, įtraukimas.

Tai rimta geopolitinė galimybė Europai ir JAV. Turime ją išnaudoti.”

•

8

2013 04 09 Lietuvos žinios

Pasaulis

Ji pakeitė Didžiąją Britaniją ir pasaulį PALMYRA KRUPENKAITĖ

Netikėtai ištikus insultui mirė buvusi britų premjerė Margaret Thatcher. Jai buvo 87-eri. Ši moteris įėjo į XX amžiaus istoriją kaip Geležinė ledi.

Apie M.Thatcher buvo sakoma, kad ji gimė su vyriška galva ant moteriško kūno. Šios moters protas, valia ir mokėjimas žvelgti į ateitį padarė ją viena garsiausių ir labiausiai gerbiamų XX amžiaus antrosios pusės politikų. M.Thatcher įtaka buvo tokia stipri, kad iki šiol pasaulyje kalbama apie tečerizmą - politinę srovę, kuriai būdingi ryžtingi veiksmai, nepaisant nei kritikų prieštaravimų, nei rėmėjų abejonių.

Sovietų imperijos žlugimas ir komunizmo idėjų pralaimėjimas, laisvosios rinkos triumfas ir valstybės kišimosi į ekonomiką sumažėjimas - tai įvykiai, pakeitę pasaulio veidą antrojo tūkstantmečio pabaigoje. Ir visuose jų dalyvavo arba bent paskatino juos M.Thatcher, pirmoji moteris, sugebėjusi tapti Didžiosios Britanijos premjere per visą tos šalies istoriją.

Protas ir darbštumas Margaret Hilda Roberts jau vaikystėje pasižymėjo skvarbiu protu ir nepaprastu darbštumu. Gauta stipendija leido krautuvininko dukrai vykti studijuoti į Oksfordą, apie ką iki tol ji nebūtų drįsusi nė pagalvoti. Viename garsiausių pasaulio universitetų Margaret studijavo chemiją ir teisę, o paskui kurį laiką dirbo mokslinį darbą kaip chemikė.

Tačiau ji, aktyvi asmenybė, negalėjo likti nuošalyje nuo visuomenės gyvenimo. Margaret įstojo į konservatorių partiją ir čia ėmė greitai daryti karjerą. 34 metų M.Thatcher jau sėdėjo parlamente, buvo ištekėjusi už verslininko Deniso Thatcherio ir augino du vaikus. Dar po 10 metų ji tapo švietimo ministre ir manė, jog tai - karjeros viršūnė.

Tačiau šią protingą ir darbščią moterį toliau lydėjo sėkmė. 1975 metais ji nusprendė mesti iššūkį tuometiniam konservatorių partijos lyderiui Edwardui Heathui - nusitaikė į jo vietą. Kita britė net nebūtų drįsusi apie tai pagalvoti. Rimta varžove jos nelaikė ir pats E.Heathas. Ir be reikalo, nes pralaimėjo. Per rinkimus jo konkurentės elgesys ir veikla dar kartą patvirtino tai nepaprasta asmenybė.

Viena garsiausių pasaulio politikių M.Thatcher. / Reuters/Scanpix nuotraukos Kad į valdžią atėjęs Michailas Gorbačiovas ėmėsi reformų, nemažas ir M.Thatcher nuopelnas. Taip Europoje žlugo totalitarizmas ir iniciatyvos slopinimas, o jų vietą užėmė britų premjerės propaguojamos vertybės - laisva mintis ir laisva rinka.

Skaudus pasitraukimas

Privatizavimo šalininkė Tuomet M.Thatcher dar buvo atsargi, bet lydere ją padarė teisinės diskusijos, kuriose ši moteris dalyvavo.

Kai reikėjo kalbėti apie laisvąją rinką, Margaret nebuvo lygių. Jau pirmas jos mūšis su profsąjungomis, išsprūdusiomis iš valstybės kontrolės, baigėsi sėkme. M.Thatcher pasiekė, kad parlamentas įstatymais apribotų profesinių sąjungų privilegijas, ir visiems laikams išsprendė jų problemą Didžiojoje Britanijoje. Vietinės valdžios įtaką ji sumažino iki paslaugų teikimo gyventojams. Kai 1980 metais ši moteris retoriškai paklausė, kas valdo Didžiąją Britaniją, jau visi žinojo, kad valstybę valdo Margaret Thatcher.

Tačiau M.Thatcher vykdoma politika, jai esant valdžioje, labiausiai po Antrojo pasaulinio karo suskaldė britų visuomenę. Ne visiems atrodė protingos ir premjerės ekonominės reformos. Tuo metu, kai likusi Europa tebeflirtavo su socializmu ir vyriausybės norėjo reguliuoti ekonomiką, M.Thatcher ėmėsi privatizuoti pramonę. Iki tol nuostolingos buvusios valstybinės kompanijos pradėjo duo-

2010 metais Lordų rūmuose daryta viena paskutinių viešų M.Thatcher nuotraukų. ti pelną, o kai kurios net tapo savo šakos lyderėmis Europoje.

M.Thatcher laimėjimais susidomėjo ir kitos šalys. Devintąjį dešimtmetį jau beveik 50 pasaulio valstybių kūrė privatizavimo programas, metė stambiausių valstybinių įmonių akcijas į biržą, ir šios dažniausiai tapdavo pelningos. Valstybinį sektorių sumažino net kairiosios orientacijos šalys. Vyriausybės siuntė į Didžiąją Britaniją vadybininkus ir teisininkus, kad tie pasimokytų iš britų, ką ir kaip reikia daryti. Šiandien jau visuotinai pripažįstama - tai buvo didžiausias britų įnašas į pasaulio ekonomiką po Johno Maynardo Keyneso laikų.

M.Thatcher paskaitos apie rinkos pranašumus ir minimalų valstybės kišimąsi žavėjo tiek ekonomistus, tiek politikus. Jos ekonominę politiką imta kritikuoti tik po 2008 metų, kai pasaulis ėmė grimzti į krizę. Tada vėl atgimė kalbos apie valstybės reguliavimo būtinybę.

Ranka rankon su R.Reaganu Tačiau M.Thatcher tapo pasaulio lydere ne dėl laimėjimų ekonomikos srityje, o politikoje. 1975 metais konservatoriams laimėjus rinkimus į parlamentą, ji automatiškai tapo ministre pirmininke. M.Thatcher kažkaip mokėjo suderinti nepaprastą valios jėgą ir moteriškumą. Kai britai pasiekė pergalę per 1982 metų

žinojo, kad ministrė pirmininkė moka vertinti drąsą ir ištikimybę, nes pati pasižymėjo tomis savybėmis.

Pasaulis vis labiau domėjosi šios politikės metodais ir siekė ją mėgdžioti. M.Thatcher nepaprastai žavėjosi JAV prezidentas Ronaldas Reaganas. Jis taip pat leido JAV kompanijoms veikti savarankiškai ir sumažino mokesčius. Abu vadovai pui-

Krautuvininko dukra nemėgo, kai į ją kas nors kreipdavosi “ledi Margaret”, jai labiau patiko būti vadinamai “ponia Thatcher”. karą su Argentina, jau niekas neabejojo, kad prie valdžios vairo stovi tikrai geležinė moteris, ir ji vėl laimėjo rinkimus, šįkart didžiule persvara.

Premjerei užteko išminties nesikišti į kariuomenės veiksmus ir jai nevadovauti. M.Thatcher tik pasakė vadams, ką nori pasiekti, ir leido šiems veikti savarankiškai. Be to, jie

kiai sutarė ir tarptautinėje arenoje, abu stengėsi spausti Sovietų Sąjungą, skatinti joje reformas. M.Thatcher ragino R.Reaganą ginkluotis, o tai privertė Kremliaus lyderius sėsti prie derybų stalo. Britų premjerė palaikė R.Reagano požiūrį į SSRS kaip į “blogio imperiją” ir manė, kad kuo greičiau ji žlugs, tuo bus geriau.

Smulkaus krautuvininko dukters dėka pasaulis į trečiąjį tūkstantmetį žengė tikėdamas, kad nieko nėra efektyvesnio už valios jėgą, paremtą aiškiomis, paprastomis, bet veiksmingomis idėjomis. 11 metų išbuvusi valdžioje, ilgiau už bet kurį kitą Didžiosios Britanijos premjerą praėjusiame amžiuje, 1990-aisiais M.Thatcher, negavusi savo partijos paramos dėl skirtingai suprantamos bendros Europos politikos, atsistatydino.

Savo pasitraukimą iš didžiosios politikos Geležinė ledi išgyveno labai skaudžiai. Po poros metų karalienė Elžbieta II, atsilygindama M.Thatcher už nuopelnus valstybei, padarė ją Kesteveno baroniene, nors jai esant valdžioje šių moterų santykiai buvo gana sudėtingi. Taip ledi tapusi buvusi britų premjerė iki gyvenimo pabaigos gavo vietą Lordų rūmuose, bet tai, žinoma, neprilygo didžiajai politikai.

Nors ir pasitraukė iš jos, M.Thatcher vis tiek liko drausminga ir pareiginga. Moteris anksti keldavosi ir dirbo pačios įkurtame subsidijų fonde.

Tačiau 2002-aisiais politikės sveikata ėmė blogėti. Po kelių nedidelių insultų gydytojai jai patarė viešai nebekalbėti, be to, vis labiau progresavo Alzheimerio liga. Šią vasarą dėl prastos sveikatos M.Thatcher negalėjo dalyvauti karalienės Elžbietos II žengimo į sostą 60-ųjų metinių proga buvusiems britų premjerams surengtuose iškilminguose pietuose.

M.Thatcher dar gyvai esant britai diskutavo, ar didžioji politikė bus pagerbta valstybinėmis laidotuvėmis. Šia tema ji pati kalbėjosi su karaliene 2008 metais ir pareiškė norą būti palaidota Londono Šv. Pauliaus katedroje.

Tačiau valstybinių laidotuvių nebus, nors jos numatomos iškilmingos. Po ceremonijos M.Thatcher palaikai bus kremuoti.

•

2013 04 09 Lietuvos žinios

Verslas

9

Klumpa paslaugų įmonės ARVYDAS JOCKUS

Po krizės Lietuvoje steigiama daugiau naujų įmonių, tačiau daugiau jų ir uždaroma.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį įmonių bankrotų skaičius išaugo iki 419 tai 85 atvejais daugiau nei 2012 metais analogišku laikotarpiu. Kaip praneša kreditų biuras “Creditinfo”, bankrotų labiausiai (nuo 56 atvejų iki 78) padaugėjo paslaugų sektoriuje. Šiek tiek lėčiau šis rodiklis augo tarp transporto (nuo 30 iki 40) bei prekybos (nuo 90 iki 116) įmonių. Žemės ūkio ir apgyvendinimo bei maitinimo sektoriuose bankrotų sumažėjo trečdaliu, atitinkamai žemės ūkyje nuo 10 iki 7 atvejų, apgyvendinimo bei maitinimo - nuo 33 iki 23.

džiausią tempą jie įgavo paskutinį 2012 metų ketvirtį. “Veiklos pradžiai šiuose sektoriuose nereikia reikšmingo dydžio kapitalo, egzistuoja palyginti nedaug įėjimo į rinką barjerų. Tad natūraliai šios veiklos rūšys greičiausiai pritraukia naujų bendrovių, tačiau ir išėjimas iš rinkos būna greitesnis, - mano A.Buemann. - Bankrutuojančių įmonių vidutinis veiklos laikotarpis prieš krizę, t. y. nuo 2006 iki 2008 metų pabaigos, taip pat po jos išlieka panašus ir viršija 8 metus. Be to, paskutinių trejų metų statistika rodo, kad bankrutuojančių įmonių vidutinis veiklos laikotarpis palengva ilgėja, o ne trumpėja.” Tarp bankrutavusių ilgesnį laiką veikusių įmonių - daugiausia smulkiojo verslo atstovės, įsteigtos per pirmuosius kelerius metus nuo nepriklausomybės atkūrimo bei valdomos fizinių asmenų.

Išmokė pasikliauti savimi Augimas nenustebino “Praėjusį ketvirtį fiksuotas bankrotų augimas buvo ne staigmena, o natūralus pastaruoju metu pastebimų rodiklių - įmonių skolų ir įmonių turto areštų padidėjimo - padarinys. Daugumai šių įmonių dar prieš bankrotų procedūrų pradžią buvo fiksuojama didelė bankroto tikimybė”, - sakė kreditų biuro kredito rizikos vadovė Alina Buemann. Pasak jos, bankrotų pradėjo daugėti dar praėjusiais metais, o di-

VšĮ “Versli Lietuva” analitikas Vadimas Ivanovas abejoja, ar pirmojo ketvirčio duomenys apie bankrotų skaičiaus didėjimą leistų teigti apie kokias nors neigiamas ekonomikos, verslo sąlygų tendencijas. “Jeigu lygintume visus 2012 metus su 2011-aisiais, matytume, kad pernai bankrotų padaugėjo.

Tačiau bankrotų ir veikiančių įmonių santykis beveik nepakito. Tai yra veikiančioms įmonėms pradėtų bankroto procedūrų skaičius padidėjo vos vie-

na dešimtąja procento. Taigi galima teigti, kad praėjusiais metais jokių neigiamų tendencijų neišryškėjo, o pirmojo ketvirčio duomenys platesnių apibendrinimų daryti dar neleidžia”, teigė V.Ivanovas. “Verslios Lietuvos” analitikų duomenimis, 2012 metais vienus metus ir vieną dieną išgyvenusių įmonių dalis sudarė 63,3 proc., tačiau didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje išgyveno tik 52,5 proc. įmonių. Tai yra iš 2011 metais įsteigtų įmonių net 36,7 proc. (prekybos - 47,5 proc.) neveikė nė metų.

“Galioja du veiksniai. Pirma, žmonės labai nori turėti nuosavą verslą, linkę rizikuoti ir bandyti savo jėgas. O didmeninėje prekyboje, kai esi tarpininkas, tai nesunku padaryti: perki pigiau, parduodi brangiau. Žmonės randa nišą, sudaro porą sandorių ir pamato, kad galimybė buvo vienkartinė. Kita vertus, pernai beveik pusė naujų įmonių buvo įsteigta Vilniaus savivaldybėje, čia jų mažiausiai ir tęsė savo veiklą. Kitose savivaldybėse per 90 proc. įmonių veikia daugiau kaip metus, tačiau tai nerodo, kad jose ekonomikos gyvenimas gyvesnis ar sąlygos verslui geresnės.

Tiesiog žmonės atsargesni ir labiau pamatuotai naujas įmones steigia”, svarstė pašnekovas.

V.Ivanovas teigė, kad ypač daug likviduojama saulės energetika ketinusių užsiimti įmonių. “Kai tik žmonės su-

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

V.Ivanovas: “Krizė žmones išmokė, kad geriau turėti nors ir mažą, bet savo įmonę.” prato, kad lengvatų mažoms saulės elektrinėms nebus, jie iš karto įmones likvidavo. Ekonomika automatiškai reagavo į pasikeitusias aplinkybes”, aiškino analitikas.

“Versli Lietuva” nurodo, kad tipiška sunkumus patirianti įmonė, kurios būklė iš “veikianti” atitinkamo ketvirčio laikotarpiu pakeista į “likviduojama”, “bankrutuojanti”, “išregistruojama” arba “reorganizuojama”, - tai daugiau kaip 5 metus veikianti didmenine ar mažmenine veikla besiverčianti įmonė. “Jeigu įmonė neevoliucionuoja, ji žūsta. Kelerius metus tą patį lygmenį išlaikiusios įmonės po kelerių metų išsikvepia ir daugelis vėliau užsidaro. Įmonė arba plečiasi, evoliucio-

nuoja, arba praranda gyvybingumą, ir tuomet labai didelė tikimybė, kad ji bankrutuos”, - svarstė analitikas.

V.Ivanovas vis dėlto nesureikšmina bankrotų daugėjimo ir mano, kad jie netgi gali rodyti ekonomikos gyvybingumą. “Investuotojai, kurie investuoja į vadinamuosius “startupus”, netgi teigia, kad jeigu startuoliai nėra nė karto bankrutavę, net neverta jų finansuoti.

Bankrotai - natūralus laisvosios rinkos procesas: atsiranda naujų žaidėjų, kiti turi arba pradėti eksportuoti, arba užsidaryti”, - svarstė jis. Be to, pasak analitiko, krizė žmones išmokė, kad geriau turėti nors ir mažą, bet savo įmonę, todėl natūraliai daugėja ir naujų, ir uždaromų įmonių.

•

Mitais apipintas vanduo: kaip atpažinti tiesą DALIA GIRIŪNAITĖ

Iškilo sveikatos problemų?

Gal kaltas vanduo?

Apie vandenį kalbama išties daug. Tai vienas svarbiausių gyvybinių elementų, todėl, kaip ir visi didelę reikšmę turintys dalykai, visuomenėje yra piešiamas įvairiausiomis spalvomis. Neretai vandens sudėtis, poveikis, nauda ar vartojimo ypatybės yra mistifikuojami, apipinami būtais ir nebūtais mitais.

Antroji mitų grupė susijusi su sveikata - vanduo neretai kaltinamas nebūtais dalykais. Išdžiūvo oda? Kaltas kietas vanduo. Padidėjo svoris? Matyt, gėrėte per daug gazuoto vandens.

O iš tiesų tukina gazuotuose gaiviuosiuose gėrimuose ir limonade esantis cukrus ir įvairūs saldikliai. Angliarūgštė, arba anglies dioksidas, yra leidžiamas maisto priedas, kurio galima naudoti net specialiuose maisto produktuose ir papilduose. Jis turi konservuojamųjų savybių, tačiau gali didinti organizmo rūgštingumą ir yra nerekomenduojamas žmonėms, turintiems virškinamojo trakto problemų. Tačiau jokio poveikio, susijusio su riebalų skaidymo procesų pokyčiais organizme, jis nedaro.

Kai kurios moterys sako, kad minkštas vanduo padeda palaikyti odos grožį. Tačiau vandens kietumas priešingai neveikia: odos paviršiaus savybėms (drėgnumui, riebalų išskyrimui) daug didesnę įtaką daro aplinkos oras ir jo savybės, maistas, kurį valgome, ar muilas, kurį naudojame. Minkštinant vandenį iš jo pašalinami kalcis ir magnis, tačiau prisotinama natrio. Didelė natrio koncentracija sunkina kalio, ypač reikalingo širdies darbui, pasisavinimą, be to, kenkia nėščioms moterims ir mažiems vaikams.

Vanduo nieko bendra neturi ir su kraujagyslių kalkėjimu ar inkstų akmenų susidarymu. Kalkės susidaro vandenyje suskilus kalcio ir magnio hidrokarbonatams ir suformavus netirpias nuosėdas, o žmogaus skrandžio rūgštys jas sėkmingai suskaido ir kalkės organizme nesikaupia. Iš tiesų kalkėjančių kraujagyslių sieneles padengia cholesterolis, sutampa tik pavadinimas. Jokio medicininio pagrindo neturi ir teiginys, kad vanduo padeda susiformuoti inkstų akmenims. Šią ligą sukelia sutrikusi organizmo medžiagų apykaita, o ne vandenyje esantis kalcis, kaip galima V-2527 būtų manyti.

Nemaža dalis jų taip prigiję kasdieniame mūsų gyvenime, jog sunku ir įsivaizduoti, kad jie galėtų būti neteisingi. Vienais “faktais” pasidalija įvairūs gyvenimo būdo pranašai ir apsišaukėliai mokslininkai, kiti - užsilikę iš praeities, treti - atsiradę iš paprasto nežinojimo. Šiandien siūlome pažvelgti į dvi didžiausias mitų apie vandenį grupes ir jų teiginių aiškinimą.

Pakeitus sudėtį vanduo įgyja stebuklingų galių Pirmoji mitų apie vandenį grupė susijusi su vandens sudėtimi - bandymu įvairiais būdais suteikti vandeniui kone magiškų galių. Į šią grupę patenka teiginiai, kad sveikatai naudingesnis virintas arba užšaldytas ir vėliau atšildytas vanduo. Iš tikrųjų, užšaldžius vandenį, pasikeičia jame esančių ištirpusių kalcio ir magnio hidrokarbonatų pusiausvyra ir šie elementai virsta netirpiomis nuosėdomis. Iš vandens pašalinus šiuos ir kitus elementus, vanduo tampa ne naudingesnis, o netenka gyvybiškai reikalingų mineralų. Tad gerti paprasčiausią vandenį iš čiaupo yra kur kas naudingiau.

Virinant vandenį susidaro iš esmės tokia pati situacija: kaitinant vandenį, jame esantys hidrokarbonatai skyla ir pasklinda visame vandens tūryje. Arbatinuke likusios ištirpusios medžiagos sudaro naujus,

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Gerti paprasčiausią vandenį iš čiaupo yra kur kas naudingiau. netirpius junginius, kurie ant indo sienelių nusėda kalkių pavidalu, taigi pasišalina iš vandens. Virimo temperatūrą pasiekęs ir vėliau atvėsintas vanduo nebeturės didžiosios dalies vertingų medžiagų. Tiesa, gerdami arbatą ar kavą, užplikytą ką tik užvirusiu vandeniu, visas jame esančias naudingas medžiagas išgeriame.

Iš dalies teisingi teiginiai apie sidabro poveikį vandeniui. Sidabras

pasižymi baktericidinėmis savybėmis - naikina kai kurias bakterijas.

Tačiau naudojant ne metalinį sidabrą, o jo junginius, kaip ir į organizmą patekus kitiems sunkiesiems metalams, gali kilti rimtų pavojų sveikatai.

Mistiškiausi teiginiai apie vandens atmintį ir titnago perduodamas gerąsias savybes. Titnagas - netirpus mineralas, todėl jokių savo savybių vandeniui jis neatiduoda.

Tai tas pats, kas tikėtis, kad į vandenį įberta sauja smėlio padarys jį kuo nors naudingesnį.

Yra tikinčiųjų, jog vandenį veikiant tam tikromis sąlygomis jame atsirandantys laikini molekuliniai ryšiai gali išsaugoti informaciją, o toks vanduo stebuklingai veikia žmogaus organizmą ir turi antgamtinių galių. Iš tiesų tokie ryšiai vandenyje gali susidaryti ir kisti, tačiau jų trukmė ir prigimtis yra tokia, kad informacijos koduoti ja niekaip neįmanoma. Ir savybės jo - lygiai tokios pačios kaip vandens, kurio galime prisipilti iš čiaupo namie.

•

10

2013 04 09 Lietuvos žinios

Verslas

Pakaitinis automobilis - ne tikdėl malonumo ILONA STAŠKUTĖ

KASKO PAINIAVA Palikus nuosavą mašiną servise labai patogu namo grįžti ne autobusu, todėl daugelis mielai pasinaudoja serviso ar draudimo bendrovės pasiūlytu pakaitiniu automobiliu. Tačiau kartais už jį tenka susimokėti.

Pakaitinį automobilį galima gauti draudimo bendrovės sąskaita patekus į avariją arba remontuojant sugedusią mašiną servise. Atsižvelgdamos į tai, kokia darbų apimtis, dirbtuvės dažniausiai duoda automobilį nemokamai, o kai kurios pasiūlo jį išnuomoti šiek tiek pigiau negu įprastuose nuomos biuruose. Draudikai, visuomet skiriantys pakaitinę mašiną už dyką, minėjo vien didėjančią paklausą. Tačiau servisų atstovai pabrėžė, kad norai labai priklauso nuo pinigų.

Kasko apsidraudę vairuotojai tikisi, kad įvykus nelaimei gaus pakaitinį automobilį, bet tokia paslauga priklauso ne visada. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Tikisi iš draudikų Pakaitinis automobilis nemokamai dažniausiai suteikiamas kasko draudimu apsidraudusiems vairuotojams.

LŽ kalbinti draudimo bendrovių atstovai patikino, kad vairuotojai šią paslaugą laiko dideliu pranašumu ir vis mieliau ja naudojasi. Kaip tvirtino “ERGO Insurance” Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo skyriaus Lietuvoje vadovas Rimvydas Pocius, vairuotojams pakaitinis automobilis jau atrodo savaime suprantamas dalykas. Ši paslauga įtraukiama į maždaug 70 proc. kasko draudimo sutarčių. “Jei po draudžiamojo įvykio klientui tenka palikti mašiną servise ilgiau negu parai, “Ergo” savo lėšomis išnuomoja jam kompaktinės klasės ne senesnį kaip 5 metų automobilį”, - aiškino R.Pocius. Jis ir pridūrė, kad pakaitinių automobilių žmonėms paprastai prireikia savaitei.

Draudimo bendrovės “If” Rinkodaros departamento vadovė Orijana Mašalė teigė, jog neretai vairuotojai turi pageidavimų dėl pavarų dėžės, automobilio dydžio ir tipo. Ji atkreipė dėmesį, kad turintieji šeimą pageidauja gauti didesnę mašiną, bet pakaitinis automobilis gali būti tik vidutinės klasės.

Aplamdžiusieji automobilį per avariją, sukeltą asmens, apsidraudusio vai-

ruotojų civilinės atsakomybės draudimu, taip pat gali prašyti kitos mašinos, bet tokiu atveju ją gauti ne taip paprasta. Tuomet žmogui tenka įrodyti, kad negalėdamas naudotis savo mašina patiria apčiuopiamų nuostolių ir kad kita transporto priemonė jam būtina darbui atlikti.

Kartais primoka, kartais neima už dyką Pakaitinį automobilį galima gauti ne vien iš draudimo bendrovės. Tokią paslaugą jau ima siūlyti ir vis daugiau servisų. Tiesa, dažnas jų skirtas labiau pa-

atvažiavo į servisą. Įmonė, atsižvelgdama į remonto darbus ir kitus susitarimus, ne visada pakaitinį automobilį skiria nemokamai. Pašnekovė neslėpė, kad norinčiųjų gauti mašiną lieka gerokai mažiau, kai už jos naudojimąsi tenka susimokėti. “Tiems, kurie daugiau dirba ir uždirba, sumokėti už automobilį nėra toks didelis nuostolis, kaip tuščiai praleisti porą valandų”, - kalbėjo I.Bertašiūtė.

Serviso “Autovisata” direktorius Vygantas Gasiūnas patvirtino jaučiantis klientų susidomėjimą pakaitiniais automobiliais. Tačiau, pasak jo, netrūks-

Ž.Tubutis: “Kol kas Lietuvoje pakaitiniai automobiliai realiai reikalingi vienetams, o daugeliui tokia paslauga - tik malonus priedas.” siturintiems vairuotojams. Bet servise kitas automobilis ne visada suteikiamas nemokamai.

“Toyota” ir “Lexus” atstovybės “Mototoja” rinkodaros ir komunikacijos vadovė Ingrida Bertašiūtė sakė, kad pastebimai daugėja norinčiųjų pasinaudoti pakaitiniu automobiliu, todėl bendrovės turimų keturių mašinų pradeda nebeužtekti. Anot jos, žmonės jau sunkiai įsivaizduoja, kaip galėtų išsiversti be automobilio, ir paprastai nori gauti tokį patį modelį, kokiu

ta ir tokių žmonių, kurie atsisako kitos mašinos, net jei ši siūloma nemokamai. Šiuo klausimu vairuotojai pasidalija į dvi apylyges stovyklas. “Tikrai ne visi naudojasi pakaitiniu automobiliu, nors ir siūlome jį už dyką. Kai kurie patys turi antrą automobilį, kiti nenori važinėti svetima mašina”, - pasakojo “Autovisatos” direktorius. V.Gasiūnas minėjo atvejus, kai klientai pageidavo automobilio, turinčio automatinę pavarų dėžę, bet tokio laisvo nebuvo, tad neėmė mašinos išvis. Kitas vairuotojas,

sudaužęs naują prabangų automobilį, atsisakė sėsti į prastesnę transporto priemonę.

Konkurencijos įrankis Klientai taip pat kelia pageidavimų dėl mašinos dydžio, laidos metų ar net markės, tačiau ne visus norus įmanoma išpildyti. Vis dėlto nemažai vairuotojų mielai naudojasi galimybe nemokamai pasivažinėti kitu automobiliu ir net atsižvelgia į tai rinkdamiesi remonto dirbtuves, kurioms ketina patikėti savo mašiną. Tai labiausiai išryškėja, kai draudimo bendrovės pasiūlo žmogui, nukentėjusiam nuo civilinę atsakomybę apsidraudusio vairuotojo, sąrašą remonto įmonių.

Pasak V.Gasiūno, peržiūrėję draudikų pateiktą sąrašą, klientai neretai pasirenka tą servisą, kuris suteikia nemokamą pakaitinį automobilį.

“Kemi” servisų tinklo direktorius Žygimantas Tubutis taip pat minėjo, kad vairuotojus domina pakaitinės mašinos, bet tik tol, kol paprašoma už jas susimokėti. Pasak pašnekovo, prieš keletą metų “Kemi” bandė siūlyti klientams tokius automobilius, tačiau prabilus apie mokestį jų susidomėjimas kaipmat išgaruodavo. Ž.Tubučio manymu, kol kas Lietuvoje pakaitiniai automobiliai realiai reikalingi vienetams, o daugeliui tokia paslauga - tik malonus priedas.

Paprastai sakoma, kad kasko apsidraudę vairuotojai įvykus nelaimei gali gauti pakaitinį automobilį, bet tai ne visai tiesa. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kokias pakaitinio automobilio sąlygas siūlo kiekviena draudimo bendrovė, nes vienodų taisyklių nėra.

Paprastai ribojamas naudojimosi kita mašina laikas. Jis svyruoja nuo 3 parų BTA iki 14 parų su papildoma sąlyga “Lietuvos draudime”. Daugelyje bendrovių ribojama ir išlaidų suma.

Kai kuriose įmonėse nustatyta tiksli būtent šios paslaugos išlaidų suma.

Pavyzdžiui, “Ergo” numato maksimalią 1000 litų, o “Seesam” - 2,5 tūkst. litų sumą visam laikotarpiui. Tačiau daugeliu atvejų pakaitiniam automobiliui skirtos išlaidos turi tilpti į bendrą techninės pagalbos kelyje išlaidų draudimo sumą. Ji svyruoja nuo 2,5 tūkst. litų (“Compensa”) iki 5 tūkst. litų (“Seesam”) Lietuvoje ir nuo 1,7 tūkst. litų (BTA, “Lietuvos draudimas”) iki 8 tūkst. litų (“If”) užsienyje.

Kai kuriose įmonėse bendrų išlaidų ribų nėra, jos taikomos kiekvienai paslaugai atskirai, todėl vairuotojams, kurie renkasi kasko draudimą, reikia labai atidžiai tikrinti, kas priklausytų nelaimės atveju.

Draudimo brokerių bendrovės “Edrauda” vadovas Dainius Alkinas pabrėžė, kad pakaitinio automobilio paslauga paprastai įeina į techninės pagalbos kelyje išlaidų draudimą, bet jis ne visada įtraukiamas į kasko. Pasak pašnekovo, kasko draudimo sąlygos, įskaitant ir pakaitinio automobilio siūlymą, skiriasi. Tai priklauso ne tik nuo draudimo bendrovės, bet ir nuo įvairių jos siūlomų paslaugų paketų. Taigi gali būti, kad vairuotojas, net ir turėdamas kasko draudimą, po avarijos negautų kitos mašinos. “Renkantis kasko papildomos paslaugos būna ganėtinai išskaidytos. Draudimo bendrovės neturi pakaitinių automobilių, jos tik sudaro sutartis su kitomis įmonėmis. Todėl paslaugų pasiūlymai priklauso nuo to, ką kiekviena iš jų yra sutarusi”, - aiškino D.Alkinas. Tačiau kaip paprasčiausią pasirinkimo kriterijų bendrovės vadovas įvardijo kainą - nuo jos kone tiesiogiai priklauso paslaugų gausa.

•

SV-11015

2013 04 09 Lietuvos žinios

Trasa

11

Saugaus eismo dieną paminėjo Radviliškyje

Susirinkusieji į šventę galėjo išbandyti kelininkų atvežtus saugos diržų efektyvumo ir automobilio apsivertimo imitavimo įrenginius.

ROMAS TARVYDAS

Jau tradicinė tapusi Saugaus eismo diena (balandžio 6-oji) vyko Radviliškio miesto Laisvės alėjoje. Šventę organizavo Radviliškio rajono savivaldybė, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Radviliškio rajono policijos komisariatas, valstybės įmonė (VĮ) “Šiaulių regiono keliai”, AB “Lietuvos geležinkeliai”.

Didelį gyventojų susidomėjimą sukėlusioje šventėje dalyvavo susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Radviliškio rajono savivaldybės meras Darius Brazys, “Lietuvos geležinkelių” generalinis direktorius Stasys Dailyd-

ka, Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos dekanas monsinjoras Gintas Sakavičius, LAKD direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis, kiti garbūs svečiai.

Saugumas keliuose bendras reikalas Oficialus Saugaus eismo dienos atidarymas Radviliškyje prasidėjo 11 val., aidint Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro iškilmingam maršui.

Kalbėdamas šventės atidarymo metu susisiekimo ministras R.Sinkevičius pabrėžė, kad saugumas keliuose priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.

Per keletą jo darbo Vyriausybėje mėnesių labiausiai įsiminė Kovo 11-oji, kai eismo įvykių suvestinėje buvo paskelbta, jog avarijų, kuriose būtų nukentėję žmonės, neužregistruota.

“Lietuvos nepriklausomybės atkūri-

FAKTAI Balandžio 6-ąją vykę Saugaus eismo dienos renginiai Lietuvoje: VĮ “Vilniaus regiono keliai” darbuotojai šios dienos proga apsilankė Vilniaus apskrities vaikų globos namuose, Lentvario pradinės mokyklos saugaus eismo klasėje, dalyvavo saugaus eismo projektų renginiuose.

VĮ “Kauno regiono keliai” renginį organizavo Domeikavos (Kauno r.) vaikų lopšelyje darželyje. Saugaus eismo rytmetyje vaikai drauge su darželio darbuotojomis atliko saugaus eismo užduotis, mokėsi tinkamai pereiti kelią.

VĮ “Klaipėdos regiono keliai” kartu su kelių policija, kitomis institucijomis Saugaus eismo dieną surengė specialų pasirodymą prekybos centre “Akropolis”.

Informaciją saugaus eismo temomis skelbė spaudoje ir internete.

VĮ “Panevėžio regiono keliai” informaciją apie saugų eismą skelbė per televiziją, Panevėžio Šv. Petro ir Povilo parapijos namuose kelininkų ir policijos darbuotojai susitiko su parapijos bendruomene. Rokiškio kelių tarnyba vienoje iš seniūnijų surengė susitikimą su gyventojais.

VĮ “Alytaus regiono keliai” per vietinę radijo stotį skelbė informaciją apie Saugaus eismo dieną, kartu su kelių policija Alytaus mieste ir rajone surengė specialią akciją, eismo dalyviams kelyje platino šviesą atspindinčias priemones.

VĮ “Marijampolės regiono keliai” informaciją apie Saugaus eismo dieną skelbė

spaudoje ir per vietinę radijo stotį. Kartu su kelių policija eismo dalyviams platino leidinius, šviesą atspindinčias priemones.

VĮ “Utenos regiono keliai” Utenos vaikų globos namuose surengė Saugaus eismo dienos minėjimą, vaikams organizavo saugaus eismo pamokėlę. Vietinėje spaudoje skelbė informaciją, skirtą šiai dienai.

VĮ “Telšių regiono keliai” darbuotojai lankėsi Telšių rajono mokyklose ir apdovanojo konkurso “Aš moku Kelių eismo taisykles” nugalėtojus. Telšių regiono seniūnijoms bei mokymo įstaigoms elektroniniu paštu buvo išsiųsti plakatai tema “Balandžio 6-oji - Saugaus eismo diena”, jie iškabinti žmonių susibūrimo vietose.

VĮ “Tauragės regiono keliai” vietinėje spaudoje informavo visuomenę apie Saugaus eismo dienos tikslus, kartu su policijos pareigūnais ir vietos radijo darbuotojais dalyvavo akcijoje, kurios metu stabdė eismo dalyvius pažeidėjus, aiškino padarytus pažeidimus, įteikė jiems saugaus eismo priemonių.

VĮ “Automagistralė” surengė saugaus eismo akciją Elektrėnuose - akcijos dalyviai turėjo progą išbandyti saugos diržų efektyvumo įrenginius, visuomenei platino leidinius saugaus eismo tema, šviesą atspindinčias priemones. Kelininkams talkino Elektrėnų policija. Kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda esančiose švieslentėse eismo dalyviams apie saugų eismą priminė užrašai “Balandžio 6-oji Saugaus eismo diena” ir “Saugos diržai saugo gyvybę”.

mo dieną mes buvome drausmingi eismo dalyviai”, - sakė ministras.

Jis išreiškė viltį, kad tokių dienų ateityje daugės - juk nuo 2001-ųjų iki 2010 metų per eismo įvykius žuvusiųjų Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip perpus net 57 proc., o Lietuva pagal šį rodiklį tapo viena Europos Sąjungos (ES) lyderių. “Žuvusiųjų skaičius sumažėjo įvairių valstybinių ir visuomeninių ins-

Saugaus eismo dienos atidarymo metu susisiekimo ministras R.Sinkevičius pasveikino eismo dalyvius ir pabrėžė, kad saugumas keliuose priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. kų atvežtus saugos diržų efektyvumo ir automobilio apsivertimo imitavimo įrenginius. Šie specialiu transportu atgabenti įrenginiai eismo dalyviams praktiškai pademonstravo saugos diržų efektyvumą ir automobilio apsivertimą avarijos metu. Kiekvienas šventės dalyvis galėjo patirti į avariją patekusio automobilio ir kūlversčiais jame besivartančių vairuotojo ir kelei-

Kiekvienas šventės dalyvis galėjo patirti į avariją patekusio automobilio ir kūlversčiais jame besivartančių vairuotojo ir keleivių situacijos beviltiškumą. titucijų bendromis pastangomis, o svarbiausia buvo tai, kad visuomenė, patys žmonės keliuose elgėsi atsakingiau, kultūringiau. 2011-2020 metais ES žuvusiųjų keliuose skaičių numatyta sumažinti perpus. Tai galėsime pasiekti dirbdami visi kartu, patys kelyje elgdamiesi atsakingai, rodydami gero elgesio pavyzdį kitiems, greta mūsų einantiems ar važiuojantiems eismo dalyviams”, - kalbėjo R.Sinkevičius.

Pamokos imituojant avarijas Į Saugaus eismo šventę susirinkę radviliškiečiai galėjo išbandyti kelinin-

vių situacijos beviltiškumą. Iš mašinos apsivertimo imitaciją demonstruojančio automobilio eismo dalyviai sveiki išlipo tik todėl, kad sėsdami į šią transporto priemonę prisisegė saugos diržus. Praktika parodė, kad patyrę apsivertimo pojūtį žmonės iš automobilio lipo lyg po košmariško sapno. Jie džiaugėsi, kad tai buvo tik eismo įvykio imitacija.

Kitą - saugos diržų - imitaciją išbandę eismo dalyviai pajuto smūgį, kurį automobilio vairuotojas ir keleiviai per avariją patiria atsitrenkę į sieną, važiuodami 26-32 km/h greičiu.

Bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” filialo “Šiaulių geležinkelių infrastruktūra” įrengtoje vaizduojamojoje geležinkelio pervažoje Radviliškio rajono priešgaisrinės saugos tarnyba ir VšĮ Radviliškio rajono greitosios medicinos pagalbos centras pademonstravo pervažoje avariją patyrusio lengvojo automobilio vairuotojo ir keleivio gelbėjimo darbus. Per keliolika minučių, naudodami specialią įrangą, ugniagesiai gelbėtojai iš garvežio sulamdyto lengvojo automobilio išlaisvino žmones, medicinos specialistai jiems suteikė pirmąją pagalbą ir išgabeno į gydymo įstaigą.

Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų centro Sporto skyrius organizavo saugaus eismo viktorinas, konkursus, sporto varžybas.

Nors naktį buvo gerokai pasnigę ir pirmąją dienos pusę nuolat snyguriavo, įvyko net dviračių slalomas.

Iki vėlyvos popietės visuomenei ir rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams buvo platinami leidiniai saugaus eismo tema, šviesą atspindinčios priemonės. Kad šventės dalyviai nesušaltų, Radviliškio rajono savivaldybė ir Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono policijos komisariatas visus vaišino karšta koše ir arbata.

•

Per keliolika minučių, naudodami specialią įrangą, ugniagesiai gelbėtojai pademonstravo, kaip iš garvežio sulamdyto lengvojo automobilio išlaisvino žmones. / LŽ archyvo nuotraukos

12

2013 04 09 Lietuvos žinios

Kultūra

Trys Arinos meilės ir jokio nuobodulio Bliuzo ir roko klasikos atlikėja Arina Borunova rengiasi dviem dideliems, tačiau visiškai skirtingiems koncertams Kauno “Žalgirio” arenos amfiteatre. Nuo karjeros pradžios su “Veto bank” kūrusi dainininkė liko ištikima grupei, nors dalyvaudavo ir kituose projektuose.

GINTARĖ ČIULADAITĖ

B

alandžio 18 dieną Arina tradiciškai pasirodys su grupe “Veto bank”, kuri yra jos ištikima palydovė nuo karjeros pradžios. Gegužės 16-ąją į tą pačią sceną kils kiek laisvesnį pasirodymą surengsiantis bliuzo trio. Šiuo metu kauniete vėl tapusi Arina ne tik rengiasi soliniams koncertams arenoje, bet ir užsiima tuo, ką labiausiai mėgsta, - dainavimu, mokymu ir kosmetologija.

Ištikima muzikai “Niekada nežinai, ką naujo reikės išmokyti, taip ir pats atrandi”, - pokalbį su LŽ vienoje Kauno dramos teatro salių pradėjo Arina. Čia ji vokalinio dainavimo moko 20 mokinių. Paklausta, ar koncertams “Žalgirio” arenoje ruošiasi kaip nors ypatingai, pašnekovė linktelėjo galva: “Naujos dainos, naujas skambesys. Nuobodžiai juk negyvenu.”

“Veto bank” branduolys - Klaipėdoje. Kaune gyvena tik Arina ir klavišininkas Rolandas Kažimėkas. Todėl repetuoti ir įrašinėti kolektyvas renkasi pajūryje. Nuo karjeros pradžios kūrusi su “Veto bank” dainininkė liko ištikima grupei. “Žinoma, vėjai keitėsi - buvo ir kitų projektų, dar šiandien didesnėms scenoms samdome pučiamųjų grupes, mėgstame dirbti su “Capella’A”. Aš ištikima muzikai”, - šypsojosi pašnekovė. “Žalgirio” arenoje koncertas vyks mažesnėje amfiteatro salėje, kurioje telpa 400 žiūrovų. Arina sutinka, kad repertuaras bus jai gana įprastas - žymiausi autoriniai ir aranžuoti roko bei džiazo klasikos kūriniai. Trumpai tariant, tai, ką kuria, ir tai, kas patinka.

Pastarąjį albumą “Pasaulis sukasi ratu” dainininkė išleido 2004-aisiais.

Kompaktinių plokštelių bumui nurimus, Arina taip pat naujus singlus platina viešojoje erdvėje, pristato spaudai.

“Retas atlikėjas leidžia albumus, o jei ką nors ir parodo prekyboje, tai būna geriausių dainų rinkinys”, - įsitikinusi ji.

Atlikėja Kaunui pristatys dainą “Prisiminimai”. Kūrinys lietuvių kalba neįprastas dainininkei - ji mano, kad balsas tam per minkštas. “Lietuviškos galūnės, dvibalsiai padaro balsą kitokį, jis tampa toks “niu niu niu”, - juokėsi pašnekovė, kuriai patinka angliški tekstai, praplečiantys jos vokalo galimybes. - Kartais būna apmaudu - juk mūsiškiai yra sukūrę tokių gerų dainų, o pradedu jas dainuoti, ir vėl tas minkštumas lenda.”

Koncertai prie upės Gigantiškas arenos pastatas yra tarsi nuoroda į masinį renginį. Tačiau Arina į koncerto vietą žvelgia be didelių pretenzijų - nesvarbu, kur pasirodyti. “Nuo scenos viskas kitaip atrodo.

Būna, per šviesas nematai publikos, bet svarbiausia - girdi reakciją”, - šypsojosi Arina. Ji yra iš tų atlikėjų, kurie šou rengia savo charizma, o ne užpildo ją nereikalinga butaforija.

Idėja koncertuoti “Žalgirio” arenoje kilo spontaniškai. “Šeimininkai pasiūlė užeiti į svečius, aprodė patalpas.

Amfiteatras išties įspūdingas, scenos dėžutės gale - stiklo siena, už kurios matyti Nemunas. Per koncertą galima sėdėti terasoje ir viską girdėti”, - teigė Arina. Ji dar nenusprendė, ar išskirtinis Kauno gamtovaizdis bus scenografijos dalis, ar vis dėlto sieną dengs užuolaida ir bus žaidžiama apšvietimu.

Daugiau kaip dvidešimt metų scenoje leidžianti Arina teigia nežinanti, kodėl į jos koncertus vis dar plūsta žmonės. / Erlendo Bartulio nuotrauka Gegužės koncertas bus instrumentinis - klavišai, saksofonas ir vokalas, baladės bei džiazas. Atrodo, šis pusiau akustinis trio tinkamesnis jaukiai, kamerinei erdvei. “Kartą su šia programa buvome džiazo klube šalia Šiaulių kino teatro. Tačiau bilietai buvo išgraibstyti, tad mums teko persikelti į didžiausią teatro salę, kur visiškai tuščioje scenoje stovėjome dviese, - pasakojo ji ir tikino, kad pats jaukiausias koncerto variantas, kai gera atmosfera kuriama įtraukiant žiūrovus - prašoma jų judėti, dainuoti: - Klausyčiau ir klausyčiau jų, nors tai jie ateina klausytis mūsų.”

Gyvenimo keliai Kaip klausytojui išsirinkti, į kurį renginį iš dviejų jam eiti? Arinai atsakyti sunku, mat seniausi jos gerbėjai renkasi į visus renginius. Šiuo atveju koncertai specialiai rengiami ne vėlų ketvirtadienį, kviečiama ateiti su vaikais. Atlikėja sutinka, kad jie skir-

tingi muzikine prasme, o iš tiesų abu vienodai “ariniški” - nuoširdūs, nuotaikingi, skatinantys bendrauti.

Praėjusią vasarą vyko dvidešimtasis festivalis “Bliuzo naktys”, kurio himną kasmet padainuoja Arina. Įdomu, kad susirinko publika nuo aštuoniolikmečio iki aštuoniasdešimt-

bank”, “Rebelheart”, Marijonas Mikutavičius. Arina su grupe mažosios salės pastate įrenginėjo muzikinę kavinę - statė sceną, griovė, kalė, turėjo arbatos gėrimo kambarėlį. Tačiau nostalgija nekankina. “Nemanau, kad kada nors baigtume statyti tą sceną ir surengtume koncertą. Gyvenimo ke-

“Tiek kartų su mumis užaugo! Kai pradėjome dainuoti, mano sūnus dar nevaikščiojo.” mečio. “Juk tiek kartų su mumis užaugo! Kai pradėjome dainuoti, mano sūnus dar nevaikščiojo. Lipau į sceną medinėje pavėsinėje, o draugė jį laikė ant rankų”, - prisiminimais dalijosi Arina. Su sūnumi Martynu ji kasmet važiuoja į Varnius savaitę anksčiau pailsėti, stebėti, kaip susirenka žmonės, ruoštis koncertui.

Prieš dvidešimt metų pirmieji dainavimai vyko ir Kauno dramos teatro kiemelyje, ten pasirodydavo “Veto

liai vis tiek vienaip ar kitaip grąžina ten pat”, - įsitikinusi Arina, kuri dabar tame pačiame pastate, tik antrame aukšte, moko vaikus dainuoti.

Atlikėjas yra prekė Po pasirodymo “Žalgirio” arenoje “Veto bank” vyks koncertuoti į Berlyną. Tačiau dainininko duoną Arina visuomet laikė nepastovia, todėl ją užsidirba ir kitokiais mėgstamais užsiėmimais. “Labiausiai džiaugiuosi

išsipildžiusia svajone mokytis kosmetologijos. Norisi žinoti, pažinti, patirti, nesitenkinti vien dainavimu”, dėstė atlikėja, kuri neneigia - dainininkas yra prekė.

Dvidešimt penktus metus scenoje leidžianti moteris nežino, kodėl į jos koncertus vis dar plūsta žmonės. “Gal mylime vienas kitą? - svarstė. - Mėgstu save dovanoti klausytojams. Jų akys geros, tave tarsi valgo scenoje, net širdį veria - tai atperka pastangas.”

Be dainavimo, Arina taip pat moko vokalo ir specializuojasi daryti veido chiroplastinį masažą. Kodėl kilo noras išmokti gydomosios ir estetinės kosmetologijos? Tai - dar vienas būdas kurti. “Įgauni žinių ir tuomet jas kombinuoji. Prie kiekvieno žmogaus reikia skirtingai prieiti, o ryšys svarbus tiek pedagoginėje veikloje, tiek atliekant masažą, - teigė Arina. - Niekada netikėjau, kad būsiu mokytoja! Šiandien savęs kitokios nė neįsivaizduoju, kiek daug esu išmokusi iš savo mokinių.”

•

2013 04 09 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Kas nori pasmaugti “Dezdemoną” AUDRIUS MUSTEIKIS

Penktadienį, balandžio 12 dieną, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) dvidešimt septintą - paskutinį kartą bus rodomas Anatolijaus Šenderovo baletas “Dezdemona”.

Teatras nusprendė atsisveikinti su šiuo beveik aštuonerių metų senumo spektakliu. Nepasitenkinimą dėl to išsakė dalis LNOBT baleto trupės šokėjų. Lietuvos baleto gerbėjai inicijavo peticiją LNOBT vadovybei, kurią pasirašė apie šešiasdešimt asmenų. Jų teigimu, specialiai mūsų scenai, mūsų šokėjams statytas spektaklis nusipelnė sulaukti kiek brandesnės sukakties, jis esąs reikalingas abiem pusėms - tiek žiūrovams, tiek šokėjams. Teatro vadovybė raginama sprendimą pakeisti.

Trečiadienio baletas Vilniaus festivalio užsakymu parašytą “Dezdemoną” pastatė Rusijos choreografas Kirilas Simonovas.

Premjera įvyko 2005 metų gegužę. Išskirtinius vaidmenis šiame spektaklyje sukūrė Eglė Špokaitė (Dezdemona), Eligijus Butkus (Jagas). Pasak baleto kritiko Helmuto Šabasevičiaus, aukštos meninės kokybės muzika, įkūnyta choreografo K.Simonovo, sudaro sąlygas visavertei šokėjų kūrybai, atskleidžia mūsų baleto trupės artistinį potencialą. “A.Šenderovo “Dezdemona” - vienas iš vos kelių originalios choreografijos spektaklių Lietuvos baleto repertuare. Būtų labai gaila, jei šio pavadinimo nebeliktų mūsų baleto afišose”, - teigė kritikas.

Kompozitorius A.Šenderovas LŽ pasakojo, kad “Dezdemona” atsirado Gintauto Kėvišo dėka: “Jis man pasiūlė sukurti baletą, sakė, ko nenorėtų, o visa kita - mano nuožiūra.

Spektaklis buvo įtrauktas į teatro repertuarą, tačiau rodytas dažniausiai trečiadieniais, o tai pati nepalankiausia diena lankomumo požiūriu.”

Kompozitoriaus teigimu, “Dezdemona” yra puikios meninės formos.

“Aš dalyvauju beveik visose orkestro repeticijose, konsultuojamės su dirigentu Robertu Šerveniku. Šių metų sausio 23 dieną Dezdemoną pirmą kartą šoko Inga Cibulskytė, labai įdomiai ir savitai. Fantastiškas yra Jagas - E.Butkus. Spektaklis turi savo gerbėjų: pažįstu teatro lankytoją, kuri į “Dezdemoną” atėjo visus 26 kartus.

Suprantu, viskas natūraliai sensta, susidėvi ir miršta. Bet šiam spektakliui tikrai dar ne laikas mirti. Nemanau, kad šiuo atveju viską turėtų lemti pro-

A.Šenderovo baletas “Dezdemona”. Šoka I.Cibulskytė (Dezdemona) ir M.Rimeikis (Otelas). / Martyno Aleksos nuotrauka centai ir finansinės ataskaitos”, - įsitikinęs A.Šenderovas.

na” - labai įdomus, šiuolaikiškas spektaklis. Neįprastas, originalus klasikinės temos traktavimas yra retenybė.”

Nežino viso konteksto Minėtą peticiją pasirašė buvę ir esami spektaklio dalyviai, tarp jų Živilė Baikštytė, E.Butkus, I.Cibulskytė, Martynas Rimeikis, Rūta Juodzevičiūtė, kiti. Buvusi trupės primabalerina, Dezdemonos vaidmens atlikėja E.Špokaitė LŽ sakė: “Nesu abejinga Lietuvos baleto gyvenimui ir aktualijoms. Deja, jau kurį laiką esu atitolusi nuo LNOBT baleto trupės. Man sunku vertinti “Dezdemonos” atsisveikinimą su scena nežinant viso konteksto. Žaviuosi mūsų baleto gerbėjais, dedančiais pastangas, kad jų mėgstamas spektaklis išliktų repertuare. Pasitikiu dabartine baleto trupės vadovų nuomone ir sprendimais. Tikiu, kad žmonės, nuo kurių priklauso šiandieninis baleto gyvenimas, įvertins visas aplinkybes ir priims geriausią sprendimą. Mano nuomone, “Dezdemo-

Vienus keičia kiti Paprašytas pakomentuoti padėtį LNOBT generalinis direktorius G.Kėvišas LŽ sakė: “Senus veikalus keičia nauji. Bet kokio spektaklio gyvavimas turi savo pradžią ir pabaigą. Apsisprendimas neberodyti vieno ar kito pasta-

A.Šenderovas: “Šiam spektakliui tikrai dar ne laikas mirti.” tymo visada skausmingas. Juolab kad “Dezdemona” - mano užsakytas. Su kompozitoriumi A.Šenderovu gražiai bendradarbiavome, kartu aptarėme sumanymą. Bet spektaklių atsiradimas repertuare ir “nuėmimas” - natūralus procesas. Per sezoną paprastai paren-

giamos 5-6 premjeros. Krizės metais, natūralu, kiek mažiau. Reikia rasti vietos naujiems spektakliams, juk kiek naujų veikalų pastatyta po 2005-ųjų!”

Teatro vadovas teigė, kad jau prieš keletą metų svarstyta neberodyti “Dezdemonos”. “Nuimti” vis dar nesiryžta.

Pagrindinis argumentas: tai - nacionalinis veikalas. “Bet vienus nacionalinius veikalus keičia kiti ir negalime būti tokie sustabarėję, kad kuriems nors nuolatos taikytume tabu. Trupės šokėjų ir dalies žiūrovų nuomonę vertiname kaip nuomonę - ją reikšti galima, tačiau yra ir baleto vadovybės nuomonė, baleto meno vadovo strategija, vizija. Nejaugi į tai nebūtina atsižvelgti?

Ponas A.Šenderovas - aktyvus žmogus, jis visada kovojo dėl savo kūrinio - reiškė mums pastabų, kad spektaklis rodomas ne tą dieną, rodomas per retai. Suprantu jį - kovoja dėl savo interesų, bet yra ir teatro interesai. “Dezdemona” gerais lankomumo rodikliais negalėjo pasigirti, ir autoriui nereikė-

tų apsvaigti nuo iliuzijų. O jei aš trupės šokėjams nebeturėsiu iš ko sumokėti algų? Finansavimo iš biudžeto tam nepakanka. Tada jie kreipsis į mane su kita peticija. Ir ką, imsime diskutuoti, kurio spektaklio atsisakyti? Šiaip ar taip, sprendimas priimtas. Kartoju, jis skausmingas - todėl, kad tai gerai pastatytas baletas, gera muzika. Tai 2005ųjų sėkmė. Bet praėjo aštuoneri metai, ir mums dabar rūpi tokia pat kitų, naujų nacionalinių veikalų sėkmė. Gegužę teatras pakvies į Giedriaus Kuprevičiaus baleto “Čiurlionis” premjerą, kitą sezoną numatyta Onutės Narbutaitės operos “Kornetas” premjera.

2015 metais turėtų įvykti dar viena lietuviška premjera”, - sakė G.Kėvišas.

“Kai kam labai knieti pasmaugti Dezdemoną, - samprotavo A.Šenderovas. - Spektaklyje tai fiziškai daro Otelas, dvasiškai - Jagas. O teatre visada atsiranda koks nors Jagas, kuris sugeba tai padaryti iškart visais būdais. Tai yra klasika.”

•

Vilniaus mažojo teatro “Trio” Sostinės Mažasis teatras rengiasi dar vienai premjerai. Vengrų režisierius Peteris Galambosas stato spektaklį “Trio” pagal Israleos Margelit pjesę.

Spektaklyje svarstoma, kaip suderinti darbą ir šeimą, pašaukimą ir buitį. Apie kūrybą, meilę, išdavystę ir mirtį pasakojama per garsių muzikų Roberto Schumanno, Claros Schumann ir Johanneso Brahmso gyvenimo istorijas. Režisieriui ypač įdomus C.Schumann likimas. Ji - kompozitoriaus R.Schumanno, kuris paskutinius gyvenimo metus praleido psichiatrijos ligoninėje, žmona, aštuonių

vaikų motina ir garsi pianistė. Perskaitęs dramaturgės, koncertuojančios pianistės I.Margelit pjesę, P.Galambosas nusprendė, kad tai tinkama medžiaga teatrui.

“Kaip moteriai, kuri derina kūrybą ir šeimą, užtenka dvidešimt keturių valandų per parą? Iš kur vienam žmogui tiek išgyvenimų? O gal tai tėra legenda?” - tokie klausimai domina spektaklio režisierių. Pasak jo, “Trio” - tai istorija ne tik apie artistus, bet ir apie kiekvieną žmogų. Juk retai turime progą pasikalbėti apie pačius intymiausius dalykus, giliausias sielos paslaptis.

“Trio” scenografijoje - daug užuominų į šiandieną. Tai turėtų padėti žiūrovui įsijausti į spektaklio problematiką.

P.Galambosą atvykti į Lietuvą pakvietė Vilniaus mažojo teatro meno vadovas, Maskvos J.Vachtangovo teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Jo teigimu, dabar spektakliai, ypač jaunųjų režisierių darbai, pilni atrakcionų, formos ieškojimo. “Šioje pjesėje herojai ne romantizuojami, o įtraukiami į mūsų kasdienybės situacijas, todėl tampa artimi ir įdomūs”, - sakė R.Tuminas.

Spektaklyje vaidina Valda Bičkutė, Mantas Vaitiekūnas, Leonardas Pobedonoscevas, Ramūnas Cicėnas. Premjera numatoma balandžio 26 dieną.

•

LŽ

P.Galambosą (dešinėje) atvykti į Lietuvą pakvietė režisierius R.Tuminas.

Vilniaus mažojo teatro archyvo nuotrauka

14

2013 04 09 Lietuvos žinios

Sportas

Trumpai Ž.BALČIŪNAITĖ ŠALIA PRIZININKIŲ

“Žalgiriečių” čempionės neįveikė

Šeštą kartą surengtame Poznanės pusės maratono bėgime Živilė Balčiūnaitė finišavo ketvirta. 21,0975 km distanciją ji įveikė per 1.18:45. Moterų grupėje Ž.Balčiūnaitę aplenkė Kenijos bėgikė Luci Njeri Macharia (1.11:10), rusė Nadežda Trilinskaja (1.13:18) ir dar viena Kenijos stajerė Alice Kibor (1.13:42).

Tarp vyrų nugalėjo Kenijos bėgikas Martinas Mukule (1.03:29), antras ir trečias finišavo atitinkamai jo tautiečiai Davidas Kipketeris Kogei (1.03:30) ir Edwinas Kibetas Kiptoo (1.03:32).

REGULIARIOJO SEZONO LENTELĖ (pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, taškai) 1. ACME-Žalgiris

MŪSŲ ĖJIKĖ - AŠTUNTA Portugalijoje surengtose Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) sportinio ėjimo varžybose “Grande Premio International”, kurios įtrauktos į IAAF “Iššūkio” ciklą, aštuntąją vietą užėmė Lietuvos atstovė Kristina Saltanovič. 20 km distanciją ji įveikė per 1.33:47. Nugalėtoja tapo olimpinė čempionė ir šios rungties pasaulio rekordininkė rusė Jelena Lašmanova (1.28:19), ji 12 sek. aplenkė sidabrą iškovojusią Mirną Ortiz iš Gvatemalos. Trečia finišavo portugalė Ana Cabecinha (1.29:21). Praėjusių metų šių varžybų nugalėtoja ispanė Beatriz Pascual (1.31:49) liko šešta.

Rezultatyviausia reguliariojo čempionato žaidėja tapo D.Šatkauskaitė, pelniusi 295 įvarčius. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Baigėsi Lietuvos moterų rankinio lygos (LMRL) reguliarusis sezonas ir paaiškėjo ketvirtfinalio poros.

VĖL TRIUMFAVOS.WILLIAMS JAV pasibaigusio WTA teniso turnyro “Family Circle Cup” nugalėtoja trečią kartą tapo amerikietė Serena Williams.

Ji finale 3:6, 6:0, 6:2 šventė pergalę prieš serbę Jeleną Jankovič. Anksčiau S. Williams šiame turnyre triumfavo 2007 ir 2008 metais. Kartu su pagrindiniu prizu amerikietei atiteko 125 tūkst. JAV dolerių čekis ir 470 WTA taškai. J.Jankovič tenkinosi 65 tūkst. dolerių prizu ir 320 WTA taškų.

Šį savaitgalį serijoje iki dviejų pergalių šalies vicečempionė Kauno ekipa “ACME-Žalgiris” žais su Utenos KKSC, “Eastcon AG-Vilniaus kolegija” - su “Vilniaus bakalėja-Tauru”, titulą ginantis Kauno rajono klubas “HC Garliava SM-CASCADA” - su Kauno “RC Širšėmis-Gaja”, o Vilniaus “LEU

Šviesa-Eglė” - su Panevėžio KKSC. Paskutinę LMRL reguliariojo čempionato dieną sprendėsi, kas užims antrąją ir trečiąją vietas. Tai turėjo nulemti dvikova Garliavoje, kur šalies čempionė vietos “HC Garliava SMCASCADA” stojo prieš lyderes “ACME-Žalgiris” rankininkes. Šį sezoną abu klubai tarpusavyje žaidė septynis sykius ir visas rungtynes laimėjo žalgirietės. Šį kartą garliavietės turėjo puikią galimybę nors dalelyte atsirevanšuoti už ankstesnes skriaudas, tačiau lyderės ir

aštuntą kartą nukovė varžoves - 30:27 (16:15). Šeimininkių gretose vėl nesulaikoma buvo čempionato snaiperė Diana Šatkauskaitė, ji pelnė 13 įvarčių. Iš žalgiriečių sėkmingiausiai vartus atakavo Gabija Vidūnaitė (11 įv.).

Klubas “ACME-Žalgiris” reguliarųjį sezoną baigė iš 28 rungtynių laimėdamas 27. Artimiausias varžoves komandas “Eastcon AG-Vilniaus kolegija” ir “HC Garliava SM-CASCADA” - jis lenkia net 12 taškų.

Garliaviškes dėl geresnio tarpusavio rungtynių balanso aplenkė pergalę pa-

27

0

1

54

2. Eastcon AG-Vilniaus kolegija 20

2

6

42

3. Garliava SMCASCADA

20

2

6

42

4. LEU Šviesa-Eglė

15

2

11 32

5. Panevėžio KKSC

11

0

17 22

6. Širšės-Gaja

9

0

19 18

7. Vilniaus bakalėja-Tauras

5

0

23 10

8. Utenos KKSC

2

0

26 4

skutiniame ture iškovojusi ir į antrąją vietą pakilusi “Eastcon AG-Vilniaus kolegija”, ši komanda išvykoje 41:21 (19:12) įveikė Utenos KKSC žaidėjas.

Rezultatyviausia reguliariojo čempionato žaidėja tapo D.Šatkauskaitė, ji pelnė 295 įvarčius. Antra - Panevėžio KKSC atstovė Gintarė Butkevičiūtė (265 įv.), trečia - “Vilniaus bakalėjosTauro” rankininkė Inesa Verbovik (256).

Nedrausmingiausiai reguliariajame sezone rungtyniavo Utenos ekipoje pirmenybes pradėjusi, dabar “ACMEŽalgirio” garbę ginanti Greta Mameniškytė - iš viso ji užsidirbo net 54 baudos minutes. Po 52 baudos minutes surinko Neringa Palionytė (“ACME Žalgiris”) ir Lina Trinskienė (Utenos KKSC). Tarp trenerių pagal šį rodiklį pirmauja klubo “Eastcon AG-Vilniaus kolegija” strategas Andrejus Perovas, jo sąskaitoje 4 baudų minutės ir 8 perspėjimai.

•

LŽ

Pulo meistrai nedrįsta svajoti apie medalius

PARYŽIAUS MARATONE SAULIUS RAMOŠKA

37-ajame Paryžiaus maratone finišą pasiekė 38690 bėgikų. Prestižinio bėgimo nugalėtojo laurais džiaugėsi Kenijos bėgikas Peteris Some (2.05:38).

Puikiai ten pasirodęs Lietuvos orientavimosi sporto meistras Darius Sadeckas užėmė 31 vietą (2.24:33).

ČEMPIONĖS PASITRAUKĖ Staigmena užfiksuota Lietuvos moterų tinklinio pirmenybėse - daugkartinė šalies čempionė, nugalėtojos titulą gynusi Kauno komanda “Heksa” nepateko į finalą. Lemiamose, penktosiose, serijos rungtynėse “Heksos” tinklininkės savo aikštėje 1:3 (22:25, 21:25, 26:24, 22:25) neatsilaikė prieš Vilniaus klubą “SM Tauras VTC”. Šis laimėjo pusfinalio seriją iki trijų pergalių 3:2.

Kaune prasidėjusioje pusfinalio serijoje šios ekipos pasidalijo po pergalę - pirmąsias rungtynes “Heksa” laimėjo 3:1 (25:12, 25:16, 19:25, 25:17), antrąsias vilnietės 3:2 (17:25, 25:23, 22:25, 25:23, 15:8). Vėliau sostinėje “Heksos” tinklininkės laimėjo trečiąjį susitikimą 3:0 (25:23, 25:15, 25:13) ir serijoje pirmavo 2:1, tačiau netrukus vilnietės atsirevanšavo - 3:1 (25:19, 25:22, 15:25, 25:20).

Kitoje pusfinalio serijoje iki trijų pergalių 2:0 pirmauja reguliariojo sezono nugalėtojos Jonavos “Achemos KKSC” tinklininkės. Jos savo aikštėje 3:0 (25:10, 25:16, 25:17) ir 3:0 (25:7, 25:14, 25:12) nugalėjo Kauno LSU ekipą. Serijos trečiosios rungtynės bus žaidžiamos ketvirtadienį Kaune.

LŽ

Trečiadienį Slovėnijos kurorte Portorože prasidės Europos pulo čempionatas. Tarp 32 valstybių atstovų kovos ir Lietuvos rinktinė, į tarptautinę pulo šeimą grįžusi tik 2011-aisiais.

Pasak bene jauniausios mūsų šalies sporto organizacijos - 2010 metais įkurtos Lietuvos pulo federacijos (LPF) prezidento Tomo Brikmanio, apie medalius Europos pirmenybėse svajoti dar per anksti. Rinktinės nariai nėra profesionalai, todėl būtų džiugu, jei kuris nors iš vyrų patektų į trisdešimtuką, o iš moterų - į šešioliktuką.

menybes lietuviai varžysis keturiose individualiose disciplinose (pulas-14, pulas-10, pulas-9, pulas-8), o merginų pora išmėgins jėgas ir komandinėse varžybose.

Europos čempionatas vyks atkrintamųjų varžybų principu. Iš pradžių dalyviai kovos dviejų minusų sistema, vėliau pajėgiausi sportininkai kovos olimpine vieno minuso sistema.

Paklaustas, iš kurio rinktinės nario tikimasi geriausio rezultato, LPF prezidentas neišskyrė nė vieno. “Jei kuris nors iš vyrų patektų į 32-uką, o mergina - į šešioliktuką, būtų labai gerai, teigė T.Brikmanis. - Estai per pastaruosius dvejus metus pelnė du Europos bronzos medalius, kadaise latvis yra buvęs septynioliktas, o mūsų vyrai nė sykio neįsibrovė tarp 32 geriausių.

Iki estų dar toli Lietuvai atstovaus šeši sportininkai - keturi vyrai ir dvi moterys. Europos pirmenybėse dalyvaus devyniskart Lietuvos čempionė, Baltijos pulo lygos reitingo lyderė Agnė Jarušauskaitė, penkis kartus Lietuvos čempionė, geriausia 2012-ųjų šalies žaidėja Simona Milišauskaitė, triskart Lietuvos čempionas Marius Šiaudkulis, septyniskart šalies čempionas Leonas Mončiunskas, didžiausią tarptautinių varžybų patirtį sukaupęs daugkartinis Lietuvos čempionas Henrikas Strolia ir sparčiai tobulėjantis Lietuvos pirmenybių prizininkas Marius Ganusauskas. Šių metų Europos čempionatas turėjo vykti Romoje, tačiau, italams nepavykus susitarti su vietos viešbučiais, varžybos perkeltos į šalia Italijos sienos esantį Slovėnijos kurortą Portorožą. Per dešimt dienų truksiančias pir-

T.Brikmanis apie atsiskyrimo motyvus: “Anksčiau dirbome po LBF vėliava, bet atėjo laikas pakeisti išaugtas kelnes.”

Manau, daugiau galimybių ką nors parodyti turi mūsų merginos, nes jų varžovės yra panašaus pajėgumo. Tikimės, kad sportininkai pasieks gerų rezultatų. Tačiau apie medalius svajoti dar nedrįstame.”

LPF vadovas tikino, jog iš lietuvių labiausiai patyręs yra H.Strolis, pirmąkart Europos čempionate jis dalyvavo 2000-aisiais.

Lietuvos garbę Europos pulo pirmenybėse gins Baltijos lygos reitingo lyderė A.Jarušauskaitė. / pulofederacija.lt nuotrauka

Pernai - šaltas dušas Lietuva Europos pirmenybėse dalyvauja nuo 1999 metų. Su pertraukomis jose lietuviai varžėsi iki 2006-ųjų.

Tuomet dėl įsipareigojimų nevykdymo Lietuvos narystė tarptautinėje federacijoje buvo sustabdyta. 2010 metais atsiskyrę nuo Lietuvos biliardo federacijos (LBF) ir įkūrę LPF į Europos pulo federaciją (EPBF) Lietuvos atstovai grįžo tik 2011-aisiais. Pirmus trejus metus lietuviai turi laikino nario statusą, 2014 metais tikisi tapti visateisiu nariu.

“Anksčiau dirbome po LBF vėliava, bet atėjo laikas pakeisti išaugtas kelnes”, - atsiskyrimo motyvus komentavo T.Brikmanis.

Tapusi EPBF nare Lietuva įgijo teisę dalyvauti jos rengiamose varžy-

bose ir pernai, po šešerių metų pertraukos, išbandė jėgas Europos čempionate. “Patyrėme šaltą dušą, - pasirodymą įvertino T.Brikmanis. Mūsiškiai atskleidė tik 30 proc. savo galimybių. Geriausiai sekėsi H.Stroliai, jis vienoje disciplinų pateko į antrąjį etapą.”

Europos pulo federaciją 1978 metais įkūrė vokiečiai ir švedai, todėl kurį laiką jie dominavo šiame sporte. Po įvairių politinių pokyčių audringai į pulo pasaulį įsiveržė gabių žaidėjų ir stiprių rėmėjų turinčios Lenkija ir Rusija. Pasak T.Brikmanio, iš biliardo rūšių pulas yra masiškiausias pasaulyje jį žaidžia apie 3 mln. sportininkų. Pulas ypač populiarus Azijos šalyse, o Europoje madas diktuoja Vokietija, Austrija, Olandija.

•

2013 04 09 Lietuvos žinios

Sportas

15

Alinantis kelias į Londoną VILMANTAS REMEIKA

Šią savaitę paaiškės UEFA Čempionų lygos pusfinalio dalyviai ir liks tik keturi pretendentai į garbingą titulą. Šiandien atsakomosiose ketvirtfinalio rungtynėse kovos Stambulo “Galatasaray” ir Madrido “Real” (pirmosios rungtynės - 0:3) bei Dortmundo “Borussia” ir “Malaga” (0:0).

Per ketvirtfinalio susitikimus į aikštę žengiančius futbolininkus kiekviename stadione pasitiks užrašas “Kelias į Londoną”. Mat Čempionų lygos finalas gegužės 25-ąją vyks Anglijos sostinėje.

Reikia stebuklo “Real” šansai patekti į pusfinalį vertinami geriausiai iš visų ketvirtfinalio dalyvių. Po to, kai aštuntfinalyje Ispanijos klubas nukovė anglų “Manchester United”, burtai ketvirtfinalyje jam pasiuntė bene silpniausią aštuntuko komandą - “Galatasaray”. Pirmosiose rungtynėse namie “Real” futbolininkai susitvarkė su visomis užduotimis, ir nėra abejojančiųjų, kad jie pateks į pusfinalį. Tačiau favoritai pasitelkė diplomatiją ir apie varžovus kalba tik pagarbiai.

“Stambule bus sunkios rungtynės, nes varžovus palaikys dėl futbolo pamišę aistruoliai. Šis darbas dar nebaigtas. Kad jaustumės ramiau, mums būtina pelnyti bent vieną įvartį, - sakė Cristiano Ronaldo. - Manau, šiuo metu esame geriausios formos. Komanda susižaidė, kiekvienose rungtynėse atrodome vis geriau.”

Madrido komandai šį vakarą nepadės suspenduoti Xabi Alonso ir Sergio Ramosas. Kalbama, kad jiems prieš savaitę treneris Jose Mourinho įsakė tyčia gauti nuobaudas - geriau tegul praleidžia šias rungtynes nei pusfinalį. Čempionų lygos kampanijos pradžioje atrodė, kad atkrintamąsias varžybas

Pirmosiose tarpusavio rungtynėse “Borussia” (geltona ir juoda apranga) ir “Malaga” įvarčių nepelnė.

Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

“Galatasaray” komanda privalės pamiršti. Po trijų turų H grupėje Turkijos čempionai turėjo vos tašką, bet finišavo galingai ir prasibrovė į aštuntfinalį. Ten nugalėjo Gelzenkircheno “Schalke”.

pripažino, kad komanda pralaimėjo ne dėl arbitrų kaltės.

Galimybę revanšuotis “Real” ekipai trijų įvarčių skirtumu F.Terimas prilygino stebuklui. Kurti stebuklą turkams

“Borussios” prezidentas H.J. Watzke: “Man nepatinka, kad daugelis mano, jog 0:0 yra pralaimėjimas.” Įdomu, kad iš ketverių namie žaistų rungtynių “Galatasaray” laimėjo vos vienas. Beje - prieš “Manchester United”.

Pralaimėjimo Madride prislėgtas “Galatasaray” treneris Fatih Terimas apkaltino teisėjus, neva šie rodė per daug pagarbos “Real” žvaigždynui. Bet atvėsęs F.Terimas

bus sunku dar ir dėl to, kad rungtynes praleis diskvalifikuotas puolėjas Burakas Yilmazas, šį sezoną Čempionų lygoje pelnęs net 8 įvarčius.

“Malagos” negandos Kitoje šio vakaro ketvirtfinalio poroje intrigos kur kas daugiau. Praė-

jusią savaitę “Malagos” ir “Borussios” futbolininkai iššvaistė puikias progas, ir dvikova baigėsi 0:0. Dabar Dortmundo komandai namie reikia laimėti, o svečius tenkintų rezultatyvios lygiosios. Tačiau net jei Malagos komandos žygis per Europą baigsis šiandien, niekas jos nesmerks, nes šį sezoną debiutuodami Čempionų lygoje andalūzai ir taip daug pasiekė.

Pastarosiomis dienomis “Malaga” patyrė ne vieną išbandymą.

Penktadienį vykstant į Ispanijos čempionato rungtynes su San Sebastiano “Real Sociedad” Malagos klubo lėktuvas pateko į audrą ir niekaip negalėjo nusileisti oro uoste. Tik kai į orlaivį net tris kartus trenkė žaibas, pilotai pasuko į

kaimynį Bilbao oro uostą, ir komanda kelionę baigė autobusu. Po tokio nuotykio “Malaga” pralaimėjo rungtynes 2:4, bet tai buvo dar ne visos blogos naujienos. Paaiškėjo, kad mirė trenerio čiliečio Manuelio Pellegrini tėvas, ir jis skubiai išvyko į gimtinę. Į Dortmundą “Malaga” atvyko be savo trenerio, jis ketina prisidėti tik šiandien.

“Tokį savaitgalį norisi pamiršti kuo greičiau. Tikiuosi, antradienio vakarą suteiksime bent kiek džiaugsmo mūsų treneriui”, - vylėsi komandos “Malaga” kapitonas Weligtonas.

“Borussia” jau prarado net ir teorines galimybes apginti Vokietijos čempionų titulą, tad visą dėmesį dabar skiria Čempionų lygai ir siekia prasibrauti į pusfinalį. Ten nežaidė nuo 1998 metų. Savaitgalį Bundesligoje “Borussia” namie 4:2 palaužė klubą “Augsburg”. O treneris Jurgenas Kloppas leido pailsėti net septyniems futbolininkams, prieš šias rungtynes žaidusiems Malagoje.

“Komanda susitvarkė su visomis užduotimis - aikštėje žaidę vaikinai laimėjo ir leido atsikvėpti lyderiams. Tai labai svarbu prieš Čempionų lygos testą”, - sakė J.Kloppas.

Jo auklėtiniai pirmosiose rungtynėse Malagoje turėjo galimybių laimėti, tad nulinės lygiosios vokiečiams pasirodė nuviliantis rezultatas. Toks požiūris suerzino “Borussios” prezidentą Hansą Joachimą Watzke: “Man nepatinka, kad daugelis, išskyrus mūsų aistruolius, mano, jog 0:0 yra pralaimėjimas. Prisiminkite, kad “Malaga” namie nepralaimėjo nė vienų Čempionų lygos rungtynių.”

Nors “Borussia” tikrai neapgins Vokietijos čempionų titulo, šį sezoną ji gali laikyti itin sėkmingu. Dortmundo pasididžiavimas UEFA klubų reitinge per metus šoktelėjo iš 119 į 27 poziciją. Jau dabar aišku, kad “Borussia” su UEFA premijomis ir pajamomis už bilietus šį sezoną uždirbs bent 50 mln. eurų.

•

Futbolo kamuolį stadione seks 14 kamerų VILMANTAS REMEIKA

Paaiškėjo, kuri įmonė kontroliuos naująją vartų linijos technologijos (GLT) taisyklę kitų metų pasaulio futbolo čempionate Brazilijoje.

Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) prezidentas Seppas Blatteris teigė, kad GLT naujovė būtina siekiant išvengti ginčytinų epizodų per rungtynes, kai teisėjai nepastebi, ar kamuolys kirto vartų liniją. Istorijoje išlikę du ginčytini epizodai, dėl kurių nesutariama iki šiol. Aistruoliai tebekalba apie 1966 metų pasaulio čempionato finalą ir anglo Geoffo Hursto įvartį “vaiduoklį” į Vakarų Vokietijos vartus.

Nepamirštamas ir 2010-ųjų planetos pirmenybių aštuntfinalis, kai buvo neįskaitytas anglo Franko Lampardo įvartis į vokiečių vartus.

vietos sąlygų ir prie jų priderinti sistemą”, - teigiama FIFA pranešime.

“GoalControl” veikimo principas kiekviename stadione net 14 specialių kamerų skirtingais rakursais fiksuos kamuolio skriejimo trajektoriją.

Jei kamuolys kirs vartų liniją, sistema specialiu radijo ryšiu pasiųs signalą apie įvartį į specialų teisėjo laikrodį vos per sekundę. Esant būtinybei, epizodo pakartojimą bus galima peržiūrėti monitoriuje 3D formatu.

“Mūsų sistema unikali tuo, kad yra išskirtinai lanksti ir tiksli”, - gyrėsi “GoalControl” generalinis direktorius Dirkas Broichhausenas.

“GoalControl” bendradarbiaus su kita GLT sistemos tiekėja “GoalRef”, jau debiutavusia pernai gruodį per pasaulio klubų taurės turnyrą. “GoalRef” veikimo principai taip pat paremti kamuolio skriejimo fiksavimu kameromis. Ši sistema praktiškesnė už kitų įmonių, siūliusių įtaisyti specialią mikroschemą į kamuolio vidų, - neva nepavyko įrodyti jos patikimumo.

Vartų linijos technologijos sistema buvo išmėginta per pasaulio klubų taurės varžybas praėjusį gruodį.

Teisėjo sufleris Po paskelbto konkurso GLT sistemai įdiegti FIFA pasirinko vokiečių kompaniją “GoalControl”.

“Galutinis sprendimas priimtas atsižvelgiant į kriterijus, susijusius su pačia Brazilija - vertinome bendrovės gebėjimus prisitaikyti prie

M.Platini nepalenkiamas GLT sistema kol kas bus naudojama tik pasaulio čempionatuose ir Konfederacijų taurės varžybose.

Nors FIFA naujovę siūlė Čempionų lygai, Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) prezidentas

Michelis Platini ją kategoriškai atmetė. Didelis GLT priešininkas M.Platini aiškina, kad sistema pernelyg brangi.

“GLT sistemai įdiegti penkerių metų laikotarpiui reikėtų net 54 mln. eurų. Tai pernelyg didelė suma sie-

kiant išvengti klaidos, kuri nutinka kartą per 40 metų”, - tvirtino M.Platini. Jis palankiau vertina UEFA praktikuojamą penkių teisėjų sistemą, kai du papildomi arbitrai stovi už vartų ir atlieka “GoalControl” funkcijas.

“Siūlau geriau tuos pinigus investuoti į jaunimo futbolą ir infrastruktūros gerinimą, nei išmesti technologijai, kurios prireikia itin retai. Aptariamos situacijos yra “dažnos” kaip ir mėlynojo mėnulio pasirodymas”, - vaizdingai palygino UEFA vadovas.

•

16

2013 04 09 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai BUTAI

2013 m. gegužės 7 dieną UAB „Berlin Chemie“ patalpose (A.Jasinskio g. 16A) šaukiamas visuotinis Lietuvos ir Čekijos draugijos ataskaitinis rinkiminis susirinkimas.

Pradžia 17.30 val.

Dienotvarkėje: 1. Draugijos pirmininko ir draugijos revizoriaus ataskaita; 2. Naujos draugijos tarybos rinkimai.

Susirinkimui pasibaigus vyks tarybos posėdis, kuriame bus renkamas draugijos pirmininkas.

Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininkas Užs. LM-2534

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

PARDUODA 4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

2013 m. balandžio 25 d. 10.00 val. skelbia viešąjį nenaudojamo turto pardavimo aukcioną, kuris vyks adresu: Saulėtekio al. 25, Vilnius.

SODYBOS, SKLYPAI

Nepardavus turto pirmajame aukcione, antrasis įvyks 2013 m. gegužės 3 d. 10.00 val. tuo pačiu adresu.

PARDUODA 0,25 ha namų valdą Kauno r., Zapiškyje (yra pastatai, sodas, kaina - 120 000 Lt).

Tel. 8 655 78 742.

Išsamesnė informacija apie aukcione parduodamą turtą ir sąlygas skelbiama www.vgtu.lt/rysiai/verslui/Skelbiami aukcionai.

Aukciono rengėjas už įsigyto turto kokybę neatsako ir nepriima jokių pretenzijų.

PASLAUGOS Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutrikimų priežastis. Po kompleksinio medžiagų apytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotis tradicinių priemonių deriniais. Diplomuoto asmeninio trenerio paslaugos.

Tel. 8 602 03 836.

SIŪLO DARBĄ

ĮMONĖ UAB „Industrika“ SIŪLO DARBĄ VOKIETIJOJE elektros darbų specialistams, turintiems patirties susijusios su darbu prie aukštos įtampos. Būtina anglų arba vokiečių kalba ir elektrotechninis išsilavinimas. SKAMBINTI telefonu: +370 621 03 389, CV siųsti el. adresu: tomas.budrys@industrika.lt.

Užs. LM-2446

PRANEŠIMAI

Pamestą priekabos 2PTS-4, valst.

Nr. LK1134, techninį pasą laikyti negaliojančiu.

Užs. LM-2532

Pastatų eksploatavimo tarnybos viršininkas Algirdas Kryževičius

Užs. LM-2530

Bankroto administratorius parduoda BUAB „Eurostate group“ debitorines skolas. Debitoriai - UAB „Grand Transport“, UAB „Aon Statyba“, OOO Golfstream Vneshtrans, UAB „Ardvila“, UAB „Las Freight“, UAB „Legatina“, UAB „Fornitatė“, UAB „RV Trans“, UAB „4AD Logistics“. Pasiūlymai laukiami 1 mėn. adresu: A.Jakšto g. 12, Vilnius. Daugiau informacijos tel. 8 600 22 365.

Užs. R-215 Šių metų balandžio 27 d. 10.00 val. rengiamas medžiotojų klubo „Žeimena“ (į. k. 125078278), susirinkimas Kibirkšties g. 2, Vilniuje. Dėl kylusių klausimų kreiptis tel. 8 612 13 919 pas A.Očnevą. Darbotvarkė: 1. Prezidento rinkimas; 2. Įstatų keitimas.

Užs. LM-2535 Informacija apie priimtą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB „Realco“, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, tel.

(8 5) 239 4816.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - urbanistinių objektų, užstatant didesnį kaip 0,5 ha plotą, statyba.

Planuojamą ūkinę veiklą numatoma vykdyti Dumpių k., Dovilų sen., Klaipėdos r. sav.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada 2013 03 28 raštu Nr. (4)-LV4-867, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą supažindina planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB „Realco“, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, tel. (8 5) 239 4816.

Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Birutės g. 16, Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.

Su atrankos išvada per 20 darbo dienų po šio skelbimo išsamiau galima susipažinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, Birutės g. 16, Klaipėda, arba dokumentų rengėjo - UAB „Pajūrio planai“ biure, Liepų g. 66, Klaipėda, tel. 8 698 08 831.

Užs. R-213

UAB „Vilniaus Dainava“ akcininkų dėmesiui 2013 m. balandžio 30 d. 11.00 val., šaukiamas UAB „Vilniaus Dainava“ (į. k. 121703768) visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris įvyks adresu: A.Vienuolio g. 4, Vilnius.

Registracijos pradžia 10.30 val.

Darbotvarkė: 1. Bendrovės metinio pranešimo už 2012 m. svarstymas ir tvirtinimas; 2. Metinės finansinės atskaitomybės už 2012 m. tvirtinimas; 3. Bendrovės pelno (nuostolių) skirstymas; 4. Einamieji klausimai.

Susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, galima bendrovės buveinėje adresu: A.Vienuolio g. 4, Vilnius, darbo dienomis nuo 9.30 iki 12.00 val.

Užs. LM-2536 UAB „Vilniaus Dainava“ valdybos pirmininkė Sigita Ragaišytė.

INFORMACIJA apie „Prekybos centro statyba Kėdainiuose“ atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas. UAB „Lidl“, Naugarduko g. 102, LT-32202 Vilnius, tel. (8 5) 246 1800.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas. Prekybos centro statyba.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta. J.Basanavičiaus g. 87B, Kėdainių miestas, žemės sklypo kadastrinis Nr. 5333/0005:70.

4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 03 29 priimta atrankos išvada Nr. (PAV)-D2 -966 planuojamai ūkinei veiklai „Prekybos centro statyba“ neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimo.

5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą. Su informacija galima susipažinti pas PAV dokumento rengėją UAB „Baltic Engineers“, Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius, tel. (8 5) 233 4112, faks. (8 5) 231 0258.

6. Kam ir iki kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, Rotušės a. 12, LT-4279 Kaunas, tel. (8 37) 32 07 04, faks. (8 37) 32 08 54, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo.

7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente, Rotušės a. 12, LT-4279 Kaunas, tel. (8 37) 32 07 04, faks. (8 37) 32 08 54, ir pas PAV dokumento rengėją UAB „Baltic Engineers“, Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius, tel. (8 5) 233 4112, faks. (8 5) 231 0258, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo.

Užs. R-212

2013 01 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1825-302/2013 buvo iškelta bankroto byla UAB „BALTIJOS FARMACIJOS CENTRAS“ (juridinio asmens kodas 125705994, adresas: Mokslininkų g. 39-1, Vilnius), bankroto administratoriumi paskirta UAB „VERMOSA“ (juridinio asmens kodas 125928698, A.Goštauto g. 40A, LT-01112 Vilnius), administratoriaus įgaliotu asmeniu paskirtas Algimantas Zajankauskas (tel. 8 678 25 252, faks. (8 5) 204 5052, el.p.: az@vermosa.lt). Teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2013 03 21 d.

Vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 1 d. visi įmonės kreditoriai turi teisę pareikšti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai UAB „Baltijos farmacijos centras“ iki 2013 m. gegužės 6 d. ir kartu su reikalavimus patvirtinančiais dokumentais, atsiųsti juos bankroto administratoriui UAB „VERMOSA“, adresu: A.Goštauto g. 40A, LT-01112 Vilnius.

Užs. R-214

INFORMACIJA apie planuojamo naudoti Gervinių žvyro ir smėlio telkinio atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Gruntuva“, Paplaujos g. 7, Vilnius LT11342. Tel.: 8 699 68 950, 8 685 42 701. El. paštas: karjerulinija.kaunas@gmail.com.

2. Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas: UAB „GJ Magma“, Vaidevučio g. 18, Vilnius, tel. (8 5) 231 8178, faks. (8 5) 278 4455.

3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Gervinių žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklių naudojimas.

4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Vilniaus apskritis, Trakų rajonas, Rūdiškių seniūnija, Gervinių kaimas.

5. Atsakingos institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 04 08 d. priimta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-1744, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

6. Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, teikti motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, o taip pat susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389, ir UAB „GJ Magma“, Vaidevučio g. 18, Vilnius, tel. (8 5) 231 8178 (terminas - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paviešinimo). Užs. LM-2533

SV-11028 V-2063

18

2013 04 09 Lietuvos žinios

TV programos

ANTRADIENIS 9 D. LRT televizija

6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Vieša paslaptis” (k.)

10.40 “Mokslo ekspresas” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 Seimo rezoliucijos “Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narę Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę” projekto teikimas, svarstymas ir priėmimas.

Tiesioginė transliacija iš LR Seimo 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Emigrantai” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 Laidos “Emigrantai” tęsinys 22.15 “Pinigų karta” 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.)

N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!”

10.50 Komedija “Kvaišų šeimynėlė keliauja po Europą” (k.) N-7 12.55 “Didžioji sėkmė” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Pasaulis X” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo komedija “Gaujos vyrukai” N-14 0.25 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.20 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3

6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Mažylių nuotykiai” 8.00 “Dievobaimingos kalės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Gyvenimas yra gražus” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Prieš srovę” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Tikrasis teisingumas” 23.00 “CSI kriminalistai” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Pabudimas” 1.55 “Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Tauro ragas” (k.) N-7 8.30 “Cukrus” (k.) N-7 9.00 “Mistinės istorijos” (k.) N-7 10.00 “Alibi. Daktaras Monro” N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Žvaigždutės” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.30 “Juoko kovos” N-7 21.30 “Pasitarkime” N-7 22.30 “Spartakas: Kerštas” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Detektyvas Drupis” 8.40 “Žmogus-voras” 9.05 “Draugai IV” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50 “Namai, kur širdis” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” N-7 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo f. “Pirmasis šūvis” N-7 22.50 Fantastinis siaubo trileris “Beprotybės nasruose” N-14 0.35 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno dienos” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzika gyvai”. Smuiko ir gitaros pokalbiai. Simfoninis koncertas. Dalyvauja Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, solistai Vilhelmas Čepinskis (smuikas), Sergej Krinicin (gitara). Dirigentas Robert Bokor (k.)

13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Mūsų miesteliai”. Obeliai (k.) 15.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.)

15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 16.45 Žinios (k.)

17.05 LRT OPUS ORE. Grupės “Fusedmarc” koncertas 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15 “Gimtoji žemė” 18.45 “Tapatybė.lt” 19:00 “Keliaujantiems lėta”i su Martynu Starkumi 19.30 LRT studija “Vilniaus knygų mugėje 2013”. 2012 m.

LLTI premijos laureato paskelbimas 20.15 Koncertas “Šokio ritme” 21.00 Lietuvių dokumentika. Dok. f. “Barzakh” 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 Pasaulio dokumentika. “Kai gandras nuvilia”.

2 d. 23.30 Pasaulio dokumentika. “Įkyrių minčių nelaisvėje”. 1 s. 0.00 Panorama (k.) 0.45 Architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių 85-čiui. “Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai” (k.) 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Rūmų didybės aidai

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Tavo augintinis” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrich-

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Olimpo apgultis” - 12.15, 15, 17.45, 20.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.45, 16.30, 19.30, 21.50 val.

“Sielonešė” - 10.30, 13, 15.45, 18.30, 21.40 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 13.15, 16, 19, 20.45 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 11.15, 16.15, 21.15 val.

“Pagalbos šauksmas” - 15.15 val.

“Tapatybės vagilė” - 12.30 val.

“Tamsus dangus” - 21 val.

“Parkeris” - 13.30, 18.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15 val.

“Krudžiai” - 14, 16.45, 19.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 20.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11 val.

“Gimtadienis” - 21.30 val.

“Valentinas vienas” - 18 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Olimpo apgultis” - 11.30, 14.45, 18.15, 21.15 val.

“Teresės nuodėmė” - 15.20, 18.20, 21 val.

“Pilnos rankos pistoletų” - 17.45 val.

“Nitro Circus Movie” (3D) - 20.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 12.30, 15.15, 17.45, 19.15, 22 val.

“Sielonešė” - 15, 18, 20.40 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11, 13.45, 16.30, 19, 21.40 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16.10 val.

“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val.

“Krudžiai” (originalo kalba) - 16.30 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 14.10, 18.40, 21.20 val.

“Mama” - 15, 19.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 21.45 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 21.45 val.

“Šalutinis poveikis” - 16 val.

“Tamsus dangus” - 13.30, 21 val.

“Pagalbos šauksmas” - 11.15, 18.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 17.45 val.

“Valentinas vienas” - 17.15 val.

“Hičkokas” - 15.15, 20.30 val.

SKALVIJA “7 dienos Havanoje” - 16.30 val.

“Atostogos prie jūros” - 18.50 val. “Šalutinis poveikis” - 21 val.

PASAKA

“Optimisto istorija” - 15.30 val.

“Gimę mylėti” - 18.15 val.

“Saugus prieglobstis” - 18 val.

“7 dienos Havanoje” - 20.30 val.

“Be ryšio” - 21 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 21.30 val. “Šalutinis poveikis” - 19.30 val.

OZO KINO SALĖ :Kuosvarnis” - 16 val.

“Kvėpavimas” - 18 val.

to policija” 12.00 “Po pasaulį su Anthony Bourdainu” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Gamtos jėgos” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Konano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Geri vyrukai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Tikri bičai” 21.35 UEFA Čempionų lygos rungtynės. “Borussia Dortmund” - “Malaga CF”.

Tiesioginė transliacija 23.40 “6 kadrai” 0.10 “Naša Raša” 1.10 UEFA Čempionų lygos apžvalga 1.25 “CSI Majamis” 2.15 “Gamtos jėgos” 2.40 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV 6.50 Programa 6.54 TV parduotuvė 7.10 “Reporteris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Super L.T” N-7 9.30 “Padėkime augti” 10.05 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 11.00 “Mančesterio detektyvės” N-7 12.10 “Reporteris” 12.55 “Pažabok stresą!” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Kitaip. Su Nomeda” 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f.

“Smolensko tragedija” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Smolensko tragedija” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” (k.) 18.00 Žinios 18.35 Dok. f. “Įspūdingiausi gamtos reiškiniai”. 3 d. 19.45 Žinios 20.20 “Lietuva tiesiogiai” 21.00 “Reporteris” 21.45 “Nuoga tiesa” 23.30 “Praeities šešėliai” N-14 0.35 “Reporteris”

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Psichoanalitikas” N-7 9.00 Veiksmo f.

“Audros karys” 11.00 Drama “Nemirtingieji” N-7 13.00 Trileris “Grįžimas namo” N-7 15.00 Drama “Popiežė Joana” N-7 17.25 Komedija “Tarnybinis romanas. Dabartiniai laikai” 19.00 Drama “Susipynę išgyvenimai” N-7 21.00 Miuziklas “Užburtoji fleita” 23.15 Drama “Mielas draugas” N-7 1.00 Drama “Centurionas” N-14

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Miškuose ir kalnuose” 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie

tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Pagaminta SSRS” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Sklifosovskis” 22.05 “Kamenskaja” 23.05 Specialusis korespondentas 0.05 “Miškuose ir kalnuose” 1.00 Žinios+ 1.15 Sąžiningas detektyvas 1.50 Vaid. f. “Inžinieriaus Garino žlugimas”. 2 s. 3.00 Visa Rusija 3.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.10 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga 11.15 Motosportas. Nascar 500 mylių lenktynių apžvalga 12.15 Krepšinis. BBL finalinio ketverto varžybos. “Kalev/Cramo” - “Barona Kvartals” 14.05 Krepšinis. BBL finalinio ketverto varžybos. “Ventspils” “Prienai” 16.00 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Malaga” - “Borussia” 17.50 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Real” - “Galatasaray” 19.40 Krepšinis. Eurolyga. Ketvirtfinalio rungtynės. Tiesioginė transliacija 21.40 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Galatasaray” - “Real”. Tiesioginė transliacija 23.45 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Borussia” - “Malaga” 1.35 Futbolas.

UEFA Čempionų lygos dienos apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didelės statybos 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Mitų griovėjai 22.00 Sunkiosios mašinos 23.00 Apie Londoną 0.00 Neįtikėtinos Peno ir Telerio istorijos 1.00 Naivuolis užsienyje

Teatras MULTIKINO “Olimpo apgultis” - 16.30, 19, 21.30 val.

“Emigrantai” - 15, 17, 18.45 val.

“Sielonešė” - 10.45, 13.30, 19, 21.45 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 14.30, 17, 19.30, 22 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Pagalbos šauksmas” - 19.45, 22 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 14, 19, 21.15 val.

“Parkeris” - 21 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.30, 13, 15.15, 17.30 val.

“Krudžiai” - 11.30, 12, 14.30, 16.45 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 21.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11.45, 14.30 val.

“Valentinas vienas” - 11, 16, 21 val.

“Argo” - 13.15, 18.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Džekas milžinų nugalėtojas” - 10.45, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.

“Pagalbos šauksmas” - 21.15 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 13, 15.30, 18, 20.30 val.

“Krudžiai” - 14.10, 16.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 18.15 val.

“Sielonešė” - 15.15, 20.45 val.

“Valentinas vienas” - 21 val.

“Jei taip, tai šitaip” Jaunimo teatre.

VILNIUS

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.45, 16.15 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11, 13 val.

“Sniego karalienė” - 10 val.

KAUNAS CINAMON “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 19.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 11.25, 13.45, 16.10, 18.35, 21 val.

“Sielonešė” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 21.15 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 22.05 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.40, 13, 15.15, 17.30 val.

“Krudžiai” - 12, 14.15, 16.30, 18.45 val.

“Tapatybės vagilė” - 12.30 val.

“Parkeris” - 21.30 val.

“Gimtadienis” - 20.45 val.

“Valentinas vienas” - 14.45, 17, 19.15 val.

FORUM CINEMAS “Olimpo apgultis” - 12.15, 15, 18, 20.30 val.

“Dorianas Grėjus” - 18.15 val.

“Nitro Circus Movie” (3D) - 21.45 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 12, 14.45, 17.45 val.

“Sielonešė” - 13.30, 16.15, 19.15 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 13, 15.45, 18.45, 21.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 19, 21.30 val.

“Parkeris” - 13.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.30 val.

“Krudžiai” - 13.45, 16.30 val.

“Mama” - 20.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45 val.

“Valentinas vienas” - 11, 16, 20.45 val.

“Tapatybės vagilė” - 13.30, 18.30 val.

“Mama” - 16.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 19 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 10, 11.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.30, 17.20 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.25, 21.20 val.

“Olimpo apgultis” - 19.15 val.

I SALĖ “Parkeris” - 21.15 val.

“Pagalbos šauksmas” - 13.10, 19.30 val.

“Emigrantai” - 10.10, 11.40, 15, 16.30, 18 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Tamsus dangus” - 13.15, 18 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 21.15 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.45 val.

“Sielonešė” - 18.35 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 15.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 13 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Linkolnas” - 17.15, 20.15 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13, 19, 21.45 val.

“Sielonešė” - 10.45, 13.30, 16.15, 18.50 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 15.45, 18.30, 21.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.15, 14, 16.30 val.

“Krudžiai” - 12.30, 15, 17.45, 20.30 val.

“Krudžiai” - 14, 16.30, 19 val.

“Valentinas vienas” - 15.30, 20.45 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 10 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė” 11 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis” 12 d. 18.30 val. “Dezdemona” 13 d. 18.30 val. “Traviata” 14 d. 12 val. Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius. “Pelenė” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 9 d. 14 val. Mažojoje salėje. “Unė” 9 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “10 dialogų apie meilę” 10 d. 14 val. Mažojoje salėje. “Bunkeris” 10 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje, “Katedra” 11 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Hamletas mirė. Gravitacijos nėra” 11 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Paskendusi vasara” 12 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas” 13 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Chaosas” 13 d. 16 val. Fojė. Koncertas. Džiazo sesijos teatre: “The Ditties” 14 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Akmuo” 14 d. 16 val. Studijoje. “Murkšlinas ir Turkšlinas” JAUNIMO TEATRAS 9 d. 18 val. “Jei taip, tai šitaip” 10 d. 11 val. Spektaklis-ekskursija “Ekspedicija į teatro vidų” 10 d. 18 val. “Gupelė” 12 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo” 13 d. 18 val. “Ledi Makbet” 14 d. 18 val. “Strip Man Show - viskas apie vyrus” Salė 99 13 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” 14 d. 12 val. “Angelų pasakos” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 10 d. 18 val. “Stabmeldžiai” 12 d. 18 val. “Meška” 13 ir 14 d. 18 val. “Granholmo metodas” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 9 d. 18 ir 20.30 val. “Kitas kampas” 10 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Visu greičiu atgal!”

11 d. 18.30 val. “Madagaskaras” 12 d. 18.30 val. “Damos vizitas” 13 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)” 14 d. 19 val. Muzikos terapija su Indijos gitaros guru Debashish Bhattacharya (Indija) VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 10 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras” 13 d. 12 val. “Trys paršiukai” 14 d. 12 val. “Daktaras Dolitlis” Mažoji salė 13 d. 14 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” 14 d. 14 val. “Coliukė” KEISTUOLIŲ TEATRAS 11 d. 19 val. “Penktas veiksmas” MENŲ SPAUSTUVĖ 9 d. 19 val. Juodojoje salėje. Oskaro Koršunovo teatras. “Ugnies veidas” 9 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”.

“Brangioji mokytoja” “DOMINO” TEATRAS 10 d. 19 val. “Daktaras”

VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 13 d. 12 val. “Baūūūbai” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 10 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Vasarvidžio nakties sapnas” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 14 d. 19 val. OKT studijoje. “Nuosprendis metamorfozė” MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK” 12 d. 19 val. “Tik kūdikiai gimsta dori”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 10 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Bjaurusis” 12 ir 13 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje.

“Mėnuo kaime” 13 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Kiškis pabėgėlis” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 12 d. 18 val. “Naktis Venecijoje” 13 d. 18 val. “Notrdamo legenda” 14 d. 12 val. “Grybų karas ir taika” 14 d. 18 val. “Atila” 15 d. 19 val. Muzikos terapija su Debashish Bhattacharya (Indija) KAUNO KAMERINIS TEATRAS 12 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” 13 ir 14 d. 18 val. “Šykštuolis arba melo mokykla” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 9 d. 19 val. “Sesuo” KAUNO TEATRO KLUBAS 10 d. 19 val. “I love you, Maria” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 9 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Prie barjero”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 10 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Vakarienė su idiotu” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 11, 12 ir 13 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 11 d. 16 val. “Trys draugai”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 9 d. 13 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių” 10 d. 18 val. Vilniaus mažasis teatras.

“Madagaskaras” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 9 d. 11 val. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000” 9 d. 18 val. Teatras “Cezario grupė”. “Nutolę toliai”

KUPIŠKIS KUPIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KELMĖ KELMĖS KULTŪROS CENTRAS 10 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

BERNATONYS BERNATONIŲ KULTŪROS CENTRAS 9 d. 10.30 val. Panevėžio lėlių vežimo teatras. “ Zuikelių mokykla”

2013 04 09 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 5:35 leidžiasi 19:08 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+7 Oslas

Septintoji delčios diena

Delčia IV 03

Jaunatis IV 10

Priešpilnis IV 17

+2 Helsinkis

+6

Stokholmas

Pilnatis IV 24

+4

Dublinas +6 Šiauliai

+8 Londonas

+5 -7 +4 -7

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra dieną 4-5 laipsniai šilumos.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra naktį 5-7 laipsniai šalčio, dieną 3-6 laipsniai šilumos.

Bordo +4 -6

Kaunas VILNIUS

+17 +4 -5

+9 Amsterdamas

+15

Ukmergė

Lisabona

Alytus Druskininkai

+4 -6

+15 Madridas

+20 Barselona

+4 Ryga

+5 Kopenhaga

+13 Paryžius

Kėdainiai +5 -4

+5 Sankt Peterburgas

Talinas

13:33

Palanga

19

Vilnius Minskas +7 +3 Varšuva +8

+7

Berlynas +11 Praha

+12 Miunchenas

+17 Nica

+16 Roma

+5 Maskva

+4

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +13 +12 +10 Bukareštas Varna Dubrovnikas +12 Sofija +17

+20

Stambulas +12

Malaga +16

99-oji metų diena. Balandžio devintoji, antradienis, antroji 15-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 266 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Aurimas, Dalia, Gitana, Gitanas, Kleopas.

Geros dienos!

Alžyras +19

Tunisas +24

Atėnai

+18 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Avinas 03 21 - 04 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 29 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Balandžio 8 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Venkite kalbėti pakeltu tonu. Ramiai ir nuosaikiai nusiteikę šią dieną galite išsiaiškinti svarbių dalykų. Taip galite tikėtis ir didesnio kitų supratimo.

Jautis. Sutiksite seniai matytus žmones, atnaujinsite primirštus ryšius. Kai kurių pažįstamų patarimai pravers sprendžiant teisines, finansines, mokesčių problemas.

Dvyniai. Ne visuomet informacijos gausa padeda išspręsti problemas. Galite pasiklysti naujų žinių jūroje, ypač jei stengsitės remtis skirtingų žmonių patirtimi.

Vėžys. Jei nesulaukiate atleidimo, bet trokštate susitaikyti ženkite žingsnį pirmi. Antroji pusė greičiausiai taip pat laukia stimulo ir yra linkusi susitaikyti, nusileisti.

Liūtas. Venkite žmonių, kurie gali trikdyti jūsų vidinę ramybę, taip pat triukšmo, šurmulio. Tikrą palaimą rasite atokiau nuo visų.

Geras laikas skaityti, medituoti.

Mergelė. Žodžio netesėjimas, senos skolos gali virsti sunkiai pakeliama našta. Rizikuojate patirti rimtų finansinių nuostolių. Jausmai šiandien bus painūs.

Svarstyklės. Gebėsite įtaigiai įtikinti net didžiausius skeptikus, be to, gali padėti ir kai kurie netikėti sutapimai. Nepamirškite, kad didžiausią laimę kuria geri darbai kitiems.

Skorpionas. Estetiniai pojūčiai ir raiška gali dominuoti visą dieną, taigi puiki proga pasipuošti, atsinaujinti. Geriausiai pavyks atsipalaiduoti aplinkoje, kuri žavės jūsų akis. Šaulys. Galbūt esate per griežti ir sau, ir kitiems. Tai laikas, kai derėtų atsisakyti kai kurių apribojimų, suvaržymų, taisyklių. Galite patirti laisvės skonį.

Ožiaragis. Vidurdienį galite sulaukti malonios staigmenos, svečių antplūdžio. Jei jaučiatės prislėgti rutinos, ją gali pakeisti nuotykingas šėlsmas draugų kompanijoje.

Vandenis. Šią dieną derėtų vengti sudėtingų rimtų užduočių. Venkite ir politinių ginčų oponentų greičiausiai neįtikinsite, o patys naujų tiesų neatrasite. Žuvys. Svarbu būti mandagiems, taktiškiems, laikytis etiketo, kad išvengtumėte nepatogios situacijos. Nebandykite apsimesti visažiniais, nes galite būti išjuokti.

20

2013 04 09 Lietuvos žinios

Margumynai

Brangiausia beisbolo kortelė

Niežai elitiniame pulke

Vienas pirkėjas nepagailėjo 2,1 mln. dolerių (5,6 mln. litų) ir aukcione nupirko 1906 metais “American Tobacco Industry” išleistą beisbolo kortelę su Honuso Wagnerio atvaizdu.

“Tai brangiausia pasaulyje beisbolo kortelė”, - sakė Naujajame Džersyje vykusio “Goldin” aukciono organizatoriai. Pasak jų, pardavėjo pasiūlyta suma viršijo lūkesčius. “Nors kortelė labai vertinga, nesitikėjome, kad pirkėjas už ją taip brangiai sumokės”, - džiaugėsi organizatoriai. Pirkėjo tapatybės jie neatskleidė, tačiau teigė, kad ją nupirko “turtingas beisbolo gerbėjas”.

Kortelė su H.Wagnerio atvaizdu laikoma viena rečiausių pasaulyje.

Jos išleista vos keli egzemplioriai, nes tai daryta be beisbolininko sutikimo.

H.Wagneris nenorėjo, kad beisbolo korteles kolekcionuojantys vaikai pirktų tabako gaminius, taigi uždraudė jas pardavinėti. Nepaisydami beisbolininko noro, kelias korteles įsigijo privatūs kolekcininkai.

•

Jos didenybės gvardiečiai sveikina savo karalienę.

Daugiau kaip šimtas Vindzore dislokuoto garsiojo Jos didenybės Koldstrimo gvardijos pėstininkų pulko karių susirgo niežais.

Apie tai pranešusi korporacija BBC iš karto pridūrė, kad “pulko va-

das - Jos didenybė Elžbieta II nenukentėjo”. Niežais nėra užsikrėtęs ir nė vienas karališkosios šeimos narys.

Niežus paprastai platina erkės.

Londono laikraštis “The Mail on Sunday” spėja, kad “liga greičiausiai buvo parsivežta iš Vokietijos”,

Degalai iš morkų

nes būtent iš šios valstybės neseniai grįžo Koldstrimo pulkas, ten dalyvavęs mokymuose.

Koldstrimo gvardijos pulkas žinomas visame pasaulyje dėl jo karių dėvimų ryškiai raudonų mundurų ir aukštų lokio kailio kepurių.

Jis yra dislokuotas netoli Jungtinės Karalystės valdovų užmiesčio rezidencijos Vindzoro pilies. Šis pulkas buvo įkurtas dar 1650-aisiais. Per pastaruosius 60 metų jame nė karto nebuvo užfiksuotas susirgimas niežais.

•

Beisbolo kortelė su H.Wagnerio atvaizdu buvo išleista be beisbolininko sutikimo.

Nustebino kiaunė medyje Vienas berniukas Rusijos Uralo regiono Kamensko mieste pamatė medyje įstrigusią kiaunę.

Smulkus plėšrūnas, matyt, žvarbią žiemą pritrūko maisto ir bandė sumedžioti medyje tupinčius paukščius.

Medyje tupinčią kiaunę mažametis Petras Akulovas pamatė eidamas iš mokyklos. Jam pasidarė smalsu ir berniukas paleido į ją sniego gniūžtę. Me-

timas buvo taiklus, tačiau žvėrelis nesureagavo, medyje kiurksojo toliau.

Petras grįžo namo ir papasakojo apie medyje tupinčią kiaunę tėvams. Šie nuėjo pasižiūrėti neįprasto reginio ir nusprendė iškviesti avarinių situacijų tarnybą. Šios darbuotojai iš pradžių sakė nevyksią gelbėti kiaunės, tačiau berniuko tėvas Sergejus Akulovas juos įtikino, kad žvėrelis iš medžio neišsiropš.

Gelbėtojams nespėjus atvykti kiaunė nulipo nuo medžio ir nurūko savo

keliais. Berniukui ir jo tėvui teliko skėsčioti rankomis. Atvykę avarinės tarnybos darbuotojai supyko ir gąsdino, kad skirs baudą už melagingą iškvietimą.

Tačiau kai berniukas su tėvu paaiškino situaciją, gelbėtojai atlyžo.

Kiaunės - smulkūs plėšrūnai. Jos minta graužikais, paukščiais ir šių kiaušiniais. Kiaunių ypač nemėgsta ūkininkai ir naminius paukščius laikantys gyventojai. Šie žvėreliai vagia vištų kiaušinius, kartais papjauna vieną kitą dedeklę.

•

Standartinės morkos - maistui, nestandartinės - biokurui.

Ispanijos ir Argentinos mokslininkai siūlo gaminti degalus iš morkų, kurias išbrokuoja prekybos centrai dėl jų nestandartinės formos.

Mokslininkai teigia, jog nieko nėra lengviau, kaip morkas perdirbti į biokurą. Juk vien Ispanijoje per metus dėl negražios formos išbrokuojama 20 proc. šių daržovių derliaus.

“Bioetanolio gamyba fermentuojant cukrų - labai paplitusi technologija. Tik iki šiol niekas nemėgino tam naudoti morkų”, - rašo Ispa-

nijos laikraštis “Voz De Galicia”.

Leidinyje aiškinama, kad gamybos procesas labai paprastas. Pakanka morkas susmulkinti, paskui panaudoti hidrolizę cukrui atskirti ir, pridėjus mielių, jau galima pradėti “etilo fermentaciją”. Na, o galutinis produktas - etanolis - išvalomas destiliavimo būdu. Šio proceso šalutiniam produktui morkų išspaudoms - taip pat nesunku rasti pritaikymą. Jas galima sušerti galvijams kaip pašarus arba panaudoti kaip žaliavą karotinui, kuris plačiai vartojamas maisto ir vaistų pramonėje, gaminti.

•

Kiaunė iš medžio išlipo nespėjus atvykti gelbėtojams. / Dec.ny.gov nuotrauka, bute.lt, “Goldin Auctions” ir Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos CNN, AP, BBC, “The Mail on Sunday”, “Voz de Galicia”, LŽ