2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 ( 13 507 )

Kaina

2013 m. balandžio 11 d. / Ketvirtadienis / Nr. 82 (13 507)

1,99 Lt

Lietuvos žinios SPORTAS

NAMŲ PASAULIS

KULTŪRA

Lietuvos gruzino aukso skrynia 15p.

Langus dengia natūralūs audiniai 10p.

Visiems vienodas Gronholmo metodas 12p. www.lzinios.lt

Lyderių mūšis Seime grįžtama prie idėjos valstybės tarnyboje dirbančius asmenis įsprausti į Etikos kodekso rėmus. Tai būtų ketvirtas per dešimtmetį mėginimas sukurti valdininkams skirtų taisyklių modelį.

3p.

Baltarusiai kviečia Lietuvos verslą investuoti ir nepraleisti 2014 metais Minske vyksiančio pasaulio ledo ritulio čempionato p. projektų teikiamų galimybių 9

UŽSIENIS

Laikas triuškinti mokesčių rojus

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Socialdemokratų partija (LSDP) jau gyvena savo lyderių rinkimų nuotaikomis. Jos atidžiai stebi viena kitos viduje vykstančias kovas.

Kitos partijos abiejų politikos sunkiasvorių ateitį linkusios sieti su tais pačiais vadovais.

Valdančiojoje LSDP ir opozicinėje TS-LKD vyksta rinkimų kampanijos. Kam iš keturių kandidatų dabartiniam partijos pirmininkui Andriui Kubiliui, europarlamentarams Vytautui Landsbergiui, Laimai Andrikienei ar Seimo nariui Valen-

tinui Stundžiui - konservatoriai patikės partijos vairą, turėtų paaiškėti balandžio 23 dieną.

Socialdemokratai pirmininką rinks per gegužės 4-ąją vyksiantį suvažiavimą. Keli LSDP skyriai jau iškėlė dabartinio partijos lyderio, premjero Algirdo Butkevičiaus ir krašto apsaugos ministro Juozo Oleko kandidatūras.

E.Masiulis: “Nematau problemų dirbti nė su vienu iš konservatorių kandidatų į šios partijos pirmininkus.”

3p.

Didmiesčių šurmulys keičiamas į kaimo ramybę Pastaruoju metu Lietuvoje vis labiau plinta “mada” subūrus bendraminčius kurti nedideles ekologines gyvenvietes.

Dvi ekologinės gyvenvietės kuriamos Kazlų Rūdos savivaldybėje - Kardokų ir Dovydų kaimuose.

Pirma iš Kauno į Kardokų kaimą beveik prieš aštuonerius metus atsikraustė Raimundo Vaičiūno šeima.

Tiesa, ne iš karto, o kai susirentė čia gyvenamąjį namą iš šiaudų ir molio.

Netrukus atsirado bendraminčių kaime įsikūrė dar aštuonios iš didmiesčių atvažiavusios šeimos. Žiemą

Mokesčių rojumi vadinamos teritorijos yra saugus prieglobstis žmonėms, kurie nori paslėpti savo pinigus, tačiau kitos valstybės dėl to praranda milžiniškas sumas. Be to, taip pasaulyje sukuriama nekontroliuojama paralelinė ekonomika. Duomenų bazės “Offshore Leaks” sąrašuose yra daugiau kaip 130 tūkst. asmenų, perkėlusių savo pinigus į šalis, kuriose labai maži mokesčiai ir garantuojamas visiškas konfidencialumas. Tačiau niekas nežino, kiek pinigų laikoma anoniminėse bankų sąskaitose mokesčių rojais vadinamose valstybėse. Manoma, jog galėtų būti p. nuo 16 trln. iki 25 trln. eurų. 8

ORAI

Kardokuose lieka tik trys, nes kitos dar statosi namus, kuria savo ūkius.

“Visa mūsų ekologinė gyvenvietė dar tik kuriama”, - LŽ teigė R.Vaičiūnas. Pašnekovas neslėpė, kad jo šeima nėra visiškai nutraukusi ryšių su laikinąja sostine.

4p.

Debesuota, visame krašte numatomi lietūs. Temperatūra dieną 7-8 laipsniai šilumos, pajūryje apie 10.

19p.

2

2013 04 11 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Kada leisti užsieniečiams pirkti žemę?

ZIGMANTAS BALČYTIS

Kreipiausi į Europos Komisiją (EK), kad 2014 metais būtų pratęstas draudimas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės Lietuvoje.

Atsižvelgiant į lėtą tiesioginių išmokų didėjimą Lietuvos ūkininkams, tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu būtų logiška ir po 2014 metų balandžio 30 dienos palikti išimtinę galimybę taikyti apribojimus dėl žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo užsieniečiams, kol tiesioginių išmokų lygis Lietuvoje pasieks Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Juk žemės ūkio perspektyvos Lietuvoje yra tiesiogiai susijusios su ES parama jam. Akivaizdu, kad žemės ūkio paskirties žemės kaina priklauso nuo tiesioginių išmokų už hektarą dydžio. Tai priežastis, kodėl Lietuvoje

žemė yra pigesnė, o užsieniečiai stengiasi jos įsigyti, kol išmokos žemdirbiams nepasiekė ES vidurkio.

Jau dabar aišku, kad iki kitos daugiametės finansinės perspektyvos pabaigos - iki 2020-ųjų gruodžio - tiesioginių išmokų lygis Lietuvos žemdirbiams gali siekti tik 75 proc. ES vidurkio. Jų priartinimas prie ES vidurkio nukeliamas po 2020 metų.

Lietuvos žemės ūkis dėl itin didelių tiesioginių išmokų žemdirbiams skirtumų, palyginti su kitoms ES valstybėmis narėmis, tampa vis mažiau konkurencingas ir nacionalinėje, ir visos ES žemės ūkio rinkoje. Jei būtų panaikinti apribojimai užsieniečiams pirkti žemę, Lietuvos žemdirbiai turėtų ne tik prastesnes konkurencines sąlygas nei užsienio ūkininkai, bet ir finansiškai būtų nepajėgūs suformuoti didelių ūkių, ypač gyvulininkystės sektoriuje.

Jei būtų panaikinti apribojimai užsieniečiams pirkti žemę, Lietuvos žemdirbiai turėtų prastesnes konkurencines sąlygas nei užsienio ūkininkai.

Nustojus galioti draudimui neišvengiamai padidėtų ir žemės ūkio paskirties žemės nuomos kaina. Todėl tinkamų ir teisingų struktūrinių žemės ūkio reformų vykdymas bus neįmanomas tol, kol tiesioginių išmokų lygis nepasieks ES vidurkio. Šie pasiūlymai ir reikalavimai buvo

MARGARITA STARKEVIČIŪTĖ

Nuostabu tik viena - kad nepaisant skaudžių dviejų Lietuvos komercinių bankų krizės iki šiol nėra pateikta pasiūlymų, ką daryti toliau, kad tokių dalykų nepasitaikytų. Po 1994-1995 metų bankų ir investicinių bendrovių bankrotų buvo įgyvendinta ne viena priemonė, užtikrinanti ilgalaikį Lietuvos finansų sistemos stabilumą.

Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse bankų problemoms spręsti taikomi būdai visais atvejais atsiliepia ekonomikai - jei bankai sanuojami valstybės lėšomis, tai tampa sunkia našta biudžetui, jei remiami tik apdrausti indėlininkai, bankų nuostoliai tampa didele problema verslui.

Gero krizės sprendimo varianto nėra, todėl reikia stengtis nesudaryti galimybių jai atsirasti - neleisti susikaupti problemoms. Labai dažnai po krizės stengiamasi sugriežtinti priežiūrą, bet norint rasti geriausią sprendimą reikia pažvelgti į problemą iš esmės.

Europos Sąjungos (ES) bankų priežiūros pertvarka buvo pradėta įgyvendinti įsteigus tris pagrindines Europos priežiūros institucijas - bankų, vertybinių popierių ir draudimo bei pensijų fondų. Pradėti vykdyti bankų atsparumo krizei testai. Tiesa, jie buvo vykdomi didesniuose bankuose, bet tokie skaičiavimai turėjo būti atliekami tiek Lietuvoje, tiek Kipre, turėjo būti paruošti bankų krizės valdymo planai. Tikriausiai jau tada buvo matyti pavojaus ženklų.

Kas buvo padaryta ir kokios prevencinės priemonės buvo taikomos, kur

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

•

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

•

Renovuoti namai provincijoje stovės tušti Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis nepritaria dabartiniam daugiabučių atnaujinimo modeliui, kai didžiausios pinigų sumos bus skirtos mažiems miesteliams.

- Kodėl kritikuojate naująjį daugiabučių namų renovacijos planą?

- Demografai atvirai sako, kad kaimai ir miesteliai artimoje ateityje nebeturės gyventojų, nes jaunimas išvažiuoja į miestus arba emigruoja. Dabartinis renovavimo modelis lėšas kreipia į mažus miestelius. Vilniuje bus renovuojami vos 26, Kaune - 35 daugiabučiai namai. Iš viso pagal neseniai patvirtintą 839 namų renovacijos planą miestuose bus renovuojami tik 125 namai.

Apie pusė visų atnaujinti planuojamų namų yra kaimuose. Bijau, kad renovuoti namai provincijoje stovės tušti.

Kokia tokio sprendimo ekonominė ir strateginė logika, jei greitai ten nebus gyventojų? Vienintelis atsakymas, kad taip norima pelnyti papildomų balsų per rinkimus. O juk renovacijai skirti pinigai yra visų mokesčių mokėtojų.

- Kaip siūlytumėte elgtis su renovuotinais daugiabučiais mažuose miesteliuose?

- Tie namai yra gyventojų nuosavybė, todėl jie patys už juos atsakingi. Jeigu gyventojai mato perspektyvą, jie patys turėtų inicijuoti pokyčius, o valstybė - prisidėti. Aplinkos ministerijos inicijuojamas centralizuotas renovavimas pirmiausia turi būti nukreiptas į perspektyviausias šalies teritorijas.

- Ankstesnėms vyriausybėms nepavyko išjudinti daugiabučių namų atnaujinimo proceso. Kaip manote, ar dabar siūlomas modelis pateisins lūkesčius?

- Renovacija nėra tikslas pats savaime. Svarbu, kad ji teiktų naudą. Turime daug blogų pavyzdžių. Pavyzdžiui, Raseiniuose už daugiau kaip 5 mln. litų renovuotas vaikų darželis “Saulutė”. Per Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

K.Masiulis: “Politikai turi kritiškai pažvelgti į realybę, o ne svajoti apie grįžtančius statybininkus ir renovaciją, turinčią atgaivinti kaimus.” šildymo sezoną jis sutaupo po 5 tūkst. litų. Pastato renovacija atsipirks po 1000 metų. Deja, vaikų darželyje sparčiai mažėja, ir tuoj jį reikės uždaryti.

Ekspertai, kalbantys apie aplinkos ministro Valentino Mazuronio modelį, mato desperatišką bandymą ką nors padaryti. Tačiau ar neatsitiks kaip patarlėje: “Norėjau kaip geriau, o išėjo kaip visada”?

- Valdantieji planuoja, kad masinė renovacija paskatins naujų darbo vietų statybos sektoriuje kūrimą, išjudins statybinių medžiagų gamybą. Ar tikite tokia vizija?

- Renovacija, kaip ir bet kuri statyba, labai vilioja politikus, nes duoda greitą efektą, o to reikia rinkimams.

Bet baigus statybas praeina šiek tiek laiko ir darbo vietos išnyksta, gamyba vėl sustoja, lieka tik mokesčiai. Tai “žuvis”, bet ne “meškerė”.

Valstybės prioritetas turėtų būti ilgalaikės ir tvarios ekonomikos, iš kurios vaisių finansuotume statybas bei renovaciją, sukūrimas. Sutelkime dėmesį į

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Stojimo sutartyje taip pat numatyta galimybė pratęsti pereinamąjį laikotarpį dar trejiems metams. Lietuva pasinaudojo šia teise. 2011-ųjų balandžio 11 dieną Europos Komisijos sprendimu Lietuvai pereinamasis laikotarpis pratęstas iki 2014 metų balandžio 30 dienos.

2004-aisiais, kai Lietuva stojo į ES, visuose dokumentuose, susijusiuose su žemės ūkio politika, buvo numatyta, kad išmokos valstybių naujokių ūkininkams pasieks ES išmokų vidurkį 2013 metų pabaigoje. Kadangi to neįvyko, turi būti peržiūrėtos ir nuostatos dėl žemės pardavimo užsieniečiams.

EK, atsižvelgdama į dabartinę žemės ūkio situaciją Baltijos šalyse ir Europoje, turėtų suteikti Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms galimybę pratęsti draudimą užsieniečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę, kol jų tiesioginės išmokos žemdirbiams bus lygios ES vidurkiui.

Seimo tribūna

Matyti toliau savo virtuvės dingo tie planai? Ar dabar, perdavus bankų priežiūrą Europos centriniam bankui (ECB), šios priežastys išnyks, ir kokius įgaliojimus turi turėti ECB priežiūros institucija, siekiant išvengti skaudžių pasekmių?

Ekonomikos valdymo reforma taip pat jau baigiama įgyvendinti - Europos Komisijai suteikti dideli įgaliojimai prižiūrėti ir iš anksto imtis veiksmų, jei ES valstybės narės ekonominė politika kelia pavojų stabilumui. Yra specialūs darbuotojai, analizuojantys padėtį tam tikroje šalyje.

Kodėl ši sistema nesuveikė Kipro krizės atveju? Kokias prevencines priemones buvo siekiama įgyvendinti?

Be to, ar tokia sistema neperkelia visos atsakomybės už ekonominius sprendimus nuo šalies vadovų pečių Briuseliui? Demokratinėje valstybėje visos galios yra jos piliečių rankose, jie renka savo šalies vadovus ir šie atsako už savo veiksmus rinkėjams.

Sprendimas dėl ES pagalbos plano truko labai ilgai, nors ekonominės valdysenos reformos tikslas buvo sutrumpinti sprendimų priėmimo procesą. Todėl verta paklausti, ar pasirinktas ES ekonomikos valdymo modelis pakankamai geras, ir ką reikia pertvarkyti, kad ateityje būtų išvengta panašių problemų?

Bankų krizės dar kartą parodė, kad finansų pasaulis yra globalus.

Daug problemų atėjo į Lietuvos ir ES finansų sektorių su kapitalo srautais iš Rusijos, kur finansinio sektoriaus valdymas nekelia verslo ir gyventojų pasitikėjimo. Todėl akivaizdu, kad vien tik ES bankų priežiūros ir kitų finansų reformų įgyvendinimas negarantuoja patikimo finansų sektoriaus darbo. Reikia daug dėmesio skirti ir tarptautiniam bendradarbiavimui, susitariant ir diegiant standartus, užtikrinančius finansinio sektoriaus darbo kokybę ir patikimumą pasauliniu mastu.

aiškiai išdėstyti Lietuvos žemdirbių suvažiavime kovo 22 dieną.

Yra ir kita problema. Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko teigimu, ekonomiškai silpnesnėse valstybėse plinta vadinamasis žemės užgrobimo modelis, kai ekonomiškai stiprių valstybių kompanijos masiškai perka žemės ūkio paskirties žemę. Be to, užsieniečiai, supirkdami Lietuvoje įsteigtų ir jų kontroliuojamų bendrovių akcijas, ir dabar turi galimybę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.

Lietuvos stojimo į ES sutartyje mūsų šaliai buvo numatyta teisė septynerius metus nuo narystės ES dienos taikyti draudimą užsieniečiams pirkti Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemę ir miškus. Ši išimtis grįsta tuo, kad nesant tokio apribojimo iškiltų rimta grėsmė nacionalinės žemės ūkio paskirties žemės rinkai.

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

verslumo skatinimą, investicijų pritraukimą, darbo vietų kūrimą, o darbą turintys ir gerai uždirbantys gyventojai ir be valstybės pagalbos renovuos savo namus.

Politikai - ir kairieji, ir dešinieji - turi kritiškai pažvelgti į realybę, o ne svajoti apie grįžtančius statybininkus ir renovaciją, turinčią atgaivinti kaimus.

- Vyriausybės programoje numatyta peržiūrėti visą šilumos ūkį - skatinti biokuro naudojimą, šilumą gaminančias įmones iš privataus sektoriaus vėl grąžinti savivaldybėms. Kaip vertinate tokius ketinimus?

- Svarbu yra rezultatas. Ar savivaldybės įmonės tikrai tieks pigesnę šilumą gyventojams? Jeigu taip, tada esu už jų grąžinimą į savivaldybių rankas, taip pat už biokuro naudojimą ir visas kitas priemones. Tačiau ar tai netaps tik pasipelnymo šaltiniu korumpuotiems vietos politikams ar verslininkams?

•

Seimo narį kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 04 11 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Lyderių kova intriguoja visas partijas Atkelta iš

• 1 p.

kiančius politikus, bet susilaikantis nuo jų vertinimo. Esą tolesnis bendradarbiavimas, kuris buvusioje Vyriausybėje ir ankstesnėje valdančiojoje daugumoje buvo rezultatyvus, priklausys nuo bendrų idėjų. “Jeigu jos bus - bus ir bendras darbas. Nematau problemų dirbti nė su vienu iš kandidatų”, - aiškino liberalų vadovas.

E.Masiulio nuomone, LSDP pirmininko rinkimuose staigmenų neturėtų būti - partijos vairas toliau bus patikėtas A.Butkevičiui. “Manau, didžiąja dalimi ir jo dėka socialdemokratai šiuo metu yra populiariausia partija Lietuvoje, įtakingiausia jėga valdančiojoje daugumoje”, - pabrėžė jis.

Įžvelgia lyderystės krizę Įtakingas socialdemokratas Gediminas Kirkilas įsitikinęs, kad TSLKD išgyvena lyderystės krizę. Tai esą liudija ir faktas, kad vadovauti partijai siekia buvęs jos pirmininkas V.Landsbergis.

G.Kirkilas prognozavo, kad įnirtingiausia rinkimų kova vyks būtent tarp V.Landsbergio ir A.Kubiliaus. “Akivaizdu, kad kiti du kandidatai sulauks mažiau sėkmės. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju TS-LKD lyderis nesikeis”, - sakė jis.

G.Kirkilo nuomone, dešiniajai partijai būtini pasikeitimai. Esą nei A.Kubilius, nei V.Landsbergis “nepakels TSLKD aukščiau, nei ji dabar yra”. Anot socialdemokrato, jeigu partijos vadovu bus perrinktas A.Kubilius, viskas liks kaip buvę - tos pačios idėjos, ta pati komanda. “Jeigu išrinktų V.Landsbergį, įvertinus jo garbų amžių, vargu ar partijoje pūs nauji vėjai. Nebent vėliau jis kam nors užleistų savo pozicijas”, svarstė G.Kirkilas.

Rimto iššūkio premjerui nebus TS-LKD pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė tikisi, kad vykstanti rimta kova dėl partijos lyderio posto iki pabaigos bus korektiška, nesukels didelės įtampos. “Galiu pasidžiaugti, kad vyksta tikri, o ne butaforiniai, užkulisiuose sutarti rinkimai”, - LŽ sakė ji.

R.Juknevičienė neslėpė, kad kovoje dėl partijos pirmininko posto palaiko A.Kubilių. Nesvarbu, kuris iš keturių kandidatų bus išrinktas TS-LKD pirmininku, R.Juknevičienės nuomone, pagrindinė partijos kryptis liks ta pati.

Konservatorė įsitikinusi, kad LSDP pirmininku bus perrinktas A.Butkevičius. “Abejoju, ar kuris nors kitas politikas apskritai mes iššūkį ir drįs kandidatuoti. Socialdemokratų pirmininko

Favoritu laiko A.Kubilių

Tiek valdantieji, tiek opozicijos atstovai tvirtai įsitikinę, kad socialdemokratų lyderis A.Butkevičius (dešinėje) partijos vairą išlaikys. / Romo Jurgaičio nuotrauka rinkimai vyksta suvažiavime, ten daugiau šansų užkulisiuose susidėlioti tam tikras proporcijas, - mano R.Juknevičienė. - Jų vietoje šiandien taip pat nekeisčiau lyderio. Natūralu, kad Vyriausybės vadovo vairą laikantis lyderis turi išlikti ir partijos vadovu.”

Domina užkulisiai Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys domisi naujienomis ir LSDP, ir TS-LKD frontuose.

“Gerbiame jų teisę išsirinkti tokius pirmininkus, kokių jie nori. Tačiau informaciją sekame, klausiame kolegų, kaip jiems sekasi, kokie yra debatai, pagrindiniai tikslai, kaip gali keistis partijos kursas. Natūralu, kad mums tai įdomu”, - pasakojo jis.

G.Kirkilas: “Akivaizdu, kad kiti du konservatorių kandidatai sulauks mažiau sėkmės. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju TS-LKD lyderis nesikeis.”

Klausiamas, kokia, jo nuomone, bus kova dėl TS-LKD pirmininko posto: įnirtinga ar lyderis jau akivaizdus, V.Gapšys pažymėjo, kad esama neaiškumo. “Jaučiu, kad yra ir tam tikrų užkulisinių dalykų. Turbūt sprendžiami ne tik pirmininko, bet ir kiti vidiniai klausimai”, - sakė “darbietis”.

Daugiausia šansų kitus dvejus metus stovėti prie LSDP vairo, V.Gapšio manymu, turi A.Butkevičius. “Susiklostytų keista situacija, visuomenei tektų ilgai aiškinti, kodėl asmuo, kuris vadovauja

Vyriausybei, vedė partiją į rinkimus, nebuvo perrinktas”, - pabrėžė jis.

Vidaus reikalas Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis taip pat seka LSDP ir TSLKD pirmininkų rinkimų kampanijų naujienas. “Visada reikia domėtis, kas vyksta pas konkurentus”, - sakė jis.

E.Masiulis pažymėjo, kad partijų vidaus reikalas, ką jos išsirinks savo lyderiais. Jis teigė asmeniškai pažįstantis visus TS-LKD pirmininko posto sie-

Partijos “Tvarka ir teisingumas” pirmininkas Rolandas Paksas teigia, kad TS-LKD pirmininko rinkimuose visada yra daroma intriga. “Kuriamas savotiškas amerikietiškas spektakliukas, kuris pakelia partiją, ir iš šono stebėti įdomu”, - sakė jis. R.Paksas TS-LKD lyderio rinkimų favoritu laiko A.Kubilių.

“Jis nesirengia trauktis iš posto ir jame išsilaikys. O visi kiti - kaip teatro aktoriai, turintys savo vaidmenį”, - įsitikinęs “tvarkiečių” vadovas.

R.Paksas svarsto, kad LSDP pirmininkas galėtų pasikeisti tik vieninteliu atveju ir tik tolesnėje ateityje - jei A.Butkevičius taptų prezidentu. “Kitokių prielaidų nematyčiau. Su šiuo lyderiu partija gavo daugumą balsų Seimo rinkimuose, šiandien jis yra ministras pirmininkas, pagal visuomenės apklausas vienas populiariausių šalies politikų.

Kokia nauda LSDP bičiuliams, kaip jie vadina vienas kitą, keisti lyderį? Nebent vidinės intrigos būtų tokios didelės ar grupės politikų interesai tokie nesuderinami, kad visa tai norėtų nubraukti.

Tačiau socialdemokratai pasižymi pragmatine politika, nemanau, kad dabar jie keistų A.Butkevičių”, - pabrėžė R.Paksas.

•

Iš stalčiaus trauks Etikos kodeksą RAIMONDA RAMELIENĖ

Seime grįžtama prie idėjos valstybės tarnyboje dirbančius asmenis įsprausti į Etikos kodekso rėmus. Tai būtų ketvirtas per dešimtmetį mėginimas sukurti valdininkams skirtų taisyklių modelį.

Kilnūs siekiai nauja forma iš valdininkų pareikalauti sąžiningumo, atsakomybės, padorumo ir nesuteptos reputacijos praėjusią Seimo kadenciją taip ir liko tik popieriuje. Specialios darbo grupės parengtas Tarnautojų elgesio kodeksas (TEK), reguliuojantis viešajame sektoriuje dirbančių asmenų elgesio principus, praėjusių metų rugsėjį buvo grąžintas tobulinti.

Seimo Antikorupcijos komisijos narė konservatorė Agnė Bilotaitė, kuri vadovavo tai grupei, pasiryžusi reanimuoti dokumentą. Politikė viliasi, kad šis Seimas pagaliau įveiks TEK projektus lydintį prakeiksmą. Mat ir parengtas 2003 metais, ir 2006-aisiais nebuvo priimti.

A.Bilotaitė ketina kreiptis į Seimo valdybą ir siūlyti grįžti prie TEK projekto. “Manau, mažumėlę patobulinus, pašlifavus kai kuriuos dalykus dokumentą būtų galima teikti svarstyti Seimui ir tikėtis palaikymo”, - LŽ vakar sakė politikė. Konservatorės nuomone, TEK labai reikalingas, jis gali

prisidėti prie korupcijos mažinimo, suteikti daugiau skaidrumo viešajam sektoriui.

Tačiau parlamentarė teigė patyrusi, kad viskas, kas susiję su moralinių ir etinių dalykų reglamentavimu, Seime itin sunkiai skinasi kelią. “Jokių baisių ar neįmanomų dalykų tikrai nereikalavome. Tai, kas numatyta projekte, padoriam valstybės tarnautojui, gaunančiam atlyginimą iš valstybės biudžeto, yra savaime suprantamos normos”, - tvirtino ji.

A.Bilotaitė priminė, kad TEK yra įrašytas į Nacionalinę kovos su korupcija programą, todėl Seimas atsakingas už šio įstatymo priėmimą. “Deja, kaip parodė analizė, daugelis programos priemonių taip ir liko neįgyvendintos. Viena kliūčių - pernelyg lėtas Seimo darbas palaikant programoje numatytas iniciatyvas”, - teigė parlamentarė.

Grįžti prie TEK nusiteikęs ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK), praėjusią kadenciją kuravęs šį klausimą. “TEK projektą turime galvoje, diskutuojame, tačiau kada konkrečiai galėtume jo imtis, kol kas negaliu pasakyti”, - LŽ aiškino VVSK pirmininkas “darbietis” Valentinas Bukauskas.

Pasak jo, esama minčių plačiau panagrinėti, kaip Europos Sąjungos kontekste atrodo mūsų šalies valdymo, administravimo sistema, taip pat valstybės tarnyba.

Daugiausia priekaištų tobulinti grąžintas TEK projektas sulaukė dėl dviejų esminių dalykų. Pirmiausia, kūrėjams buvo rekomenduota apskritai apibrėžti etikos principus. Antra, pro-

A.Bilotaitė: “Mažumėlę patobulinus, pašlifavus kai kuriuos dalykus dokumentą būtų galima teikti svarstyti Seimui ir tikėtis palaikymo.” jektą raginta suderinti su kitais galiojančiais teisės aktais, kuriems, kaip konstatavo teisininkai, šis neretai prieštaravo.

Tobulinti grąžintame TEK projekte siūlyta įteisinti keletą naujovių. Pavyzdžiui, numatyti, kad valstybės tarnautojas, diskreditavęs valstybės tarnautojo ar institucijos vardą, galėtų būti tuoj pat atleistas iš pareigų. Taip pat tai, kad tarnautojų elgesys būtų vertinamas ne tik tarnybos metu, bet ir viešajame gyvenime ne tarnybos metu, jeigu tai susiję su institucijos ar tarnautojo vardo diskreditavimu. Kai kas tokias nuostatas traktavo kaip draudimą tarnautojams net ir po darbo išgerti taurę vyno.

Be kita ko, buvo siūloma apibrėžti, kas laikoma nepriekaištinga reputaci-

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

ja. Visi valstybės tarnautojai turėtų būti nepriekaištingos reputacijos, tai yra neteisti už tyčinį sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, neturėti neišnykusio ar nepanaikinto teistumo, nebūti pripažinti nusižengusiais valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, neteisti dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, jie neturėtų piktnaudžiauti alkoholiu, nar-

kotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Tarnautojai būtų įpareigoti sakyti tiesą, vengti dviprasmybių ir išsisukinėjimų, rodyti pagarbą, būti lojalūs ir nešališki, dėmesingai išklausyti asmenis, laikytis įsipareigojimų, vengti interesų konflikto, nepriimti dovanų, pinigų, paslaugų, lengvatų.

•

4

2013 04 11 Lietuvos žinios

Dienos temos

Didmiesčių šurmulys keičiamas į kaimo ramybę KAZYS KAZAKEVIČIUS

Pastaruoju metu Lietuvoje tarp jaunų šeimų vis labiau plinta iš Vakarų Europos atėjusi “mada” subūrus bendraminčius kurti nedideles ekologines gyvenvietes.

Dvi ekologinės gyvenvietės kuriamos nedidelėje Kazlų Rūdos savivaldybėje - Kardokų ir Dovydų kaimuose.

Įdomi veikla Pirma iš Kauno į Kardokų kaimą beveik prieš aštuonerius metus atsikraustė Raimundo Vaičiūno šeima.

Tiesa, ne iš karto, o kai susirentė čia gyvenamąjį namą iš šiaudų ir molio.

Netrukus atsirado bendraminčių kaime įsikūrė dar aštuonios iš didmiesčių atvažiavusios šeimos. Žiemą Kardokuose lieka tik trys, nes kitos dar statosi namus, kuria savo ūkius.

“Visa mūsų ekologinė gyvenvietė dar tik kuriama”, - LŽ teigė R.Vaičiūnas. Pašnekovas neslėpė, kad jo šeima nėra visiškai nutraukusi ryšių su laikinąja sostine - vyras kasdien vyksta į Kaune esančią darbovietę, vežioja vyresnius vaikus į mokyklą.

Panašiai elgiasi ir kiti ekologinės gyvenvietės žmonės. “Svarstome, kad būtų gerai, jei mūsų kaime po kurio laiko atsirastų mokykla, nes vaikų daugėja. Bet kaip tą idėją pavyks įgyvendinti, kol kas sunku prognozuoti”, - kalbėjo R.Vaičiūnas.

Pasak jo, šeimas į Kardokų kaimą atviliojo siekis gyventi darnoje su gamta, noras valgyti pačių išaugintas daržoves ir vaisius. Kardokuose

Kardokų kaime besikuriančias jaunas šeimas vilioja galimybė gyventi darnoje su gamta. / Aušros Augutės archyvo nuotrauka įsikūrę jauni žmonės rado įdomių užsiėmimų ir veiklos - vieni kepa duoną, augina bites, kiti ruošia rytietiškus patiekalus, dar kiti gamina muilą, maišo ekologiškus dažus, gilinasi į homeopatijos paslaptis ir kuria biblioteką. Visos šeimos puoselėja gamtinę žemdirbystę.

R.Vaičiūnas tikino, kad kaime apsigyvenę žmonės nesijaučia esą at-

siskyrėliai. Mat į jų trobas yra įvesta elektra, šeimos turi kompiuterius, veikia interneto ryšys.

Savyje neužsisklendžia Į Kardokus atsikėlus jaunoms šeimoms atsirado ir kaimo bendruomenė. Jos vadovė Aušra Augutė LŽ sakė, kad jie stengiasi ir aplinkinių kaimų gyventojams, ir užsukantiems

lankytojams išaiškinti, kas yra ekologiškas gyvenimo būdas. A.Augutės žodžiais, ekologinės gyvenvietės kasdienybė niekuo nesiskiria nuo kitų kaimo žmonių kasdienybės - visi tvarkosi namus, rūpinasi vaikais, ūkiu. “Keliai valomi, mašina galima važiuoti kur nori. Gyvename taip, kaip ir kiti kaimiečiai”, - tvirtino ji.

Savyje neužsisklendę bendruomenės nariai, pasak vadovės, įsitraukia vis į kitokią veiklą - rengia labdaros akcijas Kybartų vaikų globos namams. Praėjusių metų pabaigoje jie šiai įstaigai dovanojo drabužių, šaldiklį, kompiuterį, baldų, o šiemet valstybės globojamus vaikus žada nusivežti į Marijampolės kino teatrą.

“Didžiausia mūsų problema, kad kol kas kaimo bendruomenė neturi savo namų, nes vasarą esame numatę vaikams organizuoti stovyklą, rengti paskaitas, seminarus ekologijos tema”, - aiškino A.Augutė.

kaime yra vos ne aukso vertės. Būtent nuo jų priklauso mokyklų, parduotuvių ir kitų įstaigų likimas.

“Mes net uždarytų kaimo mokyklų neparduodame, o pertvarkome į daugiafunkcius centrus, kad juose bet kada būtų galima įkurti mokyklas. Tik reikia, jog kaimuose atsirastų vaikų”, - neslėpė V.Kazlas.

Savivaldybės administracijos direktoriaus nuomone, gali būti, kad į Kazlų Rūdos savivaldybės teritoriją jaunas, vaikų turinčias šeimas vilioja tai, jog dalis kaimų yra nors ir nuošaliose, bet labai vaizdingose ir miškingose vietose.

Atsiranda ir kitur Lietuvoje šiuo metu kuriamos devynios ekologinės gyvenvietės - Prienų, Lazdijų, Trakų, Molėtų, Vilniaus, Ukmergės rajonuose. Tačiau ne visose jose jau pastatyti gyvenamieji namai, ne visur esama nuolatinių gy-

R.Vaičiūnas: “Svarstome, kad būtų gerai, jei mūsų kaime po kurio laiko atsirastų mokykla, nes vaikų daugėja.”

Traukia gamta Kardokų ekologinė gyvenvietė ne vienintelė nedidelėje Kazlų Rūdos savivaldybėje. Dar vienos gyvenvietės užuomazgos pastebimos netoli Bagotosios esančiame Dovydų kaime. Ten šalia Noreikupės upelio jau trejus metus gyvena, naujas sodybas iš šiaudų renčia ir ūkininkauja dvi jaunos šeimos. Šiame kaime yra vietos įsikurti dar 5-6 šeimoms, kurioms artimas toks gyvenimo būdas.

“Iš didmiesčių jaunų žmonių į savo kaimus tikrai niekuo neviliojame. Jie patys apsisprendžia čia įsikurti”, - tikino LŽ kalbinamas Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktorius Valdas Kazlas. Anot jo, svarbiausia - netrukdyti tokiems žmonėms išduodant statybos leidimus, rengiant reikalingus teritorijų planavimo ir tvarkymo dokumentus.

Mat kiekviena jauna šeima dabar

ventojų. Kai kur gyvena po vieną ar dvi šeimas. “Lietuvoje kol kas matyti tik tokių gyvenviečių kūrimosi pradžia”, - LŽ teigė R.Vaičiūnas.

Ekologinių gyvenviečių idėja atkeliavo į Lietuvą iš Vakarų Europos. Tokių gyvenviečių ar ištisų kaimų yra Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Europos Sąjungos šalyse. Kai kuriose valstybėse į ekologines gyvenvietes susibūrusių bendruomenių yra net po kelias dešimtis. Jų nariai - nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų - paprastai apsigyvena atokiau nuo kitų kaimų ir miestelių. Didžiausia gyvenvietė, kurioje galės įsikurti iki tūkstančio žmonių, šiuo metu kuriama Italijoje.

Vakarų šalyse ekologinės gyvenvietės turi savo mokyklas, parduotuves, pačios rūpinasi infrastruktūra.

Tiesa, ten gyvenimo būdas dažnai būna uždaras, vyrauja pusiau natūrinis ūkis.

•

Dėl politinio kalinio EDVARDO BUROKO mirties nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius.

Lietuvos politinių kalinių sąjunga

2013 04 11 Lietuvos žinios

5

Dienos temos

Ministrai daugina partinius patarėjus JURGA TVASKIENĖ

2,5 mln. litų. Tiek per metus bus išleista ministrų patarėjų darbui apmokėti. Besiplečiantis patarėjų korpusas, dirbantis šalia išaugusio viceministrų pulko, dažnai formuojamas iš valdančiųjų partijų atstovų.

“Nieko neaiškinsiu. Toks patarėjų skaičius reikalingas”, - LŽ pareiškė partijos “Tvarka ir teisingumas” deleguotas Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovas Dailis Barakauskas.

VRM šiuo metu dirba trys viceministrai, trys ministerijos vyriausieji patarėjai (karjeros tarnautojai) ir keturi D.Barakausko pasirinkti asmeninio pasitikėjimo patarėjai - iš viso 10 žmonių. Jų darbui apmokėti per mėnesį išleidžiama daugiau kaip 50 tūkst. litų (šių metų I ketvirčio duomenimis). Atlyginimai, palyginti su praėjusių metų IV ketvirčiu, kiek mažėjo. Ankstesnio vidaus reikalų ministro liberalcentristo Arūno Meliano komandą sudarė 7 žmonės.

Sveikatos apsaugos ministerijos, kurios vadovo socialdemokrato Vytenio Andriukaičio komandoje triūsia trys viceministrai ir penki patarėjai, atstovai užsimena, esą tokia padėtis - ne amžina. “Negaliu aptarinėti asmeninių žmonių planų, bet manau, kad tokia situacija truks greičiausiai ne taip ilgai”, - LŽ pareiškė V.Andriukaičio patarėjas, buvęs jo rinkimų štabo vadovas Darius Prialgauskas.

Viešojo valdymo eksperto Seimo nario prof. Kęstučio Masiulio manymu, politinio pasitikėjimo komanda ministrui būtina, bet ji negali būti plečiama iki begalybės. “Jei yra 3-4 viceministrai, gali būti 1-2 patarėjai, bet jei komandos narių skaičius plečiasi vos ne iki 10-ies, tai yra labai daug. Be to, akivaizdu, kad nemažą patarėjų korpuso dalį sudaro ministrų partijos kolegos, turintys mažai ką bendra su sritimi, kurioje dirba, ir jų kompetencija kelia abejonių.

Tokiu atveju paskyrimai į aukštus postus atrodo lyg kyšis, dovana partijai ar partijos kolegai, net neturint vilčių, kad jis gali deramai atlikti darbą”, - tvirtino jis.

Aplinka - partijos žmonės 10-ies žmonių komandą subūrusio ministro D.Barakausko visi keturi patarėjai - “tvarkiečiai”. Iš jų ne vieno dešimtmečio darbo patirtį vidaus reikalų sistemoje turi buvusi ilgametė Vilniaus 3-iojo policijos komisariato viršininkė Liucija Borusevičienė, į pensiją išėjusi 2009 metais, ir iki 2006-ųjų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui vadovavęs generolas Kazys Zulonas, pasitraukęs į pensiją tuo

Vidaus reikalų ministras D.Barakauskas nelinkęs atskleisti, kokias problemas spręsti jam padeda 10 patarėjų ir viceministrų. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Sveikatos apsaugos ministro V.Andriukaičio patarėjų netrukus gali mažėti. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Keturių patarėjų atlyginimas per mėnesį, neatskaičius mokesčių, šių metų I ketvirtį siekė po 5102 litus.

Ankstesnio ministro A.Meliano trys patarėjai 2012 metų IV ketvirtį uždirbo po 5286 litus.

busi savivaldybėje tarybos sekretore.

Keturis patarėjus vietoj anksčiau dirbusių dviejų turi žemės ūkio ministras “darbietis” Vigilijus Jukna.

Jam talkina ir trys viceministrai. Tarp V.Juknos patarėjų - ir partijos kolegos Seimo nario Jono Kondroto, dirbančio V.Juknos vadovaujamą ministeriją kuruojančiame Kaimo reikalų komitete, sūnus Darius Kondrotas.

Keturių patarėjų prisireikė ir teisingumo ministrui socialdemokratui Juozui Bernatoniui, socialdemokratui susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui, Kultūros ministerijai vadovaujančiam DP deleguotam Šarūnui Biručiui. Nemaža jų dalis - ministrų partijų kolegos. Trys patarėjų etatai vietoj buvusio vieno atsirado Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguoto energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus komandoje.

Patarėjais tapo rėmėjai Sveikatos apsaugos ministro V.Andriukaičio, turinčio tris viceministrus, penki patarėjai, 2012-ųjų IV ketvirčio duomenimis, uždirba maždaug po 5000 litų.

Darbus paveda viceministrams “Sutinku, kad patarėjų komanda didelė, bet reikia sutikti ir su tuo, kad jei toliau būtų išsamiai nesprendžiami ministerijos kompetencijai priskiriami klausimai ir taip pat neefektyviai perskirstomi jos žinioje esantys 4 mlrd. litų, sveikatos sistemai grėstų kolapsas”, - LŽ aiškino V.Andriukaičio patarėjas D.Prialgauskas.

Dvi V.Andriukaičio komandoje dirbančios patarėjos - nepartinė Janina Kumpienė ir liberalcentristė Nora Ribokienė - ankstesnės Vy-

K.Masiulis: “Kartais paskyrimai į aukštus postus atrodo lyg kyšis, dovana partijai ar partijos kolegai, net neturint vilčių, kad jis gali deramai atlikti darbą.” pat metu, kai jo vadovaujama institucija pradėjo domėtis Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Trečia patarėja - 30-metė Inga Rumševičienė, pagal išsilavinimą transporto vadybininkė, anksčiau dirbo Seimo nario padėjėja. Ketvirtasis komandos narys Ervinas Raistenskis, buvusio D.Barakausko bendražygio, dabar socialdemokrato Juozo Raistenskio sūnus, yra baigęs aplinkosaugą, dirbęs sostinės merijos Aplinkos apsaugos skyriuje vyr. inspektoriumi, sukęsis versle.

jos studijas. Patarėjas D.Prialgauskas anksčiau dirbo projektų vadovu Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijoje. Abu šie patarėjai, per pastaruosius Seimo rinkimus buvo aktyvūs V.Andriukaičio talkininkai, be to, finansiškai parėmė jo kampaniją, skirdami po 3000 litų.

“Tai tikrai neturėjo įtakos mūsų skyrimui patarėjais. Sumos buvo palyginti nedidelės. Be to, nemanau, kad pareigos yra didelė dovana”, sakė D.Prialgauskas.

riausybės kadencijos metu ėjo sveikatos apsaugos viceministrų pareigas. Jos į socialdemokrato komandą buvo pakviestos, kaip teigiama, norint užtikrinti darbų tęstinumą. Iš kitų trijų V.Andriukaičio komandos narių su medicina susijęs tik Arvydas Skorupskas, baigęs Kauno medicinos universitetą.

Ministro patarėja Inga Preikšienė, anksčiau dirbusi Seimo nario padėjėja, šiuo metu studijuoja teisę, o anksčiau Vytauto Didžiojo universitete yra baigusi viešosios komunikaci-

Komandos plečiasi Keturias patarėjas, tris viceministrus ir vyriausiąjį patarėją turi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovė Darbo partijos (DP) deleguota Algimanta Pabedinskienė. Jos pirmtakai vertėsi su trimis patarėjais.

“Darbiečiams” komandoje nepriklauso tik ankstesnio ministro Rimanto Dagio atsivestas dabar vyriausiojo patarėjo pareigas einantis Zigmas Slušnys ir anksčiau teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus komandoje patarėja ryšiams su visuomene dirbusi Vaida Vincevičiūtė.

DP prezidiumo narė, ministrės patarėja Danguolė Juozapavičienė, pagal išsilavinimą zooinžinierė-pedagogė bei viešojo administravimo magistrė, dėl pareigų SADM atsisakė Alytaus vicemerės posto. Dar viena patarėja - už melagingų parodymų davimą DP byloje prieš kelerius metus nuteista Giedrė Vitienė, darbą SADM derinanti su gyvenamojo nekilnojamojo turto ekspertės veikla, anksčiau buvo kitos “darbietės” - Seimo narės Loretos Graužinienės padėjėja.

Ketvirta DP atstovė A.Pabedinskienės komandoje - anksčiau nesėkmingai į Seimą ir Europos Parlamentą bandžiusi patekti Vaida Giraitytė, buvusi Marijampolės tarybos narė, dir-

Seimo Audito komiteto narė Loreta Graužinienė stebisi, kaip ministrai, gavę nurodymą nedidinti darbo užmokesčio fondo, sugeba plėsti savo komandas. “Teko girdėti, kad kai kuriose ministerijose nebeliko padėjėjų etatų, kitur mažėjo ministerijos patarėjų. Apie tai, kad būtų prašoma persvarstyti kurios nors ministerijos biudžetą, girdėti neteko”, - sakė ji.

Tuo metu aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, nuo dviejų iki trijų padidinęs viceministrų skaičių,

Viešosios politikos ir vadybos instituto vadovas Haroldas Brožaitis: “Jei kalbėsime apie idealų valdymo modelį, norėtųsi geros sąveikos tarp stipraus politinio biuro - ministro, viceministrų ir patarėjų, kurie turi norimas įgyvendinti idėjas, vizijas, tikslus, bei pajėgios, kompetentingos ir politiškai neutralios administracijos. Stipri politinė vadovybė savaime yra geras dalykas: jei papildomi žmonės tikrai reiškia naujas idėjas, leidžiančias tobulinti viešąjį sektorių, tai jiems skiriamas atlyginimas mums, mokesčių mokėtojams, ateityje atsiperka šimteriopai. Bet šiuo atveju atsiremiame į esminę - turinio - problemą. Prie idealaus valdymo modelio Lietuva artėja, bet lėtai.”

verčiasi su viena patarėja - buvusia jo, kaip Seimo nario, padėjėja Egle Lukočiene.

“Mano patarėja teisiškai įvertina mus pasiekiančius dokumentus, nes pats visko nespėju. Kitais darbais kol kas apkraunu viceministrus. Esu linkęs geriau didinti atlyginimus dabar dirbantiems ir savo sritį išmanantiems žmonėms, nei priimti naujus, kurie būtų įdarbinami tik tam, kad užimtų vietą. Tikrai neskubu ieškoti papildomai patarėjų, nes jei reikės, norėčiau kviestis žmones, išmanančius savo sritį”, - LŽ teigė V.Mazuronis.

•

Ministrų patarėjų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (Lt) Ministerija

2012 m.

Etatų skaičius IV ketvirtis (2012 m. IV ketvirtį)

2013 m.

I ketvirtis

Etatų skaičius (2013 m. I ketvirtį)

Aplinkos ministerija

6231

3

4210

1

Energetikos ministerija

5178

1

nepateikė informacijos

3

Finansų ministerija

6315

1

5557

2

Krašto apsaugos ministerija

5521

3

5815

3

Kultūros ministerija

4829

2

nepateikė informacijos

3

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

4253

3

nepateikė informacijos

4

Susisiekimo ministerija

5922

3

nepateikė informacijos

4

Sveikatos apsaugos ministerija

5058

3

4002

5

Švietimo ir mokslo ministerija

5283

4

4562

2

Teisingumo ministerija

5826

2

5125

4

Užsienio reikalų ministerija

4159

2

4238

5

Ūkio ministerija

6113

2

6307

2

Vidaus reikalų ministerija

5286

4

5102

4

Žemės ūkio ministerija

5577

1

nepateikė informacijos

4

6

2013 04 11 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Liuksemburgui pavojus negresia Ekonomikos ekspertai ir politikai nuogąstauja, kad Liuksemburgas dėl pernelyg didelio bankų sektoriaus gali tapti kita Europos bankų krizės auka. Liuksemburgo vyriausybė tai neigia ir mano, jog šie nuogąstavimai iš piršto laužti.

lies finansų sektoriuje egzistuoja jau seniai. Jo dydį laikyčiau pranašumu, o ne trūkumu”, - teigė J.Asselbornas.

Finansų rojus

Liuksemburgas - viena turtingiausių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Ji pačiame Europos centre įsispraudusi tarp Belgijos, Vokietijos ir Prancūzijos. Liuksemburge gyvena tik pusė milijono žmonių, tačiau dauguma jų gauna dideles pajamas. Šioje nykštukinėje Europos valstybėje puikiai išplėtotas bankininkystės sektorius, tačiau bankai ne visada garantuoja valstybės ekonominį saugumą. Kai kurie analitikai mano, kad dėl neproporcingai didelio bankų sektoriaus Liuksemburgas - tiksinti ES bomba. Jie remiasi liūdnai pagarsėjusia Kipro istorija ir nuogąstauja, kad panašus scenarijus gresia ir Liuksemburgui.

Nenori tapti Kipru Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi įspėjo, kad “nė viena ES valstybė nėra apsaugota nuo finansinių sukrėtimų”. Jis pažymėjo, kad šie sukrėtimai labiausiai tikėtini tose valstybėse, kurių bankų sektorius yra kelis kartus didesnis nei jų ekonomika. Tarp šių valstybių patenka ir Liuksemburgas.

ECB prezidento perspėjimai nustebino Liuksemburgo vyriausybę. Ji nepritarė M.Draghi ir kai kurių ES politikų bei ekonomikos ekspertų nuomonei, kad Liuksemburgas gali tapti kita bankų krizės auka. Šalies vyriausybė ėmėsi gynybinės taktikos ir teigė, kad jos bankų sektorius “milijonus kartų saugesnis nei Kipro”, o bet kokios griežtos šio sektoriaus reguliavimo priemonės “pakenktų ne tik Liuksemburgo ekonomikai, bet ir visai euro zonai”.

“Mes nesame Kipras. Bankų sektorius pas mus klesti ir jis tikrai saugus”, - sakė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas.

Su juo galima sutikti. Liuksemburge

Liuksemburge įsikūrę bankai - vieni patikimiausių Europoje. / APF/Scanpix nuotrauka įsikūrę bankai yra vieni saugiausių Europoje, jų balansai 22 kartus aukštesni už klestinčią kasmetinę šalies ekonomiką, kuri sudaro 44 mlrd. eurų (151 mlrd. litų). Valstybėje taip pat veikia 3800 investicinių fondų, kurie disponuoja 2,5 trln. eurų (8,6 trln. litų) pajamomis. Šios pajamos 55 kartus didesnės už šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP).

“Nematau nė vieno panašumo tarp Liuksemburgo ir Kipro, - teigė Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris. - Kipras ypatingas atvejis. Jo bankų sektorių kamavo specifinės problemos. Kiti Europos finansiniai centrai neturi šių problemų.”

Neįsivaizduoja žlugimo Daugelis ekonomikos ekspertų ir politikų net nedrįsta pagalvoti, kad Liuksemburgas galėtų tapti antruoju Kipru. Jo valstybės skola gana ma-

Liuksemburgo finansų sektorius gerai prižiūrimas ir veikia kaip euro zonos vartai, kurie pritraukia investicijų ir stiprina konkurencingumą. ža, todėl iškilus finansinėms problemoms jis lengvai galėtų pasiskolinti iš bankų ir neprašyti euro zonos valstybių paramos.

“Negalėčiau įsivaizduoti žlungančio Liuksemburgo bankų sektoriaus.

Tai būtų neįtikima”, - sakė Vokietijos socialdemokartų partijos narys Joachimas Possas. Tačiau jis pažymėjo, kad nuo finansinių problemų niekas neapsaugotas.

Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas įspėjo šalis, turinčias didelį bankininkystės sektorių, kad jos “privalo jį tinkamai prižiūrėti”.

“Jei iškils bėda, per vieną dieną bankų sektoriaus neišgelbėsime. Valstybės pa-

čios turi juo rūpintis ir saugotis galimų komplikacijų”, - sakė J.Dijsselbloemas.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble, kurio šalies ekonomika - didžiausia Europoje, mano, kad “verslo modelis, kuris per daug remiasi bankais, yra nepatikimas”. Jo žodžiai paskatino nepasitenkinimą Liuksemburge.

“Vokietija neturi teisės nustatinėti verslo modelius kitoms ES šalims”, - sakė J.Asselbornas. Jis pridūrė, kad Liuksemburgo finansų sektorius “gerai prižiūrimas ir veikia kaip euro zonos vartai, kurie pritraukia investicijų ir tokiu būdu stiprina euro zonos konkurencingumą”. “Tvirtumas ir kokybė mūsų ša-

Liuksemburgas įspėjimų sulaukė tik po Kipro krizės. Iki sausio mėnesio, kol euro zonos finansų ministrų grupei vadovavo J.C.Junckeris, ši valstybė buvo giriama ir liaupsinama. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pernai savo ataskaitoje paskelbė, kad “Liuksemburgo bankai sveiki, gerai kapitalizuoti ir puikiai funkcionuoja”. Tvirtą funkcionavimą užtikrina ir tai, kad daugelis Liuksemburge įsikūrusių bankų patikimų užsienio bankų filialai. Tai sumažina riziką, kad šalyje gali kilti bankų sektoriaus krizė.

Vis dėlto šiais metais paskelbtoje ataskaitoje TVF paragino Liuksemburgą “stiprinti finansų sektoriaus priežiūrą ir sukurti bankų problemų sprendimo planus”. “Pagrindinės priežiūros institucijos ir Liuksemburgo centrinis bankas turėtų prisiimti daugiau atsakomybės”, - sakoma TVF ataskaitoje.

Per daugelį metų Liuksemburgas, kaip ir Kipras, dėl negriežto reguliavimo, slaptumo ir mažų mokesčių tapo finansų rojumi. Dėl to pasitaikydavo pinigų plovimo atvejų. Liuksemburgas dėl spaudimo iš savo Europos partnerių sugriežtino įstatymus. Pinigų plovimas beveik liovėsi, tačiau kritikai teigia, kad Liuksemburgo finansų sektoriui vis dar trūksta skaidrumo.

“Daugelis bendrovių bando perkelti pelną į Liuksemburgo bankus, kad joms nereikėtų mokėti didelių mokesčių, - sakė Vokietijos mokesčių inspektorių asociacijos prezidentas Tomasas Eigenthaleris, - dėl to nukenčia Vokietijos biudžetas.”

Taigi, nors daugelis ekspertų neabejoja Liuksemburge įsikūrusių bankų patikimumu ir skaidrumu, kirba maža nerimo kibirkštėlė, kad ši viena turtingiausių Europos valstybių galėtų tapti kita Europos bankų krizės auka.

Tačiau greičiausiai taip neįvyks ir Liuksemburgas toliau išlaikys vienos turtingiausių ir finansiškai stabiliausių ES valstybių statusą.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Vokiečiai negyvena blogiau už italus Vokiečiai, nepatenkinti, kad jiems tenka gelbėti krizės apimtą Pietų Europą, yra įsitikinę, kad jie jau gyvena blogiau nei italai ar ispanai. Tačiau su tokiu teiginiu nėra linkę sutikti visi šalies ekonomistai.

Pietų Vokietijoje gyvenantys švabai mėgsta sakyti: “Dirbk, dirbk ir pasistatysi namą.” Tačiau ar iš tiesų name, kuriame yra daug kambarių vaikams ir didelis kiemas, gyvena didžioji dalis vokiečių. Vokietijos centrinis bankas “Bundesbank” atliko šia tema tyrimą ir paaiškėjo, kad ne. Būtent šis tyrimas leidžia vokiečiams sakyti, kad jie jau gyvena blogiau nei pietinės Europos valstybės. Vokietijoje nuosavame name arba bute gyvena tik 44 proc. gyventojų, o Prancūzijoje - 58 proc., Italijoje - 68 proc., Ispanijoje - net 83 procentai.

“Bundesbank” atlikta studija taip pat parodė, kad Vokietijoje vidutinė namo kaina yra 54 tūkst. eurų. Pietų Europoje namas kainuoja daug brangiau: Italijoje - vidutiniškai 163 900 eurų, o Ispanijoje - 178 300 eurų. Tik Austrijoje kainos labiau panašios į Vokietijos - namas vidutiniškai atsieina 76 400 eurų.

Europos pietuose didesnė ir namų ūkio vertė: Ispanijoje ji vidutiniškai sudaro 285 800 eurų, Austrijoje - 265 000 eurų, o Vokietijoje - tik 195 200 eurų. Bet ar dėl to galima sakyti, kad vokiečiai gyvena prasčiau nei jų pietiniai kaimynai?

“Vokietijoje yra išplėtota gyvenamojo ploto nuomos rinka ir galima įsigyti namą už palyginti nedidelę kainą. Taip pat pas mus puikiai veikia socialinės apsaugos sistema, todėl sumažėjusi gyventojų motyvacija taupyti pinigus, kad

Vokietijoje 10 proc. žmonių disponuoja 60 proc. šalies turto. turėtų iš ko gyventi išėję į pensiją arba praradę darbą. Tam tiesiog nėra didelės būtinybės”, - aiškina Kelne esančio Ekonominių tyrimų instituto darbuotojas Christophas Schroederis.

Vokiečiai, teigiantys, kad gyvena prasčiau už italus ar ispanus, neįvertina ir to, kad jiems mokamos pensijos ir yra nemokamas mokslas. Be to, Vokietijoje nėra sunku išsinuomoti gyvenamąjį plotą. “Po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje prasidėjo sparčios sta-

tybos, todėl dar ir šiandien galima išsinuomoti butą arba namą už protingą kainą. Be to, gyvenamojo ploto pasiūla tikrai įvairi”, - sako Nekilnojamojo turto asociacijos atstovas Ozguras Oneris.

Pietų Europoje šeimos paprastai stengiasi padėti savo suaugusiems vaikams, kad jie galėtų nusipirkti nuosavą butą.

Tačiau tai didina riziką, kad netikėtai gali padaugėti tokių, kurie nesugebės mokėti už paimtą paskolą, jei, pavyzdžiui, staiga neteks darbo.

Yra ir daugiau priežasčių, dėl ko Kelno Ekonominių tyrimų instituto ekspertai linkę kritikuoti “Bundesbank” atliktą studiją. Jų aiškinimu, studijoje nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad Vokietijoje vidutinė šeima paprastai susideda tik iš dviejų žmonių, o, pavyzdžiui, Ispanijoje - iš 2,7. Vadinasi, namų ūkio pajamas tenka dalyti didesniam žmonių skaičiui.

Nereikia pamiršti ir to, kad, vaizdžiai sakant, “buvo mėginta palyginti obuolius ir apelsinus”, t. y. studijoje buvo lyginami skirtingų metų statistiniai duomenys: Vokietijos - 2010 metų, o Ispanijos - 2008-ųjų, kai šioje valstybėje dar klestėjo nekilnojamojo turto burbulas, kuris netrukus sprogo smarkiai numušdamas nekilnojamojo turto kainas.

Nuosavame name gyvena mažiau vokiečių nei italų ar ispanų.

Workaway.inf nuotrauka

Visa tai rodo, kad Vokietijai labiau tinka apibūdinimas, jog tai - socialinės gerovės valstybė. Tačiau ar jos gyventojams iš tiesų nėra ko jaudintis dėl ateities, tai jau kitas klausimas. Žaliųjų partijai priklausantis Europos Parlamento narys Svenas Giegoldas sako, kad šiuo metu jo šalyje susidariusi padėtis darosi pavojinga dėl netolygaus turto pasiskirstymo. “Studi-

ja iš tiesų atskleidė, kaip netolygiai yra pasiskirstęs turtas ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje. Vokietijoje 10 proc. žmonių disponuoja 60 proc. šalies turto. Šis faktas visiškai nesiderina su tuo, kaip mes suprantame demokratinės visuomenės apibrėžimą”, - sako S.Giegoldas.

•

“Deutsche Welle”, LŽ

2013 04 11 Lietuvos žinios

Pasaulis

Trumpai

Politika nelemia demografijos

KETURMETIS SU ŠAUTUVU

Nors pastaruoju metu garsiai kalbama apie tai, kokia Rusijoje bloga demografinė padėtis, iš tiesų ji daug blogesnė Baltijos valstybėse. Be to, demografijai neturi įtakos politinė padėtis šalyje.

Prieš kelerius metus imta kalbėti, kad demografinė padėtis Rusijoje tragiška, kad tai 70 metų trukusio komunistų vykdyto ekonominio eksperimento rezultatas, kad autokratinė politinė sistema nulėmė, jog šioje valstybėje augo alkoholizmas ir nusikalstamumas. Jei tik rusai pažiūrėtų į save veidrodyje, jei tik įvertintų, kaip gyvenimą jų šalyje paveikė Stalinas, gulagas ir KGB, jie gyventų sveikiau, ilgiau ir produktyviau.

Jie net turėtų daugiau vaikų, nes pasitikėtų savo šalies politinėmis institucijomis, kurios nebūtų apimtos korupcijos ir dirbtų daug efektyviau nei šiuo metu.

Daugybė analitikų tiek pačioje Rusijoje, tiek už jos ribų buvo linkę teigti, kad jei tik Rusijoje būtų daugiau liberalumo, nesunkiai būtų išspręsta ir “demografinė krizė”. Esą pakaktų, kad vyriausybė leistų gyventojams laisviau dalyvauti visuomenės gyvenime, pripažintų sovietų vykdytus nusikaltimus, ir visuomenė neabejotinai taptų sveikesnė bei būtų linkusi turėti daugiau palikuonių.

Teoriškai visa tai skamba gražiai esą pakanka, kad visi žmonės būtų lygūs, kad šalį valdytų demokratiška vyriausybė, kuri garantuotų gyventojams jų teises, ir visa tai paskatintų gyventojus gimdyti daugiau vaikų. Juk šalį dekomunizavus ir atkūrus istorinę tiesą, jos piliečiai tiesiog bus verti geresnio gyvenimo ir šviesios ateities.

Kad tai tik iliuzija, galima įsitikinti pažvelgus į kelias kaimynų valstybes, kurios anksčiau buvo Sovietų Sąjungos dalis. Žlugus komunizmui, skirtingai nei Rusija, jos tapo demokratinėmis šalimis ir buvo priimtos į Europos Sąjungą (ES). Tai Baltijos valstybės - Lietuva, Latvija ir Estija.

Kadangi šios valstybės komunizmą vertino kaip primestą Rusijos, jos ne-

Demografija nemaža dalimi lems šalies ateitį. / europa.eu nuotrauka

Per pastaruosius kelerius metus Baltijos valstybėse gimstamumas mažėjo taip sparčiai, kad šiuo metu jose vaikų gimsta 20 proc. mažiau nei Rusijoje. delsdamos pasistengė pertvarkyti savo politinę ir ekonominę struktūrą. Šiandien šalys giriamos už tai, kad stojiškai išgyveno ekonomikos krizę, o Latvijos atstovai nė viename forume nepraleidžia progos paskelbti, kad šiuo metu Latvijos ekonomika - sparčiausiai auganti Europoje.

Tačiau nė viena iš Baltijos valstybių negali pasigirti demografiniais laimėjimais. Maža to, pastarąjį dešimtmetį Rusijos gyventojų skaičius ėmė augti ir todėl, kad ją užplūdo imigrantai iš Vidurio Azijos valstybių, o Baltijos šalys visą tą laiką labiau buvo linkusios savo žmones “eksportuoti” į kitas valstybes, pirmiausia į senąsias ES nares, kur gyvenimo lygis aukštesnis. Žlugus komunizmui Rusijoje, demografinė padėtis čia smarkiai pablo-

gėjo, nes gyventojų ėmė sparčiai mažėti. Tačiau 2005-uosius galima laikyti lūžio metais, nuo kurių gyventojų skaičius Rusijoje ėmė dinamiškai augti, nors politinė padėtis tik prastėjo, šalis tapo ne tokia atvira ir konkurencinga, dėl to jos vieta pasaulio reitinguose smuko vis žemyn.

Baltijos šalyse natūralus gyventojų prieaugis metų metais mažėjo, o pasaulyje prasidėjusi ekonomikos krizė labai neigiamai paveikė jų demografiją. Ir tai vyko ne dėl ekonominių teorijų ar ideologinių nuostatų, tiesiog gyventojai savo elgesiu parodė, kad jų šalyse ne viskas gerai. Per pastaruosius kelerius metus Baltijos valstybėse gimstamumas mažėjo taip sparčiai, kad šiuo metu jose vaikų gimsta 20 proc. mažiau nei Rusijoje.

7

Žinoma, nereikia demografinio stabilumo sieti su autokratija, tačiau demografinė padėtis yra nepaprastai svarbi bet kurios valstybės ateičiai. Ir ji visiškai nepriklauso nuo politinių institucijų ir režimo tipo. Yra šalių, kuriose veikia demokratinės valdžios institucijos, bet jose prasta demografija (Baltijos šalys), kitose - demokratinės institucijos ir demografinis bumas (Indija), dar kitose - autoritarinis režimas ir normalus gimstamumas (Saudo Arabija) arba autoritarinis režimas ir gausus gimstamumas (Tadžikistanas).

Kalbant apie tai, kas šiuo metu vyksta Baltijos šalyse, nereikia tikėtis, kad Rusija tuo pasinaudos ir ims raškyti “demografinius dividendus”, jei tik joje dabartinis režimas bus pakeistas į liberalesnį, atviresnį ir konkurencingesnį.

Tai ar demokratija svarbi demografijai? Žinoma. Bet, laimei ar nelaimei, ji visiškai neturi įtakos demografijai ir negali išspręsti demografinių problemų, kurios darosi vis aktualesnės pokomunistinėje Rytų Europoje.

•

Naujojo Džersio miesto Toms Riverio policija nurodė, kad keturmetis paėmė 22 kalibro šautuvą ir pašovė savo šešiametį draugą, buvusį maždaug už 14 metrų. Kol kas neaišku, kodėl ginklas, kurį berniukas atsinešė iš namo, iššovė, kai vaikai žaidė. Kai nuaidėjo šūvis, suaugusieji pamatė, kad šešiamečiui pataikyta į galvą. Šiuo metu sužeistas berniukas gydomas ligoninėje, jo būklė sunki. Tai buvo jau antras panašus incidentas tą dieną. Tenesyje taip pat keturmetis vaikas paspaudė užtaisyto pistoleto gaiduką ir nušovė šerifo įgaliotinio, kuriam priklausė ginklas, žmoną. Policija mano, jog tai buvo tragiškas nelaimingas atsitikimas. Šerifo įgaliotinio namuose paprastai nebūdavo mažų vaikų, o jo ginklai būdavo užrakinami prieš išeinant. Per incidentus su šaunamaisiais ginklais Jungtinėse Valstijose kasmet žūva apie 31 tūkst. žmonių, tik apie trečdalis šių mirčių laikomos žmogžudystėmis.

UŽDARĖ SIENĄ Didžiausia sienos perėja tarp Šiaurės Korėjos ir Kinijos uždaryta turistų grupėms, nors verslo kelionės dar leidžiamos. Kinijos pareigūnai pranešė, jog kelionių agentūroms neleidžiama vežioti ten turistų grupių, nes Šiaurės Korėjos vyriausybė dabar prašo užsieniečių išvykti iš šalies. Kinija yra vienintelė didelė Šiaurės Korėjos sąjungininkė, pagrindinė prekybos partnerė ir pagalbos teikėja.

Dauguma verslo ryšių tarp abiejų šalių palaikoma per Dandongo perėją. Pietų Korėja vakar padidino pavojaus lygį šiaurinei kaimynei rengiantis balistinės raketos bandymui. Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos šaltiniai teigia, kad bent viena balistinė raketa, galinti nuskrieti 3 tūkst. km, jau parengta paleidimui.

Margaret Thatcher sūnus dėkojo karalienei Margaret Thatcher iškilmingos laidotuvės gali kainuoti Didžiajai Britanijai iki 10 mln. svarų sterlingų, dalį išlaidų padengs velionės baronienės šeima.

Didžiosios Britanijos parlamentarai vakar nutraukė atostogas ir susirinko į specialią parlamento sesiją aptarti buvusios ministrės pirmininkės M.Thatcher palikimo, vertinamo prieštaringai po jos mirties pirmadienį Londono viešbutyje “Ritz”. Geležine ledi vadintos konservatorės mirtis atskleidė kategoriškai priešingas nuomones dėl 11 metų trukusio jos valdymo.

Specialiai parlamento sesijai vadovavo dabartinis konservatorių ministras pirmininkas Davidas Cameronas, kalbėti užsirašė daugiau kaip 65 parlamentarai, tam buvo skirta 7,5 valandos. Velionės priešininkai žadėjo nedalyvauti sesijoje protestuodami dėl dažnai visuomenę skaldžiusios M.Thatcher politikos. Jie taip pat pabrėžė, kad kai kurie parlamentarai turėjo grįžti iš užsienio, todėl teks padengti jų kelionės išlaidas - iki 3750 svarų sterlingų asmeniui. Buvęs konservatorių lyderis Williamas Hague’as priminė, jog M.Thatcher išsiderėjo

M.Thatcheris susitiko su spaudos atstovais ir jausmingai kalbėjo apie savo motiną prie jos namų Londone. / AFP/Scanpix nuotrauka Didžiajai Britanijai iš Europos Sąjungos grąžinamas permokas, kurios šiandien jau sudaro 75 mlrd. svarų.

“Todėl, manau, mes galime prisidėti prie laidotuvių”, - baigė jis. Į Didžiąją Britaniją toliau plūsta

pasaulio lyderių užuojautos, kuriose giriamas M.Thatcher vaidmuo nuverčiant komunizmą, o britų vyriausybė paskelbė, kad laidotuvių ceremonija vyks kitą trečiadienį (balandžio 17 dieną) Šv. Pauliaus katedroje Londone. Spėliojama, kad į iškilmingas laidotuves (tai antras pagal rangą pagerbimas po valstybinių laidotuvių) bus pakviesti buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas ir buvusi JAV pirmoji ponia Nancy Reagan. Labai neįprasta, kad M.Thatcher laidotuvėse dalyvaus karalienė Elžbieta II ir jos vyras Edinburgo kunigaikštis. To nėra buvę nuo Winstono Churchillio mirties 1965 metais. W.Churchilliui buvo surengtos valstybinės laidotuvės, iškilmingomis laidotuvėmis buvo pagerbtos karalienė Motina ir princesė Diana.

Laidojant M.Thatcher daugiau kaip 700 kariškių išsirikiuos procesijos kelyje nuo Vestminsterio iki Šv.

Pauliaus katedros, žygiuos trys orkestrai, kurių būgnai bus pridengti juodu audeklu, iššaus Tauerio patrankos, karstą į Katedrą įneš pulkų, susijusių su Folklando kampanija, kariai. Po iškilmingų laidotuvių

M.Thatcher palaikai bus kremuoti per privačią ceremoniją.

Pastaruosius 10 metų M.Thatcher sirgo silpnaprotyste. Ji mirė 87 metų po virtinės insultų. Jos sūnus Markas Thatcheris sakė, kad mamos mirtis yra “liūdna akimirka”, bet ji “buvo palaiminta ilgu ir produktyviu gyvenimu”. Jis taip pat padėkojo karalienei, kad ši ateis į laidotuves, dėl tokio gesto jo motina jaustųsi “pagerbta” ir priimtų jį “kukliai nusižeminusi”. Šeimos nariai padengs dalį laidotuvių išlaidų, bet neskelbiama kokią. Manoma, kad jie sumokės už transportą, gėles ir kremavimą, o visa kita, įskaitant saugumą, finansuos vyriausybė. Nepaskelbti jokie oficialūs skaičiai, kiek tai kainuos, bet laikraščiai jau rašė, kad M.Thatcher laidotuvių išlaidos gali siekti iki 10 mln. svarų sterlingų. Dauningstritas tai paviešins tik po ceremonijos.

Ledi Thatcher buvo Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė nuo 1979 iki 1990 metų laimėjusi trejus iš eilės rinkimus.

•

BBC, BNS, Reuters, forbes.com, LŽ

8

2013 04 11 Lietuvos žinios

Pasaulis

Laikas triuškinti mokesčių rojus Mokesčių rojumi vadinamos teritorijos yra saugus prieglobstis žmonėms, kurie nori paslėpti savo pinigus, tačiau kitos valstybės dėl to praranda milžiniškas sumas. Be to, taip pasaulyje sukuriama nekontroliuojama paralelinė ekonomika.

Kas sieja buvusio Filipinų diktatoriaus dukrą su Rusijos oligarchais ar buvusiu Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijos vadovu? Visi jie perkėlė savo pinigus į šalis, kuriose labai maži mokesčiai ir garantuojamas visiškas konfidencialumas. Tokių žmonių yra daugiau kaip 130 tūkst., bent jau tiek pavardžių atsidūrė duomenų bazėje “Offshore Leaks”. Tačiau niekas nežino, kiek pinigų laikoma anoniminėse bankų sąskaitose valstybėse, kurios vadinamos mokesčių rojumi. Nevyriausybinė organizacija “Tax Justice Network” nurodo nuo 16 trln. iki 25 trln. eurų. Tokiu būdu šių asmenų kilmės šalys neteko šimtus milijonų siekiančių mokesčių. Jų išvengta ir legaliai, ir nelegaliai.

Kaimanų Salos Karibuose - turistų ir mokesčių rojus. / Caymanislands.ky nuotrauka

Pasaulinė šešėlių karalystė Pastaruoju metu milijardai keliauja į beveik neapmokestinamas sąskaitas iš sparčiai besivystančių valstybių ir trečiojo pasaulio šalių. Daugelis Rusijos oligarchų valdo savo kompanijas per lengvatinio apmokestinimo firmas, o turtingi Pietų Europos verslininkai naudojasi tokiomis sąskaitomis, kad apsaugotų savo turtą nuo galimo euro žlugimo ir mokesčių inspektorių.

Diskretiškomis paslaugomis, kurias siūlo šios šalys, naudojasi ne tik tie, kurie vengia mokėti mokesčius. Jose savo pajamas slepia ir išplauna narkotikų prekeiviai bei kiti nusikaltėliai, ten sudaromi šešėliniai susitarimai.

Dėl tokios veiklos pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje susidarė ištisa paralelinė ekonomika, nepasiduodanti jokiai demokratinei kontrolei. Iš to laimi daug kas: bankai, teisininkai ir kompanijos, sumanančios gudrias schemas, kaip paslėpti pinigų nueitą kelią.

Prieš kelis dešimtmečius pasaulyje tebuvo saujelė mokesčių rojumi vadinamų vietų, dabar tokių - apie 70. Kadaise Didžiosios Britanijos Mergelių Salos, Belizas, Kaimanų Salos, Kipras ir Maršalo Salos tebuvo atokios neturtingos vietovės - kol nusprendė neapmokestinti iš užsienio ateinančių pinigų ir garantuoti savininkams anonimiškumą per kompanijų bei fondų

struktūras. Dėl to Mergelių Salos mažiau nei per vieną kartą tapo viena turtingiausių pasaulio vietų. 1994 metais ten buvo priimti įstatymai, garantuojantys finansinių transakcijų slaptumą. Šiandien šiose salose, kurios formaliai priklauso Jungtinei Karalystei ir kuriose gyvena apie 31 tūkst. žmonių, įsikūrę bemaž pusė milijono fondų ir kompanijų, turinčių tik pašto dėžutės adresą. Sukurtas sudėtingas jų valdymo mechanizmas, tarnaujantis turtingų klientų interesams.

Tam reikia padaryti galą Europos Sąjunga (ES) su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija siekia nusausinti šias fiskalines pelkes, tačiau veiksmingus tarptautinius susitarimus trukdo pasiekti skirtingi valstybių nacionaliniai interesai. Ginčijamasi, kur baigiasi teisėta ir prasideda nesąžininga mokesčių konkurencija. Vis dėlto ryžtas pažaboti piktnaudžiavimą stiprėja, bent jau JAV ir Europoje. Per savo pirmąją rinkimų kampaniją prezidentas Barackas Obama ragino sutriuškinti mokesčių rojus, kad būtų padarytas galas mokestiniam sukčiavimui.

Skolų prislėgtos Vakarų valstybės nebegali sau leisti netekti tokių milžiniškų pajamų. Visuomenė piktinasi,

kad nuo mokesčių pabėgę turtuoliai gali išvengti atsakomybės savo šalyje, nors atotrūkis tarp turtingųjų ir skurdžių vis didėja. Mokesčių mokėtojai taip pat negali suprasti, kodėl euro zonos valstybės duoda pinigų gelbėti bankus, kurie padeda turtuoliams paslėpti savo pajamas nuo mokesčių inspektorių. Beveik visi pagrindiniai Vokietijos bankai turi savo padalinius ir

kalai turi būti tvarkomi nenusižengiant įstatymams.

Iš tikrųjų visų rūšių verslas linkęs pasinaudoti mokesčių rojumi, kad optimizuotų mokestinę naštą.

Per daug diskretiškumo “Offshore Leaks” duomenis analizavę įvairių šalių žurnalistai atkreipė dėmesį, kad dauguma į sąrašus įt-

Visuomenė piktinasi, kad nuo mokesčių pabėgę turtuoliai gali išvengti atsakomybės savo šalyje, nors atotrūkis tarp turtingųjų ir skurdžių vis didėja. antrines įmones mokesčių rojumi vadinamose šalyse. Vien Singapūre “Deutsche Bank” yra įkūręs 13 tokių įmonių. Didžiausias Vokietijos bankas per savo biurą Singapūre įsteigė 300 per patikėtinius veikiančių kompanijų ir fondų egzotiškuose mokesčių rojaus kraštuose. Per savo lengvatinio apmokestinimo antrinių įmonių tinklalapį “Deutsche Bank” aktyviai verbuoja turtingus klientus ir siūlo jiems, kaip pats oficialiai patvirtino, tokias paslaugas kaip kompanijų, veikiančių per patikėtinius, steigimas.

Tiesa, su viena sąlyga - mokesčių rei-

rauktų asmenų yra iš Kinijos, Honkongo ir Taivano; kita reikšminga klientų grupė - iš Rusijos ir buvusių sovietinių respublikų. Yra ir keli šimtai vokiečių, nors tradiciškai nuo mokesčių bėgantys Vokietijos piliečiai renkasi tokias šalis kaip Šveicarija ar Lichtenšteinas, nes jos - po ranka, ten kalbama vokiškai. Pavyzdžiui, Lichtenšteine pinigus galima laikyti per patikėtinius valdomuose fonduose, o tikrųjų savininkų pavardės niekur nefigūruoja. Lichtenšteino politikai suinteresuoti, kad pinigai plauktų iš viso pasaulio, tad nuo pat pradžių

neteikia jokios teisinės pagalbos užsienio mokesčių institucijoms. Pratrūko didžiulis skandalas, kai nutekėjo konfidenciali informacija. Tuomet Vokietijoje buvo pradėti tyrimai prieš šimtus asmenų, vengiančių mokėti mokesčius, tarp jų buvo gerai žinomų verslininkų ir politikų. Staiga Lichtenšteinas liovėsi buvęs saugia pinigų tvirtove. Šiandien kunigaikštystė bendradarbiauja esant net menkiausiam įtarimui dėl mokesčių vengimo.

Visa virtinė ES narių didžiuojasi tuo, kad gali pasiūlyti itin didelį diskretiškumą, kai reikalai susiję su finansais. Akivaizdžių mokesčių rojaus bruožų turi Lamanšo sąsiauryje esanti Džersio sala, Austrija, Airija, Olandija, Liuksemburgas.

Pasak ekspertų, būtina pasiekti, kad tikrųjų lengvatinio apmokestinimo kompanijų ir fondų savininkų pavardės būtų atskleistos viešuose registruose ar kad šie registrai bent jau būtų prieinami valdžios pareigūnams. Mokesčių inspektoriai privalo gauti informaciją apie sąskaitų savininkus, kai esama įtarimų neteisėta veikla. O svarbiausia, kad nė vienas asmuo, kuris siekia išsisukti nuo mokesčių, nebesijaustų saugus niekur pasaulyje.

•

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

Drebėjimas purto regioną prie atominės elektrinės Po stipraus žemės drebėjimo, supurčiusio Bušehro miestą, kuriame yra Irano atominė elektrinė, šalyje paskelbtas trijų dienų gedulas.

Retai apgyvendintame Pietų Irano rajone per 6,1 balo žemės drebėjimą antradienį žuvo mažiausiai 37, sužeista daugiau kaip 800 žmonių, apie 100 jų paguldyti į ligonines. Dėl aukų šalyje paskelbtas trijų dienų gedulas.

Irano pareigūnai nenurodė, ar stichija nepadarė žalos regione veikiančiai atominei elektrinei. Žemės drebėjimas įvyko Kakio mieste, už 96 km į pietryčius nuo Bušehro, Persijos įlankos pakrantėje. Rusijai padedant Bušehre pastatyta pirmoji Irano atominė elektrinė. Provincijos gubernatorius tikino, kad jėgainei jokios žalos nepa-

daryta. Elektrinės vadovas Mahmoudas Jafari irgi tvirtino, jog objektas nenukentėjo. Jis sakė, kad elektrinė atspari žemės drebėjimams iki 8 balų.

Jungtinių Tautų atominės energetikos priežiūros agentūra savo interneto svetainėje nurodė, jog Iranas pranešė, kad jėgainei jokios žalos nepadaryta ir kad į aplinką radioaktyvių medžiagų nepateko. Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) paskelbė nesieksianti papildomos informacijos.

Tai reiškia, kad ji sutinka, jog pavojus nedidelis.

Rusijos valstybinės agentūros, atsakingos už Bušehro projektą, vadovas Igoris Mezeninas paaiškino, kad įvykus drebėjimui grandininės reakcijos reaktoriuje nebuvo. “Elektrinės personalas toliau dirba normaliu režimu, radiacijos sąlygos neviršija natūralaus fono”, - pridūrė jis.

Labiausiai nuo drebėjimo nukentėjo Šonbeho rajonas, ten daugeliui gyventojų buvo nutrauktas vandens ir elektros tiekimas, sugriuvo nemažai namų. Regioną purtė pakartotiniai smūgiai, jie nesiliovė ir vakar.

Drebėjimas buvo jaučiamas ir kitoje Persijos įlankos pusėje: Bahreine, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare. Tose valstybėse iš daugiaaukščių pastatų dėl atsargumo buvo evakuoti darbuotojai.

Iranas yra virš seisminių sprūdžių, todėl žemės drebėjimai šioje šalyje gana dažni. 2003 metais per 6,6 balo drebėjimą Irano pietryčiuose žuvo maždaug 26 tūkst. žmonių, buvo visiškai sugriautas istorinis Bamo miestas.

•

Spiegel.de, ITAR-TASS, BNS, LŽ

Žemės drebėjimas smarkiai apgriovė vietoves prie Persijos įlankos uostamiesčio Bušehro. / AFP/Scanpix nuotrauka

2013 04 11 Lietuvos žinios

Verslas

9

Trumpai

Kaimynai susitiks verslo forume

NEMOKĖS ŠILDYMO KOMPENSACIJŲ

ARVYDAS JOCKUS

Baltarusiai kviečia Lietuvos verslą investuoti ir nepraleisti 2014 metais Minske vyksiančio pasaulio ledo ritulio čempionato projektų teikiamų galimybių.

Balandžio 18-19 dienomis Klaipėdoje vyks IX tarptautinis Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumas. Jame laukiama apie 300 dalyvių - maždaug po lygiai iš abiejų šalių ir apie 50 svečių iš Suomijos ir Švedijos. Devintą kartą pamečiui vis kitoje šalyje vykstantys renginiai jau yra tapę veiksmingu kaimynių šalių ekonominio bendradarbiavimo instrumentu. Tikimasi, kad ir Klaipėdos forumas skatins intensyviau plėtoti Baltarusijos bei Lietuvos verslo ryšius. Šių metų renginyje daugiausia dėmesio ketinama skirti transporto ir logistikos problemoms, uosto ir geležinkelių veiklai, tranzitinių krovinių klausimams. Taip pat bus aptartos agropramonės ir energetikos, investicijų ir privatizavimo, informacinių technologijų, verslo aplinkos, eksporto, turizmo ir kitos temos.

Vartai į pasaulį Vakar Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) vykusioje spaudos konferencijoje, skirtoje būsimam forumui, Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas kaimynių bendradarbiavimą įvardijo kaip strateginę partnerystę.

Ambasadorius V.Dražinas (kairėje) spaudos konferencijoje tikino, kad Baltarusijai ypač reikšmingos Lietuvos teikiamos krovinių transportavimo paslaugos. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka slaugos”, - kalbėjo ambasadorius.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika pabrėžė, kad Baltarusijos įmonės yra strateginės Klaipėdos uosto partnerės, tad forumas bus puiki proga dar kartą pademonstruoti modernaus, šiauriausio neužšąlančio ir nuolat gilinamo Baltijos jūros uosto galimybes. “Tikimės, kad Klaipėda taps pagrindiniais Baltarusijos krovinių vartais į pasaulį”, - sakė jis. V.Šileikos teigimu, Baltarusijos krovinių kiekis Klaipėdos uoste kasmet didėja. 2009 metais iš 27,9 mln. tonų kro-

S.Paulauskas: “Turime vadovautis savo sveika lietuviška logika, o ne Briuselio rekomendacijomis. Jeigu laiku Baltarusijoje neįsitvirtinsime, nepasiūlysime savo paslaugų, tai padarys kiti.”

“2006 metais prekybos apyvarta tarp mūsų šalių siekė 460 mln. JAV dolerių. Pernai jau pasiekėme 2,3 mlrd. JAV dolerių. Taigi beveik 5 kartus padidinome prekybos apimtį. Tai leido plėtoti ir investicijas.

Pernai Lietuvos ūkio subjektai Baltarusijoje investavo 173 mln. JAV dolerių, iš Baltarusijos į Lietuvą atkeliavo apie 100 mln. dolerių investicijų. Vyksta dviejų ekonomikų integracijos procesas. Baltarusijai ypač reikšmingos ir Lietuvos teikiamos krovinių transportavimo pa-

vinių jie sudarė 6,6 mln. tonų, arba 24 proc., o pernai iš 35,2 mln. tonų krovinių baltarusiški sudarė jau daugiau kaip 31 procentą. Jo nuomone, Klaipėdos uosto, Lietuvos geležinkelių, muitinės ir pasienio policijos darnus darbas sudaro itin geras galimybes baltarusiškų krovinių srautui didėti. “Klaipėdos uostas yra vienas universaliausių bei moderniausių tarp kaimynų ir pasirengęs krauti visų rūšių krovinius. Šiuo metu jis gali krauti iki 50 mln. tonų krovinių per metus, o įgyvendinus kai kuriuos inf-

rastruktūros projektus jo pajėgumas sieks iki 60 mln. tonų. Baltarusijos kroviniams uoste niekada nepritrūks vietos”, - tikino V.Šileika.

Skatina investicijas LPK Vykdomosios direkcijos generalinis direktorius Gediminas Rainys tikisi, kad verslas forume išgirs naujienų apie Baltarusijos privatizuojamus naujus objektus.

Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Baltarusijos Respublika verslo tarybos pirmininkas Sigitas Paulauskas teigė, kad Baltarusijos valdžia siekia pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų. Labiausiai, pasak jo, skatinamos plyno lauko investicijos. “Aš ir pats kolegas agituoju už tokias investicijas. Nes Baltarusijos atstovai, pasirašydami investavimo sutartį, įsipareigoja padaryti daug darbų”, sakė jis. Kaip pavyzdį S.Paulauskas nurodė Vakarų medienos grupės investicijų projektą Mogiliave. “Investavome apie 90 mln. eurų, o kad atsirastų kompleksas su tūkstančiu darbo vietų, baltarusiai į infrastruktūrą, kelius investavo apie 12 mln. eurų”, - teigė verslininkas.

Anot S.Paulausko, Baltarusijoje investuoja italai, austrai, vokiečiai, kinai, arabai. “Investuojama į miestų plėtrą, gyvenamąją statybą, energetikos ir kitus projektus. Ir mes turime vadovautis savo sveika lietuviš-

LIETUVOS - BALTARUSIJOS VERSLO FORUMAI Metai 2013 2012 2011 2010 2009 2008 2007 2006 2005

Miestas Numeris Klaipėda IX Gardinas VIII Druskininkai VII Gardinas ir Lyda VI Vilnius V Minskas IV Druskininkai III Salihorskas II Klaipėda I

Šaltinis: LŽ

ka logika, o ne Briuselio rekomendacijomis. Jeigu laiku Baltarusijoje neįsitvirtinsime, nepasiūlysime savo paslaugų, tai padarys kiti”, - kalbėjo jis.

Kvietė į čempionatą Minske Baltarusijos ambasadorius V.Dražinas priminė, kad kitąmet Minske vyks pasaulio ledo ritulio čempionatas, ir kvietė Lietuvos verslą pasinaudoti šio sporto renginio galimybėmis dalyvauti įvairiuose projektuose.

“Statomi didžiuliai infrastruktūros objektai, viešbučiai. Jiems bus taikomi aukšti standartai. Todėl pirmiausia kviečiame prisidėti kaimynus. Be to, lietuviai turi puikią krepšinio čempionatų rengimo patirtį, ja galėtų pasidalyti su mumis, tad kviečiame Lietuvos verslą bendradarbiauti”, - sakė V.Dražinas.

•

Kovą gamtinės dujos vėl brango JONAS AUGULIS

Kovo mėnesį gamtinės dujos šilumos tiekimo įmonėms kainavo 2,3 proc. brangiau negu vasarį - 1925 Lt/tne (tona naftos ekvivalento) su transportavimo mokesčiu.

Vasario mėnesį tiekėjai už importuojamas dujas mokėjo 1882 Lt/tne.

Biokuras buvo beveik tris kartus pigesnis nei gamtinės dujos. Kovo mėnesį vietinis kuras šilumos tiekėjams kainavo 650 Lt/tne su transportavimo mokesčiu, vasarį - 645 Lt/tne. “Šie skaičiai atsako į visas dvejones dėl biokuro naudos šilumos ūkiui ir galutiniams šilumos vartotojams.

Miestuose, kurie naudoja lietuvišką kurą, šiluma yra trečdaliu pigesnė negu deginančiuose importuojamas

dujas”, - sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas. Šį šildymo sezoną šilumos įmonės už dujas mokėjo vidutiniškai 1910 Lt/tne, prieš metus - 1881 Lt/tne. Vidutinė biokuro kaina šį šildymo sezoną sudarė 650 Lt/tne, t. y. buvo 100 Lt/tne mažesnė negu prieš metus, kai vietinis kuras kainavo 750 Lt/tne.

“Miestuose, kurie plačiai vartoja biokurą, vidutinė šilumos kaina šį šildymo sezoną buvo 1 ct/kWh mažesnė nei pernai”, - teigė V.Stasiūnas. Žalieji miestai už šilumą mokėjo vidutiniškai 21 ct/kWh. Praėjusį šildymo sezoną šiluma biokurą vartojančiuose miestuose kainavo 22 ct/kWh. Tarp tokių miestų yra Molėtai, Ignalina, Širvintos, Utena, Birštonas, Tauragė, Raseiniai, Radviliškis, Mažeikiai, Varėna, Švenčionys, Šilutė, Lazdijai, Šilalė, Plungė, Kaišiadorys, Kelmė ir Kretinga.

Vyriausybė ragina mažinti ar visai nemokėti šildymo išlaidų kompensacijų žmonėms, kuriuos valstybė remia finansiškai, bet jie priešinasi daugiabučių renovavimui. Seimui bus siūloma koreguoti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. “Pašalpas, socialinę paramą gaus tik tie gyventojai, kuriems ji reikalinga. Stengsimės ilgalaikes pašalpas gaunančius žmones integruoti į darbo rinką. Iš tiesų norėtume suteikti daugiau galių savivaldybėms”, - vakar per Vyriausybės posėdį kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Jos teigimu, pašalpa bus mažinama, jei žmogus ilgai nesusiras darbo. “Bet yra kita gera žinia bedarbiams, kurie įsidarbins, - pirmąjį pusmetį jiems bus mokama 50 proc. iki tol gautos pašalpos”, - sakė ministrė. A.Pabedinskienė minėjo, kad dabar Lietuvoje registruota 210 tūkst. bedarbių, iš jų apie 50 tūkst. gauna pašalpas. Didinant savivaldybių galias siūloma įstatymo pakeitimais suteikti joms teisę skirti būsto šildymo kompensaciją žmonėms, gyvenantiems būste, kuris nėra deklaruotas kaip gyvenamosios patalpos, pavyzdžiui, sodo namelyje. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimuose numatoma, kad butų savininkams, kurie kreipiasi dėl kompensacijų už šildymą, būtina dalyvauti svarstant ir priimant daugiabučio renovavimo projektą, bet atsisakiusiems tai daryti - mažinti kompensaciją, o nuo kito šildymo sezono jos išvis nebeteikti. Šie pakeitimai turėtų įsigalioti gegužės 1 dieną.

ATNAUJINS SOSTINĖS GATVES Lietuvai rengiantis nuo liepos pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, Vyriausybė trečiadienį skyrė 15,7 mln. litų Vilniaus gatvėms sutvarkyti.

Jos veda į vietas, kuriose vyks pirmininkavimo renginiai, arba jungia kitas svarbias Vilniaus centro transporto arterijas. Pavyzdžiui, už 5,7 mln. litų bus atnaujinta Šventaragio gatvė, už 10 mln. litų - Kalvarijų, Pamėnkalnio, J.Tumo-Vaižganto, A.Goštauto, Švitrigailos, Pilies, Geležinio Vilko, Pylimo, J.Jasinskio ir Parodų gatvės.

Dar 5 mln. litų Vyriausybė skyrė Kauno Panemunės tiltui rekonstruoti. Šiemet, kaip ir pernai, tiems darbams numatyta 35 mln. litų, tačiau 2012-aisiais skirta tik 5,5 mln. litų.

Daugiau kaip 100 mln. litų vertės naujas tiltas turi būti pastatytas iki 2014 metų spalio. Vyriausybė per posėdį trečiadienį paskirstė 44,295 mln. litų šių metų Kelių fondo rezervą. Likę pinigai teko įvairių rajonų keliams remontuoti ir tiltams atnaujinti.

LŽ, BNS

Šį šildymo sezoną šilumos įmonės už dujas mokėjo vidutiniškai 1910 Lt/tne.

LŽ archyvo nuotrauka

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, gamtines dujas vartojančiuose miestuose vidutinė šilumos kaina kovo mėnesį sudarė apie 30 ct/kWh. Tarp

dujas deginančių miestų yra Anykščiai, Prienai, Trakai, Pakruojis, Joniškis, Šalčininkai, Kaunas, Druskininkai, Palanga, Vilnius, Marijampolė, Jonava, Klaipėda, Visaginas.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,6352 -0,5616% 10 000 Baltarusijos rublių 3,0518 -0,0393% 1 Šveicarijos frankas 2,8304 -0,1837% 10 Kinijos ženminbi juanių 4,2550 -0,4066% 10 Čekijos kronų 1,3410 +0,0895% 10 Danijos kronų 4,6306 -0,0238% 1 DB svaras sterlingų 4,0412 -0,1287% 100 Japonijos jenų 2,6566 -0,7528% 100 Kazachstano tengių 1,7456 -0,5614% 1 Latvijos latas 4,9256 -0,0284% 10 Norvegijos kronų 4,6189 -0,0909% 10 Lenkijos zlotų 8,3818 +0,2792% 100 Rusijos rublių 8,4934 +0,0789% 10 Švedijos kronų 4,1256 -0,1842% 1 Turkijos naujoji lira 1,4771 -0,4604% 10 Ukrainos grivinų 3,2384 -0,4416% 2013 04 11, LB

10

2013 04 11 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

Langus dengia natūralūs audiniai mą būna itin tamsu, o vasarą - ilgai šviesu, todėl tinkamai nuotaikai suteikti reikia skirtingų užuolaidų”, dėstė R.Ailio.

Salono “Užuolaidų aura” dizainerė Rita Žvirblytė pritarė, kad vien pakeitus užuolaidas pasikeičia viso interjero nuotaika. Ji taip pat jaučia gyventojų norą atsigręžti į natūralumą ir istoriją. “Žmonės dažnai renkasi vintažinį, provansišką stilių, pageidauja užuolaidų iš lino ar medvilnės. Į madą grįžta ir tiulis - tinklelis, puoštas įvairiais siuvinėjimais”, - sakė dizainerė.

ILONA STAŠKUTĖ

Užuolaidos tėra vienas interjero elementų tarp daugelio kitų, bet jų pasirinkimas gali nulemti visų namų atmosferą. Jos būna itin ekstravagantiškos ar inovatyvios, tačiau lietuviai labiau linksta prie natūralumo.

Dabar vyrauja keturios pagrindinės užuolaidų tendencijos. Kaip LŽ pasakojo salono “Sortimenti” savininkė ir dizainerė Riina Ailio, inovatyviausia mados kryptis domina šiuolaikiškus, technologijomis ir kūryba besidominčius žmones. Jai priskiriamos pačių naujausių technologijų užuolaidos - silikoninės, puoštos šviesos diodais ar trijų dimensijų piešiniais. Pasak pašnekovės, tokius kūrinius renkasi žmonės, nebijantys naujienų, ryškių spalvų ir norintys namie matyti kuo daugiau novatoriškų sprendimų.

Audiniai pritaikomi

Traukia gamta ir romantika

Grindis siekiančios minkštos, romantiškos užuolaidos suteikia interjerui šiuolaikiškos prabangos.

Dar viena madinga užuolaidų dizaino kryptis - mistiškas gotikinis stilius. Jam priskiriami juodi, sunkūs audiniai, puošiami ryškių spalvų akcentais. Tokiomis užuolaidomis siekiama paslaptingumo, senovės ir modernumo dermės. Tačiau dizainerė sutiko, kad Lietuvoje šios dvi tendencijos nėra plačiai paplitusios.

Mūsų krašto gyventojai mieliau renkasi vieną iš likusių dviejų krypčių - romantišką arba gamtinę.

R.Ailio prisipažino, kad jai labiausiai patinka romantiškas, poezija ir nostalgija dvelkiantis užuolaidų stilius. “Pastelinės spalvos - pudros, mėtinė, nėriniai, kombinuoti audinių raštai kuria nostalgišką nuotaiką. Daug metų tokios spalvos nebuvo tarp madingųjų”, - tvirtino ji.

Dizainerei artima ir ketvirta užuolaidų tendencija - įkvėpta gamtos ir tolimų, menkai pažįstamų kraštų.

“Tokių užuolaidų audiniuose atkartojamas vandens raštas, grubi tekstūra, natūralaus akmens ar metalo spalvos. Raštų motyvai atkeliavę iš Afrikos, Kinijos, Australijos”, - aiškino pašnekovė. Pasak

Bs2h.com nuotrauka

R.Ailio: “Dieninės užuolaidos lietuviams turi būti itin plonos, o naktinės tokios, kad nieko nebūtų matyti.”

Į madą grįžta natūralių medžiagų, lininės užuolaidos, nors tokie audiniai reikalauja sudėtingesnės priežiūros. / Etsy.com nuotrauka R.Ailio, nė viena iš minėtų tendencijų nėra kuo nors pranašesnė, nes visos medžiagos turi tikti prie tam tikro stiliaus interjero. “Mano darbas - užuolaidomis kurti nuotaiką.

Jomis galima sustiprinti švelnų interjerą arba sušvelninti ryškų. Užuolaidų pasirinkimas priklauso ir

nuo žmogaus charakterio”, - sakė dizainerė.

Suomių tradicija Prieš daug metų į Lietuvą iš Suomijos atvykusi moteris pastebėjo, kad mūsų tautiečiams būtinai reikalingos dvejopos užuolaidos - die-

ninės ir naktinės. “Dieninės lietuviams turi būti itin plonos, o naktinės - tokios, kad nieko nebūtų matyti. Tokia jūsų tradicija”, - pabrėžė ji ir pridūrė, kad pasikabinti vienas užuolaidas žmonės ryžtasi labai retai. R.Ailio tėvynėje vyrauja kitoks paprotys. Suomijoje dažniausiai kabinamos tik vienos užuolaidos. Jų audinys turi suteikti spalvingumo visai patalpai, nes jai įrengti paprastai gausiai naudojama balta spalva.

Be to, kaip patikino dizainerė, suomiai neprisiriša ilgam prie užuolaidų, keičia jas bent du kartus per metus. “Kai pas mus keičiasi metų laikas, labai keičiasi ir aplinka. Žie-

Prieš dešimtmetį užuolaidų iš medvilnės ar lino žmonės beveik nekabino, nes saulei jautrius, glamžius audinius buvo išstūmęs sintetinis pluoštas. Tačiau dabar, anot R.Žvirblytės, vyksta priešingas procesas. “Į poliesterį žiūrima ne itin palankiai.

Jį nemalonu liesti, be to, kai kurie žmonės nori natūralumo ir atsisako sintetikos dėl alergijos”, - tvirtino pašnekovė. Ji paneigė nuogąstavimus dėl greito natūralių audinių susidėvėjimo. Pasak dizainerės, užuolaidoms skirti lino ar medvilnės audiniai nėra visiškai gryni, jie turi dirbtinės ar pusiau natūralios tekstilės priemaišų ir yra specialiai apdoroti taip, kad tiktų kabinti ant lango.

R.Žvirblytė atkreipė dėmesį, kad natūralumo, minimalizmo dažniausiai ieško jauni žmonės. Tuo metu vyresni klientai vis dar neatsisako puošnesnių, klostėmis ar viršlangiais papildytų užuolaidų. O šiuolaikiniam interjerui puošnumo kartais stengiamasi suteikti siuvant užuolaidas tokias ilgas, kad audinio apačia gultų ant grindų. “Standartiniame bute tai nelabai praktiška, bet didelėje patalpoje tokio ilgio užuolaidos atrodo ypač puošniai, karališkai”, - pasakojo R.Žvirblytė. Žmonėms, kurie nenori užuolaidų nuleisti iki pat žemės, ji rekomendavo rinktis tokį ilgį, kad audinio apatinis kraštas būtų pakilęs nuo grindų per du centimetrus, o skaičiuojant, kiek reikės medžiagos visoms užuolaidoms, patarė lango plotį dauginti iš dviejų.

•

Blizginame brangenybes namų sąlygomis ILONA STAŠKUTĖ

Sidabriniai stalo įrankiai ir brangiųjų metalų papuošalai neilgai išlieka tokie blizgantys, kaip būdami nauji. Tačiau nebūtina pirkti brangių cheminių valiklių, yra daugybė veiksmingų būdų nuvalyti juvelyrinius dirbinius naminėmis priemonėmis.

Brangieji metalai gana lepūs dėl savo minkštumo, o sidabrui reikia dar daugiau priežiūros, nes jis bėgant laikui juoduoja. Tamsių apnašų susidaro ir ant nuolat nešiojamų papuošalų, ir ant retkarčiais ištraukiamų sidabrinių įrankių. Jų atsiranda dėl to, kad sidabras lengvai reaguoja su siera ar vandenilio sulfidu. Šias dujas labai mažais kiekiais skleidžia žmogaus organizmas ir to pakanka, kad sidabras imtų juoduoti. Jos taip pat susidaro drėgnose uždarose vietose, į kurias nepatenka deguonies ir bakterijos ima skaidyti organines medžiagas. Beje, kaip tik todėl nuolat nešiojant sidabrinius papuošalus, žiedus ar

auskarus, po papuošalu gali netikėtai atsirasti odos žaizdelė, net jei jis nespaudžia.

Švelnus valymas Dėl galimų reakcijų sidabrinių daiktų nepatartina laikyti organinės kilmės dėkluose. Vietoj vilnonių, veltinio ar odos maišelių sidabrui geriau parinkti minkštų medvilnės, lino ar sintetikos atraižų. Jei sidabriniai papuošalai ar įrankiai vis dėlto pajuodavo, juos nuvalyti galima net keletu būdų. Tam pakaks paprastų priemonių, dažniausiai esančių kiekvienuose namuose.

Jei nešvarumai vos matomi, juos galima nuvalyti šiltu muiluotu vandeniu ir švelniu šepetėliu, bet įsisenėjusių patamsėjimų taip paprastai išnaikinti nepavyks. Greitas ir paprastas būdas atsikratyti pajuodavimo - naudoti karštą vandenį ir aliuminio foliją. Į dubenėlį, išklotą paprasta kepimui skirta folija, reikia įberti porą šaukštų druskos, įdėti valomus daiktus ir užpilti karštu vandeniu.

Po keleto minučių juos reikia lengvai praskalauti, nušluostyti rankš-

luostėliu ir perlieti švariu vandeniu.

Tik labai svarbu papuošalų šiame tirpale nelaikyti per ilgai ir nepadauginti druskos, nes kitaip daiktai gali prarasti blizgesį.

Taip pat sidabrą galima valyti sodos ir vandens košele arba paprasta dantų pasta, tik reikia visais atvejais pasirinkti minkštą skudurėlį arba švelnų šepetėlį, kad dirbiniai nesusibraižytų. Negalima naudoti balinančios dantų pastos, nes papuošalai ir įrankiai gali prarasti blizgesį.

Auksas tepasi mažiau Itin atsargiai reikia elgtis su sidabru padengtais gaminiais. Spindintys papuošalai būna padengti 999 prabos sidabro arba rodžio sluoksniu.

Tokių daiktų paviršių būtina atidžiai saugoti nuo pažeidimų, nes įbrėžta vieta gali imti sparčiau dėvėtis ir tamsėti, o blizgios detalės tik dar labiau išryškina defektus.

Auksą valyti paprasčiau, nes jis nejuoduoja kaip sidabras. Tačiau auksas taip pat yra minkštas metalas ir smulkiuose įbrėžimuose ar tarp smulkių detalių kaupiasi nešvarumai. Juos reikia valyti kuo

Paprasčiausia sidabrinius papuošalus nuvalyti trumpam pamerkus į druskos tirpalą folija išklotame dubenėlyje. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka švelniau, kad neatsirastų daugiau naujų įbrėžimų.

Auksinius papuošalus paprastai pakanka pamirkyti vonelėje su muiluotu vandeniu. Dar veiksmingiau naudoti gazuotą vandenį, nes burbuliukai padeda pašalinti nešvarumus.

Jei nešvarumų prisikaupė daug, papuošalus galima pamerkti į amoniako tirpalą, sumaišius vieną dalį amo-

niako su šešiomis dalimis vandens.

Toks būdas tinka ir sidabriniams papuošalams valyti. Jis labai efektyvus.

Bet šį metodą reikėtų taikyti tik kraštutiniais atvejais, nes amoniakas gali pažeisti gaminių paviršių. Be to, itin atsargiai reikėtų valyti papuošalus su akutėmis. Jei jos įklijuotos, gaminių negalima mirkyti - tuomet tinka tik valymas sudrėkintu skudurėliu.

•

2013 04 11 Lietuvos žinios

ES projektai

11

Lietuvą su kaimynėmis Rytuose jungs kokybiškaskelias URTĖ KATINAITĖ

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) baigė transeuropinių TEN-T kelių tinklui priklausančio kelio E85 VilniusLyda ruožo rekonstrukciją.

Pernai pradėtos 11 kilometrų atkarpos, viena kryptimi jungiančios Šalčininkų miestą su sostine, o kita vedančios Baltarusijos pasienio link, atnaujinimo darbų pabaigos laukė tiek vietos gyventojai, tiek krovininių automobilių vairuotojai. Vairuotojai jau spėjo įvertinti naujos dangos kokybę ir džiaugiasi pagerėjusiomis vairavimo sąlygomis lig tol buvusiame provėžų išvagotame siaurame kelyje. „Kolegos, kurie dažnai važiuoja trasa Vilnius-Lyda, giria kelininkų darbą. Vairavimas tapo paprastesnis ir saugesnis, greičiau pasiekiamas kelionės tikslas. Apskritai džiugu matyti akivaizdžius pokyčius ir intensyvius kelių kokybės gerinimo darbus Lietuvoje. Apie mūsų kelius labai gerai atsiliepia ir latvių, rusų, baltarusių, lenkų vairuotojai“, - sakė septynerius metus krovininių automobilių vairuotoju Lietuvoje ir Europoje dirbantis Almondas Kaserauskas.

Dėmesys ir dangai, ir saugos priemonėms Pasak rekonstrukcijos darbus atlikusios suomių UAB „Lemminkainen Lietuva“ direktoriaus pavaduotojos Birutės Ulozienės, nuo 2012 metų balandžio iki gruodžio mėnesio darbai vyko intensyviai. Paklota nauja 8 metrų pločio trijų sluoksnių asfalto danga, sutvarkyta lietaus vandens nuotekų sistema, įrengta ir rekonstruota daugiau nei 1,5 kilometro ilgio pėsčiųjų takų, sutvarkytos jų nuovažos bei autobusų stotelių peronai, perstatytas tiltas per Visinčios upę 37,27 kilometre. „Be abejonės, pagrindinis kelio Vilnius-Lyda ruožo rekonstrukcijos tikslas - sumažinti avaringumą, pagerinti eismo sąlygas ne tik pravažiuojančiam transportui, bet ir Šalčininkėlių, Ąžulomio, kitų aplinkinių vietovių gyventojams ir vairuotojams. Darbai atlikti per palyginti trumpą laiką - 7 mėnesius, vykstant intensyviam automobilių eismui. Vienu metu eismui reguliuoti 11 kilometrų ruože naudota net šešiolika šviesoforų.

Iškiliosios pėsčiųjų perėjos ir kitos įdiegtos saugaus eismo priemonės padės mažinti greitį. Avaringumą kelyje Vilnius-Lyda planuojama sumažinti perpus. / LAKD archyvo nuotraukos Projektą pavyko įgyvendinti laiku ir kokybiškai“, - džiaugėsi B.Ulozienė.

E85 yra ne tik trumpiausias kelias vykstantiems iš Vilniaus į Lydą, jis įsiterpia į tarptautinius „Via Baltica“ ir kitus transporto koridorius. Kartu tai - tarptautinio greitkelio, nuo Klaipėdos per Lietuvą vedančio iki Baltarusijos sienos ir besitęsiančio šioje šalyje, taip pat kertančio Ukrainą, Rumuniją, Bulgariją ir pasibaigiančio Graikijos mieste Aleksandropolyje, dalis. Bendras greitkelio ilgis 2315 kilometrų, Lietuvos teritorijoje

mo priemonės Ragožiškių, Šalčininkėlių gyvenvietėse. LAKD Saugaus eismo skyrius planuoja, kad po E85 kelio ruožo rekonstrukcijos avaringumas turėtų sumažėti perpus. Įgyvendinant daugelį panašių projektų ypač daug dėmesio skiriama efektyvioms saugos priemonėms diegti. Tam neretai pasitelkiama Skandinavijos ir kitų Europos šalių patirtis.

Pasak B.Ulozienės, visuomet stengiamasi parinkti tokias priemones ir medžiagas, kurios labiausiai tiktų Lietuvos klimato sąlygomis.

Sutvarkytame kelio Vilnius-Lyda ruože padidės transporto priemonių saugumas ir sutrumpės kelionės laikas. jis driekiasi 349 kilometrus, tad šis kelias ypač svarbus tranzitiniam transportui, taip pat transporto priemonėms judėti iš Lenkijos, Kaliningrado srities, Klaipėdos, Palangos, Šiaulių miestų link.

Sutvarkytame kelio Vilnius-Lyda ruože padidės transporto priemonių saugumas ir sutrumpės kelionės laikas. Įrengtos iškilios saugos salelės, perėjos, įdiegtos greičio mažini-

Projekto metu rekonstruotas ir praplatintas tiltas per Visinčios upę.

Projekto „Transeuropinio tinklo kelio E85 Vilnius-Lyda rekonstrukcija“ darbai kainavo 30,2 mln. litų, jų didžiąją dalį sudarė ES Sanglaudos fondo lėšos. Jis įgyvendintas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“ VP2-5.1-SM-01-V priemonę „Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas“.

Nepamatuotas taupymas - nuostolingas VĮ „Vilniaus regiono keliai“ direktorius Petras Džervus teigia, kad po kelio Vilnius-Lyda ruožo nuo 30,30 iki 41,50 kilometro rekonstrukcijos kelio remonto darbų nebereikės bent 3-5 metus. „Anksčiau kasmet 10 kilometų ruožui atnaujinti prireikdavo 20-25 tonų asfalto. Duobės, provėžos kėlė nerimą mūsų kelininkams,

tai ypač apsunkindavo kelio priežiūrą žiemą. Po rekonstrukcijos liks tik palaikomieji darbai: pakelių, šlaitų šienavimas, šlavimas, autobusų stotelių, kelio ženklų priežiūra. Tai leis daug sutaupyti“, - ekonominę naudą pabrėžė VĮ „Vilniaus regiono keliai“ vadovas. Žiemą kelių danga labiausiai dėvisi. Ją veikia staigūs oro temperatūros pokyčiai, todėl kasmet keliams taisyti LAKD ir miestų savivaldybės priverstos skirti daug lėšų. „Lietuvos klimatinės ir hidrogeologinės sąlygos yra ne pačios palankiausios dangų patvarumui. Nors esame linkę kaltinti blogą kelininkų darbą, tikrai negaliu sutikti, kad kalti tik jie. Reikia ir didesnio finansavimo, nes tai didžiulių investicijų reikalaujanti sritis. Svarbu ir laiku atlikti būtinus kelių remonto darbus. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad laiku neatlikus būtinų darbų nuostoliai vėliau būna gerokai didesni. Kelio dangos kokybė, lygumas priklauso nuo to, koks yra pagrindas po ja, koks gruntas ir pan. Tad rekonstruojant ar remontuojant kelio dangą reikėtų numatyti lėšų grunto tyrimams ir parinkimui, kelio pagrindams atstatyti, lietaus bei gruntinio vandens nuote-

kų sistemai įrengti. Šiuo atveju taupymas yra labai trumpalaikis, o ilgalaikėje perspektyvoje - ir nuostolingas“, - įsitikinusi B.Ulozienė.

Kokia Lietuvos kelių padėtis, palyginti su kitomis Europos šalimis?

Kone visą Senąjį žemyną išmaišęs sunkiasvorių automobilių vairuotojas A.Kaserauskas sako, kad Lietuvos keliai neretai geresni nei kitų, turtingesnių šalių. „Kiek baisiuosi Norvegijos keliais, kurie yra ne tik labai siauri, bet ir duobėti, prastos dangos. Lietuvoje situacija geresnė.

Svarbiausia atidžiau vairuoti esant provėžoms, kurios pavojingiausios žiemą. Apledėjusios jos tampa ir pagrindine avarijų priežastimi“, dėstė tolimųjų reisų vairuotojas.

Ilgalaikė Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija nurodo, kad iki 2025 metų Lietuvoje turi būti sukurta moderni ir tvari multimodalinė transporto sistema, pagal techninius rodiklius, saugumą ir paslaugų kokybę atitinkanti senųjų ES šalių lygį. Šiuo metu Lietuvoje dar yra nemažai ruožų, kurie neatitinka TEN-T keliams taikomų reikalavimų, tačiau naudojantis ES parama infrastruktūros gerinimo projektai įgyvendiUžs. Nr. V-2092 nami gana sparčiai.

Atlikus Vilniaus-Lydos 11 km ruožo rekonstrukciją, kelio remonto neprireiks bent 3-5 metus.

12

2013 04 11 Lietuvos žinios

Kultūra

Visiems vienodas Gronholmo metodas

Kandidatas į darbą - “Auksinio scenos kryžiaus” laureatas V.Novopolskis.

Scena iš spektaklio. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos MINDAUGAS KLUSAS

Šį šeštadienį ir sekmadienį, balandžio 13 ir 14 dienomis, Lietuvos rusų dramos teatras (LRDT) kviečia į premjerą “Gronholmo metodas”. Kas svarbiausia naujajame spektaklyje, jo režisierius Agnius Jankevičius įvardijo trumpai: “Beždžionė.”

Po šio žodžio stojo nejauki tyla. Vis dėlto įpusėjus susitikimui su spektaklio kūrėjais režisieriaus mintis paaiškėjo: beždžionėmis jis vadinąs visą savo laiką ir asmenybę darbovietei aukojančių darbuotojų rasę, nenumaldomai gausėjančią ir Lietuvoje.

Pagal katalonų dramaturgo Jordi Galcerano Ferrero pjesę kuriamo spektaklio žanras... pokalbis dėl darbo. Personalo atrankos specialistai pasitelkę Gronholmo metodą

siekia ištirti kandidatų reakciją į skirtingus emocinius dirgiklius ir taip įvertinti jų kūrybinį intelektą.

Kol nuneš ministeriją Klausiamas, ar toks metodas padeda išrinkti tinkamą kandidatą, režisierius atsakė, jog pjesėje svarbiausia moralinė dilema. “Ji kyla ir ateinantiesiems į darbo pokalbį, ir tokį metodą taikantiesiems, - kalbėjo jis. - Pakantumas Lietuvos žmonėms labai būdingas. Visas įniršis išsilieja taksistų piketais ar keliomis gniūžtėmis į Seimo langus. Laukiu nesulaukiu, kol nuneš kurią nors ministeriją kaip Graikijoje.”

Pačia bendriausia prasme, anot A.Jankevičiaus, spektaklis kalba apie žmogaus ir pinigų santykį. “Kiek gali atiduoti savęs, paaukoti sveikatos, nervų, sąžinės už apibrėžtą pinigų sumą?

Už aprūpintą ateitį, kuri galiausiai baigsis”, - svarstė jis. Keturi kandida-

tai į pareigas prestižinėje įstaigoje tampa provokacijų, psichologinio žaidimo aukomis - eksperimento triušiais.

“Kiekvieną skatina aistra gauti darbą, įgyti socialinį statusą. Nepatogios, gėdingos jų biografijos detalės pagarsinamos kitiems trims, prasideda žiaurus manipuliacinis žaidimas”, siužeto esmę nusakė A.Jankevičius.

Įdarbino penkis aktorius Režisierius tvirtino, jog pats tokios įstaigos darbdaviu negalėtų būti.

“Nes nesu bailys. Tokie metodai taikomi bijant suklysti. Ieškoma “universalių karių”, asmeninio gyvenimo neturinčių darbuotojų, kuriems darbovietė - viskas. Ir visa jų veikla nukreipta į viena - pelno gausinimą”, teigė spektaklio kūrėjas. Kad ir ką sakytų, režisierius vis dėlto irgi yra darbdavys. Štai jis pasirinko ir scenoje įdarbino penkis aktorius. Galbūt Gronholmo metodo netaikė, ta-

“Spektaklyje atsiveria visa “nuostabioji” žmogaus vidinio pasaulio panorama”, - sakė režisierius A.Jankevičius.

A.Jankevičius: “Kiek gali paaukoti savęs už aprūpintą ateitį, kuri galiausiai baigsis?” čiau dėl to jiems nebuvo lengviau.

Mersedesos vaidmenį pasikeisdamos spektaklyje įkūnys dvi aktorės - Julija Krutko ir ukrainietė Jevgenija Gladij.

“Vaidinti nelengva dėl psichologinių ir kūrybinių priežasčių. Apsinuoginti visuomet sunku ir baugu”, - teigė LRDT aktorė J.Krutko. “Pjesė man labai patiko. Ji kaip didinamasis stiklas, pro kurį gali pažvelgti į žmogaus ir sociumo susidūrimą. Iš pažiūros normaliuose, visaverčiuose žmonėse

atsiskleidžia toks siaubingas gyvuliškas pradas. Gailint, branginant save itin sunku šitaip atsiverti, o po to vėl grįžti į savo tikrąjį “aš”, - sakė J.Gladij. “Auksinio scenos kryžiaus” kavalierius Valentinas Novopolskis (Karlosas) teigė, jog repeticijoms labai stigo laiko. Valentinui Krulikovskiui (Enrikė) atrodė, jog pjesė gvildena gana aktualią temą. “Konkurencija šiaip sveikas dalykas, tačiau svarbu, koks jos lygmuo pasiekiamas”, - pabrėžė aktorius. Taip pat spektaklyje vaidina Vladimiras Dorondovas (Fernando Porta), o operatoriaus pareigos patikėtos Artūrui Aleksejevui.

Scenografiją spektakliui sukūrė dailininkė Laura Luišaitytė. 2010 metais LRDT A.Jankevičius pastatė tarptautinio pripažinimo sulaukusį spektaklį “Prakeikta meilė”.

•

Aistrų žaibai kauniečių scenoje KRISTINA KUČINSKAITĖ

Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai artimiausiomis dienomis scenoje turės išgyventi lyg vėjas siaučiančius jausmus režisieriaus Valiaus Tertelio premjeroje “Mėnuo kaime” pagal žinomo rusų rašytojo Ivano Turgenevo kūrinį. Žymaus rusų režisieriaus Piotro Fomenkos mokinio, daugiausia kuriančio Maskvoje V.Tertelio teigimu, I.Turgenevo kūryba - klasika, kuri pirmiausia buvo kurta skaityti. Tačiau vos atsiradęs veikalas netruko užkariauti teatro sceną. “Pjesę “Mėnuo kaime” statė ir statys teatrai. Nors laikai keičiasi, tačiau liečiamos temos lieka aktualios”, tvirtino režisierius.

Spektaklis “Mėnuo kaime” žiūro-

vus nukelia į tingią vasarą kaime.

Turtingo dvarininko žmonos Natalijos Petrovnos nuobodulį protarpiais gali prablaškyti tik gero šeimos draugo kompanija, ilgi pasivaikščiojimai ir stalo žaidimai. Idilišką sąstingį netikėtai nutraukia mokytojauti atvykęs jaunas studentas. Tuomet ir įsiplieskia ne vieno dvaro gyventojo širdį kaitinantys jausmai.

“Meilė, mano požiūriu, begalinis darbas”, - teigė V.Tertelis, žadėdamas spektakliu įtraukti publiką į šiandienos žmogaus vertybių apmąstymą. Režisierius įsitikinęs, kad aistros - tai ne tik noras savintis žmogų, jo meilę, turėti turto, bet ir pavydas, kerštas. “Visi šie jausmai nevaldomi. Jie net ir pasibaigę palieka mums ryškų pėdsaką”, - tvirtino režisierius.

“Mėnuo kaime” - aistrų pjesė.

V.Tertelis neabejoja, kad aktorių komanda tinkamai perteiks sumany-

mą. Spektaklyje vaidina Gintaras Adomaitis, Inesa Paliulytė, Indrė Patkauskaitė, Daiva Rudokaitė, Egidijus Stancikas, Dainius Svobonas, Tomas Rinkūnas, Nijolė Lepeškaitė, Gintautas Bejeris, Ugnė Žirgulė, Raimonda Kimbraitė.

“Ypač džiaugiuosi jaunąja teatro aktorių pamaina, kurių jau nebegalime vadinti pradedančiaisiais”, pabrėžė V.Tertelis.

Statant premjerą režisieriui talkino scenografas Arvydas Norvaišas, kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, kompozitorius Vidmantas Bartulis.

Vieno iš pagrindinių vaidmenų atlikėjų E.Stanciko nuomone, “Mėnuo kaime” Kauno teatro scenoje atsirado tinkamu laiku, nes dabar tas metas, kai tikimasi išgirsti kalbant tiesiog apie žmogų. Tokia aistra, vaidinama premjeroje, juk gali užklupti bet kurį mūsų.

Vieną pagrindinių vaidmenų sukūrė aktorius E.Stancikas.

Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

“Mano herojė Natalija Petrovna nesugebėjo susivaldyti. Po jos poelgių iš šeimos liko tuščia išdegusi žemė. Jei man taip atsitiktų, manau, sugebėčiau numalšinti aistrą”, prisipažino aktorė I.Paliulytė. Ji pabrėžė, kad spektaklis yra pavyzdys,

kaip vienu pūstelėjimu galima suniokoti viską. Aktorius T.Rinkūnas įsitikinęs, jog šėlstančios aistros visais laikais yra tokios pačios.

Spektaklis bus pristatytas balandžio 12, 13, 18 ir 30 dienomis Didžiojoje teatro scenoje.

•

2013 04 11 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Demoniškoji D.Charmso “Senė” iš Latvijos AUDRIUS MUSTEIKIS Specialiai LŽ iš Rygos

Latvių režisieriaus Vladislavo Nastavševo (g. 1978) Senė yra didelė ir baisi. Nepalyginti kraupesnė nei kažkada buvo Oskaro Koršunovo nusenusi balerina. V.Nastavševas, regis, nelabai nė verždamasis išsiveržė į Baltijos šalių jaunosios kartos teatro lyderius.

Lietuvoje statyti Daniilo Charmso “Senę” dabar būtų arba genijaus paraiška, arba kūrybinė savižudybė. Latvijos teatras charmsiškąjį matmenį dar kuria. V.Nastavševui drąsos netrūksta, jis interpretuoja su užmoju. Yra pageidaujamas įvairiuose Latvijos teatruose, ypač po Augusto Strindbergo “Freken Julijos” Valmieroje. Su juo derasi Latvijos nacionalinės operos direktorius. Režisierius nesibaimindamas siūlo jam “Jolantą” arba “Frančeską da Rimini”, bet kažin, ar teatras bus toks drąsus, nes daug visokių limitų išnaudojo nepabūgęs Richardo Wagnerio.

Pragariška jėga Talentas - tai drąsa, o V.Nastavševo “Senė” pagal D.Charmso kūrybą, Latvijos nacionalinio (dramos) teatro Naujosios (mažosios) salės spektaklis, - apie baimes. Siaubo ir absurdo stilistika čia pasitelkta byloti apie neišvengiamos grėsmės nuojautą, rodyti šiurpulingą katastrofos, žlugimo, susidorojimo, pralaimėjimo artėjimą. Tai padaryta su nepaprastu užmoju, su kaupu. Bet paantraštė (žanrinė nuoroda) - jauki, smagi, linksma. Namų teatras. Sovietinių namų - komunalinio buto košmarą pridengia vis užsitraukianti uždangėlė iš “nešviežių” paklodžių ir į avansceną vikriai įbėgę aktoriai užsilipa ant taburečių ir suvaidina po trumpą intermediją pagal D.Charmso miniatiūras. Tokia ritmo ir atmosferos kaita. Aktorių vaidinami namų teatro vaikai vaidina naiviai, patikliai, su vaikišku užmoju ir persisunkę vaikiškos deklamacijos štampais. Vaidina absurdą, čia tas pats D.Charmsas, preliudija į kafkiškąjį gyvenimo procesą. Sniego gniūžtės efektas juos nuridens kiekvieną pas savąją Senę.

Spektaklis - N-14. Pamėklė Senė atrodo taip šiurpiai, kad teatras neplatina jos nuotraukų. Nėra tokių fotografijų.

Gal demoniškosios būtybės, skleidžiančios mistinę pragarišką jėgą, joks fotoaparatas neįveikia? O ką, tai irgi teatras.

Kai kas turi likti atitinkamame kontekste. Nenorėkite pažvelgti į Senę. Verčiau pažvelkite į savo baimes. Kokį pavidalą joms suteiktumėt? Vaidina jaunas aktorius Artusas Kaiminis, nors iš pradžių šis neeilinis vaidmuo buvo patikėtas šešiasdešimtmetei artistei. Juodas vatinukas, rusiškai surišta šilta skara, ant nugaros - išbiręs (kapinių?) žvyro žiupsnis.

“Senės” veikėjai. Visi, išskyrus pagrindinę. / Gunaro Janaičio nuotrauka nai jaunai damutei žiūrovei teko šlakelis kitokio skysčio, kai aktoriai vaidino, kad apsivemia. O mielai šypsanti namų teatro mažoji artistė Nataša padavė servetėlę nusivalyti (čia - režisieriaus jaunystė, charmsiška provokacija ir labai juokinga scena). “Ar buvo baisu?”

- klausia po spektaklio vienas žiūrovas kito. “Žinok, buvo”, - atsako tas.

Baimė gyventi ir mirti D.Charmsas patrauklus ir populiarus, matyt, savaip aktualus. Skaitytojų pageidavimu “Tyto alba” neseniai vėl išleido jo “Nutikimus”, papildytą laidą.

Ten ir “Senė”, ir kita tiek O.Koršunovo, tiek V.Nastavševo spektakliuose naudojama medžiaga. V.Nastavševas pareLatvių teatro režisierius V.Nastavševas tvirtina pastatęs spektaklį apie savo baimes. / Lindos Gybietės (satori.lv) nuotrauka Senė - pusiau lavonas ar zombis - kalba švogždama, gergždama, seilėdamasi, ilgainiui seilėse atsiranda kraujo. Švogždžia valdingai, galingai. Ne visos ištarmės suprantamos, bet atspėjamos, nujaučiamos. Viena akis aptraukta valktimi, kita kažkuo pasruvusi, o aplink jas nejaukūs mėlyni ruožai. Iš kone kvadratinės burnos veržiasi dirbtiniai dantys. Visų baimių ir fobijų, kankinančio nerimo, tamsiųjų egzistencijos pusių koncentratas. Komiškąjį įspūdį vis dėlto nustelbia kiti pojūčiai. Kaskart prieš Senei pasirodant scenoje gęsta šviesa ir sudreba salės sie-

nos. Senė išnyra ir prislegia kaip absoliučiai nenuspėjama stichinė nelaimė, force majeure. Kai ji dingsta, visiems palengvėja. Čia jau V.Nastavševo gebėjimai daryti fizinį, jutiminį, kūniškąjį, taip pat ir moralinį poveikį.

Spektaklio pabaigoje išriedėjusi iš lagamino niekur nedingusi Senė artinasi prie žiūrovų (mažoji salė, intymus bendravimas), ir dauguma nudelbia akis. Galutinai sudorojusi nelaimingąjį Herojų (aktorius Arturas Krūzkuopas) būtybė demonstruoja triumfą. Pirmoji eilė įsitempia: ar neužtikš ant jų “nuodingų” seilių, kaip pradžioje vie-

Neseniai 90-ąjį gimtadienį šventęs vienas žymiausių lietuvių kilmės filmų kūrėjų Jonas Mekas vieši Vienoje. Šia proga menininko bičiulio Peterio Kubelkos, kuris kartu su juo Niujorke steigė Kino archyvų antologiją, įkurtas Austrijos filmų muziejus balandžio 5-29 dienomis parodys net 47 J.Meko filmus. Šia didžiuosiuose Austrijos dienraščiuose ir savaitraščiuose plačiai aprašyta ir siūloma aplankyti retrospektyva buvo pradėta jo susitikimais su kino mėgėjais, Austrijos kino kritikų paskaitomis apie šio iškilaus menininko kūry-

bą. Išskirtinio publikos dėmesio sulaukė balandžio 6 dieną rodytas filmas “Reminiscences of Journey to Lithuania”. Po seanso šioje juostoje įamžintas P.Kubelka kalbino J.Meką. Kaip teigė kultūros atašė Austrijoje Lina Kaiser, balandžio 8 dieną galerijoje “Krinzinger projekte” atidaryta paroda, kurioje eksponuojami J.Meko vaizdo darbai, fotografijos, jo bičiulių portretai. Iki gegužės 5 dienos truksiančioje parodoje lankytojai galės išvysti nemažai naujų, niekur nerodytų, specialiai viešnagei Vienoje sukurtų darbų.

sutramdomo temperamento (jeigu nors dešimčia voltų jis būtų sumažintas, gal būtų dar įdomiau?) aktorius Kasparas Dumburas suvaidina taip, kad visus dialogus suprantame. Ir buitinis, ir filosofinis lygmuo kaip ant delno. Dievo baimė ir jo nebuvimo siaubas.

“Senė” visų pirma - formos deimantėlis. Spektaklis-sapnas su sapnais sapne. Spektaklis-kliedesys. Savaip sukadruotas siaubo spektaklis. Pajuntame visus atmosferinius jo sluoksnius: D.Charmso gyvenamojo meto teroras; ilgai užsitęsę sovietijos absurdai; bukinanti buitis; žmogaus sąmonės ir pasąmonės labirintai, mįslių mįslės, kurias aiškinasi neišsiaiškina psichoanalizė ir menas; talento ir beprotybės akistatos.

Pamėklė Senė atrodo taip šiurpiai, kad teatras neplatina jos nuotraukų. dagavo autorių, pavyzdžiui, atsisakė O.Koršunovo sceniniame variante tokios svarbios Damutės iš duonos parduotuvės. Ir Senė nenumiršta, vis atropoja, atšliaužia, išlenda iš pasąmonės užkaborių. Siaubingosios Senės pavidalu anksčiau ar vėliau pasirodo visi trys Herojaus kaimynai, ir tai aiškintina baime mylėti, baime gyventi, baime mirti.

Vienas iš kaimynų, apysakos Sakerdono Michailovičiaus analogas, kalba nesuprantama kalba, tiksliau, estų kalbos, estiško skambesio parafrazėmis. Bet ne-

“Senė” - ne pirmas V. Nastavševo kūrinys, kuriam jis pats parenka muziką, sumano scenografiją ir kostiumus. Viena iš spektaklio dalyvių - aktorė Anta Aizupė - jau vaidino jo “Freken Julijoje”. Kristiną, kuriai režisieriaus valia gal pusantros valandos teko labai nepatogia poza prakyboti - ore, įsikibus kablio. Tai labai “nastavševiška”. Gegužę Latvijos nacionalinio teatro “Senė” bus rodoma Sankt Peterburge, Aleksandros teatre. O balandį Valmieroje V.Nastavševo “Makbeto” premjera.

“KELIAUTOJAI LAIKU” ITALIJOJE

Šiaurės Italijos Bolcano miesto prestižinėje galerijoje “ar/ge kunst” atidaryta lietuvių šiuolaikinio meno paroda “Keliautojai laiku” (“Space Travelers”). Pasak kultūros atašė Italijoje Irmos Šimanskytės, ji veiks iki birželio 1 dienos. Parodoje pristatomi lietuvių menininkų Kristinos Inčiūraitės, Ugniaus Gelgudos ir Neringos Černiauskaitės bei grupės “Cooltūristės” darbai. Parodos kuratorė - menotyrininkė Laima Kreivytė.

•

Trumpai J.MEKAS - VIENOJE

Organizatorių nuotraukos

LŽ

14

2013 04 11 Lietuvos žinios

Sportas

Trumpai SUSIŽEIDĖ KAKLĄ

Saldų vokiečių triumfą pasūdė teisėjai

Toronto “Raptors” vidurio puolėjui Jonui Valančiūnui rungtynės su Čikagos “Bulls” baigėsi ligoninėje. Šiaurės Amerikos nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) čempionate “Raptors” komanda (30 pergalių/48 pralaimėjimai) išvykoje 101:98 (31:22, 23:28, 27:18, 20:30) pranoko “Bulls” (42/35) atstovus. Jau baigiantis dvikovai po susidūrimo su komandos draugu Rudy Gay’umi Lietuvos krepšininkas, susiėmęs už kaklo, buvo priverstas palikti aikštelę bei kreiptis pagalbos į medikus.

Po finalinio švilpuko keletą minučių lietuvis išbuvo šalia aikštės, kol galiausiai buvo išgabentas ant neštuvų ir pristatytas į vieną Čikagos ligoninių. Laimė, J.Valančiūno trauma pasirodė nelabai rimta. Starto penkete rungtynes pradėjęs aukštaūgis per 23 minutes pelnė 8 taškus.

Dortmundo “Borussia” - “Malaga” 3:2 (1:1).

Dortmundas, 65 829 žiūrovai. Teisėjas C.Thomsonas (Škotija). Įvarčiai - R.Lewandowskis (40), M.Reusas (90+1), F.Santana (90+3); Joaquinas (25), Eliseu (82). Įspėti - S.Benderis, M.Schmelzeris (“Borussia”), J.Gamezas, J.Toulalanas, M.Demichelis (“Malaga”). I rungtynės - 0:0.

Stambulo “Galatasaray” - Madrido “Real” 3:2 (0:1).

Stambulas, 49 975 žiūrovai. Teisėjas S.Lannoy (Prancūzija). Įvarčiai - E.Eboue (57), W.Sneijderis (70), D.Drogba (72); C.Ronaldo (7, 90+2). Įspėti - W.Sneijderis, E.Eboue, N.Amrabatas (“Galatasaray”); A.Arbeloa (“Real”). Pašalintas - A.Arbeloa (“Real”).

I rungtynės - 0:3.

ĮVARČIŲ NETRŪKO Ketvirtą pergalę per penktas Lietuvos futbolo “SMScredit.lt A lygos” rungtynes iškovojęs Klaipėdos “Atlantas” laikinai tapo čempionato lyderiu. Klaipėdiečiai Gargžduose 6:1 (4:0) nepasigailėjo aštuntojoje pozicijoje esančios Alytaus “Dainavos” (3 tšk.) ir surinko 12 taškų. Net penkis įvarčius į varžovų vartus įmušė Evaldas Razulis (23, 30, 43, 45, 48 min.), dar vieną pridėjo Marius Papšys (81). Garbės įvartį svečiams pelnė Martynas Biržinis (56 min.). Per kitas rungtynes “Šiauliai” (8 tšk.) namie 4:2 (1:1) įveikė taškų neturinčius autsaiderius Tauragės “Tauro” futbolininkus. Įvarčius nugalėtojams pelnė Niko Tokičius (32 min.), Rokas Gedminas (52), Mantas Lėkis (70 min. į savo vartus) ir Georgis Alaverdašvilis (79 min. iš 11 m baudinio). Iš svečių pasižymėjo Marius Kižys (37) ir Vytautas Dragūnevičius (77).

KOVA DĖL FINALO

J.Mourinho nesinervina Klubo “Borussia” futbolininkų triumfas. / AFP/Scanpix nuotrauka

Atsakomosiose ketvirtfinalio rungtynėse klubui “Borussia” namie reikėjo pergalės. Pradėjus tiksėti teisėjo pridėtam laikui vokiečiai atsiliko 1:2. Bet Marco Reuso ir Felipe Santanos įvarčiai per porą minučių viską apvertė aukštyn kojomis ir Dortmundo klubui dovanojo vieną įspūdingiausių pergalių istorijoje.

tis: “Buvome beveik susitaikę su pralaimėjimu. Žaidėme prasčiausias rungtynes Čempionų lygoje šį sezoną. Mums trūko kantrybės ir kūrybingumo. Bet akimirksniu pamatėme du futbolo veidus - karčiai nusivylusio ir laimingo nugalėtojo. Šias rungtynes prisiminsiu visą gyvenimą.”

“Nieko panašaus anksčiau nesu patyręs. Vieną akimirką esi ant bedugnės slenksčio, kitą - jau nugalėtojas”, - stebėjosi 53 metų “Borussios” prezidentas Hansas Joachimas Watzke. Šis Dortmundo išsigelbėjimas prilygintas “Manchester United” triumfui 1999-ųjų Čempionų lygos finale. “United” atsiliko nuo Miuncheno “Bayern” 0:1, bet po dviejų įvarčių per teisėjo pridėtą laiką iškovojo taurę.

Nauji potyriai

Sąmokslo teorijos

Nugalėtojų treneris 45-erių Jurgenas Kloppas po neįtikėtino triumfo puolė į aikštę ir siautė kaip pamišėlis.

“Nežinau, kas vyksta. Tikriausiai man reikia susitikti su gydytoju”, - žurnalistams sakė jis.

Vėliau vykusioje spaudos konferencijoje J.Kloppas sklandžiau dėliojo min-

Apmaudu, bet puikų futbolo reginį Dortmunde apkartino teisėjo iš Škotijos Craigo Thomsono brigados klaidos.

“Malagos” komandai mušant antrąjį, o “Borussios” - trečiąjį įvartį buvo nuošalė, bet arbitrai to nepastebėjo.

“Rezultatui tapus 2:1, teisėjavimo sąvoka šiose rungtynėse išnyko”, - pyko

VILMANTAS REMEIKA

Sportas kartais dovanoja neįtikėtinų akimirkų. Dortmundo “Borussios” futbolininkai UEFA Čempionų lygos ketvirtfinalio rungtynėse su “Malaga” išsigelbėjo, kai viskas atrodė prarasta.

Dėl kelialapio į Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) finalą kovojančioms Kauno rajono “Hoptrans-Sirenoms” ir Klaipėdos “Fortūnai” prireiks trečiųjų rungtynių. Per antrą pusfinalio susitikimą Kauno rajono komanda svečiuose 60:44 (11:10, 15:12, 15:11, 19:11) nugalėjo “Fortūną” ir išlygino serijos iki dviejų pergalių rezultatą 1:1. Labiausiai prie pergalės prisidėjo Iveta Šalkauskė, ji pelnė 14 taškų ir atkovojo net 20 kamuolių. Lemiamos serijos rungtynės penktadienį SAULIUS RAMOŠKA žaidžiamos Garliavoje. Nugalėtoja LMKL finale susitiks su reguliarųjį sezoną laimėjusiomis Vilniaus “Kibirkš- Šį savaitgalį baigsis BEKOties-VIČI-IKI” krepšininkėmis.

Lietuvos krepšinio lygos (LKL)

“Malagos” treneris Manuelis Pellegrini. Jis tarsi pamiršo, kad Eliseu 82 minutę išvedė jo komandą į priekį taip pat pažeisdamas taisykles. Žinoma, vienos klaidos taisymas padarant kitą nepateisinamas.

Malagos klubo savininkas Kataro šeichas Abdullah Al-Thani bei žaidėjas Joaquinas ėjo dar toliau, jie siuntė kritikos strėles UEFA prezidentui Micheliui Platini. Mat UEFA savo rengiamose varžybose kitą sezoną neleis dalyvauti Malagos klubui, vėluojančiam atsiskaityti su kreditoriais. Tiesa, šį sprendimą dar nagrinės tarptautinis sporto arbitražo teismas. “Įtariame M.Platini ir jo aplinką. Juk su mumis lengviau susidoroti nei su Madrido “Real”, - tvirtino Joaquinas.

“Liūdna taip pralaimėti. Tai ne futbolas, o rasizmas”, - sąmokslo teoriją įžvelgė Kataro šeichas.

Varžovų pretenzijas J.Kloppas komentavo taip: “Juk antrąjį įvartį jie įmušė iš nuošalės. Jei šis nebūtų įskaitytas, rungtynės galėjo pakrypti visai kita vaga ir tokios dramatiškos pabaigos nebūtų.”

LKL viršūnėje - sumaištis

LŽ

Antradienį sužaistos dvejos čempionato rungtynės. Titulą ginantys lyderiai žalgiriečiai svečiuose 77:67 nugalėjo antrojoje vietoje žengusius “Prienus”. Ši pergalė Kauno ekipai garantavo, jog žemiau antrosios vietos nebenukris.

Po ketvirtos nesėkmės į trečiąją poziciją smuktelėję Lietuvos krepšinio federacijos taurės laimėtojai “Prienų” krepšininkai prarado galimybę pakilti aukščiau antrosios vietos.

Tokios galimybės neteko ir pergalingai iki antradienio žygiavęs Klaipėdos “Neptūnas”. Keturiolika pergalių iš eilės LKL pirmenybėse iškovojusius Kazio Maksvyčio auklėtinius Pasvalyje sustabdė “Pieno žvaigždžių” ekipa, savo aikštėje 87:76 įveikdama uostamiesčio klubą. Iki šios dvikovos “Neptūnas”

“Neptūno” krepšininkai buvo sustabdyti Pasvalyje. / bcneptunas.lt nuotrauka LKL čempionate nebuvo pralaimėjęs nuo 2012 metų spalio 23 dienos.

Po “Prienų” ir “Neptūno” nesėkmių į antrąją vietą pakilo LKL vicečempionas “Lietuvos rytas”.

Reguliariajame sezone liko sužaisti penkerias rungtynes. Be abejo, pagrindine turo dvikova taps šeštadienį Kaune įvyksianti “Žalgirio” ir “Lietuvos ryto” akistata. Vilniečiai rungtyniaus be suspenduoto Bulgarijos krepšininko De-

•

LENTELĖ

reguliarusis sezonas. Daugiausia neaiškumų pagrindiniame ketPRASIDĖJO KETVIRTFINALIAI verte - pirmąją vietą gali užimti ir Kauno “Žalgiris”, ir Vilniaus Antradienį sužaistos pirmos Euroly“Lietuvos rytas”. Tačiau gos vyrų krepšinio turnyro ketvirtfinalio rungtynės. “Barcelona” (Ispani- vilniečiai gali būti ir ketvirti. ja) su Šarūnu Jasikevičiumi namie po pratęsimo 72:70 (11:21, 23:11, 11:19, 19:13, 8:6) įveikė Atėnų klubą “Panathinaikos” (Graikija) su Jonu Mačiuliu ir serijoje iki trijų pergalių pirmauja 1:0. Jubiliejines 200-ąsias rungtynes Eurolygoje žaidęs Š.Jasikevičius pelnė 11 taškų. J.Mačiulis aikštelę paliko surinkęs 6 taškus. Antrosios rungtynės šiandien vėl žaidžiamos Barselonoje. Trečiadienio vakarą į kovą stojo likusios trys ketvirtfinalio poros: Maskvos CSKA (Rusija) ir Vitorijos “Caja Laboral” (Ispanija), Pirėjo “Olympiakos” (Graikija) ir Stambulo “Anadolu Efes” (Turkija) bei Madrido “Real” (Ispanija) ir Tel Avivo “Maccabi” (Izraelis).

Per kitas ketvirtfinalio rungtynes “Real” Stambule reikėjo išsaugoti trijų įvarčių persvarą prieš “Galatasaray”. Ispanai su užduotimi susidorojo, nors vienu metu vaikščiojo plonu ledu. Madrido ekipos lyderis Cristiano Ronaldo prieš rungtynes sakė, kad ramiam gyvenimui užsitikrinti reikia pelnyti bent vieną įvartį. Jis ir pasižymėjo jau 7-ą minutę.

Tuomet “Galatasaray” reikėjo net penkių įvarčių. Toks stebuklas atrodė neįmanomas. Vis dėlto trys Turkijos čempionų įvarčiai antrame kėlinyje sukūrė nedidelę intrigą. Bet “Real” pabudo ir tvirtai perėmė iniciatyvą. Baigiantis dvikovai C.Ronaldo pasižymėjo dar kartą. Nepaisant to, Stambulo klubas sulaukė daug pagyrų už kovingumą.

“Visada sakiau, jog mano tikslas priversti komandos gerbėjus didžiuotis mumis neatsižvelgiant į rezultatus. Šį kartą to pasiekėme. Esu laimingas”, - tvirtino turkų treneris Fatih Terimas.

Jo oponentas Jose Mourinho išliko ramus. Kai žurnalistai paklausė, ar jautė nerimą po trijų varžovų įvarčių, portugalas atsakė: “Aš niekada nesinervinu. Neturiu tam laiko.” J.Mourinho gyrė didžiulį triukšmą kėlusius turkų aistruolius: “Tai nuostabu. Jie beprotiškai palaikė savo komandą visas rungtynes. Visada malonu žaisti tokioje atmosferoje.”

jano Ivanovo. Būtent nuo šios dvikovos baigties priklausys, ar abu šalies grandai išvengs tarpusavio akistatos LKL pusfinalyje. Pirmajame rate Vilniuje triumfavo Joano Plazos treniruojami žalgiriečiai - 90:79. Paskutinio turo rezultatai lems, ar “Žalgiris” laimės reguliarųjį sezoną, ar liks antras. “Prienai” ir “Neptūnas” pretenduoja į 2-4 vietas, o vilniečių spektras plačiausias - jie gali užimti bet kurią vietą - nuo 1-os iki 4-os.

•

(pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas) 1. Žalgiris 10 1 91 2. Lietuvos rytas 9 2 82 3. Prienai 15 4 79 4. Neptūnas 15 4 79 5. Juventus 11 8 58 6. Pieno žvaigždės 11 8 58 7. Šiauliai 11 8 58 8. Nevėžis 8 11 42 9. Lietkabelis 7 13 35 10. Sakalai 5 14 26 11. LSU-Baltai 5 14 26 12. Palanga Triobet 0 20 0 LIKUSIOS RUNGTYNĖS Balandžio 12 d.

18 val. “Sakalai” - “Prienai” 18 val. “Šiauliai” - “Juventus” 18 val. “LSU-Baltai” - “Pieno žvaigždės” 18 val. “Neptūnas” - “Nevėžis” Balandžio 13 d.

16.10 val. “Žalgiris” - “Lietuvos rytas” GALIMAS PERGALIŲ SANTYKIS PO REGULIARIOJO SEZONO “Žalgiris” - (pergalė - 92 proc., pralaimėjimas - 83 proc.)

“Lietuvos rytas” - (pergalė - 83 proc., pralaimėjimas - 75 proc.)

“Prienai” - (pergalė - 80 proc., pralaimėjimas - 75 proc.)

“Neptūnas” - (pergalė - 80 proc., pralaimėjimas - 75 proc.)

2013 04 11 Lietuvos žinios

Sportas

Lietuvos gruzino aukso skrynia JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

1913-aisiais Tbilisyje gimęs Viktoras Barkalaja du trečdalius gyvenimo praleido Vilniuje. Čia atrado savo pašaukimą. Čia parengė auksinius bėgikus Joną Pipynę, Adolfą Aleksejūną, Kęstutį Orentą ir Anatolijų Baranovą. Čia gulė amžinojo poilsio 2010-ųjų lapkritį. Šiandien iškiliam Lietuvos gruzinui sukanka šimtas metų. Minint garbingą V.Barkalajos sukaktį pirmą kartą nedalyvaus jubiliatas.

Jam skirtos pavasarinės puokštės pražys sostinės Liepkalnio kapinėse. Kaip ir kasmet balandžio 11-ąją, V.Barkalają aplankys ištikimiausi mokiniai, tebejaučiantys tėviškai vedami jo už rankos.

Apie gyvenimo posūkius V.Barkalaja labai mylėjo Gruziją, tačiau jo namais tapo Lietuva. Atvykęs čia neišsižadėjo Tbilisio medicinos institute įgytos terapeuto specialybės - sukauptos žinios labai pravertė rengiant aukščiausios klasės bėgikus.

Netikėtus gyvenimo posūkius išprovokavo likimo smūgiai. Kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jaunąjį Gruzijos mediką paskyrė 17-os kavalerijos pulko sanitarinės tarnybos viršininku ir išsiuntė į Iraną. Ten V.Barkalaja išbuvo visą karą. Užsitarnavo papulkininkio laipsnį. Kai po demobilizacijos grįžo į Tbilisį, netikėtai susirgo šešiametė jo dukrytė Lijana. Nepadėjo nei brangiausi vaistai, nei geriausi medikai. Praradęs vienintelę dukrą nutarė bėgti iš ten, kur viskas priminė baisią nelaimę. Žmona Ina irgi labai kentėjo, tačiau liko Tbilisyje. Šeima išsiskyrė.

V.Barkalaja nuvyko į Maskvą.

Ten gavo siuntimą į Rygą, Sveikatos apsaugos ministeriją. Po dukters netekties jis ėmė nekęsti savo profesijos, tad kai Rygoje sutiko bičiulį gruziną, mielai priėmė jo pasiūlymą drauge keliauti į Lietuvą.

Taip 1947-aisiais V.Barkalaja atsidūrė Vilniuje. Čia galutinai atsisveikino su mediko profesija ir tapo bėgimo treneriu.

Anksčiau jis visai nesidomėjo bėgimu. Būdamas keturiolikos pradėjo lankyti gimnastikos treniruotes.

Vėliau žaidė futbolą Tbilisio “Dinamo” komandoje, o kai patyrė sunkią kojos traumą, pasirinko kūjo ir disko sektorius. Čia jis net 10 kartų gerino Lietuvos kūjo metimo rekordą, penkis sykius tapo Lietuvos kūjo metimo čempionu, ne kartą - disko metimo prizininku. Tačiau šlovės viršūnę pasiekė treniruodamas bėgikus.

Kai V.Barkalajos mokiniai tarptautinėse varžybose ėmė džiuginti rekordais, žinia apie unikalią Lietuvos bėgikų rengimo metodiką sukūrusį trenerį kaipmat pasklido po pasaulį.

Jam pirmam Lietuvoje buvo suteiktas SSRS nusipelniusio trenerio vardas.

Prieš keliolika metų šių eilučių autorė kalbėjosi su Viktoru Barkalaja apie jo darbą ir brangiausius auklėtinius. Dalį jo pasakojimų šiandien siūlome LŽ skaitytojams.

Apie pašaukimą “Man patiko trenerio darbas. Iš pradžių bandžiau aprėpti visas lengvosios atletikos rungtis. Vėliau supratau, kad neverta savęs barstyti, ir nutariau treniruoti tik bėgikus.

Ko gero, pirmasis “atradau” ir Trijų kryžių kalną - pagainiodavau savo mokinius aukštyn žemyn.

Nemėgau važinėti į varžybas.

Trenerio nebuvimas labai trikdydavo treniruotes.

Per jubiliejinį 95-ąjį gimtadienį V.Barkalają, kaip įprasta, supo jo mokiniai: (iš kairės) A.Baranovas, A.Aleksejūnas ir Laimutis Didžiokas. / Alfredo Pliadžio nuotrauka

15

AUKSINIS V.BARKALAJOS KETVERTUKAS Jonas Pipynė (1500 m) - penkiskart SSRS čempionas, keturiskart Sąjungos rekordininkas, SSRS tautų spartakiados nugalėtojas ir pasaulio jaunimo žaidynių laimėtojas (SSRS rekordas - 3:41,1), 1956 metų Melburno olimpiados dalyvis.

Adolfas Aleksejūnas Lietuvoje buvo pramintas Kroso karaliumi.

1964-ųjų Tokijo olimpiadoje per atrankos varžybas pasiekė 3000 m kliūtinio bėgimo olimpinį rekordą (8:31,8), finale užėmė septintąją vietą. Daugkartinis SSRS pirmenybių, tarptautinių varžybų 5000 m, 3000 m kliūtinio bėgimo ir kroso nugalėtojas bei prizininkas.

Daugkartinis Lietuvos 3000 m kliūtinio bėgimo rekordininkas.

Kęstutis Orentas ne sykį laimėjo SSRS kroso čempionatą, pagerino uždarųjų patalpų 5000 m bėgimo pasaulio rekordą, triumfavo garsiajame brolių Znamenskių memoriale, dalyvavo Tokijo olimpiadoje.

Anatolijus Baranovas - pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs olimpiniame maratone: 1972 metų Miuncheno žaidynėse užėmė 15-ąją vietą. 1972-ųjų SSRS maratono čempionas. Ne sykį Leningrade (Sankt Peterburge) laimėjo tarptautinį 30 km bėgimą.

gimą A.Aleksejūnas pagerino olimpinį rekordą. Per finalą irgi puikiai jautėsi, tačiau nesugebėjo taktiškai visko apskaičiuoti - neįvertino savo jėgų ir finišavo septintas. Jei būčiau stovėjęs kur nors šalia ir davęs ženklą jam pradėti spurtą... Žinau, kad Adolfas galėjo tapti olimpiniu čempionu.”

Apie V.Barkalają 1963-iųjų SSRS čempionatas: (iš kairės) K.Orentas, rusas Vasilijus Savinkovas ir A.Aleksejūnas. / Kęstučio Orento archyvo nuotrauka Nemėgau perbėgėlių. Ne vienas bėgikas prašėsi pereiti pas mane, tačiau nesileisdavau į kalbas be jų trenerių žinios.

Nebuvau piktas. Niekada nebardavau savo mokinių už nesėkmes.

Tai gniuždo asmenybę. Sportininkui reikia išaiškinti jo klaidas, nuraminti. Juk visi klystame. Tačiau buvau griežtas ir reiklus. Stengiausi dirbti sąžiningai.

Mokinių iškovojimai labai pamalonina ir įkvepia trenerį. Ne sykį verkiau iš džiaugsmo. Net gerai atlikta mokinių užduotis per treniruotę mane labai džiugindavo. Kartais tyčia skirdavau itin sunkias užduotis, kad įsitikinčiau, jog neklystu, užsimojęs iš pasirinkto bėgiko išugdyti tarptautinį meistrą. Maloniausia būdavo, kai tas mokinys nenuvildavo.

savo sportininkams. Visi gyvi ir sveiki. Tik J.Pipynė išėjo...”

Apie J.Pipynę “Mūsų treniruotės vykdavo Jaunimo stadione, dabar ten Seimo rūmai. Kažkoks vaikinukas priėjo prie manęs ir pasakė, kad jo draugas norėtų treniruotis mano grupėje. Ir parodė į nuošalyje stovintį J.Pipynę.

Taip ir pradėjome dirbti. Tada Jonui buvo, rodos, penkiolika.

J.Pipynė labiausiai išsiskyrė čempionišku charakteriu. Dėl pergalės galėjo kristi be gyvybės ženklų.

1956 metais Maskvoje J.Pipynė laimėjo pirmąją TSRS tautų spartakiadą. Jis buvo tikras didvyris. Aš verkiau iš laimės. Po varžybų su sportininkais patraukėme į Baltarusijos stotį. Ten nuvykome anksčiau, nei reikėjo. Staiga prie manęs

V.Barkalaja 10 kartų gerino Lietuvos kūjo metimo rekordą, penkis sykius tapo Lietuvos kūjo metimo čempionu, tačiau šlovės viršūnę pasiekė treniruodamas bėgikus.

Džiaugiuosi, kad geri sportininkai dabar daug uždirba. Malonu juos matyti bėgančius stadione, stebint daugybei žiūrovų. Bet niekas nemato, kaip pragariškai jie dirba rengdamiesi varžyboms. Ir kam tai svarbu.

Turėjau mokinių, kurie, jaučiau, galėjo tapti gerais vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikais. Mano darbo žurnale buvo įrašyta palyginti nedaug sportininkų. O apie 50-60 žmonių neįrašydavau. Tačiau niekam neparodžiau pirštu į duris, jei nuoširdžiai dirbdavo. Iš daugybės bėgikų visuomet būdavo ką atsirinkti. Medicinos studijos trenerio darbe labai pravertė - gerai apskaičiuodavau krūvius

priėjo J.Pipynė ir sako: “Noriu paklausti, ar galėčiau išgerti stiklinę vyno?” Jonas žinojo, kad man nepatinka, kai mokiniai bando atsipalaiduoti tokiais būdais. Bet juk šis atvejis buvo ypatingas. Labai sutrikau. O paskui pakviečiau Joną į stoties restoraną ir užsakiau butelį gruziniško sauso vyno. Mudu išgėrėme su didžiuliu malonumu.

1957 metais pasaulio jaunimo žaidynėse Maskvoje J.Pipynė laimėjo 1500 m bėgimo varžybas ir pasiekė SSRS rekordą - 3:41,1. Jis aplenkė čeką Stanislavą Jungvirtą, kuris prieš dvi savaites buvo pagerinęs šios rungties pasaulio rekordą.

J.Pipynė (priekyje) buvo talentingiausias didžio trenerio auklėtinis.

LLAF archyvo nuotrauka

Jono mama mirė nuo vėžio. Ir brolis mirė nuo vėžio. Ir pirmoji J.Pipynės žmona mirė nuo vėžio. Kartais eidavau iš proto, galvodamas apie tokią šeimos nelaimę. Kai vėžiu susirgo Jonas, stebėjausi, kad taip didvyriškai pakėlė visas kančias. Jam taip skaudėdavo...

Iš mokinių Jonas mane paliko pirmas. Jis buvo talentingiausias.”

Apie savo epochą “Pamenu, Jaunimo stadione vyko mūsų treniruotė. Šalia buvo ir krepšinio aikštelė. Daug žmonių susirinkdavo, kai rungtyniaudavo dviejų draugijų arba dviejų gamyklų krepšinio komandos. Krepšinis ir anais laikais buvo populiarus.

Tą dieną irgi vyko krepšinio rungtynės. Žmonių buvo daug. Bet kažkas iš minios pastebėjo į treniruotę atėjusį J.Pipynę. Ir staiga visi žiūrovai užmiršę krepšinį puolė į stadioną stebėti, kaip bėga Jonas.

Tai buvo mūsų epocha.”

Apie A.Aleksejūną “Kai K.Orentas ir A.Aleksejūnas 1964 metais išvažiavo į Tokijo olimpiadą, likau namie. Vėliau dėl to labai gailėjausi. Jei būčiau vykęs kartu, jų rezultatai olimpiadoje būtų buvę daug geresni. Juk per kvalifikacinį bė-

V.Barkalajos jubiliejaus išvakarėse LŽ paprašė vieno mylimiausių jo mokinių Adolfo Aleksejūno prisiminti kartu praleistus metus.

“Esu labai dėkingas V.Barkalajai, atvedusiam mane iki tokių viršūnių. Jis greitai pastebėjo, kad iš manęs gali išeiti geras bėgikas.

Kai atitarnavęs kariuomenėje atvykau į Vilnių, čia neturėjau nei kur gyventi, nei už ką maitintis. V.Barkalaja manęs pagailėjo ir priėmė gyventi pas save. Paskui ir darbą surado, kad galėčiau prisiregistruoti Vilniuje. Buvau jau pakankamai suaugęs, tačiau treneris mane globojo kaip sūnų. Man keisčiausia, kad būdamas metikas V.Barkalaja įžvelgė mumyse bėgikų gabumus. Tikriausiai jis labai tikėjo tuo, ką darė, nes išspausdavo iš sportininko viską iki paskutinio lašo.

Trenerystės meno nesupratau, tačiau suvokiau, jog V.Barkalaja buvo netradicinis specialistas: prie žmonių jis prieidavo kažkaip ypatingai, ne taip kaip kiti. Tuo metu Lietuvoje jis buvo vienintelis tokio masto bėgikų treneris. Stebėdavausi, kaip jis žiemą stovi be kepurės vis toje pačioje vietoje Vingio parke ir kantriai stebi mus, atliekančius pratimus, o paskui laukia, kol apibėgsime ratus aplink parką. Ta vieta parke iki šiol vadinama V.Barkalajos alėja.

Niekada nesureikšmindavome to, kad jis gruzinas. Jis mums buvo tiesiog treneris. Paprastas, nuoširdus, labai reiklus. Ir labai jautrus.

Sykį mane pakvietė į Sąjungos rinktinės stovyklą rengtis SSRS ir JAV mačui. Tuo pačiu metu turėjo vykti Vilniaus miesto pirmenybės. Sostinės sporto vadovas neišleido manęs į stovyklą. Tada iš stadiono su V.Barkalaja nuėjome į “Literatų” kavinę.

Treneris gėrė vyną ir verkė. Pirmą kartą mačiau jį verkiantį. “Matai, kokie tie viršininkai - taip tave suvystė, kad net negali išvažiuoti”, - liejo nuoskaudą V.Barkalaja.”

•

16

2013 04 11 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai BUTAI NUOMOJA

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

PARDUODA 4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 0,25 ha namų valdą Kauno r., Zapiškyje (yra pastatai, sodas, kaina - 120 000 Lt). Tel. 8 655 78 742.

BALDAI, INTERJERAS PARDUODA Gerą dvigulę lovą-tachtą (kaina - 100 Lt). Tel. 8 620 23 143

PASLAUGOS Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius. Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutrikimų priežastis. Po kompleksinio medžiagų apytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotis tradicinių priemonių deriniais. Diplomuoto asmeninio trenerio paslaugos.

Tel. 8 602 03 836.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

Pranešame apie bendrovių reorganizavimą prijungimo būdu.

Po reorganizavimo tęsianti veiklą Uždaroji akcinė bendrovė „EVATEX“, į. k. 110321863, buveinės adresas: Šalčininkų r. sav., Tartoko k., duomenys apie bendrovę kaupami VĮ Registrų centras Vilniaus filialas, prijungiant po reorganizavimo veiklą baigiančią bendrovę UAB „Akorda“, įm. k. 302621788, buveinės adresas: Šalčininkų r. sav., Šalčininkų m., Pušyno g. 8, duomenys apie bendrovę kaupami VĮ Registrų centras Vilniaus filialas.

Po reorganizavimo veiklą baigiančios bendrovės teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo tęsiančiai veiklą Uždarojai akcinei bendrovei „EVATEX“, nuo jos pakeistų įstatų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

Su reorganizavimo sąlygomis, tęsiančios veiklą bendrovės pakeistais įstatais ir kitais dokuUžs. LM-2545 mentais galima susipažinti adresu: Šalčininkų r. sav., Tartoko k.

2013 m. kovo 22 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, UAB „Dasigma“, į. k. 302632635, iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2012 balandžio 3 d. Nutraukiamas visų sutarčių su UAB „Dasigma“ vykdymas.

Finansinius reikalavimus galima pateikti administratoriui Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras, UAB adresu: Konstitucijos pr. 7, LT-09308 Vilnius, iki 2013 gegužės 3 d. Užs. LM-2546

LEIDINIAI PARDUODA Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina - 2000 Lt).

Vilnius, tel. 8 670 03 363.

Prof. Juozas Uzdila parašė gimtinei skirtą trečią monografiją „Šeštokai: Mokykla ir Bažnyčia“.

Norintys šią knygą turėti praneša autoriui tel. 8 683 20 071.

PERKA „Kultūros barai“ 2012 m. Nr. 4, 5, 6 ir „Mokslas ir gyvenimas“ 1998 m. Nr. 9, 2001 m. Nr. 4, 5, 6.

Tel. (8 347) 37 242.

ĮVAIRŪS Ruošiama apie „Armonikos“ ansamblio vokalistą a. a. Ramutį Kaspariūną prisiminimų knyga.

Turintys ir norintys pasidalinti savo mintimis apie šį dainininką, prašome paskambinti Petrui Tabarui tel. 8 602 23 834.

PRANEŠIMAI Pranešimas apie esminį įvykį. 1. Uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio eglė“, įm. kodas 147845963, buveinė: Savanorių a. 11, Panevėžys. 2. 2013 m. gegužės 3 dieną 18.00 val.

Savanorių a. 11, Panevėžys, ŠAUKIAMAS UAB „Panevėžio eglė“ VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS. Akcininkai registruojami nuo 17.30 val., pateikus asmenį liudijantį dokumentą. Akcininkų įgaliotiniai turi įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą. 3. Susirinkimo darbotvarkė: 3.1. Bendrovės 2012 m. veiklos ataskaitos tvirtinimas; 3.2. 2012 m. metų finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; 3.3. 2012 m. pelno (nuostolių) paskirstimo tvirtinimas; 3.4. Bendrovės valdybos rinkimai. 4. Informaciją apie esminį įvykį įgaliotas teikti valdybos narys Justas Latvėnas. Tel. 8 698 34 814.

Bendrovės valdyba.

Užs. LM-2547

SV-11028

18

2013 04 11 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 11 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Keliai. Mašinos. Žmonės” (k.)

10.30 “Ugnies tramdytojai” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Vieša paslaptis” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Tautos aikštė”.

Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Tautos aikštė”. Tiesioginės laidos tęsinys 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “KK2 Penktadienis” (k.) N-7 11.20 “Plikis ir ponia” (k.) N-7 12.55 “Didžioji sėkmė”

13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.16 “Mes - europiečiai” 22.19 Sportas 22.23 Orai 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Mentalistas” N-7 23.35 “Deksteris” N-14 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Mažylių nuotykiai” 8.00 “Dievobaimingos kalės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Mano TV3. Jau 20 metų!”

12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios

19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Mano TV3. Jau 20 metų!”

21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Dingęs be žinios” 23.00 “CSI kriminalistai” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Pabudimas” 1.55 “Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Žvaigždutės” (k.) N-7 9.00 “Taip. Ne” (k.)

10.00 “Amerikos talentai” 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro ugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Lietuvos muzikos legendos” 22.30 Istorinė drama “Katynė” N-14 0.45 “Brolis už brolį” (k.) N-7 1.45-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Detektyvas Drupis” 8.40 “Žmogus-voras” 9.05 “Draugai IV” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50 “Namai, kur širdis” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” N-7 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Makbraidas. Žmogžudystė po vidurnakčio” N-7 22.40 “Begėdis” N-14 23.45 “Farų šeima” N-7 0.45 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizontai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Atžalos” (k.) 12.20 “Prisiminkime”. Dainuoja Stasė Laurinaitytė 12.30 LRT studija “Vilniaus knygų mugėje 2013”. 2012 m. LLTI premijos laureato paskelbimas (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Laiko ženklai”. Lietuvos miestų teisės istorija 15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45 “Asistentas vienai dienai” 19.30 “Legendos” 20.15 “Dar širdyje - ne sutema” 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 Lietuvių kinas trumpai. Trumpametražis vaid. f. “Aš, veteranė” N-7 21.50 “Prisiminkime”. Šoka R.Krugiškytė ir J.Katakinas 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Janina Lapinskaitė. “Istoriją kuriame kartu” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pagauk kampą” (k.) 1.10 Šv. Kristoforo kamerinio orkestro devynioliktojo gimtadienio koncertas šv. Kotrynos bažnyčioje

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.10 “Teleparduotuvė” 9.25 “Vienam gale kablys” 9.55 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Šuoliai į vandenį”

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Olimpo apgultis” - 12.15, 15, 17.45, 20.30 val.

“Užmirštieji” - 19 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.45, 16.30, 19.30, 21.50 val.

“Sielonešė” - 10.30, 13, 15.45, 18.30, 21.40 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 13.15, 16, 19, 20.45 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 11.15, 16.15, 21.15 val.

“Pagalbos šauksmas” - 15.15 val.

“Tapatybės vagilė” - 12.30 val.

“Tamsus dangus” - 21 val.

“Parkeris” - 13.30, 18.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15 val.

“Krudžiai” - 14, 16.45, 19.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11 val.

“Gimtadienis” - 21.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Olimpo apgultis” - 11.30, 14.45, 18.15, 21.15 val.

“Teresės nuodėmė” - 15.20, 18.20, 21 val.

“Užmirštieji” - 19 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 12.30, 15.15, 19.15, 22 val.

“Sielonešė” - 15, 18, 20.40 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11, 13.45, 16.30, 19, 21.40 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16.10 val.

“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val.

“Krudžiai” (originalo kalba) - 16.30 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 14.10, 18.40, 21.20 val.

“Mama” - 15, 19.30 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 21.45 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 21.45 val. “Šalutinis poveikis” - 16 val.

“Tamsus dangus” - 13.30, 21 val.

“Pagalbos šauksmas” - 11.15, 18.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 17.45 val.

“Valentinas vienas” - 17.15 val.

“Hičkokas” - 15.15, 20.30 val.

SKALVIJA “7 dienos Havanoje” - 20.40 val.

“Atostogos prie jūros” - 16.30 val. “Šalutinis poveikis” - 18.40 val.

PASAKA “Optimisto istorija” - 18 val.

“Populiari mergina” - 16 val.

“Gimę mylėti” - 15 val.

Lietuvos ryto TV 6.50 Programa 6.54 TV parduotuvė 7.10 “Reporteris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Nuoga tiesa” 10.05 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 11.00 Dok. f. “Įspūdingiausi gamtos reiškiniai”. 3 d. N-7 12.10 “Reporteris” 12.55 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Kokį maistą perkame?” 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 “Mainai gamtoje” N-7 16.00 Žinios 16.10 “Mainai gamtoje” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” (k.) 18.00 Žinios 18.35 “Mančesterio detektyvės” N-7 19.45 Žinios 20.20 “Lietuva tiesiogiai” 21.00 “Reporteris” 21.45 “Super L.T.” N-7 22.45 “Merdoko paslaptys” N-7 23.55 “Reporteris” 0.40 “Supernamai”

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Didysis Bakas Hovardas” 9.00 Trileris “Išeities kodas” N-7 11.00 Drama “Karaliaus kalba” 13.00 Komedija “Poniutė kaime” 15.00 Drama “Karalienė” 17.00 Komedija “Nekenčiu Valentino dienos!” 19.00 Komedija “Bernvakaris Australijoje” N-7 21.00 Komedija “Myliu tave, Filipai Morisai!”

N-14 23.00 Trileris “Ikaras” S 1.00 Komedija “Romo dienoraštis” N-7

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Miškuose ir kalnuose” 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis

14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Pagaminta SSRS” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Sklifosovskis” 22.05 “Kamenskaja” 23.05 Dvikova 0.40 “Miškuose ir kalnuose” 1.35 Žinios+ 1.50 Vaid. f.

“Inžinieriaus Garino žlugimas”. 4 s. 3.00 Visa Rusija 3.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.15 “Futbol Mundial” žurnalas 10.45 Futbolas.

Anglijos Premier lygos apžvalga 11.45 Futbolas.

Anglijos premier lygos žurnalas 12.15 Golfas. PGA turo užkulisiai 12.45 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 13.15 “Trans World Sport” žurnalas 14.15 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Juventus” “Bayern” 16.05 Futbolas. UEFA Čempionų lyga.

“Barcelona” - PSG 17.55 Ledo ritulys. KHL finalas.

Tiesioginė transliacija 20.40 “Formulė-1”. Malaizijos GP lenktynių apžvalga 21.40 Krepšinis. Eurolyga. Ketvirtfinalio rungtynės. Tiesioginė transliacija 23.40 Futbolas. UEFA Europos lyga. “Rubin” “Chelsea” 1.30 Ledo ritulys. KHL finalas 3.30 Futbolas. UEFA Čempionų lygos dienos apžvalga 5.00 “Formulė-1”. Kinijos GP treniruotė 1. Tiesioginė transliacija

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didelės statybos 13.35 Bandytojai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Ekstremali žvejyba. Naujoji Zelandija 22.00 Imperija už įstatymo ribų 23.00 Gangsterių kodeksas 0.00 Ar jūs išgyventumėte? 1.00 Grobikai ir išlaisvintojai

Teatras

Kinas VILNIUS

13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Gamtos jėgos” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Konano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Geri vyrukai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Tikri bičai” 21.30 Veiksmo f. “Degantis žmogus” 0.45 “6 kadrai” 1.15 “CSI Majamis” 2.00 “Gamtos jėgos” 2.25 “Paslapčių namai”

“Saugus prieglobstis” - 18.15 val.

“7 dienos Havanoje” - 15.30, 17.30 val.

“Be ryšio” - 21 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 20.15 val.

“Ana Karenina” - 20.30 val.

OZO KINO SALĖ “Igruški” - 17 val.

“Marinos namai” - 16 val.

“Apie dievus ir žmones” - 18 val.

MULTIKINO “Olimpo apgultis” - 16.30, 19, 21.30 val.

“Emigrantai” - 15, 17, 18.45 val.

“Sielonešė” - 10.45, 13.30, 19, 21.45 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 14.30, 17, 19.30, 22 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Pagalbos šauksmas” - 19.45, 22 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 14, 19, 21.15 val.

“Parkeris” - 21 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.30, 13, 15.15, 17.30 val.

“Krudžiai” - 11.30, 12, 14.30, 16.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.45, 16.15 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11, 13 val.

“Sniego karalienė” - 10 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 15.45, 18.30, 21.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.15, 14, 16.30 val.

“Krudžiai” - 12.30, 15 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 11 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis” 12 d. 18.30 val. “Dezdemona” 13 d. 18.30 val. “Traviata” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 11 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Hamletas mirė.

Gravitacijos nėra”

“Ką išdarinėja vyrai” - 21.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11.45, 14.30 val.

“Valentinas vienas” - 11, 16, 21 val.

“Argo” - 13.15, 18.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Džekas milžinų nugalėtojas” - 10.45, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.

“Pagalbos šauksmas” - 21.45 val.

“Užmirštieji” - 19 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 13, 15.30, 18, 20.30 val.

“Krudžiai” - 14.10, 16.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 18.15 val.

“Sielonešė” - 15.15, 20.45 val.

“Valentinas vienas” - 21 val.

“Tapatybės vagilė” - 13.30, 18.30 val.

“Mama” - 16.15 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D

11 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Paskendusi vasara” 12 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas” 13 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Chaosas” 13 d. 16 val. Fojė. Koncertas. Džiazo sesijos teatre: “The Ditties” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 12 d. 18 val. “Meška” 13 d. 18 val. “Granholmo metodas” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 11 d. 18.30 val. “Madagaskaras” 12 d. 18.30 val. “Damos vizitas” 13 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 13 d. 12 val. “Trys paršiukai” Mažoji salė 13 d. 14 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” JAUNIMO TEATRAS 12 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo”

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Linkolnas” - 17.15, 20.15 val.

“Užmirštieji” - 19 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13, 19, 21.45 val.

“Sielonešė” - 10.45, 13.30, 16.15, 18.50 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS “Tamsus dangus” - 13.15 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 21.15 val.

“Užmirštieji” - 19 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.45 val.

“Sielonešė” - 18.35 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 15.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 13 val.

“Krudžiai” - 14, 16.30, 19 val.

“Valentinas vienas” - 15.30 val.

KAUNO DRAMOS TEATRAS 12 ir 13 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje.

“Mėnuo kaime” 13 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Kiškis pabėgėlis” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 12 d. 18 val. “Naktis Venecijoje” 13 d. 18 val. “Notrdamo legenda” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 12 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” 13 d. 18 val. “Šykštuolis arba melo mokykla” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 12 d. 18 val. “Medinės žvaigždės” 13 d. 12 val. “Pasakų karaliaus teatras” 13 d. 17 val. Liubos Nazarenko rusiškų romansų vakaras KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 12 d. 17 val. Teatras “Meno fortas”.

“Dieviškoji komedija”

13 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 11, 12 ir 13 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 12 d. 18 val. “Rimti žaidimėliai” 13 d. 12 val. “Žirafa su kojinėm”

“Krudžiai” (3D) - 10, 11.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.30, 17.20 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 15.25, 21.20 val.

“Olimpo apgultis” - 19.15 val.

I SALĖ “Parkeris” - 21.15 val.

“Pagalbos šauksmas” - 13.10, 19.30 val.

“Emigrantai” - 10.10, 11.40, 15, 16.30, 18 val.

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 11 d. 16 val. “Trys draugai” 12 d. 18 val. “Šykštuolis” 13 d. 18 val. “Iguanos naktis”

PANEVĖŽYS

“Olimpo apgultis” - 12.15, 15, 18, 20.30 val.

“Užmirštieji” - 19 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 12, 14.45, 17.45 val.

“Sielonešė” - 13.30, 16.15, 19.15, 21.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 13, 15.45, 18.45, 21.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 21.30 val.

“Parkeris” - 13.15, 18.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.45 val.

“Krudžiai” - 13.45, 16.30 val.

“Mama” - 20.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45 val.

“Valentinas vienas” - 11, 16, 20.45 val.

VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 13 d. 12 val. “Baūūūbai” 13 d. 18.30 val. “Kuprelis” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 11 d. 19 val. Oskaro Koršunovo teatras. “Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija” MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK” 12 d. 19 val. “Tik kūdikiai gimsta dori”

KAUNAS

KAUNAS CINAMON “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 19.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 11.25, 13.45, 16.10, 18.35, 21 val.

“Sielonešė” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 21.15 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 22.05 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.40, 13, 15.15, 17.30 val.

“Krudžiai” - 12, 14.15, 16.30, 18.45 val.

“Tapatybės vagilė” - 12.30 val.

“Parkeris” - 21.30 val.

“Gimtadienis” - 20.45 val.

“Valentinas vienas” - 14.45, 17, 19.15 val.

FORUM CINEMAS

VILNIUS

PANEVĖŽYS 13 d. 18 val. “Ledi Makbet” Salė 99 13 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” KEISTUOLIŲ TEATRAS 11 d. 19 val. “Penktas veiksmas” 12 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...”

13 d. 12 val. “Mano senelis buvo vyšnia” 13 d. 19 val. “Vasarotojai” MENŲ SPAUSTUVĖ 12 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”.

“Tiksinti bomba” 13 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Gaidelis pinigautojas” 13 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000” 13 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis” RAGANIUKĖS TEATRAS 13 d. 12 val. “Stebuklingoji spanguolė” “DOMINO” TEATRAS 11 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa”

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 12 d. 18 val. ir 13 d. 17 val. Mažojoje salėje.

“Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 11 d. 18 val. Teatras “Atviras ratas”.

“Brangioji mokytoja” 12 d. 18 val. “Trupė liūdi”. “Mano vardas Čarlis” 13 d. 18 val. Alytaus miesto teatras.

“Tūla arba esame okupuota šalis” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 11 d. 18 val. Grupės “Liūdni slibinai” turas “Pavasaris be jokių Ė” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 13 d. 12 val. “Mažoji fėja”

ANYKŠČIAI ANYKŠČIŲ KULTŪROS CENTRAS 12 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

KAZLŲ RŪDA KAZLŲ RŪDOS KULTŪROS CENTRAS 13 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

2013 04 11 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:30 leidžiasi 20:12 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+4 Oslas

Antroji jaunaties diena

Jaunatis IV 10

Priešpilnis IV 17

Pilnatis IV 24

+2 Helsinkis

+6

Stokholmas

Delčia IV 30

+5

Dublinas +8 +11 Londonas

+7 -1

Šiauliai

+7 -1

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo +7 -1

Kaunas Šiandien: debesuota, visame krašte numatomi lietūs.

Temperatūra dieną 7-8 laipsniai šilumos, pajūryje sušils iki 10.

VILNIUS +17 +8 +1

+9 Amsterdamas

+17

Ukmergė

Lisabona

Alytus Druskininkai

+7 +1

+16 Madridas

+21 Barselona

+3 Ryga

+7 Kopenhaga

+14 Paryžius

Kėdainiai +10 +2

+4 Sankt Peterburgas

Talinas

13:42

Palanga

19

Vilnius Minskas +12 +7 Varšuva +12

+2

Berlynas +14 Praha

+16 Miunchenas

+17 Nica

+19 Roma

+6 Maskva

+7

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +17 +16 +14 Bukareštas Varna Dubrovnikas +15 Sofija +18

+24

Stambulas +12

Malaga +20

Rytoj: apniukę, daug kur lis.

Temperatūra naktį 3-4, dieną 9-12 laipsnių šilumos.

101-oji metų diena. Balandžio vienuoliktoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 15-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 264 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Daugailė, Leonas, Stanislovas, Vykintas.

Geros dienos!

Alžyras +22

Tunisas +26

Atėnai

+19 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Avinas 03 21 - 04 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 29 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Balandžio 10 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Norėdami sulaukti profesinio pripažinimo, daug kalbėsite, diskutuosite, tik kažin ar padarysite reikiamą įspūdį. Geriau imkitės konkrečių darbų, strateginių planų.

Jautis. Grąžinkite skolas, mokėkite mokesčius. Tikėtini nemalonūs susidūrimai su inspektoriais, antstoliais. Palanki diena vykti į darbo ar komercinę kelionę.

Dvyniai. Jusite aplinkinių dėmesį ir simpatijas. Pernelyg neatsipalaiduokite, neapleiskite darbų.

Anksčiau ar vėliau teks grįžti prie neišspręstų problemų.

Vėžys. Drąsiau įgyvendinkite tai, kam anksčiau neužteko laiko ar jėgų. Palanki diena keliauti, kaupti žinias - ieškokite jums reikalingų žmonių ir informacijos.

Liūtas. Baikite tai, ką pradėjote.

Viskas bus reikšminga, svarbu.

Neignoruokite ir nemenkinkite kolegų pastangų jums padėti. Kolektyviai viską nuveiksite daug greičiau ir geriau.

Mergelė. Didžiausias pavojus netinkamos investicijos. Naudingi bus sumanymai, susiję su mokslu, švietimu. Šeimoje metas prabilti ir išlieti susikaupusius jausmus.

Svarstyklės. Apėmė nerimas?

Ant nieko nepykite, nieko nekaltinkite. Verčiau pasistenkite, kad jūsų pačių meilė ir šiluma apsaugotų artimuosius nuo stresų.

Skorpionas. Nesivelkite į intrigas darbe, saugokitės pataikūnų. Maži nesusipratimai, smulkios klaidelės bus nemalonios. Daugiau laiko skirkite ne pramogoms, o sveikatai. Šaulys. Gilinkitės į savo darbus, bendraukite tik svarbiais klausimais. Užduotis atlikite laiku ir iki galo. Pasistenkite už nieką neprisiimti atsakomybės, niekam netarpininkauti.

Ožiaragis. Geriausiai seksis dirbantiems paslaugų ir aptarnavimo srityse. Svarbi bus individuali patirtis. Viskas jūsų rankose, todėl nepraraskite vidinės pusiausvyros.

Vandenis. Apsiginkluokite kantrybe. Jei jaučiate, kad kas nors mėgina jus provokuoti, erzinti ar žlugdyti, tiesiog pasitraukite. Bet kokie ginčai bus beprasmiai ir alinantys. Žuvys. Nugalėkite savo vidines baimes ir profesinėje srityje ryžkitės siekti daugiau.

Tačiau neskubinkite įvykių, neatskleiskite visų kortų.

20

2013 04 11 Lietuvos žinios

Margumynai

Aukščiausia Jono Pauliaus II statula

C.Bruni vėl karaliauja

Lenkijoje rengiamasi atidengti velionį popiežių Joną Paulių II vaizduojančią statulą. Tai bus aukščiausia pasaulyje šio lenko pontifiko skulptūra.

13,8 metro aukščio balta statula iš stiklo audinio iškils Lenkijos pietiniame Čenstakavos mieste, kuriame yra Jasna Guros vienuolynas - pagrindinė katalikų piligriminių kelionių vieta šioje šalyje.

Lenkijoje gimusio pontifiko statula, statoma vieno privataus investuotojo lėšomis jam priklausančiame žemės sklype, vaizduoja Joną Paulių II besišypsantį ir ištiesusį rankas pasauliui. Šį projektą finansuojantis Leszekas Lysonas laiko Joną Paulių II “didžiu ir geru žmogumi, kuris nutraukė komunistinę epochą, atvėrė sienas Europoje ir atsigręžė į žmones per savo piligrimines keliones po visą pasaulį”. Pasak jo, naujasis kūrinys “turėtų visus paskatinti stabtelėti ir susimąstyti apie gyvenimą”.

L.Lysonas teigė, jog statula bus ati-

dengta minint incidento, per kurį jis išgelbėjo skęstantį sūnų, trejų metų sukaktį. Šis projektas - tai mecenato padėkos Dievui ženklas. L.Lysonas taip pat siekia, kad statula būtų įrašyta į Guinnesso pasaulio rekordų knygą kaip aukščiausias paminklas Jonui Pauliui II. Čenstakavoje iškilsianti skulptūra jau lyginama su paminklais, pastatytais šio popiežiaus garbei kitose šalyse. Pernai Romoje buvo atidengta prieštaringai vertinamos 5,5 metro aukščio bronzinės Jono Pauliaus II statulos pataisyta versija. Originalas supykdė daugelį Italijos sostinės gyventojų. Žmonės tvirtino, kad ta statula bjauri ir visiškai neprimena jų mylimo popiežiais. 2011 metais Čilės sostinėje Santjage, ant San Kristobalio kalvos, buvo atidengta nedidelė Jono Pauliaus II skulptūra, nes miesto valdžia atmetė siūlymą statyti 13 metrų aukščio paminklą.

Lenkija jau gali pasigirti viena aukščiausių Jėzaus Kristaus statulų. Ji 2010 metais buvo atidengta vakariniame Svebodzino mieste.

•

C.Bruni vėl atsidūrė tarp populiariausių Prancūzijos dainininkių. / AFP/Scanpix nuotrauka

Įrašų kompanija “Barclay Records” pranešė, kad Prancūzijos buvusios pirmosios ponios Carlos Bruni naujasis muzikos rinkinys praėjus vos savaitei, kai buvo išleistas, pakilo į antrąją šalyje populiariausių albumų vietą.

Nuo balandžio 1 iki 7 dienos albumo “Little French Songs” kompaktinių plokštelių buvo parduota beveik

19 tūkstančių, o internetu jis atsisiųstas 3794 kartus. 45-erių C.Bruni, Italijoje gimusi dainininkė ir buvusi supermanekenė, 2007 metais užmezgė žaibišką romaną su tuomečiu Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy ir netrukus už jo ištekėjo. “Little French Songs” yra ketvirtas moters albumas ir pirmas nuo 2008-ųjų, kai išleido “Comme Si De Rien N’Etait”. Kol N.Sarkozy prezidentavo, Carlos muzikinė karjera buvo sustojusi. Pernai gegužę jis pralaimėjo prezidento rin-

Supykdė brazilo pamokslas

kimus socialistui Francois Hollande’ui. Naujame albume yra daina “Chez Keith et Anita”, kurioje C.Bruni - buvusi Micko Jaggerio mergina pasakoja apie narkotikų persmelktą “The Rolling Stones” gitaristo Keitho Richardso ir jo ilgametės draugės Anitos Pallenberg gyvenimą. Carlos atliekamas kūrinys “The Penguin” - tai užmaskuotas, pasak prancūzų žiniasklaidos, smūgis F.Hollande’ui.

Dainoje jis vaizduojamas kaip nemokša juokdarys, neturintis manierų.

•

Judao.com.br nuotrauka

Brazilijos parlamento Žmogaus teisių komiteto vadovo manymu, Johnas Lennonas mirė dėl to, jog įžeidė Dievą komentaru, kad “bitlai” yra garsesni už Jėzų Kristų.

“Biblija sako, kad Dievas nepalieka tokių įžeidimų nenubaustų”, - pareiškė evangelikų pastorius Marco Feliciano. Jo komentarus iš 2005 metais bažnyčioje nufilmuoto pamokslo paskelbė vietos žiniasklaida.

M.Feliciano, kuris dėl savo nepagarbių atsiliepimų apie gėjus, moteris ir juodaodžius vis garsiau raginamas pasitraukti iš Žmogaus teisių komiteto, taip pat kalbėjo, kad būtų norėjęs pamatyti 1980 metų gruodį nušauto J.Lennono lavoną. “Norėjau būti žmogžudystės vietoje. Ten būčiau pakėlęs J.Lennoną dengusį audeklą ir pasakęs jam: “Atsiprašau, Johnai, bet šis pir-

Czareko Sokolowskio nuotrauka

Įspūdinga dovana Kosmetikos milijardierius Leonardas Lauderis Niujorko Metropoliteno muziejui dovanojo kubizmo meno kolekciją, kurią surinko per keturis dešimtmečius.

M.Feliciano pareiškimas įžeidė velionio J.Lennono atminimą.

Aukščiausia pasaulyje Jono Pauliaus II statula iškils Čenstakavoje.

Šią didžiulę dovaną, vertinamą maždaug milijardu dolerių (2,6 mlrd. litų), sudaro 78 Pablo Picasso, Georges’o Braque’o, Juano Griso ir Fernand’o Leger darbai. “Pasaulinės reikšmės Metropoliteno muziejui, kuriam ilgai trūko XX amžiaus pradžios darbų, ši milžiniška dovana leis transformuoti jį

ir paversti vienu geriausių pasaulio muziejų”, - teigiama įstaigos pranešime.

Muziejus taip pat įkurs naują moderniojo meno tyrimų centrą, kurį parems įvairių donorų suformuotas 22 mln. dolerių (58 mln. litų) fondas. “Leonardo dovana Metropoliteno muziejui išties neįkainojama”, - sakė jo direktorius Thomas Campbellas. 80 metų L.Lauderio pareiškime sakoma, kad ši dovana skirta “tiems, kurie gyvena ir dirba Niujorke, taip pat viso pasaulio žmonėms, atvykstantiems aplankyti puikių meno institucijų Jungtinėse Amerikos Valstijose”. L.Lauderio kolekcija bus pristatyta 2014 metų pabaigoje.

Žurnalas “Forbes” apskaičiavo, kad dovana verta maždaug 1,1 mlrd. dolerių (2,9 mlrd. litų) ir kad L.Lauderis atidavė 13,5 proc. asmeninio turto, kuris vertinamas 8,1 mlrd. dolerių (21,4 mlrd. litų). Žurnalas taip pat įtraukė jį į dosniausių visų laikų filantropų panteoną. Pasak “Forbes”, L.Lauderis tapo 24-uoju pasaulio žmogumi, kuris per savo gyvenimą paaukojo daugiau kaip milijardą dolerių. “Dabar jis atsidūrė tarp tokių filantropų kaip Billas Gatesas, Warrenas Buffettas, Eli Broadas, George’as Kaiseris, Michaelas Bloombergas, George’as Lucasas ir kiti”, - pranešė žurnalas.

•

mas šūvis yra Tėvo vardan, šitas - Sūnaus vardan, o tas - Šventosios Dvasios vardan. Niekas nestoja prieš Dievą ir nelieka gyvas po ištvirkavimo”, - sakydamas pamokslą, kuris yra nufilmuotas ir įkeltas į internetą, teigė pastorius.

M.Feliciano, vadinantis save “pastoriumi, dainininku ir verslininku”, Brazilijos parlamento Žmogaus teisių ir mažumų komiteto pirmininku tapo praėjusį mėnesį. 2010-aisiais jis buvo išrinktas Krikščionių socialdemokratų partijos (PSC) deputatu. Šis 40 metų pastorius sulaukė lavinos žmogaus teisių gynimo organizacijų protestų, kai socialiniame tinkle “Twitter” pareiškė, kad meilė tarp tos pačios lyties asmenų veda prie “neapykantos ir nusikaltimo”, o paskui paminėjo biblinį Nojaus prakeiksmą jo sūnaus Chamo palikuonims - t. y. afrikiečių rasei.

•

AFP, AP, BNS, LŽ

Niujorko Metropoliteno muziejus gavo vertingą kubizmo meno kolekciją. / “Creative Commons” nuotrauka