2012 gruodžio 14 d. / Penktadienis / Nr. 287 (13 415)

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „ISTORIJA”

Kaina

1,99 Lt

2012 gruodžio 14 d. / Penktadienis / Nr. 287 (13 415)

www.lzinios.lt

Indėliai liko uždarytoje kredito unijoje

Rytoj su dienra‰ãiu “Lietuvos Ïinios”

LŽ gidas

+ TV programos

Šiandien LŽ

3p.

Susisiekimo ministras R.Sinkevičius radikalių permainų nežada

3p.

Racionalus mąstymas kultūros politikai padės tuo įsitikinęs naujasis kultūros ministras Š.Birutis

12p.

Jau šį mėnesį turėtų paaiškėti, ar I.Tobias ir D.Stagniūno duetas galės šturmuoti Sočio žiemos olimpiadą

Teisėsaugininkai išaiškino grupuotę, kuri iš keturių kredito unijų galėjo apgaule gauti daugiau kaip 60 mln. litų nepagrįstų Išsamiau kreditų. Tarp sulaikytųjų - Nacionalinės kredito unijos vadovai. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

•11 p.

Auksiniai Rūtos grybšniai

16p.

Spaudos apžvalgininkas J.Šalkauskas lietuvišką darganą iškeitė į Indijos kaitrą

UŽSIENIS

Mažumos taps dauguma

VILMANTAS REMEIKA

Londono olimpinėse žaidynėse visu ryškumu suspindęs plaukimo brangakmenis 15 metų Rūta Meilutytė po keturių mėnesių lietuvius vėl džiugina įspūdingais startais.

“Baltųjų amerikiečių bus daugiausia, bet jie nebebus dauguma.

Pirmą kartą pasaulyje postindustrinės šalies visuomenėje mažumos taps dauguma”, - pasakė Kalifornijos universiteto analitikas Marcelo Suarezas-Orozco, kai JAV surašymo biuras paskelbė, kaip iki 2060 metų pasikeis Jungtinių Valstijų gyventojų sudėtis.

Visuomenės pagrindą sudarantys anglakalbiai baltaodžiai dar sudarys daugumą 2024 metais, paskui jų ims mažėti, užtat pagausės ispanakalbių, juodaodžių amerikiečių bei Azijos kilmės gyventojų.

Dvigubai daugiau bus ir Amerikos indėnų bei Aliaskos čiabuvių. Jau 2051 metais JAV gyvens daugiau kaip 400 mln. žmonių.

Ketvirtadienis buvo istorinė diena Lietuvos plaukimui. Turkijos mieste Stambule iškovotas pirmasis medalis pasaulio čempionatų trumpajame baseine (25 m) istorijoje. Ir ne bet koks, o auksinis. Žinoma, jo laimėtoja tapo olimpinė čempionė R.Meilutytė.

Vakar vakare vykusiame 50 metrų plaukimo krūtine rungties finale R.Meilutytė diktavo tempą per visą plaukimą. Jau tapo įprasta, kad rekordai paklūsta Rūtai. Finale ji jau trečią kartą gerino Lietuvos, Europos ir pasaulio čempionatų rekordą nuotolį įveikė per 29,44 sek.

Finiše lietuvaitė 0,23 sek. aplenkė sidabrą iškovojusią Jamaikos plaukikę Alią Atkinson ir 0,50 sek. - bronzą laimėjusią australę Sarah Katsoulis.

Siekdama aukso R.Meilutytė tris kartus gerino pasaulio čempionatų rekordus.

•13 p.

NEBENUOMOS Turniškėse premjerui vietos neatsirado

Išsamiau

Net ir labai norėdamas įsikurti prestižiniame sostinės Turniškių rajone, kur prieš tai šešerius metus gyveno du ankstesni premjerai, naujasis Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius to padaryti negalėtų.

Priežastis banali: nekilnojamąjį turtą Turniškėse valdanti komunalinių paslaugų įmonė “Tukompa” įspėjo Ministro pirmininko tarnybą (MPT) nuo sausio nebepratęsianti iki šiol Vyriausybės vadovams nuomoto buto nuomos sutarties. Tad A.Butke-

vičiaus pageidavimas likti gyventi savo bute M.K.Čiurlionio gatvėje MPT tapo tikru gelbėjimosi ratu. Ministro pirmininko kanclerio pavaduotojas Olegas Romančikas sutiko, kad jeigu naujajam Vyriausybės vadovui kiltų mintis apsigyventi valdiškame būste,

/ EPA/Elta nuotrauka

•6 p.

Išsamiau

Orai

kaip numato įstatymas, “situacija būtų labai sudėtinga”. “Žinoma, ieškotume variantų, ką išnuomoti premjerui, kad tai atitiktų visus saugumo reikalavimus”, - LŽ sakė jis.

•2 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Bus debesuota su pragiedruliais, snigs.

Temperatūra dieną 6-7 laipsniai šalčio, pajūryje apie 0.

•23 p.

Išsamiau

2

2012 12 14 Lietuvos žinios

Dienos temos

Vyriausybė šalies į ragą neries ir prieštaravimų. Jis kritikavo pažadus didinti pajamų apmokestinimo progresyvumą, įtvirtinti daugiau pridėtinės vertės mokesčio lengvatų, svarstymus didinti kapitalo apmokestinimą.

E.Masiulis pabrėžė, kad programoje nėra nuostatų dėl generuojančios ekonomikos, apie kurią daug kalbėta per rinkimų kampaniją.

“Vyriausybės programoje matome ir fokusų elementų arba nuostatų, turinčių dvigubą dugną. Jei ši programa būtų verslo plano pamatas ir Vyriausybė, kaip klientė, užsuktų į banką prašydama paskolos savo svajonei įgyvendinti, greičiausiai bankas pasiūlytų dar kartą atsiversti pradžiamokslį ir paskolos tikrai neišduotų”, - įsitikinęs E.Masiulis.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Seimui palaiminus Vyriausybės programą, vakar darbą pradėjo vargais negalais sulipdytas ministrų kabinetas. Valdantieji tikino, kad nuo šiol Lietuvos žmonių gyvenimas tik gerės, opozicijos atstovai tvirtino, jog su pristatytu veiklos planu nebūtų įmanoma gauti paskolos banke.

Už Vyriausybės programą balsavo 83 Seimo nariai, 39 buvo prieš, 9 parlamentarai susilaikė. Paskirtųjų statusą turintys Vyriausybės nariai po priesaikos Seime tapo visateisiais ministrų kabineto nariais. Premjeras Algirdas Butkevičius kelis jų jau vakar po pietų pristatė ministerijų kolektyvams.

Parlamento socialdemokratai vakar pademonstravo besilaikantys duotų pažadų. Tikinę, kad balsuos už trijų “darbiečių” teisinės neliečiamybės panaikinimą, Seimo laikinojoje komisijoje jie taip ir padarė. Tuo sukėlė Darbo partijos (DP) lyderio Viktoro Uspaskicho susierzinimą.

Pliekė konservatorius Vertindami Vyriausybės programą valdančiosios koalicijos atstovai negailėjo gerų žodžių. Seimo Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės teigimu, naujajai Vyriausybei teks užsiimti sunkmečio pasekmių likvidavimu. Esą buvęs ministrų kabinetas neišvedė šalies iš krizės. Ji tikino, kad Vyriausybės programa turi labai aiškų socialinį aspektą ir socialinės gerovės prioritetus.

Naujasis premjeras A.Butkevičius įteikė gėlių puokštę darbą baigusios Vyriausybės vadovui A.Kubiliui. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka I.Šiaulienė aiškino, kad naujasis ministrų kabinetas pirmiausia įsitikins ir matys aiškų sprendimą, kokius veiksmus reikia atlikti, kad Lietuva būtų “vedama iš sumaišties ekonominio tikslingumo, racionalumo keliu”. “Ne taip, kaip buvo elgiamasi anksčiau, kai Vyriausybė nežinodama, ką daryti, iš esmės varė Lietuvą į grabą”, - pareiškė ji.

DP frakcijos seniūnas V.Uspaskichas gyrė ketinimą nuo Naujųjų metų iki 1000 litų padidinti minimalią mėnesio algą.

Sukūrė eiles Didžiausios opozicinės jėgos - Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma Vyriausybės programai

negailėjo kritikos. Apie naujojo ministrų kabineto “atsimušinėjimą” standartine fraze į daugelį svarbių klausimų jis sukūrė ir vakar Seimo posėdyje padeklamavo eiles.

“Vyriausybės nariai negebėjo atskleisti, ką reiškia tie gražiai skambantys abstraktūs siekiai. Standartinis atsakymas, kurį tokiu atveju išgirsdavome, buvo: “sudarysime darbo grupę”. Todėl aš juokaudamas net sugalvojau tokias eiles Vyriausybės programai apibūdinti: “Yra Lietuvoj problemų/ Ką darysim?/ Darbo grupę sudarysim”, šmaikštavo J.Razma.

Prieš Vyriausybės programą balsavo ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija. Pasak jos seniūno Eligijaus Masiulio, dokumente neišvengta deklaratyvių siekių

Apkaltino dėl flirto Vakar tarp valdančiosios koalicijos partnerių žybtelėjo įtampos žiežirbos. Priežastis - Seimo laikinojoje komisijoje dirbusių socialdemokratų balsavimas už siūlymą panaikinti “darbiečių” V.Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės teisinę neliečiamybę.

Dėl to susierzinęs V.Uspaskichas pareiškė, kad socialdemokratai tokiu žingsniu tikriausiai pradeda dirbti su konservatoriais. Tai esą apsunkins koalicijos darbą. “Koalicijos partneriai labai daug kalbėjo, kad tai yra politinė byla, daugumą kitų dalykų, bet, matyt, yra kiti nurodymai, matyt, pradeda darbą su konservatoriais”, - sakė jis.

V.Uspaskichas tikisi, kad ne visi socialdemokratai per balsavimą Seime pritars, kad būtų panaikinta teisinė neliečiamybė. “LSDP yra daug narių,

Net ir labai norėdamas įsikurti prestižiniame sostinės Turniškių rajone, kur prieš tai šešerius metus gyveno du ankstesni premjerai, naujasis Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius to padaryti negalėtų.

Priežastis banali: nekilnojamąjį turtą Turniškėse valdanti komunalinių paslaugų įmonė “Tukompa” įspėjo Ministro pirmininko tarnybą (MPT) nuo sausio nebepratęsianti iki šiol Vyriausybės vadovams nuomoto buto nuomos sutarties. Tad A.Butkevičiaus pageidavimas likti gyventi savo bute M.K.Čiurlionio gatvėje MPT tapo tikru gelbėjimosi ratu. Nesiginčijama, kad neūkiškumo simboliu virtusi šešerius metus rekonstruojama premjero rezidencija dabar būtų visai neprošal.

atsakė neigiamai. “Daugiau ir negalėtume mokėti, nes nėra pinigų. Be to, liktume nesuprasti, kad už tą patį mokame daugiau”, - sakė jis.

O.Romančiko nuomone, jau seniai reikėjo baigti premjerui skirtos rezidencijos atnaujinimą, o nesitąsyti lyg katei su pūsle. “Rekonstrukciją bet kokiu atveju reikia baigti, net jei ministras pirmininkas ten negyvens. Tuomet bus galima parduoti”, sakė O.Romančikas.

Bendrovės “Tukompa” direktorius Valentinas Šukys nebuvo kalbus. Pasak jo, iki šiol premjerams nuomoto buto “reikia bendrovės reikmėms”. V.Šukys neatsakė, ar ketinama jį parduoti. “Patys nuspręsime, ką su juo daryti”, - teigė jis. Tačiau patvirtino, kad kiti butai šiame name jau parduoti.

Paklaustas, ar MPT nemėgino derėtis dėl nuomos sutarties pratęsimo, bendrovės direktorius pareiškė to nekomentuosiąs, nes tai esąs “dviejų šalių reikalas”.

Nutraukia sutartį Ministro pirmininko kanclerio pavaduotojas Olegas Romančikas sutiko, kad jei naujajam Vyriausybės vadovui kiltų mintis apsigyventi valdiškame būste, kaip numato įstatymas, “situacija būtų labai sunki”. “Žinoma, ieškotume variantų, ką išnuomoti premjerui, kad tai atitiktų visus saugumo reikalavimus”, - LŽ sakė jis. O.Romančikas abejojo, ar tai būtų Turniškės, nes, anot jo, vargu ar ten dar likę tinkamų pastatų. Vicekanclerio teigimu, “Tukompa” nenurodė, dėl kokių priežasčių nenori pratęsti buto nuomos sutarties, tik informavo tai padarysianti. Paklaustas, ar dėl nuomos pratęsimo nebuvo mėginama derėtis, pavyzdžiui, siūlant mokėti daugiau, O.Romančikas

Sutaupys lėšų “Mano gyvenamoji vieta tikrai nėra svarbiausias klausimas. Jei situacija pasikeis, laikysiuosi įstatymais reglamentuotos tvarkos”, - yra sakęs A.Butkevičius. Jis teigė gerai suprantąs, kad daugiabutyje gyvenančių valdžios atstovų apsauga yra kur kas sudėtingesnė negu įsikūrusiųjų atskiroje rezidencijoje. “Tačiau dabartinėje situacijoje tai nėra mano kaprizas. Iki šiol nesuremontuota premjerui skirta rezidencija, o apartamentai, kuriuos nuomojo premjerui A.Kubiliui, kiek žinau, nebebus nuomojami”, aiškino A.Butkevičius. Premjero nuomone, likdamas gyventi savo bute jis sutaupytų mokesčių mokėtojų lėšų.

Apartamentai premjerams buvo

Siūlo naikinti neliečiamybę Seimo laikinoji komisija vakar pasiūlė, kad parlamentas leistų patraukti DP juodosios buhalterijos byloje figūruojančius “darbiečius” baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jų laisvę. Už tokį rezoliucijos projektą balsavo septyni komisijos nariai, penki buvo prieš, vienas susilaikė.

Prieš teisinio imuniteto panaikinimą V.Uspaskichui, V.Gapšiui ir V.Vonžutaitei balsavo jų partijos kolegos Valentinas Bukauskas, Šarūnas Birutis, Artūras Paulauskas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir “Drąsos kelio” frakcijų nariai Vanda Kravčionok ir Jonas Varkala. Komisijos vadovas “tvarkietis” Andrius Mazuronis susilaikė.

Už teisinės neliečiamybės panaikinimą balsavo konservatoriai Kęstutis Masiulis, Arvydas Anušauskas, Stasys Šedbaras, socialdemokratai Darius Petrošius, Rimantė Šalaševičiūtė, Artūras Skardžius ir liberalas Remigijus Šimašius. Galutinį sprendimą dėl “darbiečių” teisinės neliečiamybės priims visas Seimas.

•

Sustabdė IAE finansavimą

Turniškėse premjerui vietos neatsirado RAIMONDA RAMELIENĖ

negali juk visi išduoti. Esu viešai pasakęs, kad ne visais socdemais galiu pasitikėti, ypač tais, kurie iš komunistinės, kagėbistinės praeities. Tiesiog iš jų ne visuomet galima sulaukti stabilumo”, - aiškino DP lyderis.

A.Butkevičius tikino, kad su konservatoriais neflirtuoja. “Jokio flirtavimo nėra, ir šiandien per jų frakcijos posėdį aš tiesiai pasakiau, kokie yra mano tikslai ir kad aš neturiu tikslo bet kokia kaina užimti tam tikro posto, o jei jame esu, tai turiu dirbti žmonių labui”, - tvirtino A.Butkevičius.

Donorų konferencija nusprendė sustabdyti finansavimą Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo projektui B1, kurį įgyvendina Rusijos kapitalo Vokietijos įmonė “Nukem”.

Šiame name esančio buto nuoma nebus pratęsta, tad premjeras A.Butkevičius jame įsikurti tikrai negalės. / Romo Jurgaičio nuotrauka nuomojami Turniškių gatvės 11 numeriu pažymėto pastato antrame aukšte. 1959 metais statytas namas buvo restauruotas prieš septynerius metus. Vyriausybės vadovai įsikurdavo 105 kvadratinių metrų bute, kuris per mėnesį mokesčių mokėtojams atsieidavo maždaug 10 tūkst. litų.

Vasaros pradžioje nekilnojamojo turto tinklalapiai paskelbė šiame name parduodantys du butus. Už 80 ir 60 kvadratinių metrų butus buvo prašoma 655 tūkst. ir 520 tūkst. litų. “Jie mums nereikalingi, todėl nusprendėme parduoti”, - tuomet LŽ aiškino V.Šukys.

Istorija kartojasi Panaši situacija dėl Vyriausybės vadovo gyvenamosios vietos buvo susiklosčiusi 2006 metų liepą. Iš premjero posto po pusės kadencijos pasitraukusio Algirdo Brazausko kėdę užėmus Gediminui Kirkilui, tuometė Vyriausybės kanceliarija apsižiūrėjo, kad naujajam ministrų kabineto vadovui Turniškėse vietos nebeliko. Buvusioje

premjero rezidencijoje buvo įsikūręs tuometis prezidentas Valdas Adamkus, o premjerui skirtas namas stovėjo apleistas. Kol Vyriausybei vadovavo A.Brazauskas, dėl premjero apartamentų niekas nesuko galvos: kadenciją baigęs prezidentas gyveno jam skirtoje rezidencijoje.

Sutrikusi Vyriausybės kanceliarija tuomet neslėpė neįsivaizduojanti, kur dėti premjerą. Svarstytas net Svečių namų Latvių gatvėje variantas, tačiau didelio ploto senas namas nepritaikytas gyventi šeimai. Pats G.Kirkilas tuomet neslėpė, kad toliau norėtų gyventi savo bute Žirmūnuose, Šeimyniškių gatvėje. Kelias savaites taip ir buvo, nors Vadovybės apsaugos departamentas dėl to turėjo problemų - pareigūnams teko budėti daugiabučio kieme stovinčiame mikroautobuse.

Vis dėlto Vyriausybės kanceliarija netrukus sutarė, kad “Tukompa” išnuomos butą premjerui. Po G.Kirkilo čia ketverius metus gyveno premjeras Andrius Kubilius.

•

“Donorai atsižvelgė į Lietuvos pateiktą informaciją apie derybas su “Nukem” ir prašymą apsvarstyti pinigų šios bendrovės vykdomam projektui įšaldymą, kol bus sureguliuotas kuro konteinerių saugumo užtikrinimo klausimas”, - vakar sakė Lietuvos nuolatinio atstovo Europos Sąjungai (ES) pavaduotojas ambasadorius Arūnas Vinčiūnas.

B1 - panaudoto branduolinio kuro saugyklos projektas - yra didžiausias Ignalinos AE uždarymo procese. Dėl jo ne kartą kilo ginčų tarp “Nukem” ir Lietuvos Vyriausybės, kuri netenkina “Nukem” subrangovo - Vokietijos bendrovės GNS - pasiūlytais kuro saugojimo konteineriais. Donorų konferenciją rengia Donorų asamblėja - Tarptautinio Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo valdytoja, jos donorės yra Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Ispanija, Švedija, Šveicarija ir Europos Komisija.

Neoficialiomis žiniomis, prieš šią konferenciją Lietuvos energetikos ministerija išsiuntė laišką su siūlymu apsvarstyti finansavimo sustabdymą “Nukem” vykdomiems projektams. Tai vertinama kaip taktinis žingsnis žinant, kad įšaldymo finansavimas buvo rimtai svarstomas.

•

BNS, LŽ

2012 12 14 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

XVI Vyriausybė

Planuose perversmai nenumatyti JURGA TVASKIENĖ

R.Sinkevičiaus biografija Gimė 1952 m. Kauno politechnikos institute įgijo neorganinių medžiagų ir trąšų cheminės technologijos inžinieriaus technologo kvalifikaciją. 1980-2000 m. dirbo akcinėje bendrovėje “Achema”. 2004-2008 m. koncerno “Achemos grupė” plėtros direktorius. 1995-1997 m., 1997-2000 m., 2000-2003 m., 2007-2008 m. - Jonavos ra-

Prieš aštuonerius metus Suomijos parlamentarų pavyzdžiu Seime būręs politikų baikerių grupę Rimantas Sinkevičius dabar vadovaus viso transporto problemomis užsiimančiai ministerijai.

Paklausta, ar susisiekimo ministras R.Sinkevičius klusniai vykdytų jį delegavusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderio nurodymus, LSDP vicepirmininkė Irena Šiaulienė sakė: “Manyčiau, Rimantas argumentuotai įtikintų vadovą savo sprendimo teisingumu.”

Jos teigimu, be reikalo kalbėti nelinkusio politiko nuomonė partijoje girdima ir vertinama. “Jis ne iš tų, kurie mėgtų savireklamą. Ir Seimo frakcijoje R.Sinkevičius kalba tada, kai mato, kad visi norintieji jau pakalbėjo, o sprendimas gali gimti ekonomiškai nepagrįstas ar neracionalus. Į jo siūlymus dažniausiai atsižvelgiama”, - tikino I.Šiaulienė.

Anglų kalba - ne problema Jau trečiąkart Jonavos vienmandatėje rinkimų apygardoje į Seimą išrinktas R.Sinkevičius pastaraisiais metais buvo geriau žinomas kaip parlamentinės Atominės energetikos komisijos vicepirmininkas, ne kartą reiškęs nuomonę energetikos sistemos pertvarkos klausimais. Tačiau LSDP jis ne vienus metus kuravo būtent partijos Susisiekimo komitetą, o Seimo Ekonomikos komitete - Susisiekimo ministerijos (SM) veiklą.

“Galėjo susidaryti įspūdis, kad R.Sinkevičius labiau gilinasi į ener-

R.Sinkevičius sako esąs visų galų specialistas. / Romo Jurgaičio nuotrauka getikos klausimus. Praėjusios kadencijos Seimo LSDP frakcijoje tikrų energetikų nebuvo, o jis šiuo klausimu domėjosi bendros ekonominės situacijos kontekste, taip pat ir dėl savo ankstesnio darbo pobūdžio”, - sakė I.Šiaulienė.

Ankstesnis politiko darbas - ilgi metai akcinėje bendrovėje “Achema” (buvusi valstybinė įmonė “Azotas”), kur karjerą pradėjo kaip pamainos viršininkas, o po 20 metų jau ėjo komercijos direktoriaus pavaduotojo ir Realizacijos skyriaus viršininko pareigas. Po pirmosios kadencijos, neperrinktas į Seimą, 2004-2008 metais R.Sinkevičius tapo koncerno “Achemos grupė” plėtros direktoriumi, buvo atsakingas už koncerno plėtrą Lietuvoje ir užsienyje.

“Tai gana energingas žmogus, komunikabilus ir išmanantis savo darbą. Kaip apie specialistą galiu atsiliepti tik teigimai”, - aiškino buvęs ilgametis bendrovės “Achema” gene-

ralinis direktorius Jonas Sirvydis. Pasak jo, darbo metu R.Sinkevičius išsiskyrė ir anglų kalbos žiniomis.

“Nežinau, kaip dabar pasikeitė jo užsienio kalbos žinios, bet tuo metu, kai jis dirbo koncerno plėtros direktoriumi, angliškai Lietuvoje kalbėjo dar ne tiek daug žmonių, o jis bendraudavo su užsieniečiais ir su jais susikalbėdavo”, - minėjo J.Sirvydis.

nikabilus, draugiškas ir supratingas.

Su juo ne tik lengva ir malonu bendrauti: su juo norisi bendrauti”, - kalbėjo V.Greičiūnas.

Buvęs Jonavos rajono meras Bronislovas Liutkus, su ministru ne vienus metus dirbęs rajono taryboje, svarstė, kad R.Sinkevičius “jau pakankamai subrendo” rimtiems darbams.

“Nemanau, kad jis, kaip ministras, bus prastesnis už savo pirmtakus. Kaip tik jis turėtų būti tarp tų, kuriuos mini geru žodžiu”, - LŽ sakė B.Liutkus.

Pats R.Sinkevičius juokauja esąs visų galų specialistas. “Apsispręsti vadovauti SM nebuvo sunku, nes ši sritis man įdomi tuo, kad čia - daug investicinių projektų. Į šią sritį gilinausi ir Seime, ir versle”, - kalbėjo jis.

Daugiau ryžto Minės geru žodžiu Kaip dalykišką, santūrų, visada racionalius siūlymus teikiantį ir tokius pat sprendimus priimantį žmogų R.Sinkevičių mini ir buvęs ilgametis Klaipėdos uosto direktorius, vėliau vadovavęs koncerno “Achemos grupė” valdomai Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai Valentinas Greičiūnas.

“Gera R.Sinkevičiaus savybė - jis visada vengė aukštinti save peikdamas kitus. Dar norėčiau pabrėžti, kad jis, kaip žmogus, - labai komu-

Buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis teigė pažįstantis R.Sinkevičių kaip ramų, aktyviai nesireiškiantį žmogų. “Pasižiūrėjęs naujosios Vyriausybės transporto programos dalį sakyčiau, kad didelių permainų ten nėra numatyta, įžvelgiu darbų tęstinumą. Naujajam ministrui palinkėčiau daugiau ryžto ir aiškios vizijos, nes to reikės įgyvendinant ir ginant savo sumanymus”, - sakė jis.

R.Sinkevičius iš tiesų radikalių permainų nežada. Pasak jo, vienas svarbiausių numatomų darbų - SM

jono savivaldybės tarybos narys. 20002004 m., 2008-2012 m. ir nuo 2012-ųjų Seimo narys.

Pomėgiai - darbas ir poilsis gamtoje, sode, medžioklė. Žmona Ligita - Aplinkos apsaugos agentūros darbuotoja. Dukra Rūta - teisininkė, sūnus Mindaugas - Jonavos rajono meras.

pavaldaus Klaipėdos jūrų uosto įsipareigojimai rengiantis suskystintų gamtinių dujų terminalo statyboms, pirmiausia - uosto gilinimas bei krantinės Kiaulės Nugaroje statybos.

“Antra, man kelia nerimą europinės paramos lėšų panaudojimas visose SM pavaldžiose įmonėse: Lietuvos automobilių kelių direkcijoje, Vidaus vandenų inspekcijoje, “Lietuvos geležinkeliuose”, oro uostuose, kitur. Bendri rodikliai nėra geri: kai kuriuose projektuose panaudojimas - nulinis, kai kur - 80 proc., o bendras rezultatas tik šiek tiek viršija 40 procentų”, - aiškino R.Sinkevičius.

Jis teigė norįs susipažinti ir su Lietuvos pašto strategija bei vystymo planais. “Ši įmonė nupirko “snoriukus”, bet kas toliau: ar per juos rinksime mokesčius, ar kursime banką, ar SMS kreditus dalysime?” - svarstė R.Sinkevičius.

Jis žadėjo spręsti ir eilių Baltarusijos pasienyje problemą. Didele problema, kurią būtina spręsti kuo greičiau, R.Sinkevičius vadino ir kai kurių valstybių kaimynių, pirmiausia Baltarusijos, politikų kalbas apie tai, kad jų krovinių srautai gali aplenkti Klaipėdos uostą. “Kalbėtis su baltarusiais būtų ne mano, o naujo užsienio reikalų ministro darbas, bet aš dėsiu pastangas, kad Lietuvos tarifai ir paslaugų kokybė išliktų patraukliausi”, - žadėjo jis.

•

Racionalus mąstymas kultūros politikai tik padės TOMAS BAŠAROVAS

Ekonomisto ir teisininko išsilavinimą turintis “darbietis” Šarūnas Birutis įsitikinęs, kad vadovauti Kultūros ministerijai (KM) gali ne tik menininkai, tačiau norint pasiekti gerų rezultatų būtinas visos bendruomenės palaikymas. Į kultūros ministro postą Darbo partijos deleguotas Š.Birutis tituluojamas turtingiausiu naujojo ministrų kabineto nariu. Jis gerai žinomas verslo pasaulyje, o politiko duonos jau ragavo Europos Parlamente (EP), dirbo Vilniaus miesto taryboje, šįmet pirmąkart išrinktas į Seimą. Š.Biručio buvę kolegos jį apibūdina kaip organizuotą, komunikabilų bei kompromisus rasti mokantį žmogų ir mano, kad tai jam leis sėkmingai dirbti ir einant naujas pareigas. Kultūros žmonės viliasi, kad racionalus Š.Biručio mąstymas šiai sričiai bus naudingas.

tvarkyti kultūros politiką”, - įsitikinęs jis. Š.Birutis viliasi, kad tik bendromis pastangomis ir palaikant kultūros bendruomenei bus galima pasiekti užsibrėžtų rezultatų.

Jis tikino, kad tęs “gerus buvusio ministro darbus”, taip pat sieks įgyvendinti strateginę Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių programą. “Įtvirtinti kultūrą kaip strateginę valstybės raidos kryptį - esminis šio dokumento dalykas. Tai per 20 metų nebuvo padaryta ir dabar yra tik popieriuje”, - sakė Š.Birutis.

Jis išskyrė kelis svarbiausius laukiančius darbus. Tai - suformuoti Kultūros tarybą, pertvarkyti Lietuvių kalbos įstatymą, skatinti lietuvių nacionalinės literatūros leidybą, sukurti nevyriausybinių kultūros ir meno organizacijų finansavimo modelį, skirti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą kultūrai. “Esame bene vienintelė valstybė, kuri lėšų tiesiogiai kultūrai iš struktūrinės paramos neskiria. Tai yra visiškai nesuprantamas dalykas, ir tai būtina keisti”, - pabrėžė Š.Birutis.

Sieks palaikymo Nors Š.Birutis kultūros pasaulyje nėra itin žinomas, kliūčių vadovauti KM jis nemato. “Gerbiu visus menininkus, bet kai jie imasi vadybinio arba politinio darbo, nesu to šalininkas. Manau, kad supratimą apie kultūrą reikia turėti, bet reikalingos ir bendrosios žinios - politinės, ekonominės, vadybinės. Tik tada galima su-

Moka rasti kompromisus Iki tapdamas Seimo nariu, Š.Birutis nuo 2009 metų dirbo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovu Seime ir Vyriausybėje. “Labiausiai mums įsiminė jo gebėjimas kontaktuoti ir susikalbėti su politikais, organizuoti susitikimus ir diskusijas įvairiausiais klausimais”, - LŽ sakė LPK

viceprezidentas Gediminas Rainys. Jis tikino Š.Birutį pažinojęs dar prieš šiam pradedant dirbti LPK. “Labai ryškų pėdsaką jam paliko darbas EP - išprusimo, kompromisų paieškos, strategavimo, solidumo požiūriu”, - teigė G.Rainys. Anot jo, Š.Birutis taip pat išsiskiria partiniu neangažuotumu. Vis dėlto kaip ryškiausius Š.Biručio asmenybės bruožus jis išskiria komunikabilumą ir didelę vidinę kultūrą.

Laukia gaivaus vėjo Rašytojas ir literatūrologas, buvęs Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) pirmininkas Vytautas Martinkus Š.Birutį prisimena kaip talkininką, 1990 metais padėjusį įsteigti LRS leidyklą, kuriai vėliau jis ir vadovavo. “Steigti leidyklą mums buvo svarbi idėja, bet nežinojome, kaip ją įgyvendinti. Šarūnas ėmėsi to darbo entuziastingai ir su dideliu išmanymu. Gaila, kad neilgai jis pas mus užtruko”, - LŽ pasakojo V.Martinkus.

Jis pabrėžė, kad simboliška Š.Biručio karjeros pradžia, pradedant knygų leidyba, ir dabartinis gręžimasis į kultūrą - nėra atsitiktinumas.

“KM labiausiai trūko to savarankiškumo, ypač ieškant lėšų. Manau, kad jo patirtis ir ryšiai bus gaivus vėjas”, - teigė V.Martinkus.

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas, rašytojas Kornelijus Platelis Š.Biručio nepažįsta, tačiau viliasi, kad ekonomisto išsilavinimą turintis politikas kultūrai duos naudos. “KM

Š.Birutis žada Lietuvos kultūrai pritraukti europinių lėšų.

Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Š.Biručio biografija Gimė 1961 m. Ginkūnuose, Šiaulių rajone.

1984-aisiais Vilniaus universitete įgijo ekonomisto išsilavinimą, 2003 m. Lietuvos teisės universitete apgynė teisės magistro laipsnį.

1982-1984 m. dirbo Valstybinio akademinio dramos teatro Ūkio skyriuje.

1984-1986 m. - Kauno termofikacinės elektrinės Ekonomikos ir planavimo skyriuje.

1986-1990 m. - Kauno miesto komitete

ekonomisto dabar reikia, ypač artėjant 2014-2020 metų (ES paramos aut.) finansavimo laikotarpiui, nes per

ir tuomečiame Lietuvos komjaunimo centro komitete.

1990-1999 m. dirbo privačiame verslo sektoriuje.

1999-2002 m. vadovavo Ūkio ministerijos Smulkiojo ir vidutinio verslo skyriui. 20022003 m. - Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas Seime ir Vyriausybėje.

2004-2009 m. išrinktas į EP. 2009-2012 m. dirbo LPK atstovu Seime ir Vyriausybėje.

2011 m. išrinktas į Vilniaus miesto tarybą. Š.Birutis su žmona Rasa augina dukterį.

ankstesnius du laikotarpius KM valdoma sritis buvo nefinansuojama”, sakė K.Platelis.

•

4

2012 12 14 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Daugiau koordinavimo ar daugiau laisvės?

MARGARITA STARKEVIČIŪTĖ

Daug aistrų praėjusioje Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo dienotvarkėje sukėlė ES finansinės perspektyvos - biudžeto svarstymas. Taip pat nemažai diskusijų kelia ir yra strategiškai svarbus Lietuvai per šį ES viršūnių susitikimą aptariamas Ekonominės ir pinigų sąjungos atnaujinimas. Savo požiūrį į šį klausimą jau išdėstė Europos Parlamentas, o Europos Tarybos pirmininkas teikia svarstyti pasiūlymus, parengtus drauge su Europos Komisijos, euro grupės bei Europos centrinio banko vadovais.

Pasiūlymas apima daug sudėtinių elementų, jų įgyvendinimas iš esmės

reikštų pasirinkimą tarp didesnio ekonominės politikos koordinavimo (įsivedant eurą ir įsiliejant į euro zoną) bei laisvesnės ekonominės sąjungos.

Nors ir nebūdama euro zonos narė Lietuva jau yra nusprendusi pasirinkti didesnio fiskalinės politikos koordinavimo kelią. Dabar reikia tokį pasirinkimą padaryti bankų priežiūros srityje ir koordinuojant struktūrines reformas bei nacionalinio biudžeto politiką.

Didesnis ekonominių procesų koordinavimas turi savo teigiamų ir neigiamų požymių.

Prie teigiamų elementų reikėtų priskirti investuotojų požiūriu aiškesnę šalies raidos perspektyvą, o tai svarbu mažoms šalims, ypač tokioms kaip Lietuva, Latvija, iš esmės pasienio valstybėms, siekiančioms pritraukti naujų investicijų. Taip pat galimybę pasinaudoti numatomais bendrais problemų sprendimų fondais.

Tai ypač aktualu įgyvendinant svarbias struktūrines reformas, kurios pradiniame etape reikalauja papildomų investicijų.

Sakykime, jeigu Lietuva nutartų įgyvendinti “Sodros” reformą, reikėtų skolintis rinkoje arba taupyti kitų programų sąskaita, o dalyvavimas bendroje ES schemoje leistų gauti finansavimą iš bendro fondo.

Jeigu Lietuva nutartų įgyvendinti “Sodros” reformą, dalyvavimas bendroje ES schemoje leistų gauti finansavimą iš bendro fondo.

Pateiktuose pasiūlymuose numatyta sukurti finansinio stabilizavimo mechanizmą, kuriuo būtų galima pasinaudoti, jeigu dėl nepalankiai susiklosčiusių sąlygų pasaulio rinkoje pasikartotų panaši kaip 2009 metais krizė, ir tai kainuotų kur kas

Lietuvų daug. Ir visos jos pilkos...

JŪRATĖ LAUČIŪTĖ

Lietuvos žinios

Esam “biedni”. Tą faktą dar kartą pirštu prikišamai parodė statistika, nustačiusi, kad kas penktas lietuvis gyvena žemiau skurdo ribos.

O jei likusieji, kas ketvirtas ar kas trečias, sugeba balansuoti ant tos ribos, lyg cirkininkas ant lyno, nenusmukęs žemėliau, vaizdelis vis tiek liūdnas.

O kokia prabanga prieinama “biedniems”? Atspėjote - būti teisingiems.

Tiesa tuo metu pati lenda iš maišo ir bado akis: nebėra vienos vieningos Lietuvos.

Po Seimo rinkimų apie dvi Lietuvas (jų gali būti ir daugiau, nes, matyt, nei su viena, nei su kita Lietuva neimtų tapatintis, pavyzdžiui, Valdemaro Tomaševskio lenkai) prakalbo net ir tie politikai, kurie iki šiol atkakliai neigė esant didžiulę socialinę atskirtį tarp turtingo elito ir skurdžių Lietuvos. Bet kai Antroji Lietuva ėmė ir atidavė didelę dalį savo balsų ne tiems, už kuriuos balsavo turtingesnioji Lietuva, įvyko nušvitimas. Ir pasipylė priekaištai, kaltinimai!

Ką ir bekalbėti, nesimpatiškai atrodo toji Lietuva, kuri už dešros galą ir alaus “bambalį” gali atiduoti savo balsus nors ir Lenino paminklui. Bet juk ji - ne vasaros sniegas, iškritęs netikėtai rinkimų dienomis!

Juk ji buvo kuriama ir gausinama metų metais rankomis to paties elito, kuris dabar stebisi ir pyksta. Tik

ko stebėtis? Juk viso labo pjaunama tai, kas buvo pasėta. O sėjama buvo nepadori socialinė atskirtis. Dėl to Lietuvai ne vienus metus priekaištavo net Briuselio bosai. Tik Lietuvos valdžia to nematė. Gal valdiškas daltonizmas trukdė? O gal apžlibo, kai taupant elektrą ir ilgėjant tamsiajam paros laikui visos Lietuvos vienodai supilkėjo? Šiaip ar taip, buvusioji valdžia bus daug pražiūrėjusi.

Pražiūrėjo mažiausias Europos Sąjungoje (ES) pensijas ir nepelnytai išpaikintus bedarbius, kurie geriau ima bedarbio pašalpą, nei eina dirbti už minimalų atlyginimą.

Tiesa tuo metu pati lenda iš maišo ir bado akis: nebėra vienos vieningos Lietuvos.

Pražiūrėjo pragaištingus švietimo ir mokslo reformos, kuri gal ir turėjo gerų ketinimų, bet nenumatė pasekmių, padarinius: vidurinės mokyklos į gyvenimą išleidžia vis neraštingesnius jaunuolius, o Lietuvos aukštąsias mokyklas dažniausiai renkasi arba socialiai remiami jaunuoliai, arba beviltiški analfabetai, įstengiantys diplomą įsigyti tik už tėvelių pinigus. Geriausiems, gabiausiems mūsų vaikams svetingesni tapo užsienio universitetai.

Nyku klausytis ir skaityti, kaip dėl nenumaldomai augančių elektros, degalų, šilumos kainų viena nueinančios valdžios institucija kaltina kitą, kai jos puikiai žino, jog visos oficialios skaičiuotės sukurtos taip, kad kainos kiltų, nesvarbu, ko-

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

mažiau, pirmiausia - žmonėms.

Panašūs iššūkiai laukia ir pasirenkant sprendimą dėl dalyvavimo bankų sąjungoje. “Snoro” banko žlugimo atveju valstybei teko nemažai skolintis, kad laikinai padengtų įsipareigojimus indėlininkams, o dalyvavimas ES bankų sąjungoje numato pagalbą sprendžiant panašias problemas.

kie kainų pokyčiai vyktų tarptautinėje energijos šaltinių rinkoje.

Pražiūrėti ir vadinamieji žmogaus veiksniai. Buvusios valdančiosios koalicijos elitas priekaištauja buvusiam žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui, kad šis esą apgavo koaliciją, nes tikino, jog ūkininkai remsią ir jį, ir jo partiją. Kadangi esu arčiau kaimo nei supykę partijos lyderiai, drįstu teigti, jog K.Starkevičius neapgaudinėjo. Ūkininkai tikrai jį mėgo, tikriausiai ir už jo partiją balsavo, bet ar žino partijos lyderiai, kiek kaimuose liko tų, kuriuos galima vadinti ūkininkais (deja, vienetai!), ir kiek - liumpenų, kurie nenori nei arti, nei sėti, nei karvių melžti, tik gauti pašalpas ir jas pragerti? Pastarųjų, deja, dešimtys!

Tad už ką jie balsavo? Gal už tai, kad Lietuvos biurokratai gražiai ir prabangiai pasirodytų pirmininkaudami ES? Už nesustabdomai kylančias elektros, degalų, šilumos kainas? Už ekonomiškai ir dvasiškai naikinamą Lietuvos kaimą, tvirkinamą ES išmokų, kad nedirbtų, kad atsisakytų ūkinės veiklos? Nejuokinkite! Ir nekaltinkite, kad tai, ką čia parašiau - melaginga kairiųjų propaganda. Tai viso labo iš bendro politekonomiškai nuretušuoto konteksto ištraukta nuoga tiesa. O “biednas” alksta ne tik duonos, bet ir teisingumo. Ir ar tik jis kaltas, kad jo įsivaizduojamas teisingumas ne visada sutampa su ta tiesa, kurią išpažįsta kita (elito) Lietuva?

Juolab kad krizės žiemą išgyvenančioje supilkėjusioje Lietuvoje paprastam žmogui, ne politologui, nelengva įžiūrėti, kuo jau taip iš esmės skiriasi skirtingais vardais besivadinančios ir besivaidijančios partijos...

Kita vertus, nereikia pamiršti, kad tas fondas būtų sudaromas iš šalių narių įnašų. Reikia įvertinti ir sąlygas bei galimybes, kurios leistų Lietuvai dalyvauti priimant svarbius Ekonominės ir pinigų sąjungos sprendimus.

Iš istorinės patirties žinome, kad

didesnis sprendimų centralizavimas didina biurokratiją ir ekonomika gali prarasti dinamiškumą bei konkurencingumą, nes į išorės pokyčius paprastai reaguojama lėčiau.

Reikėtų pažymėti, kad pateiktų pasiūlymų silpnoji vieta ir yra nelabai aiškiai apibrėžta atnaujintos Ekonominės ir pinigų sąjungos išorės ekonominės politikos perspektyva.

Užsienio prekyba yra vienas svarbiausių ekonomikos augimo veiksnių, ES prekių eksportas į užsienį sudaro apie 40 proc., o paslaugų - apie 60 proc. visos prekybos, Lietuvoje - apie 40 procentų.

Dabar patvirtinta Lietuvos pirmininkavimo ES prioritetų programa reiškia, kad Lietuva neketina aktyviai dalyvauti ES Ekonominės ir pinigų sąjungos atnaujinimo procese ir lieka nuošalyje nuo pagrindinių įvykių sutelkdama dėmesį į regioninių problemų sprendimą.

•

Kitų balsai BIOLOGINIAI PIRATAI Garsius Madagaskaro vaistinguosius augalus pardavę farmacininkai pelnosi, bet vietos žmonėms neduoda nė grašio. Apie tokį biologinį piratavimą praneša Ekonaujienos.lt: “Madagaskare paplitusios

rausvosios žiemės (arba rausvieji katarantai) naudojamos vaistų nuo leukemijos gamyboje. Gydomųjų savybių turinčius augalus pavertę vaistais ir juos pardavę farmacininkai gauna nemenką pelną, tačiau tai neduoda jokios naudos bendruomenėms, atradusioms tas savybes. Todėl Europos Parlamento (EP) Vystymosi komitetas pritarė parlamentarės Catherine Graze (Žalieji, Prancūzija) pranešimui, kuriame siūloma geriau apsaugoti tradicinių žinių turėtojų interesus. Praktika, kai verslo bendrovės privatizuoja ir patentuoja čiabuvių tautų tradicinėmis žiniomis arba biologiniais ištekliais paremtus produktus, negavus leidimo ir neatlyginant tų išteklių kilmės šalims, dažnai va-

dinama biologiniu piratavimu. Iš vietos bendruomenių paimti ir patentuoti ištekliai paprastai neduoda joms jokios naudos. Todėl minėto komiteto nariai paragino Europos Sąjungą ir jos valstybes nares ratifikuoti Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo. Šį protokolą pasirašiusios šalys yra įsipareigojusios leisti naudotis joms suvereniai priklausančiais genetiniais ištekliais ir sąžiningai dalytis mokslinių tyrimų ir plėtros rezultatais bei nauda. EP nariai atkreipė dėmesį į besivystančių šalių pasiūlymą nustatyti privalomas taisykles, pagal kurias patentų prašytojai turėtų atskleisti išradimuose naudojamų genetinių išteklių ir susijusių tradicinių žinių šaltinį bei kilmę, pateikti įrodymus apie tiekiančios šalies sutikimą ir sąžiningą dalijimąsi nauda.”

LŽ

•

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 12 14 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

Viršūnių susitikime - prigesusios ambicijos Europos lyderiai mėgina nubrėžti glaudesnės ekonominės ir pinigų sąjungos “kelio žemėlapį”, tačiau viršūnių susitikime stokojama ryžto daryti greitus sprendimus.

A.Merkel Bundestage išdėstė, kokia bus Vokietijos pozicija ES viršūnių susitikime. / AFP/Scanpix nuotrauka

Dvi dienas Briuselyje (gruodžio 13 ir 14) Europos lyderiai tariasi dėl bendros bankų priežiūros ir glaudesnės ekonominės bei pinigų politikos, nors susitikimo išvakarėse Vokietijos kanclerė Angela Merkel prigesino didelius lūkesčius.

Berlyne uždarame susitikime su savo Krikščionių demokratų partijos parlamento nariais ji atskleidė esanti skeptiškai nusiteikusi dėl galimybių greitai susitarti, kad Europa judėtų glaudesnės ekonominės ir fiskalinės sąjungos linkme. A.Merkel nuomone, Europos Sąjungos (ES) lyderiai turėtų sutelkti dėmesį į žingsnius, kuriuos realiai galima žengti per ateinančius šešis mėnesius, užuot siekus nubrėžti daug ambicingesnį “kelio žemėlapį” iki 2014 metų, kaip siūlo ES Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy.

Vis dėlto vakar A.Merkel gyrė finansų ministrų pasiektą susitarimą sukurti naują griežtesnės bankų priežiūros sistemą euro zonai. “Neįmanoma pervertinti to, kad euro zonos finansų ministrai praėjusią naktį susitarė dėl bendrojo bankų priežiūros mechanizmo teisinių gairių ir kontūrų”, - sakė kanclerė. Šis susitarimas buvo pasiektas itin sunkiai, po 14 valandų trukusių derybų, ir nutiesė kelią viršūnių susitikimui priimti tolesnius sprendimus, kurie padėtų atgauti rinkų pasitikėjimą

ir apsaugoti bendrus pinigus nuo finansų krizių ateityje.

Dalyvauti viršūnių susitikime į Briuselį išvyko ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Išvykdama ji sakė, kad “po krizės atsigaunančiai Europai būtini greiti ir efektyvūs sprendimai ekonomikos augimui ir stabilumui užtikrinti”.

Daugiausia dėmesio dviejų dienų viršūnių susitikime skiriama vadinamajai bankų sąjungai, kuri apimtų bendrąją bankų priežiūrą ir atvertų galimybes europinėmis lėšomis tiesiogiai gelbėti bankus, neužkraunant įsipareigojimų vyriausybėms. Bankų sąjunga pirmiausia kuriama euro zo-

Didžioji Britanija, ne euro zonos narė.

Ji nesutinka, kad prižiūrėtojo vaidmuo būtų atiduotas ECB. Londonas yra pagrindinis ES finansų centras, ir Jungtinės Karalystės vyriausybė siekia išsaugoti Sičio vaidmenį, neleisti, kad jis ištirptų labiau integruotoje euro zonoje.

ES šalių ir vyriausybių vadovai taip pat tariasi, kiek įgaliojimų ateityje gali būti perduota Europos Komisijai kontroliuoti valstybių narių finansų ir ekonominę politiką.

Rengiant viršūnių susitikimo baigiamojo dokumento projektą H.Van Rompuy buvo priverstas jį keisti į ne tokį įsakmų, kai pirmąjį variantą

“Po krizės atsigaunančiai Europai būtini greiti ir efektyvūs sprendimai ekonomikos augimui ir stabilumui užtikrinti.” nos šalims, bet prisidėti kviečiamos ir bendros valiutos neturinčios šalys.

Kai kurios jų, pavyzdžiui, Švedija, nuogąstauja, kad, bankų priežiūrą patikėjus Europos centriniam bankui (ECB), ne euro zonos šalys bus ignoruojamos priimant sprendimus. Pagal naujausius siūlymus euro neturinčios šalys būtų atstovaujamos ECB priežiūros taryboje.

Lietuvos pareigūnai teigia, kad dėl galimo jungimosi į bankų sąjungą apsispręs tik tada, kai ši sistema realiai pradės veikti, o tai tikėtina ne anksčiau kaip po metų. Kai kurių pareigūnų teigimu, Lietuva į šią sistemą gali įsilieti įsivedusi eurą 2015 metais.

Bankų sąjungai labiausiai priešinasi

griežtai sukritikavo valstybių narių pareigūnai. Išbrauktos tokios frazės kaip “bendras sprendimų priėmimas” dėl nacionalinių biudžetų ir kai kurios kitos nuostatos. Vieno diplomato žodžiais, tie, kas tikėjosi “ambicingo projekto”, bus nusivylę. Be to, šią krizę lydi tendencija “lyderiams veikti tik patiriant didelį spaudimą”. ES finansų ministrų trečiadienio susitarimas dėl bendrojo priežiūros mechanizmo Europos bankams sukėlė vyriausybėms “kam pernelyg skubėti” pojūtį.

Dar kitas ES pareigūnas sakė, kad susitarimas, jog ECB galėtų perimti priežiūros funkcijas nuo 2014 metų sausio 1 dienos, pagal ES standartus priimtas “kosminiu greičiu”.

•

Paryžius stabdys kraują Korsikoje Net ir pagal korsikietiško šaltakraujiškumo standartus šito jau buvo per daug teisininko nužudymas vidury dienos sukrėtė ne tik salą, bet ir Paryžių.

Prancūzijai priklausanti Korsika labiausiai garsėja kaip Napoleono tėvynė ir vendetos kraštas. Pastaraisiais metais ši laukinio grožio ir papročių Viduržemio jūros sala tampa vis didesniu traukos centru turtuoliams ir verslui, siekiančiam pritraukti kuo daugiau turistų. Tačiau vietos mafija neleidžia nei vieniems, nei kitiems jaustis patogiai.

Prancūzijos ministras pirmininkas Jeanas Marcas Ayrault ėmėsi naujų kovos su organizuotu nusikalstamumu Korsikoje priemonių. Vyriausybės 10 punktų planas paskelbtas po virtinės nužudymų ir sprogdinimų Korsikoje. Važiuodamas į darbą ir sustojęs degalinėje netoli sostinės Ajačo prie savo “Porsche” vairo penkiais šūviais į galvą buvo nušautas žymus 65 metų teisininkas Antoine’as Sollacaro. Jis buvo puikus advokatas, teismuose gynęs paprastai su tokiu smurtu siejamus Korsikos nacionalistus. A.Sollacaro buvo 15-as asmuo, šiemet nužudytas saloje. Bet tai dar nebuvo pabaiga: visai netrukus nedideliame Propriano uoste pietvakarinėje Korsikos pakrantėje savo mašinoje buvo nušautas Patrickas Sorba, kelis kartus teisto plėšiko Franciso, pernai išvengusio panašaus pasikėsinimo, brolis, o po kiek laiko - dar vienas paleistas kalinys.

Nė vienas šių nužudymų, siejamų su kriminalinėmis gaujomis, nebuvo išnarpliotas.

Per naujausią atakų bangą prieš savaitę bombos susprogdintos 17-oje namų, daugiausia negyvenamų vasarnamių.

Paskelbdamas “globalią kovos su nevaldomu Korsikos nusikalstamumu strategiją” premjeras J.M.Ayrault pareiškė, kad už šių nužudymų slypi ekonominiai ir finansiniai sandėriai: “Ypatingas dėmesys bus skiriamas kovai su pinigų plovimu, ypač nekilnojamojo turto, sporto, viešųjų pirkimų ir miestų sprendimų srityse.”

Dešimčia priemonių numatoma skirti daugiau tiriančiųjų teisėjų ir įsteigti specialų nacionalinės žandarmerijos padalinį, kuris tirtų ir prižiūrėtų kriminalines bylas bei “koordinuotų vidinę apsaugą”. Finansiniai ir fiskaliniai sandoriai saloje taip pat bus griežčiau kontroliuojami. Pačią Korsiką premjeras paragino pademonstruoti “atsakomybės dvasią”. “Absoliuti dauguma korsikiečių kenčia dėl tokios situacijos, tad kiekvienas turi paklausti savęs, kur glūdi šio smurto šaknys”, sakė ministras pirmininkas.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as pareiškė, kad smurto mastas kalnuotoje Grožio saloje tapo “netoleruotinas”, o J.M.Ayrault vadino organizuotą nusikalstamumą Dievo rykšte.

Baisiau nei Sicilijoje Smurtas Korsikoje - ne naujiena jau daugelį dešimtmečių. Iš pradžių jis buvo susijęs su nacionalistiniu judėjimu. Nacionalistai kovojo su Paryžiumi nuo 1768 metų, kai Korsika atiteko Prancūzijai - dabar ji yra vienas iš 27 Prancūzijos administracinių regionų. Ši jų kova pasiekė apogėjų, kai 1998-aisiais bu-

vo nužudytas Korsikos prefektas, aukščiausias Prancūzijos vyriausybės atstovas saloje. Tačiau pastaraisiais metais judėjimas išsikvėpė, o salą užvaldė nusikaltėlių gaujos, kurios pelnosi iš bankų apiplėšimų ir stambaus masto narkotikų gabenimo.

Nusikalstamumas Korsikoje - didžiausias Europoje. Kritikai tvirtina, kad jis klesti saloje todėl, kad tarp įvairių saugumo struktūrų nėra jokio koordinavimo. Nuo 2011 metų pradžios Korsikoje įvykdytos 39 žmogžudystės ir 117 pasikėsinimų nužudyti - didžiausias rodiklis Europoje, tenkantis vienam gyventojui. Vos 300 tūkst. gyventojų turinčioje saloje, manoma, yra apie 30 tūkst. ginklų. Prancūzų žurnalas “L’Express” pavadino Korsiką kruviniausiu Vakarų Europos regionu, kuriame nusikalstamumas didesnis net nei Sicilijoje.

Korsikos generalinis prokuroras Xavier Bonhomme’as sako, kad ištirti bylas sunku, nes niekas nenori liudyti teisme, galioja labai stiprus nerašytas tylos kodeksas, iš dalies grįstas tradicija, iš dalies - baime.

Pasak X.Bonhomme’o, saloje yra per daug prabangių mašinų, palyginti su gana kukliu gyvenimu.

Gangsteriai investuoja į nekilnojamąjį turtą ne tik Korsikoje, bet ir žemyninėje Prancūzijoje.

Korsikos grožį mato tik turistai.

“Vyrauja toks požiūris, kad respublikai nerūpi, jei korsikiečiai pjauna vieni kitus. Vartojami tokie žodžiai kaip “mafija” ir “vendeta”, kurie yra ne tik klaidingi, bet ir pavojingi, nes leidžia valstybei tvirtinti, kad ji nieko negali padaryti, o tai - skandalinga”, - teigė istorikas.

A.M.Graziani primena, jog kaskart ką nors nužudžius “jie sako “netoleruotina”.

“Aš čia gyvenu 30 metų ir tai girdėjau 50 kartų. Mums jau įgriso girdėti tą patį”, - sakė jis. Pasak A.M.Graziani, Paryžius turi aktyviau imtis kontroliuoti salą, kad būtų išgyvendinta iškerojusi korupcija, pinigų plovi-

mas, prekyba narkotikais ir šešėlinė ekonomika. “Tai bus skausminga, bet tai - vienintelis būdas”, - sakė jis.

Korsikos žmogaus teisių lygos vadovas Andre Paccou kaltina visas Prancūzijos vyriausybes “visiška nekompetencija” sprendžiant Korsikos problemas. Tai, kad nusikaltėlių gaujų veiklą tiriantys detektyvai dirbo Marselyje, reiškia, kad jie neturėjo jokio ryšio su gyvenimo Korsikoje realijomis. A.Paccou manymu, siekiant pažaboti nebaudžiamumą Korsikoje svarbiausia atkirsti gaujas nuo pinigų srauto.

•

“The Guardian”, BBC, LŽ

Tegul jie sau pjaunasi Istorikas Antoine’as Marie Graziani dėl tokio nebaudžiamumo kaltina Prancūzijos valstybę - Paryžius tiesiog nusiplauna rankas nuo Korsikos. Tačiau jis patikslino, kad vadinti Korsikos banditus mafija yra neteisinga.

Dėl politinio kalinio Povilo ZAGRECKO mirties nuoširdžiai užjaučiame artimuosius.

Lietuvos politinių kalinių sąjunga

6

2012 12 14 Lietuvos žinios

Pasaulis

Mažumos taps dauguma Jungtinių Amerikos Valstijų surašymo biuras paskelbė, kad iki 2060 metų JAV gyventojai bus gerokai vyresni. Biuro duomenimis, čia vyraus etniškai ir rasiškai marga populiacija.

“JAV išliks daugiataute valstybe.

Nors juodaodžių ir ispanakalbių padaugės, anglakalbiai baltieji ir toliau dominuos Amerikoje”, - sakė JAV surašymo biuro direktorius Thomas L.Masenbourgas. Jis mano, kad gyventojų daugės lėčiau, nei buvo prognozuota 2008 ir 2009 metais, kadangi sumažėjo gimstamumas ir sulėtėjo tarptautinė migracija.

Surašymo biuras prognozuoja JAV visuomenės senėjimą. Pensininkų 2012-2060 metais padaugės dvigubai - nuo 43,1 mln. iki 92 mln. gyventojų. 65 metų ir vyresni žmonės 2060-aisiais turėtų sudaryti daugiau kaip penktadalį visų JAV gyventojų.

Dar dramatiškiau atrodo pačios seniausios amžiaus grupės (nuo 85 metų) augimo tendencijos. Prognozuojama, kad ji padidės daugiau nei trečdaliu ir sudarys 4,3 proc. visų JAV gyventojų.

JAV surašymo biuras įžvelgia “kūdikių bumo kartos” gyventojų, gimusių nuo 1946 iki 1964 metų, sumažėjimą. Šiuo metu jie sudaro beveik ketvirtadalį JAV gyventojų, tačiau šios kartos atstovai per 50 metų pamažu išmirs. Prognozuojama, kad

procentų. 2060-aisiais tautinių mažumų skaičius perkops 241 mln. gyventojų. Surašymo biuras prognozuoja, kad ateityje jaunimas JAV taps mažuma, o didėjantį pensininkų skaičių reikės išlaikyti darbingo amžiaus piliečiams. Lyčių pasiskirstymas visuomenėje liks nepakitęs.

“Baltųjų amerikiečių bus daugiausia, tačiau jie jau nebebus dauguma.

Pirmą kartą pasaulyje postindustrinės šalies visuomenėje mažumos taps dauguma.”

Po 50 metų ispanakalbiai sudarys trečdalį visų JAV gyventojų. / Reuters/Scanpix nuotrauka 2060-aisiais jų bus tik 2,4 mln. - tai sudarys 0,6 proc. visų JAV gyventojų. Visuomenės pagrindą sudarančių anglakalbių baltaodžių populiacija aukščiausią tašką pasieks 2024 metais, tačiau vėliau ji nežymiai turėtų sumažėti.

Ispanakalbiai gyventojai gausiai kelsis į JAV - jų turėtų padaugėti be-

veik dvigubai (nuo 53,3 mln. 2012 metais iki 128,8 mln. 2060-aisiais).

Nors šiuo metu jie sudaro tik šeštadalį JAV gyventojų, po 50 metų kas trečias Amerikos žmogus bus ispanakalbis. Juodaodžių amerikiečių ir azijiečių taip pat pagausės. Planuojama, kad juodaodžių gali padaugėti 20 mln., azijiečių - beveik 18 milijo-

nų. 2060 metais dvigubai padidės Amerikos indėnų ir Aliaskos čiabuvių populiacija, o Havajų čiabuvių ir Ramiojo vandenyno salų atstovų skaičius perkops milijoną.

Tautinės mažumos šiuo metu sudaro 37 proc. JAV gyventojų. Surašymo biuras prognozuoja, kad per 50 metų jų padaugės maždaug 20

Tačiau ir ateinančiais dešimtmečiais JAV gyventojų skaičius didės.

2051 metais šalyje gyvens daugiau kaip 400 mln. žmonių. Turėtų pagausėti ir darbingo amžiaus (nuo 18 iki 64 metų) gyventojų. Prognozuojama, kad nuo 2012 iki 2060 metų jų padaugės beveik 40 mln., tačiau dirbantys žmonės sudarys mažesnę gyventojų dalį nei dabar.

“Baltųjų amerikiečių bus daugiausia, tačiau jie jau nebebus dauguma.

Pirmą kartą pasaulyje postindustrinės šalies visuomenėje mažumos taps dauguma”, - sakė Kalifornijos universiteto analitikas Marcelo Suarezas-Orozco.

•

Laisvės statula vėl neprieinama Uragano Sandy pasekmes jaučia ne tik amerikiečiai. Tūkstančiai į Niujorką atvykstančių turistų iki šiol negali apžiūrėti svarbiausio Amerikos paminklo - Laisvės statulos, nors jos prieinamumas lankytojams laikomas prioritetiniu darbu.

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga.

Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞.

Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga.

Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

Niujorko įlankos saloje pastatyta Laisvės statula ilgai buvo remontuojama. Tačiau vos tik ji vėl tapo prieinama lankytojams, atūžė uraganas Sandy ir negailestingai nuniokojo Niujorką ir Naujojo Džersio valstiją.

Laimei, per jį nukentėjo ne pati statula, o tik aplink ją esanti teritorija.

Jai sutvarkyti jau skirta pinigų, tačiau kada tai bus padaryta, tebėra neaišku.

Kilus uraganui, iš visų Amerikos istorinių paminklų jį ištverti sunkiausia buvo Laisvės statulai. Spalio 29 dieną 75 proc. salos, kurioje ji stovi, teritorijos buvo užtvindyta.

Vanduo apsėmė ir jos 93 metrų aukščio postamentą, pakildamas beveik tris metrus. Buvo užlietas ir pastatas, kuris tiekė elektros energiją salai ir kuriame buvo įrengta salos saugumo užtikrinimo sistema.

Vanduo užtvindė aplink statulą esančias suvenyrų parduotuvėles.

Nukentėjo ir į salą vedantys pirsai, buvo išplautos raudonos plytelės, kuriomis išgrįsti pasivaikščiojimo takai. Keli pastatai, tarp jų ir superintendento namas, garažai, personalui ir Nacionalinio parko policijai skirtos patalpos buvo sugriautos. Vandeniui nuslūgus sala atrodė siaubingai, tik pati statula ir jos postamentas liko nepasikeitę.

130 darbuotojų vis dar negali dirbti, o statulai apšviesti naktį naudojami skolinti generatoriai.

Atvykstantys į Niujorką turistai labai nusivilia sužinoję, kad vis dar negalima apžiūrėti šio Amerikos paminklo, kuris kelerius metus buvo

neprieinamas lankytojams. Laisvės statula buvo uždaryta remontui 2011 metų rudenį. Likimo ironija, bet apie jos atidarymą buvo pranešta tą pačią dieną, kaip ir apie tai, kad prie Jungtinių Valstijų krantų artėja uraganas Sandy, todėl turistai galėjo ją apžiūrėti vos 6 valandas.

Atlikus 30 mln. dolerių kainavusius restauravimo darbus Laisvės statula iš išorės nepasikeitė, tačiau daug pakeitimų padaryta jos viduje. Buvo įrengtos modernios apžvalgos sistemos, pakeisti liftai ir įrengti takeliai invalidų vežimėliams. Naujais buvo pakeisti ir senieji laiptai, taip pat sumontuota moderni statulos apšvietimo sistema.

Iki šiol turistai negali atvykti ir į Elio salą, kurią paprastai apžiūrėdavo pakeliui plaukdami link Laisvės statulos, nors jos svarbiausias akcentas - Emigracijos muziejus nuo uragano nenukentėjo. Elio sala ir Laisvės statula patenka į 15 nacionalinių parkų, esančių Niujorko ir Naujojo Džersio valstijos rajone, kuriuos būtina sutvarkyti po stichijos. Iš viso uraganas Jungtinėse Valstijose nuniokojo net 55 turistų lankomus objektus. Jiems sutvarkyti numatoma skirti 348 mln. dolerių, iš tų 60 mlrd., kurių praėjusią savaitę prezidentas Barackas Obama paprašė Kongreso. Salų, kurioje yra Laisvės statula, ir Elio salos sutvarkymas paskelbtas prioritetiniu darbu.

Per uraganą Sandy žuvo 120 žmonių. Tūkstančiai amerikiečių iki šiol negali grįžti į savo namus, nes iš jų mažai kas liko. Buvo užtvindytas Niujorko metro, šalies šiaurės rytuose nuniokota šimtai gyvenamųjų namų ir biurų pastatų. Padaryta žala įvertinta 80 mlrd. dolerių.

•

“US Census Bureau”, “The Los Angeles Times”, Reuters, LŽ

2012 12 14 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Buvę Talibano nariai bijo bendražygių Radikaliam Talibano judėjimui anksčiau priklausę afganistaniečiai nenori, kad sąjungininkų pajėgos pasitrauktų iš jų šalies.

Jie bijo jaunų ir radikalių talibų sugrįžimo į valdžią ir nerimauja dėl savo gyvybės.

Kai Jungtinių Amerikos Valstijų ir sąjungininkų kariuomenė 2001 metais įžengė į Afganistaną, Mawlawi Piras Mohammedas Rohani dar buvo Talibano narys. Jis bijodavo įžengti į mečetę ir lankytis viešose vietose nuogąstaudamas, kad sąjungininkai jį suims.

Dabar M.P.M.Rohani atstovauja kitiems, bet baimė vis dar kamuoja buvusį Talibano narį. Gyvendamas Afganistano sostinėje Kabule M.P.M.Rohani bijo, kad buvę bendražygiai jį nužudys.

“Nerimauju, kad jei Talibano kovotojai mane sugaus, jie nukirs man galvą”, sakė jis juokdamasis.

Prieš JAV ir sąjungininkų invaziją M.P.M.Rohani buvo vienas Talibano lyderių. Šiuo metu jis vis dar simpatizuoja buvusiems partneriams, kurie nepalankiai žiūri į dabartinę Afganistano vyriausybę. “Talibai ja nepasitiki.

Jie nepasitiki ir dabartiniais Afganistano karo vadais, kurie kovojo su radikaliu islamo judėjimu NATO pajėgų pusėje”, - tvirtino M.P.M.Rohani.

Afganistanietis pasakoja, kad jaunesni ir radikalesni dabartinio Talibano nariai buvusius kovotojus laiko išdavikais. M.P.M.Rohani baiminasi, kad artėjant NATO karių išvedimui iš Afganistano tėvynėje jam tampa vis sunkiau gyventi. Buvęs Talibano kovotojas prognozuoja, kad išvedus užsienio pajėgas Afganistane vėl gali kilti kruvinas pilietinis karas, kuris sugrąžins šalį į viduramžius.

Kabulo gyventojai nenori, kad talibai sugrįžtų į valdžią. / Reuters/Scanpix nuotrauka bos narys. Ji tarptautinėmis pastangomis buvo įsteigta 2010 metais, kad Afganistano vyriausybė ir kovotojų grupuotės galėtų derėtis dėl taikos.

Tačiau priklausydamas šiais organizacijai buvęs Talibano kovotojas baiminasi dėl savo ateities, nes ginkluotas asmuo Kabule nužudė kitą Aukštosios taikos tarybos narį ir buvusį Talibano ministro pavaduotoją Arsalaną Rahmani. “Talibanas pyksta ant Afganistano vyriausybės ir de-

rybininkų. Jie nori, kad svetimšaliai kuo greičiau paliktų šalį. Jie nepatenkinti, todėl keršija mums - buvusiems jų bendražygiams”, - sakė M.P.M.Rahmani.

Abdulas Hakimas Mujahidas buvo Talibano režimo atstovas Jungtinėse Tautose. Dabar jis yra Aukščiausiosios taiko tarybos narys, kuris nuolat žeria priekaištus Afganistano vyriausybei. A.M.Mujahidas kaltina ją dėl nesugebėjimo užtikrinti

saugumo. “Kiekvienam, kuris dirba taikos labui, iškilusi grėsmė. Ir iš visų pusių”, - pažymėjo jis. A.H.Mujahidas taip pat kritikavo JAV, kad ji neišlaisvina likusių Talibano kalinių iš Gvantanamo kalėjimo ir laiko kovotojų grupuotę “Haqqani” teroristine. Jis gina senuosius Talibano narius ir teigia, kad jie nori taikos Afganistane. A.H.Mujahidas mano, kad pagrindinė kliūtis taikai - nepatyręs fanatiškas Talibano jaunimas,

kuris nekenčia įsibrovėlių ir tikisi atkurti religinę valdžią, kai Afganistaną paliks užsienio pajėgos. “Talibano valdžios atkūrimas Afganistane taptų tikra katastrofa jauniems išsilavinusiems žmonėms, kurie per pastarąjį dešimtmetį jau priprato prie didesnės laisvės miestuose. Jie greičiausiai pabėgs į užsienį”, - teigė A.H.Mujahidas.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

“Didžiausia kliūtis taikai - nepatyręs fanatiškas Talibano jaunimas, kuris nekenčia įsibrovėlių ir tikisi atkurti religinę valdžią.”

Pats M.P.M.Rohani yra kilęs iš pietryčių Afganistano Chosto provincijos. Jis prisidėjo prie kuriamo Talibano judėjimo anksčiau, nei šis pradėjo valdyti šalį. M.P.M.Rohani norėjo permainų bei tikėjosi, kad talibai pajėgūs išvesti šalį iš besitęsiančios anarchijos, todėl prisidėti prie jų jam atrodė patraukliausia alternatyva. Valdant talibams afganistanietis daug pasiekė.

Jis tapo islamo religijos profesoriumi, vėliau Kabulo universiteto rektoriumi ir vienu svarbiausių Talibano vadų.

Tačiau 2001 metų rugsėjo 11 dieną išpuoliai Niujorke jo gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Kai JAV su sąjungininkais įžengė į Afganistaną, M.P.M.Rohani buvo pasiryžęs su jais kovoti, tačiau jo entuziazmas greitai išblėso. Buvęs Kabulo universiteto rektorius pabėgo į Pakistaną ir ten gyveno iki 2005 metų. Tačiau kai jo buveinę pasiekė sąjungininkų artilerija, M.P.M.Rohani suprato, kad talibai pasmerkti, ir perbėgo į kitą pusę. Jis vis dar su nuoskauda prisimena tremties laikotarpį.

“Negalėdavau melstis mečetėje šalia savo namų, nes amerikiečiai galėjo mane suimti, todėl visą laiką melsdavausi su žmona namie. Kai amerikiečiai mus išvarė, bandėme organizuoti kovą su jais, bet mūsų jėgos buvo nelygios”, - aiškino jis.

Dabar M.P.M.Rohani yra Afganistano Aukščiausiosios taikos tary-

V-3000

8

2012 12 14 Lietuvos žinios

Verslas

Šventės tuština gėrimų lentynas EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Šis mėnuo yra pelningiausias alkoholinių gėrimų gamintojams, nes lietuviai žiemos šventėms svaigalų perka bent dvigubai daugiau negu paprastai, ir brangesnių. Vieni pardavėjai dėl pirkėjų kišenių varžosi nuolaidų maratone, o kiti stengiasi juos patraukti šventinio dizaino pakuotėmis.

“Spinter tyrimų” duomenimis, šiemet 21 proc. lietuvių Kalėdų proga planuoja teikti draugams ir artimiesiems valgomas dovanas bei gėrimus, o šventiniam Kūčių ir Kalėdų stalui daugiau kaip 300 litų ketina išleisti net penktadalis namų ūkių.

Kad dauguma mūsų tautiečių per didžiąsias metų šventes dovanoja brangų alkoholį, liudija ir kylančios jo pardavimo kreivės.

Renkasi brangesnius AB “Vilniaus degtinės” rinkodaros vadovas Darius Šiaudinis pabrėžė, kad artėjant žiemos šventėms lietuviai perka brangesnę degtinę negu paprastai.

“Galbūt taip norima pagerbti svečius, parodyti jiems savo dosnumą. Gruodį mūsų gėrimų apyvarta padidėja apie 30 procentų. Šiam pakilimui daugiausia įtakos turi brangesnės degtinės pardavimas”, - nurodė jis.

D.Šiaudinis sakė, kad šiuo metu labiau perkama iki 20 litų kainuojanti degtinė - “Bajorų klasikinė” ir “Bajorų Premium”, taip pat brangesnė - “Gediminas Premium” ir “Penguin Vodka”. Ir viena, ir kita kainuoja 40-50 litų. Žinodama savo pirkėjų lūkesčius “Vilniaus degtinė” šioms Kalėdoms pagamino ribotą kiekį Čepkelių trauktinės, brendžio “Grand Armee 1812”, taip pat “Bajorų” degtinės ir supilstė į gražius grafino formos butelius. Tokius esą negėda siųsti ir rimtiems verslo partneriams užsienyje.

Degtinės eksportas irgi reaguoja į didžiąsias metų šventes. Prieš pat jas “Vilniaus degtinė” rado naujų klientų Norvegijoje, Vietname, JAV ir Afrikoje. Ten lietuviški gėrimai bus siunčiami konteineriais.

Gruodį stipriųjų gėrimų pardavimas padidėja maždaug 30 procentų. / LŽ archyvo nuotrauka jančio vyno kiekio, daugiausia - saldaus skonio. “Pastebime, kad žmonės didžiausioms metų šventėms pradeda ruoštis iš anksto. Todėl pamatę, jog produktams, kurie yra

Gruodį paprastai parduodama 20 proc. viso metinio putojančio vyno kiekio. šventinio stalo dalis, taikomos nuolaidos, skuba jų įsigyti. Putojantis vynas - ne išimtis”, - sakė rinkodaros vadovas. Anot jo, dovanų lietuviai perka ne tik brangesnį brendį, bet ir klasikinį, 9 mėnesius brandintą putojantį vyną. “Artėjančias šventes pasitinkame su kitokios išvaizdos produkcija - atnaujinome putojančio vyno “Alita” etiketes”, pridūrė G.Judzentas.

Penktadalis pardavimo Kaip teigė įmonių grupės “Alita” rinkodaros vadovas Gediminas Judzentas, gruodį paprastai parduodama 20 proc. viso metinio puto-

pusiau saldus lietuviškas vynas “Voruta” yra vienas perkamiausių bendrovės gaminių per Kalėdas. “Šis vynas - labiau kalėdinis gėrimas, o degtinė - naujametis. Mačiau, kad

Akcijų maratonas AB “Anykščių vynas” direktorius Audrius Zuzevičius pasakojo, kad vyšnių, juodųjų serbentų, aronijų

kai kuriose parduotuvėse “Vorutos” jau trūksta. Galbūt nespėjama atvežti. Dabar šio vyno gaminame truputį daugiau, bet pernelyg gamybos nedidiname, nes jis gerai perkamas visą laiką”, - aiškino įmonės vadovas.

Siekdama išnaudoti kalėdinės prekybos piką, lietuviško vyno gamintoja daug reikšmės teikia akcijoms.

“Mes irgi dalyvaujame akcijų maratone. Viename prekybos tinkle “Vorutą” jau siūlėme pigiau, dabar nuolaidas taikysime ir kitame prekybos tinkle”, - neslėpė A.Zuzevičius.

Gruodį daug lietuviško vyno išveža-

ma į JAV, Angliją, Japoniją ir net į Bulgariją, kuri turi savas vyno gamybos tradicijas, tačiau uogų vyno negamina.

Pigesnio ir stipraus, apie 18-19 proc. alkoholio tūrio, vyno pardavimo šventės, pasak A.Zuzevičiaus, neveikia. Jo apyvartą esą lemia tik kaina.

Dvigubai daugiau vyno Alkoholinius gėrimus importuojančios UAB “Bennet Distributors” vyno grupės vadovas Baltijos šalims Tadas Abišala sakė, kad visų kategorijų vynas gruodį perkamas dvigubai geriau negu visus metus. “Per Kalėdas brangesnių gėrimų parduodame kur kas daugiau nei kitais mėnesiais. Gerą vyną, konjaką ar viskį lietuviai ir verslo požiūriu, ir asmeniškai vis dažniau renkasi kaip vertingą Kalėdų dovaną. Dėl pirkėjų konkuruojame kainomis, patraukliu asortimentu, pristatymo patogumu. Šiuo laikotarpiu ypač didelę reikšmę turi gražios dovanų pakuotės”, - pažymėjo jis.

Trumpai INVESTICIJŲ MAŽIAU Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas į Lietuvą šių metų sausį-spalį buvo 2,3 mlrd. litų, arba 871,4 mln. litų mažiau negu tokiu pat laiku pernai. Lietuvos bankas pranešė, kad TUI srautas sumažėjo dėl kitų sektorių neigiamų reinvesticijų. Vien spalį jis buvo 630 mln. litų. Šalies įmonių tiesioginių investicijų užsienyje srautas per dešimt mėnesių buvo neigiamas - 297,4 mln. litų, vien spalį - teigiamas - 130,6 mln. litų.

VIAP NAUDOJO TINKAMAI Šalies elektros perdavimo sistemos operatorė bendrovė “Litgrid” viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšas šiemet naudojo tinkamai, vakar nutarė Valstybinė

Vilios ir pakuote AB “Stumbras” korporatyvinių reikalų vadovė Vaida Budrienė LŽ pritarė, kad gruodis - pats pelningiausias alkoholio gamintojams mėnuo, nes lietuviai ne tik labiau mėgsta žiemą gurkšnoti stipriuosius gėrimus, bet ir dovanoja juos artimiesiems eidami į svečius, siunčia verslo partneriams. “Lietuviai turi tradiciją neštis į svečius butelį geros degtinės ar brendžio. Tada jie renkasi brangesnius negu paprastai, įdomesnio skonio, aukštesnės klasės gėrimus”, - pabrėžė V.Budrienė. Prieš šventes taip pat padidėja netradicinio - apelsinų, slyvų, šokolado skonio - brendžio paklausa.

V.Budrienė minėjo, kad klientai, ypač įmonės, per Kalėdas pageidauja stipriųjų gėrimų, supakuotų į suvenyrines pakuotes. Todėl bendrovė daugiausia dėmesio ir skiria artėjančių švenčių tematiką atspindinčioms pakuotėms.

“Dėl pirkėjų kovojame įvaizdžio ginklais - gražiu supakavimu ir riboto leidimo gėrimų serijomis”, - pridūrė ji.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528

kainų ir energetikos kontrolės komisija. Jos nutarimo projekte teigiama, jog pritrūkus lėšų laiku atsiskaityti su VIAP lėšų gavėjais įmonė iš savo sąskaitos į VIAP lėšų sąskaitą pervedė 25 mln. litų, tačiau tą pačią dieną vienam VIAP lėšų mokėtojų pervedus pinigus į VIAP sąskaitą “Litgrid” grąžino 25 mln. litų į įmonės sąskaitą. “Šie lėšų pervedimai buvo atlikti nepaisant to, kad “Litgrid” minimu laikotarpiu 40 mln. litų VIAP lėšų laikė atskiroje sąskaitoje kaip terminuotąjį indėlį”, teigia komisija. Tačiau, komisijos nuomone, dėl to nereikėtų įmonės įpareigoti pašalinti pažeidimą. Komisija, be kita ko, nustatė, kad elektros jungties “Nord Balt” lėšų sąskaitoje buvo 77,699 mln. litų VIAP lėšų, kurios nebuvo panaudotos. Komisija spalio viduryje nutarė įvertinti, ar “Litgrid”, administruojanti VIAP lėšas, šiemet

naudojo VIAP lėšas pagal paskirtį.

Kainų komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė tuomet sakė, kad “Litgrid” galbūt dalį lėšų panaudojo kitiems tikslams, ne tiesioginėms VIAP administratorės funkcijoms.

Spalį Kainų komisijos posėdyje dalyvaudamas “Vilniaus energijos” finansų kontrolierius ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atstovas Aleksandras Sanikovas išreiškė abejones, ar “Litgrid” tinkamai naudoja VIAP lėšas. VIAP administravimo tvarkos aprašas numato, kad šių lėšų apskaita turi būti tvarkoma atskirai nuo bet kurios kitos veiklos.

Nuo 2013 metų VIAP lėšų administratore paskirta energijos išteklių biržos operatorė bendrovė “Baltpool”. Kitų metų VIAP mokesčio biudžetas - 963,961 mln. litų. “Litgrid” valdo 67 proc., “Klaipėdos nafta” - 33 proc. “Baltpool” akcijų.

Iki šiol VIAP lėšas rinko perdavimo

bei skirstomųjų tinklų operatorės bendrovės “Litgrid” ir “Lesto”.

UŽPYLĖ DEGALAIS Latvijos nacionalinės statistikos žinybos duomenimis, sausį-spalį iš Lietuvos įvežta 71,9 proc. viso į šalį importuoto benzino ir 52,5 proc. dyzelino.

Per 10 šių metų mėnesių iš Lietuvos į Latviją atgabenta 179,057 mln. litrų benzino ir 497 tūkst. tonų dyzelino atitinkamai 13,2 proc. mažiau ir 34,5 proc. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. 27,1 proc. benzino Latvija šiemet pirko iš Suomijos, 31 proc. dyzelino - iš Baltarusijos. Visas benzino importas į Latviją lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 11,3 proc., iki 249,174 mln. litrų, dyzelino - išaugo 26,7 proc., iki 946,6 tūkst. tonų.

LŽ, BNS

1 JAV doleris

2,6387

-0,6405%

1 Australijos doleris

2,7859

-0,4236%

10 000 Baltarusijos rublių

3,0719

-0,5209%

1 Kanados doleris

2,6829

-0,3914%

1 Šveicarijos frankas

2,8490

+0,0035%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2350

-0,3943%

10 Čekijos kronų

1,3667

-0,0220%

10 Danijos kronų

4,6280

-0,0173%

1 DB svaras sterlingų

4,2583

-0,3875%

100 Vengrijos forintų

1,2194

-0,2214%

100 Islandijos kronų

2,0829

-0,4033%

100 Japonijos jenų

3,1594

-1,5383%

100 Kazachstano tengių

1,7528

-0,6618%

1 Latvijos latas

4,9573

-0,0545%

10 Moldovos lėjų

2,1646

-0,3141%

10 Norvegijos kronų

4,6970

-0,1022%

10 Lenkijos zlotų

8,4410

-0,0829%

100 Rusijos rublių

8,6177

-0,2135%

10 Švedijos kronų

3,9671

-0,8444%

1 Turkijos naujoji lira

1,4841

-0,3369%

10 Ukrainos grivinų

3,2597

-0,5706%

2012 12 14, LB

2012 12 14 Lietuvos žinios

Verslas

9

Nominacijos geriausiems Kauno verslininkams KRISTINA KUČINSKAITĖ

Kauno rajono savivaldybė jos kuruojamoje teritorijoje dirbančius verslininkus pakvietė į svarbiausią metų renginį - padėkos vakarą.

Aštuonios skirtingos nominacijos ir “Merkurijaus” statulėlės įteiktos pažangiausiems, produktyviausiems ir labiausiai rajonu besirūpinantiems verslininkams. Ceremonija vyko atnaujintame Raudondvario dvare.

Geriausiesiems atvertos dvaro durys Ypatinga Raudondvario dvaro atmosfera atsiskleidė vos įžengus pro sunkias medines duris. Jaukumo suteikė atnaujintos, bet ir kartu senovę menančios sienos, viduramžių damų rūbais vilkinčių merginų rankose laikomi žibintai. Į menę įžengusius svečius sutiko aukščiausi Kauno rajono savivaldybės vadovai.

Iš viso dėl pagrindinių vakaro laurų “Merkurijaus” statulėlių - varžėsi 1800 rajone dirbančių įmonių. Tačiau tradicinius apdovanojimus nutarta skirti tiems, kurie savo veikla išsiskyrė iš kitų.

Pirmoji nominacija “Už tradicijų puoselėjimą” atiteko kavinės “Armėnija” įkūrėjui, įmonės “Bogruva” direktoriui Borisui Oganianui. Apie kiekvieną apdovanotąjį vakaro svečiams buvo papasakota specialiai sukurtais trumpais vaizdo klipais. Sklandžiai lietuviškai pasakodamas apie savo verslą B.Oganianas sakė, jog penki kavinėje dirbantys darbuotojai yra jo šeimos nariai.

“Artimas žmogus niekuomet neleis, kad klientui būtų patiektas netobulas patiekalas. Tai šeimos verslo pranašumas”, - tvirtino pasakotojas.

Jis pridūrė, kad pusę jo vadovaujamos kavinės valgiaraščio sudaro armėnų, kitų šalių patiekalai, o kitą pusę - lietuviški nacionaliniai patiekalai, nes klientams jie patinka.

Antroji “Merkurijaus” (simbolizuojančio prekybos, komercijos ir pelno dievą) statulėlė už socialiai atsakingą verslą atiteko bendrovės “Nuaras” įsteigtam Baltijos kinologijos centrui. Kauno rajone veikianti įstaiga teikia ne tik augintinių dresavimo, lepinimo, priežiūros, bet ir viešbučio paslaugas. Įstaigos bendraturčiai - Jurgita ir Vytautas Gustaičiai.

Raudondvario dvaras svečius pasitiko šventiškai pasipuošęs. / Erlendo Bartulio nuotraukos

Tradiciniai apdovanojimai - įvertinimas

Trečioji nominacija - už indėlį į biudžetą - įteikta įmonių grupei “Hoptrans Holding”. Jos direktorius - Vytas Volkevičius. Aštuonias bendroves Lietuvoje, Rusijoje, Kinijoje ir kitur vienijanti įmonė teikia logistikos, ekspedijavimo paslaugas. “Hoptrans Holding” yra nutiesusi oro tiltą tarp Tolimųjų Rytų ir Europos, pelniusi ir Metų vežėjo apdovanojimą. Apie 400 darbuotojų turinti kompanija yra socialiai atsakinga, remia įvairias iniciatyvas.

Už sėkmingą verslo plėtrą dar vienas - ketvirtasis - apdovanojimas įteiktas įmonės “Patikima linija” direktoriui Rimantui Blažulioniui. Turinti du stambius padalinius - gamybos ir transporto - bendrovė yra Lietuvoje likusi vienintelė, gaminanti autovežius. Ji, tiekianti savo produkciją Vakarų rinkoms, yra ketvirtoji pagal dydį autovežių gamintoja Europoje.

Penktuoju “Merkurijumi” įvertinta atliekų rūšiavimu besiverčianti įmonė “Super Montes”. Jos direktorius Arūnas Staškauskis apdovanotas už indėlį į gamtosaugą. “Super Montes” turi vieną didžiausių Lietuvoje atliekų rūšiavimo linijų, o artimiausiu metu prie esamų 70 numato sukurti dar 20 naujų darbo vietų.

Pradėjusi nuo stiklo atliekų perdirbimo kompanija šiuo metu vykdo daug platesnę veiklą.

Svečiams dainavo K.Zmailaitė ir E.Seilius.

Apdovanotieji ir jų pasveikinti atėję asmenys Kauno rajono verslininkų pagerbimo vakarą klausėsi solistų Kristinos Zmailaitės ir Edmundo Seiliaus. Jiems pritarė styginių kvintetas.

Rajonas jiems dėkingas

Už pažangių mokymo naujovių taikymą pagerbta įmonė “Aircraft Support And Training Europe”, įkūrusi sraigtasparnių pilotų mokyklą. Bendrovės vadovas Arūnas Kmieliauskas sakė, kad jo vadovaujama įmonė pilotus moko pasitelkdama pažangią technologiją: “Jau sulaukiame norinčiųjų mokytis ir iš užsienio.”

Septintasis “Merkurijus” už aukštųjų technologijų plėtrą iškeliavo farmacijos gamybos įmonei “Aconitum”, vadovaujamai Vinco Viliaus. Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti ir kasmet šalies reikšmės įvertinimų sulaukianti bendrovė vidutiniškai sukuria daugiau kaip penkis preparatus per metus. Vien 2012-aisiais kompanija į savo gretas priėmė 22 naujus darbuotojus. Pasak “Aconitum” vadovo Vinco Viliaus, 70 proc. gauto pelno įmonė investuoja į laboratorijų modernizavimą, o šiais metais sukūrė ir rinkai pateikė net 10 naujų gaminių.

V. Makūnas: “Esame dėkingi tiems, kurie kuria rajono gerovę.”

Kauno rajono meras V.Makūnas (kairėje) sveikina antrosios “Merkurijaus” statulėlės už socialiai atsakingą verslą laimėtojus - bendrovės “Nuaras” bendraturčius Jurgitą ir Vytautą Gustaičius.

Už investicijas ir partnerystę aštuntoji “Merkurijaus” statulėlė įteikta bendrovės “Kautra” generaliniam direktoriui Linui Skardžiukui. Bendrovės autobusai rieda ir Kauno rajono keliais - šį lapkritį visuomenei buvo pristatyti visiškai nauji autobusai “Temsa”, skirti tik Kauno rajono maršrutams, ir apipavidalinti rajono spalvomis bei simboliais. “Kautros” autobusų parkas yra jauniausias Lietuvoje: vidutinis transporto priemonių amžius - 7 metai.

“Džiugu, kad verslo, bendruomenės ir valdžios partnerystė padeda rajonui išsilaikyti lyderių pozicijose, kad Kauno rajono savivaldybė minima tarp tų, kur gyventi gera. Galime didžiuotis įmonių gausa, jaunimo aktyvumu. Kasmet turime vis daugiau galimybių džiaugtis sėkmingu mokesčių surinkimu, skaidriai naudojamomis lėšomis, socialinės atskirties mažinimu. Kasmet rajono verslas tampa vis atsakingesnis ir ištiesia pagalbos ranką tiems, kuriems mažiau pasisekė”, sveikindamas verslo įmonių vadovus kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Anot jo, rajone per metus įvyko ne tik teigiamų pokyčių. Daug neišsipildžiusių lūkesčių jis sieja su tarptautinio Kauno oro uosto plėtros strateginiais planais. “Pakaunėje turėjo atsirasti pigių oro linijų skrydžių centras. Deja, taip neįvyko, bet gal kas nors pasikeis Seime pakitus valdžiai”, - vylėsi V.Makūnas.

Pasak Kauno rajono mero, teigiamų pokyčių laukiama ir Kauno LEZ. Rajono savivaldybės teritorijoje esančioje zonoje kol kas išnaudoja tik 15 proc. viso turimo 630 hektarų ploto. “Tačiau jau dabar galiu paminėti verslininkus, kurie LEZ ketina atlikti milijonines investicijas”, - sakė V.Makūnas.

Iš rajone stabiliai dirbančių didžiųjų bendrovių meras vardijo “Gijos” “Garlitos”, “Baltijos polistireno”, kitų bendrovių, kuriančių nemažą pridėtinę vertę, pavadinimus.

“Esame dėkingi tiems, kurie kuria rajono gerovę”, - vakaro pabaigoje sakė V.Makūnas. Užs. KKG-3661

10

2012 12 14 Lietuvos žinios

Kriminalinės paraštės

Pareigūnų byloje įtariamąja tapo valstybė GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

“Jeigu mūsų valstybė nesugeba užtikrinti to, ką yra įsipareigojusi sulaikytiesiems, kaip tai gali padaryti jos pareigūnas?” - teismo klausė vieno kaltinamųjų neteisėtu Šakių rajono policijos areštantų išnaudojimu advokatas Aivaras Raišutis. Jis prašė savo ginamąjį išteisinti.

Kauno apygardos teismas, nagrinėjantis piktnaudžiavimu tarnyba kaltinamų laikinai nuo pareigų nušalinto Šakių rajono viešosios policijos viršininko Beno Kriščiūno ir buvusio jo pavaldinio, už areštinę atsakingo Edvardo Pratusevičiaus bylą, netrukus skelbs nuosprendį. 41-erių E.Pratusevičiui pavyko išeiti į pensiją nelaukiant teismo verdikto. Pensininku tapti norėjo ir B.Kriščiūnas, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas.

Pasiūlytos baudos Prokurorė pasiūlė kaltinamiesiems palyginti švelnias bausmes. Atsižvelgta į buvusios darbovietės išduotas teigiamas charakteristikas, nors ir konstatuota, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Tik sunkinanti - kad veikta bendrai. Turtinės naudos, remiantis kaltinimu, siekusiam B.Kriščiūnui pasiūlyta 39 tūkst. litų bauda. Asmeninės naudos - įsiteikti B.Kriščiūnui, kuris buvo jo viršininkas, siekusiam E.Pratusevičiui - 26 tūkst. litų bauda. Baudžiamasis kodeksas už nusikaltimą, kuriuo jiedu kaltinami, numato baudą iki 195 tūkst. litų arba laisvės atėmimą iki septynerių metų.

Atitiko kirvis kotą B.Kriščiūnas kaltinamas tuo, kad pernai spalio 11-ąją pasinaudojo savo pareigų viršenybe ir nurodė E.Pratusevičiui sudaryti sąlygas, kad administracinį areštą atliekantys asmenys galėtų būti panaudoti fiziniams darbams jo sodyboje. E.Pratusevičius - kad neteisėtai išvedė iš

Savo kaltę neigiantys E.Pratusevičius (iš kairės) ir B.Kriščiūnas fotoobjektyvų vengia. areštinės du tokius asmenis. Jie buvo nuvežti į B.Kriščiūno sodybą Kriūkų seniūnijoje ir joje visą dieną - iki 16 val. - nešiojo į garažą smėlį.

Apie tai Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnams pranešė anonimas. Šiems atskubėjus į Šakius, 1-oji vietinės policijos areštinės kamera, kurioje buvo laikomi keturi administracinį areštą atliekantys asmenys, iš tikrųjų buvo rasta tuščia. Visus juos, kaip teigė areštinės postinė, kažkur išsivedė jos viršininkas E.Pratusevičius.

Pavyko pergudrauti Iš Vilniaus atvykę tikrintojai į sostinę negrįžo tuščiomis, nes pasirinko gudrią taktiką. Vienas jų liko budėti prie Šakių policijos komisariato, kiti du nuvyko į anonimo nurodytą B.Kriščiūno sodybą. Ten rastas darbininkas patvirtino, kad sodybos šeimininkas buvo atvežęs du pagalbininkus. Vėliau juos atpažino ir iš pateiktų nuotraukų. Jose buvo įamžinti du administracinį areštą tądien Šakių areštinėje atliekantys asmenys.

Tikrintojai iš Vilniaus nufotografavo juos jau grįžusius į bausmės atlikimo vietą. Tiesa, pastarieji buvo lin-

kę tikinti praleidę visą dieną greta komisariato esančiame parkelyje neva laukdami žmonų, bet šios taip ir nepasirodė.

Skandalinga kasdienybė Prokurorė prašė teismo pradėti minėtiems B.Kriščiūno sodyboje tądien dirbusiems asmenims ikiteisminį tyrimą dėl melagingų parodymų. Kaip buvo iš tikrųjų ir kieno įsakymu neteisėtai išvežė iš komisariato areštantus, svečiams iš Vilniaus tądien papasakojo skubiai į tarnybos vietą iškviestas E.Pratusevičius. Jis atvyko neblaivus.

Kad areštantų išnaudojimas buvo komisariato kasdienybė, teisme pasakojo ir vienas Šakių policijos veteranas. “O ką daryti, jeigu mūsų ūkvedė moteris?” - klausė jis. Kitas teisiamųjų kolega teigė, kad tądien komisariato vairuotojas ieškojo ir kas galėtų nuplauti tarnybinį automobilį. Per kito apklausą paaiškėjo, kad kažkas (tikrai ne ūkvedė) tądien nešiojo iš komisariato trečio aukšto į pirmą senus langų rėmus. Tačiau kas tai darė, atsakyti negalėjo - areštantus iš kamerų išvesdavo tik pats areštinės viršininkas.

/ Erlendo Bartulio nuotrauka

Bausmės vieta parko suoliukas Apklausus buvusius Šakių policijos areštantus ir jų artimuosius, vieša paslaptimi tapo dar skandalingesni dalykai. Pavyzdžiui, kad atliekantieji šiame komisariate 30 parų arešto bausmę skambindavo artimiesiems ir prašydavo jiems atnešti cigarečių.

Nors, kaip buvo teigiama sulaikytųjų kratų protokoluose, mobilieji telefonai iš jų būdavo paimami. Paaiškėjo, kad pasinaudoti telefonais leisdavo pats areštinės viršininkas, lengvai tenkindavęs ir kitus administracinį areštą atliekančių asmenų prašymus. Pavyzdžiui, išleisti į pasimatymą su žmona. Dėl to kai kuriems areštantų skirta bausmė už padarytus pažeidimus labiau priminė poilsį ant suoliuko greta Šakių policijos esančiame parke. Tuo remdamasi prokurorė prašė teismo priimti dar vieną nutartį - trūkumams, organizuojant Šakių policijos komisariate administracinio arešto bausmės atlikimą, pašalinti.

Alibi, kurio nepatikrinsi Tačiau teisiamieji savo kaltės nepripažino, nors B.Kriščiūnui pareikštas kaltinimas buvo grindžiamas ir jo

mobiliojo ryšio telefono fiksacija Kriūkų seniūnijoje kaltinime nurodytu laiku. Beje, tuo pačiu metu ten pat užfiksuotas ir mobilusis telefonas, kuriuo naudojosi galbūt jo išnaudoti areštantai. Šie tada skambino jų aplankyti atvykusioms ir areštinėje neradusioms draugei bei seseriai. Pavyko užfiksuoti ir vieno iš jų pokalbį su drauge, kuriai buvo pranešta, kad teko bėgti slėptis į mišką, nes kažkas atvyko į sodybą jų ieškoti.

Tačiau B.Kriščiūnas teisme tikino turintis alibi, kurį jam galėjo užtikrinti pernai gruodį miręs netikras brolis. Neva jis vežęsis tądien įbrolį į Šakius. Tačiau atvykus paaiškėjo, kad šis paliko namuose dokumentus, todėl teko jam duoti savo automobilį. Mašinoje, kuria užuomarša buvo priverstas grįžti į Kriūkus, tuo metu buvo kraunamas teisiamojo mobiliojo ryšio telefonas.

Situacijos įkaitai?

E.Pratusevičius tikino teismą, kad jo prisipažinimą “svečiai” išgavo apgaule.

Esą pataisė jo kompiuteriu rašytą pasiaiškinimą taip, kaip jiems reikėjo.

Prašė abu kaltinamuosius išteisinti ir juos ginantys advokatai.

B.Kriščiūną ginantis Albertas Kručkauskas pradėjo nuo to, kad “ne kiekvienas pažeidimas yra piktnaudžiavimas tarnyba”. O baigė tuo, kad Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnai patys pažeidė įstatymus, atlikę ikiteisminio tyrimo veiksmus jo dar nepradėję.

E.Pratusevičiaus advokatas A.Raišutis įrodinėjo, kad jo ginamasis už padarytus pažeidimus jau nubaustas papeikimu. Be to, juos padarė norėdamas areštantams tik gero.

Panašiai, suteikus teisę į paskutinį žodį, teigė ir B.Kriščiūnas. Jis graudino teismą, kad jiedu su E.Pratusevičiumi dirbo esant dviprasmiškai situacijai, kuri Šakių policijos komisariate su areštantais susiklostė dar prieš jiems pradedant dirbti. Ir esą niekas iki šiol nesprendė, kaip kitaip užtikrinti sulaikytųjų teisę išeiti kasdien į gryną orą.

•

Buvusi Seimo kasininkė siunčiama už grotų Už tai, kad iš parlamento kanceliarijos kasos iššvaistė daugiau kaip 441 tūkst. litų, buvusi Seimo kasininkė Regina Petkelienė turi kalėti dvejus metus.

Tai vakar nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) atmesdamas R.Petkelienės apeliacinį skundą. Teismas taip pat atmetė kartu su R.Petkeliene tokia pat bausme kalėti nuteistos Olgos Goluskaitės apeliacinius skundus. LApT verdiktas įsiteisėja tą pačią dieną, todėl moterys artimiausiu metu gali būti nusiųstos atlikti bausmės. R.Petkelienė naują nuosprendį sutiko su ašaromis akyse.

Švelniau bausti negalima Naujai paskelbtu LApT nuosprendžiu nustatyta, kad R.Petkelienė iš viso iššvaistė daugiau kaip 441 tūkst. li-

tų. Ankstesniu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu R.Petkelienė buvo išteisinta dėl daugiau nei 62 tūkst. litų iššvaistymo. Šią pinigų sumą nuteistoji tikina perdavusi tuometei Seimo kanceliarijos Finansų departamento direktorei Danutei Petrauskienei. Maždaug 373 tūkst. litų R.Petkelienė turės atlyginti solidariai kartu su O.Goluskaite, o 62 tūkst. litų ji turės padengti viena.

LApT pažymėjo, kad nėra pagrindo nuteistosioms švelninti bausmes - iššvaistyto ir užvaldyto turto vertė yra daugiau kaip 10 kartų didesnė už tą, kai turtas laikomas didelės vertės.

Skolino ir direktorei?

Bylą išnagrinėjęs ir nuosprendį kasininkei paskelbęs Vilniaus apygardos teismas padarė prielaidą, kad buvusi Finansų departamento direktorė D.Petrauskienė, pasinaudodama savo pareigomis, galėjo

Paneigimas Dienraščio “Lietuvos žinios” 2012 metų vasario 21 dienos numeryje publikuotame straipsnyje “Valstybės užvaldymas: atsitraukti, persigrupuoti, pulti” paskelbtas teiginys “Teisėsaugos bendruomenėje įtariama, kad VSD “žiurkė” Kriminalinės policijos biure gali būti biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis (...)” neatitinka tikrovės.

skolintis iš Seimo kasos. Buvusi kasininkė liudijo skolinusi Seimo pinigų ne tik D.Petrauskienei, bet ir Seimo nariams, parlamento kanceliarijos darbuotojams.

Vilniaus apygardos teismo posėdyje R.Petkelienės duktė Jurgita Petkelytė sakė žinojusi, kad jos motina skolindavo Seimo kasos pinigus įvairiems parlamento darbuotojams.

“Pamenu tokių atvejų, kai į kasą ateidavo D.Petrauskienė ir sakydavo: “Regina, duok pinigų”, - yra liudijusi J.Petkelytė.

D.Petrauskienė teisme tikino, kad kasininkės pasakojimai yra absurdas.

Tačiau valstybės kaltintoja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Vilma Gužaitė paprašė jos pakomentuoti byloje esantį įrašą - “50 tūkst.

200 Reginai”. Pasak prokurorės, šis įrašas buvo subraukytas, tačiau specialistams jį pavyko atkurti. “Ten gali būti bet kas - buvo net gimimo datos, telefonų numeriai, o man norėjo “pripaišyti”, kad tai - pinigai”, - apklausiama anksčiau teisme gynėsi D.Petrauskienė. Ji tikino, kad būdama Finansų departamento direktore gaudavo gerą atlyginimą ir jai nebuvo poreikio skolintis pinigų.

Dvejus metus kalėti nuteistų R.Petkelienės ir O.Goluskaitės teisė-

yra sumokėjusi tik 300 litų. Bylos duomenimis, R.Petkelienė įvairiomis sumomis skolindavo O.Goluskaitei pinigus iš Seimo kasos. Ši yra sakiusi, kad juos pralošė kazino. Vilniaus apygardos teismas R.Petkelienei skyrė realią dvejų metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Tokią pat bausmę už sukčiavimą gavo ir Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterė O.Goluskaitė.

Dar vienas tyrimas

R.Petkelienė dar gali skųsti nuosprendį Aukščiausiajam Teismui.

DELFI (Valdo Kopūsto) nuotrauka

jai anksčiau teiravosi, ar jos artimiausiu metu realiai gali atlyginti Seimo kanceliarijai padarytą žalą. Iš moterų pasakojimų paaiškėjo, kad visas jų turtas areštuotas. Tačiau jos nesiėmė priemonių gauti teismo leidimą jį parduoti, kad būtų bent kiek sumokėtas priteistas ieškinys. R.Petkelienė

Didžiulis pinigų trūkumas Seimo kasoje aptiktas 2009-ųjų liepą. Tada per reviziją pasigesta apie 440 tūkst. litų. Nuteistosios joms paskelbtus nuosprendžius dar gali skųsti Aukščiausiajam Teismui. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas dėl galimo aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo Seimo kanceliarijoje dar nėra baigtas. Iki šių metų vasaros įtarimų dėl galimo aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir tarnybos pareigų neatlikimo buvo sulaukusios tik buvusios Seimo kanceliarijos Finansų departamento direktorė D.Petrauskienė ir jos pavaduotoja Dalė Špakauskienė. Dabar įtarimai pareikšti ir kitiems Seimo kanceliarijos darbuotojams.

•

BNS, LŽ

2012 12 14 Lietuvos žinios

Tyrimas

11

Bankroto šmėkla

Indėliai liko uždarytoje kredito unijoje FAKTAI

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS, VALDAS KVEDARAS

• Šių metų gruodžio pradžioje

Lietuvoje veikė 76 kredito unijos.

Vien per šių metų trečią ketvirtį jų turtas išaugo 7,9 proc. - iki 2 mlrd. litų.

Indėlių suma per tą patį laikotarpį padidėjo 7,5 proc. - iki 1,70 mlrd. litų.

Paskolų portfelis augo 9,1 proc. iki 1,14 mlrd. litų.

Per vienus metus kredito unijų turto ir indėlių suma padidėjo trečdaliu, paskolų portfelis - ketvirtadaliu.

Reikšmingiausią kredito unijų turto dalį (57,2 proc.) sudaro jų nariams suteiktos paskolos.

Didžioji tokių paskolų dalis buvo panaudota nekilnojamojo turto ar kitoms vieno projekto įmonėms finansuoti.

Spalio 1 dieną kreditai verslui sudarė beveik trečdalį visų kredito unijų paskolų.

Pagrindinis unijų finansavimo šaltinis yra gyventojų indėliai - jie sudaro 97,4 proc. visų unijų pritrauktų indėlių.

Per 9 šių metų mėnesius 46 kredito unijos uždirbo 9 mln. litų pelno, o 29 kredito unijos dirbo nuostolingai ir patyrė 9,4 mln. litų nuostolių.

Bendras šio laikotarpio veiklos rezultatas - 0,4 mln. litų nuostolių (per 2011 metų 9 mėnesius buvo patirta 2,2 mln. litų nuostolių).

Teisėsaugininkai išaiškino grupuotę, kuri iš keturių kredito unijų galėjo apgaule gauti daugiau kaip 60 mln. litų nepagrįstų kreditų. Tarp sulaikytųjų - Nacionalinės kredito unijos (NKU) vadovai.

• • • •

Vakar Lietuvos banko valdyba sustabdė NKU veiklą ir skyrė laikinąjį administratorių. Kelis mėnesius, kol bus nustatyta reali NKU padėtis, savo pinigų negalės atgauti ir indėlininkai.

Galimybė, kad laikinasis NKU administratorius nuspręs pradėti bankroto procedūrą, vakar vertinta kaip “labai tikėtinos pasekmės”.

• • •

Nepaisė grūmojimo

NKU veiklą Lietuvos bankas sustabdė iki kitų metų sausio pabaigos.

“Įvertinus papildomus apskaičiuotus specialiuosius atidėjinius, NKU grynasis turtas būtų mažesnis už įsipareigojimus. Inspektavimo ataskaitos duomenimis, ši unija vykdė rizikingų ir neskaidrių projektų kreditavimą.

NKU suteiktų paskolų kokybė buvo bloga, o jos finansinėse ataskaitose nebuvo pavaizduota reali finansinė būklė”, - pranešė Lietuvos bankas.

NKU teigė turinti 113 mln. litų įsipareigojimų ir 136 mln. litų vertės turto, tačiau centrinis bankas sako, kad realūs skaičiai yra mažesni. “Pačios kredito unijos pateiktais duomenimis, jos turtas spalio 1 dieną sudarė 136,4 mln. litų, įsipareigojimai - 112,7 mln. litų, tačiau Lietuvos banko inspektavimas atskleidė, jog tinkamai įvertinus paskolų kokybę ir suformavus specialiuosiuos atidėjinius kyla grėsmė, kad turtas yra mažesnis. Galutines išvadas dėl paskolų ir viso turto būklės pateiks ir laikinasis administratorius”, - sakė Lietuvos banko atstovas Giedrius Simonavičius. NKU Registrų centrui nėra pateikusi finansinės ataskaitos už šių metų pirmąjį pusmetį.

Lietuvos banko valdyba iki 2013 metų sausio 31 dienos apribojo šios įstaigos veiklą ir skyrė laikinąjį administratorių - bendrovės “Verslo konsultantai” vadovą Alvydą Mogenį. Pirmines išvadas dėl unijos būklės ir dėl galimybių tęsti veiklą administratorius turės pateikti iki gruodžio 28 dienos.

Nors dar lapkričio 16 dieną Lietuvos banko valdyba buvo nurodžiusi padidinti iki reikalaujamų unijos atidėjinius ir buvo nustačiusi skolinimo naujam klientui ribą iki 30 tūkst. litų, NKU, kaip teigiama, perspėjimo nepaisė. Pasak Lietuvos banko pranešimo, ir toliau buvo teikiamos didelės paskolos juridiniams asmenims. Ši unija iki šiol buvo viena dosniausių finansinių paslaugų įmonių indėlininkams - pavyzdžiui, už 12 mėnesių terminuotąjį indėlį ji dar užvakar siūlė mokėti 4,6 proc. palūkanų, o už penkerių metų indėlį 5,4 proc. palūkanas, arba 5-6 kartus didesnes, negu siūlo pagrindiniai Lietuvos komerciniai bankai.

Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Indėlininkai palauks Sustabdžius unijos veiklą, joje indėlių turintys klientai lėšas galės atgauti per kelius mėnesius. Tai agentūrai pareiškė Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius.

Iki 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų) siekiančius indėlius turintys gyventojai gali būti ramūs, nes indėlių saugumą garantuoja įstatymas.

“Manau, kad indėlininkai savo lėšomis galės disponuoti kelių mėnesių laikotarpiu, gal net greičiau”, kalbėjo jis, tačiau neįvardijo, kiek

Terminuotųjų indėlių palūkanų normos kredito unijose, proc.

•

Kredito įstaiga/Terminas mėnesiais Nacionalinė kredito unija Memelio taupomoji kasa Sostinės kreditas Vilniaus taupomoji kasa Vilniaus kredito unija Centrinė taupomoji kasa Vilniaus kreditas “Amber” kredito unija

•

12 4,6 4,5 4,4 4,5 4,5 4,5 4,5 4,5

36 5,1 4,7 5,0 4,7 4,9 5,0 4,9 5,1

Minimalus įnašas, litais Nenurodo 100 1000 100 1000 3000 2000 500

Šaltinis: LB, LŽ Šaltinis: LŽ, indeliai.lt, 2012 12 11

gyventojų lėšų unijoje galėjo būti laikoma.

Jis teigė, jog NKU veikla buvo “rizikinga” jau nuo 2009 metų, bet ta rizika esą buvo gerokai mažesnė nei dabar, o priemonės, kurių imtasi, buvo adekvačios. Unijos inspektavimas parodė, kad jos veiklos rizika yra gerokai padidėjusi.

Asociacija netoleruoja Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) vadovas Fortunatas Dirginčius teigė, kad Lietuvos banko sprendimas riboti NKU veiklą yra teisingas.

“Lietuvos banko sprendimas yra logiškas, suprantamas ir teisingas. Visuomenė turi žinoti, kad tokie dalykai nebus toleruojami, o unijų veikla privalo būti kuo mažiau rizikinga ir kuo saugesnė”, - kalbėjo F.Dirginčius. Pasak jo, NKU nebuvo LCKU sistemos narė.

Stasys Jakeliūnas, kredito unijos “Vilniaus taupomoji kasa” finansų analitikas, vakar LŽ tikino, kad teisėsaugos tyrimas - tai atskirų unijų problemos, nesusijusios su visų unijų sis-

ba blogai, bet didesnė kontrolė padeda nenukrypti nuo kelio.” Lietuvos bankui yra patikėta kredito unijų priežiūra, bet jų yra per 70, todėl, S.Jakeliūno požiūriu, visoms kontroliuoti Lietuvos banko rankų neužtenka. “Todėl, manau, priklausymas ar nepriklausymas antrinės priežiūros funkciją vykdančiai Centrinei kredito unijai yra svarbus kredito unijos patikimumo rodiklis”, - pažymėjo pašnekovas.

CKU dažnai atkreipia dėmesį, neva jai nepriklausančios kredito unijos dirba rizikingiau, nes esą kai kurios auga per daug veržliai.

Tyrimas pradėtas rudenį Pareigūnai ikiteisminį tyrimą atlieka įtarus grupę asmenų galbūt neteisėtai gavus didelės vertės paskolas iš keturių Lietuvoje veikiančių kredito unijų, taip pat galimu šių kredito unijų turto iššvaistymu, disponavimu tokiu būdu nusikalstamai įgytu turtu, kai kurių įmonių neteisėta veikla ir dokumentų klastojimu.

“Tikiuosi, kad ši istorija turės aiškią pabaigą, nes tai svarbu ir visų unijų, ir Lietuvos banko, ir visos valstybės reputacijai”, - sakė S.Jakeliūnas. tema. “Tikiuosi, kad istorija turės aiškią baigtį, nes tai svarbu ir visų unijų, ir Lietuvos banko, ir visos valstybės reputacijai”, - sakė jis. S.Jakeliūnas būgštavo, kad visuomenei gali kilti klausimas, ar kredito unijų finansinė veikla yra pakankamai atvira. “Iš tikrųjų jos atviros tiek, kiek reikalauja įstatymai. Tikroji problema yra ne atvirumas, o tai, ar unijų nariai yra pakankamai aktyvūs, motyvuoti ir kompetentingi. Iš dalies šią spragą dengia priklausymas Centrinei kreditų unijai, kuri yra sukaupusi pakankamai patirties, teikia dalykinę bei atlieka papildomos priežiūros institucijos vaidmenį. Bet yra keliolika unijų, kurios šiam susivienijimui nepriklauso.

Jos ir kelia visiems didžiausią galvos skausmą, - pabrėžė S.Jakeliūnas ir pridūrė: - Nesakau, kad visos jos dir-

Gavusi duomenų apie galbūt neteisėtas milijoninės vertės finansines operacijas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) rudenį pradėjo tyrimą. Paaiškėjo, kad grupė asmenų iš NKU buvo gavusi milijoninės vertės kreditų, užstatant bendrovių turtą, kurio vertė būdavo keliolika kartų mažesnė už gautą kreditą.

Spalio mėnesį buvo sulaikyta apie 10 įtariamųjų, du iš kurių, buvę tarpininkai tarp kredito unijos ir kreditą gavusių bendrovių, teismo buvo suimti.

Dalis įtariamųjų sutiko bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, tad ėmė aiškėti, kad milijoniniai kreditai buvo imami ir iš kitų kredito unijų. Vien tik pagal tuo metu nustatytas galimas nusikalstamas veikas NKU galėjo patirti apie 17 mln. litų nuostolių.

Tyčinis bankrotas?

Prokuroras S.Minkevičius teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktų negalima sieti su DP veikla.

Prašys skirti suėmimą Kaip vakar teigė Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo prokuroras Simonas Minkevičius, toliau atliekant ikiteisminį tyrimą ėmė aiškėti, kad grupuotė paskolas gaudavo dar iš trijų kredito unijų. Nustatyta, kad NKU grupuotei išdavė apie 25 mln. litų paskolų, užstačius turto viso labo už 0,8 mln. litų. Unijai iš viso gali būti padaryta apie 37 mln. litų nuostolių. Grupuotė įtariama iš NKU ir dar trijų unijų, kurių pavadinimai neatskleidžiami, galbūt pasisavinusi apie 60 mln. litų. Prokurorai teigia, kad šiuo metu yra apie 30 įtariamųjų, daliai jų šiandien turėtų būti prašoma teismo skirti griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą.

Pasak prokuroro S.Minkevičiaus, ši įtariamųjų grupė dar nuo 2010 metų pradžios įsigydavo nedidelės vertės nepaklausaus turto - žemės sklypų arba sovietmečio fermų. Vėliau jį įvertindavo labai brangiai, tad rodydavo turto pardavimą kitai įmonei. Pastaroji prašydavo paskolos iš kredito unijos, o ši ją duodavo ir kaip užstatą imdavo tą turtą.

Dalis milijoninių kreditų buvo suteikti ne banko pavedimu, o grynais pinigais. Kur dingo pinigai, aiškinasi prokurorai. S.Minkevičiaus teigimu, nei įtariamųjų skaičius, nei galbūt paaiškėjusi žala nėra galutiniai tyrimo metu gali tik didėti.

Kilus įtarimų dėl didelės vertės turto iššvaistymo, FNTT pareigūnai sulaikė NKU valdybos pirmininką Arnoldą Žviką ir administracijos vadovą Artūrą Vasiliauską, taip pat valdybos narį Žilviną Putramentą. Pastarasis buvo DP kandidatas Seimo rinkimuose.

Dar spalio mėnesį sulaikius pirmuosius įtariamuosius viešojoje erdvėje svarstyta, kad tokiu būdu greičiausiai buvo renkamos DP rinkimams reikalingos lėšos. Vakar prokuroras teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktų negalima sieti su DP veikla.

Minėtiems trims įtariamiesiems, jei būtų įrodyta jų kaltė, grėstų laisvės atėmimas iki 7 metų.

Prokuroras S.Minkevičius prisipažino neatmetantis versijos, kad trijulei gali būti pareikšti kaltinimai ir dėl tyčinio NKU bankroto. Beje, visi trys iš NKU ir kitų unijų yra gavę kreditų.

•

Steigėjai nenurodomi NKU buvo įsteigta 1996 metų gegužės 25 dieną, tada - kaip Medicinos kredito unija, taigi jos veikla sustabdyta įpusėjus 17-uosius gyvavimo metus. Unijos steigėjai nenurodomi, bet valdybos pirmininkas - turintis bankinės veiklos patirties. Tai - Vytautas Olšauskas, buvęs Senamiesčio banko, vienintelio banko 1996 metais nesugebėjusio savo akcinio kapitalo padidinti iki reikalaujamų 10 mln. litų ir tais pačiais metais bankrutavusio, valdybos pirmininkas. UAB “Creditreform Lietuva” nurodo, kad 1999 metais NKU apyvarta siekė 100 tūkst. litų, 20002001 metais - dešimtkart mažiau (1-10 tūkst. litų). 2005-aisiais buvo nurodyta iki 200 tūkst. litų padidėjusi apyvarta.

2006 metų kovą per visuotinį NKU valdybos narių susirinkimą buvo nuspręsta pakeisti Medicinos kredito unijos pavadinimą ir pasivadinti Nacionalinės kredito unijos vardu. 2007ųjų rugsėjį unija pakeitė valdybą. Žiniasklaidoje tada buvo pranešama, kad jau per pirmąjį 2007-ųjų pusmetį unija savo valdomus aktyvus padidino 50 proc., iki 8,8 mln. litų, ir prognozavo šį rodiklį iki metų pabaigos padvigubinti iki 15 mln. litų.

Sprendžiant iš NKU veiklos rezultatų, 2010 ir 2011 metais pažangos būta apyvarta siekė atitinkamai 3,726 mln. ir 4,587 mln. litų, tačiau pelnas sumažėjo atitinkamai nuo 623,5 tūkst. litų iki 8,44 tūkstančio.

12

2012 12 14 Lietuvos žinios

Sportas

Ledo šokių duetas artėja prie kryžkelės JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Gruodžio pabaigoje turėtų paaiškėti, ar ledo šokių pora Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas galės šturmuoti 2014 metų Sočio žiemos olimpiadą su Lietuvos vėliava. O šį savaitgalį amerikietės ir lietuvio duetas dalyvaus tarptautinėse dailiojo čiuožimo varžybose “Golden Spin of Zagreb”.

das vėl čiuožtų visa jėga. Mūsų duetui tai bus jau antras turnyras po pertraukos. Lapkritį Čekijoje šokėjai dalyvavo tradicinėse varžybose “Pavel Roman memorial 2012” ir tarp 17 duetų užėmė ketvirtąją vietą.

Isabella ir Deividas drauge šoka trečią sezoną. Jau pernai jie iškovojo bronzą “Grand Prix” varžybose. Prieš dešimt metų tai buvo pavykę padaryti dar vienai mūsų porai - Margaritai Drobiazko ir Povilui Vanagui.”

Zagrebo magnetizmas Sparčiai tobulėjantys I.Tobias ir D.Stagniūnas jau prieš kelias dienas išskrido į Kroatijos sostinę, kad kuo geriau pasirengtų minėtam turnyrui.

Pertrauka padėjo atsigauti

I.Tobias ir D.Stagniūnas labai rimtai rengiasi svarbiausiems 2013-ųjų startams. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Zagrebo ledo arena “Dom sportova” daugeliui čiuožėjų šį savaitgalį taps žvalgybos objektu. Mat sausio mėnesį (21-27 d.) ten vyks 2013-ųjų Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Šių metų sausį Šefilde (Anglija) vykusiame Senojo žemyno čempionate Lietuvai atstovaujantis amerikietės ir lietuvio duetas užėmė devintąją vietą. Tuomet tik antrus metus kartu šokantys Isabella ir Deividas įsiveržė į Europos elito dešimtuką. Tiesa, paskui jų laukė rimtas išbandymas - Deividą pradėjo kankinti nugaros skausmai, čiuožėjai buvo priversti laikinai nedalyvauti varžybose.

Tačiau dabar D.Stagniūnas jaučiasi visai pasveikęs. Šiandien ir rytoj Zagrebe vyksiantis turnyras Lietuvos duetui bus jau antras po priverstinės pertraukos.

Kai “Lietuvos žinios” kalbėjosi su šalies Čiuožimo federacijos prezidente Lilija Vanagiene, ji džiaugėsi, kad Deividas jau sveikas: “O juk jis visiškai nepaėjo. Laimė, Lietuvoje turime puikių specialistų, gydytojas Dalius Barkauskas labai daug padėjo, kad Deivi-

Paklausta apie šiandien Zagrebe prasidedantį turnyrą L.Vanagienė tvirtino, kad tai labai svarbios varžybos: “Kadangi sausį Zagrebe vyks 2013 metų Europos čempionatas, turnyre “Golden Spin of Zagreb”, kuris rengiamas jau bene 25 kartą, panoro dalyvauti dvidešimt labai stiprių ledo šokių porų iš viso pasaulio.

Be I.Tobias ir D.Stagniūno, ten čiuoš ir 17-metė kaunietė Inga Janulevičiūtė. Ši trenerio Dmitrijaus Kozlovo auklėtinė ką tik puikiai pasirodė Dortmunde vykusiame tarptautiniame turnyre “NRW Trophy” - suaugusių grupėje tarp 36 dalyvių ji užėmė 14 vietą. Ingos technika buvo įvertinta devintąja vieta, pagal šį rodiklį ji aplenkė net antrąją vietą užėmusią rusę Kseniją Makarovą.”

Nerimą “gesina” ant ledo Drauge su sportininkais į Zagrebą išvykusi L.Vanagienė į Lietuvą kartu su čiuožėjais grįš šį sekmadienį. O po kelių dienų Isabellos lauks vizitas į prezidentūrą. Šį mėnesį turėtų paaiškėti ledo šokių dueto likimas - Pilietybės komisija pareikš savo nuomonę dėl Lietuvos pilietybės suteikimo Deivido partnerei amerikietei I.Tobias.

Po to lemiamą žodį tars šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Pilietybės komisija savo sprendi-

mą turėtų pareikšti gruodžio pabaigoje. Šio mėnesio 20 dieną I.Tobias susitiks su Pilietybės komisija. Isabella jau yra gavusi kvietimą ten atvykti. Neseniai Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir aš buvome susitikę su Pilietybės komisijos pirmininke ir pavaduotoja. Pasikalbėjome. Labai malonu, kad LTOK taip rūpinasi mūsų pora. Anksčiau niekada nėra buvę tokių susitikimų su šios komisijos nariais, - apie artėjantį Isabellos vizitą į prezidentūrą jaudindamasi kalbėjo L.Vanagienė. - Sunku ką nors prognozuoti. Gali Pilietybės komisija tarti “taip”, o šalies prezidentė - “ne”. Bet gali būti ir atvirkščiai. Komisijos balsas tik patariamasis. Viską lems prezidentės žodis. Kaip ji nuspręs, taip ir bus.

Isabella labai nerimauja. Gerai, kad jie labai užimti, taip nors kiek užsimiršta.

Duetas dalyvaus ir kalėdiniuose Povilo Vanago ledo šou. Rengdamiesi svarbiausioms kitų metų varžyboms Isabella su Deividu turės puikią progą šokti publikai didelėse arenose net šešiuose Lietuvos miestuose.”

Antrasis bandymas Pilietybės įstatyme numatyta, kad šalies prezidentas gali suteikti pilietybę nusipelniusiems Lietuvos Respublikai ir integravusiems į Lietuvos visuomenę užsienio valstybių piliečiams išimties tvarka.

I.Tobias - antroji D.Stagniūno partnerė, siekianti Lietuvos pilietybės.

2009 metais Lietuvos pilietybė nebuvo suteikta tuometei D.Stagniūno porininkei amerikietei Katherine Leigh Copely. Taip jie neteko galimybės atstovauti Lietuvai 2010 metų Vankuverio olimpinėse žaidynėse.

Netrukus K.L.Copely patyrė traumą, ir duetas iširo.

•

Š.Marčiulionis: “Lietuvoje trūksta individualybių” SAULIUS RAMOŠKA

Apžvelgdamas šalies krepšinio situaciją nuo žemiausios grandies - krepšinio mokyklų iki nacionalinės rinktinės, legendinis krepšininkas Šarūnas Marčiulionis pažymėjo, jog treneriai daugiau dėmesio turėtų skirti individualiam žaidėjų meistriškumui.

Ketvirtadienį į spaudos konferenciją žurnalistus sukvietęs Š.Marčiulionio krepšinio akademijos (ŠMKA) steigėjas Š.Marčiulionis pasidžiaugė naujausiais mokyklos laimėjimais.

Akademijos keturiolikmečių komanda, kurią treniruoja Edvinas Justa, tapo stipriausia Rusijoje sostinėje Maskvoje vykusiame Čempionų taurės turnyre. Šios varžybos įtrauktos į oficialų “FIBA Europe” kalendorių.

Teisinga kryptimi Pradėjęs kalbėti apie keturiolikmečius Š.Marčiulionis pamažu priėjo iki nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės.

Paklaustas, kaip vertina šią savaitę paskelbtą naują rinktinės trenerių štabą (vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas asistentais pasirinko Darių Maskoliūną ir Gintarą Krapiką), legendinis krepšininkas atsakė, jog viskas juda teisinga linkme. Svarbiausia, pasak jo, kaip J.Kazlauskui seksis suburti žaidėjus.

Trečiadienį J.Kazlauskas su Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentu Arvydu Saboniu išvyko į Kanadą pa-

žiūrėti, kaip sekasi potencialiems rinktinės nariams - Toronto “Raptors” ekipoje rungtyniaujantiems Linui Kleizai ir Jonui Valančiūnui.

“Nežinau, ar “Raptors” vyriausiasis treneris dėl prastų rezultatų bus atleistas. Svarbu, kad J.Valančiūnas gautų žaisti savo 20-25 minutes. Ir norisi, kad L.Kleiza neiškristų iš žaidimo ritmo. Linas turi rungtyniauti bet kokiu atveju - ar liks “Raptors” ekipoje, ar bus išmainytas. Tada J.Kazlauskui būtų ramiau dėliojant rinktinės kontūrus”, - kalbėjo Š.Marčiulionis.

Kur padarytos klaidos?

O kokia buvusio krepšininko nuomonė dėl kitų rinktinės žaidėjų? Juk šį sezoną Martynas Pocius (Madrido “Real”) ir Martynas Gecevičius (Pirėjo “Olympiakos”) ilgiau sėdi, nei žaidžia, o Tomas Delininkaitis beveik pusę sezono buvo be komandos.

“Su mokyklos treneriais kartais atsukame juostą atgal ir svarstome, ką ne taip padarėme. Juk M.Gecevičius ir M.Pocius yra mūsų akademijos auklėtiniai, abu yra gana didelio meistriškumo, tačiau savo komandose negali būti lyderiai, negali prisitaikyti prie ekipos draugų, - svarstė Š.Marčiulionis. - Gal M.Pociui turėjo įtakos visai kitoks žaidimas NCAA? M.Gecevičius turi auksinę ranką, bet Pirėjo komandoje savęs neranda. Gal mokykloje mes neišmokėme kokių nors niuansų?” Š.Marčiulionis žino atsakymą, kodėl Europos krepšinio klubai mieliau renkasi žaidėjus iš buvusios Jugoslavijos, o ne, tarkime, iš Lietuvos: “Šis

Š.Marčiulionis: “Su mokyklos treneriais kartais atsukame juostą atgal ir svarstome, ką ne taip padarėme.” / Martyno Ambrazo (ELTA)ir LŽ archyvo nuotraukos palyginimas nebus naudingas Lietuvos krepšiniui, tačiau taip yra - buvusios Jugoslavijos krepšininkai psichologiškai stabilesni ir moka žaisti vienas prieš vieną.”

Reikia kokybės Krepšinio akademijos steigėjo manymu, individualiai stiprius žaidėjus turi parengti krepšinio mokyklų treneriai,

tačiau reikia, kad jie grupėse turėtų ne po 30 vaikų, o bent perpus mažiau.

“Kelerius metus savęs klausiame kaip mūsų akademija galėtų būti dar naudingesnė Lietuvos rinktinei? - sakė Š.Marčiulionis. - Nors akademijos komandos nuolat pasiekia aukštų rezultatų, per pastaruosius trejus ketverius metus neparengėme kuo nors išsiskiriančių žaidėjų. Trūksta individualy-

bių. Norint papildyti šešiolikmečių, aštuoniolikmečių, vyrų rinktines reikia krepšininkų, kurie žaistų ne tik komandinį žaidimą, bet ir mokėtų pulti bei apsiginti vienas prieš vieną. Mūsų tikslas - individualiai dirbti su atskirų pozicijų krepšininkais ir per rungtynes leisti pasireikšti lyderiams.”

Pašnekovas prisiminė prieš kelis mėnesius Maskvoje vykusį tradicinį NBA ir FIBA organizuojamą prestižinį renginį “Krepšinis be sienų”.

Tarp 1995 metais ir vėliau gimusių krepšininkų stovykloje dalyvavo ir jaunieji lietuviai Gediminas Žalalis bei Edvinas Šeškus.

“Labai nustebau pamatęs, kaip individualiai gerai parengti Slovėnijos ir Serbijos jaunieji krepšininkai. Jų ūgis 210, 213 cm, ir žaidžia į krepšį neatsukę nugaros. Nustebino jų imlumas, technika. Mūsų vyrukai pranyko tų žaidėjų fone. Vadinasi, Lietuvoje turime sudaryti sąlygas jaunimui tobulėti individualiai”, - Maskvos pamokas atskleidė Š.Marčiulionis. Šiais metais žaisdami be J.Valančiūno šalies dvidešimtmečiai tapo Europos čempionais. Ar, be talentingojo J.Valančiūno, Š.Marčiulionis šioje rinktinėje mato kitų, kurie per kelerius metus galėtų “užaugti” iki rinktinės?

“Sunku spėlioti, - suko galvą Š.Marčiulionis. - Jei žaidėjai pakliūtų į aplinką, kurioje su jais būtų tinkamai dirbama, du iš jų tikrai galėtų papildyti rinktinę. Bet dabar dėl naujų kandidatų į rinktinę niekas nėra užtikrintas, todėl rinktinės vyriausiajam treneriui J.Kazlauskui tai yra galvos skausmas.

•

2012 12 14 Lietuvos žinios

Sportas

Auksiniai Rūtos grybšniai Atkelta iš

13

Trumpai “PRIENŲ” SUDIE EUROPAI

•

1p.

Atrankos varžybose R.Meilutytė plaukė per 29,65 sek., pusfinalyje per 29,51 sek. Taigi, 15-metė plaukikė brito Jono Ruddo auklėtinė idealiai išmoko didinti savo tempą, kai to labiausiai reikia.

Dėl aukso mėgstamoje plaukimo krūtine rungtyje olimpinė čempionė paaukojo vieną rungtį.

Vakar ryte ji vėl gerino Lietuvos rekordus kitose rungtyse. 100 m plaukimo laisvu stiliumi (53,54 sek.) ir 100 m plaukimo kompleksiniu būdu (59,33 sek.) rungtyse ji lengvai prasibrovė į pusfinalius. Tačiau laisvojo stiliaus plaukimo pusfinalyje Stambulo publika lietuvaitės neišvydo.

“Rūta nedalyvaus šiame pusfinalyje, nes jis vyks vos keliolika minučių prieš 50 m rungties krūtine finalą.

Nenorime, kad nukentėtų jos rezultatas finale”, - paaiškino J.Rudas. Tokia taktika pasiteisino su kaupu.

“R.Meilutytė yra labai universali plaukikė. Svarstome, kurią antrą prioritetinę olimpinę rungtį jai pasirinkti prieš kitų metų pasaulio čempionatą 50 m baseine ir 2016ųjų Rio olimpiadą”, - teigė treneris.

Tačiau vėliau vykusiame 100 m plaukimo kompleksiniu būdu pusfinalyje naujai iškepta pasaulio čempionė pasirodė. Čia ji distanciją įveikė per 59,15 sek. ir užtikrintai žengė į rungties finalą, kuris - šį vakarą. Vakar vyrų 50 m plaukimo laisvuoju stiliumi varžybose dalyvavo Mindaugas Sadauskas, bet jis liko trečiame dešim-

R.Meilutytė Lietuvai iškovojo pirmąjį medalį pasaulio čempionatų istorijoje. / Reuters/Scanpix nuotrauka tuke. Lietuvis nuotolį įveikė per 22,01 sek. ir laimėjo antrą atrankos plaukimą, o bendrojoje įskaitoje užėmė 23 vietą. Iki pusfinalio M.Sadauskui pritrūko 0,33 sek.

Šiandien Stambule startuos net penki Lietuvos sportininkai. R.Meilutytė dalyvaus 100 m plaukimo krūtine varžybose, kuriose Londone laimėjo auksą. Čia varžysis ir Raminta Dvariškytė.

M.Sadauskas kovos 50 m plaukimo nugara ir 50 m peteliške kvalifikacinėse varžybose, Danas Rapšys, 50 m plaukimo nugara, o Giedrius Titenis - 200 m plaukimo krūtine atrankoje.

•

“Chelsea” taiso savo reputaciją

Brangiausias “Chelsea” pirkinys F.Torresas (viduryje) vis dažniau muša įvarčius. / AFP/Scanpix nuotrauka VILMANTAS REMEIKA

Stipriausias praėjusio sezono UEFA Čempionų lygos klubas Londono “Chelsea” patvirtino prognozes - pateko į FIFA pasaulio klubų taurės finalą Jokohamoje (Japonija).

Vakar turnyro pusfinalyje “Chelsea” 3:1 nugalėjo Meksikos klubą “Monter-

rey”. Sekmadienį finale dėl Žemyninės taurės Londono futbolininkai kausis su Pietų Amerikos čempionais San Paulo “Corinthians” iš Brazilijos. Jie pusfinalyje antradienį 1:0 nugalėjo Egipto klubą Kataro “Al-Ahly”.

“Chelsea” vakar pademonstravo, kad tarp pajėgiausių Europos ir likusio pasaulio klubų vis dar yra nemenkas atotrūkis.

Anglijos komanda jau 17 minutę išsiveržė į priekį, kai baudos aikštelėje

gavęs perdavimą Juanas Mata susistabdė kamuolį ir pasiuntė jį į vartus.

“Monterrey” komanda kapituliavo iš karto po pertraukos. Antrame kėlinyje jau 15 sekundę Fernando Torreso smūgiuotas kamuolys po rikošeto įskriejo į vartus. Šis įvartis futbolininkui buvo itin svarbus. 2011 metų sausį “Chelsea” nupirko F.Torresą iš “Liverpool” už 62 mln. eurų, bet puolėjas retai mušė įvarčius. Praėjusį sezoną jis pasižymėjo tik 11 kartų. O vakarykš-

tis įvartis Jokohamoje F.Torresui šį sezoną buvo jau 12-asis.

48 minutę nuo meksikiečių vėl nusisuko fortūna. J.Mata mėgino atlikti perdavimą arčiau vartų, “Monterrey” gynėjas Darvinas Chavezas suklydo ir nukreipė kamuolį į savo vartus.

Po trečiojo įvarčio “Monterrey” futbolininkai palūžo ir, nerasdami galimybių atakuoti, kartais rizikingai grąžindavo kamuolį savo vartininkui.

Vis dėlto meksikiečiams pavyko pelnyti garbės įvartį - tai per teisėjo pridėtą laiką padarė Aldo De Nigris.

“Chelsea” šį sezoną jau po grupės varžybų etapo iškrito iš Čempionų lygos, Anglijos čempionate net 10 taškų atsilieka nuo “Manchester United”. Todėl kaip kompensaciją savo gerbėjams “Chelsea” žaidėjai ir naujasis treneris Rafaelis Benitezas šv.Kalėdoms žadėjo padovanoti Žemyninę taurę. Šiame turnyre debiutuojantis Londono klubas tokio tauraus trofėjaus sieks pirmą kartą. Komanda “Corinthians” klubų pasaulio taurę yra iškovojusi 2000 metais.

Pastaruosius penkerius metus šią taurę laimėdavo vien tik Čempionų lygos laureatai - “Milan” (2007 m.), “Manchester United” (2008 m.), “Barcelona” (2009 ir 2011 m.) bei Milano “Inter” (2010 m.).

Jei “Chelsea” triumfuos Japonijoje, jo savininkas milijardierius Romanas Abramovičius R.Benitezui pažadėjo leisti solidžiai apsipirkti sausį atsidarysiančiame žaidėjų transferų turguje. Treneris neatskleidė, kokie žaidėjai jį domintų. Tačiau kalbama, kad “Chelsea” jau taikosi į Madrido “Atletico” snaiperį iš Kolumbijos Radamelį Falcao. Už šį žaidėją Madrido “Real” jau pažadėjęs 60 mln. eurų.

•

Lemiamose antrojo pagal pajėgumą Senajame žemyne Europos taurės vyrų krepšinio turnyro rungtynėse Lietuvos krepšinio lygos bronzos medalininkas Prienų klubas “Prienai” namie 73:84 (14:26, 21:25, 23:14, 15:19) pralaimėjo Kijevo “Budivelnik” (Ukraina) komandai. Patyręs ketvirtą pralaimėjimą per šešis susitikimus klubas A grupėje užėmė ketvirtąją vietą ir nepateko į kitą varžybų etapą. 18 taškų prieniškiams užvakar pelnė Gintaras Kadžiulis, 17 - Artūras Valeika, 14 - Arnas Labuckas, 10 Artūras Milaknis. Iš nugalėtojų rezultatyviausiai žaidęs Michailas Anisimovas pelnė 16 taškų ir atkovojo 8 kamuolius, Dainiaus Šalengos indėlis į pergalę - 8 taškai. Ketvirtą pergalę iškovoję “Budivelnik” krepšininkai grupėje užėmė pirmąją vietą ir tęs kovą LAST 16 etape. Antrąją vietą grupėje užėmė ir taip pat į kitą etapą pateko Nimburko klubas ČEZ (Čekija), namie 74:82 (22:21, 23:22, 10:22, 19:17) pralaimėjęs Jeruzalės “Hapoel Midgal” (Izraelis) ekipai. Į Europos taurės turnyro LAST 16 etapą pateko po dvi geriausias kiekvienos grupės komandas. LAST 16 turnyro I grupėje varžysis “Budivelnik”, Liubercų “Triumf” (Rusija), Podgoricos “Budučnost VOLI” (Juodkalnija) ir Bandirmos “Banvit” (Turkija) komandos. Ramūno Butauto treniruojamas Rygos VEF (Latvija) su Antanu Kavaliausku ir Donatu Zavacku žais J grupėje kartu su Bilbao “Gescrap Baket”, Valensijos “Basket” (abi Ispanija) ir ČEZ (Čekija). K grupėje kovos Krasnodaro LokomotivKuban” (jai atstovauja Simas Jasaitis ir Mantas Kalnietis), Zelionos Guros “Stelmet” (Mantas Česnauskis), Sankt Peterburgo “Spartak” (Rusija) ir Sevilijos “Cajasol” (Ispanija). L grupėje varžysis Kazanės “Uniks” (Rusija), Belgrado “Crvena Zvezda” (Serbija), Stambulo “Galatasaray Medical Park” (Turkija) ir Ulmo “Ratiopharm” (Vokietija) ekipos.

A GRUPĖS LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, taškų santykis) 1. Budivelnik

4

2

469:441

2. ČEZ

3

3

469:451

3. Hapoel Midgal

3

3

473:475

4. Prienai

2

4

444:488

SAVO LIKIMO ŠEIMININKAS Pajėgiausias Lietuvos krepšinio klubas Kauno “Žalgiris” paskutines Eurolygos pirmojo etapo rungtynes žais šiandien namie su Stambulo “Anadolu Efes” (Turkija) 21 val. Jei kauniečiai iškovos pergalę, automatiškai C grupėje užims pirmąją vietą. Kauno ekipa net pralaimėjusi Turkijos komandai gali likti pirma. Tiesa, tada žalgiriečiams reikėtų, kad Milano “Emporio Armani” (Italija) svečiuose įveiktų Pirėjo “Olympiakos” (Graikija) krepšininkus. Pirmosiose “Anadolu Efes” ir “Žalgirio” rungtynėse Stambule 77:64 stipresnis buvo Lietuvos klubas. Turkijos ekipai mačas Kaune - tik formalumas, nes “Anadolu Efes” C grupėje bet kokiu atveju liks trečiojoje vietoje. “Žalgiris” ir “Olympiakos” turi po 7 pergales, “Anadolu Efes” - 5, Vitorijos “Caja Laboral” ir “Emporio Armani” - po 3, Zagrebo “Cedevita” - 2. Arčiausiai ketvirtosios vietos ir kelialapio į TOP 16 varžybas yra klubas “Caja Laboral”, jam namie pakanka nugalėti grupės autsaiderę “Cedevitą”.

LŽ

14

2012 12 14 Lietuvos žinios

Istorija

Jogailaičių įsitvirtinimas

Sūnaus krikštas - viešieji Jogailos ryšiai Vilniuje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Europos mokslininkai pateikė daug įdomių detalių iš įtakingos ir garsios Jogailaičių dinastijos gyvenimo. Istorikas Stephenas C.Rowellas atskleidė puikius Jogailos vadybinius sugebėjimus siekiant įsitvirtinti politinėje viduramžių Lenkijos valdžioje.

“Per sūnaus krikšto reikalus Jogaila meistriškai pynė savo dinastijos, savo karalystės, bažnyčios ir tarptautinės bendruomenės interesus”, - teigė S.C.Rowellas. / Lietuvos nacionalinio muziejaus Valdovų rūmų, Lietuvos dailės muziejaus, Vavelio katedros, Lenkijos dailės instituto, Vienos nacionalinės bibliotekos nuotraukos JŪRATĖ MIČIULIENĖ

L

ietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. S.C.Rowellas, jau beveik 30 metų tyrinėjantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istoriją, Vilniuje, Valdovų rūmuose vykusioje konferencijoje “Lietuva-Lenkija-Švedija: Europos dinastinės jungtys ir istoriniai kultūriniai ryšiai” savo pranešime “Kaip Jogailaičiai tapo Lenkijos domini naturales” pasakojo apie Jogailos tapimą Lenkijoje prigimtiniu valdovu ir apie jo pastangas tokį statusą iškovoti savo sūnums. Istorikas atskleidė daug įdomių detalių iš Jogailos (1362-1434) - Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus - gyvenimo. Jo sūnaus krikštas buvo XV amžiaus viešųjų ryšių pavyzdys. Įdomu, kokiais būdais Jogaila Algirdaitis - vienas iš dvidešimties Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo sūnų (Gedimino vaikaitis) - išsikovojo svarbią politinę padėtį Lenkijoje, kaip sugebėjo pasiekti tokį pripažinimą, kad net lenkų buvo laikomas prigimtiniu, nesvetimu ponu (“dominum naturales”), o ypač jo sūnus Vladislovas, paskui Kazimieras, kurių susilaukė ne su Lenkijos karalaite Jadvyga, o su lietuvaite Sofija Alšėniške, kilusia iš LDK didikų giminės.

Jadvygos pirmagimė dukra mirė būdama vos mėnesio. Su antra žmona Celės (Slovėnija) grafaite Ona turėjo dukrą Jadvygą (1408-1431), kuri nuo penkerių metų amžiaus iki gimstant sūnui buvo sosto įpėdinė. Su trečiąja žmona Elžbieta Granovska Jogaila vaikų nesusilaukė.

Sofija, Alšėnų kunigaikščio Jono Alšėniškio dukra, buvo ketvirta Jogailos žmona. Beje, jos sesuo Julijona tapo antra Jogailos pusbrolio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto žmona. Žinant lietuvišką Jogailos aplinką smalsu, kaip jam pavyko išsikovoti pripaži-

nimą viduramžių Lenkijoje, kaip jo sūnūs Vladislovas ir Kazimieras, o paskui vaikaitis Žygimantas Senasis (vienas iš keturių Kazimiero sūnų), provaikaitis Žygimantas Augustas jau buvo laikomi prigimtiniais šalies valdovais - “domini naturales”. Jogaila pradėjo svarbią, Europoje žinomą Lenkijos ir Lietuvos valdovų Jogailaičių dinastiją.

Karalius, o ne karalienės vyras Kaip pasakojo istorikas S.C.Rowellas, viduramžių Lenkijoje prigimtiniais valdovais laikyti kandidatai į karaliaus sostą ar didžiojo kunigaikščio titulą. Jie turėdavo priklausyti tam tikrai vietinei dinastijai, iš kurios renkamas valdovas.

Jogaila Lenkijoje nebuvo vietinis. Tačiau minėtas reikalavimas ne visada buvo taikomas. “Nors Jogaila buvo, galima sakyti, keturgubas karalius (vedė valdančią karalienę Jadvygą, jos moti-

Jogailos kūmais tapo keturi žymūs kardinolai. nos buvo įsūnytas, priimtas į senąją valdančiąją Piastų dinastiją, karūnuotas karaliumi, nebuvo tik karalienės vyras, išrinktas politinės tautos, tų, kurie turi teisę dalyvauti politiniame gyvenime didikų ir vyskupų), jis vis tiek siekė sutvirtinti savo naujos dinastijos padėtį performuojant Lietuvos ir Lenkijos uniją 1400-1401 metais, - pasakojo S.C.Rowellas. - 1447 metais Jogailos sūnus Kazimieras Jogailaitis vadino save “Lietuvos, Žemaitijos ir Rusios verum et legittimum heredem ac dominum naturalem”. Truputį anksčiau, 1444 metais, Petrikavo Seime Lenkijos ponai rašte karalaičiui Kazimierui kalba apie abu Jogailos sūnus kaip apie “heredes, naturales dominos et paterni splendoris very successores”. Net kardinolas Zbignevas Olešnickis skatino Kazimierą užimti Lenkijos sostą, nes jis esąs ne

priešas, o brolis, ne svetimas, o prigimtinis ponas.”

Pasak S.C.Rowello, kitais atvejais Lenkijos didikai tokio palankumo įpėdiniams nerodydavo.

J.Dlugošo paskalos Anot S.C.Rowello, Jogaila po savo pirmos žmonos Jadvygos ir pirmagimės dukros mirties 1399 metais siekė sutvirtinti savo dinastijos padėtį 14001401 metais performuojant LietuvosLenkijos uniją. Tai jis norėjo padaryti prieš vesdamas Celės grafaitę Oną, kuri buvo anksčiau Lenkiją valdžiusios Piastų dinastijos paskutinio karaliaus Kazimiero Didžiojo vaikaitė. “Ši santuoka turėjo sustiprinti, bet neprivalėjo suteikti “ex nihilo” būsimiems vaikams teisių į Lenkijos sostą. 1413 metais Jogaila su Ona susilaukė dukros Jadvygos”, - sakė S.C.Rowellas.

Kaip pažymėjo istorikas, Jogailos santuokas, jo dinastijos ryšius daug kas menkindavo, šaipydavosi iš paties karaliaus. Būdavo kalbama, kad, pavyzdžiui, jei Jogaila apsimautų modernias kelnes, jas laikytų ir diržu, ir petnešomis. Lenkų kronikininkas Janas Dlugošas, kaip dvaro paskalų kūmutė, skleisdavo įvairius gandus, pasakodavo šmaikščius anekdotus, kurie, istoriko žodžiais, nors ir būdavo nerimti, melagingi, bet likdavo žmonių atmintyje, skatindavo abejones. Tarkime, būdavo skleidžiami gandai, esą jo žmona Jadvyga turėjo lytinių santykių su Vilhelmu Habsburgiečiu.

Su šiuo Austrijos princu vos septynerių sulaukusi Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I dukra Jadvyga buvo sužieduota dar 1377 metais.

Tačiau vėliau lenkų ponai sostą ir nuotaką apsisprendė atiduoti Jogailai, nes, jų manymu, Lenkijos savarankiškumui keltų grėsmę suartėjimas su Vokiečių ordiną palaikančiu Austrijos dvaru.

“J.Dlugošas prasimanymus skleisdavo ir apie Jogailos antrą žmoną Oną, esą ji buvo svetimautoja, - pasakojo

Imperatorius Zigmantas tarpininkauja tarp Vokiečių ordino riterių ir Jogailos.

Stephenas C.Rowellas gimė 1964 metais Anglijoje. Medievistas, istorijos mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, vertėjas.

1991 m. Kembridžo universitete įgijo filosofijos PHd laipsnį (tai daktaro laipsnis šalyse, kur habilituotų nėra). Jo disertacijos tema - Gedimino laikų Lietuva “Krikščionybės vaidmuo paskutinėje Europos pagoniškoje valstybėje”. Kembridžo univer-

S.C.Rowellas. - Įvairiausius gandus “apie seną, linksmą bobulę, jau negalinčią gimdyti įpėdinių” skleisdavo ir apie trečią žmoną Elžbietą Granovską (už Jogailos 1417 metais ji ištekėjo būdama 45 metų). Apie Lietuvos gražuolę septyniolikmetę Sofiją Alšėniškę, 1422 metais ištekėjusią už senyvo amžiaus Jogailos, dvaras irgi kalbėdavo, esą ji gimdo ne Jogailos vaikus. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, Jogailos pusbrolis, padėjo malšinti ne vieną tokį skandalą. Jis buvo Jogailos dinastijos bendražygis, o ne priešas.”

Tiksliai negalima pasakyti, kiek Jogailai buvo metų, kai jis 1424-aisiais susilaukė sosto įpėdinio. “Tikroji data iki šiol nežinoma. Anksčiau istorikai teigė, kad jis yra gimęs 1350 metais, tačiau jo gimimo data tikriausiai yra 1362 metai”, - teigė S.C.Rowellas.

Dešimtys krikštatėvių Kai Jogaila su Sofija susilaukė sūnaus Vladislovo, visomis išgalėmis stengėsi užtikrinti jam politinę ateitį.

Pasak S.C.Rowello, sūnaus krikštą jis pavertė XV amžiaus viešųjų ryšių įrankiu. Kviesdamas Vladislovui į krikštatėvius daugybę įtakingų Europoje asmenų, siekė sustiprinti Jogailaičių vietą Lietuvos ir Lenkijos valdyme.

siteto leidykla disertacijos pagrindu išleido monografiją “Lithuania ascending” (ji išversta į lietuvių kalbą “Iš viduramžių rūkų kylanti Lietuva”).

Kaip LDK viduramžių tyrinėtojas 1993 m. pakviestas dirbti į Klaipėdos universitetą.

Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose yra paskelbęs daugiau kaip 50 straipsnių apie viduramžių Europą ir LDK, parengęs daugelio šaltinių publikacijų.

“Kai Krokuvoje Sofija Alšėniškė Jogailienė, Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė, pagimė pirmagimį sūnų, sosto įpėdinį, šventė visa dvaro inteligentija. Žvaigždininkas čekas berniukui sudarė jo horoskopą, Lenkijos karūnos kanclerio pavaduotojas Stanislovas Ciolekas pirmagimio šlovei sukūrė keletą eilėraščių. Nežinomas dvaro muzikantas parašė dainą, tiksliau, perrašė Kalėdų giesmę, pagerbiančią karaliaus sūnų, ir jį lygino su Jėzumi Kristumi. Pirmagimiui buvo duotas Lenkijos karalystės atnaujintojo bei jo paties tėvo Jogailos antrasis vardas - Vladislovas, - pasakojo S.C.Rowellas. - Tokie kultūros reiškiniai neturėtų stebinti, nes tai juk buvo gana svarbus įvykis - pirmą kartą per šimtmetį valdančiam Lenkijos karaliui gimė sūnus ir įpėdinis. Nepamirškime, kad valdant Jogailai Krokuvos dvaro kultūra klestėjo, buvo pasiekusi aukštą lygį.”

Pasak istoriko, gimus Vladislovui Jogailaičiui Lenkijos ir Lietuvos politinė santvarka, valstybių padėtis pasikeitė radikaliai. “Kad senyvo amžiaus Algirdaičiui atsirado tikra atrama, apie tai džiaugsmingai pranešė net popiežius Martynas V, - pasakojo S.C.Rowellas. - Romos vyskupas buvo

2012 12 14 Lietuvos žinios

Istorija

Į Vladislovą Jogailaitį Europa dėjo daug vilčių. Deja, mūšyje prie Varnos jis žuvo tik dvidešimties metų. vienas berniuko krikštatėvių, beje, pats žymiausias. Viename XVI amžiaus rankraštyje randame ne visą Jogailos kūmų sąrašą. Jame 24 vardai, o toliau parašyta “ir daugelis kitų”, vadinasi, jų buvo dar daugiau.” Tai gana keista, nes Bažnyčia oficialiai pageidaudavo, kad tėvai savo vaikui išrinktų vieną krikštatėvį ar krikštamotę, akivaizdu, kad karaliui tokios įprastos taisyklės negaliodavo. Pasak istoriko, net didikai jų irgi nepaisydavo. “Tai buvo ir religinis, ir politinis sprendimas, kuriuo Jogaila siekė savo sūnui užtikrinti viešą paramą, užtikrinti jam tarptautinį pripažinimą. Joks kitas Jogailaitis neturėjo tiek globėjų”, - teigė S.C.Rowellas.

Kūmai - tarsi kraujo giminės Organizuodamas Vladislovo krikštynas Jogaila siekė sustiprinti savo dinastiją. “Pagrindiniai to įrodymai yra dokumentai - laiškai kūmams, jų atsakymai, valstybės tarybos protokolai. Jie yra saugomi Vatikano, Venecijos ir Lenkijos archyvuose, - teigė S.C.Rowellas. - Daugelio dokumentų kopijos yra Lenkijos archyvo registruose. Patys dokumentai ilgai buvo naudoti tiesiogiai. Jie buvo tarsi netyčiniai reklamos tekstai.”

Istorikas tyrinėjo labai įdomius ir svarbius krikšto metu kuriamus santykius. “Krikštas daug reikšdavo ne tik pakrikštytam vaikui, bet ir naujojo krikščionio tėvams. Su vaiką pakrikštijusiu kunigu ir krikšto tėvais jie susigiminiuodavo tarsi kraujo giminės. Kūmas kartu su fiziniu tėvu tapdavo kūdikio globėju. Šis santykis seniai žinomas tarp krikščionių.

Ankstyvaisiais viduramžiais jis buvo itin populiarus tarp germanų (frankų, anglosaksų) valdovų kaip tarptautinės diplomatijos įrankis, - pasakojo S.C.Rowellas. - Kūmų ryšių galia Lietuvoje jau buvo žinoma seniau, kai 1382 metais Jogaila su Vokiečių ordino magistru slapta tarėsi dėl galimo savo dėdės Kęstučio žemių puolimo.

Ordino pareigūnas Giunteris fon Hohenšteinas pranešė savo kūmui Kęstučiui apie pavojų, mat šio pareigūno būta Mazovijos kunigaikštienės Danutos Kęstutaitės krikšto tėvu.”

Pasak istoriko, 1425 metų gruodžio 28 dieną popiežiaus Martyno V rūmų kamerdinerio pavaduotojas pranešė Jogailai, kad Romos vyskupas yra pasiuntęs nuncijų Jokūbą de Rubeisą, kad praneštų jam apie Vladislovo krikšto įvykius. “Senas diplomatas rašte aiškino, kaip per kūmystę sena valdovų meilė virsta stipriu neišskiriamu geraširdiškumu”, - citavo S.C.Rowellas. Istoriniuose šaltiniuose mokslininkas yra aptikęs liudijimų,

Jogailos sūnus, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1434-1444) bei Vengrijos karalius (1440-1444) Vladislovas III Varnietis, gindamas Europą nuo Osmanų imperijos, žuvo kautynėse su turkais ties Varna (dabartinė Bulgarija).

kad Jogaila net 36 įtakingų Bažnyčios ir valstybių veikėjų prašė tapti Vladislovo krikštatėviais.

“Iš užsienio Jogaila išsirinko į krikštatėvius pagrindinius katalikų pasaulio valdovus, popiežių Martyną V ir imperatorių, Vengrijos karalių Zigmantą Liuksemburgietį. Jie jau buvo pasidomėję Lenkijos karalystės įpėdinystės klausimu, remdami Fridrichą Brandenburgietį, kaip tinkamiausią kandidatą Jogailai į žentus, į jo dukros Jadvygos vyrus”, - teigė S.C.Rowellas.

Kaip sakė pašnekovas, nei popiežius,

tui. Sofiją, Vladislovo motiną, popiežius pasveikino perfrazuodamas Izaijo pranašystę apie Kristų. Jis taip pat rašė, kad įsipareigoja mylėti ir gerbti karalienę už tai, jog daugeliui tikinčių tautų ji pagimdė sūnų. Sūnaus neturinčiam Vytautui popiežius laiške išreiškė viltį, kad mirus Jogailai ir Vytautui tiek daug žemių turės globėją - Vladislovą. Pasak istoriko, popiežiaus akimis, Lenkiją ir Lietuvą Vytauto padedamas valdė Jogaila, tad dinastijos reikalai turėjo vienodai rūpėti abiem vyrams.

Bažnyčia pageidaudavo, kad tėvai savo vaikui išrinktų vieną krikštatėvį ar krikštamotę, bet karaliui ši taisyklė negaliojo. nei imperatorius asmeniškai negalėjo dalyvauti krikštynose, tačiau paskyrė tinkamus prokuratorius - Gniezno arkivyskupą Jastšebecą ir Dero vyskupą Klementą Moliarį. Dar vienas vengrų hierarchas, Egerio vyskupas Tomas tapo Jogailos kūmu. Iš geografiškai artimesnių kūmų Jogaila pasirinko Vokiečių ordino didįjį magistrą Paulių fon Rusdorfą, kuriam atstovavo du patyrę derybininkai - Ordino didysis komtūras bei didysis špitolius.

Prilygintas Kristui Frazė “atrama senatvei”, pasak mokslininko, reiškė, kad Jogailos dinastijos reikalai labai pasikeitė. “Ta atrama dabar jau galės būti ne vokiečių kunigaikštis Fridrichas, su kuriuo planuota dukros Jadvygos santuoka, o paties Jogailos sūnus, - sakė S.C.Rowellas. - Per Kalėdas popiežius Martynas V, kalbėdamas apie džiaugsmingą žinią ir naudodamasis Šventojo Rašto leitmotyvais, Vladislovą palygino su Kristumi: “nobis natus, nobis datus” - vaikas, pagimdytas mergaitės. Popiežius meldėsi už tai, kad būsimasis karalius užtikrintų karalystės gerovę mirus Jogailai, o karaliui dar gyvam esant išmoktų tėvo vertybių. Vėliau poetas, remdamasis vaizdingais popiežiaus žodžiais, parašė gražią Kalėdų giesmę, kurioje aprašyta savotiška šventosios šeimos scena: “Senam tėvui Juozapui-Jogailai jauna moteriškė pagimdo ilgai lauktą kūdikį, kuris atneš laimę karalystei ir pasauliui.”

Pasak istoriko, sutikdamas tapti mažylio krikštatėviu ir paskirdamas savo atstovus popiežius įpareigoja tą, kurį pasirinks Jogaila, jo vardu krikštyti karalaitį ir skelbti maldas už saugų vaiko maitinimą bei išgelbėjimą savo bažnyčiose. Laiškus popiežius pasiuntė ir karalienei Sofijai bei Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytau-

“Per sūnaus krikšto reikalus Jogaila meistriškai pynė savo dinastijos, savo karalystės, bažnyčios ir tarptautinės bendruomenės interesus, kad gautų kuo viešesnį ir platesnį savo tikrojo įpėdinio pripažinimą”, - teigė S.C.Rowellas.

Diplomatiniai žaidimai Pasak S.C.Rowello, kitas krikščionių pasaulio valdovas imperatorius Zigmantas, ne mažiau gudriai negu Jogaila su Vytautu, taip pat žaidė politinį žaidimą - 1424 metų lapkričio 25 dieną Lietuvos valdovui jis pranešė apie savo ketinimus asmeniškai

15

Vladislovo brolis Kazimieras, Lietuvos didysis kunigaikštis (1440-1492) po brolio žūties tapo Lenkijos karaliumi (1447-1492). Jis vedė Elžbietą Habsburgaitę, susilaukė keturių sūnų. Be žymiojo Žygimanto Senojo, kiti trys taip pat buvo karaliai: Aleksandras (Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis), Jonas Albertas (Lenkijos karalius), Vladislovas (Čekijos, paskui Vengrijos karalius). dalyvauti naujagimio, Lenkijos sosto įpėdinio, krikštynose, jei tik turės galimybių. Jei neturės, paskirs savo atstovą. Anglijos karalius Henrikas pasiūlė sušaukti visuotinį Bažnyčios suvažiavimą.

“1425 metų sausio mėnesio antroje pusėje Zigmantas laiške Jogailai rašė, kad džiaugiasi jo sūnaus gimimu, tačiau pranešė, kad, užsiėmęs tikybos reikalais, negalės dalyvauti krikštynose, - teigė S.C.Rowellas. - Vasario 6 dieną, likus mažiau kaip dviem savaitėms iki krikšto, Zigmantas Jogailai patikslino, kad tikrai dėl svarbių reikalų negalės atvykti į Lenkiją dalyvauti šventėje. Su visais įgaliojimais jis pasiuntė savo atstovą - Dero vyskupą Klementą. Kaimynių šalių valdovai taip pat buvo pakviesti į karališkąją šventę. Vokiečių ordino didysis magistras Paulius fon Rusdorfas atsiprašinėdamas taip pat parašė, kad negalės dalyvauti krikštynose, bet šią pareigą atlikti paskyrė savo atstovus Vokiečių ordino didįjį magistrą špitolių Henriką Holtą bei didįjį komtūrą Martiną fon Kemnatę. Abu vyrai toli gražu nebuvo naujokai Ordino diplomatiniuose santykiuose su Lenkija ir Lietuva. Reikia priminti, kad 1422 metais jie atstovavo Ordinui Melno taikos derybose, o 1424 metų kovo mėnesį dalyvavo Jogailos žmonos Sofijos karūnavime. Noriu pabrėžti, kad krikštynose dalyvavo ne šiaip paprasti asmenys.”

Jogaila vedė valdančią karalienę Jadvygą, tačiau ir pats buvo karūnuotas, o ne tik tapo jos vyru.

Kūmais tapo ir keturi žymūs kardinolai, kurie vaidino svarbų vaidmenį Vidurio Europos bažnytinėje politikoje. Vienas žymesnių - Džordanas Orsinis (vėliau tapęs Vladislovo asmeniniu kunigu ir patarėju).

Jis laiške Lenkijos valdovui rašė, kad Jogailos sūnus siejamas su tautų viltimis gyventi amžinoje taikoje, o visai krikščionybei prasidės naujas gyvenimo etapas, kad krikščionybė turės naują užtarėją. Girdėdamas, kad Jogaila gerbia šventąsias relikvijas, kardinolas Orsinis dovanų jam atsiuntė dalį vinies, kuria prie kryžiaus buvo prikaltas Kristus.

Kūmų sąraše LDK atstovų nėra.

Kaip pažymi S.C.Rowellas, raštininkui galbūt aktualesni buvo užsieniečiai ir vietiniai (Krokuvos) veikėjai.

“Be to, lietuviai jau buvo prisiekę, kad mirus Vytautui savo tiesioginiu valdovu (didžiuoju kunigaikščiu) pripažins Jogailą arba jo įpėdinius.

Ir daugmaž liko ištikimi savo duotam žodžiui, - teigė S.C.Rowellas. Tarp kūmų lietuvių tikriausiai buvo, bet raštininkai, matyt, nematė reikalo įrašyti. Yra pagrindo manyti, kad Vytautas buvo Vladislovo krikštatėviu. Vytautas jam padovanojo sunkią sidabrinę lovytę. Po krikšto Vytautas buvo paskelbtas pusbrolėno globėju, o Jogailos mirties atveju - Lenkijos karalystės regentu kartu su Sofija.”

•

Liublino rūmų Švečiausiosios Trejybės koplyčios freskoje Jogaila pavaizduotas kaip krikščionių riteris ant žirgo, kurio dėka krikščionybė iki galo išplito Europoje. Vietoj kalavijo jis laiko kryžių. Valdovą karūnuoja angelas.

16 Kelionės ir turizmas

2012 12 14 Lietuvos žinios

Atostogos

Indija: vaizdai lyg iš seno filmo “Po kelionės visas lagaminas buvo sulamdytas”, - šypsojosi LRT spaudos apžvalgininkas Juozas Šalkauskas. Jis su žmona Irena neseniai 17 dienų viešėjo Indijoje, kur saulė orą kaitino iki 30 ir daugiau laipsnių karščio.

RASA PAKALKIENĖ

S

paudos apžvalgininkas, skaitovas, renginių vedėjas ir fotografas J.Šalkauskas bei jo sutuoktinė Irena yra nerimstantys keliautojai. Metų pradžioje aplankę Vietnamą, rudenį jie vėl išsiruošė svetur. Lietuvišką lapkričio darganą sutuoktiniai iškeitė į indišką kaitrą ir egzotiką. “Viena šalių, kurią norėjau pamatyti, buvo Indija, be to, ten dar nesilankėme, - sakė daug pasaulio vietų apkeliavusi Irena. - Vaikystėje patiko indų filmai, pasakodavau mamai siužetus lyg tikras istorijas.”

Ir J.Šalkauskas panašiai palygino: “Keliuose matytos mašinos, apkarstytos įvairiais dzinguliukais, atrodė lyg iš kadaise matytos indiškos kino juostos.

Jaučiausi, tarsi pats dalyvaučiau filme.”

Ir lėktuvais, iki rikšomis Į kelionę Šalkauskai ir dar dešimt lietuvių išsirengė paskutinį rudens mėnesį, per turizmo agentūrą pasirinko norimą maršrutą. I.Šalkauskienė sakė, kad per 17 kelionės dienų nė karto nebuvo mažiau kaip 30 laipsnių karščio. Tačiau kaitra nealino, nes oras nebuvo pritvinkęs drėgmės. Po egzotišką kraštą lietuvių grupė skrido keturiais lėktuvų reisais, riedėjo autobusais, kartą dundėjo traukiniu, keletą sykių plaukė valtimis, laiveliais, važiavo džipais, rikšomis ir net keliavo drambliais.

J. ir I.Šalkauskai pasakojo, kad traukinys, kuriuo pajudėję iš Agros pasiekė Jhansi, nebuvo perpildytas, kaip dažnai būna Indijoje. “Prie didžiojo krioklio yra geležinkelio tiltas. Ten matėme vaizdų kaip iš indų filmų - žmonės prisikabinę prie vagonų iš šonų, įsitaisę ant stogų.

Už lietuvių keliautojų stūkso 1799 metais statyti Tadžmahalo rūmai Džaipūre. / Asmeninio albumo nuotraukos Džaipūre ir Varanasyje lietuviai išbandė kelionę rikšomis. Važiavo prie Gango upės - ten, kur vyksta religinės apeigos. Tada kartu su kitais grupės nariais Šalkauskų pora sėdo į valtis.

Pagal tradiciją iš jų į Gango upę leidžiami indeliai iš lapų, papuošti gėlėmis ir su žvakutėmis. Tuo metu Indijoje vyko didelė metų kaitos - žiemos

Iš vietinių sulaukdavo daug dėmesio, nes europiečiai jų akimis - egzotiški.

Panašiai atrodo ir vietos dviaukščiai autobusai - pilni keleivių, net ir ant stogo žmonės susėdę. Į vadinamąjį tuktuką sugeba septyni keleiviai tilpti. Kartą mūsų lagaminai buvo vežami ant autobuso stogo, nukėlęs pamačiau, kad šonai apdaužyti. O po kelionės visas lagaminas buvo sulamdytas. Ką darysi - tokiems dalykams reikia nusiteikti”, - šypsojosi J.Šalkauskas.

pradžios - šventė Divali. “Apeigas atlikinėjo kas keliolika metrų ant pakylų sustoję šventikai - su ugnimi ir smilkalais, - sakė J.Šalkauskas.

Kitą ankstų rytą keliautojų grupė Gango upe vėl plaukė didelėmis valtimis pasitikti tekančios saulės ir pažiūrėti, kas vyksta ant šventosios upės kranto. “Abi dienas iš valties upėje fotografavau ir besimeldžiančiuosius, ir besimaudančiuosius”, -

Indiško transporto įvairovė gatvėse - įkinkomi ir kupranugariai.

teigė pašnekovas. Kaip sakė Irena, į vandenį daugelis žmonių, ypač moterys, lipa apsirengusios, net sarius vilkėdamos.

Lietuviai matė ir į Gangą nardinamus mirusiuosius. “Paskui palaikus ant kranto džiovina, tepa įvairiais aliejais ir neša deginti. Tada pelenai išbarstomi Gange ar jo intakuose”, apie europiečiams neįprastas tradicijas pasakojo keliautojai.

Lietuviams kibo žuvys Kai turistų grupė nuvyko į Ambero fortą, jiems buvo pasiūlyta kelionė drambliais. “Šventyklų kompleksas yra aukštai ant kalvos. Ant dramblių susodino po du ir taip pakilome į viršų, - prisiminė pašnekovas. J.Šalkauskas teigė, kad jam įspūdį paliko popietinė žvejyba laiveliu Arabijos jūroje. Žuvų gaudyti į jūrą jis išplaukė su bičiuliu lietuviu ir indais. Žvejojo pusdienį. “Mudu dviese sugavome 13, o penki indai - sep-

tynias žuvis”, - apie sėkmę pasigyrė pašnekovas. Keliautojai pasakojo apie dar vieną kelionę jūra, per kurią juos lydėjo delfinai. Motorine valtimi turistai iš Lietuvos plaukė į turgų, kuriame įvairiomis prekėmis ir meno dirbiniais prekiavo ne tik indai, bet ir tibetiečiai.

Lietuviams įsiminė ir kelionė džipais Goa valstijos Kandolimo apylinkėmis, kur buvo apsistoję šešioms dienoms. “Ekskursiją užsisakėme savarankiškai, - sakė Juozas. - Tai buvo vienos dienos kelionė po įdomesnes Goa vietas. Ypač įspūdinga prie didžiojo Dudhsagaro krioklio. Džipus vairavo vietiniai. Buvo ekstremalu. Riedėjome per džiungles, lėkėme itin prastu keliuku, o kartais - ir visiška bekele, važiavome per vandenį ir net kojas sušlapome.”

Lietuvių grupė turėjo išnuomotą autobusą, o šis - du vairuotojus. Kai keliautojai pasiteiravo, kodėl du, išgirdo atsakymą, kad kitaip neįma-

Autobusais važiuojama trimis aukštais.

noma. Mat vienas sėdi prie vairo, o kitas, įsitaisęs greta, kai reikia, pro langą iškišęs ranką rodo posūkio ženklą. Indijos miestai triukšmingi, eismas intensyvus, į kelio ženklus ir šviesoforus vietiniai nekreipia dėmesio. Kaip sakė J.Šalkauskas, jeigu žmogus reaguoja į mašinų garso signalus, vadinasi, jis - užsienietis. Gatvėse gulinčios perkarusios karvės Indijoje - įprastas vaizdas, kaip ir būreliais ar po vieną lakstantys šunys. Gyvūnai, kaip ir žmonės, neįtikėtinai “įsipaišo” į chaotišką eismą.

Tačiau eismo įvykiai nėra dažnas dalykas.

Atėmė degtukus Kokios Indijos vietos labiausiai įsiminė? “Man įstrigo šulinys-baseinas, - apie unikalų Abhaneryje matytą statinį sakė I.Šalkauskienė. - Įdomi architektūra. Šulinys platus ir laiptuotas.” Įspūdį paliko ir sena observatorija po atviru dangumi Džaipūre. Laikas ten nustatomas pagal saulę sekundės tikslumu. Sostinė vakare sužavėjo šviesomis ir švytinčiomis reklamomis. “Delyje buvome prie prezidentūros, parlamento ir vyriausybės rūmų. Ant pastarųjų stogo matėme lakstančias beždžiones”, - prisiminusi nusijuokė Irena.

Sutuoktiniai lankėsi garsiajame Tadžmahale. Tai 1630 metais imperatoriaus Shan Jehan mylimai žmonai Mumtaz Mahal pastatytas mauzoliejus. Jis vadinamas garsiausiu pasaulyje paminklu meilei. Einantieji pasižiūrėti šio žmogaus rankų stebuklo tikrinami, kad neįsineštų neleistinų dalykų. Tarkime, iš J.Šalkausko atėmė degtukus, kuriuos jis buvo pasiėmęs iš viešbučio. Lietuviams buvo įdomu pamatyti ir Khajuraho šventyklų grupes. Rytinio komplekso šventyklos išskirtinės tuo,

2012 12 14 Lietuvos žinios

Kelionės ir turizmas

Divali šventei skirtos apeigos Varanasyje, Gango pakrantėje, buvo įspūdingos.

Indė prekiauja vaisiais ir prižiūri vaiką. kad jų išorėje vaizduojamos kamasutros pozos. Įeinant į šventyklas reikia nusiauti batus, o vienoje iš jų lietuviai matė užrašą, kad būtina net kojines nusimauti.

Susitiko lietuvę J. ir I.Šalkauskams patiko Indijos gamta, ypač kriokliai, džiunglių vaizdai. “Buvo įdomu apsilankyti prieskonių sode”, - sakė Irena. Ji tik apgailestavo, kad Indijoje daug apleistų vietų, apaugusių aukštomis žolėmis, apžėlusių šabakštynais. Šalkauskų pora, mėgstanti iš užsienio siųsti atvirlaiškius savo namų

Pavėlavo į vestuves Po egzotišką kraštą keliaudami lietuviai pageidavo pamatyti ir tai, kas nebuvo įtraukta į programą - indiškas vestuves. Grupės gidas pasakė, kad tuokiasi brolio draugas, tad galima bus pažiūrėti. Tuo metu keliautojų grupė kaip tik važiavo į Džaipū-

Kiekvieno religingo indo pareiga išsimaudyti šventa upe laikomame Gange.

Moterų darbas statybose.

rą, iš kurio kilęs juos lydėjęs indas.

Ne viskas ėjosi sklandžiai. Vestuvių apeigų žiūrėti susirengę lietuviai įstrigo mašinų spūstyje. “Ji susidarė dėl dviejų vilkikų, kurių vairuotojai nenorėjo vienas kito praleisti, - pasakojo J.Šalkauskas. - Galiausiai pavyko juos aplenkti.” Tačiau į reikiamą vietą lietuviai nuvyko gerokai pavėlavę, vestuvių ceremonija jau buvo pasibaigusi. Spėjo pamatyti, kaip atrodo šventės vieta, tik tądien susitikusius jaunuosius ir didžiulį būrį svečių. Aptvertoje be stogo teritorijoje pakraščiais stovėjo stalai maistui gaminti, viduryje - staliukai, gale -

Vienas sėdi prie vairo, o kitas, įsitaisęs greta, pro langą iškišęs ranką rodo posūkio ženklą. ir draugų adresais, Indijoje ne kartą jų pasigedo. “Vietiniams tai galėtų būti sėkmingas verslas”, - teigė pašnekovė.

Lietuviai sakė, kad Indijoje sutiko rusų, lenkų turistų, girdėdavo angliškai kalbančių keliautojų. “Džiunglėse prie krioklio sutikome lietuvę, prisiminė J.Šalkauskas. - Mano tokia tradicija - kelionėse visada vilkiu marškinėlius su lietuviška atributika.

Ant pečių nešiojuosi fototechnikos prikrautą kuprinę su užrašu “Lietuva”. Mane pamačiusi mergina priėjo ir lietuviškai paprašė nufotografuoti. Ji su draugu buvo atskridusi iš Londono, kur abu studijuoja.”

17

nedidelė scena, ant kurios sėdėjo jaunieji. Aplink vaikščiojo gražius sarius vilkinčios ponios. Svečiai valgė iš vienkartinių indų, kuriuos metė čia pat ant žemės.

Saviti kvapai Indija yra savitų kvapų kraštas. Šventyklose deginami smilkalai.

Gatvėse gaminamas maistas, nuo kurio sklinda stiprus prieskonių aromatas. Bet jį, pasak I.Šalkauskienės, kartais užgožia šiukšlių ar benzino, kurį dažnai pardavinėja buteliais, dvokas. Maisto ir kitokios atliekos metamos į gatvę, nuo jų smarvės net nosį riečia. Prisimindamas įspūdžius turguje, J.Šalkauskas teigė, kad ten reikia mokėti derėtis, nes gali prigauti. Prekeiviai labai įkyrūs ir stengiasi įpiršti bet ką, tarkime, prašai vienokios spalvos ar dydžio drabužio, atneša visai kitokį. O prekės tiek turguje, tiek privačiose parduotuvėlėse, pasak pašnekovės, nekokybiškos.

Keliautojai sakė, kad kai Indijos gatvėse vaikai ar elgetos prašo išmaldos, patartina jos neduoti. “Vienas mūsų grupės žmogus kaip suvenyrų vežėsi rašiklių. Vaikai taip jį apstojo, maniau, drabužius nuplėš”, - prisiminė Irena. Lietuviams buvo patariama saugotis ir vagilių - ypač atsidūrus minioje.

Indijos nepavadinsi tvarkinga šalimi. Visur pilna šiukšlių, karvių paliktų “blynų”. Pasak J.Šalkausko, kai lankėsi kaimuose, matė, kad vietos gyventojai karvių mėšlą džiovina ant namų stogų, vėliau naudoja kaip kurą. Po kraštą keliaudami lietuviai apsistodavo viešbučiuose su visais patogumais, geru aptarnavimu. Vieno jų numeriuose buvo įrengtos net sūpynės. Kelionės pabaigoje lietuviai apsigyveno viešbutyje, įsikūrusiame 800 m nuo jūros. Reikėdavo tik gatvę pereiti. “Kiekvieną rytą auštant, apie pusę septynių, eidavome prie jūros ir pasitikdavome saulę, - pasakojo J.Šalkauskas. - Visur aplink matydavome šiukšlių kalnus. Kartą kažkas padegė šiukšlių krūvą, paskui tuose rūkstančiuose degėsiuose matėme karvę, kuri žindė veršelį. Paplūdimyje mus pasitikdavo šunų būriai - lakstydavo palaidi.”

I.Šalkauskienei patiko egzotiško krašto spalvingumas. Gražu buvo žiūrėti į moteris, ypač Delyje, Džaipūre, Agroje, pasipuošusias ryškiais sariais.

Pašnekovei indės pasirodė orios, pasitempusios, puikios laikysenos. “Kodėl moterys taip vaikšto? Keliose vietose matėme tokį dalyką: vyksta statybos, vyrai į dubenis krauna molingą raudoną žemę, sunkius grumstus, o moterys, dėvinčios kietas kepuraites, šiuos krovinius užsideda ant galvų, neša ir išpila į sunkvežimį. Jos dirba pasipuošusios gražiais sariais, net gatves šluoja taip apsirengusios”, -

Kelionė drambliais į Ambero fortą. pasakojo keliautojai. Lietuviai matė, kad kai indų moterys šitaip dirba arba viešoje vietoje pardavinėja vaisius, kur nors netoliese sėdi jų maži vaikai.

“Matyt, neturi jų kur palikti, - svarstė I.Šalkauskienė. - Teko matyti niekieno neprižiūrimų 3-4 metų mažylių gatvių spūstyse.”

Fotografiniai portretai J.Šalkauskas garsus savo aistra fotografuoti. Indija nebuvo išimtis, keliautojas parsivežė kelis šimtus nuotraukų.

Jose - tiesiai žvelgiantys išraiškingų veidų jauni ir seni vyrai, besišypsančios moterys spalvingais sariais, smalsūs vaikai... “Ne tik mes fotografavome Indi-

jos žmones, bet ir jie mus, - įdomų dalyką pastebėjo J.Šalkauskas. - Per ekskursijas prie šventyklų ar kitų vietų jie stengdavosi atsistoti greta mūsų, kai juos fotografuodavo saviškiai, kad ir mes būtume kadre.” I.Šalkauskienė teigė, kad iš vietinių apskritai sulaukdavo daug dėmesio, nes europiečiai jų akimis - egzotiški.

Metų pradžioje grįžęs iš Vietnamo J.Šalkauskas išleido 130 puslapių fotografijų knygą, į kurią sudėjo 600 nuotraukų. Tai buvo albumas sau ir bendrakeleiviams.

Po kelionės į Indiją rengiasi į fotografijų knygą sudėti ne tik savo, bet ir kelionės draugų nuotraukas.

•

18

2012 12 14 Lietuvos žinios

ES parama

Apleistų statinių saugomose teritorijose likvidavimo darbai - į pabaigą tas buvo perduodamas savivaldybei, o ši turėjo kreiptis į teismą dėl objekto pripažinimo bešeimininkiu. Ir tik teismui priėmus sprendimą buvo galima imtis realių apleistų objektų likvidavimo darbų”, - proceso eigą aiškino RP vadovas S.Mažiulis. Kai Sartų RP direkcija specialioje VSTT informacinėje bazėje įregistravo visus apleistus statinius, paaiškėjo, kad dauguma jų turi šeimininkus. Taigi dalis tų objektų tebelaukia griovimo technikos, kaip ir ne vienas tūkstantis ne saugomose teritorijose dar esančių pastatų, kurių savivaldybės dėl lėšų stygiaus negali likviduoti.

Nors diskutuojama apie didesnius mokesčius ir baudas apleistų statinių šeimininkams, kol kas realiai priversti juos pasirūpinti tų “vaiduoklių” priežiūra sudėtinga.

URTĖ KATINAITĖ

Kaip užtikrinti unikalios nacionalinių ir regioninių parkų gamtos, natūralaus kraštovaizdžio išsaugojimą, kai taip sparčiai keičiasi socialinė ir ekonominė aplinka, o žemės lopinėlį atgavę ar įsigiję asmenys nesibodi jo paversti apleistu, nešienaujamu kemsynu arba buitinių atliekų kapinėmis? Šios “puošmenos” liūdina ne tik natūralios gamtos mylėtojus, keliautojus, bet ir aplinkosaugininkus, kurie visomis išgalėmis nuolat bando spręsti tokius žmonių veiklos padarinius.

Jau 20 metų puoselėjami ir saugomi gražiausi Lietuvos gamtos kampeliai pamažu vaduojasi iš paskutinių “tamsių dėmių”. Senų pastatų griuvėsiai, apleisti karjerai, durpynai, buvusios gyvulių fermos, sandėliai, garažai - visa “puokštė” liekanų dar neleidžia pamiršti ilgus metus Lietuvoje gyvavusio sovietinio ūkio palikimo. Kai kuriuose šalies regionuose apgriuvusių senų statinių yra šimtai, tad savivaldybės ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos ėmėsi nuosekliau spręsti šią problemą. 2011 metais Europos Sąjungos (ES) fondų ir Lietuvos lėšomis buvo pradėtas įgyvendinti projektas “Apleistų statinių ir kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimas (I etapas)”. Jį baigus kitų metų pirmoje pusėje iš viso bus likviduota daugiau kaip 80 proc. visų saugomose teritorijose likusių apleistų objektų.

Statybinės atliekos perdirbamos

Taip atrodė Zaduojo fermų griuvėsiai prieš likvidavimo darbus Sartų regioniniame parke.

Griuvenų - dešimtys Vištyčio regioniniame parke (RP) jau nebėra daugiau nei 15 objektų, Dieveniškių istoriniame RP - 25.

Aukštaitijos nacionalinis parkas šį rudenį atsikratė 28 sovietmečio statinių, UNESCO globojamame Kuršių nerijos nacionaliniame ir Pajūrio RP nebeliko 14 statinių, kuriuose ilgą laiką buvo laidojamos buitinės šiukšlės.

Pastatų-vaiduoklių likviduota ir kitose saugomose teritorijose - Anykščių, Nemuno deltos, Biržų, Asvejos, Varnių, Labanoro, Panemunių regioniniuose parkuose.

Prieš 3 mėnesius baigti apleistų objektų šalinimo darbai ir viename gražiausių Aukštaitijos gamtos kampelių - Sartų RP. Čia nugriauta 17 šeimininkų neturinčių statinių septyniose skirtingose parko vietovėse. “Daugiausia tai buvusios fermos, gamybiniai buvusio Minkūnų durpyno pastatai, apleistos siloso tranšėjos. Tie statiniai nugriauti, statybos aikštelės išlygintos, statybinės atliekos pašalintos. Vizualiai problemiškiausios ir labiausiai dar-

Pašalinus apleistus statinius Sartų RP kraštovaizdis lankytojams tapo patrauklesnis ir prieinamesnis.

Sartų RP archyvo nuotraukos

laiko ir ilgapirščių, todėl pažeistos pagrindinės konstrukcijos kėlė pavojų parko lankytojų ir aplinkinių

Sartų regioninio parko vadovas S.Mažiulis džiaugiasi, kad pavyko pašalinti ne tik labiausiai matomus ir akį rėžiančius statinius, bet ir būti tikriems, kad statybinėmis atliekomis bus tinkamai pasirūpinta ir jos neatsidurs kitoje gamtą teršiančioje vietoje. kančios kraštovaizdį buvo Bradesių ir Zaduojo fermos, esančios netoli intensyvaus eismo kelių. Dauguma apleistų statinių jau buvo apardyti

gyventojų saugumui. Laimė, nelaimingų atsitikimų šiose vietovėse pavyko išvengti”, - teigė Sartų RP direktorius Saulius Mažiulis.

Šio parko pasididžiavimas - ilgiausią kranto liniją (79 km) Lietuvoje turintis Sartų ežeras. “Parke yra labai daug saugomų gamtos ir kultūrinio paveldo vertybių, o lankytojų kiekvienais metais sulaukiame vis daugiau. Informacinė lauko sistema padeda jiems surasti įdomiausius objektus. Šiais metais lankytojų centre įkurta nauja ekspozicijų salė labiausiai domina čia atvykstančius svečius. Nesinori, kad jaukiausių parko vietų vaizdą darkytų griuvėsiai”, - kalbėjo S.Mažiulis.

Pasak Sartų RP direkcijos vadovo, pasiruošti parko gražinimo ir pastatų griovimo darbams reikėjo laiko.

Vien teisiniai procesai užtruko apie

dvejus metus. “Pirmiausia pastatus buvo būtina suregistruoti, nustatyti ir aprašyti jų būklę. Paskui teko rinkti informaciją, aiškintis, ar statiniai turi šeimininkus. Atsakingi savivaldybės atstovai keletą kartų privalėjo dėti į viešąsias informacijos priemones skelbimus, raginančius atsiliepti savininkus. Jiems neatsiradus pasta-

VSTT kuruojamo apleistų statinių likvidavimo projekto administratorius Tomas Valionis sakė, kad prieš pastatų griovimą visuomet įvertinama jų būklė, esant būtinybei atliekami ir tyrimai, tačiau to dažnai neprireikia. “Aiškinamės, ar teritorijoje nelikę taršos židinių, susijusių su praeityje vykdyta ūkine veikla. Remiamės ekogeologinių tyrimų reglamentu. Jis padeda įvertinti, ar statinys pagal savo veiklos pobūdį galėjo būti naudojamas aplinką teršiančioms medžiagoms sandėliuoti. Visuomet atliekami preliminarūs ekogeologiniai tyrimai, leidžiantys nustatyti aplinkos užterštumą ir apsispręsti dėl išsamesnių tyrimų, teritorijos tvarkymo būtinybės. Tačiau beveik visi statiniai buvo likviduojami paprastai ir saugiai - ardant jų konstrukcijas ir visiškai sutvarkant, išlyginant teritoriją. Iki šiol nebuvo pagrindo baimintis dėl taršos”, - dėstė projekto administratorius.

S.Mažiulis džiaugėsi, jog iš Sartų RP ne tik pavyko pašalinti labiausiai matomus ir akį rėžiančius statinius, bet ir būti tikriems, kad statybinėmis atliekomis bus tinkamai pasirūpinta, kad jos neatsidurs kitoje vietoje ir neterš gamtos. “Griuvėsių liekanos rangovų nuosavybė. Tačiau žinome, kad jos yra smulkinamos, perdirbamos į skaldą ir naudojamos kelių remontui. Dažniausiai ją perka vietos ūkininkai, ketinantys pasitvarkyti aplinkinius keliukus, regiono bendrovės. Taip statinių griovimo darbus atliekantys rangovai gali kompensuoti savo išlaidas, gauti šiek tiek didesnį pelną”, - pažymėjo Sartų RP vadovas.

Kaip teigė vyresnysis VSTT projektų koordinatorius Ramūnas Valiulis, statiniams saugomose teritorijose likviduoti skirta kiek daugiau kaip 10 mln. litų. Didžioji dalis šių pinigų - ES fondų parama. 2011 metais, kai projektas startavo, buvo planuojama nugriauti 170 objektų. Tačiau per viešuosius pirkimus VSTT pavyko sutaupyti lėšų, todėl saugomose teritorijose iš viso bus likviduota net 200 apleistų statinių. Užs. V-2700

2012 12 14 Lietuvos žinios

Renginiai

Koncertai

Parodos VILNIUS “PROSPEKTO” GALERIJA 15 d. 12-18 val. Vienos dienos Gyčio Skudžinsko akcija “Pauzė. Tai yra fotografija” GALERIJA “VARTAI” 12 13-29 d. Paroda “Viražai”. Joje pristatoma menininkų Žilvino Kempino, Svajonės ir Pauliaus Stanikų, Evaldo Janso, Patricijos Jurkšaitytės, Ugniaus Gelgudos, Andriaus Zakarausko, Eglės ir Godos Budvytyčių bei Ievos Misevičiūtės kūryba LIETUVOS AIDO GALERIJA 12 11-29 d. Vytauto Kauno tapybos paroda “Šviesos skliautai” TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” 2012 12 11-2013 01 05 d. Dovilės Gudačiauskaitės paroda “Dream Yours Dream” BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Nuo 12 11 d. Ksenijos Jaroševaitės skulptūrų paroda “Sąžinės sąskaita” GALERIJA “MENO NIŠA” 2012 12 10-2013 01 04 d. Tarptautinė konkursinė metalo meno ir juvelyrikos paroda “Gražiai gyventi neuždrausi” GALERIJA “AKADEMIJA” 12 11-15 d. VDA Nidos meno kolonijos rezidentų paroda “Leidžiant laiką: tebuvo matyti vien sniego platybė, balta kaip šis lapas” VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA 12 06-18 d. Tapytojo V.Pečiukonio paroda “Dangaus rojai ir pragarai žvaigždynų pasauliuose” DEIMANTŲ MUZIEJUS 2012 12 06-2013 01 06 d. Ryto Jurgelio tapybos paroda “Baltas kelias” LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGOS PARODŲ SALĖ 2012 12 06-2013 01 02 d. Tapytojo Ričardo Bartkevičiaus paroda “Paprasta kaip 2x2”

19

MODERNAUS MENO CENTRAS 12 04-12 14 d. Romualdo Požerskio fotografijų paroda ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS Nuo 11 30 d. Paroda “Panorama 14. Rinktiniai darbai iš LE FRESNOY meno centro metinės parodos” Nuo 11 30 d. Bosnijos ir Hercogovinos menininkės Šejlos Kameric personalinė paroda LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Nuo 11 22 d. Primityviosios tapybos paroda Nuo 12 06 d. Kalėdinė liaudies skulptoriaus Rimanto Zinkevičiaus darbų paroda TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” 2012 11 08-2013 10 31 d. Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.

Veiks iki 2013 02 17 d.

PAMĖNKALNIO GALERIJA 09 04-2013 04 29 d. E.N. Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai” ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA 11 21-12 17 d. Paroda “Kristijono Donelaičio “Metai” medaliuose” VILNIAUS VERSLO UOSTAS 10 21-12 15 d. Paroda “Dar kartą istorija”

KAUNAS M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA 2012 12 07-2013 01 13 d. Norvego Giorano Oldiko grafikos paroda “Atspaudai ir kitos klaidos” A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS 11 15-12 16 d. Arūno Vaitkūno (1956-2005) paroda “Piešiniai”

KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA 11 22-12 16 d. Agnės Jonkutės tapybos ir fotografijos paroda “Neregimųjų atvaizdai” GALERIJA “KAUNO LANGAS” Originaliosios juvelyrikos paroda “Siurprizas”. Veiks iki 2013 01 10 d.

11 26-12 31 d. Juvelyrų Aurelijos Lapinskaitės ir Česlovo Kavaliausko paroda “Minčių keliai” PAVEIKSLŲ GALERIJA 11 30-12 30 d. Paroda “Ieškoti moters”, skirta dailininkių Marcės Katiliūtės (1912-1937), Černės Percikovičiūtės (1912-1941/42), Marijos Račkauskaitės-Cvirkienės (1912-2004) ir Domicelės Tarabildaitės-Tarabildienės (1912-1985) 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui

KLAIPĖDA HERKAUS MADOS IR GROŽIO CENTRAS 2012 12 13-2013 01 17 d. Juvelyro Sigito Virpilaičio paroda “Mamuto kaulas ir perlai” KLAIPĖDOS GALERIJA 12 06-2013 01 12 d. Tarptautinio meno projekto “Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitinkant” paroda. Grafikos darbus Donelaičio tema pristatys trylika Lietuvos ir Rusijos dailininkų PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA 2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas. Sugrįžimas į Tėvynę” KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS 02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Supermedija” KLAIPĖDOS ETNOKULTŪROS CENTRAS 11 23-12 31 d. Dailininkės Valerijos Kiškienės (Garliava) tekstilės paroda “Valerijos delmonai” 11 16-12 21 d. Tautodailininkės Eglės Pečiurienės riešinių paroda KLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA 11 16-12 14 d. Mindaugo Ažušilio fotografijų paroda “Happiness in Lithuania”

ŠIAULIAI DVIRAČIŲ MUZIEJUS 04 06-12 30 d. Edukacinė paroda “Saugus vaikas nesaugiame pasaulyje” ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA 11 22-12 15 d. Vidmanto Zarėkos paroda “Potekstės” 11 22-12 15 d. Lauros Guokės paroda “Sunaikinta visata” 11 22-12 15 d. Martos Ivanovos paroda “Kūnas mūšio laukas” 11 22-12 15 d. Emilės Pociūtės fotografijų paroda “Balta” 11 22-12 15 d. Projekto “Jaunojo tapytojo prizas 2012” nugalėtojų paroda

PANEVĖŽYS Ričardo Bartkevičiaus paroda “Paprasta kaip 2x2”.

PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS 11 09-2013 03 02 d. Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”

VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 15 d. 19 val. Orkestro muzikos koncertas. Dalyvauja Lietuvos kamerinis orkestras, Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai (fortepijoninis duetas), Jurgis Juozapaitis (altas). Dirigentas Modestas Pitrėnas 16 d. 12 val. Koncertas visai šeimai “Muzikinė animacija 2”. Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Dirigentas Modestas Pitrėnas TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS 16 d. 16 val. Kamerinės muzikos koncertas “G.F.Hendelis ir Italija”. Dalyvauja ansamblis “Musica Humana”, Julija Stupnianek (sopranas), Ignas Misiūra (bosas), Ula Čaplikaitė (fleita), Simona Vaitkevičiūtė (fleita). Dirigentas Algirdas Vizgirda VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 14 d. 19 val. Koncertas “Balsų simfonija”. Dalyvauja Asmik Grigorian (sopranas), Vaidas Vyšniauskas (tenoras), Liudas Mikalauskas (bosas), Kauno valstybinis choras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas Gintaras Rinkevičius 16 d. 16 val. Koncertuoja “Tele bim-bam” kolektyvas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas Ričardas Šumila 16 d. 18 val. Koncertuoja Jazzu ir Leon Somov kartu su būgnininku Dariumi Rudžiu ir bosistu Domu Aleksa ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 15 d. 18 val. Grupės “MuselQ” (Beissoul, Einius ir Innomine) koncertas 16 d. 14 val. Koncertas “Skamba Kalėdų varpeliai”.

Dalyvauja “Ąžuoliuko” muzikos mokyklos I, II, III klasių chorai, Svaja Skučienė, Loreta Kuliešiuvienė (fortepijonas), Dalė Juozapavičiūtė (fleita), Vaidotė Benaitienė (gitara), Algirdo Rakausko išilginių fleitų ansamblis, Arūnas Dingelis (tenoras) 16 d. 19 val. Koncertas “Pasaulio Kalėdų giesmės”.

Dalyvauja berniukų ir jaunuolių choras “Ąžuoliukas”, LMTA studentų styginis kvartetas, Arūnas Dingelis (tenoras), Loreta Kuliešiuvienė, Svaja Skučienė (fortepijonas) VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 14 d. 18 val. Advento vakaras “Vai ir atbėga baikštus elnelis”. Dalyvauja Vilniaus mokytojų namų vaikų ir jaunuolių folkloro ansamblis “Reketukas” 15 d. 12 val. Šventinis koncertas “It snaigės sukasi ratu...” Dalyvauja Vilniaus mokytojų namų baleto studija “Nuotaika” ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 16 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda.

Koncertuoja valstybinis choras “Vilnius” ŠV. JONŲ BAŽNYČIA 15 d. 18 val. Koncertuoja vargonininkas Vidas Pinkevičius LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA 14 d. 18 val. Kompozitorių sąjungoje. LMTA Kompozicijos katedros studentų kamerinių kūrinių koncertas 15 d. 18 val. Koncertuoja Real Vocal String Quartet (JAV) ir folkloro grupė “Midula”

15 d. 18 val. Juozo Karoso salėje. Doc. Roberto Beinario obojaus klasės studentų koncertas SIEMENS ARENA 15 d. 18 val. Naujametė “Žuvėdros” fiesta

TRAKAI TRAKŲ PILIES DIDŽIOJI MENĖ 16 d. 16 val. Koncertas “Muzika Trakų pilyje”. Dalyvauja Baltijos gitarų kvartetas: Zigmas Čepulėnas, Sergejus Krinicinas, Saulius S.Lipčius, Chrisas Ruebensas

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 15 d. 17 val. Koncertas “Džiaze tik merginos”. Dalyvauja Rūta Ščiogolevaitė, Evelina Sašenko, Karina Krysko ir Kauno bigbendas 16 d. 17 val. “Advento valanda”. Dalyvauja Kauno styginių kvartetas ir Mindaugas Zimkus (tenoras) KAUNO DRAMOS TEATRAS 15 d. 19 val. Koncertuoja bliuzo atlikėjas iš Prancūzijos Roland Tchakounte KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA

16 d. 12 val. Koncertuoja Liudas Mikalauskas ir pianistė Virginija Unguraitytė ŽALGIRIO ARENA 16 d. 12 val. Kalėdinė pasaka “Batuotas katinas ir Kalėdų senelis”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 14 d. 18 val. Koncertas “Muzikinė animacija”. Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.

Dirigentas Juozas Domarkas KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 16 d. 17 val. Nomedos Kazlaus ir Oscaro Marino Naujųjų metų koncertas

DRUSKININKAI MUZIKINIS KLUBAS “DRUSKININKŲ KOLONADA” 15 d. 21 val. Koncertuoja legendinės grupės “Hiperbolė” gitaristas ir dainų autorius Igoris Berinas, Irmantas Čepaitis (gitara) bei Gintautas Čepaitis (mušamieji)

2012 12 14 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

SODYBOS, SKLYPAI PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

PASLAUGOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju,

VIKINGˆ LOTO Lo‰imo Nr. 1031 Data: 2012 12 12 AUKSO PUODAS - 8 895 272 Lt DIDYSIS PRIZAS - 2 682 610 Lt 04 06 11 17 36 37 Auksinis skaiãius 09 Papildomi skaiãiai 20 39 Lietuvoje laimòti prizai:

derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

5 + papildomas sk. 82 108 Lt (0 priz.)

Teismo medicinos profesorius konsultuo-

5 skaiãiai 9 770 Lt (5 priz.)

ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,

4 skaiãiai 158 Lt (424 priz.)

sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,

3 skaiãiai 11 Lt (7850 priz.)

8 615 16 310, (8 5) 278 8403,

2 + papildomas sk. 6 Lt (10770 priz.)

www.garmausbiuras.lt

DÏokeris - bil. Nr. 060 271 754

STATYBOS PASLAUGOS

(201 507 Lt)

40 proc. pigiau ekologiški, draugiški

Prognozò:

aplinkai ir gamtai buitiniai vandens

Aukso puode - 10 mln. Lt

minkštinimo įrenginiai AntiCa.

Didysis prizas - 2,5 mln. Lt

Apsauga nuo nuovirų, kalkių nuosėdų

DÏokeris - 200 000 Lt

susidarymo katiluose, boileriuose, šilumokaičiuose, skalbimo ir indų plovimo

Îaidimas JñGA 2 TiraÏo Nr. 3972 Data: 2012 12 12 DIDYSIS PRIZAS - 210 670 Lt 04 09 10 14 27 29 + 28 6 skaiãiai - 210 670 Lt 5+1 skaiãius - 1291 Lt 5 skaiãiai - 1165 Lt 4+1 skaiãius - 61 Lt 4 skaiãiai - 10 Lt 3+1 skaiãius - 5 Lt 3 skaiãiai - 3 Lt 2+1 skaiãius - 2 Lt

Îaidimas KENOLOTO TiraÏo Nr. 5340

mašinose. Montavimas, garantija.

Vilnius, tel. 8 687 73 616.

IEŠKO DARBO

1. Gyvenamasis namas, esantis adresu: Bugenių k., Mažeikių r.; 2. Administracinis pastatas, esantis adresu: Bugenių k., Mažeikių r.; 3. Pastatas-kalvė, esantis adresu: Bugenių k., Mažeikių r.; 4. Formavimo cechas, esantis adresu: Bugenių k., Mažeikių r.; 5. Ūkinis pastatas, esantis adresu: Bugenių k., Mažeikių r.; 6. Ūkinis pastatas, esantis adresu: Bugenių k., Mažeikių r.; 7. Garažas, esantis adresu: Bugenių k., Mažeikių r.; 8. Tvartas, esantis adresu: Bugenių k., Mažeikių r.; 9. Kiemo rūsys, esantis adresu: Bugenių k., Mažeikių r.; 10. Degimo cechas, esantis adresu: Bugenių k., Mažeikių r.; 11. Sandėlis, esantis adresu: Bugenių k., Mažeikių r.; 12. Kiti statiniai (inžineriniai) kiemo statiniai, esantys adresu: Bugenių k., Mažeikių r.

Asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius, prašome iki 2013 m. kovo 15 d. kreiptis į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos III aukštą, 303 kab. adresu: Laisvės g. 8, Mažeikiai, ir pateikti dokumentus, liudijančius nuosavybės ar kitas turtines teises į šiame skelUžs. LM-3628 bime išvardytus statinius.

Informuojame, kad 2012 12 01 skelbto susipažinimo su Kauno RAAD 2012 11 30 priimta planuojamos ūkinės veiklos atrankos išvada Nr. 104/(PAV)-D2-2717 rengiamam sklypų kad. Nr. 1901/0068:78 ir 1901/0068:77, Kražantės g. 36, 40, Kaune, detaliajam planui terminas pratęsiamas iki 2013 m. sausio 4 d.

Motyvuotus pasiūlymus ir pastabas galima teikti detaliojo plano rengėjai D.Šarakausko projektavimo įmonei, Nepriklausomybės a. 7-5, Kaunas, tel.: 8 698 48 373, (8 37) 32 18 86, Užs. LM-3641 info@dsarchitektai.lt.

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško

AAS “Gjensidige Baltic” blankus NT

administracinio darbo, susijusio su ūkine

048987-048988, IL 012741, ĮT 023323,

komercine veikla, logistika.

CMR 018378, CMR 019639 laikyti nega-

Tel. 8 651 62 085.

liojančiais.

PRANEŠIMAI

UAB “KALVARIJA”, kodas 121695054,

168644013, buveinė - Panevėžio r. sav.,

buveinės adresasÜ Kalvarijų g. 9, Vil-

Vaišvilčių II k. 2, registras - VĮ Registrų

nius, 2012 10 12 akcininkų sprendimu

centro Panevėžio filialas) pertvarkoma į

perregistruota į likviduojamą. Kreditorinius reikalavimus prašome siųsti adresu: Vito Gerulaičio g. 1-1, LT-08200 Vilnius. Tel. Informacijai +370 655 22 345. Likvidatorius.

Užs. LM-3639

GALITE LAIMñTI 200 000 Lt!

Nacionalinis dienra‰tis

02 04 05 06 08 11 12 16 19 21

Lietuvos žinios www.lzinios.lt

MB “GRUNDALAS”.

Tel. pasiteirauti 8 612 85 922.

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBOS VILNIAUS SKYRIUS INFORMACINIS SKELBIMAS Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius skelbia viešą negyvenamųjų patalpų, esančių administracinio pastato pirmajame aukšte Dūmų g. 3, Vilniuje, nuomos konkursą.

Išnuomojamos 196,26 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos.

Patalpos išnuomojamos 5 metų laikotarpiui su galimybe pratęsti dar 5 metams. Minimalus mėnesio pradinis nuompinigių dydis 7,50 litų su PVM už 1 kv. metrą, be mokesčio už elektrą, šildymą (elektra), šaltą ir karštą (boileris) vandenį bei kitas komunalines paslaugas.

Nuompinigių 3 mėn. pradinis įnašas - 4416,00 litų. Nuomojamomis patalpomis galima naudotis pirmadieniais - ketvirtadieniais nuo 8.00 val. iki 17.00 val. ir penktadieniais nuo 8.00 val. iki 15 val. 45 min. arba atskiru susitarimu dėl darbo laiko nuomojamomis patalpomis. Patalpos išnuomojamos nuo 2013 m. sausio 2 d. Šiuo metu aukščiau įvardytas patalpas naudoja VSDFV Vilniaus skyriaus N. Vilnios pensijų skyrius.

Paraiška dalyvauti konkurse su konkrečia nuomos kaina bei veiklos aprašymu pateikiama užklijuotame voke iki 2012 m. gruodžio 28 d. 13.00 val. adresu: Laisvės pr. 28, LT-04540 Vilnius, 612 kabinetas (Dokumentų tvarkymo skyrius). Ant voko turi būti užrašyta: “Negyvenamųjų patalpų nuomos konkursui”. Taip pat, sumokamas pradinis įnašas lygus 3 mėn. nuompinigių dydžiui iki konkurso medžiagos pateikimo datos į A/s LT07 7044 0600 0117 9395, AB SEB bankas. Banko kodas - 70440. Įnašo kvito kopija pridedama prie konkurso dokumentų.

Papildomą informaciją apie nuomojamas patalpas teikia Jonas Rekstys, tel. (8 5) 210 8116 arba mob. tel. 8 680 90 076. Tais pačiais telefonais susitariama ir dėl išnuomojamų patalpų apžiūros.

Nuolatinės turto viešo nuomos konkurso komisijos posėdis įvyks 2012 m. gruodžio 28 d.

13.00 val. adresu: Laisvės pr. 28, Vilniuje, 207 A (posėdžių salė).

Direktorius Voldemaras Vitkus

Užs. LM-3642

Informuojame, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija), vadovaudamasi Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2003, Nr. 123-5592; 2006, Nr. 116-4402, 2010, Nr. 84-4401) (toliau Įstatymas) nuostatomis, 2012 08 14 Aleksandrui Belavencevui surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-120814-00256 dėl savavališkai pastatyto pagalbinio ūkio paskirties pastato (unikalus Nr. 4199-2031-7025) 6,05 x 2,76 m ir 3,60 m aukščio su mediniu priestatu 2,55 x 4, 00 m ir 2,0 m aukščio, adresu: Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Daubėnai, Sodžiaus 3-ioji g. 12 (valstybinė žemė).

Inspekcija vadovaudamasi Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 “Statybos sustabdymas.

Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” (Žin., 2010, Nr. 116-5946; 2011, Nr. 83-4059) (toliau - Reglamentas) 35 punktu Aleksandrui Belavencevui 2012 09 10 surašė reikalavimą Nr. REI-00120910-00280 iki 2013 m. kovo 10 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2012 m. rugpjūčio 14 d. surašytas savavališkos statybos aktas reg. Nr. SSA-00-120814-00256, padarinius: nugriauti statinį (unikalus Nr. 4199-2031-7025) ir sutvarkyti statybvietę. Įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Inspekcija reikalavimo įvykdymo terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu (pateiktu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas nuo reikalavimo įvykdymo termino pabaigos) gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Vadovaujantis Reglamento 36 punktu, informuojame Jus apie šią savavališką statybą.

Informuojame, kad vadovaujantis Reglamento 36 ir 39.2 punktais 2013 03 11 10.00 val. įvyks patikrinimas ir bus surašytas Reikalavimo įvykdymo patikrinimo aktas.

Prašome dalyvauti patikrinime. Įvykdžius Reikalavimą, nelaukiant Reikalavimo termino pabaigos, prašome informuoti Inspekciją nedelsiant.

Užs. LM-3643

Užs. LM-9084

K.Želnio įmonė “GRUNDALAS” (kodas

Data: 2012 12 12

28 31 38 40 41 43 50 52 57 58

APIE SIŪLYMĄ PRIPAŽINTI STATINIUS, KURIE NETURI SAVININKŲ (AR KURIŲ SAVININKAI NEŽINOMI), BEŠEIMININKIAIS Mažeikių rajono savivaldybės administracija kreipsis į teismą dėl statinių, kurie neturi savininkų (anksčiau priklausęs UAB “Bugenių keramika”) pripažinimo bešeimininkiais ir jų perdavimo valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, tarp jų:

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!

• Dokumentų saugojimas • Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus • Dokumentų naikinimas • Dokumentų skenavimas ir e-archyvas

Užs. R-701

V-10118

20

Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

www.lzinios.lt

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt

www.archyvusistemos.lt

“LIETUVOS ÎINIˆ” PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURUOSE: VILNIUJE: Vykinto g. 14, tel.: (8 5) 249 2161. KAUNE: Vytauto pr. 27, tel.: (8 618) 87 802.

MARIJAMPOLñJE: P. Butlerienòs g. 11, tel.: (8 343) 50 890.

reklama@lzinios.lt

Tel.: 249 2166, 249 2173. Faksas: 278 4104.

22

2012 12 14 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 14 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Ryto suktinis” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų kalbą) 19.00 Pasaulio plaukimo čempionatas trumpajame (25 m) baseine. Pusfinaliai. Finalai. (Pastaba: gali dalyvauti R.Meilutytė, G.Titenis). Tiesioginė transliacija 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!”.

Per pertrauką - 22.00 Loterija “Perlas” 23.15 “Kine kaip kine” 23.45 Melodrama “Anglų valsas” N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora”

6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.45 “Radži ieško žmonos” (k.)

13.10 “iKarli” 13.40 “Keista šeimynėlė” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” 18.45 Žinios 19.19 Komedija “Operacija “Y” ir kiti Šuriko nuotykiai” 21.25 “Farai” N-14 22.25 Veiksmo trileris “Skolos kaina” N-14 0.30 Veiksmo trileris “Patikima apsauga” N-7

TV3 6.30 “Teleparduotuvė” 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena”.

Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Šok su manimi” 14.40 “Skunk Fu” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios

19.20 Komedija “Vienas namuose” 21.25 Nuotykių f. “Trys muškietininkai” 23.35 Veiksmo f. “Konanas barbaras” 1.40 Komedija “Sniego žmogaus pėdomis”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Prajuokink mane” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)

10.00 “Amerikos talentai” 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Komikų klubas” N-7 20.00 Žinios 20.25 Savaitės kriminalai N-7 21.00 Nuotykių komedija “Tikra pasaka” N-14 23.10 “Amerikietiškos imtynės” N-14 0.10 Galiūnų čempionų lygos pusfinalis Lietuvoje (k.)

1.10 “Laukinis” (k.) N-7 2.10-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Sunkus vaikas” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “San Francisko raganos II” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Širdies balsas” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 Teleparduotuvė 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokingiausi netyčiukai” 17.00 “Auklė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Specialioji Los Andželo policija” N7 21.00 Detektyvas “Tagartas XXI. Pinigų skonis” N-14 22.35 Fantastinis f. “Pietietiškos istorijos” N14 1.25 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 12.30 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas (k.) 13.30 Skulptoriaus Vlado Vildžiūno 80-mečiui.

“Galerija” (k.) 14.15 “Grynas gyvenimas” 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)

18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 “Keliaukim!” 18.45 Klaipėdos muzikinio teatro spektaklis. Z.Liepinio opera “Paryžiaus katedra” 20.45 “Arti toli” 21.20 Aktoriaus Vladimiro Jefremovo 70-osioms gimimo metinėms. “Tai mano duona”. Aktoriaus V.Jefremovo kūrybinis portretas 22.15 Tapytojo Kosto Dereškevičiaus 75-mečiui.

Parodos atidarymas (k.) 23.00 Džiazo vakaras. XVII tarptautinis džiazo festivalis “Birštonas 2012”. Dainiaus Pulausko grupė 23.50 “Prisiminkime”. V.Telksnio dainos (k.) 0.00 Panorama (k.) 0.45 Bardų festivalis Kulautuvoje “Akacijų alėja”. 1 laida

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112.

Ekstremali pagalba” 12.00 “Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Tele-

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Širdžių ėdikas” - 16.15, 18.45, 21.30 val.

“Virš įstatymo” - 17.30, 20.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12, 16, 20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 13, 17, 21 val.

“Optimisto istorija” - 10.45, 13.30, 15.45, 18.30, 21.15 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.40, 14.45, 17.15 val.

“Legendos susivienija” - 13.10, 15.15 val.

“Džiunglės” - 12.15, 14.30, 16.45 val.

“Džiunglės” (3D) - 19.30, 21.50 val.

“Debesų žemėlapis” - 17.30, 20.45 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 18 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.30 val.

“007 operacija “Skyfall” - 15, 20.30 val.

“Monstrų viešbutis” - 11.15 val.

“Kung Fu Panda 2” - 10 val.

“Madagaskaras 3” - 12.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Širdžių ėdikas” - 14.15, 16.40, 19.10, 21.40 val.

“Virš įstatymo” - 15.15, 18, 21 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.10, 16.20, 20.20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 17.20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.15, 15, 19 val.

“Optimisto istorija” - 13.45, 16.15, 18.45, 21.30 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 12.20 val.

“Legendos susivienija” - 13.15, 15.40, 17.40, 19.45, 22 val.

“Karališkas romanas” - 17.45, 20.45 val.

“Džiunglės” (3D) - 11.30, 21.50 val.

“Debesų žemėlapis” - 11, 14.15, 17.40, 21 val.

“Frankenvynis” (3D) - 14.45 val.

“Apgaulinga aistra” - 15.20, 21.15 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 17.30, 20.30 val.

“007 operacija “Skyfall” - 12, 18 val.

“Ratai 2” - 11 val.

“Rio” - 11.15 val.

“Alisa Stebuklų šalyje” - 13.30 val.

“Batuotas katinas Pūkis” - 13.45 val.

PASAKA “Širdžių ėdikas” - 16 val.

parduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI kriminalistai” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Herojai” 22.00 “Krintantis dangus” 23.00 “Vartai” 23.55 “Žvaigždžių vartai. Visata” 0.40 Eurolygos rungtynės. Kauno “Žalgiris” - “Anadolu Efes Istanbul”. Vaizdo įrašas 2.20 “CSI kriminalistai”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Padėkime augti” 10.55 Dok. f. “Čingischanas” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Super L.T.” N-7 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Karalienė Elžbieta II” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Karalienė Elžbieta II” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.35 “Pagrindinis įtariamasis” N-7 21.00 “Reporteris” 21.40 Karinė drama “Tigrų šalis” N-14 0.00 Dok. f. “Kaip gimsta žemės drebėjimai” N-7 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “1612: Tamsiųjų laikų kronikos” N-7 9.25 Komedija “Labas ir sudie!” N-7 11.00 Drama “Lūšnynų milijonierius” N-7 13.00 Komedija “Žvėrelių maištas” 15.00 Trileris “Afera pagal Entonį Zimerį” N-7 17.00 Trileris “Pietietiškos istorijos” N-7 19.20 Trileris “Grįžimas namo” N-7 21.00 Trileris “Išrinktųjų medžioklė” N-7 23.00 Drama “Mielas draugas” N-7 1.00 Komedija “Muzikinės kovos”

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Žinios 9.30 Visa Rusija 9.45 1000 smulkmenų 10.20 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 “X byla” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Melžėja iš Chacapetovkos”

17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Jūrmala” 21.05 Vaid. f. “Naktinis svečias” 23.00 Vaid. f. “Įsimylėjęs ir beginklis” 0.50 Vaid. f. “Visada su manimi” 2.35 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Boksas. Manny Pacquiao - Juanas Manuelis Marquezas 14.00 Krepšinis. Eurolyga. “Chimki” “Panathinaikos” 15.50 Krepšinis. Eurolyga. “Montepaschi” - “Asseco Prokom” 17.40 Ledo ritulys. KHL. Rygos “Dinamo” - “Neftehimik” 19.40 Krepšinis.

Eurolyga. “Žalgiris” - “Anadolu Efes”. Tiesioginė transliacija 21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Besiktas” “Lietuvos rytas”. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolyga. “Barcelona” - CSKA 1.30 Futbolas.

UEFA Čempionų lygos apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Londono dangoraižiai 22.00 Nutrūktgalviai 23.00 Kaip mes išradome pasaulį 0.00 Nutrūktgalviai 1.00 Kaip saugomas Vašingtonas?

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Pašėlę išradėjai 11.00 Iš arti: Gvantanamo kalėjimas 12.00 Ateiviai Europoje 13.00 Tunų žvejyba 14.00 Naujagimiai 15.00 Košmaras Amazonėje 16.00 Ateiviai Europoje 17.00 Mistika. Ateviai 18.00 Pasaulio pabaiga 19.00 Įkalintieji. Moterys 20.00 Antrojo pasaulinio karo herojai 21.00 Nacių bausmių šventykla 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Antrojo pasaulinio karo herojai 0.00 Nacių bausmių šventykla 1.00 Nakties programa

Teatras “Optimisto istorija” - 18 val.

“Pabandom iš naujo” - 17 val.

“Pokalbiai rimtomis temomis” - 17.30 val.

“Velnių salos karalius” - 19.15 val.

“Sviestas” - 21.15 val.

OZO KINO SALĖ “Prie jūros” - 16 val.

“Miegančių drugelių tvirtovė” - 18 val.

MULTIKINO “Širdžių ėdikas” - 18.45, 21 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.45, 15.15, 18.45, 22 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 10, 13.15, 16.30, 20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11, 13.15, 18, 21.30 val.

“Optimisto istorija” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21.15 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.45, 12.45, 15, 17 val.

“Legendos susivienija” - 10, 12, 14, 16 val.

“Džiunglės” (3D) - 19, 21 val.

“Debesų žemėlapis” - 18, 21.20 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 16.30 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.30, 12.30, 14.30 val.

KLAIPĖDA

VILNIUS

FORUM CINEMAS “Širdžių ėdikas” - 16.45, 19, 21.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 12, 16, 20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.30, 14, 17.30, 21 val.

“Optimisto istorija” - 20.45 val.

“Pragaras rojuje” - 11.15, 15.45, 20.30 val.

“Septyni psichopatai” - 20.15 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45 val.

“Legendos susivienija” - 16.15, 18.15 val.

“Džiunglės” - 13.45, 18.30 val.

“Debesų žemėlapis” - 17.15 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 14.15 val.

“Kung Fu Panda 2” - 10.30 val.

“Batuotas katinas Pūkis” - 13 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 14 d. 18.30 val. “Vienos kraujas” 15 d. 12 val. “Buratinas” 15 d. 18.30 val. “Žydrasis Dunojus”

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Septyni psichopatai” - 18 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 12, 16, 20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.15, 14, 17.30, 21 val.

“Optimisto istorija” - 13.15, 16.15, 18.40, 21.15 val.

“30 širdies dūžių” - 20.30 val.

“Legendos susivienija” - 15.45, 18.15 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.15, 20.45 val.

“Monstrų viešbutis” - 12.45 val.

“Kung Fu Panda 2” - 11 val. “Šrekas. Ilgai ir laimingai” - 13.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Legendos susivienija” - 10, 11.40, 13.20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 15, 18, 21 val.

I SALĖ “Karališka drąsa” - 10, 11.40 val.

“Pragaras rojuje” - 13.20, 19.15 val.

KAUNAS CINAMON “Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 17.10, 20.35 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.25, 14.45, 18.10, 21.35 val.

“Optimisto istorija” - 18.50 val. “Širdžių ėdikas” - 13.15, 17.30, 19.45, 22 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.30, 12.40, 14.55 val.

“Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.

“Debesų žemėlapis” - 15.15, 21.20 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12.30, 21 val.

“Monstrų viešbutis” - 11.15, 15.30 val.

FORUM CINEMAS

15 d. 18 val. “Katytė P” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 15 ir 16 d. 11 val. Mažojoje scenoje. “Naujametė pasaka” 15 ir 16 d. 12 val. “Balta sniego žmogeliukų kelionė” KAUNO TEATRO KLUBAS

14 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” 15 d. 19 val. Vyrų vokalinės grupės “Quorum” koncertas KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 14 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” 15 d. 18 val. Všį “Laimingi žmonės”. “Visu greičiu atgal” 16 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

KLAIPĖDA

“Pagrobimas 2: neišvengiamas kerštas” - 15.20, 21.15 val.

“Apgaulinga aistra” - 17.15 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 16, 20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14, 17.30, 21 val.

“30 širdies dūžių” - 20.30 val.

“Legendos susivienija” - 15.30 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 13.30 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 17.30 val.

“Širdžių ėdikas” - 16.30, 18.45, 21.30, 23.45 val.

“Virš įstatymo” - 14.15, 20.45, 23.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.15, 16, 20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 10.15, 13.45, 17.30, 21.15, 22.30 val.

“Optimisto istorija” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.30, 21, 23.30 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.30, 12.45, 15.15 val.

“Legendos susivienija” - 13.30, 16.15, 18.15 val.

“Džiunglės” (3D) - 20.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 11, 17.15 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 20.30 val.

“007 operacija “Skyfall” - 23 val.

“Loraksas” - 10.30 val.

“Batuotas katinas Pūkis” - 13 val.

16 d. 12 val. “Spragtukas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 14 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Nusiaubta šalis” 14 d. 19 val. Studijoje. “Poetė” 15 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji” 15 d. 16 val. Fojė. Koncertas. Džiazo sesijos teatre koncertuoja “Tree Stones” 15 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Juodoji našlė” 16 d. 12 val. Didžiojoje salėje. “Daktaras Aiskauda” 16 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Grybų karas” 16 d. 16 val. Studijoje. “Namisėda” JAUNIMO TEATRAS 14 d. 18 val. “Bestija žydrom akim” 15 ir 16 d. 17 val. “Kovos klubas” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 15 ir 16 d. 12 val. “Undinėlė” 16 d. 18 val. “Iš meilės man” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 15 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai” 16 d. 11 val. “Brangusis atrakcionų parko dėdė” VILNIAUS “LĖLĖ” Didžioji salė 15 d. “Batuotas katinas” Mažoji salė

16 d. 12 val. “Sniego karalienė” 16 d. 18 val. “Atila” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 14 d. 10 ir 12 val.; 15 ir 16 d. 12 ir 14 val.

“Kaip atpažinti raganą?”

14, 15, 16 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS

16 d. 14 val. “Baltos pasakos” KEISTUOLIŲ TEATRAS 14, 15 d. 12 vasl. “Grybų karas ir taika” MENŲ SPAUSTUVĖ 14 ir 15 d. 18 val. Studijoje II. Teatras “Atomico” (Ispanija). Ištraukos iš trijų spektaklių “Nužudysiu tave švelniai”, “Nuvalkiotas”, “A.M.” 14 d. 19 val. Juodojoje salėje. Koncertas “Kurak” 14 d. 19 val. Kišeninėje salėje. “Išėjimo nėra” 15 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)” 16 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras.

“Gandro dovana” 16 d. 18 val. Juodojoje salėje. Teatras “Dansema”.

“Mozaika” “DOMINO” TEATRAS 14 d. 19 val. “Sex guru” 15 d. 19 val. “Apie ką kalbą vyrai?”

16 d. 19 val. “Nuodėmių miestas” RAGANIUKĖS TEATRAS 15 ir 16 d. 12 val. “Tikroji Kalėdų Senelio istorija”

KAUNAS

“Batuotas katinas Pūkis” - 10.30 val.

“Alisa Stebuklų šalyje” - 13 val.

KAUNO DRAMOS TEATRAS 14 ir 15 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” 15 d. 15 val. Ilgojoje salėje. “Liūdnas dievas” 16 d. 15 val. Mažojoje scenoje. “Stiklinė arbatos su citrina” 16 d. 18.30 val. Rūtos salėje. “Markizė de Sad” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 15 d. 18 val. “Linksmoji našlė”

KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 15 d. 18.30 val. “Smuikininkas ant stogo” 16 d. 12 val. “Verpalų pasakos” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 14 d. 19 val. Pantomimos teatras “A”. “Jaunystė, branda, senatvė, mirtis” 15 d. 13 val. Jaunimo teatras “Be durų”.

“Mikė Pukuotukas” 15 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Paleistuvis” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 15 ir 16 d. 12 ir 14 val. “Kalėdų Senelio namelis”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS

16 d. 15 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 15 d. 11 val. Vilniaus mažasis teatras. “Brangusis atrakcionų parko dėdė” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 15 ir 16 d. 12 val. “Meduolių trobelė” PANEVĖŽIO MUZIKOS TEATRAS 16 d. 17 val. Kamerinės muzikos koncertas PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 16 d. 12 val. “Sidabrinės nakties pasaka”

2012 12 14 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:35 leidžiasi 15:52 dienos ilgumas

7:17

Orai ir horoskopai MĖNULIS Antrąją jaunaties dieną Mėnulis teka 09:15 leidžiasi 17:32

-6 Oslas Jaunatis XII 13

Priešpilnis XII 20

Pilnatis XII 28

Stokholmas

+5

Klaipėda

Berlynas

Zarasai Utena

Panevėžys

-2 Praha

+10 Paryžius

+6 Miunchenas

+12

Bordo

Kėdainiai -6

-8

Ukmergė -7 -11

Kaunas

Lisabona

VILNIUS

-7 -10

+10 Madridas

+16 Barselona

Bratislava Viena Budapeštas 0 +2 -7 Bukareštas Varna Dubrovnikas +4 Sofija +15

Stambulas +6

Malaga +11

-7 -11

Alžyras +17

ŠIANDIEN: bus debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 6-7 laipsniai šalčio.

349-oji metų diena.

Gruodžio keturioliktoji, penktadienis, penktoji 51-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 17 dienų.

RYTOJ: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį 7-10 laipsnių šalčio, dieną 4-7 laipsniai šalčio.

+14 Roma

Vilnius Minskas -1 -6 Varšuva -7 Kijevas

+16

Alytus Druskininkai

+16

+9 Nica

-9 Maskva

-7

-1

-9 -7 -11

-3 Ryga

+4 Kopenhaga

Amsterdamas Šiauliai

-4 Sankt Peterburgas

Talinas

+11 Londonas

-7

-7

Delčia I 04

Dublinas +7

Palanga

-3 Helsinkis

-8

23

Geros dienos! LŽ

Tunisas +16

Atėnai

+15 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Alfredas, Fortūnatas, Kintvilė, Tarvainas; rytoj: Gaudenis, Gaudenė, Justas, Kristijonas.

Senoliai sakydavo: Stovi kaip busilas ant vienos kojos.

24

2012 12 14 Lietuvos žinios

Margumynai

Eglė bus pastatytanepaisant protestų Musulmoniškose Vidurinės Azijos valstybėse norima išguiti Naujųjų metų šventę iš viešojo gyvenimo.

Senis Šaltis, rusiškas Kalėdų Senelio pakaitalas, ir Snieguolė liko populiarūs personažai daug kur buvusioje Sovietų Sąjungoje. / Reuters/Scanpix, AFP/Scanpix ir užsienio spaudos nuotraukos

Benamiai šunys išmoko vairuoti

Dušanbės meras Mahmadsaidas Ubaidulajevas padarė galą pasauliečių ir islamistų ginčui dėl Naujųjų metų šventės. Jis nurodė centrinėje sostinės aikštėje pastatyti naujametę eglę. Šventiniai medeliai papuoš ir visus milijoninio didmiesčio vaikų darželius, mokyklas bei kitas įstaigas.

Radikalūs Tadžikistano islamistai reikalauja išbraukti Naujuosius metus iš šventinių dienų sąrašo kaip musulmonams svetimą krikščionišką šventę. Tačiau M.Ubaidulajevas pareiškė: “Tadžikistanas yra demokratinė, teisinė ir pasaulietinė valstybė, kuriai mažuma neprimes savo taisyklių bei valios.” Jis pabrėžė, kad toji eglutė yra ne kalėdinė, o naujametė, simbolizuojanti Naujųjų metų pradžią pagal kalendorių, kurio laikosi visas pasaulis. Dušanbės šeimininko žodžiais, tai pati linksmiausia šventė daugumai gyventojų, ypač

vaikams, “ir mes niekam neleisime atimti šio džiaugsmo”.

Islamo atgimimo partija su Dušanbės meru nesutinka. Jos manymu, kiekvienas gali švęsti kokias tik nori šventes namuose, su šeima, taip pat ir Naujuosius metus, bet tai negali vykti valstybiniu lygiu.

Pernai Naujųjų metų naktį Tadžikistane buvo užpultas 24 metų jaunuolis, persirengęs Seniu Šalčiu.

Subadytas peiliu jis mirė.

Autoritarinio prezidento Islamo Karimovo valdomas kaimynas Uzbekistanas, kurio dauguma gyventojų taip pat yra musulmonai, uždraudė Senį Šaltį, Snieguolę ir eglutę, populiarius dar nuo sovietinių laikų, kai Kalėdos taip pat buvo draudžiamos.

Ir Vakarų pasaulyje Kalėdos bei kalėdinė eglutė pastaraisiais metais virto debatų objektu. Kai kuriose Anglijos mokyklose Kalėdas pradedama drausti, nes ten dauguma moksleivių yra imigrantai iš įvairiausių ne krikščioniškų šalių, jiems šios šventės visiškai svetimos, o jų tėvai dažnai sako, kad net įžeidžiančios.

•

Kalėdų Senelis jau sulaukė dovanų Lietuvos vaikai noriai įsitraukė į konkursą, kurį surengė dienraštis “Lietuvos žinios” bei akcinė bendrovė “Naujoji rūta”, ir neša pačių padarytas dovanėles Kalėdų Seneliui.

Montis prie vairo, regis, jaučiasi puikiai!

Vienoje Naujosios Zelandijos gyvūnų prieglaudoje gyvenantys keturkojai Montis ir Porteris sėkmingai išlaikė vairavimo egzaminą. Jį tiesiogiai transliavo televizija.

Pirmas vairuoti automobilio sėdo Montis. Vairuotojo krėsle didžiulis šnauceris buvo prisegtas saugos diržu, tada užvedė automobilį, perdarytą taip, kad šuniui būtų patogiau, ir nuvažiavo kelis metrus, visą laiką drąsinamas savo mokytojų.

“Viską atlieka šuo”, - sakė Mončio treneris Markas Vette. Uždėjęs leteną ant vairo keturkojis atrodė atsipalaidavęs, kai riedėjo keliu, o paskui sėkmingai sustojo.

Vėliau vairavimo egzaminą išlaikė ir Porteris. Pabaigoje jis šiek tiek suklydo išriedėjęs iš kelio ant žolės, tačiau nei vairuotojas, nei žiūrovai, nei žiniasklaidos atstovai nenukentėjo. Šiedu benamiai Oklando šunys buvo išmokyti vairuoti automobilį pa-

gal programą, kuria siekiama pademonstruoti, kokie protingi gali būti gyvūnai. Programos devizas: “Toks protingas šuo nusipelno turėti namus.” Specialistų manymu, Montis ir Porteris, pirmi pasaulyje vairuojantys šunys, labai padidino savo galimybes susirasti šeimininkus. Atkreipdami dėmesį į benamius gyvūnus jie gali paskatinti ir daugiau žmonių pasiimti iš prieglaudos šunis.

Vairuoti buvo mokomi trys šunys, tačiau po dviejų mėnesių intensyvaus darbo Montis ir Porteris pasirodė geriau nei Džinė. Kol kas neaišku, kada ir ji galės laikyti vairavimo egzaminą.

Kuriant daugybę filmų su gyvūnais dirbęs M.Vette pripažino, kad šis užsakymas buvęs sunkiausias ir iš pradžių jis turėjęs abejonių. Mokytojas paaiškino, kad sėdę vairuoti perdaryto automobilio šunys patys paleidžia variklį, letena įjungia pavarą, pradeda važiuoti, sukioja vairą, valdo greičio pedalą. Mašina pakeista taip, kad važiuotų ne didesniu nei žingsnio greičiu.

“Teko dirbti “Žiedų valdove”, “Paskutiniame samurajuje” ir kituose dideliuose filmuose, tačiau pasodinti vieną šunį, be trenerio į mašiną, kad jis viską padarytų pats... Žinote, pasakysiu - tai buvo tikras iššūkis, - kalbėjo M.Vette. - Mašinoje juk nieko nėra, tad jokių triukų, vairuoja pats Montis - jam tai patinka.”

Vairuojančių šunų vaizdai tapo interneto sensacija.

•

SV-11032

Voxy.co.nz, Upi.com, “The Guardian”, LŽ

Mažieji Lietuvos gyventojai pajuto, kad dovanas malonu ne tik gauti, bet ir pačiam duoti. Vilniuje gyvenantys vaikai varsto redakcijos duris ir atneša Kalėdų Seneliui pačių padarytą žaisliuką iš “Naujosios rūtos” saldainių popierėlių. Jiems tikrai nepritrūksta fantazijos ir išmonės. Vaikai nepatenkinti tik tuo, kad konkursas turėjo vykti iki gruodžio 16 dienos - iki to laiko ne visi norintieji jame dalyvauti spės atnešti arba atsiųsti dovanėles, nes turi eiti į mokyklą. Atsižvelgdama į vaikų pageidavimą redakcija pratęsia konkursą iki gruodžio 22 dienos. Vaikus pradžiugina ir tai, kad atnešę dovanėlę Kalėdų Seneliui jie patys gauna saldžių

Penkerių metų Kotryna Rimašaitė taip pat atnešė žaisliuką Kalėdų Seneliui.

Romo Jurgaičio nuotrauka

prizų. Gražiausių dovanėlių kūrėjai dar bus pakviesti į jų parodą ir galės pasivaišinti “Naujosios rūtos” skanumynais. Neliks pamiršti ir vaikų tėve-

liai ar mokytojai. Dviejų laimėtojų tėveliai arba pedagogai nemokamai važiuos į Briuselį, kur juos priims europarlamentaras Zigmantas Balčytis.

•

Nauji varpai atkurs seną skambėjimą

Paryžiaus Dievo Motinos katedra rengiasi jubiliejui.

850 metų jubiliejui Paryžiaus Dievo Motinos katedra pasipuoš naujais varpais, kurie skambės kaip XVIII amžiuje.

Triukšmas kilo dėl garsiosios Paryžiaus Dievo Motinos katedros var-

pų - artėjant šio architektūros šedevro 850 metų jubiliejui Prancūzijos valdžia nusprendė varpus pakeisti.

1856-aisiais išliedinti varpai, kuriems suteikti Prancūzijos šventųjų vardai, tarnavo šiai katedrai 156 metus. Didžiausias jų, 13 tonų sveriantis “Emanuelis”, praėjusiais amžiais

skelbė apie monarchų karūnavimą, pranešė ir apie abiejų pasaulinių karų pabaigą. Paprastai “Emanuelis” skamba per didžiąsias šventes - Kalėdų, Velykų, Visų Šventųjų, o kiti, mažesni, maždaug 2-3 tonas sveriantys varpai skelbia kasdienius įvykius.

Dabar valdžios sprendimu 4 varpai bus renovuoti, o 5 liedinami iš naujo.

Papildę tenoru skambantį “Emanuelį” visi drauge jie atkurs ansamblį, buvusį iki Prancūzų revoliucijos. Nauji varpai jau liedinami viename ceche Normandijoje panaudojant viduramžių technologijas. Pavyzdžiui, jų formos padarytos iš molio, arklių mėšlo ir šerių.

Naujieji varpai bus pavadinti didžių istorinių Prancūzijos veikėjų vardais, šios asmenybės bus ant jų pavaizduotos. Jie bus tokio paties svorio ir diametro kaip senieji, per revoliuciją nuplėšti nuo bazilikos ir perlydyti į patrankas. Pagal įstatymą varpai, kaip, beje, ir pati Dievo Motinos katedra, priklauso ne Bažnyčiai, o Prancūzijos vyriausybei.

•