2013 m. kovo 12 d. / Antradienis / Nr. 57 ( 13 482 )

Kaina

2013 m. kovo 12 d. / Antradienis / Nr. 57 (13 482)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KULTŪRA

DIENOS TEMOS

Gyventojai bijo skolintis ilgam

J.Bulhakas karalių miesto fotografas 13p.

Automobilinės parduotuvės Lietuvoje tampa 4p. atgyvena

9p.

www.lzinios.lt

Alternatyva nuosmukiui

Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios vaizdą važiuojantiesiems Jonavos gatve ties nauju prekybos centru “Prisma” užstoja nelegalus 30 metrų aukščio reklaminis pilonas 4p. Šeštadienį startavusiame šalies futbolo A lygos čempionate bene įdomiausios rungtynės vyko Marijampolėje, kur Klaipėdos “Atlantas” triumfavo prieš “Sūduvą” 14p.

UŽSIENIS

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Dveji metai po katastrofos

TADAS VALANČIUS

Jauni žmonės nebijo, nepakenčia neteisybės ir jų nepavyks apgauti. Kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas įsitikinęs, kad juose kantriai bręsta alternatyva nuosmukiui, įsigalėjusiam daugelyje valstybės gyvenimo sričių ir žmogaus dvasioje.

Gyvename ilgąjį gavėnios - tylos, ramybės ir susikaupimo - laikotarpį, tačiau beprotišku ritmu besisukančiame pasaulyje žmogus nebesugeba sustoti

net valandėlę. Kunigas J.Sasnauskas prisimena, kad net sovietmečiu, kai garsiai minėti gavėnios vardą buvo užginta, visi pamažu nurimdavo, susikaupdavo. “Užuot stačia galva pasinėrus į kelias savaites trunkantį balaganą, mugių, beprotiško pirkimo sūkurį, visiems į naudą būtų nurimti, nutilti, susimąstyti, paskęsti savyje. Tai būtų sveikiau visuomenei, tačiau ne mano ar Bažnyčios valioje tai įgyvendinti”, - teigia jis.

Apie gavėnios prasmę, ramybės ir susikaupimo paieškas šiuolaikiniame pasaulyje, didžiąją Kovo 11-ąją bei paslaptingą Vasario 16-ąją, ištikimybę ir

J.Sasnauskas: “Tai ypatinga gavėnia ne tik dėl to, jog neturime popiežiaus, bet ir todėl, kad jis pasitraukė duodamas ženklą Bažnyčiai ir visam pasauliui.” drąsą jas minint bei palengva bręstančią alternatyvą šalį gniuždančiam nuosmukiui - “Lietuvos žinių” interviu su Juliumi Sasnausku.

- Kalbame ypatingu, 40 dienų trunkančiu susikaupimo, tylos ir rimties metu prieš didįjį Velykų stebuklą.

Kiekvienas katalikas šį laikotarpį išgyvena skirtingai. Vis dėlto kokių vertybių

puoselėjimas per gavėnią vienija visą katalikų pasaulį?

- Per šią gavėnią tikinčiųjų pasaulį, deja, vienija tuščias Šv. Petro sostas. Tai ypatinga gavėnia ne tik dėl to, jog neturime popiežiaus, bet ir todėl, kad jis pasitraukė duodamas ženklą Bažnyčiai ir visam pasauliui.

3p.

Kriminalistus retina nematoma ranka Paradoksas - dauguma aukšto rango kriminalistų, vadovavusių kovai su organizuotu nusikalstamumu, buvo arba atleisti iš tarnybos, arba priversti “savo noru” ją palikti.

Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybą kūręs ir jai vadovavęs buvęs Lietuvos kriminalinės policijos vadovas Alvydas Sadeckas neranda atsakymo, kodėl taip vyksta. Veikiausiai todėl, kad kriminalistai kovoja ne vien su nusikaltėliais, bet ir su visa jų sukurta struktūra. Sovietinės Vidaus reikalų minis-

Praėjo jau dveji metai po trigubos žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinės - katastrofos Japonijoje, ir šalis ją paminėjo labiausiai nukentėjusiose trijose prefektūrose bei visuotine tylos minute 14 val. 46 min. - tiksliai tuo laiku, kai 2010 metų kovo 11 dieną šiaurės rytinę Ramiojo vandenyno pakrantę supurtė galingas 9 balų žemės drebėjimas. Imperatorius Akihito gyrė ištvėrusiuosius katastrofą ir aukų artimuosius už tai, kad jie nesiskųsdami kovoja su kasdienio gyvenimo sunkumais. Premjeras pažadėjo prikelti šalį. Nors milijardai dolerių skirta rekonstrukcijai, daugybė žmonių tebėra benamiai, reaktoriai, išskyrus du, išjungti, o diskusijos dėl branduolinės energijos tebevyksta.

7p.

ORAI

terijos Kriminalinės paieškos valdybos vienam skyrių vadovavęs A.Sadeckas sakė, kad anais laikais nenorėta viešai pripažinti, jog egzistuoja organizuotas nusikalstamumas, tad buvo sugalvotas aptakus terminas - pavojingos grupinio nusikalstamumo apraiškos.

5p.

Debesuota su pragiedruliais, vietomis pasnyguriuos.

Temperatūra dieną 2-5 laipsniai šalčio.

19p.

2

2013 03 12 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Draudimais mažai ką laimėsi KĘSTUTIS GIRNIUS

Vilniaus miesto taryba nutarė, kad nacionalistai kovo 11-ąją gali savo eitynes rengti tik Upės gatvėje, o ne Gedimino prospekte, Pilies ar Didžiojoje gatvėse. Dėl nutarimo dar galima ginčytis, bet ne dėl valdžios negebėjimo laiku priimti deramus sprendimus, susijusius su piliečių susirinkimo laisve. Vilniaus meras Artūras Zuokas pažymėjo, kad Upės gatvė ateityje “bus pagrindinė vieta tokio pobūdžio eitynėms”. Klausiamas, ar tai reiškia, kad demonstracijų Gedimino prospekte nebus leidžiama rengti nei nacionalistams, nei gėjams, nei socialdemokratams, A.Zuokas numykė, kad “šiandien pagal galiojančią tvarką yra taip.

Be abejo, jeigu tvarka keisis, matyt, bus kitaip... Kiekvienas renginys ir jo organizatoriai turi tam tikrą specifiką bei tam tikrą reglamentą, įskaitant ir saugumo reikalavimus. Taigi, atsižvelgiant į renginį, jo dydį, yra parenkama vieta”. Kitaip tariant, nėra nustatytos tvarkos, nėra jokių galiojančių reglamentų ar taisyklių, viskas priklauso nuo Vilniaus tarybos narių geros ar blogos nuotaikos tomis dienomis, kai priimami sprendimai. Neva gyvename teisinėje valstybėje, joje aiškios taisyklės galioja visiems, ir nėra kalbų apie kiekvienų eitynių “tam tikrą specifiką ir tam tikrą reglamentą”.

Jau daugiau nei ketverius metus nesutariama dėl eitynių, kad ir kas jas rengtų - nacionalistai ar gėjai. Kur jas galima rengti ir kokiomis aplinkybėmis? Nei Vilniaus taryba, nei ankstesnė Vyriausybė nesiteikė priimti principinių nutarimų, o tenkinosi laikinais, ad hoc sprendimais, nors akivaizdu, jog eitynių klausimas neišnyks.

Eitynės yra intymiai susijusios su minties ir susirinkimo laisve, kurią užtikrina Lietuvos Konstitucija, pabrėždama, kad negalima “tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu” varžyti esminių teisių. Eitynės ir demonstracijos nėra slapti uždaros sektos adeptų susirinkimai, kur pašaliniai nepageidaujami. Eitynės rengiamos miesto centre, pagrindinėse gatvėse, siekiant žmonių, valdžios ir žiniasklaidos dėmesio. Demonstracijos ir mitingai rengiami prie Seimo, Vyriausybės rūmų, prezidentūros, nes piliečiai turi teisę reikšti savo mintis ten, kur jie bus matomi ir girdimi.

Paskutiniais okupacijos metais valdžia leisdavo Lietuvos laisvės lygai rengti mitingus nuošaliame Kalnų parke, tuo užtikrindama, kad praeiviai neišgirs valdžiai nemalonių minčių. Šiuo požiūriu Upės gatvė nesiskiria nuo Kalnų parko. Vieninteliai praeiviai - bėgikai ir savo šunis vedžiojantys žmonės. Gaila, kad homofobams ir politinio korektiškumo cerberiams leidžiama primesti savo valią valstybei.

Reikia lygybės ir maksimalios pagarbos susirinkimo ir žodžio laisvei.

Lygybės tikrai nėra. Neabejoju, jog socdemai gautų leidimą gegužės 1 dieną rengti eitynes Gedimino prospekte, kad nebūtų ribojamos kitų pagrindinių partijų pastangos rengti mitingus ten, kur jos nori. Kita vertus, lygybė nėra absoliuti ar vienintelė vertybė. Jei būtų nutarta Gedimino prospekte drausti visas eitynes, visų Lietuvos piliečių minties ir susirinkimo laisvė būtų nepagrįstai ribojama.

Nacių gerbėjai dar nesupranta, kad jei jų didvyriai būtų laimėję karą, negirdėtume šūkio “Lietuva lietuviams”.

A.Zuokas minėjo saugumo reikalavimus kaip galimą priežastį nevienodai traktuoti demonstrantus. Svarbūs du momentai. Pirma, Lietuvoje demonstracijos ir piketai yra taikūs, didesnio smurto proveržio būta 2009 metų pradžioje prie Seimo rūmų.

Antra, galima skirti išskirtinę vietą eitynėms, jei manoma, kad jų dalyviai patys griebsis smurto. Bet jei tikėtina, kad jie bus smurto aukos, o ne smur-

tautojai, valdžia privalo užtikrinti jų saugumą įprastoje eitynių vietoje.

Gali būti išimčių. Valstybinių švenčių proga gal ir galima būtų riboti eitynes ir demonstracijas, neleisti jų rengti pagrindinėje miesto aikštėje ir gatvėje.

Tai pateisintų draudimą žygiuoti Gedimino prospektu, bet ne Pilies ar Didžiąja gatvėmis.

Išimtį galėtų pateisinti grėsmė valstybei, jei pradėtų įsitvirtinti antidemokratiškos jėgos. Lietuvoje radikalioms dešiniosioms partijoms nesiseka. Jos ne kartą neįveikė 5 proc. barjero, o per 2012 metų Seimo rinkimus gavo šiek tiek daugiau nei 1,5 proc. balsų. Šiuo požiūriu Lietuva atrodo lyg politinio nuosaikumo oazė. Per pastarąjį dešimtmetį radikalios dešiniosios partijos, kurios atkakliai priešinasi imigracijai, kalba apie Europos islamizacijos grėsmę, pasiekė nemažų pergalių Skandinavijos šalyse ir Olandijoje. Suomijoje “Tikrieji suomiai”, Danijoje Liaudies partija, Norvegijoje Pažangos partija, Olandijoje Laisvės partija laimi daugiau negu 10 proc. balsų, net ksenofobiška Švedijos demokratų partija per 2010 metų rinkimus surinko beveik 6 proc. rinkėjų balsų.

Negalima nacionalinio susivienijimo “Už Lietuvą Lietuvoje” vadinti nacistiniu, ksenofobišku ar ekstremistiniu. Gintaro Songailos pažiūros man yra svetimos, net atgrasios, bet absurdiška jį vadinti neonaciu ar rasistu. Na-

cionalistinėse eitynėse dalyvauja neonaciai ir jų gerbėjai, bet jie nesudaro dalyvių daugumos.

Idėjų kovos nelaimėsi draudimais. Tai supranta prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri siekia paveikti, o ne tik smerkti eitynių dalyvius. Pasak prezidentės, nieko bloga, jei “jaunimas nori parodyti meilę Lietuvai gatvėse, neskriausdamas kitų, be įžeidžiančių šūkių”. Ji ragina jaunimą daugiau reikšmės skirti šūkiui “Lietuviai - Lietuvai” negu šūkiui “Lietuva - lietuviams” ir įsisąmoninti, kad “kiekvienas pilietis, mylintis Lietuvą Tėvynę, čia gimęs, gyvenantis, dirbantis jai, yra vienodai brangus”.

Sveikintinos tokios iniciatyvos kaip Lietuvos žydų bendruomenės sprendimas švęsti Kovo 11-ąją sinagogoje.

Buvusių getų kalinių ir koncentracijos stovyklų sąjunga pažymi: “Likome gyvi, nes mus išgelbėjo Lietuvos žmonės, todėl labai branginame mūsų krašto nepriklausomybę. Tik po Kovo 11-osios vėl pasijutome laisvi.” Kuo daugiau tokių renginių, tuo geriau.

Nacių gerbėjai dar nesupranta, kad jei jų didvyriai būtų laimėję karą, negirdėtume šūkio “Lietuva - lietuviams”.

Nebūtų Lietuvos, nes didesnė jos teritorijos dalis būtų tiesiogiai inkorporuota į Reichą. Čia nebūtų ir lietuvių.

Naciai juos laikė rasistiniu požiūriu menkaverte tauta, tad ketino daugelį perkelti už Uralo. Arba bent tuos, kurių anksčiau neišžudė.

•

Seimo tribūna

Vietos bendruomenė - pilietinės visuomenės pamatas Apie kaimų ir miestelių telkimąsi į vietos bendruomenes kalbamės su Bendruomenių ir pilietinės visuomenės parlamentinės grupės pirmininku konservatoriumi Donatu Jankausku.

Lietuvos žinios

- Kodėl svarbu skatinti vietos bendruomenių kūrimąsi?

- Svarbu ne tik skatinti kurtis vietos bendruomenes, bet ir sudaryti galimybes joms pačioms spręsti daugiau reikalų. Net tokių kaip viešųjų finansų panaudojimas. Dirbau XV Vyriausybėje ir galiu pasidžiaugti, kad šioje srityje pavyko padaryti kelis svarbius dalykus. Vienas jų - nuo praėjusių metų pradžios pradėta Vietos bendruomenių savivaldos programa. Ja nesiekiama, kad bendruomenės konkuruotų dėl finansavimo teikdamos įvairių projektų paraiškas. Pagal aiškius ir skaidrius principus vietos bendruomenių deleguoti atstovai patys tariasi ir sprendžia, kaip geriau panaudoti joms skirtus viešuosius finansus. Taip bendruomenės pačios gali spręsti, kokią veiklą finansuoti turimomis lėšomis pritraukiant papildomų pinigų ar pasitelkiant daugiau savanorių.

- Esama atvejų, kai vietos bendruomenės ne visada sutaria su se-

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

D.Jankauskas: “Ten, kur bendruomenė aktyvesnė ir savarankiškesnė, pilietiškumo taip pat yra daugiau.” niūnijų vadovais. Kiek bendruomenės gali savarankiškai veikti?

- Labai daug kas priklauso nuo vietos valdžios, pradedant seniūnais ir baigiant merais ar administracijų direktoriais, požiūrio. Kartais būna nemažai skeptiško nusiteikimo ar net nenoro paleisti iš savo rankų sprendimo galių. Tačiau, kaip ir minėjau, pirmieji pagrindai jau padėti įgyvendinant Vietos bendruomenių savivaldos programą.

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas Ekonomika A.Jockus K.Šliužas Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240)

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

- Jūsų akimis, vietos bendruomenės yra darbščios, iniciatyvios?

- Visko būna: ko ieškosi, tą ir rasi. Neužtektų nei laiko, nei galimybių išvardyti itin sėkmingas bendruomenes. Neseniai dalyvavau nuostabiame Batniavos (Kauno r.) bendruomenės šventiniame renginyje, kur visų - anūkų ir senelių, tėvų ir vaikų, mokytojų ir mokinių - buvo mezgama rekordinio 185 metrų ilgio tautinė Trispalvė. Ji apjuosė Batniavos pagrindinę mokyklą. Mūsų, parlamenKultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2249)

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška

(tel. 249 2219)

V.Remeika

(tel. 249 2218)

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada „Žmonės“ R.Pakalkienė G.Ambrazas

tinės grupės narių ir kitų bendraminčių, tikslas, kad tie geri pavyzdžiai dominuotų ir geroji praktika būtų skleidžiama į daugiau Lietuvos vietų.

- Kokių sumanymų turite, kad būtų galima palengvinti vietos bendruomenių darbą?

- Galiu paminėti pavyzdį. Įstatymų leidėjai šiuo metu yra numatę vienintelę išimtį, kai nėra taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas - kai prekes ar paslaugas perka politinė partija. Dar praėjusioje Seimo sesijoje įregistravau šio įstatymo pataisą, kad išimtis būtų taikoma ir vietos bendruomenių organizacijoms. Tikiuosi, į pavasario sesijos darbų programą pavyks įrašyti pataisos pateikimą ir svarstymą. Dabartinė tvarka dažnai trukdo priimti paprastus sprendimus ir juos įgyvendinti. Tarkime, pilietiškas ir bendruomeniškas vietos ūkininkas pasisiūlo žiemą nuvalyti sniegą nuo kelių. Atrodo, viskas paprasta. Kaimynai nusprendžia, kad tai gali kainuoti pigiau ir valstybei, ir savivaldybei, bet įstatymas reikalauja visokiausių procedūrų. Dažnai pasisiūlęs padėti žmogus dėl įvairių biurokratinių sunkumų tiesiog numoja ranka.

- Kiek bendruomenių veikla prisideda prie pilietinės visuomenės kūrimo?

- Esu tikras, kad ryšys yra tiesioginis.

Ten, kur bendruomenė aktyvesnė ir sa-

varankiškesnė, pilietiškumo taip pat yra daugiau. Žinome penkių vadinamųjų bandomųjų savivaldybių pavyzdį, kur socialinė parama, pašalpos, kompensacijos už šildymą jau antrus metus teikiamos pasitelkiant bendruomenių pagalbą. Kartu sprendžiama, kam parama reikalinga, nes vietos bendruomenės geriausiai žino, kur yra alkani ir skurstantys vaikai, pažįsta ir tuos, kurie linkę parama piktnaudžiauti.

- Ar jau galime vadintis pilietine visuomene?

- Manau, kad teisinga kryptimi judame jos link. Kaip jau minėjau - ko ieškosi, tą ir rasi. Pasižiūrėkime į savanorišką veiklą, pamatykime jaunimą, kuris itin džiugina. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba daug metų organizuoja ekspedicijas “Misija Sibiras”. Ne tik vykstama į tremties vietas ir remontuojami paminklai, atstatomi kryžiai, bet ir užsiimama istorinės atminties sklaida Lietuvos mokyklose, tarp jaunimo. Manau, kad niekam nereikia priminti apie tokių organizacijų kaip “Caritas”, “Maisto bankas” savanorių atliekamą socialinį darbą ar tūkstančius dalyvaujančiųjų pavasario akcijoje “Darom”. Tai neįkainojami pilietiškos visuomenės pavyzdžiai!

•

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

(tel. 249 2208) (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 13 p.

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2013 03 12 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Alternatyva nuosmukiui bręsta kantriai Atkelta iš

• 1 p.

Pamenu, kad vaikystėje, sovietmečiu, gavėnios tradicija tarsi buvo įaugusi į kiekvieną žmogų. Nors niekas to laikotarpio garsiai neminėdavo, visi nurimdavo, susikaupdavo tarsi paspaudus mygtuką. Iš pagarbos tradicijai buvo elgiamasi santūriau, vengta triukšmingų pasilinksminimų. Tačiau vėliau viskas susijaukė. Jau po nepriklausomybės atkūrimo per pačią gavėnią buvo organizuojamas vienas triukšmingas renginys. Bažnyčia tada prašė, kad jis būtų atšauktas, bet į tai nebuvo įsiklausyta. Tai buvo pirmas ženklas, kad pasaulis gyvena savomis vertybėmis ir ritmu, o Bažnyčia - savo. Vis dėlto gavėnia nėra dvasinių pratybų ar fizinių išbandymų laikotarpis. Tai pasirengimas krikštui, vykstančiam Velykų naktį. Su tuo susiję ir uždaviniai, kaip atgaila, pasninkas. Visa tai turi žmogų priartinti prie Kristaus.

- Griežtas pasninkas, tyla, linksmybių ir įvairių pagundų atsisakymas beprotiškai besisukančiame pasaulyje daugumai žmonių tapo svetima ir nepriimtina. Kaip trumpam nuo visko pabėgti, kai laiko, regis, nebelieka?

- Tereikia matyti čia prasmę. Valios čia nėra. Yra žmogaus motyvacija. Pažįstu daug žmonių, kurie randa galimybių ne tik valandėlei, bet ir kelioms dienoms kur nors išvažiuoti, atitrūkti, pabūti tyloje. Netikiu, kad kiekvienas, kuris reikalauja tylos, ją pakeltų. Tačiau reikia laiko pagalvoti ir apie save. Žinoma, nebūtina tą laiką skirti religinėms mintims. Tačiau jei tik norime, galime viską.

Gyvenimas linksmybėmis - mitas - Sutikite, kad į Bažnyčios raginimą susikaupti įsiklausę tikintieji veikiausiai tampa salele visai kitu ritmu gyvenančioje visuomenėje ir kasdienybėje.

Turėtume džiaugtis ja ar nuogąstauti, kad laikui bėgant ta salelė vis labiau traukiasi?

- Gyvenimas nuo linksmybių iki linksmybių tėra iliuzija. Nemanau, kad įmanoma visą laiką gyventi triukšme, vien šventiškomis nuotaikomis.

Tai tėra mitas, prie kurio kūrimo svariai prisideda ir žiniasklaida. Tačiau ateina laikas, ir žmogus susimąsto, įgyja patirties, išminties, jo žvilgsnis tampa platesnis. Žmogaus tikslas nėra užsigrūdinti, išmėginti save, o stengtis, kad gyvenimo pasirinkimai ir vertybės vestų artyn prie Kristaus ir padėtų įgyvendinti uždavinį, prisiimtą krikšto metu.

- Šiemet gavėnios laikotarpiu viena šventė po kitos - Šv. Valentino diena, Kovo 8-oji, o kai kas randa laiko ir vasario 23-iajai. Į visa tai derėtų reaguoti santūriau, ignoruoti, pasmerkti?

- Viena visų švenčių pamokų yra ta, kad šventės labai greitai praeina. Net greičiau nei spėjame nurinkti stalą. Kovo 8-ąją su šypsena prisimenu iš vaikystės. Klasėje sveikindavome mergaites.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Juk net Jonas Paulius II kartą pasveikino moteris šia proga. Žinoma, į bandymus per jos prizmę kurstyti tarybinių laikų nostalgiją galima reaguoti atitinkamai. Vasario 23-iosios tikrai net minėti nenoriu, nes tai susiję su okupantų kariuomene. Bet kuriam žmogui teigti, kad viena ar kita šventė yra privaloma, negalima. Juk gali nutikti bet kas. Kalėjime ir tremtyje praėjo daug švenčių, tačiau ten nėra nieko šventiško.

Vertybė, virstanti įpročiu - Šis metas apima ir dvi svarbiausias valstybines šventes - Vasario 16-ają ir Kovo 11-ąją. Kokie jausmai užplūsta tomis dienomis? Abi jos turėjo palikti itin gilių pėdsakų jūsų gyvenime.

- Kovo 11-oji visada išliks tuo, kas įvyko mano kartos akyse. Tai, kas ateina iš praeities, tačiau susiję su dabartimi. Susiję ir su tuo, kas bus, kuo pasitiki valstybėje, ir su tuo, kas skauda šiandien. Ji kalba apie modernią Lietuvą. Apie visą valstybės turinį: liekančiais ir bėgančiais, ją mylinčiais ir keikiančiais, nuolat besiskundžiančiais žmonėmis. O Vasario 16-oji visada bus pridengta paslapties, mito skraiste. Juk dar Jonas Basanavičius rašė, kad signatarams po deklaracijos pasirašymo išėjus į Pilies gatvę drėbė šlapias sniegas ir niekas nebuvo pasikeitę. Ištisi metai prabėgo, kol ėmė formuotis valstybė. Tai šventė, kalbanti apie drąsą, svajonę, ryžtą. Buvo ypatingas laikas - tautų pavasaris, griūvančios imperijos ir tautoms atsiradusi galimybė. Kita vertus, tai

šventė, už kurią persekiota vėlesniais laikais. Tačiau tai jai taip pat suteikdavo prasmės ir vertės. Pamenu, kaip anais laikais eidavome į Rasų kapines, ant J.Basanavičiaus kapo nešdavome vainikų su trispalviais kaspinais. Juos saugumas nuplėšydavo, tačiau tai buvo būdas išreikšti ištikimybę tai dienai.

- Kaip tas pakilus jausmas, drąsa, ištikimybė šioms progoms keitėsi metams bėgant?

- Žinoma, pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo entuziazmas buvo gerokai didesnis. Tačiau žmogus negali nuolat gyventi pakilios būsenos, kaip ir nuolat mąstyti apie vertybes. Pamažu viskas keičiasi. Žmogus neprivalo nuolat kalbėti apie tuos gražius dalykus, jie turi būti jame, būti natūralūs.

Bažnyčios mokyme turime žodį “dorybė” - tai vertybė, virstanti įpročiu.

Alternatyva - jaunimas - Kovo 11-oji, gamtos budinimasis iš žiemos sąstingio ir šv. Velykos - visa tai susiję su atgimimu. Atgimimas atrodo neatsiejamas nuo džiaugsmo, optimizmo. Ar daug to šiandien matote žmonių veiduose, politikos tribūnose, Lietuvos miestuose ir kaimuose?

- Šv. Velykos yra Kristaus Prisikėlimo išgyvenimas. Tai šiurpus, paslaptingas įvykis, vykęs absoliučioje tyloje, tamsoje, niekam nematant. Jo nesiima aprašinėti net evangelijos. Galime sakyti, kad tam tikra prasme šv. Velykų atšvaitas yra pavasaris. Tačiau pavasaris yra natūralus. O tai, kas vyko Prisikėli-

J.Sasnauskas: “Alternatyvos nematau mūsų politikoje, o politinėse partijose net užuominos apie tai nėra. Tik tuštybės ratas.” mo naktį, nebuvo natūralu. Velykos man nesako, kad šiandien ar rytoj bus gerai. Visiška pilnatvė bus galutiniame pasaulio taške, Dievo karalystėje. Optimistas galvos, kad jei šiandien ir blogai, gal ryt bus geriau. Tačiau viltis sakys, kad jei šiandien ir yra viskas blogai, bet kuriuo atveju turėsiu kuo remtis ir pasitikėsiu rytdiena. Dėl optimizmo nuolat lakstantys žmonės labai pavargsta.

Jie pasidaro neatsparūs. Tuo metu viltis yra tai, kas egzistuoja. Taip ir džiaugsmas yra gyvenimo pasirinkimas. Jis gali ateiti natūraliai, sietis su rytmetinės kavos puodeliu, šalia esančiais žmonėmis, tačiau dažniau jį reikia ištraukti iš tamsos.

- Kalbėdamas apie valstybės ydas ir viltį esate pasakęs: “Pasitikiu tuo, kas tyliai ir kantriai bręsta, kaip neišvengiama alternatyva mūsų besitęsiančiam nuosmukiui.” Ar turite atsakymą, kas ta alternatyva?

- Gal ir banalu, bet kalbu apie jaunus žmones. Be abejonės, jaunimas yra įvairus. Tačiau jaunas žmogus negali pakęsti neteisybės. Prisimenu, kai buvau moksleivis, ji galėjo pribaigti. Jaunas žmogus nebijo, todėl jame gimsta alternatyva. Ji dažnai pasireiškia pasitraukimu - išlaikomas atstumas nuo politikos, tradicinės kultūros. Egzistuoja nenoras prisiimti visuomeninių įsipareigojimų.

Ir žmogus iki tam tikro amžiaus yra ne-

apgaunamas, jis išlaiko savitumą. Deja, alternatyvos nematau mūsų politikoje, o politinėse partijose net užuominos apie tai nėra. Tik tuštybės ratas.

Nematyti nuosmukio neįmanoma - Susidaro įspūdis, kad visus tuos atkurtos nepriklausomybės metus prilyginate nuosmukiui. Ar iš tiesų taip ir yra?

- Tam tikrose gyvenimo srityse - taip.

Neskaičiavau, kiek laiko tai trunka.

Nuosmukis matomas daug kur - politikoje, literatūroje, mene. Tačiau bene svarbiausia, kad žmonių dvasioje taip pat matau didžiulį nuosmukį. Joje netrūksta pikto žodžio, keršto, pykčio, nuolatinio skundo, godumo. Tapo paprasta žmogų sugundyti sotesniu kąsniu. Nuosmukio nematyti tampa neįmanoma.

- Neabejoju, kad esate susimąstęs ir apie tai, ką Kovo 11-oji mums reikš dar po 23 metų, kiek tuomet rimties ir apmąstymo bus gavėnios laikotarpiu. Kokios tai mintys?

- Gavėnia - kai tauta, visuomenė, bendruomenė mato savo ydas, klaidas, klystkelius, mušasi į krūtinę, barsto galvą pelenais ir nori grįžti į teisingą kelią.

Tokia būtų ideali gavėnia. Deja, nėra galimybių jai virsti visuotine. Geriausiu atveju ji išliks fragmentuose. Ten matysime tuos, kurie tiki ir suvokia.

•

Trumpai PAMINĖTA KOVO 11-OJI Lietuvai vakar minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną, iškilmingame posėdyje Seime skambėjo raginimai puoselėti ir saugoti lietuvių kalbą, o optimizmo pagrindu buvo minima stiprėjanti pilietinė visuomenė. Nepriklausomybės Akto signatarė Irena Andrukaitienė pabrėžė, kad lietuvių kalba yra ypač svarbi Europos kultūros dalis ir gali būti laikoma “kamienu, iš kurio išaugo daugybė Europos kalbų”.

Anot I.Andrukaitienės, Lietuva netu-

rėtų pasiduoti didesnių tautų įtakai, kurios, jos teigimu, “verčia į mūsų kalbą įsileisti jų kalbų sistemas”. Signataras Romas Gudaitis lietuvių kalbą pavadino “Nepriklausomybės politine, dvasine, kultūrine siela”. Profesorius Zigmantas Kiaupa sakė, kad, nepaisant visų ydų, Lietuvos “visuomenės gelmėse pulsuoja tikras gyvenimas ir bręsta pokyčiai”. Daugiau nei pustrečio tūkstančio žmonių vidurdienį susirinko į Nepriklausomybės aikštę dalyvauti trijų Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremonijoje. Apie 3 tūkst.

žmonių vakar popietę dalyvavo nesankcionuotose nacionalistinėse eitynėse Vilniaus centre. Didesnių incidentų neužfiksuota, policija per renginį tik sulaikė kelis neblaivius asmenis. Gausiai lydima policijos skirtingo amžiaus žmonių minia iš Katedros aikštės pajudėjo Gedimino prospektu, skanduodama Lietuvos vardą ir dainuodama patriotines dainas. Keletą kartų minioje nuskambėjo šūkiai “Lietuva - lietuviams”, tačiau jie šįkart nedominavo.

BNS, LŽ

Nesankcionuotose eitynėse Gedimino prospektu dalyvavo apie 3 tūkst. žmonių. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

4

2013 03 12 Lietuvos žinios

Dienos temos

Automobilinės parduotuvės nyksta DAIVA BARONIENĖ, DENISAS NIKITENKA

Parduotuvės su ratais rieda per Lietuvą paskutinius metus. Taip tvirtina šį verslą įsukę žmonės jie apgailestauja tiesiog nebeturintys pas ką važiuoti.

Maisto produktus į atokiausias šalies vietoves vadinamosiomis autoparduotuvėmis gabenantys verslininkai prognozuoja, kad Lietuva greitai virs tyrais. Toks įspūdis prekybininkams susidaro važiuojant per kaimus, kurie kadaise buvo nemaži, o dabar juose telikęs vos vienas kitas gyventojas. Tai lemia, kad automobilinių parduotuvių verslas, skirtas atokių gyvenviečių žmonėms aptarnauti, nebeteikia pajamų, todėl nebegali ir gyvuoti.

Neliko pirkėjų “Esame tikrų tikriausi socialiniai darbuotojai, kurie privalo išgyventi iš savo verslo”, - apie automobilinių parduotuvių verslą, kuriuo užsiima Rokiškio rajone, LŽ pasakojo Aušra Povilavičiūtė.

Verslininkė teigė, jog Juodupės seniūnijos kaimuose, kuriuose jai tenka prekiauti, per pastaruosius kelerius metus beliko trečdalis ankstesnių gyventojų. “Nustembi radusi gyvenamą trobą, nes dauguma - užkaltais langais”, - tikino pašnekovė.

Ji pabrėžė, kad iš parduotuvių su ratais perka tik senukai, o ir tie dažniausiai produktus ima į skolą. “Pusę mėnesio prekiauji “ant kryžiuko”, paskui, kai žmonės gauna pensijas, skolą atgauni. Tada vėl prasideda prekyba “ant kryžiuko”, - atviravo A.Povilavičiūtė. Ji guodėsi, jog verslas nebeduoda pelno, dirbama tik todėl, kad reikia dirbti.

Verslininkė tikino, jog automobilinės parduotuvės ne tik nuvažiuoja į dažną vienkiemį, prekybininkai neretai yra priversti ir nunešti prekes į namus, nes jų savininkai jau nebeturi sveikatos išeiti apsipirkti. “Užėję išklausome ir tai,

Automobilinių parduotuvių verslas, skirtas atokių gyvenviečių žmonėms aptarnauti, nebeteikia pajamų.

LŽ archyvo nuotrauka

ką močiutės sapnavo, ir prašomi kraujospūdį pamatuojame”, - pasakojo A.Povilavičiūtė. Ji teigė duoną iš tokios prekybos užsidirbanti labai nelengvai, nes žiemą tenka dardėti nevalytais keliais, o neprivažiuojant dar nemažą atstumą nešti prekes.

Kadangi žmonių pensijos nedidukės, jie įstengia nusipirkti tik duonos, miltų ir cukraus. Iš to prekybininkai menkai teuždirba. “Manau, netrukus šį verslą teks užraukti kaip visiškai nebepelningą”, sakė A.Povilavičiūtė.

Nemato ateities Po Zarasų rajoną su automobiline parduotuve važinėjantis Valentinas Šyvokas taip pat tvirtino, kad jo verslas gyvuoja paskutines dienas. “Žmonių kaime visai nebeliko. O kai nėra pirkėjų, koks gali būti verslas?” - klausė jis.

Vyras pabrėžė, jog dar prieš kelerius metus kelias dešimtis kilometrų

nuvažiuodavusi ir du kaimus aplankydavusi ratuota parduotuvė būdavo pelninga. Dabar tenka įveikti kone kelis šimtus kilometrų, kad uždirbtum bent šiek tiek pinigų. “Važiuojam į buvusius kaimus, o ten jau gyvena tik dvi trys močiutės. Daugiau jų pirkti neateina”, - teigė verslininkas. Vyras užsiminė, kad zarasiškiai, be pagrindinių maisto produktų, perka ir skalbimo miltelių, tačiau nedaug. “Galiu tvirtai pasakyti - mūsų verslas nebeturi ateities, reikės imtis kito”, - kalbėjo V.Šyvokas.

kaip prieš 20 metų. Iš pradžių turėjo tris parduotuves su ratais, dabar - tik vieną. “Pats po rajoną nevažinėju, samdau vairuotoją. Tačiau pastaruoju metu tampa vis sunkiau pasisamdyti jį. Už tūkstantį litų žmonės nebenori dirbti, o daugiau mokėti neturiu iš ko”, - prisipažino verslininkas.

A.Vaitiekūnas pabrėžė, kad automobilinių parduotuvių verslas išties pasunkėjo, nes darbuotojai dažnai turi keliolika kilometrų važiuoti pas vieną pirkėją. Anksčiau žmonių prie parduotuvės su ratais susirinkdavo po keliasdešimt ar bent po keliolika.

“Kai taip sparčiai nyksta kaimai, senieji gyventojai išmiršta, o jaunieji emigruoja, tikrai nematau jokių šio verslo perspektyvų. Džiaugsiuos, jei išsilaikysime dar metus kitus”, - neslėpė A.Vaitiekūnas.

Beliko viena

Pamario žmonės - išdidūs

Kupiškėnas Alfonsas Vaitiekūnas pasakojo šiame rajone automobilinių parduotuvių verslą įkūręs daugiau

Kasmet pavasarį ir rudenį vandens apsemiamuose didžiuliuose pamario plotuose gyvenantys vien-

A.Povilavičiūtė: “Netrukus šį verslą teks užraukti kaip visiškai nebepelningą.”

kiemių žmonės - užsispyrę ir išmokę tvarkytis savaip, be pašalinių pagalbos. Pasak Šilutės rajono Juknaičių seniūnijos seniūno Valentino Dylerto, vietiniai puikiai prisitaikę gyventi potvynio gniaužtuose, todėl dažniausiai būtiniausiais maisto produktais ir namų apyvokos reikmenimis pasirūpina iš anksto.

“Mūsų seniūnijoje yra aštuoni vieniši senukai, juos nuolat - du ar tris kartus per savaitę - lanko socialinė darbuotoja, kuri šį darbą dirba jau dvylika metų. Moteris su tais žmonėmis pasikalba, atveža jiems maisto produktų. Tačiau yra tokių užsispyrusių žemaičių, kurie nieku gyvu nesutinka pripažinti, kad stokoja pagalbos iš šalies. Vienas aštuoniasdešimtmetį perkopęs senukas, jei ko reikia, sėda į savo traktorių ir nuvažiuoja apsipirkti, kitas senelis mina dviratį. Jie net vaikų pagalbos yra atsisakę, tik rimtai bėdai prispyrus paskambina man ir pasiteirauja, ar jų pusėn pro šalį kas nors važiuos”, - LŽ pasakojo seniūnas.

Kai seniūnija apsemiama, anot V.Dylerto, viskas tampa net paprasčiau, nes į pagalbą atskuba arba kariškių amfibija (tiesa, rajono savivaldybėje turi būti paskelbta ekstremali situacija), arba speciali ugniagesių mašina. “Bet žemaičiai yra žemaičiai. Jie kentės iki paskutinio ir bandys savo jėgomis viskuo pasirūpinti”, - pripažino seniūnas.

Gretimos Pagėgių savivaldybės Stoniškių seniūnijos seniūnas Ričardas Bartkevičius LŽ teigė, jog tokių žmonių, kuriems nuolat reikėtų pagalbos, tiekti maistą, jų apylinkėje nėra. “Žinoma, išskyrus potvynio metą. Tuomet jau ir amfibija, ir ugniagesių pripučiama valtimi ant oro pagalvės keliaujama. Pavyzdžiui, kovo 6 dieną ugniagesių valtimi namo buvo parplukdyta iš Klaipėdos ligoninės grįžusi močiutė, nes jos namai apsemti. O šiaip “autolavkių” nebėra, žmonės patys rūpinasi maistu. Atvežame ir mes, pavyzdžiui, labdarą iš Maisto banko, - aiškino seniūnas.

•

Nelegalus pilonas užstoja bažnyčios vaizdą KRISTINA KUČINSKAITĖ

Ant kalno esančios Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios vaizdą važiuojantiesiems Jonavos gatve ties nauju prekybos centru “Prisma” užstoja reklaminis pilonas. Kad 30 metrų aukščio objektas darko miesto bendrą vaizdą, įsitikinęs ir Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Laikinosios sostinės vadovą A.Kupčinską piktina, kad pilonas buvo pastatytas neatsiklausus nei architektų, nei urbanistų. Dar labiau Kauno vadovą siutina tai, kad baudas už nelegalią reklamą mokantys verslininkai kol kas neskuba jos įteisinti.

Dokumentų negavo Pagal galiojančią tvarką asmenys, norintys įrengti reklamą tiek privačioje, tiek valstybinėje žemėje, pirmiausia turi parengti projektą. Jį derina Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus specialistai. Patvirtintas projektas keliauja į reklamos dokumentų aplanką, iš kur patenka į Licencijų ir paslaugų skyrių. Šiame skyriuje, apskaičiavus ko-

kį plotą užima reklama, kokioje žemėje ji įrengta, nustatomas kasmet mokamas mokestis. Ilgiausiai reklamos leidimas galioja penkerius metus. Jei juridinis asmuo nežino, ar tiek laiko veiks konkrečioje vietoje, sumokėti gali už metus ar kelerius.

“Pigiau kainuoja reklamą įrengti privačioje žemėje. Vienas kvadratinis metras per mėnesį vidutiniškai atsieina 30 litų”, - LŽ sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyriaus vedėja Rasa Palevičienė. Ji pabrėžė prekybos cent-

prekybos centro “Prisma” atstovui, kurio R.Sidera nenorėjo įvardyti, skirta jau du kartus. Pirma 250 litų bauda yra sumokėta. Antra tokio paties dydžio bauda buvo skirta prieš kelias dienas. Jei ji bus sumokėta, po dešimties dienų merijos valdininkai galės vėl atakuoti verslininkus mokėjimo kvitais. Jei bauda nebus sumokėta, bus pradėta administracinė procedūra siekiant baudą padidinti.

Trečią kartą nusižengėliui skiriama bauda nuo 500 iki 1000 litų. Ketvirtą kartą - dar dvigubai didesnė. Apie

Dar labiau Kauno vadovą A.Kupčinską siutina tai, kad baudas už nelegalią reklamą mokantys verslininkai kol kas neskuba jos įteisinti. rui “Prisma” pilono reklamos kainos neskaičiavusi, nes skyriaus nėra pasiekę reikiami dokumentai.

Dukart skyrė baudas Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rimas Sidera pasakojo, jog už neteisėtą juridinio asmens reklamą baudžiama ne įmonė, o atsakingas darbuotojas.

Taip stengiamasi fizinį asmenį priversti tvarkyti dokumentus. Bauda

prekybos centro vadovų savivalę miesto valdininkai yra pranešę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.

Kauno miesto merijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius LŽ sakė, kad šiuo metu iš prekybos centro savininkų nesulaukta jokių dokumentų. Kai jie valdininkus pasieks, tuomet bus sprendžiama, ar parengti tinkamai.

Kad prie prekybos centro atsiras aukštas pilonas, buvo numatyta rengiant detalųjį planą. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Vadina nesusipratimu Praėjusių metų gruodį atidaryto prekybos centro savininkė - UAB “Mūsų rezervas”. Įmonės atstovas Laurynas Kuzavas LŽ teigė, kad įvyko nesusipratimas. Rengiant detalųjį planą buvo numatyta, kad prie prekybos centro atsiras aukštas pilonas. Manyta, kad už reklamą bus sumokama kartu mokant už iškabas, kabančias ant pastato fasado.

“Tačiau paaiškėjo, jog valdininkai pageidauja, kad gautume atskirą pilono statybos leidimą ir už reklamą mokėtume atskirai. Pradėjome tvarkyti dokumentus, bet viskas užtrunka”, - aiškino L.Kuzavas.

Jis tvirtino nesiginčysiąs su tarnautojais ir sutvarkysiąs viską taip, kaip jie prašo. L.Kuzavas neabejoja, kad pilono griauti nereikės ir jis architektų reikalavimus atitiks, nes buvo įtrauktas į detalųjį planą.

•

2013 03 12 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Kriminalistus retina nematoma ranka Paradoksas - dauguma aukšto rango kriminalistų, vadovavusių kovai su organizuotu nusikalstamumu, buvo arba atleisti iš tarnybos, arba priversti “savo noru” ją palikti.

A.Sadeckas: “Asmenys, su kuriais šie žmonės kovoja, nėra kišenvagiai, mašinų vagys. Tai - organizuotas nusikalstamas susivienijimas.” / Oresto Gurevičiaus nuotrauka VALDAS KVEDARAS

eštuoju skyriumi vadintą Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybą (ONTT) kūręs ir jai vadovavęs buvęs Lietuvos kriminalinės policijos vadovas Alvydas Sadeckas neranda atsakymo, kodėl taip vyksta. Veikiausiai todėl, kad kriminalistai kovoja ne vien su nusikaltėliais, bet ir su visa jų sukurta struktūra. Ir daug žino.

Sovietinės Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Kriminalinės paieškos valdybos vienam skyrių vadovavęs A.Sadeckas sakė, kad anais laikais nenorėta viešai pripažinti, jog egzistuoja organizuotas nusikalstamumas, tad buvo sugalvotas aptakus terminas - pavojingos grupinio nusikalstamumo apraiškos. Tai vyko Atgimimo didžiausio pakilimo metais, 1989-aisiais.

Š

Kūrėjų beveik nebelikę “Iki tol tyrėme tik Kauno “daktarų” nusikalstamą veiką. Tačiau steigėsi kooperatyvai, padidėjo ekonominių nusikaltimų rizika, o kartu atsirado sąlygos ir organizuotam nusikalstamumui”, priežastis, kodėl reikėjo kurti specialų skyrių, vardijo A.Sadeckas. Skyrius turėjo padalinius didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Kadangi lėšų steigti juos kituose miestuose nebuvo, tik Alytaus miesto tuometės milicijos vadovybė surizikavo tokį padalinį įsteigti turimų etatų pagrindu.

VRM iš pradžių dirbo 11-13 žmonių, miestuose - perpus mažiau. “Skyrius ir jo padaliniai miestuose buvo įslaptinti, kriminalistų pavardės nebuvo viešinamos. Visi žinojo tik mane, kaip skyriaus vadovą, ir mano pavaduotoją Visvaldą Račkauską”, - pasakojo A.Sadeckas. Anot jo, toks slaptumas tuo metu buvo bene didžiausias pranašumas prieš organizuotas nusikalstamas struktūras. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Policijos departamente buvo įkurtas Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuras, didžiuosiuose miestuose - tarnybos. Ši sistema egzistuoja iki šiol, tačiau joje jau beveik nebelikę jos kūrėjų.

“Norom ar nenorom visi, kurie eina vadovaujamas pareigas, anksčiau ar vėliau nukenčia nuo valdžios. Kodėl? Aš

logikos nematau”, - kalbėjo A.Sadeckas. Jo manymu, policija veikiausiai yra vienintelė teisėsaugos institucija, kurioje vykdomos pertvarkos pasikeitus vadovams arba šalies valdžiai.

A.Sadeckas tikino, kad iš buvusių pirmųjų “šeštukų” tarnybą pavyko tęsti tik keliems - legenda tapusiam kauniečiui komisarui Ričardui Gurkliui ir dabartiniam Policijos departamento Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkui Rymantui Gedvilui.

Žodžio nesilaikė Pirmasis į kovotojų su organizuotu nusikalstamumu gretas “šūvį paleido” 1991-ųjų pabaigoje vidaus reikalų ministru patvirtintas Petras Valiukas.

Lapkritį tuometėje Aukščiausiojoje Taryboje pristatydamas savo programą, kaip pagrindinį savo tikslą jis įvardijo kovą su organizuotu nusikalstamumu.

To meto kriminogeninė situacija buvo kritinė. Nusikalstamumo augimas, VRM duomenimis, sudarė 22 proc., o per tų metų paskutinius dešimt mėnesių iš įvykdytų 37 tūkst. nusikaltimų iš-

kavimą. Ateitis parodė, kad ne vienas ministerijos pareigūnas tokiais ryšiais buvo susitepęs.

Tiesa, Vilniui, kur galvą tiesė žiaurioji “Vilniaus brigada”, pavyko vadinamąjį šeštąjį skyrių išlaikyti. “Tuometis policijos vadovas Vytautas Leipus ėmėsi gudrybių. Jis atostogų išleido skyriaus viršininką Jurijų Britovą, tarytum sakydamas, kad skyrių naikina, o kai J.Britovas grįžo, viskas buvo aprimę ir kriminalistai dirbo toliau”, - policijos laviravimą prisiminė A.Sadeckas.

Beje, Vilniaus “šeštukai” buvo bene rimčiausi kriminalistai šalyje. Informacija apie jų 2000-aisiais atliktą slaptą operaciją Panevėžyje šiuo metu dar yra valstybinė paslaptis. Tada tuometis policijos generalinis komisaras V.Račkauskas su sostinės “šeštukų” vadu Jonu Subačiumi sugalvojo į Panevėžio “Tulpinių” gaują infiltruoti kriminalistų. Iš Vilniaus išvyko du pareigūnų ekipažai. Imituodami nusikalstamą veiką, jie įgijo “tulpinių” pasitikėjimą ir sužinojo ne tik apie visus gaujos padarytus nusikaltimus, bet ir jos narių pavardes bei pareigas. “Vyrai balansavo ne tik

A.Sadeckas: “Organizuotam nusikalstamam verslui būtina sąlyga - korupciniai ryšiai.

Tai ryšiai ir su politikais, ir su teisėsaugos atstovais, savivaldybių darbuotojais.”

Buvęs “šeštukas” V.Račkauskas šiuo metu yra teisiamas už tai, kad esą žinojo apie Drąsiaus Kedžio planuojamas žudynes, bet neužkirto joms kelio.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Prisidengus reorganizacija, iš Policijos departamento Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos vadovo pareigų buvo atleistas ir V.Račkauskas. Abu vyrai pasuko dėstyti į tuometę Policijos akademiją.

Ministro P.Valiuko laikais prasidėjusios intrigos vienu metu taip įsisiūbavo, kad kriminalinei policijai grėsė rimtomis pasekmėmis. Ne be “šeštukų” pastangų į viešumą iškilo skandalas dėl ministerijos įsigytų automatų.

Paaiškėjo, kad jie pirkti tarpininkaujant vienam su “Vilniaus brigada” siejamam verslininkui, o už visos šios istorijos kyšo ir ministerijoje įkurtos kontržvalgybos pareigūnų ausys. Tad netrukus smūgio sulaukė komisarai Juozas Rimkevičius, karjerą pradėjęs Kaune ir tyręs “Daktarų” gaujos nusikaltimus, ir Valerijus Šulcas. Abu buvo apkaltinti neteisėtai panaudoję operatyvinei veiklai skirtus pinigus.

“J.Rimkevičius sugebėjo įrodyti, kad buvo neteisėtai apkaltintas, ir vėliau susirado panašų darbą. Tačiau ne kiekvienas atleistasis bandė ieškoti teisybės. Pavyzdžiui, policijai vadovavęs Petras Liubertas ministro buvo atleistas negavus Seimo pritarimo, taigi neteisėtai, - pasakojo A.Sadeckas. - Kriminalistai turi tam tikrą garbės supratimą. Niekur nesikreipia, kaip garbingi karininkai sukandę dantis susitaiko su likimu. Nutyli.”

Pretekstas atsikratyti aiškinta vos 20 procentų. Tačiau jau 1992 metų sausio viduryje ministras likvidavo kovos su organizuotu nusikalstamumu padalinius. Motyvas buvo “šventas” - organizuoto nusikalstamumo Lietuvoje nėra!

“Abejoju, ar tai buvo paties ministro mintis. Bet jis pareiškė, kad mafijos nėra. Manau, jog taip buvo pasielgta dėl tam tikrų asmeninių motyvų, nes ministerijoje būta žmogaus, kuris ministrui dirigavo, daug ką reguliavo”, - pasakojo tuomet jau šalies kriminalinei policijai vadovavęs A.Sadeckas. Jo teigimu, “šeštukai” buvo itin nepalankūs kai kuriems VRM pareigūnams, nes ėmė narplioti ne tik kriminalinius, bet ir korupcinio pobūdžio nusikaltimus, kyšinin-

prie rimtų nusikaltimų ribos. Jų gyvybei grėsė pavojus, jei jų asmens tapatybė būtų buvusi atskleista”, - LŽ pasakojo vienas slaptos operacijos dalyvių.

Policijoje nebedirba ir šios operacijos sumanytojas bei vadovas J.Subačius. Vilniaus policijos komisariate tuomečiam jo vadovui Erikui Kaliačiui vykdant reorganizaciją, komisarui nebuvo pasiūlytos jokios pareigos.

Ministerijai panaikinus kovos su organizuotu nusikalstamumu padalinį, netrukus pareigų neteko ir šalies kriminalinei policijai vadovavęs A.Sadeckas. 1991 metais buvo apvogta Italijos ambasada, po kelių dienų oro uoste - iš užsienio atskridęs lėktuvas. Šie įvykiai tapo pretekstu jį atleisti.

Vytautas Grigaravičius, Vizgirdas Telyčėnas - abu buvę kriminalistai.

Abu policijos generalinio komisaro posto neteko, kai jų girti pavaldiniai padarė žmonių gyvybes nusinešusias avarijas. “Nei vienam, nei kitam nereikėjo dėl to atsistatydinti. Tvarka nuo jų nepriklauso. Jei jie ėmėsi priemonių suvaldyti visą sistemą ir policija funkcionuoja normaliai, ar jie kalti, kad kažkur įvyko ekscesas?” - kalbėjo A.Sadeckas. Jis klausė, kodėl per visą nepriklausomos atkurtos Lietuvos istoriją dėl nusižengusio pavaldinio nebuvo atleistas nė vienas ministras.

Išskirtiniai pareigūnai A.Sadecko manymu, kriminalistai policijos sistemoje išskirtiniai pareigū-

nai. Jie ne tik daugiausia žino, bet ir kovoja su nusikalstama sistema. “Asmenys, su kuriais šie žmonės kovoja, nėra kišenvagiai, mašinų vagys. Tai organizuotas nusikalstamas susivienijimas. O organizuotam nusikalstamam verslui būtina sąlyga - korupciniai ryšiai. Tai ryšiai ir su politikais, ir su teisėsaugos atstovais, savivaldybių darbuotojais. Taigi jie kovoja ne vien su nusikalstamu verslu, bet ir su visa infrastruktūra”, - pabrėžė A.Sadeckas.

Antra atleidžiamųjų savybė, anot jo, ta, kad šių pareigūnų nelabai pastumdysi. “Jie dirba principingai.

Tai aukšto lygio profesionalai”, - sakė A.Sadeckas.

Vieša versija netiki A.Sadeckas kritiškai vertina visuomenei pateikiamą faktą, kad buvę “šeštukai” V.Račkauskas ir Tomas Ulpis žinojo apie planuojamas žudynes Kaune, bet esą nieko nedarė. “Žinoma, teismas pasakys, kalti jie ar ne.

Bet aiškinti normaliam žmogui, kad jie žinojo apie rengiamą nusikaltimą ir nieko nepadarė - didžiausias absurdas”, - sakė jis.

A.Sadecko manymu, situaciją, kai teisiamas aukšto rango pareigūnas, greičiausiai lėmė vidinės ir išorinės priežastys. “Viduje kova vyko - gal buvo per griežtas kam nors? Juk pirminė informacija turėjo išeiti iš vidaus, iš departamento. Galbūt kai kam ir išorėje neįtiko, su valdžios struktūromis pykosi? Kaip kitaip paaiškinsi kratas? Ką tikėtasi rasti?” klausė A.Sadeckas. Jis neatmetė galimybės, kad su V.Račkausku buvo tiesiog susidorota.

“Lietuvoje per daug viskas kriminalizuojama. Kartais paskaitai bylas ir pagalvoji, ar dėl mažavertiškumo reikia jas tirti. Susidaro įspūdis, kad reikia rodiklių. Pakelsi balsą - vos ne chuliganizmas. Taip ir dėl V.Račkausko - gal reikėjo padaryti tarnybinį patikrinimą, gal buvo drausminių nusižengimų?” - kalbėjo A.Sadeckas.

Jam atrodo, kad V.Račkausko byla kažkam naudinga. Esą ši istorija Policijos departamentui suduotas smūgis sutapus vidaus ir išorės interesams.

•

6

2013 03 12 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Europoje ir vėl madinga kovoti su godumu Europos Sąjungos ir Šveicarijos pastangos apkarpyti milžiniškas algas didžiajame versle padrąsino socialdemokratus visoje Europoje - jie ragina kovoti su nežabotu godumu finansų pasaulyje, kuris tapo laukinis.

Europoje atėjo nekokie laikai tiems, kurie uždirba daugiausia. Prieš gerą savaitę Europos Sąjunga sutarė taikyti apribojimus bankininkų premijoms. Vien Londone tai paveiks kelis tūkstančius bankininkų. Neilgai trukus ir Šveicarijos rinkėjai referendumu suteikė galią akcininkams nustatyti kompanijų vadovams atlyginimą, kad jis neviršytų neįsivaizduojamos ribos, kaip dabar dažnai esti. Šiedu sprendimai atspindi naują požiūrį, plintantį per visą žemyną. Kadaise protu nesuvokiami atlyginimai įvairių sektorių kompanijų vadovams ir valdybų nariams buvo laikomi neišvengiamu šalutiniu rinkos ekonomikos produktu, bet tai - nebepriimtina. Dabar niekas nė nedrįsta viešai prasižioti, kad tai neva tik pavydas.

Visoje Europoje kairieji su džiaugsmu sutiko naujienas iš Briuselio ir Berno. “Tegyvuoja šveicarai! - sušuko Harlemas Desiras, prancūzų socialistų lyderis. - Savo referendumu jie žengė ta pačia kryptimi, kuria nuėjo ir Briuselis, nustatydamas ribas premijoms, o Prancūzija seniai to siekė. Visa tai yra dalis kovos su finansų pasauliu, kuris tapo nebevaldomas. Negalima jam leisti primesti savo taisyklių ekonomikai.”

Pasikeitė mąstymas Ne mažiau džiūgavo ir opozicijoje esantys Vokietijos socialdemokratai. Iš jų stovyklos sklido raginimai Vokietijai toliau stiprinti ES priimtas premijų apribojimo taisykles bei plėsti jas į kitus sektorius, taip pat sekti šveicarų pavyzdžiu ir apriboti vadovams atlyginimus.

Dienos, kai net socialdemokratai suraukdavo antakius išgirdę apie astronomines kompanijų vadovų algas, se-

Didžioji Britanija stengiasi išnaudoti visus būdus, kad Londono Sitis liktų nepaliestas naujų Europos suvaržymų. niai praėjo. Dešimtąjį dešimtmetį partija siekė atsikratyti darbininkiškos klasės įvaizdžio, o gerovės skirstymas buvo laikomas pasenusiu. Tokie modernizuotojai kaip buvęs britų premjeras Tony Blairas ir jo kolega Vokietijoje Gerhardas Shroederis mažino mokesčius ir siekė pramonės kapitonų palankumo.

“Mums nerūpi pasakiškas žmonių praturtėjimas, jei jie susimoka visus mokesčius”, - maždaug toks buvo jų to meto kredo.

Dabar staiga vėl viskas pasisuko kita kryptimi. Mintis, kad valstybė turi reguliuoti atlyginimą, tapo priimtina. “Ir Vokietijoje mums reikia nustatytų taisyklių prieš atlyginimų perlenkimą”, - sakė žaliųjų parlamentaras Gerhardas Schickas, finansų rinkų žinovas.

“Visa tai yra dalis kovos su finansų pasauliu, kuris tapo nebevaldomas. Negalima jam leisti primesti savo taisyklių ekonomikai.”

Kita vertus, Prancūzijos prezidentui Francois Hollande’ui nesiseka kovoti su turtuoliais. Jo planuotas 75 proc. pajamų mokestis tiems, kurie uždirba daugiau kaip milijoną eurų, pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Tiesa, F.Hollande’as nežada nurimti ir siūlo 65 proc. mokestį susituokusioms poroms, kur abu šeimos nariai drauge uždirba daugiau nei 2 mln. eurų.

Izoliuoti britai Net Didžiosios Britanijos laisvoje ekonomikoje nebe tie laikai. Ankstesnė filoso-

fija, kad svarbu tik mokėti mokesčius, laikoma atgyvenusia, bent jau kairiųjų pusėje. Leiboristų lyderis Edas Milibandas yra žemyninės Europos tipo socialdemokratas, iš esmės palaikantis premijų apribojimą ir gerovės perskirstymą. Tačiau atskleisti šias pozicijas visuomenei dar per anksti. Leiboristai pakliuvo į keblią padėtį. Bankininkų reputacija Didžiojoje Britanijoje neką geresnė nei žemyne, bet finansų sektorius yra vienas svarbiausių ekonomikos variklių ir darbdavių. Bet koks Londono finansų rajono Sičio puolimas

laikomas nepatriotišku, tad leiboristai per debatus dėl premijų ribų tylėjo.

Sitis yra ir visos Europos finansų širdis, ir britai siekia jį tokį išlaikyti.

Europos sprendimą bankininkai ir finansininkai sutiko su įtūžiu. Patenkinti tik bankų kritikai. Ekonomikos ir finansų ministras George’as Osborne’as tarp savo kolegų europiečių liko, galima sakyti, izoliuotas. Jis reikalauja savo šaliai išimčių, bet vargu ar ką gaus, nes planui pritarė visos šalys.

ES siūlo apriboti bankininkų premijas 100 proc. metinės algos arba 200 proc., jei pritaria akcininkai.

Sprendimą dar formaliai balandį dviem trečdaliais balsų turės patvirtinti Europos Parlamentas. O tai reiškia, kad įstatymas gali būti priimtas net britams prieštaraujant.

•

Grenlandiją gali užplūsti kinai Grenlandijoje mažai gyventojų ir mažas parlamentas, tačiau gausu retų gamtos išteklių. Jų gavyba vilioja užsienio kompanijas, bet kelia pavojų ir aplinkai. Šiuos klausimus Grenlandijos rinkėjai gvildeno per rinkimų kampaniją.

Požeminiai Grenlandijos turtai svarbiausias klausimas šiai Arkties salai šiandien renkant parlamentą, o rinkėjams vis labiau būgštaujant dėl potencialios kinų darbo jėgos plūstelėjimo ir kasybos padarinių aplinkai. Ledu padengta Grenlandija, kuri kadaise buvo izoliuotas žmonių civilizacijos pakraštys, atsidūrė pasaulio dėmesio centre dėl akivaizdžių klimato kaitos požymių.

Mokslininkai tiria ir stebi tirpstantį masyvų ledo skydą, dengiantį 80 proc.

Grenlandijos. Dėl to pasaulyje kyla jūrų lygis, ir tai yra vienas iš didžiųjų klimato kaitos nežinomųjų. Tuo metu kalnakasiai rengiasi išgauti geležį, kitus retuosius metalus, nes šiltėjantis klimatas daro juos prieinamesnius. Visos į 31 vietos Grenlandijos parlamentą įeinančios partijos pasisako už gamtinių išteklių panaudojimą, nes tai yra būdas Grenlandijai mažiau priklausyti nuo Danijos ir taip nutiesti kelią į visišką nepriklausomybę. Tačiau kokie bus to padariniai pirmykštei aplinkai ir tradici-

Atokioje gyvenvietėje užaugęs ir banginius medžiojęs premjeras K.Kleistas dabar siekia perorientuoti Grenlandiją į žemės turtų naudojimą. / Reuters/Scanpix nuotraukos niam inuitų gyvenimo būdui?

Opozicinė “Siumut” partija kaltina premjerą Kuupiką Kleistą, kad jis pernelyg skuba, ir ypač kritikuoja gruodį priimtą įstatymą, kuris leidžia imantis didelių kasybos projektų importuoti darbo jėgą iš užsienio, įskaitant Kiniją.

Dauguma iš 57 tūkst. Grenlandijos gyventojų susitelkę keliuose mažuose vakarinės pakrantės miestuose, kiti įsikūrę atokiose gyvenvietėse. Salos žmonių

gyvenimas sukasi apie žvejybą ir ruonių bei banginių medžioklę. Labai mažai kas turi įgūdžių, reikalingų kasybos pramonės srityje. “Žmonės turi teisę paklausti, kaip šachtos atsiradimas ir kokių 3 tūkst. kinų darbininkų atvykimas paveiks mane, kaimelio gyventoją? Ką tai reikš man ir mano medžioklės plotams?” - argumentuoja “Siumut” lyderis Aleqa Hammondas.

Geležies kasybos šachtai, esančiai už 160 km nuo salos sostinės Nūko, Didžiosios Britanijos kompanija “London Mining” siekia Kinijos investicijų, o tai tikriausiai reikš, kad atvyks ir kinų darbininkų. Bendrovė tikisi dirbti mažiausiai 15 metų ir išgauti po 15 mln. tonų geležies rūdos kasmet. Europos Sąjunga (ES) būgštauja, kad Kinija nusižiūrėjo Grenlandiją kaip atramą brautis į išteklių turtingą Arkties regioną.

54 metų premjeras K.Kleistas skelbia, jog Grenlandija, ne ES narė, “yra atvira investicijoms iš viso pasaulio”, jei tik investuotojai pasirengę laikytis vietos įstatymų ir taisyklių. Grenlandijos pareigūnai pernai lankėsi Kinijoje ir Pietų Korėjoje, o K.Kleistas Grenlandijoje priėmė Pietų Korėjos prezidentą. Ir daugiau pasaulio kompanijų derasi su investuotojais, siekdamos išgauti Grenlandijos pietiniame pakraštyje glūdinčius retuosius metalus, reikalingus išmaniesiems telefonams, ginklų sistemoms gaminti ir kitoms modernioms technologijoms kurti. Problemų kyla dėl Grenlandijos draudimo kasti rūdą, kurioje yra radioaktyvių elementų, pavyzdžiui, urano. Kompanijos laukia, kad šis draudimas būtų panaikintas, bet vyriausybė kol kas nenori to daryti. Tokio draudimo panaikinimas turėtų būti patvirtintas ir Danijos parlamente.

Grenlandijos autonomija buvo išplėsta prieš ketverius metus. Tada vietos valdžia gavo teisę kontroliuoti salos gamtinius išteklius. Savo ruožtu Danija po truputį mažina kasmetę 3,3 mlrd. kronų (576 mln. dolerių) paramą Grenlandijai, jei ši jau gali gauti pelno iš gamtinių išteklių. Dabar Danijos subsidija sudaro apie du trečdalius Grenlandijos ekonomikos.

•

2013 03 12 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Dveji metai po trigubos katastrofos Nusivylę lėtu atstatymo darbu japonai paminėjo antrąsias pražūtingos katastrofos metines.

Praėjo jau dveji metai po trigubos - žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinės - katastrofos Japonijoje, ir šalis ją paminėjo ceremonijomis labiausiai nukentėjusiose trijose prefektūrose bei visuotine tylos minute 14 val. 46 min. - tiksliai tuo laiku, kai 2010 metų kovo 11 dieną šiaurės rytinę Ramiojo vandenyno pakrantę supurtė galingas 9 balų žemės drebėjimas. Per atminimo ceremoniją Tokijuje Japonijos imperatorius Akihito gyrė išgyvenusiuosius ir aukų artimuosius už tai, kaip jie nesiskųsdami kovoja su kasdienio gyvenimo sunkumais. Gruodį išrinktas premjeras Shinzo Abe pažadėjo prikelti šalį, tačiau nors milijardai dolerių skirta rekonstrukcijai, daugybė žmonių tebėra benamiai, Japonijos branduoliniai reaktoriai, išskyrus du (iš viso šalis jų turi 50), išjungti, o diskusijos dėl branduolinės energijos tebesitęsia. Vyriausybė turi nustatyti naują energetikos strategiją, ir tai yra svarbiausias stringančios ekonomikos klausimas.

Sekmadienį tūkstančiai žmonių žygiavo Tokijuje reikalaudami atsisakyti atominės energijos. Atlikus reaktorių saugumo patikrą premjeras Sh.Abe nori juos paleisti siekiant patenkinti Japonijos energijos poreikius. Ar kada nors bus įjungti cunamio sugriauti

noje. Valant, rūšiuojant ir perdirbant sunkiai įsivaizduojamus kalnus šiukšlių bei nuolaužų vyriausybė remiasi didelėmis statybos kompanijomis, kurių daugiasluoksnę sutarčių sistemą sunku perprasti. Sausį policija suėmė Japonijos antros didžiausios jakudzų grupės narį Sumiyoshi Kai, įtariamą įvairiomis ma-

Japonijos reaktoriai, išskyrus du, išjungti, o diskusijos dėl branduolinės energijos tebesitęsia.

Mijagio prefektūroje Nobuhiro Narita meldžiasi už savo draugę, kurią pasiglemžė cunamis.

Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Fukušimos reaktoriai, tebėra neaišku.

Nors jau metus nerasta jokių kūnų, Mijagio prefektūra nėra nutraukusi žuvusiųjų paieškos. Dešimtys tūkstančių žmonių šiaurėje tebegyvena laikinuose prieglobsčiuose.

Po drebėjimo atsiritusi milžiniška vandens siena nušlavė ištisus miestus ir gyvenvietes, nuniokojo didžiulius derlingų žemės ūkio laukų plotus. Oficialiais duomenimis, žuvo

15 881 žmogus, 2668 laikomi dingusiais. Dirva ir vanduo aplink Fukušimos atominę elektrinę užteršti. 800 žmonių grupė Fukušimoje pateikė ieškinį reikalaudami po 50 tūkst. jenų (625 dolerius) mėnesio išmokų kiekvienai aukai, kol bus likviduotas radiacinis užterštumas, o tai gali trukti dešimtmečius. Dar 900 žmonių grupė planuoja tokius pačius ieškinius Tokijuje ir kitur.

Į vandenyną nuneštos nuolaužos vis dar atplaukia prie Havajų ir Šiaurės Amerikos krantų, o pačioje Japonijoje jos toliau kelia pavojų. Neapmokyti darbininkai, stokojantys žinių ir deramos įrangos, suvertė užterštus šipulius menkai atsižvelgdami į saugumo reikalavimus, o į valymo procesą prasiskverbė kriminalinės gaujos.

Tyrėjai tik dabar pradeda analizuoti aplinkos pavyzdžius katastrofos zo-

chinacijomis susižeriant milžiniškas sumas iš valymo proceso radioaktyviomis medžiagomis užterštame Fukušimos prefektūros mieste. Japonijos nusikaltėliai seniai įsisukę į atliekų pramonę, policija juos įtaria nuolatinėmis pastangomis įsismelkti į atstatymo projektus, pasipelnyti iš mažų palūkanų paskolų nukentėjusiems gyventojams.

Atstatymo procesas po stichinės nelaimės yra tik viena iš Japonijos ekonomikos bėdų. Šalis ieško, kaip paskatinti augimą eksportui ir gamybai mažėjant, visuomenei senėjant ir valstybės skolai didėjant. Cunamis ir branduolinė nelaimė sunaikino vietos žuvų perdirbimo bei turizmo pramonę, o tai dar padidino jau anksčiau prasidėjusį nuosmukį.

•

Komandantė mirė, revoliucija baigėsi AIDANAS PRALEIKA

30 valstybių vadovai liejo ašaras Hugo Chavezo laidotuvėse.

Vieni gailėjo prarasto draugo revoliucionieriaus, kiti ašarojo, jau įsivaizduodami, kaip užsukami nemokamos nafto čiaupeliai. Rinkimai Venesueloje numatyti balandžio 14 dieną, ir politinės partijos jau pradėjo registruoti kandidatus.

Turbūt nebuvo tokių, kas amžinatilsį H.Chavezą vertino nuosaikiai. Jį arba dievino, arba jo nekentė. Kritikai vadino jį diktatoriumi, šalininkai tapatino su Simonu Bolivaru ir net Kristumi. Perdėti abu vertinimai.

H.Chavezas nebuvo diktatorius tiesiogine šio žodžio prasme. Tuo labiau, nepaisant jo asmenybės ryškumo, “netraukė” ir iki S.Bolivaro. Be abejo, jis buvo pavyzdžiu bent jau kai kuriems regiono šalių vadovams, tačiau labai sunku pasakyti, koks tai buvo pavyzdys - geras ar blogas?

Charizmatiškas autokratas Venesuelą H.Chavezas valdė ne geležiniu kumščiu, o greičiau begaliniu užsispyrimu, atkakliai ignoruodamas kitokią nuomonę. Venesuela ne Kuba. Čia žmonės galėjo naudotis internetu ir socialiniais tinklais, buvo vienas apylaisvis opozicinis televizijos kanalas. Svarbiausia, kad buvo pati opozicija, galėjusi bent jau dėl grožio varžytis su juo rinkimuose.

Vis dėlto H.Chavezo Venesuela nebuvo ir laisva šalis. Ne veltui valdymo meno jis mokėsi Kuboje. H.Chavezas nesibodėjo atvirai grasinti ne tik opozicijai, sukūrė asmeninę 125 tūkst. žmonių gvardiją, pristeigė bendruomenės tarybų, kurios neteisėtai, bet

efektyviai perėmė kai kurias savivaldos žinybų funkcijas ir beveik visas pajamas. Kartu su tūkstančiais iš Kubos atvykusių gydytojų, mokytojų ir sporto trenerių H.Chavezas parsigabeno ir gausų būrį “pasiskolintų” saugumiečių, labai prisidėjusių prie to, kad žmonės būtų “patenkinti”.

Jis net buvo sumanęs pagal savo pavyzdį perpaišyti visus šalyje esančius S.Bolivaro paveikslus, kad jo dievukas būtų panašesnis į jį patį kiek tamsesnės odos ir su švelniais afrikietiškais bruožais.

Socialistinio rojaus mitas Venesuelos ekonomikos pagrindas naftos eksportas. Taip buvo ir iki H.Chavezo, skirtumas tik tas, kad Komandantė ėmė dalytis “naftiniais” doleriais su bedaliais. Net ir aršiausi kritikai turi pripažinti, kad H.Chavezo valdymo metu Venesueloje gerokai

jo nesirūpinti pragyvenimu, nes jį garantavo valstybinė nafta.

Toks ekonominis “stebuklas” neturėtų stebinti, juk socialistinio H.Chavezo rojaus programos taip pat buvo rašomos ne kur kitur, o Kuboje, kuri tikrai nėra sektinas ekonomikos modelis.

Draugai ir kaulytojai H.Chavezas svajojo tapti naujuoju Bolivaru - Lotynų Amerikos suvienytoju. Jis sukūrė Pietų Amerikos šalių sąjungą, nuo Pasaulio banko nepriklausomą Pietų banką, telkė kairiuosius lyderius į ALBA organizaciją. Sunku pasakyti, ar bent viena struktūra davė kokios nors apčiuopiamos naudos, išskyrus tribūną pačiam H.Chavezui nuolat burnoti ant JAV. Jei nauda ir buvo, tai - begalinės labdaros upės, naftos pavidalu tekėjusios į Pietų Amerikos “revoliucinių” lyderių biudžetus. Kuba gaudavo tiek naftos, kad net

H.Chavezas buvo sumanęs pagal savo pavyzdį perpaišyti visus S.Bolivaro paveikslus, kad jo dievukas būtų panašesnis į jį patį kiek tamsesnės odos ir su švelniais afrikietiškais bruožais. sumažėjo skurdas, pagerėjo situacija švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.

Tuo pat metu šalies ekonomika plačiąja prasme ritosi velniop. Vis pasikartojančios nacionalizavimo bangos beveik sunaikino žemės ūkį, smulkųjį ir vidutinį verslą, dauguma kasdienių prekių importuojamos, o valstybės žinion perimta pramonė merdi.

Skurdžiausiai besiverčiantys venesueliečiai H.Chavezą mylėjo ir myli ne už tai, kad šis jiems davė darbą ir galimybę patiems kurti savo ateitį, o už tai, jog būdami bedarbiai jie galė-

galėdavo ją perpardavinėti kitoms Karibų jūros valstybėms.

Kuba, Urugvajus, Bolivija ir kitos “nugalėjusios revoliucijos” šalys labiausiai gedi H.Chavezo. Paskirtasis Komandantės įpėdinis Nicolas Maduro jau leido suprasti, kad Havana gaus gerokai mažiau nemokamos naftos nei lig šiolei. Reikia manyti, kad tokie lyderiai kaip Argentinos prezidentė Christina Kirchner rinkimų kampanijoms irgi nebegaus H.Chavezo siųstų lagaminėlių su šimtais tūkstančių JAV dolerių.

Taigi sunkūs laikai ateina Bolivaro ainiams... Na, nebent pati nuosaikiausiai kairioji šalis - Brazilija - dėl to per daug nesikamuos. Savo laimei, ekonomikos ji nesimokė Kuboje, todėl ir H.Chavezo išlaikytinės vaidmuo jai niekad negrėsė. Atvirkščiai, Brazilija pelnėsi iš Venesuelos pramonės ir verslo griuvimo ir nuolat didino eksportą į “socialistinį rojų”.

Revoliucija baigėsi Po H.Chavezo mirties jo partijos bičiuliai darniai skandavo: “Revoliucija nugalėjo - kova tęsiasi!” Šūkyje yra tiesos - revoliucija nugalėjo, vadinasi, baigėsi. O kova tikrai tik prasideda.

Pirmiausia Venesuelos laukia vidinė kova: kiti H.Chavezo bendražygiai gali nepaklusti Komandantės valiai ir nepripažinti N.Maduro lyderystės. Yra opozicija, kuri taip pat mėgins vėl surengti žygį į valdžios viršūnes. O tada, kai paaiškės, kas toliau valdo Venesuelą, bus galima kalbėti ir apie tai, kaip tai paveiks visus kitus Pietų Amerikos revoliucionierius.

Greičiausiai Venesuela nenutrauks pagalbos “vargšams pusbroliams” ir greičiausiai toliau deklaruos idėjinį solidarumą. Bet nemokamos naftos srautai tikrai sumažės. Kaip kad turėtų blėsti ir antiamerikietiška retorika, nes būtent į JAV eksportuojama daugiausia naftos. Dalykiškesni pasidarys ir santykiai su Rusija, Baltarusija, Iranu ir kitais H.Chavezo numylėtais partneriais.

Net ir ištikimiausi H.Chavezo revoliucijos sekėjai bus daug pragmatiškesni už savo mokytoją. Jie skirs kur kas daugiau dėmesio asmeniškai sau. Jie jau spėjo prisikimšti kišenes dar H.Chavezui gyvam esant. Kodėl turėtų nustoti tai daryti po jo mirties?

H.Chavezas įsivaizdavo būsiąs naujuoju Fideliu Castro, tačiau tokia jau ta

H.Chavezo lėlė ant venesueliečio kepuraitės laiko užrašą “Vienybė, vienybė”. istorijos ironija: F.Castro vis dar čia, o H.Chavezo jau nebėra. Jis nesuvienijo Pietų Amerikos, netapo naujuoju Bolivaru ir nesukūrė socialistinio rojaus, nebent tokiu laikytina Kuba. Lotynų Amerika po H.Chavezo gyvens taip pat, kaip gyveno iki jo: su revoliucionieriais, diktatoriais, oligarchais, prabanga, korupcija, skurdu ir spalvingiausiais pasaulyje karnavalais.

•

AP, BBC, LŽ

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

2013 03 12 Lietuvos žinios

Verslas

Trumpai

Gyventojai bijo skolintis ilgam

KLIENTAI MIGRUOJA

LINA MRAZAUSKAITĖ

Vengdami finansinių įsipareigojimų Lietuvos gyventojai būsto paskolas skuba grąžinti vos tik atsiradus tokiai progai.

Bankai pažymi, kad šiuo metu būsto paskolas imantys klientai renkasi gerokai trumpesnį jų grąžinimo terminą nei prieš krizę. Dar dažniau žmonės pasilieka galimybę atiduoti visą paskolą ar jos dalį anksčiau nustatyto laiko.

DNB banko Vilniaus verslo regiono vadovo Edvardo Uzialos manymu, siekį kuo greičiau atsisakyti finansinių įsipareigojimų lemia gyventojų mentalitetas ir padėtis darbo rinkoje.

“Dažniausiai žmonės nori kuo skubiau grąžinti paskolas. Jas daugiausia ima jauni klientai, kurie į darbo rinką įsilieję neseniai, dirba pirmame darbe. Laikui bėgant šių žmonių darbo užmokestis didėja, jie atranda naujų galimybių subalansuoti savo finansinius srautus ir tuomet grąžina paimtas paskolas anksčiau numatyto laiko”, - aiškino E.Uziala.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuva, priešingai nei Vakarų šalys, neturi senų būsto kreditavimo tradicijų. “Tarkime, Vokietijoje nė neįsivaizduojama, kad butą ar namą galima įsigyti be kredito, o Lietuvoje šių kreditų tradicija labiau išryškėjo tik 2000-aisiais. 1995-1998 metais būsto paskolų palūkanų normos viršijo 10 proc., todėl niekas apie tai negalėjo nė pagalvoti”, pasakojo DNB atstovas.

Klientų elgesys nustebino Netikėtą žmonių skubėjimą grąžinti paimtą būsto kreditą E.Uziala teigė pastebėjęs tuomet, kai pokriziniu laikotarpiu buvo pasiūlytas produktas, leidžiantis atidėti paskolos grąžinimą arba atiduoti ją anksčiau laiko. “Tikėjomės, kad po krizės populiaresnis taps pirmasis pasirinkimas, tačiau sulaukėme netikėto atsako - dauguma paskolų gavėjų stengėsi grąžinti jas kuo greičiau”, - sakė pašnekovas.

Banko duomenimis, galimybe atiduoti dalį paskolos anksčiau numatyto laiko pasinaudojo maždaug kas penktas klientas. Dėl šios priežasties, pasak E.Uzialos, realus būs-

LŽ archyvo nuotrauka

V.Doveika: “Anksčiau žmonės buvo linkę rinktis ilgesnį būsto paskolos terminą dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, norėjo iš pradžių mokėti mažesnes įmokas, kad turėtų reikiamą rezervą lėšų būstui įsirengti.” to kredito grąžinimo terminas dabar svyruoja nuo 15 iki 20 metų, nors pradinis terminas - 28 metai.

Lemia sumažėjusios kainos Kaip LŽ pasakojo SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika, 2007 metais vidutinis būsto paskolos laikotarpis banke siekė apie 29 metus, o šiandien jis sutrumpėjęs maždaug iki 20 metų. “Anksčiau žmonės buvo linkę rinktis ilgesnį būsto paskolos terminą. Jie tai darė dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, norėjo iš pradžių mokėti mažesnes įmokas, kad turėtų reikiamą rezervą lėšų būstui įsirengti ar kitiems poreikiams patenkinti, geriau vertino ateities perspektyvas gauti daugiau pajamų. Dabar gyventojai siekia finansinius įsipareigojimus prisiimti trumpesniam terminui. Be to, krito nekilnojamojo turto kainos. Šiuo

metu, palyginti su prieškriziniu laikotarpiu, sumažėjo ir reikalingos paskolos dydis”, - dėstė V.Doveika.

Jis pridūrė, kad ir anksčiau, ir dabar nemažai klientų, imdami būsto paskolas, planuoja mažinti įsipareigojimus vos atsiradus tokiai galimybei: susitaupius papildomų pinigų, pardavus kitą turimą turtą ar pan.

Kaip rodo banko statistika, dažniau žmonės anksčiau grąžina paskolą, nei trumpina jos terminą.

Indėlius iškeitė į įmokas Banko “Swedbank” Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė sakė, kad bankas gali suteikti būsto kreditą maksimaliam 40 metų laikotarpiui, tačiau šiuo metu pasirašomų naujų būsto paskolų sutarčių vidutinis terminas yra 21-23 metai. Ji taip pat patikino, kad kliento ir banko sudaromoje kredito sutartyje visuomet aptariamos ir priešlaikinio paskolos grąžinimo sąlygos.

9

“Galima kasmet nemokamai grąžinti iki 25 proc. paskolos likučio arba anksčiau laiko atiduoti net ir visą paskolą, jeigu ji grąžinama iš kliento lėšų, gautų pardavus turimą turtą”, - aiškino J.Gumuliauskienė.

Ir pridūrė, kad reikalui esant gali būti taikomos ir kitokios priešlaikinio paskolos grąžinimo sąlygos.

Nors Finansavimo departamento vadovė teigė įžvelgianti, jog dalis žmonių siekia kuo greičiau atiduoti pasiskolintus pinigus, tokie klientai, anot jos, sudaro tik apie 1 proc. visų paskolų turėtojų.

“Danske Bank” Produktų ir kanalų plėtros skyriaus vadovas Mindaugas Dambrauskas vis trumpėjantį būsto kreditų grąžinimo terminą sieja su gyventojų netikrumu dėl savo finansinės padėties. Anot jo, sutrumpinę savo įsipareigojimus bankui žmonės jaučiasi saugesni.

Dalimis grąžinti paskolas anksčiau laiko klientai dažniausiai nusprendžia dėl pasikeitusių taupymo sąlygų. “Prieš kelerius metus gyventojams apsimokėdavo laisvas lėšas laikyti kaip indėlius, nes buvo mokamos nemažos palūkanos. Kadangi pastaruoju metu indėlių palūkanos yra ganėtinai mažos, žmonėms labiau apsimoka tais pinigais dengti finansinius įsipareigojimus”, - kalbėjo M.Dambrauskas.

•

Dėl numerio perkėlimo paslaugos per du šių metų mėnesius toliau daugėjo tik vieno iš trijų didžiųjų operatorių - “Tele2” - klientų. Sausį ir vasarį “Tele2” abonentų, susumavus atėjusius ir išėjusius abonentus, padaugėjo 5451. Tai rodo migruojančių abonentų duomenų bazę administruojančios bendrovės “Mano numeris” duomenys.

“Tele2” pagal mėnesio pokyčius nuo 2011 metų gegužės labiausiai didina klientų skaičių. Kitų “didžiojo trejeto” operatorių “Bitės” ir “Omnitel” abonentų skaičius dėl migracijos šiemet toliau mažėjo: “Omnitel” - 4016, “Bitės” - 1728.

Vien vasarį “Tele2” abonentų dėl migracijos padaugėjo 2633: praėjusį mėnesį 4713 abonentų atėjo, o 2080 paliko įmonę. “Omnitel” abonentų skaičius sumažėjo 2301 (atėjo 1589, paliko 3890), o “Bitės” - 707 (atėjo 2546, paliko 3253). Iš virtualiųjų operatorių geriausiai praėjusį mėnesį sekėsi “Teledemai”, kuri padidino klientų skaičių 265: į įmonę atėjo 410, o išėjo 145 abonentai. Pernai “Tele2” dėl numerio perkėlimo labiausiai padidino abonentų skaičių - į jos tinklą numerius perkėlė 36,3 tūkst. abonentų daugiau, nei išėjo. “Omnitel” ir “Bitės” balansas pernai buvo neigiamas - atitinkamai 30 tūkst. ir 9,8 tūkstančio.

KAINOS ĮSTRIGO TIES NULIU Lietuvoje vasario mėnesį užfiksuota nulinė mėnesio infliacija.

Sausį buvo užfiksuotas vartojimo prekių ir paslaugų kainos didėjimas, o tris paskutinius 2012-ųjų mėnesius buvo fiksuojama defliacija. Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad metinė (vasarį, palyginti su 2012 metų vasario mėnesiu) infliacija siekė 2,2 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 2,9 procento. Statistikų teigimu, vasario mėnesį bendrajam vartotojų kainų mėnesio pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 1,5 proc. sumažėjusios šilumos energijos, 1,7 proc. - drabužių, 2,9 proc. - avalynės kainos ir 1 proc. padidėjusios degalų bei tepalų kainos.

LŽ, BNS

10

2013 03 12 Lietuvos žinios

Trasa

Vairavimo mokyklų godumui - STT kirtis VIDMANTAS UŽUSIENIS

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) suabejojo Seimui ankstesniais metais pasiūlytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimų projekto punktų skaidrumu, nes iš jų neaišku, kas rengs milijonų vertės papildomus vairavimo kursus.

Naujieji Susisiekimo ministerijos (SM) vadovai bando taisyti padėtį teikdami Seimui naujus pasiūlymus.

Praėjusią savaitę STT savo vertinimus išdėstė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui Vitalijui Gailiui skirtoje pažymoje. Joje tarnyba atkreipė dėmesį, kad “...panaikinus nuostatas dėl praktinio vairuotojų mokymo centrų, nelieka įstatymo lygmens teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių reikalavimus papildomą vairuotojų mokymą atliksiančioms mokymo įstaigoms”.

Esą visiškai neaišku, ar teisė organizuoti ir rengti papildomą vairuotojų mokymą bus suteikta visoms vairavimo mokykloms, ar tik toms, kurios atitiks tam tikrus specialius reikalavimus. STT nuomone, jei abejonių keliantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimų projekto punktas nebus pakeistas, “...sprendimas dėl teisės organizuoti ir rengti papildomą vairuotojų mokymą priklausys tik nuo vieno asmens ar politinės partijos, kuriai tas asmuo priklauso”.

Jei Seimas neįsiklausytų į STT antikorupcinius vertinimus, teisę atrinkti papildomus mokymus rengiančias vairavimo mokyklas turėtų susisiekimo ministras. Iki 2012 metų pabaigos šias pareigas ėjo Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, vėliau jį pakeitė socialdemokratas Rimvydas Sinkevičius.

Kodėl dėl teisės rengti papildomus vairuotojų mokymus verda tokios aistros? Pasirodo, čia slypi milijonais skaičiuojamos papildomos pajamos.

Iš pradedančiųjų apie 11 milijonų Naujausios redakcijos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas buvo priimtas 2009-aisiais. Jame nurodyta, kad pradedantys vairuotojai, gavę dvejus metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą, turi jį pasikeisti į nuolatinį, 10 metų galiojantį pažymėjimą. Automatiškas keitimas buvo negalimas, nes įstatymas reikalavo prieš tai baigti papildomus vairavimo mokymus.

Tokie mokymai organizuojami ir dabar. Juos yra priversti lankyti tie vairuotojai, iš kurių pažymėjimai, dažniausiai už vairavimą išgėrus, buvo atimti, taip pat asmenys, norintys valdyti specialiąją techniką (policijos, greitosios pagalbos ar kitus automobilius).

Kaip LŽ informavo Lietuvos vairuotojų mokymo asociacijos (LVMA) prezidentas Darius Lesickas, šiandien

Papildomi vairavimo mokymai vairuotojo kišenę patuština maždaug 300 litų. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Dabar galiojančiame Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatyta, kad mokymus turėtų rengti specialūs praktinio vairavimo centrai.

V.Kondratovičius mano, kad papildomus vairavimo kursus turėtų rengti tik geriausiai dirbančios mokyklos. daugumoje mokyklų galima baigti papildomus kursus ir atgauti vairuotojo pažymėjimą. Tuo metu valdyti specialiąją techniką žmones moko suinteresuotos žinybos - pavyzdžiui, Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba arba Policijos departamentas.

Tad kodėl kilo toks triukšmas? Pagal dabar galiojantį Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, nuo 2013ųjų sausio 1 dienos prie šiuo metu papildomus kursus lankančių žmonių turėjo prisidėti ir pirmoji pradedančių vairuotojų, kuriems praėjusių metų pabaigoje suėjo dvejų metų vairavimo stažas, banga. Valstybės įmonės “Regitra” duomenimis, tokių naujokų būtų buvę ne tiek ir mažai vidutiniškai apie 40 tūkst. per metus.

LŽ žurnalistui Vilniaus įmonėje “Visagalis” pasiteiravus, kiek kainuoja papildomi vairavimo mokymai asmeniui, netekusiam vairuotojo pažymėjimo, paaiškėjo - 280 litų. Nėra labai daug vairuotojų, kuriems atimta teisė

vairuoti ir jie priversti lankyti papildomus mokymus. Tačiau papildžius jų būrį beveik 40 tūkst. pradedančiųjų, mokymų apimtis būtų padidėjusi dešimteriopai, o kartu ir vairavimo mokyklų pajamos. LŽ skaičiavimu, suma per metus galėjo siekti apie 11 mln. litų. Jeigu Seimas pritars SM siūlomoms įstatymo pataisoms ir papildomus mokymus reikės lankyti ne visiems pradedantiems vairuotojams, o tik tiems, kurie per dvejus pirmus vairavimo metus padarė grėsmę saugiam eismui keliančių pažeidimų, iš tokių asmenų surinkti pinigai vis tiek turėtų būti įspūdingi.

Dabar galiojančiame Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodyta, kad kursus rengia specialūs vairuotojų mokymo centrai. Sausį mokymai neprasidėjo, nes SM nespėjo laiku parengti įstatymo įgyvendinimo tvarkos. Vėliau apsižiūrėta, kad įstatymas, suteikiantis teisę rengti papildomus kursus vien dideliems spe-

metų veiklos ataskaitoje. Iš aviacinės veiklos oro uostas per metus gavo 31,743 mln. litų (2,8 proc. daugiau nei užpernai), iš kitos veiklos 19,524 mln. litų (13,8 proc. daugiau).

Ilgalaikės oro uosto paskolos 2012ųjų pabaigoje siekė 32,727 mln. litų. Įmonėje dirbo 334 darbuotojai (2011 metais - 308). 2010 metais oro uostas patyrė 8,614 mln. litų nuostolių, 2009-aisiais - 17,010 mln. litų.

SKRAIDINS Į NORVEGIJĄ

cialiesiems praktinio vairavimo centrams, gali būti neskaidrus. Seimas atidėjo mokymus anksčiausiai iki liepos 1 dienos. Tačiau STT pateiktos išvados dar labiau sustiprino įtarimus, kad E.Masiuliui vadovaujant SM parengti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo punktų projektai galbūt yra neskaidrūs, nes juose nutylėta, kam turi būti pavesta rengti papildomus vairuotojų mokymus.

Reveransas didiesiems Aloyzas Šafranovičius, antikorupcinę Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisų projekto ekspertizę atlikęs STT ekspertas, dienraščiui LŽ tvirtino, kad projekte privalo būti nustatyti bent jau “minimalūs kriterijai, kas vykdys papildomą pareigą”. “Jeigu tai nebus užfiksuota įstatyme, o reguliuojama, pavyzdžiui, ministro įsakymu, situacija gali keistis net atsižvelgiant į tai, kokios partijos tuo ar kitu metu bus valdžioje. Galbūt tą teisę gaus visos mokyklos, bet ji gali būti suteikta ir tik išimtinėms mokykloms. Arba gali būti bandoma “pritempti”, kad į išrinktųjų būrį pakliūtų vien tos mokyklos, kurios išsiskiria iš kitų tam tikromis “savybėmis”, - mįslingai kalbėjo dienraščio pašnekovas.

A.Šafranovičius sakė, kad dabar galiojanti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcija akivaizdžiai palanki didžiosioms vairavimo mokykloms. Piniginių išteklių ir būrį lobistų turintys didieji greičiausiai laimėtų ir tada, jei įstatymo pataisomis nebūtų nustatytos aiškios žaidimo taisyklės.

D.Lesicko vadovaujama LVMA pasisako už tai, kad rengti papildomus vairavimo mokymus būtų leista visoms mokyklos, turinčioms licenciją. “STT išvados, nors kol kas jų nematėme, gali padėti siekti šio tikslo”, - teigė LŽ pašnekovas.

Tuomet, kai kalbėjosi su dienraščio LŽ žurnalistu, STT pažymos, regis, nebuvo matęs ir susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.

Tačiau jis leido suprasti, kad tikrai ne kiekviena vairavimo mokykla galės rengti papildomus vairavimo mokymus. “Viskas priklausys nuo Seimo.

Mes jam esame nusiuntę naujus siūlymus, kad teisę rengti papildomus mokymus reikėtų suteikti ne tik licenciją turinčioms, bet ir tam tikrus reikalavimus atitinkančioms mokykloms. Vienas jų - papildomai mokyti vairuotojus turėtų būti leista tik toms mokymo įstaigoms, kurių ne mažiau kaip 50 proc. parengtų mokinių “Regitroje” iš pirmo karto išlaiko vairavimo egzaminus. Mūsų nuomone, tai skatins mokyklas geriau dirbti”, - aiškino LŽ pašnekovas.

Anot V.Kondratovičiaus, jei Seimas priims SM siūlymus, mokyklų, kurios galės rengti papildomus mokymus, sąrašas bus kasmet koreguojamas.

“Tikrai visos mokyklos, atitinkančios įstatyme išdėstytus reikalavimus, turės teisę rengti tuos mokymus”, - žadėjo viceministras.

•

Trumpai UŽDIRBO PELNO Didžiausias Lietuvoje Vilniaus oro uostas po trejų metų pertraukos pernai dirbo pelningai - įmonė gavo 628 tūkst. litų grynojo ir 1,081 mln. litų ikimokestinio pelno. 2011 metais bendrovė patyrė 2,371 mln. litų nuostolių. Vilniaus oro uosto pajamos pernai padidėjo 6,7 proc., iki 51,267 mln. litų. Taip rašoma jo 2012

Pigių oro linijų bendrovė “Wizz Air” iš Vilniaus skraidins į Norvegijos miestą Olesiundą. Nuo birželio 5 dienos “Airbus A320” orlaiviu bendrovė keleivius skraidins du kartus per savaitę: trečiadieniais ir sekmadieniais.

Per metus “Wizz Air” tikisi skraidinti 30 tūkst. keleivių. “Atidary-

dami naują kryptį į Olesiundą, mes suteikiame daugiau galimybių į Vilnių atvykti tiek verslininkams, tiek turistams. Niekam ne paslaptis, kad norvegų turistai yra pamėgę Lietuvą, tad nauja kryptis yra ypač gera žinia ir Vilniaus verslininkams”, - pranešime spaudai sakė “Wizz Air” komunikacijos vadovas Danielisde Carvalho. Per beveik dvejus “Wizz Air” veiklos

metus Vilniuje bendrovė išplėtė susisiekimą tarp Lietuvos ir Norvegijos - ji skraidina į Bergeną ir Stavangerį, į Oslo Stanjefordo oro uostą, o po mėnesio pradės skrydžius į Trondheimą. Iš 14-os “Wizz Air” maršrutų Vilniaus oro uosto vasaros tvarkaraštyje - net 5 į Norvegiją.

LŽ, BNS

2013 03 12 Lietuvos žinios

Trasa

11

Ženevoje - naujų sprendimų paieškos

Italų pasididžiavimas “La Ferrari” (kairėje) ir futuristinio dizaino “McLaren P1” du geidžiamiausi šių metų superautomobiliai. / AFP/Scanpix nuotraukos ILONA STAŠKUTĖ

Šveicarijoje vyksta tradicinė Ženevos automobilių paroda, kurioje savo reikšmingiausių metų darbų pademonstruoti susirenka svarbiausi automobilių gamintojai. Čia vienoje salėje atsiduria kuklūs modeliai ir fantastiški superautomobiliai.

Po gana optimistinės praėjusių metų pradžios Europos automobilių rinką apgaubė juodi debesys. Jie neaplenkė ir nuotaikų Ženevoje.

2013 metus automobilių gamintojai pradeda sutrikę ir nusivylę itin prasta naujų mašinų paklausa 2012-aisiais. Ir brangių, ir pigesnių prekės ženklų atstovams būtina ieškoti naujų sprendimų ir neapsiriboti tik kosmetiniais patobulinimais, todėl 83-ią kartą surengta Ženevos automobilių paroda šįmet išsiskyrė permainų nuotaikomis.

Universalų antplūdis Didieji automobilių gamintojai daugiausia dėmesio sutelkė į praktiškumą. Tarp pristatytų naujienų vyravo paprasti, ekonomiški, įvairioms gyvenimo situacijoms pritaikyti modeliai. “Hyundai” pademonstravo septynvietį miesto visureigį “Grand Santa Fe”, mažesnių erdvių visureigių pristatė ir kiti gamintojai. “Ssangyong Rodius” greičiausiai bus skirtas ieškantiesiems pigesnio automobilio, o “Renault Captur” ir “Peugeot 2008” išsiskyrė prancūziškoms mašinoms būdingu stiliumi bei spalvingumu. Nedidelių visureigių asortimentą papildė ir “Ford”, naująjį modelį pavadinęs itin neoriginaliai - “EcoSport”.

Norisi kabrioletų

9 pavaros ir dviratininkai

Praktiškumo pirmenybė išryškėjo ir per Europos metų automobilio rinkimus. Šį titulą pelnė septintos laidos “Volkswagen Golf”, Metų automobilio titulu apdovanotas ir Lietuvoje. Jis didžiuliu skirtumu aplenkė antroje vietoje likusius, perpus mažiau balų surinkusius sportiškus “dvynius” “Subaru BRZ” ir “Toyota GT 86”.

Aktualiausia naujiena tarp mažesnių modelių - antros laidos “Nissan Note”. Pirmos laidos modelis kiek priminė mažą mikroautobusą, tačiau naujasis “Note” panašesnis į įprastą praktišką hečbeką. Net naujasis “Opel” kabrioletas “Cascada” pritaikytas ne vien saulėtoms dienoms. Klasikinių, švelnių linijų modelio stogas gali būti uždaromas vos per 17 sekundžių mašinai važiuojant iki 50 km/h greičiu. Uždarius stogą “Cascada” tampa gana praktišku sedanu, mat jo užpakalines sėdynes galima nulenkti ir taip padidinti bagažinės erdvę - tai neįprasta kabrioletams. Laukiamą kabrioletą pristatė “Toyota”. GT 86 kupė pagrindu sukurtas bestogis FT-86 kol kas tik koncepcija, bet beveik neabejojama, kad netrukus jis taps serijiniu modeliu.

Naujosios technologijos parodoje taip pat nebuvo pamirštos. Idėjomis saugumui gerinti vėl pasižymėjo “Volvo”. Pernai ši kompanija pristatė pėstiesiems skirtą oro pagalvę, o šįmet pasirūpino silpniausiais eismo dalyviais - dviratininkais. Ji sukūrė automatinio stabdymo detektorių, atpažįstantį priekyje atsirandantį dviratininką ar pėsčiąjį. Anksčiau panašios sistemos buvo diegiamos tik tam, kad būtų galima apsisaugoti nuo smūgio į kitą automobilį. Europoje net 50 proc. dviratininkų žūva dėl susidūrimo su automobiliu, taigi pradėjus taikyti sistemą masiškai būtų galima išvengti daugybės tragedijų. Įdomiausią naujovę, skirtą vairuotojui, sukūrė “Range Rover”.

Tai net 9 laipsnių automatinė pavarų dėžė, kuri netrukus bus montuojama į visureigį “Evoque”. Dėl šios technologijos automobilis galės būti universaliau naudojamas, nes bus dinamiškas mieste, o užmiestyje leis taupyti degalus.

Rinkos naujienos

Keičiasi prabangos skonis Kad ir kokia būtų ekonomikos padėtis, visuomet yra turtuolių, pasiryžusių už išskirtinius automobilius pakloti sunkiai suvokiamas sumas. Ženevos salonas visuomet garsėjo kaip turtingiausių premjerų vieta, ir šie metai - ne išimtis. Prabangos etalonas “Rolls Royce” pristatė galingą dvejų durų kupė “Wraith”. 624 AG modelis labiau pritaikytas šių laikų realijoms ir skirtas ne važinėti su vairuotoju, o

“Volvo” sukūrė automatinio stabdymo detektorių, atpažįstantį priekyje atsirandantį dviratininką ar pėsčiąjį.

Kaip niekad daug gamintojų pristatė savo populiariausių universalų versijas. “Toyota” į Ženevą atgabeno “Auris Touring Sports”, “Dacia” - “Logan Estate”, “Volkswagen” - “Golf Estate”. “Škoda” pateikė dvi “Octavios” versijas - varomą visais keturiais ratais ir turintį universalo kėbulą, BMW pristatė 3 klasės GT modelį, “Honda” - “Civic Tourer” koncepciją.

Kasdienių automobilių gamintojai visuomenės dėmesį bandė patraukti praktiškomis naujienomis, tokiomis kaip “Renault Captur”.

pačiam vairuojančiajam pajausti malonumą.

Po nesėkmingo bandymo atgaivinti “Maybach” prekės ženklą “Mercedes-Benz” pranešė ketinanti daugiau vertės suteikti pagrindinės markės automobiliams ir kilstelėti brangiausią “Mercedes” S klasę iki itin prabangių mašinų lygio. Seriją praplėsiantys modeliai turėtų pasirodyti dar šįmet.

Uždarius “Opel Cascada” stogą užpakalines sėdynes galima atlenkti į priekį ir sudėti nemažą krovinį.

Svajonių automobiliai Tarp įspūdingų superautomobilių Ženevoje ryškiausiai spindėjo dvi žvaigždės - itališkas, legendiniu šuoliuojančiu žirgu pažymėtas “La Ferrari” ir “McLaren P1”. Abu šie “Formulės-1” (F-1) technologijų prikimšti automobiliai yra hibridai, abu skirti tam pačiam klientų segmentui - turtuoliams, galintiems už mašiną pakloti apie 4 mln. litų. Nors jie itin greiti ir galingi, “La Ferrari” lengvesnis ir galingesnis nei “McLaren”. Naujasis “Ferrari” kūrinys sveria 1255 kg, turi V12 6,3 litro darbo tūrio 789 AG variklį, suderintą su 161 AG elektriniu motoru, kuriam reikalingas baterijas krauna iš F-1 bolido pasiskolinta KERS sistema. 100 km/h greitį juo galima pasiekti vos per 3 sekundes.

“Ferrari” pranešė pagaminsianti 499 tokius automobilius, kainuojančius kiek daugiau nei 4 mln. litų.

“McLaren P1” nedaug nusileidžia konkurentui iš Italijos. 1400 kg sveriantis automobilis turi 3,8 litro darbo tūrio 727 AG variklį dviem turbinomis, suderintą su 176 AG elektriniu motoru. Automobilis gali pasiekti net 350 km/h greitį - tai vos mažiau nei 372 km/h, kiek greičiausiai gali lėkti F1 bolidas. 3,5 mln. kainuojančių “McLaren P1” bus pagaminta tik 375 vienetai. Kalbama, kad abi kvapą gniaužiančios mašinos jau beveik nupirktos.

Superautomobilių dvikova kiek užgožė trečią įspūdingą premjerą “Lamborghini Veneno”. Itin sėkmingo “Aventador” pagrindu sukurtas agresyvus bolidas kol kas tik koncepcija, tačiau įmonė planuoja pagaminti ir parduoti tris 740 AG mašinas, kiekvieną po daugiau nei 10 mln. litų.

Sunkiau besiverčiantys automobilių gamintojai Ženevoje demonstravo optimizmą. “Fiat” koncernas patvirtino svarstantis galimybę tapti pigių automobilių gamintoju ir sudaryti konkurenciją “Daciai”, kuri vienintelė siūlo nebrangius europietiškus automobilius. Bet pagrindiniu prekės ženklu “Fiat” pažymėti automobiliai greičiausiai nepigs. Ekonominės klasės serijai svarstoma suteikti “Innocenti” prekės ženklą, jau anksčiau naudotą pigiems modeliams, arba sugalvoti kitą paprastą pavadinimą. Šiek tiek lengviau atsikvėpė ir PSA koncerno sunkumų prislėgti žmonės. Prancūzijos vyriausybė pažadėjo nepalikti “PeugeotCitroen” likimo valiai.

Europos rinką daugelis gamintojų šįmet dar vertina su baime.

“Fiat” tarp šių metų tikslų neįžvelgė galimo Europos rinkos atsigavimo, “Ford” Senąjį žemyną taip pat įrašė kaip prasčiausiai prognozuojamą rinką. Didieji gamintojai su viltimi žvelgia į gana stabilius JAV vairuotojų poreikius ir vis didėjantį Kinijos bei kitų Azijos šalių gyventojų apetitą. Besikeičiančius automobilių gamintojų prioritetus aiškiai išduoda grįžtanti Niujorko mašinų parodos reikšmė ir į svarbiausių automobilių parodų sąrašą tvirtai įsiterpusi Šanchajaus ekspozicija, tačiau Ženevos salonas lieka pirmoje vietoje.

•

12

2013 03 12 Lietuvos žinios

Kultūra

“Duetai”: jie visad buvo kartu

R.Karalius - R.Jankausko-Kampo bičiulis, nuolat lydėdavęs menininką parodose.

R.Jankausko-Kampo “Dekonstrukcija”.

ADA JURKONYTĖ

Kauno “Aukso pjūvio” galerija trečius metus rengia originalų parodų ciklą “Duetai”. Šįkart eksponuojami Rimvydo Jankausko ir Rolando Karaliaus darbai.

Galerijos savininkė Lolita Vyžintienė naujajai parodai pirmiausia surado prieš beveik 20 metų anapilin iškeliavusio vieno žinomiausių neoekspresionizmo dailininkų R.JankauskoKampo darbų.

Kai Kampas galėjo vienas rengti savo parodas, to jis nedarė. Į kompaniją nuolat kviesdavosi gerą bičiulį dailininką R.Karalių. Ši jų kūrybinė draugystė truko penkerius metus.

Vienas paskutinių abiejų susitikimų įvyko 1993 metais, beveik prieš pat Kampo mirtį. Tais metais Kampas ir R.Karalius surengė solidžią parodą prestižinėje Kauno paveikslų galerijoje. Tai buvo nepaprastas įvykis Kam-

po kūrybiniame gyvenime, mat nestandartinis kūrėjas nebuvo tinkamas ano meto visuomenei. Jo paprasčiausiai neįsileisdavo į galerijų sales.

Po tris darbus Po 20 metų “Aukso pjūvio” galerija “Duetų” parodoje vėl suvedė abu bičiulius - Kampą ir R.Karalių. Daugelis Kampo paveikslų yra atsidūrę privačiose kolekcijose, kur jo kiti darbai - nežinoma. Galerijai nelengvai sekėsi rengti pomirtinę Kampo parodą. Kiek žinoma, dailininkas mėgo bohemišką gyvenimą, su šeima negyveno. Du jo vaikai senokai išvykę iš Lietuvos. Pasak L.Vyžintienės, parodai pavyko paskolinti tik tris menininko paveikslus, kurie buvo nutapyti paskutiniais gyvenimo metais.

Tarsi lygiuodamasis į savo draugą, tik tris darbus pristatė ir R.Karalius.

“Būtų tiesiog nekuklu, jei eksponuočiau daugiau darbų nei Kampas. Toks duetas būtų netolygus”, patikslino R.Karalius.

Ados Jurkonytės nuotrauka

Dalis Kampo paveikslų yra atsidūrę privačiose kolekcijose, kur jo kiti darbai - nežinoma.

Jam draugišką repliką mestelėjo žinomas dailininkas Alfonsas Vilpišauskas: esą šalia tokio menininko kaip Kampas padidėjo R.Karaliaus kūrybos įtaigumas.

Vienijo skirtumai Menotyrininkė Kristina Civinskienė pabrėžė, jog iki šiol nėra tyrinėta ši dviejų menininkų kūrybinė istorija, nesidalyta jokiais prisiminimais.

“Kampas ir R.Karalius buvo draugai, jie vienas kitam padėjo atrasti savitą stilių. Jųdviejų duetas išliko todėl, kad buvo tokie skirtingi tiek charakteriu, tiek gyvenimo būdu ir tapyba. Bet tai jiems nekliudė bendrauti ir dalytis kūrybiniais ieškojimais. Kampas gaivališkas ir ekspresyvus, R.Karalius racionalus ir taktiškas”, - teigė menotyrininkė.

Svarbūs Kampo gyvenimo ir kūrybos liudytojai - kolegos “Angis” grupės nariai dailininkai Jonas Gasiūnas, Antanas Obcarskas, Kampo kūrybos tyrinėtojos menotyrininkės - Simona Makselienė, Raminta Jurėnaitė, Rasa Žukienė, Kampo bičiulis architektas Eugenijus Miliūnas ir kiti.

Dingę paveikslai Kampo mokslo draugė, žinoma tapytoja Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė užsiminė, kad iki šiol nėra ištirta, kur pradingo daugelis menininko darbų. Ji papasakojo, kaip prieš daug metų džiazo dainininkė Marina Granovskaja prarado iš Kampo įsigytus paveikslus. “Dainininkė rengėsi išvykti gyventi į Izraelį. Prisiminimui apie Lietuvą ji pasidovanojo sau keletą Kampo paveikslų. Tačiau muitinė-

je tuos paveikslus iš jos atėmė. Kur dabar yra tie darbai? Kiek man žinoma, dingusių Kampo paveikslų yra ir daugiau. Juk tai didelis kultūrinis menininko palikimas, tačiau niekam neįdomu, kur visa tai prapuolė”, - svarstė dailininkė.

Susibūrusiųjų prisiminimus išprovokavo renginyje parodyta 1993 metais nufilmuota Gintauto Stulgaičio juosta apie tai, kaip abu “duetininkai” rengiasi to meto parodai. Filme Kampas pasakoja apie savo trumpą kūrybinį kelią, apie penkerius metus rengiamas parodas. Menininkas paliko nedaug, bet labai ryškių neoekspresionistinių paveikslų.

1993 metų parodos sumanytoja buvo to meto Kauno dailės galerijos vadovė menotyrininkė Rūta Marija Purvinaitė. “Nors Lietuva buvo jau atgavusi Nepriklausomybę, dailėje dar tvyrojo sąstingis. Kampo darbų eksponavimas paveikslų galerijoje tuo metu buvo gana drąsus žingsnis”, - prisiminė menotyrininkė.

•

Rokas ir “popsas” su abitais KRISTINA KUČINSKAITĖ

Trečią kartą Lietuvoje viešėjęs Vokietijos muzikinis projektas “Gregorian”, vadovaujamas Franko Petersono, publiką ir džiugino, ir glumino.

Aštuoni britų dainininkai, anksčiau giedoję bažnyčių choruose, įgyvendino F.Petersono idėją ir tapo projekto “Gregorian” įžymybėmis.

Turą, skirtą pristatyti pernai išleistam albumui “Epic Chants”, jie vadina geriausiu per savo karjerą.

Tie, kurie ėjo pasiklausyti rimtosios grigališkojo choro muzikos, nustebo išgirdę netikėčiausiais momentais išsprūstančius atlikėjų juokelius, o tie, kurie tikėjosi lengvesnio pobūdžio koncerto, buvo prikaustyti ir itin rimtų, susimąstyti verčiančių kūrinių.

Sekmadienį nukritus didžiulei Kauno “Žalgirio” arenos scenos uždangai, joje buvo įsitaisę styginių kvartetas, gitaristas, keli klavišininkai, būgnininkas, pianistė. Netrukus pasirodė “vienuoliais” virtę aštuoni vokalistai, vilkintys šiek tiek blizgius juodos spalvos aksominius abitus ir veidus slepiantys po gobtuvais.

“Gregorian” nariai, atliekantys populiarias roko ir popdainas grigališkųjų giesmių motyvais, pirmiausia pasisveikino lietuviškai ir šia kalba ištarė dar keletą sudėtingesnių frazių. Tiems, kurie nežinojo šou temos, atlikėjai priminė - “Sveiki atvykę į kino teatrą”. Žinomų pasaulyje filmų motyvai dominavo viso pasirodymo metu. Atlikėjai publiką ne tik lepino garsiomis dainomis iš “Titaniko”, “Gladiatoriaus”, “Betmenas amžiams” ir kitų filmų, bet ir buvo parengę specialų vaizdo klipų “meniu”. Juose demonstruotos ištraukos iš apdainuojamų legendinių kino juostų, o kiekvienas siužetas buvo perkurtas “Gregorian” stiliumi - tai vienas iš atlikėjų filmo anonse riaumojo kaip liūtas, tai sustingęs žiūrėjo į snieguotus kalnynus ar įsitaisęs ant milžiniškos angelo skulptūros dairėsi į miestą. Tokie netikėti, humoristiniai sprendimai publikai kėlė šypseną, bet kartu ir glumino. Abejonių, kad atlikėjai linkę pajuokauti, nebeliko prieš pradedant dainuoti dainą iš kino filmo “Gladiatorius”. “Žinau, norite, kad nusirengtume.

Mes visi sportuojame kasdien, o mūsų pilvo raumenys atrodo puikiai”, pasakojo besišypsantys dainininkai.

Jiems per šį kūrinį talkino gladiato-

Aštuoni britai publiką žavėjo grigališkųjų giesmių motyvais atliekamomis roko ir popdainomis. / Erlendo Bartulio nuotrauka rės kostiumą vilkinti vokalistė Amelia Brightman. Į pasaulines gastroles išsirengę atlikėjai pristatė ir daugiau efektingų triukų - liepsnos pliūpsnius, A.Brightman virtimą juoduoju angelu, iš scenos išlendantį tiltelį.

Antroje koncerto dalyje pasirodė ir antroji vokalistė - Eva Mali. Mergina,

kaip ir jos kolegė A.Brightman, virsdavo tai vienu, tai kitu kino filmo personažu. Lazeriai, veidrodžiai, šviesos, liepsnos - tai tik dalis efektų, kuriuos pasitelkė savo koncertui muzikinio projekto nariai.

Visą pasirodymą vainikavo bisui parinktas kūrinys - Leonardo Coheno baladė “Hallelujah”. Sugraudinta

publika netrukus buvo nustebinta.

Antrosios biso dainos metu scena virto roko meka, o juodais odiniais kostiumais vilkinčios vokalistės šoko prie joms įrengtų stulpų. Merginoms taip linksminantis “vienuoliai” plėšė dainą “Come With Me” iš kino filmo “Godzila”. Netrukus vienas iš jų ėmė parodijuoti ir reperį P.Diddy.

•

2013 03 12 Lietuvos žinios

Kultūra

13

J.Bulhakas - karalių miesto fotografas MINDAUGAS KLUSAS

Lietuvos nacionalinio muziejaus užmojis knygų serija įamžinti Lietuvos fotografijos pradžią, kūrėjus ir jų palikimą neseniai praturtėjo trimis kapitaliniais leidiniais “Jan Bulhak. Vilnius”.

Lietuvos nacionalinis muziejus jau yra išleidęs dvi knygas, skirtas pirmiems Vilniaus fotografams, kurie čia dirbo 1858-1915 metais. Pasirodė ir XIX-XX amžiaus sandūroje gyvenusio fotomenininko Stanislawo Filibert’o Fleury nuotraukų albumas. Atėjo Jano Bulhako eilė. Fotografo kūrybos tritomio sudarytoja Jūratė Gudaitė ėmėsi darbo 2010 metais. Jos rankose atsidūrė visas Lietuvos muziejuose, archyvuose ir bibliotekose sukauptas gausus J.Bulhako kūrybos palikimas. “Kai medžiaga buvo surinkta, paaiškėjo, kad menininkas yra sukūręs daugybę fotografijų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su pagrindine jo tema, - Vilniaus architektūros įamžinimu. Tapo akivaizdu, kad šiems darbams reikės skirti trečią tomą”, - kalbinama “Lietuvos žinių” pasakojo J.Gudaitė.

Įamžino dingusį Vilnių J.Bulhakas (1876-1950), žymiausias XX amžiaus pirmosios pusės Vilniaus vaizdų fotografas, šiame mieste praleido beveik visą brandųjį savo gyvenimą - pusketvirto dešimtmečio. Jis įsikūrė čia prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir dirbo fotografu - fiksavo miesto istorinius ir kultūrinius įvykius, įamžino istorines asmenybes bei paprastus vilniečius, bažnytines ir etnografines šventes, dokumentavo architektūros paminklus. Vilnių menininkas vadino karalių miestu, nors meilę jam pajuto toli gražu ne iškart.

Pirmose dviejose knygose publikuojamos Vilniaus panoramos, architektūrinių ansamblių, bažnyčių, rūmų, jų interjero, namų, kiemų, gatvių ir aikščių fotografijos. Savitas miesto portretas. Į akis krinta fotografo mėginimas atskleisti architektūros ir vietovaizdžio dermę. Antros knygos vaizdai atskleidžia kitus ne mažiau įdomius pažintinius maršrutus po Vilnių ir jo priemiesčius - Antakalnį, Šnipiškes, Lukiškes ir Zakretą, dabartinį Vingio parką. Vertinga tai, kad fotomenininkas įamžino iki mūsų dienų neišlikusius arba istorinių įvykių ir ideologinių aplinkybių sunaikintus architektūros paminklus, ištisus kvartalus bei gatves: Vilniaus getą,

J.Bulhakas Vilnių pamėgo ne iškart.

Karolio Szcezecinskio nuotrauka

Antakalnio tiltas prie Neries ir Vilnios santakos. 1912-1915 m. / J.Bulhako (Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo) nuotraukos Šnipiškėse buvusias žydų, ant Tauro kalno - evangelikų, Lukiškėse - musulmonų kapines ir daugelį kitų senojo Vilniaus reliktų. Knygų sudarytoja, remdamasi paties autoriaus architektūros fotografavimo principais, pirma stengėsi pateikti panoraminį arba bendrą architektūros objekto vaizdą, toliau - jo fragmentus, architektūrines detales, galiausiai - interjero nuotraukas.

Trečioje knygoje “Vilnius: įvykiai ir žmonės. Apylinkės” skelbiamos svarbiausių XX amžiaus pirmosios pusės miesto istorijos, kultūros įvykių fotografijos, amžininkų portretai ir Vilniaus apylinkių kraštovaizdžio nuotraukos.

“J.Bulhakas įamžino lenkų kariuomenės paradą užėmus Vilnių, karo vadų ir to meto visuomenės veikėjų portretus, reformatų lobyną, karališkųjų palaikų Vilniaus katedroje kasinėjimus 1931 metais, Stepono Batoro universiteto atkūrimo akimirkas, Adomo Mickevičiaus mokyklą, turgus ir jų prekeivius, liaudies virtuvę (vok. “Volkskuchen”), Vilniaus apylinkių vaizdus ir daugelį kitų objektų”, - teigė tritomio sudarytoja J.Gudaitė.

Savamokslis fotografas J.Bulhakas gimė Ostašine, netoli Naugarduko (Baltarusija), turėjo puikų išsilavinimą: skambino fortepijonu, mokėjo kalbėti ir rašyti prancūziškai, naudojosi didele namų biblioteka. Tėvų valia 1888 metais atvyko mokytis į Vilnių, bet juo nesižavėjo, sakė išvydęs niū-

Vilniaus katedra ir aikštė iš lėktuvo apie 1928 m.

rų, nemielą rusišką miestą. Vėliau lankėsi čia ne kartą, tačiau tik tada, kai susipažino su Vilniaus kultūrinio gyvenimo organizatoriumi dailininku Ferdynandu Ruszczycu (Ferdinandu Ruščicu), jo nuomonė apie miestą ėmė keistis.

J.Bulhakas buvo savamokslis menininkas. Pirmiausia jis kūrė žmonos portretus, įamžino gimtųjų vietų kraštovaizdžius. Skatinamas mokytis “fotografikos”, Peresekoje (Baltarusija) įsirengė studiją ir fotolaboratoriją.

Fotografas įamžino iki mūsų dienų neišlikusius architektūros paminklus, ištisus kvartalus bei gatves.

Laiškais daug bendravo su Paryžiaus fotografijos klubo įkūrėju Constant’u Puyo, ilgainiui ir pats tapo šio susivienijimo nariu korespondentu. Pirmuosius savo darbus užsienyje, Briuselyje vykusioje parodoje, J.Bulhakas eksponavo 1909 metais.

chitektūros grožį, sakytum, pro kasdienybės luobą išgirdo miesto erdvių muziką. F.Ruszczycas ne tik buvo pirmasis J.Bulhako kūrinių vertintojas, bet ir sudarė sąlygas įsikurti Vilniuje: 1912 metais padėjo jam įsigyti ir įsirengti fotoateljė, protegavo fotografą, nuolat aprūpindavo naujais užsakymais. J.Bulhakui didžiulį įspūdį darė ir tai, kaip palankiai dailininkas vertino fotografijos meną. J.Bulhakas domėjosi ir savo kūryboje siekė įgyvendinti C.Puyo, jo bendraminčių, garsių fotografų Leonard’o Missone’o, Davido Octaviuso Hillo, Robert’o Demachy propaguojamas piktorialistinės fotografijos estetikos idėjas.

Sutarė su visais Per 34 metus, praleistus Vilniuje, J.Bulhakui stebėtinai sekėsi sutarti su visomis valdžiomis. 1912-1913 metais jis miesto valdybos užsakymu sukūrė šimtus architektūros ir peizažų fotografijų.

Kai Vilniuje ėmė šeimininkauti vokiečiai, J.Bulhakas vėl gavo leidimą fotografuoti. Menininkas net savo prisiminimuose yra paminėjęs, esą jam tapo prieinamos tokios vietos, į kurias caro

laikais negalėdavai įžengti. Nereikia nė sakyti, kad produktyviausias J.Bulhakui buvo tarpukario laikotarpis, kai Vilnių okupavo Lenkija. Tačiau fotografas mielai atsiliepdavo ir į lietuvių prašymus, noriai talkino jiems ir tada, kai Vilniaus kraštas buvo grąžintas Lietuvai.

Tarpukariu J.Bulhakas mažai fotografavo miestą, neieškojo naujų meninės fotografijos temų, daugiau dirbo pagal konkrečius užsakymus Vilniaus paminklų konservavimo srityje. Menininkas buvo prisimintas ir sovietų karinės valdžios: ši paprašė įamžinti Vilnių po 1944 metų liepos 6-13 dienų šturmo.

Ilgesys Vaikščiojimas po sugriautą Vilnių, fiksuojant jo griuvėsius, J.Bulhakui buvo tarsi atsisveikinimas su pamėgtu miestu, kuriame jis praleido pusę gyvenimo. Skaudi patirtis, nauja okupacija ir asmeninės aplinkybės nulėmė fotografo apsisprendimą palikti Vilnių. Tačiau visą likusį gyvenimą J.Bulhakas jo labai ilgėjosi. Fotografas jautė ne tik nostalgiją brangiam miestui, ramybės jam nedavė ir neišsipildęs noras parašyti antrą prisiminimų dalį, pavadintą “Pusė gyvenimo Vilniuje”. Pirmo J.Bulhako atsiminimų tomo “Vaikystės metų kraštas” pratarmėje fotomenininkas ir fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas pažymi, kad antrą dalį fotografas pradėjo rašyti 1942-ųjų lapkritį. Deja, beveik trijų šimtų puslapių medžiaga sudegė per gaisrą 1944 metais. J.Bulhakas planavo atkurti atsiminimų tekstą, tačiau parašė tik tris puslapius.

Miesto erdvių muzika Lemtingas tapo jo apsilankymas pas F.Ruszczycą. Dažnai vaikščiodamas su svečiu po Vilnių dailininkas sugebėjo įkvėpti fotografui didžiulę simpatiją miestui. Pamažu jis atrado Vilniaus ar-

Riestainių pardavėja Kaziuko mugėje. 1935 m.

•

14

2013 03 12 Lietuvos žinios

Sportas

Antrasis testas “Atlantui” - jau šiandien JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Šeštadienį startavusiame šalies futbolo A lygos čempionate bene įdomiausios rungtynės vyko Marijampolėje, kur praėjusių metų autsaideris Klaipėdos “Atlantas” 1:0 nugalėjo Lietuvos pirmenybių bronzinę prizininkę vietos “Sūduvą”.

Marijampolės arenos ARVI manieže vykusios kovos herojumi tapo antrojo kėlinio 50 minutę įspūdingą įvartį pelnęs svečių komandos aukštaūgis (192 cm) Andrius Bartkus.

Šeimininkų fiasko Ši pergalė, ko gera, neatsitiktinė.

Radęs investuotojų Rusijoje “Atlantas” pagaliau gali lengviau kvėpuoti, o prie ekipos vairo stojęs naujasis treneris - žinomas futbolo specialistas iš Rusijos Konstantinas Sarsanija subūrė komandą, su kuria pasiryžęs nužygiuoti daug toliau nei jo pirmtakas. Šį sezoną “Atlante” registruoti net 22 nauji žaidėjai. Po rungtynių ir “Sūduvos” treneris Darius Gvildys pripažino, kad varžovai šį sykį buvo stipresni, o jo auklėtiniai perdegė. Šeštadienį Marijampolės komanda žaidė be traumuotų Rafaelio Ledesmos ir Karolio Chveduko.

Skirtingi kėliniai Titulą ginančio daugkartinio šalies čempiono Panevėžio “Ekrano” akistata su Alytaus “Dainava” Kauno NFA stadione baigėsi panevėžiečių pergale 3:1. Svečių teisėmis Kaune

Marijampolėje pergalę “Atlantui” lėmė jo didvyris A.Bartkus (geltonais marškinėliais). / Valdo Knyzelio (LFF) nuotrauka žaidusių čempionų strategas Valdas Urbonas po pirmosios sezono pergalės teigė, kad greitai įmušti įvarčiai jiems turėjo didelę reikšmę. Panevėžiečiai į “Dainavos” vartus per pirmą pusvalandį įmušė net tris įvarčius.

Pirmasis kėlinys Dzūkijos komandai galėjo baigtis dar liūdniau, jei Vaido Slavicko baudos smūgis nebūtų sudrebinęs skersinio. Tačiau po pertraukos “Ekranas” nebebuvo toks grėsmingas. Tai pajutusi “Dainavos” komanda puikiai išnaudojo vieną progą - 66 minutę įvartį pelnė buvęs “Ekrano” žaidėjas Deividas Padaigis.

O “Dainavos” gyvenimą tą dieną labiausiai apkartino Arsenijus Buinickis, dar praėjusį sezoną gynęs šio klu-

bo garbę. A.Buinickis šeštadienį “Ekranui” pelnė net du įvarčius. Po pirmojo turo rezultatyviausio čempionato žaidėjo statusą jis dalijasi su Pakruojo “Kruojos” gruzinu Georgijumi Alaverdašviliu.

Džiaugėsi svečiai Sekmadienį Tauragėje vykusias vietos “Tauro” ir Pakruojo “Kruojos” rungtynes laimėjo svečiai 2:1.

Buvęs “Bangos” snaiperis G.Alaverdašvilis įmušė du įvarčius į šeimininkų vartus. Tiesa, 84 minutę “Tauro” puolėjas Simonas Babilius realizavo 11 m baudinį ir sušvelnino rezultatą.

Užvakar Gargžduose vykusios paskutinės A lygos pirmojo turo

rungtynės tarp vietos “Bangos” ir Šiaulių klubo “Šiauliai” baigėsi taikiai 1:1. Šeimininkai pirmavo po tikslaus Tamazio Čargeišvilio (21 min.) įvarčio, antrajame kėlinyje 57 minutę taikliu 11 m baudiniu rezultatą išlygino Arminas Vaskela.

Savo pirmojo pasirodymo naujojo sezono A lygos pirmenybėse dar laukia šalies vicečempionai, neseniai Lietuvos futbolo federacijos Supertaurę iškovoję Vilniaus “Žalgirio” futbolininkai. Šiandien namie jie išbandys jėgas su ką tik šalies futbolo visuomenę maloniai nustebinusiu “Atlantu”. Rungtynės vyks sostinės manieže “Sportima”, pradžia 19 valandą.

•

STATISTIKA Alytaus “Dainava” Panevėžio “Ekranas” 1:3 (0:3).

Teisėjas - J.Paškovskis (Vilnius). Įvarčiai: 66 min. D.Padaigis; 4 min.

U.Umeh, 14 min. A.Buinickis (11 m.), 28 min. A.Buinickis. Įspėti: 69 min. M.Biržinis (“Dainava”).

Marijampolės “Sūduva” Klaipėdos “Atlantas” 0:1 (0:0).

Teisėjas - S.Slyva (Kaunas). Įvarčiai: 50 min. A.Bartkus. Įspėjimai: 43 min. A.Brokas, 60 min.

N.Radžius (“Sūduva”); 29 min. Donatas Kazlauskas, 60 min. A.Jokšas, 66 min.

A.Bartkus, 85 min. E.Razulis (“Atlantas”).

Tauragės “Tauras” Pakruojo “Kruoja” 1:2 (0:1).

Teisėjas - E.Gaigalas (Klaipėda). Įvarčiai: 84 min. (11 m baudinys) S.Babilius; 37 min. ir 55 min. G.Alaverdašvilis. Įspėjimai: 31 min. M.Eiza, 90+4 min.

V.Dragūnevičius (“Tauras”); 83 min.

T.Miklinevičius, 90+4 min. M.Malinauskas (“Kruoja”).

Banga (Gargždai) Šiauliai (Šiauliai) 1:1 (1:0).

Teisėjas - A.Žuta (Klaipėda). Įvarčiai: 22 min. T.Chargeishvili (“Banga”); 57 min. (iš 11m.) A.Vaskela (“Šiauliai”). Įspėjimai: 40 min. T.dos Santos (“Banga”); 30 min. M.Fridrikas (“Šiauliai”).

A lygos lentelė (rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčiai, taškai) 1. Panevėžio “Ekranas”

1 1 0 0 3:1 3

2. Pakruojo “Kruoja”

1 1 0 0 2:1 3

3. Klaipėdos “Atlantas” 1 1 0 0 1:0 3 4. Gargždų “Banga”

1 0 1 0 1:1 1

4. Šiaulių “Šiauliai”

1 0 1 0 1:1 1

6. Vilniaus MFD “Žalgiris” 0 0 0 0 0:0 0 7. Tauragės “Tauras”

1 0 0 1 1:2 0

8. Marijampolės “Sūduva” 1 0 0 1 0:1 0 9. Alytaus “Dainava” 1 0 0 1 1:3 0 Rezultatyviausi lygos žaidėjai: A.Buinickis (“Ekranas”) ir G.Alaverdašvilis (“Kruoja”) - po 2 įvarčius.

Trumpai R.MEILUTYTĖS REKORDAS Sekmadienį Anglijoje pasibaigė plaukimo varžybos “British Gas International Swimming Meet 2013”, kurios įtrauktos į pasaulio čempionato kvalifikacinių turnyrų sąrašą. Ten užvakar “Plymouth Lea” komandai atstovaujanti olimpinė ir pasaulio čempionė šešiolikmetė Rūta Meilutytė 50 m plaukimo krūtine rungties finale distanciją įveikė per 30,57 sek., 0,33 sek. pagerindama pačiai priklausantį Lietuvos rekordą, ir net 0,76 sek. aplenkė antrojoje vietoje likusią olandę Moniek Nijhuis. Trečia finišavo britė Kathryn Johnstone (31,94 sek.). Šeštadienį R.Meilutytė triumfavo ir plaukdama 100 m nuotolį krūtine.

FIDE PREZIDENTO VIZITAS Šeštadienį Lietuvos Respublikos (LR) Seime vykusias tradicines šachmatų varžybas stebėjo į Lietuvą atvykęs Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) prezidentas Kirsanas Iliumžinovas. Dar anksčiau Lietuvos šachmatų federacija (LŠF) su didžiausiomis Lietuvos politinėmis partijomis buvo

pasirašiusi preliminarius susitarimus dėl galimybės visose šalies mokyklose įvesti šachmatų pamokas kaip mąstymą skatinančio ir lavinančio sporto discipliną. Po pietų prie apskritojo stalo diskutuota apie mokomosios šachmatų programos įvedimą mokyklose.

“Tarptautiniais tyrimais įrodyta, jog šachmatais nuo mažens žaidžiantys mokiniai yra pažangesni, jų mokslo rezultatai geresni. Šachmatai yra tiek sportas, tiek puiki smegenų mankšta, tiek ir smagus užsiėmimas”, - sakė LŠF prezidentas Aleksandras Černovas. Pasak K.Iliumžinovo, šachmatai sportas, lavinantis abu smegenų pusrutulius, skatinantis ir intelektinį vystymąsi, ir kūrybiškumą, tai - sugebėjimas modeliuoti situaciją, žvelgti į ją kūrybiškai. Naujos programos klausimas aptartas ir su LR Seimo pirmininku Vydu Gedvilu, kuris renginyje su K.Iliumžinovu sužaidė simbolinę partiją didžiaisiais šachmatais (ji baigėsi lygiosiomis). Galimybę skatinti jaunimą mokytis žaisti šachmatais palaiko ir geriausia Lietuvos šachmatininkė, Europos moterų šachmatų čempionė Viktorija Čmilytė.

LŽ

FIDE prezidento K.Iliumžinovo (dešinėje) ir Seimo pirmininko V.Gedvilo partija baigėsi taikiai. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

2013 03 12 Lietuvos žinios

Sportas

Išėjo Janis Grinbergas

Taurių šeimininkai nepasikeitė

Kai mūsų rankinio sostinėje Kaune vyko karščiausi vyrų ir moterų komandų mūšiai dėl LRT didžiojo prizo, būdamas 87-erių tyliai išėjo Lietuvos rankinio patriarchas Janis Grinbergas.

GODA MAČYTĖ

Savaitgalį Kaune surengto tradicinio LRT rankinio taurės turnyro nugalėtojų titulus apgynė Kauno moterų ekipa “ACME-Žalgiris” ir sostinės vyrų komanda “Šviesa”.

Sekmadienį prieš moterų finalo rungtynes Kauno sporto halėje tylos minute buvo pagerbtas išvakarėse miręs Lietuvos rankinio patriarchas Janis Grinbergas.

Garliaviškės vis vejasi Moterų finale Antano Skarbaliaus vadovaujamas klubas “ACME-Žalgiris” 32:30 (14:14) nugalėjo Kauno rajono komandą “Garliava SMCASCADA” ir antrus metus iš eilės iškovojo LRT taurę. Iki šiol šį sezoną vykusiose penkeriose oficialiose jų tarpusavio rungtynėse pergalę irgi šventė žalgirietės. Tačiau jau ateinantį penktadienį garliaviškės turės galimybę pasireikšti Baltijos lygos čempionate per dvikovą su “ACMEŽalgiriu” trečiojo turo rungtynėse.

Finalo rungtynėse emocijos liejosi per kraštus - intriga išliko iki pat rungtynių pabaigos. Nugalėtojoms daugiausia įvarčių pelnė Gabija Vidūnaitė - 10 ir Neringa Palionytė - 9. Ritos Urnikienės vadovaujamoje Garliavos

Taip Vilniaus “Šviesos” rankininkai (atakuoja) sekmadienį skynėsi kelią į pergalę. / Erlendo Bartulio nuotraukos ekipoje išsiskyrė Diana Šatkauskaitė 10 įv., Indrė Mockevičiūtė - 8.

Po rungtynių komandos apdovanotos atminimo medaliais, laimėtojoms įteikta LRT taurė. Geriausiomis finalo rungtynių žaidėjomis pripažintos G.Vidūnaitė (“ACMEŽalgiris”) ir Roberta Sadauskaitė (“Garliava SM - CASCADA”).

Moterų finale intriga išliko iki rungtynių pabaigos (čempionės - geltonais marškinėliais).

Šeštadienį vykusių pusfinalių rezultatai: “Garliava SM-CASCADA” sostinės “Eastcon AG-Vilniaus kolegija” 42:29 (19:14); “ACME-Žalgiris” - Vilniaus “LEU Šviesa-Eglė” 40:25 (22:10).

Revanšuotis nepavyko Vyrų lemiamoje kovoje dėl didžiojo prizo užvakar sostinės komanda “Šviesa” 29:22 (10:13) nugalėjo Kauno klubą “Granitas-Gaja-Karys”. 10 įvarčių nugalėtojams pelnė geriausiu žaidėju sostinės komandoje pripažintas Vaidas Trainavičius, 8 - Tomas Bernatavičius. Pralaimėjusiųjų gretose rezultatyviausi buvo Lukas Feoktistovas - 8 įv. ir Robertas Švedas - 5, o geriausio šios komandos žaidėjo prizas atiteko vartininkui Viliui Rašimui.

Klubai “Šviesa” ir “Granitas-Gaja-Karys” LRT taurės finale žaidė ir pernai. Tada vilniečiai varžovus įveikė 27:26 (12:13). Taigi šiemet kauniečiams nepavyko revanšuotis. Šeštadienį žaistų pusfinalių rezultatai: Kauno “Lūšis” - “Šviesa” 28:33 (11:19); “Granitas-Gaja-Karys” - Klaipėdos “Dragūnas” 23:20 (11:13).

•

Jis visą gyvenimą darbavosi rankinio labui, kurdamas ir puoselėdamas gražias šio žaidimo tradicijas.

Net aštuoneriose vasaros ir vienose žiemos olimpinėse žaidynėse dirbęs J.Grinbergas gimė 1925 metais spalio 29 dieną Liepojoje (Latvija), 1950 metais baigė Latvijos kūno kultūros institutą, 1949-1953 metais buvo krepšinio komandos “Kauno audiniai” žaidėjas ir treneris.

1953-1955 metais J.Grinbergas ėjo LTSR kūno kultūros ir sporto komiteto krepšinio, o 1953-1989 metais - ir rankinio vyr. trenerio pareigas.

1956-1964 metais treniravo SSSR moterų rankinio rinktinę, 19631965 ir 1968-1970 metais dirbo ir su SSSR vyrų rinktine.

1972 metų Miuncheno (Vokietija), 1976-ųjų Monrealio (Kanada), 1980-ųjų Maskvos (Rusija), 1984ųjų Los Andželo (JAV), 1988-ųjų Seulo (Pietų Korėja), 1992-ųjų Barselonos (Ispanija), 1996-ųjų Atlantos (JAV) ir 2000-ųjų Sidnėjaus (Australija) olimpinėse žaidynėse J.Grinbergas buvo oficialus Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) atstovas, o Maskvos olimpiadoje jam patikėtos ir rankinio varžybų direktoriaus pareigos. Į 1992 metų Albervilio žiemos žaidynes J.Grinbergas keliavo kaip Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) generalinis sekretorius.

J.Grinbergas apdovanotas LTOK Garbės ženklu (1994), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordino Riterio kryžiumi (2000), Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) 2-ojo laipsnio ordinu “Už nuopelnus Lietuvos sportui” (2000), Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) Olimpiniu ordinu (2002), KKSD 1-ojo laipsnio ordinu su grandine “Už nuopelnus Lietuvos sportui” (2005), LTOK Olimpine žvaigžde (2005), IHF auk-

Savaitgalio išvykos Lietuvos klubams apkarto ROJUS ŽAIBAS

VTB Vieningosios krepšinio lygos rungtynėse sekmadienį nesėkmes patyrė pajėgiausi mūsų krašto klubai - šalies čempionas Kauno “Žalgiris”, vicečempionas sostinės “Lietuvos rytas” ir Lietuvos krepšinio lygos čempionato lentelės trečiojoje pozicijoje esantis Klaipėdos “Neptūnas”.

Jau anksčiau pirmąją vietą B grupėje užsitikrinęs Kauno “Žalgiris” išvykoje 82:86 (20:24, 14:15, 22:24, 26:23) neatsilaikė prieš grupės autsaiderių gretose žengiantį Baltarusijos sostinės klubą “Cmoki-Minsk” (2 pergalės /15 pralaimėjimų ) su Vidu Ginevičiumi.

Gėdingas pralaimėjimas Grupės lyderio Minske patirtas fiasko Lietuvos čempionams garbės nedaro. Kauniečių gretose sėkmingiausiai žaidė Tremmellas Dardenas (14 tšk.), Vytenis Lipkevičius (13 tšk.), Darjušas Lavrinovičius (11 tšk.), Rimantas Kaukėnas (10 tšk.) ir Kšištofas Lavrinovičius (9 taškai). Nugalėtojams po 16 taškų pelnė Tierre’as

15

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

siniu Garbės žiedu (2005), IHF Aukso ženklu (2007), ordino “Už nuopelnus Lietuvai” Karininko kryžiumi (2008).

Užuojautą dėl J.Grinbergo mirties pareiškė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Rankinio tėvu vadinto J.Grinbergo nuopelnai sportui įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir viso pasaulio rankinio istoriją. Darbas aštuoneriose vasaros ir vienose žiemos olimpinėse žaidynėse, nacionaliniai apdovanojimai, tarp kurių - ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordino Riterio kryžius, reikšmingos pareigos Tarptautinėje rankinio federacijoje, Lietuvos rankinio federacijoje, Olimpiniame komitete - J.Grinbergas buvo pasiekęs aukščiausią lygį Lietuvos ir tarptautiniame rankinio pasaulyje. Tačiau net ir gavęs visus įmanomus tarptautinius rankinio apdovanojimus, J.Grinbergas išliko nuoširdus ir paprastas žmogus, supratingas, draugiškas treneris”, rašoma prezidentės užuojautoje. ***

•

Atsisveikinimas su Janiu Grinbergu kovo 12 d. (antradienį) laidojimo rūmuose Olandų g. 22, Vilniuje, nuo 16 val. Urna išnešama kovo 13 dieną (trečiadienį) 15 val. Laidotuvės vyks Antakalnio kapinėse.

LŽ

B grupė 1. Kauno “Žalgiris” 17 15

2

88

2. Maskvos CSKA

3

81

16 13

A grupė (rungtynės, pergalės, pralaimėjimai, pergalės procentais)

3. Krasnodaro “Lokomotiv-Kuban” 17 12 5 71

1. Kazanės “Uniks” 17 13

4. Rygos VEF

2. Maskvos srities “Chimki” 16 12 3. Samaros “Krasnyje krylja” 17 12

4 4 5

77 75 71

4. Sankt Peterburgo “Spartak” 17 12 5

71

5. Astanos “Astana” 17

9

8

53

6. Donecko “Doneck”17 8

9

47

Dovydas Redikas bando sustabdyti rezultatyvųjį “Doneck” legionierių C.Millage’ą. / Bc.donetsk.ua nuotrauka

7. “Lietuvos rytas” 17

9

47

8. Zgoželeco “Turow”17 4

13 24

Brownas ir Aleksandras Kudriavcevas, 15 - Denisas Koršukas, po 11 Pevelas Uljanka ir Aleksandras Pustogvaras, 7 - Vidas Ginevičius.

Sekmadienį nesėkmę patyrė ir toje pačioje grupėje rungtyniaujantis Klaipėdos “Neptūnas”. Uostamiesčio klubas namie 88:97 (20:36, 17:17, 24:20, 27:24) pralaimėjo šeštojoje pozicijoje žengiančiam Rusijos klubui Liubercų “Triumf” (9/8) ir grupėje atsidūrė paskutinėje vietoje (15/2). 18 taškų į svečių krepšį įmetė Martynas Mažeika, 17 - Valdas Vasylius, po 13 - Rashaunas

9. Mariupolio “Azovmaš” 16 3

13 19

10.Talino “Kalev”

14 18

Broadusas ir Marius Runkauskas.

Nugalėtojams 21 tašką pelnė Kyle’as Landry, 19 - Sergejus Karasiovas, 18 - Tywainas McKie. Septintą nesėkmę XVII ture patyrė, tačiau ketvirtąją vietą išsaugojo Ramūno Butauto treniruojama Rygos komanda VEF su Antanu Kavaliausku ir Donatu Zavacku. Rygiečiai namie 87:89 (23:24, 14:21, 27:16, 23:28) neatsilaikė penktojoje pozicijoje esančiai Žemutinio Naugardo ekipai “Nižnij Novgorod” (10/7). 29 taškus šeimininkams pelnė Earlas Rowlandas, 13 - A.Ka-

J.Grinbergas.

17

8

3

valiauskas, 10 - Kristapas Janičenokas, 8 - D.Zavackas. Nugalėtojų gretose išsiskyrė Dijonas Thompsonas (24 tšk.).

Ukrainos čempionų nokautas Devintą nesėkmę septynioliktosiose A grupės rungtynėse patyrė dėl vietos atkrintamosiose varžybose kovojantis “Lietuvos rytas”. Vilniečiai svečiuose 79:95 (17:21, 20:22, 16:28, 26:24) pra-

17 10

7

59

5. “Nižnij Novgorod”17 10

7

59

6. Liubercų “Triumf” 17

8

53

9

7. Krasnojarsko “Jenisej” 17 6

11 35

8. Nymburko ČEZ

5

11 31

9. Minsko “Cmoki-Minsk” 17 2

15 12

10. “Neptūnas”

15 12

16

17

2

laimėjo Ukrainos čempionui Donecko “Doneck” (8/9) klubui su Dariumi Songaila. Jo ekipa pakilo į šeštąją vietą.

12 taškų į šeimininkų krepšį įmetė Janis Blumas, 11 - Steponas Babrauskas, 10 - Renaldas Seibutis. Nugalėtojams 21 tašką pelnė D’Oras Fischeris, 15 - Curtis Millage’as, 11 Maksimas Pustozvonas.

Vakar vakare Rimo Kurtinaičio vadovaujamas Maskvos srities klubas “Chimki” svečiuose susitiko su priešpaskutinėje vietoje esančiu Ukrainos klubu Mariupolio “Azovmaš”.

•

LŽ

16

2013 03 12 Lietuvos žinios

Pramogos

Garsus šokėjas, tylus muzikantas GINTARĖ ČIULADAITĖ

Vilnietis Jevgenijus Tichonovas profesionalus gatvės šokių mokytojas, choreografas, breiko grupės “Invisible soul” narys, mėgėjas režisierius ir muzikantas. Kovo 15-ąją hiphopo entuziastas iš Niujorko į Lietuvą atveža legendinį choreografą Henry Linką, kuris šoko su pačiu Michaelu Jacksonu.

J.Tichonovas ir “Invisible soul” - žinomi hiphopo subkultūros Lietuvoje atstovai. Vaikinas ne tik šoka, moko šio meno kitus Lietuvoje ir užsienyje, bet ir kuria išskirtinę, plačiai neskambančią muziką, klipus. Vasarį Jevgenijus, išleidęs vaizdo klipą, kuriame etiudą atlieka nekasdienis duetas - jo kolega breiko šokėjas ir balerina, dar kartą pasižymėjo režisūros srityje.

Hiphopo subkultūra - gana uždara.

Savo grupėje kuriantys šokėjai ir choreografai retai patraukia žiniasklaidos dėmesį. Tačiau J.Tichonovas puikiai žinomas tarp subkultūros narių. Jo profesinė pažintis su pirmaeiliais M.Jacksono šokėjais H.Linku ir Buddha Stretchu, kurie vėliau susibūrė į grupę “Elite force”, į Vilnių atveda H.Linką.

Pasak J.Tichonovo, visame pasaulyje garsių hiphopo “krikštatėvių” mokymai praverstų tiek šokėjams, tiek jų mokytojams. “H.Linko seminaro reikėtų ir kitų stilių šokėjams. Jis gali ne tik išmokyti, bet ir įkvėpti, motyvuoti”, tvirtino Jevgenijus. Anot vaikino, dauguma šokio kūrėjų Lietuvoje nė nesvajoja pasiekti H.Linko aukštumų: šokti su M.Jacksonu, Mariah Carey, Willu Smithu, kitomis pasaulinėmis žvaigždėmis.

M.Jacksono šokėjas H.Linkas atvyksta į Lietuvą. / Flickr.com nuotrauka grupe”, - pasakojo buvęs emigrantas.

Vilniuje J.Tichonovas turėjo dvi “4 Elements” studijas, bet vieną dieną vaikinas suprato stokojantis iššūkių, todėl uždarė jas ir išvyko į Londoną. “Atvažiavau kaip ir visi - būdamas niekas.

Trečią savaitę nusprendžiau dalyvauti Roberto Hyltono spektaklyje “Bones”.

Tada prasidėjo darbai mokyklose, kli-

“Lietuvoje šokėjams reikia įkvėpimo - jie nė nesvajoja šokti su pasaulinio lygio žvaigždėmis”, - sakė J.Tichonovas. / Jevgenijaus Žuravliovo nuotrauka

Daryti tai, kas patinka Jevgenijus susipažino su H.Linku, kai pakvietė jį į Lietuvą vesti seminarų buvusioje studijoje “4 Elements”.

“Gal mes ir nebūtume taip susidraugavę, jei ne panašus mąstymas, panaši šokio vizija”, - svarstė pašnekovas.

Paklaustas, ar lietuviška mokykla turi šokėjų, kurie galėtų daryti pasaulinio masto įtaką, J.Tichonovas palingavo galva. “Kai grupė “Elite force” maišė šokio stilius, ji tikrai neplanavo padaryti tokios milžiniškos įtakos. Šokėjai tiesiog buvo talentingi ir darė tai, kas jiems patinka. Norėčiau, kad daugiau žmonių dirbtų su ugnele, tik taip galima pasiekti aukštumų”, - įsitikinęs vaikinas.

Dėl merginų Gatvės šokiai, pasak Jevgenijaus, neturi profesionalių šokėjų. Lietuvoje dažnas juos šoka savo malonumui.

Kai kurie laimi keletą konkursų, o paskui užsiima pedagogine veikla.

“Trūksta komercinės veiklos, renginių. Televizija nenori mokėti šokėjams pinigų, tad pragyventi iš šokio neįmanoma. Lengvas uždarbis ten, kur gali mokyti vaikus, bet taip neturėtų elgtis net profesionalai, - dėstė diplomuotas šokio pedagogas. - Užsiimu šokio pedagogika, bet nenoriu, kad tėvai atvestų man vaiką vien dėl to, jog tądien gautų porą laisvų valandų.”

Vis dėlto J.Tichonovo, kaip mokytojo, tikslas - kad mokinys, darydamas judesį, jaustų malonumą, pasitikėtų savimi. “Šokį bandoma romantizuoti, į kūrybinį procesą pridedama dvasinių dalykų, bet viskas yra kur kas paprasčiau. Dauguma breikerių pradėjo šokti tam, kad patiktų merginoms. Dėl jų kildavo šokių kovos ir klubuose”, - juokavo Jevgenijus.

Buvęs emigrantas Lietuvos šokių grupei “Invisible soul” jau 11 metų, tačiau ji išsibarsčiusi po pasaulį. “Aš grįžau, kiti liko Londone, Niukasle, Kanadoje, Vokietijoje.

Juokiamės, kad tapome tarptautine

“Dauguma breikerių pradėjo šokti, kad patiktų merginoms. Dėl jų kildavo šokių kovos ir klubuose.” pų ir reklamų filmavimai”, - apie trumpą sėkmę užsiminė vyrukas, pasivadinęs anglams lengviau ištariamu Eugene Quiet vardu. Kodėl grįžo? “Toks didmiestis kaip Londonas ne pati geriausia vieta gyventi. Man patinka ramesnis gyvenimas”, - šyptelėjo jis.

“Invisible soul” vis dar koncertuoja ir tėvynėje. J.Tichonovo nufilmuotas etiudas su primabalerina Olga Konošenko ir breiko antrosios vietos laimėtoju Baltijos šalyse Jevgenijumi Kirjanovu-BBloke atsirado būtent iš grupės numerio.

Rimtuolis Razumas J.Tichonovas pradėjo šokti breiką nuo dvylikos, kai su draugais rajonų

laiptinėse išmoko žemės traukos nepaisančių judesių. Penkiolikos jis ėmė kompiuteriu kurti muziką, domėtis garso programomis. Pasivadinęs slapyvardžiu Razum, Jevgenijus tyliai išplatino savo albumą “Po pervym frazam”.

“Razum - pseudonimas iš vaikystės, - aiškino rusiškai repuojantis atlikėjas. - Visuomet mėgau padiskutuoti, nuoširdžiai pakalbėti. Manęs niekada nesutiksi apkvaišusio, todėl iš šalies atrodau kaip daug mąstantis rimtuolis.” 2006 metais įrašytas “Po pervym frazam” įdomus dėl savo lyriškumo, albume su įprastu ritmu derinami instrumentai - pianinas, styginiai.

“Dabar lyginsiu save su Jacksonu ir Tupacu, - šmaikštavo kuklus vaikinas.

- Girdėjau, jie turėjo be galo daug dainų, bet buvo tokie savikritiški, kad dauguma jų neišvydo dienos šviesos. Albumą įrašiau Donciavo iš “G&G Sindikato” studijoje, sulaukiau gerų atsiliepimų iš profesionalų, bet nemačiau sau vietos nei lietuviškoje, nei rusiškoje rinkoje. Reperis Shmekla sudėjo jį į vieną “kompaktą” ir įkėlė į internetą.”

Neleisti kūrybos į viešumą buvo Jevgenijaus pasirinkimas.

Jei reikėtų rinktis vieną nišą iš tų, kuriose Jevgenijus mėgina atskleisti save, jis ilgai nedvejotų: “Esu ištikimas. Šoku namie, šoku vos atsikėlęs, šoku dabar.”

•

Koncertai VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 13 d. 19 val. Koncertas Inesos Linaburgytės kūrybinės veiklos 20-mečiui. Dalyvauja Inesa Linaburgytė (sopranas), Aistė Miknytė (sopranas) ir Maris Skuja (fortepijonas, Austrija)

PRAMOGŲ SALĖ “VAKARIS” 16 d. 19 val. Gyčio Paškevičiaus ir grupės tikro garso koncertas

VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 14 ir 15 d. 19 val. Koncertas “Visi S.Rachmaninovo koncertai Fortepijonui”. Dalyvauja Alexanderas Palei (fortepijonas) ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas Gintaras Rinkevičius VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 12 d. 18 val. Vakaras iš ciklo “Pasidainavimai su Veronika”. Dalyvauja Trakų Vokės folkloro ansamblis “Vija” 14 d. 18 val. Koncertuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos liaudies instrumentų ir akordeono katedros akordeonistų orkestras, Vladimiro Prudnikovo dainavimo klasės studentės Justė Jankauskaitė ir Agnė Stančikaitė, akordeonų duetai: Simona Šukytė ir Raimonds Ungurs, bei Martynas Vaicekauskas ir Janina Gečaitė 15 d. 18 val. Dainuojamosios poezijos svetainės vakaras. Dalyvauja Ainis Storpirštis su grupe ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 12 d. 19 val. Koncertuoja Sigutė Stonytė (sopranas), Viktoras Gerasimovas (sopraninas) ir Jurgis Karnavičius (fortepijonas) 13 d. 18 val. Dainuoja “Ąžuoliuko” muzikos mokyklos I ir II klasių chorai 14 d. 19 val. Koncertuoja Vytautas Sriubikis (fleita), Liudas Mockūnas (saksofonas), Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Dirigentas Donatas Katkus 15 d. 18 val. Koncertuoja Liudas Mikalauskas

(bosas) ir styginių kvartetas “Bass Arco”: Giedrius Daunoravičius (violončelė), Tomas Šatas (violončelė), Domas Jakštas (violončelė), Dainius Rudvalis (kontrabosas) “SIEMENS” ARENA 17 d. 19 val. Stasio Povilaičio jubiliejinis koncertas “50 metų scenoje” PRAMOGŲ ARENA 13 d. 19 val. Sankt Peterburgo baletas ant ledo “Miegančioji gražuolė” 16 d. 19 val. Jevgenijaus Petrosiano didysis benefisas KLUBAS “BRODVĖJUS” 15 d. 21 val. “The Artrace” koncertas 16 d. 21 val. Kosto Smorigino ir Olego Ditkovskio koncertas

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 14 d. 18 val. Koncertuoja VDU kamerinis orkestras ir Kauno valstybinis choras 15 d. 18 val. Koncertuoja Steinas Skjervoldas (baritonas, Norvegija), Sonata ir Rokas Zubovai (fortepijonas) 16 d. 17 val. Koncertuoja Nilas Oklandas (smuikas, Norvegija) KAUNO “ŽALGIRIO” ARENA 12 d. 19 val. Sankt Peterburgo baletas ant ledo “Miegančioji gražuolė” 14 d. 18 val. Spektaklis “Atėjau, pamačiau, negalėjau”

15 d. 19 val. Džiazo miniatiūros su Giedre Kilčiauskiene

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 12 d. 18 val. Šou baletas “Todes” su programa “Attention” 14 d. 19 val. Humoro grupė “Ambrozija” ir Paulius Stalionis su nauja programa 15 d. 18 val. Klaipėdos jaunimo centro tautinių šokių kolektyvo “Vijurkas” jubiliejinis koncertas “25 “Vijurko” pavasariai” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 14 d. 18 val. Prancūziškos impresijos. Dalyvauja “Duo Sensibile”: Viktorija Zabrodaitė (fleita) ir Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas) KLAIPĖDOS “ŠVYTURIO” ARENA 14 d. 19 val. Sankt Peterburgo baletas ant ledo “Miegančioji gražuolė” 15 d. 19 val. Jevgenijaus Petrosiano didysis benefisas PRAMOGŲ SALĖ “VAKARIS” 15 d. 19 val. Ramūno Rudoko šou “Seneliukas”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 13 d. 18 val. Aktoriaus Mariaus Jampolsio ir Irūnos koncertas 15 d. 18 val. Grupės “Liūdni slibinai” turo “Pavasaris bejokių Ė” koncertas

KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 16 d. 17 val. Romansų vakaras su Liuba Nazarenko “Kadais palei mėlyną jūrą” ŠIALIŲ ARENA 16 d. 15.30 val. Muzikinio šou “X faktorius” koncertas 16 d. 18 val. Miuziklas “Muzikos garsai”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 14 d. 18 val. Koncertas “Teatro balsai”. Dalyvauja Regina Varnaitė, Vytautas Paukštė, Saulius Bareikis, Virginija Kochanskytė 15 d. 14 val. VI regioninis vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių festivalis “Saula riduolėla”, skirtas Pasaulinei žemės dienai

PALANGA MUZIKOS KLUBAS “VANDENIS” 15 d. 21 val. Funky ABBA (disco, soul). Atlieka “Saulės kliošo” ansamblis, dainuoja Saulius Šemiotas, Andželika Petrauskaitė ir Kotryna Nasutavičiūtė 16 d. 20 val. Koncertuoja grupė “Latvian Blues Band” (Ryga)

DRUSKININKAI “DRUSKININKŲ KOLONADA” 16 d. 21 val. Koncertuoja Rūta Ščiogolevaitė ir grupė

2013 03 12 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

BUTAI PARDUODA

NAMAI, PATALPOS PARDUODA

64 kv. m butą prie Kauno marių (įrengtas 2011 m., yra autonominis šildymas, sandėliukas, maži mokesčiai, name yra liftas, vieta automobiliui, parduodamas su naujais baldais, kaina - sutartinė).

Kaunas, tel. 8 682 43 719.

Bankrutuojanti UAB „Kėdmontos Statyba“ parduoda 1100 kv. m administracines patalpas ir 1150 kv. m gamybines garažų patalpas už 400 000 Lt, adresu: Juodiškio g. 48, Kėdainiai, tel. 8 685 86 158.

Užs. LM-2336

3 kambarių butą Kaune, Partizanų g. (blokinio 9 aukštų namo I a., 64,68 kv. m, suremontuotas, nauja elektros instaliacija, vamzdynas, radiatoriai, yra du įstiklinti balkonai, tamsus kambarys, du rūsiai, apšiltintos lauko sienos, namo bendrija, maži mokesčiai, įteisinta rekonstrukcija, parduodamas su baldais, kaina - 149 000 Lt).

Tel. 8 600 89 299.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balnonai, kaina - 125 000 Lt).

Tel. 8 699 75 245.

KEIČIA

2 kambarių butą Anykščiuose (mūrinio 5 aukštų namo IV a., 50 kv. m) į sodybą kaime, Vilniaus r., Paberžės sen.

Tel. 8 675 09 270.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

14 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, geras susisiekimas, tinka dvibučio namo statybai, 1 a kaina - 7000 Lt, be tarpininkų).

Vilnius, tel. 8 682 46 203.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, tinka dvibučio namo statybai, kaina - 125 000 Lt, be tarpininkų).

Tel. 8 656 17 413.

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

STATYBINĖS MEDŽIAGOS PARDUODA

Naują rąstinio namo medieną (6 m x 11,50 m, sienojai 24 cm storio, kaina - 16 000 Lt). Kaunas, tel. 8 680 43 993.

Ekologiški buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, suteikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

IEŠKO DARBO

42 metų vyras - sargo darbo.

Vilnius, tel. 8 604 23 434.

UAB „Nevėžis“ akcininkų dėmesiui!

Dėl eilinio visuotinio UAB „Nevėžis“ (kodas 147719726, juridinis adresas - Ukmergės g. 23, Panevėžys, teisinė forma - uždaroji akcinė bendrovė, registras - Valstybės įmonės registrų centro Panevėžio filialas) akcininkų susirinkimo.

Pranešu, kad 2013 m. balandžio 15 d. 11.00 val. bendrovės patalpose adresu: Beržų g. 52, Panevėžys, šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

SIŪLO DARBĄ

Įmonė UAB „Industrika“ SIŪLO DARBĄ VOKIETIJOJE ELEKTROS DARBŲ SPECIALISTAMS, turintiems patirties susijusios su darbu prie aukštos įtampos. Būtina anglų arba vokiečių kalba ir elektrotechninis išsilavinimas. Skambinti telefonu: +370 621 03 389, CV siųsti el. adresu: tomas.budrys@industrika.lt Užs. LM-2352 PRANEŠIMAI

17

Akcininkų registracija vykdoma nuo 10.30 val. iki 11.00 val. Su savimi turėti vertybinių popierių sąskaitos išrašą ir asmens dokumentą, o negalint dalyvauti susirinkime - įstatymų nustatyta tvarka įgalioti kitą asmenį atstovauti Jūsų interesams.

Darbotvarkė: 1. Metinis pranešimas apie bendrovės 2012 m. veiklą; 2. 2012 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimas; 3. 2012 m. pelno (nuostolio) paskirstymo tvirtinimas.

Su šaukiamo eilinio akcininkų susirinkimo darbotvarke susijusiais dokumentais galima susipažinti prieš 15 d. iki susirinkimo datos. Telefonas pasiteirauti (8 45) 43 35 86.

Generalinė direktorė Užs. LM-2332

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Besirūpinantiems savo sveikata. Po kompleksinio medžiagų apytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotis tradicinių priemonių deriniais, kurie efektyviai paskatina sveikimo procesus. Tel. 8 602 03 836.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Dažau, glaistau, tinkuoju, tapetuoju, kloju laminatą, šiltinu pastatus ir t.t. Tel. 8 663 75 794.

Vadovaujantis 2010 m. kovo 25 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-176 patvirtintomis 2007-2013 metų Europos Sąjungos finansinio laikotarpio Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės bendradarbiavimo per sieną programų projektams vykdyti reikalingų pirkimų, atliekamų Lietuvos įmonių, įstaigų ir organizacijų, nesančių perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, taisyklėmis, pagrindinis projekto „Kūrybiškumas SVV kompetencijoms ir konkurencingumui didinti“ (Paramos sutarties Nr. ILPR.02.03.0072-120/10-00), iš dalies finansuojamo ES lėšomis ir įgyvendinamo pagal 2007-2013 m. EKKP Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo per sieną programą, partneris

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialas (adresas: Laisvės g. 18, LT-68308 Marijampolė, tel. +370 343 53 761, faks. +370 343 55 568, el. p.: egle.dorelaite@chamber.lt), SKELBIA PIRKIMĄ ATVIRO KONKURSO BŪDU koučerių mokymo ir pasienio verslo įmonių koučingo paslaugoms.

Pirkimo dokumentus galima gauti aukščiau nurodytu adresu arba el. paštu. Kontaktinis asmuo - Eglė Dorelaitė.

Tiekėjams rekomenduojama registruotis ir siųsti klausimus (jei tokių bus) faksu.

Papildoma informacija bus siunčiama tik registruotiems dalyviams. Pasiūlymai turi būti pateikti raštu lietuvių kalba iki 2013 m. balandžio mėn. 2 d., 10.00 val. Lietuvos laiku, į pirkimą vykdančią organizaciją.

Vokų atplėšimo posėdžio pradžia 2013 m. balandžio mėn. 2 d., 10.10 val. aukščiau nurodytu adresu.

Užs. KK-150 2013 04 14 dieną 11.00 val. adresu: Panevėžys, Klaipėdos g. 67, esančiose „Kaziuko Kamara“ svečių namų patalpose, organizuojamas Medžiotojų būrelio „Pyvesa“ visuotinis būrelio narių susirinkimas ir pristatoma susirinkimo darbotvarkė: 1. Būrelio pirmininko ir valdybos ataskaita, veiklos analizė; 2. Revizijos komisijos ataskaita; 3. Būrelio veiklos įvertinimas; 4. Būrelio sąmatos svarstymas ir tvirtinimas 2013-2014 m. sezonui; 5. Būrelio pirmininko ir

finansininko atlyginimo svarstymas; 6. Būrelio vidaus tvarkos taisyklių tvirtinimas; 7. Kandidatų į būrelio narius svarstymas; 8. Dėl patalpų įsigijimo būrelio nuosavybėn svarstymas; 9. Kiti klausimai.

Užs. LM-2357

TELELOTO lošimo Nr. 883 (2013 03 10) Lentelò - 71 111 (1 x 71 111) Lt ØstriÏainòs - 12 Lt Eilutò - 3 Lt Keturi kampai - 5 Lt 09 30 47 63

24 21 50 56

75 64 25 14

40 55 05 38

57 43 07 49

70 73 26 60

52 42 37 06

34 03 48 27 23 33 20

12 08 62 39 59 16 04 19 46 51 17 36 71 67 53 22 Papildomi prizai: ·koda Fabia 0303869 ·koda Fabia 0241485 ·koda Fabia 0316850 Antivirusinòs programos “Kaspersky” 041*575 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 4 d.) Agnò Stonkeviãienò i‰ Vilniaus 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 4 d.) Irena Chilobokova i‰ Vilniaus 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 4 d.) Aleksas Stungys i‰ ·ilutòs 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 4 d.) Indrò Kuãinskytò i‰ Pakruojo r.

10 000 Lt (tel. 1634, kovo 4 d.) Rita Taparauskienò i‰ Elektròn˜ www.olifeja.lt

Pakvietimai ∞ TV: 046*263, 029*947, 032*295.

Prognozò: Aukso puode bus 400 000 Lt.

EUROJACKPOTAS Lo‰imo Nr. 6 Data: 2013 03 08 EUROJACKPOTAS - 74 345 219 Lt 10 12 14 30 43 Papildomi skaiãiai 2 5 5 + 2 skaiãiai74 345 219 Lt(0 priz.)

5 + 1 skaiãius 571 515 Lt (0 priz.)

5 skaiãiai 382 353 Lt (0 priz.)

4 + 2 skaiãiai 8 823 Lt (1 priz.)

4 + 1 skaiãius 812 Lt (5 priz.)

4 skaiãiai 360 Lt (4 priz.)

3 + 2 skaiãiai 157 Lt(10 priz.)

3 + 1 skaiãius 69 Lt(117 priz.)

2 + 2 skaiãiai 46 Lt(147 priz.)

3 skaiãiai 46 Lt(165 priz.)

1 + 2 skaiãiai 28 Lt(813 priz.)

2 + 1 skaiãius 26 Lt(1753 priz.)

Prognozò: Eurojackpotas - 86 mln. Lt

Îaidimas JñGA 2 TiraÏo Nr. 4046 Data: 2013 03 08 DIDYSIS PRIZAS - 214258 Lt 05 07 12 14 22 24 + 19 6 skaiãiai - 214258 Lt 5+1 skaiãius - 2247 Lt 5 skaiãiai - 373 Lt 4+1 skaiãius - 34 Lt 4 skaiãiai - 13 Lt 3+1 skaiãius - 5 Lt 3 skaiãiai - 3 Lt 2+1 skaiãius - 2 Lt

Îaidimas KENOLOTO TiraÏo Nr. 5414 Data: 2013 03 08 GALITE LAIMñTI 200 000 Lt! 01 03 04 05 08 09 13 15 17 21 25 28 33 43 44 46 49 52 57 60

18

2013 03 12 Lietuvos žinios

TV programos

ANTRADIENIS 12 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Emigrantai” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Emigrantai”.

Laidos tęsinys 22.15 “Pinigų karta” 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Ogis ir tarakonai” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.55 Komedija “Dėdė Bakas” (k.)

11.05 Komedija “Policijos akademija 7. Misija Maskvoje” (k.) N-7 12.55 “iKarli” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Nerami tarnyba” N-7 15.00 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 16.00 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Pasaulis X” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo f. “Nėra kur bėgti” N-14 0.40 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.35 “4400” N-7

TV3 7.15 Teleparduotuvė 7.30 “Diena” 8.00 “Choras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Motina ir sūnus” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija

17.40 “Simpsonai” 18.10 “Be komentarų” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Prieš srovę” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Tėvynė” 23.00 “CSI Majamis” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Firma” 1.50 “Biuras” 2.45 “Vilfredas”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Tauro ragas” (k.) N-7 8.30 “Atsargiai - moterys!” (k.)

9.00 “Mistinės istorijos” (k.) N-7 10.00 “Alibi. Tapatybė” N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Mentai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Atsargiai - moterys!”

20.00 Žinios 20.30 “Juoko kovos” N-7 21.30 “Pasitarkime” N-7 22.30 “Spartakas: kerštas” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Marvel anime. Ašmenys” N-7 9.05 “Draugai IV” (k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys patruliai” 16.30 “Draugai IV” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo trileris “Merkurijaus kodas” N-7 23.00 Kriminalinis trileris “Tamsos miestas” N-14 0.50 “Bręstantis blogis” N-14

LRT kultūra 8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno dienos” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Mano dainos Jums, mylimos moterys”. Liongino Abariaus kūrybos vakaras. Dalyvauja moterų choras “Aidas”, vyrų choras “Sakalas” (k.) 13.00 “Mokslo ekspresas” 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Mūsų miesteliai”. Luokė.

1 d. 15.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.)

15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.)

18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15 “Durys atsidaro” 18.45 “Lyderiai” su Andriumi Tapinu 19.30 “Gintarinės batutos meistrai”. Saulius Sondeckis 21.00 LRT studija “Vilniaus knygų mugėje 2013”. Vytauto Landsbergio knygos “Mūsų patriotizmas, jų šovinizmas?” pristatymas 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 Dok. f. “Kai gandras nuvilia”. 1, 2 d. 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Amerika nematytoji”. 2 laida. (k.) 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Groja akordeonų kvintetas “Modus”

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Tavo augintinis” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Po pasaulį su Anthony Bourdainu” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga. Vyrai, pini-

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Hičkokas” - 12.30, 15.45, 18.30, 21 val.

Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 14-28 d.

“Mama” - 11.15, 16, 20.45 val. “Šalutinis poveikis” - 14.30, 17, 19.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 12.45, 15, 17.15, 19.45, 21.50 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.15, 13.45, 17, 20.15 val.

“Gimtadienis” - 15.30, 18, 19.30, 20.30 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 13.15, 17.30 val.

“Sniego karalienė” - 15.15 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11 val.

“Saugus prieglobstis” - 13.30, 18.15 val.

“Valentinas vienas” - 11.45, 14, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 21.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21.40 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13 val.

“Legendos susivienija” - 10.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 12.30, 14.45, 17, 19.30, 22 val.

Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 14-28 d.

“Ištrūkęs Džango” - 15.30 val.

PASAKA “Magiškas Paryžius 3” - 18 val.

“7 dienos Havanoje” - 20.30 val.

“Vargdieniai” - 20.15 val.

“Medžioklė” - 20.45 val.

“Provokuojantys užrašai” - 18.15 val.

OZO KINO SALĖ “Aurora” - 18 val.

“Narcizas” - 16 val.

MULTIKINO

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45, 13.30, 16.15, 19, 21.45 val.

“Saugus prieglobstis” - 16.30, 19, 21.30 val. “Šalutinis poveikis” - 17.15, 19.30 val.

“Mama” - 16.30, 19.45 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 18, 20, 22 val.

“Gimtadienis” - 12.45, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 10.45, 12.30, 14.30 val.

“Sniego karalienė” - 10, 12, 14, 16 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45, 15 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 10.15, 14 val.

“Valentinas vienas” - 15.30, 21.45 val.

“Ana Karenina” - 17.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.30, 13 val.

KAUNAS

“Ką išdarinėja vyrai” - 12, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val. “Šalutinis poveikis” - 13.40, 16.20, 19, 21.40 val.

“Mama” - 14.30, 16.45, 21.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.10, 14.10, 17.30, 21.20 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 15.30 val.

“Gimtadienis” - 13.20, 16, 18.30, 21.10 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 14 val.

“Sniego karalienė” - 11.40 val.

“Saugus prieglobstis” - 18.10, 20.40 val.

“Linkolnas” - 14.40, 17.50, 21 val.

“Valentinas vienas” - 11.20, 16.20, 18.15, 20.50 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19.15, 21.30 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 15.40 val.

“Ana Karenina” - 16.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14.10 val.

“Argo” - 13.40, 18.45, 21.30 val.

SKALVIJA “Vargdieniai” - 20.20 val.

Lietuvos ryto TV 6.55 Programa 6.59 TV parduotuvė 7.15 Žinios 7.30 “24/7” 8.30 “Gyvenimo būdas” 9.30 “Šiandien kimba” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00 “Merdoko paslaptys” N-7 12.00 “24/7” 13.00 “Išdurtukai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Komisaras Megrė” N7 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Anoreksikai berniukai” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Anoreksikai berniukai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Nuoga tiesa” 19.45 Dok. f. “Moterys, karas ir taika. Afganistanas” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Nuoga tiesa” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Saulėlydis” N-7 9.00 Komedija “Ponas ir ponia gangsteriai” N-7 11.00 Komedija “Pažadėk man!” N-7 13.05 Drama “Tarp dviejų mylimųjų” N-7 15.00 Drama “Kova su šešėliu 2.

Revanšas” N-7 17.15 Drama “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” N-7 19.00 Drama “Infiltruotieji” N-7 21.25 Drama “Geresnis gyvenimas” N-7 23.00 Veiksmo f. “Gatvių lenktynininkai” N-7 1.00 Drama “Apokalipto” N-7

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Miškuose ir kalnuose” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 14.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 Žinios. Sportas 15.55 Svetimos paslaptys. Metų laikai 16.40 “Čigonėlė” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Veronika. Bėglė” 21.05 “Karštais pėdsakais” 22.05 Gyvenimas skolon. Lombardai

23.00 “Miškuose ir kalnuose” 23.50 Žinios+ 0.10 Sąžiningas detektyvas 0.40 Vaid. f. “Adomas veda Ievą”. 2 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga 12.00 Motosportas. Nascar 400 mylių lenktynių apžvalga 13.00 Tenisas. Indian Wells turnyras 17.55 Krepšinis. BBL. “Pieno Žvaigždės” - “Kalev/Cramo”.

Tiesioginė transliacija 20.00 Tenisas. Indian Wells turnyras. Tiesioginė transliacija 21.40 Futbolas.

UEFA Čempionų lyga. “Barcelona” - “Milan”. Tiesioginė transliacija 23.40 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Schalke 04” - “Galatasaray” 1.30 Futbolas. UEFA Čempionų lygos dienos apžvalga 1.50 Tenisas. Indian Wells turnyras. Tiesioginė transliacija

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Tvirčiausios Turkijos užtvankos 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Mitų griovėjai 22.00 Nebandykite pakartoti. Chaosas 23.00 Dubajus - miestas dykumoje 0.00 Septynios Peno ir Telerio istorijos 1.00 Naivuolis užsienyje

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Ugnikalnis, rusenantis po vandeniu 11.00 Amerikiečių kolonija 12.00 Kalintys užsienyje 13.00 Padangių grobuonys 14.00 Mongolijos vikšras 15.00 Amerikiečių kolonija 16.00 Kalintys užsienyje 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 “Lexus” automobilių gamyklos 19.00 Vaiduoklių namas 19.30 Misisipės gyvenvietės 20.00 Amerikiečių klasikinių automobilių dalys 21.00 Tunų žvejyba 22.00 aiduoklių namo lobiai 22.30 Misisipės gyvenvietės 23.00 Amerikiečių klasikinių automobilių dalys 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Teatras

Kinas VILNIUS

gai ir meilė” 21.35 UEFA Čempionų lygos rungtynės. “FC Shalke 04” - “Galatasaray A.S.”. Tiesioginė transliacija 23.40 Dok. f. “Belaukiant supermeno” 1.55 UEFA Čempionų lygos apžvalga 2.10 “Naša Raša” 3.10 “Paslapčių namai”

CINAMON “Ozas: didingas ir galingas” - 13.25, 16.10, 19 val.

“Gimtadienis” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Mama” - 13.15, 15.30, 19.45, 22 val. “Šalutinis poveikis” - 18 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 14, 17.45, 20.15, 22.15 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11.30 val.

“Sniego karalienė” - 12.15, 14.15, 16 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 10.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45 val.

“Valentinas vienas” - 16.20, 18.30, 20.45, 21.45 val.

FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai” - 17.45, 22 val.

“Mama” - 21 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 17, 19.15, 21.45 val.

“Pianistė” - 18.20 val. “Šalutinis poveikis” - 15.30, 19.50 val.

“Hičkokas” - 11.30, 13.45, 18.15, 20.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.45, 16.45, 20 val.

“Gimtadienis” - 13.15, 16.30, 19, 21.15 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 12.15, 14.30 val.

“Sniego karalienė” - 10.15 val.

“Saugus prieglobstis” - 13.25, 18 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11 val.

“Ana Karenina” - 14.15 val.

“Valentinas vienas” - 11.15, 15.45, 20.30 val.

“Legendos susivienija” - 11.45 val.

“Linkolnas” - 15.15 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai” - 12.45, 15, 17.20, 19.30, 21.45 val.

“Mama” - 13.15, 15.45, 18, 20.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45, 13.45, 17.15, 20.45 val.

“Gimtadienis” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.

“Sniego karalienė” - 17 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val.

“Saugus prieglobstis” - 19 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 21.40 val.

“Valentinas vienas” - 11.30, 14, 16.15, 18.45, 21.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai?” - 22 val.

“Šalutinis poveikis” - 16, 18.30, 20.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12.15, 15.30, 18.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 13.15, 16.15, 21.30 val.

“Gimtadienis” - 11.30, 14, 16.30, 19, 21.45 val.

“Sniego karalienė” - 10.15 val.

“Valentinas vienas” - 13, 15.15, 18, 20.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Valentinas vienas” - 21.10 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 10, 12.20, 14.40, 17 val.

“Gimtadienis” - 19.20 val.

I SALĖ “Legendos susivienija” - 11 val.

“Skrydis” - 20.45 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 12.40, 16.40 val.

“Ana Karenina” - 14.20, 18.20 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14, 17.15, 20.45 val.

“Gimtadienis” - 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Skrydis” - 16.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21.30 val.

“Valentinas vienas” - 14.20, 19.10 val.

VILNIUS NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 12 d. 14 val. Mažojoje salėje. “Akmuo” 12 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “10 dialogų apie meilę” 13 d. 14 val. Mažojoje salėje. “Našlės” 13 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Ir vėl viskas bus gerai” 14 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas” JAUNIMO TEATRAS 12 d. 11 val. ir 15 d. 10 val. “Ekspedicija į teatro vidų”

14 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo” 15 d. 18 val. “Gupelė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 14 d. 19 val. “Lady Shakespeare” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 12 d. 18.30 val. “Berniukas ir žuvėdros” 13 d. 18.30 “Freken Julija” 14 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai” KEISTUOLIŲ TEATRAS 14 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte” MENŲ SPAUSTUVĖ 13 d. 17 val. Studijoje. “Lietuva brangi” 13 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Trupė liūdi”.

“Mano vardas Čarlis” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 16 d. 12 val. “Plėšikas Hocenplocas” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 13 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Vasarvidžio nakties sapnas” 14 d. 19 val. Ūkio banko teatrp arena. “Miranda”

KAUNO MAŽASIS TEATRAS 13 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS

15 d. 18 val. Poezijos ir muzikos vakaras “Aš pažinau karalių tavyje”. Eiles skaito ir romansus dainuoja aktorius A.Bialobžeskis KAUNO TEATRO KLUBAS 13 d. 19 val. Grupės “Red Root” koncertas KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 12 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

13 d. 18 val. “Idioteatras”. “Boeing Boeing” 14 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais tuo pačiu laiku” VDU TEATRAS 12 d. 19 val. “Atsitiktinis žmogus”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 13 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Už durų” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 14 d. 18 val. “Kulkos virš Brodvėjaus” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 13 d. 18 val. Teatras “Atviras ratas”. “Ofelijos” 14 d. 12 val. Respublikinis dainų konkursas “Laisvės pavasaris”

MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS KULTŪROS CENTRAS

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS

12 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės” MARIJAMPOLĖS DRAMOS TEATRAS 12 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Demonai” 12 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 12 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” 13 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai” 14 ir 15 d. 12 val. Didžiosios scenos fojė. Ekskursija “Teatro erdvės” 14 d. 13 val. Tavernos salėje. “Muzikos dirbtuvės” 14 d. 14 val. ir 16 d. 13 val. Ilgojoje salėje.

“Aktorinės dirbtuvės” 14 d. 15 val. Tavernos salėje ir 15 d. 14 val. Ilgojoje salėje. “Scenos kalba” 14 ir 15 d. 18 val. Tavernos salėje. “Teatro kalbėjimai” 14 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” 14 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Mendelio milijonai” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 13 d. 17 val. “Muzikos garsai” 14 d. 18 val. “Notrdamo legenda” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 13 d. 18 val. “Spektaklis po spektaklio” 14 d. 18 val. “Žanas ir Beatričė”

KAZLŲ RŪDA KAZLŲ RŪDOS KULTŪROS CENTRAS 14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

RASEINIAI RASEINIŲ KULTŪROS CENTRAS 14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

UTENA UTENOS DAUGIAFUNKCINIS SPORTO KOMPLEKSAS 14 d. 19 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

KĖDAINIAI KĖDAINIŲ KULTŪROS CENTRAS 12 d. 18 val. Kauno mažasis teatras. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” 13 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Demonai”

ROKIŠKIS ROKIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 12 d. 18 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatras.

“Kulkos virš Brodvėjaus”

2013 03 12 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:45 leidžiasi 18:14 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+3 Oslas

Pirmoji jaunaties diena

Jaunatis III 12

Priešpilnis III 19

Pilnatis III 27

-4 Helsinkis

+1

Stokholmas

Delčia IV 03

-3

Dublinas +5 Šiauliai

+3 Londonas

-4 -15 -5 -18

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, vietomis pasnyguriuos.

Temperatūra dieną 2-5 laipsniai šalčio.

Bordo -4 -16

Kaunas VILNIUS

+14 -3 -14

+3 Amsterdamas

+10

Ukmergė

Lisabona

Alytus

-4 -14 Rytoj: mažai debesuota, Druskininkai kritulių nenumatoma.

Temperatūra naktį kai kur nukris iki 16-18 laipsnių 71-oji metų diena. Kovo dvyliktoji, antradienis, šalčio, dieną šals antroji 11-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų iki 2-6 laipsnių. metų lieka 294 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Darmantė, Galvirdas, Teofanas.

Geros dienos!

+10 Madridas

+16 Barselona

-1 Ryga

0 Kopenhaga

+2 Paryžius

Kėdainiai -2 -11

-7 Sankt Peterburgas

Talinas

11:29

Palanga

19

Vilnius Minskas -3 -5 Varšuva -2 Kijevas

+2

Berlynas +4 Praha

+11 Miunchenas

+15 Nica

+14 Roma

-4 Maskva

-4

Bratislava Viena Budapeštas +7 +11 +16 Bukareštas Varna Dubrovnikas +13 Sofija +14

+15

Stambulas +15

Malaga +17

Alžyras +17

Tunisas +19

Atėnai

+21 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Žuvys 02 21 - 03 20

Spręskite kryžiažodį ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime kovo 25 dieną.

Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”,

Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 25 - kovo 2 d. kryžiažodžių atsakymai 02 25 - SKANI SRIUBA 02 26 - VĖJUOTAS VAKARAS 02 27 - AUREOLĖ 02 28 - ADVOKATAS 03 01 - REZULTATYVUMAS 03 02 - KAULAVAISIAI Redakcijos prizą laimėjo FELIKSAS GRABYS iš Vilniaus Tel. pasiteirauti 8 5 249 2152

Kovo 9 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Pagaliau turėsite šiokios tokios naudos iš reikalų, kurie jau senokai slėgė. Ateities perspektyvos taps aiškesnės, jei išdrįsite įsipareigoti. Juk kalbama apie meilę...

Jautis. Nepasiduokite emocijoms. Jei įmanoma, pakeiskite įprastą aplinką. Imkitės tik malonių darbų. Ir nepamirškite mylimiesiems padėkoti už pagalbą.

Dvyniai. Gera diena. Seksis bendrauti su kolegomis, vaikai taip pat neignoruos jūsų patarimų. Būsite išklausyti ir suprasti. Teliks pasistengti, kad kalbos virstų darbais.

Vėžys. Nesileiskite užgauliojami. Jei būsite tvirti, pavyks apginti savo požiūrį. Nešvaistykite pinigų, prisireiks rimtesniems dalykams nei namų ar garderobo puošmenos.

Liūtas. Jūsų mintys ir idėjos gali nesutapti su aplinkinių. Bet dėl to nervintis neverta, nes ginčijantis kartais išaiškėja tiesa. Svarbu būti santūriems ir kuo mažiau girtis.

Mergelė. Pirmenybę teikite įprastiems darbams, pernelyg neprisisvajokite. Tinkama diena palepinti save grožio procedūromis ir nuoširdžiais pokalbiais su bičiuliais.

Svarstyklės. Šiuo metu galite sutvarkyti daugybę reikalų vien tik apie juos šnekėdami.

Susitikite su draugais, pasidalykite rūpesčiais. Greičiausiai jie nė neprašyti pagelbės.

Skorpionas. Darbe tikėkitės ne itin malonių akibrokštų. Būkite išmintingi, nepulkite į paniką. Ieškokite kompromisų ir likimas pasiūlys netikėtų galimybių. Šaulys. Energijos ir aktyvumo nestokosite. Tačiau tai gali būti apgaulinga būsena. Kartais geriau prisitaikyti prie įprasto kasdienio ritmo ir nesistengti visko keisti.

Ožiaragis. Daug kas erzins ir pykdys. Valdykite emocijas ir kontroliuokite savo elgesį. Ypač darbe. Vertėtų daugiau laiko praleisti namie, ramiai pabūti su savimi.

Vandenis. Namai bus saugiausia vieta. Palanku spręsti šeimos finansinius reikalus, planuoti tolimas keliones, aptarti vaikų veiklos perspektyvas. Žuvys. Jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite nuversti kalnų. Kartais verta sustoti, pamąstyti, nurimti ir susidėlioti prioritetus. Tausokite sveikatą.

20

2013 03 12 Lietuvos žinios

Margumynai

Milijonai dūlėjo garaže

Lilian meilė

Niujorkietis už 300 tūkst. dolerių nusipirkto priemiestyje kotedžo garaže rado paveikslų, kurių vertė 30 mln. dolerių.

Dailininkas Arthuras Pinajianas gyvas būdamas buvo mažai žinomas, tačiau kai 2007 metais Belporte vieno namo palėpėje buvo rasta daugybė jo darbų, netikėtai jis tapo garsenybe.

Dailininko giminaičiai pasakojo, kad jis liepė po jo mirties išmesti visus paveikslus, tačiau jie neišdrįso to padaryti ir sukrovė palėpėje bei garaže. 2005 metais A.Pinajiano seserys pardavė namą, kuriame jis gyveno, su visais dūlančiais šedevrais, kai kurie jų jau buvo ėmę pelyti.

Tačiau namą nusipirkęs Thomas Schulzas nutarė neišmesti paveikslų ir nunešė juos įvertinti. Netrukus kai kurios drobės buvo parduotos po 500 tūkst. dolerių, o 50 rastų darbų šiuo metu eksponuojami Manhatano galerijoje. Dabar Niujorko priemiestyje rasti A.Pinajiano darbai įvertinti 30 mln. dolerių.

Menotyrininkas Williamas Innesas Homeras vadina A.Pinajianą vienu geriausių pasaulio abstrakcionistų, be to, miręs dailininkas dabar laikomas šios meno krypties pradininku Amerikoje.

A.Pinajianas gimė 1914 metais Naujajame Džersyje išeivių iš Armėnijos šeimoje. Jaunystėje jis užsidirbdavo pragyvenimui piešdamas komiksus, o jo sugalvoti komiksų herojai Jungtinėse Valstijose buvo nepaprastai populiarūs. Po Antrojo pasaulinio karo, kuriame kovodamas A.Pinajianas už drąsą pelnė Bronzinę žvaigždę, jis pasitraukė iš komercinio meno ir ėmėsi tapybos.

Išsinuomojo studiją Vudstoke ir ten

Princesė Lilian 2005 metais. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Būdama 97 metų Stokholme mirė Švedijos princesė Lilian, kurios romanas su princu Bertiliu tapo viena labiausiai jaudinamų meilės istorijų.

Velse gimusi Lilian sutiko Bertilį Londone per Antrąjį pasaulinį karą.

Tačiau jiedu susidūrė su kliūtimis, nes Lilian buvo ištekėjusi už britų aktoriaus, o Švedijos sosto įpėdinis negalėjo vesti išsiskyrusios paprastos moters. Taigi porai ilgai teko slėpti savo santykius. Lilian ir Bertilis susituokė tik po 30 metų, kai gavo princo tėvo karaliaus Gustafo VI Adolfo palaiminimą. Jų vestuvės įvyko 1976 metais.

Tada nuotakai jau buvo 61-eri, o jaunikiui - 64-eri. Vaikų pora neturėjo.

2010 metais buvo paskelbta, kad princesė Lilian serga Alzheimerio liga. Lilian ir Bertilio meilės istoriją Švedijos žiniasklaida vadino tikra Pelenės pasaka.

Princas Bertilis mirė 1997 metais, o Lilian toliau atstovavo Švedijos monarchijai per įvairius renginius. Švedijos ministras pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas pareiškė, kad šalis neteko mylimos karališkosios šeimos narės.

1915 metų rugpjūčio 30 dieną Velse gimusi Lilian May Davies atvyko į Londoną būdama šešiolikos ir pradėjo manekenės bei aktorės karjerą.

Ji demonstravo skrybėlaites, pirštines ir kūrė nedidelius vaidmenis kine. Karo metais Lilian dirbo fabrike ir sužeistų britų karių lazarete. Tuo metu princas Bertilis buvo Švedijos ambasados Londone karo atašė.

Lilian ir Bertilio ištikimybė vienas kitam, jų pastangos įveikti visus sunkumus kėlė švedams didžiulį susižavėjimą. Per vieną interviu 1995 metais, kai princesei buvo aštuoniasdešimt, ji pareiškė: “Jei man reikėtų pateikti savo gyvenimo išvadą, pasakyčiau, kad viskas jame buvo dėl meilės.”

•

A.Pinajianas savo studijoje Belporte. / PA/Scanpix nuotraukos

Taip vieno Niujorko priemiesčio namo garaže mėtėsi A.Pinajiano paveikslai. pragyveno ketvirtį amžiaus. 1974 metais dailininkas persikėlė gyventi į Belportą, kur pagarsėjo kaip tapantis atsiskyrėlis. A.Pinajianas mirė 1999

metais būdamas 85-erių. Šiandien jo vardas rašomas greta tokių menininkų kaip Paulis Gauguinas, Paulis Sezanne’as ir Arschile’is Gorky.

•

Alus vokiečiams tampa prabanga Vokiečiai pradėjo gerti mažiau alaus. Šiuo metu jo vartojimas Vokietijoje pasiekė rekordines žemumas.

Vokietijos kanclerė A.Merkel mėgaujasi alumi.

Mažėjančios alaus suvartojimo tendencijos kelia siaubą Vokietijos alaus pramonei. Mokslininkai nustatė, kad kasmet vokiečiai vis rečiau mėgaujasi šiuo gėrimu, pagamintu iš apynių.

Vokietijos aludarių federacijos duomenimis, 1976 metais vienas šalies gyventojas per metus išgerdavo 151 litrą alaus, o 2012-aisiais - tik 106,6 litro.

Ekspertai nustatė keletą mažėjančio alaus vartojimo priežasčių. Pirmoji iš jų - ekonominė. Vokiečiai krizės laikotarpiu pinigus skiria būtiniausioms išlaidoms, tad alus ne-

retai tampa prabangos preke. Antra priežastis - demografinė. Vokietijos visuomenė nuolat senėja, vyresnio amžiaus atstovai priversti vartoti vaistus, todėl negali mėgautis šiuo alkoholiniu gėrimu. Trečioji - socialinė. Daugelis vokiečių apskritai atsisako svaigalų ir propaguoja sveiką gyvenimo būdą.

Tačiau Vokietijoje alus vis dar populiarus, kaip ir rudenį vykstanti tradicinė “Oktoberfest” šventė.

Alų mėgsta ir dabartinė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, ir daugelis šalies politikų. Vokiečiai vis dar yra tarp lyderių pagal alaus suvartojimą pasaulyje. Šioje srityje jie smarkiai lenkia amerikiečius, tačiau nusileidžia kaimynams čekams.

•

Katė “nelegalė” atskrido į Kairą Iš Anglijos į Egiptą pateko “nelegalė” katė. Ji slapta atskrido į Egipto sostinę.

Egiptietė Mervat Syuti viešėjo sesers Monicos namuose Anglijos Notingamo mieste. Šalis jai labai patiko, tad egiptietė ruošėsi grįžti namo į Kairą kupina įspūdžių.

Mervat pradėjo pakuotis daiktus ir trumpam paliko atidarytą moterišką krepšį.

Tuo pasinaudojo persų veislės katė Bisu. Gyvūnas slapta įsliūkino į krepšį ir susirangė jame. Katės nepastebėjusi Mervat išskubėjo į oro

uostą ir po šešių valandų skrydžio pasiekė Egipto sostinę.

Kairo oro uoste M.Syuti tikrino pasieniečiai. Pareigūnai peršvietė moters krepšius ir... neteko amo. Viename jų tūnojo persų veislės katė.

Pasieniečiai apklausė egiptietę ir ši nustebusi prisipažino, kad tai sesers naminis gyvūnėlis. “Nustebau savo krepšyje išvydusi katę. Tik po kelių sekundžių supratau, jog tai Bisu. Laimė, ji buvo sveika ir neišsigandusi.

Ilgas skrydis nepakenkė persų veislės katei”, - pasakojo M.Syuti.

Katę “nelegalę” konfiskavo Egipto pasieniečiai. Jie atidavė Bisu ve-

terinarams, tad dabar naminis gyvūnas laikomas izoliatoriuje. Veterinarai pažadėjo grąžinti katę šeimininkei, kai tik ši atskris į Egiptą.

“Dabar turėsiu aplankyti seserį.

Pasiilgau savo Bisu. Be jos namie labai liūdna”, - sakė M.Syuti sesuo Monica. Ji pridūrė, kad į Egiptą planuoja skristi artimiausiu metu ir ten viešėti apie savaitę.

“Dar sykį aplankysiu piramides ir istorijos muziejų”, - teigė Notingamo gyventoja.

•

BBC, “The Washington Post”, “This is Nottingham”, “The Telegraph”, AP, LŽ

Katė egiptietės krepšyje jautėsi kaip namie. / Thisisnottingham.co.uk nuotrauka