2013 m. kovo 13 d. /Trečiadienis / Nr. 58 ( 13 483 ) by Lietuvos Zinios

Kaina

2013 m. kovo 13 d. / Trečiadienis / Nr. 58 (13 483)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

TRASA

SPORTAS

Uždirba iš viešųjų pirkimų dalyvių reketo 10p.

Vežėjų draudimo rinkoje - turgaus šmėkla 11p.

Viltys ir baimės prieš pasaulio čempionatą 14p. www.lzinios.lt

Vaisių ir daržovių kenkėjai gali būti kontroliuojami be žalos aplinkai ir žmogui. Šviesa pagrįstą antibakterinį maisto saugos metodą atrado ir pritaikė Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto tyrėjai. 12, 13 p.

Net septynios Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje šiuo metu dirba be ambasadorių. Skirti nuolatinių vadovų neskubama ir dėl sumažėjusių valstybės finansinių galimybių. 3p. Dėl parlamentaro Naglio Puteikio konservatorių gretose plieskiasi nesantaika. Rietavo konservatoriai, nepaisydami partinės drausmės prievaizdų, į partijos pirmininkus kelia jo kandidatūrą. 4p.

UŽSIENIS

Istorinė konklava

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Vatikane prasidėjo istorinė konklava, kurioje turi būti išrinktas naujas popiežius. Tarp galimų kandidatų iškilo trys aiškūs favoritai - Milano arkivyskupas Angelo Scola, brazilas Odilo Schereris ir kanadietis Marcas Ouellet. Visi jie yra konservatoriai, savo pažiūromis artimi pontifikui emeritui Benediktui XVI, todėl gandų malūnas Vatikane mini ir kitus vardus. Kardinolai turi išrinkti tokį popiežių, kuris ne tik reformuotų intrigose paskendusį Vatikaną ir įkvėptų katalikus sudėtingame XXI amžiuje, bet ir reformuotų kai kurias esmines Bažnyčios 7p. nuostatas.

“Supleškėjusios” grindys už 45 tūkst. litų Kauno apygardos prokurorai aiškinasi, ar Kauno miesto savivaldybės valdininkai galėjo pelnytis iš socialinių būstų remonto ir jų pardavimo. Savivaldybė perdavė prokurorams merijos Kontrolės ir audito tarnybos specialistų atlikto audito ataskaitą.

Jeigu joje surinkti duomenys pasitvirtintų, būtų aišku, kad Kauno savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus valdininkai daug metų pelnėsi iš socialinių būstų remonto ir nugyventų patalpų pardavimo, mažino miestui priklausantį turtą. Pasak Kauno miesto tarybos nario Ar-

ORAI

tūro Orlausko, politikams nusprendus patikrinti šio skyriaus valdininkų atliktus darbus, paaiškėjo neįtikimų dalykų: “Kai kurie butai, remiantis dokumentais, turėjo būti sutvarkyti jau prieš metus, tačiau mes išvydome, o ir laiptinėje sutikti gyventojai patvirtino ką kita.”

5p.

Debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma. Temperatūra dieną 2-6 laipsniai šalčio.

19p.

2013 03 13 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Kam reikalingas triukšmas dėl nacionalizmo ALVYDAS MEDALINSKAS

Jeigu, žmogau, būtum ne Lietuvoje ar bent jau ne Vilniuje, perskaitęs nemažos dalies Lietuvos žiniasklaidos kovo 11 dienos pranešimus tikriausiai pašiurptum: nacionalistai žygiuoja sostinės gatvėmis. Žygiuoja, nepaisydami, kad Vilniaus miesto savivaldybė nedavė tam leidimo, t. y. neteisėtai. Į sostinę sutrauktos didžiulės šalies policijos pajėgos. Laukiama provokacijų. Ir kaip tikras kovotojas prieš kylančią neonacių bangą parodytas Algirdas Paleckis su grupele savo šalininkų, kurie rankose laikė jau primirštus Lietuvoje raudonus plakatus, bei keletas jaunuolių, kurie šaukė, kad Lietuva turi būti atiduota visiems, net ne Lietuvos piliečiams, o kam tik pakliūva. Praėjusią savaitę teko dalyvauti kitame renginyje, organizuotame Tolerancijos centro ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus. Buvau pakviestas į filmo “Susitikimas su nacionalistais” peržiūrą. Filmo idėjos autorius - muziejaus direktorius Markas Zingeris, o režisierius - Jonas Ohmanas, kuris nusipelnė ne vieno lietuvio pagarbą, nes gyvendamas Lietuvoje išmoko lietuvių kalbą ir tapo mūsų, lietuviškos kul-

tūros, dalimi, kaip ja gali tapti bet kuris kitos kultūros žmogus. 15 minučių trukmės filmas prasideda vaizdais iš degančių Paryžiaus priemiesčių, o netrukus, kaip paralelė, parodomas 2008-ųjų eitynių Vilniuje skandalingas epizodas, kai keletas skustagalvių rikteli: “Juden raus.” Vėliau rodomos tautinio jaunimo eitynės Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. Čia niekas nešaukia bjauraus šūkio “Žydus lauk”, atnešusio didžiules tragedijas praėjusiame amžiuje, todėl vaizdo kamera ištraukia keletą eitynių dalyvių veidų, dažniausiai skustagalvių, jų kareiviškus batus, juodą vėliavą su kaukole ir šūkį: “Lietuva - lietuviams.” Tada rodomas gražus Lietuvos tautinis jaunimas, tarsi teigiant: “Pažiūrėkite, su kokia juoda hidra einate.” Po filmo vykusioje diskusijoje filmo autoriams pasakiau, kad jų pateiktas vaizdas yra labai sutirštintas ir primena sovietinius laikus, kai Sąjūdžio žmonės buvo kaltinami nacionalizmu. Taip pat paklausiau, ar šis filmas nėra kokio Vakarų ar Lietuvos institucijų pinigais finansuojamo projekto dalis, kai projekto autoriai nori įtikinti finansinius rėmėjus, kad Lietuvoje kyla nacionalizmo, o gal net ir neonacizmo banga, tik to filmo kūrėjai esą su ja kovoja. O tam, kad vadinamoji neva grėsmė neišsiplėstų, galbūt reikės pinigų dar ne vie-

nam projektui. Juk būtent taip veikia su nacizmu kovojanti organizacija, kurios vėliava Lietuvoje yra A.Paleckis, parašęs ne vieną straipsnį Rusijos žiniasklaidoje apie tai, kokie baisūs dalykai vyksta Lietuvoje šiandien arba vyko Nepriklausomybės aušroje. Ir M.Zingeris, ir J.Ohmanas patikino, kad filmą apie nacionalistus jie su-

susipratusių žmonių eitynės Vasario 16-ąją ar Kovo 11-ąją, kai patys eitynių organizatoriai atsiribojo nuo tų keleto asmenų 2008-aisiais išrėktų šūkių? Kiekvienose eitynėse, renginyje pasitaiko provokatorių. Europos teisinėse demokratinėse valstybėse drausminti juos - policijos reikalas. Jeigu esminis pavojus yra šūkis “Lietuva - lietuviams”, ką gi, galima diskutuoti, ar jis korektiškas šių dienų Lietuvoje. Tačiau tai, kad į Pietryčių Lietuvą būtina sugrąžinti lietuvių kalbą ir kultūrą, yra faktas. Man taip pat rėžė akį ta juoda vėliava su kaukole ir keletas vaikinų skustomis galvomis, žygiuojančių iškeltomis į viršų rankomis. Juos galima nufilmuoti, nufotografuoti ir pateikti taip, lyg tai žygiuoja neonaciai. Bet ar galėjo renginio organizatoriai ką nors padaryti, kad ir jų nebūtų? Juk ateiti galėjo, kas nori. Eitynės nebuvo leistos. Kovo 11-osios ir Vasario 16-osios renginiuose dalyvauja vis daugiau tautiškai susipratusių žmonių, visų pirma - jaunų, ir tai turi tik džiuginti. Taip, eitynėse gali pasitaikyti tokių, kurie į tautiškumą žiūri kaip į radikalų nacionalizmą. Tačiau duokite teisę žmonėms bent Nepriklausomybės dienos proga pereiti Lietuvos sostinės pagrindine gatve, Gedimino prospektu, su tautinėmis vėliavomis, nenukiš-

Patiems filmo autoriams būtų geriau pripažinti, kad jie sutirštino spalvas, ir padėti filmą į stalčių. kūrė ne kokiam nors projektui, o savo iniciatyva ir pinigais. Tokiu atveju būtų geriau patiems autoriams pripažinti, kad jie sutirštino spalvas, ir padėti filmą į stalčių, nes jis gali padaryti daug nepelnytos žalos mūsų valstybei. J.Ohmanas teigė matęs, kaip Skandinavijoje kilo nacionalizmo banga, o dabar svarsto, ar Lietuvoje nevyksta kas nors panašaus. M.Zingerio patirtis yra pažymėta kiekvienam žydui skaudžia artimųjų bei kitų tautiečių netektimi per holokaustą. Tikrai galiu tai suprasti. Bet kuo čia dėtos tautinio jaunimo, kitų tautiškai

kite jų toliau nuo akių, o eitynių organizatoriai, tikiu, ras būdų pašalinti tuos, kurie tautiškumo idėjai daro meškos paslaugą. Tautiškumas nėra kraštutinis nacionalizmas arba neonacizmas. Tai objektyvus reiškinys. Kaip teigė šiuos reiškinius Europoje nagrinėjantis šveicarų mokslininkas Ursas Altermattas, tai atsakas, gynybinė žmonių reakcija į vadinamąją makdonaldizaciją, į galimą tautų sulydymą ir mažų tautų išnykimą. Deja, šį reiškinį pasaulyje dažnai palydi ir antiamerikietiškos, o dabar antieuropietiškos nuotaikos. Į pastarąjį aspektą reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį tautiškumo idėjos puoselėtojams mūsų krašte. Lietuva, skirtingai nei Šveicarija, gyvena geopolitinės įtampos lauke ir mums, siekiantiems savo tautos ir valstybės saugumo, reikia rasti būdą, kaip suderinti norą išlaikyti tautiškumą ir buvimą Vakarų teisinių demokratinių valstybių bendrijoje. Jeigu Lietuva pasauliui bus parodyta kaip kraštutinio nacionalizmo ar juo labiau kokio nors neonacizmo valstybė, trins rankas iš džiaugsmo ta šalis, kurios interesams galbūt atstovauja A.Paleckis, o Lietuvos nesupras Bendrija, kurios dalis esame. Tai turi suvokti visi tie, per kuriuos gali gimti labai nepatrauklus mūsų valstybės veidas.

•

Seimo tribūna

Seimo aukštaičiai taps savo krašto lobistais Apie Aukštaitijos regiono savitumus, plėtrą ir ateities perspektyvas kalbamės su Seimo nariu “darbiečiu” Ričardu Sargūnu. - Su kolegomis subūrėte Aukštaitijos parlamentinę grupę. Kas suvienijo šiuos Seimo narius? - Šią grupę subūriau savo iniciatyva, o mus vienija meilė savam kraštui, tačiau per regioninę prizmę. Aukštaitijos kraštą vienijančios draugijos Seime nebuvo, tad pasitarę su kitais kolegomis nutarėme susiburti į parlamentinę grupę. Juolab kad turime nemažai bendrų regioninio masto klausimų. Atsirado norinčiųjų prisidėti, tad ateityje ši grupė, manau, didės. - Kokie savitumai leidžia Aukštaitijai išsiskirti iš kitų Lietuvos regionų? - Visų pirma Aukštaitija yra išskirtinė savo unikalia gamta. Tai - rekreacinis regionas. - Ežeringas Rytų Aukštaitijos kraštas turi itin palankias sąlygas turizmui plėtoti. Ar tinkamai išnaudojamas šis potencialas? - Neseniai teko lankytis Latvijos parlamente ir susipažinti su šios šalies ekonominiais rodikliais, investicijomis, turizmu. Pastebėjau, kad latviai intensyviai akcentuoja turizmo plėtrą, tam tikri jų traukos centrai nukreipti net į Lietuvą.

Atskiri mūsų valstybės rajonai irgi nemažai investavo į turistinius objektus, tikėdamiesi, kad tos milijoninės lėšos pritrauks užsienio turistų srautus, tačiau tai ne visada pasitvirtina. Turizmo srityje yra viena blogybė: investuoji dabar, o grąžos sulauki per ilgus metus, ne iškart. Galbūt reikalingas vadinamasis prekės ženklas, kad žmonės žinotų, kokia tai paslauga, kuo ji unikali, kuo skiriasi nuo kitų. - Kokias išskirtumėte bendras visam regionui būdingas problemas? - Itin opus klausimas - diferencijuota šilumos kainodara. Ignalina, Molėtai ir Utena yra lyderiai plėtojant ekologinių katilinių struktūrą, ten gyventojai už šilumą moka maždaug 20 ct/kWh, o mes Anykščiuose - beveik 38 ct/kWh. Tai didžiulis skirtumas, nors gyvename viename regione. Taip pat aktualūs aplinkosaugos, aplinkos ir atliekų tvarkymo klausimai. Jau dabar girdėti kai kurių Aukštaitijos rajonų merų kalbų, kad reikėtų vėl grįžti prie rajoninio lygio sąvartynų ir atsisakyti regioninių atliekų tvarkymo centrų. Manau, neturėtume dairytis atgal. Juolab kai sukurta struktūra ir technologija, panaudota europinių ir savų lėšų. Vaikiškai atrodytų, jei vėl grįžtume atgal ir kapstytumės savo duobėse. Taigi matome problemų, kurioms spręsti būtina visiems susėsti prie bendro stalo. Nors yra regionų plėtros

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

R.Sargūnas: “Kai vienam ar kitam rajonui kils opių klausimų, stengsimės būti šiek tiek savo krašto lobistai, palaikysime vieni kitus.” - Dar rinksimės tartis dėl grupės veiklos krypčių, kad į Aukštaitijos miškus kartu važiuotume ne vien grybauti. Kai vienam ar kitam rajonui kils opių klausimų, stengsimės būti šiek tiek savo krašto lobistai, palaikysime vieni kitus. - Ar šis regionas patrauklus užsienio investuotojams? - Aukštaitija kaip regionas išsiskiria

tarybos, tarpusavyje bendrauja merai, savivaldybių administracijos, kai ko vis tiek trūksta, kad vieni iš kitų perimtume gerąją patirtį. Juk turime dirbti, kad žmonėms būtų lengviau gyventi! - Ar jūsų vadovaujama parlamentinė grupė padės ieškoti šių problemų sprendimo būdų? Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

unikalia gamta, čia daug regioninių parkų ir teritorijų, kurioms taikomi tam tikri gamtosaugos reikalavimai ir apribojimai. Investuotojams tie visi apribojimai kartais neleidžia plėtoti gamybos pajėgumo, todėl susiduriama su savotiškais stabdžiais. - Kokias matote šio regiono perspektyvas ateityje? - Išskirčiau Utenos arealą, kuris visada buvo pramoninis miestas. Jame ir užsieniečiai yra nemažai investavę, sėkmingai plėtojamas verslas. Tai bus miestas, kuris turės stipresnę pramonę. Mažesni miesteliai, iki 10 tūkst. gyventojų, manau, netaps pramoniniai. Aplinkinės teritorijos, ko gero, virs turistinėmis vietomis. Todėl ten turėtų atsirasti daugiau motelių, jaukių pakelės užeigų. Reikėtų sutvarkyti ir prieigas prie ežerų. Taip pat būtina pasirūpinti informacijos sklaida internete, kad turistai jau žiemą galėtų planuoti savo keliones. Keliautojams reikia pateikti informaciją ne tik apie kainas, bet ir apie sanitarines, buities sąlygas, saugumą. Regionas turėtų būti plėtojamas pagal patvirtintus prioritetus, o jo savivaldybių biudžetai, kurie sudaromi programiniu pagrindu, irgi turėtų būti atitinkamai orientuoti į konkrečių tikslų siekį.

•

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 03 13 Lietuvos žinios

Dienos temos

Ambasadorių skyrimą įšaldė ir pinigų stygius Tai kerta per kišenę. Siūlyta šias ambasadas apskritai uždaryti. Mano nuomonė buvo kitokia - jokiu būdu neuždaryti ir laukti geresnių laikų. Atidaryti ambasadą labai lengva, o uždaryti be didesnių ar mažesnių politinių pasekmių nepavyko niekam”, - LŽ sakė buvęs užsienio reikalų ministras. Jis taip pat pažymėjo, kad paskirti ambasadorius užtrunka. A.Ažubalis patikino, jog tai, kad į kelias užsienio valstybes jau ilgokai nepaskiriami ambasadoriai, mūsų šaliai neigiamos įtakos neturi. “Tai niekaip neatsiliepia. Žinoma, visada geriau, kai valstybei atstovauja ambasadorius, bet šiuo atveju yra kaip yra. Džiaugiuosi, kad neuždarėme ambasadų”, kalbėjo jis.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Net septynios Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje šiuo metu dirba be ambasadorių. Skirti nuolatinių vadovų į kai kurias ambasadas neskubama ir dėl ekonomikos krizės laikotarpiu gerokai sumažėjusių valstybės finansinių galimybių. Užsienyje veikia 41 Lietuvos ambasada, 8 atstovybės prie tarptautinių organizacijų, 9 konsulatai ir generaliniai konsulatai. Tačiau ne visos diplomatinės atstovybės turi visaverčius vadovus. Mūsų šalies ambasadoms Portugalijoje, Bulgarijoje, Belgijoje, Baltarusijoje, Indijoje, Armėnijoje ir Austrijoje kol kas vadovauja ne ambasadoriai, o laikinieji reikalų patikėtiniai.

Gudresnis modelis

Įprasta praktika Ambasadorių Belgijoje ir Bulgarijoje mūsų valstybė neturi jau pusantrų metų - nuo 2011-ųjų spalio. Lietuvos ambasadai Austrijoje laikinasis reikalų patikėtinis vadovauja daugiau kaip metus. Diplomatinės atstovybės Indijoje ir Armėnijoje be ambasadorių dirba nuo 2012-ųjų rugsėjo. Portugalijoje ambasadoriaus neturime nuo spalio, o Baltarusijoje - nuo gruodžio, kai Linas Linkevičius tapo užsienio reikalų ministru. Užsienio reikalų ministro patarėjos Rasos Jakilaitienės teigimu, kol bus paskirti nuolatiniai diplomatinių atstovybių vadovai, ambasadoms vadovauja ir Lietuvai užsienio valstybėje atstovauja laikinieji reikalų patikėtiniai. “Praktika, kai diplomatinėms atstovybėms užsienyje kartais vadovauja ne ambasadoriai, o laikinieji reikalų patikėtiniai, nėra laikoma neįprastu dalyku. Tai dažniausiai lemia ilgokai trunkančios atrankos ir skyrimo procedūros”, - tikino ji. R.Jakilaitienė taip pat pažymėjo, kad ekonomikos krizės metais Užsienio

A.Ažubalio nuomone, geriau taupant kurį laiką neskirti ambasadorių, nei uždaryti diplomatines atstovybes. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

reikalų ministerijai (URM) gerokai sumažinus finansavimą sprendimas pavesti laikiniesiems reikalų patikėtiniams vadovauti kai kurioms diplomatinėms atstovybėms buvo priimtas kaip alternatyva galimam ambasadų uždarymui.

Skirs keturis ambasadorius Pasak R.Jakilaitienės, jau pradėtos diplomatinių atstovybių Indijoje, Baltarusijoje, Armėnijoje ir Austrijoje vadovų skyrimo procedūros. Ambasadoriumi Indijoje siūloma skirti diplomatą Laimoną Talat-Kelpšą, o Baltarusijoje - ambasadorių ypatingiems pavedimams Evaldą Ignatavičių. “Todėl iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai turėtų būti paskirti keturi nauji amba-

Po metų ketinama peržiūrėti mūsų šalies diplomatinio atstovavimo tinklą. sadoriai. Kitoms trims atstovybėms ir toliau vadovaus patyrę diplomatai laikinieji reikalų patikėtiniai”, - aiškino R.Jakilaitienė. Ji pažymėjo, kad URM jau dabar rengiasi įgyvendinti 2014 metų rotacijos planą, kai po Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai vyks aktyvi diplomatinių atstovų ir generalinių konsulų kaita. Po metų ketinama peržiūrėti ir mūsų šalies diplomatinio atstovavimo tinklą. “Diplomatinio atstovavimo tinklo tobulinimas ir optimizavimas yra tęstinė veikla, kurią vykdo visos valstybės. Ją lemia politiniai, ekonominiai šalies inte-

resai, atstovavimo piliečių interesams svarba ir finansinės galimybės”, - dėstė R.Jakilaitienė.

Laukia geresnių laikų Tai, kad kai kurios Lietuvos ambasados užsienyje dirba be ambasadorių, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Audroniaus Ažubalio teigimu, lėmė kelios priežastys. Pavyzdžiui, mūsų valstybės diplomatinėms atstovybėms Bulgarijoje ir Portugalijoje laikinieji reikalų patikėtiniai vadovauja taupumo sumetimais. “Ambasadoriaus visai kitas rangas, kiti pinigai, jam reikalinga rezidencija.

Kaip LŽ pasakojo politologas Laurynas Kasčiūnas, ekonomikos krizės paliestos ir taupyti priverstos valstybės įvairiai bando spręsti diplomatinių atstovybių klausimą. Vienos šalys atsisako kai kurių ambasadų užsienyje, kitos mažina jose dirbančio personalo skaičių. Kad Lietuvai keliose užsienio valstybėse jau kurį laiką atstovauja ne ambasadoriai, o laikinieji reikalų patikėtiniai, L.Kasčiūno žodžiais, puikiai suprantama. “Manyčiau, tai labai lankstus taupymo režimas, žinant, jog valstybės biudžetas nėra guminis”, - įsitikinęs politologas. Anot L.Kasčiūno, kiekviena valstybė suinteresuota, kad užsienyje jai būtų atstovaujama kuo aukštesniu lygiu. Tačiau visada reikia atsižvelgti ir į dvišalių santykių darbotvarkę, prekybos apimtį, investicijas, bendrus projektus. “Žinoma, geriau, kai yra ambasadorius. Tačiau, kaip minėjau, esama ir tam tikrų keblumų. Kai kurios Europos šalys atsisako ambasadų, jų buvo uždaryta ir Lietuvoje. Mes pasirinkome, sakyčiau, gudresnį modelį”, - mano politologas.

•

Prezidentinė ložė R.Paksui atsirūgo RAIMONDA RAMELIENĖ

Per iškilmingą Seimo posėdį Rolandą Paksą tarp garbingiausių valstybės vyrų pasodinusius valdančiuosius opozicija įtaria pradėjus per apkaltą nušalinto valstybės vadovo reabilitaciją. Prieš devynerius metus prezidento postą praradęs “Tvarkos ir teisingumo” (TT) lyderis europarlamentaras R.Paksas Kovo 11-osios proga buvo pamalonintas. Naujosios valdančiosios daugumos valia į iškilmingą Seimo posėdį istorinėje Kovo 11-osios salėje jis buvo pakviestas ne kaip eilinis europarlamentaras, o kaip prezidentas. R.Paksui ir jo sutuoktinei Laimai Paksienei buvo skirta vieta buvusių šalies vadovų ložėje. Toks sprendimas sukėlė nevienareikšmių vertinimų bangą. Kai kurie Seimo opozicijai priklausančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai pareiškė, kad tokia garbinga vieta, juolab kreipinys “Jūsų ekscelencija”, nuskambėjęs per posėdį, nušalintam valstybės vadovui nepriklauso. Konservatorių nuomone, tai aiškus mėginimas “tyliai reabilituoti” R.Paksą. Jie ketina aiškintis, kas posto netekusį vadovą sumanė pasodinti garbingiausioje parlamento ložėje.

Pažemino instituciją Pasak TS-LKD frakcijos nario Manto Adomėno, už priesaikos sulaužymą apkaltos būdu nušalintas prezidentas “nėra žmogus, turintis prezidento rangą, į kurį galima kreiptis “Jūsų ekscelencija”. “Mano supratimu, tai yra prezidento institucijos pažeminimas ir tiesiog bandymas tyliai reabilituoti nušalintą prezidentą”, - per iškilmingą posėdį R.Pakso sėdėjimą išskirtinėje vietoje komentavo M.Adomėnas. Politiko nuomone, tokį žingsnį galima vertinti kaip dviejų apie jungimąsi kalbančių jėgų (Darbo partijos ir TT) užmačias ieškoti manevrų, kad būsimuose prezidento rinkimuose R.Paksą galima būtų kelti kaip kandidatą. “Žinoma, kreipinys atrodytų tik formalumas, bet iš tokių formalumų susideda mūsų atmintis, teisės suvokimas ir tam tikras moralinis vertinimas”, - pabrėžė M.Adomėnas. Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno ir partijos pirmininko Eligijaus Masiulio teigimu, per apkaltą pašalinto prezidento statusas visuomet yra vertinamas dvejopai. “Aišku, būtų geriau, kad R.Paksas, suvokdamas situacijos subtilumą, neprovokuotų tokioms diskusijoms”, - sakė liberalas.

davo. “Kodėl ėjau šį kartą? Matyt, kažkas turi įvykti, kad būtų pirmas kartas. Gyvenimas eina į priekį, atsiranda kitokių aplinkybių - turiu galvoje Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, atsiranda atkurto teisingumo jausmas”, - sakė politikas. R.Pakso nuomone, tai, kad Seimo pirmininkas jį, kaip buvusį šalies vadovą, pakvietė dalyvauti valstybės šventėje, “yra labai civilizuota ir sveikintina”. “Matyt, tie,

Kovo 11-osios minėjimo akibrokštą teisininkai linkę vadinti “politiniais žaidimais”. kurie uzurpavo Kovo 11-ąją ir daugelį kitų dalykų Lietuvoje, norėtų privatizuoti visas šventes”, - kritikams atsikirto europarlamentaras. Paklaustas, ar jo apsisprendimą drąsiai užimti vietą tarp buvusių krašto vadovų lėmė ir planuojamas dviejų valdančių partijų susijungimas, R.Paksas tiesiai neatsakė. “Mane paskatino tai, kad į Lietuvą po truputį grįžta teisingumas ir padorumas”, - pridūrė 2004-aisiais posto netekęs prezidentas.

Tiki teisingumu R.Paksas LŽ prisipažino, kad niekuomet, nors ir gaudavo kvietimus, į iškilmingus Seimo posėdžius nesiverž-

Buvo suderinta Seimo kancleris Jonas Milerius LŽ teigė, kad kaip Europos Parlamento

Per iškilmingą Seimo posėdį istorinėje Kovo 11-osios salėje R.Paksui ir jo sutuoktinei L.Paksienei buvo skirta vieta buvusių šalies vadovų ložėje. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

narys R.Paksas niekada nėra ignoruojamas. “Ar jis dalyvauja renginiuose, ar ne, tikrai negaliu pasakyti, nes paprastai į juos susirenka labai daug žmonių. Kviesdami paminėti Kovo 11-ąją išsiuntėme apie 1000 kvietimų”, - sakė kancleris. Kodėl šįkart R.Paksui buvo parinkta vieta tarp buvusių vadovų, J.Milerius prisipažino nežinąs, nes formalumus tvarkė posėdžių sekretoriatas ir protokolo skyrius. “Manau, buvo tartasi ir su politikais”, - spėjo kancleris. Seimo pirmininko sekretoriate LŽ buvo paaiškinta, kad iškilmingo Kovo 11-osios posėdžio scenarijų parengė Seimo kanceliarija. Suderinęs su valdančiosios koalicijos partne-

riais, Seimo pirmininko sekretoriatas jam pritarė. Teisininkų teigimu, kaip reikia kreiptis į šalies prezidentą, nėra reglamentuota. Todėl kilusios sumaišties vertinti teisinėmis kategorijomis negalima. Tai moralinės ir etinės srities dalykai. Paprastai kreipinys “Jūsų ekscelencija” yra pagarbos ženklas tikrajam valstybės vadovui. Kovo 11-osios minėjimo akibrokštą teisininkai linkę vadinti “politiniais žaidimais mėginant reabilituoti iš pareigų pašalintą vadovą”. Pasak jų, keista, kad “antikonstitucinė politinė kultūra sklinda iš aukščiausios tautos atstovybės tribūnos”.

•

2013 03 13 Lietuvos žinios

Dienos temos

Nesutarimų kibirkštis dėl konservatorių vedlio tačiau kelti jo kandidatūrą skyriams anaiptol neuždrausta. “Aš iš karto įspėjau susirinkimą dėl galimų pasekmių, kad kandidatūra gali būti nepatvirtinta. Turėjome teisę rinktis: ar siūlome senuosius kandidatus, ar visai nieko nesiūlome, ar iškeliame savo kandidatą. Tad mes ir iškėlėme”, - kalbėjo TS-LKD Rietavo skyriaus pirmininkas. Jo žodžiais, Rietavo skyriaus konservatorių bendruomenės nariai su N.Puteikiu pažįstami jau daug metų, jie aktyviai bendradarbiauja su parlamentaru, todėl jo kandidatūra rietaviškiams atrodo priimtina. “Jeigu jo neiškelsime dabar, o partijos Priežiūros komiteto sprendimas bus atšauktas kaip neteisėtas, N.Puteikis visai neteks galimybės būti iškeltas”, - pridūrė J.Beinušauskas.

TOMAS BAŠAROVAS

Dėl parlamentaro Naglio Puteikio tarp konservatorių plieskiasi nesantaika. Rietavo konservatoriai, nepaisydami partinės drausmės prievaizdų, į partijos pirmininkus kelia jo kandidatūrą. Kaip vakar LŽ patvirtino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Rietavo skyriaus pirmininkas Juras Beinušauskas, kandidatu į partijos pirmininkus jų bendruomenė iškėlė Seimo narį N.Puteikį. Tačiau prieš dvi savaites partijos Priežiūros komitetas, atsižvelgdamas į TS-LKD Klaipėdos miesto skyrių sueigos pirmininko Arūno Barbšio skundą dėl netoleruotino parlamentaro elgesio, N.Puteikiui kurį laiką uždraudė eiti vadovaujamas pareigas partijos struktūrose. Vis dėlto rietaviškių parodytas akibrokštas, TS-LKD drausmės prievaizdų teigimu, partijoje maišto sukelti neturėtų. Paties N.Puteikio LŽ pakalbinti vakar nepavyko, jis neatsiliepė į LŽ žurnalisto skambučius.

R.Alekna: “Nebūtinai tos nuomonės turi sutapti, bet kai kurių partinių struktūrų sprendimai turi būti vykdomi.” Užrūstinti partijos vadovybę dėl šio žingsnio rietaviškiai taip pat nebijo. “Mūsų partija ne nacionalsocialistinė ir ne komunistinė. Tai demokratiška politinė jėga”, - pabrėžė J.Beinušauskas.

Įvyko demokratinis procesas TS-LKD Rietavo skyriaus pirmininkas J.Beinušauskas tvirtino, kad parlamentaro N.Puteikio kandidatūra į partijos pirmininkus iškelta demokratiniu būdu. “Atsirado iniciatyvinė grupė, kuri palaikė jo kandidatūrą. Įvyko demokratinis pro-

komentuoti. “Skyrius gali kelti kokius tik nori kandidatus”, - LŽ lakoniškai tvirtino jis. A.Anušauskas itin nenoriai kalbėjo ir apie N.Puteikiui pritaikytas sankcijas, tačiau pažymėjo, kad Priežiūros komiteto sprendimai gali būti peržiūrimi iš naujo, jeigu pateikiama apeliacija. “Ar N.Puteikis pateikė, aš nežinau”, sakė A.Anušauskas. Priežiūros komitetui taip pat priklausantis TS-LKD vykdomasis sekretorius Raimundas Alekna šio įvykio nelinkęs sureikšminti. “Jie (Rietavo skyrius - aut.) pareiškė vieną nuomonę, o Priežiūros komiteto sprendimas - kitas reikalas. Nebūtinai tos nuomonės turi sutapti, bet kai kurių partinių struktūrų sprendimai turi būti vykdomi”, LŽ tvirtino R.Alekna.

N.Puteikiui kurį laiką uždrausta eiti vadovaujamas pareigas partijos struktūrose. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka cesas ir iš trijų kandidatų buvo išrinktas N.Puteikis”, - LŽ vakar sakė J.Beinušauskas. Jo teigimu, drau-

dimą N.Puteikiui eiti vadovaujamas pareigas TS-LKD struktūrose priėmė partijos Priežiūros komitetas,

Maišto neįžvelgia TS-LKD Priežiūros komiteto pirmininkas parlamentaras Arvydas Anušauskas rietaviškių sprendimo iškelti N.Puteikio kandidatūrą į partijos pirmininkus vakar nepanoro

Jo teigimu, skyrius turėjo būti susipažinęs su partijos Priežiūros komiteto sprendimu ir į tai turėjo atsižvelgti, nes visi iškelti kandidatai į partijos pirmininkus turės būti aprobuoti. Maišto apraiškų šioje istorijoje R.Alekna tikino nematantis. “Žmonės turi savo įsitikinimus, o kai vieno ar kito nuomonė nesutampa - tai visiškai normalu. Net šeimoje tėvų ir vaikų nuomonės skiriasi”, - pažymėjo TS-LKD vykdomasis sekretorius.

•

Trumpai PAAIŠKĖJO PRETENDENTAI Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos posėdyje vakar atplėšti septyni vokai su kandidatų, siekiančių užimti Nacionalinio Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus postą, pateiktais dokumentais. LRT vadovo pareigas pretenduoja eiti signataras Virginijus Pikturna, žurnalistė Liudvika Pociūnienė, Irmantas Šerys, buvęs naujienų agentūros BNS Baltijos naujienų redaktorius Edvinas Butkus, televizijos prodiuseris Saulius Jakutavičius, LRT tarybos pirmininkas Dainius Radzevičius ir dabartinis LRT vadovas Audrius Siaurusevičius. “Kovo 26 dieną bus susitikimas su visais kandidatais. Per susitikimą kandidatai pristatys savo programas ir atsakys į LRT tarybos narių klausimus. Paskui taryba balsuos”, - teigė LRT tarybos pirmininko pavaduotoja Lolita Jablonskienė. Pasak jos, norint išrinkti laimėtoją už jį turi balsuoti daugiau nei pusė visų tarybos narių.

GALIMYBĖ IŠSKIRTI BYLAS Jeigu iš medikų bus gauti duomenys, kad Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas dėl ligos bent kelis mėnesius negalės dalyvauti teismo posėdžiuose, jo bylą

galima bus išskirti į atskirą, o kitų kaltinamųjų bylą nagrinėti toliau ir jiems paskelbti nuosprendį. Procesas V.Uspaskicho atžvilgiu išskyrus bylą būtų baigtas jam pasveikus. Apie tokią galimybę Vilniaus apygardos teismui antradienį užsiminė valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas, kai proceso dalyviams susirinkus į posėdį paaiškėjo, kad kaltinamasis dėl sveikatos būklės negali dalyvauti bent dviejuose posėdžiuose. Darbo partijos byloje beliko kaltinamųjų apklausos ir baigiamosios kalbos. Pagal naujus prokuratūros pateiktus kaltinimus dėl sukčiavimo senatis šioje baudžiamojoje byloje sueitų 2016 metais. Neatvykus Darbo partijos pirmininkui V.Uspaskichui, Vilniaus apygardos teismui vakar nepavyko pratęsti vadinamosios juodosios buhalterijos bylos nagrinėjimo. Kaltinamojo advokatas Vytautas Sviderskis teismui pateikė Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro kovo 8 dieną išduotą pažymą, kurioje rašoma, kad V.Uspaskichui diagnozuota dvylikapirštės žarnos opa. Teisėjų kolegija nutarė kreiptis į pažymą išdavusią gydymo įstaigą, taip pat nuspręsta dėl V.Uspaskicho kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą. BNS, LŽ

Nuoširdžiai dėkojame visiems užjautusiems netekties valandą ir padėjusiems į paskutinę kelionę išlydėti Tėvelį. Aloyzo ir Kęstučio Kuzmarskių šeimos

2013 03 13 Lietuvos žinios

Dienos temos

“Supleškėjusios”grindys už 45 tūkst. litų Kauno apygardos prokurorai aiškinasi, ar Kauno miesto savivaldybės valdininkai galėjo pelnytis iš socialinių būstų remonto ir jų pardavimo. KRISTINA KUČINSKAITĖ

auno miesto savivaldybė perdavė prokurorams merijos Kontrolės ir audito tarnybos specialistų Vidos Joniškienės, Mykolo Lukšos ir Vidos Šipailienės atlikto audito ataskaitą. Jeigu joje surinkti duomenys pasitvirtintų, būtų aišku, kad Kauno savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus valdininkai daug metų pelnėsi iš socialinių būstų remonto ir nugyventų patalpų pardavimo, mažino miestui priklausantį turtą. Auditoriai aptiktų pažeidimų kol kas nekomentuoja, o Gyvenamojo fondo administravimo skyrius jau keletą mėnesių turi naują vadovę. Laura Stankevičienė LŽ neslėpė žinanti apie prokurorų atliekamą tyrimą ir tikino, kad jai vadovaujant skyriuje įvesta tvarka.

Dokumentai neatitiko realybės Kauno miesto tarybos nariai kasmet sprendžia, kuriuos iš 4650 miestui priklausančių gyvenamųjų socialinių būstų remontuoti, ir susipažįsta su Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus specialistų parengtais sąrašais. Juose nurodoma, kokiu adresu yra butas, ką ten reikia tvarkyti. Remonto darbų kainos paprastai skaičiuojamos pagal tarybos patvirtintus įkainius. Socialiniai būstai priklauso miestui, tad savivaldybė privalo rūpintis savo turtu. Kadangi socialiai remtini asmenys gerokai nuniokoja gyvenamas patalpas, jų remontui kasmet gali būti skiriama 100-500 tūkst. litų - suma priklauso nuo biudžete turimų lėšų. Tačiau pernai Socialinių reikalų, sveikatos ir šeimos komiteto, kuriam vadovauja miesto tarybos narė Loreta Kudarienė, nariai, nepasikliaudami vien gautais dokumentais, pakvietė merijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus darbuotojus apžiūrėti remontuotinus butus. Būtent tuomet, pasak Kauno miesto tarybos nario Artūro Orlausko, ir paaiškėjo neįtikimų dalykų: “Pavyzdžiui, gyvenamuosiuose namuose pamatėme sveikutėles elektros skydines, o mus bandė įtikinti, neva jos sudegusios.” A.Orlauskas neslėpė, jog tąkart tarp tarybos narių ir Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus valdininkų kilo nemenkas ginčas, nes jų pateikti duomenys visiškai neatitiko tikrovės. “Kai kurie butai, remiantis dokumentais, turėjo būti sutvarkyti jau prieš metus, tačiau mes išvydome, o ir laiptinėje sutikti gyventojai tvirtino ką kita”, - sakė A.Orlauskas.

Atskleidė šokiruojančių faktų Politikas prisiminė Vytauto prospekte esantį erdvų butą, aplankytą per išvažiuojamąjį posėdį. Trys jo kambariai - privatūs, kiti trys dar priklauso merijai. Turėdami omenyje būtent šiuos ilgą laiką negyvenamus kambarius Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus valdininkai savo sąmatoje buvo nurodę, neva juose reikia keisti grindis, nes šios sudegusios. “Supleškėjusių” grindų remontui iš miesto biudžeto tikėtasi gauti apie 45 tūkst. litų. Tačiau politikams atvykus į vietą paaiškėjo, kad jos - sveikut sveikutėlės, net vertingos, mat yra senovinės, medinės. “Už tokios kokybės grindis dabar tektų pakloti tūkstančius litų!” - piktinosi A.Orlauskas. Bute politikai sutiko gretimų kambarių gyventoją ir pasidomėjo, kodėl

Šiame K.Baršausko gatvėje esančiame name daug butų tebepriklauso Kauno miesto savivaldybei. / Erlendo Bartulio nuotraukos

Dviejų butų remontui vienais metais buvo skirta daugiau kaip 100 tūkst. litų, o jau kitais jie parduoti už maždaug 8 tūkst. litų kaip visai apleisti. jis neprivatizuoja merijai priklausančių šalia esančių patalpų. “Tuomet į pokalbį staiga įsiterpė vienas valdininkų ir ėmė aiškinti, neva gyventojui siūlyta tai padaryti, bet šis nesutikęs. Tai išgirdęs vyras labai pasipiktino. Jis patikino, kad mielai privatizuotų kambarius, bet vis laukia merijos valdininkų atsakymo. Savo žodžius kaunietis patvirtino dokumentu, rašytu prieš metus ir antspauduotu savivaldybės antspaudu”, - LŽ pasakojo A.Orlauskas. Kitame politikų tikrintame bute Žemuosiuose Kaniūkuose maždaug prieš metus turėjo būti pakeistos pagrindinės durys. Tačiau komisijos nariai pamatė apleistas patalpas ir... išlaužtas duris. “Jos tikrai niekada nebuvo keistos”, - tarybos nariams tvirtino namo gyventojai. Tačiau labiausiai politikus pribloškė vieno žmogaus pasakojimas. Vyras teigė, jog meistrai savivaldybės lėšomis vis dėlto buvo pakeitę jo kaimyno buto duris. Šis faktas užfiksuotas ir valdininkų dokumentuose. “Bet po kelių dienų, kaip sakė gyventojas, naujos durys buvo išimtos, o į jų vietą įstatytos senosios”, - A.Orlauskas neslėpė buvęs šokiruotas vyriškio liudijimo.

Stebisi, kad nepamatė anksčiau Tai, ką išvydo lankydami miestui priklausančius socialinius būstus, politikai užfiksavo ir perdavė Kauno savivaldybės administracijos direktoriui Dainiui Ratkeliui. Išanalizuoti situaciją buvo pavesta merijos Kontrolės ir audito tarnybai. Ši baigė darbą vasarį, o surinktą medžiagą neseniai perdavė Kauno apygardos prokuratūrai. “Tai, ką aptiko auditoriai, da-

Nors valdininkai tikina, kad socialinių būstų remontui kasmet išleidžia ne vieną tūkstantį litų, kai kur vandenį į klozetus tenka pilti iš kibirėlių. bar aiškinsis prokurorai, tad dar anksti vertinti faktus”, - nesileido į kalbas D.Ratkelis. Nuo 2012-ųjų vidurio savivaldybės administracijos direktoriumi dirbantis D.Ratkelis stebėjosi, kaip galimų pažeidimų niekas nepastebėjo daugybę metų. Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovas LŽ neslėpė ir jį pasiekusios informacijos, kad Prancūzų gatvės gyventojai piktinasi tuo, jog savivaldybės lėšomis remontuojami butai, kurių nuomininkai nemoka nei nuomos, nei komunalinių paslaugų mokesčių, o laiku juos mokantieji esą valdininkų pagalbos nesulaukia. “Tikrinsime šiuos pranešimus. Jei paaiškės naujų įtartinų faktų, perduosime juos prokurorams”, - LŽ tikino D.Ratkelis. Vijola Revuckaitė, kuri kreipėsi į politikus, bendrabučio tipo socialiniame būste sakė gyvenanti nuo 1999-ųjų. “Visi butus šiame name gavome apleistus: kiaurais langais, išlaužytomis durimis, suplėšytu linoleumu, išdaužytomis plytelėmis. Kad galėtume gyventi, savo lėšomis juos susitvarkėme”, - kalbėjo moteris. Gyventoja ir dabar pati remontuoja butą, mat jai ir kaimynams buvo pažadėta po penkerių metų leisti šiuos būstus privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. “Patys tvarkome ir bendro

naudojimo patalpas. Po gaisro, kilusio 2009-aisiais, jas susiremontavome. Bet buto man iki šiol neleidžia privatizuoti”, - guodėsi kaunietė. Namo gyventojams, anot jos, kas mėnesį tenka mokėti ir kaupiamųjų lėšų mokestį: už 36 kvadratinių metrų plotą - 161 litą, o už 50 kvadratinių metrų plotą -230 litų. V.Revuckaitė taip pat papasakojo, kad nesulaukdami valdininkų pagalbos gyventojai buvo kreipęsi į žiniasklaidą. “Išėjus straipsniui mūsų name imta keisti langus tiems žmonėms, kurie turi tūkstantinių skolų. O sąžiningai mokantieji mokesčius palikti likimo valiai”, - piktinosi moteris. Paprašytas pakomentuoti šiuos kaunietės atskleistus faktus A.Orlauskas sakė numanantis, kodėl savivaldybės lėšomis galėjo būti remontuojami skolininkų butai. “Tarybos nariams pranešus, kad gyventojai daug metų nemoka už paslaugas, siūloma butą privatizuoti, o šis “lyg tyčia” būna sutvarkytas”, - dėstė politikas.

Butas Kaune už 450 litų Konkretūs tokio “verslo modelio” faktai jau perduoti prokurorams. Gali būti, jog A.Orlausko ir kitų politikų prielaidos, kad valdininkai galėjo pelnytis iš socialinių būstų, pasitvirtins.

Pavyzdžiui, dviejų butų remontui vienais metais skirta daugiau kaip 100 tūkst. litų, o jau kitais jie parduoti už maždaug 8 tūkst. litų kaip visai apleisti. Dar vienas būstas tvarkytas už 30 tūkst. litų, bet po metų parduotas už... 450 litų. Tikrintojų nuomone, tai, jog butas parduodamas dešimt kartų pigiau, negu investuota į jo remontą, savivaldybei yra akivaizdžiai nuostolinga. Kauno merijos Kontrolės ir audito tarnybos specialistai užfiksavo, kad atlikus socialinio būsto remontą jo likutinė vertė nepasikeičia. Už miestui priklausančio turto vieno kvadratinio metro remontą mokėta nuo 1989 litų iki 2610 litų, tačiau to paties gyvenamojo ploto likutinė vertė dokumentuose nurodyta ta pati - nuo 1 iki 65 litų. “Taip mažinama savivaldybės turto vertė”, - pabrėžiama kontrolierių dokumentuose. LŽ komentuodamas jų išvadas A.Orlauskas pridūrė, jog tai galėjo būti daroma sąmoningai. Anot politiko, sprendimus, kuriuos būstus tvarkyti ir kokius darbus juose atlikti, priimdavo vos keli Gyvenamojo turto fondo administravimo skyriaus darbuotojai. Kontrolieriai, tikrindami šio skyriaus dokumentus, aptiko ir dvejopas tų pačių butų remonto sąmatas. Vienose jų nurodomi brangesni planuojami darbai, kitose - beveik perpus pigesni.

Nauja vadovė Šiuo metu Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius turi naują vadovę. Nuo 2012-ųjų lapkričio jam vadovaujanti L.Stankevičienė LŽ sakė žinanti apie prokuratūrai perduotą medžiagą, tačiau patikino, kad komentuoti to, kas vyko anksčiau, esą negalinti. “Į prokuratūrą nenoriu vaikščioti nei dabar, nei ateityje. Todėl stengiuosi dirbti taip, kad nebūtų pagrindo mane ten kviesti”, - garantavo L.Stankevičienė. Jos manymu, skyriuje turėtų dirbti ir bent vienas kompetentingas statybininkas, gebantis sudaryti objektyvias remonto darbų sąmatas. Iki šiol tai darė kitų sričių specialistai.

•

2013 03 13 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Vengrija negirdi kritikos ir keičia Konstituciją Vengrija jau atsikratė komunistinių laikų Konstitucijos, tačiau šalį valdantys dešinieji toliau taiso Pagrindinį įstatymą savo nuožiūra, nors tam prieštarauja opozicija ir Briuselis. Vengrijos parlamentas patvirtino Konstitucijos pataisas, kurias pasiūlė valdančioji “Fidesz” partija ir kurias kritikai vadina pakertančiomis demokratiją. Tai tik padidino susirūpinimą, kad nuo premjero Viktoro Orbano atėjimo į valdžią 2010 metais šioje Europos Sąjungos (ES) šalyje patylomis stiprėja autoritarizmas. Pataisos griežtina įstatymus dėl aukštojo mokslo, benamių, rinkimų kampanijų ir šeimos teisių. Jos suvaržo Vengrijos aukščiausios teismo institucijos galias ir grąžina prieštaringai vertinamas priemones, kurias teisėjai pastaraisiais mėnesiais pripažino besikertančiomis su Pagrindiniu įstatymu. Tai kelia nerimą Briuseliui ir Vašingtonui bei provokuoja protestus Budapešte. Konservatyvi “Fidesz” partija turi parlamente dviejų trečdalių daugumą, kurios pakanka Konstitucijai keisti. Opozicija balsavimą boikotavo išeidama iš parlamento ir nuleisdama pro langus juodas vėliavas kaip “juodos dienos Vengrijos demokratijai” simbolį. Savo ruožtu V.Orbanas prieš balsavimą apkaltino ES kišantis į Budapešto vidaus reikalus. Briuselis jau ne kartą susirėmė su V.Orbanu įvairiais klausimais, tarp jų dėl žiniasklaidos laisvės ir Konstitucinio Teismo (KT) bei centrinio

santuoka”, nors anksčiau teismas šią nuostatą atmetė kaip “per siaurą” ir diskriminuojančią kitokių formų partnerystę. Vyriausybė tvirtina, kad šis teisės aktų paketas, vadinamas 4-ąja pataisa, yra daugiausia techninio pobūdžio. Oponentai jį vadina demokratinių institucijų puolimu. Socialistų partijos, didžiausios opozicinės jėgos, vadovas Attila Mesterhazy pareiškė, kad V.Orbanas siekia “atkeršyti Konstituciniam Teismui, studentams, opozicijos partijoms ir visiems, kurie nesielgia pagal vyriausybės norus”. Apie pusantro tūkstančio žmonių, tarp jų daug jaunimo, protestavo prie prezidentūros ragindami prezidentą Janosą Aderį nepasirašyti naujųjų pakeitimų. J.Aderis paprastai palaiko V.Orbano veiksmus.

Tuščios socialdemokratų kėdės per balsavimą keičiant Konstituciją. / AFP/Scanpix ir wikipedia.org nuotraukos banko kontrolės. Vašingtonas taip pat priekaištavo dėl Konstitucijos perrašinėjimo, o Valstybės departamentas dabar pareiškė, kad pataisos nusipelnė “atidesnio nagrinėjimo ir kruopštesnio svarstymo”. Vengrijos užsienio reikalų ministras Janosas Martonyi atkirto: “Rasime sprendinį, jei kas nors prieštarauja ES teisei. Visais atvejais esame pasirengę kalbėtis - dėl bet ko, bet kada, su bet kuo.” Ministras pridūrė, kad vyriausybė kreipsis į Venecijos komisiją, Europos Tarybos pataria-

mąjį organą, prašydama pateikti savo nuomonę. Europos Tarybos vadovas Thorbjornas Jaglandas yra prašęs Vengrijos susilaikyti nuo naujųjų pataisų priėmimo, kol jas išnagrinės Venecijos komisija. Vengrijos Konstitucija, oficialiai vadinama Pagrindiniu įstatymu, taisoma jau ketvirtą kartą nuo jos įsigaliojimo pernai sausio 1-ąją. Ši Konstitucija pakeitė ankstesnę, priimtą 1989 metais, kurią V.Orbano partija laiko komunistinės epochos reliktu. Parlamento patvirtintų ir į Konstituciją įt-

Susirūpino gyventojų prieaugiu

V.Dombrovskio vyriausybė norėtų, kad Latvijoje gandrai turėtų daugiau darbo.

Latvijos vyriausybė nutarė imtis konkrečių priemonių, kad šalyje pradėtų daugėti gyventojų. Ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis pareiškė, jog tam jo vadovaujamas kabinetas pasistengs sudaryti stabilias socialines ekonomines sąlygas ir jau konkrečiai numatė, ką galima padaryti dar šiais metais. “Vienybės” bloko lyderis V.Dombrovskis, antrą kartą tapęs ministru pirmininku, išsikėlė ambicingą tikslą - padaryti viską, kad nuo 2014 metų Latvija galėtų įsivesti eurą. Šis tikslas jau pasiektas. Nors Latvija dar tik pateikė Europos Komisijai prašymą leisti nuo kitų metų naudoti bendrą Europos valiutą, jau aišku, kad nuo sausio 1 dienos latviai atsiskaitinės eurais. Saeimoje skaitydamas metinį pranešimą V.Dombrovskis ne tik tuo pa-

sidžiaugė, bet ir iškėlė savo vyriausybei naują tikslą - pasiekti, kad šalyje imtų didėti natūralus gyventojų prieaugis. Tai premjeras įvardijo kaip vieną svarbiausių savo prioritetų. “Tauta gyvybinga tik tuomet, kai joje pakankamai gimsta vaikų, kai mažėja išankstinių mirčių rizika ir mažėja neįgalių gyventojų, taip pat kai emigrantai ima grįžti į Latviją ir nori joje gyventi kartu su savo šeimomis”, - kalbėjo V.Dombrovskis. Europos šalių patyrimas rodo, kad stabilios socialinės ir ekonominės sąlygos yra prielaida žmonėms turėti daugiau vaikų. Vadinasi, vyriausybė turi garantuoti gyventojams darbą, atitinkamas pajamas, stabilias socialines garantijas bei galimybę suderinti darbą ir šeimą. “Svarbu padidinti vienam gyventojui tenkančią bendrojo vidaus produkto dalį, su-

mažinti nelygybę ir socialinę atskirtį, nes visa tai taip pat prisideda prie natūralaus gyventojų daugėjimo”, pabrėžė premjeras. Jis sakė, kad šiais metais savivaldybėms iš šalies biudžeto bus skirta 50 mln. latų, kad jos galėtų kompensuoti bent dalį pinigų toms šeimoms, kurios yra priverstos mokėti samdomoms auklėms už vaikų priežiūrą, nes tuose rajonuose vaikų darželiuose mažiesiems piliečiams neatsiranda vietos. Iki kovo 1 dienos kelios ministerijos turėjo pateikti vyriausybei konkrečių pasiūlymų, kaip padidinti vaikų skaičių darželiuose ir priežiūros namuose. Taip pat vyriausybė numatė daugiau lėšų skirti motinos ir vaiko sveikatos priežiūrai, o nevaisingumo gydymą iš dalies padengti iš valstybės lėšų. Metiniame pranešime V.Dombrovskis pabrėžė: Atsižvelgiant į tai, kad pastaruosius kelerius metus gyventojų skaičius šalyje mažėja - ir dėl mažėjančio natūralaus gyventojų prieaugio, ir dėl padidėjusios emigracijos, vyriausybė labiau turėtų rūpintis socialinės sistemos, kuri ėmė prastėti nuo 2011 metų, stabilumu, nes įmokos į socialinio draudimo fondą nepadengia visų išlaidų ir dėl to reikia papildomai skirti biudžeto lėšų.” Kad būtų galima užtikrinti socialinio draudimo sistemos stabilumą ilguoju periodu, Latvijos vyriausybė taip pat planuoja palengva ilginti pensinį amžių, kad jau 2020 metais latviai išeitų į pensiją būdami 65 metų. Be to, ketinama didinti valstybės įnašus į antros pakopos socialinio pensijų draudimo fondą - jie padidės nuo 4 proc. šiais metais iki 6 proc. 2016-aisiais.

•

rauktų teisės aktų KT nebegalės pripažinti prieštaraujančiais Pagrindiniam įstatymui. Prezidentas nebeturės veto teisės ir bus įpareigotas pasirašyti Konstitucijos pataisas, nebent kiltų procedūrinių prieštaravimų. Kiti pakeitimai leidžia partijai rengti politines transliacijas tik valstybinėje žiniasklaidoje, įpareigoja valstybės pagalbą gaunančius studentus tam tikrą laikotarpį privalomai dirbti Vengrijoje, draudžia miegoti gatvėse. Pataisos įtvirtina apibrėžimą, kad šeima yra “vyro ir moters

V.Orbanas apkaltino ES kišantis į Budapešto vidaus reikalus. Šiomis dienomis aistros suliepsnojo dar labiau, kai premjeras skandalinga pavadino ir teismo nutartį prieš jo vyriausybės sprendimą 10 proc. sumažinti dujų kainą vartotojams. V.Orbanas pareiškė teismui nepaklusiąs ir teiksiąs pasiūlymus toliau valstybės nurodymu mažinti kainas. Tokie vyriausybės veiksmai patinka daugeliui vengrų, kurie sunkiai begali užmokėti už šilumą, bet energetikos kompanijos skundžiasi, jog tai daroma jų sąskaita.

•

Sniegas užvertė Vakarų Europą Atsinaujinusios žiemos pūgos paralyžiavo transportą, nutraukė elektros tiekimą ir šimtus žmonių įkalino automobiliuose. Labiausiai nukentėjo Prancūzija, tačiau daug bėdos sniegas padarė ir Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose. Beveik trečdalyje Prancūzijos regionų paskelbta nepaprastoji parengtis, nes daugiau kaip 2 tūkst. žmonių teko naktį praleisti savo automobiliuose, kai sniegas paralyžiavo eismą Normandijos ir Bretanės keliuose, nes ten iškrito 2060 cm sniego. Be to, mažiausiai 66 tūkst. namų liko be elektros. Sniegas sutrikdė eismą ir Paryžiuje, o du pagrindiniai sostinės oro uostai, Charles’io de Gaulle’io ir Orli, atšaukė ketvirtadalį skrydžių. Per eismo nelaimę netoli Lilio buvo sužeista 14 žmonių, o Bretanės mieste Sen Bri-

Sniegu užklotas Šerbūras. “The Baltic Course”, BBC, BNS, LŽ

jė nuo šalčio mirė 58 metų benamis. Šimtai automobiliais važiuojančių žmonių praėjusią naktį įstrigo ir Jungtinėje Karalystėje. Dėl ekstremalių orų sutriko “Eurostar” traukinių, kursuojančių po Lamanšo sąsiauriu iškastu tuneliu, eismas. Vokietijoje smarkus sniegas paralyžiavo Frankfurto oro uostą, teko atšaukti 161 skrydį. Berlyne smarkiai vėlavo arba net nevažiavo traukiniai. Apledėjusiuose Vokietijos keliuose įvyko nemažai avarijų, per jas keli žmonės smarkiai sužeisti, o vienas žuvo. Pūga sutrikdė eismą ir Belgijoje, nes dėl sniego pusnių automobiliai įstrigo keliuose. Briuselyje ir kituose miestuose teko atšaukti arba atidėti autobusų bei traukinių reisus, sustabdyti tarp Paryžiaus ir Briuselio kursuojančius greituosius traukinius. Gausiai prisnigo ir Nyderlandų pietuose, todėl sutriko susisiekimas su Belgija.

•

2013 03 13 Lietuvos žinios

Pasaulis

Vatikane prasidėjo istorinė konklava Per konklavą bus išrinktas pirmojo per 700 metų atsistatydinusio popiežiaus įpėdinis. 115 kardinolų elektorių persikraustė į rezidenciją už Vatikano sienų, kur miegos ir valgys visos konklavos metu. Konklava, kaip tikimasi, truks kelias dienas. Kardinolai bus visiškai atskirti - jiems bus draudžiama bendrauti su išoriniu pasauliu, jie pagal šimtmečių senumo tradiciją turės prisiekti, kad neatskleis jokių detalių apie savo svarstymus. Galiausiai iš savo būrio jie dviejų trečdalių balsų dauguma ir elektoriams sutarus dėl rezultato išrinks 266-ąjį popiežių. Prieš prasidedant konklavai vakar buvo aukojamos specialios mišios Šv. Petro bazilikoje. Kiek vėliau kardinolai giedodami ir kreipdamiesi į Šventąją Dvasią persikėlė į Siksto koplyčią. Antradienio vakare kardinolai surengė pirmąjį balsavimą. Po jo deginant balsalapius specialioje krosnyje iš kamino rūko juodi dūmai. Tai reiškė, kad popiežius dar neišrinktas. Kitas dienas balsalapiai turės būti deginami maždaug 12 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku po dviejų rytinių balsavimo ratų ir maždaug 19 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku po dviejų popietinių balsavimo

ratų. Kai tik popiežius bus išrinktas, iš kamino pradės kilti balti dūmai. Tarp galimų kandidatų iškilo trys aiškūs favoritai - Italijos kardinolas, Milano arkivyskupas Angelo Scola, brazilas Odilo Schereris ir kanadietis Marcas Ouellet. Visi jie yra konservatoriai, savo pažiūromis artimi pontifikui emeritui Benediktui XVI. Tačiau gandų malūnas Vatikane pastarosiomis dienomis išsuko ir nemažai kitų vardų, tarp jų - Austrijos, Vengri-

dirbtinės kontracepcijos ir moterų įšventinimo į kuniges draudimą. Konklavų rengimo tradicija siekia XIII amžių, kai supykę tikintieji užrakino ilgai sprendimo nepriėmusius kardinolus popiežiaus rūmuose Viterbe netoli Romos. Ši konklava truko net trejus metus, bet vėliau taisyklės buvo perrašytos ir ilgiausia pastarojo šimtmečio konklava, įvykusi 1922 metais, truko tik penkias dienas. Benediktui XVI išrinkti prireikė vos dviejų dienų.

Tarp galimų kandidatų iškilo trys aiškūs favoritai - Italijos kardinolas, Milano arkivyskupas A.Scola, brazilas O.Schereris ir kanadietis M.Ouellet. jos, Meksikos, Filipinų, Pietų Afrikos Respublikos ir JAV kardinolų, tarp kurių yra įkvepiančių ganytojų bei oratorių. Popiežių renkančius kardinolus po aštuonerius metus trukusio Benedikto XVI popiežiavimo vienija keli svarbūs tikslai - intrigų pilno Vatikano biurokratijos reformavimas, atsvara Vakaruose didėjančiam sekuliarizmui ir naujo įkvėpimo katalikams paieškos. Bažnyčioje taip pat buvo girdėti raginimų permąstyti kai kurias esmines nuostatas - kunigų celibatą, absoliutų

Benediktas XVI vasario 11 dieną pribloškė pasaulį pareiškimu, kad nebeturi jėgų vadovauti sparčiai besikeičiančiame šiuolaikiniame pasaulyje, kai Katalikų bažnyčią krečia jai gyvybiškai svarbūs klausimai. Daugelį kartų emocingai atsisveikindamas 85 metų Benediktas XVI sakė gyvensiąs “pasislėpęs nuo pasaulio” ir kad paskutinėje gyvenimo kelionėje nori būti tik “paprastas piligrimas”.

•

AFP, BNS, LŽ

Kardinolai Šv. Petro bazilikoje prašė Dievo pagalbos prieš artėjančią konklavą. / Reuters/Scanpix ir AFP/Scanpix nuotraukos

Brazilai nori turėti savo popiežių Brazilijos katalikai nekantriai laukia naujojo popiežiaus rinkimų. Jie viliasi, kad tai bus tėvynainis ir atgaivins katalikų tikėjimą Brazilijoje. Brazilija - didžiausia Lotynų Amerikos valstybė, kurioje gyvena beveik 124 mln. katalikų. Ši šalis garsi Dievo Motinos statula Rio de Žaneire ir Aparesidos miesto katedra - antra pagal dydį bažnyčia pasaulyje (didžiausia pasaulyje - Šv. Petro bazilika Romoje). Į Aparesidą - pusiaukelėje tarp Rio de Žaneiro ir San Paulo esantį miestą, kiekvienais metais suguža apie 11 milijonų piligrimų.

Laukia brazilo popiežiaus Mišios Aparesidos katedroje vyksta kas dvi valandas. Kiekvienose mišiose pilna Dievą garbinančių maldininkų. Jie klūpi priešais didžiulį altorių ir tyliai meldžiasi. Kunigas iš sakyklos skelbia pamokslą ir prašo stiprybės bei ištvermės pasitraukusiam pontifikui Benediktui XVI ir būsimajam Romos katalikų bažnyčios vadovui. Besimeldžiantys brazilai nori, kad naujasis popiežius būtų iš jų valstybės ir atgaivintų tėvynainiams blėstantį tikėjimą. Pastaraisiais metais Brazilijoje katalikų nuolat mažėja. Šioje Pietų Amerikos valstybėje nemažai katalikų virsta ateistais arba pradeda lankyti evangelikų bažnyčią. “Laukiame popiežiaus iš Brazilijos ir prašome Dievo pagalbos”, - sakė maldininkė Cristina Soares. Ji apgailestauja, jog Katalikų bažnyčios pozicijos Brazilijoje nuolat silpnėja, ir nori, kad joje vyktų permainos. “Norėtume, kad kunigai būtų arčiau žmonių. Bažnyčiai reikalingos permainos. Bažnyčiai reikalingas naujas vadovas, kuris atgaivintų tikėjimą. Tikime Dievą, ir Dievas turėtų padėti tikintiesiems”, - pasakojo C.Soares.

Brazilai mano, kad Aparesidos kardinolas R.Damasceno Assisas vertas tapti naujuoju popiežiumi, labiau nei tarp favoritų esantis O.Schereris.

Gerbia Joną Paulių II Prasidėjusi konklava - išbandymų metas kardinolams. Joje dalyvauja ir San Paulo arkivyskupas Odilo Schereris. Jo galimybės tapti Romos popiežiumi didelės, tačiau viltis, kad jis reformuos bažnyčią, menka. O.Schererį brazilai vertina kaip konservatyvių pažiūrų kardinolą, kuris smerkia homoseksualų santuokas ir abortus. Palankiai brazilai vertina kitą konklavoje dalyvaujantį tėvynainį Raymundo Damasceno Assisą. Jis vadovauja Aparesidos katedrai ir sulaukia daug tikinčiųjų simpatijų. “R.Damasceno Assisas - liberalesnis nei O.Schereris. Jei jis taptų popiežiumi, tėvynėje prasidėtų katalikybės atgimimas”, - sakė C.Soares. Ji prisimena Jono Pauliaus vizitą Aparesidoje, kuris pritraukė milijonus tikinčiųjų. “Jonas Paulius II buvo Dievo siųstas popiežius. Jis šiltai ir artimai bendravo su tikinčiaisiais. Visi Brazilijos katalikai jį

labai gerbė ir mylėjo”, - pasakojo C.Soares. 1980 metais Jonas Paulius II nepabūgo apsilankyti Vidigalo faveloje Rio de Žaneire. Jo vizitą dar ir dabar prisimena vietiniai favelos gyventojai. Paulo Roberto Munizas prižiūri popiežiaus vizito proga pastatytą koplyčią ir tikisi, kad naujasis popiežius bus toks pat kaip Jonas Paulius II. “Tikiuosi, naujasis popiežius seks Jono Pauliaus II pėdomis. Jis buvo drąsus žmogus - nebijojo apsilankyti faveloje ir įžiebė tikėjimo ugnį jos gyventojams. Net praėjus nemažai metų po popiežiaus vizito daugelis Vidigalo gyventojų lankosi bažnyčioje. Į ją plūsta ne tik vyresni žmonės, bet ir vaikai, jaunimas”, - pasakojo P.R.Munizas.

Tampa evangelikais Vis dėlto ne visiems favelos gyventojams katalikybė pasirodė priimtina. Vidigalo faveloje gyvenanti Maria Gerlaide nesidomi po-

Bažnyčiai reikalingas naujas vadovas, kuris atgaivintų tikėjimą. piežiaus rinkimais, nes ji jau nebe katalikė. Moteris prieš dešimtmetį pradėjo lankyti evangelikų bažnyčią ir dėl savo sprendimo nesigaili. “Katalikų kunigams Dievas labiau rūpi nei žmonės. Jie yra nutolę nuo žmonių. Pastoriai daug artimesni žmonėms. Jie kalbasi su mumis, paguodžia, Šventąjį Raštą paaiškina žmonėms suprantama kalba. Su pastoriumi galiu bendrauti kaip su sau lygiu žmogumi”, - pasakojo M.Gerlaide. Evangelikų Brazilijoje sparčiai daugėja. 1980 metais evangelikų tikėjimą išpažino tik 8 mln. šios didžiausios Lotynų Amerikos valstybės gyventojų, o 2010 metais - net 42 mln. brazilų tapo evangelikais.

Viena labiausiai lankomų evangelikų bažnyčių - Kristaus pergalės bažnyčia, jai vadovauja pastorius Silas Malafaia. Pagrindinė Kristaus pergalės bažnyčios tikinčiųjų susibūrimo vieta - Rio de Žaneiro šiauriniame Vila da Penhos rajone stūksanti bažnyčia. Kiekvieną sekmadienį pasiklausyti S.Malafaios pamokslo susirenka tūkstančiai evangelikų. Jie netelpa į bažnyčią, todėl pamaldų klausosi per lauke įrengtus televizijos ekranus. S.Malafaia mano, kad jo bažnyčioje kasmet apsilanko vis daugiau tikinčių žmonių. “Tikinčiųjų kasmet daugėja. Džiaugiamės, kad žmonės randa evangeliją ir vadovaujasi ja už bažnyčios ribų”, - sakė S.Malafaia. Jis apskaičiavo, kad po dvidešimties metų evangelikų Brazilijoje bus daugiau nei katalikų. “Evangelikų bažnyčia po dvidešimties metų taps svarbiausia Brazilijoje”, - teigė S.Malafaia.

Pritraukia jaunimą Tačiau katalikų kunigai Brazilijoje nesnaudžia. Jie į bažnyčią bando privilioti daugiau jaunimo - rengia spektaklius, vakarones, sporto varžybas jauniems žmonėms, bando jiems įskiepyti Dievo tikėjimą. Rio de Žaneiro arkivyskupystėje jaunimo grupę kuruojantis Fabio Alexandre’as Borgesas sako, kad katalikų kunigai stengiasi priartėti prie jaunimo. “Su aktoriumi Cristiano Martinsu kuriame komedijas, vaidiname siužetus iš Biblijos. Jaunimui komedijos labai patinka ir priverčia nusišypsoti”, - pasakojo F.A.Borgesas. Jis tikisi, kad į šią vasarą Rio de Žaneire vyksiančias pasaulio jaunimo dienas sugužės milijonai jaunų žmonių iš viso pasaulio ir atvažiuos naujai išrinktas popiežius. “Lauksime naujojo popiežiaus Rio de Žaneire”, - vylėsi F.A.Borgesas.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

2013 03 13 Lietuvos žinios

Pasaulis

Folklando gyventojai nori likti britais

Nužudytas 13-metis žudikas Meksikoje žiauriai nužudytas bene jauniausias pasaulio istorijoje samdomas žudikas. Kai policija jį sulaikė, jam buvo vos 13 metų.

Folklando gyventojai džiaugiasi referendumo rezultatais. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Folklando Salų gyventojai kone vienbalsiai referendume balsavo už tai, kad jų salynas liktų Didžiosios Britanijos užjūrio teritorija. Balsuoti atėjo net 92 proc. salyno rinkėjų. 99,8 proc. iš jų pasisakė už tai, kad Folklandas liktų savavaldi Didžiosios Britanijos užjūrio teritorija. Tik trys gyventojai iš 1517 balsavusiųjų buvo “prieš”. Paskelbti abejonių nepaliekantys rezultatai salyne sukėlė precedento neturinčias linksmybes. “Žmonės džiaugėsi referendumo rezultatais, - sakė Įstatymų leidžiamosios asamblėjos narys Barry Elsby. Šimtai žmonių prie katedros šventė, dainavo ir mojavo vėliavomis.” Pasak B.Elsby, Argentina, kuri tvirtina, kad referendumas Folklando Salose neteisėtas, turėtų būti “labai išsigandusi”, nes “procesas buvo demokratinis” ir ji negalės referendumo paskelbti negaliojančiu. Tačiau Argentina teigia, kad tokiam rezultatui neteikia didesnės reikšmės. “Šis manevras neturi jokios teisinės galios, nes jo neprižiūrėjo Jungtinės Tautos, - sakė Argentinos ambasadorė Londone Alicia Castro. - Gerbiame salos gyventojų

gyvenimo būdą, jų tapatybę. Gerbiame jų norą toliau būti britais, tačiau teritorija, kurioje jie gyvena, nėra britų. Tiesiog Didžiosios Britanijos pavaldiniai gyvena Malvinų Salose.” Tuo metu Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas iš karto paragino Argentiną gerbti referendume vieningai išsakytą Folklando Salų gyventojų valią. “Argentina turėtų įsidėmėti šį rezultatą. Folklando Salų gyventojai negalėjo pasakyti aiškiau. Jie nori likti britais,

kai Argentinos kariuomenė užėmė salas, kurias argentiniečiai vadina Malvinais, ir sutriuškino jų sostinėje Stenlyje dislokuotą nedidelį britų garnizoną. Per kilusį karą žuvo 649 argentiniečiai ir 255 britai. Prieš kelerius metus Folklando Salų rajone buvo rasta naftos. Ją išgauti ketinta jau 2017 metais, todėl konfliktas tarp abiejų valstybių vėl atsinaujino. Argentina uždraudė į savo uostus įplaukti laivams su salų vėliava. Tokį pat sprendimą priėmė

“Gerbiame salos gyventojų norą būti britais, tačiau teritorija, kurioje jie gyvena, nėra britų”, sakė Argentinos ambasadorė A.Castro. ir šį požiūrį turėtų gerbti visi”, - teigė D.Cameronas. Jis pridūrė, kad asmeniškai labai džiaugiasi tokiais referendumo rezultatais. “Galbūt Folklando Salos yra už tūkstančių mylių, tačiau jos labai britiškos ir tokios nori likti. Žmonės turėtų žinoti, kad mes visada juos ginsime”, pabrėžė premjeras. 1982 metų balandį tarp Argentinos ir Didžiosios Britanijos kilo trumpas, tačiau kruvinas karas. Britai pasiuntė didžiulį karinį laivyną,

ir ją palaikanti Brazilija, Paragvajus bei Urugvajus. Šiuo metu investuotojai sutrikę, jie delsia investuoti į naftos telkinius. Argentinos valdžia aiškina, kad ketina susigrąžinti salas darydama joms diplomatinį ir ekonominį spaudimą, o ne rengdama karinę operaciją. Tad bent kol kas svarbiausia salų ūkio šaka lieka avių auginimas ir jų vilnos eksportavimas. Taip pat vietos gyventojai gaudo kalmarus, žuvis ir džiaugiasi, kai į salas užklysta turistų.

•

Magistrantūros studijų programų tarptautiškumo didinimas Mykolo Romerio universiteto (MRU) Politikos ir vadybos fakultetas jau penkti metai organizuoja pusantrų metų trukmės magistro studijas „Strateginis inovacijų valdymas“. MRU dėstytojai, pasinaudodami ES struktūrine parama, atnaujina programą naujais, laikotarpį atitinkančiais, į inovacijų plėtrą modernioje organizacijoje nukreiptais studijų dalykais. Nuo 2013 metų rugsėjo „Strateginio inovacijų valdymo“ magistrantūros studijų programos studentai turės galimybę plėsti žinias dviejų naujų dalykų srityse, jie papildys programos turinį: „Patentologija ir mokslinių tyrimų komercinimas“ ir „Inovatyvių sprendimų modeliavimas“. Atnaujintas „Kokybės vadybos“ dalykas praturtins studijuojančiųjų žinias moderniais XXI amžiaus kokybės valdymo metodais inovacijų aplinkoje bei lavins studijuojančiųjų įgūdžius juos taikyti inovacinėje organizacijų veikloje.

Magistro studijų programą „Strateginis inovacijų valdymas“ tobulina MRU Vadybos instituto mokslininkų komanda įgyvendindama projektą „Magistrantūros studijų programų tarptautiškumo didinimas“, projekto kodas Nr. VP1-2.2-ŠMM07-K-02-073, pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“. Įgyvendinant projektą atnaujinamos ir pritaikomos dėstyti anglų kalba „Strateginio inovacijų valdymo“ ir „Strateginio organizacijų valdymo“ magistrantūros studijų programos. Daugiausia dėmesio skiriama studijų turinio ko-

Nors šis vaikas nužudė mažiausiai 10 žmonių, teko jį grąžinti motinai, nes pagal šalies įstatymus tokio amžiaus vaikų teisti negalima. Netrukus šis žudikas buvo ir pats nužudytas. 13-metis Jorge Armando Moreno priklausė garsiam nusikaltėlių karteliui “Los Zetas”, kuris veikia Meksikos centrinėje dalyje. Vasario mėnesį mažasis nusikaltėlis buvo suimtas ir apkaltintas prisidėjęs prie 10 žmonių nužudymo, o tris nužudęs vienas. Jei berniukas būtų buvęs bent metais vyresnis, jis būtų turėjęs stoti prieš teismą, nes pagal Meksikos įstatymus vaikus galima teisti nuo 14 metų. Šį kartą dėl jauno amžiaus policininkams teko grąžinti vaiką motinai. Tačiau tai jo neapsaugojo. Praėjusią savaitę Jorge Armando kūnas buvo rastas numestas šalia dar 4 moterų ir vieno vyro, kurių asmenybė nustatinėjama. Manoma, kad viena moteris gali būti jo motina. Visi penki buvo žiauriai kankinti, paskui nužudyti, o jų kūnai numesti šalia judrios autostrados vos už 10 minučių kelio nuo Sakatekaso valstijos sostinės Moreloso. Jorge Armando ne vienintelis paauglys, Meksikoje besiverčiantis žudiko amatu. Kartais tokie vaikai dirba keliese. J.A.Moreno su kitu paaugliu taip pat yra įvilioję du žmones į savo namus, o paskui juos abu pasmaugę. Išmėsinėję nužudytųjų kūnus paaugliai ketino pasilaikyti jų dantis kaip trofėjus. Kai policija rado kūnus, jie buvo taip sudarkyti, kad buvo neįmanoma nustatyti, su kuo taip žiauriai paaugliai susidorojo. Sakatekaso valstijos prokuroras Arturo Nahle apibūdino Jorge Armando kaip “nepaprastai pavojingą”. Jis sakė, kad mažajam žudikui saugiausia būtų buvę, jei jis būtų laikomas kalėjime, tačiau to neleidžia šalies įstatymai. Paleidus J.A.Moreno Meksikoje iš karto kilo diskusijos, nuo kokio amžiaus galima traukti paauglius baudžiamojon atsakomybėn. Vaikus ginančių organizacijų duomenimis,

13-metis žudikas J.A.Moreno sulaukė liūdno galo. mažiausiai 20 tūkst. mažamečių yra tapę žiaurių Meksikos narkotikų kartelių aukomis. Kartelių bosai vaikus ne tik visaip išnaudoja, bet ir padaro iš mažamečių žudikus. Iki J.A.Moreno garsiausias Meksikos samdomas žudikas buvo Edgaras Jimenezas pravarde El Ponchis. 2011 metų liepą, kai jam jau buvo 14 metų, šis paauglys buvo nuteistas trejus metus kalėti už tai, kad žudė ir grobė žmones, taip pat turėjo ginklą. Pirmą kartą E.Jimenezas už įvairius nusikaltimus buvo suimtas, kai jam buvo vos 12 metų, bet paleistas ir vėl ėmėsi savo “amato”. Jis buvo tarp tų, kurie nukirto galvas keturiems žmonėms, o jų begalvius lavonus pakabino po tiltu. Jungtinėse Valstijose gimęs E.Jimenezas buvo sučiuptas pasienio mieste Tichuanoje, kai keliavo pas savo įmotę, gyvenančią San Diege. Apklausiamas paauglys prisipažino, kad dirbo narkotikų karteliui “South Pacific”. Policininkams jis pasakė: “Aš dalyvavau keturiose egzekucijose, tačiau tuomet buvau apsvaigęs nuo narkotikų, be to, buvau priverstas tai padaryti. Jei nebūčiau to padaręs, jie būtų nužudę mane. Mano kelias buvo nulemtas iš anksto - nieko kito aš ir nemokėjau daryti.”

•

Siriją turi gelbėti arabai

kybei, tarptautiškumui bei dėstytojų specialiesiems gebėjimams ir kompetencijai tobulinti. Siekiant palaikyti reikiamą anglų kalbos kompetencijos lygį, projekto veikla prasidėjo dėstytojų anglų kalbos žinių tobulinimu. Dėstytojų pedagoginė kompetencija buvo keliama mokymuose „Inovatyvūs studijų dėstymo metodai, studijų dalykų rengimo technologijos“, „Probleminio mokymo, grafinės vizualizacijos technikos“ ir „Interaktyvus darbas su naujausiomis informacinėmis programinėmis priemonėmis“. Dėstytojų kvalifikacija bus keliama tikslinių stažuočių metu lankantis užsienio aukštojo mokslo institucijose. VJ-2362

Izraelio prezidentas Shimonas Peresas paragino Arabų Lygos pajėgas įžengti į Siriją ir “sustabdyti žudynes”. Chaimas Herzogas buvo pirmasis Izraelio vadovas, prieš 28 metus pasakęs kalbą Europos Parlamente. Antruoju tapo dabartinis šalies prezidentas Sh.Peresas, kuris išdėstė savo nuomonę apie terorizmą ir paragino Jungtines Tautas paremti Arabų Lygą, kad “būtų sukurtos arabų žydrųjų šalmų pajėgos”. Jis pabrėžė, kad “laisvasis pasaulis negali pasyviai stebėti, kai Sirijos prezidentas žudo savo žmones ir vaikus”, o “Vakarų pajėgų intervencija būtų laikoma užsienio įsikišimu”. Toks Izraelio vadovo raginimas Europos Parlamente buvo sutikta griausmingomis ovacijomis. Didžiausiu viso pasaulio priešu Sh.Peresas pavadino dabartinį Irano režimą, nes jis ne tik siekia sukurti branduolinį ginklą, bet ir pažeidinėja žmogaus teises, kursto tarptautinį terorizmą, ypač per “savo pagrindinį atstovą - Libano grupuotę “Hezbollah”. Sh.Peresas paragino

Sh.Peresas Europos Parlamente buvo sutiktas ovacijomis. įtraukti “Hezbollah” į teroristinių organizacijų sąrašą. “Vadinkite terorizmą terorizmu. Išgelbėkite Libaną nuo teroristinės beprotybės. Išgelbėkite Sirijos žmones nuo Irano įgaliotinių. Išgelbėkite savo ir mūsų piliečius nuo “Hezbollah”, - emocingai ragino Izraelio valstybės vadovas.

•

“The Daily Mail”, AFP, Reuters, BNS, LŽ

2013 03 13 Lietuvos žinios

Verslas

Vėlavimas atsiskaityti - piktžaizdė LINA MRAZAUSKAITĖ

Verslininkai džiaugiasi griežtesniais atsiskaitymo už prekes ir paslaugas reikalavimais, tačiau abejoja, ar tai iš esmės perauklės atsiskaityti vėluojantį privatų ir viešąjį sektorių. Vėluojančius mokėjimus reglamentuojanti ES direktyva į šalies teisės aktus nugulė šių metų kovą. Tai reiškia, kad iki šiol nereguliuoti verslo ir valstybės subjektų atsiskaitymo terminai už gautas prekes ar paslaugas bus sugriežtinti. Įsigaliojęs Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas nustato, kad valstybės ir savivaldybių institucijų atsiskaitymo su verslu laikotarpis gali siekti iki 30 dienų, išimtiniais atvejais iki 60 dienų. Verslo subjektų sutartyse atsiskaitymo laikas negali viršyti 60 dienų, nebent dėl ilgesnio termino aiškiai susitarta ir tai nėra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu. Už vėluojamus mokėjimus taip pat bus skaičiuojamos didesnės palūkanos. Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių palūkanų norma padidinta 8 procentiniais punktais. Iki šiol tiek verslo subjektai, tiek perkančiosios organizacijos dažnai nustatydavo 90 dienų ar dar ilgesnį atsiskaitymo laikotarpį. “Ilgas atsiskaitymo su verslo atstovais terminas kelia rimtą pavojų įmonių, daugiausia mažų ir vidutinių, veiklai, jų konkurencingumui bei perspektyvoms”, - teigė Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Aušra Ramoškaitė.

Vėlavimas grasina bankrotu Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas Giedrius Romeika sakė, kad vėluojant ar delsiant atsiskaityti aštrinama ir taip opi smulkiojo verslo problema - chroniškas apyvartinių lėšų trūkumas. “Kai sudaroma tam tikra sutartis, įmonė jai įgyvendinti turi nusipirkti žaliavų, galiausiai - sumokėti už darbą savo darbuotojams. Tarkime, paslaugos atliekamos ir laukiama, kol užsakovas už jas sumokės. Jau vien tai, jog reikia laukti atlygio, reiškia, kad avanso iš kito kliento nepaėmusi įmonė negalės sudaryti kito gero sandorio, nes neturės už ką nusipirkti būtinų žaliavų”, aiškino G.Romeika. Problema tampa dar didesnė, jei, kaip sakė pašnekovas, atsiskaitymo laikotarpis būna ilgesnis nei keli mėnesiai. Įmonė, nors ir nesulaukusi iš užsakovo pinigų, vis vien turi sumokėti valstybei

A.Poška įsitikinęs, kad už prekes ir paslaugas atsiskaityti laiku skatinantis naujas įstatymas situacijos nepakeis, nes sutarčių sąlygas diktuoja stambieji rinkos žaidėjai.

Nuo šiol valstybės ir savivaldybių institucijų atsiskaitymo su verslu laikotarpis gali siekti iki 30 dienų, išimtiniais atvejais - iki 60 dienų./ LŽ archyvo nuotraukos už sandorį pridėtinės vertės mokestį ir taip dar labiau sumažinti savo apyvartines lėšas. “Ši situacija įstumia smulkųjį verslininką į tokią padėtį, kad jis kaip voverė bėga rate ir vis tiek stovi vietoje. Dar reikėtų nepamiršti, jog valstybės institucijos turi galimybę bet kuriuo metu nurašyti reikiamą sumą iš bendrovės sąskaitos. O jei įmonė laiku neatsiskaito su darbuotojais, jiems atsiranda galimybė oficialiai ir labai lengvai palikti darbovietę. Aišku, skolos buvusiems darbuotojams niekur nedingsta toliau didėja. Taip susidaro realios sąlygos įmonei bankrutuoti. Ir tik dėl to, kad vienas ar kitas užsakovas laiku neatsiskaito”, - dėstė G.Romeika.

Valstybės kaltė Į tai, kad atsiskaitymo moralė Lietuvoje šlubuoja, dar pernai atkreipė dėmesį mūsų šalyje veikiančios švedų kapitalo įmonės. Kaip parodė tuo metu pristatyta apklausa, Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, viešojo ir privataus sektoriaus bendrovių situacija yra prasčiausia.

Dažniausiai atsiskaitymo mechanizmas sustoja viešojo sektoriaus - savivaldybės ar valstybės - įmonėse. 44 proc. apklausos dalyvių teigė, jog valstybinės įstaigos visiškai nesilaiko mokėjimo terminų arba laikosi jų tik iš dalies. Apie privačias įmones taip atsiliepė 23 proc. respondentų. Audrius Kolka, UAB “Senovė” generalinis direktorius, darbą su viešuoju sektoriumi apibūdino kaip tragediją, esą atsiskaitymai stoja vos atsiradus kokiai nors problemai. Jis pasakojo, kad, tarkime, Vilniaus miesto savivaldybė savo įsipareigojimą atsiskaityti už darbus sutartyje nurodo labai abstrakčiai: “Atsiskaityti įsipareigojama per mėnesį, jei tam yra lėšų.” Pašnekovas prisiminė, kaip 2009 metais darželio “Pilaitukas” statybas baigusi įmonė turėjo dvejus metus laukti, kol savivaldybė padengė pagrindinę skolą. Tačiau apie palūkanų kompensavimą nebūta nė šnekos. “Jei laiku negaunu lėšų, vadinasi, laiku nesumoku ir visiems tiekėjams. Krinta mano patikimumas, nukenčia vardas. Ir nes-

varbu, kad pinigai sumokami po dvejų metų - jie jau visiškai kitokios vertės”, - kalbėjo A.Kolka. Kaip problemos sprendimas ES direktyvoje numatyti didesni delspinigiai vėluojant mokėti “Senovės” direktoriaus neįtikina. Jo teigimu, savivaldybių įmonės vėluoja atsiskaityti ne todėl, kad specialiai siekia “tempti gumą”, - daugiausia problemų kyla dėl kiauro valstybės biudžeto. Todėl pašnekovas įsitikinęs, jog vienintelė išeitis - ateityje valstybei į lėšų skirstymą žiūrėti kur kas atsargiau. Tačiau G.Romeika mano, kad viešasis sektorius yra situacijos įkaitas. “Viena vertus, priklausomybė nuo biudžeto surinkimo skatina veikti atsakingai, mažinti darbų apimtį. Kita vertus, taupymas yra pražūtis šalies ekonomikai. Ji paremta vartotojų lūkesčiais, tad savivaldybėms pradėjus labai atsakingai ir konservatyviai vykdyti veiklą dalis įmonių paprasčiausiai netektų darbo, ekonomika lėtėtų”, aiškino G.Romeika.

Sąlygas diktuoja stambiausieji Verslininkas Algirdas Poška, taip pat Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos narys, įsitikinęs - vėlavimas atsiskaityti yra didžiausia Lietuvos verslo piktžaizdė. “Manau, šiuo klausimu Lietuvoje vyrauja absoliutus chaosas. Tik maždaug trečdalis rinkos įmonių gerbia save, dirbant su jomis nekyla jokių problemų”, - dalijosi patirtimi A.Poš-

Kreditas šiuolaikiškai uosto infrastruktūrai Klaipėdos jūrų uostas investicijų projektams iš Šiaurės investicijų banko (Nordic Investment Bank, NIB - angl.) skolinasi 44 mln. eurų (151,9 mln. litų). Bankas pranešė, kad tai numatančią 15 metų trukmės paskolos sutartį Klaipėdos uostas ir bankas pasirašė pirmadienį. Pasak pranešimo, uostas už šias lėšas statys ir rekonstruos krantines, įrengs keleivinių bei krovininių keltų terminalo infrastruktūrą - pirsą - bei gilins ir platins uosto laivybos kanalą. Klaipėdos uosto Ekonomikos ir finansų direktorius bei vyriausiasis fi-

nansininkas Martynas Armonaitis sakė, kad uostas iš banko skolinasi geromis sąlygomis. “Tokiam laikotarpiui nė vienas Lietuvoje veikiantis komercinis bankas negali pasiūlyti panašių palūkanų”, - sakė M.Armonaitis. Išsamiau paskolos sutarties sąlygų jis teigė negalintis komentuoti. “Šiuolaikiška ir gerai veikianti Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūra yra strategiškai svarbi Lietuvos ekonomikai. Ši investicija paskatins šalies konkurencingumą prekybos logistikos srityje ir transportavimo paslaugų apimties augimą regione”, pranešime spaudai sakė Šiaurės investicijų banko prezidentas Henrikas Normanas. Anot pranešimo, įgyvendinus investicijas turėtų pa-

didėti krovinių kiekis, sandėliavimo ir krovos darbų apimtis. Tikimasi, kad dėl to bendra metinė krovinių apyvarta padidės 12-13 mln. tonų, arba maždaug 25 procentais. Šiaurės investicijų bankas yra bendra tarptautinė aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių finansų institucija. Jis teikia ilgalaikį finansavimą konkurencingumą stiprinantiems ir aplinką tauso-

jantiems projektams energetikos, aplinkosaugos, transporto, logistikos ir ryšių bei naujovių sektoriuose. Klaipėdos jūrų uosto krova pernai siekė 35,24 mln. tonų, arba 3,7 proc. mažiau nei užpernai. Tai antras geriausias krovos rezultatas jo veiklos istorijoje.

•

LŽ, BNS

ka. Jis tikino vienos rankos pirštais galįs suskaičiuoti didžiausias prekybos įmones, su kuriomis atsiskaitymai nekelia bėdų. Kaip pasakojo A.Poška, daugelis didžiųjų prekybos centrų nuolat žarsto pažadus, o kai laiku nesumoka, dar gudrauja. “Pavyzdžiui, parašo: “Ryšium su tuo, kad mums reikia augti, jums mokėsime mėnesiu vėliau.” Problema yra tai, jog turintieji daugiau mažmeninių taškų diktuoja savo pardavimo sąlygas ir pasirašo vien jiems palankias sutartis”, - sakė verslininkas. Paklaustas, ar atsiskaityti vėluojantys tinklai nėra įsipareigoję mokėti delspinigius, A.Poška tik numojo ranka. “Apie delspinigius Lietuvoje išvis pamirškite. Jeigu nori susipykti su kuriuo nors prekybos tinklu, pareikalauk delspinigių”, - atsakė jis. Verslininkas teigė negalįs įsivaizduoti, kaip esant dabartinei situacijai veiks “visas įstatymo aparatas” ir kas taikys numatytas sankcijas. Juk įmonės, pašnekovo manymu, nesiskųs ir į teismus dėl didelių išlaidų nesikreips. G.Romeika sakė tikįs, jog direktyva bent iš dalies leis išspręsti atsiskaitymų problemą. Jo žodžiais, didesni delspinigiai gali gana efektyviai išgąsdinti viešąjį sektorių, kad šis nevėluotų atsiskaityti su verslu. Direktyva taip pat galbūt atbaidys nevisiškai sąžiningus verslininkus nuo užmojo paversti tiekėją savo kreditoriumi.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,6552 +0,6403% 1 Australijos doleris 2,7297 +0,8902% 10 000 Baltarusijos rublių 3,0874 +1,2114% 1 Kanados doleris 2,5841 +0,9829% 1 Šveicarijos frankas 2,7964 +0,1609% 10 Kinijos ženminbi juanių 4,2715 +0,6391% 10 Čekijos kronų 1,3508 -0,3331% 10 Danijos kronų 4,6296 -0,0410% 1 DB svaras sterlingų 3,9548 -0,0051% 100 Vengrijos forintų 1,1365 -1,6366% 100 Islandijos kronų 2,0968 -0,0238% 100 Japonijos jenų 2,7549 -0,3775% 100 Kazachstano tengių 1,7601 +0,6704% 1 Latvijos latas 4,9266 +0,0264% 10 Moldovos lėjų 2,1578 +0,0278% 10 Norvegijos kronų 4,6286 -0,3478% 10 Lenkijos zlotų 8,3326 +0,1080% 100 Rusijos rublių 8,6291 +0,4763% 10 Švedijos kronų 4,1431 -0,5817% 1 Turkijos naujoji lira 1,4739 +0,4749% 10 Ukrainos grivinų 3,2645 +0,6188% 2013 03 13, LB

2013 03 13 Lietuvos žinios

Verslas

Uždirba iš viešųjų pirkimų dalyvių reketo ARVYDAS JOCKUS

Seimo narys Andrius Mazuronis įregistravo Viešųjų pirkimų įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pataisas, kuriomis siekiama pažaboti nesąžiningų verslininkų užmačias žlugdyti milijoninės vertės viešuosius pirkimus. Seimo sekretoriate registruotos A.Mazuronio pataisos numato, kad, perkančiosioms organizacijoms vykdant viešuosius pirkimus, jų sprendimus teisme skundžiantys ūkio subjektai turės teikti užstatą ar garantiją, ar laidavimo raštų lėšų sumą, siekiančią 20 proc. perkančiosios organizacijos suplanuotų viešajam pirkimui skirtų lėšų. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato tiekėjui pareigos pateikiant ieškinį teisme kartu pateikti užstatą.

Dainiaus Labučio (ELTA) ir LŽ archyvo nuotraukos

Prieš metus apklausos rodė, kad labiausiai neskaidrios viešųjų pirkimų sritys yra statyba ir medicina, o atlygis už garantijas laimėti viešuosius konkursus siekia nuo 6 iki 10 proc. pirkimo sutarties vertės.

Pagrindinė veikla - bylinėtis A.Mazuronio nuomone, dabar tiekėjai, kurie yra arba buvo suinteresuoti sudaryti viešųjų pirkimų sutartis, piktnaudžiauja minėtomis teisėmis ir dažnai reiškia nepagrįstus skundus teismui. Taip vilkinamos viešųjų pirkimų procedūros, stabdomas investicinių projektų įgyvendinimas ir kyla grėsmė prarasti Europos Sąjungos (ES) lėšas. Pasak Seimo nario, dažnai viešuosius pirkimus vykdančių organizacijų sprendimai skundžiami vien tam, kad būtų galima reketuoti konkursą laimėjusią įmonę. “Niekam ne paslaptis šiandien paplitusi praktika, kad kai kurios įmonės gyvena vien dalyvaudamos viešųjų pirkimų konkursuose, o ne juos laimėdamos ir įgyvendindamos projektus. Svarbūs investiciniai projektai dažnai stringa tik dėl tokių piktybinių pažeidėjų. Užstatas atgrasytų nuo nepagrįstų bandymų apskųsti sprendimus ir stabdyti projektus”, - savo sumanymą aiškino A.Mazuronis. Tikslių duomenų, kiek viešųjų pirkimų konkursų šalyje skundžiama, Seimo narys dar nesurinko, tačiau iš kelionių po Lietuvą ir pokalbių su įmonių vadovais esą yra susidaręs įspūdį, kad nepagrįstas bylinėjimasis vien reketo tikslais labai paplitęs reiškinys. “Dalis įmonių dalyvauja konkursuose vien tam, kad juos vėliau

A.Mazuronio nuomone, užstatas atgrasytų nuo nepagrįstų bandymų apskųsti sprendimus ir stabdyti projektus. skųstų. Konkurso laimėtojui maždaug taip sakoma: jeigu nenori, kad sustabdyčiau galimybę vykdyti darbus, kad galėtum išlaikyti darbuotojus ir jiems mokėti atlyginimus, susimokėk dalį ir atsisakysiu teisės skųsti konkursą teisme. Dabar nesvarbu - pagrįstai ar nepagrįstai skundžiamas sprendimas, viešasis pirkimas stabdomas, kol teismas priims vienokį ar kitokį sprendimą. Aš tokią sistemą vertinu kaip pusiau įteisintą reketą. Sistema labai gaji, ne viena ir ne dvi įmonės gyvena ne iš to, kad laimi konkursus ir vėliau tiekia prekes ar siūlo paslaugas, o iš to, kad juose “dalyvauja”, - dėstė pašnekovas. Užstato dydį - 20 proc. perkančiosios organizacijos suplanuotų

viešajam pirkimui skirtų lėšų A.Mazuronis siūlo tik kaip pirminį, esą atlikus detalesnius skaičiavimus jį būtų galima keisti. Bet, anot Seimo nario, tikrai neturėtų būti taip, kad 14 mln. ar 140 mln. litų dydžio projekto įgyvendinimą nepagrįstai stabdantis skundo teikėjas visiškai išvengtų atsakomybės. Seimo narys užregistravo ir Civilinio proceso kodekso pataisą, kad teismui mokamas žyminis mokestis siektų 5 proc. skundžiamo sandorio vertės, tačiau ne daugiau kaip 50 tūkst. litų. “Dabar žyminis mokestis siekia 1000 litų bet kokio dydžio sandoriams. Pavyzdžiui, vykdomas 100 mln. litų vertės investicinis projektas, o tam, kad jį apskųstum teis-

ventojų 2011 metais gyveno ties skurdo riba. Kaip rodo Eurostato duomenys, tai buvo vienas didžiausių rodiklių Europoje. Santykinai daugiau tokių žmonių buvo tik Bulgarijoje (49,1 proc.), Rumunijoje ir Latvijoje (po 40 proc.). Kiek mažiau nei Lietuvoje tokių

žmonių buvo Graikijoje ir Vengrijoje (po 31 proc.). Estijoje šis rodiklis siekė 23,1 proc., o vidutiniškai ES - 23,4 procento. Geriausiai pagal šį rodiklį ES kontekste atrodė Čekija (15,3 proc.), Olandija (15,7 proc.) ir Švedija (16,1 proc.). Skurdo ir socialinės atskirties grėsmė 2011 metais, palyginti su 2010-aisiais, Lietuvoje išaugo 0,4 punkto - 2010 metais šiai rizikos grupei buvo priskirta 33 proc. gyventojų. Lietuvoje skurdo rizikos riba 2011 metais buvo 691 litas per mėnesį vienam asmeniui ir 1452 litai šeimai, kurioje yra du suaugę asmenys bei du vaikai iki 14 metų.

mui ar nepagrįstai sužlugdytum, užtenka sumokėti tūkstantį litų žyminio mokesčio. Piktavaliams tai tampa labai gardžiu masalu užsidirbti nieko nedarant”, - stebėjosi A.Mazuronis.

Stringa didžiausi projektai LŽ jau rašė, kad Lietuva nuo 2010 metų nesugeba panaudoti 450 mln. litų ES struktūrinių fondų paramos, kuri skiriama regionuose pastatyti 10 naujų atliekų rūšiavimo gamyklų. Treti metai beveik pusė milijardo litų guli bankų sąskai-

tose. Šios paramos panaudojimo galutinis terminas - 2015 metai, tačiau 9 iš 10 regioninių atliekų tvarkymo centrų vykdomų viešųjų pirkimų konkursų dabar sustabdyti dėl pareikštų skundų teismams. Teismuose toliau stringa ir bendrovės “Klaipėdos nafta” skelbtas suskystintų gamtinių dujų terminalo dujotiekio rangovo konkursas. Klaipėdos apygardos teismas kovo 8 dieną patenkino “Kauno dujotiekio statybos” prašymą ir sustabdė konkursą. Anksčiau jį apskundė kitas konkurso dalyvis - Vokietijos koncernas “PPS Pipeline Systems”. Klaipėdos apygardos teismo teisėjas, tiesa, pažymi, kad gali pats atšaukti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti tęsti konkursą, jei gaus motyvuotą “Klaipėdos naftos” skundą. Visą bylą, į kurią jis sujungė “Kauno dujotiekio statybos” ir Vokietijos koncerno “PPS Pipeline Systems” ieškinius, jis teigia išnagrinėsiąs greičiau nei per 60 dienų, kaip numato įstatymas. Bendrovės “Klaipėdos nafta” vadovas Rokas Masiulis praėjusį šeštadienį sakė, kad bendrovė skųs teismo sprendimą stabdyti šimtamilijoninės vertės dujotiekio rangovo konkursą. BNS agentūra teigia, kad, neoficialiomis žiniomis, “Kauno dujotiekio statybos” ir “Šiaulių dujotiekio statybos” konsorciumas konkurse pasiūlė 115 mln. litų (be PVM) kainą - didesnę nei Vokietijos koncernas, kurio kaina yra 95 mln. litų (be PVM). Pasak “Klaipėdos naftos” pranešimo, konkurse didesnę kainą pasiūliusių bendrovių konsorciumas teismo prašo panaikinti visus “Klaipėdos naftos” sprendimus, kuriais vasarį, nurodžius Viešųjų pirkimų tarnybai, buvo sustabdytas ir vėl atnaujintas konkursas, ir jį grąžinti į pradinę padėtį, kai pernai gruodžio 20 dieną konsorciumas buvo paskelbtas konkurso laimėtoju.

•

Ieškiniai dėl viešųjų pirkimų 2010-2012 metais Rodiklis/Metai Bendras įvykusių viešųjų pirkimų skaičius

2010

2011

2012

12 511

13 064

11 559

200

146

180

Pirkimų, dėl kurių buvo pateikti ieškiniai, skaičius

Pirkimų, dėl kurių buvo pateikti ieškiniai, dalis, proc. 1,6 1,1 1,6 Pastaba: į lentelę neįtraukti mažos vertės pirkimai Šaltinis: Viešųjų pirkimų tarnyba

Trumpai TREČDALIS GYVENTOJŲ PRISKIRIAMI SKURDUI Lietuva pagal gyventojų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičių išlieka tarp prasčiausiai atrodančių šalių Europos Sąjungoje (ES). 33,4 proc. Lietuvos gy-

PUSANTRO MILIJONO PER MĖNESĮ Lietuvoje pernai sumažėjo darbuotojų, gaunančių milijonines algas. Valstybinės mokesčių inspek-

cijos (VMI) duomenimis, aptirpo ir geriausiai mokamų darbuotojų penketuko algos. VMI duomenimis, 1 mln. litų ir daugiau per metus pernai uždirbo 22 žmonės. 2011 metais tokių buvo 32. Didžiausią atlyginimą neįvardijamoje uždarojoje akcinėje bendrovėje 2012-aisiais gavo vienas asmuo jam per metus išmokėta iš viso 3,1 mln. litų. BNS skaičiavimais, geriausiai mokamų darbuotojų penketuke atotrūkis nuo pirmos vietos buvo gana didelis - likusieji geriausiai mokami darbuotojai pernai per metus gavo 1,58-1,656 mln. litų. 2011 metais didžiausia vienam žmogui išmokėta alga siekė 4,2 mln. litų, likusieji geriausiai mokamų darbuotojų penketuko nariai per metus uždirbo nuo 1,92 mln. iki 3,8 mln. litų. VMI duomenimis, pernai didžiausia vieno darbuotojo alga, įskaitant visas darbovietes, per mėnesį buvo 258,5 tūkst. litų.

Tuo metu didžiausia alga, gauta kurį nors mėnesį vienoje įmonėje, 1,505 mln. litų. Tarp didžiausių algų, išmokėtų kurį nors mėnesį pernai, - 1,229 mln. litų, 1,205 mln. litų, 1,15 mln. litų. Tokias algas išmokėjo neįvardijamos uždarosios akcinės bendrovės. Tik viena akcinė bendrovė savo darbuotojui per mėnesį išmokėjo 864,35 tūkst. litų atlyginimą ir buvo penktoje vietoje pagal didžiausios per mėnesį išmokėtos algos rodiklį. Dideles algas pernai mokėjo ne tik verslo institucijos. Vieną didžiausių mėnesio algų, skaičiuojant bei vertinant visas asmens darbovietes, mokėjo neskelbiama aukštojo mokslo įstaiga vienam asmeniui per mėnesį išmokėta alga siekė 139,2 tūkst. litų. Didžiausiomis algomis pernai Lietuvoje pasižymėjo užsienio įmonės arba jų filialai. LŽ, BNS

2013 03 13 Lietuvos žinios

Trasa

Vežėjų draudimo rinkoje - turgaus šmėkla

A.Križinausko tvirtinimu, rusų draudimo polisus įsigiję Lietuvos vežėjai nelaimės atveju tampa savitais gretimos šalies draudikų įkaitais. / LŽ archyvo nuotrauka nę sumą iš savo kišenės gali tekti pakloti ir kitam Lietuvos vežėjui. Prancūzijoje užsidegė jo nedraustas vilkikas. Įsiplieskusi ugnis supleškino ir keturis ispanams priklausančius automobilius. Bendra žala gali sudaryti 1,7 mln. eurų (5,87 mln. litų).

Blogas pavyzdys - “iš viršaus” Lietuvoje yra apie 2 tūkst. vilkikų, turinčių Europos Sąjungoje iš esmės bevertes rusiškas žaliąsias korteles. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka VIDMANTAS UŽUSIENIS

“Pirkti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisą Rusijoje tolygu įsigyti televizorių Gariūnų turguje ir tikėtis garantijos”, - dienraščiui LŽ teigė Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas. Tačiau net kai kurie nacionalinės vežėjų asociacijos “Linava” prezidiumo nariai nepaiso to ir savo įmonių vilkikus draudžia gretimoje šalyje. Biuras vienija draudikus, kurie teikia civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugą Lietuvoje. Pasak jo vadovo A.Križinausko, įstatymai reikalauja, kad visi Lietuvos transporto priemonių valdytojai savo mašinas draustų privalomuoju draudimu mūsų valstybėje. “Bet labai daug kas renkasi draudimą Rusijoje, nes jis pigesnis. Neseniai net Europos Komisija (EK) oficialiai perspėjo, kad apdrausti vilkikus didžiosios mūsų kaimynės draudimo bendrovėse yra tas pats, kas išvis neturėti draudimo”, - dienraščiui tvirtino draudikų biuro vadovas. A.Križinauskas aiškino, kokia šio perspėjimo potekstė. Pasirodo, pagal dabar galiojančias taisykles, kitos valstybės draudimo įmonės negali siūlyti vadinamųjų žaliųjų kortelių užsienyje registruotiems vilkikams. Iš esmės toks automobilis bet kurioje ES šalyje laikomas kaip važinėjantis be jokio draudimo. Todėl nelaimės atveju visą žalą tektų atlyginti jo savininkui.

Kaip tampama auka Kalbėdamas su LŽ žurnalistu Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius pripažino, kad ši situacija puikiai žinoma draudimo kompanijoms, tačiau iš vežėjų apie ją yra girdėję tik nedaugelis. A.Križinauskas

teigė, jog formaliai tos kortelės galioja visose 46 šalyse, dalyvaujančiose šioje draudimo sistemoje, taip pat ir Rusijoje. Tačiau visos programos dalyvės yra įsipareigojusios jų neplatinti kitose valstybėse. “Rusiška kortelė, turima rusų vežėjo, negalioja tik pačioje Rusijoje. Jeigu su ja atvykstama į Lietuvą - viskas gerai. Bet jei rusišką kortelę turi lietuvis, rusų draudikas gali pasakyti, kad nieko apie tai nežino, ir nelaimės atveju atsisakyti atlyginti bet kokią žalą”, tvirtino LŽ pašnekovas. Rusija į tarptautinę žaliosios kortelės sistemą įsiliejo 2009-aisiais. Nuo tada kaimynės draudimo kompanijos ir pradėjo vilioti mūsų šalies vežėjus. Kaip sakė Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro vadovas, kurį laiką Rusijos draudikai mokėjo už mūsiškių padarytą žalą, tačiau maždaug 2011-ųjų viduryje nustojo tai daryti. A.Križinauskas patikino, jog patekti į, švelniai tariant, nepatogią padėtį labai paprasta. Sakykim, Lietuvos vilkiko vairuotojas sukelia avariją Vokietijoje. “Šios šalies pareigūnai pažiūri, kad jis turi rusišką polisą, ir kreipiasi į tą draudimo bendrovę. O ši atrėžia: “Nieko nežinome, tai klastotė.” Nors iš tiesų taip nėra. Tuomet visą žalą privalo atlyginti mūsų draudimo biuras. Tačiau kartu mes įgyjame teisę išieškoti visus pinigus iš kaltininko, nes jis laikomas neapsidraudusiu”, - pasakojo LŽ pašnekovas.

Nedrausmingi maždaug ketvirtadalis Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras spėja, kad šiuo metu apie 2 tūkst. Lietuvos bendrovėms ar fiziniams asmenims priklausančių vilkikų turi rusiškas žaliąsias korteles. Dar tiek pat važinėja išvis be jokių polisų. Nors nelaimės atveju tarp vienų ir kitų nėra nė mažiausio skirtumo. Taigi realiai net iki ketvirtadalio tarptautiniais maršrutais riedančių Lietuvos vilkikų gali ne-

turėti draudimo apsaugos. Praėjusiais metais dėl to sunerimusi žaliosios kortelės sistemą prižiūrinti Biurų taryba kreipėsi į EK, kad ši priverstų mūsų Vyriausybę pasiaiškinti. “Pernai, kai Lietuvoje buvo tarpuvaldis, Finansų ministerija išsiuntė Briuseliui atsakymą, tačiau tokį, kad man net gėda buvo jį skaityti”, - dienraščiui LŽ prisipažino A.Križinauskas. Kaip rusų draudikai sugebėjo suvilioti nemenką dalį Lietuvos vežėjų, mūsų draudimo kompanijoms yra paslaptis. Spėjama, jog tai daroma per tarpininkus, nors šie puikiai suvokia, kad užsiima nelegalia veikla. Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro atstovas neslepia - labiausiai mūsų vežėjus vilioja maža rusiškų polisų kaina. Vienas jų metams kainuoja apie 2-2,2 tūkst. litų. Lietuvos draudimo bendrovėje perkant žaliąją kortelę tarptautiniais maršrutais važinėjančiam vilkikui ji gali atsieiti ir 8 tūkst. litų. Kaina priklauso nuo kliento draudimo istorijos ir rizikos.

grėsmes vardijo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro generalinis direktorius.

Laukia bankrotas A.Križinauskas neslepia, kad viešai prabilti apie problemos mastą jį paskatino nuolat didėjanti žala, kurios niekaip neatlygina Rusijos draudikai. Pasak Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro vadovo, dabar jos suma jau yra pasiekusi 1,2 mln. litų. “Nemaža dalis savo vilkikus Rusijoje apdraudusių vežėjų turės didžiulių nemalonumų. Dažno laukia ir bankrotas, o tai gali pakenkti visam transporto sektoriui”, - tvirtino LŽ pašnekovas. Jo žodžiais, kol kas mūsų vežėjai suka uodegą ir bando ginčytis teisme. “Dabar narpliojama nemažai tokių bylų. Mūsų biuras turi regreso teisę į padarytą žalą, todėl visas jas laimi. Tiesa, kai nuostoliai būna mažesni - 3-5 tūkst. litų, vežėjas paprastai sumoka ir į teismą kreiptis nereikia”, - aiškino Lietu-

Realiai net iki ketvirtadalio tarptautiniais maršrutais riedančių Lietuvos vilkikų gali neturėti draudimo apsaugos. “Jei mūsų šalyje veikianti bendrovė turi dešimtis ar net šimtus vilkikų, draudimo sąskaita ji gali sutaupyti dešimtis tūkstančių litų. Esminis skirtumas tas, kad keliskart pigiau mūsų vežėjus draudžiančios Rusijos kompanijos, skirtingai negu veikiančios Lietuvoje, nėra įpareigotos atlyginti užsienyje padarytos žalos. Maža to, Rusijoje besidraudžiančiam vežėjui gali kilti problemų ir tuo atveju, jei jis sumanytų pagaliau įsigyti galiojančią draudimo sutartį iš kurios nors Lietuvos bendrovės. Juk jos nežino šio kliento istorijos, todėl bent iš pradžių taikys maksimalų tarifą”, - galimas

vos transporto priemonių draudikų biuro vadovas. Blogiausia, A.Križinausko nuomone, kad civilinės atsakomybės draudimo nuostolių reguliavimo procesas yra palyginti ilgas. Todėl ateityje gali pasitaikyti atvejų, kai žala, anot jo, “rusiškas sutartis turinčių bendrovių vadovus privers žagsėti”. Kaip įmanoma sukelti tokią būseną, pašnekovas iliustravo vežėjų, kurių vilkikai pateko į avarijas visai neapdrausti, pavyzdžiais. Pasak A.Križinausko, vieną nedidelę transporto įmonę dabar slegia Danijoje padaryti nuostoliai, siekiantys 1,2 mln. litų. Gerokai dides-

Įdomu, kad tarp tų Lietuvos vežėjų, kurie galbūt rodo netinkamą pavyzdį savo kolegoms, minimos net nacionalinės vežėjų asociacijos “Linava” prezidiumo nariams priklausančios įmonės. Pavyzdžiui, neseniai vienoje radijo laidoje “Linavos” prezidiumo narys Juozas Kuklys prisipažino, kad jam pigūs rusiški draudimo polisai mielesni už tuos, kuriuos parduoda Lietuvos draudimo kompanijos. “Gavau bendrovės “BTA draudimas” pasiūlymą drausti vieną vilkiką už 30 tūkst. litų. Negaliu taip draustis, todėl apsidraudžiau Rusijoje. Ten vieno vilkiko draudimas kainavo apie 2,1 tūkst. litų. Bet manęs tai negelbėja, nes mašinos, turinčios šį draudimą, stabdomos Lietuvoje. Policija rašo baudas, prasideda teismai”, - skundėsi nacionalinės vežėjų asociacijos narys. Portale lrytas.lt taip pat buvo užsiminta, jog Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro vadovas esą neturi duomenų, kad mūsų šalyje savo įmonės “Vedautos autotransportas” automobilius draustų ir kitas “Linavos” prezidiumo narys Erlandas Mikėnas. Tiesa, pirmąkart kalbėdamas su LŽ žurnalistu verslininkas šią informaciją atkakliai neigė. “Gal jums polisus parodyti? Tikrai draudžiuosi Lietuvoje”, - telefonu sakė E.Mikėnas. Tačiau perskambinęs vėliau jis patikslino, kad savo automobilius draudžia “Lietuvoje ir užsienyje”. “Jeigu mūsų vežėjai mokėtų tokias sumas, kokių prašo Lietuvoje veikiančios draudimo kompanijos, didelė jų dalis paprasčiausiai bankrutuotų, nes neįmanoma išsimokėti. Galiu atsiųsti vienos draudimo kompanijos pasiūlymą, kuriame prašoma už vieno vilkiko draudimą sumokėti 70 tūkst. litų. Tai gali būti draudimo bendrovių susitarimas. Tuo metu Latvijoje be jokios draudimo istorijos vilkiką galima apdrausti už 2,5 tūkst. litų”, - tikino “Vedautos autotransporto” vadovas. Antradienį su J.Kukliu LŽ susisiekti nepavyko.

•

2013 03 13 Lietuvos žinios

Mokslas

Optimistiškai apie lietuvišką produkciją Lietuvos mokslo premijos laureatas prof. Pranas Viškelis įsitikinęs, kad lietuviška produkcija, net jei vaisių, uogų ir daržovių etiketėse nėra ženklų, žyminčių, kad jie ekologiškai užauginti ar perdirbti, yra saugi ir sveika. MILDA KNIEŽAITĖ

rof. P.Viškelis ir prof. Živilė Lukšienė už darbų ciklą “Vaisių ir daržovių kokybės bei saugos tyrimai: inovatyvių technologijų kūrimas (1997-2011)” įvertinti 2012 metų Lietuvos mokslo premija. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institute bei Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų institute per 15 metų atliktų tyrimų reikšmingiausi rezultatai paskelbti 103 moksliniuose, išspausdintuose prestižiniuose tarptautiniuose mokslo leidiniuose. Darbų cikle pateiktos sukurtos tinkamiausios Lietuvos agroklimatinėms sąlygoms vaisių ir daržovių auginimo technologijos, atrinktos ir sukurtos vaisių ir daržovių veislės, išsiskiriančios produktyvumu, biologine verte bei kokybe, įvertinta labiausiai paplitusių, Lietuvoje auginamų bei introdukuotų vaisių, uogų ir daržovių veislių cheminė sudėtis, atlikta biologiškai aktyvių medžiagų kiekybinė ir kokybinė analizė, optimizuoti modernūs laikymo ir perdirbimo būdai, sukurtos inovatyvios technologijos, garantuojančios vaisių ir daržovių mikrobiologinę saugą. Darbų ciklo autoriai yra vieno patento ir dešimties sodo ir daržo augalų veislių bei hibridų, įtrauktų į Europos Sąjungos (ES) katalogus, bendraautoriai, Europos maisto saugos administracijos ekspertai.

Kai kiti slepia Naujos technologijos, kaip pabrėžė Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas prof. P.Viškelis, kuriamos fundamentinių mokslinių tyrimų pagrindu, tada pritaikomos žemės ūkio ir verslo srityse. Tyrėjų sukurtos vaisių ir daržovių auginimo, laikymo, perdirbimo ir produktų apsaugojimo nuo gedimo, mikrobiologinio užterštumo technologijos, be mokslinių straipsnių, paskelbtos aštuoniose knygose, parašytose suprantamai tiek žemdirbiams, tiek verslininkams. Sodininkystės ir daržininkystės institute kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU) įkurtame aukščiausio europinio lygio Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centre gali ir KTU studentai atlikti su vaisiais, uogomis ir daržovėmis susijusius tyrimus ar praktiką. “Privačios įmonės saugo technologines paslaptis ir nenori priimti studentų. Nenori nieko rodyti, nes jie, baigę studijas, gali nueiti dirbti pas konkurentus, - kalbėjo mokslininkas. - O mūsų centre yra tokie pat, tik mažesni, perdirbimo įrenginiai ir studentai tarsi mažame ceche susipažįsta jau ne su laboratorine, o pramonine įranga, atlieka eksperimentus ir rašo daktaro disertacijas ar gina magistro darbus. Yra tam tikrų mokslinių niuansų, kaip pagaminti gerą ir saugų produktą.”

Gurmaniška ir sveika Sodininkystės ir daržininkystės instituto tyrėjai sukūrė daug naujų produktų. Tarkim, įvairios sudėties nektarų, kai vaisiai, uogos ir daržovės minimaliai termiškai apdorojami, kad išsaugotų kuo daugiau biologiškai vertingų medžiagų. Be to, laikytasi principo rinktis tik vietinę, tradicinę žaliavą, praturtintą retesniais mūsų arealo augalais, kad produktai būtų genetiškai priimtini mūsų

Maisto chemijos ir technologijos srityje 40 metų dirbantis prof. P.Viškelis iš viso yra paskelbęs apie 250 mokslinių straipsnių, svarbių kuriant naujas technologijas bei produktus. / Erlendo Bartulio nuotraukos žmonėms ir nekeltų alerginių reakcijų. Pavyzdžiui, obuolių ir morkų nektaras su svarainiais. Tokie specifiniai lietuviški augalai kaip svarainiai, šaltalankiai ar aktinidijos natūraliai parūgština nektarus (nebereikia dėti rūgštingumą reguliuojančių medžiagų) ir kartu papildo maistingomis medžiagomis, suteikia jiems malonų aromatą. “Aviečių ar serbentų sėklos, liekančios kaip išspaudos gaminant sultis, turi labai daug vertingų medžiagų, pasakojo prof. P.Viškelis. - Tarkim, aviečių sėklose esanti elago rūgštis yra labai stiprus, natūralus preparatas nuo vėžio. Per tarptautinį projektą “Eureka” sukūrėme produkto prototipą, o į gamybą jį įdiegė Latvijos farmacininkai.” Kitas pavyzdys būtų pomidorų odelės, turinčios ypatingo karotinoido - likopeno, tačiau žmogaus organizmas pasiima tik 8 proc. jo. Taikydami tam tikras perdirbimo technologijas mokslininkai pasiekė, kad šio vertingo ir stipraus antioksidanto, ypač reikalingo vyrams, nes apsaugo bei gydo nuo prostatos vėžio, organizmas pasiimtų net dešimt kartų daugiau. Iš odelių, liekančių spaudžiant pomidorų sultis, sukurtus ekstraktus naudoja “Rūtos” fabrikas saldainiams su likopenu gaminti. Sukurta ir įvairių specifinės tekstūros produktų. Juos taip pat diegia “Rūtos” saldainių fabrikas ir išleidžia eksperimentinėmis partijomis. Pavyzdžiui, liofilizuotų, t.y. džiovintų vakuume esant 60 laipsnių šalčio, obuolių, braškių ar aktinidijų saldainiai. “Liofilizacijos technologija ne tik leidžia sukurti specifinę tekstūrą, padaro vaisius traškius, bet ir išsaugo visas biologiškai aktyvias medžiagas. Viena liofilizuotų aktinidijų uoga turi tiek vitamino C, kiek sintetinio vitamino C tabletė. Dvi uogos - visa žmogaus organizmo paros norma, - pasakojo mokslininkas. - Ne tik vaikas mieliau valgys tokį šokoladinį saldainiuką nei vitamino C tabletę. Ir skanu, ir labai sveika.”

Nauja mokslininkų darbo kryptis sveikų ir gurmaniškų produktų kūrimas bendradarbiaujant su restoranais. Pavyzdžiui, labai pageidaujama įvairiausių liofilizuotų vaisių ir daržovių. Tokias naujoves jau pradeda diegti tie restoranai, kurie siekia nustebinti savo lankytojus ypatingais patiekalais.

Beveik ekologiška Lietuvoje, kaip patikino prof. P.Viškelis, net intensyviai užauginta produkcija yra švari ir saugi dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, Lietuvoje, palyginti su visa ES, nėra tokios sunkiosios pramonės kaip metalo perdirbimas ar kasyba, o vyraujantys vėjai nuo Skandinavijos neatneša rūgščių lietų. Kitaip sakant, Lietuvos dirvožemis yra švarus, neužterštas sunkiaisiais metalais, radionuklidais ar kitais teršalais. Beveik ekologišką lietuvišką produkciją, pasak mokslininko, garantuoja ir geros agroklimatinės sąlygos. Lietuvos klimatinė zona labai tinkama vaisiams ir daržovėms auginti, nes yra nei per šalta, nei per šilta. Dėl tam tikros temperatūros pusiausvyros vaisiai ir daržovės sukaupia daug biologiškai vertingų medžiagų. Ten, kur yra šalčiau, pavyz-

“Viena liofilizuotų aktinidijų uoga turi tiek vitamino C, kiek sintetinio vitamino C tabletė. Dvi uogos - visa žmogaus organizmo paros norma.” džiui, kad ir Estijoje, mažiau auginama vaisių ir daržovių, nes derlius būna menkesnis ir ekonomiškai tarsi neapsimoka. Geriau įsivežti jų iš šiltesnių kraštų, kur kartais nuimami ir keli derliai. Kita vertus, Lietuvoje nėra taip šilta kaip pietiniuose kraštuose. Ten būna net kelios įvairių kenkėjų generacijos per metus, o Lietuvoje tik vieną kartą per vasarą kokie nors drugeliai spėja padėti kiaušinėlių ir iš jų išsirita kirmėlytės, kenkiančios produkcijai. Todėl natūraliai dėl gamtos sąlygų nėra poreikio taip dažnai purkšti vaisius, uogas ir daržoves cheminėmis apsaugos priemonėmis kaip, tarkim, Pietų Europos šalyse.

Nitratų klausimu Lietuvos dirvožemis, kaip sakė tyrėjas, nėra ir pertręštas. Jei produkcija užauga gera, ūkininkui ekonomiškai neapsimoka daugiau tręšti, kad susikauptų didžiulis nitratų kiekis. Kita vertus, kaip rodo ir atlikti tyrimai, pertręšta produkcija ilgai neišsilaiko. Joks ūkininkas to-

Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centre atliekami vaisių ir daržovių perdirbimo technologiniai tyrimai.

kių vaisių ar daržovių, sudėtų į aruodus, neišsaugos iki pavasario. Po poros mėnesių pertręšta produkcija pradeda gesti ir ją tenka išmesti. Ekonomiškai labai nuostolinga, nes ir sandėliai būna užimti, ir lėšos išleidžiamos didžiulės. “Kai buvo kilęs skandalas dėl nitratų, taip pat ne kartą sakiau iš savo daugiametės patirties, kad problema pernelyg išpūsta, - prisiminė prof. P.Viškelis. - Nitratai reglamentuojami vandenyje, nes jo išgeriame daug. Tačiau bent ES nėra žinoma nė vieno atvejo, kai žmogui būtų pakenkę ar sukėlę mirtiną grėsmę nitratai, esantys vaisiuose ar daržovėse. Tiesiog negalime suvalgyti per dieną, pavyzdžiui, penkių kilogramų morkų, kad sukauptume pavojingą žmogaus organizmui dozę. Be to, vaisiuose ir daržovėse yra vitamino C, o viena jo molekulė suskaldo keturias nitratų molekules.” Sovietmečiu buvo gana griežtos vaisių ir daržovių nitratų normos. ES nitratų kiekis ribojamas tik šiltnamiuose auginamose salotose ir špinatuose. Mokslininkas pabrėžė, kad yra už sveiką ir švarų maistą, tačiau kartais pernelyg dėl ko nors baiminamasi, nors tokiai baimei pagrindo nėra. “Nitratai vienaip ar kitaip reikalingi. Be jų vaisius, uoga ar daržovė neužaugs. Baltymų sintezei augalas pasiima azotą iš žemės nitratų pavidalu, aiškino biochemikas. - Augale nitratai virsta amino grupėmis, iš jų - aminorūgštimis, iš kurių augalas sintetina baltymus. Mes valgome vaisius, uogas ar daržoves ir džiaugiamės. Be nitratų to nebūtų. Problemėlė tik tokia, jei skinsime nesubrendusį derlių, rausime dar mažytes morkas, tų nitratų gali būti ir daugiau, nes vaisiuose, uogose ar daržovėse dar vyksta fotosintezė ir nitratai nėra paversti į baltymus ar aminorūgštis. Subrendusioje produkcijoje nitratų yra tiek sumažėję, kad nebekelia jokio pavojaus.”

•

2013 03 13 Lietuvos žinios

Mokslas

Šviesos technologija - per kenksmingus pelėsius MILDA KNIEŽAITĖ

Vilniaus universiteto (VU) Taikomųjų mokslų instituto tyrėjai, vadovaujami prof. Živilės Lukšienės, pirmieji pasaulyje pradėjo taikyti šviesa pagrįstą antibakterinį maisto saugos metodą. Taip pat pirmieji pasaulyje atskleidė, kad taikant fotosensibilizaciją vaisių ir daržovių kenkėjai gali būti kontroliuojami be žalos aplinkai ir žmogui. 2012 metų Lietuvos mokslo premijos laureatei prof. Ž.Lukšienei pavyko patentuoti šį itin modernų, ekologišką ir ekonomišką maisto saugos metodą. Pirmą kartą istorijoje fotosensibilizacija kaip nauja neterminė maisto saugos technologija įtraukta į JAV leidžiamą Maisto technologijų ir biotechnologijų enciklopediją.

Pati pradžia Prof. Ž.Lukšienė prisiminė, kad daugiau nei prieš du dešimtmečius akademikai Algis Piskarskas ir Benediktas Juodka subūrė mokslininkų kolektyvą plėtoti ir diegti į praktiką fotodinaminę terapiją vėžiui gydyti. Per dešimt metų trukę tyrimai davė daug gerų rezultatų, o darbų ciklas “Fotosensibilizuota navikų terapija: fizikiniai, biocheminiai, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai” 2002 metais įvertintas Lietuvos mokslo premija. Fotosensibilizacijos metodo esmę sudaro fotosensibilizatoriaus (fotoaktyvios, t.y. jautrios šviesai, medžiagos) ir matomos šviesos sąveikos sužadintos destrukcinės fotocheminės reakcijos, lemiančios vėžinės ląstelės žūtį. Pavyzdžiui, kai fotoaktyvi medžiaga patenka į vėžinę ląstelę ir yra apšviečiama, vėžinė ląstelė žūsta, o žmogaus kūnas nėra taip stipriai paveikiamas kaip, tarkim, jonizuojančia spinduliuote. “Tokia buvo pati pradžia, - pasakojo prof. Ž.Lukšienė. - Vėliau kiekvienas šio sambūrio tyrėjas pasuko savo linkme. Aš parengiau ir apgyniau habilitacinę disertaciją fotodinaminės terapijos tema. Tada pamėginau tą patį fotosensibilizacijos metodą taikyti visai kitoje, nieko bendra su onkologija neturinčioje srityje - prieš mikroorganizmus, kenkiančius žmonėms ir augalams. Vien JAV patogeninių mikroorganizmų, plintančių per maistą, sukeltos ligos valstybei kainuoja maždaug 80 mlrd. dolerių per metus. Prieš porą metų didelis maisto sukeltų sveikatos krizių protrūkis nuvilnijo Vokietijoje ir išplito ne vienoje Europos šalyje. Mirė daugiau kaip 30 žmonių. Maža to, augalų kenkėjai, dažniausiai pelėsiai, kasmet sunaikina nuo 10 iki 40 proc. sunkiai užauginto derliaus pasaulyje. Todėl akivaizdu, kad naujos, efektyvesnės, tausojančios aplinką ir nekenkiančios žmonėms antimikrobinės technologijos yra būtinos.”

Perspektyvus posūkis Iš onkologijos pasukti į maisto mokslą ir taikyti tą patį metodą mikroorganizmams naikinti biofizikę paskatino vėžinių ląstelių ir mikroorganizmų struktūrinis panašumas. Pasak mokslininkės, vėžinės ląstelės mažai diferencijuotos, nebeatlieka specifinių funkcijų, kaip, tarkim, normalios kepenų ląstelės - virškinimo ar odos ląstelės - dengiamąją, apsauginę funkciją. Vėžinės ląstelės taip suprimityvėja, kad pasilieka sau vienintelį darbą - intensyvų dauginimąsi. “Lygiai taip pat ir primityviausia, o

Elektroninės mikroskopijos būdu gautas sveikos (A) ir neatlaikiusios modernios šviesos technologijos poveikio (B) bakterijos vaizdas.

Prof. Ž.Lukšienė įsitikinusi, kad naujos, efektyvesnės, tausojančios aplinką ir nekenkiančios žmonėms antimikrobinės technologijos yra būtinos. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos kartu ir labiausiai gebanti prisitaikyti gyvybės forma mikroorganizmai dauginasi be galo greitai, todėl, matyt, ir jų metabolizmas (paprasčiau sakant, medžiagų apykaita) vyksta labai intensyviai, - aiškino tyrėja. Mikroorganizmai lengvai akumuliuoja fotoaktyvias medžiagas, o apšvietus matoma šviesa prasideda jų destrukcija ir žūtis, nepaliekant aplinkoje kenksmingų ar pavojingų me-

Paveikus braškes naujuoju fotosensibilizacijos metodu, jų vartojimo trukmę galima prailginti 40 procentų. džiagų likučių. Toks antibakterinio metodo selektyvumas itin pageidautinas kuriant inovatyvias netermines maisto saugos technologijas.”

Tyrimais patvirtinta Kai nuo laboratorinių eksperimentų po truputį buvo pereita prie maisto pavyzdžių, reikėjo specialisto, kuris galėtų ištirti, ar dėl fotosensibilizacijos poveikio nepakinta vaisių ir daržovių biocheminė sudėtis, biologiškai aktyvių medžiagų kiekis, ar išsaugoma žmogui taip reikalinga vaisių ir daržovių mitybinė vertė. Kreiptasi į Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininką prof. Praną Viškelį.

“Jis turi labai didelę patirtį. Per daugelį metų yra ištyręs, ko gero, visus įmanomus vaisius ir daržoves, visas jų veisles, kiek yra Lietuvoje. Net ir miško augalus, - sakė prof. Ž.Lukšienė. - Taip atsirado mūsų bendri darbai.” Prof. P.Viškelio atlikti tyrimai parodė, kad naujasis metodas, veiksmingai naikindamas kenksmingus ir patogeniškus mikroorganizmus ant vaisių ir daržovių paviršiaus, visiškai nepakenkia jų mitybinei vertei ir kitoms savybėms. Taikomųjų mokslų instituto tyrėjų pasiūlyta šviesos technologija sėkmingai įveikia tokius augalų kenkėjus kaip, pavyzdžiui, pelėsis, ir, manoma, gali būti itin perspektyvi. Pavyzdžiui, braškių vartojimo trukmė labai trumpa - septynios dienos. Paveikus uogas naujuoju fotosensibilizacijos metodu, jų vartojimo trukmę galima pailginti 40 procentų. Specialistų vertinimu, ne taip ir mažai. Kaip skelbia Pasaulio banko ekspertai, augant žmonių populiacijai pasaulyje vandens ir maisto problema tampa prioritetinė, nes jų stygius gali grėsti jau ne tokioje tolimoje ateityje. Lietuvių mokslininkų sukurta technologija gali padėti ne tik išsaugoti derlių, bet ir prailginti vaisių bei daržovių vartojimo trukmę. Jie sugestų ne taip greitai.

Kitas etapas Šiuo metu, pasak prof. Ž.Lukšienės, žinoma apie 300 žmogui kenksmingų mikroorganizmų, kurie bū-

Taikomųjų mokslų institute sukurtas šviesos šaltinio prototipas vaisių ir daržovių saugai.

dami ant maisto paviršiaus ar jo viduje gali sukelti įvairių ligų, pavyzdžiui, salmoneliozę ar listeriozę, todėl labai svarbi ir kita antibakterinio fotosensibilizacijos poveikio kryptis - prieš žmogaus patogenus. Pasaulio mastu maisto sukeltų ligų protrūkių daugėja ir viena priežasčių gali būti, kad žmonės labiau linkę pirkti jau paruoštą vartoti maistą, nebeturi laiko jį gaminti namie. Jei kartais paruoštas vartoti maistas, tarkim, sumuštiniai, ilgiau užsistovi šaldytuve, gali susidaryti nepaprastai palanki terpė mikroorganizmams daugintis. Per bendrą europinį projektą su ūkio partneriu, “Iki” parduotuvių tinklą valdančia UAB “Palink”, Taikomųjų mokslų instituto tyrėjai pamėgino fotosensibilizacijos metodą pritaikyti jau paruoštam valgyti maistui, pavyzdžiui, įvairioms salotoms, apsaugoti nuo mikroorganizmų. Nuplautos daržovės ir vaisiai, kaip pasakojo prof. Ž.Lukšienė, apipurškiami natūralia fotoaktyvia medžiaga chlorofilinu, chlorofilo dariniu (augalų pigmento chlorofilo kasdien nemažai suvalgome kartu su svogūnais, kopūstais ir kitomis žalios spalvos daržovėmis ar vaisiais), tada specialioje kameroje apšviečiami matomos šviesos šaltiniu. Gautas neblogas rezultatas beveik vieną dieną galima prailginti salotų galiojimo trukmę. Tai didžiulis ekonominis efektas gamybininkams.

Taikomųjų mokslų institute kietakūnių technologijų, arba šviestukų, pagrindu sukurtas unikalus šviesos šaltinis palyginti nebrangus ir galimybė tokius šaltinius diegti yra nemaža. Tačiau technologijų diegimas, pasak tyrėjos, - jau kitas etapas ir jam reikėtų galbūt tarpinės grandies. Mokslininkams įdomiausias darbas laboratorijoje.

Vietoj pesticidų Dar viena Taikomųjų mokslų instituto tyrėjų plėtojama kryptis - fotopesticidai, ekologiškas cheminių pesticidų pakaitalas. Pasaulyje per metus išpilama į žemę apie 2,5 mln. tonų cheminių pesticidų. Jais, kaip parodė JAV atlikti tyrimai, yra užkrėsta maždaug 70 proc. maisto produktų. Dėl to kyla daugybė neurologinių ar imuninės sistemos ligų, nereti įvairūs apsigimimai. “Labai svarbu rasti cheminių pesticidų pakaitalą, - pabrėžė prof. Ž.Lukšienė. - Kaip parodė mūsų tyrimai, fotoaktyvi medžiaga, įterpta į vabzdžių masalą ir patekusi į jų organizmą, kaupiasi jame. Kai pašviečia saulė, vabzdys greitai žūsta. Nereikia net specialaus šviesos šaltinio.” Tyrimai buvo atlikti su šiltnamių pomidorų kenkėjais. Fotosensibilizacijos metodu jie buvo labai greitai išnaikinti. Modernioji šviesos technologija suteikia galimybę kontroliuoti vaisių ir daržovių derliaus kenkėjus, tausojant aplinką ir nekenkiant žmogaus sveikatai.

•

2013 03 13 Lietuvos žinios

Sportas

Viltys ir baimės prieš pasaulio čempionatą JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Kanados mieste Londone šiandien prasidedančiame pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate Lietuvos atstovus išvysime moterų ir ledo šokių varžybose. Jau rytoj mūsų sportininkai atliks trumpąją programą: pirmoji moterų turnyre čiuoš Inga Janulevičiūtė, vėliau ledo šokių duetų būryje išvysime Isabellą Tobias ir Deividą Stagniūną.

Kelialapių dalybos Ši pora praleido sausio mėnesį Zagrebe vykusį Europos čempionatą dėl tuo metu Isabellą užpuolusio viruso. 17-metė Inga Zagrebe užėmė 31 vietą tarp 36 dalyvių. Norėtųsi tikėti, kad Kanadoje mūsų jaunoji čiuožėja maloniai nustebins savo gerbėjus. Tačiau didžiausias viltis, žinoma, siejame su 21erių I.Tobias ir 27-erių D.Stagniūnu, kurie pasaulio čempionatui labai rimtai rengėsi už Atlanto, Deivido partnerės tėvynėje. Tiesa, vasario mėnesį Isabella su Deividu Vokietijos mieste Oberstdorfe dalyvavo tarptautinėse dailiojo čiuožimo varžybose “Bavarian Open 2013”. Ten užėmė antrąją vietą ir, surinkę 146,15 balo, pasiekė asmeninį rekordą. Šiame pasaulio čempionate bus kovojama ne tik dėl medalių, bet ir dėl kelialapių į 2014-ųjų Sočio žiemos olimpines žaidynes. Ledo šokėjų poros, užėmusios 1-19 vietas, ir moterys, patekusios į 24-uką, iškart pelnys teisę dalyvauti olimpiadoje, kur dailiojo čiuožimo varžybose, be kitų dviejų rungčių, ledo šokiuose konkuruos 24 duetai, o moterų turnyre čiuoš 30 sportininkių. Tad tie, kuriems dabar Kanadoje nepasiseks, pakovoti dėl likusių kelialapių turės galimybę rudenį per olimpinės atrankos turnyrą.

Negera tradicija Stebėti mūsų čiuožėjų pasirodymų į Kanadą išskrido Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė (LČF), puiki šio sporto specialistė Lilija Vanagienė. Kelionės į pasaulio čempionatą išvakarėse LŽ pasiteiravo LČF vadovės L.Vanagienės, su kokiais lūkesčiais ir su kokiomis baimėmis ji vyksta į Kanadą. “Po puikaus pasirodymo Vokietijoje mūsų duetas grįžo į JAV ir labai rimtai rengėsi pasaulio čempionatui. Visada yra ir bus ką tobulinti. Antraip

I.Janulevičiūtė (kairėje) bei I.Tobias ir D.Stagniūno duetas trumpąjį šokį atliks jau rytoj, o laisvoji šių rungčių programa numatyta šeštadienį. AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

nejudėsi į priekį. Isabella ir Deividas sveiki, jam nebeskauda nugaros. Abiejų nuotaika gera. Žinoma, jei jos nesugadins Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Tikriausiai žinote, kad teisėjai jau svarstė Lietuvos pilietybės suteikimo išimties tvarka klausimą, o dabar tariasi. Atvirai pasakysiu, aš jau nesitikiu nieko gera, tik meldžiu, kad Konstitucinis Teismas nepaskelbtų savo išvadų čempionato metu. Tai mano didžiausia baimė. Jau tapo tradicija, kad nepalankių sprendimų dėl pilietybės Lietuvos ledo šokių duetas sulaukdavo svarbiausių pasirodymų išvakarėse. Taip buvo, kai Deividas šoko su amerikiete Katherine Copely. Taip yra ir dabar, su Isabella jiems teko išgyventi tą patį. Kad ir kaip stengtumės apsaugoti sportininkus nuo neigiamų emocijų, jie iškart viską sužino. Internete naujienų srauto juk nesustabdysi, - čempionato išvakarėse akcentus dėliojo L.Vanagienė. - Jiems ir taip bus nelengva dabar, nes praleido

Europos čempionatą, tačiau, pasak Lietuvos duetą treniruojančio Igorio Špilbando, Isabella su Deividu yra puikios formos. Tad viskas priklausys nuo to, kaip jiems seksis čiuožti abi dienas. Jei abi programas - trumpąją ir laisvąją atliks švariai, be klaidų, bus šansų užimti gerokai aukštesnę vietą nei pernai (praėjusių metų pasaulio čempionate Lietuvos pora buvo 18-a, užpernai - 14a). Juk net ir čempionai nėra apdraus-

Raginimas gimtadienio išvakarėse LČF vadovė ateityje daug vilčių sieja su jaunąja I.Janulevičiūte, kuri jau gerokai “apšaudyta” tarptautinėse varžybose. Šiame pasaulio čempionate Inga bus nebe naujokė. Pernai tarp 51 moterų ji užėmė 34 poziciją. Vienuoliktus metus čiuožiančios I.Janulevičiūtės karjerą stebinti L.Vanagienė džiaugėsi merginos darbštu-

L.Vanagienė: “Kad ir kaip stengtumės apsaugoti sportininkus nuo neigiamų emocijų, internete naujienų srauto nesustabdysi...” ti nuo klaidų, tad belieka pasikliauti sėkme. Isabellos ir Deivido mėgstamiausia yra laisvoji programa. O per trumpąją jiems svarbiausia viską atlikti tiksliai, kad paskui galėtų ramiai rengtis lemiamam pasirodymui.”

mu: “Inga labai atsakingai rengėsi pasaulio čempionatui. Ji turėjo dvi stovyklas. Paskutinė - dviejų savaičių vyko Paryžiuje. Ten dirba buvusi mano auklėtinė, daugkartinė Lietuvos čempionė Ingrida Zenkevičiūtė-Snieš-

DAUGKARTINIAI ČEMPIONAI

čiausias buvo daugkartinis Lietuvos čempionas N.Šulčys iš Vilniaus “Perkūno” klubo - 42:29. Antrąją ir trečiąją vietas iškovojo OK “Telšiai” sportininkai - Vitalijus Petrulis (45:25) ir Regimantas Kavaliauskas (45:35). Vyrų estafetėje greičiausiai trasą įveikė OK “Perkūnas” komanda - Vilius Stankevičius, Daumantas Petrovas ir N.Šulčys. Moterų estafetės nugalėtojomis tapo OK “Sakas” sportininkės - Vesta Ambrazaitė, Lubova Pavlukova ir G.Keinaitė.

kienė, kuri yra pirmoji I.Janulevičiūtės trenerė. Tuo metu, kai Inga su savo pirmąja trenere dirbo Paryžiuje, jos dabartinis treneris Dmitrijus Kozlovas buvo pasaulio jaunimo čempionate Italijoje su dar viena perspektyvia čiuožėja Aleksandra Golovkina. Beje, abi programas (trumpąją ir laisvąją) Ingai parengė I.Zenkevičiūtė-Snieškienė, ji yra čiuožėjos choreografė. Inga dar labai jauna - kovo 16-ją jai sukaks aštuoniolika. Tą dieną moterys atliks laisvąją programą. Aš Ingai sakiau: pateik sau dovaną gimtadienio išvakarėse - įsiveržk į 24-uką ir galėsi ramiai rengtis Sočio olimpiadai. Žinau, kad jau šiemet Inga galėtų būti tarp 24 laimingųjų. Svarbiausia, kad Kanadoje nuo jos nenusisuktų sėkmė. Ten startuos tik 35 moterys. Anksčiau net 55 čiuožėjos dalyvaudavo tokiose varžybose. Tad jau vien tai, kad Inga surinko pakankamai taškų ir pateko tarp 35 laimingųjų, yra puiku.”

•

Trumpai V.RIMŠAITĖ - TREČIA Pajėgiausia Lietuvoje mažųjų dviračių kroso (BMX) atstovė Vilma Rimšaitė, atstovaujanti Prancūzijos BMX klubui “Pays de La Loire”, po dviejų atvirųjų šios šalies taurės varžybų etapų užima trečiąją vietą (43 tšk.) tarp 58 sportininkių. Pirmajame Prancūzijos BMX dviračių kroso taurės varžybų etape 30-metė Lietuvos dviratininkė finišavo trečia (24 tšk.), antrajame - septinta (19 tšk.). Bendrojoje įskaitoje pirmauja abu etapus laimėjusi 62 taškus surinkusi varžybų šeimininkė Eva Ailloud (“BMX Compiegne Cycles”), antra su 45 taškais - kita Prancūzijos atstovė Manon Valentino (“St Etienne BMX GT”). Pernai “Pays de La Loire” klubas Prancūzijos mažųjų dviračių kroso taurės varžybose užėmė trečiąją vietą. V.Rimšaitei šios varžybos buvo pirmasis startas po 2012 metų Londono žaidynių, kuriose ji startavo V.Rimšaitė jau atsigavo po neišsigydžiusi rankos traumos ir tentraumos. / LŽ archyvo nuotrauka kinosi 13 vieta.

Latvijoje surengto Lietuvos orientavimosi sporto slidėmis (OSS) čempionato nugalėtojais vidutinėje trasoje tapo Ramunė Arlauskienė ir Nerijus Šulčys. Varžybų vieta pasirinkta taupumo sumetimais - Lietuvos pirmenybės vyko kartu su Latvijos orientavimosi sporto slidėmis čempionatu. Varžybose dalyvavo 374 sportininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Moterų elito grupės sportininkėms vidutinėje trasoje reikėjo įveikti 6,6 km su 19 kontrolinių punktų (KP). Nugalėtoja tapo Ignalinos orientavimosi sporto klubo “Būdakalnis” atstovė daugkartinė šalies čempionė R.Arlauskienė (45:33). Nuo jos 1:18 atsiliko sidabrą iškovojusi Gabrielė Keinaitė iš Vilniaus komandos “Sietynas SM-Sakas”. Bronza atiteko šiaulietei Vestai Ambrazaitei (48:14). Vyrų elito grupės sportininkams reikėjo įveikti 7,6 km su 24 KP. Grei-

K.KEMZŪRA TRAUKS Į AZIJĄ? Buvęs Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra minimas tarp pretendentų treniruoti Kinijos vyrų nacionalinę rinktinę. Be lietuvio, kuris šio sezono viduryje pasitraukė iš Gdynės “Asseco Prokom” (Lenkija) ekipos, taip pat minimos Želimiro Obradovičiaus, Neveno Spahijos, Iliaso

Zouroso ir Panagiočio Giannakio kandidatūros. Naujasis rinktinės strategas pakeis šias pareigas ėjusį amerikietį Bobą Donewaldą. 2004-2008 metais Kinijos vyrų krepšinio rinktinę treniravo specialistas iš Lietuvos Jonas Kazlauskas.

AKMENSLYDŽIO MEISTRAI Latvijos sostinėje Rygoje vykusiame Lietuvos akmenslydžio čempionate nugalėtojo titulą apgynė Tado Vyskupaičio vadovaujamas “T-Rink” klubas. Laimėję visus penkis grupės susitikimus “T-Rink” akmenslydininkai finale 8:1 nugalėjo vėl sidabrą iškovojusią Manto Kulakausko ekipą “IceProof”. Bronzos medaliai atiteko Arūno Skrolio “DeArch-Polido” komandai, kuri mažajame finale 5:3 įveikė praėjusio sezono bronzos medalininką Virginijos Paulauskaitės klubą “Skipo”. LŽ

Sportas

A.Brazys: “Negalima spekuliuoti patriotizmu” SAULIUS RAMOŠKA

Pasinaudojęs teise vienašališkai nutraukti sutartį Kauno “Žalgirio” komandą paliko amerikietis Tremmellas Dardenas. Jis gali būti ne vienintelis žalgirietis, šį sezoną baigsiantis kitoje komandoje. Šią savaitę Kauno klubas gavo puolėjo T.Dardeno ir jo agento pasirašytą raštą, kuriame teigiama, jog žaidėjas nutraukė kontraktą ir išvyko į Madrido “Real”.

Siūlys susiveržti diržus Apie tai, kad Ispanijos komanda domisi šiuo žalgiriečiu, prieš dvi savaites prabilo šios šalies žiniasklaida. Sulaukęs pasiūlymo iš kito klubo T.Dardenas turėjo teisę nutraukti sutartį ir pasinaudoti išėjimo teise. Būtent su “Real” komanda T.Dardenas žaidė paskutines šio sezono Eurolygos rungtynes. Praėjusį ketvirtadienį Kaune Madrido krepšininkai po pratęsimo 105:104 nugalėjo šeimininkus, o 31 metų 194 cm ūgio T.Dardenas buvo rezultatyviausias “Žalgirio” gretose ir pelnė 20 taškų. Naujų krepšininkų registracija Eurolygoje jau pasibaigusi, todėl naujajam klubui amerikietis galės padėti tik per nacionalines pirmenybes. Finansinėje duobėje atsidūrusiam “Žalgiriui” gali tekti atsisveikinti ir su kitais žaidėjais. Juolab klubo vadovai ketina su krepšininkais derėtis dėl įvairių taupymo priemonių, tarp jų - mažesnių atlyginimų ir premijų atsisakymo. Su krepšininkais dėl tokio taupymo turėtų tartis naujasis klubo generalinis direktorius, kuris dar nepaskirtas. Tačiau nėra garantijos, jog visi žaidėjai sutiks dirbti už mažesnį atlygį. Juolab kai juos atakuoja kiti klubai.

Sunki krepšininkų duona Vakar Rusijos internetinėse svetainėse pasirodė informacija, jog keli Rusijos klubai pateikė pasiūlymą Kšištofui Lavrinovičiui, kuris, jei ir sutiktų pereiti, galėtų padėti tik šalies čempionate. Mat naujų žaidėjų

LŽ archyvo nuotrauka

A.Brazys: “Profesionalaus krepšininko karjera nėra ilga, todėl norisi per trumpą laiką užsidirbti ateičiai. Mes negalime smerkti tų žaidėjų.”

Amerikietis T.Dardenas (centre) “Žalgirį” paliko sugundytas “Real” pasiūlymo. / Erlendo Bartulio nuotrauka registracija pasibaigusi ne tik Eurolygoje, bet ir VTB Jungtinėje lygoje. Pats krepšininkas prisipažino šį sezoną sulaukęs ne vieno pasiūlymo, tačiau atsisakęs. Jis patikino Kauno klube liksiąs iki sezono pabaigos. Turime dėkoti Kšištofui už patriotizmą. Tačiau ar galima spekuliuoti žaidėjų patriotiškumu, kai klubo vadovai nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų? “Patriotizmas jau seniai baigėsi. Jo dar buvo mūsų laikais, bet kuo toliau, tuo sunkiau išlaikyti šią savybę. Žmonės dirba savo darbą. Krepšininko duona tikrai sunki - profesionalaus žaidėjo karjera nėra ilga, todėl norisi per trumpą laiką užsidirbti

ateičiai. Mes negalime smerkti tų žaidėjų”, - “Lietuvos žinioms” sakė legendiniame “Žalgiryje” rungtyniavęs, 1995-2002 metais šioje ekipoje asistentu ir vyriausiuoju treneriu dirbęs, o dabar dėl liūdnos situacijos, kurioje atsidūrė jam brangus klubas, išgyvenantis 51-erių Algirdas Brazys.

Žaidėjus vienija J.Plaza - Jei ir kiti žaidėjai nuspręs bėgti iš klubo, kas bus “Žalgiriui”? - pasiteiravome A.Brazio. - Visas naujienas sužinau iš interneto. Kad galėčiau komentuoti, turiu būti toje virtuvėje. O aš esu atitolęs. Nežinau ir klubo sutarčių su žaidėjais sąlygų, todėl negaliu šiuo klausi-

mu diskutuoti. Jei T.Dardenas išvyko, vadinasi, jis turėjo teisę tai padaryti. - Situacija Kauno klube - ne iš maloniųjų. - Situacija labai bloga. Man, senam žalgiriečiui, labiausiai gaila dėl sezono. Tai buvo antras kartas per dešimt metų, kai ekipa galėjo patekti į Eurolygos finalo ketvertą. Pirmą sykį arti tikslo žalgiriečiai buvo 2004-ųjų balandį, kai svečiuose po pratęsimo pralaimėjo Tel Avivo “Maccabi” komandai ir nepateko tarp keturių stipriausiųjų. Šią istoriją visi prisimena su nuoskauda. Šį sezoną, jei komanda nebūtų susidūrusi su finansinėmis problemomis, vėl turėjome puikią galimy-

bę patekti į ketvertą. Tiesa, ir dabar yra vilties, bet reikia, kad kitos komandos sužaistų mums palankiai. Kauno ekipa turi puikų trenerį Joaną Plazą. Nenuvertinant kitų Kaune dirbusių strategų, po Jono Kazlausko, kurio vadovaujama ekipa 1999 metais laimėjo Eurolygą, J.Plaza yra akivaizdžiai geriausias. Tad labai gaila, kad nepasinaudojome puikia proga atsidurti Eurolygos elite. - Jums turbūt yra tekę dirbti komandose, kuriose vėluodavo atlyginimai? - Esu keturis ar penkis kartus atsidūręs panašiose situacijose. Aišku, galbūt komandų lygis buvo kitoks, skaičiai mažesni, bet daug sykių turėjau raminti žaidėjus. Todėl žaviuosi, kaip dabartinis “Žalgirio” treneris J.Plaza šioje situacijoje sugeba laviruoti tarp žaidėjų. Nežinau, kiek jų čia baigs sezoną, bet kad jie dar kovoja, didžiulis trenerio nuopelnas.

•

D.Adomaičiui patikėtas vyrų rinktinės rezervas Lietuvos krepšininkai šiais metais dalyvaus ne tik Europos ir pasaulio čempionatuose. 2013-aisiais Kazanėje (Rusija) vyks studentų žaidynės, kuriose kovos ir mūsiškiai.

Prieš dvejus metus į universiadą vyko ne pačios stipriausios sudėties komanda, joje nebuvo Kauno “Žalgirio” ir Vilniaus “Lietuvos ryto” žaidėjų. Šiemet viskas turėtų būti kitaip. Planuojama studentų komandą padaryti re-

Pasak D.Adomaičio (viduryje), tarp kandidatų turėtų būti ir auksinės kartos atstovų, ir vyresnių žaidėjų. / bc.lrytas.lt nuotrauka

zervine vyrų rinktinės ekipa, kurioje žaistų visi perspektyviausi žaidėjai. Treniruoti studentus pasiūlyta “Lietuvos ryto” vyriausiojo trenerio Dariaus Maskoliūno asistentui Dainiui Adomaičiui. Šio buvusio krepšininko treniruojamas sostinės klubo jaunimas neseniai laimėjo Eurolygos jaunių turnyro atrankos varžybas Šiauliuose. “Iš vyrų rinktinės išeina nemažai vyresnių žaidėjų, vyksta kartų kaita. Pasitarus su nacionalinės rinktinės vyriausiuoju treneriu Jonu Kazlausku, nuspręsta burti pajėgią antrąją rinktinę, kurioje žaistų krepšininkai, per artimiausius 4 metus galintys pasibelsti į vyrų komandos duris, - pasakojo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas. - Reikia įvertinti, kurių žaidėjų potencialas didžiausias ir kurie galbūt neturi galimybių ateityje žaisti vyrų rinktinėje.” Pasak LKF atstovo, D.Adomaitis treniruoti studentus pasirinktas kaip jaunas, perspektyvus krepšinio specialistas. 27-oji pasaulio vasaros universiada vyks liepos 6-17 dienomis Kazanėje. Naujasis Lietuvos studentų rinktinės strategas D.Adomaitis kelia sau aukščiausius tikslus.

“Manau, kiekviename turnyre reikia sau kelti aukščiausius tikslus ir jų siekti žingsnis po žingsnio, - sakė treneris. - Daug priklauso nuo to, kada baigsis sezonas, kaip jausis žaidėjai, kas galės atvykti į rinktinę. Yra daug faktorių, tačiau esame lietuviai, krepšinio šalies atstovai, todėl mūsų tikslas turėtų būti tik medaliai ir pirmosios vietos.” Treneris žino pagrindinius žaidėjus, kurie turėtų pretenduoti į studentų rinktinę, tačiau dar nenori aptarinėti konkrečių pavardžių. “Tarp kandidatų turėtų būti ir auksinės kartos atstovų, ir vyresnių žaidėjų. Reikia padėtį vertinti ir pagal

pozicijas. Be to, būtų naudinga išbandyti JAV studijuojančius krepšininkus. Viskas kol kas yra ieškojimo ir kūrybos procese. Kandidatus derinsime su J.Kazlausku, tokia ir buvo pagrindinė antrosios rinktinės formavimo idėja. Kai treneris grįš į Lietuvą, sėsime ir tarsimės”, - planavo naujasis studentų strategas. D.Adomaitis jau suplanavo ir trenerių štabą. Žodinį sutikimą dirbti studentų rinktinėje davė Arvydas Gronskis ir fizinio rengimo specialistas Virginijus Mikalauskas.

•

LŽ

Latvijos Respublikos vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems ir visai Lietuvos sporto bendruomenei išėjus Lietuvos rankinio patriarchui, iškiliam Latvijos sūnui JANIUI GRINBERGUI.

Latvijos Respublikos ambasada Lietuvoje

2013 03 13 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Vykinto g.: IV aukšte - 168 kv. m bendro ploto. Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų. Galima naudoti atskirus kabinetus. Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą. Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis. BUTAI PARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balnonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245. 64 kv. m butą prie Kauno marių (įrengtas 2011 m., yra autonominis šildymas, sandėliukas, maži mokesčiai, name yra liftas, vieta automobiliui, parduodamas su naujais baldais, kaina - sutartinė). Kaunas, tel. 8 682 43 719. 3 kambarių butą Kaune, Partizanų g. (blokinio 9 aukštų namo I a., 64,68 kv. m, suremontuotas, nauja elektros instaliacija, vamzdynas, radiatoriai, yra du įstiklinti balkonai, tamsus kambarys, du rūsiai, apšiltintos lauko sienos, namo bendrija, maži mokesčiai, įteisinta rekonstrukcija, parduodamas su baldais, kaina - 149 000 Lt). Tel. 8 600 89 299. KEIČIA

2 kambarių butą Anykščiuose (mūrinio 5 aukštų namo IV a., 50 kv. m) į sodybą kaime, Vilniaus r., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270. SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

Sodą netoli Darbėnų miestelio (11 km nuo jūros). Tel. 8 671 97 597. 14 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, geras susisiekimas, tinka dvibučio namo statybai, 1 a kaina - 7000 Lt, be tarpininkų). Vilnius, tel. 8 682 46 203. 12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, tinka dvibučio namo statybai, kaina - 125 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413. NAMAI, PATALPOS PARDUODA

Skubiai naujos statybos namą Žemuosiuose Šančiuose (120 kv. m, yra geoterminis šildymas, atitinka pasyvaus namo standartus, aplinkui yra 3 mokyklos, 2 darželiai, už 300 metrų Nemunas, 2 km iki Kauno centro, kaina - 324 000 Lt). Tel. 8 600 58 833. AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014. STATYBINĖS MEDŽIAGOS PARDUODA

Dengimo plokštes (12x3 m, 10 vnt. po 800 Lt, ir 6x3 m., 10 vnt. po 500 Lt), metalinį kaminą (aukštis 14 m, 360 mm, sinelė 15 mm, kaina - 7000 Lt). Tel. 8 686 54 735,

PASLAUGOS

IEŠKO DARBO

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Vyras - darbo. Domina įvairūs pasiūlymai. Tel.: (8 346) 53 166, 8 684 66 930.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300. MEDICINOS PASLAUGOS

Besirūpinantiems savo sveikata. Po kompleksinio medžiagų apytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotis tradicinių priemonių deriniais, kurie efektyviai paskatina sveikimo procesus. Tel. 8 602 03 836. Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403. STATYBA IR REMONTAS

Ekologiški buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, suteikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

42 metų vyras - pagalbinio darbininko darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434. ĮVAIRŪS

Parduoda naują linų nuėmimo kombainą (kaina - 5000 Lt). Tel. 8 686 54 735. Parduodu natūralų bičių medų 20 ir 10 litrų kibiruose bei 0,5 litro talpos stiklainiuose. Tel.: (8 458) 51 815, 8 676 26 928. Parduodu naujus žvejybos tinklus (kaina 80 Lt), tinklus nuo paukščių bei šiltnamiams dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923. Parduodu naujus klausos aparatus (kaina 70 Lt), naujus „Kosmodisk Clasik“ diržus (kaina - 120 Lt). Tel. 8 670 99 923. Parduodu naujus elektrošokus (kaina 150 Lt), naujus dažų purkštuvus „Point Zoom“ (kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923. PRANEŠIMAI

• Dokumentų saugojimas • Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus • Dokumentų naikinimas • Dokumentų skenavimas ir e-archyvas Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r. Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant visus vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto „Daržovių perdirbimo ir rinkodaros veiklos modernizavimas“ įgyvendinimui, projekto vykdytojas UAB „Jovaigė“ (adresas: UAB „Jovaigė“, Verslininkų g. 6, Vydmantų k., Kretingos sen., Kretingos r. LT-97227, tel. (8 445) 43 043, el. paštas: info@jovaige.lt) SKELBIA PIRKIMO KONKURSĄ Bendras pirkimo objekto apibūdinimas - sandėlio statybos darbai. Pirkimo objektas į dalis neskaidomas. Vokų su pasiūlymais atplėšimo data ir laikas: 2013 m. kovo 28 d. 10.00 val. Atsiliepimus raštu dėl kvietimo pateikti pasiūlymą (detalių pirkimo konkurso sąlygų), prašome pateikti adresu: UAB „Jovaigė“, Verslininkų g. 6, Vydmantų k., Kretingos sen., KretinUžs. LM-2359 gos r. LT-97227. Kontaktai pasiteirauti: tel. 8 615 11 995.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 10 04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka UAB „ARISTOMA“ informuoja apie supaprastinta tvarka rengiamą žemės sklypo kadastrinis Nr. 6244/0003:535, esančio Kirneilės kaime, Luokesos seniūnijoje, Molėtų r. sav., specialųjį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (padalijimo) projektą. Planavimo tikslas - žemės sklypo padalijimas į du žemės sklypus: miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Planavimo organizatorius - UAB „Belvilis“. Projekto rengėjas - UAB „ARISTOMA“ (Vilniaus 103, Molėtai, tel. (8 383) 53 061, el. paštas - info@aristoma.lt.

Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka planavimo organizatoriui ir projekto rengėjui iki 2013 03 19. Su projektu galima susipažinti plano rengėjo nurodytu adresu iki 2013 m. kovo mėn. 19 d. Užs. LM-2360

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto „GAMYBOS BAZĖS STEIGIMAS“ įgyvendinimui

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!

UAB „INDIGO LT“ skelbia pirkimo konkursą. V-10118

www.archyvusistemos.lt

INFORMACIJA APIE ŪKININKO SODYBOS ĮKŪRIMO ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Stanislovas Arlauskas, tel. kontaktams 8 603 41 734. 2. Planuojama ūkinė veikla: miško įveisimas ne miško žemėje. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Sriauptų k., Lenkimų sen., Skuodo r., skl. Nr. 7520/0001:11, 7520/0001:14, 7520/0001:15. 4. Atsakingos institucijos - LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 03 06 priimta atrankos išvada Nr. (4)-LV4-644 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos miško įveisimo ne miško žemėje Sriauptų k., Skuodo r. - poveikio aplinkai vertinimo, kurioje pažymima, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Pagrindiniai motyvai: 4.1. Įveisus mišką pagerės kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra, gausės biologinė įvairovė; 4.2. Teritorija nepatenka į saugomas teritorijas ir „Natura 2000“ teritorijas. 5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susitarus su savininku Stanislovu Arlausku, gyv. Kęstučio g. 18-7, Kretinga. 6. Teikti motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima per 10 darbo dienų po šio skelbimo išspausdinimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Birutės g. 16, Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53. 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima UAB „Geodemos planai“ Skuode arba Klaipėdoje, susitarus tel. 8 685 53 780 dėl susitikimo laiko ir vietos, 10 darUžs. LM-2367 bo dienų po šio skelbimo išspausdinimo. INFORMACIJA APIE MIŠKO ĮVEISIMO NE MIŠKO ŽEMĖJE POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO Planuojama ūkinė veikla: miško įveisimas ne miško žemėje. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Zalepūgų plantacija“, Naujininkų k. 3, Pagėgių sav., tel. 8 613 55 308, ir UAB „Gilinis“, Pramonės g. 4A, Plungė, tel 8 686 02 240. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Telšių aps., Plungės r., Žlibinų sen., Zalepūgų k., sklypas Nr. 6830/0002:267. Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: miško įveisimas ne miško žemėje numatomas 69,818 ha plote buvusiose žemės ūkio ir kitose naudmenose (bendras plotas 80,29 ha). Gamtinio karkaso požiūriu planuojamas sklypas patenka į pelkių teritoriją. Naujas miškas žymiai pagerintų gamtinę aplinką. Planuojama teritorija nepatenka Natura 2000 teritoriją. Aplinkui žemės sklypą bus aparta nuo 2 iki 4 m apsauginė juosta. Šiame žemės sklype bus sodinama hibridinė drebulė. Dirvos paruošimo, sodmenų sudėties, dydžio, mišrinimo ir kiti reikalavimai bus patikslinti miško želdinimo projekte. Miško įveisimui bus naudojamos vietinės medžių rūšys, apsaugai nuo kenkėjų ir laukinių gyvūnų - leistinos medžiagos ir preparatai (konkretūs reikalavimai bus patikslinti miško želdinimo projekte). Atrankos išvada: pagal parengtą LR Aplinkos ministerijos Šiaulių RAD išvada 2013 03 12 Nr. (5.1)-S-832 dėl miško įveisimo ne miško žemėje poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima kreiptis į planuojamos ūkinės veiklos organizatorių arba į projektuotoją G.Indrulėnaitės IĮ iki š. m. balandžio 10 d. adresu: Žadeikos g. 1B, Vilnius, tel. 8 600 05 575. Užs. LM-2368

Pirkimo objektas: nepavojingų atliekų surinkimo transporto priemonė - 3 vnt. Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 04 03, 9.00 val. Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu: UAB „INDIGO LT“ Kelmės r. sav., Patytaukio k. Užs. LM-2361 Tel. 8 686 30 948, uab.indigolt@gmail.com. Informuojame, kad uždaroji akcinė bendrovė „BALTICUM GRUPĖ“ (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas: 123267045, buveinė: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., A.Goštauto g. 4-39, duomenys apie bendrovę kaupiami ir saugomi VĮ Registrų centro Vilniaus filiale) reorganizuojama prijungimo būdu, prie uždarosios akcinės bendrovės „BALTICUM GRUPĖ“ prijungiant UAB „Balticum plius“ (teisinė forma: uždaroji akcinė bendrovė, kodas: 302931790, buveinė: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., V.Kudirkos g. 3, duomenys apie bendrovę kaupiami ir saugomi VĮ Registrų centro Vilniaus filiale), kuri po reorganizavimo baigs savo veiklą ir pasibaigs kaip juridinis asmuo, o uždaroji akcinė bendrovė „BALTICUM GRUPĖ“ tęs savo veiklą, perimdama visą UAB „Balticum plius“ turtą, teises ir pareigas. Su parengtomis atskyrimo sąlygomis ir kitais Akcinių bendrovių įstatymo 65 str. 2 d. nurodytais dokumentais galima susipažinti uždarosios akcinės bendrovės „BALTICUM GRUPĖ“ buveinėje darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 17.00 val. Užs. LM-2364

INFORMACIJA APIE ESAMŲ LENGVŲJŲ IR KROVININIŲ AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO AIKŠTELIŲ PRAPLĖTIMO ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Pagėgių savivaldybės administracija (Vilniaus g. 9, LT-99288 Pagėgiai, tel. (8 411) 70 400, faks. (8 411) 57 874, el. paštas: info@pagėgiai.lt, internetinis tinklapis: www.pagegiai.lt). 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: esamų lengvųjų ir krovininių automobilių stovėjimo aikštelių praplėtimas. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Tilžės g. 2, Šakininkų k., Lumpėnų sen., Pagėgių sav. Informuojame, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, 2013 02 27 priėmė atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-579 dėl esamų lengvųjų ir krovininių automobilių stovėjimo aikštelių praplėtimo poveikio aplinkai vertinimo. Priimta atrankos išvada: poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau gali supažindinti plano rengėjas: UAB „TAEM Architektai“ (Smolensko g. 10, LT-03201 Vilnius, tel. (8 5) 210 4150, faks. (8 5) 278 4990, el. paštas: architektai@taemgroup.lt). Suinteresuota visuomenė turi teisę per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Teikiant pasiūlymus dėl atrankos išvados persvarstymo privaloma nurodyti: a) vardą, pavardę (organizacijos pavadinimą), adresą; b) pasiūlymo teikimo datą; c) informaciją ir aplinkybes, kuo grindžiamas pasiūlymas. Su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos (Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, Užs. LM-2365 tel. (8 46) 46 64 53, faks. (8 46) 46 64 52, el. paštas: rastine@klrd.am.lt).

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn. Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn. Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

2013 03 13 Lietuvos žinios

TV programos

TREČIADIENIS 13 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Šventadienio mintys”. Laida apie popiežių Benediktą XVI-ąjį 9.30 Naujojo popiežiaus belaukiant. Tiesioginė transliacija 11.00 “LRT aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Stilius”. Namai 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Teisė žinoti” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Teisė žinoti”. Laidos tęsinys 22.15 “Ugnies tramdytojai” 22.45 “Pergalės kaina” 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.) 10.40 “Kriminalistai” (k.) N-7 11.45 “Pasaulis X” (k.) N-7 12.55 “iKarli” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Nerami tarnyba” N-7 15.00 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 16.00 “Būk mano meile!” 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Diagnozė: valdžia” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Kriminalinis trileris “Suvilioti nepažįstamąjį” N-14 0.50 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.45 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Choras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Prieš srovę” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija

17.40 “Simpsonai” 18.10 “Be komentarų” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Motina ir sūnus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Daktaras Hausas” 23.05 “CSI Majamis” 0.05 “Daktaras Hausas” 1.00 “Firma” 1.55 “Biuras” 2.45 “Vilfredas”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00“Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Užkalnio 5” (k.) N-7 9.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Jūrų velniai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00“Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Komikų klubas” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Taip. Ne” 21.30 “Sąmokslo teorija” N-7 22.30 “Mentai” N-7 23.30 “Jūrų velniai” (k.) N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Marvel animė. Ašmenys” N-7 9.05 “Draugai IV” (k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys patruliai” 16.30 “Draugai IV” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Fantastinis veiksmo f. “Žemės sunaikinimas” N-14 22.50 Fantastinis trileris “Daktaro Moro sala” 0.40 “Bręstantis blogis” N-14

LRT kultūra 8.00 “Tara Dankan” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Dok. f. “Kai gandras nuvilia”. 1, 2 d. (k.) 12.30 “Dar širdyje - ne sutema” (k.) 13.05 Vienas eilėraštis 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Lyderiai” su Andriumi Tapinu 14.55 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Groja akordeonų kvintetas “Modus” (k.) 15.15 Dok. f. “Dienoraštis be datų” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Girių horizontai” 18.45 “Emigrantai” 19.30 “Pinigų karta” 20.15 “Durys atsidaro” 20.45 “Pagauk kampą” 21.10 “Atžalos” 22.00 “Savęs link”. Tautodailininkas Eduardas Jonušas. 22.30 Drama “Sutrikusi Ana” N-14 0.25 Panorama (k.) 1.10 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.)

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Topmodeliai” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė” 21.35 UEFA Čempionų lygos rungtynės. “Malaga CF” - “FC Porto”. Tiesioginė transliacija 23.40 Europos pokerio

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Hičkokas” - 12.30, 15.45, 18.30, 21 val. Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 14-28 d. “Mama” - 11.15, 16, 20.45 val. “Šalutinis poveikis” - 14.30, 17, 19.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 12.45, 15, 17.15, 19.45, 21.50 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.15, 13.45, 17, 20.15 val. “Gimtadienis” - 15.30, 18, 19.30, 20.30 val. “Sniego karalienė” (3D) - 13.15, 17.30 val. “Sniego karalienė” - 15.15 val. “Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11 val. “Saugus prieglobstis” - 13.30, 18.15 val. “Valentinas vienas” - 11.45, 14, 16.15, 18.45, 21.15 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 21.30 val. “Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21.40 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13 val. “Legendos susivienija” - 10.45 val. FORUM CINEMAS VINGIS “Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 12.30, 14.45, 17, 19.30, 22 val. Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 14-28 d. “Ką išdarinėja vyrai” - 12, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val. “Šalutinis poveikis” - 13.40, 16.20, 19, 21.40 val. “Mama” - 14.30, 16.45, 21.15 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.10, 14.10, 17.30, 21.20 val. “Ozas: didingas ir galingas” - 15.30 val. “Gimtadienis” - 13.20, 16, 18.30, 21.10 val. “Sniego karalienė” (3D) - 14 val. “Sniego karalienė” - 11.40 val. “Saugus prieglobstis” - 18.10, 20.40 val. “Linkolnas” - 14.40, 17.50, 21 val. “Valentinas vienas” - 11.20, 16.20, 18.15, 20.50 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19.15, 21.30 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 15.40 val. “Ana Karenina” - 16.30 val. “Ralfas Griovėjas” - 14.10 val. “Argo” - 13.40, 18.45, 21.30 val. SKALVIJA “Vargdieniai” - 16 val.

Lietuvos ryto TV 6.45 Programa 6.49 TV parduotuvė 7.05 “Reporteris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Super L.T.” N-7 9.30 “Namų daktaras” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00 “Merdoko paslaptys” N-7 12.00 “Reporteris” 12.55 “Išdurtukai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Moterys, karas ir taika. Afganistanas” 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Moterys, karas ir taika. Afganistanas” tęsinys 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Nuoga tiesa” 19.45 Dok. f. “Kaip užauginti planetą. Varžovas”. 3 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Nuoga tiesa” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Jaunatis” N-7 9.05 Drama “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” N-7 11.00 Drama “Emos laimė” N-7 13.00 Komedija “Laiškai Džuljetai” 15.00 Drama “1971” N-7 17.15 Trileris “Melori Kein. Prarasta kontrolė” N-7 19.00 Drama “P.S. Myliu tave” 21.05 Komedija “Romo dienoraštis” N-7 23.00 Trileris “Žaidėjas” S 1.00 Trileris “Oda, kurioje gyvenu” N-14

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Vaiduokliškos istorijos” 9.45 “Kritinė riba” N-7 10.45 “Vienišų seselių klubas” N-7 11.15 “Aukščiausia klasė” 12.15 “Maisto detektyvai” 12.45 “Komanda Č” N-7 13.45 “Reidas” (k.) 14.15 “Mūsų augintiniai” 14.45 Drama “Nekaltųjų balsai” N-7 16.45 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 17.15 “Senas geras faras” N-7 18.15 “Gyvūnai darbo pirmūnai!” 18.45 “Jūros patruliai” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Advokatė Lovinski” N-7 21.15 “Karamelė” 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Kinomano užrašai” (k.) 22.45 “Verbų sekmadienis” 23.45 “GSG 9: elitinis būrys” N-7

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Miškuose ir kalnuose” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva. 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 14.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.55 Svetimos paslaptys. Metų laikai 16.40 “Čigonėlė” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Veronika. Bėglė” 21.05 “Karštais pėdsakais” 22.05 S.Michalkovo 100-mečiui. “Tėvas” 23.15 “Miškuose ir kalnuose” 0.10 Žinios+ 0.20 “Miestelis” 0.55 Vaid. f. “Damos vizitas”. 1 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Tenisas. Indian Wells turnyras 16.10 “Futbol Mundial” žurnalas 16.20 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Schalke 04” - “Galatasaray” 18.10 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Barcelona” - “Milan” 20.00 Tenisas. Indian Wells turnyro aštuntfinalis. Tiesioginė transliacija 21.40 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Bayern” - “Arsenal”. Tiesioginė transliacija 23.40 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Malaga” - “Porto” 1.30 Futbolas. UEFA Čempionų lygos dienos apžvalga 1.50 Tenisas. Indian Wells turnyro aštuntfinalis. Tiesioginė transliacija

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Traukiniu iš Niujorko į Londoną ir Paryžių 13.35 Greiti ir triukšmingi 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Aukso karštligė 22.00 Narai, ieškantys aukso. Beringo sąsiauris 23.00 Džiunglių auksas 0.00 Mirtinas laimikis 1.00 Kardžuvių žūklė

Teatras OZO KINO SALĖ “Aurora” - 16 val. “Narcizas” - 18 val. MULTIKINO “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45, 12, 13.30, 16.15, 19, 21.45 val. “Saugus prieglobstis” - 16.30, 19, 21.30 val. “Šalutinis poveikis” - 17.15, 21.45 val. “Mama” - 16.30, 19.45 val. “Ką išdarinėja vyrai” - 18, 20, 22 val. “Gimtadienis” - 12.45, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val. “Sniego karalienė” (3D) - 10.45, 12.30, 14.30 val. “Sniego karalienė” - 15.30 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45, 15 val. “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 10.15, 14 val. “Valentinas vienas” - 15.30, 19.30 val. “Ana Karenina” - 21 val. “Ištrūkęs Džango” - 17.45 val.

“Legendos susivienija” - 11.45 val. “Linkolnas” - 15.15 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai” - 12.45, 15, 17.20, 19.30, 21.45 val. “Mama” - 13.15, 15.45, 18, 20.30 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45, 13.45, 17.15, 20.45 val. “Gimtadienis” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val. “Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.

VILNIUS NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 13 d. 14 val. Mažojoje salėje. “Našlės” 13 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Ir vėl viskas bus gerai”

14 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas” 15 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji” 15 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda” JAUNIMO TEATRAS 14 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo”

“Sniego karalienė” - 17 val. “Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val. “Saugus prieglobstis” - 19 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 21.40 val. “Valentinas vienas” - 11.30, 14, 16.15, 18.45, 21.15 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.30 val. “Ralfas Griovėjas” - 10.30, 13 val.

KAUNAS CINAMON “Ozas: didingas ir galingas” - 13.25, 16.10, 19 val. “Gimtadienis” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val. “Mama” - 13.15, 15.30, 19.45, 22 val. “Ką išdarinėja vyrai” - 14, 20.15, 22.15 val. “Sniego karalienė” (3D) - 11.30 val. “Sniego karalienė” - 12.15, 14.15, 16, 17.45 val. “Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 10.45 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45, 18 val. “Valentinas vienas” - 16.20, 18.30, 20.45, 21.45 val. FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai” - 17.45, 22 val. “Mama” - 18.30, 21 val. “Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” 17, 19.15, 21.45 val. “Šalutinis poveikis” - 15.30, 19.50 val. “Hičkokas” - 11.30, 13.45, 18.15, 20.45 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.45, 16.45, 20 val. “Gimtadienis” - 13.15, 16.30, 19, 21.15 val. “Sniego karalienė” (3D) - 12.15, 14.30 val. “Sniego karalienė” - 10.15 val. “Saugus prieglobstis” - 13.25, 18 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11 val.

FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai?” - 22 val. “Šalutinis poveikis” - 16, 18.30, 20.45 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12.15, 15.30, 18.45 val. “Ozas: didingas ir galingas” - 13.15, 16.15, 21.30 val. “Gimtadienis” - 11.30, 14, 16.30, 19, 21.45 val. “Sniego karalienė” - 10.15 val. “Valentinas vienas” - 13, 15.15, 18, 20.30 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19.15 val. “Ralfas Griovėjas” - 13.30 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Valentinas vienas” - 21.10 val. “Ozas: didingas ir galingas” - 10, 12.20, 14.40, 17 val. “Gimtadienis” - 19.20 val. I SALĖ

“Ana Karenina” - 14.15 val. “Valentinas vienas” - 11.15, 15.45, 20.30 val.

15 d. 10 val. “Ekspedicija į teatro vidų” 15 d. 18 val. “Gupelė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 14 d. 19 val. “Lady Shakespeare” 15 d. 18 val. “Ačiū, Margo!” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 13 d. 18.30 “Freken Julija” 14 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai” 15 d. 18.30 val. Juozas Erlickas Mažajame teatre. “Neregėta programa” KEISTUOLIŲ TEATRAS 14 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte” 15 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...” MENŲ SPAUSTUVĖ 13 d. 17 val. Studijoje. “Lietuva brangi” 13 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Trupė liūdi”. “Mano vardas Čarlis” 15 d. 19 val. Juodojoje salėje. Menininkų grupė “Žuvies akis”. “Aikštelėje laisvų vietų nėra” 15 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 13 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Vasarvidžio nakties sapnas” 14 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Miranda” 15 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija”

KAUNAS

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14, 17.15, 20.45 val. “Gimtadienis” - 13.30, 16, 18.30, 21 val. “Skrydis” - 16.30 val. “Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21.30 val. “Valentinas vienas” - 14.20, 19.10 val.

15 d. 15 val. Rūtos salėje. “Scenos judesys” 15 d. 16 val. Tavernos salėje. “Scenografijos dirbtuvės” 15 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Amerika pirtyje” 15 d. 19 val. Mažojoje scenoje. Teatras “Jaja”. “Auksinė šventykla” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 13 d. 17 val. “Muzikos garsai” 14 d. 18 val. “Notrdamo legenda” 15 d. 18 val. “Marta” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 13 d. 18 val. “Spektaklis po spektaklio” 14 d. 18 val. “Žanas ir Beatričė” 15 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 13 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 15 d. 18 val. Poezijos ir muzikos vakaras “Aš pažinau karalių tavyje”. Eiles skaito ir romansus dainuoja aktorius A.Bialobžeskis KAUNO TEATRO KLUBAS 13 d. 19 val. Grupės “Red Root” koncertas KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 13 d. 18 val. “Idioteatras”. “Boeing Boeing” 14 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais tuo pačiu laiku” 15 d. 18 val. “Domino” teatras. “2 vyrai. 1 tiesa”

ŠIAULIAI

“Legendos susivienija” - 11 val. “Skrydis” - 20.45 val. “Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 12.40, 16.40 val. “Ana Karenina” - 14.20, 18.20 val. “Ištrūkęs Džango” - 20.50 val. “Klajoklių žiema” - 19 val. PASAKA “Optimisto istorija” - 20.45 val. “Taikinys Nr. 1” - 18 val. “Medžioklė” - 18.15 val. “Meilė kaip nuodai” - 21 val.

turas 0.40 “6 kadrai” 1.10 “Kastlas” 2.05 “CSI Majamis” 3.00 “Paslapčių namai”

KAUNO DRAMOS TEATRAS 13 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai” 14 ir 15 d. 12 val. Didžiosios scenos fojė. Ekskursija “Teatro erdvės” 14 d. 13 val. Tavernos salėje. “Muzikos dirbtuvės” 14 d. 14 val. ir 16 d. 13 val. Ilgojoje salėje. “Aktorinės dirbtuvės” 14 d. 15 val. Tavernos salėje ir 15 d. 14 val. Ilgojoje salėje. “Scenos kalba” 14 ir 15 d. 18 val. Tavernos salėje. “Teatro kalbėjimai” 14 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” 14 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Mendelio milijonai” 15 d. 15 val. Tavernos salėje. “Teatras Online”

ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 13 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Už durų” 15 d. 13.30 ir 18.30 val. Vilniaus mažasis teatras. “Madagaskaras” 16 d. 18 val. “Vieną vasaros dieną” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 14 d. 18 val. “Kulkos virš Brodvėjaus” 15 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Margarita” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 13 d. 18 val. Teatras “Atviras ratas”. “Ofelijos” 14 d. 12 val. Respublikinis dainų konkursas “Laisvės pavasaris”

KAZLŲ RŪDA KAZLŲ RŪDOS KULTŪROS CENTRAS

14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

RASEINIAI RASEINIŲ KULTŪROS CENTRAS 14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

UTENA UTENOS DAUGIAFUNKCINIS SPORTO KOMPLEKSAS 14 d. 19 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

KĖDAINIAI KĖDAINIŲ KULTŪROS CENTRAS 13 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Demonai”

ŠILUTĖ ŠILUTĖS KULTŪROS IR PRAMOGŲ CENTRAS 15 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Kuprelis”

2013 03 13 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:43 leidžiasi 18:16 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+1 Oslas

Antroji jaunaties diena

Jaunatis III 12

Priešpilnis III 19

Pilnatis III 27

-4 Helsinkis

-2

Stokholmas

Delčia IV 03

-3

Dublinas +7 Šiauliai

+6 Londonas

-4 -18 -4 -18

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma. Temperatūra dieną 2-6 laipsniai šalčio. Rytoj: mažai debesuota, be sniego. Temperatūra naktį svyruos nuo 8 iki 12 laipsnių šalčio, dieną bus 2-5 laipsniai šalčio.

Bordo -5 -16

Kaunas VILNIUS

+13

Lisabona

Alytus

-4 -13

+5 Amsterdamas

Ukmergė

Druskininkai

-6 -13

+9 Madridas

+10 Barselona

-2 Ryga

+3 Kopenhaga

+3 Paryžius

Kėdainiai -2 -11

-7 Sankt Peterburgas

Talinas

11:33

Palanga

Vilnius Minskas -2 -4 Varšuva +2

-1

Berlynas +2 Praha

+5 Miunchenas

+13 Nica

+12 Roma

-4 Maskva

-6

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +7 +13 +14 Bukareštas Varna Dubrovnikas +12 Sofija +14

+15

Stambulas +14

Malaga +16

72-oji metų diena. Kovo tryliktoji, trečiadienis, trečioji 11-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 293 dienos..

Vardadienį šiandien švenčia: Kristina, Liutauras, Paulina, Teodora, Vaidilė. Geros dienos!

Alžyras +18

Tunisas +19

Atėnai

+19 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Žuvys 02 21 - 03 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 25 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Kovo 12 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................. Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas.Venkite impulsyvių sprendimų, ypač finansų srityje. Supraskite, kad materealūs dalykai ne patys svarbiausi gyvenime, o ir apskritai turite viską, kad jaustumėtės laimingi. Jautis. Šiandien kasdienius darbus gali sujaukti kolegų ar šeimos narių tiesmukiškumas, ekspresyvumas. Nesivelkite į konfliktus, išlikite ramūs, mokėkite nutylėti. Dvyniai.Turėsite begalę planų. Visiems įgyvendinti, rodos, nepakaks dienos. Būsite užsispyrę, energingi ir nuveiksite labai daug. Tik neatstumkite kolegų ar artimųjų, jei šie prašys pagalbos. Vėžys. Jūsų begalinė drąsa gali sukelti problemų. Stenkitės atlikti tik savo pareigas, nevadovauti. Netrūks meistriškumo, todėl tikėtinos naujos uždarbio galimybės. Liūtas. Prisikaupė daugybė nebaigtų darbų. Nepulkite į paniką! Nelaukite kitų patarimo. Susikaupkite, viską apsvarstykite, ir imkite veikti. Diena nelengva, bet produktyvi. Mergelė. Būsite entuziastingi, kursite ateities planus, numatysite keliones. Trokšite praplėsti akiratį, todėl neatsisakykite galimybės studijuoti naujų dalykų. Svarstyklės. Užlies energijos pliūpsnis. Net patys nepastebėsite, kaip įsiliesite į socialinę veiklą, galbūt pradėsite dalyti labdarą. Nepamirškite pasirūpinti ir savimi. Skorpionas. Pajutę permainas darbe galite susirūpinti savo finansiniu stabilumu. Nerimauti dar anksti, todėl būkite lankstūs ir mąstykite pozityviai. Šaulys. Norėsis kažko naujo, įsimintino. Tačiau būsite linkę susidaryti griežtą dienotvarkę. Pasistenkite suderinti darbą ir pramogas. Ožiaragis. Tikėtina, kad teks bendrauti su nedraugiškais žmonėmis, išklausyti nemalonių replikų. Išlikite taktiški. Tai tik proga suprasti, kad esate geresni už kitus. Vandenis. Šiandien svarbu nepervargti. Dirbdami darykite pertraukėles, jei galite, anksčiau eikite namo. Derėtų pasidomėti vaikų mokslo rezultatais. Žuvys. Nenoromis žygiuosite į darbą, nes širdis skrajos padebesiais. Puikus metas priimti ryžtingus sprendimus, įsipareigoti. Planuokite atostogas, derinkite su užsieniu susijusius planus.

2013 03 13 Lietuvos žinios

Margumynai

Agnetha grįžo iš pensijos Legendinė grupė ABBA seniai baigė savo karjerą, tačiau visiems įstrigusi šviesiaplaukė jos narė Agnetha Faltskog vėl pasirodė, ir su nauju albumu. Prieš 45 metus, dar iki grupės ABBA pasirodymo “Eurovizijoje”, vos septyniolikos A.Faltskog atliko saldžią dainelę Švedijos televizijoje. Melancholiški žodžiai buvo visiška priešingybė džiugiai ir energingai blondinei. Tuo metu Agnetha dar nežinojo, jog liūdesys taps pagrindine jos muzikine tema, ypač kai dainininkė prisidėjo prie Benny, Bjorno ir Anni Fridos, kad būtų sukurta grupė ABBA. Dainos “Hasta Manana” ir “Chiquitita”, kurias kaip pagrindinė vokalistė atliko A.Faltskog, išspaudė daugiausia gerbėjų ašarų. Kai 1982 metais ABBA nariai pasuko skirtingais keliais, auksaplaukė mergaitė visiškai išnyko iš visuomenės akiračio. Ji vengė dėmesio ir tyliai gyveno atokioje Ekerės saloje į vakarus nuo Stokholmo. Galbūt dėl tų širdį draskančių dainų žodžių ir nusišalinimo A.Faltskog buvo vadinama popmuzikos pasaulio Greta Garbo. 2000-aisiais paaiškėjo, kad ji užmezgė santykius su 16 metų jaunesniu gerbėju. Šis ėmė kelti pavojų, kai A.Faltskog juos nutraukė, tad nuomonė, jog atlikėja yra vieniša ir nelaiminga, tik dar labiau sustiprėjo. Šiandien A.Faltskog sako, kad žiniasklaida pateikia visiškai tikrovės neatitinkantį jos privataus gyvenimo paveikslą. “Esu apibūdinama kaip labai paslaptinga asmenybė. Tai šiek tiek žeidžia, nes yra visai ne taip, tvirtina buvusi ABBA narė. - Nesu jokia atsiskyrėlė, o tiesiog labai žemiška ir normali. Mėgstu būti namie.” Maždaug prieš pusantrų metų į A.Faltskog duris paskambino Švedijos prodiuseris Jorgenas Elofssonas ir pa-

Metalo ir akmens kvapas Kuo kvepia meteoritas? Tai bus galima sužinoti, kai Čebarkulio miestas pradės pardavinėti meteorito kvepalus. Čebarkulio miesto valdžia nusprendė išleisti kvepalus, kurių aromatas turės metalo dvelksmą. Tai bus vasario 15 dieną Uralo Čeliabinsko srityje nukritusio meteorito kvepalai. Flakonus ketinama pardavinėti tvirtoje pakuotėje, taip pat bus išspausdinta informacija apie įvykį ir Čebarkulio ežero, prie kurio rastos meteorito nuolaužos, nuotrauka. Sumanymą pateikė verslininkas Sergejus Andre-

jevas atsiliepdamas į mero raginimą komerciškai panaudoti šlovę, kurią miestui suteikė meteoritas. Verslininkas teigia, kad su specialia įranga galima ištirti įvairiuose objektuose esančias aromatines medžiagas. Taip ištyrus meteorito gabalėlius galima sukurti jo aromatą. “Greičiausiai jis dvelks metalu ir akmeniu, bet kvapas turi būti malonus”, - sako verslininkas. Miestas ir toliau ieškos būdų, kaip išpešti naudos iš meteorito. Meteoritui ketinama pastatyti ir paminklą. Dangaus kūno gabalėlių ieško ne tik mokslininkai, bet ir vietos gyventojai - kolekcininkai už juos neblogai moka.

•

A.Faltskog laikoma paslaptingiausia ABBA nare. siūlė tris dainas, kurias parašė specialiai jai. Atlikėja negalėjo atsispirti, nors nė nežinojo, ar tebeturi balsą, nes nebuvo dainavusi dešimt metų. Klausantis albumo, pavadinto tiesiog “A”, akivaizdu, kad A.Faltskog balsas skamba kuo puikiausiai. Vieną dainą parašė ji pati, vieną sudainavo duetu su Gary Barlow. 62 metų garsenybė su malonumu prisimena grupės ABBA laikus. Savo

kostiumus ir atmintinus daiktus ji dovanojo ABBA muziejui, kuris Švedijoje atidaromas kitą mėnesį. Tačiau A.Faltskog sunku įsivaizduoti, kad grupė vėl galėtų susiburti. “Tai buvo taip seniai. Mes senstame ir kiekvienas turime atskirus gyvenimus”, dėsto ji. Galbūt dainininkė įrašys dar vieną albumą, paskutinį, bet kol kas džiaugiasi naujausiu savo darbu ir tikisi, kad jis patiks žmonėms.

•

Čeliabinsko srities gyventojai renka sprogusio meteorito gabalėlius.

Bus trejopi tualetai

Milane dygsta vertikalus miškas

Ne visi žmonės gerai jaučiasi užėję į vyrų arba moterų tualetą. Jiems atidaromas atskiras šių patogumų kambarys. Viename Berlyno rajone turi pasirodyti “Unisex” tualetai, skirti abiejų lyčių asmenims. Visur, kur tik įmanoma, greta atskirų tualetų vyrams ir moterims bus įrengti atitinkami patogumai visiems žmonėms, įskaitant tuos, kurie nepriskiria savęs nė vienai iš dviejų lyčių. Projekto autoriai teigia, jog tai labai svarbu asmenims, “nepriklausantiems binarinei lyčių sistemai, nes kaskart, kai tie žmonės užeina į kokį nors pastatą, peršama mintis, kad jiems nedera egzistuoti”. “Unisex” tualetus planuojama steigti ir mokyklose. Kalbama apie tai, kad jose turėtų būti ir “Unisex” persirengimo kambariai. Tada jauni žmonės nesijaustų atstumti.

•

Mišku apaugę bokštai. / Reuters/Scanpix, Accidental.com ir Spiegel.de nuotraukos

Italų architektai teigia, kad du žaliuojantys bokštai, statomi Milane, bus pirmas pasaulyje “vertikalus miškas”. Tankiai gyvenamuose miestuose sunku aptikti žalią lopinėlį. Tačiau šių metų pabaigoje Milano gyventojams tereikės užversti galvas aukštyn. Antrame pagal didumą Italijos

mieste statomi du bokštai, mažai primenantys šiuolaikinius betono, plieno ir stiklo statinius. Juos dengs žaliuojanti augalija: 730 medžių, 5 tūkst. krūmų ir 11 tūkst. kitų augalų. Itališkai šis 65 mln. eurų atsieisiantis projektas vadinasi “Bosco Verticale”, jis įgyvendinamas Milano centriniame Isolos rajone, o jo architektai sako, kad tai - pirmas pasaulyje “vertikalaus miško” pavyzdys. Maža to, kad du žali bokš-

tai, 80 ir 112 metrų aukščio, bus malonūs pažiūrėti, jie padės gryninti miesto orą, padidins biologinę įvairovę ir gins gyventojus nuo saulės bei triukšmo. Trijų autorių, firmos “Boeri Studio” architektų, teigimu, šių pastatų augalija prilygs hektarui miško. Medžius jau pradėta sodinti ant statybinių struktūrų, tačiau prieš tai architektai Stefano Boeri, Gianandrea Barreca ir Giovanni La Varra dve-

jus metus tarėsi su botanikais, kokių rūšių ir dydžio augalai geriausiai tinka šiam tikslui. Kai projektas bus baigtas, augalija bus laistoma daugiausia gyventojų panaudotu vandeniu, tuo rūpinsis pastatų administracija. Žalieji bokštai yra didesnio Milano atnaujinimo ir plėtros projekto “Porta Nuova” dalis.

•

“The Eagle-Tribune”, WENN, AFP, BNS, LŽ

Jau sukurtas “Unisex” tualeto ženklas.