2013 m. kovo 14 d. / Ketvirtadienis / Nr. 59 ( 13 484 )

Kaina

2013 m. kovo 14 d. / Ketvirtadienis / Nr. 59 (13 484)

1,99 Lt

Lietuvos 탑inios Habemus

Papam!

AFP/Scanpix nuotrauka

*

*Turime Popie탑i킬!

2

2013 03 14 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Naujas baubas - skalūnų dujos SAULIUS SPURGA

Sustabdžius atominės elektrinės projektą Lietuvoje prasidėjo naujas vajus kova prieš skalūnų dujų gavybą. Be jokios abejonės, šių dujų gavybos projektas negali būti vertinamas vienareikšmiškai. Tačiau raginimai atmesti jį net nesvarsčius ir neišsiaiškinus, kokius turime skalūnų dujų telkinius, nuteikia niūriai ir kelia įvairių įtarimų.

Lietuvos žmonėms (įskaitant valdininkus ir mokslininkus) dažnai stinga verslumo. Dar daugiau - iš esmės daugelis kol kas nesuvokia, kaip sukuriama valstybės gerovė. Jos nesukursi be drąsos ir kūrybos, be naujovių ir investicijų, be atsivėrimo pasauliui, be rizikos ir nuolat kaupiamos patirties.

Tik komunistinis pasaulis buvo idealus, o realybė - kitokia. Kiekvienas projektas turi negatyvių dalykų, ir kuo jis didesnis, tuo daugiau įvairių prieštaravimų. Net statant paprastą namą tenka iškirsti medžių. Nuskambėjęs vietovės, kurioje rengiamasi žvalgyti skalūnų dujas, gyventojos argumentas, kad šių dujų žvalgymas ir gavyba kelia grėsmę vietos melioracijos sistemai, man sukėlė netikėtas asociacijas ir prisiminimus. Atgimimo laikais skaičiau ne vieną straipsnį, kuriame melioracija buvo įvardyta kaip viena didžiausių Lietuvos nelaimių.

Vakarų pasaulis, nepaisydamas įvairių argumentų ir išlygų, prioritetu pa-

sirinko ūkio augimą ir gerovę, nors ją dažniausiai tenka kurti naudojant gamtos išteklius. Žinoma, ekologijos ir tvarios plėtros idėjos labai svarbios, tačiau jos toli gražu nepaneigia esminio fakto, kad gerovė kuriama vykdant invaziją į gamtą. Esu matęs ekologiškiausių šalių reitingą, kuriame pirmąją vietą užėmė Afganistanas. Ekologiškiausia pasaulyje pripažinta valstybė turi vos kelias ligonines, o jos gyventojai verčiasi primityviausiu žemės ūkiu, užaugintų narkotinių augalų prekyba. Kažin ar toks titulas yra laimėjimas, kuriuo verta didžiuotis. Tačiau - ir tai ne juokai Lietuvoje ne tiek mažai žmonių, kurie, galbūt nė patys to nesuvokdami, siūlo lygiuotis į Afganistaną (Lietuvos pasienyje klestinti kontrabanda čia gal ne vien atsitiktinis panašumas). Lietuva kraštas, kuriame itin gausu griežtų draudimų: miške statybos negalimos, pakrantėse negalimos, įvairiausiuose draustiniuose ir rezervatuose, užimančiuose nepagrįstai didelę dalį teritorijos, net namo rekonstrukcija beveik neįmanoma. Tikrų ar tariamų architektūrinių paminklų sąrašas toks ilgas, kad jų nepajėgia suskaičiuoti net patys paminklosaugininkai. Pagal galiojančią tvarką šie paminklai palikti griūti, nes šalyje tiesiog stinga investicijų, kad pastatus būtų įmanoma pritaikyti naudojimui laikantis nustatytų reikalavimų. Ką jau kalbėti apie tokius projektus kaip atominė elektrinė ar skalūnų dujų gavy-

ba, kurių net pats svarstymas kartais laikomas beveik nusikaltimu.

Lietuvoje gyventojų tankumas 6-7 kartus mažesnis nei Vakarų Europoje, tačiau kiek verslo projektų žlugo vien todėl, kad nepavyko rasti jiems vietos!

Manęs pernelyg nedžiugina tai, jog Lietuvoje gausėja medžių, bet didžiulį nerimą kelia faktas, kad mažėja gyventojų. Žmonės važiuoja į valstybes, kuriose eksploatuojamos skalūnų dujos ir veikia atominės jėgainės, o ten nuvykę sukurta gerove naudojasi kaip duotybe, ir nė nesusimąsto, kokia kaina ji buvo kuriama.

Manęs pernelyg nedžiugina tai, jog Lietuvoje gausėja medžių, bet didžiulį nerimą kelia faktas, kad mažėja gyventojų.

Dabar mokslininkai, politikai vienas per kitą garsiausiai reiškia nuomonę, kad išgaunant skalūnų dujas į žemės gelmes pumpuojamos nuodingosios medžiagos, kad gali įvykti techninių avarijų, didėti tarša, kad žmonių sveikatai dėl šių dujų gavybos ateityje galbūt grės pavojai, nors šiandien jie dar nenustatyti. Tačiau kokie tai mokslininkai, skelbiantys tokias ba-

nalybes, kurios prieinamos kiekvienam, beje, neatlikę jokių tyrimų. Tie patys mokslininkai kalba, esą mikrobangų krosnelės maistą paverčia nuodais, o mobiliaisiais telefonais galbūt pavojinga naudotis, nes po 20 metų, žiūrėk, ims ir paaiškės, kad jie sukelia smegenų vėžį.

Tačiau apie naftos gavybą jūroje sprendžiame ne tik įvertinę kraupias pasekmes, kurias sukėlė 2010 metais “British Petroleum” platformoje Meksikos įlankoje įvykusi avarija, automobilių reikšmę irgi vertiname ne vien pasitelkę skaičius, kad atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje per avarijas žuvo keliolika tūkstančių žmonių ir kad labai didėja oro užterštumas. Kalbant tokiais argumentais, kokius pasitelkia mūsų mokslininkai ir kai kurie politikai, “sudirbti” galima bet ką. Ir vinies į sieną kalti nevalia, nes pirštus nusimuši. O juk kiekvieno projekto esmė išlaidų ir naudos analizė. Tai pabrėžė ir Europos Parlamento (EP) pasitelkta šešių mokslininkų grupė, atlikusi išsamią skalūnų dujų gavybos analizę ir, beje, iškėlusi daug šio proceso keliamų grėsmių. Pats EP, kitaip nei tikėjosi žalieji, savo dviejose rezoliucijose, priimtose praėjusių metų pabaigoje, pritarė skalūnų dujų gavybos idėjai, tačiau paragino Europos mastu sugriežtinti to proceso reglamentavimą. Juk tai ir yra išminties kelias.

Stebina politikų ir mokslininkų ne-

kompetencija svarstant tokį svarbų klausimą kaip galima skalūnų dujų gavyba. Stengiamasi užkirsti kelią ne tik pačiai gavybai, bet ir dujų žvalgybai, kuri didesnio pavojaus aplinkai nekelia. Neigti grėsmių, kaip ir įgyvendinant kiekvieną projektą, nevalia, tačiau juk esmė - ekonominiai skaičiavimai. Kaip galima ką nors teigti ar neigti nepateikus nė vieno skaičiaus?

Stebina ir valstybės institucijų nebrandumas bendraujant su vietos bendruomenėmis, į kurių teritorijas galbūt nusitaikė skalūnų dujų išgavėjai. Buvęs ir dabartinis premjerai, ministrai, kiti politikai užsimena nebent apie tai, kad žmonėms reikia suteikti “visą informaciją” apie numatomus darbus. Ar ne laikas pradėti traktuoti vietos bendruomenių taip, kaip Vakarų valstybėse - kaip lygiaverčių partnerių? Imantis tokio masto projektų informacijos teikimu neatsipirksi, kitaip jie išvis nebus įgyvendinami. Ir čia net nereikia Maskvos rankos - žmonės turi teisę ginti savo teises. Su jais reikia kalbėti ne tik apie informacijos pateikimą, bet ir apie konkrečias garantijas, papildomas investicijas į infrastruktūrą, galimą priverstinę jų verslo diversifikaciją, apie konkrečius įsipareigojimus avarijos atveju ir t. t. Žinoma, kalbėti turi tiek valstybės institucijos, tiek potencialūs skalūnų dujų išgavėjai. Būtina įvardyti ir konkrečias sumas, ir tikrai ne simbolines.

•

Seimo tribūna

Vaiko teisės prilygsta žmogaus teisėms Apie bandymą užkirsti kelią smurtui prieš vaikus kalbamės su Seimo nare “tvarkiete” Ona Valiukevičiūte.

- Įregistravote Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama uždrausti bet kokį smurtą prieš vaikus. Kas paskatino žengti tokį žingsnį?

- Priminsiu, kad dar 1995 metais Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų (JT) priimtą Vaiko teisių konvenciją. Būtent joje įtvirtinta imperatyvi valstybių narių pareiga imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, kad kiekvienas vaikas būtų apsaugotas nuo bet kokio pobūdžio smurto. JT Vaiko teisių komitetas ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Lietuvos šeimose ir valstybės įstaigose plačiai paplitęs fizinių bausmių taikymas vaikams, o visuomenė tai toleruoja. Tokie nuogąstavimai nuolat skamba iš įvairių organizacijų ir ekspertų, kurie rūpinasi vaiko gerovės užtikrinimu. Tačiau Lietuva iki šiol neturi teisės akto, kuris apsaugotų vaikus nuo visų rūšių ir formų smurto.

Susirūpinti verčia įvairių tyrimų duomenys, rodantys, kad smurtas prieš vaikus įgauna vis naujų formų, o smur-

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

O.Valiukevičiūtė: “Mums visiems dar labai trūksta supratimo, kas yra smurtas ir kokia jo žala vaikams, visuomenei ir valstybei.” to atvejų tik daugėja. Tenka pripažinti, kad iki šiol dėmesys vaikų apsaugai yra fragmentiškas ir reakcingas. Todėl būtina priimti siūlomas pataisas, kurios aiškiai ir nedviprasmiškai uždraustų bet kokį smurtą prieš vaikus.

- Praėjusios kadencijos Seimas atmetė siūlymus uždrausti vaikams tai-

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

kyti fizines bausmes. Kodėl politikams randasi abejonių, kai kalbama apie bausmių ir smurto panaikinimą?

- Tąsyk Seime šių pataisų svarstymas buvo pasiekęs finišo tiesiąją, bet pritrūko kelių balsų, kad būtų priimtas įstatymas. Jo iniciatyva buvo kritikuojama ir vadinama “intervencija į šeimą”, kai Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

kurie Seimo nariai citavo Bibliją, “leidžiančią rykštę”, dar kiti tokias pataisas siejo su totaliu nepasitikėjimu šeima, o jų teikėjus kaltino nepagarba šeimai.

Turime suprasti, kad Seimas - visuomenės veidrodis. Tad kol joje bus gaji nuomonė, kad truputis rykštės įkrečia proto, tol sunkiai seksis Seimo nariams įrodinėti, jog vaiko teisės - tai žmogaus teisės.

- Jūsų projekte skelbiama, kad “bet koks smurtas prieš vaiką yra draudžiamas”. Susidaro įspūdis, kad šiuo metu tam tikros smurto rūšys ir formos pateisinamos.

- Tenka pripažinti, jog mums visiems dar labai trūksta supratimo, kas yra smurtas ir kokia jo žala vaikams, visuomenei ir valstybei. Niekam nekyla abejonių, kad baudžiamajame įstatyme apibrėžtas smurtas yra nusikaltimas ir juo pažeidžiamos vaiko teisės. Tačiau kai kalbame apie lengvą vaiko mušimą plaštaka, tampymą už plaukų, nosies, ausų, purtymą, stumdymą, - tai vertiname kaip auklėjimo priemonę. Vaikų žeminimo, menkinimo, šaukimo ant jų, jausmų nepaisymo, nesiskaitymo su nuomone daugelis net neidentifikuoja kaip psichologinio (emocinio) smurto.

Svarbu ir tai, jog visuomenei dar trūksta suvokimo, kad neužkirtus kelio smurtui

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

prieš vaikus neįmanoma užtikrinti kitų vaiko teisių - į saugią aplinką, harmoningą vystymąsi, sveikatą, orumą. Be to, smurtas gimdo smurtą, t. y. vaikai, kurie yra patyrę smurtą, patys linkę smurtauti. Taip susidaro užburtas ratas, įkaitais tampa ir vaikai, ir visa visuomenė.

- Tikėtina, jog Seime rasis oponentų, kurie vėl tvirtins, kad pataisomis diskredituojamos šeimos teisės.

- Neabejoju, jog ir šįkart atsiras tvirtinančiųjų, kad “lengvas” smurtas prieš vaiką yra efektyvi jo auklėjimo priemonė, ir kiekviena šeima turi išimtinę teisę pasirinkti jai priimtiną vaiko auklėjimo būdą. Man sunku paaiškinti vieną visuomenėje tvyrantį “fenomeną”: situacija, kai suaugę žmonės paleidžia į darbą kumščius, vertinama vienareikšmiškai neigiamai, o kai pakeliama ranka prieš vaiką, nes nebelaiko nervai, tai pateisiname kaip auklėjimo priemonę. Įstatymas jokiu būdu neatims iš tėvų ar globėjų teisės savo nuožiūra drausminti vaikų. Tačiau drausminimo priemonės negalės būti smurtinio pobūdžio. Yra daug veiksmingos strategijos metodų, kaip galime drausminti vaikus. Reikia tik meilės ir šiek tiek kantrybės.

•

Seimo narę kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 03 14 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

“Habemus Papam”: turime popiežių Naujuoju popiežiumi tapo Argentinos kardinolas, Buenos Airių arkivyskupas 76 metų Jorge Mario Bergoglio. Jis pasirinko Pranciškaus vardą. Tai rodo istorinį lūžį Katalikų bažnyčios gyvenime, nes šventasis Pranciškus buvo vadinamas Bažnyčios atnaujintoju.

PALMYRA KRUPENKAITĖ, VILJAMA SUDIKIENĖ

V

irš Siksto koplyčios 19.05 val.

Romos laiku pasirodė balti dūmai. Suskambo varpai. Tai reiškė, kad išrinktas naujasis popiežius. Šv. Petro aikštėje susirinkę žmonės ėmė džiūgauti, nors dar nebuvo žinoma, kuris kardinolas tapo 266-uoju pontifiku. Visų žvilgsniai buvo nukreipti į centrinį Šv. Petro bazilikos balkoną. Romoje net lietus nustojo lijęs. Į konklavą susirinkusiems kardinolams vakar užteko keturių balsavimų, kad nuspręstų, kas toliau vadovaus 1,2 mlrd. pasaulio katalikų. Garbė pranešti naujojo popiežiaus vardą buvo suteikta Prancūzijos kardinolui Jeanui Louis Tauranui. Jis ir ištarė lotyniškai garsiuosius žodžius: “Annuntio vobis gaudium magnam: Habemus Papam”, jie reiškia: “Skelbiu jums didžiausią džiaugsmą: turime popiežių.” Šv. Petro aikštė atrodė tarsi apimta ekstazės. Šimtai tūkstančių iš įvairių pasaulio valstybių suvažiavusių žmonių, tarp jų daugybė jaunimo, šaukė “Vivat Papa!” ir mojavo savo šalių vėliavomis.

Pagaliau balkone pasirodė ir pats popiežius. Juo išrinktas Argentinos kardinolas, Buenos Airių arkivyskupas 76 metų J.M.Bergoglio. Jis jau buvo spėjęs pakeisti raudoną kardinolo mantiją baltu popiežiaus apdaru.

J.M.Bergoglio yra jėzuitas, ir manyta, kad būtent tai jam gali sukliudyti tapti popiežiumi, dėl to jis nebuvo minimas tarp favoritų. Bet būtent jam ir buvo lemta tapti pirmuoju jėzuitu, išrinktu popiežiumi, ir pirmuoju Lotynų Amerikos atstovu, atsisėdusiu į Šventąjį Sostą.

Jėzuitu J.M.Bergoglio tapo kunigavęs ketverius metus. Po studijų Vokietijoje jis buvo paskirtas Buenos Airių vyskupu, o 1998 metais - arkivyskupu.

Jis žinomas kaip konservatorius, kuris pasidarė įtakingas katalikų pasaulyje Jono Pauliaus II laikais. Šis Argentinos kardinolas žinomas kaip vargšų rėmėjas. 2001 metais, kai buvo paskirtas kardinolu, J.M.Bergoglio ragino argentiniečius pataupyti pinigus ir nevažiuoti su juo į Romą švęsti, o geriau kelionei skirtą sumą paaukoti tam, kad pasaulyje būtų mažiau skurdo.

Argentinos kardinolas pagarsėjo kaip labai šiltas ir kuklus žmogus, jis net pats sau gamindavo valgį. Tačiau savo maldose dažniau prašydavo ne socialinio teisingumo, o melsdavosi už dvasingumą, nes manė, kad tie žmonės, kurie teisingai suvokia Dievą, natūraliai ims labiau rūpintis ir vargšais.

Pirmasis J.M.Bergoglio pasirodymas Šv. Petro aikštėje buvo trumpas.

Palaiminęs visus vyrus ir moteris, Pranciškus I ėjo melstis Švč. Mergelei Marijai, prieš tai pažadėjęs pasirodyti Romai šiandien.

Laukimo pripildyta Šv. Petro aikštė Antradienį nesusitarę kardinolai vakar antrą dieną užsidarė Siksto koplyčioje rinkti naujo popiežiaus. Aiškaus kandidato, kuris pakeis atsistatydinusį 85 metų Benediktą XVI, nebuvo. Kardinolams balsuojant keturis kartus per dieną viso pasaulio akys buvo nukreiptos į vieną Vatikano kaminą, kuris baltais dūmais, nudažytais specialiomis medžiagomis, turėjo pranešti, kad 1,2 mlrd. katalikų jau turi naują lyderį - 266-ąjį Romos popiežių. Po ketvirto balsavimo

Argentinoje J.M.Bergoglio buvo labai mylimas. / Reuters/Scanpix nuotrauka pasirodę balti dūmai skelbė, kad du trečdaliai iš 115 kardinolų pasiekė sutarimą.

Balsavimas vyko tyloje, be jokių debatų. Vatikaną apgulusios minios laukė žinios ir stebėjo į konklavą einančius kardinolus didžiuliuose ekranuose Šv.

Petro aikštėje. Visą tą laiką jaunesni nei 80 metų kardinolai miegojo, valgė ir balsavo uždaroje zonoje, kad jų niekas neblaškytų. Visa Roma ūžė iš susijaudinimo, buvo kalbama, kad kardinolai nenusiteikę ilgai konklavai. Benediktas XVI 2005 metais, po Jono Pauliaus II mirties, buvo išrinktas vos per dvi dienas. Dviejų dienų užteko ir šį kartą.

Kur tikrasis susiskaldymas?

Naujas popiežius buvo renkamas Bažnyčiai grumiantis su įvairiais skandalais, žmonių abejingumu religijai ir vidaus konfliktais. Du trečdaliai kardinolų elektorių yra iš Europos ir

Pasak žinovų, didžiausia įtampa ir nesutarimas konklavoje tvyrojo ne tarp liberalų ir konservatorių, nes, tiesą sakant, tikrų liberalų tarp kardinolų beveik nėra. Pagrindinis susiskaldymas buvo tarp tų, kurie norėjo kurijos apsivalymo, ir tų, kurie gynė status quo. Šiaurės Amerikos ir kai kurie Europos kardinolai pasisakė už esmingesnes institucijos reformas.

Duona ir vanduo Laukdami balsavimo rezultatų, žurnalistai turėjo progą narstyti net tokius dalykus kaip kardinolų maistas. Italijos spauda rašė, jog jis turi būti sveikas, tačiau be jokių skanėstų, kad nekiltų pagunda vilkinti svarstymų. Valgiai priminė ligoninėse tiekiamą maistą. Kaza Santa Martos rezidencijoje vienuolės gamino sriubas, spagečius, nedidelius mėsos kepsnelius ir virtas daržoves. Kaip

2001 metais, kai buvo paskirtas kardinolu, J.M.Bergoglio ragino argentiniečius pataupyti pinigus ir nevažiuoti su juo į Romą švęsti, o geriau kelionei skirtą sumą paaukoti tam, kad pasaulyje būtų mažiau skurdo. Šiaurės Amerikos. Daugelis ekspertų mano, kad tik žmogus, nusimanantis apie vidinį Bažnyčios funkcionavimą, gali reformuoti skandalų apimtą Vatikano biurokratiją - Romos kuriją. Kai kurie analitikai spėliojo, kad dramatiškas Benedikto XVI aktas - pirmasis popiežiaus atsistatydinimas per 700 metų - galėtų paskatinti kardinolus priimti tokį patį neįprastą sprendimą ir iškelti kokį nors “pašalietį”. Filipinuose buvo puoselėjamos didelės viltys dėl populiaraus Manilos arkivyskupo Luiso Antonio Tagle, Afrikos žemyne - dėl PAR kardinolo Wilfrido Napiero, Durbano arkivyskupo.

Jiems teko nusivilti. Popiežiumi tapo Argentinos kardinolas J.M.Bergoglio.

rašė “Corriere della Sera”, kardinolams šie patiekalai atrodė gana vidutiniški, nepalyginami su tais, kurie įtraukti į Romos restoranų valgiaraščius. Prieš kelias dienas Romoje užsukęs į netoli Vatikano esantį restoraną “Venerina” kanadietis kardinolas Thomas Christopheris Collinsas pajuokavo: “Pagaminkite man skanių karbonariškų spagečių su grietinėlės, kiaušinio ir kumpio padažu, nes po trijų konklavos dienų, jei nebūsime išrinkę popiežiaus, jie mus maitins tik sausa duona ir vandeniu.”

Popiežiaus vardas simboliškas pasirinkimas Nuo Pijaus iki Klemenso, Hilarijaus ir Simplicijaus - popiežių vardai

jau šimtmečius neatsiejami nuo gero ar blogo Vatikaną valdžiusių žmonių palikimo.

Nuo išrinkimo iki sutikimo ir pasirodymo balkone, išeinančiame į Šv.

Petro aikštę, iš kurio naujas popiežius paskelbia savo naująjį vardą, praeina labai nedaug laiko. Popiežiaus vardui teikiama didžiulė reikšmė, tad naujas popiežius turi rinktis išmintingai.

Naujo vardo pasirinkimo tradicija siekia VI amžių, kai vienas paprastas kunigas Merkurijus buvo išrinktas, bet jautė, kad negali pasilikti savo pagoniško vardo, tad prisiėmė vardą Jonas. Jis paaiškino, kad jeigu Kristus davė naują Petro vardą Simonui, pirmajam popiežiui, ir kiti popiežiai gali daryti tą patį. Nuo to laiko tik vienas popiežius XVI amžiuje gyvenęs Adrianas VI - pasiliko savo krikšto vardą.

Vieni popiežių vardai siejami su taika ar teologiniu talentu, kiti turi prieštaringiau vertinamų konotacijų. Nė vienas popiežius nepasivadino Celestinu nuo pat 1294-ųjų, kai tą vardą prisiėmė atsiskyrėlis, popiežiumi išrinktas prieš savo valią ir vos po penkių mėnesių atsistatydinęs. Celestiną apdainavo ir italų poetas Dante, skyręs jam už “didįjį atsisakymą” vietą pragare.

Benedikto XVI atsistatydinimas galėjo pakeisti įsivaizdavimą apie popiežiaus darbą “iki gyvos galvos”, bet Benedikto XVII ar Celestino VI vardo pasirinkimas galėjo rodyti, jog ateityje laukia dar vienas atsistatydinimas. Kai 2005 metais buvo išrinktas Josephas Ratzingeris, Šv. Petro aikštėje susirinkusiai miniai jis pasakė norintis sekti Benedikto XV, kuris popiežiavo Pirmojo pasaulinio karo metais, pavyzdžiu.

Pirmaisiais amžiais popiežių vardai buvo įvairiausi, pradedant Zacharijumi ir baigiant Adeodatu ar Viktoru, bet nuo XVI amžiaus cirkuliuoja tie patys vardai: Klemensas, Grigalius, Pijus, Paulius, Benediktas.

Jonas Paulius I 1978 metais tapo pir-

muoju popiežiumi, pasirinkusiu du vardus. Taip jis norėjo pagerbti pontifikus, vadovavusius Katalikų bažnyčiai per Vatikano II susirinkimą. Estafetę perėmė Jonas Paulius II, kai jo pirmtakas vos po 33 dienų mirė.

Jono vardas tiktų popiežiui, kuris norėtų vadovauti charizmatiškai ir iš naujo rasti ryšį su tikinčiaisiais po Benedikto XVI gana rimto valdymo pagal “gerąjį popiežių Joną” XXIII, kuris sušaukė Vatikano II susirinkimą ir paskelbė, kad jo misija - atverti Bažnyčią pasauliui.

Nors vardas Pijus iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti “geras”, pastarasis juo pasivadinęs popiežius Pijus XII dėl tylos per holokaustą kritikų buvo pramintas Hitlerio popiežiumi.

Grigalius ir Aleksandras taip pat kelia neigiamų asociacijų: Grigalius VII, kuris buvo išrinktas 1073 metais, kaltintas nekromantija ir kankinimais ant vinių gulto stojusiųjų jam skersai kelio.

Aleksandras VI, turtingos Borgių šeimos narys, garsėjo laukinėmis orgijomis popiežiaus rūmuose.

Vienas keisčiausių visų laikų popiežių buvo IX amžiuje gyvenęs Steponas VII. Jis taip nekentė savo pirmtako Formozo, kad liepė iškasti apirusius jo palaikus, aprengti juos popiežiaus drabužiais ir teisti už neteisėtą popiežiavimą.

Formozo kaltė buvo pripažinta, pirštai, kuriais jis teikdavo palaiminimą, nukirsti ir galiausiai palaikai įmesti į Tibro upę. Dėl tokio negarbingo galo mažai tikėtina, kad koks nors popiežius dabar pasirinktų vardą Formozas II, nesvarbu, ar pirmojo Formozo teismas buvo teisingas.

Airių lažybininkai “Paddy Power” prognozavo, kad labiausiai tikėtinas naujo popiežiaus vardas bus Leonas, kuris reiškia “liūtą”. Penktoje vietoje minėjo vardą Petras. Tačiau, kaip lažybininkai neatspėjo, kas bus išrinktas naujuoju Romos popiežiumi, taip jie neatspėjo ir to, kad jis pasirinks Pranciškaus I vardą.

•

4

2013 03 14 Lietuvos žinios

Dienos temos

Siūlomas laisvės simbolis kursto aistras čiau prie paties paminklo statybos prisidėti neketina.

DAIVA BARONIENĖ

Iki Velykų Kėdainių gyventojai raginami išreikšti savo nuomonę apie šiame mieste ketinamą statyti paminklą, skirtą Lietuvos laisvei. Nors būsimasis simbolis ne vienam menininkui primena atrakciono įrenginį, būtent tokio jo pageidauja Amerikoje gyvenantys užsakovai.

Valdininkų nekaltina Paminklą Kėdainiuose sumaniusių statyti ir jo statybą remti pažadėjusių amerikiečių atstovė Lietuvoje Edita Kačinskienė apgailestavo, kad viskas užtruko kone 20 metų, o per tą laiką mūsų šalyje itin nuvertėjo JAV doleris. Tačiau E.Kačinskienė tikino dėl tokio vilkinimo nekaltinanti Kėdainių merijos valdininkų ir nemananti, kad keblumų kilo dėl kokių nors biurokratinių barjerų. Anot jos, statyti paminklo nesuskubta dėl skonio skirtumų. Geriau-

Kėdainių rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Vytautas Kundrotas LŽ pasakojo, kad pastatyti paminklą dar 1994 metais sumanė dvi Jungtinių Amerikos Valstijų šeimos.

Iš jų narių šiuo metu gyva likusi 94erių senutė, idėjos autorė, ir jos dukra. Šie žmonės paminklui statyti pažadėjo skirti 50 tūkst. JAV dolerių, o Kėdainių rajono meriją įpareigojo rasti, kas paminklą sukurtų.

V.Kundrotas: “Deja, užsakovams komisijos nuomonė vėl nepasirodė svari.”

R.Midvikis neįtiko Savivaldybės administracija tuomet paskelbė konkursą pastatyti paminklą. Jį laimėjo skulptorius Regimantas Midvikis, išgarsėjęs Vilniuje pastatytu paminklu Lietuvos karaliui Mindaugui, Klaipėdoje - pirmosios lietuviškos knygos autoriui Martynui Mažvydui, Panevėžyje garsiam režisieriui Juozui Miltiniui.

Tačiau nutiko taip, kad paminklo fundatoriams garsaus skulptoriaus sukurtas ir komisijos geriausiu išrinktas maketas nepatiko - jie atsisakė skirti pinigų paminklui.

Kėdainiškiai svarsto, ar norėtų savo mieste turėti tokį paminklą. / Kėdainių rajono savivaldybės nuotrauka Po šių įvykių atrodė, jog paminklo idėją fundatoriai pamiršo, tačiau netikėtai paaiškėjo, kad jį pastatyti yra testamentinė vieno sumanytojų valia. Tad, pasak V.Kundroto, 2010-aisiais jų įgaliotoji atstovė Lietuvoje vėl skelbė paminklo, skirto kovoms už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą, konkursą, o garbi Lietuvos dalininkų ir architektų komisija iš devynių pasiūlytųjų vėl išrinko skulptoriaus R.Midvikio darbą. Tai buvo jau antras to paties skulptoriaus ta pa-

čia tema sukurtas paminklo modelis.

“Deja, užsakovams komisijos nuomonė vėl nepasirodė svari - 50 tūkst. dolerių paminklui statyti skyrę asmenys išsirinko penktą vietą šiame konkurse užėmusį modelį”, - sakė vyriausiasis architektas.

Jis pabrėžė, jog būsimampaminklui parinkta vieta skvere šalia centrinės Kėdainių Jono Basanavičiaus gatvės. Pagal procedūras šiuometubūtinaišklausytikėdainiškių nuomonę apie būsimą paminklą. Tai bus daroma iki balandžio 1-osios.

Kopėčios arba upės Amerikiečių fundatorių išsirinktas modelis pristato skulptoriaus Mariaus Mateikos siūlomą granito rutulį, turintį simbolizuoti Žemės rutulį ir viename variante - į jį atremtas kopėčias, bylojančias, kokia nedidukė ir todėl brangi yra mūsų žemė. Antrame variante iš rutulio turėtų tekėti kraujo, išlieto kovotojų už Lietuvos laisvę, upės.

Savivaldybė yra pasirengusi sutvarkyti vietą, esančią aplink paminklą, ta-

sią, prasmingiausią paminklą rinkusi komisija manė vienaip, o jo užsakovai buvo visai kitos nuomonės.

“Tačiau džiaugiuosi, kad nors dabar Kėdainių rajono savivaldybė sutiko su paminklo fundatorių siūlymu statyti Žemės rutulį simbolizuojantį paminklą. Tikiuosi, tokio paminklo norės ir kėdainiečiai”, - vylėsi E.Kačinskienė. Ji neslėpė, jog paminklo užsakovai iškėlė mintį, jei kėdainiečiams jų pasirinkimas nepasirodys priimtinas, paminklą kaip dovaną pasiūlyti kitam Lietuvos miestui.

•

Trumpai IŠLAIDOS IŠAUGO Seimo Audito komitetas, apibendrinęs biudžetinių įstaigų finansų ataskaitas, pažymi, kad pernai išlaidos ekspertams išaugo beveik 70 proc., premijoms - 50 proc., palyginti su 2011 metais. Komitetas taip pat pabrėžė, kad gyvybiškai nebūtinos išlaidos - reprezentacijai, kvalifikacijai kelti, ekspertams - paprastai atidedamos ketvirtajam metų ketvirčiui, kad prireikus šias lėšas būtų galima panaudoti kitoms reikmėms.

“Kitų reikmių neatsiradus, lėšos “įsisavinamos” metų pabaigoje. Tokios išlaidos kelia abejonių dėl jų pagrįstumo ir būtinumo”, - teigiama komiteto parengtoje suvestinėje. Iš viso biudžetinės įstaigos 2011 metais reprezentacijai išleido 14 mln. litų, pernai - 13,5 mln. litų. Išlaidos transportui mažėjo nuo 122 mln. litų 2011 metais iki 110,3 mln. litų pernai. Kvalifikacijai kelti abejus metus teko ta pati suma - 8,4 mln. litų, komandiruotėms - apie 50 mln. litų.

Smarkiai išsiskyrė išlaidos ekspertams 2011 metais jos siekė 10 mln. litų, pernai - 16,8 mln. litų.

VILIOJA Į PARTIJĄ Raseiniuose antradienio vakarą su Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininku Eligijumi Masiuliu susitikę vietos “tvarkiečiai” kalbėjo apie galimybę tapti LS nariais. “Važiavau susitikti su skyriaus aktyvu. Įspūdis neblogas, buvo matyti, kad skyrius stiprus, daug aktyvių žmonių, bet jokių sprendimų tikrai nepriėmėme”, - vakar sakė E.Masiulis.

“Tvarkiečių” Raseinių skyriui vadovavo Seimo narys Remigijus Ačas, kurį dėl priešinimosi jungtuvėms su Darbo partija prieš pusantros savaitės “tvarkiečių” vadovybė nušalino nuo skyriaus pirmininko pareigų ir sustabdė jo narystę partijoje. R.Ačas anksčiau

yra išreiškęs pageidavimą tapti LS nariu, tačiau praėjusią savaitę šios partijos valdybos nariai pareiškė nenorį matyti jo savo gretose.

DAUG VILČIŲ NETURI Kauno klinikų medikai vakar teigė, kad Kauno tarybos narės verslininkės Irenos Matijošaitienės būklė tebėra kritinė, visos chirurginio gydymo galimybės jau išnaudotos. Į gydymo įstaigą I.Matijošaitienė antradienio rytą pateko dėl gyvybei pavojingos galvos ir stuburo traumos. “Dedame milžiniškas pastangas, kad pacientė išgyventų.

Mūsų pagrindinis uždavinys, kad ji išgyventų dar 24 valandas”, - vakar sakė Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas Vidas Pilvinis. Medikų teigimu, statistika tokios būklės pacientams nėra gailestinga - prognozės nėra optimistinės.

MIRĖ KITAS GLOBOTINIS Prieš keletą savaičių į Kauno klinikas išsekusi atvežta Ventos globos namų auklėtinė tebegydoma ligoninėje.

Praėjusią savaitę mirė kitas šios įstaigos gyventojas. Ventos globos namų direktorė Gražina Banienė vakar sakė, kad 28 metų fizinių ir psichikos negalių turėjęs globotinis mirė būtent nuo jų. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Angelė Bajorienė patvirtino, kad šis jaunas vyras ligoninėje gydytas dėl to, kad esą buvo prisivalgęs kietų daiktų. Paklausta, ar globos namuose jam pakako priežiūros, viceministrė sakė, kad tokių globotinių apsaugoti neįmanoma. Tuo metu įstaigos vadovė neigė, kad jaunuolis į gydymo įstaigą pateko prarijęs vinių.

BNS, LŽ

2013 03 14 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Nuviliantis sprendimas sutelkė imtis darbų nėra prioritetas, tai svarbu tiems, kurie ketina toje šalyje įleisti šaknis.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Vakar Konstitucinis Teismas (KT), kaip ir prieš septynerius metus, pabrėžė, kad Lietuvoje dviguba pilietybė - ne taisyklė, o reta išimtis. Praplėsti sąvokos ribas galima tik per referendumą keičiant Konstituciją. Išeivijos atstovai nusivylę, bet nesugniuždyti.

Po nepriklausomybės atkūrimo gimtąjį kraštą palikusių ir kitos valstybės pilietybę gavusių emigrantų viltys kartu išsaugoti ir Lietuvos pilietybę subliūško. KT vakar dar kartą pareiškė, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti itin retos išimtys, o ne paplitęs reiškinys.

Atsižvelgdama į visuomenėje vykstančias permainas ir žmonių lūkesčius, į KT dėl pilietybės teikimo plėtros galimybių ir išimties atvejų sausio viduryje kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji prašė išaiškinti, ar po 1990 metų kovo 11-osios Lietuvą palikę asmenys gali pretenduoti į dvigubą pilietybę ir kaip tai įmanoma įteisinti. KT teigimu, vienintelis galimas būdas - surengti referendumą ir pakeisti Konstituciją. Nors išeiviją KT sprendimas ge-

Šokėja paso negaus

Konstitucijos sergėtojai savo pozicijos dėl dvigubos pilietybės nepakeitė. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka zavo. Politikas mano, kad dabar beliko vienas kelias - referendumas.

“Mano nuomone, reikėtų švelninti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatas. Jis atsirado galbūt dėl šiek tiek kitokio mūsų ateities įsivaizdavimo, bet, ačiū Dievui, taip pasisuko, kad esame

D.Henke: “Vokietijoje gimusi mano dukra, kuri čia aktyviai lankė lietuvišką mokyklėlę, vasaras leisdavo pas senelius Lietuvoje, apie lietuvišką pasą gali tik pasvajoti.” rokai nuvylė, sėdėti sudėjus rankų neketinama. Pirmas žingsnis - siūlyti taisyti Referendumo įstatymą.

Vienas kelias Vienas Pilietybės įstatymo rengėjų, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras neslėpė neturėjęs didesnių vilčių dėl dvigubos pilietybės nuostatų taikymo praplėtimo.

Todėl tokį KT sprendimą ir progno-

ir Europos Sąjungos, ir NATO nariai, vyksta laisvas žmonių, darbo jėgos, kapitalo judėjimas. Esame labai maža tauta, todėl kiekvieną lietuvį reikia glausti prie savęs ir nedaryti dirbtinių kliūčių”, - galimybę liberaliau traktuoti dvigubą pilietybę motyvavo S.Šedbaras. Jis įsitikinęs, kad tinkamai parengus Konstitucijos pataisų projektą, išaiškinus padėtį visuomenei, galima drąsiai tikėtis sėkmės per referendumą. “Manau, kitąmet, kai vyks prezi-

dento rinkimai, galima būtų skelbti ir referendumą”, - LŽ sakė S.Šedbaras.

“Netikėtas sprendimas, labai nuvylė”, - KT išaiškinimą įvertino Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovė Lietuvoje Vida Bandis. Jos teigimu, dvigubos pilietybės klausimas PLB visuomet buvo svarbiausias, todėl toliau bus ieškoma jo sprendimo būdų. “Pirmiausia reikės stengtis pakeisti Referendumo įstatymą, nes dabartinis paneigia bet kokią sėkmės galimybę”, - kalbėjo V.Bandis.

Apmaudu dėl vaikų PLB valdybos pirmininkės pavaduotoja Dalia Henke, vakar iš LŽ sužinojusi apie KT sprendimą, taip pat neslėpė nusivylimo. “Labai gaila, tikėjausi kitko. Žiūrint į ateitį skirstyti, kas gali, o kas negali turėti pilietybės, visiškai beprasmiška”, - apgailestavo du dešimtmečius Hamburge gyvenanti D.Henke. 1992-aisiais iš Lietuvos išvykusi moteris prarado teisę turėti lietuvišką pasą. “Esu Vokietijos pilietė su giliomis lietuviškomis šaknimis”, - juo-

kavo aktyvi lietuvybės puoselėtoja, nepraleidžianti nė vieno PLB renginio gimtojoje Lietuvoje. Jausmo, kai iš jos buvo atimtas lietuviškas pasas, D.Henke prisipažino nepamirštanti iki šiol.

Tačiau moteriai apmaudu ne tik dėl naujųjų emigrantų, paliktų už borto, bet ir dėl jų vaikų. “Vokietijoje gimusi mano dukra, kuri čia aktyviai lankė lietuvišką mokyklėlę, vasaras leisdavo pas senelius Lietuvoje, apie lietuvišką pasą gali tik pasvajoti”, - pabrėžė PLB valdybos pirmininkės pavaduotoja.

Pašnekovės žodžiais, gyvenant tėvynėje daugeliui dažnai net sunku suvokti, kam tiems išvykėliams reikalinga pilietybė. “Bet mūsų tėra vos trys milijonai - tiek, kiek gyventojų Berlyne”, - palygino D.Henke. Jos žiniomis, dabar Vokietijoje gyvena apie 50 tūkst. lietuvių, maždaug pusė turi šios šalies pilietybę. Hamburge įsikūrę apie 1000 tautiečių. “Bendravimas vyksta per socialinius tinklus. Turime darželį, mokyklėlę”, - pasakojo D.Henke. Anot jos, naujiesiems atvykėliams gauti Vokietijos pilietybę

Prezidentės prašymu KT vakar taip pat išaiškino, jog įstatymu negalima keisti nuostatų, kad Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama tik tokiam asmeniui, kuris turi ypatingų nuopelnų valstybei ir yra integravęsis į visuomenę, bet reikalavimams dėl lietuvių kalbos mokėjimo ir nuolatinio gyvenimo gali būti numatomos išimtys. Tai reiškia, jog amerikietei ledo šokėjai Isabellai Tobias, kuriai būtinas Lietuvos pasas, kad su Deividu Stagniūnu galėtų atstovauti Lietuvai Sočio olimpinėse žaidynėse, vilčių gauti pilietybę nėra. Priminsime, kad sausį, kai D.Grybauskaitė nesuteikė sportininkei Lietuvos pilietybės, kaip rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, viešojoje erdvėje šiuo klausimu kilo daug diskusijų.

“Kadangi turi būti ypatingi neginčijami esami nuopelnai, o ne būsimi, ir integravimasis į Lietuvos visuomenę, pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą sprendimas liktų toks pats”, - vakar sakė prezidentės patarėja Indrė Pukanasytė.

Griežtas įstatymas Naujos redakcijos Pilietybės įstatymą su prezidentės D.Grybauskaitės pasiūlytomis pataisomis Seimas priėmė 2010-ųjų gruodį, teisės aktas įsigaliojo 2011 metų balandį. Pagal įstatymą dvigubą pilietybę mūsų krašte gali turėti tik tie asmenys, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tie, kurie pilietybę gavo gimdami arba per santuoką. Lietuvos pilietybė kitų valstybių piliečiams gali būti suteikta išimties tvarka už išskirtinius nuopelnus valstybei.

2006 metų rudenį KT išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis.

Dvigubą pilietybę plačiau leidžiančios įstatymo normos buvo paskelbtos prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui.

•

R.Paksui skirta pataisa mėtoma lyg karšta bulvė TOMAS BAŠAROVAS

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas įžvelgia kitiems parlamento padaliniams priklausančių kolegų norą permesti jam atsakomybę dėl Konstitucijos pataisos, lemsiančios “tvarkiečių” lyderio Rolando Pakso politinę ateitį.

Dar pernai Seimas po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisos projektui, kad asmenys, iš pareigų pašalinti apkaltos būdu ar Konstitucinio Teismo pripažinti sulaužę priesaiką, praėjus ketveriems metams gali kandidatuoti į Seimą. Pataisos iniciatoriai rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimu. Prieš dvejus metus EŽTT išaiškino, kad draudimas pašalintam prezidentui, partijos “Tvarka ir teisingumas” lyderiui R.Paksui iki gyvos galvos būti renkamam Seimo nariu yra neproporcingas ir prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.

Lietuvos konstitucinės teisės ekspertai siūlomą pagrindinio šalies įstatymo pataisą, kuri užtikrintų galimybę R.Paksui būti išrinktam į Seimą,

cijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, galės būti renkamas Seimo nariu, jis galės būti renkamas ir Seimo pirmininku, kuris Konstitucijoje numatytais atvejais laikinai gali eiti prezidento pareigas. MRU mokslininkai savo išvadoje teigia, kad minėtas projektas taisytinas iš esmės, todėl neturėtų būti teikiamas priimti.

vertina kritiškai. Jų teigimu, taip grindžiamas kelias per apkaltą pašalintam asmeniui ne tik tapti Seimo nariu, bet ir pretenduoti į prezidento postą.

Skelbia pertrauką Konstitucijos pataisą vakar svarstę Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) bei Seimo Konstitucijos komisija šį klausimą toliau paliko spręsti TTK. “Yra labai daug ir Teisingumo ministerijos, ir įvairių aukštųjų mokyklų pastabų, todėl rekomendavome TTK atsižvelgti į tuos siūlymus ir spręsti, nes mes nesame pagrindinis komitetas”, - LŽ aiškino VVSK pirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienė.

Konstitucijos komisijos pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės teigimu, bendru komisijos narių sutarimu daroma dviejų savaičių pertrauka, kad nebūtų komplikuojamos teisinės procedūros.

“Turime žinių, kad TTK tobulina savo projektą, atsižvelgdamas į gautas teisininkų pastabas. Jei per dvi savaites šiuo klausimu nebus jokių sprendimų, patvirtinsime, kad sprendimo projekte siūloma pataisai nepritarti”, - sakė ji.

Pažėrė kritikos Siūlomą Konstitucijos pataisą sukritikavo Vilniaus universiteto (VU) ir Mykolo Romerio universiteto

Nusiplovė rankas?

J.Sabatauskas: “Man labai gaila, kad jie nusiplauna rankas. Atliko Poncijaus Piloto vaidmenį.” / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka (MRU) teisininkai. VU Teisės fakulteto dekano Tomo Davulio pasirašytoje nuomonėje projektas įvertintas kaip “nekokybiškas, neskaidrus ir nesvarstytinas”. Teigiama, kad siūlomi pakeitimai persmelkti nepagarbos Konstitucijai ir teisei.

VU atstovai ragina Konstitucijoje įtvirtinti draudimą per apkaltą pašalintam pareigūnui būti renkamam prezidentu ir nustatyti ne ketverių, kaip siūlo pataisos iniciatoriai, o 12

metų laikotarpį, per kurį toks asmuo negalėtų būti renkamas Seimo nariu. “Šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, priesaikos sulaužymas yra ypač sunkūs pažeidimai, jie netoleruotini, todėl Konstitucijoje turėtų būti nustatytas daug ilgesnis draudimo terminas būti renkamam Seimo nariu”, įsitikinę ir MRU mokslininkai.

Abiejų universitetų teisininkai pažymi, kad jei asmuo, kuris buvo pašalintas iš pareigų už šiurkštų Konstitu-

Seimo TTK pirmininkas socialdemokratas J.Sabatauskas vakar tikino dar nespėjęs susipažinti nei su VVSK, nei su Konstitucijos komisijos sprendimais. Tačiau jis tikisi, kad iš kolegų sulauks konkrečių Konstitucijos pataisos projekto siūlymų. “Jie ne šiaip sau orą drebina karštomis diskusijomis, o privalo pateikti siūlymus pagrindiniam komitetui. Jeigu jokių siūlymų nebus, man bus labai gaila, kad jie neatlieka savo funkcijų”, - LŽ pareiškė parlamentaras.

J.Sabatauskas itin stebėjosi, kad VVSK ir Konstitucijos komisija spręsti dėl projekto paliko tik TTK. “Man labai gaila, kad jie nusiplauna rankas. Atliko Poncijaus Piloto vaidmenį”, - sakė jis.

TTK pirmininkas tiksliai neįvardijo, kokios planuojamos minėtos pataisos korekcijos, tačiau tikino, kad į teisininkų siūlymus bus atsižvelgta.

•

6

2013 03 14 Lietuvos žinios

Dienos temos

Pažymėjimas - elektroninis, nauda - popierinė kad vaikų kišenėse būtų ne popierinis, o elektroninis pažymėjimas”, aiškino A.Kiulkis.

Jis - ne vienintelis šalyje mokyklos vadovas, skeptiškai vertinantis naująjį EMP. Tokių yra nemažai Marijampolės, Šakių ir kitose savivaldybėse, kuriose tokių pažymėjimų dar neturi nė viena ugdymo įstaiga.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Įprastu mokyklų gyvenimo atributu turintis tapti elektroninis mokinio pažymėjimas (EMP) sunkiai skinasi kelią - jo galimybės beveik neišnaudojamos.

Mokyklų atstovai tikina, jog reikia nemažai investuoti į įvairią įrangą, kad būtų galima naudotis bent dalimi to, ką suteiktų EMP sistema.

Sprendžia mokyklos

Neturi įrangos Dar praėjusių metų gegužės 25 dieną tuometis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą dėl naujo pavyzdžio elektroninio moksleivio pažymėjimo išdavimo ir naudojimo tvarkos bendrojo lavinimo mokyklose.

Vilkaviškio rajono Kybartų “Saulės” progimnazija buvo viena iš beveik 100 šalies mokyklų, kurių moksleiviai gavo naujuosius EMP. Jie turėjo ne tik atstoti moksleiviui asmens dokumentą, suteikiantį teisę patekti į ugdymo įstaigos patalpas, bet ir duoti papildomų galimybių tiek mokiniui, tiek mokyklai. Tačiau progimnazijos direktorius Arvydas Judickas tikino, kad jokių EMP galimybių kol kas neišnaudojama - jis teatlieka tokias pačias funkcijas, kaip ir buvęs popierinis moksleivio pažymėjimas, nors už EMP mokinių tėvai paklojo po 20 litų.

“Mokykloje nėra įrangos, kuri galėtų nuskaityti EMP. Būtų gerai, kad būtų įvesta moksleivių kontrolės sistema, bet tai kainuoja nemažus pinigus. Įrangai gali prireikti ne vienos dešimties tūkstančių litų. Mokykla tokių lėšų neturi”, - teigė A.Judickas.

Pripažinęs, jog EMP - progresyvus žingsnis, progimnazijos direktorius pabrėžė, kad ir šįkart Lietuvoje pradėta “ne nuo to galo”.

Reikiamos įrangos, kad būtų galima įdiegti mokinių įėjimo į ugdymo įstaigą kontrolės, jų aptarnavimo bibliotekoje, valgykloje sistemą, ne-

EMP mokykloms žada nemažai galimybių, tačiau moksleiviai jomis naudotis negali. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka turi ir EMP susigundžiusi Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija, nemažai kitose savivaldybėse esančių mokyklų, sulaukusių naujojo pavyzdžio moksleivių dokumentų.

Proceso neskubina Vilkaviškio merijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Žydrė Žilinskienė LŽ teigė, kad rajone tik keturios mokyklos - Kybartų “Saulės” progimnazija, Kybartų K.Donelaičio gimnazija, Vilkaviškio S.Nėries pagrindinė mokykla ir Bartninkų Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla - šiuo metu yra aprūpinusios moksleivius naujojo pavyzdžio EMP. “Kitos ugdymo įstaigos pačios to nenorėjo, nes tam nėra pasirengusios”, - sakė valdininkė.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Audrius Balbierius aiškino, jog kol kas šis procesas neskubinamas, tačiau neatmetė tikimybės, kad laikui bėgant visos rajono mokyklos turės moksleiviams išduoti EMP. Svarstoma juos panaudoti ir apskaitant nemokamą mokinių maitinimą. Ieškoma galimybių, kad EMP veiktų ir kaip ne-

T.Salys: “Man dar neteko girdėti, kad kurioje nors šalies mokykloje kartu su EMP sistema būtų įrengta ir visa reikalinga infrastruktūra.” mokamų kelionių į mokyklą ir namus viešuoju transportu bilietas. Tačiau A.Balbierius pripažino, kad dar nėra visiškai apgalvota pavežamų moksleivių apskaitos sistema, leisianti išvengti galimo piktnaudžiavimo.

“Kol to nėra, vežėjai mūsų idėjai nepritaria. Dabar naudojamuose bilietėliuose yra nurodytas konkretus maršrutas, kuriuo moksleivis gali važiuoti nemokamai. Norime, kad šie duomenys būtų perkelti į EMP”, pasakojo A.Balbierius.

Dar palauks EMP diegimas šalies mokyklose susijęs su nauja patekimo į mokyklų pastatus tvarka - įėjimuose turėtų būti įrengti elektroniniai užtvarai. Jau anksčiau juos įsirengė kai kurios miestų didelės mokyklos.

Tačiau, LŽ kalbintų pedagogų nuomone, ne visose rajonų ir kaimų ugdymo įstaigose tokie užtvarai pasiteisintų. “Nors vadinamės gimna-

zija, yra keletas priešmokyklinio ugdymo grupių. Vargu ar jas lankantys vaikai sugebėtų pereiti per tokius užtvarus”, - teigė Vilkaviškio rajono Pilviškių “Santakos” gimnazijos direktorius Arūnas Kiulkis.

Be to, anot jo, tokius vaikus, o kai kada ir pradinukus, į mokyklą palydi tėvai. Šie galėtų vaiką atvesti, pasinaudodami jo EMP, o norėdami pasiimti atžalą į patalpas patekti jau negalėtų. A.Kiulkis paminėjo dar vieną priežastį, kodėl gimnazijos bendruomenė nenorėjo, kad mokiniams būtų išduoti EMP. Ėmus taikyti įėjimo kontrolę vaikai negalėtų per pertraukas nubėgti į artimiausias parduotuves nusipirkti kokio nors maisto, kanceliarinių smulkmenų.

“Mums vis vien reikėtų turėti budintį darbuotoją, kuris nuolat tikrintų, kas įeina į mokyklą ir kas iš jos išeina. Todėl nusprendėme, kad kol kas nėra būtinybės vaikų tėvams mokėti po 15 ar 20 litų tik už tai,

Naujieji EMP - kokybiškai visiškai naujas ir gerokai pažangesnis bei saugesnis mokinio asmens dokumentas, kuriame integruota itin daug funkcijų. EMP plėtra rūpinasi Švietimo aprūpinimo centras prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠAC), o funkcijas diegia ir konkrečiai mokyklai ar mokiniui personalizuoja privačios įmonės, turinčios valstybės institucijų tam suteiktas teises. ŠAC direktorius Tautvydas Salys LŽ teigė, kad kol kas šis centras neturi duomenų, kiek mokyklų yra pasirinkusios EMP ir kiek - popierinius pažymėjimus. Esą tai nuolat kintantis procesas. “Mes tik gaminame EMP blankus su reikiamomis apsaugos priemonėmis ir juos parduodame dviem privačioms bendrovėms. Šios autorizuoja pažymėjimus ir mokykloms siūlo paslaugų paketus. Kokių paslaugų reikia, sprendžia pačios mokyklos”, tvirtino T.Salys.

Pasak jo, į EMP gali būti įdiegtos įvairios funkcijos - saugumo mokykloje ir ugdymo įstaigos lankomumo sistemos, didžiuosiuose šalies miestuose jį galima paversti elektroniniu važiavimo viešuoju transportu bilietu. Brūkšninis kodas leidžia identifikuoti kortelės turėtoją bibliotekose.

“Man dar neteko girdėti, kad kurioje nors šalies mokykloje kartu su EMP sistema būtų įrengta ir visa reikalinga infrastruktūra. Dažniausiai mokyklos ar savivaldybės tuo turi pasirūpinti atskirai, atsižvelgdamos į savo finansines galimybes”, tvirtino ŠAC direktorius.

•

Bažnyčios rūsyje rasti kaulai užminė mįslių DAIVA BARONIENĖ

Kuopiant Šiaulių rajono Aukštelkės bažnyčios rūsį rasti net 24 žmonių kaulai. Jie gulėjo ne karstuose, tad svarstoma apie kadaise čia galbūt įvykdytą nusikaltimą ar ištikusią masinę nelaimę.

Už keturių kilometrų nuo Šiaulių esančią bažnytėlę išdaužytais langais, kiauru stogu ir suklypusiomis durimis sutvarkė vietos žmonės, gavę solidžią Australijoje gyvenančio tautiečio verslininko Kazimiero Butkaus paramą. Kai išgražino visą antžeminę šventovės dalį, aukštelkiškiai nutarė griebtis rūsio. Kaip jie nustebo aptikę ten žmonių kaulus.

Radinys užminė nemažai mįslių.

Skyrė 160 tūkst. litų LŽ kalbinta Aukštelkės bendruomenės pirmininkė Violeta Budreckienė prisipažino pastaruosius metus dirbanti savotiška vietos bažnytėlės zakristijone, todėl jai itin rūpi šios šventovės reikalai. V.Budreckienė nuolat suko galvą, kur gauti lėšų bažnyčiai sutvarkyti.

Ieškodama jų kita aukštelkiškė mokytoja Eugenija Vaičiulienė - pa-

Šiaulių rajono Aukštelkės bažnyčia mena daug istorijos vingių ir turi nemažai paslapčių. / www.miestai.net nuotrauka siryžo kreiptis į Australijoje gyvenantį verslininką K.Butkų ir paprašyti jo paramos. “Įdomiausia tai, kad K.Butkus, nors yra tikintis, bažnyčios nelanko. Tačiau mūsų sumanymą sutvarkyti šventovę jis parėmė skirdamas 160 tūkst. litų. Už šiuos pinigus bažnyčia pasikeitė neatpažįstamai”, LŽ pasakojo E.Vaičiulienė.

Mokytoja pabrėžė, kad Australijoje gyvenančiam K.Butkui šių metų vasarį suėjo 97-eri. Jis gimė gretimame Radviliškio rajone, mokėsi

Šiaulių mokytojų seminarijoje, o vėliau išvyko į Australiją ir ten tapo klestinčiu verslininku. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę K.Butkus ėmė globoti gabius Šiaulių moksleivius, steigė jiems stipendijas, yra parėmęs miesto ligoninę. Aukštelkiškių paprašytas tautietis iš Australijos tapo ir bažnyčios mecenatu.

Virto puošmena “K.Butkaus pinigais ir mūsų rūpesčiu Aukštelkės bažnyčioje buvo pakeista beveik viskas”, - tikino

bendruomenės pirmininkė V.Budreckienė. Australijoje gyvenančio tautiečio lėšų pakako stogui ir langams pakeisti, bažnyčiai išdažyti, lauko durims, klausyklai bei suolams pagaminti, altoriui suremontuoti, šildymui įrengti ir Kryžiaus kelio stotims įsigyti. Negana to, šventovė buvo apšviesta ir dabar net tamsiausią naktį yra puošmena bei orientyras.

Bažnyčios rūsiui sutvarkyti pinigų iš K.Butkaus jau neprašyta, dirbta savo jėgomis. Aukštelkiškiai rengė talkas, kuopė ir į sąvartyną vežė rūsyje buvusį šlamštą. “Dirbome, kol aptikome žmonių kaulus. Jie nesudėti į karstus, tad tie žmonės nėra palaidoti. Nebežinodami, ką daryti toliau, kreipėmės pagalbos į paveldosaugininkus”, - kalbėjo V.Budreckienė.

Kelia versijas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėja Sigita Teuterienė LŽ teigė, jog Aukštelkės gyventojams pavyko iš merijos gauti 5 tūkst. litų ir už tuos pinigus pasikviesti ekspertų iš sostinės. Specialistai suskaičiavo, kad rūsyje yra 24 žmonių kaulai. Kada tie žmonės mirė, turėtų būti atsakyta atlikus išsamius tyrimus, bet jie greičiausiai užtruks.

Bendruomenės pirmininkė V.Budreckienė pripažino, kad rasti kaulai tarp vietos gyventojų sukėlė nemažai svarstymų. Kadangi aptikta vos vieno kito karsto liekana, manoma, kaulai yra žmonių, kurie karo metais slėpėsi bažnyčios rūsyje ir žuvo ten per galimą oro ataką arba tapo nusikaltimo aukomis.

V.Budreckienė: “K.Butkaus pinigais ir mūsų rūpesčiu Aukštelkės bažnyčioje buvo pakeista beveik viskas.”

Aukštelkės bažnyčios klebonas Stanislovas Žukauskis LŽ teigė girdėjęs apie maldos namų rūsiuose buvusias vadinamąsias kaulinyčias, į kurias gyventojai sunešdavo bet kurioje parapijos vietovėje rastus mirusiųjų kaulus. Iš visų Aukštelkės bažnyčioje aptiktų skeleto dalių mažiausiai rasta kaukolių. Manoma, kad jas iki tol buvusios apleistos šventovės neprašyti “svečiai” tiesiog išsinešiojo. “Žodžiu, mūsų bažnyčia slepia dar daug paslapčių”, - reziumavo V.Budreckienė.

•

2013 03 14 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

7

Lietuva turės palaukti milijardų Nepateisino piliečių lūkesčių Europarlamentarė RADVILĖ MORKŪNAITĖ

Balsavau prieš Europos Vadovų Tarybos patvirtintą biudžeto projektą, nes jis neatspindėjo visų Europos piliečių lūkesčių ir derantis dėl jo nebuvo išklausyta Europos Parlamento nuomonė. Tolesnės derybos dėl biudžeto - politinis Europos Parlamento sprendimas, kurį parėmė dauguma frakcijų. Jos tikisi, kad pavyks išspręsti nesklandumus ir išsiderėti daugiau išmokų svarbiems mokslo bei švietimo sektoriams.

Sutarimas dėl biudžeto turėtų būti pasiektas birželio mėnesį dar pirmininkaujant Airijai. Jeigu nepavyks - už biudžeto patvirtinimą jau bus atsakinga Lietuva, pradėsianti pirmininkauti nuo liepos.

Nemanau, kad derantis dėl naujo septynerių metų biudžeto išmokos Lietuvai sumažės. Jos turėtų likti tokios pačios. Manau, naujasis biudžetas geriau atspindės visos ES piliečių lūkesčius ir bus skaidresnis bei efektyvesnis.

Naudingesnis Lietuvai Europarlamentaras ZIGMANTAS BALČYTIS

Tik nedaugelis Europos Parlamento narių balsavo už biudžeto projektą. / AFP/Scanpix nuotrauka SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Europos Parlamentas nepritarė 2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) biudžetui, dėl kurio Bendrijos lyderiai susitarė per viršūnių susitikimą praėjusį mėnesį, ir paragino surengti naujas derybas šia tema.

“Nenorime deficitinio biudžeto. Per daug gerai žinome valstybių, kurios nežino, kaip grąžinti skolas, problemas”, - vakar sakė Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas. Jis

dar vasarį prieš ES vadovų susitikimą Briuselyje buvo įspėjęs, kad pernelyg drastiški karpymai gali paskatinti europarlamentarus balsuoti prieš parengtą biudžeto projektą.

Taip ir atsitiko. Vakar balsavime dalyvavo 690 europarlamentarų, iš jų net 506 pasisakė prieš ES lyderių patvirtintą biudžeto projektą, nes šis biudžetas buvo deficitinis. Planuota į bendrą iždą surinkti 908,4 mlrd. eurų (3,14 trln. litų), o išleisti - 960 mlrd. eurų (3,31 trln. litų). Tačiau šis biudžeto projektas buvo palankus Lietuvai. Palyginti su 2007-2013 metais, mūsų šalis turėjo gauti beveik 10

proc. daugiau nei 2007-2013-aisiais bendra suma turėjo sudaryti net 44,5 mlrd. litų. Tuo po vasarį daugiau nei parą trukusių derybų labai džiaugėsi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau tai buvo pirmasis deficitinis biudžetas Bendrijos istorijoje ir tik 161 europarlamentaras balsavo už jo priėmimą. Lietuvai atstovaujantys europarlamentarai taip pat balsavo “prieš”.

Nepatvirtinęs biudžeto projekto, kuris, be kita ko, užtikrino didesnį finansavimo lankstumą atskirais metais, Europos Parlamentas dar priėmė rezoliuciją, raginančią keis-

Balsavau prieš Europos Vadovų Tarybos patvirtintą biudžeto projektą, nes taip iš anksto sutarėme frakcijoje. Ankstesnio biudžeto projekto nepalaikė dauguma Europos Parlamento narių, nes jame buvo numatyta per mažai lėšų naujoms darbo vietoms kurti bei įvairiems svarbiems projektams.

Manau, naujas biudžeto projektas bus naudingesnis Lietuvai. Be to, biudžetas bus didesnis, todėl ir išmokos Lietuvai turėtų padidėti. Parlamentarai tikisi, kad sutarimas dėl naujojo biudžeto bus pasiektas per tris mėnesius, dar Airijos pirmininkavimo laikotarpiu. Viskas turėtų priklausyti nuo derybų.

ti 2014-2020 metų ES biudžeto formavimą. Rezoliucijoje, kurią palaikė pagrindinės partijos, teigiama, kad toks biudžetas suriša Bendrijai rankas ateinantiems septyneriems metams ir “negali būti priimtas - nebent būtų įvykdytos kai kurios esminės sąlygos”. Vakar Europos Parlamentas taip pat paragino surengti naujas derybas dėl ES biudžeto.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius tikisi, kad iki birželio Bendrijai pavyks pasiekti susitarimą dėl ES 2014-2020 metų biudžeto. “Kiek žinau, Europos Parlamentas reika-

lauja šiek tiek padidinti ES biudžeto pajamas ir išlaidas”, - sakė A.Butkevičius.

Kad biudžeto projektui nebuvo pritarta, bėdos nemato ir prezidentės D.Grybauskaitės užsienio politikos grupės vadovė Jovita Nelupšienė. Ji sako, kad “dabar Europos Parlamentas derėsis su ES pirmininkaujančia Airija ne dėl viso sutarto daugiamečio biudžeto, bet dėl bendrųjų programų bendrų eilučių”. Prezidentės atstovė teigia, kad “atskiroms šalims sutarta ES parama nebus derybų su Europos Parlamentu objektas”.

•

Sieks centralizuotai valdyti energetikos projektus Svarbiausias prioritetas

MINDAUGAS LINKAITIS Specialiai LŽ iš Strasbūro

Europarlamentaras ALGIRDAS SAUDARGAS

Europos Parlamentas (EP) formaliai pritarė tam, kad būtų kuriama transeuropinė energetikos infrastruktūra.

Europos Komisija planuoja sukurti tokią infrastruktūrą iki 20402050 metų. Ketinama sujungti energetines salas, tokias kaip Baltijos šalys, ir subalansuoti iškastinio kuro bei atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.

Projektą rengęs EP Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narys portugalas Antonio Correia de Camposas pabrėžė, kad kuriant bendrą visos Europos energetikos infrastruktūrą reikėtų supaprastinti pla-

A.Correia de Camposas siūlo energetikos projektus valdyti visos Europos Sąjungos mastu, kad nebūtų energijos tiekimo pertrūkių. navimą ir nustatyti maksimalų jo laiką - 4,5 metų, taip pat numatyti, kokių procedūrų ar net sankcijų bus imamasi, jei planavimas užtruktų. A.Cor-

A.Correia de Camposas pasisako už tai, kad energetinės salos būtų kuo greičiau sujungtos į vieną energetikos infrastruktūrą. / dinheirovivo.pt nuotrauka reia de Camposas siūlo energetikos projektus valdyti visos Europos Sąjungos mastu, kad nebūtų energijos tiekimo pertrūkių. “Kuriant energetikos infrastruktūrą galima panaudoti dalį iš 5 mlrd. eurų ES lėšų, skiriamų 2014-2020 metams. Tada energetinės salos būtų sujungtos į vieną energetikos infrastruktūrą”, - “Lietuvos žinioms” sakė A.Correia de Camposas.

Investicijos į energetikos infrastruktūrą Europos energetikos komisaras Guentheris Oettingeris aiškina, kad tokia infrastruktūra ir centralizuotas jos kūrimo valdymas ne tik sustiprin-

tų energetikos sektorių, bet ir padidintų konkurenciją. O vartotojas iš to tik laimėtų. “Dujos ir elektra atsidūrė antroje vietoje. Buvo sukurta visa biomasės, jos gabenimo, deginimo infrastruktūra, išplėtota infrastruktūra gauti energiją iš anglių. Jei taip pat sėkmingai, be apribojimų ES šalyse būtų transportuojamos dujos ir elektra, iš to laimėtų visi”, - įsitikinęs energetikos komisaras.

Jo galva, kuriant energetikos infrastruktūrą išloš ir kitas verslas, pavyzdžiui, statybų, tyrimų, inovacijų sektoriai. Be to, tai būtų didelis postūmis regionų ekonomikai. Komisaras mano, kad į energetikos inf-

Šis reglamentas yra svarbus žingsnis užtikrinant visišką energijos vidaus rinkos integraciją. Juo remiantis bus modernizuota ir išplėsta Europos energetikos infrastruktūra, efektyviai sujungti tarpvalstybiniai tinklai. Reglamente atsispindi nuostatos, kurios padės naikinti tiek administracines, tiek finansines tokių jungčių kliūtis, taip pat bus neleidžiama valstybei vienašališkai blokuoti projekto, jei jis svarbus viso regiono rinkai.

Noriu pabrėžti - šis reglamentas užtikrins, kad energetiškai izoliuotos salos, tokios kaip Lietuva, būtų prijungtos prie bendro Europos energetikos tinklo. Reglamente numatyta galimybė šioms šalims gauti ES finansinę pagalbą konkretiems jungčių tiesimo su kitomis ES narėmis projektams net ir tais atvejais, kai svarbūs valstybių energetinio saugumo užtikrinimo projektai nėra visiškai ekonomiškai pagrįsti.

Negalima užmiršti finansavimo klausimo, jis bus sprendžiamas teisės aktu, kuris nustato Europos infrastruktūros tinklų priemonę (“Connecting Europe Facility”). Todėl negalima energetikos projektams sumažinti finansavimo, nes jis būtinas energetikos infrastruktūrai plėsti. Visi suprantame, kad energetikos ir energetinio saugumo klausimai šiuo metu yra svarbiausias politinės darbotvarkės prioritetas.

rastruktūros kūrimą galėtų investuoti ir gyvybės draudimo verslas.

Prioritetas - Baltijos šalims EP narė Lena Kolarska-Bobinska pabrėžė, kad į energetikos infrastruktūrą reikia investuoti protingai ir ten, kur labiausiai reikia. Jei tektų karpyti 2014-2020 metų lėšas, Vidurio Europos ir Baltijos valstybių tai neturėtų liesti.

Iki 2040-2050 metų transeuropinė energetikos infrastruktūra turėtų būti visiškai integruota. Prie jos galėtų prisijungti ir ne Bendrijos šalys, tokios kaip Norvegija, Ukraina. Šią savaitę Europos Parlamentas

turi patvirtinti ir Energetikos planą iki 2050 metų. Jame bus numatyti konkretūs veiksmai, kaip išvengti galimo energijos išteklių stygiaus, daugiau dėmesio skiriama skalūnų dujų paieškai ir gavybai.

Antradienį Europos Parlamentas patvirtino reglamentą, kuriame tarp strateginių ES energetikos tinklų koridorių įrašyti ir Baltijos šalių elektros bei dujų jungčių planai. Parengtam reglamentui pritarė 539 europarlamentarai, prieš balsavo 85, susilaikė 16. Jam dar turės pritarti ir ES Taryba. Reglamentas įsigalios praėjus 20 dienų, kai bus paskelbtas oficialiame ES leidinyje.

•

8

2013 03 14 Lietuvos žinios

Pasaulis

H.Chavezo auklėtinis taikosi į prezidentus vo tiriama, kaip galima dirbtinai užkrėsti žmones vėžiu. “Praėjo 70 metų. Negi šios blogio ir mirties laboratorijos per tą laiką nieko nenuveikė?” retoriškai klausė kandidatas į prezidentus duodamas interviu valstybiniam televizijos kanalui “Telesur”.

N.Maduro sako, jog tai įtarė ir pats H.Chavezas. Vėžys jam buvo diagnozuotas 2011-ųjų vasarą, o jau gruodį “comandante” pareiškė esąs nustebintas, kad “pastaruoju metu vis daugiau Lotynų Amerikos vadovų suserga onkologine liga”, ir net tikino turįs tam įrodymų.

Nors Vakaruose tokie teiginiai kelia juoką, N.Maduro linkęs pritarti ir Bolivijos prezidentas Evo Moralesas. Jis tvirtina, kad “imperialistai naudoja metodus, nutraukiančius žmogaus gyvenimą”. Dalyvaudamas Jungtinių Tautų Narkotinių medžiagų komisijos posėdyje Vienoje E.Moralesas išreiškė viltį, jog “anksčiau ar vėliau bus įrodyta, kad į H.Chavezo gyvybę pasikėsinta”.

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Laikinuoju Venesuelos prezidentu prisaikdintas Nicolasas Maduro jau iškėlė savo kandidatūrą pirmalaikiuose šalies vadovo rinkimuose.

Jis įsitikinęs, kad balandžio 14 dieną tikrai švęs pergalę.

Norėdamas supažindinti venesueliečius su savo programa, N.Maduro sušaukė mitingą prie Nacionalinės rinkimų tarybos ir iškilmingai pranešė, kad jo programa bus tokia pat kaip Hugo Chavezo per prezidento rinkimus, vykusius 2012-ųjų rudenį.

Savo rinkimų štabą N.Maduro pavadino H.Chavezo vardu ir įtraukė į jį mirusio lyderio bendražygius.

Nors rinkimų kampanija prasidės tik balandžio 2 dieną, N.Maduro jau pažadėjo, kad jei laimės, išsaugos Simono Bolivaro pradėtos revoliucijos kursą, gins skurdžiausius Venesuelos gyventojus, statys naujus namus, remontuos ligonines, mokyklas ir, žinoma, kovos su nusikalstamumu, biurokratija bei korupcija. Vyrą palaikys ir žmona Cilia Flores. Ji jau pranešė, kad atsistatydina iš Venesuelos generalinio prokuroro posto, nes nori padėti sutuoktiniui per rinkimų kampaniją. Cilia Flores taps jo rinkimų štabo vykdomąja sekretore. Į N.Maduro rinkimų štabą įtraukti kone visi dabartiniai šalies ministrai, taip pat viceprezidentas Jorge Arreaza, Nacionalinės asamblėjos pirmininkas Diosdado Cabello, valstybinio naftos koncerno “Petroleos de Venezuela” vadovas Rafaelis Ramirezas, kartu einantis ir naftos ministro pareigas, bei vyriausias H.Chavezo brolis Barinas Adanas Chavezas. Kad tiki N.Maduro pergale per rinkimus, jau spėjo pranešti ir Kubos prezidentas Raulis Castro. Jis iškilmingai pareiškė, jog H.Chavezo išauklėtas politinis lyderis negali nelaimėti.

N.Maduro (kairėje) žada, kad išrinktas laikysis tokio pat kurso kaip ir H.Chavezas. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Venesueliečiai vis dar gali atsisveikinti su H.Chavezu.

Priešų paieška Šiuo metu Venesueloje tvyro didžiulė įtampa. N.Maduro nepraleidžia progos užsipulti savo pagrindinį varžovą, opozicijos kandidatą Henrique Caprilesą, o tas stengiasi jam atsikirsti. H.Caprilesas kaltina laikinąjį prezidentą sistemingai melavus apie Venesuelos lyderio ligą ir išnaudojant H.Chavezo mirtį asmeniniams politiniams tikslams.

Opozicija pranešė, kad prieš jos lyderį buvo rengiamas pasikėsinimas, ir tai esą “gali patvirtinti kompeten-

tingos valdžios institucijos”. Teigiama, jog būtent dėl to H.Caprilesas negalėjo asmeniškai įregistruoti savo kandidatūros. Tai teko padaryti jo rinkimų štabo vadovui Henri Falconui. Šis pareikalavo, kad rengtas pasikėsinimas būtų nuodugniai ištirtas.

N.Maduro į tai atkirto, esą taip kalbėdamas jo varžovas įžeidžia visos Chavezų šeimos garbę, o pats ėmėsi ieškoti “priešų, užkrėtusių vėžiu” Venesuelos “comandante”. Iki šiol niekas taip ir nepaskelbė tikslios

Kubos prezidentas R.Castro iškilmingai pareiškė, jog H.Chavezo išauklėtas politinis lyderis negali nelaimėti. mirusio valstybės vadovo diagnozės.

Pats H.Chavezas buvo tik užsiminęs, kad prie akies turėjo didelį auglį. Dabar N.Maduro pranešė, jog H.Chavezo ligos priežastis tirs valstybinė komisija, į kurią bus įtraukti geriausi pasaulio mokslinin-

kai. “Viskas rodo, kad jis užkrėstas pasitelkus kažin kokias subtilias technologijas”, - teigia pretendentas į H.Chavezo vietą.

N.Maduro aiškina, jog 1940-1950 metais JAV ir kai kuriose kitose valstybėse veikė laboratorijos, kuriose bu-

Savaitė be “comandante” Dabartinė Venesuelos valdžia iškilmingai pranešė, kad H.Chavezo kūnas bus balzamuotas. Tačiau kam ketinama patikėti šią delikačią ir atsakingą procedūrą, dar neaišku. Gali būti, jog specialistai bus kviečiami iš Rusijos, nes ji “šioje srityje naudoja absoliučiai naujausias technologijas”. Rusai jau spėjo pranešti, kad yra pasirengę padėti venesueliečiams.

Venesuelos karo akademijoje antradienį 16 val. 25 min. vietos laiku, t. y. tuo metu, kai lygiai prieš savaitę mirė H.Chavezas, nuskambėjo gedulingos fanfaros. Paskui Šlovės salėje vyko pamaldos. Jose dalyvavo laikinasis šalies prezidentas, Nacionalinės asamblėjos pirmininkas ir ministrai. Ceremoniją transliavo visi nacionaliniai televizijos kanalai ir radijo stotys. Jai pasibaigus žmonės vėl galėjo eiti atsisveikinti su mirusiu “comandante”.

Kariniu munduru apvilkto H.Chavezo kūnas su raudona desantininko berete ant galvos gerai matomas pro stiklinį karsto dangtį. Jo veidas atrodo griežtas ir ramus. Raudonmedžio karstas pridengtas trispalve šalies vėliava su 8 baltomis žvaigždėmis. Šalia - didžiulis paauksuotas kryžius ir aukštose žvakidėse degančios žvakės, padėtas ir šalies nacionalinio didvyrio S.Bolivaro auksinis kardas. Prie karsto garbės sargybą eina kariškiai, laikantys rankose kardus. Visi jie vilki Venesuelos kovos už nepriklausomybę laikų raudonas husarų uniformas.

•

Upe vis plaukia negyvos kiaulės Kinijoje iš upės išgriebta jau beveik 6 tūkst. nugaišusių kiaulių, bet valdžia tikina, kad vanduo saugus, atitinkantis vyriausybės nustatytus standartus.

Kiaulių maitos, praėjusią savaitę aptiktos Huangpu upėje, plaukia toliau. Jas iš vandens graibo darbininkai. Nuo ko kiaulės krito, iki šiol nežinoma. Manoma, kad gaišenas į vandenį sumetė apylinkių ūkininkai.

Huangpu upė yra pagrindinis Šanchajaus, turinčio 23 mln. gyventojų, geriamojo vandens šaltinis. Šanchajaus municipaliteto pareigūnai tvirtina, kad rinkoje neaptikta užkrėstos kiaulienos. Tačiau “Weibo” (kiniškas “Twitter” ekvivalentas) vartotojai

skeptiškai vertina tokius pareiškimus.

Tinkle jau pasirodė speciali rubrika “Huangpu upės negyvos kiaulės”.

“Kadrai ir pareigūnai, mes norime jumis tikėti, bet neleiskite mums mirti nusinuodijus. Kitaip, kas tuomet jums tarnaus? Gerai pagalvokite”, - parašė vienas vartotojas. “Ši upė yra ekskrementų spalvos, vanduo negeriamas, net jei ten ir nebūtų negyvų kiaulių”, - atsiliepė kitas.

Valdžia ramina Kinijos piliečius, kad vandenyje neaptikta kiaulių maro ir kitų pavojingų bacilų, o laboratoriniai tyrimai parodė, jog kai kurios kiaulės krito nuo žmogui nepavojingo viruso porcine circovirus. Be to, tikinama, kad išgriebiamų gaišenų mažėja.

Kai upėje pastebėtų kritusių kiaulių skaičius viršijo 1000, imta kalbėti apie ekologinę katastrofą ir spėlioti, ar maitos nebus susijusios su ankstesniu skandalu, kai Jiaxingo policija surengė virtinę sėkmingų operacijų prieš nelegalią prekybą nugaišusių arba nesveikų gyvulių mėsa. Žymekliai kiaulių ausyse rodė, kad jos iš Jiaxingo, bet tai, anot pareigūnų, dar neparodo, kur riestasnukės užaugintos. Rajono valdžia atsimuša sakydama, kad kiaulės galėjo kristi ir nuo šalto oro.

Negyvų kiaulių skandalas pratrūko Kinijoje tuo metu, kai čia vis dažniau būgštaujama dėl aplinkos užterštumo. Pekiną gaubiantis smogas

Renkamos sergančios kiaulės. / AFP/Scanpix nuotrauka neseniai buvo pasiekęs rekordinį lygį, vanduo ir oras užteršti net kaime.

Valstybinė spauda paragino tiek paprastus žmones, tiek valdininkus “atsižvelgti į būtinybę tausoti aplin-

ką”, o pareigūnus - laiku skelbti visuomenei duomenis apie geriamojo vandens kokybę.

•

BBC, Reuters, LŽ

2013 03 14 Lietuvos žinios

Verslas

9

Pigesnė elektra rūpi ne visiems Objektų, kuriuos elektros energija aprūpina nepriklausomi tiekėjai, dalis 2013 m. sausio 1 d., proc.

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Smulkiosios elektros vartotojos - įmonės ir įstaigos, kurių įrenginių leistinoji galia yra mažesnė kaip 30 kW, neapgulė nepriklausomų elektros tiekėjų, siūlančių elektros energiją pirkti rinkos kainomis.

Objekto leistinoji galia, kW Daugiau nei 400 kW 100-400 kW 30-100 kW Iki 30 kW

Smulkieji neskuba A.Juozaponis: “Pastebime, kad įmonės vis aktyviau renkasi nepriklausomus tiekėjus, bet lėčiau nei tikėjomės.”

Oresto Gurevičiaus ir LŽ archyvo nuotraukos

ną, o dvi sąskaitas: vieną - už elektros energiją, o kitą - už “Lesto” paslaugas.

“Lesto” Visuomeninio tiekėjo tarnybos elektros energijos rinkos eksperto Audriaus Kiškio nuomone, alytiškiai veikiausiai lygina elektros energijos kainas, buvusias iki sausio, nes nuo šių metų elektros energijos tarifas vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo tiekėjo, jau skaičiuojamas pagal kitą metodiką. Prie Kainų komisijos

o daliai smulkių įmonių ar buitiniams vartotojams jie savo paslaugų kartais net nesiūlo. Tokiais atvejais visiems vartotojams garantinį tiekimą užtikrina “Lesto”.

Gyventojams neapsimoka Sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais nuo šių metų pradžios gali pasirašyti ir gyvenamųjų namų bendrijos. “Palangoje turime 72 gyvenamuosius namus, Kaune - 3 de-

Nepriklausomą tiekėją yra pasirinkusi tik kas ketvirta bendrovė, kuriai laisva rinka tapo prieinama nuo 2013 metų sausio. nustatytos visuomeninės kainos pridedant 25 proc. garantinio tiekimo kainą, kurios nemoka pasirinkusieji nepriklausomą tiekėją.

Kita vertus, anot A.Kiškio, smulkiesiems vartotojams bent dabar kažin ar pavyks sutaupyti, pasirašius sutartis su nepriklausomais tiekėjais, mat šie palankiausias sąlygas siūlo didžiausiems vartotojams,

vynaukščius. Mielai sudarytume sutartis su nepriklausomu elektros tiekėju, bet kai pasišnekėjome su bendrijomis, išgirdome, kad neapsimoka, nes kainuos tiek pat”, - LŽ kalbėjo Kauno nekilnojamojo turto valdymo UAB “Nuova” plėtros projekto vadovas Pranas Sindaravičius.

A.Juozaponio teigimu, techninių kliūčių pasirašyti sutartis su gyven-

tojų bendrijomis nėra. “Buitiniai vartotojai, nors ir turi galimybę pasirinkti nepriklausomą tiekėją, to nedaro ir toliau už elektros energiją moka valstybės reguliuojama kaina, - sakė “Energijos tiekimo” vadovas ir paaiškino: - Kadangi ji yra mažesnė už rinkos kainą, finansinio motyvo pasirinkti nepriklausomą tiekėją buitiniai vartotojai šiuo metu neturi.”

Kita vertus, jo nuomone, daugiau elektros energijos sunaudojantys buitiniai vartotojai gali sutaupyti iš tiekėjo pirkdami sertifikuotą elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių išteklių. Tiesa, žaliąja energija, kurią pigiausiai gamina Kauno hidroelektrinė, Lietuvoje prekiauja tik “Energijos tiekimas”. Dėl šios elektros tiekimo bendrovė yra pasirašiusi sutartis kol kas tik su trimis buitiniais klientais.

Neskaičiuosi - netaupysi Stambesni ir vidutiniai vartotojai nesiskundžia sudarę sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais.

Antai jau minėta “Nuova”, Kaune

Verslas įsiskolino 5 milijardus Įmonių pradelsti mokėjimai vasario mėnesį padidėjo 162 mln. litų, o bendras verslo skolų portfelis pasiekė 5 mlrd. litų.

Tai riba, kuri buvo pasiekta ir praėjusių metų gegužę. Tai rodo kreditų biuro “Creditinfo”, kuriame formuojama kredito istorija, duomenys. Praėjusį mėnesį skolos daugiausia išaugo bankams ir kredito unijoms, o lizingo ir vartojimo kreditus teikiančioms bendrovėms skolos šiek tiek sumažėjo. Galima palyginti: įmonių skolos atskirai “Sodrai” per vasario mėnesį padidėjo 16 mln. litų ir sudarė 442 mln. litų. Vidutinė skola “Sodrai” siekia 10 tūkst. litų.

Pasak Alinos Buemann, kreditų biuro “Creditinfo” kredito rizikos vadovės, kreditorinius įsipareigojimus

2012 m.

90 76 58 18

Šaltinis: AB “Lesto”

Elektros skirstymo AB “Lesto” duomenimis, per metus smulkiųjų vartotojų, sudariusių sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais, padaugėjo vos 15 procentų. Iš viso su nepriklausomais tiekėjais sutartis iki šių metų sausio buvo pasirašę 5219 juridinių asmenų. Šiemet iki vasario 10 dienos pranešimus apie naujas sutartis “Lesto” gavo dar iš 1970 vartotojų, taigi nuo kovo elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų perka jau 7189 juridiniai asmenys.

Kaip LŽ teigė “Lesto” atstovė Edita Sirutienė, 2012 metais nepriklausomi tiekėjai juridiniams asmenims patiekė 5,06 TWh elektros energijos, arba 71 proc. patiektos visiems vartotojams.

“Pastebime, kad įmonės vis aktyviau renkasi nepriklausomus tiekėjus, bet lėčiau nei tikėjomės”, LŽ pripažino nepriklausomo elektros tiekimo rinkos lyderės UAB “Energijos tiekimas” generalinis direktorius Algirdas Juozaponis.

Bendrovės vertinimu, nepriklausomą tiekėją yra pasirinkusi tik kas ketvirta bendrovė, kuriai laisva rinka tapo prieinama nuo 2013 metų sausio.

Smulkiųjų vartotojų vangumą, matyt, galima paaiškinti. Antai Alytaus savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Algis Ulčickas LŽ teigė pastebėjęs, kad sudarius sutartį su nepriklausomu tiekėju šiemet sąskaitos už elektros energiją, naudojamą miesto apšvietimui, padidėjo. Žiemą šioms reikmėms per mėnesį sunaudojama 250-300 tūkst. kWh elektros energijos. “Pati elektros energija pigesnė, bet dar tenka mokėti už skirstymo bendrovės paslaugas”, - sakė specialistas. Alytaus savivaldybė nuo šių metų elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų perka ir mokykloms, vaikų darželiams, administraciniams pastatams. Įmonės, pasirašiusios sutartis su nepriklausomais tiekėjais, gauna ne vie-

2013 m.

91 82 65 38

verslo partneriams sunkiausiai vykdo brandesnio amžiaus nekilnojamojo turto (NT), statybos, transporto bei mažmeninės prekybos bendrovės.

Minėtų bendrovių veiklos amžius yra 6-10 metų ir šioms įmonėms tenka 40 proc. pradelstų mokėjimų. Tai, kad būtent ilgiau veikiančios įmonės susiduria su mokumo sunkumais, susiję su vidutiniu bankrutuojančių įmonių amžiumi, kuris 2010-2012 metais siekė 9 metus.

Praėjusį mėnesį verslas padengė 56 mln. litų pradelstų skolų, arba 26 mln. litų mažiau nei sausio mėnesį. O štai 2012 metais verslas kas mėnesį vidutiniškai padengdavo po 163 mln. litų anksčiau susidariusių skolų.

Sausio mėnesį taip pat užfiksuoti 117 įmonių bankroto atvejai - tai 30 atvejų mažiau nei ankstesnį mėnesį.

“Praėjusį mėnesį bankrotų labiausiai sumažėjo pramonės, NT ir statybos veiklose. Tuo tarpu maitinimo įstaigų bei transporto veikloje jų truputį

valdanti ir nuomojanti 30 tūkst. kvadratinių metrų ploto buvusios radijo gamyklos pastatą, jame esančių administracinių ir gamybos patalpų reikmėms per mėnesį sunaudoja apie 70 tūkst. kWh elektros energijos. P.Sindaravičius skaičiuoja, kad net jeigu mokestis už elektros energijos kilovatvalandę sumažėja 0,5 cento, per mėnesį pavyksta sutaupyti vidutiniškai po 3500 litų, o per metus - per 40 tūkst. litų.

“Iš nepriklausomo tiekėjo elektros energiją perkame antri metai ir kol kas džiaugiamės. Nepastebėjau, kad kada nors būtume sumokėję brangiau, nei mokant valstybės reguliuojama kaina”, - kalbėjo “Nuovos” projekto vadovas. Jo įsitikinimu, nesutaupo tas, kuriam kainos skirtumas atrodo per mažas ir neapskaičiuoja, kiek galėtų sutaupyti per metus ar juolab per dvejus trejus. Pasak jo, bendrovė buvo sulaukusi ir dar patrauklesnių pasiūlymų iš kitų nepriklausomų tiekėjų, bet nusprendė nesiblaškyti.

Vienintelis laikinas nepatogumas perkant elektrą iš nepriklausomo tiekėjo, anot jo, yra tas, kad reikia sumokėti mėnesį “į priekį” pagal sutartyje numatytą kainą, bet vieną mėnesį tam atidėjus šiek tiek lėšų, paskui mokėjimai vyksta įprasta tvarka. “Nuovos” atstovas LŽ paaiškino, kad sutartys su tiekėju paprastai peržiūrimos kas pusmetį, o apie būsimus kainos pokyčius tiekėjas visada praneša iš anksto.

Pasak A.Juozaponio, vartotojai, elektros energiją perkantys iš nepriklausomų tiekėjų, turi galimybių mokėti ir pagal momentinę kainą rinkoje, bet atlikti tyrimai rodo, jog 70 proc. tokių vartotojų pageidauja fiksuoto, nurodyto sutartyje tarifo, o ne tiesiogiai susieto su biržos kainomis. Nepriklausomi tiekėjai paprastai elektros kainą koreguoja kas ketvirtį, atsižvelgdami į situaciją rinkoje, o valstybės reguliuojama kaina nustatoma visiems metams.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

padaugėjo”, - sako “Creditinfo” kredito rizikos vadovė.

•

LŽ

1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6432

1 Australijos doleris

2,7309

+0,0439%

10 000 Baltarusijos rublių

3,0850

-0,0778%

1 Kanados doleris

2,5768

-0,2833%

1 Šveicarijos frankas

2,8015

+0,1820%

-0,4540%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2536

-0,4208%

10 Čekijos kronų

-0,2003%

1,3481

10 Danijos kronų

4,6299

+0,0065%

1 DB svaras sterlingų

3,9539

-0,0228%

100 Vengrijos forintų

1,1276

-0,7893%

100 Islandijos kronų

2,0954

-0,0668%

100 Japonijos jenų

2,7669

+0,4337%

100 Kazachstano tengių

1,7520

-0,4623%

1 Latvijos latas

4,9254

-0,0244%

10 Moldovos lėjų

2,1463

-0,5358%

10 Norvegijos kronų

4,6458

+0,3702%

10 Lenkijos zlotų

8,3528

+0,2418%

100 Rusijos rublių

8,6154

-0,1590%

10 Švedijos kronų

4,1737

+0,7332%

1 Turkijos naujoji lira

1,4678

-0,4156%

10 Ukrainos grivinų

3,2545

-0,3073%

2013 03 14, LB

10

2013 03 14 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

Medinės grindys - pasirinkimo mozaika mas priklauso ne mažiau nei nuo pačių lentų. Anot jo, tinkamai paklotų grindų kaip nors ypatingai prižiūrėti nereikia. Jos gali būti naudojamos ne vieną dešimtmetį, bet šeimininkai turėtų būti tolerantiški mažiems plyšeliams ir įtrūkiams, nes medį veikia aplinkos pasikeitimai, ir to neįmanoma išvengti.

ILONA STAŠKUTĖ

Darant namuose remontą arba įrengiant būstą vienas iš esminių klausimų, kokią grindų dangą pasirinkti.

Tačiau net nusprendus, kokias grindis kloti, lieka daug neaiškumų.

Laikas parodo

Pasirinkus medines grindis sunkiausia apsispręsti, ar kloti jas iš lentų, ar sudėti daugiasluoksnes (dažniausiai trisluoksnes) parketlentes. Pasak specialistų, apsispręsti lengva tik tada, kai namų šeimininkai nori šildomųjų grindų. Tokioms grindims lentos netinka, nes jos sulaiko didžiąją dalį šilumos, taigi norintiems vaikščioti natūraliu medžiu belieka rinktis trisluoksnes parketlentes. Bet jei šildymo elementų po grindimis montuoti neplanuojama, atsiveria plačios pasirinkimo galimybės, o nuo raštų gausos ir kainų skirtumo apsisuka galva.

Reikia tobulo pagrindo Grindų lentų ir trisluoksnių parketlenčių kvadratinio metro kaina, lyginant pigiausius ir brangiausius variantus, pernelyg nesiskiria. Pasirinkimą dar labiau apsunkina tai, kad abiejų rūšių medinių grindų išvaizda ir pojūtis jomis vaikštant beveik nesiskiria, taigi belieka pagalvoti apie grindų klojimo ir naudojimo skirtumus.

“Solum” grindų salono projektų vadovas Robertas Margevičius tvirtino, kad dažniausiai žmonės būna nusiteikę pirkti grindų lentas, tačiau įvertinę papildomas išlaidas ir riziką persigalvoja. “Lentų nepatartina dėti ant betono. Galima taip daryti, bet tada reikia žinoti, ar tinkamai jis išlietas. O žmonės dažnai perka buto “dėžutę” ir įrengdami nežino, kas tiksliai buvo padaryta”, aiškino jis.

Daugiausia problemų esą kyla, jei grindų lentos priklijuojamos prie nepakankamai storo, sauso ir lygaus betoninio pagrindo. Medis nuo temperatūros svyravimų plečiasi arba traukiasi. Nors šie svyravimai plika akimi nepastebimi, dėl jų betoninis pagrindas gauna tempimo apkrovą, ir jei jis nekokybiškas, atsiranda įtrūkių. Laikui bėgant jie plečiasi, ir grindys ima traškėti bei kraipytis, tuomet tenka išlupti visas lentas, bet sutaisyti jų kartais nebeįmanoma.

Ir parketlenčių (kairėje), ir lentų grindys iš pradžių atrodo beveik taip pat, bet skirtumus išryškina laikas.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Paprastesnis būdas Nuo nelygumų negelbsti nė klijuojamas paklotas, todėl jei betoninio pagrindo nelygumai ar nuokrypis di-

sias medines grindis. Bet taupant kiekvieną litą, pasak jo, vis tiek pigiau kloti iš natūralių lentų. “Standartinis pigus produktas kainuoja

Medis nuo temperatūros svyravimų plečiasi arba traukiasi, dėl jų betoninis pagrindas gauna tempimo apkrovą, ir jei jis nekokybiškas, atsiranda įtrūkių. desnis nei 3 mm, tarp grindų lentų ir betono reikia įtvirtinti OSB plokštę arba fanerą. Jei betono pagrindas dar prastesnis, ir nelygumai viršija 1 cm, tada medines grindis galima dėti tik ant vadinamųjų lagių, bet tokia konstrukcija itin sudėtinga, brangi ir atima iki 10 cm patalpos aukščio.

Medinėmis grindimis prekiaujančios įmonės “Eituma” vadovas komercijai Olegas Starolatko patarė rinktis trisluoksnes parketlentes, jei planuojama įsigyti ne pačias pigiau-

apie 50 litų už kvadratinį metrą.

Nors aukštakulniais per pušines grindis nepavaikščiosite, jų žymės bus matyti”, - tvirtino pašnekovas. Įskaičiavus papildomas medžiagas, paklotų pušinių lentų grindų kaina išauga iki maždaug 80 litų už kvadratinį metrą, bet tai kiek pigiau už paprasčiausias parketlentes, kurių kaina tik prasideda nuo maždaug 80-90 litų už kvadratinį metrą. Tiek kainuoja trijų juostų parketlentės, sudarančios vaizdą,

lyg grindys būtų sukaltos iš smulkių lentelių, o jei norisi plačių lentų įspūdžio, vienos juostos parketlenčių kaina prasideda nuo maždaug 120 litų už kvadratinį metrą.

“Gyvos” grindys Tiesa, lentų grindims galima įsigyti dar pigiau - skelbimų puslapiuose mirga pasiūlymų jas pirkti po maždaug 35 litus už kvadratinį metrą, bet specialistai pataria tuo nesusivilioti. “Grindų lentas labai pavojinga pirkti nežinomoje lentpjūvėje. Pirkėjas neturės drėgnumo matuoklių, nepatikrins, ar kiekviena lenta lygi”, - perspėjo R.Margevičius. Pasak jo, nusipirkus nekokybišką produktą tektų išleisti dar daugiau pinigų papildomoms priemonėms klojant, o kartais kreivų lentų net neįmanoma kloti.

O.Starolatko taip pat atkreipė dėmesį į lentų klojimo kokybę, mat nuo to grindų išvaizda ir patvaru-

Abu pašnekovai sutiko, kad trisluoksnės parketlentės ne tokios lepios kaip grindų lentos, tačiau ir jos nėra be trūkumų. Įvairių medinių grindų skirtumai atsiskleidžia bėgant laikui - brangios natūralaus medžio grindys sendamos tik gražėja. Parketlentės tinkamiausios norintiesiems greito rezultato, bet nemėgstantiems laminato ir neplanuojantiems vienoje vietoje įsikurti visam gyvenimui.

Mat nors parketlentes paprasta kloti ir jos mažiau kraiposi nuo aplinkos poveikio, jos ne tokios patvarios. Viršutinis parketlenčių sluoksnis labai plonas, tik apie 4-5 milimetrų, taigi subraižytas grindis šlifuoti galima tik vieną kartą. Subraižius jas vėl tektų keisti visas lentas, taigi parketlentės gali laikyti 1020 metų. Tuo tarpu grindų lentos būna net per 3 cm storio, todėl jas šlifuoti galima keletą kartų, o tvirto medžio grindys gali laikyti kone šimtmetį.

Be to, reikėtų turėti omenyje, kad ant parketlenčių negalima statyti sunkių baldų. Tokios grindys klojamos jų netvirtinant prie pagrindo, jos turi turėti erdvės laisvai “plaukioti”. Prispaudus parketlentes sunkia spinta ar lova grindys gali imti traškėti ar susikraipyti, todėl gamintojai rekomenduoja jas kloti tik iki spintos, o ties lovos kojelėmis išpjauti skyles.

Ir alyva, ir lakas Dar vienas svarbus pasirinkimas medinių grindų danga. Nuo seno buvo įprasta jas lakuoti, tačiau siekiant natūralumo vis dažniau jos impregnuojamos alyva. “Alyvuotos grindys madingos, bet čia ir daugiau vargo, - tikino R.Margevičius.

- Labai svarbi kokybė. Jei ant grindų lieka dėmių nuo kolos, vyno, tai panaudotos alyvos kokybės klausimas.” Pašnekovas sutiko, kad alyva apdorotos grindys atrodo šiuolaikiškiau, tačiau jis rekomendavo rinktis matinį laką.

Matinis stiklas grįžta į madą ILONA STAŠKUTĖ

Neskaidraus stiklo indai mūsų šalyje tik neseniai pasitraukė iš virtuvių, bet užsienyje vėl staiga kilo jų populiarumo banga.

Lietuvoje matinio stiklo stiklinės vis dar asocijuojasi su sovietmečiu.

Tuomet iš dalies skaidraus, iš dalies matinio stiklo indai buvo saugomi svarbiausioms šventėms, bet pastaruoju metu parduotuvių lentynas užkariavę vien skaidraus stiklo gaminiai. Gali būti, kad ši tendencija ilgai nesitęs, nes Vakarų Europoje ir JAV matinio stiklo indai - karščiausia šio pavasario mada. Švedijos dizaino studija “Front” pristatė visą neva “apšalusių” stiklinių, tau-

rių ir ąsočių kolekciją. Indų apačia visiškai matinė, viršaus link jie skaidrėja, o viršuje visiškai permatomi, lyg būtų aptraukti drėgme, susidariusia nuo šalto gėrimo. Tačiau dizainerių kūriniai gana brangūs dvi stiklinės kainuoja 180 Danijos kronų (apie 84 litus). Kūrybingos merginos pačios ėmė versti įprasto stiklo indus į matinius. Tai padaryti labai paprasta, nes rankdarbių parduotuvėse jau galima rasti purškiamų skaidrių dažų, suteikiančių matinį efektą.

Auksarankės puslapyje Marthastewart.com pasidalijo paprastais nurodymais, kaip patiems įprasto stiklo indą ar žvakidę papuošti matiniu “šerkšnu”.

• Pasiruoškite vietą, kur galėsite palikti stiklines džiūti keletui va-

landų, pasitieskite senų laikraščių.

• Lipnia, lengvai nusiklijuojančia juostele (pvz., naudojama langams kamšyti) apklijuokite apie 2 cm nuo stiklinės viršaus, kad nereikėtų dažų glausti prie lūpų geriant.

Jei norite išgauti raštų, iškirpkite norimas formas iš tos pačios juostelės ir užklijuokite, kur norėsite palikti skaidrius plotus.

• Tolygiai apipurkškite indą.

• Palikite jį pastatytą dugnu į apačią džiūti apie porą valandų. Kad nesusiformuotų nubėgusių dažų kraštelis, pastatykite indą ant mažesnio paviršiaus nei jo dugnas, pvz., nereikalingo plastikinio kamštelio.

• Kol indas dar nevisiškai nudžiūvęs, atsargiai nuimkite lipnios juostelės gabalėlius ir palikite indą išdžiūti iki galo.

•

Rankdarbių mėgėjos matinio stiklo efektą sukuria dažais.

Etsy.com nuotrauka

•

2013 03 14 Lietuvos žinios

ES projektai

11

Gerėjaautomobilių kelių būklė Šiaurės Lietuvoje INDRĖ ADOMONYTĖ

Transporto keliai yra gyvybiškai svarbios užsienio prekybos, tranzito ir turizmo arterijos šalies visuomenei ir ekonomikai vystytis.

Lietuvos geografinė padėtis Europos centre yra itin palanki transporto infrastruktūrai plėtoti, tad nenuostabu, kad tai viena perspektyviausių ir daugiausia vilčių teikiančių valstybės plėtros krypčių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 metų birželio 23 dienos nutarimu Nr. 692 patvirtintoje ilgalaikėje Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje yra numatyta: „...Iki 2025 metų Lietuvoje turi būti sukurta moderni ir subalansuota multimodalinė transporto sistema, savo techniniais parametrais, sauga ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstanti ES valstybių senbuvių lygiui. Efektyviai sąveikaudama su kaimyninių valstybių transporto sistemomis, ji leis verslo sektoriui sėkmingai plėsti veiklą, o Lietuvos gyventojams - minimaliai sugaištant laiko patogiai susisiekti su svarbiausiais Europos turizmo, kultūros ir verslo centrais. Lietuvos transporto sektorius taps svarbiu Baltijos jūros pietinio regiono transporto sistemos elementu ir, teikdamas geros kokybės paslaugas, puikiai tarnaus bendriems Lietuvos ir išsiplėtusios ES poreikiams bei interesams.“ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos aktyviai prisideda prie Lietuvos modernios transporto sistemos, prilygstančios senųjų ES šalių sistemoms savo techniniais, saugumo bei paslaugų kokybės kriterijais, sukūrimo.

Kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga (A10) ruožo nuo 47,8 iki 60,9 km rekonstrukcijos darbai truko 7 mėnesius. gianti Šiaurės Europos šalis su Pietvakarių Europos valstybėmis.

Latvijos pasienyje esantis europinės magistralės „Via Baltica“ (E67) kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga (A10) ruožas nuo 47,8 iki 60,9 km yra naudojamas ypač aktyviai - jame didelis tarptautinis eismas, ypač sunkiųjų transporto priemonių. Dėl šalia esančių gyvenviečių ir kaimų keliu važiuoja ir nemažai vietinių transporto priemonių, kuriomis gyventojai kasdien vyksta į darbą Pasvalyje ar Biržuose.

Kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga (A10) ruožas nuo 47,8 iki 60,9 km neatitiko ES standartų, nes buvo smarkiai apgadintas nuolatinio sunkias-

Magistralės „Via Baltica“ (E67) kelio ruožo rekonstrukcijos metu diegtos priemonės kelio saugumui, pralaidumui ir patrauklumui didinti.

Iššūkis - pavojingas kelias Vienas didžiausių Europoje avaringumo rodiklių, nuolat augančios išlaidos automobilių priežiūrai, degalams ir kelių remontui - tai šiandienos problemos Lietuvoje, o jas veiksmingai spręsti padeda svarbiausių transeuropinio kelių tinklo TEN-T kelių modernizavimas.

Europine magistrale „Via Baltica“ (E67) juda automobilių transporto srautai nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną iki Helsinkio. Ši europinė magistralė yra labai svarbi logistikos grandinė, jun-

vorio transporto srauto, danga buvo deformuota, išvagota vėžių, joje žiojėjo plyšiai, mirgėjo lopai, o skaudžias pasekmes lemiantys eismo įvykiai liudijo eismo saugos priemonių stygių.

Kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga (A10) ruožo rekonstravimo darbai buvo naudingi visuomenei tiek socialiniu, tiek ekonominiu aspektu, nes leido pagerinti susisiekimą Panevėžio regiono ir Pasvalio rajono gyventojams, padarė maršrutą patogesnį tranzitiniam eismui. Kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga (A10) ruožo

nuo 47,8 iki 60,9 km, tarp Raubonių ir Saločių gyvenviečių, rekonstravimo projektui įgyvendinti buvo skirta 34 mln. litų ES Sanglaudos fondo paramos lėšų.

Nauja kelio danga ir infrastruktūra Vykdant „Via Baltica“ (E67) priklausančio magistralinio kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga (A10) ruožo nuo 47,8 iki 60,9 km rekonstrukcijos projektą įdiegtos priemonės kelio saugumui, pralaidumui ir patrauklumui didinti. Atlikti kelio asfalto dangos stiprinimo darbai, rekonstruotos pavojingos sankryžos, autobusų stotelių aikštelės, pusšimtis nuovažų, dvylika pralaidų.

Taip pat įrengti autopaviljonai, rekonstruoti seni ir nutiesti nauji pėsčiųjų takai, įrengti bei sutvarkyti paviršiniam vandeniui nutekėti skirti pakelės grioviai. Rekonstruojant ruožą iškirsta augmenija, kuri ribojo matomumą ir kėlė pavojų kelio infrastruktūrai bei eismo saugumui.

/ LAKD archyvo nuotraukos

Kelio ruožu vyksta intensyvus automobilių eismas, tačiau jame esama ir pėsčiųjų traukos centrų. Todėl daug dėmesio atnaujinant kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga (A10) ruožą nuo 47,8 iki 60,9 km skirta pėsčiųjų saugumui užtikrinti. Sankryžų ir autobusų stotelių zonose įrengti nauji ir rekonstruoti seni pėsčiųjų takai.

Sankryžose perėjos per kelią įrengtos su iškiliomis saugumo salelėmis pėstiesiems ir nuleistais bortais žmonėms, turintiems negalią, važiuoti.

Atsižvelgiant į jų poreikius pėsčiųjų takai įrengti taip, kad būtų galima užvažiuoti ant peronų. Sankryžose esančiose pėsčiųjų perėjose taip pat įrengti apšvietimo įrenginiai, kurių maitinimas bus vykdomas naudojant saulės ir vėjo energiją. Saugumui užtikrinti sankryžų prieigose sumažintas leistinas greitis.

Pavojingose minėto kelio ruožo vietose buvo įrengti apsauginiai metaliniai atitvarai. Ten, kur atitvarų nėra, kelias apstatytas plastikiniais signaliniais stulpeliais.

Automobilių vairuotojai ir keleiviai taip pat galės džiaugtis 54,25 kilometre sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštele.

Ilgalaikė investicija Dėl rekonstrukcijos tarptautiniu ir vietiniu mastu reikšmingame kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga (A10) ruože nuo 47,8 iki 60,9 km pagerės eismo saugumas, ruožo pralaidumas ir ekonomiškumas. Rekonstruotą ruožą transporto priemonės įveiks greičiau, o geresnė ir lygesnė kelio danga leis sumažinti degalų sąnaudas bei aplinkos taršą. Dėl pagerėjusios kelio būklės ir įgyvendintų eismo saugos priemonių padidės maršruto patrauklumas Lietuvos bei užsienio šalių eismo dalyviams.

Rekonstravus kelio ruožą sumažės jo eksploatacijos išlaidos. Planuojama, kad per ateinančius 25 metus bus atliktas tik vienas kapitalinis ruožo remontas, o jo kaina turėtų sudaryti ne daugiau kaip 1 proc. metinių LAKD išlaidų, skiriamų kelių priežiūrai ir investicijoms. V-2092

Rekonstruotas kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga (A10) ruožas atitinka europinius saugumo, efektyvumo, aplinkosaugos reikalavimus.

Panevėžį, Pasvalį ir Rygą jungiantis kelias buvo prastas ir pavojingas.

12

2013 03 14 Lietuvos žinios

Kultūra

Kūrėjai Kalnų Karabache kaltų neieškojo Šiandien prasidedančio XVIII Vilniaus tarptautinio kino festivalio “Kino pavasaris” programoje bus parodyta viena ambicingiausių pastarojo meto lietuviškos dokumentikos juostų “Begalinis koridorius”.

MINDAUGAS KLUSAS

F

ilmo autorių žvilgsnis nukrypo į visą pasaulį sukrėtusią Kalnų Karabacho Chodžali miestelio tragediją 1992 metais. “Begalinis koridorius” atskleidžia, kas vyko šiame regione per armėnų ir azerų karinį konfliktą, kai naktį iš vasario 25 dienos į 26-ąją miestelis buvo sugriautas, o šimtai jo gyventojų azerų nužudyti, suluošinti, paimti įkaitais ar dingo be žinios. Filmo kūrėjai pakalbino žmones, vienaip ar kitaip susijusius su kruvinu įvykiu.

“Begalinio koridoriaus” režisierius Mindaugas Urbonavičius, kalbinamas “Lietuvos žinių”, iškart prabilo apie tai, kad filmas nesiekia atsakyti, kas kaltas dėl Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto ar kam turėtų priklausyti ginčytina Kalnų Karabacho teritorija. “Tai nėra įmanoma. Be to, mes nesame teisėjai. Mes tik keliame klausimus”, - teigė patyręs režisierius. Filmo kūrybinė komanda nesidomėjo nugalėtojais, o išsirengė į kelionę susitikti su nukentėjusiaisiais. “Begalinis koridorius” apie juos. Vis dėlto vėliau per pašnekesį režisierius prasitarė, ką laikąs skerdynių kaltininkais.

“Begalinis koridorius” dalyvaus Lokarno kino festivalyje.

Mirties koridorius Kruvinas armėnų ir azerų konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metais. Kai 1991-aisiais nebeliko Sovietų Sąjungos, abi šalys pasijuto lyg atrištomis rankomis - prasidėjo pats tikriausias tarpusavio karas. Šalia Chodžali miestelio, esančio tarp Kalnų Karabacho sostinės Stepanakerto ir Nižnij Karabacho miesto Agdamo, buvo vienintelis regiono oro uostas. Agdame sutelktos Azerbaidžano karinės pajėgos naudojosi juo Stepanakertui bombarduoti. Savo ruožtu armėnai kasdien apšaudydavo Chodžali. 1992 metų žiemą armėnai surengė puolimą ir privertė bene visus azerus palikti namus. Jie siekė oro uostą paimti į savo rankas. Prasidėjus miestelio šturmui jo gyventojai - moterys, vaikai, seneliai - kalnų keliu išėjo Agdamo link. Armėnų oficialūs asmenys vėliau teigė, kad azerų pabėgėliams buvo sudarytas “laisvas koridorius”.

Deja, net 613 žmonių iš jo nebeišėjo: vieni buvo sušaudyti, jų kūnai išniekinti, kiti mirtinai sušalo besislapstydami kalnuose. Oficialiai teigiama, kad skerdynėse dalyvavo armėnų ginkluotosios pajėgos, remiamos 366 motorizuotos pėstininkų brigados, kurią dislokavo Nepriklausomų Valstybių Sandrauga. Tačiau šioje kraupioje istorijoje daug nežinomųjų, kurie vargu ar kada nors bus atskleisti. Pavyzdžiui, iki šiol neaišku, kodėl tragedijos naktį Azerbaidžano pajėgos taip ir liko stovėti savo pozicijose, negynė saviškių.

Skaldyk ir valdyk Klausiamas, kas paskatino imtis Pietų Kaukazo temos, režisierius mintimis grįžo į 1991-ųjų sausį, sovietinės agresijos metą, kai buvo užimta Lietuvos televizija. “Lietuvos telefilmo” (anksčiau čia yra dirbęs M.Urbonavičius) darbuotojams taip pat teko trauktis iš savo pastato, pradėti dirbti pogrindžio sąlygomis.

“Devintajame dešimtmetyje Lie-

Kūrybinė grupė Kalnų Karabache (iš kairės: operatorius A.Mikutėnas, antrasis operatorius A.Zelenis, režisierius M.Urbonavičius). / Asmeninio albumo nuotrauka

Išpirko sūnų Armėnai belaisvius mainė į degalus. / V. Ivlevos-York nuotrauka tuva, vaduodamasi iš sovietinės imperijos, Kremliaus buvo stumiama į konfliktus su savo kaimynais. Po Sausio 13-osios tai tapo ypač akivaizdu.

Ne veltui Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis įspėjo vengti provokacijų. Ir Apvaizdos dėka mums pavyko išlaviruoti.

Deja, Pietų Kaukaze Maskva įgyvendino savąjį scenarijų - skaldyk ir valdyk, - teigė režisierius. - Tik pamanykit, ano laiko įvykius Lietuvoje gyvai stebėjusiam, filmavusiam režisieriui po kelių dešimtmečių atsiranda galimybė vykti į Pietų Kaukazą!”

Pasirengimas filmavimui prasidėjo prieš ketverius metus. “Begalinis koridorius” buvo kuriamas Suomijos nacionalinės televizijos užsakymu.

Tai dalis tarptautinio projekto “Taikusis Kaukazas”, kurį finansuoja keli Didžiosios Britanijos fondai.

Kunigas Kaukaze Nuvykę į Kalnų Karabachą filmo kūrėjai netikėtai sužinojo, kad tragiškų įvykių liudininkas buvo jaunas lietuvis Ričardas Lapaitis. 1992 metais į Azerbaidžaną jis atvyko kaip turistas, tačiau netikėtai pateko į dramatiškų įvykių sūkurį. Asmeniniu fotoaparatu ėmęs fiksuoti kraupius įvykius R.Lapaitis ilgainiui tapo profesionaliu karo žurnalistu Kaukazo regione. “Kai azerai sužinojo, kas įvyko Chodžali, visiems korespondentams liepė nešdintis lauk. Akredituotieji buvo išvyti, o R.Lapaitis su fotoaparatu pasislėpė subombarduotame viešbutyje ir jame praleido naktį. Kitą dieną vėl fotografavo nusiaubtą miestelį, - pasakojo M.Urbonavičius. - Ričardas - drąsus žmogus. Švelnaus būdo, besišypsantis,

Kraupioje istorijoje daug nežinomųjų, kurie vargu ar kada nors bus atskleisti. ramus, akimirksniu įgyjantis žmonių pasitikėjimą. Mes jį vadinome kunigėliu.”

Filmo grupė rado prie Lazdijų vienkiemyje gyvenantį R.Lapaitį.

Prisimindamas praeitį vyriškis pasakojo supratęs vieną dalyką - grįžęs namo į Lietuvą būtinai turįs aprašyti matytą tragediją. Jis pradėjo domėtis konfliktu, dar ne kartą grįžo į neapykantos draskomą regioną.

Susitikimas po 20 metų Filmininkai rado ir dar vieną įvykių dalyvę azerę Mehriban. “Apie ją sužinojome iš rusų karo žurnalistės Viktorijos Ivlevos-York. Ričardas buvo azerų pusėje, Agdame, o Viktorija į Chodžali pateko su armėnais”, pasakojo režisierius. Mehriban tragedijos naktį pagimdė mergaitę Giunai, ją kino kūrėjai praminė Madona.

Antpuolio dieną Chodžali moteris paliko nešina naujagime, iš abiejų pusių prie mamos spaudėsi du vyresni vaikai. Maišatyje ji pametė savo naujagimę, mergaitė išslydo iš skudurų, į kuriuos motina ją buvo susupusi. Tačiau netoliese buvusi V.Ivleva mažylę rado ir grąžino motinai.

Po dvidešimties metų filmo kūrėjai nuvyko į pabėgėlių kaimą ir nufilmavo Mehriban bei Giunai susitikimą su jas išgelbėjusia žurnaliste. Tai viena jausmingiausių filmo scenų. Deja, dėl kraupią naktį patirtų sužalojimų mergaitė mirė taip ir neišvydusi filmo.

Dar vienas dokumentinio filmo personažas - azerų muzikantas, mugamo atlikėjas Valechas. Tragedijos dienomis jis neturėjo dvidešimties. Chodžali miestelio gynėjas buvo neseniai susituokęs. Armėnams artėjant jiedu su žmona patraukė į “laisvąjį koridorių”.

Valecho žmona buvo nušauta.Vyras ją vis tiek nešė ant nugaros ir buvo armėnų sulaikytas prie Askerano miesto. Kai Valechas budeliams pasisakė esąs muzikantas, tie ėmė jį kankinti, degino pirštus. Vaikiną išgelbėjo jo tėvas. Sužinojęs, kad sūnus tapo karo belaisviu, išpirko jį už kanistrą degalų. Už kitą kanistrą buvo išpirktas Valecho žmonos lavonas.

Auksiniai kadrai Galbūt “Begalinio koridoriaus” pasakojimas būtų kur kas skurdesnis, jei ne azero Saydo Agos nufilmuoti kadrai. Vaikinas tuo metu dirbo Azerbaidžano gynybos ministerijos operatoriumi. Kai armėnai leido surinkti skerdynių aukas, S.Aga atsidūrė tarp akciją vykdžiusių žmonių. Slapčia, nuleidęs įjungtą vaizdo kamerą, jis įamžino pakelėje iššaudytus Chodžali gyventojus, kaip jų kūnai kraunami į sunkvežimius. S.Aga nufilmavo ir du karo vadus, gerus bičiulius, kurie per konfliktą atsidūrė priešingose pusėse.

“Tai auksiniai filmo kadrai: jiedu susitinka prie sienos ir derasi dėl įkaitų”, pasakojo M.Urbonavičius.

Kai “Begalinio koridoriaus” filmavimas ėjo į pabaigą, kūrėjai sužinojo, kad minimų įvykių metu armėnų pusėje darbavosi žurnalistas Artūras Zuokas. “Lietuvių, regis, yra visur. Net nustebau, kad esame tokia drąsi tauta”, teigė režisierius. Filmas papildytas ir A.Zuoko nufilmuotais vaizdais. Pasak M.Urbonavičiaus, jų nebuvo gausu, tačiau jie daug ką “sustatė į vietas”.

A.Zuokas įamžino armėnų karo vaduką, prirėmė šį klausimu: “Kas čia šią-

nakt įvyko?” Kitą dieną jis atsidūrė Chodžali, kuriame jau šeimininkavo (tiksliau, marodieriavo) armėnai. Objektyvas užfiksavo ant vartų užrašus, kuriais armėnai žymėjo jiems atitekusius namus.

Milijonas neteko namų “Mūsų filmas įrodo, kad armėnai tame “koridoriuje” žudė žmones. Tai buvo bauginimo akcija. Kai po šio įvykio armėnai prisiartindavo prie kurio nors azerų kaimo ir pagrasindavo pulti, visi gyventojai tuoj pat išsibėgiodavo. Skerdynės buvo naudingos armėnams”, - tvirtino M.Urbonavičius. Po karo Azerbaidžanas neteko 20 proc. teritorijos. Ne tik Kalnų Karabacho, bet ir aplink jį esančių rajonų. Iš savo namų buvo išguita milijonas žmonių. “Tai nuostabi, derlinga žemė, apsupta kalnų.

Karabachas išvertus iš tiurkų kalbos reiškia “juodasis sodas”. Dabar ten nieko nebėra, viskas sugriuvę, apleista. Armėnai tik paremontavo oro uostą. Baisu, pralieta tiek kraujo dėl žemės, kurioje niekas negyvena”, teigė M.Urbonavičius.

Filmas dalyvaus Lokarno kino festivalyje. “Jei sulauks atgarsių, galbūt galėsime labiau pasigilinti į Kaukazo problematiką - Abchazijoje, Pietų Osetijoje. Čia juk vėl - Maskvos veiksnys. Kalnų Karabache jis dar “slėpėsi”, esą Maskva neturėjo interesų, o Gruzijoje jos vaidmuo akivaizdus”, - įsitikinęs režisierius.

•

“Kino pavasario” programoje “Begalinis koridorius” bus rodomas kovo 16 dieną kino centre “Forum Cinemas Vingis”, kovo 22 dieną - kino centre “Skalvija”, kovo 24 dieną Kaune, kino centre “Forum Cinemas”, kovo 25 dieną - kino centre “Forum Cinemas Akropolis”.

2013 03 14 Lietuvos žinios

Kultūra

13

“Medžioklės scenos”: Pandorosskrynią atvėrus

“Ieškoti įdomu. Atsiranda medžiotojo azartas”, - sakė R.Atkočiūnas. / Asmeninio albumo nuotrauka DAIVA ŠABASEVIČIENĖ

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastaruoju metu režisierius Rolandas Atkočiūnas su aktoriais intensyviai repetuoja naują spektaklį - tai vokiečių autoriaus Martino Sperro pjesė “Medžioklės scenos”. Premjerą žiūrovai išvys kovo 22, 23 dienomis. Apie tai - pokalbis su spektaklio režisieriumi.

- Gyvename tokiu laiku, kai visi ką nors medžioja: partijos žmonės - vieni kitus, žurnalistai - “žvaigždes” ir visokias nelaimes, vyrai - moteris, moterys - vyrus... Ką jūs medžiojate, statydamas M.Sperro “Medžioklės scenas”?

- Kad ir kaip banaliai skambėtų, aš medžioju žmogų. Šis pojūtis prasidėjo prieš kokį gerą dešimtmetį: “pagauti” žmogų, “pagauti” žmonių santykius.

Tai panašu į operacinę. Svarbu atsakyti į klausimą, kokia viso to prasmė? Sovietmečiu turėjome “kolektyvinę” patirtį, o po išsilaisvinimo, kaip po “nekaltybės” praradimo, atsivėrė Pandoros skrynia su visomis savo chimeromis.

Atsirado ir teisiamųjų, ir nuteistųjų. Žmogus tapo ir auka, ir budeliu vienu metu. Iki šiol mes neatsakėme į klausimą, kas visa tai kiekviename žmoguje apvaldo ir sulaiko? Kas yra kultūrinis bendravimas? Pati evoliucija buvo sudarkyta. Todėl visos konvulsijos, drebėjimai, visas mąstymo paralyžius pradeda reikštis įvairiomis formomis.

Kol aštuonerius metus gyvenau ne Lietuvoje (dirbo Latvijos teatruose aut.), buvo visai kitoks mano patriotizmas. Grįžęs nuščiuvau, tarytum patekęs į beprotnamį. Aš suprantu, kad gyvendamas svečioj šaly nesigilini į tam tikrus dalykus, o savo šaly matai atviras žaizdas, matai, kaip žmogus elgiasi įvairiose situacijose, kokia riba tarp tolerancijos ir abejingumo. Per šį žmogaus “tyrimą” ir save geriau pažįsti. Dabar

man įdomiau pats buvimas, tekstas yra tik pretekstas būti su kažkuo. Man svarbu atskleisti, atverti opias temas. Jau praėjo režisūrinis totalitarinis laikas.

Lyg išgyventume neorenesansą. Kine jau seniai atsitraukta nuo efektų, bereikalingos saviraiškos, einama minimalizmo link. Kitaip sakant, atėjo žmogaus mada. Žmogus tampa siužetu.

Bendruomenės “medžioklė” - Kas paskatino imtis tikrai sudėtingos M.Sperro medžiagos?

- Atsitiktinai suskaičiavau: “Medžioklės scenos” - mano penkiasdešimtas spektaklis. Tai atskaitos, suvokimo faktorius. Suvokimas gali būti ir toks: ar ne per daug, nes kiekis dar nieko nereiškia. Toks jausmas, kad visos medžiagos iš kažkur “ateina”. O M.Sperro pjesė - “valstybinis užsakymas”. Guostis galiu tik prisimindamas Moliere’ą, kuris rašė karaliui Liudvikui XIV. Ilgai dvejojau dėl šios pjesės, bet kai radau vidinį rezonansą, sutikau. Aš kaip žmogus stengiuosi priimti kitaip mąstantį. Negaliu pasakyti, kad visą laiką pavyksta, bet intencija yra.

- Kuo ši medžiaga aktuali? Kodėl apie tai norisi kalbėti šiandien?

- Pjesėje yra tik pasekmės, ir per jas stengiamės rasti priežastis. Atsitiktinis žodis, pasakytas apie kitą, nepažįstamą žmogų, tampa visuotinai nepaneigiama tiesa. Ir tas žodis jį nužudo. Dekaloginis “nežudyti” tampa netiesioginiu aktu - užtenka vien tik pasakymo. “Medžioklės scenos” aplinka - tam tikra bendruomenė arba žmonių grupė - taip pat turi savo saugiklius, savo instinktus, kaip apsisaugoti nuo sunaikinimo, nuo tam tikro išderinimo. Tai panašu į rakštį: kūnas pūliuoja, kol svetimkūnis išstumiamas. Todėl negali sakyti, kad “medžioklė” yra beprasmė. Bendruomenė “medžioja” konkretų atvejį.

Problemos universalumas - Pjesė parašyta šiurkščia kaimiška kalba, pasitelkiant bavarų dia-

lektą. Kai kurie kritikai rašė supratę tik 30-50 proc. M.Sperro teksto.

Vertėja Rūta Jonynaitė atliko milžinišką darbą, versdama šį kūrinį.

Pjesę dar kartą keitėte. Kodėl?

- Jei šis dramaturgas būtų gimęs Lietuvoje, manytume, kad jis parašė žemaitiškai. Šiuo atveju Žemaitija - Žemaičių Kalvarija ar Šiluva - būtų buvusi labai lokali vieta. Ir per šią konkrečią vietą mes suprantame problemos universalumą. Aš pagalvojau, kad galima iš karto kurti universalią erdvę, nepririšant prie vietos, prie laiko. Tai yra tas pasklidęs virusas. Tik pačią kalbą, esmės nekeisdamas, priartinau prie miesto kalbos.

Dėl ko susipriešina žmonės?

Dėl neskaidrumo, nepasakytų dalykų, netolerancijos, nenoro girdėti vienos ar kitos tiesos.

- Pavadinimas “Medžioklės scenos Žemutinėje Bavarijoje” Vokietijoje tapo posakiu, šmeižto ir neapykantos sinonimu. Šiandien kiekvienam Lietuvos piliečiui įvairių asociacijų sukelia Garliavos pavadinimas...

- Tiesiogiai čia nėra jokio ryšio su Garliava. Galima analizuoti tik patį reiškinį: kaip ir dėl ko susipriešina žmonės? Dėl neskaidrumo, nepasakytų dalykų, netolerancijos vieni kitiems ir nenoro girdėti vienos ar kitos tiesos, kai yra dvi pasidalijusios pusės, ir abi rėkia, abi jaučiasi teisios. Tokių reiškinių pilna. Garliava - tik vienas ryškesnis pavyzdys. Panašios karštos žaizdos nuolat atsiveria. Visa tai, ko nepažįsti, sukelia abejonę, kuri išprovokuoja masinę psichozę, o ji išauga iki visiško nesusipratimo, net iki karo.

Latviai tolerantiškesni - Šis spektaklis Vilniuje bus pirmas jūsų darbas po ilgos pertraukos. 1991aisiais kartu su Michailu Jevdokimovu Rusų dramos teatre pastatėte Tennessee Williamso “Žemiškąją karalystę”, o 2003 metais - Jaunimo teatre Patricko Marberio “Prisilietimą”. Visi kiti darbai - Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, didelė dalis - Liepojoje, Rygoje. Kuo skiriasi šių miestų teatro kultūra, tradicijos?

- Kiekviename mieste yra kita aplinka, kitos tradicijos. Ir kiekvieną kartą jas reikia perprasti. Tai nėra paprasta. Kiekvienas miestas “uždeda” savo specifiką. Būtis nulemia sąmonę. Ir kiekvienas aktorius, gyvenantis tam tikroje aplinkoje, mąsto savaip. Todėl ir spektakliai gimsta labai skirtingi.

Kiekvieno miesto teatruose yra palikta pėdsakų: Klaipėdoje - Povilo Gaidžio, Šiauliuose - Aurelijos Rakauskaitės ir Sauliaus Varno, Panevėžyje Juozo Miltinio... Tokiuose miestuose sunku daugeliui atvykusių režisierių.

Man labiausiai patiko dirbti Rygoje. Iš pradžių šiame mieste skeptiškai priėmiau liuteronišką poziciją, kuri skelbia: “Pasaulis esu aš.” Vėliau įsižiūrėjus, ji man pasirodė labai priimtina, nes nėra katalikiško kišimosi į kitų reikalus. Latviai tolerantiškesni. Jie tavęs neerzina: gali būti ir “toks”, ir “kitoks”.

Nėra tave varstančių žvilgsnių.

- Esate buvęs kelių teatrų meno vadovas, bet iš visur pasitraukiate. Kodėl?

- Pirmu meno vadovu buvau Maskvoje. Buvau įsteigęs savo teatrą “Kūrybinis atradimo susivienijimas”. Prasidėjus Nepriklausomybei, dėl politinės situacijos grįžau į Lietuvą. 1991 metais įsteigiau Kauno mažąjį teatrą. Vėliau šviesaus atminimo Pranas Piaulokas pasiūlė būti Šiaulių dramos teatro meno vadovu. Bet per mažai buvau subrendęs, kad galėčiau vadovauti tam teatrui, todėl priėmiau Liepojos dramos teatro pasiūlymą. Po ketverių metų supratau, kad latvių regioni-

niam, lokaliam teatrui turi vadovauti latvis - žmogus iš jų kultūros. O mano meninė programa buvo labiau orientuota į europinius reiškinius. Likau dirbti režisieriumi, bet prasidėjo darbai Rygoje. Iš J.Miltinio teatro meno vadovo pareigų buvau atleistas už pravaikštas. Tai kas kita - istorija, kuri vadinasi “susidorojimas”.

Apie kūrybinę potenciją - Dirbate su stipria aktorių komanda. Kokią įtaką ji daro sprendžiant spektaklio dramaturgijos klausimus?

- Man visada yra svarbi menininkų kūrėjų “apykaita”, svarbu, kad aktoriai įsitrauktų kaip kūrėjai, o ne kaip vykdytojai. Nacionalinio dramos teatro aktoriai pajėgūs tai daryti. Jie turi didelę kūrybinę potenciją. Dirbant su tokiais aktoriais po kiek laiko išryškėja esmė. Sumanymas kaip rėmas lieka, bet aktoriniai dalykai kinta priklausomai nuo pasiūlymų.

- Lietuvos nacionaliniame dramos teatre kartu dirba vienas garsiausių vidurinės kartos latvių scenografų Martinas Vilkarsis. Su juo pradėjai bendradarbiauti prieš aštuonerius metus.

- Su juo kaip broliai sulipome. Vienas kitą jaučiame iš pusės žodžio. Jis turi gerą vidinę klausą, gerą akį. Aš galiu kalbėti vaizdiniais, nuojautomis, o jis pagauna mintį. Vėliau gaunu vizualų rezultatą ir nustembu, kaip tiksliai suprasta. Latvijoje jis yra didelis teatro autoritetas. Dirbo ir meno vadovu Dailės teatre, jo nuomonę vertina ir režisieriai, ir aktoriai, net su juo nedirbantys.

- Kas jums svarbiausia statant spektaklį? Kiek svarbi žiūrovo reakcija?

- Norėčiau, kad šiame spektaklyje nesijaustų teatro, kad aktorius ir žiūrovas susidurtų akis į akį. Scenoje spendžiame įvairių spąstų. Mums svarbu, kad žiūrovai į juos patektų, kad užsimirštų, kur esą, pamirštų laiką, įsiklausytų ir išklausytų.

•

Plačiau skaitykite www.lzinios.lt

14

2013 03 14 Lietuvos žinios

Sportas

“Atlantas” autoritetų nepaiso

STATISTIKA Vilniaus “Žalgiris” - Klaipėdos “Atlantas” 1:2 (1:2). A.Jankauskas (6); T.Eliošius (2), D.Kazlauskas (45).

Pakruojo “Kruoja” - Alytaus “Dainava” 2:0 (1:0). N.Mačiulis (37), T.Miklinevičius (79).

Gargždų “Banga” - Tauragės “Tauras” 2:0 (0:0). A.Ivanauskas (66), G.Kulbis (90+2 iš 11 m).

VILMANTAS REMEIKA

Klaipėdos “Atlantas” tampa didžiausiu ir maloniausiu prasidėjusio A lygos sezono atradimu.

Iš pagrindų pasikeitusi komanda 2013-ųjų pirmenybes pradėjo dviem pergalėmis prieš praėjusio sezono prizininkus. Šeštadienį 1:0 įveikę Marijampolės “Sūduvą” užvakar klaipėdiečiai išvykoje 2:1 palaužė ir Vilniaus “Žalgirį”. Aukščiausius tikslus deklaruojantiems vilniečiams tai bus gera pamoka ateičiai. “Šaltą dušą patirti visada geriau sezono pradžioje nei vėliau”, - sakė “Žalgirio” treneris iš Lenkijos Marekas Zubas. Jis Lietuvoje pralaimėjo pirmą kartą. Vadovaujant M.Zubui žalgiriečiai praėjusį sezoną baigė įspūdinga 14 pergalių oficialiose rungtynėse serija.

“Kada nors ateina laikas pralaimėti. Tai pirma mano nesėkmė Lietuvoje, tikiuosi, kad kitos laukti teks labai ilgai”, - šyptelėjo M.Zubas.

Susikaupimo stygius žalgiriečiams atsiliepė jau dvikovos pradžioje. 2 minutę Tadas Eliošius kairiajame krašte prasmuko pro kelis gynėjus ir iš labai aštraus atakos kampo “nuginklavo” vartininką Aivarą Bražinską, kuriam šios rungtynės virto košmaru. 6 minutę Algis Jankauskas po kampinio tiksliu smūgiu galva išlygino rezultatą, tačiau vėliau aikštėje dominavo greitais perdavimais sumaniai žaidusi Klaipėdos komanda. O paskutinę pirmo kėlinio minutę apmaudžiai suklydo A.Bražinskas. Po Donato

TURNYRO LENTELĖ (rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai)

“Žalgirio” komandos (viduryje - K.Bilinskis) išpuoliai prie “Atlanto” vartų buvo reti. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka Kazlausko smūgio kamuolys nuo virpsto atšoko į A.Bražinską ir pataikęs jam į ranką, įriedėjo į vartus.

“Manau, kad šiose rungtynėse įrodėme galį kovoti net dėl aukso medalių”, - tvirtino praėjusį sezoną “Žalgiryje” trumpai žaidęs, o šiemet tvirta “Atlanto” paspirtimi tapęs D.Kazlauskas.

Antrame kėlinyje “Žalgiriui” reikėjo mušti įvartį, bet pavojingas progas kūrė tik “Atlantas”. Nesulai-

komai žaidė Lietuvos rinktinės saugas Marius Papšys, abiejuose aikštės kraštuose draskęs varžovų gynybą.

“Per pertrauką komandai pasakiau, kad pamirštų rezultatą ir eitų žaisti tarsi nuo pradžių, nemėgintų sulįsti į gynybą, - drąsią taktiką atskleidė “Atlanto” strategas Konstantinas Sarsanija. - Žaidėjai šaunuoliai.

Jie puikiai vykdė užduotis ir pelnytai laimėjo. Man svarbiausia, kad vaikinai patikėtų savo jėgomis, patikėtų,

kad gali tobulėti. Tuomet sieksime aukštų vietų.”

Beviltišką ir bedantį “Žalgirio” žaidimą užvakar vainikavo vartininko netektis 87 minutę. Išbėgęs už baudos aikštelės, A.Bražinskas į nokdauną pasiuntė M.Papšį ir buvo nubaustas raudona kortele. Į vartus stojo A.Jankauskas. Gynėjas įvarčio nepraleido, tačiau per tūkstantį gerbėjų nuvylusiam “Žalgiriui” tai buvo menka paguoda.

1. Kruoja

2

2 0 0

4:1

6

2. Atlantas

2

2 0 0

3:1

6

3. Banga

2

1 1 0

3:1

4

4. Ekranas

1

1 0 0

3:1

3

5. Šiauliai

1

0 1 0

1:1

1

6. Žalgiris

1

0 0 1

1:2

0

7. Sūduva

1

0 0 1

0:1

0

8. Tauras

2

0 0 2

1:4

0

9. Dainava

2

0 0 2

1:5

0

Antrame kėlinyje “Žalgiryje” debiutavo naujokas Jakubas Wilkas.

Tačiau lenkas buvo “išjungtas” iš žaidimo, o prie kamuolio prisilietė vos kelis kartus.

“Komandoje esu neseniai. Man reikia laiko susižaisti su komanda, priprasti prie derinių”, - aiškino J.Wilkas. ”Atlantas” per dvejas rungtynes surinko 6 taškus ir drauge su Pakruojo “Kruoja” lyderiauja čempionate. “Kruojos” komanda vakar Panevėžio dirbtinės dangos aikštėje 2:0 pranoko Alytaus “Dainavą”.

Pirmąją pergalę į savo sąskaitą įsirašė ir Gargždų “Bangos” futbolininkai. Jie namie 2:0 nugalėjo Tauragės “Taurą”.

Kitose A lygos antrojo turo rungtynėse vakar vakare Marijampolėje kovojo “Sūduva” ir “Šiauliai”.

•

“Barca” atsakė į skeptikų pastabas VILMANTAS REMEIKA

Klubo “Barcelona” dominavimo eros pabaiga atšaukiama.

Katalonai uraganinių atakų banga nušlavė klubą “Milan” ir šeštą sezoną iš eilės žais UEFA Čempionų lygos ketvirtfinalyje.

Pirmąsias aštuntfinalio rungtynes “Barca” Milane pralaimėjo 0:2, tad abejota, ar namie sugebės pasiekti revanšą trijų įvarčių persvara. Tačiau Barselonos futbolininkai svečiams nepaliko jokių šansų ir smogė 4:0.

Pakeitė istoriją Artėjant rungtynėms su “Milan” visa Barselona drąsinosi, žmones labiausiai nuteikinėjo vietinė spauda, skelbdama, kad niekas neprarasta.

“Jei netikite komanda, neikite į stadioną ir likite namie. Sakau tai ir aistruoliams, ir žaidėjams”, - skelbė Katalonijos dienraščio “Sport” redaktorius Joanas Vehilsas.

Abejojančių saviškių sėkme Barselonoje nebuvo. Vietos “Camp Nou” stadione 95 tūkst. aistruolių karštai palaikė savo komandą, o po kiekvieno įvarčio triukšmas vis didėjo. Pirmame kėlinyje “Milan” į Barseloną atsivežtą persvarą dviem puikiais smūgiais panaikino Lionelis Messi. Antro kėlinio pradžioje įmušė Davidas Villa, o jau per teisėjo pridėtą laiką italus pribaigė Jordi Alba.

“Senoji geroji “Barcelona” sugrįžo. Vėl žaidžiame su entuziazmu, greičiu ir pasimėgavimu, - džiaugėsi J.Alba. - To negalėjome pasakyti apie

rungtynes Milane. Viskas baigėsi gerai, bet šią pamoką reikia išmokti.”

“Barcelona” tapo pirmuoju Čempionų lygoje klubu, kuriam atkrintamosiose varžybose pavyko pasiekti revanšą, pirmąsias rungtynes pralaimėjus 0:2. “Šias rungtynes prisiminsime ir po daugelio metų”, - tvirtino Barselonos klubo sporto direktorius Andoni Zubizarreta.

Religiniai sutapimai Nusivylęs “Milan” treneris Massimiliano Allegri po rungtynių ėmė svarstyti, kas būtų, jei būtų... Jo komandai atsiliekant legionierius iš Prancūzijos M’Baye Niangas pabėgo nuo “Barcos” gynėjų ir būdamas laisvas smūgiavo... į virpstą.

“Jei keli centimetrai į šoną ir M.Niangas būtų įmušęs, dabar kalbėtume apie visai kitokias rungtynes, - teigė M.Allegri. - Atsilikdami 0:3 dar mėginome spausti varžovus.

Bet žaisdamas su “Barcelona” privalai išnaudoti progas. Žaidėme siaubingai. Tiksliau - varžovai pirmame kėlinyje apskritai neleido mums žaisti.”

Katalikiška Italija gana greitai surado ir mistinių pralaimėjimo priežasčių. Futbolo metraštininkai netruko atkapstyti faktą, kad, renkant naują popiežių, “Barcelona” žaidžia tiesiog fantastiškai. 1978-aisiais, Vatikanui renkant Joną Paulių I, “Barca” 4:0 sutriuškino “Las Palmas” komandą. Istorija pasikartojo 2005-ųjų konklavos metu. Kai prieš aštuonerius metus Kardinolų kolegija rinko Benediktą XVI, kata-

lonai taip pat 4:0 pranoko “Malagos” ekipą. Pasauliui laukiant naujo popiežiaus dabar tokiu pačiu rezultatu krito “Milan”. Lyg tyčia Barselonos “Camp Nou” stadione nuo seno įrengta nedidelė šventykla, kurioje ant altoriaus padėti šio miesto klubo marškinėliai.

Turkai pasisėmė optimizmo Kitame antradienio Čempionų lygos aštuntfinalyje triumfavo Turkijos čempionai Stambulo “Galatasaray”, taip pat išsikapstę iš keblios padėties. Turkai namie rungtynes su vokiečių Gelzenkircheno “Schalke” buvo baigę 1:1, tad išvykoje jiems reikėjo pergalės. Nors pirmi praleido įvartį “Galatasaray” futbolininkai, jie atsitiesė ir triumfavo 3:2.

“Tiesiog pramiegojome visą pirmą kėlinį”, - pareiškė “Schalke” treneris Jensas Kelleris. Jo komanda antrame kėlinyje uždarė varžovus jų aikštės pusėje ir, atsilikdama 1:2, išlygino rezultatą. Tačiau mėgindami išplėšti pergalę vokiečiai praleido lemtingą kontrataką ir Umutas Bulutas padėjo tašką.

Po rungtynių nežinantiems rezultato Gelzenkirchene buvo sunku suvokti, kas nugalėjo - tūkstančiai čia gyvenančių turkų ėjo į gatves švęsti saviškių pergalės. Džiaugsmas buvo beribis - “Galatasaray” pateko į Čempionų lygos ketvirtfinalį po 12 metų pertraukos. Šėlo ir naujasis Stambulo komandos pirkinys Didier Drogba, pernai laimėjęs Čempionų lygą su Londono “Chelsea”. Sausį “Galatasaray” perpirko šį 35 metų Dramblio Kau-

L.Messi (kairėje) dviem įvarčiais prisidėjo prie savo komandos triumfo prieš “Milan”. / AFP/Scanpix nuotrauka lo Kranto futbolininką iš Kinijos klubo “Shanghai Shenhua” už 6 mln. eurų. Turkai už kiekvienas žaistas rungtynes D.Drogba sumoka po 15 tūkst. eurų.

“Futbole viskas įmanoma, ir aš galiu pakartoti triumfą Čempionų lygoje su “Galatasaray” komanda”, tvirtino D.Drogba.

“2000-ųjų dvasia” - savo komandos triumfą pavadino jos kovingumu ir charakteriu besižavinti Turkijos spauda. 2000-aisiais “Galatasaray” nukeliavo iki Europos lygos finalo.

Jame susitiko su Londono “Arsenal”.

Per visų varžovų galvas lipęs “Arsenal” laikytas aiškiu finalo favoritu.

Tačiau “Galatasaray” atsilaikė nepraleidę įvarčio, o vėliau triumfavo 11 m baudinių serijoje.

•

STATISTIKA “Barcelona” - “Milan” 4:0 (2:0).

Barselona, 94 944 žiūrovai. Teisėjas V.Kassai (Vengrija). Įvarčiai - L.Messi (5, 40), D.Villa (55), J.Alba (90+2). Įspėti - Pedro (“Barcelona”), K.P.Boatengas, M.Flamini, Ph.Mexes (“Milan”).

I rungtynės - 0:2.

Gelzenkircheno “Schalke” Stambulo “Galatasaray” 2:3 (1:2).

Gelzenkirchenas, 54 142 žiūrovai.

Teisėjas - J.Erikssonas (Švedija). Įvarčiai R.Neustadteris (17), M.Bastosas (63); H.Altintopas (37), B.Yilmazas (42), U.Bulutas (90+5). Įspėti - M.Hogeris, S.Kolasinačas (“Schalke”), D.Drogba (“Galatasaray”).

2013 03 14 Lietuvos žinios

Sportas

15

J.Kinderio ir J.Moskvičiovo keliai išsiskyrė nau, kodėl taip elgiuosi, padėkojau treneriui už viską. Manau, ir jam jau nelengva dirbti tokio amžiaus.

(J.Moskvičiovui - 68-eri.) Tikrai nebuvo jokių intrigų iš mano pusės.

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Londono žaidynėse aštuntąją vietą užėmęs šiuolaikinės penkiakovės meistras Justinas Kinderis tarė sudie tituluočiausiam šiuolaikinės penkiakovės treneriui Jurijui Moskvičiovui.

Prievarta mielas nebūsi Daugkartinis Lietuvos fechtavimo čempionas J.Moskvičiovas penkiakovininkus treniruoja daug metų. Per tą laiką išugdė du olimpinius prizininkus A.Zadneprovskį ir Edviną Krungolcą, parvežusius į Lietuvą net tris medalius (2 sidabro ir 1 bronzos).

J.Moskvičiovo mokinė buvo ir liūdnai pagarsėjusi perspektyvi penkiakovininkė Donata Rimšaitė. Beje, ji pati panoro tapti J.Moskvičiovo auklėtine.

Kaip tik vakar, kai LŽ paskambino nusipelniusiam treneriui, buvo pirmoji jo atostogų diena po daugelio metų. Garsus šiuolaikinės penkiakovės specialistas nepanoro komentuoti pastarųjų dienų įvykių. Paklaustas, ar nebandė įkalbėti J.Kinderio ir toliau dirbti drauge, atsakė: “Prievarta mielas nebūsi.” Daugiau kalbėti šia tema J.Moskvičiovas atsisakė.

25-erių J.Kinderis šį žingsnį žengė grįžęs iš Palm Springso (Kalifornijos valst., JAV), kur 2013-ųjų pasaulio taurės varžybų pirmajame etape užėmė 24 vietą tarp 36 finalininkų. Vasarį už Atlanto Justinas skrido su J.Moskvičiovu, o ateinantį pirmadienį į antrąjį pasaulio taurės etapą Brazilijoje jį lydės jau kitas treneris - dviejų olimpiadų prizininkas, J.Moskvičiovo auklėtinis Andrejus Zadneprovskis.

J.Kinderis: “Nenorėjau visko daryti už akių.

Susitikome, pasikalbėjome. Tikrai nebuvo jokių intrigų iš mano pusės.”

Laisva vieta jau užimta

Vakar “Lietuvos žinios” paskambino Justinui Kinderiui, norėdamos išsiaiškinti, kas gi nutiko.

Negalvoja, kas bus, jeigu...

- Kas paskatino ryžtis tokiam žingsniui?

- J.Moskvičiovas buvo mano fechtavimo treneris. Tad šioje rungtyje, manau, ir bus didžiausios permainos. Kitose kokie buvo, manau, tie ir liks. Jojimo ir plaukimo treneriai nepasikeitė. Bėgimo... Na, plaukimo treneriui Egidijui Tindžiuliui truputėlį prisidėjo darbo. Naujas fechtavimo treneris - Julius Staškūnas.

- Tai buvo jūsų vieno sprendimas?

- Taip, mano. Penkiakovėje esu 11

2010 metų geriausio Lietuvos sportininko rinkimuose J.Moskvičiovo (kairėje) auklėtinis J.Kinderis užėmė trečiąją vietą. / LŽ archyvo nuotrauka metų, tad varžovai mane jau perprato. Atėjo laikas permainoms.

- Ar norite pasakyti, kad Londone užimta aštuntoji vieta neadekvati Jūsų galimybėms - galėjote būti ir aukščiau?

- Londone prieš olimpinį čempioną laimėjau visas rungtis, o fechtavimo jam pralaimėjau labai daug. Tad nemanau, kad šiuo atveju reikia žiūrėti į užimtą vietą. Kai pradėjau var-

žytis vyrų kategorijoje, fechtavimas ir bėgimas buvo stipriausios mano rungtys. Laikui bėgant rezultatai krito. Jau dvejus metus mano fechtavimas šlubavo. Išbandėme viską. Reikėjo kažką daryti.

- Lengva buvo apsispręsti?

- Norėjau tai padaryti jau rudenį, iškart po Londono olimpiados. Bet nutariau neskubėti, viską apgalvoti ir tik tada žengti šį žingsnį.

- Kiti J.Moskvičiovo auklėtiniai niekada lyg ir nesiskundė dėl jo darbo.

Jei su naujuoju treneriu jums dar prasčiau seksis (tikrai to nelinkiu), ar nepasigailėsite dėl savo sprendimo?

- Negalvojau apie tai. Ir stengiuosi negalvoti.

- Kaip atsisveikinote su treneriu J.Moskvičiovu?

- Nenorėjau visko daryti už akių.

Susitikome, pasikalbėjome. Paaiški-

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas trečiadienį “Lietuvos žinioms” užsiminė, kad naujasis J.Kinderio treneris oficialiai dar nepatvirtintas, tačiau, pasak jo, greičiausiai tai bus A.Zadneprovskis, kuris vietoj J.Moskvičiovo treniruos Justiną kombinuotoje šaudymo ir bėgimo rungtyje. Naujasis treneris J.Kinderį lydės ir į pasaulio taurės varžybų antrąjį etapą Brazilijoje. Ateinantį pirmadienį ten skris trys moterys - olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė, Gintarė Venčkauskaitė ir Lina Batulevičiūtė bei du vyrai - J.Kinderis ir Paulius Aleksandravičius. Su sportininkais į Braziliją vyks trys treneriai - olimpinę čempionę parengęs Jevgenijus Kliosovas, Henrikas Eismontas ir A.Zadneprovskis.

•

Kova dėl vietos po LKL saule SAULIUS RAMOŠKA

BEKO-Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate pats įkarštis kai kurioms ekipoms kiekviena pergalė jau gali užtikrinti vietą atkrintamosiose varžybose arba aukštesnę poziciją reguliariajame sezone.

Savo galimybės iš rankų nepaleido Ryčio Vaišvilos treniruojama Utenos “Juventus”. Uteniškiai savo žiūrovų akivaizdoje 93:77 įveikė Kėdainių “Nevėžio” krepšininkus ir po metų pertraukos vėl žais LKL atkrintamosiose varžybose.

Peržengė kėdainiškių barjerą Ši pergalė “Juventus” ekipai ypač svarbi ir tuo, kad pastarąjį kartą uteniškiai “Nevėžį” nugalėjo beveik prieš pusantrų metų - 2011-ųjų spalio 7 dieną (svečiuose 75:70). Šįsyk šeimininkai viską išsprendė per trečią kėlinį, jį laimėdami net 34:14 ir prieš lemiamą ketvirtį įgydami 23 taškų pranašumą (81:58).

“Iš pradžių maniškiai žaidė susikaustę, ne taip, kaip moka. Todėl trečiame kėlinyje pakeitėme gynybos sistemą, ir ji pasiteisino, - po dešimtos pergalės LKL čempionate kalbėjo R.Vaišvila. - Šiandien mums reikėjo laimėti. Tai ir padarėme.”

Sykiu nugalėtojų treneris džiaugėsi, kaip pasiaukojamai auklėtiniai grū-

mėsi dėl kamuolių: “Juventus” sugriebė 47 kamuolius, o kėdainiškiai - 27.

Nepaisant devintos nesėkmės per 17-as rungtynes, Kėdainių klubas turnyro lentelėje išsaugojo 8 poziciją.

Per dvikovą Utenoje “Nevėžiui” negalėjo padėti Šarūnas Kulevičius, treniruotės metu stipriai išsinarinęs kairės rankos pirštą. Tačiau į rikiuotę grįžo ekipos kapitonas Vytenis Jasikevičius, o aukštaūgis Darius Šilinskis, kaip parodė rungtynės, tebeturi problemų dėl sveikatos. Per pirmus du kėlinius cementavęs “Nevėžio” gynybą baudos aikštelėje 216 cm ūgio vidurio puolėjas per ilgąją pertrauką treneriui Gintarui Leonavičiui prasitarė daugiau nebegalįs kovoti. Be pagrindinio centro likęs “Nevėžis” trečią kėlinį pralaimėjo 14:34, o didžiąją dalį taškų praleido būtent iš po krepšio.

Kaip skelbia oficiali klubo svetainė, D.Šilinskiui yra sudilusi kelio kremzlė, tačiau medikai nesutaria tiek dėl operacijos, tiek dėl sportininko dalyvavimo treniruočių procese bei varžybose. Atsakymai į visus klausimus turėtų būti žinomi po D.Šilinskio vizito pas Lietuvos olimpinės rinkinės vyriausiąjį gydytoją Dalių Barkauską.

Saldus šiauliečių revanšas Kur kas atkaklesnė kova vyko Šiauliuose, kur vietos klubas priėmė tik dukart čempionate suklupusius LKL bronzos medalininkus “Prienų” krepšininkus. 13 pergalių iškovojusius ir

“Šiauliai” - “Prienai” 87:84 (17:23, 21:14, 27:17, 22:30). R.Alijevas 22 tšk., A.Kieža ir L.Samėnas po 16, O.Galdikas 8; G.Orelikas 18 (3-4/7, 4 kld.), G.Kadžiulis 17 (3-3/8, 4 kld.), A.Urbutis 16, A.Valeika 12.

Utenos “Juventus” - Kėdainių “Nevėžis” 93:77 (23:22, 24:22, 34:14, 12:19). A.Viskontas 19 (8 rez. perd.), P.Morkeliūnas 19 (8 atk. kam.), N.Varnelis 18 (9 atk. kam.), A.Čepulis 12, L.Kisielius 10 (8 atk. kam.); M.Girdžiūnas 23 (3-5/6), V.Jasikevičius 20, T.Bishopas 12 (9 atk. kam., 9 išpr. praž.), A.Aleksandrovas 7.

LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas) 1. Žalgiris 2. Prienai 3. Neptūnas 4. Lietuvos rytas 5. Juventus 6. Šiauliai 7. Pieno žvaigždės 8. Nevėžis 9. Lietkabelis 10. LSU-Baltai 11. Sakalai 12. Palanga Triobet

9 13 12 6 10 9 8 8 5 4 4 0

0 3 3 2 7 7 7 9 11 11 12 16

100 81 80 75 59 56 53 47 31 27 25 0

antrąją vietą užimančius prieniškius šį sezoną pavyko nugalėti tik Pasvalio “Pieno žvaigždėms” ir Klaipėdos “Neptūnui”. Antradienį “Šiauliai” įsibrovė į pastarųjų klubų draugiją: Gedimino Petrausko auklėtiniai po atkaklios kovos 87:84 nugalėjo “Prienus” ir įsirašė svarbų tašką kovojant dėl geresnės vietos LKL turnyro lentelėje.

Likus žaisti 2 minutes “Prienų” komanda rezultatą išlygino (76:76), bet tuo metu iniciatyvos ėmėsi rezul-

Lemiamu momentu iniciatyvos ėmęsis rezultatyviausias “Šiaulių” žaidėjas R.Alijevas (dešinėje) dviem taikliais metimais atėmė iš prieniškių viltį. bcsiauliai.lt nuotrauka

tatyviausiai “Šiaulių” gretose rungtyniavęs Rolandas Alijevas. Jis iš pradžių pataikė dvitaškį, po to ginantis sugriebė kamuolį ir jį įskraidino nuo trijų taškų linijos - 81:76. Po tokio smūgio svečiai neatsigavo. Taip šiauliečiai revanšavosi už pirmą tarpusavio pralaimėjimą lapkričio pabaigoje - tąkart prieniškiai varžovus įveikė užtikrintai - 96:78.

“Vyrai kovėsi pavyzdingai, ypač gindamiesi - privertėme varžovus suklysti net 21 kartą”, - auklėtiniams gerų žodžių negailėjo “Šiaulių” treneris G.Petrauskas.

Visa atsakomybė - “Prienams” Antradienį taip pat paaiškėjo, jog vieni LKL čempionato lyderių “Prie-

nų” krepšininkai bus vieninteliai Lietuvos atstovai, kurie kovos dėl Baltijos krepšinio lygos (BBL) aukso medalių. Dėl vietos BBL pusfinalyje grūmusis “Pieno žvaigždžių” ekipa užvakar neišlaikė egzamino. Per atsakomąsias ketvirtfinalio rungtynes Pasvalio klubas namie 82:79 įveikė Talino “Kalev-Cramo” (Estija) ekipą, tačiau tarp keturių stipriausiųjų nepateko, nes pirmąsias rungtynes svečiuose pralaimėjo 17 taškų skirtumu - 54:71.

Pusfinalyje “Kalev-Cramo” susitiks su “Ventspils” (Latvija) krepšininkais, kurie ketvirtfinalyje 78:81 ir 87:80 eliminavo “Šiaulių” klubą. Kitą pusfinalio porą sudarys Rygos “Barons kvartals” (Latvija) ir “Prienai”.

•

16

2013 03 14 Lietuvos žinios

Renginiai

Parodos VILNIUS PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Lietuvos fotomėgėjų sąjungos 80-mečiui skirta forografijų paroda.

LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS GALERIJA Sigitos Sukackaitės grafikos darbų paroda “Manoma - menama”.

RAŠYTOJŲ KLUBAS Vilniaus dailės akademijos grafikos II kurso studentų ofortų paroda.

PAMĖNKALNIO GALERIJA Andriaus Kviliūno instaliacija “Tylioji istorija”.

GALERIJA “VARTAI” Ugniaus Gelgudos ir Neringos Čeriauskaitės kūrinys “Wolfgang, is that you?” (Wolfgangai, tai tu?).

Patricijos Jurkšaitytės paroda “Olandiškos istorijos”.

VDA GALERIJA “AKADEMIJA” Prano Griušio tapybos paroda “Mano naujoji mūza”.

GALERIJA “KUNSTKAMERA” Sergejaus Gračiovo (1922-1993) paroda “Kelionės ir uostai”.

VILNIAUS ROTUŠĖ Tapytojo Aleksandro Vozbino paroda “Veidrodinis amžius”.

Sūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius vartai į Sūduvą 2013”.

ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA Sūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius vartai į Sūduvą 2013”.

LIETUVOS TEATRO, MUZIKOS IR KINO MUZIEJUS Sūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius vartai į Sūduvą 2013”.

VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA Paroda “Žvilgsnis į Sūduvą”.

GALERIJA “MENO NIŠA” Linos Zavadskės ir Mariaus Zavadskio paroda “Vaisiai ir daržovės”.

VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI Klubo “Fotokablys” paroda “29”. ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS Paroda “Didesnio dalis. Lietuvos šiuolaikinis menas” Annos Jermolaewos ir Audronės Vaupšienės paroda “Lyg ir grįžimas namo”.

GELEŽINKELIŲ MUZIEJUS Meninio projekto “Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelis” paroda “Visaginas - Turmantas Kurcumas - Daugpilis. Paribiai”.

BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Paroda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytos sudiržusios širdys”.

TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai”

Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALAS Paroda “Lietuvių švietimo draugija “Rytas”.

Lietuvos istorijos ir etnografijos ekspozicija

KAUNAS KAUNO APSKRITIES VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS MENO LEIDINIŲ SKAITYKLA Meno albumų kolekcijos “Art” iš Prancūzų instituto Lietuvoje mediatekos.

KAUNO KERAMIKOS MUZIEJUS Tarptautinė Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda “Pavasaris 2013”.

KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA Aleksandros Jacovskytės fotografijų paroda “Vilniaus vaizdai”.

KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Alvydo Lukio retrospektyvinė paroda “Žingsniai”.

A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės paroda “4Istorijos”.

GALERIJA “AUKSO PJŪVIS” Rūtos Indriūnaitės keramikos paroda “Selekcija”.

Rimvydo Jankausko-Kampo ir Rolando Karaliaus tapybos paroda, tęsianti jau trečius metus vykdomą projektą - parodų ciklą “Duetai”.

Živilės Navikaitės stiklo papuošalų paroda “Angelų medžioklė”.

KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUS Lietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso “Gintarinis žaltys 2011” geriausių darbų paroda.

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Kazimiero Žoromskio (1913-2004) paroda “Spalvos virpėjimas”.

Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicija NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA, KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA, “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS Kauno dailininkų klubų “Sfinksas” ir “Meno sparnai” dailės darbų paroda “Atgimimas”.

NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRAS Rymanto Penkausko fotografijų paroda “Vandenyje”.

Vytauto Pletkaus fotografijų paroda “Tiltai”.

KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS Atrankinė paroda į Jaunųjų Europos kūrėjų 2013/2015 metų bienalę.

Paroda “JCE laureatai 2012”.

Adolfo Meko (1925-2011) gyvenimo ir kūrybos retrospektyva.

KLAIPĖDOS APSKRITIES VIEŠOJI I.SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKA Skulptoriaus Algirdo Boso medalių paroda

KLAIPĖDA

M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS Paroda “Sesuo rūpintojėlė”, skirta M.K.Čiurlionio sesers Valerijos Čiurlionytės-Karužienės atminimui.

KLAIPĖDOS GALERIJA Personalinė Evaldo Bernoto piešinio bei metalo plastikos paroda “Kalbantys daiktai”.

ŠIAULIAI LAIPTŲ GALERIJA Mindaugo Šnipo skulptūrų paroda.

PANEVĖŽYS FOTOGRAFIJOS GALERIJA Aleksandros Soldotovos fotografijų paroda “Erdvės struktūra”.

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Panevėžio urbanistikos raida 1918-1940 metais”.

Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

DRUSKININKAI

Koncertai VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 16 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Mūza Rubackytė (fortepijonas).

Dirigentas Alain Paris (Prancūzija) VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 14 ir 15 d. 19 val. Koncertas “Visi S.Rachmaninovo koncertai Fortepijonui”. Dalyvauja Alexander Palei (fortepijonas) ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas Gintaras Rinkevičius VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 14 d. 18 val. Koncertuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos liaudies instrumentų ir akordeono katedros akordeonistų orkestras, Vladimiro Prudnikovo dainavimo klasės studentės Justė Jankauskaitė ir Agnė Stančikaitė, akordeonų duetai: Simona Šukytė ir Raimondsas Ungursas, bei Martynas Vaicekauskas ir Janina Gečaitė 15 d. 18 val. Dainuojamosios poezijos svetainės vakaras. Dalyvauja Ainis Storpirštis su grupe ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 14 d. 19 val. Koncertuoja Vytautas Sriubikis (fleita), Liudas Mockūnas (saksofonas), Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.

Dirigentas Modestas Pitrėnas 15 d. 18 val. Koncertuoja Liudas Mikalauskas (bosas) ir styginių kvartetas “Bass Arco”: Giedrius Daunoravičius (violončelė), Tomas Šatas (violončelė), Domas Jakštas (violončelė), Dainius Rudvalis (kontrabosas) PRAMOGŲ ARENA 16 d. 19 val. Jevgenijaus Petrosiano didysis benefisas KLUBAS “BRODVĖJUS” 15 d. 21 val. “The Artrace” koncertas 16 d. 21 val. Kosto Smorigino ir Olego Ditkovskio koncertas PRAMOGŲ SALĖ “VAKARIS” 16 d. 19 val. Gyčio Paškevičiaus ir grupės gyvo garso koncertas KLUBAS “TAMSTA” 14 d. 20.30 val. “Tribute To Norah Jones” bu Saulės Kliošas feat. Vokalas: Nora Strolytė, Saulius Šemiotas 15 d. 21.30 val. “Kurak” (W/Eglė Sirvydytė / Markas Palubenka & Karolis Ramoška) 16 d. 21.30 val. Koncertuoja “Polerizuoti Stiklai”

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 14 d. 18 val. Koncertuoja VDU kamerinis orkestras ir Kauno valstybinis choras 15 d. 18 val. Koncertuoja Steinas Skjervoldas (baritonas, Norvegija), Sonata ir Rokas Zubovai (fortepijonas) 16 d. 17 val. Koncertuoja Nilsas Oklandas (smuikas, Norvegija) KAUNO “ŽALGIRIO” ARENA 14 d. 18 val. Spektaklis “Atėjau, pamačiau, negalėjau” 15 d. 19 val. Džiazo miniatiūros su Giedre Kilčiauskiene 16 d. 18 val. Uždarų erdvių “slydimo šonu” šou “Asfa Motor Show”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 14 d. 19 val. Humoro grupė “Ambrozija” ir Paulius Stalionis su nauja programa 15 d. 18 val. Klaipėdos jaunimo centro tautinių šokių kolektyvo “Vijurkas” jubiliejinis koncertas “25 “Vijurko” pavasariai” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 14 d. 18 val. Prancūziškos impresijos. Dalyvauja “Duo Sensibile”: Viktorija Zabrodaitė (fleita) ir Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas) KLAIPĖDOS “ŠVYTURIO” ARENA 14 d. 19 val. Sankt Peterburgo baletas ant ledo “Miegančioji gražuolė” 15 d. 19 val. Jevgenijaus Petrosiano didysis benefisas PRAMOGŲ SALĖ “VAKARIS” 15 d. 19 val. Ramūno Rudoko šou “Seneliukas”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 15 d. 18 val. Grupės “Liūdni slibinai” turo “Pavasaris be jokių Ė” koncertas

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 14 d. 18 val. Koncertas “Teatro balsai”. Dalyvauja Regina Varnaitė, Vytautas Paukštė, Saulius Bareikis, Virginija Kochanskytė 15 d. 14 val. VI regioninis vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių festivalis “Saula riduolėla”, skirtas Pasaulinei žemės dienai

PALANGA MUZIKOS KLUBAS “VANDENIS” 15 d. 21 val. Funky ABBA (disco, soul). Atlieka “Saulės kliošo” ansamblis, dainuoja Saulius Šemiotas, Andželika Petrauskaitė ir Kotryna Nasutavičiūtė

DRUSKININKAI “DRUSKININKŲ KOLONADA” 16 d. 21 val. Koncertuoja Rūta Ščiogolevaitė ir grupė

2013 03 14 Lietuvos žinios

BUTAI PARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balnonai, kaina - 125 000 Lt).

Tel. 8 699 75 245.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

Sodą netoli Darbėnų miestelio (11 km nuo jūros). Tel. 8 671 97 597.

14 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, geras susisiekimas, tinka dvibučio namo statybai, 1 a kaina - 7000 Lt, be tarpininkų). Vilnius, tel. 8 682 46 203.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, tinka dvibučio namo statybai, kaina - 125 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

Klasifikuoti skelbimai Parduodu naujus žvejybos tinklus (kaina 80 Lt), tinklus nuo paukščių bei šiltnamiams dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

Parduodamas BUAB „Varalda“ nuosavybes teise priklausantis turtas (baldai, biuro įranga, gamybinės atliekos). Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonu 8 618 56 155. Užs. R-153

Parduodu naujus klausos aparatus (kaina 70 Lt), naujus „Kosmodisk Clasik“ diržus (kaina - 120 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Lietuvos socialinių programų fondas (teisinė forma - labdaros ir paramos fondas, kodas 292000470, adresas: Laisvės pr. 9324, Vilnius, registras - VĮ Registrų centro juridinių asmenų registras) pertvarkomas į viešąją įstaigą - VšĮ Lietuvos socialinių programų fondas. Su naujos teisinės formos steigimo dokumentais galima susipažinti adresu: Ežeraičio g. 10, Vilnius. Užs. LM-2377

Parduodu naujus elektrošokus (kaina 150 Lt), naujus dažų purkštuvus „Point Zoom“ (kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI Parduodamas BUAB „Norekso valdos“ turtas (knygos, transporto priemonės, domenai). Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonu 8 618 56 155. Užs. R-155 Parduodamas BUAB „Šiaulių diagnostikos laboratorija“ ilgalaikis ir trumpalaikis turtas.

Visais klausimais kreiptis į bankroto adminiostratorių UAB „Bankroto administravimo ir restrūktūrizavimo centras“. Pasiūlymai priimami iki 2013 04 11.

Užs. LM-2372

Bankroto administratorius parduoda Alvido Prišmonto įmonės kilnojamąjį turtą.

Turto sąrašas ir daugiau informacijos tel. 8 673 37 373, arba el. p.: bankrotocentras@gmail.com.

Užs. R-156 Parduodamas BUAB „Kužių agroįmonė“ priklausantis turtas. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonu 8 618 56 155.

Užs. R-154

17

Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi UAB „Krum“ (įmonės kodas: 301300719, įmonės adresas: Naujoji g. 124-1, Alytus) įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“, mob. tel. Nr. 8 642 38 474.

Administratorius priima kreditorių finansines pretenzijas iki 2013 m. balandžio 2 d., adresu: BUAB „Krum“, administratorius UAB „Ius Positivum“, Jogailos g. 7, LT-01116, Vilnius.

Taip pat informuojame, kad visos sutartys, sudarytos su UAB „Krum“ nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikomos pasibaigusiomis.

Užs. R-152

2013 m. balandžio 17 d. 14.00 val. šaukiamas eilinis ataskaitinis visuotinis UAB „Anykščių šiluma“ (įmonės kodas 154112751) akcininkų susirinkimas.

Susirinkimas įvyks bendrovės salėje (Vairuotojų g. 11, Anykščiai).

Darbotvarkė: 1. Direktoriaus ataskaita už 2012 metus; 2. Bendrovės 2012 metų metinis pranešimas; 3. Bendrovės 2012 metų audituotų metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; Užs. LM-2366 4. Bendrovės 2012 metų pelno (nuostolio) paskirstymas.

NAMAI, PATALPOS PARDUODA

Skubiai naujos statybos namą Žemuosiuose Šančiuose (120 kv. m, yra geoterminis šildymas, atitinka pasyvaus namo standartus, aplinkui yra 3 mokyklos, 2 darželiai, už 300 metrų Nemunas, 2 km iki Kauno centro, kaina - 324 000 Lt).

Tel. 8 600 58 833.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

STATYBINĖS MEDŽIAGOS PARDUODA

Dengimo plokštes (12x3 m, 10 vnt. po 800 Lt, ir 6x3 m., 10 vnt. po 500 Lt), metalinį kaminą (aukštis 14 m, 360 mm, sinelė 15 mm, kaina - 7000 Lt). Tel. 8 686 54 735.

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutrikimų priežastis. Po kompleksinio medžiagų apytakos įvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotis tradicinių priemonių deriniais, kurie efektyviai paskatina sveikimo procesus. Tel. 8 602 03 836.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Ekologiški buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, suteikia garantiją.

Vilnius, tel. 8 687 73 616.

IEŠKO DARBO

Vyras - darbo. Domina įvairūs pasiūlymai.

Tel.: (8 346) 53 166, 8 684 66 930.

42 metų vyras - pagalbinio darbininko darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

www.lzinios.lt

ĮVAIRŪS

Prenumeratos kainos

Parduoda naują linų nuėmimo kombainą (kaina - 5000 Lt). Tel. 8 686 54 735.

Parduodu natūralų bičių medų 20 ir 10 litrų kibiruose bei 0,5 litro talpos stiklainiuose. Tel.: (8 458) 51 815, 8 676 26 928.

Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn. 12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 124 Lt 247 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena) 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS, Vykinto g. 14, tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php. Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

18

2013 03 14 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 14 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) n-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Vieša paslaptis” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Tautos aikštė”.

Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Tautos aikštė”.

Tiesioginės laidos tęsinys 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “KK2 Penktadienis” (k.) N-7 11.20 “Plikis ir ponia” (k.) N-7 12.55 “iKarli” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Nerami tarnyba” N-7 15.00 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 16.00 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.16 “Mes - europiečiai” 22.19 Sportas 22.23 Orai 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Mentalistas” N-7 23.35 “Deksteris” N-14 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Choras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Mano TV3. Jau 20 metų!”

12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Simpsonai”

18.10 “Be komentarų” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Mano TV3. Jau 20 metų!”

21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Dingęs be žinios” 23.00 “Ieškotojas” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Firma” 1.50 “Biuras” 2.45 “Vilfredas”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Žvaigždutės” (k.) N-7 9.00 “Taip. Ne” (k.)

10.00 “Žmogus prieš gamtą. Įdomiausi momentai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Nematoma tiesa” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Lietuvos muzikos legendos” 22.30 Drama “Mergina, verta milijono” N-14 1.05 “Laukinis” (k.) N-7 2.05-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Marvel animė. Ašmenys” N-7 9.05 “Draugai IV” (k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys patruliai” 16.30 “Draugai IV” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Makbraidas.

Nuverstas stabas” N-7 22.40 “Begėdis” N-14 23.40 “Gynėjai” N-7 0.40 “Bręstantis blogis” N-14

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizontai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Atžalos” (k.) 12.20 LRT studija “Vilniaus knygų mugėje 2013”. Vytauto Landsbergio knygos “Mūsų patriotizmas, jų šovinizmas?” pristatymas (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Laiko ženklai”. Elgetos 15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45 “Grynas gyvenimas” 19.30 “Legendos” 20.15 “Dar širdyje - ne sutema” 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 Lietuvių kinas trumpai. Ieškome “Nebaigtosios sonatos” 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Janina Lapinskaitė. “Iš skruzdėlių gyvenimo”. “Iš elfų gyvenimo” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pagauk kampą” (k.) 1.10 “Gintarinės batutos meistrai”. Saulius Sondeckis (k.)

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Skraidantys motociklai” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga. Vyrai, pingai ir meilė” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipaži-

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Hičkokas” - 12.30, 15.45, 18.30, 21 val.

Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 14-28 d.

“Mama” - 11.15, 16, 20.45 val. “Šalutinis poveikis” - 14.30, 17, 19.15 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 12.45, 15, 17.15, 19.45, 21.50 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.15, 13.45, 17, 20.15 val.

“Gimtadienis” - 15.30, 18, 19.30, 20.30 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 13.15, 17.30 val.

“Sniego karalienė” - 15.15 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11 val.

“Saugus prieglobstis” - 13.30, 18.15 val.

“Valentinas vienas” - 11.45, 14, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 21.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21.40 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13 val.

“Legendos susivienija” - 10.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 14-28 d.

“Ką išdarinėja vyrai” - 17.45 val. “Šalutinis poveikis” - 21.45 val.

OZO KINO SALĖ “Aurora” - 18 val. “Česlovo Milošo amžius” - 16 val.

MULTIKINO “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45, 13.30, 16.15, 19, 21.45 val.

“Saugus prieglobstis” - 16.30, 19, 21.30 val. “Šalutinis poveikis” - 21.15 val.

“Mama” - 16.30, 19.45 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 18, 20, 22 val.

“Gimtadienis” - 12.45, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 10.45, 12.30, 14.30 val.

“Sniego karalienė” - 10, 12, 14, 16 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10, 12.15, 14.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 10.15, 14 val.

“Valentinas vienas” - 15.30, 16.45 val.

“Vargdieniai” - 15 val.

“Krokodilai 2” - 15.30 val.

6.45 Programa 6.49 TV parduotuvė 7.05 “Reporteris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Nuoga tiesa” 9.30 “Mūsų miškai” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00 “Sodo detektyvės” N-7 12.00 “Reporteris” 12.55 “Išdurtukai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Kaip užauginti planetą.

Varžovas”. 3 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Kaip užauginti planetą. Varžovas”. 3 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Super L.T” N-7 19.45 Dok. f. “Kaip gyvena krokodilai” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Super L.T.” N-7 23.30 “Reporteris” 0.25 “Supernamai”

Viasat Sport Baltic 11.00 Futbolas. Anglijos premier lygos žurnalas 11.30 Golfas. PGA turo užkulisiai 12.00 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 12.30 “Trans World Sport” žurnalas 13.30 Tenisas. Indian Wells turnyro aštuntfinalis 18.40 “Formulė-1”. Sezono apžvalga 19.40 Tenisas. Indian Wells turnyro aštuntfinalis 21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Montepaschi” - “Olympiacos”. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolyga. “Maccabi” - “Chimki” 1.30 Krepšinis. Eurolyga. “Caja Laboral” - “Fenerbahce Ulker” 3.25 “Formulė-1”. Australijos GP treniruotė 1. Tiesioginė transliacija 5.00 Tenisas. Indian Wells turnyro ketvirtfinalis

Discovery

7.00 Drama “Užtemimas” N-7 9.00 Trileris “Melori Kein. Prarasta kontrolė” N-7 11.00 Komedija “Didysis Bakas Hovardas” 13.00 Drama “ŽKVD” N-7 15.00 Trileris “Durys priešais” N-7 17.00 Dok. f.

“Kelionė į vandenyno gelmes” 19.00 Trileris “Kvepalai. Vieno žudiko istorija” N-14 21.25 Drama “Paskutinė naktis” N-7 23.00 Komedija “Dar palaukite...” N-14 1.00 Melodrama “Paskutinis bučinys” N-7

7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Niujorko metro 13.35 Bandytojai. “Ford” automobiliai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Ekstremali žvejyba. Vankuveris 22.00 Upių pabaisos 23.00 Kas užkibo? 0.00 Neramumai rojuje 1.00 Grobikai ir išlaisvintojai. Irakas

RTR Rossija

National Geographic

4.00 Rusijos rytas 8.05 “Miškuose ir kalnuose” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 14.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 Žinios. Sportas 15.55 Svetimos paslaptys.

Metų laikai 16.40 “Čigonėlė” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Veronika. Bėglė” 21.05 “Karštais pėdsakais” 22.05 Dvi-

9.00 Ryto programa 10.00 “Corvette” automobilių gamykla 11.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 12.00 Draudimai 13.00 Didžiausi Afrikos gyvūnai 14.00 Neįprastas gyvūnų elgesys 15.00 “National Geographic” draugijai - 125 metai 16.00 Draudimai 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 “Gumpert Apollo” automobilių gamyklos 19.00 NSO virš Europos 20.00 Paranormalūs reiškiniai 21.00 Tunų žvejyba 22.00 NSO virš Europos 23.00 Paranormalūs reiškiniai 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Balticum Auksinis

KLAIPĖDA

VILNIUS

FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai” - 12.45, 15, 17.20, 19.30, 21.45 val.

“Mama” - 13.15, 15.45, 18, 20.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45, 13.45, 17.15, 20.45 val.

“Gimtadienis” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.

“Sniego karalienė” - 17 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val.

“Saugus prieglobstis” - 19 val.

NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 14 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas” 15 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji” 15 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda” JAUNIMO TEATRAS

“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 21.40 val.

“Valentinas vienas” - 11.30, 14, 16.15, 18.45, 21.15 val.

ŠIAULIAI

“Ana Karenina” - 17.45 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 10.30, 13 val.

CINAMON “Ozas: didingas ir galingas” - 13.25, 16.10, 19 val.

“Gimtadienis” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Mama” - 13.15, 15.30, 19.45, 22 val. “Šalutinis poveikis” - 18 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 14, 17.45, 20.15, 22.15 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11.30 val.

“Sniego karalienė” - 12.15, 14.15, 16 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 10.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.45 val.

“Valentinas vienas” - 16.20, 18.30, 20.45, 21.45 val.

FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai” - 17.45, 22 val.

“Mama” - 18.30, 21 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 17, 19.15, 21.45 val.

FORUM CINEMAS “Ką išdarinėja vyrai?” - 22 val. “Šalutinis poveikis” - 16, 18.30, 20.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12.15, 15.30, 18.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 13.15, 16.15, 21.30 val.

“Gimtadienis” - 11.30, 14, 16.30, 19, 21.45 val.

“Sniego karalienė” - 10.15 val.

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 16 d. 18 val. “Lūšies valanda” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 16 d. 18.30 val. ir 17 d. 17 val.”Sesuo Kerė”

14 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo” 15 d. 10 val. “Ekspedicija į teatro vidų” 15 d. 18 val. “Gupelė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 14 d. 19 val. “Lady Shakespeare” 15 d. 18 val. “Ačiū, Margo!”

VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 14 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai” 15 d. 18.30 val. Juozas Erlickas Mažajame teatre.

“Neregėta programa” KEISTUOLIŲ TEATRAS 14 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte” 15 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...”

MENŲ SPAUSTUVĖ 15 d. 19 val. Juodojoje salėje. Menininkų grupė “Žuvies akis”. “Aikštelėje laisvų vietų nėra” 15 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 14 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Miranda”

ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 15 d. 13.30 ir 18.30 val. Vilniaus mažasis teatras.

“Madagaskaras” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS

14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 14 d. 18 val. “Kulkos virš Brodvėjaus” 15 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Margarita” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 14 d. 12 val. Respublikinis dainų konkursas “Laisvės pavasaris”

KAZLŲ RŪDA KAZLŲ RŪDOS KULTŪROS CENTRAS 14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

RASEINIAI “Valentinas vienas” - 13, 15.15, 18, 20.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Valentinas vienas” - 21.10 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 10, 12.20, 14.40, 17 val.

“Gimtadienis” - 19.20 val.

I SALĖ “Legendos susivienija” - 11 val.

“Skrydis” - 20.45 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 12.40, 16.40 val.

“Ana Karenina” - 14.20, 18.20 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14, 17.15, 20.45 val.

“Gimtadienis” - 13.30, 16, 18.30, 21 val. “Šalutinis poveikis” - 15.30, 19.50 val.

“Hičkokas” - 11.30, 13.45, 18.15, 20.45 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.45, 16.45, 20 val.

“Gimtadienis” - 13.15, 16.30, 19, 21.15 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 12.15, 14.30 val.

“Sniego karalienė” - 10.15 val.

“Saugus prieglobstis” - 13.25, 18 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11 val.

“Ana Karenina” - 14.15 val.

“Valentinas vienas” - 11.15, 15.45, 20.30 val.

“Legendos susivienija” - 11.45 val.

“Linkolnas” - 15.15 val.

16 d. 18 val. “Penki vakarai” 17 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 15 d. 18 val. Poezijos ir muzikos vakaras “Aš pažinau karalių tavyje”. Eiles skaito ir romansus dainuoja aktorius A.Bialobžeskis KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 14 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Kitais metais tuo pačiu laiku” 15 d. 18 val. “Domino” teatras. “2 vyrai. 1 tiesa”

ŠIAULIAI

KAUNAS

“Ozas: didingas ir galingas” - 11, 13.40, 16.20, 19 val.

“Linkolnas” - 20.15 val.

“Valentinas vienas” - 15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12 val.

SKALVIJA “Vargdieniai” - 20.40 val.

“Ištrūkęs Džango” - 16 val.

“Kraujo ryšiai” - 19 val.

PASAKA “Populiari mergina” - 18 val.

“Optimisto istorija” - 19.30 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 17.30 val.

“Skrydis” - 20.15 val.

“Gimę mylėti” - 16 val.

“Ištrūkęs Džango” - 21 val.

“7 dienos Havanoje” - 18.30 val.

Lietuvos ryto TV

kova 23.40 “Miškuose ir kalnuose” 0.30 Žinios+ 0.50 Vaid. f. “Damos vizitas”. 2 s. 2.15 Vesti.ru

Teatras

Kinas VILNIUS

nau su jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė” 21.30 Mokslinės fantastikos f. “Žvaigždžių kelias” 0.15 “6 kadrai” 0.50 “Kastlas” 1.40 “CSI Majamis” 2.30 “Paslapčių namai”

“Skrydis” - 16.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21.30 val.

“Valentinas vienas” - 14.20, 19.10 val.

RASEINIŲ KULTŪROS CENTRAS

15 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 14 ir 15 d. 12 val. Didžiosios scenos fojė. Ekskursija “Teatro erdvės” 14 d. 13 val. Tavernos salėje. “Muzikos dirbtuvės” 14 d. 14 val. ir 16 d. 13 val. Ilgojoje salėje.

“Aktorinės dirbtuvės” 14 d. 15 val. Tavernos salėje ir 15 d. 14 val.

Ilgojoje salėje. “Scenos kalba” 14 ir 15 d. 18 val. Tavernos salėje. “Teatro kalbėjimai” 14 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” 14 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Mendelio milijonai” 15 d. 15 val. Tavernos salėje. “Teatras Online” 15 d. 15 val. Rūtos salėje. “Scenos judesys” 15 d. 16 val. Tavernos salėje. “Scenografijos dirbtuvės” 15 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Amerika pirtyje” 15 d. 19 val. Mažojoje scenoje. Teatras “Jaja”.

“Auksinė šventykla” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 14 d. 18 val. “Notrdamo legenda” 15 d. 18 val. “Marta” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 14 d. 18 val. “Žanas ir Beatričė” 15 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris”

14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

UTENA UTENOS DAUGIAFUNKCINIS SPORTO KOMPLEKSAS 14 d. 19 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

ŠILUTĖ ŠILUTĖS KULTŪROS IR PRAMOGŲ CENTRAS

15 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Kuprelis”

2013 03 14 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:40 leidžiasi 18:18 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+1 Oslas

Trečioji jaunaties diena

Jaunatis III 12

Priešpilnis III 19

Pilnatis III 27

-3 Helsinkis

-2

Stokholmas

Delčia IV 03

-1

Dublinas +8 +7 Londonas

-3 -17

Šiauliai

-3 -16

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo

Ukmergė -3 -12

Kaunas Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma.

Temperatūra dieną 1-4 laipsniai šalčio.

VILNIUS +15

Lisabona

Alytus

-2 -13

+4 Amsterdamas

+7

-8

Druskininkai

-4 -13

+10 Madridas

+13 Barselona

-8 Ryga

0 Kopenhaga

+4 Paryžius

Kėdainiai -1

-5 Sankt Peterburgas

Talinas

11:38

Palanga

19

Vilnius Minskas -2 -4 Varšuva +5

+1

Berlynas -1 Praha

+2 Miunchenas

+11 Nica

+12 Roma

0 Maskva

-4

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas 0 +7 +14 Bukareštas Varna Dubrovnikas +14 Sofija +13

+15

Stambulas +19

Malaga Rytoj: debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra naktį 8-12 laipsnių šalčio, dieną 1-6 laipsniai šalčio.

+19

Alžyras +15

73-ioji metų diena. Kovo keturioliktoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 11-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 292 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Matilda, Darmantas, Karigailė.

Geros dienos!

Tunisas +15

Atėnai

+21 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Žuvys 02 21 - 03 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 25 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Kovo 13 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas: ...................................................

Avinas. Iškils problemų darbe, todėl veikite apdairiai, pasikliaukite ne tik intuicija, bet ir logika.

Tačiau asmeniniame gyvenime viskas pradės tvarkytis, stoti į savo vietas.

Jautis. Mąstysite pozityviai, profesinė sėkmė bus lengvai pasiekiama. Gali iškilti finansinių problemų, tačiau jas greitai išspręsite.

Aplinkinių dėmesio šią dieną tikrai netrūks.

Dvyniai. Išgirskite artimuosius, nebūkite pernelyg reiklūs. Ne pati palankiausia diena auklėti kitus ar vadovauti kolegoms. Jūsų idėjos šiandien liks nesuprastos.

Vėžys. Užsiimkite įprastais darbais, baikite pradėtus projektus.

Daugiau laiko praleiskite gryname ore, atsisakykite žalingų įpročių. Gera diena rimto romano pradžiai.

Liūtas. Žadamos geros permainos profesinėje srityje. Tačiau būkite atsargūs, kad nepakliūtumėte į pinkles. Atvirai pakalbėkite su mylimu žmogumi apie tai, kas jums kelia nerimą.

Mergelė. Nors savo aplinkoje turite žmonių, kuriais galite pasikliauti, galimybės bus ribotos.

Sutartys ir pirkiniai šiandien turėtų būti labai sėkmingi.

Svarstyklės. Tinkama diena svarbiems susitarimams. Pakalbėkite apie savo karjerą ar veiklos pakeitimą. Sunkumų greičiausiai neišvengsite, tačiau drąsiai pasikliaukite intuicija.

Skorpionas. Pozityvių tendencijų įtaka labai stipri. Ko gero, tai pajusite, jei neiššvaistysite jėgų. Finansines problemas padės išspręsti patys artimiausi žmonės. Šaulys. Ši diena parengusi nemažai malonių dovanų. Jūsų idėjos bus labai originalios, jas tikrai išgirs vadovai. Malonių emocijų suteiks romantiški santykiai.

Ožiaragis. Ramiai baikite pradėtus reikalus, venkite sumaišties ir neskubėkite. Būkite rūpestingi, kantrūs su giminaičiais, priimkite kritiką bei priekaištus.

Vandenis. Neskubėkite rodyti iniciatyvos. Nesutarimų su šeimos nariais gali kilti Vandeniams, kurie ruošiasi išvykti į kelionę ar keisti gyvenamąją vietą. Žuvys. Sunkaus darbo diena, tačiau rezultatais liksite patenkinti. Atsiras galimybė pakeisti asmeninius santykius, o meilės ryšiai taps dar tvirtesni.

20

2013 03 14 Lietuvos žinios

Margumynai

Sekretorius poliglotas

Žvaigždžių pinigai

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pademonstravo daugiau slaptų savo lingvistinių gebėjimų. Jis prašneko norvegų kalba, kurios pramoko vaikystėje, kai porą metų gyveno Osle.

Norvegijos diplomatijos vadovas Espenas Barthas Eide pagyrė J.Kerry “už jo puikią atmintį” ir gebėjimą “sklandžiai ištarti norvegiškas frazes”. Pats valstybės sekretorius pasakojo, kad vaikystėje žavėjosi šio krašto gamta. J.Kerry su džiuge-

siu prisiminė apsilankymus Norvegijos parkuose ir fiorduose, taip pat gyrė šalies vaidmenį pasaulinėje arenoje.

JAV valstybės sekretorius, perėmęs pareigas iš ankstesnės diplomatijos vadovės Hillary Clinton, per savo pirmąjį vizitą Europoje sužavėjo vietos pareigūnus Paryžiuje prabildamas prancūziškai, Berlyne - vokiškai, o Romoje - itališkai. J.Kerry, kuris yra vieno Amerikos diplomato sūnus, didelę dalį vaikystės praleido Europoje, nes jo tėvas būdavo skiriamas į įvairius postus Senajame žemyne.

•

Jay-Z ir Beyonce tapo kibernetinių nusikaltėlių aukomis. / AFP/ Reuters/Scanpix ir Worldpress nuotraukos

Jungtinėse Amerikos Valstijose siautėja kompiuterių įsilaužėliai. Jie internete paviešino šalies pirmosios ponios Michelle Obamos, Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir kelių kitų garsenybių privačius finansinius duomenis.

Naudodamiesi vienu Rusijos tinklalapiu įsilaužėliai paskelbė duomenis apie M.Obamos, FTB direktoriaus Roberto Muellerio, JAV generalinio prokuroro Erico Holderio ir Los Andželo policijos vadovo Charleso Becko finansinę padėtį. Jie taip pat paviešino JAV viceprezidento Joe Bideno ir buvusios pirmosios ponios bei valstybės sekretorės Hillary Clinton socialinio saugumo numerius, kitą privačią informaciją.

Kompiuterių įsilaužėlių taikiniais

tapo ir pramogų pasaulio žvaigždės: dainininkė Beyonce, jos vyras JayZ, Paris Hilton, Kim Kardashian, Britney Spears. Nusikaltėliai nepasigailėjo ir nekilnojamojo turto magnato Donaldo Trumpo, buvusios Aliaskos gubernatorės Sarah Palin, buvusio Kalifornijos gubernatoriaus ir kino žvaigždės Arnoldo Schwarzeneggerio.

Dėl kompiuterių įsilaužėlių išpuolių susirūpino JAV prezidentas Barackas Obama. Jis teigė, kad kibernetinės atakos - didėjanti problema.

“Neturėtume stebėtis, jog Amerikoje pilna įsilaužėlių, kurie gali prieiti prie privačios informacijos. Tai didelė problema. Šiuo metu esama interneto tinklalapių, pardavinėjančių pavogtas žmonių kredito korteles”, - sakė B.Obama.

Trys pagrindinės JAV kredito reitingų agentūros pripažino, kad bu-

“Pasai” muzikos instrumentams

vo neteisėtai prieita prie jų failų, tačiau nurodė, kad į kompiuterius įsilaužėliai neįsibrovė. “Nusikaltėliai sužinojo finansinę informaciją per įvairius išorinius šaltinius”, - nurodė agentūra “Experian”. “Sužinoję apie šią padėtį nedelsdami ėmėmės veiksmų: įšaldėme asmenų, tapusių šios kenkėjiškos atakos aukomis, finansinę informaciją”, - pridūrė bendrovė.

Agentūra “Transunion” nurodė, kad į jos pačios sistemas “nebuvo įsilaužta ir joms pavojaus nekilo”. Ji teigė, kad užpuolikai “turėjo nemažai informacijos apie aukas”, ir “tai leido jiems sėkmingai apsimesti tomis aukomis internete”. Duomenys taip pat nutekėjo iš kitų dviejų agentūrų: “Equifax” ir “CreditKarma”. FTB ir JAV slaptoji tarnyba, atsakinga už prezidento bei jo šeimos apsaugą, nurodė tiriančios šį incidentą.

•

J.Kerry žavi diplomatus puikiu užsienio kalbų mokėjimu.

Aistros akimirką užpuolė liūtas Zimbabvėje liūtas užpuolė miške besimylinčią porelę.

Laimei, įsimylėjėliams pavyko pabėgti nuo agresyvaus gyvūno, jie atsipirko smulkiais sužeidimais.

Zimbabvės Karibos kaime gyvenanti porelė nusprendė “smagiai praleisti” laiką. Iš pradžių jiedu vaikščiojo po kaimą, vėliau pasuko į mišką.

Vaikštinėdami įsimylėjėliai pajuto

aistrą ir nusprendę, kad miške nėra žmonių, vienas kitam puolė į glėbį.

Tačiau įsimylėjėlius sekė agresyvus liūtas. Kai tik porelė pradėjo mylėtis, jis puolė iš pasalų ir ėmė draskyti vaikiną. Pajutęs skausmą nuogas afrikietis pradėjo bėgti ir šauktis pagalbos. Jo draugė Ievos kostiumu taip pat spruko nuo pikto liūto.

Gyvūnų karalius sekundėlę sudelsė, ir tai išgelbėjo porelės gyvybę. Kai liūtas pradėjo vytis nuogus

Pianinams su dramblio kaulo klavišais žadama išduoti specialius “pasus”.

Nuo pianinų su dramblio kaulo klavišais iki smuiko strykų iš vėžlių kiautų - muzikos instrumentams, pagamintiems iš nykstančių rūšių gyvūnų dalių, ketinama išduoti “pasus”.

178 narių Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) konferencija nusprendė sukurti sertifikatų tokiems instrumentams sistemą. Pagal dabartinę tvarką kaskart vežant tokius instrumentus reikalingas vis naujas leidimas.

Naujieji “pasai” bus išduoti tiems instrumentams, kurie buvo pagaminti prieš tarptautinės prekybos atitinkamų rūšių gyvūnais ir augalais suvaržymą, ir trejus metus galios nekomerciniams vežimams.

Japonijos muzikos fondo “Nippon” prezidentė Kazuko Shiomi sakė, kad toks žingsnis padės išspręsti problemas tarptautiniams muzikantams. “Jie daug ir dažnai važinėja į koncertus visame pasaulyje, jų darbotvarkė būna labai įtempta”, - sakė ji.

Daug laiko atimantis dokumentų tvarkymas ir konfiskavimo rizika anksčiau vertė imtis drastiškų priemonių - iš pianinų būdavo išimami dramblio kaulo klavišai. “Niekas nenori kenkti drambliams, tačiau atrodo truputį kvaila kreiptis dėl CITES leidimo 120 metų senumo pianinui”, - sakė senovinių pianinų žinovas, kuris prašė neskelbti jo pavardės.

JAV nacionalinė muzikos asociacija naująją “pasų” schemą pavadino geru pirmuoju žingsniu siekiant palengvinti muzikos instrumentų vežimą per valstybės sienas.

•

Gyvūnų karaliui nepatiko besimylintys afrikiečiai.

įsimylėjėlius, šie jau buvo spėję nuskuosti prie kelio. Porelės sustabdyto automobilio vairuotojas nustebo, tačiau priėmė į saloną.

Pasiekę kaimą Adomo ir Ievos kostiumais Zimbabvės gyventojai kreipėsi į vietinę slaugę. Ši jiems suteikė medicinos pagalbą. Vietinis žvejys ir pardavėja džiaugėsi ištrūkę iš plėšrūno nagų ir jautėsi kaip naujai gimę.

•

“Lenta.ru”, AFP, BNS, LŽ