2012 gruodžio 17 d. / Pirmadienis / Nr. 289 (13 417) by Lietuvos Zinios

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „VERSLO ORBITA”

Kaina

1,99 Lt

2012 gruodžio 17 d. / Pirmadienis / Nr. 289 (13 417)

Rūta medalius raškė tarsi obuolius

www.lzinios.lt

Šiandien LŽ

3p.

Naujojo aplinkos ministro V.Mazuronio gyvenimas su politika susijęs jau du dešimtmečius, bet jis pirmą kartą užims tokią aukštą vykdomosios valdžios kėdę

3p.

Daugiau kaip pusei Lietuvoje veikiančių vaikų dienos centrų iškilo grėsmė būti uždarytiems

6p.

Kodėl dvidešimtmetis atėjo į mokyklą Konektikute ir sušaudė 26 žmones, tebėra didžiausia mįslė

11p.

K.Kemzūra nebetreniruos Eurolygoje nesėkmingai pasirodžiusio Lenkijos čempionų klubo “Asseco Prokom”

14p.

Aktorius D.Petrovskis šiemet pelnė Jaunojo kūrėjo premiją, tačiau tikru laiminguoju turėjo pasijusti debiutavęs E.Nekrošiaus “Idiote”

17p. Lietuvos plaukimo istoriją pasaulio čempionate Turkijoje perrašiusi penkiolikmetė Rūta Meilutytė pirmadienį, lyg nieko ir nebuvę, pradeda įprastu ritmu - nuo šiandien Plimute (Anglija) ji vėl treniruojasi ir ruošiasi savaitgalį Anykščiuose vyksiančioms Lietuvos pirmenybėms.

•11 p.

Būsimų pensininkų lėšas valdantys fondai lieka ištikimi užsienio rinkoms, o Lietuvoje renkasi tik itin saugias, todėl nelabai pelningas investavimo priemones

Išsamiau

AFP/Scanpix nuotrauka

Duona - kaimynams ir emigrantams

UŽSIENIS

Karas dėl Kalėdų eglutės

EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Duonos, pyragų ir kitų miltinių kepinių eksporto statistika rodo, kad šiemet jų daugiausia išvežta į Rusiją, Latviją ir Estiją. Daugiausia šių gaminių į Baltijos šalis patenka per lietuviškus prekybos tinklus. Duonos gamintojai nepaisydami statistikos teigia, kad lietuviška duoda svetur keliauja paskui emigrantus. Vienos seniausių ir didžiausių kepyklų bendrovės “Vilniaus duona” naujų pardavimo kanalų vystymo vadovė Asta Bajoraitienė LŽ sakė, kad klientų Rusijoje neturi, bet kiti šalies gamintojai, jos žiniomis, aktyviai dirba su Rusijos prekybos tinklais. “Rusai pažįsta lietuvišką juodą duoną, žino, koks jos skonis”, - pabrėžė ji. A.Bajoraitienė sakė, kad jos įmonė juodą “Močiutės”, “Bočių” ir “Vilniaus” duoną parduoda lenkų, lietuvių, rusų parduotuvėms, veikiančioms ten, kur yra emigravę mūsų tautiečiai - į JAV, Angliją, Airiją.

Keičiantis demografinei Europos struktūrai, stiprėjant politiškai korektiškam siekiui neužgauti musulmonų jausmų, Kalėdų šventimas tampa nebe visuotinis. Ypač nesiseka eglei, nes ji yra pats ryškiausias, viešai miesto aikštėje matomas krikščioniškos tradicijos simbolis. Musulmonų bendruomenei Europoje didėjant, ginčai dėl simbolinio viešosios erdvės žymėjimo dažnėja. Paprastai nesigilindami į teoriją žmonės jaučia ryšį tarp tėvynės erdvės ženklų ir savo tapatybės. Ir pasikėsinimas į erdvę, kurią jie suvokia kaip savą, sulaukia plataus atgarsio.

Daugiausia miltinių kepinių eksportuojama į Rusiją, Latviją, Estiją. •18 p. INTERVIU Karaliaučiaus lietuviams reikėtų pasitempti

Išsamiau

Beveik ketvirtį amžiaus Rusijos Kaliningrado srityje dirbantis kunigas Anupras Gauronskas pasakoja, kad atvykęs į šį kraštą patyrė nemažai išbandymų.

/ Romo Jurgaičio nuotrauka

Tačiau juos įveikęs kunigas žada ten likti tol, kol leis jėgos. Nors ir apgailestauja, kad lietuviško kultūrinio gyvenimo padėtis krašte prastoka. Kunigas kanauninkas A.Gauronskas - vienas pirmųjų katalikų dvasininkų, atvykusių į Karaliaučiaus kraš-

tą baigiantis sovietmečiui. Ten jis stato naujas bažnyčias, kasdien krikštija ir laidoja tiek vietos lietuvius, tiek rusus. Apie likimą, kuris kunigą iš Žemaitijos atvedė į Tilžę (dabar - Sovetską), sovietmečiu patirtus sunkumus, niū-

•7 p.

Išsamiau

Orai roką šio krašto lietuvių kasdienybę ir malonią pareigą už juos melstis - LŽ interviu su kun. Anupru Gauronsku. Jis neabejoja, kad į Karaliaučiaus kraštą buvo nublokštas likimo.

•2 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Debesuota, daug kur snigs, pustys. Temperatūra dieną 4-8 laipsniai šalčio.

•23 p.

Išsamiau

2012 12 17 Lietuvos žinios

Dienos temos

Karaliaučiaus lietuviams reikėtų pasitempti ridiškai šis reikalas nesutvarkytas. Neseniai teko kalbėtis su vienu Karaliaučiaus miesto archyvo ekspertu. Jis man atvirai pasakė, kad pastatas perduotas Rusijos stačiatikių bažnyčios jurisdikcijai, - taigi šis žingsnis nebuvo atšauktas, nors žadėta priešingai. - Ar vietos lietuvių veikla susiduria su regiono valdžios daromomis kliūtimis? - Kol kas didžiausia kliūtis - pačių lietuvių iniciatyvos stoka. Džiaugiuosi, kad atsiranda organizacijų, kurios po truputį juda. Bet vietos lietuviams reikėtų pasitempti. Jeigu jie parodytų daugiau iniciatyvos, Karaliaučiuje tikrai būtų galima nemažai nuveikti savo tautos labui.

AUDRIUS MAKAUSKAS

Beveik ketvirtį amžiaus Karaliaučiaus krašte, Rusijoje, dirbantis kunigas Anupras Gauronskas pasakoja, kad atvykęs į šį kraštą patyrė nemažai išbandymų. Tačiau juos įveikęs kunigas žada ten likti tol, kol leis jėgos. Nors ir apgailestauja, kad lietuviško kultūrinio gyvenimo būklė krašte prastoka. Kunigas kanauninkas A.Gauronskas - vienas pirmųjų katalikų dvasininkų, atvykusių į Karaliaučių baigiantis sovietmečiui. Ten jis stato naujas bažnyčias, kasdien krikštija ir laidoja tiek vietos lietuvius, tiek rusus. Apie likimą, kuris kunigą iš Žemaitijos atvedė į Tilžę (Sovetską), sovietmečiu patirtus sunkumus, niūroką šio krašto lietuvių kasdienybę ir malonią pareigą už juos melstis - LŽ interviu su kun. Anupru Gauronsku.

Lieku čia

Nakvodavo stotyje

Anot kunigo A.Gauronsko, didžiausia kliūtis imtis kultūrinės veiklos - pačių lietuvių iniciatyvos stoka.

- Gimėte Žemaitijoje, Akmenės rajone esančiame Purvių kaimelyje, bet jau 23 metus gyvenate Tilžėje. Kaip tai nutiko? - Į Karaliaučiaus kraštą mane atvedė likimas. Sovietmečiu kunigaudamas Klaipėdoje dažnai ten nuvažiuodavau. Kiek tais laikais buvo galima, stengdavausi pamatyti ir patį Karaliaučių, ir jo apylinkes, mažesnius miestelius. Tada svarstydavau: kaip būtų gera, jei kas nors siųstų mane į šį kraštą dirbti! Jis atrodė toks gražus! Buvau nemažai apie Karaliaučių skaitęs, domėjausi jo istorija. Bet tuomet dar neturėjau jokių vilčių, kad kada nors ten liksiu. Vis dėlto Dievas išgirdo mano mintis. 1989 metais a.a. Telšių vyskupas Antanas Vaičius Vatikane susitiko su vokiečių kardinolu Joachimu Meisneriu. O vokiečiai, kaip žinoma, gyvai domisi šio krašto likimu. Kardinolas paklausė vyskupo A.Vaičiaus: “Kodėl nesiunti ten kunigų iš savo vyskupijos? Juk lietuvių dvasininkų ten reikia!” Dar po kurio laiko pas vyskupą atvažiavo žmonės iš Karaliaučiaus krašto ir paprašė skirti jiems kunigą. Tada vyskupas pasiūlė man vykti. - Teko girdėti, kad 1989 metais Jums prisieidavo nakvoti ir Karaliaučiaus geležinkelio stotyje. Tai tiesa? - Na taip, keletą kartų teko (juokiasi). Neturėjau kur apsigyventi. Kartą atvažiavau į Karaliaučių visai netikėtai - buvau iškviestas pas ligonį. Vienas pažįstamas nuvežė mane iš Tirkšlių į Karaliaučių ir aš paleidau jį namo. Sakiau, nueisiu pas ligonį, o paskui koks vietos lietuvis priims pernakvoti. Buvo vėlu, vieno kito žmo-

Asmeninio archyvo nuotrauka

gaus dar paprašiau, tačiau tada jie mane nelabai pažinojo. Nusprendžiau vėlų metą niekur nesibelsti, nuėjau į geležinkelio stotį, pasidėjau po galva portfelį ir pernakvojau. Taip teko daryti dar porą kartų. Naktimis stotyje sutikdavau įvairių žmonių, bet nieko bloga niekada nenutiko. - Ar tada manėte, kad praėjus daugiau kaip 20 metų tebegyvensite Karaliaučiaus krašte? - Jeigu atvirai, iš pradžių ten tikrai jaučiausi nejaukiai. Tačiau nesibaiminau, tik prašiau Dievo, kad niekas manęs iš to krašto neišvarytų. O norėjusiųjų išvaryti tikrai buvo... - Valdžia norėjo? - Na taip, dar sovietmečiu. Veikė “organai”, buvo pasikėsinimų, įvairių pinklių, spąstų, į kuriuos mane visaip bandė įvilioti. Buvau stebimas, sekamas, fotografuojamas, daug kartų kviečiamas į visokias įstaigas. Manęs klausėsi.

Trūksta noro - 1923 metais, kai dalis Rytprūsių su Klaipėda - atiteko Lietuvai, o dalis liko Vokietijoje, šiose žemėse labai aktyviai veikė lietuviai, tarp jų - Vydūnas, įvairios kultūrinės, socialinės draugijos. Kaip dabar atrodo Karaliaučiaus krašto lietuvių gyvenimas? - Yra lietuviškų organizacijų, kai kurios po truputį plečiasi. Veikia Vydūno, Birutės draugijos. Bet apskritai lietuviško kultūrinio gyvenimo padėtis nėra gera. Lietuviai susiskaldę, nevieningi. Lietuviškoje veikloje dalyvauja nemažai vyresnio amžiaus žmonių, o jaunimas prie jos tuntais

tikrai neprisideda. Trūksta aktyvumo. Manau, būtų gerai, jei šiame krašte lankytųsi daugiau žmonių iš Lietuvos. Tai skatintų tautiečius veikti. - Skaičiuojama, kad Karaliaučiaus krašte gyvena 20-30 tūkst. lietuvių.

- Kodėl taip yra? Trūksta mokytojų, mokyklų, mokymosi priemonių?

- Pirmiausia trūksta noro mokytis, taip pat - tinkamų sąlygų. Nėra nei lietuviškų mokyklų, nei darželių. Tik kai kur galima papildomai, kaip

K.Donelaičio muziejaus pastatas perduotas Rusijos stačiatikių bažnyčios jurisdikcijai - taigi šis žingsnis nebuvo atšauktas, nors žadėta priešingai.

- Karaliaučiaus krašte esate įkūręs dvidešimt parapijų, dabar statote dar vieną koplyčią Lazdynų (Krasnoznamensko) miestelyje. Ar joje bus kam melstis? - Dėl koplyčios Lazdynuose pasitaikė reta proga, tad nusprendžiau, kad jos negalima praleisti. Tose apylinkėse niekada nebuvo katalikų bažnyčios - dabar yra stačiatikių, anksčiau veikė evangelikų. Padedant vokiečiams mums pavyko gauti lopinėlį žemės ir statybinių medžiagų. Kol kas klojame pamatus, o pavasarį ketiname dengti stogą ir po truputį įsikurti. Dabar Lazdynuose meldžiamės vienos šeimos namuose. Sekmadieniais susirenka po 10-15 tikinčiųjų. Mieste sutikti žmonės man sako: “Jei būtų bažnyčia, ateitume, o eiti į butą kaip kokiems sektantams...” Tikiuosi, į koplyčią rinksis daugiau žmonių. - Pakeliavus po Karaliaučiaus kraštą susidaro įspūdis, kad ten nedaug kas pasikeitę nuo pokario metų. Viskas apgriuvę, nesutvarkyta... - Taip, tai tiesa. Tačiau didesniuose miestuose jau matyti atsigavimo ženklų - statomi nauji namai, tiesiami keliai. Tai ypač pastebima pačiame Karaliaučiuje - miestui skiriama daug dėmesio. Bet pavažiavęs vos kelis kilometrus toliau išvysti kaimus, kuriuose viskas suvargę, apgriuvę ir apleista. Laukų niekas nedirba, žemė dirvonuoja. Viskas kažin kaip susmukę... - Ir žmonių buitis? - Taip, ji irgi slegia. Bet kai nekreipi į tokius dalykus dėmesio, jie ir netampa didele kliūtimi. Jei tik yra noro, visur galima bet ką padaryti. - Taigi iš Karaliaučiaus krašto trauktis nežadate? - Nežadu. Kol nepakvies Dievulis ar neatgulsiu į lovą, liksiu čia. Šiame krašte aukoju lietuviškas mišias, meldžiuosi už jo gyventojus. Tokia yra mano pareiga, ir ji man maloni.

Kas jie tokie? Ar tarp šių žmonių dar yra senųjų mažlietuvių, ar visi dabartiniai krašto gyventojai atvyko jau po Antrojo pasaulinio karo? - Mažlietuvių beveik nebėra. Vieną kitą dar buvau sutikęs, bet jie jau baigia išnykti. Beveik visi išvažiavo į Lietuvą arba į Vokietiją. Dalis Karaliaučiaus lietuvių - buvę tremtiniai, kuriems valdžia neleido grįžti į Lietuvą. Kiti čia atbėgo, kai Lietuvoje buvo kuriami “kolchozai”. Treti ieškojo darbo. Taip pat buvo jaunuolių, kurie tarnaudami sovietinėje armijoje sukūrė šeimas ir liko krašte gyventi. Taip pat sutinku žmonių, sovietmečiu tarnavusių saugumui. Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, tie žmonės pasitraukė į Karaliaučių, nes čia jų niekas nepažinojo, nežinojo, kuo jie užsiėmė. Taip, krašte yra ir tokių. - Ar atvykusiųjų iš Lietuvos vaikai dar kalba lietuviškai? Ar bent mokosi lietuvių kalbos? - Lietuviškai moka labai mažai jaunų žmonių.

pasirenkamo dalyko, mokytis lietuvių kalbos. Bet į ją mažai kreipiama dėmesio. Todėl labai džiugina, kad atsiranda bent pavienės šeimos, kurios išlaiko tvirtesnį patriotiškumą, kurios kalba lietuviškai. - Ar Karaliaučiaus krašto lietuviai jaučia Lietuvos paramą? - Manau, Lietuva padeda, kiek pajėgia, bet mūsų valdžia nedaug ką čia gali padaryti. Juk tai kita šalis, turinti savus įstatymus, ir mes privalome tvarkytis pagal juos. - Karaliaučiaus krašte yra daugybė Lietuvai svarbaus paveldo. Ten gyveno ir kūrė Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis, Vydūnas. Kaip saugomas jų paveldas? - Jis labai apleistas. Tiesa, pastaruoju metu matome Lietuvos konsulinių tarnybų pastangas, kad padėtis keistųsi. Tačiau daug problemų neišspręsta, tarkime, K.Donelaičio muziejaus klausimas. Nors Rusijos valdžios atstovai ramino Lietuvą, kad čia ir toliau liks lietuviškas muziejus, ir prašė toliau teikti jam paramą, ju-

kartos švietimą”, Centro poliklinikos direktoriui Kęstučiui Štarui “Už nuopelnus medicinai”, architektui Robertui Žilinskui - “Už Vilniaus architektūros paveldo saugojimą”, Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensiono direktorei Nijolei Dirsienei - “Už pagalbą Vilniaus šeimoms”, kunigui Juliui Sasnauskui - “Už meilę Vilniui ir vilniečiams”. Apdovanojimą “Už labdaringą veiklą” atsiims klubas “Vilniaus ZONTA” ir jo steigėja bei vadovė Ramunė Trakymienė, “Už šeimyninio verslo skatinimą” bus pagerbti Asta ir Česlovas Žemaičiai, įkūrę parduotuvę “Šturmų švyturys”.

Kunigui J.Sasnauskui Šv. Kristoforo statulėlė bus įteikta “Už meilę Vilniui ir vilniečiams”. / LŽ archyvo nuotrauka

•

Trumpai KEIS NE TIK PAVADINIMĄ Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija turėtų būti pervadinta į Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės. Tokias Seimo statuto pataisas įregistravo komisijos pirmininkas socialdemokratas Darius Petrošius. Pasikeitus įstatymams, keisis ir komisijos darbo aprėptis - iki šiol visą operatyvinę veiklą kontroliuoti turėjusi komisija koncentruosis į kriminalinės žvalgybos kontrolę. Tuo tarpu už žvalgybos parlamentinę kontrolę bus atsakingas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pakomitetis.

ŠV. KRISTOFORO APDOVANOJIMAI Labiausiai nusipelniusiems vilniečiams poryt, gruodžio 19-ąją, Vilniaus rotušėje iškilmingai bus įteikti vieni garbingiausių miesto apdovanojimų - Šv. Kristoforo statulėlės. Šįmet jos bus įteiktos dešimčiai sostinės atstovų. “Vartų” galerijos direktorei Nidai Rutkienei - “Už nuopelnus šiuolaikiniam menui”, Valstybiniam Vilniaus kvartetui - “Už nuopelnus kultūrai”, penkiakovininkei Laurai Asadauskaitei - “Už nuopelnus sportui”, verslininkui Arvydui Strumskiui - “Už verslumo skatinimą ir jaunosios

2012 12 17 Lietuvos žinios

Dienos temos

XVI Vyriausybė

Architekto “projektas” - ministro kėdė veikina. “Neprisimenu, kad būtų atsiprašęs”, - prisipažino Darbo partijai priklausantis politikas. “Moralinės ir psichologinės kompensacijos” jis teigė sulaukęs jau anuomet. “Bausmė ar kitokie materialiniai dalykai man visai nerūpėjo. Svarbiausia buvo konstatavimas, kad pasakyti žodžiai - neteisybė”, - pabrėžė A.Paulauskas.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Asmeninis naujojo aplinkos ministro Valentino Mazuronio tinklalapis lankytojus pasitinka Winstono Churchillio citata: “Sėkmė susideda iš žingsniavimo nuo vienos nesėkmės prie kitos, neprarandant entuziazmo.” “Į gyvenimą būtent taip ir žiūriu”, - patikino pirmą kartą tokią aukštą vykdomosios valdžios kėdę užimsiantis politikas. Su politika 59 metų architekto V.Mazuronio gyvenimas susijęs jau du dešimtmečius. Daugiau kaip pusė jų prabėgo didžiosios politikos scenoje partijos pirmininkas, vicepirmininkas, Seimo narys, frakcijos seniūnas, opozicijos lyderis. Per šį laikotarpį, kaip sutaria bendražygiai ir nedraugai, V.Mazuronis “išaugo” neatpažįstamai - tapo rimtu, atsakingu, išmanančiu, iškalbingu politiku. “Manau, kartais prasprūsta pernelyg didelis emocingumas. Kartais galėčiau ir patylėti. Gal su amžiumi ši nuodėmė kiek sumažės”, - paprašytas įvardyti savo neigiamus bruožus savikritiškai prisipažino naujasis ministras.

Vertas visapusiškos pagarbos V.Mazuronis teigia esantis ne individualistas, o komandos žaidėjas. Šiai “Tvarkos ir teisingumo” partijai (anksčiau vadinosi Liberalų demokratų) jis ištikimas jau 11 metų. “Esame pažįstami nuo pirmos partijos įkūrimo dienos, jis - vienas iš partijos signatarų”, priminė “Tvarkos ir teisingumo” partijos lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas. Jo teigimu, per pastaruosius metus kaip politikas V.Mazuronis “labai stipriai užaugo”. Europarlamen-

Žvelgiantis plačiai

V.Mazuronis tikina, kad architektūros niekada nebuvo palikęs. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

taro nuomone, kolega “turi didelį bagažą žinių įvairiais valstybės valdymo klausimais”. “Ir kaip žmogus jis gražus visais atžvilgiais - patikimas, doras, atsakingas. Graži šeima, gražūs vaikai ir anūkai”, - pagyrų V.Mazuroniui negailėjo R.Paksas. Jis įsitikinęs, kad netrukus visa šalis pajus teigiamus naujojo ministro darbo rezultatus. Paklaustas, kodėl “tvarkiečiai” į šį postą pasirinko būtent V.Mazuronį, R.Paksas prisiminė jo kandidatūros svarstymą. Tuomet V.Mazuronis esą tiesiai pareiškęs: jei partija mano, kad ministro poste jis būsiąs naudingas, sutiks užimti kėdę, jei ne, ramiai pasitrauksiąs. “Tokius žmones reikia gerbti. Nes tokių, kurie dėl posto lipa per galvas, netrūksta”, - sakė R.Paksas.

Praeities byla Partijos interesų ir jos lyderio, nušalintojo prezidento R.Pakso beatodairiškas gynimas prieš aštuonerius metus V.Mazuronio biografijoje virto juoda teistumo dėme. Už tuomečio Seimo pirmininko Artūro Paulausko šmeižimą teismas politikui skyrė 5 tūkst. litų baudą. Taip jau susiklostė, kad dabar V.Mazuronis ir A.Paulauskas yra valdančiosios koalicijos nariai, nors ir atstovauja skirtingoms partijoms. “Nejaučiu nei pagiežos, nei nuoskaudos, viskas jau praėjo. Tuo metu vyko apkalta, ir jie kovojo ne visai civilizuotomis priemonėmis”, - ano meto įvykį prisiminė A.Paulauskas. Su V.Mazuroniu jis teigė bendraująs “normaliai”, susitikę pasis-

Šiaulius puošia nemažai architekto V.Mazuronio projektuotų pastatų, jis daug prisidėjo centrinę miesto Vilniaus gatvę paverčiant pėsčiųjų zona. Ministras tikina, kad architektūros jis niekuomet nebuvo palikęs. “Užsakymų, žinoma, nevykdau, nerengiu konkrečių projektų, bet, prisėdęs prie kompiuterio, fantazijos nevaržau. Juolab kad naujos kompiuterio programos suteikia neribotų galimybių”, - sakė V.Mazuronis. Pasak jo, toli gražu ne visi projektai realybėje virsta pastatais. “Po revoliucijos sukurti rusų modernistų darbai taip ir liko popieriuje kaip to laikotarpio meno ir idėjos kūriniai”, - priminė ministras. “Dalykiškas, kruopštus, linksmas, doras”, - šviesiomis spalvomis V.Mazuronio portretą tapė jo kolega, žinomas Šiaulių architektas Darius Jakubauskas. Pasak jo, į daiktus, reiškinius, procesus bei problemas Valentinas geba pažvelgti kur kas plačiau nei kiti, “neužstringa” ties maža detale. “Kiek supratau, Šiauliuose jam pasidarė nuobodu - daug suprojektavo, pastatė. Tad nieko kito neliko, kaip eiti į politiką. Buvo miesto politikas, išaugo į valstybės”, - sakė architektas. Lygindamas du ministrus architektus - Algimantą Nasvytį (buvo III Vyriausybės statybos ir urbanistikos ministras) ir V.Mazuronį, D.Jakubauskas teigė, kad pirmasis buvo “daugiau meniškos sie-

V. MAZURONIO BIOGRAFIJA Gimė 1953 m. Molėtuose. 1971-1976 m. mokėsi Vilniaus valstybiniame dailės institute, įgijo architekto specialybę. 1978 m. pradėjo dirbti Šiaulių televizorių gamykloje, nuo 1979-ųjų - “Komprojekto” Šiaulių skyriaus architektas, vėliau - grupės vadovas, projektų vadovas, skyriaus vyriausiasis architektas. 1991-aisiais įkūrė individualią įmonę - projektavimo biurą. 1991-2002 m. - Šiaulių miesto tarybos narys. 2001-aisiais skilus Lietuvos liberalų sąjungai, tapo Liberalų demokratų partijos nariu, partijos pirmininko pavaduotoju. 2002 m. išrinktas Liberalų demokratų partijos pirmininku. Seime dirba trečią kadenciją (2004-2008, 2008-2012, 2012- ) V.Mazuronis - partijos “Tvarka ir teisingumas” pirmininko pirmasis pavaduotojas. Žmona Danutė - psichologe. Sūnus Andrius - Seimo narys, sūnus Rokas - architektas.

los”, antrasis - “ūkiškas, reiklus, mąstantis valstybinėmis kategorijomis”.

Darbai suplanuoti Aplinkos ministerijos slenkstį naujasis vadovas peržengė tvirtai žinodamas, ką darys ir nuo ko pradės. “Prioritetas Nr. 1 - namų renovacija. Su partneriais, galima sakyti, jau esame suderinę naujos schemos koncepciją. Pagrindinė jos idėja - renovavimo programą per savo institucijas vykdys valstybė, o gyventojai jai padės. Buvusi filosofija buvo suformuluota priešingai - gyventojai patys renovuoja namus, o valstybė, kiek gali, jiems padeda”, - aiškino V.Mazuronis. Ministras viliasi, kad naujoji schema padėtį pakeis iš esmės ir atnaujintus namus “skaičiuosime ne vienetais, o šimtais ir gal net tūkstančiais”. Tarp kitų svarbių darbų jis išskyrė proceso - nuo žemės sklypo įsigijimo iki statybų leidimo išdavimo supaprastinimą, atliekų sistemos “sustygavimą”, saugomų teritorijų problemas, valstybinių ir privačių miškų klausimus.

Tarpuvaldžiu pamiršti vaikai KAZYS KAZAKEVIČIUS

Po didžiųjų metų švenčių šimtus socialiai remtinų moksleivių glaudžiantys vaikų dienos centrai bus priversti užverti duris, tad laiką po pamokų jie leis gatvėje. Grėsmė būti uždarytiems iškilo daugiau kaip pusei visoje Lietuvoje veikiančių vaikų dienos centrų, nes baigiantis metams nutrūksta jų veiklos finansavimas, gautas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). LŽ kalbinti specialistai tikino, kad vaikų centrus traiško tarpuvaldžio, kai viena valdžia jau nustojo, o kita dar nepradėjo dirbti, girnos. Kazlų Rūdos savivaldybės Antanavo kaimo bendruomenė vaikų dienos centrą įkūrė prieš penkerius metus. Kasdien vieno iš senojo Antanavo dvaro pastatų duris po pamokų praveria 25 mokinukai. Čia jie, prižiūrimi socialinės darbuotojos, ruošia pamokas, žaidžia, valgo. Tačiau po Naujųjų vaikų klegesio kaimo bendruomenei priklausančiame pastate gali nebelikti. “Baigiasi 2012-iesiems skirtas šios veiklos finansavimas. Nauji metai - čia pat, tačiau SADM iki šiol nepaskelbė konkurso tokioms paslaugoms teikti, tad jau po poros savaičių negalime tikėtis nė menkiausio finansavimo”, - LŽ sakė Antanavo kaimo bendruomenės pirmininkė Reda Kneizevičienė. Anot jos, dvi darbuotojas, kurios po pamokų prižiūri vaikus, teks atleisti iš darbo. Pati bend-

ruomenė jų išlaikyti nepajėgia, nes viena atsieina 1300 litų per mėnesį. Bendruomenės pirmininkė taip pat teigė, jog skubiai bandoma ieškoti ir kitokios išeities, kad nereikėtų išvaryti vaikų į gatvę. Esą bus tariamasi su moterimis - galbūt jos kurį laiką sutiktų padirbėti su vaikais savanoriškais pagrindais. Be to, svarstomos galimybės pasitelkti žmones, dirbančius viešuosius darbus. Tačiau labiausiai R.Kneizevičienė nuogąstavo dėl to, kad neaiškumui dėl finansavimo užtrukus nepagelbės nei savanoriai, nei tie, kurie dirba viešuosius darbus. “Padėtis visiškai neapibrėžta. SADM dar net nepradeda rinkti norinčiųjų dalyvauti konkurse paraiškų”, - pridūrė bendruomenės pirmininkė. Kaip LŽ sakė Lietuvos vaikų dienos centrų asociacijos pirmininkas Haris Urvinis, kol SADM neperėmė nauja valdžia, nėra kam patvirtinti programos, pagal kurią finansuojami vaikų dienos centrai. “Nenustebčiau, jei tokia nežinomybė užtruktų kur kas ilgiau nei tris kitų metų mėnesius, juk finansavimo skyrimas konkurso tvarka - ne vieno mėnesio darbas”, - neslėpė nusivylimo ir H.Urvinis. Jis pripažino, kad nemaža dalis šalies vaikų dienos centrų tikrai bus priversti nutraukti savo veiklą. Taip gali atsitikti ne tik tiems 82 centrams, kuriuos vienija Lietuvos vaikų dienos centrų asociacija, bet ir religinių organizacijų ar savivaldybių įkurtoms moksleivių susitelkimo vietoms. Lietuvoje veikia 176 vaikų

dienos centrai, juos po pamokų lanko daugiau kaip 5 tūkst. berniukų ir mergaičių iš vargingų, socialiai remtinų bei pagalbos stokojančių šeimų. Vis dėlto SADM Bendruomenių reikalų skyriaus vedėjas Arūnas Kučikas LŽ patikino, kad kitąmet konkurso tvarka atrinktus vaikų dienos centrus numatoma finansuoti pagal naują Vaiko gerovės 2013-2018 metais programą. “Vaikų dienos centrų konkurso nuostatų projektas parengtas, o konkursą jau planuojama skelbti. Galbūt tai bus padaryta dar gruodį”, - paaiškino A.Kučikas.

•

Dalis vaikų dienos centrų netrukus bus priversti nutraukti veiklą. LŽ archyvo nuotrauka

•

2012 12 17 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Socdemų santykiai su Rusija - “déja vu” KĘSTUTIS GIRNIUS

Globalizacija, interneto plėtra, nesiliaujanti, vis didesnį pagreitį įgyjanti mokslo ir technologijos pažanga kasdien keičia mūsų pasaulį. Bet kaitos sūkuryje yra pastovių elementų. Naujajame kairiosios Vyriausybės programos projekte rašoma, kad būtinas Lietuvos ir Rusijos santykių “perkrovimas”, plėtojant dvišalį bendradarbiavimą dėmesį reikia sutelkti ne į praeitį, o į ateitį, “grindžiant jį abipusį pasitikėjimą stiprinančiomis europietiškomis vertybėmis, neapsibrėžiant išankstinėmis, sunkiai įgyvendinamomis sąlygomis, trukdančiomis geriems ir abiem pusėms naudingiems kaimyniniams santykiams”. Socdemai jau dvidešimt metų ir visaip stengiasi gerinti santykius su Rusija. Lig šiol jiems nepasisekė, nepasiseks ir šį kartą. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvos santykiai su Rusija ne visada buvo įtempti. Būta atšilimo laikotarpių. Gana ilgai Lietuva turėjo normalius ryšius su Maskva, kuri buvo, labiau linkusi pliekti mūsų kaimynes Estiją ir Latviją. Nors Rusija pirmiausia su Lietuva pasirašė ir ratifikavo sienos demarkavimo sutartį, santykiai visada buvo gana trapūs, nes tai viena, tai kita šalis buvo linkusi kaimyno elgesyje įžiūrėti blogos valios.

Socdemai nuosekliai teigia, kad konservatoriai neišnaudojo progų santykius pasukti normalaus bendravimo linkme. Ir pasitiki savo gebėjimu tai daryti. Šis pasitikėjimas nėra labai pagrįstas. Socdemams atėjus į valdžią 1992-ųjų pabaigoje buvo skelbiama, kad Lietuva taps tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Maskvai buvo siunčiami aiškūs signalai, kad norima gerinti ryšius, bet Kremlius ignoravo socdemų pastangas įsiteikti, tad flirtas buvo nesėkmingas. Apie santykių gerinimą nemažai kalbėta ilgais Algirdo Brazausko premjeravimo metais, nors reikšmingesnių laimėjimų nebūta. Premjeraujant Gediminui Kirkilui tarpusavio santykiai pasiekė dugną. Atsakomybė tenka abiem šalims. Tačiau verta prisiminti, kad Lietuva dažnai ir griežtai kritikavo Maskvą, ypač dėl dujotiekio “Nord Stream” tiesimo, grasino vetuoti Europos Sąjungos (ES) derybas su Rusija, kalbėjo apie naująjį šaltąjį karą, smerkė Rusijos veiksmus prieš Gruziją, priekaištavo ES šalims, kad jos esą pataikauja Kremliui, vertybes paaukodamos prekybai ir vamzdynams. Rusija neliko skolinga. Nėra pagrindo manyti, kad šį kartą bus kitaip. Sąlygos santykiams gerėti yra nepalankios. JAV ir Rusijos santykių “perkrovimas” nepasiekia lauktų rezultatų, net Rusiją palaikančios Vakarų Europos šalys reiškia susirūpinimą dėl demokratijos suvaržymų ir griežtos Vladimiro Putino politikos oponentų atžvilgiu. Be to, NATO skiria ypatingą

reikšmę karinėms pratyboms “Steadfast Jazz”, kurios vyks Lenkijoje ir Baltijos šalyse 2013 metų rudenį. Šie mokymai yra netiesioginis atsakas į 2009 metais vykusias Rusijos pratybas “Zapad” ir “Ladoga.” Nors nepriimti galutiniai nutarimai dėl jų masto, Baltijos valstybės ir Lenkija siekia, kad pratybose dalyvautų kuo daugiau karių iš kuo daugiau šalių, kad jos nebūtų virtualios. Tai, kad jos rengiamos, erzina Rusiją.

Ši šalis vis labiau primena pretenzingą, priekabią damą, visur įžvelgiančią tikrus ar menamus įžeidimus ir jautriai į juos reaguojančią. Šį ypatingą jautrumą veikiausiai sukelia Rusijos vadovų supratimas, kad šalies galia negailestingai mažėja ir kad procesas yra nesustabdomas. 2009-2010 metais prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Andrius Kubilius mėgino gerinti santykius su Maskva. Kurį laiką net buvo viliamasi, jog prezidentė bus pakviesta vizito į Rusiją. Nors per pastaruosius dvejus metus būta teigiamų poslinkių ekonomikos ir kultūros srityse, Rusija pasiryžusi bendrauti tik savo sąlygomis. Maskva nori, kad Lietuva prisidėtų prie naujos Kalining-

lyginimo, nors puikiai žino, kokio likimo sulauktų Lietuvos politikas, kuris vienašališkai ir nuosekliai ragintų palaidoti kompensacijos klausimą. Naujoji Lietuvos Vyriausybė skelbiasi ketinanti sutelkti dėmesį į ateitį, o ne į praeitį, bet pati Rusija nuolat užsimena apie praeitį, iškreipia Lietuvos istoriją, žmones, kovojusius už Lietuvos laisvę, vadina nacių talkininkais. Spalio mėnesį Rusijos užsienio reikalų ministerija reiškė pasipiktinimą, kad Šilutės rajone, Švėkšnos seniūnijoje, šalia atstatyto partizano bunkerio buvo atidengtas paminklas. Esą taip ne tik garbinami nacių kolaborantai, bet tai daroma “per 68-ąsias Šilutės rajono išvadavimo iš fašistinių vokiečių grobikų

statinys, yra pilnas vaisių ir daržovių. Daugelis jų patiekiami ligoninės kavinėje arba naudojami gaminant maistą pacientams. Statant šiltnamį buvo įdiegtos pažangiausios atsinaujinančių energijos šaltinių technologijos - saulės, vėjo ir geoterminė energija. Jame įrengtas ir modernus mokymo centras. Šiame “žaliajame name” ne tik auginamos daržovės ir vaisiai, bet siūlomi ir apžvalginiai turai, maisto gaminimo demonstravimas, organizuojamos paskaitos apie maisto gydomąją galią. Jame atliekama ir pacientų terapija - relaksacijos pratimai, joga. Pagal pateiktus skaičiavimus, šiltnamis leis sutaupyti ligoninei apie 20 tūkst. JAV dolerių per metus. Jam statyti išleista milijonas dolerių. Beveik visą šią sumą paaukojo savo pavardės nenorintis skelbti asmuo.”

draudžiama, o daug medžiotojų to nežino: “Jau įsibėgėjo atnaujintas vilkų medžioklės sezonas (oficialiomis žiniomis, šiuo metu nušauti jau 4 vilkai), tačiau tiek Aplinkos ministerija, tiek Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija savo informaciniuose pranešimuose nutyli, kad medžioti vilkus saugomose teritorijose draudžiama. Todėl dalis medžiotojų tiesiog iš nežinojimo gali pažeisti teisės aktus. 2012 metų vasario mėnesį aplinkos ministras patvirtino Vilko populiacijos gausos reguliavimo planą. Jame įtvirtinta nuostata, kad vilkai saugomose teritorijose negali būti medžiojami. Dar 2001 metais Vyriausybė savo derybinėje pozicijoje dėl stojimo į Europos Sąjungą buvo pažadėjusi, kad vilkai bus saugomi kitų rūšių apsaugai skirtose teritorijose mainais į tai, kad nereikėtų steigti specialių saugomų teritorijų (NATURA 2000) jiems, kurias numato Buveinių direktyva. Į saugomų teritorijų sąvoką įeina ne tik nacionaliniai ir regioniniai parkai, rezervatai, draustiniai, bet ir NATURA 2000 Europinės svarbos paukščių ir buveinių apsaugai skirtos teritorijos.

Tai Žuvinto biosferos rezervatas ir biosferos poligonai. Vadinasi, Labanoro, Ažvinčių, Minčios, Biržų, Žaliosios, Karšuvos giriose vilkų medžioklė draudžiama. Taip pat šis draudimas galioja dalyje Dainavos, Rūdninkų, Žagarės, Taurų miškų masyvų. Tikslios visų saugomų teritorijų ribos medžiotojams turėtų būti žinomos, nes jos yra pažymėtos kiekvieno medžio-

rado atominės jėgainės statybos projekto, nors Lietuvai tai reikštų atsisakyti savo jėgainės statybos. Rusiją piktina Lietuvos nutarimas griežtai įgyvendinti trečiąjį ES energetikos paketą, kuris atskiria dujų tiekėjus nuo vamzdynų, ir jos vaidmuo įtikinant Europos Komisiją pradėti tyrimus, kurie turi nustatyti, ar “Gazprom” pažeidžia antimonopolines ES taisykles. Kremlius dar nori, kad Lietuva nebereikalautų okupacijos žalos at-

Kad ir kokie būtų socdemų ir Vyriausybės ketinimai, prezidentė D.Grybauskaitė grieš pirmuoju smuiku nustatant užsienio politikos gaires.

metines”. Patogiai užmiršta, kad jokio išvadavimo nebuvo, nes rudąjį okupantą tik pakeitė raudonasis. Taigi, siekdama geresnių santykių su Rusija, Lietuva turėtų atsisakyti planų mažinti šalies energetinę priklausomybę ir pažeidžiamumą bei iškreiptai vaizduoti savo praeitį. Tai per didelė kaina kaprizingos damos malonei laimėti. O padarius nuolaidą, ko gero, būtų reiškiamos naujos pretenzijos. Kad ir kokie būtų socdemų ir Vyriausybės ketinimai, prezidentė D.Grybauskaitė grieš pirmuoju smuiku nustatant užsienio politikos gaires. Prezidentė jau seniai pabrėžia energetinės nepriklausomybės ir suskystintų gamtinių dujų terminalo svarbą. 2010-ųjų pradžioje susitikime su V.Putinu ji tvirtai atmetė jo raginimą prisidėti prie Kaliningrado atominės elektrinės statybos. Prisimintina ir jos taikli pastaba, kad “su Rytų kaimynu saulės ieškoti sudėtinga, nes nemokamai saulės ten nedalijama”. Naujasis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius yra vienas didžiausių Lietuvos integravimosi į Vakarus entuziastų, itin uolus NATO rėmėjas. Jis skeptiškai, įtariai vertina Rusijos užsienio politiką, gal net linkęs pervertinti jos keliamą grėsmę Lietuvai. Jis turėtų puikiai sutarti su prezidente dėl tvirtos, nepataikaujančios politikos Rusijos atžvilgiu. Santykiai, ypač ūkiniai ir kultūriniai, gali pagerėti šiek tiek, bet rimtesnių pokyčių nebus.

•

Kitų balsai LIGONINĖS ŠILTNAMIS

Lietuvos žinios

Portalas Ekonaujienos.lt praneša apie sektiną pavyzdį mūsų medikams - Henry Fordo ligoninė vakarų Blumfilde (JAV Mičigano valstijoje) įsirengė šiltnamį, kuriame augina ekologiškas daržoves savo pacientų maitinimo racionui papildyti: “Matėme daug pavyzdžių, kai šiltnamis pastatomas ant pastato stogo ir paskui parduodamos jame išaugintos daržovės. Susidūrėme su ne viena kompanija, kuri buvo įsteigta, kad padėtų tai įgyvendinti. Tačiau niekur neradome, kad toks šiltnamis būtų įrengtas ligoninėje, kol patys to nesiėmėme”, - pasakojo šios ligoninės vadovas. Ligoninės medikai tiki, kad nuo to, ką žmogus valgo, priklauso, kaip jis jaučiasi. Todėl šiltnamis, naujausias įstaigos

VILKŲ MEDŽIOKLĖ NE VISUR Gamtos apsaugos asociacija “Baltijos vilkas” savo tinklalapyje Vilkai.lt įspėja, kad šiuos žvėris saugomose gamtos teritorijose medžioti

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška

(tel. 249 2219)

V.Remeika

(tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė J.Mičiulienė A.Musteikis

(tel. 249 2212) (tel. 249 2210) (tel. 249 2213)

Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

(tel. 249 2234)

tojų būrelio medžioklėtvarkos projekte. Gamtos apsaugos asociacija “Baltijos vilkas” ragina ir Aplinkos ministerijos institucijas, ir pačius medžiotojus laikytis teisės aktų, kad vilkai bent 15 proc. Lietuvos (tiek mūsų šalyje yra saugomų gamtos teritorijų) būtų palikti ramybėje.” LŽ

Korespondentai krašte

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 46) 31 02 51)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 45) 57 23 41)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Lietuviai svetur” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 1, 2, 13 p. Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Interneto svetainė www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 12 17 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Skepticizmo sala vidury Europos Klestinti Šveicarija džiaugiasi neįstojusi į krizės kamuojamą Europos Sąjungą (ES). Tačiau kiek iš tikrųjų ši Alpių šalis nėra susisaisčiusi su Briuseliu?

padidėjimą lėmė beveik vien atvykėliai iš ES šalių. Ironiška, tačiau prieš narystę balsavusi Šveicarija sulaukė kur kas daugiau darbininkų iš ES nei daugelis jos kaimynių, priklausančių Bendrijai.

Kaip geriau? Prieš 20 metų šveicarai labai mažu skirtumu pasisakė prieš narystę Europos ekonominėje erdvėje, kaip tuomet ji vadinosi. Jei būtų pritarę, tai būtų buvęs pirmas žingsnis į visateisę narystę ES, ir dabar Šveicarija tikriausiai būtų viena seniausių narių. Tada balsavimo rezultatas nustebino visus. Referendumas buvo laimėtas mažiausiu skirtumu per visą pokario Šveicarijos istoriją: 49,7 proc. gyventojų pasisakė už, 50,3 proc. - prieš narystę. Tuometis Šveicarijos ekonomikos ministras Jeanas Pascalis Delamurazas tą dieną pavadino Juoduoju sekmadieniu ir perspėjo, kokia žala padaryta šalies darbo rinkai ir jaunajai šveicarų kartai, - ji liko “apiplėšta”. Praėjo du dešimtmečiai, o niūrūs J.P.Delamurazo perspėjimai neišsipildė. Net priešingai - Šveicarijos ekonomika laikosi kuo puikiausiai, nedarbo lygis mažesnis nei 3 proc., ir jai to pavydi visos kaimynės Europoje.

Už alternatyvas Daugybė šveicarų dar puikiai prisimena dieną, kai šalis nubalsavo prieš glaudesnę sąjungą su Europa. Christophas Blocheris iš dešiniosios Šveicarijos liaudies partijos buvo vienas pagrindinių agitatorių prieš narystę ES. Jis apeliavo į tradicinį Šveicarijos įvaizdį, rengė aiškiai nacionalistinius mitingus ir dažnai pasirodydavo apsikarstęs dideliais karvių skambalais. Ch.Blocheris, būdamas vienas stipriausių Šveicarijos verslininkų, net išleido kampanijai 2 mln. frankų (2,2 mln. dolerių) asmeninių pinigų. Vertindamas Šveicariją dabar, jis kaip niekada įsitikinęs, kad lai-

Tradiciškai vasarą šveicarai išgena bandas į kalnų ganyklas. / Reuters/Scanpix kymasis atokiau - vienintelė teisinga politika. “Prieš 20 metų girdėjau tą patį, kas kartojama nuolat: kad narystei ES ir toms kolonijinėms sutartims (su Briuseliu) nėra alternatyvos, - kalbėjo verslininkas parlamente. - Tačiau tik pažiūrėkite į alternatyvas, už kurias balsavo Šveicarijos žmonės, ir palyginkite jas su intelektiniu bankrotu už mūsų sienų. Alternatyva - likti ištikimiems Šveicarijai, ginti savo stipriąsias savybės, savo finansų sektorių, savo darbo vietas, savo gerovę ir savo laisvę. Alternatyva yra pasakyti “ne” sutartims su Europa.”

Saisto 100 sutarčių Vis dėlto Šveicarijos santykių su Europa analizė rodo, kad tikrovė nėra to-

nuotraukos

Kai vienas šveicarų politikas paragino dar kartą balsuoti dėl narystės ES, jis sulaukė pasiūlymo “išgerti taurę šveicariško vyno galvai prablaivinti”. kia paprasta, kaip kalba Ch.Blocheris. Šveicarų “ne” sutapo su šalies ekonomikos nuosmukiu - didėjo ir deficitas, ir nedarbas. Šveicarijos politikai ir verslo lyderiai su siaubu mąstė apie tai, kad Europos rinka jiems bus uždaryta, todėl praėjus po balsavimo vos kelioms savaitėms valstybės diplomatai išlėkė į Briuselį prašyti dvišalių derybų. Jie puikiai žinojo, kad norėdami išlaikyti priėjimą prie pelningų Europos prekybos rinkų turės pasirašyti sutartis, ir kaip tik

tokias, kokias atmetė šveicarų rinkėjai. Taip nuo 1992 metų Šveicarija su ES sudarė daugiau kaip 100 sutarčių. Jos verčia paisyti esminių Bendrijos politikos elementų, tokių kaip, pavyzdžiui, laisvas žmonių judėjimas, nors būtent šis klausimas 1992-aisiais labiausiai ir paskatino šveicarus tarti “ne”, nes žmonės bijojo imigracijos, bijojo įsileisti pernelyg daug darbininkų iš užsienio. Tuo metu užsieniečiai sudarė 20 proc. Šveicarijos gyventojų. Šiandien jų yra 25 proc., bet

Tad klausimas, ar Šveicarijai geriau būti už ES ribų? “Atsakymo niekas nežino, - teigė politikos mokslų specialistas Georgas Lutzas iš Lozanos universiteto. - Taip, ekonomika sveika, nedarbas mažas, tačiau kas žino, gal šalis būtų suklestėjusi dar labiau, jei būtų įstojusi į ES.” Nėra ko stebėtis, kad šveicarai, girdėdami apie krizę euro zonoje, nerodo jokio entuziazmo dėl narystės ES. Kaip rodo naujausios apklausos, tam pritartų tik 11 proc. gyventojų. Tačiau nuo šiol gali prasidėti nauja era, nes Briuselis pranešė Šveicarijos vyriausybei, kad ES daugiau nebenori sudaryti dvišalių sutarčių. Briuselis ragina Šveicariją automatiškai priimti ES teisę. Šis pasiūlymas net kelia pagaugus šalies politikams ir gyventojams. Nepasirašytos dvišalės sutartys, pavyzdžiui, dėl energetikos, jau dūla Briuselyje. Šveicarijos ekonomikai būtini susitarimai su Europa, todėl toks sustingimas jai nenaudingas. Tačiau kai vienas šveicarų politikas paragino dar kartą balsuoti dėl narystės ES, jis buvo išjuoktas ir sulaukė pasiūlymo “išgerti taurę šveicariško vyno galvai prablaivinti”. Bet koks kvietimas oficialiai stoti į ES Šveicarijoje suveikia it bomba, tad labai retas politikas drįsta liesti šią temą. Pasak G.Lutzo, nukenčia ir ES, nes ji ypač daug gautų iš Šveicarijos narystės. “Jei būtume buvę nariai, greičiausiai visą laiką būtume propagavę fiskalinį konservatizmą, nes tai mūsų šalies tradicija. Bet ar Šveicarijai dėl to būtų pasisekę, turiu abejonių”, - sakė politikos mokslų specialistas.

•

Naikinanti masinio turizmo galia Siksto koplyčia gyvuoja jau 500 metų, o Vatikanas svarsto dilemą: ar neteks pirmą kartą per visą istoriją pradėti riboti lankytojų skaičių? Michelangelo freskos, puošiančios Siksto koplyčios lubas, yra vienas įstabiausių reginių pasaulyje, meno viršūnė, ir to niekas nepranoksta. Milžiniškoje sudėtingoje kompozicijoje, kurią dailininkas tapė keliolika metų gulėdamas ant pastolių aukštielninkas, prieš mus viena po kitos atsiveria Senojo Testamento istorijos. Šio milžiniško darbo centre - geriausiai žinomas Vakarų meno pavyzdys: Dievas, tiesiantis ranką įkvėpti gyvybę Adomui. Kiekvieną dieną pro Siksto koplyčios duris įeina 25 tūkst. lankytojų - daugiau kaip 5 mln. per metus. Italijos literatūros kritikas Pietro Citati neseniai rūsčiai užsipuolė Vatikaną, kad leidžia į koplyčią tokį milžinišką srautą. Leidinio “Corriere della Sera” puslapiuose jis vadino šiuos vizitus “neįsivaizduojama katastrofa”. Be to, kritiko manymu, didžiuliai srautai neduoda jokios naudos, nes “visuotinėje maišatyje niekas nieko nemato”. Tuo pat metu milžiniška minia kvėpuoja, nuo jos kyla garas, žmonių prakaitas. Ir ši nuolatinė drėgmė gali pažeisti neįkainojamas freskas viršuje. Atsakydamas į kritiką Vatikano muziejų direktorius Antonio Paolucci pripažino, kad esama “rimtos problemos”. Jis paaiškino, jog visa Katalikų bažnyčios doktrina yra išdėstyta Siksto kop-

lyčios lubų vaizduose, todėl Vatikanas nori, kad visi lankytojai galėtų pamatyti šiuos simbolius, nors tai tikrai nelengva perpildytoje erdvėje. “Nuolat kyla triukšmas, žmonės jaučiasi suglumę, sunku ką nors suprasti, - sakė jis. - Pernelyg daug lankytojų apsunkina padėtį ir sukuria problemų dėl freskų išsaugojimo.” Siksto koplyčios budėtojai turi nuolat tildyti gaudžiančią minią ir priminti, jog tai - šventa vieta, taip pat stebėti, kad nepaklusnūs turistai nefotografuotų. Apsaugininkai reikalauja apskritai paslėpti fotoaparatus, kad jie net nekabėtų ant kaklo. A.Paolucci žadėjo netrukus pristatyti planą, kaip pagerinti Siksto koplyčios ventiliaciją ir pašalinti drėgmės grėsmę. Vis dėlto galiausiai iš tiesų gali tekti apriboti lankytojų skaičių. “Iki šiol stengėmės to išvengti, nes tiems, kurie atvyksta į Vatikaną, Siksto koplyčia yra ne tik meno, bet ir dvasinė, religinė vieta”, kalbėjo A.Paolucci. Dėl to, reikia ar nereikia riboti Siksto koplyčios lankytojų skaičių, vyksta rimtos diskusijos, nes katalikų pasaulyje tai nepaprastai svarbi vieta. Pats A.Paolucci neseniai paskelbtame straipsnyje dėstė, kad neleisti visų norinčiųjų į Siksto koplyčią būtų maždaug tas pats, kas riboti žmonių srautą į Lurdą. Tačiau gali būti, jog tikroji priežastis visai kita - pinigai. Bažnyčia gauna reikšmingą sumą iš Siksto koplyčios ir kitų Vatikano grožybių. Bilietas į Vatikaną, prie kurio nusid-

Gali būti, kad netrukus Michelangelo darbą Siksto koplyčioje galės pamatyti ne kiekvienas. riekia ilgos eilės, kiekvienam kainuoja ne mažiau kaip 15 eurų. Tačiau minių galima išvengti sumokėjus 220 eurų už privačią ekskursiją. Tokią grupę turi sudaryti ne mažiau kaip 10 asmenų. Jie bus įleidžiami į koplyčią ne įprastomis darbo valandomis. P.Citati ne vienintelis užsipuola minias. Meno kritikas Robertas Hughes’as prieš mirtį rašė apie vokiečių rašytoją Johanną Wolfgangą von Goethe, kuris lankėsi koplyčioje prieš 200 metų. Tuomet Siksto koplyčia buvo “vieta, kurioje galima pabūti vienu-

moje su genijaus kūryba”. “Tokia mintis šiandien atrodo absurdiška, tiesiog fantazija. Masinis turizmas pavertė tai, kas buvo kontempliatyvus malonumas J.W.Goethe’s amžininkams, kankyne, primenančia regbininkų grumtynes”, - rašė R.Hughes’as. Jo manymu, tapyba yra tylos menas, reikalaujantis tylos iš tų, kurie ateina pasižiūrėti. Tačiau šiomis dienomis Siksto koplyčia kupina murmesio, sunku negirdėti pokalbių aplink. “Ar galite įsivaizduoti, kad visa tai sukurta... teptuku!” - šaukė vienas ame-

rikiečių turistas savo draugams. Paskui jie aptarė, kiek turėjo būti sumokėta Michelangelui. O netrukus visi garsiai juokėsi, piktas apsaugininkas net turėjo juos tildyti. Tokie epizodai visiškai sunaikina šios vietos dvasinį intensyvumą, kurį jai norėjo suteikti Michelangelo. R.Hughes’as teigė, jog šiuolaikinė atmosfera Siksto koplyčioje reprezentuoja “tarsi gyvą aukštosios kultūros mirtį masinės kultūros rankose”.

•

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

2012 12 17 Lietuvos žinios

Pasaulis

Siaubo akimirkos Konektikuto mokykloje Kodėl dvidešimtmetis atėjo į mokyklą ir sušaudė 26 žmones, iš kurių 20 buvo maži vaikai, tebėra didžiausia mįslė. Tai buvo įprastas rytas JAV mokykloje, o tada - šūviai ir neįsivaizduojamas teroras. Pirmiausia jis nužudė savo motiną. Nancy Lanzos palaikai vėliau, po skerdynių Sendi Huko pradinėje mokykloje, buvo rasti jos namuose Niutaune, ramiame Naujosios Anglijos miestelyje. Niekas nežino, kodėl dvidešimtmetis Adamas Lanza nužudė savo motiną, kodėl tada nusivežė jos ginklus į mokyklą ir kodėl ten nužudė 20 vaikų ir 6 suaugusiuosius. Penktadienį atvažiavęs motinos automobiliu prie mokyklos, kurioje tvyrojo džiugi kalėdinė nuotaika, A.Lanza kažkaip perėjo per saugumo postą ir pateko ten, kur vaikai turėjo būti saugūs. Ketvirtokams, vyriausiems tos mokyklos moksleiviams, vyko specialybės pamokos, tokios kaip sportas ir muzika. Susirinkimų kambarys nėra rakinamas, tad mokytojams teko galvoti, kaip pabėgti, žinant, kad jų auklėtiniai yra su kitais mokytojais. Kažkas įjungė garsiakalbį, kad visi girdėtų, kas vyksta raštinėje. Kitame kambaryje 9 val. 30 min. buvo prasidėjęs susirinkimas, kuriame dalyvavo direktorė Dawn Hochsprung, mokyklos gydytoja Diane Day, mokyklos psichologė, kiti darbuotojai ir vienas tėvų, kai pasigirdo šūviai. Direktorė ir psichologė išbėgo pažiūrėti, kas vyksta. Abi žuvo. Visur lakstė sargas perspėdamas, kad kažkas šaudo. Jis sakė: “Žmonės! Gulkit! Slėpkitės!” Netrukus pranešimai apie šaudymą mokykloje pasigirdo policininkų radijo stotelėse. Atvykę policininkai rado nusišovusį A.Lanzą ir iššaudytus žmones dviejose klasėse. Krauju permirkusioje mokykloje pareigūnai tikrino patalpą po patalpos ir išvedė vaikus bei darbuotojus iš pavojaus zonos.

Prezidentas braukė ašarą Visi 20 vaikų - 12 mergaičių ir 8 berniukai, - tapusių ginkluoto užpuoliko aukomis, buvo 6-7 metų. Visos aukos nušautos keliais šūviais iš pusiau automatinio ginklo, kai kurie iš arti. 16 aukų buvo šešiamečiai, keturi - septynmečiai. Jauniausia auka - vos praėjusią savaitę savo šeštąjį gimtadienį atšventęs Noah Pozneris. Visi 6 nušauti suaugusieji - moterys. Konektikuto policija taip pat pranešė, kad užpuolikas jėga įsiveržė į mokyklą, kurioje neseniai buvo įrengta nauja apsaugos sistema, jis nebuvo “įleistas savo noru”. Šaudymas tru-

Priblokšti Niutauno gyventojai ateina prie Sendi Huko mokyklos gedėti žuvusiųjų. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Faktai apie šaudymą Konektikuto mokykloje AUKŲ SKAIČIUS. Žuvo 28 žmonės, tarp jų - užpuolikas Adamas Lanza, jo motina Nancy Lanza, mokyklos direktorė Dawn Hochsprung ir 20 moksleivių. Viena mokyklos darbuotoja sužeista. ĮTARIAMASIS. 20 metų A.Lanza mokykloje nešiodavo marškinių kišenės apsaugą (dėklą rašikliams), buvo garbės mokinys, bet klasės draugai vadino jį “nutolusiu” ir “vienu iš gotų”. Pasak vieno teisėsaugos pareigūno, jis galėjo turėti asmenybės sutrikimą. A.Lanza augo turtingųjų rajone, apstatytame gražiais namais, jo kaimynai dirbo vadovaujamus darbus tokiose kompanijose kaip IBM. Policija apie jo motyvus nieko nekalba. Vienas jo buvusių draugų pasakojo, kad A.Lanzos tė-

vai, ypač motina, spaudė sūnų mokytis kuo geriau. ĮVYKIO VIETA. Policininkai liepė vaikams užsimerkti, kai vedė juos iš klasių pro žudynių vietą. Verkiantys moksleiviai vorele, laikydamiesi vienas kitam už pečių, buvo nulydėti per mokyklos automobilių stovėjimo aikštelę, o panikos apimti tėvai lėkė į mokyklą ieškoti savo vaikų. Liudininkai pasakojo, kad užpuolikas nieko nekalbėjo. KUR JIE ŽUVO. Dauguma žuvusiųjų aptikti dviejose klasėse. A.Lanzos motina Nancy rasta negyva namuose. Žuvusių vaikų amžius - 6-7 metai. GINKLAI. Mokykloje rasti du pistoletai “Glock” ir “Sig Sauer”. Automobilio, kuriuo atvažiavo A.Lanza, bagažinėje buvo 5,56 mm kalibro šautuvas. A.Lanzos

motina buvo legaliai įregistravusi 4 ginklus, tėvas - 2. Policija taip pat surado šautuvus “Henry” ir “Enfield” bei vieną šratinį šautuvą. ŠEIMA. A.Lanzos motina Nancy buvo mėgstama ir vadinama rūpestinga mama, jai patiko rengti žaidimus kauliukais ir šventes. Prieš ketverius metus ji išsiskyrė su mokesčių tarnybos direktoriumi Peteriu Lanza, gyvenančiu Stamforde, Konektikute. A.Lanzos 24 metų brolis Ryanas dirba Manhatane, policija jį apklausė netoli jo namų Naujajame Džersyje, bet jis nėra įtariamasis. MIESTELIS. Idiliškas, 300 metų istoriją menantis Niutaunas - Naujosios Anglijos miestelis tarsi iš atviruko. Didžiuojasi “Lions” klubo remiamomis žaislinių ančiukų lenktynėmis upe; ten labdaros

tikslais pardavinėjami geltoni guminiai ančiukai, rengiamos Helovino parodos prie namų, veikia sodininkų klubai, įžiebiamos Kalėdų eglutės. Niutaunas turi 27 tūkst. gyventojų, dirbantieji vadovaujamą darbą važinėja į Manhataną. ISTORIJA. Tragedija Niutaune yra antras pagal aukų skaičių šaudymas per visą JAV istoriją ir vienos kruviniausių masinių žudynių pasaulyje. 2007 metais užpuolikas Virdžinijos technikos universitete nušovė 32 žmones ir nusišovė. Visame pasaulyje per pastaruosius 20 metų tik minėtos žudynės Virdžinijoje ir 2011 metų žudynės Norvegijoje, kai Andersas Foghas Breivikas nušovė 77 žmones, yra pareikalavusios daugiau gyvybių.

ko vos kelias minutes. Policija mano, kad A.Lanza buvo gerai pasiruošęs žudynėms, bet jo motyvai kol kas tebėra didžiausia mįslė. Policija sako, kad detektyvai tik pradėjo “lupti šį svogūną”.

aukų minėjimo renginiuose. Po šio išpuolio prezidentas paragino imtis veiksmų prieš ginkluotus nusikaltimus Jungtinėse Valstijose. “Mūsų šalis pernelyg daug kartų tai jau išgyveno”, - sakė jis jausmingame

jog vaikai “buvo atimti iš savo šeimų per greitai”, bet “dabar svarbiausia yra meilė, drąsa ir užuojauta”. Per pamaldas, vykusias naktį aukoms paminėti, kunigas Robertas Weissas perskaitė popiežiaus laišką, kuriame Benediktas XVI “prašė perduoti savo didžiausią širdgėlą ir patikinimą, kad jis maldoje yra su aukomis ir jų artimaisiais bei visais, kurie patyrė šį sukrečiantį įvykį”.

Mia Farrow ir su Arnoldu Schwarzeneggeriu nebegyvenanti jo žmona Maria Shriver “Twitter” bei “Facebook” tinkluose rašė, jog pakaks diskutuoti apie ginklų kontrolę, nes tai jau - moralinis įpareigojimas. “Negedėk šių vargšų mirusių vaikų, Amerika, supyk ir padaryk ką nors, kad sustabdytum šiuos beprasmius šaudymus”, - parašė CNN laidos vedėjas Piersas Morganas. Dainininkė Rihanna pridūrė: “Dieve, pasigailėk!!! Niekas to nenusipelnė! Meldžiamės už šaudymo Konektikute aukų artimuosius! Kokios bus Kalėdos.”

“Negedėk šių vargšų mirusių vaikų, Amerika, supyk ir padaryk ką nors, kad sustabdytum šiuos beprasmius šaudymus.”

Diskusija dėl ginklų Sekmadienį Niutaune apsilankė JAV prezidentas Barackas Obama, jis susitiko su šeimomis ir dalyvavo

kreipimesi iš Baltųjų rūmų. Konektikuto gubernatorius Donnelis Malloy kalbėdamas per televiziją sakė,

Tragedija sukrėtė visą Ameriką ir dar kartą atgaivino kalbas apie ginklų kontrolę. Tokios garsenybės kaip

BNS, LŽ

•

Islamistai skelbia preliminarią pergalę Po pirmojo balsavimo rato nedidele persvara laimi naujosios Egipto Konstitucijos šalininkai. Egiptiečiai balsavo per referendumą dėl ginčijamos Konstitucijos, kurią palaikė prezidentas Mohammedas Mursi ir jo sąjungininkai islamistai. Islamiškų politinių jėgų atstovai ir vienas opozicijos judėjimas vakar paskelbė, kad nedidele dauguma Konstitucijai pritarta. Balsavimas dešimtyje provincijų ir Kaire šeštadienį vyko po savaites trukusių masinių protestų. Opozicija iš pradžių siekė sužlugdyti referendumą, bet prieš pat jam prasi-

dedant ėmėsi raginti atmesti siūlomą pagrindinį įstatymą. Neoficialūs pirmojo balsavimo rato rezultatai, pagrįsti referendumo pareigūnų pateiktais duomenimis, toli gražu nerodė triuškinamo pritarimo, kuris, kaip tikėjosi islamiškosios partijos, galėtų apraminti opozicijos bruzdėjimą ir pateisintų M.Mursi riziką mėginant skubotai prastumti naująją Konstituciją. Nurodyta, kad už naująją Konstituciją per skubiai surengtą referendumą balsavo 56,5 proc. rinkėjų. Antrasis referendumo ratas vyks kitą šeštadienį, o tada bus paskelbti oficialūs rezultatai. Sostinėje, kuri yra opozicijos tvirtovė, dauguma balsavo prieš.

Prezidentas M.Mursi tikisi, kad patvirtinus naująją Konstituciją būtų baigtas pereinamasis laikotarpis po visuotinio sukilimo, nuvertusio ankstesnį autoritarinį prezidentą Hosni Mubaraką. Iš pradžių Egiptą laikinai valdė kariškiai, o po birželį įvykusių rinkimų prezidentu tapo su islamiška Musulmonų brolija susijęs M.Mursi. Nemažai egiptiečių baiminasi jo islamiškos linijos. “Balsuoju, nes nekenčiu Musulmonų brolijos. Jie - melagiai”, - sakė 57 metų buhalteris Abbasas Abdel Azizas, laukiantis eilėje prie rinkimų apylinkės Kaire. “Balsavau už Mursi, ir tai buvo didelė klaida. Ši Kons-

titucija neuždraudžia vaikams dirbti ir sudaro sąlygas nepilnamečių santuokoms”, - sakė 65 metų bedarbis Ali Mohammedas Ali. Toje pačioje eilėje buvo ir tokių žmonių, kurie pritarė Konstitucijai, vadino ją puikia, džiaugėsi, kad “su ja laisvė didėja”, kad joje yra straipsnių dėl religijos ir islamo teisės, kurių ankstesnė Konstitucija deramai nesiėmė. Kai kuriose apylinkėse, kur buvo neraštingų rinkėjų, teko garsiai šaukiant aiškintis, ar jie už, ar prieš Konstituciją.

•

BBC, Reuters, AP, BNS, LŽ

Atstovėję ilgose eilėse šeštadienį egiptiečiai galėjo pareikšti savo valią dėl naujos Egipto Konstitucijos, kuri išprovokavo šalyje smurtinius protestus.

2012 12 17 Lietuvos žinios

Pasaulis

Ant Kalėdų eglutės supas raibosios gegutės... saliai grįžtama prie Rusijos revoliucijos tradicijų. Kalėdų eglutė Europoje pjaunama dvirankiu pjūklu.

LINAS POŠKA

...o tuo metu prie Baltijos “Eglių karai” mūsų laiminguose kraštuose yra visai kitokie. Jau trečius metus tęsiasi Talino ir Rygos ginčas, kuris šių miestų pirmas istorijoje papuošė Kalėdų eglutę. Mat senovės Livonijoje paprotys puošti Kalėdoms eglę atsirado anksčiausiai pasaulyje, XV-XVI amžiais, ginčas tik dėl to, kuriame mieste. Šis “karas” turi akivaizdų ekonominį pamušalą: eglutės kilmės miestas turi pranašumą pritraukti turistų. Tame “kare” kol kas laimi Rygos istorikai ir rinkodarininkai. Talinas mėgino duoti asimetrišką atsaką pastatyti didesnę nei Rygoje eglę, bet ta nuo vėjo nuvirto. Lietuviai į tuos ginčus nesivelia. Mums pakanka, kad turime aukščiausią Europoje Kalėdų eglutę: nuo 1999-ųjų šviesų girliandomis puošiamą Vilniaus televizijos bokštą. Ginčai dėl miesto eglės Lietuvoje verda nebent tik dėl jos grožio ar šventinių renginių kainos.

Briuselis, laikomas politine Europos sostine, žemynui diktuoja ir politiškai korektiško elgesio madas. Tradiciškai mieste būdavo statoma ir puošiama eglė, atvežta iš Ardėnų miškų. Šiemet Belgijos ir Europos sostinę puošia pramoninė kubizmo stiliaus skulptūra - tiek pat panaši į eglę, kiek į arką panaši Vilniaus Upės arka, liaudiškai dar vadinama Vamzdžiu. Apie ketvirtį Briuselio gyventojų sudaro musulmonai. Miesto magistratas neigia, kad tokia eglės karikatūra pasirinkta siekiant neužgauti jų jausmų. Tvirtinama, kad ta “eglė” yra artimos eglei formos, o ir šiaip vertingas šiuolaikinio meno kūrinys. Be to, krikščionims yra tos aikštės pakampiuose pastatyta mažų eglučių, taigi turėtų to užtekti. Ne visi tuo tiki, ne visi tuo džiaugiasi.

Astronomiją nugalėti sunku Briuselyje pastatyta dviejų prancūzų architektų sukurta skulptūra, vaizduojanti Kalėdų eglę. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Simbolinė erdvės okupacija Be abejo, Kalėdų eglė nėra neutralus simbolis. Kaip ir senoviniai lietuvių kryžiai ir koplytstulpiai, ji pažymi erdvę, tampa tos erdvės identiteto žyma. Musulmonų bendruomenei Europoje didėjant, ginčai dėl simbolinio viešosios erdvės žymėjimo dažnėja. Erdvė gali būti pažymima akustiškai - bažnyčių varpų skambėjimu ar muedzinų kvietimu melstis; erdvė pažymima kulto pastatų vertikalėmis. Paprastai nesigilindami į teoriją žmonės jaučia ryšį tarp tėvynės erdvės ženklų ir savo tapatybės. Ir pasikėsinimas į erdvę, kurią jie suvokia kaip savą, sulaukia plataus atgarsio.

H.CH.Anderseno tėvynėje Milijonai vaikų pasaulyje verkė skaitydami danų rašytojo Hanso Christia-

Trumpai JAPONIJOJE LAIMĖJO KONSERVATORIAI Sekmadienį Japonijoje vyko parlamento rinkimai ir per juos daugumą veikiausiai užsitikrino konservatyvioji Liberalų demokratų partija (LDP). Drauge su koalicijos partnere Naująja Komeito partija LDP galėjo gauti didesnę nei dviejų trečdalių daugumą žemuosiuose rūmuose, o tai leidžia apeiti aukštųjų rūmų, kuriuose nė viena partija neturi daugumos, sprendimus. Visa Japonijos žiniasklaida paskelbė, kad LDP grįžta į valdžią praėjus trejiems metams, kai rinkėjai nusigręžė nuo šios partijos, be pertraukos vadovavusios šaliai ilgiau nei pusę šimtmečio. Nacionalistinių pažiūrų buvęs Tokijo gubernatorius Shintaro Ishihara, kurio pastangos išpirkti ginčijamas salas išprovokavo įnirtingą diplomatinį konfliktą su Kinija, taip pat veikiausiai pateko į parlamentą. Naujojo parlamento pirmasis posėdis gali būti sušauktas jau gruodžio 26-ąją, kad Shinzo Abe būtų paskirtas premjeru. Tikimasi, kad jis tą pačią dieną sudarys savo kabinetą. BNS, LŽ

no Anderseno pasaką “Mergaitė su degtukais”. Kalėdų papročiams - eglutei, šventiniam Kūčių stalui, labdaros sąjūdžiams - išplatinti pasaulyje ši pasaka padarė daugiau nei kunigai ir komersantai. Bet... viskas keičiasi. Šioms Kalėdoms vieno Kopenhagos priemiesčio kooperatyvo valdyba nusprendė nepirkti tradicinės eglės. Ji būtų kainavusi vos kelis tūkstančius eurų, bet Danijos visuomenės dėmesio ta istorija sulaukė dėl dviejų priežasčių: valdyboje daugumą sudaro musulmonai, o ta valdyba prieš tai skyrė lėšų musulmonų šventei švęsti. Šiomis dienomis klausimas jau išsipręstas, kooperatyvo valdyba perrinkta, eglė perkama. Tačiau nutikimas paskatino Danijoje diskusijas

Danijoje 90 proc. varguolių, besikreipiančių kalėdinės labdaros, turi musulmoniškus vardus. apie imigraciją, musulmonų integraciją, šalies tapatybę.

Sovietinės eglutės Įkūrus Sovietų Sąjungą joje Kalėdų eglutė beveik dešimtmetį būdavo draudžiama, ją vėl puošti leista 1935ųjų pabaigoje. Religiniai puošybos simboliai buvo išguiti arba perkoduoti - Betliejaus žvaigždė pakeista raudona penkiakampe, eglutė pervadinta į naujametinę. Sovietų Lietuvoje pasiruošimas Naujiesiems - eglė, jos puošyba, dovanos vaikams, kultūrinė programa - būdavo mokyklų, o įmo-

nėse bei įstaigose - profesinių sąjungų rūpestis. Paprotys ta proga darbuotojų vaikams pirkti dovanas pergyveno sovietmetį ir įtvirtintas kai kurių įmonių administracijos ir profesinės sąjungos kolektyvinėse sutartyse. Šiuo metu Rusijoje Kalėdų eglutę, beje, pjauna jau kitoks pjūklas: teritorijose, kurias islamistai suvokia kaip savo “kanonines”, pasigirsta reikalavimų nestatyti miesto eglės per krikščionių šventę. Europos kairuoliai rodo stebėtiną solidarumą su islamo fundamentalistais dėl eglutės ir su ja susijusių tradicijų, taigi taip paradok-

Aukštose Šiaurės pusrutulio platumose, kur metų kalendoriniame cikle ryškūs tamsos ir šviesos sezonai, eglutė kaip Kalėdų ir Naujųjų simbolis atrodo sunkiai įveikiamas. Musulmonų Naujieji metai yra kilnojama šventė, paprastai nesutampanti su žiemos saulėgrįža. Kalėdos dėl to ir tapo komercializuota švente, kad buvo ką komercializuoti: pažymėdamos ribą, kai dienos vėl pradeda ilgėti, jos atsiremia į biologinį žmogaus poreikį saulės ir šviesos. Kartu jos tradiciškai yra ir geriausia metuose proga aukojant parodyti solidarumą su tais bendruomenės nariais, kuriems gyvenime mažiau pasisekė. Kai kurie duomenys rodo, kad ir musulmonai nėra priešiški šiam Kalėdų aspektui. Danų labdaros organizacija apskaičiavo, kad apie 90 proc. varguolių, besikreipiančių kalėdinės labdaros, turi musulmoniškus vardus.

•

2012 12 17 Lietuvos žinios

Tyrimas

Konfliktas

Nauja valdžia su Gariūnais nekariaus Į konfliktą su Gariūnų verslo parką administruojančiomis bendrovėmis prieš dvejus metus įsivėlusiai Ūkio ministerijai vadovavęs parlamentaras Dainius Kreivys užsimena apie galimas šios istorijos sąsajas su Darbo partijos juodosios buhalterijos byla. Gariūnų administratoriai tvirtina partijas rėmę tik oficialiai, o daugiausia paaukoję tuomet valdžiusiems konservatoriams. JURGA TVASKIENĖ

rieš pusantro mėnesio valstybinės reikšmės projekto statusą turintį Gariūnų verslo parką administruojančios bendrovės “Jurgena”, “Geruda” ir “Posūkis” kreipėsi į teismą skųsdamos Lietuvos valstybę. Konfliktą įžiebė didžiausio šalyje turgaus prižiūrėtojų veiklą kontroliuoti pavedimą iš dabar jau baigusios kadenciją Vyriausybės gavusios Ūkio ministerijos tuometinė vadovybė. Ji dvejus metus nesutiko pasirašyti susitarimo ir perimti valstybės įgaliojimus, o kartu leido suprasti, kad Gariūnų turimas valstybinės reikšmės projekto statusas gali būti naikinamas. “Iš valstybės pinigų mes nereikalaujame. Tiesiog norime, kad būtų konstatuota, jog valstybė nesilaiko dar 2005 metais sudarytos sutarties”, - viešai teigė turgavietę valdančių įmonių grupės valdybos pirmininkas Ramūnas Šeduikis. Naujoji ūkio ministrė Birutė Vėsaitė nustebo išgirdusi, kad jai teks spręsti dvejus metus nerimstantį konfliktą. “Gariūnai yra ne Ūkio, bet Finansų ministerijos, atsakingos už finansinę drausmę ir šešėlio suvaldymą, reikalas”, - teigė ji LŽ.

Gariūnų turgavietę pernai ir šįmet kratę teisėsaugininkai tvirtina atskleidę organizuotas nusikaltėlių grupes, apvaginėjusias valstybę. / LŽ archyvo nuotraukos

Prabudo teisėsaugininkai

Norėjo tik kontroliuoti Gariūnus administruojančios bendrovės santykius su Ūkio ministerija, įgijusia teisę kontroliuoti turgavietėje vykstančius procesus, bando išsiaiškinti nuo 2010 metų vidurio. Valstybinės reikšmės projekto statusą turgavietė įgijo dar 2005-aisiais kairiųjų dominuojamos Vyriausybės valia. Investicijų sutartyje fiksuota, kad plėtoti projektui trims bendrovėms ne aukciono tvarka išnuomojamas 25 mln. litų vertės 32,5 hektaro sklypas 50 metų. Už tai bendrovės įsipareigojo į turgavietės plėtrą iki 2015 metų investuoti ne mažiau kaip 50 mln. litų, įrengti modernius prekybos paviljonus, sukurti 1500 naujų darbo vietų bei užtikrinti

D.Kreivys: “Mes savo kadencijos metu kalbėjome apie verslo slėnius, o anksčiau veikusi Vyriausybė skatino Gariūnus.”

B.Vėsaitė tvirtino apie Ūkio ministerijos ir turgavietės konfliktą nežinojusi.

E.Bulavas teigia, kad Gariūnų administratoriai pateiks ataskaitas Ūkio ministerijai, kai ta pasirašys su jais sutartį.

nuolatines darbo vietas daugiau nei 15 tūkst. asmenų. Projekto įgyvendinimą kontroliuoti pavesta Vilniaus apskrities viršininko administracijai.

Tačiau 2010-ųjų liepą apskričių nebeliko, o tų pačių metų spalį Vyriausybė projekto įgyvendinimą skubos tvarka pavedė to prašiusiai Ūkio ministerijai. Net nesulaukusi, kol bus patvirtintas oficialus dokumentas, ministerija ėmė reikalauti, kad verslo parko valdytojai pateiktų su projektu susijusius dokumentus. Šie atsisakė tai daryti, kol ministerija neinicijuos sutarties pakeitimo ir vietoj likviduotos apskrities viršininko administracijos teisiškai netaps sutarties šalimi. “Ūkio ministerija nepritaria pozicijai, kad elementariai informacijai apie valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą pateikti reikia sutarties. Ūkio ministerijos nuomone, prieš tampant sutarties šalimi turi būti suteikta galimybė išsiaiškinti tikrąją padėtį”, - nurodė ši institucija.

Tuo pačiu metu iš valdžios kabinetų pradėjo sklisti informacija, kad Gariūnų valstybinės svarbos projekto statusas gali būti naikinamas arba keičiamas, o teritorija siūloma kitiems nuomininkams.

Gariūnus administruojančių įmonių parama politinėms partijoms Metai 2007

2008

2009 2010

2011

Partija DP LSDP NS TT TS-LKD FP LiCS TT TTP TS-LKD TS-LKD LS LSDP TS-LKD LLP LSDP

UAB “Jurgena” (Lt) UAB “Geruda” (Lt) UAB”Posūkis (Lt) 30 000 30 000 20 000 30 000 15 000 25 000 30 000 30 000 39 000 30 000 39 000

20 000 15 000 15 000 39 000 10 000 10 000

vertės sutartį su advokatų kontora “Motieka ir Audzevičius”, pagalbos pabandė ieškoti Generalinėje prokuratūroje: kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo. Neilgai trukus prokurorai pranešė neįžvelgiantys, kad Gariūnų valdytojai būtų nepaisę viešųjų interesų. “Viską, kas buvo numatyta 2005 metais pasirašytoje Investicijų sutartyje, mes su kaupu įvykdėme. Turgavietėje pastatyti nauji paviljonai, kuriamos darbo vietos, sutvarkyta infrastruktūra. Anksčiau apskrities viršininko administracijai teikdavome ataskaitas, tačiau dabar, Ūkio ministerijai atsisakant tapti sutarties šalimi, nėra objekto, kam turėtume atsiskaityti”, LŽ tvirtino Aukštųjų Panerių įmonių asociacijos vadovas Eugenijus Bulavas. Vilniaus apskrities Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) duomenimis, praėjusiais metais trys Gariūnus administruojančios bendrovės kartu sumokėjo apie 7 mln. litų mokesčių, tiek pat - šių metų sausio-spalio mėnesiais.

39 000 39 000 20 000

Kam atsiskaityti? Gariūnus administruojančios bendrovės dėl susiklosčiusios situacijos praėjusį pavasarį kreipėsi į teismą. Šis išaiškino: Ūkio ministerija, kaip kontroliuojantis subjektas, turėjo teisę reikalauti pateikti informaciją apie vykdomą projektą. “Tačiau toks reikalavimas jokiu būdu nedaro ministerijos sutarties šalimi ar nesuteikia jai teisių ir (ar) pareigų dėl sutarties sąlygų keitimo”, - paskelbė teismas. Ūkio ministerija, savo ruožtu trejiems metams sudariusi neįvardijamos

Gariūnų turgavietę administruojančių bendrovių deklaruoti mokesčiai Pavadinimas

39 000 UAB “Posūkis”

2011 m. deklaruotų 2012 m. sausio-spalio mėn. mokesčių suma, Lt deklaruotų mokesčių suma, Lt - 6 922 816 (bendrovė 3 504 008 susigrąžino 8 575 655 Lt PVM, todėl deklaruotų mokesčių suma yra su minuso ženklu) 1 066 278 782 521 2 905 567 2 899 952

Partijų pavadinimai: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Darbo partija (DP), Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), Liberalų sąjūdis (LS), Partija “Tvarka ir teisingumas” (TT), Tautos prisikėlimo partija (TTP), “Fronto” partija (FP), Lietuvos liaudies partija (LLP)

UAB “Geruda” UAB “Jurgena”

Vyriausiosios rinkimų komisijos inf.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos inf.

Turgavietės administratorių ir valdžios konfliktui stiprėjant, tvyrančią įtampą dar padidino praėjusių metų spalį ir šį lapkritį Gariūnuose įvykdytos plataus masto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), bendradarbiavusios su Generaline prokuratūra ir VMI, operacijos. Pastarąjį kartą FNTT pareigūnai verslo parką krėtė lapkričio pradžioje. Tuomet pranešta, kad išaiškinta 18 asmenų nusikalstama grupuotė, prekiavusi be apskaitos dokumentų. Jos nariams pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo. Kaip teigta, tokiu būdu valstybei galėjo būti nesumokėta mažiausiai 500 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Apie tai, kad išaiškintos 4 gerai organizuotos nusikalstamos grupės, kurios veikdamos Gariūnuose galėjo nuslėpti dešimtis milijonų litų mokesčių, bei sulaikyti 53 įtariamieji, skelbta ir po praėjusių metų spalį turgavietėje vykusios operacijos. Iš karto po to tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas kovos su korupcija klausimais Gintaras Kalinauskas prabilo, esą teisėsaugininkai turi operatyvinės informacijos apie tai, kad su Gariūnų veikla susijusios įmonės neteisėtais pinigais remia politines partijas. “Aišku, partijos nežinojo, iš kur pinigai ateina, jos negalėjo pasakyti, ar tai yra pilki, juodi pinigai, bet buvo rėmimas politinių jėgų įmonių, susijusių su Gariūnų veikla”, - tvirtino jis. Kaip nurodoma LŽ gautame Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus specialistės Rūtos Dirsienės atsakyme, ikiteisminiame tyrime dėl Gariūnų turgavietės šiuo metu yra atskirti ir perduoti teismui 7 tyrimai 10 asmenų atžvilgiu. Byloje liko 40 įtariamųjų, nė vienas jų nelaikomas suimtas. Tyrimai prieš tris asmenis nutraukti. Generalinė prokuratūra taip pat teigia, kad Gariūnų turgavietę administruojančių bendrovių “Jurgena”, “Geruda” ir “Posūkis” bei jų vadovų ir akcininkų atžvilgiu jokie tyrimai, taip pat dėl esą buvusių nelegalių mokėjimų partijoms, nėra vykdomi.

2012 12 17 Lietuvos žinios

Susirūpino juodąja kasa “Kalbant apie Gariūnų istoriją reikia pažiūrėti, kokie iš ten figūruoja įnašai į Darbo partijos juodąją buhalteriją. Yra įrašai. Žinoma, negaliu kaltinti: ten yra juodraščiai, kurie “vaikšto”. Tik teorinį klausimą galiu kelti, ar tai nėra susiję”, - apie jo darbo metu užvirusį konfliktą su Gariūnais LŽ kalbėjo buvęs ūkio ministras, dabar Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TSLKD) atstovaujantis parlamentaras D.Kreivys. Šis jo pareiškimas nustebino praėjusią savaitę darbą baigusios laikinosios parlamentinės komisijos, sprendusios, ar atimti teisinę neliečiamybę iš Darbo partijos lyderių, išrinktų į Seimą, vadovą “tvarkietį” Andrių Mazuronį. “D.Kreivys nedalyvavo mūsų komisijos darbe. Mes į Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos medžiagą nesigilinome. Gal pats D.Kreivys buvo iš tų, kurį rėmė?” - stebėjosi jis. Aukštųjų Panerių įmonių asociacijos vadovas E.Bulavas teigia, kad Gariūnus administruojančios bendrovės iki šių metų pradžios, kol leido įstatymas, oficialiai rėmė daugelį partijų. “Supraskite - mes ne kažką pirkome, bet oficialiai rėmėme tam tikrus demokratinius principus: tol, kol leido įstatymas. Ir, beje, gausiausiai parėmėme praėjusią Vyriausybę”, - sakė jis LŽ. Oficialiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2007-2011 metais bendrovės “Jurgena”, “Geruda” ir “Posūkis” iš tiesų gausiausiai parėmė TSLKD. Šiai partijai iš Gariūnų administratorių iš viso teko beveik 200 tūkst. litų. Panašios paramos sulaukė ir Lietuvos socialdemokratų partija, “darbiečiai”, 40-70 tūkst. litų sumomis buvo

“Gariūnuose parduodamos prekės gaminamos ne Lietuvoje. Jos lėktuvais, traukiniais, laivais įvežamos į šalį. Bet kažkodėl FNTT nekontroliuoja pirminio šaltinio, o tampo žmogelius, kurie tas atvežtas prekes pardavinėja.” apdalytos Liberalų ir centro sąjunga, Liberalų sąjūdis, partija “Tvarka ir teisingumas”, net prieštaringai vertinama “Fronto” partija.

“Šešėlis” - ne ten Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, praėjusią kadenciją dirbęs Teisės ir teisėtvarkos komitete, tvirtina, kad jį piktina kalbos apie Gariūnuose tramdomą “kontrabandos šešėlį”. “Tai panašu į kovą su vėjo malūnais. Juk Gariūnuose parduodamos prekės gaminamos ne Lietuvoje. Jos lėktuvais, traukiniais, laivais įvežamos į šalį. Bet kažkodėl FNTT nekontroliuoja pirminio šaltinio, o tampo žmogelius, kurie tas atvežtas prekes pardavinėja. Tokiu būdu kovojama tik dėl akių, nukreipiant dėmesį nuo pagrindinės problemos”, - svarstė politikas. Naujoji ūkio ministrė B.Vėsaitė LŽ teigė, kad Gariūnai tikrai nėra šiuo metu svarbiausia problema, kurią jos vadovaujamai institucijai teks spręsti. “Yra kur kas svarbesnių problemų, kur tikrai didesnėmis sumomis valstybei žala daroma”, - tvirtino ji. Ministrė, prisipažinusi pastarąjį sykį Gariūnuose buvusi prieš 12 metų, vis dėlto tvirtino su niekuo, o ypač su smulkiaisiais verslininkais, kariauti neketinanti. “Reikia į šį klausimą įsigilinti, pažiūrėti, kaip turgaus administratoriai laikosi įsipareigojimų. Vis dėlto manau, kad smulkieji prekybininkai irgi turi turėti savo pastogę, nereikia visko atiduoti didiesiems tinklams”, - teigė ji.

•

Kriminalinės paraštės

Slaptas įrašas kirto bumerangu nepadariau nusikaltimo, kuriuo esu kaltinamas”, - įtikinėjo V.Miliukas, kuris vis dar negali suvaldyti emocijų kalbėdamas apie tuos daugiau kaip metų senumo įvykius.

GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

Keršydamas už žmonos atleidimą iš darbo, jis prievartavo turtą iš buvusių jos darbdavių. Toks kaltinimas pareikštas du aukštuosius mokslus baigusiam vienos tarptautiniu krovinių vežimu besiverčiančios Kauno bendrovės generaliniam direktoriui Valdui Miliukui. Į pirmąjį Kauno apygardos teismo posėdį turto prievartavimu, kurį išpopuliarino Kauno gaujų atstovai, kaltinamas 39-erių V.Miliukas atėjo vilkėdamas kostiumu bei ryšėdamas kaklaraištį. To beveik nebūna bylose, kuriose kaltinimus palaiko Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus prokurorai. V.Miliuką gina taip pat anksčiau “daktarų”, dabar - “kamuolinių” bei “agurkinių” bylose dažnai sutinkamas advokatas Ričardas Girdziušas. Tačiau, skirtingai nei ankstesni pastarojo klientai, V.Miliukas pats pareiškė norą bendrauti su žiniasklaida.

Nusikaltimo vieta advokatų kontora V.Miliukas kaltinamas pernai, lapkričio 29-ąją, vienoje Kauno senamiestyje esančioje advokatų kontoroje padaręs apysunkį nusikaltimą. Anot prokurorų, neturėdamas teisėto pagrindo jis atvirai grasino vienos Kauno uždarosios akcinės bendrovės (UAB), valdančios vaistinių tinklą, generalinei direktorei paskelbti įmonę kompromituojančią informaciją apie tariamai jos darbuotojų vykdytus korupcinio pobūdžio veiksmus ir taip sutrikdyti šios bendrovės veiklą. Iš tikrųjų V.Miliukas galėjo turėti tokios informacijos, nes jo žmona dirbo šioje bendrovėje daugiau kaip 15 metų. Skandalingai nutrūkusios karjeros pabaigoje ji ėjo veiklos ir audito vadovės pareigas. Kaip teigiama kaltinamajame akte, V.Miliuko grasinimų tikslas buvo priversti minėtos UAB akcininkus perleisti jo naudai 10 proc. bendrovės akcijų, kurių vertė ne mažesnė kaip 316 420 litų. Šis spaudimas buvo daromas per jų samdytą generalinę direktorę. Minėtas didelės vertės turto perdavimas turėjo būti kompensacija už žmonos atleidimą iš

Nubaustas papeikimu

V.Miliukas linkęs įrodinėti, kad gali apsiginti nuo nepelnytų kaltinimų ir be advokato. / Erlendo Bartulio nuotrauka darbo, esą, kaip LŽ tikino jau pats V.Miliukas, jis buvo neteisėtas.

Žmonos “išprievartavimas” Anot V.Miliuko, jo žmona buvo tiesiog “psichologiškai išprievartauta” palikti darbą savo noru, t. y. be jokių jai priklausančių socialinių garantijų. Tai įvyko pernai vasaros pabaigoje per darbo pasitarimą, kuriame dalyvavo tik pašnekovo žmona ir bendrovės generalinė direktorė. Neva direktorė, apkaltinusi V.Miliuko žmoną nebūtais dalykais, privertė ją pasirašyti iš anksto parengtą sutartį dėl išėjimo iš darbo abipusiu susitarimu. O šiai pasirašius dar ir perspėjo, kad iš darbo išvaroma buvusi pavaldinė nebandytų ieškoti teisybės, nes farmacijos tinkle darbo neberas. Pasak V.Miliuko, kol kas ši pranašystė pildosi. Du mažamečius vaikus turinti jo žmona yra bedarbė (beveik pusantrų metų). Esą moteris kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą reikalaudama pripažinti, kad minėta darbo santykių nutraukimo sutartis yra neteisėta. Tačiau pašnekovas nutylėjo, kad šį žmonos ieškinį Kauno miesto apylinkės teismas atmetė. O jos skundą

dėl tokios šio teismo nutarties nagrinėjęs aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismas paliko ją galioti. Ir ši nutartis jau prieš devynis mėnesius įsiteisėjo.

Spąstai suveikė Tačiau kita byla, taip pat susijusi su V.Miliuką kaltinamųjų suolan pasodinusiais įvykiais minėtoje advokatų kontoroje, baigta nagrinėti tik šiomis dienomis. Tai Advokatų tarybos iškelta drausmės byla ten dirbančiam advokatui Mariui Endzinui. Anot V.Miliuko, būtent šio advokato kvietimu jis tada ten ir nuvyko. Tačiau pateko į paspęstus spąstus. “Mes su žmona buvome kviečiami derėtis dėl galimybės užbaigti jos apskundimo dėl atleidimo iš darbo bylą taikos sutartimi”, teigė V.Miliukas, kurio įsitikinimu, šios sutarties variantų buvo įvairių. Nors, LŽ duomenimis, prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, pašnekovo žmona nereikalavo jos grąžinti į buvusias pareigas, tik priteisti darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir jai priklausančią išeitinę kompensaciją. “Gal aš to pokalbio metu ir pasikarščiavau, tačiau tikrai

Anot turto prievartavimu kaltinamo V.Miliuko, iš to pusvalandį trukusio pokalbio, kuriame dalyvavo tik jis ir minėtas buvusios žmonos viršininkės advokatas (viršininkė ir pašnekovo žmona buvo tik pasyvios liudytojos), buvo parinktos tik kelios atskiros frazės, kurios šiandien sudaro jam pareikšto kaltinimo esmę. Jas, kaip ir visą pokalbį, neperspėjęs, kad imsis tokių veiksmų, įrašė kontoros šeimininkas, kuris, naudodamasis tuo, kad pašnekovas net neįtaria klastos, galėjo šį ir provokuoti. Už tai M.Endzinui Advokatų taryba ir iškėlė drausmės bylą. Nustatyta, kad jis pažeidė ir Advokatų etikos kodeksą, ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą. M.Endzino drausmės bylą išnagrinėjęs Advokatų garbės teismas praėjusią savaitę jam pareiškė papeikimą, o tai yra antra pagal griežtumą šioje profesinėje bendrijoje drausminė nuobauda.

Pagrindinis akcininkas nukentėjusysis Be to, anot V.Miliuko, po minėto įvykio M.Endzino kontoroje kreipiantis į teisėsaugą buvo prašoma iškelti baudžiamąją bylą dėl turto prievartavimo jo žmonai. Tačiau, kaip LŽ patikslino prokurorai, ištyrus nurodytas aplinkybes, turto prievartavimo požymių rasta paties V.Miliuko veiksmuose. Prokurorai paaiškino ir kodėl nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas aprašytose derybose net nedalyvavęs asmuo. Juo prokurorai pripažino pagrindinį UAB, kurioje dirbo kaltinamojo žmona, akcininką. Nes, anot jų, per bendrovės generalinę direktorę buvo prievartaujamas būtent šio asmens turtas. Už tai, kuo yra kaltinamas, iki šiol reikalų su Temide neturėjusiam V.Miliukui gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų. Tačiau pirmajame teismo posėdyje šios bylos taip ir nepavyko atversti. Dėl didelio užimtumo negalėjo dalyvauti kaltinamojo advokatas. Tądien jis kitoje byloje turėjo ginti kitus verslininkus, kaltinamus sukčiavimu, neteisėtu duomenų apie pajamas teikimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.

•

Trumpai KRAUPI AVARIJA Šeštadienį paryčiais Vokietijoje kraupioje avarijoje žuvo trys lietuviai, trys sužeisti, du iš jų sunkiai. Kaip pranešė Delfi.lt., nelaimė įvyko netoli Frankfurto. Pasak Vokietijos žiniasklaidos, tai nutiko apie 3.30 val. nakties. Pirminiais duomenimis, mikroautobusas, kuriuo keliavo lietuviai, stovėjo šalikelėje, kai į juos įsirėžė vilkikas, vairuojamas taip pat lietuvio. Mikroautobusas buvo smarkiai sumaitotas, pusė jo - visiškai suplota. Trys vyrai iš Lietuvos žuvo, du sunkiai sužaloti, vienas - lengvai sužeistas, o avariją sukėlęs vilkiko vairuotojas nenukentėjo. Pranešama, kad lietuvių mikroautobusas, važiavęs Lenkijos link, stovėjo šalikelėje su įjungtomis avarinėmis šviesomis nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, kai į jį rėžėsi vilkikas. Trys lietuviai, kurių amžius 37, 38 ir 51 metai, žuvo iškart. Rimtų traumų patyrė 33 ir 43 metų vyrai ir tik vienas 33 metų vyras nukentėjo nesunkiai. Lietuvių kelioni-

niai krepšiai, kuriose buvo kalėdinės dovanos, liko avarijos vietoje. Visi nukentėjusieji gydomi Markendorfo ligoninėje.

AUTOMOBILIAI PUSNYSE Dėl pūgos keliuose ir miestų gatvėse susidarius itin nepalankioms eismo sąlygoms ne tik kelininkai, policijos pareigūnai, bet ir draudimo įmonės pastarąją parą dirbo intensyviau negu paprastai. Draudimo bendrovė “ERGO Lietuva” vakar pranešė gavusi itin daug pranešimų apie eismo įvykius. “Eismo sąlygos sudėtingos, tad nuo vakar vakaro sulaukiame rekordiškai daug kasko draudimo klientų skambučių dėl pagalbos kelyje. Šiemet per tokį trumpą laiką specialiajam transportui dar neteko traukti tiek daug užklimpusių ir į griovius nuo kelio nuslydusių automobilių”, - kalbėjo bendrovės “ERGO Lietuva” Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis. Pasak jo, per pastarąją parą pagalba ke-

lyje buvo išsiųsta keliasdešimt kartų, nors paprastai tokių kvietimų pasitaiko iki dešimties. Užmiestyje, kur leistinas važiavimo greitis yra kur kas didesnis, vairuotojai nulekė nuo kelio, apsivertė. Tuo metu policijos pareigūnai informavo, kad šį savaitgalį užregistruota daugiau kaip 300 avarijų. Daugeliu atvejų automobiliai nuslydo nuo kelio. Įsisiautėjusi pūga sukėlė papildomų rūpesčių ir ugniagesiams gelbėtojams - jiems teko ne tik gesinti gaisrus, bet ir skubėti į pagalbą pusnyse įklimpusiems vairuotojams. Iš viso ugniagesiai gelbėtojai vien naktį į sekmadienį į pagalbą vyko apie 30 kartų. Vakar iš pusnies teko traukti ir pas gimdyvę bei pas ligonį skubančių greitosios pagalbos medikų mašinas, ir pusnyje įstrigusį automobilį su viduje buvusiais mažamečiais.

IEŠKOMAS JAUNUOLIS Naktį į šeštadienį Panevėžyje, Klaipėdos gatvėje esančioje “Neste” degalinėje (šalia kavinės “Pizza arena”), iš

Lukas Grikšas. / Asmeninio albumo nuotrauka automobilio išlipo 18-metis Lukas Grikšas, bet namo nesugrįžo. Vaikinas vilkėjo tamsią striukę, mūvėjo tamsias kelnes, buvo be šaliko ir be kepurės. Žmones, turinčius kokių nors žinių apie šį jaunuolį, pareigūnai prašo skambinti bendruoju pagalbos tel. 112 arba tel.: 8 686 05559; 8 686 03202. BNS, LŽ

2012 12 17 Lietuvos žinios

Sportas

Rūta medalius raškėtarsi obuolius šou, kurio dalyviai bus ne tik sportininkai, bet ir pramogų verslo bei žurnalistikos atstovai. Pirmąsyk istorijoje Lietuvos čempionato kovos bus tiesiogiai transliuojamos internetu per naują televiziją SportoTV.lt.

SAULIUS RAMOŠKA

Lietuvos plaukimo istoriją pasaulio čempionate Turkijoje perrašiusi penkiolikmetė Rūta Meilutytė pirmadienį, lyg nieko ir nebuvę, pradeda įprastu ritmu - nuo šiandien Plimute (Anglija) ji vėl treniruojasi ir rengiasi savaitgalį Anykščiuose vyksiančioms Lietuvos pirmenybėms.

Rekordų lavina

“R.Meilutytė - populiariausias žmogus pasaulio čempionate Stambule. Apie ją ten visi tik ir kalba”, “Lietuvos žinioms” sakė planetos pirmenybes trumpajame (25 m) baseine stebėjęs Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) viceprezidentas Mindaugas Špokas. Ir kaip galima nekalbėti, kai 15-metė Lietuvos rinktinės lyderė olimpinė čempionė R.Meilutytė Turkijoje iškovojo du aukso ir vieną sidabro medalius.

Rimta paraiška Rio de Žaneirui Trys dienos - trys medaliai. Trys finalai - trys medaliai. Lietuva turi pirmą sportininkę, per tris dienas sulaukusią trijų šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimų. “Rūtele, Tu esi Lietuvos džiaugsmas. Pastarosiomis dienomis, kaip ir vasarą Londone, visus lietuvius vienija džiugesys dėl Tavo sėkmingų pasirodymų ir pergalių. Linkiu nesustoti šiame nuostabiame kelyje ir toliau garsinti savo šalies vardą pasaulyje. Visa Lietuva Tau linki pergalių, ryžto, atkaklumo ir sėkmės!” - rašoma trečiajame prezidentės sveikinime. Ketvirtadienį triumfavusi plaukdama 50 m krūtine, šeštadienį R.Meilutytė visas varžoves aplenkė dvigubai ilgesniame nuotolyje. 100 m distanciją penkiolikmetė, Londono olimpiados auksą laimėjusi toje pat rungtyje, Stambule šį atstumą įveikė per 1 minutę 3,52 sekundės ir pagerino Europos, Lietuvos bei planetos čempionatų rekordus. 10,28 sekundės nuo lietuvės atsilikusi Jamaikos atstovė Alia Atkinson, kaip ir 50 m distancijoje, tenkinosi sidabro medaliu, o bronza atiteko Europos čempionei danei Rikkei Moeller Pedersen. Tarp dviejų aukso medalių R.Meilutytė įterpė ir sidabrinį. Penktadienio vakarą ji antra finišavo 100 m kompleksinio plaukimo distancijoje. Distancijoje Rūta sugaišo 58,79 sekundės ir, 0,36 sekundės pagerinusi pačiai priklausiusį Lietuvos rekordą, vos 0,30 sekundės atsiliko nuo prieš tris savaites Europos čempione tapusios vengrės Katinkos Hosszu. Bron-

R.Meilutytė Stambule įrodė, jog triumfas Londono olimpiadoje nebuvo atsitiktinis. / EPA-Eltos nuotrauka zos medalis atiteko kinei Jin Zhao 58,80 sekundės. “Rūtos tobulėjimas plaukiant ne tik krūtine, bet ir laisvuoju stiliumi, peteliške ir kompleksiniu būdu teikia pagrįstų vilčių, kad 2016 metų olimpiadoje Rio de Žaneire bus galima kovoti dėl medalių 2-3 rungtyse”, - sakė LPF prezidentas Tomas Kučinskas.

Lentelėje - penkti Pasaulio čempionate Stambule varžėsi šeši mūsų šalies atletai. Geriausiai iš vyrų pasirodė dviejuose pusfinaliuose kovojęs Mindaugas Sadauskas. Tiesa, ir plaukdamas 100 m nuotolį laisvuoju stiliumi (48,50 sekundės), ir 100 m kompleksinio plaukimo distancijoje (54,85 sekundės) jis liko šešioliktas. Paskutinė čempionato diena, sekmadienis, mūsų šalies atstovams baigėsi dar rytinėse varžybose. Moterų 200

m nuotolio plaukimo krūtine startavusi Raminta Dvariškytė buvo diskvalifikuota, o vyrų kvalifikacinėse varžybose Danas Rapšys 200 m nugara nuplaukė per 1 minutę 56,49 sekundės ir tarp 39 dalyvių užėmė 23 vietą. Lietuvos plaukikams baigus pasirodymą Stambule, po keturių dienų mūsų šalies rinktinė pasaulio čempionato medalių lentelėje užėmė penktąją vietą ir aplenkė tokias valstybes kaip Australija, Rusija, Didžioji Britanija ir Prancūzija.

Pamatysime Anykščiuose Geriausius Lietuvos plaukikus, tarp jų ir dukart pasaulio čempionę R.Meilutytę, bus galima pamatyti ateinantį savaitgalį Anykščiuose. Ten gruodžio 20-22 dienomis vyks atviras Lietuvos čempionatas 25 m baseine. Organizatoriai žada įspūdingą ir nuotaikingą

Tikisi išlaikyti tokį patį tempą SAULIUS RAMOŠKA

Porą savaičių nuo Eurolygos atsipūtę Kauno “Žalgirio” krepšininkai TOP 16 etapo varžybas pradės rungtynėmis svečiuose su Atėnų “Panathinaikos”. Lietuvos čempionas “Žalgiris” Eurolygos reguliarųjį sezoną baigė užtikrinta pergale prieš Stambulo klubą “Anadolu Efes” (Turkija). Per dešimto turo rungtynes Joano Plazos auklėtiniai “Žalgirio” arenoje įtikinamai 71:53 įveikė Turkijos ekipą ir C grupėje užėmė pirmąją vietą. “Po šių rungtynių galiu atsipūsti - įgyvendinome pirmą tikslą. Prieš du mėnesius niekas negalėjo patikėti, kad C gru-

pėje užimsime pirmąją vietą. Bet mano žaidėjai tikėjo manimi ir mano žaidimo filosofija”, - po pergalės prieš turkus yra patenkintas J.Plaza. Jis džiaugėsi, jog nepaisydama aukštaūgių traumų komanda sugebėjo išlikti pergalių kelyje. “Pažiūrėsime, ar “Žalgiris” jau užaugo ir galės kovoti su stipriausiomis Eurolygos komandomis”, - nekantriai antrojo etapo varžybų laukia “Žalgirio” vyriausiasis treneris. “Po kelerių nesėkmingų metų norėjome atversti naują istorijos puslapį. Atėjo naujas treneris, nauji žaidėjai. Pradžia nebloga. Tikimės išlaikyti tą tempą”, - teigė vienas geriausių sezono rungtynių sužaidęs “Žalgirio” kapitonas Paulius Jankūnas. Jis pelnė 18 taškų, pataikė 8 iš 9 dvitaškių.

- Kaip įvertintumėte Lietuvos rinktinės pasirodymą pasaulio čempionate? - LŽ pasiteiravo LPF viceprezidento Mindaugo Špoko. - Puikiai. 3 kartus pagerinti Europos, 4 - pasaulio čempionatų rekordai, 14 kartų pagerinti asmeniniai, 10 - sumušti Lietuvos rekordai, kitiems plaukikams nedaug trūko iki savo geriausių rezultatų. Pirmąkart šalies plaukimo istorijoje iškovojome tris medalius, visus juos - du aukso ir vieną sidabro - nuraškė Rūta. M.Sadauskas plaukė dviejuose pusfinaliuose. Šios varžybos buvo įžanga į kitų metų vasarą Barselonoje vyksiančias planetos pirmenybes olimpiniame baseine. Labai smagu, kad mūsų plaukikai yra geros sportinės formos ir pasiekė puikių rezultatų ne per pagrindines varžybas. Tai nuteikia labai optimistiškai. Jei ir toliau viskas vyks pagal planą, Barselonoje pasaulio čempionatas bus labai intriguojantis. - R.Meilutytė dar sykį privertė į save atkreipti dėmesį? - Šeštadienį plaukdama 100 m krūtine finale Rūta pademonstravo valios galimybes, charakterį, nes jėgos buvo išsekusios. Apie ją Stambule visi tik ir kalba. Ji yra populiariausias pasaulio čempionato žmogus. - Buvote Rūtos medalių raškymo Stambule liudininkas. Ar ji tikėjosi taip gerai pasirodyti? - Ji per visas varžybas siekia maksimaliai išsikrauti. O tikslas, kaip prieš čempionatą sakė ir ji pati, ir jos treneris Jonathanas Ruddas, nekreipti dėmesio į užimtą vietą, nežiūrėti į medalių spalvą, o stengtis pasiekti savo geriausią rezultatą. Tas jai pavyko su kaupu. Ji šaunuolė! Jei šeštadienį Rūta nebūtų atsisakiusi dalyvauti 50 m laisvuoju stiliumi rungtyje, iškovoti antrą aukso medalį būtų buvę sunku. Todėl mergina šeštadienio ryte išsimiegojo, pailsėjo ir valios pastangomis 100 m krūtine finale parodė puikų rezultatą - iškovojo antrą auksą. - Mūsų sportininkai į Lietuvą grįžta šiandien. Kodėl tarp jų nėra R.Meilutytės? - Rūta treniruojasi pagal nustatytą programą, todėl sekmadienio rytą išskrido į Angliją, Plimutą. Sekmadienis jai buvo laisva diena, o pirmadienį vėl pradės treniruotis. Lietuvoje ją pamatysite per šalies čempionato varžybas Anykščiuose.

•

C GRUPĖS STATISTIKA

Pasibaigus reguliariajam sezonui paaiškėjo antrojo Eurolygos etapo TOP 16 varžybų - grupių sudėtis. “Žalgiris” antrajame etape E grupėje žais su Madrido “Real”, Malagos “Unicaja” (abu Ispanija), Maskvos CSKA (Rusija), Atėnų “Panathinaikos” (Graikija), Stambulo “Anadolu Efes” (Turkija), Berlyno “Alba” ir Bambergo “Brose Basket” (abu Vokietija) klubais. TOP 16 varžybos vyks nuo gruodžio 27 dienos iki balandžio 5-osios. Visos komandos TOP 16 etape žais po 14 rungtynių. Kelialapius į ketvirtfinalius iškovos po keturias stipriausias kiekvienos grupės ekipas. “Žalgiris” antrojo etapo kovas pradės svečiuose su Jono Mačiulio atstovaujamu klubu “Panathinaikos”.

•

Kauno “Žalgiris” - Stambulo “Anadolu Efes” 71:53 (20:15, 15:15, 23:7, 13:16). “Žalgiris”: P.Jankūnas 18 (2-8/9), M.Popovičius ir M.Delašas (7 atk. kam.) po 10, K.Lavrinovičius 7, M.Kuzminskas ir T.Dardenas po 6, J.Foote’as 5 (6 atk. kam.), R.Kaukėnas 4, I.Jaaberas ir A.Juškevičius po 2, V.Lipkevičius 1; “Anadolou Efes”: K.Gonlumas 13, S.Erdenas 11, J.Farmaras ir J.Shippas po 7, S.Baračas 6, J.Lucasas 5, D.Savanovičius 4. Komandų rodikliai: dvitaškiai- 28/41 (68 proc.) ir 19/44 (43 proc.), tritaškiai - 2/16 (12) ir 2/17 (11), baudos - 9/12 (75) ir 9/13 (69), kamuolys atkovotas 33 ir 34 kartus, rezultatyviai perduotas 11 ir 13, perimtas 7 ir 5, prarastas 17 ir 20. Pirėjo “Olympiakos” - Milano “Emporio Armani” 82:81 (16:19, 29:19, 17:24, 20:19). V.Spanoulis 18, K.Hinesas 16, A.Law 14; K.Langfordas 21, I.Bourousis (12 atk. kam.) ir A.Gentile po 13. Vitorijos “Caja Laboral” - Zagrebo “Cedevita” 97:70 (15:17, 34:13, 20:19, 28:21). F.Causeuras 23, N.Bjelica 22, A.Nočioni 11; G.Sutonas ir M.Gelabale’is po 12, B.Wrightas 11.

Trumpai K.KEMZŪRA PASITRAUKĖ Gdynės “Asseco Prokom” ekipa oficialiai paskelbė, kad abipusiu susitarimu išsiskyrė su vyriausiuoju treneriu Kęstučiu Kemzūra. Lenkijos čempionų vadovai dėkoja 42 metų specialistui už profesionalų požiūrį bei darbą su komanda ir linki sėkmės ateityje. Nuo šiol “Asseco Prokom” vadovaus buvęs K.Kemzūros asistentas Andrew Adamekas. Vadovai viliasi, jog jam pavyks išlaikyti komandą Lenkijos pirmenybių viršūnėje. Buvusio Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerio K.Kemzūros treniruojami krepšininkai Eurolygoje iškovojo 2 pergales, patyrė 8 nesėkmes ir B grupėje liko paskutinėje vietoje. Lenkijos pirmenybėse jie turis 7 pergales, 3 pralaimėjimus ir užima septintąją vietą.

ŠOKIŲ PORA - KETVIRTA Kroatijos mieste Zagrebe vykusiose tarptautinėse dailiojo čiuožimo varžybose “Golden Spin of Zagreb” Lietuvai atstovaujanti ledo šokių pora Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas užėmė ketvirtąją vietą. Trumpojoje programoje jie buvo šešti, laisvojoje - treti, o iš viso surinko 141,29 taško. Pirmąją vietą užėmė Rusijos šokėjai Jekaterina Riazanova ir Ilja Tkačenka (161,34 tšk.). Moterų solisčių varžybose Inga Janulevičiūtė tarp 19 dalyvių užėmė 13 vietą (117,10 tšk.), o geriausiai pasirodė pasaulio ir Europos čempionė italė Carolina Kostner (175,02 tšk.).

“KIBIRŠKTIS” SUKLUPO Pirmą nesėkmę po dešimties pergalių Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionate patyrė lyderė Vilniaus “Kibirkštis-VIČI-IKI”. Namie sostinės krepšininkės 67:75 (22:11, 18:25, 10:22, 17:17) turėjo pripažinti Klaipėdos “Fortūnos”, kuri iškovojo aštuntą pergalę iš 12 galimų ir pakilo į antrąją vietą, pranašumą. 17 taškų nugalėtojoms pelnė Eglė Šikšniūtė, po 15 - Gabrielė Gutkauskaitė ir Garkeiva Council, 14 - Lina Aglinskaitė. Vilniaus klube rezultatyviu žaidimu išsiskyrė Greta Šniokaitė (20 tšk.), Mantė Kvedaravičiūtė (16 tšk.) ir Vita Kuktienė (10 tšk.). Už šį antausį “Kibirkšties-VIČI-IKI” ekipa atsigriebė kitą dieną svečiuose - 85:55 (22:14, 17:13, 21:7, 25:21) sutriuškino septintojoje pozicijoje esančias “Utenos” krepšininkės. LŽ

LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, taškų santykis) 1. Žalgiris 8 2 804:693 2. Olympiakos 8 2 788:737 3. Anadolu Efes 5 5 738:740 4. Caja Laboral 4 6 749:778 5. Emporio Armani 3 7 760:767 6. Cedevita 2 8 725:849

TOP 16 ETAPAS

(skliaustuose - kokią vietą užėmė grupėje) E grupė (1A) Madrido “Real” (1C) Kauno “Žalgiris” (2B) Malagos “Unicaja” (2D) Maskvos CSKA (3A) Atėnų “Panathinaikos” (3C) Stambulo “Anadolu Efes” (4B) Berlyno “Alba” (4D) Bambergo “Brose Baskets” F grupė (1B) Tel Avivo “Maccabi” (1D) “Barcelona Regal” (2A) Maskvos srities “Chimki” (2C) Pirėjo “Olympiakos” (3B) Sienos “Montepaschi” (3D) Stambulo “Besiktas” (4A) Stambulo “Fenerbahce Ulker” (4C) Vitorijos “Caja Laboral”

2012 12 17 Lietuvos žinios

Pramogos

S.Prūsaičiui nerūpi madinga muzika teatre. Anot pašnekovo, tai jam buvo tikras iššūkis, nes spektaklis buvo didžiulis darbas, kuriam reikėjo sukurti 2,45 valandos muzikos. “Gyvenime nesu patyręs tokių milžiniškų krūvių, kai dirbi nuo pusės dešimtos ryto iki vėlaus vakaro, išgyveni kelis mėnesius įtampos ir negali apsisukti ir išeiti, nes nuo tavęs priklauso daug kitų dalykų”, - prisiminė S.Prūsaitis. Jis pridūrė, kad dirbdamas teatre patyrė daug nuostabių akimirkų ir įgijo neįkainojamos patirties - dirbti kolektyve, galvoti apie tai, kad muzika yra susijusi su scenografija, aktoriais, jų vaidyba, tekstais, šviesomis, ir tai visuomet turėti galvoje kuriant.

VIKTORIJA SINICAITĖ

Sakoma, jei gali nerašyti - nerašyk. Priešinga prasme šį posakį dabar išgyvena muzikantas, “Happyendless” vokalistas Saulius Prūsaitis, kuris negali nekurti, ir dar aktyviai koncertuodamas su grupe rašė solines dainas. Atlikėjas LŽ pasakojo, kad nepaliauja dirbęs prie savo dabartinio solo projekto. Tačiau Saulius taip drąsiai nevadina savo kūrybos soline. Jis aiškino, kad dėl tam tikrų skambesių ar sprendimų tariasi su dabartine grupe arba su žmonėmis, su kuriais dirba. “Mano dainoms jau pribrendo laikas eiti į viešumą, todėl kuriu savo solo programą ir albumą. Mano kūryba netiko bendram “Happyendless” skambesiui, taigi normalu, kad dirbu savarankiškai”, - sakė S.Prūsaitis.

Kalėdiniai norai Atlikėjas šiuo metu dalyvauja muzikiniame televizijos projekte “X Faktorius”. Saulius yra komisijos narys, kuris subūręs savo komandą padeda kiekvienam siekti tikslo - būti geru muzikantu. “Iš pradžių nelabai suvokiau, kodėl ėjau į šį projektą. Dabar suprantu, kad nuoširdžiai norėjau perduoti savo sukauptas žinias tiems, kam jos tikrai gali padėti tapti geresniais atlikėjais. Šio

(Ne) solistas Pašnekovas tikino, esą jis negali kurti vienos stilistikos muzikos. Mintys ir melodijos liejasi ir kitais žanrais, todėl norėjosi juos kur nors išguldyti. “Kurdamas solo projektui ir grupei “Happyendless” aš jaučiuosi taip pat. Juk abiem atvejais repetuoju ne vienas, o su grupe, tariuosi su jais, drauge diskutuojame. Taigi labai didelio skirtumo kūrybiniame procese nejaučiu”, - prisipažino Saulius. Pašnekovas nemano, kad dabar yra tik solistas, o muzikuodamas su grupe buvo tik grupės narys. “Scenoje negaliu galvoti tik apie save. Rūpinuosi, kaip skamba visi instrumentai, tarp jų ir mano balsas, kaip atrodo visuma”, - teigė muzikantas.

Tiesiog graži muzika Vyriškis neslėpė, kad jam iki gyvo kaulo įgriso naujoji muzikos kultūra, joje skambantys garsai, dainos, kurios darosi panašesnės į skanduotes. “Dabar populiarumo viršūnėje įsitvirtinę kokie nors rėkimai yra trumpalaikis dalykas. Noriu daryti tai, kas man patinka, kas artima mano širdžiai. Iš prigimties esu lyriškas žmogus, todėl ir mano

“Iš prigimties esu lyriškas žmogus, todėl ir mano dainos kupinos tokių garsų.”

S.Prūsaitis po Kalėdų eglute norėtų rasti... datą, kada jo labai laukiamas albumas bus išleistas. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

dainos kupinos tokių garsų. Nors yra ir kitokių, šiek tiek griežtesnių bei trankesnių. Nesakau, kad mano solo projektas yra manifestas kam nors, tiesiog noriu kurti gražią muziką ir to siekdamas labai stengiuosi ir stengsiuosi”, dėstė S.Prūsaitis. Anot Sauliaus, jam nusispjauti į muzikines mados tendencijas, publikai patinkančią trankią muziką. Jam nerūpi viešųjų ryšių dėsningumai, muzikos leidybos kompanijų patarimai. “Visiškai nesinori lįsti į masinę prekybą, nes man

to nereikia. To netroškau būdamas su “Happyendless”, nenoriu ir dabar”, pabrėžė atlikėjas.

Iššūkiai Likę “Happyendless” vyrukai Andrius ir Marius, Sauliaus teigimu, į jo solo projektą ir užmačias reaguoja gana teigiamai. “Visuomet galiu su jais tartis ir klausti jų nuomonės. Nesame susipykę, jie supranta, kad man susikaupė labai daug dalykų, kuriuos reikia iš savęs paleisti per muziką”, - teigė pašnekovas.

Jis juokavo, kad dar vakar koncertavo ir rytoj pasirodys su grupe, todėl tikrai nevertėtų jaudintis dėl “Happyendless”. “Mes ilgai dirbome kartu, turime gerbėjų ir klausytojų būrį, taigi atsisveikinimo turo nebus”, - tvirtino muzikantas. S.Prūsaitis taip pat yra pasirodęs dar kitokiu amplua - kūrė muziką Oskaro Koršunovo spektakliui “Išvarymas”. Muzikantas norėjo save išbandyti nepažįstamoje erdvėje ir pasiūlęs Oskarui kurti muziką spektakliui ėmėsi darbo

projekto dalyviai dirba turėdami aiškų tikslą, ir jiems atiduodu viską, ką galiu”, - teigė S.Prūsaitis. Pašnekovas pridūrė, kad vienu metu savo komandai yra ir geriausias draugas, ir priešas, tačiau jis sąžiningai stengiasi padėti ir papasakoti tai, apie ką jie net nesusimąstytų patys. Kalbėdamas apie Kalėdų norus, Saulius pasakojo apie sparčiai rengiamą solinį albumą, solo koncertų programas. Jis jau turi nemažai parengtų dainų, bet per daug skubinti įvykių nenori. “Noriu, kad tai būtų graži muzika, ir to daryti bet kaip negaliu. Jau daug stengiausi ir atidaviau nemažai laiko, todėl ir toliau sieksiu kokybės. Po Kalėdų eglute norėčiau rasti... datą, kada mano labai laukiamas albumas bus išleistas”, - tarsi baimindamasis LŽ sakė pašnekovas.

Garsioji scenos pora grįžta į Lietuvą Populiariausias Rusijos dainuojančių sutuoktinių duetas po penkerių metų pertraukos sveikinsis su Lietuvos žiūrovais. Leonidas Agutinas ir Anželika Varum kovo 20 dieną surengs įspūdingą gyvo garso koncertą Vilniuje, “Pramogų arenoje”. Juos vienija daugybė dalykų - penkiolika metų neblėstanti meilė, dukra, bendri koncertų turai, albumai ir griežtas “ne” fonogramai. L.Agutinas ir A.Varum Rusijoje vadinami puikiu pavyzdžiu, kad didelio populiarumo galima pasiekti neinant į kompromisą su muzikiniu skoniu ir profesiniais principais. Leonidas ir Anželika dabartinę savo padėtį užsitarnavo sunkiu darbu ir talentu, užkoduotu genuose. Dainininkų gyvenimo linijos - stebėtinai panašios. Abu gimė inteligentų šeimose: Leonidas - muzikanto ir mokytojos, Anželika - kompozitoriaus ir režisierės. Abu muzikinę karjerą pradėjo nebūdami dėmesio centre - Leonidas po Rusiją keliavo, atlikdamas “apšildančio” atlikėjo vaidmenį, Anželika buvo pritariančioji žinomų artistų vo-

kalistė. Abu prasiskynė kelią ir prieš keletą metų gavo nusipelniusių Rusijos artistų apdovanojimus. Profesinė Leonido ir Anželikos pažintis greitai virto aistringu romanu, kurį 1997-aisiais vainikavo vestuvės. 1999-aisiais pora susilaukė dukters Jelizavetos. Nuo to laiko atlikėjai dažnai koncertuoja kartu - bendros jų gastrolės džiugino žiūrovus Rusijoje, Vokietijoje, Izraelyje, JAV, Ukrainoje, Kazachstane ir kitose šalyse. JAV ir Rusijoje namus turinti pora muziką įrašinėja geriausiose pasaulio studijose. Jau apsilankiusieji poros koncertuose žino, kad juose niekada netrūksta energijos, humoro, nesuvaidintos romantikos ir scenos magijos, kai plika akimi matyti, jog artistai vienas kitą supranta iš pusės žodžio. Per pasirodymus skamba ir populiariausi abiejų atlikėjų atskirai ir kartu įrašyti hitai, tokie kaip “Vsio v tvojich rukach”, (“Viskas tavo rankose”), “Koroleva” (“Karalienė”), “Fevral” (“Vasaris”), “Kak ne dumat o tebe” (“Kaip negalvot apie tave”) ir daugybė kitų.

•

LŽ

A.Varum ir L.Agutinas laikomi viena žaviausių Rusijos pramogų pasaulio porų. / Organizatorių nuotrauka

•

2012 12 17 Lietuvos žinios

Kultūra ir menas

Viešnagė

A.Žlabys: darnios sielos muzika Prieš savaitę Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje skambėjo Niu Heivene (JAV) gyvenančio lietuvių pianisto Andriaus Žlabio rečitalis. Likus paskutiniams akordams publika neišlaikė ir pratrūko ovacijomis. MINDAUGAS KLUSAS

A.Žlabys, fortepijonu pradėjęs skambinti šešerių, baigė Vilniaus M.K.Čiurlionio menų gimnaziją (Laimos Jakniūnienės klasė). 1994 metais išvyko į JAV. Iš pradžių mokėsi Interlačeno meno akademijoje, čia sutiko būsimą žmoną Jairą. Vėliau penkerius metus studijavo “Curtis Institute of Music” Filadelfijoje. Šią mokyklą A.Žlabys laiko ypač svarbia jo muzikiniame kelyje. Studijuodamas Klivlando muzikos institute lietuvis sutiko profesorių, pianistą, fenomenalų muziką ir pedagogą Sergejų Babajaną. Galiausiai 2005aisiais meno magistro diplomu pianistas baigė Jeilio universitetą. A.Žlabio “rafinuotas meniškumas”, kaip rašė “The New York Sun”, nutiesė jam kelią į prestižines pasaulio sales. Lietuvis koncertavo su Niujorko, Buenos Airių filharmonijos, Bostono, Klivlando, Roterdamo simfoniniais orkestrais ir pasaulinio garso atlikėjais - altininku Jurijumi Bašmetu, smuikininkais Hilary Hahn ir Gidonu Kremeriu.

ndrius Žlabys atliko vienos dalies programą. Skambėjo Johanno Sebastiano Bacho Prancūziška siuita Nr. 2, totorių kompozitorės Sofijos Gubaidulinos “Čakona”. Po trumpos pertraukėlės 35 metų pianistas tęsė koncertą Roberto Schumanno “Arabeska”, o baigė Johanneso Brahmso Trečiąja sonata f-moll. Po pagrindinės programos rečitalio klausytojai, sužavėti A.Žlabio skambinimo, raiškiai artikuliuojamų teksto figūrų, subtiliai įveikiamų tyliųjų pasažų, erdvumo ir gyvybingumo, net trissyk privertė muziką grįžti į sceną. Beveik kasmet gimtinėje koncertuojantis A.Žlabys šįkart lankėsi viešosios įstaigos “AMC Lietuva” kvietimu. Pianistas keturias dienas dalijosi patirtimi su meistriškumo kursų dalyviais, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos auklėtiniais, o dvi paskutines viešnagės dienas skyrė jį išugdžiusios Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos jauniesiems pianistams.

J.S.Bachas vidiniam pasauliui - Grįžęs namo klausytojams kaskart dovanojate J.S.Bacho muzikos? klausė LŽ, kalbindamos pianistą Andrių Žlabį. - Lietuvoje beveik nebuvo koncerto, kuriame nebūčiau skambinęs J.S.Bacho. Išskyrus tą kartą, kai atlikau Vytauto Bacevičiaus programą. J.S.Bachas - neatsiejama repertuaro dalis. Tai pati gryniausia, tyriausia, lyg krištolas švari muzika. Joje reikia pabūti, suderinti vidinį pasaulį. Iš tiesų ji gydo. - Įdomu. - Taip. Dar būdamas mokinys lankiausi Maskvoje, stebėjau Piotro Čaikovskio konkursą. Ir vieną dieną smarkiai susirgau - peršalimas, gripas. Atsimenu, klausiausi puikių atlikėjų ir vakare pasijutau sveikas. Sakysite, mistika, tačiau muzika gali turėti gydomųjų galių. Ji stipriai veikia. J.S.Bacho poveikis dažniausiai būna geras. - Kas nors pasakytų, kad jis svetimas lietuvių tautiniam charakteriui - perdėm taisyklingas, racionalus, preciziškas. - Ir J.S.Bacho muzikos, ir lietuvių tautos charakteris - labai abstrakčios sąvokos. Nors, manau, sąlyčio taškų būtų galima rasti. Vis dėlto aukščiausios prabos muzika negali būti jokios tautos nuosavybė, ji tampa pasaulio kultūros dalimi. Toje muzikoje užkoduotos mintys, jausmai, išgyvenimai yra gana universalūs.

Dienų dienas - Kada įvyko pirmasis prisilietimas prie J.S.Bacho muzikos? Iškart ją pamėgote? - Pamažu, tačiau atėjo laikas, kai juo ypač susidomėjau. Nuo vaikystės klausiausi daug muzikos, namie turėjome didelę plokštelių kolekciją. Pažintis su J.S.Bachu prasidėjo nuo vargonų muzikos. Vaikystėje ją labai mėgau, vienu metu net svajo-

Bene kasmet į gimtinę grįžtantis koncertuoti A.Žlabys šįkart surengė meistriškumo kursus jauniesiems muzikams. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka jau tapti vargonininku. Paskui supratau, kad ir fortepijonas šį tą gali (nusišypso). - Plokštelių kolekcija... Gal jūsų tėvai muzikai? - Inžinieriai, bet dideli muzikos mėgėjai. Namie nuo seno turėjome fortepijoną. Mano tėvelis puikiai juo skambina - vaikystėje mokėsi muzikos. - Grįžęs į Lietuvą aplankote tris savo seseris. Jos irgi gyvena muzika? - Visi namiškiai mokėsi muzikos. - Tačiau jūs labiausiai jos įsitvėrėte? - Tik pasirinkau profesionalaus muziko kelią. - Esate prabilęs apie “neveiklos nerimą”, kuris užklumpa ilgiau nemuzikuojant, leidžiant sau kelias dienas patinginiauti. Ar Amerikoje jūs gyvas tik repeticijomis ir muzikavimu? - Gyvenu koncertine veikla. Dar turiu porą studentų, kuriuos mokau privačiai. - Kiek laiko skiriate repeticijoms? - Priklauso nuo to, kiek jo lieka iki koncerto, kokia programa. Muzikantas nuolat turi būti geros formos. Instrumentas tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Kai nuo jo atitolsti, netrunki pajusti neveiklos nerimą. Jei per dieną skambinu penkias valandas, sakau, kad ji nepraėjo veltui. Tačiau artėjant svarbiam koncertui tenka dirbti daugiau, dienų dienas. - Koncertuojate ne tik Amerikoje? - Praėjusią vasarą atsivėrė graži galimybė: grojau Austrijoje, Zalcburgo festivalyje, beje, su nuostabia lietuvių dirigente Mirga Gražinyte. Fantastika, fantastika... Tikras talentas. Su Gustavo Mahlerio jaunimo orkestru atlikome Wolfgango Ama-

deuso Mozarto Koncertą c-dur. - Mačiau per “YouTube” įrašą, kuriame su smuikininku Gidonu Kremeriu muzikuojate Maskvoje. Kaip buvote sutikti? - Maskvoje nelengva groti. Tenykštė publika daug visko girdėjusi ir mėgsta tai parodyti.

Svarbi vidinė nuostata - Kaip jums pavyksta įsijausti, susitapatinti su muzikos kūriniu? Skambindamas J.Brahmso sonatą net uždainavote sau. - Kažkas yra teisingai pasakęs: “Kalbėti apie muziką - tas pats, kas šokti apie architektūrą.” Pianisto, muzikanto pasirengimą sudaro dau-

kas prasčiau už mane, nes neturėjo tiek laiko, kiek aš. Per nuolatinę praktiką galiu pamatyti kūrinyje daugiau nei jį parašęs žmogus.” - Man atrodo, ir kompozitorius, ir gerai motyvuotas, ieškantis atlikėjas semia iš to paties šaltinio: vidinio pasaulio, kuriame yra visi menai. Tačiau kaip tą šaltinį pasiekti jau kitas klausimas. I.Pogoreličiaus teiginys daugiau sako apie jį patį, o ne apie kompozitoriaus ir atlikėjo santykį. - Pašokime apie architektūrą... Įdomu, ką regite skambindamas? - Muzika man susijusi su vidinėmis struktūromis, kurias gali įsivaizduoti kaip tam tikras grandis,

Mums skirtas laikas yra ribotas, todėl norisi daryti prasmingus dalykus, kad šį tą pasaulyje pakeistume. gybė paprastų dalykų, kuriuose nėra jokios mistikos. Tačiau jo pastangas turi lydėti mintis apie didesnę prasmę. Svarbu ne įsijausti, o turėti vidinę nuostatą: mums skirtas laikas yra ribotas, todėl norisi daryti prasmingų dalykų, kad šį tą pasaulyje pakeistume. - Kai įsijauti pats, ir publikai lengviau pagauti “vibracijas”, tiesa? - Apie kai kuriuos dalykus sunku kalbėti abejingai. O muzika kupina tokių dalykų. Ją rašę kompozitoriai išgyveno šimtąkart daugiau nei bet kuris iš atlikėjų, buvo savo kambaryje, savo tyloje. Kompozicija - labai emocingas reiškinys. - Paprieštarausiu pianisto Ivo Pogoreličiaus žodžiais apie Sergejų Rachmaninovą: “Jis buvo labai geras pianistas ir genialus kompozitorius. Tačiau savo muziką atliko kur

arkas. Muzika išsiskleidžia laike, tad jos architektoniką, abstrakčias sąvokas lengviau atskleisti gaidomis. O vaizdiniai... Greičiau vaizdo simboliai - universalūs, tą akimirką padedantys atrasti raktą į kūrinio esmę. - Vieni skambina iš natų, kiti be jų. Šie įsimena kūrinio tekstą? - Vieni mato gaidas, turi regimąją atmintį. Manoji šiek tiek kitokia - matau klaviatūrą, o kai užmerkiu akis, lieka liečiamoji atmintis. Tačiau pagrindinis vedlys - vidinė klausa. Kitaip tariant, tylus vidinis dainavimas, kuris kartais gali išsiveržti į išorę.

Viskas įveikiama - Ar yra kūrinių, kurių prisibijote: dėl sudėtingumo ar neigiamos energijos?

- Pasitaiko iš pažiūros neįveikiamų kūrinių. Tačiau kai tik prie tokių prisilieti, pamatai, kad jiems “atrakinti” reikia tiesiog daugiau repeticijų, pastangų. Techniniu požiūriu viskas įveikiama. Bauginančių kūrinių nėra, o turinčių negatyvių emocijų - esama. Kai kuriuos labai mėgstu skambinti. Toje muzikoje aprašyta tragiškų, tamsių įvykių, tačiau apie juos būtina žinoti. Vis dėlto kai tokį kūrinį mokaisi skambinti, susipažįsti su juo iš vidaus, ilgesnis kontaktas daro sunkų psichologinį efektą. Tai dažniau šiuolaikinė, disonansinė muzika. - Koks tokios muzikos poreikis Amerikoje? - Per kiekvieną koncertą būtinai skamba bent vienas šiuolaikinis kūrinys. Jų užsakoma gana daug. - Paklausiu priešingo dalyko. Ar galėtumėt paminėti labiausiai patinkantį kūrinį? - Tai ne kūrinys, o albumas “Kind of Blue”, Miles Davis. Nuolat jo klausausi.

Amerikos advokatas - Jūsų žmona Jaira - smuikininkė. Ar muzikuojate drauge? - Taip, per kamerinės muzikos koncertus. Ji pati griežia kvartete pirmuoju smuiku. Susitikome Interlačene. Sūnus Justinas, kuriam dabar septyneri, irgi mokosi smuikuoti. O ketverių Olivija tik pradeda susipažinti su muzikos pasauliu. - Kokį įspūdį daro Amerika stebint ją iš arti? - Būdamas su draugais Lietuvoje “advokatauju” Amerikai. Europiečiai ją mato labai siauru kampu. Įdomiausias dalykas - ten visavertiškai sugyvena įvairios tautybės, rasės. Viskas priklauso nuo paties žmogaus, o ne nuo jo kilmės. Tas žmonijos eksperimentas dabar jau vyksta ir Europoje. Įvairių kultūrų susiliejimas kuria ypač gyvybingą ir kūrybišką atmosferą. Didžiuosiuose miestuose jaučiu pozityvią energiją ir optimizmą. Išsišokėliai, mąstantieji nestandartiškai ten lengviau priimami. Toks mano įspūdis.

•

14 Didysis interviu

2012 12 17 Lietuvos žinios

Kitas kelias

Jaunasis teatro aukštaūgis Dvimetrinis, modelio išvaizdos aktorius Darius Petrovskis galėtų mirgėti serialuose, reklamose, šou laidose. Tokių pasiūlymų išgirsta. Kas pajėgtų atsilaikyti? Nebent Valentinas Masalskis. AUDRIUS MUSTEIKIS

arius Petrovskis pajėgia, dar atsilaiko, nors pati jaunystė, dvidešimt treji, laikas, kada knieti viską išbandyti, visur būti - neva kad paskui nesigailėtum nepamėginęs. Jis iš to aktorių kurso, prie kurio prisilietė Eimuntas Nekrošius. Darius - tas laimingasis, kuris didžiojoje scenoje (tarptautinėje) debiutavo šio režisūros grando “Idiote”. Ekstremaliomis sąlygomis, per labai trumpą laiką, sukūrė pagrindinį vaidmenį. Venecijos žiūrovai, tykoję jo po spektaklio, išvadino genialiu, didžiu menininku. Regis, po to jaunam aktoriui daug kas ar viskas turėjo klotis lengviau, lengvai, tačiau jis pats padarė, kad taip neatsitiktų. Pavyzdžiui, netęsia studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje - į magistrantūrą nestojo. Žengia pirmyn su draugais, kolegomis, bendraminčiais, bet - vienas. Atkasinėja savyje geizerius, o jų nuvargintas išgyvena agoniją, kad vėl atgimtų džiaugsmui. Laimingasis skausmingai ieško Prasmės. “Dar tik pradžia, - sako, - tik pradedu stotis ant kojų kaip žmogus ir kaip aktorius.” Gera pradžia: praėjusią savaitę jis sužinojo, kad yra apdovanojamas Kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premija. Dar anksčiau su kolega Pauliumi Markevičiumi dalyvavo aktorių duetų konkurse, abu parengė Fiodoro Dostojevskio “Demonų” ištrauką ir užėmė antrąją vietą. “Paulius - mano geras draugas, suprantam vienas kitą ne tik kaip kolegos, todėl smagu su juo gilintis į amžinuosius klausimus.” Kodėl F.Dostojevskis? “Traukėm iš mano lentynų vieną po kitos knygas ir svarstėm, kas tiktų. Su F.Dostojevskio kūryba buvome nemažai susidūrę, todėl iš pradžių nenorėjome jos imti: “Broliai Karamazovai” - diplominis mūsų spektaklis, vaidinu “Idiote”. Čiupinėjome Oscaro Wilde’o “Doriano Grėjaus portretą”, tačiau į dvidešimt minučių niekaip nebūtume tilpę. Galų gale apsistojome ties “Demonais”. Aš verčiau knygą, Paulius pasakė “stop” ir taip išsibūrėme reikiamą vietą. Be galo įdomu tyrinėti F.Dostojevskio personažus kiek ten skirtingų temų, kokia gelmė. Ko nors paviršutiniško nenorėjome.” Vasarą visą mėnesį aktorius stažavo Maskvoje. Dar vienas jo gyvenimo fenomenas: išvyko nė kiek nemokėdamas rusiškai, o po savaitės pastebėjo, kad jau gali filosofuoti sudėtingomis temomis ir kiti jo klausosi. Didžiausia nauda - drąsinantis supratimas, kad ir už tūkstančių kilometrų gyvena teatrą kuriantys žmonės, kamuojami tokių pat minčių, keliantys sau panašius tikslus. Profesiniu požiūriu bene labiausiai pravertė Igorio Lysovo, savitų idėjų teatralo, pamokos: “Svarbiausia ne vaidybos forma ar režisūrinis sprendimas, o aktoriaus dvasinis svoris, pilnatvė. Jis turėtų gebėti vienu tiksliu judesiu išreikšti savo esybę, perteikti prasmę. O dabar visi skeryčiojasi, rėkauja ir ne kažin ką pasako. Mokėmės suteikti personažui, frazei, žodžiui svarumo, tikslumo, aiškumo. Ir nedaugžodžiauti.” - Pasakodamas stažuotės įspūdžius Lietuvos teatro sąjungoje apgailėjo-

Aktorius D.Petrovskis - Jaunojo kūrėjo premijos laureatas. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Romoje, Koliziejuje. / Simono Dovidausko nuotrauka te: “O kad mūsų pedagogai būtų tokie...” Kritika ir maištas? Jūsų kursas turbūt apskritai buvo maištingas?

- Kursas - kaip šalis, visokių žmonių joje gyvena. Tai dinamiškas organizmas, nuolat keitėsi. Žinau, kad be akademijos tikrai neturėčiau, ką dabar turiu, todėl noriu tik padėkoti. Būčiau sau likęs kaime, saulėgrąžas gliaudęs ant suoliuko... Nemažai išmokau, kaip nereikėtų elgtis. Kartais atrodydavo, kad akademija skirta ne mums, studentams, o patiems dėstytojams ir jų asmeniniams interesams. Norėjai tiesiog dirbti, o būdavai nuolat traukiamas į intrigas ir asmeniškumus. Tai jau pereitas etapas. Į magistrantūrą nestojau, atsisakiau. Toliau dirbu su kursu, dabar statome “Dėdę Vanią” ir “Ivanovą”. Antonas Čechovas į mano planus neįėjo, bet dėstytoja pasiūlė vaidinti Dėdę Vanią ir pagundai nesugebėjau atsispirti. - Studijuodamas ginčydavotės su dėstytojais?

- Dažnai, nes manydavau, kad gali būti kitaip - giliau, prasmingiau. Anksčiau kategoriškai nesileisdavau į kompromisus, dabar išmokau ieškoti bendrų kelių. - Gal jums leistų studijas baigti eksternu? - Kad nelabai noriu. Nematau prasmės. - O, pavyzdžiui, kolega Paulius mato? - Sykį kitas kolega paskambino ir paprašė atsakyti, ką dabar veikiu. Smulkiai išpasakojau, kokius reikalus tvarkau ir ko dar esu prisiplanavęs. Jis atsiduso: “O aš dabar sėdžiu akademijoje: čia visi kalba, šmirinėja ir aš mąstau, ką tu veiki, kol mes čia leidžiame laiką.” Atsisakiau magistrantūros, kad nebebūtų chaoso: vienas dalykėlis, antras, trečias ir išsiblaškai, nebesugebi nieko atlikti tinkamai. Kad pagaliau susitelkčiau ir ką nors padaryčiau kaip noriu, o ne kaip suspėju. Paulius - irgi svarstė,

abejojo, bet kažkodėl liko. Galbūt ne visi išdrįsta atsisakyti takelio dėl kelio. - Bijote unifikuotis, standartizuotis, prarasti dalį savasties? - Studijos iš tikrųjų spraudė į rėmus ir sunku būdavo priešintis, nes turėjau daryti, kaip reikia. Bet tik truputėlis vaizduotės ir viskas galėjo būti kitaip. Užtat sutikau nuostabių asmenybių, kurios mane nukreipė tam tikra linkme. Žmogus bręsta bendraudamas, tyrinėdamas kitus. - Iš ko dabar pragyvenate? - Kartais pats savęs klausiu. Nuo devyniolikos gyvenu savo lėšomis. Tėvai vertėsi sunkiai, todėl negalėjau priimti jų paramos. Be to, smaugė pojūtis: gaunu, vadinasi, jaučiuosi skolingas, įsipareigojęs. Nuo pat studijų pradžios knietėjo kuo greičiau atsiriboti nuo tėvų, nes turėjau keistis, tobulėti, tapti kitu. O grįžęs namo būdavau jiems tas pats Dariukas, ir tai blokšdavo atgal. Gyvenau bendrabutyje, valgydavau grikius. Išmokau atsisakyti pinigų, todėl jų ir atsirasdavo. Turiu - išleidžiu, pasirūpinu atsargų: kruopų, makaronų, arbatos, cukraus. Neturiu - gyvenu be jų. Kas vyksta su mano pinigine, nelabai orientuojuosi. Įsitikinau, kad tik atsisakęs gauni viską. Kai tau nebereikės, savaime tapsi turtingas visko. - Jau aiškiau, kodėl E.Nekrošius jus pakvietė vaidinti Kunigaikštį Myškiną.

“Vyrai, taigi būsiu aš, nes esu pats idiotiškiausias.” Smagiai pasijuokėm, o po kelių valandų - skambutis, kvietimas atlėkti į “Meno fortą”. Stoviu, rankos virpa, o E.Nekrošius klausia, per kiek laiko išmokčiau tekstą. Ir drąsina: “Aš išmokčiau per kelias paras, o tu jaunas, įveiksi greičiau.” Viskas išnyko - privalėjau atlikti tą užduotį. Tada buvau atsidūręs gyvenimo kryžkelėje ir neišmaniau, kur sukti. Norėjau tiesiog iškeliauti kur nors ieškoti naujų dalykų. Jau teatro buvo gana, akademijos nebenorėjau, jaučiausi atsikandęs. Įsivaizduojat, kaip jaunas žmogus viską griebia, čiumpa? Šitiek knygų per pirmą kursą perskaityta, šitiek dalykų prisikimšta, prisigrūsta, stambiais gabalais prisiryta. Jau norėjosi iškrauti atgal. Tada atsirado E.Nekrošius ir išmokė dirbti niuansais, pustoniais, pastebėti elementarias detales, žvelgti į viską ne taip komplikuotai, atpalaiduoti įtampas. Mes daug kalbėjomės ne tiek apie spektaklį, bet apie gyvenimą, suvokimą, filosofiją. Penkios dienos, paskui išskridom į Veneciją ir ėjau į sceną. - Išgelbėjot spektaklį, “Meno fortą”, tarptautinį lietuvių teatro prestižą ir visą pasaulį. - Žinojau, kad pats buvau išgelbėtas. Lyg niekur nieko Dievas palietė pirštu. Kodėl, už ką?

Dideli žmonės užsisklendžia. Pralenda vikšrai, kurie darosi reklamą, rūpinasi viešaisiais ryšiais. - Vieni juokiasi, kad dėl ūgio, kiti sako, dėl būdo. Prisimenu tą dieną, kai sužinojome, kad atsitiko nelaimė ir “Idioto” spektaklyje būtinas dubleris, nes “Meno fortui” gresia nuostoliai dėl neįvyksiančių gastrolių. Susiginčijom su bendrakursiais, kurį dabar pakvies. Kiekvienas tvirtino, kad jį, ir aiškino kodėl. Aš pasakiau:

- Kad išbandytų vario “triūbomis”, kaip sako režisierius. Turėjote progą pasikelti į puikybę. - Nuo vaikystės buvau mokomas saugotis šito. Nutinka kas nors, dėl ko, kitų manymu, galima “pasikelti” - kišu save po lapais. Esu aštroko būdo, kartais net ir neturėdamas pagrindo demonstruoju, kad tikiu savimi.

2012 12 17 Lietuvos žinios

Privalau tikėti, nes tik taip žengsiu pirmyn. O daugeliui atrodo puikybė. Nematau dėl ko į ją keltis. Kas vyko iki šiol, pati pradžios pradžia. Nemanau, kad nuveikiau ką ypatinga, didinga, bet jaučiu, tai greitai ateis. Labiausiai nemėgstu jaustis skolingas, bet skolingas esu - kam nors - kad man taip gerai. Todėl dirbu, dirbu, dirbu, kuo daugiau, negailėdamas savęs, kad skolingas nelikčiau. - Ką svarbiausia byloja Kunigaikščio Myškino personažas? - Kad tyru ir žmogišku, nuoširdžiu savo pavyzdžiu galima keisti pasaulį. - Gyvenime matote tokių žmonių? - Žinoma! Aš jų nuolat dairausi išplėtęs akis! Aš jais gyvenu! Ieškau, kad gelbėtų. Kiekvienas turime Idioto savybių. - Gelbėtų nuo ko? - Nuo beprasmybės, menkumo, užsisklendimo, paviršutiniškumo, pernelyg suvešėjusio šiurkštumo. Dabar žmonės tokie nejautrūs. Niekas nebežiūri į akis. Visi kalba, kas ant seilės užeina. - Po “Idioto” vaidinti “Dieviškojoje komedijoje” - jau lengviau? - Lengviau? Kiekvienas nusprendžia, kas jam lengva, kas sunku. Šiuo atveju nestigo laiko pasidaryti sudėtingiau. Aš personažus kuriu, kad būtų kuo sunkiau, kuo įdomiau - ieškau naujo savęs, naujų klodų. - Kaip iškapstyti vis naujų išraiškos priemonių? - Aktorius leidžiasi tyrinėti personažą žinodamas, kad žmogus yra begalinis. Kiekvienas esame beribis, viską turime savyje, reikia tik nusigremžti purvą ir kriaukles, kuriomis apkibome. Dievinu F.Dostojevskį - jo kūryboje tiek įdomiausių personažų, visus iš eilės noriu vaidinti, gilintis. Per juos surandu save, skirtingą, vis iš naujo. Jie mane ugdo ir pildo. - Mūsų teatre vyksta daug įdomių procesų, bet didelių asmenybių ir pasiilgstame, ir pasigendame. - Ir teatre mažai beliko asmenybių, kurios turėtų išraiškos priemonių sukurti didį personažą. Visi dideli žmonės intravertuoja, užsisklendžia. Pralenda vikšrai, kurie darosi reklamą, rūpinasi viešaisiais ryšiais. Kaip rašė Jonas Strielkūnas: “Ne, nebekyla sakalai į dangų./ Dangus didžiulis - sakalai maži./ Ir pasiėmęs sakalą ant rankų/ Tarytum vištai plunksnas jam peši.” Jau visi eina paprasčiausiais keliais. Ko dar išmokome iš E.Nekrošiaus - taip nesielgti. Jis mums, studentams, atverdavo ištisus slėnius, bet tokiems jauniems suprasti, ką sako, buvo taip neįmanoma. Jo minties greitis ir šuoliai, sąmojis - galima tik mažutę dalelytę nujausti. Stebina, kaip jis iš spektaklių pašalina “rezultatyviąsias” vietas. Tarkim, kur žiūrovai galėtų juoktis, kvatoti, žodžiu, pasismaginti. Bet pasitenkinimas dėl pustonių ir niuansų dar didesnis, paveikesnis. Žinoma, ne tiems vilkams, kurie į spektaklius ateina prisiryti - mėsos. Aktoriui toks darbas gerai, nes nėra ribų, sienų. Yra begalybė. O šiuolaikiniams jauniems režisieriams išeina ribota, kampuota, sukaustyta. - Jaučiu, pradėsite pats save režisuoti, nors tai aktoriui pavojinga. - Tu planuoji, Dievas juokiasi... Sumanymų turiu, dabar esu pateikęs paraišką kūrybinei stipendijai. Jei ir negausiu, darbas vis tiek vyks, tik lėčiau. Turiu gyventi vardan ko nors, tik taip viskas, ką darau, įgis prasmę. Šiais laikais daugybė jaunimo gyvena tiesiog ore, be pagrindų, minties, idėjos. Jeigu kas ir daroma, tik dėl saviraiškos. - Gyvenate ne dėl teatro? - Dabar esu jame. Nuo to pradėjau. Einu toliau. - Ir ne dėl meno? - Man atrodo, dėl aukštesnių įsitikinimų. Galbūt viskas iliuzija, bet kitaip nesugebėčiau. Manyje sukasi toks ciklas: prasideda džiaugsmu, tęsiasi

Didysis interviu

“Idiotas” (rež. E.Nekrošius). / Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos

Diplominio spektaklio “Broliai Karamazovai” Velnias. “Dieviškoji komedija” (rež. E.Nekrošius).

Ievos Markevičiūtės nuotrauka

absurdo ir menkumo suvokimu, tada didžiulė agonija, po to iš naujo atgimsti ir vėl susinaikini - sukasi, sukasi, sukasi. Jeigu nevestų aukščiausioji mintis, nebūtų dėl ko gyventi. - Teatro pasaulyje jaučiatės balta varna? - Pas E.Nekrošių nesijaučiu, ten viskas vyksta dėl bendro tikslo. Akademijoje, kur tikslas ne visada būdavo išsiaiškinamas, kildavo daug nesusipratimų. Dažnai jaučiuosi nesuprastas, atsiskyręs, Don Kichotas. Susitaikiau su vienatve, ji tarsi pamatas, ant kurio stoviu. - O ta aukščiausioji mintis? - Dabar daugelis apsieina be Dievo, be mirties jausmo, be idealų. Tarsi išsiliejęs vaizdas, chaosėlis. Išgryninti, ištraukti tikrus dalykus, sudėlioti į vietas, atgaivinti harmoniją! Vargu ar tai įmanoma, bet dar yra vietų, kur taip daroma. Aš noriu ten būti. Neketinu pasiduoti lengviems džiaugsmams, paviršutiniškiems, laikiniems. Kažkoks instinktas žmogų vis kreipia į trumpą pasitenkinimą, bet tai tik laiko eikvojimas. O jei nors kiek investuotum į tvaresnį, galbūt net amžiną džiaugsmą, įgytum kitokį turtą - lobius. Bet ne, visi nori greitai, čia, dabar. Gyvenimo makdonaldas. - Ką jūs tikite? - Aš tikiu, labai tikiu - Šventąją Dvasią. Jei netikėčiau, labai save apvogčiau, likčiau visiškai vienas šiame pasaulyje. Todėl atsiremiu į tai, kas aukštai. - O šioje žemėje į ką? Kiek tai yra teatras?

- Į teatrą einu ne tada, kai noriu išsivalyti, greičiau priešingai. Šiuolaikinis teatras labai destruktyvus, viskas apie pagiežą, nelaimes, smurtą, nusivylimus. O kur džiaugsmas? Tik vaikų spektakliuose, kur linksma ir žavu, bet ne visada aukštas meninis lygis. Pajutęs būtinybę išsigryninti, imu piešimo ar tapymo priemones, popieriaus lapą arba stoju prie sienos. Būna piešimo naktis. Labai patinka komponuoti žmonių veidus, pradėti nuo blakstienos, spėlioti, kieno ji galėtų būti, ir taip kurti žmogų. Piešinius kišu po spinta arba sudeginu, kaip ir dienoraštį, kai susipykstu su savimi - pradėjęs svarstyti, kam tai darau. Kad vėliau kas nors skaitytų, matytų? Taip egoistiška ir šlykštu? Bet

metu. Kaip jie gali padėti kitiems?! Kai purvas taps šviesuliu, galbūt tada. Dar jis per daug tepa. Dar per menkas aš dalytis savo mintimis. - Įdomu, koks buvote vaikystėje, paauglystėje? - Vertybes įgijau Elektrėnuose, prie miško ir gatvėje. Ten padėti pagrindai, nuo ko viskas prasidėjo. Esu laimingas, kad su draugais išugdėme bendrystės pojūtį, garbės ir atsakomybės supratimą - vienas kitą užstoti, turėti dėl ko gyventi. Mokykloje problemų keldavau, ypač kad mėgdavau padiskutuoti su mokytojomis. Girdėdavau apie save, kad gabumų turiu, bet esą nesimokau. Dabar panašiai: Dariau, galėtum būti toks, anoks, bet tik naudojiesi Dievo duo-

Nepadirbi dieną ar dvi, ima kankinti baisiausios abejonės, ėda kaip erozija, pūdo iš vidaus. tikriausiai čia mano pilnėjimo kelias, piešiniai ir užrašai - ramsčiai, padedantys tobulėti. Dienoraštyje tiek ginčijuosi su savimi, diskutuoju, konfliktuoju. Gyvenu per didelėje prabangoje - dažnokai leidžiu sau būti, koks nenorėčiau, todėl privalau stebėti save ir kontroliuoti. - Sudeginate, o gal kam nors padėtų? - Kiekvieno savas kelias. Jerzy Grotowskis tvirtino, kad turime ne mokytis ko nors nauja, o atsikratyti, ko nereikia, kad tobulėtume. Užrašuose yra mano purvas, kurį nusi-

tu talentu, o pats pritingi. Svarstau: kaip tai pritingiu?! Šitaip stengiuosi. Gal taip atrodo bendrame kontekste, kai visi mėgsta vaidinti, kad dirba? Talentas neatsiranda iš niekur, reikia daug skaityti, domėtis, lavinti kūną, kas rytą eiti į sporto salę, ieškoti naujų judesių ir minčių tiek protu, tiek kūnu. Išlaisvinti savyje geizerius, atkasinėti talentą. Nors ne talentas esmė. - Kiek tikros bendrystės išliko su buvusiu kursu? - Nėra didesnio džiaugsmo, kaip visiems ką nors daryti kartu. “Idioto” gastrolių nepalyginsi su “Dieviškosios

komedijos” išvykomis. Ten aš vienas, čia mes visi - kiti pojūčiai, kitas polėkis, kita energija. Buvome Peterburge, Romoje - gražesnių miestų nesu matęs. Atgaivina, išlaisvina, taurina. Ir kai režisierius važiuoja drauge - jis pats nenujaučia, kokių šiltų jausmų mums kelia. Šalia jo nori būti kilnesnis. Bet per gastroles išbarstai daug minčių, kurias buvai iškristalizavęs Lietuvoje. E.Nekrošius tą jaučia ir, pavyzdžiui, perspėja: “Geriau, kad šiandien į Romą neitumėt”. Reikia ieškoti bendraminčių, bendrajausmių. Surasti sunku, nes jie užsidaro, pabėga. Gal nemato prasmės. Aš irgi dažnai viską labai pametu, nes rodosi menkavertiška - dėl ko, kam, kodėl. Bet su tokiom mintim toli nenukeliausi. Turi susiieškoti “dėl ko” ir stotis ant kojų. Nepadirbi dieną ar dvi, ima kankinti baisiausios abejonės, ėda kaip erozija, pūdo iš vidaus. Tada žiūri, kad jau ir ranka nebekyla. Todėl reikia dirbti, kad tokios mintys nesisuktų, tikslingai viską susidėlioti. Ir saugoti sveikatą, neužmiršti pamiegoti, pavalgyti. Šiaip pats organizmas jaučia, kada įsimylėti, nusivilti, pykti, kentėti, jis kažkaip tvarkosi - nė nepastebi, kaip įsimylėjai ir tas jausmas pagimdo tave naują. Baigiasi tas etapas - dusina visiškos agonijos, vartai savyje senus dokumentus, lendi į giliuosius sluoksnius. Manyje kunkuliuoja dar jauno, galbūt pretenzingo ir prieštarų pilno kūrėjo vulkanėlis. Tikiuosi, aprims, išgrynės. Dabar impulsyviai sproginėju, sproginėju.

•

2012 12 17 Lietuvos žinios

Verslo orbita

Biokuro katilinėms - skirtingos sąlygos Bendrovė kainos projekte buvo numačiusi, kad į Vilniaus integruotą tinklą patieks 14 proc. šilumos, pagamintos iš biokuro. Komisija, įvertinusi biokuro katilo naudą, biokuro dalį kuro struktūroje padidino iki 56,4 procento. Tokiu būdu buvo padarytas poveikis šilumos kainai. “Visais atvejais tiek reguliuojami, tiek ir nereguliuojami šilumos gamintojai negali parduoti šilumos brangiau nei šilumos tiekėjo skelbiamos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Taigi iš AB “Grigiškės” superkamai šilumai negali būti taikoma didesnė kaina nei palyginamosios UAB “Vilniaus energija” šilumos gamybos sąnaudos”, - aiškino specialistė.

NERIJUS JASAITIS

Pamečiui pastatytų dviejų beveik identiškų - panašaus galingumo ir tiek pat investicijų pareikalavusių - biokuro katilinių Kaune ir Vilniuje gaminamos šilumos energijos kaina skiriasi. Vienos kainas reguliuoja Kainų komisija, kitos - ne. Pernai Vilniuje paleistos AB “Grigiškės” 18 megavatų (MW) biokuro katilinės ir šiemet Kaune pradėjusios dirbti UAB “GECO Kaunas” 20 MW biokuro katilinės statyba ir įrengimas kainavo panašiai. Į pirmąją investicijos siekė apie 19 mln. litų, į antrąją - apie 20 mln. litų. Tačiau bendrovės “GECO Kaunas” katilinė pagal sutartį su AB “Kauno energija” gruodžio mėnesį šilumą šiai parduoda po 17,36 cento už kilovatvalandę (kWh), t. y. 2,7 cento pigiau negu brangiomis gamtinėmis dujomis kūrenama, Rusijos koncerno “Gazprom” valdoma UAB Kauno termofikacinė elektrinė. Tuo metu AB “Grigiškės” biokuro katilinės gaminamai šilumos energijai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija šiemet nustatė 13,98 ct/kWh reguliuojamą šilumos energijos kainą. Toks iš pažiūros nedidelis, vos kelių centų už šilumos kilovatvalandę kainų skirtumas - tai keli milijonai litų papildomų pajamų per metus. Be to, net ir pirkdami dalį biokuro jėgainės gaminamos šilumos energijos, Kauno miesto gyventojai už ją moka daugiausia Lietuvoje. Nauja biokuro katilinė nepadėjo sumažinti išlaidų už šilumą Kauno miesto vartotojams. Kainų komisijos duomenimis, iš penkių didžiųjų šalies miestų už šilumą gruodį mažiausiai moka Panevėžio, daugiausia - Kauno gyventojai. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas spalio mėnesį, kai buvo pasirašyta šilumos tiekimo sutartis tarp “Kauno energijos” ir katilinę pastačiusios įmonės “GECO Investicijos”, sakė, kad siekiama kurti konkurenciją miesto šilumos sektoriuje, o “GECO Investicijos” yra pirmasis žingsnis ją skatinant ir mažinant šildymo kainas. Kauno biokuro katilinėje pagaminta šiluma bei elektra bus aprūpinama ir UAB Senukų prekybos centras. Pernai įsteigtą UAB “GECO Investicijos” valdo Senukų prekybos centro bendraturčiai Augustinas ir Artūras Rakauskai bei privataus kapitalo investicijų grupė “Žabolis ir partneriai”.

Šilumos Vilniui netiekia AB “Grigiškės” prezidentas Gintautas Pangonis LŽ teigė, kad šį šildymo sezoną pigios šilumos energijos, gaminamos iš atsinaujinančių šaltinių, Vilniui įmonė dar netieks, nors jos katilinės garo gamybai

Priklausomi ir nepriklausomi gamintojai

Nauja biokuro katilinė nepadėjo sumažinti šilumos išlaidų Kauno miesto vartotojams. / LŽ archyvo nuotraukos

Dvi biokuro katilinės: faktai ir skaičiai Rodiklis/Objekto savininkas Eksploatacijos pradžia, metai Projektinė galia, MW Investicijų kaina, mln. litų ES ir valstybės parama, mln. litų Gaminamos šilumos kaina, ct/kWh

UAB “GECO investicijos” 2012 20 20 0,0 17,36

AB “Grigiškės” 2011 18 19 8,86 13,98

Šaltinis: Įmonių duomenys

naudojamas biokuras iš medienos yra du kartus pigesnis už gamtines dujas, importuojamas iš Rusijos. “Vilniui pigesnės šilumos nereikia, mums sudaromos dirbtinės kliūtys”, tvirtino G.Pangonis. Anot jo, įmonė galėtų ne tik aprūpinti šiluma visą Grigiškių seniūniją, kuriai dabar šilumą tiekia “Vilniaus energija”, bet ir

su “Vilniaus energija” dėl mūsų gaminamos šilumos energijos tiekimo kaip nepriklausomi tiekėjai, tačiau mums buvo pasiūlyta tokia kaina, kurios būtų užtekę tik susimokėti už kurą, todėl ir kreipėmės į Kainų komisiją, kad nustatytų reguliuojamą kainą”, - LŽ aiškino G.Pangonis. Įmonės vadovas teigė, jog Kainų

Net ir pirkdami dalį biokuro jėgainės gaminamos šilumos energijos, Kauno miesto gyventojai už ją moka daugiausia Lietuvoje. patenkinti iki 10 proc. viso Vilniaus miesto šilumos energijos poreikio (tokią dalį šilumos energijos Kauno miestui pasirengusi tiekti ir “GECO Kaunas”). Tačiau šiuo metu AB “Grigiškės” nėra pasirašiusios tiekimo sutarties su Vilniaus šilumos tinklais, nes, anot G.Pangonio, įmonei iškeltos sutarties sąlygos - iš katilinės perkelti šilumokaitį 700 metrų - nenaudingos. Tai papildomai kainuotų apie 1 mln. litų. “Dabar kalbama, kad nepriklausomi šilumos tiekėjai bus prie tinklų prijungiami daug paprasčiau. Tikimės, kad sąlygos taps palankesnės ir kitą sezoną jau galėsime tiekti šilumą Vilniaus miestui. Derėjomės

komisijos nustatyta “Grigiškių” katilinės gaminamos šilumos energijos kaina - tinkama, nors ji beveik 3 ct/kWh mažesnė nei “Vilniaus energijos” ar “GECO Kaunas” biokuro jėgainės. “Komisijos nustatyta maždaug 14 ct/kWh kaina mus tenkina, tik neturime kam šilumos tiekti”, sakė “Grigiškių” vadovas. G.Pangonio nuomone, parduodamos šilumos kainas lemia gamintojų konkurencija konkrečiame mieste: kadangi Kauno termofikacijos elektrinė “Kauno energijai” parduoda šilumą už maždaug 20 centų, kiek didesnė nei 17 ct/kWh GECO kaina atrodo visai gera.

G.Pangonis: “Komisijos nustatyta maždaug 14 ct/kWh kaina mus tenkina, tik neturime kam šilumos tiekti.”

Kainą koreguoja ES paramos lėšos Kaip LŽ informavo Kainų komisija, UAB “GECO Kaunas” biokuro katilo projektą vykdė naudodama savo ir skolintas lėšas, nesinaudojo ES fondų parama. Tuo metu AB “Grigiškės” biokuro katilą pastatė naudodamasi beveik 9 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. “Visuose Kainų komisijos reguliuojamuose sektoriuose investicijos, atliktos iš subsidijų, dotacijų, paramos fondų lėšų, nedalyvauja reguliuojamų paslaugų kainoje, t. y. nuo šių lėšų neskaičiuojamos nusidėvėjimo sąnaudos ir normatyvinis pelnas”, - aiškino komisijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Griškonytė. Anot jos, Kainų komisija “Grigiškių” šilumos kainą, palyginti su pateiktu bendrovės projektu, gerokai sumažino pakeitusi šilumai gaminti naudojamo kuro struktūrą.

Trumpai MINI BANKAI ATNAUJINAMI Valstybės valdomas Lietuvos paštas iki šių metų pabaigos didžiuosiuose šalies miestuose ketina atidaryti keliasdešimt buvusių “snoriukų”, kurie veiks “Paypost” prekės ženklu. Pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė sakė, kad šiuo metu vyksta mini bankų atnaujinimas. “Šiuo metu keičiame mini bankų apipavidalinimą, dizainą, tačiau tam trukdo žiemiški orai -

techniškai neįmanoma klijuoti, montuoti. Artimiausiu metu planuojame atidaryti keliasdešimt “Paypost” Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje”, - aiškino A.Jonušaitė. Jos teigimu, dabar tai visiškai priklauso nuo oro sąlygų. Kaip sakė Lietuvos pašto atstovės, dirbti mini bankuose jau yra priimta keliasdešimt naujų darbuotojų. Likviduojamo banko “Snoras” valdytą mini bankų tinklą Lietuvos paštas įsigijo už 3,1 mln. litų.

SPRĘS ARBITRAŽO TEISMAS Verslo ginčus su bankais padės spręsti Vilniaus komercinio arbitražo teismas (VKAT). Ginčai iki 200 tūkst. litų jame būtų nagrinėjami greitai ir nešališkai, jie nebūtų skundžiami, o arbitrus skirtų iš šalių atstovų sudaryta taryba. Kaip pranešė Lietuvos bankas, suprastintą ginčų nagrinėjimo tvarką VKAT

valdyba planuoja patvirtinti gruodžio 17 dieną. Nešališkumui užtikrinti galėtų būti sukurta taryba, kurioje dirbtų Lietuvos bankų asociacijos ir smulkiojo bei vidutinio verslo atstovai ir kuri ginčams spręsti sudarytų rekomenduojamų arbitrų sąrašą, iš jo, ginčo šalims nesusitarus kitaip, arbitražas skirtų arbitrus. LŽ, BNS

Pagal Šilumos ūkio įstatymą visi šilumos gamintojai yra reguliuojami, išskyrus tuos atvejus, jeigu Kainų komisija priima motyvuotą sprendimą pripažinti nepriklausomą šilumos gamintoją nereguliuojamu. “Nereguliuojamo nepriklausomo šilumos gamintojo statusas reiškia, kad tokioms įmonėms netaikoma privaloma šilumos gamybos kainodara, tačiau papildomais saugikliais yra užtikrinama, kad šilumos energijos kaina vartotojams nedidės. Nepriklausomo šilumos gamintojo statusas įmonei suteikiamas tuomet, jei gaminamos ir į centralizuotą šilumos tiekimo sistemą tiekiamas šilumos kiekis nedaro reikšmingos įtakos galutinei centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kainai”, - teigė A.Griškonytė. Pasak jos, Komisija atliko tyrimą ir nustatė, kad UAB “GECO Kaunas” poveikis AB “Kauno energija” aptarnaujamoje Kauno miesto teritorijoje mažesnis nei 5 procentai. UAB “GECO Kaunas” pagamintos šilumos kainai padidėjus arba sumažėjus 10 proc., AB “Kauno energija” galutinė šilumos kaina vartotojams Kauno mieste pasikeistų 0,48 proc., pagamintos šilumos kiekiui padidėjus arba sumažėjus 10 proc., kaina pasikeistų 0,02 proc., o ūkio subjektui nustojus gaminti šilumą, AB “Kauno energija” galutinė kaina vartotojams padidėtų 2,33 procento. Įvertinus visas aplinkybes, UAB “GECO Kaunas” pripažintas nereguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju Kauno mieste. Šis statusas galios penkerius metus - iki 2017-ųjų. Taip esą siekiama sudaryti prielaidas veiksmingai konkurencijai ir įgyvendinti vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis. Bendrovė “Grigiškės” Kainų komisijai taip pat buvo pateikusi prašymą dėl pripažinimo nereguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju, tačiau šį prašymą vėliau atsiėmė. Todėl komisija esą ir taiko bendrovei “Grigiškės” privalomą šilumos gamybos kainodarą.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,6342 -0,1708% 10 000 Baltarusijos rublių 3,0666 -0,1728% 1 Šveicarijos frankas 2,8572 +0,2870% 10 Kinijos ženminbi juanių 4,2178 -0,4078% 10 Čekijos kronų 1,3675 +0,0585% 10 Danijos kronų 4,6280 0,0000% 1 DB svaras sterlingų 4,2498 -0,2000% 100 Japonijos jenų 3,1483 -0,3526% 100 Kazachstano tengių 1,7494 -0,1944% 1 Latvijos latas 4,9595 +0,0444% 10 Norvegijos kronų 4,6956 -0,0298% 10 Lenkijos zlotų 8,4257 -0,1816% 100 Rusijos rublių 8,5847 -0,3844% 10 Švedijos kronų 3,9546 -0,3161% 1 Turkijos naujoji lira 1,4784 -0,3856% 10 Ukrainos grivinų 3,2509 -0,2707% 2012 12 17, LB

2012 12 17 Lietuvos žinios

Verslo orbita

Pensijų fondams Vilniaus biržoje per ankšta KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Nepaisydami Lietuvos banko sprendimu remiamų NASDAQ OMX biržos raginimų Lietuvos pensijų fondų valdytojams daugiau investuoti į bendrovių akcijas vidaus rinkoje būsimų pensininkų lėšas valdantys fondai lieka ištikimi užsienio rinkoms, o Lietuvoje renkasi tik itin saugias, todėl mažai pelningas investavimo priemones. Lietuvos banko nutarimu nuo 2013 metų sausio 1 dienos visų pensijų fondų (PF) valdytojų sprendimai dėl ne mažiau kaip 60 proc. sukaupto turto investavimo turės būti priimami Lietuvoje. Ši nuostata yra įtvirtinta šių metų liepos 12 dieną įsigaliojusiose Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pataisose. Pasak Lietuvos banko departamento direktoriaus Viliaus Šapokos, įstatymo pakeitimais pirmiausia siekiama užtikrinti Lietuvos pensijų fondų valdymo priežiūrą ir kontrolę. Mat kai investicinių sprendimų priėmimo funkcija yra perduota kitai Lietuvos ar užsienio valstybės įmonei, didėja išorės priežiūros rizika. Pasak V.Šapokos, tai gerokai apsunkina pensijų fondų turto valdymo priežiūrą. “Kadangi pensijų fondai yra nacionaliniai produktai, efektyvi jų priežiūra rūpi tik nacionalinei priežiūros institucijai”, LŽ aiškino Lietuvos banko atstovas. Kita priežastimi jis nurodo siekį išsaugoti ir didinti būtent Lietuvos pensijų fondų valdytojų kompetenciją. Šį banko žingsnį Baltijos ir Skandinavijos valstybių vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Lietuvos padalinys laiko svarbia priemone paskatinti PF daugiau investuoti į vietos bendrovių akcijas. Pasak NASDAQ OMX Baltijos rinkų padalinio vadovės Armintos Saladžienės, Lietuvos PF, kuriuose yra sukaupta beveik 5 mlrd. litų, vietos rinkoje investuoja tik 30,1 proc. turto, ir tai daugiausia tik į Vyriausybės vertybinius popierius. “Taip, investicijos turi būti saugios ir subalansuotos, bet netgi Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas kelia klausimą: jei didžioji pensijų fondų lėšų dalis yra investuojama į tokius instrumentus, kokia iš to nauda investicinių vienetų turėtojams - būsimiems pensininkams?” - nurodė pašnekovė.

Būsimų Lietuvos pensininkų kaupiamais pinigais maitinama užsienio ekonomika.

Lietuvos pensijų fondų valdytojų turtas ir investicijos vidaus finansų rinkoje, tūkst. Lt Valdytojas

Swedbank SEB Aviva DNB Finasta MP Ergo Danske Citadele Iš viso

Sukaupta turto

1 693 490 1.367 118 630 321 384 667 159 396 157 327 143 931 129 397 1 240 4 666.887

Akcijos

0 0 0 37 4 255 672 765 196 5 924

VVP

333 620 180 580 406 264 136 946 34 338 20 770 28 312 21 540 281 1 162 651

Depozitai

54 865 0 0 35 387 15 148 1 681 10 782 2 733 33 120 629

Kitos saugaus investavimo priemonės

Iš viso Lietuvoje

70 392 29 281 0 14 000 2564 1166 0 0 0 117 403

458 877 209 861 406 264 186 370 56 305 24 289 39 859 24 469 314 1.406.608

Proc. nuo turto

27,1% 15,4% 64,5% 48,4% 35,3% 15,4% 27,7% 18,9% 25,4% 30,1%

Šaltinis: Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija

prievolė ne mažiau kaip 95 proc. turto investuoti vidaus rinkoje. “Kitos valstybės tai daro subtiliau pavyzdžiui, Švedijoje ir Islandijoje yra nurodomi reikalavimai tam tikras dalis pensijų fondų turto sukaupti vietine valiuta, o kitur tiesiog skatinami pensijų fondų valdytojų susitarimai daugiau investuoti savo šalyje suvokiant, kad vietinio kapitalo rinka ir jiems yra labai svarbi”, - tvirtino A.Saladžienė.

Daugiau vilčių

Pavydi kaimynams NASDAQ OMX Vilnius vadovė primena, kad dalyvavimas kapitalo rinkoje bendrovėms yra puiki galimybė gauti papildomą verslo finansavimą, tačiau Baltijos valstybių akcijų rinka yra ganėtinai pasyvi, jos kapitalizavimo lygis vienas mažiausių Europoje - vos apie 10 proc. akcinių bendrovių kapitalo dalyvauja biržos prekyboje, o Europoje ši dalis ir po krizės yra vidutiniškai 43 procentai. Be to, labai mažas regiono bendrovių akcijų apyvartumas. A.Saladžienės teigimu, stambūs užsienio investuotojai, prasidėjus pasaulinei krizei, pasitraukė pirmiausia iš mažų augančių rinkų, o Lietuvoje po banko “Snoras” griūties labai sumažėjo ir vietos investuotojų aktyvumas. “Pagerinti padėtį galėtų stambūs vietiniai instituciniai investuotojai, pavyzdžiui, pensijų fondai, bet trijų didžiausių fondų valdytojų investiciniai sprendimai priimami ne Lietuvoje, o Stokholme arba Varšuvoje, kur kažin ar kas žinoma apie Lietuvos biržines

/ LŽ archyvo nuotraukos

A.Saladžienė tvirtina, kad Baltijos valstybių akcijų rinka yra ganėtinai pasyvi - vos apie 10 proc. akcinių bendrovių kapitalo dalyvauja biržos prekyboje. bendroves, todėl ir Lietuvos PF investicijos yra kreipiamos į užsienio rinkas”, - svarstė A.Saladžienė. Į Lietuvos bendrovių akcijas šių metų rugsėjį buvo investuota mažiau nei 6 mln. litų, taigi vos 0,01 proc. viso PF turto ir 0,4 proc. visų PF investicijų Lietuvoje. Biržos analitikams esą nė vienoje kitoje pasaulio šalyje nepavyko aptikti tokio žemo rodiklio. “Užuot stiprinus Lietuvos bendroves, mūsų būsimų pensininkų kaupiamais pinigais maitinama užsienio ekonomika”, - sakė A.Saladžienė. Ji prisipažįsta su baltu pavydu stebinti Varšuvos akcijų biržos veiklą ir Lenkijos PF dalyvavimą joje. Šios šalies Iždo ministerija globoja Varšuvos biržą, o antrosios pakopos pensijų fondams yra nustatyta

Biržos vadovė pritaria nuo sausio 1 dienos įsigaliosiančiam Lietuvos banko reikalavimui, kuris, jos nuomone, Lietuvos PF valdytojus turėtų paskatinti atkreipti akis į Lietuvos bendrovių akcijas. Jos poziciją tarsi patvirtina lietuviško kapitalo investicinio banko “Finasta” valdomas PF. Penkta pagal sukaupto turto dydį valdymo bendrovė “Finasta Asset Management”, kurios visi investiciniai sprendimai priimami Lietuvoje, rugsėjį valdė beveik 72 proc. visų Vilniaus biržoje pensijų fon-

si iš jos sėkmingos veiklos ateityje. Jei tokią įmonę randame Lietuvoje - investuojame čia bent keletui metų”, - LŽ tvirtino Vaidotas Rūkas, UAB “Finasta Asset Management” fondų valdytojas. Jo teigimu, bendrovės “Linas Agro”, “City Service” ir Vilkyškių pieninė buvo pasirinktos todėl, kad neapsiriboja vietos rinka ir daugiau nei pusę pajamų gauna užsienyje. Jis taip pat prisimena nupirktas ir pelningai parduotas AB “Sanitas” ir AB “Apranga” akcijas.

“Provokacijoms” nepasiduos Neminėdamas “Finastos” vardo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas ir “DNB investicijų valdymas” generalinis direktorius Šarūnas Ruzgys PF investicijas į Lietuvos bendrovių akcijas laiko konkurencijos priemone siekiant pritraukti daugiau klientų. “Vilniaus biržoje akcijų kursas labai šokinėja, gali duoti trumpalaikį

“Trijų didžiausių pensijų fondų valdytojų investiciniai sprendimai priimami ne Lietuvoje, o Stokholme arba Varšuvoje, kur kažin ar kas žinoma apie lietuviškas biržos bendroves.” dų nupirktų akcijų. Tiesa, ir “Finastos” išleista suma sudaro vos 7,6 proc. fondo investicijų Lietuvoje ir 2,7 proc. viso šio fondo turto. Visoms investavimo priemonėms Lietuvoje “Finasta” rugsėjį buvo skyrusi 35,3 proc. sukaupto būsimų pensininkų turto. “Lietuvą laikome patrauklia šalimi investicijoms dėl gerų makroekonominių rodiklių, išsilavinusios visuomenės, strateginės padėties ir pan. Investuodami į konkrečią įmonę išsamiai ją analizuojame, tikėdamie-

pelną ir tuo pritraukti didesnio galutinio uždarbio norinčių investuotojų, bet tai yra biržos spekuliacija, o ne saugi investicija”, - LŽ teigė asociacijos prezidentas. Pasak jo, Lietuvos PF valdytojai šalies bendrovių akcijų nevengia, bet ir negali joms skirti daugiau dėmesio, pirmiausia dėl prasto akcijų likvidumo ir mažų biržoje siūlomų paketų. “Lietuvos akcijų rinkoje yra labai mažai laisvų akcijų, kurių galima įsigyti. Dar mažiau būtų pir-

kėjų, jei reikėtų įsigytas akcijas skubiai parduoti”, - sakė Š.Ruzgys. A.Saladžienė bando atremti, jog PF kaupiamas turtas yra ilgalaikis, o Lietuvoje šių fondų veikla tik prasideda, išmokų dalis vos pastebima, todėl ir rinkos likvidumas trumpu laikotarpiu jiems neturėtų labai rūpėti - ilguoju laikotarpiu, per keliasdešimt metų, akcijos esą vis tiek duoda didelę grąžą. Tačiau Š.Ruzgys tvirtina, kad Lietuvos akcijų rinka fondų sukauptam turtui yra per smulki ir vien dėl to joje investuoti būtų nuostolinga. “Įsivaizduokime, kad nustatomas reikalavimas didžiąją dalį fondų lėšų investuoti Lietuvoje, o rinkoje geriausiu atveju galima bet kokia kaina nusipirkti akcijų už dešimt milijonų litų. Tai kur tada investuoti likusius 4,5 mlrd. litų? Ne tik investuoti, bet ir garantuoti šių investicijų saugumą, nes tai būsimų pensininkų pinigai, - aiškino Š.Ruzgys. - Pajudinus bent 1 proc. tokios pinigų masės - juk tai 45 mln. litų - biržoje kiltų sąmyšis, visi pultų kelti savo turimų akcijų kainas, mes privalėtume pirkti, o kaip ir kam paskui prireikus parduotume be nuostolių?” Pasak Š.Ruzgio, net vien vidutinį PF turtą valdančiai DNB antrinei įmonei iš karto investuoti į Lietuvos bendrovių akcijas bent 0,5 proc. sukaupto turto, t. y. apie 2 mln. litų, būtų sudėtinga, ir operuoti Lietuvos rinkoje būtų galima nebent viena kita dešimtimi tūkstančių litų. Tačiau operuojant mažomis sumomis didesnę išlaidų dalį sudaro už operacijas biržai mokamas komisinis mokestis, o įstatymiškai panaikinus atskaitymus valdytojams nuo sukaupto turto ir iki kritinio minimumo sumažinus valdymo mokestį tokios išlaidos PF valdytojams būtų visiškai nepateisinamos. “Jei valstybė privers investuoti į Lietuvos biržines bendroves, kaip padaryta Lenkijoje, savaime formuosis burbulas - juk tokiu atveju reikėtų pirkti akcijas už bet kokią kainą. Vadinasi, būsimiems pensininkams tektų daryti daug prastesnę ir beveik garantuotai nuostolingą investiciją, užuot sėkmingai ir neverčiamiems investavus stambiose rinkose”, - samprotavo Š.Ruzgys. Todėl, asociacijos vadovo teigimu, PF valdytojai yra atviri dialogui, bet iš tikrųjų problemą derėtų pasukti kitu galu - beveik 5 mlrd. litų sukaupusiems PF akcijų rinka bus patrauklesnė tik tada, kai daugiau ir didesnėmis stabilių valstybės valdomų bendrovių akcijų dalimis bus papildyti biržos sąrašai. Pasak A.Saladžienės, tarp tokių bendrovių galėtų patekti, pavyzdžiui, Lietuvos paštas, o atskyrus strateginius objektus ir sutvarkius valdymą gal ir “Lietuvos geležinkeliai”, oro uostai. Daugiau galėtų būti pateikta ir jau įtrauktų į sąrašą valstybės valdomų bendrovių akcijų, bet tam reikia politinių sprendimų. Kadangi dabar, anot Š.Ruzgio, iš PF valdytojų reikalaujama investicijų saugumo, ir į akcijas orientuotų krypčių vienetai yra perkami investuojant daugiausia į subalansuotos rizikos instrumentus - akcinius fondus, kurių didžiausia pasiūla yra Liuksemburgo biržoje. “Visoms, ne tik lietuviškoms, pavienių bendrovių akcijoms tenka vos 0,8 proc. PF turto, juolab kad ir Pasaulio bankas tokias investicijas laiko pernelyg rizikingomis pensijų fondams, teigė Š.Ruzgys. - Galima kalbėti apie meilę Lietuvai, socialinę atsakomybę, nors ir viską investuoti Lietuvoje. Bet ką turėsime daryti, kai iš mūsų pradės reikalauti palūkanų?”

•

2012 12 17 Lietuvos žinios

Verslo orbita

Lietuviška duona - kaimynams ir emigrantams Atkelta iš

“Eksportas sudaro apie 80 proc. mūsų pajamų. Mat aktyviai dalyvaujame tarptautiniuose konkursuose, kurie daugiausia finansuojami Europos Sąjungos (ES) pinigais. Jų paskirtis - aprūpinti sunkiai besiverčiančius ES gyventojus maisto produktais, kurių sąraše yra ir sausi pusryčiai. Šiemet pagal tokią sutartį išvežėme paskutinę produkcijos partiją portugalams, dabar rengiamės dalyvauti tokiame konkurse Lenkijoje”, - sakė D.Krutulis. Anot jo, europiniuose konkursuose tenka varžytis su rumunais, kurie sugeba itin pigiai gaminti dribsnius, su ispanais, italais ir vokiečiais. Tačiau G.Krutulis džiaugiasi, jog planuojamas didžiulis eksporto kiekis į Didžiąją Britaniją, kur jau suderėtos kainos su vienu dideliu prekybos tinklu. “Tai yra viena didesnių pergalių šiemet. Britams gaminsime sausus pusryčius su jų prekybos tinklo prekės ženklu”, atskleidė jis.

• 1 p.

Juodos duonos mėgėjai “Savo juodą duoną taip pat vežame į Bulgariją ir Lenkiją. Į Ispaniją ar Italiją užsakymų neturime. Pietiečiai valgo šviesią duoną, galbūt juoda jiems per sunki”, - svarstė ji. “Vilniaus duonos” savininkė suomių kompanija “Vaasan” Latvijoje ir Estijoje yra pasistačiusi savo kepyklas, kuriose kepa tokią pat duoną, kokią valgo ir lietuviai. “Vilniaus duonos” eksportas sudaro nedidelę bendrovės pardavimo dalį, tačiau jis yra augantis. A.Bajoraitienė tikino, kad kuo daugiau lietuvių emigruoja, tuo daugiau svetur reikia lietuviškos duonos.

FAKTAI Vien į Rusiją iš Lietuvos šiemet sausiospalio mėnesiais išvežtų miltinių gaminių vertė 45,6 mln. litų, į Latviją - 30 mln. litų, Estiją - 18,9 mln. litų. Tuo tarpu eksportas į kitas šalis yra keliskart mažesnis. Į Vokietiją išvežtos produkcijos vertė sudaro 6,7 mln. litų, Didžiąją Britaniją - 5,7 mln. litų, Lenkiją - 4,4 mln. litų, Daniją 4 mln. litų, Švediją - 3,8 mln. litų, Baltarusiją - 3,3 mln. litų, o į JAV - tik 3 mln. litų. Statistikos departamento duomenimis, duonos ir kitų miltinių kepinių eksportas šiemet per dešimt mėnesių išaugo daugiau kaip trečdaliu, iki 136,4 mln. litų, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu. Be to, Statistikos departamento specialistai pažymėjo, kad bendras eksportas apima ir reeksportą, t. y. ne tik lietuviškos kilmės gaminius. LŽ suskaičiavo, kad reeksportas nesudaro didžiosios eksporto dalies, nes pavyzdžiui, šiemet per vieną ketvirtį eksportuota lietuviškos kilmės minėtų produktų, kurių vertė apie 22 mln. litų, vadinasi, per metus jų gali būti eksportuota 88 mln. litų vertės.

Dauguma LŽ kalbintų žinomų lietuviškos duonos kepėjų juodos duonos į Rusiją neeksportuoja, todėl belieka manyti, kad į šią plačią rinką daugiau vežama kitų gaminių, patenkančių į tą pačią statistikos eilutę kartu su duona (pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai, kepiniai su kakava, ostijos ir kalėdaičiai, kapsulės, naudojamas farmacijoje, ryžių popierius ir kt.). UAB “Lašų duona” administratorius Haroldas Saniukas tikino, kad ru-

Keturis kartus daugiau

Lietuviški duonos gaminiai eksportuojami į Didžiąją Britaniją, Airiją, JAV ir net į Islandiją bei Australiją. LŽ archyvo nuotraukos

ginę juodą duoną daugiausia valgo Rytų Europos gyventojai, iš jų ir Rusijos. H.Saniukas svarstė, kad oficialią eksporto į Rusiją statistiką galėtų sudaryti duonos pusgaminiai - tešlos ruošiniai. “Lašų duonos” eksportas šiemet augo apie 15 procentų. Pagrindinės jo šalys - Anglija, Airija, Vokietija, Ispanija ir Graikija, kur gyvena nemažai juodą duoną mėgstančių pirkėjų. “Mūsų juoda duona taip pat keliauja kartu su emigruojančiais valgytojais. Juk pusė milijono valgytojų niekur nedingo - kuo jų daugiau išvyksta, tuo labiau ir duonos eksportas didėja”, aiškino jis. UAB “Baltasis pyragas” komercijos direktorius Donatas Baronas sakė, kad įmonė duonos gaminius eksportuoja nuo 2002 metų į Lenkiją, Didžiąją Britaniją, Airiją, JAV, Islandiją. Pagrindiniai “Baltojo pyrago” pirkėjai užsienyje yra didmeninės įmonės, prekiaujančios maisto produktais iš Rytų Europos, o galutiniai lietuviškos duonos pirkėjai, išskyrus Lenkiją, yra emigrantai.

Duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, ostijos bei kalėdaičiai ir kiti kepiniai - jų importas ir eksportas sausio-spalio mėn., mln. litų Eksportas Importas

2011 m. 103,8 100,5

Šaltinis: Statistikos departamentas

UAB “Alytaus duona” direktorius Romas Adomavičius sakė, kad juodą duoną veža į Lenkiją. “Mūsų produkciją užsako verslininkas lenkas, o kur jis toliau ją parduoda, mums neatsiskaito. Šiemet eksportas neaugo, nes lenkui prekyba sekasi sunkiau. Todėl dairomės kitų eksporto kelių, bandėme kalbėtis su klientu iš JAV, gal ateityje pavyks ką nors susitarti. Kol kas dideliu eksportu pasigirti negalime”, - neslėpė įmonės direktorius. UAB “Biržų duona” lietuvišką ruginę duoną eksportuoja tik pusantrų metų. “Produkciją siunčiame į Australiją, JAV, Ispaniją. Tikrai galima sakyti, kad duonos eksportas seka emigrantų keliais. Kad ir kaip būtų, tikimės, kad mūsų eksportas dar augs, nes dar tik jo pradžia, o rinka juk globali”, - prognozavo bendrovės vadybininkas.

Elektros pardavėjai pataria skubėti KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Elektros tiekėjai skatina stambiuosius vartotojus paskubėti sudaryti elektros pirkimo sutartis su pardavėjais kitiems metams, nes manoma, kad vidutinės metinės kainos žemutinė riba jau pasiekta ir kitąmet šis energijos išteklius rinkoje turėtų būti šiek tiek brangesnis. Išankstinių elektros sandorių kainos kitiems metams “Nord Pool” biržoje siekia 38 Eur/MWh ir yra 18 proc. didesnės nei šių metų vidurkis. Prognozes Lietuvai nusako išankstinės kainos, taikomos Suomijai. Jos nuo rugpjūčio sumažėjo 6 proc. ir dabar siekia 44 eurus už megavatvalandę, arba 15,2 cento už kilovatvalandę.

Pasiekė žemumas Latvijoje gaminama elektros energija Lietuvoje prekiaujanti “Elektrum

Lietuva” prognozuoja, kad kainos jau neturėtų labiau mažėti. “Aukštesnes kainas “Nord Pool Spot” biržoje lemia prognozuojama hidrologinė situacija. Šių metų pirmąjį pusmetį ji buvo geriausia per pastaruosius 70 metų ir mažai tikėtina, kad tokios pat sąlygos kartosis ateinantį pavasarį”, - aiškino “Elektrum Lietuvos” direktorius Gatis Junghansas. Pasak jo, Suomijoje kainos yra didesnės nei Estijoje ir likusioje “Nord Pool Spot” biržos dalyje dėl ribotų elektros perdavimo pajėgumų. “Išankstinės elektros kainos Suomijai sumažėjo nuo 47 eurų (162 litų) už megavatvalandę iki 44 eurų (152 litų), arba 15,2 cento už kilovatvalandę, ir jau nebeturėtų mažėti. Jos nusako vidutinę prognozuojamą elektros kainą įmonėms, pirksiančioms elektrą laisvojoje rinkoje, todėl, vengiant elektros energijos brangimo, ją biržoje perkančioms įmonėms patartina paskubėti fiksuoti dabartinę kainą ir sudaryti elektros energijos pirkimo sutartis kitiems metams”, - pataria G.Junghansas.

2012 136,4 132,9

“Juk pusė milijono valgytojų niekur nedingo kuo jų daugiau išvyksta, tuo labiau ir duonos eksportas didėja.” Maitina vargšus Sausus pusryčius “Oho”, sūrius užkandžius, traškučius gaminančios UAB “Naujasis Nevėžis” direktorius Gediminas Krutulis pasakojo, kad daugiausia produkcijos įmonė eksportuoja į Rusijos didžiuosius prekybos tinklus, į Latviją ir Estiją, taip pat veža lenkams portugalams, ukrainiečiams, baltarusiams.

Sausus pusryčius gaminančios lietuvių kapitalo UAB “Cerera foods” projektų vadovas Mantas Bieliauskas pasakojo, kad dribsnius įmonė eksportuoja į Rusijos prekybos tinklus, Australiją, Japoniją. “Dar pernai gruodžio mėnesį dirbome viena pamaina, o dabar - keturiomis. Mūsų eksportas ypač augo šiemet, jis pasiekė tokias šalis kaip Japonija, Alžyras, Marokas, Rumunija. “Labai geros rinkos yra Australija, Airija, Anglija, kur žmonės ryto be sausų pusryčių neįsivaizduoja”, - kalbėjo jis. Nuo 1995 metų Neveronyse, Kauno rajone, veikianti lietuviško kapitalo įmonė 80 proc. produkcijos eksportuoja, o 20 proc. parduoda Lietuvoje.

Išveža prekybininkai UAB Ustukių malūno direktoriaus pavaduotojas Gintaras Šležas sakė, kad trapučius, gaminamus iš lietuviškų kviečių ir itališkų ryžių, bendrovė parduoda lietuviškiems prekybos tinklams “Maxima” ir “Iki”, kurie juos išveža į savo parduotuves Latvijoje ir Estijoje. “Mes patys tiesiogiai trapučių neeksportuojame, tai daro Lietuvos prekybininkai”, - sakė jis. “Lašų duonos” administratorius taip pat pažymėjo, kad pas kaimynus lietuviška duona patenka per didžiuosius prekybos tinklus.

•

Vidutinės elektros energijos kainos biržoje, eurai už megavatvalandę Biržos zona Lietuva Estija Estija-Latvija* Suomija

Gruodis 54,33 61,75 61,75 66,24

Lapkritis 51,33 54,25 54,25 55,05

Spalis 49,78 44,06 44,06 44,41

Rugsėjis 43,7 36,54 36,54 36,54

Rugpjūtis 34,44 42,88 42,88 43,1

Liepa 49,42 45,41 45,41 50,17

Birželis 43,51 43,37 43,37 51,99

*Elektros energijos kaina prie Latvijos ir Estijos sienos Šaltinis: “Nord Pool Spot” birža

Pasak G.Junghanso, kainos Lietuvoje ir Suomijoje paprastai skiriasi tik pavasarį ir vasarą.

Perka pigiau Lietuva, neturinti galimybių didesnę suvartojamos elektros energijos dalį pasigaminti pati dėl per aukštos

savikainos, daugiau elektros perka biržoje, tačiau kartais už ją moka gerokai pigiau negu kaimynai latviai, estai ir suomiai. Antrąjį šių metų pusmetį tai buvo aiškiai matyti rugpjūtį, lapkritį ir gruodį. Pasak G.Junghanso, kainos Lietuvoje ir Suomijoje paprastai skiriasi tik pavasarį, kai elektra kainuoja pigiau dėl energijos, pagamintos Suomijos ir Latvijos hidroelektrinėse, gausos, ir vasarą, kai elektra Lietuvoje yra brangesnė dėl ribotos perdavimo jungčių galios. Kai yra didelė paklausa, kainos paprastai auga, tačiau, kaip LŽ teigė nepriklausomo elektros tiekėjo UAB “Energijos tiekimas” generalinis di-

rektorius Algirdas Juozaponis, Lietuvos elektros vartotojams ši rinkos taisyklė galioja tik iš dalies. Mat joje tiesiogiai nuperkama tik iki 20 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos, todėl tikrosios kainų padėties birža neatspindi. “Nors visos Lietuvos įmonės turi teisę rinktis elektros tiekėją, nemažai jų daliai pirkti elektrą tiesiogiai iš biržos yra neaktualu ir netgi nenaudinga, nes tam reikia ir papildomų žmonių, ir finansinių išteklių, ir specifinės darbuotojų kompetencijos. Didžioji dalis laisvosios rinkos vartotojų - juridinių asmenų elektros energiją perka iš nepriklausomų tiekėjų fiksuotomis kainomis”, - teigia A.Juozaponis.

•

20 Renginiai

2012 12 17 Lietuvos žinios

Koncertai

Parodos

VILNIUS

KAUNAS

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 19 d. 19 val. Meno festivalio “Kalėdiniai vakarai” koncertas. Dalyvauja Nikolajus Luganskis (fortepijonas, Rusija) VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 19 d. 18 val. Kamerinėje salėje. Lekt. Andriaus Puplauskio ir asist. Šarūno Kačiono fagoto klasių studentų koncertas 20 d. 16 val. Kamerinėje salėje. Prof. Algirdo Budrio ir doc. Juliaus Černiaus klarneto klasės studentų koncertas 21 ir 22 d. 19 val. Teatralizuotas koncertas “Arijos iš dušo” ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 17 d. 19 val. Koncertas “Kalėdų dainomis sningant”. Dalyvauja Gražyna Auguscik (vokalas, JAV, Lenkija), Michal Tokaj Trio (Lenkija) 19 d. 18 val. Koncertas “Skamba Kalėdų varpeliai”. Dalyvauja “Ąžuoliuko” mažylių choras 20 d. 18 ir 20.30 val. Koncertas “Meilės trikampis”. Dalyvauja Neda Malūnavičiūtė (vokalas, fleita), Kostas Smoriginas (vokalas) ir Olegas Ditkovskis (vokalas, gitara) 21 d. 19 val. Koncertuoja Rusnė Mataitytė (smuikas), Vytautas Sriubikis (fleita), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Dirigentas Donatas Katkus VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 17 d. 18 val. Svetainėje. Advento vakaras “Sodai sodai leliumoj”. Dalyvauja Vilniaus mokytojų namų folkloro ansamblis “Srauna” STASIO VAINIŪNO NAMAI 17 d. 18 val. Vilniaus “Lyros” muzikos mokyklos mokytojos Elžbietos Pileckos fortepijono klasės mokinių koncertas “Šv. Kalėdų belaukiant” 18 d. 18 val. Karoliniškių muzikos mokyklos Liaudies instrumentų metodinės grupės mokytojos metodininkės Virginijos Alenskienės klasės mokinių koncertas “Kai tyliai krenta baltos snaigės...” 19 d. 17 val. Nacionalinės M.K.Čiurlinio menų mokyklos smuiko mokytojos ekspertės Gintvilės Vitėnaitės klasės mokinių koncertas LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA 18 d. 18 val. Juozo Karoso salėje. Prof. Algirdo Vizgirdos fleitos klasės studentų koncertas ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 23 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda. Dalyvauja berniukų ir jaunuolių mišrus choras “Ąžuoliukas”, vargonuoja Renata Marcinkutė Lesieur. Dirigentas Vytautas Miškinis PRAMOGŲ ARENA 19 d. 20 val. Staso Michailovo koncertas ŪKIO BANKO TEATRE ARENA 17 d. 19 val. Virgilijaus Noreikos baigiamasis koncertas “Ačiū už meilę”

GALERIJA “ARKA” 2012 12 15-2013 01 12 d. Tapybos paroda “Mėnulio slėnis” GALERIJA “VARTAI” 12 13-29 d. Paroda “Viražai”. Joje pristatoma menininkų Žilvino Kempino, Svajonės ir Pauliaus Stanikų, Evaldo Janso, Patricijos Jurkšaitytės, Ugniaus Gelgudos, Andriaus Zakarausko, Eglės ir Godos Budvytyčių bei Ievos Misevičiūtės kūryba LIETUVOS AIDO GALERIJA 12 11-29 d. Vytauto Kauno tapybos paroda “Šviesos skliautai” TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” 2012 12 11-2013 01 05 d. Dovilės Gudačiauskaitės paroda “Dream Yours Dream” BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Nuo 12 11 d. Ksenijos Jaroševaitės skulptūrų paroda “Sąžinės sąskaita” GALERIJA “MENO NIŠA” 2012 12 10-2013 01 04 d. Tarptautinė konkursinė metalo meno ir juvelyrikos paroda “Gražiai gyventi neuždrausi” GALERIJA “AKADEMIJA” 2012 12 17-2013 01 05 d. Jono Vaitekūno tapybos ir piešinių paroda VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA 12 06-18 d. Tapytojo Vytauto Pečiukonio paroda “Dangaus rojai ir pragarai žvaigždynų pasauliuose” DEIMANTŲ MUZIEJUS 2012 12 06-2013 01 06 d. Ryto Jurgelio tapybos paroda “Baltas kelias” LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGOS PARODŲ SALĖ 2012 12 06-2013 01 02 d. Tapytojo Ričardo Bartkevičiaus paroda “Paprasta kaip 2x2” ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS 2012 12 14-2013 01 20 d. Paroda “Pamišėliai laisvėje: Fluxus festivaliai Europoje 1962-1977” Nuo 11 30 d. Paroda “Panorama 14. Rinktiniai darbai iš LE FRESNOY meno centro metinės parodos” Nuo 11 30 d. Bosnijos ir Hercogovinos menininkės Šejlos Kameric personalinė paroda LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Nuo 11 22 d. Primityviosios tapybos paroda Nuo 12 06 d. Kalėdinė liaudies skulptoriaus Rimanto Zinkevičiaus darbų paroda Pristatomos antikinės knygos iš K.Varnelio kolekcijos Nuolatinė ekspozicija “Lietuvos istorijos ir etninės kultūros ekspozicija” TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” 2012 11 08-2013 10 31 d. Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”. Veiks iki 2013 02 17 d. PAMĖNKALNIO GALERIJA 09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai” ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA 11 21-12 17 d. Paroda “Kristijono Donelaičio “Metai” medaliuose”

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS 2012 12 15-2013 05 05 d. Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937” M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA 2012 12 07-2013 01 13 d. Norvego Giorano Oldiko grafikos paroda “Atspaudai ir kitos klaidos” GALERIJA “KAUNO LANGAS” Originaliosios juvelyrikos paroda “Siurprizas”. Veiks iki 2013 01 10 d. 11 26-12 31 d. Juvelyrų Aurelijos Lapinskaitės ir Česlovo Kavaliausko paroda “Minčių keliai” PAVEIKSLŲ GALERIJA 11 30-12 30 d. Paroda “Ieškoti moters”, skirta dailininkių Marcės Katiliūtės (1912-1937), Černės Percikovičiūtės (1912-1941/42), Marijos Račkauskaitės-Cvirkienės (1912-2004) ir Domicelės Tarabildaitės-Tarabildienės (1912-1985) 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui

19 d. 18 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje - koncertas “Skamba Kalėdų varpeliai”. 21 d. 19 val. Miuziklas “Velnio nuotaka” 22 d. 15 ir 18.30 val. Didysis Kinijos cirkas su programa “Cirke tik merginos”

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 17 d. 18 val. Kauno apskrities Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokinių koncertas 19 d. 18 val. Koncertuoja pučiamųjų instrumentų orkestras “Trimitas” ir “Trys panteros”. Dirigentas Ugnius Vaiginis 20 d. 18 val. Koncertas “Meilės dainos” ŽALGIRIO ARENA 19 d. 18.30 val. Didysis Kinijos cirkas su programa “Cirke tik merginos” 20 d. 19 val. Naujametė “Žuvėdros” fiesta 22 d. 12 val. Kalėdinė pasaka “Trys paršiukai pusnyse”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 19 d. 18 val. Koncertuoja ansamblis “4 tango”: Kristina Žebrauskaitė (akordeonas), Feliksas Zakrevskis (fortepijonas), Birutė Bagdonienė (altas), Donatas Bagurskas (kontrabosas), Džeraldas Bidva (smuikas) ŠVYTURIO ARENA 17 d. 20 val. Staso Michailovo koncertas 22 d. 20 val. Koncertuoja Mantas ir Kauno miesto simfoninis orkestras

ŠIAULIAI KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 17 d. 18 val. Koncertuoja intymi(-ų) vyrų trupė “Erelis” 21 d. 18 val. Didysis kalėdinis koncertas 22 d. 18 val. Koncertuoja Vitalija Katunskytė 23 d. 18 val. E.Seiliaus ir K.Zmailaitės koncertas “Mūsų miesto Kalėdos”

ŠIAULIŲ ARENA 18 d. 19 val. Didysis Kinijos cirkas su programa “Cirke tik merginos” 20 d. 20 val. Koncertuoja Mantas ir Kauno miesto simfoninis orkestras 23 d. 19 val. “Liepsnojantis Kalėdų ledas”

DRUSKININKAI KLUBAS “DRUSKININKŲ KOLONADA” 21 d. 20 val. Koncertuoja vokalistas Valdas Meškerys bei gitaristas Saulius Vilpišauskas 22 d. 21 val. Koncertuoja dainininkė Edita Suchockytė 23 d. 20 val. Grupės “Road Band” muzikanto Aleksandro Belkino koncertas

PAKRUOJIS PAKRUOJO KULTŪROS CENTRAS 19 d. 18 val. Ciklas “Muzikiniai rudenys”. Komcertuoja Čiurlionio kvartetas, Šiaulių kamerinis orkestras ir solistai

ŽIEŽMARIAI ŽIEŽMARIŲ KULTŪROS CENTRAS 19 d. 18 val. Koncertuoja Vladimiras Prudnikovas (bosas), pianistės Nijolė Ralytė ir Giedrė Špečkauskaitė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Vytauto Didžiojo Universiteto Muzikos akademijos prof. V.Prudnikovo klasės studentai

BIRŽAI BIRŽŲ PILIES SALĖ 20 d. 18 val. Koncertuoja “Musica Humana”, Raminta Vaicekauskaitė (sopranas) ir Mindaugas Zimkus (tenoras). Dirigentas Algirdas Vizgirda

TELŠIAI TELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS 20 d. 19 val. Koncertuoja Čiurlionio kvartetas ir Artūro Noviko džiazo mokyklos vokalinis ansamblis “Color Jazz”

KLAIPĖDA HERKAUS MADOS IR GROŽIO CENTRAS 2012 12 13-2013 01 17 d. Juvelyro Sigito Virpilaičio paroda “Mamuto kaulas ir perlai” KLAIPĖDOS GALERIJA 12 06-2013 01 12 d. Tarptautinio meno projekto “Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitinkant” paroda. Grafikos darbus Donelaičio tema pristatys trylika Lietuvos ir Rusijos dailininkų PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA 2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas. Sugrįžimas į Tėvynę” KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS 02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Supermedija” KLAIPĖDOS ETNOKULTŪROS CENTRAS 11 23-12 31 d. Dailininkės Valerijos Kiškienės (Garliava) tekstilės paroda “Valerijos delmonai” 11 16-12 21 d. Tautodailininkės Eglės Pečiurienės riešinių paroda KLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA 2012 12 15-2013 01 17 d. LFS Klaipėdos skyriaus narių metinė fotografijų paroda “(ne)matomi”

ŠIAULIAI DVIRAČIŲ MUZIEJUS 04 06-12 30 d. Edukacinė paroda “Saugus vaikas nesaugiame pasaulyje”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”. Veiks iki 2013 07 31 d. PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS 11 09-2013 03 02 d. Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”

PALANGA PALANGOS GINTARO MUZIEJUS 05 25-12 31 d. Paroda “Maironis ir Palanga” Nauja gintaro ekspozicija ir atkurti istoriniai Tiškevičių rūmų interjerai

ANYKŠČIAI SAKRALINIO MENO CENTRAS 11 19-2013 01 15 d. Vieno žymiausių XX a. Lietuvos dailininkų Kazio Šimonio darbų paroda (iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fondo)

TELELOTO lošimo Nr. 871 2012 12 16 Lentelė - 100 000 (1 x 100 000) Lt Įstrižainės - 17 Lt Eilutė - 4 Lt Keturi kampai - 2 Lt 21 01 51 60 54 33 31 49 58 50 73 07 75 11 48 20 39 38 44 71 47 08 59 43 55 69 06 72 70 30 62 52 25 66 41 16 53 68 32 13 “Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga. Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞. Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

28 35 36 14 42 74 22 46 26 15 27 Papildomi prizai: Pretendentas į butą 0124621 Renault Thalia (TV) Vilius Grikinas Ford Fiesta (TV) Gitas Smirnovas Subaru XV 0642764 Mercedes-Benz A180 0095681 Nissan Juke 0643323 Dacia Duster 0787042 Hyundai i20 0431605 VW Jetta 0821559 Kia Rio 0854679 Citroen C3 0590258 LED televizoriai “Orion” 036*585, 116*143, 035*276 073*766, 070*583, 115*920 Muzikos centrai su DVD “Sony” 076*002, 096*512, 116*980 Planš. kompiuteriai “Lark” (7 colių) 070*222, 061*735, 058*207 Kavos aparatai “Delonghi” 068*692, 094*211, 037*171 Skalbimo mašinos “Beko” 071*330, 096*112, 078*154 Šaldytuvai “Beko” 013*347, 106*386, 057*790

Židiniai “Dimplex Club” 039*005 Planš. kompiuteriai “Lark” (10 colių) 009*883, 076*547, 053*895 GPS navigatoriai “Manta” 058*946, 059*950, 027*328 Židiniai “Dimplex Cheriton” 087*020, 074*101 Keptuvių rinkiniai “Tefal” 02**815 Greitpuodžiai “Abert” 03**625 Cikloninės krosnelės “LR” 09**893 Satino patalynės komplektai 00**054 Fotoaparatai “Samsung” 02**070 Ėriuko vilnos antklodės “Verona” 01**367 Krištolo taurės “Longchamp” 11**893 Pakvietimai į TV: 093*806, 079*792, 002*982 . 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 10 d.) Adomas Taurinskas iš Mažeikių 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 10 d.) Aldona Paulauskienė iš Skuodo 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 10 d.) Ritonė Sabaliauskienė iš Vilniaus 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 10 d.) Remigija Stepšienė iš Šakių r. 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 10 d.) Birutė Lekavičienė iš Šilalės 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 10 d.) Algirdas Kuprėnas iš Karmėlavos 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 10 d.) Lidija Lebionkienė iš Vilniaus Prognozė: Aukso puode bus 700 000 Lt.

www.olifeja.lt

2012 12 17 Lietuvos žinios

TV programos

PIRMADIENIS 17 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Pinigų karta” (k.) 11.00 “LRT aktualijų studija”. 12.00 “Laba diena, Lietuva”. 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”. 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”. 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”. 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.55“Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Stilius”. Namai 21.45 “Įžvalgos” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Įžvalgos”. Laidos tęsinys 22.45 “Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys” 23.25 Vakaro žinios 23.40 Dok. f. “Planeta Žemė”. 3 d. “Gėlas vanduo” (k.) 0.40 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Keista šeimynėlė” (k.) 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.) 10.50 Romantinė komedija “Įsimylėjusi keturiasdešimtmetė” (k.) N-7 12.40 “Kitas!” N-7

13.10 “iKarli” 13.40 “Keista šeimynėlė” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!” 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Nuo... Iki...” 20.55 “Karamelinės naujienos” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” 22.35 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 23.35 “Nikita” N-7 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “V. Vizitas” N-7

TV3 6.30 “Teleparduotuvė” 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena”. Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 Komedija “Vienas namuose” 13.05 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 13.40 “Šeimos reikalai” 14.10 “Drakonų medžiotojai” 14.40 “Skunk Fu” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios

19.20 “Prieš srovę” 20.00 “Gyvenimas yra gražus” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 23.00 “CSI Majamis” 0.00 “Amerikietiška siaubo istorija” 1.10 “Anarchijos vaikai” 2.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00“Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-7 8.30 “Auksarankiai” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 10.00 “Alibi. Byla iš praeities” N-7 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Svotai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Cukrus” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Lietuvos žinių tyrimas” N-7 21.25 “Užkalnio 5” N-7 22.25 “Gyvi numirėliai” N-14 23.25 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 0.25 “Laukinis” (k.) N-7 1.25-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Sunkus vaikas” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “San Francisko raganos II” 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 21.00 Drama “Žiaurus romansas” N-14 23.55 “Skaičiai” N-7 0.55 “Pabėgimas” N-7 1.55 “Sveikatos ABC” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzika gyvai”. Novosibirsko akademinio simfoninio orkestro koncertas. Solistas Lukas Geniušas (fortepijonas). Dirigentas Gintaras Rinkevičius (k.) 13.00 Vienas eilėraštis 13.10 “Puaro” N-7 14.45 “Arti toli” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.15 “Septynios Kauno dienos” 18.45 “Mūsų miesteliai”. Valkininkai. 2 d. 19.35 “Kine kaip kine” 20.00 “Lietuvių kino aukso fondas”. Melodrama “Anglų valsas” N-7 21.10 “Veidai”. Lietuvių dokumentika. “Amžinoji mergaitė” 21.50 “Renomė”. Pažintis su Savickų šeima 22.30 “Šerlokas. Baskervilių šuo” N-7 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pinigų karta” 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. V.A.Mocarto koncertinę simfoniją atlieka orkestras “Maskvos virtuozai” ir dirigentas Jurijus Bašmetas

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Universitetai.lt” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Džeimio Oliverio Kalėdos” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 “6 kadrai” 23.00 Siaubo trileris “Kukurūzų

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Širdžių ėdikas” - 13.45, 16.15, 18.45, 21.30 val. “Virš įstatymo” - 17.30, 20.45 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) 12, 16, 20 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 13, 17, 21 val. “Optimisto istorija” - 10.45, 13.30, 15.45, 18.30, 21.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 10, 15, 18.45 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 17 d. 11, 14.30, 18 val. “Optimisto istorija” - 14, 16.30, 19 val. “Legendos susivienija” (3D) - 10.45, 12.45, 15, 17 val. “Legendos susivienija” - 10, 12, 14, 16 val. “Džiunglės” (3D) - 19 val. “Debesų žemėlapis” - 18 val.

6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.50 “Aš ir vanduo” 7.55 “Ryto reporterio” tęsinys 9.15 “Super L.T.” N-7 10.15 “Pradėk nuo savęs” 10.55 “24/7” 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Skonio reikalas” 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Kaip kyla uraganai” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Kaip kyla uraganai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.25 VTB jungtinė lyga. Žemutinio Novgorodo “Nižnij Novgorod” (Rusija) - Kauno “Žalgiris”. Tiesioginė transliacija 19.25 “Griūk negyvas!” N-7 19.45 Dok. f. “Meksikos narkotikų karai” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Gyvenimo būdas” 23.35 “Reporteris” 0.30 “Pašėlę TV pokštai” N-7 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 Ieškotojai 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jafrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 “X byla” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Melžėja iš Chacapetovkos. Likimo iššūkis” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Giulčatai” 21.05 “Tyrėjo Nikitino byla” 22.05 “Surasti ir nukenksminti”. Kurmiai 23.00 “Operatyvininkai” 23.50 Merginos 0.30 Žinios+ 0.50 Vaid. f. “Grybų lietus” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic

7.00 Trileris “Uždaras ratas” N-7 9.00 Drama “Barija” N-7 11.25 Animac. f. “Vėžliuko Semio nuotykiai” 13.00 Komedija “Atsiklauskite vaikų!” 15.00 Drama “Karalienė” 17.00 Komedija “Prancūziška apgaulė” 19.00 Komedija “Didysis Bakas Hovardas” 21.00 Fantastinis f. “Konanas Barbaras” N-7 23.00 Melodrama “Gatvės šokiai” 1.00 Drama “Elektriniame rūke” N-7

11.00 “Trans World Sport” žurnalas 12.00 Ledo ritulys. KHL. Rygos “Dinamo” - “Neftehimik” 14.00 Motosportas. WRC sezono apžvalga 14.30 “Formulė-1”. Brazilijos GP lenktynių apžvalga 15.30 Rankinis. Europos moterų čempionato pusfinalis 18.25 Boksas. Manny Pacquiao - Juanas Manuelis Marquezas 19.35 Boksas. Arthuras Abrahamas - Mehdi Bouadla 20.45 Boksas. Nonito Donaire - Jorge Arce 21.55 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Reading” - “Arsenal”. Tiesioginė transliacija 0.00 Pokeris. The Big Game turnyras 1.00 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga

Balticum TV

Discovery

8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Klaipėdos savaitė” (k.) 9.30 “Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai” 10.30 “Misija: išteisinti!” N-7 11.30 Komedija “Boitono pakrantės našlių klubas” N-7 13.25 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 13.55 “Pražūtingas auksas” N-7 14.55 Drama “Taip pat, bet kitaip” N-7 16.45 “Klaipėdos savaitė” (k.) 17.15 “Užtemimas: prisiminti pavojinga” N-7 18.15 “Maisto detektyvai” 18.45 “Kritinė riba” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Vaiduokliškos istorijos” 20.45 “Kinomano užrašai” 21.00 “Mums reikia pasikalbėti

7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos. Laivai 13.35 Kelių pabaisos 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškasis motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Išgyvenimo meistrai 22.00 B.Grilsas La Palmos saloje 23.00 Australijos sunkvežimių vairuotojai 0.00 Upių pabaisos 1.00 R.Kempo komanda

Balticum Auksinis

KLAIPĖDA

VILNIUS

FORUM CINEMAS “Širdžių ėdikas” - 16.45, 19, 21.30 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 12, 16, 20 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.30, 14, 17.30, 21 val. “Optimisto istorija” - 20.45 val. “Pragaras rojuje” - 11.15, 15.45, 20.30 val. “Septyni psichopatai” - 20.15 val. “Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45 val. “Legendos susivienija” - 16.15, 18.15 val. “Džiunglės” - 13.45, 18.30 val. “Debesų žemėlapis” - 17.15 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 14.15 val. “Alvinas ir burundukai 3” - 10.30 val. “Alisa Stebuklų šalyje” - 13 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS

FORUM CINEMAS

“Debesų žemėlapis” - 11, 14.15, 17.40, 21 val. “Frankenvynis” (3D) - 14.45 val. “Apgaulinga aistra” - 15.20, 21.15 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 17.30, 20.30 val. “007 operacija “Skyfall” - 12, 18 val. “Ledynmetis 3” - 11 val. “Mikė Pūkuotukas” - 11.15 val. “Karališka drąsa” - 13.30 val. “Madagaskaras 3” - 13.45 val. SKALVIJA “Kruliko kelias anapus” - 19 val. “Adalberto svajonė” - 17 val. “Tėvas” - 20.30 val. “Coco prieš Chanel” - 15 val. PASAKA “Širdžių ėdikas” - 19.30 val. “Optimisto istorija” - 17 val. “Pokalbiai rimtomis temomis” - 17.30 val. “Laukiniai” - 19 val. “Meilė yra viskas, ko reikia” - 16.30 val. MULTIKINO “Širdžių ėdikas” - 18.45 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.30, 15, 18.30 val.

Lietuvos ryto TV

apie Keviną” N-14 23.00 “Balticum TV” žinios 23.15 “Senas geras faras” N-7 0.15 “Fotografijos istorija arba istorija fotografijoje: sovietmečio fotografija”

Teatras

ŠIAULIAI “Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.40, 14.45, 17.15 val. “Legendos susivienija” - 13.10, 15.15 val. “Džiunglės” - 12.15, 14.30, 16.45 val. “Džiunglės” (3D) - 19.30, 21.50 val. “Debesų žemėlapis” - 17.30, 20.45 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 18 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.30 val. “007 operacija “Skyfall” - 15, 20.30 val. “Monstrų viešbutis” - 11.15 val. “Šrekas. Ilgai ir laimingai” - 12.30 val. “Loraksas” - 10 val. FORUM CINEMAS VINGIS “Širdžių ėdikas” - 14.15, 16.40, 19.10, 21.40 val. “Virš įstatymo” - 15.15, 18, 21 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.10, 16.20, 20.20 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 17.20 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.15, 15, 19 val. “Optimisto istorija” - 13.45, 16.15, 18.45, 21.30 val. “Legendos susivienija” (3D) - 12.20 val. “Legendos susivienija” - 13.15, 19.45, 22 val. “Karališkas romanas” - 17.45, 20.45 val. “Džiunglės” (3D) - 11.30, 21.50 val.

vaikai” 0.50 “Klyvlendo šou” 1.20 “CSI Niujorkas” 2.15 “Išvaduotojas”

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 16.30 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.30, 12.30, 14.30 val.

KAUNAS CINAMON “Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 17.10, 20.35 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” 11.25, 14.45, 18.10, 21.35 val. “Optimisto istorija” - 18.50 val. “Širdžių ėdikas” - 13.15, 17.30, 19.45, 22 val. “Legendos susivienija” (3D) 10.30, 12.40, 14.55 val. “Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val. “Debesų žemėlapis” - 15.15, 21.20 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12.30, 21 val.

“Monstrų viešbutis” - 11.15, 15.30 val. FORUM CINEMAS “Širdžių ėdikas” - 16.30, 18.45, 21.30 val. “Virš įstatymo” - 14.15, 20.45 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) 12.15, 16, 20 val. “Hobitas: nelaukta kelionė (3D) 10.15, 13.45, 17.30, 21.15 val. “Optimisto istorija” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.30, 21 val. “Legendos susivienija” (3D) - 10.30, 12.45, 15.15 val. “Legendos susivienija” - 16.15, 18.15 val. “Džiunglės” (3D) - 18 val.

“Septyni psichopatai” - 18 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 12, 16, 20 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” 10.15, 14, 17.30, 21 val. “Optimisto istorija” - 13.15, 16.15, 18.40, 21.15 val. “30 širdies dūžių” - 20.30 val. “Legendos susivienija” - 15.45, 18.15 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.15, 20.45 val. “Monstrų viešbutis” - 12.45 val. “Alvinas ir burundukai 3” - 11 val. “Loraksas” - 13.30 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Legendos susivienija” - 10, 11.40, 13.20 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 15, 18, 21 val. I SALĖ “Karališka drąsa” - 10, 11.40 val. “Pragaras rojuje” - 13.20, 19.15 val. “Pagrobimas 2: neišvengiamas kerštas” 15.20, 21.15 val. “Apgaulinga aistra” - 17.15 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 16, 20 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 14, 17.30, 21 val.

18 ir 20 d. 18.30 val. “Spragtukas” 19 d. 18.30 val. “Traviata” 21 d. 18.30 val. Kamerinėje salėje. Kalėdų muzikos koncertas NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 20 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Helverio naktis” 21 ir 22 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas” 22 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas” JAUNIMO TEATRAS 18 d. 18 val. “Patriotai” 20 d. 18 val. “Katė ant įkaitusio skardinio stogo” 21 d. 18 val. “Užsispyrėlės tramdymas” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 18 d. 18 val. “Fotografas arba apverstos taburetės istorija” 19 d. 18 val. Aktoriaus Vladimiro Jefremovo atminimo vakaras. Filmo “Kritimas - skrydžio dalis” pristatymas 20 d. 18 val. “Iliuzijos” 21 d. 18 val. “Eglutė pas Ivanovus” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 18 ir 21 d. 18.30 val. “Madagaskaras” 19 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)” 20 d. 18.30 val. “Damos vizitas” KEISTUOLIŲ TEATRAS 18 d. 12 val. “Juozapas ir jo svajonių apsiaustas” 19 d. 11 ir 14 val.; 20 ir 22 d. 12 val.; 21 d. 15 val. “Grybų karas ir taika” 19 d. 19 val. Koncertuoja pasaulinė afro/bliuzo žvaigždė Roland Tchakounte 20 d. 16 val. “Nepaprasto orkestro koncertas” MENŲ SPAUSTUVĖ 17 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras. “Šiltos pasakos - iš vilnos” 18 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis “Degam”. “Peiliai vištose” 19 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Senelės pasaka” 19 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Lietaus žemė” 19 d. 19 val. Juodojoje salėje. Kūrybinė grupė “Operomanija”. 5-asis šiuolaikinės operos festivalis “NOA” 20 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”. “Tiksinti bomba” 20 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “No Theatre”. “Pamišėlio užrašai” 21 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Marko (Kavolių kabaretas)” “DOMINO” TEATRAS 17 d. 19 val. “Žirklės” 18 d. 19 val. “Laukinė moteris” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 18 ir 19 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne” 20 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje. “Vasarvidžio nakties sapnas”

KAUNAS

“Debesų žemėlapis” - 11, 17.15, 20.15 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 20.30 val. “Kung Fu Panda 2” - 13 val. “Ratai 2” - 10.30 val.

“30 širdies dūžių” - 20.30 val. “Legendos susivienija” - 15.30 val. “Legendos susivienija” (3D) - 13.30 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 17.30 val. “Alvinas ir burundukai 3” - 10.30 val. “Ratai 2” - 13 val.

KAUNO DRAMOS TEATRAS 18, 20 ir 22 d. 12 val. Didžiojoje scenoje. “Astrida” 18 d. 17 val. Mažojoje scenoje. Teatralizuotas knygos “Algimantas Masiulis: siela po teutonų riterio šarvais” pristatymas 18 d. 18 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai” 18 d. 19 val. Tavernos salėje. “Ketvirtoji kėdė” 19 ir 21 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Kiškis pabėgėlis” 19 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 20 ir 22 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai”

21 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. VDU kamerinio orkestro koncertas “Kalėdinis tango” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 19 d. 12 val. “Nykštukas Nosis” 19 d. 18 val. “Čigonų baronas” 20 d. 12 val. “Mažoji burtų fleita” 22 d. 18 val. “Šikšnosparnis” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 17, 18, 19, 20, 21, 22 d. 10 ir 12 val.; 23 d. 12 ir 14 val. “Kaip atpažinti raganą?” 17, 18, 19, 20, 21, 22 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 17 d. 10, 14, 16, 18 val.; 18 d. 10, 12, 14 val.; 19 d. 12, 14, 18 val.; 21 d. 10, 16, 18 val. “Kreivos daiktų istorijos” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 22 d. 11 ir 13 val.; 23 d. 11 val. Mažojoje scenoje. “Naujametė pasaka” 22 ir 23 d. 12 val. “Balta sniego žmogeliukų kelionė” KAUNO TEATRO KLUBAS 17 d. 19 val. “Šeimos patarėjas” 18 d. 19 val. Kvarteto “Ma’tango” koncertas “Tarp angelų ir demonų” 19 d. 19 val. Andriaus Bialobžeskio muzikos ir poezijos vakaras 20 d. 21 val. Akustinis Dariaus Žvirblio (Atika) koncertas 21 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas per Lietuvą” 19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 17 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Susiliejimai” 18 d. 11 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Baltoji pasaka” 18 d. 19.30 val. Klaipėdos pilies teatras. “Aš laukiu tavęs, mielasis” 19 d. 9 ir 13 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Mikė Pūkuotukas” 19 d. 18 val. Kalėdinis labdaros koncertas 20 d. 11 val. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000” 20 d. 18 val. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 17 d. 19 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 22 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 22 d. 17 val. “Kulkos virš Brodvėjaus” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 22 ir 23 d. 12 val. “Meduolių trobelė” PANEVĖŽIO MUZIKOS TEATRAS 19 d. 18 val. Koncertas “Operos triumfo valanda” 21 d. 18 val. Koncertas “Neužmirštamos akordeono melodijos”

MOLĖTAI MOLĖTŲ KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

TELŠIAI TELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS 18 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Vakarienė su idiotu”

2012 12 17 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:37 leidžiasi 15:53 dienos ilgumas

7:16

Orai ir horoskopai MĖNULIS Penktąją jaunaties dieną Mėnulis teka 11:02, leidžiasi 21:42

+3 Oslas Jaunatis XII 13

Priešpilnis XII 20

Pilnatis XII 28

Šiauliai

Klaipėda

+7 Amsterdamas

+9 Paryžius

-9

Zarasai Utena

Panevėžys

+12

Berlynas

Bordo

-4

Ukmergė -7

Kaunas

-8

Lisabona

VILNIUS

-6

-7

+12 Madridas

+17 Barselona

+11 Nica

+14 Roma

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +2 +2 +3 Bukareštas Varna Dubrovnikas 0 Sofija +15

+17

Alytus Druskininkai

+17

Vilnius Minskas +1 -11 Varšuva -11

+3 Praha +6 Miunchenas

-15 Maskva

-7

Kėdainiai -4

-12 Sankt Peterburgas

-6 Ryga

+4 Kopenhaga

-8 -8

-9

Talinas

+8 Londonas

-8

Stokholmas

Delčia I 04

Dublinas +7

Palanga

-6 Helsinkis

Stambulas +9

Malaga -7

+15

-8

Alžyras +20

ŠIANDIEN: debesuota, daug kur snigs, pustys. Temperatūra dieną 4-8 laipsniai šalčio.

Tunisas +19

352-oji metų diena. Gruodžio septynioliktoji, pirmadienis, pirmoji 52-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 14 dienų.

Atėnai

+14 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Drovydė, Jolanta, Olimpija; rytoj: Eivilė, Girdvilas, Gracijus.

RYTOJ: vėjuota, daugelyje rajonų pasnigs. Naktį šaltukas spustels iki 11 laipsnių, dieną temperatūra 6-10 laipsnių šalčio.

Geros dienos!

LŽ

Senoliai sakydavo: Savo turėdamas - kada norėdamas, kito gaudamas - kada sulaukdamas.

2012 12 17 Lietuvos žinios

Margumynai

Beždžionėlė su paltu

Dainininkės vynas

Toronto gyventojai IKEA parduotuvėje pamatė šiltu žieminiu paltuku apsivilkusią beždžionėlę. Parduotuvėje beždžionėlę su drabužiais pastebėjo dešimtys lankytojų. IKEA pirkėjai mielai fotografavo neįprastą viešnią, todėl paltu apsivilkusios beždžionėlės nuotraukos greitai pasklido po “Twitter” ir “Facebook” socialinius tinklus. Liudininkai stebėjosi šiltųjų kraštų gyvūnu ir teigė, kad baldų parduotuvėje sutikti apsirengusią beždžionėlę juokinga ir keista. Egzotiškas gyvūnas IKEA prekybos centre ilgai neužsibuvo, nes parduotuvės darbuotojai iškvietė gyvūnų gelbėjimo tarnybą. Beždžionėlė buvo nuvežta į laikinąją prieglaudą. Ten ją apžiūrėjo veterinarai ir nustatė, kad ji visiškai sveika. Ve-

Parduotuvėje apsirengusi beždžionėlė stebino lankytojus. terinarai baiminosi, kad dėl pernelyg daug dėmesio šiltųjų kraštų gyvūnas patyrė stresą. Beždžionėlės savininkui už gyvūno nepriežiūrą skirta 240 dolerių bauda.

•

Mados aukos Jungtinėse Valstijose plinta nauja mada - batelių su labai aukštomis pakulnėmis mėgėjos prašo joms amputuoti kojų mažuosius pirštelius. Kodėl imamasi tokios drastiškos procedūros? Ogi todėl, kad tuomet aukštakulniai daug geriau priglunda prie kojų. Tiesa, daugybė Amerikos chirurgų atsisako mados aukoms atlikti tokią drastišką operaciją, nes amputavus mažuosius pirštelius pėdoms

tenka gerokai didesnis krūvis. Kai kurios merginos su tuo nesutinka. Pavyzdžiui, Susane Daming aiškina, kad kęsdavo didžiulį skausmą, kol turėjo mažuosius pirštelius, nes jai būdavo labai sunku išsirinkti patogius batus. Grožio industrija, sukūrusi beprotiškai aukštais kulnais batus, jau pasiūlė ir kitą, ne tokį drastišką būdą moterims, norinčioms būti madingoms. Kad aukštakulniai gražiai priglustų prie kojos, galima suleisti į pėdą kolageno injekciją.

•

Verslioji Fergie. / Reuters/ AFP/Scanpix nuotraukos

Jungtinių Valstijų dainininkė Fergie pareiškė, kad nori turėti savo vardo vyną. Siekdama įgyvendinti šį sumanymą grupės “The Black Eyed Peas” solistė jau nusipirko Kalifornijoje vynuogyną. Nors Fergie vynas parduotuvėse dar nepasirodė, jau žinoma,

kad tai bus kelių rūšių vynas vienu pavadinimu “Ferguson Crest”. Taip ši 37 metų sėkmės mergaitė, kurios visas vardas Stacy Ann Ferguson, nutarė išbandyti savo jėgas dar vienoje srityje. Pasivadinusi Fergie ji padarė ne tik puikią karjerą kaip dainininkė, bet ir kaip dainų kūrėja, televizijos laidų vedėja, mados dizainerė,

Įstrigo šiukšlių vamzdyje

•

Beprotiškai aukšti batų kulnai - gražu, bet nepatogu.

Pavardė už 45 tūkst. dolerių

Rusijos Čeliabinsko srityje esančiame Magnitogorsko mieste gelbėtojai iš šiukšlių vamzdžio ištraukė merginą, kuri įstrigo gelbėdama netyčia išmestas kosmetikos priemones. Makiažo rinkinį dvidešimtmetė Magnitogorsko gyventoja išmetė per klaidą. Ji sumaišė šiukšlių maišelį su kosmetikos pakuote. Supratusi, kad prarado makiažo priemones, rusė tekina tik su marškinėliais išbėgo iš buto, įlipo į šiukšlių vamzdį ir tikėjosi pasiekti netyčia išmestą makiažo rinkinį. Tačiau ji vamzdyje paslydo ir nugarmėjo žemyn. Supratusi, kad nepavyks išsikapanoti, į beviltišką padėtį papuolusi mergina pradėjo šauktis pagalbos. Riksmą išgirdę kaimynai iškvietė gelbėtojus. Kaip paaiškėjo, ji šaukė iš šiukšlių vamzdžio latako. Gelbėtojai iš pradžių negalėjo ištraukti merginos, bet vėliau išpjovė meta-

sukūrusi savo vardu pavadintą batų, kvepalų, kosmetikos priemonių nagams liniją. Fergie yra ir viena iš amerikietiškojo futbolo komandos “Miami Dolphins” savininkų. Tik turėti savo vardo vyną Fergie sugalvojo ne pirmoji. Ją aplenkė aktorė Drew Barrymore ir grupės “Motorhead” lyderis Lemmy Kilmisteris.

Floridos gyventojas nutarė atsikratyti pavardės, kuri jam “nieko nereiškia ir kurios daugiau niekada nebeprireiks”.

Ko tik nepadarys mergina dėl kosmetikos rinkinio! linę šiukšlių vamzdžio konstrukciją ir ištraukė sušalusią rusę. Vėliau nelaimėlei vis dėlto pavyko rasti pamestą makiažo rinkinį.

•

Nusprendęs parduoti pavardę 30-metis Jasonas Sadleris internete sukūrė tinklalapį “Buymylastname” (pirk mano pavardę) ir parašė, kad yra pasirengęs oficialiai jos atsisakyti. Vyrukas nurodė galįs pakeisti savo pavardę bet kokiu žodžiu ar žodžių junginiu už pinigų sumą, kuri jį tenkintų. J.Sadleris dar pridūrė, kad jo sumanyme “nėra jokios politikos, jokios religijos ir nieko įžeidžiamo”. Tačiau pabrėžė, kad paskutinis žodis sudarant sandorį priklausys jam, - jei panorės, galės atmesti bet kokį pasiūlymą. Amerikietis paaiškino, kad jo motina šiuo metu skiriasi, todėl Sadlerio pavardės jam daugiau niekada neprireiks. Tinkamo pasiūlymo vyrukas sulaukė gruodžio 13 dieną. Pavardės pirkėjas sumokės 45,5 tūkst. dolerių, o

Vietoj pavardės J.Sadleris pasirinko portalo adresą. tada pardavėjas išsiims visus reikiamus dokumentus nauja pavarde. Procedūra užtruks kelias savaites. Paskui amerikietis oficialiai vadinsis Jasonu Headsets.com, nes geriausią pasiūlymą jam pateikė portalas Headsets.com. Floridos gyventojas sako, kad

naująja pavardę turės visus 2013 metus, o vėliau galbūt sumanys parduoti ir šią. Tada gal paprasčiausiai pasirinks tokią, kuri jam labiausiai patiks.

•

“The Globe and Mail”, “Ria Novosti”, “La Vanguardia”, CNN, LŽ