2012 gruodžio 18 d. / Antradienis / Nr. 290 (13 418)

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „SVEIKATA IR VAISTAI”

Kaina

1,99 Lt

2012 gruodžio 18 d. / Antradienis / Nr. 290 (13 418)

www.lzinios.lt

Kur nusėdo “Vičiūnų” milijonai

Šiandien LŽ

3p.

Pirmąkart Vyriausybėje atsidūrusi socialdemokratė B.Vėsaitė, vadovaudama Ūkio ministerijai, žada nepamiršti ir feministinių idėjų

3p.

Be revoliucijų, tačiau jau kitu diplomatiniu tonu Užsienio reikalų ministerijai vadovaus L.Linkevičius

7p.

Japonijos premjeru tapsiantis Sh.Abe turėtų kukliai švęsti “pergalę be fanfarų”

8p.

Citrusiniai ir kiti šiltųjų kraštų vaisiai po mėnesio kito bus keliais litais brangesni vien dėl dyzelino akcizo, didinamo nuo sausio 1-osios

13p.

2012-ųjų geriausiais šalies sportininkais pripažinti Londono olimpinė čempionė plaukikė R.Meilutytė ir ten pat sidabro medalį pelnęs kanojininkas J.Šuklinas

Bendrovei “Vičiūnų restoranų grupė”, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo Visvaldas Matijošaitis, pareikšti įtarimai sukčiavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir dokumentų klastojimu. Manoma, kad dėl finansinių manipuliacijų valstybė neteko apie 2 mln. litų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių. Tačiau vienas pagrindinių ikiteisminio tyrimo tikslų - nustatyti, kieno kišenėje galėjo atsidurti išgryninti beveik 5 mln. litų. / Oresto Gurevičiaus ir Erlendo Bartulio nuotraukos Išsamiau 11 p.

•

“Darbiečių” lauktų nevienoda dalia

14p.

Prof. A.Baltuškos vadovaujamoje Vienos technologijos universiteto Ultrasparčiųjų lazerių laboratorijoje - penki lietuviai

UŽSIENIS

Mušasi Ukrainos parlamentarai

VALDAS KVEDARAS

Jei Seimas panaikintų parlamentarų Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės teisinę neliečiamybę, o vėliau visiems trims būtų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, jas šie “darbiečiai” atliktų pataisos namuose, pareigūnams skirtose zonose.

Susirinkus naujajam Ukrainos parlamentui iškart kilo audringos scenos. Tribūna buvo apgulta, o prie jos kumščiavosi ir plėšdami vienas kitam už atlapų grūmėsi opozicijos bei valdantieji deputatai. Nepavykus pasiekti sutarimo, kumščiai buvo paleisti į darbą ir antrąją dieną. Dėl ko gi mušėsi liaudies išrinkti atstovai? Bėgiojimas iš vienos partijos į kitą - sena ir daug aistrų kelianti Ukrainos parlamentarų praktika. Ir anksčiau daugelis deputatų prisidėdavo prie oponentų, daugiausia vyriausybinių frakcijų, ir tai sukeldavo kalbų apie papirkinėjimą bei bauginimą.

Šiandien Seimas turėtų spręsti, ar atimti teisinį imunitetą iš trijų Darbo partijos (DP) atstovų. Jei užtektų ryžto tai padaryti, visiškai realu, kad politikų trijulė kitų metų pavasarį išgirstų apkaltinamąjį nuosprendį. Jeigu teisiamieji jį apskųstų, bet nieko nepeštų, visi keliautų į pataisos namus: V.Uspaskichas ir V.Gapšys bausmę atliktų Vilniuje, V.Vonžutaitė - Panevėžyje.

“Jei Seimas leis politikus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, teisme byla neturėtų užtrukti”, - LŽ vakar sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas, tyręs DP juodosios buhalterijos bylą.

Jei DP lyderiui V.Uspaskichui būtų skirta laisvės atėmimo bausmė, geresnių gyvenimo sąlygų pataisos namuose jis galėtų tikėtis tik dirbdamas. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

•

Išsamiau

2 p.

DĖL BIUDŽETO

Orai

Meksikos saulę užtemdė darbai

Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus ir jo sutuoktinės planus tarpušvenčiu aplankyti tolimąją Meksiką pakoregavo neatidėliotini premjero darbai.

Ateinantį ketvirtadienį A.Butkevičius su žmona Janina Butkevičiene turėjo skristi į dešimties dienų poilsinę kelionę Meksikoje. Tačiau kaip tik tądien Seime numatytas balsavimas dėl kitų metų valstybės biudžeto. Kažin ar tuščia ministro pirmininko kėdė, kai

svarstomas svarbiausias šalies finansinis dokumentas, nesukeltų skandalo, juolab paaiškėjus, dėl kokių priežasčių A.Butkevičiaus nėra Lietuvoje.

J.Butkevičienė vakar LŽ prisipažino, kad dėl neįvyksiančios kelionės per daug nenustebo. “Abejonių dėl jos tu-

•6 p.

Išsamiau

rėjau visą laiką - juk mačiau, kaip klostosi įvykiai”, - teigė ji. Pasak J.Butkevičienės, kelialapis poilsiauti buvo įsigytas ankstyvą rudenį, kai dar stipriai nesiautė politinės audros.

•2 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Bus debesuota, snigs, pustys. Temperatūra dieną 4-9 laipsniai šalčio.

•23 p.

Išsamiau

2

2012 12 18 Lietuvos žinios

Dienos temos

“Darbiečių” lauktų nevienoda dalia Atkelta iš

•

lėtų susirasti tinkamą darbą šeštos kategorijos suvirintojas V.Uspaskichas.

1p.

Jis prognozavo, kad jei per procesą neatsitiks nenumatytų įvykių, nuosprendį Vilniaus apygardos teismas galėtų paskelbti kitų metų balandžio ar gegužės mėnesį. Kokių bausmių prašys teisiamiesiems, S.Verseckas nepanoro atskleisti, juolab kad jiems inkriminuojama veika perkvalifikuota į sukčiavimą. Baudžiamajame kodekse už tokį sunkų nusikaltimą numatyta nelaisvė iki 8 metų.

Pasak S.Versecko, Seimui leidus teisti politikus vėl įsigaliotų anksčiau jiems skirtos kardomosios priemonės. V.Vonžutaitė negalėtų niekur išvykti be prokuroro žinios, V.Uspaskichas - naudotis 0,5 mln. litų užstatu. V.Gapšiui jokia kardomoji priemonė nėra skirta.

Moterims - išskirtinės sąlygos

Jeigu būtų nuteista, “darbietė” V.Vonžutaitė atliktų bausmę Panevėžio moterų pataisos namuose. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Lengvatos - tik už darbą Nuteisti pareigūnai laisvės atėmimo bausmes atlieka atskiroje Vilniaus pataisos namų zonoje - dar sovietmečiu Sniego gatvėje įrengtose patalpose. Kalinimo sąlygos čia mažai kuo skiriasi nuo Rasų gatvėje esančių tų pačių Vilniaus pataisos namų sąlygų. Tik Sniego gatvėje yra gerokai mažiau kalinių.

Buvusių aukšto rango pareigūnų ar politikų čia kali nedaug. Daugumą nuteistųjų paprastai sudaro Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Krašto apsaugos ministerijos sistemoje tarnavę asmenys. Ne retenybė ir Viešojo saugumo tarnybos dalinių pareigūnai Sniego gatvės “zona” yra mačiusi net penkis-septynis kartus teistų asmenų. Čia esama ir kalinčiųjų už nužudymus.

Paklaustas, ar vadinamojoje pareigūnų zonoje, kaip kituose pataisos namuose, irgi egzistuoja kalinių kastos, Vilniaus pataisos namų direktorius Arvydas Ižička LŽ patikino taip jų neskirstantis. “Kaip ir visur negerbiami vaikų tvirkintojai, o ir šiaip ne su kiekvienu bendraujama. Panašiai kaip laisvėje”, - sakė jis. A.Ižička pabrėžė, kad kitoje - paprastų kalinių zonoje yra ir po 20 metų kalinčių, ir daugiau kaip 15 kartų teistų asmenų. Šiuo metu pareigūnų zonoje bausmę atlieka per 120 nuteistųjų. Vienu metu jiems pritrūkus vietos, anot A.Ižičkos, buvo rekonstruotos administracinės patalpos. Čia kaliniams įrengti penki dviviečiai kambariai.

Ar į vieną jų galėtų pretenduoti V.Uspaskichas ir V.Gapšys, jeigu abiem būtų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės? “Atsižvelgiame į nuteistųjų asmenybę, teistumų skaičių, į tai, kur atlikta ankstesnė bausmė. Į buvusias pareigas nekreipiame dėmesio, mums visi kaliniai yra lygūs. O geresnės gyvenimo sąlygos suteikiamos tik tiems, kurie dirba zonoje, paprastai - virtuvėje, ūkio skyriuje”, - aiškino A.Ižička.

Beje, norintieji gali įsidarbinti pataisos namuose veikiančioje valstybės įmonėje. Kaliniai čia atlieka įvairius medžio, metalo apdirbimo darbus, gali darbuotis ir ketvirčiu, ir visu etatu.

“Galbūt būna ir suvirinimo darbų”, sakė A.Ižička, paklaustas, ar zonoje ga-

V.Vonžutaitė, jei būtų nuteista, atliktų bausmę Panevėžio moterų pataisos namuose, kurie, palyginti su minėta įstaiga Vilniuje, - vos ne rojus.

Buvusioms pareigūnėms Panevėžio pataisos namuose yra įrengtos atskiros, tam tikru atstumu ir tvora nuo kitų kalinių izoliuotos patalpos grotuotais langais. Joms sudarytos sąlygos nesimatyti, nesusitikti su kitomis nuteistosiomis.

Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotoja Regina Stankuvienė LŽ sakė, kad tose patalpose vienu metu galėtų kalėti 20 buvusių pareigūnių - tiek įrengta vietų. Tačiau jos dažniau būna visiškai tuščios. Dabar čia bausmę atlieka už narkotikų platinimą nuteista pareigūnė iš Klaipėdos. Anot R.Stankuvienės, moteris globoja toje pačioje zonoje kalinčias nepilnametes - moko jas siūti, megzti, ruošti valgį.

Buvusių pareigūnių ir kitų nuteis-

Iki 2001 metų buvusios pareigūnės ir joms prilyginti asmenys bausmę atlikdavo Vilniuje. Kai už kyšio ėmimą buvo nuteista Vilniaus teisėja Eglė Milinienė, moteris ėmė reikalauti perkelti ją į Panevėžį. Mat viena negalėdavo vaikščioti po teritoriją, jos buvimas erzindavo vyrus.

Dabar Panevėžys buvusioms pareigūnėms, galima sakyti, svetingas. Pasak R.Stankuvienės, kalinės gali naudotis tik joms skirta virtuvėle, dušu, skalbimo mašina. Be to, pataisos namų direktoriaus pavaduotojos teigimu, pareigūnių zonoje “klientės” nėra dažnos, tad ir gyvenimo sąlygomis neturi pagrindo skųstis.

Pareikšta ieškinių Valstybės kaltintojas yra skelbęs, kad 2004-2006 metais DP finansiniuose dokumentuose nefiksuota maždaug 25 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. litų išlaidų, susijusių su turtu, įsipareigojimais ar struktūros pasikeitimais. Ieškinį byloje yra pareiškusi Valstybinė mokesčių inspekcija, kuriai nesumokėta daugiau kaip 3 mln.

9 tūkst. litų privalomų mokesčių ir

“Geresnės gyvenimo sąlygos suteikiamos tik tiems, kurie dirba zonoje, paprastai - virtuvėje, ūkio skyriuje”, - aiškino A.Ižička. tųjų keliai nesusikerta. Pavyzdžiui, valgykla ta pati, bet valgoma skirtingu laiku. Esant būtinybei įkalintoms pareigūnėms maistas gali būti pristatomas į jų gyvenamąją vietą.

įmokų, bei “Sodros” Vilniaus skyrius dėl valstybei padarytos žalos - nesumokėtų privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų (daugiau kaip 855 tūkst. litų).

Atostogos kliuvo ne kartą

bauskaitė ir A.Kubilių pavaduojanti finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Nevienareikšmiškai buvo įvertintos ir paskutinės tuomečio premjero socialdemokrato Gedimino Kirkilo atostogos 2008-ųjų vasarą. Opoziciją papiktino, kad, nepaisydamas vis stiprėjančių krizės gniaužtų, Vyriausybės galva leido sau ilsėtis visą mėnesį. Kilo įtarimų, kad premjeras vengia akistatos su kaip tik tuomet protesto akcijas paskelbusiais žemdirbiais. “Darbietė” Virginija Baltraitienė pasiūlė G.Kirkilui apsispręsti: ar tęsti “Bonifacijaus atostogas”, ar vykdyti premjero pareigas. Opozicijai taip pat užkliuvo socialdemokrato kelionė į Pekiną stebėti olimpinių žaidynių. Į Kinijos sostinę G.Kirkilas vyko per atostogas, tačiau kartu esą vadovavo oficialiai šalies delegacijai. Domėtasi, kas padengs privačios turistinės kelionės išlaidas.

•

Meksikos saulę užtemdė darbai RAIMONDA RAMELIENĖ

Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus ir jo sutuoktinės planus tarpušvenčiu aplankyti tolimąją Meksiką pakoregavo neatidėliotini premjero darbai.

Todėl kelias šventines dienas jo šeima ketina praleisti Palangoje.

Ateinantį ketvirtadienį A.Butkevičius su žmona Janina Butkevičiene turėjo skristi į dešimties dienų poilsinę kelionę į Meksiką. Tačiau kaip tik tądien Seime numatytas balsavimas dėl kitų metų valstybės biudžeto.

Kažin ar tuščia ministro pirmininko kėdė, kai svarstomas svarbiausias šalies finansinis dokumentas, nesukeltų skandalo, juolab paaiškėjus, dėl kokių priežasčių A.Butkevičiaus nėra Lietuvoje.

Be to, tik praėjusią savaitę suformuotos Vyriausybės pečius užgriuvo ir kitų darbų lavina. “Premjeras atsisakė planuotos kelionės, tam tiesiog nėra laiko”, - LŽ vakar sakė Vyriausybės vadovo atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Nuostolių nepatyrė J.Butkevičienė vakar LŽ prisipažino, kad dėl neįvyksiančios kelionės per daug nenustebo. “Abejonių dėl jos turėjau visą laiką - juk mačiau, kaip klostosi įvykiai. Esu jau pripratusi prie visokių staigmenų”, - teigė ji.

Pasak J.Butkevičienės, kelialapis poilsiauti buvo įsigytas ankstyvą rudenį, kai dar stipriai nesiautė politinės audros. “Norėjau aplankyti Meksiką, nė karto nesu ten buvusi. Tikiuosi, kada nors dar nuvyksiu”, - vylėsi premjero sutuoktinė. Finansinių nuostolių dėl neįvyksiančios kelionės Butkevičiai

nepatyrė. J.Butkevičienės teigimu, su nuolaida įsigytą kelialapį (kainavusį apie 10 tūkst. litų dviem asmenims) prieš šventes mielai nusipirko kitas agentūros klientas.

Jau kelerius metus iš eilės A. ir J.Butkevičiai žiemą bent vieną savaitę ištrūkdavo į šiltuosius kraštus. Poilsiauta Egipte, Tenerifėje, Gran Kanarijoje.

Vasarą premjero šeima mėgsta pavaikščioti kalnų takais. Pora lankėsi Austrijoje ir Šveicarijoje. “Tikiuosi, kad į kalnus kopsime ir kitąmet. Tačiau atrodo, kad iki vasaros paatostogauti nepavyks”, - sakė J.Butkevičienė.

Sutuoktiniai dar svarsto, ką veiks per artėjančias šventes, yra ketinimų bent kelioms dienoms nuvykti į Palangą. “Paprastai šventes sutinkame labai ramiai. Be to, dabar turime mažytę anūkėlę, kuri pakoreguoja visus mūsų šventinius planus”, - pasakojo J.Butkevičienė.

Atostogas Meksikoje tradiciškai rinkdavosi prezidentas Valdas Adamkus. Su žmona Alma Adamkiene į Ikstapos kurortą Ramiojo vandenyno pakrantėje šalies vadovas paprastai vykdavo vasario viduryje.

Buvęs premjeras Andrius Kubilius atostogas dažniausiai leisdavo su bendraminčiais po kraštą bei artimiausią užsienį važinėdamas dviračiu, taip pat plaukdamas baidarėmis.

Kritikos lavina ant atostogaujančio A.Kubiliaus galvos pasipylė, kai po 2010-ųjų rugpjūčio 8-osios škvalo jis nenutraukė poilsio ir negrįžo į darbą. Vyriausybės vadovo pasiteisinimas, esą “ministras ar premjeras, būdamas Lietuvoje, negali sustabdyti škvalo ar tornado”, balų jo reitingui nepridėjo.

Tuomet po labiausiai nusiaubtus rajonus važinėjo prezidentė Dalia Gry-

•

Trumpai KELIA ABEJONIŲ

SIŪLO R.ŠIMAŠIŲ

Seimo teisininkams kelia abejonių grupės parlamentarų parengta Konstitucijos pataisa, kuri per apkaltą iš prezidento pareigų atleistam Rolandui Paksui atvertų kelią į Seimo rinkimus. Teisės departamento specialistai abejoja, ar teikiamas projektas atitinka Konstitucijoje numatytos priesaikos aprėptį ir reikšmę. Anot Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio, reikėtų gerai pasvarstyti, ar parengtas Konstitucijos papildymas yra pakankamas. Priėmus projektą būtų iki galo neaišku, ar per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo galėtų eiti kitas pareigas, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

Opozicinė Liberalų sąjūdžio frakcija į Seimo pirmininko pavaduotojus siūlo buvusio teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus kandidatūrą. Tai patvirtino pats R.Šimašius. Šiandien parlamentas slapta balsuos dėl dviejų kandidatų į Seimo vicepirmininko postą. Dar vieną atstovą į Seimo vadovybę siūlo valdantieji - Lietuvos lenkų rinkimų akcija vicepirmininku norėtų matyti Jaroslavą Narkevičių.

STEBĖS ASMENIŠKAI Naują Vyriausybę vakar priėmusi prezidentė Dalia Grybauskaitė žadė-

jo asmeniškai skirti daug dėmesio stebint, ar ministrų kabineto pateikiama informacija apie šalies finansus atitinka tikrovę. “Šešioliktąją Vyriausybę patvirtinau su tam tikru pasitikėjimo avansu. Todėl asmeniškai skirsiu daug dėmesio, ar laikomasi fiskalinės ir ekonominės drausmės, ar informacija apie situaciją atitinka tikrovę”, - po susitikimo sakė prezidentė. Ji taip pat žadėjo stebėti, ar valstybingumas ir strateginiai ilgalaikiai interesai neaukojami dėl trumpalaikės pigesnio gyvenimo iliuzijos, ar Europos Sąjungos lėšų skirstymas ir organizuojami viešieji pirkimai vyksta skaidriai.

BNS, LŽ

Prezidentė D.Grybauskaitė pabrėžė, kad ministrų kabinetas turės realiai kovoti su politine ir ekonomine korupcija. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

2012 12 18 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

XVI Vyriausybė

Feministinių idėjų ūkiškas postas neišmuš ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

B.Vėsaitės biografija

Pirmąkart Vyriausybėje atsidūrusi socialdemokratė Birutė Vėsaitė drąsiai ėmėsi vadovavimo Ūkio ministerijai. Svarbiame poste ji žada nepamiršti ir visada aktyviai remtų lyčių lygių galimybių idėjų.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkė B.Vėsaitė - viena ryškiausių naujosios Vyriausybės narių. Feministė, idėjinė socialdemokratė, emocinga, aštrialiežuvė, nestokojanti originalių ir visuomenėje atgarsio sulaukiančių siūlymų ir pareiškimų.

61 metų socialdemokratė nebijojo Seime pareikšti, kad Jėzus gimė po dirbtinio apvaisinimo, ragino atnaujinti gimnastikos laidų transliavimą ir susirūpinti nykstančiomis baltosiomis meškomis. Ji inicijavo “moterišką sąmokslą” prieš vyrus politikus - planą “Bitė”, pagal kurį moterys turėtų balsuoti už moteris.

2003 metais prasidėjus karui Irake ji pasiūlė lietuvėms susilaikymu bausti militaristiškai nusiteikusius vyrus.

Nors nemažai B.Vėsaitės pastangų daug kam sukelia šypsnį, politikė lieka ištikima pasirinktam keliui.

Mažins nelygybę Ūkio ministrės postas - aukščiausias B.Vėsaitės karjeroje. Imtis pareigų ji nesibaimino, nes tikina išmananti šią sritį. “Jeigu būčiau mesta į socialinius ar švietimo reikalus, žinoma, būtų baisu”, - sakė ji. Vieni pagrindinių naujosios ministrės tikslų - nedarbo mažinimas, gyventojų

Gimė 1951-aisiais Kaune, baigė J.Jablonskio vidurinę mokyklą, Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultete įgijo inžinieriaus technologo specialybę. 1980-1982 metais studijavo Leningrado tekstilės ir lengvosios pramonės instituto aspirantūroje. 1983-aisiais jai suteiktas technikos ir technologijų mokslų daktaro laipsnis. 1981 metais baigė Vilniaus valstybinį universitetą ir tapo anglų kalbos bei literatūros specialiste.

Profesinę karjerą pradėjo 1974 metais Kauno dirbtinio pluošto gamyk-

Ūkio ministrė B.Vėsaitė žada stengtis, kad į valstybės įmonių valdybas būtų deleguotos bent kelios moterys. / Romo Jurgaičio nuotrauka darbo užmokesčio didinimas. Taip pat ji nusiteikusi gerinti verslo aplinką, skaidrinti viešuosius pirkimus, pritraukti investicijų, dėl sprendimų tartis su verslo asociacijomis.

B.Vėsaitė save laiko idėjine socialdemokrate. Tai esą atsispindės ir jos darbe siekiant, kad didėtų žmonių pajamos. “Nenormalu, kai bankuose turime 44 mlrd. litų, ir šie pinigai priklauso labai nedidelei žmonių daliai. Pajamų tolygumo didinimas, nelygybės mažinimas skatina ekonominį vystymąsi”, pažymėjo socialdemokratė.

Feministe save vadinanti B.Vėsaitė teigia, kad dirbdama Vyriausybėje turėsianti galimybę realiai įgyvendinti su tuo susijusias nuostatas.

“Tikrai palaikau Europos komisarės Viviane Reding siūlymą, kad didžiųjų įmonių valdybose būtų ne mažiau

kaip trečdalis moterų. Kai moterų nėra valdybose, šios dirba daug prasčiau. Tai parodė Prancūzijos ir Ispanijos patirtis, kur ši kvota jau įvesta.

Deleguojant į valstybės įmonių valdybas, atidžiai žiūrėsiu, kad būtų bent keletas moterų”, - tvirtino ji.

Gina savo poziciją Politikės karjerą B.Vėsaitė pradėjo netrukus po Nepriklausomybės atkūrimo. Konservatorių bastionu laikomame Kaune gimusi ir augusi moteris pasirinko kairiąją politinę jėgą - LSDP. Vienas tuomečių šios partijos vadovų, dabar konservatorius Rimantas Jonas Dagys prisimena susipažinęs su B.Vėsaite apie 1992 metus. “Ji buvo aktyvi, labai domėjosi moterų teisėmis, - sakė jis.

- Mūsų požiūriai į daugelį vertybių klausimų visada būdavo skirtingi. Iš-

skirtinis vienų grupių teisių iškėlimas prieš kitas man nelabai patiko.”

Kokia B.Vėsaitė bus ūkio ministrė, pasak R.J.Dagio, parodys laikas.

Seimo vicepirmininkas, LSDP pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas su B.Vėsaite bendrauja ne tik darbo reikalais. Pasak A.Syso, tai lėmė panašūs charakteriai. “Abu kartais būname karštakošiai, tačiau abu siekiame teisingumo ir teisybės, kaip ją suprantame. Tai darome nuoširdžiai”, - aiškino jis.

B.Vėsaitės skambūs pareiškimai ar siūlymai toli gražu ne visada randa partijos pritarimą. “Vyrų seksizmas yra didelis net ir mūsų demokratiškoje visuomenėje bei partijoje. Žinoma, yra kolegų, kurie į tai žiūri skeptiškai, su humoru, kartais net su kritika”, sakė A.Sysas. Jis neabejoja, kad B.Vėsaitė puikiai susidoros su darbu Ūkio ministerijoje. “Ji daug metų buvo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė, ne vienam vyrui yra ko iš jos pasimokyti”, - įsitikinęs A.Sysas.

loje, kur dirbo inžiniere. Nuo 1984 metų - Lietuvos veterinarijos akademijos asistentė, vėliau - Chemijos katedros docentė. Nuo įkūrimo 1994 metais iki išrinkimo į Seimą dirbo Kauno moters užimtumo ir informacijos centro direktore.

1991 metais tapo LSDP nare. Dabar yra partijos pirmininko pavaduotoja, buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. 2000-aisiais pirmą kartą išrinkta į Seimą. Ši parlamento kadencija jai - ketvirtoji.

Vyras Edmundas Miliutis - inžinierius elektrikas, sūnus Feliksas - teisininkas.

Dideli lūkesčiai Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pažymėjo, kad B.Vėsaitė yra patyrusi politikė, Seime sprendžianti ekonomikos klausimus.

“Tikiu, kad jai būnant ministre bus sprendžiami svarbūs klausimai”, - vylėsi jis. Pasak R.Dargio, kol kas anksti vertinti B.Vėsaitę kaip ministrę. Tačiau verslo atstovai turi nemažai lūkesčių. Laukiama sprendimų, kurie sumažintų biurokratinio administravimo naštą verslui, tikimasi, kad Europos Sąjungos paramos pinigai bus skirti ūkio plėtrai, verslo konkurencingumą skatinančioms sritims.

R.Dargio teigimu, reikia galvoti ir apie turizmą, sukurti didesnio turistų skaičiaus pritraukimo į Lietuvą strategiją. “Daugiausia tikėčiausi, kad su naująja ministre galėsime diskutuoti, kalbėtis aiškiai suprasdami svarbiausius valstybei uždavinius”, - sakė jis.

•

L.Linkevičius - kito tono ministras TADAS VALANČIUS

Be revoliucijų, tačiau jau kitu diplomatiniu tonu, ambicijomis išnaudoti užsienio politikos rezervus ir gerokai atidžiau žvelgti į ateitį - tokius planus puoselėja Užsienio reikalų ministerijos (URM) vairą perėmęs diplomatijos “ryklys” Linas Linkevičius.

Bene mažiausiai diskusijų iš visų pasiūlytų naujojo ministrų kabineto narių sukėlė būtent L.Linkevičiaus kandidatūra. Užsienio reikalų ministro veikla turėtų pasitvirtinti su kaupu. Tuo įsitikinę kai kurie jo pirmtakai ir ilgamečiai bendražygiai.

Pats L.Linkevičius ketina kur kas mažiau dirsčioti į praeitį ir žada santykių su kai kuriais strateginiais partneriais “perkrovą”. Tačiau priduria, kad paspaudus “perkrovos mygtuką” griūtis ligšiolinės užsienio politikos neištiks, tiesiog atsiras daugiau galimybių panaudoti rezervus ir siekti progreso.

Revoliucijų neplanuoja Naujasis URM vadovas L.Linkevičius, kalbėdamas su LŽ, suskubo užtikrinti, kad jokių revoliucijų šalies užsienio politikoje neplanuoja. Esą turi būti išlaikytas tęstinumas, tačiau tai nereiškia, kad viskas tekės sena vaga. “Tikrai matau rezervų. Galbūt pirmiausia tai galioja santykiams su kaimynais, bent jau kalbėjimo su jais tonui. Už sparnuotas frazes kur kas svarbiau yra rezultatas”, - pažymėjo jis.

Svarbiausiu darbu diplomatas įvardijo Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, o tradiciniais prioritetais - ES, NATO ir santykius su strateginiais partneriais.

Būtent prie pastarojo aspekto, jo teigimu, yra kur padirbėti. “Kai kalbu apie santykių “perkrovimą”, tai neturėtų būti siejama su pakeitimais. Esu jau anksčiau minėjęs, kad “perkrova” “reset” - nėra tas pats kaip “delete” (ištrinti - aut.). “Perkrova” nėra visko sunaikinimas ir praeities nubraukimas. Tiesiog esu įsitikinęs, kad nors ir vertindami praeitį, kur kas labiau turime žvelgti į ateitį. Visą laiką akcentuodami tai, kas mus skiria, neturėsime pažangos. Tačiau nieko nebus daroma nei Lietuvos, nei jos žmonių sąskaita”, - aiškino L.Linkevičius.

Geros nuotaikos žmogus Buvęs ilgametis užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas, 1997 metais į savo patarėjų komandą priėmęs L.Linkevičių, jį prisimena kaip geros nuotaikos, sukalbamą, tačiau savo nuomonę turintį politiką. “Su juo esame bendravę skirtingais laikotarpiais, tačiau apie jį galiu atsiliepti tik gerai. Vieninteliai aspektai, kuriais nesutardavome - ten, kur tekdavo atsidurti skirtingose politinių barikadų pusėse. Tačiau tai visiškai natūralu”, - LŽ sakė A.Saudargas.

Jo nuomone, L.Linkevičius yra puikus pasirinkimas į URM vadovo postą, atsižvelgiant į Lietuvos laukiantį iššūkį - pirmininkavimą ES Tarybai. Čia, A.Saudargo teigimu, bus galima puikiai panaudoti nau-

jojo ministro saugumo srities išmanymą ir jo didžiulę patirtį, įgytą diplomatiniuose koridoriuose. “Karščiausių klausimų užsienio politikoje kils dėl karščiausių pasaulio taškų.

Taip pat pravers jo patirtis ambasadoriaujant Baltarusijoje, nes Lietuva jau kurį laiką yra didžiausia santykių su šia šalimi iniciatorė. Laukia ir aktyvus darbas su kitomis ministerijomis, derinant bendras pozicijas”, - dėstė jis.

Diplomatai vadina “rykliu” LŽ kalbinti, tačiau panorę likti neįvardyti Lietuvos diplomatai, drauge su L.Linkevičiumi dirbę atstovybėje prie NATO ir URM, naująjį savo vadovą sutartinai charakterizavo kaip labai komunikabilų, atkaklų, puikių organizacinių ir diplomatinių gebėjimų turintį užsienio politikos specialistą.

“Jis su visais sugebėdavo rasti bendrą kalbą. Net įdomu būdavo stebėti, kaip diplomatiniuose koridoriuose jis sugebėdavo išsisukti iš bet kokios situacijos ir dar išpešti didžiausią įmanomą naudą. Jis ten jaučiasi kaip ryklys vandenyje”, - teigė vienas jų.

Kitas L.Linkevičių gerai pažįstantis diplomatas patikino net neabejojantis, kad su Lietuvos laukiančiu didžiausiu iššūkiu - pirmininkavimu ES Tarybai, URM susidoros puikiai, taip pat galima laukti ir pozityvių visos užsienio politikos pokyčių. “Tikrai, tik geriausiais žodžiais galiu apie jį atsiliepti. Beje, mane jis labiausiai stebino tuo, kad jo anglų kalbos įgūdžiai gerokai pranašesni net už mano buvusių mokytojų”, - juokavo diplomatas.

•

L.Linkevičius pridūrė, kad paspaudus “perkrovos mygtuką” griūtis ligšiolinės užsienio politikos neištiks. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

L.Linkevičiaus biografija L.Linkevičius gimė 1961 metais Vilniuje. 1978-aisiais aukso medaliu baigė tuometę Kauno 7-ąją vidurinę mokyklą, vėliau penkerius metus studijavo Kauno politechnikos instituto Automatikos fakultete. Įgijo inžinieriaus elektriko specialybę.

Baigęs studijas aktyviai veikė komjaunimo organizacijose. Nuo 1990 metų dvejus metus dirbo laikraščio “Tiesa” korespondentu.

1992 metais kaip Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) atstovas išrinktas į Seimą. 1992-1993 metais Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, delegacijos NATO parlamentinėje asamblėjoje vadovas. 1993-1996 ir 2000-2004 metais užėmė krašto apsaugos mi-

nistro postą. 1997-2000 metais - nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius misijoje prie Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, Vakarų Europos Sąjungai. 2005-2011 metais - nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, nuolatinis atstovas Šiaurės Atlanto Taryboje. 2011-2012 metais - URM Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams, premjero Andriaus Kubiliaus visuomeninis konsultantas. 2012 metų liepos-gruodžio mėnesiais ėjo nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus pareigas Baltarusijoje.

1991-1996 metais LDDP narys. Nuo 2004 metų - Socialdemokratų partijos narys. Vedęs, žmona Danguolė.

Turi dvi dukras - Aušrą ir Eglę.

4

2012 12 18 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Dėl “teisybės” daug kas pameluoja KAZYS SAJA

Apie melą, jo rūšis - ne visą tiesą, melą kaip meną, akių dūmimą, statistiką, reitingus - būtų galima parašyti didžiulį traktatą. Ypatingas melas, kaip “visaliaudinės” tiesos paieška, buvo praėjusio rudens referendumas dėl numatytos modernios atominės elektrinės (AE) statybos. Mūsų tėvynainiai, norėdami išreikšti bent kiek brandesnę savo nuomonę, būtų turėję baigti specialius kursus, paskui kažkur kažkaip dar sužinoti, ar tie jiems dėstę ponai nebuvo japonai, ar

jie nesikėsino mums kartu su latviais, estais užtraukti kokio nors Baltijos cunamio...

Aš, tiesą sakant, nežinojau, už kokią nuomonę balsuoti, suabejojau dėl tokios keistos Lino Balsio, buvusio mūsų prezidentės patarėjo, politikos, mane buvo labiau įtikinęs Roko Žilinsko ramus kalbėjimas. Prisiminiau, kad čia pat Vilniaus senamiestyje gyvena rašytojas, atominės energetikos profesorius Kazys Almenas, Merilando universitete vadovavęs net kai kuriems japonų doktorantams. O čia, Lietuvoje, jis buvo suorganizavęs Ignalinos AE saugos analizės grupę.

Paskambinau, norėdamas išgirsti jo nuomonę, bet K.Almenas, mėgėjas keliauti, buvo kažkur išvykęs.

Dėl savo senatvės negalavimų apsilankiau pas kardiologę A.G. Žiūriu

- ant gydytojos stalo guli naujas “Respublikos” numeris. “O kas jame gero?” - paklausiau. Gydytoja pagyrė Zigmo Vaišvilos straipsnį, kuriame signataras, remdamasis pačiu įtakingiausiu geologijos specialistu Lietuvoje Vytautu Juodkaziu, tvirti-

sveikatą paklausiau, kaip jis ketina balsuoti per referendumą.

- Žinoma, už! - nedvejodamas atsakė Vytautas. - Mums kartu su latviais, estais reiktų pasinaudoti tokia galimybe ir turėti savą modernią elektrinę.

Kiek jis balsuotojų galėjo suklaidinti! O juk panašių agitatorių prieš rinkimus girdėjome ne vieną. na, kad apskritai Ignalinos krašte jokia atominės elektrinės statyba esanti neleistina.

Puiku, pamaniau sau, profesorius V.Juodkazis - mano giminaitis, grįžęs paskambinsiu jam. Taip ir padariau. Po mandagių klausimų apie

- Z.Vaišvila šiandien “Respublikoje” remiasi visai kitokia Paties nuomone.

- A... Kada tai buvo! Prieš dvidešimt penkerius metus mes visi kaip įmanydami argumentavome, kad tik Sniečkuje nebūtų statomas trečiasis

narys Harry Stylesas. “Šiais metais apie princą Harry girdėjome daug. Ir, regis, tėvams vardas Harry neatsibodo. Per metus jo populiarumas išaugo dviem pozicijomis, jis tapo populiariausiu berniuko vardu. Tėvams, kurie bijo, kad Harry gali būti per dažnas vardas, gera alternatyva yra Henry”, - sakė “BabyCentre” atstovas.

Kunigaikštienė Catherine taip pat išgarsino savo vardą, jis populiariausių vardų sąraše per metus pakilo 21 pozicija. 2011 metais populiariausi Didžiosios Britanijos vaikų vardai buvo Jack, Oliver, Harry, Charles, James, Amelia, Lilly, Emily, Sophia, Izabelle.”

apie jį niekam nepranešė. P.Weinzweigas ir P.Zalitzki miestą surado atsitiktinai. Praėjusio dešimtmečio pradžioje jie abu Kubos vyriausybės užsakymu sudarinėjo vandenyno žemėlapį, tačiau iš tiesų kubiečius domino galbūt tose vietose nuskendę ispanų laivai.

Tuomet sutuoktinių pora ir pamatė Atlanto vandenyne keistus darinius, kurie priminė pastatus. Abu mokslininkai mano, kad surastą nežinomą miestą galima priskirti Teotiuakano civilizacijai. “O gal tai paslaptingoji Atlantida, pražuvusi prieš 10 tūkst. metų?” - klausė P.Zalitzki.”

Černobylio tipo elektrinės blokas.

- Na, gerbiamasis Zigmai, - pamaniau, - atsiminei numiręs perst, kaip sako žemaičiai.

Tada neketinau apie tai kur nors rašyti, bet va, praėjo pora savaičių Z.Vaišvila viename TV forume vėl diskutuodamas remiasi tais pačiais V.Juodkazio argumentais! Toks Sąjūdžio metų šaunuolis, kurį daugelis atsimena ir vertina jo nuomonę...

Kiek jis balsuotojų galėjo suklaidinti! O juk panašių agitatorių prieš rinkimus girdėjome ne vieną. Bent jau dabar, kol dar ne viską esame praradę, ne galutinai visus apvylę, nusispjaukim pavėjui ir stenkimės į tą patį š... nebeįlipti.

Beje, K.Almenas, kaip sužinojau, referendume nė kiek neabejodamas balsavo UŽ.

•

Kitų balsai

RŪKALIAI STABDO GREITUOSIUS TRAUKINIUS Apie tai pranešė Rusijos naujienų agentūra “RIA Novosti”: “Gruodžio

Lietuvos žinios

1 dieną Kinija iškilmingai pranešė, kad pradedama eksploatuoti greitojo geležinkelio linija, sujungusi tris šalies šiaurės rytų provincijas, kur žiemą ypač stipriai šąla. Šie traukiniai net spaudžiant 40 laipsnių šalčiui gali važiuoti 350 kilometrų per valandą greičiu. Tačiau vos pradėję eksploatuoti greituosius traukinius kinai susidūrė su netikėta problema - traukinius ėmė stabdyti rūkaliai. Per pirmąsias tris dienas tris kartus automatiškai suveikė stabdymo sistema, nes vagonuose buvo užfiksuota dūmų ir traukinio greitis nuo 200 kilometrų per valandą sulėtėjo iki 120. Laimei, iki šiol pavyko išvengti ekstrinio traukino sustojimo, nes tuomet gali kilti avarija.

Greituosiuose traukiniuose panaudotos naujausios technologijos.

Juose įrengta elektroninė informacinė sistema leido lengvai išsiaiškinti, kas rūkė vagonų tualetuose, ir tuos žmones nubausti. Nors rūkaliai tvirtino nieko nežinoję apie draudimą rūkyti, jiems teko sumokėti 200 juanių (75 litų) baudą.”

POPULIARIAUSI BRITŲ VARDAI Britų dienraštis “The Daily Mail” rašo, kad populiariausi vardai 2012 metais Didžiojoje Britanijoje buvo Harry ir Amelia: “Vaikų auginimui skirto interneto puslapio “BabyCentre” užsakymu atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad šiais metais populiariausias mergaitės vardas - Amelia, o berniuko Harry. Manoma, šį vardą išgarsino princas Harry ir jo skandalingos šėlionės bei vienas populiarios vaikinų grupės “One Direction”

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška

(tel. 249 2219)

V.Remeika

(tel. 249 2218)

BERMUDŲ TRIKAMPYJE NUSKENDĘS MIESTAS Apie tai pranešė Lotynų Amerikos agentūra “Prensa Latina”: “Kanados

mokslininkai, vadovaujami Paulo Weinzweigo ir jo žmonos Paulinos Zalitzki, pasitelkę robotą tyrinėjo Bermudų trikampį. Vandenyno dugne, maždaug už 700 kilometrų į šiaurę nuo Kubos, robotas ir aptiko povandeninį miestą. Padarytose nuotraukose galima aiškiai įžiūrėti keturias piramides, kurių viena yra stiklinė, o ant kitų pastatų sienų matomi išgraviruoti užrašai.

“Neįtikima, kad per hidrolokatorių galėjome išvysti nesibaigiančias smėlio lygumas, o šio nuostabaus paplūdimio viduryje stūksojo dirbtinės konstrukcijos. Vaizdas buvo panašus į tą, kurį matome skrisdami lėktuvu, kai apačioje driekiasi keliai, tuneliai ir pastatai. Mes nežinome, kas tai yra, tačiau nemanome, kad simetrinė architektūra galėjo atsirasti natūraliai”, - pasakojo P.Zalitzki.

Kanadiečiai teigia, kad apie šį povandeninį miestą iki šiol nebuvo žinoma, nors amerikiečiai jį atrado dar praėjusio amžiaus 7 dešimtmetį, kai kilo Karibų krizė, tačiau tuomet

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė J.Mičiulienė A.Musteikis Pramogos V.Sinicaitė Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2212) (tel. 249 2210) (tel. 249 2213) (tel. 249 2249) (tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

“PERKRAUTI” SMEGENIS PADĖS GAMTA “The Independent” rašo, kad galbūt geriausias būdas “persikrauti” klaidžioti “kaip vienišam debesies šešėliui”, namie palikus visus įprastus elektronikos prietaisus: “Tai, ką

visada žinojo poetai, dabar mėgina įrodyti ir mokslininkai: būdami gamtoje galime padidinti savo kūrybinį potencialą ir gebėjimą spręsti iškilusius uždavinius. Keliautojų, praleidusių keturias

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

(tel. 249 2234)

dienas toli nuo civilizacijos ir neturėjusių jokios galimybės naudotis elektronikos prietaisais, kūrybinių gebėjimų testo rezultatai buvo 50 proc. geresni nei žygio pradžioje. Dar ankstesni tyrimai atskleidė, kad ilgi pasivaikščiojimai gerina korektūros tikslumą, gebėjimą suvokti optines iliuzijas ir sukoncentruoti dėmesį į atgalinį skaičiavimą. Pasak Jutos universiteto psichologų, atlikusių šį tyrimą, šiuolaikinės visuomenės gyvenimas nuolat lydimas netikėto pašalinio triukšmo: gaudžia sirenos, signalizuoja automobiliai, skamba telefonai ar žadintuvai. Tie garsai trikdo mūsų dėmesį. Gamta, priešingai, leidžia atkurti dėmesio valdymo sistemą. Dėmesio valdymas - gebėjimas greitai pereiti nuo vienos užduoties prie kitos - labai svarbus šiuolaikinei visuomenei, tačiau nuolat būna perkrautas mus supančios technikos signalų. Vis dėlto mokslininkai kol kas nenustatė, ar tiriamasis efektas susijęs su buvimu gamtoje, ar elektronikos prietaisų atsisakymu, o gal turi įtakos ir viena, ir kita.”

LŽ

Korespondentai krašte

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 46) 31 02 51)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 45) 57 23 41)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Lietuviai svetur” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 14, 15 p.

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Interneto svetainė www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 12 18 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

Europoje yra ne tik “kiaulių”, bet ir varpas Žinomas Lenkijos ekonomistas Leszekas Balcerowiczius siūlo Bulgariją, Estiją, Latviją ir Lietuvą - šalis, kurios ėmėsi griežtų taupymo priemonių krizei užklupus - vadinti santrumpa BELL, kuri lietuviškai verčiama kaip “varpas”.

65 metų ekonomistas L.Balcerowiczius pasaulyje pelnė “ekonominių krizių valdytojo” titulą, nes žlugus komunizmui jo pasirinkta “šoko terapija” padėjo Lenkijai suvaldyti hiperinfliaciją ir sukurti laisvąją rinką.

Kai 2001-2007 metais vadovavo Lenkijos centriniam bankui, jo griežta politika leido išvengti kreditų bumo, o Lenkija tapo vienintele Europos Sąjungos valstybe, kuri 2008 metais nepatyrė recesijos ir kurios ekonomika po to augo sparčiausiai.

Praėjusį savaitgalį susitikęs su įtakingo dienraščio “The Wall Street Journal” žurnalistais L.Balcerowiczius pasiūlė naują terminą Bulgarijai, Estijai, Latvijai ir Lietuvai apibūdinti, t. y. šių šalių pavadinimų pirmųjų raidžių santrumpą BELL, kaip kontrastą terminui PIGS, kuris taikomas Portugalijai, Italijai, Graikijai ir Ispanijai. PIGS angliškai reiškia “kiaulės”, o BELL skamba daug gražiau, nes verčiama kaip “varpas”.

“L.Balcerowiczius įsitikinęs, kad pert-

FAKTAI Lietuvos ekonomika 2009 metais smuko 14,8 procento. Augimas grįžo 2010aisiais, kai bendrasis vidaus produktas padidėjo 1,4 procento. Pernai Lietuvos ekonomika paaugo 6 proc., šiais metais Finansų ministerija prognozuoja 3,5 proc. augimą.

L.Balcerowiczius gerbiamas visame pasaulyje, tačiau Lenkijoje daug kas jį iki šiol keikia. / AFP/Scanpix nuotraukos varkas geriausia įgyvendinti kaip įmanoma greičiau. Europos PIGS - Portugalija, Italija, Graikija, Ispanija - veikė iš lėto. Tuo tarpu Bulgarija, Estija, Latvija ir Lietuva veikė greitai, todėl L.Balcerowiczius joms siūlo BELL”, rašo “The Wall Street Journal”.

Šio dienraščio interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje primenama, kad Bulgarijoje ir Baltijos valstybėse prieš kelerius metus sprogo nekilnojamojo turto burbulas, o ekonomika susitraukė keliolika procentų, tačiau šių šalių vyriausybės iš karto ėmėsi

daug griežtesnių priemonių nei Graikija sumažindamos valstybės išlaidas ir net apkarpydamos vyriausybės narių atlyginimus.

“Koregavimas buvo skaudus, bet 2010 metais šios šalys atsigavo. BELL bendrojo vidaus produkto augimas

Nesutaria dėl “bizūno ir riestainio” Europos Sąjungos (ES) lyderiai nesutaria dėl bendro euro zonos biudžeto. Vokietija nori naujų sutarčių ir reikalauja, kad bendras euro zonos biudžetas būtų mažesnis nei 20 mlrd. eurų.

ES vadovų susitikimas praėjusį penktadienį praėjo sėkmingai. Lyderiai aptarė finansinę pagalbą skolų kamuojamai Graikijai, o ES šalių finansų ministrai susitarė dėl didžiausių euro zonos bankų priežiūros. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as džiaugėsi susitikimo rezultatais ir sėkminga ES finansine politika.

“Mes sistemingai dirbome nuo birželio. Sėkmingai svarstėme augimo paktą, fiskalinę sutartį, finansinių sandorių mokestį, Graikijos problemas.

Dabar norime įkurti bankų priežiūros instituciją, kuri užtikrins finansinį stabilumą. Euro zonos integracija didėja”, - sakė Prancūzijos vadovas.

Tačiau dėl didesnės euro zonos integracijos teks gerokai pavargti. Derybos dėl jos vyksta jau nuo birželio, tačiau ES narės nesutaria dėl konkrečių veiksmų. Bendrija yra pasidalijusi: Vokietija, Nyderlandai, Šiaurės šalys ir Prancūzija bei jos pietų sąjungininkės Italija ir Ispanija. Šios valstybės sprendžia dilemą - kas anksčiau atsitiks: valstybės gaus bendrą finansavimą ar praras suverenitetą. Vienas ES diplomatas pasakė, kad susidarius dabartinei padėčiai reikės imtis “bizūno ir riestainio” politikos. Pasak jo, vienai pusei reikia didelio bizūno ir mažo riestainio, kitai - skanaus riestainio ir bizūno. Šiuo atveju “bizūnas” reiškia sutartimi pagrįstus susitarimus, o “riestainis” - bendrą euro zonos biudžetą, kuris galėtų būti surenkamas iš finansinių sandorių mokesčio.

Vokietija nori tvirto bizūno. Ji reikalauja, kad Bendrijos narės su ES institucijomis pasirašytų sutartis, įpareigojančias nacionalines vyriausybes įgyvendinti reformas pagal Europos Komisijos rekomendacijas. Pasak Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, šių

A.Merkel ir M.Rutte - “bizūno” šalininkai. sutarčių privalėtų laikytis ir nacionaliniai parlamentai. Tačiau Pietų Europos valstybėms skaudūs bizūno kirčiai nepriimtini. Jos nori didelio skanaus riestainio ir tikisi iš finansinių sandorių mokesčio surinkti šimtus milijardų eurų į bendrą biudžetą, iš kurio mokamos pašalpos Ispanijos bedarbių armijai ir sprendžiamos Italijos fiskalinės problemos.

“Mes norime paramos ne išmokoms, o konkurencingumui didinti”, pabrėžė A.Merkel. Vokietijos kanclerė pridūrė, kad riestainis gali pasirodyti ne toks jau saldus, nes bendras euro zonos biudžetas būtų labai ribotas ir sudarytų nuo 10 iki 20 mlrd. eurų. Pirmiausia kai kurioms šalims reikėtų susitarti dėl naujo septynerių metų biudžeto, o tik po to galvoti apie bendrą euro zonos biudžetą.

Tokios nuomonės laikosi ir Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.

Taigi ES šalims teks gerokai pasistengti, kad susitartų dėl bendro euro zonos biudžeto. Nors Pietų Europos valstybės tikisi sulaukti riestainio jau artimiausiu metu, svajones apie dangiškuosius migdolus teks atidėti iki kitų metų vidurio. Kaip ir bizūną.

•

“EU Observer”, “The Wall Street Journal”, LŽ

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga.

Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞.

Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga.

Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

yra V formos. Tuo tarpu PIGS nuosmukis buvo ne toks smarkus, bet jis truko daug ilgiau”, - rašo “The Wall Street Journal”, cituodamas L.Balcerowicziaus žodžius, kad radikalūs veiksmai ėmė duoti naudos, ir BELL šalims pavyko susigrąžinti rinkų pasitikėjimą, dėl kurio skolinimosi kaina nukrito. PIGS šalyse - atvirkščiai, ji tik augo. Tai, kas vyko BELL šalyse, lenkų ekonomistas pavadino “pasitikėjimo efektu”.

JAV dienraščiui L.Balcerowiczius aiškino: “Didžioji dalis problemų blogos politikos rezultatas. Esant demokratijai veikia daugybė spaudimo grupių, kurios norėdamos išlaidauti siekia daryti įtaką ir pinigų politikai bei ideologijai. Todėl net jei vyriausybė būtų sudaryta iš angelų, nors, žinoma, tai nerealu, jei ji nesugebėtų sudaryti tokiems siekiams atsvaros, neišvengiamai vyktų poslinkis didesnio steitizmo (valstybės reguliuojamos ekonomikos - red.) link, o tai nuveda į stagnaciją ir krizę.”

•

6

2012 12 18 Lietuvos žinios

Pasaulis

Amunicijos būtų užtekę visai mokyklai JAV prezidentas Barackas Obama pažadėjo panaudoti visas savo galias, kad šalyje liautųsi masinės žudynės, tokios kaip 20 pradinukų gyvybių pareikalavusi ginkluoto užpuoliko ataka Konektikuto mokykloje.

Kreipdamasis į sielvarto apimtą Niutauno miestelio bendruomenę, priblokštą penktadienį įvykdyto siaubingo išpuolio, B.Obama kalbėjo aistringai ir piktai. Prezidentas priminė, kad per savo kadenciją jau ketvirtą kartą vyksta guosti nukentėjusiųjų nuo masinių žudynių.

“Ar galime sakyti, jog išties darome pakankamai, kad suteiktume šios šalies vaikams galimybę, kurios jie nusipelnė, - gyventi laimingiems ir turėti tikslą? - stovėdamas tribūnoje, prie kurios aukų atminimui degė 26 žvakės, klausė JAV vadovas ir čia pat pridūrė: - Mes nedarome pakankamai, todėl privalėsime pasikeisti.”

Nors B.Obamos komentarai buvo aistringi ir atrodė nustatantys naują jo kadencijos misiją - pažaboti suvešėjusį ginkluotą smurtą, prezidentas nesiūlė jokių konkrečių sprendimų. Per visą nepolitišką atminimo ceremoniją jis išlaikė gedulingą toną. JAV vadovas perskaitė šešių žuvusių moterų, didvyriškai mėginusių apginti nekaltus vaikus nuo 20-mečio užpuoliko Adamo Lanzos, o paskui ir visų nužudytų mažamečių vardus.

Vis dėlto B.Obamos ištarti žodžiai leidžia manyti, jog prezidentas stengsis sugriežtinti ginklų kontrolę ir galbūt pradėti naują politinę kovą su įtakingais Amerikos ginklų lobistais. Apžvalgininkai jau sako, kad ši

B.Obama pareiškė Niutauno žmonėms, kad “šito toleruoti daugiau nebegalima”. / Reuters/Scanpix nuotraukos misija gali tapti viena svarbiausių per jo antrąją kadenciją. Tie, kurie abejoja, ar ginklų kontrolė padėtų sustabdyti žudynes, pabrėžia, jog nusikaltėliai vis tiek ir visada jų gaus, o dori amerikiečiai liks be priemonių apsiginti. Įtakinga JAV demokratų senatorė Dianne Feinstein pareiškė jau sausio 3-iąją teiksianti Kongresui įstatymo projektą, siūlantį uždrausti kovinius šaunamuosius ginklus.

Senato žvalgybos komiteto pirmininkė įsitikinusi, kad B.Obama palaikys jos iniciatyvą, kuria taip pat numatoma uždrausti daugiau kaip 10 šovinių dėtuves.

Policija paskelbė, jog užpuolikas A.Lanza, kurio motyvas iki šiol ne-

Prezidentas stengsis sugriežtinti ginklų kontrolę ir galbūt pradėti naują politinę kovą su įtakingais Amerikos ginklų lobistais. žinomas, turėjo ne tik motinos teisėtai įsigytą pusiau automatinį šautuvą “Bushmaster”, bet ir kelias dėtuves, į kurias telpa po 30 šovinių.

Taigi jam būtų pakakę amunicijos visai mokyklai išguldyti. Ši tragedija daugeliui amerikiečių sukėlė pasipiktinimą dėl įstatymų, leidžiančių civiliams žmonėms teisėtai įsigyti šaunamųjų ginklų, kurie faktiškai tinkami tik koviniams veiksmams. “Įstatymas bus. Jis draus parduo-

ti, gabenti, importuoti ir laikyti (kovinius šaunamuosius ginklus). Įstatymas taip pat uždraus dideles dėtuves, šovinių diskus ir juostas, turinčias daugiau kaip 10 šovinių”, kalbėjo senatorė D.Feinstein.

“Koviniai ginklai buvo sukurti JAV kariškiams, o ne komerciniams ginklų gamintojams”, - kolegei antrino ir nepriklausomas senatorius Joe Liebermanas. Jo nuomone, turi būti sukurta komisija, kuri išnagrinėtų ginklų įstatymus, psichikos

ligų sistemą ir smurtą filmuose bei vaizdo žaidimuose.

Federalinis kovinių šaunamųjų ginklų draudimo įstatymas, priimtas 1994 metais, nustojo galioti 2004-aisiais, o pastangos jį pratęsti buvo nesėkmingos. Kai 2008 metais siekė prezidento posto, B.Obama pritarė siūlymams atgaivinti šį teisės aktą, bet vėliau nelaikė to uždavinio prioritetu. Keliose svyruojančiose valstijose, kurios nulėmė B.Obamos perrinkimą praėjusį lapkritį, tarp jų Ohajuje ir Virdžinijoje, svarų balsą turi liberalios ginklų kontrolės šalininkai, tvirtai pasisakantys už JAV Konstitucijoje įtvirtintą “teisę nešiotis ginklus”.

Ginklų lobistai, vadovaujami Nacionalinės šaunamųjų ginklų asociacijos (NRA), yra įtakingi ir gerai finansuojami veikėjai Vašingtone.

Jie argumentuoja, esą nestabilios psichikos asmenys bet kokiu atveju ras galimybę įvykdyti siaubingą nusikaltimą, o esminių Amerikos laisvių suvaržymas nieko neduos. Kiti pateikia Anderso Behringo Breiviko pavyzdį ir pabrėžia, kad šis ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas sugebėjo nužudyti 77 žmones Norvegijoje, kurioje galioja daug griežtesni negu JAV ginklų kontrolės įstatymai.

Dar vienas dažnai girdimas konservatyvių amerikiečių argumentas kad ginklai neišvengiami, todėl vienintelė galimybė apsaugoti žmones geriau apginkluoti apmokytus profesionalus. Esą jie galėtų saugoti jautrias vietas, tokias kaip mokyklos ir prekybos centrai.

Dauguma Kongreso respublikonų nusiteikę prieš griežtesnius ginklų kontrolės įstatymus.

•

Kodėl mušasi Ukrainos parlamentarai Susirinkęs naujasis Ukrainos parlamentas ėmė kibti į atlapus, kumščiuotis ir apsistumdė.

Vaizdai Aukščiausiojoje Radoje buvo neįtikėtini, bet... įprasti.

Naujajam Ukrainos parlamentui susirinkus gruodžio 12 dieną iškart kilo audringos scenos. Tribūna buvo apgulta, o prie jos kumščiavosi ir plėšdami vienas kitam už atlapų grūmėsi opozicijos ir valdantieji deputatai. Nepavykus pasiekti sutarimo, kumščiai buvo paleisti į darbą ir antrą dieną.

Dėl ko gi mušėsi liaudies išrinkti atstovai?

Problemų kilo dar net prieš pirmąjį posėdį, kai dviem parlamentarams, tėvui ir sūnui Tabalovams, tiesiog buvo neleista patekti į salę, nes opozicijos atstovai apkaltino juos išdavyste perbėgus į valdančiųjų pusę. Pasipiktinimui prieš perbėgėlius didėjant, Tabalovams teko sprukti nuo patyčių ir kumščių.

Bėgiojimas iš vienos partijos į kitą - tai sena ir daug aistrų kelianti Ukrainos parlamentarų praktika. Ir ankstesniuose parlamentuose daugelis deputatų prisidėdavo prie savo oponentų, daugiausia vyriausybinių frakcijų, ir tai sukeldavo kalbų apie papirkinėjimą bei bauginimą.

Lakstymas iš vienos partijos į kitą ukrainietiškai paniekinamai vadinamas “tuški” (“skerdenomis”).

Parlamentui mėginant tęsti darbą muštynės nesibaigė. Jos kilo dėl tokių veiksmų kaip balsavimas už kitą kolegą. Tai dar viena Ukrainos

Nepaprasti, bet įprasti vaizdai iš Ukrainos parlamento.

Per susirėmimus ne vienas deputatas liko su mėlynėmis ir sulaužytais šonkauliais, buvo išrauti mikrofonai, pažeista balsavimo sistema. parlamente paplitusi praktika. Nors Konstitucija reikalauja, kad kiekvienas deputatas balsuotų asmeniškai, kai kurie jų naudodamiesi elektronine balsavimo sistema spaudo mygtukus už kolegas net tuomet, kai šių apskritai nėra salėje. Tokie Ukrainos parlamentarai pašiepiamai vadinami “mygtukų spaudytojais”.

Ankstesni parlamentai taip pat

pasižymėdavo muštynėmis ir konfliktais, kurie dažnai privesdavo prie įstatymų leidžiamosios institucijos paralyžiaus. Per susirėmimus ne vienas deputatas likdavo su mėlynėmis ir sulaužytais šonkauliais, buvo nukentėjusi ir Aukščiausiosios Rados salė - išrauti mikrofonai, pažeista elektroninė balsavimo sistema, išlaužtos durys. Tokie išsišokimai lydėdavo svarstymus dėl rusų kalbos statuso ir buvusios premjerės Julijos Tymošenko įkalinimo.

Dabartiniame parlamente prie šio sprogstamojo mišinio prisidėjo naujas “ingredientas” - pirmąkart laimėjusi vietų dešinioji Laisvės partija. Kai kurie jos nariai turi solidžią patirtį, įgytą gatvėse, tad labai aiškiai pasakė, kad nenusileis rusakalbių magnatų iš šalies Rytų bei komunistų savivalei.

Pasaulio bokso čempionas Vitalijus Klyčko, vadovaujantis partijai “Udar” (“Smūgis”) ir išrinktas į parlamentą, kol kas į muštynes nesivelia.

Sakė suprantąs, jog yra daug tokių, kurie laukia, kad jis ką nors užpultų, bet, sunkiasvorio žodžiais, “Jungtinėse Valstijose boksininko kumščiai laikomi ginklu, o pasaulio bokso čempiono kumščiai - it atominis ginklas”.

“Kol kas šiais ginklais mes nesinaudosime”, - sakė sportininkas.

Tai kodėl Ukrainos parlamentarai negali išspręsti nesutarimų civilizuotai, nesigriebdami smurto? Vieni aiškina, jog nėra būdų kovoti su neteisybe, kai ignoruojami įstatymai ir laužomos taisyklės. “Nėra įstatymo, kuris sako, kad galima blokuoti parlamentą, bet nėra ir įstatymo, kuris leistų pažeisti Konstituciją, dėstė Arsenijus Jaceniukas, didžiausios opozicinės frakcijos “Tėvynė”

lyderis. - Laikykitės įstatymų, ir šis parlamentas vėl galės dirbti.”

Kai kurie deputatai pabrėžia, jog beveik nėra teisinių būdų, kaip užkirsti kelią parlamentarams perbėgti į kitas partijas.

Valdančioji Regionų partija atmeta kaltinimus, kad veikia ne pagal įstatymus. Ji sako, jog opozicija specialiai užsiima ardomąja veikla.

“Kaip jiems ir būdinga, daro viską, kad destabilizuotų padėtį ir blokuotų parlamentą, - pažymima Regionų partijos pareiškime. - Laikas būtų suprasti, kad jie yra europietiškos šalies parlamente, o ne džiunglėse.”

Ukraina nėra vienintelė pasaulio valstybė, kurios deputatai painioja parlamentą su džiunglėmis. Muštynių yra pasitaikę Pietų Korėjos, Turkijos parlamentuose.

•

BBC, BNS, LŽ

2012 12 18 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Irano generolą pagrobė “Mossad”?

Irano gynybos ministro pavaduotojas pranešė turįs įrodymų, kad 2007 metais dingusį Irano generolą Alizerą Asgari pagrobė Izraelio žvalgyba “Mossad”.

Iš tiesų iki šiol tebėra neaišku, kas nutiko Irano revoliucijos sargų korpuso brigados generolui A.Asgari, kuris 2007 metais tiesiog pradingo su žmona lankydamasis Turkijoje gruodžio mėnesį. Pastarąjį kartą jie abu buvo pastebėti Stambule 2007 metų vasario 7 dieną. Generolui pražuvus vieni sakė, kad jis tiesiog išdavė tėvynę ir išvyko į JAV, kur gyvena Šiaurės Virdžinijos valstijoje saugomas Amerikos slaptųjų tarnybų agentų, kiti tikino, jog generolas galėjo būti pagrobtas. 2009 metais Irano užsienio reikalų ministerija išpla-

Generolo A.Asgari likimas iki šiol nežinomas. tino pranešimą, kad A.Asgari yra vienas iš dešimties iraniečių, kurie slapta laikomi Irako teritorijoje esančiuose amerikiečių kalėjimuose.

Kol nebuvo tapęs Irano gynybos ministro pavaduotoju, generolas A.Asgari buvo žinomas dėl glaudžių ryšių su Libane veikiančia teroristi-

ne organizacija “Hezbollah”, be to, jis buvo glaudžiai susijęs su Irano branduoline programa, todėl kurį laiką manyta, kad jį galėjo pagrobti Vakarų, pirmiausia Jungtinių Valstijų, specialiosios tarnybos.

2010 metais Izraelio tinklalapyje “Ynet” pasirodė pranešimas, kad Ajalono kalėjime laikomas kalinys nusižudė neiškentęs visiškos izoliacijos, ir tai galėjo būti pradingęs Irano generolas A.Asgari. Netrukus kitas portalas “Eurasia Review” pranešė, jog Izraelio gynybos ministerija patvirtino, kad tai buvo A.Asgari, tačiau tai greičiau galėjo būti žmogžudystė nei savižudybė.

Tuometis “Mossad” vadovas Danny Yatomas tvirtino, jog Irano generolas pabėgo į Jungtines Valstijas, kad suteiktų amerikiečiams informacijos apie “Hezbollah” ir Irano ryšius. “Jis buvo

svarbi figūra. Labai sunku gauti patikimos informacijos, kaip Iranas rengia savo operacijas Libane. Generolo suteikta informacija Vakarų šalims būtų tikras proveržis”, - sakė D.Yatomas.

Iranas kreipėsi į Jungtines Tautas, Raudonąjį Kryžių ir Interpolą prašydamas padėti išsiaiškinti, kas nutiko jo generolui, tačiau nieko sužinoti nepavyko. Dabar Iranas nutarė paminėti 6-ąsias generolo dingimo metines ir surengė spaudos konferenciją. Per ją gynybos ministro pavaduotojas brigados generolas Hosseinas Daqiqi partvirtino, jog “nepaisant visų Irano pastangų A.Asgiri likimas tebėra nežinomas”. Tačiau jis sako turįs tvirtų įrodymų, kad Izraelio žvalgyba “Mossad” pagrobė generolą iš Turkijos. Tačiau kokie tie įrodymai, ministro pavaduotojas taip ir nepasakė.

•

Japonijoje pergalė be fanfarų Triuškinamą Japonijos konservatyviosios opozicijos pergalę rinkimuose analitikai vadina “griežtu nuosprendžiu”, kurį nusivylę rinkėjai paskelbė Japonijos demokratų partijai (DPJ).

Liberalų demokratų partijos (LDP) laimėjimas suteikė dar vieną galimybę jos lyderiui ir buvusiam premjerui Shinzo Abe įgyvendinti savo karingą saugumo programą ir atgaivinti trečią didžiausią pasaulio ekonomiką. Tačiau rinkimų rezultatus šalies žiniasklaida kone vieningai vadina “triuškinama pergale be užsidegimo”, nes rinkėjai tiesiog paskelbė griežtą nuosprendį DPJ vyriausybei. Niekas neabejojo, kad rinkimus laimės opozicija, nes japonai buvo nepatenkinti klaidingais DPJ žingsniais ir vangia diplomatija, jau nekalbant apie tai, kad per trejus metus ši partija taip ir nesuformulavo aiškaus savo politikos kurso.

Rinkėjai nubaudė DPJ ir dėl prastos strategijos perkeliant prieš-

Laimi H.Chavezas Vėžiu sergančio ir po operacijos Kuboje sveikstančio Venesuelos prezidento Hugo Chavezo valdančioji partija sustiprino savo pozicijas po rinkimų.

23 Venesuelos valstijose - socialistai laimėjo 20 gubernatorių postų, o opozicija atsilaikė tik dviejose valstijose. Mirandoje perrinktas H.Chavezo varžovas prezidento rinkimuose Henrique Caprilesas. Socialistų lyderiai ragino rinkėjus balsuojant parodyti savo paramą prezidentui. Tačiau dalyvavusiųjų skaičius nebuvo didelis - 53 proc., o tai gerokai mažiau nei 80 proc., atėjusių per prezidento rinkimus spalį. Padėjėjai teigia, kad H.Chavezas atidžiai stebėjo rinkimus ir “davė nurodymus bei valdė”. Per rinkimus spalį nugalėjęs H.Caprilesą H.Chavezas turi būti prisaikdintas sausio 10 dieną ketvirtai kadencijai. Praėjusį antradienį jam buvo padaryta jau ketvirta nuo pernai operacija. Jeigu H.Chavezo sveikata neišlaikys, pagal Konstituciją nauji rinkimai turės įvykti per 30 dienų. H.Chavezas jau paskelbė savo įpėdiniu viceprezidentą Nicolasą Maduro.

•

TVN24, “The Times of Israel”, AFP, BNS, LŽ

taringai vertinamą JAV karinę bazę Okinavoje, dėl kurios vis nepavyksta palaikyti gerų ryšių su Vašingtonu. Valdantieji taip pat kritikuojami dėl netinkamos reakcijos į krizę, kilusią po pernai įvykusio stipraus žemės drebėjimo, po kurio cunamis sukėlė avariją Fukušimos atominėje jėgainėje.

Todėl, kaip rašo dienraštis “Mainichi Shimbun”, rinkimų rezultatai “atspindi visuomenės, pageidaujančios stabilaus vadovavimo, nuotaikas”, o naujuoju premjeru tapsiantis Sh.Abe turėtų kukliai švęsti “pergalę be fanfarų”. Kad demokratų partijai nereikėtų užmigti ant laurų, perspėja ir įtakingas verslo dienraštis “Nikkei”. “Jeigu partija nesugebės įgyvendinti pokyčių, rinkėjai vėl paskelbs griežtą nutartį”, - pažymėjo jis.

LDP kartu su koalicijos partnere Naująja Komeito partija turės dviejų trečdalių daugumą 480 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose. To pakaks aukštųjų rūmų, kuriuose nė

viena partija neturi daugumos, sprendimams apeiti.

Tai, kad japonai balsavo už LDP kaip “mažiausią blogį”, supranta ir partijos lyderis Sh.Abe. “Tai nereiškia, kad pasitikėjimas LDP jau atkurtas.

Manau, toks rezultatas reiškia “ne” politiniam DPJ sąmyšiui. Žmonės atsargiai stebės, ar liberalai demokratai pajėgs pateisinti lūkesčius”, - pasakė Sh.Abe po balsavimo.

58-erių Sh.Abe jau vadovavo vyriausybei 2006-2007 metais, tačiau jam teko pirma laiko atsistatydinti. Dabar vėl tapęs premjeru jis žada pataisyti kenčiančią nuo kelerius metus fiksuojamos defliacijos ekonomiką. Naujasis premjeras siūlo didinti investicijas į infrastruktūrą, nes cunamio nuniokotas šiaurės rytų pakrantės regionas dar neatsigavo po katastrofos, tačiau nežino, kaip suvaldyti stiprėjantį jenos kursą, dėl kurio kenčia eksportuotojai. Saugumo srityje Sh.Abe žada stiprinti Japonijos gynybą ir laikytis griežto kurso ginčijantis su Kinija dėl nedidelio salyno Rytų Kinijos jūroje.

•

Sh.Abe švenčia pergalę, tačiau nedžiūgauja. / AFP/Scanpix nuotraukos

8

2012 12 18 Lietuvos žinios

Verslas

Kaip citrusiniai tampa auksiniai Degalų sąnaudos labiau didėja žiemą, nes tenka riedėti sunkiau išvažiuojamais keliais. Išlaidas didina ir tokie dalykai kaip šiuo metu nutįsusios eilės Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Mandarinai, apelsinai, bananai ir kiti jau įprasti šiltųjų kraštų vaisiai per šventes turėtų būti šiek tiek brangesni nei dabar, net ir kritus pasaulinėms rinkos kainoms, bet sausio pradžioje prekybininkams, matyt, nepavyks išvengti išpardavimo akcijų.

Savita logistika

Dažno pirkėjo krepšelio dalį sudarantys įvežtiniai citrusiniai vaisiai ir daržovės lapkritį buvo tarp prekių, kurios labiausiai stabdė bendrą vartojimo prekių kainų augimą.

Tai rodo Statistikos departamento duomenys. Citrusų vaisiai lapkritį, palyginti su spaliu, buvo 10,4 proc. pigesni, bananai atpigo 1,6 proc., tačiau beveik penktadaliu, 19,3 proc., per mėnesį pabrango vynuogės, 7,4 proc. - šviežios daržovės, 3,9 proc. kriaušės, 1,4 proc. - obuoliai.

Sezonas ir stichija “Lietuviškų vaisių ir daržovių kainos kilimas neturėtų stebinti, LŽ sakė Lietuvos vaisių ir daržovių asociacijos vadovė Laimutė Grybauskaitė. - Vasarą derlius buvo geras, bet smulkesni ūkiai, stokodami tinkamų sandėliuoti patalpų, saviškes atsargas jau pardavė, ir atėjo metas nemažėjančia paklausa pasinaudoti stambesniems tiekėjams.”

Vynuogių brangimą, pasak vaisius ir daržoves importuojančios vilniškės UAB “Litbana” didmeninės prekybos direktoriaus Mariaus Ragaišio, irgi derėtų aiškinti sezonų kaita: pietinėje Europos dalyje derlius jau išsibaigė, dabar vynuogės vežamos daugiausia iš Centrinės Amerikos. “Nuo sausio lentynose jau matysime vien Amerikoje užaugintas vynuoges”, - teigė jis.

Be to, vynuogės ir iš dalies bananai šiemet pasaulinėje rinkoje esą brangesni dėl to, kad pernai ir šių metų pradžioje šalyse, kuriose šių vaisių auginama daugiausia, arba buvo prastesnis derlius, arba net ištisas plantacijas sunaikino gamtos stichija.

Citrusiniai “ant bangos” Ispanijoje, Italijoje, Maroke dabar pats citrusinių vaisių derlius. Iš šių palyginti netolimų šalių jie į Lietuvą daugiausia ir vežami, o labiausiai

Dažno pirkėjo krepšelio dalį sudarantys atogrąžų vaisiai ir daržovės lapkritį buvo tarp prekių, kurios labiausiai stabdė bendrą vartojimo prekių kainų augimą. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka vertinami vaisiai, išauginti Maroke.

“Paprastai mandarinai būna mažesni, jų surenkama daugiau, todėl jie būdavo pigesni už didžiuosius, bet šiemet viskas atvirkščiai: užaugo daug didelių mandarinų, o smulkesnių mažiau. Žmonės yra įpratę pirkti mažesnius, didelių nelabai nori, todėl tenka mažinti kainas”, - samprotavo M.Ragaišis.

koje nustatomos kas savaitę. Jos nėra didelės, bet tenka vežtis iš toliau iš Afrikos ir Lotynų Amerikos, todėl neturėtų stebinti, kad prekybos centruose bananai kainuoja 4-4,5 lito.

Iš pietinės Europos bananai vežami daugiausia automobiliais. “Laivais gabenti būtų pigiau, bet tai užtrunka apie 3 savaites, o bananai, laikomi ilgiau kaip 30 dienų, pradeda netekti

Atogrąžų vaisius tinka vartoti nors ir metus, jei tik laikomi nustačius griežtą aplinkos režimą.

Vis dėlto, jo nuomone, prieš pat šventes ir tarp švenčių mažmeninėje prekyboje bent jau mandarinai turėtų brangti, nors prekybos centrai pirkėjus dar masina kainos nuolaidų akcijomis.

“Per metines šventes padidėjus paklausai, vežėjai kelia paslaugų kainas, laikotarpį nori išnaudoti ir importuotojai bei pardavėjai, - aiškino jis. - Bet po švenčių, matyt, savaitę kitą sulauksime daugiau išpardavimų.”

Bananų kainos tarptautinėje rin-

prekinės išvaizdos. Iš tikrųjų jie dar skanesni, bet neišvaizdūs, todėl ne taip noriai perkami, o ir Europos Sąjungoje yra nustatyti šių prekių standartai”, - sakė didmenininkas.

Rinka kitaip “Kalbėdami apie kainas iš karto turėtume apibrėžti, apie kurias: didmenines ar mažmenines, - LŽ pabrėžė Artūras Spyčius, Vydmantuose (Klaipėdos rajone) įsikūrusios vaisius ir

daržoves importuojančios ir didmenine prekyba besiverčiančios UAB “Augma” generalinis direktorius. Mažmenininkai ir didmenininkai kainas nustato pagal skirtingus principus: pirmiesiems yra svarbiau paklausos ir pasiūlos santykis, o didmenininkams - sąnaudos.”

Rinkos kainos mažai kinta, jas lemia derlius, bet kur kas didesnę didmeninės kainos dalį sudaro transportavimo, sandėliavimo išlaidos.

Kiekviename etape, kol prekė patenka į mažmeninės prekybos tinklą, dirba daug žmonių, kuriems reikia mokėti atlyginimus. “Mums net svarbiau yra išlaidos kurui, energijos ištekliams negu prekės kaina tarptautinėje rinkoje. Kai tik degalai pabrangsta, iš karto pašoka ir iš toliau gabenamų vaisių kainos”, tvirtino bendrovės vadovas. Todėl nekyla abejonių, kad ir po mėnesio kito kilogramas šiltųjų kraštų vaisių bei daržovių kainuos keliais centais brangiau vien dėl nuo sausio 1 dienos didinamo dyzelino akcizo.

Atrodytų, sumažinti vaisių transportavimo sąnaudas būtų galima priimant atitinkamus logistikos sprendimus: arba didesniais kiekiais geležinkeliu atvežus į terminalus Baltarusijoje ar Lenkijoje, arba, vengiant kelias paras trunkančių eilių Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, daryti nedidelį lanką vežant Lenkijos keliais ir sieną kirsti prie Lazdijų. Tačiau importuotojai renkasi Baltarusiją, nes tai pigiau.

“Geležinkelio transportas yra brangesnis, juolab kad tokį krovinį reikia vežti specialiais vagonais, kuriuose sudarytas tinkamas mikroklimatas. Įvažiuojant į Baltarusiją, sąstatą reikia perkelti ant platesnės vėžės, tai irgi kainuoja. Greitai gendančias prekes reikėtų iškrauti iš vagonų ir vėl pakrauti į vilkikus, o visa tai užima laiko, ypač kai reikia skubėti”, - vardijo logistikos UAB “Vingės terminalas” generalinis direktorius Dainius Petravičius.

Pasak jo, transportuoti būtų pigiau krovinį iš Pietų specialiais konteineriais plukdant į Klaipėdos uostą (neretai taip ir daroma), bet kai krovinio reikia skubiai, automobilių transportas, nors ir gerokai brangesnis už jūrinį, neturi alternatyvų.

Kai vaisius tenka gabentis iš Afrikos ar Amerikos, be jūrų transporto neišsiverčiama, todėl, anot A.Spyčiaus, citrusiniai perkami tik pradėję nokti, o bananai - visiškai žali. Jie nokinami jau Lietuvoje specialiai įrengtose patalpose. “Jau prieš kelias dešimtis metų yra sukurtos dirbtinio bananų nokinimo technologijos - tam sandėlyje užtenka sukurti mikroklimatą, artimą sąlygoms, kuriomis šis vaisius augo. Tokias technologijas ir naudojame”, - sakė didmeninės prekybos bendrovės vadovas. Jo teigimu, atogrąžų vaisius tinka naudoti nors ir metus, jei tik laikomi nustačius griežtą aplinkos režimą ir prekinė išvaizda atitinka Europos Sąjungos nustatytus parametrus. Tačiau tai per pigi prekė, kad ją apsimokėtų sandėlyje laikyti ilgiau nei vieną ar dvi savaites.

•

2012 12 18 Lietuvos žinios

9

Verslas

Žaislų versle - kainų kalneliai ŽAISLŲ IMPORTAS, SAUSIOSPALIO MĖN., MLN. LITŲ

EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Nedidelės vaikiškų žaislų prekybos įmonės guodžiasi negalinčios gauti žinomų prekių ženklų žaislų kainų nuolaidų, nes jos siūlomos tik didiesiems žaidėjams. Šie atkerta, kad kaltinti juos kainų diktatu nėra jokio pagrindo.

Dauguma žaislų yra brangoki, o kokybiško be 50 litų nenupirksi. / LŽ archyvo nuotrauka UAB “Lorita”, o šis po poros mėnesių nutraukė sutartį argumentuodamas gamybos pajėgumų trūkumu aprūpinti “Assorti.lt” savo gaminiais.

“Nors telefonu išdėstė kitą priežastį: sutartį privalo nutraukti todėl, kad su pagrindiniu klientu Baltijos šalyse neva sutarta netiekti prekių šalia esančioms parduotu-

“Vien tik žinomas pasaulinis prekių ženklas sudaro 15 proc. žaislo kainos.” vėms. O mūsų parduotuvė Vilniuje veikia šalia “Kotrynos” parduotuvės ir mes šiomis prekėmis prekiavome 10-20 proc. pigiau”, - atvirai pasakojo V.Pugžlys.

Balandžio mėnesį “Assorti.lt” kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir paprašė išaiškinti, ar bendrovių galimas susitarimas netiekti gaminamų prekių kitiems šalia prekiaujantiems prekybininkams nepažei-

Trumpai PRIREIKĖ GRŪDŲ Grūdų biržoje gruodį sudaryti keturi sandoriai už 1,149 mln. litų.

Parduota tūkstantis tonų antros klasės kviečių ir 100 tonų pirmos klasės kviečių. Tai pranešė “AgroBirža”. Pirmos klasės kviečiai parduoti po 900 litų už toną, o antros klasės kviečių vidutinė pardavimo kaina siekė 860 litų. Vienas “AgroBiržos” įkūrėjų Mindaugas Gedvilas teigė, kad biržoje už 281 tūkst. litų sudarytas ateities sandoris parduota 300 tonų kitų metų derliaus kviečių. “Tas faktas įdomus, nes jis jau leidžia pajusti preliminarias ateinančių metų sezono pradžios tendencijas, taip pat ir augintojams orientuotis į savo verslo pelningumą”, - sakė M.Gedvilas.

Grūdų biržoje lapkritį grūdų parduota už 419,8 tūkst. litų, arba 29,5 proc. mažiau nei spalį, kai jų parduota už 595,3 tūkst. litų. Per mėnesį biržoje parduotų grūdų kiekis sumažėjo 33,3 proc., iki 400 tonų.

SUSITARĖ Dujų importo ir transportavimo bendrovė “Lietuvos dujos” ir bendrovė “Klaipėdos nafta” toliau derina pagrindinę sutartį dėl būsimo su-

2012

65,4

85,7

38,1

49,9

Šaltinis: Statistikos departamentas

Mažiesiems nelengva

savo konkurentų. Pavyzdžiui, mes anksčiau pirkdavome aksesuarus kūdikiams “Tommee Tippee” iš Estijos didmenininkų, o dabar tokio didmenininko teises turi lietuviai, perėmę jas iš estų, ir kainas pakėlę vidutiniškai 15 proc.”, - teigė jis.

“Assorti.lt” direktorius pamena kitą atvejį, kai bendrovė šių metų kovo pradžioje sudarė sutartį su drabužių iš merinosų vilnos gamintoju

2011

Importas Eksportas

Keturias šeimai skirtų prekių parduotuves valdančios UAB “Assorti.lt” direktorius Verneris Pugžlys LŽ sakė, kad Kalėdų laikotarpiu dažniausiai perkami vaikiški veiksmo žaidimai, lipdymo ir piešimo reikmenys. “Tradiciškai populiarios yra lėlės, ypač ispaniškos kvepiančios. Įmonės ir darželiai šiais metais renkasi prancūziškus “Djeco” lavinamuosius ir stalo žaidimus.

Kalėdų dovanai tėveliai vidutiniškai išleidžia apie 50 litų”, - pasakojo jis.

V.Pugžlys pritarė LŽ skaitytojų nuomonei, kad dauguma žaislų yra brangoki, o kokybiško be 50 litų nenupirksi. “Žaislai yra brangūs dėl monopolijos žaislų rinkoje. Vienas prekių pardavėjas monopolininkas stengiasi gauti kuo daugiau prekių ženklų išskirtinio pardavimo teisių. Tai savo ruožtu kelia didmenines kainas. Per penkerius metus jis supirko nemažai

-

stų sąžiningos konkurencijos principų. Tačiau skundą išnagrinėjusi taryba nerado nesąžiningos konkurencijos.

Internete telpa visi Importas išaugo trigubai V.Pugžlį džiugina tai, kad Lietuvos pirkėjai tampa vis sąmoningesni ir vis dažniau renkasi alternatyvias žaislų prekių parduotuves.

“Assorti.lt” žaislų pardavimas auga ne procentais, o kartais - importuojamų žaislų kiekis išaugo tris kartus.

“Sauskelnių kainų sumažinimas Lietuvoje yra akivaizdus įrodymas, kaip net ir esant kukliu pardavėju galima pareguliuoti prekybos centrų kainas. Prieš ketverius metus didieji prekybos tinklai pirko sauskelnes iš Lietuvoje veikiančio didmenininko ir dėl tarpininko pakeltų kainų pardavinėjo jas po 60 litų.

Tuo metu mes jas importavome tiesiai iš Lenkijos ir galėjome pardavinėti po 40 litų. Po kiek laiko ir pre-

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

skystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo prijungimo prie dujų vamzdynų. “Lietuvos dujų” atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė pranešė, kad dėl preliminarių SGD terminalo prijungimo sąlygų bendrovė jau susitarė. “Šiuo metu rengiama SGD terminalo prijungimo prie “Lietuvos dujų” perdavimo sistemos sutartis”, - sakė S.Petrikonytė-Jurkūnienė. Sutartį “Lietuvos dujos” ir “Klaipėdos nafta” planavo pasirašyti dar rugpjūčio mėnesį. Spalio 30 dieną bendrovės pasirašė pirmąją - nedidelę sutartį. “Lietuvos dujos” neseniai išbraukė iš 2013 metų programos investicijas į SGD terminalo Klaipėdoje sujungimą su dujotiekiu Jurbarkas-Klaipėda - jo statybos užsakovė, anot bendrovės, bus “Klaipėdos nafta”. Tačiau 2013 metais didės “Lietuvos dujų” investicijos į dujotiekį nuo Tauragės iki Klaipėdos.

LŽ, BNS

kybos tinklai nuleido sauskelnių kainas”, - atskleidė konkurencijos niuansus V.Pugžlys.

1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6244

1 Australijos doleris

2,7649

-0,5461%

10 000 Baltarusijos rublių

3,0552

-0,3731%

1 Kanados doleris

2,6603

-0,6841%

1 Šveicarijos frankas

2,8579

+0,0245%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2085

-0,2210%

10 Čekijos kronų

1,3681

+0,0439%

10 Danijos kronų

4,6276

-0,0086%

1 DB svaras sterlingų

4,2477

-0,0494%

100 Vengrijos forintų

1,2147

-0,2223%

-0,3734%

100 Islandijos kronų

2,0818

-0,0672%

100 Japonijos jenų

3,1235

-0,7940%

100 Kazachstano tengių

1,7408

-0,4940%

1 Latvijos latas

4,9573

-0,0444%

10 Moldovos lėjų

2,1640

+0,1386%

10 Norvegijos kronų

4,6673

-0,6063%

10 Lenkijos zlotų

8,4514

+0,3041%

100 Rusijos rublių

8,5222

-0,7334%

10 Švedijos kronų

3,9332

-0,5441%

1 Turkijos naujoji lira

1,4752

-0,2169%

10 Ukrainos grivinų

3,2388

-0,3736%

2012 12 18, LB

UAB “Kotryna” savininkas ir vadovas Valdas Nanartavičius LŽ sakė, kad per 60 vaikiškų žaislų parduotuvių tinklą Baltijos šalyse valdanti bendrovė, kuri Lietuvoje jų turi apie 30, nėra dominuojanti Lietuvos žaislų rinkoje.

“Ne mūsų kainos yra aukščiausios, didžiuosiuose prekybos tinkluose kai kurie žaislai brangesni. Mes galbūt esame didžiausi mažmenininkai, bet did-

menininkai - tikrai ne. Pavyzdžiui, didieji prekybos tinklai iš mūsų perka apie 15 proc. mūsų importuojamų žaislų, o visus kitus jie importuoja patys.

Taigi mes turime gana daug konkurentų, vienas didžiausių - UAB “Maxima LT”, - aiškino V.Nanartavičius.

Jis pridūrė, kad žmonės dabar žaislus gali pirkti ir internetu. Jeigu “Kotrynos” kainos būtų per didelės, anot savininko, jis nieko neparduotų. “Vien tik žinomas pasaulinis prekių ženklas sudaro 15 proc. žaislo kainos. Ir mums nutinka taip, kad nukainojam ir parduodam žaislus už savikainą”, - sakė dvidešimt metų šį verslą plėtojantis verslininkas.

“Kotryna” prieš mėnesį taip pat atidarė internete parduotuvę Babymarket.lt, kurioje kai kurie žaislai parduodami pigiau, o kiti - už tą pačią kainą, kaip ir įprastose jos parduotuvėse.

Tuo metu “Maxima LT” atstovė Olga Malaškevičienė LŽ sakė, kad lego žaidimus bendrovė pati importuoja tiesiai iš gamintojo ir jokių konkurencinių negerovių šalies žaislų rinkoje neįžvelgia. UAB “Anvol”, kuriai priklauso žaislų parduotuvės “XS žaislai”, direktorė Danutė Lumpickienė teigė taip pat neturinti jokių priekaištų didmenininkams. UAB “Rududu ir Co” administratorė LŽ perdavė, kad bendrovės vadovas apie žaislų verslą kalbėti atsisako.

•

10

2012 12 18 Lietuvos žinios

Kriminalinės paraštės

Nesusivaldžiusiam politikui pakvipo belange labiau išsitraukti jį viešoje vietoje, draudžiama. Be to, lemtingą akimirką šaulį ir auką, liudytojų teigimu, skyrė apie šeši metrai. Mindaugo draugai stovėjo dar toliau - už 10-15 metrų. Jokio fizinio sąlyčio tarp mirtiną šūvį paleidusio A.Visocko ir M.Paulausko nebuvo, todėl nekilo ir būtinybės šaudyti. O nusprendus tai padaryti, iš tokio atstumo buvo galima nusitaikyti ir į mažiau gyvybei pavojingą vietą. Šaudamas žmogui į krūtinę vyriškis turėjo numatyti pasekmes. Kad nusikaltimas buvo tyčinis, liudija ir tai, jog A.Visockas, nukreipęs ginklą į sužeistojo draugus, neleido šiems prisiartinti prie parkritusio M.Paulausko. Jie negalėjo suteikti sužeistajam pirmosios pagalbos.

GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

Tyčiniu nužudymu kaltinamą buvusį Socialistų partijos lyderį Albiną Visocką siūloma įkalinti septyneriems metams.

Jis tikina, kad teisiamųjų suole turi sėdėti nušauto vyro sugėrovai, suvertę visą kaltę velioniui, ir šiems esą talkinusi policijos tyrėja.

Kauno apygardos teismas, nagrinėjantis 1996-aisiais rinkimuose į Seimą pagal Socialistų partijos sąrašą dalyvavusio, keliolika metų Partijos institute moksliniu redaktoriumi dirbusio, aukštąjį filologinį išsilavinimą turinčio apsakymų rinkinio “Apsėstasis” autoriaus A.Visocko bylą, priartėjo prie kulminacijos. Buvęs politikas, kuriam netrukus sueis 61 metai, kaltinamas tyčia nušovęs jam į anūkus tinkantį jauną vyrą, dar dvejų metukų neturinčios mažylės tėvą.

Advokatės kontrargumentai

Nesugebėjo prasilenkti Tragiškai pasibaigęs konfliktas, per kurį žuvo 24-erių Mindaugas Paulauskas, įvyko 2010 metų rugpjūčio 22-osios vakarą Kaišiadorių rajono Pašulių kaime. M.Paulauskas nušautas iš A.Visocko savigynai įsigyto pistoleto “Viking”. Jį vyriškis buvo pirkęs prieš kelerius metus - po plėšikų apsilankymo pas vieną beginklį kaimyną, kuris po šio įvykio liko luošas.

Kaip LŽ pasakojo buvusi M.Paulausko sugyventinė, paskutinį savo gyvenimo vakarą Mindaugas leido su draugais. Pritrūkusi sidro kompanija nusprendė važiuoti į Pravieniškes. Į M.Paulausko automobilį “Mazda”, prie kurio vairo sėdo tą vakarą negėręs asmuo, susigrūdo penkiese. Jie pavažiavo vos šimtą metrų, kai vidury kelio išvydo “bohemiškos išvaizdos” vyriškį. Nepažįstamasis buvo nulipęs nuo dviračio ir laikė jį šalia.

Mobiliuoju telefonu kalbėjęs keistuolis nekreipė jokio dėmesio į privažiavusią mašiną. Tada vienam iš jos ekipažo narių kilo mintis pamokyti šį “avarinę situaciją sukėlusį senį”. To ėmėsi Mindaugo draugas Donatas. Tačiau nepažįstamasis nepakluso reikalavimui trauktis į kelk-

A.Visockas prašo jį išteisinti ir iškelti bylas melagingus parodymus davusiems liudytojams bei policijos tyrėjai. / Erlendo Bartulio nuotrauka raštį. Kaip paaiškėjo vėliau, dėl to, kad buvo sunkiai “pagavęs ryšį”. Tada Donatas stvėrė nepaklusniojo kalnų dviratį ir sviedė į pakelės griovį.

Vaikinui grįžtant į automobilį pasigirdo šūvis. Jį lydėjo vyro reikalavimas: “Grąžink dviratį!” Nuaidėjus šūviui iš mašinos išlipo jau visi. Iškėlęs į viršų rankas M.Paulauskas ėmė artintis prie šaudančiojo. “Mesk tą ginklą! Šausi į beginklį?!” - tokia buvo tragiškai nutrūkusio jo dialogo su ginkluotu nepažįstamuoju pradžia.

lauskas krito aukštielninkas. Jį pakirto į kaklą pataikiusi kulka.

Ekspertų buvo klausiama, ar kilus konfliktui A.Visockas jautė didelį sąmyšį ir išgąstį? Specialistai konstatavo, jog tuometė šaulio būsena neturėjo įtakos jo veiksmams. Tai, kad vyras puikiai valdė situaciją, įrodo jo skambučiai policijai ir greitosios pagalbos tarnybai. Toks ekspertų atsakymas neleido teisėsaugininkams traktuoti A.Visocko veiksmų kaip būtinosios ginties ribų peržengimo.

Prokuroro argumentai Nepalankios ekspertų išvados Netrukus pasigirdo antras šūvis.

Jis pertraukė M.Paulausko žodžius: “Kas čia toks? Aš nepuolu, o jis šaudo!” Tačiau ir šis šūvis nesustabdė M.Paulausko. Priešingai, vaikinas išsinėrė iš bliuzono, už kurio jį laikė draugai, ir ėmė dar sparčiau artintis prie šaulio. Tada ir nuaidėjo trečias, lemtingasis, šūvis, po kurio M.Pau-

Siūlydamas A.Visockui už tyčinį nužudymą gresiančią minimalią bausmę, prokuroras atsižvelgė į garbingą teisiamojo amžių ir suskaičiavo net septynias jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pradėta nuo provokuojamo paties M.Paulausko elgesio. Tačiau akcentuota, kad A.Visockas tuo metu buvo neblaivus, o tokiam asmeniui nešiotis ginklą, juo

Per ikiteisminį tyrimą A.Visockas buvo prisipažinęs, kad nušovė grėsmingai besiartinantį jaunuolį, nes dėl laiko stokos negalėjo rinktis šūvio krypties. Tačiau teisme jis jau tikino, jog duoti tokius parodymus tada privertė ikiteisminį tyrimą atlikusi pareigūnė, kuri akivaizdžiai palaikė kitą konflikto šalį. Kad ikiteisminis tyrimas buvo šališkas, įrodinėjo ir kaltinamojo advokatė. Vienas jos argumentų - A.Visocką užpuolusiai kompanijai net nebuvo surašyti protokolai už pasirodymą viešoje vietoje išgėrus. Esą jei neblaivūs jaunuoliai tada nebūtų sukėlę konflikto, nebūtų buvę ir šio teismo. O užpultasis neva turi teisę gintis ir išgėręs. Kitaip būtų prieita prie absurdo - pateisinti visų neblaivių asmenų užpuolimai.

A.Visocko advokatė prašė pripažinti jo veiksmus būtinąja gintimi, kurios ribos nebuvo peržengtos, ir kaltinamąjį nužudymu išteisinti.

Alus niekuo dėtas?

A.Visockas praėjus porai valandų po šaudymo į alkoholio matuoklį pripūtė 1,16 promilės - tikino išgėręs tik puslitrį alaus. Anot teisiamojo, taip pat jis būtų pasielgęs ir būdamas blaivus. “Atsidūriau vienas prieš mažiausiai keturis įkaušusius jaunus vyrus. Todėl mano šūvis, pakirtęs M.Paulauską, buvo ne tyčinis, o gynybinis. Ir, deja, labai nesėkmingas, nulemtas aplinkybių. Kulka pataikė M.Paulauskui į kaklą tik todėl, kad tuo metu jis buvo pasilenkęs, panašiai kaip bėgikas prieš startą. Be to, tai

buvo šūvis ne į jį, o į grupę mane puolusių asmenų”, - įrodinėjo A.Visockas.

“Jeigu mano vyras panaudojo ginklą, jam turėjo būti iškilusi mirtina grėsmė”, - LŽ yra sakiusi ir teisiamojo žmona. Moteris taip pat tikino, kad jos sutuoktinis - beveik negeriantis. Tačiau tądien jį lyg tyčia alumi pavaišino kaimynas.

Neišmoktos pamokos M.Paulausko sugyventinė neslėpė, kad Mindaugas, atėmęs iš A.Visocko ginklą, greičiausiai būtų jį sumušęs. Prie to, be abejo, būtų prisidėję ir bičiuliai. Pašnekovės teigimu, jeigu kas nors užkabindavo išgėrusį M.Paulauską, jis beveik niekada nenusileisdavo. Ir visada mūru stodavo už draugus. Apie tai byloja ir vaikino teistumas už nesunkų sveikatos sutrikdymą bei viešosios tvarkos pažeidimą. Jį Mindaugas “užsidirbo” gindamas draugą. M.Paulauskas jau buvo “ragavęs” ir švino. Tai nutiko taip pat Pašuliuose likus penkeriems metams iki jo žūties. Tada Mindaugas su bičiuliu važiavo išgėrę ir užklimpo. Pamatę netoliese namą, kurio šeimininkas neprigirdi, vyrukai keikdamiesi atėjo pas jį naktį prašyti pagalbos. Šis stvėrė ginklą.

Tada M.Paulauskui buvo peršautas petys. Ši istorija baigėsi susitaikymu, abiem konflikto dalyviams susėdus prie butelio.

Už laidotuves sumokėjo M.Paulausko sugyventinė pateikė A.Visockui 300 tūkst. litų ieškinį.

Tokio moralinio atlygio prašoma aukos dukrai, kuri nuolat klausinėja, kur tėvelis. Motinai ir dukrai atstovaujantis advokatas teigia, jog A.Visockas - dar darbingas, todėl galėtų atlyginti padarytą žalą. Tačiau teisiamasis pareiškė, kad jau padengė M.Paulausko laidotuvių išlaidas.

Ir niekieno neverčiamas, geranoriškai. Esą tie beveik 3 tūkst. litų - gana didelė suma jo šeimai. “Nemanau, kad šioje istorijoje, kuri sugriovė ir mano gyvenimą, dar turiu ką nors atlyginti”, - kalbėjo A.Visockas. Teisiamasis tvirtino, jog likus keliems mėnesiams iki nelaimės pradėjo steigti naują visuomeninį politinį judėjimą, todėl byla sužlugdė ir jo pastangas dar ką nors nuveikti valstybės labui.

•

Trumpai SKŲS IŠTEISINIMĄ Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius nusprendė skųsti velioniui Andriui Ūsui paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį mažametės tvirkinimo byloje. “Vaiko teisių apsaugos skyrius priėmė sprendimą pasinaudoti įstatymo suteikta teise apskųsti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 metų lapkričio 30 dienos nuosprendį baudžiamojoje byloje”, - pranešė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Juškevičienė. Pasak jos, skyriaus darbuotojai įsitikinę, kad dėl didelį visuomenės rezonansą sukėlusios bylos savo žodį turėtų tarti ir aukštesnės instancijos teismas. Jis galėtų įvertinti nuosprendyje išdėstytų motyvų pagrįstumą.

Skyrius taip pat pranešė, kad pakeista advokatė, paskirta nukentėjusiai mažametei ginti. “Šiuo metu yra rengiamas apeliacinis skundas”, - rašoma L.Juškevičienės atsakyme. Lapkričio 30 dieną Vil-

niaus miesto 2-asis apylinkės teismas visiškai išteisino velionį kaunietį A.Ūsą, kaltintą Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukters tvirkinimu. Teismas padarė kategorišką išvadą, kad mažametė įgijo seksualinės patirties savo tėvo namuose per neteisėtus, nekvalifikuotus ir įkyrius klausinėjus bei filmavimus 2008-2009 metais. Anot teismo, vaizdo įraše tėvo kalbinama mergaitė apie tvirkinimą pasakojo primokyta. Prokuratūra anksčiau buvo pareiškusi, kad nuosprendžio skųsti neketina, nes šis ją visiškai tenkina. A.Ūsas žuvo 2010 metų birželį apvirtus keturračiui.

UŽPUOLĖ PRIŽIŪRĖTOJUS Kybartų pataisos namuose nuteistieji susigrūmė su prižiūrėtojais, kai šie bandė perimti iš laisvės atsiųstą mobiliojo ryšio telefonų siuntą. Kalėjimų departamentas pranešė, kad incidentas kilo gruo-

džio 13-osios vakarą. Apie 18 val. suslėgto oro “patranka” į pataisos namų teritoriją buvo iššautas paketas su draudžiamais turėti daiktais. Pareigūnai prie jo suskubo greičiau negu nuteistieji. Bandydami iš Kybartų pataisos namų prižiūrėtojų atimti paketą, nukritusį 2-ojo ir 5-ojo būrių lokalinio sektoriaus kieme, kaliniai griebėsi fizinio smurto. Pasak pranešimo, per grumtynes nuteistasis D.P., spirdamas koja pamainos vyresniajam A.Z. į nugarą, pargriovė šį ant žemės, o kitas kalinys Š.V. laikė jį užgulęs. Tuo metu nuteistasis L.B. pamainos vyresnįjį smaugė.

Be to, L.B. smogė dešiniu kumščiu kitam pareigūnui - vyresniajam prižiūrėtojui R.B. Pataisos namų pareigūnams pavyko įveikti pasipriešinimą ir išlaikyti paketą. Jame buvo rasta 11 mobiliojo ryšio telefonų, vienas mobiliojo interneto modemas ir 39 SIM kortelės. Kalėjimų departamento manymu, nuteistųjų nepasitenkinimą ir smurto protrūkį galėjo paskatinti

incidento išvakarėse, gruodžio 12 dieną, Kybartų pataisos namuose surengtos bendros taktinės pratybos, kuriose dalyvavo Kybartų pataisos namų, Kalėjimų departamento prevencinės grupės ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Per pratybas atliktos kratos nuteistųjų gyvenamojoje ir uždarojoje zonose, rasta ir paimta daug kaliniams draudžiamų turėti daiktų. Dėl pasipriešinimo pareigūnams Kybartų pataisos namų Vidaus tyrimų skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą. Šiuo metu Kybartų pataisos namuose bausmę atlieka 409 nuteistieji.

18 METŲ NELAISVĖS Šiaulių apygardos teismas vakar 18 metų už itin žiaurią žmogžudystę nuteisė kalėti mažeikiškį Liudviką Baltutį. Teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas sakė, kad anksčiau ne kartą teistas 30-metis vyras pripažintas pavojingu recidyvistu.

Kartu su juo teisiamųjų suole atsidūręs Viktoras K. buvo išteisintas.

Teismas konstatavo neturįs pagrindo tikėti, kad L.Baltutis gynėsi. Ant jo kūno nerasta jokių sužalojimų, nusikaltimas padarytas tyčia, itin įžūliai ir brutaliai, o kilęs konfliktas buvo mažareikšmis. 2011 metų gegužę Mažeikių rajono Ruzgų kaimo apylinkėse, netoli Bugenių geležinkelio stoties, prie Varduvos upės užtvankos, rastas nužudytas 24 metų T.T. iš Akmenės rajono. Pareigūnai nustatė, kad jis prie vandens telkinio atvyko automobiliu “Audi A4” ir žvejojo. Bylos duomenimis, L.Baltutis irgi meškeriojo. Paskui priėjo prie žvejo iš Akmenės rajono ir paprašė nuvežti jį nusipirkti cigarečių. Kai šis atsisakė, vyrai susipyko. Tyrėjai nustatė, kad aukai buvo suduoti 45 smūgiai. Vėliau sudeginta ir T.T. mašina. Nužudytojo artimiesiems iš L.Baltučio teismas priteisė daugiau kaip pusę milijono litų turtinės ir neturtinės žalos.

BNS, LŽ

2012 12 18 Lietuvos žinios

Tyrimas

11

Juodoji buhalterija

Kur nusėdo “Vičiūnų” milijonai Bendrovei “Vičiūnų restoranų grupė” (VRG) pareikšti įtarimai sukčiavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir dokumentų klastojimu. Manoma, kad dėl finansinių manipuliacijų valstybė neteko apie 2 mln. litų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių. Tačiau vienas pagrindinių ikiteisminio tyrimo tikslų - nustatyti, kieno kišenėje galėjo atsidurti išgryninti beveik 5 mln. litų. tūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius. Paklaustas, ar išgryninti pinigai galbūt būdavo perduodami VRG direktoriui G.Balniui, ar pačiam V.Matijošaičiui, prokuroras pabrėžė negalintis atskleisti ikiteisminio tyrimo paslapties. Nustatyta, kad R.Tamaševičius išgrynino apie 4,3 mln. litų. Kiti iš VRG už neatliktus darbus gauti pinigai būdavo pervedami į kitas bendroves.

VALDAS KVEDARAS

G

arsiai bendrovei patekus į teisėsaugininkų akiratį, pagrindinis “Vičiūnų” įmonių grupės akcininkas, Kauno miesto tarybos narys Visvaldas Matijošaitis tikina, kad VRG “čia niekuo dėta”.

Prokurorai teigia demaskavę gerai organizuotą nusikalstamą grupuotę, kuri per kiek mažiau nei dvejus metus sugebėjo iš šios bendrovės pasipelnyti ne vienu milijonu litų. Kad ši nusikalstama veika buvo tikslinga, liudija faktas, jog ėmus aiškėti buhalterinei apgaulei veikiantieji asmenys suskubo naikinti nusikaltimų pėdsakus. Manoma, kad finansinėse manipuliacijose galėjo dalyvauti apie 20 bendrovių. Įtarimai šiuo metu pareikšti 14 asmenų, iš kurių aštuoni dviem paroms buvo uždaryti į areštinę. Teismas atmetė prokurorų prašymą du pagrindinius įtariamuosius suimti mėnesiui.

Blogiausio nesitiki Bendrovė VRG, kuriai priklauso prekės ženklai “Katpėdėlė”, “Carskoje selo”, “Charlie pizza” ir “La Crepe”, yra viena iš 47 “Vičiūnų” grupei priklausančių įmonių. Įmonių registro duomenimis, pastaruoju metu sparčiai besiplečiančio restoranų tinklo apyvarta per šių metų devynis mėnesius buvo net 56 mln. litų - 20 mln. litų daugiau nei 2010 metais.

Kontrolinį 79,9 proc. VRG akcijų paketą valdo V.Matijošaitis. Kiti 20,1 proc. akcijų priklauso šios bendrovės direktoriui Gediminui Balniui. Šis verslininkas vadovauja ir 2011 metų vasarą įkurtai bendrovei “APC investicijos”, kurioje, “Sodros” duomenimis, dirba tik vienas žmogus, o pati bendrovė beveik jokios veiklos nevykdo.

V.Matijošaitis LŽ tikino, kad VRG restoranai dirbo ir dirbs įprastai, o “Vičiūnų” grupė nusiteikusi kuo greičiau išsiaiškinti nesąžiningos veiklos vykdytojus. Paklaustas, kaip prognozuoja bendrovės likimą, mat VRG, kaip juridiniam asmeniui, pareikšti įtarimai, verslininkas sakė “blogiausio nesitikintis”. Pasiteiravus, ar jam, kaip pagrindiniam akcininkui ir savininkui, gal jau pavyko išsiaiškinti, kas buvo daroma su jo turtu bei pinigais, V.Matijošaitis teigė to padaryti negalintis, nes “visi dokumentai pas prokurorus”.

Užkliuvo atsitiktinai V.Matijošaitis teigė nesąs linkęs manyti, kad teisėsaugos akcija prieš jo verslą - konkurentų darbas. Jei taip ir sakytų, faktai byloja ką kita verslo banginis mokesčių inspektoriams užkliuvo atsitiktinai, tikrinant visai kitas bendroves. Šių metų pradžioje mokesčių inspektoriams krito į akis Vilniuje registruota bendrovė “Revilsta”. Anksčiau milijoninę metinę apyvartą deklaravusi “Revilsta” pernai nesiteikė pateikti finansinės ataskaitos.

Paaiškėjo, kad ši bendrovė įsteigta Šiauliuose dar 2007 metais šiauliečio V.D., tačiau po poros metų jos akcijas nusipirko vilnietis Ruslanas Tamaševičius.

Inspektoriams ėmus domėtis nau-

Ne tik priedangos bendrovės

Bendrovė VRG, kuriai priklauso prekės ženklai “Katpėdėlė”, “Carskoje selo”, “Charlie pizza” ir “La Crepe”, yra viena iš 47 “Vičiūnų” grupei priklausančių įmonių.

Oresto Gurevičiaus, Erlendo Bartulio ir Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotraukos

juoju “Revilstos” šeimininku ir direktoriumi paaiškėjo, kad R.Tamaševičius yra arba buvo dar ir bendrovių “Rusvila”, “Stalmetra” akcininkas ir vadovas, taip pat, inspektorių manymu, galėjo įsteigti arba prisidėti prie bendrovių “Ditmos projektai”, “Deneta”, bendrovės “Manorgrove Trading” steigimo. Visos jos beveik jokios veiklos nevykdė.

Patraukus už “Revilstos” virvutės šių metų birželį ėmė aiškėti, kad 2010-2011 metais bendrovė pasirašė nemažai milijoninės vertės rangos sutarčių su VRG. Negana to, paaiškėjo, kad R.Tamaševičiui vadovaujant “Stalmetrai”, šiai bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, buvo pareikšti kaltinimai dėl galimos nusikalstamos veikos.

G.Balnis - vienas pagrindinių įtariamųjų byloje, kurioje narpliojamos galimos VRG machinacijos.

Verslininkas ir politikas V.Matijošaitis tikino ir pats aiškinsiąsis, kas buvo daroma su jo turtu ir pinigais.

bendrovė užsiima apželdinimu ir aplinkos tvarkymu, teikia komunalines, švaros, valymo paslaugas.

Prisikviesti naująjį “Revilstos” šeimininką B.Gitelmaną irgi buvo ne taip paprasta, mat jis nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos, daug kartų keitė darbovietes, dirbo bendrovėse “Revilta”, “Radiolinija”, “Tranetus”, “Ditmos projektai”. Iki 2011 metų gruodžio buvo UAB “Resona”

minėtiems darbams atlikti subrangovų nebuvo samdžiusi.

Galiausiai VRG priklausančių restoranų direktoriai paliudijo, kad jokie remonto ar statybos darbai nebuvo atliekami, jie teigė apie reklamą taip pat nieko nežinantys. Apklaustieji tikino, kad jiems nežinomas nei bendrovės “Revilsta” pavadinimas, nei jai vadovavęs R.Tamaševičius.

Tyrėjai atkreipė dėmesį į dvi keistas aplinkybes. VRG, vos gavusi sąskaitas iš “Revilstos” už esą atliktus darbus, jas apmokėdavo tą pačią dieną bankiniu pavedimu. Sąskaitas faktūras, darbų atlikimo aktus pasirašydavo R.Tamaševičius, A.Feklistovas, G.Balnis, VRG Pirkimų skyriaus vadovė Jurgita Stalnionienė.

Gautus pinigus tą pačią dieną banke arba bankomatuose išgrynindavo R.Tamaševičius, tačiau į savo bendrovės kasą jų neįmokėdavo.

Tyrėjams užkliuvo ir kita aplinkybė. Pinigai būdavo išgryninami prieš pat pasipilant “Vičiūnų” grupės reklamai visuomenės informavimo priemonėse. “Mes net juokavome, kad VRG galbūt paslapčia finansuoja vieną populiarų televizijos projektą, kurio dalyvė buvo V.Matijošaičio žmona Irena”, - LŽ sakė vienas ikiteisminį tyrimą prižiūrinčių prokurorų.

Tokiems juokams būta rimto pagrindo. Teisėsaugininkai tikina, kad pinigus išgrynindavęs R.Tamaševičius iškart susisiekdavo su vienu iš “Vičiūnų” verslo grupės vadovų. “Faktas tikras, tačiau tai dar teks įrodyti teisme”, LŽ sakė Vilniaus apygardos prokura-

Gautus pinigus tą pačią dieną banke arba bankomatuose išgrynindavo R.Tamaševičius, tačiau į savo bendrovės kasą jų neįmokėdavo.

Taigi mokesčių inspektoriams kilus įtarimų dėl galbūt neskaidrių UAB “Revilsta” ir VRG komercinių ryšių, pirminė informacija buvo perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir Vilniaus apygardos prokuratūrai.

“Šlavė” pėdsakus Mokesčių inspektoriai dėl “Revilstos” veiklos iš pradžių mėgino išsikviesti R.Tamaševičių. Paaiškėjo, kad šis vyras bendrovės akcijas spėjo parduoti kitam vilniečiui - Borisui Gitelmanui. Tada bandyta iškamantinėti bendrovės buhalterę, tačiau moteris pareiškė, kad dar metų pradžioje pasiprašė būti atleista ir visus dokumentus perdavė direktoriui. Bendrovės akcijas pardavęs R.Tamaševičius spėjo įsidarbinti Vilniuje, bendrovėje “Hidroeka”. Ši tik kelis darbuotojus turinti

direktorius ir akcininkas.

Pagaliau surastas B.Gitelmanas pareiškė, kad buvo apvogtas jo automobilis, dingo jame tada buvę bendrovės dokumentai.

Pinigus išgrynindavo Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galbūt nusikalstamos bendrovės “Revilsta” veiklos ėmė aiškėti, kad šiai bendrovei VRG mokėdavo už reklamos paslaugas, reklaminės iškabos, elektros instaliacijos taisymą, valymo, grindų atnaujinimo paslaugas, ventiliacijos įrangos montavimą ir taisymą, interjero dizainą. VRG šiai bendrovei 2010-2012 metais sumokėjo apie 5,2 mln. litų. Tyrėjams ėmus domėtis, kokius darbus iš tiesų yra nuveikusi “Revilsta”, paaiškėjo, kad joje minėtu laikotarpiu, “Sodros” duomenimis, dirbo tik R.Tamaševičius. Bendrovė

Anot R.Jancevičiaus, nusikalstamą veiką galbūt vykdę asmenys naudojosi priedangos bendrovėmis. Jų - apie 20. Įmonių registro duomenimis, šiuo metu beveik visoms šių bendrovių vadovauja jau kiti asmenys. Daliai jų taip pat pareikšti įtarimai dėl galimo prisidėjimo prie bendros nusikalstamos veikos. Pareigūnai atkreipė dėmesį, kad viena šių bendrovių registruota Vilniuje, Lazdynuose esančio daugiabučio bute. Juridinių asmenų registro duomenimis, šiame bute per trumpą laikotarpį registruota daugiau kaip 100 bendrovių. Dauguma jų jokios veiklos nevykdo.

Teismas šiuo metu yra areštavęs “Revilstai” priklausantį turtą - penkias patalpas. Šešios bendrovei priklausančios patalpos ir žemės sklypas yra įkeisti, tad pareigūnai neatmeta galimybės, kad teks aiškintis ir šias įkeitimo istorijas.

Teismas areštavo ir dalį VRG turto, taip pat, Registrų centro duomenimis, daugiau kaip 1,4 mln. litų banko sąskaitoje. Įtariama, kad į finansinę aferą yra įsipynusios ir žinomos bendrovės, su kuriomis sutartis buvo sudariusios priedangos firmos. Po tyrėjų didinamuoju stiklu - statybos bendrovė “Gotas”, transporto ir technikos įmonė “Rimasta ir partneriai”, Kalvarijų turgus, statybos įmonės “Baltijos pašvaistė” ir “Garantas”. Beje, pastarajai bendrovei, anksčiau laimėdavusiai statybos remonto darbų teisėsaugos institucijose viešus konkursus, kaip juridiniam asmeniui jau yra pareikšti įtarimai ir dėl neskaidraus lėšų panaudojimo statant Policijos logistikos centro pastatus Ukmergėje.

Nekalbusis V.Matijošaitis V.Matijošaitis LŽ teigė, kad 2 mln. litų suma, kurios nesumokėjusi įtariama VRG, - tai menkniekis. Tačiau paprašytas pakomentuoti, kaip vertina faktą, kad dalis jo turto - apie 5 mln. litų - dingo sumokėjus už neatliktus darbus, verslininkas nedrįso sakyti nuomonės. “Reikia laukti tyrimo pabaigos. Viskas išaiškės”, - sakė jis. V.Matijošaitis nesiryžo vertinti ir partnerio, VRG direktoriaus G.Balnio veiklos, tačiau teigė juo pasitikintis, nors šiam yra pareikšti įtarimai.

Kauno miesto tarybos narys tvirtino pirmąkart girdintis, kad šis jo verslo partneris praėjusiųjų metų pabaigoje įkūrė beveik jokios veiklos nevykdančią bendrovę “APC investicijos” ir jai vadovauja.

V.Matijošaitis buvo nekalbus ir ėmus klausinėti apie UAB “Revilsta”, R.Tamaševičių bei B.Gitelmaną. “Šių vyrų nepažįstu, tačiau pavardes esu girdėjęs”, - sakė verslininkas.

•

12

2012 12 18 Lietuvos žinios

Sportas

Pasiekė revanšą Kauno “Žalgirio” krepšininkai VTB Jungtinės lygos varžybose iškovojo jau septintąją pergalę iš aštuonių galimų.

Vakar B grupės rungtynėse Rusijoje Lietuvos čempionai įtikinamai įveikė “Nižnyj Novgorod” komandą 76:58 (16:15, 20:13, 19:19, 21:11).

Praėjusį sezoną VTB Jungtinės lygos varžybose žalgiriečiai “Nižnyj Novgorod” komandai pralaimėjo abu kartus (86:92 ir 79:85), tad vakar buvo kupini ryžto atsirevanšuoti ir tikslą pasiekė. Šiose rungtynėse “Žalgiris” vertėsi be dviejų krepšininkų. Skelbiama, kad prieš pat kelionę susirgo Rimantas Kaukėnas, o Darjušas Lavrinovičius negalėjo padėti komandai dėl nugaros skausmų.

5 minutę “Nižnyj Novgorod” pirmavo 10:5, bet po kelių minučių Marko Popovičius persvėrė rezultatą (14:13) ir nuo tos akimirkos “Žalgiris” pirmavo visą laiką iki finalinės sirenos.

Nugalėtojams taškus pelnė: Kšištofas Lavrinovičius 16, M.Popovičius 12, Mindaugas Kuzminskas 9, Tremmellas Dardenas, Ibrahimas Jaaberas ir Oliveris Lafayette’as po 8, Mario Delašas 7, Vytenis Lipkevičius ir Paulius Jankūnas po 3, Adas Juškevičius - 2. Šeimininkų ekipoje pasižymėjo Vadimas Paninas (11 tšk.), Dmitrijus Golovinas ir Primošas Brežecas (po 10), Semionas Antonovas (9).

Po šios pergalės “Žalgiris” B grupėje užima antrąją vietą į priekį praleisdamas tik rungtynėmis daugiau žaidusį Maskvos CSKA. Bet Kauno komanda bus pirma, jei ketvirtadienį Krasnojarske nugalės “Jenisej” krepšininkus.

Sekmadienį pergalę iškovojo A grupėje rungtyniaujantis Vilniaus “Lietuvos rytas”. Vilniečiai Ukrainoje 94:88 (23:26, 21:16, 29:15, 21:31) palaužė Mariupolio “Azovmaš” ekipą. Po pertraukos iniciatyvą perėmę vilniečiai ėmė didinti savo pranašumą ir ketvirto kėlinio pradžioje pirmavo net 20 taškų - 85:65. Iki dvikovos pabaigos “Azovmaš” šį skirtumą gerokai sumažino.

“Lietuvos rytui” 18 taškų pelnė Renaldas Seibutis, 17 - Janis Blūmas, 11 Mindaugas Katelynas, po 9 - Artūras Jomantas ir Predragas Samardžiskis, 8 - Deividas Dulkys, po 5 - Stepas Babrauskas ir Leonas Radoševičius, po 4 - Simas Buterlevičius, Dovydas Redikas ir Dejanas Ivanovas.

“Azovmaš” gretose nesulaikomi buvo Lynas Greeras (32 tšk.) ir Tadja Dragičevičius (18).

Po pirmojo varžybų rato “Lietuvos rytas” A grupėje yra penktas. Į atkrintamąsias varžybas pateks šešios ekipos.

•

TURNYRO LENTELĖS A GRUPĖ (rungtynės, pergalės, pralaimėjimai) 1. Chimki 9 7 2. Uniks 9 7 3. Spartak 8 6 4. Krasnyje Krylja 9 6 5. Lietuvos rytas 9 5 6. Astana 8 4 7. Doneck 9 4 8. Azovmaš 9 2 9. PGE Turow 9 2 10. Kalev 9 1 B GRUPĖ 1. CSKA 9 8 2. Žalgiris 8 7 3. VEF 8 6 4. Lokomotiv-Kuban 8 5 5. Jenisej 8 4 6. Nižnyj Novgorod 9 4 7. Triumf 9 4 8. ČEZ 9 4 9. Neptūnas 9 1 10. Minsk 9 0

LŽ

2 2 2 3 4 4 5 7 7 8 1 1 2 3 4 5 5 5 8 9

Brazilų samba Japonijoje VILMANTAS REMEIKA

San Paulo “Corinthians” (Brazilija) futbolininkai nuo šiol pagrįstai gali vadintis stipriausiu klubu pasaulyje. Tokią privilegiją jie gavo sekmadienį Japonijoje iškovodami Žemyninę taurę, kai FIFA pasaulio klubų turnyro finale 1:0 nugalėjo UEFA Čempionų lygos nugalėtoją Londono “Chelsea” iš Anglijos.

Pastaraisiais metais “Corinthians” matė ir šilto, ir šalto. 2007 metais San Paulo klubas iškrito iš aukščiausiojo Brazilijos futbolo diviziono, tačiau labai greitai pakilo į svaiginamas aukštumas. 2011-aisiais “Corinthians” laimėjo šalies čempionatą, po pusmečio iškovojo Pietų Amerikos klubų taurę, o užvakar tapo stipriausiu planetos klubu. Tai antras toks “Corinthians” titulas - Žemyninę taurę jie kėlė ir 2000 metais.

Šis P.Guerrero (viduryje) smūgis galva lėmė “Corinthians” triumfą. /Reuters/Scanpix nuotraukos Po ilgos 9 tūkst. kilometrų kelionės namo “Chelsea” jau rytoj Lygos taurės ketvirtfinalyje kils į kovą su “Leeds United”.

O “Corinthians” tuo metu tebešvęs savo pergalę. Vakar San Paule buvo suorganizuotas iškilmingas pergalės paradas.

“Tai buvo kova tarp trečiojo ir pirmojo pasaulio. - palygino “Corinthians” gynėjas Paulo Andre. - Vargingai gyvenantiems brazilams yra be galu smagu matyti, kad galime nugalėti tokias komandas kaip “Chelsea” ir būti geriausi pasaulyje.”

Skaičiavo neišnaudotus šansus Pergalę finale prieš “Chelsea” San Paulo ekipai lėmė legionieriaus iš Peru Paolo Guerrero įvartis. Jis tiksliu smūgiu galva pabaigė gražią komandos draugų kombinaciją, kurioje dalyvavo ir Paulinho, 20062007 metais žaidęs “Vilniaus” klube Lietuvoje.

P.Guerrero įvartis lėmė ir “Corinthians” pergalę 1:0 pusfinalyje prieš Afrikos čempionus Kairo “Al-Ahly” iš Egipto. “Žinojome, kaip sunku nugalėti Europos klubą. Bet atidavėme 100 procentų savo jėgų, netgi daugiau”, triumfavo P.Guerrero.

“Galbūt varžovai pajėgesni individualiai, bet mes pranokome juos puikiu komandiniu darbu ir dideliu noru laimėti. Mūsų žaidėjai puikiai jaučia vienas kitą aikštėje”, - sakė čempionų treneris Tite.

“Chelsea” ekipai finale prisijaukinti fortūnos niekaip nesisekė. Fernando Torresas ir Victoras Mosesas turėjo labai geras galimybes išlyginti rezultatą, bet jiems nepavyko pergudrauti nuostabiai žaidusio brazilų vartininko Cassio. Galiausiai kantrybės netekęs Londono komandos gynėjas Gary Cahillas paskutinėmis dvikovos sekundėmis alkūne smogė į veidą Emersonui ir buvo pašalintas iš aikštės.

Neišnaudotas progas po rungtynių skaičiavo ir “Chelsea” treneris

Treti - meksikiečiai Dėl futbolo pamišę brazilai švenčia savo komandos triumfą Žemyninės taurės varžybų finale.

Rafaelis Benitezas: “Turėjome keturias puikias galimybes ir nė viena nepasinaudojome. Varžovai sukūrė vos vieną progą ir ją pavertė įvarčiu.”

Du pasauliai Jokohamos stadionas po finalo aidėjo nuo braziliškų dainų ir būgnų. Iš 68 tūkst. dvikovą stebėjusių žiūrovų net 15 tūkst. buvo čia atvykę brazilai.

Triukšmingai palaikydami komandą jie leido fejerverkus ir saviškiams surengė karnavališką fiestą.

“Corinthians” sekmadienį nutraukė penkerius metus trukusį Eu-

ropos klubų viešpatavimą Žemyninės taurės varžybų finaluose.

Finale suklupęs “Chelsea” pratęsė juodą savo nesėkmių seriją šį sezoną. Londono klubas rudenį pralaimėjo Anglijos supertaurės ir UEFA Supertaurės finalus, vėliau jau po grupės varžybų etapo pasitraukė iš Čempionų lygos, o šalies pirmenybėse nuo lyderio “Manchester United” atsilieka net 13 taškų.

“Mums lieka siekti aukščiausių tikslų UEFA Europos lygos, Anglijos taurės ir Lygos taurės varžybose”, guodėsi “Chelsea” saugas Frankas Lampardas.

FIFA pasaulio klubų taurės turnyre trečiąją vietą iškovojo Meksikos klubas “Monterrey”. Mažajame finale meksikiečiai 2:0 įveikė “AlAhly”. Įvarčius nugalėtojams pelnė Jesusas Corona (3 min.) ir Cesaras Delgado (66 min.).

Pernai šiose varžybose “Monterrey” liko penktas, o šiemet pakartojo kito Meksikos klubo Aguaskalienteso “Necaxa” 2000-ųjų pasiekimą.

Turnyre Japonijoje penktąją vietą užėmė šeimininkų komanda Hirošimos “Sanfrecce”, šeštas liko Ulsano “Hyundai” (Pietų Korėja), septintas “Auckland City” (Naujoji Zelandija).

Stipriausi planetos klubai šiose varžybose išsidalijo solidų 16,5 mln. JAV dolerių prizų fondą. Didžiausia dalis 5 mln. atiteko “Corinthians”.

•

J.Valančiūnui įteiktas geriausiojo prizas Geriausiu 2012 metų Lietuvos krepšininku išrinktas Jonas Valančiūnas sekmadienį prieš NBA rungtynes tarp Toronto “Raptors” ir Hiustono “Rockets” komandų atsiėmė apdovanojimą.

20-mečiui 211 cm ūgio “Raptors” vidurio puolėjui Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis įteikė diplomą, liudijantį, jog antrus metus iš eilės aukštaūgį aistruoliai išrinko geriausiu Lietuvos metų krepšininku.

Už Atlanto viešintis A.Sabonis, LKF vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas ir Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas stebėjo “Raptors” ir “Rockets” dvikovą.

Toronto ekipa 103:96 (26:28, 23:21, 28:22, 26:25) įveikė į devintąją poziciją Vakaruose nukritusius “Rockets”

(11 pergalių ir 12 pralaimėjimų) krepšininkus, tarp kurių nebuvo į NBDL (NBA Development League) lygą išsiųsto Donato Motiejūno, ir pirmą kartą šį sezoną laimėjo antras rungtynes iš eilės. Šešias pergales per 25 susitikimus iškovojusi “Raptors” Rytų konferencijoje pakilo į tryliktąją vietą.

Abu lietuviai nugalėtojams pelnė po 2 taškus. Starto penkete žaidęs J.Valančiūnas per 14 minučių pataikė 1 dvitaškį iš 2, sugriebė 2 kamuolius, atliko rezultatyvų perdavimą, blokavo 2 varžovų metimus ir kartą suklydo. Nuo atsarginių suolo mačą pradėjęs Linas Kleiza per 19 minučių prametė visus 4 tritaškius, pataikė 1 dvitaškį iš 2, sugriebė 3 kamuolius ir atliko 3 rezultatyvius perdavimus.

Rungtynių didvyriu tapo antrą sykį karjeroje trijose kategorijose dviženklį skaičių surinkęs Jose Calderonas. Jo indėlis į pergalę - 18 taškų,

J.Valančiūnas prizą atsiėmė iš LKF prezidento A.Sabonio rankų. / nba.com nuotrauka 14 rezultatyvių perdavimų ir 10 atkovotų kamuolių. 24 taškais prisidėjo Alanas Andersonas, 19 - DeMaras DeRozanas. Pralaimėjusiems 28

taškus pelnė Jamesas Hardenas, 19 Marcusas Morrisas.

•

LŽ

2012 12 18 Lietuvos žinios

Sportas

13

Išrinkti geriausieji

Žurnalistų laurai - plaukikei ir kanojininkui Londono olimpinė čempionė plaukikė Rūta Meilutytė ir jos treneris Jonas Ruddas, ten pat sidabro medalį pelnęs kanojininkas Jevgenijus Šuklinas, Lietuvos vaikinų (iki 20 metų) krepšinio rinktinė - jie tapo 2012-ųjų geriausiais.

SAULIUS RAMOŠKA

L

ietuvos sporto žurnalistų federacija (LSŽF) tradicinėje savo narių apklausoje jau aštuntą kartą išrinko geriausius krašto sportininkus.

Smagiai leido laiką LSŽF narių apklausoje R.Meilutytė gavo 73,7 proc. balsų. 15-metė plaukikė, kurią treniruoja britas J.Ruddas, Londono olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalį 100 m plaukimo krūtine varžybose.

Patvirtindama, jog žurnalistai neapsiriko jai skirdami pirmąją vietą, jaunoji sportininkė sekmadienį Turkijoje pasibaigusiame pasaulio plaukimo trumpajame baseine (25 m) čempionate savo kolekciją papildė dviem aukso ir vienu sidabro apdovanojimu. Rūta triumfavo 50 m ir 100 m krūtine varžybose bei užėmė antrąją vietą 100 m kompleksinio plaukimo rungtyje.

Apdovanojimų ceremonijoje pirmadienį Rūta negalėjo dalyvauti po planetos pirmenybių ji iškart grįžo į Plimutą (Angliją), kur mokosi ir treniruojasi.

“Gerai laiką praleidau”, - tiesiogiai internetu sportininkų pagerbtuvėse pasaulio čempionatą reziumavo plaukikė. Savaitgalį Anykščiuose ji dalyvaus Lietuvos plaukimo čempionate.

“Būdama maža esu plaukusi Anykščiuose, o dabar plauksiu renovuotame baseine”, - starto gimtinėje nekantriai laukė sportininkė.

Kanojininkas J.Šuklinas savo kolekcijoje dar neturėjo LSŽF titulo.

Sauliaus Ramoškos ir Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

R.Meilutytė ir jos treneris J.Ruddas gavo daugumą Lietuvos sporto žurnalistų balsų.

Kariuomenė pripažino Laurą Antrąją vietą rinkimuose užėmė praėjusių metų laureatė šiuolaikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė. Šventiniame pagerbime dalyvavusi olimpinė bei Europos čempionė ir šių metų pasaulio taurės laimėtoja vakar sužinojo, jog ja geriausiąja sportininke pripažino ir Lietuvos kariuomenė. Laura yra Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės karė savanorė.

Trečioji vieta LSŽF rinkimuose atiteko dviratininkei Simonai Krupeckaitei. Ji šių metų pasaulio čempionate iškovojo sidabro medalį sprinto lenktynėse, o Europos pirmenybėse pelnė du aukso (komandų sprintas, keirinas) ir vieną bronzos (sprintas) apdovanojimą.

Visagine daugėja irkluotojų Geriausio sportininko rinkimuose Londono olimpinių žaidynių vicečempionui 27-erių J.Šuklinui atiteko 60,3 proc. balsų.

“Tokio titulo dar neturėjau. Dabar jau turėsiu”, - džiaugėsi šiuo metu Portugalijoje stovyklaujantis J.Šuklinas. Paklaustas, ar po jo sidabrinio irk-

ANKSTESNI LAUREATAI Metų sportininkės 2005 - Živilė Balčiūnaitė (lengvoji atletika) 2006 - Viktorija Čmilytė (šachmatai) 2007 - Viktorija Žemaitytė (lengvoji atletika) 2008 - Gintarė Volungevičiūtė (buriavimas)

Geriausių komandų rinkimuose antroji vieta atiteko pasaulio jaunių paplūdimio tinklinio čempionėms M.Povilaitytei ir I.Dumbauskaitei.

Pastaruosius dvejus metus geriausiomis rinktos L.Asadauskaitė (kairėje) ir S.Krupeckaitė šiemet tapo rinkimų prizininkėmis.

Tinklininkės pastebėtos

Į Lietuvą J.Šuklinas grįš, pasak jo, per pasaulio pabaigą - gruodžio 21-ąją.

Antrąją ir trečiąją vietas užėmė taip pat Londono olimpiados prizininkai - bronzos medalius iškovoję boksininkas Evaldas Petrauskas ir

pinių vilčių (19-22 metų) čempionate. Pirmadienį E.Petrauskas pusfinalyje 19:8 nugalėjo ukrainietį Olegą Nekliudovą ir šiandien lemiamoje dvikovoje susitiks su šeimininku Avaku Uzlianu.

Geriausios komandos titulas atiteko Europos čempionei Lietuvos vaikinų (iki 20 metų) krepšinio rinktinei, o jos treneris Kazys Maksvytis geriausių trenerių rinkimuose užėmė trečiąją vietą.

Geriausių komandų rinkimuose antroji pozicija atiteko pasaulio jaunių (iki 19 metų) paplūdimio tinklinio čempionėms Ievai Dumbauskaitei ir Monikai Povilaitytei, o trečioji - Lietuvos krepšinio čempionei Kauno “Žalgirio” komandai.

Geriausiu metų treneriu išrinktas R.Meilutytės treneris britas J.Ruddas (32,7 proc.), antras liko boksininką E.Petrauską ant olimpinių žaidynių prizininkų pakylos nuvedęs Vladi-

2009 - Simona Krupeckaitė (dviračių sportas) 2010 - S.Krupeckaitė 2011 - Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė) Metų sportininkai 2005 - Virgilijus Alekna (lengvoji atletika) 2006 - V.Alekna 2007 - V.Alekna

2008 - Edvinas Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė) 2009 - Giedrius Titenis (plaukimas) 2010 - Linas Kleiza (krepšinis) 2011 - Mindaugas Griškonis (irklavimas) Metų komandos 2005 - Lietuvos vaikinų (iki 21 m.) krepšinio rinktinė 2006 - Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblis “Žuvėdra”

2007 - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 2008 - Lietuvos aklųjų riedulio (golbolo) rinktinė 2009 - Vilniaus “Lietuvos ryto” krepšinio komanda 2010 - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 2011 - Lietuvos vaikinų (iki 19 metų) krepšinio rinktinė

lavimo Londone padaugėjo norinčių šia sporto šaka užsiimti vaikų, J.Šuklinas nestokojo humoro: “Nežinau, kaip Lietuvoje, bet pas mus, Visagine, nemažai vaikų panoro irkluoti.”

imtynininkas Aleksandras Kazakevičius. Boksininkas nedalyvavo pagerbtuvėse, nes šiuo metu sėkmingai dalyvauja Kaliningrade (Rusija) vykstančiame Europos bokso olim-

J.Šuklinas: “Nežinau, kaip Lietuvoje, bet pas mus, Visagine, nemažai vaikų panoro irkluoti.”

miras Bajevas (19,2 proc.).

Kartu su sportininkais bus pasveikinti ir 2012-ųjų Lietuvos sporto žurnalistikos laureatai, jiems bus įteiktos šviesios atminties kolegų Romos Grinbergienės ir Aleksandro Krukausko premijos. R.Grinbergienės premija už ryškiausius metų darbus paskirta ilgametei Lietuvos televizijos žurnalistei Gintarei Grikštaitei, o A.Krukausko premija už gyvenimą, paaukotą sporto žurnalistikai, skirta šiemet 80-metį švenčiančiam Kaziui Kilčiauskui.

Sykiu vakar apdovanoti ir neaolimpinių sporto šakų geriausi sportininkai. Jais tapo kiokušin karatė Europos čempionė Margarita Čiuplytė ir pasaulio sambo čempionas Sergejus Grečicha.

Metų treneriai 2005 - nebuvo renkamas 2006 - Jurijus Moskvičiovas (šiuolaikinė penkiakovė) 2007 - Ramūnas Butautas (krepšinis) 2008 - J.Moskvičiovas 2009 - Rimas Kurtinaitis (krepšinis) 2010 - Kęstutis Kemzūra (krepšinis) 2011 - Kazys Maksvytis (krepšinis)

•

14

2012 12 18 Lietuvos žinios

Mokslas ir mokslininkai

Lietuviai svetur

Lazerių fizikai įsitvirtino Vienoje Vienos technologijos universiteto profesoriaus Andriaus Baltuškos vadovaujamoje Ultrasparčiųjų lazerių laboratorijoje beveik trečdalis tyrėjų - lietuviai. Naujausi mokslininkų rezultatai šiemet paskelbti prestižiniame žurnale “Science”. Publikacija, pasak vieno tyrėjų grupės lyderių dr. Audriaus Pugžlio, tarsi vainikavo pastarųjų kelerių metų darbą.

MILDA KNIEŽAITĖ

L

azerių fizikai glaudžiai bendradarbiauja su savo alma mater - Vilniaus universiteto (VU) Kvantinės elektronikos katedra ir Lazerinių tyrimų centru. Yra užmezgę ryšius ir su lietuviškomis lazerinių technologijų įmonėmis.

“Esame dėkingi Lietuvai už gebėjimą palaikyti labai aukštą profesionalumą, - sakė prof. A.Baltuška. Negalėčiau pasakyti, koks yra valstybės nuopelnas, tačiau Lietuvoje pasilikę kolegos, nepaisydami didelių sunkumų, atkakliai kovoja palaikydami mokslo ir technikos lygį, kuris siekia ir neretai pranoksta pasaulinius standartus.”

Iki šiol vienintelis Vienos technologijos universiteto Fotonikos instituto Ultrasparčiųjų lazerių laboratorijoje maždaug nuo 2007 metų, kaip pasakojo dr. A.Pugžlys, pradėta po truputį plėtoti infraraudonųjų ultrasparčiųjų šaltinių - optinių parametrinių šviesos stiprintuvų, veikiančių infraraudonojoje (nematomojoje) spektrinėje srityje, - technologija. Pradžioje įvaldyta artimesnė infraraudonoji sritis, vėliau pasistūmėta iki keturių mikrometrų (milijonųjų metro dalių) bangos ilgio, viduriniosios infraraudonosios srities. Buvo sugeneruoti gana galingi ir labai trumpi šviesos impulsai, kurių trukmė siekia 80 femtosekundžių (milijonųjų milijardosios sekundės dalių), o 10 milidžaulių energija suteikia iš viso daugiau nei 100 gigavatų galios. Naujasis šaltinis buvo labai sėkmingai pritaikytas aukštoms spinduliuotės harmonikoms (pagrindinio virpesių dažnio kartotinėms) generuoti. Buvo sugeneruoti minkštieji rentgeno spinduliai, kurie, skirtingai nuo įprastinių rentgeno lempų, pasižymi koherentiškumu, t. y. aukštu kryptingumu ir ryškiu, panašiu į optinius lazerius. Dėl labai trumpo - trumpesnio už vieną nanometrą (milijonąją milimetro arba milijardąją metro dalį) - bangos ilgio ir itin trumpos impulsų trukmės tokios rentgeno spinduliuotės blykstės atveria daug galimybių medžiagotyrai ir gausybei įvairių taikymų - tiek mokslo, tiek galbūt ateityje ir technologijų srityje.

Stiprus darbas fundamentalaus mokslo ir taikymo požiūriu buvo gautas, pasak dr. A.Pugžlio, susiejus kelių universitetų įdirbį. Kolorado universiteto (JAV) mokslininkai išplėtojo aukštųjų harmonikų generavimo technologiją, taikytą su kitais šaltiniais jau kelerius metus. Tam, kad ji pasiektų dabartinį lygį, reikėjo šaltinio, kokio dar nebuvo pasaulyje. Jį sukūrė prof.

A.Baltuškos vadovaujamų mokslininkų grupė ir iki šiol šis šaltinis (lazerinė sistema, susidedanti iš kelių lazerių, optinių parametrinių stiprintuvų, impulsų plėstuvo ir spaustuvo) yra vienintelis pasaulyje, teikiantis tokią energiją ir tokius trumpus impulsus infraraudonojoje srityje.

Paprasta ir genialu Naujojo šaltinio principas, kaip pabrėžė Ultrasparčiųjų lazerių labo-

Lazerių fizikų penketas - prof. A.Piskarsko mokiniai: (iš kairės) T.Balčiūnas, G.Andriukaitis, prof. A.Baltuška, dr. A.Pugžlys, dr. S.Ališauskas.

Asmeninio albumo nuotraukos

ratorijos mokslininkai, yra grindžiamas VU profesoriaus Algio Piskarsko išradimu - optiniu parametriniu čirpuotų impulsų stiprinimu, sutrumpintai vadinamu OPCPA. Jį žymiausias Lietuvos lazerių fizikas pasiūlė 8-ojo dešimtmečio viduryje.

Tokio optinio stiprinimo principo veiksnumas pirmą kartą pasaulyje buvo įrodytas VU Kvantinės elektronikos katedros ir Lazerinių tyrimų centro atliktame eksperimente, paskelbtame 1992 metais žurnale “Optics Communications”. Nuo jo ir prasidėjo šios technologijos raida.

“Pats principas yra gana paprastas ir genialus, - sakė dr. A.Pugžlys. Jo taikymo aspektų yra daug. Galima eiti į kitas spektrines sritis, generuoti vis galingesnius impulsus taikant tą technologiją ir t. t. Koncepcija iš pradžių buvo pademonstruota su gana silpnais impulsais, o dabar ji plačiai taikoma įvairiose spektrinėse srityse, naudojant įvairius lazerinius šaltinius, įvairius netiesinius optinius elementus. Vienu žodžiu, dabar ta koncepcija išplėtota pasaulyje į gana didelę, plačią sritį.”

Skirtingais keliais Prof. A.Baltuška ir jo grupėje dirbantys lietuviai tyrėjai -prof. A.Piskarsko mokiniai, į Vienos technologijos universitetą patekę skirtingais keliais. Dr. Skirmantas Ališauskas atvyko daktaro stažuotės. Dar VU Kvantinės elektronikos katedroje studijuodamas doktorantūrą jis dalyvavo bendrame projekte su Vienos grupe ir ne kartą buvo atvažiavęs keliems mėnesiams, kartu kūrė OPCPA sistemą.

Giedrius Andriukaitis, VU Kvantinės elektronikos katedroje baigęs magistro studijas, sėkmingai dirbo la-

zerinių technologijų įmonėje “Ekspla”, tačiau nusprendė siekti daktaro diplomo. Susidomėjęs Ultrasparčiųjų lazerių laboratorijoje atliekamais tyrimais, įstojo į Vienos technologijos universitetą. Rytoj, gruodžio 19 dieną, ginasi daktaro disertaciją.

Tadas Balčiūnas, dar būdamas VU Kvantinės elektronikos katedros magistrantas, vienoje konferencijoje Stresoje, Italijoje, skaitė pranešimą ir ten susipažino su dr. A.Pugžliu. Po ERASMUS stažuotės Švedijoje T.Balčiūnas ieškojo, kur tęsti doktorantūros studijas, ir galiausiai išsirinko Vienos technologijos universitetą. Trečius metus dirba Ultrasparčiųjų lazerių laboratorijoje ir taip pat artėja prie disertacijos gynimo.

te, Japonijoje, dvejus - Vienos technologijos universiteto Fotonikos institute ir dvejus - Maxo Plancko kvantinės optikos institute, Vokietijoje. Nuo 2006 metų yra Vienos technologijos universiteto profesorius. “Įprastas mokslininko kelias, kai žmogus keičia vietas, atlieka pirmą, antrą daktaro stažuotę. Šiuolaikiniame pasaulyje kitaip ir būti negali. Jei nėra judėjimo iš vienos vietos į kitą, negalima siekti tarptautinės karjeros. Jaunųjų daktarų mobilumas yra būtinas įrodymas, kad žmogus sugeba pasisemti įvairios patirties ir dirbti savarankiškai”, - kalbėjo prof. A.Baltuška.

Mokslo pasaulyje, pasak lazerių fiziko, svarbu ne valstybės, o stipriausios tyrimų kryptys. Kitaip ta-

plėtojama ir dabartinė veikla. Kuriami vieno ar kito tipo lazeriai, kuriais išgaunami stiprūs elektromagnetiniai laukai ir labai trumpos trukmės impulsai. Jų taikymas, kadangi laukai tokio didelio stiprumo, - jau ne medžiagos, o materijos (molekulių, jonų, elektronų) ardymas, antrinių spinduliuotės (terahercų ar koherentinės rentgeno) šaltinių generavimas.

A.Baltuškai buvo trisdešimt treji, kai laimėjęs kelis konkursus gavo Vienos technologijos universiteto pasiūlymą derėtis dėl profesoriaus vietos, tačiau porą metų truko pati procedūra. Dar po metų jaunasis profesorius buvo įvertintas ir Austrijos mokslų akademijos Ignazo Liebeno premija.

Vilniaus mokykla

“Mokslas iš principo negali būti nacionalinis.

Yra tik skirtingos valstybių strategijos.”

Dr. A.Pugžlys Vienos grupėje dirba nuo pat jos įkūrimo 2006 metais.

Prof. A.Baltušką jis pažinojo nuo studijų Vilniuje laikų. VU Kvantinės elektronikos katedroje baigęs doktorantūros studijas ir apsigynęs disertaciją, A.Pugžlys dešimt metų ėjo įvairias mokslininko pareigas Nyderlanduose: dvejus metus - Leideno ir aštuonerius - Groningeno universitete. 2006 metais persikėlė gyventi į Vieną.

Tarptautinė karjera A.Baltuška baigė studijas VU Kvantinės elektronikos katedroje ir buvo įstojęs į VU doktorantūrą. 1995 metais pagal TEMPUS programą išvyko į Nyderlandus, studijavo Amsterdamo ir Groningeno universitetuose. 2000 metais apgynęs daktaro disertaciją, dvejus metus dirbo Tokijo universite-

riant, yra šalių, kur stiprios vienos ar kitos mokslo krypties tradicijos, ir laboratorijų pasirinkimas nėra labai didelis. Pavyzdžiui, Olandija nuo seno garsėja spektroskopija.

Ultrasparčiųjų impulsų spektroskopija - tik vienas aspektų, todėl logiška, kad tyrėjas pirmiausia pasirinko Olandiją. Lietuva, tarkime, garsėja lazeriais, ypač - trumpųjų impulsų lazerinėmis sistemomis.

Rimtą paramą kuriant savo mokslinę kryptį prof. A.Baltuškai suteikė laimėti asmeniniai projektai pagal elitines Europos Sąjungos (ES) programas: Europos jaunojo tyrėjo (EURYI) - 2004 metais ir Europos mokslinių tyrimų tarybos (ERC) 2011 metais. Jie, pasak tyrėjo, buvo susiję su trumpųjų impulsų lazeriais ir jų moksliniu taikymu. Ta tematika

“Mūsų veikla nukreipta labiau į taikymą, - sakė Ultrasparčiųjų lazerių laboratorijos vadovas, - tačiau akivaizdu, kad ji vis vien grindžiama senu įdirbiu, kuris buvo pradėtas VU. Labai staigiai ką nors pakeisti moksle nepavyksta. Tokia yra logiška raida. Kai žmogus pradeda studijuoti, turi labai platų horizontą.

Vėliau specialybė jį vis siaurina. Galiausiai pasilieki siauresnėje srityje.

Ją, aišku, lemia ryšiai, su kuo bendrauji. Mes palaikome labai stiprius ryšius su VU Kvantinės elektronikos katedra ir Lazerinių tyrimų centru. Iš dalies patys kuriame lazerius, tačiau kartu ieškome įvairių taikymo galimybių, todėl taip pat esame užmezgę ryšius su lietuviškomis lazerinių technologijų kompanijomis. Be jų niekur nepajudėtume. Tos įmonės - pasaulinio garso.

Dar sovietmečiu Lietuvoje, iš esmės prof. A.Piskarsko dėka, klestėjo trumpųjų impulsų technologija ir

2012 12 18 Lietuvos žinios

Mokslas ir mokslininkai

15

T.Balčiūnas studijuoja doktorantūrą ir jau artėja prie disertacijos gynimo.

Dr. A.Pugžlys Ultrasparčiųjų lazerių laboratorijoje dirba nuo pat jos įkūrimo ir yra vienas grupės lyderių. dabar ji pripažinta visame pasaulyje. Lietuvos lazerių mokykla parengia fantastiškus mokslininkus.”

Kas verčia juos važiuoti svetur, prof.

A.Baltuška nesiėmė spręsti. Pirmiausia, pasak jo, reikia suprasti, kad mokslas iš principo negali būti nacionalinis.

Yra tik skirtingos valstybių strategijos.

Vienur mokslas remiamas stipriau, kitur - mažiau. Vienur daugiau dėmesio skiriama taikomiesiems, kitur - fundamentiniams tyrimams. Ką nors sakyti iš šalies - bergždžias darbas. Kas klausytų tokių patarimų?!

“Galime tik padėkoti tiems žmonėms, kurie sugebėjo tokį lygį sukurti ir palaikyti, deja, kartais valstybei nepadedant. Galime džiaugtis tuo lygiu ir tikėtis, kad jis išsilaikys, - kalbėjo mokslininkas. - Iš principo atsisakau komentuoti valstybės mokslo politiką Lietuvoje, bet noriu labai pabrėžti asmeninį žmonių indėlį, nes jie tam tikra prasme yra didvyriai.”

Prisimenant Ch.Darwiną Dr. A.Pugžlio vertinimu, mokslo padėtis Lietuvoje dabar nebloga, sprendžiant iš projektų, kuriuos finansuoja valstybė, padedama ES. Daugeliu požiūrių dirbti net lengviau nei, pavyzdžiui, Austrijoje, nes senbuvėse ES šalyse dabar kur kas sunkiau gauti finansavimą mokslinei įrangai ar personalui išlaikyti.

“Vis dėlto reikėtų skirti, kiek buvo Lietuvos pastangų ir kiek lėmė priėjimas prie bendro katilo, kol galioja ES infrastruktūros fondai, - patikslino prof. A.Baltuška. - Taip pat buvo ir NATO fondų atveju, tačiau jie išseko.

Todėl susilaikau ką nors girti ar peikti, nes daug kas priklauso nuo konjunktūros. Galiausiai viską lemia ekonomika. Intelektualų sluoksnis labai plonas ir labai greitai adaptuojasi prie sąlygų.

Jeigu nėra ekonominės jėgos, nieko nepadarysi - bus protų nutekėjimas.

Verta prisiminti Charlesą Darwiną,

“Jeigu nėra ekonominės jėgos, nieko nepadarysi - bus protų nutekėjimas.” paaiškinusį evoliuciją. Jei kur nors yra bent truputį geriau, veiks jėgos, kurios suteiks tai vietai pranašumo. Jei “suvidurkintume” visą ES ir tik vienoje vietoje padarytume truputėlį geriau - to jau pakaktų nesustabdomam migracijos procesui.”

Pasak dr. A.Pugžlio, kai kurie žmonės vis dėlto grįžta į Lietuvą.

Patys pažįsta tokių. Kita vertus, pažvelgus statistiškai, kiek specialistų per metus parengiama, greitai būtų didžiulis perteklius, jei visi įsitrauktų į mokslo raidą Lietuvoje. Išvažiavimas nėra jau toks blogas dalykas. Bent jau dalis tikrai grįžta ir grįžta, įgiję naudingos patirties.

“Siekis semtis patirties užsienyje ne tik nėra blogas, jis yra būtinas, įsitikinęs prof. A.Baltuška. - Pasaulyje kitaip neįmanoma planuoti mokslinės karjeros. Problema ta, kad yra labai nepatrauklu grįžti. Kai žmonės pamato, kiek gali uždirbti, kokius ryšius gali turėti, labai nelengva vykti atgal į aplinką, kurioje sąlygos prastesnės ir sunkiau būti matomam pasaulinėje erdvėje. Reikia didelio pasiryžimo ir pasiaukojimo, nes grįžimas reiškia, kad tam tikri karjeros planai būtų palaidoti. Daugeliui mokslininkų, svarstančių grįžimo galimybes, materialiniai aspektai tampa antraeiliai. Sprendimus dažniau nulemia mokslinės galimybės.”

Ne robotai Austrijoje gyvenantys mokslininkai bent kartą per metus apsilanko Lietuvoje. Su Lietuva sieja ir šeimos. “Mes gi nesame robotai”, juokavo prof. A.Baltuška.

Prof. A.Baltuška Vienos technologijos universitete kuria savo mokslinę kryptį.

Darbas atima vis dėlto labai daug laiko, todėl laisvalaikį lazerių fizikai stengiasi leisti su savo šeimomis. Jaunimas, pasak dr. A.Pugžlio, daugiau juda, kartu eina į filmus ar kitaip pramogauja, nes dar neturi šeimos rūpesčių.

Prof. A.Baltuška augina du sūnus.

Septynerių metų Antanas - antrokas, penkerių metų Jonas lanko parengiamąją klasę. Žmona Shirley, informacinių technologijų specialistė, dabar prižiūri vaikus.

Dr. A.Pugžlio žmona Solveiga dirba Vienos ORION šviestuvų gamyklos eksporto skyriuje. Dukra Ieva, kitą mėnesį švęsianti dvidešimt penktąjį gimtadienį, jau baigė Groningeno universitetą ir savarankiškai gyvena Olandijoje. Liko ten, kai tėvai persikėlė į Austriją. “Bendraujame labai dažnai, - sakė mokslininkas. - Esu linkęs su šeima leisti laisvalaikį.”

Dr. S.Ališauskas į Vieną atvyko daktaro stažuotės.

•

Prof. A.Baltuškos vadovaujami Vienos technologijos universiteto Ultrasparčiųjų lazerių laboratorijos tyrėjai.

G.Andriukaitis rytoj ginsis daktaro disertaciją.

16

2012 12 18 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

Moderni architektūra

Šviesi biblioteka gamtos prieglobstyje Beveik po 500 metų seniausia Lietuvoje Vilniaus universiteto akademinė biblioteka gali didžiuotis turinti antrininkę, kitokio stiliaus biblioteką - modernų mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą (MKIC).

Vientisą kompleksą sudaro trys skirtingo tūrio pastatai. Juos jungia stiklinis holas, kuris yra tarsi aplinkos dalis.

Pastato fasadai pasvirę, todėl panaudota 15 skirtingų vokiečių gamybos keramikinių plokščių.

“Paleko ARCH studijos” nuotraukos NIJOLĖ STORYK

K

eramikos, stiklo ir betono pastatas iškilo tiesiog miško viduryje Saulėtekio alėjoje, netoli universiteto studentų miestelio. Žinomas architektas Rolandas Palekas ir jo vadovaujama “Paleko ARCH studija” sumanė suprojektuoti išskirtinę biblioteką, kad skaitytojas norėtų čia ateiti ir jaustųsi tarsi jaukiuose namuose.

MKIC skirtas akademinei mokslo bendruomenei. Iki šiol Lietuvoje nebuvo pastatyta nė vieno panašaus kultūrinio objekto. Universiteto biblioteka, tiksliau - mokslinės komunikacijos centras, yra reta išimtis. Jos reikšmė itin svarbi. “Todėl šiam statiniui norėjau suteikti išskirtinę formą. Jokiu būdu nesiekiau nustebinti visuomenės vien dėl to, kad būčiau pats pastebėtas”, - sakė architektas.

R.Palekas užsiminė, jog išėjo tik į gera, kad projekto rengimas užtruko daug ilgiau, negu buvo pastatytas šiuolaikinis visuomeninės paskirties statinys. “Ne vienas sudėtingesnis projektas galėtų būti kokybiškesnis, patrauklesnis ir vertingesnis, jeigu projektavimui būtų skiriama daugiau laiko”, - pabrėžė pašnekovas.

Architekto ir jo vadovaujamos grupės suprojektuotas pastatas pateko į prestižinį Europos architektūros Mies van der Rohe konkursą. Lietuvos architektų sąjunga R.Paleko darbą išrinko vienu iš penkių geriausių pastarųjų dvejų metų projektų.

Parodoje “Žvilgsnis į save” stilinga Vilniaus universiteto biblioteka buvo pripažinta geriausiu 2012 metais įgyvendintu projektu. Per šių metų apdovanojimus “Statybų generolai” pastatas atsidūrė geriausiųjų kategorijoje “Metų sprendimai”.

Veiks kaip naktinis klubas R.Palekas sutelkė dėmesį į ekspresyvią, išraiškingą pastato formą. Beveik miške stovi trys pakrypę statiniai, kuriuos jungia stiklinė erdvė. Daugiau čia nerasime nieko ypatinga. Kurda-

Pietinė pastato pusė apsaugota nuo kaitrios saulės - čia beveik nėra langų.

Siauri horizontalūs langų plyšiai atrodo lyg įkirpti.

Architektas R.Palekas (antras iš kairės) ir jo komanda (pirmas iš kairės) Bartas Puzonas, Alma Palekienė, Petras Išora suprojektavo išskirtinio silueto biblioteką. mas projektą autorius nesimėgavo nei spalvomis, nei detalėmis, nei skirtingomis statybinėmis medžiagomis.

R.Palekas yra iš tų architektų, kurie nemėgsta stebinti visuomenės ekstravagantiškais ir itin moderniais pastatais. Tačiau projektuodamas universiteto biblioteką jis, tarsi laužydamas savo kūrybos tradicijas, pasielgė visiškai priešingai. MKIC žavi būtent neįprastos formos fasadu. Žvelgiant į naują pastatą iš paukščio skrydžio susidaro įspūdis, kad pačiame miško viduryje atsirado keista balta dėmė, panaši į neatpažintą kosminį ateivių laivą, nutūpusį ant žemės. Arba tarsi tai būtų koks nors baltas antgamtinis paukštis, plačiai išskleidęs savo sparnus.

Intriga išliko. Autorius nepanoro pasakyti, ką pats įsivaizdavo projektuodamas pastatą. “Kiekvienam skaitytojui palieku vaizduotės laisvę. Bibliotekoje daug kas praleis nemažai laiko. Galbūt kai kam ji primins jaukius namus, kuriuose gera skaityti knygą”, - sakė architektas.

MKIC kol kas gyvena įkurtuvių nuotaikomis. Iš senojo pastato, kurio saugykloje yra apie 5,4 mln. įvairių leidinių ir dokumentų, bibliotekos darbuotojai perkelia knygas į naujas lentynas. Kad būtų lengviau suvokti, koks tai titaniškas darbas, priminsime, jog senajame pastate bendras lentynų ilgis siekia 166 kilometrus. Toks yra atstumas nuo Vilniaus iki Rokiškio.

Naujoji biblioteka turėtų atverti duris pirmiesiems lankytojams kitų metų

pradžioje. R.Palekas tikisi, kad ji, kaip ir numatyta, bus atidaryta visą parą. Tai ypač aktualu akademiniam jaunimui, kai prieš pat egzaminą pritrūksta vienos nakties. Tačiau architektas patikslino, kad MKIC - ne koks nors naktinis klubas. Čia tvyros tyla ir ramybė. Vėlyvą metą veiks tik dalis bibliotekos.

Nesidairė į sovietinę architektūrą Senasis bibliotekos pastatas skaičiuoja ilgus metus, naujajam - vos pusmetis. Statinių architektūra atspindi skirtingas epochas, nors jų paskirtis tokia pat - knygų šventovė. R.Palekas suma-

buvo tik saugomos. Laikai keitėsi, bibliotekos tapo atviros mėgstantiesiems skaityti. Atsirado ir skaityklos. “Į bibliotekas turėtų sugrįžti kuo daugiau skaitytojų. Naujajame pastate papildomai įrengtos skaityklosvienutės tiems, kurie neįstengia susikaupti būdami bendroje erdvėje.

Tos vienutės gali būti jaukios poilsio zonos. Vasarą bibliotekos lankytojai galės skaityti kiemelyje prie miško”, - aiškino architektas.

Vientisą kompleksą sudaro trys skirtingo tūrio pastatai. Juos jungia stiklinis holas, kuris yra tarsi aplinkos dalis. Kai patenki į vidų, apima dvilypis jausmas - lyg būtum dar lauke. Vidinis kiemas atvertas į pušyną. Gamta - ranka pasiekiama.

Dviejuose didesniuose pastatuose įrengtos modernios ir jaukios skaityklos. Jas jungia ne tik laiptai ir liftas, bet ir atviros erdvės.

Kai patenki į vidų, apima dvilypis jausmas lyg būtum dar lauke. Vidinis kiemas atvertas į pušyną. nė naujo stiliaus, išskirtinių formų biblioteką paversti ne tik knygų namais, bet ir poilsio bei bendravimo vieta.

Ar rengiant projektą architekto nevaržė kultūros paveldo palikimas?

R.Palekas atsakė, kad jam šiuo požiūriu pasisekė, nes pastatas stovi beveik miške, jo neriboja jokie kiti unikalūs statiniai. Kiek toliau yra studentų miestelis, menantis nykią sovietinių laikų architektūrą. Į ją autorius nė neketino dairytis.

Skaitymo vienutės Babilono laikais skaitytojai į bibliotekas nebuvo įleidžiami. Jose knygos

Mažesnis pastatas skirtas administracijai. Čia yra kavinė, konferencijų salė, poilsio zona. O amfiteatrinė aikštė skirta įvairiems kultūriniams renginiams.

Sienos lyg stogas Viso komplekso išorinės sienos padengtos šviesiomis, vos ne baltos spalvos keramikos plokštėmis. Jas pagal R.Paleko studijos architektų projektą pagamino viena geriausių pasaulyje vokiečių architektūrinės keramikos įmonė “NBK Ceramic”. Naująją Vilniaus Universiteto biblioteką vokiečiai paskelbė metų objektu ir įtraukė į

savo metų knygą. Joje lietuvių projektui skirta šimtas puslapių.

Architektų užmojus padėjo įgyvendinti rangovė AB “YIT Kausta” ir fasadinių medžiagų tiekėja EXTERUS. Statyboms buvo naudojamos 3 metrų ilgio keraminės plokštės. Kad statinių fasadai būtų pasvirę, teko rinktis 15 skirtingų modelių plokštes. Jų grioveliuose neužsilaiko vanduo, todėl sienos turi dar ir stogo funkciją. Tai pirmas toks projektas pasaulyje.

Pietinė pastato pusė apsaugota nuo kaitrios saulės - čia beveik nėra langų. Siauri horizontalūs langų plyšiai atrodo lyg įkirpti. Pasak architekto, knygos yra turtas, kurį reikia saugoti, tad joms labiau tinka prieblanda.

Kita pastato pusė stiklinė. Čia šviesos daug. Didžiulės stiklo vitrinos - lyg akys, žvelgiančios į nuostabų gamtos vaizdą. Ten truputį toliau matyti visas miško grožis.

Saugyklos - po žeme Dar vienas unikalus architektų sprendimas, nors ir nematomas, yra po žeme esanti didžiulė knygų saugykla.

Anot R.Paleko, tai labai svarbi projekto dalis. Architektūra gali būti įvairi, bet funkcija išlieka ta pati - leidiniai turi būti apsaugoti nuo išorinių dirgiklių. Štai Paryžiuje, Francois Mitterrand’o nacionalinėje bibliotekoje, knygos saugomos pastato kampe įrengtuose keturiuose stikliniuose bokštuose, kurie panašūs į dangoraižius. Projekto autorius - garsus prancūzų architektas Dominique’as Perrault.

“Paprastai saugyklos užima didžiausią pastato dalį. Mes pasirinkome erdvę po žeme”, - aiškino architektas R.Palekas. Čia įrengta moderniausia, kol kas vienintelė tokia Lietuvoje gaisro gesinimo sistema, panaudoti kiti unikalūs dalykai, skirti knygoms saugoti.

•

2012 12 18 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

17

Namas be durų būtų pereinamas kiemas NIJOLĖ STORYK

Šiuolaikiniai namai panašūs į tvirtoves - pro šarvuotąsias duris į vidų net uodas neįskristų. O namo viduje atviros erdvės beveik išstūmė duris - jų čia tiesiog nėra.

Interjero dekoratorė kaunietė Ada Jurkonytė šyptelėjo sakydama, kad namas visais laikais turėdavo duris ir be jų negali būti, net jeigu jo viduje - didelės lyg salės erdvės. Durys reikalingos dėl įvairių priežasčių. Savo namuose norime jaustis saugūs ir ramūs, kad joks triukšmas netrikdytų gyvenimo, kad viduje būtų šilta.

Taigi svarbu, kad namas turėtų saugias ir kokybiškas duris. Tačiau nuo ko pradėti, kai pribręsta reikalas jas keisti? Gausioje rinkoje yra didelis durų pasirinkimas, tad keblu susigaudyti, kokios durys yra patikimos ir saugios.

Kokias duris pasirinkti - medines ar metalinės konstrukcijos, o gal šarvuotąsias? Ar mūsų pasirinkimas priklauso nuo mados? Kodėl vienos arba kitos?

Stabilu, saugu ir sandaru UAB MB DOMOS vadovas Mindaugas Butkus teigia dažnai išgirstantis panašių klausimų iš klientų, kurie ieško naujų durų. Pašnekovas pateikė tris pagrindines priežastis, kodėl šarvuotosios durys jau daugelį metų yra užkariavusios lauko durų rinką. Tai stabilumas, sandarumas ir saugumas.

Namas visais laikais turėdavo duris ir be jų negali būti, net jeigu jo viduje - didelės lyg salės erdvės.

Erlendo Bartulio nuotraukos

kytų, jog jam nesvarbu, kad į namus gali įsilaužti vagys. Durys yra svarbi apsauga nuo nelauktų svečių. “Net ir kukliai gyvenančiam žmogui bet koks įsilaužimas pridaro ne tik materialinių, bet ir moralinių nuostolių pažeidžiamas jo privatumas. Be to, tyrimai rodo, kad saugiausiai žmogus jaučiasi būtent savo namuose”, sako pašnekovas.

Bendrovė domėjosi, kodėl vagims

Tie, kurie tiki durų magija, teigia, kad reikia tik pakeisti namų duris - ir išnyksta visos šeimą persekiojančios negerovės bei nesklandumai.

Pasak Mindaugo, menkai apie duris išmanančiam klientui svarbu paaiškinti, kuo skiriasi medinės durys nuo metalinių. Metalinė durų konstrukcija yra gerokai stabilesnė nei medinė, ji beveik amžina. “Galiu patikinti, kad kokybiškai pagamintos šarvuotosios durys visiškai neišsiklaipo. Jeigu jos kokybiškai sumontuotos ir darinėjamos nekliūva, jomis puikiai galima naudotis daug metų”, - aiškino durų subtilybes pašnekovas.

Tokios durys ypač tinka lauko sąlygomis, nes joms gaminti naudojamos specialios plokštės ir dažai. “Stabilumas ir sandarumas yra pačios svarbiausios durų savybės. Todėl dar viena kokybiškų šarvuotųjų durų sąlyga yra saugumas. Tai pats svarbiausias dalykas renkantis duris”, - tvirtino pašnekovas.

Gera spyna Mindaugas patikino, kad jo praktikoje nebuvo tokio kliento, kuris sa-

kartais lengva patekti į namus. “Kiek man žinoma, beveik 90 proc. įsibrovėlių į namo vidų patenka lengvai įveikę nesaugias ir nepatikimas durų spynas. Vagims pats svarbiausias faktorius yra laikas, per kurį jie patenka į būstą.

Kuo spyna sudėtingesnė ir kokybiškesnė, tuo ilgiau užtrunka ją išlaužti.

Todėl vagys kur kas dažniau renkasi būstą, į kurio duris įmontuota prasta, greitai atrakinama spyna ar cilindras spynos šerdis. Kuo tyliau ir greičiau atrakinama spyna, tuo vagims patogiau įsibrauti”, - teigė Mindaugas.

Durų specialistas užsiminė, kad klientas neturėtų susigundyti maža kokybiškų šarvuotųjų durų kaina. “Geros durys nėra pigios. Jeigu kaina maža, vadinasi, į tokias duris įmontuotos prastos spynos. Tokias net ir šarvuotąsias duris galima be didelio vargo atrakinti. Žinoma, per kalėdinį išpardavimą klientas gali pigiau nusipirkti ir kokybiškas duris”, - sakė M.Butkus.

Paskutinė diena deklaruoti mokestį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teigia, jog deklaracijas dėl didelės vertės nekilnojamojo turto mokesčio jau pateikė 740 gyventojų.

“Tiek deklaracijų gauta iki pirmadienio”, - sakė VMI atstovas spaudai Darius Buta. Anot jo, pirmadienis buvo paskutinė diena deklaracijoms pateikti. Galutinė deklaracijų teikimo diena turėjo būti gruodžio 15-oji, tačiau tądien buvo šeštadienis, todėl žmonės jas dar galėjo teikti pirmadienį. Kaip aiškino D.Buta, Mokesčių inspekcija preliminariai skaičiavo, kad deklaracijas turėtų pateikti 2,5 tūkst. asmenų.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisos, kuriomis įvestas 1 proc. mokestis didesnės kaip 1 mln. litų ver-

tės fizinių asmenų nekilnojamajam turtui, įsigaliojo nuo 2012 metų sausio 1-osios. Apmokestinamas ir tas nekilnojamasis turtas, kuris faktiškai nenaudojamas.

Registrų centras, kuris sudaro nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti naudojamus vertės žemėlapius, iki šių metų kovo 31 dienos, kai dar buvo galima pateikti skundus, sulaukė 183 prašymų pakeisti nustatytą nekilnojamojo turto vertę.

Anksčiau rašyta, kad Lietuvoje, Registrų centro duomenimis, fiziniams asmenims priklauso 741 gyvenamosios paskirties būstas ir 415 negyvenamosios paskirties pastatų, kainuojančių daugiau kaip 1 mln. litų.

•

LŽ, BNS

Nuo nepageidaujamų žvilgsnių Interjero dekoratorė A.Jurkonytė vaizdingai apibūdino namą, kuriame nėra durų, - tai tarsi koks pereinamasis kiemas, per kurį gali bet kas žingsniuoti.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad atsiradusios didelės namų erdvės tarsi nebepaliko vietos vidaus durims.

“Gana praktiška sujungti valgomąjį ir svetainę, šalia yra jauki virtuvė. Tačiau tai netinka kitoms patalpoms miegamiesiems, voniai ir tualetui. Čia durys turi būti”, - šyptelėjo Ada ir pridūrė, kad modernioms durims ne visada būtina net ir rakto skylutė.

Išlieka pagrindinė durų funkcija jos atskiria skirtingas patalpas vieną nuo kitos. Tarkime, jūs norite pabūti vieni ar paskaityti knygą. Uždarote duris ir mėgaujatės vienatve bei ramybe. Kitame kambaryje kažkas žiūri televizorių ar kalba telefonu, vaikai žaidžia - namiškai jums tikrai netrukdo. Durys yra viena geriausių garso ir kvapų izoliavimo priemonių.

Savitas grožis Pats metas pakalbėti apie durų grožį. Tai gana reikšminga interjero detalė. Durys gali pagyvinti ir paryš-

kinti gyvenamąją erdvę, gali ją ir sugadinti, jeigu netinkamai pritaikytos.

Durys gali būti prabangios ir visiškai kuklios. Svarbu, kad jos derėtų prie aplinkos ir būtų kokybiškos.

Mėgstantieji klasiką paprastai renkasi medines duris. Mėgstantys eksperimentuoti žmonės dairosi į laminuotas duris. Tokių durų spalvų paletė daug įvairesnė. Tie, kurie tiki durų magija, teigia, kad reikia tik pakeisti duris - ir išnyksta visos šeimą persekiojančios negerovės ir nesklandumai.

Pagal vyrus ir pagal moteris Kaip išsirinkti duris? M.Butkus sakė, kad renkantis duris jas reikia vertinti kompleksiškai. Kur tos durys bus - bute ar privačiame name?

Ar būste įrengta signalizacija?

“Renkantis duris viskas svarbu - nuo spynos raktų išpakavimo iki rakinimo, durų atidarymo ir uždarymo. Reikia sau atsakyti į nemažai klausimų, o tai šiek tiek užtrunka”, - tikino M.Butkus.

Durys pagal moteris. Pasak interjero dekoratorės A.Jurkonytės, moterys daugiau dėmesio kreipia į durų spalvą, joms rūpi, kiek duryse yra stiklo. Spalvota mozaika - kaip žaisliukas. Be to, durys su stiklu įleidžia

daugiau šviesos. Moterims patinka skaidrumas. Tačiau jos neteikia reikšmės durų tvirtumui, nesidomi apimtimi ir dydžiu. Svarbiau - dizainas.

Durys pagal vyrus. Pagrindiniai kriterijai - tvirtumas ir atsparumas, kad jos saugotų namus nuo išorinio ir vidinio pavojaus. Dizainas? Tai toks mažmožis, apie kurį vyrai net tingi kalbėti.

•

Sukurta speciali metodika kokybiškam gabių vaikų ugdymui Lietuvoje rengiama pirmoji gabių vaikų ugdymo metodika, kuri sudarys tinkamas galimybes atskleisti ir kokybiškai ugdyti gabių vaikų gebėjimus.

Metodiką rengia visuomeninė organizacija “Gabiųjų ugdymo centras”, įgyvendindama dvejus metus trunkantį projektą “Gabių vaikų ugdymo poreikių tenkinimas pradinio ugdymo įstaigose”. Projektu siekiama gerinti gabių vaikų pedagoginio ugdymo kokybę, tobulinant mokytojų įgūdžius ir žinias.

Lietuvos mokyklose jau mokomi gabūs vaikai pagal ekspertų parengtą metodo eskizą, kuris leidžia atpažinti ir tikslingai ugdyti vaikų gebėjimus bei kūrybiškumą. Pedagogai, dirbantys su gabiais mokiniais naudoja metodo pagrindu parengtą leidinį, kurio užduotys yra pritaikytos gabiems vaikams. Siekiant užtikrinti, kad parengta metodika būtų kaip įmanoma kokybiškesnė, penkios pedagogų grupės dalyvavo metodo įvertinimo seminaruose. Jų metu buvo pristatyta asmeninė darbo su gabiais vaikais patirtis naudojantis šiuo leidiniu. Šiame etape gaunamas grįžtamasis ryšys yra labai svarbus tobulinant metodiką, kuri bus skirta visos Lietuvos mokykloms.

Viena didžiausių gabių vaikų ugdymo problemų - kompetencijų ir žinių stoka. Įgyvendinant projektą didelis dėmesys skiriamas kokybiškam pradinio ugdymo pedagogų parengimui, specializuotų žinių įgijimui, gebėjimų tikslingai dirbti su gabiais vaikais tobulinimui.

Projekto metu atrinkti 65 mokytojai individualiai konsultuojasi su kvalifikuotais specialistais, dalyvauja gabių vaikų ugdymo kvalifikacijos tobulinimo programos mokymuose ir grupinėse sesijose, kuriose dalinasi patirtimi, aptaria bei sprendžia iškylančius sunkumus.

“Džiugu, kad pedagogai aktyviai dalinasi gabių vaikų ugdymo patirtimi, noriai kelia savo kvalifikaciją. Mokymų ir konsultacijų metu įgytas žinias ir gebėjimus mokytojai taiko dirbdami su gabiais vaikais, skirdami užduotis tinkamai ugdančias gabiųjų gebėjimus”, - projekto sėkme dalinasi “Gabiųjų ugdymo centro” vadovė.

Sėkmingam ir efektyviam gabių vaikų ugdymo metodo naudojimui būtina jo sklaida. Šiam tikslui pasiekti bus organizuojamos net keturios konferencijos, kuriose siekiama pristatyti projekto rezultatus, skatinti mokytojus dalintis patirtimi, aptarti iškylančius sunkumus ir įvertinti projekto naudą.

Projektą “Gabių vaikų gydymo poreikių tenkinimas pradinio ugdymo įstaigose” finansuoja Europos socialinio fondo agentūra (proUžs. R-704 jekto kodas VP1-2.3-ŠMM-06-K-01-006).

18

2012 12 18 Lietuvos žinios

Sveikata ir vaistai

Pasirinkimas

Geras šepetėlis turi nekenkti dantims Vardydama, pagal kokius kriterijus rinktis dantų šepetuką, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos instituto dėstytoja, medicinos mokslų daktarė Rūta Bendinskaitė atkreipė dėmesį, kad tinkamai parinktas dantų šepetukas ne tik gerai valo, bet ir tausoja dantis. žesnė. Maždaug nuo 8 metų jiems galima pirkti ir suaugusiesiems skirtą dantų valymo priemonę.

AISTĖ MASIONYTĖ

Š

is pasirinkimo kriterijus susijęs su problema, apie kurią pastaruoju metu kalbama vis daugiau. Tai plintanti dantų emalio erozija. Pasak R.Bendinskaitės, anksčiau jos atvejų nebuvo taip gausu.

Manoma, kad erozijai atsirasti įtakos turi gėrimai su burbuliukais, tokie kaip kokakola, energiniai gėrimai ir panašūs. Mat juose esanti rūgštis tirpina dantis. Panašiai veikia ir šviežiai spaustos citrusinių vaisių sultys ar dažnai vartojami patys vaisiai. Dantų emalio tirpimas iš gomurio pusės siejamas su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, ir ši bėda kaskart vis dažnesnė.

Kaip tai susiję su dantų šepetėliais? Ogi taip, kad šepetuku brūžinant emalį, kuris ir taip jau aptirpintas rūgščių, šio danties sluoksnio netenkama dar daugiau, o tai lemia dantų gedimą. Todėl firmos, investuojančios į dantų šepetukų tobulinimą, didina šerelių tankumą, šereliai ploninami, jų galai apvalinami.

Pradedant užmaunamu šepetuku Pusės metų mažyliams gaminami labai minkšti dantų šepetukai, bet Lietuvoje tokių lyg ir nematyti. Tačiau galima įsigyti užmaunamą ant piršto šepetuką. Jis turi gana storus, bet minkštus plaušus, labiau tinka masažui ir kelių pirmųjų dantukų valymui. Valyti vaiko burnytę, užsimovus šepetuką ant piršto, saugiau nei tai daryti priemone su koteliu, kuriuo galima skaudžiai užgauti.

Vaikutį pripratinus valyti dantukus, o ir dantukų atsiradus daugiau, galima pereiti prie įprasto dantų šepetuko. “Svarbu, kad vaikas matytų tinkamai dantis valančius tėvus ir kad jie iki 1-3 klasės prižiūrėtų, kaip jų vaikas valosi dantis”, - pabrėžė R.Bendinskaitė.

Siekiant skatinti vaiko norą valytis dantis, galima įsigyti keletą skirtingų spalvų ir dizaino šepetukų bei leisti vaikui juos rinktis. Tam tikslui tinka ir smagiai - net lietuviškai dainuojantys dantų šepetukai.

Švelnesnis prisilietimas “Šluota iš trijų ražų šluos prasčiau nei surišta iš daugelio. Panašiai ir šereliai. Kuo daugiau plonų, dantų emalio nežeidžiančių šerelių, tuo švariau jie nuvalo”, - pasakojo R.Bendinskaitė.

Jos skaičiavimais, šepetuką sudarančių šerelių skaičius gali skirtis net 3 kartus: nuo 1500 iki daugiau nei 5000. Naujausias dantų šepetukas tų šerelių turi net 5600. Jų kiekis paprastai nurodomas ant šepetėlio koto.

Valymas pagal sistemą R.Bendinskaitė kasdien susiduria su netinkamo dantų valymo pasekmėmis, kylančiomis ir dėl pernelyg intensyvaus dantų brūžinimo. / Romo Jurgaičio nuotraukos tariama naudoti po chirurginių dantenų ar burnos srities operacijų.

Rūkantiems asmenims dažnai siūlomi vidutinio kietumo (“medium”) dantų šepetukai. Tačiau nikotino apnašų turbūt joks šepetėlis nenugremš, nebent jas pašalintų burnos higienos specialistas. “Aišku, kietesnis

“Užrašų standartai neegzistuoja, tad vienas gamintojas gali užrašyti “soft”, o kitas ant tokio pat minkštumo šepetėlio parašys, pavyzdžiui, “medium”.

Tobulinami ir patys šereliai. Įprastai supjausčius valą, lieka kampuoti galiukai. Stipriau paspaudus dantų šepetuko galvutę, šie valo kampučiai žeidžia dantenas, ilgainiui nutrina dantų kaklelius. Todėl kai kurios firmos ėmė gaminti šepetėlius, kurių kiekvienas šerelis tam tikru būdu suapvalintas. Šis patobulinimas pavaizduojamas piešinėliu ant pakuotės.

Gaminami ir šepetėliai, kurių šerelių galai yra paploninti ir todėl švelnesni, ne taip smarkiai trina. Atsirado ir tokių šepetėlių, kurių šerelių galai ir plonėjantys, ir suapvalinti.

Minkštesnis ar kietesnis Paprastai patariama įsigyti minkštą (“soft”) dantų šepetuką. Vis dėlto, anot R.Bendinskaitės, tokio tipo užrašų standartai neegzistuoja, tad vienas gamintojas gali užrašyti “soft”, o kitas ant tokio pat minkštumo šepetėlio parašys, pavyzdžiui, “medium”.

Todėl tenka rinktis pačiam arba klausiant gydytojo patarimo.

R.Bendinskaitė priminė, kad naudoti kasdien netinka labai minkšti šepetukai (“supersoft”, “ultrasoft”), nes, kad ir kaip spausi, apnašų jie neišvalys. Šiuos dantų šepetukus pa-

dantų šepetėlis išvalys geriau nei minkštesnis. Kita vertus, jis labiau nutrins ir dantų emalį. Juk dėl dervos emalis netampa kietesnis, nesiimpregnuoja. Į dėl nubraižymo atsiradusius nelygumus nusėda arbatos, kavos ar rūkalų pigmentai, tad šitaip danties paviršius dar labiau užteršiamas. Todėl rūkaliams verčiau rinktis specialią, labiau grandančią dantų pastą”, - patarė R.Bendinskaitė.

Kartais manoma, kad valant mechaniniu elektriniu šepetuku dantis nenubrūžinamas, nes šepetukas neprispaudžiamas prie danties, o pernelyg prispaudus jis sustoja. Vis dėlto R.Bendinskaitė teigė, kad ir valant elektriniu šepetuku dantys kartais “nudrožiami” gana stipriai.

Gudrybės ir nauda Specialistės teiravomės, ar svarbu atsižvelgti į šerelių iškarpymą.

Pasak R.Bendinskaitės, mokslinių duomenų, kad tai turi įtakos valymo kokybei, nėra. Žinoma, jeigu burnoje yra išsiklaipiusių dantų ar kokia nors duobutė, galbūt patogiau įsigyti dantų šepetuką su ilgesniu šerelių kuokštu.

Yra šepetukų, šonuose turinčių ilgesnių, o centre - trumpesnių še-

Dantų šepetuką paprastai patariama keisti kas tris mėnesius, bet reikėtų atsižvelgti į nusidėvėjimą, o patį šepetuką kartais išplauti karštu vandeniu su soda ar ūkiniu muilu. relių, kai kurie iš tokių šepetukų skirti nešiojantiesiems dantų kabes.

Tam tikras iškarpymas esą pritaikytas dantenų masažui. “Bet ar iš tiesų tai efektyviau, įrodymų nėra. Jeigu kam nors taip atrodo - prašom, naudokitės, bet tik nedraskykite dantenų”, - perspėjo gydytoja.

R.Bendinskaitė teigė neradusi jokių įtikinamų mokslinių duomenų, kurie įrodytų įvairių gumų ar plastiko gabalėlių, dedamų dantų šepetuko centre, naudą. Reklamuojama, kad šios detalės praverčia dantenoms masažuoti. Tačiau, specialistės nuomone, dantenas efektyviau masažuoti vandeniu ar net pirštu, taip pat - grubesniu maistu.

Dar kritiškiau R.Bendinskaitė vertino dantų šepetukų priedėlius liežuviui valyti. Gydytoja pabrėžė, kad liežuvį reikia valyti ne dėl karieso ar periodonto ligų, o dėl švarios

burnos ir gero kvapo. Tai reikėtų daryti specialiais grandikliais, parduodamais vaistinėse. Be to, valomas ne pats liežuvio galiukas, o ten, kur pakankamai nemalonu - ties liežuvio šaknimi.

Pasižiūrėjus į žandikaulius R.Bendinskaitė atkreipė dėmesį į, ko gero, mažiau girdėtą dantų šepetuko pasirinkimo kriterijų. Pasirodo, vertėtų atsižvelgti ir į žandikaulių formą. Jeigu jie yra siauri, vadinasi, dantų lankas yra gerokai išlenktas, tad norint išvalyti kiekvieną dantį šepetėlį, turintį didesnę galvutę, reikės labai kraipyti. Šiuo atveju geriau tiks šepetėlis mažesne galvute. Jeigu žandikauliai labai stambūs, šepetėlis didesne galvute nepralįs, tad irgi rekomenduojama mažesnė galvutė. Vaikams skirto šepetėlio galvutė taip pat turi būti ma-

Vis dėlto dažnas mūsų nemoka tinkamai valyti dantų. Tai daryti reikia ne šluojančiais judesiais, bet sukant šepetuką mažais ratukais.

Norint nepakenkti dantų emaliui, labai svarbu šepetuko pernelyg nespausti. Valant šereliai turėtų būti nukreipti ne tiesiai į dantį, stačiu 90 laipsnių kampu, o paversti įstrižai 45 laipsnių kampu. Itin ištobulinti dantų šepetukai turi šešiabriaunę rankenėlę, kuri ją paėmus iš karto palinksta taisyklingu kampu.

Pusė šepetuko šerelių turėtų patekti ant dantų, pusė - ant dantenų.

Dantų šepetėliu paprastai apimami du dantys. Sukamo ratuko amplitudė turėtų užgriebti ne daugiau kaip pusę danties pločio. Dera valyti pagal liniją dantena-dantis, nes danties dalis, esanti prie kandamojo krašto, dažnai nusivalo savaime valgant grubų, neapdorotą maistą.

R.Bendinskaitė pabrėžė, kad valant reikia dirbti pagal sistemą. Patariama pradėti nuo galo iš lūpų pusės ir apimti po du dantis, atliekant po 10 judesių. Tada valyti iš gomurio pusės, vėlgi skaičiuojant po du dantis. Vėliau tą patį pakartoti valant kramtomąją dantų dalį. Tai turėtų užtrukti daugiau nei 2 minutes.

Valant elektriniu šepetuku atliekama gerokai daugiau judesių, šimtai ir tūkstančiai. Bet ir tokiu atveju reikia 2 minučių - jau vien tam, kad sureaguotų dantys ir veikliosios pastos medžiagos. Valant ultragarsiniu dantų šepetėliu svarbu žinoti, kad dantys iš viso neturi būti juo liečiami, o šereliai per visą procesą laikomi pačioje pastoje. Tai gana sudėtinga, ypač - prižiūrint galinius dantis. Mat ultragarsinio dantų šepetėlio poveikis pasireiškia kitaip: šereliais sklindantis ultragarsas sukelia burbuliukus pastoje ir šie išsprogdina apnašas, kurios atšoka nuo danties. Taigi, ultragarsiniu šepetuku prisilietus prie danties laukiamo poveikio nebus.

•

2012 12 18 Lietuvos žinios

Sveikata ir vaistai

19

Dovanos kitaip

Vietoj kyšio - įnašasįspecialųfondą AISTĖ MASIONYTĖ

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų medikų įkurtame Paramos mažylio širdžiai fonde atsiduria ne tik stambių rėmėjų parama, bet ir tėvų lėšos, kurias jie buvo numatę kaip kyšį ar padėką medikui.

Tokį Širdies chirurgijos centro vaikų anesteziologijos-reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus medikų įkurto fondo veiklos aspektą net kolegos vertino ir tebevertina skeptiškai.

Tačiau jau šešerius metus egzistuojantis fondas turi kuo pasigirti: už stambių rėmėjų lėšas moderniai įrengta vaikų reanimacija, už tėvų pinigus apsirūpinama smulkesniais pirkiniais, būtinais viso skyriaus reikmėms.

Svarbiausia - idėja Kaip pasakojo fondo direktorė, gydytoja reanimatologė, neonatologė ir pediatrė Solveiga Umbrasaitė, priežasčių įkurti fondą buvo ne viena.

Pirmiausia norėjosi pagarsinti visuomenei, kad ne tik suaugusieji turi širdies problemų, bet ir vaikai. Antra, siekta pritraukti privačių rėmėjų ir įmonių, kad vaikų reanimacija galėtų įsigyti įrangos, kuriai ligoninė neturi lėšų ar nemano, kad ji būtina.

Skyriaus gydytojų apsisprendimas neimti iš tėvų kyšių ar padėkų irgi tapo viena fondo steigimo priežasčių.

Norintiems įteikti vokelį tėvams pasakoma: “Skyriuje dirba ne vienas žmogus, o visas kolektyvas. Jeigu norite atsidėkoti, prašytume pervesti tą sumą į Paramos mažylio širdžiai fondą.”

Anot S.Umbrasaitės, išgirdusių tokius žodžius tėvelių reakcija būna įvairi: kartais jie sunerimsta, kad galbūt pasiūlė per mažai, ar dar kas nors negerai. Tačiau medikai patikina, kad jų vaikučiu bus rūpinamasi kiek galima geriau ir visiškai neatsižvelgiama, ar žmonės atsidėkos, ar ne. “Operacijos kokybė tikrai nepriklauso nuo sumokėtų pinigų, garantuoju tai 200 proc.”, - teigė S.Umbrasaitė.

Tiesa, kai kurie tėvai daug žada, tačiau iš pradžių konkrečiam medikui siūlytų pinigų į fondą taip ir neperveda.

“Bet jeigu kas trečias siūlęs ar žadėjęs perveda tam tikrą sumą, manau, tai puiku. Tegu perveda 10 ar 20 litų - svarbi pati idėja”, - pabrėžė S.Umbrasaitė.

Pasak jos, aukų sumos būna įvairios - nuo 100 iki kelių tūkstančių litų. Pasitaikė ir 10 tūkst., ir 20 tūkst. litų, bet tokių atvejų - vienetai. Populiariausia suma - 300-500 litų.

Beje, skyriaus medikų šeimos ir artimieji perveda šiam fondui 2 proc. savo pajamų mokesčio.

Garantavo už kolegas “Mūsų idėją neimti vokelių kolegos vertino skeptiškai. Tačiau asmeniškai mane tas pinigų brukimas žemina.

Manau, dabar atlyginimai klinikose gana geri. Vis dėlto apsisprendimą neimti padėkų nulėmė principinė pozicija. Juk matydamas, kad kitas gauna daugiau, gali likti nepatenkintas, tad visada mėginsi pasigerinti gyvenimą”, - sakė S.Umbrasaitė.

Ji teigė esanti tikra, kad skyriaus medikai sąžiningai laikosi savo pasirinkimo. “Dėl savęs galiu garantuoti 100 proc., už kolegas - 99 procentais.

Manau, nė vienas tėvas nepasakys, kad štai medikai pasigyrė, bet iš tikrųjų ima pinigus”, - teigė S.Umbrasaitė.

Jai pritarė vaikų anesteziologijos-reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Kęstutis Versockas. Jo žodžiais, mėginimų atsidėkoti aneste-

Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro medikai atlieka sudėtingiausias operacijas ir vos kelių mėnesių mažyliams. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

K.Versockas: “Nei prieš operaciją, nei po jos duoti pinigai nieko negali pakeisti.” / Petro Katausko nuotrauka ziologui pasitaiko labai retai - per metus vienas du atvejai, tad tos “dovanos”, jei ir būtų priimtos, niekaip nepakeistų gyvenimo kokybės. Tiesa, gydytojas pripažįsta, kad praeityje būta ir sunkių laikų, kai papildomos pajamos net labai pagelbėdavo mažus atlyginimus gaunantiems medikams. “Bet dabar jau daugelį metų atsidėkojimo praktikos mūsų skyriuje nėra. Stengiamės, kad bent jau prieš savo sąžinę būtume ramūs”, - kalbėjo K.Versockas.

Kiekvieną rytą visi skyriaus specialistai kartu diskutuoja, kaip optimaliai parinkti operaciją, kada ir kokiu būdu operuoti. Kartais kurį nors pacientą prireikia operuoti pirmiau, bet, K.Versocko teigimu, tam niekada neturėjo ir neturi įtakos kokie nors kiti interesai.

“Viską lemia profesiniai dalykai, ligos, o ne užkulisiniai žaidimai. Nei prieš operaciją, nei po jos duoti pinigai nieko negali pakeisti, tad nėra prasmės siūlyti kyšį”, - tikino K.Versockas.

Jo nuomone, paramos fondo egzistavimas - labai geras pretekstas dalykiškai pasikalbėti su tėvais ir jiems paaiškinti, kaip gali būti panaudoja-

S.Umbrasaitė: “Mūsų skyrius ilgą laiką buvo daug prasčiau aprūpintas nei suaugusiųjų reanimacija, bet dabar skirtumo nebeliko.” / Romo Jurgaičio nuotrauka

mi kyšiui ar padėkai skirti pinigai.

“Tada žmonės nelieka sunerimę, kad štai gydytojas nepaėmė vokelio. Ir kartais jie iš tiesų padaro tą pavedimą.

Visada sakau, kad galima ir 10 litų pervesti, taip pat būsime dėkingi”, sakė K.Versockas.

“Operacijos kokybė tikrai nepriklauso nuo sumokėtų pinigų.”

Pinigų keliai LŽ pašnekovų teigimu, žmonės klaidingai mano, kad kam jau kam, o vaikams pinigų tikrai negailima. “Mūsų skyrius ilgą laiką buvo daug prasčiau aprūpintas nei reanimacijos skyriai, teikiantys pagalbą suaugusiems pacientams. Todėl galimus rėmėjus pirmiausia nuvesdavau parodyti suaugusiųjų reanimacijos, kad jie patys galėtų įsitikinti tuo skirtumu”, - pasakojo S.Umbrasaitė.

Medikams džiugu, kad dabar vaikų reanimacija sutvarkyta gal net ge-

riau nei suaugusiųjų. Prieš ketverius metus parėmus bendrovei “Tele2” buvo įvykdytas pirmas didelis projektas - visiškai įrengta viena reanimacijos vieta. Vėliau vyko kiti projektai, o šiuo metu vyksta kalėdinė išsipildymo akcija su TV3.

Už stambių rėmėjų lėšas paprastai perkama brangiai kainuojanti įranga.

Tokiems paramos davėjams nepatrauklu aukoti smulkesniems, kelis šimtus ar tūkstančius kainuojantiems, bet taip pat labai reikalingiems dalykams. Pavyzdžiui, vienkartinėms priemonėms. Kateterį panaudojai ir išmetei - rėmėjo etiketė buvus nebuvus.

Mažesniems pirkiniams ir praverčia tėvų suaukoti pinigai. Staiga prireikusių priemonių fondas nuperka greičiau ir paprasčiau, nereikia laukti, kol jų būtinumą pavyks įrodyti ligoninės administracijai.

Tėvų įnašai praverčia įsigyjant išties nepigių medicinos knygų, iš fondo retkarčiais finansuojamos medikų stažuotės, kurios jiems taip pat sunkiai įkandamos. Sakykime, kelių dienų kursai ar seminaras kai-

nuoja mažiausiai 1000-1500 eurų.

“Paprastai stažuotės lieka tarsi antrame plane, nes tokiu atveju paremiamas vienas ar kitas žmogus, o mums smagiau pagelbėti daugeliui”, - sakė fondo direktorė.

Geriausia dovana Pačiai S.Umbrasaitei geriausia dovana - dėmesys, atgalinis ryšys su pacientais. “Labai smagu, kai tėvai atpažinę prieina gatvėje, primena, kad tąkart budėjau, kai jų vaiką operavo. Įsiminė atvejis, kai grįžtančią namo mane pasitiko mama su vaikučiu ir gėlėmis. Sakė, kad norėjo prieš Kalėdas pamatyti mane ir pasveikinti”, - prisiminė S.Umbrasaitė. Įsimintiniausia dovana, gauta iš pacientų, K.Versockui tapo iš medžio išskaptuota natūralaus dydžio briedžio galva su vienu ragu. Ją padarė kažkoks kaimo auksarankis.

“Kad žmogus ateitų šiaip padėkoti, pasikalbėti, labai reti atvejai, tikrai ne kasdienybė. Bet tai išties malonu.

Gražiai pasišnekame ir atsisveikiname”, - pabrėžė K.Versockas.

•

20

2012 12 18 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

SODYBOS, SKLYPAI PERKA Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

PRANEŠIMAI UAB “Belosvita”, k. 184836785, parduoda automobilį A CBL074, WV2ZZZ21ZSH0005156, dyzelinas, 1994 m. gamybos, už 5000,00 Lt, spintą už 594,00 Lt. Aukcionas vyks 2012 12 28, 11.00 val. adresu: Basanavičiaus g. 34, Varėna. Informacija tel. 8 616 26 289.

Užs. LM-3656

Informacija apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius, tel. +370 5 270 9229, faks. +370 5 210 4848, parengė Virginijaus Leščinsko mėsos produktų perdirbimo ir gamybos Patamulšėlyje, Kauno r., sanitarinės apsaugos zonos nustatymo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą.

Planuojama veikla - mėsos produktų gamyba 10 t/mėn.

Veiklos organizatorius - Virginijus Leščinskas, gyv. Patamulšėlio k., Kauno r., telefonas +370 650 13 934.

Virginijaus Leščinsko mėsos produktų perdirbimo ir gamybos Patamulšėlyje, Kauno r., sanitarinės apsaugos zonos nustatymo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita bus eksponuojama Kauno rajono savivaldybės Rokų seniūnijoje, Nemuno g. 14, Rokų k., Rokų sen., LT46159 Kauno r., nuo 2012 12 20 iki 2013 01 10 darbo dienomis ir darbo valandomis.

Visuomenės supažindinimo su Ataskaita susirinkimas įvyks Kauno rajono savivaldybės Rokų seniūnijoje, Nemuno g. 14, Rokų k., Rokų sen., LT-46159 Kauno r. 2013 m. sausio 11 d. 10 val.

Iki viešo visuomenės supažindinimo su Ataskaita susirinkimo pasiūlymus Ataskaitos klausimais teikti Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai registruotu laišku adUžs. R-710 resu: Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius, arba faksu +370 5 210 4848.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

BALDAI, INTERJERAS PARDUODA Neišpakuotą dvigulę tamsios rudos spalvos medinę lovą be grotelių (kaina - 300 Lt).

Vilnius, tel. 8 600 67 022.

PASLAUGOS Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius.

Užsakymai priimami Vilniuje, Naujamiestyje.

Tel. +370 684 49 195.

Kaminkrėtys. Kaminų valymo paslaugos.

Tel. 8 600 58 833.

Didžėjaus ir renginių vedėjo paslaugos.

Garso aparatūros nuoma. www.tavodj.lt, tel. 8 671 97 597.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403, www.garmausbiuras.lt STATYBOS PASLAUGOS 40 proc. pigiau ekologiški, draugiški aplinkai ir gamtai buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai AntiCa. Apsauga nuo nuovirų, kalkių nuosėdų susidarymo katiluose, boileriuose, šilumokaičiuose, skalbimo ir indų plovimo mašinose. Montavimas, garantija. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

IEŠKO DARBO Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085. ĮVAIRŪS Parduodu naujus elektrošokus apsaugai (kaina - 150 Lt), naujus orinius pistoletus (kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus elektrinius prietaisus “Pest Repler” pelėms, tarakonams, blakėms, skruzdėms naikinti (kaina - 40 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus “Kosmodisk Clasik Aktiv” rinkinius (kaina - 120 Lt), masažuoklius “Relax” (kaina - 80 Lt). Tel. 8 670 99 923.

1. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau - PŪV) organizatorius - UAB “Eneka”.

2. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos (toliau - Ataskaitos) rengėjas UAB “Ekokonsultacijos”, J.Galvydžio g. 3, 205 kab., Vilnius, tel./faks. (8 5) 274 5491.

3. PŪV objektas, vieta - plastikinių tūrinių talpyklų gamybos įmonė, adresu: Žemaitkiemio k., Užliedžių sen., Kauno r.

4. PŪV aprašymas - UAB “Eneka” planuoja statyti naujus administracinį ir gamybinį pastatus ir perkelti visą vykdomą veiklą iš Vandžiogalos g. Kaune į Žemaitkiemio k. Kauno rajone. Įmonė gamins plastikines tūrines talpyklas vienu moderniausių rotacinio liejimo metodu.

Ataskaitos rengimo metu, įvertinus prognozuojamą aplinkos oro teršalų ir triukšmo sklaidą nustatyta, kad taršos rodikliai neviršija reglamentuojamų verčių. Siūlome nustatyti SAZ ir sutapatinti ją su sklypo ribomis.

5. Ataskaita eksponuojama Kauno r. savivaldybės Užliedžių seniūnijos patalpose, adresu: Ledos g. 2, Užliedžių k., Kauno r., nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2013 m. sausio 7 d.

6. Viešas visuomenės supažindinimas su Ataskaita įvyks 2013 m. sausio 8 d. 15.00 val.

Užliedžių seniūnijos patalpose, adresu: Ledos g. 2, Užliedžių k., Kauno r.

7. Išsamiau susipažinti su Ataskaita ir teikti pasiūlymus galima kreipiantis į Ataskaitos rengėją UAB “Ekokonsultacijos”, adresu: J.Galvydžio g. 3, 205 kab., Vilniuje, skambinant telefonu ar siunčiant informaciją faksu (8 5) 274 5491, bei elektroniniu paštu: lina.s@ekokonsultacijos.lt.

Užs. LM-3653

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau - Skyrius) 2012 m. lapkričio 9 d. surašė UAB “ARBEKA” (toliau - Statytojas) savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-121109-00329. Skyrius 2012 m. gruodžio 4 d. Statytojui surašė reikalavimą Nr. 00-121204-00360 savo lėšomis iki 2013 m. birželio 5 d. išardyti savavališkai perstatytas statinio dalis, atstatyti statinį pagal projektinius sprendinius Raudonupio g. 11, Vilniuje, bei apie šio reikalavimo įvykdymą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoti Skyrių adresu: A.Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje.

Statytojui per nustatytą reikalavimo terminą neįvykdžius reikalavimo, Skyrius kreipsis į teismą dėl reikalavimo vykdymo įpareigojimo.

Statytojas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas nuo reikalavimo įvykdymo termino pabaigos gali pateikti Skyriui motyvuotą prašymą pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą (statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 “Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” 8 priedas).

Vadovaudamiesi statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 Statybos sustabdymas.

Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas”, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 (Žin., 2010, Nr. 116-5946; 2011, Nr. 83-4059), 27 punktu, kviečiame Statytoją (UAB “ARBEKA”) 2013 m. birželio 6 d. 10.30 val. dalyvauti savavališkai perstatyto statinio patikrinime adresu: Raudonupio g. 11, Vilniuje.

Patikrinimą atliks Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybos valstybinės priežiūros poskyrio specialistai (A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, Užs. LM-3654 tel.: (8 5) 207 4792 arba 8 613 81 622.

Uždarosios akcinės bendrovės “Palangos Žvorūnė” (juridinio asmens kodas 152679144, registruotos buveinės adresas: Vanagupės g. 15, Palanga, duomenys apie juridinį asmenį kaupiami VĮ Registrų centras Klaipėdos filiale) vienintelis akcininkas 2012 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimą anuliuoti 17 400,00 (septyniolika tūkstančių keturis šimtus) paprastųjų vardinių 100,00 Lt (vieno šimto litų) nominalios vertės akcijų ir sumažinti Bendrovės įstatinį kapitalą nuo 15 578 300,00 Lt (penkiolikos milijonų penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių tūkstančių trijų šimtų litų) iki 13 838 300,00 Lt (trylikos milijonų aštuonių šimtų trisdešimt aštuonių tūkstančių trijų šimtų litų) su tikslu panaikinti Bendrovės balanse įrašytus nuostolius.

Užs. LT-3657

Informacija apie Aukštųjų Panerių pramonės rajono šiaurinės dalies užstatymo schemos tikslinimo atrankos išvadą dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) Plano rengimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2610, faks. (8 5) 211 2222, el. p.: Valdas.Klimantavicius@vilnius.lt, interneto svetainė: www.vilnius@lt Plano pavadinimas, rengimo pradžia ir tikslas: plano pavadinimas - Aukštųjų Panerių pramonės rajono šiaurinės dalies užstatymo schemos tikslinimas UAB “VAATC” nuomojamoje žemės sklypo dalyje.

Planavimo pagrindas - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 08 09 raštu Nr. A51-51077-(2.15.1.21-MP2) patvirtina 1979-80-aisiais metais parengta “Aukštųjų Panerių pramonės rajono šiaurinės dalies pramoninio užstatymo schema”, kaip galiojantis teritorijų planavimo dokumentas žemės sklypui, esančiam Jočionių g. 13, Vilniuje.

Plano rengimo pradžia - 2012 m. kovo mėn.

Plano tikslas - sudaryti teisines prielaidas suprojektuoti ir pastatyti Vilniaus regiono komunalinių atliekų MBA įrenginius; patikslinti statinių statybos zoną UAB “VAATC” nuomojamoje žemės sklypo dalyje.

Priimta atrankos išvada, ar privaloma atlikti rengiamo plano SPAV: vadovaudamasis 2004 08 27 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-456 patvirtinto “Planų ir programų atrankos dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo” (su vėlesniais pakeitimais) 13 punktu, planavimo organizatorius priėmė sprendimą neatlikti Aukštųjų Panerių pramonės rajono šiaurinės dalies užstatymo schemos tikslinimo pilno strateginio pasekmių aplinkai vertinimo.

Susipažinti su SPAV atrankos dokumentu, vertinimo subjektų išvadomis ir sprendimo neatlikti SPAV motyvais bei pateikti pasiūlymus raštu per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo spaudoje galima plano rengėjo būstinėje: UAB “Sweco Lietuva”, V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, tel. (8 5) 262 2621, faks. (8 5) 261 7507, el. p.: info@sweco.lt, interneto svetainė: www.sweco.lt Užs. R-708

PRANEŠIMAS Dėl pakartotinio akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” visuotinio akcininkų susirinkimo ir pakartotinio AB “SKV-VALDA” visuotinio akcininkų susirinkimo Akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” (toliau - AB “SKV”), kodas 121420097, buveinė: Savanorių pr. 191A, Vilnius, valdybos iniciatyva ir sprendimu 2012 m. gruodžio 27 d. šaukiamas AB “SKV” pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas ir nuo AB “SKV” atskiriamos AB “SKV-VALDA” pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas (iki AB “SKV-VALDA” įstatų įregistravimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre dienos AB “SKV” ir AB “SKV-VALDA akcininkai sutampa).

AB “SKV” pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas įvyks 15 val., atskiriamos AB “SKVVALDA” pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas įvyks 16 val. Abu susirinkimai įvyks AB “SKV” buveinėje adresu: Savanorių pr. 191A, Vilnius. Abiejų bendrovių pakartotinių visuotinių akcininkų susirinkimų apskaitos diena yra 2012 m. gruodžio 17 d. Dalyvauti ir balsuoti pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie yra akcininkais pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje.

AB “SKV” pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė: 1. AB “SKV-VALDA” atskyrimas nuo akcinės bend- 3. Akcinės bendrovės “Specializuota komprovės “Specializuota komplektavimo valdyba”; lektavimo valdyba” naujos įstatų redakcijos 2. AB “SKV-VALDA” atskyrimo nuo akcinės tvirtinimas; bendrovės “Specializuota komplektavimo val- 4. Sprendimų vykdymo pavedimas. dyba” sąlygų tvirtinimas; AB “SKV-VALDA” pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė: 1. AB “SKV-VALDA” atskyrimas nuo akcinės bend- dyba” sąlygų tvirtinimas; rovės “Specializuota komplektavimo valdyba”; 3. AB “SKV-VALDA” įstatų tvirtinimas; 2. AB “SKV-VALDA” atskyrimo nuo akcinės 4. AB “SKV-VALDA” valdybos rinkimas; bendrovės “Specializuota komplektavimo val- 5. Sprendimų vykdymo pavedimas.

Sprendimų projektus bei kitą informaciją galima gauti AB “SKV” buveinėje darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.00 val.

Užs. R-709

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau - Skyrius) 2012 m. lapkričio 9 d. surašė UAB “BALTCAPITAL” (toliau - Statytojas) savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-121109-00328. Skyrius 2012 m. gruodžio 4 d. Statytojui surašė reikalavimą Nr. 00-121204-00359 savo lėšomis iki 2013 m. birželio 5 d. išardyti savavališkai perstatytas statinio dalis, atstatyti statinį pagal projektinius sprendinius Raudonupio g. 9, Vilniuje, bei apie šio reikalavimo įvykdymą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoti Skyrių adresu: A.Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje.

Statytojui per nustatytą reikalavimo terminą neįvykdžius reikalavimo, Skyrius kreipsis į teismą dėl reikalavimo vykdymo įpareigojimo.

Statytojas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas nuo reikalavimo įvykdymo termino pabaigos gali pateikti Skyriui motyvuotą prašymą pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą (statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 “Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” 8 priedas).

Vadovaudamiesi statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 Statybos sustabdymas.

Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas”, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 (Žin., 2010, Nr. 116-5946; 2011, Nr. 83-4059), 27 punktu, kviečiame Statytoją (UAB “BALTCAPITAL”) 2013 m. birželio 6 d. 10.30 val. dalyvauti savavališkai perstatyto statinio patikrinime adresu: Raudonupio g. 9, Vilniuje.

Patikrinimą atliks Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybos valstybinės priežiūros poskyrio specialistai (A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel.: Užs. LM-3655 (8 5) 207 4792 arba 8 613 81 622.

22

2012 12 18 Lietuvos žinios

TV programos

ANTRADIENIS 18 D. LRT televizija

LNK

6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto II svarstymas. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo 11.10 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

13.00 Seimo rezoliucijos “Dėl sutikimo Seimo narius Viktorą Uspaskichą, Vitaliją Vonžutaitę, Vytautą Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę” projektų teikimas, svarstymas, priėmimas. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo 14.20 “Laba diena, Lietuva”.

14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.50 “Prisikėlęs faras” N-7 19.45 “Rojus Lietuvoj” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Stilius”. Jausmai 21.45 “Pinigų karta” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Pinigų karta”. Laidos tęsinys 22.45 “Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys” 23.25 Vakaro žinios 23.40 “Rojus Lietuvoj” (k.)

0.10 “Stilius”. Namai (k.)

0.40 “Viena byla dviem” (k.) N-7

6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40“Žmonos ir meilužės” (k.) N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Keista šeimynėlė” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Pasaulis X” N-7 20.55 “Karamelinės naujienos” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” 22.35 Kriminalinė drama “Džesio Džeimso nužudymas, kurį įvykdė bailys Robertas Fordas” N-14 1.50 “V. Vizitas” N-7

TV3 6.30 “Teleparduotuvė” 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena”. Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Motina ir sūnus” 11.30 “Pilis” 12.30 “Nuodėmių dešimtukas” 13.10 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai”

13.40 “Šeimos reikalai” 14.10 “Drakonų medžiotojai” 14.40 “Skunk Fu” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pilis” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Tėvynė” 23.05 “CSI kriminalistai” 0.05 “Tikrasis teisingumas” 1.00 “Anarchijos vaikai” 1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Tauro ragas” (k.) N-7 8.30 “Cukrus” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 10.00 “Alibi. Mirtini kėslai” N-7 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Mentai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Atsargiai - moterys!”

20.00 Žinios 20.25 “Prajuokink mane” N-7 21.25 Komedija “Misija: vestuvės” N-7 23.25 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 0.15 “Laukinis” (k.) N-7 1.15-5.59 “Bamba” S

TV1

Lietuvos ryto TV

7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Sunkus vaikas” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “San Francisko raganos II” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 21.00 Veiksmo trileris “Patikima apsauga” N-7 22.45 “Skaičiai” N-7 23.45 “Pabėgimas” N-7 0.45 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Skonio reikalas” 10.15 “Šiandien kimba” 10.55 Dok. f. “Karalienė Elžbieta II” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Gyvenimo būdas” 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlė TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Meksikos narkotikų karai” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Meksikos narkotikų karai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 Dok. f. “Ledo žemė. Žaidimas su ugnimi” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.35 “Reporteris” 0.30 “Pašėlę TV pokštai” N-7 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

LRT kultūra

Balticum TV

8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Miesto kodas” (k.) 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Klaipėdos muzikinio teatro spektaklis. G.Bizet opera “Karmen” (k.)

14.00 “Prisiminkime”. V.Telksnio dainos 14.10 “Mūsų miesteliai”. Valkininkai. 2 d. (k.) 15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15 “Gimtoji žemė” 18.45 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga “Lyderiai” 19.30 “Gintarinės batutos meistrai”. Gintaras Rinkevičius 21.00 “Tapatybės labirintai” 21.30 “Durys atsidaro” 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 Dok. serialas “2020-ieji” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Vilniaus knygų mugė 2012”. Knygos “Audrius Puipa. Gyvenimo ir meno virtuozas” (sud. Ramutė Rachlevičiūtė) pristatymas (k.) 1.35 “Muzikos pasaulio žvaigždės”.

Griežia Lietuvos kvartetas

8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 9.45 “Komanda Č” N-7 10.45 “Pražūtingas auksas” N-7 11.45 “Kinomano užrašai” (k.) 12.00 “Fotografijos istorija arba istorija fotografijoje: sovietmečio fotografija” 12.30 Dok. drama “Surikatos” 14.05 “Vaiduokliškos istorijos” 14.35 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 15.05 Drama “Ričardo Niksono nužudymas” N-7 16.45 “Vienišų seselių klubas” N-7 17.15 “Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai” N-7 18.15 “Likimo dovana” 19.15 “Kultūra+” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Reidas” 20.45 “Senas geras faras” N-7 21.45 “Balticum TV” žinios 22.00 “Kritinė riba” N-7 23.00 “Advokatė Lovinski” 0.00 “Karamelė”

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Tavo augintinis” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Veiksmo f. “Sargybinis” 23.45 “6 kadrai” 0.20 “CSI Niujorkas” 1.10 “Naša Raša”

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Širdžių ėdikas” - 13.45, 16.15, 18.45, 21.30 val.

“Virš įstatymo” - 17.30, 20.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12, 16, 20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 13, 17, 21 val.

“Optimisto istorija” - 10.45, 13.30, 15.45, 18.30, 21.15 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.40, 14.45, 17.15 val.

“Legendos susivienija” - 13.10, 15.15 val.

“Džiunglės” - 12.15, 14.30, 16.45 val.

“Džiunglės” (3D) - 19.30, 21.50 val.

“Debesų žemėlapis” - 17.30, 20.45 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 18 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.30 val.

“007 operacija “Skyfall” - 15, 20.30 val.

PASAKA “Laukiniai” - 18.30 val.

“Pragaras rojuje” - 21.30 val.

OZO KINO SALĖ “Amaya” - 16 val.

“Valandos” - 18 val.

MULTIKINO “Širdžių ėdikas” - 18 val.

“Monstrų viešbutis” - 11.15 val. “Šrekas. Ilgai ir laimingai” - 12.30 val.

“Loraksas” - 10 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Širdžių ėdikas” - 14.15, 16.40, 19.10, 21.40 val.

“Virš įstatymo” - 15.15, 18, 21 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.10, 16.20, 20.20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 17.20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.15, 15, 19 val.

“Optimisto istorija” - 13.45, 16.15, 18.45, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 13.30, 16.15, 18.15 val.

“Džiunglės” (3D) - 18 val.

“Debesų žemėlapis” - 11, 20.15 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 20.30 val.

“Kung Fu Panda 2” - 13 val.

“Ratai 2” - 10.30 val.

KLAIPĖDA

1 Baltijos Kanalas 6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 Naujienos 10.25 “Moterų gydytojas” 12.00 Kitos naujienos 12.25 Kontrolinis pirkimas 13.00 Naujienos 13.20

KAUNAS CINAMON “Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 17.10, 20.35 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.25, 14.45, 18.10, 21.35 val.

“Optimisto istorija” - 18.50 val. “Širdžių ėdikas” - 13.15, 17.30, 19.45, 22 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.30, 12.40, 14.55 val.

“Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.

“Debesų žemėlapis” - 15.15, 21.20 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12.30, 21 val.

“Monstrų viešbutis” - 11.15, 15.30 val.

FORUM CINEMAS “Širdžių ėdikas” - 16.30, 18.45, 21.30 val.

“Virš įstatymo” - 14.15, 20.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.15, 16, 20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 10.15, 13.45, 17.30, 21.15 val.

“Optimisto istorija” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.30, 21 val.

“Gainsbourgas. Didivyriškas gyvenimas” - 17.15 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.30, 12.45, 15.15 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 18 ir 20 d. 18.30 val. “Spragtukas” 19 d. 18.30 val. “Traviata” 21 d. 18.30 val. Kamerinėje salėje. Kalėdų muzikos koncertas NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

FORUM CINEMAS “Širdžių ėdikas” - 16.45, 19, 21.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 12, 16, 20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.30, 14, 17.30, 21 val.

“Optimisto istorija” - 20.45 val.

“Pragaras rojuje” - 11.15, 15.45, 20.30 val.

“Septyni psichopatai” - 20.15 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45 val.

“Legendos susivienija” - 16.15, 18.15 val.

“Džiunglės” - 13.45, 18.30 val.

“Debesų žemėlapis” - 17.15 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 14.15 val.

“Alvinas ir burundukai 3” - 10.30 val.

“Alisa Stebuklų šalyje” - 13 val.

ŠIAULIAI

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.30, 12.30, 14.30 val.

“Karališka drąsa” - 13.30 val.

“Madagaskaras 3” - 13.45 val.

SKALVIJA “Kruliko kelias anapus” - 20.50 val.

“Tabu” - 18.40 val.

“Nuodėmingoji Teodora” - 17 val.

7.00 Komedija “Prancūziška apgaulė” 9.00 Komedija “Didysis Bakas Hovardas” 11.00 Komedija “Tarnybinis romanas. Dabartiniai laikai” 13.00 Drama “Popiežė Joana” N-7 15.25 Komedija “Poniutė kaime” 17.00 Drama “Geresnis gyvenimas” N-7 19.00 Veiksmo f.

“Audros karys” 21.00 Melodrama “Paskutinis bučinys” N-7 23.00 Trileris “Nauja pradžia” N-7 1.00 Komedija “Gamtos keistenybės” N-14

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 “X byla” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Melžėja iš Chacapetovkos. Likimo iššūkis” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Giulčatai” 21.05 “Tyrėjo Nikitino byla” 22.05 Specialusis korespondentas 23.05 “Operatyvininkai” 0.00 Žinios+ 0.15 Sąžiningas detektyvas

Viasat Sport Baltic 11.10 Ledo ritulys. KHL. Rygos “Dinamo” - Maskvos “Dinamo” 13.10 Krepšinis. Eurolyga. “Emporio Armani” - “Olympiacos” 15.00 Rankinis. Europos moterų čempionato rungtynės dėl trečios vietos 16.25 Rankinis. Europos moterų čempionato finalas 18.05 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Reading” “Arsenal” 19.55 Futbolas. Vokietijos taurė. “Schalke 04” - “FSV Mainz 05”. Tiesioginė transliacija 21.55 Futbolas. Vokietijos taurė. “Augsburg” - “Bayern” 23.40 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” - “Anadolu Efes”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta?

12.40 Didžiosios statybos. Reikjavikas 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.05 Mitų griovėjai 22.00 Milžiniški lėktuvai. “Airbus 380” 23.00 Pavojingi skrydžiai 0.00 Lėktuvų katastrofų priežastys 1.00 Suremontuoti lėktuvai

Teatras

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.30, 15, 18.30, 22 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 10, 14.15, 20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11, 13.15, 18, 21.30 val.

“Optimisto istorija” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21.15 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.45, 12.45, 15, 17 val.

“Legendos susivienija” - 10, 12, 14, 16 val.

“Džiunglės” (3D) - 21.45 val.

“Debesų žemėlapis” - 18, 21.20 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 12.20 val.

“Legendos susivienija” - 13.15, 15.40, 22 val.

“Karališkas romanas” - 17.45, 20.45 val.

“Džiunglės” (3D) - 11.30, 21.50 val.

“Debesų žemėlapis” - 11, 14.15, 17.40, 21 val.

“Frankenvynis” (3D) - 14.45 val.

“Apgaulinga aistra” - 15.20, 21.15 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 17.30, 20.30 val.

“007 operacija “Skyfall” - 12, 18 val.

“Ledynmetis 3” - 11 val.

“Mikė Pūkuotukas” - 11.15 val.

Balticum Auksinis

Laikas pietauti! 14.00 “Nelygiavertė santuoka” 14.55 Mados nuosprendis 16.00 Vakaro naujienos 16.55 Suprasti. Atleisti 17.35 Susituokime 18.50 Tegul kalba 20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas” 21.20 “Atspindys” 23.35 Lietuvos “Laikas” (lietuvių kalba) 23.50 “Vakarinis Urgantas” 0.35 Vakaro naujienos 0.50 Detektyvas “Europietiška istorija” 2.15 Suprasti. Atleisti

FORUM CINEMAS “Septyni psichopatai” - 18 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 12, 16, 20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.15, 14, 17.30, 21 val.

“Optimisto istorija” - 13.15, 16.15, 18.40, 21.15 val.

“30 širdies dūžių” - 20.30 val.

“Legendos susivienija” - 15.45, 18.15 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.15, 20.45 val.

“Monstrų viešbutis” - 12.45 val.

“Alvinas ir burundukai 3” - 11 val.

“Loraksas” - 13.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Legendos susivienija” - 10, 11.40, 13.20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 15, 18, 21 val.

I SALĖ “Karališka drąsa” - 10, 11.40 val.

“Pragaras rojuje” - 13.20, 19.15 val.

“Pagrobimas 2: neišvengiamas kerštas” - 15.20, 21.15 val.

“Apgaulinga aistra” - 17.15 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 16, 20 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 14, 17.30, 21 val.

“30 širdies dūžių” - 20.30 val.

“Legendos susivienija” - 15.30 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 13.30 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 17.30 val.

“Alvinas ir burundukai 3” - 10.30 val.

“Ratai 2” - 13 val.

20 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Helverio naktis” 21 ir 22 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas” 22 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas” 22 d. 16 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europos širdies” JAUNIMO TEATRAS 18 d. 18 val. “Patriotai” 20 d. 18 val. “Katė ant įkaitusio skardinio stogo” Salė 99 22 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” 23 d. 18 val. “Jis ir Ji” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 18 d. 18 val. “Fotografas arba apverstos taburetės istorija” 19 d. 18 val. Aktoriaus Vladimiro Jefremovo atminimo vakaras. Filmo “Kritimas - skrydžio dalis” pristatymas 20 d. 18 val. “Iliuzijos” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 18 ir 21 d. 18.30 val. “Madagaskaras” 19 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)” 20 d. 18.30 val. “Damos vizitas” KEISTUOLIŲ TEATRAS

18 d. 17 val. Mažojoje scenoje. Teatralizuotas knygos “Algimantas Masiulis: siela po teutonų riterio šarvais” pristatymas 18 d. 18 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai” 18 d. 19 val. Tavernos salėje. “Ketvirtoji kėdė” 19 ir 21 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Kiškis pabėgėlis” 19 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 20 ir 22 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” 21 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. VDU kamerinio orkestro koncertas “Kalėdinis tango” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 19 d. 12 val. “Nykštukas Nosis” 19 d. 18 val. “Čigonų baronas” 20 d. 12 val. “Mažoji burtų fleita” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 18, 19, 20, 21, 22 d. 10 ir 12 val.; 23 d. 12 ir 14 val.

“Kaip atpažinti raganą?”

18, 19, 20, 21, 22 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 18 d. 10, 12, 14 val.; 19 d. 12, 14, 18 val.; 21 d. 10, 16, 18 val. “Kreivos daiktų istorijos” 23 d. 18 val. “Belgrado trilogija” (Su Naujausiais Metais, Ana!) KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 22 d. 11 ir 13 val.; 23 d. 11 val. Mažojoje scenoje.

“Naujametė pasaka” 22 ir 23 d. 12 val. “Balta sniego žmogeliukų kelionė” KAUNO TEATRO KLUBAS 18 d. 19 val. Kvarteto “Ma’tango” koncertas “Tarp angelų ir demonų”

19 d. 19 val. Andriaus Bialobžeskio muzikos ir poezijos vakaras 20 d. 21 val. Akustinis Dariaus Žvirblio (Atika) koncertas 21 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 18 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas per Lietuvą” 19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

KLAIPĖDA 18 d. 12 val. “Juozapas ir jo svajonių apsiaustas” 19 d. 11 ir 14 val.; 20 ir 22 d. 12 val.; 21 d. 15 val.

“Grybų karas ir taika” 19 d. 19 val. Koncertuoja pasaulinė afro/bliuzo žvaigždė Roland Tchakounte 20 d. 16 val. “Nepaprasto orkestro koncertas” MENŲ SPAUSTUVĖ 18 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis “Degam”. “Peiliai vištose” 19 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Senelės pasaka” 19 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Lietaus žemė” 19 d. 19 val. Juodojoje salėje. Kūrybinė grupė “Operomanija”. 5-asis šiuolaikinės operos festivalis “NOA” “DOMINO” TEATRAS 18 d. 19 val. “Laukinė moteris” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 18 ir 19 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne” 20 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje.

“Vasarvidžio nakties sapnas”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 18, 20 ir 22 d. 12 val. Didžiojoje scenoje. “Astrida”

KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 22 d. 18.30 val. “Sapnai apie Brodvėjų” 23 d. 13 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 18 d. 11 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Baltoji pasaka” 18 d. 19.30 val. Klaipėdos pilies teatras. “Aš laukiu tavęs, mielasis” 19 d. 9 ir 13 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Mikė Pūkuotukas” 19 d. 18 val. Kalėdinis labdaros koncertas 20 d. 11 val. Teatras “Cezario grupė”.

“Superagentas 000” 20 d. 18 val. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis” 21 d. 11 val.; 22 d. 12 val. Cirkas “Dzūkija”. Kalėdinė cirko programa 23 d. 18.30 val. Didysis Kinijos cirkas. Nauja programa “Cirke tik merginos” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 22 ir 23 d. 12 ir 14 val. “Kalėdų Senelio namelis”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO MUZIKOS TEATRAS 19 d. 18 val. Koncertas “Operos triumfo valanda” 21 d. 18 val. Koncertas “Neužmirštamos akordeono melodijos” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 23 d. 14 val. “Sidabrinės nakties pasaka”

2012 12 18 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:38 leidžiasi 15:53 dienos ilgumas

Orai ir horoskopai MĖNULIS

-1 Oslas

Šeštąją jaunaties dieną Mėnulis teka 11:17, leidžiasi 22:54

Jaunatis XII 13

Priešpilnis XII 20

Pilnatis XII 28

-7 Helsinkis

-1

Stokholmas

Delčia I 04

-12

Dublinas +5 +6 Londonas

Šiauliai

+7 Amsterdamas

+8 Paryžius

-8 -12

Zarasai Utena

Panevėžys

+13

Berlynas

Bordo

-6

Ukmergė -9 -11

Kaunas

Lisabona

VILNIUS

-8 -10

+11 Madridas

+16 Barselona

bus debesuota, snigs, pūstys. Temperatūra dieną 4-9 laipsniai šalčio.

Bratislava Viena Budapeštas +2 +2 +2 Bukareštas Varna Dubrovnikas 0 Sofija +12

Stambulas +12

Malaga +14

353-ioji metų diena. Gruodžio aštuonioliktoji, antradienis, antroji 52-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 13 dienų.

RYTOJ: debesuota, snigs. Temperatūra naktį 9-13 laipsnių šalčio, dieną 7-10 laipsnių šalčio.

+12 Roma

-9 -11

Alžyras +19

ŠIANDIEN:

+12 Nica

Kijevas

+20

Alytus Druskininkai

+16

Vilnius Minskas 0 -14 Varšuva -14

+3 Praha +7 Miunchenas

-11 Maskva

-9

+3

Kėdainiai -4

-9 Ryga

+4 Kopenhaga

-8 -11

Klaipėda

-13 Sankt Peterburgas

Talinas

7:15

Palanga

23

Geros dienos! LŽ

Tunisas +19

Atėnai

+14 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Eivilė, Girdvilas, Gracijus, Vykantas; rytoj: Darijus, Gedvilas, Rimantė.

Senoliai sakydavo: Kad primanytų, pirštu nudurtų.

24

2012 12 18 Lietuvos žinios

Margumynai

S.Berlusconi susižadėjo

Olandiškas Nojaus laivas Olandų menininkas Johanas Huibersas pastatė 130 metrų ilgio Nojaus laivą. Įspūdingas menininko kūrinys stovi Dordrechto mieste į pietus nuo Roterdamo.

J.Huibersas sapnavo košmarą apie Olandiją niokojančius potvynius.

Košmaro metu jis sugalvojo, kaip išsigelbėti nuo milžiniško tvano. Remdamasis šventąja krikščionių knyga Biblija, jis sumanė pastatyti Nojaus laivą. Šis laivas tapo didžiausia olandų menininko svajone.

Uolus krikščionis J.Huibersas laivą statė 20 metų. Jis detaliai nagrinėjo Bibliją ir sekė kiekvienu šventojoje knygoje Dievo Nojui duotu nurodymu. Tiesa, olandų menininkas negalėjo gauti mistinio medžio goferio medienos, kadangi šis medis minimas tik šventojoje knygoje. Vietoj jo J.Huibersas naudojo Amerikos kedro ir pušies medieną, o Nojaus laivą sutvirtino plieniniu karkasu.

Pabaigęs statybas jis galėjo grožėtis įspūdingu kūriniu - 130 m ilgio, 29 m pločio ir 23 m aukščio Nojaus laivu. Milžiniškas laivas buvo pusės

“Titaniko” dydžio ir plūduriavo Dordrechte, viliodamas turistus ir miesto svečius.

J.Huibersas prisipažino, kad milžiniško laivo statyboms jį įkvėpė Biblija. “1992 sumaniau pastatyti Nojaus laivą, kadangi potvynių apsemta Olandija man primena Biblijoje aprašytą tvaną”, - sakė J.Huibersas. Menininkas taip citavo Naująjį Testamentą, kurio ištraukoje pranašaujama, kad “pakrančių miestai apokalipsės metu drebės”.

“Noriu apsaugoti Olandiją, jeigu netikėtai įvyktų katastrofa”, - paminėjo J.Huibersas.

Tai ne pirmas olandų menininko sukonstruotas laivas. 2004 metais jis pastatė daug mažesnį laivelį, kuris plūduriavo Olandijos kanaluose.

Milžiniško Nojaus laivo statyboms olandas skyrė nemažai lėšų. Jis išleido 1,6 mln. dolerių. J.Huiberso investicijos greičiausiai atsipirks, kadangi Nojaus laive yra restoranas, kino teatras, vaikų žaidimų kambarys ir muziejus, kuriame eksponuojama senovės Artimųjų Rytų istorija, scenos iš Nojaus gyvenimo bei Biblijos laikotarpio žmonių drabužiai.

•

Buvusi grožio karalienė F.Pascale žavisi S.Berlusconi. / Užsienio spaudos ir AFP/Scanpix nuotraukos

Buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi viešai prisipažino, kad turi sužadėtinę, kuri už jį jaunesnė 49 metais.

“Taip, tai oficialu. Esu susižadėjęs. Ji - iš Neapolio, jos vardas Francesca. Ji graži ne tik iš išvaizdos, bet ir iš vidaus. Tai abipusis jausmas”, kalbėjo S.Berlusconi per televizijos kanalą “Canale 5”, kuris įeina į jo žiniasklaidos imperiją.

76 metų politikas sužadėtine išsirinko 27 metų buvusią grožio kara-

lienę Francescą Pascale. S.Berlusconi sakė, kad ją pažįsta jau 7 metus, nes mergina vadovavo jo gerbėjų klubui. Už surinktus pinigus F.Pascale užsakė lėktuvą, kuris skraidė virš šalies pakrantės su plakatu “Silvio, mums tavęs trūksta!” Po kurio laiko užrašas buvo pakeistas kitu “Silvio, man tavęs trūksta”.

“Francesca kartu su manimi dirba mano politiniame štabe. Ji yra gera Marinos draugė. Marina labiausiai iš visų išgyvena dėl pradėto teisminio tyrimo, ji man kaip motina”, -

Lenkas atsiliepė... lygintuvu Šiaurės Lenkijos miesto Elbingo gyventojas ilgai prisimins buitinį incidentą. Policininku dirbantis Tomaszas Paczkowskis į telefono skambutį atsiliepė lygintuvu.

32 metų lenko diena prasidėjo puikiai. Pavalgęs pusryčius, jis įsijungė televizorių. Buvo rodomos bokso varžybos, tad atsidarė skardinę alaus ir ėmėsi žmonai pasižadėto darbo - išlyginti drabužius. Bokso transliacija taip sudomino T.Paczkowskį, kad jis pamiršo, jog lygina drabužius. Kai staiga suskambo telefonas, lenkas nespėjo atsipeikėti ir pridėjo karštą lygintuvą sau prie ausies. Pajutęs deginantį skausmą vyras suriko ir sviedė lygintuvą ant grindų. Laimei, karštas lygintuvas nepradegino kiliminės dangos, ši liko sveika.

aiškino politikas, girdamas savo vyriausią dukrą iš pirmosios santuokos Mariną Berlusconi, kuri yra šeimos holdingo “Fininvest” prezidentė. Šiuo metu Milano teisme nagrinėjama byla, kurioje S.Berlusconi pateikti kaltinimai dėl santykių su nepilnametėmis. Pagrindinė šios bylos herojė Karima El-Mahroug, vadinama Ruby. Šiai mergužėlei dar nebuvo 18 metų, kai ji turėjo intymių santykių su S.Berlusconi. Tačiau pastaruoju metu ji pradingo ir nesirodo teisme.

•

Dramblius “vaišino” degtine Rusijos Novosibirsko srityje užsidegė du dramblius vežančio sunkvežimio priekaba, tačiau gyvūnai nenukentėjo. Sušalę drambliai buvo nugabenti į garažą, kuriame prižiūrėtojai juos “pavaišino” pašildytos degtinės ir vandens mišiniu.

Lenkas lygintuvą supainiojo su telefonu.

Įspūdingas Nojaus laivas tik perpus mažesnis už “Titaniką”.

Šaltą žiemos dieną didelis sunkvežimis vežė dramblius iš Novosibirsko į Omską. Kelyje vairuotojas pametė priekabą, kuri netikėtai užsidegė. Pajutęs pavojų dramblių

prižiūrėtojas iššoko iš sunkvežimio kabinos ir išlaisvino ugnies spąstuose atsidūrusius gyvūnus. Jis iškvietė ugniagesius, šie nesunkiai užgesino užsidegusią priekabą.

Kadangi lauke buvo minusinė temperatūra, prižiūrėtojas nusprendė nugabenti šiltųjų kraštų gyvūnus į garažą, kad šie nesušaltų. Iš pradžių bandyta dramblius apkloti šiltomis antklodėmis, bet tai nepadėjo. Gyvūnai atrodė sustirę. Tada prižiūrėtojas artimiausioje parduotuvėje nusprendė nupirkti dvi dė-

Nusideginęs jautrią veido odą, lenkas greitai bėgo į vonią, bet kelią jam pastojo durų stakta. Vyras netyčia trenkėsi į ją kakta ir patyrė nestiprų nubrozdinimą. Galiausiai šiaip ne taip jis pasiekė vonią ir šaltu vandeniu nuplovė nudegintą odą.

“British Medical Journal” žurnale publikuotas Australijos mokslininkų tyrimas parodė, kad namų ruošos darbai potencialiai rizikingi ir gali baigtis net mirtimi. Sidnėjaus universiteto mokslininkai nustatė, kad per ketverius metus atlikdami darbus namie ir aplink namus mirė 296 žmonės. 83 proc. mirusiųjų buvo vyrai. Tai lėmė, kad jie dirbo potencialiai pavojingus darbus: sodininkavo, remontavo namus ar automobilį.

•

SV-11032

“The Daily Mail”, “Ria Novosti”, “The Global Post”, LŽ

Sušalusiems drambliams teko paragauti degtinės ir vandens “kokteilio”.

žes degtinės. Jis kibire sumaišė ugninį gėrimą su vandeniu ir pagirdė “kokteiliu” dramblius. Paragavę alkoholio drambliai iš pradžių pradėjo garsiai riaumoti. Vėliau jie sušilo ir užmigo.

Miegančius gyvūnus apžiūrėjo į garažą atvykęs veterinaras. Jis neaptiko nušalimo žymių ant šiltųjų kraštų gyvūnų kūnų. Šie drambliai, matyt, jau buvo pripratę prie šalčio, nes jie priklauso vienam cirkui, kuris gastroliavo apsnigtuose Rusijos didmiesčiuose.

•