2012 gruodžio 19 d. / Tre čadienis / Nr. 291 (13 419) by Lietuvos Zinios

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „TRASA”

Kaina

1,99 Lt

2012 gruodžio 19 d. / Trečiadienis / Nr. 291 (13 419)

www.lzinios.lt

Politikos turguje bręsta mainai

Šiandien LŽ

3p.

Žmonių ministrė: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vairą perėmusi “darbietė” A.Pabedinskienė tikina puikiai žinanti, kaip gyvena paprasti žmonės

3p.

Ieškodamas kompromisų stiprybės semsis naujasis vidaus reikalų ministras “tvarkietis” D.A.Barakauskas

7p.

Kariškiams džiaugiantis, kad į pavojingas operacijas galima vietoj karių siųsti robotus, žmogaus teisių gynėjai ragina nebegaminti “robotų žudikų”

8p.

Brangios jautienos lietuviai beveik nevalgo, o šveicarai yra pasirengę supirkti visą kokybišką ne tik Lietuvos galvijų mėsą

13p.

Vyrų krepšinio rinktinės treneriui J.Kazlauskui Toronte nepavyko pabendrauti su trimis NBA rungtyniaujančiais Lietuvos krepšininkais

Seimas vakar taip ir nepradėjo svarstyti trijų “darbiečių” teisinio imuniteto panaikinimo klausimo. Neabejojama, kad Darbo partija balsus už valstybės biudžetą mainys į savo lyderių neliečiamybę. / Romo Jurgaičio nuotrauka Išsamiau

•2 p.

Emigrantai skrenda namo

14p.

Žuvinto biosferos rezervatas Naujuosius metus pasitinka trimis sukaktimis

UŽSIENIS

Butai pagal Koraną

ILONA STAŠKUTĖ

Artėjant šv. Kalėdoms šalies oro uostuose kasdien vis didėja šurmulys. Lėktuvai leidžiasi pilnutėliai užsienyje gyvenančių tautiečių, o atvykimo sales pripildo nekantrių laukiančiųjų būriai. Likus savaitei iki didžiųjų metų švenčių beveik visi lėktuvų bilietai iš emigrantų pamėgtų šalių į Lietuvą jau išpirkti, oro uostų darbuotojai pastebėjo gausėjančias gretas atvykstančiųjų pasitikti ilgai nematytų vaikų ar mylimųjų. LŽ pašnekovai tvirtino, kad šventiniu laikotarpiu dauguma vietų lėktuvuose būna užpildytos vykstančiųjų pas artimuosius, o dėl padidėjusio atvykstančiųjų srauto kai kurios oro linijų bendrovės pridėjo papildomų skrydžių. Oro uostuose visas gruodžio mėnuo laikomas intensyvesniu laikotarpiu, o dvi savaitės iki šv. Kalėdų ir savaitė po Naujųjų metų tampa tikru kelionių maratonu.

Vieniems tai grįžimas į viduramžius, kiti mano, kad privačioje erdvėje kiekvienas laisvas gyventi kaip nori. Olandijos visuomenėje dėl to verda karšti ginčai. Juos paskatino Amsterdamo kvartalo renovacija, per kurią valstybė finansavo butų pakeitimus pagal Koraną. Juose įrengti individualūs čiaupai ritualiniam apsiplovimui prieš maldą ir stumdomosios durys, kurios leidžia atsitverti moterims nuo vyrų. Kai kurie dešinieji politikai pareiškė, kad visi, prašantys tokių pakeitimų, turėtų “kraustytis į Meką”. Prieš šv. Kalėdas iš užsienio stengiasi grįžti net visus metus gimtinėje nesilankę emigrantai.

• AUDITAS Vyriausybė kedens pirmtakės plunksnas

Išsamiau

16 p.

Norėdama išsiaiškinti, kokį palikimą perėmė į savo rankas, naujoji Vyriausybė planuoja kai kurių ministerijose vykdomų programų ir projektų auditą.

Opozicija tapę buvę valdantieji tikina tokio patikrinimo nebijantys. Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad atlikti tokį auditą yra būtina. “Tai natūralus ministerijų perėmimo procesas. Turime žinoti, ką išeidami palieka buvę jų vadovai. Kokie buvo iš-

kelti tikslai, kokie uždaviniai įgyvendinti, kas neįgyvendinta, ar efektyviai panaudotos skirtos lėšos. Tiksliai žinosime, kokį palikimą gauname ir, remdamiesi audito rezultatais, planuosime tolesnius žingsnius”, - pažymėjo Vyriausybės vadovas. Jis leido

•5 p.

Išsamiau

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Orai suprasti, kad gali būti atliktas ir kai kurių valstybės valdomų įmonių auditas. “Pradėjus dirbti Vyriausybei matysime, kokioms įmonėms reikalingas auditas”, - sakė premjeras.

•2 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Debesuota, vietomis pasnigs, pustys. Temperatūra dieną 7-10 laipsnių šalčio.

•23 p.

Išsamiau

2012 12 19 Lietuvos žinios

Dienos temos

Politikos turguje bręsta mainai vauti posėdyje, kad, trūkstant balsų, sprendimo priimti nepavyktų. Antras DP režisuoto “spektaklio” veiksmas prasidėjo prieš pat rezoliucijų svarstymą baigiantis rytiniam posėdžiui. Seimo pirmininkui dėl formalios dokumento teksto pataisos pasiūlius padaryti 2 valandų pertrauką sukilo opozicija. “Dar nėra buvę atvejo, kad taip įžūliai būtų bandoma trukdyti priimti svarbias rezoliucijas”, - piktinosi konservatorius Jurgis Razma. Jam antrino opozicijos lyderis, citavęs Seimo statuto straipsnį, reglamentuojantį teisinio imuniteto panaikinimo procedūrą. Malšindama įsisiautėjusias emocijas taškus sudėliojo Seimo vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė. Jos teigimu, formali teksto patai-

RAIMONDA RAMELIENĖ

Seimas vakar taip ir nepradėjo svarstyti trijų “darbiečių” teisinio imuniteto panaikinimo klausimo. Neabejojama, kad Darbo partija (DP) balsus už valstybės biudžetą mainys į savo lyderių neliečiamybę. Spektaklis, cirkas, šou, farsas, balaganas. Ir visa tai ne kas kita, o tautos išrinktųjų buveinė - Seimas. Tokiais ir dar emocingesniais žodžiais patys parlamentarai įvardijo tai, kas vakar vyko plenarinių posėdžių salėje dar nepradėjus svarstyti darbotvarkėje įrašytų rezoliucijų dėl sutikimo į teisėtvarkos rankas atiduoti tris DP narius. Vieningu frontu gindami sukčiavimu įtariamus Viktorą Uspaskichą, Vytautą Gapšį ir Vitaliją Vonžutaitę “darbiečiai” pasirinko vilkinimo taktiką. Vieną kartą rytiniame posėdyje ir triskart vakariniame paprašę pertraukos, balsavimą dėl imuniteto panaikinimo jie sugebėjo nustumti į ketvirtadienį. Kaip tik tądien Seime turi būti tvirtinamas kitų metų valstybės biudžetas. Tokiu būdu, kaip pabrėžė opozicija, “tvarkiečių” ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovų palaikomi “darbiečiai” į rankas gavo puikų koalicijos partnerių socialdemokratų šantažo įrankį, kuriuo esą neabejotinai pasinaudos susiedami du svarbius klausimus.

Opozicija piktinosi Popietinio Seimo posėdžio pradžioje salėje tvyrojo visiškas chaosas. Situaciją sunkiai valdė parlamento pirmininkas “darbietis” Vydas Gedvilas. Seimo

Kai V.Uspaskichas priėjo prie Seimo pirmininko V.Gedvilo, opozicijos atstovai ironizuodami klausė, kokių nurodymų sulaukė pirmininkaujantysis. Romo Jurgaičio nuotrauka

nariai kalbėjo iš vietų, replikavo, šaukė, barėsi, vieni kitus įžeidinėjo. Buvo skelbiami balsavimai, paskui - perbalsavimai. Kai V.Uspaskichas, priėjęs prie V.Gedvilo, kažką jam pašnibždėjo į ausį, opozicijos atstovai ironizuodami klausė, kokių nurodymų sulaukė pirmininkaujantysis. Pirmiausia “darbiečiai” paprašė padaryti rezoliucijos dėl V.Uspaskicho teisinės neliečiamybės svarstymo pertrauką, paskui - ir dėl kitų bendražygių. Pritrūkus vieno balso, pirmąjį balsavimą V.Gedvilas saviškiams leido pakartoti. Opozicijai tai sukėlė tikrą šoką. “Per 20 metų Seime tokio gėdingo ir, sakyčiau, “nachališko” pirmininkavimo posėdžiui neprisimenu”, - po pakartotinio balsavimo dėl

pertraukos padarymo pareiškė opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. “Čia vyksta politinis turgus, nes ketvirtadienį numatytas balsavimas dėl biudžeto, o DP šantažuodama nori, kad ketvirtadienį būtų balsuojama ir dėl imuniteto”, - pareiškė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis. DP iniciatyvas savo balsais rėmė partijos “Tvarka ir teisingumas” ir LLRA frakcijų nariai. Socialdemokratai balsuodami susilaikė.

Siūlė nusišalinti Vakarykščiam posėdžiui “darbiečiai” ruošėsi rimtai. Kai kurie Seimo nariai neslėpė išvakarėse sulaukę siūlymo nebalsuoti arba apskritai nedaly-

“Per 20 metų Seime tokio gėdingo ir “nachališko” pirmininkavimo posėdžiui neprisimenu.” sa tėra ranka padarytas “darbiečių” bylos aplinkybes tyrusios komisijos vadovo “tvarkiečio” Andriaus Mazuronio asmeninis pataisymas. “Ranka rašyto popierėlio iki šiol Seime niekas nesvarstė”, - replikavo A.Kubilius. Ir jis, ir E.Masiulis siūlė V.Gedvilui apsispręsti, ar jam apskritai etiška vadovauti posėdžiui.

Biudžetui pritars? Nuostabos dėl koalicijos partnerių elgesio rengiantis svarstyti minėtas

rezoliucijas vakar neslėpė ir premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. “Nesitikėjau, maniau, kad ateiname atsakingai dirbti Lietuvai ir tarnauti Lietuvos žmonėms”, - prisipažino jis. Kartu A.Butkevičius tikino, kad socialdemokratų apsisprendimo balsuoti už imuniteto panaikinimą trims “darbiečiams” niekas nepakeis. Pats V.Uspaskichas žurnalistams negalėjo paaiškinti, kodėl reikėjo prašyti pertraukų, kad klausimas nebūtų svarstomas. “Gal procedūriniai kokie dalykai...” - sakė jis. “Man asmeniškai nutempti tą klausimą į tolesnį laiką nėra prasmės. Savaite anksčiau, savaite vėliau, vis tiek bus. Plius dar bus sesijos pratęsimas”, teigė DP lyderis. Vakar Seime apsvarsčius 2013 metų biudžeto projektą DP, “tvarkiečiai” ir LLRA atstovai nepalaikė siūlymo, kad jis būtų priimtas jau ketvirtadienį. “Darbiečiai” reikalavo projektą dar tobulinti. Už tai, kad biudžetas būtų tvirtinamas rytoj, vieningai balsavo opoziciniai konservatoriai ir valdantieji socialdemokratai. Liberalų balsai pasiskirstė - dalis susilaikė, dalis balsavo “už”. Švelnindamas situaciją DP lyderis vakar tikino, kad frakcija rytoj pritars biudžetui. “Niekas nesiruošia žlugdyti biudžeto, bet reikia jį pataisyti”, - aiškino V.Uspaskichas. Kad ketvirtadienį biudžetas bus priimtas, vylėsi ir A.Butkevičius. “Viskas bus gerai. Emocijos apsiramins, pradės veikti protas ir ketvirtadienį biudžetui bus pritarta”, - tikino jis.

•

Vyriausybė kedens pirmtakės plunksnas ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Norėdama išsiaiškinti, kokį palikimą perėmė į savo rankas, naujoji Vyriausybė planuoja kai kurių ministerijose vykdomų programų ir projektų auditą. Opozicija tapę buvę valdantieji tikina tokio patikrinimo nebijantys. Vos tapęs premjeru Algirdas Butkevičius pareiškė, kad vienas svarbiausių naujosios Vyriausybės darbų bus ministerijų veiklos patikrinimas ir įvertinimas, siekiant sužinoti realią padėtį. Anot premjero A.Butkevičiaus, atlikti valstybei strategiškai svarbių ministerijose vykdomų programų ar projektų auditą yra būtina. “Tai natūralus ministerijų perėmimo procesas. Turime žinoti, ką išeidami palie-

ka buvę jų vadovai. Kokie buvo iškelti tikslai, kokie uždaviniai įgyvendinti, kas neįgyvendinta, ar efektyviai panaudotos skirtos lėšos. Tiksliai žinosime, kokį palikimą gauname, ir, remdamiesi audito rezultatais, planuosime tolesnius žingsnius”, - pažymėjo Vyriausybės vadovas. A.Butkevičius leido suprasti, kad gali būti atliktas ir kai kurių valstybės valdomų įmonių auditas. “Kol kas nekonkretizuosiu, pradėjus dirbti Vyriausybei matysime, kokiose įmonėse auditas reikalingas”, - sakė jis. Premjero tikinimu, auditui atlikti privačių kompanijų paslaugų neprireiks. “Yra vidaus auditoriai, prireikus galima prašyti Valstybės kontrolės pagalbos”, - teigė jis. Ūkio ministrė socialdemokratė Birutė Vėsaitė aiškino, jog vienas pirmųjų jos darbų bus investicinės

programos revizija, kad nebūtų pradedami nepagrįsti projektai. “Tai nėra auditas, tiesiog peržiūra. Esu taupi šeimininkė, noriu, kad visos lėšos būtų naudojamos prasmingai, ekonomiškai tikslingai ir duotų maksimalią naudą”, - tikino ji. Pasak B.Vėsaitės, yra sričių ir valstybės įmonių, kur reikalingas išorinis auditas. “Tad pačiupinėsime detaliau”, žadėjo Ūkio ministerijos vadovė. Žemės ūkio ministras “darbietis” Vigilijus Jukna pirmiausia žada pats įvertinti situaciją savo vadovaujamoje institucijoje ir tik tada spręsti dėl audito būtinybės. “Detaliai susipažinsiu su padėtimi ministerijoje ir po to galėsiu pasakyti, ar reikalingas išorinis auditas”, - pažymėjo jis. Buvęs susisiekimo ministras, parlamentaras Eligijus Masiulis prisiminė, kad ir Andriaus Kubiliaus vado-

vaujama Vyriausybė darbą pradėjo nuo valdymo ir svarbiausių programų audito. “Visiškai normalu užfiksuoti atskaitos taškus, nuo kurių pradedami darbai. Kita vertus, Valstybės kontrolė kiekvienais metais vykdo visų ministerijų finansinį ir veiklos auditą. Kad nebūtų dubliuojama jos veikla, naujieji ministrai galėtų tiesiog pasiskaityti 2011 metų audito vertinimą, o 2012-ųjų audito rezultatai bus skelbiami kitų metų pirmą pusmetį”, - teigė liberalas. E.Masiulio nuomone, atlikto audito rezultatus naujoji valdžia gali pasitelkti kaip politinių spekuliacijų įrankį. “Tokios neišvengiamos politinio žaidimo taisyklės. Į kai ką pagrįstai ir nepagrįstai bus badoma pirštais”, - sakė jis. Tačiau dėl savęs E.Masiulis ramus. Esą, kaip rodo Valstybės kontrolės išvados ir tuomečio susisiekimo

zidento patarėju. Lietuvos diplomatinei misijai Indijoje šiuo metu vadovauja laikinoji reikalų patikėtinė Diana Mickevičienė.

nė teigė, jog kuriam laikui teismo darbas sutriks. “Mes turbūt tiek prisikvėpavome tų garų. Didžiausia koncentracija salėse, kurios uždarytos, nors ir vėdinamos”, - sakė E.Zarembienė. Praėjusią savaitę Ukmergės rajono apylinkes teismo pastate ugniagesiai gelbėtojai surinko apie du kilogramus gyvsidabrio. Jis aptiktas atliekant remonto darbus.

Už jo skyrimą vakar per slaptą balsavimą pasisakė 73 Seimo nariai, prieš - 43. “Laukia pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai, programa labai plati. Remdamiesi tuo ir koalicijos susitarimu siūlome J.Narkevičių į Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas”, - aiškino Seimo pirmininkas “darbietis” Vydas Gedvilas. Konservatorius Andrius Kubilius priminė, kad į Seimo vicepirmininko, atsakingo už ES reikalus, pareigas paskirtas Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

ministro veiklos turinys, jis dirbo gerai. Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras konservatorius Donatas Jankauskas pritaria naujosios Vyriausybės planams dėl audito. “Kuo daugiau skaidrumo ir aiškumo, tuo visiems geriau. Ir dabar dirbantiems, ir anksčiau dirbusiems, kad neliktų dviprasmybių. Efektyvaus viešosios vadybos siekis yra sveikintinas”, - pabrėžė jis. Vilniaus universiteto profesoriaus Rimanto Rudzkio teigimu, siekis susipažinti su paveldima padėtimi yra normalus. Tai būtina norint efektyviai valdyti valstybę ir tinkamai vadovauti institucijoms. “Perimant valdžią reikia susipažinti su situacija. Juk dalyje ministerijų sukasi dideli finansiniai srautai, vykdomi svarbūs investiciniai projektai. Sukauptos žinios leidžia priimti efektyvius sprendimus”, - aiškino jis.

•

Trumpai SIŪLOMAS Į AMBASADORIUS Buvusį premjero patarėją Laimoną Talat-Kelpšą ketinama skirti Lietuvos ambasadoriumi Indijoje. Tai vakar patvirtino diplomatiniai šaltiniai. L.Talat-Kelpšos kandidatūrai pritarė kadenciją baigusio Seimo Užsienio reikalų komitetas, paprašyta Indijos sutikimo - agremano. 35 metų L.Talat-Kelpša tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus patarėju buvo paskirtas pernai liepą. Prieš tai jis yra ėjęs Lietuvos įgaliotojo ministro pareigas Gruzijoje, dirbęs Užsienio reikalų ministerijos sekretoriumi, pre-

TEISMĄ IŠKRAUSTĖ Visuomenės sveikatos centro specialistams nustačius, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo pastate gyvsidabrio garų koncentracija viršija normą daugiau kaip 10 kartų, nuspręsta stabdyti teismo darbą ir perkelti jį dirbti į kitas patalpas. Laikinoji Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkė Edita Zarembie-

ŠEŠTASIS PAVADUOTOJAS Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius paskirtas šeštuoju Seimo vicepirmininku.

BNS, LŽ

J.Narkevičius vakar papildė Seimo vadovybę. / Eltos nuotrauka

2012 12 19 Lietuvos žinios

Dienos temos

XVI Vyriausybė

Suvalkietė sieks tapti žmonių ministre ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

A.Pabedinskienės biografija Gimė 1965 metais kovo 25 dieną Liepojoje (Latvija). Baigė Marijampolės J.Žiugždos 6-ąją vidurinę mokyklą. Vilniaus inžineriniame statybos institute įgijo statybos inžinieriaus specialybę. 2005 metais baigė Kauno technologijos universitetą, jai suteiktas vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnis. Profesinę karjerą pradėjo 1988 metais Vilniaus kolūkių statybos projektavimo institute, kur dirbo inžiniere konstruktore. 1991 metais įsteigė A.Pabedinskienės dailiųjų amatų dirb-

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vairą perėmusi “darbietė” Algimanta Pabedinskienė tikina puikiai žinanti, kaip gyvena paprasti žmonės, ir esanti jautri jų rūpesčiams bei problemoms. Iš Marijampolės į Vilnių dirbti atvykusi A.Pabedinskienė kolegų apibūdinama kaip šilta, nepakanti neteisybei, atsakinga, kompetentinga moteris. Esą šios savybės jai padės tapti gera ministre.

Žino realią padėtį A.Pabedinskienė daugiausia dėmesio ketina skirti jaunimo užimtumui skatinti, “Sodros” reikalams, darbo santykiams, tinkamam pasiruošimui pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai. A.Pabedinskienė pažymėjo, kad stengsis tapti žmonių ministre. Esą tai natūralu, nes ji ateina vadovauti sričiai, kuri apima visą žmogaus gyvenimą: nuo gimimo iki mirties. A.Pabedinskienė tikino puikiai žinanti, kaip gyvena paprasti žmonės, su kokiomis problemomis jie susiduria. Ministrė pasakojo nuolat dalyvaudavusi susitikimuose su bendruomenėmis, pagyvenusiais žmonėmis, ligoniais, dirbusi su jaunimu. Ji buvo Marijampolės savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondo komisijos, Marijampolės profesinio rengimo centro tarybos, Kazlų Rūdos verslo inkubatoriaus tarybos narė, Marijampolės savivaldybės darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos pirmininkė.

A.Pabedinskienė sako atėjusi vadovauti sričiai, kuri apima visą žmogaus gyvenimą: nuo gimimo iki mirties. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka “Jautrumo žmonių bėdoms ir rūpesčiams man tikrai pakanka, svarbu, kad užtektų jėgų su gera komanda nuveikti būtinus darbus, šalinti problemas”, - sakė ji. Nors radosi prikišančių, kad A.Pabedinskienė yra iš provincijos, pati ministrė tai laiko ne trūkumu, o pranašumu. Esą provincija - geriausias realios situacijos šalyje atspindys. Problemos mažose bendruomenėse yra juntamos ir išgvildenamos geriau nei didžiuosiuose miestuose.

Karjeros posūkis nenustebino Marijampolės kolegijai, kurioje A.Pabedinskienė skaitė paskaitas, jos trūks. Pasak Verslo vadybos katedros vedėjos Violetos Eidukaitienės, ministre tapusią lektorę mėgo ir kolegos, ir studentai.

Kolegė A.Pabedinskienę apibūdina kaip aktyvią tiek darbe, tiek visuomeninėje veikloje, iniciatyvią, atsakingą, didelį žinių bagažą sukaupusią specialistę. “Manęs nenustebino toks jos karjeros posūkis, nes tai žmogus, turintis potencialo, labai darbštus”, - sakė V.Eidukaitienė. Darbo partijos pirmininko pavaduotojas parlamentaras Kęstutis Daukšys taip pat negailėjo gerų žodžių A.Pabedinskienei. Jo teigimu, naujoji ministrė - dalykiška, bet šilta, jautri neteisybei. Politikas įsitikinęs, kad partijos kolegė susitvarkys su naujosiomis pareigomis. “Manau, ji bus gera ministrė. Žinoma, viskas priklausys nuo jos darbo ir užsispyrimo, suburtos komandos”, - LŽ sakė K.Daukšys.

tuvę ir jai vadovavo, vėliau dirbo statybos inžiniere bendrovėje “Auredi”, buvo šeimos verslo įmonės “Selema” direktorė. 2004-2005 metais dirbo ekonomikos mokytoja J.Totoraičio vidurinėje mokykloje, nuo 2005-ųjų - Marijampolės kolegijos lektorė. 2007-2012 metais Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo direktorė. Darbo partijos narė. Su šia politine jėga dalyvavo Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose. Pomėgiai - architektūra, istorija, šachmatai, kelionės ir politika. Vyras Vaidmantas - verslininkas.

Sunkus ir atsakingas darbas

Rimti iššūkiai

Buvusi ilgametė socialinės apsaugos ir darbo ministrė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė A.Pabedinskienei linki sėkmės. “Tikrai žinau, kad darbas sunkus ir atsakingas. Socialinė sritis yra labai sudėtinga, reikalaujanti daug žinių, jautrumo, gebėjimo rasti kompromisus, paaiškinti žmonėms sprendimus suprantama kalba”, - pažymėjo ji. V.Blinkevičiūtės teigimu, naujosios ministrės ir visos Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo srityje laukia daug svarbių darbų. Tai - darbo vietų išsaugojimas ir naujų kūrimas, jaunimo nedarbo mažinimas, ekonominės migracijos valdymas. Europarlamentarės nuomone, dėmesį būtina skirti ir gyventojų pajamoms didinti. “Pastarąjį laikotarpį Lietuvoje išaugo skurdas, padidėjo socialinė atskirtis. Pajamų nelygybė yra didžiausia tarp ES valstybių. Būtina ieškoti sprendimų, kad žmonių pajamos - atlyginimai, pensijos, kitos išmokos - augtų”, - pabrėžė V.Blinkevičiūtė.

Ekonomistas Romas Lazutka taip pat pažymėjo, kad A.Pabedinskienės laukia daug rimtų iššūkių. Tarp svarbiausių darbų jis nurodė kovą dėl didesnio socialinės apsaugos finansavimo. Esą vertinant įvairių išmokų santykį su atlyginimais, atsižvelgiant į infliaciją, pašalpos yra per mažos, iš jų sunku išgyventi. R.Lazutka tikisi, kad naujoji ministrė ir Vyriausybė daug dėmesio skirs nedarbui mažinti, darbo rinkai, atlyginimams. “Privačiame sektoriuje darbo užmokestis nusistovi pagal rinkos dėsnius, priklauso nuo to, kokia yra paklausa ir pasiūla. Tačiau Lietuvoje darbo rinka šiuo požiūriu veikia labai prastai, algos yra per mažos, nes darbuotojai silpni derėdamiesi dėl jų. Viena ministrė šios problemos neišspręs, bet tam ji turėtų bandyti sutelkti Vyriausybę, politikus, verslą”, sakė ekspertas. R.Lazutka mano, kad reikia stabdyti ir viešumoje vis garsiau skambantį vargingai gyvenančių žmonių, bedarbių pliekimą, aiškinimus, esą jie patys kalti dėl tokio savo likimo.

•

Stiprybės semsis ieškodamas kompromisų TOMAS BAŠAROVAS

Naujasis vidaus reikalų ministras “tvarkietis” Dailis Alfonsas Barakauskas viliasi šiame poste nepristigti kompetencijos. Tačiau jo oponentai įsitikinę, kad Vidaus reikalų ministerijai (VRM) reikia “kietesnio” vadovo. Eruditas, tolerantiškas, komunikabilus, meno gerbėjas - taip naująjį VRM vadovą D.A.Barakauską apibūdina jo bendražygiai, buvę kolegos ir net oponentai. Savivaldoje ir Seime dirbęs 60 metų politikas į ministro kėdę sėdo jau antrąkart. Jis įsitikinęs, kad patirtis, vadybos įgūdžiai ir diplomatiniai gebėjimai leis ne tik sėkmingai sustyguoti vidaus reikalų sistemos darbą, bet ir įgyvendinti reformas.

Gilinasi į esmę D.A.Barakausko profesinės ir politinės karjeros kelias prasidėjo Šiauliuose. Žengdamas į didžiąją politikos areną, jis dukart buvo išrinktas į Šiaulių miesto tarybą, o 2000 metais, pelnęs šiauliečių palankumą, pateko į Seimą. Iki tol beveik du dešimtmečius D.A.Barakauskas dirbo tuometėje Šiaulių staklių gamykloje, vėliau aštuonerius metus vadovavo Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmams (ŠPPAR). “Mūsų pažintis nebuvo ilga, tačiau dalykiniu požiūriu, kiek mums kartu teko dirbti, galiu pasakyti, kad D.A.Barakauskas suprato verslo problemas, giliai žvelgdavo į jų esmę”, - LŽ

tikino dabartinis ŠPPAR prezidentas Vidmantas Japertas. D.A.Barakauską jis prisimena kaip aktyvų ir komunikabilų žmogų.

Ištikimas bendražygis Europarlamentaras, partijos “Tvarka ir teisingumas” lyderis Rolandas Paksas su D.A.Barakausku bendražygiai dar nuo Liberalų sąjungos laikų. “Niekada neteko gailėtis, kad esame vienoje komandoje. Kartu ėjome per prezidento rinkimus, esame dirbę Seime, jis buvo mano vadovaujamos Vyriausybės ministras. Todėl nekilo abejonių ir nereikėjo ilgai ieškoti, kas dabar galėtų vadovauti mūsų partijai priskirtai ministerijai”, - LŽ sakė R.Paksas. D.A.Barakauskui gerų žodžių jis nešykštėjo. “Tai - ypač tolerantiškas žmogus, šiltas, inteligentiškas, apsiskaitęs, eruditas, geras šeimos žmogus ir puikus specialistas”, - bendražygį liaupsino “tvarkiečių” lyderis. VRM, pasak R.Pakso, reikia išskirtinai plataus profilio vadovo, todėl jis neabejoja, kad D.A.Barakauskas savo kompetencija neapvils.

Kaip ministras “per minkštas” Seimo narė liberalė Dalia Teišerskytė apie D.A.Barakauską atsiliepė kaip apie itin inteligentišką ir mandagų žmogų. Ji D.A.Barakauską prisimena nuo tų laikų, kai abu priklausė Liberalų sąjungai, o vėliau - nuo 2000 metų kartu dirbo Seime. “Artimų draugiškų ryšių nebuvo. Jis turi didelę paveikslų kolekciją, todėl dažniau pasikalbė-

davome apie paveikslus, meną, knygas nei apie politiką”, - LŽ pasakojo parlamentarė. D.Teišerskytės įsitikinimu, vidaus reikalų ministras turėtų būti kietesnio charakterio žmogus nei D.A.Barakauskas. “Tai - ypatinga sritis, kur reikia labai greitų ir aštrių sprendimų. Jis (D.A.Barakauskas - aut.), man atrodo, gal ir per minkštas”, - svarstė Seimo narė.

Grąžins moralinę skolą D.A.Barakauskas tikina nesibaiminęs imtis naujų pareigų, o VRM kuruojama sritis jam nėra visiškai svetima. “Tai - valstybės valdymo sritis, kurioje turiu nemažai patirties, taip pat esu dirbęs ir savivaldoje, todėl visa situacija ir jos vystymosi tendencijos bei perspektyvos man iš anksčiau buvo gerai matomos ir žinomos”, - LŽ tvirtino jis. Kaip savo pranašumus naujame poste politikas išskyrė sukauptą vadybinę patirtį ir diplomatinius gebėjimus. “Šioje sistemoje dirba 16 tūkst. profesionalų, todėl ministras pirmiausia privalo turėti diplomatines galimybes, kad ieškotų kompromisų ne tik ministerijos viduje, bet ir susitartų su kitomis valstybinės struktūros dalimis”, - aiškino jis. D.A.Barakauskas pažymėjo, kad viena svarbiausių jo, kaip ministro, užduočių, bus vidaus reikalų sistemos pareigūnų socialinių garantijų užtikrinimas. Jis tikino sieksiąs grąžinti moralinę skolą pareigūnams - padidinti jų atlyginimus, sumažintus per krizę. Taip pat jis nori keisti įstatymus, kad būtų numatytas vėlesnis pareigūnų išėjimas į pensiją. “Netenkame pačių

D.A.Barakauskas kaip savo pranašumą įvardija sukauptą vadybinę patirtį ir diplomatinius gebėjimus. / Eltos nuotrauka

D.A.Barakausko biografija D.A.Barakauskas gimė 1952 metais Geručių kaime, Pakruojo rajone. Mokėsi Pakruojo rajono Žeimelio vidurinėje mokykloje. 1975 metais baigė Kauno politechnikos institutą, kuriame studijavo mašinų gamybos technologinių procesų automatizavimą. 1990 metais Vilniaus universitete baigė tarptautinių ekonominių santykių studijas. 1999 metais Harvardo (JAV) tarptautinio vystymo institute studijavo investicijų vertinimą ir vadybą, stažavosi užsienyje. 1975-1992 metais dirbo Šiaulių staklių gamykloje. 1992-1996 metais - Šiaulių regio-

gabiausių pareigūnų, nes jie yra priversti išeiti į pensiją tada, kai turi sukaupę didžiausią patirtį ir pasiekę aukščiausią kompetenciją”, - sakė jis. D.A.Barakauskas įsitikinęs, kad bū-

ninių pramonės ir prekybos rūmų direktorius, 1996-2000 metais - Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius. 2005-2006 metais vadovavo Ekonominių-socialinių tyrimų ir mokymų centrui. 1997 ir 2000 metais buvo išrinktas į Šiaulių miesto tarybą. 2000-aisiais išrinktas į Seimą. 2001 metais paskirtas XI Vyriausybės susisiekimo ministru. 2006-2008 metais ir 2008-2012 metais - Seimo narys. Nuo 1992 metų priklausė Lietuvos liberalų sąjungai, 2002 metais tapo Liberalų demokratų partijos (vėliau persivadinusios partija “Tvarka ir teisingumas”) nariu. Vedęs, žmona Violeta, turi dvi dukras ir tris anūkus.

tina didinti skaidrumą valstybės tarnyboje. Kaip svarbų prioritetą jis išskyrė socialinės ir ekonominės atskirties mažinimą tarp atskirų Lietuvos miestų ir rajonų.

•

2012 12 19 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Ar visuomenė toleruoja korupciją? SAULIUS SPURGA

Prabildami apie korupciją, dažniausiai pirštu rodome į politikus, valdžios institucijas. Tačiau ar pati visuomenė, korupciją matanti “visur ir visada”, išties nori, kad ji būtų įveikta? Abejones pagrindžiančių argumentų toli ieškoti nereikia. Jei politinė korupcija iš tikrųjų būtų taip smerkiama, visuomenė jautriai reaguotų į kiekvieną jos apraišką. Jeigu pati valdžia nesugeba išspręsti šių problemų, piliečiai turi galimybę panaudoti savo galingiausią ginklą balsą per rinkimus. Kaip tada paaiškinti nepaprastą rinkėjų palankumą Darbo partijai, paskui kurią velkasi ilgiausias įtarimų šleifas? Argumentas, esą visos partijos yra korumpuotos, o Darbo partija šiuo požiūriu niekuo neišsiskiria, negali išlaikyti bent kiek kritiškesnio vertinimo. Juk Darbo partija yra vienintelė, kuri įtariama sukčiavimu ir teisiama kaip partija. Tai toli gražu nėra tas pat, kas įtarimai, pareiškiami vienam ar kitam kokios nors

partijos nariui (nors toks argumentas dažnai pateikiamas “visuotinei partinei korupcijai” pagrįsti). Be to, Viktoras Uspaskichas yra vienintelis lyderis tarp Lietuvos politinių partijų vadovų, kuriam konkretūs įtarimai pareikšti asmeniškai. Ir dar V.Uspaskichas jau ne vienus metus žengia nuo vieno korupcinio skandalo prie kito. 1997 metais pradėta tirti “Jangilos” byla (V.Uspaskichas įtartas nuslėpęs šimtus milijonų litų pajamų). 2005-aisiais V.Uspaskichas turėjo pasitraukti iš ūkio ministrų, nes būdamas šiame poste rūpinosi savo verslo reikalais. 2006 metais Dalia Budrevičienė atskleidė su V.Uspaskichu siejamoje bendrovėje įdiegtą vokelių sistemą. Nuo tų pačių metų tiriama Darbo partijos juodosios buhalterijos byla. Ir tai - tik keli populiariojo politiko biografijos bruožai. Apie V.Uspaskichą galima daug kalbėti, tačiau iš tikrųjų didžiausia problema yra ne šis skandalingas politikas, o patys Lietuvos rinkėjai, ne vieną kartą savo palankumu ir balsais jį išgelbėję nuo Temidės

nuosprendžio. V.Uspaskichas tapo simboliu, demonstruojančiu, jog korupcija Lietuvoje visuomenės yra toleruojama. Kai taip yra, daugelis antikorupcinių pastangų atrodo bevaisės: gali vyti korupciją pro langus, tačiau ji vis vien neišvengiamai įeis pro Seimo duris.

pos Parlamentą. Be to, Darbo partijos atstovų byla šiuo metu yra nagrinėjama teisme. Tokiu būdu visiškai iškreipiamas imuniteto, kuris taikomas politikams, principas: šiuo metu V.Uspaskichas ir jo partijos draugai nėra saugomi nuo politinio susidorojimo, o tiesiog užkertamas

Tokie sprendimai - trukdymas atskleisti tiesą iš esmės yra valstybės griovimas. Rašant šias eilutes dar nebuvo žinomi Seimo balsavimo dėl trijų “darbiečių” teisinės neliečiamybės panaikinimo rezultatai. Specialioji Seimo komisija, analizavusi šį klausimą, parlamentui rekomendavo panaikinti neliečiamybę, tačiau sprendimas priimtas tik vieno balso persvara. Tai liudija, kokiais principais vadovaujasi “Tvarkos ir teisingumo” bei “Drąsos kelio” partijos, kurių atstovai pasisakė prieš neliečiamybės panaikinimą. Jų pozicija negali būti pagrįsta: visų pirma iš V.Uspaskicho teisinis imunitetas jau buvo atimtas bene šešis kartus, įskaitant ir Euro-

kelias vykdyti teisingumą. Galbūt “Tvarka ir teisingumas” bei “Drąsos kelias” nori pademonstruoti, kad ne tik prokurorai, bet ir Lietuvos teismai yra politizuoti? Argumentų tokiam požiūriui pagrįsti akivaizdžiai stinga, užtat plikas politinis išskaičiavimas ir niekuo nepridengtas cinizmas - prieš akis. Jei šioms partijoms bent kiek rūpėtų Lietuvos valstybė, o ne vien siauras partinis interesas, jos aiškiai suvoktų, kaip svarbu yra padėti tašką Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje. Ši byla galėtų nustatyti standartus daugeliui metų. Žinoma, ir šiuo atveju

macijos ir žinių. Vertindama šį reiškinį ezoteriniu požiūriu tikiu, kad pasaulyje kai kas keisis. Ir reikia, kad keistųsi, antraip jis tikrai prieis galą. Tai liudija viskas, kas vyksta gamtoje ir žmonių galvose, valstybių ir religijų santykiai. Procesai rimti ir bauginantys, todėl reikia, kad prasidėtų naujas žmonijos raidos ciklas. Žmonėms derėtų pradėti labiau vertinti dvasios matmenis - apie juos kalbama, tačiau retas suvokia juos iš esmės. Dvasios, minčių ir ištartų žodžių pasaulis yra toks pat realus, kaip ir fizinis matmuo, kuriame gyvename.”

žės širdies ligų rizika. Anksčiau šios idėjos iniciatoriai buvo stoję į kovą su greitojo maisto restoranais. Los Andžele maždaug pusė gyventojų yra nutukę arba kenčia nuo pernelyg didelio svorio. Dar šių metų gegužę miesto tarybos nariai balsavo už tai, kad būtų atsisakyta plastikinių maišelių. Dabar Los Andželas - didžiausias JAV miestas, kuriame uždrausta naudoti plastikinius maišelius. Mažmeninės prekybos tinklai jų turi atsisakyti jau iki šių metų pabaigos. Pirkėjai raginami įsigyti medžiaginius maišelius arba neštis produktus namo tiesiog rankose. Aplinkosaugininkų teigimu, jei pavyks įgyvendinti šį sumanymą, į sąvartynus nenukeliaus 2,7 mlrd. plastikinių maišelių. “Pirmadienio be mėsos” idėja JAV kilo dar 2003 metais. San Franciskas atsisakė mėsos kartą per savaitę 2010-aisiais. Iniciatyvinė grupė tikisi, kad dėl to pagerės

partijos gali viltis, kad rinkėjai pateisins jų veiksmus ir, paskleidusios miglą, galų gale galbūt nieko nepraras. Vis dėlto reikia turėti galvoje: rinkėjai gali būti neišrankūs, jiems gali stigti informacijos ar pritrūkti atsakomybės, tačiau politikų veiksmai yra sąmoningi, atliekami turint informaciją ir suprantant priimamų sprendimų prasmę. O tokie sprendimai - trukdymas atskleisti tiesą - iš esmės yra valstybės griovimas. Praėjusios savaitės Lietuvoje buvo pažymėtos masiniais suėmimais kovojant su korupcija. Beje, tai jau tampa beveik įprastu reiškiniu. Gruodžio pradžioje įtarus kyšininkavimu buvo sulaikyta 30 Medininkų muitinės kelio posto pareigūnų. Kiek vėliau paskelbta, kad sulaikyta 14 Vičiūnų restoranų grupės atstovų, kurie įtariami sukūrę pridėtinės vertės mokesčio grobstymo schemą. Tiriant kitą bylą suimti trys Nacionalinės kredito unijos vadovai. Šios ir kitos pastangos tolesnėje perspektyvoje pasirodys esančios bergždžios, jei didesnė dalis visuomenės korupcijos reiškinius vertins atlaidžiai.

•

Kitų balsai

GINTARAS ITALIJOJE

Lietuvos žinios

Romoje, Etruskų muziejuje (Villa Giulia), vyko Baltijos gintarui skirtos savaitės renginiai. Tai skelbia portalas Delfi.lv: “Pristatyta profesorės Maros Kalninis knyga “Senasis Gintaro kelias: nuo Rygos iki Bizantijos”. Ji išleista Latvijoje anglų kalba, iki metų pabaigos pasirodys ir latviškai. Knygoje sudėta M.Kalninis, Kembridžo universiteto anglų kalbos profesorės, visą gyvenimą rinkta medžiaga. Etruskų muziejuje vyko konferencija “Nauji atradimai apie gintarą”, joje M.Kalninis skaitė paskaitą apie Baltijos gintaro vertę ir kelius po visą Europą. Taip pat atidaryta Baltijos šalių menininkų paroda, skirta gintarui. Latvijai atstovauja Iveta Vecenanė. Baltijos savaitės globėjas - Italijos prezidentas Giorgio Napolitano.”

PASAULIS NESIBAIGS, BET KEISIS

POLITIKAI SIŪLO PASNINKĄ

Delfi.lv apie pasaulio pabaigą klausinėjo poetės, dramaturgės Maros Zalytės: “Kai buvau maža, mano senelis sakydavo, kad pasaulis neturi pabaigos nei vienam gale, nei kitam. Visiškai pritariu ir manau, kad ažiotažą sukėlusi pasaulio pabaiga tėra sėkmingas globalus komercinis projektas, o jį įgyvendinant manipuliuojama tuo, kad žmonėms trūksta infor-

Los Andželo miesto (JAV) taryba balsavo už rezoliuciją, kurioje prašoma gyventojų bent vieną dieną per savaitę atsisakyti mėsos. Apie tai - Dailymail.co.uk: “Rezoliucijoje ne reikalaujama, bet prašoma gyventojų pirmadieniais tapti vegetarais - nevalgyti gyvulinės kilmės maisto produktų. Dokumentą inicijavę deputatai siekia ugdyti taupų ir sveiką maisto vartojimą. Tiesa, policija už mėsos valgymą pirmadieniais nieko nebaus. Tačiau deputatai tiki, kad rezoliucija ras kelią į gyventojų širdis ir mintis. Barai ir kavinės pirmadieniais siūlys tik vegetariškus patiekalus. Deputatų idėjai pritaria ir gydytojai. Jie teigia, jog bent kartą per savaitę atsisakius gyvulinės kilmės maisto produktų 19 proc. suma-

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

žmonių sveikata, mažiau bus išmetama anglies dioksido, o tai prisidės prie kovos su klimato atšilimu.”

RUSIJOJE 15 MILIJONINIŲ MIESTŲ Laikraštis “Voronežskij kurjer” pranešė, kad Voronežas jau turi milijoną gyventojų: “Voroneže gimė milijonasis gyventojas. Mažylis išvydo pasaulį srities Pediatrijos centre gruodžio 17 dieną 12 val. 10 min. Maskvos laiku. Šio įvykio miesto gyventojai laukė nuo spalio. Voronežo srities gubernatorius Aleksejus Gordejevas pranešė apie tai per posėdį ir pasveikino visus susirinkusiuosius. “Milijonasis gyventojas mums ne tik atveria naujas perspektyvas, bet ir prideda daugiau atsakomybės”, - sakė gubernatorius. Dabar Voronežas gali tikėtis, kad mieste atsiras stambių infrastruktūros objektų. Kitas Rusijos didmiestis Sankt Peterburgas šį rugsėjį šventė penkiamilijonojo gyventojo gimimą. Ta proga buvo iššauta salvė iš Petropavlovsko tvirtovės bastiono. Šiuo metu Rusijoje yra 15 milijoninių miestų. Tai - Maskva, Sankt Peterburgas, Novosibirskas, Jekaterinburgas, Žemutinis Naugardas, Samara, Kazanė, Omskas, Čeliabinskas, Rostovas prie Dono, Ufa, Volgogradas, Permė, Krasnojarskas, Voronežas. Dėl savo statuso šie miestai turi daug privilegijų.” LŽ

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 12 19 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Prancūzijos dešinė kaunasi už išlikimą Buvusius Prancūzijos valdančiuosius - ankstesnio prezidento Nicolas Sarkozy centro dešiniųjų partiją UMP drasko daug žalos partijos įvaizdžiui padaręs ginčas dėl naujo lyderio. Galiausiai partija susitarė jį rinkti iš naujo. Jeanas Francois Cope, praėjusį mėnesį pasiskelbęs partijos lyderio rinkimų laimėtoju, ir jo varžovas Francois Fillonas, buvęs N.Sarkozy vyriausybės premjeras, padarė pareiškimą, kuriame skelbia, kad susitarė rengti naują balsavimą kitų metų rugsėjį. F.Fillonui artimi šaltiniai teigia, kad šis politikas gali ir nedalyvauti kitų metų partijos lyderio rinkimuose. Kad ir kaip būtų, šiuo susitarimu stengiamasi baigti vidinę kovą, kuri jau kelia grėsmę paskandinti visą partiją, politinę įpėdinę judėjimo, kurį po Antrojo pasaulinio karo buvo įsteigęs Charles’is de Gaulle’is. Lapkritį F.Fillonas įsteigė savo parlamentinę grupę “Sambūris už UMP” ir taip atėmė iš UMP 68 iš 194 deputatų. Partijos lyderio postas svarbus tuo, kad jį užėmęs asmuo laikomas šios partijos kandidatu į prezidentus. Dabar prezidento rinkimai Prancūzijoje vyks 2017 metais. Tiek 58-erių F.Fillonas, tiek 48-erių J.F.Cope, kuris ir vadovaus partijai iki lyderio rinkimų, savo pažiūromis dėl

paskelbti, kad šiedu politikai netinkami vadovauti partijai, jei nesugeba susitarti dėl naujo balsavimo. N.Sarkozy, pirmas per daugelį dešimtmečių dešiniojo sparno lyderis, nelaimėjęs antros prezidento kadencijos, šiuo metu laikomas vienintele UMP vienijančia asmenybe, kuri gali išgelbėti partiją. Dėl tokių nesėkmingų lyderio rinkimų J.F.Cope ir F.Fillono populiarumas smukęs. Pats J.F.Cope, kuris yra teisininkas ir dirbo biudžeto ministru, tuos

N.Sarkozy šiuo metu laikomas vienintele UMP vienijančia asmenybe, kuri gali išgelbėti partiją.

Dėl partinių rietenų J.F.Cope (kairėje) tapo nepopuliariausiu dešiniuoju Prancūzijoje, o jo varžovas F.Fillonas išsivedė iš partijos reikšmingą būrį šalininkų. / AFP/Scanpix nuotraukos fiskalinės politikos yra konservatoriai, pasisakantys už laisvos rinkos politiką bei ekonomikos reformas, tačiau J.F.Cope išsikovojo savo vietą UMP dešiniajame sparne griežtu kalbėjimu apie islamą ir imigraciją. N.Sarkozy, kuriam kitą mėnesį su-

kaks 58 metai, neturi jokių oficialių pareigų UMP nuo gegužės, kai pralaimėjo prezidento rinkimus socialistui Francois Hollande’ui. Tačiau jis siekia išlaikyti UMP nesubyrėjusią, ypač tuo atveju, jei nuspręstų grįžti į politiką ir vėl varžytis dėl prezidento posto 2017-

aisiais. Buvusiam prezidentui artimi šaltiniai teigia, kad N.Sarkozy labai supykdė aklavietė po lapkričio 18 dienos balsavimo, kai abu kandidatai į UMP lyderius skelbė pergalę, o pačius rinkimus lydėjo įtarimai dėl nesąžiningo balsavimo. N.Sarkozy taip pat grasino

rinkimus yra pavadinęs tragikomiškais. Pirmadienį paskelbta apklausa parodė, kad parama J.F.Cope nukrito iki 29 proc., ir jis tapo nepopuliariausiu Prancūzijos dešiniųjų politiku. Nuosaikesnio F.Fillono, kuris per penkerius N.Sarkozy valdymo metus buvo tapęs vienu prancūzų mėgstamiausių politikų, populiarumas visuomenėje taip pat smuktelėjo 6 proc., iki 39 proc., o tarp partijos bičiulių - 10 proc., iki 62 procentų. J.F.Cope pradės kampaniją dėl aukščiausio posto partijoje jau sausį.

•

Amsterdame butai įrengti pagal Koraną Vieniems tai grįžimas į viduramžius, kiti mano, kad privačioje erdvėje kiekvienas laisvas gyventi kaip nori. Olandijos visuomenėje dėl to verda karšti ginčai, kuriuos paskatino Amsterdamo kvartalo renovacija, per kurią valstybė finansavo butų pakeitimus pagal Koraną. Maždaug 180 butų Olandijos sostinėje įrengta atsižvelgiant į gyventojų musulmonų pageidavimus: juose yra individualūs čiaupai, kuriuos galima naudoti ritualiniam apsiplovimui prieš maldą, bei stumdomosios durys, kurios leidžia atsitverti moterims nuo vyrų. Kai kurie dešinieji politikai pareiškė, kad visi, prašantys tokių interjero pakeitimų, turėtų “kraustytis į Meką”. Iš lauko šie būstai niekuo nesiskiria nuo kitų socialinių namų gyvenamajame Boso ir Lomerio kvartale, ne tokiame prašmatniame vakariniame Amsterdamo pakraštyje. Viena jo gyventoja

kitoje”, - sakė buto šeimininkė. Būsto asociacijos pareigūnai tikina, kad pakeitimai “visiškai nesusiję su religija”, tai tik praktinis vietos gyventojų rekomendacijų pritaikymas, įskaitant ir musulmonų grupes. Jie pabrėžia, kad butai nebuvo rezervuoti specialiai musulmonams, jie buvo išdalyti pagal laukiančiųjų sąrašą, šeimos ir pajamų dydį. Daugeliui olandų, gyvenančių istoriškai tolerantiškoje ir liberalioje šalyje, pati mintis atskirti vyrus ir moteris greičiau suprantama kaip tam tikra lyčių nelygybė. Pareiškimais prieš islamą pagarsėjęs politikas Geertas Wildersas apkaltino Olandijos valdžią subsidijuojant “viduramžių lyties apartheidą”. Jis ne kartą perspėjo apie pavojų, kad ištisi kvartalai Olandijoje tampa getais. Tokia retorika nėra per stipri šiam politikui, kuris jau kartą dėl to atsidūrė teisme. Prieš dvejus metus G.Wildersas buvo išteisintas dėl kaltinimų religinės neapykantos kurstymu. Prastai pasirodęs per praėjusius parlamento rinki-

“Šie imigrantai yra iš žemiausių socialinių sluoksnių, neišsilavinę, jie atneša savo vertybes į mūsų Olandijos visuomenę, nors turėtų būti priešingai - tai jie turėtų prisitaikyti prie mūsų šiuolaikiškų laisvės vertybių.” Aynur Yildrim entuziastingai aprodo savo namus. Vonioje ji pasilenkia prie nužeminto vandens taško - toks pakeitimas galėtų būti ir nereliginiuose namuose. Tačiau būtent religinis tokių įrenginių aspektas ir sukėlė triukšmą. Didžiausias pakeitimas padarytas tvarkingoje virtuvėje - įrengtos stumdomosios durys. “Norėjau uždaros virtuvės, tokios, kurioje galėčiau užsidaryti ir turėti daugiau privatumo. Kartais mums patinka pabūti atskirai, vyrai - vienoje pusėje, moterys -

mus G.Wildersas galbūt siekia dar kartą savo pusėn patraukti labiau dėl imigracijos susirūpinusius piliečius tokiais stipriais ir antraštėms tinkančiais pareiškimais. Apklausos rodo, kad jeigu rinkimai vyktų rytoj, jo Laisvės partija laimėtų. Vienas Olandijos nekilnojamojo turto plėtotojas ir Laisvės partijos rėmėjas teigė buvęs šokiruotas tokios koncepcijos būstų, kurie Olandijoje jau praminti “halalo namais” (arabų kalboje žodis “halal” apibrėžia viską,

Musulmonų turgus Amsterdame.

kas tinka islamo religijai). “Tai absurdiška mintis. Maniau, tai pokštas, - sakė jis. - Tačiau, pasirodo, tai - tikrovė. Korano taisyklės yra diskriminacinės, jos skatina diskriminaciją. Tai grąžina mus į viduramžius.” Toliau jis dėstė, kad “šie imigrantai yra iš žemiausių socialinių sluoksnių, neišsilavinę, jie atneša savo vertybes į mūsų Olandijos visuomenę, nors turėtų būti priešingai - tai jie turėtų prisitaikyti prie mūsų šiuolaikiškų laisvės vertybių”. “Mes turime išmokyti juos integruotis. O tai, kas daroma, yra žingsnis atgal. O kas, jeigu taip būtų ir autobusuose? Jei autobusuose atskirtume vyrus ir moteris, juk tai būtų grįžimas prie diskriminacijos čia, Olandijoje. Tai beprotybė. Negaliu tuo patikėti. Mane tai gąsdina”, - tvirtino jis. Tačiau taip mano ne visi. Kai kurie renovuoto rajono gyventojai linkę pripažinti, kad jų kaimynai savo privačiuose namuose gali gyventi kaip nori ir daryti ką nori. Kiti atmeta ir kalbas apie getus, jie sako, kad į šį rajoną atsikraustė daug jaunų įvairių tautybių žmonių, ir jie bendrauja, o tai daro gyvenimą malonesnį.

Tuo metu internete pasirodė ironiškų komentarų, viename jų sakoma: “Aš tikiu disko muzikos galia, tad ar negalima būtų mano namuose įtaisyti disko rutulio?” Kiti “Twitter” lankytojai įsitikinę, kad negalima finansuoti nelygybės mokesčių mokėtojų pinigais, taip pat nesupranta, kaip kitos šalies tradicijos gali ką nors įžeisti. Debatai verda ir dėl viešosios bei privačios erdvės. Konfliktas kyla, kai pakeitimai, daugelio suprantami kaip religinė antitezė tradicinei Olandijos

visuomenei, finansuojami iš viešosios piniginės. Būsto asociacija pataiso, kad valstybės finansavimas suteikiamas tik kaip garantija, bet tai vis tiek suprantama kaip dotacija. Namų asociacija tvirtina, kad rajonas įvairiatautis, namai renovuoti siekiant pagerinti jų “rentabilumą” ir stengiantis, kad visi būtų patenkinti. Kai kas gali ginčytis, jog pastarąją ambiciją sunku įgyvendinti, kad ir kas tai būtų: religija, politika ar mūsų privatus gyvenimas.

•

BBC, Reuters, BBC, AFP, LŽ

Dėl mylimos Mamos mirties nuoširdžiai užjaučiame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės ir bendrųjų reikalų departamento Turto valdymo ir dokumentų tvarkymo skyriaus vedėją LINĄ VIDŽĮ. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kolektyvas

2012 12 19 Lietuvos žinios

Pasaulis

Galvosūkis naujajam Pietų Korėjos prezidentui Šiandien vykstantys Pietų Korėjos prezidento rinkimai - svarbus įvykis visam Korėjos pusiasaliui. Jie lems tolesnę Pietų Korėjos vidaus ir užsienio politiką, o naujajam prezidentui teks kovoti su Šiaurės Korėjos branduolinėmis ambicijomis. Šiaurės ir Pietų Korėja skirtingu keliu pasuko po XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje vykusio Korėjos karo. Šaltojo karo metais komunistinę Šiaurės Korėją rėmė SSRS, o Pietų Korėja buvo JAV sąjungininkė. Žlugus Sovietų Sąjungai komunistinė diktatūra Šiaurės Korėjoje išliko. Šalis atsiribojo nuo pasaulio ir pradėjo vykdyti tarptautinio pasmerkimo sulaukusią branduolinę programą. Nors abi Korėjos nepalaiko diplomatinių santykių, vis dėlto naujojo tūkstantmečio pradžioje įvyko trumpalaikis lūžis. 2000 metų birželio mėnesį Pietų Korėjos prezidentas Kim Dae Jungas po penkis dešimtmečius trukusios izoliacijos atvyko į Pchenjaną ir susitiko su tuometiniu Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong Ilu. “Atvykau čia norėdamas jus pamatyti”, - pasakė Šiaurės Korėjos žmonėms tuometis Pietų Korėjos prezidentas. Jis tikėjosi, kad po šio vizito pagerės abiejų kaimynių santykiai. To tikėjosi ir dauguma Pietų Korėjos gyventojų. Jie manė, kad karingoji šiaurės kaimynė nusimes savo šarvus ir prisidės prie taikių tautų bendruomenės. Kai kurie korėjiečiai net tikėjosi, kad abi šalys lėtai ims judėti susivienijimo link. Tačiau Kim Dae Jungo vykdyta “saulėtekio” politika lauktų rezultatų nedavė, nes Šiaurės Korėja norėjo tik pinigų. Abiejų valstybių vadovai susitiko tik todėl, kad Pietų Korėjos automobilių koncernas “Hyundai” pervedė šiaurės kaimynams 180 mln. dolerių. Šiaurės Korėja šią sumą įvardijo kaip reparaciją už Korėjos karo nusikaltimus. “Komunistinis režimas tikėjosi, kad galės melžti pinigus iš Pietų Korėjos”, - sakė Seule įsikūru-

lą. Šiaurės Korėja apie save priminė ir prieš pat prezidento rinkimus. Praėjusią savaitę nepaisydama tarptautinių protestų ji išbandė raketą ir tvirtino, kad tai palydovas.

Tiesos politika

Park Geun Hye planuoja vykdyti “tiesos politiką”. / Reuters/Scanpix nuotraukos sio Kookmino universiteto ekspertas Andrejus Lankovas.

Griežta dabartinio prezidento pozicija Per šiandienius Pietų Korėjos prezidento rinkimus “draugai iš šiaurės” balsuotų už Demokratinės jungtinės partijos (DUP) kandidatą Moon Jae Iną, nors šio buvusio žmogaus teisių gynėjo šansai nugalėti mažesni nei konservatorės Park Geun Hye. Tikėtina, kad Moon Jae Inas labiau pasitikėtų dabartiniu Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu nei jo politiniai oponentai, nes jis buvo prezidento Roh Moo Hyuno padėjėjas. Šis prezidentas, perėmęs vairą iš Kim Dae Jungo, tęsė “saulėtekio” politiką XXI amžiaus pirmojo dešimtmečio viduryje ir už tai pelnė šiauriečių simpatijas. Moon Jae Inas - kairiųjų kandidatas. Jis aktyviai kovojo prieš kari-

Šiaurės ir Pietų Korėjas santykių pagerėjimas labiau priklausys nuo šiauriečių vadovų pozicijos nei nuo naujojo Pietų Korėjos prezidento politikos. nį valdymą Pietų Korėjoje, todėl gali būti draugiškesnis Pchenjanui. Per rinkimų kampaniją kairysis politikas žadėjo atnaujinti derybas su komunistine valstybe ir atgaivinti komercinius projektus, kuriuos užšaldė dabartinis šalies prezidentas Lee Myung Bakas. Tad Moon Jae Ino santykiai su Šiaurės Korėja gali tapti antruoju “saulėtekiu”. Tačiau lengviau pasakyti, nei padaryti. Praėjo dvylika metų po abiejų Korėjų vadovų susitikimo, o šalių santykiai vis dar aklavietėje. Daugeliui Pietų Korėjos gyventojų nusibodo laukti, kol kaimynai atsisakys branduolinės programos ir pradės bent kiek rimtesnį dialogą.

Dabartinis šalies prezidentas Lee Myung Bakas laikosi griežtos pozicijos Šiaurės Korėjos atžvilgiu. Jo strategija “Vizija 3000” nukreipta prieš Šiaurės Korėjos branduolines ambicijas, todėl jis žada suteikti ekonominę pagalbą kaimynams iš šiaurės, jeigu šie atsisakys branduolinės programos. Tačiau tokios sąlygos netenkina komunistinės valstybės. Ji ėmėsi rengti išpuolius prieš Pietų Korėją. 2010 metais Seulas apkaltino Šiaurės Korėją, kad ši nuskandino jūros fregatą “Cheonan”, tuomet žuvo 46 jūreiviai. Tais pačiais metais komunistinės valstybės kariuomenė paleido 170 artilerijos sviedinių į Pietų Korėjos teritorijoje esančią sa-

Kandidatai į Pietų Korėjos prezidentus konservatorė Park Geun Hye ir liberalas Moon Jae Inas planuoja vykdyti švelnesnę politiką nei jų pirmtakas. Jie norėtų bendradarbiauti su komunistine valstybe. Tačiau Park Geun Hye griežtesnė už Moon Jae Iną. Ji teigia įgyvendinsianti “tiesos politiką”, kuri būtų aukso vidurys tarp “saulėtekio” politikos ir griežtų Lee Myung Bako veiksmų. “Saulėtekio” politika patyrė nesėkmę, kadangi nepažabojo Šiaurės Korėjos branduolinių ambicijų. Lee Myung Bakui taip pat nepavyko sutramdyti agresyvios kaimynės, todėl Park Geun Hye siūloma “tiesos politika” būtų geriausia alternatyva. Park Geun Hye ragino Šiaurės Korėją nutraukti planuojamą raketos paleidimą. Ji teigė, kad pasikeitus Šiaurės Korėjos lyderiui bendradarbiauti su kaimyne galėtų būti lengviau, o ekonominė pagalba padėtų pažaboti komunistinės valstybės branduolines ambicijas. Park Geun Hye - Pietų Korėjos diktatoriaus Park Chung Hee, kuris valdė šalį 1961-1979 metais, dukra. Jam valdant valstybės ekonomika sparčiai augo, o santykiai su Šiaurės Korėja priminė mūšio lauką. Park Chung Hee nekentė komunistų ir bendradarbiavo su didžiausiais Šiaurės Korėjos priešais Japonija ir JAV. Tačiau dukra tėvo pėdomis greičiausiai neseks. “Jeigu Park Geun Hye bus išrinkta prezidente, galima tikėtis, kad ryšiai su Šiaurės Korėja pagerės, tačiau tai priklausys ne tik nuo jos. Pchenjanas ją priskiria tai pačiai dešiniųjų stovyklai kaip ir dabartinį prezidentą”, sakė politinės rizikos konsultantas Andrew Gilholmas. Jis mano, kad abiejų Korėjų santykių pagerėjimas labiau priklausys nuo šiauriečių vadovų pozicijos nei nuo naujojo Pietų Korėjos prezidento politikos.

•

Egipto generalinis prokuroras nori atsistatydinti Egipto generalinis prokuroras, kurį praeitą mėnesį paskyrė šalies prezidentas Mohamedas Mursi, pateikė atsistatydinimo prašymą.

Egipto teisėjai ir protestuotojai privertė generalinį prokurorą parašyti atsistatydinimo prašymą.

Talaatas Ibrahimas Abdallah nori atsistatydinti dėl protestuotojų ir teisėjų, kurie reikalavo jo greito pasitraukimo iš posto, spaudimo. Jį T.I.Abdallah juto visos savo trumpos kadencijos metu. Dėl naujojo Egipto prokuroro veiklos šimtai teisėjų surengė streiką prie jo biuro ir norėjo, kad T.I.Abdallah greičiau atsistatydintų. Atsistatydinimo prašyme Egipto generalinis prokuroras nurodė norintis grįžti į teismų sistemą ir dirbti teisinį darbą. Aukščiausioji teismų taryba generalinio prokuroro T.I.Abdallah atsistatydinimo prašymą svarstys sekmadienį - kitą dieną po lemiamo balsavimo referendume dėl naujosios Egipto Konstitucijos. Islamiškų pažiūrų Egipto prezidentas M.Mursi dideles galias prisiėmė praėjusį mėnesį. Dėl šių veiksmų jis buvo kaltinamas valdžios uzurpacija. Kai kurie egiptiečiai abejojo, ar išsilaikys Arabų pavasario

laimėjimai, pasiekti per pernai vykusį visuotinį sukilimą, kurio metu buvo nuverstas autoritarinis šalies vadovas Hosni Mubarakas. Vienas iš pirmųjų M.Mursi įsakų buvo generalinio prokuroro Abdel Meguido Mahmudo pašalinimas iš posto. Prezidentas nesėkmingai mėgino jį atstatydinti praeitą mėnesį, šalies vadovo šalininkams reiškiant pasipiktinimą dėl jo nesugebėjimo nuteisti daugiau senojo režimo narių. Tuomet M.Mursi vietoj A.M.Mahmudo generaliniu prokuroru paskyrė T.I.Abdallah. Naujasis generalinis prokuroras per valstybinę televiziją paskelbė trumpą pranešimą, žadėdamas “dirbti dieną ir naktį, kad būtų pasiekti revoliucijos tikslai”. M.Mursi veiksmai praeitą mėnesį išprovokavo visuotinį pasipiktinimą: opozicijos jėgos juos laikė “perversmu”, o teisėjai sakė, jog tai yra tiesioginis puolimas prieš teismų nepriklausomybę. Spaudžiamas prezidentas atšaukė dekretą, suteikiantį jam didelius įgaliojimus, tačiau paliko T.I.Abdallah generalinio prokuroro poste.

•

AFP-BNS, “The Global Post”, LŽ

2012 12 19 Lietuvos žinios

Pasaulis

Robotas ir žmogus karo lauke Žmogaus teisėmis besirūpinanti tarptautinė organizacija “Human Rights Watch” (HRW) kartu su Harvardo teisės mokykla paskelbė tyrimo “Prarandant žmogiškumą: argumentai prieš robotus žudikus” rezultatus. Buvo sukritikuotos kovinius robotus kuriančios valstybės. Šia tema tinklalapyje Geopolitika.lt pasirodė ir Vadimo Volovojaus straipsnis.

ir sudėtingesnių manevrų apkrova lakūnui nepakeliama. Taigi, kaip sakoma, tikslas pateisina priemones. Be to, kaip savo socialiniame tinklalapyje rašo profesorius Williamas Astore’as, “robotai naikina mūsų ryšį su žiauriomis žudymo realijomis karo metu ir gundo greitu sprendimu bei palankia pabaiga (...) Karo metu retai pasitaiko veiksmingų greitų sprendimų, technologinių ar kitokių, nes karas pernelyg chaotiškas ir nenuspėjamas (...) Net GPS nukreipiamos bombos gali nepataikyti į taikinį arba dėl žvalgybos klaidos pataikyti ne ten, kur reikia. Teiginys “viskas kontroliuojama” yra tik mėgstamiausia JAV kariškių fantazija”.

Kariškiai, žinoma, akcentuoja jiems patogius šio tiek karine, tiek kitomis prasmėmis aktualaus klausimo aspektus, bet jų pozicija neabejotinai turi ir silpnų vietų. Bet kuriuo atveju dėmesio verti abiejų šalių aiškinimai.

Kur ta riba?

Šaltakraujiški žudikai ir atsakomybė Pirmiausia HRW suskirsto robotus kaip “mechanizmus, galinčius suvokti aplinkinį pasaulį ir veikti pagal programą”, į tris grupes pagal jų autonomiškumo lygį: tuos, kur žmogus dalyvauja jų valdymo sistemoje; tuos, kur žmogus yra svarbesnis už sistemą, ir tuos, kur žmogus neturi įtakos sistemai. Pirmuoju atveju mašina savarankiškai aptinka ir atrenka taikinius, tačiau sprendimą, ar reikia juos sunaikinti, priima žmogus operatorius (pavyzdžiui, nepilotuojami žvalgybiniai koviniai lėktuvai). Antruoju atveju robotai patys suranda taikinius ir nusprendžia, kuriuos iš jų sunaikinti, tačiau bet kuriuo momentu į šį procesą gali įsikišti žmogus, (pavyzdžiui, naujosios kartos robotų naikintuvų grupė). Trečiuoju atveju kalbama apie terminatoriaus tipo sudėtingą įrenginį, kuris, HRW atstovų nuomone, ir kelia daugiausia problemų. Žmogaus teisių gynėjai karinių robotų šalininkams priekaištauja dėl kelių dalykų. Pirma, robotai neturi ir niekada neturės žmogaus emocijų ir negalės logiškai įvertinti padėties, todėl jų sprendimai esant dviprasmei situacijai gali turėti neigiamų padarinių. Pavyzdžiui, jeigu prieš robotą guli sužeistas kareivis su ginklu rankoje arba prieš jį stovi ginkluotas, bet aiškiai

Amerikiečių kariškiai džiaugiasi naujais robotais, nes jie leidžia išsaugoti karių gyvybę. AFP/Scanpix ir Reuters/Scanpix nuotraukos

norintis pasiduoti priešininkas, mašina gali pamanyti, kad taikinys agresyviai nusiteikęs, todėl turi būti sunaikintas. Antra, pasaulyje yra daugybė autoritarinių režimų, kuriems reikia šaltakraujiškų žudikų, be dvejonių vykdančių nusikaltėliškus įsakymus. Pavyzdžiui, kilus revoliucijai kareiviai gali atsisakyti šaudyti į žmones ar net pereiti į sukilėlių pusę, o robotai darys tik tai, kas jiems liepta. Trečia, jeigu vienu ar kitu atveju paaiškės, kad mašina suklydo ir nužudė nekaltą žmogų, padarė karinį nusikaltimą, kas bus kaltas, ką reikės teisti? Kadangi bausti robotą beprasmiška, atsakyti gali tekti karininkui, davusiam robotui įsakymą ar nusprendusiam, kad jis gali veikti savo nuožiūra; programuotojui, blogai užprogramavusiam robotą; arba padariusiam klaidą roboto gamintojui (įmonei ir/ar darbininkui). Tačiau bausti bet kurį iš šių subjektų už ro-

boto klaidą būtų ne visai sąžininga, todėl klausimas iš esmės lieka neatsakytas. Esant tokiam kontekstui HRW tyrimo autorių verdiktas vienareikšmis: privalu uždrausti kovinių robotų kūrimą ir gamybą, nes po 2030 metų gali būti per vėlu.

Kadangi bausti robotą beprasmiška, atsakyti gali tekti karininkui, davusiam robotui įsakymą ar nusprendusiam, kad jis gali veikti savo nuožiūra. Mažiau aukų ir išlaidų Pagrindinis kariškių argumentas, kad robotai pakeis karius, todėl bus išsaugota daugiau žmonių gyvybių (mažiau kareivių žus nuo svetimų

ir savos, vadinamosios draugiškos ugnies). Mažiau žus ir civilių, nes nepavargstančios mašinos veiks tiksliau ir be šališkų emocijų. Antras svarbus argumentas robotų naudai tas, kad geram kariui parengti reikia daug pinigų ir laiko. O jeigu jis sužeidžiamas ar žūsta, reikia jį gydyti ar mokėti kompensaciją. Kovinių mašinų ir jų atsarginių dalių gamyba taip pat nepigi, tačiau vis vien atsieina pigiau, o ir pensijos robotui mokėti nereikės. Reaguodami į žmogaus teisių gynėjų priekaištus, JAV ir Didžiosios Britanijos kariškiai žada, kad žmogus visada kontroliuos robotų veiksmus, kurie bus apriboti įstatymų. Tačiau akivaizdu, kad šie pažadai nieko verti, nes kariuomenei rūpi ne tiek aukų (savų ar priešo) skaičius, kiek įvykdyta užduotis, o, tarkim, nepilotuojamas naikintuvas gali atlikti daugiau veiksmų nei pilotuojamas, nes didesnių pagreičių

Kol kas filmo “Terminatorius” scenarijus atrodo pernelyg apokaliptinis. Tačiau, kaip rašoma straipsnyje “Robotai kare: mokslininkai diskutuoja dėl etinių klausimų”, jeigu yra kažkas, dėl ko Ronaldas C.Arkinas (amerikietis, kompiuterijos profesorius, keliantis klausimą, ar etiška naudoti robotus, - red.) sako, kad sukūrė robotų etinės sistemos algoritmus, o autonominės sistemos jau ateina į karo lauką, dabar pats laikas apie tai kalbėti. Skirtumas tas, jog R.Arkinas nori, kad po kalbų būtų atliekami tyrimai ir tokios sistemos būtų valdomos, o jo atkakliausi oponentai siekia, kad tokia ginkluotė būtų uždrausta. Tačiau greičiausiai kariškiai nesustos ir sieks sukurti autonominį kovinį robotą. Jiems visada atrodys, kad tai nepavojinga, nes jie “viską kontroliuoja”. Tačiau bet kokie kompiuteriai ir programos “streikuoja”, ypač esant pradinei jų kūrimo stadijai, todėl visada įvyks nemalonių incidentų, kai žus civiliai, o svarbiausia, pasitaikys ir nepaklusnių terminatorių. Tada robotų šalininkai tikriausiai atsipeikės, bet jau gali būti per vėlu. Istorija akivaizdžiai parodė, kad žmonija buvo nepasirengusi branduolinio ginklo išradimui ir tik didelėmis pastangomis sugebėjo įvesti tam tikrą “branduolinę tvarką”. Dėl autonominių žudymo mašinų gali kilti dar daugiau ir sudėtingesnių problemų. Čia, kaip ir klonuojant, svarbu suprasti, kur ta riba, ir tris kartus pagalvoti, ar verta ją peržengti.

•

Ciklonas niokojo Fidžį Didžiausias per 20 metų ciklonas Evanas smogė Fidžiui. 200 kilometrų per valandą vėjas niokojo Ramiajame vandenyne esančias salas. Tūkstančiai žmonių pasislėpė evakuacijos centruose, kai ketvirtos kategorijos audra pirmadienį praūžė per Fidžio salas. Ji griovė namus, vartė elektros stulpus ir sukėlė staigų potvynį. Po kurio laiko ciklonas kiek aprimo. Laimei, per audrą pavyko išvengti žmonių mirčių. Praėjusią savaitę dėl Evano ciklono žuvo keli kaimynystėje esančių Samoa salų gyventojai. Šio salyno žmonės iš anksto nebuvo įspėti apie artėjančią pražūtingą tropinę audrą. Pasak Samoa valdžios institucijų, Evanas nusinešė penkių žmonių gyvybes, dar dešimt gyventojų dingę be žinios. Fidžio pagrindinės salos Viti Levu vakarinės dalys labiausiai nuken-

tėjo nuo visa griaunančio ciklono. Antras pagal dydį šalies miestas Lautoka po audros atrodė kaip karo zona. Dėl smarkių liūčių išsiliejo upės, vanduo apsėmė kelius ir tiltus. Stiprūs vėjai griovė energijos tiekimo linijas, draskė pastatų stogus, vartė medžius ir gadino saloje esančius automobilius. Šeimos buvo priverstos palikti savo būstus, nes dėl stiprios audros silpnos konstrukcijos gyvenamieji namai galėjo tiesiog sugriūti. 137 Fidžyje įkurtuose evakuacijos centruose glaudėsi daugiau nei 8 tūkst. salos gyventojų. Tūkstančiai turistų, kad būtų užtikrintas jų saugumas, buvo perkelti į aplinkines salas. Pirmadienį dėl Evano ciklono žmonės negalėjo išskristi į Fidžį ir atskristi iš jo - visi lėktuvų skrydžiai buvo atšaukti. Policija ribojo žmonių judėjimą iš miestų ir miestelių, norėdama apsaugoti nukentėjusias paslaugų bendroves nuo plėšikų. Kaimo vietovėse neveikė vandens tie-

Ciklonas Evanas siaubė Fidžio salas. kimo linijos, sutriko transporto eismas. Pirmadienio vakare Evanas susilpnėjo iki trečios kategorijos audros ir vėliau pasitraukė iš Fidžio į

pietines Ramiojo vandenyno teritorijas. Didžiosios valstybės kaimynės Australija ir Naujoji Zelandija pasiūlė nuo tropinės audros nukentėju-

siems Fidžio ir Samoa salynams materialinę ir techninę pagalbą.

•

BBC, LŽ

2012 12 19 Lietuvos žinios

Verslas

Mėsos kainos

Lietuviška jautiena - šveicarų stalui FAKTAI: POPULIARIAUSIOS PRANCŪZIŠKOS VEISLĖS

ARVYDAS JOCKUS

Kitais metais visa ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse užauginta kokybiška jautiena iškeliaus į Šveicariją.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius LŽ teigė, jog Lietuvoje populiariausios prancūziškų veislių šarolė, limuzinų, aubrakų - mėsiniai galvijai. Mėsiniai galvijai Lietuvoje daugiausia auginami ekologiškai, šeriami vietoje užaugintais pašarais. Pjaunami mažiausiai 20-27 mėnesių buliai, sveriantys iki 700-800 kilogramų. Tokio gyvulio kaina - apie 4 tūkst. litų. Iš ganyklų grįžusius ir nuo motinos atskirtus 7-9 mėnesių veršelius, sveriančius apie 300 kg, daugiausia nuperka užsienio pirkėjai toliau auginti. Lietuvos mėsinių galvijų augintojas už vieną gyvulį, vyresnį nei 12 mėnesių ir mažiausiai 3 mėnesius išlaikytą viename ūkyje, gauna 550 litų išmoką.

“Ar galite pasverti kilogramą Lietuvoje užaugintos šarolė veislės jautienos išpjovos?” Tokį klausimą bet kuriame didžiųjų prekybos tinklų uždavusį pirkėją, ko gero, palaikytų trenktu. Prekybos tinkluose šiuo metu ne tik negausite norimos veislės jautienos, bet ir patikimos informacijos, kad perkama jautiena tikrai išauginta Lietuvos mėsinių galvijų augintojų, o juolab - kuriame ūkyje. Mėsinių galvijų augintojai tikina, jog geros kokybės jautienos nenusipirktume ir turguje. Jos įmanoma įsigyti tik tiesiai iš galvijus auginančio ūkininko. Dar galima užsisakyti lietuviškos jautienos (ne karvienos!) kepsnį save gerbiančiame restorane. Kainuos, žinoma, gerokai brangiau nei kiaulienos karbonadas.

Kodėl lietuviai nevalgo jautienos? “Fantazijos!” - taip į klausimą, ar kurio nors didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėje pavyktų nusipirkti šarolė ar limuzinų veislės lietuviškos jautienos, atsakė kooperatinės bendrovės “Baltic Cattle” direktorius Nikolajus Dubnikovas. Anot jo, lietuviškos kokybiškos jautienos anksčiau buvo galima nusipirkti “Iki” prekybos tinkle (tiesa, ji kainavo apie 20 proc. brangiau nei rinkoje), bet maždaug pusantrų metų trukęs eksperimentas dėl mėsinių galvijų augintojų ir prekybininkų nesutarimų nutrūko. Statistinis lietuvis per metus suvalgo vidutiniškai apie 4,5 kg jautienos (prieš krizę - 6 kg), o Prancūzijoje ar Ispanijoje šis rodiklis siekia iki 20 kilogramų. Užtat kiaulienos Lietuvos gyventojas per metus sukerta net 10 kartų daugiau - maždaug po 40 kilogramų. “Jautiena per brangi. Be to, Lietuvoje nėra jautienos valgymo tradicijų, nes mėsinių galvijų anksčiau niekas neaugino, skersdavo tik pieninius. Dažnas lietuvis jautieną įsivaizduoja kaip paskerstos pieninės karvės mėsą. Tokios “jautienos” faršas maišomas su kiaulienos, kad patiekalas iš to mišinio nebūtų labai riebus”, - taip jautienos įvaizdį tūlo lietuvio sąmonėje piešia Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius. Vakarų Europoje, anot jo, žinoma kitokia jautiena - tai speciali mėsinių galvijų mėsa. “Kas paragauja tikros kokybiškos jautienos, supranta, kad ji verta aukštesnės kainos. Iš karvienos neiškepsi gero kepsnio ar didkepsnio, ji tinka tik koldūnams”, - sakė E.Mackevičius.

Šiuo metu kilogramas jautienos išpjovos Lietuvoje kainuoja apie 70 litų. / LŽ archyvo nuotrauka vos, Latvijos ir Estijos mėsinių galvijų augintojų asociacijas. Šveicarijos rinkai šiuo metu trūksta kokybiškos jautienos, apie 10 proc. jos importuojama. O aukščiausios kokybės skerdenų dalių - išpjovos, nugarinės, kumpio be kaulo - Šveicarijai trūksta pusės pagaminamo kiekio. “Baltic Cattle” vadovas tvirtina, kad lietuviškos jautienos kokybė visiškai tenkina šveicarų reikalavimus. Šveicarai tikina, kad išsiveš viską, ką išaugina ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos mėsinių galvijų augintojai. “Lietuvoje nėra jautienos valgymo tradicijų, nes mėsinių galvijų anksčiau niekas neaugino”, - sakė LMPA direktorius E.Mackevičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Šveicarai mokės 10-15 proc. daugiau N.Dubnikovas pasakojo, kad šiemet gerokai įsibėgėjęs tarptautinis projektas “Baltijos lankų galvijiena” (“Baltic grassland beef”) duoda pirmuosius rezultatus. “Geros kokybės jautienos jau išvežta į Šveicariją ir tikimės, kad nuo kitų metų pradžios ūkininkai aktyviai pasirašys sutartis dėl galvijų auginimo pagal šio projekto reikalavimus, o nuo vasario juos pradės reguliariai skersti”, - LŽ sakė bendrovės “Baltic Cattle” direktorius. Projekto “Baltijos lankų galvijiena” idėja gimė patiems šveicarams, nes, jų nuomone, Baltijos šalių regionas tinkamas sveikai auginti galvijus. Maždaug 850 narių vienijanti šveicarų ūkininkų bendrovė “Vianco” prieš kurį laiką kreipėsi į Lietu-

Jautienos kaina Lietuvoje apie 30 proc. išaugo maždaug prieš 2-3 metus, kai lietuviams atsivėrė musulmoniškos Turkijos bei Rytų rinkos. Į LŽ pastabą, kad Lietuvoje nebeliks kokybiškos jautienos, N.Dubnikovas ramiai atsakė: “Jos ir dabar nėra.” Tačiau pašnekovas iškart pridūrė, kad užsitikrinę eksporto rinką lietuviai tiesiog augins daugiau mėsinių galvijų, kad patenkintų “tikrai mažą mūsų vidaus rinką”. Pasak N.Dubnikovo, jautienos kaina Lietuvoje apie 30 proc. išaugo maždaug prieš 2-3 metus, kai lietuviams atsivėrė musulmoniškos Turkijos bei Rytų rinkos ir perdirbėjai buvo priversti padidinti supirkimo kainas, ta-

čiau nuo to laiko kainos jau apie 10-15 proc. krito dėl sumažėjusio eksporto. Šiuo metu kilogramas jautienos skerdenos iš augintojų Europoje superkamas maždaug po 4 eurus, o Lietuvoje - 3,2 euro. Šveicarai žada, kad pagal ilgalaikes sutartis visada mokės 10-15 proc. didesnę kainą nei Lietuvos vidaus rinkoje. “Tai iš esmės atitiktų Europos šalių vidurkį”, - sakė N.Dubnikovas. Galvijai bus skerdžiami vietoje, taigi pridėtinė vertė kuriama Lietuvoje, o ne kažkur kitur. “Be to, mėsa su mūsų prekės ženklu atsiras Vakarų lentynose”, džiaugsmo neslėpė pašnekovas. Bendrovės “Baltic Cattle” steigėjai - penki pieninių galvijų augintojų kooperatyvai, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija ir Žemės ūkio rūmai, kooperatyvo nariai - yra apie 2 tūkst. šalies augintojų.

Poreikis atsirastų, jei būtų pasiūla N.Dubnikovas mano, kad dalis lietuvių supranta jautienos produktų vertę ir naudą. Tačiau paklausai augti trukdo menka pasiūla, ir ypač kokybiškos produkcijos. “Prekybos tinkluose nėra garantijos, kad perki tikrai tai, už ką moki. O tokios mėsos paklausa yra - žmonės vyksta į ūkius ir tiesiai iš augintojo perka kokybišką jautieną”, - teigė jis. E.Mackevičius irgi mano, kad pagyvėjusi prekyba iš pirmųjų rankų, kuri neatsispindi oficialioje statistikoje, byloja, jog galintys sau tai leisti pirkėjai supranta, kokia vertinga kokybiška jautiena.

JAUTIENOS IR VERŠIENOS KAINOS LIETUVOJE (LT UŽ KG)

MĖSOS GAMYBA LIETUVOJE (TŪKST. TONŲ)

Mėsos rūšis/Prekybos tinklas

“Maxima”

“Iki”

Jautienos kumpis su kaulu

18,99

20,99

Jautienos kumpis be kaulo

19,99

21,99

Jautienos nugarinė su kaulais

21,99

neturi

Jautienos nugarinė be kaulų

29,99

30,99

Jautienos išpjova

69,99

Jautienos faršas

15,99

Veršiena

39,0

Mėsos rūšis/Metai Gyvasis svoris Jautiena ir veršiena Kiauliena Paukštiena Skerdenos svoris Jautiena ir veršiena Kiauliena Paukštiena

35,8 Šaltinis: Įmonių duomenys

2007

2008

2009

2010

2011

112,4 141,2 93,1

90,6 104,8 98,1

88,0 84,4 97,9

89,6 103,9 104,0

86,4 108,9 111,1

65,0 114,2 72,2

54,6 85,3 74,5

52,4 70,9 74,7

52,3 86,1 81,1

50,2 88,5 83,9

Šaltinis: Statistikos departamentas

“Perdirbėjų superkama jautiena daugiausia eksportuojama, tad Lietuvos vartotojams beveik nepasiekiama. Jautienos vartojimo tradicijų Lietuvoje nėra, bet yra tikimybė, kad jos atsiras, nes turime daug žalių plotų ir galėtume sėkmingai auginti mėsinius galvijus”, - sakė LMPA direktorius. Kokia jautiena populiari Vakaruose, ypač Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, anot E.Mackevičiaus, rodo toks pavyzdys. Briuselyje, normalioje užeigoje, galima išsirinkti šviežią jautienos gabalą ir pagal pageidavimą pirkėjo akyse per 5 minutes iškepamas pusiau žalias ar labiau apskrudęs kepsnys. “Tokios ten tradicijos. Lietuvoje tokio dalyko iš viso nėra. Yra barjeras, kurio neperlipame. Nors restoranuose galima gauti itin kokybišką jautienos kepsnį, įtinkantį net užsieniečio skoniui. Kita vertus, belgai stebisi, kad mes į dešrą dedame jautienos, juk tai labai brangus produktas! Vakaruose jautiena naudojama kepsniams, o pas mus - sumalti ir sumaišyti su kiauliena. Be to, lietuviams atrodo, kad visa jautiena vienoda, o ji, nelygu veislė, labai skiriasi”, pasakojo E.Mackevičius.

•

PROGNOZĖ: VARTOJIMAS DIDĖS Prognozuojama, kad 2020 m. vienas Lietuvos gyventojas suvartos apie 9,7 kg jautienos ir veršienos, tai yra 49 proc. daugiau nei 2008 m. Šiuo laikotarpiu jautienos ir veršienos vidaus vartojimas Lietuvoje padidės trečdaliu ir 2020 m. sudarys 31 tūkst. tonų. Tuo metu Europos Sąjungoje (ES) dėl palyginti didelių kainų ir ilgainiui (vidutiniškai po 0,2 proc. kasmet) mažėjančio suvartojimo iki 2018 m. prognozuojamas jautienos ir veršienos gamybos apimties mažėjimas (vidutiniškai po 0,5 proc. kasmet). Prognozuojama, kad Lietuvoje dėl didėjančių kainų ir eksporto masto 2012 m. jautienos ir veršienos gamyba sieks 48 tūkst. tonų per metus. Vėliau jautienos ir veršienos gamyba mažės dėl mažesnės tiesioginės paramos ir 2020 m. sudarys 46 tūkst. tonų (skerdienos svoriu). Jautienos ir veršienos pasaulinė kaina 2018 m. bus 8,5 proc. didesnė nei 2008 m. ir sieks 5358 litus už toną. Vidutinė jautienos ir veršienos gyvojo svorio kaina Lietuvoje 2009 m. buvo 3159 litai už toną, tai yra apie 70 proc. vidutinės ES kainos. Tikimasi, kad 2020 m. ji sieks 85 proc. Vokietijos jautienos ir veršienos supirkimo kainos. Šaltinis: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

2012 12 19 Lietuvos žinios

Verslas

Šildymas vėl laužo kaulus

V.Stasiūno teigimu, šiluma pigiausia tuose miestuose, kurie naudoja vietinį biokurą.

ŠILUMOS KAINOS LIETUVOS MIESTUOSE 2012 M. GRUODŽIO MĖNESĮ Miestas

Biokuras šiuo metu kainuoja net tris kartus pigiau už gamtines dujas. ARVYDAS JOCKUS

Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje, nelygu, koks miestas, gali skirtis beveik du kartus. Miestų gyventojus pasiekia pirmosios sąskaitos, pagal kurias jau galima orientuotis, kiek šį žiemos sezoną teks mokėti už šildymą. Lapkritis buvo pirmas mėnuo, kai radiatoriai butuose pleškino visas 30 dienų. Iš didžiųjų miestų brangiausiai už šildymą mokėjo Kauno gyventojai, pigiausiai - Panevėžio. Mažiausių kainų rekordininkas - Molėtai. Šiame rajono centre šiluma kainuoja beveik perpus mažiau negu Anykščiuose.

Sąskaitos vos mažesnės nei pernai Kauniečiams šių metų lapkritį 60 kv. metrų buto standartiniame senos

statybos name šildymas kainavo vidutiniškai 254 litus, pernai - apie 256 litus. Klaipėdiečiai už šį lapkritį mokėjo apie 220 litų, pernai - 230 litų. Vilniečiams 60 kv. metrų buto standartiniame senos statybos daugiabutyje šildymas lapkritį atsiėjo vidutiniškai 235 litus, pernai - apie 310 litų. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, mažesnes sąskaitas už lapkričio mėnesį suvartotą šilumą nei praėjusiais metais lėmė šiltesni orai. Šiemet vidutinė lauko temperatūra buvo maždaug 4 laipsniai šilumos, 2011-ųjų lapkritį - apie 3. Šį lapkritį senos statybos daugiabučio 60 kv. metrų ploto buto šildymui suvartota vidutiniškai 780 kWh per mėnesį, pernai - apie 840 kWh per mėnesį. Tokio tipo namuose gyvena daugelis šalies gyventojų. Sąskaitos, kurios pasiekė brangiomis gamtinėmis dujomis šildomų miestų gyventojus, sudaro vidutiniškai 242 litus už 60 kv. metrų buto šil-

Biokuro Šilumos kaina, dalis kuro ct/kWh su PVM struktūroje, proc.

Molėtai

100

18,38

Ignalina

19,74

Kretinga

24,80

Kelmė

24,84

Panevėžys 41

24,93

Šiauliai

26,15

Klaipėda

28,10

Vilnus

29,79

Biržai

33,76

Anykščiai 7

35,83

Šaltinis: Kainų komisija

dymą. 2011-ųjų lapkritį šiluma kainavo apie 252 litus. LŠTA prezidento Vytauto Stasiūno teigimu, sąskaitos už lapkritį Lietuvoje suvartotą šilumą dar kartą atskleidė, kad ji pigiausia tuose miestuose, kurie plačiai naudoja vietinį biokurą. Tuo metu dujas vartojančiuose miestuose pačios prasčiausios būklės daugiabučių 60 kv. metrų ploto būstai už lapkričio mėnesio šildymą gali sulaukti ir 700 litų siekiančių sąskaitų. “Per metus biokuras atpigo nuo 750 Lt/tne iki 655 Lt/tne. Šiandien jis kainuoja net tris kartus mažiau negu gamtinės dujos. Šiluma žaliuosiuose

miestuose trečdaliu pigesnė nei tuose, kurie degina dujas. Aišku, ten mažesnės ir sąskaitos už šilumą”, - vardijo V.Stasiūnas. Šiauliečiams šių metų lapkritį 60 kv. metrų buto standartiniame senos statybos name šildymas kainavo vidutiniškai 204 litus, pernai - 250 litų. Anot V.Stasiūno, Šiauliuose per metus biokuro vartojimas padidėjo iki 38 procentų.

Baiminasi nepagrįstos plėtros Molėtuose gruodžio mėnesį šilumos energija kainavo mažiausiai Lietuvoje - 18,38 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), o Anykščiuose - beveik dvigubai daugiau - 35,83 ct/kWh. Šilumos kainai šiuose miestuose didžiausią įtaką daro naudojamo kuro rūšis. Molėtuose šilumai pagaminti sudeginama 100 proc. biokuro, tuo metu Anykščiuose iš esmės deginamos vien gamtinės dujos. UAB “Anykščių šiluma” direktorius Virgilijus Vaičiulis šią priklausomybę patvirtina dar ir tokiais skaičiais: gruodį Molėtuose vienos kilovatvalandės šilumos energijos gamybos savikainoje pastovios išlaidos (darbuotojų atlyginimams, mokesčiams ir kt.) sudarė 8,72 cento, o kintamosios (daugiausia kurui) - 7,87 cento, Anykščiuose - atitinkamai 8,58 ir 23,21 cento. “Molėtuose deginamas kuras tris kartus pigesnis nei pas mus. Tai viską ir paaiškina”, - pridūrė V.Vaičiulis. Tačiau pigiausiai šilumos energiją šalyje gaminančios UAB “Molėtų šiluma” direktorius Juozas Kuliešius

Skandalas dėl Nacionalinės kredito unijos (NKU) dalytų blogų paskolų ir jos veiklos sustabdymo beveik 1 proc. sumažino daugiau kaip pusšimtį kitų unijų vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) indėlių portfelį. LCKU valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius teigė, kad per kelias savaites indėlių lygis bus atkurtas. Sustabdžius NKU veiklą, LCKU priklausančių unijų indėlių kiekis sumažėjo 11 mln. litų, arba 0,79 proc. - iki 1,4 mlrd. litų. Daugiausia indėlių atsiimta didžiuosiuose Lietuvos miestuose: 2,9 mln. litų Vilniaus apskrities unijose, 1 mln. litų - Kaune, Klaipėdoje - 992 tūkst. litų. F.Dirginčiaus nuomone, padėtis rinkoje būtų buvusi ramesnė, jeigu ne klaidinantis Nacionalinės kredito unijos pavadinimas. Unijų atstovai kelia klausimą, kodėl teritoriniu principu veikiančioms unijoms leidžiama pavadinimuose vartoti tokius žodžius kaip “nacionalinė” -

“Jeigu renovuotume visus Lietuvos daugiabučius, į biokuro katilus netektų investuoti nė cento.” ro struktūroje viršija net 76 proc., bet šiluma čia viena brangiausių - gruodžio mėnesį kainavo 33,76 ct/kWh. “Gyvas pavyzdys: šiemet Kaune buvo pastatytas naujas biokuro katilas, o šiluma ar atpigo?” - retoriškai klausė J.Kuliešius. LŽ jau rašė, kad spalį paleista nauja 20 megavatų galios biokuro katilinė nepadėjo labiau sumažinti šilumos išlaidų Kauno miesto vartotojams. Kainų komisijos duomenimis, tarp penkių didžiųjų šalies miestų gruodį už šilumą mažiausiai moka Panevėžio, daugiausia - Kauno gyventojai.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

Trumpai SKANDALAS NUŠLAVĖ DALĮ INDĖLIŲ

piktinasi numatoma sparčia biokuro jėgainių plėtra. “Biokuras - ne panacėja. Kol kas jis pigiausias, bet ateitis parodys, kaip bus. Keisis kuro kaina, keisis ir mūsų padėtis šilumos kainų turnyrinėje lentelėje”, - kalbėjo J.Kuliešius. “Molėtų šilumos” vadovas būgštauja, kad ateityje biokuras tikrai brangs. “Kuo daugiau turėsime biokuro katilinių, tuo kuras bus brangesnis. Juk medžių nepradės daugiau augti dėl to, kad statysime daugiau katilinių. Jeigu grandioziniai biokuro jėgainių plėtros planai bus įgyvendinti, šis kuras kainuos tiek pat, kiek gamtinės dujos”, - prognozavo šilumos gamintojas. J.Kuliešiaus nuomone, biokuro jėgainės galėtų gaminti 10-20 proc. krašto šilumos energijos, o kitas lėšas reikėtų skirti pastatų renovacijai. “Jeigu renovuotume visus Lietuvos daugiabučius, į biokuro katilus netektų investuoti nė cento, nes dabartinė atsinaujinančių šaltinių dalis energijos balanse iš karto padidėtų”, - svarstė pašnekovas. Be to, anot J.Kuliešiaus, kai kuriuose miestuose biokuro dalis sudaro daugiau kaip pusę kuro struktūros, tačiau šilumos energija vis tiek brangi. Antai Biržuose, Kainų komisijos skaičiavimais, biokuro dalis visoje ku-

tai esą klaidina žmones. Lietuvos bankas praėjusį ketvirtadienį laikinai sustabdė Nacionalinės kredito unijos (buvusios Medicinos kredito unijos) veiklą, o teisėsaugininkai sulaikė tris jos vadovus. Įtariama, kad iššvaistyta apie 25 mln. litų. Su šiomis machinacijomis siejamos dar 3 kredito unijos, o įtarimai iššvaisčius daugiau nei 60 mln. litų pareikšti iš viso 30 asmenų.

BRANGO SANDĖLIAVIMAS Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su balandžio-birželio mėnesiais, iš visų bendrovėms ir įstaigoms Lietuvoje teikiamų paslaugų labiausiai pabrango jūrų ir pakrančių vandens transporto bei sandėliavimo ir saugojimo paslaugos. Pirmųjų kainos per ketvirtį išaugo 5,5 proc., antrųjų padidėjo 3,2 procento. Tai pranešė Statistikos departamentas. Per ketvirtį sumažėjo transportavimo vamzdynais (3,7 proc.), kitos pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veiklos (2,8 proc.), tele-

komunikacijų (2,2 proc.) paslaugų kainos. Per metus (trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011-ųjų laikotarpiu) labiausiai pabrango sandėliavimo ir saugojimo (6,7 proc.), valymo veiklos (5,7 proc.) paslaugos, o atpigo transportavimo vamzdynais (6,9 proc.), apsaugos ir tyrimo veiklos (4,2proc.) paslaugos. Pašto pagal įpareigojimą teikti universaliąsias paslaugas vykdomos veiklos kainos liko nepakitusios.

PREKIAUS IR TIEKS DUJAS Valstybės kontroliuojama bendrovė “Klaipėdos nafta”, įgyvendinanti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą, įsteigė antrinę bendrovę “LitGas”, kuri prekiaus ir tieks suskystintas gamtines dujas. Pirmadienį įregistruotos “LitGas” įstatinis kapitalas yra 1 mln. litų, jis suformuotas “Klaipėdos naftos” piniginiu įnašu. “Klaipėdos naftos” generalinis direktorius Rokas Masiulis sakė, kad įmonė toliau tęs numatytus darbus ir įsipareigojimus

1 euras

3,4528

įgyvendinant investicinį projektą dėl SGD terminalo statybos, o savo veiklą ir paslaugas koncentruos naftos krovinių tranzito paslaugų rinkoje. Pradiniu veiklos laikotarpiu, kol bus atliktos steigimo procedūros ir naujoji bendrovė gaus dujų tiekimo licenciją, “LitGas” generaliniu direktoriumi paskirtas R.Masiulis, jos valdybos nariais įmonės valdyboje dirbantys Energetikos ministerijos kanclerė Inga Černiuk ir buvęs energetikos viceministras Arvydas Darulis, Mindaugas Jusius, Rytis Ambrazevičius, R.Masiulis. Lapkričio 16 dieną “Klaipėdos naftos” valdyba nutarė įsteigti antrinę bendrovę “Dujų tiekimas”, tačiau jos pavadinimas pakeistas, nes esą įmonė daugiausia bendradarbiaus su užsienio įmonėmis. Planuojama, kad “LitGas” pradės veikti tuo pat metu, kaip ir suskystintų gamtinių dujų terminalas. Lietuva iki 2014 metų pabaigos Klaipėdoje ketina pastatyti SGD importo terminalą.

1 JAV doleris

2,6228

-0,0610%

1 Australijos doleris

2,7625

-0,0869%

10 000 Baltarusijos rublių

3,0712

+0,5210%

LŽ, BNS

2012 12 19, LB

1 Kanados doleris

2,6653

+0,1876%

1 Šveicarijos frankas

2,8569

-0,0350%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2087

+0,0048%

10 Čekijos kronų

+0,1241%

1,3698

10 Danijos kronų

4,6278

+0,0043%

1 DB svaras sterlingų

4,2495

+0,0424%

100 Vengrijos forintų

1,1919

-1,9129%

100 Islandijos kronų

2,0767

-0,2456%

100 Japonijos jenų

3,1246

+0,0352%

100 Kazachstano tengių

1,7398

-0,0575%

1 Latvijos latas

4,9595

+0,0444%

10 Moldovos lėjų

2,1645

+0,0231%

10 Norvegijos kronų

4,6748

+0,1604%

10 Lenkijos zlotų

8,4502

-0,0142%

100 Rusijos rublių

8,4556

-0,7876%

10 Švedijos kronų

3,9414

+0,2080%

1 Turkijos naujoji lira

1,4710

-0,2855%

10 Ukrainos grivinų

3,2375

-0,0402%

2012 12 19 Lietuvos žinios

Tyrimas

Teisinė pagalba

Valstybės skirtą gynėją pakeisti nelengva Jei neturite pinigų advokatui, o teisinių konsultacijų labai reikia, jį skirs valstybė. Tačiau ką daryti, jei tokios malonės sulaukėte, bet jums atstovauti turintis gynėjas nerodo deramo dėmesio arba nepaiso jūsų nuomonės? Advokatų atstovai tikina, kad pati nemokamos teisinės pagalbos sistema yra ydinga. KRISTINA KUČINSKAITĖ

aunietis Linas Hermanas, jau ne vienus metus teisme bandantis įrodyti nesipriešinęs pareigūnams ir už tai buvęs nubaustas nepagrįstai, nenuleidžia rankų. Jaunas vyras pateikė apeliacinį skundą, kurį nagrinėja Kauno apygardos teismas. L.Hermaną ilgą laiką gynė valstybės finansuojama advokatė Regina Atkočaitienė. Tačiau kaunietis sužinojo, kad apeliacinės instancijos teisme ši gynėja jam nebegalės atstovauti.

Pamaina neįtiko Tokio pobūdžio bylose advokato dalyvavimas būtinas, todėl teismas kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (VGTPT) ir paprašė parinkti L.Hermanui kitą gynėją. Bylos detales gerai žinančią R.Atkočaitienę nuspręsta pakeisti advokatu Vaclovu Kaminskiu. Patriotu save vadinantis L.Hermanas tokiu sprendimu pasipiktino. Kaunietis tvirtino, kad jo nuomonės apie šį advokatą niekas neklausė. V.Kaminskis, anot pašnekovo, yra atstovavęs su KGB siejamų asmenų interesams, todėl jo tinkamai ginti negalintis. “Kadangi Lietuvos teisėsauga nėra visiškai desovietizuota, o man už akių paskirtas advokatas nekelia pasitikėjimo, nesutinku su jo dalyvavimu mano byloje”, - Kauno VGTPT adresuotame rašte pabrėžė L.Hermanas. Vyras tikino, kad jei V.Kaminskis bus teismo salėje, jis iš posėdžio išeisiantis. L.Hermanui buvo atsakyta kreiptis dėl gynėjo pakeitimo į teismą. Apeliacinį skundą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas sutiko, kad Kauno VGTPT advokatu nepatenkintam kauniečiui parinktų kitą gynėją.

Advokatų tarybos pirmininkas L.V.Papirtis įsitikinęs, kad Lietuvoje veikianti nemokamos teisinės pagalbos sistema yra nelogiška.

Kauno apygardos teismas sutiko, kad Kauno VGTPT skirtu advokatu nepatenkintam L.Hermanui būtų parinktas kitas gynėjas.

Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka

Asmeninio albumo nuotrauka

Kai žmogus pats kreipiasi į VGTPT, jis gali nurodyti, kuriam gynėjui teikia pirmenybę. Jei pageidaujamas advokatas turės laiko, tada bylos imsis. Kitu atveju konsultantas bus parinktas atsižvelgiant į tai, kuris jų tuo metu yra mažiau užimtas. Šiandien sutartis su Kauno VGTPT yra sudarę daugiau kaip 100 advokatų. Į norinčiųjų teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sąrašą įtraukiami tik tie, kuriems Lietuvos advokatūra parašo teigiamas rekomendacijas. Iš viso Lietuvoje tokių advokatų yra apie 500.

Kai pasirinkti negalima A.Banevičienės skaičiavimais, Kaune nemokamos teisinės pagalbos kasmet kreipiasi 4000-4200 asmenų. Daugumai tų žmonių ji suteikiama. Pavyzdžiui, šįmet Kauno VGTPT pa-

“Jei įmanoma, bandome visi susėsti ir pasikalbėti. Dažnai žmonės reikalauja iš advokatų to, ko šie neprivalo daryti”, - sakė S.Paulauskienė. Sąlygas numato įstatymai Kaip LŽ pasakojo Kauno VGTPT direktorė Andželika Banevičienė, atvejai, kai asmenims advokatus skiria valstybė, yra numatyti įstatymuose. Dažniausiai tai daroma prireikus teisinės pagalbos žmonėms, kurie neišgali už ją susimokėti. Taip pat tada, kai baudžiamojoje byloje gynėjas privalo dalyvauti, bet proceso šalis neturi lėšų jį samdyti. Pirmuoju atveju asmenys, kuriems reikia konsultacijos, kreipiasi į VGTPT. Jų Lietuvoje yra penkios - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Pirmiausia įvertinamas prašymo teikėjo statusas. Jei jis yra socialiai remtinas, neįgalus ar priklauso kitai įstatymo nustatytai paramos gavėjų grupei, advokatas skiriamas nemokamai. Dažniausiai - 15 ar 16 valandų ir tiksliai nurodant, kokias užduotis gynėjui reikia atlikti. Jei asmuo nori gauti daugiau paslaugų, nei advokatas turi teikti, klientas ir dėl kainos, ir dėl atstovavimo sąlygų tariasi pats. Dar viena į VGTPT besikreipiančiųjų grupė - žmonės, turintys nedaug turto ir pajamų. Įvertinus jų prašymus sprendžiama, ar advokato pagalba bus finansuojama 100, ar 50 procentų.

tenkino 3777 prašymus parinkti advokatą. Apie 150 asmenų pageidavo pakeisti gynėją. Kiekvieną kartą pateikiant tokį prašymą turi būti nurodamas motyvas ir priežastis. “Šiek tiek kitaip yra tų, kurie dalyvauja baudžiamosiose bylose, bet negali pasisamdyti gynėjo, atveju. Tuomet į mus kreipiasi teismas su prašymu parinkti advokatą. Pats žmogus savo nuomonės pareikšti negali”, - aiškino A.Banevičienė. Pasak jos, asmuo, norintis pakeisti valstybės finansuojamą advokatą, turi kreiptis ne į VGTPT, bet į teismą. Prašymas pateikiamas raštu ir yra motyvuojamas. Ar jį tenkinti, sprendžia teisėjas. “Tuomet galime sulaukti naujo prašymo parinkti kitą gynėją. Tai paprastai ir padarome”, - tikino tarnybos vadovė.

Nelogiški reikalavimai Nors VGTPT neturi teisės klausti, kodėl klientui neįtiko advokatas, to vis tiek yra teiraujamasi. Būna atvejų, kai dėl nepagrįstų žmogaus pageidavimų teisinės pagalbos teikimą jam tenka nutraukti. “Jei įmanoma, bandome visi susėsti ir pasikalbėti. Dažnai žmonės reika-

lauja iš advokatų to, ko šie neprivalo daryti”, - LŽ sakė Vilniaus VGTPT direktorė Solveiga Paulauskienė. Anot jos, pernai teisinė pagalba buvo suteikta 3801 asmeniui. Dėl advokato keitimo kreipėsi 146. Iš jų 125 atvejais priimtas palankus sprendimas, o 21 žmogui naujas gynėjas neparinktas. Šįmet Vilniaus VGTPT jau aptarnauti 3582 asmenys. Iš jų 131 parinktas naujas advokatas. S.Paulauskienės teigimu, atsisakantieji paskirto advokato paslaugų paprastai skundžiasi, kad gynėjai neturi jiems pakankamai laiko, nesusitinka. Dažna priežastis - nuomonių skirtumas. Žmogus neretai mano, kad advokatas dokumentuose turi rašyti tai, ką jis galvoja. Teisę išmanantys specialistai dažnai atsisako paklusti nelogiškam reikalavimui. Vilniaus VGTPT vadovė pasakojo, kad kartais advokatą tenka keisti ne vieną, bet dusyk. Tačiau tai daroma ne dėl klientų kaprizų, o dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, gynėjo ligos ar net mirties. “Bet tokie atvejai - vienetiniai. Keisti advokato tris kartus dar niekada neteko”, - pridūrė S.Paulauskienė.

Nelogiška sistema Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis LŽ sakė, kad nemokama teisinė pagalba mūsų šalyje teikiama jau daug metų. Ji buvo garantuojama net sovietmečiu. Tačiau per pastaruosius penkerius metus gerokai pasikeitė tokios pagalbos skyrimo tvarka. Anot L.V.Papirčio, atsirado nereikalinga biurokratinė institucija - VGTPT. Pašnekovo įsitikinimu, jos neturėtų būti. “Tai dar vienas biurokratinis tarpininkas. Klientai galėtų kreiptis tiesiai į mus arba tiesiai į advokatą. Žinoma, gali skambėti keistai, kad prašomės papildomo darbo, bet tai, žvelgiant iš žmogaus perspektyvos, būtų teisingiausia”, - pabrėžė L.V.Papirtis. Jis tvirtino, jog šiuo metu Lietuvos VGTPT iš viso dirba apie 50 asmenų. “Pas mus atvažiuoja delegacijų iš užsienio. Jų nariai klausia, ar sukurtas modelis yra geras. Visuomet atsakau, kad ne, nes tai, kas vyksta, man atrodo nelogiška”, kalbėjo L.V.Papirtis.

Jo manymu, Estijoje veikianti sistema gerokai efektyvesnė. Ten nėra jokių tarpininkų, o klientai patys renkasi iš patvirtinto gynėjų sąrašo. Lietuvoje yra 80 advokatų, kurie teikia tik nemokamas konsultacijas įstatyme numatytiems asmenims.

Jiems už darbą atlygina valstybė. Dar 500 gynėjų gali vykdyti šias funkcijas, jei turi laiko. L.V.Papirčio teigimu, kol kas nelogiškas ir valstybės atlygis už tokių advokatų paslaugas. “Į rankas” jiems mokama apie 17 litų už valandą.

•

2012 12 19 Lietuvos žinios

Sportas

Vienu J.Kazlausko šūviu - tik du zuikiai

Rinktinės vyriausiajam treneriui Toronte pavyko pabendrauti tik su dviem rinktinės nariais L.Kleiza (sėdi kairėje) ir J.Valančiūnu. / LŽ archyvo ir Reuters/Scanpix nuotraukos SAULIUS RAMOŠKA

Lietuvos rinktinės vyriausiajam treneriui Jonui Kazlauskui Toronte nepavyko pabendrauti su trimis Šiaurės Amerikos nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) rungtyniaujančiais Lietuvos krepšininkais. “Į Torontą važiavome tikėdamiesi vienu šūviu nušauti tris zuikius. Nepavyko. Dabar reikės galvoti, kaip akis į akį pasikalbėti su Donatu Motiejūnu”, - antradienio popietę grįžęs iš Kanados sakė J.Kazlauskas.

Keliai prasilenkė Drauge su Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentu Arvydu Saboniu ir vykdomuoju direktoriumi Pauliumi Motiejūnu į užjūrį nukakęs J.Kazlauskas tikėjosi pabendrauti su visais trimis NBA čempionate rungtyniaujančiais lietuviais - Linu Kleiza ir Jonu Valančiūnu (abu Toronto “Raptors”) ir D.Motiejūnu (Hiustono “Rockets”). Juolab viskas buvo suplanuota minutės tikslumu: šeštadienį “Raptors” namie žaidė su Dalaso “Mavericks”, pirmadienį - su “Rockets”. Tačiau Hiustono ekipa į Kanadą atvyko žaisti be D.Motiejūno. Tik pasiekęs Torontą Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris sužinojo, jog dvidešimtmetis D.Motiejūnas antrą kartą per šį sezoną išsiųstas

tobulėti į klubo “Rockets” komandą “Rio Grande Valley Vipers”, kovojančią antrinėje NBA lygoje - NBDL (NBA Development League). Savo gerbėjus retomis pergalėmis šiemet nudžiuginantis “Raptors” kolektyvas Lietuvos delegacijos akivaizdoje pasistengė: pirmą kartą šį sezoną iškovojo dvi iš eilės pergales ir taip nutraukė šešių pralaimėjimų seriją. Toronto ekipa 95:74 nugalėjo “Mavericks” krepšininkus ir 103:96 įveikė svečius iš Hiustono. Per pirmą susitikimą L.Kleiza parodė, ko vertas: nuo suolo mačą pradėjęs Linas žaidė 30 minučių, pelnė 20 taškų ir savo komandoje buvo rezultatyviausias. Starto penkete rungtynes pradėjęs J.Valančiūnas aikštelėje praleido 16 min. ir pelnė tašką. Prie antros pergalės abu lietuviai pelnė po 2 taškus. Per 27 rungtynes “Raptors” laimėjo tik 7 sykius ir Rytų konferencijoje tarp 15 komandų yra trylikta. “Jei Toronto komanda ir toliau taip žais, manau, į atkrintamąsias varžybas nepateks ir krepšininkai turės ilgų atostogų”, - spėliojo A.Sabonis.

A.Sabonis: “J.Valančiūnui sunkiau” “Per rungtynes su Dalaso ekipa Linas žaidė gerai, jei taip ir toliau kovotų, būtų pasaka, - grįžęs į Lietuvą įspūdžiais dalijosi šiandien 48ąjį gimtadienį švenčiantis LKF prezidentas A.Sabonis. - O Jonui klubo

vadovai per mažai leidžia pasireikšti. Bet nėra ko norėti, dar tik trečias jo mėnuo NBA, Jonui reikia apsiprasti. Kiek kalbėjomės, komandos treneriai su juo dirbs individualiai, klubas pasirengęs samdyti buvusį krepšininką Hakeemą Oajuwoną, jis parodys Jonui judesiukų.” Pasak A.Sabonio, svečių trijulė su krepšininkais iš Lietuvos bendravo prieš susitikimą su Dalaso klubu, drauge vakarieniavo po rungtynių su “Rockets”. “Pokalbiai visą laiką vyko prie apskritų stalų”, - juokėsi LKF vadovas. Ar L.Kleiza papasakojo apie savo sveikatą? “Dėl kojų, sakė, atseit, problemų neturi ir pasirengęs atva-

nių parskridusį rinktinės vyriausiąjį trenerį Joną Kazlauską. - Pavyko ne viskas, ką planavome. Tik nuvykę į Torontą sužinojome, kad D.Motiejūnas vėl perkeltas į antrinę komandą. O su Jonu ir Linu daug bendravome, stebėjome dvejas rungtynes. Aišku, L.Kleizai lengviau, jis jau daug metų žaidžia NBA. Ir puikiai kovojo per rungtynes su “Mavericks”. Jonui sunkiau, bet nėra ko norėti daugiau, kai jam dvidešimt metų ir tik pradeda savo karjerą. Pasikalbėjome su J.Valančiūnu, nuraminome, davėme patarimų. Jis bendrauja linksmai ir dabar laukia į Torontą atvykstančios mamos.

J.Kazlauskas: “Nenorime spekuliuoti kalbomis, kodėl D.Motiejūnas šiemet neatvyko į rinktinę. Noriu visa tai išgirsti iš jo lūpų.” žiuoti į rinktinę”, - trumpai apibendrino A.Sabonis. Paprašytas palyginti savo ir J.Valančiūno pirmuosius metus NBA, LKF prezidentas šūktelėjo: “Man tada buvo trisdešimt metų! O jam dvidešimt. Jonui truputį sunkiau, iš jo daugiau laukiama. O iš manęs nieko nesitikėjo, man buvo ramiau.”

Visada norisi geriau Kas pavyko ir kas ne? Kaip jaučiasi rinktinės nariai? Tokiais ir panašiais klausimais pasitikome į Vil-

- Ką patarėte J.Valančiūnui? - Sakiau, kad yra du skirtingi pasauliai - NBA ir likęs, patariau, kokia kryptimi jam dirbti. - Kaip jums atrodė J.Valančiūnas stebint abejas rungtynes? - Jis mūsų vaikis, visąlaik norėtųsi iš jo sulaukti daugiau. Jei jis rinks ir po 20 taškų, norėsis dar daugiau. Tai jo pirmieji žingsniai, Jonas jaunas, todėl ne viskas taip paprasta. Išsiklausinėjau, kaip vyksta treniruotės. Pasirodo, treniruočių yra

daug ir jos sunkios, su Jonu dirbama individualiai. Tai nuteikia optimistiškai. Tiesa, pastaruoju metu jis gauna mažiau minučių žaisti, bet tai natūralu. Jonas įveiks aklimatizacijos periodą ir viskas susitvarkys. - Ar pastebėjote, kad J.Valančiūnas tobulėja? - Matėme tik dvejas rungtynes ir jos Jonui nebuvo geriausios. Per ankstesnes jis yra sužaidęs kur kas geriau. Todėl spręsti apie J.Valančiūną iš dvejų rungtynių, kai per sezoną jam teks atlaikyti 82 susitikimus, nerimta. Bet jei jis jau žaidžia NBA, savaime aišku, kad tobulėja. - Ar bendravote su “Raptors” vadovais? - Teko bendrauti ir su “Raptors”, ir “Rockets” vadovais. Hiustono komandos valdžia teigė norinti D.Motiejūnui suteikti daugiau žaidimo praktikos. Bet jau kartą pabuvęs NDBL lygoje ir grįžęs į “Rockets” jis vėl laiką leido ant suoliuko. Tai mums kelia nerimą. Ir blogiausia, kad mums nepavyko akis į akį pasikalbėti su Donatu. - Dar planuojate kelionę į užjūrį? - Reikės artimiausiu metu visus taškus sudėlioti su D.Motiejūnu. Nenorime spekuliuoti kalbomis, kodėl jis šiemet neatvyko į rinktinę. Noriu visa tai išgirsti iš jo lūpų. Praėjusį sezoną D.Motiejūnas gerai rungtyniavo Eurolygoje. Ir esu tos nuomonės, kad dabar jam būtų geriau žaisti vėl Eurolygoje nei NDBL lygoje.

•

Alytiškiams - skirtingos naujienos Lietuvos futbolo rinktinės puolėjai Deivydas Matulevičius ir Darvydas Šernas prieš Naujuosius metus sulaukė skirtingų naujienų. 23 metų D.Matulevičiumi susidomėjo Vokietijos antrojoje Bundesligoje rungtyniaujantis Kotbuso “Energie” klubas, o 28 metų Darvydą Šerną kolegos išrinko labiausiai pervertintu žaidėju Lenkijos lygoje.

Sudomino vokiečius Metų pradžioje Vilniaus “Žalgirį” palikęs D.Matulevičius trumpai žaidė Lenkijoje, Krokuvos “Cracovia” komandoje. Vasarą alytiškis išvyko į Rumuniją, ten atstovauja aukščiausiosios lygos Tirgu Žiu “Pandurii” ekipai.

Jau netrukus jaunas puolėjas gali pakilti į kur kas aukštesnį lygį. Antrosios Bundesligos naujienas nušviečiantis portalas Liga-zwei.de skelbia, jog D.Matulevičiumi susidomėjo Kotbuso “Energie” klubas, sausį ketinantis išbandyti lietuvį. “Energie” šiuo metu, įpusėjus sezonui, antrojoje Bundesligoje užima 4 vietą ir neslepia ambicijų sugrįžti į aukščiausiąjį divizioną, iš kurio iškrito 2009 metais. Rytiniame Vokietijos mieste Kotbuse įsikūręs klubas žymus tuo, kad jo garbės narė yra pati kanclerė Angela Merkel. Aukščiausiame Vokietijos divizione Bundesligoje kol kas yra žaidę tik trys lietuviai - Valdas Ivanauskas (“Hamburg”, 1993-1997 m.), Gintaras Staučė (“Duisburg”,

1997-2000 m.) ir Igoris Morinas (“Hannover”, 1998-2002 m.).

Nori atsikratyti Kitas alytiškis D.Šernas sulaukė nemalonaus įvertinimo - Lenkijos aukščiausiosios lygos futbolininkai šį Lubino “Zaglebie” puolėją nurodė kaip labiausiai pervertintą žaidėją. Televizijos “Canal+” surengtoje apklausoje už lietuvį balsavo net 13,5 proc. apklaustų žaidėjų. Antrojoje vietoje likusį Ireneuszą Jelenį iš Podbeskidzės “Bielsko Biala” jis aplenkė beveik dvigubai (7,5 proc.). Šį sezoną D.Šernas “Zaglebie” atstovavo 11 kartų ir pelnė tik 1 įvartį. Be to, lietuvis nė karto aikštėje nežaidė visų 90 minučių, o pastaruoju metu į aikštę buvo leidžiamas vos kelioms minutėms.

D.Šernas neberanda savęs “Zaglebie” komandoje. / “Zaglebie” nuotrauka Portalas Sport.pl informuoja, kad D.Šernas “Zaglebie” gauna solidų 100 tūkst. zlotų (85 tūkst. litų) atlyginimą. Lubino klubo vadovai norėtų parduoti ar išnuomoti lietuvį, bet vargu ar atsiras klubas, kuris su-

tiks mokėti tokią sumą formą praradusiam žaidėjui. O D.Šerno sutartis su “Zaglebie” galioja dar iki 2014-ųjų vasaros.

•

LŽ

2012 12 19 Lietuvos žinios

Gamta ir žmogus

Vertybė

Žuvintas ir glaudžia, ir baudžia Didžiausiame ir seniausiame Lietuvoje Žuvinto biosferos rezervate dabar ramu: dauguma paukščių, kuriais garsėja šis unikalus ežeras ir raistai aplink jį, išskridę į pietus. Tačiau jaudulio netrūksta - Naujuosius metus rezervatas pasitinka triguba sukaktimi. FELIKSAS ŽEMULIS

ro Žuvinto biosferos rezervato (ŽBR) direktoriaus Arūno Pranaičio kabineto langą atsiveria vaizdas į ežerą. Prie apsnigto tiltelio stūkso aukšta tuopa, kitoje jo pusėje pasviręs beržas, ruduoja nendrynai. Tilto gale stovi bokštelis, iš kurio gamtininkai ir svečiai gali stebėti Žuvinto paukščius. Rezervato darbuotojai tai daro ir galingais žiūronais nuo direkcijos stogo. Gruodžio pradžioje lankydamiesi rezervate pastebėjome ežere tik vieną kitą snaudžiančią gulbę. “Ežeras ir pelkės dar neužšalusios, negalime po jas vaikščioti, apgailestavo A.Pranaitis. - Tačiau savaitė kita, ir galėsime drąsiai eiti. Norime rasti jūrinio erelio lizdą, išsiaiškinti, kiek yra audinių, bebrų, kitos gyvybės.” Šį rudenį Žuvintas skambėjo nuo gervių trimitų. Šimtai jų, iš tolėliau skrendančių į šiltuosius kraštus, nusileisdavo šiame ežere nakvoti, palesti. “Buvo ir apie 600 baltakakčių žąsų, apie 300 įvairių ančių. Liko tik kelios dešimtys gulbių”, skaičiavo žvelgdamas pro žiūronus rezervato vadovas.

Šiltuoju metų laiku Žuvinte gyvena šimtai paukščių.

Profesoriaus rūpesčiu

“Jei nori gražios gamtos, turi ją saugoti”, - primena gamtininkas A.Pranaitis.

Tačiau žiema netruks praeiti, ir į Žuvintą vėl grįš tūkstančiai sparnuočių. Kokį Žuvintą kadaise išvydo garbus gamtininkas Tadas Ivanauskas (1882-1970), galima rasti jo prisiminimų knygoje “Aš apsisprendžiu”. “Dar vaikas būdamas, žinojau, kad Žuvintas turtingas paukščių ir svajojau jame apsilankyti, bet tai man pavyko tik 1921 metais. Buvo dar ankstyvas pavasaris, bet ežeras jau pusiau išsilaisvinęs iš ledo, o jo pakraštyje, palei pat vandenį, tupėjo didelė ilga virtinė paukščių. Per žiūroną apytikriai nustačiau jų rūšis: daugiausia žilosios ir kuoduotosios, didžiosios antys, jau buvo garnių, pempių, nendrinių startų. Buvau sužavėtas malonaus reginio ir galvojau, kad čia reikės įkurti vandens paukščių rezervatą. Bet realizuoti savo svajones pavyko tik 1937 metais”, anuomet rašė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus T.Ivanauskas. Profesoriaus rūpesčiu, siekiant išsaugoti Žuvinto ežero vandens paukš-

Felikso Žemulio nuotrauka

čius, Žemės ūkio ministerija nusavino šį ežerą iš privačių asmenų ir 1937 metais jį perdavė Kauno universiteto Matematikos - gamtos mokslų fakultetui. Tada Žuvinte ir buvo pritaikytas rezervato režimas: ežere ir jo apylinkėse 1 km atstumu uždrausta medžioti paukščius ir žinduolius. Taigi Žuvinto rezervatas šiomis dienomis švenčia dvigubą sukaktį 130-ąsias jo įkūrėjo T.Ivanausko gimimo metines ir rezervato įkūrimo 75-metį. Galima paminėti ir trečią apskritą datą - 2002 metais Žuvinto valstybiniam gamtos rezervatui kartu su aplinkiniais draustiniais buvo suteiktas biosferos rezervato statusas. “Tai reiškia, kad ŽBR įtrauktas į Pasaulio gamtos ir kultūros paveldo (UNESCO) programos “Žmogus ir biosfera” biosferos rezervatų tinklą. Jame - 580 rezervatų, kurie yra 114 valstybių. Tarptautinis statusas leido aplink Žuvintą įsteigti dideles buferi-

Šį rudenį šimtai gervių nusileisdavo šiame ežere nakvoti ir palesti. nes zonas, kurios padeda geriau saugoti šį ežerą ir aplinkines pelkes”, - aiškino A.Pranaitis.

Norėjo ežerą nusausinti Ar pasiteisino prof. T.Ivanausko sumanymas apsaugoti Žuvinto paukščių karaliją? A.Pranaitis neabejoja - taip.

į ežerą patekdavo trąšų iš aplinkinių laukų. Nekeista, kad šis senas ežeras vis sparčiau seklėjo, paežerės apaugo nendrėmis ir švendrais, krantai krūmais ir medžiais, todėl nemažai paukščių paliko šias vietas. “Prieš kelis dešimtmečius valtele irdavomės per švendrynus žieduoti

Žmogus, paukštis, žvėris, augalas ir kiti gamtos padarai nemenkai priklauso vienas nuo kito. “Prieš įkuriant rezervatą, Žemės ūkio ministerija norėjo Žuvinto ežero vandenį nuleisti ir aplinkines pelkes nusausinti, kad vietos ūkininkai turėtų daugiau žemės. Profesorius ir jo bendraminčiai spėjo šiam darbui užbėgti už akių”, - sakė gamtininkas. Vis dėlto nemažai pelkių sovietmečiu buvo melioruotos, o Žuvinto ežero lygis reguliuotas šliuzais. Be to,

Profesorius T.Ivanauskas (kairėje) dažnai lankydavo savo bičiulį T.Zubavičių.

ančių. Dabar tomis vietomis galima pėsčiomis eiti - taip anka ežeras. Čia kaip kadaise nesusirenka tiek daug kragų, laukių, ančių, kai kurių kitų paukščių”, - sakė rezervato vadovas. Vietos žmonės prisimena, jog sovietmečiu komunistų partijos veikėjai per medžiokles Žuvinte dviem šūviais paklodavo 40 laukių. Tokie pasakojimai byloja, jog rezervato re-

žimas galiojo ne visiems. Šiais laikais rezervate draudžiama medžioti. Meškerioti vietos gyventojams galima tik žiemą ir tik šeštadieniais. Aplink Žuvintą gyvenantys žmonės gauna nemokamą leidimą vieną dieną per metus pasirinkti spanguolių. Meškerioti anksčiau mėgo ir A.Pranaitis, tačiau tapęs rezervato direktoriumi atsisakė šio hobio. “Dabar “žvejoju” kitaip: atsigulu ant ledo ir žiūriu pro jį. Kadangi Žuvintas negilus, tai žuvys - kaip ant delno. Vaizdas dar gražesnis negu akvariume”, - tikino gamtininkas. Jo teigimu, brakonierių rezervate beveik nebeliko. Šiemet inspektoriai sulaikė apie 40 pažeidėjų. Daugiausia tai buvo atvykėliai spanguoliautojai iš Marijampolės ir kitų vietovių. “Vietos žmonės jau seniai priprato prie griežtos tvarkos, suprato: jei nori turėti įdomios gamtos, turi ją saugoti”, - sakė A.Pranaitis.

Briedžiai lengvai perplaukia ežerą paskanauti krūmų atžalų.

2012 12 19 Lietuvos žinios

1937 m. įsteigus Žuvinto rezervatą, jam saugoti buvo paskirtas sargas. Jo pareigas prof. T.Ivanauskas patikėjo savo bičiuliui ornitologui Teofiliui Zubavičiui (1914-1993). T.Zubavičius Žuvinto rezervate dirbo iki 1980 metų ir sukaupė daug informacijos. Čia surinktos įdomios ir retos gyvūnų rūšys tapo prof. T.Ivanausko įsteigto Kauno zoologijos muziejaus pagrindu. Pokariu buvo įsteigta rezervato direkcija. Jai vadovavo Balys Dereškevičius, vėliau - Juozas Muraška, Bronius Šileikis, R.Jankauskas. Ilgiausiai (1966-2002 m.) rezervato direktoriumi buvo V.Nedzinskas. Nuo 2002 metų rudens iki šiol rezervatui vadovauja zoologas A.Pranaitis. Šiuo metu ŽBR apima daugiau kaip 18 tūkst. ha plotą Alytaus, Lazdijų ir Marijampolės rajonuose. Priminsime, jog Lietuvoje yra 4 valstybiniai gamtos rezervatai. Čepkelių rezervatas yra kone dvigubai mažesnis už ŽBR, o Kamanų ir Viešvilės rezervatai yra tarsi Žuvinto vaikai - juose tik po maždaug 3 tūkst. hektarų. ŽBR yra trys didžiulių raistų supami Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo ežerai bei keletas mažų ežerėlių, teka Bambenos, Rudės, Dovinės ir Kiaulyčios upeliai. Vandens telkiniai sudaro 7,5, pelkės - 20,7, miškai - 33,5, žemės ūkio naudmenos - 34,2 proc. šios saugomos teritorijos. Griežčiausias apsaugos režimas - Žuvinto, Buktabalės ir Liūliškynės gamtiniuose rezervatuose; be to, yra 6 botaniniaizoologiniai draustiniai. Įrengti du pažintiniai takai. Per metus ŽBR aplanko apie 7 tūkst. žmonių. Šioje saugomoje gamtos teritorijoje prieglobstį rado beveik 4 tūkst. rūšių augalai ir gyvūnai, iš kurių daugiau kaip 120 rūšių retos ir saugomos. Apsauginėse rezervato zonose yra daugiau kaip 300 sodybų, jose gyvena apie tūkstantis žmonių.

Briedžiai - puikūs plaukikai Vis dėlto ne brakonieriai ir net ne paukščių stebėjimas bei skaičiavimas ŽBR gamtininkams šiais laikais labiausiai rūpi. “Svarbiausia taip prižiūrėti ir tvarkyti vertingiausias gamtos buveines, kad jose išliktų visoje Europoje saugomų retų paukščių: Antai nušienavome nendrynus ir švendrynus, iškirtome krūmus netoli direkcijos pastato - netrukus toje vietoje atsirado mėlyngurklių, o briedžiai per visą ežerą atplaukia paskanauti krūmų atžalų”, - rodė pakrantę gamtininkas. Žuvinto apylinkėse nuo seno įsikūrę žmonės daug šimtmečių pievose palei ežerą ganė galvijus, šienavo ne tik pievas, bet ir vandenyje želiančias nendres bei švendrus. O sovietmečiu aplinkiniai kolūkiai žiemomis, kai ledas sutvirtėdavo, pjaudavo šiuos vandens augalus ir naudodavo juos kaip kraiką galvijams. “Dirbdavo ištisos brigados, švendrus ir nendres pjaudavo arklių traukiamomis šienapjovėmis, o kad suledėjusios nendrių ražienos nežeistų arklių kojų, jas apmaudavo

Gamta ir žmogus

Gulbės nebylės Lietuvoje buvo beveik išnykusios, dabar jų galima sutikti Žuvinte. specialiais sandalais”, - pasakojo rezervato vadovas. Šienapjūtės ir gyvulių ganiavos tiko daugeliui paukščių rūšių, nes “plikose” vietose jiems būdavo saugiau perėti - iš toli pamatydavo lizdus mėgstančias niokoti linges, kitus plėšrūnus. Be to, išvežus nupjautus vandens augalus, ežeras mažiau dumblėjo. Taip buvo iki bene 1980 metų. Vėliau atėjo mada drausti ūkininkauti saugomose pievose ir paežerėse, ypač rezervatuose. “Manyta, jog žmogui nereikia kištis į gamtą, ji susitvarkys pati. Bent jau pievose ar pelkėse tai buvo klaida”, - sakė A.Pranaitis. Dabar gamtininkai jau suvokia, jog žmogus, paukštis, žvėris, augalas, grybas ir kiti gamtos padarai nemenkai priklauso vienas nuo kito. Todėl dabar kuriami Žuvinto gamtotvarkos projektai, kuriais planuojama atkurti pelkėtas pievas - iškirsti daugiau nendrynų, švendrynų, krūmų. Tik nėra kur tos biomasės dėti - žmonės jau mažai augina gyvulių. Todėl planuojama prie rezervato įkurti įmonę, kuri iš tos biomasės gamintų biokurą. Be to, rezervato direkcija prieš penkerius metus nupirko ir išdalijo vietos žmonėms ganyti paežerėse keliolika herefordų - škotiškų mėsinių galvijų. Jie mėgsta rupšnoti ne tik prastą žolę, bet ir graužti krūmus, todėl Žuvinto pakrantės pašvarėjo. “Paprastai darbams rezervate neieškome toli esančių bendrovių tariamės su vietos žmonėmis. Jie gauna darbo ir pajamų, o rezerva-

Žuvinto augmeniją padeda retinti ir škotiški galvijai.

tas įgyja draugų, kurie padeda jį prižiūrėti”, - atskleidė pašnekovas.

Sovietmečio klaidos Pernai pagaliau pavyko ištaisyti sovietmečio klaidą - rekonstruoti reguliavę Žuvinto ežero lygį šliuzai. Kitas didelis pastarųjų metų darbas - pristatyta užtvarų į melioracijos griovius, kurių buvo iškasta kadaise Amalvo ir Žuvinto pelkėse. Vandens lygis pakilo ir jos nebesausėja. “Norime pirmiausia išsaugoti raudonkojų tulikų, griciukų, plovinių vištelių, švygždų, tikučių, griežlių, didžiųjų baublių ir kitų Žuvinte saugomų Europoje jau retų paukščių buveines. Gal net pavyktų atkurti meldinių nendrinukių

Tais metais rezervate buvo keliolika meldinių nendrinukių porų, dabar gal tik viena. Jos gali gyventi tik šienaujamoje šlapioje pelkėje.

Gamta moko atsargumo 53 metų zoologo A.Pranaičio tėviškė - Dotnuvos akademija. Arūnas prisipažino nuo pat mažens apsisprendęs būti gamtininku. Akademijoje įsikūrusiame Žemdirbystės mokslinio tyrimo institute, kur moksline agronome dirbo jo mama, buvo puiki biblioteka ir Arūnas anksti pamėgo skaityti knygas apie gamtą. Baigęs vidurinę mokyklą, studijavo biologiją Vilniaus universitete, o 1982 metų rudenį buvo paskirtas

Meškerioti anksčiau mėgo ir A.Pranaitis, tačiau tapęs rezervato direktoriumi atsisakė šio hobio. populiaciją”, - svarstė A.Pranaitis. Ankstesnio direktoriaus Vytauto Nedzinsko mėgstamiausi paukščiai buvo gulbės, dabartinio ŽBR vadovo mėgstamas paukštis - meldinė nendrinukė. Ji tokia reta ir taip gerai moka slėptis, jog Arūnui tik po ilgų paieškų 1986 metais pavyko aptikti jos lizdą Žuvinto paliose. “Pasistačiau palapinę prie tos vietos, kur išgirdau cypsint nendrinukių jauniklius. Budėjau dvi dienas, čiupinėjau kiekvieną viksvų kupstą, kol pagaliau radau”, prisiminė A.Pranaitis.

dirbti Žuvinto valstybiniame rezervate jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, vėliau - ekologu. Kurį laiką vadovavo Metelių regioniniam parkui, o kai 2002-aisiais tuometis Žuvinto rezervato vadovas V.Nedzinskas tragiškai žuvo, A.Pranaičiui buvo patikėtos jo pareigos. Garsų gamtininką ir publicistą V.Nedzinską ežeras pasiglemžė, kai jis rizikavo per pavasarį iškorėjusį ledą nučiuožti prie ką tik parskridusių paukščių. Aistra gamtai tąsyk nustelbė atsargumą...

Nors Žuvintas negilus, tačiau dugne - keleto metrų klodai dumblo. Sovietiniais metais net būta projekto siurbti jį iš Žuvinto. Ežerui ir jo gyvūnams tai būtų buvusi tragedija, nes būtų pajudintos po dumblu slūgsančios cheminės trąšos, kurių čia per daugelį metų pateko iš laukų ir priplukdė upeliai. A.Pranaitis prisipažino taip pat susidūręs su pavojumi nuskęsti. “Man ir kolegoms ne kartą pasitaikė iškristi iš valties ar įlūžti einant ledu, įsmukti pelkėse. Vieną bendradarbį buvo užpuolęs briedis - per rują šie žvėrys nenuspėjami. O sykį eidami per Amalvo pelkę sutikome vilką. Pėdino jis lėtai tarsi užsisvajojęs ir mus pastebėjo likus gal 30 žingsnių”, - sakė A.Pranaitis. Jo teigimu, vilkų, briedžių, elnių ir kitokių žvėrių šiame rezervate yra daugiau negu kitose šalies saugomose gamtos teritorijose. Paukščių - taip pat. 75 metų rezervato režimo, nors ir buvo padaryta klaidų, padėjo išsaugoti unikalų Lietuvos ežerą, didžiausią mūsų šalies pelkyną prie jo ir daugybę šio krašto gyvūnų bei augalų. “Dabar mums reikia visa tai puoselėti ir taip tvarkyti rezervatą, kad sugrįžtų dar daugiau paukščių”, sakė A.Pranaitis. Tarsi išgirdusios jo žodžius, snaudusios tolumoje gulbės ištraukė snapus iš plunksnų. Kai visas ežeras apsitrauks ledu, joms teks ieškoti šiltesnės vietos. Tačiau taip būdavo visada, ir paukščiai visada prisimindavo, kur jų namai.

•

Anksčiau nendrynus šienaudavo arkliais, dabar - technika.

2012 12 19 Lietuvos žinios

Trasa

Emigrantai skrenda namo Atkelta iš

• 1 p.

Daugiau skrydžių Vilniaus oro uosto atstovė Sandra Šiaulienė patvirtino, kad sostinėje atvykstančiųjų daugėja jau apie porą savaičių. “Atvykimas užima ilgesnį periodą. Keleivių ima daugėti likus 2-3 savaitėms iki šv. Kalėdų. Prieššventiniu metu pilnėja ir pasitikimo salė žmonės laukia artimųjų”, - sakė ji. Šiuo metu visiškai užpildomi ne tik įprastiniai, bet ir papildomi reisai. Įprastai iš Vilniaus lėktuvai kyla 43 maršrutais, bet pigių skrydžių oro linijos “Ryanair” Londono ir Milano kryptimis šventiniu laikotarpiu pridėjo 7 papildomus skrydžius, o dalis kitų oro bendrovių esamiems reisams skyrė didesnius orlaivius. Pasak pašnekovės, oro uosto darbuotojams atsipūsti galima tik šv. Kalėdų dieną ir per pačius Naujuosius, nes tomis dienomis žmonės jau paprastai būna pasiekę savo kelionės tikslą ir dauguma oro linijų sumažina skrydžių skaičių iki minimumo arba jų apskritai nevykdo, o po Naujųjų oro uostus vėl užtvindo keliautojų banga. Nors į Lietuvą keleiviai atskrenda po keletą, išvykti dauguma nori iš karto po švenčių. “Tikrasis pikas kyla iš karto po Naujųjų, nes išvykti visi nori vos ne vienu metu. Sausio 2-4 dienomis oro uoste labai sudėtingos sąlygos, ruošiamės dirbti visu pajėgumu”, tvirtino S.Šiaulienė.

Šventiniu laikotarpiu oro uostuose gausu ne tik atvykstančiųjų, bet ir juos pasitinkančių artimųjų. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Atvyksta ir iš JAV Kauno oro uosto komercijos vadovė Jūratė Baltrušaitytė taip pat pastebėjo sujudimą. Tiesa, šįmet šventinis šurmulys Kaune kiek mažesnis, nes dalis kompanijos “Ryanair” skrydžių buvo perkelta į Vilnių. Tačiau šventiniam laikotarpiui pigių skrydžių bendrovė ir šiame oro uoste pridėjo papildomus 7 skrydžius prie įprastų 16, vykdomų per savaitę. Pašnekovė tvirtino, kad jie reikalingiausi iš Londono ir Bristolio grįžtantiems lietuviams arba jų artimiesiems, skrendantiems švęsti pas emigrantus. “Dauguma keleivių tautiečiai, grįžtantys arba keliaujantys pas artimuosius. Jungtinės Karalystės kryptimis skrenda daugiausia keleivių”, - patikino J.Baltrušaitytė. Pasak jos, Didžiosios Britanijos ir Airijos kryptys žiemą yra pačios populiariausios, nors vasarą daugiau keleivių renkasi šiltuosius kraštus. Prieš šventes į tėvynę keliauja ne tik neseniai emigravusieji, bet ir daugelį metų gyvenantieji svetur. Iš dviejų Lietuvos oro uostų, Vilniaus ir Palangos, į Danijos sostinę Kopenhagą skraidinančių oro linijų SAS atstovybės Lietuvoje vadovė Rūta Jucienė tvirtino pastebinti ne tik daugiau keliaujančiųjų į Skandinavijos šalis, Didžiąją Britaniją bei Airiją, bet ir išaugusį keleivių iš Čikagos skaičių - šiame JAV mieste susitelkusi gausiausia už Atlanto gyvenančių lietuvių bendruomenė. “Akivaizdi daugu-

Likus savaitei iki žiemos švenčių kai kuriomis kryptimis iš lietuvių gausiausiai apgyventų valstybių bilietų nebėra. ma SAS keleivių šiuo laikotarpiu yra užsienyje gyvenantys ir dirbantys mūsų tautiečiai - matome tendenciją, kad jų, skrendančių į Lietuvą, srautas švenčių metu visada išauga. Keleivių daug ir į Vilnių, ir į Palangą, tad išaugus jų skaičiui dažnai reisui tenka skirti didesnius lėktuvus, kad sutalpintume visus norinčiuosius keliauti”, - tvirtino ji.

Populiariausi emigrantų maršrutai Šoktelėjusią bilietų paklausą išduoda bilietų pardavimo sistemos. Dau-

FAKTAI: atostogų kryptys Tarp gyvenančiųjų Lietuvoje po truputį populiarėja ir šventinės kelionės į šiltus kraštus - Ispaniją, Prancūziją ar Italiją. Giminių sambūriams neteikiantys didelės reikšmės žmonės šventinius savaitgalius mieliau skiria poilsiui. Lietuviai renkasi trumpas išvykas į Romą, Paryžių ar Briuselį. Naujai atsiradusiais maršrutais naudojasi ir užsieniečiai. Savarankiškai ar kartu su širdžiai mielais lietuviais atvyksta airių ar anglų, o pastaruoju metu pastebėta ir daugiau norvegų. Taip pat laukiama rusų, tačiau dvi iš trijų krypčių į šią šalį buvo atidarytos tik šįmet, todėl sunku palyginti jų susidomėjimo augimą, bet planuojama, kad iš Maskvos prieš Naujuosius atskris pilni lėktuvai.

geliu emigrantų pamėgtų maršrutų bilietai į Lietuvą jau išpirkti arba jų kaina siekia keturženklį skaičių. Netgi pigių oro linijų bilietai prieš šv. Kalėdas gerokai pabrango - atvykti iš Londono vienam žmogui kainuoja nuo 600-800 litų. Tiesa, didelės kainos taikomos tik vykstantiesiems į mūsų šalį. Iš Lietuvos prieš šventes išvykti galima gerokai pigiau - bilietų kainos į Londoną nesiekia 200 litų. Iš Kopenhagos į Palangą gruodžio 21 ir 22 dienomis skrendančių lėktuvų bilietai

buvo visiškai išpirkti dar prieš dvi savaites, o lėktuvuose iš Dublino vietų taip pat jau savaitę nebėra nei į Vilnių, nei į Kauną. Tačiau emigrantų neišpopuliarintais maršrutais net per šventes galima rasti pigių skrydžių dar pirmadienį buvo galima įsigyti “Ryanair” bilietus šiandienos skrydžiui iš Vilniaus į Paryžių po 27 litus.

mobiliai, arba net 12 proc. mažiau nei tuo pačiu 2011-ųjų laikotarpiu (14 632 vnt.).

lygindama 2008 ir 2012 metų pirmų pusmečių duomenis, įvertino įmonių riziką vertinanti bendrovė “Creditreform Lietuva”. Nors šiemet pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu, sausumos keliais buvo pervežta 14 proc. mažiau krovinių, jų apyvarta prieškrizinį lygį viršijo 9 procentais. Net 35,7 proc. mažiau krovinių gabenta šalies viduje, o apyvartos dydis čia buvo smukęs 3,5 procento. Vis dėlto pervežimų sausumos

Bilietais rūpinasi iš anksto Kelionių agentūros “Baltic Clipper” rinkodaros vadybininkė Dana Miškinytė užtikrino, kad paprastai

keliautojai jau turi patirties pirkdami lėktuvų bilietus ir žino, kad kuo anksčiau perkama, tuo mažesnės kainos galima tikėtis. Pasak jos, šįmet tarp populiariausių žiemos maršrutų vėl įsitvirtino Londonas, Dublinas ir Bergenas. “Daugiausia šventiniu laikotarpiu yra keliautojų į Lietuvą, nes tradiciškai emigravę lietuvaičiai grįžta pabūti su savo šeima ir giminėmis prie šventinio stalo”, - tvirtino D.Miškinytė. Užsienyje gyvenantys tautiečiai paprastai stengiasi nusipirkti lėktuvo bilietus kuo pigiau, bet uždelsę ir prieš keletą mėnesių tikėjęsi sulaukti geresnių kainų prieš pat šventes turėjo dar labiau papurtyti pinigines. “Skrydžiai į Londoną perkant bilietą gerokai iš anksto pirmyn ir atgal gali kainuoti nuo 200 litų, tai bus gera kaina. Tačiau neįsigijus bilieto laiku ir perkant likus mėnesiui ar mažiau, 700-800 litų taip pat vertinama kaip gera kaina, turint omenyje likusių dienų skaičių”, - aiškino ji. R.Jucienė neslėpė, kad bilietų kainas pakoreguoja paklausa, o šventiniu laikotarpiu ji išauga labiausiai per metus. “Visada galioja paprasta taisyklė - kuo anksčiau perki bilietą, tuo palankesne kaina jį įsigyji, tad patarčiau atostogas visada planuoti kiek galima iš anksto, kadangi nusprendus nusipirkti bilietą paskutinę minutę, ypač populiaraus reiso, populiaria kryptimi ir populiariu laiku, gali tekti mokėti daugiau”, - patvirtino ji.

•

Trumpai TRAUKIASI BE ATOKVĖPIO Šalies naujų automobilių rinkoje įsivyrauja neviltis. Naujausiais bendrovės “Autotyrimai” duomenimis, 2012 metų lapkritį Lietuvoje parduota 1216 naujų lengvųjų automobilių, arba 8 proc. mažiau nei tą patį mėnesį prieš metus (1321 vnt.). Asmeninių automobilių parduota 1071 vnt., lengvųjų komercinių 145 vienetai. Priminsime, kad spalio

mėnesį šalies naujų automobilių rinka, palyginti su 2011-ųjų spaliu, buvo smukusi net 11 procentų. Pastarąjį sykį nežymus rinkos augimas buvo užfiksuotas liepą, o rugsėjo mėnesį naujų automobilių pardavimas Lietuvoje buvo nusiritęs net 25 procentais. Blogi mėnesių rezultatai atsispindi ir bendroje statistikoje anot “Autotyrimų”, 2012 metais nuo sausio iki lapkričio šalyje iš viso parduoti 12 898 nauji lengvieji auto-

VEŽĖJAI IŠBRIDO IŠ KRIZĖS Vienas būdų sužinoti, ar atskiri ūkio sektoriai jau išlipo iš krizės, yra palyginti dabartinius sektoriaus pasiekimus su ikikriziniais. Neseniai krovinių vežimo sausumos keliais būklę,

keliais rinką gelbėjo išaugęs krovinių per Lietuvą tranzitas - anot “Creditreform Lietuva”, lyginamuoju laikotarpiu bendras per mūsų šalį pervežtų krovinių svoris buvo padidėjęs 25,6 proc., jų apyvarta buvo didesnė nei prieš krizę. Atkreipiamas dėmesys, kad būtent tranzitiniai kroviniai vežėjų kompanijoms yra patys pelningiausi. LŽ, Cargonews.lt

2012 12 19 Lietuvos žinios

Trasa

Dosnūs sukčiai siūlo pigius automobilius

D.Zaso teigimu, pigiais pasiūlymais lietuvius dažniausiai vilioja užsienio sukčiai. Jau ne viena dešimtis Lietuvos automobilių pirkėjų prarado didžiulius pinigus susivilioję neįtikimai pigiais automobiliais internete. / Romo Jurgaičio ir LŽ archyvo nuotraukos VIDMANTAS UŽUSIENIS

Užsienyje gyvenantys sukčiai patikliems lietuviams meta naują jauką - šįkart per internetines automobilių skelbimų svetaines. Susigundę pasiūlymais pirkti neįtikimai pigias mašinas dalis pirkėjų praranda dešimtis tūkstančių.

Jaukas patikliesiems Gal pageidaujate įsigyti 2010 metais pagamintą prabangų apynaujį kupė “Audi TT” automobilį su benzininiu 1,8 l varikliu už 35 tūkst. litų? O gal jums labiau prie širdies visureigis “Mitsubishi Outlander”, už kurį prašoma tiek pat, nors japoniška mašina pagaminta tik 2012 metų pradžioje? Tokie ir panašūs skelbimai yra atkreipę ne vieno potencialaus pirkėjo iš Lietuvos dėmesį. Ir kaip neatkreips, jei, pavyzdžiui, reali dvejų metų senumo minėtos modifikacijos “Audi TT” kaina prasideda maždaug nuo 80 tūkst. litų, o 2012-ųjų gamybos “Outlander” kainuoja maždaug nuo 90 tūkst. litų. Tačiau greitai paaiškėja, kad pasiekti dažniausiai specializuotuose automobilių skelbimų internetiniuose portaluose reklamuojamas stulbinamai pigias mašinas nėra paprasta, o apžiūrėti - apskritai nėra jokios galimybės. Nes daugumos mašinų pardavėjai gyvena užsienyje, dažniausiai - Lenkijoje, o su jais susisiekus skelbimuose nurodytais telefonais paaiškėja, kad pigus automobilis jau “beveik parduotas”. Žodelis “beveik” ir yra tas jaukas, kuriuo viliojami patiklūs Lietuvos pirkėjai.

Apgautųjų skaičius neaiškus Žmogiška, jog susiviliojęs neįtikimai pigiu pirkiniu žmogus daro viską, kad nusižiūrėtas automobilis atitektų jam. Jis iš paskutiniųjų stengiasi “įkalbėti” pardavėją parduoti mašiną jam, o ne kitam pirkėjui, su kuriuo neva lyg ir buvo sutarta anksčiau. Vyksta trumpesnės ar ilgesnės derybos, kol “geraširdis” mašinos savininkas pagaliau “nusileidžia” - esą jei pirkėjas perves užstatą už automobilį, mašina bus perleista jam. “Paprastai užstatui prašoma suma siekia apie trečdalį skelbime nurodytos kainos. Retais atvejais ji gali siekti dešimtis tūkstančių”, - dienraščiui LŽ sakė Darius Zasas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas. Jo tvirtinimu, kai pinigai jau pervesti, “geraširdis” pardavėjas staiga dingsta iš pirkėjo akiračio - jo telefonas būna išjungtas, į nerimo signalus neatsakoma nei elektroniniu paštu, nei per skaipą. Anot D.Zaso, šiuo metu dėl sukčiavimo naudojant “pigių automobilių” schemą vyksta ikiteisminiai tyrimai.

Policijos atstovas tiksliai negalėjo įvardyti jų skaičiaus, tačiau sakė, kad “tyrimų nemažai”. Specializuoto automobilių interneto portalo Autoplius.lt plėtros vadovas Viktoras Daukšas dienraštį LŽ informavo, kad per mėnesį portalas gauna apie dešimt paklausimų dėl vienų ar kitų galbūt nusikalstamų veikų. D.Zasas patvirtino, jog paklausimai svetainėms siunčiami vykdant ikiteisminius tyrimus, tačiau abejojo, ar paklausimų yra tiek pat, kiek ikiteisminių tyrimų, nes vykdant ikiteisminį tyrimą gali būti išsiųstas ne vienas paklausimas. “Dauguma skelbimų atkeliauja ne iš Lietuvos - tai lengvai išsiaiškiname pagal individualų personalinio kompiuterio kodą, vadinamąjį IP. Neturime pagrindo teigti, kad nusikalstamo-

“Kovoti su sukčiais sunku, nes kasdien į portalus įdedamų skelbimų kiekis yra milžiniškas.” je sukčiavimo schemoje kokiu nors būdu dalyvauja Lietuvos nusikaltėliai. Šiandien mūsų turima informacija rodo, jog mūsų automobilių pirkėjus stengiasi apgauti užsieniečiai, kurie iš pradžių įdeda skelbimus, o vėliau susirašinėja su užkibusiais ant jauko pirkėjais”, - pasakojo D.Zasas.

Į darbą paleidžia pasakėles Kaip atskirti sukčius nuo tikrų automobilių pardavėjų? Pasak Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovo, suklusti verta visuomet, kai per interneto portalus siūlomo automobilio kaina yra tokia maža, kad pradedi tikėti, jog pardavėjas apsiriko. “Jei jau pirkėjas užmezgė dialogą, verta atkreipti dėmesį, ar pardavėjas neseka panašių pasakėlių, kokias mėgsta sekti vadinamieji telefoniniai sukčiai. Tarkim, pasiteiravus, kodėl žmogus taip pigiai parduoda mašiną, paprastai papasakojama “tikroviška” istorija, jog automobilio pardavėjas anksčiau dirbo Lietuvoje, tačiau dabar išsiųstas tęsti karjeros, pavyzdžiui, į Didžiąją Britaniją. Išvykti išvyko, o mašina neva liko - ir jos pašnekovas neva nori kuo greičiau atsikratyti. Esą todėl ir parduoda labai pigiai. Tačiau tokiomis pasakėlėmis tikėti neverta”, - dėstė D.Zasas. Pasak jo, pirkėjai turi prisiminti, kad automobilių versle didelių stebuklų nebūna. “Jeigu kas nors siūlo mašiną už daug mažesnę nei rinkos kainą, tokių skelbimų tėra vienetai, o pigūs automobiliai žaibiškai išgraibstomi. Tačiau pirkėjai turėtų netikėti tais skelbimais, kuriuose 100 tūkst. verta mašina siūloma už triskart mažesnę kainą. Tuomet

visiškai aišku, kad kažkas negerai - arba siūlomas automobilis neturi dokumentų, arba netyčia suklysta įrašant kainą, arba didelė tikimybė, jog skelbimą įdėjo piktavaliai žmonės”, - dienraščiui LŽ sakė portalo Autogidas.lt projekto vadovas Lukas Draginas. Jo vadovaujamas portalas yra vienas iš dviejų specializuotų automobilių portalų, kuriuos vadina didžiausiais Lietuvoje. Autogidas.lt priklauso

tarptautiniam specializuotų skelbimų internetu portalų tinklui “Diginet LT”. Kitas tos pačios krypties portalas Autoplius.lt yra tarptautinio Norvegijos žiniasklaidos koncerno “Shibsted” nuosavybė. Lietuvoje pigius automobilius siūlantys sukčiai dažniausiai veikia per minėtus portalus.

Išeitis - skelbimų apmokestinimas Kalbėdami su dienraščio LŽ žurnalistu ir Autogido.lt projektų vadovas L.Draginas, ir Autoplius.lt plėtros va-

dovas V.Daukšas pripažino, kad kovoti su internetiniais sukčiais yra labai sunku. “Ši problema būdinga visiems Europos specializuotiems portalams. Panašių nusikaltimų gausu Vokietijoje ir Lenkijoje”, - pasakojo Autogidas.lt projekto vadovas. Pasak L.Dragino, kovoti su sukčiais sunku, nes kasdien portalus papildančių skelbimų kiekis yra milžiniškas, ir jie atkeliauja ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio valstybių. “Mūsų portalo administratoriai dirba išsijuosę. Pastebėti įtartini skelbimai tuoj pat pašalinami. Tačiau ne visuomet spėjame skelbimą pašalinti iki tos akimirkos, kol jį pastebi portale naršantis potencialus pirkėjas”, - teigė pašnekovas. Autoplius.lt plėtros vadovas V.Daukšas dienraščiui teigė, kad šiame portale šiuo metu “blogus” skelbimus nuo “gerų” stengiasi atskirti net keturi tam paskirti žmonės. “Kol kas dar pasitaiko klaidų, tačiau darbuotojai kiekvieną dieną vis gudrėja”, - teigė pašnekovas. Pasak Autogidas.lt projekto vadovo, vienintelis būdas apsisaugoti nuo sukčių - apmokestinti skelbimus, kurių dauguma dabar yra nemokami. “Nes jei yra galimybė skelbtis nemokamai, atsiranda žmonių ar grupuočių, kurie tuos skelbimus įdeda”, tikino L.Draginas.

•

2012 12 19 Lietuvos žinios

Trasa

Picų automobilis lietuvių nedomina VIDMANTAS UŽUSIENIS

Amerikos konstruktoriai vietos picerijų tinklo “Domino’s Pizza” užsakymu kuria picoms vežioti skirtus automobilius. Užsakovų tvirtinimu, specializuota mašina picų išvežiotojams reikalinga lygiai taip pat, kaip ugniagesiams gaisrui gesinti skirtas automobilis ar medikams - greitoji. Tačiau Lietuvos picerijų amerikiečių naujovė nežavi. Užatlantėje “Domino’s Pizza” garsėja pačiais neįprasčiausiais projektais, kurių tikslas - padidinti picerijų tinklo populiarumą. Jo konkurentai vienu tokių sumanymų vadina ir rugpjūčio viduryje paskelbtą konkursą “Ultimate Delivery Vehicle” (UDV), o paprasčiau - picas galutiniam vartotojui išvežioti skirtą automobilį - sukurti. Šįkart, skirtingai negu kitais atvejais, tinklo “Domino’s Pizza” projektas sudomino visą pasaulį. Mat per krizę pigaus maisto, kuriam priskiriamos ir picos, restoranai sparčiai plečiasi, tad jiems reikalingi pigūs, patvarūs ir efektyvūs automobiliai.

Per krizę pigaus maisto, kuriam priskiriamos ir picos, restoranai sparčiai plečiasi, tad jiems reikalingi pigūs, patvarūs ir efektyvūs automobiliai.

Ir šildys, ir šaldys Spalio viduryje pasibaigusio konkurso nugalėtoja tapo Amerikos dizaino kompanija “Local Motors”. Jai teko nelengvas uždavinys - vienoje mažoje mašinoje įkūnyti visus reikalavimus, kurių pageidauja užsakovas “Domino’s Pizza”. Tų reikalavimų galbūt ir nėra daug, tačiau kai kurie jų gana sunkiai įgyvendinami. Pirmiausia, picų išvežiotojams skirta mašina nebus labai maža. Automobilio salono užpakalinėje dalyje turi būti įrengta atskira dėtuvė, kurioje tilptų ne mažiau kaip 20 picų. Kadangi šie kepiniai būna paties įvairiausio dydžio, konstruktoriai privalo įmontuoti į dėtuvę ir atitinkamus ištraukiamus padėklus. Ant vieno jų turėtų tilpti pati didžiausia restorane “Domino’s Pizza” gaminama pica. Reikalaujama, kad picas dėtuvėje šildytų speciali krosnelė. Esą šio valgio mėgėjai kartais gyvena labai toli nuo tos vietos, kurioje jis gaminamas, tad per ilgą kelionę spėja atšalti. Naujuoju UDV automobiliuku

Lietuvos picų išvežiotojai patenkinti ir įprastais automobiliais. bus panašus į japoniškus “Subaru WRX” ar “Mitsubishi Evoliution”.

Oresto Gurevičiaus ir LŽ archyvo nuotraukos

picos į paskirties vietą bus pristatytos tokios pat šiltos, kaip ką tik išimtos iš kepimo krosnies. Mašinoje bus įrengtas ir šaldytuvas. Jame turės tilpti klientams vežamos daržovės ir gėrimai.

Techninių stebuklų nežada Konkurso organizatoriai, ypač daug dėmesio skyrę picoms vežti skirtai įrangai, tarytum pamiršo techninius dalykus. Nors už lango ekologiškų mašinų metas, “Domino’s Pizza” nė neužsimena, kad būsimasis UDV galėtų būti hibridas ar elektromobilis. Užtat picerijų tinklas

pageidauja, kad mašina būtų taupi ir manevringa miestų spūstyse, kad jos važiuoklė patikimai veiktų važinėjant ir prastais kaimo keliais. Tarp reikalavimų - UDV automobilis turi kainuoti ne daugiau kaip 20 tūkst. JAV dolerių (apie 52 tūkst. litų) ir atitikti griežčiausius saugumo kriterijus. Bet viso to iš picas vežiojančių mašinų buvo reikalaujama ir iki šiol. Internetinėje erdvėje jau platinama nuotrauka, kurioje esą pavaizduotas būsimo picų išvežiotojo automobilio prototipas. Tačiau “Local Motors” teigia, jog galutinis mašinos variantas atrodys kitaip. Tariamai jis

Lietuviai nustebę Ne viskas, kas tinka Amerikai, dera Lietuvoje. Maždaug šitaip galima būtų apibendrinti didžiausių mūsų šalies bendrovių, išvežiojančių picas, atstovų atsakymus, ar jiems reikalingi specializuoti automobiliai. Šarūnas Bieliūnas, Kaune veikiančio picerijų tinklo “Pas Paolo” vadovas, dienraščiui LŽ teigė, kad jo darbuotojai picas užsakovams vežioja dyzeliniais automobiliais “Opel Zafira”. “Galbūt kolegoms amerikiečiams ir svarbu, kad toje mašinoje būtų krosnis, nes užatlantėje picų iš-

vežiotojams tenka įveikti didelius atstumus ir milžiniškas spūstis. Kelias valandas vežamas valgis gali ir atšalti, prarasti gerąsias skonio savybes. O Lietuvoje picų išvežiotojo kelias iki kliento labai trumpas, tad mums tikrai nereikia specialių šildytuvų. Užtenka to, kad vežame šį maistą šilumą sulaikančiuose krepšiuose”, - aiškino Š.Bieliūnas. Vienatūris “Opel Zafira” - Lietuvos picų išvežiotojams nelabai įprasta mašina. Kur kas dažniau picerijos šiam darbui įsigyja mažuosius “Kia Picanto”, “Renault Clio”, “Volkswagen Polo”, “Smart”, rečiau - “Peugeot Biper” ar vidutinės klasės sedanus “Volkswagen Passat”. “Rinkdamiesi mašinas pirmenybę teikiame toms, kurios degina mažai degalų ir yra patikimos. Todėl visi mūsų automobiliai varomi dyzelinių variklių, nes jų didesni ridos resursai”, - sakė Algimantu prisistatęs sostinės bendrovės “Pizza Express” atstovas. Pašnekovas stebėjosi, kad “Domino’s Pizza” pageidauja automobilio, kuriame būtų įrengtas specialiai picoms vežti skyrius. “Tokios mašinos jau seniai jokia naujiena. Jos vadinamos lengvuoju komerciniu transportu. Pavyzdžiui, mes irgi turime “Renault Clio”, kurio krovinių skyrius išklotas kvapo nesugeriančiu specialiu veliūru. Paprastos sėdynės jį sugertų, o iš pamušalo sklindantis picų kvapas vairuotojui tikrai nėra malonus”, - kalbėjo Algimantas. Vieno didžiausių picerijų tinklo “Čili Holdings” picas išvežiojančios įmonės “Maisto ralis” vadovas Juozas Berlickas tvirtino, kad šio verslo atstovai ir taip renkasi mašinas, atsižvelgdami į tris pagrindinius kriterijus - “ekonomiškumą, nedideles degalų sąnaudas ir nebrangų eksploatavimą”. Anot J.Berlicko, galbūt savito naujumo rinkai išties suteiktų elektromobiliai. “Tačiau elektromobilių, kurie yra ekonomiški ir ekologiški, turėjimas tiesiogiai priklausys nuo galimybės patogiai, nebrangiai juos eksploatuoti ir greitai įkrauti, kad mūsų maistas kuo skubiau atsidurtų ant klientų stalo”, - dienraščiui LŽ tvirtino “Maisto ralio” atstovas.

•

LŽ testas: metų automobilis ILONA STAŠKUTĖ

“Volkswagen Golf” reputacija Lietuvoje apipinta anekdotais ir stereotipais, esą šiais automobiliais važinėja tik įžūlūs jaunuoliai. Bet septintosios klasės modelis toks solidus ir malonus vairuoti, kad norisi išlipti ir pasižiūrėti, ar tai tikrai golfas. Per 36 metus, nuo pirmojo golfo pasirodymo, pagaminta beveik 30 mln. šio modelio automobilių. Juos vairuoja pačių įvairiausių amžiaus grupių ir profesijų atstovai, o naudotos mašinos gana gerai perkamos antrinėje rinkoje kaip paprastos, nebrangios ir patikimos transporto priemonės. Ankstesnių kartų “Volkswagen Golf” dažnai sutinkami ir Lietuvos keliuose, o septintoji karta nugalėjo prieš savaitę pasibaigusiame “Metų automobilio” konkurse. Žinodami golfo stiprybes “Volkswagen” inžinieriai nesistengė nustebinti vairuotojų revoliucinėmis idėjomis ir daugiausia dėmesio skyrė technologijoms tobulinti.

Technologija taupumui Šeštosios kartos “Golf” buvo visai neblogas automobilis, bet septintoji karta jį visapusiškai pranoko. Naujasis kompaktinės klasės hečbekas erdvesnis, patogesnis, taupesnis ir lengviau valdomas. 4,255 m ilgio automobilis už pirmtaką ilgesnis 5,6 cm, ratų bazė pailginta 5,9 cm. Taip pat naujasis modelis 1,3 cm platesnis (dabar - 1,799 metro) ir 2,8 cm žemesnis (1,452 metro). LŽ išbandė septintosios kartos modelį, turintį naujausią 1,4 litro, 140 AG benzininį variklį ir automatinę DSG pavarų dėžę. Naujasis variklis sukurtas pagal aktyvių cilindrų technologiją, anksčiau taikytą tik didžiausiems motorams - kai nėra poreikio akceleruoti ir važiuojama maždaug pastoviu greičiu, sistema nepastebimai atjungia du cilindrus iš keturių ir automobilis rieda vartodamas mažiau benzino.

Atpigino masiškumas Degalus taupyti taip pat padeda sumažėjęs naujojo “Golf” svoris, jis net 100 kg lengvesnis nei pirmtakas. To inžinieriams pavyko pasiekti sukūrus naują automobilių gamybos platformą

MQB, ant kurios gaminami ir naujieji “Audi A3”. Dėl didelės dalies komponentų standartizavimo buvo sumažintos gamybos išlaidos ir kartu paprastesniems modeliams pritaikytos saugumo bei komforto sistemos, anksčiau naudotos tik aukštesnių klasių modeliuose. Todėl septintosios kartos “Golf” tiesiog prikimštas technologijų - jau standartinės komplektacijos automobilis turi priešavarinę sistemą ir automatinius stabdžius nuo pakartotinio smūgio, papildomai montuojama prisitaikanti greičio palaikymo sistema, apsaugos nuo susidūrimo, nuovargio detektorius ir kitos saugumo sistemos. Nepaisant to, naujosios ir senosios kartos automobilių kaina beveik nesiskiria. Pigiausia septintojo golfo versija kainuoja apie 56 tūkst. litų.

Tinkamas viskam Automobilio dizainas pakitęs mažiausiai - tik paaštrinta žibintų forma ir kiek pasikeitusios kėbulo proporcijos. Įsėdus į vidų pirmiausia į akis krinta kokybė ir lakoniškas dizainas. Kojoms ir pečiams vietos padaugėjo po porą centimetrų, bagažinė padidėjo iki 380 litrų.

Iš išorės naujasis “Volkswagen Golf” pasikeitęs nežymiai, bet technologiniu požiūriu tai visai kitas automobilis. / Reuters/Scanpix nuotrauka Didžiąją dalį nustatymų galima reguliuoti per lietimui jautrų ekraną, kuris įeina į standartinę modelio įrangą. Važiuojant galima keisti automobilio nustatymus tarp ekonomiško, patogaus, normalaus, sportinio ir individualaus - pasirinkus programą automobilio kompiuteris pastebimai pakoreguoja variklio ir pavarų dėžės darbą bei akceleratoriaus jautrumą, o vairo standumas keičiasi priklausomai nuo greičio. Automobilis valdomas beveik nepriekaištingai. Jis stabiliai laikosi posūkiuose, dinamiškai reaguoja į akceleratoriaus spustelėjimą ir tiksliai keičia pavaras, o pasirin-

kus ekonominį režimą benzino sąnaudos siekia apie 6 l/100 km. Naująjį “Golf” galima pritaikyti bene kiekvienoje situacijoje, bet, priešingai nei daugeliui universalių gaminių, jam negalima priklijuoti etiketės “jei tinkamas viskam, tai netinka niekam”. Tačiau “Volkswagen” inžinieriams nevertėtų atsipalaiduoti, nes korėjiečių gaminiai labai sparčiai tobulėja, Europos gamintojai laimi simpatijų pasitelkę stilingą dizainą, o brangiųjų prekės ženklų atstovai stengiasi mažuosius modelius išlaikyti prieinamomis kainomis, taigi netrukus “Golf” gali sulaukti rimtų varžovų.

•

2012 12 19 Lietuvos žinios

Pramogos

Bareikių dainos po švenčių žvaigždėmis VIKTORIJA SINICAITĖ

Aktoriai Saulius ir Jokūbas Bareikiai šiandien, gruodžio 19 dieną, Vilniaus universiteto (VU) planetariume surengs vieną paskutinių 2012 metų projekto “Bardai tarp žvaigždžių” koncertų. Tėvo ir sūnaus duetas itin retai pasirodo scenoje kartu - tai nutinka vos kelis sykius per metus. Šventiniu laikotarpiu dainuojantys aktoriai kūrinius atliks žvaigždėtoje aplinkoje ir šia proga pristatys dar negirdėtą programą: koncertą sudarys dvi dalys - rimtoji ir šmaikščioji. “Išskyrėme solidesnę koncerto dalį ir linksmų, žinomų kūrinių antrąją dalį. Per koncertą pasakosime istoriją, kaip mano tėtis mokėsi griežti smuiku ir kaip kiti norėjo jį paversti didžiu smuikininku. Tai jam buvo tikras kančių kelias. Pasakosiu apie žmonių santykius, perteiksiu savo išgyvenimus”, - LŽ teigė J.Bareikis.

Kompromisų net nereikia Vakaro organizatoriai intrigavo, kad apie tai, kokios dainos skambės, kur jos kadaise buvo girdėtos, pavyks sužinoti tik atėjus į koncertą VU planetariume, kuris prasidės kelione po dangaus pasaulį. Vytauto Kernagio gitaros laureatas, aktorius S.Bareikis sako apie sūnaus kuriamas dainas sužinojęs visai neseniai prieš keletą metų vasarą, kai į dainuojamosios poezijos festivalį koncertuoti drauge su Jokūbu jį pakvietė Virgis Stakėnas. Sauliaus teigimu, artimam giminaičiui ar draugui, kurio nuomonė svarbi, parodyti savo kūrinius sunkiausia. Reikia laiko, kad susikauptum ir pasiryžtum šiam žingsniui. Šiuo atveju jis buvo sėkmingas ir platus. Viename iš projekto “Bardai tarp žvaigždžių” koncertų tėvas ir sūnus kartu dainuoti į sceną žengs

S.Bareikis (dešinėje) ir J.Bareikis nedažnai susitinka dainuojamosios poezijos scenoje. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

“Artimam giminaičiui ar draugui, kurio nuomonė svarbi, parodyti savo kūrinius sunkiausia.” ne pirmą kartą. S.Bareikis prisipažino jau puoselėjantis planų ir apie ilgesnę bendrą muzikinę programą. “Koncertuojame drauge dėl inertiškų priežasčių - atsiradus įdomiam pasiūlymui, programai, nenorime nieko daryti paskubomis ar tapti vadybininkais ir patys organizuoti

koncertus. Kompromisų, kalbant apie kūrybinius sprendimus, net nereikia priimti, nes kai tėtis atlieka savo dainas ir aš akompanuoju, jis pasako, kaip įsivaizduoja dainos skambesį. Kai atlieku savo dainą, jam pasakoju, kaip turi skambėti mano kūrinys”, - aiškino Jokūbas.

Šiltos Kalėdos Jokūbo tikinimu, su tėvu jie dažnai susitinka, kartu leidžia šventes, o bendra kūrybinė veikla suartina dar labiau. “Abu užsivertę darbais, visur tiesiog lakstome ir rasti progą repeticijoms nelengva. Dažniausiai pasiskirstome funkcijas ir abu mokomės atskirai, o vėliau atvažiuoju pas tėvą ir suderiname galutinius koncerto akcentus”, - teigė aktorius. Pašnekovas LŽ teigė, be abejo, patyręs tėčio kuriamos muzikos įtaką. Jokūbas pridūrė, kad vaikai visada

perima tai, ką mato ir girdi aplinkui. “Manau, planetariumas vakaro atmosferai suteiks šventiškumo. Juk dabar kaip tik yra toks metas, kai sulėtiname darbų tempą. Mūsų šeima kiekvienais metais Kalėdas švenčia skirtingai, neturime susidarę grafikų ar planų. Dabar mano šeima yra tapusi traukos centru, mus aplanko mano tėvai. Tačiau kartais važiuojame pas artimuosius į Telšius. Mūsų Kalėdos kaip ir visų - jaukios, gausios dovanų, šeimyniškos”, - atvirai prisipažino Jokūbas.

•

Nemiegojęs Beardymanas pakeliui į Lietuvą ŽYDRĖ JANKUTĖ

Rytoj, gruodžio 20 dieną, sostinės menų fabriką “Loftas” aplankys žodžio ir balso gimnastas, vokalinės perkusijos meistras, mokantis begalę triukų, kaip susiurbti visą įmanomą publikos dėmesį, - Beardymanas iš Didžiosios Britanijos. “Beardymanas studijavo produkto dizainą, tačiau netikėtai pasuko muzikos keliu, laimėjo du iš eilės prestižiškiausius Didžiosios Britanijos beatboxo čempionatus, tapo jų teisėju, dabar yra ne tik vienas geriausių Lietuvoje pamėgto Dub Fx kolegų, bet ir vienas rimčiausių jo konkurentų”, - taip trumpai svečią iš Didžiosios Britanijos pristato muzikantas Victoras Diawara, pakvietęs jį į menų fabriką “Loftas”. Su Beardymanu “Lofto” atstovai kalbėjosi likus vos keturioms dienoms iki jo skrydžio į Lietuvą.

Miegosiu, miegosiu, miegosiu - Beardymanai, kaip laikaisi? Kur esi? - Šiuo metu sėdžiu taksi, grįžtu iš “Formulės-1” “Mercedes” komandos vakarėlio. Jau dabar esu nemiegojęs 36 valandas iš eilės, nes prieš

tai dieną buvau Indijoje - ten irgi koncertavau viename įmonės vakarėlyje. Dievinu juos (Juokiasi.) niekad nežinai, ko iš jų tikėtis. - Oho, spėsi pailsėti iki ketvirtadienio? - Tikrai taip, miegosiu, miegosiu, miegosiu. Aišku, kaip įprasta, padirbėsiu su savo naujuoju muzikiniu įrenginiu, valgysiu, redaguosiu savo kūrybą, verksiu, juoksiuosi, artėsiu pasaulio pabaigos link. - Kokį Lietuvos paveikslą esi susikūręs savo galvoje? - Esu jau grojęs Lietuvoje ir galiu pasakyti, kad tai buvo tiesiog puikus koncertas. Pamenu, vakarėlis vyko nebaigtame statyti stadione, po tribūnomis. Visur buvo pilna dulkių, bet žmonės nekreipė į tai dėmesio, šoko ir ėjo iš proto. - Tai turbūt buvo Vingio parke po estrada. Tu mėgsti ir, kas svarbiausia, moki juokinti žmones. Tačiau vaizdo klipuose nematėme tavęs paties besijuokiančio. - Aš kasdien juokiuosi. Man daugelis dalykų yra juokingi, išskyrus tuos, kurie nejuokingi.

Ir pokštauja, ir verkia - Nors mėgsti humorą, turbūt esi pasielgęs gyvenime ir romantiškai. Koks tas tavo poelgis?

- Kas tau yra Dub Fx? Judu dažnai visi mėgina gretinti. - Esu jo tėtis...

Paslaptingasis aparatas

Beardymanui jau yra tekę koncertuoti Lietuvoje. / Organizatorių nuotrauka - Kartą ant akies užsipyliau tabasko padažo, o jį per gardo aptvarą nulaižė kiaulė... - Kaip sekasi bendrauti su tais, kurių gimtoji kalba ne anglų - juk tekstai per tavo pasirodymus labai svarbūs? - Stengiuos prieš tai bent kiek išmokti vietinės kalbos, bent jau tiek, kad išjudinčiau publiką. - Esi užsiminęs, kad kartais ir paverki. Kas tave šiame pasaulyje liūdina? - Klaidos, vienatvė, genocidas, badas, karas, kankinimai, nesąžiningumas, prekiautojai žmonėmis ir mirtis.

Labiausiai rizikavau pasirinkdamas muzikanto kelią, nors nesu iš tų, kurie mėgsta nepagrįstą riziką. - Kas tavo svarbiausi gyvenimo herojai? - Jų yra daugybė: Timas Exile’as, Imogenas Heapas, Reggie Wattsas, “Aphex Twin”, Johnas Hopkinsas, Erykah Badu, Q-tip, “Pink Floyd”, “Radiohead” ir kiti.

- Ar yra kas nors, dėl ko tu galėtum didžiuotis savimi? - Jau nedaug beliko, kai pristatysiu vieną didžiausių savo svajonių - muzikos kūrimo aparatą. Tikrai juo didžiuojuosi, nes niekas netikėjo, kad tai įmanoma ar net reikalinga. Tiesa, tas įrenginys dar nebaigtas, tačiau liko nebedaug. Juolab kad jį jau naudoju per savo pasirodymus. - Pamatysime jį Vilniuje? - O taip! Dabar visur su juo keliauju. - Kada gyvenime rizikavai labiausiai? - Turbūt labiausiai rizikavau pasirinkdamas muzikanto kelią. Tačiau šiaip nesu iš tų, kurie mėgsta nepagrįstą riziką. Įsiveliu į rizikingas situacijas tik tada, kai matau iš jų išeitį, perspektyvą. - Ką rekomenduotum patirti šventiniu periodu vykstantiesiems į Londoną? - Jeigu važiuoji į Londoną, būtinai aplenk turistinę dalį ir iškart keliauk į Rytinį Londoną - ten yra daugiausia gerų barų ir “kietų” žmonių, avinčių smailianosius batus.

•

2012 12 19 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto. Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų. Galima naudoti atskirus kabinetus. Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą. Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis. BUTAI PARDUODA 1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Naujininkuose, Prūsų g. (kaina - sutartinė). Be tarpininkų. Vilnius, tel. 8 679 97 265. SODYBOS, SKLYPAI PERKA Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063. AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403, www.garmausbiuras.lt

Informacija apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitą

STATYBOS PASLAUGOS 40 proc. pigiau ekologiški, draugiški aplinkai ir gamtai buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai AntiCa. Apsauga nuo nuovirų, kalkių nuosėdų susidarymo katiluose, boileriuose, šilumokaičiuose, skalbimo ir indų plovimo mašinose. Montavimas, garantija. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

PVSV ataskaitos rengėjas: UAB “Sweco Lietuva”, V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, tel. (8 5) 262 2621, faks. (8 5) 261 7507, el. p.: info@sweco.lt.

IEŠKO DARBO Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085. PRANEŠIMAI Informuojame, kad Vitas Ambrasas, būdamas Vito Ambraso prekybos įmonės savininku, nusprendė pertvarkyti individualios įmonės teisinės formos juridinį asmenį Vito Ambraso prekybos įmonę, įregistruotą 2000 07 19, juridinio asmens kodas 151429771, Panevėžio g. 45, Marijampolė, į uždarosios akcinės bendrovės teisinės formos juridinį asmenį UAB “ALREVITAS”. Užs. R-711 Pranešame, kad UAB “Labūnava 2” (kodas 302740714, adresas: Barupės g. 9, Labūnavos k., Kėdainių r. sav., duomenys apie uždarąją akcinę bendrovę kaupiami ir saugomi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre) keičia savo pavadinimą į UAB “Lineliai”, kartu keičiamas ir buveinės adresas į Smėlynės g. 2C, Panevėžys. Užs. LM-3663 2013 01 16 d. 13.30 val. Vilniaus apygardos teisme, Gedimino pr. 40/1, Vilnius, civ. b. Nr. B2-4745-104/12, žodinio proceso tvarka bus nagrinėjamas administratoriaus prašymas dėl lopšelio-darželio “Menachemo namai” pabaigos. Užs. R-714 Informuojame, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau - Alytaus skyrius) statytojai Angelei Frankonienei (g. 1954 m. liepos 31 d.) 2012 m. liepos 2 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-12070200037-(14.12) dėl savavališkos ūkio pastato rekonstrukcijos Rudnios k., Marcinkonių sen., Varėnos r. sav. Inspekcija 2012 m. liepos 30 d. Angelei Frankonienei surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-10-120730-00038-(14.29) (toliau -Reikalavimas), t. y. ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 30 d. savo lėšomis išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas ūkinio pastato dalis bei apie šio reikalavimo įvykdymą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoti Inspekcijos Alytaus skyrių, adresu: Naujoji g. 2, LT-62116 Alytus. Statytojas arba Statinio ar žemės sklypo naudotojas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas nuo Reikalavimo įvykdymo termino pabaigos gali pateikti Inspekcijai motyvuotą prašymą pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą (statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 “Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas”, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 (Žin., 2010, Nr. 116-5946; 2011, Nr. 83-4059) 8 priedas). Vadovaudamiesi statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 “Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” 27 punktu, kviečiame statytoją Angelę Frankonienę arba statinio ar žemės sklypo naudotoją ar jo įgaliotą atstovą 2013 m. vasario 4 d. 10.00 val. dalyvauti savavališkai rekonstruoto statinio statybos patikrinime, adresu: Rudnios k., Marcinkonių sen., Varėnos r. sav. Patikrinimą atliks Inspekcijos Alytaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyr. specialistas Algirdas Jarašius (J.Basanavičiaus g. 9, LT-65183 Varėna, 1 kab., tel.: (8 310) 52 847 arba 8 613 29 769). Užs. LM-3664 INFORMUOJAME, kad 2012 m. gruodžio 27 d., 18.00 val. įvyks RUAB “MELESTA” (kodas 111691424, buveinė registruota adresu: Ateities pl. 56, Kaunas) turto pardavimo aukcionas. Aukcionas vyks adresu: Ateities pl. 56 Kaunas, RUAB “MELESTA” administracijos patalpose. Aukcione bus parduodamas gamybinis pastatas-sandėlis, esantis Ateities pl. 56 Kaunas, kurio unikalus Nr. 1996-8018-8023, RUAB “MELESTA” įranga bei įrengimai, eksploatuojami minėtame sandėlyje Kaune, ir armatūrinio tinklo suvirinimo komplektas, eksploatuojamas V.A.Graičiūno g. 20B, Vilnius. Visas parduodamas turtas parduodamas kartu, pradinė viso parduodamo turto kaina 2 400 000,00 Lt be PVM.

Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) organizatorius: UAB “VAATC”, T.Ševčenkos g. 18, 03111 Vilnius, tel. (8 5) 213 0397, faks. (8 5) 233 3254.

PŪV pavadinimas, vieta (adresas): komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statyba ir eksploatacija, Jočionių g. 13, Panerių sen., Vilniaus m. sav., Vilniaus apsk. Trumpas PŪV aprašymas: planuojamuose mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiuose bus tvarkoma didžioji dalis (apie 250 000 t/m.) Vilniaus regione susidarančių atliekų. Atliekų tvarkymas, rūšiavimas ir apdorojimas MBA įrenginiuose apims šiuos etapus: 1) atliekų priėmimas; 2) atliekų mechaninis (mechaninės, automatinės priemonės bei rankinis rūšiavimas) ir biologinis (biodžiovinimas) apdorojimas; 3) atliekų perdavimas tolimesniam apdorojimui, perdirbimui arba galutiniam šalinimui; 4) tarpinis sandėliavimas. Atliekų rūšiavimo metu bus atskiriami: juodieji, spalvotieji metalai, popierius ir kartonas, plastikai (PET, HDPE, LDPE, PE, PVC), stiklas. MBA įrenginių eksploatavimo metu iš mišrių komunalinių atliekų bendrojo srauto atskirtos perdirbimui tinkamos atliekos (antrinės žaliavos) bei vertingos medžiagos (medienos atliekos, smulki elektros ir elektronikos įranga ir kt.) bus perduodamos šias atliekas naudojančioms arba perdirbančioms įmonėms. Likusių biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo metu numatomas biodžiovinimo procesas - aerobinis bioskaidžių atliekų apdorojimo procesas, kaip ir kompostavimas, tačiau šio proceso metu biologiškai skaidžių atliekų degradavimo metu susidariusi šiluma yra naudojama atliekose esančiam vandeniui pašildyti tam, kad intensyviai aeruojant atliekų masę būtų sumažinta vandens išgarinimui reikalinga energija. Šio proceso metu visa atliekų masė, tame tarpe ir biodegraduojančios atliekos, yra išdžiovinamos, pašalinant iki 70-80 proc. atliekose esančios drėgmės, tokiu būdu likutinis atliekų masėje esantis vandens kiekis sudaro mažiau 20 proc. bendros masės. Taip visoje atliekų masėje praktiškai sustabdomi biologiniai degradacijos procesai (puvimas, rūgimas ir pan.), atliekos nebeskleidžia kvapų, yra dalinai stabilizuotos, jas galima transportuoti bei sandėliuoti. Biodžiovinimo procesas trunka 7-15 dienų. PVSV ataskaita bus eksponuojama nuo 2012 12 19 iki 2013 01 09 imtinai darbo dienomis (7.30 val.-16.30 val.) Vilniaus miesto savivaldybės Panerių seniūnijoje, Žalioji a. 3, Vilnius, tel. (8 5) 211 2949, ir UAB “Sweco Lietuva”, V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, tel. (8 5) 262 2621. Visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimas įvyks 2013 m. sausio mėn. 9 d. 18 val. Trakų Vokės bendruomenės kultūros centre (Žalioji a. 3, Trakų Vokė, Vilnius). Iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimo pasiūlymus ataskaitos klausimais teikti UAB “Sweco Lietuva” raštu, adresu: V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, Užs. R-712 faks. (8 5) 261 7507 arba el. p.: info@sweco.lt.

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės magistralinio kelio A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė 91,075 km sankryžos su įvažiavimu į Birštoną rekonstravimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9600, faksas (8 5) 232 9609. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: valstybinės reikšmės magistralinio kelio A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė 91,075 km sankryžos su įvažiavimu į Birštoną rekonstravimo techninis darbo projektas (koregavimas). 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: rekonstruojama sankryža yra Birštono savivaldybėje, Kauno apskrityje. 4. Aplinkos apsaugos agentūros 2012 12 10 priimta atrankos išvada Nr. (2.6)-A4-3903: planuojamai ūkinei veiklai, valstybinės reikšmės magistralinio kelio A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė 91,075 km sankryžos su įvažiavimu į Birštoną rekonstravimas - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d. d. nuo šio skelbimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 232 9664). 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d. d. nuo šio skelbimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 008). 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d. d. Aplinkos apsaugos agentūroje (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 008), ir UAB “Kelprojektas”, Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos skyriuje (I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 54 19). Užs. LM-3648

Su aukciono taisyklėmis ir specialiosiomis sąlygomis galima susipažinti restruktūrizuojamos UAB “MELESTA” administracijos patalpose adresu: Ateities pl. 56, Kaunas. PASLAUGOS Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius. Užsakymai priimami Vilniuje, Naujamiestyje. Tel. +370 684 49 195. Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300. Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219. Prijungia, taiso automatines skalbykles. Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Telefonas pasiteirauti +370 699 86 650.

Užs. LM-3667

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto “TURIZMO PRIEMONIŲ NUOMOS CENTRO STEIGIMAS KAIMO VIETOVĖJE” įgyvendinimui

UAB “PLAKIS” skelbia pirkimo konkursą. Pirkimo objektas: pramoginis laivas - 1 vnt. Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 01 10, 13 val. Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu: UAB “PLAKIS” Vilniaus r. sav., Antežerių k., Vilniaus r. sav. Tel. 8 698 86 837, uabplakis@gmail.com. Užs. LM-3669

DĖL KREDITO UNIJOS “LAIKINOSIOS SOSTINĖS KREDITAS” NEEILINIO VISUOTINIO NARIŲ SUSIRINKIMO Kredito unijos valdybos 2012 12 17 sprendimu šaukiamas neeilinis visuotinis narių susirinkimas. Susirinkimas vyks 2013 sausio 9 d. 16.00 val. adresu: Savanorių pr. 135, Kaunas. Jei kvorumo nebus, pakartotinis neeilinis visuotinis narių susirinkimas bus šaukiamas 2013 sausio 16 d. 16.00 val. Unijos neeilinio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė: 1. Valdybos nario rinkimas; 2. Dėl sprendimo atlikti visų einamųjų paskolų teisinį-finansinį auditą; 3. Audito įmonės išrinkimas atlikti visų einamųjų paskolų teisinį- finansinį auditą; 4. Atlyginimo, audito įmonei už visų einamųjų paskolų teisinį-finansinį audito atlikimą, nustatymas. Kredito unijos “Laikinosios sostinės kreditas” nariai savo nuomonę susirinkimo darbotvarkėje numatytais klausimais gali išreikšti raštu iš anksto. Su susirinkimo dokumentais susipažinti ir išankstinio balsavimo raštu biuletenius galima gauti kredito unijoje “Laikinosios sostinės kreditas” adresu: Savanorių pr. 135, Kaunas. Užs. LM-3661

2012 12 19 Lietuvos žinios

Renginiai

Parodos VILNIUS GALERIJA “ARKA” 2012 12 18-2013 01 12 d. Vytauto Žirgulio tapybos paroda “Nebūtos istorijos” 2012 12 15-2013 01 12 d. Tapybos paroda “Mėnulio slėnis” BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS 2012 12 18-2013 03 05 d. Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčia ir jos dekoras 1905-1943” GALERIJA “VARTAI” 12 13-29 d. Paroda “Viražai”. Joje pristatoma menininkų Žilvino Kempino, Svajonės ir Pauliaus Stanikų, Evaldo Janso, Patricijos Jurkšaitytės, Ugniaus Gelgudos, Andriaus Zakarausko, Eglės ir Godos Budvytyčių bei Ievos Misevičiūtės kūryba LIETUVOS AIDO GALERIJA 12 11-29 d. Vytauto Kauno tapybos paroda “Šviesos skliautai” TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” 2012 12 11-2013 01 05 d. Dovilės Gudačiauskaitės paroda “Dream Yours Dream” GALERIJA “MENO NIŠA” 2012 12 10-2013 01 04 d. Tarptautinė konkursinė metalo meno ir juvelyrikos paroda “Gražiai gyventi neuždrausi”

GALERIJA “AKADEMIJA” 2012 12 18-2013 01 05 d. Lino Giedrimo medžio drožinių ir pastelių paroda “Vilties žvaigždė” 2012 12 17-2013 01 05 d. Jono Vaitekūno tapybos ir piešinių paroda DEIMANTŲ MUZIEJUS 2012 12 06-2013 01 06 d. Ryto Jurgelio tapybos paroda “Baltas kelias” LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGOS PARODŲ SALĖ 2012 12 06-2013 01 02 d. Tapytojo Ričardo Bartkevičiaus paroda “Paprasta kaip 2x2” ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS 2012 12 14-2013 01 20 d. Paroda “Pamišėliai laisvėje: Fluxus festivaliai Europoje 1962-1977” Nuo 11 30 d. Paroda “Panorama 14. Rinktiniai darbai iš LE FRESNOY meno centro metinės parodos” Nuo 11 30 d. Bosnijos ir Hercogovinos menininkės Šejlos Kameric personalinė paroda LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Nuo 11 22 d. Primityviosios tapybos paroda Nuo 12 06 d. Kalėdinė liaudies skulptoriaus Rimanto Zinkevičiaus darbų paroda Pristatomos antikinės knygos iš K.Varnelio kolekcijos Nuolatinė ekspozicija “Lietuvos istorijos ir etninės kultūros ekspozicija”

TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” 2012 11 08-2013 10 31 d. Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”. Veiks iki 2013 02 17 d. PAMĖNKALNIO GALERIJA 09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai”

KAUNAS KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA 2012 12 18-2013 01 21 d. Kauno fotoklubo narių fotografijos darbų paroda NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS 2012 12 15-2013 05 05 d. Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937” M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA 2012 12 07-2013 01 13 d. Norvego Giorano Oldiko grafikos paroda “Atspaudai ir kitos klaidos” GALERIJA “KAUNO LANGAS” Originaliosios juvelyrikos paroda “Siurprizas”. Veiks iki 2013 01 10 d. 11 26-12 31 d. Juvelyrų Aurelijos Lapinskaitės ir

Česlovo Kavaliausko paroda “Minčių keliai” PAVEIKSLŲ GALERIJA 11 30-12 30 d. Paroda “Ieškoti moters”, skirta dailininkių Marcės Katiliūtės (1912-1937), Černės Percikovičiūtės (1912-1941/42), Marijos Račkauskaitės-Cvirkienės (1912-2004) ir Domicelės Tarabildaitės-Tarabildienės (1912-1985) 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui

KLAIPĖDA HERKAUS MADOS IR GROŽIO CENTRAS 2012 12 13-2013 01 17 d. Juvelyro Sigito Virpilaičio paroda “Mamuto kaulas ir perlai” KLAIPĖDOS GALERIJA 12 06-2013 01 12 d. Tarptautinio meno projekto “Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitinkant” paroda. Grafikos darbus Donelaičio tema pristatys trylika Lietuvos ir Rusijos dailininkų PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA 2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas. Sugrįžimas į Tėvynę” KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS 02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Supermedija” KLAIPĖDOS ETNOKULTŪROS CENTRAS 11 23-12 31 d. Dailininkės Valerijos Kiškienės (Garliava) tekstilės paroda “Valerijos delmonai”

11 16-12 21 d. Tautodailininkės Eglės Pečiurienės riešinių paroda KLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA 2012 12 15-2013 01 17 d. LFS Klaipėdos skyriaus narių metinė fotografijų paroda “(ne)matomi”

ŠIAULIAI DVIRAČIŲ MUZIEJUS 04 06-12 30 d. Edukacinė paroda “Saugus vaikas - nesaugiame pasaulyje”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS 2012 12 06-2013 01 15 d. Tautodailininkės, muziejininkės Alfredos Petrulienės tapybos darbų paroda “Į Kalėdų šviesą” Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”. Veiks iki 2013 07 31 d.

PALANGA PALANGOS GINTARO MUZIEJUS 05 25-12 31 d. Paroda “Maironis ir Palanga” Nauja gintaro ekspozicija ir atkurti istoriniai Tiškevičių rūmų interjerai

DUSETOS DUSETŲ DAILĖS GALERIJA 2012 12 18-2013 01 26 d. Dusetų meno mokyklos dailės skyriaus moksleivių kūrybos paroda

Koncertai VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 19 d. 19 val. Meno festivalio “Kalėdiniai vakarai” koncertas. Dalyvauja Nikolaj Luganskij (fortepijonas, Rusija) VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 19 d. 18 val. Kamerinėje salėje. Lekt. Andriaus Puplauskio ir asist. Šarūno Kačiono fagoto klasių studentų koncertas 20 d. 16 val. Kamerinėje salėje. Prof. Algirdo Budrio ir doc. Juliaus Černiaus klarneto klasės studentų koncertas 21 ir 22 d. 19 val. Teatralizuotas koncertas “Arijos iš dušo” ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 19 d. 18 val. Koncertas “Skamba Kalėdų varpeliai”. Dalyvauja “Ąžuoliuko” mažylių choras 20 d. 18 ir 20.30 val. Koncertas “Meilės trikampis”. Dalyvauja Neda Malūnavičiūtė (vokalas, fleita), Kostas Smoriginas (vokalas) ir Olegas Ditkovskis (vokalas, gitara) 21 d. 19 val. Koncertuoja Rusnė Mataitytė (smuikas), Vytautas Sriubikis (fleita), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Dirigentas Donatas Katkus STASIO VAINIŪNO NAMAI 19 d. 17 val. Nacionalinės M.K.Čiurlinio menų mokyklos smuiko mokytojos ekspertės Gintvilės Vitėnaitės klasės mokinių koncertas LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA 20 d. 18 val. Koncertas “Šv. Kalėdų belaukiant”. Dalyvauja LMTA Koncertmeisterio katedros studentai 21 d. 16 val. LMTA chorų koncertas “Senuosius metus palydint” ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 23 d. 13 val. Sakralinės muzikos valanda. Dalyvauja berniukų ir jaunuolių mišrus choras “Ąžuoliukas”, vargonuoja Renata Marcinkutė Lesieur. Dirigentas Vytautas Miškinis PRAMOGŲ ARENA 19 d. 20 val. Staso Michailovo koncertas ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 21 d. 19 val. Miuziklas “Velnio nuotaka” 22 d. 15 ir 18.30 val. Didysis Kinijos cirkas su programa “Cirke tik merginos”

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 19 d. 18 val. Koncertuoja pučiamųjų instrumentų orkestras “Trimitas” ir “Trys panteros”. Dirigentas Ugnius Vaiginis 20 d. 18 val. Koncertas “Meilės dainos” ŽALGIRIO ARENA 19 d. 18.30 val. Didysis Kinijos cirkas su programa “Cirke tik merginos” 20 d. 19 val. Naujametė “Žuvėdros” fiesta 22 d. 12 val. Kalėdinė pasaka “Trys paršiukai pusnyse”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 19 d. 18 val. Koncertuoja ansamblis “4 tango”: Kristina Žebrauskaitė (akordeonas), Feliks Zakrevskij (fortepijonas), Birutė Bagdonienė (altas), Donatas Bagurskas (kontrabosas), Džeraldas Bidva (smuikas) I.SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKA 19 d. 17.30 val. Bibliotekos Gerlacho palėpėje. Kalėdinis koncertas “Tyli naktis”. Dalyvauja tautinės muzikos ansamblis “Ralio” ir vokalo studija “Vega” ŠVYTURIO ARENA 22 d. 20 val. Koncertuoja Mantas ir Kauno miesto simfoninis orkestras

ŠIAULIAI KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 21 d. 18 val. Didysis kalėdinis koncertas 22 d. 18 val. Koncertuoja Vitalija Katunskytė 23 d. 18 val. E.Seiliaus ir K.Zmailaitės koncertas “Mūsų miesto Kalėdos” ŠIAULIŲ ARENA 20 d. 20 val. Koncertuoja Mantas ir Kauno miesto simfoninis orkestras 23 d. 19 val. “Liepsnojantis Kalėdų ledas”

DRUSKININKAI KLUBAS “DRUSKININKŲ KOLONADA” 21 d. 20 val. Koncertuoja vokalistas Valdas Meškerys bei gitaristas Saulius Vilpišauskas 22 d. 21 val. Koncertuoja dainininkė Edita Suchockytė 23 d. 20 val. Grupės “Road Band” muzikanto Aleksandro Belkino koncertas

BIRŽAI BIRŽŲ PILIES SALĖ 20 d. 18 val. Koncertuoja “Musica Humana”, Raminta Vaicekauskaitė (sopranas) ir Mindaugas Zimkus (tenoras). Dirigentas Algirdas Vizgirda

TELŠIAI TELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS 20 d. 19 val. Koncertuoja Čiurlionio kvartetas ir Artūro Noviko džiazo mokyklos vokalinis ansamblis “Color Jazz”

SV-11028

2012 12 19 Lietuvos žinios

TV programos

TREČIADIENIS 19 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-7 11.00 “LRT aktualijų studija”. 12.00 “Laba diena, Lietuva”. 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”. 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”. 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”. 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.50 “Prisikėlęs faras” N-7 19.45 “Rojus Lietuvoj” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Teisė žinoti” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Teisė žinoti” tęsinys 22.15 “Stilius”. Veidai 22.45 “Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys” 23.25 Vakaro žinios 23.40 “Rojus Lietuvoj” (k.) 0.10 “Stilius”. Jausmai (k.) 0.40 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Keista šeimynėlė” (k.) 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.) 10.40 “Specialioji Los Andželo policija” (k.) N-7

11.40 “Nikita” (k.) n-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Keista šeimynėlė” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!” 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Diagnozė: valdžia” 20.55 “Karamelinės naujienos” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” 22.35 Kriminalinis trileris “Voratinklis” N-7 0.45 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.40 “V. Vizitas” N-7

TV3 6.30 “Teleparduotuvė” 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena”. Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Beatos virtuvė” 12.00 “Ką manai?” 13.00 “Akistata” 13.40 “Šeimos reikalai” 14.10 “Drakonų medžiotojai” 14.40 “Baili voverytė” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis”

TV1

17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Akistata” 20.00 “Motina ir sūnus” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Daktaras Hausas” 23.05 “CSI Niujorkas” 0.05 “Tikrasis teisingumas” 1.05 “Anarchijos vaikai” 2.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai”

7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Sunkus vaikas” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “San Francisko raganos II” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 21.00 Veiksmo trileris “Detoksikacija” N-14 22.50 “Skaičiai” N-7 23.50 “Pabėgimas” N-7 0.50 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

BTV

LRT kultūra

6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Užkalnio 5” (k.) N-7 9.00 “Prajuokink mane” (k.) N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Jūrų velniai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Auksarankiai” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Taip. Ne” 21.25 “Sąmokslo teorija” N-7 22.25 “Mentai” N-7 23.25 “Jūrų velniai” (k.) N-7 0.25 “Laukinis” (k.) N-7 1.25-5.59 “Bamba” S

8.00 “Odisėjo klajonės” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Gintarinės batutos meistrai”. Gintaras Rinkevičius (k.) 13.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.) 13.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Griežia Lietuvos kvartetas (k.) 14.00 Vienas eilėraštis 14.10 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga “Lyderiai” (k.) 15.00 “Tapatybės labirintai” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Etnokultūros ratas”. Sustojęs gyvenimas 18.45 “Pinigų karta” 19.30 Kompozitoriaus Osvaldo Balakausko 75-mečiui. “Osvaldo Balakausko kūryba”. Simfonija Nr. 4. Simfoninė poema “Tetra”. Groja Nacionalinis simfoninis orkestras. Dirigentas Juozas Domarkas 20.50 Jono Meko filmų retrospektyva. “Tautos gimimas” 22.15 Fantastinė nuotykių drama “Bekraštė istorija” N-14 0.10 Panorama (k.) 0.55 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 1.55 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Operinės muzikos perlai

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Pagrin-

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Širdžių ėdikas” - 13.45, 16.15, 18.45, 21.30 val. “Virš įstatymo” - 17.30, 20.45 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12, 16, 20 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 13, 17, 21 val. “Optimisto istorija” - 10.45, 13.30, 15.45, 18.30, 21.15 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.40, 14.45, 17.15 val. “Legendos susivienija” - 13.10 val. “Džiunglės” - 12.15, 14.30, 16.45 val. “Džiunglės” (3D) - 19.30, 21.50 val. “Debesų žemėlapis” - 17.30, 20.45 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 18 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.30 val. “007 operacija “Skyfall” - 20.30 val. “Monstrų viešbutis” - 11.15 val. “Šrekas. Ilgai ir laimingai” - 12.30 val. “Loraksas” - 10 val. FORUM CINEMAS VINGIS “Širdžių ėdikas” - 14.15, 16.40, 19.10, 21.40 val. “Virš įstatymo” - 15.15, 18, 21 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.10, 16.20, 20.20 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 17.20 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.15, 15, 19 val. “Optimisto istorija” - 13.45, 16.15, 18.45, 21.30 val. “Legendos susivienija” (3D) - 12.20 val. “Legendos susivienija” - 13.15, 15.40, 17.40, 19.45, 22 val. “Karališkas romanas” - 17.45, 20.45 val. “Džiunglės” (3D) - 11.30, 21.50 val.

“Debesų žemėlapis” - 11, 14.15, 17.40, 21 val. “Frankenvynis” (3D) - 14.45 val. “Apgaulinga aistra” - 15.20, 21.15 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 17.30, 20.30 val. “007 operacija “Skyfall” - 12, 18 val. “Ledynmetis 3” - 11 val. “Mikė Pūkuotukas” - 11.15 val. “Karališka drąsa” - 13.30 val. “Madagaskaras 3” - 13.45 val. SKALVIJA “Kruliko kelias anapus” - 18.50 val. “Tabu” - 20.20 val. “Mūsų mokykla” - 17 val. PASAKA “Širdžių ėdikas” - 18.15 val. “Optimisto istorija” - 21.15 val. “Septyni psichopatai” - 20.30 val. “Laukiniai” - 21 val. “Pragaras rojuje” - 18 val. Kino vakarai su Izolda - 19 val. OZO KINO SALĖ “Miegančių drugelių tvirtovė” - 16 val. “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” - 18 val.

dinis įkaltis” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Veiksmo drama “Skrydžio planas” 23.35 Europos pokerio turas 0.35 “6 kadrai” 1.05 “CSI Niujorkas” 2.00 “Išvaduotojas”

21.15 “Karamelė” 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Kinomano užrašai” (k.) 22.45 “Likimo dovana” 23.45 “Misija: išteisinti!” N-7

Lietuvos ryto TV

4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 “X byla” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Melžėja iš Chacapetovkos” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Giulčatai” 21.05 “Tyrėjo Nikitino byla” 22.00 Majų kalendorius. Dvi dienos iki pasaulio pabaigos 22.55 “Operatyvininkai” 23.50 Žinios+ 0.05 “Miestelis” 0.35 Vaid. f. “Svetima” 2.15 Vesti.ru

6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Gyvenimo būdas” 10.15 “Namų daktaras” 10.55 Dok. f. “Meksikos narkotikų karai” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Negaliu tylėti” 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Ledo žemė. Žaidimas su ugnimi” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Ledo žemė. Žaidimas su ugnimi” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 Dok. f. “Paskutinė Geringo paslaptis” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.35 “Reporteris” 0.30 “Pašėlę TV pokštai” N-7 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

RTR Rossija

Viasat Sport Baltic

7.00 Drama “Geresnis gyvenimas” N-7 9.00 Veiksmo f. “Audros karys” 11.00 Drama “1612: Tamsiųjų laikų kronikos” N-7 13.25 Veiksmo f. “Miražas” N-7 15.00 Komedija “Labas ir sudie!” N-7 17.00 Trileris “Šalutinis efektas” N-7 19.00 Drama “Kalėdų namelis” 21.00 Drama “Kelias” N-7 23.00 Komedija “Vyrai, kurie spokso į ožkas” N-7 1.00 Komedija “Skaistuolė amerikietė” N-14

11.15 Ledo ritulys. Rygos “Dinamo” - “Vityaz” 13.15 Futbolas. Vokietijos taurė. “Schalke 04” “FSV Mainz 05” 15.05 Futbolas. Vokietijos taurė. “Augsburg” - “Bayern” 16.55 “Futbol Mundial” žurnalas 17.25 Ledo ritulys. KHL. “Atlant” - “Metallurg”. Tiesioginė transliacija 19.55 Futbolas. Vokietijos taurė. “Wolfsburg” - “Bayer”. Tiesioginė transliacija 21.55 Futbolas. Vokietijos taurė. “Borussia” - “Hannover” 23.40 Ledo ritulys. KHL. Rygos “Dinamo” - “Barys”

Balticum TV

Discovery

8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Vaiduokliškos istorijos” 9.45 “Užtemimas: prisiminti pavojinga” N-7 10.45 “Kultūra+” (k.) 11.15 “Kritinė riba” N-7 12.15 “Vienišų seselių klubas” N-7 12.45 “Komanda Č” N-7 13.45 “Reidas” (k.) 14.15 “Mūsų augintiniai” 14.45 Trileris “Sandėris” N-7 16.45 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 17.15 “Senas geras faras” N-7 18.15 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 18.45 “Pražūtingas auksas” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Advokatė Lovinski”

7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Tai bent papročiai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškasis motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Išgyvenimo pamokos 22.00 Užgrobtas laivas Kolumbijoje 23.00 Svetimkūniai 0.00 Antžmogiai 1.00 Tiesa ir melas

Balticum Auksinis

Teatras MULTIKINO “Širdžių ėdikas” - 12, 18.45, 21 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.30, 15, 18.30, 22 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 16.30, 20 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 11, 13.15, 18, 21.30 val. “Optimisto istorija” - 11, 13.30, 16, 18.30, 21.15 val. “Legendos susivienija” (3D) - 10.45, 12.45, 15, 17 val. “Legendos susivienija” - 10, 12, 14, 16 val. “Džiunglės” (3D) - 19, 21 val. “Debesų žemėlapis” - 18, 21.20 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 16.30 val. “Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.30, 12.30, 14.30 val.

KAUNAS CINAMON “Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 17.10, 20.35 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.25, 14.45, 18.10, 21.35 val. “Optimisto istorija” - 18.50 val. “Širdžių ėdikas” - 13.15, 17.30, 19.45, 22 val. “Legendos susivienija” (3D) - 10.30, 12.40, 14.55 val. “Legendos susivienija” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val. “Debesų žemėlapis” - 15.15, 21.20 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12.30, 21 val.

“Monstrų viešbutis” - 11.15, 15.30 val. FORUM CINEMAS “Širdžių ėdikas” - 16.30, 18.45, 21.30 val. “Virš įstatymo” - 14.15, 20.45 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 16, 20 val. “Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 10.15, 13.45, 17.30, 21.15 val. “Optimisto istorija” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.30, 21 val. “Legendos susivienija” (3D) - 10.30, 12.45, 15.15 val. “Legendos susivienija” - 13.30, 16.15, 18.15 val. “Džiunglės” (3D) - 18 val. “Debesų žemėlapis” - 11, 17.15, 20.15 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 20.30 val.

“Kung Fu Panda 2” - 13 val. “Ratai 2” - 10.30 val.

KLAIPĖDA

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 19 d. 18.30 val. “Traviata”

FORUM CINEMAS “Širdžių ėdikas” - 16.45, 19, 21.30 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 12, 16, 20 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.30, 14, 17.30, 21 val. “Optimisto istorija” - 20.45 val. “Pragaras rojuje” - 11.15, 15.45, 20.30 val.

“Septyni psichopatai” - 20.15 val. “Legendos susivienija” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45 val. “Legendos susivienija” - 16.15, 18.15 val. “Džiunglės” - 13.45, 18.30 val. “Debesų žemėlapis” - 17.15 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 14.15 val. “Alvinas ir burundukai 3” - 10.30 val. “Alisa Stebuklų šalyje” - 13 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Septyni psichopatai” - 18 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 12, 16, 20 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.15, 14, 17.30, 21 val. “Optimisto istorija” - 13.15, 16.15, 18.40, 21.15 val. “30 širdies dūžių” - 20.30 val. “Legendos susivienija” - 15.45, 18.15 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15.15, 20.45 val. “Monstrų viešbutis” - 12.45 val. “Alvinas ir burundukai 3” - 11 val. “Loraksas” - 13.30 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Legendos susivienija” - 10, 11.40, 13.20 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 15, 18, 21 val. I SALĖ “Karališka drąsa” - 10, 11.40 val. “Pragaras rojuje” - 13.20, 19.15 val. “Pagrobimas 2: neišvengiamas kerštas” - 15.20, 21.15 val. “Apgaulinga aistra” - 17.15 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 16, 20 val. “Hobitas: nelaukta kelionė” - 14, 17.30, 21 val.

“30 širdies dūžių” - 20.30 val. “Legendos susivienija” - 15.30 val. “Legendos susivienija” (3D) - 13.30 val. “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 17.30 val. “Alvinas ir burundukai 3” - 10.30 val. “Ratai 2” - 13 val.

22 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 19 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne” 20 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje. “Vasarvidžio nakties sapnas”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 19 ir 21 d. 12 val. Mažojoje scenoje. Kiškis pabėgėlis”

20 d. 18.30 val. “Spragtukas” 21 d. 18.30 val. Kamerinėje salėje. Kalėdų muzikos koncertas NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 20 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Helverio naktis” 21 ir 22 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas” 22 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas” 22 d. 16 val. Studijoje. “Liūdnos dainos i š Europos širdies” JAUNIMO TEATRAS 20 d. 18 val. “Katė ant įkaitusio skardinio stogo” 21 d. 18 val. “Užsispyrėlės tramdymas” 22 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų” Salė 99 22 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 19 d. 18 val. Aktoriaus Vladimiro Jefremovo atminimo vakaras. Filmo “Kritimas - skrydžio dalis” pristatymas 20 d. 18 val. “Iliuzijos” 21 d. 18 val. “Eglutė pas Ivanovus” 22 d. 11 val. “Rusiška eglutė” 22 d. 18 val. “Ačiū, Margo!” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 19 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)” 20 d. 18.30 val. “Damos vizitas”

21 d. 18.30 val. “Madagaskaras” 22 d. 18.30 val. “Trys seserys” KEISTUOLIŲ TEATRAS 19 d. 11 ir 14 val.; 20 ir 22 d. 12 val.; 21 d. 15 val. “Grybų karas ir taika” 19 d. 19 val. Koncertuoja pasaulinė afro/bliuzo žvaigždė Roland Tchakounte 20 d. 16 val. “Nepaprasto orkestro koncertas” MENŲ SPAUSTUVĖ 19 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Senelės pasaka” 19 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Lietaus žemė” 19 d. 19 val. Juodojoje salėje. Kūrybinė grupė “Operomanija”. 5-asis šiuolaikinės operos festivalis “NOA” 20 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”. “Tiksinti bomba” 20 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “No Theatre”. “Pamišėlio užrašai” 21 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Marko (Kavolių kabaretas)” 22 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Lai lai lai” 22 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras. “Avinėlio kelionė”

19 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 20 ir 22 d. 12 val. Didžiojoje scenoje. “Astrida” 20 ir 22 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” 21 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. VDU kamerinio orkestro koncertas “Kalėdinis tango” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 19 d. 12 val. “Nykštukas Nosis” 19 d. 18 val. “Čigonų baronas” 20 d. 12 val. “Mažoji burtų fleita” 22 d. 18 val. “Šikšnosparnis” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 19, 20, 21, 22 d. 10 ir 12 val.; 23 d. 12 ir 14 val. “Kaip atpažinti raganą?” 19, 20, 21, 22 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 19 d. 12, 14, 18 val.; 21 d. 10, 16, 18 val. “Kreivos daiktų istorijos” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 22 d. 11 ir 13 val.; 23 d. 11 val. Mažojoje scenoje. “Naujametė pasaka” 22 ir 23 d. 12 val. “Balta sniego žmogeliukų kelionė” KAUNO TEATRO KLUBAS 19 d. 19 val. Andriaus Bialobžeskio muzikos ir poezijos vakaras 20 d. 21 val. Akustinis Dariaus Žvirblio (Atika) koncertas 21 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras” 20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 22 d. 18.30 val. “Sapnai apie Brodvėjų” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 19 d. 9 ir 13 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Mikė Pūkuotukas” 19 d. 18 val. Kalėdinis labdaros koncertas 20 d. 11 val. Teatras “Cezario grupė”. “ Superagentas 000” 20 d. 18 val. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis” 21 d. 11 val.; 22 d. 12 val. Cirkas “Dzūkija”. Kalėdinė cirko programa

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 22 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 22 d. 17 val. “Kulkos virš Brodvėjaus” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 22 ir 23 d. 12 val. “Meduolių trobelė” PANEVĖŽIO MUZIKOS TEATRAS 19 d. 18 val. Koncertas “Operos triumfo valanda” 21 d. 18 val. Koncertas “Neužmirštamos akordeono melodijos”

2012 12 19 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:39 leidžiasi 15:53 dienos ilgumas

7:14

Orai ir horoskopai MĖNULIS Septintąją jaunaties dieną Mėnulis teka 11:36 leidžiasi -

-5 Oslas Jaunatis XII 13

Priešpilnis XII 20

Pilnatis XII 28

+7 Paryžius

-10 -13

Zarasai Utena

+11

Berlynas

Bordo

-9

Ukmergė -10 -13

Kaunas

Lisabona

VILNIUS

Druskininkai

+11 Madridas

+17 Barselona

+13 Nica

+12 Roma

-3 Bukareštas Varna Dubrovnikas 0 Sofija +11

+21

Alytus

-10 -12

+16

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +2 +3

Kėdainiai -7

Vilnius Minskas -3 -13 Varšuva -12

+2 Praha +5 Miunchenas

-14 Maskva

-10

-10 -13

Panevėžys

-17 Sankt Peterburgas

-12 Ryga

+2 Kopenhaga

Amsterdamas

Klaipėda

-16

Talinas

+8 Londonas

Šiauliai

Stokholmas

Delčia I 04

Dublinas +9

Palanga

-9 Helsinkis

-2

Stambulas +12

Malaga +11

-10 -13

Alžyras +18

ŠIANDIEN: debesuota, vietomis pasnigs, pustys. Temperatūra dieną 7-10 laipsnių šalčio.

354-oji metų diena. Gruodžio devynioliktoji, trečiadienis, trečioji 52-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 12 dienų.

RYTOJ: kai kur snyguriuos. Naktį šaltukas spustels iki 13 laipsnių, dieną temperatūra 7-10 laipsnių šalčio.

Geros dienos! LŽ

Tunisas +20

Atėnai

+18 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Darijus, Gedvilas, Rimantė; rytoj: Dominykas, Daugardas, Daugardė, Gražvilė, Teofilis.

Senoliai sakydavo: Vargsta kaip žiurkė kluone.

2012 12 19 Lietuvos žinios

Margumynai

Garsenybes sekė internetinis vagis

Kontrolierė virto gyvate

Apsinuoginusių garsenybių nuotraukas paviešinęs JAV kompiuterių įsilaužėlis dešimčiai metų pasiųstas už grotų. JAV teisėjas į kalėjimą pasiuntė kompiuterių įsilaužėlį, kuris įgijo prieigą prie garsenybių, tokių kaip aktorė Scarlett Johansson, elektroninio pašto paskyrų ir išplatino internete apsinuoginusių žvaigždžių nuotraukas. Los Andželo federalinio teismo teisėjas taip pat nurodė Floridoje gyvenančiam 36 metų Christopheriui Chaney sumokėti iš viso 76 tūkst. dolerių (apie 200 tūkst. litų) S.Johansson, Christinai Aguilerai ir Renee Olstead - jos buvo tarp dešimčių nukentėjusių asmenų. Ch.Chaney pripažino kaltę ir susitarė su prokurorais. Jei būtų pripažintas kaltas pagal visus 26 kaltinimus, kurie iš pradžių buvo iškelti, jis galėjo gauti 121 metus laisvės atėmimo. Pasak teisėjo, Ch.Chaney elgesys demonstruoja “beširdišką nepagarbą aukoms”, ypač dviem mažai žinomiems asmenims, kuriuos jis šnipinėjo ilgiau nei 10 metų. Prokuroras pridūrė, kad ši byla yra “blaivinantis priminimas, jog kibernetinis nusikalstamumas kelia labai realią grėsmę kiekvienam amerikiečiui ir visi

turėtų imtis priemonių apsaugoti savo tapatybę bei asmeninę informaciją internete”. Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai suėmė Ch.Chaney pernai spalį po 11 mėnesių trukusio tyrimo dėl įsilaužimo į daugiau nei 50 pramogų pasaulio garsenybių privačias paskyras. Dauguma jo taikinių buvo žvaigždėmis tapusios jaunos moterys, pavyzdžiui, Mila Kunis. Neteisėtai įgytose S.Johansson nuotraukose ji matoma apsinuoginusi savo namuose. 2010 metais įsibrovus į Ch.Aguileros paskyras internete taip pat pasklido dainininkės pikantiškos nuotraukos. M.Kunis mobilusis telefonas buvo neteisėtai šnipinėjamas tų metų rugsėjį, o internete paviešintos jos nuotraukos, vienoje iš jų aktorė matoma vonioje. FTB kėlė prielaidą, kad Ch.Chaney naudojo atviruose šaltiniuose prieinamą viešą informaciją, kuri ir padėjo jam atspėti garsenybių elektroninio pašto paskyrų slaptažodžius tuomet jam atsiverdavo galimybė neteisėtai prisijungti. Perėmęs paskyros valdymą Ch.Chaney nukreipdavo žinutes į atskirą elektroninio pašto adresą, kurį kontroliavo. Vienas FTB pareigūnas sakė, kad tai, ką Ch.Chaney darė, prilygsta “vagies įsilaužimui naktį į aukų namus”.

Už automobilių stovėjimą pinigus renkanti kontrolierė M.Adomėnienė dirba šypsodamasi. / Daivos Baronienės nuotrauka DAIVA BARONIENĖ

2013-ųjų - Gyvatės metų belaukdama panevėžietė, renkanti mokestį už automobilių stovėjimą, pati panoro įlįsti į gyvatės kailį. Moteris teigia, kad tai veiksminga. “Ei, gyvate!” - taip šiomis dienomis automobilius miesto centre norintys pasistatyti panevėžiečiai kviečia UAB “Panevėžio gatvės” kontrolierę Marytę Adomėnienę. Moteris pabrėžia, kad kreipiamasi į ją maloniai, žmonės už automobilio stovėjimą sumoka su džiaugsmu ir dar palinki gražių švenčių. Kol savo darbą dirbo vilkėdama specialią oranžinę liemenę, tokio dėmesio panevėžietė nesulaukdavo. “Ir matau, ir jaučiu, kad žmonėms

smagu mane matyti, apsivyniojusią žaislinę gyvatę. Jiems net ne taip sunku skirtis su pinigais, kuriuos surinkti - mano darbas”, - sakė M.Adomėnienė ir pridūrė, kad pasidabinusi karnavalo drabužiais neišgirdo nė vieno pikto žodžio. Tiesa, Panevėžį užvertęs sniegas daugiau žmonių skatina važinėti viešuoju transportu, tad automobilių statoma mažiau. “Paprastai dirbdama miesto centre per dieną surinkdavau iki 100 litų, dabar mano “laimikis” kiek mažesnis”, prisipažino moteris. M.Adomėnienė pinigus iš panevėžiečių renka jau trečius metus. Ji ypač skausmingai prisimena darbo pradžią, kai buvo itin nedrąsu prašyti iš žmonių pinigų, o jie dažnai įžeisdavo ir įskaudindavo. “Buvau išvadinta “žiurke” ir kitokiais žodžiais. Bet dabar akiplėšos apsiramino, radau su jais bendrą kal-

bą, tad dirbu ne verkdama, o šypsodamasi”, - sakė kontrolierė. Išradingoji M.Adomėnienė per savo kontrolierės karjerą panevėžiečius džiugina nebe pirmą kartą. Praėjusių metų pabaigoje ji vilkėjo Snieguolės apdarą, per šiųmetes Velykas virto Velykų zuike, dalijančia dovanas pinigus sumokėjusiems vairuotojams. “Todėl ir šiemet, dar likus nemažai laiko iki Kalėdų, žmonės ėmė klausinėti, kaip pasipuošiu”, - pasakojo kontrolierė. Ji prisipažino svarsčiusi neilgai, nes žinojo, kad ateina Gyvatės metai. “Didžiulė sintetinė gyvatė, kurią apsivyniojau apie kaklą, dar ir šildo žvarbiomis dienomis”, - sakė kontrolierė, nors prie šalčio ji jau priprato, išmoko deramai apsirengti. M.Adomėnienei malonu, kad jos “išdaigas” supranta ir viršininkai, ir kolegos, ir šeima. “Tai mane įkvepia”, - nusišypso moteris.

•

Sunkiai dirbo, ilgai gyveno Dina Manfredini pati plaudavo grindis, kol jai sukako 90 metų, ir mirė sulaukusi 115-os bei tapusi seniausiu pasaulio žmogumi. Ajovoje gyvenusi senutė mirė nepraėjus nė dviem savaitėms, kai buvo pripažinta seniausiu pasaulyje žmogumi. 1897 metų balandžio 4 dieną Italijoje gimusi D.Manfredini mirė Vyskupo Drummo senelių namuose netoli Ajovos Di Moino miesto. D.Manfredini daugiausia augino vaikus ir buvo namų šeimininkė, dirbo valytoja privačiuose namuose, kol jai sukako 90 metų - tai nurodoma Guinnesso rekordų knygos tinklalapyje. Likusi našlė ji gyveno savarankiškai, kol sulaukė 110 metų. Guinnesso pasaulio rekordų knygos darbuotojai pripažino ją seniausiu pasaulyje žmogumi tik gruodžio 5-ąją, kai 116 metų amerikietė Besse Cooper mirė slaugos namuose netoli Atlantos Džordžijos valstijoje. D.Manfredini šeimos nuomone, jos ilgaamžiškumą lėmė sunkus darbas ir santūrumas visais atžvilgiais. Dabar seniausio pasaulyje žmogaus titulas tikriausiai pereis japonui Jiroemonui Kimurai, kuris gimė 15 dienų vėliau nei D.Manfredini.

•

S.Johansson buvo tarp nukentėjusių įžymybių, kurių intymios nuotraukos pakliuvo į internetą. / PC/Scanpix nuotrauka D.Manfredini per savo 115-ąjį gimtadienį 2012 metų balandžio 4 dieną. Reuters/Scanpix nuotrauka

AFP, BNS, LŽ

•