2012 gruodžio 21 d. / Penktadienis / Nr. 293 (13 421)

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „ISTORIJA”

Kaina

1,99 Lt

2012 gruodžio 21 d. / Penktadienis / Nr. 293 (13 421)

www.lzinios.lt

Seimas pakluso griežtam Temidės balsui

Rytoj su dienra‰ãiu

LŽ gidas

+ TV programos

Šiandien LŽ

2p.

Vis daugiau tikinčiųjų atlikti išpažintį pageidauja ne klausyklose

3p.

Seimui pademonstravus solidarumą vakar uždegta žalia šviesa kitų metų valstybės biudžeto projektui

6p.

Pietų Korėjos prezidento rinkimuose nugalėjo konservatorių kandidatė P.G.Hye

Nei prognozuota pasaulio pabaiga, nei artėjančios Kalėdos vakar nepadarė įtakos parlamentarų valiai balsuojant dėl trijų “darbiečių” teisinio imuniteto. Viktoro Uspaskicho surengtas 45 minučių monospektaklis buvo įspūdingas, tačiau jo finalas ovacijų nesulaukė. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka Išsamiau

•3 p.

Skambučiai kryps į mobilųjį internetą EGLĖ KIJAUSKIENĖ

15p.

27 laipsnių speigas ir varginanti 5 tūkst. km kelionė neišmušė iš ritmo Kauno “Žalgirio” krepšininkų

UŽSIENIS

Po pasaulio pabaigos

Nors mobilusis internetas pinga, lietuviai jį dar retai naudoja skambučiams iš mobiliųjų telefonų ir į juos.

Tačiau ši užsienyje populiari mada neaplenks ir Lietuvos, nes netrukus gali būti skelbiamas naujų radijo dažnių, kurie leis atpiginti mobilųjį internetą, konkursas.

Atsižvelgdamas į masinę psichozę, kad šiandien, gruodžio 21-ąją, įvyks pasaulio pabaiga, įtakingas britų savaitraštis “The Economist” šiai temai skyrė paskutinį numerį, siūlydamas visiems jos laukiantiesiems keliauti į pragarą, kur bus galima sutikti daugybę žinomų žmonių, pirmiausia, politikų. Visi atvykusieji gaus iki raudonumo įkaitintas grandines, galės gėrėtis besilinksminančiomis chimeromis, paskraidyti ant demono nugaros, pakvėpuoti siera. Ten laukiami pinigų mėgėjai, ypač “Lehman Brothers” bankininkai.

Nemažai lietuvių ne tik šventiniu laikotarpiu vakarais ar kitu sutartu laiku rymo prie kompiuterių įsijungę programą “Skype” ir laukia artimųjų, emigravusių į tolimas šalis, skambučių. Retas drįsta ir leidžia sau skambinti tiesiai iš mobiliojo telefono - tarptautinis ryšys daugeliui per brangus.

LŽ skaitytoja Ligita pasakojo pažįstanti Lietuvoje gyvenantį užsienietį, kuris su artimaisiais, likusiais užjūriuose, valandų valandas plepa mobiliuoju telefonu, regis, visai netaupydamas pinigų.

Retas drįsta ir leidžia sau skambinti tiesiai iš mobiliojo telefono - tarptautinis ryšys daugeliui per brangus.

•

Išsamiau

8 p.

BE ATOKVĖPIO

Orai

Trys mėnesiai ramybės Vyriausybei negresia

Nerašyta taisyklė šimtą dienų nekritikuoti naujosios valdžios šiam ministrų kabinetui kol kas nebuvo taikoma.

Demokratinėse šalyse kelis dešimtmečius gyvuoja tradicija nekritikuoti

darbą pradėjusios Vyriausybės, į postą įžengusių valstybės vadovų. Jiems paprastai suteikiama šimtas atokvėpio dienų. Tačiau į Algirdo Butkevičiaus ministrų kabinetą kritikos strėlės lėkė jau ne kartą. Opozicija, nors ir palaiko “100 dienų” taisyklę, tei-

•6 p.

Išsamiau

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

gia neužsimerksianti, matydama akivaizdžias negeroves. A.Butkevičius džiaugtųsi, jeigu naujosios valdžios atžvilgiu būtų elgiamasi taip, kaip kitose demokratinėse šalyse. Premjeras pažymi, kad kritikos lavina jo vadovaujamą ministrų kabinetą užplūdo

vos pradėjus jį formuoti. “Porą savaičių visuomenės dėmesį nukreipė ne gerosios idėjos, bet pats formavimo procesas, nors tuo metudirbo koalicinės darbo grupės”, - tvirtino jis.

•2 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Bus debesuota, snigs. Temperatūra dieną 8-14 laipsnių šalčio.

•23 p.

Išsamiau

2

2012 12 21 Lietuvos žinios

Dienos temos

Trys mėnesiai ramybės Vyriausybei negresia

Į Algirdo Butkevičiaus (pirmas iš dešinės) ministrų kabinetą kritikos strėlės lėkė jau ne kartą. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Nerašyta taisyklė šimtą dienų nekritikuoti naujos valdžios šiam ministrų kabinetui kol kas nebuvo taikoma. Opozicijos teigimu, bent laikinai sudėti ginklų iki šiol neleido akis badantys valdančiųjų slystelėjimai.

Demokratinėse šalyse kelis dešimtmečius gyvuoja tradicija nekritikuoti darbą pradėjusios Vyriausybės, į postą įžengusių valstybės vadovų. Jiems paprastai suteikiama šimtas atokvėpio dienų. Tačiau į Algirdo Butkevičiaus ministrų kabinetą kritikos strėlės lėkė jau ne kartą. Opozicija, nors ir palaiko “100 dienų” taisyklę, sako neužsimerksianti, matydama akivaizdžias negeroves.

Kritikos lavina A.Butkevičius džiaugtųsi, jei naujosios valdžios atžvilgiu būtų elgiamasi taip, kaip kitose demokratinėse šalyse. “Norėtųsi, kad opozicija tęstų nerašytą tradiciją bei leistų Vyriausybei apšilti kojas, pradėti dirbti, ir nekritikuotų jos 100 dienų. Ši tarptautinė praktika - politinės kultūros dalis”, - LŽ sakė premjeras.

A.Butkevičius pažymėjo, kad kritikos lavina jo vadovaujamą ministrų kabinetą užplūdo vos pradėjus jį formuoti. “Porą savaičių visuomenės dėmesį prikaustė ne gerosios idėjos ar programiniai dalykai, bet pats formavimo procesas. Tuo metu lygiagrečiai dirbo koalicinės darbo grupės, tad sugebėjome pasirengti rimtam ir atsakingam darbui, - tvirtino jis. - Pirmieji žingsniai žengti - vykdome prieš rinkimus duotus įsipareigojimus, tad po keleto mėnesių jau bus matyti ir pirmi rezultatai.”

Priekaištų dar nenusipelnė Aplinkos ministras “tvarkietis” Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad oponentai nė nemanė duoti atokvėpio dirbti pradėjusiai valdžiai. “Juk dar nepaskyrus Vyriausybės pradėjo kritikuoti, ką jau kalbėti apie 100 dienų. Ką darysi, toks jau opozicijos mentalitetas. Atlaikysime”, - tikino jis.

V.Mazuronis mano, kad kritikos naujoji valdžia kol kas nenusipelnė.

Esą gal ir būta šiokių tokių sunkumų, nesusikalbėjimo, tačiau viskas išspręsta. Pasak aplinkos ministro, sunkumų dėl ankstyvos kritikos Vyriausybė nepatiria ir dėl to neišgyvena. “Žinome, ką esame prižadėję daryti, ir einame tuo keliu”, - sakė jis.

Sveikatos apsaugos ministro socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio teigimu, ar laikomasi taisyklės pirmąsias šimtą dienų nekritikuoti naujos valdžios, priklauso nuo šalies politikos kultūros. “Rašyta ar nerašyta taisyklė, viskas priklauso nuo politinės konjunktūros, darbotvarkės ir daugelio kitų dalykų. Manau, kad tam tikros politinės

tybės biudžeto. Visuomenėje daug kritikos sulaukė naujos koalicijos ir Vyriausybės neskaidrus formavimas. Kritiška visuomenės nuomonė visiškai nepriklauso nuo parlamentinės opozicijos nuostatų”, - LŽ sakė A.Kubilius.

Opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis mano, kad per pastarąjį laiko-

A.Butkevičius pažymėjo, kad kritikos lavina jo vadovaujamą ministrų kabinetą užplūdo vos pradėjus jį formuoti. kultūros taisyklės turėtų būti praktikuojamos. Tačiau kaip galima priversti jų laikytis, jeigu šalyje politinės kultūros lygis nėra aukštas?” - klausė jis.

Kritikuoja vieni kitus Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus teigimu, vadinamoji 100 dienų tradicija demokratinėse valstybėse pirmiausia susijusi su tuo, kad po rinkimų visuomenė nebūna pasiruošusi įsiklausyti į opozicijos kritines pastabas naujos Vyriausybės atžvilgiu. “Mes, skirtingai nei kairioji opozicija 2008 metų pabaigoje, esame konstruktyvūs. Tai rodo ir balsavimas dėl 2013 metų vals-

tarpį jau būta nemažai momentų, kai valdantieji nusipelnė kritikos. Jis pažymėjo, kad priekaištus vieni kitiems žarsto ir patys koalicijos atstovai.

Pasak E.Masiulio, Vyriausybei reikia leisti pradėti dirbti. Esą liberalai be reikalo nesikabinės prie naujos valdžios. “Aktyviai organizuoti interpeliacijas ar imtis kitokių veiksmų nepraėjus 100 dienų būtų nekorektiška.

Politinės kultūros ir tradicijų laikymosi dėlei opozicija turėtų leisti Vyriausybei išryškinti veiklos kontūrus.

Tačiau dėl akivaizdžių klaidų ar blogų sprendimų neliktume nuošalyje ir netylėtume”, - pabrėžė jis.

Būtinas ramybės periodas Politologo Algio Krupavičiaus teigimu, demokratinėse šalyse bent jau keliasdešimt metų įprasta, kad politiniai oponentai, žiniasklaida pirmąsias 100 dienų nekritikuoja naujos valdžios.

Toks ramybės laikotarpis neseniai susibūrusioms parlamentinėms daugumoms, vyriausybėms suteikiamas siekiant, kad jos tinkamai pasirengtų darbams: nusistatytų prioritetus, numatytų veiksmų planą, suformuotų komandas ir pradėtų veikti. “Paprastai pradiniuose etapuose daroma klaidų, atsiranda įtampos. Būtent dėl šios priežasties ir taikoma taisyklė 100 dienų nekritikuoti naujos valdžios”, - aiškino A.Krupavičius.

Jis pažymėjo, kad mūsų šalyje toli gražu ne visada laikomasi šio principo. Pavyzdžiui, po Seimo rinkimų 2008 metais naujajai Vyriausybei nesuteiktas kelių mėnesių ramybės periodas. Dabartiniams valdantiesiems irgi nepavyko išvengti kritikos, opozicija žėrė priekaištus visoms koalicijai priklausančioms centro kairės partijoms. “Dabar kritika tarsi šiek tiek slopsta. Galbūt 100 dienų nekritikavimo moratoriumas įsigalės”, svarstė A.Krupavičius.

•

Populiarėja išpažintys netradicinėje erdvėje KRISTINA KUČINSKAITĖ

Vis daugiau tikinčiųjų atlikti išpažintį - pasidalyti savo paslaptimis ir taip palengvinti dvasios kančias - pageidauja ne klausyklose, o bendraudami akis į akį su kunigu.

Artėjant pagrindinėms metų šventėms katalikų tikėjimą išpažįstantys žmonės plūsta į bažnyčias išpažinti nuodėmių, mat Atgailos ir susitaikymo sakramentas katalikų tikėjime yra vienas pagrindinių. Nors žmonės Bažnyčios raginami išpažintį atlikti kuo dažniau, nemaža dalis tikinčiųjų ją atlieka du kartus per metus - prieš šv. Kalėdas ir šv. Velykas, bažnyčiose įrengtose klausyklose. Artėjant didžiosioms metų šventėms tikintieji raginami išpažinties neatidėti paskutinei akimirkai, kai prie klausyklų nusidriekia nemenkos žmonių eilės.

Tačiau kunigas Algirdas Toliatas

LŽ pasakojo, kad vis dažniau į bažnyčią kreipiasi asmenys, norintys išpažintį atlikti ne klausykloje, o kurioje nors kitoje vietoje. Pavyzdžiui, zakristijoje. “Turime ir pokalbiams skirtas erdves, kuriose dažniausiai ir išklausome išpažintis”, - sakė kunigas A.Toliatas. Jo teigimu, pasitaiko atvejų, kai žmogus prašo pasikalbėti neutralioje teritorijoje - kieme, parke, namuose. Pastaroji erdvė dažniausiai tampa klausykla tada, kai tikintysis serga ar guli mirties patale. Įprotį nuodėmes išpažinti ne klausykloje, pasak kunigo, vis labiau populiarina žmonės, ne vienus metus gyvenę užsienyje. Jie, susipažinę su kitokia tvarka, tą patį nori patirti ir grįžę į tėvynę. Pasak kunigo A.Toliato, nors išpažintis skiriasi nuo dvasinio pokalbio, pašnekesio akis į akį su kunigu neretai pageidauja tie, kas nori ne tik išsakyti savo nuodėmes, bet ir sulaukti patarimo įvairiais gyvenimo klausimais. Esą taip vienu metu bandoma suderinti du katalikams svarbius daly-

kus. “Daugumai žmonių vis dar sunku atsiverti, kai jie mato pašnekovą. Tuomet renkamasi tradicinė išpažintis klausykloje”, - kalbėjo kunigas A.Toliatas ir pridūrė, kad visuomenė vis dėlto tampa vis atviresnė ir nori bendrauti su dvasiniais ganytojais.

Jis taip pat pastebėjo, kad mada teigti, neva nuodėmes gali išpažinti ir kiekvienas pats sau, po truputį blėsta, o tikintieji vis labiau supranta Sakramento reikšmingumą. Kunigo A.Toliato teigimu, nesvarbu, kur žmogus ryžtasi kalbėti apie jį slegiančius dalykus. Esmė - išklausyti ir saugoti jo paslaptį.

Kauno arkivyskupijos kurijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas LŽ patvirtino, kad Bažnyčia pasisako už išpažintį ne tik klausykloje. “Tai neprieštarauja katalikų tikėjimui. Juk Sakramentas yra teikiamas ir namuose, ir ligoninėse”, - sakė pašnekovas. Jo teigimu, išpažintį saisto tik ją išklausančio kunigo įsipareigojimas neatskleisti to, ką išgirdo, ir nesvarbu, kurioje vietoje žmogus atvėrė paslaptis.

•

Nuodėmes išpažinti klausykloje pageidauja ne visi. / Romo Jurgaičio nuotrauka

2012 12 21 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Darbo partijos lyderiai pakeliui į teismą jei jų vedlys neteks teisinės neliečiamybės, visa frakcija taip pat jos atsisakys. “Nevaizduokit čia Pilėnų”, replikavo K.Masiulis.

V.Uspaskichą ginti ėmėsi “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos seniūnas Petras Gražulis. Jis tikino, kad daugelyje partijų yra juodosios buhalterijos.

Ir jis pats, priklausydamas tuometei Krikščionių demokratų partijai, prisipažino nelegaliai iš Vokietijos atveždavęs nedeklaruotų pinigų.

“Mes gal buvome gudresni už V.Uspaskichą. Jo kaltė, kad vedė buhalteriją, o mes nevedėme, pasidalijome pinigus ir nėra jokių popieriukų”, - teigė “tvarkietis. Jis ragina dėl V.Uspaskicho imuniteto balsuoti slaptai, tačiau Seimas tam nepritarė.

Už V.Uspaskicho neliečiamybės panaikinimą vieningai balsavo socialdemokratai, konservatoriai, liberalai, po tris “mišrūnus” bei “Drąsos kelio” atstovus. Prieš buvo DP, “Tvarkos ir teisingumo” partijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Nei prognozuota pasaulio pabaiga, nei artėjančios Kalėdos vakar nepadarė įtakos parlamentarų valiai balsuojant dėl trijų “darbiečių” teisinio imuniteto. Jie turės grįžti į teisiamųjų suolą.

Vilniaus apygardos teismas sausį galės toliau nagrinėti vadinamąją Darbo partijos (DP) juodosios buhalterijos bylą. Tenkindamas Generalinės prokuratūros prašymą, DP frakcijos narius Viktorą Uspaskichą, Vytautą Gapšį ir Vitaliją Vonžutaitę Seimas vakar nusprendė atiduoti į teisėtvarkos rankas. Pritariančiųjų, kad šie parlamentarai galėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyta jų laisvė, pakako su kaupu. DP lyderis V.Uspaskichas “paaukotas” 86 balsais (prieš - 29, susilaikė - 15), V.Vonžutaitė taip pat 86 (32 ir 9), V.Gapšys - 82 (35 ir 7). Kad Seimo nario imunitetas būtų panaikintas, už tai privalo balsuoti daugiau kaip pusė visų Seimo narių - ne mažiau kaip 71.

Lygiai prieš ketverius metus V.Uspaskichas ir V.Gapšys jau buvo praradę imunitetą dėl šios bylos. “Tegu akmenį meta tas, kas pats nėra nusidėjęs”, ši biblinė sentencija vakar buvo tapusi pagrindiniu “darbiečių” gynybos argumentu. Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pareiškė, kad Seimas, leidęs teisti V.Uspaskichą ir dar du jo partijos narius, apgynė savo ir visos valstybės garbę bei orumą.

Meldžiasi už oponentus Svarbiausias dienos herojus neabejotinai buvo V.Uspaskichas. Seimo tribūnoje jis suvaidino įspūdingą 45 minučių trukmės monospektaklį. DP lyderis buvo šmaikštus, ironiškas ir net sarkastiškas. Jis apeliavo į salėje sėdinčiųjų sąžinę, graudino ir gėdijo, vers-

V.Uspaskichas tvirtino esąs krikščionis ir meldžiąsis už savo oponentus. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Koalicijos neardys

damas prisiminti savo pačių nuodėmes. Stengdamasis įtikinti, kad juodosios buhalterijos byla visiškai politinė, V.Uspaskichas prisiminė šešerių metų senumo ir kiek naujesnius įvykius kratą DP būstinėje, kelionę į Maskvą, sulaikymą grįžus, teismo procesą ir kitus. Jis citavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimo liudijimus, buvusių prezidentų Algirdo Brazausko ir Valdo Adamkaus kalbas bei knygas, nutekintus “WikiLeaks” dokumentus. “Siekėte visi, kad Darbo partijos vadovo neprileistų prie posto - pasiekėte. Kad stiprūs mūsų žmonės būtų be postų - pasiekėte.

Ko jums reikia dar - kraujo pagerti?

Jums ką, veną atidaryti ir duoti pa-

V.Vonžutaitės kalba buvo lakoniška. “Darbietės” ašaros sugraudino dalį moteriškosios bei vyriškosios auditorijos, tačiau galutinio rezultato nepakeitė. V.Gapšys kalbėjo ilgiau.

“Esu jaunas žmogus ir atlaikysiu visus iššūkius”, - kelis kartus pakartojo jis.

Nors partneriai socialdemokratai balsavo už DP lyderio teisinės neliečiamybės panaikinimą, šis vakar tikino, kad koalicijos gyvavimui įtakos tai neturės. “Visą laiką sakiau, kad imuniteto, Vyriausybės, darbo valstybei niekada nesieju ir nesiesiu. Aišku, buvo vilčių ir norų, kad koalicijos partneriai palaikytų, bet jie turi savų minčių, gal kada nors jos išaiškės”, - po balsavimo žurnalistams sakė politikas. Pasak jo, socialdemokratų elgesys - jų sąžinės reikalas.

čiulpti? Galiu tą padaryti”, - “vampyrinių” motyvų nevengė DP lyderis.

V.Uspaskichas tikino tuoj pat pasirengęs padengti pateiktą ieškinį - 3,8 mln. litų ar net dvigubai tiek, kad tik ramybėje būtų palikti “dirbtinai klampinami vaikai” - V.Gapšys ir V.Vonžutaitė.

“Imkit mane”, - kilniaširdiškai ragino DP vadovas. Jis prisipažino esąs tikintis, todėl maldose prašąs palaiminti ir savo oponentus.

Gynė vedlį Aktyviausiai diskusijose dėl savo lyderio ateities dalyvavo “darbiečiai” ir konservatoriai, kitų frakcijų atstovai beveik nesikišo, numesdavo tik po vieną kitą repliką. Konservatoriai stengėsi apibrėžti V.Uspaskicho pa-

Prezidentė pareiškė, kad Seimas apgynė savo ir visos valstybės garbę bei orumą. sirodymo žanrą. Vieni tai įvardijo kaip tragediją, kitiems priminė komediją, treti įžvelgė farso ir šou elementų. Kęstutis Masiulis teigė tribūnoje matąs “bailų žmogų”, kuris tris kartus dėl tos pačios bylos gaišino Seimą ir Europos Parlamentą. “Pamačius bylą, plaukai šiaušiasi”, konstatavo konservatorius, ragindamas balsuoti už DP lyderio imuniteto panaikinimą. Tuo metu DP atstovė Dangutė Mikutienė pareiškė, kad

•

Valstybės kišenė sotaus gyvenimo dar nežada sininkams, atsakingiems už teisės aktų rengimą. Seimo vicepirmininkas sulaukė palaikymo dėl siūlymo valstybinio telefono ryšio srities darbuotojams padidinti atlyginimą. Taip 1,31 mln. litų išaugo asignavimai Valstybės saugumo departamentui - turtui įsigyti numatytų lėšų sąskaita.

TADAS VALANČIUS

Valdantiesiems ir opozicijai pademonstravus solidarumą vakar buvo uždegta žalia šviesa kitų metų valstybės biudžeto projektui, kurį parengė dar Andriaus Kubiliaus Vyriausybė.

Likome duobėje Nežymiai pakoreguotam svarbiausiam šalies finansiniam dokumentui parlamentarai pritarė absoliučia balsų dauguma. Net 103 Seimo nariams pasakius “už”, vos dviem paprieštaravus ir 28 susilaikius, kitų metų biudžetas buvo patvirtintas. Skirtingai nei svarstymo metu, finansiniam planui šįkart pritarė ir valdančiųjų Darbo partijos, partijos “Tvarka ir teisingumas” bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai. Biudžetą taip pat palaikė beveik visi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Socialdemokratų partijos atstovai. Tarp susilaikiusiųjų buvo visa Liberalų sąjūdžio frakcija, taip pat keletas “drąsiečių” ir Mišrios frakcijos narių.

Net ir apsikeisdami kandžiomis replikomis dėl tokio Seimo sprendimo džiūgavo tiek valdantieji, tiek opozicinių jėgų atstovai. Tuo metu ekonomistai pastebi, kad ir toliau diržus laikysime suveržtus, viešųjų finansų skylė trauksis labai nežymiai.

Premjeras A.Butkevičius dėkojo ankstesnės kadencijos Vyriausybei už paruoštą svarbų Lietuvai projektą, tačiau nepamiršo padėkoti ir naujajai.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Keistos tik dvi eilutės Beveik pusantro šimto įvairiausių parlamentarų siūlymų keisti biudžeto eilutes sulaukusi Finansų ministerija ir Vyriausybė palaimino vos keletą jų. Į kitus siūlymus, kurių bendra vertė viršijo 350 mln. litų, naujasis finansų ministras Rimantas Šadžius buvo priverstas atsakyti baksnodamas pirštu į Fiskalinės drausmės įstatymą ir žadėdamas

daugumą jų perduoti už tą sritį atsakingoms ministerijoms.

Paskutinę minutę tautos išrinktieji palaimino tik socialdemokratų Algirdo Syso ir Antano Nesteckio siūlymus.

Antrasis prašė didinti asignavimus Ministro pirmininko tarnybai 355 tūkst. litų Teisingumo ministerijos lėšų sąskaita. Padidintas šios tarnybos darbo užmokesčio fondas leis sukurti bent 4 papildomas darbo vietas tei-

Pagrindinis kitų metų biudžeto architektas XV Vyriausybės vadovas A.Kubilius dėkojo parlamentarams už pasitikėjimą šiuo projektu, kurio naujoji Vyriausybė “dar nespėjo pernelyg sugadinti”. Finansų ministras R.Šadžius jam antrino pažymėdamas, kad Lietuva dar neišsikapstė iš duobės, į kurią įkrito 2008 metais.

Premjeras Algirdas Butkevičius dėkojo ankstesnės kadencijos Vyriausybei už paruoštą svarbų Lietuvai projektą, tačiau nepamiršo padėkoti ir naujajai už skirtą laiką “šiek tiek jį peržiūrėti ir pakoreguoti”. “Dėl sotumo reikės pakentėti. Ir dėl minimalios mėnesinės algos, kuri buvo padidinta, negalima džiaugtis, kad yra gyvenimo stiprus pagerėjimas”, konstatavo Vyriausybės vadovas.

Tad po nedidelių naujosios Vyriausybės atliktų korekcijų planuojama, kad kitų metų valstybės biudžete prognozuojamos pajamos su Europos Sąjungos (ES) ir kitos paramos lėšomis sumažėjo 400 tūkst. litų ir turėtų siekti 25,7 mlrd. litų. Taip

pat išaugo ir prognozuojamos išlaidos, jos ūgtelėjo 42,4 mln. - iki 26,4 mlrd. litų. Šiemet 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekęs viešųjų finansų deficitas kitąmet neturėtų viršyti 2,5 proc. BVP.

Įspūdžio nepalieka Ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad naujajai valdančiajai daugumai taip ir nesiėmus kardinalių kitų metų valstybės iždo projekcijos, parengtos atsižvelgiant į Fiskalinės drausmės įstatymą, permainų, išlaidos paaugo labai kukliai, o biudžeto deficitas išliko gana didelis. “Vienintelis pastebėjimas, kad išlaidos didėja tik ten, kur jos negali nedidėti. Tai yra augančios skolos administravimo išlaidos ir įmokos į ES biudžetą. Tiesa, šiek tiek daugiau atseikėta krašto apsaugai ir kultūrai. Dešimtadaliu padidėjo ir valstybės investicijų programai skiriamos lėšos, o tai gana geras ženklas galvojant apie ilgalaikę ekonomikos augimo perspektyvą”, - LŽ svarstė ekspertas.

Pasak jo, diržai ir kitąmet išliks suveržti, tačiau jau tokiame lygyje, “kad kelnės nekristų žemyn ir galėtume laisvai kvėpuoti”. “2004-2008 metais diržas kabojo spintoje. Negalėčiau pasakyti, kad pastaraisiais metais jis buvo labai smarkiai užveržtas. Mes ir toliau išleidžiame daugiau, nei surenkame pajamų, ir vis dar tik bandome gyventi pagal galimybes”, dėstė N.Mačiulis.

•

4

2012 12 21 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Apie posūkio į kairę galimybes ANTANAS KULAKAUSKAS

Dar nežinia, kaip susiklostys neseniai suformuotos XVI Vyriausybės tolesnis likimas, tačiau neabejotina, kad darbą ji pradeda ketindama sukti Lietuvos ekonominės ir socialinės politikos vairą į kairę, vadinamosios socialdemokratinės gerovės valstybės link.

Vieniems tokios kalbos kelia nerimą, kitiems - viltį. Pirmieji įtakingesni, o antrųjų - daugiau. Tad neatsitiktinai, per ne itin sklandų koalicinės Vyriausybės formavimo laikotarpį avansu padidėjo socialdemokratų ir ypač jų dabartinio lyderio Algirdo Butkevičiaus populiarumas.

Tačiau, atrodo, nei dauguma politikų, save laikančių kairiaisiais, nei dauguma kairiųjų politikai simpatizuojančios visuomenės dorai nė nesuvokia, ką reikštų ir kiek galimas politinis posūkis į kairę.

Deja, gerovės valstybės kūrimas vienoje šalyje, ypač tokioje kaip Lietuva, tuo metu, kai tarptautinėmis taisyklėmis nustatytas laisvas kapitalo ir mažiau laisvas darbo jėgos judėjimas per valstybių sienas, iš esmės neįmanomas. Tai galėtų būti įmanoma Europos Sąjungoje (ES), bet iki šiol socialinės politikos reikalai, kaip žinoma, yra palikti pačių ES valstybių kompetencijai. Kai kuriose pasaulinio kapi-

talizmo branduoliui priklausančiose šalyse kadaise sukurta ir įtvirtinta vadinamoji socialinė, arba gerovės, valstybė (pvz., Vokietijoje ji įtvirtinta šalies Konstitucijoje) dar tebėra, bet dėl minėtų priežasčių vis mažiau veiksni.

Apskritai reikia turėti galvoje tai, kad kol pasaulio ekonomikos ir civilizacijos plėtra bus grindžiama ekonominio neoliberalizmo ideologijos mitais (deja, jais daug kas tiki, taip pat ir Lietuvoje), tol socialinės gerovės valstybė, o sykiu ir socialinė gerovė daugumai žmonių bus tolstantis miražas. Ekonominio neoliberalizmo ekspertų peršamos socialinės politikos reformos reiškia ne visuotinės gerovės valstybės modelio reformavimą, kaip viešai kalbama, o jo demontavimą ir pritaikymą “ubagų gerovei”. Žinoma, ta proga “ubagų gerovės” sistemos kūrimas paverčiamas dar viena nauja finansinio verslo niša ar rūšimi, beje, negarantuojančia net “ubagiškos” gerovės “ubagams” - juk toks verslas rizikingas. O stipresnieji ir apsukresnieji savo gerovę visais laikais užsitikrindavo patys.

Vis dėlto nors ekonominio neoliberalizmo doktrina dominuoja šiuolaikiniame pasaulyje, visiškos ir galutinės pergalės ji nepasiekė, o gal ir nepasieks. Net šios doktrinos šalininkai, bent jau išmintingesnieji, negali būti tikri, kad tai nebūtų Pyro pergalė. Kad ir demagoginiais sumetimais,

“laisvosios” rinkos, kaip visagalio socialinių problemų sprendimo instrumento, liaupsinimą lydi rūpestis (šiuo atveju nesvarbu, tikras ar apsimestinis) dėl konkurencinės demokratijos, pilietinės visuomenės, žmogaus teisių ir kitų panašių dalykų.

Beje, Baracko Obamos pergalė JAV prezidento rinkimuose, balotiruojantis ir pirmai, ir ypač antrai kadencijai, tik patvirtina faktą, kad globaliu mastu dominuojanti ekonominio neoli-

susiformavusios kultūrinės bendruomenės (tautos), tebepuoselėjančios savo savitumą, tėvyne, kurioje ne tik miela apsilankyti, bet ir gera gyventi bei kurti šios bendruomenės nariams, čia verkiant reikia koreguoti socialinėsekonominės politikos plačiąja prasme kursą, nes iki šiol jis buvo orientuotas tik į stipriųjų interesus. Bemaž pagal visus santykinius, socialinės gerovės matavimo kriterijus esame ES uodegoje. Iliuzija manyti, kad, nekeičiant

Iš tikro reikalingas posūkis į kairę, bet jis negali būti staigus ir greitas, nes priešingu atveju Lietuvoje gali nelikti nė to, kas dar joje yra gyvybinga. beralizmo politika darosi nepriimtina net didesnei daliai JAV visuomenės, nors būtent ši politika ir užtikrina (bent kol kas) JAV dominuojantį vaidmenį pasaulyje. Tačiau savo ruožtu ir B.Obamos prezidentavimas nereiškia, kad neoliberalizmo doktrina praranda savo dominuojamą vaidmenį.

Jos galia yra ne tik nelabai švarūs pasaulio galingųjų “superklasės” susitarimai ir pasitarimai, bet ir vartojimo kultui pasidavusi masinė visuomenė.

Norint, kad Lietuva nevirstų tik teritorija, vertinama iš globalaus verslo plėtros perspektyvų, o liktų ir istoriškai

socialinės politikos didesnio socialinio teisingumo ir socialinės nelygybės mažinimo kryptimi, galima sustabdyti Lietuvos išsivaikščiojimo procesą, kuris jau senokai pagal jo santykinį mastą neturi sau lygių visoje ES. Kvailystė arba demagogija tvirtinti, kad dabar svarbiausia pritraukti investicijas, o jas pritraukti lengviausia konkuruojant palyginti kvalifikuotos ir išsilavinusios darbo jėgos pigumu. Neva investicijos pakels krašto ekonomikos lygį, o jau paskui kils ir socialinė gerovė. Tačiau iš tikrųjų tai tik krašto žmonių socialinės gerovės užstatymas investuotojų

tvirtino tamsiais žiemos mėnesiais miegantys ilgiau nei vasarą. Tačiau tik ketvirtadalis tirtųjų prisipažino jaučiantys sezoninius miego svyravimus, nes ilgiausiai naktimis miega tik gruodį, prieš šurmulingą Kalėdų metą. Dar 15 proc. britų gruodžio mėnesį darbe dažniau prašo laisvos dienos, kurią panaudoja poilsiui.

Devas Banerjee iš Miego klinikos sakė: “Pirmas garsas, kurį išgirstame ryte, labiausiai veikia žmogaus nuotaiką visą dieną. Todėl dažnas iš mūsų, pažadintas telefono skambučio, kompiuterio pypsėjimo ar garsiai čirškiančio žadintuvo, dieną jaučiasi prislėgtas.” Pasirodo, geriausi žadinimo garsai yra: paukščių čiulbėjimas, gaidžio giedojimas, bangų mūša, vėjo švilpimas, pianino garsai, simfoninio orkestro muzika, bažnyčios varpų gausmas.”

tiestas daug aukščiau už kitą populiarų Šveicarijoje Trifto tiltą, kuris kabo vos 100 metrų aukštyje. Nuo Titlio tilto atsiveria nuostabus Šveicarijos Alpių vaizdas, o esant geram orui galima įžiūrėti net Italiją. Tačiau atidarant tiltą prasidėjo pūga ir beveik nieko nebuvo matyti, užtat aštrių pojūčių mėgėjai pajuto tikrą pasitenkinimą. Titlio pėsčiųjų tiltas buvo nutiestas vos per 5 mėnesius. Jis yra metro plo-

pelno labui. Labai maža tikimybė, kad toks “užstatas” būtų kada nors atgautas. Tiesą sakant, kvalifikuotos darbo jėgos Lietuvoje jau dabar trūksta. Mat didelė dalis tautiečių nustojo tikėti tokiu valdžios politikos išmintingumu ir sąžiningumu.

Taigi iš tikro reikalingas posūkis į kairę, bet jis negali būti staigus ir greitas, nes priešingu atveju Lietuvoje gali nelikti nė to, kas dar joje yra gyvybinga. Šiomis aplinkybėmis ne mažiau svarbu stiprinti demokratiją bei savivaldą. Kai kalbu apie demokratijos stiprinimą, turiu galvoje demokratijos principų taikymą formuojant viešąją politiką, bent jau tada, kai priimami sprendimai yra principinio pobūdžio ir, šiaip ar taip, daro pastebimą įtaką platesnių visuomenės sluoksnių gyvenimui. Deja, visuomenės įtraukimo į politikos formavimą požiūriu Lietuva per pastaruosius 20 metų aiškiai regresavo. Pavyzdžiui, Lietuvos mokslo taryba nepriklausomybės pradžioje buvo daugiausia pačios mokslininkų bendruomenės renkama, o dabar ji skiriama politinės valdžios. Panašiai ruošiamasi formuoti ir Lietuvos kultūros tarybą.

O demokratija, savivalda ir socialinė gerovė yra vienas kitą veikiantys ir papildantys dalykai, galintys užtikrinti visuomenės socialinį ir politinį gyvybingumą.

•

Kitų balsai

KODĖL SUNKU KELTIS RYTE? Naujienų portalas Dailymail.co.uk rašo apie mokslininkų atliktą tyrimą apie britų rytinio kėlimosi įpročius: “Pa-

Lietuvos žinios

busti ryte po nakties miego - įprastas dalykas. Tačiau statistiniam britui šis pabudimo procesas užtrunka ilgiau nei pusvalandį. Taip išsiaiškino miego specialistai. Tik 17 proc. apklausoje dalyvavusių Ūkanotojo Albiono gyventojų prisipažino esantys rytiniai paukšteliai, visiems kitiems pabusti ir pradėti naują dieną

užtrunka 36 minutes. Atlikto tyrimo duomenimis, pažadinti čirškiančio žadintuvo britai dar 14 minučių snaudžia, o galutinai prabusti jiems prireikia pusvalandžio. Du iš trijų apklausos dalyvių teigė, kad snausti norisi mažiau, jeigu žadintuvas ne įkyriai čirškia, o čiulba paukščių balsais. Net 73 proc. respondentų tikino, kad pažadinti paukščių čiulbesio ar gaidžio giedojimo garsų pabunda geresnės nuotaikos. Du trečdaliai (66 proc.) britų prisipažino rytais nejaučiantys gyvenimo džiaugsmo, o 60 proc. apklaustųjų

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška

(tel. 249 2219)

V.Remeika

(tel. 249 2218)

čio ir 100 metrų ilgio. Tačiau tiltas toks patvarus, kad gali išlaikyti net 500 tonų sniego pučiant stipriam vėjui, kurio greitis tokiame aukštyje gali siekti 200 kilometrų per valandą. Jeigu ant tilto bus prinešta sniego, jis bus nuvalytas. Nors Titlio tiltas skiriamas vasaros turistams, jo populiarumas milžiniškas jau dabar.”

LŽ

BAISIAUSIAS PASAULIO TILTAS Taip Šveicarijoje pramintas naujas pakabinamas tiltas, pranešė CBS News:

“Norintieji pajusti, kas yra baimė, turi pereiti nauju pakabinamu tiltu Šveicarijoje, kuris jau vadinamas “baisiausiu pasaulio tiltu”. Šis nuo Titlio kalno einantis pėsčiųjų tiltas nutiestas daugiau kaip 3 tūkst. metrų aukštyje ir tai yra aukščiausiai įrengtas tiltas Europoje. Jis nu-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė J.Mičiulienė A.Musteikis Pramogos V.Sinicaitė Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2212) (tel. 249 2210) (tel. 249 2213) (tel. 249 2249) (tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

(tel. 249 2234)

Korespondentai krašte

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Lietuviai svetur” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 18, 19 p.

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Interneto svetainė www.lzinios.lt

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 12 21 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

Europa sėdi ant pasenusių bombų PALMYRA KRUPENKAITĖ

Amerikos ginkluotosios pajėgos pradėjo Europoje esančių termobranduolinių bombų B61 modernizavimo programą. Tuomet ir paaiškėjo, kad šiuo metu NATO bazėse Senajame žemyne yra beveik 200 tokių bombų.

Termobranduolinių bombų yra 8 NATO karinėse bazėse šešiose Europos valstybėse, daugiausia jų žemyno šiaurės rytinėje dalyje. Pasibaigus šaltajam karui iš keturių bazių prie rytinės Viduržemio jūros dalies jos išgabentos, o daugiausia bombų B61 palikta trijose bazėse Vokietijoje. Šiuo metu Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Italijoje ir Turkijoje saugoma beveik 180 termobranduolinių bombų. Jos buvo sukurtos ir pagamintos Los Alamoso nacionalinėje laboratorijoje Naujosios Meksikos valstijoje. 320 kilogramų sveriančios bombos yra pritaikytos išmesti kone iš visų karinių lėktuvų. Jų sprogstamoji galia reguliuojama, tad jei pasirenkamas maksimumas, B61 yra 20 kartų stipresnė nei 1945 metais ant Hirosimos numesta bomba. Šios bombos liko Europoje pasibaigus šaltajam karui kaip bauginimo priemonė. Daugybė šalių jas laiko garantija, kad kilus kariniam konfliktui Senajame žemyne ameri-

Bombos B61 išardomos ir patikrinamos. / AFP/Scanpix ir LŽ archyvo nuotraukos kiečiai ateis į pagalbą. Tačiau kai kurios NATO priklausančios šalys, tarp jų ir Lenkija, pasisako už tai, kad šios bombos iš Europos būtų išgabentos. Anksčiau to norėjo ir Vokietija, tačiau šiuo metu gynybos ministras Guido Westerwelle nelinkęs kalbėti šia tema, nors amerikiečiai neslepia, kad pirmiausia jie no-

Šios bombos liko Europoje pasibaigus Šaltajam karui kaip bauginimo priemonė. ri palaikyti ryšius su vokiečiais.

Amerikiečiai siekia pratęsti Europoje dislokuotų bombų gyvenimą, tad jas patikrinus bus pridėta bomboms daugiau galios bei kontrolės

•

Lietuviai - tarp nelaimingųjų

Eglučių ūkiai naikina miškus

Ne viską lemia ekonomika ir ne vien nuo jos priklauso žmonių emocijos. Tačiau ar tikrai lietuviai - iš prigimties pesimistai?

Kalėdiniai medeliai - pelningas verslas, ir jis išstumia natūralų mišką. Dėl to susirūpinę aktyvistai ir politikai.

Vokietijos aplinkosaugininkai sukilo dėl to, kad vis didesni miškų plotai paverčiami kalėdinių eglučių medelynais, nes šie kur kas pelningesni negu paprastas miškas. Kai kurių žemių vietos valdžia ėmėsi pažaboti šią tendenciją, bet jau sulaukė kaltinimų, kad “kerta šimtmečių tradiciją”. “Šioje vietoje buvo miškas, - sako aplinkosaugos aktyvistas Matthiasas Scheidtas ir rodo kelias styrančių didesnių medelių grupes. - Dabar neberasi ilgesnio nei 5 km ruožo, kuris nebūtų monokultūrinis.”

Tai vyksta ne tik Vokietijoje, bet ir Brazilijoje ar Indonezijoje - ten viską praryja cukranendrių arba palmių, iš kurių spaudžiamas aliejus, plantacijos.

Nuo 2007 metų sausio, kai Europą nusiaubė uraganas Kirilas, sunaikinęs apie 40 mln. medžių, daugelyje Vokietijos vietų tradicinis miškas nebeauginamas. Pavyzdžiui, Šiaurės Reino ir Vestfalijos žemėje daugelis miškininkų užsodino plotus spygliuočiais. Jie suarė dirvą, užtvėrė tvoras ir nupurškė medžius trąšomis bei pesticidais.

“Tai, kas daroma, neturi nieko bendra su mišku, - piktinasi Raineris Priggenas iš Žaliųjų partijos regioniniame Šiaurės Reino ir Vestfalijos parlamente. - Tai gryniausia žemės ūkio pramonė.”

Centro kairiųjų vyriausybė, sudaryta iš socialdemokratų ir žaliųjų, nori sustabdyti tokios veiklos plitimą ir jau rengia atitinkamą įstatymą, tačiau išmintingai nusprendė palaukti, kol praeis šv. Kalėdos, kad niekam nesugadintų šventinės nuotaikos.

elementų. Kariškiai pageidauja, kad jos būtų atsparios ir ugniai, nes tuomet būtų saugesnės. Modernizuoti bombas ketinama per dvejus metus, tai kainuos 4-10 mlrd. dolerių.

“Senos detalės reiškia, kad šios bombos yra ne tokios saugios. Per pastaruosius 60 metų neįvyko jokia atsitiktinė branduolinio ginklo detonacija. Mes esame gyvybiškai suinteresuoti, kad taip būtų ir ateityje”, pabrėžė anksčiau už šias bombas atsakingas amerikiečių karininkas Johnas Noonanas, kuris šiuo metu yra JAV Kongreso Gynybos komiteto narys.

Bombos bus atnaujintos Naujosios Meksikos valstijos didžiausiame mieste Albukerkyje, ten inžinierių komanda jas išardys dalimis, patikrins, ar jos nepažeistos, o jei reikės, bus pagamintos reikalingos detalės. NATO sutiko, kad į Europą sugrąžintos bombos būtų patobulintos ir kad jas galėtų skraidinti radarų neužfiksuojami lėktuvai. Manoma, kad tai pavyks padaryti iki šio dešimtmečio pabaigos. Šių metų lapkričio 27 dieną buvo pasirašyta sutartis su bendrove “Boeing”, jos vertė 170 mln. dolerių.

Bendrovė įsipareigojo perprojektuoti lėktuvų užpakalinę dalį taip, kad išmestos bombos tiksliai pataikytų į taikinį. Kol kas jos nukrinta daugmaž taikinio apylinkėse, nes naudojamas jų kritimo apsaugos mechanizmas, o netikslumas kompensuojamas didesne poveikio jėga. Perprojektavus lėktuvų uodegas bombas bus galima nukreipti į tikslą pasitelkiant GPS. Iki 2018 metų visos modernizuotos bombos B61 turi sugrįžti į Europą.

Parduoti paruoštos eglutės Šiaurės Vokietijoje.

“Tai, kas daroma, neturi nieko bendra su mišku. Tai gryniausia žemės ūkio pramonė.”

Kalėdiniai medeliai daugiausia auginami laukuose, kurie tinkami ir grūdinėms kultūroms. Tačiau ši pramonė vis labiau veržiasi į miško plotus. 2006 metais Šiaurės Reino ir Vestfalijos žemėje 1890 ha miško plotų buvo naudojama vien tik eglutėms auginti.

Praūžus Kirilui, šių ūkių plotai padvigubėjo. Pernai beveik ketvirtadalis visų eglučių ūkių užėmė miško plotus. Tam yra rimta priežastis: vienas hektaras eglučių duoda nepalyginamai daugiau pelno nei vienas hektaras tradicinio miško. Apskaičiuota, kad pelnas iš hektaro eglučių siekia 6 tūkst. eurų per metus, o iš miško medžių tik 200 eurų.

Stambiuose eglučių ūkiuose prie medelių jau prikabintos didelių prekybos centrų etiketės keliomis kalbomis, kur pateikiama pirkėjui patraukli informacija. Kilmės ša-

lis - Danija, taip pat yra nuoroda “tausojanti miškininkystė”. Tai rodo, kad sodinukai atsivežti iš Skandinavijos, ir šis teiginys yra teisingas. Tačiau kritikams įtarimą kelia nuoroda į “tausojančią miškininkystę”, nes jie baiminasi, kad pesticidai daro žalą kitiems augalams ir ardo miško paklotę. Trąšos bei pesticidai gali užteršti ir gruntinius vandenis. Vieno kenksmingo pesticido glifosato pėdsakų rasta šešiuose iš 30 vandens gręžinių miškuose, kai 2012 metais Aplinkos ministerija ten ėmė mėginius. Šiaurės Reino ir Vestfalijos valdžia nori apriboti kalėdinių eglučių ūkių plėtrą, kaip tai jau padarė kitos keturios Vokietijos žemės. Ateityje norint sodinti eglutes miško plotuose reikės specialaus leidimo.

Opozicijos deputatai iš verslui labai palankios Laisvos demokratinės partijos teigia, kad valdžia nori “iškirsti šimtmečius gyvuojančią Kalėdų eglučių tradiciją”. Tačiau valdančioji koalicija nusiteikusi ryžtingai jau sausį keis įstatymą, kad pakeitimai įsigaliotų dar prieš naują eglučių sodinimo laikotarpį.

•

Naujas tarptautinis tyrimas parodė, kad lietuviai yra aštunti tarp nelaimingiausių tautų pasaulyje. Už lietuvius mažiau teigiamų emocijų rodo tik Singapūro, Armėnijos, Irako, Gruzijos, Jemeno, Serbijos ir Baltarusijos gyventojai.

Lietuvos sociologai teigia, kad šios apklausos sureikšminti nereikėtų, nes kiti tyrimai leidžia teigti, jog lietuvių pasitenkinimas gyvenimu nuosekliai didėja, ir pagal šį rodiklį Lietuva lenkia krizės sukrėstas Pietų Europos šalis.

Bendrovės “Gallup” tyrimas apėmė 148 valstybes, kuriose gyventojams buvo pateikti tokie klausimai: ar vakar jautėtės gerai pailsėję? Ar vakar su jumis buvo elgiamasi pagarbiai? Ar vakar daug šypsojotės arba juokėtės? Ar vakar ką nors mokėtės arba darėte įdomaus? Ar daug tokių jausmų patyrėte vakar?

Lietuvoje teigiamai į visus klausimus apie savijautą atsakė 54 proc. apklaustųjų, Baltarusijoje - 53 procentai. Kitų šalių kaimynių gyventojai patyrė kiek daugiau teigiamų emocijų - Rusijoje šis rodiklis siekė 59 proc., Latvijoje - 61 proc., Estijoje - 67 proc., Lenkijoje - 69 procentus.

Daugiausia teigiamų emocijų yra Lotynų Amerikoje - į dešimtuką pateko 8 regiono valstybės. Pirmoji vieta atiteko Panamai ir Paragvajui, kur teigiamų emocijų dieną prieš apklausą sakė patyrę 85 proc. apklaustųjų. Po jų rikiuojasi Salvadoras, Venesuela (po 84 proc.), Trinidadas ir Tobagas, Tailandas (po 83 proc.), Gvatemala, Filipinai (po 82 proc.), Ekvadoras ir Kosta Rika (po 81 proc.). Šie duomenys akivaizdžiai parodo, kad tradiciniai ekonominiai

Lietuviai yra aštunti tarp nelaimingiausių tautų pasaulyje. duomenys nėra tiesiogiai susiję su gyventojų emocijomis. Gyventojai Panamoje, kuri yra 90 vietoje pasaulyje pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui, patenka tarp tų, kurie sako dažniausiai patiriantys teigiamų emocijų. Gyventojai Singapūre, kuris užima penktą vietą pasaulyje pagal BVP vienam gyventojui, rečiausiai teigia patiriantys teigiamų emocijų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktoriaus Vlado Gaidžio teigimu, naujausiais Eurobarometro duomenimis, šiuo metu patenkintųjų savo gyvenimu Lietuvoje yra 62 proc. - tai vienas aukščiausių rodiklių po nepriklausomybės atkūrimo. Pagal jį Lietuva beveik dvigubai lenkia tokias šalis kaip Graikija ar Portugalija, kai kurias Rytų Europos šalis, Italiją.

V.Gaidys nesutinka su hipoteze, kad lietuvių tauta dėl istorinių aplinkybių apskritai yra pesimistė: “Būčiau linkęs neigti stereotipą, kad lietuviai pesimistai iš prigimties. Pasitenkinimo rodikliai nuosekliai kyla.”

•

“Der Spiegel”, BNS, LŽ

6

2012 12 21 Lietuvos žinios

Pasaulis

Sąžininga, nuoširdi, darbšti, nekorumpuota SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Pirmą kartą Pietų Korėjos prezidento rinkimus laimėjo moteris. Istorinę pergalę iškovojo buvusio šalies autokrato duktė, konservatorių kandidatė Park Geun Hye.

Naujoji Pietų Korėjos prezidentė Park Geun Hye nori atgaivinti šalies ekonomiką ir didinti išlaidas socialinei rūpybai. / AFP/Scanpix nuotrauka

Suskaičiavus daugiau kaip 99,3 proc. balsų paaiškėjo, kad už Park Geun Hye balsavo 51,6 proc., o už liberalų kandidatą Moon Jae Iną - 48 proc. rinkėjų. Net 76 proc. šalies gyventojų atėjo balsuoti. “Šiuose rinkimuose nugalėjote jūs, Pietų Korėjos žmonės. Tai visų, kurie nori atgaivinti šalies ekonomiką, pergalė”, - džiaugėsi išrinktoji prezidentė per šventę Seulo centre.

Park Geun Hye skelbė “ekonominės demokratizacijos”, t. y. socialinių skirtumų, kuriuos lėmė spartus ekonomikos augimas, mažinimo programą.

Ji žadėjo kurti naujas darbo vietas, taip pat - didinti išlaidas socialinei rūpybai.

Park Geun Hye buvo daug atsargesnė už pagrindinį savo varžovą Moon Jae Iną, kai kalbėdavo apie šalyje dominuojančių milžiniškų, šeimų vadovaujamų konglomeratų pažabojimą.

Naujoji prezidentė ketina kiek pakeisti požiūrį į Šiaurės Korėją - ji sieks didesnio bendravimo, bet nevengs ir “stiprių atgrasinimo prie-

monių”. Park Geun Hye užsiminė ir apie galimybę susitikti su jaunuoju Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, kuris į valdžią atėjo prieš metus. Ji taip pat norėtų atnaujinti humanitarinę pagalbą Pchenjanui, kurią sustabdė dabartinis prezidentas Lee Myung Bakas.

Tai, kad Park Geun Hye išrinkta prezidente, yra savotiška jos tėvo Park Chung Hee reabilitacija, praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams, kai jis buvo nužudytas. Iki šiol šis autokratas laikomas viena labiausiai visuomenę skaldančių figūrų. Park Chung Hee žavimasi už tai, kad jis ištraukė šalį iš skurdo, ir baisimasi tuo, kaip negailes-

Rinkėjams galėjo patikti ir tai, kad Park Geun Hye niekada nebuvo ištekėjusi ir neturi vaikų, nes jie jau pavargo nuo prezidentų šeimos narių korupcijos skandalų. Park Geun Hye inauguracija įvyks vasario 25 dieną.

Lietuvoje šeštus metus gyvenanti Lietuvos ir Korėjos asociacijos vadovė Si Yeon Park džiaugiasi Pietų Korėjos prezidento rinkimų rezultatais, nes pati balsavo už Park Geun Hye. Ji sako, kad naujoji Pietų Korėjos prezidentė sąžiningai tarnaus savo šaliai ir jos žmonėms, nes nėra korumpuota politikė, kaip dauguma jos kolegų, o pergalę pasiekė nuoširdumu bei sunkiu darbu.

Rinkėjams galėjo patikti ir tai, kad Park Geun Hye niekada nebuvo ištekėjusi ir neturi vaikų, nes jie jau pavargo nuo prezidentų šeimos narių korupcijos skandalų. tingai jis susidorodavo su savo politiniais oponentais per 18 kariškių valdymo metų. 1979 metais Park Chung Hee nušovė jo žvalgybos vadovas. Pietų Korėjos diktatoriaus žmoną, išrinktosios prezidentės motiną, penkeriais metais anksčiau nužudė Šiaurės Korėją palaikantis užpuolikas, taikydamasis į jos tėvą. Per rinkimų kampaniją dukra viešai pripažino tėvo režimo nusikaltimus ir atsiprašė aukų šeimų.

“Naujosios prezidentės išrinkimas atneš teigiamų pokyčių. Šalyje turėtų pagerėti ekonominė padėtis, paprasti žmonės sulaukti daugiau socialinių garantijų”, - sakė Si Yeon Park. Lietuvos-Korėjos asociacijos vadovė tikisi, kad abi šalys ir toliau bendradarbiaus. Didelių pokyčių Lietuvos ir Pietų Korėjos santykiuose greičiausiai nebus, nes šalis skiria didelis atstumas.

•

Po pasaulio pabaigos bus kelionė į pragarą Atsižvelgdamas į masinę psichozę, kad šiandien, gruodžio 21-ąją, įvyks pasaulio pabaiga, įtakingas britų savaitraštis “The Economist” šiai temai skyrė paskutinį numerį. Žurnalas pasaulio pabaigos tema parengė viršelį, pagrindinį straipsnį, taip pat išspausdino linksmą “Vadovą” po pragarą, parašytą reklaminių turistinių lankstinukų stiliumi.

“The Economist” viršelį puošia karikatūra su pateksiančiais į Šėtono valdas politikais. Į ugnies upę dailininkas negailestingai sumetė pasaulio lyderius. Verdančioje smaloje rangosi Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, Sirijos lyderis Basharas al Assadas, pernai nužudytas Libijos diktatorius Muammaras al Gaddafi ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Šalia jo dar ant kranto stovi naujasis Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas.

Netoliese ant plytinio tilto, nuo kurio geležinkeliu išvežami savo eilės laukiantys nusidėjėliai, laukdama ant bėgių liūdna sėdi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pasidėjusi šalia rankinuką. Po tiltu motorine valtimi į pagalbą V.Putinui skuba JAV prezidentas Barackas Obama, o viską, kas vyksta, įdėmiai stebi pats Šėtonas, laikydamas rankoje žurnalą “The Economist”.

Pragaras kinta Savaitraštyje galima pasiskaityti, kaip laikui bėgant keitėsi žmonijos supratimas apie pragarą, kuris visuomet laikytas baisiausiu ir absurdiškiausiu žmonijos sąmonės vaizdiniu. Šiuo metu daugeliui Vakarų gyventojų pragaras - tik iš Viduramžių atėjęs vaizdinys, nes dabar net Vatikanas pragaru vadina vietą, kurioje nėra Dievo meilės, o ne erdvę, kur siautėja velniai su šakėmis, kve-

pia siera, verda derva ir aidi nusidėjėlių šauksmai.

Musulmonai mano, kad į pragarą pateks ne tik nedorai gyvenusieji, bet ir netikėjusieji Dievo, jeigu jiems neatleis Alachas. Pragaras Korane aprašytas taip, kaip apie jį pasakojo pranašas Mahometas. Islamo pragare yra 19 rūsčių angelų sargų, kuriems vadovauja angelas Malikas. Pranašas musulmonams pranešė, kad rojus ir pragaras jau sukurti, tačiau į juos žmonės pateks tik po Paskutinio teismo dienos. Jame nusidėjėlių laukia kankinimas ugnimi ir aitrūs pragaro medžio Zakumo vaisiai.

Krikščionys mano, kad kas pateks į pragarą, nuspręs Dievas Paskutinio teismo dieną. Pragare kankinsis ne tik nusidėjėlių sielos, bet ir atgimę jų kūnai, nes savo pamokymuose Kristus nurodė, kad didžiausių kančių skaistykloje sulauks tie, kurie žinojo Dievo įsakymus, tačiau jų nesilaikė, taip

Didžiausių kančių sulauks tie, kurie nesugebėjo atleisti savo artimiesiems, nes pačią didžiausią kančią kels neramios sąžinės balsas. pat tie, kurie nesugebėjo atleisti savo artimiesiems, nes pačią didžiausią kančią kels neramios sąžinės balsas.

Savo garsiajame kūrinyje “Dieviškoji komedija” Dante Alighieri išvardijo, kad Šėtono karalystėje yra 9 ratai - kuo žemiau žmogus atsiduria, tuo baisesnių nuodėmių jis yra padaręs būdamas gyvas.

“The Economist” rašo, kad dabartiniai Biblijos tyrinėtojai teigia, kad nei Jėzus, nei apaštalai apie pragarą tiesiogiai nekalba. Jie varto-

ja tik žodžius, kurie išversti iš senosios graikų kalbos reiškia “teismas” ir “bausmė”, be to, ją reikia atlikti tik tam tikrą laiką, o ne amžinai. O apaštalas Paulius net žada, kad Dievas galų gale pasigailės visų.

Keliaukite į pragarą Į paskutinį numerį britų savaitraštis taip pat įdėjo linksmą “Vadovą” po pragarą, raginantį apsilankyti šiame “kurorte”. Rekomendacijų pateikia ir “Pragaro turizmo taryba”, pasinaudojusi Dante “Dieviškąja komedija” ir anglų poeto Johno Miltono poema “Prarastasis rojus”. Tad jeigu ieškote smagios ir lengvos kelionės, pragaras kaip tik jums.

Atvykus rekomenduojama būtinai pasigėrėti (nes niekur kitur to neišvysite) bedugnėmis prarajomis, aukštais kalnais ir ugnies upėmis, nes šis vaizdas per šimtmečius įkvėpė ne vieną menininką. Verta dėmesio ir pragaro sostinė, kurios pavadinimą nurodė J.Miltonas - tai pandemoniumas. Lankstinuko sudarytojai primena, kad šį “ekskliuzyvinį kurortą” jau aplankė daugybė įžymybių, nes atvykusieji visur gali pamatyti pažįstamų veidų.

“The Economist” nepamiršta ir tų, kurie turi daug antsvorio, arba yra praradę sportinę formą. Pragare jiems parengtos maksimaliai efektyvios treniruotės nereikalingiems kilogramams numesti. Tad pragaras - ideali vieta kelionių mėgėjams, be to, nereikia imti drabužių, nes taip elgiasi tik veidmainiai. Be to, pagal susiklosčiusią tradiciją kiekvienam atvykusiajam įteikiamos iki raudonumo įkaitintos metalinės grandinės.

Pragare laikas tarsi sustojęs, užtat jame po kojomis galite pajusti smėlį, pasigėrėti besilinksminančiomis chimeromis, paskraidyti ant demono nugaros, pakvėpuoti siera. Be to, išsipildys dažno noras, kad atostogos taip greit nesibaigtų - šį kartą taip tik-

Savaitraščio “The Economist” viršelis, skirtas pasaulio pabaigai. rai bus. Tad jeigu norite pasidžiaugti visais šiais malonumais, “Vadovas” pataria nuolat daryti daug nuodėmių ir jokiu būdu neatgailauti. Ypač laukiami mėgstantieji pinigus, dar geriau, jeigu dirbote banke “Lehman Brothers”. Tik išvykdami neimkite monetų ir kredito kortelių, jeigu nenorite, kad jos būtų išlydytos ir supiltos jums į gerklę.

Turistiniame vadove išvardytos ir pragaro įžymybės. Pirmiausia, tai Pragaro vartai, ant kurių puikuojasi užrašas “Palikite viltį visi čia įeinan-

tieji”. Verta aplankyti Šėtono rūmus, kur pamatysite patį pragaro valdovą. Lankytojams taip pat rekomenduojama papietauti restorane “Chez Tantalus” (“Pas Tantalą”), nes, kaip žinoma, požemio karalystėje Tantalas kenčia iš bado ir troškulio. Panardintas iki kaklo į vandenį, jis negali atsigerti, o matydamas augančius skanius vaisius - jų pasiekti.

Viso šito reziumė: ragaras - jūsų pirmas ir paskutinis “kurortas”.

•

“The Economist”, LŽ

8

2012 12 21 Lietuvos žinios

Verslas

Skambučiai kryps į mobilųjį internetą

Trumpai KAINOS MAŽĖS Nuo 2013 metų balandžio Lietuvoje mažės didmeninės skambučių užbaigimo kainos bendrovės “Teo LT” fiksuotojo telefono ryšio tinkle ir bendrovių “Bitė Lietuva”, “Omnitel” ir “Tele2” mobiliojo ryšio tinkluose. Kaip pranešė RRT, nuo 2013-ųjų pradžios iki kovo 31 dienos skambučių užbaigimo kainos negalės būti didinamos, o nuo balandžio 1 dienos sumažės vidutiniškai 36 proc. - iki 3,6 cento už minutę (be PVM) mobiliojo ryšio tinkluose ir iki 2,11 cento už minutę (be PVM) fiksuotojo ryšio tinkluose. Šios kainos galios tol, kol RRT nustatys skambučių užbaigimo atitinkamuose tinkluose kainas vadovaudamasi Europos Komisijos rekomendacijoje nurodyta sąnaudų apskaitos metodika. Šiuo metu viršutinė didmeninės skambučio užbaigimo kainos riba viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose yra 5,6 cento už minutę (be PVM), o viešuosiuose fiksuotojo telefono ryšio tinkluose - 3,28 cento už minutę (be PVM).

RENOVUOS GATVIŲ APŠVIETIMĄ Vilniaus valdžios skelbtame miesto gatvių apšvietimo tinklų renovacijos ir naudojimo konkurse dalyvauja 5 tarptautinės bendrovės.

Vilniaus savivaldybė pranešė, jog tai yra “gerai žinomos” kompanijos, kurios yra atlikusios ne vieną didelį gatvių apšvietimo renovacijos projektą. Konkurso laimėtojas atnaujintų ir 19 metų valdytų bei prižiūrėtų miesto apšvietimo tinklus. Projektas bus įgyvendinamas viešosios ir privačios partnerystės būdu. Per pirmuosius 4 metus investuotojas turėtų už 97,5 mln. (be PVM) renovuoti apšvietimo tinklus, 50 proc. investicijų apmokant iš Klimato kaitos programos, o likusią dalį - investuotojo nuosavomis ar skolintomis lėšomis.

Vėliau savivaldybė 19 metų mokėtų vidutiniškai 16,5 mln. litų (su PVM, nuo 13,5 mln. litų 2013 metais iki 20,5 mln. litų 2031 metais) per metus už tinklų priežiūros paslaugas. Bendra didžiausia projekto vertė per visą jo laikotarpį siektų 312,6 mln. litų (su PVM). Iš viso Vilniuje yra 42 tūkst. šviestuvų.

LŽ, BNS

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 1 JAV doleris 1 Australijos doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Kanados doleris 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 10 Čekijos kronų 10 Danijos kronų 1 DB svaras sterlingų 100 Vengrijos forintų 100 Islandijos kronų 100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Moldovos lėjų 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų

3,4528 2,6127 +0,1952% 2,7412 -0,1423% 3,0558 +0,4287% 2,6438 -0,0643% 2,8590 -0,0070% 4,1941 +0,1979% 1,3720 -0,0146% 4,6282 -0,0086% 4,2456 +0,0495% 1,2046 +0,2407% 2,0769 +0,0915% 3,1116 +0,6749% 1,7366 +0,3397% 4,9577 -0,0303% 2,1539 +0,1950% 4,6847 +0,4184% 8,4748 -0,0814% 8,4917 +0,1307% 3,9859 +0,8580% 1,4645 0,0000% 3,2252 +0,1922% 2012 12 21, LB

•1 p.

Atkelta iš

Į jos klausimą, ar ne per brangu taip ilgai šnekėtis tarptautiniu mobiliuoju ryšiu, jis atsakė kalbantis nemokamai. Mat savo išmaniajame telefone yra įsidiegęs skaipą ir per jį bendrauja kiek tik nori, nes už skambučius nemoka - naudojasi tik mobiliojo interneto paslauga. Tačiau skambinti tokiu būdu negalima naudojant paprastą mobilųjį telefoną, kuriame nėra galimybės įdiegti minėtą programą - jame nėra reikiamos operacinės sistemos.

Lietuvoje telefoninių pokalbių per internetą mada nepaplitusi - labai retai lietuviai skambina mobiliuoju telefonu per skaipą, nes ir skambinti, ir atsiliepti reikia išmaniųjų telefonų, o šie nepigūs.

Mada ateis UAB “Microsoft Baltic” technologijų ekspertas Tautvydas Dagys LŽ sakė, kad skaipo naudojimas mobiliuosiuose įrenginiuose pasaulyje plinta labai sparčiai, nes ši programa gali veikti bet kokio tipo išmaniajame telefone, staliniame, nešiojamajame ar planšetiniame kompiuteryje. “Bendravimas per skaipą tarsi išsilieja tarp įvairiausių įrenginių naudotojų”, - palygino jis.

Paklaustas, kaip dažnai jo bendrovės specialistai naudoja internetą mobiliuosiuose telefonuose, T.Dagys atsakė, kad kitokių, pavyzdžiui, stalinių telefonų, bendrovės biure net nėra.

“Skaipu naudojamės išoriniam ryšiui palaikyti, t. y. bendraudami su klientais ir partneriais. Vidinei komunikacijai naudojame programą “Linc”, kuri leidžia dalyvauti konferenciniame pokalbyje su kolegomis iš viso pasaulio, pavyzdžiui, įstrigus transporto spūstyje”, - aiškino jis.

UAB “Bitė Lietuva” generalinis direktorius Ch.Robbinsas LŽ sakė, kad nuo metų pradžios naujai besinaudojančių mobiliuoju internetu klientų skaičius išaugo tris kartus. / LŽ archyvo nuotrauka

Nuolat mažina kainas Mobiliojo ryšio kompanijos “Tele2” korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas LŽ sakė, kad šiemet besinaudojančiųjų internetu mobiliajame telefone dvigubai padaugėjo, nes bendrovės politika - siūlyti mažiausias mobiliojo interneto kainas. “Šiemet jas mažinome ne kartą. Pavyzdžiui, dabar vyksta akcija, kuri išankstinio mokėjimo paslaugos klientams suteikia 6 tūkst. SMS žinučių į visus tinklus ir 1 gigabaitą duomenų vien už tai, kad papildo savo sąskaitą 7 litais. Taigi mobilųjį internetą klientas iš esmės gauna dovanų”, - sakė jis.

Paklaustas, ar “Tele2” žino, koks skaipo naudojimo išmaniuosiuose telefonuose paplitimas, A.Baranauskas sakė, kad šio klausimo bendrovė neanalizavo. Tačiau jis pastebėjo, kad daugelis vartotojų tokiomis programomis naudojasi ne mobiliuoju telefonu, o fiksuotu internetu kompiuteryje, o šios paslaugos “Tele2” neteikia.

UAB “Bitė Lietuva” generalinis direktorius Chrisas Robbinsas LŽ sakė, kad nuo metų pradžios naujai besinaudojančių mobiliuoju internetu klientų skaičius išaugo tris kartus.

“Viena priežasčių - mūsų įsteigta “Bitės” išmaniųjų mokykla, kurioje kiekvienas norintis gali išmokti naudotis išmaniaisiais aparatais. Žmones labai domina, kaip įsidiegti elektroninį paštą, tikrinti socialinius tinklus, naudotis automobilių statymo programėlėmis ir taip toliau”, - vardijo jis.

Pasak C.Robbinso, šiais metais, atsižvelgdama į klientų poreikius ir rekomendacijas, jo vadovaujama bendrovė pakeitė mokėjimo už in-

Mobiliuoju telefonu per skaipą ir skambinti, ir atsiliepti reikia išmaniųjų telefonų, o šie nepigūs. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka ternetą pobūdį. Tai lėmė, kad sumažėjo ir mobiliojo interneto kaina.

“Matome, kad mūsų klientams vis labiau ir dažniau reikia interneto mobiliajame telefone. Klientai įsigydami telefonus vis dažniau renkasi išmaniuosius įrenginius, o tai reiškia, kad jiems vis dažniau reikia ir interneto. Programėlės “Skype” naudotojų daugėja, bet kol kas nesikeičia pasirenkančiųjų skambučius ir SMS skaičius. Manome, kad kol kas tai yra papildoma bendravimo forma”, - sakė UAB “Bitė Lietuva” vadovas Ch.Robbinsas.

“Šiemet maždaug trečdaliu daugiau klientų įsigijo mobiliojo interneto telefone planus.”

“Omnitel” ryšių su visuomene vadovė Daiva Selickaitė pasakojo, kad atsižvelgdama į klientų poreikius bendrovė šiais metais pasiūlė patrauklesnes mobiliojo interneto kainas. Be to, už tą pačią kainą “Omnitel” klientai dabar turi dau-

giau galimybių - jie gali naudotis ne tik 3G, bet ir 4G LTE ryšiu, tačiau 4G ryšį palaikančių mobiliųjų telefonų Lietuvoje dar nėra.

“Daugelis mobiliojo interneto kompiuteryje vartotojų įsigyja modemą, palaikantį visas technologijas, o šis mobilųjį tinklą - 4G ar 3G pasirenka automatiškai”, - pasakojo ji. D.Selickaitė teigė, jog besibaigiančių metų tendencijos rodo, kad šiemet maždaug trečdaliu daugiau klientų įsigijo mobiliojo interneto telefone planus. Jos manymu, tai pirmiausia susiję su dažnesniu išmaniųjų programėlių naudojimu.

“Omnitel” įgyvendina išmanizacijos programą: klientai gali vienu paspaudimu bendrovės salonuose arba namuose išmaniajame telefone įsidiegti savo poreikiams pritaikytus nemokamus išmaniųjų programėlių rinkinius. Atskirai skaipo ir kitų programų įtakos skambučiams analizės bendrovė neatliko, tačiau jos GSM tarptautinių skambučių srautas per pastaruosius dvejus metus taip pat didėjo.

Bus naujų dažnių Gruodžio 17 dieną “Tele2” Olandijoje aukcione laimėjo teisę nau-

dotis 800 Mhz dažnių ruožu. Tai leis bendrovei kurti 4G ryšio tinklą pagal LTE technologiją ir pasiūlyti spartesnį mobilųjį internetą už mažesnę kainą Olandijos vartotojams. Panašus konkursas turėtų vykti ir Lietuvoje.

Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšio departamento direktorius Mindaugas Žilinskas teigė, kad dar neaišku, kada nauji dažniai galės būti naudojami 4 kartos (LTE) judriajam radijo ryšiui. “Iki 2015 metų pabaigos šį dažnių spektrą yra užėmusi Latvijos televizija. Kitąmet planuojame tarptautines derybas su latviais dėl spektro atlaisvinimo.

Panaši problema egzistuoja ir Estijoje”, - aiškino jis.

2012 metų rugsėjo 24 dieną Ryšių reguliavimo tarnyba paskelbė Radijo ryšio plėtros 790-862 MHz radijo dažnių juostoje plano projektą viešosioms konsultacijoms. Jau viešai aptartas šis plėtros planas. “Tikimės, kad 2013 metų vasarį galėsime pateikti rinkai naują plėtros plano versiją. Po viešų konsultacijų ir aptarimų bus priimti sprendimai dėl 800 MHz dažnių juostos panaudojimo”, - sakė M.Žilinskas.

A.Baranauskas LŽ aiškino, kad papildomas dažnių ruožas reiškia geresnę ryšio kokybę - galimybę tuos pačius duomenis persiųsti platesniu spektru. “Ryšys bus greitesnis ir kokybiškesnis. Mobiliojo interneto kainą nustatys konkurencija mobiliojo ryšio rinkoje, kuri yra viena didžiausių ir efektyviausių vartotojo požiūriu. Anksčiau buvo siūlyta naujus radijo dažnius paskirstyti nelygiai: vienam operatoriui suteikti 15 Mhz ruožą, o kitiems trims po 5 Mhz dažnių. Tas, kuris gautų 15 Mhz ruožą, taptų privilegijuotas, nes naudojantieji 5 Mhz negalėtų užtikrinti analogiškos mobiliojo ryšio kokybės. Mes siūlome trims operatoriams paskirstyti po vienodas - 10 Mhz dažnių - juostas, nes būtent tokie ruožai leidžia užtikrinti didelę duomenų perdavimo greitaveiką. Tuomet konkurencija tarp operatorių ir sumažins mobiliojo interneto kainas”, - dėstė “Tele2” atstovas.

•

2012 12 21 Lietuvos žinios

Verslas

9

Ne visą mokestinį turtą valdo turčiai KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

POTENCIALIŲ MOKĖTOJŲ TURTAS 2012 M. GRUODĮ

Gruodžio viduryje pasibaigus nekilnojamojo turto (NT), kurio vertė didesnė kaip milijonas litų, mokesčio mokėtojų deklaracijų pateikimo laikotarpiui paaiškėjo, kad šis mokestis ne visiškai pelnytai yra pramintas turtingųjų mokesčiu.

Butą sostinės centre įkeitęs LŽ skaitytojas Arūnas gavo paskolą kitam butui pirkti, o senąjį ketino parduoti ir gautomis lėšomis grąžinti paskolą. Tačiau buto vertė krito ir jis nusprendė palūkėti, kol rinka atsigaus. Tačiau sulaukė didelio NT mokesčio. Susumavus Arūno šeimos valdomų butų - senojo ir nusipirktojo paėmus paskolą, garažo ir nedidelės paveldėtos sodybos kaime rinkos vertes, paaiškėjo, kad jo valdomo NT vertė viršija 1 mln. litų, tad teks sumokėti beveik 3 tūkst. litų nekilnojamojo turto mokesčio. Tai iš esmės prilygsta trims ketvirtadaliams šio namų ūkio mėnesio pajamų.

Apskritis

Bendra nustatyto mokėtino turto vertė, mln. litų

Vilnius

1 mlrd. 492 mln.

Kaunas

199 mln.

Klaipėda

467 mln.

Panevėžys

32 mln.

Šiauliai

52 mln.

Alytus

14,7 mln.

Marijampolė 22,9 mln.

Tokių brangaus turto valdytojų, matyt, yra ne vienas, pavyzdžiui, kai prastos kokybės senas jų būstas yra pastatytas ant brangiai įvertinto žemės sklypo. Tačiau kaip LŽ teigė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Komunikacijos skyriaus vadovas Darius Buta, yra ir tokių pavyzdžių, kai nekilnojamojo turto mokestį iš tikrųjų galima pavadinti turtingųjų mokesčiu.

“Didžiausia deklaruota NT mokesčio suma - 40 tūkst. litų”, - informavo jis.

Telšiai

19 mln.

Utena

23,8 mln.

Tauragė 6,3 Šaltinis: VMI

Šešeriopai mažiau Pasak D.Butos, pirminiais duomenimis, iki gruodžio 15 dienos buvo pateikta apie 1100 nekilnojamojo turto deklaracijų. Tik jas apibendrinus paaiškės, kiek deklaracijų yra pateikusios šeimos, o kiek - atskiri asmenys. “Tai yra svarbu vertinant deklaracijas pateikusiųjų ir nepateikusiųjų

santykį, nes iš viso potencialių nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojų, VMI žiniomis, yra apie 2800, tačiau tarp jų yra apie 1600 šeimų”, - sakė D.Buta ir pranešė, kad iki gruodžio 20 dienos jau buvo sumokėta 3 mln. litų nekilnojamojo turto mokesčio.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisos įsigaliojo šių metų sausį. Pagal jas buvo nustatytas metinis 1 proc. namų valdos rinkos vertės mokestis fiziniams asmenims, valdantiems, įstatymų leidėjų nuomone, brangų nekilnojamąjį turtą. Priimant įstatymą, buvo tikimasi papildomai į biudžetą gauti 17 mln. litų per metus, arba beveik šešeriopai daugiau, negu šiemet sumokėta.

Registrų centras, kuris valdo informaciją apie nekilnojamojo turto rinkos vertę, mokestines vertes ir to turto savininkus, duomenis pateikia mokesčių administratoriui - VMI. O duomenis apie gyventojų giminystės ryšius inspekcijai pateikia Gyventojų registro tarnyba. Taip mokesčių administratorius nustato, kiek yra šeimų, valdančių brangesnį nei 1 mln. li-

tų vertės turtą, ir joms išsiunčia priminimus apie prievolę sumokėti nekilnojamojo turto mokestį.

Pritarta kas penktam Šiemet iki kovo pabaigos nekilnojamojo turto valdytojai galėjo teikti argumentuotas pretenzijas dėl turto vertės nustatymo. Pasak Registrų centro atstovo Aido Petrošiaus, iš viso buvo gauta per 300 pretenzijų, iš kurių 120 pateikė fiziniai asmenys dėl 126 objektų vertės nustatymo. Tai mažiau negu ankstesniais metais. “Registrų centras priėmė 22 teigiamus sprendimus, arba beveik dėl penktadalio pateikusiųjų pretenzijas fizinių asmenų, o 104 pateiktos turto vertinimo ataskaitos buvo atmestos. Tai absoliuti priešingybė juridinių asmenų pretenzijoms - keturi penktadaliai šių buvo pripažintos pakankamai argumentuotomis”, - LŽ sakė A.Petrošius.

Pasak Registrų centro atstovo, fizinių asmenų problema yra ta, kad Registrų centrui nėra žinoma, kokia jų valdomo nekilnojamojo turto dalis yra naudojama komercijai.

•

Gerbiami šalies žmonės, verslo kolegos ir bendradarbiai!

Uostamiestis mūsų valstybei svarbus kaip ekonominės gerovės garantas ir prekybos vartai į pasaulį. Tokią jo reikšmę verslas stengiasi pateisinti aukštais jūros pramonės rezultatais. Siekiame, kad jų naudą justų kiekvienas pajūrio gyventojas: žvelgdamas į modernėjantį Klaipėdos miesto veidą, vertindamas laisvalaikio pramogas, meninį švenčių lygį ar matuodamas šeimos pirkinių krepšelį. Tėvų pagarba gimtajam kraštui dažnai lemia augančios kartos karjeros perspektyvą ir gyvenimo kelio kryptį. Teikdami praktinę paramą mokslui turime tikslą, kad Klaipėda visad būtų aukštos kultūros universitetinis miestas, kad profesinio rengimo įstaigos nepristigtų absolventų, savo energija ir žiniomis užtikrinančių mūsų šalies ekonominį gyvybingumą.

Baigiantis metams dėkingumo žodžiu norisi paminėti visus transportininkus: krovinių vežėjus, ekspeditorius, laivų operatorius ir agentus, geležinkelininkus, Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kolektyvus. Ačiū Jums visiems už sklandų logistikos ir krovos procesų organizavimą, už dalykiškumą ir supratingumą.

Pagarbą reiškiame trąšų gamintojams, grūdų eksportuotojams ir šalies žemdirbiams, užauginusiems rekordinį kviečių derlių, kurio dalis per mūsų kompaniją iškeliauja į tarptautines rinkas.

Už sutarimą ir pasitikėjimą nuoširdžiai dėkojame užsienio krovinių siuntėjams ir ambasadų darbuotojams, atliekantiems didžiulį informacinį darbą populiarinant Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją KLASCO savo šalyse. Šv. Kalėdų džiaugsmo ir šventinių ugnelių spindesio linkime kiekvieniems namams, kiekvienai šeimai! Tegul 2013 metai verslui užtikrina finansinį stabilumą, kad galėtume šauniai darbuotis, stiprinti ir gražinti Klaipėdos miestą!

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO kolektyvo vardu Generalinis direktorius Audrius Pauža

V-2020

11

2012 12 21 Lietuvos žinios

Būkime sveiki Ateinančių metų pradžią kiekvienas sutiksime skirtingai: vieniems bus dosniai atseikėta laiko tarp draugų ir artimųjų prie židinio su taure vyno, o kitų rankose metų virsmo minutę galbūt sukrykš nauja gyvybė arba jų akys iš po medicininės kaukės skaičiuos sunkaus ligonio širdies dūžius...

Su meile ir pagarba sergančiam žmogui ti Vokietijoje, ten dienos chirurgijos paslaugos labai paplitusios. Žmonės taupo laiką ir yra patenkinti, kad dėl menkos problemos nereikia ilgai gulėti ligoninėje. Taigi, nuolat mąstome, kaip geriau išnaudoti ir patalpas, ir aparatūrą, ir - svarbiausia - išsaugoti kvalifikuotą personalą. Į ligoninę žmonės patenka ne tik dėl ligos, skausmo, bet ir lydimi didelio streso. Beje, neretas, “kaip tikras lietuvis”, pirma dar būna ilgai kentėjęs tikėdamasis, kad praeis... Gydytojams tenka dėti daug pastangų gelbstint žmones iš mirties nagų. Tačiau ar visi tai supranta? Pastaruoju metu vyrauja absurdiška nuomonė, jog netgi keliomis ligomis sergantys senučiukai miršta ne dėl to, kad tai neišvengiama, o dėl... gydytojų kaltės.

Kiekvienas žmogus ne tik turi teisę gauti geriausią gydymą susirgęs, bet ir pareigą rūpintis savo sveikata. Deja, daugeliui kol kas atrodo, jog tai - gydytojų pareiga. Žmogus turėtų suvokti, kad aktyvus, sveikas gyvenimo būdas, profilaktinis sveikatos tikrinimas - ne medikų išmonė ar užgaida, o būtinybė jo sveikatai ir gerovei. Kuo mes skiriamės nuo vakariečių? Jie, vos su-

VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ

Kalbėti apie medikus visuomet norisi išskirtiniais žodžiais. Šią profesiją renkasi ypatingi žmonės, pasiryžę sutikti gimstantį, padėti patekusiam į nelaimę, ištiktam ligos ir palydėti paliekantį šį pasaulį. Jie yra davę priesaiką kasdien, kas valandą prisiimti atsakomybę už žmogaus sveikatą ir gyvybę.

“Jūs esate nuostabūs! Operatyvūs, dėmesingi, pozityviai nuteikiantys, visada pasirengę padėti, o kas svarbiausia - novatoriški, lankstūs ir besišypsantys. Tokį personalą surinkti, išlaikyti ir motyvuoti yra didis menas! Ačiū Jums visiems ir kiekvienam atskirai: slaugytojoms - rūpestingoms, gydytojoms - išklausančioms ir suprantančioms, mieloms slaugutėms ir kruopščioms valytojoms.”

Mažojo Fausto, gydyto Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, tėvų padėka - tarsi šios ligoninės charakteristika, prie kurios po gerą žodį galėtų pridurti daugelis pacientų ir jų artimųjų. Antakalnio ligoninės - kaip ji vadinama ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje, išskirtinumas - atidus ir humaniškas požiūris į pacientą.

Praeinantys metai šiai ligoninei permainų laikas. Keitėsi pavadinimas, tebesikeičia struktūra.

Prieš metus ligoninės direktoriumi patvirtintas gydytojas angiochirurgas, buvęs ligoninės direktoriaus pavaduotojas Henrikas Ulevičius.

- Kokie Jums ir ligoninei buvo praeinantys metai?

- Metai buvo sunkūs. Kol visa ligoninė buvo tik Antakalnio g. 57, visi buvome susigyvenę lyg viena šeima. Daugelis žmonių čia dirba metų metais. Jeigu kas ir išvažiuodavo, tai padėti, profesionalumu ir išmintimi sustiprinti kitą ligoninę. Tarkime, kraujagyslių chirurgai tapo skyrių vedėjais Klaipėdos miesto ir Jūrininkų ligoninėse, nemažai mūsiškių gydytojų dirba Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, tai - tarsi mūsų ligoninės dovana naujai susikūrusioms ligoninėms.

2012 metai garsėja restruktūrizacija.

Prijungta Sapiegos ligoninė. Su milžiniškom skolom, su užsitęsusia ir žmones išvarginusia finansine ir organizacine netvarka. Atidavėme beveik 4 mln. litų skolų, kiek sugebėjome, sutvarkėme negeroves, kaip įmanydami raminome žmones. Dabar jie patenkinti, nes gali ramiai dirbti, laiku gauna atlyginimą. Tuos pinigus, kuriais išmokėjome Sapiegos ligoninės skolas, galėjome panaudoti savo ligoninės remontui, aparatūrai atnaujinti, bet yra kaip yra.

Tačiau šiandien ir mums, ir Sapiegos ligoninei vėl perversmas ir vėl naujas nerimas - Vilniaus miesto taryba pritarė sprendimui nuo 2013 m. sausio 1 d. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės teikiamas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas perduoti Vilniaus uni-

H.Ulevičius: “Pacientams ir kolegoms gydytojams, visiems ligoninės darbuotojams linkiu geros sveikatos, susiklausymo bei laimės šeimose, nes nuo to labai priklauso ir jų darbo sėkmė. ” versitetinei slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninei, vadinamajai Tyzenhauzų ligoninei, ir jos pavadinimą pakeisti į Šv.Roko - visų sergančiųjų globėjo vardo ligoninę.

Dar vienas restruktūrizacijos momentas - Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė tapo mūsų ligoninės filialu. Dar prieš tai buvo bandoma ją išnuomoti, permainų ir netikrumo laikotarpis užsitęsė, todėl ir ten žmonės susierzinę, nepatikliai žiūri ir į mus. O mes norime, kad viskas kuo greičiau nusistovėtų, kad medikai galėtų ramiai dirbti. Medicinoje tai ypač svarbu, juk dirbame su ligoniais, gydytojas jiems turi teikti ramybę ir pasitikėjimą. O jeigu jis pats turi rūpesčių?.. Antakalnio filiale yra neurologijos, nefrologijos, hemodializės, dienos chirurgijos, vaikų alergologijos skyriai. Ligoniams patogios mažos palatos, gražiai sutvarkyta aplinka. Planuojame sutvarkyti struktūrą, kad nesidubliuotų kai kurie skyriai. Ketiname savo ligoninėje palikti intervencinę kardiologiją, o filiale sustiprinti terapinį, reabilitacinį profilį. Susijungę galime plėsti nefrologijos ir hemodializės paslaugas, kurių reikia vis daugiau. Reikėtų stiprinti pulmonologijos skyrių, nes sergančiųjų plaučių ligomis daugėja, o Vilniuje yra tik vienas skyrius Santariškių ligoninėje. Ir mūsų ligoninėje, ir filiale yra už Europos Sąjungos (ES) lėšas įrengti modernūs dienos chirurgijos skyriai. Tokių paslaugų reikia vis daugiau. Neretai tenka bū-

negalavę, kreipiasi į gydytojus. Mūsų žmonės kenčia, kol jau nebepaeina, kartais jiems nebegali padėti netgi moderniausi gydymo būdai. Beje, ligoninei skaičiuojant finansus tenka nuolat balansuoti tarp moderniausių technologijų, kurios yra brangesnės, bet tampa norma, ir tarp žmonių pageidavimų gydytis naujausiomis priemonėmis ir vaistais. Tarkime, kojų venų, hemorojaus, kai kurias nefrologines operacijas galima atlikti ir įprastiniais pjūviais, ir lazeriu, tačiau tuo atveju ligoniui už operaciją reikia primokėti. Įstatymais priemokos leistos, tačiau kai kada modernios technologijos tampa norma, ir mums tenka skaičiuoti, kad pacientui suteiktume geriausią paslaugą ir nepatirtume didelių nuostolių.

Mano nuomone, ateina laikas visiems skaičiuoti, kiek kainuoja ligų ir traumų gydymas, ir skirti daugiau dėmesio aplinkos sveikatinimui, traumų profilaktikai. Paradoksalu, tačiau buityje įvyksta labai daug nelaimių, kurių padariniai - operacijos, ilgi lovadieniai ir netgi neįgalumas. Taigi, rimtai pasvarstę, turime didžiulių rezervų. Jei žmogus savo organizmu rūpintųsi bent jau taip, kaip automobiliu, tai leistų sutaupyti lėšų ir pagerinti gyvenimo kokybę.

O dėl gydytojų kalčių ir klaidų... Deja, nesame dievai ir nė vienas nėra apsaugotas nuo klaidų arba nesėkmių.

Kartais vienintelis netikslus judesys skalpeliu gali turėti nelengvų pasekmių. Be to, per daugelį metų moksli-

ninkai apskaičiavo, kad yra neišvengiamas tam tikrų komplikacijų procentas.

Tarkime, JAV angiochirurgai vienu metu, norėdami apsisaugoti nuo pjūvių supūliavimo, tirdavo visus galimus infekcijos šaltinius: nosiaryklę, dantis ir t. t., tačiau komplikacijų išvengti vis tiek nepavykdavo. Taigi, čia norisi prisiminti labai įdomią neseniai girdėtą mintį: “Gydytojo užduotis - linksminti pacientą, kol jį gydo gamta.” Sveiksta pats žmogus, gydytojui reikia tik pridėti ranką, kad tas procesas vyktų greičiau ir sėkmingiau.

- Kur glūdi Jūsų kolektyvo stiprybė?

- Mūsų stiprybė - dėmesys pacientui. Jis ligoninėje turi jausti visapusišką dėmesį ir rūpestį. Paslaugos kokybė, deja, labai nedaug priklauso nuo technologinio aprūpinimo arba patalpų grožio... Svarbiausia - kompetentingas gydytojas, kuris laiku ir vietoje pasirūpintų sergančiu žmogumi, svarbiausia, kad ligonis gydymo įstaigoje jaustųsi saugus. Man liūdnai atrodo, kai išpuoštoje ligoninėje pacientai jaučiasi nejaukiai ir nesulaukia reikiamos pagalbos.

Naujos technologijos prasmingos tiek, kiek jos padeda žmogui ir pagerina jo gyvenimo kokybę. Dažniau verta pamąstyti, ar tikrai didžiulė operacija padės, pratęs žmogaus gyvenimą, ar geriau likusias dienas jis praleistų be tos operacijos teikiamo streso ir skausmo.

Mūsų stiprybė - tai pagarba ilgamečiams darbuotojams, turintiems didelę darbo patirtį - visų mūsų Mokytojams. Jų autoritetas, erudicija, svarūs patarimai ir konsultacijos reikšmingi ne tik ligoniams, bet ir gydytojams, leidžia mums visiems pasijusti vieningos komandos nariais. Tas vertybes stengiamės perteikti ir jauniems gydytojams rezidentams, iš kurių geriausieji tampa mūsų kolegomis.

- Kas vienija žmones į komandą?

- Manau, kad būtinybė jausti kolegos palaikymą, nenorėjimas pasilikti vienam su bėda. Mes nuolat kalbame, jog gydytojas niekada neturi bijoti pa-

sikviesti į talką kolegos. Jeigu yra problema, kvieskite kad ir mane. Žmogaus, kuris turi patologinį išdidumą, mano, kad viską gali padaryti pats, medicinoje reikia vengti. Ypač chirurgijoje, nes ten neretai pasitaiko ekstremalių situacijų. Raginu gydytojus nebijoti tartis su kitų specialybių kolegomis, skubėti vienas kitam į pagalbą, kai tik prireikia. Jeigu įvyksta nelaimė, neslėpti, o viską išsiaiškinti iki galo. Niekas neturi bijoti kreiptis į kolegą. Nelaimių, komplikacijų skaičius yra užprogramuotas, todėl jų išvengti neįmanoma. Svarbiausia - net ir sunkiausioje situacijoje išlikti žmogumi.

- Kokie darbai laukia ateinančiais metais?

- Planuojame tobulinti inkstų akmenligės gydymo technologijas, įsigyti naujos aparatūros, pradėti intervencinį širdies kraujagyslių gydymą.

Tikimės atnaujinti operacines, kurias jau reikia modernizuoti. Nuo kovo 1 dienos į Santariškių ligoninę persikels Akušerijos ir ginekologijos klinika, būtina viską sutvarkyti taip, kad ir pas mus darbas nesutriktų. Kaip sakiau, tai - nebe pirmas kartas, kai mus palieka dalis puikių gydytojų. Tačiau, mūsų nuomone, svarbu, kad su jais persikeltų ir mūsų ligoninės humaniškumo, dėmesingumo pacientams, atsakomybės dvasia.

- Ko norėtumėte palinkėti kolegoms, pacientams?

- Pacientams ir kolegoms gydytojams, visiems ligoninės darbuotojams linkiu geros sveikatos, susiklausymo bei laimės šeimose, nes nuo to labai priklauso ir jų darbo sėkmė. Žmonėms “neramiuose” ligoninės taškuose linkiu ramybės ir pasitikėjimo. Kai kada labai svarbu išlaukti, tikintis geriausio rezultato.

Tikimės, kad naujoji valdžia gerbs pagrindines socialdemokratijos vertybes ir rūpinsis tuo, kas svarbu visiems žmonėms - sveikatos apsauga, švietimu, socialine gerove. Kad ateinantys metai mums bus geri ir turėsime idėjų bei jėgų įgyvendinti sumanymus.

•

Medikai rankų sudėję nesėdi ir laisvalaikiu. Kalėdinės parodos ekspozicijoje.

Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

12

2012 12 21 Lietuvos žinios

Būkime sveiki

Centro poliklinika: novatoriškumas, Žmogus laimingas tada, kai rytais su džiaugsmu skuba į darbą, o vakare - namo, žinodamas, kad matyt, geriausiai atspindi daugelio mūsų lūkesčius - darbe įgyvendinti kūrybines ambicijas ir būti VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ

“Nė nepastebime, kaip pralekia diena, - sako Centro poliklinikos vadovas dr. Kęstutis Štaras. - Atrodo, tik valandėlę stabtelėjome pasidžiaugti įvykdytu projektu - jau laukia kitas, o trečio idėja tiesiog tvyro ore ir ragina paskubėti. Tenka atlikti labai daug įvairių darbų ir kasdien tenka gerai pamąstyti, kaip paskirstyti jėgas bei išteklius, kad įgyvendintume geriausius sumanymus.” Novatoriškų idėjų - apstu.

Centro poliklinikoje klesti jau prieš gerą dešimtmetį išlaisvinta kūrybos dvasia ir niekada netrūksta nei sumanymų, nei noro juos įgyvendinti.

Dešimtmetis - tik nedidelis žmogaus gyvenimo tarpsnis. O poliklinikai, turinčiai per 134 tūkst. pacientų, tai prasmingas didelių pokyčių ir brandos laikotarpis.

Stiprių asmenybių komanda Vilniečiai prisimena, kad prieš dešimtmetį nusprendus sujungti septynias poliklinikas į vieną centrą buvo daug aštrių diskusijų, netgi protestų.

“Tokios, kokią dabar turime, Centro poliklinikos pradžia yra momentas, kai nusprendėme, kad kursime modernų Diagnostikos centrą, kur įdiegta naujausia aparatūra ir komunikacijos priemonės, o filialuose paliksime pirminės sveikatos priežiūros lygmenį - šeimos gydytojus, vidaus ligų gydytojus, psichiatrus ir pan.” - teigia dr. K.Štaras.

Laikas nebuvo labai palankus...

Rusijos krizė, mažiausios iš visų Vilniaus poliklinikų antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų kvotos, nušiurusios, remontuotinos patalpos, didelės ne tik šildymo, bet ir valdymo išlaidos, skolos, tad taisyti tokią padėtį, kuri neatitiko nei darbuotojų, nei pacientų lūkesčių, buvo būtina. Reikėjo ne tik tikėjimo, bet ir nemažai pastangų - įveikti išorinį pasipriešinimą, įtikinti filialų darbuotojus, kad neįgyvendinę pokyčių tiesiog neturime perspektyvos pacientams teikti tikrai kokybiškų paslaugų, pritraukti investicijų. Nustatyti svarbiausi prioritetai, tarp kurių - europinio lygio laboratorijos ir elektroninės sveikatos projekto diegimas, tai padėjo išvaduoti gydytojus nuo begalinio popierinių formų pildymo, taip pat ir poliklinikos valdymo sistemos modernizavimas. “Svarbiausia - pavyko suburti puikią komandą. Žmonės tikras aukso fondas, - tvirtina direktorius. - Poliklinika, neturinti specialistų - gydytojų, slaugytojų, valytojų - kad ir kokia graži ji būtų, tiesiog netektų savo vertės. Mūsų poliklinikos darbuotojai - profesionalai, jie gerbia savo darbo vietą, noriai kelia kvalifikaciją, maloniai bendrauja su pacientais. Naujų idėjų, kokias dar paslaugas teikti, kyla ne tik vadovams, bet ir padalinių darbuotojams, nes nuolat atsižvelgiama į pacientų poreikius. Viską stengiamės numatyti keletą metų į priekį.”

Pradžioje nebuvo lengva, tačiau darbuotojai mumis pasitikėjo ir sutiko palaukti geresnių laikų bei didesnių atlyginimų. Kai žmonės pamatė, kaip keičiasi poliklinikos darbo sąlygos, paslaugų kokybė ir žmonių aptarnavimo kultūra, kai pajuto, kad vis daugiau vilniečių nori tapti Centro poliklinikos pacientais, pokyčių naudą pripažino net ir jais abejojusieji.

Poliklinikos dešimtmečio proga susirinko visi Lukiškių filialo darbuotojai.

Poliklinikoje diegiamos modernios technologijos, perkama naujausia diagnostikos aparatūra. Kas iš to, kad šiandien kokį nors prietaisą pavyks įsigyti pigiau, jis ir veiks trumpiau, ir neatitiks aukštų kokybės reikalavimų. Net ir taip šeimininkiškai tvarkantis, dar ne visuomet pavyksta išvengti įvairaus lygio pasipriešinimo, dažniausiai - iš išorės.

“Taip gyventi įdomiau, - tvirtina direktorius ir vėl grįžta prie minties apie žmones. - Mano įsitikinimu, geriausia tai, kad poliklinikoje išaugo didelis būrys puikių specialistų, kūrybingų asmenybių. Dauguma komandos narių galėtų šauniai dirbti ne tik savo pozicijose, bet ir kai kuriose kitose, galėtų būti ir puikūs vadovai.”

gistratūra, densitometrijos (kaulų tankio matavimo) prietaisas, diabetinės pėdos kabinetas, dietologo konsultacijos. Smagiausia, kad per susirinkimus darbuotojai klausia, kada pradėsime teikti vieną ar kitą naują paslaugą, kada turėsime elektroninį receptą. Visų galvos prikimštos idėjų ir noro kuo greičiau jas įgyvendinti, sako Centro poliklinikos direktoriaus patarėja Sandra Šileikaitė. - Kai iniciatyva kyla iš pačių darbuotojų, administracijai lieka tik ieškoti galimybių tas idėjas įgyvendinti. Kai kada net juokaujame, kad niekam neįdomu, kiek laiko užtrunka pirkti, derinti, gauti leidimus. Svarbu, kad darbuotojai džiaugiasi naujovėmis, dėl

Dr. K.Štaras: “Šv. Kalėdų proga visiems linkiu pakantumo, supratingumo, atlaidumo.

Geros sveikatos, nes tai - svarbiausias dalykas gyvenime. Tegul susiklausymas ir pozityvumas padeda mums kasdien judėti į priekį.”

Kūrybingumas padeda siekti kokybės Kas stiprias asmenybes suburia į komandą? Direktoriaus pavaduotojos Audronės Juodaitės-Račkauskienės nuomone, visus suvienija bendro tikslo siekimas. “Žmonės visada džiaugiasi, kad turi galimybę atskleisti savo gebėjimus ir siekius, išreikšti save, - sako ji. - Juo labiau kad kiekvienas gali ateiti pas direktorių pasidalyti savo mintimis ar sumanymais, nes žino, kad bus išklausytas ir įvertintas. O direktorius yra tas variklis, kuris geba matyti perspektyvą, nustatyti prioritetus ir nebijo rizikuoti, sudaro sąlygas žmonėms atsiskleisti.

Tokie dalykai kiekvienam leidžia pasijusti komandos, siekiančios bendro tikslo, dalimi. Mano nuomone, svarbiausias vadovo bruožas - gebėjimas išklausyti žmones ir įžvelgti geriausias jų savybes, tada tampa akivaizdu, kurioje srityje kiekvienas geriausiai gali pritaikyti savo gebėjimus.”

“Esame įpratę, kad poliklinikoje visada diegiamos naujovės ir jos visada sveikintinos. Kiekviename padalinyje nuolat mąstoma, kaip pateisinti pacientų lūkesčius. Taip atsirado e. re-

kurių gali pacientams teikti kokybiškas paslaugas. Tarkime, į polikliniką kreipiasi vis daugiau užsieniečių. Nemažai darbuotojų pageidavo tobulinti užsienio kalbos įgūdžius. Administracija nusprendė, kad poliklinikoje dirbs užsienio kalbos specialistas, kuris padės šią spragą užlopyti.”

“Darbuotojai mąsto, ką daryti, kad pacientams būtų kuo geriau, - sako Klinikinės laboratorijos vedėja Laima Skrickienė. - Direktorius užsuko tą mechanizmą, ir jis veikia, nes yra varomas gerų paskatų. Darbuotojai yra motyvuojami stengtis ir jaustis poliklinikos komandos nariais. Tarkime, vyko kompetencijos vertinimas. Daug kas jaudinosi, manė, kad tai gali nulemti, ar liksi savo darbo vietoje, ar ne.

Tačiau nusiramino pamatę, kad tai buvo individualūs pokalbiai su kiekvienu specialistu apie tai, ką jis norėtų keisti savo darbo vietoje, ko siekti, mokytis ir pan. Kompetencijos vertinimas kaip tik sustiprino daugelio pozicijas ir padidino tarpusavio pasitikėjimą. Kai žmogus yra geranoriškas, geba matyti ir jausti esantįjį šalia, vienokių ar kitokių žinių trūkumą nesunku užpildyti. Svarbiausia - žmo-

giškosios vertybės.”

Centro poliklinikoje gali pajusti darbuotojų pasitempimą, energingą veiklos ritmą, bet ne nervingą skubėjimą, tarpusavio pagarbą ir supratimą, bet ne įtampą dėl bekompromisės hierarchijos. “Rengdamasi šventiniam darbuotojų susitikimui perverčiau praėjusių metų sveikinimus. Ne vienas darbuotojas sakė: “Čia juk mūsų namai.” Prisiminiau, važiavome iš konferencijos. Klausiu: “Kur važiuosime?” Laima Skrickienė sako: “Važiuokim namo.” - “Į kieno namus?”“Taigi namo - į polikliniką.” Einu į darbą su džiaugsmu, nes malonu ir žmones sutikti, ir darbus dirbti. Mes ir tarpusavyje kalbame, kad kuriame gėrį. Atvyko užsieniečių, juos reikėjo sutikti gal jau po vidurnakčio. Juokiamės: jeigu budinčio gydytojo tarnyba poliklinikoje dirba visą naktį, tai nieko nuostabaus, kad ir mums tenka.

Man patinka ta šilta atmosfera, kai žmonės nejaučia nepagrįsto nerimo.

Tuomet daugybę darbų galima nuveikti nejaučiant bereikalingos įtampos. Pagal ES projektus įvairiuose mokymuose dalyvavo apie 800 poliklinikos darbuotojų. Vienų kursų metu mūsų darbuotojų komandos atskirose sekcijose pateikė savo įstaigos viziją. Kai susumavome rezultatus, paaiškėjo, jog tai - mūsų poliklinikos vizija. Planuojama, kad ateinančiais metais pradės veikti Slaugos ir paliatyviosios pagalbos stacionaras. Kalbame apie tai su vadovais, specialistais, kitais darbuotojais. Vairuotojas klausia: “O ką darysime su automobiliais? Juk reikės ir nevaikštantį, lovoje gulintį žmogų atsivežti. Kai yra bendraminčių komanda, kurioje visi vienas kitą papildo, tikrai galima kalnus nuversti.”

uojautos ir supratimo. Diagnostikos centro registratūros vyresnioji administratorė Rita Kepenytė teigia, kad registratūroje dirbančioms slaugytojoms reikia ne tik puikaus poliklinikos struktūros ir veiklos išmanymo, greitos orientacijos, bet ir gero psichologinio pasirengimo, bendravimo įgūdžių. Skambučių centras - didelis palengvinimas reguliuojant pacientų, kurių šioje poliklinikoje yra per 134 tūkst., srautą. “Tai labai patogu pacientams. Pakanka paskambinti į poliklinikos skambučių centrą, ir jie bus nusiųsti į tinkamą filialą, pas šeimos gydytoją, odontologą, ginekologą ar kitą reikalingą specialistą. Registratorėmis moterys dirba ilgus metus, tačiau kai kada net ir prityrusioms darbuotojoms po sunkaus pokalbio prireikia ne tik poilsio, bet ir relaksacijos, - sako S.Šileikaitė. - Sprendėme, kaip galėtume panaudoti poliklinikos galimybes. Nutarėme, kad ir mūsų darbuotojoms labai praverstų psichiatrijos dienos stacionaro psichologės pagalba ir patarimai. Dabar visos norinčios darbuotojos gali dalyvauti specialioje programoje - paskaitose ir meno terapijos - šokio, muzikos, dailės užsiėmimuose, kurių metu išmokstama bendrauti su konfliktiškais pacientais, geriau valdyti emocijas, atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos.”

R.Kepenytė, viena jauniausių šio centro darbuotojų, tvirtina esanti patenkinta darbu Centro poliklinikoje: “Džiaugiuosi, kad čia dirbu ir kad neteko nusivilti tais pažadais, kuriuos girdėjau ateidama į darbą. Čia tikrai geri ir malonūs žmonės, puikus bendravimas ir gražios šventės, kai norisi eiti į darbą ir daryti viską, kad ir pačiai, ir aplinkiniams būtų gera.”

Poliklinikos skambučių centras

Elektroninės mažiausiųjų sveikatos istorijos

Kompetencijos vertinimo metu daug dėmesio buvo skiriama registratūros darbuotojoms, nes registratūra perorganizuojama į skambučių centrą. Registratorės pačios pirmosios sutinka pacientus, kurių pasitaiko visokių - ne tik mandagių, bet ir nekantrių, netgi priekabių, suirzusių dėl to, kad reikia keletą minučių palaukti, blogai nusiteikusių, nes skauda, neturi kam pasiguosti, o gal namie nesulaukia už-

Centro poliklinikoje įdiegta ne tik išankstinės registracijos, pacientų srauto valdymo modeliai, skaitmeninių vaizdų saugojimo sistema. Svarbi naujovė šiais metais - struktūruota vaiko raidos elektroninė sveikatos istorija, kuri netolimoje ateityje visiškai pakeis popierinę vaiko sveikatos raidos istoriją. Jau dabar poliklinikoje yra per 1000 mažiausiųjų pacientų sveikatos istorijų, jų nuolat daugėja. “Elektroninėje

Būkime sveiki 13

2012 12 21 Lietuvos žinios

pozityvumas ir susiklausymas jo laukia supratingi artimieji ir namų židinio šiluma. Yra daug laimės formulių, tačiau ši, laimingam šeimoje. vaiko sveikatos istorijoje suvedama konkreti informacija, kuri leidžia susidaryti tikrai išsamų ir objektyvų vaizdą apie kūdikio raidą, - pasakoja informacinių technologijų specialistas Tomas Vedlūga. - Labai svarbu, kad ta istorija bus prieinama ne tik gydytojams, bet ir vaikų tėvams, besidomintiems savo atžalos raida, esant reikalui - konsultuojantis su kitais specialistais. Ji bus prieinama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ateityje bus galima nuotoliniu būdu užsisakyti įvairių paslaugų, pažymų ir pan.” Tokios elektroninės sveikatos istorijos bus kuriamos ir vyresniems vaikams, vėliau tokią galimybę įgis ir suaugę poliklinikos pacientai. Informacinės sistemos teikia labai didelių galimybių ne tik medikams, besirūpinantiems mažųjų pacientų sveikatos priežiūra, bet ir mokslininkams. Šias Centro poliklinikos teikiamas galimybes pasirengę išnaudoti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai antropologai, vadovaujami prof. Janinos Tutkuvienės, tiriantys vaikų augimo tendencijas. Apdoroję ir apibendrinę duomenis, kurie bus sukaupti Centro poliklinikos duomenų bazėje, mokslininkai juos panaudos atnaujindami Lietuvos vaikų augimo standartus.

Informacinės sistemos tobulinimas lieka vienu svarbiausių Centro poliklinikos prioritetų. Antrinės asmens sveikatos priežiūros administratorė gydytoja kardiologė Daiva Pentiokinienė sako, jog elektroninė paciento sveikatos istorija tampa būtinybe ir dėl to, kad gydytojas nebegali aprėpti tokios gausos informacijos apie įvairių ligų gydymo modulius, metodiką bei vaistus, kurių atsiranda vis daugiau. Tačiau tą informaciją geba sudėti ir apdoroti kompiuterinė sistema. “Mūsų poliklinikoje, kaip reikalaujama Europos Sąjungos šalyse, planuojama įdiegti vaistų suderinamumo programą.

Elektroninėje paciento kortelėje bus informacija apie skiriamus vaistus ir jų suderinamumą. Tai ypač svarbu gydant pacientus, sergančius keletu lėtinių ligų”, - sako gydytoja, savo žiniomis ir praktiniais įgūdžiais noriai besidalijanti su jaunaisiais gydytojais rezidentais ir kolegijų studentais, atliekančiais poliklinikoje praktiką. Pasak D.Pentiokinienės, visuomenėje vyksta spartūs pokyčiai, gydytojai privalo juos stebėti ir spėti prie jų taikytis.

“Rinkdamiesi mediciną, rinkomės nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo kelią. Kitaip negalėtume padėti savo pacientams, kurie kreipiasi ištikti ligos ir skausmo”, - sako gydytoja ir palankiai atsiliepia apie jaunus, smalsius ir darbščius žmones. Gydytoja džiaugiasi, kad dirbdama su jais atnaujina ir savo teorines žinias, nes reikia ne tik išsamiai paaiškinti kiekvieną veiksmą pacientą apžiūrint, bet ir atsakyti į daugelį klausimų. “Gaila tik, kad kai kurie Lietuvoje parengti ir išmokyti gydytojai apsisprendžia išvykti. Tai dideli nuostoliai mums visiems”, - apgailestauja pašnekovė.

Išsaugoti sveikatą ir... paslaptį Yra dalykų, apie kuriuos nesinori kalbėti net su namiškiais. Marija A. sakosi jau ilgą laiką turėjusi ginekologinių problemų, bet per įtemptus darbus nebuvo laiko pasirūpinti sveikata. “Reikėjo nesudėtingos operacijos, tačiau patekti į ligoninę sunku dėl eilių ir didelio mano pačios užimtumo.

Centro poliklinikos direktoriui K.Štarui už nuopelnus medicinai įteiktas vienas garbingiausių sostinės apdovanojimų Šv. Kristoforo statulėlė.

Nuoširdžiai sveikiname!

Centro poliklinikos Dienos terapijos ir chirurgijos skyriuje malonių medikų prižiūrima savo problemą susitvarkiau per pusdienį. Esu labai dėkinga ir manau, kad šiuo metu, kai vis daugiau skubančių ir lekiančių žmonių, tokios medikų paslaugos labai perspektyvios”, - pasakoja moteris.

Pacientai negaili gerų žodžių jau ketvirtus metus veikiančiam Dienos terapijos ir chirurgijos skyriui, kurio pagrindinės iniciatorės - skyriaus vedėja, vidaus ligų gydytoja Ramunė Jonynienė ir skyriaus vyresnioji slaugytoja Irena Čeponienė. Diagnostikos centro Dienos epizodo skyriuje - moderni operacinė, tvarstomasis, procedūrų kabinetas, gydytojų konsultacijų kabinetas, palatos. Įranga atitinka aukščiausius Europos reikalavimus.

Iki šiol kildavo nemenkų problemų dėl nesudėtingų chirurginių operacijų, atliekamų taikant vietinę nejautrą, tarkime, įaugusio nago rezekcijos, odos ir poodinių folikulinių cistų šalinimo bei kt. Nors nesudėtingos, šios operacijos turi būti atliekamos profesionalių chirurgų sterilioje operacinėje. Ne tik minėtas, bet ir kitas nedideles oftalmologines, ausų, nosies, gerklės, ginekologines operacijas Centro poliklinikoje atlieka prityrę tretinio lygio ligoninėse dirbantys chirurgai, o slaugytojos net ir po operacijos pasirūpina paciento komfortu.

Pastaraisiais metais įdiegta naujovė momentinio skausmo malšinimas, kurį atlieka gydytoja anesteziologėreanimatologė D.Radavičienė. Tai didelė pagalba žmonėms, ilgą laiką kenčiantiems nuo stuburo nervų šaknelių uždegimo (vadinamojo radikulito).

Kai nebepadeda jokie vaistai, tepalai, gali pagelbėti vaistai nuo uždegimo arba nuo skausmo, gydytojo anesteziologo leidžiami į stuburo kanalą. Panašios injekcijos taikomos ir nuo peties

rezginio skausmų. Kita naujovė - taikant nejautrą atliekamos kolonoskopijos ir endoskopijos procedūros.

Ypač plečiama pagalba moterims. Gydytoja akušerė ginekologė Daiva Bartkevičienė atlieka ne tik genetinius tyrimus, bet ir rentgenologinius kiaušidžių praeinamumo funkcijos tyrimus, kartu su gydytoja Raimonda Venskutoniene konsultuoja šeimas, negalinčias susilaukti vaikų, jas tiria, gydo, atlieka inseminacijas. Tai - aukščiausio profesionalumo lygio reikalaujančios procedūros, kurios teikia ypatingo džiaugsmo ir pasididžiavimo. Net keista, kad tiek daug girdime kalbant apie vaisingumo klinikas, o tiek nedaug - apie tokią svarbią pagalbą šeimoms, teikiamą šiame skyriuje.

“Poliklinikos dešimtmečio proga turime jau dešimt kūdikių, kurie gimė čia gydytoms šeimoms. Dar keturios moterys laukiasi, - džiaugiasi gyd. R.Venskutonienė. - Malonu, kad ir tos šeimos, kurias nusiuntėme į vaisingumo klinikas, grįžta pas mus laukdamos vaikelio ar jam gimus.”

I.Čeponienė sako, kad jau metas skyriui plėstis: “Esame numatę, kad skirtingų profilių operacijoms reikėtų atskirų zonų, - teigia ji. Tai - netolimos perspektyvos rūpesčiai, kurie reikalauja iš mūsų visų nemažų pastangų. Reikia išmanyti naujausias technologijas, aparatūrą, kurią norėsime įsigyti. Tai geriausias kelias mokytis ir tobulėti.

Džiaugiamės, kad randasi idėjų ir jomis galime drąsiai dalytis su vadovais.

O galimybių joms įgyvendinti mūsų poliklinikoje visuomet atsiranda.”

Šeimos gydytojas: daugiau dėmesio pacientui Prieš kurį laiką į Centro polikliniką pas gydytoją Gražiną Katilienę atvyko Baltijos televizijos “Sveikatos kodo” filmavimo grupė. Ilgametė poliklinikos pacientė Danguolė Zimdliauskienė norėjo padėkoti ilgametei gydytojai G.Katilienei, slaugytojai Raimondai Motiejūnaitei ir kitiems specialistams už kompetenciją, o svarbiausia - nuoširdumą rūpinantis jos pačios ir šeimos narių sveikata. “Ne kartą iš gydytojos sulaukiau patarimų ir pagalbos, kurie man atstodavo mamos patarimus”, - sakė pacientė Danguolė.

Endokrinologė, vidaus ligų gydytoja G.Katilienė šioje poliklinikoje dirba nuo 1968-ųjų. Tada čia buvo Vilniaus studentų poliklinika, kurios medikų priežiūron patekdavo į sostinę iš visos Lietuvos studijuoti atvykęs jaunimas.

Gydytoja G.Katilienė ilgus metus negai-

lėjo dėmesio ir gerumo daugeliui iš mamos globos ištrūkusių, dar nespėjusių apsiplunksnuoti jaunų žmonių, dideliame mieste pradėjusių savarankiškumo paieškas. Ne vieną teko ne tik guosti, bet ir elementarios higienos pamokyti.

Kaip pasikeitė poliklinika per tuos dešimtmečius? “Kaip ir visas mūsų gyvenimas, - neslepia gydytoja R.Katilienė. - Anksčiau galėdavome atlikti vos keletą tyrimų, beveik visas ligas tekdavo gydyti “iš akies”, iš patirties ir nuojautos. Kai prieš 20 metų pirmąkart nuvykau į JAV, pamačiau, kokie dideli skirtumai tarp jų ir mūsų medicinos, kaip viskas kompiuterizuota, ir kiek daug tai prisideda prie gydymo kokybės. Dabar ir mes galime naudotis modernia diagnostikos aparatūra, laboratoriniais tyrimais, galimybėmis tobulintis. Reikia tik pačiam neprarasti noro mokytis ir keistis.”

Gydytoja pasigenda aktyvesnio pačių pacientų noro naudotis profilaktinių tyrimų galimybėmis, domėtis savo sveikata, ją saugoti. Pasak jos, nereikia manyti, kad organizmo rezervai yra beribiai, o visas problemas gali išspręsti vaistai. “Sveikatą reikia saugoti, nepamiršti, kad net 80 proc. ji priklauso nuo paties žmogaus, nuo to, kaip sugebama analizuoti savo pojūčius ir elgesį, priimti tinkamus sprendimus. Kai matau, kad žmogus, sergantis II tipo diabetu, visai nesirūpina jo kontrole, o sulaukęs sunkių komplikacijų kaltina gydytojus, darosi liūdna ir skaudu”, - atvirauja gydytoja. Ji linki savo pacientams bei kolegoms sveikatos ir dvasios stiprybės.

“Pas mus įprasta, kad verslo įmonės labai rūpinasi savo klientais, nes nuo jų priklauso įmonės sėkmė ir pelnas, - sako Naujamiesčio pirminio asmens sveikatos priežiūros centro vedėja, šeimos gydytoja Daiva Berškienė. - Tačiau vis daugiau ir valstybinių arba viešųjų įmonių gerina savo paslaugų kokybę. Man nuoširdžiai patiko, kai per kvalifikacijos tobulinimo kursus vienas pranešėjas Centro polikliniką pateikė kaip teigiamą pavyzdį. Jis tapo mūsų poliklinikos pacientu ir sakosi buvęs labai nustebintas, kai po šeimos gydytojo konsultacijos pasikvietusi slaugytoja pasiūlė užregistruoti pasikonsultuoti su visais reikalingais specialistais jam patogiu laiku. Verslininkas buvo sužavėtas: kaip taupomas paciento laikas ir kokia puiki aptarnavimo kokybė! Mūsų poliklinikos pacientams tai - jokia naujiena, tai įprastinė darbo tvarka, įgyvendinta dėl informacinės sistemos. Gydytojas gali daugiau dėmesio skirti pacientui,

taupomas laikas, gerėja santykių kokybė. Centro poliklinikoje po vienu stogu yra puikios diagnostikos galimybės moderniausiomis priemonėmis, antrinio lygio specialistai, todėl šeimos gydytojas turi galimybę nusiųsti pas tokį specialistą, kuris geriausiai gali įsigilinti į konkretaus paciento sveikatos problemas. ”

Patiems silpniausiems Visuomenė sensta. Ne vien pas mus.

Taip yra visoje Europoje. Senas, sergantis ir nebeišeinantis iš namų žmogus kai kada gali būti toks vienišas, kad tiesiogine prasme nėra kam vandens ar šaukšto sriubos paduoti, žodžio ištarti. Centro poliklinikos medikai tokių pacientų nepalieka be dėmesio. Jiems prižiūrėti namuose įkurtas atskiras poliklinikos padalinys - Slaugos, paliatyviosios medicinos ir socialinių paslaugų klinika. Joje dirba paliatyviosios pagalbos gydytojas, kvalifikuotos slaugytojos, socialinis darbuotojas ir slaugytojų padėjėjai. Šios klinikos vedėja Renata Kudukytė - Gasperė pasakoja, kad šiuo metu slaugytojos namuose prižiūri apie 500 vilniečių, kuriems nustatytas specialusis slaugos poreikis, ir daugiau nei 1000 pacientų, kurie dėl sveikatos būklės negali savarankiškai atvykti į gydymo įstaigą. Paliatyviosios pagalbos komanda (gydytojas, slaugytoja ir socialinis darbuotojas) namuose paslaugas teikia daugiau kaip 100 paliatyvių, nepagydomomis, progresuojančiomis ligomis sergančių pacientų. “Mes stengiamės teikti pagalbą visiems poliklinikos pacientams, kuriems ji reikalinga, ir planuojame tokias paslaugas plėsti, - pasakoja ji. - Slaugos namai skirti nepagydomomis ligomis sergantiems ligoniams, kuriems jokie gydymo metodai nebegali padėti, ir reikia tik išmanančių, nuoširdžių slaugytojų, socialinių darbuotojų pagalbos paskutinėmis jų gyvenimo dienomis.”

Direktorius dr. K.Štaras džiaugiasi, kad tai vienas veiklos prioritetų. “Visame pasaulyje tokie slaugos namai egzistuoja, artimiausiais metais bus ir mūsų poliklinikoje. Nors ir šį kartą tenka “laužti ledus”, pradedant teisinės bazės korekcijomis, negalime pamiršti pačių silpniausiųjų. Juk visuomenės ir kiekvieno iš mūsų žmogiškumas matuojamas pagal tai, kaip rūpinamės nebegalinčiais savimi pasirūpinti žmonėmis, sako direktorius. - Ypač norėtųsi geresnio slaugos ir socialinės pagalbos teisinio reglamentavimo. Sunkiai sergančių pacientų medicininei priežiūrai naudojame iš kitų paslaugų gautas lėšas, tačiau tai darome nuoširdžiai, iš humanistinių paskatų.”

•

Antrinės asmens sveikatos priežiūros vyriausioji slaugos administratorė A.Žalienė, klinikinės laboratorijos vedėja L.Skrickienė ir antrinės asmens sveikatos priežiūros administratorė gydytoja kardiologė D.Pentiokinienė.

14 Būkime sveiki

2012 12 21 Lietuvos žinios

Metų sandūroje - kitoks požiūris į gyvenimą goms ir jų šeimoms būti sveikiems ir toliau puoselėti gražiausias bendravimo vertybes.

VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ

Gydytojo Svajūno Barakausko 2000 metais įsteigta pirmoji Lietuvoje privati medicininių tyrimų laboratorija “Medicina practica” greitai sulaukė gydytojų ir pacientų pasitikėjimo.

Laboratorija ne tik sukūrė vieną moderniausių medicininių tyrimų sistemų Baltijos šalyse, bet ir paskatino daugybę žmonių profilaktiškai pasirūpinti savo sveikata.

Moderniausios medicininių tyrimų technologijos, atvirumas ir novatoriškumas, nuolat plečiamas tyrimų “meniu”, pacientams atidūs specialistai ir dažnos profilaktinių tyrimų akcijos - tokia trumpa atestuotų medicininių tyrimų laboratorijų tinklo “Medicina practica” charakteristika.

Pradėkime nuo Naujųjų metų...

Gyd. S.Barakauskas: “Didžiuojuosi, kad dirbu su nuostabiais ir nuoširdžiais žmonėmis.” / MP archyvo nuotraukos

Aukščiausio patikimumo tyrimai Dabar laboratorija “Medicina practica” turi 16 padalinių visoje Lietuvoje. Čia atliekama apie 200 skirtingų tyrimų: bendrųjų klinikinių, vėžio, alergijos, skydliaukės hormonų, inkstų, kepenų fermentų, lytiškai plintančių ligų, citologinių, šlapimo ir kt. Parengta apie 30 profilaktinių tyrimų programų.

Garantuoti aukščiausią tyrimų patikimumą laboratorijai “Medicina practica” padeda ir glaudus bendradarbiavimas su viena garsiausių pasaulyje sveikatos priežiūros srityje įmonių “Roche”. Ne tik modernūs analizatoriai, bet ir naujausios tyrimų metodikos laboratorijoje įdiegiamos beveik vienu metu kaip ir Vakarų Europoje. Tai poliklinikų ir šeimos klinikų gydytojams leidžia tiksliau diagnozuoti ligas, o svarbiausia - kuo anksčiau perspėti apie dar tik gresiantį negalavimą.

“Ligos diagnozės tikslumas 70-90 proc. priklauso nuo tyrimų rezultatų. Laboratorijos darbas viešai nepastebimas, tačiau kiekvieną dieną čia vyksta maži stebuklai: iššifruojame kraujo lašo informaciją ir pateikiame gydytojams skaičius, iš kurių sprendžiama apie žmogaus organizmo būklę. Šiandien laboratorijos “Medicina practica” tyrimai atliekami naudojant tokias technologijas, kurioms valdyti reikalingi labai kvalifikuoti darbuotojai. Mūsų laboratorija stengiasi, kad Lietuvos žmonės galėtų naudotis tais pačiais naujausiais medicinos mokslo ir technikos laimėjimais kaip ir išsivysčiusių valstybių piliečiai. Kuo geriau mūsų visuomenė suvoks profilaktinių tyrimų svarbą, tuo daugiau galėsime išsaugoti gyvybių, kurias prarandame dėl per vėlai pastebėtos sunkios ligos”, - sakė laboratorijos “Medicina practica” vadovas gydytojas S.Barakauskas, kuris šiandien sutiko pasidalyti mintimis, neretai liekančiomis kitų mūsų pokalbių apie profilaktinius tyrimus paraštėse.

Gydytojams per sunkus visagalių vaidmuo Mane visada domino sveikatos profilaktika - t. y. visuma priemonių, leidžiančių žmogui nesirgti, sumažinti ligų riziką ir kuo ilgiau išlaikyti gerą savijautą.

Vykstant sveikatos reformai, kiekvienas ministras mėgino kurti savo sistemą. Kai kurie dalykai buvo sėkmingai nukopijuoti, o kai kurie, nors ir geri, - nepagrįstai užmiršti ir netaikomi. Sutelktas dėmesys į gydymą naujausiais medikamentais ir modernių technologijų taikymą, tačiau iš esmės tai tik daugiau ar mažiau

nepagrįstus mokytojų, vyresniųjų ar darbdavių reikalavimus.

Stresą ir tempą privalome stabdyti

Gyd. S.Barakauskas: Laboratorija “Medicina practica” stengiasi, kad Lietuvos žmonės galėtų naudotis pačiais naujausiais medicinos mokslo ir technikos laimėjimais kaip ir išsivysčiusių valstybių piliečiai. sėkmingos sunkių ligos pasekmių šalinimo priemonės. Taip didėjo gydytojų atsakomybė, jie visuomenėje įgijo dabartinį beveik visagalių įvaizdį.

Niekas neklausia, kaip žmogus gyveno, ar bent kiek rūpinosi savo sveikata, ar laiku kreipėsi į gydymo įstaigas, tačiau jeigu jis išeina anapilin, kaltinamas tik gydytojas - kad “ne viską padarė gelbėdamas pacientą”.

Tuo metu tiesa yra kitokia - kai liga įsisenėjusi, gydytojas, vaistai ir modernios technologijos gali tik palengvinti žmogaus sveikatos būklę, o kai to padaryti nebeįmanoma, padėti oriai sutikti tai, kas neišvengiama...

Kodėl nuomonė, kad medikai yra visagaliai, taip įsišaknijo? Gydytojai iš prigimties labai atsakingi žmonės ėmėsi pernelyg sunkios naštos ir iniciatyvos, norėjo tapti daugiau galinčiais, nei jiems duota.

Atsakomybės pirmos ėmėsi moterys Sveikatos profilaktika padalija atsakomybę tarp gydytojo ir paciento.

Ir tik pats žmogus gali pasirūpinti savo sveikata, kartais net prisiversti tai padaryti. Jeigu kalbėtume techniniais terminais - niekas neabejoja, kad automobiliui būtina techninė apžiūra, priešingu atveju savininkui gresia baudos. Vadinasi, tik taip daugelį žmonių galima priversti rūpintis savo technikos priemone. O sveikata?

Jeigu žmogui pasiūlai pasitikrinti vieną ar kitą organizmo funkciją vos tik pajutus pirmuosius simptomus, šis atkerta, kad tai - tik jo asmeninis

reikalas. Be abejo, jis pats yra savo kūno valdovas. Tačiau ištikus bėdai pacientas kreipiasi į gydytojus ir pradeda kaltinti juos bei visą gydymo įstaigą, kad “nesugeba pagydyti”.

Kalti visi, išskyrus jį patį.

Nors teigiama, kad sveikata brangiausias turtas, daugelis žmonių jos nebrangina, o susirgę mėgina nusimesti atsakomybę, nenori pripažinti, kad gyveno netinkamai.

O juk šiuo atveju žmogus yra baudžiamas gerokai skaudžiau nei už automobilio nepriežiūrą.

Galime pasidžiaugti, kad tokią padėtį ėmėsi keisti moterys, kurios iš prigimties imlesnės viskam, kas susiję su šeimos sveikata. Jos pirmiausia pradėjo labiau savimi rūpintis, atkreipė dėmesį į profilaktinius tyrimus. Laboratorijos “Medicina practica” veiklos pradžioje profilaktinių sveikatos tikrinimų metu pacientų santykis buvo toks: 10 moterų ir 1 vyras. Per dešimtmetį tas santykis gerokai pasikeitė. Šiuo metu ateina 10 moterų ir 4 vyrai. Žinoma, Lietuvos vyrai galėtų būti dar drąsesni.

Lietuviai vyrai gyvena bene trumpiausiai Europoje. Tai rodo, kad mūsų gyvenimo kokybė gerokai atsilieka nuo kitų europiečių. O juk mums trūksta ne tik saulės, bet ir esame linkę į savigraužą, nuolat išgyvename kaltės, nepasitenkinimo, nevisavertiškumo jausmus, kurie anaiptol neprideda sveikatos. Man atrodo, kad šeimose ir mokyklose turėtų būti mokoma atsipalaiduoti, nepasiduoti stresui, nereaguoti į

Stresas ir vis greitėjantis gyvenimo tempas - didžiausios mūsų sveikatos rykštės. Atlikti tyrimai rodo, kad dėl streso kai kurie kraujo tyrimo rezultatai gali kisti nuo 30 iki 50 procentų. Tam įtakos turi ir fizinis krūvis. Todėl vykdydami profilaktinių tyrimų programas perspėjame žmones, kad jie ateitų pasirengę ne paskubom atlėkę, o pailsėję.

Man kelia abejonių kai kurių privačių medicinos centrų pažadai nuodugniai patikrinti sveikatą per vieną dieną. Realiai tai atrodo taip: atsiėmei pluoštą paskubom padarytų tyrimų rezultatų, o kiek jie atspindi tikrąją sveikatos būklę ir ką su jais daryti, neaišku...

Daugelis pacientų ateina jau sirgdami, o nustatyti ligos diagnozę - kūryba, reikalaujanti aukščiausios šeimos gydytojo kompetencijos, patirties ir išminties. Juk jam reikia apibendrinti ne tik tyrimų rezultatus, bet ir visą informaciją apie žmogų, jo šeimos anamnezę, galbūt paveldėtą polinkį sirgti tam tikromis ligomis, t. y. daugybę informacijos, kurios žmogus savyje sukaupė per ilgus metus.

Jeigu ir toliau gyvensime taip, kaip dabar, tikėdami, jog keletas tablečių gali įveikti ligą, įgytą per daugelį metų netausojant savo sveikatos, be saiko eikvojant energijos išteklius, tada, deja, nepadės jokie skundai: “Gydytojas manęs neišgydė...”

Keistis pačiam, keisti pasaulį Sparti technologijų raida mums suteikė daug galimybių išplėsti medicininių tyrimų spektrą ir užtikrinti jų tikslumą. Galime efektyviau ištirti ligas, įvertinti gydymo kokybę, tinkamai parinkti vaistus, o svarbiausia - pastebėti dar tik artėjančią ligą.

Mes dar turime kur tobulinti tyrimus ir kelti savo kvalifikaciją. Tačiau mūsų laboratorija siekia, kad viskas, ką darome, skatintų žmogų suvokti esmę: sveikatą pirmiausia lemia jo paties mintys, noras ir pastangos būti sveikam. Tai - paties žmogaus pasirinkimas ir atsakomybė, kurios niekam negalima primesti. O mes ir gydytojai praplečiame tas galimybes, ištirdami įvairių organizmo sistemų veiklą, kad būtų daugiau aiškumo ir objektyvumo.

Džiaugiuosi, kad mūsų pastangos kuo geriau ir kokybiškiau atlikti visus tyrimus, nuoširdžiai bendrauti su pacientais, nuolat siekti žinių ir tobulėti duoda žmonių vertinamus rezultatus. Linkiu kole-

Lietuvoje vykdoma keletas profilaktinių tyrimų programų: valstybė skiria lėšų moterų krūties, gimdos kaklelio vėžio, vyrų prostatos tyrimams. Tačiau panaudojama tik dalis tų programų lėšų. Mūsų krašte kol kas žmonės skeptiškai žiūri į tai, kas teikiama nemokamai, ir nesusimąsto, jog tai - visų mokesčių mokėtojų pinigai, jie mano, kad turi teisę rinktis - rūpintis savo sveikata ar ne.

Ką tokiu atveju daro norvegai?

Medicinos įstaigos du kartus pakviečia savo pacientą atlikti profilaktinių tyrimų, o trečią kartą informuoja darbdavį, kad jeigu jo darbuotojas dėl savo nerūpestingumo susirgs, mokėti už gydymą teks iš savo kišenės. Tai suveikia. Jeigu sąmoningumą galima ugdyti tik tokiu būdu, galime imti pavyzdį iš norvegų.

Mes džiaugiamės, kad vykdydami prostatos vėžio prevenciją mobilia laboratorija pasiekiame vis daugiau Lietuvos vyrų atokiuose rajonuose.

Vien šiais metais tokių išvykų metu aptikome apie 1000 prostatos vėžio atvejų. Kaimo vyrai išdrąsėja, jie kalba apie prostatos problemas, vienas kitą ragina nedelsiant tikrintis.

Malonu pajusti ilgamečio švietimo, pokalbių ir susitikimų rezultatus. Kartą praeidamas nugirdau, kaip kieme susirinkusios močiutės aptarinėjo savo cholesterolio tyrimus. Reikia pripažinti, gana profesionaliai, jos žinojo, kuo skiriasi mažo ir didelio tankio cholesterolis. Tiesą sakant, nustebino reakcija į draugę, kuri prisipažino nepasidariusi tyrimų: “Tai nėra ko su tavim kalbėti...” Tai moterys, kurios susimąsto, kaip saugoti ne tik savo sveikatą, bet paragina ir kitus tai daryti.

Manau, kad metų sandūra - puiki proga kiekvienam žmogui sustoti ir skirti dėmesio sau, keisti požiūrį į save, savo sveikatą ir gyvenimą. Kol nesugebėsime atsikratyti tingumo, nenoro kurti ir imtis atsakomybės už savo gyvenimą bei Lietuvos ateitį, kol daugeliui jaunų tvirtų žmonių bus priimtina nuolanki tarnystė kam nors kitam, o dažniausiai - užsieniečiui darbdaviui, tol kils skausmingų abejonių dėl tautos ateities ir išlikimo.

Didžiuojuosi, kad dirbu su nuostabiu kolektyvu, kuris kiekvieną dieną nuoširdžiai atlieka ligų diagnostikos ir prevencijos darbą, neskaičiuodamas valandų, energijos, dėl kiekvieno paciento patirtų išgyvenimų. Esu dėkingas visiems mūsų įmonės darbuotojams. Tik šių nuostabių savo darbui atsidavusių žmonių dėka “Medicina practica” šiandien yra geriausia medicininius tyrimus atliekanti laboratorija.

•

VILNIUJE Antakalnio g. 72 tel. (8 5) 234 0972 KAUNE Baltų pr. 7 tel. (8 37) 30 16 05 KLAIPĖDOJE Šilutės pl. 38 tel. (8 46) 23 00 48 ŠIAULIUOSE Tilžės g. 139 tel. (8 41) 42 16 70 PANEVĖŽYJE Nemuno g. 75 tel. (8 45) 50 06 15 MAŽEIKIUOSE Vilniaus g. 2 tel. (8 443) 35 063 TAURAGĖJE Jūros g. 5 tel. (8 446) 62 263 NAUJOJOJE Respublikos g. 32, AKMENĖJE tel. (8 425) 51 620; ZARASUOSE Vilniaus g. 1B, tel.(8 385) 54 487; IGNALINOJE Ligoninės g. 13A tel. (8 386) 74 234 Iš anksto registruotis nereikia

2012 12 21 Lietuvos žinios

Sportas

Burtai - dovana aistruoliams

Brangiausias “Chelsea” pirkinys F.Torresas (viduryje) vis dažniau muša įvarčius. / AFP/Scanpix nuotrauka VILMANTAS REMEIKA

UEFA Čempionų lygos burtai futbolo gerbėjams pateikė puikią šventinę dovaną, kurią bus galima išpakuoti ir mėgautis vasario mėnesį.

Vakar UEFA būstinėje Nione (Šveicarija) ištraukti Čempionų lygos aštuntfinalio burtai žemyno klubus suskirstė į poras. Madrido “Real” prieš “Manchester United”, “Milan” prieš “Barceloną”, Londono “Arsenal” prieš Miuncheno “Bayern” - tokios rungtynės bus gardus desertas futbolo gurmanams.

C.Ronaldo sugrįžimas Aistruoliai vieningi: “Real” ir “Man United” akistata papuoštų net finalą, o čia - tik aštuntfinalis. Du futbolo banginiai Čempionų lygoje paskutinį kartą akis į akį susitiko 2002-2003 metų sezono ketvirtfinalyje ir tie mūšiai prisimenami iki šiol. Namie “Real” laimėjo 3:1. Mančesteryje komandos

mušėsi iš paskutiniųjų. “Man United” iškovojo dramatišką pergalę 4:3, tačiau kelią į pusfinalį privalėjo užleisti varžovams. Šių klubų rungtynės taps ir intriguojančia dviejų garsių strategų dvikova. 49-erių Jose Mourinho (“Real”) mėgins pergudrauti 70 metų Serą Alexą Fergusoną (“Man United”). Iki šiol J.Mourinho tai sekėsi neblogai per 14 tarpusavio akistatų vadovaudamas “Porto”, Londono “Chelsea” ir Milano “Inter” klubams A.Fergusonui jis pralaimėjo tik 2 kartus.

2004 metų pavasarį Mančesterio stadione J.Mourinho šokinėjo iš laimės lyg vaikas, kai jo treniruota “Porto” komanda aštuntfinalyje eliminavo A.Fergusono auklėtinius.

Dar viena didžiulė intriga - vieno geriausių pasaulio futbolininkų Cristiano Ronaldo grįžimas į Mančesterį. Nuo 2003 metų “United” spalvas gynęs portugalas 2009-ųjų vasarą persikėlė į Madridą už įspūdingą 94 mln. eurų išpirkos sumą.

“C.Ronaldo tai bus išskirtinės rungtynės. Cristiano yra ypatingas žaidėjas

ir tikimės, kad jis sugebės susikaupti kovodamas prieš buvusią komandą, kalbėjo legendinis “Real” futbolininkas, dabar šio klubo direktorius Emilio Butragueno. - Manau, aistruoliai dėl tokių burtų taip pat yra labai laimingi.”

Sąmokslo teorija Sąmokslas ar neįtikimas sutapimas? Didžiosios Britanijos sporto televizija “Sky Sports” vakar sukėlė skandalą. “Sky Sports” televizija pakartojo savo neva išvakarėse sukurtą siužetą iš Niono. Jame pateiktas reportažas iš burtų traukimo ceremonijos generalinės repeticijos.

Neįtikima, tačiau ir repeticijoje, ir realiame burtų traukime, pasak televizijos, komandos buvo suporuotos lygiai tokia pačia tvarka. Skiriasi tik porų išsidėstymo eiliškumas. “Sky Sports” ėmė kelti versiją, kad UEFA burtų traukimo ceremonija galėjo būti iš anksto surežisuotas spektaklis, jau žinant, kaip bus suskirstytos komandos.

Pati UEFA į britų įtarinėjimus nereagavo ir iki vakaro jokio pareiškimo neišplatino. Keliamos dvi tokios są-

Iš tolimos išvykos - su pergale 27 laipsnių speigas, varginanti 5 tūkst. kilometrų kelionė ir 6 valandų laiko juostos skirtumas neišmušė iš ritmo Kauno “Žalgirio” krepšininkų.

Jie vakar svečiuose net 35 taškų skirtumu - 99:64 (27:19, 25:19, 20:17, 27:9) nugalėjo Krasnojarsko “Jenisej” komandą ir pergalingai baigė VTB Jungtinės lygos B grupės pirmąjį varžybų ratą.

Su Rusijos klubu žalgiriečiai daug vargo neturėjo. Apylygė kova vyko tik pirmą kėlinį. Vėliau “Žalgiris” negrįžtamai pabėgo nuo varžovų.

Svečiai įspūdingai sužaidė ketvirtą rungtynių kėlinį, jį laimėjo 18 taškų persvara (27:9).

Krasnojarske be susirgusio Rimanto Kaukėno ir traumuoto Darjušo Lavrinovičiaus žaidęs “Žalgiris” labai taikliai metė dvitaškius (28 iš 46, 61 proc.) ir tritaškius (8 iš 15, 53 proc.) bei neturėjo lygių kovoje

15

Trumpai

ČEMPIONŲ LYGA AŠTUNTFINALIS Vasario 12 ir kovo 6 d.

Glazgo “Celtic” - Turino “Juventus” “Valencia” - Paryžiaus PSG Vasario 13 ir kovo 5 d.

Donecko “Šachtar” - Dortmundo “Borussia” Madrido “Real” - “Manchester United” Vasario 19 ir kovo 13 d.

“Porto” - “Malaga” Londono “Arsenal” - Miuncheno“Bayern” Vasario 20 ir kovo 12 d.

Stambulo “Galatasaray” - Gelzenkircheno “Schalke” “Milan” - “Barcelona” EUROPOS LYGA ŠEŠIOLIKTFINALIS Vasario 14 ir 21 d.

Barysavo BATE - Stambulo “Fenerbahce” Milano “Inter” - Klužo CFR Valensijos “Levante” - Pirėjo “Olympiakos” Sankt Peterburgo “Zenit” - “Liverpool” Kijevo “Dinamo” - Bordo “Girondins” Lėverkuzeno “Bayer” - Lisabonos“Benfica” “Newcastle United” - Charkovo “Metalist” “Stuttgart” - “Genk” Madrido “Atletico” - Kazanės “Rubin” Amsterdamo “Ajax” - Bukarešto “Steaua” “Basel” - Dnepropetrovsko “Dnipro” Machačkalos “Anži” - “Hannover” Prahos “Sparta” - Londono “Chelsea” Menchengladbacho “Borussia” Romos “Lazio” Londono “Tottenham” - Liono “Olympique” “Napoli” - Plzeo “Viktoria”

mokslo teorijos versijos. Arba tikrai tai buvo neįtikimas sutapimas, arba “Sky Sports” meistriškai sumontavo montažą ir surengė provokaciją.

Europos lyga Nione vakar taip pat paaiškėjo ir antrojo pagal rangą žemyne klubinio turnyro UEFA Europos lygos atkrintamųjų varžybų poros. 32 klubai buvo suskirstyti į šešioliktfinalio poras.

Rusijos klubui Kazanės “Rubin”, kuriam atstovauja lietuvis vartininkas Giedrius Arlauskis, teko bene rimčiausias išbandymas. “Rubin” vasarį stos į kovą su dabartiniu Europos lygos taurės savininku ispanų Madrido “Atletico”.

Italijos klubas Romos “Lazio” su Mariumi Stankevičiumi varžysis su vokiečių klubu Menchengladbacho “Borussia”.

Sėkmės atveju “Rubin” aštuntfinalyje lauktų Valensijos “Levante” (Ispanija) arba Pirėjo “Olympiakos” (Graikija), o “Lazio” - “Stuttgart” (Vokietija) arba “Genk” (Belgija).

Europos lygos finalas gegužės 15 dieną vyks Amsterdame, Čempionų lygos - gegužės 25 dieną Londone.

•

TURNYRO LENTELĖ (rungtynės, pergalės, pralaimėjimai) 1. Žalgiris 9 8 1 2. CSKA 9 8 1 3. Lokomotiv-Kuban 9 6 3 4. VEF 9 6 3 5. Triumf 9 4 5 6. Nižnyj Novgorod 9 4 5 7. ČEZ 9 4 5 8. Jenisej 9 4 5 9. Neptūnas 9 1 8 10. Minsk 9 1 8

SULAUKS GRIEŽTOS BAUSMĖS Šią savaitę tapo aišku, kokios bausmės sulauks prieš Londono olimpiadą dopingo kontrolieriams įkliuvęs ir dėl to žaidynes praleidęs sunkiaatletis Aurimas Didžbalis. Jo šlapimo mėginyje, paimtame praėjusį pavasarį Turkijoje per Europos sunkiosios atletikos čempionatą, rasta medžiagų, kurios viršija leistiną normą. 21 metų klaipėdietis bus diskvalifikuotas dvejiems metams.

Bausmės laikas turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo liepos 6 dienos, todėl grįžti į varžybas buvęs pasaulio ir Europos jaunimo čempionas galės 2014 metų viduryje.

INTELEKTUALI VICEČEMPIONĖ Kinijos sostinėje baigėsi pasaulio intelektinių sporto šakų žaidynių šachmatų varžybos. Jose Viktorija Čmilytė iškovojo sidabro medalį.

Planetos vicečempione ji (ELO koeficientas 2462) antrus metus iš eilės tapo moterų šachmatų turnyre, kuriame žaidžiama “aklomis” - nežiūrint į lentą. Iškovojusi keturias pergales ir tris partijas baigusi lygiosiomis, V.Čmilytė surinko 5,5 taško iš 7 galimų ir tik pustaškiu atsiliko nuo pasaulio čempione tapusios kinės Hou Yifan (2606), kuri laimėjo šešis mačus ir pralaimėjo susitikimą lietuvei. “Savo pasirodymą turnyre ir jo rezultatus vertinu puikiai: nenusileidau nė vienai priešininkei ir laimėjau partiją prieš pasaulio čempionę”, - sakė V.Čmilytė.

Bronzos medalį pelnė Anna Zatonskich (2504) iš JAV. V.Čmilytė žaidynėse taip pat išmėgino jėgas dar dviejuose šešiolikos dalyvių turnyruose: “žaibo” turnyre lietuvė surinko 8 taškus iš 15 galimų ir užėmė penktąją vietą, o žaidžiant “greitaisiais” šachmatais su 2,5 taško iš 15 galimų liko dvylikta.

KETVIRTA IŠ EILĖS PERGALĖ Ketvirtą pergalę iš eilės Šiaurės Amerikos nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) čempionate iškovojo ir į vienuoliktąją vietą Rytų konferencijoje pakilo Toronto “Raptors” (8 pergalės ir 19 pralaimėjimų) su dviem lietuviais. Trečiadienį namie Toronto komanda 97:91 (27:30, 22:26, 24:22, 24:20) nugalėjo Detroito “Pistons” (7/21) krepšininkus, kuriems tai buvo jau šeštas pralaimėjimas iš eilės. Starto penkete rungtyniaujantis Jonas Valančiūnas per 26 su puse minutės pelnė 12 taškų ir atkovojo 5 kamuolius, o nuo atsarginių suolelio rungtynes pradėjęs Linas Kleiza pelnė 5 taškus.

“BALTICAI” NESISEKA

Trenerio J.Plazos moto - jokių pasiteisinimų. / Vtb-league.com nuotrauka dėl atšokusių kamuolių - 40 prieš 16.

“Atvirai pasakius, ne itin džiaugiamės laimėję tokiu dideliu taškų skirtumu. Labai rimtai rengėmės šioms rungtynėms. Žinojome, kad “Jenisej” būna pavojingi net atsilikdami dideliu skirtumu, - po pergalės sakė “Žalgirio” treneris Joanas Plaza. - Džiaugiuosi komandos parody-

tu charakteriu, nes turėjome problemų su sudėtimi. Tačiau laikomės principo - jokių pasiteisinimų. Nepaisant ilgos kelionės, laiko skirtumo, privalome žaisti gerai.”

19 taškų nugalėtojams pelnė Mario Delašas, po 15 Vytenis Lipkevičius ir Marko Popovičius, 12 Tremmellas Dardenas, 10 Mindaugas Kuzmins-

kas, 9 Jeffas Foote’as, 7 Oliveris Lafayette’as, po 4 Kšištofas Lavrinovičius ir Paulius Jankūnas, po 2 Ibrahimas Jaaberas ir Adas Juškevičius.

“Jenisej” ekipoje rezultatyviausiai žaidė Zabianas Dowdellas, Andrejus Komarovskis (po 13 tšk.), Elmedinas Kikanovičius ir Igoris Smyginas (po 9 tšk.).

Per pirmąjį B grupės ratą “Žalgiris” iškovojo 8 pergales ir pirmauja grupėje. Tiek pat turi ir Maskvos CSKA, tačiau “Žalgiris” laimėjo tarpusavio rungtynes (76:66).

Dvyliktą nesėkmę per 26 Žemyninės jaunimo ledo ritulio lygos (MHL) B grupės rungtynes patyrė šeštąją vietą Šiaurės Vakarų divizione užimantis Vilniaus klubas “HC Baltica” (43 tšk.). Vilniečiai svečiuose 2:4 (1:0, 0:1, 1:3) pralaimėjo Tverės “Tveriči” (33 tšk.) jauniesiems ledo ritulininkams. Po įvartį į šeimininkų vartus įmušė Borisas Reižekas (05:26) ir Aimas Fiščevas (58:34). Pirmas rungtynes Tverėje vilniečiai pralaimėjo 3:5 (0:2, 3:2, 0:1).

LŽ

LŽ

•

16 Istorija

2012 12 21 Lietuvos žinios

Skaidrios sielos, humaniška asmenybė

Ekonominės laisvės kūrėjas Praėjusį sekmadienį sukako 68 metai, kai mirė žymus Lietuvos ekonomistas, pramonininkas, bankininkas, Vasario 16-osios Akto signataras Jonas Vailokaitis.

J.Vailokaitis buvo vienas jauniausių (31 metų) Tarybos narių.

ARAS LUKŠAS

onas Vailokaitis gimė 1886 metų birželio 25 dieną Šakių apskrities Sintautų valsčiaus Pikžirnių kaime, gausioje ir pasiturinčioje Suvalkijos ūkininkų Motiejaus ir Petronėlės Vailokaičių šeimoje. Čia augo penki sūnūs ir trys dukros.

Dauguma jų liko ūkininkauti, tik du sūnūs - ekonomistas Jonas ir kunigas Juozas - tapo Nepriklausomos Lietuvos kūrėjais. Kas žino, galbūt tuo pačiu keliu būtų ėjęs ir Kauno advokatu tapęs brolis Pranas, tačiau dar 1921 metais jį pasiglemžė ankstyva mirtis. Taigi šiandien tik Jonas ir Juozas Vailokaičiai prisimenami kaip neatskiriami vienas nuo kito Tėvynės darbininkai.

1908 metais baigęs ekonomikos studijas Peterburgo prekybos ir pramonės institute, po dvejų metų J.Vailokaitis įsidarbino buhalteriu Marijampolėje veikiančioje Lietuvių krikščionių draugijoje “Žagrė”. Ši 1907 metais įkurta draugija buvo pirmasis apsišvietusių Suvalkijos ūkininkų ir kunigų sukurtas kooperatyvas. Pradžioje jis užsiėmė prekyba, mažesnėmis kainomis pardavinėdavo ūkininkams trąšas. Vėliau, patvirtinus naujus įstatus, draugija daugiau dėmesio ėmė skirti ūkininkavimo kultūrai: steigė žemės ūkio mašinų ir padargų nuomos punktus, rengė ūkininkavimo kursus, samdė ūkininkus konsultavusį agronomą. Draugija planavo steigti ir žemės ūkio mokyklą, tačiau šiam sumanymui sutrukdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas.

Jono brolis Juozas 1910 metų septintame žurnalo “Šaltinis” numeryje apie pirmuosius lietuviškus kooperatyvus rašė neslėpdamas džiaugsmo: “Mintys, šviesios, linksmos, vaikščioja po galvą... džiaugiasi širdis. Du stipriausiu suvalkiečių lietuvių šulu “Žiburys” ir “Žagrė” - stovi stipriai, gyvena ir auga.”

J

J.Vailokaitis automobilyje prie namų. / LŽ archyvo nuotraukos

1912 metais abu broliai drauge su kunigu Jonu Totoraičiu Kaune įkūrė J.Vailokaičio vadovaujamą prekybos bendriją, kurios svarbiausias tikslas buvo sukaupti kiek įmanoma daugiau kapitalo. Bendrija skelbėsi perkanti ir parduodanti dvarus, tarpininkaujanti ūkininkams perkant žemę, išsimokėtinai perleidžiant dvarus lietuviams. Draugija planavo priiminėti indėlius, mokant už juos iki 5 proc. palūkanų, teikti paskolas.

Taigi iš prekybos bendrijos ji pamažu virto banko užuomazga. Deja, Kaune bendrijai ilgai veikti nebuvo lemta. Prasidėjus karui, 1915 metų vasarą jai teko persikelti į Panevėžį, o vėliau - į Vilnių.

Kita vertus, karas draugijos veiklai ne tik nepakenkė, bet ir davė tam tikros naudos - tiekdama rusų kariuomenei prekes draugija netgi išplėtė savo veiklą. O Lietuvą užėmus vokiečių kariuomenei, J.Vailokaitis ir jo partneriai tiekdavo jai javus. Draugija veikė iki 1920 metų vasaros, kai jos turtą ir įsipareigojimus perėmė J.Vailokaičio įsteigtas Ūkio bankas.

Nuosaikus politikas Baigiantis karui J.Vailokaitis, kaip ir daugelis to meto lietuvių inteligentų, negalėjo likti nuošalyje nuo nepriklausomos Lietuvos kūrimo, tad gal ir ne iš didelio polinkio, bet pareigos vedamas pasuko į politiką.

1917 metais jis buvo išrinktas nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos Tarybos nariu.

Beje, J.Vailokaičio išrinkimo į Lietuvos Tarybą aplinkybės gana įdomios. 1917 metų rugsėjo 18-ąją prasidėjusios Lietuvių konferencijos išvakarėse jo pavardės kandidatų sąraše net nebuvo. Rugsėjo 21osios posėdyje ruošiantis rinkti Tarybą jis buvo įrašytas 20-as. Tačiau slaptame balsavime gavęs 125 balsus, jis pakilo į 19 vietą, kuri užtikrino jam Tarybos nario statusą. Įdomu tai, kad pačioje konferenci-

joje J.Vailokaitis apskritai nekalbėjo. Jo biografas Vladas Terleckas mano, kad į Tarybą J.Vailokaitis buvo išrinktas todėl, kad turėjo aukštąjį ekonominį išsilavinimą, o tokių žmonių atsikuriančiai Lietuvai labai reikėjo.

Turbūt verta pažymėti ir tai, kad J.Vailokaitis buvo vienas jauniausių (31 metų) Tarybos narių. Jaunesni už jį buvo tik 25 metų Kazys Bizauskas ir 29 metų Jokūbas Šernas.

Kaip Tarybos narys J.Vailokaitis dirbo įvairiose komisijose, iš jų gal vertėtų išskirti jo vadovaujamą Amnestijos komisiją. Dar prieš skelbiant nepriklausomybę, 1918 metų sausio 29 dieną, J.Vailokaičio komisija svarstė, kokių priemonių imtis nuteistųjų ir kitų įkalintųjų atžvilgiu.

Komisijoje buvo svarstyta skelbti vi-

tikėtina sulaukti oficialiai įteisintos aneksijos? Be abejo, suprato, bet ar būta kitokio pasirinkimo? “Žvilgterėję į šią formuluotę “sub speciae aeternitatis” (iš amžinybės perspektyvos - aut.) mes gal negalėtume nustebti tuo atoveiksmiu militarinės galios veiksmui. Bet tuomet mes dar neįsivaizdavome XX amžiaus rafinuotumo”, - taip vėliau šią situaciją prisiminė signataras Petras Klimas ir pridūrė, kad “tuo metu vokiečių aneksionistai paleido gerkles saviškai interpretuoti tą dokumentą ir tarytum triumfavo”.

Kita vertus, 1918 metų sausio 26 dieną balsuojant už minėtą Nepriklausomybės aktą su įsipareigojimais Vokietijai, J.Vailokaitis susilaikė ir tapo vienu iš iniciatorių po balsavimo kilusiai Tarybos krizei įveikti.

Vienas didžiausių J.Vailokaičio gyvenimo rūpesčių buvo dar 1919 metų pradžioje su broliu Juozu įsteigtas Ūkio bankas. sišką amnestiją politiniams kaliniams, paleisti iš nelaisvės Rusijos kariuomenėje tarnavusius Lietuvos vyrus, likviduoti darbo batalionus, paleisti jų karius namo, gražinti prievarta išvežtuosius į Vokietiją darbų.

Kita vertus, J.Vailokaičio, kaip Tarybos nario, biografijoje būta momentų, nedarančių jam garbės. Tačiau prisiminkime, kad tai buvo ne jo vieno paklydimas. 1917 metų gruodžio 10 dieną okupacinė Vokietijos valdžia išplėšė Tarybos pareiškimą, kad Lietuva nepriklausomybę atkurs tik susisaisčiusi amžinais ryšiais su Berlynu. Tarp 15 liūdnai pagarsėjusio akto signatarų buvo ir J.Vailokaitis.

Ar pasirašydami tokio turinio dokumentą J.Vailokaitis ir jo bendražygiai suprato, kad dabar vietoj išsvajotos nepriklausomybės labiau

Atskirai verta paminėti ir J.Vailokaičio požiūrį į 1918 metų liepos 11 dieną Tarybos pirmininko Antano Smetonos pateiktą pasiūlymą skelbti Lietuvą konstitucine monarchija bei kviesti Lietuvos karaliumi Viurtenbergo hercogą Wilhelmą von Urachą. Signataras ir tuomet liko ištikimas savo principui laikytis nuosaikios vidurio pozicijos. “Aš pats už monarchą. Bet šiandien, kol nežinia, kas bus iš pačios Tarybos, mes neturime teisės kviestis monarchą.

O jei tuo žingsniu užtraukiame ant Lietuvos amžiną vargą?” - klausė J.Vailokaitis.

Kaip žinoma, vėliau, pasikeitus politinei situacijai, monarchijos klausimas atkrito savaime, o po poros metų išrinktas Steigiamasis Seimas paskelbė Lietuvą Respublika.

Kita vertus, tose srityse, kurias jis išmanė geriausiai, J.Vailokaitis

būdavo labai aktyvus ir nevengdavo reikšti bei ginti savo pozicijos.

Valstybės Taryboje jis rengė projektus, turinčius kuo greičiau suteikti nepriklausomai Lietuvai ekonominį savarankiškumą. Būtent jo siūlymu buvo išleisti valstybinės paskolos lakštai, o pats siūlymo autorius jų įsigijo beveik už pusę milijono markių.

Baigiantis 1918-iesiems ir bolševikų kariuomenei artėjant prie Vilniaus, Lietuvos Valstybės Tarybos nariai 1919 metų sausio 2-ąją paskutiniu vokiečių traukiniu pasitraukė į Kauną. Tačiau ar tarp jų buvo J.Vailokaitis? Jau minėtas V.Terleckas tokią versiją beveik kategoriškai atmeta, mat J.Vailokaičio žmonos nekrologe rašoma, kad šeima persikėlė į Kauną tik po to, kai Vilnių užėmė Lenkijos kariuomenė, kitaip sakant, ne anksčiau kaip balandžio 19 dieną.

Kaune J.Vailokaitis kartu su broliu Juozu buvo išrinktas ir į Steigiamąjį Seimą.

Jau pirmuose Seimo posėdžiuose Jonas Vailokaitis siūlė kurti “mūrinę Lietuvą”, sudaryti naujakuriams sąlygas statyti mūrines sodybas. Tai turėjo išgelbėti Lietuvos miškus. Pagal 1920 metų sutartį su Sovietų Rusija ši turėjo perleisti Lietuvai 100 tūkst. ha miško, bet šis įsipareigojimas liko netesėtas. Vėliau pamatysime, kokį šios problemos sprendimą tuomet rado J.Vailokaitis.

Būtent ūkiniai reikalai, matyt, ir privertė J.Vailokaitį 1922 metų balandį pasitraukti iš Seimo. Tiesa, jis dar buvo pakviestas į finansų ministro Jono Vileišio sudarytą finansų komisiją, koordinuojančią finansinių įstaigų veiklą, tačiau nei pirmojoje, nei vėlesnėse vyriausybėse ministro portfelis jam taip ir nebuvo pasiūlytas. Tačiau gabiam ekonomistui to, matyt, ir nereikėjo - jis buvo užsiėmęs kur kas artimesniais širdžiai dalykais nei politika.

2012 12 21 Lietuvos žinios

Lietuviško banko steigėjas Vienas didžiausių J.Vailokaičio gyvenimo rūpesčių buvo dar 1919 metų pradžioje su broliu Juozu įsteigtas Ūkio bankas. Jo skyriai greitai dygo beveik visose apskrityse, bankas atidarė korespondentines sąskaitas Anglijos, Amerikos, Šveicarijos, Belgijos ir kitų šalių bankuose.

Lietuviško banko veikla buvo gyvybiškai svarbi jaunai Lietuvos valstybei. Lito tėvu vadinamas profesorius Vladas Jurgutis knygoje “Bankai” apie tuometę situaciją rašo: “Rusai dėjo visas pastangas, kad mūsų krašto turtai ir žmonių santaupos būtų naudojamos pačios Rusijos gerovei kurti. Tais sumetimais buvo sunkinamas viso smulkiojo kredito įstaigų kūrimas, įvairiais būdais trukdomas jų veikimas ir pagaliau jų sąjunga visai neleidžiama. Valdžia norėjo, kad mūsų sodiečių bei miestiečių santaupos plauktų per valstybės taupomąsias kasas į Rusijos iždą, kurio ypatinga globa naudojosi ne Lietuvos žemės šeimininkai ir jos tikrieji gyventojai, bet pati tikroji Rusija.”

Ne mažiau svarbu ir tai, jog J.Vailokaitis padarė labai daug, kad būtų įsteigtas Lietuvos bankas. Brolių Vailokaičių valdomas Ūkio bankas už 12,5 tūkst. JAV dolerių įsigijo 2500 Lietuvos banko akcijų, be to, pats J.Vailokaitis iš savo lėšų nusipirko dar 100 valstybės banko vertybinių popierių. Taip broliai Vailokaičiai bei jų valdomos įmonės įmokėjo į Lietuvos banką 28 tūkst. JAV dolerių ir taip padėdami jam sukaupti reikiamą kapitalą bei užsienio valiutos atsargas. Atsižvelgiant į tuometinius Lietuvos įstatymus, tai buvo ne verslo investicija, o tikrų tikriausia labdara - Lietuvos banko akcininkai negalėjo gauti daugiau nei 8 proc. metinių dividendų, nors kitokios investicijos duodavo nepalyginti didesnes pajamas.

Vis dėlto tokia brolių Vailokaičių veikla žavėjo toli gražu ne visus. Ūkio bankas sulaukė tiek kritikos, kiek nė viena kita finansinė institucija. Komunistai vadino J.Vailokaitį pikčiausiu darbo žmonių priešu ir siurbėle, kemšančiu į savo kišenes valstybės turtą.

Keisčiausia, kad komunistų retorika nedaug kuo skirdavosi nuo liaudininkų, socialdemokratų ir net dalies tautininkų (pirmiausia Augustino Voldemaro šalininkų) metamų kaltinimų.

Iš tiesų Ūkio bankas pigiai skolindavosi iš Lietuvos banko, o vėliau šias lėšas daug brangiau perskolindavo kitiems. Tačiau siaučiant infliacijai lygiai taip pat elgdavosi ir kiti bankai pirkdavo įmones, pastatus, žemę, kad apsaugotų savo kapitalą nuo nuvertėjimo ir nesužlugtų patys bei nesužlugdytų savo indėlininkų.

Tačiau visos kritikos strėlės kažkodėl skriedavo tik į brolius Vailokaičius. Biografas V.Terleckas tokią situaciją aiškina tuo, kad kredito rinkoje dominavo kitataučiai, kurių paslaugomis naudojosi ne lietuvių kilmės verslininkai. Šie bankai daugiausia rėmė prekybą, infliacijos sąlygomis duodavusią didesnį pelną nei pramonė, kurią rėmė J.Vailokaitis ir jo vadovaujamas bankas.

Taigi norėdami sunaikinti Ūkio banką konkurentai nesibodėdavo jokių priemonių, iš kurių efektyviausia - kelti paniką tarp indėlininkų. Šios pastangos davė vaisių. 1925 metais iš banko buvo atsiimta kone pusė gyventojų indėlių. Tokia riba turėjo sukelti banko griūtį, tačiau Ūkio bankas šį smūgį atlaikė.

V.Terleckas spėja, kad stiprų lietuvišką banką mėgino sužlugdyti ne tik vietos konkurentai, bet ir nedraugiškų valstybių specialiosios tarnybos. Būsimas marionetinis sovietų Lietuvos “prezidentas” Justas Paleckis 1968 metais išleistoje knygoje “Žingsniai smėly” prisiminė: “Gerai informuotas žurnalistas Žoferis pa-

Istorija sakojo, kad artimiausiu metu Seime vėl bus sensacingų naujienų apie (...) finansų ministro P.Karvelio operacijas J.Vailokaičiui remti.” Sugretinę šį tekstą su istoriko Zenono Butkaus minimu faktu, kad J.Paleckis jau tuomet palaikė artimus ryšius su SSRS pasiuntinybe Kaune, galime susidaryti gana aiškų įspūdį, kieno ausys kyšo už visų šių insinuacijų. Įdomu ir tai, kad skirtingi šaltiniai įvairiai vertina J.Vailokaičio požiūrį į litą - buvo teigiama, kad būtent J.Vailokaičiui teko kaltė dėl pavėluoto nacionalinės valiutos įve-

įmones. Drauge su broliu įsigijęs Šančiuose žlungantį metalo gaminių fabriką jis reorganizavo jį į “Metalo” bendrovę, kuri ėmė gaminti ketaus, aliuminio, vario, bronzos ir kitų metalų liejinius, žemės ūkio mašinas ir jų dalis, grandines, vinis, vielą.

O dabar pats laikas prisiminti “mūrinės Lietuvos” idėją, kuri taip ir nesulaukė palaikymo Steigiamajame Seime. Todėl 1923 metais J.Vailokaitis iniciatyvos ėmėsi pats. 1923 metais jis su broliu įsteigė akcinę bendrovę “Palemonas”, gaminančią plytas ir čerpes.

Prie Palemono geležinkelio stoties bu-

žemės, pastatė skerdyklas, šaldytuvus, mėsos fabriką, įsteigė pavyzdinį paukščių ūkį. Būtent “Maisto” bendrovės nuopelnas, kad Lietuva įsiveržė į pasaulinę rinką kaip mėsos gaminių tiekėja.

Apie 15 proc. savo įmonių pelno J.Vailokaitis skirdavo labdarai, ypač studentų stipendijoms. 1925 metais “Artojo kalendorius” rašė: “Vien 1924 metais Ūkio bankas yra išdalijęs apie pusantro šimto tūkstančio litų, šelpdamas aukštuosius mokslus einančius studentus.”

Be teisės į Tėvynę

Suprantama, kad stiprus bankininkas ir pramonininkas lemtingais 1940 metais turėjo tapti vienu pirmųjų sovietinių okupantų taikinių. dimo. Tačiau atrodo, kad savų pinigų nenorėjo ne J.Vailokaitis, o visų spalvų ir pakraipų politikai matydami, kaip greitai nuvertėja pirmieji Latvijos, Estijos ir Lenkijos pinigai.

Profesorius Vladas Jurgutis apie 1933 metus vienoje savo paskaitų apie šią situaciją yra užsiminęs taip: “Mums buvo sunku ir tuo, kad neturėjome teoriškai pasiruošusių žmonių. Nė vienas rusuose neturėjo vadovaujamos vietos.”

Tuo tarpu J.Vailokaitis jau 1921 metų pavasarį ragino Steigiamąjį Seimą įvesti savo valiutą, bet niekas neskubėjo į jo žodžius įsiklausyti. Tad kodėl dėl pavėluoto lito įvedimo buvo kaltinami broliai Vailokaičiai?

V.Terleckas spėja, jog taip buvo todėl, kad jie “buvo didžiausi valstybės ramsčiai, o kartu kliūtis Maskvos ir jos liokajų užmačioms sukelti varguomenės neapykantos proveržį ir pavergti Lietuvą”.

Kita vertus, egzistuoja nuomonė, kad būtent J.Vailokaitis išgelbėjo litą nuo žlugimo. Daugelis svetimtaučių litu nepasitikėjo ir toliau naudojo markes. Tuomet broliai Vailokaičiai paskelbė keičią litus į markes ir JAV dolerius. Iš pradžių už litą jie mokėdavo po 150, vėliau - po 175 markes. Žmonės ėmė reikalauti iš darbdavių atlyginimo litais, o šie turėdavo eiti į tą patį Ūkio banką, keisti markes į litus ir už tą patį litą jau mokėdavo po 200 markių. Litas kasdien stiprėjo, o markės praktiškai išnyko iš apyvartos. Kartu stiprėjo ir nepriklausomos Lietuvos valstybės ekonomika.

vo pastatytas plytų fabrikas. Tokios pat įmonės ėmė dygti Garliavoje, Gelgaudiškyje, Kybartuose, Kuršėnuose, Panevėžyje ir kitose vietovėse J.Vailokaitis ragino plėtoti tokią gamybą, kuriai nereikia importinių žaliavų, pirmiausia - maisto pramonę. 1923 metais J.Vailokaitis su broliu ir grupe partnerių įkūrė bendrovę “Maistas”. Įmonės įstatuose buvo įrašyti tokie tikslai: “steigti šaldytuvus, skerdyklas, konservų, dešrų ir kitus fabrikus; steigti savo dirbinių krautuves ir sandėlius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje; eksportuoti gyvulių, paukščių mėsą ir jos gaminius, gyvulių bei paukščių ūkio produktus; kelti Lietuvoje gyvulių bei paukščių ūkį ir gerinti gyvulių bei paukščių veislę steigiant pavyzdinius ūkius”. Netrukus prie Garliavos bendrovė nusipirko 40 ha

Suprantama, kad stiprus bankininkas ir pramonininkas lemtingais 1940 metais turėjo tapti vienu pirmųjų sovietinių okupantų taikinių.

Apie tai jau pirmosiomis okupacijos dienomis jį įspėjo brolis Juozas ir patarė J.Vailokaičiui kiek įmanoma greičiau trauktis į Vakarus. Pats Juozas, beje, nutarė likti Lietuvoje tvirtindamas, kad nėra niekuo nusikaltęs nei Tėvynei, nei atėjūnams.

Tačiau šie manė kitaip. Trumpai padirbęs mokytoju Juozas 1941 metų birželio 14 dieną buvo suimtas ir su pirmąja tremtinių banga išvežtas į Altajaus kraštą. Į Lietuvą jam buvo leista grįžti 1944 metų pabaigoje.

Kalbama, kad tai įvyko dėl asmeninių Juozo pažinčių su J.Paleckiu, kuriam jis buvo daug padėjęs.

Okupantai nacionalizavo visas Vailokaičių įmones, turtą, butą, o po poros savaičių atėmė ir paskutinį paliktą kambarį. Vailokaičių name netruko įsikurti okupantams talkinantys Kostas Korsakas, Petras Cvirka ir kiti.

J.Vailokaitis į Vokietiją pasitraukė

Pramonininkas Gabus bankininkas ir finansininkas J.Vailokaitis į Lietuvos istoriją įėjo ir kaip žymus pramonininkas. Ir ne vien kaip praktikas, bet ir lietuviškos pramonės organizatorius. Jo veiklą Prekybos ir pramonės rūmuose sunku pervertinti, sprendžiant jau vien iš to, kad šios organizacijos nariu jis buvo renkamas nuo pat jos įsteigimo 1925 metais iki jos likvidavimo, prasidėjus sovietinei okupacijai.

Prekybos ir pramonės rūmuose J.Vailokaitis kuruodavo įvairias sritis - prekybos sutarčių ir muitų, mokesčių, susisiekimo. 1934 metų rudenį jis buvo išrinktas į bankų komisiją, kuri turėjo spręsti opiausius Lietuvos ekonomikai iškylančius klausimus: kaip atsilaikyti prieš Vokietijos taikomas ekonomines sankcijas: prekybos nutraukimą ir lietuviškų prekių tranzito per Vokietijos teritoriją ribojimą.

Dar po metų J.Vailokaitis pareiškė iš pirmo žvilgsnio eretišką mintį: krizės metu bankai turi skolinti pinigus pramonės įmonėms, neatsižvelgdami į jų kreditingumo reitingus, nes priešingu atveju jiems nebeliks ką kredituoti, o žlungančios įmonės nusitemps paskui save į duobę ir pačius bankus.

Kaip minėta, J.Vailokaitis neapsiribodavo vien organizaciniu darbu jis ir pats aktyviai kurdavo lietuviškas

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga.

Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞.

Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga.

Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

17

1940 metų liepos 3 dieną. Ten jo jau laukė kiek anksčiau išvykusi žmona Aleksandra su dviem jaunesniaisiais vaikais. Kurį laiką J.Vailokaitis gyveno Berlyne, ten aktyviai dalyvaudavo lietuvių emigrantų veikloje ir tapo vienu iš Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) įkūrėjų. Vėliau, kaip spėjama dėl ligos, jis persikėlė į Vidurio Vokietijos Blankenburgo miestą.

Prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui, J.Vailokaitis veržėsi grįžti į Tėvynę, tačiau nacių valdžia jam leido čia apsilankyti tik labai trumpam.

“Galbūt naciai baiminosi galimo signataro poveikio lietuvių pogrindžiui, nepageidavo, jog pamatytų, kad jo name gyvena, o Paežerių dvare poilsiauja Lietuvos srities generalinis komisaras Adrianas von Rentelnas”, - spėliojo J.Vailokaičio biografas V.Terleckas. Belieka pridurti, kad 1944 metų vasarą traukdamiesi nuo artėjančių sovietų vokiečiai susprogdino Kaune stovintį J.Vailokaičio namą.

Karo pabaigos J.Vailokaitis taip ir nesulaukė. Jis mirė 1944 metų gruodžio 16 dieną ir buvo palaidotas Blankenburge. Paskutinės jo valios įvykdymo - sugrįžti į Lietuvą ir atgulti šalia savo brolio Juozo Paštuvos kapinaitėse velioniui teko laukti daugiau nei šešis dešimtmečius. Ant jo kapo nėra iškalbingos epitafijos, tačiau ją galėtų atstoti gerai signatarą pažinojusio ekonomisto Petro Karvelio žodžiai: “Daug kam atsidūrus sunkioje padėtyje draugiškai dalijosi kuo turėdamas. Daugelis, kurie ligi tol Joną Vailokaitį tepažinojo kaip žymų finansininką, tada turėjo progą pažinti jį kaip skaidrios sielos, giliai humanišką asmenybę.”

•

18

2012 12 21 Lietuvos žinios

Kelionės ir turizmas

Aplink pasaulį

Meksikoje netyčia tapo nelegalais Beveik prieš metus, sausio 3 dieną, pradėję kelionę autostopu Lietuvoje, jau įveikę Azijos, Australijos ir Šiaurės Amerikos žemynus, traukėme tolyn į pietus. Pasiekėme Centrinę Ameriką, perkeliavome Meksiką, Gvatemalą ir Salvadorą. Kol kas nežinome, kur sutiksime Kalėdas.

Turistų nepaliestas krioklys. Sančičos upė Gvatemaloje.

Evelinos Savickaitės ir Karolio Kazlauskio nuotraukos

Meksikoje, kaip ir visoje Centrinėje Amerikoje, gausu visureigių su kareiviais, kurie saugo viešąją tvarką.

Santa Anos katedroje Salvadore.

Tikalio šventykla Gvatemaloje.

EVELINA SAVICKAITĖ, KAROLIS KAZLAUSKIS

I

škeliaujant iš JAV ne vienas antakius pakeldavo išgirdęs, kur mūsų toliai drieksis.

“Meksika? Žeme?” - dažnas pašnekovas gūžčiojo pečiais, tarsi būtume pasmerkę save pražūčiai. Retas kuris ryžtasi važiuoti autobusu, o kur jau ten pėsčiomis per sieną. Dar JAV pasienyje vairuotojai laužė galvas, kaip saugiau mums ten nukeliauti.

Kirtome sieną ryte, tad kelias nebuvo labai baugus. Nueva Laredo miestelis pasirodė toks kaip visi.

Nors naktimis čia, sako, gali būti tikras pragaras, kuriame it kipšai siaučia narkomafijos atstovai, o jų išpuolių nesustabdo nė kyšiais maitinama policija.

Pragaro etapą įveikėme sėkmingai, tad pradėjome saugesnę kelionę per Meksiką. Jau Monterėjaus stotyje nemokamą autobusą mums organizavo vietos policija, kaip vėliau paaiškėjo, pasitelkusi “Carito” organizaciją. Beveik pusę Meksikos įveikėme netikėtai greitai. Išlydėda-

mi policininkai pavaišino pietumis, ir tai buvo pirmasis ragautas meksikietiškas patiekalas.

Nenumindžiota turistų Keliavome rytine šalies dalimi, Meksikos įlankos pakrante, dar nenumindžiota turistų. Aikštės pilnos vietos vaikų, gainiojančių balandžius, ir senolių, o miesto ežerėlis krokodilų. Gyvenimas virė miestuose, kaip ir kitose valstybėse. Tik gyventojai kone nuolat atsiprašinėjo dėl nesaugumo savo šalyje. Ir patys jautėsi kiek įbauginti. Neretas vairuotojas kone dėjosi bebaimiu didvyriu sustodamas mus paimti, esą kiti bijotų tai daryti.

malių (bananų lapuose virtų kukurūzų kukulių su vištiena), net jūros gėrybių kokteilis tekainuoja po du dolerius. O dar gausybė ananasų, apelsinų, bananų. Maistas Meksikoje tarsi persikėlė ir į Gvatemalą - ten taip pat vaišinomės tomis pačiomis takomis ar tamaliais.

Šventyklos ir majų kultūra Actekai, olmekai, majai - tai jau buvusios Centrinės Amerikos civilizacijos. Actekai neturėjo rašytinės kultūros, tačiau paliko daug žodinės istorijos ir mitų. Olmekai, darę įtaką majų raštui, ir galiausiai garsieji majai, kurių civilizacija klestėjo iki maždaug XII amžiaus. Ir nusidrie-

Galite įsivaizduoti, kaip turėjome jaustis paduodami tuščią pasą ir sakydami, kad keliaujame aplink pasaulį!

Gaminti maistą mums įprastu būdu verdant savadarbėje orkaitėje neapsimokėjo, nes valgyti pigiai gali nusipirkti gatvėse: takų (papločių su pabarstyta mėsa ir daržovėmis) ar ta-

kė nuo pietinės Meksikos iki šiaurinio Hondūro. Dvi majų šventyklas, pasislėpusias džiunglėse, aplankėme ir mes. Palenkės piramidės Čiapaso valstijoje ir Tikalio šventyklų

kompleksas Gvatemaloje - paslaptingi, sugriautų, džiunglėmis apaugusių, atrastų ir atkastų piramidžių miestai. Abu vienu ar kitu metu buvo majų kultūros centrai. Kodėl išnyko majai, turėję tokią kultūrą, meną, astronomiją ir matematiką, lieka klausimas. Kai kurie mokslininkai teigia, esą kaltos civilizacijos, mat gamta nebeišgalėjo aptarnauti gausių miestų. Kiti spėlioja apie paslaptingas ir neatrastas ligas, tarpusavio karus. Viena aišku, majai buvo ne tokie ir ramūs, kaip anksčiau mokslininkų manyta, tik mokslu ir menu užsiėmusi civilizacija. Jie daug kariavo, ėmė vieni kitus į nelaisvę, aukojo žmones dėl vaisingumo. Tačiau jų ištobulintas raštas kelia nuostabą.

Tiek Palenkėje, tiek Tikalyje, artėjant garsiajai majų ciklo pabaigai, bus gausu renginių, čia suplūs tūkstančiai žmonių. Nieko nuostabaus, juk apie tai jau kurį laiką kalbama.

Iššifravus ypatingąją datą, žyminčią penkių tūkstančių metų, 13 baktuno, pabaigą, žmonės pradėjo tai sieti su pasaulio pabaiga, o tuo pažaidė spauda ir filmų industrija. Apie jokius gamtos kataklizmus, susidū-

rimus su kitomis planetomis ar ypatingus nušvitimus tuose įrašuose neįmanoma rasti.

Pasiūlė įvažiuoti iš naujo Meksikoje patyrėme nenumatytą bėdą. Įvažiuodami į šalį žemynu, nepastebėjome jokių postų, kad galėtume pranešti apie savo atvykimą.

Tiesa, vėliau keliautojų forumuose pastebėjome, kad tokių žmonių, kuriuos ištiko toks nemalonumas, tikrai ne vienas. Bandėme spręsti savo nelegalumo situaciją. Pasiūlius tą pačią išeitį ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijai, drožėme į Verakruso migracijos tarnybą, o ten tik gūžčiojo pečiais ir patvirtino jau mums žinomą nuosprendį: “Esate nelegalai.”

Kaip tik dėl to čia ir esame. “Važiuokite į Gvatemalą ir įvažiuokite iš naujo”, - siūlė. Į Meksiką jau nebenorime, norime tik iškeliauti. Vis tiek reikia keliauti į Gvatemalą. Lieka tik ši išeitis. Pakeliui kaskart vis gausėjo policijos postų, mat čia sustiprintos pajėgos ieškoti narkotikų. Mums kaskart širdis stojo. Pasai visai “švieži”, ką tik JAV naujai gaminti, mat senuosiuose jau buvo telikę vos keli

2012 12 21 Lietuvos žinios

Kelionės ir turizmas

19

Mūsų nedidelė gudrybė - miegoti greta degalinių.

LT komanda Evelina ir Karolis prie Užrašų šventyklos Palenkėje. Meksika. puslapiai vizoms. Galite įsivaizduoti, kaip turėjome jaustis paduodami tuščią pasą ir sakydami, kad keliaujame aplink pasaulį!

Meksikos ir Gvatemalos pasienyje pareigūnai irgi gūžčiojo pečiais, nežinojo, ką su mumis daryti. Galiausiai susimokėjome po 25 dolerius baudelę, mat kadaise vienai porelei irgi taip “jau nutikę”, ir laimingi, nes legalūs, keliavome į Gvatemalą. Nuo pietinės Meksikos driekėsi džiunglėmis, atogrąžų miškais nusagstyti kalnai, prasidėjo vulkanai, kur ne kur tyvuliavo ežerai. Tokia jau Gvatemala.

Palenkės piramidžių kompleksas.

Biblija ir puodelis kavos Kaip ir Meksikoje, Gvatemaloje pirmiausiai pradėjome saugios vietos miegoti paieškas. Prašėmės leisti palapinę statyti šalia degalinių. Čia ir saugiau, ir tualetai švarūs, kartais yra net dušas. Dar įsigudrinome paprašyti policijos pagalbos, tai pareigūnai net savo būstinės kambarį užleido. O viena moteriškaitė leido į nebaigtą statyti namą, kuriame nakvoti įsikūrėme it karaliai. Dovanų gavome Bibliją, o ryte - po puodelį kavos.

Gvatemalos gamta gniaužia kvapą. Jos prieglobstyje - atogrąžų miškuose, šlapome ir džiaugėmės saule, maudėmės prie šniokščiančių krioklių ir apsilankėme viename renginyje, vadinamajame Rainbow (angl. vaivorykštės) susirinkime. Ši bendruomenė, gyvenanti taikos ir meilės idėjomis, kasmet įvairiuose žemynuose renkasi nuo Vudstoko laikų.

Patys gamina valgyti, jų dainos daugiausia susijusios su svarbiausiais dalykais - žeme, ugnimi, vandeniu ir oru. Narystė čia neegzistuoja, o visi susirinkusieji draugiškai sutaria, maloniai priėmė ir mus, atrodytų, it iš kito pasaulio nusileidusius.

Netikėta pažintis Salvadore Sostinėje San Salvadore vieną vakarą nesulaukę atsakymo iš nemokamos nakvynės internetu puslapio, jau sutemus braidėme po miesto centrą.

Bažnyčios užrakintos, kokių nors atvirų kiemų nematyti. Teiravomės policininkų, gal jie žinantys saugią vietelę. Ir bandėme įsivaizduoti, kaip į tokį klausimą reaguotų Europos ar mūsų tėvynės policininkai. Tikriausiai išgirstume, kad tai mūsų pačių problema. Čia policininkai savo pikapu nuvežė iki rakinamo stadiono, kuriame pasitiko sargas. Paporinome jam apie Lietuvą, žmogus nudžiugo dėl tokios netikėtos pažinties.

Išsimiegojome ramiai ir saugiai.

Kitą rytą važiavome į Santa Aną, stebėjome žmonių veidus. Jie mieli, besišypsantys. Atrodo, visi pamiršę

Meksikos gatvėse maistas pigus ir skanus.

Įsigudrinome paprašyti policijos pagalbos, tai pareigūnai net savo būstinės kambarį užleido. dar visai neseną pilietinį karą. Kaip tik dėl to ši šalis dar vis nesulaukia turistų antplūdžio, nors gali pasigirti vulkanų grandine, nuostabia gamta ir virtuve, ne prastesne nei Gvatemalos.

į šias šalis. BBC skelbia, kad 2006 metais grupuočių narių gatvėse buvo apie 10 tūkst., kai Salvadore gyventojų tėra apie 6 milijonus.

Atpažįsta iš tatuiruočių Gerasis Ernestas apsiverkė Su salvadoriečiu Ernestu, priėmusiu į savo namus, žiūrėjome du filmus, kurie atskleidė kitokią, ne idilišką, kaip iš pat pradžių galėjo pasirodyti, Salvadoro realybę. Dar prieš kelis dešimtmečius šią šalį krėtė pilietinis karas, deja, pakurstytas - tradiciškai - didžiųjų valstybių.

Oficialią armiją apmokydavo ir visokeriopai rėmė JAV, pabūgusi komunistinio baubo. O štai kairieji sukilėliai - gerilos - už laisvę kovojo savaip, įkvėpti Kubos. Kentėjo, be abejo, paprasti žmonės. Į karą buvo imami ne tik jaunuoliai, bet ir vaikai. Tai labai vaizdžiai atskleidė režisieriaus Luiso Mandokio filmas “Nekalti balsai” (“Voces inocentes”), grįstas tikra istorija. Filmą drauge žiūrėjo ir Ernestas, o juostos pabaigoje apsiašarojo. Matyt, čia kiekviena šeima savaip buvo paliesta žiaurios karo istorijos.

Ar situacija pakito? Nors karas baigėsi 1990 metais, tačiau iš svajonių šalies Amerikos šis kraštas gavo ir kitokio palikimo. Nors spalvingos, švarios gatvės ir besišypsantys žmonės patrauklu, tačiau ne vieno didžiojo miesto rajonuose vis dar siautėja grupuotės, vadinamos maromis.

Jos kilusios iš nelegalių Lotynų Amerikos imigrantų Los Andžele dar 1980 metais ir pasklido po Centrinę Ameriką, kai JAV prezidentas Billas Clintonas deportavo jų narius

Grupuotės - didžiausios jų “Mara 18” ir “Mara Salvatrucha-13” turi vienintelį tikslą - naikinti vieni kitus ir savo kūnus marginti tatuiruotėmis. Iš jų pažinsi, kad žmogus priklauso gangsteriams. Ernestas pasakojo, kad dėl policijos reidų grupuočių nariai vengia tatuiruotis. Žvitriais žvilgsniais nužvelgdavome, ar sustojusieji vairuotojai

Lyg šapeliai Meksikos upėje.

Geriausia važiuoti pikapais: čia ir vėsiau, ir viską matai. Gvatemala. neturėjo kokių nors, net ir menkiausių tatuiruočių. Kita vertus, Ernestas tikino, kad grupuotės daugiausia naikina priešininkus, o užsieniečiams gali būti ir visai draugiški. Vis dėlto dokumentinis filmas “La Vida Loca” (isp. išprotėjęs gyvenimas) labai įtaigiai parodė tokių grupuočių gyvenimą: režisierius Christianas Poveda buvo nušautas Salvodoro gatvėje. Liūdna, tačiau vis dar tokia Salvodoro kasdienybė.

Mūsų kasdienybė tapo vis karštesnė, nes orai kaip pašėlę kaito, nors tėvynėje jau gausiai prisnigo. Salvadore žmonės irgi rengiasi Kalėdoms, bet kai nėra sniego, dekoratyvinės plastiko eglutės atrodo liūdnai. Artimieji teiraujasi, kur sutiksime Kalėdas.

Mes dar nežinome. Dabar atvažiavome į Nikaragvą, o toliau keliausime į Kostą Riką ir Panamą, tačiau tolesni, kol kas nepatirti ir nežinomi nuotykiai - kitą kartą.

•

20

2012 12 21 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

VIKINGˆ LOTO Lo‰imo Nr. 1032 Data: 2012 12 19 AUKSO PUODAS - 10 507 685 Lt DIDYSIS PRIZAS - 2 701 729 Lt 10 16 31 42 45 46 Auksinis skaiãius 19 Papildomi skaiãiai 11 39

BUTAI PARDUODA 1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Naujininkuose, Prūsų g. (kaina - sutartinė). Be tarpininkų. Vilnius, tel. 8 679 97 265.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

SODYBOS, SKLYPAI PERKA Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Didžėjaus ir renginių vedėjo paslaugos. www.tavodj.lt, Tel. 8 671 97 597.

PASLAUGOS Kalėdų senelio paslaugos. Tel. 8 671 97 597.

Kaminkrėtys valo kaminus. Tel. 8 600 58 833.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

IEŠKO DARBO 48 metų moteris - pagalbinės darbininkės darbo. Vilnius, tel. 8 604 20 172.

42 metų vyras - apdailos darbų pagalbinio darbininko darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403, www.garmausbiuras.lt

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika.

Tel. 8 651 62 085.

Lietuvoje laimòti prizai: 5 + papildomas sk. 122 754 Lt (0 priz.)

5 skaiãiai 5 806 Lt (8 priz.)

4 skaiãiai 163 Lt (390 priz.)

3 skaiãiai 12 Lt (6887 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (9145 priz.)

DÏokeris - bil. Nr. 070 404 701 (191 619 Lt) Prognozò: Aukso puode - 12 mln. Lt Didysis prizas - 2,5 mln. Lt DÏokeris - 200 000 Lt

Îaidimas JñGA 2 TiraÏo Nr. 3978 Data: 2012 12 19 DIDYSIS PRIZAS - 210 981 Lt 03 12 15 19 21 26 + 20 6 skaiãiai - 210 981 Lt 5+1 skaiãius - 2422 Lt 5 skaiãiai - 313 Lt 4+1 skaiãius - 48 Lt 4 skaiãiai - 13 Lt 3+1 skaiãius - 5 Lt 3 skaiãiai - 3 Lt 2+1 skaiãius - 2 Lt

Îaidimas KENOLOTO TiraÏo Nr. 5346 Data: 2012 12 19 GALITE LAIMñTI 200 000 Lt! 02 03 06 09 12 13 21 22 23 27 30 31 38 40 42 48 49 50 54 55

Suaugusiųjų švietime daugiau kokybės Lietuvoje yra keli šimtai įstaigų, teikiančių neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugas, tačiau iki šiol nebuvo priemonės, kuria būtų galima jas įvertinti ar palyginti siekiant geriausio rezultato. Kokybės užtikrinimo sistemos atsiradimas skatina geriau suprasti savo pareigas ir atsakomybę, nes jos yra aiškiai apibrėžtos. Organizacijos, įsivertinusios pagal atitinkamą kokybės standartą, užtikrina savo teikiamų paslaugų kokybę, o tai gerina jų įvaizdį ir padidina paslaugų vartotojų skaičių, nes klientui įrodomas sertifikuotas, t.†y. pripažintas, patikimumas.

Paslaugų sertifikavimas suteikia organizacijai konkurencinį pranašumą prieš kitas organizacijas. Švietimo paslaugų kokybės vertinimo sistemos sėkmingai veikia Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje ir kitose šalyse.

2010-2012 m. įgyvendinant Ugdymo plėtotės centro projektą “Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiems asmenims bendrąsias kompetencijas” sukurtas neformaliojo

suaugusiųjų švietimo sistemos kokybės užtikrinimo aprašo projektas. Lietuvos andragogų ir suaugusiųjų švietėjų darbo grupės parengtas aprašas gali būti palyginamas su kokybės standartais, taikomais įvairiose gamybos ar aptarnavimo srityse. Kartu su aprašu parengta metodinė priemonė, padedanti įvertinti neformaliojo švietimo paslaugų kokybę - tai speciali savęs vertinimo anketa.

“Kasmet įvairių organizacijų rengiamuose mokymuose dalyvauja keli šimtai tūkstančių suaugusiųjų, už tai mokama ir savo, ir valstybės, ES lėšomis. Neretai kyla klausimas, ar mokymų rengėjai patikimi, ar geba užtikrinti mokymų kokybę ir pan. Kita vertus, dažnai kreipiasi pačios organizacijos, norėdamos sužinoti, ar yra valstybės institucijų taikomų akreditavimo ir sertifikavimo sistemų, kurios galėtų padėti patvirtinti organizacijos patikimumą ir veiklos kokybę. Atsižvelgiant į šiuos poreikius sumanyta kurti savanoriškumo principu pagrįstą kokybės sistemą, kuri būtų naudinga ir asmenims, ir

institucijoms”, - sako Švietimo ir mokslo ministerijos Akademinio mobilumo ir tęstinio ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Ričardas Totoraitis. “Šis neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemos kokybės užtikrinimo aprašas skatintų nuolatinį neformalaus suaugusiųjų švietimo teikėjų paslaugų kokybės į(si)vertinimo procesą, organizacijoms sudarytų sąlygas tobulinti ir stebėti savo veiklą, o suaugusiems asmenims - galimybę gauti kokybiškas švietimo paslaugas. Ilguoju laikotarpiu aprašas skatins plėsti suaugusiųjų švietimo paslaugas ir persvarstyti suaugusiųjų švietimo finansavimą, siekiant įtraukti į mokymąsi kuo daugiau suaugusių asmenų. Įsivertinimo aprašas ir klausimynas padės nuolat vertinti ateities suaugusiųjų švietimo paslaugų, vienos iš svarbiausių ir labiausiai paplitusių mokymosi formų, kokybę, o tai skatins ne tik asmeninio, bet ir visuomeninio gyvenimo pokyčius”, - mano viena iš modelio rengėjų dr. Živilė Navikienė.

Projekte numatytas šio aprašo bandomojo diegimo etapas. Po jo neformaliojo suaugusiųjų švietimo kokybės užtikrinimo aprašą numatyta tobulinti ir teikti tvirtinti Švietimo ir mokslo ministerijai.

Projektas “Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiems asmenims bendrąsias kompetencijas” apima kelių tipų veiklą. Tai suaugusiųjų mokymai, suaugusiųjų švietimo institucijų vadovų ir mokytojų kvalifikacijos tobulinamas, inovatyvaus suaugusiųjų švietimo turinio diegimas, informavimo, neformaliojo švietimo paslaugų prieinamumo galimybių didinimas. Šis projektas - viena iš didžiausių pastarojo meto iniciatyvų, skirtų sisteminei neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtrai. Projektu įgyvendinami pagrindiniai 2008 m. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos prioritetai. Jis remiamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Daugiau informacijos www.suaugusiujusvietimas.lt VG-3679

INFORMACIJA apie priimtą sprendimą dėl Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcijos, įrengiant kogeneracinę elektrinę, naudojančią biokurą, leistinumo poveikio aplinkai požiūriu Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - AB “Kauno energija”, Raudondvario pl. 84, LT-47179 Kaunas, tel. (8 37) 30 56 50, faks. (8 37) 30 56 22.

Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programos rengėjas - UAB “AF-Consult”, Lvovo g. 25, 09320 Vilnius, tel. (8 5- 210 7210, faks. (8 5) 210 7211.

Planuojama ūkinė veikla - Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcija, įrengiant kogeneracinę elektrinę, naudojančią biokurą.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Kauno miestas, Petrašiūnų seniūnija, Jėgainės g. 12 LT-52489.

Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas - planuojama esamos Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcija, įrengiant kogeneracinę elektrinę, naudojančią medienos biokurą. Rekonstruotoje elektrinėje kogeneracijos būdu bus gaminama “žalioji” elektros energija ir šiluma. Pagaminta elektros energija bus tiekiama į skirstomuosius ir/ar perdavimo tinklus bei naudojama savoms reikmėms, o šiluma tiekiama į šilumos tinklus. Modernizavus Petrašiūnų elektrinę, joje bus rekonstruotas esamas katilas ir įrengta medienos biokuro deginimo pakura. Katilinės modernizavimui bus panaudojama dalis esamo katilo elementų bei esama kuro iškrovimui ir transportavimui reikalinga infrastruktūra. Planuojamos jėgainės nominalus bendras galingumas 60 MW - 44 MW šilumos ir 16 MW elektros. Per metus planuojama pagaminti apie 428,3 GWh šiluminės energijos, įvertinant kondensaciniame ekonomaizeryje gaunamą šilumos energiją, ir apie 116,1 GWh elektros energijos, kurios gamybai kasmet būtų sunaudojama apie 257 500 t. medienos biokuro. Elektrinėje bus naudojamos technologijos atitinkančios GPGB reikalavimus. Kaip pagrindinis kuras jėgainėje bus naudojamas medienos biokuras, kuris bus transportuojamas esamu geležinkeliu. Deginimo metu susidarę dūmai bus išvalomi iki LR įstatymų reglamentuojamų normų, išmetimai neviršys didžiausių leistinų normų. Jėgainėje susidariusių emisijų bei neigiamo poveikio mažinimui bus taikomos įvairios taršos mažinimo priemonės. Deginimo procesų metu susidarę pelenai ir šlakas bus išvežami šalinti sąvartyne arba esant galimybei panaudojami kelių tiesimui ar kitose srityse, lakieji pelenai bus perduodami sertifikuotiems pavojingų atliekų tvarkytojams, komunalinės atliekos bus perduodamos atitinkamus leidimus turinčioms atliekų tvarkymo įmonėms. PŪV eksploatacijos metu vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui bus naudojama esama vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema. Buities reikmėms bus naudojamas vanduo tiekiamas iš UAB “Kauno vandenys” vandentiekio, gamybos reikmėms bus naudojamas Nemuno vanduo. Techninis vanduo naudojamas demineralizuoto katilo maitinimo vandens paruošimui bei termofikacinio vandens sistemos papildymui.

Priemonių, numatytų neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmes likviduoti, aprašymas - deginimo metu išsiskyrusių emisijų ir šalutinių produktų neutralizavimui numatomos naudoti šios priemonės ir technologijos: elektrostatinis filtras, kondensacinis ekonomaizeris, ciklonas, naudojamas recirkuliacijos metodas; dėl mobilių taršos šaltinių, numatomos naudoti šios priemonės: kuro transportavimas vykdomas uždaro tipo vagonuose ar vilkikuose, naudojamas techniškai tvarkingas transportas, transportuojant biokurą autotransportu darbo dienomis, darbo valandomis ne piko metu; triukšmo prevencinės priemonės: triukšmingos įrangos izoliavimas triukšmą absorbuojančiomis medžiagomis, duslintuvai įsiurbimo ir išleidimo kanaluose, vibraciją mažinančių priemonių ir lanksčių sujungimų naudojimas, jėgainėje veikiantys įrenginiai bus su triukšmo slopintuvais bei apsauga nuo triukšmo; taip pat numatomas paviršinių nuotekų valymo įrenginių įrengimas.

Pateiktos poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados - visi PAV subjektai poveikio aplinkai ataskaitai ir planuojamai veiklai pasirinktoje vietoje pritarė.

Visuomenės informavimas ir dalyvavimas. Apie parengtą PAV programą skelbimai 2012 kovo 9 dieną buvo patalpinti Kauno miesto savivaldybės ir Petrašiūnų seniūnijos skelbimų lentose, taip pat publikuoti respublikiniame dienraštyje “Lietuvos žinios” ir dienraštyje “Kauno diena” bei registruotais laiškais išsiųsti pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės atstovams.

PAV programos viešinimo metu buvo gauti 8 suinteresuotos visuomenės pasiūlymai, visi pasiūlymai užregistruoti ir įvertinti.

Apie parengtą PAV ataskaitą ir viešą visuomenės susipažinimą su PAV ataskaita skelbimai 2012 m. gegužės 31 d. buvo patalpinti Kauno miesto savivaldybės ir Petrašiūnų seniūnijos skelbimų lentose, taip pat publikuoti respublikiniame dienraštyje “Lietuvos žinios” ir dienraštyje “Kauno diena” bei registruotais laiškais išsiųsti pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės atstovams. Viešas visuomenės supažindinimas su PAV ataskaita įvyko 2012 m. birželio 14 d. Petrašiūnų elektrinės patalpose, Jėgainės g. 12, Kaunas. Tačiau atsižvelgiant į vykusio visuomenės susirinkimo dalyvių nuomonę, buvo priimtas sprendimas nukelti viešą visuomenės supažindinimą su PAV ataskaita.

Pakartotini skelbimai apie parengtą PAV ataskaitą ir viešą visuomenės susipažinimą su PAV ataskaita 2012 m. birželio 18 d. buvo patalpinti Kauno miesto savivaldybės ir Petrašiūnų seniūnijos skelbimų lentose, taip pat publikuoti respublikiniame dienraštyje “Lietuvos žinios” ir dienraštyje “Kauno diena” bei registruotais laiškais išsiųsti pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės atstovams.

Viešas supažindinimas su PAV ataskaita įvyko 2012 m. liepos 2 d. Kauno Petrašiūnų vidurinės mokyklos salėje adresu M.Gimbutienės g. 9, Kaunas. Visi iki viešo susitikimo ir jo metu gauti visuomenės pasiūlymai buvo išnagrinėti ir pateikti atsakymai juos teikusiems visuomenės atstovams. Po viešo susitikimo visuomenės pasiūlymų nebuvo gauta.

Atsakingos institucijos sprendimo pobūdis. Planuojama ūkinė veikla - Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcija, įrengiant kogeneracinę elektrinę, naudojančią biokurą Jėgainės g. 12, Kaune, pagal pateiktą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą yra leistina (LR AM Kauno RAAD 2012 12 17 raštas Nr. 36/(PAV)-D2-2886).

Kur ir kada galima susipažinti su išsamesne informacija apie priimtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje - pageidaujantys išsamiau susipažinti su informacija apie priimtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje gali kreiptis į LR AM Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą Rotušės a. 12, LT44279 Kaunas, tel. (8 37) 32 07 04, faks. (8 37) 32 08 54, el. paštas: kauno.raad@krd.am.lt.

Užs. LM-3682

2012 12 21 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

Gydau depresiją, patariu kaip nuo jos apsisaugoti, kaip pačiam atspėti savo ateitį, padedu išspręsti šeimos nesutarimus, vaikų auklėjimo klausimus. Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda STATYBOS PASLAUGOS 40 proc. pigiau ekologiški, draugiški aplinkai ir gamtai buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai AntiCa. Apsauga nuo nuovirų, kalkių nuosėdų susidarymo katiluose, boileriuose, šilumokaičiuose, skalbimo ir indų plovimo mašinose. Montavimas, garantija. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

PRANEŠIMAI Likviduojama R.Skrebutėnienės įmonė, kodas 124849422, buveinė - Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Žirmūnų g. 80-50, duomenų tvarkytojas - VĮ Registrų centras. Užs. LM-9085 Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ(14.48.2)-4208, pasirašytu 2012 gruodžio 18 d., yra patvirtintas Andriaus Žemaičio ir Neringos Žemaitienės 0,9436 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. 4117/0100:507, esančio Užugriovio k., Didžiosios Riešės k. v., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti.

Užs. LM-3676 Parduodamas BUAB “Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba” priklausantis ilgalaikis turtas. Pasiūlymai renkami UAB “Admivita”, Jogailos g. 7, Vilnius. Daugiau informacijos UAB “Admivita”, Jogailos g. 7, Vilnius, tel. 8 686 88 884.

Užs. LM-3681

21

PRANEŠIMAS apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitą Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB “Psenergija”, adresas: Draugystės g. 1, Pakirkšnio k., Radviliškio r., adresas korespondencijai: Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.

PVSV ataskaitos rengėjas: UAB “COWI Lietuva”, Ukmergės g. 369A, Vilnius, tel. (8 5) 210 7610, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: info@cowi.lt.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: biodujų jėgainės statyba.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Pasodėlės k. 3, Krekenavos sen., Panevėžio r.

Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: UAB “Psenergija” nuomojame 2 ha ploto sklype planuoja vykdyti biodujų gamybą iš kiaulių mėšlo ir vietinių ūkininkų tiekiamos kukurūzų masės siloso. Biodujos bus panaudojamos 1 MW galios kogeneraciniame įrenginyje šiluminės ir elektros energijos gamybai.

Susipažinti su PVSV ataskaita galima iki viešo susirinkimo: UAB “COWI Lietuva”, Ukmergės g.

369A (8 a.), Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt ir Krekenavos seniūnijoje, Birutės g. 6, Krekenava.

Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita įvyks 2013 sausio 14 d. 13.00 val. Panevėžio r. Krekenavos seniūnijos kultūros centre, Birutės g. 1, Krekenava.

Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui ir ūkinės veiklos orgaUžs. R-717 nizatoriui.

Mielieji, Îiemos ‰armoj sustokim pagalvoti, Kas nuveikta, ko siekta, kaip gyventa...

Ir kaip surasti tà graÏiausià Ïod∞ Artòjanãiai Ïmogaus ir Ïemòs ‰ventei.

Tegu ‰v. Kalòdos pripildo Js˜ namus bei ‰irdis tylaus dÏiaugsmo, santarvòs ir meilòs.

Naujieji tebna kupini ∞kvòpimo, kilni˜ ∞dòj˜, ryÏto ir prasming˜ darb˜.

Linksm˜ ‰v. Kalòd˜, laiming˜ Nauj˜j˜ met˜.

Vilniaus kolegija viešo konkurso būdu išnuomoja negyvenamąsias patalpas Elektronikos ir informatikos fakultete, esančiame J.Jasinskio g. 15, Vilnius, pastate 1C3p, plane pažymėtos 1-78 (bendras patalpų plotas - 52,74 kv. m) komercinei ūkinei veiklai organizuoti dvejiems metams.

Pradinis nuompinigių dydis 10,00 Lt už kv. m, papildomai mokant už komunalines paslaugas.

Dalyviai privalo sumokėti pradinį įnašą, kuris yra lygus paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui. Vilniaus kolegijos rekvizitai: įmonės kodas 111965131, sąskaita LT767044060001472160, AB SEB bankas, banko kodas 70440.

V‰Ø “Kretingos maistas” kolektyvo vardu Jus sveikina generalinis direktorius Irmantas Norkus

Prašymai kartu su banko išduotais kvitais dalyvauti konkurse priimami penkiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo datos.

Prašymus siųsti Vilniaus kolegijos ilgalaikio materialaus turto nuomos konkurso komisijos narei Gintarei Stankūnaitei, J.Jasinskio g. 15, 113 kab., Vilnius.

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB “Lenergija”, Draugystės g. 1, Pakirkšnio k., Radviliškio r., adresas korespondencijai: Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.

Informacija tel. (8 5) 219 1602.

Komisijos posėdis vyks 2013 01 07, 10.00 val. J.Jasinskio g. 15, Vilniuje, 215 kab.

PRANEŠIMAS apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitą

Užs. LM-3674

PRANEŠIMAS apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitą Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB “Senergita”, Draugystės g. 1, Pakirkšnio k., Radviliškio r., adresas korespondencijai: Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.

PVSV ataskaitos rengėjas: UAB “COWI Lietuva”, Ukmergės g. 369A, Vilnius, tel. (8 5) 210 7610, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: info@cowi.lt.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: biodujų jėgainės statyba.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Kiškonių k., Tytuvėnų ap. sen., Kelmės r.

Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: UAB “Senergita” 2 ha ploto sklype planuoja vykdyti biodujų gamybą iš kiaulių mėšlo ir vietinių ūkininkų tiekiamos kukurūzų masės siloso. Biodujos bus panaudojamos 1 MW galios kogeneraciniame įrenginyje šiluminės ir elektros energijos gamybai.

Susipažinti su PVSV ataskaita galima iki viešo susirinkimo: UAB “COWI Lietuva”, Ukmergės g. 369A (8 a.), Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt ir Tytuvėnų ap. seniūnijoje, J.Basanavičiaus g. 2, Tytuvėnai.

Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita įvyks 2013 m. sausio 15 d. 13 val. Tytuvėnų kultūros centro patalpose, Šiluvos g. 1, Tytuvėnai.

Užs. R-718 Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui ir ūkinės veiklos organizatoriui.

PVSV ataskaitos rengėjas: UAB “COWI Lietuva”, Ukmergės g. 369A, Vilnius, tel. (8 5) 210 7610, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: info@cowi.lt.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: biodujų jėgainės statyba Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Sirvydų k., Lekėčių sen., Šakių r.

Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: UAB “Lenergija” 2 ha ploto sklype planuoja vykdyti biodujų gamybą iš kiaulių mėšlo ir vietinių ūkininkų tiekiamos kukurūzų masės siloso. Biodujos bus panaudojamos 1 MW galios kogeneraciniame įrenginyje šiluminės ir elektros energijos gamybai.

Susipažinti su PVSV ataskaita galima iki viešo susirinkimo: UAB “COWI Lietuva”, Ukmergės g.

369A (8 a.), Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt ir Lekėčių seniūnijoje, Kauno g. 15C, Lekėčiai.

Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita įvyks 2013 m. sausio 11 d. 13 val. Lekėčių kultūros namų patalpose, Draugystės g. 13, Lekėčiuose, Šakių r.

Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui ir ūkinės veiklos organizatoriui.

Užs. R-719

22

2012 12 21 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 21 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-7 11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!”.

Per pertrauką 22.00 Loterija “Perlas” 23.15 “Kine kaip kine” 23.45 Istorinė drama “Mėnulio pilnaties metas” N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.45 “Radži ieško žmonos” (k.)

13.10 “iKarli” 13.40 “Keista šeimynėlė” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” 18.45 Žinios 19.19 Komedija “Kaukazo belaisvė, arba nauji Šuriko nuotykiai” 21.05 “Farai” N-14 22.05 Veiksmo trileris “Ypatinga užduotis” N-14 0.00 Trileris “Korumpuotasis” N-14

TV3 6.30 “Teleparduotuvė” 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena”.

Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Išsipildymo akcija 2012”.

Paramos koncertas 14.40 “Baili voverytė” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios

19.20 Komedija “Vienas namuose 2. Pasiklydęs Niujorke” 21.45 Komedija “Džonsonų atostogos” 23.40 Siaubo drama “Motinos diena” 1.45 Veiksmo f. “Atkeršyti bet kokia kaina”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Prajuokink mane” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)

10.00 “Amerikos talentai” 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 Dok. f. “Pasaulio pabaiga: kas mūsų laukia?” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 Dok. f. “Pasaulio pabaiga pagal Majų kalendorių” N-7 19.25 “Komikų klubas” N-7 20.00 Žinios 20.25 Savaitės kriminalai N-7 21.00 “Pasaulio pabaigos belaukiant”.

Pramoginė laida N-7 23.00 Trileris “Pasaulio pabaiga” N-14 1.00 Nuotykių drama “Apokalipto” S 3.35-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Sunkus vaikas” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Kidas Padlis” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “San Francisko raganos II” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 Teleparduotuvė 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 21.00 Detektyvas “Inspektorius Džordžas Džentlis. Šiaurietiškas sodas” N-14 22.50 Komedija “Pasitikėk draugais” N14 0.30 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 12.30 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas (k.) 13.30 Skulptoriaus Vlado Vildžiūno 80-mečiui. “Galerija” (k.) 14.15 “Grynas gyvenimas” 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 “Keliaukim!” 18.45 Klaipėdos muzikinio teatro spektaklis. Z.Liepinio opera “Paryžiaus katedra” 20.45 “Arti toli” 21.20 Aktoriaus Vladimiro Jefremovo 70-osioms gimimo metinėms. “Tai mano duona”. Aktoriaus V.Jefremovo kūrybinis portretas 22.15 Tapytojo Kosto Dereškevičiaus 75-mečiui.

Parodos atidarymas (k.) 23.00 Džiazo vakaras. XVII tarptautinis džiazo festivalis “Birštonas 2012”. Dainiaus Pulausko grupė 23.50 “Prisiminkime”.

V.Telksnio dainos (k.) 0.00 Panorama (k.) 0.45 Bardų festivalis Kulautuvoje “Akacijų alėja”. 1 laida

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112.

Ekstremali pagalba” 12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Pagrindinis įkaltis” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Herojai” 22.00 “Lyga” 23.00 “Vartai”

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Zambezija” - 10.30, 15.15 val.

“Zambezija” (3D) - 12.45, 18.30 val.

“Didieji lūkesčiai” - 16.15, 19, 21.40 val. “Širdžių ėdikas” - 11.30, 13.45, 18.45, 21 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.45, 15.45, 19.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 20.45 val.

“Optimisto istorija” - 11.15, 14, 16.45, 19.30, 21.50 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 12.30, 15.30, 18, 21.15 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.15 val.

“Legendos susivienija” - 11, 13, 15, 17, 19.15 val.

“Džiunglės” - 12.15, 18.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 14.30, 20.30 val.

“007 operacija “Skyfall” - 21.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Zambezija” - 11.20, 17 val.

“Zambezija” (3D) - 13.15, 19.10, 21.20 val.

“Didieji lūkesčiai” - 12, 14.40, 18.15, 21 val. “Širdžių ėdikas” - 14.15, 16.40, 19.10, 21.40 val.

“Virš įstatymo” - 15, 20.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.10, 16.20, 20.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.40, 15.30, 19.30 val.

“Optimisto istorija” - 18.20, 21 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 11, 18.45, 21.45 val.

“Legendos susivienija” - 12.15, 14.20, 16.30, 18.30 val.

“Legendos susivienija” (originalo kalba) - 11.20 val.

“Karališkas romanas” - 17.30 val.

“Debesų žemėlapis” - 13.30, 17, 20.30 val.

“Apgaulinga aistra” - 20.45 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12.50, 18.40 val.

“007 operacija “Skyfall” - 15.40, 21.20 val.

SKALVIJA “Angelų dalis” - 16 val.

PASAKA “Širdžių ėdikas” - 17 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 19 val.

“Veidas už balso” - Virgilijus Kęstutis Noreika - 21 val.

“Laukiniai” - 18 val.

“Septyni psichopatai” - 21.30 val.

“Kai Kalėdų senelis nukrito į žemę” - 17.30 val.

“Optimisto istorija” - 19.30 val.

OZO KINO SALĖ “Virtuvė sielai” - 16 val.

“Viskas, ką myliu” - 18 val.

MULTIKINO “Širdžių ėdikas” - 16.30 val.

“Zambezija” (3D) - 10.30, 12.30, 14.45, 17, 19.10 val.

“Zambezija” - 11.15, 13.15, 15.30, 17.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11, 14.30, 18, 21.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 19.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 13, 16.30, 20 val.

23.55 “Žvaigždžių vartai. Visata” 0.50 “CSI Niujorkas” 1.40 “Ledo kelias” 2.30 “Lyga”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Padėkime augti” 10.55 Dok. f. “Paskutinė Geringo paslaptis” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Super L.T.” N-7 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “2012-ieji.

Apokalipsė” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “2012-ieji.

Apokalipsė” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.35 “Pagrindinis įtariamasis” N-7 21.00 “Reporteris” 21.40 “Mis Visata 2012”. Grožio konkursas. Transliacija iš Las Vegaso 23.50 Dok. f. “Kaip kyla uraganai” N-7 0.50 “Teritorija”

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Maisto detektyvai” 9.45 “Advokatė Lovinski” 10.45 “Mūsų augintiniai” 11.15 “Karamelė” 12.15 Drama “Nekaltųjų balsai” N-7 14.15 “Ieškokime geriausio!” 14.30 Komedija “Apvogti vagį” N-7 16.15 “Fotografijos istorija arba istorija fotografijoje: sovietmečio fotografija” 16.45 “Kultūra+” (k.) 17.15 “Komanda Č” N-7 18.15 “Reidas” (k.) 18.45 “Misija: išteisinti!” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 20.45 “Don Kichotas. Niekada nepasiduok!” 22.30 “Balticum TV” žinios 22.45 Drama “Amerikietis” N-14

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Žvėrelių maištas” 9.00 Komedija “Kur tas Fredas?” 11.00 Komedija “Nepageidaujami genai” 13.00 Drama “Kapitonas Alatriste” N-7 15.20 Drama “Broliai” N-7 17.00 Komedija “Rizikinga erzinti diedukus” N-7 19.00 Trileris “Tamsos pakraštys” N-7 21.00 Komedija “Ponas ir ponia gangsteriai” N7 23.00 Drama “Lūšnynų milijonierius” N-7 1.00 Trileris “Kvepalai. Vieno žudiko istorija” N-14

1 Baltijos Kanalas 6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 Naujienos 10.25 “Moterų gydytojas” 12.00 Kitos

naujienos 12.25 Kontrolinis pirkimas 13.00 Naujienos 13.20 Laikas pietauti! 14.00 “Igoris Ugolnikovas.

Teiksitės juokauti?” 14.55 Mados nuosprendis 16.00 Vakaro naujienos 17.00 Suprasti. Atleisti 17.35 Lauk manęs 18.50 Tegul kalba 20.00 Laikas.

Lietuvos “Laikas” 21.20 Stebuklų laukas 22.30 Komedija “Olimpinis kaimas” 0.25 “Vakarinis Urgantas” 1.10 Suprasti. Atleisti 2.05 Komedija “Šalin komerciją meilės fronte, arba abipusės paslaugos”

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Žinios 9.30 Apie tai, kas svarbiausia 10.10 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 “X byla” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Melžėja iš Chacapetovkos” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 Šventinis koncertas 21.05 Vaid. f. “Ką sako širdis” 23.00 Vaid. f. “Ketvirtoji grupė” 1.10 Juoko kambarys 2.05 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.05 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 11.35 Ledo ritulys. KHL. “Atlant” - “Metallurg” 13.35 Ledo ritulys. KHL. CSKA - “Ak Bars” 15.35 Krepšinis. Eurolyga. “Caja Laboral” - “Žalgiris” 17.25 Ledo ritulys.

KHL. “Atlant” - “Traktor”. Tiesioginė transliacija 20.00 Krepšinis. Eurolyga. “Olympiacos” - “Žalgiris” 21.50 Ledo ritulys. KHL. “Atlant” - “Traktor” 23.50 Rankinis. Europos moterų čempionato finalas

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos. Prancūzija 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Astronauto N.Amstrongo atminimui 22.00 Nutrūktgalviai 0.00 Nusikaltimų tyrimai 1.00 Specialiosios paskirties dalinys

Teatras “Optimisto istorija” - 14, 18.45, 21.15 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 10.15, 13, 16, 19, 20.15 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 11, 13 val.

“Legendos susivienija” - 10, 12 val.

“Džiunglės” (3D) - 17.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 21.15 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 10.45, 15.15 val.

KAUNAS CINAMON “Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 20.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.20, 14.45, 18.10, 21.35 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 15.30, 18 val.

“Pi gyvenimas” - 11.30, 14, 16.30, 19.15, 21.45 val.

“Zambezija” (3D) - 13.30 val.

“Zambezija” - 11, 13, 16.40 val.

“Optimisto istorija” - 18.35 val. “Širdžių ėdikas” - 19.45, 22 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 11.15 val.

“Legendos susivienija” - 12.15, 14.30, 17.30 val.

“Debesų žemėlapis” - 21 val.

“Širdžių ėdikas” - 11.45, 14.30, 16.45, 19.15, 21.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (3D) - 20.15 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.15, 14, 17.30, 21 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 21 ir 26 d. 18.30 val. Kamerinėje salėje. Kalėdų muzikos koncertas NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 21 ir 22 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas” 22 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas” 22 d. 16 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europos širdies” 23 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai”

“Pragaras rojuje” - 11.15, 16.30, 21.15 val.

“Septyni psichopatai” - 20.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 14.15, 17.15, 18.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 11.30, 13.30, 16, 18 val.

“Džiunglės” - 13.45, 19 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Zambezija” (3D) - 10.15, 15 val.

“Zambezija” - 12.30 val.

“Septyni psichopatai” - 18.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.30, 14, 17.45, 21.15 val.

“30 širdies dūžių” - 20.30 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 17.30, 20.45 val.

“Pi gyvenimas” - 12.45, 15.45, 18.45, 21.45 val.

“Legendos susivienija” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.15 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 16, 21 val.

23 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai” JAUNIMO TEATRAS 21 d. 18 val. “Užsispyrėlės tramdymas” 22 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų” 23 d. 12 val. Ronja plėšiko duktė” Salė 99 22 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” 23 d. 18 val. “Jis ir Ji” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 21 d. 18 val. “Eglutė pas Ivanovus” 22 d. 11 val. “Rusiška eglutė” 22 d. 18 val. “Ačiū, Margo!”

23 d. 12 val. “Morozko” 23 d. 18 val. “Prakeikta meilė” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 21 d. 18.30 val. “Madagaskaras”

23 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės” 25 d. 18 val. Didžiojoje scenoje. Koncertas “Geriausios Pūko dainos 2012” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 22 d. 18 val. “Šikšnosparnis” 23 d. 18 val. “Madam Pompadur” 26 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 21, 22 d. 10 ir 12 val.; 23 ir 26 d. 12 ir 14 val.

“Kaip atpažinti raganą?”

21, 22 ir 26 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 21 d. 10, 16, 18 val.; 26 d. 14, 16, 18 val. “Kreivos daiktų istorijos” 23 d. 18 val. “Belgrado trilogija” (Su Naujausiais Metais, Ana!) KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 22 d. 11 ir 13 val.; 23 d. 11 val.; 26 d. 13 val.

Mažojoje scenoje. “Naujametė pasaka” 22, 23 ir 26 d. 12 val. “Balta sniego žmogeliukų kelionė” KAUNO TEATRO KLUBAS 21 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” 26 d. 18 val. Debiutinio Vido Bareikio albumo “Panda” pristatymas KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės” 23 d. 14 val. “Domino” teatras. “Šeimyninis įvykis” 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

KLAIPĖDA

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 15 val.

FORUM CINEMAS “Zambezija” - 10.30, 15.15 val.

“Zambezija” (3D) - 12.45, 13.20, 18.30 val.

“Didieji lūkesčiai” - 17.45, 20.45, 23.20 val.

“Optimisto istorija - 10.45, 13.15, 16, 19, 21.45 val. “Širdžių ėdikas” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė (3D) - 20.30 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 11.45, 15.45, 19.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 12.30, 15.30, 18, 21.30, 23.45 val.

“Legendos susivienija” (3D) - 10.15 val.

“Legendos susivienija” - 11.30, 14, 16.15, 18.15 val.

“Džiunglės” (3D) - 23.59 val.

“Monstrų viešbutis” - 11, 13.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Legendos susivienija” - 10 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 20.50 val.

“Zambezija” - 11.40, 13.10, 14.45 val.

“Pi gyvenimas” - 16.20, 18.35 val.

I SALĖ “Karališka drąsa” - 10, 11.40 val.

“Pagrobimas 2: neišvengiamas kerštas” - 15.25, 21.20 val.

“Apgaulinga aistra” - 17.20 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.20, 19.15 val.

PANEVĖŽYS “Debesų žemėlapis” - 20.15, 23.30 val.

“Virš įstatymo” - 23.10 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Zambezija” - 10.30, 15.45 val.

“Zambezija” (3D) - 12, 13 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS “Zambezija” (3D) - 10.45, 15.30 val.

“Zambezija” - 13 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.30, 14, 17.30, 21 val.

“30 širdies dūžių” - 20.45 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 18, 21.15 val.

“Legendos susivienija” - 10.15, 12.15, 14.30, 16.30, 18.30 val.

KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS

22 d. 18.30 val. “Trys seserys” 23 d. 12 ir 15 val. “Mama katinas” KEISTUOLIŲ TEATRAS 21 d. 15 val.; 22 d. 12 val. “Grybų karas ir taika” MENŲ SPAUSTUVĖ 21 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Marko (Kavolių kabaretas)” 22 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Lai lai lai” 22 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras.

“Avinėlio kelionė” 22 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis” “DOMINO” TEATRAS 23 d. 19 val.; 26 d. 15 ir 19 val. “Langas į parlamentą” RAGANIUKĖS TEATRAS 22 ir 23 d. 12 val. “Tikroji Kalėdų Senelio istorija”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 21 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Kiškis pabėgėlis” 21 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. VDU kamerinio orkestro koncertas “Kalėdinis tango” 22 d. 12 val. Didžiojoje scenoje. “Astrida” 22 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” 23 d. 12 val. Ilgojoje salėje. “Anderseno gatvė”

22 d. 18.30 val. “Sapnai apie Brodvėjų” 23 d. 13 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 21 d. 11 val.; 22 d. 12 val. Cirkas “Dzūkija”. Kalėdinė cirko programa 23 d. 18.30 val. Didysis Kinijos cirkas. Nauja programa “Cirke tik merginos” 26 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Baltoji pasaka” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 22 ir 23 d. 12 ir 14 val. “Kalėdų Senelio namelis”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 22 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis” 26 d. 12 val. “Kalėdų senelių akademija”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 22 d. 17 val. “Kulkos virš Brodvėjaus” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 22 ir 23 d. 12 val. “Meduolių trobelė” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 21 d. 18 val. Koncertas “Neužmirštamos akordeono melodijos” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 23 d. 14 val. “Sidabrinės nakties pasaka”

2012 12 21 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:40 leidžiasi 15:54 dienos ilgumas

Orai ir horoskopai MĖNULIS Antrąją priešpilnio dieną Mėnulis teka 12:14, leidžiasi 01:21

-4 Oslas Priešpilnis XII 20

Pilnatis XII 28

Delčia I 04

-9 Helsinkis

-4

Stokholmas

Jaunatis I 12

-12

Dublinas +7 +8 Londonas

Šiauliai

+6 Amsterdamas

+8 Paryžius

-14 -14

Zarasai Utena

Panevėžys

+11

Berlynas

Bordo

Ukmergė -13 -16

Kaunas

Lisabona

VILNIUS

-12 -14

+12 Madridas

+17 Barselona

+17 Nica

+9 Roma

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +1 +2 -6 Bukareštas Varna Dubrovnikas +2 Sofija +12

+16

Alytus Druskininkai

+17

Vilnius Minskas -11 -13 Varšuva -10

-1 Praha +6 Miunchenas

-14 Maskva

-12

-3

Kėdainiai -8 -10

-10 Ryga

0 Kopenhaga

-13 -13

Klaipėda

-15 Sankt Peterburgas

Talinas

7:14

Palanga

23

Stambulas +1

Malaga +10

-12 -16

Alžyras +18

ŠIANDIEN: bus debesuota, snigs. Temperatūra dieną 8-14 laipsnių šalčio.

356-oji metų diena. Gruodžio dvidešimt pirmoji, penktadienis, penktoji 52-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 10 dienų.

RYTOJ: debesuota, snigs. Temperatūra naktį 13-16 laipsnių šalčio, dieną 11-13 laipsnių šalčio.

Geros dienos! LŽ

Tunisas +18

Atėnai

+15 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Girenė, Honoratas, Norgaudas, Tomas; rytoj: Dovilė, Gedvilas, Ksavera, Rimbertas.

Senoliai sakydavo: Kokia galva, toks ir protas.

24

2012 12 21 Lietuvos žinios

Margumynai

Prakartėlėse - Dievo gimimo stebuklas DAIVA BARONIENĖ

Norintieji pajusti Kalėdų stebuklą artėjant didžiosioms metų šventėms traukia į Rokiškio krašto muziejų. Čia dvaro kluone eksponuojama vienintelė Lietuvoje prakartėlių kolekcija.

Rokiškio muziejus - vienintelis Lietuvoje, sukaupęs šimto prakartėlių kolekciją, kuria pasigėrėti į šį kraštą važiuoja ne tik tautiečiai, bet ir daugybė užjūrio svečių. Susidomėjusiųjų prakartėlėmis ekskursijos važiuoja jau dabar, šv. Kalėdų išvakarėse, ir nesibaimina net gausiai iškritusio sniego.

Muziejaus direktorės pavaduotoja Marytė Mieliauskienė teigia, kad prieš tūkstantmetį atsiradusią tradiciją įrengti Jėzaus gimimą tvartelyje simbolizuojančią prakartėlę, arba Betliejų, rokiškėnai puoselėja jau penkiolika metų. Per tą laiką vyko trylika konkursų, kuriuose varžėsi prakartėlių kūrėjai. Nemažai prakartėlių muziejus iš menininkų nusipirko, daug jų gavo dovanų, tad dabar gali puikuotis unikalia kolekcija. Kito tokio prakartėlių rinkinio Lietuvoje nėra.

Rengti prakartėlių parodas rokiškėnams pasiūlė italų dailininkas, verslininkas ir mecenatas Angelo Frosi, anksčiau dirbęs šiame mieste. Jam paraginus, prakartėles ėmė kurti ir į muziejaus rengiamus konkursus vežti įvairūs žmonės - ir garsūs tautodailininkai, ir darželinukai, ir šeimos, ir kaimų bendruomenės. Vieni stengėsi atkurti Pales-

Michailo Jankovskio sukurta prakartėlė.

Dovydo Teresiaus padaryta prakartėlė.

Tai Pasvalio mažųjų keramikų darbas. / Daivos Baronienės nuotraukos tinos aplinką, kiti Jėzaus gimimo vietą perkeldavo į lietuvišką etnografinę trobą. Yra prakartėlių, drožtų iš medžio, kaltų iš geležies, rištų iš pakulų, lipdytų iš molio, sukurtų naudojant aplikacijas ant popieriaus ar net sukomponuotų iš džiovintų augalų. Pats A.Frosi padirbino prakartėlę iš Rokiškyje gaminamo fermentinio sūrio “Goja” -

penkių kilogramų sūrio galvoje jis išgremžė Betliejų, o iš kazeino nulipdė figūrėles.

Atvykstantiems gausiems lankytojams Rokiškio muziejaus darbuotojai pasakoja, kad prakartėlių atsiradimas siejamas su šv. Pranciškaus Asyžiečio vardu. 1223 metais jis pasiryžo Kalėdas švęsti ypatingai. Pasikvietęs amatininką Giovanni Vel-

Išrinkta gražiausia pasaulio moteris

litą iš Grečio miesto, paprašė jo įrengti miške prie vienuolyno urvą, ten pastatyti prakartėlę, pridėti šieno, atvesti jautį ir asilą, žodžiu, viską parengti taip, kaip turėjo būti tvarte prie Betliejaus užeigos Jėzui gimstant. Išgirdę apie tokį nepaprastą reginį, žmonės ėmė plūsti iš visos apylinkės nešini degančiomis žvakėmis.

Tąsyk prakartėle buvo pasinaudota kaip altoriumi ir šalia jos aukotos šv. Mišios. Dar po šešiasdešimties metų italų skulptorius Arnolfo di Cambio iš marmuro iškalė pirmąją mūsų dienas pasiekusią prakartėlę. XV amžiuje prakartėles imta masiškai gaminti Neapolyje, iš kur jos ir paplito po visą Europą.

Lietuvoje prakartėlių įrengimo tradicija, anot M.Mieliauskienės, prigijo kartu su krikščionybe.

•

Kalėdų malonė drambliams Dviejų dramblių pasigailėta pradėjus kampaniją internete ir kreipusis užtarimo į patį Prancūzijos prezidentą.

Tuberkulioze sergančios dramblių patelės Baby ir Nepal, kaip buvo nuspręsta, kelia grėsmę ne tik kitiems Liono zoologijos sodo gyvūnams, bet ir lankytojams, nes liga labai užkrečiama. Miesto pareigūnams nurodžius iki gruodžio 20 dienos gyvūnus užmigdyti, zoologijos sodui “Parc de la Tete d’Or” juos padovanojęs cirko savininkas Gilbert’as Edelsteinas pradėjo dramblių gelbėjimo kampaniją internete. Jis net parašė laišką prezidentui Francois Ho-

llande’ui ir prašė “aukščiausiųjų pareigūnų įsikišimo”. Peticiją už Azijos dramblių išgelbėjimą pasirašė 11 tūkst. internautų. Šios pastangos, regis, davė rezultatų. Vietos valdžia nurodė atidėti ankstesnio savo potvarkio vykdymą. Kiek 40 metų dramblių patelės dar gyvens, neaišku.

Pasak G.Edelsteino, zoologijos sodui dovanoti drambliai buvo visiškai sveiki, todėl tuberkulioze galėjo užsikrėsti tik nuo kitų gyvūnų.

“Noriu, kad jie būtų išgydyti ir grąžinti man”, - sakė jis.

Paprastai drambliai gyvena 6070 metų.

•

AFP, BNS, LŽ

O.Culpo negalėjo sutramdyti džiaugsmo proveržių priimdama sveikinimus. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Amerikietė Olivia Culpo įveikė gražuoles iš viso pasaulio ir buvo karūnuota 2012 metų “Mis Visata”.

SV-11032

Džiaugsmu švytinčią dvidešimtmetę O.Culpo karūnavo praėjusių metų “Mis Visata” Leila Lopes iš Angolos. Tai pirmas kartas nuo 1997-ųjų, kai šį grožio konkursą laimi amerikietė.

Pirmosios vicemis titulas atiteko filipinietei Janine Tugonon.

“Mis Venesuela” Irene Sofia Esser Quintero liko trečia, ketvirta -

“Mis Australija” Renae Ayris, penkta - brazilė Gabriela Markus.

“Draugiškiausia mis” konkurso dalyvės išrinko gvatemalietę Laurą Godoy.

Gražiausios pasaulio moters konkursas, kurį remia JAV televizija NBC ir Amerikos nekilnojamojo turto magnatas Donaldas Trumpas, šiemet surengtas Las Vegase, varžėsi 89 dalyvės trijuose konkursuose: maudymosi kostiumėlių, vakarinių suknių ir interviu. Tai buvo jau 61-asis konkursas. Pernai jis vyko San Paule, Brazilijoje.

•

Zoologijos sode esantys drambliai Baby ir Nepal serga, bet ankstesnis savininkas jau išgelbėjo šiems gyvūnams gyvybę ir siekia juos išgydyti bei atsiimti. / AFP/Scanpix nuotrauka