2013 m. vasario 25 d. / Pirmadienis / Nr. 45 ( 13 470 )

Kaina

2013 m. vasario 25 d. / Pirmadienis / Nr. 45 (13 470)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KULTŪRA

DIENOS TEMOS

Internetinė reklama viską žino

Romualdas Granauskas: kas yra šventieji 13p.

Sūrelių klausimas biurokratų rankose 4p.

9p.

www.lzinios.lt

Sužadėtuvės

Gyvūnų globai nė cento neskiriančios savivaldybės lėšų negaili tik keturkojų utilizavimu užsiimančioms bendrovėms. Mažeikių gyvūnų globos draugijos pirmininkė D.Radzevičienė apgailestauja, kad gyvūnų globa jų mieste, kaip ir kituose, vien savanorių reikalas.

4p.

Lietuvos bokso čempionate užfiksuota sensacija - Londono olimpinių žaidynių bronzos medalininkas Evaldas Petrauskas pralaimėjo kovą dėl šalies čempiono vardo 14p.

UŽSIENIS

Romo Jurgaičio nuotrauka

S.Berlusconi baubas

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Darbo partijos (DP) bei “Tvarkos ir teisingumo” (TT) vadovybės palaimino ketinimus tapti viena politine jėga.

Nors prieštaraujančiųjų tokiam žingsniui buvo nedaug, neabejojama, kad vienu kūnu partijos taps “nukraujavusios”.

Vakar į neeilinius prezidiumų ir tarybų posėdžius susirinkę DP ir TT atstovai nusprendė atverti duris partijoms susijungti. Bus sudarytos dvišalės darbo grupės, kurios pradės derinti bendrą partijos statutą, programą, gesins konfliktines situacijas, spręs vadovybės klausimus, siūlys naujos politinės jėgos pavadinimą ir datą, kada sušaukti jungtinį kongresą.

Partijų jungimasis ekspertų visai nestebina. TT įtaka nuolat mažėja, o DP, kaip juridiniam vienetui, apskritai gresia išnykti iš politinio žemėlapio dėl teisme nagrinėjamos “juodosios buhalterijos” bylos.

TT taryboje už deklaraciją dėl jungimosi su DP balsavo 96 nariai, prieš buvo trys, tiek pat “tvarkiečių” susilaikė. Galutinai dėl jungtuvių turės nuspręsti partijos kong-

resas, kurį planuojama šaukti balandžio mėnesį.

Prieš tai vykusiame partijos prezidiumo posėdyje, pasak TT pirmininko Rolando Pakso, kilo nemažai klausimų dėl susijungti su DP pasirinkto laiko, taip pat jungimosi formos. R.Paksas jau pasiruošęs esą neišvengiamam dalies partijos kolegų praradimui.

3p.

ORAI

T.H.Ilvesas: mes - sala Europos vandenyne Ne vien Baltijos šalims ekspertų lipdoma “energetinės salos” etiketė mums turėtų kelti nerimą - Europoje vis dar esame sala, į kurią atvykti trunka valandų valandas.

Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso nuomone, tai mums - gyvybiškai svarbi problema. Vakar 95-ąsias nepriklausomos valstybės paskelbimo metines minėjusios šalies vadovas nuoširdžiai viliasi, kad susisiekimo projektų įgyvendinimas bus tikslas, dėl kurio išvysime Estiją, Latviją ir Lietu-

Italai balsuoja per visuotinius rinkimus, kurie laikomi lemiamais šalies ekonomikai ir visai euro zonai. Nors Silvio Berlusconi neturi galimybių nurungti centro kairiųjų, jo rinkimų kampanija buvo ryškiausia ir sukėlė didelę įtampą Europoje, kad Italija nenusigręžtų nuo reformų kelio. Kai 2011 metų lapkritį S.Berlusconi pasitraukė iš pareigų, minios giedojo aleliuja ir laistėsi šampanu. Žmonės šventė skandaluose paskendusio šiuolaikinio Romos imperatoriaus galą. Pasitenkinimo nepajėgė nuslėpti ir Europos lyderiai. Tačiau dabar neabejojama, kad S.Berlusconi 6p. rinkimuose bus antras.

vą dirbančias sunkiai, atkakliai, o svarbiausia - kaip vienas kumštis. “Turime suprasti, kad šįkart - vienas už visus ir visi už vieną”, - garsųjį Alexandre’o Dumas posakį cituoja T.H.Ilvesas.

Apie visa tai - išskirtinis “Lietuvos žinių” interviu su T.H.Ilvesu.

5p.

Debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma. Temperatūra dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

19p.

2

2013 02 25 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Teisės fakulteto arogantiški nusišnekėjimai KĘSTUTIS GIRNIUS

Kviečiamas įvertinti Seimo komitetų pateiktas Konstitucijos pataisas, Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultetas (TF) sukurpė žadą atimančią nuomonę, o ją fakulteto vardu pasirašė dekanas Tomas Davulis. Tekstas daug ką pasako apie mokslininkų nuostatas, negebėjimą faktų ir argumentų kalba išaiškinti savo pozicijos, polinkį niekinti kitaip manančiuosius.

Seimo pataisos siūlo drausti asmeniui ketverius metus tapti Seimo nariu, kai jis pašalinamas iš pareigų per apkaltą. VU TF projekte nurodoma, kad per apkaltą pašalintas asmuo parlamentaru gali būti renkamas ne anksčiau kaip po 12 metų. Taip pat raginama drausti tokiam į Seimą išrinktam asmeniui tapti parlamento pirmininku, nes Seimo vadovui Konstitucija suteikia įgaliojimus laikinai pavaduoti prezidentą.

Seimo pataisos yra gana palankios Rolandui Paksui, o VU Teisės fakulteto - gana drakoniškos. Tai nestebina. Seimo siūlomos pataisos atspindi ankstesnę Seimo nuostatą, o Vilniaus universiteto teisininkai kartu su Konstituciniu Teismu (KT) vykdo vendetą prieš buvusį prezidentą.

TF tekstas yra brutaliai niekinantis, ypač turint omenyje tai, kad jis vertino Seimo komiteto, taigi tautos išrinktų atstovų, siūlymus. Štai kelios būdingos ištraukos.

Pirmoji ištrauka: “Trumpas įvertinimas: projektas nekokybiškas, neskaidrus ir nesvarstytinas. Jis ignoruoja ir sujaukia Konstitucijos, kaip vientiso akto, nuoseklumą, darną ir logiką.

Projektas persmelktas nepagarbos Konstitucijai ir teisei.” Nesvarstytinas?

Persmelktas nepagarbos Konstitucijai ir teisei? Nepagarba teisei yra pakartotinis motyvas. Matyti, kad TF supranta, jog kalbos apie Konstitucijos dvasią dabar tik sukelia šypseną, todėl mini Konstitucijos darną ir logiką. Bet ir šios sąvokos yra gana talpios, tad jos nieko konkretaus nereiškia.

Antroji ištrauka: “Vertinant iš teisėkūros technikos ir teisinės logikos pozicijų, formuluotė “pripažinimo įsigaliojimas” yra visiškai neraštinga.” Ne neraštinga, bet visiškai neraštinga!

Trečioji ištrauka: “Neužsimenant apie iš Konstitucijos kylančius draudimus priesaikos laužytojams pretenduoti užimti kitas pareigas, kurias pradedant eiti būtina duoti Konstitucijoje numatytą priesaiką, negrabiai gudraujama. Iš tikrųjų juo bandoma apgaunant Konstituciją įteisinti galimybę priesaikos laužytojui... eventualiai - būti išrinktam Respublikos Prezidentu.” Negrabiai gudraujama, bandoma apgauti Konstituciją. Įtaigios, į jausmus nukreiptos metaforos.

Bet metaforos - ne argumentai.

TF mini “iš Konstitucijos kylančius draudimus priesaikos laužytojams”. Bet Konstitucijos tekste nėra tų draudimų. Konstitucijoje yra vos kelios užuominos apie priesaiką. 74, 86, 93 straipsniuose pažymima, kad galima pašalinti prezidentą, KT pirmininką, teisėjus, Seimo narius už

priesaikos sulaužymą. Nėra nė žodžio, nė mažiausios užuominos, kad priesaiką pažeidęs asmuo niekada negalės imtis pareigų, kurios reikalauja priesaikos. Amžinas draudimas yra KT išgalvojimas, “kūrybingai” sukurptas, siekiant užkirsti kelią R.Paksui grįžti į politiką.

Seimo pataisos yra gana palankios R.Paksui, o Teisės fakulteto gana drakoniškos.

Ketvirtoji ištrauka: “Projektu kuriama tokia teisinė situacija, kai bus sudarytos konstitucinės prielaidos Lietuvos Valstybę personifikuoti, inter alia santykiuose su kitomis valstybėmis atstovauti priesaikos laužytojui. Prisigyvenome.” Štai tau, Seime. TF tekste R.Paksas (ir kalbama tik apie R.Paksą) dažnai vadinamas priesaikos laužytoju. Tai lyg rūstus pasmerkimas, kuris labiau tinka Johno Ronaldo Reuelio Tolkieno “Žiedų valdovo” pasauliui, “Nybelungų giesmei”, Tamsiųjų amžių genčių teisei ir animaciniams filmukams bei kompiuteriniams žaidimams. Smerkiamas “priesaikos laužytojas” ne vien dėl retorinio poveikio. R.Paksas buvo kaltinamas neteisėtai suteikęs verslininkui Jurijui Borisovui Lietuvos pilietybę mainais už paramą per rinkimų kampaniją ir jam išdavęs valstybės paslaptį. Tai gana kuklūs nusižengimai, ypač prisiminus, kad R.Pakso pirmtakai

Algirdas Brazauskas ir Valdas Adamkus “išimties tvarka” suteikė pilietybę daugiau kaip 500 kartų (kai kurių palaimintųjų, pvz., “Žalgirio” savininko Šabtajaus Kalmanovičiaus, nuopelnai Lietuvai niekuo nebuvo didesni negu J.Borisovo), bet šie dėl to nenukentėjo. Būtų komiška piktintis, kad “Lietuvos Valstybę personifikuoti, inter alia santykiuose su kitomis valstybėmis atstovauti” leidžiama neteisėtai pilietybę suteikusiajam, ypač jei Lietuvos piliečiai būtų jį išrinkę prezidentu.

Penktoji ištrauka: “Projekto tikslas yra grynai politinis pačia paprasčiausia šio žodžio prasme - politinio sandėrio prasme. Projektu vienadieniai ir, švelniai tariant, abejotini politiniai sumetimai ir susitarimai iškeliami virš teisės, nė neminint argumentų, susijusių su politikos (pačios paprasčiausios jos apraiškos!) dominavimu teisei, kuri projektu bandoma konstitucionalizuoti, būtina pabrėžti, kad jei pasiūlytos konstitucinės novelos būtų įvestos, Konstitucijoje atsirastų sunkiai išaiškinamų vidinių prieštaravimų, o kai kurios formuluotės galėtų būti chrestomatiniu pavyzdžiu studentams, kaip neturi būti kuriama teisė.”

Tai svarbus momentas. Atseit politiniai sumetimai iškeliami virš teisės, dominuojant teisei mėginama juos konstitucionalizuoti. Tačiau kuria prasme politiniai sumetimai iškeliami virš teisės? Seimas yra įstatymų leidėjas. Demokratinėje valstybėje žmogus balsuoja už vieną ar kitą partiją tikėdamasis, kad ji vykdys jam priimtiną ūkio, švietimo ir užsienio politiką. Pasikeitus valdžiai įstatymai

gali būti pakeisti arba panaikinti, jei naujasis Seimas mano, kad jie nebeatitinka rinkėjų valios. Politiniai sumetimai vaidina didelį vaidmenį priimant įstatymus. Dažnai be kompromisų ir sandėrių nebūtų pakankamai balsų įstatymui priimti. Tai normalu politikoje.

KT, priimdamas nutartis, kurios smulkiai reguliuoja ūkio ar pensijų politiką, atima iš piliečių teisę per savo atstovus nustatyti valdymo gaires. KT ne kartą yra uzurpavęs teises ir galias, kurios priklauso piliečiams, Seimui, vykdomajai valdžiai. Jis tai padarė, kai prieš pusmetį nutarė, kad įstatymas, leidęs R.Paksui kandidatuoti į Seimą, prieštarauja Konstitucijai, ir reikalavo keisti Konstituciją. Tai, ką VU teisininkai vadina nepagarba teisei, yra tik priešinimasis teismų pastangoms įgyti įstatymų leidybos viršenybę. Visiškai normalūs įstatymai yra pavadinami antikonstituciniais, tad jie ne tik panaikinami, bet ir uždraudžiama ateityje priimti panašius įstatymus.

Seimas turi ginti savo orumą, priimti šiek tiek patikslintas pataisas, atmesti teisininkų pretenzijas. Neatsiras jokių vidinių prieštaravimų, nes pakeitus Konstituciją netektų galios KT samprotavimai apie “konstitucinį priesaikos institutą”.

VU TF dekanas T.Davulis baigia savo tekstą nurodydamas, kad pro bono atliktas profesinis konsultavimo darbas nesukuria precedento: “Norint gauti tokias nuomones ir/arba siūlymus, Seimui būtina pasirūpinti tokio bendradarbiavimo sutartiniais pagrindais.” Manau, čia kalbama apie honorarą. Prisigyvenome.

•

Seimo tribūna

Identitetą saugo mokyklos Su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos nare, Rusų aljanso lydere Irina Rozova kalbamės apie švietimo problemas rusų tautinės mažumos mokyklose.

- LLRA trimituoja, kad lenkų tautinei mažumai Lietuvoje nėra sudaryta tinkamų švietimo sąlygų. Priekaištų iš rusų tautinės mažumos negirdėti. Ar tai reiškia, kad šios problemos nėra?

- Jeigu lenkai kalba, o mes - ne, nereiškia, kad tų problemų nėra.

Mūsų problemos vienodos. Tačiau norėčiau išskirti ne tik rusų ar lenkų mokyklų problemas, bet ir visos Lietuvos švietimo problemas. Šiandien visose mokyklose susiduriame su sovietinių laikų palikimu didžiuliais mokyklų pastatais, kurie buvo pritaikyti tūkstančiams moksleivių. Dabar, kai nėra tiek moksleivių, mokyklos egzistavimas priklauso nuo to pastato išlaikymo. Taip pat susidu-

riama su mokinio krepšelio problema, mokyklose nėra stabilumo. Kalbėjome apie tai, kad mokykla turi būti konkurencinga, nes tai mums padės gerinti mokymosi procesą. Dabar priėjome prie to, kad kiekviena tik ir laukia, kad kitai mokyklai būtų blogiau, ji taptų silpnesnė ir jos mokinius būtų galima perimti į savąją.

Matau didelę problemą ir dėl pačių mokyklų vadovų. Daugeliui trūksta ekonominių ir teisinių žinių. Visi nori būti pedagogais, panašiais į Antoną Makarenką (garsus sovietinės Rusijos laikų pedagogas - aut.), bet šiuolaikinis mokyklos vadovas turėtų būti Billas Gatesas (programuotojas, “Microsoft” korporacijos steigėjas aut.). Manau, jog ir mokyklų vadovai, ir bendruomenės, o ne tik politikai, turi galvoti bei stengtis, kad mokyklos išliktų, nebūtų uždaromos.

- Kokias šiuo metu matote aktualiausias problemas rusų mokyklose?

- Šiandieninės švietimo problemos, kurias minėjau, liečia visas mokyklas.

Problemos rusų mokyklose - tai visų

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

tautinių bendruomenių mokyklų problemos. Visų pirma tai - lietuvių kalbos egzaminas. Manau, kad ministro įsakymas dėl egzamino suvienodinimo yra visiškai normalus sprendimas, atitinkantis šiandienius mūsų lūkesčius.

- Vis mažėja moksleivių, laikančių rusų kalbos, kaip gimtosios, egzaminą. Pedagogai yra pareiškę, kad rusiškose mokyklose Lietuvoje rusų kalbos egzaminas būtų privalomas. Kokios nuomonės laikotės?

- Buvo padaryta didelė klaida, kai atsisakyta privalomojo rusų gimtosios kalbos egzamino. Tai nenormalu, nes negali taip būti, kad vaikas nenorėtų ar nemokėtų savo gimtosios kalbos ir literatūros. Nors abiturientams atsirastų didesnis mokymosi krūvis, manau, šis egzaminas turi būti grąžintas.

- Ar lietuvių kalbos egzamino palengvinimas tautinių mažumų mokyklose yra didelis laimėjimas?

- Tai - sveikintinas dalykas. Negalima vienodai vertinti lietuvių, rusų ir lenkų moksleivių. Turime pagaliau suprasti, kas yra tautinės mažumos mokykla. Lie-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

I.Rozova: “Mokyklos - vienintelės valstybinės įstaigos, kuriose puoselėjama tautinių mažumų kultūra.” tuvių mokykla išliks, o tautinių mažumų mokyklos lengviau pažeidžiamos. Būtina išlaikyti ir išsaugoti rusiškas ir lenkiškas mokyklas. Šiandien šios mokyklos yra vienintelės valstybinės įstaigos, kuriose puoselėjama tautinių mažumų kultūra. Mokykla - ne tik švietimo įstaiga, ji vienija ir tautines bendruomenes.

Dėl to atsiranda toks pasipriešinimas, nes prarasti tautinių mažumų mokyklas - tai netekti ir identiteto.

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Tikiu, valstybė supras, kad jai naudinga išsaugoti tautinių mažumų mokyklas. Būtina galvoti apie kalbos rentabilumą, kaip Lietuvai naudinga turėti savo piliečius, kurie puikiai moka ne tik lietuvių kalbą, bet ir lenkų, rusų kalbas. Šie žmonės gali padėti visose valstybės srityse.

•

Seimo narę kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 02 25 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

“Darbiečiai” ir “tvarkiečiai” lipdys naują partiją

Už ketinimus vienytis DP taryba vakar pasisakė vienbalsiai.

Atkelta iš

•1 p.

“Bus kažkoks procentas žmonių, kurie nesutiks. Įtikinėsime, įkalbinėsime, bet vis vien gali būti, kad nesutiks. Bus žmonių, kurie galbūt pavargę nuo politikos, bus žmonių, kurie gal bus patraukti kitų. Tai natūralus procesas”, - aiškino R.Paksas.

Viešai nepritarimą dėl partijų susijungimo reiškia vos keli “tvarkiečiai”.

Seimo narys Remigijus Ačas R.Paksą apkaltino rinkėjų ir bendraminčių išdavyste dėl posto. Kiti “tvarkiečiai” tarybos posėdyje teigė besibaiminantys, kad partiją praris DP. Vienas griežtai nusiteikęs TT narys DP išvadino “verslo planu”. Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis mano, kad prieš pritariant partijų susijungimui reikia atsakyti į daugybę klausimų.

Prieštaraujančiųjų neatsirado DP gretose taip pat yra nemažai skeptiškai dėl jungtuvių su “tvarkiečiais” nusiteikusių politikų. “Darbiečiai” jaučiasi esanti stipri politinė jėga, todėl nenori vienodomis teisėmis jungtis su esą silpnesne TT. Skeptiškai susijungimą vertinantys DP atstovai taip pat pažymi, kad tarp jų ir TT yra nemažai ideologinių skirtumų.

Tačiau už ketinimus vienytis DP taryba vakar pasisakė vienbalsiai. Neprieštaravo net nemažai “tvarkiečių” nevienareikšmiškai vertinamas Artūras Paulauskas. “Pats stebėjausi”, - tarybos balsavimo rezultatus įvertino DP pirmininkas Viktoras Uspaskichas.

Pasiūlyta sudaryti darbo grupę, kuri derėsis dėl jungimosi su “tvarkiečiais” galimybės. Galutinį žodį dėl šios

politinės santuokos tars DP skyriai ir suvažiavimas. “Sudarytos keturios darbo grupės, prasidės derybos. Buvo tokių nuomonių, kad susivienijimas vyktų DP geresnėmis sąlygomis, atsižvelgta į populiarumą, Seimo narių skaičių.

Aš esu už jungimąsi lygiomis sąlygomis”, - tvirtino V.Uspaskichas.

Reikės harmonizuoti Po partinių renginių R.Paksas ir V.Uspaskichas surengė bendrą spaudos konferenciją. Čia DP vadovas paskelbė, kad prie buriamo politinio darinio taip pat norėtų prisijungti “darbiečiams” artima Leiboristų partija. Ji buvo sukurta prieš 2008 metų rinkimus, o jai vadovavo V.Uspaskicho bendražygis Viktoras Fiodorovas.

R.Paksui tokia žinia buvo naujiena.

“Atvirai sakant, pirmą kartą girdžiu apie tai. Manau, kad DP pirmininkas paaiškins detaliau”, - kalbėjo jis.

R.Paksas vakar atskleidė, kad apie galimybes suvienyti jėgas su V.Uspaskichu pradėjo kalbėtis daugiau kaip prieš dvejus metus. “Tai aktyviau, tai ne taip aktyviai. Vienu metu turėjome sukūrę darbo grupę spręsti klausimams. Bet yra kaip yra, procesas prasidėjo prieš keletą minučių, tarybos nariams pareiškus norą susijungti”, - aiškino jis.

V.Uspaskichas pritarė, kad reikėjo susitaikyti su tokia mintimi, “suvirškinti žinią”. Jo nuomone, jiems sutarti su R.Paksu gali būti lengviau nei partijų skyriuose. “Net ir mažesniame name gyvenant pervažiuoti į didesnį užima laiko, o čia - kolektyvas, žmonės, reikės harmonizuoti, suderinti.

Gal mums su R.Paksu lengviau susitarti nei žemesnėse grandyse, turime

Ne visi “tvarkiečiai” pritarė jungtuvėms su “darbiečiais”. / Romo Jurgaičio ir Oresto Gurevičiaus nuotraukos duoti laiko, bet intensyviai eiti tuo keliu”, - įsitikinęs V.Uspaskichas.

Daugiau postų nesigvieš?

TT ir DP lyderiai vakar tikino, kad dėl to, kas vadovaus jungtinei partijai, bus tariamasi darbo grupėse, o nuspręs bendras kongresas. “Bus derybos. Gal bus du pirmininkai, o gal pirmininkas bus TT atstovas, mes turėsime tris vicepirmininkus”, - aiškino V.Uspaskichas.

Tačiau “tvarkiečių” ir “darbiečių” lyderiai nepaneigė sieksiantys vadovauti jungtinei partijai. “Tačiau yra ir kitų galimybių. Vienoje diskusijų kalbėta ir apie kitus kandidatus į jungtinės partijos lyderius. Todėl palaikau idėją, kad tai nuspręstų jungiamasis suvažiavimas”, - teigė R.Paksas.

išlikimui užsitikrinti. Tačiau ji pažymi, kad partijų jungimasis nebūtų toks greitas, jeigu DP nebūtų poreikio bandyti surasti išeitį dėl jai, kaip juridiniam asmeniui, pateiktų kaltinimų.

Anot J.Novagrockienės, TT ir DP rinkėjai yra panašūs, partijos turi ir šiokių tokių bendrų nuostatų. “Bet koks vienijimasis mūsų partinėje sistemoje yra geras reiškinys, nes didina konkurencijos aiškumą ir partinės sistemos stabilumą, galiausiai lengvina rinkėjų pasirinkimą”, - pabrėžė ekspertė.

J.Novagrockienė nemano, kad artimiausiu metu naujas politinis darinys bandytų reikalauti daugiau postų valdančiojoje koalicijoje. Ji įsitikinusi, kad nebus kėsinamasi ir į premjero kėdę, nes TT ir DP paprasčiausiai ne-

Tikėtina, kad susivienijusios politinės jėgos neteks dalies savo narių.

Susijungusios partijos taptų didžiausia politine jėga valdančiojoje koalicijoje. Seime ji turėtų viena vieta daugiau nei didžiausia Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija - iš viso 39. Tačiau tiek R.Paksas, tiek V.Uspakichas tikino, kad nebandys peržiūrėti koalicinės sutarties ir nepretenduos į daugiau postų. “Darbotvarkėje tokio klausimo nėra, ir aš manau, kad politinis stabilumas yra labai sveikintinas dalykas. Tiek mane, tiek mūsų partijos narius žavi dabartinis premjeras”, - tvirtino R.Paksas.

Gali aptrupėti Politologės Jūratės Novagrockienės nuomone, jungtuvės abiem partijoms yra naudingos - TT sustiprinti ir DP

turi stiprios alternatyvos dabartiniam Vyriausybės vadovui Algirdui Butkevičiui. Be to, abejotina, ar panašiam pasikeitimui pritartų prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kraštutiniu atveju esą gali būti reikalaujama daugiau ministrų ar viceministrų postų, perstumdyti kėdes Seime, bet ne daugiau. “Tos pamokos, patirtos formuojant ministrų kabinetą, tikiuosi, yra išmoktos. Vėl bristi į tą pačią upę, abejoju, ar būtų labai naudinga, kad ir stipresniam naujam dariniui. Tačiau priimant sprendimus, aišku, derybos galėtų būti jam naudingesnės”, - svarstė politologė.

J.Novagrockienės teigimu, sujungti partijas vietiniu lygmeniu gali būti

gerokai sunkiau nei centriniu. Pasak jos, tikėtina, kad besivienijančios politinės jėgos, ypač TT, gali aptrupėti.

Naudą pajus lyderiai Politologė Lidija Šabajevaitė TT ir DP susijungimą vertina dvejopai.

Viena vertus, suvokiama, kad susijungus bus daug geriau, ir to naudą pajus tiek “darbiečių”, tiek “tvarkiečių” lyderiai. R.Pakso galimybės visavertiškai dalyvauti Lietuvos politikoje kol kas apribotos, o V.Uspaskichas yra kaltinamasis vadinamojoje juodosios buhalterijos byloje. Antra vertus, tikėtina, kad susivienijusios politinės jėgos neteks dalies savo narių.

L.Šabajevaitės teigimu, jungtis ketinančios partijos beveik neturi ideologijos, todėl joms susitarti dėl statuto, programos esą bus nesunku. “Konservatoriai, liberalai, socialdemokratai turi aiškią ideologiją. O kuo pavadinti “tvarkiečius” ar “darbiečius”? Žodis “centras” - tai ne ideologija. Manau, dėl eilinių dalykų, kurie reikalingi valstybei, jiems susitarti nebus labai sunku”, - įsitikinusi politologė.

L.Šabajevaitės nuomone, TT ir DP jungtuvės nekelia grėsmės kol kas didžiausiai valdančiajai partijai - LSDP. “Nemanyčiau, kad susijungusi partija ardytų koaliciją ir reikalautų ministro pirmininko posto. Tikiuosi, abu - TT ir DP - vadovai bei partijų viršūnėlės neblogai žino, kokia prezidentės nuomonė, ir, tikėkimės, kad tai vis dėlto yra partijos, kurios nedirba ne Lietuvos naudai, kitaip sakant, jos yra lietuviškos partijos ir nori neprarasti savo autoriteto”, - pažymėjo ekspertė.

•

Trumpai PROBLEMA IŠSPRĘSTA NAUJAI Šiaulių banko administracijos vadovo Audriaus Žiugždos teigimu, Ūkio banko klientai savo sąskaitomis turėtų galėti naudotis kitos savaitės pabaigoje. Šeštadienį vakare pranešta, kad laikinasis Ūkio banko administratorius, Šiaulių bankas ir valstybės įmonė “Indėlių ir investicijų draudimas” pasirašė trišalę sutartį, pagal kurią Šiaulių bankas perims dalį Ūkio banko įsipareigojimų, turto, teisių ir sandorių. Šiaulių bankas perima 2,7 mlrd. litų apdraustų indėlių, apie 1,9 mlrd. litų vertės turto, o likusią dalį - 800 mln. litų - sudaro “Indėlių ir investicijų draudimo” lėšos. Anot A.Žiugždos, perimti indėliai, turtas, kurie buvo Lietuvoje. Pa-

V.Vasiliauskas: “Nemokaus banko problema pirmą kartą išspręsta tokiu būdu.” / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka sak jo, į Šiaulių banką perkelti maždaug 200 tūkst. klientų. “Po intensyvių derybų šalims pasiekus susitarimą nemokaus banko problema pirmą kartą išspręsta tokiu būdu,

kuris sudaro sąlygas jau artimiausiu metu atkurti bankinių paslaugų teikimą Ūkio banko klientams. O tai reiškia, kad svarbiausias trumpojo laikotarpio tikslas pasiektas - absoliuti dauguma žmonių ir įmonių vėl galės netrukdomi disponuoti savo lėšomis, laikytomis Ūkio banke”, sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Anot jo, beveik visi Ūkio banko indėlininkai nepraras nei indėlių, nei už juos priskaičiuojamų palūkanų, nes visi Ūkio banko įsipareigojimai klientams į Šiaulių banką bus perduodami pagal šiuo metu galiojančias sutartis. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), siekdamas sustiprinti Šiaulių banko kapitalo bazę, pagreitinti Ūkio banko bankinės veiklos perėmimo procesą bei

stabilizuoti padėtį Lietuvos finansų sektoriuje, suteiks Šiaulių bankui 10 metų trukmės 20 mln. eurų (69,56 mln. litų) subordinuotos paskolos sutartį. Paskolos paskirtis - sustiprinti Šiaulių banko kapitalo bazę, bankui perimant dalį Ūkio banko turto ir įsipareigojimų. 2012 metų pabaigoje 19,57 proc. Šiaulių banko akcijų valdė ERPB, 6,24 proc. - Gintaras Kateiva. 17 tarpusavyje susijusių akcininkų kartu valdė 43,17 proc. Šiaulių banko akcinio kapitalo.

ĮKURTAS LS VILNIAUS SKYRIUS Liberalų sąjūdžio (LS) vilniečių susirinkime buvęs teisingumo ministras liberalas Remigijus Šimašius išrinktas

įsteigto Vilniaus miesto skyriaus pirmininku. Skyrius sukurtas sujungus 10 iki tol savarankiškai sostinėje veikusių partijos skyrių. Liberalai šeštadienį vykusiame susirinkime taip pat priėmė deklaraciją, kurioje pagrindiniu naujojo skyriaus darbo tikslu įvardijamas laisvas Vilnius. “Iniciatyva sukurti Vilniaus miesto skyrių kilo siekiant suvienyti visų dešimties sostinėje veikusių skyrių jėgas bendram tikslui - liberalizmo idėjų sklaidai sostinėje. Iki šiol Vilnius buvo vienintelis Lietuvoje miestas, turintis ne vieną, bet keletą partijos skyrių”, - sakė R.Šimašius. Pirmininko pavaduotojais tapo Gintaras Steponavičius, Linas Kvedaravičius, Vincas Jurgutis ir Šarūnas Gustainis.

LŽ

4

2013 02 25 Lietuvos žinios

Dienos temos

Sūrelių klausimas - biurokratų rankose tam buvo skirta 7 mln. litų ir to pakako, o pernai pieno produktų išdalyta jau už 17 mln. litų, 80 proc. jų sudarė nacionalinio biudžeto pinigai. Šįmet tam skirta tik kiek daugiau kaip 10 mln. litų”, - LŽ teigė programą administruojančios Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros (LŽŪMPRRA) generalinio direktoriaus pavaduotojas Germanas Lamsodis. Anot jo, pasirinktas “neskausmingiausias” būdas - nuo vasario sumažinti pieno produktų dalijimo dažnumą - vietoj 4-5 kartų per savaitę jų duodama 3 kartus.

“Apriboti gavėjų skaičių mums buvo nepriimtina. Juk neskirstysi vaikų į kaimo ir miesto ar panašiai”, aiškino LŽŪMPRRA generalinio direktoriaus pavaduotojas.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Nemokamų pieno, jogurto ar varškės sūrelių pradinukai ir ikimokyklinukai nuo šio mėnesio gauna bene perpus rečiau, o ugdymo įstaigų vadovai nerimaudami lūkuriuoja Europos Komisijos (EK) sprendimo dėl šios ir nemokamų vaisių programų tęstinumo būsimais metais.

Valdininkai aiškina, kad vaikai šiais delikatesais rečiau pamaloninami labai padaugėjus Europos Sąjungos (ES) remiamose programose dalyvaujančių mokyklų bei ikimokyklinių įstaigų, tad ir valgančiųjų, o lėšų sumažėjus. Guodžia tik tai, kad prieš keletą savaičių EK paskelbė pradėjusi viešas konsultacijas dėl abiejų programų tęstinumo. EK žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dacianas Ciolosas tvirtino, jog teigiamos programų tendencijos akivaizdžios, todėl esą ieškoma būdų, kad tai ne tik būtų tęsiama, bet ir dar labiau plėtojama.

Sprendžia politikai

Nešasi namo Marijampolės “Saulės” pradinės mokyklos, kurioje mokosi daugiau kaip 200 pradinukų, direktorė Valentina Orvidienė LŽ teigė, kad vaikai pernai jau buvo pripratę kasdien nemokamai gauti stiklinę pieno ir vaisių. Tačiau vaisių sumažinta jau nuo lapkričio, vaikai jų gauna tik tris dienas per savaitę. Iki vasario pieno bei jo produktų - indelį jogurto ar varškės sūrelį - vaikai gaudavo keturias dienas per savaitę.

Dabar - taip pat, bet tik tris kartus.

“Vaikai mielai valgo tai, ką gauna, juk ne visi tėvai nuperka šių produktų”, - sakė direktorė. Nusivylimą, kad pradinukai, darželinukai rečiau gauna nemokamų pieno produktų

2010-2011 mokslo metais ES šalyse išdalyta 43 tūkst. tonų vaisių ir 300 tūkst. tonų pieno bei jo produktų 26 mln. vaikų. / Flickr.com nuotrauka bei vaisių, išreiškė ir ne vienos kaimiškos Sūduvos krašto mokyklos vadovai. Mat jose didelė dalis vaikų yra iš socialiai remtinų šeimų, o šios ne visos išgali nupirkti kriaušių, apelsinų, jogurto ar sūrelių vaikams. “Pastebėjome, kad kai kurie nemokamai maitinami vaikai gautus vaisius ir pieno produktus nešasi namo. Gal ne dėl to, kad nenorėtų jų mokykloje suvalgyti, - galbūt taip apsirūpina vakariene ar pavakariais”, - LŽ sakė Kalvarijos savivaldybės Liubavo pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Renata Bubinienė.

Socialinė pedagogė: “Kai kurie nemokamai maitinami vaikai gautus vaisius ir pieno produktus nešasi namo. Galbūt taip jie apsirūpina vakariene ar pavakariais.”

Neutraliausia išeitis Pagal iš dalies ES lėšomis finansuojamą programą “Pienas vaikams” švietimo įstaigų ugdytiniai nemokamais pieno produktais aprūpinami jau devynerius metus. Kai ji pradėta vykdyti, iš pradžių mokyklų bei darželių vadovai ją vertino

skeptiškai. Tačiau pernai vaikų, gaunančių pieno produktų, padaugėjo daugiau kaip dvigubai - šioje programoje dalyvavo apie 1340 įstaigų, tad net 199 tūkst. darželinukų ir pradinukų gaudavo nemokamų pieno produktų. Tuo tarpu programai skiriamų lėšų nedaugėja. “2011 metais

Tuo metu LŽ kalbinti mokyklų vadovai teužsiminė, kad būtų gerai, jog bent kiek nemokamų vaisių bei pieno produktų vaikai gautų ir kitąmet. Mat baimintasi, kad baigiantis ES finansiniam laikotarpiui pinigų tam gali būti neskirta.

G.Lamsodis taip pat pabrėžė, kad šie mokslo metai - jau paskutiniai, kai vykdoma vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa. Tačiau esą tikimasi, kad Europos Komisija priims sprendimą ją tęsti.

“Dabar iš ES gauname apie 5 mln. litų, t. y. net 75 proc. visų reikiamų lėšų, kitą dalį padengiame iš nacionalinio biudžeto. Tačiau programa “Pienas vaikams” - mūsų valdžios rankose, nes 80 proc. lėšų skiriama iš nacionalinio biudžeto”, - sakė LŽŪMPRRA generalinio direktoriaus pavaduotojas.

2010-2011 mokslo metais ES šalyse išdalyta 43 tūkst. tonų vaisių ir 300 tūkst. tonų pieno bei jo produktų 26 mln. vaikų.

•

Pelningiau numarinti nei globoti DAIVA BARONIENĖ

Gyvūnų globai nė cento neskiriančios savivaldybės lėšų negaili tik keturkojų utilizavimu užsiimančioms bendrovėms.

Mažeikiuose šiuo metu intensyviai ieškoma, kas galėtų priglausti 30 kačių, kurios iki šiol glaudėsi negyvenamame name. Būsto savininkei nusprendus jį parduoti ir atsiradus pirkėjui, katinams nebeliko vietos. Mažeikių gyvūnų globos draugijos pirmininkė Daiva Radzevičienė apgailestauja, kad Mažeikiuose rūpinamasi tik tuo, kaip greičiau užmigdyti benamį šunį ar katiną, ir tam negailima pinigų. Gyvūnų globa šiame mieste, kaip, beje, ir kituose, - vien geraširdžių savanorių reikalas.

apgyvendintus augintinius, nešdavome maisto, kuopdavome patalpas, bendraudavome su jais”, - pasakojo Mažeikių gyvūnų globos draugijos pirmininkė. D.Radzevičienė apgailestavo, kad jų neatlygintina geranoriška veikla netrukus turės baigtis, nes atsirado namo pirkėjas. Taigi gyvūnai bus iškraustyti.

“Mūsų veiklos principas - neleisti nė vienam gyvūnui mirti ne savo mirtimi”, - aiškino D.Radzevičienė. Ji pabrėžė, kad Mažeikiuose yra savivaldybės išlaikoma bendrovė, kuri visame rajone surenka beglobius šunis ir kates. Tačiau retas į ją

panašią sumą išlaikyti juos gyvus, tačiau neturinti tam nei sąlygų, nei pinigų.

Moka tik už sugaudymą, už laikymą - ne Nuomojamoje sodyboje šalia Mažeikių įkurtai įmonei, vadinamai beglobių gyvūnų prieglauda, vadovaujantis Antanas Sadauskas LŽ patvirtino, kad iš daugiau kaip tūkstančio per metus sugaudomų beglobių keturkojų gyventi lemta vos keliems - tiems, kuriems staiga pavyksta rasti naujus šeimininkus. Visi kiti paprastai būna užmigdomi, o paskui - utilizuojami.

Mažeikiuose rūpinamasi tik tuo, kaip greičiau užmigdyti benamį šunį ar katę, ir tam negailima pinigų. Gyvūnų globa šiame rajone ir mieste, kaip, beje, ir kituose, - vien geraširdžių savanorių reikalas.

Kaina - 100 litų Daugiau kaip prieš dvejus metus Mažeikiuose įkurtos Gyvūnų globos draugijos savanorės, anot D.Radzevičienės, benamius šunis ir kates iš pradžių augino savo butuose, vėliau Mažeikių rajono savivaldybė gyvūnų globai patikėjo avarinį namą. Tačiau palaikis pastatas netruko sugriūti, o gyvūnus savo negyvenamame name priglaudė viena savanorė. “Nuolat lankydavome ten

pakliuvęs keturkojis lieka gyvas dauguma užmigdomi. Pasak D.Radzevičienės, Mažeikiuose oficialiai žinoma, kad už pagautų benamių gyvūnų karantinavimą, užmigdymą ir utilizavimą merija kasmet sumoka įmonei per 100 tūkst. litų. O sugauti vieną benamį keturkojį ir jį užmigdyti mokesčių mokėtojams kainuoja per 100 litų. Gyvūnų globėja LŽ teigė esanti pasirengusi už

A.Sadauskas sakė, kad jo vadovaujama įmonė, laimėjusi savivaldybės skelbtą konkursą, beglobius gyvūnus gaudo Mažeikių ir Telšių rajonų savivaldybėse. Pašnekovas užsiminė, jog dalį savo verslo perleistų gyvūnų globos draugijai, pasirengusiai išlaikyti keturkojus iki natūralios jų mirties. “Tačiau, kiek žinau, savivaldybės skelbiamuose beglobių gyvūnų surinkimo konkursuose būname vie-

V.Gustaičio teigimu, iki šiol nė viena savivaldybė nebuvo pareiškusi noro sumokėti už beglobių gyvūnų priežiūrą. / Erlendo Bartulio nuotrauka ninteliai dalyviai, todėl juos ir laimime”, - kalbėjo A.Sadauskas. Be to, jo nuomone, jei būtų siekiama beglobius keturkojus išlaikyti iki pat mirties, savivaldybė, ko gero, turėtų rengti kitą konkursą ir mokėti laimėtojams už teikiamą paslaugą.

Lietuvos gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas Vytautas Gustaitis LŽ patikino, kad iki šiol nė viena šalies savivaldybė nebuvo pareiškusi noro mokėti už beglobių gyvūnų priežiūrą, kol jie natūraliai nugaiš. “Tuo rūpinamės mes, visoje Lietuvoje veikiančios gyvūnų globos draugijos.

Tačiau visos draugijos gyvena ne iš savivaldybių, o iš privačių rėmėjų ir labdarių suaukotų lėšų”, - pažymėjo V.Gustaitis. Beglobių gyvūnų reikalus sprendžianti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Balvočienė teigė, esą jų merija, kaip ir visos šalies savivaldybės, rūpinasi, kad šiame rajone keturkojai nevalkatautų, todėl moka už jų sugaudymą, užmigdymą ir utilizavimą.

Tačiau į savivaldybės funkcijas neįeina beglobius gyvūnus išlaikyti tol, kol šie patys nugaiš.

•

2013 02 25 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

T.H.Ilvesas: mes - sala Europos vandenyne Latvijos jungčių projektai. Tačiau kai pagaliau juos įgyvendinsime, nebebūsime energetinė sala. Dabar svarbiausia - baigti tai, kas pradėta.

TADAS VALANČIUS Specialiai LŽ iš Talino

Ne vien Baltijos šalims ekspertų lipdoma “energetinės salos” etiketė mums turėtų kelti nerimą. Europoje vis dar esame sala, į kurią atvykti trunka valandų valandas. Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso nuomone, tai mums - gyvybiškai svarbi problema.

Užribyje neliksime

Vakar 95-ąsias nepriklausomos valstybės paskelbimo metines minėjusios šalies vadovas nuoširdžiai viliasi, kad susisiekimo projektų įgyvendinimas bus tikslas, dėl kurio išvysime Estiją, Latviją ir Lietuvą dirbančias sunkiai, atkakliai, o svarbiausia - kaip vienas kumštis.

“Turime suprasti, kad šįkart - vienas už visus ir visi už vieną”, - garsųjį Alexandre’o Dumas posakį cituoja T.H.Ilvesas.

Apie neigiamas spalvas dažniau besirenkančią žiniasklaidą, keblumus dėl pilietybės, elektroninį balsavimą, kibernetinį saugumą, svarbiausius energetikos projektus ir tikslą, dėl kurio turime susivienyti, išskirtinis “Lietuvos žinių” interviu su Toomu Hendriku Ilvesu.

Tarsi pragaras Žemėje

T.H.Ilvesas juokaudamas siūlo pasklaidyti estišką spaudą: “Pamanysite, kad esame tikras pragaras Žemėje.”

- Pastarąjį dešimtmetį Estija prikaustė visos Europos dėmesį dėl laimėjimų ekonomikoje, informacinių technologijų sektoriuje, socialinėje politikoje.

- Na, dėl socialinės politikos nesu tikras, bet tebūnie.

- Vis dėlto atrodo, kad turite kuo pasidžiaugti. Išmokote nesiskųsti ar iš tiesų jaučiate nemažus gyvenimo pokyčius?

- Prieš svarstant, ar skundžiamės, ar ne, siūlau paskaityti estišką spaudą. Kai ją atsiversite, suprasite, kad esame tikras pragaras Žemėje. Tai yra pagrindinė problema, kurią matau visoje Rytų Europoje. Viskas gali klostytis gerai, tačiau atsiverskite tos šalies spaudą ir suprasite, kad tai blogiausia vieta visame pasaulyje.

Praeitą savaitę perskaičiau, kad net Sovietų Sąjungoje buvo geriau, nei gyventi Estijoje dabar. Ir tai rašo vienas pagrindinių mūsų dienraščių.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Pilietybės problemos nyksta - Esate pirmas svetur gimęs Estijos prezidentas. Lyg ir turėtumėte būti liberalios politikos dvigubos pilietybės atžvilgiu šalininkas. Tačiau esate priėmę net griežtesnius įstatymus nei Lietuvoje. Kaip manote, ateityje turime tapti atviresnės ar dar uždaresnės valstybės?

- Daugybė su tuo susijusių problemų dingo įstojus į Europos Sąjungą (ES). Atsivėrus darbo rinkai pilietybė nebėra tokia svarbi dėl teisių ir privilegijų. Mūsų šalyje net neprivalai būti pilietis, kad galėtum balsuoti vietos savivaldos rinkimuose. Tai keista, tačiau 2004-2010 metais ne Estijos piliečiai turėjo daugiau teisių nei jos piliečiai. Juk 2005 metais Europoje ėmė veikti direktyva, įteisinanti visiškai laisvą judėjimą nuolatiniams ES šalių gyventojams. Tuo laikotarpiu tai reiškė, kad Estijos pilietis dar negali išvykti dirbti į Vokietiją, priešingai nei čia gyvenantis ES senbuvės pilietis.

Pagaliau šiame klausime nematau esminės problemos. 85 proc. Estijos gyventojų turi šios šalies pilietybę. Kol kas nesu tikras, ar gera mintis būtų įtvirtinti dvigubą pilietybę - Rusijos Federacijos ir Estijos. Tačiau dviguba Vokietijos ir Estijos pilietybė nie-

ko nepakeistų, nes šių šalių piliečiai ir dabar turi identiškas teises. Pagal mūsų įstatymus žmogus įgyja pilietybę, jei abu jo tėvai yra estai. Ir niekas neturi teisės jos iš jo atimti. Problemos kyla dėl mišrių santuokų.

Dalysis patirtimi - Estija prieš aštuoniolika mėnesių balsavo internetu.

- Taip, internetu prieš 18 mėnesių balsavome jau trečią kartą. Pirmąkart tai išbandėme 2007-ųjų kovą per nacionalinius rinkimus, antras kartas buvo 2009 metų spalį per savivaldos rinkimus, trečias - prieš aštuoniolika mėnesių. Pastarąjį kartą tokia galimybe pasinaudojo net 25 proc. gyventojų.

- Lietuvoje tai idėja, apipinta kilniais ateities planais. Koks būtų jūsų patarimas, kaip pagaliau įgyvendinti tai, kas anksčiau ar vėliau atrodo neišvengiama?

- Estija nuo daugumos kitų valstybių skiriasi tuo, kad turi lustinių kortelių sistemą. Juk jūs taip pat turite lustines korteles? Taigi telieka jas panaudoti, suteikti joms daugiau galios, pridėti papildomų funkcijų. Viena jų - elektroninis balsavimas. Tačiau iššūkis yra, kaip tai padaryti. Lustinių kortelių sistema yra saugi ir užtikrina tai, kad ja pasinaudoti galėsite tik jūs pats. Šią sistemą kuriantys ir tobulinantys žmonės Estijoje mielai pasidalytų sukaupta patirtimi.

Nesuvokia praradimų - Estija itin aktyviai veikia kibernetinio saugumo srityje. Tam negailite investicijų. Tačiau ne visos šalys šiai grėsmei skiria pakankamai dėmesio.

Kodėl taip yra?

- Tikrai norėčiau, kad jos elgtųsi priešingai. Prieš dvejus metus Miuncheno saugumo konferencijoje Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas ir Williamas Hague’as pasakė kalbas kibernetinio saugumo tema. Jų retorika bylojo apie šios problemos rimtumą. Tačiau kodėl jie staiga taip susirūpino savo kibernetine apsauga?

Atėjo laikas, kai pagaliau imama suprasti vagysčių mastą, ir ne tik iš viešojo sektoriaus. Imta suvokti vagys-

čių mastą iš privataus sektoriaus. Šalis sukluso. Įsivaizduokite, investuojate daugiau kaip 500 mln. eurų į naujo produkto sukūrimą, dėl kurio metų metus buvo atliekami moksliniai tyrimai, eksperimentai.

Ir staiga tas produktas atsiranda šalyse, kurių pavadinimų dabar neminėsiu. Tos šalys turi produktą, į kurio sukūrimą neinvestavo nė cento, nedėjo jokių pastangų. Joms atiteko kitos valstybės milžiniškos investicijos, tyrimai, inžineriniai sprendimai. Estija turi “Skype”, Suomija “Nokia”, Švedija - “Ericsson”. Tai produktai, kurių norėtų ne vienas.

- Neįsivaizduoju. Tai klausimas Estijos kompanijoms. Taip, jos priklauso vyriausybei, vietoj mokesčių atriekia dalį pelno. Tačiau jos atsakingos už investicinius sprendimus. Ir svetur investuoja didžiulius pinigus, užuot investavusios juos čia.

Jungtys nuplėš etiketę - Suskystintų dujų terminalas Lietuvoje turėtų pradėti veikti 2014 metais. Susitarimas dėl bendro terminalo žlugo. Europos Komisija regioninį terminalą siūlo statyti prie Suomijos arba Estijos. Realiausia, kad tai bus Suomija.

Ar ne keista, kad prieš septynerius, aštuonerius metus susisiekimas oru tarp trijų Baltijos valstybių buvo geresnis nei dabar?

Tad, kai klausiate, kodėl kai kas neskiria šiai grėsmei pakankamai dėmesio, atsakymas labai paprastas jie nesuvokia, kiek praranda.

Nusivylimo neslepia - Kiekvienas Lietuvoje prisimena jūsų prieš keletą mėnesių pasakytus žodžius apie Estijos nusivylimą, kad Lietuvos pozicija dėl naujos atominės jėgainės statybos yra netvirta.

- Prieš septynerius metus susitikę Trakuose susitarėme imtis šio projekto. Kas pasikeitė per tą laiką? Galima sakyti, niekas nepasikeitė. Beveik nepasistūmėjome į priekį. Septynerius metus girdėjome, kaip svarbu priimti vieną ar kitą įstatymą. Ir laukėme.

Staiga vieną dieną pasakoma: “Mes to jau nebenorime.” Tada susimąstai, kiek per tuos septynerius metus galėjome padaryti. Tai galime pavadinti neišnaudotų galimybių kaina. Estijai toks sprendimas reiškia viską, ko nepadarėme, nes planavome turėti atominę jėgainę. Galėjome imtis savo energetinių projektų. Septyneri metai - labai ilgas laikas. Tai trečdalis mūsų nepriklausomybės laikotarpio.

- Na, bet jei mūsų naujoji Vyriausybė netrukus apsispręs statyti naują atominę jėgainę, ar tas nusivylimas išnyks?

- “Gazprom” nori, kad jis būtų pastatytas prie Suomijos. Rusų koncerno valdomos Estijos ir Suomijos bendrovės pasisako už terminalo statybą Suomijoje. Ką gi. Kas už gamtines dujas moka brangiausiai Europoje? Jūs mokate. Kas moka antrą pagal dydį kainą? Mes. Nors esame kur kas arčiau išteklių. Štai kodėl mums reikalinga Europos Komisija. Tam, kad gintų mūsų interesus.

- Vis dėlto kaip du terminalai prisidės prie energetinės nepriklausomybės siekio?

- Iš esmės pasirinkta vieta terminalui neturi didelės reikšmės. Svarbiausia yra jungtys. Pagrindinis rūpestis, kad viskas būtų sujungta ir dujos tekėtų ten, kur turi tekėti. O kaina bet kuriuo atveju bus kur kas mažesnė nei ta, kurią mokame “Gazprom”.

- Kai kurie ekspertai pelnytai mus vadina “energetine sala” dėl priklausomybės nuo kitų šalių gamtos išteklių. Kaip manote, kada pagaliau atsikratysime šios etiketės?

- Atsikratysime jos tuomet, kai nebebūsime atskirti. Kai pagaliau turėsime energetinius tiltus. Visi ta linkme dirbame. Per artimiausius dvejus metus turėsime kur kas didesnę elektros jungtį tarp Suomijos ir Estijos. Tiksliai nežinau, kokie dabar yra Lietuvos ar

- Kai prieš keletą metų Estija įsivedė eurą, į tai žvelgėme pavydžiai.

Tačiau ir Lietuva be euro, ir Estija su euru demonstruoja pavyzdinį ekonomikos augimą. Tai kai kuriems ekonomistams ir politikams kelia abejonių, ar euras iš tiesų toks reikalingas. Ką jiems atsakytumėte?

- Kai Lietuvos finansų ministras vyksta į Briuselį, jam ramybės neduoda du rūpesčiai. Kai į Briuselį vyksta Estijos finansų ministras, jis teturi vieną rūpestį. Abu juos sieja rūpestis dėl euro ateities. Tačiau Lietuvos ir Latvijos finansų ministrai priversti galvoti ir apie tai, ką daryti su litu ir latu. Mes to rūpesčio nebeturime. Jei Estija ir Lietuva susidurtų su sunkumais, kuri pirmoji iš jų gautų paramą? Atsakymas akivaizdus. Abiejų šalių likimas yra susietas su euru, tačiau viena jų kol kas nesėdi prie stalo, kur sprendžiama dėl euro ateities. Tačiau prie to stalo turėtumėte sėdėti. 2006 metais dėl Lietuvos buvo priimtas nemalonus sprendimas. Tikiu, kad didesnė dalis žmonių mano, kad tapti euro šalimi yra geriau. Esate pririšti prie euro, tačiau negalite daryti įtakos dėl jo priimamų sprendimų, liekate nuošalyje. Svarbiausia, kad Lietuva linkusi integruotis. Tuo metu šalys, kurios priėmė sprendimą nestoti į euro zoną, taip ir liks nuošalyje. Jos neturės įtakos visus paliesiantiems sprendimams. Juk euro zonos šalys linkusios pačios spręsti apie savo ateitį.

- Emigracija, skausmingai palietusi Latviją ir Lietuvą, Estijoje, regis, neegzistuoja. Kaip manote, kodėl taip yra?

- Atsiverskite Estijos spaudą. Žinome apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos emigracijos rodiklių skirtumus.

Tačiau jei skaitysite mūsų spaudą, suprasite, kad tai šalis, kurioje nebeliko nieko.

Turime būti vienas kumštis - Ar turite receptą, kaip atgaivinti daugelio kvestionuojamą, o kai kurių vadinamą niekad neegzistavusia, Baltijos šalių vienybę?

- Ar ne keista, kad prieš septynerius, aštuonerius metus susisiekimas oru tarp trijų Baltijos valstybių buvo geresnis nei dabar? Dabar mums turėtų rūpėti šis vienas klausimas. Be to, nesame sujungti greitaeigio geležinkelio linija. Jaudintis reikia ne tik dėl “energetinės salos” etiketės. Mes esame ir ta tikroji sala, į kurią ne taip paprasta atvykti, arba bent sudėtingiau nei prieš dešimtmetį. Geležinkelio linija yra gyvybiškai svarbus projektas, raktas į šalių saugumą, mūsų ekonomiką, ateities investicijas. Tai gyvybiškai svarbus poreikis, kurio be ES paramos turbūt negalėtume patenkinti. Juk kiekvienas puikiai suprantame, kaip svarbu būti sujungtiems su visu pasauliu. Tą patį supranta ir Suomija. Šios šalies gyventojai norėdami sausuma pasiekti Vidurio Europą sugaišta 24 valandas.

Jei nutiestume greitaeigio geležinkelio liniją iki Varšuvos, iš ten pasiektume Berlyną, Prahą, visus svarbiausius miestus. Pagaliau tai yra tikslas, dėl kurio Estija, Latvija ir Lietuva turi dirbti sukandusios dantis ir stengtis neįsivelti į problemas, su kuriomis susidūrėme įgyvendindami kitus jungtinius projektus. Šįkart tikrai turime suprasti - vienas už visus ir visi už vieną.

•

6

2013 02 25 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

S.Berlusconi baubas gąsdino Europą Italai balsuoja per visuotinius rinkimus, kurie laikomi lemiamais šalies ekonomikai ir visai euro zonai. Nors Silvio Berlusconi neturi galimybių nurungti centro kairiųjų, jo rinkimų kampanija buvo ryškiausia ir sukėlė daug įtampos Europoje, kad Italija nenusigręžtų nuo reformų kelio.

Kai 2011 metų lapkritį S.Berlusconi pasitraukė iš pareigų, minios giedojo aleliuja ir laistėsi šampanu. Žmonės šventė skandaluose paskendusio šiuolaikinio Romos imperatoriaus galą. Pasitenkinimo nepajėgė nuslėpti ir Europos lyderiai, baiminęsi, kad reformų nesiimantis S.Berlusconi nuskandins visą euro zoną. Į jo vietą atėjo technokratas Mario Monti - iš Briuselio kastos, buvęs Europos Sąjungos komisaras. Jis blaiviai ir atsakingai vertino padėtį, suteikė Italijai šiokio tokio stabilumo.

M.Monti laikėsi Briuselio ir Berlyno kurso: taupė, vykdė reformas, ėmėsi liberalizuoti darbo rinką ir prikirpti uodegas mokesčių nemokantiems gyventojams. Jo politika padėjo padidinti investuotojų pasitikėjimą euro zona.

Atrodė, S.Berlusconi jau priklauso istorijai. Tačiau pastaruoju metu jis vėl atsidūrė dėmesio centre ir darė tai, ką moka geriausiai, - agitavo. Juk yra puikus politinis “šoumenas”, skleidžia optimizmą. Per mitingus, prieš jam išeinant sakyti kalbos, ekranuose sukosi futbolininkai ir šokėjos. S.Berlusconi šnekučiavosi ir juokavo su savo rėmėjais, net pavarinėjo kamuolį.

Ekonominė padėtis jam palanki.

Vartotojų pasitikėjimas kaip niekada menkas, vartojimas smukęs. Pramonės gamyba dar niekada nebuvo taip sumažėjusi. Italija išgyvena didžiulį nuosmukį.

Italai ir Europa per anksti nurašė S.Berlusconi... moterimi, kuriai jis dabar kaltinamas mokėjęs kaip nepilnametei prostitutei. Teismas jau skyrė S.Berlusconi laisvės atėmimo bausmę už tai, jog vengė mokėti mokesčius.

Daug italų neabejoja, kad jis užtraukė gėdą valstybei. Tačiau nemažai yra ir tokių, kurie mano, jog istorijos apie S.Berlusconi “bunga bunga” vakarėlius gerokai perdėtos kairiųjų ir jų sąjungininkų spaudoje.

Prigadino nervų Vokietijoje Sunku ir įsivaizduoti skirtingesnį už S.Berlusconi žmogų kaip centro kairiųjų lyderis P.L.Bersani, buvęs komunistas, solidus ir žemiškas, ne-

Didelį melą prastumti lengviau S.Berlusconi žarstė kaltinimus M.Monti ir jo griežto taupymo biudžetui. Italai skaudžiai pajuto didesnius mokesčius, ėmė ypač nekęsti naujojo turto mokesčio.

S.Berlusconi per rinkimų kampaniją pristatė save kaip mokesčių mažintoją. Jis žadėjo ne tik panaikinti turto mokestį, bet ir grąžinti rinkėjams tai, ką šie jau sumokėjo.

Tačiau kaip ketina užkamšyti biudžete atsiradusią skylę, nepasakė.

S.Berlusconi sėkmingai laikosi Hit-

Savo balsus jau atidavė pasitraukiantis ministras pirmininkas M.Monti (kairėje) ir labiausiai tikėtinas naujasis premjeras P.L.Bersani.

G.Orsina: “Jis sugeba kalbėti tai Italijos daliai, kurios, regis, nepasiekia niekas kitas. Tai, kuri labai menkai pasitiki valstybe.”

AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

lerio teorijos, kad žmonės lengviau patikės didžiuliu, o ne mažu melu.

“Jis sugeba kalbėti tai Italijos daliai, kurios, regis, nepasiekia niekas kitas, - sako Romos LUISS universiteto profesorius Giovanni Orsina, daug rašantis apie “berluskonizmą”. - Tai,

kuri labai menkai pasitiki valstybe.”

Oponentai nesiliauja badyti pirštu į S.Berlusconi skandalus. Centro kairiųjų kandidatas Pieras Luigi Bersani per mitingą Milane pareiškė, kad šalis ritosi į bedugnę, kai premjeras buvo užsiėmęs Ruby - jauna

turintis jokio spindesio. Šio politiko rinkimų kampanija visiškai atspindėjo jo asmenybę. Nors ir pirmaudamas nuomonių apklausose, jis dažniausiai tik gynėsi, o ne puolė.

Jokių įsimenamų pasirodymų.

Prieš pat rinkimus buvo galima justi, kad S.Berlusconi smarkiai su-

mažino atotrūkį nuo savo oponentų, centro kairiųjų. Dėl to vokiečiai nepajėgė nuslėpti nerimo. Užsienio reikalų ministras Guido Westewelle pareiškė, jog labai svarbu, kad Italija išlaikytų proeuropietišką kursą ir tęstų būtinas reformas.

Tai argumentas, į kurį S.Berlusconi per rinkimų kampaniją turėjo ką atkirsti, - jis perspėjo tėvynainius apie “vokišką Europą”.

Mažai tikėtina, kad S.Berlusconi įveiks centro kairiųjų koaliciją, bet jo partija gali gerai pasirodyti Senate, mat ten balsai skaičiuojami pagal ypatingą sistemą, nuo regionų. Šito pakaktų, kad S.Berlusconi įgytų realios galios kaišioti pagalius į ratus. O Europa labiausiai to ir bijo. Ji taip bijo nestabilumo, kad net Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas, dar vienas vokietis, paragino italus nebalsuoti už skandalų persekiojamą žiniasklaidos magnatą, kuris yra palyginęs jį su nacių koncentracijos stovyklos sargybiniu.

“Nuo artėjančių rinkimų daug kas priklauso, įskaitant pastangas garantuoti, kad nebūtų prarastas didesnis pasitikėjimas M.Monti. Esu tvirtai įsitikinęs, jog Italijos rinkėjai priims teisingą sprendimą dėl savo šalies”, - pareiškė M.Schulzas.

Tuo metu Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri palaiko M.Monti griežto taupymo politiką ir nesutardavo su S.Berlusconi, nekomentavo, ką norėtų matyti trečios pagal dydį euro zonos ekonomikos lyderiu.

Centristų koalicijai per rinkimus vadovaujantis M.Monti rizikavo įstumti kanclerę į nepatogią padėtį - pareiškė, esą ji nenorėtų, kad laimėtų centro kairioji Demokratų partija. Tai buvo jo atsakymas į S.Berlusconi pareiškimą, jog M.Monti ir P.L.Bersani jau susitarė suvienyti jėgas “su A.Merkel palaiminimu”.

Nuomonių apklausos paskutinį kartą skelbiamos ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų. O tuomet jos rodė, kad P.L.Bersani centro kairieji veikiausiai perims kontrolę Italijos parlamento žemuosiuose rūmuose.

S.Berlusconi centro dešinieji lipa ant kulnų, o M.Monti centristų aljansą lenkia populistinis “5 žvaigždžių judėjimas”, vadovaujamas populiaraus Italijos interneto tiklaraštininko Beppe’s Grillo.

Tačiau S.Berlusconi net ir pralaimėjęs neišgaruos į nebūtį. Jau dabar jo bendražygiai rengiasi aktyviai puldinėti vyriausybę iš opozicijos suolų.

•

Trumpai PRIEŠ TURKIJOS NARYSTĘ 6 iš 10 vokiečių nepritaria Turkijos įstojimui į Europos Sąjungą (ES).

Apklausos rezultatai paskelbti sekmadienį, kanclerei Angelai Merkel pradedant dviejų dienų vizitą Turkijoje. Tik 30 proc. apklaustųjų pritarė Ankaros narystei ES, nepritarė 60 proc., o kiti nežino. 57 proc. respondentų didėjanti Turkijos ekonominė ir karinė galia kelia susirūpinimą, 35 proc. sveikino didėjančią Ankaros įtaką. A.Merkel pareiškė esanti skeptiškai nusiteikusi dėl Turkijos narystės ES, bet pritarianti, kad būtų pradėtas naujas derybų skyrius. Pastaruoju metu Turkijos pastangos įstoti į ES įstrigo, nuo 2005 metų, kai Ankara pateikė prašymą ją priimti, ji pradėjo derybas tik dėl 13 iš 35 skyrių.

pasisavinimu, atvyko į apklausą Maljorkos Palmoje. I.Urdangarinas ir vienas jo buvęs verslo partneris įtariami ištraukę milijonus eurų, kuriuos regioninės vyriausybės už sporto ir turizmo renginių organizavimą mokėjo Maljorkos Palmoje įsikūrusiai ir jo nuo 2004 iki 2006 metų vadovautai labdaringai organizacijai “Noos Institute”. Partneriai įtariami ir mokestiniu sukčiavimu.

KIPRE BAIGĖ SI RINKIMAI

I. Urdangarinas stojo prieš teisėjus.

KARALIAUS ŽENTAS KORUPCIJOS BYLOJE Ispanijos karaliaus Jono Karolio žentas Inakis Urdangarinas šešta-

dienį stojo prieš teisėjus. Šie jį apklausė nagrinėdami karališkąją šeimą sudrebinusią korupcijos bylą. I.Urdangarinas, kaltinamas viešųjų lėšų, sumokėtų pagal sutartis jo vadovaujamai bendrovei,

Po antrojo prezidento rinkimų rato Kipre paaiškės, kam teks patvirtinti labai reikalingą finansinės pagalbos paketą šiai prie žlugimo slenksčio atsidūrusiai ES valstybei. Varžėsi dešiniųjų opozicinės

partijos “Disy” lyderis Nikas Anastasiadis ir komunistų remiamas Stavras Malas. Favoritas 66 metų N.Anastasiadis pritaria greitam finansinės pagalbos susitarimui ir griežtoms priemonėms mainais. S.Malas taupymo priemonių nepalaiko. Rinkimai laikomi vienais svarbiausių nuo 1960 metų, kai sala paskelbė nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos. Šįkart daugiausia dėmesio buvo skiriama ekonomikai, o ne susivienijimo pastangoms. Euro zonos finansų ministrai atidėjo sprendimą dėl maždaug 17 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketo sąlygų, kol Kipre baigsis prezidento rinkimai.

BBC, Reuters, AFP, BNS, LŽ

2013 02 25 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Paskutinis popiežiaus palaiminimas Ketvirtadienį Benediktas XVI atsistatydina, o trečiadienį bus paskutinis jo viešas pasirodymas tikintiesiems.

Vakar per Vatikano langą popiežius Benediktas XVI paskutinį kartą palaimino tikinčiuosius. Šv. Petro aikštėje jį keliomis kalbomis sveikino tūkstančiai piligrimų. Tai buvo paskutinė galimybė gauti sekmadieninį Benedikto XVI palaiminimą pro jo apartamentų langą, išeinantį į Šv. Petro aikštę. Susirinko minios žmonių. Sekmadienio pasirodymai popiežiaus apartamentų lange yra maldininkų ir turistų branginama tradicija, paprastai pritraukianti po kelis tūkstančius tikinčiųjų.

85 metų Benediktas XVI pareiškė, kad jis, nors ir nusprendė atsistatydinti, neapleidžia Bažnyčios.

“Viešpats šaukia mane kopti į kalną malda nėra atsiskyrimas nuo pasaulio”, - kalbėjo popiežius. Jis tikino ir toliau tarnausiąs Bažnyčiai, tik “labiau pagal savo amžių ir jėgas”.

Nuo kovo 1 dienos Benediktas XVI pasitrauks į Vatikano teritorijoje esantį vienuolyną ir gyvens atsiskyrėlišką maldos gyvenimą. Jis atsistatydins ketvirtadienį ir taps pirmuoju per daugiau kaip 700 metų savo valia pasitraukusiu popiežiumi. Paskutinė bendra pontifiko audiencija Šv. Petro aikštėje vyks trečiadienį.

Iš viso 117 kardinolų iki 80 metų iš viso pasaulio pakviesti į konklavą

Laukdami popiežiaus palaiminimo piligrimai Šv. Petro aikštėje sklaido laikraštį, kurio pirmo puslapio antraštė skelbia: “Ačiū, Benediktai.” / Reuters/Scanpix nuotrauka rinkti Benedikto XVI įpėdinio. Pereinamąjį laikotarpį temdo skandalas, į kurį įsivėlę Škotijos ir JAV kardinolai. Kai kurie katalikai ragina Škotijos kardinolą Keithą O’Brieną ir kardinolą Mahony iš Los Andželo susilaikyti nuo balsavimo. Kardinolas Mahony praėjusį mėnesį buvo pašalintas iš Los Andželo arkivyskupo pareigų, mat įtariama, kad jis dangstė kunigus, kaltinamus seksualiniu išnaudojimu. Savo ruožtu kardinolas K.O’Brienas neigia jam pa-

reikštus įtarimus “nederamu elgesiu” prieš 30 metų.

Vatikanas atmetė bet kokias pastangas riboti kardinolų laisvę rinkti asmenį, kuris ateityje vadovaus Bažnyčiai. Šventasis Sostas taip pat išplatino pareiškimą, kuriuo pasmerkė žiniasklaidos pranešimus apie intrigas ir korupciją Bažnyčioje. Jis tai vadina “dezinformacija”.

Sekso skandalai, įtarimai Vatikanui korupcija ir net pinigų plovimu temdė visus aštuonerius Benedikto

“Viešpats šaukia mane kopti į kalną - malda nėra atsiskyrimas nuo pasaulio.”

XVI popiežiavimo metus. Nors Šventasis Tėvas nuolat kartoja, kad atsistatydina dėl silpnos sveikatos, nes ji nebeleidžia deramai eiti pareigų, tuo tiki ne visi. Kalbama, jog būtent skandalai Bažnyčioje ir Va-

tikane privertė popiežių trauktis.

Benediktui XVI pasinėrus į ramesnį gyvenimą specialiai jam įrengtuose apartamentuose Vatikane, bus uždaryta ir jo oficiali paskyra socialiniame tinkle “Twitter”, skelbusi pranešimus devyniomis kalbomis ir turinti per 2 mln. sekėjų. Pernai gruodžio 12 dieną atidaryta paskyra @pontifex iškart sulaukė didžiulio susidomėjimo ir greitai pritraukė 1,5 mln. anglakalbių gerbėjų. Dar maždaug milijonas “Twitter” vartotojų skaitė popiežiaus žinutes italų, ispanų, vokiečių, prancūzų, portugalų, lenkų, arabų ar net lotynų kalbomis. Planuota atidaryti ir kinišką paskyros versiją. Benediktas XVI buvo pirmas pontifikas, žengęs į “Twitter” pasaulį. Laukiama, kad savo paskutinį pranešimą “Twitter” jis paskelbs vasario 27-ąją, tą dieną, kai atsisveikins su maldininkais per bendrą audienciją Šv. Petro aikštėje.

Kol kas nėra aiškių kandidatų, bet tarp kardinolų, įvardijamų kaip galimi įpėdiniai, minimas amerikietis Timothy Dolanas, brazilas Odilo Schereris ir italai Gianfranco Ravasi bei Angelo Scola. Visi jie taip pat aktyvūs “Twitter” vartotojai.

Dėl popiežiaus žinučių “Twitter” tinkle Vatikane ir Bažnyčioje kilo karšti debatai. Šalininkai tikino, jog tai naudinga priemonė pasiekti jaunąją kartą, kitiems buvo apmaudu, kad dievobaimingos popiežiaus žinutės išprovokavo patyčių srautą.

•

BBC, AFP, LŽ

Pasieniečiai patikroms naudos pažangią jonizuojančios spinduliuotės įrangą

Užtikrinti išorės sienų apsaugą padeda ES parama. / VSAT archyvo nuotraukos

Lavoriškių pasienio kontrolės punkte diegiama moderni įranga.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai atlieka išorės sieną kertančių asmenų bei transporto priemonių tikrinimą. Jų pagrindinis tikslas - užtikrinti nacionalinį saugumą ir Europos Sąjungos (ES) išorės sienų apsaugą. Tokias išorės sienas Lietuva turi su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika.

Siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir kitiems pasienio nusikaltimams, kuriems naudojamos krovininės transporto priemonės, pasienio kontrolės punktuose diegiamos papildomos apsaugos ir patikros priemonės. Naują įrangą, skirtą pasienio tikrinimui atlikti ir išorės sienų apsaugai sustiprinti,

VSAT įsigyja pasinaudodama ES įkurto Išorės sienų fondo parama.

Pastaruoju metu ES sparčiai augant tam tikrų prekių grupių kainoms, susidaro nemažas tokių prekių kainų skirtumas tarp ES ir šalių kaimynių. Ši situacija yra itin patraukli neteisėtu būdu ketinantiems užsidirbti asmenims. Tai patvirtina ir Lietuvos muitinės bei VSAT pateikiama statistika - neteisėtai iš trečiųjų šalių į ES valstybes gabenamų prekių sulaikymo mastas vis didėja.

Išorės sienų fondo 2011 metų metinės programos lėšomis prie sienos su Baltarusijos Respublika esančiame Lavoriškių pasienio kontrolės punkte planuojama įdiegti modernią stacionarią jonizuojančios spinduliuotės įrangą. Šia įranga bus gali-

ma daug detaliau ir efektyviau atlikti krovininių transporto priemonių patikrą. Įgyvendinant projektą “Jonizuojančios spinduliuotės įrangos įdiegimas Lavoriškių pasienio kontrolės punkte” bus įsigyta VSAT ir Muitinės poreikius ir radiacinės saugos reikalavimus atitinkanti skenavimo įranga; radiografinių vaizdų apdorojimo, analizės, siuntimo ir kaupimo įranga; vaizdo stebėjimo kameros ir kt. Taip pat šiame kontrolės punkte bus įrengtos operatorių darbo vietos, o pasieniečiai ir muitininkai bus apmokyti kvalifikuotai naudoti sistemą.

Naudojantis jonizuojančios spinduliuotės įranga bus galima peršviesti transporto priemonę ir joje esantį krovinį. Toks kompleksinis

patikrinimas pasieniečiams padės aptikti krovininėse transporto priemonėse paslėptas slėptuves, skirtas asmenims neteisėtai gabenti, taip pat paslėptas prekes, neleistinus vežti krovinius, narkotines medžiagas. Patikrinimo metu operatorius kompiuterio ekrane matys aiškų tikrinamos transporto priemonės vidaus vaizdą. Jonizuojančios spinduliuotės įranga gali peršviesti net iki 35-40 cm storio plieną, taigi net giliausiai pasislėpę asmenys ar paslėpti daiktai naudojant šią įrangą aiškiai matomi.

Panašiu principu dirbančius įrenginius naudoja ir kitos pasienio bei

saugumo tikrinimą atliekančios institucijos bei tarnybos. Tokia įranga jau naudojama Vilniaus oro uosto, Kenos geležinkelio pasienio kontrolės punktuose, taip pat Ramoniškių, Panemunės, Medininkų, Kybartų ir kt. kontrolės punktuose. Įdiegus šią įrangą pasieniečių ir muitininkų darbas tapo efektyvesnis, patikros atliekamos išsamiau ir operatyviau.

Išorės sienų fondo 2011 metų metinės programos projektui “Jonizuojančios spinduliuotės įrangos įdiegimas Lavoriškių pasienio kontrolės punkte” įgyvendinti skirta 2,5 mln. litų ES lėšų.

Užs. V-2056

8

2013 02 25 Lietuvos žinios

Pasaulis

Trumpai IŠSIŲS PREZIDENTĄ Į ORBITĄ

Japonija - supervalstybė be armijos AIDANAS PRALEIKA

Skrenda...

Egipto prezidento Mohamedo Mursi oponentai balsuoja, kad jis būtų išsiųstas ten, kur dar nėra buvęs nė vienas islamistų lyderis - į kosmosą.

M.Mursi populiarumu pirmavo Egipto gyventojams balsuojant internetiniame konkurse, kurį finansuoja dezodorantų gamintoja “Axe”. Organizatoriai žada kelis laiminguosius nuskraidinti už Žemės atmosferos kosminio turizmo bendrovės “Space Expedition Corp.” erdvėlaiviu. Egipto opozicinis Balandžio 6-osios judėjimas tarp kandidatų užregistravo M.Mursi. “Su Dievo pagalba ir Jam globojant Mursi greitai bus paleistas į Mėnulį”, - rašoma judėjimo “Facebook” paskyroje, ten pat įkeltas paveikslėlis, vaizduojantis prezidentą su astronauto skafandru.

Prezidentūra kol kas nieko nekomentavo, bet M.Mursi oponentai reagavo su entuziazmu. “Aš ką tik balsavau, kad Mursi keliautų į kosmosą. Didingiausia akimirka balsavimo istorijoje”, - parašė vienas jų. Laimėtojai treniruosis specialioje stovykloje Floridoje (JAV) ir leisis erdvėlaiviu į orbitą už 103 km nuo Žemės.

•

BNS, LŽ

Japonai vis aktyviau diskutuoja, ar reikia taisyti Konstituciją, kad šalis galėtų teisėtai turėti armiją.

Pataisų šalininkai tvirtina, kad taip valstybė atgautų natūralią teisę į visavertę savigyną, o priešininkai gąsdina atgimsiančio militarizmo baubu.

Dabartinė Japonijos Konstitucija galioja nuo 1947 metų gegužės 3 dienos.

Vienas svarbiausių jos straipsnių - devintasis - sako, kad šalis ne tik atsisako suverenios teisės į karo veiksmus, bet ir įpareigoja japonus niekada nekurti sausumos pajėgų, karinio jūrų laivyno ir karinių oro pajėgų. Šią Konstituciją japonams įteikė okupacinė JAV administracija, kuri pokario metais visais įmanomais būdais siekė išmušti jiems iš galvų bet kokį norą vėl prieš ką nors kada nors iškelti samurajaus kataną (kardą).

Pokario metais tai skambėjo visai logiškai ir teisingai, tačiau dabar minėti apribojimai tėra reliktas - šiandienos tikrovei visiškai neadekvati atgyvena.

Premjeras - nacionalistas?

Pagrindiniai pataisų šalininkai premjeras Shinzo Abe ir jo Liberalų demokratų partija, kuriems 2007 metais galiausiai pavyko įtikinti parlamentą bent jau imti svarstyti karinių apribojimų panaikinimo klausimą.

Ko gi nori premjeras, kairiųjų pavadintas nacionalistu?

Japonų kariu apsirengęs aktorius vaidina, kad šaudo Kinijos teminiame parke. / Reuters/Scanpix nuotrauka Trumpai: teisės turėti ginkluotąsias pajėgas, teisės į kolektyvinę savigyną (atsakyti ginklu, jei būtų užpulti sąjungininkai), teisės visavertiškai dalyvauti tarptautinėse misijose ir teisės teikti sąjungininkams visavertę logistinę paramą.

Gal Sh.Abe ir laikytinas nacionalistu, bet jo keliami reikalavimai visiškai įprasti ir priimtini bet kurioje pasaulio valstybėje.

“Ne”, ir viskas Konstitucijos pataisų priešininkai iš esmės neturi jokių racionalių argu-

mentų ir kantriai kartoja, jog keisti Konstitucijos negalima todėl, kad to daryti tiesiog negalima. Neva Japonijai vos vėl įteisinus savo armiją tuoj kils karo grėsmė.

Gąsdinama ir kitais baubais. Pavyzdžiui, tuo, kad karininkija pulkais patrauks į politines partijas ir valstybės institucijas: nespėsi mirktelėti, o šalis jau vėl bus tapusi agresyvia militaristine imperija, kokia buvo XX amžiaus pradžioje.

Dar vienas populiarus pataisų priešininkų argumentas - vieno Konstitucijos straipsnio taisymas taps precedentu, keliančiu grėsmę visai Konstitucijai. Sunku su tuo sutikti, nes armijos įteisinimas yra civilizuotesnis įstatymais pagrįstas procesas nei jos ignoravimas. Juk de facto Japonija jau seniai turi armiją.

Šešėlinė armija Nors Japonijos kariuomenė formaliai yra ne daugiau nei itin gausios karo policijos pajėgos, tikrovėje tai visiškai normali armija, turinti ketvirtį milijono žmonių ir 50 mlrd. do-

Pokario metais JAV visais įmanomais būdais siekė išmušti japonams iš galvų bet kokį norą vėl prieš ką nors kada nors iškelti samurajaus kardą. lerių biudžetą (pagal didumą penktas pasaulyje). Formaliai jos veikla turėtų apsiriboti savo teritorijos gynyba, bet iš tiesų japonų karo laivai patruliuoja piratų knibždančioje Adeno įlankoje, kariai atlieka nekovines misijas Afganistane ir Irake. Per pastaruosius 20 metų Japonijos savigynos pajėgos (JSP) dalyvavo vienuolikoje Jungtinių Tautų operacijų.

JSP jau yra armija, nesvarbu, ar tai kam nors patinka, ar ne. Ar vien jau šio fakto ignoravimas nekelia grėsmės, kad taip pat būtų galima “lanksčiai interpretuoti” ir kitus Konstitucijos straipsnius?

Kaimynės pyksta Artimiausios Japonijos kaimynės Kinija, Pietų Korėja ir Šiaurės Korėja itin neigiamai vertina perspektyvą, kad japonai vėl gali įteisinti savo ginkluotąsias pajėgas. Tik vargu ar jų pyktis (o gal net ir baimė) turi realų pagrindą. Negi Pekinas ar Seulas nori pasakyti, kad baiminasi būti užpulti?

Juk tai skamba tiesiog absurdiškai.

Pietų Korėja pati turi net labai pajėgią

ir kovingą armiją, o apie Kiniją apskritai nėra ko kalbėti. Juk būtent ji ilgus pokario metus buvo laikoma didžiausia karine grėsme Japonijai. Tik pokario metais Pekinas galėjo pagrūmoti nebent milijonais prastai ekipuotų pėstininkų, todėl Japonijos saugumui garantuoti pakako regione dislokuotų JAV pajėgų. Dabar Kinija turi vieną galingiausių ir moderniausių armijų pasaulyje. Jai nėra ko baimintis japonų, kaip ir šiems - kinų.

Pekinas ir Tokijas nekariaus nei dėl Senkoku salų, nei dėl kokios nors kitos priežasties.

Kinai ir korėjiečiai puikiai prisimena skriaudas ir žiaurumus, kuriuos patyrė iš japonų okupantų Antrojo pasaulinio karo metais, tačiau tai nėra priežastis reikalauti Japonijos nusiginklavimo. Tai būtų tolygu, jei, tarkim, Vilnius besąlygiškai pareikalautų, kad nusiginkluotų visos valstybės, kurios buvo okupavusios mūsų teritoriją per pastarąjį šimtmetį.

Grėsmė iš šiaurės Greičiausiai Pekinas ir Seulas demonstruoja nepasitenkinimą tik pro forma - prieštaraus visiškai simboliškai ir nė kiek nesijaudins, kad japonai vėl turės armiją. Gali būti, kad Seulas paslapčiomis net liks patenkintas - kilus konfliktui su Šiaurės Korėja būtų galima pagalbos kreiptis į dar vieną sąjungininkę.

O dėl Šiaurės Korėjos... Pchenjanas ir yra bene svarbiausia priežastis, kodėl Japonijai reikia visaverčių ginkluotųjų pajėgų. Na, koks gi sveiko proto žmogus norėtų sėdėti beginklis šalia akivaizdžiai alternatyvioje tikrovėje gyvenančio kaimyno, nuolat grasinančio “nušluoti nuo žemės paviršiaus čiuč-khe idėjų priešus”. O ypač, kai šis neadekvatus kaimynas turi branduolinį ginklą.

Jokio militarizmo Nėra ko kaltinti šiandieninės Japonijos mėginimu atgaivinti militaristinę praeitį. Ji niekam nekelia grėsmės, užtat pagelbėti palaikant tarptautines saugumo operacijas tikrai gali. Net jei Sh.Abe išeitų iš proto (atleiskite, premjere) ir nuspręstų kam nors paskelbti karą - valdžioje jo nebeliktų tą pačią akimirką. Šiandien pusė japonų pritaria, kad armija būtų įteisinta, bet už karus veikiausiai nepasisakytų nė vienas.

Japonai nenori kariauti, bet tai nereiškia, kad šalis neturi elementarios teisės pati spręsti, reikalinga jai sava armija ar savo saugumą ir toliau reikia palikti vien amerikiečių priežiūrai. Nereikia painioti militarizmo su nacionaline savigarba.

•

2013 02 25 Lietuvos žinios

Verslas

9

Internetinė reklama viską žino LINA MRAZAUSKAITĖ

Dar ne kiekvienas interneto vartotojas nutuokia, kad naršant tinklalapius paskui jį seka reklama. Reklamos tinklai ne tik žino, kokia informacija vartotojas ką tik domėjosi, bet ir kokius pirkinius jis norėtų įsigyti.

Vartotojui naršant internete reklamos tinklai kaupia duomenis apie jo naršymo įpročius ir pagal tai “pritaiko” jam aktualią reklamą. Nors nerenkama vartotojo asmeninė informacija ir jis neidentifikuojamas pagal vardą bei pavardę, reklamos tinklai “žino”, kad šis vartotojas, pavyzdžiui, dairosi naujo kompiuterio ar svarsto apie galimybę imti greitąjį kreditą.

LŽ apie internetinės reklamos ypatumus pasakojo Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narys ir interneto reklamos tinklo UAB “Adnet media” direktorius Linas Šiautkulis.

Sekioja paskui vartotoją - Interneto specialistai užsimena, kad reklama internete dažnai pritaikoma prie individualių vartotojo įpročių. Kaip jūs įvertintumėte internetinę reklamą Lietuvoje?

- Pasaulyje yra aibė būdų, kaip sužinoti vartotojo naršymo įpročius arba tai, koks informacijos turinys, kokie produktai jį domina. Tačiau Lietuvoje susiduriame su maža rinka, todėl kartais nėra tikslo labai išnarstyti vartotojo įpročius. Juk galiausiai liksime su tūkstančio vartotojų imtimi, o sekdami juos sugaišime daug laiko ir investuosime daug pinigų. Todėl Lietuvoje pigiau norimą žinutę tiesiog perduoti visiems interneto vartotojams.

- Vis dėlto ir Lietuvoje reklama seka paskui vartotoją?

- Lietuvoje vienas labiausiai paplitusių būdų prie vartotojo įpročių pritaikyti reklamą angliškai vadinamas žodžiu “retargeting”. Šią reklamos paslaugą lengviausia teikti reklamos tinklams, kurie savo sistemoje jungia šimtus interneto tinklalapių ir gali matyti vartotojo kelią per juos, “pagauti” vartotoją, nors ir kur šis būtų. Tai reiškia, kad kokiame nors tinklalapyje apsilankiusį vartotoją reklamos tinklas įsimena ir atpažįsta bet kuriame kitame tinklalapyje. Todėl tinklas gali pakartotinai rodyti ankstesnėje svetainėje rodytą reklamą.

L.Šiautkulis: “Tinklas gali matyti pastarąsias penkias vartotojo peržiūrėtas prekes ir iškart pagal jas suformuoti reklaminį skydelį.” / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka Galite pastebėti, kad apsilankius bet kurios greitojo kredito įmonės puslapyje šios paslaugos reklama internete jums bus rodoma dažniau. Lygiai taip pat apsilankius kokiame nors užsienio kelionių tinklalapyje jus pradės “persekioti” tos kategorijos ar netgi to konkretaus paslaugų teikėjo reklama.

“Valdo” panašūs pomėgiai - Ar toks reklamos būdas yra veiksmingesnis už įprastą internetinę reklamą, matomą visiems vienodai?

- Reklamos tinklas gali žinoti ne tik tai, kad vartotojas buvo kokioje nors e. parduotuvėje, ir paskui kituose tinklalapiuose jam rodyti tos parduotuvės reklamą. Tinklas taip pat gali matyti pastarąsias penkias vartotojo peržiūrėtas prekes ir iškart pagal jas suformuoti reklaminį skydelį.

Mūsų praktika rodo, kad tokiu būdu reklamos kampanijų rezultatai pagerėja nuo 3 iki 5 kartų. Lietuvoje, kaip ir užsienyje, šis metodas taikomas.

- Ar tai reiškia, kad šiais laikais dauguma reklamos yra individuali, t. y. skirtingi žmonės tinklalapiuose mato skirtingą reklamą?

“Galite pastebėti, kad apsilankius bet kurios greitojo kredito įmonės puslapyje šios paslaugos reklama internete jums bus rodoma dažniau.”

- Paprastai tariant, jokiame interneto tinklalapyje fiziškai nėra jokio reklaminio skydelio - tik reklamos sistemos kodas. Jis reaguoja į naują tinklalapio vartotoją ir iškart pagal įvairiausius nurodymus suformuoja reklaminį skydelį. Žinoma, kartais jis visiems vartotojams yra vienodas.

Visi interneto tinklalapiai gali būti priskiriami prie įvairių kategorijų: laisvalaikio, naujienų, kulinarijos ir pan. Reklamos tinklai, priklausomai nuo to, į kokios kategorijos tinklalapį vartotojas užsuko, gali nupiešti jo portretą. Tačiau Lietuvos internete nišinių tinklalapių yra labai mažai, o ir visų vartotojų pomėgiai panašūs, nes pas mus internetą “valdo” naujienos, skelbimai, moteriški tinklalapiai.

Taigi toks segmentavimas Lietuvoje nepasiteisina, juolab kad bent

kartą pasiekti 100 proc. auditorijos užtenka vos kelių tūkstančių litų.

Visai kas kita, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur yra per 10 tūkst. tinklalapių ir pasiekti visų tinklalapių auditoriją turbūt būtų finansiškai per sudėtinga.

galiotų, jį turės ratifikuoti mažiausiai trylika valstybių narių.

mos įmonės gamybos plėtros. Pasak bendrovės, finansiniai rodikliai rodo, kad gamykla galėtų plėstis. 2012 metų pabaigoje bendrovėje dirbo 65 darbuotojai, 2011 metų pabaigoje - 70 darbuotojų. Giraitės ginkluotės gamykla įkurta 2000-aisiais, jos sandėliai, gamybos patalpos, laboratorijos ir šaudyklos įsikūrusios Kauno rajone, Vijūkuose, netoli Gi-

Identifikuojami įvairiausiose srityse - Jei Lietuvoje nėra daug nišinių tinklalapių, galbūt tuomet reaguojama į informacijos turinį, kurį skaito vartotojas?

- Taip. Tekste esančioje reklamos vietoje gali pasirodyti prie teksto turinio pritaikyta reklama. Tokiu atveju reklamos užsakovas prie savo reklamos turi pateikti daug raktažodžių, iš kurių būtų galima nustatyti, kokiame tekste reklamą reikėtų rodyti. Šis būdas Lietuvoje

paplitęs, kita vertus, šalyje nėra daug skirtingo turinio informacijos. Taigi tokiu būdu “pagautų” ir pas reklamos užsakovą “atvestų” vartotojų skaičius ribotas.

Apskritai reklamos būdų yra apstu. Galima nukreipti reklamą pagal registracijos duomenis: amžių, gyvenamąjį miestą, lytį. Tokius duomenis palieka pažinčių, skelbimų svetainių vartotojai. Štai ir socialiniame tinkle “Facebook” pats paprasčiausias būdas nukreipti reklamą - pagal anketų duomenis. Tuo reklamos užsakovai naudojasi.

- Kalbant apie tokius reklamos metodus prabylama apie privatumo pažeidimą. Ką apie tai manote?

- Galiu nuraminti: vartotojai identifikuojami įvairiausiose srityse. Pavyzdžiui, “Google” net neprisijungusį vartotoją gali identifikuoti pagal bene 40 skirtingų parametrų ir net nustatyti jo vardą bei pavardę.

Tai daroma siekiant vartotojui pateikti geresnius paieškos rezultatus.

Ne paslaptis, kad paieškų sistemoje atlikęs tą pačią užklausą vienas vartotojas gaus kitokius rezultatus negu kitas.

Ir pagal banko operacijas, atsiskaitymo korteles galima sekti, ką vartotojas perka, ką valgo, kur valgo ir netgi su kuo valgo, jei kas nors kitas tuo pat metu atsiskaito kortele. Lygiai taip pat mobilieji operatoriai gali pasakyti, kur vartotojas miega, kada miega, atsekti visą tinklą žmonių, su kuriais jis bendrauja. Taigi internetas yra tik viena iš terpių, kur vartotojai identifikuojami, ir, manau, ne pati agresyviausia.

- Ar yra būdų “pabėgti” nuo vartotoją atpažįstančios reklamos?

- ES priėmė direktyvą dėl draudimo rinkti informaciją apie vartotojo naršymo įpročius, bet realiai dar nėra priėmusi konkretaus nutarimo, kaip reikėtų elgtis. Juk vartotojo duomenys leidžia nustatyti, kas vyksta internete, kur vartotojai lankosi, ką veikia, kiek jų apskritai yra ir pan. Negalėdami rinkti duomenų netektume pagrindinių interneto pranašumų.

Juo labiau kad ir vartotojai dėl to tik laimi. Jei uždraustume rinkti duomenis, paprasčiausiai negalėtume riboti reklamos dažnio. Taip pat negalėtume pateikti informacijos apie jam aktualias prekes ar paslaugas.

•

Trumpai STATYBŲ APIMTIS MAŽĖJO Lietuvoje statybų apimtis ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį mažėjo, o Latvijoje - didėjo. Taip skelbia statistikai. Lietuvoje statybų apimtis mažėjo visus keturis 2012 metų ketvirčius. Paskutinį 2012 metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju, Lietuvoje statybų sumažėjo 2,3 proc. - tai buvo kiek didesnis nuosmukis nei ES (1,5 proc.) vidurkis, tačiau nemaža dalis Bendrijos šalių fiksavo dar didesnį nuosmukį. Tai rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje statybų padaugėjo 3,7 proc., Estija duomenų Eurostatui dar nepateikė. Pagal metinį pokytį - ketvirtąjį 2012 metų ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2011 metais, Lietuvoje statybų apimtis krito 16,1 procento. Latvijoje fiksuotas 9,3 proc. augimas.

Didžiausias kritimas fiksuotas Slovėnijoje (20,5 proc.).

STEIGS PATENTŲ TEISMĄ Lietuva pasirašė susitarimą dėl Europos Sąjungoje kuriamo Bendro patentų teismo, kuris ateityje nagrinės ginčus dėl Europos patentų. Ūkio ministerijos teigimu, taip siekiama Europoje nustatyti bendras patentų ginčų nagrinėjimo taisykles.

“Sudėtingo pobūdžio bylos dėl išduotų Europos patentų bus sprendžiamos greičiau, bus galima išvengti lygiagretaus bylinėjimosi kelių valstybių teismuose ir skirtingų sprendimų dėl to paties ginčo, be to, turėtų sumažėti patentų ginčų bylinėjimosi išlaidos”, - pranešime spaudai teigė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė. Šis susitarimas apima tik ginčų dėl Europos patentų nagrinėjimą, o ginčai dėl Lietuvoje galiojančių Valstybinio patentų biuro išduotų Lietuvos Respublikos patentų ir toliau bus nagrinėjami Lietuvos teismuose. Kartu su Lietuva susitarimą taip pat pasirašė kitos 24 ES valstybės narės - tam, kad susitarimas įsi-

GINKLŲ GAMYBA SUSTIPRĖJO Giraitės ginkluotės gamykla, gaminanti mažo kalibro amuniciją, pernai gavo 2,15 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, o 2011 metais patyrė 98 tūkst. litų nuostolių. Gamyklos pardavimo pajamos pernai, palyginti su 2011 metais, padidėjo 55,3 proc., iki 20,454 mln. litų. Taip teigiama Giraitės ginkluotės gamyklos 2012 metų veiklos ataskaitoje.

Bendrovės pardavimo savikaina padidėjo 43,5 proc., iki 15,783 mln. litų, veiklos sąnaudos - 12,5 proc., iki 2,014 mln. litų. Iš finansinės ir investicinės veiklos gamykla patyrė 416 tūkst. litų nuostolių - 0,1 proc. mažiau nei 2011 metais. Veiklos ataskaitoje bendrovė nurodo, kad Ūkio ministerija turi pateikti savo poziciją dėl keliolika metų svarsto-

raitės ir Kauno miesto ribos. Nuo 2006 metų daugiau nei 90 proc. produkcijos įmonė parduota NATO ir kitų šalių karinėms pajėgoms, specialiosioms struktūroms ir kitoms institucijoms. Ūkio ministerija valdo 100 proc. Giraitės ginkluotės gamyklos akcijų.

LŽ, BNS

10

2013 02 25 Lietuvos žinios

Trasa

Kaliningradas masina automobiliais VIDA BORTELIENĖ

Naujų partnerių ieškančios mūsų šalies įmonės nenustoja žvilgčioti į artimiausią galimybių nišą kitapus Nemuno.

Konkurentų ten apstu, bet verslininkai nenuleidžia rankų.

Pastarojo dešimtmečio Rusijos valdžios planai dėl Kaliningrado srities pažangos buvo pernelyg išpūsti nepavyko įkurti azartinių lošimų zonos ir turizmo centrų Kuršių nerijoje, stringa ketinimai pastatyti giliavandenį uostą prie Baltijsko.

Bet net tekėdamas lėtai, ekonominis gyvenimas Kaliningrade keičiasi: vyksta valstybės finansuojamų kelių, pramonės objektų, kultūros ir sporto įstaigų statyba. Tikimasi, kad 2018 metais Rusijos miestuose vyksiantis pasaulio futbolo čempionatas į Kaliningradą, organizuojantį dalį varžybų, taip pat įlies milžinišką dozę biudžetinių investicijų kraujo.

Didžiulis Kaliningrado pranašumas prieš kitus Rusijos regionus jaučiamas ir dabar, nes mažesnės gamybos sąnaudos, plati prekių pardavimo rinka bei geresnis verslo saugumas čia traukia užsienio investuotojus. Europos Sąjungos apglėbto krašto ūkį labiausiai kelia ne gigantiški valstybiniai projektai, o privatus automobilių sektorius.

Buvęs sovietinių laikų vyriausybės narys Vladimiras Ščerbakovas “Avtotor” gamyklą įsteigė 1996 metais, nupirkęs ir perkėlęs iš Graikijos į Kaliningradą automobilių “Nissan” surinkimo liniją. Įmonė išgyveno dvi ekonomines krizes. Pirmą kartą atsitiesti padėjo BMW gamintojai vokiečiai. Pernai partnerystės sutartį pasiūlė Kanados kompanija “Magna Internation”. Kaliningrado automobilių pramonės perspektyva domisi amerikiečių kompanija “General Motors”.

Kaliningrade numatoma steigti automobilių gamybos klasterį, kurį sudarytų 21 įmonė, ir statyti naujų gamyklų.

Pavieniui sunkiau Įstaigos “Versli Lietuva” klasterių koordinatorius Darius Lasionis teigia, kad mūsų šalies automobilių detales gaminančios bendrovės subrendo poreikiui jungtis į viena kitą ekonomiškai palaikančių įmonių grupę - klasterį.

Pasak jo, Lietuvoje antrus metus gyvuojanti naujovė kelią skinasi sunkiai, nors klasterių jau yra įsteigta medicinos prietaisų, lazerių, infor-

Pasaulio futbolo čempionato 2018 metais vienas iš organizatorių Kaliningrado miestas netrukus sulauks didžiulių valstybės investicijų.

Freelance.ru nuotrauka

Kasmet nuo konvejerių Kaliningrade nurieda iki 250 tūkst. BMW, “Kia”, “Hummer”, “Opel”, “Chevrolet” ir kitokių, iš viso 30 modelių, mašinų. macinių technologijų, medienos, inžinerijos pramonėje. “Procesas nėra lengvas. Vienai įmonei organizuoti verslą sudėtinga, o kai susijungia 10 ar daugiau, kartais veikti kartu nepavyksta. Sunku pasakyti, kiek įmonių įstos į automobilių detalių gamintojų klasterį. Susirinkime sulaukta 19 dalyvių, kovą bus bandoma naują darinį įforminti juridiškai. Manau, kad jį sudaryti turėtų 12-14 įmonių”, - sakė D.Lasionis.

“Versli Lietuva”, padedama Lietuvos generalinio konsulo Kaliningrade Vaclavo Stankevičiaus, kovo pabaigoje rengia verslo misiją į Ka-

liningrado automobilių koncerną “Avtotor”. Jis šiuo metu - didžiausias užsienio markių automobilių surinkėjas Rusijoje. Kasmet nuo konvejerių Kaliningrade nurieda iki 250 tūkst. BMW, “Kia”, “Hummer”, “Opel”, “Chevrolet” ir kitokių, iš viso 30 modelių, mašinų.

“Lietuvos rinka maža, o mūsų įmonės konkuruoti užsienyje pavieniui nepajėgios. Susijungusios į klasterį sustiprėtų. Detalių gamintojai išsikėlė tikslą “Avtotor” gamykloje susirasti užsakovų. Kaliningrade ketiname pristatyti savo paslaugas ir užmegzti ryšių. Antras vizito tikslas - susitikimas su Kaliningrado srities pramonės ministru ir kitais valdžios atstovais. Verslininkai neatmeta galimybės ten investuoti, svarstoma statyti gamyklą”, - aiškino misijos paskirtį įstaigos “Versli Lietuva” atstovas.

Erdvė statybininkams Pagal Rusijos valdžios parengtą 2018 metų futbolo čempionato programą, kaip skelbia žiniatinklis rug-

rad.eu, Kaliningradui numatoma skirti 73 mlrd. rublių (maždaug 630 mln. litų). Didžioji jų dalis būtų naudojama, pradedant 2014 metais, keliams tiesti, tiltui per Priegliaus upę stadiono link ir modernaus 800 vietų bendrabučio statybai. Šiame pastate studentų miestelyje būtų apgyvendinti žurnalistai ir sirgaliai, vėliau jis, matyt, atitektų universitetui. Prieš čempionatą numatoma rekonstruoti ligoninę, įrengti naują sąvartyną. Keli šimtai milijonų rublių skirta gatvių stebėjimo kameroms.

Lietuvos generalinis konsulas V.Stankevičius LŽ sakė, kad dėl investicinės programos kol kas vyksta vidinės srities valdžios diskusijos.

“Esu tikras, kad lietuviai tęs tradiciją ir dalyvaus rangovų konkursuose.

Mūsų statybininkai čia gerai užsirekomendavę, spaudoje skaitau atsiliepimų, kad darbų kokybė gera.

Bet verslininkai dirba rinkos sąlygomis, susiranda užsakymų be mūsų, jei viskas gerai, konsulatas apie jų veiklą čia gali ir nieko nežinoti”, aiškino V.Stankevičius.

Pastaraisiais metais Kaliningrado srityje nuolat dirba keletas Lietuvos kelių įmonių, o iš statybos organizacijų geriausiai įsitvirtinusi yra Panevėžio statybos tresto įmonė “Baltlitstroy”. “Kai pradėjau dirbti, prieš kelerius metus mūsų įmonės kreipėsi pagalbos dėl užstrigusių atsiskaitymų. Teko įsikišti. Šiuo metu apie tokias problemas negirdėti, galima manyti, kad sekasi neblogai. Nors tai nereiškia, kad jos nepatiria sunkumų”, - kalbėjo diplomatas.

Statybos užmojai dėl futbolo čempionato Kaliningrado srityje gali nukrypti ir į jūros pusę. Rusijos spauda pažymi, kad Transporto ministerijoje kilo minčių žvejybinį uostą Pionerske paversti pramoginiu keleiviniu uostu. Vyriausybėje diskutuojama, ar būtų galima perskirstyti lėšas, numatytas Baltijsko uostui gilinti, ar ieškoti privačių investuotojų. Sukurtas tarptautinis keleivinis terminalas esą galėtų priimti kruizinius lainerius ir paskatintų turistinės zonos plėtrą.

sausį, palyginti su 2012 metų sausiu, 76 proc. daugiau keleivių atvyko iš Norvegijos ir ten išvyko, 7,3 proc. iš Danijos, 0,9 proc. - iš Vokietijos.

Bet 4,2 proc. mažiau žmonių skrido į Italiją ir iš jos, 7,8 proc. - į Jungtinę Karalystę, 14,4 proc. - į Airiją.

Dauguma keleivių - 94,8 proc.

(198 tūkstančiai) - rinkosi reguliariuosius skrydžius. Sausį jų srautas, palyginti su 2012 metų pirmu mėnesiu, sumažėjo 1,2 procento. Šių metų sausio mėnesį oro uostuose pakrauta ir iškrauta 1,2 tūkst. tonų krovinių ir pašto, arba 48,8 proc. daugiau negu pernykštį sausį. Lietuvos ir užsienio oro kompanijų lėktuvai per pirmą 2013-ųjų

mėnesį šalies oro uostuose leidosi ir kilo 3 tūkst. kartų - tai 5,6 proc. mažiau nei 2012 metų sausį.

Lietuvos oro bendrovių lėktuvais šių metų sausio mėnesį skraidinta 18,4 tūkst. keleivių, arba 11,7 proc. mažiau negu 2012-ųjų sausį. Apyvarta sudarė 36,6 mln. keleivio kilometrų - buvo 77,3 proc. didesnė nei 2012 metų sausį. Krovinių ir pašto šių metų pirmą mėnesį Lietuvos oro bendrovių lėktuvais gabenta 46 tonų, arba 47,6 proc. mažiau negu 2012-ųjų sausį. Krovinių apyvarta smuko 47,9 proc., t. y. sudarė 28 tūkst. tonkilometrių.

•

Didėjo vežimas - didėjo ir krova Lietuvoje krovinių vežimas geležinkeliu ir krova šaliai priklausančiuose uostuose labai susiję. Statistikos departamento (SD) paskelbti duomenys rodo, kad 2013-ųjų sausį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, didėjo tiek krovinių gabenimas geležinkelio transportu, tiek krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste bei Būtingės terminale.

Anot SD, bendrovė “Lietuvos geležinkeliai”, kuri mūsų valstybės teritorijoje vienintelė teikia krovinių vežimo paslaugas, sausį gabeno 4,2 mln.

tonų krovinių, arba 12,1 proc. daugiau nei 2012-ųjų pirmą mėnesį. Puikų rezultatą pirmiausia lėmė smarkiai, net 20,5 proc., padidėjęs vidaus vežimas. Tuo metu tarptautinėje rinkoje krovinių gabenimas geležinkelio transportu ūgtelėjo 8,8 procento.

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių krova 2013 metų sausį sudarė 3,9 mln. tonų - buvo 6,1 proc. didesnė nei 2012-ųjų tą patį mėnesį.

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 2,9 mln. tonų krovinių, arba 0,8 proc. daugiau, Būtingės terminale - 1 mln. tonų, arba 24,9 proc. daugiau negu 2012 metų sausio mėnesį. Gerus terminalo rezul-

tatus lėmė net 51 proc. (iki 2 mln. t) sausį išaugęs skystųjų krovinių, kurių didžiąją dalį sudaro žalia nafta ir bendrovėje “Orlen Lietuva” perdirbti naftos produktai, gabenimas.

Kur kas blogiau sekėsi oro linijų bendrovėms. SD skelbia, kad šių metų sausį į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 208,9 tūkst. keleivių - tai 0,4 proc. daugiau nei 2012-ųjų pirmą mėnesį. Daugiausia žmonių skrido iš Jungtinės Karalystės ir į ją (52,8 tūkst., arba 25,3 proc.), iš Vokietijos (24,4 tūkst., arba 11,7 proc.), Norvegijos (16,4 tūkst., arba 7,8 proc.), Danijos (15 tūkst., arba 7,2 proc.), Italijos (14,2 tūkst., arba 6,8 proc.) ir Airijos (13,8 tūkst., arba 6,6 proc.). Šį

•

LŽ

2013 02 25 Lietuvos žinios

Trasa

11

Vairuotojų galvos skausmas - ne gamyklinė įranga VIDMANTAS UŽUSIENIS

Transporto priemonių kasko draudimas kartais būna labai painus ir vairuotojui sunkiai įkandamas dalykas. Keisčiausia, kad daugeliu ginčytinų atvejų savaip teisūs ir vartotojai, ir draudimo kompanijos, bet nuostoliai vis tiek krinta ant vairuotojų pečių.

Dienraštis LŽ gavo duomenų, kad viena draudimo kompanija savo klientui pagrasino neatlyginti žalos už automobilinę magnetolą, kurią vagys pavogė išdaužę šoninį mašinos langą. Istorija iš tų, kur neaišku, nei kas kaltas, nei kas teisus.

Apvogtas automobilis anksčiau naudotas, tačiau įsigijęs šią transporto priemonę savininkas dėl visa ko ją apdraudė ne tik privalomuoju civilinės vairuotojų atsakomybės, bet ir kasko draudimu. Todėl buvo įsitikinęs, jog avarijos arba vagystės atveju jam bus padengti nuostoliai.

Vis dėlto kai vairuotojas kreipėsi į draudimo kompaniją, buvo pasakyta, jog “dėl išdaužto stiklo jokių abejonių nekyla, ir draudimo išmoka už jį bus sumokėta nedelsiant”.

O šit dėl automobilinės magnetolos draudikams kilo klaustukų. Esą jei paaiškės, kad daiktas buvo ne gamyklinis, klientas išmokos negaus.

Tarp pagalbininkų elektroninis paštas Dienraštį LŽ konsultavęs UADBB Draudimo brokerių aljanso Vilniaus skyriaus vadovas Remigijus Sėliukas sakė, kad “atvejis iš tikrųjų sunkus”. “Vien iš draudėjo skundo sunku spręsti, kokia yra konflikto tarp jo ir draudimo kompanijos esmė. Žmogus lyg ir teisus - įvyko įsilaužimas, apie kurį vairuotojas pranešė policijai. Automobilis apdraustas kasko draudimu. Todėl keista būtų, jei kompanija atsisakytų išmokėti draudimo išmoką. Nebent jos specialistai iš tiesų mano, kad pavogta automobilinė magnetola yra ne gamyklinė”, - dėstė pašnekovas.

Anot jo, tikriausiai jokios problemos nebūtų, jei mašina būtų pirkta tiesiai iš gamintojo ar jo atstovo.

“Kiekviena draudimo kompanija turi savo kasko draudimo taisykles. Jei

Už pavogtą kasko draudimu draustą automobilinę magnetolą draudikai besąlygiškai atlygina tik tuomet, jei ji yra gamyklinė.

Romo Jurgaičio ir Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

R.Sėliuko teigimu, papildomas ne gamyklinės įrangos draudimas kainuoja apie 10 proc. jos vertės.

reikalauja drausti atskiru susitarimu, jame nurodant vertę ir amžių. Įrangos sumontavimo metai reikalingi tam, kad įvykus draudžiamajam eismo įvykiui būtų įmanoma nuo draudimo sumos atskaičiuoti daikto nusidėvėjimą”, - aiškino pašnekovas.

Tiesa, anot R.Sėliuko, norėdamas gauti draudimo išmoką už dingusią arba sugadintą papildomą ne gamyklinę įrangą vairuotojas privalės pateikti jos įsigijimo dokumentus.

“Tai gali būti sąskaita faktūra, garantinis talonas ar kitas dokumentas, galintis patvirtinti įsigijimo faktą, kaip to reikalauja Civilinis kodeksas”, - pasakojo ekspertas.

R.Sėliukas atkreipė dėmesį į tai, kad apdrausti papildomą ne gamyklinę įrangą kainuoja brangiau nei tą, kuri sumontuota gamykloje ir buvo parduota kartu su automobiliu.

“Draudimo suma dažniausiai lygi 10 proc. nuo papildomos ne gamyklinės įrangos vertės”, - sakė vienas Draudimo brokerių aljanso vadovų.

Padeda ir būsto draudimas savo mašiną draudžiantis žmogus pasirenka tiktai standartinį taisyklių variantą, jis tikrai turėtų žinoti, kad draudikas atlygins tik už tuos, pavyzdžiui, per vagystę dingusius ar sugadintus daiktus, kurie buvo į automobilį sumontuoti gamintojų arba jų įgaliotųjų atstovų”, - pasakojo Draudimo brokerių aljanso atstovas.

sąlygų, draudikai atlyginti padarytą žalą tikrai atsisakys”, - aiškino UADBB Draudimo brokerių aljanso Vilniaus skyriaus vadovas.

Jo teigimu, gali likti nuviltas ir vagių ar eismo įvykio suniokoto naudoto automobilio savininkas, jei draudimo kompanija mano, kad tas ar kitas mašinoje įmontuotas daik-

R.Sėliukas: “Norėdamas gauti draudimo išmoką už dingusią arba sugadintą papildomą ne gamyklinę įrangą vairuotojas privalės pateikti jos įsigijimo dokumentus.”

Kaip tvirtino R.Sėliukas, visai kitas dalykas, jei automobilis įsigytas iš antrų rankų, arba salone jį įsigijęs žmogus nutaria mašiną patobulinti. “Tobulindami automobilį vairuotojai neretai išgražina savo mašinas įspūdingais oro aptakais, įmantresniais difuzoriais, į automobilio saloną įmontuoja galingą garso aparatūrą, pakeičia paprastus ratus į tuos, kurie iš lieto metalo, ir t. t., o tai jau laikoma papildoma ne gamykline įranga. Jai dingus arba ją apgadinus tuo atveju, jei mašina drausta tiktai standartiniu kasko draudimu be papildomų sutarties

tas ne gamyklinis. “Tuomet pats vairuotojas jau privalo įrodyti, kad, tarkime, iš jo automobilio pavogta magnetola buvo įstatyta gamykloje.

Pigiausiai, o tikriausiai net nieko vairuotojui nekainuotų, jei jis gamintojui parašytų elektroninį laišką šio internete nurodytu adresu ir paprašytų patvirtinti, kad mašinoje buvusi viena ar kita detalė buvo įmontuota gamintojų. Žinoma, gali būti keblumų nurodant, ar iš tiesų būtent ta, o ne kita automobilinė magnetola pavogta. Juk ji yra vagių rankose, o dokumentų, įrodančių jos originalumą, vairuotojas irgi grei-

čiausiai neturi. Tačiau jei klientas pareiškime policijai nurodė, kokios markės automobilinę magnetolą iš jo vagys nukniaukė, o gamintojas patvirtino, jog būtent tokios markės automobilines magnetolas tais metais ir montavo, draudimo kompanijai to kaip įrodymo turėtų pakakti”, tvirtino R.Sėliukas.

Išeitis - draustis papildomai Vis dėlto ir čia, UADBB Draudimo brokerių aljanso vieno vadovų nuomone, netikėtumai gali nesibaigti. “Neatmetu to, kad draudimo kompanija nepatikės elektroniniu laišku. Tuomet tektų įrodymus rinkti kitais būdais, o tai vairuotojui vargu ar apsimokėtų”, - svarstė LŽ pašnekovas.

Jei patobulintų ar tų automobilių, kuriuose gali būti papildomos ne gamyklinės įrangos, savininkai nenori sulaukti staigmenų, R.Sėliukas siūlė išeitį. “Dauguma draudimo kompanijų sutinka mašinas drausti pagal atskirą susitarimą. Kai kurie draudikai papildomą punktą, kuriame numatyta papildomą ne gamyklinę įrangą apdrausti iki tam tikros sumos, įtraukia į standartines draudimo sutartis. Kitos draudimo kompanijos ne gamyklinius daiktus

Naujų mašinų rinka: atgal į 1990-uosius

LŽ apklausus kelias šalyje veikiančias draudimo bendroves aiškėjo, kad vagių ar aplinkybių nuskriaustiems klientams jos turi pasiūlyti ir daugiau išeičių. Tarkim, vairuotojams, apdraudusiems savo automobilius kasko draudimu bendrovėje “Lietuvos draudimas”, ši atlygina ir papildomai ne gamyklinei įrangai padarytą žalą ar jai dingus be atskiro susitarimo, bet tik iki tam tikros sumos. “Jei, pavyzdžiui, iš apdrausto kasko draudimu automobilio išplėšiama ten sumontuota magnetola, tokiu atveju “Lietuvos draudimas” atlygintų žalą, neviršijančią 500 litų, jei ta papildoma įranga sugadinama - iki 1000 litų”, - dienraščiui LŽ tvirtino Andrius Gimbickas, “Lietuvos draudimo” Gyventojų turto draudimo skyriaus vadovas.

Visą žalą klientui draudimo bendrovė atlygina tik tuo atveju, jei jis dėl papildomos ne gamyklinės įrangos draudimo susitarė atskirai. Tiesa, visais atvejais iš draudimo išmokos išskaičiuojama vadinamoji franšizė.

Anot A.Gimbicko, “Lietuvos draudimo” klientai papildomu draudimu dažniausiai draudžia lietus ratlankius, vardinius automobilio numerius, ksenono žibintus, taip pat “tiuningo” paketą.

•

Automobilių markės, išlaikiusios augimą 2012 metų sausio mėn. (proc.)* 1. “Jaguar”

VIDMANTAS UŽUSIENIS

885 tūkstančiai - tiek naujų automobilių buvo parduota Europos Sąjungos (ES) šalyse per pirmąjį šių metų mėnesį. Palyginti su 2012 metų sausiu, pardavimas krito net 8,7 procento.

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) paskelbti duomenys didžiausią nerimą turėtų kelti automobilių pramonėje dirbantiems europiečiams. Dėl katastrofiškai sumenkusio pardavimo vien Prancūzijos koncernas “PSA Peugeot Citroen” rengiasi atleisti daugiau nei 8 tūkst. darbuotojų.

Nuo nedarbo jie būtų išgelbėti nebent tokiu atveju, jei “Peugeot” ir “Citroen” paklausa staiga stebuklingai pakiltų. Tačiau stebuklų greičiausiai nebus. ACEA duomenimis,

sausį koncerno “PSA Peugeot Citroen” pardavimas Europoje, palyginti su praėjusių metų mėnesiu, krito 16,1 procento. Didesnį kritimą iš koncernų fiksavo tiktai “Ford” (-25,8 proc.), tokį patį “Toyota Group” (-16,1 proc.).

Tiesa, kai kurių mažesnių gamintojų rezultatai atrodo dar tragiškiau. Pavyzdžiui, sugretinus praėjusių ir šių metų sausio duomenis aiškėja, kad 2013 metų pirmąjį mėnesį japoniškų “Mitsubishi” Europoje buvo parduota net 34,9 proc., “Volvo” - 16,4 proc. mažiau.

Geriau sekėsi tik prabangių automobilių pardavėjams. Tarkim, sausį ES šalyse buvo nupirkta 11 888 angliškų “Jaguar” visureigių. Toks rezultatas - net 26,2 proc. geresnis nei tą patį mėnesį pernai. Pasak analitikų, prabangių automobilių populiarėjimas gali rodyti didėjančią turtinę nelygybę Senajame žemyne.

Prabangieji “Jaguar” yra tarp tų automobilių markių, kurių bendras rinkos nuosmukis kol kas nepaveikė. / Gamintojo nuotrauka Statistika rodo, kad naujų lengvųjų mašinų pardavimas mažėja šešioliktą mėnesį iš eilės. 2012-ųjų gruodį buvo nusirista iki 1993 metų, o sausį - jau iki 1990-ųjų pardavimo lygio.

Per metus nuo 2012-ųjų sausio iki to paties mėnesio šiemet, paly-

ginti su tuo pačiu 2011-2012 metų laikotarpiu, naujų automobilių pardavimas Europoje (ES ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėse - Norvegijoje, Islandijoje ir Šveicarijoje) smuko 8,5 procento.

Iš didžiųjų ES valstybių augimas buvo fiksuotas tiktai Didžiojoje Bri-

26,2

2. “Land Rover”

19,4

3. “Mazda”

13,7

4. “Honda”

11,8

5. BMW

9,4

6. “Dacia”

8,5

7. “Kia”

7,7

8. “Seat”

4,9

9. “Mercedes-Benz”

4,7

10. “Opel”

4,3

*Palyginti su tuo pačiu 2012 metų mėnesiu. Šaltinis: ACEA

tanijoje (+11,5 proc.). Tuo metu Italijoje rinka buvo kritusi 17,6 proc., Prancūzijoje - 15,1 proc., Ispanijoje - 9,6 proc., Vokietijoje - 8,6 procento. Ekspertai neabejoja, kad tai daugiausia ir lėmė metinį bendros ES ir EFTA automobilių rinkos nuosmukį.

•

12

2013 02 25 Lietuvos žinios

Kultūra

Vilniaus knygų mugė 2013

Užsienio svečiai: gyvenimą pakeičia svajonės Šuolis į nežinią

AISTĖ MASIONYTĖ

Į sostinės “Litexpo” rūmų sales, kuriose vyko susitikimai su knygų mugės autoriais, buvo sunku ne tik įeiti, bet ir iš jų išeiti, nes nekantraudami plūdo būsimo renginio lankytojai. Tarsi netyčia sutapo, kad trys skirtingų leidyklų į renginius pakviesti užsienio rašytojai, išties patrauklios asmenybės, kalbėjo apie tą patį - siekį įgyvendinti tai, ką diktuoja širdis.

Mugės rengėjai gerokai prašovė, skirdami nedidelę patalpą susitikti su Kauno “Žalgirio” vyriausiuoju treneriu katalonu Joanu Plaza, kurio romaną “Andželinos paklodės” išleido leidykla “Obuolys”. Gausiai susirinkusiesiems buvo smalsu išgirsti, ką papasakos garsus krepšinio treneris, savo knygoje prabilęs moters vardu.

Romane pasakojama apie keturiasdešimtmetę Juliją ir jos sapnus, kuriuose pildosi slapčiausios moters svajonės. Knygą leidykla pavadino jausmingu ir įkvepiančiu romanu moterims, bet pats autorius ją skyrė visiems.

“Knygos rašymas man buvo nuotykis. Pradėjau ją kaip pasakojimą vaikams, jį perteikiau mergaitės akimis.

Apsakymas patiko mano draugams, tad istoriją plėtojau toliau. Prieš 1213 metų, kai visa tai pradėjau rašyti, tikrai nemaniau, kad kada nors kalbėsiu tokiai publikai”, - sakė J.Plaza.

Jis prisipažino, kad vyrui kiek pavojinga prabilti moters balsu. “Bet juk kiekviename vyre yra dalis moters, o moteryje - vyro”, - pabrėžė autorius.

Be to, rašyti taip, tarsi būtų moteris, katalonui padėjo gyvenimo patirtis.

J.Plaza net 10 metų dirbo moterų kalėjime, treniravo moterų krepšinio komandą.

Vis dėlto jis neslėpė pirmiausia esąs krepšinio treneris, o tik paskui - rašytojas. “Bet man patinka rašyti, ir tuo mėgaujuosi. Grožinė literatūra padeda pabėgti į kitą pasaulį”, sakė treneris, rašantis naktimis, keliaudamas ar pietaudamas.

Tapti krepšinio treneriu buvo J.Plazos svajonė. Jis visada žinojo, kad tai pasieks, nors ir bus nelengva. Šiandien garsaus trenerio biografijoje - iš viso net 14 darbo metų įvairiuose kalėjimuose, padangų parduotuvėje ir kitur, šitaip bandant išgyventi.

Savo knyga J.Plaza stengėsi pasakyti, kad žmonės kovotų dėl savo svajonių, puoselėtų jas nuo vaikystės. Ir kad ją skaitydami susimąstytų, ar tikrai gyvena taip, kaip nori. “Ši knyga daugeliui tapo impulsu keisti gyvenimą”, - sakė J.Plaza.

“Andželinos paklodžių” autorius tikrai nestokojo skaitytojų dėmesio.

Tarp jų buvo ir Kauno “Žalgirio” žaidėjas Paulius Jankūnas, į knygų mugę atėjęs su ketverių metų sūneliu, ankstesnių laikų “Žalgirio” žvaigždė, dabartinis klubo sporto direktorius Vitoldas Masalskis ir kiti.

J.Plazos autografo laukiančiųjų eilėje stovėjo bene šimtas jo talento gerbėjų. Edukologijos universiteto studentė Justina papasakojo, kad J.Plazos knygą pirko ne sau, o paprašyta dėstytojo. Vilnietę pedagogę Vitą Adomaitienę katalonas žavi ir kaip krepšinio treneris, ir kaip įdomi asmenybė. Įsigijusi J.Plazos knygą moteris sakė, kad bus įdomu patyrinėti kitą jo pusę: ar ir rašyda-

Kauno “Žalgirio” vyriausiasis treneris J.Plaza mugėje pristatė savo romaną “Andželinos paklodės” ir kantriai dalijo autografus. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos

T.Shahas: “Gyvenime kartais reikia daugiau klausytis širdies, o galvai leisti šiek tiek pailsėti.”

Svečias iš Azerbaidžano K.Abdulla įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus turi slėnį savyje ir jame gali kurti stebuklus. mas jis toks pat išmanus ir stiprus, kaip ir krepšinyje.

“Tūkstančio ir vienos nakties šalyje”, o mugės išvakarėse “Tyto alba” išleido romaną “Timbuktu” - tikra

istorija paremtą pasakojimą apie Afrikos miestą, pastatytą iš gryno aukso, bergždžius keliautojų bandymus pasiekti šį svajonių miestą ir žmogų, kuriam iš tiesų tai pavyko.

LŽ kalbinta vilnietė programuotoja Dalia pasakojo, kad knygą apie Timbuktu nupirko Norvegijoje gyvenančiai dukrai Eglei, jau perskaičiusiai abu lietuviškai pasirodžiusius rašytojo kūrinius. Susitikimą su T.Shahu vedusi jo knygų vertėja Rasa Drazdauskienė tikrai neapsiriko: didžiulę “Litexpo” konferencijų salę užplūdę žmonės buvo ne atsitiktiniai lankytojai, o ištikimi marokiečiu tapusio rašytojo gerbėjai, skaitę jo knygas.

Pažįstamas ir mėgstamas Prie leidyklos “Tyto alba” stendo gerbėjai laukė kito mugės svečio - anglų, afganų kilmės rašytojo, keliautojo ir dokumentinių filmų kūrėjo Tahiro Shaho. Užaugęs diplomatų ir intelektualų šeimoje, 2003 metais T.Shahas paliko Jungtinę Karalystę ir persikėlė į Maroką, Kasablanką, kur iki šiol gyvena su šeima. Per susitikimą su Lietuvos skaitytojais T.Shahas teigė, kad rašymas jam niekuomet nebuvo kas nors ypatinga, greičiau natūralu. Mat kūrėjas užaugo rašytojų giminėje: jais buvo jo senelis, dėdė, daug kitų giminaičių. T.Shaho šeimoje, kilusioje iš Azijos, istorijų pasakojimas yra iš kartos į kartą perduodamas dalykas.

T.Shahui sulaukus šešerių, tėvas paklausė, kada jis parašys pirmąją knygą. “Mano didžiulei gėdai, tą pirmąją parašiau tik 22 metų”, - sakė svečias. Jis teigė supratęs, kad rašymui svarbiausi du dalykai: gera, patogi kėdė ir drausmė. “Jei sėdi toje patogioje kėdėje ir kasdien rašai, tada iš tiesų kas nors gimsta”, - kalbėjo T.Shahas.

Rašytojo knygos jau išverstos į 40 pasaulio kalbų. Jau anksčiau lietuviškai pasirodė “Kalifo rūmai”,

Maroke gyvenantis T.Shahas teigė, kad rašymui svarbiausi du dalykai: patogi kėdė ir drausmė.

“T.Shaho gyvenimas labai įdomus. Įspūdis toks, kad jis gyvena gyvenimą, kokį aš norėčiau gyventi”, - sakė R.Drazdauskienė. Ji teiravosi, kaip rašytojas ryžosi nusipirkti kalifo rūmus Kasablankoje, istorija apie kūrimąsi juose tapo pirmosios lietuviškai pasirodžiusios knygos pagrindu.

T.Shahas pasakojo, kad Londone gyveno mažame bute su dviem vaikais ir galų gale nusprendė, jog būtina ką nors keisti. “Gyvenime kartais reikia daugiau klausytis širdies, o galvai leisti šiek tiek pailsėti. Būtent vedamas širdies nusprendžiau keltis gyventi į Maroką. Kai dabar žvelgiu atgalios, tai buvo kiek beprotiška mintis, bet gyvenime yra tam tikrų tobulėjimo etapų, kai turime ko nors išmokti. Įsikūrimą apleistuose kalifo rūmuose prilyginčiau šuoliui į giliausią baseino vietą.

Bet galiausiai Marokas priėmė mūsų šeimą, ir lig šiol čia jaučiamės puikiai”, - sakė T.Shahas.

O ką rašytojas patartų žmogui, norinčiam rasti išskirtinę savo gyvenimo istoriją? T.Shaho teigimu, jam labai pasisekė, mat per savo gyvenimą daug keliavo, rašė, kūrė filmus. Tačiau kartais nereikia toli nukeliauti, užtenka pažvelgti į mus supančius dalykus nauju žvilgsniu.

Ir būtinai klausyti savo širdimi.

“Didžiojoje Britanijoje, kur aš užaugau, žmonės daug kalba, bet neretai praranda tą patirtį, kurią gali gauti tiesiog darydami tai, kas jiems atrodo tinkama, kas yra jų širdies šauksmas”, - sakė knygų mugės svečias.

Kelionė rytietišku kilimu “Kiekvienas žmogus turi slėnį savyje ir jame gali kurti stebuklus”, tai jau kito autoriaus, šiuolaikinės azerbaidžaniečių literatūros klasiko Kamalo Abdullos citata.

K.Abdulla - ir garsus poetas, dramaturgas, eseistas, mokslininkas filologas, profesorius, Baku slavų universiteto rektorius, akademikas, 2012 metų Nobelio premijos nominantas, kartais net vadinamas Azerbaidžano Borchesu. Rašytojo kūryba jau išversta į 15 pasaulio kalbų, greitai jos sulauks japonai ir prancūzai.

K.Abdullos romaną-fantaziją “Stebukladarių slėnis” - vidurinę romanų trilogijos dalį - išleido leidykla “Edukologija”. Tai pirmas autoriaus kūrinys lietuvių kalba, jį vertė panevėžietė mokytoja Lionė Cibulskaitė-Lapinskienė.

K.Abdulla pasakojo buvęs nustebintas, kad jo romanas su savo viduramžiais, sufijais, Rytų inkvizicijos teismais galėtų dominti lietuvių skaitytojus. Net autorius, paklaustas, apie ką jo kūrinys, negali aiškiai pasakyti. “Šiuo atveju reikia suvokti: jei kas paaiškėja, tampa vieša, numetama kaip skraistė, lieka nuogas, vadinasi, tai iš pradžių ir nebuvo sukurta kaip paslaptis. Iš tikrųjų romane daug paslapčių, ir jeigu paslaptį išsiaiškiname, maloniai rytietiškai nustembame”, - teigė vertėja L.Cibulskaitė-Lapinskienė ir pakvietė į kelionę K.Abdullos nuaustu įvairiaspalviu azerbaidžanietišku kilimu.

Ar pats “Stebukladarių slėnio” autorius tiki stebuklais? “Kai sėdu prie rašomojo stalo - jie pasipila. Žmonės kyla nematomu kalnu, ir atrodo, kad jie kyla debesiu. Kažkur tokie stebuklai buvo ir bus”, sakė K.Abdulla.

•

2013 02 25 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Vilniaus knygų mugė 2013

R.Granauskas: kas yra šventieji “Širdį spaudžia nuojauta, - ištarė Romualdas Granauskas šeštadienį Knygų mugėje pristatydamas naują knygą “Šventųjų gyvenimai”. - Ar tik ne paskutinį kartą matomės? Regiu jus, mielieji, tarsi pro rūką - graudų melancholijos rūką. Dėkingas, kad taip gausiai susirinkot.”

Susitikimas su R.Granausku - retas malonumas, todėl jį patirti panoro didelis knygų mugės lankytojų būrys. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos AUDRIUS MUSTEIKIS

M

aždaug 45 minučių susitikimas prabėgo akimirksniu. Rašytojas ir sugraudino, ir prajuokino publiką, o renginiui baigiantis atsiprašė, kad ne visiems valios pasirašyti.

Paklausyti, ką ir kaip kalba dabartinės literatūros klasikas, vadovėlinis autorius, suėjo daug moksleivių.

Ne tik jų. “Susitikimas su R.Granausku - retas malonumas, todėl nesistebiu, kad jūsų toks didelis būrys”, - pradėjo knygos sutiktuves Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius Valentinas Sventickas. “Šventųjų gyvenimai” - novelių apysaka. Anotacijoje rašoma: “Reikšmingi siužetai, raiškūs personažai, gyva kalbos tėkmė su žemaitybių intarpais, autobiografinės patirtys - taigi yra visa, kas traukia skaitytojus. Šventaisiais rašytojas vadina dramatiško laikotarpio žmones, tapusius novelių personažais. Prozos menas keičia suvokimą, - kad ir kaip buvo

juodamas. Čia šaltinis - atmintis ir širdis. Bepigu Rūtai Šepetys, kuri pasiklausinėjo apie tremtį ir parašė vaikiškai naiviai. Bet reikia ir tokių knygų. Kai pats viską matei, negali pažvelgti lyg iš paukščio skrydžio, todėl knyga suverta iš detalių, iš minimaliausių detalyčių, kad skaitytojas susidėliotų vaizdą.”

O pavadinimas? “Kad jie šventi, tie žmonės. Pavyzdžiui, pokario moterys, partizanės, ryšininkės.

Kuri dabar iš jūsų taip rizikuotų? rašytojas kreipėsi į moteriškąją auditorijos dalį. - Jos viską darė dėl kilnaus tikslo - nepabūgo, neišsižadėjo savo įsitikinimų. Kaip ir tie, kurių statulos stovi bažnyčiose.”

Nuo 2000-ųjų, kai pasirodė R.Granausko apysakų knyga “Raudonas ant balto”, literatūrologus ir skaitytojus stebina rašytojo kūrybos proveržis. Pasirodė romanas “Duburys” (2003), apysakos “Šunys danguje” (2005), romanas “Kenotafas” (2005), romanas “Rūkas virš slėnių” (2006), publicistikos knyga “Lietuvos įdomybės” (2009), novelių romanas “Trys vienatvės” (2011),

R.Granauskas ir sugraudino, ir prajuokino publiką - tai jis moka.

niuansai, taip pat rupumas, stačiokiškumas atėjęs iš tarmės. “Iš tarmės nė vienai dienai niekur nebuvau išėjęs”, - didžiuojasi R.Granauskas.

Kalbininkas Aleksas Girdenis jam skambindavęs pasitikslinti vienos ar kitos žemaitybės priegaidę. Rašytojas toliau kūrybingai apmąsto Lietuvos įdomybes. “Žinot, kas yra pingvinai? - netikėtai paklausė jis. Tos pačios konservatorių kregždutės, kelias kadencijas pratupėjusios Seime.”

Pokario neišsemiamumas Literatūrologė Jūratė Sprindytė savo kalbą trumpino kaip galėdama, kad dar liktų laiko kalbėti rašytojui.

Ji prisipažino, kad knyga jai padarė didelį įspūdį: “Nors literatūrologei gal ir netiktų taip sakyti. Ši knyga meistro darbas. Taip pat ji išskirtinė pastarųjų R.Granausko knygų kontekste. Rašytojas grįžo prie to, ką geriausiai moka - rašyti noveles. Šiandien tai nebevertinamas žanras.

R.Granausko kūriniai labai ryškūs dabartinių plepių tekstų sraute tekstų be ribų, be konteksto.”

Būti šventam, R.Granausko supratimu, - būti vientisam, moraliai tvirtam ir švariam. Tai daro įspūdį dezintegruojančioje aplinkoje. Daro įspūdį aprašytųjų žmonių stovėjimas tiesos pusėje. Aplinkybės baisios: persekioja, degina, šaudo, tremia, o R.Granausko veikėjai sugeba atsilaikyti - išlaikyti savigarbą.

J.Sprindytė pavartojo sąvoką “pokario neišsemiamumas”. Nesvarbu, kad apie tą laiką rašyta jau nemažai, R.Granauskas viską padaro kitaip, kitomis konsteliacijomis, suranda naujų rakursų. Absoliuti autentika ne tik kalbos požiūriu, bet ir traktavimu. Stebėtinas kūrybingumas. Stulbinama atida paprastam žmogui. Ir kaip skausmingai veikia! “Šventųjų gyvenimai” - pati geriausia iš pastarųjų R.Granausko knygų, - įsitikinusi J.Sprindytė. - Kelios buvo memuarinės, jos jaukios, žavios, bet šita - tarsi nauja pakopa.

Vyresniosios kartos rašytojų kūriniuose dažni pasikartojimai, o čia tikras plykstelėjimas. Knygoje yra novelė “Šv. Mikalina” - apie mokytoją, kuri norėjo viską, kas vyksta, at-

R.Granauskas: “Kažkuris iš didžiųjų sakė, kad nė vienas rašytojas negali parašyti daugiau, nei savo vaikystėje yra įsidėjęs.” sunku, tauta gyveno ir išgyveno. Pereidama tragiškas, groteskiškas, kasdienės buities situacijas, susimąstydama ir nusišypsodama.”

Dievo pirštas “Kas nuvedė į pokario laiką?” - paklausė V.Sventickas R.Granausko.

“Visas gyvenimas, - atsakė rašytojas.

- Juk aš pokario vaikas. Kai Stalinas mirė, buvau keturiolikos. Gal ne viską tada supratau - dabar suprantu.

Kažkuris iš didžiųjų sakė, kad nė vienas rašytojas negali parašyti daugiau, nei savo vaikystėje yra įsidėjęs. Gyvenimui baigiantis noriu dar pasižiūrėti atgal. O dėl pokario mūsų literatūroje blogai - todėl, kad tai mums jau ne dabartis, bet dar ne istorija, negali rašyti ramiai sau šaltinius studi-

apysaka “Kai reikės nebebūti” (2012). Kas dėl to proveržio kaltas?

“Ponas Dievas, - nedvejodomas atsakė R.Granauskas. - Jis pamojo pirštu - eisim! Supratau, kad nebeduota laiko tingėti. Atėmė kojas - atkrito žvejyba, taip pat teatrai ir kitos smulkesnės pagundos. Sėdėk, bezdėk ir rašyk.”

Geriausios valandos rašyti - rytinės, tarp trijų ir penkių. Per jas įvykdomos dienos normos. Kai rašytojas įsijungia televizorių, dažniausiai atsidūsta: “Blogai, kai ilgai gyveni viskas atrodo matyta.” Arba įsiunta dėl reklamos idiotizmų ir kalbos klaidų. Ypatingas paties rašytojo kalbos jausmas - sakiniai tarsi muzika, apgalvotas, regis, net skiemenų skaičius - visos subtilybės ir

Keturias dienas trukusi Vilniaus knygų mugė atsisveikino iki kitų metų.

siminti, įamžinti. R.Granauskas kaip ta Mikalina atlieka metraštininko funkciją. O kuo arčiau šiandiena, tuo labiau mąžta šventumo. Pažeistas tautos genofondas. R.Granausko ironija (kad ir novelėje “Šv. Stanislovas”, kurią per pristatymą perskaitė aktorius Vytautas Rumšas - aut.) baisi ir skausminga, tačiau apvalanti. “Šventųjų gyvenimai” - apie moralinius principus mumyse. Lemtingą valandą gali prireikti juos įrodyti.”

J.Sprindytė šiai knygai pranašavo “chrestomatinę” ateitį.

Ačiū Dievui, “Šventųjų gyvenimai” - ne paskutinis R.Granausko kūrinys. “Aš greičiau rašau nei jis skaito”, - parodė rašytojas į V.Sventicką. “Na, nerausk, nerausk, aš juokauju”, - suskubo nuraminti savo leidėją. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje esantis rankraštis pavadintas “Išvarytieji”. “Apie tai, ką išvarėme iš savo gyvenimo, savo užuojautos, savo supratimo, - komentavo autorius. - Apie senus ir silpnus. Čia bus apie mūsų dienas. Graudi knyga, ne ką linksmesnė už šitą. Gal sulauksiu jos pasirodymo.”

•

14

2013 02 25 Lietuvos žinios

Sportas

Trumpai R.MEILUTYTĖS REKORDAS Olimpinė čempionė Rūta Meilutytė svečio teisėmis dalyvavo Anglijos universitetų ir koledžų čempionate Šefilde. 50 m baseine lietuvė plaukė ne visai įprastus nuotolius. 200 m kompleksiniame plaukime Rūta beveik 8 sek. pagerino Lietuvos rekordą, priklausiusį Vaivai Gimbutytei.

Nuo šiol naujasis rekordas - 2 minutes 13,69 sekundės. Šis rezultatas Londono olimpinių žaidynių finale būtų buvęs 7-as. Tik dviejų dešimtųjų sekundės Rūtai pritrūko iki Lietuvos moterų rekordo plaukiant 100 m nugara - 1:02,95.

LIKO BE MEDALIO Lenkijos sostinėje pasibaigusiame pasaulio jaunimo (iki 19 metų) greitojo čiuožimo trumpuoju taku čempionate aštuoniolikmetei Agnei Sereikaitei nepavyko pelnyti medalio. 500 m sprinto rungtyje lietuvė užėmė ketvirtąją vietą, 1500 m nuotolį įveikė dešimta, o sekmadienį 1000 m nuotolį baigė šešta.

TREČIAS D.ŠERNO ĮVARTIS Trečią įvartį Turkijos futbolo čempionate įmušė Darvydas Šernas, o “Gaziantepspor” klubas, kuriame žaidžia du lietuviai, per XXIII turą namie 2:1 (1:1) įveikė ketvirtojoje pozicijoje esančią “Bursaspor” (34 tšk.) ekipą ir, iškovojęs septintą pergalę, pakilo į dvyliktąją vietą (28 taškai). Šeimininkų vartus visą mačą gynė Žydrūnas Karčemarskas. Iki 87 minutės rungtyniavęs D.Šernas 27 minutę įmušė pirmą susitikimo įvartį, o 79 minutę buvo įspėtas.

Klaipėdiečiams pritrūko įvarčių SAULIUS RAMOŠKA

Pirmą kartą į Europos Iššūkio taurės aštuntfinalį patekę šalies čempionai Klaipėdos “Dragūno” rankininkai nesugebėjo atversti naujo puslapio klubo istorijoje.

Kovoje dėl vietos Iššūkio taurės ketvirtfinalyje uostamiesčio rankininkai neįveikė Kragujevaco komandos “Radnički” (Serbija) barjero.

Varžovai sutiko abejas rungtynes žaisti Lietuvoje, tačiau Artūro Juškėno treniruojamai ekipai namų sienos padėjo tik per pirmas rungtynes šeštadienį. Tądien “Dragūno” rankininkai 30:28 (16:15) įveikė svečius iš Serbijos ir sekmadienį net pralaimėję vienu įvarčiu lietuviai būtų patekę tarp aštuonių pajėgiausių turnyro ekipų.

Deja, per atsakomąsias rungtynes sekmadienį Klaipėdos rankininkai visą laiką vijosi varžovus. Šie geriau sužaidė susitikimo pabaigą ir šventė pergalę 27:23 (14:11). Po finalinės sirenos Serbijos ekipos žaidėjai neslėpė emocijų trypdami džiaugsmo šokį.

Per pirmą dvikovą 8 įvarčius nugalėtojams pelnė Jonas Truchanovičius, 5 - Tadas Stankevičius, po 4 Gražvydas Juška ir Edvinas Vorobjovas, po 3 - Darius Jasinskas ir Gediminas Vaitkus. Varžovų gretose rezultatyviausiai rungtyniavo Aleksandras Bosičius, Dejanas Pralica ir Ivanas Rajicevičius (po 5 įvarčius).

Sekmadienį Lietuvos ekipoje geriausiai sekėsi Evaldui Griežei (5), J.Truchanovičiui ir E.Vorobjovui (po 4). Iš serbų nesulaikomi buvo po 8 įvarčius įmetę D.Pralica ir I.Rajicevičius.

Klaipėdos rankininkai Iššūkio taurės aštuntfinalyje pasirodė garbingai. / “Dragūno” nuotrauka Per svarbiausias sezono kovas “Dragūnui” teko verstis be kelių pagrindinių žaidėjų. Jau anksčiau iš ri-

Todėl nenuostabu, kad po šeštadienio pergalės treneris A.Juškėnas tvirtino, jog dviejų įvarčių tra-

A.Juškėnas: “Džiaugiuosi, kad žaidėme kaip vieninga komanda ir parodėme sportinį charakterį.” kiuotės dėl plyšusios Achilo sausgyslės iškrito pagrindinis vartininkas Aistis Pažemeckas ir kojos padikaulį susilaužęs Karolis Stropus. O praėjusią savaitę per treniruotę čiurnos raiščių plyšimą patyrė rezultatyviausias ekipos žaidėjas Benas Petreikis.

pi persvara nieko nereiškia ir jo treniruojamos ekipos galimybės yra nedidelės.

“Blogai, kad mus svarbiu metu užklupo traumos. Jei būtų galėję žaisti mūsų lyderiai, žaidimas būtų buvęs visai kitoks, - teigė A.Juškėnas. -

Džiaugiuosi, kad žaidėme kaip vieninga komanda ir parodėme sportinį charakterį. Žaidėjai net ir kęsdami skausmus, susileidę skausmą malšinančių vaistų bėgo į aikštę.”

Pakeliui į aštuntfinalį “Dragūnas” antrojo etapo B grupės turnyre Moldovoje net 23 įvarčių skirtumu 47:24 - sutriuškino “Ruislip Eagles” (Anglija) klubą, 29:21 įveikė “SPE Strovolos” (Kipras) atstovus ir 28:24 (16:12) privertė pasiduoti šeimininkę - “Olimpus-85-USEFS” (Moldova) ekipą. Trečiajame etape dėl svečiuose daugiau pelnytų įvarčių - 27:22 ir 24:29 - klaipėdiečiai įveikė Zaporožės ZTR (Ukraina) komandą.

•

J.KINDERIUI NEPASISEKĖ Pasaulio šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės varžybų pirmajame etape JAV vienintelis Lietuvos atstovas Justinas Kinderis surinko 5540 taškų ir užėmė 24 vietą. Nugalėjo pasaulio čempionas rusas Aleksandras Lesunas (5832 tšk.). J.Kinderis fechtavimo rungtyje užėmė 19 vietą (808 tšk.), 22-as buvo plaukimo rungtyje (1244 tšk.), tik 33-ias liko jojimo (940 tšk.) varžybose ir buvo trečias šaudymo bei bėgimo dvikovėje (2524 taškai).

Olimpiados prizininkas netapo stipriausias

EUROLYGOS MŪŠIAI Septintą pergalę per aštuntas Eurolygos TOP 16 etapo rungtynes iškovojo E grupės lyderis Madrido “Real”, namie 77:72 jis įveikė Berlyno “Alba” komandą. Septintą pergalę iškovojo ir antrąją vietą E grupėje užimanti Stambulo “Anadolu Efes” komanda, savo aikštėje 63:60 palaužusi Maskvos CSKA krepšininkus. F grupėje penktą pergalę iškovojo Pirėjo “Olympiakos”, jis namie 82:74 įveikė Vitorijos “Caja Laboral” komandą.

Maskvos srities “Chimki”, kurį treniruoja Rimas Kurtinaitis, 87:56 nugalėjo nė sykio nelaimėjusią Stambulo “Bešiktaš” ekipą.

PRADĖJO PERGALE Pergale ATP serijos “Delray Beach International tennis Championships” teniso turnyro kvalifikaciją pradėjo 22 metų Ričardas Berankis.

87 vietą ATP reitinge užimantis ir atrankos turnyro favoritu laikomas lietuvis pirmajame rate per 67 minutes 6:4, 6:2 nugalėjo 568-ąją planetos raketę 21-erių Bangourą Sekou iš JAV. LŽ

2010 metų Europos jaunių bokso čempionato prizininkas E.Stanionis (mėlyna apranga) po atkaklios ir permainingos kovos įveikė Londone sužibėjusį E.Petrauską (nuotraukoje dešinėje). / Boksopasaulis.lt ir Reuters/Scanpix nuotraukos

Londono olimpinių žaidynių bronzos medalininkas Evaldas Petrauskas pralaimėjo kovą dėl Lietuvos čempiono vardo.

Sekmadienį Vilniuje baigėsi Lietuvos vyrų ir moterų bokso čempionatas, kuriame jėgas išmėgino 81 vyras ir 15 moterų.

Didžiausia staigmena užfiksuota svorio kategorijoje iki 69 kilogramų - finalinėje dvikovoje 2010 metų Europos jaunių bokso čempionato prizininkas aštuoniolikmetis kaunietis Eimantas Stanionis po atkaklios ir permainingos kovos 15:13 įveikė po Londono olimpiados ryškiausia Lie-

tuvos bokso žvaigžde tapusį dvidešimtmetį E.Petrauską.

Tiesa, abu boksininkai varžėsi sunkesnėje nei įprasta svorio kategorijoje. E.Stanionis pernai pasaulio jaunimo čempionate dar kovojo svorio kategorijoje iki 64 kg, o E.Petrauskas Londono bronzą pelnė svorio kategorijoje iki 60 kilogramų.

Per žingsnį nuo rekordinio - 15ojo - titulo buvo Vitalijus Subačius (iki 91 kg). Jo oponentui Eugenijui Tutkui susižeidus antakį antrame raunde pergalė taškais 4:1 įskaityta pastarajam.

Po tris čempionų titulus vyrų varžybose iškovojo Kauno ir Vilniaus

boksininkai, du aukso medaliai iškeliavo į Klaipėdą, po vieną - į Panevėžį ir Marijampolę. Čempionų titulus sostinėje pavyko apginti Tautvydui Stepšiui (52 kg), Gyčiui Vaitkui (60 kg), Mantui Balčiauskui (75 kg) ir Tadui Tamašauskui (per 91 kg). Šiose varžybose vyrai kovojo be šalmų. Ši naujovė įvesta dėl pasikeitusių Tarptautinės bokso asociacijos taisyklių. Europos čempionatas, rengiamas gegužės mėnesį, jau vyks be šalmų, tad iki balandžio federacijos sprendžia, kaip elgtis šiuo klausimu.

•

LŽ

NUGALĖTOJAI Vyrai Iki 49 kg - Marius Vyšniauskas (Panevėžys) Iki 52 kg - Tautvydas Stepšys (Marijampolė) Iki 56 kg - Ruslanas Jefremovas (Kaunas) Iki 60 kg - Gytis Vaitkus (Klaipėda) Iki 64 kg - Aurimas Naudžius (Kaunas) Iki 69 kg - Eimantas Stanionis (Kaunas) Iki 75 kg - Mantas Balčiauskas (Klaipėda) Iki 81 kg - Vladimiras Milevskis (Vilnius) Iki 91 kg - Eugenijus Tutkus (Vilnius) Per 91 kg - Tadas Tamašauskas (Vilnius) Moterys Iki 52 kg - Evelina Adomulytė (Kaunas) Iki 60 kg - Ana Starovoitova (Vilnius) Iki 64 kg - Vaida Valskytė (Vilnius) Iki 75 kg - Deimilė Gugaitė (Kaunas) Iki 81 kg - Kristina Rimkutė (Klaipėda)

2013 02 25 Lietuvos žinios

Sportas

15

Pirmasis atgimusios “Kibirkšties” laimikis LKF TAURĖS FINALO KETVERTAS Finalas “Kibirkštis-VIČI-IKI” - “Hoptrans-Sirenos” 66:58 (17:19, 19:17, 18:8, 12:14). M.Kvederavičiūtė 21 tšk., L.Pikčiūtė 17 (9 atk. kam.), V.Kuktienė 10 (8 atk. kam.); I.Šalkauskė ir E.Sarapaitė po 17, K.Balčiūnaitė 8.

Dėl 3 vietos “Fortūna” - “Jaunieji talentai” 81:68 (30:7, 25:13, 12:21, 14:27). L.Aglinskaitė 23, M.Grigalauskytė 20, G.Gutkauskaitė 10; L.Juškaitė 22, A.Putramentaitė 13, J.Kraujūnaitė 12.

Pusfinaliai “Hoptrans-Sirenos” - “Fortūna” 75:64 (18:23, 26:16, 13:14, 18:8). I.Šalkauskė 21 (9 atk. kam.), R.Žemantauskaitė 17, E.Sarapaitė 16; C.Garkeiva 15 (6 kld.), M.Grigalauskytė ir E.Šikšniūtė po 12.

“Kibirkštis-VIČI-IKI” - “Jaunieji talentai” 83:43 (29:9, 22:15, 18:10, 14:9).

M.Kvederavičiūtė 23 (2-10/14, 9 atk. kam.), L.Pikčiūtė 20 (10 atk. kam.), K.Vengrytė 10; D.Belickaitė 13, J.Kraujūnaitė 10, A.Širšinaitytė 7 (2-2/12).

Praėjusiais metais liko antros, o šiemet “Kibirkšties-VIČI-IKI” krepšininkės LKF taurės turnyre buvo stipriausios.

SAULIUS RAMOŠKA

2011 metų rugsėjį atgimusi legendinė Vilniaus “KibirkštiesVIČI-IKI” komanda jau turi pirmą titulą - vilnietės iškovojo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurę.

Antrus metus iš eilės LKF taurės finale žaidžiančios “Kibirkšties-VIČIIKI” krepšininkės šeštadienį Vilniuje 66:58 įveikė Kauno rajono “Hoptrans-Sirenų” ekipą. Sostinės klubą į pergalę vedė naudingiausia finalo ketverto turnyro žaidėja pripažinta Mantė Kvederavičiūtė. 22 metų 180 cm ūgio gynėja finale pelnė 21, o pusfinalyje, kuriame 83:43 įveikta Vilniaus “Jaunųjų talentų” komanda, - 23 taškus. Varžybų organizatoriai ją apdovanojo 1000 litų piniginiu prizu.

“Labai džiaugiuosi ir pergale, ir asmeniniais laimėjimais, - triumfavo M.Kvederavičiūtė. - Čempione buvau tapusi ir anksčiau, tačiau šįmet mano indėlis daug didesnis, todėl pergalė malonesnė. Tikėjomės sunkaus finalo, jis toks ir buvo, bet mums pavyko atsilaikyti.”

Praėjusio sezono LKF taurės finale Vilniaus krepšininkės po atkaklios kovos 64:73 turėjo pripažinti Kauno “VIČI-Aisčių” pranašumą. Šeštadienį sostinės komandoje žaidė net 4 žaidėjos, kurios prieš metus pasi-

M.Kvederavičiūtė (su kamuoliu) pripažinta naudingiausia finalo ketverto žaidėja. puošė taurės aukso medaliais - M.Kvederavičiūtė, Rima Valentienė, Lina Pikčiūtė ir Vita Kuktienė. Ir visos svariai prisidėjo prie pergalės prieš Kauno rajono komandą - L.Pikčiūtė surinko 17 taškų ir atkovojo 9 kamuolius, V.Kuktienės sąskaitoje - 10 taškų ir 8 atkovoti kamuoliai, R.Valentienė pridėjo 9 taškus.

Lūžis per šias rungtynes įvyko trečiojo kėlinio pabaigoje, kai 3 pražangas iš eilės (viena - techninė) susirinko ir aikštelę dėl išnaudoto pražangų limito turėjo palikti viena “HoptransSirenų” lyderių Rasa Žemantauskai-

Geriausiai Kauno rajono ekipos krepšininkei I.Šalkauskei (kairėje) prizą įteikė Lietuvos moterų krepšinio lygos direktorė Audra Ginelevičienė.

Oresto Gurevičiaus nuotraukos

M.Kvederavičiūtė: “Čempione buvau tapusi ir anksčiau, tačiau šiemet mano indėlis daug didesnis, todėl pergalė malonesnė.” tė. Tuomet M.Kvederavičiūtė įmetė 6 baudos metimus iš eilės ir sukūrė saugią persvarą savo ekipai.

“Finalai niekada nebūna lengvi, po rungtynių teigė nugalėtojų treneris Tadas Stankevičius. - Iš vėžių mus išmušė nesėkminga rungtynių pradžia, tačiau džiaugiuosi, kad mergi-

nos atsitiesė. Tikėjomės, jog Kauno rajono krepšininkės nuo rungtynių pradžios mus spaus. Taip ir įvyko, juk mes turime tik vieną tikrą įžaidėją R.Valentienę. Kovėmės iki paskutinės sekundės ir pirma laiko negalvojome apie pergalę.”

Vilniaus komandai finale negalė-

jo padėti pusfinalyje petį išsinarinusi Greta Šniokaitė ir kojos traumą besigydanti Vitalija Vaščiūnaitė.

Antrąją vietą užėmusioje “Hoptrans-Sirenų” ekipoje sėkmingiausiai rungtyniavo po 17 taškų pelniusios Iveta Šalkauskė ir Eglė Sarapaitė. Beje, I.Šalkauskė buvo išrinkta naudingiausia Kauno rajono komandos žaidėja.

Po dviejų nesėkmingų mažųjų finalų šventės pagaliau sulaukė Klaipėdos “Fortūna”, šeštadienį 81:68 nugalėjusi “Jaunųjų talentų” ekipą ir užėmusi trečiąją vietą.

•

Plaukimo pirmenybėse - nauji rekordai ir viltys Šeštadienį Alytuje pasibaigusios Lietuvos plaukimo žiemos pirmenybės optimistiškai nuteikė plaukimo specialistus. Šios varžybos Lietuvos plaukikams buvo labai svarbus pasirengimo pasaulio čempionatui etapas, galimybė jau dabar pelnyti kelialapį į stipriausių planetos plaukikų varžybas.

Per tris dienas Alytuje buvo pagerinti trys Lietuvos suaugusiųjų rekordai ir du vaikinų iki 17 metų rekordai.

“Tai buvo pirmosios varžybos 50 metrų baseine Lietuvoje besitreniruojantiems plaukikams, kai jie galėjo siekti kelialapio į pasaulio čempionatą. Ypač optimistiškai nuteikia jauni-

mas, progresuojantis labai greitai.

Džiugina ir mūsų vyrų lyderio Giedriaus Titenio forma - jis dar niekada neplaukė taip greitai tokiame pasirengimo etape”, - sakė Lietuvos plaukimo rinktinės vyriausiasis treneris Žilvinas Ovsiukas.

G.Titenis, kaip ir olimpinė čempionė Rūta Meilutytė bei Vytautas Janušaitis, jau yra įvykdęs pasaulio čempionato A lygio normatyvus, atveriančius kelią į Barseloną, kurioje liepą susirinks pajėgiausi planetos plaukikai.

B lygio normatyvus, kurie suteikia teisę, bet negarantuoja dalyvavimo pasaulio čempionate, yra įvykdę Danas Rapšys, Mindaugas Sadauskas, Marius Mikalauskas, Tadas Duškinas, Raminta Dvariškytė.

G.Titenis Alytuje įvykdė ir B lygio

normatyvus, jis laimėjo plaukdamas visus tris nuotolius krūtine: 50 m - per 28,36 sek., 100 m - per 1 min. 01,52 sek. ir 200 m - per 2 min. 16,19 sek.

Pirmasis Lietuvos rekordą Alytuje pagerino panevėžietis D.Rapšys.

Ketvirtadienį plaukdamas 200 m laisvuoju stiliumi (1 min. 49,50 sek.) jis išstūmė iš rekordininkų sąrašo V.Janušaitį.

Penktadienį Kauno centro sporto mokyklos auklėtinė Jūratė Ščerbinskaitė plaukdama 400 m laisvuoju stiliumi pagerino pačiai priklausiusį Lietuvos rekordą - 4 min. 19,32 sek.

Paskutinę varžybų Alytuje dieną D.Rapšys plaukdamas 200 m nugara pagerino taip pat sau priklausiusį Lietuvos rekordą (1 min. 58,98 sek.).

Prieš varžybas Alytuje vienu pers-

pektyviausių Lietuvos plaukikų vadinamas D.Rapšys treniravosi Siera Nevados aukštikalnėse Ispanijoje drauge su G.Titeniu ir vilniečiu Povilu Strazdu, kuris ketvirtadienį pagerino Lietuvos vaikinų iki 17 metų rekordą plaukdamas 400 m kompleksiniu būdu (4 min. 31,74 sek.), o penktadienį - 200 m kompleksinio plaukimo nuotolyje (2 min. 5,90 sek.).

Atviromis Lietuvos žiemos plaukimo pirmenybėmis prasidėjo trejų svarbių varžybų ciklas. Kovo 1-3 dienomis geriausi Lietuvos plaukikai dalyvaus tarptautinėse varžybose Berlyne (Vokietija), o kovo 8, 9 dienomis kovos Baltijos valstybių čempionate bei jaunimo mače Estijos mieste Tartu.

•

LŽ

Plaukimo rinktinės trenerį Ž.Ovsiuką nudžiugino mūsų vyrų lyderio G.Titenio (nuotraukoje) sportinė forma. / Sauliaus Ramoškos nuotrauka

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

2013 02 25 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

PARDUODA

TELELOTO lošimo Nr. 881 (2013 02 24)

PRANEŠIMAS APIE REORGANIZAVIMO SĄLYGAS

Mūrinį garažą Vilniuje, Karoliniškėse (30

Visa lentelò - 80 972 (4 x 20 243) Lt

kv. m, baigtas statyti 1986 m.). Tel. 8 699

ØstriÏainòs - 12 Lt

92 570.

Eilutò - 3 Lt

EUROJACKPOTAS Lo‰imo Nr. 4 Data: 2013-02-22

Ūkinius pastatus ir apie 160 ha žemės ūkio

Keturi kampai - 2 Lt

EUROJACKPOTAS - 51 790 004 Lt

paskirties žemės Trakų ir Prienų rajonuo-

35 25 05 23 21 65 17 18 69 53 31 14 64 06 10 73 45 08 56 12 27 11 52 62 33 59 38 58 03 40 54 01 50 49 46

3 13 41 46 49

se, prie Verknės upės. Tel. 8 672 31 568.

Požeminį 20 kv. m garažą Vilniuje, Žvėryne, Paribio g. 23A (unik. Nr. 10/992-0075-01-8:0029, kaina - 19 000 Lt). Tel. 8 699 05 122.

5 skaiãiai 170 937 Lt (0 priz.)

42 37 68 36 28

4 + 2 skaiãiai 16 609 Lt (1 priz.)

4 + 1 skaiãius 995 Lt (1 priz.)

SODYBOS, SKLYPAI

6-7 a žemės sklypus namų statybai Kaune, Kadugių g., prie Kauno marių. Tel. (8 5) 278 9238.

12 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, geras susisiekimas, naujas vienbučių namų kvartalas, 1 a kaina - 7000 Lt). Vilnius, tel. 8 682 46 203.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 656 17 413.

PERKA

Brangiai tik brandų mišką ir derlingą dirba-

Papildomi prizai: Suzuki Alto (TV) Îilvinas Mitkeviãius Ford Fiesta 0014646 Nissan Micra 0333480 Renault Thalia 0329861 10 000 Lt (tel. 1634, vasario 18 d.) Irena Maãianskienò i‰ Kelmòs 10 000 Lt (tel. 1634, vasario 18 d.) Marija Gajauskaitò i‰ Kelmòs raj.

10 000 Lt (tel. 1634, vasario 18 d.) Nida Svirplienò i‰ Pakruojo raj.

Pakvietimai ∞ TV: 062*598, 059*800, 068*394.

www.olifeja.lt

Prognozò: Aukso puode bus 1 000 000 Lt

mą žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 677 79 131.

Neatkurtos žemės arba miško dokumentus persikelti. Padeda sutvarkyti dokumentus. Tel. 8 605 99 166.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

BUITINĖ TECHNIKA

8 615 16 310, (8 5) 278 8403. ĮVAIRŪS

Parduodu naujus “Pest-Repler” prietaisus pelėms, tarakonams naikinti (kaina - 40 Lt), naujus dažų purkštuvus “Point-Zoom” (kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PARDUODA

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kaina -

Mažai naudotą perlinę vonią (kilimėlį) su

60-80 Lt), tinklus nuo paukščių bei šiltna-

visais priedais (kaina - sutartinė). Vilnius,

miams dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7

tel. 8 620 23 413.

Lt). Tel. 8 670 99 923.

PASLAUGOS

Pigiai atlieka santechniko darbus. Konsultuoja, suteikia garantiją, dirba be išeiginių.

Vilnius, tel. 8 606 71 128.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

5 + 2 skaiãiai 51 790 004 Lt (0 priz.)

5 + 1 skaiãius 1 314 907 Lt (0 priz.)

30 13 47 32 16 26 60 02 67 20 70

PARDUODA

Papildomi skaiãiai 3 8

Parduodu naujus klausos aparatus (kaina - 70 Lt), naujus “Kosmodisck Clasik” rinkinius (kaina - 120 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI

2013 m. sausio 22 dienos vienintelio akcininko sprendimu UAB “Tauragės knygynas” veiklos statusas įregistruotas likviduojama. Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2013 m. kovo 26 d. Užs. LM-2268 Atsiprašau, Dale Svirinavičiene. Valdas Svirinavičius. Užs. RK-9008 Informuojame, kad BUAB “Natransa” (į. k.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

300105292) įstatai, registruoti 2007 04

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

13, yra laikomi negaliojančiais. Užs. LM-2277

UAB “Panevėžio autoservisas” akcininkams.

2013 m. kovo 28 d. 13.00 val. UAB “ Panevėžio autoservisas”, Beržų g. 54, II aukštas, Panevėžyje, šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas.

Darbotvarkė: 1. Bendrovės 2012 metų ūkinės veiklos ataskaita; 2. 2012 metų metinio balanso tvirtinimas ir pelno paskirstymas; 3. Dėl bendrovei priklausančio pastato su nuomojamos žemės sklypu, esantį Staniūnų g. 69, Panevėžyje, už UAB “PNP” imamą kreditą; Užs. R-115 4. Kiti klausimai.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (A.Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius, tel. 8 706 63 335, faksas 8 706 63 307) skelbia aukcionus: * automobilio “VW Passat”, valst. Nr. UVM 242 (eksploatacijos pradžia 2003 06, pradinė pardavimo aukcione kaina 6600,00 Lt, kuro likučio bake kaina 91,45 Lt) aukcionas vyks 2013 m. kovo 12 d. 10.00 val. Vilniuje, A.Jakšto g. 6. Neįvykus aukcionui, naujas aukcionas vyks tuo pačiu adresu 2013 m. kovo 18 d. 10.00 val.; * automobilio “VW Passat”, valst. Nr. UVM 244 (eksploatacijos pradžia 2003 06, pradinė pardavimo aukcione kaina 6300,00 Lt, kuro likučio bake kaina 98,98 Lt) aukcionas vyks 2013 m. kovo 12 d. 10.00 val.

Panevėžyje, Vasario 16-osios g. 22. Neįvykus aukcionui, naujas aukcionas vyks tuo pačiu adresu 2013 m. kovo 18 d. 10.00 val.

Išsamesnė informacija - “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai” 2013 m. vasario 22 d.

Užs. LM-2274 Nr. 16.

4 skaiãiai 449 Lt (6 priz.)

3 + 2 skaiãiai 196 Lt (15 priz.)

3 + 1 skaiãius 78 Lt (124 priz.)

2 + 2 skaiãiai 54 Lt (184 priz.)

3 skaiãiai 54 Lt (142 priz.)

1 + 2 skaiãiai 31 Lt (852 priz.)

2 + 1 skaiãius 27 Lt (1986 priz.)

Prognozò: Eurojackpote - 58 mln. Lt

Elektrėnų savivaldybės Pastrėvio pagrindinė mokykla (Elektrėnų savivaldybės biudžetinė įstaiga; buveinė - Mokyklos g. 15, LT-21332 Pastrėvio k., Pastrėvio sen., Elektrėnų sav.; duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas - 190670873) ir Elektrėnų savivaldybės Semeliškių vidurinė mokykla (Elektrėnų savivaldybės biudžetinė įstaiga; buveinė - Trakų g. 73, LT-21302 Semeliškių mstl., Elektrėnų sav.; duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas - 190664977) praneša, kad yra parengtos Elektrėnų savivaldybės Pastrėvio pagrindinės mokyklos ir Elektrėnų savivaldybės Semeliškių vidurinės mokyklos reorganizavimo sąlygos. Elektrėnų savivaldybės Pastrėvio pagrindinė mokykla reorganizuojama prijungimo būdu prie Elektrėnų savivaldybės Semeliškių vidurinės mokyklos, įsteigiant joje Pastrėvio skyrių, ir baigia veiklą kaip juridinis asmuo nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, bet ne vėliau kaip 2013 m. rugpjūčio 31 d. Po reorganizavimo Elektrėnų savivaldybės Semeliškių vidurinė mokykla tęsia veiklą ir jai perduodamos visos reorganizuotos Elektrėnų savivaldybės Pastrėvio pagrindinės mokyklos teisės ir pareigos. Su parengtomis reorganizavimo sąlygomis, po reorganizavimo tęsiančios veiklą Elektrėnų savivaldybės Semeliškių vidurinės mokyklos nuostatais ir kitais su reorganizavimu susijusiais dokumentais galima susipažinti Elektrėnų savivaldybės Semeliškių vidurinės mokyklos ir Elektrėnų savivaldybės Pastrėvio pagrindinės mokyklos buveinėse darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. bei Elektrėnų savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus buveinėje (Rungos g. 5, Elektrėnai) darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val.

Užs. LM-2276

REKLAMA

NAMAI, PATALPOS

17

reklama@lzinios.lt Tel.: 249 2166, 249 2165.

Faksas:278 4104.

18

2013 02 25 Lietuvos žinios

TV programos

PIRMADIENIS 25 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Įžvalgos”. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės laidos tęsinys 22.15 Dok. f. “Pralaimėta Vatikano kova” 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” N-7 0.30 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Kung Fu Panda” (k.)

7.20“Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40 “Vangos pranašystės” (k.) N-7 11.45 “Didysis Čingischano draudimas” (k.) N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.15 “Kung Fu Panda” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.00 “Nuo... Iki...”

21.00 “Šlovė ir turtai” N-14 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 23.35 “Nikita” N-7 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Biuras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 Animac. komedija “Šrekas. Ilgai ir laimingai” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija”

TV1

16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Prieš srovę” 20.30 “Gyvenimas yra gražus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Kerštas” 23.00 “CSI Majamis” 0.00 “Kaulai” 1.00 “Firma” 1.50 “Liudininkai”

7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 18.57 “Žodis - ne žvirblis” 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 “Priešprieša” N-7 23.10 “Deksteris” N-14 0.10 “Bręstantis blogis” N-14 1.10 Sveikatos ABC” (k.)

BTV

LRT kultūra

6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00“Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-7 8.30 “Auksarankiai” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-7 10.00 “Mitų griovėjai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Svotai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Cukrus” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Žvaigždutės” N-7 21.30 “Užkalnio 5” N-7 22.30 “Gyvi numirėliai” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”

9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzika gyvai”. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertas. Solistė Renata Marcinkutė-Lesieur (vargonai). Dirigentas Olivier Grangean (Prancūzija) (k.) 12.55 “Tarmių metai”. Speciali laida Tarptautinei gimtosios kalbos dienai. “Tarmė - sava giesmė” (k.) 14.15 “Pergalės kaina” 14.45 “Kai aš mažas buvau” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)

18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.15 “Septynios Kauno dienos” 18.45 “Mūsų miesteliai”. Deltuva. 2 d. 19.35 “Šerloko Holmso nuotykiai” N-7 21.30 “Veidai”. Lietuvių dokumentika. “Prisilietimai” 22.20 Aktorės Irenos Garasimavičiūtės 85mečiui. TV spektaklis. Inger Hargerup “Stiklinė arbatos su citrina” 23.30 “Asistentas vienai dienai”.

Juozas Erlickas 0.10 Panorama (k.) 0.55 “Pinigų karta” 1.40 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. L. van Bethoveno “Appassionata”. Skambina Povilas Stravinskas

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Universitetai.lt” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Po pasaulį su Anthony Bourdainu” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Simpsonai” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išliki-

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS

“Sniego karalienė” (3D) - 14.30, 16.45, 17.45 val.

“Sniego karalienė” - 10.45 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.15 val.

“Aukšta klasė” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Svajonių komanda. 1935” - 19 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 16, 18.30, 21.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.30, 19.15, 21.40 val.

“Gimę mylėti” - 20 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.30, 13.30, 15.45, 18.15, 20.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45, 15.15 val.

“Ana Karenina” - 12, 14.45, 18, 21 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 15, 17.30, 20.15 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” 21.50 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.30 val.

“Legendos susivienija” - 11.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Sniego karalienė” (3D) - 13.20, 18.15 val.

“Sniego karalienė” - 11, 15.45 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11.20 val.

“Aukšta klasė” - 12, 14.30, 17, 19.30, 22 val.

“Svajonių komanda. 1935” - 20.30 val.

“Linkolnas” - 11.40, 14.50, 18, 21.20 val.

“Gimę mylėti” - 18.40, 21.40 val.

“Valentinas vienas” - 13.30, 16.20, 19, 21.40 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14.20, 16.50, 19.20, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.40, 16.10 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 14.15, 16.30, 19, 21 val.

“Ana Karenina” - 15.20, 18, 21.20 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 18.20 val.

“Skrydis” - 21 val.

“Ištrūkęs Džango” - 15, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 15.15 val.

“Pi gyvenimas” - 17.30 val.

“Legendos susivienija” - 12.15 val.

“Vargdieniai” - 17.45 val.

“Argo” - 15, 20.30 val.

SKALVIJA “Dar vieneri metai” - 15 val.

“7 dienos Havanoje” - 18.40 val.

“Medžioklė” - 21.10 val.

“Lietuva. Anapus ir šiapus laiko” - 17.30 val.

mas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00 “112.

Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga” 21.30 “6 kadrai” 22.00 “Naša Raša” 23.00 Siaubo f. “Pjūklas 5” 1.00 “Kastlas” 1.50 “CSI Majamis”

“Maisto detektyvai” 18.45 “Kritinė riba” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Vaiduokliškos istorijos” 20.45 Kinomano užrašai 21.00 “Skafandras ir drugelis” N-7 23.05 “Balticum TV” žinios 23.20 “Senas geras faras” N-7 0.20 “Komanda Č” N-7

Lietuvos ryto TV

RTR Rossija

6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 7.55 “Ryto reporteris” tęsinys 9.15 “Super L.T.” N-7 10.15 “Pradėk nuo savęs” 10.55 “24/7” 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Supernamai” 15.45 Dok. f. “Milžiniški cunamiai” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Milžiniški cunamiai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Gyvenimo būdas” 19.45 Dok. f.

“Treblinka, mirties stovykla. Išlikusiųjų istorijos” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Gyvenimo būdas” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

4.00 Rusijos rytas 8.05 Ieškotojai 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.

Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios.

Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Nėriniai” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Vargšai giminaičiai” 21.05 “Karštais pėdsakais” 22.05 Ateiviai 23.00 “Pelagėja ir baltas buldogas” 23.50 Merginos 0.25 Vaid. f.

“Konfrontacija”. 5 s. 2.15 Vesti.ru

Balticum Auksinis 7.00 Veiksmo f. “Audros karys” 9.00 Veiksmo f.

“Gatvių lenktynininkai” N-7 11.00 Drama “Ponas Niekas” N-7 13.30 Komedija “Eglutės” 15.00 Trileris “Išrinktųjų medžioklė” N-7 17.00 Miuziklas “Užburtoji fleita” 19.15 Trileris “Akis” N-7 21.00 Drama “Lūšnynų milijonierius” N-7 23.00 Trileris “Įkalinta pragare” N-14 1.00 Melodrama “Šokis hip-hopo ritmu 3”

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Klaipėdos savaitė” (k.) 9.30 “Neišvengiamos katastrofos” 10.30 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 11.30 “Dingusios civilizacijos” 12.00 “Jūrų vilkas” N-7 13.45 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 14.15 “Jūros patruliai” 15.15 Drama “Osama” N-7 16.45 “Klaipėdos savaitė” (k.) 17.15 “Aukščiausia klasė” 18.15

Viasat Sport Baltic 11.00 Tenisas. World Tennis turnyro apžvalga 12.00 Tenisas. Duty Free čempionatas. Dubajus.

Tiesioginė transliacija 16.00 Tenisas. Memfio turnyro apžvalga 17.00 Tenisas. Duty Free čempionatas. Dubajus. Tiesioginė transliacija 21.00 Pokeris.

The Big Game turnyras 21.55 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “West Ham” - “Tottenham”. Tiesioginė transliacija 0.00 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga 1.00 “Trans World Sport” žurnalas

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Kuveito dangoraižiai 13.35 Perdaryti automobiliai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Britų iliuzionistas Dynamo 22.00 Tikrieji aferistai 23.00 Privalau išgyventi. Belizas 0.00 Upių pabaisos 1.00 Gaujos

Teatras PASAKA “7 dienos Havanoje” - 20.30 val.

“Gimę mylėti” - 18 val.

“Vargdieniai” - 20.15 val.

“Dviračiais per Altajų” - 20.45 val.

“Paslėptas veidas” - 18.30 val.

“Populiari mergina” - 18.15 val.

MULTIKINO “Sniego karalienė” (3D) - 10.30, 12.30, 14.30, 16.30, 18.30 val.

“Sniego karalienė” - 11.30, 13.30, 15.30, 17.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15.30, 17.45, 20, 22 val.

“7 dienos Havanoje” - 18.30 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.15 val. “Žuviukas Nemo” - 10.15 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 19.30, 21.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 13.45, 16.30, 19.15, 21.45 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17, 19, 21 val.

“Valentinas vienas” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Ana Karenina” - 21.15 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.

“Valentinas vienas” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 20.45 val.

“Legendos susivienija” - 11.45 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Sniego karalienė” (3D) - 15, 17.15 val.

“Sniego karalienė” - 10.45 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val.

“Aukšta klasė” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13.15 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.30, 14, 16, 18.30, 20.45 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 15.30, 17.30, 19.30, 21.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11, 16.30, 21.45 val.

“Valentinas vienas” - 15.45, 18.15, 19.15, 20.45, 22 val.

“Ana Karenina” - 13.30, 19 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13 val.

ŠIAULIAI “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10, 12.30, 14.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11, 13.30, 16 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.15 val.

KAUNAS CINAMON “Sniego karalienė” (3D) - 11.30, 13.25 val.

“Sniego karalienė” - 12, 14, 16 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11.15, 13.45, 18.15, 20.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 16.15, 20, 22 val.

“Ana Karenina” - 18.45, 21.15 val.

“Valentinas vienas” - 11.45, 15.20, 16.35, 17.25, 19.35, 21.45 val.

“Tyli naktis” - 18 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14.15 val.

FORUM CINEMAS “Sniego karalienė” (3D) - 12.30, 15.15, 17.30 val.

“Sniego karalienė” - 10.30 val.

“Aukšta klasė” - 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15, 18.45, 21.30 val.

“Svajonių komanda. 1935” - 16.45, 19.15 val.

“Linkolnas” - 11.30, 14.45, 18, 21.15 val.

“Gimę mylėti” - 21.45 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 19.30, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.45, 14.30 val.

“Ana Karenina” - 15, 20.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 12, 17.45 val.

FORUM CINEMAS “Sniego karalienė” (3D) - 13.30 val. “Žuviukas Nemo (3D) - 10.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 14.40, 17.45, 20.45 val.

“Valentinas vienas” - 16, 18.45, 21.15 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 10.45, 13, 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.

“Ana Karenina” - 14.30, 18, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.30, 15 val.

“Skrydis” - 17.15, 20.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Žuviukas Nemo” - 10 val.

“Valentinas vienas” - 15.10, 17, 19 val.

“Sniego karalienė” - 12, 13.35 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21 val.

I SALĖ “Legendos susivienija” - 11 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 15.20 val.

“Vargdieniai” - 20 val.

“Pi gyvenimas” - 13, 17.40 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Sniego karalienė” (3D) - 15 val.

“Valentinas vienas” - 17, 19.30, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 12.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 17.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15, 18.45, 21.15 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 02 26 d. 18.30 val. “Madam Baterflai” 02 27 d. 19 val. Kamerinėje salėje. Julijos Stupnianek kūrybinės veiklos 10-mečio koncertas “Meilės fontanas” 02 28 d. 18.30 val. “Kopelija” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 02 27 d. 19 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 02 28 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais, tuo pačiu laiku” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 02 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalbą vyrai?”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 02 26 d. 18 val. “Laisvi drugeliai” 02 28 d. 18 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 02 28 d. 18 val. “Traviata” PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 02 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

UKMERGĖ 02 28 ir 03 01 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje.

“Lilijomas” JAUNIMO TEATRAS 02 26 d. 18 val. “Kapinių klubas” 02 27 d. 18 val. “Slaptoji dviratininkų draugija” 02 28 d. 18 val. “Ledi Makbet” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 02 28 d. 18 val. “Prakeikta meilė” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 02 26 d. 18.30 val. J.Erlickas - vėl Mažajame teatre.

“Neregėta programa” 02 28 d. 18.30 val. “Trys seserys” KEISTUOLIŲ TEATRAS 02 27 d. 19 val. Koncertuoja Karima Nayt (Alžyras/Prancūzija) 02 28 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio” MENŲ SPAUSTUVĖ 02 27 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Ežiukas rūke” 02 28 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Paukščiai” “DOMINO” TEATRAS 02 25 d. 19 val. “Apie ką kalba vyrai?”

02 26 ir 03 04 d. 19 val. “Langas į parlamentą” 02 28 d. 19 val. “Gaidukas” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 02 28 ir 03 01 d. 18.30 val. “Pogrindžio komedija” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 03 01 ir 02 d. 19 val. OKT studijoje. “Julijus Cezaris”

UKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS 02 26 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Gerbiami piliečiai”

KAUNAS

JURBARKO KULTŪROS CENTRAS

KAUNO DRAMOS TEATRAS 02 26 ir 27 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 02 26 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. Klaipėdos dramos teatras. “Moteris be kūno” 02 27 d. 19 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę” 02 28 d. 14 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 02 28 d. 19 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 02 27 d. 17 val. “Muzikos garsai” 02 28 ir 03 01 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 02 26 d. 10 ir 12 val. “Kaip atpažinti raganą?”

02 28 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 02 26 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” KAUNO TEATRO KLUBAS 02 26 d. 19 val. “Šeimos patarėjas” 02 27 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 02 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Nuodėmių miestas” 02 26 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” LAISVALAIKIO NAMAI “NAUTILUS” 02 27 d. 19 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Vietų nėra”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 02 28, 03 01, 02 d. 18.30 val. “Adata” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 02 26 d. 18 val. Klounų teatro studija “Dulidu”.

“Dykuma”

BIRŠTONAS BIRŠTONO KULTŪROS CENTRAS 02 27 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Gerbiami piliečiai”

JONAVA JONAVOS KULTŪROS CENTRAS 02 28 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Gerbiami piliečiai”

ŠILUTĖ ŠILUTĖS KULTŪROS CENTRAS 02 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

KUPIŠKIS KUPIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 02 26 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

MOLĖTAI MOLĖTŲ KULTŪROS CENTRAS 02 26 d. 18 val. “Domino” teatras. “Meilė pagal grafiką”

MAŽEIKIAI MAŽEIKIŲ KULTŪROS CENTRAS 02 27 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Langas į parlamentą”

JURBARKAS

02 28 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

KRETINGA KRETINGOS KULTŪROS CENTRAS 02 28 d. 18.30 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

TELŠIAI TELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS 02 28 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Demonai”

BIRŽAI BIRŽŲ KULTŪROS CENTRAS 02 27 d. 13 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Anė iš Žaliastogių”

RADVILIŠKIS RADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 02 28 d. 17 val. Juozo Miltinio dramos teatras. “Anė iš Žaliastogių”

2013 02 25 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:21 leidžiasi 17:44 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+5 Oslas

Antroji pilnaties diena

Pilnatis II 24

Delčia III 04

Jaunatis III 12

0 Helsinkis

-1

Stokholmas

Priešpilnis III 19

0

Dublinas +4 +4 Londonas

-2 -10

Šiauliai

0 -11

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma.

Temperatūra dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Bordo 0 -10

Kaunas VILNIUS

+13 -1

Lisabona

Alytus

-9

+3 Amsterdamas

+5

Ukmergė

Druskininkai

0

-8

+6 Madridas

+9 Barselona

+1 Ryga

+3 Kopenhaga

+4 Paryžius

Kėdainiai +1 -7

0 Sankt Peterburgas

Talinas

10:23

Palanga

19

Vilnius Minskas +2 -2 Varšuva +3

+2

Berlynas +3 Praha

+2 Miunchenas

+7 Nica

+10 Roma

+6 Maskva

0

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +4 +8 +9 Bukareštas Varna Dubrovnikas +13 Sofija +11

+14

Stambulas +16

Malaga Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį 4-12 laipsnių šalčio, dieną nuo 0 laipsnių iki 1 laipsnio šilumos.

+16

56-oji metų diena. Vasario dvidešimt penktoji, pirmadienis, pirmoji 9-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 309 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Margiris, Rasa, Regimantas, Viktoras.

Geros dienos!

Alžyras +11

Tunisas +13

Atėnai

+17 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Žuvys 02 21 - 03 20

Spręskite kryžiažodį ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Atsakymus galima siųsti iki penktadienio 15 valandos. Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 12 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Septintos savaitės kryžiažodžių atsakymai: 02 11 - KOMBINATORIUS 02 12 - RAŠTAS 02 13 - ŠALMAS 02 14 - MORKOS 02 15 - KONSTITUCIJA Redakcijos prizą laimėjo JOLANTA PAVIRŽYTĖ iš Vilniaus.

Tel. pasiteirauti 8 5 249 2152

Vasario 23 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Būsite kupinas energijos, norėsite daug ką organizuoti. Todėl dieną pradėkite įvertindami, ką reikia padaryti ir kaip jūs tai atliksite. Būkite spontaniškas.

Jautis. Galite sulaukti gerų naujienų, tačiau stenkitės išlikti ramus ir nedarykite neapgalvotų veiksmų. Jūsų laukia pokyčiai, todėl viską geriau apsvarstykite.

Dvyniai. Galite gauti netikėtą finansinį pasiūlymą, tačiau tai gali būti apgaulingas sandoris. Finansinius reikalus spręskite itin atidžiai, nepamirškite: kur pinigai, ten draugų nėra.

Vėžys. Spontaniškumas bus jūsų priešas šiandien. Veikite pagal seniai apgalvotą planą, o jei jo neturėjote, nesiimkite naujų iššūkių.

Emocijos gali privesti netgi prie skyrybų.

Liūtas. Būsite pozityviai ir optimistiškai nusiteikę. Todėl nė nepajusite, kaip aplink jus susiburs nemažai žmonių, norinčių su jumis veikti kartu. Imkitės naujų projektų.

Mergelė. Dažnai imate, tačiau ne duodate. Šiandien turėsite galimybių padėti artimiesiems ir kolegoms, todėl pasiraitokite rankoves ir pasirūpinkite kitais.

Svarstyklės. Būkite atsargūs.

Gali kilti nemalonumų, tačiau nedarykite išvadų. Viskas išsispręs savaime. Emocijos - ne pats tinkamiausias būdas spręsti problemas.

Skorpionas. Įtempta diena.

Aplinkiniai gali būti agresyvūs, todėl galite iš tiesų susipykti su artimaisiais. Tai metas, kada yra svarbu ne švaistyti, o sukaupti energiją. Šaulys. Kažkas žaidžia su jumis žaidimus, kurie visai nejuokingi. Tačiau jums nereikia su tuo taikstytis, todėl sukaupkite jėgas ir padėkite tašką.

Ožiaragis. Jūsų elgesys yra dvejopas, tai glumina aplinkinius. Stenkitės elgtis sąžiningai ir neveidmainiaukite. Būkite kantrus ir išklausykite aplinkinių nuomonę.

Vandenis. Permainų metas.

Galbūt teks atsisveikinti su mylimais žmonėmis, tačiau nepamirškite, kad judate į priekį, o ten tikrai kažkas naujo laukia. Žuvys. Stenkitės nekontroliuoti aplinkinių gyvenimo ir elgesio. Kiekvienas savo likimo kalvis, todėl jūsų kišimasis kelia nereikalingą įtampą.

20

2013 02 25 Lietuvos žinios

Margumynai

Moka daryti pinigus

Klientai gaus lėkštes ir įrankius “McDonald’s” keičia savo veidą, bent jau vienoje Australijos kavinėje.

Pirmą kartą “McDonald’s” istorijoje nuspręsta pateikti klientams užsakymus įprastuose, o ne vienkartiniuose induose ir paduoti įprastus stalo įrankius. Ši naujovė pradėta taikyti kompanijos restorane Sidnėjaus priemiestyje.

Dviem australams priklausanti maitinimo įstaiga gavo atitinkamą būstinės Čikagoje leidimą. Tačiau iki to laiko jiems reikėjo įdėti nemažai pastangų.

Restorano savininkai teigia, jog iš pradžių patiekdavo maistą stikliniuose ir fajansiniuose induose savo giminaičiams. Kai tai pamatė kiti svečiai, jie irgi ėmė prašyti pilti kavą į puode-

Madonna ir B.Springsteenas - gastroliuojantys dainininkai.

Madonna ir Bruce’as Springsteenas - daugiausia pasaulyje uždirbantys muzikantai.

Popmuzikos žvaigždė Madonna nedidele persvara įveikė roko veteraną B.Springsteeną ir tapo daugiausia 2012 metais uždirbusia muzikos pasaulio garsenybe.

“Materialioji mergina” per pastaruosius 12 mėnesių uždirbo 34,58

mln. JAV dolerių (90,4 mln. litų) daugiausia dėl labai sėkmingų pasaulinių gastrolių MDNA, kurios jai atnešė apie 32 mln. dolerių. Tačiau Madonna savo uždarbiu tik nedaug pralenkė B.Springsteeną: rokeris per tą patį laikotarpį susišlavė 33,44 mln.

(87,4 mln. litų), daugiausia per pasaulines gastroles “Wrecking Ball”.

Agentūros “Billboard” paskelbtame “Money Maker” sąraše taip pat

minima roko grupės “Pink Floyd” žvaigždė Rogeris Watersas, pernai susižėręs 21,16 mln. dolerių (55,3 mln. litų), grupė “Van Halen” - 20,18 mln. dolerių (52,7 mln. litų) ir kantri muzikos dainininkas Kenny Chesney - 19,15 mln. dolerių (50 mln. litų). Į dešimtuką taip pat pateko grupės “Dave Matthews Band”, “Coldplay” ir dainininkas Justinas Bieberis.

•

Kad ir kaip keistai skamba, kai kurie šunys myli didžiąsias kates...

Bomboms atsparus M.Thatcher autobusas. tūkst. litų), nors už jį tikėtasi gauti tik kokius 10 tūkst. svarų.

“Kilo didžiulis susidomėjimas šiuo autobusu, - sakė Anglijos centrinėje Nortamptonšyro grafystėje įsikūrusių aukcionų namų “JP Humbert Auctioneers” atstovas Jonathanas Humbertas. - Jis buvo parduotas aidint spontaniškiems aplodismentams salėje.”

Autobusas pagamintas pagal Didžiosios Britanijos vyriausybės reikalavimus: jame įrengtas atskiras elektros generatorius ir autonominė ventiliacijos sistema - turėta šiek tiek per daug optimistiškos vilties, kad transporto priemonė bus atspari cheminiam, biologiniam ir branduoliniam ginklui.

35 vietų autobusu naudojosi pati M.Thatcher ir ministrai, o vėliau jis buvo perduotas armijai - kariams vežioti. Šarvuotas autobusas yra įveikęs 28 tūkst. kilometrų.

•

“McDonald’s” restoranuose greitai gaminama, greitai parduodama, valgoma...

Šunys - gepardų “terapeutai” Niekas nežino, kaip tai prasidėjo, bet dabar kai kuriuose Amerikos zoologijos soduose šunys padeda išgyventi ir prisitaikyti gepardams juos nuramina, jiems vadovauja, su jais žaidžia.

Galbūt esama gražiau atrodančių senų mašinų, tačiau tik nedaugelis gali pasigirti tokia gera kilme kaip aprūdijęs šarvuotas autobusas, kuriuo kadaise naudojosi Didžiosios Britanijos premjerė Margaret Thatcher. Jis parduotas aukcione už beveik 17 tūkst. svarų.

28 tonas sveriantis kovinis autobusas veikiausiai buvo specialiai pagamintas premjerės, visame pasaulyje vadintos Geležine ledi, kelionei po Šiaurės Airiją praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį, kai Jungtinės Karalystės provincija buvo religinių bendruomenių smurto židinys. Vienas automobilių kolekcininkas už šį kledarą paklojo 16 940 svarų (67,6

•

/ AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Geležinės ledi kovinis autobusas

Surūdijęs kledaras sukėlė didelį kolekcininkų susidomėjimą ir buvo nupirktas už nemenką sumelę.

lius, o ledus dėti į tam skirtus indus.

Dabar šiame restorane maistas patiekiamas fajansinėse lėkštėse, klientus aptarnauja padavėjai. Tai labai kertasi su pačia “McDonald’s” idėja. Greitojo maisto restoranuose valgiai patiekiami vienkartiniuose induose, gėrimai pilstomi į popierines stiklinaites, mėsainiai ir bulvytės dedami į popierinius maišelius arba kartonines dėžutes, salotos - į plastikines dėžutes, valgoma plastikiniais įrankiais.

Ar ilgai Sidnėjaus priemiestyje išsilaikys nauja tvarka, parodys laikas.

Australijoje dar vienas “McDonald’s” restoranas nepabūgo naujovės - pasivadino “Macca’s”. Taip juos vadina 55 proc. australų.

Gepardai yra greičiausi pasaulyje žinduoliai, bet kartu ir didžiausi baikštuoliai. Šie plėšrūnai labai sunkiai veisiasi, todėl jiems, kaip rūšiai, iškilo pavojus išnykti. Į pagalbą gepardams ateina kai kurie zoologijos sodai. Jie parenka baikščiosioms katėms kompanioną - šunį, dažniausiai paimtą iš gyvūnų prieglaudos.

Gepardai gyvena kaip nepriklausomi individai ir labai retai kada

draugauja tarpusavyje. Taip pat jie elgiasi ir zoologijos soduose bei laukinės gamtos draustiniuose, todėl šių gyvūnų veisimas ypač sudėtingas. Šunys kompanionai yra kaip žaidimų partneriai ir vadovai. Gepardus jie veikia raminamai, suteikia pasitikėjimo. “Tai meilės istorija, kai viena rūšis padeda išlikti kitai rūšiai”, - sako Sent Luiso zoologijos sodo gepardų išsaugojimo Šiaurės Amerikoje programos koordinatorius Jackas Grishamas. Šuo ir gepardo jauniklis dažniausiai supažindinami, kai mažylis būna maždaug trijų mėnesių. Šuo visuomet saugo savo katę, ja rūpinasi ir ją gina.

San Diego zoologijos sodo safario parkas rengia 100 metrų gepardų lenktynes, per kurias lankytojai gali pasigėrėti “tobulu gamtos sprinteriu”.

Specialistai žino: greitis yra gepardų išlikimo sąlyga. Negalėdami bėgti jie negyventų. Kadangi gepardo nagai neįsitraukia, gyvūnas turi tokią atspirtį, kad per 3,4 sekundės pasiekia 100 km/val. greitį. To negali padaryti joks rinkoje esantis automobilis, o gepardui pakanka trijų žingsnių. Plėšrūno uodega dirba kaip rotorius pusiausvyrai išlaikyti.

Prieš 100 metų laukinėje gamtoje buvo 100 tūkst. gepardų, dabar nėra nė 12 tūkstančių. Rūšis gali išnykti mažiausiai 13-oje šalių. JAV zoologijos soduose laikoma maždaug 280 gepardų. Šių gyvūnų išsaugojimu besirūpinantys specialistai apgailestauja, kad beveik nėra jokių galimybių išsiųsti gepardus namo, paleisti į laukinę gamtą, nes jiems įprastų sąlygų plotai nyksta, o brakonieriai šaudo plėšriąsias kates tiesiog savo malonumui.

Nelaisvėje gepardai gyvena 12-15 metų.

•

Didžiosios katės ir šuns draugystė.

“The Daily Telegraph”, AFP, BNS, AP, WENN, LŽ