2013 m. kovo 26 d. / Antradienis / Nr. 69 ( 13 494 ) by Lietuvos Zinios

Kaina

2013 m. kovo 26 d. / Antradienis / Nr. 69 (13 494)

1,99 Lt

Lietuvos žinios TRASA

MOKSLAS

DIENOS TEMOS

Šaltis sustabdė padangų keitimą 11p.

Iš Amerikos grįžo dirbti Lietuvai 12p.

Neteisėtą donoro paiešką pakurstė tėvo baimė 5p. www.lzinios.lt

Užsienyjelieka lietuvių

milijonai

Neseniai privačion nuosavybėn atiduotos Vinco Kudirkos klėtelės-muziejaus šeimininkai kol kas nesamdo nė vieno darbuotojo, tad lankytojams atrakinti jos durų nėra kam 4p. Norint gauti nuolaidų perkant degalus naudinga turėti ne tik degalinių tinklų, bet ir prekybos tinklų ar net mobiliojo ryšio bendrovių nuolaidų korteles 11p.

UŽSIENIS

Kipras gaus 10 milijardų

ARVYDAS JOCKUS

Svetur laikinai padirbėję lietuviai užsienio valstybių biudžetams palieka begalę pinigų. Neoficialiais duomenimis, vien už 2012 metus mūsų žmonės iš kitų šalių nesusigrąžino apie 16 mln. litų permokėtų mokesčių. Juos atsiimti ne vėlu ir šiandien. Mokesčių iš užsienio lietuviai nesusigrąžina dėl įvairių priežasčių: dažniausiai dėl nežinojimo ir įsišaknijusių keistų mitų, kad tuos pinigus neva atims Lietuvos mokesčių rinkėjai arba kad svetur laikinai dirbę gyventojai neva praras dalį pensijos.

9p.

Už 2010 metus mūsų žmonės iš kitų šalių nesusigrąžino net

20 mln. litų permokėtų mokesčių.

Flickr.com nuotrauka

Čempioną į boksą sugrąžino jo mergina Kai Juozui Juocevičiui ant krūtinės Madride sutvisko aukso medalis, Vaida Valskytė buvo dar negimusi. Tačiau likimas lėmė, kad jie susitiktų. Sužinojusi, kad priešais ją Europos bokso čempionas, mergina užsibrėžė tikslą - ringe būti tokia pat galinga kaip jis.

J.Juocevičius yra vienas iškiliausių visų laikų Lietuvos boksininkų. Įspūdingoje jo karjeroje - 200 kovų, iš jų 185 laimėtos. Demonstruodamas tobulą techniką, - taip iš Prienų kilusio atleto boksavimosi stilių apibūdina Visuotinė lietuvių enciklopedija, jis pergalingai kovėsi JAV ringuose,

Euro zonos finansų ministrai sutarė, kad skirs 10 mlrd. eurų finansinę pagalbą aklavietėje atsidūrusiam Kiprui. Ši pagalba padės valstybę išlaikyti euro zonoje ir stabilizuos griūvančią Kipro bankų sistemą. Paskola turėtų sumažinti netikrumą ir pačioje saloje, kurios gyventojus apėmusi panika. Nors pagal susitarimo sąlygas antrasis pagal dydį Kipro bankas “Laiki” bus išskaidytas, teigiama, kad jo smulkieji indėlininkai nenukentės. Nagus graušis tik stambieji - didesni nei 100 tūkst. eurų indėliai bus įšaldyti ir dalyvaus bankininkystės sekto6p. riaus rekapitalizacijoje.

ORAI

grįžęs apgynė SSRS čempiono titulą, o netrukus triumfavo ir Europos pirmenybėse. Tai buvo auksiniai 1971-ieji. Boksininko nueitas kelias vertas knygos. Kaip ir kitas J.Juocevičiaus, atsargos majoro, gyvenimo etapas.

14p.

Debesuota, daugelyje rajonų snigs. Temperatūra dieną 1-4 laipsniai šalčio.

19p.

2013 03 26 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Trumpai

Gyvybės tęstinumas VYTAUTAS LANDSBERGIS

Kalbama apie žmogaus gyvybę, kuri baigiasi mirtimi. O prasideda? Nauja gyvybė prasideda prasidėjimu, čia ginčų lyg nėra. Toliau - pradėtos gyvybės tęstinumas, kuris yra gyvenimas pirmiausia kaip buvimas. Egzistuoju. Jau. Jis neatsiranda kada nors vėliau. Tad nuosekliai - atsiradimas, buvimas, augimas, branda ir sunykimas. Kai randasi sunkumų susikalbėti dėl gyvybės pradžios, verčiau prilaikykime asmeninius religinius jausmus ir įsitikinimus, kurių gal neturi daugelis mūsų brolių ir seserų, o bendrą kalbą vis tiek reikia rasti. Ver-

ta kreiptis tiesiog į sveiką protą imant paprasčiausias sampratas. Taigi buvimas prieš gimstant ir gimus. Buvimas dar negimus natūraliai pereina į gimimą ir gyvenimą atskirai, jau gimus. (Atsiskirti ir atskirai gyventi galima net keliais mėnesiais anksčiau, jeigu jau taip atsitinka.) Bet niekam liežuvis neapsiverstų kalbėti apie “dar negimusį auglį”. Ne, ten yra tai, kas atsiranda, kad gimtų. Žinoma, jei gamta ir tėvai leidžia. Bet auglys neatsiranda, kad gimtų ir gyventų atskirai. Tada susivokiame, jog visokie samprotavimai apie “ankstyvąjį embrioną” (kur riba - kelintą smėlio grūdelį pridėjus jau bus krūvelė?), “asmens pradžią” ir savivoką (kai asmuo suprogramuotas jau genuose, kurie štai susijungia, o kiek vėliau dar negimęs džiaugiasi glostomas, kalbinamas, girdėdamas muziką) arba “potencialų asmenį” (kodėl ne asmenį su raidos ir raiškos potencija?), dar kažin

SEIMO NARIAI VAIZDO ĮRAŠO NEPAMATYS

kieno “gyvybingumą” įsčiose ir nebe įsčiose, - visa tai tėra plūdurai, atskleidžiantys ir santykiškai primityvias įstatymų leidimo spragas. Išties, kai persenę įstatymai fiksuoja žmogų tik jau surikusį “lauke” (o kol dar neįkvėpė, nesuriko -

Todėl įstatymų plotmėje yra ne vienas, o du jų kodeksai. Vienas žmonių bendruomenių (valstybių) sutartas dėl to, kas leidžiama arba ne; tas apie formalias teises, jis kaitaliojamas. Kitas - širdžių arba širdies kodeksas (jei žmoguje tebėra širdis, ne vien

Kai randasi sunkumų susikalbėti dėl gyvybės pradžios, verčiau prilaikykime asmeninius religinius jausmus ir įsitikinimus, kurių gal neturi daugelis mūsų brolių ir seserų, o bendrą kalbą vis tiek reikia rasti. ne žmogus?), atsiduriame dirbtinėje ir nežmoniškoje netikrovėje. Teisės išminčiai klaidina ir vyrus, ir moteris, kai kalba apie kažkokią moters “kūno dalį”, net jei ši turi atskirą širdelę. Tai daugiau kas, ponai ir ponios. Dovana, kurią tik ji gali atnešti.

kraujo pompa) - apie tai, kas gera ir kas bloga: “Jos širdis šoktelėjo iš džiaugsmo.” Vienas antai buvo atėjęs prieš 2000 metų ir mėgino mus mokyti to antrojo - meilės - įstatymo. Jei užsikemšame ausis, neliksime savo nuniokotoje klasėje nė antramečiais.

•

Neryžtinga Vyriausybė kuria darbo grupes

SAULIUS SPURGA

Algirdas Butkevičius, per šimtą dienų ministro pirmininko poste dar nespėjęs nuveikti didelių darbų, gali džiaugtis aukštais reitingais. Daugeliui rinkėjų imponuoja nuosaiki ministro pirmininko laikysena, o lyderystės stoka, Vyriausybei dirbant tik trumpą laiką, dar nekrinta į akis. Dažnas apžvalgininkas neatsispiria pagundai jau dabar imti lyginti Andriaus Kubiliaus ir Algirdo Butkevičiaus vyriausybes, nors akivaizdu, kad tam laikas dar neatėjo. Vyriausybės dirbo skirtingą laiką, o pirmąjį šimtą dienų gyveno pernelyg skirtingomis sąlygomis. A.Kubiliaus Vyriausybė negalėjo leisti sau tokios prabangos - atiduoti klausimus spręsti darbo grupėms, kad jos mėnesių mėnesius diskutuotų, rengtų alternatyvius sprendimų variantus. Konservatorių Vyriausybė nestokojo ryžto ir turėjo viziją, kaip pertvarkyti daugelį sričių. Net ir mokesčių reforma, kuri daug kam atrodė skubota ir neišsami, stovėjo ant pagrindo, kurį Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai buvo parengę dar prieš rinkimus, ji buvo pagrįsta žymiausių Lietuvos ekonomistų rekomendacijomis. Tai PVM lengvatų atsisakymas, įvairių išimčių naikinimas, ydingos vadinamųjų patentininkų sistemos peržiūrėjimas, nepaaiškina-

mų “mokesčių rojaus” salų naikinimas (pvz., kasos aparatai turgaus prekiautojams). Ankstesnė Vyriausybė ėmė įgyvendinti iš anksto parengtas aukštojo mokslo, energetikos ir kitų sektorių reformas, nors jas lydėjo nevienoda sėkmė. Jeigu savos tvirtos pozicijos stoka, abejonės ir neryžtingumas yra pranašumas, tai A.Butkevičiaus Vyriausybei sunku surasti lygių. Vienintelis ministras, atkreipęs visuomenės ir apžvalgininkų dėmesį originaliais pasiūlymais, buvo sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, kuris paskelbė kryžiaus žygį privačioms medicinos įstaigoms. Tiesa, per kalbą, skirtą Vyriausybės šimtadieniui, A.Butkevičius davė aiškiai suprasti, kad ministro kaprizai jau sutramdyti, ir jo idėjos nebus įgyvendintos. Tokia įvykių eiga logiška, be kita ko, ir įvertinus socialdemokratų rinkimų į Seimą programą, kurioje kalbama apie vienodų veiklos sąlygų sudarymą sveikatos priežiūros įstaigoms, nescarbu, kokia jų nuosavybės forma. Šis pavyzdys liudija naujosios Vyriausybės blaškymąsi. Tiesa ir tai, kad A.Kubiliaus Vyriausybė tik imitavo tarimąsi su visuomene bei interesų grupėmis. Savo ruožtu A.Butkevičiaus Vyriausybė iniciatyvą noriai perleidžia mokslininkams ir ekspertams. Svarstant skalūnų dujų žvalgymo bei išgavimo klausimą susidarė įspūdis, kad lemiamas žodis čia priklauso Mokslų akademijos mokslininkams. Nors ministras pirmininkas ir aplinkos ministras, rodos, buvo už skalūnų dujų žvalgymą bei eksploatavimą, procesas būtų buvęs sustabdytas, jei mokslininkai būtų ištarę “ne”. Galų gale

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

net ir mokslininkams pritarus Vyriausybė priėmė rezervuotą Seimo komitetų nuomonę ir licencijos skalūnų dujų žvalgytojams išdavimą atidėjo iki gegužės, tačiau greičiausiai tai užtruks kur kas ilgiau. Savo kalboje Vyriausybės šimtadienio proga A.Butkevičius minėjo tris suformuotas darbo grupes - mokesčių reformos, užimtumo problemų ir energetikos. Darbo grupių formavimas daug kam atrodo kaip ženklas, kad Vyriausybė yra apdairi ir rengia pamatuotus sprendimus, tačiau iš tikrųjų kurdama darbo grupes ji mėgina dangstyti savo idėjų stygių. Šių grupių veikla bus nerezultatyvi, nes jos negali nubrėžti strateginių linijų ir atlikti darbų už politikus. Tikra reforma susijusi su giluminiais pokyčiais ir rimtu perskirstymu, o ekspertai viso labo gali pastebėti vieną kitą spragą. Tai liudija ir ankstesnės Vyriausybės

A.Butkevičiaus Vyriausybė iniciatyvą noriai perleidžia mokslininkams ir ekspertams. patirtis, pavyzdžiui, ministro Donato Jankausko sudarytos “Sodros” reformą rengusios darbo grupės veiklos rezultatai. Kai nėra aiškios strategijos ir politinės valios, darbo grupės tėra figos lapeliai, mėginantys pridengti šią negalią. Atskiros srities ekspertai negali rengti strategijų, nes strateginis žvilgsnis turi apimti visą ūkį. Pavyzdžiui, energetikos ekspertai gali ap-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

(tel. 249 2217)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

•

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209)

Sportas J.Žemaitytė

skaičiuoti, ar atsipirks atominė jėgainė, bet ar jie sugebės įvertinti šio projekto poveikį visai Lietuvos ekonomikai? Kas ir kaip įvertins tą aplinkybę, kad, kaip sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuva kartu su Baltijos valstybėmis neįgyvendindama tokių stambių projektų liks Europos ekonomikos užkampis? Be to, esama rimto pagrindo klausti, kokiais principais šios grupės, kurioms Vyriausybė teikia tiek reikšmės, yra suformuotos. Jų veikla nėra skaidri - ir apie jų sudėtį, ir apie veiklos principus informaciją Vyriausybės svetainėje sunku rasti. Kodėl leidžiama kalbėti vieniems, o tyli kiti? Mokesčių peržiūros darbo grupėje yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos laisvosios rinkos instituto, Investuotojų forumo ekspertai, tačiau nėra nė vieno profesinių sąjungų atstovo. Ar tokia yra socialdemokratų dominuojamos Vyriausybės principinė pozicija, ar tai tiesiog atsitiktinumas? A.Butkevičiaus žvaigždė reitinguose žiba skaisčiau nei prezidentės, o Vyriausybe, “Vilmorus” apklausos duomenimis, pasitiki 23 proc. gyventojų - dvigubai daugiau nei anksčiau. Darbo partijos bylos ir negrabaus koalicijos partnerių jungimosi fone išryškėjo socialdemokratų dominavimas, nors Lietuvos demokratijos požiūriu padėtis tik blogėja: politinėmis partijomis, kurios yra svarbiausias demokratijos komponentas, minėtos apklausos duomenimis, pasitiki rekordiškai mažai, vos 4 proc., gyventojų. A.Butkevičiaus Vyriausybės rankose raktas - ar valdžiai pavyks atkurti pasitikėjimą Lietuvos gyventojų akyse.

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Ikiteisminį tyrimą dėl Seimo narės Neringos Venckienės atliekanti Šiaulių apygardos prokurorė dar kartą atsisakė pateikti Seimo komisijai vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukters perdavimas motinai. Prokurorės sprendimas grindžiamas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis ir teismų suformuota praktika, kad draudimas skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis apie nepilnamečius nukentėjusiuosius yra absoliutus. Šis sprendimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui ir teismui. Prokuratūra nurodo, kad tarp pateiktų tyrimo duomenų yra ir prašomo vaizdo įrašo aprašas. Komisijai buvo pateikti ir teismų sprendimai, kuriuose konstatuota, kad policijos pareigūnų ir vaiko teisų apsaugos darbuotojų veiksmai vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų. Prokuratūra taip pat primena, kad Seimas ir Vyriausioji rinkimų komisija anksčiau leido patraukti N.Venckienę baudžiamojon atsakomybėn prokurorams nepateikiant minėto vaizdo įrašo. Seimas praėjusią savaitę priėmė protokolinį nutarimą kreiptis į generalinį prokurorą su prašymu pateikti laikinajai komisijai, sprendžiančiai dėl parlamentarės N.Venckienės imuniteto panaikinimo, mažametės perdavimo vaizdo įrašą.

EURO ĮVEDIMO PLANAS Euro įvedimo planas ir visuomenės informavimo strategija bus patvirtinta iki liepos. Finansų ministerija pranešė, kad taip vakar nutarė Vyriausybėje posėdžiavusi darbo grupė euro įvedimo veiksmams koordinuoti. Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, “tam, kad galėtume toliau sklandžiai rengtis euro įvedimui, pagrindinius dokumentus turime patvirtinti iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai”. Plane bus numatytas grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikas, kiek laiko bus rodomos kainos ir litais, ir eurais, o komerciniai bankai nemokamai keis litus į eurus. “Ginant vartotojų teises, siūloma su įmonėmis pasirašyti geros verslo praktikos kodeksą, kuriame verslas pasižadėtų nenaudoti euro įvedimo kaip preteksto didinti kainas ir taikytų kitas sąžiningą elgesį vartotojų atžvilgiu užtikrinančias priemones”, - vakar pranešė ministerija. Tuo metu Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, remdamasis naujausiais Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, vakar pareiškė, kad pritariančiųjų ir nepritariančiųjų euro įvedimui Lietuvoje yra po lygiai. Anot jo, euro įvedimo kampanijos tikslas bus pateikti objektyvią informaciją. BNS, LŽ

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 03 26 Lietuvos žinios

Dienos temos

Kainų kilimas nuo euro įvedimo nepriklauso RAIMONDA RAMELIENĖ

Su Seimo vicepirmininku, Europos reikalų komiteto vadovu socialdemokratu Gediminu Kirkilu kalbamės apie Lietuvos siekį 2015 metais įsivesti eurą, taip pat apie žmonių nuogąstavimus dėl galimų neigiamų pasekmių. - Niekas neabejoja, kad anksčiau ar vėliau Lietuva turės eurą. Kokius “namų darbus” turime atlikti iki tol? - Svarbiausia - neviršyti vadinamųjų Mastrichto kriterijų, kuriais matuojamas kainų, biudžeto deficito, valstybės skolos, ilgalaikių palūkanų normų ir valiutos kurso stabilumas. Aišku, sunkiausia suvaldyti infliaciją, bet ji kol kas, kiek žinau, yra būtent tokia, kokios mums reikia, - mažesnė nei reikalaujama. Svarbus ir visuomenės švietimas, nes žmonėms reikia paaiškinti, kas ir kokiomis sąlygomis keisis įvedus eurą. Deja, jau dabar šia tema kyla nepagrįstų kalbų, diskusijų ir interpretacijų banga. Čia ypač aktyvūs bankų ekspertai. Iš dalies galiu juos suprasti, nes kol kas būtent bankai gauna daugiausia naudos iš to, kad mes neturime euro. Tiksliau, turime netikrą eurą, nes litas ir taip yra susietas su euru. Finansinių operacijų apmokestinimas, valiutų keitimas - tai keli šimtai milijonų per metus, ir juos dažniausiai uždirba bankai gyventojų sąskaita. - Ar Lietuvos planams gali sutrukdyti išoriniai veiksniai? - Taip jau buvo nutikę 2006 metais. Tarkime, jei labai smarkiai pabrangtų energijos ištekliai, tai natūraliai atsilieptų kitų produktų kainoms ir teoriškai galėtų padidinti infliaciją. Tačiau dabar Lietuvoje mes ir šiaip jau už daug ką mokame daugiausia, tad nemanau, kad kainos kiltų. - Gal vis dėlto geriau turėti savo nacionalinę valiutą? - Pasilikti litą gal ir būtų prasminga, jei galėtume turėti savo pinigų politiką, panašią į lenkų, vengrų ar čekų. Bet taip nėra. O ir grįžti prie to vargu ar įmanoma, nes atsieti litą nuo euro būtų finansinė katastrofa šalies žmonėms, ypač vertinant sudėtingą tokio “atrišimo” procedūrą. Tie patys len-

G.Kirkilo teigimu, Lietuvai stojant į euro zoną visi mūsų litais laikomi indėliai automatiškai bus pakeisti pagal esamą kursą, o tai žmonėms bus naudinga. / Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka kai, kuriais dažnai remiasi euro priešininkai, jau pareiškė, kad 2017-2018 metais taip pat planuoja įsivesti eurą - Ko Lietuva galėtų pasimokyti iš dabartinės Kipro situacijos? - Lietuvos ir Kipro padėtis visiškai nelygintina. Kipras priklauso tai grupei šalių, kurių finansinis sektorius viršija jų bendrąjį vidaus produktą net kelis kartus. Todėl tose valstybėse bet kokie bankų neramumai iš karto sukelia pasekmes, kurios dabar matyti Kipre. Lietuva turi palyginti mažą finansinį sektorių, tad mums tokių problemų tikrai nekils. Be to, mūsų bankai ne lietuviški, o užsienio. Aišku, pasimokyti iš Kipro ir daryti išvadas būtina. Situacija iš tiesų sudėtinga. Tačiau akcentuočiau ne vien ją, bet ir euro zonos valstybių pastangas padėti šiai šaliai. Jeigu ne jų parama, kai kurie patys stambiausi Kipro bankai paprasčiausiai bankrutuotų, o nuostoliai siektų ne dešimt, bet šimtus milijardų eurų. Euro zona turi stabilizacijos fondą, į kurį ir mes

Finansinių operacijų apmokestinimas, valiutų keitimas - tai maždaug keli šimtai milijonų per metus, ir juos dažniausiai uždirba bankai gyventojų sąskaita. stodami įdėsime savo dalį. Fondas tam ir skirtas, kad eurą turinčios valstybės išvengtų panašių problemų ir laiku gautų pagalbą. - Netrūksta perspėjančiųjų, esą priklausymas euro klubui Lietuvai nemažai kainuos. - Manau, narystė šiame klube Lietuvai kainuos tikrai pigiau, negu dabar mums atsieina monetarinės politikos ir tikrojo euro nebuvimas. Kita vertus, įnašas į stabilizacijos fondą nėra išmesti ar prarasti pinigai. Tai lėšos, kuriomis mes galime disponuoti, kurios, reikalui esant, gali padėti mums arba kaimynams. Kitas dalykas, kad naujos šalys - Latvija, Lietuva - stodamos į euro klubą dar labiau stiprina euro zoną. Šiuo po-

žiūriu atskirų valstybių krizės tampa santykinai mažesnės. - Žmonės bijo ne euro, bet kainų, kurios gali kilti jį įsivedus. Juk to neišvengė nė viena valstybė. Ką planuojama daryti, kad tuo metu žmonės kuo mažiau nukentėtų? - Mano nuomone, pirmiausia Vyriausybei reikėtų labai gerai išstudijuoti Estijos, kuri tikrai sklandžiai įsivedė eurą, patirtį. Mes, kaip ir estai, turime tą patį valiutų valdybos modelį, todėl mums išties daug kas tiktų. Įvedant eurą Estijoje kainos labai mažai padidėjo, kiek žinau, tik 0,3 procento. Tačiau per tą laiką estai sugebėjo pakelti ir atlyginimus, ir pensijas, todėl žmonėms euras buvo naudingas. Jau nekalbu apie tai, kad bendra valiuta didina in-

vesticijas. Šiuo požiūriu Estija tarp trijų Baltijos valstybių neabejotinai turi prioritetą, nes investuotojams nei litas, nei latas nieko daug nesako, o euras stiprus argumentas. Kita vertus, nors ir nesame euro zonoje, kainos pas mus vis vien kilo, ir gana smarkiai. Kitaip sakant, jų didėjimas visiškai nepriklauso nuo euro įvedimo. Šiuo atveju mes tik pakeistume nominalą, padarytume jį patrauklesnį investuotojams, įsilietume į stipresnę pinigų zoną nei esame. Manau, gyventojams tikrai nėra dėl ko baimintis, nes Vyriausybė suvaldys situaciją. Be to, stojant į euro zoną visi mūsų litais laikomi indėliai automatiškai bus pakeisti pagal esamą kursą, o tai žmonėms bus naudinga. Jeigu šiandien keistume litus į eurus, žinoma, nukentėtume. - Ar būtų tragedija, jei po dvejų metų nespėtume įsivesti lito ir padarytume tai vėliau? - Iš esmės situacija liktų tokia, kokia yra dabar. Bet jei vertintume geopolitiniu požiūriu, estai ir latviai, kurie tuomet jau turės eurą, investuotojams atrodys kur kas patrauklesni negu mes. Todėl Vyriausybė ir akcentuoja, kad įsilieti į euro zoną mums labai naudinga. - Viešai paskelbėte sutinkantis lažintis, jog iki 2015-ųjų nei euro zona, nei pati Europos Sąjunga (ES) nesubyrės. Kodėl esate toks tikras? - Galiu pakartoti - tikrai nesubyrės. Žinoma, pasaulyje netrūksta problemų. Nors jau galima sakyti, kad krizę baigiama įveikti, recidyvų vis dar pasitaiko. Tačiau esu įsitikinęs - su krizėmis lengviau kovoti ne atskiroms valstybėms, o jų sąjungoms. Šiuo požiūriu ES yra labai galinga sąjunga. Ir tai mums naudinga. Kita vertus, ar norėtume, kad euras žlugtų? Jei taip nutiktų, ir mus ištiktų katastrofa, nors euro zonai nepriklausome. Laimė, tiek pati ES, tiek euro zona yra tokios sąjungos, kurios visada sugebėjo ir sugeba demokratiškai spręsti bet kokias problemas, sureguliuoti situaciją. Ir dabar tai daroma - demokratiškai ir solidariai. Be to, turėkime galvoje, kad europinės finansinės perspektyvos iki 2020-ųjų mums yra naudingos - tiek energetikai, žemės ūkiui, tiek įvairiems infrastruktūros projektams.

•

Kelionė į Maskvą sukėlė abejonių ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Šiandien dalyvauti kelių valstybių parlamentarų susitikime transporto klausimais į Rusiją išvyksta Seimo narys Ričardas Sargūnas. Tiesa, išleisti jį į šią komandiruotę norėjo ne visa parlamento vadovybė. Į Tarptautinių kelių transporto sąjungos (IRU) Maskvoje organizuojamą tarptautinę konferenciją Seimo valdyba taip pat delegavo parlamento pirmininko pavaduotoją Jaroslavą Narkevičių. Jį į renginį pakvietė Rusijos Valstybės Dūmos vicepirmininkas. Tačiau dėl asmeninių priežasčių J.Narkevičius vakar kelionę atšaukė. Ši komandiruotė sukėlė nemažai klausimų Seimo opozicijos atstovams.

Siekia nuolatinio dialogo Seimo narys R.Sargūnas pasakojo, kad deleguoti jį į Maskvoje organizuojamą kelių valstybių, kurių ekonomika glaudžiai susijusi su tarptautiniu

vežimu, kelių transportu į Rusiją arba tranzitu per jos teritoriją, konferenciją parlamento narių sutikimo paprašė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija “Linava”. Seimo vicepirmininkui J.Narkevičiui adresuotame rašte nurodoma, kad R.Sargūnas buvo ilgametis “Linavos” asociacijos prezidiumo narys ir yra asmuo, “kurio profesinė veikla siejasi su tarptautiniu vežimu kelių transporto srityje”. R.Sargūno teigimu, renginio tikslas nuolatinio parlamentarų dialogo organizavimas dėl pagrindinių krypčių nustatymo harmonizuojant teisės aktus, susijusius su transporto sauga, paslaugų kokybės užtikrinimu Eurazijos regione. Anot jo, susitikime ketina dalyvauti Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Suomijos atstovai.

Aktuali konferencija Seimo vicepirmininkas J.Narkevičius sulaukė vardinio Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojo kvietimo į konferenciją. Jis svarstė, kad į renginį buvo pakviestas, nes kuruoja Seimo komitetų ir komisijų darbą. J.Narkevičius pasakojo, kad Maskvo-

je vyksiantis renginys susijęs su parlamentų nagrinėjamais įvairiais vežėjams aktualiais klausimais. Konferencijoje jis vylėsi daugiau sužinoti apie problemas, susijusias su teisiniu šios srities reglamentavimu. “Manau, kad konferencija yra aktuali, nes susijusi ir su mūsų valstybės vežėjais”, - pažymėjo jis.

Abejotinas turinys Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius buvo prieš, kad parlamentarai vyktų į konferenciją Maskvoje. Jam abejotinas atrodo renginio turinys. Pasak konservatoriaus, aiškiai nebuvo išdėstyti motyvai, kodėl reikia jame dalyvauti. “Antra, jeigu tai yra Seimo delegacija, ne asmeniniai kvietimai, turėtų važiuoti valdančiosios koalicijos ir opozicijos atstovai. Trečia, klausimų kelia ir kelionės finansavimas. Jeigu gerai atsimenu, kelionę buvo pasiruošusi finansuoti “Linava”, - aiškino A.Kubilius. Seimo valdybos sprendime apmokėti komandiruotės išlaidas pavesta Seimo kanceliarijai. Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė balsuodama susilaikė, nes jai esą

R.Sargūno teigimu, susitikime Maskvoje ketina dalyvauti Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Suomijos atstovai. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka nebuvo pateikta informacija, kokiu tikslu ir kieno kvietimu parlamentarai ketina važiuoti į Maskvą. Ji žadėjo domėtis šia komandiruote ir pamatyti visą su ja susijusią medžiagą.

Per mažai kontaktų Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas nemato nieko blogo dėl komandiruotės į Maskvą. “Turime palaikyti santykius su kaimynais,

nes kol kas jokių jų nebuvo”, - opozicijos atstovų kritika stebėjosi jis. G.Kirkilas pažymėjo, kad parlamentinių kontaktų su Rusijos kolegomis yra labai mažai. Pasak jo, pastarąjį kartą Seimo delegacija į Rusiją vyko prieš kelerius metus dalyvauti Europos parlamentarų sporto žaidynėse. “Rusija yra Europos Sąjungos partnerė, vyksta įvairios derybos. Manyčiau, parlamentarų kontaktai yra būtini”, - pabrėžė jis.

•

2013 03 26 Lietuvos žinios

Dienos temos

V.Kudirkos klėtelės eksponatai - po raktu Tokios galimybės neatmetė ir A.Taujinskienė. Anot jos, kai tik orai atšils, ir keliautojams bus palankesnės sąlygos lankyti tokius objektus kaip V.Kudirkos klėtelė-muziejus, su Vilkaviškio krašto muziejaus direktoriumi tektų tartis, kaip lankytojai galės pakliūti į klėtelę. “Tikrai nesiekiu, kad šis objektas būtų pamirštas. Norėčiau, kad ją lankytų kuo daugiau žmonių”, - tvirtino klėtelės paveldėtoja. A.Taujinskienė LŽ patikino neprieštarausianti, kad klėtelėje vyktų kultūros renginiai, lankytųsi ekskursijos, būtų tęsiama pernai pradėta iniciatyva minint Lietuvos valstybės dieną prie V.Kudirkos klėtelės giedoti “Tautišką giesmę”.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Privati tapusi Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus lankytojų nebepriima. Neseniai privačion nuosavybėn atiduotos 1867 metais Paežerių kaime, Vilkaviškio rajone, pastatytos klėtelėsmuziejaus šeimininkai nesamdo nė vieno darbuotojo, tad lankytojams atrakinti jos durų nėra kam.

Perdavė savininkei Naujai pastato savininkei Marijampolėje gyvenančiai Alvyrai Taujinskienei Vilkaviškio krašto muziejaus darbuotojai perdavė ne tik pastatą ir jo raktus, bet ir klėtelėje-muziejuje saugomus eksponatus. Kaip LŽ pasakojo Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas, ne vieną dešimtmetį V.Kudirkos klėtelė-muziejus buvo jų įstaigos filialas, nors pats pastatas muziejui nepriklausė. Mat atkūrus Lietuvos nepriklausomybę V.Kudirkos klėtelė buvo grąžinta buvusių Kudirkynės savininkų palikuonims. Tiesa, kai 1990 metais buvo iškilusi grėsmė šiam unikaliam muziejui, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija sutiko pastatyti ūkinį pastatą mainais į V.Kudirkos klėtelę. Tačiau sandoris nebuvo teisiškai įregistruotas, tad atkūrus nuosavybės teises ir naujai pastatytas ūkinis pastatas, ir klėtelė atiteko sodybos paveldėtojoms. Tačiau dėl palikimo tarpusavyje nesutariančios paveldėtojos ne vienus metus dėl šio turto bylinėjosi teismuose. Dabar jau priimtas

Vertingiausius išsivežė Ant Paežerių ežero kranto medinėje klėtyje, menančioje V.Kudirkos laikus, muziejus buvo įkurtas 1965 metais. Čia įrengta memorialinė ekspozicija atspindi tautinio sąjūdžio lyderio “Varpo” redaktoriaus, Lietuvos valstybės himno autoriaus, rašytojo, publicisto, vertėjo, gydytojo gyvenimą ir veiklą. Antrame aukšte eksponuojami Paežerių krašto buities daiktai.

Privačios tapusios V.Kudirkos klėtelės-muziejaus eksponatai lankytojams kol kas neprieinami. / LŽ archyvo nuotrauka galutinis teismo sprendimas, kad klėtelė-muziejus priklauso A.Taujinskienei. “Klėtelės prižiūrėtoja buvome įdarbinę jos seserį Nijolę Dainauskienę. Tokia dviprasmiška situacija, kai vienai seseriai priklauso pastatas, o kita įdarbinta jo prižiūrėtoja, tęstis negalėjo. Dabar nuspręsta, kad mūsų mu-

ziejaus filialo Kudirkynėje nelieka”, LŽ aiškino A.Žilinskas.

Kyla naujam gyvenimui Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius neslėpė, kad atsisakius V.Kudirkos klėtelės-muziejaus išspręsta dar viena problema - statiniu palikta

rūpintis jo savininkams, nes nei muziejus, nei jo steigėja - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija - neturi tam lėšų. Tačiau pastatui labai reikėjo pagalbos - suremontuoti apgailėtinos būklės jo stogą. “Dar pernai buvo perdengtas stogas ir net pakeista dalis drėgmės paveiktų viršutinių sienojų. Visa tai padariau savo lėšomis, nes mačiau, kad ilgiau delsti negalima”, - LŽ pasakojo pastato savininkė A.Taujinskienė. Daugiametę architektės patirtį turinčios A.Taujinskienės teigimu, sutvarkius stogą buvo įrengtas vandens nutekėjimas tolyn nuo pastato, o dabar ruošiamas naujas elektros įvadas. V.Kudirkos klėtelės-muziejaus paveldėtoja tikino, kad lankytojų ilgainiui lauks ne tik muziejus, bet ir Lietuvos tūkstantmečiui skirtas jau ūgtelėjęs parkas, kuriame tarp kitų lapuočių medžių eglėmis, raudonaisiais ąžuolais išsodinti Gediminaičių stulpai.

Apžiūrėti galima tik išorę Vilkaviškio krašto muziejaus vadovas neslėpė, kad šiuo metu lankytojams, panorusiems aplankyti V.Kudirkos klėtelę, siūloma pastatą apžiūrėti tik iš išorės, mat į vidų įleisti nėra kam. “Bandysime tartis su muziejaus savininke, gal pavasariop ji pati galės priimti ekskursijas, kaip daro kitų privačių muziejų savininkai, o gal raktus nuo klėtelės patikės mums”, - svarstė A.Žilinskas. Jis taip pat užsiminė, kad pastaroji išeitis muziejininkams ne itin priimtina, nes kiekvieną kartą muziejaus darbuotojams tektų važinėti ne vieną dešimtį kilometrų į Paežeriuose esančią klėtelę, ir tai jau būtų papildomos nenumatytos išlaidos. Todėl būtų geriau, kad lankytojais rūpintųsi naujoji muziejaus šeimininkė.

V.Kudirkos klėtelėsmuziejaus paveldėtoja tikino, kad lankytojų ilgainiui lauks ne tik muziejus, bet ir Lietuvos tūkstantmečiui skirtas jau ūgtelėjęs parkas. Iš pradžių manyta, jog šią vietą galima laikyti V.Kudirkos gimtine, bet vėliau paaiškėjo, kad gimtoji V.Kudirkos sodyba buvo kitoje Paežerių kaimo vietoje, o į sodybą prie Paežerių ežero (ją įkūrė rašytojo tėvas Motiejus) Kudirkos persikėlė kiek vėliau. Pirmojo pasaulinio karo metais sodyba buvo sugriauta, liko tik klėtelė, kurią V.Kudirka ypač mėgo. Sovietmečiu klėtelė, kurioje buvo saugomas ir dr. V.Kudirkos smuikas, tapo mūsų tautiškumo skleidimo simboliu, tuomet traukusiu tūkstančius lankytojų. Anot Vilkaviškio krašto muziejaus direktoriaus A.Žilinsko, klėtelėje ilgus metus skambėjo “Tautiška giesmė”, ją senuoju V.Kudirkos smuiku griežė muziejaus puoselėtojas Stasys Ankevičius. Taip pat buvo atnaujintos ekspozicijos, pasakojančios apie V.Kudirką ir apie kitus Paežerių šviesuolius. Tačiau metams bėgant lankytojų šiek tiek sumažėjo. Pačius vertingiausius eksponatus - senąjį smuiką, bufetą, dokumentus - iš nešildomos klėties muziejininkai perkėlė į saugyklas. Tačiau ir senuosiuose stenduose, kuriuos kūrė S.Ankevičius, esantys eksponatai yra vertybė. “Bent dalį jų svarstome paimti į muziejaus fondus, nes norime juos išsaugoti būsimoms kartoms”, - svarstė A.Žilinskas.

•

Dėl mylimo Tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame Seimo narius LARISĄ DMITRIJEVĄ ir SERGEJŲ DMITRIJEVĄ.

Lietuvos Respublikos Seimo vardu Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas

2013 03 26 Lietuvos žinios

Dienos temos

Viešą donoro paiešką pakurstė tėvo baimė Dėl dukters sveikatos supanikavusio tėvo pažadas atsilyginti kepenų donorui sukėlė neigiamą transplantacijos specialistų reakciją. Į tėvo pagalbos šauksmą vakar skubėjo atsiliepti ir geranoriški, ir siekiantys užsidirbti žmonės. AISTĖ MASIONYTĖ

užinojęs, kad bene vienintelis būdas išgelbėti į reanimaciją patekusią dukrą - kepenų transplantacija, į paniką puolęs tėvas išplatino viešą pagalbos prašymą ir žadėjo atsilyginti donorui, paaukosiančiam jo dukrai kepenis. Vakar rytą interneto žiniasklaidoje buvo paskelbtas beprecedentis 22 metų merginos tėvo prašymas. “Jaunai panelei, labai norinčiai gyventi, skubiai reikalingas kepenų donoras transplantacijai. Po stipraus apsinuodijimo kepenys nustojo funkcionuoti, ir nepersodinus šio organo kelias dienas jos neteksime. Merginos antra Rh+ kraujo grupė. Visa šeima, artimieji ir draugai laukiame pagalbos. Atsilyginsime”, - tokį prašymą pasirašė tėtis Alvydas. LŽ duomenimis, dėl ūmaus apsinuodijimo vaistais merginai išsivystė kepenų nepakankamumas, dėl jos gyvybės grūmėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų reanimacijos medikai. Informacijos apie dabartinę merginos būklę vakar jie neteikė. “Daroma viskas, kas galima, leidžiami vaistai, gaivinantys kepenų funkciją, yra tikimybė, kad ji atsigaus. Tačiau jau parašiau sutikimą dėl transplantacijos, klinikų medikai susisiekė su transplantacijos biuru”, - sakė merginos tėtis. Viešas vyro kreipimasis žiniasklaidoje atsirado dėl panikos, o kartu ir siekiant apsidrausti. “Manėme, kad šitaip galbūt pavyks surasti daugiau donorų. Juk jei jų ir bus, dukrai kepenys gali netikti, o laukti nebegalima. Sužinojęs tokį dalyką dariau bet ką, kad tik nestovėčiau vietoje, kad tik veikčiau”, - LŽ vakar teigė tėtis Alvydas.

Nepakankamai išaiškino Tačiau toks merginos tėvo poelgis sukėlė neigiamą organų transplantacijos atstovų reakciją. Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) direktoriaus pavaduotoja Audronė Būziuvienė pabrėžė, kad donorystės ir transplantacijos procesą koordinuoti yra kompetentinga tik ši institucija. “Visas šis vyksmas yra konfidencialus. Tai yra tik ligonio, jo šeimos ir gydytojų reikalas, negalintis patekti į viešumą. Artimieji neturėjo rašyti tokio kreipimosi, nes jis iškreipia donorystės idėją. Tai yra ne tik konfidenciali, bet ir neatlygintina veikla”, - tėvo poelgį vakar komentavo A.Būziuvienė. NTB direktoriaus pavaduotoja sakė suprantanti artimuosius, kurie ištikus nelaimei sutrinka ir gali imtis neapgalvotų veiksmų. Tačiau, kaip teigė A.Būziuvienė, šiuo atveju daugiau iniciatyvos turėjo parodyti medikai. Jie privalėjo geriau išaiškinti šeimos nariams, kaip tokiomis aplinkybėmis galima elgtis. Ji taip pat priminė, kad Lietuvoje įmanomi tik du donorystės būdai, labai griežtai reglamentuojami įstatymais. Organai gali būti imami po žmogaus smegenų mirties, tai yra iš jau mirusio asmens. Kitas būdas - kai donorais, dovanodami dalį kepenų, sutinka tapti artimieji. Tačiau tai gali daryti tik šeimos nariai - vyras, žmona, brolis, sesuo ar vaikai. “Pagal teisės aktus niekas svetimas negali padėti”, pabrėžė A.Būziuvienė.

LŽ duomenimis, kepenų nepakankamumas merginai išsivystė dėl ūmaus apsinuodijimo vaistais. / LŽ archyvo nuotrauka

Siūlėsi ir be tėvų žinios Tuo metu merginos tėvas vakar LŽ pasakojo, kad jo prašymas greitai sulaukė atgarsio: vos per pusdienį gauta apie dešimt skambučių ir nemažai trumpųjų SMS žinučių. “Siūlantieji savo kepenis net gerai nesuvokė, kad šis organas - ne inkstas. Jie manė, kad kepenis galima dovanoti kaip ir inkstus”, - pasakojo p. Alvydas. Anot jo, sulaukta įvairių siūlymų: ir nuoširdžiai norinčių padėti, ir siekiančių uždirbti žmonių, kurie teiravosi, kokio dydžio atlygį jie galėtų gauti už šią

NTB direktoriaus pavaduotojos A.Būziuvienės teigimu, nuomonė, kad iš organų galima užsidirbti, yra nepagrįsta. “Bet kuriuo atveju gydytojai nepriimtų tokio organo, - juk atliekami visi tyrimai, iš kurių matyti, ar tas donoras yra giminaitis, ar svetimas žmogus. Pasitaiko atvejų, kai asmenys internete siūlo parduoti savo inkstą. Tačiau tokie bandymai taip pat yra bevaisiai”, - pabrėžė NTB atstovė. Anot A.Būziuvienės, tėvo pagalbos prašymas negalėjo duoti realios nau-

“Vienas jaunuolis parašė žinutę ir prisipažino, kiek jam metų. Paskui pareiškė norintis parduoti savo kepenis nežinant tėvams”, pasakojo į bėdą patekusios merginos tėvas. paslaugą. “Pavyzdžiui, vienas jaunuolis parašė žinutę, prisipažino, kiek jam metų. Paskui pareiškė norintis parduoti savo kepenis nežinant tėvams”, - pasakojo į bėdą patekusios merginos tėvas. Vyriškis LŽ prisipažino, kad viešai kreipdamasis ir žadėdamas atlygį jis galbūt padarė klaidą, tačiau ją lėmė neišmanymas.

dos. “Nebent jį vertintume kaip apeliaciją, kuria siekiama prisišaukti žmogaus, kuriam konstatuota smegenų mirtis, artimuosius ir padėti apsispręsti dėl organų donorystės”, - komentavo A.Būziuvienė. Vienas kepenų transplantacijos Lietuvoje pradininkų, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų

Pilvo chirurgijos centro vadovas profesorius Kęstutis Strupas taip pat abejojo, ar toks kreipimasis gali padėti ligoniui. “Donorų organų yra tiek, kiek yra”, - pabrėžė jis. Ne vieną dešimtį transplantacijų atlikęs medikas šį atvejį pavadino išskirtiniu. A.Būziuvienei toks įvykis - antras per pastaruosius šešerius ar septynerius darbo metus. Ji prisiminė atsitikimą, kai kepenų transplantacijos prireikė vienam iš popmuzikos grupės “Vairas” narių. Vyro draugai buvo pasišovę surengti labdaros koncertą, per kurį surinktos lėšos turėjo būti skirtos atlikėjo gydymui. NTB tuomet taip pat neigiamai vertino draugų iniciatyvą.

Ieško ir Lietuvoje, ir užsienyje Pasak NTB atstovės, biuras disponuoja visais donoro kepenų paieškai reikiamais duomenimis. Tinkamo organo šiuo metu ieškoma tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dėl to kreiptasi į kaimynus latvius bei estus, taip pat į tarptautinę “Eurotransplant” organizaciją. Paieška buvo pradėta iš karto, gavus informaciją iš ligoninės. “Kai įvykis labai skubus, neatidėliotinas, o šiuo atveju taip ir yra - transplantacijos pirmumas ir teikiamas tokiam recipientui, aplenkiant bendrąjį ligonių

NE TIK SKAIČIAI • Pernai Lietuvoje atlikta 15 mirusio donoro kepenų transplantacijų, bet nė vienos transplantacijos - iš gyvo donoro. • Šiemet jau atliktos 4 mirusio donoro kepenų transplantacijos, iš gyvo donoro - nė vienos. • Per visą kepenų transplantacijos istoriją, NTB duomenimis, buvo atlikta tik vienintelė transplantacija iš gyvo donoro.

sąrašą. Jei merginos būklė nepagerės, pagal europinius standartus organo galima laukti iki dviejų savaičių”, - patikslino A.Būziuvienė. Ji nesiėmė prognozuoti, kiek gali užtrukti, kol pavyks rasti merginai tinkamas kepenis. Europos ir pasaulio šalyse laikomasi taisyklės, kad kaimynams ar kitai valstybei donoro organas siūlomas tik tuo atveju, kai savoje šalyje nėra recipiento arba organas dėl kokių nors priežasčių ligoniui netinka. A.Būziuvienė vylėsi, kad donorą pavyks rasti Lietuvoje. Anot jos, šiemet donorų būta tikrai nemažai. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę - net keletas.

•

2013 03 26 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Kipras gaus 10 milijardų eurų Euro zonos finansų ministrai susitarė dėl 10 mlrd. eurų finansinės pagalbos Kiprui. Ši pagalba padės valstybę išlaikyti euro zonoje ir stabilizuos griūvančią Kipro bankų sistemą.

Išsamus planas

Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis 12 valandų derėjosi dėl šios finansinės pagalbos su partneriais euro zonoje ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF). Galiausiai buvo nuspręsta likviduoti vieną banką, taip pat suduoti galingą smūgį didžiausio salos banko stambiesiems klientams, kurių daugumą sudaro Rusijos subjektai. N.Anastasiadis sakė esantis “patenkintas” naujuoju susitarimu.

Smūgis didiesiems indėlininkams Euro zonos finansų ministrų forumo vadovas olandas Jeroenas Dijsselbloemas tvirtino: “Užbaigėme netikrumą, kuris kėlė nerimą Kiprui ir euro zonai pastarąsias dešimt dienų. Pagal susitarimo sąlygas antrasis pagal didumą salos bankas “Laiki” (Liaudies bankas) bus išskaidytas per naktį, o ši operacija padės sutaupyti 4,2 mlrd. eurų (14,5 mlrd. litų).” Jis pridūrė, kad smulkiųjų indėlininkų santaupos bus apsaugotos. Tačiau Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble nepaguodė stambiųjų indėlininkų. “Neapdrausti didesni nei 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų) indėliai yra įšaldyti ir bus panaudoti būtinai bankininkystės sektoriaus rekapitalizacijai”, - sakė W.Schaeuble. Kai euro zonos šalių parlamentai ratifikuos šį susitarimą balandį, Nikosijos vyriausybei bus suteikta 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) paskola. Kipro bankas, kuris yra didžiausias skolintojas šioje saloje, išliks, tačiau visi indėliai, didesni nei 100 tūkst. eurų, bus smarkiai apkarpyti. Tai bus milžiniškas smūgis didiesiems investuotojams.

Kipro gyventojai nekantriai laukė naujojo susitarimo rezultatų. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Supykdys Rusiją Kipro banke laikoma didžioji dalis visų Kipre deponuotų Rusijos indėlininkų pinigų, todėl naujasis susitarimas gali smarkiai pabloginti Kipro ir Rusijos santykius. Kipro finansų ministras Michalis Saris pripažino, kad Rusija “tikriausiai supyks”, o “ištikimi tarptautiniai partneriai bus nusivylę ir neteks iliuzijų”. Praėjusią savaitę Rusijos lyderiai atsisakė suteikti Nikosijai papildomą pagalbą arba atidėti anksčiau iki ateinančių metų Kiprui suteiktos 2,5 mlrd. eurų (8,6 mlrd. litų) paskolos grąžinimo terminą. Kipre praėjusią savaitę kunkuliavo batalijos. Viduržemio jūros salos valstybė dėl priešiškos gyventojų reakcijos atsisakė ankstesnio plano apkirpti visus indėlius. Šis planas sukėlė

Naujasis susitarimas yra išsamus ir patikimas planas, kuriuo tikimasi atremti šiuo metu Kiprui iškilusius ekonomikos iššūkius. visuotinį pasipiktinimą. Jam nepritarė Kipro pensininkai, užsienio investuotojai ir net Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Geresnė sutartis J.Dijsselbloemas sakė, kad naujoji sutartis, pasiekta po savaitę trukusios sumaišties, pastūmėjusios euro zoną į dar vieną krizę, yra “daug geresnė”. “Ši sutartis geresnė už ankstesniąją. Ji leis stabilizuoti Kipro bankų sektorių ir padės išvengti jo žlugimo”, - teigė finansų ministrų forumo vadovas. Kol kas žinoma tik nedaugelis svarbiausių šios sutarties detalių, o Europos Sąjungos

(ES) ir TVF pareigūnai konkretų kapitalo apmokestinimą nustatys “ateinančiomis savaitėmis”. “Finansinio gelbėjimo programos vadovai negalėjo įvardyti šio skaičiaus”, - aiškino J.Dijsselbloemas. Jis neatskleidė, kada bus atidaryti Kipro bankų skyriai ir sušvelninti grynųjų pinigų išėmimo apribojimai bei kitos kapitalo kontrolės priemonės. Planuota, kad bankai vėl atvers duris antradienį, po dešimties dienų pertraukos. “Turime rasti pusiausvyrą tarp atsargumo ir stabilumo, - sakė M.Saris. - Ketinama kiek įmanoma anksčiau nustatyti dieną, kada bankai vėl atidarys duris.”

Į naująjį Kipro finansinio gelbėjimo paketą taip pat įtraukta griežto biudžeto išlaidų taupymo programa, privatizacijos planas ir mokesčių reforma. ES ekonomikos komisaras Olli Rehnas sakė, kad reikės skubiai parengti naujas Kipro ekonomikos prognozes, kurios numatytų naujojo susitarimo padarinius. Pasak O.Rehno, Kipro vyriausybė turės nuspręsti, kada bus atšauktos bankų kapitalo valdymo priemonės. TVF vadovė Christine Lagarde sakė, kad šis susitarimas yra “išsamus ir patikimas planas, kuriuo siekiama atremti šiuo metu šaliai iškilusius ekonomikos iššūkius”. Kai bus suderintos techninės detalės, Ch.Lagarde tikisi rekomenduoti TVF valdybai, kad fondas suteiktų finansinę pagalbą Kiprui. Derybose dėl naujojo Kipro finansinio gelbėjimo paketo Europos centrinis bankas (ECB) reikalavo, kad Kipro bankas perduotų Frankfurtui valdyti 9 mlrd. eurų (31,1 mlrd. litų) banko “Laiki” įsipareigojimų, o per derybas sekmadienį N.Anastasiadis galiausiai su tuo sutiko. ECB grasino nutraukti pinigų skolinimą Kipro bankams, jeigu nebūtų pavykę sudaryti susitarimo, tačiau J.Dijsselbloemas išreiškė viltį, kad ši parama bus toliau teikiama. Kipro valstybės skola yra menkutė, palyginti su Nikosijos artimiausios sąjungininkės Graikijos, kuriai beveik lygiai prieš trejus metus skiriant pirmąjį euro zonos finansinio gelbėjimo paketą reikėjo šimtų milijardų eurų. Tačiau kai kurie lyderiai ir ekonomistai nerimauja, kad Kipro krizės padariniai gali persimesti į sunkius laikus išgyvenančių Ispanijos ar Italijos ekonomiką. Sudaręs naujausią susitarimą Kipras tapo penktąja euro zonos šalimi po Graikijos, Airijos, Portugalijos ir Ispanijos, užsitikrinusia tarptautinę pagalbą savo bankams.

•

Prancūzai nenori gėjų santuokų Šimtai tūkstančių žmonių žygiavo Paryžiaus gatvėmis, reikšdami nepritarimą Prancūzijos prezidento Francois Hollande’o remiamam gėjų santuokų įteisinimo įstatymo projektui. Vyrai, moterys, vaikai, jaunimas ir pensininkai susirinko prie Triumfo arkos su plakatais, kurie skelbė: “Nežlugdykite tradicinių santuokų, rūpinkitės nedarbu!”, “Kiekvienas žmogus gimsta iš vyro ir moters!”, “Gėjų santuokos sužlugdys visuomenę!”

“griauti tradicinę šeimą”. Šių raginimų ypač atidžiai klausėsi mažos radikalių protestuotojų grupelės. Jos susirėmė su policija, kai bandė prasmukti į Eliziejaus laukus. Jaunuoliams teko paragauti ašarinių dujų ir jų entuziazmas greitai atlėgo. Gėjų santuokų įstatymo projektas papiktino svarbiausių religinių bendruomenių lyderius. Romos katalikų, musulmonų ir žydų dvasininkai ragino gyventojus protestuoti prieš parlamento žemuosiuose rūmuose patvirtintą įstatymo projektą. Šis įstatymas turėtų įsigalioti kitą mėnesį, tačiau jam dar turi pritarti Senatas.

je nežinos, kuri iš jų yra “vyras”, o kuri “moteris”, - teigė protestuotoja Anette. “Homoseksualių porų vaikai patirs daug patyčių iš savo bendraamžių. Tai sutrikdys šių vaikų psichiką. Neleisime žaloti vaikų”, - rėkė protestuotojas Romainas.

Nenori surogatinių motinų

Nepatenkinti prezidento politika

Daugiausia kritikos strėlių sulaukė įstatymo nuostata dėl galimybės homoseksualų šeimoms įsivaikinti vaikus. “Neleisime, kad vaikai augtų homoseksualų šeimose!”, “Vaikai neturi užaugti gėjais!”, “Nežlugdykite mūsų vaikų!” - rėkė protestuotojai. Įstatymo oponentai nerimauja ir dėl dirbtinio lesbiečių apvaisinimo bei surogatinių moterų, kurios pagimdytų vaikus vyrų homoseksualų poroms. “Tai siaubinga. Surogatinės motinos palieka savo vaikus auginti gėjams. Tikrai artėja pasaulio pabaiga”, - sakė vienas pavardės nenorintis skelbti Paryžiaus gyventojas. “Lesbietės neužaugins visaverčių vaikų. Jų atžalos šeimo-

Protestuotojai išreiškė nepasitenkinimą ir vis menkesnio populiarumo visuomenėje sulaukiančiu Prancūzijos prezidentu F.Hollande’u. “Mūsų prezidentas žlugdo Prancūziją. Jis dabar griauna ne tik šalies ekonomiką, bet ir tradicinę šeimą. Šeima per amžius buvo visuomenės pagrindas ir tokia ji turėtų išlikti. Homoseksualų santuokų įteisinimas - tai spjūvis visoms prancūzų šeimoms”, - pyko prie Triumfo arkos stovintis 46 metų protestuotojas Jeanas. “F.Hollande’as nežino, ką daro. Jis nori įtikti visiems, tačiau neįtinka niekam. Prancūzai nusivylę šalies prezidentu. Juo gali didžiuotis nebent gėjai ir lesbietės”, - sakė protesto akcijoje dalyvaujanti jauna moteris.

“Prezidentas žlugdo Prancūziją. Jis dabar griauna ne tik šalies ekonomiką, bet ir tradicinę šeimą.”

Aktyviai priešinasi Policijos duomenimis, protesto akcijoje dalyvavo daugiau kaip 300 tūkst. žmonių. Tai 40 tūkst. mažiau nei sausio mėnesio mitinge, kuriame prancūzai taip pat protestavo prieš gėjų santuokų įteisinimą. Protesto akcijos organizatoriai teigia, kad policijos skaičiavimai klaidingi. Jų duomenimis, Prancūzijos sostinėje susirinko daugiau kaip milijonas protestuotojų. Milžiniškoje protesto akcijoje dalyvavo žinomi Prancūzijos politikai iš pagrindinių opozicijos partijų. Aktyviausiai mitinge kalbėjo centro dešiniųjų Sąjungos už liaudies judėjimą lyderis. Jis ragino protestuotojus “visomis jėgomis” priešintis mėginimui įteisinti gėjų santuokas ir

Protestuotojai laikė plakatą su užrašu “Hollande’ai, išgirsk mus”. AFP/Scanpix nuotrauka

Socialistų partijai priklausantis F.Hollande’as, kuris buvo išrinktas Prancūzijos prezidentu praėjusių metų gegužės mėnesį, agitavo už tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimą. Jo partija turi daugumą abejuose parlamento rūmuose, todėl neabejojama, kad šis Prancūzijos visuo-

menės pasipiktinimą sukėlęs įstatymo projektas greitai įsigalios. Viešosios nuomonės apklausos parodė, kad dauguma prancūzų pritaria homoseksualių porų santuokų įteisinimui.

•

AFP, BNS, “The New York Times”, LŽ

2013 03 26 Lietuvos žinios

Pasaulis

Intrigų meistras per gerai save vertino ti savo intelektinį potencialą, tačiau nemėgo padlaižių.” Dar galima pridurti, kad šiam verslininkui labai patiko geras gyvenimas - brangus vynas ir jaunų gražių moterų draugija. Jos, kaip ir politika, buvo didžiausia B.Berezovskio aistra. Ir visais atvejais jam už tai teko brangiai sumokėti.

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Netikėta Rusijos oligarcho Boriso Berezovskio mirtis dar kartą atkreipė visuomenės dėmesį į šį žmogų, kuris per pastaruosius du dešimtmečius nuėjo kelią nuo vieno įtakingiausių Rusijos turtuolių iki bankrutuojančio emigranto Jungtinėje Karalystėje. Pranešimas apie B.Berezovskio mirtį iškart iškėlė klausimą, kaip ir kodėl tai nutiko? Britai dar kartą pademonstravo, kad nepasitiki Rusijos specialiosiomis tarnybomis, ir tuoj pat, stengdamiesi nustatyti, ar oligarchas negalėjo būti nunuodytas kaip Aleksandras Litvinenka, jo rūmuose Berkšyre puolė ieškoti polonio pėdsakų. Tačiau garsaus ir prieštaringai vertinamo Rusijos turtuolio mirtį greičiausiai paspartino paprastos asmeninės priežastys: tėvynės ilgesys (ne veltui jis, prašydamas atleidimo, parašė Vladimirui Putinui laišką ir maldavo leisti sugrįžti į Rusiją), bendražygiui, o vėliau varžovui Romanui Abramovičiui pralaimėtas teismo procesas ir paskutinės gyvenimo draugės Jelenos Gorbunovos reikalavimas išmokėti jai 5 mlrd. svarų. Britų dienraštis “The Guardian” B.Berezovskio gyvenimo istoriją pavadino geriausia iliustracija to, “kaip Rusijoje plutokratai padėjo nužudyti demokratiją ir išgrindė kelią autokratijai, kuri šiandien ir valdo šią šalį”. Tokie žmonės kaip B.Berezovskis ir padėjo sukurti dabartinę sistemą Rusijoje. Chaoso metais, kai žlugo komunizmas, jis sparčiai susikrovė milijardus, paskui pradėjo plauti pinigus, imti paskolas akcijoms pirkti, aktyviai dalyvavo 1996 metų rinkimuose ir įsi-

Pervertino galias Kai 1999 metų sausio 31-ąją B.Jelcinas pranešė, kad traukiasi ir savo įpėdiniu skiria V.Putiną, oligarchas pareiškė: “Mes laimėjome. Tai pati geriausia pasaulio valstybė, o mes turime patį geriausią prezidentą pasaulyje.” Tačiau tą kartą B.Berezovskis apsiriko, ir labai smarkiai. Patekęs į V.Putino nemalonę jis atsisakė atsitraukti, nes manė, jog yra toks galingas, kad gali įveikti ir prezidentą. Todėl 2000-aisiais, kai jau tapo aišku, jog netrukus bus suimtas, B.Berezovskis pabėgo iš Rusijos į Londoną.

B.Berezovskio gyvenimo tikslu, todėl ir Kremlius ėmė laikyti jį vienu svarbiausių savo priešų. Rusijos valdžia pasistengė užblokuoti visus verslininko pajamų šaltinius ir jo gyvenime ėmė daugėti problemų. Dar reikėtų pridėti oligarcho, kuris perdėjo tiek savo vaidmenį ir įtaką B.Jelcino Rusijoje, tiek V.Putinui keliamą pavojų, tragediją, taip pat tai, kad iš tiesų B.Berezovskis neturėjo šalininkų nei Rusijoje, nei Jungtinėje Karalystėje, o britų teisėja dar viešai išvadino jį melagiu. B.Berezovskis turėjo rimtų finansinių rūpesčių jau prieš tai, kai pralaimėjo bylą R.Abramovičiui, tad Londono teismui paskelbus sprendimą išmokėti buvusiam bendražygiui 3 mlrd. svarų, verslininką apėmė depresija. Jis nustojo atsakinėti į telefono skambučius, retai kada išeidavo iš namų. Pažinojusieji oligarchą pasakojo, kad anksčiau niekada nebuvo matę jo taip prastai nusitei-

Paskutinėmis savaitėmis B.Berezovskis nebematė prasmės gyventi. gijo televizijos kanalą, kad dar labiau sustiprintų savo politinę įtaką. B.Berezovskis stengėsi nustumti komunistus kuo toliau nuo valdžios, tačiau kartu griovė ir nuo Kremliaus nepriklausančias institucijas, nes norėjo Borisą Jelciną išlaikyti valdžioje.

Įtaka ir intrigos Kai B.Jelcinas tapo valstybės vadovu, valdžios viršūnėje atsidūrė ir B.Berezovskis. Oligarchas caro laikų pastate Maskvoje įsirengė būstinę, arba, kaip pats sakė, “klubą”, kurį netrukus dėl jo glaudžių ryšių su tuometės Rusijos valdžios olimpu ir įgimto talento regzti intrigas visi ėmė vadinti “mažuoju Kremliumi”. “Labiau negu turtas B.Berezovskį domino valdžia ir intrigos. Jis svaigo

nuo paties susikurto įvaizdžio, - rašė italų žurnalistas Markas Frechette, paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį ne kartą asmeniškai kalbėjęs su B.Berezovskiu. - Kartą sėdėjau šalia jo “klube”. B.Berezovskis man papasakojo, kaip ketina nuversti ministrą pirmininką, ir popieriaus lapelyje užrašė to asmens pavardę, nes buvo tikras, kad jo nedraugai visur kabinete yra prikaišioję mikrofonų. Oligarchas mėgo valdžią ir sąmokslus labiau negu pinigus. Jis buvo ne verslininkas, o strategas. Genialus šio žmogaus protas generavo vis naujas idėjas vienos jų buvo stulbinamos, kitos atrodė beprotiškos. B.Berezovskiui patiko būti dėmesio centre. Oligarchas mėgo intelektualius pokalbius ir žmones, kurie leido jam tobulin-

Oligarchas mėgo valdžią ir sąmokslus labiau negu pinigus. Jis buvo ne verslininkas, o strategas. Genialus šio žmogaus protas generavo vis naujas idėjas - vienos jų buvo stulbinamos, kitos atrodė beprotiškos. Tačiau ir Jungtinėje Karalystėje oligarchą buvo užvaldžiusi Rusijos politika. Be to, B.Berezovskis magiškai veikė iš Rusijos pabėgusius asmenis, tokius kaip buvęs KGB darbuotojas A.Litvinenka ar Čečėnijos lyderis Achmedas Zakajevas, kurių gyvybei, kaip ir jo paties, tėvynėje grėsė pavojus. Vis dėlto turtuolio įtaka silpo, ir jis niekaip negalėjo su tuo susitaikyti. Nuversti V.Putiną tapo nauju

kusio, ir nenuostabu, juk žmogus prarado viską, jautėsi nugalėtas. Tačiau B.Berezovskis vis dar buvo dėmesio centre. Savo paskutiniame interviu, kurį pageidavo gauti žurnalas “Forbes”, Rusijos oligarchas jau skundėsi, kad “prarado gyvenimo prasmę” ir kad norėtų grįžti į tėvynę. Praėjusią savaitę pasirodė pranešimų, jog B.Berezovskis bankrutuoja, taigi jo mirtis tapo dėsningu užgriuvusių bėdų finalu.

•

Bagramo kalėjimas pagaliau perduotas afganams Afganistano saugumo pajėgos perėmė iš amerikiečių Bagramo karinio kalėjimo kontrolę ir iš karto paleido į laisvę kai kuriuos jame laikytus kalinius. Šis žingsnis buvo žengtas mėginant užgydyti vieną Afganistano žaizdų, lėmusią įtemptus abiejų šalių santykius. Be to, JAV vadovaujamos sąjungininkų pajėgos ketina baigti ilgiau kaip dešimtmetį trunkantį karą. Ypač daug dėmesio šiam į šiaurę nuo Kabulo įrengtam kalėjimui rodė Afganistano prezidentas Hamidas Karzai. Šalies vadovas siekia, kad jo administracija kuo greičiau perimtų iš amerikiečių atsakomybę įvairiose srityse. Juo labiau kai tapo galutinai aišku, jog jau kitais metais tarptautinis kovinis kontingentas pasitrauks iš Afganistano. Tačiau amerikiečiai, nors ir sutiko perduoti Kabulą, neslepia susirūpinimo, kad visiškas atsakomybės perdavimas silpnoms ir į korupciją linkusioms Afganistano saugumo pajėgoms atvers galimybę Bagrame laikomiems Talibano ir tarptautinio teroristų tinklo “Al-Qaeda” kovotojams vėl imtis išpuolių prieš silpną Kabulo valdžią ir likusius JAV bei jų sąjungininkų karius. Vis dėlto praėjusį šeštadienį naujasis JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis, kalbėdamasis telefonu su H.Karzai, patvirtino, jog pirmadienį bus surengta kalėjimo perdavimo ceremonija. “Ši ceremonija parodo, kad Afganistanas darosi vis patikimesnis, pajėgesnis ir savarankiškesnis”, - vakar pa-

reiškė ir tarptautinių koalicinių pajėgų Afganistane vadas generolas Josephas Dunfordas, o jau po kelių valandų dalis kalinių išėjo į laisvę. Bagramo kalėjimas turėjo būti atiduotas į afganų rankas kovo 9-ąją, tačiau toks sprendimas buvo atidėtas paskutinę minutę, mat H.Karzai užsiminė, kad ten laikomi “nekalti” žmonės bus paleisti.

Bagramo kalėjimo kontrolė tapo Talibaną vienijančiu šūkiu ir svarbiu klausimu didelei daliai šalies visuomenės. Rugsėjį JAV perdavė afganų pareigūnams daugiau kaip 3 tūkst. kalinių kontrolę Bagrame, kuris vadinamas Afganistano Gvantanamu, nes kai kurie suimtieji ten uždaryti be teismo sprendimo ir nepateikus jokių kaltinimų. Tačiau amerikiečiai toliau saugojo 580 užsieniečių, kuriems susitarimas nebuvo taikomas, taip pat šimtus afganų, suimtų jau pasirašius sutartį 2012-ųjų kovą. Būtent tai ir išprovokavo piktus H.Karzai pareiškimus. Afganistano aukščiausioji islamo dvasinė institucija taip pat perspėjo, kad amerikiečių kariai, tęsiantys ilgametę kovą su Talibano sukilėliais, bus laikomi “okupantais”. Kad Bagramo kalėjimo kontrolė tapo

Kai kurie kaliniai iš karto buvo paleisti į laisvę. / Reuters/Scanpix nuotraukos Talibaną vienijančiu šūkiu ir svarbiu klausimu didelei daliai šalies visuomenės, pripažino ir Jungtinėse Valstijose įsikūrusio Afganistano analitikų centro atstovė Kate Clark. Kalėjimo perdavimo proga vakar į Afganistaną atskrido JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, nors iš anksto apie planuojamą jo susitikimą su H.Karzai nebuvo skelbta. Tačiau an-

tiamerikietiška Afganistano prezidento retorika jau ėmė kelti susirūpinimą, kad nebūtų nubraukta viskas, kas pasiekta kovojant su ekstremistais. Valstybės sekretoriaus vizitas surengtas dar ir dėl to, jog H.Karzai papiktino JAV pareigūnus, apkaltindamas Vašingtoną slapta bendrininkaujant su Talibano sukilėliais, kad Afganistanas išliktų silpnas.

J.Kerry kelionė į Kabulą buvo netrumpa. Per 24 Afganistane praleistas valandas JAV valstybės sekretorius susitiko ne tik su H.Karzai, bet ir su pilietinės visuomenės lyderiais, kitais veikėjais, kad aptartų, kokią tolesnę paramą amerikiečiai teiks šiai šaliai.

•

AP, AFP, LŽ

2013 03 26 Lietuvos žinios

Pasaulis

Trumpai APSIVERTĖ PABĖGĖLIŲ LAIVAS Prie Australijos krantų apvirto prieglobsčio prašytojų laivas, kuriuo plaukė 95 žmonės. Du jų žuvo, dar du buvo sunkiai sužeisti. Australų muitininkai pastebėjo laivą netoli nuo Australijai priklausančios Kalėdų salos Indijos vandenyne. Vidaus reikalų ministras Jasonas Clare’as patvirtino, kad iš vandens buvo ištraukti 95 žmonės, tarp jų - du mirę ir du labai sunkiai sužeisti. Ministras nepranešė, kokios tai valstybės piliečiai. Dažniausiai prašyti prieglobsčio į Australiją vyksta Irano, Irako, Afganistano ir Šri Lankos gyventojai. Kaip tarpinę stotelę šie žmonės paprastai renkasi Indoneziją ir sumoka jos kontrabandininkams už vietas kiauruose mediniuose laivuose. Dėl pavojingos kelionės per pastaruosius kelerius metus jau žuvo keli šimtai žmonių. Pernai į Australiją jūra atplaukė rekordiškai daug prieglobsčio prašytojų - net 17 202. Todėl opozicija tvirtina, kad šiuo metu šalį valdanti konservatorių vyriausybė visai nekontroliuoja Australijos sienų. • “NY daily News”, News1, AFP, BNS, LŽ

Basharas al-Assadas gyvas Vakar pasirodė pranešimų, kad Sirijos prezidentą Basharą al-Assadą nužudė jo apsaugininkas, tačiau ši informacija nebuvo patvirtinta. Apie tai, kad nužudytas nuožmiai su sukilėliais kovojantis Sirijos prezidentas, pranešė JAV dienraštis “The New York Daily News”. Jis parašė, jog remiasi neįvardytais arabų šalių leidiniais ir Izraelio interneto portalu News1. Laikraštis skelbė, kad B.al-Assadą dar šeštadienį bandė nužudyti jo apsaugininkas iranietis Mehdi Jacobi. Prezidentas skubiai buvo nuvežtas į Damasko ligoninę. Jos pastatą iš karto apsupo Sirijos ginkluotųjų pajėgų kariai, ir nuo tada niekas į vidų patekti negali, nors manoma, jog B.al-Assadas mirė. Tačiau daugiau patvirtinimų, kad jis nužudytas, nepasirodė. Sirijos vadovo režimą palaikanti Rusija taip pat teigia, jog B.Al-Assadas gyvas, o jos ambasada Sirijoje aiškina neturinti tokių duomenų, kad prezidentas gali būti negyvas. Tačiau jau vien tai, kad pasirodė toks pranešimas, rodo, kokia įtempta kova vyksta tarp Sirijos valdžios ir sukilėlių.

•

“Basharas gyvas”, - tikina jo šalininkai. / AFP/Scanpix nuotrauka

Prisijungti prie centrinio vandentiekio nesudėtinga DALIA GIRIŪNAITĖ

Naują privatų namą ketinantiems statytis asmenims tikrai netrūksta įvairių rūpesčių. Vienas jų kaip prisijungti prie centrinio vandentiekio ir nuotekų tinklų. Žmonės suabejoja, ar prie jų būsimų namų jau nutiesti reikalingi vamzdynai, dažnai painiavos gali sukelti ir nežinojimas, kokių dokumentų reikia norint džiaugtis namie iš čiaupo bėgančiu lietuvišku giluminių šaltinių vandeniu. Apie privačių namų ir daugiabučių prijungimo prie centrinio vandentiekio ir nuotekų tinklo tvarką Vilniaus mieste, Šalčininkų, Švenčionių bei Vilniaus rajonuose pasakoja didžiausios Lietuvoje vandentiekio bendrovės UAB „Vilniaus vandenys“ plėtros ir pardavimų direktoriaus pavaduotojas Linas Didrikas. - Kaip žinoti, ar prie namo yra nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai? - Iš dalies Europos Sąjungos (ES) lėšomis paklotų ar klojamų tinklų schemas galima rasti UAB „Vilniaus vandenys“ internetiniame puslapyje adresu www.vv.lt, skyrelyje „Jūsų namams“. Beje, čia pateikiamos ir įvairių dokumentų, kuriuos reikia užpildyti norint prisijungti prie tinklų, formas. Kiekvienas gyventojas, pageidaujantis jungtis prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, skyrelyje gali rasti prisijungimo sąlygas. Kad jas gautų, tereikia pateikti prašymą UAB „Vilniaus vandenys“ Klientų aptarnavimo centrui (Dominikonų g. 11, Vilnius, 104 kab.). Prašymą ir prie jo pridedamus dokumentus taip pat galima nuskenuoti ir atsiųsti el. pašto adresu info@vv.lt. Gyventojams bus išduotos prisijungimo sąlygos ir išsami informacija, kokiu atstumu nuo jo sklypo yra vandentiekio bei nuotekų tinklai. Prisijungimo sąlygos išduodamos nemokamai. - Ką reikia padaryti privačių namų savininkams ir daugiabučių namų gyventojams, siekiantiems prisijungti prie centrinio vandentiekio ir nuotekų tinklų?

Privačių namų savininkai gali įsirengti teisėtą gręžinį ar šulinį arba prisijungti prie centrinio vandentiekio. UAB „Vilniaus vandenys” archyvo nuotrauka

- Norinčių prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų individualių namų savininkų laukia keli žingsniai. Pirmiausia jiems reikia kreiptis į UAB „Vilniaus vandenys“ Klientų aptarnavimo centrą Vilniuje arba el. pašto adresu info@vv.lt, arba telefonu (8 5) 266 4376 ir pateikti prašymą gauti prisijungimo sąlygas. Turėdami prisijungimo sąlygas žmonės gali kreiptis į atestuotą projektavimo įmonę, kad ji parengtų projektą pagal prisijungimo sąlygas. Parengtą projektą reikia suderinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros de-

partamente (Konstitucijos pr. 3, Vilnius, 1 a., 23-ia vieta; čia būtina išankstinė registracija svetainėje www.vilnius.lt) ir gauti statybų leidimą. Tada jau galima kreiptis į statybos įmonę, kad ji pagal prisijungimo sąlygas ir projektą įrengtų vandens įvadą bei nuotekų išvadą. Vėliau reikia pateikti prašymą dėl jų prijungimo prie miesto tinklų ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sutarties sudarymo. Dėl to reikėtų kreiptis jau anksčiau minėtais kontaktais. Baigus darbus kviečiamas bendrovės atstovas (tel. (8 5) 266 4373, mob. tel. 8 687 74 937), kad patikrintų, ar pastatas pri-

jungtas prie miesto tinklų pagal prisijungimo sąlygas ir projektą. Jei viskas atlikta tinkamai, UAB „Vilniaus vandenys“ išduoda pažymą. Tada belieka pasirašyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Na, o naujo daugiabučio namo prijungimu prie vandentiekio ir nuotekų tinklų rūpinasi projekto vystytojas, vadovaudamasis vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėmis ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais. - Ar reikia ką nors daryti pasikeitus buto arba gyvenamojo namo savininkui, jei pastatas prie centrinio vandentiekio jau prijungtas?

- Tais atvejais, kai pastatas buvo anksčiau prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, su naujuoju būsto (buto, individualaus namo ar jo dalies) savininku (nuomininku) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis sudaroma, kai buvęs savininkas (nuomininkas) atsiskaito už suteiktas paslaugas ir kai buvęs bei naujasis savininkas raštu suderina, iki kokių vandens skaitiklio rodmenų atsiskaito buvęs savininkas. - Kuo skiriasi prisijungimas prie tiesiamų naujų tinklų ir jau esamų? - Miesto teritorijose, kur tinklai tiesiami ar jau nutiesti iš dalies ES lėšomis, gyventojams galioja lengvatinė prisijungimo tvarka. Kitais atvejais ji negalioja. - Kokiais atvejais gyvenamieji namai gali būti neprijungti prie centrinių Vilniaus vandentiekio ir nuotekų tinklų? - Prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų galima nesijungti, jei gyvenamasis namas turi teisėtai įrengtą gręžinį ar šulinį, kurio vanduo naudojamas gyventojų reikmėms, o nuotekoms yra įrengta jų tvarkymo sistema. - Ar galima prisijungti tik prie nuotekų tinklų, o vandeniu ir toliau naudotis iš privataus gręžinio? - Galima. Tokiu atveju ant individualaus vandens gręžinio įvado į namą įrengiamas vandens skaitiklis ir gyventojas pagal jo rodmenis moka tik už nuotekų tvarkymą - 2,34 lito už 1 kubinį metrą. - Ar vandentiekio ir nuotekų tinklai tiesiami vienu metu? - Paprastai vandentiekio ir nuotekų tinklai įrengiami vienu metu. Tačiau pasitaiko atvejų, kai klojami tik vandentiekio arba nuotekų vamzdžiai. Gali būti, kad teritorijoje vanduo tiekiamas iš esamo privataus gręžinio, tad tiesti vandentiekio tinklų nėra būtinybės. Tokiu atveju klojami tik nuotekų vamzdžiai. Kartais dėl skirtingų prisijungimo taškų įrengti vieną iš komunikacijų gali būti ekonomiškai nenaudinga tada tiesiamas tik vienas inžinerinis tinklas. RS-2185

2013 03 26 Lietuvos žinios

Verslas

Užsienio valstybėse lieka lietuvių milijonai Atkelta iš

• 1 p.

SKAIČIAI

Iš tikrųjų su daugeliu valstybių, kuriose laikinai pluša Lietuvos piliečiai, pasirašytos sutartys, leidžiančios išvengti dvigubo apmokestinimo. Užsienyje uždirbtas pajamas deklaruojantys lietuviai per metus susigrąžina vidutiniškai po 2-3 tūkst. litų permokų, o kai kuriais atvejais ir dviženkles sumas.

Bendra Lietuvos piliečių permokėtų ir neatgautų mokesčių suma už 2012 metus gali siekti apie 16 mln. litų. 2011 metais lietuviai nesusigrąžino maždaug 15 mln. litų, 2010-aisiais apie 20 mln. litų permokėtų mokesčių. Latvijos gyventojai pernai iš užsienio nesusigrąžino apie 12 mln. litų. Lenkijos piliečiai 2012 metais užsienio šalyse paliko apie 160 mln. litų permokėtų mokesčių.

Pinigus palieka pusė emigrantų Mokesčių permokų grąžinimo paslaugas teikianti bendrovė “RT Tax Lietuva” stebi, kad vis daugiau į užsienį dirbti laikinai emigravusių tautiečių susigrąžina sumokėtus mokesčius. Atgaunamų pinigų sumos taip pat kasmet didėja. Tačiau, bendrovės duomenimis, apie 45-50 proc. laikinai svetur dirbusių žmonių palieka užsienyje savo pinigus, nors galėtų juos susigrąžinti. Bendra neatgautų mokesčių suma mažėja, bet vis dar išlieka didelė. Lietuvių už 2010 metus nesusigrąžinti pinigai sudarė apie 20 mln. litų, už 2012uosius - apie 16 mln. litų. “Lietuvos žmonės užsienio šalių biudžetams vis dar “dovanoja” dideles sumas permokėtų mokesčių. Praėjus terminui tie nesusigrąžintų mokesčių pinigai prarandami visam laikui. Pavyzdžiui, iš Jungtinės Karalystės mokesčių permokas galima atgauti už 6, iš Olandijos - už 5, iš Vokietijos ar Airijos - už 4 pastaruosius mokestinius metus”, LŽ aiškino UAB “RT Tax Lietuva” direktorius Vaidas Paknys. Užsienyje laikinai dirbę mūsų krašto gyventojai gali susigrąžinti sumokėtus mokesčius iš tų valstybių, su kuriomis Lietuva yra pasirašiusi sutartis, leidžiančias išvengti dvigubų mokesčių. Tai net 49 šalys, tarp jų - visos ES

Šaltinis: “RT Tax Lietuva”

Tačiau mokesčius galima susigrąžinti ir neturint jokių dokumentų, mat daugelis Lietuvoje veikiančių tarpininkų patys surenka visą reikiamą informaciją. Aišku, tokia paslauga užtrunka ilgiau ir kainuoja brangiau.

Nežino galimybių

Pasak V.Paknio, daugiausia pinigų sugrįžta iš tų šalių, kuriose lietuviai pastaraisiais metais labiausiai mėgo dirbti: tai Jungtinė Karalystė, Airija, Olandija, Vokietija. / Erlendo Bartulio ir LŽ archyvo nuotraukos mažiau žmogus uždirbo, tuo didesnę mokesčio permoką jis gali susigrąžinti. “Svarbus rodiklis yra konkrečioje šalyje taikomas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). Pavyzdžiui,

Apie 45-50 proc. laikinai svetur dirbusių žmonių palieka užsienyje pinigus, nors galėtų juos susigrąžinti. narės (išskyrus Kiprą), JAV, Baltarusija, Ukraina, Uzbekistanas ir kitos. Daugiausia pinigų sugrįžta iš valstybių, kuriose lietuviai pastaraisiais metais labiausiai mėgo dirbti: iš Jungtinės Karalystės (JK), Airijos, Olandijos, Vokietijos, Norvegijos. Galimybė atgauti permokėtus mokesčius, anot V.Paknio, labai priklauso nuo uždirbtų pajamų sumos. Kuo

Jungtinėje Karalystėje NPD siekia 8 tūkst. svarų, Vokietijoje - apie 8,4 tūkst. eurų per metus. Todėl jei lietuvis tose šalyse dirbo tris mėnesius ir uždirbo mažiau, pavyzdžiui, 6 tūkst. svarų ar eurų, jis turi teisę susigrąžinti visus sumokėtus mokesčius. Ir priešingai - kuo daugiau uždirbo, tuo mažiau permokų gali atgauti”, - dėstė pašnekovas.

“Pokštas” - 16 tūkst. litų Didžiausia permokėtų mokesčių suma, kurią “RT Tax Lietuva” padėjo klientui susigrąžinti, siekė net 16 tūkst. litų. Šią dovaną per praėjusias Kalėdas netikėtai gavo panevėžietis Rimantas, pastaruosius ketverius metus uždarbiavęs JK ir Norvegijoje. V.Paknys teigė, jog tokia didelė suma vienam klientui buvo išmokėta pirmą kartą. Panevėžietis net negalėjo tuo patikėti, manė, kad mokesčių susigrąžinimo tarpininkas pokštauja. Kaip pasakojo V.Paknys, šią nemenką sumą pavyko atgauti dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių. Sezoninius darbus dirbęs panevėžietis ketverius metus migravo tarp JK ir Norvegijos, tad mokesčių permokos grįžo iš abiejų valstybių. UAB “RT Tax Lietuva” duomenimis, JK laikinai dirbęs mūsų tautietis susigrąžina vidutiniškai apie 2,9 tūkst.

litų, Olandijoje - 3 tūkst. litų, Vokietijoje - 2,2 tūkst. litų. V.Paknio manymu, kai kurie lietuviai bijo net pradėti mokesčių permokų susigrąžinimo procedūras, nes tiki mitais, kad neva negaus pensijos ar kad nuo atgautų pinigų vėl reikės mokėti mokesčius Lietuvoje. Kai kurie išvykstantieji turi skolų gimtinėje, todėl baiminasi, jog susigrąžintas lėšas nusavins antstoliai. “Kiti tiesiog tingi”, neslėpė pašnekovas. V.Paknys primygtinai pataria tiems, kurie dirba užsienyje, pasiimti iš darbdavių algalapius ir metinių deklaracijų formas, žinoti mokesčio mokėtojo socialinį numerį. “Tai leis sparčiau susigrąžinti mokesčių permokas. Deklaracijų pateikimo terminai kiekvienoje šalyje skirtingi. Geriausia nedelsti ir kreiptis dėl to pasibaigus mokestiniams metams”, - kalbėjo įmonės vadovas.

Bendrovės “Apskaita ir verslas” administratorė Ligita Oleinikienė LŽ pasakojo, kad metų pradžioje klientų, norinčių susigrąžinti mokesčių permokas ir sveikatos draudimo įmokas, netrūksta. Pasak jos, procedūros, nelygu, kokia šalis, šiek tiek skiriasi. Daugiausia dokumentų tenka pildyti ir siųsti į Jungtinę Karalystę. Vokietija reikalauja, kad mokesčius susigrąžinti norintis asmuo nurodytų, ar turi sutuoktinį ir vaikų, bei savo profesiją. Kaip pabrėžia L.Oleinikienė, 95 proc. mokesčių permokų lietuviai atgauna iš JK, tarp jų - nemažai dirbusių įvairiose gamyklose. Bendrovės “Incom Tax” vadovė Rūta Radziukynienė taip pat pastebi, kad klientų, norinčių susigrąžinti mokesčių permokas, kasmet daugėja. Įmonių grąžinamos mokesčių sumos vidurkis siekia 850 eurų. Vienas “Incom Tax” klientas, pasak bendrovės vadovės, daugiausia yra atgavęs 12 tūkst. svarų. R.Raziukynienė mano, kad žmonės, galintys susigrąžinti mokesčių permokas, tačiau nedarantys to, tiesiog nežino apie tokias galimybes. Specializuotas mokesčių deklaravimo paslaugas privatiems asmenims ir verslo klientams teikianti tarptautinė korporacija tax.back skelbia, jog į Lietuvą iš JK grąžinama mokesčių permokos suma siekia vidutiniškai 963 svarus, iš Airijos - 840 eurų, iš Olandijos - 850 eurų, iš Vokietijos - 1020 eurų. Internetu atliekamų tarpininkavimo paslaugų kaina - nuo 12,5 iki 16,5 proc. grąžinamos sumos.

•

2013 03 26 Lietuvos žinios

Verslas

Mažosios savivaldybės pasigenda gyventojų

Nemaža dalis Molėtų rajono gyventojų nekeisdami gyvenamosios vietos dirba sostinėje. / LŽ archyvo nuotraukos LINA MRAZAUSKAITĖ

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pernai daugumoje šalies savivaldybių padidėjo, augo ir vidutinis darbuotojų skaičius. Tačiau mažosios savivaldybės vargo dėl gyventojų emigracijos. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011 metais, padidėjo daugumoje savivaldybių. Jis svyravo nuo 1571,2 lito Šalčininkų rajone iki 2587 litų Vilniaus miesto savivaldybėje. Daugumos savivaldybių darbuotojai uždirbo nuo 1701 iki 1900 litų. Tai pranešė Statistikos departamentas. Labiausiai vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus augo Panevėžio, Vilniaus ir Joniškio rajonų savivaldybėse, o sumažėjo - Rietavo ir Skuodo rajono savivaldybėse. Vidutinis darbuotojų skaičius ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju, sumažėjo 53 savivaldybėse, o kitose šiek tiek padidėjo. Tačiau per metus jis daugelyje savivaldybių ūgtelėjo. Ryškiausi teigiami pokyčiai pastebėti Vilniaus ir Kauno rajonų savivaldybėse, neigiami - Molėtų ir Telšių rajonų savivaldybėse.

Persikelia iš miestų Geriausius rezultatus ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį pademonstravo Vil-

niaus rajono savivaldybė, kur vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus padidėjo 7,1 proc., o darbuotojų skaičiaus augimas buvo sparčiausias šalyje ir siekė 16,5 procento. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto skyriaus vedėja Beata Maliušickaja sakė, kad ypač ryškų vidutinį darbuotojų skaičiaus augimą lėmė pernai pavasarį pastebėtas pagyvėjimas statybos, logistikos sektoriuose, nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. “Įmonės rengė detaliuosius planus, projektus, statėsi logistikos centrus ir pan. Pavyzdžiui, Vilniaus rajone įsikūrė “Orange Office” centras, čia persikėlė visa “Lukoil” administracija. Dėl tokių pokyčių rajone susikoncentravo daugiau žmonių”, - priežastis aiškino B.Maliušickaja. Pašnekovės teigimu, panašaus darbuotojų skaičiaus didėjimo tikimasi ir šiemet - prognozuojama, kad verslas ir toliau iš miesto kelsis į rajoną. “NT mokestis, žemės nuomos mokestis, žemės rinkos vertė rajone yra mažesni, todėl ateityje planuojame, kad įmonių dar gerokai daugės. Bandome kuo labiau sumažinti mokesčių naštą, vykdome projektus infrastruktūrai gerinti”, - sakė ji.

Pritraukia mažesniais mokesčiais Nuo lyderiaujančių šalies savivaldybių nelabai atsiliko Kauno rajono savivaldybė - čia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo 5,9 proc., o darbuotojų skaičius išaugo 12,9 procento. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas patikino, kad spręsdama so-

cialines problemas savivaldybė stengiasi glaudžiai bendradarbiauti su verslu. Anot jo, kai kurios šiame krašte įsikūrusios įmonės rengia įvairias užimtumo programas, todėl nedarbas pastebimai mažėja. “Jau kelerius metus iš eilės Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtina sprendimą atleisti naujus verslo subjektus nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių. Tokie sprendimai skatina darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą”, - sakė V.Makūnas. Pašnekovo teigimu, per praėjusius dvejus metus savivaldybėje gerokai pagausėjo tiek verslo subjektų, tiek naujų ir atlaisvintų darbo vietų. Teigiamas tendencijas, anot V.Makūno, taip pat lėmė mažiausia verslo liudijimo kaina visoje Lietuvoje - 120 litų metams.

Dirbti išvyksta į sostinę Labiausiai vidutinis darbuotojų skaičius per metus sumažėjo Molėtų rajono savivaldybėje - čia kritimas siekė 8,4 procento. Tačiau savivaldybės meras Stasys Žvinys išskirtinių to priežasčių neįžvelgė. Anot jo, su panašiomis problemomis susiduria visa Lietuva, ir tik didieji miestai bei šalia jų esantys rajonai gyvuoja lengviau. “Šiandien darbuotojų skaičiaus sumažėjimą galima sieti su jaunų žmonių emigracija - jie važiuoja į Europą, kur už tą patį darbą gauna 2-3 kartus daugiau. Tokių žmonių šiandien savivaldybėje suskaičiuojame nemažai, apie 2-3 tūkstančius. Be to, Molėtų rajone dauguma įmonių verčiasi sta-

S.Žvinio teigimu, su darbuotojų skaičiaus smukimu susiduria visa Lietuva. tybų verslu, o per krizę jos išgyveno labai sunkius laikus. Todėl vienos mažino darbuotojų skaičių, kitos sustabdė savo veiklą ar bankrutavo”, sakė S.Žvinys. Kita vertus, meras džiaugėsi palankiomis rajono geografinėmis sąlygomis, nes nemaža gyventojų dalis nekeisdama gyvenamosios vietos gali dirbti sostinėje. Jis taip pat sakė norįs tikėti, kad artėjant palankesniam sezonui nedarbas savivaldybėje sumažės.

Siekia pritraukti investicijų Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas vidutinio darbuotojų skaičiaus smukimą 6,5 proc. taip pat aiškino tuo, kad apskritai sumažėjo gyventojų. “Svarbu, kad jaunuoliai, išvykę studijuoti į didmiesčius, paprastai juose ir pasilieka dirbti”, - sakė pašnekovas. Pernai sausį, palyginti su 2011 metų sausiu, Telšių apskrityje veikiančių ūkio subjektų šiek tiek sumažėjo, tačiau situacija po truputį gerėja. Tai, anot jo, buvo susiję su nedideliu verslo sektoriaus atsigavimu ir su Europos Sąjungos skiriamos struktūrinių fondų paramos panaudojimu. Pašnekovo teigimu, pastaruoju metu vykdomos derybos su Ukrainos investuotojais dėl farmacijos ir bioetanolio gamyklų įkūrimo, su vietos bendruomenių atstovais analizuojama pateikta Poveikio aplinkai ataskaita dėl planuojamo paukštyno statybos.

Trumpai TIES ELEKTROS LINIJĄ

prie būsimo nuolatinės srovės intarpo ir 400 kV skirstyklos - šį projektą, kuLietuvos elektros perdavimo sistemos ris sujungs nesinchronizuotas Lenkioperatorė “Litgrid” netrukus skelbs jos (400 kV įtampos) ir Lietuvos (330 elektros linijos nuo Alytaus iki sienos kV įtampos) linijas, už 288 mln. litų su Lenkija statybos rangovo konkur- įgyvendina pasaulio energetikos ir ausą. Tai vienas svarbiausių elektros tomatikos technologijų bendrovė jungties “LitPol Link” projekto etapų. ABB. Jungtis Alytaus rajone eis šalia “Litgrid” centriniame viešųjų pirkiesamos 110 kV oro linijos Alytus-Šešmų portale paskelbė 400 kilovoltų tokai. 400 kV elektros liniją nuo Luko (kV) įtampos 51 kilometro ilgio oro (Elko) iki sienos su Lietuva ruošiasi linijos statybos konkurso techninių tiesti ir Lenkija - šalies elektros tinklų specifikacijų projektą. Dvigrandė lini- operatorė bendrovė PSE šiuo metu ja eis Alytaus (25 km) ir Lazdijų (26 vertina vasario 21 dieną gautas pakm) rajonų teritorija iki Lenkijos sie- raiškas tiesti liniją. Tikimasi, kad pronos, šalia Galadusio ežero šiaurinės jektas bus įgyvendinamas nuo šių mepakrantės. Alytuje ji bus prijungta tų balandžio iki 2015 metų spalio.

Planuojama, kad pirmoji 500 megavatų (MW) galios “LitPol Link” jungtis bus pastatyta iki 2015 metų, o antroji - 1000 MW galios -2018-2020 metais. Pirmoji linija Lietuvoje kainuos apie 485 mln. litų, o papildoma antroji - dar 380 mln. litų.

KELIAUTA MAŽIAU Lietuvoje 2012 metų pabaigoje keliauta mažiau. Tai rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. Pernai ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu, vietinio turizmo kelionių sumažėjo 5,8 proc., iki 517,8

Paveikė MMA didinimas Alytaus rajono savivaldybėje, kurioje per metus darbuotojų sumažėjo vidutiniškai 4,9 proc., neigiamus pokyčius daugiausia lėmė minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas rugpjūtį nuo 800 iki 850 litų. Taip teigė Alytaus rajono savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Albinas Venčkauskas. Tačiau pašnekovas sakė nemanąs, kad šiemet iki 1000 litų padidinta MMA paveiks vidutinį darbuotojų skaičiaus rodiklį, nes šis siejamas su sezoniškumu. “Mūsų rajone labiausiai išplėtotas žemės ūkis, todėl darbuotojų daugiau priimama antrąjį, trečiąjį metų ketvirtį. Dėl padidintos MMA išaugs vidutinis darbo užmokestis, nes žemės ūkyje visi darbuotojus samdo už minimalų atlyginimą”, - aiškino A.Venčkauskas. Gyventojų emigracijos įtaką darbuotojų skaičiaus tendencijoms jis paneigė, esą į kitus šalies miestus ar šalis išvykstančių žmonių dalis savivaldybėje nėra didelė ir pastaruoju metu nusistovėjo.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6569

1 Australijos doleris

2,7782

-0,4931%

10 000 Baltarusijos rublių

3,0823

-0,8889%

1 Kanados doleris

2,5972

-0,3889%

1 Šveicarijos frankas

2,8249

-0,1735%

-0,7151%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2781

-0,6732%

10 Čekijos kronų

+0,0597%

1,3390

tūkstančio. 2012 metų spalį-gruodį vienos kelionės metu Lietuvoje išleisti vidutiniškai 166 litai (užpernai - 151 litas). Mažiausiai pinigų vietiniai turistai išleido vykdami į sodybą (82 litus) bei lankyti draugų ir giminių (119 litų), o daugiausia - sveikatinimo tikslais (598 litus) ir apsipirkti (429 litus). Daugiausia vietinių turistų lankėsi Vilniaus (19 proc.), Kauno (17 proc.), Klaipėdos (15 proc.) ir Alytaus (14 proc.) apskrityse. Ne tokios populiarios buvo Utenos (9 proc.), Šiaulių ir Panevėžio (po 8 proc.), Telšių (4 proc.), Marijampolės ir Tauragės (po 3 proc.) apskritys.

10 Danijos kronų

4,6327

-0,0086%

1 DB svaras sterlingų

4,0468

-0,3904%

LŽ, BNS

2013 03 26, LB

100 Vengrijos forintų

1,1237

-0,1424%

100 Islandijos kronų

2,1541

+0,7474%

100 Japonijos jenų

2,8078

-0,7087%

100 Kazachstano tengių

1,7600

-0,7159%

1 Latvijos latas

4,9170

-0,0651%

10 Moldovos lėjų

2,1514

-0,4090%

10 Norvegijos kronų

4,5790

-0,1201%

10 Lenkijos zlotų

8,2731

+0,3832%

100 Rusijos rublių

8,6339

-0,2502%

10 Švedijos kronų

4,1018

-0,6436%

1 Turkijos naujoji lira

1,4647

-0,2663%

10 Ukrainos grivinų

3,2654

-0,7135%

2013 03 26 Lietuvos žinios

Trasa

Šaltis sustabdė padangų keitimą VIDMANTAS UŽUSIENIS

Vasaros sezoną naujų padangų prekybininkai pradeda didelėmis nuolaidomis kai kurios įmonės skelbiasi šiltuoju metų laiku automobilių naudojamų padangų kainą nuleidžiančios net iki 70 procentų. Tiesa, kol kas pirkėjų tai nepadeda privilioti. “Padėkite per savo laikraštį prišaukti pavasarį, kitaip prekyba neatsigaus”, LŽ pusiau juokais, pusiau rimtai sakė prekybos įmonės “Dagris” direktorius Ričardas Židovainis. Jam pritarė ir ta pačia veikla užsiimančios bendrovės “Melga” vadovas Erlandas Gintneris: “Šalta, ledas aplinkui. Vairuotojams dabar ne vasarinės padangos galvoje.” Verslininkai sakė, kad prie padangomis prekiaujančių jų įmonių parduotuvių ir mašinų padangas keičiančių autoservisų kol kas dėl neįprastai šaltų orų vyrauja visiškas štilis. Padangų keitimo punktuose žiemines automobilių padangas į vasarines keičia tik pavieniai vairuotojai.

Nuolaidos - dėl šalčio Trečios didžiausios Lietuvoje padangomis prekiaujančios įmonės “Egzotika” savininkas Rokas Lipeikis tikino, kad specialiai taiko dideles nuolaidas klientams, kad tie kuo greičiau užsuktų į “Egzotikos” salonus. “Anksčiau skelbėme, kad iki 70 proc. siekiančias nuolaidas klientams taikysime iki kovo 30 dienos. Tačiau šalti orai pakoregavo mūsų planus. Kadangi pavasaris vis neateina, ir dauguma vairuotojų dar nenusiteikė keisti savo automobilių žieminio “apavo” į vasarinį, nuolaidų lietų pratęsėme dar savaitei”, - teigė LŽ pašnekovas. Apie dideles nuolaidas vasarinių padangų pirkėjams skelbia ir UAB “Dagris” interneto svetainė. Pavyzdžiui, joje teigiama, kad 245 litus kainuojančią vasarinę padangą, kurios matmenys yra 175/65 R14, bendrovė vairuotojams parduoda viso labo už 80 litų. Vis dėlto “Dagrio” vadovas R.Židovainis dėstė kitus nei “Egzotikos” savininkas motyvus, kodėl daromos tokios įspūdingos nuolaidos. “Su jomis parduodame tiktai tas pa-

Nuo balandžio 1-osios iki 10 dienos važinėjantiems dygliuotomis žieminėmis padangomis vairuotojams jas į vasarines reikės pakeisti privalomai. jų padangas su dygliais anksčiau ar pavėlavusiųjų jas pakeisti laukia baudos. Vasarinėmis padangomis bus leidžiama važinėti iki lapkričio 1-osios. E.Gintnerio teigimu, dar nepavyko išrasti tokio padangų gumos mišinio, kuris būtų vienodai geras ir vasarą, ir žiemą.

Universalios - nepopuliarios

dangas, kurios nėra populiarios tarp pirkėjų, taip pat seną, sandėlyje užsigulėjusią produkciją. Žodžiu, nuolaidas turi ta produkcija, kuri jau neatitinka mūsų kokybės standartų. Mums yra svarbiausia tokių padangų atsikratyti”, - tvirtino LŽ pašnekovas.

Tačiau galbūt vairuotojai neužsuka į naujų padangų parduotuves ir dėl to, kad vis daugiau jų naudoja universalias, vasarai ir žiemai tinkančias, automobilių padangas? “Egzotikos”, “Dagrio” ir “Melgos” vadovai tą kategoriškai neigia. “Klientai jau seniai atsirinko, kas yra kas, todėl savo automobiliams

Kad ir kaip ten būtų, vairuotojams pirkti vasarines padangas šiuo metu yra ypač palanku. Juolab kad nuo balandžio 1-osios iki 10 dienos važinėjantiems dygliuotomis žieminėmis padangomis vairuotojams jas į vasarines reikės pakeisti privalomai. Pakeitusių-

perka ir vasarai, ir žiemai tinkančias padangas. Universalios padangos mūsų klimato sąlygomis yra mažai efektyvios”, - sakė R.Židovainis. “Lietuvoje žiemą labai šalta, vasarą svilina karštis, o gamintojams kol kas nepavyko pagaminti tokio gumos mišinio, kuris vienodai būtų geras abiem metų laikais. Universalių padangų gumai taikomas tarpinis variantas iš labai kieto, žiemai tinkančio gumos mišinio ir minkšto vasarinio. Tačiau tokia padanga nėra gera nei šaltajam, nei šiltajam metų laikui. Vairuotojai tai jau seniai suprato ir perka abiem sezonams tinkamą automobilių “apavą”, - sakė E.Gintneris. “Egzotikos” savininkas R.Lipeikis paaiškino ir tai, kodėl universalios padangos vairuotojams nėra tinkamas pirkinys. Anot jo, klimato sąlygomis Lietuva yra panašesnė į Skandinavijos valstybes, o ne, pavyzdžiui, į Vokietiją, kurioje klimatas šiltesnis. “Mūsų šalyje vyrauja labiau šiaurietiškas klimatas. O Europoje gaminamos universalios padangos yra labiau pritaikytos važiuoti labai karšta asfalto danga ir visiškai nepritaikytos jas naudoti tada, kai asfaltas šaltas. Saugiai rekomenduotina važinėti universaliomis padangomis tol, kol asfaltas neatšąla iki minus penkių laipsnių Celsijaus. Jam atšalus daugiau, per minkšta padanga tampa nepatikima automobilis labiau slidinėja, mašina tampa nestabili”, - sakė verslininkas. Vasarai, kaip tvirtino R.Lipeikis, universalios padangos guma yra per kieta. “Žieminė padanga gaminama naudojant tokias technologijas ir medžiagas, kad kuo greičiau įšiltų, kad sugertų temperatūrą. O vasarinės padangos gumos mišinys parenkamas taip, kad kuo mažiau kauptų temperatūrą ir turėtų kuo didesnes galimybes ją išsklaidyti. Tai visiškai skirtingos koncepcijos. Žieminė padanga labai greitai įkaista, ir jeigu ja važiuoji labai greitai, pavyzdžiui, autostrada 140 km/h greičiu, ji apskritai pradeda tirpti it muilas. Tuo tarpu universali padanga turi labai daug žieminei būdingų savybių”, - sakė “Egzotikos” vadovas. Be to, jis pažymėjo, kad universali padanga mažiau taupo automobilio degalus negu vasarinė.

•

Nuolaidų karas degalinėse VIDMANTAS UŽUSIENIS

“Kai kuriuos vairuotojus vien skelbiama didelė nuolaida gali atvilioti į degalinę, tačiau už degalus jie gali sumokėti brangiau negu ten, kur taikoma šiek tiek mažesnė nuolaida”, - neseniai viešai pareiškė degalinių tinklo “Neste Lietuva” generalinis direktorius Ringaudas Steikūnas. Toks griežtas pareiškimas konkurentų atžvilgiu atspindi nuožmų nuolaidų karą, kuris jau kelintus metus vyksta tarp degalinių tinklų.

Brangus litas Vairuotojai jau seniai patyrė, kad norint gauti nuolaidų perkant degalus naudinga turėti ne tik degalinių tinklų, bet ir prekybos tinklų ar net mobiliojo ryšio bendrovių nuolaidų korteles. Tokia tendencija ypač išryškėjo pastaraisiais mėnesiais. Atrodo, iki tol šalta ugnimi rusenusį karą visu smarkumu įžiebė mažųjų degalinių elgesys. Pavyzdžiui, paprastas degalinių tinklo “Vakoil” klientas, turintis paprastą bendrovės

išduotą nuolaidų kortelę, gauna 7 centų už litrą (ct/l) degalų nuolaidą. Tačiau tapęs išskirtiniu, arba vadinamuoju VIP klientu, jis jau yra garantuotas dėl 15 ct/l mažesnės kainos. Didieji degalinių tinklai irgi neatsilieka. Bene didžiausią nuolaidų puokštę siūlo “Lukoil” degalinės. Vairuotojas, įsigijęs “Lukoil Plius” kortelę, gauna 10 ct/l arba 12 ct/l nuolaidą. Tačiau jei per mėnesį į mašinos baką įpila ne mažiau kaip 70 litrų degalinėje pirktų degalų, nuo kito mėnesio jo jau laukia 15 ct/l nuolaida. Tiesa, trys centai įskaičiuojami į specialią “Lukoil Plius” sąskaitą. Joje sukauptais pinigais galima apmokėti iki 50 proc. degalinėje įsigyjamų prekių vertės. Į “Lukoil” degalines verta užsukti ir turintiesiems “Maximos” prekybos tinklo “Ačiū”, “Omnitel” telekomunikacijų bendrovės “Omni ID” korteles. Jų turėtojams visuomet suteikiama iki 10 ct/l nuolaida, o “Ačiū” sąskaitoje sukauptais pinigais dar galima susimokėti ir už degalus. Įdomu, kad vienas “Maximos” litas perkant “Lukoil” degalinėse degalus vertinamas kaip 4 “paprasti” litai. Degalinių tinklas “Statoil Lietuva” bronzinės nuolaidų kortelės “Statoil

Extra” turėtojams suteikia 8 ct/l nuolaidą. Šio tinklo degalinėse įsipylęs 480 litrų degalų tapsi sidabrinės, o 960 litrų - auksinės “Statoil Extra” kortelės savininku. Nuolaidos irgi padidėja - atitinkamai iki 10 ct/l ir 12 ct/l. “Statoil Lietuva” bendradarbiauja su “Iki” prekybos tinklu, todėl visiems jo nuolaidų kortelių “Iki Premija” ir “Mylimiausia”, taip pat “Senukų” prekybos centro nuolaidų kortelės “Verta rinktis” savininkams suteikiama 10 ct/l nuolaida. Prekybos tinklo “Norfa” partneris yra degalinių tinklas “Orlen Lietuva”. Jo degalinėse pildamasis degalus ir turėdamas “Norfos” nuolaidų kortelę gali tikėtis 15 ct/l mažesnės kainos. Tokia pat nuolaida žadama ir paties degalinių tinklo kortelės “Orlen Eco” savininkams.

Taikinio neįvardijo Nepasitenkinimą kitų degalinių tinklų nuolaidų politika pareiškęs degalinių tinklas “Neste” bendradarbiauja su prekybos tinklu “Rimi”. Šio prekybos tinklo kortelę turintis vairuotojas, įsipylęs degalų kurioje nors suomiams priklausančioje degalinėje, automatiškai gauna 12 ct/l nuolai-

“Neste Lietuva” nori įrodyti, kad didelė nuolaida ne visada reiškia mažesnę degalų kainą. / Romo Jurgaičio ir LŽ archyvo nuotraukos dą. Dar trys centai nubyra į prekybos tinklo nuolaidų kortelės “Mano Rimi” sąskaitą. Sukauptus pinigus vėliau vairuotojas gali panaudoti apsipirkdamas “Rimi” parduotuvėse. “Neste Lietuva” savo klientams siūlo ir “Neste Oil” nuolaidų kortelę. Jos turėtojui suomių degalinėse suteikiama 12 ct/l degalų nuolaida. Tačiau ką konkrečiai turėjo omenyje bendrovės “Neste Lietuva” vadovas, viešai įspėdamas vairuotojus neapsigauti dėl didelių nuolaidų? LŽ žurnalisto kalbinamas R.Steikū-

nas šnekėjo mįslėmis: “Nekalbu apie jokias konkurentų manipuliacijas ar konkrečias bendroves. Man tik keista, kad kai kur neva didelę nuolaidą gavę ir ja besigiriantys vairuotojai neskaičiuoja galutinio rezultato.” Vakar bendrovės “Neste Lietuva” Vilniuje esančiose degalinėse litras benzino A95 kainavo 4,82 lito, o, pavyzdžiui, “Orlen Lietuva” - 4,87 lito. Išskaičiavus iš šios kainos 15 centų nuolaidą, likutis buvo didesnis, nei pritaikius “Neste” degalinėse gaunamą 12 ct/l nuolaidą.

•

2013 03 26 Lietuvos žinios

Mokslas

Iš Amerikos grįžo dirbti Lietuvai Paulius Vertelka keturiolikmetis iškeliavo su šeima į JAV. Pernai grįžęs į Lietuvą dvidešimt trejų metų Ilinojaus universiteto Čikagoje absolventas jau spėjo nemažai nuveikti ir yra pasiryžęs stoti prieš emigracijos bangą, visam laikui likdamas gimtinėje. MILDA KNIEŽAITĖ

ernai rudenį pradėtoje įgyvendinti jaunųjų profesionalų programoje “Kurk Lietuvai” iš viso dalyvauja dvidešimt užsienyje mokslus baigusių ir ten gyvenusių, dirbusių lietuvių. Jiems suteikta galimybė savo idėjomis ir darbais prisidėti prie valstybinės reikšmės projektų ir kartu kurti ateities Lietuvą. “Parvykau nusiteikęs, kad neturime stovėti vietoje, skųstis ir nukabinę nosis kentėti. Geri pokyčiai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Savo kasdieniame darbe ir veikloje privalome rasti būdų, kaip padaryti, kad mums patiems ir visiems Lietuvoje būtų geriau gyventi. Tokia yra ir programos “Kurk Lietuvai” idėja - gal ir nedideliais, bet realiais darbais kurti šalies gerovę, - sakė jaunasis sugrįžėlis, turintis dvigubą ekonomikos ir politologijos specialybę. - Niekada nebuvau stipriai atitrūkęs nuo Lietuvos, kad reikėtų iš naujo čia integruotis. Esu lietuvis ir dėl to negali būti jokių klausimų.”

Prigijęs Čikagoje Šiauliečiai mokytojai Rima ir Sigitas Vertelkos nusprendė emigruoti į JAV laimėję vadinamąją žalią kortą. Įsikūrė Čikagoje, įsidarbino pastatų priežiūros kompanijoje. Paulius pradėjo lankyti aštuntą klasę. Vyresnė sesuo Agnė atvyko vėliau, Lietuvoje baigusi psichologijos studijas. Dabar dirba Lietuvos generaliniame konsulate Čikagoje. Paulius pripažino, kad nebuvo lengva aštuntokui pradėti visus dalykus mokytis angliškai, nors Šiauliuose lankė mokyklą, kurioje dėstytas sustiprintas anglų kalbos kursas. Prireikė bene poros metų, kol visiškai laisvai galėjo mokytis anglų kalba. Kartu lankė šeštadieninę lituanistinę mokyklą ir vėliau, ją baigęs, važiuodavo padirbėti mokytojų kambaryje, padėti ruoštis pamokoms ar šventėms. “Iš karto prigijau lietuvių bendruomenėje ir sparčiai įsitraukiau į lietuvišką veiklą, - prisiminė pašnekovas. - Pritapti labai padėjo bendraamžiai, draugai lietuviai. Universitete visai kitoks jų kontingentas. Visi siekia mokslo, yra labai motyvuoti, konkurencija didelė, todėl ir pats jautiesi pastūmėtas stengtis nuveikti ką nors daugiau, nei iš tavęs reikalaujama. Kaip tik pirmais studijų metais Ilinojaus universitete buvo įsteigta Lietuvių studentų asociacija. Po kelerių metų atnaujinome Šiaurės Amerikos lietuvių studentų sąjungą, neveikusią daugiau nei dešimtmetį, o dabar turinčią jau apie porą šimtų sekėjų. Bendraminčius subūrėme labai greitai ir ėmėmės veiklos - padaryti tai, ko dar nebuvo Čikagoje.”

P.Vertelkos kuruojami projektai skirti Lietuvoje kuriamam Medicinos turizmo klasteriui ir investiciniam klimatui mūsų šalyje gerinti. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Per Šiaurės Amerikos lietuvių studentų sąjungos darbo posėdį (P.Vertelka - centre). / Asmeninio archyvo nuotrauka gyvena iki 300 tūkst. lietuvių, atkeliavusių į JAV per tris didžiąsias emigracijos bangas. Nors būta trinties tarp pirmosios ir antrosios bangos, nesusikalbėjimo tarp antrosios ir trečiosios bangos emigrantų, jaunoji karta, kaip patikino Paulius, nori mokytis iš vyresniųjų, suprasti juos ir ieškoti bendrų, visus vienijančių dalykų.

Pas močiutę į Lietuvą Paulius kiekvieną vasarą lankydavosi Lietuvoje. Šiauliuose tebėra ir tėvų namai, prižiūrimi močiutės. Šiais laikais dažnas atvejis, kai net už Atlanto išvykę žmonės išsaugo na-

“Niekada nebuvau stipriai atitrūkęs nuo Lietuvos, kad reikėtų iš naujo čia integruotis.” Lietuviai studentai pradėjo organizuoti tiek savanorystės, tiek kultūrinius renginius. Vienas jų buvo Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio šventė, rengta anglų kalba pristatyti lietuvių kultūrą angliakalbei publikai. Stengtasi geriau susipažinti ir su vyresniąja lietuvių karta, įsitraukti į jos veiklą, plėtojamą jau dešimtmečiais. Manoma, kad dabar vien Čikagoje

mus Lietuvoje. Pasaulis tarsi sumažėjęs ir susisiekti nebėra taip sunku. “Turbūt daugelio išvykusių lietuvių tokia dalia, kad gyvenant svetur ryšys su Lietuva, jausmai jai sustiprėja. Pradedi visai kitaip į ją žvelgti, ilgėtis gimtųjų vietų, žmonių, labiau vertinti tiek istorinį, tiek kultūrinį palikimą, - kalbėjo pašnekovas. - Man visada būdavo džiugu grįžti. Maty-

davau, kaip sparčiai šalis keičiasi. Aišku, per krizę pokyčiai sulėtėjo, ypač Lietuvos regionuose, bet apskritai krašto pažanga akivaizdi, ir tai įkvepia dar sparčiau tobulėti, keisti savo aplinką.”

Ekonominiai argumentai Kai išvažiavo į Ameriką, Paulius kasdien, pradedant aštunta klase, skaitydavo lietuviškas naujienas internete. Žiniasklaida, pasak jo, visada labai niūriai jas perteikdavo, todėl nuolatinis Pauliaus rūpestis buvo, kodėl ir ar tikrai Lietuvoje blogiau nei kitur. “Stengiausi suprasti, kodėl skiriasi gyvenimas Lietuvoje ir Amerikoje. Dažniausiai viską paaiškindavo ekonominiai argumentai. Galiausiai vienuoliktoje klasėje turėjau universiteto lygio ekonomikos kursą ir jis mane visiškai sužavėjo”, - aiškino Paulius, kodėl pasirinko studijuoti ekonomiką. Ilinojaus universiteto studentas pagal mainų programą pusmetį mokėsi ir Freiburge, Vokietijoje. Norėjo geriau susipažinti su Europos Sąjunga, nes jai dabar priklauso ir Lietuva. Grįžęs į Čikagą pasirinko dar ir papil-

domą politologijos kursą. Pernai gegužę Paulius baigė dvigubo bakalauro studijas ir jau buvo apsisprendęs keliauti į Lietuvą atlikti praktikos. Prieš pat praktikai prasidedant ir išskrendant vasarai į Vilnių, jam buvo pranešta, kad atsivėrė galimybė dalyvauti programoje “Kurk Lietuvai”.

Būti konkurencingiems Pernai rudenį pradėtos įgyvendinti jaunųjų profesionalų programos dalyviai įvairiose Lietuvos viešosiose įstaigose dirba vienus metus keturių mėnesių rotacijos principu. Pirmasis Pauliaus kuruojamas projektas VšĮ “Versli Lietuva” buvo susijęs su mūsų šalyje kuriamu Medicinos turizmo klasteriu. Pauliaus įžvalgos turėtų padėti ligoninėms, klinikoms, sanatorijoms susiburti ir efektyviau bendradarbiauti su turizmo agentūromis, siūlant svečiams iš užsienio visą paketą paslaugų - nuo gydymo ir reabilitacijos iki kelionių po Lietuvą. Pauliui reikėjo surinkti ir išanalizuoti informaciją, kaip tokie klasteriai veikia kitose pasaulio valstybėse, kodėl vieni jų konkurencingi tarptautinėje rinkoje, kiti - ne. Atliktos analizės pagrindu buvo parengtos

konkrečios rekomendacijos ir pristatytos Lietuvos nacionalinei medikų asociacijai. Šių metų sausį Paulius pradėjo antrąjį projektą VšĮ “Investuok Lietuvoje”. Jis skirtas investiciniam klimatui mūsų šalyje gerinti. Analizuojama specialistų pasiūla Lietuvoje kokius žmones ir kokiomis sąlygomis gali įdarbinti šalyje veikiantys verslininkai, kokie darbuotojų atlyginimai, kompetencija. Bendradarbiaujant su įvairiomis institucijomis ieškoma galimybių, kaip atverti darbo rinką, jei Lietuvoje nėra reikiamų specialistų. Ką konkrečiai reikėtų daryti, kad užsienio investuotojai ir lietuviško kapitalo įmonės galėtų lengviau atsivežti trūkstamos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių, tačiau kartu būtų garantuota, kad į Lietuvą neatvyks nelegalių imigrantų, o atsivežtieji nekonkuruos su vietos specialistais. “Yra labai daug atskirų žingsnių, kuriuos reikia žengti, kad reikiamas darbuotojas atvažiuotų ir dirbtų būtent tą darbą, kurio niekas kitas Lietuvoje negali padaryti, - pabrėžė projekto kuratorius. - O pats procesas turėtų būti kur kas paprastesnis, greitesnis, veiksmingesnis. Tarkim, įmonė gauna didelį užsakymą ir jai trūksta kelių inžinierių, kurių niekaip negali rasti Lietuvoje. Jų galėtų atsivežti, tačiau visas procesas užtrunka pusę metų. Užsakymą reikia įvykdyti per aštuonis mėnesius. Kol įmonė darbuotojus atsiveža, užsakymas nuplaukia, o kartu - ir galimybė uždirbti. Atrodytų, paprasta problema, bet ji susijusi su valstybinių institucijų darbo optimizavimu ir įstatymų tobulinimu. Kitose šalyse šiuo požiūriu yra daug geriau. Norime, kad Lietuva būtų konkurencinga, ir trečiųjų šalių specialistai ne tik užimtų tas darbo vietas, kurioms neturime vietos specialistų, bet ir perteiktų mūsų darbuotojams savo žinias ir patirtį.” Paulius pripažino, kad Lietuvoje dar apstu biurokratijos. Jos mažiau net Latvijoje. Kaimynei Lietuva net keletą kartų pralaimi konkurencinę kovą dėl darbo leidimų išdavimo: latviai gerokai anksčiau pertvarkė šią sistemą. Įgyvendindamas tokius projektus Paulius kasdien bendradarbiauja su skirtingų įstaigų atstovais ir iš labai arti susipažįsta su valstybiniu sektoriumi. Atliekamas darbas jaunajam specialistui labai patinka - tikras iššūkis ir didelė atsakomybė. Ji, žinoma, šiek tiek gąsdina, nes panašaus darbo Paulius niekada nėra daręs anksčiau, bet tokia programos “Kurk Lietuvai” esmė - identifikuoti konkrečias problemas, pasiūlyti veiksmingus jų sprendimo būdus ir komandoje su kitais specialistais jas išspręsti. “Kai nesi sistemos dalis, gali per atstumą pažvelgti, tarkim, į visą imigracijos leidimų išdavimo procesą, kalbėjo Paulius. - Kiekviena institucija turi savo atskirą sritį: vieni išduoda darbo leidimą, kiti - leidimą gyventi, treti patikrina kvalifikaciją. Tačiau niekas neįvertina bendro proceso, kiek jis užtrunka, sakykim, konkrečiam darbdaviui. Mano darbas - atsitraukti ir pasižiūrėti, kas vyksta ir kaip suderinti kiekvienos institucijos reikalavimus, interesus, kad viskas vyktų greičiau, geriau.”

•

2013 03 26 Lietuvos žinios

Kultūra

Naujojo “Fausto” akcija- proga retiems balsams nės scenoje ir vaizdo projekcijose, baltais chalatais aprengti “Vilnius sinfonietta” muzikantai. Ironija vietomis stačiokiška, pavyzdžiui, Mefistofelio čeksėjimas sodininko žirklėmis į muzikos taktą - tarsi sumanyta atmestinai, greitosiomis. Kaip miela pašaipa, adresuojama tradicinėms “Fausto” traktuotėms, atrodo raudonskruosčio Zybelio šokis. Stulbinama detalė - dešinioji Mefistofelio ranka tarsi paralyžiuota. Ir užuomina, kad jis, nors galingas, vis dėlto ne visagalis. Režisierius be reikalo prieš premjerą metė akmenėlį į solistus - tarsi nepasitikėdamas jų aktoriniais gabumais ir lankstumu. O Viktoras Gerasimovas ir jo lunatiškoji Margarita? Unikalu. (Labai gerai padainuota labai sunki partija - visiška pergalė.) O Mefistofelis (Raimundas Juzuitis)? Intriguojantis ne tik bal-

AUDRIUS MUSTEIKIS

Reklamos strategija buvo teisinga. Naujasis teatras Baltijos kamerinis operos sujudino Vilniaus miestą ir netgi užkrėtė žiūrovus maloniu laukimo ir Charles’io Gounod operos “Faustas” priešpremjeriniu jauduliu. Pirmasis teatro prisistatymas - koncertas “Jauni balsai” Šv. Kotrynos bažnyčioje - parodė: jau yra nemenka kokybė, o trūkstamas grandeles su kaupu atstoja jauno veržlumo jėga.

Garso duobės Kai pirmus žingsnius žengė dabartinė Vilniaus miesto opera, iš karto nusitaikė į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) išteklius - solistus (jie svarbiausias visų teatrų turtas). Baltijos kamerinis operos teatras (BKOT) - “patys iš savęs”. Susibūrė, susitelkė, padavė vieni kitiems rankas. Štai mums ir pilietinė akcija - noras neleisti išsklisti iš lietuviškųjų akiračių jauniems talentams, aprūpinti repertuaru retuosius balsus. Ch.Gounod opera “Faustas”, kamerinė jos versija, išpuoselėta iššūkių ištroškusių jaunųjų, išsiskleidė kaip egzotinis žiedas. Tik kur jį įmerkti? BKOT ieško savo vietos visomis prasmėmis. Teatro arena, kurioje buvo parodytas “Faustas”, trupei tapo kone žarijų duobe. Šita erdvė režisieriaus Artūro Areimos sumanymą lyg ir pateisintų - nugrimzdimas į krinkančios Fausto sąmonės properšą. Bet operą ji nubloškė į garso duobes. Garsas sklido prastai, netolygiai ir apgadino geriausius įspūdžius. Su “oro duobe” nuolat grūmėsi Faustas (Tomas Pavilionis) - papildoma alinanti kova, tarsi būtų

Naujasis “Faustas” - ne dulkių nupūtimas nuo tradicinio veikalo, ne naftalino pravėdinimas.

Faustas - T.Pavilionis (kairėje), Mefistofelis - R.Juzuitis. / Jurgio Sakalausko nuotrauka maža slopinimo vaistais ir kitokiomis Mefistofelio poveikio priemonėmis. (Bet argi įsileistų jaunąjį teatrą Kongresų rūmai ar LNOBT kamerinė salė?) Pirmą kartą operos ėmęsis režisierius A. Areima dabar pretenduoja į “Auksinį scenos kryžių”. Statydamas muzikos veikalą jis taiko dramos teatre savo išbandytas (daugiau ar mažiau sėkmingai) žaidimo

taisykles. Perkurti pakaitaliojant akcentus, kitaip konstruoti personažų santykius, polemizuoti su tradicija, stebinti. Režisieriaus sprendimas veiksmą nukelti į psichiatrijos kliniką atrodo logiškas ir įtikinamas. Iškupiūravus dalį operos medžiagos išgrynėja daugelis dramaturginių dalykų, nors vietomis ir atrodo, kad kai kas prasukama tarsi pagreitintame filme.

Margaritos pergalė Naujasis “Faustas” - ne dulkių nupūtimas nuo tradicinio veikalo, ne naftalino pravėdinimas. Jis atitinka Naujosios operos akcijų dvasią. Esmingas atnaujinimas (beveik naujas kūrinys), naujas garsas (sopraninas, kontratenoras, simfonijetė) - kai kas įžūloka, tačiau, tenka pripažinti, - didelis pranašumas. Kraujas, švirkštai, tabletės, lašeli-

sas (jo prancūzų kalba skambėjo labai originaliai - pernelyg nazališkai), bet ir vaidyba. O Jonas Sakalauskas, labai mokantis dėvėti grimo kaukę ir keliais tiksliais judesiais perteikiantis savo personažą - kovotoją Valentiną? Mefistofelio kostiumo (pirmojo) galėtų pavydėti ir patyrę dailininkai. Rimo Sakalausko vaizdo projekcijos - labai aktyvus ir tikslus spektaklio elementas. Visas scenografijos grožis ir funkcionalumas (dailininkė Berta Stubraitė Bocullo) atsiskleistų kitoje erdvėje. Gal taip ir bus - rudenį, kai numatyta dar kartą parodyti “Faustą”. O Lietuva - praturtėjo.

•

Mokykla, į kurią visada norisi sugrįžti ALGIMANTAS DEGUTIS

Paminėtas pirmajai Kaune lietuviškai mokyklai “Aušros” vardo suteikimo 90-metis. Ta proga į “Aušros” gimnaziją kovo 22 dieną apie vidurdienį traukė vidutinio amžiaus ir žilagalvių žmonių būreliai. Pirmajai Kaune lietuviškai mokyklai, įsteigtai 1915-aisiais, “Aušros” vardas suteiktas 1923 metais, minint pirmojo lietuviško laikraščio “Aušra” 40-metį. Pirmuoju direktoriumi anuomet tapo Nepriklausomybės Akto signataras prof. Pranas Dovydaitis. Nuo įkūrimo dienos mokykloje ilgiau kaip vienus metus direktoriavo dešimt mo-

krašto įžymybės, tačiau “Aušros” gimnaziją baigė arba joje mokėsi didelis būrys Lietuvai, jos kultūrai nusipelniusių žmonių. Tarp jų - prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, prof. Aloyzas Sakalas, politikas Kazys Bobelis. Šią mokyklą baigė kino režisierius Vytautas Žalakevičius, kino operatorius Jonas Gricius, lietuviškos kino dokumentikos vienas pradininkų Robertas Verba, poetas Vytautas Bložė, vertėjas Aleksys Churginas, istorikas Edvardas Gudavičius, kompozitorius Konradas Kaveckas, dainininkas Eduardas Kaniava, kiti. Mokykla garsėjo ir pedagogais. Daugelis jų jau iškeliavę anapilin, tačiau vyresniosios kartos moksleiviai ypač pagarbiai ir su meile mini Alfonsą Šimėną,

“Aušros” gimnaziją baigė arba joje mokėsi didelis būrys Lietuvai, jos kultūrai nusipelniusių žmonių. kytojų. Ilgiausiai - nuo 1986 metų - jai vadovavo biologijos mokytoja Bronislava Valungevičienė. Per šiuos 90 metų mokyklos pavadinimas keitėsi net 8 kartus. Po Antrojo pasaulinio karo ji vadinosi Kauno 1-oji berniukų vidurinė mokykla, vėliau - Komjaunimo vidurinė mokykla ir tik 1989 metų kovo 23 dieną sugrąžintas “Aušros” vardas. Lietuvoje, ko gero, nerasime mokyklos, kuri nebūtų išleidusi nė vienos

Alfonsą Kalnių, Jadvygą Banaitienę, Ireną Povilaitienę, daugelį kitų. Kovo 22 dieną gimnazijoje nuo pat ryto karaliavo šventinė nuotaika. Vestibiulyje šventės svečių laukė pedagogai ir moksleiviai, jaukioje mokyklos iškilmių salėje repetavo meno kolektyvai. Prieš iškilmingą posėdį gimnazija organizavo moksleivių susitikimą su buvusiais jos auklėtiniais. Tai buvo puiki proga žilagalviams buvusiems moksleiviams vėl

1952 metų XI b klasės abiturientai su grupe artimiausių mokytojų. Su gėlėmis rankose stovi A.Šimėnas, vokiečių kalbos mokytoja I.Povilaitienė, matematikė J.Banaitienė. / Algimanto Degučio asmeninio albumo nuotrauka pajusti savo mokyklos dvasią, nors ir mintimis nuklysti į jaunystės metus. Per iškilmingą posėdį šventės proga sveikindamas moksleivius ir mokytojus

Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius priminė, kad aušra pranašauja saulėtekį, kuris išsklaido tamsą, o jos, pasak dvasininko, ir da-

bartinėje Lietuvoje dar nemažai. Jis padovanojo mokyklai sovietmečiu 1970 metais pogrindyje išleistos “Aušros” penkis numerius.

•

2013 03 26 Lietuvos žinios

Sportas

Į boksą čempioną sugrąžino jo mergina Kai Madride Juozui Juocevičiui ant krūtinės sutvisko aukso medalis, Vaida Valskytė buvo dar negimusi. Tačiau likimas lėmė, kad jie susitiktų. Iš pradžių mergina net nenutuokė, kad priešais ją Europos bokso čempionas, o sužinojusi tai užsibrėžė tikslą - ringe būti tokia pat galinga kaip jis.

Vertindamas V.Valskytės darbštumą ir geležinę valią J.Juocevičius jai atleidžia visus pykčius ir kaprizus. / Romo Jurgaičio nuotraukos JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Mamos nenuvylė

- Kai pirmą kartą Jus išvydau ringe, supratau, kad ir boksas gali būti estetiškas. Sužavėjote viskuo: dailiu stotu, inteligencija, lengvais gracingais judesiais. Net staigūs aštrūs smūgiai pasirodė elegantiški. Ar visa tai ir vadinama tobula technika? - Kai mano mama sužinojo, jog boksuojuosi, puolė į ašaras. Buvo įsitikinusi, kad bokse vieni kitus muša. Sykį ji vis dėlto atvyko iš Prienų į Kauną pažiūrėti varžybų ir po mano kovos pasakė: “Tu man patikai.” Išties buvau labai techniškas - ilgų rankų, puikios reakcijos, gana aukštas, lieknas. Boksuodamasis vadovavausi paprasta logika: geriau gauti vieną smūgį ir suduoti du, negu suduoti dešimt ir gauti devynis.

uozas Juocevičius yra vienas iškiliausių visų laikų Lietuvos boksininkų. Įspūdingoje jo karjeroje 200 kovų, iš jų - 185 laimėtos. Demonstruodamas tobulą techniką, - taip iš Prienų kilusio atleto boksavimosi stilių apibūdina Visuotinė lietuvių enciklopedija, - jis pergalingai kovėsi JAV ringuose, grįžęs apgynė SSRS čempiono titulą, o netrukus triumfavo ir Europos pirmenybėse. Tai buvo auksiniai 1971-ieji.

Memuarai palauks Boksininko nueitas kelias vertas knygos. Kaip ir kitas J.Juocevičiaus, atsargos majoro, gyvenimo etapas. Kai nepriklausomybės saulėtekyje gynė Aukščiausiąją Tarybą. Kai kuriamoje Lietuvos kariuomenėje jam buvo patikėtos Organizacinio skyriaus viršininko pareigos. Kai buvo paskirtas Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoju. Kai vadovavo didžiausio tuo metu šalyje Taupomojo banko apsaugos departamentui. Ketinimų gausią patirtį suguldyti popieriuje J.Juocevičius neišsižada. Tačiau ne dabar. Prieš keletą metų netikėtai į didįjį sportą sugrįžęs tituluotas boksininkas rengiasi 2016-ųjų žaidynėms. Drauge su V.Valskyte jie siekia kelialapio į olimpinį Rio de Žaneiro moterų bokso turnyrą. Kovo 29-ąją Europos čempionui sukaks 66-eri. Su Juozu Juocevičiumi “Lietuvos žinios” kalbėjosi jo gimtadienio išvakarėse.

visas pergales. Jis man buvo kaip tėvas - nuostabus žmogus ir treneris. Deja, labai anksti mirė. - Ar A.Patamsis iš karto įžvelgė Jūsų talentą? - Išgirdęs, kiek man metų, pasakė, jog esu per senas. Buvau šešiolikos. Maldavau, kad priimtų. Tuomet pasiūlė ateiti rudenį, taip tikėdamasis manęs atsikratyti. Rudenį vėl atėjau. Priėmė, bet nekreipė į mane dėmesio. Po kokio mėnesio priėjęs paklausė pavardės. Po pusės metų jau vežėsi į Lietuvos jaunių pirmenybes, o po pusantrų laimėjau SSRS jaunių pirmenybes Jerevane. Vėliau iš Prienų atsivežiau ir savo jaunėlius brolius dvynius Stasį ir Joną. Jie irgi nenuvylė trenerio A.Patamsio - abu tapo SSRS jaunių bokso vicečempionais.

Šių metų Lietuvos bokso čempionate Vaida trečią sykį įrodė, kad neturi sau lygių varžovių. Visas įveikė aiškia persvara. - Kaip atsidūrėte bokse? - Nuo vaikystės daug sportavau: žaidžiau futbolą, krepšinį, stalo tenisą. Mano vyresnysis brolis Algimantas buvo geras stalo tenisininkas. Kai atvykęs į sostinę pradėjau mokytis Vilniaus geležinkelių transporto technikume, ėmė vilioti į krepšinį. Žaidžiau ir stalo tenisą pas garsiąją Bronislavą Balaišienę. Tačiau visada svajojau apie imtynes ir boksą. Kai buvau trečiakursis, gegužę mano draugas Rimas Ralys nusivedė į bokso treniruotę pas Algimantą Patamsį, kuriam esu labiausiai dėkingas už

Iš A.Patamsio - pas A.Šociką - Kaip tapote bokso legendos Algirdo Šociko auklėtiniu? - A.Patamsis mane treniravo iki 1969-ųjų. Tada pasakė: “Padariau viską, ką galėjau, daugiau tau gali duoti tik A.Šocikas.” A.Šocikas man padėdavo per varžybas, kai sėdėdavo ringo kampe. Jei per Rusijos Federacijos ir Lietuvos mačą būdavo lygi kova, žinojome, kad niekada nelaimėsime. Tačiau kai kampe sėdėdavo A.Šocikas, laimė nusišypsodavo ir mums. Mat po garsiųjų kovų su Nikolajumi Koroliovu jis

turėjo didžiulį autoritetą Sąjungoje. - O Jūsų, daugkartinio Lietuvos čempiono, didysis skrydis prasidėjo... - Pirmą kartą Sąjungos čempionu tapau 1970-ųjų lapkritį Kaune. Kitų metų kovą apgyniau titulą Kazanėje ir jau birželį vykau į Europos čempionatą Madride. Ten iškovojau auksą antrojo vidutinio svorio kategorijoje (iki 75 kg).

Auksinis finalas - Tikriausiai iki šiol prisimenate visas Europos čempionato kovas? - Puikiai. Pirmajame rate stojau prieš ispaną. Man jis buvo labai patogus varžovas: nuolat mušė į orą - nepatyriau nė vieno jo smūgio. Vėliau Ispanijos laikraščiai rašė, jog su ispanu žaidžiau tarsi toreadoras su buliumi, ir pabrėžė, kad esu labai techniškas. Antrasis mano varžovas - lenkas kovėsi negražiai ir šiurkščiai: mušė per sprandą, ilgai laikė apsikabinęs. Teisėjai nekreipė į tai dėmesio. Prieš tokį balaganišką boksą mano technika buvo bejėgė. Pergalę 3:2 įskaitė man, bet ši labai primityvi kova padarė slogų įspūdį. Paskui stojau prieš vokietį. Abu buvome kairiarankiai. Man tai buvo labai nepatogu. Jau pirmajame raunde praleidau labai stiprų smūgį ir kritau. Atsikėliau svyruodamas. Kai teisėjas skaičiavo, žiūriu - A.Šocikas lipa ringo link, norėdamas nutraukti mano kovą. Pradėjau purtyti galvą - troškau kautis iki pabaigos. - Ar tai reiškė, kad A.Šocikas Jumis nepasitikėjo? - Jis išsigando, kad galiu būti pasiųstas į nokautą. Tai būtų didžiulė

negarbė. Tačiau rodžiau jam ženklus, kad leistų toliau kovoti. Kai teisėjas suskaičiavo iki aštuonių, buvau atsigavęs, ir netrukus vėl boksavomės. Vokietis iškart vėl puolė norėdamas mane pribaigti, tačiau nuskambėjo gongas. Per pertraukėlę pailsėjau ir nebeleidau sau dar sykį taip suklysti. Nugalėjęs vokietį finale stojau prieš rumuną Alecą Nastacą. Šis visus tris varžovus įveikė nokautais. Vadinasi, jo kelias į finalą buvo lengvesnis. Rumunas man pasirodė patogus varžovas. Jau pirmame raunde jis patyrė nokdauną. Antrajame A.Nastacas atsilygino tuo pačiu. Paskui rumuną dar sykį pasiunčiau į nokdauną. Po dramatiškos kovos teisėjai pergalę skyrė man - 3:2. Tai buvo tikras finalas. - Kito Europos bokso čempiono Vitalijaus Karpačiausko - sulaukėme tik po 22 metų, jau atgavę nepriklausomybę. Kodėl taip ilgai teko laukti? - Tapti SSRS čempionu būdavo sunkiau, nei laimėti Europos pirmenybes.

Skrydis per Atlantą - Po pergalės Europos čempionate atsivėrė platesni keliai? - Jie atsivėrė dar prieš Europos čempionatą: kai 1970-ųjų rudenį laimėjau SSRS pirmenybes, buvau pakviestas kitų metų sausį vykti į JAV. Už Atlanto skridau pirmą kartą - ten visus tris SSRS-JAV mačus laimėjo Sąjungos rinktinė. Mano pagrindinė kova vyko Las Vegase, “Caesars Palace” rūmuose. Fantastiškame turtuolių mieste puikiai jaučiausi. - O kaip jautėtės “Caesars Palace” rūmų ringe?

2013 03 26 Lietuvos žinios

- Labai gerai. Man teko juodaodis varžovas. Labai patogus. Kai prieš kelis mėnesius JAV rinktinė buvo viešėjusi Sąjungoje, tuomet jis laimėjo visas tris kovas. Nedalyvavau tose varžybose. O Amerikoje pirmą kartą stojau prieš juodaodį. Buvau girdėjęs, kad jų galvos labai stiprios, tad nutariau smūgiuoti į pilvą. Jau pirmame raunde pataikiau, ir varžovas krito. Kol jis gaivelėjosi, negalėjau atsistebėti, kad juodaodį ištiko nokdaunas. Buvau įsitikinęs, kad jie nekrinta ringe. (Juokiasi.) Tą kovą laimėjau. - O kitas varžovas? - Denveryje koviausi su policijos šerifu. Antrame raunde jį nokautavau. Trečias miestas buvo Luisvilis, tačiau ten nekovojau. Po varžybų nuvykome į Niujorką. Patiko. Vaikščiojau vienas, treneriai turėjo savo reikalų. Norėdamas būčiau lengvai pasilikęs. Bet niekada nekildavo tokių minčių. Labai ilgėjausi namų. Kišenpinigių gavome vos po 20 dolerių, nors turėjo būti skirta kur kas daugiau. Tikriausiai kur nors “nusėdo”. - Iš Amerikos grįžote į Maskvą? - Taigi. Visa rinktinė iš karto buvo pristatyta į CK (Centro Komitetą aut.). Ten buvo pamaloninti taškus komandai pelnę boksininkai. Už kiekvieną pergalę man skyrė 100 rublių premiją. Pralaimėtojų irgi buvo nemažai, nes vieną mačą Amerikoje laimėjome 6:5. Beje, tais laikais SSRS čempionui būdavo skiriama 500 rublių premija, po atskaitymų likdavo 430. Kadangi Sąjungos čempionatas vyko 1970-ųjų pabaigoje, tiems, kurie Amerikoje pralaimėjo ir dar nebuvo spėję atsiimti premijų už čempiono titulą, jos buvo gerokai nurėžtos.

Sportas

Antrojo vidutinio svorio kategorijoje (iki 75 kg) J.Juocevičius (dešinėje) 1971-aisiais karaliavo pasaulio ringuose. Asmeninio archyvo nuotrauka

Olimpiečio pažymėjimo neprireikė - Jums taip ir neteko dalyvauti olimpiadoje. - 1972-aisiais vyko Miuncheno olimpinės žaidynės. Tais metais itin gerai pasirodydavau tarptautiniuose turnyruose. Jau turėjau ir olimpiečio pažymėjimą. Ir olimpinė uniforma buvo pasiūta. Kai prieš pat olimpiadą reikėjo važiuoti į stovyklą, netikėtai susirgau, temperatūra - 39 laipsniai. Maskvai to ir reikėjo. Į antrąją stovyklą nebepakvietė... Vėliau paaiškėjo kodėl: mano svorio kategorijoje atsirado maskvietis Viačeslavas Lemiševas SSRS jaunimo čempionas. Miunchene jis visas kovas laimėjo aiškia persvara ir tapo olimpiniu čempionu. O juk tas jaunuolis net nebuvo įtrauktas į SSRS suaugusiųjų rinktinę. - Jei ne virusas, galėjote ir Jūs grįžti su olimpiniu medaliu. - Likimo nepakeisi. - Karjerą baigėte palyginti anksti. - 1973 metų SSRS pirmenybės buvo rengiamos Vilniuje. Prieš jas turnyre Skandinavijoje nokautuodamas varžovą susilaužiau kairiosios rankos nykštį - skilo kaulas. Po 20 dienų turėjo prasidėti čempionatas, kuris, kaip man aiškinta, Vilniuje surengtas tik dėl manęs. A.Šocikas žinojo apie mano traumą, tačiau jos nesureikšmino. Pirmąją kovą Vilniaus sporto rūmuose laimėjau viena ranka. Žiūrovai skandavo: “Juozai, kaire, kaire!” Jie gi nežinojo apie mano bėdą. Panašiai laimėjau ir antrąją kovą, tuo užsitikrindamas bronzos medalį. Jei šalia būtų buvęs treneris A.Patamsis, būtų uždraudęs kautis sulaužyta ranka. A.Šocikas nesileido į kalbas. Pusfinalyje manęs laukė galingas uzbekas Rufatas Riskijevas. Visi varžovai žinojo: jei manęs “nepagaus” pirmame raunde, vėliau tiesiog pritrūks jėgų tai padaryti. Pirmasis varžovą į nokdauną pasiunčiau aš, traumuota ranka. Paskui praleidau smūgį, ir teisėjas pripažino nokautą... - Gal savo išugdyto mokinio A.Šocikas būtų pagailėjęs? - Tada Vilniuje supratau, kad A.Šocikui mažai rūpiu. Tačiau jis buvo galingas, turėjo ryšių aukščiau-

Metams atsparus J.Juocevičius jaučiasi ne daugiau kaip 45-erių. siuose valdžios sluoksniuose, ten ir butus sportininkams “pramušdavo”. Tuo metu buto dar neturėjau. Tais pačiais metais dar laimėjau Profsąjungų pirmenybes, koviausi Lietuvoje. Toliau išvykti nebeteko, nes trečioji vieta Sąjungos čempionate nieko nereiškė. Juolab atsirado jaunų perspektyvių boksininkų. Praradau motyvaciją. Oficialiai su didžiuoju boksu atsisveikinau 1975 metais, būdamas 28-erių. Maždaug tokio amžiaus Danas Pozniakas ir Jonas Čepulis Meksiko olimpiadoje iškovojo atitinkamai auksą ir sidabrą.

Rūpestingoji Maskva - Tuo metu jau buvote baigęs pramonės ekonomikos studijas Vilniaus universitete. Kur pasukote iš didžiojo sporto? - Kai sportavau, Maskva man mokėjo stipendiją. Vėliau ta pati Maskva Respublikiniame sporto komitete įsteigė Lietuvos bokso vyriausiojo trenerio etatą ir šias pareigas man patikėjo. Norėčiau pabrėžti, jog tuomet niekas taip nesirūpino buvusiais sportininkais kaip mūsų peikiama Maskva. - Turėjote puikų mokytoją A.Patamsį, dabar pats esate treneris. Kokia tai misija? - Jei pasirinkai trenerio darbą, esi kaip kunigas. Dirbi iš pašaukimo. Neturi nei šeštadienių, nei sekmadienių. Suvoki, kad norint parengti gerą sportininką prireiks mažiausiai dešimties ar penkiolikos metų. Bet pirmiausia tokį dar reikia rasti. Ne visiems tai pasiseka. - Be sporto technikos, strategijos, egzistuoja ir sportininko kultūra. Ją irgi formuoja treneris? - Jis kaip tėvas turi rodyti pavyzdį savo auklėtiniui. Kai matau, kaip

treneris rėkia ant vaikų, keikiasi prie jų, to negaliu suprasti. - Didžiu boksininku tapote Vilniuje, tačiau Kaunas, ko gero, lenkia sostinę gražiomis bokso tradicijomis. - Kauniečiai šaunuoliai - buvę boksininkai įkūrė savo klubą, rūpinasi savo veteranais, organizuoja šventes. Jie ir šviesaus atminimo Tokijo olimpiniam vicečempionui Ričardui Tamuliui daug padėjo, nes tuo metu dar nebuvo skiriamos valstybinės rentos. Vilnius šiuo atžvilgiu turi ko pasimokyti iš kauniečių. Gyvendamas sostinėje jaučiuosi visiškai izoliuotas nuo

- Pažinęs Vaidą netikėtai tapote moterų bokso treneriu? - Kai man siūlė treniruoti kitas moteris, atsisakiau. Tai būtų per sunki našta. Ir su Vaida nėra lengva. Kiti treneriai net nenori, kad ji boksuotųsi su jų mokinėmis. Laimė, atsirado vaikinų, kurie mums padeda tobulėti. Dabar Vaida yra labai aukšto lygio boksininkė, tačiau jai trūksta patirties. Per penkerius metus - maždaug tiek laiko su ja rimtai dirbu - ji turėjo vos dvylika oficialių kovų. Pernai Kinijoje vykusiame pasaulio moterų bokso čempionate sportininkės, patekusios į aštuntuką, pelnė kelialapius į Londono žaidynes. Mums reikėjo 15 tūkst. litų, kad galėtume nuvykti į Kiniją. Kreipiausi į bokso federaciją, atsakė nėra pinigų. Kam tuomet mums šis sportas, jei federacija neleidžia boksininkei dalyvauti atrankoje į olimpiadą? Neteigiu, kad iš Kinijos būtume grįžę su kelialapiu, bet mums net neleido pabandyti. Į tokį turnyrą federacija gali nuvežti būrį vyrų, o vienintelės moters - ne. Šių metų Lietuvos bokso čempionate Vaida trečią sykį įrodė, kad neturi sau lygių varžovių. Visas įveikė aiškia persvara. Tačiau mūsų boksininkės negerbiamos: minėtame šalies čempionate vyrams maitinimas buvo skirtas, moterims ne. Tokia mūsų federacija...

Jausmų galia - Jei federacija nepadeda, tuomet kas remia?

J.Juocevičius: “Boksuodamasis vadovavausi paprasta logika: geriau gauti vieną smūgį ir suduoti du, negu suduoti dešimt ir gauti devynis.” bokso ir apskritai nuo federacijos. Esu per daug teisingas. Negaliu pakęsti sukčių, jų yra visur. Kažkam kažkada nepatiko, kad reikalavau skaidrumo, padorumo. Dabar tikriausiai ir atsiimu už tai. Beje, mūsų federacijai visai nerūpi moterų boksas.

Lemtinga pažintis - Štai ir priėjome prie moterų bokso. - Kai su Vaida susipažinome, Lietuvoje moterų bokso dar nebuvo. Sužinojusi, kad esu boksininkas, paprašė parodyti, kas ir kaip. Taip pamažu pradėjau ją treniruoti. Kuo toliau, tuo rimčiau dirbome. Pradėjau dairytis turnyrų. Vaidai labai trūko varžovių, nors jau daug metų vyksta pasaulio ir Europos moterų bokso čempionatai, o pernai moterų boksas buvo įtrauktas ir į Londono olimpinių žaidynių programą.

- Į visus turnyrus vykstame savo lėšomis. Gaunu pensiją, rentą už nuopelnus Lietuvos sportui. Kažkaip verčiamės. Žinoma, siekiant aukštumų mūsų pinigų per maža. - Lietuvos moterų bokso rinktinėje Vaida yra vyriausia - gegužę jai sukaks 31 metai. - Rio de Žaneiro olimpiadoje ji dar galėtų dalyvauti. Mūsų tikslas ten prasimušti. - Kada supratote, kad Jūsų mergina yra talentinga boksininkė? - Jei žmogus iš prigimties yra koordinuotas, jei Dievas jam davė kantrybės, valios ir darbštumo, jis gali tapti puikiu sportininku. Visa tai Vaida turi. Šiemet Lietuvos čempionate ji mane labai nudžiugino. Vaida yra tokia darbšti, kad man nuolat tenka ją stabdyti. Sportuojame kasdien, išskyrus sekmadienį, nors ir tada ji bėga krosą.

Vaida labai imli - antrą sykį to paties aiškinti nereikia. Per treniruotes dirba fantastiškai. Tačiau varžybose neretai suklupdavo dėl psichologijos. Anksčiau ji sudegdavo psichologiškai dėl patirties stokos. Pernai sausį Švedijoje vykusiame turnyre “Golden Girl Box Cup” visaip bandžiau ją paveikti, kol pagaliau supyko ir tapo nugalėtoja. Kiekviena tarptautinė kova daro ją stipresnę. Mūsų tikslas - nuvykti į Europos bei pasaulio čempionatus ir iškovoti medalį. Šiemet gal ir nepavyks, bet visą laiką eisime pirmyn. - Net neabejoju, kad žiūrėjote filmą “Mergina, verta milijono”. - Filmas man patiko. Bet bokse taip nebūna. - Tuomet paklausiu kitaip - kiek verta Jūsų mergina? - Ji - neįkainojama. Dabar Vaida gali kovoti su bet kuo. Žinoma, tobulėti dar reikia, bet fiziškai ji labai gerai pasirengusi. Be to, būdama dešiniarankė gali boksuotis ir kairiąja. - Nutarėte parengti universalią boksininkę? - Kadangi aš - kairiarankis, Vaida irgi panoro išmokti kautis kairiąja. - Štai ką daro jausmai. - Jausmai pirmiausia - supratimas ir pagarba. Tačiau jei man dar sykį reikėtų pradėti treniruoti moterį, nebesiryžčiau. Jei Vaida nebūtų man tokia artima, gal dabar elgčiausi visai kitaip. Matydamas jos darbštumą, atleidžiu visus pykčius ir kaprizus. Jos charakteris sunkus. Tačiau tokie sportininkai ir pasiekia aukštumų. Be to, ji labai protinga, išprususi. Vilniaus universitete baigė ekonomikos mokslus.

Eilės padeda gyventi - Dalis sporto visuomenės nustebo, kai 2008-aisiais išleidote poezijos knygą “Medžiai tarp savęs prašneko”. Kurdamas eiles išsikraunate ar pasikraunate? - Visada mėgau poeziją. Patinka Maironis. Jo poezija tokia aiški, daininga, patriotinė. Kodėl kuriu? Man fiziškai to reikia. Taip išsikraunu. Kai aktyviai sportavau, rašiau eilėraščius. Po daugelio metų susiradau juos, sutvarkiau ir sudėjau į knygą. Dabar rengiu antrąją. Ji vadinsis “Tai tėvynė mano”. Apipavidalintoja - mano dukra Ingrida, dailininkė. Su jos mama seniai išsiskyrėme, ji išvyko į Ameriką. - Tikriausiai Jums, meniškai natūrai, nelengva bendrauti su kolegomis boksininkais? - Turiu labai mažai draugų. Mat negeriu. Kai paklausia kodėl, atsakau, kad man ir taip pakanka kvailumo. Mano tėvelis niekada negėrė. Šventas žmogus. Daug metų jis buvo Prienų bažnyčios zakristijonas, žmonės jį labai gerbė ir mylėjo. - Netrukus Jums sukaks 66-eri. Atrodote kur kas jaunesnis. - Ir jaučiuosi ne daugiau kaip 45-erių. - Galiu tik spėlioti, koks Jūsų jaunystės receptas. - Pirmiausia - tai Dievo dovana. Neplinku. Plaukai dar nepabalo. Ir gyvenimo būdas padeda nesenti. Nerūkau, negeriu, sportuoju mažiausiai tris kartus per savaitę - žaidžiu krepšinį, futbolą, lankausi štanginėje. - Ar metams bėgant smarkiai pasikeitė Jūsų požiūris į sportą? - Kai boksavausi, negalvojau apie ateitį. Tuo metu labiausiai rūpėjo būti pirmam. Dabar viskas kitaip. Pavyzdžiui, jaunasis olimpinis prizininkas Evaldas Petrauskas jau užsitikrino sau rentą. Tai puiku. Mano laikais to nebuvo. Dabar ir sienos atviros, gali važiuoti kur panorėjęs. - Beje, ką manote apie E.Petrausko pralaimėtą (13:15) šių metų Lietuvos čempionato finalą devyniolikmečiam kauniečiui Eimantui Stanioniui? - Ši kova tapo pirmenybių puošmena. E.Stanionis meistriškai kovėsi ir pelnytai laimėjo. Manau, ateityje iš jo galima tikėtis didelių pergalių.

•

2013 03 26 Lietuvos žinios

Sportas

Atėjo lemiamų kovų metas Savaitgalį baigėsi Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionato reguliarusis sezonas, o šiandien prasideda ketvirtfinalio etapas. Reguliarųjį sezoną laimėjo Vilniaus “Kibirkšties-VIČI-IKI” krepšininkės, per 28 rungtynes patyrusios tik keturias nesėkmes. Paskutinio turo rungtynėse vilnietės svečiuose 80:73 (20:6, 21:19, 19:27, 20:21) nugalėjo Marijampolės “Sūduvos-Mantingos” komandą, kuri užėmė ketvirtąją vietą. Antrojoje vietoje likusi Kauno rajono ekipa “Hoptrans-Sirenos” per nie-

ko nelėmusias rungtynes 74:70 (12:25, 19:10, 18:22, 25:13) įveikė “Uteną” ir savo arenoje iškovojo šeštą pergalę iš eilės. “Visą sezoną žaidėme stabiliai, ir tai mane džiugina, - auklėtinių pasirodymą vertino “Hoptrans-Sirenų” vyriausiasis treneris Linas Šalkus. Kaip bus per atkrintamąsias varžybas - neaišku. Čia jau loterija.” “Kibirkštis-VIČI-IKI” ir “Hoptrans-Sirenos” iškart pateko į pusfinalį, o 3-6 vietas užėmusios ekipos varžysis ketvirtfinalyje. Jau šiandien prasidedančioje atkrintamųjų varžybų serijoje iki dviejų pergalių “Sūduva-Mantinga” žais su Kauno “Aistėmis-LSU”, o

Klaipėdos “Fortūna” kovos su Šiaulių “Rūta-Universitetu”. Uostamiesčio ir Šiaulių ekipos tarpusavyje varžėsi ir prieš metus, tąkart šiaulietės pateikė staigmeną, eliminuodamos uostamiesčio ekipą iš kovos dėl medalių. “Nenorime užlipti ant to paties grėblio, todėl stengsimės labai kruopščiai pasirengti rungtynėms su “Rūta-Universitetu”. Mūsų komanda gali daug, tik reikia viską tvarkingai sudėlioti į lentynas”, - sakė “Fortūnos” treneris Dalius Ubartas. Antrosios ketvirtfinalio rungtynės bus žaidžiamos penktadienį ir šeštadienį, jei prireiks trečiųjų, jos vyks balandžio 2-ąją.

Pusfinaliai prasidės balandžio 5 dieną. “Kibirkšties-VIČI-IKI” varžovės bus “Sūduvos-Mantingos” ir “Aisčių-LSU” poros nugalėtojos, o “Hoptrans-Sirenos” susitiks su “Fortūnos” ir “Rūtos-Universiteto” poros stipriausia komanda. Paskutinę vietą čempionate užėmusi Vilniaus “Jaunųjų talentų” ekipa, per 28 rungtynes laimėjusi tik sykį, iškrito į žemesnę lygą. Rezultatyviausia reguliariojo sezono žaidėja tapo “Hoptrans-Sirenų” puolėja Iveta Šalkauskė, ji vidutiniškai pelnydavo 21,75 taško. Antra pagal šį rodiklį yra “Rūtos-Universiteto” gy-

LMKL LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, taškai)

1. Kibirkštis-VIČI-IKI

2. Hoptrans-Sirenos

3. Fortūna

4. Sūduva-Mantinga

5. Aistės-LSU

6. Rūta-Universitetas 10

7. Utena

8. Jaunieji talentai

nėja Santa Okockytė (18,28 tšk.), trečia - “Fortūnos” amerikietė Garkeiva Janice Council (18 tšk.). I.Šalkauskė yra ir naudingiausia čempionato žaidėja. LŽ

Trumpai TESTAS ALBANIJOJE Po pasaulio čempionato atrankos rungtynių Slovakijoje Lietuvos futbolo rinktinė atvyko į Tiraną, kur šį vakarą 21 val. žais draugiškas rungtynes su Albanijos ekipa. Šiose rungtynėse lietuvių gretos bus praretėjusios - komandą paliko septyni Slovakijoje žaidę futbolininkai, juos pakeitė trys nauji žaidėjai. Dėl įvairių priežasčių - kvietimų grįžti į savo klubus ar patirtų traumų - su ekipos draugais atsisveikino ir namo išvyko vartininkai Žydrūnas Karčemarskas ir Giedrius Arlauskis, gynėjai Tadas Kijanskas, Tomas Mikuckis, Deividas Šemberas, puolėjai Darvydas Šernas ir Tadas Labukas. Prie ekipos prisidėjo Lenkijos Belchatuvo klube GKS įspūdingai žaidžiantis vartininkas Emilijus Zubas, o išretintas gynybos ir puolimo grandis papildė Andrius Bartkus ir Evaldas Razulis iš Klaipėdos “Atlanto”.

BE PERGALIŲ Gruzijoje pasibaigusiame Europos imtynių čempionate fiasko patyrė pergalių neiškovojusi Lietuvos komanda. Daugiausia vilčių sieta su Londono olimpiados bronzos medalininku graikų-romėnų imtynių atstovu Aleksandru Kazakevičiumi, tačiau į sunkesnio svorio kategoriją (iki 84 kg) perėjęs Lietuvos atletas pirmojoje kovoje aiškia persvara pralaimėjo tamsiaodžiui ukrainiečiui Žanui Beleniukui ir liko 22-as tarp 26 dalyvių. Šios svorio kategorijos Europos čempionu tapo rusas Aleksejus Mišinas, lemiamoje dvikovoje įveikęs gruziną Vladimerą Gegešidzę. Svorio kategorijos iki 74 kilogramų kovoje Artūras Sekus 0:6, 0:6 pralaimėjo Senojo žemyno čempionu tapusiam olimpiniam čempionui Romanui Vlasovui iš Rusijos, o galutinėje įskaitoje liko paskutinis - 28-as.

ARTI MEDALIŲ Brazilijoje mišrių dvejetų komandinėmis estafetės varžybomis baigėsi šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės varžybų antrasis etapas. Per žingsnį nuo prizininkų pakylos liko Gintarės Venčkauskaitės ir Pauliaus Aleksandravičiaus duetas. Ketvirtojoje vietoje tarp šešiolikos porų likę lietuviai surinko 5576 taškus ir tik 16 taškų atsiliko nuo trečiąją vietą užėmusių latvių Elenos Rublevskos ir Deniso Čerkovskio. Pergalę iškovojo Rusijos penkiakovininkai Jekaterina Kuraškina ir Aleksandras Lesunas (5736 tšk.), jie 40 taškų aplenkė ukrainiečius Viktoriją Tereščiuk ir Ruslaną Nakonečną. LŽ

2013 03 26 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

BUTAI PARDUODA

eiti Koncertinės įstaigos Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ vadovo pareigas.

STATYBA IR REMONTAS Ekologiški buitiniai vandens minkštinimo įrenginiai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, suteikia garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

PRANEŠIMAI 2013 m. sausio 22 dienos vienintelio akcininko sprendimu UAB „Tauragės knygynas“ veiklos statusas įregistruotas - likviduojama. Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2013 m. balandžio 26 d. Užs. LM-2429 Informuojame apie 2013 03 13, Nr. 23/(PAV)-D2-722 parengtą atrankos išvadą dėl 4 planuojamų gyvenamųjų namų statybos ir rekreacinio sklypo privačiam naudojimui įrengimo Kačerginės mstl., Kačerginės sen., Kauno r., sklype kad. Nr.2030/0003:29. Veiklos užsakovas: UAB „Zeuss Capital“, V.Putvinskio g. 17-4, Kaunas, tel. 8 657 88 805. Informacijos rengėja: UAB „MTARCH“, V.Putvinskio g. 17-4, Kaunas, tel. 8 675 31 588, el. p.: jurgita.kalvinskaite@gmail.com. Planuojamos veiklos pavadinimas: planuojama statyti 4 gyvenamuosius namus ir įrengti rekreacinę teritoriją privačiam naudojimui. Atrankos išvadą pateikusi institucija: Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) prie AM, Rotušės a. 12, Kaunas, tel. (8 37) 32 07 04. Priimta atrankos išvada: poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Susipažinti su PŪV PAV atrankos dokumentais bei išvada galima informacijos rengėjos, veiklos organizatoriaus ar atrankos išvadą pateikusios institucijos patalpose. Raštiškus pasiūlymus ar pretenzijas (jei tokių bus) galima teikti veiklos organizatoriui, Kauno RAAD 20 darbo dienų po paskelbimo nurodytais adresais. Užs. KKG-2439 Informuojame apie 2013 03 13, Nr. 23/(PAV)-D2723 parengtą atrankos išvadą dėl 2 planuojamų gyvenamųjų namų statybos ir rekreacinio sklypo privačiam naudojimui įrengimo Kačerginės mstl., Kačerginės sen., Kauno r., sklype kad. Nr.2030/0004:105. Veiklos užsakovas: UAB „Zeuss Capital“, V.Putvinskio g. 17-4, Kaunas, tel. 8 657 88 805. Informacijos rengėja: UAB „MTARCH“, V.Putvinskio g. 17-4, Kaunas, tel. 8 675 31 588, el. p.: jurgita.kalvinskaite@gmail.com. Planuojamos veiklos pavadinimas: planuojama statyti 2 gyvenamuosius namus ir įrengti rekreacinę teritoriją privačiam naudojimui. Atrankos išvadą pateikusi institucija: Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) prie AM, Rotušės a. 12, Kaunas, tel. (8 37) 32 07 04. Priimta atrankos išvada: poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Susipažinti su PŪV PAV atrankos dokumentais bei išvada galima informacijos rengėjos, veiklos organizatoriaus ar atrankos išvadą pateikusios institucijos patalpose. Raštiškus pasiūlymus ar pretenzijas (jei tokių bus) galima teikti veiklos organizatoriui, Kauno RAAD 20 darbo dienų po paskelbimo nurodytais adresais. Užs. KKG-2440 Pranešame, kad nuo 2013 m. kovo 25 d. vienintelio dalininko sprendimu yra nuspręsta likviduoti Viešąją įstaigą „Miškai ir mediena“, juridinio asmens kodas 300100060, registracijos adresas: A.Vivulskio g. 10A-9, Vilnius, duomenys saugomi Juridinių asmenų registre, Vilniaus filiale, likvidavimo pradžią nustatant 2013 m. kovo 25 d. Užs. LM-2441 Šių metų balandžio 18 d., 10.00 val. šaukiamas Aplinkosaugos Koalicijos (įm kodas: 302638894) VISUOTINIS NARIŲ SUSIRINKIMAS. Susirinkimo vieta - Lietuvos gamtos fondas, darbotvarkėje - veiklos ataskaita, pirmininko rinkimai. Užs. LM-2447 Dingusius UAB „Vilniaus vartų klubas“ (į. k. 300087645, adr. A.Tumėno g. 4, Vilnius) įstatus ir registravimo pažymėjimą laikyti negaliojančiais. Užs. R-186

Akcininkų dėmesiui 1. AB „Šiaulių birža-Investicija“, įmonės kodas 144617082, Pramonės g. 21D, Šiauliai. 2. Bendrovės valdybos sprendimu šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 2013 04 19 d. 10.00 val., Pramonės g. 21D, Šiauliuose. Registracija nuo 9.00 val. Susirinkimo apskaitos data: 2013 04 12. 3. Susirinkimo darbotvarkė: 1) Metinis pranešimas; 2) Audito išvada; 3) Metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas; 4) Pelno paskirstymo tvirtinimas; 5) Dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Valdyba

Užs. LM-2450

LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMAS 2013 m. balandžio 05 d. Rašytojų klubo salė (K.Sirvydo g. 6, Vilnius)

KULTŪROS MINISTERIJA SKELBIA KONKURSĄ

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

Išsamesnė informacija skelbiama Kultūros ministerijos internetiniame tinklapyje:

www.lrkm.lt.

Užs. V-2438

Viešoji įstaiga Klaipėdos universitetas skelbia negyvenamųjų patalpų, skirtų maitinimo paslaugoms teikti, viešą nuomos konkursą. INFORMACIJA KONKURSO DALYVIAMS: 1. Negyvenamosios patalpos išnuomojamos 5 metų laikotarpiui; 2. Patalpų adresai, 1 kv. m nuomos kaina, plotas ir vieno mėnesio nuompinigių dydis, be komunalinių mokesčių: Eil. Adresas Nr.

Pradinė 1 kv. m nuomos kaina

Plotas

Vieno mėn. nuompinigių suma* 2470,47 Lt

H.Manto g. 84

7,70 Lt

320,84 kv. m

K.Donelaičio g. 4

7,00 Lt

112,40 kv. m

786,80 Lt

S.Neries g. 5

7,70 Lt

97,24 kv. m

748,75 Lt

3. Paraiškas dalyvauti konkurse, parengtas pagal Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ (Žin., 2001, Nr. 106-3814), dalyviai pateikia adresu: Klaipėdos universitetas, H.Manto g. 84, Klaipėda, 3 korpusas 302 kab. komisijos narei Jolantai Galdikaitei. Dėl konkurso sąlygų ir papildomos informacijos kreiptis tel. Nr. (8 46) 39 89 55, arba el. paštu: jolanta.galdikaite@ku.lt; 4. Konkurso dalyvis pradinį įnašą, lygų 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui, sumoka į banko DNB Nord sąskaitą LT47 4010 0423 0142 1633, nurodant gavėją „Klaipėdos universitetas“, įmonės kodas 211951150 ir tikslinę paskirtį „Nuomos konkursas“; 5. Paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminas iki 2013 m. balandžio 9 d. 14.00 val.; 6. Komisijos posėdis įvyks H.Manto g. 84, Rektorate, 1 aukšte, 104 kab., 2013 m. balandžio 11 d. 14.00 val. Užs. LM-2444

Viešoji įstaiga Klaipėdos universitetas skelbia ploto, skirto karštų gėrimų, maitinimo automatų ir kopijavimo aparatų pastatymui, viešą nuomos konkursą INFORMACIJA KONKURSO DALYVIAMS: 1. Plotai išnuomojami 3 metų laikotarpiui; 2. Patalpų, kuriuose bus statomi karštų gėrimų, maitinimo automatai bei kopijavimo aparatai, adresai, preliminarus* pastatomos įrangos kiekis (vienetais): Eil. Adresas Nr.

Karštų gėrimų, Kopijavimo maitinimo aparatai automatai

1. H.Manto g. 84, (Administracinis pastatas)

2. H.Manto g. 84, (Rektoratas)

3. H.Manto g. 84, (Mokslų technologijų parkas)

4. H.Manto g. 84, (Humanitarinių mokslų fakultetas)

5. H.Manto g. 84, (Studlendas)

6. S.Nėries g. 5, (Pedagoginis fakultetas)

7. K.Donelaičio g. 4 (Menų fakultetas)

8. Minijos g. 153 (Socialinių mokslų fakultetas)

9. Sportininkų g. 13 (Tęstinių studijų institutas)

10. Bijūnų g. 17 (Jūrų technikos fakultetas) * Bus derinama su laimėtojais, neviršijant lentelėje nurodyto kiekio

3. Pradinė 1 kv. m nuomos kaina (elektros energijos kaina įskaičiuota): 3.1. Karšti gėrimai, maitinimo automatai - 200Lt/ kv.m; 3.2. Kopijavimo aparatai - 150 Lt/kv. m. 4. Paraiškas dalyvauti konkurse dalyviai pateikia adresu: Klaipėdos universitetas, H.Manto g. 84, Klaipėda, 3 korpusas, 302 kab. komisijos narei Jolantai Galdikaitei. Dėl konkurso sąlygų ir papildomos informacijos kreiptis tel. Nr. (8 46) 39 89 55, arba el. paštu: jolanta.galdikaite@ku.lt; 5. Konkurso dalyvis pradinį įnašą, lygų 2 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui, sumoka į banko DNB Nord sąskaitą LT47 4010 0423 0142 1633, nurodant gavėją „Klaipėdos universitetas“, įmonės kodas 211951150 ir tikslinę paskirtį „Nuomos konkursas“; 6. Paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminas iki 2013 m. balandžio 9 d. 14.00 val. 7. Komisijos posėdis įvyks 2013 m. balandžio 11 d. 14.00 val. H.Manto g. 84 (Rektorato Užs. LM-2444 pastatas), 104 kab.

INFORMACIJA APIE MELIORACIJOS SISTEMŲ NAUDOTOJŲ ASOCIACIJOS „RADVILIŠKIO RAJONO DRENAŽAS“ NARIŲ ŽEMĖS SKLYPŲ MELIORACIJOS SISTEMŲ REKONSTRUKCIJOS ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Melioracijos sistemų naudotojų asociacija „Radviliškio rajono drenažas“, Smėlynės g. 2C, 35143 Panevėžys, tel. 8 686 80 867. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - Melioracijos sistemų naudotojų asociacijos „Radviliškio rajono drenažas“ narių žemės sklypų melioracijos sistemų rekonstrukcija. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Radviliškio r. sav. teritorija, Sidabravo k. v., Dotiškių k. ir Sibičių k. 4. Atsakingos institucijos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada - planuojamai ūkinei veiklai - drenažo sistemų, melioracijos statinių rekonstrukcijai Dotiškių ir Sibičių kaimuose Radviliškio rajono savivaldybėje poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas; data 2013 m. kovo 21 d., Nr. (4)-SR-S-684(7.1). 5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo galima melioracijos sistemų naudotojų asociacijoje „Radviliškio rajono drenažas“, Smėlynės g. 2C, 35143 Panevėžys, tel. 8 686 80 867. 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo galima teikti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, M.K.Čiurlionio g. 3, 76303 Šiauliai, tel.: (8 41) 52 41 43, (8 41) 59 64 00. 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo galima melioracijos sistemų naudotojų asociacijoje „Radviliškio rajono drenažas“, Smėlynės g. 2C, 35143 Panevėžys, tel. 8 686 80 867. Užs. R-185

DARBOTVARKĖ 10.00 11.00 11.15-11.30 11.30-11.50 11.50-12.10

Dalyvių registracija. Suvažiavimo pradžia. Reglamento, sekretoriato, balsų skaičiuotojų (atviro balsavimo) tvirtinimas. LRS metinė ataskaita. Pranešėjas LRS pirmininkas Antanas A.Jonynas. Valdybos metinė ataskaita (LRS pirmininko pavaduotojos B.Augustinienės pranešimas). 12.10-12.30 Pranešėjų atsakymai į klausimus. Ataskaitų tvirtinimas. 12.30-13.00 Dėl Lietuvos rašytojų sąjungos įstatų pakeitimo. 13.00-13.30 Suvažiavimo dokumentai - svarstymas, diskusijos, priėmimas. Suvažiavimo uždarymas. Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba Užs. LM-2448 SKELBIMAS APIE SIŪLYMĄ PRIPAŽINTI STATINIUS, KURIE NETURI SAVININKO (AR KURIŲ SAVININKAS NEŽINOMAS), BEŠEIMININKIAIS Kauno rajono savivaldybės administracija kreipsis į teismą dėl statinių Kauno rajone: • buto Neveronių sen., Neveronių k., Kertupio g. 2-31; • šachtinės vandens pralaidos (hidrotechnių įrenginių) - Bernatonių k., Raudondvario sen.; • vandentiekio bokšto Naujatrobių k., Raudondvario sen.; • artezinio šulinio Rokų sen., Girininkų k., kurie neturi savininko (arba kurių savininkai nežinomi), pripažinimo bešeimininkiu turtu ir jų perdavimo Savivaldybės nuosavybėn. Asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą, prašome iki 2013 m. spalio 1 d. kreiptis į Kauno rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos skyrių, Savanorių pr. 371, Kaune, III a., 308 kab. ir pateikti dokumentus, liudijančius nuosavybės ar kitas turtines teises į šiame skelbime nuroUžs. R-184 dytus statinius.

2013 m. balandžio 13 d. 10.00 val. šaukiamas visuotinis medžiotojų klubo „Vytenis“ narių susirinkimas. Susirinkimas vyks Pasieniečių g. 25, Marijampolė. Darbotvarkė: 3. Medžiotojų klubo „Vytenis“ vadovo rinkimai; 1. Klubo vadovo ataskaita už 2012-2013 me- 4. Medžiotojų klubo „Vytenis“ valdybos rinkimai; tų medžioklės sezoną; 5. Kiti klubo veiklos organizavimo klausimai. 2. Finansinė ataskaita už 2012 metus; Medžiotojų klubo „Vytenis“ valdyba Užs. R-183 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto „Gamybos bazės steigimas kaimiškoje vietovėje“ įgyvendinimui UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „VIDMINA“ skelbia pirkimo konkursą Pirkimo objekto dalys: 1. Ekskavatorinis krautuvas, universalus mini krautuvas, termokamera darbų kokybei nustatyti; 2. Greideris. Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 04 10, 13.00 val. Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu: UAB „VIDMINA“ Dumsiškių k., Jonavos r. sav. Užs. LM-2443 Tel. +370 623 36 670, uab.vidmina@gmail.com.

Informacija apie AB „LOTOS Geonafta“ naftos gavybos išplėtimo papildomai įrengiant naftos gavybos gręžinį Nausodis-15 V.Mongirdo g. 2, Nausodžio k., Kretingos r., atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: AB „LOTOS Geonafta“, Gamyklos g. 11, LT-96155 Gargždai, tel.: (8 46) 48 48 01, (8 46) 48 48 05, faks. (8 46) 47 09 42. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: naftos gavybos išplėtimas papildomai įrengiant naftos gavybos gręžinį Nausodis-15. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: V.Mongirdo g. 2, Nausodžio k., Žalgirio sen., Kretingos r. sav. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: 2013 03 22 raštu Nr. (4)-LV4-798 LR AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima: AB „LOTOS Geonafta“, Gamyklos g. 11, LT-96155 Gargždai, tel.: (8 46) 48 48 01, (8 46) 48 48 05, faks. (8 46) 47 09 42. Pateikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima: LR AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53, faks. (8 46) 46 64 52. Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima: LR AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente - Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53, faks. (8 46) 46 64 52. AB „LOTOS Geonafta“, Gamyklos g. 11, LT-96155 Gargždai, tel.: (8 46) 48 48 01, (8 46) 48 48 05, Užs. RS-2449 faks. (8 46) 47 09 42. INFORMACIJA APIE MIŠKO ĮVEISIMO NE MIŠKO ŽEMĖJE POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO Planuojama ūkinė veikla - miško įveisimas ne miško žemėje. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB „Zalepūgų plantacija“, Naujininkų k. 3, Pagėgių sav., tel. 8 613 55 308, ir UAB „Gilinis“, Pramonės g. 4A, Plungė, tel 8 686 02 240. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Telšių aps., Plungės r., Žlibinų sen., Zalepūgų k., sklypas Nr. 6830/0002:267. Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: miško įveisimas ne miško žemėje numatomas 69,818 ha plote buvusiose žemės ūkio ir kitose naudmenose (bendras plotas 80,29 ha). Gamtinio karkaso požiūriu planuojamas sklypas patenka į pelkių teritoriją. Naujas miškas žymiai pagerintų gamtinę aplinką. Planuojama teritorija nepatenka Natura 2000 teritoriją. Aplinkui žemės sklypą bus aparta nuo 2 iki 4 m apsauginė juosta. Šiame žemės sklype bus sodinama hibridinė drebulė. Dirvos paruošimo, sodmenų sudėties, dydžio, mišrinimo ir kiti reikalavimai bus patikslinti miško želdinimo projekte. Miško įveisimui bus naudojamos vietinės medžių rūšys, apsaugai nuo kenkėjų ir laukinių gyvūnų - leistinos medžiagos ir preparatai (konkretūs reikalavimai bus patikslinti miško želdinimo projekte). Atrankos išvada: pagal parengtą LR Aplinkos ministerijos Šiaulių RAD išvada 2013 03 19 Nr. (4)-SRS-656 (7.1) dėl miško įveisimo ne miško žemėje poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima kreiptis į planuojamos ūkinės veiklos organizatorių arba į projektuotoją G.Indrulėnaitės IĮ iki š. m. balandžio 23 d. adresu: Žadeikos g. 1B, Vilnius, tel. 8 600 05 575. Užs. LM-2442

2013 03 26 Lietuvos žinios

TV programos

ANTRADIENIS 26 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.) 11.00 “LRT Aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Emigrantai” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Emigrantai”. Laidos tęsinys 22.15 “Pinigų karta” 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.) 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Kriminalistai” (k.) N-7 10.45 Veiksmo komedija “Mirtinas ginklas 2” (k.) N-7 12.55 “iKarli”

13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 16.00 “Būk mano meile!” 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Pasaulis X” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo trileris “Urvas” N-7 0.35 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.30 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Choras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Gyvenimas yra gražus” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Mažylių nuotykiai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane”

19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Prieš srovę” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Tikrasis teisingumas” 23.00 “CSI kriminalistai” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Firma” 1.55 “Biuras”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Tauro ragas” (k.) N-7 8.30 “Atsargiai - moterys!” (k.) 9.00 “Mistinės istorijos” (k.) N-7 10.00 “Alibi. Daktaras Monro” N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Mentai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.30 “Juoko kovos” N-7 21.30 “Pasitarkime” N-7 22.30 “Spartakas: Kerštas” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Marvel animė. Ašmenys” N-7 9.05 “Draugai IV” (k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Istviko raganos” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Draugai IV” N-7 17.25 “Namai, kur širdis” N-7 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo f. “Sunku nužudyti” N-14 22.55 Siaubo trileris “Numirėlių aušra” N-14 0.50 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno dienos” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzika gyvai”. Maskvos simfoninio orkestro koncertas. Dirigentas Pavel Kogan (k.) 12.45 Dok. f. “Senieji Lietuvos vargonai” (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Mūsų miesteliai”. Betygala (k.) 15.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15 “Gimtoji žemė” 18.45 “Lyderiai” su Andriumi Tapinu 19.30 LRT studija “Vilniaus knygų mugėje 2013”. Lauro Bielinio knygos “Prezidentė. Antra knyga” pristatymas 20.15 “Gintarinės batutos meistrai”. Saulius Sondeckis 21.45 “Kultūra”. Dainininkė Veronika Povilionienė 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 Dok. f. “Kai gandras nuvilia” 5 d. 23.30 Dok. f. “Kai gandras nuvilia: po dvejų metų”. 1 d. 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Amerika nematytoji”. 4 laida. (k.) 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Iš atminties ežerų

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Tavo augintinis” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Po pasaulį su Anthony Bourdainu” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Konano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija”

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Pašėlę pirmieji metai” - 12, 14.15, 16.45, 19.15, 21.40 val. “Pagalbos šauksmas” - 13.30, 15.45, 18, 20.30 val.

“Tapatybės vagilė” - 14, 18.45 val. “Tamsus dangus” - 15.15, 20.15 val. “Parkeris” - 18.15, 20.45 val. “Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45, 15.30, 18.30, 21.30 val. “Krudžiai” - 11.30, 13.45, 16 val. Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 22-28 d. “Ką išdarinėja vyrai” - 19.30, 21.50 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15, 16.15 val. “Gimtadienis” - 13, 17.45 val. “Sniego karalienė” (3D) - 12.45 val. “Sniego karalienė” - 10.45 val. “Valentinas vienas” - 11.45, 16.30, 21.15 val. “Ralfas Griovėjas” - 11.15 val. FORUM CINEMAS VINGIS “Krudžiai” - 11.15, 13.30, 15.45, 18, 20.30 val. Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 22-28 d. “Šalutinis poveikis” - 16.30 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11, 13.45 val. “Linkolnas” - 18.45 val. “Argo” - 21.45 val. SKALVIJA “Valstybės vartų sargai” - 21.15 val. “Savaitgalis” - 19 val. Trumpametražių filmų programa “Egzotika” - 17 val. PASAKA “Medžioklė” - 17 val. “Magiškas Paryžius 3” - 21.45 val. “Tyli naktis” - 17.30 val. “Be ryšio” - 19.30 val. “Estiški grybavimo ypatumai” - 21.30 val. “Lietuviai svetur” - 18 val. S.Loznicos žvilgniai - 19.45 val. “Picos” - 21.15 val. “Šalutinis efektas” - 19.15 val. OZO KINO SALĖ “Marinos namai” - 17 val.

“Aurora” - 18 val. “Pažvelk, tai Vilnius” - 16 val. MULTIKINO “Pagalbos šauksmas” - 17.15, 19.30, 21.45 val. “Pašėlę pirmieji metai” - 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

Lietuvos ryto TV 6.40 Programa 6.44 TV parduotuvė 7.00 “Reporteris” 7.50 “Velykų sanėstai” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Gyvenimo būdas” 9.30 “Šiandien kimba” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00 “Merdoko paslaptys” N7 12.00 “Reporteris” 12.55 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Bin Ladeno medžioklė”. 1 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Bin Ladeno medžioklė”. 1 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Nuoga tiesa” 19.45 “Velykų skanėstai” 19.50 Dok. f. “Moterys, karas ir taika. Kitoks karas” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Nuoga tiesa” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Velykų skanėstai” 0.30 “Pašėlę TV pokštai” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Tarp dviejų mylimųjų” N-7 9.00 Drama “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” N-7 11.00 Drama “Jaunatis” N-7 13.05 Komedija “Atsiklauskite vaikų!” 15.00 Drama “ŽKVD” N-7 17.00 Trileris “Dėžė” N-7 19.00 Drama “Infiltruotieji” N-7 21.25 Trileris “Durys priešais” N-7 23.00 Trileris “Ikaras” S 1.00 Trileris “Kvepalai. Vieno žudiko istorija” N-14

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Miškuose ir kalnuose” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla 14.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 Žinios. Sportas 15.55 “Svetimos paslaptys” 16.40 “Pagaminta SSRS” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Liki-

mo vingiai” 21.05 “Kamenskaja” 22.05 Specialusis korespondentas 23.05 “Miškuose ir kalnuose” 0.00 Žinios+ 0.15 Sąžiningas detektyvas 0.50 Vaid. f. “Moterų klubas”. 2 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Motosportas. Nascar - Auto Club 400 mylių lenktynių apžvalga 12.00 Tenisas. Majamio Sony Open turnyras 17.25 Ledo ritulys. KHL. Vakarų konferencijos finalas. Tiesioginė transliacija 20.00 Tenisas. Majamio Sony Open turnyro aštuntfinalio. Tiesioginė transliacija 21.55 Futbolas. Pasaulio čempionato atranka. Juodkalnija - Anglija. Tiesioginė transliacija 0.00 Futbolas. Pasaulio čempionato atranka. Olandija - Rumunija

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi. Moabo dykuma Jutoje 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Arizonos “Cardinals” stadionas 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Mitų griovėjai 22.00 Nebandykite pakartoti 23.00 Sidnėjaus prieplaukos 0.00 Neįtikėtinos Peno ir Telerio istorijos 1.00 Naivuolis užsienyje

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Saksų aukso lobis 11.00 Amerikiečių kolonija 12.00 Kalintys užsienyje 13.00 Nardantys ryklių lagūnoje 14.00 Ž.M.Kusto. Nuotykiai vandenyne 15.00 Amerikiečių kolonija 16.00 Kalintys užsienyje 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 “Harely Davidson” motociklų gamyklos 19.00 Užmiršti sporto apdovanojimai 19.30 Apleista alaus darykla 20.00 Rastai ant autostrados 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Užmiršti sporto reikmenys 22.30 Apleista alaus darykla 23.00 Rastai ant autostrados 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Teatras

Kinas VILNIUS

18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė” 21.30 Siaubo drama “Numylėtieji kaulai” 0.20 “6 kadrai” 0.50 “Rezidentai” 1.50 “Kastlas” 2.40 “Paslapčių namai”

“Emigrantai” - 19 val. “Parkeris” - 16.30, 19, 21.30 val. “Tapatybės vagilė” - 22 val. “Tamsus dangus” - 15.30, 21.30 val. “Krudžiai” (3D) - 10.15, 12, 12.45, 15.15, 19.45 val. “Krudžiai” - 11, 13.30, 14, 16, 17.30 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15, 16, 18.45 val.

“Šalutinis poveikis” - 13.15 val. “Ką išdarinėja vyrai” - 22 val. “Gimtadienis” - 15, 21 val. “Sniego karalienė” (3D) - 10.45, 12.45 val. “Sniego karalienė” - 10, 12 val. “Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30 val.

KAUNAS CINAMON “Pagalbos šauksmas” - 20 val. “Krudžiai” (3D) - 10.30, 12.45, 15, 17.15 val. “Krudžiai” - 11.45, 14, 16.15, 18.30, 20.45 val. “Tapatybės vagilė” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.35 val. “Parkeris” - 22 val. “Ozas: didingas ir galingas” - 19.30 val. “Gimtadienis” - 12.15, 21.15 val. “Ką išdarinėja vyrai” - 18 val. “Sniego karalienė” - 11.30, 13.30, 15.45 val. “Valentinas vienas” - 14.30, 16.45, 19, 22.10 val. FORUM CINEMAS

“Pašėlę pirmieji metai” - 13.30, 15.45, 18.15, 20.30 val. “Pagalbos šauksmas” - 14.15, 16.30, 18.30, 21 val. “Oda, kurioje gyvenu” - 18.45 val. “Tapatybės vagilė” - 11, 16.15 val. “Tamsus dangus” - 21.15 val. “Parkeris” - 13.45 val. “Krudžiai” (3D) - 11.30, 14, 17, 20 val. “Krudžiai” - 10.15, 12.30, 14.45 val. Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 22-28 d.

“Ką išdarinėja vyrai” - 17.30 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15 val. “Gimtadienis” - 15.15, 19.30 val. “Sniego karalienė” (3D) - 10.45 val. “Valentinas vienas” - 12.45, 21.40 val. “Legendos susivienija” - 11.45 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Pašėlę pirmieji metai” - 17.15, 19.30, 21.45 val.

“Pagalbos šauksmas” - 14.15, 18.45, 21 val. “Tapatybės vagilė” - 15.50, 20.45 val.

VILNIUS

KLAIPĖDA

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 28 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 26 d. 19 val. Mažojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Nutolę toliai” 28 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” 29 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Klaipėdos dramos teatras. “Demonai” JAUNIMO TEATRAS

KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 27 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Mums viskas gerai” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 28 d. 19 val. “Šalia”

“Valentinas vienas” - 11.30, 18.15 val. FORUM CINEMAS “Pašėlę pirmieji metai” - 11.30, 14, 16.30, 19, 21.30 val. “Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 15.45 val. “Hičkokas” - 18.15 val. “Mama” - 14.45, 19.45 val. “Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.30, 21.15 val. “Krudžiai” - 11.15, 13.45, 16.15 val. “Ką išdarinėja vyrai?” - 22 val. “Ozas: didingas ir galingas” - 17 val.

“Gimtadienis” - 18.45, 21 val. “Valentinas vienas” - 13.15, 20.45 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Parkeris” - 21 val. “Krudžiai” - 11, 13, 15, 17, 19 val. I SALĖ “Legendos susivienija” - 10.15, 12 val. “Ištrūkęs Džango” - 20 val. “Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 13.45, 15.30 val. “Linkolnas” - 17.15 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Mama” - 17.40, 19.45 val. “Hičkokas” - 16.30 val. “Tapatybės vagilė” - 14.10, 18.50 val. “Krudžiai” (3D) - 13.50, 16.50, 20 val. “Krudžiai” - 12.45, 15.15 val. “Gimtadienis” - 21.50 val. “Valentinas vienas” - 21.20 val.

ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 29 d. 18 val. Tarptautinės Teatro dienos minėjimas 30 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Šeimyninis įvykis”

PANEVĖŽYS

“Tamsus dangus” - 15.15, 21.50 val. “Šalutinis poveikis” - 16.30 val. “Krudžiai” (3D) - 11.15, 14, 17, 20.15 val. “Krudžiai” - 10.30, 12.45, 15 val. “Ką išdarinėja vyrai” - 13.45, 21.30 val. “Mama” - 13, 19.45 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12.15, 15.30, 18.30 val. “Gimtadienis” - 10.45, 17.30 val. “Sniego karalienė” (3D) - 10.15 val.

ŠIAULIAI

26 d. 18 val. “Bestija žydrom akim” 27 d. nuo 10 val. Nemokami renginiai, skirti Tarptautinei teatro dienai 29 d. 18 val. “Kovos klubas” Salė 99 28 d. 18 val. “Šmėklos” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 29 ir 30 d. 18 val. “Romeo ir Džiuljeta” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 26 d. 18.30 val. “Madagaskaras” 28 d. 18.30 val. “Selavy!” 29 d. 18.30 val. “Trys seserys” 30 d. 16 val. “Berniukas ir žuvėdros” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Mažoji salė 30 d. 14 val. “Kiškių sukilimas” MENŲ SPAUSTUVĖ 26 d. 18, 19 ir 20 val. Juodojoje salėje. Max Schumacher ir “Post Theater” (Vokietija). “Ekspres kovos klubas” 30 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Stalo teatras”. “Avinėlio kelionė” RAGANIUKĖS TEATRAS 30 d. 12 val. “Stebuklingoji spanguolė” “DOMINO” TEATRAS 26 d. 19 val. “Laukinė moteris” 27 d. 19 val. “Gaidukas” 28 d. 19 val. “Langas į parlamentą” 29 d. 19 val. “Sex guru” 30 d. 19 val. “Meilė pagal grafiką” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 28 ir 29 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 28 d. 18.30 val. “Kuprelis” TEATRAS-KLUBAS “NEW YORK” 26 d. 19 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Vietų nėra” 27 d. 19 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Mano aš”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 26 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Teatrolas” 27 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Selavy” 28 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė” 29 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Antigonė Sibire” 29 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Tegyvuoja Bušonas” 30 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 30 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 28 d. 18 val. “Judas Iskarijotas” 29 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 27 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės”

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 26 d. 18 val. “Sveiki, žmonės!” 27 d. 18 val. Tarptautinės Teatro dienos minėjimas 28 d. 18 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood” 29 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą” TEATRAS “MENAS” 30 d. 12 val. “Trys paršiukai” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 26 d. 18 val. “Negaliu gyventi be scenos”. Aktorės Nijolės Narmontaitės kūrybos vakaras-koncertas PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 30 d. 12 val. “Zuikelių mokykla” PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 29 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais, tuo pačiu laiku”

ELEKTRĖNAI ELEKTRĖNŲ KULTŪROS CENTRAS

26 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamanetą”

TAURAGĖ TAURAGĖS KULTŪROS CENTRAS 26 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

VARĖNA VARĖNOS KULTŪROS CENTRAS 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

GARGŽDAI GARGŽDŲ KULTŪROS CENTRAS 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

UKMERGĖ UKMREGĖS KULTŪROS CENTRAS 27 d. 18 val. Naujasis teatras “Aušra”. “Petys gi į petį”

PRIENAI PRIENŲ KULTŪROS CENTRAS 28 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

ALYTUS ALYTAUS MIESTO TEATRAS

30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

2013 03 26 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 6:10 leidžiasi 18:41 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+9 Oslas

Septintoji priešpilnio diena

Priešpilnis III 19

12:31

Pilnatis III 27

Delčia IV 03

+2 Londonas -3 -11

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, be kritulių. Temperatūra dieną svyruos nuo 3 laipsnių šalčio iki 1 šilumos.

Bordo

Ukmergė -2 -11

VILNIUS +16 0

Lisabona

Alytus

-9

+4 Amsterdamas

+14

Kaunas

Druskininkai

-2 -11

+2 Sankt Peterburgas

+13 Madridas

+17 Barselona

-1 Ryga

+4 Kopenhaga

+5 Paryžius

Kėdainiai +1 -7

-1

Talinas

0 -11

Šiauliai

Stokholmas

Jaunatis IV 10

Dublinas +4 Palanga

+1 Helsinkis

Vilnius Minskas +2 -3 Varšuva -3 Kijevas

Berlynas 0 Praha

+3 Miunchenas

+13 Nica

+15 Roma

-4 Maskva

-2

Bratislava Viena Budapeštas -1 +1 +1 Bukareštas Varna Dubrovnikas +8 Sofija +12

+20

Stambulas +14

Malaga Rytoj: debesuota, kritulių nenumatoma. Temperatūra naktį 7-12 laipsnių šalčio, dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 šilumos.

+17

85-oji metų diena. Kovo dvidešimt šeštoji, antradienis, antroji 13-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 280 dienų.

Alžyras +18

Tunisas +22

Atėnai

+18 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Arbutas, Emanuelis, Feliksas, Laimis, Teklė, Vydmantė. Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Avinas 03 21 - 04 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime balandžio 15 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Kovo 25 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: .......................................... ...................................................................... Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Puikiai bendrausite, greitai įsigilinsite į reikalų esmę ir perprasite, ko iš jūsų tikisi kolegos. Tinkama diena atsiprašyti, jei esate ką nors įskaudinę. Jautis. Pajudės anksčiau strigę reikalai. Gerai seksis komandinė veikla. Galite ryžtis didesniems gyvenimo pokyčiams: planuoti santuoką, pirkti nekilnojamąjį turtą. Dvyniai. Profesinei veiklai gali trukdyti asmeniniai santykiai, nebaigti buities darbai. Šeimos problemas atidėkite popietei - tada būsite ramesni, bus lengviau išklausyti. Vėžys. Būkite dėmesingesni ir atsakingesni, jei teks pasirašyti svarbius dokumentus. Daugiau rūpesčių kels vaikai. Sureikšminsite jų poelgius, nekreipdami dėmesio į priežastis. Liūtas. Geriau viską daryti lėtai, pamąstant apie pasekmes ir perspektyvas. Nuoširdžiau bendraukite su kolegomis: jei tylėsite, niekas neatspės, apie ką mąstote. Mergelė. Gali atrodyti, kad plušate vienas. Greičiausiai užsikrovėte per daug užduočių. Skirkite prioritetus, mokėkite subalansuoti darbą ir poilsį. Svarstyklės. Kritikuodami bendradarbius rizikuojate sumenkinti savo reputaciją. Venkite varžytis tik dėl tuščių ambicijų. Keiskite gyvenimo būdą, stiprinkite sveikatą. Skorpionas. Mokėkite gyventi šia diena ir džiaugtis nedideliais laimėjimais. Norėsis naujų meilės išgyvenimų ir įrodymų, kad romantiška intriga gali virsti rimtais santykiais. Šaulys. Teks ir toliau daug dirbti nežinant, kiek realiai naudos iš to turėsite. Palaikymo sulauksite iš draugų. Jei reikia konkrečios pagalbos, nebijokite prašyti. Ožiaragis. Sutelkite jėgas, apsiginkluokite kantrybe. Teks spręsti ne tik finansinius klausimus, bet ir iš esmės keisti nusistovėjusius darbus. Nebebus viskas paprasta ir aišku. Vandenis. Trokšite permainų, apčiuopiamų rezultatų. Prireiks atidumo, kad pastebėtumėte kliūtis. Finansinius ir teisinius klausimus patikėkite profesionalams. Žuvys. Tikslo siekite patys. Jūsų ryžtas ir užsispyrimas patiks vadovams. Planuodami atostogas būtinai atsižvelkite į šeimos nuomonę. Kitaip neišvengsite vaidų.

2013 03 26 Lietuvos žinios

Margumynai

Nevaldomas sunkvežimis J.Jameso vedybos Buvęs Sandros Bullock vyras, mechanikas Jesse Jamesas vėl yra vedęs. Jis sumainė žiedus su traukos lenktynių dalyve Alexis DeJoria. 43 metų televizijos realybės šou žvaigždė su Alexis susituokė Malibu mieste Kalifornijoje. Pernai susižadėjusi pora ceremoniją surengė

35-erių A.DeJorios tėvo, magnato Johno Paulo DeJorios namuose. Nuotakos tėvas yra vienas plaukų priežiūros priemonių ženklo “Paul Mitchell” įkūrėjų. S.Bullock su J.Jamesu išsiskyrė 2010 metais, nesiliaujant gandams apie jo neištikimybę. Po kurio laiko buvęs aktorės vyras susižadėjo su garsia tatuiruočių meistre Kat Von D, bet pernai tos sužadėtuvės nutrūko.

•

Nevaldomas sunkvežimis užkimšo magistralę. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Vienoje Vokietijos magistralių riedėjo nevaldomas sunkvežimis. Jo vairuotojas patyrė širdies smūgį, bet nuvežtas į ligoninę išgyveno. Nevaldomas sunkvežimis riedėjo A6 magistrale. Dėl to beveik penkių kilometrų ilgio ruože susidarė eismo spūs-

tis. Vairuotojai plūdosi, keikė magistralę užkimšusį sunkvežimį, tačiau nieko negalėjo padaryti. Nuvažiavęs beveik dešimt kilometrų nevaldomas sunkvežimis atsitrenkė į apsauginę tvorelę ir sustojo. Į nelaimės vietą atvykusi policija iškvietė medikus. Šie skubiai atvyko ir išvežė širdies smūgį patyrusį vairuotoją į Zinsheimo ligoninę. Joje vairuotojas iš

Netikėtai atgijo elnias Jungtinėse Amerikos Valstijose vieno vairuotojo mašinos bagažinėje atsigavo kelyje partrenktas elnias. Vyras sakė tikrai nesitikėjęs tokio akibrokšto. Mičigano valstijoje gyvenantis Michaelas Stoke’as ramiai visureigiu važiavo namo. Jis mąstė apie žmoną ir vaikus, kai netikėtai... ant kelio išdygo elnias. Vairuotojas staiga stabdė, tačiau tai nepadėjo. Gražiaragis gyvūnas krito po mašinos ratais ir gulėjo it užmuštas. Vairuotojas pamanė, kad elnias nugaišo, todėl įkėlė jį į visureigio bagažinę. Tačiau M.Stoke’o laukė staigmena. “Kai partrenkiau elnią, pamaniau, kad jis negyvas. Įkėliau gyvūną į bagažinę ir dar pagalvojau: parvešiu šeimai elnienos. Bet kelyje jis atsigavo ir pradėjo muistytis. Tai mane labai išgąsdino”, - pasakojo M.Stoke’as. Vairuotojas pridūrė, kad nežinojo, kaip elgtis su netikėtai atgijusiu gyvūnu, todėl iškvie-

Čekijos atsigavo, dėkojo medikams už pagalbą ir jautėsi lyg iš naujo gimęs. “Vairavau sunkvežimį, ir staiga patamsėjo akyse. Matyt, netekau sąmonės. Pabudau tik ligoninėje”, - sakė čekas. Visų nuostabai, viskas baigėsi laimingai. Dėl nevaldomo sunkvežimio nė vienas vairuotojas smarkiai nenukentėjo. Tiesa, buvo apgadinta keletas automobilių.

•

J.Jamesas turi ketvirtą žmoną. / Vanishingtattoo.com nuotrauka

Įspūdinga suknelė

tė policiją. “Buvau sutrikęs, nebežinojau, ką daryti. Tad sustojau kelkraštyje ir iškviečiau policiją. Jos teko ilgokai palūkėti. Paskui tvarkos sergėtojai paskambino gamtos apsaugos pareigūnams ir šie išsivežė sužeistą elnią”, - kalbėjo M.Stoke’as. Gamtininkas Randellas Mansonas su kolegomis išgabeno visureigio partrenktą elnią į gyvūnų prieglaudą. “Jis smarkiai sužeistas, tačiau gyvens. Mes elnią slaugysime, o kai pasveiks, išleisime į mišką”, - aiškino R.Mansonas. Elniai - tikras košmaras automobilių vairuotojams. Jie dažnai netikėtai iššoka ant kelio ir sukelia nemažai avarijų. “Vairuotojai turėtų pasisaugoti šių gyvūnų. Jie gali išdygti iš niekur”, - teigė policininkas Steve’as Colckettas. Ir pridūrė, kad jam pirmą kartą teko susidurti su elniu, atgijusiu po eismo įvykio. “Gyvūnas nežuvo, tik buvo trumpam praradęs sąmonę. Vairuotojas to nesuprato, todėl pateko į komišką situaciją”, - juokėsi S.Colckettas.

•

Dizaineris A.Elbazas peliukei Minnie sukūrė pačią gražiausią suknelę. / AP nuotrauka

Peliuko Mikio mylimoji Minnie turės kuo pasipuošti. Mados namai “Lanvin” sukūrė jai nuostabią suknelę.

Atgijęs elnias išgąsdino amerikietį. / Anthony Miners nuotrauka

Suknelė, skirta peliukei Minnie, pristatyta Paryžiaus disneilende. “Tai buvo didelis iššūkis man. Sukūriau tamsiai mėlynos spalvos smėlio laikrodžio formos suknelę”, - sakė “Lanvin” mados namų dizaineris Alberas Elbazas.

“Per pristatymą peliukė Minnie atrodė nuostabiai. Suknelė buvo išties puiki. Be to, jos galvą puošė raudona karūna ir sidabro spalvos bateliai. Tikrai nesigailiu, kad dalyvavau šiame renginyje”, - neslėpė susižavėjimo į disneilendą atvykusi žiūrovė Patricia Fournet. Peliukę Minnie sukūrė animacinin-

kas Waltas Disney. Kino ekranuose ji pirmą kartą pasirodė 1928 metais. Iš pradžių Minnie vilkėjo taškuotą suknelę ir nešiojo skrybėlę. Vėliau jos apranga nuolat kito. “Tai įspūdingiausia kada nors šiai peliukei sukurta suknelė. Dizaineris turi kuo didžiuotis”, - kalbėjo W.Disney animacijos gerbėjas Robert’as Coromanas.

AP, “ABC News”, “The Local”,WENN, BNS, LŽ

•