2013 m. vasario 27 d. / Trečiadienis / Nr. 47 ( 13 472 )

Kaina

2013 m. vasario 27 d. / Trečiadienis / Nr. 47 (13 472)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KULTŪRA

DIENOS TEMOS

Antri metai be sąskaitos banke

Lietuvos teatrai vėl trauks į Rokiškį 13p.

Seimo nariai kremta mokslus 3p.

9p.

www.lzinios.lt

Smūgis

Rytoj skaitykite priedà

A.Boso elniams Energetika UŽSIENIS

Sprogo oro balionas

LŽ archyvo nuotrauka

Vakar po VSTT atstovų vizito A.Bosas pagaliau nutarė paklusti aplinkosaugininkų reikalavimams.

DENISAS NIKITENKA

Antano Boso elnyne Pajūrio regioniniame parke (PRP) turi būti nugriautos tvoros, atverti visuomeniniai keliai ir sudarytos sąlygos žmonėms laisvai lankyti teritoriją.

Tai tik keletas reikalavimų, kuriuos pateikė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), bandydama sau-

gomoje teritorijoje kontroliuoti pajūrio milijonieriumi vadinamo verslininko veiklą. Vakar į PRP ir elnyną oficialiai buvo atvykusi VSTT direktorė Rūta Baškytė. Šiuo elnynu aplinkosaugininkai ir Seimo nariai susidomėjo ir ėmė tirti jo veiklą po “Lietuvos žinių” publikacijų. Vakar po VSTT atstovų vizito A.Bosas pagaliau nutarė paklusti aplinkosaugininkų reikalavimams.

Elnyno teritorija Klaipėdos rajone, šalia Karklės kaimelio, esančio

pajūryje, jau ne pirmus metus kelia įvairių kontroliuojančių institucijų susidomėjimą. A.Bosas asmeniškai arba per jam pavaldžias bendroves yra nusipirkęs ar išsinuomojęs apie 150 ha žemės ir valstybinių miškų.

Teritorija įeina į valstybės saugomą PRP, didžioji jos dalis patenka į Šaipių kraštovaizdžio ir Karklės botaninį draustinius, o elnynas šliejasi prie griežtai saugomo Plocio gamtinio rezervato ir tarptautinio dviračių tako.

Per LŽ tyrimą paaiškėjo, kad draustinyje esančiame elnyne apgyvendinti ne tik šie taurūs gyvūnai, bet ir meška, vilkas, šernai, stumbrai, poniai, meškėnai, stručiai, fazanai, auginami galbūt neteisėtai suręstuose voljeruose. Elnyne įrengta oficiali žvėrių dorojimo vieta (skerdykla), pardavinėjama elnių mėsa, o prieš keletą metų veikė ir nelegali šaudykla, kėlusi poilsiautojų pasipiktinimą.

4p.

Išgertuvių kultūra tarsi užtrukusios pagirios Lietuva pagal suvartojamą alkoholį yra viena pirmaujančių valstybių pasaulyje. Pirmaujame ir mirtingumo dėl alkoholio vartojimo rodikliais. Sociologas Daumantas Stumbrys priežasčių siūlo ieškoti alkoholio vartojimo kultūroje.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva pagal suvartojamą alkoholį patenka į pirmąjį valstybių dvidešimtuką pasaulyje. Šie duomenys oficialūs, todėl dar reikėtų turėti galvoje nelegaliai parduodamą alkoholį. Jis Europos šalyse sudaro apie 22 proc. viso suvartoja-

Egipte tragedija pasibaigė turistų iškyla karšto oro balionu. Nelaimė įvyko auštant, kai balionas skrido virš vakarinio Nilo upės kranto ties senoviniu Luksoro miestu, šalia kurio yra garsusis Karalių slėnis ir faraonės Hačepsutos didžioji šventykla. Skrendant virš šių vietų oro balionu atsiveria nuostabus vaizdas, todėl tokios ekskursijos, nors ir nepigios, yra populiarios. Tačiau vakar 300 metrų aukštyje kybojęs balionas staiga užsiliepsnojo, sprogo ir nukrito į cukranendrių plantaciją. 19 žmonių žuvo, o du likę gyvi, tarp kurių yra ir baliono pilotas, smarkiai 8p. apdegė. Jie išvežti į ligoninę.

ORAI

mo kiekio. Tarp ES valstybių daugiausia alkoholio suvartoja posovietinės šalys, taip pat Prancūzija ir Portugalija. Vis dėlto šiose Pietų Europos valstybėse mirtingumas, susijęs su alkoholio vartojimu, yra gerokai mažesnis.

12p.

Debesuota su pragiedruliais, be kritulių.

Temperatūra dieną 2-4 laipsniai šilumos.

19p.

2

2013 02 27 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Nepainiokime valdžios su tauta JŪRATĖ LAUČIŪTĖ

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narė Vanda Kravčionok kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį, kad būtų ištirta Vytauto Landsbergio šventinė kalba, pasakyta vasario 16 dieną Vilniuje, prie Signatarų namų. Seimo narė tvirtina, kad europarlamentaras V.Landsbergis tąkart šališkai ir neobjektyviai vertino kai kuriuos įvykius (matyt, ji turėjo galvoje informaciją apie lietuviškų mokyklų uždarymą Lenkijoje), o “kurstomojo pobūdžio informaciją” viešai pateikė kaip “neginčytiną tiesą”.

V.Kravčionok prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V.Landsbergio esą nusikalstamos veikos. Jos nuomone, europarlamentaras savo kalboje niekino lenkų tautą ir kurstė tautinę nesantaiką.

Palyginus tekstą, kurį girdėjo tūkstančiai klausytojų (tarp jų ir aš), su tuo, kurį sukūrė V.Kravčionok, su dideliu liūdesiu tenka konstatuoti, kad niekas taip nepaniekina lenkų tautos, kaip kai kurie Lietuvos lenkai. Blogai, kai Seimo narė taškosi kaltinimais ir painioja autentišką kito autoriaus tekstą su savo komentarais bei išvedžiojimais. Tačiau dar blogiau, kad ji neskiria tautos nuo valstybės valdžios.

Taip, V.Landsbergis, komentuodamas Lenkijos lietuvių švietimo padėtį, buvo toks kaip paprastai: kandus, ironiškas. Bet jis pašiepė ne lenkų tautą, o Lenkijos vyriausybę, kuri, kaip rodo jos sprendimai, nepajėgia savo biudžete sukrapštyti kuklutės sumos, reikalingos lietuvių mokykloms finansuoti. Tuo metu Lietuva, disponuodama nepalyginti mažesniu biudžetu nei Lenkija, išgali finansuoti net mažiau nei dešimt mokinių turinčias lenkiškas mokyklas.

Tiesa, tai daroma lietuviškų mokymo įstaigų sąskaita, uždarant kur kas gausesnes kaimo mokyklas. Lenkijos vyriausybės sprendimai duoda pagrindo

įtarti, kad ji nedraugiška Lenkijos lietuviams. O tai savo ruožtu galėjo išprovokuoti (ir, beje, išprovokavo) Lietuvos žmonių nepasitenkinimą Lenkijos vykdoma politika. Kad kaip nors būtų sušvelnintas tas nepasitenkinimas, V.Landsbergis rado tinkamą “ėjimą humoru”, pasijuokė. Ir tai kur kas geriau,

arba šiek tiek pašiepianti, sukelianti juoką. Ir aptariamos kalbos įraše klausytojų juokas, jei nebuvo tendencingai ištrintas, turėjo nuskambėti aiškiai...

Galbūt esu neteisi priskirdama V.Kravčionok politinį mažaraštiškumą?

Gal Seimo narė demonstruoja ypatingą politinę kultūrą, tik atsitiktinai pana-

Blogai, kai Seimo narė taškosi kaltinimais ir painioja autentišką kito autoriaus tekstą su savo komentarais bei išvedžiojimais. nei rimtu veidu nuobodžiai įrodinėti, kaip negražiai, neteisingai, netolerantiškai elgiasi Lenkijos vyriausybė.

Valdžios jau tokia dalia: ji dažniau kritikuojama negu giriama. Beje, demokratinėse valstybėse tokia kritika nelaikoma nusikaltimu. V.Kravčionok, regis, net ir šito nežino (kur žiūri Valdemaras Tomaševskis, kad neišmoko savo rėmėjų elementarių dalykų?). O kritika gali būti visokia: arba tiesmuka, pikta, provokuojanti klausytojų pyktį,

šią į spekuliatyvinį suktumą, o į dviprasmišką situaciją ją įklampino prastas lietuvių kalbos mokėjimas, todėl ne taip ir suprato V.Landsbergio kalbą?

Iki šiol įdėmiai klausydavau ar skaitydavau lenkų argumentus, kuriais jie grindžia savo nenorą išmokti valstybinę kalbą vienodu lygiu kaip ir kiti Lietuvos piliečiai. Net rašiau, kad tuomečio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus sprendimas pagreitintu būdu juos išmokyti buvęs nelabai ap-

galvotas. Bet V.Kravčionok išsišokimas, kuris labiau nei V.Landsbergio kalba nusipelno būti vertinamas kaip provokacija, siekiant eskaluoti lietuvių ir lenkų nesusikalbėjimą kai kuriais klausimais, verčia kitaip vertinti ligšiolinius Lietuvos lenkų švietimo rezultatus, - jie yra akivaizdžiai apgailėtini.

Jeigu lenkų jaunimas svajoja apie nekvalifikuotą darbą Lietuvoje arba emigraciją į Lenkiją ar dar toliau, negalime to uždrausti. Bet jei šie jauni žmonės nori siekti profesinės ir politinės karjeros čia, Lietuvoje, jie turi būti konkurencingi. Kitaip, viešai “susipainioję vertime”, rizikuoja tapti pasigailėjimo ir/arba pajuokos objektais: esą kiti ne lietuvių kilmės Lietuvos piliečiai sugeba tinkamai išmokti valstybinę kalbą, tik lenkams ji per sunki... Žinoma, aš taip nemanau, bet tikrai juokinga, kai lietuviškai prastai kalbantis lenkas, moksleivis ar politikas, skundžiasi, kad lietuviai lenkus skriaudžia, ir čia pat iš visų jėgų priešinasi valstybės pastangoms tą skriaudą ištaisyti.

•

Seimo tribūna

B.Bradauskas: banko likvidavimas - abejotinas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas “Lietuvos žinioms” tvirtino įžvelgiantis prielaidų, kad sprendimas perimti Ūkio banką galėjo būti priimtas iš anksto.

- Kodėl, jūsų manymu, pastaruoju metu pradėjo griūti Lietuvos bankai?

- Norint atsakyti, reikėtų nuo A iki Z žinoti, kas tuose bankuose iš tiesų vyko.

Pasiklausius įvairių nuomonių šiek tiek tiesos, matyt, galima įžvelgti ir teiginiuose, jog tai kam nors naudinga. Būna, kai viena ar kita organizacija patiria sunkumų, bet dabar labai sunku pasakyti, ar išankstinis mūsų institucijų reagavimas ir banko “galvos kirtimas” buvo tinkamas sprendimas. Juk kartais įmonė, suteikus jai laiko išsikapstyti, atsitiesia.

Tarkime, prieš pusantrų metų žlugęs “Snoras”. Iš to, kiek esu gavęs informacijos, kiek pasakojo kolega, buvęs vidaus reikalų ministras Romasis Vaitiekūnas (“Snore” ėjo valdybos pirmininko pavaduotojo ir vyriausiojo patikros pareigūno pareigas), susidariau nuomonę, kad bankas iki šiol galėjo puikiai dirbti. Žinoma, problemų jis turėjo, bet tai privalėjo kontroliuoti Lietuvos bankas. Kai per anksti nukerti galvą, kartais sulauki liūdnų pasekmių.

Bala nematė, jei tai tik privataus verslo reikalai. Bet “Snore” pradingo milijardas litų valstybės pinigų - kas juos atiduos? Nepasimokėme iš to, ir Ūkio banke praradome 80 mln. litų. Be to,

LŽ archyvo nuotrauka

B.Bradauskas: “Abiem likviduojamiems bankams uždaryti valstybė išleis apie 5 mlrd. litų.” prisidės likvidavimo išlaidos - jau aišku, kad tam reikės imti maždaug 800 mln. litų paskolą. Iš viso abiem likviduojamiems bankams uždaryti valstybė išleis maždaug 5 mlrd. litų, o juk bendras šalies biudžetas siekia apie 25 mlrd. litų. Jei taip švaistysime - kada būsime turtingi?

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Lietuvos žinios

to, kitaip turėjo elgtis ir Lietuvos bankas, privalantis kontroliuoti akcininkui priklausančių vertybinių popierių skaičių. Tarkime, Ūkio banke vienas akcininkas valdė daugiau kaip 60 proc. akcijų, bet Lietuvos bankas kažin kodėl nesiėmė siūlyti ar įpareigoti šios institucijos šeimininkus didinti įstatinį kapitalą, nebeleisti koncentruoti akcijų vienose rankose. Kai sprendimus gali priimti vienas žmogus, tokie dalykai ir atsitinka. Anksčiau vienas akcininkas turėjo teisę valdyti ne daugiau kaip 15 proc. akcijų, tad institucijoje bent 7 asmenys priimdavo sprendimus.

Daug metų esu dirbęs revizoriumi.

Kai matydavau, jog įmonės veikloje kriminalo nėra, o trūkumus įmanoma ištaisyti, kviesdavau vyriausiąjį buhalterį ir nurodydavau, ką ir kaip daryti, kad nebūtų pažeidžiami įstatymai. Kodėl šioje situacijoje to nedarė Lietuvos bankas, nežinau. Išklausius visų šalių, kyla įvairių įtarimų.

- Ar jūsų nestebina rami Lietuvos banko reakcija į paaiškėjusius faktus, kad Ūkio banko laikinasis administratorius Adomas Audickas kaip konsultantę nusamdė savo buvusią darbdavę - advokatų kontorą “Reidla Lejins & Norcous”, kuri prieš tai teikė paslaugas didžiausiam Šiaulių banko (perimančio Ūkio banką - red.) akcininkui Pasaulio rekonstrukcijos ir plėtros bankui?

- Pas mus galbūt per daug liguistai reaguojama į tai, kad atlikti darbo kviečiamas pažįstamas. Jeigu labai gerai pažįsti žmogų, žinai, ką jis sugeba, gal ir

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

- Apie Ūkio banko bėdas ir greitą sprendimą jo gerąją dalį perduoti Šiaulių bankui sklinda įvairių sąmokslo teorijų. Ar galima prielaida, kad perimti Ūkio banką galbūt tartasi iš anksto?

- Tokią prielaidą tikrai darau. Tai leido suprasti neatsargūs kai kurių atsakingų pareigūnų pareiškimai. Be

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

nieko baisaus, kad dirbti pakvieti grupės, kambario draugą ir ką kitą. Tačiau mane gąsdina tam skiriamos pinigų sumos. Laikinajam banko administratoriui skirtas 45 tūkst. litų atlyginimas tegul tokią pat sumą anksčiau gaudavo ir Ūkio banko samdytas atitinkamas darbuotojas - stebina, nes tam leidžiami jau ne privataus verslo, kaip bandoma teigti, o valstybės pinigai.

Prieš kelias dienas važinėjau po Ukmergės rajoną, bendravau su kaimo žmonėmis: jie tokios sumos, kaip mėnesio atlyginimo, negali nė įsivaizduoti, nes dažnas tiek neuždirba ir per 10 metų. Be to, administratoriui dar leista mokėti iki 350 tūkst. litų konsultantams. Toks pinigų mėtymas man nepatinka.

Nepažįstu A.Audicko, negaliu vertinti jo kompetencijos. Tik žinau, kad a.a. Julius Veselka jį buvo “pasiuntęs” matyt, turėjo susidaręs įspūdį apie A.Audicko išmanymą.

- Ar gali būti, kad Ūkio banką iš anksto planuota perduoti Šiaulių bankui?

- Kaip sakė vienas patriarchas: “Kas gali paneigti?” Ir aš negaliu taip tvirtinti, bet negaliu ir paneigti.

- Ar demokratinėje valstybėje tai įmanoma?

- Taip daryti negalima. Tačiau daug procesų, stabdančių valstybės vystymąsi, Lietuvoje dar nekontroliuojami. Tai bendra mūsų bėda. Kada tai sukontroliuosime, kokiomis jėgomis, šiandien negaliu pasakyti.

•

Seimo narį kalbino JURGA TVASKIENĖ

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 02 27 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Seimas kremta mokslus ta organizuoti ir vidinius mokymus, kuriuos ves patys Seimo kanceliarijos darbuotojai. Kadangi dalis darbuotojų yra dalyvavę pirmininkaujančių šalių renginiuose, savo kolegas jie supažindina su pirmininkavimo ES Tarybai pasirengimo procesu, renginių organizavimu, pranešimų rengimu. Šie mokymai Seimo kanceliarijai nieko nekainuos.

TOMAS BAŠAROVAS

Seimo nariai ir parlamento kanceliarijos darbuotojai, artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai, kviečiami kibti į mokslus. Jiems gerinti žinias siūloma ir nuotoliniu mokymosi būdu, ir per seminarų paskaitas.

Seimo valdyba parlamentarus ir jų padėjėjus, Seimo kanceliarijos darbuotojus ragina ruoštis vasarą prasidėsiančiam Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininko Gedimino Kirkilo teigimu, šiuo laikotarpiu iš parlamentarų bus reikalaujama ne tik mokėti užsienio kalbas, bet ir kompetencijos bei žinių europinės darbotvarkės klausimais.

Seimo kanceliarijos darbuotojai LŽ prasitarė, kad ypač didelio noro mokytis kol kas nerodoma.

Neprivaloma, bet rekomenduojama Artimiausiu metu Seimo nariams ir kitiems parlamento kanceliarijos darbuotojams bus organizuojami seminarai ES temomis. Šie mokymai, kaip teigia Seimo kanceliarijos atstovai, nebus privalomi, tačiau rekomenduojami visiems. Per seminarus bus aptariamos tokios temos kaip ES sektorinės politikos pagal Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus, Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų santykiai po Lisabonos sutarties įsigaliojimo ir kitos. Seimo kanceliarijos teigimu, šiems mokymams numatyta skirti apie 6 tūkst. litų.

Pasiruošimas būtinas

Didelio susidomėjimo šie mokymai kol kas nesulaukia. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka Nemaža dalis mokymų Seimo kanceliarijos darbuotojams rengiantis Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai buvo organizuojami dar pernai. Vyko įvairūs vidiniai seminarai, intensyvūs užsienio kalbų kursai, tarptautinio protokolo ir renginių organizavimo mokymai. Seimo kanceliarijos duomenimis, specializuotiems anglų ir prancūzų kalbų kursams 40 žmonių grupei pernai išleista apie 14 tūkst. litų.

Mokosi iš darbo vietų Parlamentarams ir kanceliarijos darbuotojams sudaryta galimybė savo žinias gerinti ir nuotoliniu būdu.

Seimo kanceliarija dar praėjusių me-

Parlamentarams ir kanceliarijos darbuotojams sudaryta galimybė savo žinias gerinti ir nuotoliniu būdu, ir per seminarus bei kursus. tų pabaigoje ES lėšomis parengė 6 nuotolinio mokymo programas. Jas sudaro teorinė tekstinė medžiaga, savikritikos klausimai, įrašytos vaizdo paskaitos, interaktyvios užduotys.

Seimo valdyba dabar, artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, ragina kuo aktyviau naudotis šiomis nuotolinio mokymo programomis.

Kelios iš nuotolinio mokymo programų, tokios kaip ES teisinė ir institucinė sistema, Tarnybinis protoko-

las, pasak Seimo kanceliarijos atstovų, labai aktualios visiems, ypač šiuo metu besirengiantiems Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai parlamentinio masto renginiams. Tačiau didelio susidomėjimo šie mokymai kol kas nesulaukia. “Susidomėjimas didėja, tačiau antplūdžio dar nėra. Priversti mokytis negalime, todėl vis raginame atkreipti į tai dėmesį”, - LŽ prasitaria Seimo kanceliarijos darbuotojai.

Seimo valdybos sprendimu nutar-

Parlamento vicepirmininkas, Seimo ERK pirmininkas G.Kirkilas teigia, kad parlamentarų pasirengimas ruošiantis Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, ypač parlamentinio lygmens susitikimams ir renginiams, labai svarbus. “Parlamentinis lygmuo gerokai skiriasi nuo ministrų tarybų, kuriose bus svarstomi teisės aktai. Tai daugiau politinės diskusijos pagal mūsų turimus prioritetus”, - LŽ aiškino G.Kirkilas.

Jo teigimu, numatyta surengti 12 parlamentinių pirmininkavimo renginių. “Mūsų komiteto (Seimo ERK - aut.) tematika labai sudėtinga, be tam tikrų įvadinių mokymų. Manau, tikrai kai kuriems kolegoms nebus lengva susigaudyti”, - teigė G.Kirkilas. Mokymai, pasak Seimo vicepirmininko, pravers ir kitiems parlamentarams, nes ne tik ERK, bet ir kitiems Seimo komitetams teks dalyvauti renginiuose. “Teisėkūros pagrindus ES, apie įvairių institucijų funkcionavimą tikrai reikia žinoti ar bent jau turėti pradinių žinių”, - pabrėžė Seimo vicepirmininkas. G.Kirkilas tikino, kad kai kurie parlamentarai domisi Seimo kanceliarijos siūlomais mokymais. “Bent jau tie, kuriuos matau Seimo ERK”, - patikslino parlamento vicepirmininkas.

•

Iš prezidentės atvaizdo bandoma uždirbti TADAS VALANČIUS

Suvenyrai su prezidentės Dalios Grybauskaitės atvaizdu prieš kurį laiką papildė vienos internetinės parduotuvės asortimentą. Tačiau toks pokštas jos savininkams gali brangiai kainuoti. Įvairiais niekučiais - nuo atviruko ar puodelio iki kaklaraiščio ar sportinio megztinio - prekiaujanti viena internetinė parduotuvė suvenyrus siūlo tiems, “kurie vertina lietuvišką paveldą ir garbę”. Tokia prieš keletą mėnesių šiame tinklalapyje atsiradusi speciali suvenyrų serija, teisininkų teigimu, akivaizdžiai žemina valstybės vadovės garbę ir orumą.

Suvenyrų pardavėjai juokauja, kad šis paveikslėlis sukurtas tik “šiaip, politiniais motyvais”, o prezidentės atstovai tvirtina, kad leidimo pelnytis iš D.Grybauskaitės atvaizdo jiems nedavė. Ne vieno įstatymo pažeidimą įžvelgiantys teisininkai primena teisę garbę ginti teisme.

Kainos - ne lietuviškos “Jei turite lietuvių draugų, artimųjų ar giminaičių, kuriuos norite pamaloninti originalia dovana, užsukite ten, kur reikia!” - tokia antrašte klientus viliojančios internetinės parduotuvės asortimente net dvi dešimtys suvenyrų su prezidentės D.Grybauskaitės atvaizdu. Už juos tektų pakloti nuo 8 iki 94 litų. Tiesa, atsiskaityti galima tik Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais, tad kainos svyruoja pagal valiutos kursą.

Mažiausiai piniginę paplonintų atvirukai, ženkliukai, tradiciniai raktų

pakabučiai ir magnetukai, kainuojantys 8-9,5 lito. Lipduko kaina siekia 15,5, puodelio - beveik 44, vaikiškų marškinėlių ir beisbolo kepuraitės 47 litus. Per pusę šimto litų kainuoja prabangesnis raktų pakabutis, marškinėliai šuniui, stiklinis puodelis ir įvairių spalvų klasikiniai vyriški marškinėliai. Dar daugiau pinigų tektų pakloti už alaus bokalą, termosą, prijuostę, medžiaginį maišelį, juodos spalvos vyriškus ir moteriškus marškinėlius ir sportinį džemperį. Pati brangiausia šio asortimento prekė kaklaraištis. Jis kainuoja 94 litus.

Brangiausiai įkainotas kaklaraištis.

Pokšto neįžvelgia “Šiaip politiniai motyvai” Potencialiu pirkėju prisistačiusiam LŽ žurnalistui interneto parduotuvės atstovas paaiškino, kad šių niekučių sumanymas esąs labai paprastas ir neva atspindėtas ant jų atspaustame užraše. “Tai galima apibūdinti taip: grybavome, grybavome ir pagaliau prisigrybavome D.Grybauskaitę. Čia šiaip, politikos motyvais”, - paaiškino jis. Suvenyrai esą bent kol kas parduodami tik internete ir tik šioje parduotuvėje.

Tuo metu su tokiu komerciniu pasiūlymu susipažinę prezidentūros atstovai baksnoja į Civilinio kodekso (CK) 2.22 straipsnį. “Leidimo naudoti prezidentės atvaizdą nebuvo prašoma”, - pažymima LŽ atsiųstame atsakyme.

Šiurkštus teisės pažeidimas Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Meškauskaitė teigia suvenyruose įžvelgianti D.Grybauskaitės įžeidimą ir CK numatytos teisės į atvaizdą pažeidimą. Tai taip pat

D.Grybauskaitės atstovai tvirtina, kad nedavė leidimo pelnytis iš prezidentės atvaizdo. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka galimas Konstitucijoje numatytos laisvės į asmeninio gyvenimo neliečiamumą nepaisymas ir šiurkštus Reklamos įstatymo pažeidimas. “Prezidentės atvaizdo naudojimas komerciniais tikslais be jos sutikimo yra akivaizdus teisės pažeidimas. Prezidentė yra viešas asmuo, tad įstatymas numato galimybę jos atvaizdą naudoti visuomenės informavimo tikslais, tačiau komerciniu tikslu be šalies vadovės sutikimo to daryti negalima”, - LŽ tvirtino ji.

Teisininkė pažymi, kad pagal Civilinio kodekso 2.22 straipsnį asmens atvaizdas gali būti atgaminamas, parduodamas, demonstruojamas tik jam pačiam sutikus. Sutikimo nereikia tada, kai tai susiję su visuomenine veikla, tarnybine padėtimi, ir tuo atveju, kai fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau nė viena iš šių išlygų esą šioje situacijoje negali būti panaudota kaip argumentas. Įstatymas draudžia atvaizdą de-

Interneto parduotuvės atstovas paaiškino, kad šių niekučių sumanymas esąs labai paprastas ir neva atspindėtas ant jų atspaustame užraše. monstruoti tada, kai jis žemina asmens garbę ir orumą.

“Nenorėčiau patarinėti prezidentei, tačiau ji, be jokios abejonės, gali pasinaudoti įstatymo numatyta teise kreiptis į teismą ir ginti savo teises civilinio proceso ir baudžiamojo proceso tvarka. Už asmens įžeidimą taip pat numatyta administracinė atsakomybė. O prezidento asmuo ypatingas tuo, kad atsakomybę gali pritaikyti ir Žurnalistų etikos inspektorius”, - sakė L.Meškauskaitė.

Etiketo ekspertas ir politologas Arminas Lydeka tokį komercinį siūlymą teigia vertinantis vienareikšmiškai neigiamai, nes tai prieštarauja įstatymams.

Dar blogiau esą dėl to, kad neteisėtai naudojant atvaizdą siekiama pažeminti asmenį, o blogiausia, kad tas asmuo yra demokratiškai išrinktas valstybės vadovas. “Prieš keletą metų Londone kilo skandalas, kai siekdama komercinių tikslų viena bendrovė pradėjo gaminti suvenyrus su princesės Dianos atvaizdu. Visuomenė pasmerkė tai, tačiau visi suvenyrai buvo papuošti tekstu “širdžių princesė”, “mūsų tikroji karalienė”. Kad ir kokie būtume demokratiški ir gerbtume kiekvieno žmogaus teises, reikia suprasti, kad noras pažeminti prezidentą reiškia norą pažeminti visus piliečius”, - LŽ teigė jis.

Vis dėlto A.Lydeka teigė nemanantis, kad valstybės vadovei verta nusileisti iki šios idėjos autorių lygio. “Į tokius niekingus žmogaus pasidrabstymus nereikėtų veltis. Pati valstybę gerbianti visuomenė tai turėtų pasmerkti”, - įsitikinęs etiketo ekspertas.

•

4

2013 02 27 Lietuvos žinios

Dienos temos

A.Bosui - aplinkosaugininkų ultimatumas

A.Bosas po daugybės tikrinimų ir skandalų galų gale nutarė nusileisti. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

A.Boso elnynas praėjusią vasarą. / LŽ archyvo nuotrauka Atkelta iš

• 1 p.

Praėjusią vasarą Bosai elnyne pompastiškai - dalyvaujant įtakingiems žmonėms ir aukštiems policijos pareigūnams, vienuoliui broliui pranciškonui pašventinus gyvūnų iškamšų muziejų - atidarė poilsio ir pramogų rezidenciją. Joje - prabangus žvėrienos restoranas, daugybės gyvūnų, sumedžiotų paties A.Boso, iškamšų muziejus, viešbutis, pirtis.

Tačiau aplinkosaugininkai akcentuoja, kad 1995 metais tuometis aplinkos ministras Bronius Bradauskas leido įsteigti tik aptvarą elniams ir danieliams auginti. Tada išduotame rašte pabrėžiama, jog minėtoje teritorijoje prioritetas teikiamas kraštovaizdžiui ir jo komponentams išsaugoti. Išvardijamos ir sąlygos, tarp jų - kad žemės nuomininkas negali trukdyti žmonėms vaikščioti po regioninio parko teritoriją, privalo sudaryti sąlygas pažintiniais tikslais lankytis aptvaruose, įrengti pažintinius takus, numatytus parko planavimo schemoje.

Vis dėlto per beveik du dešimtmečius aptvaras danieliams ir elniams auginti tapo didžiule aptverta teritorija, kurioje laikomi įvairiausi gyvūnai, stovi pastatų kompleksas. Lankytojams patekti į elnyną sunku jau daug metų, iki šiol ten buvo galima pakliūti tik iš anks-

to suderinus detales su prižiūrėtojais.

Atsižvelgusi į tokią veiklą elnyne, taip pat įvertinusi “Lietuvos žinių” publikacijas apie tai praėjusią Seimo kadenciją Antikorupcijos komisija sudarė darbo grupę. Ji aiškinosi elnyno steigimo teisėtumą ir dabartinės veiklos legalumą.

Turės atverti vartus Nuo praėjusios vasaros ir VSTT tyrė situaciją dėl A.Boso elnyno. Buvo kreiptasi į visas kontroliuojančias ir leidimus išduodančias, derinančias institucijas, miškininkus, o vakar oficialiai pateikti galimi problemų sprendimo būdai. PRP apsilankiusi VSTT vadovė R.Baškytė nurodė elnyno savininkams parengti, suderinti ir patvirtinti veiklos programą (strategiją). Tai turi būti padaryta šįmet, nes PRP ketinama tvirtinti naują, pakoreguotą parko teritorijos tvarkymo planą.

Iš VSTT LŽ oficialiai gautame dokumente vieni pagrindinių nurodymų - sumažinti naudojamos (nuomojamos) žemės plotą ir panaikinti statinius (tvoras, vartus), trukdančius naudotis servitutiniais keliais. Mat per elnyną driekiasi keliai į kitų savininkų žemės sklypus, tačiau dėl aukštų tvorų ir dėl to, kad ne visada į elnyną įmanoma patekti, žmonės negali jais naudotis. Pavyzdžiui, keletas savininkų savo sklypuose šalia elnyno ir Plocio gamtinio

rezervato nori statyti sodybas, bet savo teritoriją jie gali pasiekti nebent... dviračių taku.

VSTT taip pat reikalauja nustatyti elnyne leistiną laikyti gyvūnų skaičių ir jo objektų lankymo tvarką. Tarnybos vadovė R.Baškytė, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad gyvūnų iškamšų demonstravimas neatitinka ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje pripažintų

lavimai taip pat bus garanoriškai vykdomi”, - sakė jis.

R.Baškytė patikslino, esą A.Bosas sutinka per savo valdas ir savo lėšomis nutiesti kelio ruožą į kitų savininkų žemės sklypus. “Sutarėme, kad bus sudaryta darbų vykdymo programa ir ji bus įgyvendinta. Taip pat ketinama siūlyti dabar elnyne esančių sklypų savininkams išmainyti juos į tokios pačios paskirties

“Buvo leista steigti elnių ir danielių aptvarą, o teritorija virto zoologijos sodu su įvairiausios paskirties statiniais.” gyvūnų globos etinių normų. Dar vienas itin svarbus reikalavimas - sudaryti technines sąlygas lankytojams stebėti elnyno gyvūnus.

“Buvo leista steigti elnių ir danielių aptvarą, o teritorija virto zoologijos sodu su įvairiausios paskirties statiniais, paslaugomis, didžiulėmis, kilometrus nusidriekusiomis tvoromis, kurios juosia ir servitutinius kelius. Ar tikrai verslininkui reikalinga tokia milžiniška teritorija?” - vakar stebėjosi R.Baškytė.

Pats A.Bosas po susitikimo su VSTT vadove, kuri verslininko lydima apžiūrėjo elnyną, LŽ teigė sutinkantis su jam iškeltais reikalavimais. “Pusė to, ko VSTT nori, jau padaryta, o nauji reika-

ir tokio pat dydžio bei vertės žemę kitoje vietoje, kur nėra tvorų barikadų ir kur galimos statybos. A.Bosas sutinka su mūsų reikalavimais ir žada geranoriškai į juos atsižvelgti”, - kalbėjo R.Baškytė.

Tvirtins naują planą PRP direktorius Darius Nicius LŽ teigė, jog A.Bosas greičiausiai turės parengti elnyno teritorijos viziją, jos plėtros koncepciją, nes dabar net neaišku, ką verslininkas dar ruošiasi daryti savo valdose. “Yra daug neatsakytų klausimų, todėl norime, kad būtų sudėlioti visi taškai ant “i” ir ta teritorija nebekeltų jokių ginčų. Elnyno plėtojimo koncepcija būtų toks dokumentas, kuris padėtų aiškiai įvardyti planus. Mums

reikia visiško aiškumo dėl elnyno, kuris yra sudėtinė visos saugomos teritorijos dalis”, - dėstė D.Nicius.

Jis tikino, kad daug problemų kelia ir kilometrai tvorų, nes nemažai žmonių toje teritorijoje turi privačios žemės.

“Yra vienas sklypas, į kurį įvažiuoti galima tik elnyno tvorų tuneliu”, - LŽ sakė parko direktorius. Jis taip pat pabrėžė, kad elnyne yra užtvertų ir valstybinių miškų, nors to daryti PRP apsaugos reglamentas neleidžia. “Nuo pradinio elnyno steigimo tikslo, iškelto 1995 metais, nutolta. Todėl norime žinoti, kas šioje vietoje dar planuojama ir ar tie planai nesikerta su saugomos teritorijos reikalavimais”, - pažymėjo D.Nicius.

Jautė spaudimą Darbo grupėje, kuri tyrė elnyno teisėtumą ir jo veiklą, dirbusi Seimo narė Agnė Bilotaitė LŽ tikino, kad vos palietus A.Boso valdų reikalus buvo susidurta su milžinišku politiniu spaudimu.

“Praeitą kadenciją dirbau Seimo Antikorupcijos komisijos vicepirmininke.

Su kolegomis lankėmės elnyne ir susidūrėme su didžiuliu pasipriešinimu.

Net buvau apkaltinta rinkimų triukais, nors elnyno problema yra sena ir neišspręsta iki šiol. Vis dar neturiu jokio atsakymo ir iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, nors į ją kreipėmės”, - LŽ vakar sakė politikė.

•

Merai siekia vienodų atlyginimų KAZYS KAZAKEVIČIUS

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) siūlo keisti įstatymus, kad savivaldybės nebebūtų skirstomos atsižvelgiant į gyventojų skaičių.

R.Malinauskas tikina, kad savivaldybių skirstymas pagal gyventojų skaičių yra socialiai neteisingas.

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėje priklauso ne tik mero, bet ir savivaldybės administracijos darbuotojų atlyginimas, taip pat merijos darbuotojų skaičius. Savivaldybių atstovai tikina, kad siūlydami keisti įstatymus jie siekia socialinio teisingumo. Tačiau politikai greitų sprendimų nežada.

LSA patarėja savivaldybių administravimo klausimais Vida Ablingienė LŽ teigė, kad siūlyti Valstybės tarnybos bei Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymų pakeitimus juos privertė tai, kad pastaraisiais metais šalyje nuolat mažėja gyventojų. Šiuose įstatymuose savivaldybių politikų ir valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydis yra susietas su konkrečios savivaldybės gyventojų skaičiumi.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, valstybės tarnautojų pareigybių katego-

rijos priklauso nuo to, kuriai savivaldybių institucijų grupei priskiriama savivaldybė. Nustatytas tik vienas priskyrimo kriterijus - savivaldybės gyventojų skaičius. Merų ir jų pavaduotojų pareiginės algos koeficiento dydį taip pat lemia ši riba. Pasak V.Ablingienės, siūloma naikinti dabar galiojančią tvarką ir suvienodinti visų savivaldybių merų pareiginę algą, kuri siektų 10,98 pareiginio bazinio atlyginimo (4941 litą), jiems būtų mokami ir priklausantys priedai. Taip pat būtų skaičiuojami ir politinio pasitikėjimo tarnautojų bei savivaldybių administracijų darbuotojų atlyginimai. Jų lygis būtų vienodas visose šalies savivaldybėse. “Neatmetame tikimybės, kad kai kuriose savivaldybėse, priėmus tokias nuostatas, gali padidėti valdymo išlaidos, bet tai jau spręstų jų tarybos ir administracijos”, - sakė V.Ablingienė.

Ji patikino, kad po šių įstatymų pakeitimų atlyginimai daugeliui valdininkų tikrai nemažėtų.

LSA prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pasitelkęs argumentą, kad para turi 24 valandas ir Panevėžyje, ir Druskininkuose ar Vilniuje, darbo savaitė trunka penkias darbo dienas, o didesnių miestų merai atlieka tokias pačias funkcijas kaip ir

mažesnių, tikino, kad toks merų ar savivaldybių administracijų darbuotojų skirstymas yra socialiai neteisingas. Pasak jo, daugiau gyventojų turinčiose savivaldybėse tas pačias funkcijas vykdo ir atitinkamai daugiau valdininkų, o mažesnių savivaldybių valstybės tarnautojai tikrai nėra žemesnės kvalifikacijos ar turintys mažesnį darbo krūvį. “Nemanau, kad Vilniaus meras Artūras Zuokas sugeba dirbti daugiau valandų per parą nei aš ar kitos savivaldybės meras”, - tvirtino Druskininkų meras R.Malinauskas. Jo teigimu, savivaldybės jau nebe pirmą kartą kelia šią problemą, tačiau politikų palaikymo iki šiol nesulaukė.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas Va-

lentinas Bukauskas LŽ patikino kol kas LSA siūlymo negavęs, bet problema jam žinoma. Vis dėlto ji kiek didesnė, nei mato LSA. Mat savivaldybės į skirtingas kategorijas skirstomos atsižvelgiant ir į turinčias 100 tūkst., ir į 50 tūkst. gyventojų. Būtent šios ribos apibrėžia ne tik savivaldos vadovų ir darbuotojų atlyginimų dydį, bet ir renkamų tarybos narių bei merijų darbuotojų skaičių.

“LSA pateiktus duomenis mūsų komitetas išanalizuos, apsvarstys ir pateiks savo vertinimą. Manyčiau, kad būtų logiška atsisakyti savivaldybių skirstymo į kategorijas pagal gyventojų skaičių. Esant tokiai didelei migracijai šio skaičiaus kaita neišvengiama”, - tvirtino Seimo VVSK pirmininkas V.Bukauskas.

•

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos darbuotojai nuoširdžiai užjaučia Kultūros paveldo centro vyriausiąją buhalterę RITĄ STANAITIENĘ dėl sūnaus mirties.

Netekties skausmą tesumažina šviesus Jo prisiminimas.

2013 02 27 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Ten, kur rašyta laisvės kovos deklaracija Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariai kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus dėl Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) būstinės Balandiškyje išsaugojimo. LŽ pasidomėjo vieta, kurioje 1949-ųjų vasarį vyko kovojančios Lietuvos partizanų susitikimas.

DAIVA BARONIENĖ

B

alandiškis - nedidukas Radviliškio rajono kaimelis, įsikūręs tuoj pat už Pašušvio.

Tačiau šis kaimas garsus tuo, kad 1949-aisiais jame posėdžiavo kovojančios Lietuvos partizanų parlamentas, kuris net žiaurios okupacijos ir persekiojimų metais tikėjo laisvos Lietuvos idėja ir kūrė jai rašytinius pamatus.

Taip jau nutiko, kad LLKS deklaracija, savo svarba prilygstanti Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktams, buvo kuriama Balandiškio kaimo sodyboje, tačiau 1949-ųjų vasario 16 dieną pasirašyta ne ten, o netoliese esančiuose Minaičiuose. Vis dėlto siekiama, kad būtent Balandiškis taptų ta vieta, kurioje ne tik vaizdžiai, bet ir patraukliai bei išradingai būtų pristatomos Lietuvos laisvės kovos.

Tuo tikslu griūvančią Radviliškio rajono Balandiškio kaimo sodybą prieš porą metų sudrebino audringas žinomų Lietuvos dainininkų koncertas, sutraukęs daugybę jaunų žmonių. Renginį organizavę menininkai užsimojo atstatyti šią sodybą, paversti ją traukos centru, į kurį jaunimas plūstų būriais, o atvykusieji suprastų ne vien tai, kokia svarbi, bet ir kokia įdomi yra Lietuvos laisvės kovų istorija.

Tačiau kol kas Balandiškio sodyba itin vargana. Už poros kilometrų nuo Pašušvio, vaizdingoje vietoje ant kalniuko, belikusi viena palaikė apgriuvusi trobelė, menanti istorinius įvykius.

Jos langai užkalti, sienos ir stogas paramstyti, pro kiaurus pamatus ir sienų plyšius švilpauja vėjai. Šalia trobelės aptverta vieta liudija, kad čia vyksta archeologiniai kasinėjimai.

J.Petrėtienė (Mikniūtė) - gyva partizaninės kovos liudininkė.

Šį griūvantį partizanų ryšininkų Sajų namą, esantį Balandiškio kaime, siekiama atstatyti. / Daivos Baronienės nuotraukos mums pasakojo, kad dokumentas buvo pasirašomas degant žvakėms ir vyrams giedant Lietuvos himną”, - LŽ sakė J.Petrėtienė.

Pasirašę deklaraciją partizanų vadai S.Mikniaus sodyboje pagyveno dar savaitę, paskui kieme užkasė derva užlydytą pieno bidoną, į kurį buvo sudėję dokumentus, ir išsiskirstė. Vėliau sužinota, kad netrukus visi aštuoni partizanų vadai skirtingose vietose žuvo.

Anot minaitiškės, po kelerių metų ir okupacinė valdžia suuodė apie jų namuose buvusią slėptuvę. “Laimė, kad Stalinas miręs”, - prisiminė moteris iš tardymų grįžusio tėvo žodžius. O atkūrus Lietuvos nepriklausomybę šia sodyba pradėjo domėtis Lietuvos valdžia, čia imta švęsti Vasario 16-ąją ir Lietuvos kariuomenės dieną. “Pas mus viešėjo ir ranką man spaudė ne tik Lietuvos prezidentai D.Grybauskaitė, Valdas Adamkus, bet ir Latvijos bei Estijos prezidentai, taip pat visų trijų šalių kariuomenių vadai”, - pasakojo J.Petrėtienė. Ji džiaugiasi, kad prieš kelerius metus buvo atstatytas ir muziejumi paverstas kovotojų bunkeris, prie namų iškilo Jono Jagėlos paminklas partizanams, šalia sodybos nuolat plevėsuoja Trispalvė.

J.Petrėtienė pritaria minčiai, kad laisvės kovų istoriją liudytų ne tik jos tėčio, bet ir Balandiškyje esanti Kazimiero Sajo sodyba.

Grinkiškio seniūnas A.Poškus: “Žmonėms būtina žinoti dar tokią netolimą mūsų tautos kovų už laisvę istoriją”.

Nepelnytai pamiršta Vienas didžiausių iniciatorių, norinčių, kad visi, besidomintieji pasipriešinimo okupacinei valdžiai istorija, turėtų atkurtą pastatą, kuriame virė vieni svarbiausių Lietuvai įvykių, yra šiaulietis skulptorius Gintautas Lukošaitis.

Menininkas LŽ tvirtino jau senokai regintis neteisybę dėl to, kad vienas iš partizaninės kovos centrų - Radviliškio rajone esanti Minaičių kaimo sodyba puoselėjamas, sutraukia nemažai svečių, o netoliese esanti ne mažiau svarbi Balandiškio kaimo sodyba - visiškai apleista ir baigia sugriūti. Kad atkreiptų dėmesį į ją, G.Lukošaitis prieš porą metų vasario 16-ąją ten organizavo grandiozinį koncertą. Renginys sutraukė gausybę jaunų žmonių. Skulptorius žada ir toliau nenuleisti rankų, kad jaunimas plūstų į šią sodybą būriais.

čius ir Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas turėtų būti gavę mūsų prašymą skirti dėmesio ir lėšų Balandiškio kaimo sodybai atstatyti. Kai gausime jų pritarimą, galėsime imtis konkrečių darbų. Labai tikimės, kad sodybos atstatymas padės atspindėti ir geriau suprasti kovų už Lietuvos laisvę, pareikalavusią daugiau kaip 21 tūkst. žmonių aukų, prasmę”, - vylėsi G.Lukošaitis.

Persikėlė, kur saugiau O 1949-ųjų vasarį į Balandiškyje esančią Kazimiero Sajaus sodybą susirinko Lietuvos laisvės kovotojų vadovybė. Tai - Vytauto slapyvardį pasirinkęs Jonas Žemaitis, Faustu pasivadinęs Aleksandras Grybinas, Kardu - Vytautas Gužas, Naktimi Bronius Liesys, Užpaliu - Leonardas

Koncertą surengę menininkai užsimojo atstatyti Balandiškio kaime esančią sodybą, paversti ją traukos centru, į kurį jaunimas plūstų būriais, o atvykusieji suprastų ne vien tai, kokia svarbi, bet ir kokia įdomi yra Lietuvos laisvės kovų istorija.

Matydamas, jog žmonės susidomėjo Balandiškio kaimo sodybos istorija, G.Lukošaitis nutarė ją atgaivinti. Menininkas norėtų ten įkurti edukacinį centrą, kuriame vyktų festivaliai, būtų organizuojamos jaunimo stovyklos, rengiami žygiai laisvės kovų dalyvių takais. “Šiuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevi-

Grigonis, Vanagu - Adolfas Ramanauskas, Žadgaila - Petras Bartkus ir Merainio slapyvardį turintis Juozas Šibaila. Jauniausiam iš šių vyrų tuomet buvo 27-eri, vyriausiam - 44 metai. Jie, saugomi kitų partizanų, kūrė tolesnės kovos už Lietuvos laisvę planus ir rašė Lietuvos laisvės sąjūdžio kovos deklaracijos tekstą. Kilus nerimui, kad

Atstatytas bunkeris Minaičių kaime. okupantai ir jų parankiniai sužinojo apie šį suvažiavimą, kovotojų vadai persikėlė į netoliese esantį Minaičių kaimą, Stanislovo Mikniaus sodybą.

Teigiama, jog Lietuvos laisvės sąjūdžio kovos deklaracija pasirašyta būtent Minaičiuose. S.Mikniaus dukra Julijona Petrėtienė LŽ užsiminė esanti netiesioginė šio įvykio liudininkė.

J.Petrėtienė sakė, kad 1948-aisiais jai buvo 14 metų. Moteris puikiai prisimena, kaip tų metų spalį į tėvų namus, kuriuose ir dabar gyvena su šeima, atėjo šeši vyrai. Jie paklausė Julijonos tėvo, ar negalėtų po svirnu, kuriame buvo laikomi grūdai ir daržovės, išsikasti slėptuvę. Tėvas sutiko, tad naktimis dirbantys vyrai vadinamąjį bunkerį iškasė per tris naktis. Į šią slėptuvę, įsirengę joje gultus, ateidavo pailsėti kovotojai.

“Jau kitų metų vasarį, tėvams išvykus į giminaičių vestuves, o namie li-

kus tik mudviem su sese, kovotojai atvedė pas mus aštuonis nepažįstamus vyrus. Kaip vėliau sužinojau, jie buvo Lietuvos partizanų vadai”, pasakojo J.Petrėtienė.

Deklaraciją rašė giedodami Moteris prisimena, kad jai, tuometei paauglei, į bunkerį po svirnu susirinkę svetimi žmonės kėlė ir smalsumą, ir baimę. “Tik suaugusi suvokiau, kaip tada rizikavo tėvai ir kas būtų nutikę visai mūsų šeimai, jei apie Lietuvos partizanų vadų susitikimo ir jų posėdžiavimo vietą būtų sužinojusi okupacinė valdžia”, teigė J.Petrėtienė.

Sodybos šeimininko dukra atsimena ir tai, kad 1949 metų vasario 16ąją pas partizanus į svirną buvo pakviestas jos tėvas. S.Miknius dalyvavo aštuoniems vadams pasirašant Laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. “Tėtis

Būtų džiugu Grinkiškio seniūnijos, kurios valdose yra Balandiškio kaimas, seniūnas Albertas Poškus pritarė LŽ, kad šiuo metu iš tiesų daugiausia dėmesio skiriama Minaičių kaimo sodybai, o Balandiškio trobelė - labai jau apleista ir vargana. Anot seniūno, Radviliškio rajono savivaldybė iš K.Sajo palikuonių išpirko griūvantį, nebegyvenamą namuką ir dalį aplink jį esančios žemės.

Praėjusią vasarą ir rudenį sodyboje darbavosi nemažai studentų. Jie atliko archeologinius kasinėjimus, vėliau savo radinius eksponavo Pašušvio kultūros namuose. “Būtų džiugu, jei valstybė prikeltų šią sodybą. Ne mažiau džiugintų ir tai, jei būtų atstatyti aplinkiniuose miškuose buvę partizanų bunkeriai. Neabejoju - žmonėms būtina žinoti dar tokią netolimą mūsų tautos kovų už laisvę istoriją”, - pabrėžė seniūnas A.Poškus.

•

6

2013 02 27 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Italija po rinkimų - nevaldoma Gera naujiena Europos lyderiams - Silvio Berlusconi rinkimų nelaimėjo. Bet blogoji žinia, jog Piero Luigi Bersani vadovaujami centro kairieji neužsitikrino Senato kontrolės, o tai reiškia, kad Italijoje nebus stabilios vyriausybės. Viso pasaulio laikraščiai po sekmadienį ir pirmadienį trukusio balsavimo skelbia, kad Italijos visuotinius rinkimus laimėjo... politinė aklavietė. Padariniai Europai gali būti pražūtingi.

Iš pradžių pusė Italijos ir Briuselis lengviau atsikvėpė. Apklausos po balsavimo rodė, kad S.Berlusconi centro dešinieji savo tikslo nepasiekė, pirmauja P.L.Bersani centro kairieji. Kainos akcijų biržose Milane, Frankfurte ir Londone pašoko, Italijos obligacijų palūkanos nukrito. Tačiau tai buvo tik trumpa akimirka. Visai netrukus prasidėjo atvirkštinis procesas.

Naujos prognozės parodė, kad S.Berlusconi laimėjo daugumą Senate, be to, 24 proc. vietų aukštuosiuose parlamento rūmuose gavo populisto komedianto Beppe’s Grillo “Penkių žvaigždžių judėjimas”.

Tad S.Berlusconi ir B.Grillo drauge turi bet ką blokuoti galinčią daugumą. Be jų pritarimo įstatymų priimti nebus galima.

Gal šiedu lyderiai vienas kito ir nemėgsta, bet abu jie yra euroskeptikai, priešiški “Briuselio biurokratams”.

Abu žadėjo priešintis “Berlyno diktatui”. Iš tiesų juodu prieštarauja viskam, ką prieš rinkimus žadėjo P.L.Bersani. Tad nenuostabu, kad jau kitą dieną po rinkimų Italijoje pasigirdo balsų, reikalaujančių naujų rinkimų. Ir tie balsai pasklido ne tik iš S.Berlusconi stovyklos - mat jo centro dešinieji žemuosiuose parlamento rūmuose pralaimėjo P.L.Bersani kairiesiems vos 0,4 proc., tad reikalauja perskaičiuoti balsus, - bet ir iš kairiųjų stovyklos. Ši teigia, kad esant tokiems rezultatams Italija yra nevaldoma. Geriausiu atveju sudaryti naujai vyriausybei prireiks daug laiko, jei apskritai bus įmanoma ją sudaryti.

Romoje nukabinami informaciniai rinkimų stendai, Italija po rinkimų lieka nežinomybėje.

AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Beviltiškos partnerių paieškos Visuotinių rinkimų rezultatai baigėsi blogiausiu įmanomu scenarijumi. Italija, kurios trečia pagal dydį euro zonoje ekonomika pašlijusi, turėdama silpną vyriausybę vėl taps finansų rinkų žaisliuku. Milžiniška 2 trln. Romos skola toliau augs, skylės biudžete versis ir didės. Tokia svirduliuojanti Italija kels grėsmę visai Europai, jei P.L.Bersani neras partnerio, su kuriuo turės Senate daugumą, o tai vargiai tikėtina. Žemuosiuose rūmuose centro kairieji labai maža persvara gavo daugumą, tad, pagal Italijos įstatymus, kaip laimėtojai gaus 340 vietų - 54 proc. daugumą. Toks įstatymas įvestas siekiant garantuoti stabilumą, ir bent jau žemuosiuose rūmuose tai veikia.

Tačiau Senate vietos skirstomos visai kitaip, pagal regionus, ir P.L.Bersani verkiant reikia koalicijos partnerės daugumai sudaryti. Šį vaidmenį galėjo suvaidinti pasitraukiantis premjeras Mario Monti kartu su savo centristais, tačiau Italijos gelbėtoju vadinamas ekonomikos profesorius pralaimėjo rinkimus. Jo blaivios ir griežtos priemonės traukiant Italijos ekonomiką iš bedugnės sulaukė vien italų pykčio, M.Mon-

ti aplenkė net populistinis “Penkių žvaigždžių judėjimas”.

M.Monti turi įtakingų rėmėjų, įskaitant Katalikų bažnyčią, Italijos verslo lyderius, užsienio vadovus, o labiausiai - Briuselį ir Berlyną, bet ne pačią svarbiausią jų dalį - Italijos elektoratą.

M.Monti centristai telaimėjo 10,5 proc. vietų žemuosiuose deputatų rūmuose ir 9,2 proc. Senate. Tai dar negalutiniai duomenys, bet akivaizdu, kokį signalą M.Monti pasiuntė italai - jauni ir seni, turtingi ir vargšai, visi nukentėję nuo

S.Berlusconi rinkimų nelaimėjo, bet ir nepralaimėjo.

bei M.Monti sąjunga būtų labai komplikuota. Mat M.Monti iš tiesų priklauso centro dešiniųjų stovyklai, jo politika artima konservatorių. Savo ruožtu P.L.Bersani ateina iš komunistų, pavirtusių socialdemokratais, grupės, jo draugai - profesinių sąjungų lyderiai, o ne pasaulio turtingieji ir ne finansų pasaulio žaidėjai. M.Monti artimas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel krikščionims demokratams, o P.L.Bersani linkęs draugauti su Prancūzijos socialistu prezidentu Francois Hollande’u.

Italija, kurios trečia pagal dydį euro zonoje ekonomika pašlijusi, turėdama silpną vyriausybę vėl taps finansų rinkų žaisliuku. pakeltų mokesčių, kritusios perkamosios galios ir virtinės M.Monti reformų paskatintų bankrotų. Jie rinkosi bet ką, tik ne šios vyriausybės tąsą.

Pažiūros pernelyg skiriasi Net ir sudaręs sąjungą su M.Monti, P.L.Bersani turės ieškoti dar papildomų sąjungininkų, nes nė vienas įstatymas negali būti priimtas nesant abiejų rūmų pritarimo. O ir pati P.L.Bersani

P.L.Bersani požiūriu, M.Monti reformos įstūmė Italiją tik į recesiją, tad daugiau jokio diržų veržimosi nebus, laikas skatinti augimą daugiau išleidžiant švietimui, tyrimams ir infrastruktūrai.

Tačiau, žinoma, tai tik padidins Italijos skolą. Vargu ar M.Monti tam pritartų.

S.Berlusconi turi rimtą motyvą Dėl B.Grillo reikia pasakyti, kad jo judėjimas ir šalininkai įsitikinę, kad

politikai, bankininkai, teisėjai, verslo lyderiai ir spauda - trumpai tariant, visas isteblišmentas, susimokė prieš žmones, paprastus italus ir jaunimą.

Iš tiesų, kaip elgsis B.Grillo parlamente, yra didžiausia Italijos rinkimų paslaptis. Apžvalgininkai spėlioja, ar jie tylės. O gal balsuos prieš viską? Gal kai kurie susidės su P.L.Bersani, jei šis pažadės radikaliai reformuoti politinę sistemą? Net susikūrus tokiai sąjungai, ji negalės būti stabili. Nes pats B.Grillo nė nesuinteresuotas tapti parlamentaru.

Jis mieliau nori likti išorėje, opozicijoje isteblišmentui.

“Tai fantastika! Mes būsime nepaprasta jėga!” - jau pareiškė B.Grillo.

Telieka S.Berlusconi ir jo sąjungininkė per rinkimų kampaniją Šiaurės lyga. Ši partnerystė irgi neatrodo tvirta, tačiau S.Berlusconi gali padaryti viską, kad sutrukdytų sudaryti naują vyriausybę ir užblokuotų jos planus parlamente. Juk galų gale S.Berlusconi turi galingą motyvą - apsiginti nuo Italijos teisėtvarkos. Jei tuo tikslu jis sudarytų koaliciją su P.L.Bersani, o gal net ir su M.Monti, Italijos demokratijai tai būtų katastrofa.

•

Čekai atsiprašė vokiečių Čekijos premjeras Petras Nečasas atsiprašė Sudetų vokiečių už iškraustymą iš jų namų ir ištrėmimą iš šalies po Antrojo pasaulinio karo. Pasitraukiančio prezidento Vaclavo Klauso kanceliarija atsiprašymą pavadino “šokiruojančiu”. “Čekijos pusė gailisi tiek dėl Sudetų vokiečių iškraustymo iš jų namų po Antrojo pasaulinio karo, tiek dėl jų priverstinio išvarymo iš tuometinės Čekoslovakijos, įskaitant ir pilietybės atėmimą. Tai sukėlė daug kančių nekaltiems žmonėms ir jie pasijuto nuskriausti, nes nereikia pamiršti ir kolektyvinio pobūdžio apkaltinimo”, - tokius netikėtus žodžius ištarė Miunchene viešėjęs Čekijos premjeras P.Nečasas sakydamas kalbą Bavarijos landtage. Ne mažiau buvusiuosius salėje nustebino ir tai, kad svečias į Sudetų vokiečius kreipėsi žodžiais: “Brangūs giminaičiai ir buvę bendrapiliečiai.”

Savo kalboje P.Nečasas taip pat pabrėžė, kad vokiškai kalbėję Čekijos piliečiai įnešė savo svarų indėlį į “Čeki-

jos žemių ekonominę ir kultūrinę plėtrą per visą šalies istoriją”, tačiau pridūrė, kad “laiko negalima atsukti atgal”, todėl vokiečiai neturėtų tikėtis, kad jiems bus sugrąžintas Čekijos teritorijoje paliktas jų turtas, iš jų atimtas komunistų valdžios sprendimu.

Nors po šių P.Nečaso žodžių iš karto nebeliko jau seniai tarp Bavarijos ir Čekijos tvyrančios įtampos, šis Čekijos vyriausybės vadovo pareiškimas nepatiko netrukus savo postą perduosiančiam naujam šalies vadovui Milošui Zemanui prezidentui V.Klausui. Jo kanceliarija iš karto pareiškė, kad P.Nečaso žodžiai “gali atverti duris reikalavimams grąžinti Sudetų vokiečių turtą”.

Vokiečiai seniai norėjo išgirsti čekų atsiprašymą, nes etninį valymą Sudetuose jie vadina karo nusikaltimu, už kurį čekai taip ir nesumokėjo. Abiejų tautų santykius imtasi taisyti žlugus komunizmui. 1996-aisiais Vokietija atsiprašė už invaziją į Čekoslovakiją 1938 metais ir įsteigė fondą, iš kurio išmokėjo kompensacijas nukentėjusiems čekams. 2011 metų birželį Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas nusiuntė Čekijai atsiprašymo laišką, ku-

Sudetų vokiečiai per savo kasmetinį susitikimą. riame išreiškė apgailestavimą dėl tragiško Lidicės kaimo likimo ir parašė, kad Vokietija privalo prisiimti visą istorinę atsakomybę už šį nusikaltimą.

1942 metais naciai nušlavė nuo žemės paviršiaus Lidicės kaimą - visus jo vyrus sušaudė, moteris ir vaikus išsiuntė į koncentracijos stovyklas, o kūdikius išgabeno į Vokietiją, kad jie būtų asimiliuoti. Iš 340 kaimo gyventojų gyvi liko tik 143 moterys ir 17 vaikų. Šis J.Gaucko atsiprašymas nuskambėjo netrukus po istorinio karalienės Elž-

bietos II vizito į Airiją, per kurį ji apgailestavo dėl tragiškos abiejų šalių bendros praeities ir anglų airiams padarytų skriaudų. Tad atsiprašymo pareikalavo ir Sudetų vokiečius vienijančios organizacijos vadovas Franzas Pany. Tačiau Čekijos prezidentas V.Klausas reagavo piktai. Savo spaudos atstovo Radimo Ochvato lūpomis jis pareiškė, kad “atsakomybės už veiksmus per Antrąjį pasaulinį karą negalima išspręsti atsiprašymais.

Be to, kai kas Vokietijoje nenori nė girdėti apie jokius čekų atsiprašymus”.

Todėl dabar Miunchene nuskambėję Čekijos premjero žodžiai vokiečiams buvo tikra staigmena. Deja, jie nepriimtini ne tik prezidentui V.Klausui, bet ir nemažai daliai čekų, pirmiausia, Čekijos komunistams, kurie reagavo dar pikčiau nei prezidentas. Komunistai iš karto pareikalavo, kad premjeras atsistatydintų.

•

“Spiegel online”, Spiegel.de, “Gazeta wyborcza”, LŽ

2013 02 27 Lietuvos žinios

Pasaulis

Egipte sprogo oro balionas

Trumpai NUKRITO RAKETA Pietų Izraelyje netoli Aškelono nukrito iš Gazos Ruožo paleista raketa. Tai pirmas toks smūgis Izraeliui nuo pernai lapkričio mėnesį vykdytos izraeliečių karinės operacijos Gazos Ruože, kuri buvo baigta lapkričio 21 dieną.

“Raketa ankstų rytą nukrito netoli Aškelono ir apgadino kelią, bet nieko nesužeidė”, - sakė policijos atstovas Micky Rosenfeldas.

Raketa nukrito, kai tarp Izraelio ir Palestinos smarkiai padidėjo įtampa. Šią įtampą paskatino vieno palestiniečių kalinio mirtis Izraelio kalėjime šį savaitgalį. Palestiniečiai teigia, kad tas kalinys buvo kankinamas. Pagerbdami žuvusį kalinį tūkstančiai palestiniečių suplūdo į Vakarų Kranto Sairo kaimą, kuriame vyko 30mečio Arafato Jaradato, dviejų vaikų tėvo ir “Al Aksos kankinių brigadų” nario, laidotuvės.

Egipte tragedija baigėsi turistų iškyla karšto oro balionu.

Skrisdamas virš senovės šventyklų miesto Luksoro balionas sprogo. Žuvo 19 žmonių.

Nelaimė įvyko auštant, kai balionas skrido virš vakarinio Nilo upės kranto ties senoviniu Luksoro miestu, kuris yra už 510 kilometrų į pietus nuo Kairo. Luksoras laikomas vienu garsiausių Egipto archeologijos paminklų, be to, šalia jo yra žymusis Karalių slėnis ir faraonės Hačepsutos didžioji šventykla. Visą senovės Egipto didybę geriausiai galima įvertinti skrendant virš šių vietų oro balionu, todėl tokios ekskursijos, nors ir nepigios, yra populiarios. Vakar saulei tekant balionu paskraidyti buvo išsiruošę 9 turistai iš Honkongo, 4 japonai, 2 belgai, 2 britai ir 2 prancūzai, taip pat egiptietis. Balioną pilotavo egiptietis.

Balionas kybojo 300 metrų aukštyje virš Kurnos kaimo Nilo vakariniame krante priešais Luksorą, kai staiga užsiliepsnojo, sprogo ir nukrito į cukranendrių plantaciją. 19 žmonių žuvo, du likę gyvi, tarp kurių yra ir baliono pilotas, buvo išvežti į ligoninę. Jiedu gyvi liko tik todėl, kad spėjo iššokti iš krepšio prieš jam rėžiantis į žemę, tačiau abu smarkiai apdegė. Jų būklė stabili.

“Sprogimas buvo labai stiprus.

Nors mūsų viešbutis yra už kelių kilometrų nuo nelaimės vietos, išgirdome labai baisų garsą. Mano darbuotojai pasakojo, kad net jų namai sudrebėjo”, - žurnalistams vėliau sakė vieno viešbučio Luksore savininkė. “Tai siaubinga, tiesiog siaubinga”, - kartojo turizmo bendrovės darbuotoja, dar tiksliai nežinojusi, kas iš tiesų nutiko.

Nelaimės vietą iš karto apsupo Egipto saugumo pareigūnai, tačiau tai ne teroro aktas, o tragiškas inci-

7

AREŠTUOTAS ŽUDIKAS Tunise areštuotas įtariamas kairiųjų opozicijos veikėjo Chokri Belaido, kuris buvo vienas pagrindinių šalį valdančių islamiškų jėgų kritikų ir kurio nužudymas sukėlė politinę krizę, žudikas. Pasak šaltinių, įtariamasis buvo areštuotas drauge su įtariamu bendrininku. Abu jie priklauso radikaliam musulmonų salafitų judėjimui. Pagrindinis įtariamasis, 31 metų baldžius, buvo areštuotas sostinės Tuniso Kartagos priemiestyje. Antras vyras, kaip įtariama, po nužudymo vairavo motociklą, kuriuo pabėgo gobtuvu prisidengęs užpuolikas, vasario 6 dieną iš arti nušovęs 48 metų Ch.Belaidą priešais jo namus sostinėje.

Tai viskas, kas liko iš oro baliono, kuriuo skrido turistai. dentas. Jo priežastys dar tiriamos, manoma, kad sprogimas galėjo įvykti dėl to, kad nutrūko žarna, kuria buvo tiekiamos dujos į balioną.

Tai ne pirma nelaimė Egipte skrendant oro balionu. 2009 metais 13 užsienio turistų buvo sužeisti, kai karšto oro balionas, kuriuo jie skrido, atsitrenkė į mobiliojo ryšio bokštą prie Luksoro ir nukrito. Tuomet aiškinta, kad nelaimė įvyko dėl to, kad balionu skrido daugiau žmonių nei leidžiama. Vakarykštės tragedijos tyrimas greičiausiai taip pat patvirtins, kad Egipte nesilaikoma būtinų saugumo standartų, todėl keliuose gausu pragaištingų avarijų, nelaimingi atsitikimai dažni ir statybose.

•

Skrydžiai oro balionu virš Luksoro populiarūs tarp turtingų turistų.

AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

AFP, BNS, LŽ

Amerika virsta Europa Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomika tampa vis labiau europietiška. Didėjanti valstybės skola, nelanksti darbo rinka, kylantys mokesčiai ir augantis biurokratinis aparatas veda Ameriką ekonomikos krizės link.

Kone kiekvienas į Europą, Aziją ar Lotynų Ameriką atvažiavęs amerikietis išgirsta besiskundžiančius įvairių valstybių gyventojus, kad jų visuomenė vis labiau amerikonėja. “McDonald’s” greitojo maisto restoranai, Holivudo filmai ir serialai sulaukia milžiniško populiarumo visame pasaulyje ir tampa Jungtinių Amerikos Valstijų prekės ženklu. Tačiau amerikietiškumas pradeda nykti pačiose JAV, o milijonai amerikiečių pastebi, kad jų šalis vis labiau europėja, ir labiausiai europietiškumu užsikrečia JAV ekonomika.

XIX ir XX amžiaus pradžioje JAV ekonomika buvo laisva. Valdžia į ją nesikišo, o politikai nesistengė reguliuoti. Kiekvienas amerikietis pakluso spontaniškai rinkos tvarkai. Viską sujaukė Didžioji depresija.

Prezidento Franklino Delano Roosevelto įvestas Naujasis kursas leido išbristi iš ekonomikos aklavietės, tačiau pasmerkė ją plačiam valstybės reguliavimui. Šiuo metu ekonominis saugumas

galingiausioje pasaulio valstybėje jau svarbesnis už ekonomikos laisvę.

Kasmetinis vartojimas šalyje sudaro beveik 50 proc. bendrojo vidaus produkto, o svarbiausias ekonomikos išteklius - žmonės - sensta ir tikrųjų amerikiečių nuolat mažėja. Ekonominis iniciatyvumas smunka, verslo kūrybiškumas mažėja, o rizikos niekas nenori prisiimti. Tokios tendencijos jau seniai būdingos Vakarų Europai, tačiau dabar ir Jungtinės Valstijos suka į šį kelią.

Dabartinėje Amerikoje ekonominė politika tampa artima socialdemokratų idėjoms. Šios idėjos nulėmė, kad daugelyje Vakarų Europos valstybių smarkiai išaugo ir nežada mažėti nedarbas, įsitvirtino nelanksti darbo rinka, ekonomika nustojo augti, užtat didėja nekontroliuojamos skolos ir gerai mokamų valstybės tarnautojų biurokratinis aparatas, o gyventojai kenčia dėl absurdiškai didelių mokesčių, nes Europa apimta ekonominės lygybės manijos. Tokių požymių jau galima pastebėti ir JAV ekonomikoje.

Europėjimas atneša nemažai negerovių JAV ekonomikai. Kasmet gerokai padidėja valstybės skola, o politikai atsisako spręsti šią problemą. Jie šnairuoja į Europą ir aiškina, kad euro zonoje blogiau nei Amerikoje. Europeizacija kenkia ir ekonominei laisvei bei konkurencingumui.

Nuo 2008 iki 2011 metų valstybė

pradėjo sparčiai reguliuoti visas ekonomikos sritis. Smarkiai išaugo biurokratinis aparatas, o galimybės įsidarbinti privačiame sektoriuje sumažėjo. Tai pastebėjo ir Nobelio premijos laureatas ekonomistas Robertas E.Lucasas. Kai skaitydamas paskaitą Vašingtono universitete jis paklausė studentų, kodėl Amerika imituoja Europos darbo rinkos, gerovės ir mokesčių politiką, vienas studentas atsakė: “JAV ekonomikai reikia naujo kurso.”

Tačiau įsigalinčiam naujajam europietiškam kursui vis dar nepavyko sunaikinti kai kurių amerikietiškos ekonomikos elementų. Rizikos prisiėmimo ir verslumo lygis Jungtinėse Valstijose išlieka daug didesnis nei Europoje, daug lankstesnė ir darbo rinka. Be to, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje kilusios ūkio krizės JAV vyriausybę tarsi įspėja, kad jei ekonomika dar labiau suks į europietišką kelią, jai gali grėsti žlugimas. Šiuo metu JAV atsidūrė pasirinkimo kryžkelėje. Ekonomikoje ji gali žengti žingsnį Europos link arba išlaikyti amerikietiškumą, pavertusį šią šalį pasaulio supergalybe. Jeigu vyriausybės kišimasis į ekonomiką bus ribojamas, JAV galės išlaikyti ekonomikos laisvę ir rinkos dinamiškumą. Tačiau priimti tokį sprendimą nėra paprasta. Tai reikštų kompromisus, skirtingus vertybių

Anksčiau varžiusiosios tarpusavyje, kurios ekonomika efektyvesnė, JAV ir Europa dabar renkasi tą patį kelią. / AFP/Scanpix nuotrauka prioritetus ir didėjantį nesutarimą dėl vyriausybės vaidmens.

Net Amerikos ekonomistai neturi vienos nuomonės. Vieni sveikina naująją europietišką ekonomikos politiką, kiti baiminasi, kad ji gali sunaikinti šalies ekonominį identitetą.

Amerika jau virsta Europa, nes valstybės skola didėja, auga socialinės išmokos, stiprėja valstybės reguliavimas ir vis daugiau amerikiečių mano, kad vyriausybė turi gelbėti

juos ir jų darbo vietas. Geriausia būtų, jei Amerika grįžtų į savąjį kelią, t. y. ekonomikos laisvė ir laisvoji rinka nustelbtų europietiškas socialdemokratines ekonomikos vertybes.

Tik taip Amerikai pavyktų išlaikyti pasaulio supergalybės statusą ir tapti kelrode žvaigžde Europai bei visam pasauliui.

•

AFP, BNS, Reuters, “The New York Post”, LŽ

8

2013 02 27 Lietuvos žinios

Pasaulis

Nuo Sirijos raketų žūsta vaikai Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija “Human Rights Watch” (HRW) nurodė, kad dėl praėjusią savaitę Sirijos kariškių paleistų raketų į šalies šiaurėje esančią Alepo provinciją žuvo 141 žmogus. Blogiausia, kad pusė aukų buvo vaikai. Ši tarptautinė teisių gynimo organizacija pranešė, kad raketos nukrito gyvenamuosiuose rajonuose, ir pavadino šiuos smūgius “neteisėtomis atakomis prieš beginklius Sirijos gyventojus”.

HRW tyrėjas, kuris praėjusią savaitę apsilankė Alepe ir apžiūrėjo raketomis atakuotas vietas, sakė, kad kiekvienoje raketos kritimo vietoje buvo sugriauta iki 20 pastatų. Tuose gyvenamuosiuose rajonuose sukilėlių kontroliuojamose Alepo dalyse ir kaimo vietovėje į šiaurę nuo miesto nebuvo matyti jokių karinių objektų ženklų.

“Kai tik pagalvoji, kad jau blogiau būti nebegali, Sirijos vyriausybė randa būdų, kaip žudyti civilius gyventojus”, sakė HRW tyrėjas Ole Solvangas.

HRW nurodo, kad tarp 141 žuvusio žmogaus yra 71 vaikas.

Alepo mieste vyko vieni intensyviausių pilietinio karo mūšių. Prezidento Basharo al Assado režimą nuversti siekiantys sukilėliai liepos mėnesį greitai užėmė kelis miesto rajonus, bet vyriausybinės pajėgos vis dar kontroliuoja ki-

Sirijos raketos gyventojus palieka be pastogės. / AFP ir Reuters/Scanpix nuotrauka tas miesto dalis. Tūkstančiai gyventojų dėl gatvių mūšių, per kuriuos buvo sugriauti ištisi kvartalai, turėjo bėgti iš miesto.

Praėjusią savaitę keturi raketų smūgiai buvo suduoti trims opozicijos kontroliuojamiems rajonams Ale-

po rytuose - Džabal Badrui, Tarik Babui ir Ard Hamrai. Ketvirtas smūgis buvo suduotas į šiaurę nuo Alepo esančiam Tel Rifatui. Sirijos režimo priešininkų aktyvistai apie tas atakas pirmą kartą pranešė praėjusią savaitę ir nurodė, kad per jas buvo panau-

dotos raketos “žemė-žemė” ir žuvo dešimtys žmonių. Nepriklausomi šaltiniai šių pranešimų patvirtinti negali, nes Sirijos valdžia smarkiai riboja prieigą prie žiniasklaidos. HRW teigia, kad remdamasi įrašais apie palaidojimus kapinėse, giminaičių ir

kaimynų pasakojimais, Alepo žiniasklaidos centro bei Pažeidimų dokumentavimo centro - vietos aktyvistų tinklo - informacija, sudarė per minėtas raketų atakas žuvusių žmonių sąrašą.

Sukilėliai kontroliuoja dideles teritorijas Sirijos šiaurės rytuose. Pastarosiomis savaitėmis B.al Assado režimas toje šalies dalyje prarado kelių svarbių infrastruktūros objektų kontrolę. Tarp tų objektų yra hidroelektrinės užtvanka, svarbus naftos gavybos laukas ir dvi armijos bazės prie kelio, jungiančio Alepą su į rytus nuo jo esančiu oro uostu. Sukilėliams Alepe yra svarbu užimti ir miesto tarptautinį oro uostą, kurį opozicijos kovotojai atakuoja jau kelias savaites. Opozicijos pajėgos taip pat retkarčiais atakuoja - apšaudydamos iš minosvaidžių ar sprogdindamos bombas - Damasko centrą ir taip meta rimtą iššūkį režimui.

JAV ir NATO pareigūnai sakė, kad Sirija gali turėti kelis šimtus raketų, kurių skriejimo nuotolis yra maždaug 700 km ir kurios galėtų smogti toli Turkijoje esantiems taikiniams. NATO narė Turkija yra viena griežčiausių B.al Assado režimo kritikių. NATO pastarosiomis savaitėmis palei Turkijos sieną su Sirija dislokavo raketų “Patriot” sistemas. Minimos raketų atakos papiktino išeivijoje veikiančios opozicijos lyderius, jie savo rėmėjus Vakaruose apkaltino abejingumu Sirijos liaudies kančioms.

•

Nuvarytus arklius keičia automobiliai Kolumbijos sostinėje arklių traukiami vežimai pamažu nyksta iš didmiesčio gatvių. Bogotos miesto valdžia suteikia vadeliotojams kreditus naujiems automobiliams įsigyti.

Kolumbijos sostinėje Bogotoje į lauke esantį automobilių saloną plūsta žmonės. Neatrodo, kad jie būtų pasiturintys, kažin ar galėtų įpirkti “Chevrolet” ir “Hyundai” markės automobilius. Daugelis tų žmonių vargiai įstengtų sukrapštyti kelis pesus ir autobuso bilietėliui. Šie automobilių salono lankytojai - arklių traukiamų vežimų vadeliotojai. Jie benzino efektyvumą matuoja morkomis už kilometrą.

Kiekvieną dieną beveik 3 tūkst. vadeliotojų laviruoja Bogotos gatvėmis ir atlieka visuomenei naudingą darbą surenka tuščius butelius, skardines, plastiką, kartoną ir veža į atliekų perdirbimo fabriką. Daugelis Bogotos gyventojų šį darbą dirbančius žmones giria, tačiau vairuotojams arklių vežimai - tikras košmaras. 8 mln. gyventojų turinčioje modernioje Kolumbijos sostinėje toks “transportas” sukelia milžiniškas mašinų spūstis.

Kreditai vadeliotojams Arklių traukiami vežimai neturi nei galinio vaizdo veidrodėlių, nei atšvaitų.

Dėl to kyla daugybė avarijų, kurios paralyžiuoja Kolumbijos sostinės gatves.

Arkliais piktinasi ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji. Jie priversti klampoti per krūvas mėšlo ir kvėpuoti baisiu dvoku. Gyvūnų teisių gynėjai irgi sunerimę. Su arkliais blogai elgiamasi, jie gauna per mažai pašarų.

Bogotos merui Gustavo Petro tai kelia nerimą. Jis jau pradėjo įgyvendinti programą, kuria siekiama pašalinti arklių vežimus iš sausakimšų Kolumbijos sostinės gatvių. G.Petro pažadėjo vadeliotojams suteikti 12 tūkst. dolerių

šimtmetį rezultatas. Daugelis jų augo kaime, tad išvykdami į didmiesčius kartu pasiėmė ir arklius bei kitus naminius gyvūnus. Skurstantys ir neraštingi naujieji miestiečiai nusprendė, kad vienintelis būdas užsidirbti pragyvenimui susiręsti arklio traukiamą vežimą, rinkti miesto šiukšles ir vežti jas į atliekų perdirbimo centrus.

“Su žmona į Bogotą atvykome prieš 30 metų. Į sostinę važiavome ieškoti naujų horizontų. Nežinojome, ką daryti, todėl nutarėme imtis šiukšlių surinkimo verslo”, - kalbėjo Jorge Sanchezas. Šiam vadeliotojui judriose Kolumbijos sostinės gatvėse - ne pyragai. Greitai lekiantys taksi automobiliai, visureigiai, pikapai ir sunkvežimiai ne kartą buvo atsitrenkę į jo vežimą. “Dievas mane saugo. Kelis kartus vos išvengiau mirties”, - pridūrė J.Sanchezas. Jis pasako-

Nesėkmingos pastangos Naujoji programa - geriausias būdas išspręsti šią seną problemą. Ankstesni Kolumbijos sostinės merai irgi bandė narplioti tą klausimą, tačiau jų pastangos sužlugo. Valdžios institucijos netu-

Ketina bendradarbiauti

rėjo pinigų kreditams, o ir patys vadeliotojai nenorėjo mesti savo “verslo”.

Kova su arklių traukiamų vežimų savininkais prasidėjo 1994 metais, kai Kolumbijos vyriausybė paskelbė, kad vežimai turi pamažu išnykti iš didžiausių šalies miestų. Tam pasipriešinę vadeliotojai teigė, esą šis vyriausybės žingsnis atims iš jų pragyvenimo šaltinį, nes automobilio nė vienas nepajėgs nusipirkti. Jie net surengė kelis protestus prie vyriausybės ir parlamento pastatų Bogotoje. Vadeliotojai reikalavo, kad valdžia jų neskriaustų ir leistų dirbti toliau.

jo, kad arklių traukiamame vežime paprastai sėdi du žmonės - vienas laiko vadeles, o kitas signalizuoja ir rodo, kuria kryptimi vežimas suks. J.Sanchezas apgailestauja dėl Bogotos gatvėse žuvusių ir į ligonines patekusių kolegų.

Tuo metu lengvojo automobilio vairuotojas Roberto Escobaras keikia vadeliotojus. “Kelis kartus pavėlavau į darbą. Jiems leidžiama važiuoti tik šalutiniais kelias, tačiau dauguma to nepaiso. Arklių vežimai užkemša pagrindines gatves ir paralyžiuoja eismą”, pyko R.Escobaras.

Kelia eismo nelaimes

Piktina gyvūnų gynėjus

Alexanderis Rozo, kuris ir gimė arklių vežime prieš 37 metus, kai jo motinai prasidėjo priešlaikinis gimdymas, energingai darbuojasi Bogotos gatvėse. Vyras uždirba 30 dolerių (79 litus) per dieną, bet mano, kad gautų didesnį pelną, jei galėtų važinėti sunkvežimiu, o ne kumele Alice, kaip dabar. “Mano svajonė - įsigyti sunkvežimį ar bent jau lengvąjį automobilį”, - tvirtino A.Rozo. Jis drauge su kitu vadeliotoju Danieliu Moya žada kurti bendrą šiukšlių surinkimo verslą. “Pasinaudoję kreditais galėtume nusipirkti sunkvežimį. Juo vežtume šiukšles į perdirbimo gamyklą. Uždirbtume kur kas daugiau pinigų nei šiuo metu”, - svajojo A.Rozo.

Tačiau jo kolega D.Moya apgailestavo, kad reikės skirtis su mylimu gyvuliu. “Arklys man tarnavo ilgus mietus.

Dabar jį teks parduoti. Labai jo pasiilgsiu”, - neslėpė emocijų D.Moya.

Neturtingi vadeliotojai - didžiulės migracijos iš kaimo į miestą pastarąjį

Vadeliotojus keikia ir gyvūnų teisių gynėjai. Kolumbijos gyvūnų apsaugos

AP, BNS, “The Global Post”, LŽ

Arklių traukiami vežimai greitai nebeerzins Bogotos vairuotojų.

(31 tūkst. litų) kreditą naujoms transporto priemonėms įsigyti. “Šie žmonės daug metų tarnavo miestui - rinko šiukšles, vežė jas į perdirbimo centrą, bet niekada negavo jokių socialinių išmokų. Todėl jie nusipelnė geresnio gyvenimo”, - sakė Bogotos transporto sekretorė Ana Luisa Flechas. Valdininkė pridūrė, kad šią programą Bogotos meras laiko prioritetine ir kad kreditai bus suteikti visiems arklių atsisakiusiems vadeliotojams.

Neturtingi arklių vadeliotojai - didžiulės migracijos iš kaimo į miestą pastarąjį šimtmetį rezultatas.

asociacijos prezidentė Martha Ciro įsitikinusi, kad jie kankina arklius. “Arkliai negali patempti sunkesnio nei 800 kilogramų krovinio, tačiau vadeliotojai to nepaiso. Jie plaka gyvulius, kai šie pradeda trūkčioti, - kalbėjo M.Ciro. - Asfaltas labai nepatogus arklių kanopoms.

Kai kurie jų yra nekaustyti, todėl gali užsikrėsti įvairiomis infekcijomis. Vadeliotojai šeria arklius vien morkomis, tačiau jiems reikia ir kitokių pašarų.

Idealus maistas būtų augalinio ir gyvūninio koncentrato derinys. Deja, vadeliotojai jo neduoda.”

M.Ciro pabrėžė, kad dėl prastos mitybos ir nežmoniško krūvio vežimus šiukšlių traukiantys arkliai greičiau nugaišta negu žemės ūkio darbus dirbantys jų “giminaičiai” kaime. “Bogotoje arkliams tikrai nelengva. Jie dirba sunkų fizinį darbą, ir beveik be poilsio”, - sakė M.Ciro.

•

2013 02 27 Lietuvos žinios

Verslas

9

Antri metai be sąskaitos banke KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Kol valdžia laužo galvas, kaip ištraukti valstybės ekonomiką iš šešėlio, įstatymų vykdytojai į tą patį šešėlį stumia piliečius.

Vilnietis Simonas G. pusantrų metų negalėjo naudotis savo sąskaitomis bankuose, o dabar, nuo sausio vidurio, gali disponuoti tik viena, nors turi sąskaitas trijuose bankuose. Priežastis - jos areštuotos už skolas, kurių jau seniai nebėra, bet antstolis beveik metus delsia.

Teismas išteisino Šią istoriją LŽ aprašė dar 2012 metų balandžio 30 dienos numeryje (“Antstoliui kelias bus laisvas”). Glaustai buvo taip. Jauna šeima už paskolą buvo nusipirkusi butą, tačiau 2010-ųjų pabaigoje žuvo Simono sutuoktinė ir jis vienas nebeįstengė mokėti kredito.

Nesulaukdami įmokų kreditoriai pradėjo siųsti našliui grasinamus laiškus, reikalauti vykdyti įsipareigojimus. Jaunas vyras, sulaukęs 2011 metų gegužės pabaigoje vykusio teismo nutarties ir kreditoriaus leidimo dėl pusės turto bei pusės įsipareigojimų paveldėjimo, gavo banko leidimą būstą parduoti ir sumokėti jam tenkančią skolos dalį. Už likusią sumą našlys įsigijo savo poreikius atitinkantį būstą. Tačiau tuo metu kitas Simono kreditorius, kelis mėnesius nesulaukęs įmokų, su teismo sprendimu kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo. “Velionei žmonai siųstų registruotų laiškų negalėjau paimti, todėl nieko apie tai nežinojau”, - LŽ tąsyk pasakojo jis.

Atėjus laikui pakeisti banko kortelę vyras sužinojo, kad jo sąskaitos visuose trijuose bankuose areštuotos didesnei kaip 10 tūkst. litų sumai antstolio Vytauto Mitkaus potvarkiu, pasirašytu 2011-ųjų rugsėjo 27 dieną. Našlys kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą ir šis 2012 metų kovo 20-ąją ieškovo skundą patenkino, o antstoliui nurodė per 3 dienas nutraukti vykdomąją bylą, panaikinti visus procesinius vykdymo veiksmus ir kompensuoti Simonui G. 800 litų, sumokėtų advokatui už pagalbą.

Antstolis pasinaudojo teise teismo nutartį iš dalies apskųsti Vilniaus apy-

Gaudamas paskolą, žmogus prisiima ir įsipareigojimų su visomis įmanomomis pasekmėmis. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka gardos teismui, nes nesutiko mokėti 800 litų kompensacijos. Tačiau ir šis teismas birželio 8 dienos posėdyje nusprendė ankstesnio teismo nutartį palikti nepakeistą.

Istorija nesibaigia Nors laimėjo visas bylas, vyro sąskaitos bankuose tebebuvo areštuotos. Todėl jam, likusiam be skatiko, teko pradėti ieškotis atsitiktinio uždarbio.

siai, kai teismas priėmė jam palankų sprendimą. “Man paprašius sausio 25 dieną tai patvirtino SEB bankas, išduodamas pažymą, už kurią turėjau sumokėti 40 litų. “Danske” banke tik pasitikrinau žodžiu, nes už tokius mokesčius galiu pusę savaitės gyventi”, - ironizavo Simonas.

LŽ jis teigė nė nežinąs, kaip elgtis toliau, juolab kad jau pavargo bylinėtis su antstoliu. O ir negalįs įrodyti, kokių

Simonas: “Legalių pajamų gauti negaliu, nes kai visos sąskaitos areštuotos, neturiu galimybės nė pašalpų prašyti.”

Tik šių metų sausio 14-ąją Simono samdomo advokato padėjėjos paragintas antstolis pagaliau pasirašė potvarkį panaikinti sąskaitų, esančių “Swedbank”, areštą. Apie tai vilnietis buvo informuotas vasario 4 dieną “Swedbank” pažyma.

Kituose bankuose - SEB ir “Danske” - jauno vyro sąskaitos areštuotos iki šiol, nors jau praėjo aštuoni mėne-

Trumpai ATIDARYS PENKTADIENĮ

BRANGS ŠALTAS VANDUO

Didžioji dalis Ūkio banko įsipareigojimų ir turto, kurie bus perduoti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei vietos investuotojų valdomam Šiaulių bankui, jau atskirta. Taip tvirtina Ūkio banko laikinasis administratorius Adomas Audickas. Jis tikisi, kad Šiaulių bankas pirmuosius perimtus Ūkio banko skyrius galės atidaryti penktadienį. Šiuo metu jau yra atskirta apie 90 proc. perduodamo Ūkio banko turto ir įsipareigojimų, o didžioji dalis likusio darbo susijusi su tais gyventojais ir įmonėmis, kurie yra tiek Ūkio banko indėlininkai, tiek skolininkai - paėmę šiame banke paskolų. A.Audicko teigimu, šie indėlininkai yra tikrinami individualiai - jei jų draudžiamo indėlio dydis didesnis už paskolą, ji dengiama indėlio lėšomis, o likusi dalis perkeliama į Šiaulių banką. Jei draudžiamo indėlio dydis yra mažesnis, juo padengiama dalis paskolos ir tokie klientai toliau lieka banko skolininkais.

Vilniaus savivaldybės kontroliuojama didžiausia Lietuvoje vandens tiekimo bendrovė “Vilniaus vandenys” 2013-2015 metais ketina investuoti 220 mln. litų. Dėl investicijų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina turėtų padidėti iki 0,77 lito už kubinį metrą. Beveik pusę numatomų investicijų sumos 93,69 mln. litų - bendrovė skirs iš nuosavų lėšų, o 90,17 mln. litų skolinsis. Taip rašoma “Vilniaus vandenų” 2013-2015 metų veiklos ir plėtros programoje. Be to, įmonė ketina investuoti 33,79 mln. litų Europos Sąjungos lėšų, 3,97 mln. litų biudžeto bei 380 tūkst. litų - savivaldybių lėšų. Nuo 2015-ųjų ketinama pradėti 193,7 mln. litų vertės vandentiekio ir nuotekų plėtrą, o vien 2015 metais projektui bus skirta 24,1 mln. litų. Šiuo metu kubinis metras šalto vandens ir nuotekų “Vilniaus vandenų” klientams kainuoja 4,37 lito (su PVM).

BNS, LŽ

nuostolių patyrė gyvendamas “šešėlyje”. “Legalių pajamų gauti negaliu, nes kai visos sąskaitos areštuotos, neturiu galimybės nė pašalpų prašyti, juolab jų pasiimti iš sąskaitos, nes niekas pašalpų grynaisiais nemoka. Be abejo, esu visiškai nesaugus ligos atveju - juk pusantrų metų iš manęs įmokų negauna nei “Sodra”, nei ligonių kasos, - savo bėdas vardijo Simonas ir neslėpdamas

paniekos pridūrė: - Antstoliai gali areštuoti sąskaitas per penkias minutes, bet kai reikia panaikinti areštą, užtrunka beveik metus - nuo kovo iki sausio ir dar ilgiau.”

Reikalauti verta Lietuvos antstolių rūmų atstovė Dora Petkauskaitė teigė negalinti komentuoti situacijos, apie kurią yra išgirdusi tik iš LŽ žurnalisto. “Nežinau istorijos. Kai paaiškės, ką antstolis daro arba nedaro, tada ir bus, kas priklauso”, - kalbėjo pašnekovė. Vėliau D.Petkauskaitė LŽ informavo, kad atvejis susijęs su procesiniais veiksmais, todėl Antstolių rūmai kreipėsi į antstolį V.Mitkų ir paprašė situaciją paaiškinti raštu. “Sulaukę atsakymo žinosime, ką daryti toliau”, - sakė Antstolių rūmų atstovė.

Pats V.Mitkus, rytą pasiguodęs laiko stoka ir pažadėjęs su žurnalistu pasikalbėti po pietų, vėliau mobiliojo telefono nekėlė. Antstolių įstatyme nurodyta, kad drausmines ir teisines šios profesijos atstovų bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas. Kaip LŽ teigė Antstolių

garbės teismo pirmininko pavaduotojas Vitalis Milevičius, teismas tokių bylų neinicijuoja, o jas narplioja gavęs Teisingumo ministerijos arba Antstolių rūmų prezidiumo prašymą. “Be abejo, galima susidaryti ir klaidingą nuomonę išklausius tik vieną šalį, kai nežinomos visos aplinkybės. Juolab kad dar gali būti neišnagrinėtas ir apeliacinis skundas”, - dėstė jis.

Advokatas Rolandas Gavėnas, Lietuvos teisininkų draugijos tarybos narys, mano, kad Simonui tektų gerai pasukti galvą, kokios kompensacijos galėtų reikalauti iš antstolio, tačiau yra sukaupta labai įvairios teisminės praktikos.

“Tad, man regis, bylinėtis verta, nes gal žmogus skolinosi grynaisiais už palūkanas, gal negalėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų, gal turėjo mokėti delspinigius už paslaugas”, svarstė advokatas. Kita vertus, anot jo, galima bylinėtis dėl moralinės žalos atlyginimo, tik reikės įrodinėti, kodėl ir kiek ji vertinama. “Kartu su advokatu atidžiau išnagrinėjus situaciją, būtų galima reikalauti žalos atlyginimo”, - mano R.Gavėnas.

•

NUO KOVO 1-OSIOS KEIČIASI IMPORTO PVM SUMOKĖJIMO TVARKA Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad nuo 2013 metų kovo 1 dienos Lietuvos PVM mokėtojai apskaičiuoto importo PVM už importuotas į Lietuvą prekes neturi mokėti į muitinės sąskaitą, nes šis apskaičiuotas importo PVM įskaitomas/sumokamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. „Atkreipiame dėmesį, kad nauja importo PVM sumokėjimo VMI tvarka taikoma prekių importuotojams, kurie prievolės mokėti importo PVM už išleidžiamas į laisvą apyvartą prekes atsiradimo metu yra įregistruoti Lietuvos PVM mokėtojais“, - pasakoja VMI prie Finansų ministerijos viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė. Ji pažymi, kad PVM mokėtojas prekių importo deklaracijoje (pateikiant bendrąjį administracinį dokumentą arba automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis) apskaičiuotą

PVM turi deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamoje PVM deklaracijoje, kurį iš karto gali atskaityti arba sumokėti, jei atskaita yra negalima, - taip verslas sutaupys apyvartines lėšas.

Taip pat Valstybinei mokesčių inspekcijai importo PVM reikia sumokėti ir kai prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą, patikslinus muitinės deklaracijos, kurioje apskaičiuotas importo PVM buvo įskaitytas, duomenis.

Patikslinus muitinės deklaracijos duomenis, atitinkamai tikslinama VMI įskaityta importo PVM suma.

VMI pažymi, kad apskaičiuotas importuotų į Lietuvą prekių importo PVM, kuris įskaitomas ar sumokamas VMI, turi būti deklaruotas mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje (FR0600 forma). „Tačiau Lietuvos PVM mokėtojais neįsiregistravusiems asmenims naujoji importo PVM sumokėjimo VMI tvarka netaikoma“, - informuo-

ja VMI viršininko pavaduotoja. Ji akcentuoja, kad tokie asmenys, iš trečiųjų valstybių importuojantys į Lietuvą prekes, už kurias teisės aktų nustatyta tvarka turi būti sumokėtas importo PVM, importo deklaracijoje apskaičiuotą importo PVM ir toliau turi mokėti į muitinės sąskaitą.

VMI informuoja, kad išsamią informaciją PVM mokėjimo klausimais mokesčių mokėtojai gali rasti VMI interneto svetainės skiltyje „Mokesčių pakeitimai 2013 metais“ arba paskambinę trumpuoju Mokesčių informacijos centro telefonu 1882, kuriuo teikiamos konsultacijos yra įrašomos ir lygiavertės R-120 rašytinėms.

10

2013 02 27 Lietuvos žinios

Trasa

Geležinkelių darbą gerins “lietuviškasis NASA” Jau kitais metais tiek krovinius gabenantys, tiek ir keleivius vežantys traukiniai važinės tiksliai pagal grafiką, nes eismo valdymas bus visiškai automatizuotas, prižiūrimas ir organizuojamas iš Vilniuje baigiamo įrengti Geležinkelių eismo valdymo centro.

VIDMANTAS UŽUSIENIS

L

ietuva nėra iš tų valstybių, kuriose tvarkaraščiuose numatytais maršrutais kursuojantys traukiniai gali imti ir apskritai neatvažiuoti.

Toks juodas scenarijus labiau būdingas pietinėms valstybėms, pavyzdžiui, Indijai. Tačiau vėluojančių traukinių pasitaiko, ir ne taip jau retai.

Dažnai traukiniai vėluoja ir dėl to, kad iki šiol jų eismas planuojamas pusiau kompiuteriniu, pusiau rankiniu būdu. Žmogus - ne automatas, jis nuolat pridaro klaidų. O geležinkelių versle yra taip: vos keliomis minutėmis apsirikus planuojant traukinio išvykimo laiką iš vienos stotelės, kitoje jau gali tekti pralaukti galbūt pusvalandį, o gal ir ilgiau, kad, pavyzdžiui, praleistum priešpriešiais atvažiuojantį traukinį.

Tačiau bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” tikisi, kad tokių nepatogumų jau nuo kitų metų padės išvengti sparčiai rengiamas naujasis Geležinkelių eismo valdymo centras. Tvirtinama, kad pradėjus veikti centrui bus maksimaliai automatizuotas traukinių eismo valdymas, o tai smarkiai padidins eismo efektyvumą ir saugumą.

“Lietuviškasis NASA” Geležinkelių eismo valdymo centras rengiamas įgyvendinant Susisiekimo ministerijos administruojamą 2007-2013 metų ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę “Transeuropinės reikšmės geležinkelio linijų modernizavimas ir plėtra, reikiamos infrastruktūros sukūrimas viešiesiems logistikos centrams steigti”. Vilniuje įgyvendinamo projekto “Eismo valdymo centro įrengimas” vertė - 73,9 mln. litų, numatoma Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama - 62,8 mln. litų. Likusi dalis pinigų projektui įgyvendinti skirta iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų.

Kaip dienraščiui LŽ tvirtino projekto vadovo pavaduotojas Simas Sodys, Geležinkelių eismo valdymo centro įrengimo tikslas - pasiekti, kad traukinių eismo organizavimas ir valdymas šalyje būtų maksimaliai efektyvus. “Centre įrengta moderni kompiuterinė įranga bei galingi sistemos automatinių funkcijų moduliai patys sumodeliuos ir pasiūlys efektyviausius tvarkaraščius bei maršrutus Lietuvos teritorijoje, o žmogaus veiksnio įtaka liks labai maža”, - kalbėjo “Lietuvos geležinkelių” atstovas.

Pasak S.Sodžio, efektyvus Lietuvos geležinkelių eismo valdymas bus ypač svarbus tuomet, kai mūsų šalies geležinkeliai bus vis labiau integruojami į ES geležinkelių tinklus. “Pirmiausia, žinoma, galvoje turiu po kelerių metų pradėsiančią veikti geležinkelio liniją “Rail Baltica”. Apskritai traukinių valdymas turės būti ypač tikslus, nes planuojama, kad netolimoje ateityje greitis geležinkelių linijose sieks iki 160 kilometrų per valandą”, - sakė LŽ pašnekovas. Šalia pagrindinio Vilniaus geležinkelio stoties pastato dviejų aukštų mūriniuose rūmuose įsikūręs Geležinkelių eismo valdymo centras jau dabar su pasididžiavimu vadinamas “lietuviškuoju NASA”. NASA yra Amerikos nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija, o Vilniuje įsikūręs centras ją pirmiausia primena savo ultra-

Lietuvos geležinkelių eismas bus stebimas iš salės, vizualiai labai primenančios kosmoso stebėjimo salę JAV Hjustono kosminiame centre. modernia įranga. Lietuvos geležinkelių eismas taip pat bus stebimas iš salės, vizualiai labai primenančios kosmoso stebėjimo salę Jungtinių Valstijų Hjustono kosminiame centre.

Įsilies į europinę sistemą Projekto “Eismo valdymo centras” darbų rangovė yra garsi Ispanijos bendrovė “Indra Sistemas S.A.”.

Sutartį su ja “Lietuvos geležinkeliai” pasirašė 2010 metų liepos 20 dieną, darbus numatoma baigti 2014 metų balandžio mėnesį.

Rangovė sukaupė daug patirties diegdama valdymo centrus įvairių šalių geležinkelių ir oro transporte, kitose visuomeninėse srityse - finansų, energetikos, saugumo sektoriuose, ji taip pat bendradarbiauja su daugeliu žinomų tiekėjų, diegiančių sistemas geležinkelių transporto srityje. Taigi paties geriausio rezultato iš “Indra Sistemas S.A.” tikimasi ir Lietuvoje.

S.Sodys sakė, kad didelę dalį darbų Ispanijos bendrovė Vilniuje jau nudirbo, tačiau nemažą dalį jų dar liko atlikti. Šiuo metu jau įrengtos Geležinkelių eismo valdymo centro patalpos, nupirkta ir įdiegta moderniausia įranga, išplėstas duomenų perdavimas visa-

Ispanijos bendrovės “Indra Sistemas S.A” geležinkelių eismo ekspertė Sonia Garcia Hernandez, projekto “Eismo valdymo centro įrengimas” vadovo pavaduotojas S.Sodys ir “Indra Sistemas S.A.” technikos direktorius Jose Francisco Benlloch Ortizas aptaria einamuosius centro rengimo darbus. / Algio Palionio nuotraukos paleisti pusiau automatinės kelio blokuotės laisvumo tikrinimo įrenginiai.

Sėkmingai atlikti ir relinių sistemų valdomų stočių bandymai - jos prijungtos prie Geležinkelių eismo valdymo centro sistemos. Taip pat baigti telekomunikacijų sistemų modernizavimo bei elektros tiekimo ir elektrinės traukos valdymo sistemų diegimo darbai.

S.Sodys: “Efektyvus Lietuvos geležinkelių eismo valdymas bus ypač svarbus tuomet, kai mūsų šalies geležinkeliai bus vis labiau integruojami į Europos Sąjungos geležinkelių tinklus.” me geležinkelių tinkle. Be to, įdiegtas eismo valdymo sistemos branduolys “DaVinci” ir jo moduliai, kurie dar bus praplėsti papildomomis funkcijomis ir pritaikyti prie “Lietuvos geležinkelių” organizacinės veiklos bei galiojančios darbo tvarkos.

Vykdant projektą patikrintos ir įdiegtos sąsajos su šiuo metu eksploatuojamomis šiuolaikinėmis centralizuotomis traukinių eismo valdymo sistemomis “Siemens AG”, “Bombardier Transportation”, bandomajai eksploatacijai

“Iš esmės šiuo metu visa Lietuvos geležinkelių bazė yra parengta stotims nuosekliai jungti ir atskiroms eismo valdymo bei kitoms pagalbinėms sistemoms, dalyvaujančioms organizuojant traukinių eismą, integruoti į bendrą eismo valdymo sistemą. Kitaip sakant, formuojamas vienas branduolys, į kurį bus sujungtos visos esamos eismo valdymo sistemos, numatant, kad ateityje, modernizuojant tam tikrus geležinkelio ruožus ar linijas, juos būtų galima be

didesnių problemų integruoti į bendrą sistemą”, - tvirtino S.Sodys.

Sumažės avarijų Naujoji sistema leis visų “Lietuvos geležinkelių” sistemų darbuotojams operatyviai keistis informacija, planuoti naujus traukinių eismo grafikus, greitai gauti ir perduoti visą reikiamą informaciją apie eismą, riedmenis, dalyvaujantį personalą, prognozuoti eismo srautus, stočių apkrovas ir linijų pralaidumą, traukinių vėlavimą ir taip toliau. Įdiegtos galingos kompiuterinės sistemos per trumpiausią laiką pateiks optimalius variantus, kaip turėtų būti organizuojamas traukinių eismas. Jos padės planuoti, prognozuoti eismą, spręsti konfliktines situacijas, valdyti išteklius ir infrastruktūrą.

S.Sodžio teigimu, įdiegus sistemą keisis daug svarbių, keleivių akimis ne visada matomų, tačiau tiesiogiai su jais susijusių dalykų: pagerės krovininio ir keleivinio transporto infrastruktūra, padidės vidutinis traukinių greitis, bus taupomas vežimo laikas, sumažės triukšmas ir tarša, pagerės susisiekimas ir traukinių eismo saugumas.

Maksimaliai automatizavus traukinių eismo valdymą, bus padidintas

eismo efektyvumas ir saugumas, užkirstas kelias įvairiems nesankcionuotiems veiksmams, konfliktams. Pavojingas ar ekstremalias situacijas bus galima numatyti iš anksto ir skubiai į jas reaguoti - perplanuoti traukinių eismą taip, kad keleiviai to nepajustų.

Naujojo Geležinkelių eismo valdymo centro patalpose įrengta moderni daugiafunkcė studija, iš kurios bus galima stebėti ir valdyti susiklosčiusią ekstremalią situaciją. Šioje studijoje vienu metu bus prieinama visa informacija iš geležinkelio objektų, prijungtų prie Geležinkelių eismo valdymo centro, bus galima rengti vaizdo konferencijas nuotoliniu būdu, atlikti išsamią įvykių analizę.

Anot “Lietuvos geležinkelių” atstovų, įdiegus modernią eismo valdymo sistemą ir padidinus pralaidumą pagrindiniai šalies geležinkelių koridoriai ir linijos atitiks ES geležinkelių techninius reikalavimus. Be to, atsiras galimybė ir Lietuvoje įdiegti standartinę techninę sąveiką ES šalyse užtikrinančią sistemą ERTMS/ETCS (European Rail Traffic Management System/European Train Control System).

•

Parengta bendradarbiaujant su AB “Lietuvos geležinkeliai”

2013 02 27 Lietuvos žinios

Žemės ūkis

11

Grūdų derlius - didžiausias per nepriklausomybės metus 2012-aisiais, palyginti su 2011 metais, grūdų derlius padidėjo 43 proc., rapsų - 31 proc., cukrinių runkelių - 14 procentų.

Bulvių derlius sumažėjo 6 proc., lauko daržovių - 1 procentu.

Tokius išankstinius duomenis vakar paskelbė Lietuvos statistikos departamentas.

LIETUVOS JAVŲ DERLIUS Rodiklis/Metai Derlius, mln. tonų

2009

2010

2011

2012

3,4

3,8

2,8

3,3

4,7

Pasėtas plotas, mln. ha

1,0

1,1

1,0

1,1

1,2

Derlingumas, 100 kg iš 1 ha

33,5

34,5

27,6

29,8

39,4

Šaltinis: Statistikos departamentas, LŽ

proc. viso grūdų derliaus (2011 m. 80 proc.), cukriniai runkeliai 80 proc. (2011 m. - 76 proc.), rapsai 72 proc. (2011 m. - 73 proc.), bulvės 99 proc. (2011 m. - tiek pat), lauko daržovės - 99 proc. (2011 m. 97 proc.) viso atitinkamų augalų derliaus.

Daugiau pasėjo Gausesnį grūdų derlių lėmė 32 proc. padidėjęs derlingumas ir 8 proc. - nuimtas plotas. 2012 metai buvo palankūs grūdinių augalų augintojams Baltijos šalyse. Latvijoje grūdinių augalų derlingumas padidėjo 38 proc., Estijoje, kaip ir Lietuvoje, - 32 procentais. Žieminių javų derlius pernai padidėjo 2,4 karto. Tai lėmė 56 proc. padidėjęs derlingumas ir 51 proc. plotas. Vasarinių javų derlius, priešingai, sumažėjo 9 proc. dėl 16 proc. sumažėjusio ploto, nors jų derlingumas padidėjo 8 procentais.

Ankštinių augalų derlius padidėjo 2 proc. - tam įtakos turėjo 10 proc. padidėjęs derlingumas, nors plotas sumažėjo 7 procentais.

Cukrinių runkelių derliaus padidėjimą lėmė 9 proc. padidėjęs plotas ir 5

2008

Kainos nemažėjo

Grūdų prikulta daugiau, o jų kaina nesumažėjo. / LŽ archyvo nuotrauka proc. - derlingumas. Rapsų derlius padidėjo, nes 25 proc. padidėjo derlingumas, o 4 proc. - plotas. Bulvių derlius sumažėjo dėl 15 proc. sumažėjusio ploto, nors derlingumas padidėjo 10 pro-

centų. Lauko daržovių derlius sumažėjo dėl 11 proc. sumažėjusio ploto, nors derlingumas padidėjo 12 procentų. Ūkininkų ir šeimos ūkiuose išauginti grūdai 2012 metais sudarė 78

Vasarą Lietuvoje vidutiniškai kuliama 3-3,4 mln. tonų grūdų, o 2012-aisiais derlius siekė beveik 4,7 mln. tonų. Tai didžiausias derlingumas per visą nepriklausomybės laikotarpį. Didžiausias grūdinių augalų derlingumas buvo Šiaulių apskrityje 4,9 tonos iš hektaro (t/ha), Marijampolės - 4,8, Kauno apskrityje - 4,5 t/ha.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys pastebi, kad pernai žemdirbiai pasėjo daugiau

žiemkenčių nei ankstesniais metais.

Jie gerai peržiemojo ir derlius buvo gausus. Tačiau atsitiko kitas netikėtas dalykas - grūdų prikulta daugiau, o jų kaina nesumažėjo, bet, palyginti su ankstesniais metais, gerokai pašoko.

A.Gapšiui tai neatrodo keista.

“Kadangi daugiau kaip pusę grūdų eksportuojame, mūsų grūdams didelę įtaką daro pasaulinės kainos.

Jeigu Lietuvoje grūdai pigesni, o pasaulyje brangesni, mūsų žemdirbiai stengiasi juos pasaulyje parduoti brangiau. Automatiškai kyla kaina ir vietinėje rinkoje”, - teigė A.Gapšys.

Pernai dėl sausros pasaulyje grūdų užderėjo 5-8 proc. mažiau nei prognozuota pavasarį. Sausra pasėlius alino Amerikoje ir Europoje, o Jungtinėse Amerikos Valstijose ji buvo didžiausia per pastaruosius 50 metų.

•

LŽ

Šalia sostinės - šviežių daržovių oazė GINTARAS MIKŠIŪNAS

Lietuvos daržovių augintojai, atsivėrus Europos Sąjungos rinkai, turėjo daug dėmesio skirti gamybai modernizuoti ir konkurencingumui stiprinti.

Dėl sparčios modernizacijos šiandien šalies daržovių augintojų vardas puikiai žinomas tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Sėkmę daugiausia lėmė įgyvendinti žemės ūkio valdų modernizacijos projektai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą.

Vilnietis Evaldas Masevičius Šalčininkų rajone sodinti lengvąsias daržoves pradėjo prieš trylika metų. Prieš imdamasis šio verslo gimtinėje jis beveik 7 metus dirbo užsienio daržovių augalininkystės ūkiuose. Tačiau nusprendė svetur įgytą patirtį panaudoti plėtodamas daržovių augalininkystės bei didmeninės prekybos verslą mūsų šalyje. Kaip teigia pats verslininkas, jam teko viską pradėti nuo nulio.

Iš pradžių daržovių auginimas Evaldui ir jo šeimai buvo kaip pomėgis, o paskui tapo plataus užmojo veikla.

Prikėlė šiltnamių ūkį Šiuo metu bendrovė specializuojasi tik lengvųjų ir prieskoninių daržovių auginimo bei pardavimo srityje. Užauginta produkcija realizuojama prekybos centruose, teikiama restoranams bei užsienio pirkėjams. Eksportas sudaro apie 40 proc. pagamintos produkcijos. Žiemą bendrovė stengiasi daugiau parduoti užsienyje pirktų daržovių, o šiltuoju metų laiku - savo. Šalčininkų rajono Sakalų kaime kadaise veikęs kolūkis turėjo pagal tuometes sąlygas išvystytą šiltnamių ūkį. Jie pagal sovietinį technikos lygį buvo modernūs, stikliniai. Įsigijęs šiltnamius Evaldas juos pamažu atstatė, techniškai atnaujino ir tuo pačiu metu pradėjo ūkinin-

E.Masevičius, padirbėjęs daržovių auginimo ūkiuose užsienyje, sukauptą patirtį sėkmingai panaudojo Lietuvoje.

Gintaro Mikšiūno nuotrauka

kauti. Laikui bėgant buvo atlikta visiška jų rekonstrukcija, modernizuoti tiek patys šiltnamiai, tiek gamybos procesas, nusistovėjo patikimi pardavimo kanalai su didžiaisiais prekybos tinklais bei užsienio partneriais. Šiltnamių stiklas buvo pakeistas polikarbonato danga, ji gerokai sumažino energijos sąnaudas ir dar labiau padidino gamybos našumą.

Palaipsniui vykdant ūkio pertvarką buvo plečiamas auginamų daržovių asortimentas.

Iš pradžių ūkio plotas buvo tik 1 ha, šiuo metu jis siekia 80 ha. Iš viso bendrovėje veikia 6 šiltnamiai, jų bendras plotas - 1 ha. Juose ištisus metus auginamos visų rūšių salotos ir prieskoniai vazonėliuose, žiemą - ir svogūnų laiškai, ir salotos. Šiuo metu daiginamos ir kitos prieskoninės daržovės: špinatai, salierai, bazilikai, krapai, čiobre-

liai, melisos, mėtos, rozmarinai.

Bendrovei priklausančiuose laukuose vasarą auginami krapai, petražolės ir įvairių rūšių salotos.

Visos daržovės ūkyje sodinamos taikant sėjomainą bei modernią sodinimo ir žemės dirbimo techniką. Šiltnamiams laistyti naudojama hidroponinė sistema. Vanduo kapiliarais atiteka iki daržovių, palaisto, kiek reikia, o likutis surenkamas į nedidelius baseinus. Iš jų vėl grįžta atgal, papildytas mineralais ir kitokiomis vertingomis medžiagomis.

Pasak bendrovės vadovo E.Masevičiaus, įrengta moderni šiltnamio technika - dirbtinis apšvietimas, kompiuterizuoti ventiliacijos, temperatūros kontrolės ir laistymo įrenginiai - leidžia salotas ir prieskonius šiltnamiuose auginti ištisus metus mažiausiomis darbo bei energijos sąnaudomis.

Iš pradžių bendrovėje „Evaldo daržovės“ dirbo tik du žmonės pats Evaldas ir jo žmona. Dabar, žiemos metu, joje įdarbinta 50 nuolatinių darbuotojų. Vasarą įdarbinama net iki 80. Dauguma darbuotojų - vietiniai, Šalčininkų rajono Sakalų kaimo gyventojai.

ES parama padėjo modernizuoti įrangą Norint sėkmingai konkuruoti tiek vidaus, tiek užsienio rinkoje, ypač dirbant su mažmeninės prekybos tinklais, pasak verslininko, reikalingas didelis ir vienodas daržovių kiekis visais metų laikais, to-

dėl modernizuojant bendrovę daug investicijų buvo nukreipta moderniai fasavimo įrangai įsigyti.

UAB „Evaldo daržovės“ sėkmingai modernizavo gamybą įgyvendindama projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Parama siekė apie 700 tūkst. litų ir buvo skirta naujajai fasavimo linijai įsigyti.

Bendrovė prieš kelerius metus nusipirko itin našią daržovių fasavimo, plovimo ir pjaustymo įrangą. Ūkyje taip pat naudojami modernūs traktoriai. Laukuose įrengti automatiniai laistymo įrenginiai.

Pasak E.Masevičiaus, naujoji įranga skirta daržovėms plauti, fasuoti, pjaustyti. Žiemą ji naudojama mažiau, nes bendrovė daugiau parduoda atvežtinę produkciją, tačiau vasarą, per didžiąsias šventes ar akcijas, naujoji linija dirba visu pajėgumu. „Šios mašinos veikimo principas paprastas, - aiškino verslininkas.

Pirmiausia daržovės, patekusios į dvi vonias, nuplaunamos, nusausinamos, tada konvejeriu pakeliamos į viršų, pasveriamos ir supakuojamos parduoti.“ „Šį projektą mes parašėme dar prieš krizę, nes planavome, kad gaminsime didelius kiekius daržovių, tačiau šiuo metu nėra didelio būtinumo išnaudoti mašiną pilnu pajėgumu. Jos našumas įspūdingai didelis. Du žmonės per kelias valandas gali sufasuoti, pavyzdžiui, salotų 4 dienoms Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkai. Norint, kad ši įranga dirbtų pilnu pajėgumu, reikalingi dideli daržovių kiekiai“, - teigė ūkininkas. www.kaimesypsenudaugeja.lt užeik, pamatyk, pasirodyk...

Užs. Nr. V-2105

12

2013 02 27 Lietuvos žinios

Mokslas

Išgertuvių kultūra tarsi užtrukusios pagirios Lietuvoje suvartojamų alkoholinių gėrimų struktūra, perskaičiavus į absoliutų alkoholį

MILDA KNIEŽAITĖ

Lietuva pagal suvartojamą alkoholį yra viena pirmaujančių valstybių pasaulyje. Pirmaujame ir mirtingumo dėl alkoholio vartojimo rodikliais. Priežasčių, kodėl taip yra, sociologas Daumantas Stumbrys siūlo ieškoti alkoholio vartojimo kultūroje.

Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Demografinių tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas D.Stumbrys domisi psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikiu visuomenei ir individui. Šios temos sociologas ėmėsi dar studijuodamas magistrantūrą Vilniaus universitete. Magistro darbe labiau tyrinėtas narkotinių medžiagų aspektas. D.Stumbrio jungtinės LSTC, Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetų sociologijos doktorantūros tema - mirtingumo diferenciacija, susijusi su alkoholio vartojimu.

Statistikos departamentas, 2012

dėl išorinių priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, sakysim, eismo įvykis, žmogžudystė, savižudybė, paskendimas, nukritimas. Tačiau į tokią statistiką nepateks, pavyzdžiui, blaivaus pėsčiojo mirtis, nors jį partrenkė girtas vairuotojas.

Daug ir stipresnių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva pagal suvartojamą alkoholį patenka į pirmąjį valstybių dvidešimtuką pasaulyje. Šie duomenys, kaip pabrėžė tyrinėtojas, oficialūs, todėl dar reikėtų turėti galvoje nelegaliai parduodamą alkoholį. PSO duomenimis, Europos šalyse nelegalus alkoholis sudaro apie 22 proc. viso suvartojamo kiekio. Europa apskritai daug išgeria alkoholio ir pirmauja pasaulyje.

Tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių daugiausia alkoholio suvartoja posovietinės šalys, taip pat Prancūzija ir Portugalija. Vis dėlto šiose Pietų Europos valstybėse mirtingumas, susijęs su alkoholio vartojimu, yra gerokai mažesnis.

“Priežasčių, kodėl taip yra, reikia ieškoti alkoholio vartojimo kultūroje, - sakė D.Stumbrys. - Svarbu ne tik kiek, bet ir kokio alkoholio išgeriama, kaip jis vartojamas.”

Vakarų, Vidurio ir Pietų Europoje vyrauja silpnieji gėrimai - alus ir vynas. Stiprus alkoholis, be abejo, yra pavojingesnis. Nuo jo labiau apsvaigstama ir jis labiau kenkia sveikatai. PSO duomenimis, 2011 metais Lietuvoje spiritiniai gėrimai ir alkoholiniai kokteiliai sudarė 36 proc. viso suvartojamo alkoholio, 45 proc. - alus ir tik 19 proc. - vynas bei fermentuoti gėrimai.

Baltijos valstybės alkoholio vartojimu nelabai skiriasi, tačiau pastebima tendencija - kuo toliau į šiaurę, tuo dažniau vartojami stipresni gėrimai. PSO duomenimis, 2011 metais Latvijoje spiritiniai gėrimai ir alkoholiniai kokteiliai sudarė 56 proc., o Estijoje - 57 proc. viso suvartojamo alkoholio.

Kol gali, kol yra Kitas dalykas, Lietuvoje, kaip ir visose posovietinėse šalyse, yra paplitu-

Pasak sociologo D.Stumbrio, Lietuvoje paplitusi vadinamoji išgertuvių kultūra, kai žmogus geria, kiek gali arba kol baigiasi alkoholis.

Sveikesnės visuomenės link

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

si, pasak tyrinėtojo, vadinamoji išgertuvių kultūra, kai per labai trumpą laiką išgeriama labai daug alkoholio.

Taip pat itin dažnai savaitgalio poilsis nebeatsiejamas nuo išgertuvių.

D.Stumbrys citavo amerikiečių sociologo Williamo C.Cockerhamo teiginį, kad tokių išgertuvių dalyviai dažniausiai geria tiek, kiek gali, arba tol, kol baigiasi alkoholis. Vieni, žargonu kalbant, “nulūžta”, kiti skirstosi namo ar - išsiruošia į darbą. “Šiaurės šalys, pavyzdžiui, Skandinavijos valstybės, taip pat turi panašią problemą, tačiau posovietinis modelis vis dėlto yra skirtingas, nes skiriasi ir visa socioekonominė situacija, - sakė sociologas. - Skandinavijos valstybių gerovė šiek tiek amortizuoja tokį didelį gėrimą. Ten valstybė labiau rūpinasi žmogumi. Posovietinėse šalyse žmonės patiria apskritai didelių socialinių ir ekonominių iššūkių. Ne tik daug geriama, bet, tarkim, ir visuomenės sveikatos apsaugos sistema yra prasta. Ji labiau orientuota į padarinius, ligų gydymą, nei į priežastis, jų prevenciją.

Kuo didesnė mirtingumo diferenciacija, tuo tvirčiau galima teigti, kad visa visuomenė gyvena prasčiau, sunkesnė ekonominė situacija, netolygiai paskirstyta socialinė ekonominė gerovė.”

Apie tūkstantį kasmet Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė - viena mažiausių ES. Vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas didžiausias. Vyrai gyvena vidutiniškai

Alkoholinių gėrimų suvartojimas Lietuvoje litrais absoliutaus alkoholio

beveik 11 metų trumpiau nei moterys.

Lietuvoje ir mirtingumas dėl alkoholio vartojimo yra vienas didžiausių ES. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje per metus miršta apie 40 tūkst. gyventojų. Apie tūkstantį mirčių yra susijusios su alkoholio vartojimu.

“Ne visais atvejais įmanoma tiksliai nustatyti, jog mirtis buvo susiju-

Oficialiais alkoholio pardavimo duomenimis, Lietuvoje vis daugiau suvartojama silpnesnių gėrimų. Spiritinių gėrimų dalis šiek tiek mažėja. Žinoma, oficialioje statistikoje nematomas vadinamasis paslėptas kontrabandinio alkoholio, naminės, pilstuko vartojimas.

Kitas nerimą keliantis veiksnys, pasak D.Stumbrio, - vis daugiau parduodama stipraus alaus ir silpnų alkoholinių kokteilių. Jie priskiriami prie silpnųjų

“Jaunimo mirtingumas dėl išorinių priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, dar yra vienas didžiausių Europoje.” si su alkoholio vartojimu, - pabrėžė tyrinėtojas. - Tačiau galiu tvirtai pasakyti, kad tokios mirties priežasčių yra kur kas daugiau, nei oficialiai užfiksuojama. Kitas dalykas, mirties priežastys gali būti kelios. Nebūtinai liga, sukelta alkoholio vartojimo, bet ir gyvenimo būdas, kita liga, kurios paūmėjimą sukėlė alkoholis, ar kelios ligos.”

Skaičiuojant mirtingumo rodiklius, susijusius su alkoholio vartojimu, dažniausiai imami tik tie atvejai, kai yra tikrai akivaizdi mirties dėl alkoholio priežastis. Pavyzdžiui, didelis alkoholio kiekis, išgertas per labai trumpą laiką, gali sukelti alkoholinę psichozę, apsinuodijimą alkoholiu ir lemti žmogaus mirtį. Nesaikingas alkoholio vartojimas taip pat sukelia daugybę lėtinių ligų kaip, tarkim, kepenų cirozė ar alkoholinė kardiomiopatija. Tarp vyrų didelis mirtingumas

gėrimų, tačiau yra prastesnės kokybės, pigesni ir kelia didesnę grėsmę visuomenės sveikatai nei natūralios fermentacijos vynas ar mažiau procentų alkoholio turintis alus.

“Per pastarąjį dešimtmetį alkoholio vartojimas Lietuvoje nuolat augo. Tik vienus ar dvejus krizės metus jo vartojimas krito, tačiau 2009-2011 metais legalaus alkoholio vartojimo kreivė vėl kilo, - pasakojo D.Stumbrys. - Tokia tendencija liūdina, tačiau noriu pabrėžti, kad 2008-2009 metais alkoholio vartojimas vis dėlto mažėjo. Aišku, tą mažėjimą galima sieti su ekonomine krize, kai žmonės mažiau perka, tačiau yra atlikta tyrimų, rodančių, kad per ekonominį sunkmetį kaip tik labiau linkstama vartoti alkoholį. Manau, didelės įtakos alkoholio vartojimo mažėjimui turėjo 2008 metais priimti antialkoholiniai įstatymai.”

Nuo 2008-ųjų kasmet dvejus me-

Standartizuotas mirtingumo dėl su alkoholiu susijusių mirties priežasčių rodiklis, mirusiųjų skaičius 100 000 gyventojų 100

15

90

14

80 13 70 12 60 11

Statistikos departamentas, 2012

2011

2010

2009

2008

2007

2006

2005

2004

2003

2002

2001

2011

2010

2009

2008

2007

2006

2005

2004

2003

30 2002

9 2001

40

2000

10

2000

50

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, 2011, Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, 2012, WHO 2012

tus buvo didinami alkoholio akcizo mokesčiai, taip pat apribotas alkoholio pardavimo ir alkoholio reklamos laikas, padidintos baudos už vairavimą apsvaigus. Tokia antialkoholinė politika, sociologo įsitikinimu, lėmė ne tik mažesnį alkoholio vartojimą, bet ir staigų mirtingumo dėl alkoholio vartojimo mažėjimą.

Nuo 2009 metų alkoholio vartojimas vėl didėjo, tačiau mirtingumas, susijęs su alkoholio vartojimu, po truputį ir toliau mažėjo. Tokią tendenciją D.Stumbrys linkęs sieti su kintančia alkoholio vartojimo kultūra, nes vis daugiau suvartojama vyno ir alaus nei stipriųjų gėrimų.

Taip pat galima prielaida, kad mažėja nelegalaus alkoholio vartojimas.

Vadinamojoje juodojoje rinkoje vyrauja stiprieji gėrimai, todėl mažesnis jų suvartojimas gali turėti įtakos ir mažesniam mirtingumui.

“Nors tikrąsias priežastis labai sunku įvardyti, akivaizdu, kad alkoholio vartojimo įpročiai Lietuvoje keičiasi į gerąją pusę, - patikino mokslininkas.

- Vis dėlto jaunimo mirtingumas Lietuvoje dėl išorinių priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, dar yra vienas didžiausių Europoje. Apskritai Lietuvos padėtis dėl problemų, sukeliamų alkoholio vartojimo, tebėra viena prasčiausių ES.” Ko reikėtų imtis valstybei, kad padėtis keistųsi? Pasak D.Stumbrio, viena veiksmingiausių priemonių mažinti mirtingumą dėl alkoholio vartojimo, kaip rodo ir kitų šalių patirtis, yra antialkoholinių įstatymų paketas. Tikrai turi poveikį ir alkoholio reklamos, ir pardavimo ribojimas. Atskiros alkoholio parduotuvės ar ne toks patrauklus alkoholio pateikimas. Nors sakoma, kad didesni alkoholio akcizo mokesčiai prisideda prie juodosios rinkos klestėjimo, retas kuris eis pirkti pilstuko, pamatęs, kad parduotuvėje šiek tiek pabrango alus ar vynas. Tai aktualu nebent kalbant apie grupę žmonių, kurie jau yra kritiniai alkoholio vartotojai, turintys didžiulę priklausomybę. “Žinoma, tokios drastiškos priemonės kaip visiškas alkoholio draudimas nėra išeitis, - pabrėžė sociologas. - Žmonės vis tiek vartos alkoholį.

Tačiau tam vartojimui įtakos turi tam tikras ribojimas, sumažinantis alkoholio prieinamumą. Labai svarbus ir visuomenės švietimas. Reikia kalbėti apie alkoholio sukeliamas problemas, kad šis žalingas įprotis nebūtų toleruojamas. Kol kas Lietuvoje bendra situacija primena užtrukusias pagirias. Nors alkoholio vartojimo kultūra keičiasi, jo išgeriame vis daugiau. Tos išgertuvės nesibaigia. Reikia politinių sprendimų, valstybės politikos, kad eitume sveikesnės visuomenės link.”

•

2013 02 27 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Lietuvos teatrai vėl trauks į Rokiškį AISTĖ MASIONYTĖ

Rokiškis turi savąjį pavasario pranašą: kartu su paukščiais čia grįžta ir teatrai. Kovo 1-ąją šiame Aukštaitijos mieste prasideda jau XXIX Lietuvos profesionalių teatrų festivalis “Vaidiname žemdirbiams”, truksiantis dvidešimt dienų.

Ilgiausią istoriją puoselėjančio teatrų renginio organizatorės, Rokiškio kultūros centro direktorės Nidos Lungienės kasmet teiraujamasi vis to paties: kuo šiemet festivalis bus išskirtinis? “Mums nebūtina, kad jis kuo nors išsiskirtų. Tiesiog džiaugiamės tuo, kad jis vyksta, ir galime vienu metu pamatyti tiek spektaklių - geriausių, naujausių”, tikino N.Lungienė. Šiemet festivalyje dalyvauja 15 Lietuvos teatrų, bus parodytas 21 spektaklis vaikams ir suaugusiesiems. Dauguma Rokiškyje rodomų spektaklių pastatyti pernai, tačiau numatomos ir dviejų Rusų dramos bei Kauno “Lėlės” teatrų premjeros.

Geri ir mažesni Dėl įvairių priežasčių šiemet neatvyks nuolatiniai ankstesnių festivalių dalyviai: “Meno forto” su Eimunto Nekrošiaus darbais, Oskaro

Rokiškio kultūros centro direktorė N.Lungienė džiaugiasi ir festivalio dalyvių, ir jo lankytojų būriu.

Asmeninio albumo nuotrauka

cionalinis Kauno dramos teatras Raimundo Banionio režisuotu spektakliu “Priežastys ir pasekmės”.

“Meno forto” darbai jau keletą metų nepasiekia Rokiškio publikos, nes kultūros centro scena per maža E.Nekrošiaus užmojams. Kai kuriuos svečius stabdo ir salė, kurioje telpa tik 460 žiūrovų. Ar neapmaudu, kad tenka atsisakyti kai kurių svečių pasirodymų? “Nemanau, kad dėl to reikėtų graužtis. Juk užtenka

Šiemet festivalis skiriamas pirmojo lietuviško slapto vaidinimo “Nepadėjus nėr ko kasti” 120-osioms metinėms paminėti.

Koršunovo ir Anželikos Cholinos teatrai. Pernai O.Koršunovo teatras tapo Rokiškio festivalio laureatu ir pagal susiklosčiusią tradiciją turėjo pradėti šiemetinį reginį. Tačiau, pasak N.Lungienės, jie neturėjo spektaklio, kurį galėtų parodyti, todėl žadėjo dalyvauti kitąmet, jubiliejiniame “Vaidiname žemdirbiams” festivalyje. Šiemetinę teatro fiestą pradės Na-

ir gerų mažesnio užmojo spektaklių, o tuos “grand” pastatymus galima pamatyti kituose miestuose, ir teatro gerbėjai tikrai nuvažiuoja jų pasižiūrėti”, - įsitikinusi N.Lungienė.

Lietuvos rusų dramos teatras į Rokiškį atveš Jono Vaitkaus režisuotą spektaklį “Stabmeldžiai”.

Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

met rokiškėnai pasirinko Klaipėdos jaunimo teatrą, vadovaujamą Valentino Masalskio. “Smagu palaikyti šį naują teatrą ir kuriantį jo jaunimą”, teigė N.Lungienė. Aukštaitijos žiūrovams klaipėdiečiai parodys spektaklį vaikams “Grybų karas”.

Festivalio rengėjai šiemet pakvietė ir Kauno mažąjį teatrą. N.Lungienė džiaugėsi, kad šio kolektyvo spektakliuose žiūrovai išvys jau senokai Rokiškio sambūryje viešėjusias aktores Doloresą Kazragytę ir Eglę Mikulionytę.

Festivalį baigs “Domino” teatro muzikinis spektaklis “Paryžiaus katedra”, sukurtas pagal Victorą Hugo.

Jis bus parodytas du kartus.

Rėmėjai ir gerbėjai Keletas pakviestųjų Be tradiciškai festivalyje dalyvaujančių teatrų, rengėjai papildomai kviečia ir keletą kitų norinčiųjų. Šie-

Į kai kuriuos spektaklius bilietų jau nebeliko. Jų kainų vidurkis - 30 litų (pigiausi - 20, brangiausi - 60 litų, į uždarymo spektaklius). Pasak

N.Lungienės, šiemet, ko gero, labiausiai justi, kad žmonių gyvenimas pasunkėjo. Tačiau yra ir tokių festivalio gerbėjų, kurie sugeba nusipirkti bilietus bene į visus spektaklius ir tai daro beveik tris dešimtmečius. Šiuos žmones ketinama pagerbti jubiliejinio, kitąmet vyksiančio XXX festivalio proga.

Dėl sunkmečio sumažėjo ir kasmet skiriamų premijų dydis, tik pagrindinis apdovanojimas liko toks pats - 10 tūkst. litų. Tūkstančiu litų sumenko premija už geriausią spektaklį vaikams, po 500 litų apkarpyti prizai geriausiam aktoriui ir aktorei.

Laimė, festivalis turi ištikimą būrį rėmėjų - jų net 60. Kai kurie geradariai padeda festivaliui jau 29 metus. “Nemanau, kad mūsų festivalio tradicija gali nutrūkti, kai čia, Rokiškyje, turime tokį gražų dalyką, kuriuo reikia džiaugtis ir jį saugoti”, - optimistiškai nusiteikusi N.Lungienė.

Tradicijų tąsa Šiemet “Vaidiname žemdirbiams” festivalis skiriamas pirmojo lietuviško slapto vaidinimo 120-osioms metinėms paminėti. Tas vaidinimas įvyko 1893 metais Rokiškio rajono Panemunėlio apylinkėse, Naujikų kaime, kunigo švietėjo Jono Katelės dvare, ir vadinosi “Nepadėjus nėr ko kasti”.

“Iš čia - mūsų teatrinių tradicijų pradžia. Svarbu net ne tai, kad šis vaidinimas pristatytas anksčiau nei “Amerika pirtyje”, o tai, kad įvyko mūsų krašte, ir vėliau tos teatrinės tradicijos buvo tęsiamos. Panemunėlio apylinkės lig šiol garsėja vaidinančiais žmonėmis. 1949 metais Rokiškio teatras tapo pirmuoju, gavusiu liaudies teatro vardą. Jis sėkmingai gyvuoja iki šiol. Jau devyniolika metų atėjus rudeniui Rokiškyje vyksta tarptautiniai teatro festivaliai “Interrampa”. Teatrinę tradiciją tęsia ir mūsiškis - “Vaidiname žemdirbiams” festivalis”, pažymėjo N.Lungienė.

•

“Kino pavasaris”: perlai iš viso pasaulio JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Vilniaus tarptautinis kino festivalis “Kino pavasaris”, vyksiantis kovo 14-28 dienomis, šiemet žada 230 filmų įvairiausiam skoniui.

Pasak lietuviškos programos koordinatorės Justės Zavišaitės, “Kino pavasaris” kaskart sulaukia vis daugiau lietuviškų filmų. Šiemet jų pasiūlyta net 70. Atrinktos 38 juostos, 14 jų - premjeros. Konkursinėje programoje varžysis Kristinos Buožytės “Aurora”.

Visose salėse Kaip vakar per spaudos konferenciją sakė “Kino pavasario” direktorė Vida Ramaškienė, organizatoriai kino perlų ieškojo visame pasaulyje ir atrinko geriausius iš pernai rodytų įvairiuose festivaliuose, forumuose.

Jie įtraukti į 16 programų, iš kurių keturios - naujos. Tai “Naujasis Rusijos kinas”, “Muzikiniai filmai”, “Kulinariniai filmai” ir “Lietuviai svetur”. Pastarojoje programoje bus rodomi užsienyje studijuojančių ar dirbančių lietuvių režisierių, aktorių ir operatorių darbai.

“Kino pavasario” konkursinė programa “Nauja Europa - nauji vardai” tradiciškai kvies įvertinti įspūdingiausius Rytų ir Vidurio Europos kūrėjų debiutus. Šiais metais dėl pagrindinio festivalio prizo varžysis 12 filmų iš Rumunijos, Lenkijos, Serbijos, Bulgarijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Ukrainos, Slovakijos, Lietuvos, pirmą kartą į “Kino pavasario” statulėlę pretenduos juosta iš Gruzijos.

Per XVIII kino renginį bus rodomi filmai, atrinkti dvidešimtyje didžiausių pasaulio festivalių (Kanuose, Berlyne, Toronte, San Sebastiane, Sandanse, Venecijoje, Roterdame, Sarajeve, kitur) ir geriausiai įvertinti kino kritikų. Šiemet organizatoriai išsinuomojo visą sostinės “Forum Cinemas Vingis” kino teatrą, tad filmus vienu metu bus galima žiūrėti devyniose salėse.

Veiks keturi barai, diskusijų klubas. “Žiūrovai kino teatre galės net nakvoti - vyks trumpametražių filmų naktys”, - juokavo organizatoriai. “Kai antrą savaitę festivalio filmai bus pradėti rodyti ir Kaune, vienu metu jie suksis jau penkiuose kino teatruose ir 14 salių”, - sakė “Kino pavasario” vykdomasis direktorius Algirdas Ramaška.

Dėmesys religijai Kaip teigė vienas festivalio programos sudarytojų Edvinas Pukšta, daugelis “Kino pavasario” juostų bus religinės tematikos. Galbūt vieni į tai

Žiūrovai išvys Rumunijoje žiūrimumo rekordus viršijančią nuotaikingą juostą “Apie sraiges ir žmones”. / Kadras iš filmo žvelgs žaismingai, kiti - aštriau ir kritiškiau. “Didžiausia naujiena - trims “Oskarams” nominuotas “Mokytojas” apie Scientologijos bažnyčią. O, tarkime, Urugvajaus filme bažnyčia įsikurs transvestitų klube, ispanų juostos herojė sudarys su Dievu sutartį gyventi iki šimto metų, - pasakojo E.Pukšta. - Bene ambicingiausias šios tematikos projektas - austrų režisieriaus Ulricho Seidliso trilogija “Rojus” (“Meilė”, “Tikėjimas”, “Viltis”).”

Šimtas svečių Tarp šimto svečių, kurie šiemet atvyksta į “Kino pavasarį”, - Jono Meko dukra Oona Mekas, turkų režisierė Yeshim Ustaoglu, rumunų aktorė Ada Condeescu, palestinietis aktorius Ali Sulimanas, italų kino kritikas Giovanni Ottone, žinomas rusų režisierius Aleksejus Fedorčenka, rusų kino kritikė, atvežanti ir savo filmą, Liubovė Arkus, Stradivarijaus smuiku Austrijoje griežiantis,

Lietuvoje gimęs vienas garsiausių pasaulio smuikininkų Julianas Rachlinas, nusifilmavęs ir vienoje juostoje. Vilniuje taip pat lankysis aktorius Rade’as Serbedzija, žiūrovams pažįstamas iš kino filmų “Misija neįmanoma”, “Plačiai užmerktos akys” ir kitų.

Festivalį kovo 14 dieną pradės “Auksiniam gaubliui” nominuota komedija “Kvartetas”, kurią režisavo garsus aktorius Dustinas Hoffmanas, o baigs vengrų kūrėjo Gyorgy Palifi “Galutinis montažas: ponios ir ponai”. “Šį režisierių mūsų žiūrovai jau pažįsta, - kalbėjo E.Pukšta. - Šįkart G.Palifi, negavęs finansavimo savo darbui, meistriškai “suklijavo” filmą iš 500 garsiausių pasaulio juostų.”

Pasak E.Pukštos, išvysime du lenkų filmus, kurių kūrėjai idėjų semiasi iš realybės. Balkanų režisieriai dar kartą pažvelgs į karą šiame regione, tik skirtingais aspektais. Ukrainiečių filme gilinamasi į mums irgi aktualią emigracijos temą. “Kiekvienas kinomanas turbūt yra matęs nors vieną Jeano-Luco Godard’o darbą, o festivalyje bus rodoma šio legendinio prancūzų režisieriaus filmų retrospektyva - aštuonios juostos”, - sakė festivalio “Kino pavasaris” programos sudarytoja Santa Lingevičiūtė.

•

14

2013 02 27 Lietuvos žinios

Sportas

FIFA pasiryžo apsisaugoti nuo nesusipratimų teriais bus pradėtos fiksuoti net pražangos ir nuošalės.

FIFA generalinis sekretorius Jerome Valcke tokius nuogąstavimus atmeta ir sprendimą vadina revoliuciniu, gerokai palengvinsiančiu arbitrų darbą. Pasak jo, tai neturės įtakos nei žaidimo tempui, nei jo dvasiai, nes teisėjai informaciją į ausines gaus akimirksniu ir neprivalės daryti epizodo peržiūros, kaip yra ledo ritulyje.

Nors GLT sistema pareikalaus didžiulių piniginių investicijų, J.Valcke ramus: “Tai brangus malonumas, bet kaina kris. Prisiminkite, kiek prieš kelerius metus kainavo plazminis televizorius ir už kiek jį galite nusipirkti dabar.”

VILMANTAS REMEIKA

Pastaruoju metu futbolo pasaulyje karštai diskutuota - reikia įdiegti vartų linijos technologijos taisyklę (GLT) ar ne. Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA) buvo nusiteikusi prieš tokią naujovę. Tačiau pasaulinis futbolo valdymo organas FIFA priėmė sprendimą - GLT reikalinga.

Tiesa, FIFA verdiktas kompromisinis - vartų linijos technologija bus naudojama ne visada, kaip siūlyta anksčiau, o tik pagrindiniuose turnyruose - šių metų FIFA Konfederacijų taurės varžybose ir 2014 metų pasaulio futbolo čempionate.

Abu turnyrai vyks Brazilijoje.

Istorinės pamokos Pasak FIFA prezidento Seppo Blatterio, įdiegti naujovę paskatino pastarieji teisėjavimo skandalai 2010 metų pasaulio čempionato aštuntfinalio rungtynės tarp Anglijos ir Vokietijos (1:4) bei 2012 metų Europos čempionato dvikova tarp Anglijos ir Ukrainos (1:0). Jose dėl teisėjų klaidų nebuvo įskaityti atitinkamai anglo Franko Lampardo ir ukrainiečio Marko Devičiaus įvarčiai.

Be to, pasaulis iki šiol prisimena 1966 metų pasaulio čempionato finalą Londone tarp Anglijos ir Vakarų Vokietijos. Anglai laimėjo 4:2, tačiau iki šiol neprieita vieningos nuomonės, ar trečiasis Geoffo Hursto pelnytas įvartis buvo ne “vaiduok-

Jos vardas “Brazuca” 2010 metų pasaulio čempionate po F.Lampardo smūgio Vokietijos rinktinės vartininkas Manuelis Neueris kamuolį sugavo tik už vartų linijos, tačiau įvartis buvo neįskaitytas. FIFA nori išvengti panašių akibrokštų. / Reuters/Scanpix nuotrauka lis”. Po G.Hursto smūgio kamuolys atsitrenkė į skersinį ir, atsimušęs į žemę, grįžo į aikštę. Tuomet aikštės teisėjui šveicarui Gottfriedui Dienstui dvejojant jo asistentas iš Azerbaidžano Tofiqas Bahramovas nesvarstydamas įskaitė įvartį.

FIFA pasiryžo užtikrinti, kad ateityje būtų išvengta panašių nesusipratimų. Balandį paaiškės, kuri GLT sistema bus naudojama - “GoalRef” ar “Hawkeye”. Pirmoji veikia magnetiniu principu - į kamuolį įtaisyta mikroschema fiksuoja jo nusileidimo vietą. Antroji kiek paprastesnė specialiose vietose įrengtos kameros

įvairiais rakursais filmuoja vartų perimetrą ir nustato, kur nusileidžia kamuolys. Pasak FIFA, vokiečiai pasiūlė dar dvi galimas GLT kontrolės sistemas. Šiuo metu vyksta testavimo darbai ir paraiškų konkursui laimėti priėmimas.

Kaina kris Oficialiose varžybose GLT krikštą jau gavo praėjusį gruodį per FIFA klubų pasaulio taurės varžybas Japonijoje. Pasak S.Blatterio, sistema veikė nepriekaištingai.

“Po sėkmingų eksperimentų turnyre Japonijoje priimtas sprendi-

mas naudoti GLT Konfederacijų taurės varžybose ir pasaulio čempionate. GLT bus įdiegta visuose stadionuose, kur vyks varžybos, o rungtynių teisėjai gaus visą informaciją apie sistemą ir bus apmokomi”, - teigiama FIFA pranešime.

GLT šalininkai tvirtina, kad permainų reikėjo imtis jau anksčiau. Esą žaidimui greitėjant teisėjai atsiduria keblioje situacijoje, kai ginčytiname epizode turi priimti sprendimą vos per sekundę. Tuo metu milijonai žiūrovų visame pasaulyje gali situaciją išanalizuoti televizijos ekranuose.

Kiti, tarp jų - ir UEFA prezidentas Michelis Platini, naujovę kritikuoja.

Jie sako, kad futbole privalo išlikti žmogiškosios klaidos faktorius, antraip moderniosios technologijos netrukus išstums teisėjus ir su kompiu-

GLT akylai seks “Brazucos” judėjimo trajektorijas. Oficialus pasaulio čempionato kamuolių gamintojas “Adidas” naujam savo gaminiui suteikė būtent tokį vardą. Jį balsavime išsirinko patys brazilai. Iš daugiau nei milijono respondentų 77,8 proc. kamuoliui panoro duoti “Brazucos” vardą. Tik 14,6 proc. balsavo už “Bossa Nova”, 7,6 proc. už “Carnavalesca” kandidatūras.

“Brazuca” yra itin populiarus žodis Brazilijoje. Tai neoficialus terminas, vietiniu slengu naudojamas emocijoms ir požiūriui į futbolą reikšti, teigiamiems ir nacionalinį išdidumą žymintiems jausmams nusakyti.

“Brazucos” terminą maždaug prieš du dešimtmečius sugalvojo kitose tautose integravęsi brazilų diasporos.

2010 metų pasaulio čempionate Pietų Afrikos Respublikoje komandos spardė “Adidas” kamuolį “Jabulani”.

Vietine zulu kalba šis žodis reiškė didelį džiaugsmą ir pasimėgavimą.

•

“Žalgirio” naujokas

“Žalgirio” naujokas J.Wilkas (dešinėje) 2009-aisiais debiutavo nacionalinėje Lenkijos rinktinėje. / AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuvos vicečempionas Vilniaus klubas MFD “Žalgiris” prieš sezoną sulaukė labai solidaus pastiprinimo - pirmadienį pasirašė sutartį su lenku Jakubu Wilku.

Poznanės “Lech” (Lenkija) klubui beveik visą savo futbolininko karjerą atstovavęs J.Wilkas 2012-ųjų antrąjį pusmetį buvo paskolintas Gdansko komandai “Lechia”. 27-erių kairiojo krašto saugas Lenkijos futbolo elite iš viso žaidė 160 rungtynių, įmušė 18 įvarčių ir atliko 16 rezultatyvių perdavimų. 2010-2011 m. sezoną J.Wilkas su Poznanės “Lech” ekipa dalyvavo Europos lygos grupės varžybose ir šiame etape žaidė visus 6 mačus. Anksčiau lenkas dalyvavo ir UEFA taurės turnyre, kur aikštėje

pasirodė 8 kartus. Saugas taip pat žaidė 7 Europos lygos, 4 Čempionų lygos, 2 Europos taurės atrankos varžybų susitikimus. Sėkmingas žaidimas tarptautiniuose turnyruose J.Wilkui atvėrė duris į nacionalinę Lenkijos rinktinę, kurioje “Žalgirio” naujokas debiutavo 2009-aisiais. Įdomu, jog debiutas įvyko rungtynėse su Lietuvos rinktine. Savo šalies garbę sportininkas nuo to laiko gynė 3 kartus. Žalgiriečių gretas sustiprinęs 177 cm ūgio futbolininkas pirmadienį kartu su komanda jau dalyvavo treniruotėje. Jis bus registruojamas šeštadienį Marijampolėje vyksiančiam LFF Supertaurės mačui su Panevėžio “Ekranu”.

•

LŽ

2013 02 27 Lietuvos žinios

Sportas

15

D.Dulkiui suteikta dar viena galimybė SAULIUS RAMOŠKA

Šalies vicečempionas Vilniaus “Lietuvos ryto” gynėjas Deividas Dulkys paskolintas Rygos ekipai “Barons”. Joje, pasak klubo vadovo Martyno Purlio, žaidėjas turės daugiau progų pasireikšti, galės parodyti, ką iš tiesų sugeba.

Praėjusią vasarą “Lietuvos rytas” D.Dulkiui tapo pirmuoju klubu, kuriame žaidėjas pradėjo profesionalo karjerą. Su Floridos universitetui atstovavusiu krepšininku sostinės ekipa pasirašė dvejų metų sutartį su galimybe ją pratęsti dar metams.

D.Dulkys vedė derybas ir su šalies čempionu Kauno “Žalgiriu”, tačiau šios užstrigo, o vilniečiai pateikė patrauklesnį pasiūlymą.

- Prisidėjus Tautvydui Lydekai komandoje turėjome penkiolika žaidėjų. Deividas gaudavo mažiau žaisti, nes atakuojančio žaidėjo pozicijoje rungtyniauja Renaldas Seibutis, be to, į šią poziciją įtraukėme Janį Blūmą. O varžybų dabar nėra daug - žaidžiame tik kartą per savaitę. Todėl geriausias variantas D.Dulkiui - rasti komandą, kurioje jis galėtų daugiau rungtyniauti ir tobulėti. Kaip tik pasitaikė Rygos ekipa “Barons”, kuriai reikėjo tokio žaidėjo. Mes Deividą išnuomojome iki sezono pabaigos.

- Galėjote krepšininką išnuomoti ir kitam klubui?

- Buvo ir kitų ekipų, bet latvių variantas buvo geriausias ir greičiausias, todėl nusprendėme nieko nebelaukti ir pasirašyti nuomos sutartį.

- Ar galėsite jį susigrąžinti, jei, tfu tfu tfu, kuris nors žaidėjas patirs traumą?

“LIETUVOS RYTO” PERMAINOS ŠĮ SEZONĄ * Spalio 12 diena: ekipą paliko Serbijos specialistai - vyriausiasis treneris Aleksandras Džikičius ir asistentas Srdjanas Flajsas. Treniruoti komandą patikėta Dariui Maskoliūnui. * Lapkričio 19 diena: trenerių štabą papildė Dainius Adomaitis. * Sausio 15 diena: Milano “Emporio Armani” (Italija) ekipa nutarė susigrąžinti vilniečiams išnuomotą 22 metų 208 cm ūgio vidurio puolėją Leoną Radoševičių. * Sausio 16 diena: “Lietuvos rytas” rado pamainą L.Radoševičiui - šalies vicečempionų klubas pasirašė sutartį su 22 metų 212 cm ūgio vidurio puolėju iš Kroatijos Tomislavu Zubčičiumi. * Sausio 17 diena: į Vilniaus klubą atvyko Belizo ir JAV pilietybę turintis 34 metų 193 cm ūgio gynėjas Miltonas Palacio. * Sausio 25 diena: komandą paliko ir į Zagrebo “Crvena Zvezda” (Kroatija) išsikėlė vidurio puolėjas iš Makedonijos Predragas Samardžiskis. * Sausio 29 diena: klubo vadovai pasirašė sutartį su 26 metų 213 cm ūgio amerikiečiu vidurio puolėju Patricku O’Bryantu. * Vasario 20 diena: vilniečiai iš Samaros klubo “Krasnyje krylja” (Rusija) išsinuomojo 29 metų 208 cm ūgio vidurio puolėją Tautvydą Lydeką. * Vasario 25 diena: 24 metų 192 cm ūgio gynėjas Deividas Dulkys paskolintas Rygos komandai “Barons” (Latvija).

M.Purlys: “Tikėkimės, žaidėjai daugiau nepatirs traumų. Priešingu atveju iki sezono pabaigos tektų verstis su tais krepšininkais, kuriuos turime.” “Žinau, kad bus konkurencija dėl vietos pagrindinėje sudėtyje, bet tai turėtų būti naudinga”, - sezono pradžioje teigė 24 metų 196 cm ūgio gynėjas.

Vis dėlto konkurencijos naujokas neatlaikė. Šį sezoną Eurolygos reguliariajame sezone D.Dulkys vidutiniškai aikštelėje praleisdavo 10 minučių ir pelnydavo 2,3 taško, Lietuvos krepšinio lygos čempionate žaisdavo kiek ilgiau, 14 minučių, ir pelnydavo 5,9 taško, VTB Jungtinės lygos varžybose per 11 minučių surinkdavo 2,5 taško.

- Kodėl nutarėte paskolinti D.Dulkį? - LŽ pasiteiravo “Lietuvos ryto” direktoriaus Martyno Purlio.

- Tai klausimas - kas būtų, jeigu būtų. Tikėkimės, kad taip nenutiks.

Priešingu atveju iki sezono pabaigos tektų verstis su tais žaidėjais, kuriuos turime. Pagal sutarties sąlygas susigrąžinti D.Dulkį būtų labai sunku.

- Prieš sezoną dauguma specialistų neabejojo, kad D.Dulkys taps vienu komandos lyderių. To neįvyko.

Kiek anksčiau neslėpėte, kad jus nuvylė ir makedonas Predragas Samardžiskis, kurį išleidote į Zagrebo “Crvena Zvezdą”. Kurie dar krepšininkai žaidžia ne taip, kaip tikėjotės?

- Deividas ne tik mus nuvylė.

Manau, jis ir pats nepatenkintas tokiu savo pasirodymu. Gauti dau-

Šį sezoną D.Dulkys (atakuoja) nuvylė ir klubo vadovus, ir save.

Romo Jurgaičio nuotrauka

giau žaisti ir parodyti, ką sugeba tai ir buvo viena priežasčių, kodėl jis atsidūrė Rygos klube. O jei kalbama apie kitus mūsų krepšininkus - manau, visiems yra kur tobulėti.

Sezonas dar nesibaigė, laukia pagrindinės kovos, joms pasirengti laiko turime.

- Kaip į ekipą įsiliejo T.Lydeka?

- Šiandien (antradienį - aut.) kaip tik Utenoje žaidžiame su “Juventus”. Ten bus jo krikštas, matysime, kaip seksis. Bet per treniruotes jis imlus, akimirksniu viską perpranta.

Būtent tokio žaidėjo mums ir reikėjo.

- VTB Jungtinės lygos reguliariajame sezone jums liko žaisti trejas rungtynes. Turite puikias galimybes patekti į atkrintamąsias varžybas.

- Laukia sunkios rungtynės, ypač ateinantį pirmadienį Vilniuje su Rimo Kurtinaičio treniruojamu Maskvos srities klubu “Chimki”. Mes net negalvojame, kad galime nepatekti į aštuntfinalį.

•

Traumų išretinti šiauliečiai garbingai pralaimėjo Dar sekmadienį į “Šiaulių” ekipos treniruotę susirinko tik penki žaidėjai, o antradienį šiai ekipai savo žiūrovų akivaizdoje jau teko kautis su pralaimėjimo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate nepatyrusiu Kauno “Žalgiriu”. Žalgiriečiai jau po 10 minučių pirmavo 25:15, o antrame ketvirtyje nutolo 40:22 (18 min.). Atrodė, intrigos nebeliko, tačiau įpusėjus trečiam kėliniui svečiai pajuto pavojų - po Chase’o Simono dvitaškio “Šiauliai” varžovų pranašumą aptirpdė 48:40. Bet dar nesibaigus kėliniui “Žalgiris” atkūrė saugią persvarą (62:44) ir netrukus LKL čempionate įsirašė devintą pergalę - 78:68.

STATISTIKA “Šiauliai” - Kauno “Žalgiris” 68:78 (15:25, 11:17, 18:20, 24:16). Ch.Simonas 19 tšk., L.Samėnas 17, R.Alijevas 10 (6 per. kam.), S.Kuzminskas 9; M.Kuzminskas 14 (2-7/8, J.Foote’as 13 (9 atk. kam.), A.Juškevičius 12, R.Javtokas (4 kld.) ir D.Lavrinovičius po 8.

LKL LENTELĖ

Prieš dvikovą su “Žalgiriu” pagerbtas “Šiaulių” komandoje karjerą pradėjęs ir ten ją užbaigęs puolėjas M.Žukauskas. / Bcsiauliai.lt nuotrauka

D.McGratho debiutas “Pralaimėti “Žalgiriui” dešimčia taškų nėra blogai, bet treneriams visada norisi geriau. Šiandien vyrai padarė tai, ko ir prašėme - atidavė visas jėgas”, - po rungtynių sakė “Šiaulių” treneris Gediminas Petrauskas. “Šiaulių” komandai šiame mače teko verstis be dviejų užsieniečių nežaidė traumas besigydantys Papa Dia ir Lewis Jacksonas.

“Sekmadienį treniruotėje turėjome vos penkis krepšininkus, visi kiti susižeidę, - sakė G.Petrauskas. Viena svarbiausių užduočių - daryti

viską, kad jie kuo greičiau atsistotų ant kojų ir galėtų padėti per lemiamas sezono kovas.” Šiauliuose “Žalgirio” komandoje debiutavo įžaidėjas Donaldas McGrathas. Amerikietis per 17 minučių pelnė 6 taškus (tritaškiai 2/2), atliko 6 rezultatyvius perdavimus ir suklydo 4 kartus.

“Labai dažnai klydome, - auklėtinių 25 klaidų pro akis nepraleido “Žalgirio” vyriausiasis treneris Joanas Plaza. - D.McGrathas suklydo net 4 kartus, bet manau, sezono pabaigo-

je jis mums tikrai padės. Tiek pat klaidų padarė ir Robertas Javtokas, bet jis dar nėra sugrįžęs į savo vėžes.”

Prieš šį mačą Šiaulių arenoje buvo pagerbtas krepšininko karjerą baigęs Mindaugas Žukauskas. “Šiaulių” komandoje karjerą pradėjusio ir čia ją užbaigusio puolėjo marškinėliai su 5 numeriu buvo iškilmingai pakelti į palubes. Žiūrovams parodytas filmas su Lietuvos krepšinio legendos Arvydo Sabonio palinkėjimais, istorinėmis nuotraukomis. “Šiauliai” ir “Žalgiris” buvo svar-

(pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas) 1. Žalgiris 9 0 100 2. Prienai 12 2 86 3. Neptūnas 11 3 79 4. Lietuvos rytas 5 2 71 5. Pieno žvaigždės 8 6 57 6. Juventus 8 6 57 7. Šiauliai 7 7 50 8. Nevėžis 7 8 47 9. Lietkabelis 5 10 33 10. LSU-Baltai 4 10 29 11. Sakalai 4 11 27 12. Palanga Triobet 0 15 0

biausi klubai karjeroje”, - sveikintojams dėkojo M.Žukauskas.

Paaiškėjo galutinės sudėtys Šiaulių krepšinio gerbėjai, savo arenoje išvydę rungtyniaujantį šalies čempioną “Žalgirį”, netrukus sulauks dar daugiau žvaigždžių. Kovo 17 dieną į Saulės miestą užsuks BEKO-LKL “Žvaigždžių diena 2013”. “Lietuvių” ir “Time Team” užsieniečių rinktinių starto penketus rinko šalies aistruoliai. Šią savaitę LKL paskelbė galutines sudėtis.

“Lietuvių” komandai, be į starto

penketą patekusių Renaldo Seibučio (Vilniaus “Lietuvos rytas”), Rimanto Kaukėno (“Žalgiris “), Mindaugo Kuzminsko (“Žalgiris”), Mindaugo Katelyno (“Lietuvos rytas”) ir Darjušo Lavrinovičiaus (“Žalgiris”), atstovaus Gintaras Kadžiulis ir Gediminas Orelikas (abu - “Prienai”), Aurimas Kieža (“Šiauliai”), Deividas Gailius (Klaipėdos “Neptūnas”), Arnas Butkevičius (Panevėžio “Lietkabelis”), Aivaras Kiaušas (Vilniaus “Sakalai”) ir Kšištofas Lavrinovičius (“Žalgiris”).

Užsieniečių rinktinės garbę, be į starto penketą patekusių Oliverio Lafayette’o (“Žalgiris”), Marko Popovičiaus (“Žalgiris”), Tremello Dardeno (“Žalgiris”), Mario Delašo (“Žalgiris”) ir Jeffo Foote’o (“Žalgiris”), gins Nemanja Nedovičius (“Lietuvos rytas”), Darrickas Leonardas (Utenos “Juventus”), Trevonas Hughesas ir Yancy Gatesas (abu - Pasvalio “Pieno žvaigždės”), Tony Bishopas (Kėdainių “Nevėžis”), Mari Konate’as (“Palanga Triobet”) ir Papa Dia (“Šiauliai”).

“Lietuvių” komandai vadovaus “Prienų” treneris Virginijus Šeškus, svetimšalių ekipai - “Žalgirio” strategas J.Plaza.

Bene audringiausioje metų krepšinio puotoje aistruoliai, kaip įprasta, išvys “Snaiperio” konkursą ir šokliausiųjų kovas dėl “Oro karaliaus” titulo.

•

LŽ

16

2013 02 27 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai NAMAI, PATALPOS PARDUODA

Ūkinius pastatus ir apie 160 ha žemės ūkio paskirties žemės Trakų ir Prienų rajonuose, prie Verknės upės. Tel. 8 672 31 568.

Požeminį 20 kv. m garažą Vilniuje, Žvėryne, Paribio g. 23A (unik. Nr. 10/992-0075-01-8:0029, kaina - 19 000 Lt). Tel. 8 699 05 122.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 6-7 a žemės sklypus namų statybai Kaune, Kadugių g., prie Kauno marių. Tel. (8 5) 278 9238.

12 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra, geras susisiekimas, naujas vienbučių namų kvartalas, 1 a kaina - 7000 Lt). Vilnius, tel. 8 682 46 203.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, kaina - 125 000 Lt).

Tel. 8 656 17 413.

TRANSPORTO PRIEMONĖS PARDUODA Antikvarinį automobilį GAZ-21 US „Volga“ (1967 m., labai geros būklės), naujus ratlankius R-15 su padangomis (kainos - sutartinės).

Tel.: (8 315) 40 633, 8 684 45 634.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOS Pigiai atlieka santechniko darbus. Konsultuoja, suteikia garantiją, dirba be išeiginių. Vilnius, tel.

8 606 71 128.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

IEŠKO DARBO Galėčiau prižiūrėti vaikelį Vilniuje, Lazdynuose ar Karoliniškėse, Jūsų namuose (turiu patirties).

Tel. 8 676 13 371.

PRANEŠIMAI Parduodamos 77/100 dalys stovėjimo aikštelės Klaipėdoje, bendras plotas - 483 kv. m.

Kaina 49 000 Lt. Tel. 8 679 27 852. Užs. LM-2300

Informuoju, kad yra parengtas žemės sklypo, esančio Didžioji g. 19, Vilniuje, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

PRANEŠIMAS apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitą Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB „Venergija“, Draugystės g. 1, Pakiršinio k., Radviliškio r., adresas korespondencijai: Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.

PVSV ataskaitos rengėjas: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A, Vilnius, tel. (8 5) 210 7610, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: info@cowi.lt.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - biodujų jėgainės statyba.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Skabeikių k., Papilės sen., Akmenės r.

Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: UAB „Venergija“ 2 ha ploto 2-jų dalių sklype planuoja vykdyti biodujų gamybą iš kiaulių mėšlo ir kukurūzų bei žolės masės siloso. Biodujos bus panaudojamos iki 1 MW galios kogeneraciniame įrenginyje šiluminės ir elektros energijos gamybai.

Susipažinti su PVSV ataskaita galima iki viešo susirinkimo: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g.

369A (8 a.), Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt, ir Papilės seniūnijoje, Basanavičiaus g. 23, Papilė.

Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita įvyks 2013 m. kovo 15 d. 13.00 val. Papilės seniūnijos patalpose, J.Basanavičiaus g. 23, Papilėje, Akmenės r.

Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui ir ūkinės veiklos organizatoriui.

Užs. R-122

UAB „Vilniaus zunda“ akcininkų dėmesiui Bendrovės valdybos iniciatyva 2013 m. kovo 4 d. 11.00 val. adresu: Eišiškių pl. 127, Vilniuje, šaukiamas pakartotinas neeilinis uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus zunda“ (buveinės adresas: Šv. Stepono g. 36, Vilnius, identifikavimo kodas 120126018, PVM mokėtojo kodas LT201260113, duomenys apie kurią kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre) akcininkų susirinkimas.

Akcininkai registruojami nuo 10.30 val.

Susirinkimo darbotvarkė: 1. Uždarosios akcinės bendrovės įstatų keitimas.

Užs. LM-2288 Bendrovės vadovas

PRANEŠIMAS Kredito unijos „Pareigūnų kredito unija“ narių dėmesiui!

2013 m. kovo mėn. 27 d. 17 val. 30 min. konferencijų centre „Karolina“, esančioje Sausio 13osios g., 2, Vilniuje, šaukiamas kredito unijos „Pareigūnų kredito unija“, buveinės adresas: Birželio 23-osios g. 15, eilinis visuotinis narių susirinkimas, numatant šią darbotvarkę: 1. Stebėtojų tarybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.

2. Revizoriaus ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.

3. Valdybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.

4. Paskolų komiteto ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.

5. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno paskirstymo (nuostolių atlyginimo) tvarkos projekto pristatymas. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Nutarimo dėl pelno paskirstymo (nuostolių dengimo) tvarkos priėmimas.

6. 2013-2015 m. veiklos plano tvirtinimas.

7. 2013 metų kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas.

8. Audito įmonės einamųjų 2013 m. ir dviejų ateinančių finansinių metų kredito unijos finansinių ataskaitų rinkinio auditui rinkimas ir lėšų, kurios bus skirtos audito įmonei apmokėti limito nustatymas.

9. Revizoriaus atlyginimo dydžio nustatymas.

10. Įgaliojimų suteikimas valdybai jos kadencijos laikotarpiu priimti sprendimus dėl disponavimo turtu, sudaryti sandorius, kai sandorių suma ar turto vertė viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo.

11. Kredito unijos įstatų keitimas.

Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimų projektais, ataskaitomis bei kitais dokumentais kredito unijos nariai gali susipažinti kredito unijos patalpose, adresu: Birželio 23-osios g. 15, Vilniuje.

Tel. pasiteirauti: (8 5) 260 8934, 8 673 98 414, el. p.: unija@pareigunai.lt „Pareigūnų kredito unijos“ valdyba

Užs. LM-2289

PRANEŠIMAS Tauragės Kredito unijos narių dėmesiui!

2013 m. kovo mėn. 20 d. 17.00 val. Tauragės kredito unijos patalpose, esančiose

Plano rengimo tikslas - suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

S.Dariaus ir S.Girėno g. 28, Tauragė, šaukiamas Tauragės kredito unijos, buveinės adresas: S.Dariaus ir S.Girėno g. 28, Tauragė, eilinis visuotinis narių susirinkimas.

Neįvykus, skelbiamas pakartotinas susirinkimas 2013 m. kovo mėn. 22 d. 17.00 val.

Tauragės kultūros centro salėje, adresu: S.Dariaus ir S.Girėno g. 3, Tauragė.

Numatoma darbotvarkė:

Su parengtu žemės sklypo planu ir jo sprendiniais kviečiu susipažinti gretimų žemės sklypų naudotojus adresu: Žalgirio g.

90-508, Vilniuje, iki 2013 03 13.

1. Stebėtojų tarybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.

2. Vidaus audito tarnybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.

3. Valdybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.

4. Paskolų komiteto ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.

5. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno paskirstymo (nuostolių atlyginimo) tvarkos projekto pristatymas. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Nutarimo dėl pelno paskirstymo (nuostolių dengimo) tvarkos priėmimas.

6. 2013-2015 m. veiklos plano tvirtinimas.

7. 2013 metų kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas.

8. Kredito unijos paskolų komiteto nario rinkimas.

9. Metinių išmokų (tantjemų) kredito unijos vadovams nustatymas.

10. Kiti klausimai: narių šalinimas iš Tauragės kredito unijos.

Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimų projektais, ataskaitomis bei kitais dokumentais kredito unijos nariai gali susipažinti kredito unijos patalpose, adresu: S.Dariaus ir S.Girėno g. 28, Tauragė.

Užs. LM-2294

Asmuo kontaktams Vytautas Pavasaris, tel. 8 680 17 289.

Užs. LM-2287

UAB „Jonavos ranga“ akcininkų dėmesiui!

UAB „Jonavos ranga“ valdybos iniciatyva ir sprendimu 2013 m. balandžio 2 d. 16.00 val. šaukiamas UAB „Jonavos ranga“ (įmonės kodas 156618516) visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris įvyks UAB „Jonavos ranga“ buveinėje: Darbininkų g. 4, Jonava.

Akcininkų registracija vyks nuo 15.00 val.

Susirinkimo darbotvarkė:

Tauragės apskrities vartotojų ir smulkaus verslo centras praneša, kovo 28 dieną 17.00 val.,

Susirinkimo darbotvarkė: 1. Centro direktoriaus ataskaita; 2. Valdybos veiklos ataskaita; 3. Revozoriaus finansinės-ūkinės veiklos metinė ataskaita; 4. Valdymo organų narių rinkimas.

Užs. LM-2297

Užs. LM-2293

adresu: S.Dariaus ir S.Girėno g. 28, Tauragė,

vyks visuotinis ataskaitinis susirinkimas.

Nesant kvorumui, pakartotinai susirinkimas vyks 2013 metų kovo 30 dieną 12.00 val. adresu: S.Dariaus ir S.Girėno g. 28, Tauragė.

(kodas 144717392, juridinis adresas - Ukmergės g. 23, Panevėžys,

teisinė forma - uždaroji akcinė bendrovė, registras - Valstybės įmonės registrų centro Panevėžio filialas) akcininkų susirinkimo.

Pranešu, kad 2013 m. kovo 29 d. 10.00 val. patalpose adresu: Konstitucijos pr. 26, Vilnius, šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

Akcininkų registracija vykdoma nuo 9.30 val. iki 10.00 val.

Su savimi turėti vertybinių popierių sąskaitos išrašą ir asmens dokumentą, o negalint dalyvauti susirinkime - įstatymų nustatyta tvarka įgalioti kitą asmenį atstovauti Jūsų interesams.

Darbotvarkė: 2. 2012 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimas; 1. Metinis pranešimas apie bendrovės 2012 m. 3. 2012 m. pelno(nuostolio) paskirstymo tvirveiklą; tinimas.

Su šaukiamo eilinio akcininkų susirinkimo darbotvarke susijusiais dokumentais galima susipažinti prieš 15 d. iki susirinkimo datos. Telefonas pasiteirauti (8 45) 43 35 86.

Užs. LM-2286 Direktorius

2012 11 22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Agrokuras“, įm. kodas 125691256, iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2013 02 07.

Bankroto administratorius UAB „Bankroto lyderiai“, tel. 8 678 81 730.

Visos sutartys, sudarytos iki 2013 02 07, nutraukiamos.

Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2013 03 19, adresu: Kęstučio g. 47, Vilnius.

Terminas UAB „Agrokuras“ vadovui perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą nustatytas iki 2013 02 22.

Užs. R-124

Informacija Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) nariams Informuojame, kad LASF narių suvažiavimas įvyks 2013 metų kovo 30 dieną.

Suvažiavimo vieta Adresas Dalyvių registracijos pradžia Suvažiavimo pradžia

„Kauno viešbutis“, konferencijų salė.

Laisvės alėja 79, LT-44297 Kaunas.

10.00 val.

11.00 val.

Suvažiavimo dienotvarkė: 1. Tarybos-Prezidento ataskaitos už 2012 metus pristatymas; 2. LASF Apeliacinio teismo pirmininko ataskaitos už 2012 metus pristatymas; 3. LASF 2012 metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas atsižvelgiant į audito ataskaitą; 4. LASF 2013 m. pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas; 5. 2014 m. LASF narių stojamojo ir nario mokesčių, asocijuotų LASF narių tikslinių įnašų federacijos veiklai remti dydžių projekto tvirtinimas; 6. LASF organo „Drag“ komiteto steigimas; 7. Galiojančių LASF įstatų redakcinio projekto tvirtinimas; Projektas Nr. 2/2012-11-14; 8. LASF etikos ir drausmės kodekso tvirtinimas (jeigu bus patvirtintas LASF įstatų redakcinis projektas);

9. LASF Tarybos darbo nuostatų tvirtinimas (jeigu bus patvirtintas LASF įstatų redakcinis projektas); 10. LASF Apeliacinio tesimo darbo nuostatų tvirtinimas (jeigu bus patvirtintas LASF įstatų redakcinis projektas); 11. LASF Revizijos komisijos darbo nuostatų tvirtinimas (jeigu bus patvirtintas LASF įstatų redakcinis projektas); 12. LASF etikos ir drausmės komisijos rinkimai (jeigu bus patvirtintas LASF įstatų redakcinis projektas); 13. LASF Revizijos komisijos pirmininko rinkimai; 14. LASF tarybos nario - „Drag“ komiteto pirmininko rinkimai (jeigu bus įsteigtas „Drag“ komitetas); 15. LASF viceprezidento rinkimai; 16. Dėl 2013 m. „LASF garbės vardo“ apdovanojimo.

LASF suvažiavime dalyvauti ir balsuoti turi teisę LASF nariai, sumokėję LASF nario mokestį iki 2013 m. kovo 15 d. Taip pat skirti delegatą dalyvauti suvažiavime svečio teisėmis gali LASF asocijuoti nariai, kurie iki 2013 03 20 užsiregistruos LASF sekretoriate.

Suvažiavimo medžiaga LASF nariams išsiųsta 2013 02 27 d. registruotais laiškais. Visa suvažiavimo medžiaga bus skelbiama http://www.lasf.lt/index.php/Suvaziavimas.

Užs. R-121

INFORMUOJAME, kad 2013 03 23 šaukiamas pakartotinis eilinis visuotinis 466-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (kodas: 125065583, adresas: Žirmūnų g. 117A, Vilnius) toliau - Bendrija, narių susirinkimas. Susirinkimą inicijuoja Bendrijos valdyba.

Susirinkimo vieta: Žirmūnų g. 143, Žirmūnų seniūnijos posėdžių salė.

Susirinkimo pradžia: 10.00 val.

Narių ar jų įgaliotųjų asmenų (atstovų) registracija prasideda nuo 9.30 val.

Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrijos Valdybos pirmininko metinė ataskaita už 2012 m.; 2. Bendrijos Revizijos komisijos metinė ataskaita už 2012 m.; 3. Bendrijos Revizijos komisijos rinkimai; 4. Bendrijos sąmatos 2013 m. tvirtinimas;

5. Bendrijos nario mokesčio tvirtinimas; 6. Bendrijos eksploatacinių lėšų kaupimas; 7. Bendrijos pastato remonto klausimai; 8. Bendrijos narių, įsiskolinusių Bendrijai, svarstymas bei poveikio priemonių, siekiant išieškoti skolas, priėmimas; 9. Einamieji klausimai.

Narių dalyvavimas būtinas. Ši informacija taip pat skelbiama Bendrijos skelbimų lentoje.

Susipažinti su susirinkimo sprendimų projektu ir kitais dokumentais pagal susirinkimo darbotvarkę bei gauti kitą dominančią informaciją galima susitarus telefonu: Užs. LM-2285 Nr. 8 698 01 000.

Viešoji įstaiga Klaipėdos universitetas skelbia negyvenamųjų patalpų, skirtų maitinimo paslaugoms teikti, viešą nuomos konkursą.

kad šių metų

1. Bendrovės valdybos 2012 m. ūkinės finansinės veiklos ataskaita; 2. Auditoriaus išvada apie bendrovės 2012 metų finansinę atskaitomybę; 3. Bendrovės 2012 metų finansinės atskaitomybės tvirtinimas; 4. Bendrovės 2012 metų pelno (nuostolio) paskirstymas; 5. Dėl kreipimosi į Kauno apygardos teismą iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Jonavos ranga“; 6. Dėl UAB „Jonavos ranga“ restruktūrizavimo plano metmenų tvirtinimo; 7. Dėl administratoriaus kandidatūros; 8. Dėl UAB „Jonavos ranga“ restruktūrizavimo išlaidų sąmatos.

Papildomą informaciją teikia vyriausioji buhalterė Dalia Pašvenskienė, tel. (8 349) 54 576.

Akcininkų registracija bus vykdoma pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

UAB „Baltijos investicijų grupė“ akcininkų dėmesiui.

Dėl eilinio visuotinio UAB „Baltijos investicijų grupė“

Informacija konkurso dalyviams: 1. Negyvenamosios patalpos išnuomojamos 5 metų laikotarpiui.

2. Patalpų adresai, 1 kv. m. nuomos kaina, plotas ir vieno mėnesio nuompinigių dydis, be komunalinių mokesčių: Eil. Nr. 1.

2.

3.

Adresas H.Manto g. 84 K.Donelaičio g. 4 S.Neries g. 5

Pradinė 1 kv. m nuomos kaina 11,00 Lt 10,00 Lt 11,00 Lt

Plotas 320,84 kv. m 112,40 kv. m 97,24 kv. m

Vieno mėn. nuompinigių suma* 3529,24 Lt 1124,00 Lt 1069,64 Lt

3. Paraiškas dalyvauti konkurse, parengtas pagal Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ (Žin., 2001, Nr. 106-3814), dalyviai pateikia adresu: Klaipėdos universitetas, H.Manto g. 84, Klaipėda, 3 korpusas, 302 kab. komisijos narei Jolantai Galdikaitei. Dėl konkurso sąlygų ir papildomos informacijos kreiptis tel. Nr. (8 46) 39 89 55 arba el. paštu: jolanta.galdikaite@ku.lt.

4. Konkurso dalyvis pradinį įnašą, lygų 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui, sumoka į banko DNB Nord sąskaitą LT47 4010 0423 0142 1633, nurodant gavėją „Klaipėdos universitetas“, įmonės kodas 211951150 ir tikslinę paskirtį „Nuomos konkursas“.

5. Paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminas iki 2013 m. kovo 13 d. 16.00 val.

6. Komisijos posėdis įvyks H.Manto g. 84, Rektorate, 1 aukšte, 104 kab. 2013 m. kovo 18 d. 14.00 val.

Užs. LM-2280

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

18

2013 02 27 Lietuvos žinios

TV programos

TREČIADIENIS 27 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 11.20 Popiežiaus Benedikto XVI atsisveikinimas su visuomene Šv. Petro aikštėje.

Tiesioginė transliacija iš Vatikano 12.45 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Stilius”. Namai 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Teisė žinoti” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Teisė žinoti”.

Laidos tęsinys 22.15 “Ugnies tramdytojai” 22.45 “Pergalės kaina” 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” N-7 0.30 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” (k.)

7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40 “Kriminalistai” (k.) N-7 11.40 “Nuo... Iki...” (k.)

12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.00 “Diagnozė: valdžia” 21.00 “Šlovė ir turtai” N-14 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Kriminalinis trileris “Nuotaka iš Rusijos” N-14 0.25 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.20 “4400” N-7

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Biuras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Be komentarų” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė”

17.00 “Diena”.

Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Akistata” 20.30 “Motina ir sūnus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Daktaras Hausas” 23.05 “CSI Majamis” 0.00 “Kaulai” 1.00 “Firma” 1.50 “Liudininkai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 8.00 “Užkalnio 5” (k.) N-7 9.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Jūrų velniai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Komikų klubas” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Taip. Ne” 21.30 “Sąmokslo teorija” N-7 22.30 “Mentai” N-7 23.30 “Jūrų velniai” (k.) N-7 0.30 “Laukinis” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis” N7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo f. “Besaikė jėga 2. Keršto jėga” N-14 22.45 “Deksteris” N-14 23.45 “Bręstantis blogis” N-14 0.45 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Tara Dankan” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Dok. f. “Su hidžabu ir aukštakulniais”. 5, 6 d. (k.) 12.30 “Dar širdyje - ne sutema” (k.) 13.05 “Vienas eilėraštis” 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Lyderiai” 15.00 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. J.Bramso Trio klarnetui, violončelei ir fortepijonui a-moll. Atlieka A.Budrys (klarnetas), E.Kulikauskas (violončelė), P.Geniušas (fortepijonas) (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.15 “Vilniaus knygų mugė 2013” 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Pinigų karta” 19.00 Rašytojui Mykolui Sluckiui atminti. “Kultūra”. Rašytojas Mykolas Sluckis 19.15 Rašytojui Mykolui Sluckiui atminti. Vaid. f. “Laiptai į dangų” 20.15 “Vasarvidžio kelionė į Anykščius” 20.45 “Pagauk kampą” 21.10 “Atžalos” 22.00 “Savęs link”. Vaclovo Into akmenų muziejus 22.30 “Elito kinas”. Čekų animacijos klasika. “Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai Pasauliniame kare”. “Šveiko nuotykiai Kiralyhidoje”. “Vengrijoje”. “Žengte marš!” 23.45 “Mokslo ekspresas” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 1.45 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. J. S.Bacho Motetai. Atlieka kamerinis choras “Jauna muzika”, ansamblis “Musica humana”. Dirigentas V.Augustinas

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Po

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Sniego karalienė” (3D) - 14.30, 16.45, 17.45 val.

“Sniego karalienė” - 10.45 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.15 val.

“Aukšta klasė” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Svajonių komanda. 1935” - 19 val.

“Saugus prieglobstis” - 21.50 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 16, 18.30, 21.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.30, 19.15, 21.40 val.

“Gimę mylėti” - 20 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.30, 13.30, 15.45, 18.15, 20.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45, 15.15 val.

“Ana Karenina” - 12, 14.45, 18, 21 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 15, 17.30, 20.15 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.30 val.

“Legendos susivienija” - 11.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Sniego karalienė” (3D) - 13.20 val.

“Sniego karalienė” - 11, 15.45 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11.20 val.

“Aukšta klasė” - 12, 14.30, 17, 19.30, 22 val.

“Svajonių komanda. 1935” - 20.30 val.

“Saugus prieglobstis” - 18.15 val.

“Linkolnas” - 11.40, 14.50, 18, 21.20 val.

“Gimę mylėti” - 18.40, 21.40 val.

“Valentinas vienas” - 13.30, 16.20, 19, 21.40 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14.20, 16.50, 19.20, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.40, 16.10 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 14.15, 16.30, 19, 21 val.

“Ana Karenina” - 15.20, 18, 21.20 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 18.20 val.

“Skrydis” - 21 val.

“Ištrūkęs Džango” - 15, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 15.15 val.

“Pi gyvenimas” - 17.30 val.

“Legendos susivienija” - 12.15 val.

“Vargdieniai” - 17.45 val.

“Argo” - 15, 20.30 val.

SKALVIJA “Dar vieneri metai” - 21.10 val.

“Oh Boy” - 17 val.

“Siena” - 18.50 val.

PASAKA “7 dienos Havanoje” - 21 val.

“Medžioklė” - 21.30 val.

“Paslėptas veidas” - 21.45 val.

“Optimisto istorija” - 19.15 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 17.15 val.

“Liepsna ir citrina” - 18.30 val.

pasaulį su Anthony Bourdainu” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga” 21.30 Nuotykių f. “Konanas užkariautojas” 23.30 Europos pokerio turas 0.30 “6 kadrai” 1.00 “Kastlas” 1.50 “CSI Majamis”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 7.55 “Ryto reporteris” tęsinys 9.15 2013 m. Amerikos muzikos “Grammy” apdovanojimai 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 “Sartai 2013”. Žirgų lenktynių apžvalga 16.00 Žinios 16.10 “Sartai 2013”. Žirgų lenktynių apžvalgos tęsinys 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 Dok. f. “Kaip užauginti planetą. Gyvybė iš šviesos”. 1 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “P.S. Myliu tave” 9.05 Drama “Vėjavaikė” 11.00 Drama “Daktaro Parnaso Fantazariumas” 13.00 Drama “Emos laimė” N-7 15.00 Drama “Kova su šešėliu 2. Revanšas” N-7 17.15 Animac. f.

“Astro vaikis” 19.00 Drama “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” N-7 21.00 Trileris “Aušros kariai” N-14 23.00 Drama “Meilė ir šokiai” 1.00 Drama “Apokalipto” N-7

Viasat Sport Baltic 11.00 Motosportas. Nascar 250 mylių lenktynių apžvalga 12.00 Tenisas. Duty Free čempionatas.

Dubajus. Tiesioginė transliacija 16.00 “Trans World Sport” žurnalas 17.00 Tenisas. Duty Free čempionatas. Dubajus. Tiesioginė transliacija 19.55

Futbolas. Vokietjos taurė. “Stuttgart” - “Bochum”.

Tiesioginė transliacija 22.00 Futbolas. Vokietijos taurė. “Bayern” - “Borussia” 23.50 Tenisas. Duty Free čempionatas. Dubajus

Eurosport 9.30 Haikou atviras biliardo turnyras 12.45 Pasaulio slidinėjimo čempionatas 15.00 Haikou atviras biliardo turnyras 17.15 Pasaulio šuolių nuo tramplino su slidėmis čempionatas 19.00 Pasaulio slidinėjimo čempionatas 20.00 Haikou atviras biliardo turnyras 22.00 Lengvosios atletikos apžvalga 22.15 Visos sporto šakos 22.15 Jojimo apžvalga 23.30 Golfo turnyrai 0.35 Buriavimo regatos 1.20 Pasaulio šuolių nuo tramplino su slidėmis čempionatas 2.00 Pasaulio slidinėjimo čempionatas. Vyrų 15 km lenktynės

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Abu Dabio centrinis turgus 13.35 Greiti ir triukšmingi 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Aukso karštligė 22.00 Narai, ieškantys aukso 23.00 Džiunglių auksas 0.00 Mirtinas laimikis 1.00 Kardžuvė

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Kalintys užsienyje 11.00 Sena pinigų kalykla 11.30 Apleistas malūnas 12.00 Banditų automobilių dalys 13.00 Jūrų velnias 14.00 Pavojingi susitikimai 15.00 Sena pinigų kalykla 15.30 Apleistas malūnas 16.00 Banditų automobilių dalys 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 Kalintys užsienyje 19.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 20.00 Draudimai 21.00 Tunų žvejyba 22.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 23.00 Draudimai 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

Teatras “This ain’t California” - 17 val. “Čia aš, Helmutas” - 19 val.

“Parduotas vaikis” - 19 val.

OZO KINO SALĖ “Aurora” - 18 val.

“Varpas” - 17 val.

“Tėvas” - 16 val.

MULTIKINO “Sniego karalienė” (3D) - 10.30, 12.30, 14.30, 16.30, 18.30 val.

“Sniego karalienė” - 12, 15.30, 17.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 15, 17.15, 19.45, 22 val.

“7 dienos Havanoje” - 18.30 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.15 val. “Žuviukas Nemo” - 10.15 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 19.30, 21.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 13.45, 16.30, 19.15, 21.45 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17, 19, 21 val.

“Valentinas vienas” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Ana Karenina” - 21.15 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10, 12.30, 14.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11, 13.30, 16 val.

“Ana Karenina” - 15, 20.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 12, 17.45 val.

“Valentinas vienas” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 20.45 val.

“Legendos susivienija” - 11.45 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Sniego karalienė” (3D) - 15, 17.15 val.

“Sniego karalienė” - 10.45 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val.

“Aukšta klasė” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Saugus prieglobstis” - 21.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13.15 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.30, 14, 16, 18.30, 20.45 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 15.30, 17.30, 19.30, 21.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11, 16.30 val.

“Valentinas vienas” - 15.45, 18.15, 19.15, 20.45, 22 val.

“Ana Karenina” - 13.30, 19 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.15 val.

KAUNAS

ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 02 28 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Kitais metais, tuo pačiu laiku” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 02 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalbą vyrai?”

02 28 d. 18.30 val. “Trys seserys” 03 01 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)” KEISTUOLIŲ TEATRAS 02 27 d. 19 val. Koncertuoja Karima Nayt (Alžyras/Prancūzija) 02 28 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio” MENŲ SPAUSTUVĖ 02 27 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Ežiukas rūke” 02 28 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Paukščiai” 03 01 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”.

“Tiksinti bomba” “DOMINO” TEATRAS 02 28 d. 19 val. “Gaidukas” 03 01 d. 19 val. “Sex guru” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 02 28 ir 03 01 d. 18.30 val. “Pogrindžio komedija” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 03 01 d. 19 val. OKT studijoje. “Julijus Cezaris”

KAUNAS

“Skrydis” - 17.15 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Žuviukas Nemo” - 10 val.

“Valentinas vienas” - 15.10, 17, 19 val.

“Sniego karalienė” - 12, 13.35 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21 val.

I salė “Legendos susivienija” - 11 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 15.20 val.

“Vargdieniai” - 20 val.

“Pi gyvenimas” - 13, 17.40 val.

PANEVĖŽYS

“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.45, 14.30 val.

ŠIAULIAI

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 02 27 d. 19 val. Kamerinėje salėje. Julijos Stupnianek kūrybinės veiklos 10-mečio koncertas “Meilės fontanas” 02 28 d. 18.30 val. “Kopelija” 03 01 d. 18.30 val. “Otelas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 02 28 ir 03 01 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas” 03 01 d. 19 val. Studijoje. “Koba” JAUNIMO TEATRAS 02 27 d. 18 val. “Slaptoji dviratininkų draugija” 02 28 d. 18 val. “Ledi Makbet” 03 01 d. 18 val. “Raštininkas Bartlbis” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 02 28 d. 18 val. “Prakeikta meilė” 03 01 d. 18 val. “Pamišėlė” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Sniego karalienė” (3D) - 13.30 val.

“Saugus prieglobstis” - 20.30 val. “Žuviukas Nemo (3D) - 10.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 14.40, 17.45, 20.45 val.

“Valentinas vienas” - 16, 18.45, 21.15 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 10.45, 13, 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.

“Ana Karenina” - 14.30, 18, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.30, 15 val.

CINAMON “Sniego karalienė” (3D) - 13.25 val.

“Sniego karalienė” - 12, 14, 16 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11.15, 13.45, 18.15, 20.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 16.15, 20, 22 val.

“Ana Karenina” - 18.45, 21.15 val.

“Valentinas vienas” - 11.45, 15.20, 16.35, 17.25, 19.35, 21.45 val.

“Tyli naktis” - 18 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14.15 val.

FORUM CINEMAS “Sniego karalienė” (3D) - 12.30, 15.15, 17.30 val.

“Sniego karalienė” - 10.30 val.

“Aukšta klasė” - 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Saugus prieglobstis” - 19.15 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15, 18.45, 21.30 val.

“Svajonių komanda. 1935” - 16.45 val.

“Linkolnas” - 11.30, 14.45, 18, 21.15 val.

“Gimę mylėti” - 21.45 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 19.30, 22 val.

VILNIUS

FORUM CINEMAS BABILONAS “Sniego karalienė” (3D) - 15 val.

“Saugus prieglobstis” - 20.30 val.

“Valentinas vienas” - 17, 19.30, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 12.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 17.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15, 18.45, 21.15 val.

KAUNO DRAMOS TEATRAS 02 27 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 02 27 d. 19 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę” 02 28 d. 14 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 02 28 d. 19 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai” 03 01 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” 03 01 d. 18 val. Ilgojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras ir Naujųjų idėjų kamerinis orkestras.

“Paukščiai” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 02 27 d. 17 val. “Muzikos garsai” 02 28 ir 03 01 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 02 28 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 03 02 d. 12 val. “Skrudžas, arba diena, kai galima atverti savo širdį” KAUNO TEATRO KLUBAS 02 27 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” 03 01 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”

LAISVALAIKIO NAMAI “NAUTILUS” 02 27 d. 19 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Vietų nėra”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 02 28, 03 01 d. 18.30 val. “Adata” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 02 27 d. 19 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

02 28 d. 18 val. Gyčio Ivanausko teatras.

“Bollywood” 03 01 d. 14 val. “Visada tavo. Ana Frank” TEATRAS “MENAS” 03 02 d. 17 val. “Meilė, džiazas ir velnias” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 02 28 d. 18 val. “Traviata” PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 02 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

BIRŠTONAS BIRŠTONO KULTŪROS CENTRAS 02 27 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Gerbiami piliečiai”

JONAVA JONAVOS KULTŪROS CENTRAS 02 28 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Gerbiami piliečiai”

MAŽEIKIAI MAŽEIKIŲ KULTŪROS CENTRAS 02 27 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

JURBARKAS JURBARKO KULTŪROS CENTRAS 02 28 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

KRETINGA KRETINGOS KULTŪROS CENTRAS

02 28 d. 18.30 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

TELŠIAI TELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS 02 28 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Demonai”

BIRŽAI BIRŽŲ KULTŪROS CENTRAS 02 27 d. 13 val. Juozo Miltinio dramos teatras.

“Anė iš Žaliastogių”

RADVILIŠKIS RADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 02 28 d. 17 val. Juozo Miltinio dramos teatras.

“Anė iš Žaliastogių”

2013 02 27 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:17 leidžiasi 17:48 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+6 Oslas

Ketvirtoji pilnaties diena

Pilnatis II 24

Delčia III 04

Jaunatis III 12

+1 Helsinkis

+3

Stokholmas

Priešpilnis III 19

+2

Dublinas +6 Šiauliai

+5 Londonas

+3 -5 +2 -5

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo +2 -6

Kaunas VILNIUS Šiandien: debesuota su pragiedruliais, be +3 -6 kritulių. Temperatūra dieną 2-4 laipsniai šilumos.

+4 Amsterdamas

+9

Ukmergė

+13

Lisabona

Alytus Druskininkai

+3 -7

+10 Madridas

+13 Barselona

+6 Ryga

+6 Kopenhaga

+4 Paryžius

Kėdainiai +4 -1

+3 Sankt Peterburgas

Talinas

10:31

Palanga

19

Vilnius Minskas +4 +3 Varšuva +3

+5

Berlynas +4 Praha

+5 Miunchenas

+11 Nica

+13 Roma

+5 Maskva

+3

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +8 +9 +5 Bukareštas Varna Dubrovnikas +7 Sofija +14

+17

Stambulas +6

Malaga Rytoj: mažai debesuota, be kritulių. Temperatūra naktį 1-4 laipsniai šalčio, dieną bus apie 3-4 laipsnius šilumos.

+16

58-oji metų diena. Vasario dvidešimt septintoji, trečiadienis, trečioji 9-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 307 dienos.

Alžyras +14

Tunisas +15

Atėnai

+18 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Gabrielius, Ginvilas, Fortunatas, Livija, Skirmantė.

Geros dienos!

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Žuvys 02 21 - 03 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 12 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 26 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................................... ...............................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Sudėtingas laikas, kupinas netikėtumų, verčiantis rinktis ne tai, ko norisi, o tai, kas siūloma. Šiandien pakaks įtampos, nervingumo, tad stenkitės nesielgti karštakošiškai.

Jautis. Jei nemokate ramiai spręsti problemų, pamirškite jas visai - panikuodami pabloginsite padėtį. Gali tekti aiškintis santykius su draugais. Nekelkite pernelyg didelių reikalavimų.

Dvyniai. Pasiruoškite netikėtumams, ypač jei teks tvarkyti reikalus, susijusius su kelione.

Daug nenorėkite, mažiau tikėkitės. Kol kas planuoti toli į ateitį neverta.

Vėžys. Saugokite savo ramybę, sveikatą, darbo vietą ir pinigus.

Jei ką nors negero sužinosite apie mylimą žmogų - nepulkite aiškintis santykių. Geriausiai jausitės namie.

Liūtas. Nepainiokite draugiškų ryšių su dalykiniais. Jei saugote darbo vietą, dirbkite atidžiau, o jei tarnyba įgriso, galite viską mesti ir eiti laimės ieškoti kitur.

Mergelė. Kad viskas gerai eitųsi, ramiai dirbkite įprastus darbus. Nieko neprašykite, mažiau pasikliaukite partnerių ir vadovų pažadais. Daugiau bendraukite su vaikais dabar tai ypač svarbu.

Svarstyklės. Nauda bus ne ten, kur manote, tad šiandien neverta priimti atsakingų finansinių sprendimų. Mažiau klausykite piktų kalbų. Rinkitės jaukius namus ir artimųjų draugiją.

Skorpionas. Ledai pajudės, jei imsitės naujos veiklos, nuspręsite padirbėti svetur.

Valdykite emocijas, kad nepašlytų santykiai su bičiuliais ir giminaičiais. Šaulys. Tikėtinos intrigantų provokacijos. Pernelyg nepasikliaukite intuicija ir draugų pažadais. Daugiau laiko skirkite nuoširdiems pokalbiams su atžalomis.

Ožiaragis. Jei atrodys, kad viskas blogai, nusiraminkite - tai laikinos nuotaikos. Nieko nekeiskite, nieko nekritikuokite ir likite ištikimi savo principams.

Vandenis. Tai išbandymų diena - gali tekti priimti skausmingą sprendimą. Venkite naujų pažinčių. Nepatartina kur nors vykti ar kviestis į svečius draugų. Žuvys. Neverta imtis itin svarbių reikalų - galite rimtai apsirikti. Ir neskubėkite nieko pasirašinėti. Namie paremsite visus keturis kampus, būsite itin reikalingi.

20

2013 02 27 Lietuvos žinios

Margumynai

Pelnosiiš sesersvardo

Nepalietė dukart įkopė į Everestą Vos įveikusi aukščiausią pasaulio viršukalnę jauna šerpė po kelių dienų vėl nugalėjo Everestą. Jos unikalus žygis įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą.

Jauna Nepalo šerpų alpinistė tapo pirmąja pasaulyje moterimi, dukart per savaitę įkopusia į Everesto viršūnę.

Guinnesso rekordų knygoje konstatuojama, kad 29 metų Chhurim pasiekė 8850 metrų aukščio kalno viršūnę pernai gegužės 12-ąją ir 19-ąją.

“Man tai didelis pripažinimas”, - sakė Chhurim, kaip ir dauguma šerpų turinti tik vardą.

Chhurim, kilusi iš Soluchumbu regiono šiaurės rytų Nepale, kur stūkso Everestas ir kitos garsios viršukalnės, po savo pirmojo žygio į aukščiausio pasaulyje kalno viršū-

nę grįžo į bazinę stovyklą ir trumpai pailsėjus vėl į ją įkopė po septynių dienų. “Kopti antrą kartą buvo sudėtinga ir sunku. Tačiau kai pasiekiau viršūnę, viskas buvo gerai, pasakojo ji. - Buvau labai laiminga, kad sugebėjau atlikti, ko visuomet norėjau.” Chhurim ir dar norėtų kopti į Everestą, bet greitu laiku to daryti neplanuoja.

Pirmaisiais Everesto viršūnę pasiekusiais žmonėmis tapo seras Edmundas Hillary, bičių augintojas iš Naujosios Zelandijos, ir šerpas Tenzingas Norgay - jiems tai pavyko padaryti 1953 metais. Nuo to laiko į šį kalną įkopė apie 4 tūkst. alpinistų.

Daugiausia kartų į Everestą yra įkopęs Nepalo šerpas Apa, dabar gyvenantis Jungtinėse Valstijose - jis šio kalno viršūnę pasiekė 21 kartą.

•

Pippa rašo knygas, o iš tikrųjų tik pelnosi iš savo sesers statuso. / AFP/Scanpix nuotraukos

Pippa Middleton dalijasi savo patirtimi, kurią įgijo tėvų versle, tačiau jos kulinarinė ir švenčių organizavimo knyga populiarumo nesulaukė.

Kembridžo kunigaikštienės jaunesnioji sesuo Pippa Middleton įsidarbino prekybos centre. Kiekvieną mėnesį ji rašys skiltį “Pippos penktadienio vakaro šventės” žurnalui “Waitrose Kitchen”, kurį lei-

džia prekybos tinklas “Waitrose”.

Ji teiks skaitytojams ir vartotojams patarimus, kaip surengti vakarėlius bei gaminti patiekalus. Pippa pareiškė nekantriai laukianti mėnraščio balandžio numerio, ant jo viršelio bus ji pati.

Anksčiau 29 Pippa dirbo savo tėvų kompanijoje, organizuojančioje vakarėlius. Pernai ji išleido knygą “Švęsk” (“Celebrate”), kurioje pateikė įvairių receptų ir švenčių idė-

Priglaudė nuplikusią lapę Tikriausiai Monia turi devynias gyvybes. Lapinas buvo išgelbėtas jau kelis kartus. Kai taip sekasi, namuose galima ir vištą pakęsti.

Viena Sachalino srities gyventoja savo namuose priglaudė nuskustą lapę, vardu Monia. Žvėrelis dabar gyvena Elikos Zemliovos bute kartu su jos vyru, katėmis, šunimis ir višta.

Monia liko be kailio, kai įkrito į mazutą. Lapę teko nuskusti. Matyt, kailis ataugs per kokius keturis mėnesius. Iš tikrųjų Monia yra lapinas ir jis puikiai sutaria su visais E.Zemliovos namiškiais, įskaitant net vištą. Jokių konfliktų namuose nekyla.

jų. Tačiau knyga sulaukė kritikos. Ji buvo įvertinta kaip pernelyg banali, pasiūlymai - visiems akivaizdūs. Aštresnio liežuvio recenzentai rašė, kad Pippa būtų niekas ir jos knygos apskritai nesulauktų jokio dėmesio, jei ji nebūtų princo Williamo žmonos Kate, būsimos Anglijos karalienės, sesuo - tik tuo ir remiasi jos populiarumas. Knyga “Švęsk” buvo parduodama prastai ir knygynai greitai ją nukainojo.

•

Chhurim su savo rekordo sertifikatu.

Iranas aprengė M.Obamą

Kol kas šeimininkė nepuoselėja ketinimų paleisti Monią atgal į gamtą. Mat lapinas jau anksčiau prisiplakė prie benamių kačių kompanijos, maitinosi tuo, ką numesdavo žmonės, kol galiausiai buvo pastebėtas gyvūnų apsaugos aktyvistų. Kai įkrito į mazuto duobę, jo kailis sulipo, gyvūnui prireikė veterinarų pagalbos. Sachalino gyvūnų klinikoje Moniai sveikstant socialiniuose tinkluose buvo įdėtas skelbimas, kad nuplikusi lapė ieško namų.

“Jis pas mane maitinasi geriau nei vyras, - sako lapiną priglaudusi E.Zemliova. - Moniai reikia taisytis, iki šiol jis buvo šeriamas tik žuvimis, jam avitaminozė.”

•

Tikroji M.Obama ir retušuota.

Michelle Obama garsėja itin skoningu aprangos stiliumi, bet tai nieko nereiškia Iranui, kuris laikosi savų papročių. Šalis pataisė JAV pirmosios ponios suknelę.

Monia neturi kailio, bet turi labai gerą šeimininkę. / Interneto nuotraukos

Irano informacijos agentūra “Fars” retušavo kadrus, kuriuose JAV pirmoji ponia M.Obama pasirodė per “Oskarų” teikimo ceremoniją, - pripiešė rankoves jos atvirai suknelei.

M.Obama paskelbė šių metų “Oskaru” apdovanotą geriausią filmą iš Baltųjų rūmų. Prezidento žmona vilkėjo sidabrinę suknelę be rankovių didele iškirpte. Pagal Irano įstatymus per televiziją pasirodančios moterys privalo būti pridengtomis galvomis, rankomis ir kojomis. Užsienietėms tokios griežtos taisyklės netaikomos, bet Irano žiniasklaida ir kino cenzoriai dažnai “Photoshop” programa redaguoja nuotraukas bei ištisas filmų scenas.

“Fars” pareiškė didelį nepasitenkinimą, kad geriausio filmo “Oskarą” laimėjo Beno Afflecko juosta “Operacija “Argo”, pasakojanti apie 1979 metų įvykius Teherane - kaip CŽV agentai vadavo šešis amerikiečius diplomatus.

“Fars” pavadino filmą “antiiranišku” ir pareiškė, kad jo prodiuserė - “sionistinė” “Warner Bros” studija.

•

Reuters, BNS, “The Guardian”, LŽ