2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 ( 13 473 )

Kaina

2013 m. vasario 28 d. / Ketvirtadienis / Nr. 48 (13 473)

1,99 Lt

Lietuvos žinios Šiandien skaitykite priedą 7-13p.

DIENOS TEMOS

Iš boso Raimundo Juzuičio filosofijos

Opozicijai užkliuvo ministrų kelionės

15p.

3p.

AFP/Scanpix nuotrauka

Energetika 2013

KULTŪRA

Jau šiandien 21 valandą Lietuvos laiku Katalikų bažnyčia neturės popiežiaus. Benediktas XVI vakar atsisveikino Šv. Petro aikštėje daugiau kaip 100 tūkst. tikinčiųjų pažadėjęs “lydėti Bažnyčią maldose” ir prisiminęs savo pontifikato “džiaugsmo ir šviesos akimirkas”.

Konklavos sprendimas išrinkti jį popiežiumi kirtęs it krintantis giljotinos peilis. Taip pasakojo Josephas Ratzingeris. Jis meldęs Dievą šitaip

jo nebausti, bet maldos nebuvo išklausytos. 2005 metų kovo 19-osios vakarą Šv. Petro bazilikos balkone pajuodusiais nuo ašarų paakiais, bet susitaikęs su likimu jis, jau kaip Benediktas XVI, laimino Romą ir pasaulį. Šiandien išsaugodamas tokį vardą popiežius palieka Šventąjį Sostą.

Benedikto XVI kalbos ir raštai rodo, jog savo pontifikatą jis suvokė kaip kovą, kartą net skundėsi, kad sąvoka “Ecclesia militans” (karinga Bažnyčia) visai be reikalo išėjo iš mados. Pasaulio pasipriešinimą jo

kursui popiežius suvokė kaip Dangaus pritarimą, kurio tikėjosi ir pranešdamas apie savo netikėtą žings-

Benediktas XVI siūlė dar ryžtingiau kovoti su blogiu, pačiu šėtonu ir jo “mirties kultūra”. nį. Jis prisipažino neįstengiantis “toliau gerai atlikti” jam Dievo pavestos tarnystės toje pačioje Siksto

koplyčioje, kurioje buvo išrinktas Šventuoju Tėvu. Nors savo pasitraukimu Benediktas XVI sulaužė tradiciją, jis sakė, kad Bažnyčiai būtinas naujas gaivus pontifikas, galintis sugrąžinti jai galią.

Benediktas XVI nepelnė žmonių meilės, bet visada buvo jų gerbiamas.

Praėjus metams po konklavos, kai jis apsilankė Lenkijoje, Vokietijos televizijos reporteriai gatvėje jaunos moters paklausė, ar jai patinka naujasis popiežius. “Mūsiškis buvo linksmesnis”, - atsakė lenkė.

5p.

“Teo LT” kaltinama dokumento klastojimu Generalinę prokuratūrą (GP) pasiekė skundas, kuriame Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) kaltina bendrovę “Teo LT” dokumento klastojimu ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt nusikalstamos veikos.

GP atstovė Rita Stundienė patvirtino informaciją, kad gautas “kreipimasis”, ir sakė, jog “jame išdėstytus faktus pavesta patikrinti Vilniaus miesto prokuratūrai”.

R.Stundienės teigimu, prokurorai pateiktą informaciją privalo patikrinti per įstatymo numatytą terminą, ta-

www.lzinios.lt ORAI

da bus aiški tolesnė bylos perspektyva. Jei skunde išdėstytos aplinkybės pasitvirtins, yra didelė tikimybė, jog baudžiamojon atsakomybėn gali būti patraukti ne tik galimoje aferoje dalyvavę paprasti “Teo LT” darbuotojai, bet ir bendrovės vadovai.

4p.

Debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma.

Temperatūra dieną 3-4 laipsniai šilumos.

19p.

2

2013 02 28 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Juk B.Madoffas irgi būtų dar mielai padirbėjęs INGRIDA ŠIMONYTĖ

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Bronius Bradauskas savo pastarajame interviu “Lietuvos žiniose” pažėrė krūvą sąmokslo teorijų ir apibendrinimų.

Teiginys, kad tai, kas įvyko Lietuvos bankų sektoriuje per pastaruosius pusantrų metų, negali vykti demokratiniuose kraštuose, nestebina prisimenant autoriaus pašlovinimus Aleksandro Lukašenkos režimui.

Priminkime Vakarais mažiau besidominčiajam, kad per pastarąją krizę (o ir anksčiau) daugybėje šalių, iš kurių demokratijos statuso neatimsi, ir bankrutavo, ir buvo pertvarkoma, ir rekapitalizuojama aibė bankų, kurie žlugo ar dėl nepalankios ekonominės padėties ir prisiimtos per didelės rizikos, ar dėl bankų vadovų nusikalstamos veikos.

Pradėkime nuo “Snoro”, mat Seimo BFK pirmininkui jo buvęs kole-

ga sakė, “kad bankas ir toliau galėjo dirbti”. Visų pirma, paklauskime, iš kur tokios buvusio kolegos finansinės žinios? Iš sėdėjimo valdyboje?

Antra, panagrinėkime, ar bankas iš tiesų galėjo dirbti taip, kaip dirbęs.

Panagrinėkime, kaip jis dirbo paskutiniu metu iki sustabdymo. Net buvęs Lietuvos bankas su buvusia pusiau akla priežiūra matė reikalą apriboti “Snoro” galimybes rinkti indėlius už milžinišką palūkanų normą, nes suprato, kuo spartus indėlių portfelio pūtimasis potencialaus nemokumo atveju gresia mokesčių mokėtojams.

Tačiau bankas pūtėsi toliau - priimdamas santaupas į instrumentus be draudimo ir klaidindamas žmones. Žinoma, teoriškai galėjo ir dar toliau pūstis gal mėnesį, gal du, gal penkis, tačiau galiausiai būtų likęs tik dar didesnis nevykusiai savo pinigus paskolinusių ir nusivylusių žmonių skaičius. Neabejoju, jog Bernardas Madoffas irgi būtų sakęs, kad “galėjo veikti ir toliau”, jeigu tik jam nebūtų sutrukdęs tas, kuris išklebino ir apnuogino finansinę piramidę.

Ir trečia - gal buvęs pirmininko kolega sakė, arba gal pirmininkas pats susiskaičiavo, kiek dar mokesčių mo-

kėtojams būtų kainavęs kiekvienas vėlesnis tokio banko darbo mėnuo?

Kaip dera demokratinėje šalyje, banko akcininkams buvo suteiktos visos galimybės spręsti banko finansines problemas bendradarbiaujant su Lietuvos banku. Tačiau, matyt, pagal “demokratijų” į Rytus madą kažkas veikiau nutarė valstybę pagąsdinti - suregzti sąmokslo teoriją, panašią į B.Bradausko, spaudoje, sukelti pa-

girdėjęs pirmininkas, kad, išskyrus lėšų pritraukimą, bankas realios veiklos Lietuvoje nevykdė, t. y. Lietuvos ūkio praktiškai nekreditavo. Todėl jo bankroto poveikis ūkiui buvo minimalus. Žinoma, jeigu koks nors bankas tuo metu būtų pageidavęs perimti “Snoro” veiklos dalį, būtų buvę džiugu. Vis dėlto tokių nebuvo. Todėl jo bankrotas buvo pigiausias sprendimo būdas.

Taigi, pone pirmininke, tautos įgaliotas sergėti mokesčių mokėtojų pinigus, “bankas galėjo dirbti toliau”, tik didindamas būsimus kreditorių nuostolius. niką ir eventualiai kreiptis likvidumo paramos į Vyriausybę, nors įstatymai griežtai draudžia teikti likvidumo pagalbą nemokiam bankui. Šis sumanymas nepavyko.

Taigi, pone pirmininke, tautos įgaliotas sergėti mokesčių mokėtojų pinigus, “bankas galėjo dirbti toliau”, tik didindamas būsimus kreditorių nuostolius. Tų kreditorių, tarp kurių ir pirmininko godojami pensininkai, ir valstybės institucijos. Turbūt bus

Iš Ūkio banko akcininkų galimybės išspręsti savo banko problemas be valstybės institucijų įsikišimo irgi niekas neatėmė - buvo parengtas planas, o juk ir vieša paslaptis, kad vyko privačios derybos dėl galimo bankų jungimosi. Visi būtų tik lengviau atsidusę, jeigu tokiu susitarimu viskas būtų ir pasibaigę, ar bent jau Ūkio bankas būtų vykdęs savo įsipareigojimus Lietuvos bankui. Deja, viskas virto cirku ir balaganu, kurio toleruoti Lietuvos

bankas negalėjo - Ūkio bankas irgi galėjo kreiptis likvidumo paramos būdamas iš esmės nemokus. Čia tik BFK pirmininkui gal atrodo, kad bankas yra savaime kažkokia vertybė ir labai nuostabus kąsnelis, o tas, kuris turi banką, yra “kietas verslininkas”.

Reikia tik džiaugtis, kad šiuo atveju dėl anksčiau vykusių privačių derybų iš karto atsirado privatus bankas, norintis priimti “gerąją” Ūkio banko dalį ir tokiu būdu išsaugoti dalį verslo bei didžiąją dalį klientų.

Priešingu atveju būtų tekę rinktis bankrotą arba rekapitalizavimą, abiem atvejais kainavusį daugiau mokesčių mokėtojams, turint galvoje banke rasto turto santykį su draustaisiais indėliais.

Galima suprasti, kad kai kuriems viešiems asmenims didžiulę nostalgiją ir liūdesį kelia tai, kad Šiaulių bankas, matyt, neperims buvusių tradicijų švęsti “Staryj novyj god” ir verslas vyks pagal nuobodžias vakarietiškas bankininkystės tradicijas.

Be šokių, be partijų ir be prastos poezijos. Vis dėlto nuo to mums visiems tik geriau. Net ir BFK pirmininkui, kuris taip pat yra šios šalies mokesčių mokėtojas. Atrodo.

•

Seimo tribūna

Medicina turi būti pritaikyta žmonėms Su Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariu konservatoriumi Kazimieru Kuzminsku kalbamės apie planuojamą sveikatos apsaugos sistemos pertvarką.

- Naujasis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis savo kadenciją pradėjo žadėdamas iš esmės pertvarkyti sveikatos apsaugos sistemą. Kaip vertinate tokius drastiškus jo užmojus?

- Kartu su ministru 1992-1996 metais dirbome viename Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete ir kūrėme visą sveikatos sistemos politiką reglamentuojančius teisės aktus.

Nežinau, ar V.Andriukaitis norėtų daug ką keisti, nes ten viskas mūsų buvo numatyta. Kai ką peržiūrėti reikėtų, nes praėjus 20 metų tikrai yra taisytinų dalykų. Pirmiausia būtina atsisukti į žmones. Medicina sukurta ne gydytojams, ne slaugytojoms, ne verslui, o žmonėms. Pasižiūrėkime, ar jie tikrai patenkinti dabartine sveikatos apsauga.

- Vienas ministro jau pateiktų siūlymų - apriboti privačių gydymo įstaigų veiklą - sukėlė nemažai prieštaringų vertinimų. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?

- Nepritarčiau ribojimui, tačiau įdėmiai išnagrinėti privačių gydy-

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

K.Kuzminskas: “Negalima išardyti ir sugriauti tai, kas ilgą laiką buvo kurta.” mo įstaigų veiklą reikėtų. Tai - svarstytinas klausimas.

- Viešumoje diskutuojama, kad medicinos mokslus baigę jauni specialistai turėtų būti įdarbinami tuose regionuose, kuriuose labiausiai trūksta gydytojų. Absolventai priverstinai dirbti provincijoje nenori ir tvirtina, kad taip būtų varžomos

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė

(tel. 249 2217)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

jų teisės ir laisvės. Ar pritartumėte tokiam sumanymui?

- Manau, kad baigusieji medicinos mokslus valstybės lėšomis savo šaliai turėtų šiek tiek atidirbti. Nejaugi esame tokia turtinga valstybė, kad galime visam pasauliui parengti specialistų? Todėl pritarčiau nuostatai, kad jei valstybė tave išmokė, tai Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Pramogos V.Sinicaitė

(tel. 249 2249)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

būk malonus ir grąžink jai atitinkamas lėšas.

- Gydytojams dalis siūlomų ministro reformų kelia nepasitenkinimą. Ar įmanoma sveikatos apsaugos sistemos pertvarka, jei nebus medikų bendruomenės palaikymo?

- Vienas ministras, be bendruomenės, pertvarkos tikrai neatliks. Nemanau, kad jis karštakošiškai šoktų į ugnį, nes pirmiausia reikia išsiaiškinti situaciją ir su pacientais, ir su medicinos darbuotojais. Bendruomenės palaikymas turi būti.

- Prezidentė dar praėjusios Seimo kadencijos metu inicijavo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta rotuoti tokių įstaigų vadovus. Seimas priėmė tik dalį valstybės vadovės siūlymų, tačiau nepritarė, kad medicinos įstaigų vadovai pareigas eitų ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ar privaloma rotacija nepadėtų užtikrinti efektyvesnio gydymo įstaigų valdymo?

- Šiuo klausimu dar praėjusios kadencijos Seime esu pabrėžęs, kad gydymo įstaigų vadovų rotacijai nepritariu. Kiek mačiau vadovų strategiją, kaip plėtoti įstaigos veiklą, kokiose srityse specializuotis, jie dažniausiai yra numatę keleriems metams ar net penkmečiams. Jeigu rotacijos būdu vadovas būtų keičiamas kas penkerius ar šešerius metus, jis paskutinius metus tinkamai

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

nebedirbtų. Kam jam dirbti, jei jis vis tiek išeis iš tos gydymo įstaigos?

Jis jau bus suinteresuotas ieškotis darbo kitur. Žinoma, kartais vadovus prispausti reikia, nes kai kuriose gydymo įstaigose jau esama “karaliukų”.

Tačiau sudarykime nepriklausomas atestacijų komisijas, kurios išnagrinėtų vadovų veiklą, jų kvalifikaciją ir nuspręstų, ar vadovai gali tęsti darbą.

- Ar nesibaiminate, kad nuolatinės sveikatos apsaugos sistemos reformos, kurios dažniau sukelia medikų bendruomenės nusivylimą, nei duoda apčiuopiamų rezultatų, gydytojus paskatins emigruoti iš Lietuvos?

- Dažnai susitinku su medikais, jie teigia nebenorintys 20 metų trunkančių reformų. Gydytojai nori aiškumo, kad galėtų planuoti savo ateitį. Turime tiksliai pasakyti, ką esame numatę daryti. Tikrai matau nusivylimą, kuris skatina gydytojus išvažiuoti.

Todėl nepritariu drastiškoms V.Andriukaičio reformoms, nors galbūt žiniasklaida persistengė išpūsti visas jo mintis. Netikiu, kad jis taip drastiškai elgsis. Negalima išardyti ir sugriauti tai, kas ilgą laiką buvo kurta. Nedarykime perversmų, o pataisykime padėtį taip, kad žmonėms būtų geriau.

•

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 02 28 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Tuoktuvių euforiją sklaido prokurorai Kišasi ten, kur nereikia?

RAIMONDA RAMELIENĖ

Valdančiųjų “darbiečių” ir “tvarkiečių” jungimosi planams gresia korekcijos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Darbo partijos (DP) juodosios buhalterijos byloje prokurorai teismo prašo uždrausti šiai politinei jėgai keisti juridinį statusą.

Kelias iki partinių tuoktuvių, dėl kurių DP bei “Tvarka ir teisingumas” (TT) suderėjo praėjusį sekmadienį, gali būti gerokai sudėtingesnis, nei atrodė iš pradžių. Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas vakar Vilniaus apygardos teismo, kuris nagrinėja vadinamąją juodosios buhalterijos bylą, paprašė laikinai apriboti DP veiklą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo uždraudžiant pakeisti jos juridinį statusą, likviduoti ar pertvarkyti.

Ir “darbiečių”, ir “tvarkiečių” lyderiai prokuroro prašymą įvertino kaip politikavimą. Teisės ekspertų teigimu, jei teismas apribotų DP, kaip juridinio asmens, veiklą, tai būtų unikalus atvejis Lietuvos teisminėje praktikoje. Savo žodį šiuo klausimu teismas turėtų tarti rytoj.

Lukiškių aikštėje prie Vilniaus apygardos teismo vakar mitingavo apie 200 DP rėmėjų. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka baudžiamojon atsakomybėn. “Jeigu partijos būtų sujungtos į vieną, šioje baudžiamojoje byloje Darbo partija nustotų egzistuoti kaip juridinis vienetas, būtų išregistruota iš registro. Niekur nenumatyta, kad naujai įsteigtas juridinis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką”, - pabrėžė prokuroras.

Jo teigimu, apriboti DP veiklą būtina, kad partijos atžvilgiu būtų įmanoma priimti nuosprendį.

Išvengtų atsakomybės Prokuroras S.Verseckas prašymą teismui motyvavo tuo, kad po dviejų partijų jungtuvių atsiradęs naujas juridinis darinys negalės būti traukiamas

Mato “režisierių” Vienas teisiamųjų, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Vytautas Gapšys po teismo posėdžio pasiūlymą

neleisti jungtis partijoms palygino su draudimu kaltinamiesiems mirti. Jo nuomone, prokuroro prašymas yra skubotas ir gerai neapgalvotas. Esą DP jau anksčiau susijungė su Naująja sąjunga ir baudžiamajam procesui tai nė kiek nepakenkė. Politikas užsiminė apie galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą.

DP vicepirmininkės Virginijos Baltraitienės teigimu, prokuroro prašymas įrodo bylą esant politinę. “Nemanau, kad prokuroras savarankiškai priėmė sprendimą. Šioje byloje yra režisierius, kuris viską režisuoja nuo pradžių. Bijomasi, kad neatsirastų viena stipri jėga, kuri būtų didžiulis oponentas kitoms partijoms”, - pareiškė ji.

TT vadovas europarlamentaras Rolandas Paksas vakar aiškino, kad siekis apriboti DP veiklą nekeičia partijų planų jungtis. “Kiekvienas turėtume dirbti savo darbą. Politikai daryti sprendimus - jungtis, nesijungti, kurti stiprius darinius, nekurti, prokurorai turėtų dirbti pagal Prokuratūros įstatymą ir nepolitikuoti. Tada valstybėje bus tvarka. Mūsų planų jungtis tai nekeičia ir negalėjo pakeisti, mes einame toliau”, - sakė R.Paksas.

TT vicepirmininko Valentino Mazuronio nuomone, prokuroro prašymas yra ne tik kišimasis, bet ir bandymas daryti įtaką valstybėje vykstantiems politiniams procesams, šiuo atveju partijų jungimuisi. “Teisėsauga ir politika turėtų būti atskirtos”, - pabrėžė jis.

Pirmas atvejis Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto

kad jam asmeniškai dar nėra tekę girdėti atvejo, kad teisminio nagrinėjimo metu teismas būtų pritaikęs įstatymo numatytą kardomąją priemonę - laikiną juridinio asmens veiklos apribojimą arba sustabdymą.

“Mano žiniomis, tokio precedento dar nėra buvę. Todėl pirmas kartas visada įdomus. Įdomu, kaip formuosis teisminė praktika”, - LŽ sakė R.Jurka. Anot profesoriaus, teismas turės motyvuotai išdėstyti savo sprendimo, kad ir koks jis būtų, motyvus. Teisininko teigimu, priimti sprendimą laikinai sustabdyti arba apriboti juridinio asmens veiklą teismas gali įžvelgdamas grėsmę, kad teisiamas juridinis asmuo gali sudaryti kokius nors sandėrius, perleisti pareigas ir įsipareigojimus kitam juridiniam asmeniui ir kt. “Kad nedingtų atsakomybės subjektas, natūralu, teismas gali patenkinti prokurorų prašymą”, - sakė R.Jurka.

S.Verseckas: “Niekur nenumatyta, kad naujai įsteigtas juridinis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką.” profesoriaus Raimundo Jurkos teigimu, baudžiamosios bylos, kuriose yra kaltinami juridiniai asmenys, Lietuvoje yra tam tikra naujovė, nors atitinkamos teisinės nuostatos galioja jau 10 metų. Teisininkas prisipažino,

DP lyderis V.Uspaskichas antradienio naktį buvo paguldytas į Kauno klinikas įtariant ūminį išeminį širdies sindromą. Vakar jo būklė buvo stabili. Diagnozė bus patikslinta šiandien arba rytoj.

•

Opozicijai užkliuvo ministrų kelionės į rajonus TOMAS BAŠAROVAS

Rajonus, kuriuose jau šį sekmadienį vyks pakartotiniai Seimo rinkimai, pastarosiomis savaitėmis su darbo vizitais įnirtingai narstė Vyriausybės nariai.

Opozicija įžvelgė paslėptą valdančiųjų agitaciją balsuoti už jų kandidatus.

Atsitiktinumas ar ne, bet prieš pakartotinius Seimo rinkimus ministrų kelionės driekėsi ten, kur prie balsadėžių netrukus ateis rinkėjai. Opozicija aiškina, kad deklaruojami ministrų darbo vizitai ir susitikimai su žmonėmis tėra paslėpta agitacija.

Vyriausybės nariai tokius kaltinimus atmeta ir tikina iš sostinės išvažiuojantys tik darbo reikalais.

Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis neslėpė lankęsis rajonuose, kur vyks pakartotiniai Seimo rinkimai, nes jo darbo kelionių maršrutai esą driekiasi per visą šalį.

“Esu ne Vilniaus, bet visos Lietuvos ministras, todėl man reikia važinėti”, - LŽ sakė J.Bernatonis. Jis prisipažino, kad vasario pradžioje lankydamasis Ukmergėje agitacija užsiiminėjo. “Darbo

L.Šabajevaitė: “Taip gali agituoti net neagituodamas.” metu sprendžiau klausimus, kurie man priklauso, o po darbo užsiėmiau agitacija, nes aš esu politikas”, - teigė jis.

Zarasų, Ukmergės, Biržų ir Kupiškio rajonuose spėjo pasisvečiuoti kiti socialdemokratai - sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, ūkio ministrė Birutė Vėsaitė. Prieš savaitę Biržuose ir Kupiškyje lankėsi krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Pirmiems vizitams po Lietuvą socialinės apsaugos ir darbo ministrė “darbietė” Algimanta Pabedinskienė rinkosi Ukmergę, Biržus ir Kupiškį. Kaip tik šiuos rajonus apimančiose vienmandatėse rinkimų apygardose Darbo partija yra iškėlusi du savo kandidatus į Seimą.

Praėjusią savaitę Ukmergėje lankėsi “darbiečių” į švietimo ir mokslo ministro postą deleguotas Dainius Pavalkis. Rytoj į susitikimą su Biržų ir Kupiškio rajono žemdirbiais planuoja vykti “darbietis” žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. Kaip teigė jo atstovė spaudai, ministras yra pasižadėjęs susitikti su visų šalies rajonų žemdirbiais.

Konservatorius J.Razma neabejoja, kad ministrai pastaruoju metu sąmoningai keliavo būtent ten, kur vyks pakartotiniai Seimo rinkimai. / Romo Jurgaičio nuotrauka Kupiškyje ir Biržuose svečiavosi ir aplinkos ministras “tvarkietis” Valentinas Mazuronis. Kartu su aplinkos viceministru Almantu Petkumi jis lankėsi miškų urėdijoje, susitiko su vietos bendruomene. “Jeigu susitikimai su mūsų ministerijos kuruojamų sferų darbuotojais opozicijai atrodo kaip politikavimas, tai linkiu jiems kuo daugiau politikuoti”, - LŽ tvirtino V.Mazuronis. Praėjusią savaitę kelionėje į Biržus draugiją Ap-

linkos ministerijos vadovams palaikė ir jųdviejų partijos kolega finansų viceministras Vytautas Galvonas. Jis savo kandidatūrą kaip tik kelia BiržųKupiškio vienmandatėje apygardoje.

“V.Galvono buvimas greta kalbant klausimais, kurie aktualūs žmonėms, man, kaip ministrui, netrukdė”, - aiškino V.Mazuronis.

Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduo-

pradėti pasirengimą euro įvedimui 2015 metais. Pagrindinius strateginius sprendimus priims komisija, kuriai vadovaus premjeras. Finansų ministras vadovaus koordinacinei darbo grupei, kurioje apie savo siūlymus informuos ir veiksmus derins atskiroms darbo grupėms vadovausiantys ūkio, socialinės apsaugos ir darbo, teisingumo ministrai, taip pat užsienio reikalų ministras ir Lietuvos banko atstovai. Kartą per ketvirtį komisija ir koordinacinė darbo grupė bus infor-

muojamos apie tai, ar Lietuva atitinka vadinamuosius Mastrichto kriterijus.

tojas Jurgis Razma įsitikinęs, kad ministrai tikslingai pasirinko važiuoti ten, kur vyks pakartotiniai Seimo rinkimai. “Akivaizdu, kad tai yra tik priedanga agituoti už savo partijos iškeltus kandidatus”, - LŽ sakė jis.

J.Razmos teigimu, ministrams nedraudžiama remti savo partijos kolegų, tačiau tai daryti jie turėtų ne darbo valandomis. “Manau, turėtų būti demonstruojamas platesnis tarnybinės etikos supratimas ir nereikėtų mėginti primityviai dangstytis vaizduojant, kad tai yra ministro bendravimas su visuomene”, - pažymėjo jis.

Politologė Lidija Šabajevaitė neatmetė galimybės, kad ministrai savo darbo vizitus rajonuose, kur vyks rinkimai, panaudojo politinės agitacijos tikslams. “Suprantama, kad tokie dalykai egzistuoja, tačiau kol nėra konkrečių įrodymų, bandymų spėlioti gali būti visokiausių”, - LŽ sakė ji.

Politologės teigimu, politikai net nenorėdami gali pakliūti į dviprasmišką situaciją, kai prieš rinkimus surengia susitikimą su vietos bendruomene.

“Taip gali agituoti net neagituodamas”, - pažymėjo L.Šabajevaitė.

Ji mano, kad įtarimų nebūtų kilę, jei prieš rinkimus ministrai būtų atšaukę savo vizitus į minėtus rajonus.

•

Trumpai MĖGINS RASTI LĖŠŲ Lenkijos Punsko valsčiaus taryba vakar paskelbė ketinanti uždaryti dar tris lietuviškas mokyklas, jei per tris mėnesius nepavyks gauti papildomo finansavimo. “Priimtas nutarimas dėl ketinimų uždaryti Navinykų, Pristavonių ir Vidugirių mokyklas. Šio nutarimo pagrindimas buvo toks, kad trūksta pinigų. Aš buvau įpareigotas ieškoti papildomų šaltinių”, - sakė Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.

Anot jo, mokyklas pavyktų išsaugoti gavus apie 800 tūkst. zlotų (664 tūkst. litų). Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad Lietuvos Vyriausybė galėtų skirti iki 400 tūkst. litų mokykloms paremti, tačiau priduria laukiantis ir didesnės Lenkijos paramos.

PALAIMINO PLANĄ Vyriausybė vakar galutinai pritarė euro įvedimo planui, kuriuo numatyta

ĮTEIKĖ PROTESTO NOTĄ Azerbaidžano ambasadorius Hasanas Mammadzada įteikė notą Lietuvos užsienio reikalų ministerijai dėl Seime vykusio renginio, kuriame dalyvaujant nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos užsienio reikalų ministrui nutarta kurti draugystės su Kalnų Karaba-

chu grupę. Azerbaidžanas dėl šio renginio pareiškė “gilų susirūpinimą” ir perspėjo, kad tai “gali neigiamai atsiliepti dvišaliams santykiams”. “Visos šios teritorijos yra okupuotos Armėnijos karinių pajėgų. Bet kokie veiksmai be Azerbaidžano Respublikos sutikimo yra laikomi mūsų respublikos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimu”, - sakė ambasados pareigūnas, nenorėjęs būti cituojamas pavarde.

BNS, LŽ

4

2013 02 28 Lietuvos žinios

Dienos temos

“Teo LT” kaltinama dokumentoklastojimu kreiptasi į “Fortinet Inc.” atstovą.

2012 metų gruodžio 12 dieną VPT iš F.Bernardo gavo atsakymą, kad antra pažyma “nėra jo pasirašyta”.

Ir šįkart “Teo LT” reagavo žaibiškai - po šešių dienų VPT internetu buvo nusiųstas raštas, kuriame teigiama, kad telekomunikacijų bendrovė atsiima siūlymą toliau dalyvauti konkurse, nes esą “(...) dėl įvykusios klaidos ir pasikeitusių bendradarbiavimo santykių su partneriu (...) laimėjimo atveju negalėsime įvykdyti sutarties sąlygų”. Tuomet VPT dėl dokumento galimo suklastojimo ir kreipėsi į GP.

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Generalinę prokuratūrą (GP) pasiekė skundas, kuriame Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) kaltina bendrovę “Teo LT” dokumento klastojimu ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt nusikalstamos veikos.

GP atstovė Rita Stundienė patvirtino informaciją, jog gautas “kreipimasis”, ir sakė, kad “jame išdėstytus faktus pavesta patikrinti Vilniaus miesto prokuratūrai”.

R.Stundienės teigimu, prokurorai pateiktą informaciją privalo patikrinti per įstatymo numatytą terminą, tada bus aiški tolesnė bylos perspektyva. Jei skunde išdėstytos aplinkybės pasitvirtins, yra didelė tikimybė, jog baudžiamojon atsakomybėn gali būti patraukti ne tik galimoje aferoje dalyvavę paprasti “Teo LT” darbuotojai, bet ir bendrovės vadovai.

Nurodė kitus motyvus

Jei pasitvirtintų dokumento klastojimo faktas, bendrovės “Teo LT” reputacijai būtų suduotas smūgis. / Eltos ir Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Paprašė papildomų duomenų Į įtarimų keliančią istoriją tuomet dar Arūno Šikštos vadovaujama “Teo LT” įsivėlė praėjusių metų pabaigoje. 2012 metų lapkričio 15 dieną VPT elektroninėmis priemonėmis per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą paskelbė viešąjį pirkimą “Kompiuterių tinklo ugniasienių įsigijimas ir susijusių paslaugų pirkimas”. Pirkimo apimtis nebuvo didelė, galbūt nebūtų siekusi ir 70 tūkst. litų, todėl jis buvo vykdomas apklausos būdu.

VPT pirkimus priėmė šeši tiekėjai, o du iš jų - “Teo LT” ir grupės “Invalda” valdoma UAB BAIP - pateikė siūlymus. Abi šios bendrovės pretendavo tapti VPT skirtų ugniasienių tiekėjomis, taip pat teikti jų garantinės ir pogarantinės priežiūros paslaugas.

Vokai su siūlymais buvo atplėšti lapkričio 27 dieną. Kaip rašoma VPT skunde prokurorams, iškart

elektroninėmis priemonėmis buvo pateikusi 2011 metų liepos 18 dieną tarptautinės ugniasienių gamintojos “Fortinet Inc.” vadovo Suomijai ir Baltijos šalims Francko Bernardo pasirašytą pažymą apie Lietuvoje veikiančiai bendrovei suteiktus įgaliojimus. Tačiau VPT sudaryta viešųjų pirkimų komisija suabejojo, ar “Teo LT” pateikta pažyma vis dar yra galiojanti, todėl paprašė “patikslinti pateiktus kvalifikacijos duomeNeatmetama galimybė, kad A.Šikšta iš “Teo LT” generalinio direktoriaus pareigų pasitraukė sužinojęs apie galimą dokumento klastojimą savo vadovaujamoje įmonėje. buvo pastebėta, kad “Teo LT” siūlymas nebuvo iki galo skaidrus. Viena pirkimo sąlygų reikalavo, kad “tiekėjas turi būti siūlomų prekių gamintojas arba turi būti įgaliotas prekes parduoti, įdiegti”. “Teo LT”

Pateikė klastotę?

VPT prašymą “Teo LT” įvykdė palyginti greitai - jau 2012 metų gruodžio 5 dieną ant VPT viešųjų pirkimų komisijos stalo gulėjo antra pažyma, esą patikslinanti pirmąją. Patikslinimas nebuvo didelis - kaip tvirtinama VPT skunde prokurorams, antroje pažymoje buvo pridėta esą F.Bernardo parašu patvirtinta eilutė apie visų reikiamų įgaliojimų suteikimą “Teo LT” neribotam laikui.

Viešųjų pirkimų komisijai kilo įtarimų, ar antra pažyma nėra identiška pirmajai, o F.Bernardui esą priskiriamas prierašas ir parašas yra suklastoti. nis ir pateikti įrodymus, kad AB “Teo LT” pasiūlymų pateikimo metu iš tikrųjų turėjo teisę parduoti, įdiegti ir prižiūrėti “Fortinet Inc.” kuriamus produktus.

Viešųjų pirkimų komisijai kilo įtarimų, ar antra pažyma nėra identiška pirmajai, o F.Bernardui esą priskiriamas prierašas ir parašas yra suklastoti. Elektroniniu paštu buvo

Šiandien kyla kalbų, kad bręstantis skandalas galėjo kainuoti postą “Teo LT” generaliniam direktoriui A.Šikštai.

LŽ su buvusiu “Teo LT” vadovu susisiekti nepavyko. Oficialiai jis yra pateikęs kitus atsistatydinimo motyvus. Pavyzdžiui, portalui vz.lt A.Šikšta teigė, kad “sprendimą priėmė dėl noro imtis naujos profesinės veiklos”.

Kad galimos klastotės istorija galėjo būti neoficiali A.Šikštos atsistatydinimo priežastis, paneigė ir “Teo LT” komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis. “Bendrovės administracija neturi informacijos, kad A.Šikštos atsistatydinimas iš “Teo LT” generalinio direktoriaus pareigų būtų susijęs su šiuo konkursu”, tikino jis.

Kartu A.Bubnelis patvirtino, kad ne tik prokuratūroje, bet ir jo atstovaujamoje bendrovėje dėl kylančio skandalo šiuo metu yra atliekamas tyrimas. “Bendrovės vadovams sužinojus, jog konkurse buvo pateiktas tikrovės galbūt neatitinkantis dokumentas, bendrovė savo paraišką atsiėmė. Taip pat nedelsiant buvo pradėtas vidinis tyrimas, po kurio dokumentą pateikusių darbuotojų atžvilgiu buvo imtasi atitinkamų teisinių priemonių”, - aiškino “Teo LT” atstovas.

•

Pajūrio gelbėtojams trūksta postų DENISAS NIKITENKA

Vasaros sezonui besirengiančios tarnybos, atsakingos už skęstančiųjų Baltijos jūroje gelbėjimą, prabilo apie būtinybę įrengti papildomus gelbėtojų postus.

Palangos gelbėtojams, kurie norėtų įrengti tris naujus postus ties Nemirseta bei Šventojoje ir juose dirbti, reikėtų apie 30 tūkst. litų. Papildomo posto reikėtų ir Neringoje, Juodkrantėje.

Esami postai išdėstyti pagal sovietmečiu patvirtintas schemas, todėl prižiūrint paplūdimius kai kur susidaro “pilkosios zonos” be gelbėtojų, o šie į nelaimės vietą turi skubėti iki pusantro kilometro.

naujiems postams įrengti. Dabar, kai bus svarstomas šių metų kurorto biudžetas, ši problema turėtų būti nepamiršta”, - LŽ sakė Kontrolės komiteto vadovas Danas Paluckas.

Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas patvirtino, kad vietos politikams buvo išsakyta pozicija apie poreikį įrengti du naujus gelbėtojų postus Šventojoje ir vieną - ties Nemirseta. “Kai mūsų bendrovė laimėjo skęstančiųjų gelbėjimo Palangoje

Žiūronai negelbsti

J.Pirožnikas: “Tose vietose, kur nėra gelbėtojų postų, žmonės skęsta dažniau, nes jie labiau atsipalaiduoja, įsidrąsina.”

Oficialiai dėl galimybės įrengti papildomus gelbėtojų postus į Palangos meriją kreipėsi kurorto savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas. “Palangos gelbėtojų vadovybė skundėsi, kad tam tikruose jų prižiūrimų paplūdimių ruožuose poilsiautojams maudytis pavojinga, nes gelbėtojų stočių ten nėra, o esamos - toli. Palangos merijai parašėme siūlymą numatyti lėšų

paslaugos teikimo konkursą, gelbėtojų postai jau buvo įrengti, tad jų išdėstymas su mumis nederintas. Dabar esame tikri, kad trūksta trijų postų. Tose paplūdimio vietose žmonės gausiai maudosi, tačiau artimiausias postas - tik už 1,5 kilometro. Gelbėtojai net su žiūronais negali pamatyti, kas vyksta tuose paplūdi-

mių ruožuose. Žinoma, vyksta patruliavimas keturračiais motociklais, tačiau tai problemos neišsprendžia”, LŽ sakė J.Pirožnikas.

Jis teigė, kad trijuose papildomuose postuose, kurie atrodytų kaip kilnojamieji nameliai, pamainomis dirbtų šeši nauji gelbėtojai. “Pernai Šventojoje, kur nėra posto, nuskendo žmogus. Tose vietose, kur nėra gelbėtojų postų, žmonės skęsta dažniau, nes jie labiau atsipalaiduoja, įsidrąsina. Gelbėtojų budėjimas veikia prevenciškai, žmonės būna atsargesni”, - sakė J.Pirožnikas.

Tačiau apie gelbėtojų problemą žinantis Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Bronius Martinkus nebuvo toks entuziastingas. “Klausimas, žinoma, svarstytinas, bet šių metų biudžete tikrai nėra papildomų lėšų. Tik Nemirsetoje atidarius kempingą gelbėtojų postas tikrai bus įrengtas, tačiau kempingas geriausiu atveju bus atidarytas liepą”, - dėstė jis.

Palangos gelbėtojai teigia, kad patruliavimas keturračiais problemos neišsprendžia. / Deniso Nikitenkos nuotrauka reipėme. Aktualiausia būtų įrengti trečią gelbėtojų postą Juodkrantėje. Matote, tie postai įrengti vadovaujantis dar sovietiniais brėžiniais, kai tarp budėjimo vietų būdavo nustatomas maksimalus 400 metrų atstumas. Tada žmonių pliažuose tiek daug nesilankydavo, o dabar 400 metrų tarp postų - pernelyg didelis atstumas”, - teigė G.Kuprys.

Reikėtų ir Juodkrantėje

Kaltas menkas finansavimas?

Kad reikia papildomų postų, LŽ tvirtino ir Neringos gelbėjimo stočių vadovas Gintaras Kuprys. “Žinoma, būtų labai gerai turėti papildomų postų, tačiau kol kas į Neringos valdžią dėl lėšų skyrimo naujiems postams nesik-

Uostamiesčio Skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Urbonas stebėjosi, kodėl palangiškiams kolegoms prireikė naujų gelbėjimo stočių. “Savo gelbėjimo stotis kilnojame, mat jos mobilios. Daugiau

gelbėtojų budi tose vietose, kur labiausiai to reikia, kur daugiausia žmonių, o pasikeitus situacijai postas perkeliamas kitur. Įvertinkime ir tai, kad Palangos paplūdimiuose skęstančiųjų gelbėjimu užsiima privati bendrovė, kuri laimėjo merijos skelbtą konkursą ir pasiūlė mažiausią paslaugos kainą”, - LŽ teigė V.Urbonas.

Jis informavo, kad Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos metinis biudžetas - 767 tūkst. litų. Tuo metu Palangos gelbėtojų biudžetas, pasak J.Pirožniko, daugiau nei triskart mažesnis - apie 200 tūkst. litų, nors prižiūrima teritorija du kartus didesnė nei Klaipėdoje.

•

2013 02 28 Lietuvos žinios

Pasaulis

Lydės Bažnyčią maldose Atkelta iš

5

MALONINGAS LIETUVAI

• 1 p.

2008 metais, prieš pat pirmą ir paskutinį popiežiaus vizitą į JAV, italų rašytojas, profesorius Alessandro Piperno parašė, kad Jono Pauliaus II energiją ir charizmą pakeitė “geležinė tradicijos elegancija”. Toks šaltumas nepatiko, nes žmonės labiau pageidauja atlaidžios nei smerkiančios Bažnyčios.

Po gabaus aktoriaus Karolio Wojtylos atėjo vokietis mokslininkas, dėstęs Freizinge, Bonoje, Miunsteryje, Tiubingene ir galiausiai Rėgensburge. 1977ųjų gegužę J.Ratzingeris, kaip vienas geriausių pasaulio teologų, buvo paskirtas Miuncheno arkivyskupu, o po mėnesio - kardinolu. Dar po penkerių metų Jonas Paulius II pasikvietė jį į Romą ir paskyrė katalikų kongregacijos prefektu. Kai savo pontifikato pabaigoje lenkas popiežius savo ištikimąjį patarėją paskyrė dar ir kardinolų kolegijos dekanu, J.Ratzingeris tapo toks įtakingas, kad dauguma ekspertų net nebenorėjo tikėti, kad jis sutiks tapti popiežiumi.

Kuklumo J.Ratzingeris neprarado net pakilęs iki Kristaus pavaduotojo Žemėje, nors jo ceremonmeisteris jį rengė vis puošnesniais drabužiais, o iš saugyklų buvo atneštas paauksuotas sostas, jame sėdėdamas daugiau nei prieš šimtą metų Pijus IX paskelbė neklystamumo dogmą.

Benediktas XVI nesipuikavo vadindamas save paprastu Dievo vynuogyno darbuotoju, nors beveik ketvirtį amžiaus išbuvęs kardinolu prefektu greičiau kūrė Katalikų bažnyčios tvirtovę, o ne svetingą priebėgą. Viename savo retų televizijos interviu jis kalbėjo, kad tikėjimas negali būti “drebantis”, jis turi būti “kibus ir tvirtas”.

Lietuvos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė prie Šventojo Sosto IRENA VAIŠVILAITĖ Stebėjau paskutinę popiežiaus audienciją Šv. Petro aikštėje, į kurią suplūdo 100 tūkst. tikinčiųjų. Popiežius Benediktas XVI bendravo su susirinkusiaisiais tarsi būtų bendravęs su kiekvienu tikinčiuoju atskirai. Jis priimdavo kiekvieną žmogų kaip sau artimą ir vykdė Dievo valią.

Sprendimą dėl sveikatos pasitraukti iš Katalikų bažnyčios vadovo posto pontifikas gerai apmąstė ir priėmė melsdamasis. Tapęs popiežiumi, Benediktas XVI klausė Viešpaties, kodėl juo tapo, ir tikėjo, kad Dievas visuomet jį lydės ir globos.

Benediktas XVI buvo maloningas Lietuvai. Kai popiežius dar buvo Jonas Paulius II, jis lankėsi Šiluvoje ir Kryžių kalne, o ir vėliau kiekvienas lietuvis galėjo iš pontifiko pasisemti dvasinės stiprybės tiek, kiek norėjo, nes kiekvienu kataliku jis rūpinosi kaip savo vaiku.

GERBIAMAS IR MYLIMAS

Europarlamentaras ALGIRDAS SAUDARGAS, buvęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Benediktas XVI - iškili asmenybė, sustiprinusi Bažnyčią. Dar prieš tapdamas popiežiumi buvo aukštas Bažnyčios pareigūnas, teologas ir rašytojas. Jis stengėsi kovoti su Bažnyčią kamuojančiomis problemomis, turėjo stiprią padėjėjų komandą. Galbūt dėl vyresnio amžiaus Benediktas XVI, priešingai nei jo pirmtakas Jonas Paulius II, nebuvo toks populiarus tarp krikščionių, tačiau tikintieji jį gerbė ir mylėjo.

Pontifiko sprendimas pasitraukti iš Bažnyčios vadovo sosto - išmintingas ir naujoviškas. Ne kiekvienas pontifikas galėtų taip kilniai ir garbingai pasielgti.

Kad ir kas taptų naujuoju popiežiumi, jis turės stengtis išlaikyti Bažnyčios gyvybingumą ir populiarumą tarp pasaulio katalikų. Tarp kardinolų yra nemažai tinkamų vadovauti Katalikų bažnyčiai.

Siekė aiškumo J.Ratzingeris visada siekė aiškumo.

Vos įšventintas savo titulo simboliu pasirinko plačią juostą, kurią popiežiai dėvėjo nuo ketvirto amžiaus. Taip Benediktas XVI ženklų kalba perdavė dvi žinias - bus tvirtai laikomasi tradicijų ir siekiama suvienyti krikščionis, pirmiausia, stiprinant ryšius su ortodoksais. Popiežiaus ekumeninės mintys pirmiausia krypo į nuo seno gerbiamą ir 1054 metais nuo Romos atsiskyrusį Konstantinopolio patriarchatą, o ne į reformatoriaus Martino Lutherio Vitenbergą. Tuo nusivylė dauguma protestantų, kurie iš popiežiaus vokiečio tikėjosi susitaikymo ženklų. Benediktas XVI vis atmesdavo jam siūlomą bendrą vakarienę, o 2011 metais lankydamasis Erfurte paaiškino: “Tik stengiantis giliai suprasti ir įsijausti į tikėjimą stiprėja vienybė.”

Teikdamas pirmenybę teologiniam aiškumui, o ne kompromisinei politinei išminčiai, Benediktas XVI siekė mažinti trintį su žydais. Norėdamas išsaugoti ir griežtą katalikų konservatyvumą jis žengė žingsnį liturgijos srityje - bažnyčiose vėl leido apeigas lotynų kalba. Žydai dėl to pareiškė protestą, nes Benedikto XVI vėl leistoje naudoti Didžiojo penktadienio liturgijoje meldžiamasi, kad Izraelio tauta patirtų “dvasios nušvitimą per Kristų”, nesvarbu, ar žydai patys nori atsiversti.

Tokie veiksmai keldavo šurmulį kelias dienas ar savaites, vėliau būdavo užglaistomi diplomatiniais draugiškais abiejų šalių žodžiais. Bet tai nebūdavo neapgalvotos formuluotės, tik itin popiežiui svarbių teologinių pažiūrų išraiška. J.Ratzingeriui Dievo sūnus Kristus ir jo prisikėlimas yra kosminis įvykis, todėl tikram katalikų Dievui niekas neprilygsta nei krikščionybėje, nei kitose pasaulio religijose. 2006 metais, kai Benediktas XVI lankėsi Bavarijoje, tuo galėjo įsitikinti ir musulmonai. Rėgensburgo

KUO LABIAU PUOLAMAS, TUO LABIAU NUSIPELNĘS

Popiežiaus Benedikto XVI paskutinis sudie tikintiesiems, ištartas Šv. Petro aikštėje. / AFP/Scanpix nuotrauka universitete kalbėdamas apie tikėjimo ir proto sąsajas popiežius pabrėžė, kad atskirti šių dviejų sąvokų negalima, nes grės tai, dėl ko priekaištavo musulmonams dar Bizantijos karalius - “tik blogis gali atsirasti, kai žmogus nesuvokia Dievo valios”. Popiežius paminėjo ir džihadą, todėl dar

Bažnyčia ir pasaulis Svarbiausia popiežiaus tema - Bažnyčios ir pasaulio santykiai. Dar 1984 metais jis paskelbė dvasinį posūkį, kuris atnešė visai Katalikų bažnyčiai didelių pokyčių - “po netvarkingos “atsivėrimo” fazės krikščioniui atėjo laikas suvokti, kad jis priklauso mažumai”, vadi-

Romos pontifikas emeritas. Taip bus vadinamas atsistatydinęs Benediktas XVI, o į jį reikės kreiptis “Jūsų Šventenybe”. Jis toliau vilkės baltą popiežiaus sutaną ir avės raudonus batus. jam nebaigus kalbėti žiniasklaida išplatino žinią apie “šventąjį karą” ir popiežiaus “išpuolį” prieš islamą. Į tūžmingus musulmoniškų valstybių protestus Benediktas XVI reagavo nustebęs ir išsigandęs - kodėl niekas neišklausė jo pranešimo iki galo, kodėl niekas nesuprato, kad jo kalba pirmiausia buvo nukreipta prieš Vakarus, kur viešpatauja “reliatyvumo diktatūra” arba dvasinė savivalė?

nasi, reikia ryžtingai priešintis “pasaulio dvasiai”. Benedikto XVI požiūriu, pasaulis pirmiausia yra šėtono įtakos vieta. Suprantama, pasaulyje yra vietos ir Bažnyčiai, tačiau ji nėra pasaulis. Taip manė dar šv. Augustinas. Šis prieštaravimas nuolat jaudino J.Ratzingerį. Pirma maištavimas, vėliau - restauracija. Šiuo metu jau kalbama apie Benedikto XVI karjeros lūžius, apie “Ratzingerį I” ir “Ratzingerį II”, o kai kas jo

pontifikato pradžioje bei pirmaisiais ir vieninteliais gerais metais, kai jis buvęs liberalesnis ir atviresnis pasauliui, sugebėjo įžvelgti ir “Ratzingerį III”. Dar 1966 metais jaunasis teologas kalbėjo, kad ne Bažnyčia turi tapti “moderni” kaip pasaulis, o pasaulis turi būti pašventintas. Per visus Bažnyčiai skirtus penkis dešimtmečius J.Ratzingeris buvo įsitikinęs, kad Bažnyčia ir pasaulis labai nesutaria, kad harmoningo sugyvenimo ar bent jau buvimo šalia, ko tikisi liberalieji katalikai, negali būti. 2011 metais lankydamasis Vokietijoje popiežius pareikalavo Bažnyčią padaryti ne tokią pasaulietišką. Nuolat žiniasklaidos skelbiamus su Bažnyčia susijusius skandalus ir pačią žiniasklaidą jis pavadino suvedžiojimo įrankiu, tačiau ši jo smerkiama “melo kultūra” reiškia tik tai, kad reikia dar ryžtingiau kovoti su blogiu, pačiu šėtonu ir jo “mirties kultūra”. Būtent tai turėjo galvoje Benediktas XVI reikalaudamas ne tokios pasaulietiškos ir “karingos” Bažnyčios.

•

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

Sesuo NIJOLĖ SADŪNAITĖ Pasitraukiantis pontifikas - šventas Dievo žmogus. Benediktas XVI - giliai tikintis, jis myli Dievą ir žmones, yra tyros sielos ir stiprios dvasios. Reikia gerbti jo sprendimą pasitraukti dėl sveikatos.

Matyt, tokia buvo Dievo valia.

Kuo labiau pontifikas puolamas, tuo labiau jis nusipelnė Bažnyčiai ir visiems tikintiesiems. Dabartinis pasaulis vis labiau tampa Sodoma ir Gomora, todėl Bažnyčia turi neleisti pasauliui nukrypti nuo Evangelijos bei tapti blogio ir neapykantos namais.

Ir naujasis pontifikas bus išrinktas su šv.

Dvasios pagalba, jis išlaikys stiprią ir dvasingą Bažnyčią neleisdamas jai nuklysti į šunkelius. Naujasis pontifikas turėtų vykdyti Dievo valią, vesti katalikus į priekį, išlaikyti tikrąjį tikėjimą ir neleisti įsivyrauti pasaulyje paplitusioms negerovėms ir neapykantai.

Kalbėjosi SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

6

2013 02 28 Lietuvos žinios

Pasaulis

Latų likimas Latvijos centrinis bankas paskelbė konkursą sunaikinti latų monetas.

Paraiškos tam padaryti bus priimamos iki kovo 22 dienos. Aišku, kad latų monetos bus naikinamos specialia įranga Rygos reguliatoriaus filialo teritorijoje Bezdeligu gatvėje.

Anksčiau buvo skelbta, kad kai Latvija prisijungs prie euro zonos, visos latų monetos ir banknotai bus grąžinti į centrinį banką perdirbti. Iš išlydytų latų monetų vėliau bus kaldinamos eurų monetos - taip ketinama perdirbti 1190 tonų latų. Kita nedidelė dabartinių Latvijos pinigų dalis nukeliaus į muziejus, o dar kiti bus parduoti kelekcininkams.

Latvijos bankas suskaičiavo, kad eurų banknotų ir monetų pristatymas į Latviją iždui kainuos 15 mln. latų (75 mln. litų). 2013-2014 metais į Rygą bus atgabenta 400 mln. įvairaus nominalo euro monetų, jų bendras svoris - 1673 tonos.

Latvija taps euro zonos nare nuo 2014 metų. Atitinkamą įstatymą Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis pasirašė vasario 15 dieną. 2014ųjų pirmas dvi savaites šalyje vienu metu cirkuliuos latai ir eurai, tačiau vėliau atsiskaityti bus galima tik eurais.

•

Vokietija nesiekia dominuoti Europoje Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas savo kalboje apie Europos Sąjungą (ES) pabrėžė, kad nuo krizės nukentėjusioms euro zonos šalims negresia “Vokietijos diktatas”. Jis teigė, jog reikia gerbti prasiskolinusias Pietų Europos valstybes, ir akcentavo, kad be Didžiosios Britanijos ES praras savo veidą.

Vienuolika mėnesių prezidento pareigas einantis buvęs pastorius ir Rytų Vokietijos disidentas savo kalboje pažymėjo, kad auga ES piliečių nusivylimas Europa, o jį kursto kasdieniniai spaudos pranešimai apie euro zonos krizę, valstybių skolas, finansinės pagalbos paketus ir ilgai trunkančias derybas dėl ilgalaikio Bendrijos biudžeto.

“Kai kuriose ES valstybėse narėse žmonės nenori apmokėti dėl politikų kaltės atsiradusių valstybės skolų. Jie baiminasi taupymo priemonių ir socialinio nuosmukio. Žmonės taip pat bijo prarasti savo darbus”, - sakė Vokietijos prezidentas. Jis pridūrė, kad Bendrijos narėse dėl plačiai išsikerojusios Briuselio biurokratijos, skaidrumo stokos, augančios ES ministrų tarybos galios ir Prancūzijos-Vokietijos dominuojančio tandemo, užgožiančio mažesnes valstybes, auga europiečių nepasitikėjimas ES.

J.Gauckas atsiprašė Pietų Europos gyventojų už užgaulias Vokietijos politikų kalbas. / AFP/Scanpix nuotrauka Merkel fiurerio Adolfo Hitlerio įpėdine. Jis jautėsi nusivylęs europiečiais, kurie mano, kad Berlynas būtinas taupymo priemones įgyvendina “kriminaliniu” būdu ir bando sukurti “Vokietijos dominuojamą Europą”.

“Noriu nuraminti visų ES valstybių piliečius. Vokietijos politikai nesiekia paversti šios valstybės ES hegemone. Jie nėra fašistai. Nė viena populistinė nacionalistų partija mū-

Vokietija nori savo “gerąja patirtimi” dalytis su kitomis valstybėmis.

Latvijos centrinis bankas jau rengiasi priimti eurus. panoramio.com nuotrauka

“Ši euro zonos krizė - ne vien ekonominė. Tai politinė krizė, nes žmonės nepasitiki ilgalaikę taiką atnešusiu ES projektu. Kovojame ne vien už bendrą Europos valiutą. Kovojame už save”, - pabrėžė J.Gauckas. Buvusį pastorių pribloškė Graikijos protestuotojai, kurie laikė plakatus, vaizduojančius Vokietijos kanclerę Angelą

sų valstybėje nesulaukė didelės rinkėjų paramos ir nepateko į parlamentą. Vokietija tik nori, kad ES taptų labiau europietiška”, - teigė J.Gauckas. Jis pabrėžė, kad jo valstybė nesiekia įbauginti ir primesti savo idėjų kitoms Bendrijos narėms, tačiau Vokietija nori savo “gerąja patirtimi” dalytis su kitomis valstybėmis.

Vokietijos prezidentas savo kalboje priminė, kad prieš dešimt metų jo valstybė buvo laikoma “sergančiu žmogumi Europoje”, tačiau įgyvendindama skausmingas reformas pasiekė klestėjimą ir išvengė finansinio kracho. J.Gauckas pažymėjo, kad su finansų krize kovoti galima pasitelkiant skirtingas ekonomikos koncepcijas, tačiau tam reikia pasirinkti mažiausiai skausmingą kelią. Jis taip pat išbarė Vokietijos centro dešinės ir liberalų politikus, kurie teigė, kad Graikija turi pasitraukti iš euro zonos, o Pietų Europos gyventojus pavadino “tinginiais” ir “nesąžiningais žmonėmis”. “Jie perlenkė lazdą. Jų pastabos įskaudino Pietų Europos gyventojus.

Negalima taip žeminti europiečių. Tikiuosi, kad tai ateityje nepasikartos”, - sakė Vokietijos prezidentas.

J.Gauckas užsiminė ir apie Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Davido Camerono siekį surengti referendumą dėl jo šalies tolesnės na-

rystės Bendrijoje 2017 metais. Vokietijos prezidentas pažymėjo, kad Didžioji Britanija yra labai svarbi ES valstybė, o jos pasitraukimas susilpnintų Bendriją.

“Gerbiami anglai, škotai, valai, šiaurės airiai ir britai, norime, kad jūs liktumėte Bendrijoje. Europai reikalinga jūsų patirtis, tradicijos, blaivumas ir drąsa. Jūsų intervencija Antrajame pasauliniame kare padėjo išgelbėti mūsų Europą. Be jūsų Europa praras savo veidą”, - kreipdamasis į Didžiosios Britanijos politikus ir žmones sakė Vokietijos prezidentas.

J.Gauckas taip pat akcentavo anglų kalbos svarbą kasdieniame europiečių gyvenime. “Anglų kalba tapo svarbiausia kalba tarp jaunų žmonių, politikų ir diplomatų visoje Europoje. Vokietis negalėtų susikalbėti su portugalu ar latviu, jeigu nebūtų anglų kalbos”, - pažymėjo J.Gauckas.

•

Euobserver.com, Delfi.lv, LŽ

7

2013 02 28 Lietuvos žinios

Energetika 2013 Biokuro plėtrą skelbs nacionaliniu prioritetu - Patirtis rodo, kad ten, kur naudojamasi šiuo energijos šaltiniu, šilumos kaina mažėja. Dėl plėtros masto kalbėti ankstoka, nes premjero sudarytoje darbo grupėje dirbantys valstybės institucijų atstovai ir energetikos ekspertai dar analizuoja galimus apsirūpinimo energijos ištekliais scenarijus.

Kad biokuro kainos išliktų konkurencingos, būtina skatinti gamintojų atėjimą į rinką ir kurti realią prekybos konkurenciją. Stipri biokuro birža savaime balansuos kainas rinkos sąlygomis.

Be abejo, biokuro plėtra turi būti subalansuota ir tvari. Atitinkamai būtina imtis priemonių unikaliai Lietuvos gamtai išsaugoti - juk miškai užima daugiau kaip 33 proc. šalies teritorijos.

ARVYDAS JOCKUS

Vyriausybė į naujų biokuro jėgainių plėtrą šilumos ūkyje nukreips Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas. Šiuo metu Lietuvoje iš biokuro pagaminama apie 22 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. Tuose miestuose, kuriuose šilumai gaminti naudojamas biokuras, jos kaina gyventojams yra beveik perpus mažesnė nei ten, kur šilumos energija gaminama vien deginant importines gamtines dujas.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius žada apstatyti Lietuvą biokuro katilinėmis, tačiau tikina, kad jų plėtra neguls vartotojams ant pečių.

Alternatyva importinėms dujoms - Ministre, kokią matote biokuro panaudojimo šalies šilumos ūkyje perspektyvą?

- Vyriausybės programoje numatyta, kad biokuro plėtra turi tapti nacionaliniu energetikos prioritetu. Biokuro naudojimas padės skatinti konkurenciją energijos rinkoje, bus viena iš alternatyvų įvežtinėms gamtinėms dujoms. Plėtra atsilieps ir Lietuvos ekonominiams rodikliams. Juk naudojant šalyje išgaunamas žaliavas auga visas šio energijos šaltinio ruošimo sektorius, kuriamos darbo vietos, sudaromos sąlygos panaudoti dirvonuojančią žemę. Gyventojų, dirbančių šiame sektoriuje, pajamos irgi didins prekių bei paslaugų pardavimą ir tuo pat metu - bendrąjį vidaus produktą.

Todėl pirmiausia reikia pašalinti visus biurokratinius barjerus, kurie trukdo plėsti biokuro naudojimą šilumos ūkyje. Sieksime, kad rinkoje atsirastų kuo daugiau tokio kuro tiekėjų, taip pat stiprinsime biokuro prekybos biržą.

Plėtra bus subalansuota - Kokius matote alternatyvius biokuro katilinių finansavimo šaltinius?

- Šiuo metu intensyviai siekiame suvaldyti saulės elektrinių statybos bumą, prasidėjusį dėl nustatytų neproporcingai didelių supirkimo tarifų.

Kad panaši situacija nepasikartotų ateityje, siūlysime mažinti atsinaujinančios energetikos subsidijas, įtrau-

Stipri biokuro birža savaime balansuos kainas rinkos sąlygomis.

- Ar nekyla pavojus, kad beatodairišką valstybės paramą branduolinei energetikai keis vienpusis atsinaujinančių išteklių plėtros skatinimas?

Koks, Jūsų nuomone, energijos išteklių balansas Lietuvai būtų naudingiausias?

J.Neverovičius žada šalinti visus biurokratinius barjerus, kurie trukdo plėsti biokuro naudojimą šilumos ūkyje.

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

kiant jas į tarifą, ir sieksime subalansuotos plėtros bei jų finansavimo iš europinių fondų.

Biokuro diegimo projektai bus įtraukti į valstybės investicinę programą. Stengsimės nukreipti į šią sritį Europos Sąjungos paramos lėšas.

Jeigu ES struktūrinių fondų pinigai būtų skiriami biokuro katilinių statybai, biokurą naudojančių technologijų plėtrai, tai gerokai sumažintų finansinę naštą vartotojams.

- Ar biokuro katilams statyti numatoma skirti biudžeto lėšų? Kiek tokios paramos per artimiausius metus reikėtų?

- Ministerijoje artimiausiu metu bus parengti siūlymai dėl tolesnės atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtros, apibrėžti pagrindiniai rėmimo principai. Pateiksime pasiūlymų ir dėl visos biokuro ruošimo bei tiekimo grandinės skatinimo. Šiuo metu tiksliname Nacionalinę energetikos strategiją. Ketiname ne tik apsibrėžti, ką norime pasiekti energetikos sektoriuje, bet ir pagrįsti tikslus skaičiavimais: kiek tai kainuos valstybei ir vartotojui, kokia bus konkreti ekonominė bei socialinė nauda.

Tikiuosi, jau gegužės mėnesį pristatysime savo viziją, kokį energetikos modelį siūlome pasirinkti, kaip tolygiau ir racionaliau plėtoti atsinaujinančią energetiką tiek elektros, tiek šilumos ūkiuose, kokios yra biokuro perspektyvos.

Kainas valdys konkurencija - Kai kurie šilumos gamintojai nuogąstauja, kad sparčiai dygstant naujoms biokuro katilinėms pradės brangti mediena, o biokuro kaina ilgainiui gali susilyginti su dujų kaina. Kokio masto biokuro plėtra, Jūsų nuomone, galėtų būti ekonomiškai naudinga?

- Nesutikčiau, kad pasikeitus valdžiai linkstama nuo vieno kraštutiniškumo prie kito. Vyriausybė remia strateginių projektų įgyvendinimą vienareikšmiškai pasisakoma už strateginių projektų, tokių kaip SGD terminalas Klaipėdoje, elektros ir dujų jungtys su Lenkija, elektros jungtis su Švedija, kuo spartesnį įgyvendinimą. Nuosekliai įgyvendinami visi teisės aktai, įskaitant ES trečiąjį energetinį paketą, kurie prisidėtų prie konkurencingos energetikos rinkos atsiradimo.

Darbo grupė, formuojanti pasiūlymus patikslintai Nacionalinės energetikos strategijai, analizuoja dvi strategines alternatyvas - su branduoline energetika ir be jos. Darbo grupė siūlymus dėl ekonomiškai optimalios ir vartotojams palankios energijos apsirūpinimo strategijos pateiks Vyriausybei, o ji iki gegužės 15 dienos informuos Seimą apie rekomenduojamus sprendimus.

•

Sąstingį tikina įveikę LINA MRAZAUSKAITĖ

Planuojama, kad daugiabučių namų renovavimo darbai prasidės jau šių metų pabaigoje.

Po pirmojo renovacijos etapo tikimasi sutaupyti iki 70 proc. daugiabučių suvartojamos šilumos.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis LŽ sakė, kad jau netrukus „įsijungs visa renovacijos mašina“. Anot jo, nauja tvarka po ketverius metus trukusios stagnacijos leido renovacijos darbams pajudėti greičiau, nei tikėtasi.

- Apie daugiabučių namų renovaciją buvo daug šnekama, tačiau

realių veiksmų stigo. Kada planuojate pradėti pirmuosius statybos darbus?

- Per ketverius metus realių veiksmų nebuvo, tačiau mes per keletą mėnesių pradėjome spręsti tris klausimų blokus. Kadangi siūlome naują schemą, reikėjo ne tik ją sukurti, bet ir parengti įstatymo pakeitimus, suderinti sutartinius, finansinius dalykus. Pirmiausia įkūrėme Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA), susisiekėme su visomis savivaldybėmis ir dar nė neįkūrę valdymo struktūros gavome duomenis iš 59 savivaldybių - jos atrinko 1800 daugiabučių namų, kuriuos reikėtų renovuoti pirmiausia.

Nukelta į

•

13 p.

V.Mazuronis pabrėžė, kad pagal naują schemą siekiama nustatyti optimalų santykį tarp investicijų į renovaciją ir kapitalo grąžos laikotarpio. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

8

2013 02 28 Lietuvos žinios

Energetika 2013

Renovacijai būtina: kaupimas, parama ir sankcijos GINTARAS MIKŠIŪNAS

Ar užteks naujajai Vyriausybei politinės valios išjudinti daugiabučių namų renovaciją ir toliau plėtoti vietinio biokuro vartojimą šilumos gamybai? Kokius žingsnius reikėtų žengti, kad šie procesai įgautų pagreitį? Apie tai „Lietuvos žinios“ kalbasi su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) valdybos pirmininku Andriumi Janukoniu.

- Ko reikėtų, kad daugiabučių atnaujinimo procesas mūsų šalyje pagaliau taptų visuotiniu reiškiniu?

- Turbūt niekas jau nebediskutuoja ir sutinka, kad praėjusios kadencijos dauguma tiek daugiabučių renovacijos, tiek biokuro vartojimo plėtros programas visiškai sužlugdė. Konstatavę šį liūdną faktą, turime judėti į priekį.

Dabar, pasikeitus politinei daugumai, pūstelėjo nauji vėjai. Klausimas: ar jie virs realiais darbais? Daugiametė praktika rodo, kad susiformavusi nauja koalicija ar politinė dauguma, norinti į viešą gyvenimą įnešti naujų idėjų ar katalizatorių, turi mobilizuoti pajėgas ir ryžtingai veikti jau per pirmąjį kadencijos pusmetį arba ne vėliau kaip per pirmuosius metus.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dabartinės politinės daugumos partijų rinkimų pažadai dėl renovacijos ir biokuro plėtros šilumos ūkyje nė kiek nesiskyrė nuo ankstesnės daugumos partijų.

Dabartinės daugumos partijos deklaruoja analogiškas vertybes, tik klausimas - ką jos nuveiks. Šiandien, kaip ir vakar, yra akivaizdu, kad gyventojų šildymo išlaidas būtina sumažinti. Tai išlieka svarbiausia socialine problema.

Oro temperatūra priklauso nuo Dievo, o kiauras namas - nuo žmonių.

Per daugelį debatų jau pavyko įrodyti, kad siekiant mažinti šildymo sąskaitas svarbiausi yra du žingsniai. Pirma, būtina renovuoti namus ir taip užkirsti kelią šilumos švaistymui. Antra, būtina mažinti šilumos kainą keičiant importuojamas gamtines dujas tris kartus pigesniu lietuvišku biokuru.

Norint šiuos uždavinius įgyvendinti reikia sukurti sąlygas. Tai jokiu būdu nereiškia, jog būtina steigti naujas valstybines institucijas.

Trys sąlygos - Kokios tos sąlygos galėtų būti?

- Iš ministro pirmininko, aplinkos ministro ir kitų politikų girdime, kad renovacijos plėtros planas yra.

Reikėtų nepamiršti, jog tai yra visiškai kitas sektorius negu energetika.

Energetika yra įsakymui paklūstanti sritis. Tai valstybės reguliuojamas

A.Janukonis: „Norint, kad renovacija Lietuvoje galų gale pajudėtų, reikia sukurti jai būtinas sąlygas - vykdyti visuotinį kaupimą, taikyti valstybės paramą ir įvesti aiškias sankcijas.“ / Oresto Gurevičiaus nuotraukos sektorius, kuriame viskas prižiūrima, kontroliuojama, licencijuojama.

Renovacija yra santykiai su žmonėmis, todėl renovacijai būtina sukurti sąlygų visumą, kuri judintų procesus. Jeigu vartotojų šilumos kainos yra valstybei svarbus dalykas, tokios sąlygos turi atsirasti. Jeigu ne, tai gyventojams reikėtų aiškiai pasakyti: „Spręskite savo klausimus kaip norite.“ Pirma sąlyga - visuotinis privalomas kaupimas. Kaupimas būsto savininkams turėtų būti toks pat privalomas ir visuotinis, kaip ir automobilių civilinės atsakomybės draudimas ar įmokos į socialinio draudimo fondą.

Privalomas kaupimas - tai priemonė, kuria jau pasinaudojo Lenkija, Čekija, Slovakija, kitos šalys.

Jos seniausiai mus šioje srityje pralenkė. Kaupimas turėtų būti vykdomas kiekvieną mėnesį, mokama nuo kvadratinio metro.

Teisinė bazė tam yra: Civiliniame kodekse parašyta, kad būsto savininkai privalo kaupti lėšas. Procesas užstringa ministro įsakymo lygmeniu.

Kodėl? Todėl, kad ministras yra politikas. Jis nepriims sprendimo, kuris panašus į naujo mokesčio įvedimą.

- Kas dar padėtų renovacijai judėti į priekį?

- Antra sąlyga - valstybės parama.

Ji turėtų būti visuotinė ir fiksuota. Žodis „visuotinė“ reiškia, kad visi be išimties gali pretenduoti gauti valstybės paramą. Jeigu parama ne visuotinė, o pagal sąrašus, ji - socialiai neteisinga. Paramos sistema būstų savininkai turi pasitikėti. Tik tada ji turi prasmę.

Fiksuota parama reiškia, kad ji turėtų būti skaičiuojama ne procentais nuo išleistų pinigų. Tai turėtų būti pinigai, skiriami 1 kvadratiniam metrui jau atlikus renovacijos darbus, įrodžius, kad atnaujintas namas atitinka tam tikrą energinio efektyvumo klasę, kurį valstybė siekia paremti. Namai yra skirtingi, todėl priemonių visuma pastatui pasiekti tam tikrą energinio efektyvumo laipsnį yra labai skirtinga.

Paramos schema turėtų galioti visada, kai tik namas pasiruošęs pretenduoti į paramą atlikus visus darbus. Čia būtų pirmas ir paskutinis kontaktas su valstybine struktūra, kai iškviečiami energetikos inspekcijos specialistai ir jie konstatuoja, jog namas atitinka tam tikrą energinio efektyvumo klasę.

Mokòjim˜ uÏ ‰ilumà analizò Lietuvos miest˜ daugiabuãiuose gyvenamuosiuose namuose* (2011/2012 m. ‰ildymo sezonas) vidutinò ‰ilumos kaina: 30,0 ct/kWh su PVM * ·ilumos gamybos ‰altiniuose pagrindinis kuras - GAMTINñS DUJOS ·ilumos sunaudojimas ‰ildymui I. Daugiabuãiai, suvartojantys 10 kWh/m2 60 m2 maÏiausiai ‰ilumos (naujos statybos, ploto butui: 600 kWh kokybi‰ki namai) 2

Vidutinò ‰ilumos Mokòjimai uÏ ‰ilumà kaina gyventojams 1 m2 ploto ‰ildymui (su PVM) (su PVM) 10x30,0=3,00 Lt/m2 30,0 ct/kWh

2

Mokòjimai uÏ ‰ilumà Toki˜ 60 m2 ploto buto pastat˜ dalis ‰ildymui (su PVM) Lietuvoje 3,00x60=180,00 Lt 4,60 proc.

32 tkst. but˜ 0,09 mln. gyventoj˜ 4,50x60=270,0 Lt

II. Daugiabuãiai, suvartojantys maÏai arba vidutini‰kai ‰ilumos (naujos statybos ir kiti kaÏkiek taupantys ‰ilumà namai)

15 kWh/m 60 m ploto butui: 900 kWh 30,0 ct/kWh

15x30,0=4,50 Lt/m2

III.Daugiabuãiai, suvartojantys daug ‰ilumos (senos statybos nerenovuoti namai)

25 kWh/m2 60 m2 ploto butui: 1500 kWh 30,0 ct/kWh

25x30,0=7,50 Lt/m2

IV. Daugiabuãiai, suvartojantys labai daug ‰ilumos (senos statybos, labai prastos ‰ilumos izoliacijos namai)

35 kWh/m2 60 m2 ploto butui: 2100 kWh 30,0 ct/kWh

35x30,0=10,50 Lt/m2 10,50x60=630,0 Lt

17,30 proc.

121 tkst. but˜ 0,36 mln. gyventoj˜ 7,50x60=450,0 Lt 55,70 proc.

390 tkst. but˜ 1,17 mln. gyventoj˜

22,40 proc.

157 tkst. but˜ 0,47 mln. gyventoj˜

Kuo klasė aukštesnė - tuo parama didesnė.

- Ar manote, kad tikslingos sankcijos tiems, kurie atsisako atnaujinti būstą?

- Tikrai taip. Žmonės turi gauti aiškią žinią, kad jeigu jie nieko nedarys, bus blogai. Sankcijų blokas turėtų susidėti iš dviejų esminių dalių.

Pirma - kompensacijų už šildymą nutraukimas ir PVM lengvatos centralizuotai tiekiamai šilumos energijai panaikinimas.

Turi būti aiškiai pasakyta, kad, pavyzdžiui, nuo 2017 metų šios dvi priemonės naikinamos. Tiek parama, tiek ir sankcijos turi būti nuolatinės ir visuotinės. Žmonės greitai suskaičiuos, kokios išlaidos gresia, jei PVM šilumai pakils nuo 9 iki 21 procento. Dabar bandoma padaryti taip, kad tie, kurie gauna socialines išmokas, automatiškai balsuoja už renovaciją. Tai nėra logiška pats žmogus turi apsispręsti. Žmonės turi žinoti, jog keičiasi žaidimo taisyklės ir nauja tvarka galioja visiems.

Taigi šita visa sąlygų visuma reikalinga tam, kad renovacija vyktų ir įvyktų. Tačiau dabartinės Vyriausybės siūlomas modelis skamba maždaug taip: „Žmonėms nieko daryti nereikės, yra valstybinė kontora, kuri įgyvendins renovaciją.“ Būsto savininkai gaus 40 proc. paramą ir mokės už šildymą tiek pat, kiek mokėjo anksčiau. Per tai esą bus surenkami pinigai renovacijai.

Aš galiu vienareikšmiškai pasakyti: jeigu bus remiamasi tik šiuo modeliu, žmonės mokės kur kas daugiau nei galėtų, o programa iš vietos nepajudės.

- Teigiate, kad prioritetas turėtų būti atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra šilumos ūkyje, bet ne elektros gamybai?

- Būtent. Siekdami biokuro vartojimo plėtros šilumos ūkyje, turime nubrėžti aiškią takoskyrą tarp šilumos ir elektros energetikos. Kodėl?

Biokuru keičiant gamtines dujas šilumos gamyba pinga, o biomasės naudojimas elektros energijos gamybai elektrą brangina ir mažina mūsų šalies konkurencingumą.

Tiek iš Rusijos importuojama elektra, tiek ateities sandoriai „Nord Pool“ biržoje perspektyvoje žada Lietuvai labai geras kainas, kurios yra nepalyginamos su elektros, gaminamos iš biomasės. Investicijos į elektros gamybą iš biomasės provokuos viešųjų interesų tarifo didėjimą elektros kainoje, kuri šiandien ir taip yra pasiekusi kosmines aukštumas. O tai, žiūrint globaliai, stumia šalies ūkį į ne tokias konkurencingas sąlygas.

Norėčiau pabrėžti, kad elektros tarifas yra aktualesnis pramonei, o ne gyventojams. Apie elektros pigimą ar brangimą kalbama pirmiausia tada, kai rūpinamasi pramonės interesais. Šiluma yra svarbiausia žmonėms būtent šiai energijai išleidžiama daugiausia pinigų.

Rekordinių kainų nebebus - Jeigu šis šildymo sezonas yra laikomas pačiu brangiausiu šalies istorijoje, kokios perspektyvos laukia ateityje?

- Šilumos energijos kaina ateityje mažės dėl kelių priežasčių. Nors anks-

A.Janukonis: „Biokuru keičiant gamtines dujas šilumos gamyba pinga, o biomasės naudojimas elektros energijos gamybai elektrą brangina ir mažina mūsų šalies konkurencingumą.“ Biokuras tik šilumai - Esate ne kartą teigęs, kad žmonės daugiau moka ir dėl to, kad gamtinės dujos, naudojamos šilumos gamybai, yra vangiai keičiamos gerokai pigesniu biokuru.

- Tai - faktas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, gamtines dujas vartojančiuose miestuose šiluma 2012-ųjų gruodį vidutiniškai kainavo 31 centą už kilovatvalandę (ct/kWh). Miestuose, kuriuose šiluma gaminama iš biokuro, šilumos kaina gruodį vidutiniškai sudarė 21 ct/kWh. Deja, biokuro rinka yra nuolat atakuojama įvairių interesų grupių.

Sugalvojama begalės „argumentų“, kodėl lietuviško biokuro, kuris beveik triskart pigesnis už gamtines dujas, nereikėtų vartoti. Štai, pavyzdžiui, populiarus iškastinio kuro šalininkų argumentas: „Neplėtokime biokuro, nes bus kaip su saulės energija.“ Iš tiesų, saulės energetika, Lietuvoje galėjusi likti tik eksperimentinė, šiandien tapo spekuliacijų objektu.

Būtent todėl pavyzdys neatspindi tikros situacijos - saulės elektra, kurios tarifas 10 kartų didesnis nei importuojamos elektros, diskredituoja pačią atsinaujinančią energetiką.

Ir šis diskredituojantis elementas kuo toliau, tuo labiau pradeda dominuoti - visuomenė yra toliau klaidinama.

Valstybė turi racionalių alternatyvų, leidžiančių apsirūpinti pigesne elektra. Šiandien investuojama į jungtis su Švedija, Lenkija. Tai teisingas kelias.

tesnė valdžia tam ir trukdė, biokuro plėtra toliau vyksta, ypač mažesniuose miestuose. Didelių miestų klausimas taip pat sprendžiamas, atsiranda nepriklausomų šilumos tiekėjų. Todėl tikėtina, kad po dvejų metų ir Kaune, ir Vilniuje dėl biokuro naudojimo šilumai gaminti kaina šilumos vartotojams turėtų pastebimai kristi.

Kita svarbi tendencija - pasaulinėse rinkose naftos kaina, nuo kurios Lietuvoje priklauso dujų kaina, stabilizavosi ir daugiau nekyla. Yra prielaidų teigti, kad ji gali dar nukristi.

Ir dar vienas dalykas. Mes už dujas mokame 14 proc. brangiau negu latviai, 12 proc. daugiau negu estai ir 25 proc. - nei lenkai, kurie perka iš to paties „Gazprom“. Kaip matome, tai yra grynai politinis klausimas. Politinėje diplomatijoje svarbiausia priemonė turėtų būti derybos, o karas - antroje vietoje. Kaimynų valstybės taiko pirmąją priemonę ir turi vieną situaciją, mes - antrąją priemonę, todėl turime kitą situaciją.

Aišku, neigiamą įtaką šilumos kainai turi nuo šių metų pradžios įvestas suskystintų gamtinių dujų terminalo mokestis. Tarkime, Vilniuje vien per sausio mėnesį šis mokestis iš viso sudarė 2,2 mln. litų. Nors šiluma sostinėje dėl mažesnės dujų kainos 1,3 proc. ir atpigo, šį pigimą „suvalgė“ terminalo mokestis, šilumos vartotojams įsigaliojęs nuo šių metų sausio 1 dienos. Ateityje jis duos dar didesnį neigiamą efektą.

Prognozuočiau, kad per ateinančius dvejus metus šilumos kaina turėtų priartėti prie 20 ct/kWh ribos. Ši žinia jokiu būdu nėra argumentas daugiabučių atnaujinimą atidėti iki naujo šilumos kainų burbulo.

•

2013 02 28 Lietuvos žinios

9

Energetika 2013

Biokuro atsargų užteks ir elektrai, ir šilumai GINTARAS MIKŠIŪNAS

Atsinaujinančios energetikos specialistai neabejoja, kad biokuro plėtra leistų Lietuvai ne tik įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, bet ir skatintų pasiekti didesnę energetinę nepriklausomybę nuo iškasamo kuro rūšių, augtų nauja ūkio šaka, atsirastų darbo vietų.

Lietuvos energetikos instituto duomenimis, šiuo metu biokuras sudaro vos apie 20 proc. centralizuotai šilumą tiekiančių įmonių kuro balanso. Nors biokuro žaliava yra tris kartus pigesnė už iškasamą importuojamą kurą, energetikos sektoriuje deginamos gamtinės dujos, o gyventojų sąskaitos už energiją kyla į kosmines aukštumas.

ES direktyva (Nr. 2009/28/EB) įpareigoja Lietuvą, kaip ir kitas Bendrijos nares, padidinti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą iki 23 procentų. Valstybės energetikos politikos strateginėse nuostatose taip pat akcentuojamas siektinas tikslas - plačiau naudoti vietinius, atsinaujinančius energijos išteklius.

Biokuras ir kogeneracija 2003 metais įkurta Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA šiuo metu vienija 45 narius.

LITBIOMA daug dėmesio skiria inovacijoms diegti ir tiriamiesiems mokslo darbams, skirtiems efektyvesniam vietinių energijos resursų naudojimui Lietuvoje.

Neseniai LITBIOMA kartu su Lietuvos energetikos konsultantų asociacija parengė biokuro kogeneracijos plėtros planą. Pagrindinis jo akcentas - didžiuosiuose šalies miestuose bendra šilumos ir elektros gamyba yra efektyviausias biokuro naudojimo būdas, galintis užtikrinti ir konkurencingas elektros gamybos kainas.

Vilniuje vykusioje penktojoje metinėje Lietuvos ekonomikos konferencijoje pranešimą „Neišnaudotas biokuro kogeneracijos potencialas“ skaitęs Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius akcentavo, jog Lietuva galėtų drąsiau sekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu, kur platus biokuro naudojimas kogeneracinėse jėgainėse.

Biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas taip pat neabejoja, kad kogeneracija yra geriausia išeitis panaudoti biomasę, nes tai leistų maksimaliai išnaudoti šalyje susidarantį biokuro potencialą, o gaminama šiluma bei elektra būtų pigesnė. „Todėl biomasės energetika gali pasitarnauti kaip esminis, reikšmingas faktorius, kuris didina ir Lietuvos energetinę nepriklausomybę, ir šilumos energijos patrauklumą vartotojams“, - pažymėjo LITBIOMA prezidentas.

Biokuro pranašumai Pasak R.Lapinsko, energetikoje egzistuoja keli esminiai uždaviniai, kuriuos reikia spręsti. Pirmiausia - energetika turi būti saugi ir švari. Biomasės energetika yra atsinaujinanti energetika, todėl šį reikalavimą ji atitinka.

Antras uždavinys - energijos kainos visiems turi būti prieinamos, o biokuras garantuoja pigiausią šilumą. Elektros gamyboje, asociacijos skaičiavimais, biokuro naudojimas gali garantuoti mažą rinkos kainą.

Tai irgi leistų mažinti vartotojams

Šiuo metu kirtimų atliekos sunaudojamos ne visos, gilesnėse miškų vietose jos paliekamos, bet ateityje gali būti panaudojamos biokurui gaminti. / LŽ archyvo nuotrauka sąskaitas už elektros energiją ir iš dalies atsisakyti importuojamų kuro rūšių. Biokuras turi ir kitokių pranašumų: jo plėtra skatina naujos pramonės šakos vystymąsi, naujų darbo vietų kūrimą. „Svarbiausias dalykas yra tas, jog biokuras yra vietinis energijos šaltinis. Jis šiandien yra tris kartus pigesnis negu importuojamas iškasamas kuras, toks kaip gamtinės dujos ar mazutas. Tai yra pagrindas tikėtis, kad biomasės energetika bus ekonomiškai pamatuota, ekologiškai saugi ir socialiai svarbi“, - kalbėjo R.Lapinskas.

Ar išaugus poreikiui didės kaina?

Dar 2008 metais asociacija yra atlikusi mokslinius tyrimus. Tada buvo suskaičiuoti realūs biokuro ištekliai Lietuvoje.

Skaičiavimai rodo, kad kiekvienais metais susidaro per 2 mln. tonų naftos ekvivalento biokuro. Tuo tarpu visas šilumos ūkiui reikalingas biokuro poreikis yra apie 1 mln. tonų naftos ekvivalento. Jeigu, be šilumos ūkio, priskaičiuotume ir kogeneracinių jėgainių, pat pat gyventojų, kurie šildosi malkomis, poreikį, bendras sunaudotinos biomasės poreikis galėtų sudaryti apie 1,6 mln. tonų naftos ekvivalento. „Ne visas pagaminamas biokuras Lietuvoje sunaudojamas. Labai didelė šio kuro dalis eksportuojama.

Tokios biokuro rūšys kaip medienos ar šiaudų granulės yra eksportuojamos. Nemažai biokuro iškeliauja į užsienį vien dėl to, kad Lietuvoje neužtenka įrenginių, kurie jį sunaudotų“, - sakė R.Lapinskas.

Asociacija LITBIOMA, anot jo, visuomet stengiasi šią veiklos kryptį populiarinti. Lietuvoje šiandien veikia apie 60 įmonių, kurios gamina biokurą ir stengiasi jį parduoti tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose. „Mes galime šiandien patenkinti augantį biokuro poreikį energetikams. Staigus kainų augimas mažai tikėtinas, nes šiuo metu turime didelę biokuro pasiūlą. Kita vertus, jeigu ir augtų biokuro kaina, atsirastų naujų jo išteklių, kurių šiandien naudoti netikslinga, tačiau augant kainai jų aktualumas didėtų“, - prognozavo asociacijos prezidentas.

dalį sudaro miško kirtimo atliekos.

Specialistų skaičiavimais, Lietuvoje kasmet kertant medieną susidaro apie milijoną kietmetrių miško kirtimo atliekų, kurios galėtų būti paverstos biokuru. Šiuo metu kirtimų atliekos sunaudojamos ne visos, pirmiausia iš tų vietų, kur patogu privažiuoti. Gilesnėse miškų vietose kirtimų atliekos paliekamos. Ateityje jos gali būti taip pat naudojamos biokurui gaminti.

Be malkinės medienos ir medžio apdirbimo pramonės atliekų, Lietuva taip pat labai turtinga šiaudų. „Šiaudai galėtų sudaryti antrąją biokuro plėtros bangą. Tačiau tam reikia iš šiaudų pagamintiems biokuro produktams pritaikytų biomasės katilinių. Tokių šiandien neturime. Tačiau pasaulyje tokie pavyzdžiai egzistuoja, todėl juos tiesiog reikėtų perimti. Ateityje būtina modernizuoti biomasės katilines taip, kad būtų galima naudoti ne tik medieną, bet ir

galų plantacijomis. Tokios priemonės vėl didintų biokuro pasiūlą ir stabdytų kainų augimą.

Svarstoma galimybė kaip biokuro šaltinį naudoti medžių kelmus. Jų rovimas, apdirbimas ir panaudojimas biokuro gamybai dar iki galo nėra technologiniu požiūriu ištyrinėtas. Atsinaujinančios energetikos ekspertų nuomone, ateityje ir šis biokuro šaltinis galėtų taip pat praversti. Pasak R.Lapinsko, nederėtų pamiršti dar vienos vietinio kuro rūšies - durpių, kurių ištekliai Lietuvoje yra dideli. „Ilgamečiai stebėjimai ir tyrimų duomenys rodo, kad jau daug metų biokuro kaina Lietuvoje svyruoja tarp 500-700 litų už toną naftos ekvivalento. Tuo tarpu gamtinių dujų kaina - apie 1900 litų už toną naftos ekvivalento. Biokuras yra triskart pigesnis kuras negu dujos dėl didelės pasiūlos, - sakė R.Lapinskas. - Nekyla jokių abejonių, kad biokuro išteklių Lietuvoje turime labai daug.

R.Lapinskas: „Kogeneracija yra geriausia išeitis panaudoti biomasę, nes tai leistų maksimaliai išnaudoti šalyje susidarantį biokuro potencialą, o gaminama šiluma bei elektra būtų pigesnė.“ šiaudus“, - sakė asociacijos LITBIOMA prezidentas R.Lapinskas.

Dar vienas biokuro šaltinis, anot jo, kuris kol kas plačiai nenaudojamas, - tai greitai augančių energetinių augalų potencialas. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiandien Lietuvoje yra 160-170 tūkst. hektarų nenaudojamos žemės. Tuo tarpu energetinių augalų plantacijos Lietuvoje sudaro apie 2 tūkst. hektarų.

R.Lapinskas įsitikinęs, kad turėtų veikti valstybinė programa, kuri skatintų gyventojus ruoštis augančiam biokuro poreikiui. Dešimtys tūkstančių hektarų nenaudojamos žemės galėtų būti užsodinta energetinių au-

Tačiau labai smarkiai vėluojame su biokuro katilų statyba. Priežastis, kodėl taip yra, greičiausiai ta, jog valstybė ir savivaldybės stokoja investicinių pajėgumų. Mūsų nuomone, tam, kad šis procesas įsibėgėtų, būtina plačiau naudoti ES struktūrinių fondų lėšas. Tai padėtų įrenginius pigiau pastatyti, o nustatant energijos kilovatvalandės kainą investicijų našta nesijaustų vartotojams.“ Jo teigimu, reikėtų labiau kliautis mokslininkų ir ekspertų išvadomis. Lietuva biokuro turi užtektinai. Toliau būtina atsakingai vystyti investicinę programą. Tik tokiu būdu galima pasiekti maksimalią naudą.

•

Neišnaudoti šaltiniai Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento M.Nagevičiaus panešime, be tradicinės malkinės medienos, paminėti dar keli kol kas menkai panaudojami biokuro šaltiniai, kurių potencialas mūsų šalyje didelis. Nemenką šių biokuro šaltinių

VG-2291

10

2013 02 28 Lietuvos žinios

Energetika 2013

Durpių kuras mažina energijos kainą KAZIMIERAS KAMINSKAS

Iki 1990 metų Lietuvos durpių pramonė pagamindavo per metus nuo 3 mln. tonų iki 4 mln. tonų durpių žaliavos.

Nuo 1990-ųjų metinės durpių pramonės atstovų gamybos apimtis sumažėjo iki 0,5 mln. tonų.

Iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo durpių pramonės pagaminta produkcija buvo plačiai naudojama žemės ir šilumos ūkyje. Bendrovės tiekdavo į daugelį tuometinių tarybinių ūkių durpių žaliavą kaip kraiką, o į vietines katilines - durpių kurą.

Tai buvo viena iš nedaugelio pramonės šakų, kuri esant tuometinei sistemai ir tvarkai vykdė produkcijos eksportą į trečiąsias šalis.

1990 metais Lietuvai atgavus nepriklausomybę durpių pramonė, kaip ir daugelis kitų ūkio šakų, išgyveno sunkų periodą. Laikui bėgant užsimezgė ryšiai ir partnerystė su užsienio rinkomis, ir durpių pramonė persiorientavo į substratų gamybą. Šiandien Lietuvos durpių pramonės atstovai importuoja brangias trąšas, gamina durpių substratą, šitaip sukurdami papildomą produkto vertę, ir eksportuoja produkciją į visas pasaulio šalis šiltnamių ūkio atstovams.

Du pastaruosius dešimtmečius durpių panaudojimas Lietuvos energetikos sektoriuje buvo primirštas.

Tuo metu šalys kaimynės, tokios kaip Estija, Suomija, Švedija ar Airija, toliau sėkmingai naudoja šią kuro rūšį kaip pastovią sudedamąją dalį biokuro katilinėse. Durpių kurą naudoja įvairaus galingumo - nuo 1,5 iki 550 megavatų (MW) - katilinės. Bendrame jų deginamo kuro balanse durpių kuras sudaro nuo 10 iki 50 procentų.

Suomijoje durpėmis yra kūrenamos 55 stambios termofikacinės elektrinės ir apie 120 centrinio šildymo katilinių (metinė šilumos gamyba iš durpių kuro sudaro apie 25 TWh). Švedijoje yra 30 katilinių, deginančių durpių kurą (metinė šilumos gamyba iš šio kuro sudaro apie 4,6 TWh).

Estijoje vidutiniškai sunaudojama apie 945 GWh (= 315 000 tonų) durpių kuro. Durpės tokių miestų kaip Pernu ir Tartu katilinėse sudaro apie 32 proc. viso šildymui ir elektros gamybai sunaudojamo kuro.

Vadovaujantis atliktais skaičiavimais, Lietuva turi per 84 mln. tonų (252 TWh) durpių kuro egzistuojančiuose pramoniniuose durpynuose.

Pažymėtina, kad iš visų Lietuvoje eg-

Kogeneracinė katilinė. / Eugenijaus Strašinsko nuotraukos

Kuo pranašesnis durpių kuras, palyginti su tradicinėmis biokuro rūšimis, tokiomis kaip smulkinta mediena? kuro kaloringumas yra apie 10 proc. didesnis, palyginti • Durpių su smulkinta mediena. kuro kaina išlieka gana stabili. Katilinės, deginančios • Durpių durpių kurą, turi galimybę sumažinti kuro kainų svyravimo riziką ir kuro nepatiekimo riziką. Galėdamas pasirinkti skirtingas kuro rūšis (medieną, durpių kurą) iš skirtingų gamintojų, pirkėjas gali užsitikrinti sau naudingiausią kuro kainą. Pažymėtina, kad Lietuvoje biokuro kaina 2010-2012 metais išaugo daugiau negu 45 procentais. Tuo pačiu laikotarpiu durpių kuro kaina teišaugo 1 procentu. kuras užtikrina vienodą tiekiamą kokybę visais metų laikais, • Durpių t. y. pastovi drėgmė (40 proc.) apskritus metus. Ypatumas yra tas, kad atsargos gaminamos tik vasaros metu, jos kaupiamos ir sandėliuojamos laukuose po plėvele išlaikant visus pagrindinius kokybinius parametrus nepakitusius. Surinktos žaliavos kokybė vėliau nebekinta.

Gabalinių durpių kuro gavyba.

kuro kainų kilimą galima prognozuoti. Palyginti su • Durpių mediena, durpių kainodarai neturi įtakos tokie veiksniai kaip didėjanti medienos paklausa baldų pramonėje, augantis medienos poreikis biokuro katilinėse, didėjanti medienos paklausa užsienio šalyse.

Suomijos ir Estijos ekspertai deklaruoja, kad biomasės • Švedijos, mišinyje esančios durpės pailgina kuro katilo naudojimo laiką. zistuojančių durpių išteklių durpių pramonė apdoroja tik 2,16 proc., todėl turime pakankamai vietinio kuro, kurį būtina tikslingai panaudoti energetikos ūkyje siekiant Lietuvos energetinės nepriklausomybės, kon-

kurencingumo, stabilumo ir vengiant kainų didėjimo.

•

Daugiau informacijos apie durpių kurą rasite:

www.asocdurpes.lt www.bioenergija.lt

Gabalinių durpių kuro surinkimas.

Trupininių durpių kuro sustūmimas į lysves gavybos laukuose.

Trupininių durpių kuro surinkimas vakuuminiu būdu.

2013 02 28 Lietuvos žinios

11

Energetika 2013

Jei gali kiti, galime ir mes SAULIUS TIŠKUS

Norint, kad Lietuvoje iš tikrųjų pajudėtų daugiabučių modernizavimo traukinys, nebūtina išradinėti dviračio - tereikia remtis sėkmingai renovaciją įgyvendinančių šalių kaimynių gerąja patirtimi ir imtis keleto esminių dalykų.

Sėkmė aplanko ryžtinguosius Europos valstybės, tokios kaip Lenkija, Slovakija ar Čekija, kadaise irgi suko galvas, kaip efektyviai modernizuoti senus ir kiaurus, šilumą švaistančius daugiabučius namus. Šalyse, kuriose pragyvenimo lygis ir ekonominiai rodikliai artimi Lietuvai, buvo imtasi radikalių priemonių, dėl to šiandien dauguma daugiabučių gyventojų gyvena renovuotuose namuose (Lenkijoje visiškai modernizuota 65 proc., Slovakijoje ir Čekijoje - apie 80 proc. daugiabučių namų).

Ne kartą apie renovaciją, jos naudą ir būtinybę su šių šalių atstovais kalbėjęs ir ten viešėjęs Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) tarybos pirmininkas Vytautas Turonis sako, kad Lenkijoje, Slovakijoje ar Čekijoje neįvyko jokių stebuklų - tiesiog valdžia patvirtino tokį modernizacijos modelį, kuris net didžiausiems renovacijos skeptikams nepaliko jokio kito pasirinkimo, kaip tik sutikti atnaujinti savo namus. „Nors modeliai vienas nuo kito šiek tiek skiriasi, jų esmė labai panaši - taikant griežtas priemones sudaryti gyventojams kuo palankesnes sąlygas modernizuoti savo namus. Be griežtų sankcijų, čia buvo pradėtos kaupti lėšos namams

Tie gyventojai, kurie šiandien gauna kompensacijas (tokių Lietuvoje apie 200 tūkst.), dažnai yra didžiausi renovacijos priešininkai. / LŽ archyvo nuotraukos „Klausantis politikų kalbų susidaro įspūdis, kad greičiausiai į atnaujinimo programą bus įtraukti tie namai, kurių gyventojai renovacijai priešinasi labiausiai ir iki šiol nieko nedarė, kad jų namuose šiluma būtų vartojama efektyviau. Todėl mes klausiame: ar gyventojai, kurie savo namuose žingsnis po žingsnio diegė šilumą taupančias priemones - keitė langus, šiltino sie-

V.Turonis siūlo ryžtis įgyvendinti keletą esminių, nors ir nelabai populiarių, sprendimų. atnaujinti ir panaikintos didžiausiais modernizacijos stabdžiais vadinamos lengvatos bei kompensacijos už šildymą. Tai įgyvendinę kaimynai pradėjo spartų modernizacijos procesą. Dabar lankantis šiose šalyse net apima saldus pavydas - namai čia it nauji, šilti, taupūs, o ir žmonės laimingi“, - pasakojo V.Turonis.

Pokyčiai, lemsiantys proveržį NPAA tarybos pirmininkas įsitikinęs - daugiabučių modernizavimas nėra raketų mokslas ir norint, kad šis procesas sėkmingai vyktų Lietuvoje, tereikia ryžtis įgyvendinti keletą esminių, nors ir nelabai populiarių, sprendimų. Remiantis gerąja šalių kaimynių patirtimi mūsų krašte būtina be išlygų įpareigoti gyventojus kaupti lėšas, naikinti PVM lengvatą ir kompensacijas už šildymą bei sukurti skaidrią valstybės paramos politiką. „Iš pradžių į specialų fondą turėtų būti renkamas bent 50 centų už kvadratinį metrą mokestis. Vėliau pagal situaciją jis galėtų didėti. Valstybės parama taip pat turi būti aiški ir skaidri, o skaidriau, nei skirti kažkokią sumą už kvadratinio metro modernizavimą, nieko nėra. Parama turi būti skiriama pasiekus tam tikrą energetinio efektyvumo lygį. Yra nustatytos efektyvumo klasės ir pasiekus kuo aukštesnę klasę

būtų skiriama didesnė išmoka. Pavyzdžiui, pasiekus C klasę valstybė kompensuotų 200 litų už kvadratinį metrą, pasiekus B klasę - 300 litų, pasiekus A klasę - 500 litų. Tokiu būdu žmonės galėtų po truputį rinktis, kaip modernizuoti savo namus. Be to, taip būtų pažabota korupcija, kai stengiamasi dirbtinai išpūsti modernizacijos sąmatą“, dėstė V.Turonis.

Dar vienas svarbus, nors ir ne itin populiarus žingsnis, - kompensacijų bei PVM lengvatos už šildymą naikinimas. Mat tie gyventojai, kurie šiandien gauna kompensacijas (tokių Lietuvoje apie 200 tūkst.), dažnai yra didžiausi renovacijos priešininkai. Be to, gyventojai, gaunantys kompensacijas, nesuinteresuoti taupyti šilumą, o toks požiūris prasilenkia su kertinėmis modernizacijos idėjomis. Tai patvirtina ir kai kurių šalies ekonomistų teiginiai, kad PVM lengvata centriniam šildymui nėra nei socialiai teisinga, nei ekonomiškai racionali.

Biurokratinio aparato šešėlyje Be anksčiau išvardytų trijų esminių sėkmingos renovacijos sudedamųjų dalių, yra ir dar keli svarbūs aspektai, stumiantys modernizavimo procesą žemyn. Tai - politikų nenoras pripažinti padarytas ir lig šiol daromas klaidas.

nas, renovavo šilumos punktus, bus nugrūsti į renovacijos eilės pabaigą, mat jų namai nepateks į neefektyviai šilumą vartojančių pastatų gretas?“ - kalbėjo NPAA tarybos pirmininkas.

V.Turonis pastebėjo, jog bene didžiausia tiek senosios, tiek naujosios Vyriausybės klaida, kad daugelį metų nesikeičia vidurinė biurokratinės sistemos grandis, ku-

ri privalo organizuoti sklandų renovacijos procesą. Pašnekovas neabejoja, jog, norint spartesnės modernizavimo plėtros, būtina imtis priemonių, kad dabartinis už renovaciją atsakingas biurokratinis aparatas, tiksliau, jame esanti vidurinė grandis, būtų pakeista kompetentingais specialistais, gebančiais operatyviai spręsti daugiabučių modernizavimo klausimus.

•

12

2013 02 28 Lietuvos žinios

Energetika 2013

Renovaciją Lenkijoje išjudino šokas ARVYDAS JOCKUS

Sėkmingai būstus modernizuojančio Augustavo (Lenkija) miesto burmistras Kazimierzas Kozuchowskis ragina Lietuvos Vyriausybę sekti Lenkijos pavyzdžiu ir naikinti PVM lengvatas centralizuotai šilumai bei būsto šildymo kompensacijas.

2006 metais, kai Augustavo burmistras dalyvavo energetikos konferencijoje Vilniuje, vien tik Augustave, kuriame gyvena apie 30 tūkst. žmonių, jau buvo apšiltinta daugiau daugiabučių nei visoje Lietuvoje. Jau tuomet K.Kozuchowskis atkreipė lietuvių dėmesį, kad išjudinti daugiabučių modernizaciją įmanoma tik visiškai panaikinus visas lengvatas už šildymą. Tai jis kartoja ir dabar.

Būtent toks Lenkijos vyriausybės žingsnis išjudino namų renovaciją kaimynų šalyje prieš 14 metų. Kurortinio miesto statusą turinčiame Augustave, vos 50 km nuo Lietuvos sienos, šiandien renovuoti ne tik atskiri pastatai, bet ir ištisi daugiabučių kvartalai. Gyventojai ne tik mažiau vartoja šilumos, bet ir gyvena gražioje aplinkoje - aptriušę sovietiniai pastatai atrodo lyg ką tik pastatyti, juose kyla butų kainos. „Paleistos kainos pakeitė Augustavo gyventojų mentalitetą. Jie pradėjo kitaip mąstyti, suprato, kad Kalėdų Senelis ateina tik kartą per metus ir jis neapmoka šildymo sąskaitų“, - sako K.Kozuchowskis.

Kurortinio miesto statusą turinčiame Augustave per 14 metų renovuoti ištisi daugiabučių kvartalai.

Pradėjo nuo galinių sienų

Panaikino dotacijas „Jeigu nebus radikalių pasikeitimų Lietuvos teisėje, kalbos apie daugiabučių modernizavimą liks beprasmės.

Nebent valstybė pati biudžeto lėšomis modernizuotų daugiabučius, o gyventojams nereikėtų nė piršto judinti, tik stebėti statybininkų darbą. Pašalpų už šildymą sistemą reikia visiškai panaikinti. Socialiai remtinoms šeimoms galima padėti kitais būdais“, - mano K.Kozuchowskis.

K.Kozuchowskis mano, jog išjudinti daugiabučių modernizaciją įmanoma tik visiškai panaikinus visas lengvatas už šildymą.

„Paleistos kainos pakeitė Augustavo žmonių mentalitetą. Jie pradėjo kitaip mąstyti, suprato, kad Kalėdų Senelis ateina tik kartą per metus ir jis neapmoka šildymo sąskaitų.“ Lietuvoje šiuo metu padėtis yra panaši, kokia Lenkijoje buvo iki 1998-ųjų. Augustavo burmistras netiki, kad žmones įmanoma įkalbėti gera valia taupyti energiją ar savanoriškai skirti lėšas savo namams

apšiltinti, ir tai iliustruoja gimtojo miesto pavyzdžiu. Iki 1998 metų Augustavo gyventojams šilumos kaina siekė 2 litus už kv. m, tačiau iš tikrųjų butų šildymas kainavo 3 litus už kv. m, tad 1 lito skirtumą ši-

„Man tai buvo tarsi Kalėdų dovana“, - neseniai renovuotu būstu džiaugiasi Augustavo gyventoja M.Gedo. / Arvydo Jockaus nuotraukos

lumos tiekėjams kompensuodavo valstybė. „Kai šios dotacijos buvo panaikintos ir gyventojai privalėjo patys mokėti visą tiekiamos energijos kainą, jie buvo priversti mažinti šilumos suvartojimą“, - pasakoja burmistras.

Anot jo, jeigu Lietuva nesiryš naikinti lengvatų, visada atsiras tokių, kurie modernizacijai priešinsis. „Valdžia tam ir yra, kad kartais priimtų nepopuliarius sprendimus“, - teigia burmistras.

Lenkijoje žmonės už šildymą atsiskaito kas mėnesį vienodomis įmokomis. Kiekvienų metų pabaigoje įmokos perskaičiuojamos, atsižvelgiant į tai, ar šilumos sunaudota mažiau, ar daugiau. 1999 metų sausį pirmąsias didžiules sąskaitas už šildymą gavusius Augustavo gyventojus ir jų namus administruojančio kooperatyvo vadovus ištiko šokas, bet atsipeikėję jie ėmė svarstyti, kaip dorotis su naujais iššūkiais.

Augustavo daugiabučių kooperatyvui - namų administravimo įmonei, kuriai daugelį metų vadovavo dabartinis miesto burmistras K.Kozuchowskis, iš viso priklauso 120 daugiabučių. K.Kozuchowskis ir dabartinis kooperatyvo vadovas Zdislawas Szorcas keletą metų buvo praleidę Vakaruose. Jie matė, kaip veikia rinkos ekonomikos dėsniai, ir suprato, kad su didelėmis šildymo kainomis teks susitaikyti. Vienintelė išeitis - taupyti šilumą bei kaupti lėšas būsimiems remonto ir renovavimo darbams. Kooperatyvas nusistatė uždavinį 120-yje daugiabučių sumažinti šilumos vartojimą 30 procentų. „Sudarėme sąrašą darbų, kuriuos būtina atlikti pirmiausia - kiekviename name įrengėme termostatinius vožtuvus, reguliuojančius šilumos tiekimo kiekį, o kiekviename bute instaliavome šilumos daviklius ant radiatorių, kad žmonės matytų, kiek šilumos sunaudoja. Kad nebūtų taip, jog vienas taupo, kitas - ne, o visi moka vienodai“, - prisimena burmistras.

Z.Szorcas pasakoja, kad pirmiausia buvo apšiltintos maždaug prieš 40 metų pastatytų stambiaplokščių namų galinės sienos, pro kurių plyšius labiausiai veržėsi šaltis ir drėgmė. „Pirmus ketverius metus šiltinome tik šias galines sienas, nes neką žinojome apie pastatų modernizavimą. Be to, norėjome, kad visi turėtų naudos, nes juk į bendrą modernizacijos fondą mokėjo visų 120 namų gyventojai. Kai apšiltinome visas galines sienas, kooperatyvo stebėtojų taryba nusprendė pradėti modernizuoti namus iš pagrindų“, - pasakoja kooperatyvo vadovas.

Nei paskolų, nei valstybės paramos Augustavo daugiabučių namų kooperatyvas jau visiškai modernizavo 51 pastatą, apšiltino 69-ių galines sienas ir visuose 120-yje pastatų atnaujino centrinio šildymo sistemas. Manoma,

kad visų daugiabučių modernizacija užtruks dar apie 15 metų.

Pasak Z.Szorco, kitų daugiabučių Augustave gyventojai ėmė kreditus iš bankų ir skolintomis lėšomis modernizavo namus, vėliau 20 proc. išlaidų jiems grąžino valstybė. „Mūsų kooperatyvas iš banko nesiskolino nė lito. Visi pastatų renovavimo darbai buvo finansuojami iš fondo, kurį kaupė namų administratorius. Iš pradžių gyventojai į pastatų modernizavimo fondą kas mėnesį mokėjo 0,34 zloto už kv. m, dabar įnašas padidėjo iki 0,80-0,85 zloto už kvadratinį metrą“, - sakė jis. Šis kooperatyvas kasmet iš sukaupto fondo pastatų sienoms ir stogams apšiltinti skiria apie 1,5 mln. zlotų. Dar 250 tūkst. zlotų skiriama langams keisti ir balkonams įstiklinti. Kai gyventojai patys pasikeičia langus ir balkonų duris, iš bendrijos fondo jie susigrąžina apie 40 proc. įdėtų lėšų. Iš viso pastatams atnaujinti kooperatyvas kasmet skiria apie 2 mln. zlotų. Iš šių lėšų kasmet visiškai atnaujinami 5 daugiabučiai. Namai šiltinami eilės tvarka pagal jų pastatymo metus.

Tvarka teisinga ir aiški, tad gyventojams nekyla noro varžytis dėl pirmumo teisės“, - sako Z.Szorcas.

Jo nuomone, vykdomų darbų nauda akivaizdi: 1999 metais kooperatyvo daugiabučių gyventojai už 1 kv. m šildymą mokėjo vidutiniškai 2,36 zloto, o 2012 metais 2,11 zloto, nors šilumos kaina per šį laikotarpį išaugo 80 procentų.

Šilčiau ir tyliau Renovuoto daugiabučio gyventoja Marija Gedo už atliktą renovaciją papildomai nemokėjo, išskyrus kasmėnesines (0,80-0,85 zloto už kv. m) įmokas į kooperatyvo modernizacijos fondą. Šis šildymo sezonas poniai Marijai pirmas po renovacijos, tad finansinės naudos jis dar nepajuto, sąskaitos už šildymą bus perskaičiuotos po metų. „Bet jaučiu, kad bute daug tyliau ir šilčiau.

Matyt, putplastis ir nauji langai sulaiko šaltį ir garsus. Triukšmas sumažėjo ir iš laiptinės, ir iš lauko, o anksčiau girdėdavau, kai burgzdavo automobiliai. Jaučiuosi, lyg gyvenčiau naujame bute“, - pagerėjusia aplinka džiaugėsi moteris.

Už 61 kv. m dydžio butą ji kas mėnesį šiemet moka po 335 zlotus, įskaitant šilumą ir komunalines paslaugas. „Man tai daug, todėl džiaugiuosi, kad renovacija jau atlikta. Tikiuosi, kitąmet reikės mokėti mažiau. Man tai buvo tarsi Kalėdų dovana“, - šypsosi Augustavo gyventoja. Ji tikrai gali tikėtis mažesnių sąskaitų, mat renovuotų Augustavo daugiabučių gyventojai pernai už šildymą mokėjo nuo 30 iki 150 proc. mažiau nei gyvenantys neapšiltintuose daugiabučiuose.

•

Skaičiai Tipiško stambiaplokščio 4 laiptinių 5 aukštų daugiabučio pastato Augustave modernizavimas 2003-2006 m. kainavo 230 tūkst. zlotų, o 1 kv. m apšiltinimo kaina siekė 120 zlotų.

2012 m. 1 kv. m pastato modernizavimas kainavo 200-300 zlotų.

Prieš apšiltinimą gyventojas už šilumą mokėjo 2,46 zloto už 1 kv. m, po apšiltinimo - 1,85 zloto už kv. m, kainų skirtumas - 0,61 zloto už kvadratinį metrą.

Modernizavimo darbai atlikti iš gyventojų įnašų sukaupto fondo. Šiuo metu mėnesio įmoka siekia 0,80-0,85 zloto už kvadratinį metrą. Sąnaudos pastatui apšiltinti atsipirks per 13 metų.

Renovuotuose namuose sąskaitos už šilumą sumažėjo 28,7 procento.

2013 02 28 Lietuvos žinios

Energetika 2013

13

Sąstingį tikina įveikę Atkelta iš

•

7 p.

Taip pat jau pavasario sesijai teikiame įstatymų projektus dėl socialinės paramos nutraukimo bei kitus įstatymus, organizuojame susitikimus su savivaldybių atstovais ir aptariame, kaip atrinkti įmones darbams atlikti. Kitaip tariant, darbai vyksta net greičiau, nei aš tikėjausi.

Dabar savivaldybėse prasidės susirinkimai, bus tvirtinamas žmonių sutikimas - įsijungs visa renovacijos mašina. Planuojame, kad kelti pastolius būsime pasiruošę šių metų pabaigoje.

- Kas iki šiol stabdė renovacijos procesą?

- Manau, stabdė tai, kad paskola buvo imama gyventojų vardu, o viską organizuoti reikėjo patiems daugiabučiams. Pagal dabartinę schemą abu klausimus sprendžiame kitaip. Taip pat buvo neabejotinai per didelis paramos dydžio svyravimas: iš pradžių parama nuo 50 proc. sumažinta iki 15 proc., o paskui vėl buvo padidinta iki 30 procentų. Procesas strigo ir dėl to, kad socialinę paramą gaunantys žmonės už šilumą moka perpus ar net 70 proc. mažiau nei visi kiti. Jie buvo teisūs sakydami, kad renovacija jiems neapsimoka.

V.Mazuronis: „Planuojame, kad kelti pastolius būsime pasiruošę šių metų pabaigoje.“ - Kokio masto renovacija numatoma: kiek daugiabučių žadate renovuoti per savo kadenciją?

- Šiuo metu savivaldybių nurodyti 1800 daugiabučių namų patvirtino mūsų manymą, kad šalyje yra apie 2000 neefektyviausiai energiją vartojančių namų. Taigi pirmasis etapas, kuris prasidės rudeniop, ir apims tuos 2000 namų. Toliau kelsime kartelę ir renovuosime ne tokius energiškai neefektyvius daugiabučius.

- Kaip vertinate proceso pradžią ar savivaldybės buvo pakankamai aktyvios?

- Savivaldybių susidomėjimas ir aktyvumas yra tikrai didelis. Puikiai suprantu, kad dar yra labai daug neatsakytų klausimų: kaip užtikrinti statybos kokybę, kokius sudėti saugiklius siekiant išvengti kainų išpūtimo, kaip nustatyti administravimo išlaidas.

Problemų bus tikrai daug, nes renovacija yra sudėtingas procesas. Bet mes pasiryžę išjudinti šį procesą iš esmės.

- Kokį šilumos sutaupymo lygį tikimasi pasiekti?

- Energiškai neefektyviausiuose daugiabučiuose vienam kvadratiniam metrui šildyti per metus suvartojama 150 kilovatvalandžių šilumos energijos. Planuojame, kad renovavę tokio lygio namus sutaupysime 50-70 proc. šilumos.

- Ar po renovacijos planuojate atlikti kokį nors patikrinimą, siekdami įsitikinti, kad norimi energinio efektyvumo rodikliai pasiekti?

- Pagal mūsų schemą patikrinimas bus neišvengiamas. Renovacijos organizatorius pirmiausia turės individualiai įvertinti esamą daugiabučio namo būklę energinio efektyvumo požiūriu, nustatyti, kiek vidutiniškai kilovatvalandžių energijos suvartoja daugiabutis. Tuomet bus parengiamas renovacijos projektas ir nustatoma, kiek šilumos bus sutaupyta po renovacijos. Organizatorius turės sudaryti sutartį su gyventoju, įsiparei-

godamas pasiekti tam tikrą energijos sutaupymo lygį. Pats organizatorius turės atlyginti, jei įsipareigoto lygio nepasieks. Sutaupydami lėšų už šilumą grąžinsime kreditus.

Norime ne mechaniškai skaičiuoti, kokį šilumos sutaupymo lygį reikia pasiekti, kaip anksčiau buvo daroma. Siekiame nustatyti optimalų santykį tarp įdėtų pinigų ir kapitalo grąžos laikotarpio.

•

Renovavus namus planuojama sutaupyti 50-70 proc. šilumos.

LŽ archyvo nuotrauka

Prenumeratos kainos Gyventojams Ømonòms

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn.

3 mòn.

6 mòn.

12 mòn.

27 Lt 45 Lt

80 Lt 135 Lt

160 Lt 250 Lt

319 Lt 499 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt

62 Lt 108 Lt

124 Lt 216 Lt

247 Lt 399 Lt

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims:

8 Lt

21 Lt

42 Lt

84 Lt

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

VILNIUS

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

(8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

2013 02 28 Lietuvos žinios

Kultūra

15

Iš boso Raimundo Juzuičio filosofijos Neseniai susikūręs ir koncertu “Jauni balsai” sostinės Šv. Kotrynos bažnyčioje prisistatęs Baltijos kamerinis operos teatras rengia pasaulinę premjerą - Charles’io Gounod operos “Faustas” kamerinę versiją, kur visus vaidmenis atliks vieni vyrai.

AUDRIUS MUSTEIKIS

D

idžioji intriga - ne tik Margarita (sopraninas Viktoras Gerasimovas) ar Zybelis (kontratenoras Algirdas Bagdonavičius), bet ir Mefistofelis - 26 metų Raimundas Juzuitis, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) antro kurso magistrantas, Vilniaus operos studijos dalyvis. Jis bus vienas jauniausių Mefistofelių Lietuvos operos scenoje.

Dainininkas yra laimėjęs Didįjį prizą Klaipėdoje vykusiame jaunųjų talentų festivalyje konkurse (2010), taip pat antrąją vietą Tarptautiniame romansų atlikėjų konkurse “Lietuvos romansiada” Kaune (2012). Pirmais magistro studijų metais jis stažavo Vokietijoje ir labai sėkmingai dalyvavo projekte Suomijoje - parengė Figaro vaidmenį Wolfgango Amadeuso Mozarto operoje “Figaro vedybos”.

Artistiškai, suvaidindamas visus dialogus ir vidinius monologus, Raimundas pasakoja, kaip iš paviršiumi plaukiančio jaunuolio virto mąstančiu dainininku (žvelgiant iš šalies perspektyviu bosu).

Dievo ir velnio erdvės Sutapimas ar ne, stažuodamas Vokietijoje, Štutgarte, sunkiai ieškodamas savosios technikos, jaunas solistas daug mąstė ne tik apie balso ir dainavimo paslaptis, bet ir kas yra velnias. Neišvengiamai - kas Dievas, kokia tai nežinomybė, nepažinybė. Daug mąstymų sukėlė kanadiečių dramaturgo Jasono Patrico Rothery pjesės “Erdvė tarp mūsų”, kurią prieš keletą metų su LMTA studentais pastatė režisierius Sakalas Uždavinys. Spektaklyje apie bandymus suvokti visatos vyksmą, žmogiškų jausmų ir egzistencijos prasmę vaidino ir R.Juzuitis.

Dabar - sudėtingas Mefistofelio personažas. Režisierius Arūnas Areima turi savo viziją: veiksmas vyksta psichiatrijos klinikoje. Mefistofelis daktaras ir tiesos balsas. “Aš irgi taip mąsčiau, - sako Raimundas. - Tiesos balsas. O žmonės tiesos nemėgsta, nekenčia. Dažniausiai nuo pačių savęs ją slepia. “Ne, aš negeriu, mečiau.” “Geri ir nepatinka? Tai blogą geri. Imkim šitą - brangus, kokybiškas, jokių pagirių, jokių priklausomybių.” Velnias mato, kad žmogus meluoja sau čia prasideda Mefistofelis.”

Garsiąją Mefistofelio serenadą R.Juzuitis yra dainavęs akademijoje nelengva. Kupletai - dar sunkiau. “Bet jau, jau ateina ištvermė ir reikiamas diapazonas. Profesorius Vladimiras Prudnikovas sakydavo, kad Mefistofelis yra viskas. Taip, jis yra šiame pasaulyje kaip ir Dievas. Ir jis žino Dievo kelius, nes pats buvo angelas, išmano, kaip veikia šis pasaulis, visata, kas yra egzistencija, kas už jos ribų.

Jis dirbo su Kūrėju. Tik tiek, kad gal pamanė, jog gali geriau. Dieve, tu vis dėlto padarei klaidų, ir aš tau jas parodysiu. Žodžiu, daktaras, pamato kokią nors ligą - simptomą ir prisistato. Mefistofelis randa tūkstantį būdų ateiti.”

R.Juzuitis - vienas jauniausių Mefistofelių Lietuvos scenoje. / Romo Jurgaičio nuotrauka Nebėk nuo jų, nebijok ir po kiek laiko nustebsi - tau bus smeigiamas atsakymas. Nes pasąmonė, kaip ir sąmonė, visą laiką dirba - ji ir suformavo tave dabartinį. Mąstei ir keiteisi. Todėl turėtum padėkoti sau.”

“Išduosiu paslaptį - ilgą laiką, kokius penkerius metus, būdamas scenoje aš ten nebūdavau. “Black out”, juodas ekranas. Po to nuostaba - kodėl nieko nepadarei?! Juk buvai pasiruošęs. Profesorius, žinoma, guosdavo: viskas ateis. Gal tik ketvirtame kurse, scenoje dainuodamas jau trečią dainą, pamačiau salėje žmogų - akis. Į mane žiūri. Aš koncertuoju žmonėms. Toks azartas apėmė - reikia dirbti! Ieškoti kontakto su žiūrovais, jiems asistuoti, o gal net būti tarnu. Iškart atsirado dainavimo skonis.”

fesorius. Čia jo žodžiai. Jis man kažkada taip aiškino, aš nekreipiau dėmesio. Gyvenau sau gyvenimą, kol po kelerių metų Vokietijoje patyriau savo kailiu - šventa teisybė. Save reikia labai kankinti, kad būtum tvirtesnis. Kas kitas pakankins? Profesorius “kankino”, “muštravo” pirmus metus - pamatei, kad vis dėlto nesi silpnas. Per egzaminus padainuoji - oho, gerai. Bet po to pradėk mąstyti ir keliauti pats.

Prisimenu, kai mutavo balsas iš falceto. O, kaip buvo sunku jį, pasikeitusį, valdyti, kaip nenorėjo jis eiti į viršų. Bet nenumojau ranka į tai, nepasidaviau.

Profesoriui dėkoju iš visos širdies, taip jam ir pasakau. O sau reikia pasakyti: jis parodė kelią, o dabar turi pats brandinti save. Mąstyti. Mąstyti dainuodamas. Tada ir dainavimas kitas. Ieškok.

R.Juzuitis: ”Pervažiuokit per Lietuvą ir pamatysit, kiek čia daug visko dar nesukurta.”

“Važiuodamas į Vokietiją žinojau, kad dainuoju vis geriau, bet dar ne tai, ko reikia. Reikia, kad būtų šviesu, o tamsinu. Kartais gal ir visai neblogai, bet padainavus balsas “sėda” oho, kaip perspaudžiau. Taip ilgai nepatempsi. Kaip ir tikėjausi, pradėjus dirbti vokiečiai iškart - ne, ne taip! Rusiška technika, blogai. Parodo kaip man netinka. Buvau priverstas keisti kai kuriuos korepetitorius. Pakeitimas pravertė, balsas pradėjo “veikti” visai kitaip. O svarbiausia - stažuotė paskatino ieškoti savosios dainavimo filosofijos. Man reikėjo išvažiuoti.”

Niekas nemokė gyventi

Diagnozė sau

Raimundas atviras - krizių ir abejonių, ar jo vieta scenoje, būta labai daug. “Nemokėjau gyventi, nes niekas šito ir nemokė, - dėsto jis. - Kažką dariau, kai kas buvo smagu, kai kas nelabai. Ir užgriuvo rimti klausimai.

“Vokietija atvėrė akis ir suvokimą reikia daugiau. Dar daugiau. Ir kada jau bus ohoho kiek, dar mažai. Ir kai jau būsi geriausias, vis tiek sakyk: galima geriau. Buvo labai smagu prisiminti, kad lygiai tą patį kalbėjo mano pro-

Klysk. Su profesoriumi klysi mažiau gal kitiems todėl ir atsiranda priklausomybės santykiai. Tu klysti, pedagogas sutvarko - kaip patogu gyventi. Bet rizika pasiteisina. Ištinka fiasko? Analizuok, kas blogai, kodėl nepasisekė, užuot grimzdęs į juodąsias gelmes verkti ir sielvartauti. Iš apmaudo gali susirgti tokia liga: viskas, žmonės blogi, jie nieko nesupranta. Tai savęs apgaudinėjimas, liga. “Faustas” bus apie tai. Ateina Mefistofelis ir klausia: “Sakai, blogi? Žinoma, jie idiotai. O mes eikim dar vieną koncertą padainuoti.”

Vėl fiasko. “O, kokie žmonės niekšai!”

Ir taip nuolatos. Visi paprastai nori girdėti liaupses, liūliavimą. Velnias būna tau palankus: “Taip, jie niekšai, o mes eisim kartu. Gal juos net iššaudysim.”

Kol nesusimąstai: čia gal aš blogas? Velniui to nereikia: “Ką čia nusišneki, tu pats geriausias!” Jam nereikia, kad žmogus sveiktų. Tada jis kala: “Nieko

tu nepasitaisysi, esi visiškas nevykėlis.”

Kol žmogus pats save prakeikia. Tada labai sunku pakilti, išsikapstyti. Jie visi, operos herojai, bus mano, Mefistofelio, pusiau demono, pusiau daktaro, pacientai. Žmonės galės pamatyti, kokia liga juos kamuoja, išsiaiškinti diagnozę. Siūlyčiau pasižiūrėti tokiu rakursu - kokią ligą diagnozuotumėt Faustui, Zybeliui, Valentinui, Margaritai? Nuo ko jie bando pasveikti?”

Eksperimentai “Balsas dar ilgai formuosis. Gal bus bosas baritonas - padainuoju vis aukščiau. Dabar mane pristato kaip bosą, bet yra tvirtinančiųjų: “Pala, juk tu baritonas.” Noriu visą dieną dainuoti nepavargdamas, o paskui dar ir kitą dieną. Juokauju. Ieškau sistemų, kaip geriau pailsėti (dainuoja kūnas, smegenys - poilsio reikia), kaip išlaikyti balsą sveiką. Vieniems balsas dingsta dėl miego stygiaus. Maniau, kad ir man, bet eksperimentuodamas, miegodamas kas antrą naktį, įsitikinau, jog ne.

Pastebėjau, kad kenkia aštrus maistas.

Buvo ir alkoholio eksperimentų. Išgeri nedaug - labai gerai, atpalaiduoja.

Geriausia dainuoti kitą dieną, skamba puikiai. Išgeri nemažai - kitą dieną skamba puikiai, o trečią - nieko nepadainuoji. Bet išgėręs prarandi dalį jutimų, o vokalistas turi būti ypač jautrus.

Minimalus koordinacijos sutrikimas man jau blogai. Netinka.”

Trečiame kurse vasarą Raimundas buvo išvažiavęs padirbėti į Angliją. Padavėju. Kad dainuoja, slėpė. Tik pabaigoje prisipažino. Bendradarbiai jo dainavimą palaikė stebuklu. “Velnias, gal ir nereikėjo slėpti?” - pasigailėjo solistas.

“Apėmė mistinis noras dainuoti dar geriau, - prisimena jis. - Atrodė, pradėjau jausti, kur skamba, kur ne. Ir kiek dar daug aš nežinau, vaje. Bet noriu! Va, dabar grįšiu - kaip pradėsiu mokintis. Taip ir atsitiko, per paskutinį bakalauro kur-

są ryškiai pažengiau pirmyn. Profesorius buvo patenkintas, kad pagaliau susigriebiau. Buvo galima pamanyti, kad anksčiau tingėjau. Žinoma, ir tingėdavau kartais, bet nebuvo susivokimo: profesorius už tave viską daro, bando iš tavęs interpretaciją ištraukti. Ateini visas nuobodus, šiaip ne taip ką nors pradedi, bet ne sau, o kad profesorius norėtų. O tu pats turėsi publikai duoti energijos! Kad duotum, reikia pačiam turėti. Tik kaip susikrauti tiek turto? Čia dar bus darbo. Turi būti labai jautrus. Ar labai greit užsidegantis, turėti daug aistros. Nes tai yra aistra.”

Duoti Lietuvai “Mano aistra - gal net ne opera, o būti būryje, ne šiaip būti ir pramogauti, kur nors alaus išgerti, bet veikti, konstruoti, kurti: o, padarėm, štai mes kokie! Visi padarėm, ne aš vienas. Einam toliau, įdomu, ką dar pasieksim.

Aš irgi ir nusiviliu, ir sakau: “Išvažiuosiu iš tos Lietuvos.” Bet gal reikėtų taip mąstyti: ne ką man davė Lietuva, o ką aš jai? O ką aš galiu duoti, jeigu nieko į save neinvestavau? Kokių minčių, sumanymų, darbų? Nuostabu, kad Jonas Sakalauskas, sumanęs įsteigti Baltijos kamerinį operos teatrą, eina ir daro, o galėtų numoti ranka ir sukti į “popsą”. Gerai, einam kartu, pirmyn.

Tikimės Lietuvai duoti daug naudingo. Čia dar daug ką reikia sukurti. Pervažiuokit per Lietuvą ir pamatysit, kiek daug visko dar nesukurta. Pirmiausia reikėtų atsikratyti baimių: suklysti, būti nesuprastiems, sukritikuotiems (lietuviai baisiai bijo kritikos), nušvilptiems konkurentų.” Žinoma, daug kas nustebo dėl Raimundo, sakė - per jaunas Mefistofeliui. Net ir dėl Figaro: jaunas, jaunas, jaunas. “Bet iki 30-ies noriu parengti dar daugiau partijų”, - sako dainininkas. Kitas jo vaidmuo bus “Don Žuano” Leporelas.

•

16

2013 02 28 Lietuvos žinios

Sportas

A lyga orientuosis į Vakarus Atkurta NFKA

VILMANTAS REMEIKA

Lietuvos futbolo A lyga nori iš esmės keisti savo įvaizdį, užkariauti žydruosius ekranus ir tapti patraukli žiūrovams.

Tokie ambicingi planai atskleisti vakar vykusiame 2013 metų sezono pristatyme.

A lygos įvaizdžio kūrėjai trečiadienį pristatė naują logotipą, generalinį rėmėją ir informacinį partnerį. Esą naujovės leis aistruoliams pasiūlyti patrauklesnį ir mielesnį produktą, kitokią futbolo lygą. Kitaip tariant, pagaliau bus mėginama kurti Vakaruose daug metų sėkmingai veikiantį modelį.

Dideli užmojai Praėjusį sezoną Lietuvos čempionatą rėmė bendrovė “General Financing”, šiemet A lygos generalinė rėmėja bus bendrovė “SMScredit.lt”, pastaruosius ketverius metus rėmusi Nacionalinę krepšinio lygą (NKL).

Sutartis pasirašyta 3 sezonams. Pernai A lygos mecenatas skyrė 300 tūkst. litų. Kiek atseikės naujasis rėmėjas, neskelbiama, tik pažymima, kad daugiau už pirmtaką. Visa suma bus skiriama A lygos įvaizdžiui kurti - transliacijoms, naujai interneto svetainei, reklamai ir t. t. Šalies čempionatas po ilgos pertraukos sugrįžta į nacionalinę televiziją.

Pastaruosius dvejus metus A lygos ko-

A lygos organizatoriai stengsis, kad šiemet futbolas pritrauktų kuo daugiau žiūrovų ir rėmėjų.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

vas transliavo “Lietuvos ryto TV”, šiemet šeštadieniais 20 rungtynių ketina parodyti valstybinis LRT kanalas.

“Niekas nestovi vietoje. Turėjome priimti tokį sprendimą”, - apie sprendimą pakeisti transliuotoją aptakiai kalbėjo Lietuvos Futbolo Federacijos (LFF) generalinis direktorius Edvinas Eimontas.

“Rungtynės bus filmuojamos geriausia technika. Naudosime ir nau-

Trumpai TOLI NUO LYDERIŲ Italijoje vykstančio pasaulio slidinėjimo čempionato moterų 10 km lenktynėse laisvuoju stiliumi biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė antradienį užėmė 45 vietą - 27:43,3. Ji 2 min. 19,9 sek. pralaimėjo čempione tapusiai norvegei Theresei Johaug. 10,2 sek. nuo nugalėtojos atsiliko ir sidabrą pelnė čempionės titulą gynusi kita Norvegijos slidininkė Marit Bjoergen.

Bronza įteikta rusei Julijai Čepalovai, nuo T.Johaug atsilikusiai 30,7 sekundės. Lietuvos biatlonininkė Natalija Kočergina antradienį finišavo 54-a, mūsų slidininkė Ingrida Ardišauskaitė distanciją baigė 72-a tarp 77 klasifikuotų (startavo 78) sportininkių. Visos trys Lietuvos atstovės į pagrindines šios rungties varžybas pateko po sėkmingo pasirodymo kvalifikacijoje.

Nuo Norvegijos slidininkės Th.Johaug lietuvės smarkiai atsiliko.

Reuters/Scanpix nuotrauka

LIETUVIS VIETOJ ISPANO Dėl traumos atsisakiusį ATP serijos turnyre “Delray Beach International tennis Championships” (prizų fondas - 456 tūkst. JAV dolerių) dalyvauti ispaną Feliciano Lopezą pakeitęs 22-ejų Ričardas

Berankis (ATP-87) pergalingai pradėjo pasirodymą pagrindinėse varžybose. Nesėkmę šio turnyro kvalifikacijos paskutiniame, trečiajame, rate patyręs lietuvis pasinaudojo netikėtai jam suteikta dar viena galimybe kilti aukštyn - jis antradienį 6:1, 7:6 (7:4) įveikė 33 metų vokietį Bjorną Phau (ATP-121). Aštuntfinalyje Ričardo varžovas bus dvidešimtmetis amerikietis Jackas Sockas (ATP-130), jis pirmajame rate 6:3, 6:3 laimėjo prieš 25-erių australą Matthew Ebdeną (ATP-114).

jausią kompiuterinę grafiką. Transliacijos atitiks stipriausiose Europos lygose taikomus standartus”, - intrigavo A lygos rinkodarą koordinuosiančios bendrovės “Pradias Media” direktorius Justinas Garliauskas.

Daugelyje Europos valstybių televizijos pačios moka pinigus, kad galėtų transliuoti čempionato rungtynes.

Lietuvoje nuo seno viskas atvirkščiai.

Paklaustas, ar klubai iš televizijos gaus bent kiek lėšų, J.Garliauskas atsakė: “Klubams bent jau nereikės mokėti už transliacijas.” Šį sezoną A lygos futbolininkai rungtyniaus naujais kamuoliais “Nike Maxim”.

Tokiais žaidžiama Anglijos, Ispanijos ir Italijos pirmenybėse. Gamintojas A lygos 9 klubams įteikė 380 kamuolių - bent po 40 kiekvienai komandai.

LŽ

•

Vicečempionai trypčioja vietoje LKL turnyro lentelė (pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas)

TEISĖJAI PERSIGALVOJO Jau pasibaigus Lietuvos bokso čempionatui kauniečiui Vitalijui Subačiui vis dėlto buvo įskaityta pergalė. Tai jau 15as jo Lietuvos čempiono titulas. Pagal šį rodiklį boksininkas aplenkė 14 kartų šalies pirmenybių auksą iškovojusį Vidą Bičiulaitį. Tai paaiškėjo ne savaitgalį pasibaigusiame 2013 metų Lietuvos bokso čempionato finale, o vakar, trečiadienį, kai Lietuvos bokso federacijoje buvo patenkintas V.Subačiaus trenerio Vido Bružo pateiktas protestas. Sekmadienį, vasario 24-ąją, finalinėje kovoje vilnietis Eugenijus Tutkus (iki 91 kg) laimėjo pirmąjį raundą prieš Vitalijų Subačių 4:1.

Tačiau, prasidėjus antrajam raundui, E.Tutkus susižeidė antakį ir varžybų gydytojas neleido jam tęsti kovos. Teisėjų kolegijos sprendimu nugalėtoju paskelbtas vilnietis, kadangi iki patirtos traumos pirmavo keliais taškais. Po čempionato V.Subačiaus treneris V.Bružas vyriausiajam teisėjui pateikė protestą, nurodydamas, kad tarptautinių AIBA bokso taisyklių (2012 metų kovo mėn. pataisymai) punktas 9.3.2.1 tokioje situacijoje įpareigoja nugalėtoju skelbti susižeidusio boksininko varžovą. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi trenerio skundą pakeitė savo sprendimą ir Lietuvos vyrų bokso čempionu (iki 91 kg) paskelbė V.Subačių.

Dar viena naujovė - nuo šiol didžiausias čempionato organizavimo krūvis teks atkurtai Nacionalinei futbolo klubų asociacijai (NFKA). A lygos veiklą ji koordinuodavo ir anksčiau, tačiau po vidinių nesutarimų ir konflikto su futbolo federacija 2008 metais iširo. Į NFKA kiekvienas klubas deleguos po vieną narį. Asociacijos vadovo pareigas eis Vilniaus “Žalgirio” vykdomoji direktorė Vilma Venslovaitienė. NFKA transformavosi iš pastaruosius du sezonus veikusios A lygos klubų valdybos.

“Klubų valdyba neturėjo oficialaus juridinio statuso. Mėginome spręsti lygos plėtros klausimus, bet klubams labiau rūpėjo savi interesai. - aiškino Panevėžio “Ekrano” prezidentas Aušrys Labinas. - Tikimės, kad LFF ir rinkodaros specialistams padedant gerinsime situaciją. Mums reikia mokytis komunikacijos paslapčių, bendravimo su rėmėjais. Lietuvoje dar nėra futbolo verslo. Tačiau klubų supratimas pamažu keičiasi.”

Vilniaus “Žalgirio” sporto direktoriaus Mindaugo Nikoličiaus teigimu, NFKA mėgins kopijuoti daugelį metų sėkmingai veikiančios Lietuvos krepšinio lygos (LKL) modelį.

Baigdamas asociacijos pristatymą A.Labinas paprašė pasitikėjimo kredito: “Naujoji Vyriausybė visuomet prašo 100 dienų nekritikuoti jos. Mes prašome 100 turų, kad parodytume, ką sugebame.”

Svečiuose rungtyniavusiam “Neptūnui” E.Dainys pelnė daugiausia taškų.

Bcneptunas.lt nuotrauka GODA MAČYTĖ

Net ir po šeštosios pergalės BEKO-Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliariajame sezone vicečempionų titulą ginantys Vilniaus “Lietuvos ryto” krepšininkai turnyro lentelėje išliko ketvirtojoje pozicijoje.

Pakilti laipteliu jiems sutrukdė tą pačią dieną pergalę iškovojusi Klaipėdos ekipa “Neptūnas” (12 pergalių, 3 pralaimėjimai). Trečiojoje vietoje esanti uostamiesčio komanda užvakar Kaune 102:80 (26:26, 26:13, 19:21, 31:20) įveikė į vienuoliktąją poziciją smuktelėjusius “LSU-Baltus”

(4/11) krepšininkus. Nugalėtojams 16 tšk. pelnė Evaldas Dainys, 15 - Vytautas Šarakauskas, 12 - Deividas Gailius. Šeimininkų gretose rezultatyviausi buvo Žygimantas Skučas (19 tšk.) ir Taurantas Tamošiūnas (15).

Ketvirtojoje pozicijoje esantis “Lietuvos rytas” (6/2) išvykoje 102:68 laimėjo prieš šeštąją vietą užimantį Utenos klubą “Juventus” (8/7) 102:68 (19:15, 25:12, 19:24, 39:17).

Nugalėtojams daugiausia taškų pelnė Janis Blumas (16), Tautvydas Lydeka (15) ir Steponas Babrauskas (12).

Uteniškių gretose rezultatyviausi buvo Darius Gvazdauskas (18) ir Arvydas Čepulis (17).

Liūdnos naujienos dešimtąją vietą dvylikos ekipų LKL lygoje užimančiame Vilniaus klube “Sakalai” (4/11).

1. “Žalgiris”

9

0

100

2. “Prienai”

12

2

86

3. “Neptūnas”

12

3

80

4. “Lietuvos rytas”

6

2

75

5. “Pieno žvaigždės”

8

6

57

6. “Juventus”

8

7

53

7. “Šiauliai”

7

7

50

8. “Nevėžis”

7

8

47

9. “Lietkabelis”

5

10

33

10. “Sakalai”

4

11

27

11. “LSU-Baltai”

4

11

27

12. “Palanga Triobet”

0

15

0

Likusią sezono dalį ši komanda versis be “Lietuvos ryto” jai paskolintų traumas patyrusių Edvino Šeškaus ir Pauliaus Dambrausko. Kitą mėnesį 18-ąjį gimtadienį švęsiančiam 190 cm ūgio gynėjui E.Šeškui trūko kryžminiai kelio raiščiai. Dėl šios traumos gynėjas negalės rungtyniauti apie pusę metų.

22 metų 191 cm ūgio įžaidėjas P.Dambrauskas patyrė peties traumą, ją teks gydyti maždaug keturis mėnesius. LKL čempionate E. Šeškus per rungtynes vidutiniškai žaisdavo 17 min., pelnydavo 3,4 taško, atlikdavo 1,8 rezultatyvaus perdavimo ir perimdavo 0,8 kamuolio. P.Dambrauskas per 28 min. atitinkamai - surinkdavo 10,3 tšk., atlikdavo 2,3 rez. perd. ir perimdavo 1,4 kamuolio.

LKL turnyre pirmauja visus aštuonis susitikimus laimėjęs čempiono titulą ginantis Kauno “Žalgiris”, o antras išlieka Prienų klubas “Prienai” (12/2).

•

2013 02 28 Lietuvos žinios

NAMAI, PATALPOS

Klasifikuoti skelbimai Bankroto administratorius šaukia BUAB

PARDUODA

“Pejasta” kreditorių susirinkimą. Susi-

Ūkinius pastatus ir apie 160 ha žemės ūkio

rinkimas vyks adresu: J.Galvydžio g. 3,

paskirties žemės Trakų ir Prienų rajonuose,

Vilniuje, 101A kabinetas, 2013 03 15 d.

prie Verknės upės. Tel. 8 672 31 568.

15.00 val. Pakartotinis susirinkimas nu-

Požeminį 20 kv. m garažą Vilniuje,

matytas 2013 03 19 d. 15.00 val.

Žvėryne, Paribio g. 23A (unik. Nr. 10/992-

Informacija tel. 8 687 10 278.

0075-01-8:0029, kaina - 19 000 Lt).

UAB “Altiplanas” pakartotinai atlikinės

Tel. 8 699 05 122.

ženklinimą pil. GALINOS ŽIAUKIENĖS že-

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

UÏs. R-125

mės sklypui, esančiam Babinių Sodų

Informuoju, kad yra parengtas žemės sklypo Grūdų g. 19, kadastro Nr. 0101/0075:2350, planas, prilyginamas de taliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Su parengtu žemės sklypo planu ir jo sprendiniais kviečiu susipažinti gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0074:642, esančio Grūdų g., Vilniuje, savininkus adresu: Žalgirio g. 90-508, Vilniuje, iki 2013 03 14.

Asmuo kontaktams Sigitas Zaborskas, tel. 8 659 95 540.

Užs. LM-2303

10-oji g. 34, Vilniuje (kad Nr.

6-7 a žemės sklypus namų statybai Kaune,

0101/0146:0001). Ženklinimas vyks

Kadugių g., prie Kauno marių.

2013 03 01, 9.00 val. Kviečiame besiri-

Tel. (8 5) 278 9238.

bojančio žemės sklypo (kad. Nr.

12 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g.,

0101/0146:0023) savininkus: IZABELĘ

Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra,

DROTVINAITĘ, AUGUSTĄ PILYPĄ DROTV-

geras susisiekimas, naujas vienbučių na-

INĄ, KRISTIJONĄ DROTVINĄ dalyvauti

mų kvartalas, 1 a kaina - 7000 Lt). Vilnius,

ženklinime. Smulkesnė informacija tei-

tel. 8 682 46 203.

kiama adresu: Kęstučio g. 54-6, Vilnius,

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakal-

tel. 8 686 68 797.

REKLAMA reklama@lzinios.lt

Tel.:

249 2166, 249 2165.

Faksas:278 4104.

Informacija apie poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą

kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 656 17 413.

Pranešimas apie akcininkų susirinkimą

TRANSPORTO PRIEMONĖS

2013 m. balandžio mėn. 3 d. 12.00 val. AB spaustuvės “Titnagas” administraciniame

PARDUODA

pastate, adresu: Vasario 16-osios g. 52, Šiauliai, sušaukti AB spaustuvės “Titnagas” eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, numatant tokią dienotvarkę:

(1967 m., labai geros būklės), naujus ratlan-

1. Audito ataskaita ir išvados už 2012 metus;

kius R-15 su padangomis (kainos - sutartinės).

2. Bendrovės metinis pranešimas ir 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas;

Tel.: (8 315) 40 633, 8 684 45 634.

3. Bendrovės 2012 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas;

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

4. Audito kompanijos rinkimas Bendrovės 2013 m. finansinės atskaitomybės auditui atlikti ir

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-

paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas;

mobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu

5. Valdybos nario rinkimas;

suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

GYVŪNAI PARDUODA

6. Kiti klausimai.

Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimų projektais ir ataskaitomis bei kitais dokumentais AB spaustuvės “Titnagas” akcininkai gali susipažinti AB spaustuvė “Titnagas” patalpose, adresu: Vasario 16-osios g. 52, Šiauliai. Tel. pasiteirauti - (8 41) 59 63 33.

PASLAUGOS

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Konsultuoja įsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403. ĮVAIRŪS

Parduoda galingą “piemenį”, aptvaro tikrinimo indikatorių, vienadienių paukščiukų šildytuvo termoreguliatorių, literatūrą ir mazgus rinkiniui “Pasidaryk inkubatorių pats”. Taiso. Tel. 8 673 01 122.

2013 03 07, 10.00 val., adresu: Savanorių pr. 178-304, Vilnius, šaukiamas BUAB “Senamiesčio vystymo grupė” kreditorių susirinkimas, balsuojant raštu tokiu darbotvarkės klausimu: Dėl įmonės nekilnojamo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Dėl informacijos kreiptis į administratorių el. p.: info@versluva.lt arba tel. 8 675 40 107.

UÏs. LM-2306

7. Su PŪV poveiklio aplinkai vertinimo atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, Birutės g. 16, Klaipėda, 8.00-17.00 val. ir UAB “Ekosistema” buveinėje, Taikos pr. 119, Klaipėda, 9.00-16.00 val.

Užs. LM-2309

Informacija apie poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą Pranešimas apie parengtą UAB “Smokvila” kiaulių komplekso tvartų rekonstravimo ir atnaujinimo poveikio aplinkai vertinimo programą Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “Smokvila”, Čekiškių k. 4, Riešės sen., Vilniaus r. sav., tel./faks. (8 387) 33 346, el. p.: smokvila@gmail.com.

Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas: UAB “COWI Lietuva”, Ukmergės g. 369A, LT-06327 Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: info@cowi.lt.

Planuojama ūkinė veikla: UAB “Smokvila” kiaulių komplekso esamų tvartų rekonstrukcija ir atnaujinimas pertvarkant pagal ES aplinkosaugos, veterinarijos, higienos bei gyvulių gerovės standartų reikalavimus.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Vilniaus apsk., Vilniaus r., Riešės sen., Čekiškių k. 4.

Poveikio aplinkai vertinimo subjektai: Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Vilniaus visuomenės sveikatos centras.

Atsakinga institucija, kuri priims sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktinoje vietoje: Aplinkos apsaugos agentūra, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 008, faks. 8 706 62 000, el. p.: aaa@aaa.am.lt.

Su planuojamos ūkinės veiklos PAV programa 10 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo galima susipažinti UAB “COWI Lietuva” aplinkosaugos skyriuje, Ukmergės g. 369A, 8 aukštas, Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, kontaktinis asmuo - Dana Bagdonavičienė, el. p.: daba@cowi.lt.

Pasiūlymus dėl PAV programos galima teikti: PAV dokumentų rengėjui - UAB “COWI Lietuva” aplinkosaugos skyriui, Ukmergės g. 369A, 8 aukštas, Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, kontaktinis asmuo - Dana Bagdonavičienė, el. p.: daba@cowi.lt.

Užsakovui - UAB “Smokvila”, Čekiškių k. 4, Riešės sen., Vilniaus r. sav., tel. 8 610 13 392, faks. (8 5) 237 1072, el. p.: smokvila@gmail.com, kontaktinis asmuo - Ana Rymkevič.

Pasiūlymų kopijas papildomai gali būti pateiktos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai.

Užs. R-123

PRANEŠIMAI

315-oji GSE bendrija skelbia konkursą 1400 kv. m ploto automobilių stovėjimo aikštelės padengimui hidroizoliacine Latexfalt Parkedesk danga. Pasiūlymai priimami bendrijos kontoroje, Rinktinės g. 55, Vilnius, pirmadieniais 17.30-18.00 val., mėnesį laiko nuo paskelbimo.

UÏs. LM-2307

1. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau - PŪV) užsakovas: UAB “Palangos linas”, Vytauto g.

155, Palanga, LT-00163 Palangos m. sav., tel. (8 46) 21 60 71, faksas: (8 46) 25 65 68, el. p.: asta@pprojektai.lt. 2. PŪV pavadinimas: rekreacinės, komercinės, visuomeninės paskirties pastatų statyba ir eksploatacija. 3. PŪV vieta: žemės sklypas (kad. Nr. 2501/0021:127), esantis Vytauto g. 155, Palangos m., Palangos m. savivaldybėje. 4. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 02 26 raštu Nr. (4)-LV4-558 priėmė atrankos išvadą, kad UAB “Palangos linas” planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Su informacija apie PŪV galima susipažinti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo UAB “Ekosistema” buveinėje, Taikos pr. 119, Klaipėda, 9.00-16.00 val., tel. (8 46) 43 04 63, kont. asmuo - J.Kaluzevičius. 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Birutės g. 16, Klaipėda, 8.00-17.00 val., tel. (8 46) 46 64 56, kont. asmuo - S.Navickė.

Užs. LM-2305

Berno zenenhundų veislės šuniukus.

Tel. 8 698 80 199.

PRANEŠIMAS Kredito unijos “Pareigūnų kredito unija” narių dėmesiui!

2013 m. kovo mėn. 27 d. 17 val. 30 min. konferencijų centre “Karolina”, esančioje Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, šaukiamas kredito unijos “Pareigūnų kredito unija”, buveinės adresas: Birželio 23-osios g. 15, eilinis visuotinis narių susirinkimas, numatant šią darbotvarkę: 1. Stebėtojų tarybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.

2. Revizoriaus ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.

3. Valdybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.

4. Paskolų komiteto ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.

5. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno paskirstymo (nuostolių atlyginimo) tvarkos projekto pristatymas. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Nutarimo dėl pelno paskirstymo (nuostolių dengimo) tvarkos priėmimas.

6. 2013-2015 m. veiklos plano tvirtinimas.

7. 2013 metų kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas.

8. Audito įmonės einamųjų 2013 m. ir dviejų ateinančių finansinių metų kredito unijos finansinių ataskaitų rinkinio auditui rinkimas ir lėšų, kurios bus skirtos audito įmonei apmokėti limito nustatymas.

9. Revizoriaus atlyginimo dydžio nustatymas.

10. Įgaliojimų suteikimas valdybai jos kadencijos laikotarpiu priimti sprendimus dėl disponavimo turtu, sudaryti sandorius, kai sandorių suma ar turto vertė viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo.

11. Kredito unijos įstatų keitimas.

12. Nutarimo dėl Pareigūnų kredito unijos būstinės adreso pasikeitimo priėmimas.

Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimų projektais, ataskaitomis bei kitais dokumentais kredito unijos nariai gali susipažinti kredito unijos patalpose, adresu: Birželio 23-osios g. 15, Vilniuje.

Tel. pasiteirauti: (8 5) 260 8934, 8 673 98 414, el. p.: unija@pareigunai.lt.

Pareigūnų kredito unijos valdyba Užs. LM-2312

UÏs. LM-2311

nio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro,

Antikvarinį automobilį GAZ-21 US “Volga”

17

1. Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) užsakovai: UAB “Chajamas”, Žydų g. 4A, Vilnius; Lietuvos rašytojų sąjunga, K.Sirvydo g. 6, Vilnius, tel. 8 686 22 623. 2. PŪV pavadinimas: poilsio pastatų rekonstravimas. 3. PŪV vieta: Taikos g. 32, Nida, Neringos savivaldybė (sklypo kad.

Nr. 2301/0001:125). 4. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 02 26 raštu Nr. (4)-LV4-569 priėmė atrankos išvadą, kad UAB “Chajamas” ir Lietuvos rašytojų sąjungos planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Išsamiau su informacija apie PŪV galima susipažinti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo UAB “Ekosistema” buveinėje, Taikos pr. 119, Klaipėda, 9.00-16.00 val., tel. (8 46) 43 04 63, kont. asmuo N.Nemirovienė. 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Birutės g. 16, Klaipėda, 8.00-17.00 val., tel. (8 46) 46 64 65, kont. asmuo - V.Boreišaitė.

7. Su PŪV poveiklio aplinkai vertinimo atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, Birutės g. 16, Klaipėda, 8.00-17.00 val., ir UAB “Ekosistema” buveinėje, Užs. LM-2310 Taikos pr. 119, Klaipėda, 9.00-16.00 val.

AB “Lietuvos geležinkeliai” filialas “Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra” (toliau - Filialas) skelbia viešąjį aukcioną nereikalingoms materialinėms vertybėms parduoti.

Nereikalingų arba netinkamų naudoti 7 automobilių aukcionas įvyks 2013 03 14, 10.00 val., filialo “Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros” 311 kab., Priestočio g. 11, Klaipėdoje.

Aukcionas suskirstytas į septynias dalis.

Pradinės parduodamų automobilių kainos su PVM: UAZ 3303 - VVB 958, 1997 m., 943,16 Lt; ZIL 5301 - RVZ 765, 2001 m., 7009,61 Lt; VIS 2346 - KLY 033, 2002 m., 2324,41 Lt; VIS 2346 - KLY 031, 2002 m., 2241,96 Lt; UAZ 3909 - VVA 948, 1996 m., 2093,21 Lt; UAZ 3909 - VVA 947, 1996 m., 2983,16 Lt; VIS 2346 - KLY034, 2002 m., 976,31 Lt.

UAB “Rodusas”, vadovaudamasi LR civilinio kodekso 2.43 str. ir 2013 m. vasario 18 d. visuo-

Parduodamus automobilius galima apžiūrėti nuo š. m. kovo 6 d. iki kovo 14 d. Kaštonų g.

tinio akcininkų susirinkimo sprendimu, praneša, kad yra keičiamas bendrovės pavadini-

6A, Klaipėda. Dėl apžiūros kreiptis į Antaną Bružą, tel. 8 616 86 541. Atsakingas asmuo už auk-

mas ir buveinės adresas (į. k. 302419637, buveinės adresas: Laisvės pr. 60, Vilnius).

cioną - Diana Sodienė, tel. (8 46) 20 23 20. Už aukcione nupirktą turtą atsiskaitoma per tris

Nuo pakeitimų įregistravimo juridinių asmenų registre bendrovė vadinsis UAB “Kvoru-

darbo dienas po aukciono pabaigos, sumokant pavedimu į nurodytą sąskaitą.

mas”, kurios buveinės adresas: Pašilių k., Riešės sen., LT-14257 Vilniaus r.

Dalyvavimas aukcione neapmokestinamas.

Užs. LM-2304

Užs. LM-2301

18

2013 02 28 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 28 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) n-7 10.00 “Namelis prerijose” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.45 “Vieša paslaptis” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Tautos aikštė”.

Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Tautos aikštė”. Tiesioginės laidos tęsinys 23.15 Vakaro žinios 23.30 “Šnipai” N-7 0.30 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” (k.)

7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “KK2 Penktadienis” (k.) N-7 11.10 “Plikis ir ponia” (k.) N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.00 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.16 “Mes - europiečiai” 22.19 Sportas 22.23 Orai 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Mentalistas” N-7 23.35 “Deksteris” N-14 0.35 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.30 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.45 Teleparduotuvė 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Diena” 8.00 “Biuras” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Motina ir sūnus” 12.30 “Gormitai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Bailus voveriukas” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Drąsi meilė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Nuodėmių dešimtukas” 20.30 “Patys pačiausi” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Elitinis būrys” 23.05 “Ieškotojas” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Firma” 1.50 “Liudininkai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Žvaigždutės” (k.) N-7 9.00 “Taip. Ne” (k.)

10.00 “Žmogus prieš gamtą.

Mojavos dykuma.

Las Vegasas” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Laukinis” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Laukinis” N-7 19.25 “Nematoma tiesa” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Lietuvos muzikos legendos” 22.30 Trileris “Ruandos viešbutis” N-14 0.50 “Laukinis” (k.) N-7 1.50-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Kovotojas Reksas” 9.05 “Draugai III” (k.) N-7 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00 “Vaiperis” N7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Mirtis svetimame krašte” 22.50 “Begėdis” N-14 23.50 “Gynėjai” N-7 0.50 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizontai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Rašytojui Mykolui Sluckiui atminti. “Kultūra”.

Rašytojas Mykolas Sluckis (k.) 11.45 Rašytojui Mykolui Sluckiui atminti. Vaid. f. “Laiptai į dangų” (k.) 12.45 “Vasarvidžio kelionė į Anykščius” (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Laiko ženklai”. Šv.

Kazimieras 15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45 “Grynas gyvenimas” 19.30 “Legendos” 20.15 “Dar širdyje - ne sutema” 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 “Lietuvių kinas trumpai”. Vaid. trumpametražis f. “Rendezvous” N-7 21.40 “Ecce homo”, Modrio Tenisono pantomimos grupė Kaune 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Edmundas Zubavičius.

“Kambariai be durų. Aktorė Nijolė Gelžinytė”.

“Nemirties dainos” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pagauk kampą” (k.) 1.10 “Gintarinės batutos meistrai”. Saulius Sondeckis (k.)

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00 “Po pasaulį su Anthony Bourdainu” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga” 14.30 Teleparduotuvė

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Sniego karalienė” (3D) - 14.30, 16.45, 17.45 val.

“Sniego karalienė” - 10.45 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.15 val.

“Aukšta klasė” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Svajonių komanda. 1935” - 19 val.

“Valentinas vienas” - 13.15, 16, 18.30, 21.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.30, 19.15, 21.40 val.

“Gimę mylėti” - 20 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 11.30, 13.30, 15.45, 18.15, 20.45 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 12.45, 15.15 val.

“Ana Karenina” - 12, 14.45, 18, 21 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 15, 17.30, 20.15 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 21.50 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.50 “Bunda sirgaliai” 7.55 “Ryto reporteris” tęsinys 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Mūsų miškai” 10.55 “Gamink sveikiau!” 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė 14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Kaip užauginti planetą. Gyvybė iš šviesos”. 1 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Kaip užauginti planetą.

Gyvybė iš šviesos”. 1 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Super L.T” N-7 19.45 Dok. f. “Didysis barjerinis rifas”. 2 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Super L.T” N-7 23.30 “Reporteris” 0.25 “Supernamai” 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Animac. f. “Astro vaikis” 9.00 Drama “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” N-7 11.00 Trileris “Durys priešais” N-7 13.00 Komedija “Laiškai Džuljetai” 15.00 Trileris “Melori Kein. Prarasta kontrolė” N-7 17.00 Fantastinis f. “Konanas Barbaras” N-7 19.00 Drama “Tarp dviejų mylimųjų” N-7 21.00 Komedija “Vyrai, kurie spokso į ožkas” N-7 23.00 Komedija “Kur tas Fredas?” 1.00 Trileris “Oda, kurioje gyvenu” N-14

Viasat Sport Baltic 11.00 Golfas. PGA turo užkulisiai 11.30 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 12.00 “Trans World Sport” žurnalas 13.00 Tenisas. Duty Free čempionatas. Dubajus. Tiesioginė transliacija 21.10 “Futbol Mundial” žurnalas 21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Montepaschi” - “Fenerbahce Ulker”. Tiesioginė

“Sniego karalienė” - 15.30 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 20 val.

“Ištrūkęs Džango” - 18.30 val.

“Populiari mergina” - 15 val.

“Provokuojantys užrašai” - 21 val.

“Storulės” - 19 val.

OZO KINO SALĖ “Aurora” - 16 val.

“Zero 2” - 18 val.

MULTIKINO “Sniego karalienė” (3D) - 10.30, 12.30, 14.30, 16.30, 18.30 val.

“Sniego karalienė” - 10, 12, 15.30, 17.30 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14.15, 16.30, 18.45, 21.45 val.

“7 dienos Havanoje” - 18.30 val.

“Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.15 val. “Žuviukas Nemo” - 10.15 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 19.30, 21.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 13.45, 16.30, 19.15 val.

“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17, 19, 21 val.

“Valentinas vienas” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Ana Karenina” - 21.15 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10, 12.30, 14.45 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11, 13.30, 16 val.

“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.15, 12.45, 14.30 val.

“Ana Karenina” - 15, 20.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 12, 17.45 val.

“Valentinas vienas” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 20.45 val.

“Legendos susivienija” - 11.45 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 02 28 d. 18.30 val. “Kopelija” 03 01 d. 18.30 val. “Otelas” 03 02 d. 12 val. “Buratinas” 03 02 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Sniego karalienė” (3D) - 15, 17.15 val.

“Sniego karalienė” - 10.45 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val.

“Aukšta klasė” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30, 13.15 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 11.30, 14, 16, 18.30, 20.45 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 15.30, 17.30, 19.30, 21.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 11, 16.30, 21.45 val.

“Valentinas vienas” - 15.45, 18.15, 19.15, 20.45, 22 val.

“Ana Karenina” - 13.30, 19 val.

“Ralfas Griovėjas” - 13 val.

Eurosport 9.30 Haikou atviras biliardo turnyras 11.00 Pasaulio slidinėjimo čempionatas 12.00 Pasaulio šuolių nuo tramplino su slidėmis čempionatas 13.00 Pasaulio slidinėjimo čempionatas 14.45 Biatlonas.

Pasaulio taurė 16.15 Pasaulio slidinėjimo čempionatas. Lenktynės pagal Gunderseno sistemą 17.15 Pasaulio šuolių nuo tramplino su slidėmis čempionatas 19.45 Pasaulio slidinėjimo čempionatas 20.45 Haikou atviras biliardo turnyras 23.00 Jojimo turnyras Honkonge 0.00 Sportinio pokerio turnyras 1.00 Pasaulio šuolių nuo tramplino su slidėmis čempionatas 2.00 Pasaulio slidinėjimo čempionatas

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta?

12.40 Roterdamo uostas 13.35 Bandytojai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia?

20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Ekstremali žvejyba 22.00 Upių pabaisos 23.00 Kas užkibo?

0.00 Neramumai rojuje. S.Vaitas Irake 1.00 Vaikų grobikai ir išlaisvintojai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Kalintys užsienyje 11.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 12.00 Draudimai 13.00 Didžioji žuvis 14.00 Žuvys ekstremalės 15.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 16.00 Draudimai 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 18.00 Kalintys užsienyje 19.00 NSO virš Europos 20.00 Besivaikant ateivius 21.00 Tunų žvejyba 22.00 NSO virš Europos 23.00 Besivaikant ateivius 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Nakties programa

FORUM CINEMAS “Sniego karalienė” (3D) - 13.30 val. “Žuviukas Nemo (3D) - 10.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 14.40, 17.45, 20.45 val.

“Valentinas vienas” - 16, 18.45, 21.15 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 10.45, 13, 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.

“Ana Karenina” - 14.30, 18, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 12.30, 15 val.

CINAMON “Sniego karalienė” (3D) - 11.30, 13.25 val.

“Sniego karalienė” - 12, 14, 16 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 18.15, 20.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 20, 22 val.

“Ana Karenina” - 21.15 val.

“Valentinas vienas” - 11.45, 15.20, 16.35, 17.25, 18.45, 19.35, 21.45 val.

“Tyli naktis” - 18 val.

“Ralfas Griovėjas” - 14.15 val.

FORUM CINEMAS “Sniego karalienė” (3D) - 12.30, 15.15, 17.30 val.

“Sniego karalienė” - 10.30 val.

“Aukšta klasė” - 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15, 18.45, 21.30 val.

“Svajonių komanda. 1935” - 16.45, 19.15 val.

“Linkolnas” - 11.30, 14.45, 18, 21.15 val.

“Gimę mylėti” - 21.45 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 19.30, 22 val.

“Skrydis” - 17.15, 20.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Žuviukas Nemo” - 10 val.

“Valentinas vienas” - 15.10, 17, 19 val.

“Sniego karalienė” - 12, 13.35 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 21 val.

I salė “Legendos susivienija” - 11 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 15.20 val.

“Vargdieniai” - 20 val.

“Pi gyvenimas” - 13, 17.40 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Sniego karalienė” (3D) - 15 val.

“Valentinas vienas” - 17, 19.30, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 12.30 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 17.45 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14, 16.15, 18.45, 21.15 val.

“Ana Karenina” - 14.40, 20.30 val.

KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 02 28 ir 03 01 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas” 03 02 d. 18 val. “Monmartro žibuoklė” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 02 28 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 03 02 d. 12 val. “Skrudžas, arba diena, kai galima atverti savo širdį” KAUNO TEATRO KLUBAS 03 01 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”

03 02 d. 19 val. Eglės Sirvydytės akustinis koncertas KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 03 02 d. 15 ir 19 val. “Domino” teatras.

“Paryžiaus katedra”

KLAIPĖDA 02 28 ir 03 01 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas” 03 01 d. 19 val. Studijoje. “Koba” 03 02 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Saulėtos dienos” 03 02 d. 19 val. Studijoje. Kauno kamerinis teatras.

“Hitleris ir Hitleris” JAUNIMO TEATRAS 02 28 d. 18 val. “Ledi Makbet” 03 01 d. 18 val. “Raštininkas Bartlbis” Salė 99 03 02 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 02 28 d. 18 val. “Prakeikta meilė” 03 01 d. 18 val. “Pamišėlė” 03 02 d. 18 val. “Eglutė pas Ivanovus” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 02 28 d. 18.30 val. “Trys seserys” 03 01 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)” 03 02 d. 18.30 val. “Freken Julija” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Mažoji salė 03 02 d. 14 val. “Silvestras Dūdelė” KEISTUOLIŲ TEATRAS 02 28 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio” MENŲ SPAUSTUVĖ 02 28 d. 19 val. Juodojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras. “Paukščiai” 03 01 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”.

“Tiksinti bomba” 03 02 d. 12 ir 16 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Meilė, karas ir kiškio kopūstai” 03 02 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”.

“Publika” RAGANIUKĖS TEATRAS 03 02 d. 12 val. “Princesė ir nykštukas” “DOMINO” TEATRAS 02 28 d. 19 val. “Gaidukas”

“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 10.15 val.

KAUNAS

“Legendos susivienija” - 12.15 val.

“Vargdieniai” - 17.45 val.

“Argo” - 15, 20.30 val.

SKALVIJA “Medžioklė” - 21.40 val.

“Parduotas vaikis” - 17 val. “Čia aš, Helmutas” - 17 val.

“Sunaikink tėvą” - 19.20 val.

PASAKA “7 dienos Havanoje” - 16 val.

“Gimę mylėti” - 21.30 val.

“Optimisto istorija” - 17.30 val.

“Meilė kaip nuodai” - 17 val.

transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolyga. “Caja Laboral” - “Maccabi”

Teatras

ŠIAULIAI

“Ralfas Griovėjas” - 12.30 val.

“Legendos susivienija” - 11.45 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Sniego karalienė” (3D) - 13.20, 18.15 val.

“Sniego karalienė” - 11, 15.45 val.

“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 11.20 val.

“Aukšta klasė” - 12, 14.30, 17, 19.30, 22 val.

“Svajonių komanda. 1935” - 20.30 val.

“Linkolnas” - 11.40, 14.50, 18, 21.20 val.

“Gimę mylėti” - 18.40, 21.40 val.

“Valentinas vienas” - 13.30, 16.20, 19, 21.40 val.

“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 14.20, 16.50, 19.20, 22 val. “Žuviukas Nemo” (3D) - 11, 13.40, 16.10 val.

“Rusų nuotykiai Las Vegase” - 14.15, 16.30, 19, 21 val.

“Ana Karenina” - 15.20, 18, 21.20 val.

“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” 18.20 val.

“Skrydis” - 21 val.

“Ištrūkęs Džango” - 15, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” - 15.15 val.

“Pi gyvenimas” - 17.30 val.

15.00 “Išlikimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Moterų lyga” 21.30 Trileris “Roninas” 23.50 “6 kadrai” 0.50 “Kastlas” 1.40 “CSI Majamis”

KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 02 28, 03 01, 02 d. 18.30 val. “Adata” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 03 02 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”.

“Varniukas, kuris buvo kitoks” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 03 01 d. 19 val. “Šalia” 03 02 d. 12 val. “Vištytė ir gaidelis” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 03 02 d. 18 val. “Kitoks teatras”.

“Tik kūdikiai gimsta dori”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 02 28 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Kitais metais, tuo pačiu laiku”

03 01 d. 18 val. “Sriubinė” 03 02 d. 18 val. “Sirano de Beržerakas”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 02 28 d. 18 val. Gyčio Ivanausko teatras. “Bollywood” 03 01 d. 14 val. “Visada tavo. Ana Frank” 03 02 d. 17 val. “Mano šeima” TEATRAS “MENAS” 03 02 d. 17 val. “Meilė, džiazas ir velnias” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 02 28 d. 18 val. “Traviata” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 03 02 d. 12 val. “Zuikelių mokykla”

JONAVA JONAVOS KULTŪROS CENTRAS 02 28 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Gerbiami piliečiai”

ROKIŠKIS

03 01 d. 19 val. “Sex guru” 03 02 d. 12 val. “Radijo ereliai” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 02 28 ir 03 01 d. 18.30 val. “Pogrindžio komedija” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 03 01 ir 02 d. 19 val. OKT studijoje. “Julijus Cezaris”

ROKIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 03 02 d. 12 val. Keistuolių teatras. “Grybų karas ir taika” 03 02 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Švęsti kosmose ir tvarte”

JURBARKAS JURBARKO KULTŪROS CENTRAS 02 28 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

KRETINGA

KAUNAS

KRETINGOS KULTŪROS CENTRAS 02 28 d. 18.30 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KAUNO DRAMOS TEATRAS 02 28 d. 14 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 02 28 d. 19 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai” 03 01 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” 03 01 d. 18 val. Ilgojoje salėje. Gyčio Ivanausko teatras ir Naujųjų idėjų kamerinis orkestras. “Paukščiai” 03 01 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje.

“Meistriškumo pamoka”

TELŠIAI TELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS 02 28 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Demonai”

RADVILIŠKIS RADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 02 28 d. 17 val. Juozo Miltinio dramos teatras.

“Anė iš Žaliastogių”

2013 02 28 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:14 leidžiasi 17:50 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+8 Oslas

Penktoji pilnaties diena

Pilnatis II 24

Delčia III 04

Jaunatis III 12

+3 Helsinkis

+3

Stokholmas

Priešpilnis III 19

+2

Dublinas +7 Šiauliai

+8 Londonas

+4 -1 +3 -1

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo +3 -3

Kaunas Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma.

Temperatūra dieną 3-4 laipsniai šilumos.

VILNIUS +11

Lisabona

Alytus

+3 +2

+3 Amsterdamas

+13

Ukmergė

Druskininkai

+3 -1

+7 Madridas

+12 Barselona

+8 Ryga

+5 Kopenhaga

+5 Paryžius

Kėdainiai +4 -2

+2 Sankt Peterburgas

Talinas

10:36

Palanga

19

Vilnius Minskas +3 +5 Varšuva +5

+2

Berlynas +2 Praha

+4 Miunchenas

+13 Nica

+14 Roma

+5 Maskva

+3

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +7 +10 +8 Bukareštas Varna Dubrovnikas +5 Sofija +16

+10

Stambulas +8

Malaga Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos, dieną 1-3 laipsniai šilumos.

+12

58-oji metų diena. Vasario dvidešimt aštuntoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 9-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 306 dienos.

Alžyras +15

Tunisas +16

Atėnai

+16 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Osvaldas, Romas, Romanas, Vilgardas, Žygimantas.

Geros dienos!

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Žuvys 02 21 - 03 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

kovo 12 dieną.

Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 27 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................................... ...............................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Tinkama diena spręsti darbo klausimus, bendravimo su kolegomis problemas. Tačiau nepamirškite pabūti su mylimu žmogumi, pasikalbėti apie bendrą ateitį.

Jautis. Turėsite begalę užduočių tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Poreikius ir planus pirmiausia derinkite su antrąja puse, raskite laiko draugams.

Dvyniai. Lengva diena tiems, kurie turi susidarę planą. Tačiau jei jo nėra, teks ilgokai skirstyti prioritetus. Vakare derėtų atsipalaiduoti, pasilepinti grožio procedūromis.

Vėžys. Jaučiate aplinkinių meilę, todėl esate optimistai ir puikiai sprendžiate visas problemas. Būkite atidesni maisto kokybei, labiau pasaugokite sveikatą.

Liūtas. Šiandien gera diena.

Seksis greit išspręsti senas problemas, rasti reikalingus žmones. Tačiau venkite vadovauti. Palanku tvarkyti vaikų reikalus.

Mergelė. Daugiau dėmesio skirkite artimųjų reikalams ir namams, nes pastaruoju metu buvote per daug nutolę. Aplankykite tėvus, galbūt jie duos ilgai lauktą patarimą.

Svarstyklės. Problemos neišnyks, tačiau keisis jūsų požiūris į esamus sunkumus. Venkite tų žmonių, kurie šiandien norės iš jūsų gauti pinigų.

Skorpionas. Būsite kupini energijos, spinduliuosite laime, todėl lydės sėkmė. Daug ką lems jūsų įtaiga. Drąsiai imkitės naujos veiklos ir nebijokite atsakomybės. Šaulys. Nekelkite didelių reikalavimų, nes tik jie šiandien gali sujaukti sklandžią veiklą.

Dirbkite vieni, laikas netinkamas svarbiems susitikimams.

Ožiaragis. Neskubinkite įvykių - dabartinius reikalus atidėkite kitai savaitei. Galimi geri pokyčiai. Puikus metas bičiuliškiems susibūrimams.

Vandenis. Netikėtai iškils senos asmeninio gyvenimo problemos. Nesisielokite! Optimistiškas nusiteikimas atvers kur kas daugiau durų. Žuvys. Intuicija jūsų nepaves.

Susitikimus planuokite pirmoje dienos pusėje. Būkite atidūs - šiandien kiek didesnė nelaimingų atsitikimų tikimybė.

20

2013 02 28 Lietuvos žinios

Margumynai

Ištekėjo J.Jackson Popmuzikos žvaigždė Janet Jackson vėl sukūrė šeimą. Ji ištekėjo už milijardieriaus iš Kataro Wissamo Al Manos.

Praėjusiais metais 46 metų dainininkė susižadėjo ir vėliau susituokė su 37 metų turtuoliu W.Al Mana, tačiau šias džiugias naujienas pora laikė paslaptyje. Popmuzikos genijaus Michaelo Jacksono jaunesnioji sesuo tik neseniai pareiškė, kad praėjusiais metais įvyko “rami, privati ir graži jos vestuvių ceremonija”. J.Jackson nepateikė tikslių detalių, kur ir kada įvy-

Pingvinas keliauninkas

ko jos ir Kataro milijardieriaus vestuvės, tačiau pasakė, kad jos “nebuvo ekstravagantiškos”.

Tai jau trečia popmuzikos žvaigždės iš Jungtinių Amerikos Valstijų santuoka. Savo asmeninį gyvenimą J.Jackson laiko paslaptyje ir retai apie jį pasakoja žurnalistams. 1984 metais jaunesnioji M.Jacksono sesuo ištekėjo už soulo muzikos stiliaus dainininko Jameso Debarge’o, tačiau po metų ši santuoka žlugo. 1991 metais ji susituokė su muzikinių klipų režisieriumi Rene Elizondo, tačiau ši santuoka baigėsi skyrybomis 2000 metais.

•

Karališkasis pingvinas atklydo į Naujosios Zelandijos pakrantę. / AFP/Scanpix nuotrauka

Naujosios Zelandijos gyventojai pastebėjo paplūdimiu slampinėjantį karališkąjį pingviną. Jis iš netoli Antarktidos esančios salos nuplaukė tūkstančius kilometrų iki Naujosios Zelandijos šiaurinės salos.

J.Jakcson ir W.Al Mana sumainė žiedus. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Karališkasis pingvinas atsidūrė Naujosios Zelandijos pakrantėje.

Jis atrodė silpnas ir išsekęs. Ne-

Nepavyko uždrausti knygos

skraidantį paukštį pastebėjo paplūdimiu vaikštinėjantys turistai ir nusprendė pakviesti gyvūnų gelbėtojus. Šie Antarktidos gyventoją nugabeno į Naujosios Zelandijos sostinės Velingtono zoologijos sodą.

Zoologijos sodo veterinarai, apžiūrėję iš paplūdimio atvežtą karališkąjį pingviną, nustatė, kad gyvūnas yra sužeistas ir išalkęs. Zoologijos sodo darbuotojai pamaitino išseku-

sį gyvūną žuvimis ir suteikė jam medicinos pagalbą. Jie teigė, kad karališkasis pingvinas turėtų greitai atsigauti.

Tai ne pirmas Naujosios Zelandijos pakrantėje rastas pingvinas. 2011 metais paplūdimyje slampinėjo imperatoriškasis pingvinas, jam žmonės suteikė Linksmosios pėdutės vardą. Neskraidantis paukštis zoologijos sode prabuvo du mėnesius ir grįžo namo.

•

Pardavė “Rolex” sąskaitai apmokėti Plovdivo metropolitas Nikolajus pardavė savo auksinį šveicarišką laikrodį “Rolex”, kad Šv. kankinės Marinos cerkvė galėtų apmokėti jai pateiktą sąskaitą už elektros energiją. Šį mėnesį cerkvė gavo 2940 levų (1500 eurų) sąskaitą, ir tai beveik keturis kartus daugiau, nei ji mokėjo iki šiol. Tokios sumos cerkvė neturi. Apie tai sužinojęs metropolitas Nikolajus paprašė parduoti jo laikrodį ir už gautus pinigus apmokėti sąskaitą. Jei už “Rolex” pavyks gauti didelę sumą (paprastai “Rolex” laikrodžiai kainuoja kelias dešimtis tūkstančių eurų), likusi pinigų dalis bus skirta labdarai.

Smarkus elektros pabrangimas Bulgarijoje sukėlė masines demonstracijas. Žmonės ėjo į gatves 35 šalies miestuose, tarp jų ir Plovdive. Tai lėmė, kad premjero Boiko Borisovo vadovaujama vyriausybė buvo priversta atsistatydinti.

Anksčiau Bulgarijos stačiatikių bažnyčios aukšti dvasininkai dažnai būdavo kritikuojami dėl to, kad iš turtingų žmonių priima brangias dovanas. Bulgarijos spauda rašė, kad ypač tai mėgo daryti neseniai miręs Bulgarijos patriarchas Maksimas. Testamente jis parašė, kad visą savo turtą palieka Bulgarijos stačiatikių cerkvės sinodui. Jį viso labo sudarė knygos, rankinis laikrodis “Luč” ir sena spausdinimo mašinėlė “Continental”, nupirkta dar 1968 metais.

D.Strausso-Kahno gyvenimą lydi nesibaigiantys skandalai.

Paryžiaus teismas atmetė nešlovę užsitraukusio buvusio Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovo Dominique’o Strausso-Kahno prašymą uždrausti “niekingą” knygą apie jo romaną su rašytoja, tačiau nurodė Marcelai Iacub ir jos leidėjams sumokėti jam 50 tūkst. eurų (173 tūkst. litų) kompensaciją.

Knygoje “Gražuolė ir pabaisa”, kuri greitai pasirodys knygynų lentynose, Argentinoje gimusi M.Iacub rašo, kad nuo 2012 metų sausio iki rugpjūčio - per pačią buvusio TVF vadovo sekso skandalo kulminaciją - palaikė santykius su D.Straussu-Kahnu. Jis buvo kaltinamas lytine prievarta prieš vieno Niujorko viešbučio kambarinę.

D.Straussas-Kahnas anksčiau teismui sakė, kad knyga yra “niekinga ir

melaginga” ir kad ji sukėlė “sumaištį” jo asmeniniame gyvenime. Pasak jo, M.Iacub tikslas buvo paprasčiausiai pasipelnyti iš knygos, nukreiptos prieš žmogų, “kuris jau ir taip guli ant žemės”.

D.Straussas-Kahnas, siekdamas uždrausti knygos pardavimą, iškėlė bylą M.Iacub ir jos leidėjams “Stock” už išpuolį prieš jo privatų gyvenimą.

Teismas atmetė reikalavimą dėl uždraudimo, bet patenkino kitą prašymą - kad kiekviename parduodamame knygos egzemplioriuje būtų įklija, kuri neabejotinai uždels knygos pristatymą. D.Strausso-Kahno advokatai Richard’as Malka ir Jeanas Veilis nenurodė, kas toje įklijoje turėtų būti įrašyta.

63 metų D.Straussas-Kahnas taip pat siekė 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų) kompensacijos iš M.Iacub ir “Stock”, taip pat panašios sumos iš žurnalo “Le Nouvel Observateur”,

kuris išspausdino knygos ištraukas.

Teismas nurodė žurnalui sumokėti 25 tūkst. eurų (86 tūkst. litų) kompensaciją. J.Veilis teismui sakė, kad jo klientas tapo “gudrybės” ir “pinklių” auka.

Komentuodamas teismo sprendimą R.Malka sakė, kad tai “puikus sprendimas D.Straussui-Kahnui”.

M.Iacub knygoje minimi incidentas Niujorke, D.Straussui-Kahnui Prancūzijoje iškeltos bylos, jo santykiai su pasakiškai turtinga Anne Sinclair, kuri 20 metų buvo jo žmona ir kuri pernai liepą paskelbė, kad su vyru nebegyvena.

“Gražuolė ir pabaisa” yra toli gražu ne pirma knyga apie įspūdingą socialistų politiko D.Strausso-Kahno, anksčiau laikyto būsimu Prancūzijos prezidentu, krytį. Ši istorija taip pat davė peno pjesėms, televizijos šou ir filmams.

•

“Sky News”, “Dnes”, AP, AFP, BNS, LŽ

Plovdivo metropolitas Nikolajus. / novinite.bg nuotrauka

•