2012 lapkričio 2 d. / Penktadienis / Nr. 251 (13 379)

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „ISTORIJA“

Kaina

1,99 Lt

2012 lapkričio 2 d. / Penktadienis / Nr. 251 (13 379)

Protestuojantis jaunimas nurimti nežada

www.lzinios.lt

Šiandien LŽ

2p.

Naujojo Seimo portretas spalvų nestokoja: į parlamentą ateinantys politikai skiriasi nuo savo pirmtakų ir amžiumi, ir piniginės storiu

3p.

Unikalaus fasado gali nebelikti - Rusijos imperatoriaus svitai kadaise Kybartuose pastatytą pastatą sunkiai sekasi prikelti naujam gyvenimui

7p.

Didžiojoje Britanijoje gydomas žmogus, užsikrėtęs ypač pavojingu koronos virusu.

Ar naujasis virusas taps dar viena grėsme pasauliui?

9p.

Analoginio televizijos signalo pakeitimas skaitmeniniu paspartino modernių technologijų atėjimą į kiekvienus namus

13p.

Kauno “Žalgiris” vakar namie siekė ketvirtos iš eilės pergalės Eurolygos turnyre

Sustingusį pilietinį gyvenimą pastarosiomis savaitėmis pagyvino jaunuolių protesto akcijos prieš, jų nuomone, vertybes paminantį meną ir politiką be vertybių. Informacija socialiniame tinkle “Facebook” besikeičiančius protestuotojus vienija nenoras taikstytis Išsamiau 10, 11 p. su blogiu. Kaip kilo jaunimo aktyvumo banga ir ką ji gali atnešti? / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

•

Rašoma virtuali Mirusiųjų knyga DAIVA BARONIENĖ

Lapkričio 2-osios draugijos nariai tikisi, kad prisiminimais ir nuotraukomis apie išėjusiuosius pasidalys jų artimieji.

• ATKIRTIS Grafičių valymo mokestį vilniečiai atmetė

Vilniečiai, sulaukę sąskaitų už grafičio nuvalymą nuo daugiabučio sienos, ne veltui stojo į kovą su savavališką švarinimo akciją surengusiais namo administratoriais.

UŽSIENIS

Niujorkas atsigauna

Nors dar neveikia metro ir nekursuoja priemiestiniai elektriniai traukiniai, didmiestis jau stojasi ant kojų. Vėl atidaryti teatrai ir muziejai, o į namus sugrįžta šviesa. Elektrą jau turi didžioji dalis šiaurinio Niujorko gyventojų, o trečiadienio vakarą šviesos įsižiebė ir daugelyje Bronkso namų. Iš žemiausių miesto rajonų evakuoti 6,3 tūkst. žmonių vis dar glaudžiasi laikinose prieglaudose, kuriomis dažniausiai virto miesto mokyklos. Uraganas Sandy nusinešė mažiausiai 72 žmonių gyvybes, tarp žuvusiųjų - 22 niujorkiečiai. Tačiau valdžios atstovai pabrėžia, kad šie skaičiai nėra galutiniai. Vis dėlto dalis Niujorko gyventojų naktį į ketvirtadienį leidosi švęsti Helovino.

Mirusiųjų knygos, kuri vadinama Atminimo knyga, autorius yra vilnietis žurnalistas Valdas Kaminskas. Vyras teigia turįs idėją sukurti savotišką Lietuvos mirusiųjų feisbuką. Tai būtų internetinė duomenų bazė, atskleidžianti konkrečiose šalies kapinaitėse palaidotų mirusiųjų vardus, pavardes, gimimo ir mirties datas.

Tokius duomenis visuomenei pasirengę pristatyti Lapkričio 2-osios draugijos nariai, šia veikla užsiimantys savo iniciatyva ir lėšomis. Jie tikisi, kad prie jų surinktų “sausų” duomenų mirusiųjų artimieji pridės Amžinybėm išėjusiųjų nuotraukų ar prisiminimų apie juos.

3 p.

Azerbaidžanas dar netapo tradicine turistų lankoma vieta, bet vis daugiau lietuvių aplanko šį kraštą

Amerikiečiai ėmėsi uragano, negailestingai nusiaubusio rytinę šalies pakrantę, padarinių likvidavimo. Prie normalaus gyvenimo grįžta ir didžiausias jos miestas Niujorkas.

Lapkričio 2-osios draugija savo iniciatyva į internetinę erdvę jau sukėlė duomenis apie 21 298 mirusiuosius, palaidotus 36 kaimo kapinaitėse.

Tikimasi, kad prisiminimų su nuotraukomis apie juos pateiks išėjusiųjų artimieji.

Išsamiau

16p.

Šie toliau ginasi tik vykdę merijos nurodymą, bet jau siūlo ir kompromisą.

Sąskaitų už teplionių nuvalymą sostinės A.Jakšto gatvėje esančio daugiabučio gyventojai neskuba apmokėti. Valymo darbus užsakiusios bendrovės “Naujamiesčio būstas” komunalininkai tiki-

na su gyventojais bandysiantys tartis gražiuoju. Jie teigia švarinimo akcijos ėmęsi spendžiami į kampą Vilniaus merijos valdininkų. Šiuo metu ant A.Jakšto gatvės 13-ojo namo sienos, toje pačioje vietoje, kur dar vasaros pabaigoje gyventojų sąskaita buvo nuvalytas

•6 p.

Išsamiau

Orai ryškiaspalvis grafitis, puikuojasi naujas vandalų paliktas kūrinys. Daugiau kaip du trečdaliai žmonių kategoriškai atsisako mokėti už rugpjūtį suteiktas namo fasado švarinimo paslaugas.

•3 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Šilčiau, daugelyje rajonų lis.

Temperatūra dieną 5-9 laipsniai šilumos.

•23 p.

Išsamiau

2

2012 11 02 Lietuvos žinios

Dienos temos

Naujojo Seimo portretas spalvų nestokoja RAIMONDA RAMELIENĖ

Į naująjį parlamentą ateinantys politikai skiriasi nuo savo pirmtakų ir amžiumi, ir piniginės storiu. Tačiau visus juos vienija laisvalaikio pomėgių įvairovė.

Mažiau nei po dviejų savaičių naujieji parlamentarai, iškilmingai prisiekę sąžiningai vykdyti tautos valią, kibs į darbus. 44 tautos išrinktieji Seimo nario priesaiką duos pirmą kartą, 77 šią ceremoniją patyrė prieš ketverius metus, 20 - per ankstesnes kadencijas.

Zarasų-Visagino apygardoje rinkimus paskelbus neįvykusiais, spalį buvo išrinkta 140 Seimo narių. Parlamente dirbs 103 vyrai ir 37 moterys 11 daugiau negu prieš ketverius metus. Šįkart Seimo nariai bus vyresni nei anksčiau. Politikų amžiaus vidurkis siekia 52,3 metų, per 2008-2012ųjų kadenciją buvo 49,5 metų.

Naujos kadencijos Seime dirbs gausus būrys teisininkų, ekonomistų, politologų. Tačiau jame netrūks ir įvairaus profilio vadybininkų, inžinierių, gydytojų, pedagogų, žurnalistų, žemės ūkio specialistų. Pirmą kartą rinkėjams parlamente atstovaus kunigas altarista. Tarp naujojo Seimo narių - nemažai habilituotų daktarų, profesorių, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Europos ir pasaulio čempionas. Dauguma naujokų į didžiąją politiką atėjo iš savivaldos - tai tarybų nariai, merai, vicemerai ir jų patarėjai.

Jaunimas šalia pensininkų Jauniausias naujojo Seimo narys Darbo partijos (DP) lyderio asistentas 25-erių Viktoras Fiodorovas. Jauniausi besibaigiančios kadencijos nariai buvo konservatorė Agnė Bilotaitė ir “darbietis” Vytautas Gapšys. Dabar jiems - po 30 metų.

Jauniausi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariai bus Arūnas Dudėnas (29 metai), Juras Požela (30), Domas Petrulis (31). Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje jauniausi - A.Bilotaitė, Liutauras Kazlavickas (31), Paulius Saudargas (33).

Nemažai jaunimo bus DP frakcijoje.

Be dviejų jau minėtų “darbiečių”, joje dirbs Valdas Skarbalius (29) ir Vitalija Vonžutaitė (32). “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos nariui Remigijui Žemaitaičiui - 30, Andriui Mazuroniui - 33 metai.

Jauniausias būsimos kadencijos Seimo narys - 25-erių “darbietis” V.Fiodorovas.

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

tis Glaveckas (3,69 mln. litų) ir Eugenijus Gentvilas (1,01 mln. litų).

“Drąsos kelio” milijonierius - Valdas Vasiliauskas. Šio būsimo parlamentaro turtas vertinamas 1,48 mln. litų.

Pomėgių įvairovė Konservatorei V.M.Čigriejienei vėl teks garbė pirmininkauti pirmam naujojo Seimo posėdžiui.

B.Bradauskas toliau liks turtingiausias tarp parlamentarų socialdemokratų.

Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Jauniausi Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai bus dabartiniai ministrai Eligijus Masiulis ir Remigijus Šimašius. Jiems - po 38-erius.

Pirmam naujos kadencijos Seimo posėdžiui, kaip ir prieš ketverius metus, vadovaus vyriausia pagal amžių parlamentarė konservatorė Vida Marija Čigriejienė. Jai šį rudenį sukako 76-eri.

Seime dirbs ir daugiau garbingo amžiaus politikų: socialdemokratai Bronius Pauža (71), Benediktas Juod-

Mažiau milijonierių Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktos kandidatų į Seimo narius turto ir pajamų deklaracijos liudija, kad į parlamentą pateko 26 milijonieriai (kandidatavo 150). Daugiausia jų - po 8 - bus DP ir LSDP frakcijose. 2008aisiais į Seimą buvo išrinkti 35 milijonieriai.

Turtingiausias į būsimą Seimą išrinktas politikas - “darbiečių” lyderis europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Jis turto ir pajamų dek-

Parlamente dirbs 103 vyrai ir 37 moterys 11 daugiau negu prieš ketverius metus. ka (69), Bronius Bradauskas (68), konservatorius Arimantas Dumčius (72), “darbietis” Jonas Kondrotas (69), “tvarkietis” Julius Veselka (69), liberalė Dalia Teišerskytė (67), “drąsietis” Algirdas Patackas (69).

Priminsime, kad nuo šių metų senatvės pensija skiriama moterims, kurioms suėjo 60 metų ir 4 mėnesiai, bei vyrams, sulaukusiems 62 metų ir 8 mėnesių.

laravo daugiau kaip už 60 mln. litų.

Tarp DP milijonierių taip pat yra Vilniaus savivaldybės tarybos narys, buvęs europarlamentaras Šarūnas Birutis (5,76 mln. litų), Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus (2,04 mln. litų), jo žmona Živilė Pinskuvienė (1,67 mln. litų), Vydas Gedvilas (1,65 mln. litų), Kęstutis Daukšys (1,47 mln. litų), buvęs socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas (1,16

kviesta Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Derybos su jos atstovais numatytos kitą savaitę.

Mindaugas Dūda. Tyrimas įstrigo, nes prokurorai negali prašyti tarptautinės pagalbos ir priversti E.Maciulevičiaus grįžti į Lietuvą duoti parodymų. DP taryba praėjusią savaitę sustabdė E.Maciulevičiaus ir dviejų kitų balsų pirkimo skandale minimų asmenų narystę partijoje.

mln. litų), Dangutė Mikutienė (1,06 mln. litų) ir Sergejus Ursulas (1,05 mln. litų).

Tarp socialdemokratų turtingiausias yra B.Bradauskas, jo turtas vertinamas 24,91 mln. litų. Nuo B.Bradausko gerokai atsilieka partijos bičiuliai D.Petrošius (1,65 mln. litų), Arvydas Mockus (1,35 mln. litų), Artūras Skardžius (1,23 mln. litų), Marija Aušrinė Pavilionienė (1,19 mln. litų), Vilija Blinkevičiūtė (1,17 mln. litų), Vytenis Povilas Andriukaitis (1,17 mln. litų) ir Giedrė Purvaneckienė (1,09 mln. litų).

Keturi milijonieriai bus TS-LKD frakcijoje: dabartinis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius (1,60 mln. litų), operos solistas Vytautas Juozapaitis (1,16 mln. litų), Mantas Adomėnas (1,01 mln. litų) ir Rokas Žilinskas (1 mln. litų).

Trys turtuoliai dirbs būsimoje “tvarkiečių” frakcijoje - Kęstutis Bartkevičius (2,01 mln. litų), Kęstas Komskis (1,40 mln. litų) ir Vytautas Kamblevičius (1,27 mln. litų). Į Seimą išrinkti ir du Liberalų sąjūdžiui priklausantys milijonieriai - Kęstu-

Išrinkti Seimo nariai, kaip ir visi mirtingieji, laisvalaikį skiria patiems įvairiausiems pomėgiams. Jie žvejoja, medžioja, sportuoja, skaito knygas, klausosi muzikos, keliauja.

Jaunasis socialdemokratas A.Dudėnas, europarlamentaro Zigmanto Balčyčio padėjėjas, teigia, jog domisi politika, technologinėmis naujovėmis ir žemės ūkiu. Jo partijos bičiulio D.Petrulio pomėgiai - internetas, psichologija, teatras ir krepšinis. Socialdemokratas Juozas Bernatonis prisipažįsta mėgstantis iškylas gamtoje, poeziją ir gaminti maistą. “Darbiečio” V.Fiodorovo aistra - fotografavimas, filmavimas, jo partijos kolegės Ž.Pinskuvienės - kelionės, kalnų slidinėjimas, automobilių sportas ir aktorystė.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Juzefas Kvietkovskis neabejingas grožinei literatūrai ir kalnų turizmui. “Darbietė” Zita Žvikienė dalį laisvalaikio skiria liaudies medicinos subtilybėms. Raseinių meras “tvarkietis” Remigijus Ačas augina kaktusus ir kitokias gėles, kolekcionuoja pistoletus, revolverius.

Daugiau kaip tris dešimtmečius tarnystei Dievui skyręs Jonas Varkala jokių savo pomėgių anketoje nenurodė, tik prisipažino esąs holistinių pažiūrų žmogus.

•

Trumpai SUTARTIS - KITĄ SAVAITĘ Valdančiąją centro kairės koaliciją formuojančios partijos planuoja kitą savaitę pasirašyti koalicijos sutartį. Tai trečiadienį po partnerių susitikimo pranešė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas, neoficialus kandidatas į premjerus Algirdas Butkevičius.

“Nuosekliai einame į užsibrėžtą tikslą, kad suformuotume koaliciją, turinčią pasirašytus dokumentus, taip pat ir tvirtą Vyriausybę, parengtume aiškią jos programą, kad būtų galima sėkmingai ją įgyvendinti”, sakė jis. Pirminiais duomenimis, koalicijos sutarties pasirašymas numatytas lapkričio 6 dieną. Kol kas nežinoma, kiek partnerių šią sutartį pasirašys. Mat prisidėti prie LSDP, Darbo partijos bei “Tvarkos ir teisingumo” kuriamos koalicijos pa-

ĮTARIAMASIS DINGO Generalinėje prokuratūroje pradėtą tyrimą dėl galimo kalinių balsų pirkimo Darbo partijos (DP) naudai stabdo vieno įtariamojo dingimas.

Prokurorai turi duomenų, kad slaptame įraše dėl kalinių balsų už “darbiečių” kandidatus besiderantis Eugenijus Maciulevičius prasidėjus tyrimui išvyko į Rusiją. Apie tai pranešė LNK Žinios. “Taip, yra tokių duomenų, kad vienas mums įdomių asmenų, kurį norėtume apklausti, šiuo metu yra ne Lietuvoje. Jis nėra apklaustas, nes, mūsų duomenimis, yra Rusijoje. Norėtume jį apklausti kaip įtariamąjį”, - sakė prokuroras

SUSIRŪPINO ATMINTIMI Seimas svarstys grupės parlamentarų pateiktą Tautos istorinės atminties įstatymą, kuriame išskirtos valstybės šventės, nustatoma, kokia tvarka minimos istorinių įvykių sukaktys, siūloma sudaryti Tautos istorinės atminties tarybą. Projekto iniciatoriai tvirtina, kad jį parengti paskatino siekiai puoselėti istorinę sąmonę ir atmintį kaip žmogaus vertybių orientacijos ir tautos valsty-

bės egzistencijos pamatą. Anot jų, projekto rengimą paskatino tai, jog šiuo metu nėra aiškaus teisės aktuose suformuoto valstybės požiūrio į istorinės atminties išsaugojimą, nėra numatyti prioritetai, neapibrėžtos istorinės atminties finansavimo galimybės, finansų skyrimas ir valdymas.

KALNAS NELIKS PLIKAS Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė tikina, kad Gedimino kalnas tikrai neliks plikas - vietoj senų medžių galbūt bus pasodinta naujų augalų. Anot B.Kulnytės, šalinti senus medžius planuojama baigti pavasarį, o jokių naujų kalno tvarkymo darbų kol kas nenumatoma. Kultūros ministro Arūno Gelūno įsakymu spalio pabaigoje Gedi-

mino kalno ir Aukštutinės pilies teritorijai sutvarkyti skirta suma padidinta beveik puse milijono litų. Kovą ministrui paskirsčius Valstybės investicijų programoje numatytas lėšas, tam buvo numatyta 982 tūkst. litų, o spalį patikslintu ministro įsakymu lėšos išaugo iki 1 mln. 462 tūkst. litų. Kultūros ministerijos Finansų ir turto valdymo skyriaus vedėja Veronika Virganavičiūtė sako, kad tai ne papildomos lėšos naujiems darbams, o tarpusavyje tarp projektų paskirstyti pinigai. Apie tai, kad Gedimino pilies kalnui gresia pavojus, geologai įspėjo prieš ketverius metus. Jie teigė, kad slenka kalno šlaitai, juos išjudina siūbuojantys medžiai. Pastaruosius kelerius metus kalnas buvo tvarkomas ir tvirtinamas.

BNS, LŽ

2012 11 02 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Grafičių valymo mokestį vilniečiai atmetė TOMAS BAŠAROVAS

Vilniečiai, sulaukę sąskaitų už grafičių nuvalymą nuo daugiabučio sienos, ne veltui stojo į kovą su savavališką švarinimo akciją surengusiais namo administratoriais. Nors šie toliau ginasi tik vykdę merijos nurodymą, jau prabilta, kad įpykusiems gyventojams bus siūlomas kompromisas.

Sąskaitų už teplionių nuvalymą sostinės A.Jakšto gatvėje esančio daugiabučio gyventojai apmokėti neskuba. Valymo darbus užsakiusios namą prižiūrinčios bendrovės “Naujamiesčio būstas” komunalininkai tikina, kad su gyventojais bandys tartis gražiuoju. Jie teigia, kad švarinimo akcijos ėmėsi į kampą varomi Vilniaus savivaldybės administracijos valdininkų. Šie atkerta, kad norint imtis minėtų darbų buvo būtinas gyventojų daugumos pritarimas.

Atsisako mokėti Šiuo metu ant A.Jakšto gatvės 13 namo sienos, toje pačioje vietoje, kur dar vasaros pabaigoje gyventojų sąskaita buvo nuvalytas ryškiaspalvis grafitis, puikuojasi naujas vandalų paliktas kūrinys.

Daugiabučio gyventojai spėja, kad ši teplionė atsirado vos nuvalius ankstesnę.

LŽ kalbinami šiame name gyvenantys žmonės tikino, kad švarios sienos taip ir nematė. Gyventojai nebuvo iš anksto informuoti ir apie ketinimus valyti namo fasadą, juolab už jų pačių pinigus.

“Tai yra beviltiškas reikalas. Nuvalytų sienų niekas nematė, nors jie (namą administruojanti bendrovė “Nau-

Šiuo metu toje pačioje vietoje, kur dar vasaros pabaigoje gyventojų sąskaita buvo nuvalytas ryškiaspalvis grafitis, puikuojasi naujas vandalų paliktas kūrinys. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Gyventojų sutikimas - būtinas jamiesčio būstas” - aut.) sako, kad nuvalė. Tačiau kitą dieną buvo vėl užpiešta”, - piktinosi vienas daugiabučio gyventojas. Už grafičio nuvalymą jo prašoma susimokėti daugiau kaip 60 litų.

Priklausomai nuo patalpos dydžio, kiekvienas buto ar tame pačiame name įsikūrusio biuro savininkas už sienų valymą turėtų pakloti nuo 50 iki 200 litų. “Nei aš pats, nei kaimynai nenorime mokėti absurdiško mums primesto mokesčio”, - įtūžio neslėpė vilnietis.

Jo teigimu, daugiau nei du trečdaliai namo, kuriame beveik pusšimtis butų, gyventojų kategoriškai atsisako mokėti už rugpjūčio mėnesį jiems suteiktas namo fasado švarinimo paslaugas.

Rašoma virtuali Mirusiųjų knyga Atkelta iš

• 1p.

lytas merijos paliepimu. “Nuvalyta tada, kai savivaldybė išleido įsakymą, kad reikia būtinai valyti, nes kitaip bus baudžiami pastatų valdytojai”, - LŽ tikino jis.

Anot V.Mackonio, namus prižiūrintys administratoriai esą taip pat laikosi pozicijos, kad patys gyventojai turėtų spręsti, valyti sienas ar ne. “Savivaldybė visų pirma turėtų užtikrinti viešąją tvarką. Jei jos neužtikrina, žmonės juk nesaugos namo su kastuvais ir šakėmis, kad niekas nepaišytų.

Tik tada, kai gyventojai sutinka, reikia valyti pastatus”, - teigė jis.

“Naujamiesčio būsto” atstovas patikino, kad su daugiabučio gyventojais, atsisakiusiais apmokėti sąskaitas, bus kalbamasi ir ieškoma kompromiso. “Mes bendrausime su žmonėmis, gal savivaldybei reikės ieškinį pateikti, ieškosime visokių variantų”, sakė V.Mackonis.

naičių mirusieji, o Varėnos rajone surašyti mirusieji, palaidoti dvylikoje kapinių.

Nykstant kaimams, nyksta kapinės

Identifikuoja ne visus

Prieš ketverius metus įkurta Lapkričio 2-osios draugija pavadinta kasmet lapkričio 2-ąją minimų Vėlinių, t. y. mirusiųjų pagerbimo dienos, garbei. Draugijos tikslas - gaivinti tautos atmintį. “Visi matome, kaip nyksta Lietuvos kaimai. Senieji jų gyventojai išmiršta, išvažiuoja gyventi pas vaikus į miestus, o į jų namus, paverstus vasarnamiais, iš miestų atsikrausto svetimi žmonės, su naująja vietove beveik neturintys jokių sąsajų”, - LŽ teigė V.Kaminskas. Jis pabrėžė, kad nebelikus vietos gyventojų nebėra kam tvarkyti ir kaimuose likusių kapinaičių, tad šios labai sparčiai nyksta, jau nebeprisimenami jose palaidoti mirusieji.

“Tad mūsų draugijos tikslas - internete paskelbti kiekvieno mirusiojo duomenis, kad apie jį ateities kartoms liktų bent toks prisiminimas”, - sakė V.Kaminskas.

Lapkričio 2-osios draugijos entuziastai pačių sukurtame interneto puslapyje www.atminimoknyga.lt yra paskelbę duomenis apie 21 298 mirusiuosius, palaidotus 36 šalies kapinaitėse. V.Kaminskas teigė, jog pirmasis jo vadovaujamos organizacijos darbas buvo surašyti pirmosios Lietuvos sostinės - Kernavės ir netoli jos esančių Musninkų kapinių mirusiuosius. Visos ant paminklų iškaltos mirusiųjų pavardės nufotografuotos ir pateiktos internete. Vėliau entuziastai dirbo Kėdainių rajone, į virtualiąją erdvę įdėjo dešimties šio rajono kapinaičių mirusiųjų pavardes.

Biržų rajone surašyti keturių kapi-

Anot V.Kaminsko, darbas, kurį atlieka jo vadovaujama draugija, ir pasaulyje, ir Europoje dirbamas jau seniai, tuo rūpinasi valstybės. Tik pas mus to atlikti niekas iki šiol nesiėmė.

“O juk taip svarbu plėtoti protėvių atminimo ir pagerbimo tradicijas, skatinti žmones domėtis savo kilme, ieškoti šaknų”, - pabrėžė Lapkričio 2-osios draugijos pirmininkas. Jis teigia, kad pradėjęs savotišką kaimų kapinaičių inventorizavimą įsitikino, jog tai darančiųjų Lietuvoje yra. Tačiau iki šiol tai buvo pavieniai entuziastai. Į Lapkričio 2-osios draugijos narius kreipiasi žmones, kurie yra surašę savo kaimų kapinaičų mirusiuosius ir nori pasidalyti savo informacija.

Draugijos pirmininkas teigė, jog surašyti kaimo kapinaičių, kuriose paprastai būna apie 500 kapaviečių, mirusiuosiuos 4-6 ekspedicijos dalyviams paprastai prireikia 2-3 dienų.

V.Kaminskas sakė, kad nemažai kapinių paminklų būna apžėlę samanomis, kurių nepakanka nugremžti, kad išskaitytum raides. “Esame pastebėję, kad geriausia paminklų valymo priemonė - skutimosi putos. Tad į ekspedicijas vežamės jų nemažai”, aiškino V.Kaminskas. Jo teigimu, kad ir kaip stengtųsi ekspedicijų dalyviai, maždaug dešimtadalio ant paminklų esančių užrašų įskaityti nepavyksta, tad šie mirusieji į virtualiąją atminimo knygą nepatenka. Anot draugijos pirmininko, į Atminimo knygą dažniausiai įrašomi žmonės, mirę XIXXX amžiuje.

•

Įžvelgia pinigų plovimą Tame pačiame name įsikūrusių įmonių savininkai taip pat piktinasi pastatą prižiūrinčios bendrovės savivale, nes kai kurioms jų sienų švarinimas padarė nemažai žalos. “Valant sieną buvo pramušta skylė ir į mūsų kontorą prapliupo vanduo. Buvome labai išsigandę, nes iš pradžių manėme, kad vamzdžiai trūko”, - LŽ pasakojo kelionių agentūros “DeltaInterservis” darbuotoja.

150 litų sąskaitos už sienos valymą sulaukė grožio salono “Mirra” vadovas Pavelas Dobriakovas. “Už tokią pinigų sumą vien mūsų įmonei apsimokėtų pasisamdyti žmogų, ir jis tikrai nuvalytų sieną daug švariau ir geriau.

Įsivaizduokite, kokia pinigų suma susidaro juos renkant iš visų butų. Tai pinigų plovimas”, - teigė jis. P.Dobriakovas įsitikinęs, kad grafičių valymas nuo sienų - bergždžias darbas, o ant namo sienos buvusi teplionė esą niekam nemaišė. “Jeigu tai būtų fasadas iš gatvės pusės, suprasčiau, kad miesto centre to negali būti. Bet čia yra takas, visiškai nematoma vieta. Šiukšlių dėžės stovėti gali, o siena negali būti apipaišyta”, piktinosi jis.

Ieškos įvairių variantų Daugiabutį prižiūrinčios bendrovės “Naujamiesčio būstas” atstovas spaudai Vilius Mackonis teigė, kad grafitis nuo namo sienos buvo nuva-

Sostinės tarybos pernai patvirtintos Statinių tinkamos priežiūros taisyklės įpareigoja statinio naudotoją ar valdytoją prižiūrėti fasadus, nuvalyti ar uždažyti grafičius. Už taisyklių nesilaikymą gali būti skirtas įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. litų. Tačiau iki šiol nebuvo skirta nė viena bauda privačių namų ar daugiabučių gyventojams, jų administratoriams ar bendrijų pirmininkams.

Norint valyti pastatų sienas, pasak sostinės valdininkų, būtinas namo gyventojų sutikimas. “Namo administratorius, nusprendęs nuvalyti grafičius nuo pastato, turi gauti daugumos gyventojų pritarimą”, - LŽ tikino merijos atstovai.

•

Unikalaus fasado gali nebelikti KAZYS KAZAKEVIČIUS

Pasaulio kybartiečių draugija (PKD) prieš penkerius metus nusprendė nuo visiško sunykimo apsaugoti vertingiausią pastatą Kybartuose, statytą Rusijos imperatoriaus svitai. Sumanymo įgyvendinimas pasirodė esąs gerokai sunkesnis nei tikėtasi.

Kai 2001 metais gaisras nusiaubė J.Basanavičiaus gatvėje esančio triaukščio viršutinį aukštą, namas buvo tapęs vaiduokliu. Vilkaviškio merijos valdininkai mėgino tartis su savininkais, kad jie už simbolinę kainą parduotų ugnies nuniokotus butus, o vėliau virstų socialiniu būstu, tačiau derybos nepavyko.

Reikia stogo “Reikėjo skubiai ką nors daryti, nes situacija buvo labai grėsminga - bet kada galėjo nugriūti vertingiausia fasadinė siena. Todėl nutarėme imtis iniciatyvos, ieškoti rėmėjų ir išpirkti dalį apleistų butų”, - LŽ pasakojo vienas PKD aktyvistų Ramūnas Valiokas.

Draugijai pavyko įsigyti keturis butus ir atlikti nemažai darbų.

Apytiksliais skaičiavimais, visiškai atstatyti pastatą Kybartuose reikėtų apie 10 mln. litų. Tai padarius jame galėtų įsikurti miesto muziejus, jaunimo centras, biblioteka, vietos atsirastų ir PKD būstinei. “Tačiau pirmiausia reikia išsaugoti pastatą, nes rizika, kad pagrindinė saugotina fasadinė siena gali bet kada nugriūti, išlieka”, - pripažino R.Valiokas.

Anot jo, riziką, kad fasadinė siena nugrius, sumažintų pastato stogas.

Rusijos imperatoriaus svitai Kybartuose kadaise statyti apartamentai dabar baigia sunykti.

LŽ archyvo nuotrauka

Tačiau jo nėra. “Tvarkymo darbus, kainavusius apie 50 tūkst. litų, atlikome draugijos sąskaita. Dabar per teismus išsiieškome išlaidas iš kitų bendraturčių. Tad neaišku, kada įdėti pinigai grįš ir kaip seksis rinkti aukotojų lėšas pastato stogui”, - sakė PKD aktyvistas. Anot jo, naujas stogas gali kainuoti apie ketvirtį milijono litų.

Prie jo įrengimo turėtų prisidėti visi pastato savininkai, ne tik ketvirtadalį patalpų turinti PKD. Deja, rasti bendros kalbos su kitais butų savininkais nesiseka.

Padėti negali “Mėginsime į seniūniją sukviesti savininkus ir siūlysime, kad parduotų savo turtą už simbolinę kai-

ną, jei neturi pinigų investicijoms”, - LŽ teigė Kybartų seniūnas Romas Šunokas. Anot jo, jeigu toks namas stovėtų Vilniuje ar Kaune, visos problemos seniai būtų išspręstos.

Vilkaviškio rajono meras Algimantas Antanas Greimas LŽ tvirtino pritariąs PKD iniciatyvai naujam gyvenimui prikelti unikalų pastatą Kybartuose, bet padėti negalintis.

“Anksčiau, kai savivaldybei dar priklausė dalis to pastato patalpų, gal ir buvo galima ką nors padaryti. Tačiau ankstesnės kadencijos rajono taryba nutarė patalpas privatizuoti ir pardavė. Privačiam pastatui atstatyti negalima naudoti savivaldybės biudžeto lėšų”, - sakė meras.

Anot jo, gal ir būtų kokių nors galimybių merijai išpirkti dalį patalpų ir tapti pastato dalininku, bet vargu ar tam pritartų tarybos dauguma, juoba kad savivaldybė paskendusi milijoninėse skolose.

Vienintelis likęs Kultūros paveldo departamento (KPD) Marijampolės teritoriniam padaliniui laikinai vadovaujanti Nijolė Kryžanauskienė LŽ aiškino, kad pastato Kybartuose avarinei būklei likviduoti KPD yra skyręs 11 tūkst. litų kaip paramą už jau atliktus darbus.

Apie 1900 metus pastatytas namas savo architektūra išsiskiria iš kitų Užnemunės pastatų. Ištaigingi apartamentai prie geležinkelio stoties buvo įrengti Rusijos imperatoriui ir jo svitai. Juos projektavo Prancūzijos inžinieriai. Vienas iš pastatų - vienintelis iki mūsų dienų išlikęs minėtasis namas J.Basanavičiaus gatvėje.

Kiti prabangios architektūros statiniai yra visiškai sunaikinti.

•

4

2012 11 02 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Visos biudžeto išlaidos negali būti prioritetinės KAETANA LEONTJEVA

Seimas pritarė 2013 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projekto pateikimui. Panagrinėkime, ką šis biudžetas žada.

Nacionalinio biudžeto išlaidos sudarys 29,5 mlrd. litų, jas numatyta didinti 781 mln. litų. Tiesa, atėmus Europos Sąjungos (ES) paramą, išlaidų augimas bus perpus mažesnis - 312 mln. litų.

Ar tai yra blogai? Žinoma, būtų daug geriau, jeigu būtų užšaldytos 2012 metų lygio biudžeto išlaidos. Finansų ministerija aiškina, kad išlaidos auga dėl ES paramos bendrojo finansavimo poreikio, dėl brangstančio valstybės skolos administravimo, dėl didėjančių Lietuvos įmokų į ES biudžetą ir dėl to, kad Lietuva kitąmet pirmininkaus ES Tarybai.

Finansuoti tai, kas svarbiausia Gyvendami ribotų išteklių pasaulyje ir turėdami ribotų išteklių biudžetą jo viduje turėtume nustatyti prioritetus. Jeigu tai, kam numatytas didesnis finansavimas, yra priorite-

tas, Vyriausybė turėtų pasakyti, kas nėra prioritetas.

Turint omenyje, kad visos nacionalinio biudžeto išlaidos siekia kone 30 mlrd. litų, nejaugi neįmanoma rasti bent vienos neprioritetinės srities?

Be to, vargu ar reikia džiaugtis rekordine ES parama, nes tam reikalingos ir rekordinės išlaidos jos bendrajam finansavimui (jau nekalbant apie tai, kad neretai parama panaudojama neefektyviai, iškreipia konkurenciją ir t. t.). Tuo metu brangstančios palūkanos rodo, kaip pavojinga turėti augančią skolą.

Neigiamas kitų metų biudžeto pokytis - sąlyginio biudžeto principo atsisakymas. Šį principą Lietuvos laisvosios rinkos institutas pirmąkart pasiūlė prieš daugiau nei dešimtmetį, o jo esmė, kad biudžeto išlaidos turėtų priklausyti nuo surenkamų pajamų. Kiekvienai programai būtų nustatomas svarbos lygis, o tuomet, kai trūksta pajamų, išlaidos būtų mažinamos ne tokioms svarbioms programoms.

Tai buvo iš dalies įgyvendinta 2011 ir 2012 metų biudžetuose ir veikė kaip išlaidų limitas, užtikrinantis, kad deficitas neauga taip smarkiai. Kodėl šio mechanizmo buvo atsisakyta? Ypač turint omenyje riziką, kad naujoji valdžia gali nepagrįstai pagerinti ekonominių rodiklių projekcijas, suplanuoti didesnes

išlaidas, o nepasitvirtinus optimistiniam pajamų planui šalis būtų pasmerkta augančiam deficitui ir skolai.

Gerai bent jau tai, kad 2013 metų biudžete išlieka anksčiau įtvirtinta nuostata: atsiliekant nuo pajamų plano daugiau nei 3 proc. ir Vyriausybei konstatavus, jog deficitas gali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto, keičiamas biudžetas taip, kad deficitas

Taip pat įsigalios naujas žemės vertinimo būdas. Dėl to žemės mokestis gali išaugti net keliasdešimt kartų, o tai bloga žinia mokesčių mokėtojams.

Tvirtinant biudžetą numatyta didinti cigarečių ir dyzelino akcizą, siejant tai su ES reikalavimais. Tai reiškia, kad siekiant sumažinti šešėlinę ekonomiką šį klausimą reikia kelti nebe Lietuvos, bet ES lygiu.

“Kiekvienai finansuojamai programai turi būti nustatomas svarbos lygis, o tuomet, kai trūksta pajamų, išlaidos turėtų būti mažinamos ne tokioms svarbioms programoms.” nustatyto rodiklio neviršytų. Deja, nėra aiškiai pasakyta, ar būtų mažinamos išlaidos, ar keliami mokesčiai - reikia tikėtis, kad tai būtų pirmas variantas.

Pajamos augs Nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 28,8 mlrd. litų, t. y. 638 mln. litų daugiau nei šiemet. Planuojama, kad mokesčių pajamos augs dėl bendro ekonomikos augimo, tačiau yra numatyta ir padidinti mokesčius.

2013 metais įsigalios nauja žemės mokesčio redakcija, pagal kurią savivaldybės galės didinti šį mokestį nuo esamo 1,5 proc. tarifo net iki 4 procentų.

Dėl ekonomikos ir darbo užmokesčio augimo planuojama surinkti daugiau iš pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir pelno mokesčio. Nors GPM pajamos didės 337 mln. litų, savivaldybėms iš šių lėšų teks vos 40 mln. litų, nes mažinama į savivaldybes pervedama GPM dalis nuo 61 iki 57 procentų. Tai parodo neigiamą valstybės požiūrį į savarankišką savivaldą.

Mokesčių kėlimas nepateisino lūkesčių Vis dėlto didėja ne visų mokesčių pajamos, pavyzdžiui, 2013 metais iš

transporto priemonių mokesčių planuojama surinkti 10,5 proc. mažiau negu 2012-aisiais, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius - 13 proc. mažiau. Abu šie mokesčiai buvo gerokai padidinti nuo 2012 metų.

Nors gamtos išteklių mokesčio planą kol kas ir sekasi vykdyti, transporto priemonių mokesčio planas per pirmuosius 9 šių metų mėnesius buvo įvykdytas tik 94 proc., atsiliekant daugiau nei 8 mln. litų.

Užuot pripažinus, kad šių mokesčių didinimas nepasitvirtino, ir kartu su biudžetu teikus jų sumažinimo projektus, siūloma paprasčiausiai mažinti pajamų planus, o tai yra iš esmės ydinga.

Deja, biudžete taip pat nėra numatyta sumažinti per naktinę mokesčių reformą “laikinai” padidintų mokesčių. Keliant mokesčius buvo teigiama, kad didinama laikinai, o pasibaigus ekonomikos sunkmečiui jie bus atšaukti. Ateinančiais metais šalies ūkis augs jau ketvirtus metus iš eilės, tad akivaizdu, kad jau seniai laikas tesėti pažadą.

Tvirtindama biudžetą, naujoji valdžia turės puikią progą atšaukti naktinės mokesčių reformos klaidas ir sumažinti visus padidintus mokesčius, tokiu būdu ištesėdama savo rinkimų pažadus ir papildydama žmonių kišenes.

•

Kitų balsai MAISTAS IR INTELEKTAS

Ekodiena.lt informuoja, jog vaikai, kurie ankstyvoje vaikystėje valgė sveiką maistą, gali turėti šiek tiek didesnį intelekto koeficientą (IQ) negu tie, kurių racioną sudarė nesveikas arba greitasis maistas: “Adelai-

Lietuvos žinios

dės universiteto (Australija) mokslininkai, vadovaujami tyrimo autorės dr. Lisos Smithers, stebėjo daugiau kaip 7 tūkst. vaikų nuo pusės iki 8 metų. Mokslininkai nustatė ryšį tarp vaiko mitybos ir jo intelekto koeficiento.

Vaikai buvo iš labai skirtingų socialinių sluoksnių ir valgė labai įvairų maistą, tačiau tie, kurie maitinosi namie gamintu sveiku maistu, vartojo daug daržovių ir vaisių, paaugę rodė kiek didesnius inte-

lekto gebėjimus negu tie, kurie nuo ankstyvos vaikystės valgė specialiai vaikams paruoštą maistą (tyreles ir pan.), anksti pradėjo valgyti greitąjį maistą arba pusgaminius. IQ įtakos turėjo ir tai, ar vaikas buvo maitinamas krūtimi. “Mityba yra kertinis smegenų vystymosi elementas. Pirmus dvejus metus reikia daug įvairių medžiagų mūsų smegenims, kad šios galėtų kuo geriau išsivystyti. 8 metų sulaukę vaikai, kurie buvo maitinami krūtimi, o nuo 15 iki 24 mėnesių amžiaus - visada sveiku namie gamintu maistu, kur į racioną įtraukta daug vaisių, daržovių ir sūrio, turėjo 2 balais didesnį IQ nei tie, kurių mityba buvo prastesnė, - komentavo L.Smithers. Taigi tie vaikai, kuriems nuo ankstyvo amžiaus buvo nevengta duoti daug šokolado, sausainių, ledinukų, įvairių saldžiųjų gėrimų ir bulvių traškučių, vėliau ir rodė bent 2 balais mažesnį intelekto koeficientą.” Mokslininkai taip pat patvirtino, kad paruošti vaikams maisto produktai (tyrelės, košelės ir t. t.) darė neigiamą įtaką vaiko smegenų vystymuisi, jei vaikas buvo tik 6 mėnesių. Tačiau nuo 24 mėnesių toks maistas jau turėjo teigiamos įtakos. Dr. L.Smithers tyrimas patvirtina raginimus tėvams kuo rimčiau žiūrėti į vaiko mitybą. Nors teigiamas IQ poveikis palyginti nedidelis, pirmieji

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2151) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė Teisėsauga L.Vyšniauskienė Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204) (tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240) (tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2242) (tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

dveji metai yra ypač svarbūs žmogaus vystymuisi, tuo metu padarytos klaidos gali atsiliepti visą gyvenimą.”

MEILĖS ESPERANTO “Tagesspiegel” rašo apie kriterijus, kurie per pirmąją žmonių pažintį lemia, ar jie toliau bendraus: “Berlyno

Humboldto universiteto psichologijos profesorius Jensas Asendorpfas 2006 metais sukvietė daugiau kaip 380 žmonių, ieškančių partnerių, į vadinamuosius greituosius pasimatymus, kad nustatytų, kas turi lemiamą reikšmę tolesniems santykiams. Indianos universiteto mokslininkas Skyleris Place’as kito eksperimento dalyviams rodė J.Asendorpfo nufilmuotų pokalbių ištraukas. Per pokalbio vidurį tie dalyviai turėjo įvertinti, ar pašnekovai susidomėjo vienas kitu. Paaiškėjo, kad daugeliui stebėtojų tiek vokiečių, tiek amerikiečių ar kinų - tinkamai įvertinti užteko tų sekundžių. Rezultatas išliko teisingas net išjungus garsą ar tyčia padarius vaizdą neryškų. S.Place’o hipotezė būtų tokia: gestai ir poza suteikia informacijos, ar žmogus yra patrauklus pašnekovui, ir ji suprantama net kitų kultūrų atstovams. “Vadinasi, yra tarsi meilės esperanto kalba”, - pažymėjo mokslininkas. Jis spėjo, kad elgesio

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

modelį erotinio kontakto pradžioje visame pasaulyje formuoja Holivudas. Tačiau psichologė Elisabeth Oberzaucher iš Vienos mano, kad kai kurie signalai nėra reglamentuoti kultūros normų ir sąmoningai kontroliuojami. S.Place’as taip pat patvirtino, kad yra mechanizmas, kaip žmogus vertina siūlomo partnerio patrauklumo laipsnį, atsižvelgdamas į konkurentus, siekiančius to paties žmogaus palankumo. Kai S.Place’as paklausė studentų, dalyvavusių eksperimente, ar norėtų patys susitikinėti su

kuo nors iš rodytų pašnekovų, jie dažniau atsakė teigiamai, jei pasimatymas baigdavosi tolesnių santykių užmezgimu. Mokslininko duomenimis, daugiau kaip trečdalis greitųjų pasimatymų, vykusių per eksperimentą, baigėsi dar vienu susitikimu, o beveik 5 proc. dalyvių užmezgė ilgalaikius santykius su buvusiu pašnekovu. Ypač buvo populiarūs patrauklaus veido žmonės, taip pat tie, kurių aukštas lytinių hormonų lygis.”

LŽ

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

K.Jašinskas A.Makauskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 11 02 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

Portugalija dusdama toliau veržiasi diržą Nedarbas kopia į naujas aukštumas

Išmokos dar labiau apkarpytos, nauji mokesčiai prilygs vidutiniam mėnesio uždarbiui, darbo nėra. Portugalai nežino, kaip reikės išgyventi tokiomis sąlygomis.

Parlamentui patvirtinus naujas taupymo priemones portugalai išėjo į gatves protestuoti. Drakoniškos priemonės, kurių šalis priversta imtis mainais į 78 mlrd. eurų pagalbą, jau išvertė vieną Portugalijos vyriausybę, tačiau krizės apimtoje šalyje kol kas neregėti jokių požymių, kad sunkūs laikai eina į pabaigą. Parlamentas pritarė milžiniškiems biudžeto karpymams ir didžiuliam mokesčių didinimui - numatyta įvesti naują finansinių transakcijų mokestį, iš esmės pakelti nuosavybės ir pajamų mokesčiai. Taip siekiama sumažinti biudžeto deficitą. Galutinis balsavimas numatytas lapkričio 27 dieną. Šimtai piktų protestuotojų susirinko prie parlamento, o dvi pagrindinės Portugalijos profesinių sąjungų grupės lapkričio 14 dieną rengia visuotinį streiką.

Net tie portugalai, kurie neprotestuoja, jaučia, kad gyvenimas smarkiai blogėja. “Žmonės taupo, - sako Lina Santos, turinti spaudos kioską vienoje Lisabonos geležinkelio stotyje. - Jie pasižiūri į žurnalų viršelius ir norėtų pirkti, tačiau net pigiausi leidiniai kainuoja tiek pat, kiek pustuzinis duonos ragelių...”

Portugalijoje sklando netikrumo dvasia, žmonės žino, kad gyvenimas nepagerės. “Tai, kas mūsų laukia, bus daug blogiau, nei buvo šiais metais, - sako Lina. - Jau dabar trūksta stabilumo, o kitais metais tikrai dar labiau smuksime.” Jos 30 metų sūnus vairuoja autobusą, bet neturi nuolatinio darbo. Ispanijos ekonomikai smunkant turizmo verslas silpnėja.

Moteris pasakojo, kad jos sūnus per savaitę išsiuntė 140 darbo paraiškų, ir... nieko.

Turguose akivaizdu, kad žmonės apžiūri visus prekystalius ir patikrina visas kainas - perka tai, kas pigiausia.

Prie Portugalijos parlamento Lisabonoje liepsnojo protestuotojų laužai. / AFP/Scanpix nuotrauka

Suspaustas viduriukas Mokesčių pakėlimo mastas pribloškė net pačius parlamentarus, taip pat ir iš valdančiosios koalicijos. Ypač pajamų mokesčio pokyčiai, taip pat pridėta speciali “solidarumo” rinkliava.

no apmąstymams, kodėl vartotojai sumažino savo išlaidas labiau, nei tikėjosi net ir pati vyriausybė. Net ir prieš taupymo priemones oficialūs skaičiai rodė, kad ne tik net 91 proc. namų ūkių neišgalėjo turėti vienos sa-

“Tai, kad Portugalijos mokyklose metų metais nebuvo jokio finansinio lavinimo, lėmė, jog žmonės pernelyg lengvai ėmė paskolas.”

Daugeliui portugalų mokesčių didinimas kainuos vidutinį mėnesio atlyginimą. Ne tik opozicija, bet ir ekonomistai perspėjo, kad įsisuks recesijos spiralė, taupymas pakirs ekonomikos augimą ir atves prie didesnio nedarbo ir mažesnio mokesčių surinkimo, o tai dar labiau apsunkins pastangas sumažinti biudžeto deficitą.

Neseniai atlikta ekonominės nelygybės Portugalijoje studija teikia pe-

vaitės metinių atostogų, bet ir daugiau nei pusė stokojo pinigų padengti būtiniausioms išlaidoms, kurios prilyginamos maždaug 430 eurų per mėnesį, o tai - skurdo riba.

Ties šia riba balansuoja ne tik neturtingieji. Didžiąją dalį Portugalijos vidurinės klasės sudaro vadinamosios sumuštinių šeimos - ši frazė apibūdina “suspaustą viduriuką”. Žmonės iš šio viduriuko laikosi aukščiau skurdo

ribos, bet turi skolų, dėl kurių jų padėtis labai nestabili. Tuo pačiu metu dėl to, kad yra aukščiau skurdo ribos, jie neturi jokių galimybių gauti kokios nors socialinės pagalbos.

Portugalijos bankas pradėjo rengti atvirų durų dienas, per kurias skatina gyventojų finansinį raštingumą.

Programos vykdytojai suvokia, kad žmonės gali reaguoti neigiamai: kaip galima kalbėti apie kokį nors taupymą krizės įkarštyje? Tačiau specialistai aiškina, kad finansinis išprusimas suteikia įrankių sunkmečiui įveikti. Žmonės privalo suvokti, kad būtina lyginti finansinius produktus. “Tai, kad Portugalijos mokyklose metų metais nebuvo jokio finansinio lavinimo, lėmė, jog žmonės pernelyg lengvai ėmė paskolas, - sako Carlosas Farinha iš Portugalijos banko. - Prieš penkiolika metų visi buvo skatinami tik vartoti - tai buvo priimtina ir pageidautina; dabar tai keičiasi.”

230 vietų Portugalijos parlamente valdančioji koalicija kontroliuoja 132 vietas ir balsavimu pritarė 2013 metų biudžetui. Opozicijoje esantys socialistai balsavo prieš. Tačiau įstatymas gali susidurti su teisinėmis kliūtimis, nes teisininkų sąjunga jau prakalbo apie tai, kad jis gali prieštarauti Konstitucijai. Drakoniškų priemonių reikalauja Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) - tai numato gelbėjimo paketas, dėl kurio Portugalija susitarė su šiomis institucijomis 2011 metų gegužę.

Nedarbas Portugalijoje šiuo metu siekia 15,7 proc. (prieš metus buvo 13,1 proc.). Liepą vyriausybė siūlė apriboti papildomas atostogas ir panaikinti kalėdines išmokas viešojo sektoriaus darbuotojams, bet Konstitucinis Teismas šias priemones atmetė. Tačiau ES ir TVF giria žingsnius, kurių iki šiol ėmėsi Portugalija.

Nedarbas visoje euro zonoje šoktelėjo į naujas aukštumas. Naujausi skaičiai rodo, kad rugsėjį darbo neturėjo 18,49 mln. žmonių, arba 11,6 proc. (tuo pačiu metu prieš metus nedarbas euro zonoje siekė 10,3 proc.). Didžiausias nedarbas registruojamas Ispanijoje 25,8 proc., mažiausias - Austrijoje (4,4 proc.). Ispanijoje ir Graikijoje darbo neturi daugiau kaip pusė žmonių iki 25 metų. Mažiausias jaunimo nedarbas 8 proc. - yra Vokietijoje, o apskritai nedarbo lygis ten - 5,4 procento.

Visa euro zona suka galvą, kaip paskatinti ekonomikos augimą, be kurio negalimas darbo vietų kūrimas, tačiau antrą ketvirtį euro zonos ekonomika susitraukė 0,2 proc., Italija ir Ispanija neišsikapsto iš recesijos, o Prancūzijos ekonomika patiria nulinį augimą jau kelis ketvirčius iš eilės. Išimtis tik Vokietijos ekonomika, didžiausia Europoje, kuri antrąjį ketvirtį augo 0,3 procento.

Manoma, kad lapkričio viduryje paskelbus trečiojo ketvirčio duomenis paaiškės, kad Vokietijos augimas sulėtėjo.

Visoje 27 narių ES darbo neturi 25,75 mln. žmonių, arba 10,6 procento.

•

Nauja era Vatikano laikraštyje Galbūt sunku įsivaizduoti, bet “L’Osservatore Romano” pristato naują filmą apie Džeimsą Bondą. Vatikano leidinyje pučia nauji vėjai - kad skaitytojai nemiegotų.

Jeigu kas nors mano, jog oficialusis Vatikano laikraštis konservatyvus, skelbia vien religines naujienas ir griežtus popiežiaus dekretus, tokiems derėtų pasakyti, kad dienraštis išspausdino ne vieną, o penkis straipsnius apie naująjį bondiados filmą.

“Operacija “Skyfall” sulaukė itin teigiamo leidinio “L’Osservatore Romano” įvertinimo. Laikraštis vadina šią juostą viena geriausių iš visų 23 filmų apie Džeimsą Bondą, sukurtų per pastaruosius 50 metų.

Pagrindiniame straipsnyje “007: licencija verkti” rašoma, kad naujausias filmas apie garsiausią pasaulyje šnipą yra geras, nes jame naudojama mažiau klišių, o pagrindinis veikėjas daug “žmogiškesnis, gebantis būti sujaudintas ir verkti kitaip tariant, tikroviškesnis”.

Antrame straipsnyje lyginami Džeimsą Bondą vaidinę įvairūs aktoriai: nuo Seano Connery iki Da-

nielio Craigo. Duodamas interviu Vatikano laikraščiui D.Craigas sakė, kad jaučiasi visai kitoks nei ankstesni Bondą vadinę aktoriai, bet S.Connery pripažįsta kaip “atskaitos tašką”.

Dar kitame straipsnyje aiškinamasi, kodėl rašytojas Ianas Flemingas savo personažą pavadino Džeimsu Bondu. Esą jis norėjo neišsiskiriančio vardo. Penktame straipsnyje analizuojami filmų garso takeliai. Ši bondiados naujienų puokštė puikiai parodo, kaip pasikeitė “L’Osservatore Romano”, kai 2007 metais leidinio vyriausiuoju redaktoriumi tapo Gianas Maria Vianas. Šis žmogus pamažu pertvarkė dienraštį, nes iki tol, anot kritikų, jis galėjo atstoti migdomuosius. Naujasis vadovas pavertė jau 151 metus leidžiamą Šventojo Sosto oficialųjį ruporą laikraščiu, kuris praneša ne tik naujausius įvykius, tendencijas, Bažnyčios reikalus, bet skiria dėmesio ir pramogų pasauliui. G.M.Vianą redaktoriumi paskyrė popiežius Benediktas XVI. Nuo to laiko leidinyje atsirado daugiau ir moterų rašomų straipsnių, nemažai dėmesio skiriama tarptautinėms naujienoms; pereita prie skaitytojams patogesnio maketo

Tai, ką rašo “L’Osservatore Romano”, atidžiai seka katalikai ir visa pasaulinė žiniasklaida. / Užsienio spaudos nuotrauka ir šrifto. Laikraštis atsisakė ankstesnio griežto formato, dėl kurio kai kada buvo vadinamas “Katalikų Pravda” (turėta galvoje Sovietų Sąjungos komunistų partijos oficialųjį dienraštį).

Pavyzdžiui, 1963 metais pasirodžiusį antrąjį filmą apie Džeimsą Bondą “Iš Rusijos su meile” Katalikų bažnyčia ignoravo arba net smerkė, kaip ir kino klasika tapusį 1960-ųjų italų re-

žisieriaus Federico Fellini “Saldų gyvenimą” (“La Dolce Vita”).

Nors “L’Osservatore Romano” leidžiamas labai mažu - vos 15 tūkst. egzempliorių - tiražu, kur kas mažesniu net už kai kurių Amerikos universitetų leidinius, jis yra labai įtakingas. Vedamieji straipsniai, atspindintys Vatikano poziciją, dažnai cituojami pagrindinių žiniasklaidos

kanalų ir sulaukia atgarsio visame pasaulyje. Interneto svetainė, pateikiama septyniomis kalbomis, yra kasdien lankoma dešimčių tūkstančių žmonių. Be to, “L’Osservatore Romano” neseniai pradėjo leisti mėnraštį, kuriame spausdinami vien moterų parašyti straipsniai.

•

BBC, Reuters, BNS, LŽ

6

2012 11 02 Lietuvos žinios

Pasaulis

Niujorkas grįžta prie normalaus gyvenimo Amerikiečiai ėmėsi likviduoti padarinius uragano, negailestingai nusiaubusio rytinę šalies pakrantę. Prie normalaus gyvenimo grįžta ir didžiausias jos miestas Niujorkas.

B.Obama guodžia nukentėjusius gyventojus.

Tai viskas, kas liko iš namo praūžus Sandy. / AFP/Reuters/Scanpix ir užsienio spaudos nuotraukos

N

ors dar neveikia metro ir nekursuoja priemiestiniai elektriniai traukiniai, didmiestis jau stojasi ant kojų. Vėl atidaryti teatrai ir muziejai, o namuose vėl žiebiasi šviesos. Elektrą jau turi didžioji dalis šiaurinio Niujorko gyventojų, trečiadienio vakarą šviesa atsirado ir daugelyje Bronkso namų. Tačiau be elektros vis dar yra daugybė vandenyno pakrantės gyventojų, o dėl avarijos vienoje pastotėje elektros neturi dar apie pusę milijono niujorkiečių. Iš žemiausių miesto rajonų evakuoti 6,3 tūkst. žmonių vis dar glaudžiasi laikinose prieglaudose, kuriomis dažniausiai virto miesto mokyklos.

Uraganas Sandy nusinešė mažiausiai 72 žmonių gyvybes, tarp žuvusiųjų - 22 niujorkiečiai. Tačiau valdžios atstovai pabrėžia, kad šie skaičiai nėra galutiniai. Daugiausia žmonių žuvo atsidūrę po virstančiais medžiais.

Iki šiol tebėra užtvindyti keli Naujojo Džersio miestai. Ši valstija nuo stichijos nukentėjo labiausiai. Smarkiai nuniokota ir Vakarų Virdžinija, Niujorkas ir Konektikutas. Vyriausybė jau pažadėjo kompensuoti namus praradusiems amerikiečiams naujojo būsto nuomos išlaidas.

bergas niujorkiečiams pažadėjo, kad jis būtinai įvyks, bet tik po savaitės.

M.Bloombergas paskelbė, kad į Manhataną draudžiama įvažiuoti automobiliams, kuriuose sėdi mažiau nei trys žmonės. Tai padaryta dėl to, kad vis dar neveikia metro ir nevisiškai sutvarkytas priemiestinių traukinių judėjimas. Žmonės į darbą ėmė vykti savo mašinomis, todėl susidarė neregėti kamščiai keliuose, vedančiuose į Manhataną, bei kitose centrinėse miesto gatvėse.

Niujorko valstijos gubernatorius Andrew Cuomo buvo žadėjęs, kad metro netrukus ims veikti, tačiau metro traukiniai kol kas važiuoja tik iki 34-sios Manhatano gatvės. Visų Niujorko metro linijų neįmanoma atidaryti, nes tebėra užtvindyti 7 tuneliai. Užtat autobusai jau važinėja po visą miestą, be to, keleiviai jais vežiojami nemokamai. Niujorko meras pranešė, kad mokyklos bus uždarytos visą šią savaitę, pirmiausia dėl to, kad vis dar sutrikęs transportas.

Atsigauna ir Vašingtonas Užtat visi Vašingtono gyventojai jau turi elektrą. Nors Kolumbijos apy-

gardoje nieko nebuvo sugriauta, daug kur uraganas nutraukė laidus, todėl dvi dienas šviesos neturėjo ir 400 tūkst. sostinės gyventojų. Nebuvo elektros ir Merilando bei Virdžinijos valstijose. Vašingtone visas viešasis transportas jau veikia įprastu režimu, galima pasiekti ir sostinės priemiesčius. Važiuoja ir tolimojo susisiekimo traukiniai, taip pat tarpmiestiniai autobusai. Įprastu režimu dirba ir Vašingtono oro uostas.

Ar žmonija kalta dėl uragano?

Nors jau atsirado teigiančiųjų, kad uraganas Sandy - globalinio atšilimo pasekmė, klimatologai dar taip tvirtinti nesiryžta. Jie tik sako, kad uragano sukelta banga buvo tokia stipri todėl, kad jūros lygis kyla jau kelis dešimtmečius, o tai siejama su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu į atmosferą. Dienraštis “The New York Times” rašo, kad “nesvarbu, dėl ko kilo uraganas Sandy”, jį reikia laikyti būsimų audrų šaukliu, nes jūros lygis kyla vis sparčiau, klimato kaitos rizika akumuliuojasi, o politinė sistema nieko nedaro”.

Dar vienas sunkumas, su kuriuo

Metro tuneliai dar užpilti Jau trečiadienį didžioji dalis Niujorko gyventojų vėl galėjo eiti į darbą, o turistai, pratūnoję per uraganą viešbučiuose, vėl leidosi apžiūrinėti miesto įžymybių. Pradėjo veikti restoranai, kavinės, parduotuvės ir prekybos centrai.

Miesto komunalinės tarnybos pumpuoja vandenį iš užpiltų metro tunelių ir prijungia namus prie elektros tinklų. Niujorko valdžia teigia, kad prireiks 4-5 dienų, o gal ir visos savaitės, kol elektros tiekimas bus atkurtas visame didmiestyje.

Dalis Niujorko gyventojų nutarė, kad visa, kas blogiausia, jau praeitis, ir naktį į ketvirtadienį leidosi švęsti Helovino. Tiesa, tradicinio parado, rengiamo Visų šventųjų dieną, nebuvo, tačiau miesto meras Michaelas Bloom-

dabar susidūrė mokslininkai, yra tai, kad Sandy - nestandartinis uraganas.

Jungtinių Valstijų šiaurės rytinėje pakrantėje Sandy virto retu stipraus uragano ir žiemos audros hibridu, nors tai paprastai būdinga tik pietų platumoms. Ar tokių audrų daugės šylant klimatui, dar nežinoma. Įrodyta tik tai, kad esant šiltai atmosferai ilgiau išsilaiko vandens garai, t. y. susidaro “daugiau energijos” galimoms audroms. Tačiau klimatologai vis dar ginčijasi, kaip tai paveiks uraganų susidarymą ateityje. Dauguma mokslininkų mano, kad jau artimiausiais dešimtmečiais, klimatui vis šylant, uraganų, susidarančių virš Atlanto vandenyno, skaičius nesikeis ir net sumažės, tačiau jų griaunamoji galia greičiausiai

Dalis Niujorko gyventojų nutarė, kad visa, kas blogiausia, jau praeitis, ir naktį į ketvirtadienį leidosi švęsti Helovino. Tiesa, tradicinio parado, rengiamo Visų šventųjų dieną, nebuvo. bus didesnė. Pastebima, kad jau kelis dešimtmečius uraganai darosi vis stipresni, bet tai galima paaiškinti ir natūraliais gamtos ciklais.

Meteorologas Jeffas Mastersas, kuris įkūrė tinklalapį “Weather Underground”, teigia, kad klimatas keičiasi kardinaliai. “Pastebime labai keistas, labai stiprias audras su nepaprastai mažu slėgiu jų centre ir nepaprastai stipriais vėjais planetos paviršiuje”, sakė meteorologas. J.Mastersui linkęs pritarti ir Kevinas Tranbergas iš Nacionalinio atmosferos tyrimų centro. Šis mokslininkas apskaičiavo, kad dėl visuotinio klimato atšilimo Sandy galėjo gauti 10 proc. savo energijos.

Sandy padėjo B.Obamai

Taip atrodo kai kurios Niujorko metro stotys.

skirtumas tarp kandidatų palaikymo sudaro vos vieną procentą, B.Obama vis vien gali tikėtis pergalės, nes pagal JAV įstatymus rinkimai vyksta principu “laimėtojas gauna viską”, t. y. jeigu valstijoje vienas kandidatas gauna bent keliais rinkėjų balsais daugiau nei kitas, jis automatiškai gauna visos valstijos rinkėjų balsus.

Uraganui praūžus M.Romney tik gali raginti žmones aukoti nukentėjusiesiems, tuo metu B.Obama turi didžiulį pranašumą - jis gali veikti. Šiuo metu B.Obamos vardas neatsiejamas nuo valdžios, kovojančios su uragano padariniais, veiksmų. Ir nesvarbu, ar ta veikla sėkminga, ar nelabai. Vis dėlto B.Obama puikiai tvarkosi su savo darbu ir net sulau-

Užgriuvęs Ameriką per patį rinkimų kampanijos įkarštį uraganas Sandy tiesiog apvertė ją aukštyn kojomis.

“Ironiška, kad ši stichinė nelaimė pridėjo taškų demokratų kandidatui. Jis net galėjo dviem trims dienoms pristabdyti rinkimų kampaniją, nes yra JAV prezidentas Barackas Obama”, - rašo Vokietijos savaitraštis “Stern”.

Apklausos rodo, kad per šias dienas B.Obama aplenkė respublikoną Mittą Romney net svyruojančiose valstijose, kurios paprastai ir lemia rinkimų baigtį. Nors kai kuriose valstijose

kė pagyrų iš respublikono, didžiulio M.Romney gerbėjo, Naujojo Džersio valstijos, kuri nukentėjo labiausiai, gubernatoriaus Chriso Christy.

Jis viešai pripažino, kad “darbo santykiai su prezidentu tiesiog puikūs”.

Vargu ar B.Obama būtų galėjęs tikėtis tokių žodžių, jei ne uraganas. O apie tokio pagyrimo naudą nė neverta diskutuoti.

Tuo metu M.Romney stovykla sutrikusi, nes jokios jo viešųjų ryšių akcijos jau nieko nebegali priešpriešinti B.Obamai. M.Romney atsidūrė labai nepalankioje padėtyje, nes kiekvienas jo veiksmas sulaukia kritikos.

Kai respublikonų kandidatas ima reikšti solidarumą su nukentėjusiaisiais nuo uragano, vieni tuoj sako, kad taip jis siekia susižerti politinius dividendus iš katastrofos, o jei M.Romney to nedaro, jis imamas kaltinti beširdiškumu ir neveiklumu. Todėl vienintelis išsigelbėjimas respublikonui - kuo greičiau atnaujinti rinkimų kovą, o B.Obamai to net nebuvo reikalo daryti. Tačiau prezidentas, norintis būti išrinktas antrai kadencijai, tai taip pat padarė, nes gautos progos tiesiog negalėjo praleisti.

•

AP, “The New York Times”, “The National Post”, “Stern”, LŽ

2012 11 02 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Milžiniški tuneliai saugo Tokiją nuo potvynių Tokijo priemiesčiuose, už nedidelio vyriausybės pastato, futbolo stadiono ir riedlenčių parko, įrengtas inžinerijos stebuklas. Tai puikus pavyzdys, kaip sėkmingai panaudojamas Japonijos kapitalas, nes šis įrenginys apsaugo 13 mln. gyventojų nuo potvynių bei tropinių ciklonų. Įėjimas į šiuos tunelius yra visą laiką užrakintas ir lankytojams nepasiekiamas. Jie gali šimtus kartų eiti pro tą vietą ir net neatkreips dėmesio į Tokijo inžinerijos stebuklą. Šis vadinamasis vandens išleidimo tunelis buvo statomas 1993-2006 metais ir kainavo daugiau kaip 3 mlrd. dolerių. Įrengtas tunelių kompleksas atrodo daug įspūdingiau, nei skamba šio statinio pavadinimas. Nusileidus žemyn vingiuotais laiptais atsiduriama didžiulėje salėje, primenančioje požeminį Panteoną. Vaizdas išties įspūdingas. Jį galima palyginti su fantastinio filmo scena. Vandens rezervuarai driekiasi beveik 100 metrų, o bokštai aukštesni už penkių aukštų pastatą. Šiame milžiniškame komplekse yra penkios didžiulės šachtos, kuriomis vanduo gali judėti išilgai tu-

Kelionė tuneliais primena fantastinio filmo sceną.

Japonų požeminiuose tuneliuose galima pasijusti kaip graikų Panteone.

Užsienio spaudos nuotraukos

nelio, nusidriekiančio daugiau kaip 6,5 kilometro. Įrengti šiuos tunelius reikėjo dėl to, kad Saitamos prefektūroje dėl smarkių liūčių dažnai galimi potvyniai Nakos upės baseine. Užtat čia ir buvo įrengta puiki vandens išleidi-

mo sistema, apsauganti vertingus žemės ūkio paskirties naudmenis. Kai vandens rezervuarai ir tuneliai pilni, inžinieriai gali įjungti sistemos šerdį, sudarytą iš keturių turbinų. Šios turbinos panašios į reaktyvinių lėktuvų “Boeing 737” variklius. Tad

Dar viena grėsmė pasauliui? Šiuo metu pasaulyje dėl savo gyvybės kovoja vienas žmogus, užsikrėtęs pavojingu koronos virusu. Kitas jau yra miręs.

Tačiau medikai bijo, kad šis virusas gali sukelti naują mirtinai pavojingą epidemiją, nes gyvuliai ir graužikai jį perduoda žmogui.

Vienoje Didžiosios Britanijos ligoninių su pavojingu virusu kovojančiam žmogui prijungtas dirbtinis plaučių gyvybines funkcijas palaikantis aparatas. 49 metų Katare gimęs ir šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvenantis vyras gydomas intensyviosios terapijos skyriuje Guy ir Šv. Tomo ligoninėje Londone. Šis vyras laikomas izoliuotas nuo tada, kai užsikrėtė naujo tipo koronos virusu Saudo Arabijoje. Mokslininkai jau prilygino šią infekciją pavojingam SARS virusui, nuo kurio 2002 ir 2003 metais pasaulyje mirė daugiau kaip 900 žmonių.

Kaip sakė ligoninės atstovė, karantine laikomam vyrui taikoma ekstrakorporalinė membraninė kraujo prisotinimo deguonimi procedūra. Taip deguonis perduodamas į kraują, nes plaučiai nebeatlieka savo funkcijų, todėl procedūrą tenka daryti nuolat. Ligoninės atstovė pridūrė, kad Guy ir Šv. Tomo ligoninė Londone yra viena iš penkių specializuotų centrų pasaulyje, siūlančių tokį gydymą. Ligoninėje taikomos griežtos infekcijų prevencijos ir kontrolės procedūros, nes būtina apsaugoti kitus pacientus bei darbuotojus. Ligoninės atstovės

nuomone, kol kas “nėra jokių įrodymų, kad virusu būtų užsikrėtę kiti pacientai ar personalo nariai”.

Pavojingas koronos virusas Katare gimusiam vyrui diagnozuotas virusas - tik antras atvejis visame pasaulyje, kai žmogus užsikrečia į SARS infekciją panašiu virusu. Nuo šios infekcijos jau mirė 60 metų vyras Saudo Arabijoje, tačiau ekspertai mano, kad aukų gali būti ir daugiau.

Sveikatos apsaugos agentūra patvirtino, kad buvo nagrinėtas ir trečias galimo užsikrėtimo koronos virusu atvejis - pacientas Didžiojoje Britanijoje galėjo mirti nuo to paties užkrato, kaip ir Saudo Arabijos pilietis. Kol kas Sveikatos apsaugos agentūra nežino, kiek pavojingas šis naujasis virusas visai visuomenei.

Koronos virusas dažniausiai pasireiškia įprastais peršalimo simptomais, tačiau jis gali sukelti ir SARS sunkų ūminį kvėpavimo takų sindromą. 2003 metais nuo SARS protrūkio visame pasaulyje nukentėjo daugiau kaip 30 valstybių gyventojai, ypač Kinijoje ir Honkonge.

Mokslininkai teigia, jog mažai tikėtina, kad naujasis koronos virusas savo pavojingumu prilygtų SARS, tačiau šiuo metu jie labai atidžiai stebi padėtį. Sveikatos apsaugos agentūra užtikrino, kad visi žmonės, kurie turėjo kontaktų su Katare gimusiu pacientu, bus atidžiai patikrinti.

Manoma, kad viruso nešiotojas užsikrėtė viešėdamas Saudo Arabijoje, o simptomus pajuto būdamas Katare. Sveikatai pablogėjus pacien-

Žmonės vėl gali griebtis kaukių, kad apsisaugotų nuo pavojingo viruso.

tas ir jo šeima privačiu greitosios pagalbos lėktuvu buvo nugabenti į Didžiąją Britaniją. Iš pradžių jis buvo gydomas privačioje ligoninėje Londone, vėliau perkeltas į specializuotą kvėpavimo ligoms gydyti Guy ir Šv. Tomo ligoninę. Šiuo metu ligonis laikomas karantino sąlygomis.

Užsikrėtusiajam reikalinga intensyvi priežiūra ir dar nežinoma, ar pavyks išsaugoti jo gyvybę. Ligonį prižiūrintis personalas dėvi apsaugines kaukes ir pirštines.

Sveikatos apsaugos agentūra neatskleidžia viruso nešiotojo tapatybės ir nesako, kur jis bus gydomas toliau. Medikai teigia, kad jie turi elgtis atsargiai ir laukti, ar atsiras naujų požymių. Abi viruso aukas krėtė šaltis, kamavo kosulys, buvo sunku kvėpuoti. Užtat tikrai žinoma, kad abu užsikrėtę vyrai niekada nebuvo susitikę, todėl manoma, kad Saudo Arabijoje yra ir daugiau šiuo virusu užsikrėtusių ir jį perduodančių žmonių.

Svarbiausia budrumas Londono kvėpavimo takų infekcijos centro prie Londono imperijos koledžo direktorius - profesorius Peteris Openshaw sako, kad “turime būti budrūs, nes ligos požymiai kelia didelį nerimą, jog gali kilti naujas SARS tipo infekcijos protrūkis. Tačiau kol kas dar yra vilties, kad abu šie atvejai - tik lengva infekcija, o viruso diagnostika dabar tokia patikima, jog toks protrūkis kaip SARS nebepasikartos”.

Gyvybės išsaugojimo mokyklos prie Varviko universiteto profesorius Andrew Eastonas pridūrė, kad “į infekciją reikia žiūrėti atsargiai ir surinkti apie ją kuo daugiau informacijos. Žinant, kad tai kvėpavimo takų infekcija ir kad per keletą mėnesių buvo diagnozuoti du atvejai, gali kilti rimta grėsmė. Todėl labai svarbu išlikti budriems ir stebėti, ar ateityje neatsiras daugiau atvejų”. Profesorius A.Eastonas mano, kad virusas gali plisti per gyvūnų mėšlą, nes SARS infekciją pernešdavo šikšnosparniai.

Tačiau kol kas Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad turistams nėra priežasčių baimintis vykti į Artimuosius Rytus.

•

vargu ar šią Tokijo priemiesčio dalį galima palyginti su Niujorko požemine dalimi, kuri sudaryta iš metro tunelių labirinto, nuotekų sistemų ir elektros energijos tiekimo linijų.

Japonijos inžinieriai akcentuoja, kad japoniška požeminė sistema

yra skirta kovoti su smarkiomis liūtimis, bet abejotina, ar ji susidorotų su Niujorką nusiaubusiu Sandy tipo uraganu. Vis dėlto japonų inžinierių stebuklas teikia vilčių, kad žmonija ateityje galės pažaboti motiną gamtą.

•

F.Hollande’as skelbs sankcijas

B.Netanyahu ir F.Hollande’as rado bendrą kalbą.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as pareiškė, kad iš Irano “tikisi konkrečių veiksmų”, kurie įrodytų, jog ši šalis nevykdo branduolinio ginklavimosi programos. Priešingu atveju F.Hollande’as žada paskelbti “naujas sankcijas” Teheranui.

“Tai grėsmė, su kuria Prancūzija negali taikstytis. Mes balsavome už daugybę sankcijų ir esame pasiruošę balsuoti už kitas, jeigu tik bus tokia būtinybė”, - pareiškė F.Hollande’as per spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Prancūzijos lyderis pabrėžė, kad nori įrodymo, jog Iranas atsisakė siekio vykdyti branduolinio ginklavimosi programą.

B.Netanyahu pasidžiaugė dėl Prancūzijos pozicijos Irano atžvilgiu ir perspėjo, kad branduolinį ginklą turintis Iranas kelia mirtiną grėsmę žydų valstybei. Izraelio premjeras dar kartą atsisakė paneigti karinių veiksmų prieš Iraną galimybę, tačiau sakė, kad Izraelis suteikia Teheranui laiko iki 2013 metų pavasario ar net vasaros.

Kovingai nusiteikęs Izraelio lyderis aiškino, kad arabų pasaulis pajustų palengvėjimą jau “po penkių

AFP/Scanpix nuotrauka

minučių, priešingai, nei mano skeptikai”, nes Iranas nėra populiarus arabų pasaulyje. Duodamas interviu prancūzų savaitraščiui “Paris-Match” Izraelio premjeras sakė, kad “kai kurie kaimynų režimai ir jų piliečiai gerai suprato, jog branduolinį ginklą turintis Iranas kelia grėsmę ne tik Izraeliui, bet ir jiems”.

F.Hollande’as dar kartą paragino Izraelį ir palestiniečius atnaujinti taikos derybas be jokių sąlygų ir kritikavo Izraelį, kad jis tęsia okupaciją. “Tik derybos gali nulemti galutinį sprendimą”, - pabrėžė prezidentas. Tačiau dėl Izraelio vykdomų žydų nausėdijų statybų derybos nevyksta jau daugiau kaip dvejus metus, nes palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas atsisako sėsti prie derybų stalo.

B.Netanyahu Prancūzijoje taip pat susitiko su premjeru Jeanu-Marcu Ayrault ir užsienio reikalų ministru Laurent’u Fabiusu. Kartu su jais jis nuvyko į Tulūzą, kur atidengė paminklą, pastatytą nuo ginkluoto islamisto paleistų kulkų mokykloje žuvusiems trims vaikams ir mokytojui.

Kartu Izraelio premjeras nepraleido progos priminti, kad Europoje stiprėja antisemitizmas, “keliantis grėsmę visiems europiečiams”.

•

“Rhe Daily Mail”, BNS, CNN, LŽ

8

2012 11 02 Lietuvos žinios

Verslas

Keičiasi sieninių kalendorių mados EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Spaustuvininkai sako, kad anksčiau kalendoriuose dažniausiai buvo vaizduojama tiesmuka produktų reklama, o dabar dizainerių prašoma sukurti vaizdines metaforas, kurios neatsibostų akiai kabodamos ant sienos visus metus.

Kaip LŽ pasakojo S.Jokužio leidyklos-spaustuvės savininkas Saulius Jokužys, verslo įmonės jau suformavo savo užsakymų paketus kitų metų kalendorių gamybai. Dauguma jų nori, kad 365 dienų sisteminis sąrašas būtų ir biuro interjero puošmena, todėl samdo aukštesnio lygio dizainerius kalendorių maketams sukurti. Vidutinės įmonės užsisako 100-250 kalendorių, o didesnės, norinčios juos dovanoti ne tik partneriams, bet ir klientams, - ir 5 tūkstančius. S.Jokužys pridūrė, kad populiariausi yra sieniniai kalendoriai, tradiciškai kabinami biuruose ant vinies.

Madingos metaforos “Mados keičiasi. Anksčiau kalendoriuose buvo populiaru demonstruoti įmonės gaminamą produkciją arba, pavyzdžiui, transportą, gabenantį krovinius, o dabar siekiama ką nors pasakyti pasitelkiant konceptualią idėją”, - pabrėžė S.Jokužys. Paklaustas, kokios tos idėjos, pašnekovas atsakė, kad dauguma jų paremtos optimistinėmis metaforomis. “Pavyzdžiui, vienas bankas savo kalendoriuje vaizduoja, kaip jo klientas kopia į užsibrėžtų tikslų ar svajonių viršūnę. Pats bankas čia yra tarsi alpinisto virvė, kuri kilus ekstremaliai situacijai gelbės lipant į viršukalnę. Antai krovinius gabenanti įmonė vietoj šį procesą vaizduojančios nuotraukos renkasi sulankstomo laivelio formos kalendorių”, pasakojo S.Jokužys.

Spaustuvininkai pastebi ir kitą tarp vidutinio dydžio įmonių plintančią madą - kiekvienam darbuotojui Kalėdų proga dovanoti po kalendorių su jo ir kolektyvo asmeninėmis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti net naminiai augintiniai. “Aišku, nepamirštama uždėti ir bendrovės logotipo. Juk smagu namie turėti tokį kalendorių”, mano S.Jokužys.

Mažesnės spaustuvės kalendorių užsakymų piko laukia vėliau, gruodžio mėnesį. Kalendoriai.net portalas, siūlantis pasigaminti individualius kalendorius, papuoštus asmeninėmis

Naujausia mada tarp vidutinio dydžio įmonių - kiekvienam darbuotojui Kalėdų proga dovanoti po kalendorių su jo ir asmeninėmis nuotraukomis.

LŽ archyvo nuotrauka

nuotraukomis, tokių užsakymų kol kas turi nedaug. “Jau gauname pavienių prašymų pagaminti proginį kalendorių su žmogaus, kurį norima pasveikinti, nuotraukomis. Paprastai jų užsakoma po vieną du. Vienas toks kalendorius kainuoja apie 40 litų”, aiškino portalo vadybininkė.

Kaune veikiančios spaustuvės IĮ “Sirma” vadybininkas sakė, kad jie įmonių užsakymus pradeda gauti gruodžio pradžioje, o dabar daugiausia teiraujamasi dėl sieninių trijų dalių kalendorių gamybos galimybių.

Jie populiariausi tarp bendrovių, kurios tuose kalendoriuose pageidauja matyti savo produkcijos nuotraukas arba su jų veikla susijusius vaizdus.

“Tai - standartiniai prašymai, su specialiais užsakymais nelabai ir dirbame”, - pridūrė vadybininkas.

Kad nenusibostų Dizaino studijos UAB “IMAGO facta” vadovas Darius Abromaitis teigė, jog kasmet sukuria po 4-5 meninių kalendorių maketus. Juose esą svarbiausia - estetika, praktiškumas

nustumiamas į antrą planą. “Savo klientams taip pat rekomenduojame rinktis vaizdinę metaforą, o ne tiesmuką reklamą, kad ji metus kabėdama prieš akis nenusibostų, neįgristų ir nepradėtų erzinti”, - tvirtino D.Abromaitis.

Pasiteiravus, kokie būna meniniai kalendoriai, dizaineris dėstė, jog tai gali būti montažas su miesto nuotraukomis, įvaizdiniais sim-

Verslui nebegamina Prekybos tinklo “Iki” viešųjų ryšių vadovas Valdas Lopeta LŽ sakė, kad vadovams ir administracijos darbuotojams kiekvienais metais dovanojama po darbo kalendorių, kuriame, be įprastos informacijos, yra vietos ir įmonės vertybėms bei kitoms darbuotojams svarbioms datoms pasižymėti. Iš viso tokių “Iki” kalendorių kasmet užsisakoma apie tūkstantį.

Vidutinės įmonės užsisako 100-250 kalendorių, o didesnės, norinčios juos dovanoti ne tik partneriams, bet ir klientams, ir 5 tūkstančius. boliais, įvairiomis abstrakcijomis.

Jų šriftas paprastai būna smulkesnis negu populiarių sieninių kalendorių, turinčių datos žymeklį. D.Abromaitis pabrėžė, kad studija išplėtojo hibridinių kalendorių liniją, kurioje dera meninio ir kanceliarinio dizaino pranašumai.

Tuo metu UAB “Kalendorius” direktorius Aurelijus Naruševičius LŽ paaiškino, kad jie šiemet nei stalinių kalendorių, nei vadovo knygų su kalendoriumi nebeleidžia. “Pagaminu kalendorių už 1,42 lito, o prekybos agentas pasiūlo už 1,1 lito nupirkti jų dešimt tūkstančių vienetų. Prekybos

VAE DIVIDENDAI

temos operatorės “Litgrid” VAE šiemet gavo 381 mln. litų, o iš elektros skirstomųjų tinklų operatorės “Lesto” - dar 140,725 mln. litų. VAE iki rugsėjo pabaigos valdė 97,5 proc. “Litgrid” akcijų. Šiuo metu įmonė valdo 82,63 proc. “Lesto” ir 96,13 proc. “Lietuvos energijos” akcijų.

centruose pilna pigių sieninių “lietuviškų” kalendorių. Ir visai neaišku, kur jie pagaminti. Aš tiekiu vadovo knygas po 9 litus, o kas nors kitas - po 2 litus. Taigi prekybininkai patarė man nebesivarginti, nes nuo mažmeninės 25 litų kainos jie uždirba kelis kartus daugiau negu parduodami mano knygas”, - guodėsi bendrovės direktorius.

Kas tie užsienio konkurentai, spausdinantys tokius “lietuviškus” kalendorius, jis teigė nežinąs. A.Naruševičius sakė matęs ir šiurkščių klaidų tuose pigiuose kalendoriuose, bet į ką kreiptis, kur skųstis, ant jų esą nenurodyta.

“Dėl pigios užsieninės produkcijos iš verslo segmento persiorientavome į masinį. Gaminame senovinio tipo plėšomus sieninius kalendorius su grožio, sveikatos patarimais. Išleidome panašų sieninį kalendorių “Poilsiaukime išmintingai”, taip pat nebrangų astrologinį 2013 metų kalendorių.

Pratęsėme ir “Pradinuko užrašų” gamybą, nes pernai šie kalendoriai buvo labai greitai išpirkti”, - dėstė “Kalendoriaus” vadovas.

•

Trumpai PASIRAŠĖ SUTARTĮ Dujų importo ir transportavimo bendrovė “Lietuvos dujos” ir “Klaipėdos nafta” trečiadienį pasirašė pirmąją sutartį dėl būsimo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo prijungimo prie dujų vamzdynų. Įmonės nusprendė toliau derėtis dėl viso vamzdyno, kuris sujungs terminalą ir magistralinį dujotiekį, statybos. “Šalys susitarė, kad “Lietuvos dujos” nuties magistralinio dujotiekio atšaką, reikalingą SGD terminalui prijungti, o “Klaipėdos nafta” sumokės už šiuos darbus”, - pranešė “Klaipėdos naftos” atstovė Indrė Milinienė. Pasak jos, 33 metrų ilgio atšaka, kuri bus “Lietuvos dujų” nuosavybė, turės būti nutiesta

iki kitų metų lapkričio pabaigos.

“Tai tik pirmasis susitarimo etapas dėl nedidelio technologinio vamzdyno gabaliuko”, - sakė “Lietuvos dujų” atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė.

Kada bus pasirašyta “didžioji” sutartis dėl viso jungiamojo vamzdyno, kol kas neaišku. Ją “Lietuvos dujos” ir “Klaipėdos nafta” planavo sudaryti dar rugpjūčio mėnesį. “Lietuvos dujos” neseniai išbraukė iš 2013 metų programos investicijas į SGD terminalo Klaipėdoje sujungimą su dujotiekiu Jurbarkas-Klaipėda - šios statybos užsakovė, anot bendrovės, bus “Klaipėdos nafta”. Tačiau 2013aisiais didės “Lietuvos dujų” investicijos į dujotiekį nuo Tauragės iki Klaipėdos.

Valstybės valdoma bendrovė Visagino atominė elektrinė (VAE), įgyvendinanti naujos atominės jėgainės Lietuvoje projektą, trečiadienį į valstybės biudžetą sumokėjo likusią sumą dividendų - 75 mln. litų. VAE atstovė Giedrė Krinicina pranešė, kad 200 mln. litų dividendų įmonė pervedė spalio 22 dieną. Iš viso VAE sumokėjo 275 mln. litų dividendų visą šiemet planuotą sumą. Faktą, kad VAE pervedė dividendus, patvirtino ir Finansų ministerijos atstovas Vytautas Lenkutis. Buvusi VAE akcininkė Energetikos ministerija sprendimą dėl dividendų išmokėjimo priėmė rugsėjo 21 dieną. Iš elektros perdavimo sis-

NEDARBAS NEMAŽĖJA Lietuvoje nedarbo lygis rugsėjį, trečią mėnesį iš eilės, išliko septintas pagal dydį tarp 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių ir siekė 12,9 procento. Tai pranešė ES statistikos agentūra Eurostatas. Panašus nedarbas buvo ir Bulgarijoje, ji pagal šį rodiklį užėmė aštuntąją vietą

(12,4 proc.). Didesnis nedarbas toliau registruotas finansų krizės krečiamose ES šalyse - Ispanijoje (25,8 proc.) ir Graikijoje (liepą 25,1 proc.), taip pat Latvijoje (antrąjį ketvirtį - 15,9 proc.), Portugalijoje (15,7 proc.), Airijoje (15,1 proc.) ir Slovakijoje (13,9 proc.).

Jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje rugsėjį siekė 26 procentus. Ispanijoje - net 54,2 proc., Danijoje - vos 8 procentus. Eurostatas, remdamasis turimais išankstiniais duomenimis, skelbia, kad visoje ES nedarbo lygis rugsėjį siekė 10,6 proc., darbo neturėjo 25,8 mln. žmonių. Mažiausias nedarbas rugpjūtį fiksuotas Austrijoje (4,4 proc.).

LŽ, BNS

2012 11 02 Lietuvos žinios

9

Verslas

Permainos

Ankstesnės kartos televizoriai išeina į pensiją Spalio 29-oji tapo diena, kai ankstesnės kartos buitinė vaizdo technika - televizoriai ir vaizdo magnetofonai - buvo išleista į pensiją, tačiau dar nelaidojama. Visiškas analoginio televizijos signalo pakeitimas skaitmeniniu paspartino modernių technologijų atėjimą į kiekvienus namus.

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

“P

agal mūsų teorinius skaičiavimus, į skaitmeninės antžeminės televizijos patikimos aprėpties zoną nepatenka apie 7 proc. Lietuvos teritorijos, kurioje gyvena apie 2 proc. Lietuvos gyventojų. Tai pirmiausia toli nuo televizijos bokštų esančios mažai apgyventos, miškingos vietovės, upių ar ežerų slėniai. Yra, žinoma, ir išimčių, kai palyginti netoli bokšto esanti vietovė dėl įvairių geografinių ypatumų lieka prastai aprėpiama.

Taip atsitinka, kai signalo kelyje nuo siųstuvo iki antenos atsiranda kokia nors kliūtis: kalva, miškas ar gelžbetoninis pastatas”, - dabartines technines galimybes matyti skaitmeninės televizijos programas LŽ apibūdino Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšio departamento direktoriaus pavaduotojas Augutis Čėsna. Jis pridūrė, kad išjungta analoginė televizija apėmė tokią pat teritorijos dalį kaip ir dabartinė skaitmeninė.

Tokių “juodųjų dėmių” panaikinimas, anot A.Čėsnos, priklauso nuo gyventojų pastangų ir televizijos programų rengėjų bei skaitmeninio signalo siuntėjų galimybių. “Nereiškia, kad minėtoje 7 proc. Lietuvos teritorijoje visiškai neįmanoma priimti skaitmeninio signalo - iškėlus aukščiau anteną, pakeitus kabelius ir jungtis ar įsigijus didesnio stiprinimo anteną, dažnai signalas tampa pakankamas ir problema išsprendžiama. Matome, kad “juodųjų dėmių” panaikinimas gali pareikalauti didelių investicijų į antžeminės skaitmeninės televizijos signalo perdavimo įrangą, todėl reikia įvertinti, koks padengimas būtų optimalus”, sakė jis. Gyventojams, patekusiems

Žmonės Lietuvoje televizorių keičia vidutiniškai kas septynerius metus. / LŽ archyvo nuotrauka Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyrius LŽ informavo: ministerijos užsakymu rugsėjį atlikus gyventojų apklausą paaiškėjo, kad dėl pusantrų metų trukusios informacinės kampanijos 96 proc. gyventojų žinojo apie analoginės televizijos išjungimą spalio pabaigoje, o 6 proc. apklaustųjų arba trūko informacijos, arba jie nežinojo, ką dary-

Po metų kitų, matyt, tik istorijos atmintyje bus ir kadaise kone technikos stebuklu laikyti CD ar DVD diskai, kuriuos baigia visiškai išstumti mažutės USB atmintinės, nes į jas telpa dešimteriopai daugiau informacijos. į tokias “sunkesnio priėmimo zonas”, jis patartų pamąstyti apie galimybes priimti kitos rūšies - internetinės, kabelinės, mikrobangų daugiakanalės ar palydovinės - televizijų programas.

ti, arba teigė lauksiantys, kas bus.

Dauguma apklaustųjų arba jau galėjo žiūrėti skaitmeninę televiziją, arba tam buvo jau pasirengę, arba rengėsi tai daryti.

Pardavėjai ramūs Paraiškų bumas Rinkos tyrimų bendrovės RAIT spalio 11-27 dienomis atlikto tyrimo duomenimis, analoginės antžeminės televizijos išjungimo išvakarėse apie 12 proc. šalies gyventojų, arba apie 140 tūkst. šeimų, dar nebuvo pasirūpinę galimybėmis žiūrėti skaitmeninę televiziją. Būtent šie gyventojai skubiai pirko priedėlius ir sudarinėjo sutartis su televizijos paslaugų teikėjais.

“Teo LT” trečiadienį pranešė pirmosiomis dienomis, kai buvo išjungta analoginė antžeminė televizija, sulaukusi pusantro karto didesnio klientų skambučių srauto. Į klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi du kartus daugiau žmonių.

Analoginės televizijos pakeitimas skaitmenine nebus toks drastiškas kaip 1995 metais užvirusi kova tarp mobiliojo NMT ir GSM ryšio. Tąsyk kovą visiškai laimėjus skaitmeniniam GSM ryšiui, analoginio ryšio telefono aparatai tapo nebereikalingi.

Dabar, priešingai, analoginio televizijos signalo visiškai nebeliko, bet jam priimti pritaikyti televizoriai tinka - tereikia nusipirkti 100150 litų kainuojantį priedėlį, ir lieka tik gėrėtis ryškiu vaizdu bei atsiradusiomis galimybėmis įsirašyti dar nesibaigusią laidą arba atsukti ją nuo pradžių ir praleisti reklamos intarpus.

“Sudėtingesnis mums atvejis buvo prieš gerą dešimtmetį, kai keitėsi

garso ir vaizdo standartas, ir norint kartu su garsu matyti spalvotą vaizdą reikėjo į televizorių įmontuoti dekoderį arba pakeisti televizorių”, LŽ teigė buitinės elektronikos prekybos centro savininkės UAB “Ogmina” generalinio direktoriaus padėjėja Irena Marija Sartova.

Vis dėlto, pasak jos, nepatogumų tiems, kurie naudojasi ankstesnės kartos televizoriais, esama. Mat reikia turėti du pultelius: pirmasis įjungti ir išjungti televizorių, o antrasis - naudotis skaitmeninės televizijos galimybėmis. “Kam malonu apsikrauti pulteliais, kai turint naujos kartos televizorių užtenka vienintelio. Be to, iš pradžių šio “meno” kebloka išmokti garbesnio amžiaus žmonėms, nepratusiems naudotis skaitmeninėmis technologijomis”, - sakė ji.

Tačiau, anot pašnekovės, kažin ar apsimoka skubėti keisti ankstesnės kartos televizorių vien dėl paprastesnio valdymo. Atsinaujinti - taip.

“Dabar paprasčiausiai gaminami kur kas modernesni, gerokai daugiau komforto suteikiantys televizoriai, ir ankstesnės kartos vaizdo technika natūraliai išnyks per artimiausius 5-10 metų. Tai natūralu, kaip ir tai, kad mažai kas jau bep-

FAKTAI Analoginės antžeminės televizijos išjungimo išvakarėse skaitmeninės televizijos dar neturėjo 12 proc. Lietuvos gyventojų, arba maždaug 140 tūkst. šeimų. Nuo liepos iki spalio pabaigos sparčiausiai skaitmeninės televizijos įranga rūpinosi kaimo gyventojai. Tačiau čia buvo likę daugiausia - 18 proc. - šeimų, negalinčių matyti skaitmeninės televizijos. Šaltinis: RAIT

risimena lanksčiuosius kompiuterių diskelius, o po metų kitų, matyt, tik istorijos atmintyje bus ir kadaise kone technikos stebuklu laikyti CD ar DVD diskai, kuriuos baigia visiškai išstumti mažutės USB atmintinės, nes į jas telpa dešimteriopai daugiau informacijos.

“Nemanau, kad ankstesnių kartų televizoriams jau metas į sandėlius.

Juos žmonės perka ir dar kurį laiką tikrai pirks pagal poreikius ir savo finansines galimybes”, - tvirtino I.M.Sartova ir pateikė pavyzdį, kad tokios technikos visiškai užtenka tiems, kurių galbūt nepasiekia televizijos signalas ir televizorius reikalingas tik kartu su prijungtu vaizdo leistuvu filmams žiūrėti.

Ji pripažįsta, kad įsitvirtinus skaitmeninei televizijai praranda prasmę ir įrašomieji DVD leistuvai. Juk tas pačias galimybes teikia ir skaitmeninė televizija, ir prie senesnių televizorių jungiami priedėliai, o ypač išorinis standusis diskas, kurio atmintis skaičiuojama tūkstančiais gigabaitų (terabaitais), tad jo galimybės šiandien atrodo neribotos. “Šiandien vaizdo leistuvą galbūt verta įsigyti tik tam, kuris turi sukaupęs didelę videoteką CD ir DVD diskelių, juolab kad jau ir jų nuomos verslas išnykęs”, - sakė ji.

Skaitmeninių technologijų proveržis muša ne tik vaizdo magnetofonų bei ankstesnės kartos televizorių, bet ir skaitmeninius signalus gebančių priimti televizorių kainas.

Antai įrašomąjį DVD leistuvą, prieš trejetą metų kainavusį 1200 litų, šiandien galima nusipirkti už 100150 litų, o naujosios kartos televizoriai per pastaruosius metus atpigo 23 kartus.

SKAIČIAI Dėl pusantrų metų trukusios informacinės kampanijos 96 proc. gyventojų žinojo apie analoginės televizijos išjungimą spalio pabaigoje, o 6 proc. apklaustųjų arba trūko informacijos, arba jie nežinojo, ką daryti, arba teigė lauksiantys, kas bus. Šaltinis: Susisiekimo ministerija

Galimybių vis daugiau Skaitmeninių technologijų plėtra atveria labai plačias erdves ir vaizdo technikos gamintojų kūrybinei minčiai.

“LG Electronics Latvia” viešųjų ryšių atstovo Baltijos šalims Viačeslavo Sergejevo teigimu, Lietuvos rinkoje pastaruoju metu pastebima ir auganti 3D (trimačio) vaizdo galimybė bei “Smart TV” funkciją turinčių televizorių paklausa. Tokie televizoriai vadinami išmaniaisiais. “Įdomu tai, kad išmaniosios galimybės jau nebelaikomos stebuklu šie televizoriai gaminami vis geresni, todėl išmaniosios funkcijos tampa standartu. Kita vertus, nebegalime kategoriškai teigti, kad išmanieji televizoriai jau plačiai naudojami.

Mat įsigytas televizorius naudojamas gerokai ilgiau negu, pavyzdžiui, mobilusis telefonas. Žmonės Lietuvoje televizorių keičia vidutiniškai kas 7 metus”, - teigė V.Sergejevas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pasaulinėje rinkoje senųjų televizorių modelius sparčiai išstumia labai didelės raiškos plačiaekraniai, taip pat pažangiausi rinkoje OLED televizoriai, kurie šiuo metu dar nėra plačiai prieinami dėl aukštos kainos. Tokių televizorių, anot “LG Electronics Latvija” atstovo, specialiu užsakymu netrukus bus atvežta ir į Lietuvą.

•

10

2012 11 02 Lietuvos žinios

Diskusija

Pilietinis aktyvumas

Protestuojantis jaunimas nenurims Sustingusį pilietinį gyvenimą pastaruoju metu pagyvino jaunuolių protesto akcijos prieš, jų nuomone, vertybes paminantį meną ir politiką be vertybių. Informacija tinkle “Facebook” besikeičiančius protestuotojus vienija nenoras taikstytis su blogiu. Ką gali atnešti jaunimo aktyvumo banga?

A

pie tai prie “Lietuvos žinių” apskritojo stalo susirinko pakalbėti akcijos “Mums ne tas pats” sumanytojas Jokūbas Viskauskas, jos dalyviai Tomas Balčiūnas, asociacijos “Dešiniosios minties centras” narys Vytautas Keršanskas, judėjimo “Už teisingumą” renginių dalyvis Mantas Ramanauskas. Pokalbį vedė politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Kada suprato, kad jiems yra “ne tas pats” A.Medalinskas. Kada supratote, kad jums ne tas pats, kas vyksta mūsų valstybėje. Ar tai tėra susiję su balsų pirkimu per Seimo rinkimus, ar viskas turi gilesnes šaknis?

J.Viskauskas. Ne tas pats man buvo visada. Lankiau Vilniaus miesto Gabijos gimnaziją, ten man buvo įskiepytas patriotiškumo jausmas. Dabar, po neskaidrių rinkimų, besišnekant su draugais, racionaliai mąstančiais žmonėmis, atsivėrė visiškai kita valstybės pusė. Labiausiai nustebino tai, jog visi piktinosi, kad yra blogai dėl balsų pirkimo per rinkimus, bet niekaip neprotestavo.

A.Medalinskas. O tu sumanei surengti jaunimo mitingą prie Seimo ir sukviesti į jį per “Facebook”? Kas tai paskatino? Įkvėpė kitų valstybių jaunimo protesto akcijų patirtis?

J.Viskauskas. Kilo pyktis. Vadinamės demokratine valstybe, o valdžia užimama nedemokratinėmis priemonėmis. “Facebook” - geras dalykas. Viskas prasidėjo nuo to, kad sugalvojome daryti akciją, ir aš sukūriau įvykio puslapį šiame socialiniame tinkle. Tada pasipylė palaikantys komentarai. Tai, kas prasidėjo kaip pokštas, diskutuojant su draugais, virto veiksmais. Ir aš, ir mano draugai norime gyventi Lietuvoje. Mums nėra nusišvilpti ant savo valstybės.

V.Keršanskas. Jokūbai, mes iš vienos mokyklos? Nežinojau. Ir man tas “mums ne tas pats” prasidėjo dar mokyklos laikais, o tęsiasi iki šiol. Man studijuojant Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI), antrame kurse pradėjome kurti dešiniosios minties organizaciją. Palaikėme ateitininkų akciją prie Nacionalinio dramos teatro ir prisidėjome prie jos, kai ten buvo rodomas Romeo Castelucci spektaklis “Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją”. Paskui nusprendėme protestuoti dėl neskaidrių Seimo rinkimų ir surengėme piketą prie Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK).

A.Medalinskas. Akcijų tuo pačiu pavadinimu “Mums ne tas pats” per keletą savaičių įvyko net kelios. Kas buvo pagrindiniai autoriai - Jokūbas ar Dešiniosios minties centro jaunimas?

V.Keršanskas. Jokūbas. Mes tik pasiskolinome šį akcijos pavadinimą.

A.Medalinskas. Ar su Jokūbu socialiniame tinkle “Facebook” buvote draugai?

V.Keršanskas. Ne. Bet žinote, kaip “Facebook” būna - vieni per kitus apie įvykius sužino. Ir mes apie savo akciją, piketą prie VRK, per “Facebook” pranešėme. Žinoma, ir kitais būdais. Todėl į mūsų piketą susirinko ne tik studentai, bet ir kiti, kuriems buvo svarbu ir įdomu. Bet daugiausia buvo studentų iš TSPMI.

Ritos Stankevičiūtės ir Oresto Gurevičiaus nuotraukos

T.Balčiūnas. Nebuvau tarp šios akcijos iniciatorių, tačiau kai tik apie mitingą prie Seimo sužinojau, skatinau visus prisidėti. Mitingo organizatoriams paskolinome aparatūrą.

A.Medalinskas. Ji nepigiai kainuoja. Tai gal dėl to ir jūs esate priskiriami prie šio mitingo organizatorių.

T.Balčiūnas. Galbūt. Bet tai tikrai yra Jokūbo ir Viktoro iniciatyva. Mano nepasitenkinimas tuo, kas vyksta Lietuvoje, radosi dar anksčiau, po savivaldos rinkimų. Tada Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose Lenkų rinkimų akcijos pažeidimai buvo akivaizdūs ir

žeidimų būta visoje Lietuvoje. Ir televizijos laidos tai byloja. Juk yra filmuota medžiaga. Kodėl ji nieko nedomina? Man nesvarbu, kuri partija darė pažeidimus. Visi prieš įstatymą turi atsakyti vienodai. Ir nėra jokio skirtumo, kuri partija laimi. Svarbu, kad rinkimai vyktų sąžiningai ir teisingai. Jei to nebus, niekas mūsų valstybėje nepasikeis. Jau 22 metus nesikeičia. Privalome su tuo nesitaikstyti, protestuoti.

Apie įvairias aferas girdėjau ir anksčiau. Jos padėjo dabartinių įvykių pamatus. Prisiminkime Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atleidimo istoriją. Tada pagalvojau,

“Tai, kas prasidėjo kaip pokštas, diskutuojant su draugais, virto veiksmais. Ir aš, ir mano draugai norime gyventi Lietuvoje. Mums nėra nusišvilpti ant savo valstybės. “ šiurkštūs. Maniau, kad į tai bus tinkamai sureaguota, bet papirkinėtojus teismas pagyrė. Sakė, gerai, kad pavėžėjo balsuoti savo transportu. Esą padėjo žmonėms pasiekti balsavimo apylinkes. Tai buvo tarsi patyčia. Maniau, kad šie rinkimai vyks sklandžiau. Buvau stebėtojas. Vilniaus Senamiesčio apygarda nėra probleminė, bet ir ten buvo matyti daug darbo spragų, kuriomis galėjo pasinaudoti suinteresuoti žmonės.

M.Ramanauskas. Ir aš iš savo draugų stebėtojų girdėjau, kad balsai buvo perkami masiškai. Jie rinkimus stebėjo Vilniaus-Trakų rinkimų apygardoje, bet manau, kad šiurkščių pa-

kad reikia kažką daryti. Dėjausi prie judėjimo “Už teisingumą”, bet, deja, jis skilo. Pradėjau aktyviau ieškoti bendraminčių internete. Iki šiol kitos tokios jaunimo iniciatyvos, kaip ši, nebuvau radęs. Pagaliau kažkas vyksta.

Reikia eiti į gatves, kitaip nieko nebus.

A.Medalinskas. O už ką arba prieš ką norėtum kovoti?

M.Ramanauskas. Už ką, yra aišku. Už teisingumą. O prieš ką, labai sunku pasakyti, nes sunku įvardyti dabar veikiančias jėgas. Jų turbūt niekas nežino.

A.Medalinskas. Sistema. Bet viskas yra tarsi rūke. Sistema nesunkiai žmones suskaldo, supriešina.

M.Ramanauskas. Taip, bet reikia vienytis. Ir svarbiausia grandis turi būti jaunimas. Nes jei jaunuoliai išeina į gatves, išeis ir ir jų tėvai, seneliai, broliai ir seserys. Jeigu per rinkimus buvo tiek daug papirkinėjimo, buvo būtina reikalauti, kad rezultatai būtų anuliuoti. Juk jie prieštaravo ir Konstitucijai, ir valstybės santvarkai.

Ar už akcijos slypėjo partijų ausys?

A.Medalinskas. Ar buvo žmonių, patarusių, kaip organizuoti mitingą?

Galbūt kai kurie politikai? Matėte kaltinimus “Facebook”, kad jūsų akcija buvo ne nepriklausomo jaunimo, o kurios nors partijos organizuota?

J.Viskauskas. Mačiau. Nesu jokioje partijoje. Ir nepriklausau jokiai partinei jaunimo organizacijai. Esu Vilniaus universiteto studentų atstovybėje, tačiau tas renginys su jais buvo visiškai nesusijęs.

A.Medalinskas. Kaip nesusijęs?

Juk mitinge kalbėjo Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis. Ir buvo išskleistas šios studentų organizacijos plakatas.

J.Viskauskas. Jie prisidėjo paskutinę akimirką. D.Dikšaitis tik prieš mitingą paprašė žodžio. Paraišką dėl mitingo rengimo pateikėme mudu su Viktoru. Abu esame iš Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto. Tik jis mokslus baigė pernai, o aš dar studijuoju. Pažaidžiame futbolą. Kiti bičiuliai - iš fakulteto ir “Facebook”. Susirinkome, parašėme paraišką merijai dėl mitingo ir gavome leidimą. Merijoje mūsų idėją geranoriškai vertino.

V.Keršanskas. Kai pamačiau informaciją apie šį įvykį “Facebook”,

man tapo aišku, kad tai nėra kokių nors organizacijų ar partijų darbas.

Mes taip pat pasipiktinome balsų pirkimu per pirmąjį Seimo rinkimų turą. Dauguma mūsų, jaunų studentų, taip pat nepriklauso jokioms partijoms ar organizacijoms, bet mes susitelkėme būti stebėtojais per rinkimus, kai mums tokia galimybė buvo pasiūlyta. Žinoma, yra natūralu, kad kai kurie vienai ar kitai partijai prijaučia.

Tai yra kiekvieno žmogaus politiškumo dalis. Mūsų piketas prie VRK įvyko iš karto sužinojus apie masinius pažeidimus rinkimų metu. Tai, kas turėjo būti tik kelių jaunų žmonių protesto akcija, išaugo į nemažą minią.

Nieko keista. Studentų apklausa parodė, kad didžioji dalis yra nepatenkinta tuo, kaip vyko rinkimai.

Kodėl to nedaro studentų organizacijos?

A.Medalinskas. Minėjote, kad LSS vadovas tik paskutinę akimirką pasiprašė kalbėti mitinge? Kodėl tokių renginių neorganizuoja pačios studentų sąjungos, kurių yra Lietuvoje net dvi?

V.Keršanskas. Dabar liko viena. Kita neseniai bankrutavo. Iškelta byla.

Neabejoju, kad už atstovybių, sąjungų kartais glūdi ir partiniai interesai, todėl jos atsargiai vertina protesto akcijas. Gal apačioje kas nors ir norėtų pajudėti, bet viršus yra priklausomas.

A.Medalinskas. Ar nėra keista, kad studentų organizacijos rimtai neprotestavo net studijų klausimais? Tik jų atstovai norėjo patekti į ministro kabinetą pasikalbėti. O Vakaruose studentai sako: “Nevykdysite mūsų reikalavimų - protestuosime.”

2012 11 02 Lietuvos žinios

T.Balčiūnas. Viename Vilniaus kolegijos fakultetų buvo kuriama stipri studentų atstovybė. Paskui vienas po kito radosi žmonių, kurie buvo susiję su socialdemokratais, “darbiečiais”, liberalais. Tiems, kurie norėjo veikti iš idėjos, tas politikavimas nepatiko, noras veikti dingo. Partijos siekia deleguoti savo atstovų. Jų kišimasis yra akivaizdus. Tai naikina iš idėjos atėjusių žmonių iniciatyvumą.

A.Medalinskas. Bet ar patys studentai yra laisvi žmonės? Kas gali nutikti studentui, kuris tampa politiškai, visuomeniškai aktyvus?

J.Viskauskas. Yra akademinės etikos punkteliai dėl dalyvavimo tokiuose dalykuose. Negalima juodinti universiteto. Tiesa, kitur yra sakoma, kad kritikuoti galima.

A.Medalinskas. O kur brėžiama takoskyra tarp juodinimo ir kritikos?

Kokia yra studento atsakomybė už universiteto juodinimą?

J.Viskauskas. Gali ir pašalinti. Bet tik kraštutiniais atvejais.

V.Keršanskas. Studentai - laisvi žmonės. Kartais ir sukyla dėl opių klausimų.

A.Medalinskas. Neprisimenu, kad iki šiol būtų rimčiau kada nors sukilę. Kas studentus stabdo imtis aktyvesnės visuomeninės veiklos? Gal nemažai studentų Lietuvą laiko tik stotele prieš emigruojant į kurią nors kitą šalį? Tada niekas šioje valstybėje nerūpi.

T.Balčiūnas. Daug jaunų žmonių nežino, kur kreiptis. Ypač kai nėra stiprios studentų atstovybės. Jei studentas nepatenkintas studijų kokybe, jis nežino, kam tai sakyti. Tada jis tik burnoja su grupes draugais. Dekanas paprašo nesiskųsti. Tada ir tyli, būna ramūs. Tai reikia keisti.

Kodėl kitiems nesvarbu?

A.Medalinskas. Kokį atsakymą girdėjote iš draugų, kai kvietėte juos dalyvauti akcijoje “Mums ne tas pats” ir anksčiau į kokius nors viešus renginius, diskusijas valstybei svarbiomis temomis?

M.Ramanauskas. Mano draugų buvo mitinguose “Už teisingumą” ir šiame taip pat. Aš juos įkalbėjau.

Jeigu manęs ten nebūtų buvę, nebūtų buvę ir jų. Aš domiuosi, esu šioks toks autoritetas. Paklauskite gatvėje, ką penktadienį veiks žmonės iki 25 metų. Gers arba eis į klubą. O po savaitgalio prasideda darbai ir mokslai.

T.Balčiūnas. Užsienio universitetuose diskusijų klubai yra gana populiarūs. Ten svarbu skatinti studentų, universiteto bendruomenės socialinį gyvenimą. Lietuvoje diskusijų klubai nėra patrauklūs ar madingi. Žmones reikia skatinti burtis.

A.Medalinskas. Darykite tai patys. Nelaukite, kol ims daryti kas nors kitas.

T.Balčiūnas. Stimulas diskutuoti svarbiomis valstybei temomis turėtų kilti ir iš pačių studijų. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, papildomas dalykas, kuris gal ir neduotų daug kreditų.

A.Medalinskas. Dabar viskas vyksta priešinga kryptimi. Kai kurie universitetai nusprendė, kad politologijos kurso nereikia net būsimiems teisininkams. Kodėl protų mūšis yra populiarus tarp studentų, o diskusijų klubai - ne?

T.Balčiūnas. Ir tas bumas jau praeina.

V.Keršanskas. Protų mūšis neįpareigoja. Laviniesi ir smagiai leidi laiką. Išgeri alaus, pabendrauji su draugais. Diskusijų klubai - kito lygmens savišvieta. Turi ruoštis: kasdien sekti įvykius, mąstyti apie juos.

Man atrodo, kad jaunimas tam neparengtas.

A.Medalinskas. Kiek laiko socialiniame tinkle “Facebook” virė diskusijos apie numatomą mitingą? Ar 200 susirinkusių jaunuolių yra daug?

Diskusija

A.Medalinskas: “Ne tik Vakarų pasaulis, bet ir arabų kraštai duoda mums demokratijos pamokas. Ar sugebėsime jas išmokti? “

J.Viskauskas. Diskusijos vyrė pusantros savaitės. Mažai susirinko, nes viskas vyko per vėlai. Į mitingą būtų atėję gerokai daugiau žmonių, bet turi praeiti laiko, kol gauni leidimą mitinguoti.

M.Ramanauskas. Daug žmonių neatvyko dėl paskaitų ir darbo. Mitingas vyko darbo dieną.

J.Viskauskas. Man teko kviesti kolegas fakultete. Atėjo tie, kurie neturėjo svarbių paskaitų arba seminarų. Istorikų buvo nemažai. Ir į diskusijas apie istorines asmenybes ar įvykius, kurias rengiame savo fakultete, taip pat nemažai susirenka. Šias diskusijas dažniausiai rengia studentai, bet kartais - ir dėstytojai. Taip pat yra aktyvi mokslinė draugija.

A.Medalinskas. Neabejoju, kad jauni istorikai, politologai padiskutuoja apie valstybę. O kiti?

T.Balčiūnas. Vilniaus kolegijoje baigiau kultūros vadybą. Per paskaitas neretai išsirutuliodavo visai įdomios kultūrinės ar politinės diskusijos. Dėstytojai turėtų skatinti pilietiškumą. O po paskaitų keliauji su draugais arba savo reikalais. Jeigu nespaudžia mokslai. Tavo draugai universiteto žmonės. Ten susikuri būrį draugų, su kuriais eini per gyvenimą. Su protingais žmonėmis nekalbi apie dainininkių apatines kelnaites, kaip daro mūsų žiniasklaida.

Neretai kalbi apie valstybę.

A.Medalinskas. Bet po paskaitų bendravimo tarp studentų ir dėstytojų labai trūksta. Ir kalbos apie valstybę universitete neretai baigiasi po

J.Viskauskas: “Kilo pyktis.

Vadinamės demokratine valstybe, o valdžia užimama nedemokratinėmis priemonėmis. “

V.Keršanskas: “Iki kitų rinkimų reikia užlopyti įstatymų, kurie šiuo metu yra bejėgiai užkirsti kelią balsų pirkimui, spragas.”

M.Ramanauskas: “Daugelyje pasaulio valstybių jaunimas, ir ne tik, jau sukilo.

Europoje - nuo Lenkijos ir Graikijos iki Ispanijos. Amerikoje “Okupuok Volstritą” banga.”

T.Balčiūnas: “Partijos siekia deleguoti savo atstovų. Jų kišimasis yra akivaizdus. Tai naikina iš idėjos atėjusių žmonių iniciatyvumą.”

J.Viskauskas. Matyt, kad joms tai rūpi mažiau. Kodėl, reikėtų klausti psichologų.

V.Keršanskas. Merginoms tai irgi aktualu, tačiau jos ne taip nori imtis iniciatyvos. Žinoma, kalbu ne apie visas. Apskritai merginos ateina, dalyvauja. Mitinge taip pat buvo daug panelių.

A.Medalinskas. Bet mitinge kalbėjo tik vyrai. Gal idėjos gimsta vyriškoje kompanijoje, prie bokalo alaus, o merginoms tada belieka sekti tuo, ką sugalvojo studentai vyrai?

V.Keršanskas. Neseniai viena bendrakursė pasakė, kad baigusi bakalauro studijas eis savais keliais, magistrantūroje nestudijuos. Tokių yra ir daugiau. Jeigu studijuojantieji politiką ja ir viešaisiais reikalais nesidomi, ką kalbėti apie kitus? Kaip išjudinti nepatenkintuosius? Atsakymo ieškau jau antrus metus. Ma-

A.Medalinskas. Jeigu net pusė, tai labai džiugina. Kas trukdo juos pasiekti?

J.Viskauskas. Tokiai veiklai trūksta laiko. Yra paskaitos arba darbai.

V.Keršanskas. Ne tik tai. Jaunimo apolitiškumas turi gilias šaknis.

Pirmiausia, politiškumo skiepijimas vyksta vangiai. Tėvai vaikams negali perduoti to, ko patys sovietmečiu negavo. Juk tada sistema neleido būti politiškiems. Ugdymas mokyklose - atskira tema. Kaip tik skaitau apie tautinės mokyklos koncepciją. Širdį spaudžia dėl to, kaip ta koncepcija buvo sužlugdyta.

A.Medalinskas. Jūs su Jokūbu baigėte tą pačią mokyklą. Gal ir patriotizmą skiepijo tie patys mokytojai?

J.Viskauskas. Man šį jausmą įkvėpė istorijos mokytoja L.Stasiulaitienė.

V.Keršanskas. Ši mokytoja man nedėstė. Kita vertus, mes nesusimąstome, kas mums įkvepia šį jausmą.

Anksčiau būčiau sakęs, kad tai nepriklauso nuo kokios nors mokytojos. Dabar manau, kad įkvėpė daug kas. Tai atėjo iš tėvų, senelių, mokytojų. Iš kiekvieno kažką gavau.

Anksčiau maniau, kad susivokiau pats. Esu dėkingas auklėtojai, kad skatino mane eiti, dalyvauti. Ji paskatino dalyvauti Vytautų klubo rengtame rašinių apie istoriją konkurse. Tada pradėjau labiau domėtis. Susivokti, kas yra kas, nelengva.

Reikia tuo domėtis. Dažnai turi ilgai kapstytis prieštaringoje informacijoje žiniasklaidoje, kad suvestum galus. Todėl jaunimas ir yra sutrikęs.

“Man nesvarbu, kuri partija darė pažeidimus.

Visi prieš įstatymą turi atsakyti vienodai.

Ir nėra jokio skirtumo, kuri partija laimi.” paskaitos. Į diskusijų forumus, vyresniųjų surengtus mitingus studentai negausiai susirenka. Todėl ten dominuoja vyresnio ir vidutinio amžiaus žmonės, kurie išgyveno nuostabų Sąjūdžio bendrumo jausmą ir nori, kad jis dar sugrįžtų. O jis negrįžta, nes jau kiti laikai. Patys studentai savo akcijų taip pat nerengė. Kodėl, išsiaiškinome. Tik neaišku, kodėl kelios kartos Lietuvoje nesusitinka renginiuose.

V.Keršanskas. Man taip pat kyla klausimas, kodėl Lietuvoje nekuriamos bendruomenės iš skirtingų žmonių. Kiek darėme renginių, dažniausiai ateina tie patys. Tada išeina lyg pašnekesys tarp draugų. Susiduriame su pasiekiamumo problema. Žmonėms neįdomios rimtos temos.

Lietuvos ir Vengrijos forumas buvo didžiulis renginys, bet daugelis paklausė tik politikų kalbų, o paskui išėjo. Netikiu, kad per visą studentiją nėra šimto žmonių, kurie galėtų išbūti penkias valandas tikrai įdomioje diskusijoje. Atrodo, trūksta sąmoningumo, visuomeninių reikalų supratimo.

Vyriškas užsiėmimas?

A.Medalinskas. Jūsų bendrija, kuri rengė mitingą ir piketą, labai vyriška. Kodėl taip yra? Merginoms studentėms tai, kas vyksta valstybėje, nerūpi arba mažiau rūpi?

niau, kad institute tai turėtų būti įdomu visiems, bet apolitiškų žmonių ir ten yra daug.

A.Medalinskas. Gal kai kuriems stinga ne noro? Esama įsitikinimo, kad tai bus tik galvos daužymas į sieną? Gal bijoma ir dėl savo karjeros?

V.Keršanskas. Iš tikrųjų auka tėvynei savo interesų sąskaita - sunki.

Sunku aukoti savo laisvą laiką, jei neaišku, ar bus koks nors rezultatas.

A.Medalinskas. Visiškai sutinku.

Neretai tada ir artimiesiems, šeimos nariams sunku atsakyti, kodėl imiesi visuomeninės veiklos, rengi diskusijas, kai galėtum daugiau uždirbti šeimai.

T.Balčiūnas. Juolab kad tos diskusijos nebūtinai virsta realiais dalykais.

A.Medalinskas. Bet diskusijos, sprendimo paieška, visuomeninis gyvenimas - labai svarbu valstybėje.

Kitaip viskas gali likti pokalbiais virtuvėje ar prie bokalo alaus , piktinantis viskuo, kas vyksta aplink.

Kaip sovietiniais laikais. Ir kritikuoti to viešumoje nebuvo valios. Ir iki šiol nebuvo valios tarp jaunimo. Kokiai jaunimo daliai jaučiatės atstovaujantys? Gal tokių kaip jūs ne tiek mažai Lietuvoje? Tik gal reikia juos kaip nors pakalbinti, paraginti?

J.Viskauskas. Lietuvoje tokių yra mažuma. Nors akademinėje bendruomenėje gal bus pusė. Pirmiausia kalbu apie Vilniaus universitetą.

Kas toliau?

A.Medalinskas. Rinkimai įvyko, balsai suskaičiuoti. Ar “Mums ne tas pats” taip pat baigsis?

M.Ramanauskas. Daugelyje pasaulio valstybių jaunimas, ir ne tik, jau sukilo. Europoje - nuo Lenkijos ir Graikijos iki Ispanijos. Amerikoje kilo protesto “Okupuok Volstritą” banga.

A.Medalinskas. O Lietuvos jaunimas tik dabar ima suprasti, kad kažkas valstybėje negerai, nes pamatė masinius rinkimų tvarkos pažeidimus, nors ir anksčiau visko buvo.

T.Balčiūnas. Buvo, bet, matyt, tik dabar jauni žmonės pajuto, kad kantrybės taurė yra perpildyta. Juk jeigu net per rinkimus esama tokių akivaizdžių pažeidimų, reikia arba numoti ranka ir išvažiuoti iš savo krašto, arba kažką keisti. Juk tai akivaizdus pasityčiojimas. Esu nu-

11

sivylęs tais, kurie abejingai žiūri į rinkimus. Rinkdamiesi padangas kelias valandas praleidžia prie kompiuterio, o domėtis partijų veikla neranda laiko. Nors prie alaus visi mėgsta papolitikuoti. Kita vertus, domėtis yra sunku. Pabandykite sužinoti, kaip kuris nors Seimo narys balsavo dėl aktualaus įstatymo projekto. Jeigu nesi įgudęs, tai užims daug laiko. Seimo internetinis puslapis yra labai painus.

A.Medalinskas. Jeigu studentų organizacijos nedrįsta imtis jaunimo pilietinės veiklos, gal įmanoma neformaliems jauniems žmonėms susiburti socialiniame tinkle “Facebook”?

T.Balčiūnas. Tie, kurie tai darytų, turėtų būti stiprios valios. Jiems reikėtų atsispirti ir įtakai iš šalies.

J.Viskauskas. Pirmiausia - partinei įtakai. Kita vertus, jeigu politinei jėgai nepriklausai, galių neturi.

Tada esi niekam neįdomus. Tavęs nefilmuoja, apie tave nekalba spaudoje. Gali bandyti prasibrauti, tačiau efektas bus trumpalaikis.

A.Medalinskas. Po visų pastarųjų akcijų ne vienas iš jūsų tapote žinomas. Ar galite imtis telkti jaunimą prieš neteisingumą valstybėje?

Kalbu ne apie politinę, o apie visuomeninę jaunimo veiklą. Ne tik Vakarų pasaulis, bet ir arabų kraštai duoda mums demokratijos pamokas. Ar sugebėsime jas išmokti? Kol kas Lietuva buvo įpratusi tik kitas šalis mokyti, kol suprato, kad pati turi problemų.

M.Ramanauskas. Kitų šalių panašiuose judėjimuose buvo apibrėžti tikslai ir bendros idėjos. Kaip septintajame dešimtmetyje Prancūzijoje.

Reikia ir mums bendros idėjos.

A.Medalinskas. Ar “Man ne tas pats” gali tapti neformalia jaunimo bendruomenę vienijančia idėja?

M.Ramanauskas. Tikiuosi.

J.Viskauskas. Galvojame apie savo veiklos tąsą. Reikėtų susirinkti ir aptarti realioje erdvėje. Virtualioje erdvėje galima ilgai kalbėti.

Realybėje matai žmogaus emocijas ir akis.

A.Medalinskas. Internetinė bendruomenė yra tik užsikabinimas?

J.Viskauskas. Tai tik priemonė, kuria galima paveikti daugiau žmonių.

M.Ramanauskas. Jau yra prašančiųjų šį “eventą” kuo greičiau paversti “Facebook” grupe. Grupė - ne renginys. Dalyviai lieka. Po to galima galvoti ir apie puslapį. Dar po mėnesio - rengti akciją, kuria parodytume, kad nepamiršome, kas įvyko. Gal tai atkreiptų ir tų, kurie nedalyvauja, dėmesį.

A.Medalinskas. Kiek tame “evente” jau yra žmonių?

J.Viskauskas. Apie 3500. Manau, grupę tikrai kursime, šio dalyko neužleisime.

V.Keršanskas. O aš netikiu “Facebook” grupėmis. Galiausiai jos virsta straipsnių talpinimu, ne daugiau. Reikia dirbti skirtingomis kryptimis. Grupė - puiku, bet turi būti ir konkretūs pasiūlymai. Susirinkimai turėtų virsti kuriančiais, siūlančiais.

Turi būti šviečiamoji veikla. Tai - ilgalaikis projektas. Tam reikia kiekvieno žmogaus valios. Vis dėlto, manau, kad tai, kas prasidėjo šiomis savaitėmis, nėra trumpalaikis reiškinys. Šie rinkimai buvo lūžiniai. Jie parodė, kad ir visuomenė nežiūri į viską pasyviai. Po tokių įvykių turi būti pokyčių. Jeigu politinė konjunktūra nesiteiks imtis veiksmų, veiksmai kils iš apačios. Taip pat ir iš jaunimo. Matau rimtas galimybes telktis. Ir jaunuomenei, ir visai visuomenei. O iki kitų rinkimų reikia užlopyti įstatymų, kurie šiuo metu yra bejėgiai užkirsti kelią balsų pirkimui, spragas.

•

Parengė ALVYDAS MEDALINSKAS

12

2012 11 02 Lietuvos žinios

Sportas

Lietuviamspranašaujamassudėtingassezonas Šią savaitę startavo pajėgiausios pasaulio krepšinio lygos NBA sezonas. Jau 67-asis istorijoje. NBA arenose grumsis ir trys lietuvių milžinai - Jonas Valančiūnas, Linas Kleiza (abu Toronto “Raptors”) ir Donatas Motiejūnas (Hjustono “Rockets”).

Ekspertai pabrėžia, kad nė vienam lietuviui NBA nebuvo piešiama tokia šviesi ateitis kaip J.Valančiūnui. Yra manančiųjų, kad šį sezoną “Raptors” vidurio puolėjui atiteks geriausio naujoko prizas. Teigiama, kad Jonas ne šiaip naujokas: pastaruosius dvejus metus žaidė Lietuvos vyrų rinktinėje, su Vilniaus “Lietuvos rytu” užsigrūdino Eurolygos kovose, be to, jis - įvairių amžiaus grupių jaunimo pasaulio ir Europos čempionas.

Abu “Raptors” lietuviai yra tarp septynių daugiausia uždirbančių komandos žaidėjų. L.Kleiza šį sezoną gaus 4,6 mln. dolerių, J.Valančiūnas 3,37 milijono. Brangiausiai mokami Toronto ekipos žaidėjai - ispanas Jose Calderonas (10,5 mln.) ir italas Andrea Bargnani (10 mln.).

“Lietuviškos” komandos pirmąsias sezono rungtynes žaidė naktį į ketvirtadienį. “Raptors” sezoną pradėjo nesėkme - namie 88:90 (25:27, 23:21, 23:15, 17:27) pralaimėjo Indianos “Pacers” komandai. 20-metis J.Valančiūnas NBA debiutavo solidžiai - per 23 minutes pelnė 12 taškų (dvitaškiai 6/15), atkovojo 10 kamuolių ir blokavo 1 metimą. L.Kleiza nežaidė trenerio sprendimu.

“Rockets” komanda pirmosiose rungtynėse iškovojo pergalę - Detroite 105:96 (27:22, 28:36, 17:23, 33:15) nugalėjo “Pistons” ekipą. 22 metų D.Motiejūnas taip pat nežaidė. Iki atkrintamųjų varžybų NBA klubai sužais po 82 rungtynes. Užsienio ekspertai Lietuvos krepšininkų komandoms prognozuoja, kad lemiamos NBA kovos balandį prasidės be “Raptors” ir “Rockets”.

Yra manančiųjų, kad šį sezoną “Raptors” vidurio puolėjui atiteks geriausio naujoko prizas.

Niūrios perspektyvos

Optimizmo daugiau Praėjusį sezoną “Raptors” laimėjo tik 35 proc. rungtynių. Manoma, kad šiame čempionate Toronto komanda iškovos gerokai daugiau pergalių, tačiau jų pritrūks, kad patektų į atkrintamąsias varžybas. Vertindami “Raptors” perspektyvas apžvalgininkai šmaikštauja, kad gera žinia šiai komandai yra tai, jog ji yra geriausia Kanadoje. Mat “Raptors” yra vienintelė Kanados atstovė NBA. Prieš sezoną “Raptors” siekė prisivilioti garsiausią Kanados krepšininką Steve’ą Nashą, tačiau 38-erių veteranas pasirinko Los Andželo “Lakers” ir perspektyvą kautis dėl NBA čempionų titulo. Vis dėlto Toronto komanda sustiprino gynėjų grandį, prisiviliodama buvusį “Rockets” įžaidėją Kyle’ą Lowry ir pasirašydama 3 metų 20 mln. dolerių vertės sutartį su buvusiu Niujorko “Knicks” žaidėju Landry Fieldsu. “Šiemet “Raptors” sezoną pasitinka su gerokai didesne optimizmo doze.

Komanda neturi ko prarasti. Jei naujo-

J.Valančiūnas (dešinėje) solidžiai debiutavo NBA lygoje.

Reuters-Scanpix nuotrauka

kai sugebės tinkamai aklimatizuotis, įmanoma siekti vietos atkrintamosiose varžybose”, - mano ekspertas Yannis Koutroupis ir priduria, jog Toronto klubas žais bene galingiausiame visoje lygoje Atlanto divizione kartu su Bostono “Celtics”, Niujorko “Knicks”, Filadelfijos “Sixers” ir Bruklino “Nets”.

Torontas nuo 2007-ųjų laukia, kad jų komanda patektų į atkrintamąsias varžybas. Šiemet “Raptors” stiprybe laikoma trenerio Dwane’o Casey surikiuota gynyba.

J.Valančiūno potencialas NBA debiutantas J.Valančiūnas Kanados didmiestyje turės puikų gidą - trečią sezoną šioje komandoje

pradedantį L.Kleizą. Praėjusį sezoną po traumos sugrįžęs į aikštelę joje praleisdavo po 21,5 min., pelnydavo 9,7 tšk. ir atkovodavo 4,1 kamuolio. Šį sezoną iš lietuvio tikimasi daugiau.

Sėkmingas J.Valančiūno žaidimas pirmosiose rungtynėse neturėtų stebinti. Kad Lietuvos talentas pasirengęs NBA iššūkiams, parodė ikisezoninės rungtynės: vidurio puolėjas per 23 min. vidutiniškai pelnydavo 8,3 tšk., atkovodavo 6,8 kamuolio ir blokuodavo 1,8 varžovo metimo.

Prieš sezoną J.Valančiūno buvo pilna visur. “Raptors” iš savo naujoko stengėsi išspausti kuo daugiau naudos. Vieši renginiai, reklaminiai projektai - visur sukinėjosi lietuvis.

Daugelį metų “Rockets” sinonimas buvo Yao Mingo pavardė. Šis vidurio puolėjas iš Kinijos tapo neatskiriama Hjustono klubo dalimi. Tačiau vos Y.Mingas pasitraukė iš krepšinio, “Rockets” praėjusį sezoną neperžengė 50 proc. laimėtų rungtynių barjero ir nepateko į atkrintamąsias varžybas. Iki jų pristigo dviejų pergalių. Jei šį sezoną bus pakartotas panašus rezultatas, Hjustone tai bus laikoma laimėjimu, nes “Raketoms” pranašaujama vieta tarp NBA autsaiderių.

Vasarą “Rockets” atsisveikino su visais veteranais ir komandą ėmė burti apie jaunimą. Dabartinės komandos amžiaus vidurkis tėra 23,6 metų.

Y.Mingas jau tapo “Rockets” istorija, tačiau kiną ši komanda turės. Vasarą “Rockets” vadybininkai priviliojo pernai “Knicks” blykstelėjusį Jeremy Liną. Iš NBA vicečempionų klubo Oklahomos “Thunder” atvyko Jamesas Hardenas. Tačiau “Rockets” gerbėjams skaudu, kad vasarą klubas prarado puikią galimybę pasirašyti sutartį su Dwightu Howardu. Asmenybių stygius - didžiausia ekipos problema.

“Šios komandos laukia siaubingas sezonas. “Rockets” vadovai stipriai rizikavo atsisakydami veteranų ir rinkdamiesi jaunimą. J.Linas su J.Hardenu pritrauks žiūrovų, bet komandos sudėtis primena netvarką. Ji nesubalansuota. “Rockets” pretenduoja į pirmąjį šaukimą 2013 metų naujokų biržoje, kurį gauna prasčiausiai pasirodžiusi komanda”, - kategoriškai mano NBA apžvalgininkas Alexas Kennedy.

Analogiškai tvirtina ir jo kolega Joelis Brighamas: “Šansai prasti. J.Linas ir Omeras Asikas lygoje užsirekomendavo gerai, bet nė vienas nėra komandos lyderis. Jie kartu su kitais 13 žaidėjų turi ne didesnę nei trejų metų patirtį NBA. Penki žaidėjai apskritai yra naujokai. Trys geriausi praėjusio sezono krepšininkai Goranas Dragičius, K.Lowry ir Luisas Scola išvyko kitur. “Rockets” aistruoliai, apsišarvuokite kantrybe, jos labai prireiks.”

Vertinti anksti D.Motiejūnui “Rockets” treneris Kevinas McHale’as ikisezoninėse rungtynėse skirdavo vidutiniškai 19 minučių, bet per jas “Mo” spėdavo pelnyti 9,8 tšk. ir atkovoti 4,3 kamuolio.

J.Valančiūno situacija “Raptors” aiški - anksčiau ar vėliau jis turi tapti ekipos lyderiu. O D.Motiejūnui Hjustone teks daug ką įrodinėti. Tryliktas žaidėjas komandoje pagal uždarbį (1,3 mln. dolerių) kol kas tryliktas ir eilėje į aikštę - Detroite K.McHale’as jį paliko ant suolo.

D.Motiejūno perspektyvos NBA vertinamos atsargiai. Ekspertai teigia, kad jis gali tapti Josho McRobertso sekėju, arba nueiti A.Bargnani keliu.

J.McRobertsą 2007 metais pasirinko Portlando “Trail Blazers”. Tada jis buvo daug žadantis puolėjas, tačiau vietos po saule taip ir nesurado. Vėliau žaidė “Pacers”, “Lakers” ekipose. J.McRobertsas tapo eiliniu NBA žaidėju, jo pelnomų taškų vidurkis per penkis sezonus tebuvo 4,6.

2006 metais pravėręs “Raptors” duris A.Bargnani iš karto pribloškė solidžiu žaidimu. Dabar italų puolėjas yra aiškus komandos lyderis, be jo neįsivaizduojama Toronto komanda.

•

Parengė VILMANTAS REMEIKA

Vokietis keis mūsų rinktinės veidą Naujo stratego vadovaujama Lietuvos nacionalinė ledo ritulio rinktinė vakar Elektrėnuose pradėjo pasirengimą atrankos varžyboms į 2014 metų Sočio (Rusija) žiemos olimpines žaidynes.

Lapkričio 8-11 dienomis Budapešte (Vengrija) vyksiančiame atrankos turnyre Lietuvos komandos varžovės bus Vengrijos, Olandijos ir Kroatijos rinktinės. Naujasis Lietuvos rinktinės treneris vokietis Berndas Haake į treniruočių stovyklą pakvietė 30 žaidėjų, iš jų trys vartininkai. Penki užsienyje rungtyniaujantys ledo ritulininkai į Lietuvą neatvyko dėl įvairių priežasčių.

Anglijoje žaidžiantys Mindaugas Kieras ir Darius Pliskauskas liko padėti traumų kamuojam Slau klubui “Jets”. Beje, M.Kieras, D.Pliskauskas ir Kazachstane žaidžiantys Arnoldas Bosas, Donatas bei Tadas Kumeliauskai pažadėjo padėti rinktinei 2013 metų pasaulio čempionate. Nebus ir Naujojo Džersio klubui “Devils” priklausančio Dainiaus Zub-

OLIMPINĖS ATRANKOS TURNYRO TVARKARAŠTIS Lapkričio 9 d.: Lietuva - Vengrija Lapkričio 10 d.: Lietuva - Olandija Lapkričio 11 d.: Lietuva - Kroatija

raus, kuris dėl lokauto NHL lygoje neturi galiojančio draudimo ir dėl to negali padėti rinktinei.

Per savaitę treneris turės atrinkti 20 žaidėjų ir 2 vartininkus. N.Ališauskas (“Liepajas metalurgs”, Latvija), A.Rybakovas, A.Fiščevas (HC “Baltica”, Vilnius), M.Armalis (“Mora” IK Švedija), P.Verenis (“Liepajas metalurgs”, Latvija), D.Bogdziulis ir A.Bendžius (“Ilves” Suomija) prie rinktinės prisidės lapkričio 5-6 dienomis. Šie sportininkai jau garantuoti dėl vietos rinktinėje.

B.Haake savo iniciatyva aplankė ir dar ruošiasi aplankyti visus pajėgiausius ritulininkus, žaidžiančius užsienyje. Lapkričio pabaigoje strategas jau suplanavo kelionę į Kazachstaną, kur stebės Tado ir Donato Kumeliauskų bei Arnoldo Boso ginamo Temirtau “Arystan” klubo rungtynes.

“Rinktinei ypatingų tikslų nekelia-

Naujasis Lietuvos nacionalinės komandos strategas B.Haake atvežė aprangos ir inventoriaus, be to, rado mūsų rinktinei finansinių rėmėjų. / Manto Stankevičiaus ir LŽ archyvo nuotraukos me. Formuojame ateities komandą.

Norime gerai pasiruošti 2013 metų pasaulio čempionato I diviziono “B” grupės kovoms Donecke (Ukraina). Šis olimpinis turnyras - puiki proga pereiti prie kokybiškai naujos rinktinės.

Naujasis rinktinės treneris dirba ateities tikslams. Tačiau tai nereiškia, jog Vengrijoje rinktinė nekovos. Kausimės dėl pergalės visose rungtynėse”, - prieš

rinktinės treniruočių stovyklą kalbėjo Lietuvos ledo ritulio federacijos generalinis sekretorius Vaidas Budrauskas.

Beje, B.Haake į Lietuvą atvežė naujos aprangos ir inventoriaus, surado finansinių rėmėjų. Šeštadienį į Lietuvą atvyks stratego asistentas iš Italijos Danielis Schiederis-Goleris, dirbsiąs su vartininkais.

Lietuvos ekipa prieš išvyką į Veng-

riją žais dvejas kontrolines rungtynes - šiandien 19.50 val. ir rytoj 12.50 val. Elektrėnų ledo rūmuose lietuvių varžovė bus Baltarusijos U-18 rinktinė. Lapkričio 7 dieną mūsų krašto rinktinė išskrenda į Vengriją. Atrankos turnyre į kitą etapą iš grupės pateks vienintelė komanda.

•

LŽ

2012 11 02 Lietuvos žinios

Sportas

13

Rekordinis “Žalgirio” žygis

“Tikimės pergalės. Jei ji bus, broliai visiems stato”, - dvikovos su Milano “Emporio Armani” (Italija) komanda išvakarėse juokais prižadėjo dvyniai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai. Pažadą teks vykdyti.

Vakar namie “Žalgiris” po nepaprastai atkaklios kovos 92:87 (20:27, 27:24, 25:14, 20:22) nugalėjo Italijos vicečempioną ir su keturiomis pergalėmis pirmauja C grupėje.

turėjo puikią progą išlyginti, tačiau Malikas Hairstonas, ekipoje buvęs antras pagal rezultatyvumą (21 taškas), neįmetė abiejų baudų metimų. Netrukus “Žalgirio” jubiliatas K.Lavrinovičiaus pataikė vieną baudos metimą (90:87). Per paskutinę savo ataką Italijos komanda stengėsi išplėšti pratęsimą, tačiau rezultatyviausio Milano klubo žaidėjo Keitho Langforfdo (24 taškai) metimas nuo trijų taškų linijos buvo netaiklus. Triumfavo “Žalgiris” ir 15 tūkst. arenoje susirinkusių aistruolių.

Rezultatyviausiai Lietuvos čempionų ekipoje žaidė Oliveris Lafayette’as (17 taškų) ir Ibrahimas Jaaberas (11).

M.Popovičius sustabdytas

Laukia pikti vokiečiai

Kodėl broliai turi vaišinti komandą? Vakar, lapkričio pirmąją, dvyniai šventė 33 gimtadienį. Pergalė Eurolygoje tapo puikia dovana aukštaūgiams. Per įsimintiną dieną Kšištofas pelnė 9, Darjušas - 8 taškus.

Laiminga diena džiaugėsi ir žalgiriečių užsienietis Marko Popovičius, tačiau giliai viduje jis liūdėjo. Pelnęs 9 taškus kroatas pirmą kartą nuo 2006ųjų lapkričio, kai žalgiriečiai kovojo su Maskvos CSKA, aikštelę paliko nė sykio nepataikęs iš toli. Iki ketvirtadienio M.Popovičius net per 39 Eurolygos rungtynes mažiausiai bent kartą įmesdavo po tritaškį.

Vakarykštis susitikimas atkakliai vyko nuo pirmos iki paskutinės sekundės. Likus žaisti 50 sek. žalgiriečiams pirmaujant 89:87 svečiai

Kita Eurolygoje rungtyniaujanti mūsų komanda Vilniaus “Lietuvos rytas” šiandien mėgins sekti žalgiriečių pavyzdžiu ir sieks antros pergalės Eurolygoje. Prieš savaitę pirmą pergalę iškovoję vilniečiai šį vakarą Bamberge susitiks su pergalės skonio D grupėje nepatyrusia “Brose Baskets” (Vokietija) komanda. “Lietuvos ryto” treneriams teks pasukti galvą, kaip pagerinti puolimą - sostinės klubas yra pats nerezultatyviausias Eurolygoje (vid. 63,6 tšk.). Tiesa, Vokietijos čempionai žaidžia ne ką rezultatyviau (vid. 66 tšk.).

Stabiliausias ir geriausias “Brose Baskets” krepšininkas - veteranas iš Slovėnijos Boštjanas Nachbaras.

Traumas išsigydęs puolėjas renka 17,3 taško.

SAULIUS RAMOŠKA

Pirmą kartą nuo 1998-1999 metų sezono žalgiriečiai Eurolygą pradėjo keturiomis iš eilės pergalėmis.

“Žalgirio” krepšininkai vakar atsilaikė prieš galingą Milano komandą.

Erlendo Bartulio nuotrauka

Debiutuodama Europos taurės moterų krepšinio turnyre Vilniaus “Kibirkštis-VIČI-IKI” svečiuose 59:54 įveikė tituluotą Slovakijos ekipą “Ružomberok”, o jau po savaitės Lietuvos vicečempionių klubas namie apmaudžiai pralaimėjo Turkijos “Homend Antakya” krepšininkėms - 66:93.

Sostinės “Lietuvos ryto” arenoje trečiadienio vakarą įspūdingai pristatytos rungtynės (puikią atmosferą aikštelėje sukūrė grakščiai žygiuojančios būgnininkės, šokančios merginos, šviesos efektai) baigėsi liūdnai - viešnioms pralaimėta net 27 taškų skirtumu.

Plaukė pasroviui Ne itin gausiai susirinkusiems žiūrovams buvo nelengva stebėti vilniečių žaidimą, kuris, palyginti su turkių skrydžiu, atrodė blankus, be polėkio.

Antrą pergalę iš eilės iškovojusi Turkijos komanda tapo H grupės lydere.

Trečiadienio rungtynėse iš vilniečių rezultatyviausios buvo Rima Valentienė - 18 tšk., Vita Kuktienė ir Sakellie Daniels - po 10. Nugalėtojų komandoje žibėjo jų lyderės amerikietės Jolene Anderson ir Shekinna Stricklen, pelniusios atitinkamai 22 ir 21 tšk., bei čekė Dubrovka Dačič - 16.

Pirmo kėlinio pradžioje “KibirkštisVIČI-IKI” kelis sykius pirmavo, tačiau ketvirtį pralaimėjo 15:20. Po antrojo vilnietės ėjo iš paskos - 34:39. Trečiame ketvirtyje, kai “Kibirkštis-VIČI-IKI” atsiliko 39:57, bene visa arena pajuto Turkijos klubo keliamą grėsmę. Tiesa, šį kėlinuką vilnietės baigė švelnesniu skirtumu 52:61. Tačiau paskutiniame ketvirtyje viešnios nebepaliko vilčių sutrikusioms šeimininkėms.

•

Trumpai

Po euforijos - karti realybė JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

“B.Nachbaras turi NBA patirties ir pastaruosius kelis metus Europoje demonstruoja gerą žaidimą, pavojingiausią varžovų žaidėją analizavo sostinės klubo vyriausiasis treneris Darius Maskoliūnas. - Susitikimą jis pradeda nuostabiai, tačiau vėliau šiek tiek sustoja - į tai ir bandysime atkreipti dėmesį.”

Pasak “Lietuvos ryto” trenerio, jo komandai naudinga tai, kad vokiečiai jus didelį spaudimą - jie yra patyrę tris pralaimėjimus per tiek pat rungtynių, todėl norėdami laimėti galbūt nervinsis, žais karštakošiškai. D.Maskoliūnas tikino, jog visose pozicijose “Brose Baskets” turi po du lygiaverčius žaidėjus. Ir nors pirmo ryškumo žvaigždžių Vokietijos komandoje nėra, tai gerai subalansuota komanda.

“Mums bus labai nelengva. Darysime viską, kad juos įveiktume, teigė Vilniaus komandos strategas. Taip, savo arsenale neturime labai daug ginklų, kad galėtume puolimu nugalėti kitas komandas. Laimėti galime tik žaisdami energingai ir gerai gindamiesi. Tai turėtų tapti mūsų komandos pagrindu”.

“Pirmiausia reikės apsiginti, o po to jau žiūrėti, kaip pelnyti taškus”, - sakė šalies vicečempionų vienas lyderių Renaldas Seibutis.

“Brose Baskets” vyriausiasis treneris Chrisas Flemingas taip pat neabejojo, kad laukia sunkios rungtynės. Pasak jo, D grupėje yra keturios komandos, kovojančios dėl dviejų vietų į kitą etapą, todėl šiandien abiem ekipoms Bamberge tai bus vienodai svarbus mačas.

“Nuo rungtynių pradžios nesilaikėme plano, - po nesėkmės tikino “Kibirkšties-VIČI-IKI” komandos vyriausiasis treneris Tadas Stankevičius. Norėjome žaisti kibiai gynyboje, norėjome neleisti jų lyderėms pajusti žaidimo. Mes nežaidėme krepšinio, mes plaukėme. Komandoje nebuvo motyvacijos. Jeigu ir toliau taip atrodysime, bus didelių bėdų.”

“Pergalę lėmė patirtis, - reziumavo “Homend Antakya” žaidėja Lucia Bouthors. - Puikiai atlikome namų darbus, pataikėme į krepšį ir ketvirtame kėlinyje nutolome”.

ATSISAKĖ LIETUVIO

Nelygios jėgos

Septynerius metus Rusijos nacionalinę vyrų krepšinio rinktinę treniravęs JAV ir Izraelio pilietybes turintis 53 metų Davidas Blattas nusprendė pasitraukti iš pareigų. “Mano sprendimą nulėmė jausmas, jog atėjo tinkamas laikas”, teigė dabartinis Tel Avivo “Maccabi” klubo strategas. Jo vadovaujamų Rusijos krepšininkų laimėjimai buvo solidžiausi per visą šalies istoriją: 2007 metų Europos čempionate iškovotas auksas, bronza - 2011 metų Senojo žemyno pirmenybėse Lietuvoje ir šių metų Londono olimpinėse žaidynėse.

Vilniečių fiasko arenoje stebėjęs Lietuvos moterų rinktinės treneris Algirdas Paulauskas, po rungtynių LŽ paklaustas, kokia pagrindinė skaudaus pralaimėjimo priežastis, atsakė: “Deja, Vilniaus klubo priekinė linija blogai sukomplektuota. Tiesa, dėl sveikatos problemų dar negali visa jėga žaisti vidurio puolėja Kristina Alminaitė, tad šioje pozicijoje lyg ir bandė kažką nuveikti V. Kuktienė, amerikietė Celeste Trahan-Davis, dar kelios merginos, bet, palyginti su viešnių priekine linija, jos atrodė liūdnai. Tokia situacija suprantama - Vilniaus klubo finansinės galimybės yra labai ribotos, antraip ir amerikietės sostinės komandoje būtų aukštesnio lygio. Dabartinės gali tik pavydėti meistriškumo Turkijos klube žaidžiančioms savo tėvynainėms.

Ir dar manau, jog Vilniaus klubo žmonės turėtų pasistengti ir sutelkti “Kibirkšties” gerbėjus, kad šie teigiamomis emocijomis padėtų savo komandai per namų rungtynes. Jausti didelį savų žiūrovų palaikymą yra labai svarbu. Žinoma, ne viskas taip paprasta. Mūsų moterų krepšinis į Europos vandenis vėl išplaukė po kelerių metų pertraukos.”

Dešimtąją vietą Lenkijos vyrų krepšinio čempionate užimančio Vloclaveko klubo “Anwil” (1 pergalė ir 4 pralaimėjimai) vadovai atsisakė vyriausiojo trenerio Dainiaus Adomaičio paslaugų ir šias pareigas patikėjo serbui Milijai Bogičevičiui. Kartu su lietuviu, kuris “Anwil” komandoje dirbo nuo vasaros, ekipą palieka abu jo asistentai - Krzysztofas Szablowskis ir Marcinas Wozniakas.

D.BLATTAS TRAUKIASI

Vilniečių puolėja C.Trahan-Davis (kairėje) nei ūgiu, nei meistriškumu neprilygo Turkijos klubo centrui čekei J.Veselai.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Paprašytas išvardyti, kurias “Kibirkšties” krepšininkes kviestų į šalies rinktinę, jei tektų rinktis po vienintelių trečiadienio rungtynių, A.Paulauskas ilgai negalvojęs paminėjo tik R.Valentienę, deja, jau atsisveikinusią su rinktine. Tačiau treneris pridūrė, jog gyvenimas nestovi vietoje - teks orientuotis į jaunas “Kibirkšties” krepšininkes, kurioms reikia dar gerokai padirbėti, kad atskleistų visas savo galimybes.

Trečiąsias H grupės rungtynes kibirkštietės žais svečiuose lapkričio 8 dieną su Ramlos “Elitzur” (Izraelis)

STATISTIKA “Kibirkštis-VIČI-IKI” - “Homend Antakya” 66:93 (15:20, 19:19, 18:22, 14:32).

R.Valentienė 18 tšk., V.Kuktienė ir S.Daniels po 10, E.Šniokaitė 8, K.Vengrytė ir C.Trahan-Davis po 7, L.Pikčiutė 4, M.Kvederavičiūtė 2, K.Alminaitė, V.Vaščiūnaitė 0; J.Anderson 22, Sh.Stricklen 21, D.Dačič 16.

krepšininkėmis. Šios ketvirtadienio vakarą namie žaidė antrojo turo mačą su Ružomberoko MBK. Į atkrintamąsias varžybas pateks po dvi geriausias kiekvienos grupės komandas.

•

SENSACINGAI KRITO Pirmosios pasaulio raketės titulą šį sezoną užsitikrinęs Novakas Džokovičius patyrė sensacingą pralaimėjimą jau pirmoje Paryžiuje vykstančio ATP turnyro “Paribas Masters” kovoje.

Nuo antrojo rato varžybas, kurių prizų fondą sudaro 2,428 mln. eurų, pradėjęs Serbijos tenisininkas po dvi valandas trukusios kovos 6:0, 6:7, 4:6 pralaimėjo amerikiečiui Samui Querrey (ATP 23). Tai buvo pirma S.Querrey pergalė prieš N.Džokovičių.

LŽ

14

2012 11 02 Lietuvos žinios

Istorija

Garsųjį žemaitį prisimenant

Lakūno vardas - aerodromui Lietuvoje yra kelios dešimtys didelių ir mažų aerodromų. Tačiau iki šių metų tik vienas jų turėjo aviatorių vardą - Stepono Dariaus ir Stasio Girėno - Kauno Aleksote. Neseniai atsirado antras - Julijono Kumpikevičiaus prie Mažeikių.

POVILAS SIGITAS KRIVICKAS

L

ietuvoje niekada netrūko drąsių žmonių. Vienas jų J.Kumpikevičius-Kumpikas (1910-1985). Jis įrašė originalų puslapį į Lietuvos aviacijos istoriją. Iš Mažeikių krašto kilęs žemaitis J.Kumpikevičius nuo jaunumės mėgo mechaniką. Tarnaudamas kariuomenėje gerai užsirekomendavo kaip lėktuvų mechanikas, tačiau jam nepavyko patekti į karo lakūnų kursantų būrį.

Atlikęs karinę tarnybą J.Kumpikevičius gavo vairuotojo vietą Užsienio reikalų ministerijoje ir vežiojo patį ministrą Dovą Zaunių. Vaikinas papasakojo ministrui apie savo norą skraidyti. Šis suprato jaunuolio troškimus ir pasiuntė jį dirbti į Lietuvos ambasadą Prahoje. Ten aviacijos klubai sparčiai augo ir be didelių formalumų priimdavo sveikus jaunuolius. 1932 metų kovą Julijonas išvyko į Prahą. Padedamas vieno čekų aviacijos karininko, įstojo į T.Masariko lakūnų mokyklą. 1934-ųjų sausį J.Kumpikevičius labai gerai išlaikė praktinio skraidymo ir jo taisyklių egzaminus, pastarąjį - čekų kalba. Julijonas - pirmasis užsienietis, gavęs Čekijos civilinės aviacijos lakūno liudijimą.

Puota “šnipo” garbei Didžiausia Julijono svajonė - pačiam parskristi į Kauną. Bet kaip ją įgyvendinti? J.Kumpikevičiui pavyko už tūkstančio kronų auką aeroklubui tapti seno mokomojo lėktuvo, kuriam jau reikėjo rimto remonto, savininku. Jaunas nagingas žemaitis sugebėjo jį suremontuoti.

“Letov Š-18” - dvivietis biplanas, sukurtas čeko Aloyzo Šmoliko, lakūnų populiariai vadintas vien konstruktoriaus pavarde. Liemuo dengtas medine klijuote, sparnai ir uodegos plokštuma aptraukti drobe. Lėktuvo ilgis - beveik septyni metrai, sparnų dešimt. Lėktuvas turėjo vieną 60 AG

J.Kumpikevičius prieš skrydį į Kauną. / Asmeninio archyvo nuotraukos

“Juk Žemaitija tikras mūsų aviacijos pradininkų ir narsuolių lakūnų daigynas.” variklį, koks būna dabartiniame nedideliame automobilyje. Jis galėjo pasiekti 140 kilometrų per valandą greitį ir nuskristi 325 kilometrus. Remontas Julijonui užtruko keletą savaičių. Teko įdėti atsarginį benzino baką ir pompą spaudimui palaikyti, sureguliuoti kompasą.

1934 metų kovo 5-osios vidurdienį Julijonas pakilo iš Kbelskio aerodromo Prahoje. Tikslas - pasiekti Kauną, skrendant per Čekiją ir Vokietiją. Priartėjęs prie Bohemijos kalnų, lėktuvas pateko į didelę audrą. Vokietiją jis pasiekė ištrūkęs iš audros, bet ties Dresdenu įskrido į tirštą rūką. J.Kumpikevičius pamatė šviesesnį dangų šiaurėje ir patraukė ten. Staiga propeleris sustojo.

Reikėjo planiruoti ir, sukant ratus, leistis. Laimė, apačioje - gana didelis laukų plotas ir netoliese - gražūs rūmai.

Julijonui pavyko sėkmingai nutūpti. Atskubėję nacių pareigūnai jį suėmė kaip šnipą. Galima suprasti pareigūnų dirg-

Drąsųjį lakūną pasitiko Kauno aeroklubo pirmininkas prof. Z.Žemaitis. lumą, nes prieš aštuonis mėnesius tuometėje Vokietijos teritorijoje žuvo S.Darius ir S.Girėnas. Būta spėlionių, kad juos pašovė vokiečiai. Dėl to šie labai nervinosi, nors ir nebuvo aišku, ar tikrai prikišo nagus. Tačiau išsiaiškinę skrydžio tikslą ir nutūpimo priežastį, pareigūnai Julijoną paleido ir jo garbei net puotą surengė.

Priverstinė mirties kilpa Dar keletą kartų tūpęs šalinti techninių gedimų ir prisipilti degalų, J.Kum-

pikevičius trečią kelionės dieną pasiekė Dancigą (dabartinį Gdanską) ir ten nutūpė jau temstant. Patikrinęs alyvą ir prisipylęs degalų, nutarė pernakvoti.

Kovo 8-osios rytą pakilo pasiryžęs tądien pro Karaliaučių pasiekti Kauną. “Netoli Kauno pasidarė labai vėjuota, - savo prisiminimuose rašo narsusis lakūnas. - Staiga stiprus vėjas mano lėktuvą apvertė ir aš patekau į mirties kilpą.”

Julijonas iš visų jėgų bandė ištiesinti lėktuvą, bet vis nepavykdavo.

Po priverstinės mirties kilpos J.Kumpikevičius sėkmingai nusileido Kauno aerodrome.

“Aukštis krito ir jau buvo iki aštuoniasdešimt metrų, o aš dar vis negalėjau ištiesinti lėktuvo. Mačiau žemę, greitai artėjančią prie manęs. Pagaliau iš trečio karto atverčiau lėktuvą ir pamačiau aerodromą priešais save.”

Julijonas sėkmingai nutūpė, išlipo iš lėktuvo, lakūną apsupo didelis būrys žmonių. Jam buvo suteiktas pirmojo Lietuvos civilinio tarptautinio lakūno vardas ir skirta tūkstantis litų. Žurnalas “Karys” tų metų vienuoliktame numeryje rašė: “Prieš lėkimą į Kauną

J.Kumpikevičius tebuvo išlekiojęs apie 10 valandų. Toli lėkti jokios praktikos neturėjo, buvo pasirengęs tik kiek teoretiškai. Dėl šių priežasčių šis 1500 kilometrų jo lėkimas gana įdomus.”

Lėktuvo ir žmonių likimai Kiek paviešėjęs Lietuvoje, J.Kumpikevičius susiruošė keliauti atgal į tuometės Čekoslovakijos sostinę. 1934 metų kovo 24 dieną, susitvarkęs skridimo dokumentus, pakilo iš Aleksoto ir patraukė Vokietijos link. Netoli

2012 11 02 Lietuvos žinios

Istorija

15

valstybių sienos vėl sugedo lėktuvo variklis. Lakūnas sėkmingai nusileido aikštelėje prie Alvito. Lėktuvas buvo atgabentas į Kauną, o Julijonas, traukiniu nuvykęs į Prahą, sutvarkė reikalus, kad toliau galėtų naudotis lėktuvu.

Vėliau J.Kumpikevičius uždarbiavo skraidindamas žmones. Po poros metų šeimininkas lėktuvą pardavė Lietuvos aeroklubui. Atgavus Vilniaus kraštą, “šmolikas” tarnavo Aukštagirio sklandymo mokyklai.

Užgriuvus sovietinei okupacijai, buvo atskraidintas į Kirtimų aerodromą. Tolesnis lėktuvo likimas nežinomas. Gali būti, kad prasidėjus karui jis buvo išgabentas į Vokietiją arba sunaikintas kaip pasenęs.

“Kai vokiečiai užėmė Lietuvą 1941 metų vasarą, mano tėvelis pasiliko savo darbe kaip transporto viršininkas ir susitrumpino pavardę į Kumpikas, pasakojo niujorkietė filologijos daktarė Giedrė Kumpikaitė. - 1944 metais, kai grėsė, kad rusai vėl užims Lietuvą, mano tėvelis manė, jog šį kartą jie pasiliks ilgam. Tėvai susikrovė lagaminus, išvažiavome į Vakarus. Amerikoje tėvelis dirbo įvairų mechaniko darbą, bet daugiau skraidyti jam nepavyko.”

Sugrįžo per dukters filmą G.Kumpikaitė pasakojo, kad jos tėvas nuolat prisimindavo savo namą Mažeikiuose Kapų (dabartinėje Sedos) gatvėje, senelių malūną. “Senelis iš malūno gyveno, jis iš jo užsidirbdavo. Kai mano tėvai jau buvo Vokietijoje, senelis užlipo malūno taisyti, vėjas jį nupūtė. Tėvas dėl senelio žūties labai išgyveno”, - prisiminė viešnia.

“Aukštis krito ir jau buvo iki aštuoniasdešimt metrų, bet dar vis negalėjau ištiesinti lėktuvo. Mačiau žemę, greitai artėjančią prie manęs. Pagaliau iš trečio karto atverčiau lėktuvą ir pamačiau aerodromą priešais save.”

J.Kumpikevičius dažnai prisimindavo savo vaikystę ir jaunystę, kaip eidavo prie Ventos žvejoti, kalbėdavo apie šulinį, kuris išlikęs iki šių dienų.

“Tėvelis labai mylėjo savo šeimą, senelį ir močiutę, pats su urna yra palaidotas, vykdant jo valią, šalia mamos Petrašiūnų kapinėse, Kaune.

Tėtis visą laiką norėjo grįžti į Lietuvą ir niekada emigracijoje nesijautė laimingas”, - tikino G.Kumpikaitė.

Galima sakyti, kad J.Kumpikevičius tikrai grįžo į gimtinę per dukros sukurtą pilnametražį dokumentinį filmą apie savo tėvą “Sparnams prisiminti”. Tai Antrojo pasaulinio karo nublokštos išeivijos istoriją per Lietuvos lakūno J.Kumpikevičiaus ir jo šeimos likimą pasakojanti dokumentinė juosta. Ji susukta 2008 metais, filmuota Čekijos Respublikoje, Lietuvoje ir Niujorke.

“Nors Giedrė nėra profesionali režisierė, šis filmas, sukurtas tikrai profesionaliai ir su didele meile, yra gražus paminklas jos tėvui ir kitiems iš Žemaitijos kilusiems aviatoriams atminti”, - per juostos premjerą Mažeikiuose kalbėjo kino režisierius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Gytis Lukšas.

Juk Žemaitija - tikras mūsų aviacijos pradininkų ir narsuolių lakūnų daigynas. Jame ryškūs Aleksandro Griškevičiaus, XIX šimtmečio viduryje paskelbusio “Žemaičių garlėkio” idėją, pėdsakai. Kitais metais minėsime drąsiųjų Lietuvos patriotų žemaičių S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą aštuoniasdešimtmetį. Dar po metų - toks pat J.Kumpikevičiaus oro žygio iš Prahos į Kauną jubiliejus.

J.Kumpikevičiaus sutikimas Kauno aerodrome. / Laikraščio “Karys” nuotrauka

Smagi žemaičių publika, kurios būta per 12 tūkstančių.

G.Kumpikaitė su jos tėčio vardo aerodromui skirta vėliava.

Oro žirgelius taip pat reikia “pašerti”. / Povilo Sigito Krivicko nuotraukos

Įamžintas gimtinėje Pernai lankydamasi Mažeikiuose J.Kumpikevičiaus dukra, Niujorko Long Ailendo universiteto profesorė G.Kumpikaitė išreiškė pageidavimą įamžinti tėvo atminimą. Iš pradžių manyta J.Kumpikevičiaus vardu pavadinti dalį Sedos gatvės, kur jis gyveno jaunystėje. Tačiau dėl to, kad gatvės pavadinimo keitimas būtų sudaręs daug nepatogumų gyventojams, šio sumanymo atsisakyta. Tada kilo idėja J.Kumpikevičiaus vardą suteikti Šerkšnėnuose esančiam aerodromui. Šis vardas oficialiai įteisintas 2012 metų gegu-

žės mėnesį, dabar jis įrašomas į civilinės aviacijos administracijos skelbimus, todėl apie jį jau žino visas pasaulis. Šia proga buvo nuspręsta Mažeikiuose surengti ir aviacijos šventę. Vieną rugpjūčio savaitgalį įspūdingą renginį organizavo Mažeikių aeroklubas ir rajono savivaldybė. Aeroklubo viršininkė Ala Morkūnienė džiaugėsi, kad padėti surengti šventę neatsisakė nė viena Mažeikiuose veikianti įmonė, į kurią buvo kreiptasi. Vieni rajono verslininkai parėmė finansiškai, kiti padėjo konkrečiais darbais. Rengiant šventę pagalbos ranką ištiesė beveik 50 rėmėjų.

“Džiugu, kad siekis įamžinti J.Kumpikevičiaus atminimą sutelkė mūsų rajono bendruomenę - šventės organizavimo darbų savanoriškai ėmėsi įvairios organizacijos, įmonės, pavieniai asmenys. Šio mažeikiškio drąsa, ryžtas, žemaitiškas užsispyrimas siekti tikslo - mums visiems puikus pavyzdys. Ypač jaunimui, dar tik skleidžiančiam sparnus skrydžiui savo svajonės link”, - sakė Mažeikių rajono meras Antanas Tenys. Šventės programa buvo labai įvairi: dangų raižė karinių oro pajėgų lėktuvai, vyko senovinių orlaivių replikų paradas, lėktuvų, sklandytuvų iš Telšių,

Akmenės, Klaipėdos, Biržų aeroklubų pasirodymai, aukštasis pilotažas. O kur dar sraigtasparnių parodomosios programos, ultralengvųjų lėktuvų iš visos Lietuvos pasirodymai, aviamodelių parodomoji programa. Šaulių sąjungos Mažeikių kuopos šauliai visus vaišino kareiviška koše, arbata. Mat J.Kumpikevičius buvo ir Lietuvos šaulių aviacijos pradininkas. Įspūdingai atrodė parašiutininkų šuoliai. Vienas jų nusileido laikydamas vėliavą su užrašu “J.Kumpikevičiaus aerodromas”.

Ji įteikta drąsaus lakūno dukrai ir pakelta ant aukšto stiebo.

•

16

2012 11 02 Lietuvos žinios

Kelionės ir turizmas

Realybės kontrastai

Azerbaidžanas: naftos ir Kaskart vis daugiau lietuvių traukia atrasti Kaukazo kalnų ir ten slypinčių kultūrų. Dažniausiai maršrutai krypsta į Gruziją, tačiau kita Kaukazo valstybė Azerbaidžanas dar netapo tradicine turistų lankoma vieta.

MONIKA PELDAVIČIŪTĖ

Š

i Kaspijos valstybė, įsprausta tarp Rusijos ir Irano, išsidėsčiusi prie Europos ir Azijos ribos. Čia gyvenantys žmonės etniniai turkai, tačiau su Persijos prieskoniu, anksčiau priklausė sovietams, o šiuo metu valdomi daugianacionalinių bendrovių ir prezidento Ilhamo Alijevo šeimos klano.

Kur pučia vėjai Kirtus Gruzijos ir Azerbaidžano sieną Kaukazo kalnai kairėje ir toliau driekiasi, skirtumas toks, kad vietoj gruziniškų karvių pakelėse laksto laukiniai žirgai. Pro langą matyti, kaip gamtovaizdis iš lėto virsta dykuma. Apie pusę šalies ploto užima kalnai su įspūdingomis subalpinėmis pievomis, viduryje tįso Lenkoranės subtropinė žemuma, kurioje nuolat kvapą gniaužia karštis, o šiaurėje - didžiausias pasaulyje ežeras, vadinamas Kaspijos jūra. Vietos gyventojai giriasi, esą jų vienoje šalyje iš galimų vienuolikos klimato juostų galima rasti net devynias.

Artėjant Baku link vis daugėja naftos gręžinių ir ryškėja žmonių gyvenimo skirtumai. Vienoje kelio pusėje darbininkai ir tie, tiesiogiai gyvenantys didžiulėje naftos pelkėje, kitoje pusėje - privačios pilys Kaspijos jūros pakrantėje. Daugumai žmonių išgirdus Baku pavadinimą pirmos asociacijos siejasi su nafta ir prabanga, kuriamas modernaus miesto įvaizdis, tačiau čia piliečiai gyvena Azerbaidžano didelio turto šešėlyje, o naftos siurbliai toliau dirba I.Alijevui ir siurbia likusius dolerius iš išdegusios žemės.

Nors kruopščiai prižiūrimas senamiestis, o miesto centre kyla dangoraižiai, apie kuriuos visi kalba, įprastas vaizdas priemiestyje pasitinka ne juodais visureigiais ir blizgesiu. Čia šimtai surūdijusių ladų, skubančių gruoblėtais keliais ir keliančių dulkių debesis.

Baku, išvertus iš senovės farsi kalbos, reiškia “miestas, kuriame pučia vėjai”. Ne veltui. Mat miestas įsikūręs pačiame Apšerono pusiasalio kranto skersvėjyje.

Nachičevanės regionas po darbo. Trumpas atokvėpis. / Monikos Peldavičiūtės nuotraukos

Autonomiškiausias regionas Daugiau nei 18 metų Nachičevanės regionas yra atskirtas nuo pagrindinės Azerbaidžano dalies Armėnijos okupuota Kalnų Karabacho teritorija. Nachičevanė labai mažai kam žinomas ar girdėtas vardas, nors iš ten kilę beveik visi Azerbaidžano svarbiausi lyderiai ir intelektualai. Ji - taip pat gimtasis dabartinio prezidento miestas, o gamta čia įspūdingiausia ir turtingiausia visoje šalyje. Tai vienas autonomiškiausių regionų pasaulyje, labiausiai autoritarinis Azerbaidžano regionas. Į jį patekti sausumos kelio nėra, reikia skristi lėktuvu iš Baku arba keliauti neseniai atidarytu automobilių maršrutu per Iraną. Tačiau jei turite Armėnijos arba Irano vi-

Vestuvės Azerbaidžane trunka tris dienas.

zą, jūsų įvažiavimas gali būti uždraustas, įtariant jus “šnipinėjant”. Baku valdžia ne tik palaiko ir remia, bet ir pateisina visas priemones dėl regiono grėsmingos geografinės padėties visai šaliai.

Nachičevanės diktatūra Nachičevanė pasižymi unikalia valdymo sistema su visomis ministerijomis, kaip ir Baku, bei sava Konstitucija.

Rinkimai niekada nevyko konkurencijos principu, kadangi atsisakoma registruoti opoziciją. Regiono lyderis Vasifas Talibovas, kuris santuoka yra susijęs su Azerbaidžano valdančiąja šeima, jau keliolika metų yra nepakeičiamas Nachičevanės autoritetas. Ši vieta jam paskirta už ištikimybę prezidentui,

Pertraukėlė keliaujant autobusu.

o visa valdžios sėkmė slypi šeimos klanuose. Parlamento pirmininko V.Talibovo valdymo laikotarpiu nacionalinio saugumo narių ir armijos atsirado dau-

nės nepasitenkinimą. Policija renka informaciją apie vyriausybės kritikus ir jų artimuosius. Šie įtraukiami į vadinamuosius juoduosius sąrašus arba tie-

Draudžiama importuoti iš užsienio bet kokį automobilį, kuris gali geriau atrodyti ar daugiau kainuoti negu paties krašto lyderio. giau nei paprastų gyventojų, psichikos prieglaudos perpildytos, nepriklausoma žiniasklaida beveik išnyko. Nachičevanė dažnai vadinama “policijos valdžios regionu”, nes režimas priklauso saugumo pajėgoms ir policijai, taip siekiama kontroliuoti bet kokį visuome-

siog suimami ir deportuojami. Dauguma policijos smurto išpuolių yra oficialiai nepranešami, antraip grasinama sudeginti namus.

Kad negadintų vaizdo Beveik visas Nachičevanės verslas priklauso diktatoriaus šeimai, vietiniai turgūs buvo sunaikinti, taip priverčiant žmones pirkti prekybos centruose.

2005 metais valdžia įsakė uždaryti barus ir kavines, panaikinti visus lauko suoliukus, kad žmonės nešvaistytų savo brangaus laiko. Policija uždraudė rinktis kaimo centre daugiau nei trims žmonėms. Tačiau išliko populiarūs vadinamieji sovietiniai savaitgaliai. Visi viešojo sektoriaus darbuotojai yra verčiami esą savo noru atlikti viešuosius darbus šeštadienį arba sekmadienį.

Efektyviai naudojamos ir propaguojamos psichiatrijos ligoninės - tiems, kurie skundžiasi esama padėtimi, dažnai diagnozuojama paranoja arba šizofrenija.

Komiška, tačiau šį tą pasako ir draudimas drabužius džiovinti balkonuose. Nachičevanės lyderis mano, kad kabinti viešumoje savo apatinius yra neetiška ir neestetiška, gadina miesto

2012 11 02 Lietuvos žinios

Kelionės ir turizmas

prabangos šešėliuose

Vietiniai prie parduotuvės.

Kalnų didybė. vaizdą. Valdžia taip pat sunaikino kaimuose gyvenančių žmonių privačias duonos kepyklas, kaltindama juos aplinkos teršimu ir versdama palaikyti parduotuvių tinklą. Egzistuoja oficialiai nerašyta taisyklė, draudžianti importuoti iš užsienio bet kokį automobilį, kuris gali geriau atrodyti ar daugiau kainuoti negu paties krašto lyderio.

Visuomenė turi tiek islamo, tiek vakarietiškos laisvės elementų, tačiau islamo vaidmuo nėra toks reikšmingas kaip, tarkim, Irane. Arbata geriama didesnėmis stiklinėmis nei Turkijoje, o

Karštis, dykuma, kalnai

Azerbaidžane skelbiant tostus lazda neperlenkiama taip, kaip dažnai pasitaiko Gruzijoje.

Korupcijos lygis (Azerbaidžanas patenka į labiausiai korumpuotų šalių trejetuką), ekonominiai rodikliai ir autoritarinis režimas žmonių charakterio neatskleidžia. Ko gero, labiausiai gyventojų būdą lemia karštis, dykumos ir kalnai. Nors viešai bučiuotis negarbinga ir draudžiama, žmonos paslapčia skundžiasi besaikiu vyrų potraukiu mylėtis, o šie juokiasi, kad gamta taip davė - medus, riešutai, mėsa, aštrūs prieskoniai - ir kraujas verda. Bendras vyrų ir moterų bruožas - beprotiškas pavydas. Pagrindinės bendravimo tarp žmonių taisyklės - padėka, pagarba ir paslaugumas. Vadinasi, reikia daug kartų padėkoti, svarbu nedrumsti kaimynams ramybės, mažiau turinčiajam ištiesti pagalbos ranką.

ko nesuprasdama drąsiai prisėdau prie vyrų kompanijos.

Išragavę skirtingus mėsos patiekalus ir suvalgę karališkąjį plovą, vieni skubėjo į šokių aikštelę, kiti - dažniau-

Pagrindinės bendravimo tarp žmonių taisyklės - padėka, pagarba ir paslaugumas.

Vestuvių ypatumai Dar daugiau apie nacionalinį tautos charakterį sužinojau dalyvaudama ne vienose kaimo vestuvėse. Paprastai jos trunka tris dienas. Pirmiausia tuoktuvėmis džiaugiasi vyro pusė, antrą dieną šoka trypia moters giminė, o štai trečiąją - sustumdomi stalai ir ruošiama puota. Santuokos šventove tampa milžiniška palapinė, suregzta iš kaimynų suneštų margų paklodžių.

Tradicinėse palapinėse pietauja tik vyrai, liberalesnėse - moterys ir vyrai, tačiau prie skirtingų stalų. Man, kaip viešniai iš Europos, buvo galima rinktis, todėl išreiškiau protestą ir tarsi nie-

siai vyresnieji - sakyti tostų. Neišvengiamas tradicinis tostas - poema apie gamtą.

Arėjant vakarui besituokiantieji staiga dingsta ir visų širdyse atsiranda nekantrumo jausmas. Tai didžiausia laimė arba nelaimė jaunosios ir jaunojo šeimoms. Trys moterys ir trys vyrai laukia už durų jaunavedžių pirmosios nakties ir skuba pranešti apie jaunosios nekaltybę ir santuokos sėkmę. Šis jaudulio jausmas yra įprastas ir kasdieniame žmonių gyvenime. Nors Azerbaidžanas gerai žinomas dėl vieno didžiausių naftos eksporto pasaulyje, Kalnų Karabacho konflikto ir neseniai vykusios “Eurovizijos”, vis dėlto tikrieji šalies kontrastai ir paslaptys, režimo baimė, islamo taisyklės ir senos tradicijos verčia gyventi svajonėmis apie kitokį pasaulį. Kaip žymiausias Azerbaidžano sufijų poetas rašė: “Manyje gali tilpti net du pasauliai, tačiau aš netelpu į šį pasaulį.”

•

Naftos siurbliai Baku priemiestyje.

Gamta Azerbaidžane - užburianti.

Nachičevanės miestas.

Viešojo sektoriaus darbuotojai savaitgaliais verčiami “savanoriškai” pasidarbuoti.

17

18

2012 11 02 Lietuvos žinios

Šou ir pramogos

Trumpai

Prizus teatralai dalijosi Varėnoje

IŠSKIRTINIS L.MOCKŪNO KONCERTAS

Rytoj, lapkričio 3 dieną, uostamiesčio Mokykloje (Daržų g. 18) vienas geriausių Lietuvos saksofonininkų, džiazo virtuozas Liudas Mockūnas gros kartu su eksperimentinio džiazo grupe iš Danijos “Angel” (Stephanas Siebenas - gitara, Hakonas Berree - būgnai, Adamas Pultzas Meldye’as - kontrabosas). L.Mockūnas - pūtikas ir kompozitorius, jo muzikinė kalba - energingas free džiazo, lyriškumo ir ekspresionizmo mišinys. Muzikas pelnytai vadinamas Lietuvos džiazo ambasadoriumi.

Jis nuolat muzikuoja tarptautinės sudėties grupėse, yra įvairių tarptautinių projektų iniciatorius. Tarptautinė saksofonininko karjera ypač suaktyvėjo 1999 metais pradėjus studijas Kopenhagoje. Su danų būgnininku Stefanu Pasborgu 2000 metais subūrė grupę “Toxikum”, kuri buvo puikiai įvertinta, o jos to paties pavadinimo albumas Danijoje buvo pripažintas 2004 metų džiazo atradimu. Prieš L.Mockūno ir trio “Angel” koncertą numatoma Tarptautinio mažųjų kino formų festivalio “Tinklai” muzikinių filmų peržiūra.

BAIGIA PRISTATYMO TURĄ

Grupė “The Perfect Pill” albumo pristatymo turą pabaigs “heloviniškai”.

Debiutinį mažąjį albumą “The Wake” išleidusi grupė koncertais šiandien, lapkričio 2 dieną, Alytaus bare “Fenix” ir rytoj Palangos klube “Ramybė” baigia savo koncertinį turą po Lietuvą.

“Per gastroles aplankėme didžiausius šalies miestus, atradome daug naujų klausytojų. Tikimės, kad alytiškiai ir palangiškiai nepraleis progos pamatyti mūsų šou, nes šiuose miestuose kitą kartą pasirodysime tikrai negreitai”, teigė duetas. Šiuo metu kolektyvas derasi su koncertų organizatoriais dėl galimybių žiemą pristatyti albumą užsienyje. Baigiantis turui, grupė paskelbė paskutinį vaizdo klipą iš albumo dainas pristatinėjančiųjų serijos. Kaip ir ankstesni klipai, “Delusions of Grandeur” buvo atliktas ir nufilmuotas studijoje tiesiogiai. “The Perfect Pill” džiaugiasi albumo sėkme - puikiai įvertintas kritikų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, “The Wake” randa kelią ir į klausytojų širdis - įtaką tam padarė ir nestandartinis albumo pateikimo būdas. Be įprastos kompaktinės plokštelės bei drąsaus leidimo albumą nemokamai siųstis iš oficialios grupės svetainės theperfectpill.lt, vaikinai pristatė dar penkis riboto kiekio albumo “paketus”. “Atsisiuntimai išaugo kaip ant mielių, o keli riboto leidimo rinkiniai jau išpirkti - mes labai dėkojame klausytojams už palaikymą!” - teigė muzikantai.

LŽ

Spektaklis “Dugne” Varėnoje sėmė prizus. /Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Oskaro Koršunovo teatras (OKT) gastroliuoja ne vien svečiuose kraštuose. Šį kartą kolektyvas apsilankė Varėnoje ir ten dalyvavo šviesaus atminimo režisierės ir pedagogės Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje, kuris vyko spalio 1-29 dienomis. Čia teatras parodė spektaklį pagal Maksimo Gorkio pjesę “Dugne” ir grįžo ne tuščiomis. Teatro kolektyvas parsivežė net tris apdovanojimus.

Kaip informavo OKT, prizas už įta-

Geriausia antrojo plano aktore komisija išrinko Nelę Savičenko - už Kvašnios vaidmenį jau minėtame “Dugne”. Apdovanojimą aktorei įteikė režisierius ir aktorius, komisijos pirmininkas Algimantas Pociūnas.

Festivalio uždarymo vakarą kulminacija buvo geriausio spektaklio režisieriaus paskelbimas. Juo tapęs O.Koršunovas apdovanotas už spektaklį “Dugne”. Apdovanojimą įteikė Varėnos rajono meras Elvinas Jankevičius.

Tarp laureatų atsidūrė ir kiti teatrai bei aktoriai. Geriausia aktore paskelbta Daiva Stumbraitė už Marlboro hercogienės vaidmenį Nacionalinio

Festivalio uždarymo vakarą geriausio spektaklio režisieriumi tapęs O.Koršunovas apdovanotas už spektaklį “Dugne”. kingiausią festivalio vaidmenį atiteko aktoriui Dariui Meškauskui, sukūrusiam Barono vaidmenį spektaklyje “Dugne”. Apdovanojimą įteikė teatro pedagogė, režisierė, aktorė bei Dalios Tamulevičiūtės bendražygė Elena Savukynaitė.

Kauno dramos teatro spektaklyje pagal Eugene’o Scribe’o “Priežastys ir pasekmės”(rež. Raimundas Banionis). Geriausiu aktoriumi pripažintas Rolandas Kazlas už monospektaklį “Geležis ir sidabras” (pagal poeto ir vertėjo Vlado Šimkaus eiles).

Ryškiausia jaunąją aktore pripažinta Gerda Vilimaitė už mokyklos direktorės vaidmenį Naisių vasaros teatro spektaklyje “Škac, mirtie, visados škac...” pagal Sauliaus Šaltenio pjesę (rež. Regina Steponavičiūtė).

Ryškiausiu jaunuoju aktoriumi išrinktas Rokas Petrauskas už sūnaus Karlo vaidmenį Kauno mažojo teatro spektaklyje “Sesuo” (rež. Artūras Žukauskas).

Geriausias antraplanis aktorius Vaidas Jočys už liokajaus Narcizo Trembinskio vaidmenį Klaipėdos dramos teatro spektaklyje pagal Ivano Turgenevo pjesę “Įnamis”.

Sėkmingiausio festivalio debiuto laureatu tapo Naisių vasaros teatras už spektaklį “Škac, mirtie, visados škac...”

Prizas už netikėtą vaikiško spektaklio interpretaciją teko Vilniaus “Lėlės” teatro muzikiniam spektakliui “Grybų karas” pagal Justino Marcinkevičiaus eiliuotą poemą (rež. Algirdas Mikutis). Nominacija už geriausią spektaklio muzikinį sprendimą įvertintas Klaipėdos dramos teatro spektaklis “Įnamis” pagal I.Turgenevą (komp. Saulius Šiaučiulis).

Geriausia spektaklio scenografija pripažinta scenografui Sergejui Bocullo už Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklį pagal E.Scribe’o “Priežastys ir pasekmės”.

Prizu už spektaklį dzūkų tarme apdovanotas Alytaus miesto teatro spektaklis “Raganius” pagal Vincą KrėvęMickevičių, jį režisavo Dalia Kimantaitė. Originaliausiu festivalio spektakliu pripažintas Lietuvos rusų dramos teatro “Trys mylinčios” pagal Žemaitės komediją “Trys mylimos” (rež. Laima Adomaitienė). Šiam teatrui įteiktas ir D.Tamulevičiūtės giminių simpatijų prizas. Žiūrovų simpatijos kliuvo Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro spektakliui pagal Leonardo Gershe’o pjesę “Laisvi drugeliai” (rež. Dainius Kazlauskas).

Po iškilmingos apdovanojimų ceremonijos festivalio uždarymo dalyviams buvo parodytas 2010 metų Kultūros ministerijos D.Tamulevičiūtės premijos pirmojo laureato, teatro laboratorijos “Atviras ratas” premjerinis spektaklis “Brangioji mokytoja”, režisuotas Ievos Stundžytės.

•

LŽ

Gospelo muzika skambės džiaugsmo giesme ŽYDRĖ JANKUTĖ

Lapkričio 8-11 dienomis Vilniaus bažnyčiose ir koncertų salėse skambės džiaugsmingos ir įkvepiančios bažnytinės giesmės. Šiemet dešimtasis Vilniaus gospelo muzikos festivalis sukvietė rekordinį skaičių dalyvių - per Didįjį koncertą muzikos ir tikėjimo džiaugsmu dalysis dvigubai daugiau dainininkų nei paprastai.

“Lietuvos jaunųjų krikščionių sąjungos organizuojamo gospelo muzikos festivalio programoje šiemet numatyti keturi koncertai ir tradicinės gospelo mišios Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje”, - sakė organizacijos vadovas Algirdas Čiukšys.

Jau dešimtą kartą Lietuvoje vyksiančio renginio programa ypatinga - jubiliejaus proga bus atlikti geriausi visų Vilniaus gospelo festivalių kūriniai, koncertuos svečiai, jau tapę gerbėjų numylėtiniais. “Joyful Joyful - teskamba džiaugsmo giesmė” - šių metų renginio tema, kilusi iš pagrindinės giesmės pavadinimo.

“Per festivalį tradiciškai bus rengia-

JAV dainininkas, kompozitorius ir dirigentas J.T.Hairstonas susitiks su Lietuvos publika. / Organizatorių nuotrauka mi ir mokymai, seminarai gospelo atlikėjams, nes tai ne vien muzikos žanras. Šiam giedojimo stiliui reikia ypač didelio pajautimo. Be to, kasmet daugėja kolektyvų, atliekančių gospelo muziką, todėl seminarai tampa vis aktualesni”, - pasakojo festivalio koordinatorė Natalija Verbickienė.

Įspūdingiausias renginys numatytas lapkričio 10-ąją. Tądien vyks Didysis gospelo muzikos koncertas Vilniaus kongresų rūmuose. Klausytojai išgirs jungtinį gospelo chorą, taip pat JAV, Švedijos ir Lietuvos gospelo muzikos žvaigždes.

Savo programą atliks muzikos pro-

fesionalas - dainininkas, kompozitorius ir dirigentas iš JAV - Jay T.Hairstonas. Per festivalio Didįjį koncertą gospelo dvasią skleis ir charizmatiškieji svečiai iš Švedijos - Jonas Engstromas bei Monica Tornqvist, taip pat Lietuvos atlikėjai: dirigentai ir dainininkai Kristina Žaldokaitė, Edita Tamoševičienė (kartu su choru “Maranata”), Marija Monika Žalnerauskaitė, Akvilė Kalinaitė, Jonas Sakalauskas, Simona Savickaitė ir kiti.

Festivalio gerbėjų lapkričio 8 dieną laukia atidarymo koncertas Vilniaus Bernardinų bažnyčioje. Čia pasirodys žinomi sostinės gospelo chorai.

Lapkričio 9-ąją organizatoriai kviečia į ypatingą festivalio svečių koncertą sostinės muzikos klube “Tamsta”.

Klausytojai turės progą išgirsti gospelo chorą “Be Music”, vadovaujamą M.Žalnerauskaitės, taip pat Vilniaus festivalio žvaigždes - švedę M.Tornqvist ir amerikietį J.T.Hairstoną.

Lapkričio 10 dieną vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami praleisti popietę kartu su šeima ir pasiklausyti “Gospelo koncerto šeimai”, kuris vyks Vilniaus universiteto teatro salėje. Festivalį tradiciškai baigs gospelo mišios Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje.

•

2012 11 02 Lietuvos žinios

Šou ir pramogos

Parodos

Koncertai ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA 10 25-11 17 d. XXII Lietuvos ekslibriso paroda, skirta Maironio metams 10 24-11 17 d. Dešimtoji respublikinė medalių trienalės paroda VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA 10 25-11 17 d. Vilniaus dailės akademijos grafikos katedros IV kurso studentų ir Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos mokinių paroda “O kur Maironis?”

GALERIJA “MENO NIŠA” 10 30-11 27 d. Romualdo Balinsko tapybos paroda “Atsiradimai” LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA 10 25-11 30 d. Klubo “13 ir Ko” ir Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės bendruomenės psichiatrijos skyriaus paveikslų paroda “Pasaulis, kokį matau” GALERIJA “AKADEMIJA” 11 06-19 d. Tarptautinio jaunųjų keramikų simpoziumo “Redukcija medžiu” paroda

KAUNAS

Galerijoje “Meno niša” R.Balinsko tapybos paroda “Atsiradimai”.

VILNIUS LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Nuo 10 20 d. Paroda “Vytautas Landsbergis 100 knygų” RADVILŲ RŪMAI 09 13-11 11 d. Paroda “Slovakų grafikos menas” Nuo 06 28 d. Ekspozicija “Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos” Nuo 06 22 d. Eksponuojamas didžiausias gobelenas Lietuvoje “Saulėtas miškas” (autoriai Anicetas ir Žilvinas Jonučiai) TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Nuo 2011 12 06 d. Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Nuolatinė ekspozicija “XX a. Lietuvos dailė” 10 13-11 11 d. Paroda “Ne vien grožis.

Moters atvaizdas “Lawin” kolekcijoje”

19

PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA 10 17-11 17 d. Remigijaus Treigio fotografijų paroda “Uždaryta” DAILININKŲ SĄJUNGOS GALERIJA 10 10-11 08 d. Menininko, keliautojo ir poeto Pauliaus Normanto fotoparoda “Keturios Budos pėdos. Keturi šventi miestai” PAMĖNKALNIO GALERIJA 09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai” DEIMANTŲ MUZIEJUS 10 17-11 16 d. Dailininkės Natalijos Riabčuk paveikslų ant stiklo paroda “Rudens atspindžiai” LIETUVOS NACIONALINĖ UNESCO KOMISIJOS PARODŲ SALĖ 10 25-11 27 d. Birutės Nomedos Stankūnaitės tapybos darbų paroda “Būti savimi”

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA 10 19-12 02 d. Šiuolaikinio Japonijos meno paroda “Kelias į ateitį: naujasis Japonijos menas” 11 08-12 09 d. Saadia Bahat skulptūrų paroda “Po 69 metų” NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS 09 14-11 04 d. Kazio Šimonio (1887-1978) paroda “Svajų miražai” 10 11-11 25 d. 4-osios tarptautinės akvarelės bienalės “Baltijos tiltai” atrankinė-konkursinė paroda “Sąsajos” KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Nuo 10 31 d. Aleksandro Ostašenkovo fotografijos paroda “Mirties sodas” bei Bronės Neverdauskienės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės instaliacija “Absoliuti lygybė” FLUXUS MINISTERIJA 11 02-12 02 d. Igno Maldžiūno fotografijų paroda “China. 1/5”

KLAIPĖDOS GALERIJA 10 10-11 07 d. Dalios Čistovaitės šilko tapybos paroda “Šilko meditacijos” FOTOGRAFIJOS GALERIJA 10 10-11 09 d. Fotografijos paroda “Gyvos žemės mintys 2011”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA 10 25-11 17 d. Šiaulių universiteto ir užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojų, Menų fakulteto studentų tarptautinė vizualinės kūrybos paroda, skirta Šiaulių universiteto Menų fakulteto 45-erių metų sukakčiai paminėti AUŠROS ALĖJOS RŪMAI 06 14-11 10 d. Paroda “Sibiro Alma Mater” DVIRAČIŲ MUZIEJUS 04 06-12 30 d. Edukacinė paroda “Saugus vaikas nesaugiame pasaulyje”

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 4 d. 12 val. Muzikinis spektaklis “Sofija muzikuoja”.

Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras. Dirigentas Mindaugas Piečaitis TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS 4 d. 16 val. Kamerinės muzikos koncertas. Dalyvauja Čiurlionio kvartetas

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 3 d. 14 val. Muzikinis spektaklis “Sofija muzikuoja”.

Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Nuo 10 12 d. Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio” GALERIJA XX 10 12-10 31 d. Ingos Dargužytės kūrybos paroda “Moterys” Iki 10 31 d. Veikia Marko Andelkovič fotografijų paroda

PALANGA PALANGOS GINTARO MUZIEJUS 3 d. 17 val. Mažojoje salėje. XVII tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis “Iš arti”. Dalyvauja ansamblis “Trio Claviola”, solistė Asta Krikščiūnaitė (sopranas) 4 d. 17 val. XVII tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis “Iš arti”. Dalyvauja Lietuvos kamerinis orkestras, džiazo atlikėjai Petras Vyšniauskas (saksofonas), Dominykas Vyšniauskas (trimitas, trombonas), Neda Malūnavičiūtė (vokalas, fleita), Arkadijus Gotesmanas (mušamieji). Dirigentas Modestas Barkauskas

KLAIPĖDA PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA 2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas. Sugrįžimas į Tėvynę” Iki 2012 11 26 d. Galerija kviečia dalyvauti parodoje konkurse “Mano prakartėlė” KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS 02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Supermedija” 09 28-11 25 d. “Prestižas: šių dienų fantasmagorija”

VILNIUS

05 25-12 31 d. Paroda “Maironis ir Palanga” Nuo 2011 05 13 d. Nauja gintaro ekspozicija ir atkurti istoriniai Tiškevičių rūmų interjerai

KLAIPĖDA

DRUSKININKAI

KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 2 d. 18 val. Muzikinis spektaklis “Sofija muzikuoja”.

Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras

M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS 10 25-12 06 d. Gražinos Didelytės (1938-2007) paroda “Bet amžiai bėga...”

ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 4 d. 17 val. Vakaronė. Groja grupė “Perfekt”

ŠIAULIAI

2012 11 02 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

21

AB “Achema” šiuo metu darbui Jonavoje reikalinga(-s): VYRIAUSIASIS GYDYTOJAS(-A) Reikalavimai: • Aukštasis universitetinis medicininis išsilavinimas; • Panašaus darbo patirtis; • Savarankiškumas ir atsakingumas; • Vadybinio darbo patirtis; • Darbo medicinos gydytojo kvalifikacija - privalumas.

Darbo pobūdis:

• Atlieka vyriausiojo gydytojo funkcijas, reikalingas kokybiškam poliklinikos darbui užtikrinti • • • •

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga.

Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞.

Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga.

Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

BUTAI IŠSINUOMOTŲ Butą arba kambarį Vilniaus centre architektūrą studijuojanti mergina (tvarkinga, neturinti žalingų įpročių). Tel. 8 630 69 377.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 km nuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoli parduotuvė, kaina - sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

PERKA Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

STATYBINĖS MEDŽIAGOS PARDUODA Įvairaus dydžio akmenis. Kaina sutartinė.

Tel. 8 644 17 366.

GYVŪNAI, GALVIJAI PARDUODA Kumelę, šešerių metų. Kaina sutartinė.

Tel. 8 690 88 377.

PASLAUGOS Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius. Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS Galiu nemokamai išgydyti nuo depresijos ir patarti, kaip nuo jos apsisaugoti, kaip pačiam atspėti ateitį. Apie tai ir mano knygoje “Psichoterapeuto patarimai. Iš kur atsiranda ligos. Kaip išgyventi be vaistų”. Kreiptis: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310.

IEŠKO DARBO Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

LEIDINIAI PARDUODA Visų firmų lengvųjų automobilių bei sunkvežimių eksploatacijos bei remonto žinynus, specializuoto remonto literatūrą autoservisams. Išrašo sąskaitas.

Atveža. Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194.

•

(vadovauja GKK veiklai, teikia informaciją darbdavio administracijai, organizuoja sklandžią gydomąją ir profilaktinę poliklinikos veiklą); Kontroliuoja gydomąją ir profilaktinę veiklą; Palaiko ryšį su VLK ir KTLK, sprendžiant gydomųjų kelialapių ir kompensuojamųjų vaistų klausimą, kontroliuoja racionalų jų panaudojimą; Organizuoja ir kontroliuoja sveikatos, pirmos pagalbos mokymą gyventojų tarpe, koncerno įstaigose, vairuotojų mokyklose ir panašiai; Kontroliuoja neformalaus švietimo užsiėmimus, kartą metuose organizuoja personalo mokymą - pratybas medicinos pagalbos teikimo ekstremaliomis sąlygomis tema, panaudojant turimą medicininę aparatūrą; Analizuoja poliklinikos pacientų sergamumą, dispanserizaciją.

Bendrovė siūlo:

• Visas socialines garantijas; • Darbą didelėje, perspektyvioje kompanijoje; • Aukštą atlyginimą, motyvuojančią skatinimo sistemą; • Mokymus, profesinio tobulėjimo galimybes.

Kontaktai, papildoma informacija: (8 349) 56 041; 8 610 23 790.

Gyvenimo aprašymus siųsti elektroniniu paštu: a.macionyte@achema.com iki 2012 12 01.

Užs. V-3407

INFORMACIJA apie planuojamo naudoti Dervinių smėlio ir žvyro telkinio atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “Turto plėtra”, Krėvės pr. 116, Kaunas, LT-50313.

Tel./fax. (37) 304488, (685) 27164.

2. Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas: UAB “GJ Magma”, Vaidevučio g. 18, Vilnius, tel. (8 5) 231-81-78, faks. (8 5) 278-44-55.

3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Dervinių smėlio ir žvyro telkinio išteklių naudojimas.

4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Utenos apskritis, Zarasų rajonas, Antazavės seniūnija, Dervinių kaimas.

PRANEŠIMAI

5. Atsakingos institucijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012-10-28 d. priimta atrankos išvada Nr. (5.1.)-s-903, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Pamestus bankrutavusios UAB “Smiltera UK” (į. k. 301911614, Trakų r. sav., Ismonių k.) įstatus ir registracijos pažymėjimą laikyti negaliojančiais.

Užs. LM-3444

6. Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, teikti motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, o taip pat susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima: Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Metalo g. 11, Utena, tel. (8 389) 68-786, faks. (8 389) 69-662 ir UAB “GJ Magma”, Vaidevučio g. 18, Vilnius, tel. (8 5) 2318178 (terminas 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paviešinimo).

Užs. LM-3445

INFORMUOJAME, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau - Skyrius) statytojui Romualdui Tamulioniui, deklaruota gyvenamoji vieta: Vilniaus m. sav., Lietaus g. 49, 2012 -04-03 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00120403-00149 dėl savavališkai valstybinėje žemėje ( bendras užimamas plotas133 kv.m), adresu: Lietaus g. 49, Vilnius, pastatytos tvoros (medinė, stulpeliai metaliniai 1,5 m aukščio).

Skyrius 2012 m. balandžio 4 d. surašė reikalavimą statytojui Romualdui Tamulioniui Nr. REI-00-120403-00140 savo lėšomis iki 2012 m. spalio 3 d. nugriauti valstybinėje žemėje adresu Lietaus g. 49, Vilnius, pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę bei apie šio reikalavimo įvykdymą ne vėliau kai per 5 darbo dienas informuoti Skyrių adresu A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius.

Statytojui Romualdui Tamulioniui per nustatytą reikalavimo terminą neįvykdžius reikalavimo, Skyrius kreipsis į teismą dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo.

Statytojas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas nuo reikalavimo įvykdymo termino pabaigos gali pateikti Skyriui motyvuotą prašymą pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą (statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 “Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” 8 priedas).

Vadovaudamiesi statybos techninio reglamento STR1.09.06:2010 “Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas”, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 (Žin., 2010, Nr. 116-5946:2011, Nr. 834059), 27 punktu, kviečiame statytoją Romualdą Tamulionį 2012 m. lapkričio 20 d. 10,00 val. dalyvauti savavališkai pastatytos tvoros patikrinime adresu: Lietaus g. 49, Vilnius. Patikrinimą atliks Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas Vytautas Januška (A. Juozapavičiaus g. 9,Vilnius, tel.: (85) 207 4793 arba 8 61374179). Užs.LM-3446

ĮVAIRŪS Parduodu 120 bosų akordeoną “Weltmeister Diana” ir pianiną “Riga”. Tel.: 8 670 98 506, (8 444) 52 102.

Atiduodu sode esančias gėrybes (obuolius ir vynuoges). Leidžiu susirinkti ir nusiskinti. Vilnius, tel. (8 5) 273 1351.

Nacionalinis dienra‰tis

Lietuvos žinios www.lzinios.lt

“LIETUVOS ÎINIˆ” PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUJE: Vykinto g. 14, tel.: (8 5) 249 2161.

reklama@lzinios.lt

Tel.: 249 2166.

22

2012 11 02 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 2 D. LRT televizija.

6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-7 11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Kultūrų kryžkelė”.

Vilniaus sąsiuvinis 12.15 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!”. Per pertrauką - 22.00 Loterija “Perlas” 23.15 “Kine kaip kine” 23.45 Vaid. f. “Atsisveikinimas” N-7 LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Agentas šunytis” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Didysis filmukų šou” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 Animac. f. “Tomas ir Džeris.

Stebuklingas žiedas” (k.)

10.00 Veiksmo f. “Zoro kaukė” (k.) N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “Didžioji sėkmė” 13.40 “Madagaskaro pingvinai” 14.15 “Šeimynėlė” N-7 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” 18.45 Žinios 19.19 Koncertas “Auksinis gramofonas” 22.10 “Farai” N-14 23.10 Veiksmo f. “Rūkstantys tūzai 2. Žudikų puota” N-7 0.55 Katastrofų f. “Audrų karas” N-7

TV3 6.15 “Teleparduotuvė” 6.30 “Nauja diena”. Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Naisių vasara” 11.00 “Šok su manimi” 14.40 “Smurfai” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė”

18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios 19.20 Trileris “Keionė į Raganų kalną” 21.25 Veiksmo f. “Iksmenai” 23.30 Siaubo f. “Paranormalūs reiškiniai 2” 1.10 Mokslinės fantastikos f.

“Aiborgai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Kalbame ir rodome” (k.) N-7 8.00 “Prajuokink mane” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)

10.00 “Be namų negerai: naujas gyvenimas” 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.20 “Liejyklos gatvė” N-7 19.25 “Komikų klubas” N-7 20.00 Žinios 20.25 Savaitės kriminalai N-7 21.00 Veiksmo komedija “Nevaliaška” N-14 22.50 “Amerikietiškos imtynės” N-14 23.50 Galiūnų čempionų lygos etapas Rusijoje (k.)

0.50 “Kalbame ir rodome” (k.) N-7 1.50-5.59 “Bamba” S

TV1 8.00 Dienos programa 8.05 “Teleparduotuvė” 8.40 “F.T. Budrioji akis” 9.30 “Blogiukai ir Pabaisa” 10.00 “Superdidvyrių komanda” 10.30 “Betmeno nuotykiai” 11.00 “Džekio Čano nuotykiai” 11.30 “Supermeno nuotykiai” 12.00 “Teresa” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 Teleparduotuvė 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 17.00 “Purpurinis deimantas” N-7 18.00 “Juokas juokais” 18.30 “Pasaulio virtuvė” 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai” N-7 21.00 Detektyvas “Ponia Bruneti” N-14 22.50 Kriminalinė drama “Nežinoma Amerikos istorija” N-14 1.10 “Kelias per ramunes”

LRT kultūra 8.00 “Nuotykiai elfų šalyje” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Drama “Geros kelionės!” (k.) 13.00 XVII Pažaislio muzikos festivalis.

Paul McCartney. Oratorija “Ecce Cor Meum” (“Žiūrėk, štai mano širdis”). Kauno miesto simfoninis orkestras, chorai. Solistė L.Bendžiūnaitė (sopranas), dirigentas J.Serov (Rusija) (k.) 14.00 “Veidai”. Lietuvių dokumentika. Gediminas Ilgūnas. “Nesugalvotas gyvenimas” (k.) 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 15.45 “Laba diena, Lietuva” (k.)

18.00 “Keliaukime po Lietuvą” 18.25 Režisierės Dalios Ibelhauptaitės kūryba. Dž.Verdis. “Likimo galia” 21.10 “Arti toli” 21.40 Dok. apybraiža “Susitiksime Rasose” 22.00 “Idiotas” N-7 22.50 K.Jenkins “Stabat Mater”. Dalyvauja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir choras, Latvijos mišrus choras “Laiks”, Klaipėdos choras “Cantare” 0.00 Panorama (k.) 0.45 Festivalis “Mėnuo Juodaragis”. 2 laida. Dalyvauja “Vydraga”, Veronika Pavilionienė, “Blezdinga” ir Lietuvos kariuomenės orkestras

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 10.00 “Topmodeliai” 11.00

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS VINGIS ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 2, 3, 5-7 d. 11.50, 14.45, 17.45, 20.40 val.; 4 d. 11.50, 14.45, 20.40 val.; 8 d. 11.50, 14.45, 17.45 val.

THE DOORS: LIVE AT THE BOWI’68 4 d. 19 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 7 d. 18.15 val.

FESTIVALIS “SCANORAMA 2012” 8-18 d.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 2, 3, 5-8 d. 18.15, 21 val.

PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 2-8 d. 11.20, 13.30, 16, 18.20, 20.50 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 2-5, 8 d. 11, 12.30, 14.20, 16, 18, 19.30, 21.10 val.; 6, 7 d. 11, 12.30, 14.20, 16, 18, 21.10 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 2-8 d. 11.30, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 2-7 d. 11, 13.15, 15.45 val.; 8 d. 11 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 2-8 d. 12, 14, 16.45, 19 val.

PRAGARAS ROJUJE (drama) 2-8 d. 12.40, 15.30, 18.40, 21.50 val.

KELYJE (komedija) 2-8 d. 21.30 val.

MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija) 2-6, 8 d. 18.30 val.

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 2-5, 7, 8 d. 13.45, 16.15, 19, 21.30 val.; 6 d. 13.45, 16.15, 21.30 val.

LAIKO KILPA (fantastinis veiksmo filmas) 2-6, 8 d. 15.55, 21 val.; 7 d. 15.55 val.

PARANORMANAS (animacinis filmas) 2-8 d. 11.30, 13.30 val.

LAUKINIAI (komedija) 2-8 d. 15.30, 20.30 val. Į ROMĄ SU MEILE (romantinė komedija) 2-8 d. 18.10 val.

KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas) 2-8 d. 11.15 val.

LEDYNMETIS 4: ŽEMYNŲ ATSIRADIMAS (animacinis filmas) 2-8 d. 11.15, 13.45 val.

SKALVIJA ANIMACINĖ PROGRAMA “ŽAIDIMAI SUAUGUSIEMS” 2 d. 17 val. Į ROMĄ SU MEILE (komedija) 2 d. 18.40 val.; 3 d. 18.50 val.; 4 d. 17.10 val.; 5 d.

15 val.; 6 d. 20.20 val.

FILMAS APIE MEILĘ IR GRYBUS (drama) 2 d. 20.40 val.; 3 d. 14.10 val.; 4 d. 19.10 val.; 5 d.

19.40 val.; 7 d. 20.50 val.; 8 d. 16.10 val.

ANIMACIJOS PROGRAMA “TV FILMAI VAIKAMS” 3 d. 13 val.

“Kobra 11” 12.00 “Pelkė” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Topmodeliai” 16.00 “Vampyrų žudikė” 17.00 “Kobra 11” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Herojai” 22.00 “Čikagos kodeksas” 23.00 “Tikri bičai” 0.00 “Išvaduotojas” 0.50 “CSI Niujorkas” 1.40 “Ledo kelias” 2.35 “Čikagos kodeksas”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Padėkime augti” 10.55 Dok. f. “Nužudyti Hitlerį”. 2 d. N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Super L.T.” N-7 15.00 Žinios 15.10 “Jaunikliai” N-7 15.45 Dok. f. “Dievo rykštė” N7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Dievo rykštė” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.35 “Pagrindinis įtariamasis” N-7 21.00 “Reporteris” 21.40 Drama “Hercogienė” N-14 0.10 Dok. f. “Savižudybė po Černobylio” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Elektriniame rūke” N-7 9.00 Drama “Tarp dviejų mylimųjų” N-7 11.00 Komedija “Prancūziška apgaulė” 13.00 Komedija “Ekstraktas” N-7 15.00 Trileris “Uždaras ratas” N-7 17.00 Vesternas “Kario kelias” N-7 19.00 Drama “Karalienė” 21.00 Drama “Popiežė Joana” N-7 23.25 Drama “Mergišius” S 1.00 Trileris “Pandorum” N-14

Viasat Sport Baltic 11.00 “Formulė-1”. Abu Dabio GP treniruotė 1.

Tiesioginė transliacija 12.35 Tenisas. Paryžiaus Masters 1000 turnyro aštuntfinalis 15.00 “Formulė-1”. Abu Dabio GP treniruotė 2. Tiesioginė transliacija 16.35 Tenisas. Paryžiaus Masters 1000 turnyro ketvirtfinalis 20.25 Futbolas. Vokietijos taurės varžybų apžvalga 20.55 Krepšinis. Eurolyga.

“Brose Baskets” - “Lietuvos rytas”. Tiesioginė trans-

liacija 22.55 Krepšinis. Eurolyga. “Montepaschi” “Elan Chalon” 0.45 Tenisas. Paryžiaus Masters 1000 turnyro ketvirtfinalis

Eurosport 9.30 Biliardo turnyras Kinijoje 10.30 Automobilių sportas 11.00 Moterų futbolas. UEFA čempionų lyga. “Wolfsburg” - “Roa” 12.30 Biliardo turnyras Kinijoje 16.30 Salės futbolo pasaulio čempionatas.

Italija - Australija 17.30 Salės futbolo pasaulio čempionatas. Ispanija - Iranas 18.30 Visos sporto šakos 19.00 Boulingo turnyras 20.00 Galiūnų varžybos Rusijoje 21.00 Visos sporto šakos 22.00 Profesionalų boksas 0.05 Jojimo turnyrai 0.20 Automobilių sportas 0.35 Biliardo turnyras Kinijoje 1.45 Visos sporto šako

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Tiesa ir melas 22.00 Nutrūktgalviai 23.00 Iliuzionistas 1.00 Įniršis

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Inžinierių idėjos 11.00 Įkalintieji 12.00 Tiesa ar mitas? 13.00 Mistika.

Ateiviai 14.00 Poliarinės meškos 15.00 Nuostabiausi kadrai 16.00 Tiesa ar mitas? 17.00 Mistika.

Ateiviai 18.00 Hirosima: kita diena 19.00 Įkalintieji 20.00 Antrasis pasaulinis karas. Posūkis 21.00 Hitlerio požemio karalystė 22.00 Poliarinės meškos 23.00 Antrasis pasaulinis karas. Posūkis 0.00 Hitlerio požemio karalystė 1.00 Nakties programa

Teatrai ANIMACINĖ PROGRAMA “MEILĖS SKONIS” 3 d. 16 val.

POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS (dokumentinis filmas) 3 d. 17.30 val.; 4 d. 14.40 val.; 5 d. 18.20 val.; 6 d.

19 val.; 7 d. 15.40 val.

CARAITIS IR PILKASIS VILKAS (animacinis filmas) 4 d. 13 val.

ANIMACINĖ PROGRAMA “MUZIKA IR GRAFIKA” 4 d. 15.50 val.

ANIMACINĖ PROGRAMA “JUOKAS JUOKAIS” 5 d. 17 val.

ANIMACINĖ PROGRAMA “GYVENIMO METAMORFOZĖS” 6 d. 17 val.

LIETUVA ANTRAJAME PASAULINIAME KARE. KIN DOKUMENTIKA (dokumentinis filmas) 7 d. 19.30 val.

SCENOS IŠ VEDYBINIO GYVENIMO (drama) 8 d. 18 val.

DURYS (drama) 8 d. 21 val.

PASAKA POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS (dokumentinis filmas) 2 d. 16.30 val.; 4 d. 20.15 val.; 5 d. 19.30 val.; 6 d.

20 val.; 7 d. 17.30, 21.30 val.; 8 d. 15.30 val. Į ROMĄ SU MEILE (komedija) 2 d. 17 val.; 3, 4 d. 19 val.; 5 d. 21 val.; 8 d. 15, 19.30 val.

KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “LOTĖ IR MĖNULIO AKMENS PASLAPTIS” 2 d. 17.30 val.

ATOSTOGOS PRIE JŪROS (komedija) 2 d. 17.45 val.; 3 d. 18.15 val.; 4 d. 18 val.; 5 d.

21.15 val.; 6 d. 21 val.

AFTERIS (drama) 2 d. 19 val.; 4, 7 d. 21 val.; 6 d. 21.30 val.

KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “ROBERTO SAAKIANCO RETROSPEKTYVA” 2 d. 19.30 val.

JOS (dokumentinis filmas) 2 d. 20 val.; 3 d. 22.30 val.; 5, 6 d. 17.30 val.; 8 d.

18.30 val.

LAIKO KILPA (veiksmo filmas) 2 d. 21.30 val.; 3 d. 21 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 2 d. 22 val.; 3, 4 d. 20.30 val.; 7 d. 21.15 val.; 8 d.

21.45 val.

KELYJE (komedija) 3 d. 16 val.; 8 d. 20.30 val.

MADAGASKARAS 3 (animacinis filmas) 3 d. 16.15 val.

KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “JUOKO VITAMINAI” 3 d. 17.15 val.

KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “VAIZDŲ MUZIKA” 3 d. 19.15 val.

KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “VINIS Į SMEGENIS” 3 d. 21.15 val.

KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “GERI DRAUGAI” 4 d. 15 val.

KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “PASAKŲ PASAULIS” 4 d. 16 val.

KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “KIKORIKL NENUGALIMOJI KOMANDA” 4 d. 16.30 val.

PUSBROLIAI (komedija) 4 d. 17 val.; 6 d. 19.30 val.; 7 d. 19 val.

KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “EKSPERIMENTINIAI FILMAI. FORMA T” 4 d. 18.30 val.

TAI TIK VĖJAS (drama) 5 d. 18 val.

KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “DIDŽIOJI KELIONĖ” 5 d. 18.30 val.

KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “JUOZO SAKALAUSKO FILMŲ RETROSPEKTYVA” 5 d. 20.30 val.

KONKURSINĖ TINDIRINDI PROGRAMA. “RUSŲ ANIMACIJOS 100 METŲ JUBILIEJAUS PROGA 6 d. 18 val.

SHUN LI IR POETAS (drama) 6 d. 18.30 val.

VELNIŲ SALOS KARALIUS (drama) 6 d. 21.15 val.; 8 d. 21 val.

TABU (trileris) 7 d. 18.30 val.

KINO VAKARAI SU IZOLDA 7 d. 19 val.

HASTA LA VISTA (komedija) 8 d. 16 val.

PASIIMK MANO AKIS (drama) 8 d. 17.30 val.

OZO KINO SALĖ PELENĖ (komedija) 2 d. 16 val.

MIEGANČIŲ DRUGELIŲ TVIRTOVĖ (drama) 2, 3, 7, 8 d. 18 val.; 6 d. 16 val.

LOPE DE VEGA: PALAIDŪNAS IR GUNDYTOJAS (drama) 4, 7 d. 16 val.; 6 d. 18 val.

PASIMATYMAS (komedija) 8 d. 16 val.

MULTIKINO ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (komedija) 2-8 d. 10.30, 12.45, 15, 17.15, 19.30 val.

PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 2-8 d. 14.30, 16.45, 19, 22 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 2-8 d. 14.30, 17, 19.30, 21.50 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 2-8 d. 11, 14, 17, 19, 20.15 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 2-6, 8 d. 10.30, 12.30, 14.40, 16.45, 19 val.; 7 d. 12, 19, 16.45 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 2-6, 8 d. 10, 12, 14.15, 16.30 val.; 7 d. 10, 14.15, 16.30 val.

LAUKINIAI (komedija) 2-8 d. 21 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (drama) 2-8 d. 16.30, 21.15 val.

LAIKO KILPA (veiksmo filmas) 2-8 d. 18.45, 21.45 val.

PARANORMANAS (animacinis filmas) 2-8 d. 10.15, 21.15 val.

DŽOKAS (3D, animacinis filmas) 2-8 d. 10.30, 12.30 val.

DŽOKAS (animacinis filmas) 2-8 d. 10.15, 12.15, 14.15 val.

VILNIUS

“DOMINO” TEATRAS

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS

2 d. 18.30 val. “Žizel” 3 d. 18.30 val. “Otelas” 4 d. 12 val. “Bruknelė” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 2 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Helverio naktis”

3 d. 18 val. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras. “Laisvi drugeliai” 4 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Chaosas” 4 d. 18 val. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras. “Bičai” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 3 d. 18 val. “Didysis zebras” 4 d. 12 val. “Sniego karalienė” 4 d. 18 val. “Kvailių vakarienė” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS

3 d. 19 val. “Striptizo ereliai” 4 d. 19 val. “Langas į parlamentą” RAGANIUKĖS TEATRAS 3 d. 12 val. “Katinėlis ir gaidelis” 4 d. 12 val. “Batuotas katinas”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 3 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 4 d. 19 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS

3 d. 18 val. “Aida” 4 d. 18 val. “Čigonų baronas” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 4 d. 18 val. “Neūžauga” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 3 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Kai krenta žvaigždė” 4 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Svečiuose pas skudurinę Onutę”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 4 d. 19 val. WEKE: muzika fortepijonui ir styginiams KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 3 d. 12 val. “Labas mažyli”

4 d. 12 val. “Brangusis atrakcionų parko dėdė” VILNIAUS “LĖLĖ” Didžioji salė 3 d. 12 val. “Trys paršiukai” 4 d. 12 val. “Princesė ir kiauliaganys” Mažoji salė 3 d. 14 val. “Aukso obelėlė, vyno šulinėlis” 4 d. 14 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” KEISTUOLIŲ TEATRAS 4 d. 12 val. “Pati labiausia pasaka” MENŲ SPAUSTUVĖ 3 d. 12 ir 15 val. Kišeninėje salėje.

“Gaidelis pinigautojas”

4 d. 12 val. “Kur dėmelė?”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 3 d. 18 val. Šorenos koncertas PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 3 ir 4 d. 12 val. “Skiltuvas” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 3 d. 17 val. “Dobilėlis penkialapis” 4 d. 12 val. “Trys paršiukai”

2012 11 02 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:24 leidžiasi 16:40 dienos ilgumas

9:16

Orai ir horoskopai MĖNULIS

+7 Oslas

Penktąją pilnaties dieną Mėnulis teka 18:49, leidžiasi 10:52

Pilnatis X 29

Delčia XI 07

Jaunatis XI 14

+8 Amsterdamas

+10 Paryžius

+3 +3

Zarasai Utena

Panevėžys

+17

Berlynas

Bordo

Ukmergė +6 +3

Kaunas

Lisabona

VILNIUS

+7 +5

+15 Madridas

+21 Barselona

Bratislava Viena Budapeštas +8 +13

šilčiau, daugelyje rajonų lis. Temperatūra dieną 5-9 laipsniai šilumos.

+20 Roma

+17 Bukareštas Varna Dubrovnikas +17 Sofija +17

Stambulas +22

Malaga +22

307-oji metų diena.

Lapkričio antroji, penktadienis, penktoji 45-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 59 dienos.

RYTOJ: debesuota, kai kur lis. Temperatūra naktį nuo 0 laipsnių iki 7 laipsnių šilumos, dieną 4-8 laipsniai šilumos.

+19 Nica

+7 +3

Alžyras +21

ŠIANDIEN:

Kijevas

+21

Alytus Druskininkai

+20

Vilnius Minskas +8 +6 Varšuva +9

+8 Praha +11 Miunchenas

+4 Maskva

+7

+11

Kėdainiai +9 +5

+5 Sankt Peterburgas

+9 Ryga

+9 Kopenhaga

+5 +4

Klaipėda

+4

Talinas

+9 Londonas

Šiauliai

Stokholmas

Priešpilnis XI 20

Dublinas +8

Palanga

+6 Helsinkis

+8

23

Tunisas +23

Atėnai

+25 Larnaka

Vardadienius šiandien švenčia: Gedartas, Gedvilė, Valentinas, Valys, Viskantas, Žygenis; rytoj: Hubertas, Silvija, Vidmantas.

Senoliai sakydavo: Nebūk išvipęs nebūsi ištirpęs.

Geros dienos! LŽ

24

2012 11 02 Lietuvos žinios

Margumynai

Apie nervus ir alkį jaunystėje

K.Moss toliau dirba labai daug, bet jos gyvenimas tapo kur kas ramesnis.

PC/ AFP/Scanpix nuotraukos

Manekenė Kate Moss skundžiasi dėl vargų, patirtų per savo karjerą, ir prisipažįsta nemėgstanti... fotografuotis.

“Kai reikia fotografuotis, tampu baisi. Nuolat mirkčioju. Turiu veido Tourette’o sindromą (tiką)”, - žurnalui “Vanity Fair” pasakojo 38 metų pasaulinio garso britų manekenė.

Jos nuotraukos per ilgą modelio

karjerą puošė daugybę įvairių leidinių viršelių ir simbolizavo dešimtąjį dešimtmetį populiarų beglobio vaiko įvaizdį. Tačiau už visa tai K.Moss sumokėjo nemenką kainą: jautė baimę, alkį ir demoralizaciją, padarė dalykų, dėl kurių dabar gailisi. Tarp tokių 1992 metų “Calvin Klein” fotosesija, padėjusi įsibėgėti jos karjerai.

K.Moss prisiminė, kaip būdama septyniolikmetė dirbo su Marku Wahlbergu, kuris tada vadinosi Marky Mar-

ku, ir fotografu Herbu Rittsu. “Patyriau nervinį priepuolį, - pasakojo ji. Man tai buvo visiškai svetima. Tikrai blogai jaučiausi apžergusi tą nuogą vaikiną. Dvi savaites negalėjau atsikelti iš lovos. Maniau, kad mirsiu.” Manekenę buvo apėmęs nerimas. Merginos psichika niekas nesirūpino, o jai teko patirti didžiulį spaudimą daryti tai, ką reikia. “Buvau maža... Man tas darbas visiškai nepatiko, bet turėjau jį dirbti”, kalbėjo podiumo žvaigždė.

Būdama dar visai jauna K.Moss nuoga pozavo žurnalui “The Face” ir šiandien dėl to taip pat apgailestauja.

“Dabar tikrai būtų keista prašyti šešiolikmetės nusimesti drabužius. Bet tada darbdaviai kalbėjo maždaug taip: jei to nedarysi, mes tavęs daugiau nesamdysim. Tad užsirakindavau tualete, išsiverkdavau, o paskui išeidavau ir tai padarydavau”, - neslėpė menekenė.

Dėl savo ankstyvųjų nuotraukų K.Moss buvo siejama su “heroininės elegancijos” įvaizdžiu, bet gražuolė tikina “niekada nevartojusi kvaišalų”, esą su ja tai neturi visiškai nieko bendra. Manekenė pripažįsta buvusi labai liesa, tačiau dėl to kaltina sunkų darbą ir badmiriavimą. “Pareini iš darbo namo, o ten - jokių produktų. Rytą išeini į darbą - vėl be jokio maisto... Nepavalgai”, - jaunystės dienas prisiminė K.Moss.

Dabar jos gyvenime viskas pasikeitė, aukštuomenės vakarėlių laikai praėjo. 2011-aisiais po ketverių metų draugystės K.Moss ištekėjo už gitaristo Jamie Hince’o. “Į klubus nebevaikštau. Iš tikrųjų gyvenu gana sėsliai - Haigeite (Londone) su savo šunimi, vyru ir dukterimi! Nesu nevaldoma, - šmaikštavo manekenė ir galiausiai pridūrė: - Nepūskit burbulo. Už uždarų durų, žinoma, esu nevaldoma.”

•

Kaip Napoleonas rengėsi susprogdinti Kremlių Įdomias nesėkmingos Napoleono kampanijos į Rusiją detales atskleidžia aukcione parduodami rankraščiai.

Netrukus Paryžiuje, praėjus dviem šimtmečiams po prancūzų kariuomenės įsiveržimo į Rusiją, bus parduodamas užkoduotas Napoleono Bonaparto laiškas, kuriame jis grasina sunaikinti Kremlių.

“Aš susprogdinsiu Kremlių 22 dieną 3 val. ryto”, - rašoma skaičiais užšifruotame laiške, kurį pasirašo “Nap”. Už šį Fontenblo aukcione parduodamą laišką tikimasi gauti nuo 10 tūkst. iki 15 tūkst. eurų.

Laiškas parašytas 1812 metų spalio 20 dieną, Napoleonui pasitraukus iš Maskvos centro. Jis buvo adresuotas jo vidaus reikalų ministrui Hugues Bernard’ui Maret. Napoleono nurodymą vėliau įvykdė maršalas Mortier, kuris sugriovė kelis Kremliaus sienos fragmentus ir bokštus.

Tuomet Kremlius buvo imperatoriaus rūmai ir kariuomenės tvirtovė.

Vėliau bokštai buvo atstatyti.

“Napoleono rašyti laiškai iš Rusijos yra retenybė, - sakė aukciono ekspertas Alainas Nicolas. - Daugelis jų yra dingę, greičiausiai juos perėmė rusai.”

Laiške, kuris dabar priklauso privačiam asmeniui, Napoleonas prašo savo ministro surinkti atsargų ir rasti daugiau arklių jo kariams, kurių daugelis žuvo į regioną atslinkus šalčiams.

Kitas dėmesio vertas daiktas - “Esė dėl kampanijos stiprinimo” (“Essai sur la fortification de campagne”), kurią Napoleonas padiktavo ištremtas į Šv. Elenos salą ir kurioje niekaip nega-

Už visų lygybę

B.Pittas labai užimtas kaip aktorius - šiuo metu pristato naują filmą “Kazino apiplėšimas”, - bet nepamiršta ir savo pilietinių pareigų.

Bradas Pittas yra viešai pasižadėjęs nesituokti, kol tokios teisės neturės visų seksualinių pakraipų atstovai.

Holivudo aktorius B.Pittas nusprendė skirti 100 tūkst. dolerių kovai už tos pačios lyties asmenų santuokos įteisinimą keturiose valstijose - Meino, Merilando, Minesotos ir Vašingtono. Čia balsavimas šiuo klausimu vyks kitą antradienį.

Filmo “Kovos klubas” ir “Žmogaus, pakeitusio viską” žvaigždė aktyviai pasisako už gėjų teisę registruoti santuokas. “Man atrodo neįtikima, kad vos po kelių dienų bus balsuojama dėl žmonių gyvenimo ir santykių tiesiogi-

ne prasme, - rašo B.Pittas savo laiške didžiausiai šalies gėjų teises ginančiai organizacijai “Human Rights Campaign” ir priduria: - Jeigu esate tokie kaip aš, ar nenorėtumėte kitą dieną po rinkimų paklausti savęs, ką dar galėjau padaryti?”

Nors federalinė valdžia nepripažįsta tos pačios lyties asmenų santuokų, Konektikuto, Ajovos, Masačusetso, Naujojo Hampšyro, Niujorko, Vermonto valstijose ir Kolumbijos apygardoje jos įteisintos. 31-oje valstijoje tokios sąjungos draudžiamos.

B.Pittas susižadėjęs su ilgamete partnere Angelina Jolie, tačiau ne kartą yra sakęs, kad juodu nesituoks, kol JAV negarantuos lygių teisių į santuoką visoms poroms.

•

Vakarėlį nušlavė audra Kai skęsta visas Niujorkas ir žūva žmonės, tikrai nedera linksmintis numirėlių ir vampyrų draugijoje, tad Heidi Klum atšaukė savo Helovino vakarėlį.

Dabar populiaru atkurti 1812 metais įvykusį Borodino mūšį.

Napoleono laiškai iš Rusijos didelė retenybė. li užmiršti invazijos į Rusiją pasekmių.

“Negalima to pavadinti atsitraukimu, nes pati kariuomenė buvo nugalėtojų”, - rašo jis apie savo žygį, kuris, kaip matoma šiandien, iš esmės pakeitė Napoleono karų eigą ir labai susilpnino prancūzų galias Europoje.

Maskvą Napoleono kariuomenė pasiekė 1812 metų rugsėjo 14 dieną, tačiau iki to laiko daugelis gyvento-

jų jau buvo spėję pabėgti iš miesto, o prancūzų imperatorius galiausiai turėjo trauktis nelaimėjęs jokios pergalės prieš Aleksandą I. “Napoleonas tvirtino, kad vienintelė nugalėtoja yra Rusijos žiema, ir visa kampanija būtų pakrypusi kita linkme, jei būtų surengta trimis mėnesiais anksčiau. Būdamas tremtyje Šv. Elenos saloje Napoleonas be paliovos galvojo apie savo mūšį ir karinę strategiją, o savo mintis sudiktavo jam ištikimam generolui Bertrand’ui”, - aiškina aukciono ekspertas Jeanas Christophe’as Chataignier.

“Esė”, kurią pateikė generolo Bertrand’o šeima, yra dalis 180 lapų rankraščio su 44 piešiniais. Ją Napoleonas rašė nuo 1818 metų liepos iki 1819 metų rugpjūčio. Ekspertai vertina rankraštį nuo 62 tūkst. iki 80 tūkst. eurų.

•

Nors moliūgų spėjo prisipirkti, H.Klum atšaukė karnavalą, bet tikisi dar atsigriebti per Kalėdas.

Niujorką nusiaubusi audra ne tik sutrikdė JAV politinį gyvenimą - kandidatams į prezidentus teko atšaukti rinkimų kampanijos renginius, bet nutraukė ir Helovino linksmybes. Supermanekenė Heidi Klum dėl stichijos šėlsmo buvo priversta atsisakyti savo garsiojo Helovino renginio.

Televizijos laidos “Project Runway” vedėja kasmet organizuoja vieną populiariausių kostiumų vakarėlių mieste. H.Klum negaili pinigų persirengimams, kad galėtų visus nustebinti pribloškiančiais apdarais, tarp kurių būta ir katino, ir lavono kostiumų. Tačiau dėl audros Sandy, sukėlusios didžiulius potvynius ir daugelyje vietų nutraukusios elektros tiekimą, supermanekenė paskelbė atšaukianti savo vakarėlį. Jį planuota rengti naktiniame klube “Finale”. Šiam pirmam po išsiskyrimo su vyru Sealu Helovinui gražuolė buvo pasirinkusi Kleopatros kostiumą. Ji dar tikisi atsigriebti vėliau, galbūt per Kalėdų šventės.

“Tikiuosi, jūs ir jūsų artimieji po audros esate saugūs. Atšaukiu savo Helovino vakarėlį... nukeliu iki visų laukiamų Kalėdų”, - socialiniame tinkle “Twitter” parašė H.Klum.

•

AFP, WENN, BNS, LŽ