2012 lapkričio 7 d. / Trečiadienis / Nr. 255 (13 383)

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „TRASA”

Kaina

1,99 Lt

2012 lapkričio 7 d. / Trečiadienis / Nr. 255 (13 383)

Sensacingi kaltinimai subliūško

www.lzinios.lt

Šiandien LŽ

3p.

Kelias į būrelius per konspiracinį butą: Šiaulių meras J.Sartauskas pasiūlė šiauliečiais tapti kaimų gyventojams, kurie nori savo vaikus leisti mokytis miesto neformaliojo ugdymo įstaigose

3p.

Dzūkai turės alternatyvą senelių namams savarankiško gyvenimo namai atvers duris Lazdijų rajone

5p.

Ir vėl Graikija paralyžiuota šalį sukaustė 48 valandų viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojų streikas

9p.

Dalis mažus atlyginimus mokančių įmonių šiemet daugiausia plėtėsi priimdamos naujus darbuotojus, o ne didindamos algas

13p.

Teismas netrukus atvers baudžiamąją bylą, kurioje buvę ir esami aukšti policijos pareigūnai kaltinami neatlikę tarnybos pareigų, piktnaudžiavę tarnybine padėtimi ir suklastoję dokumentą. Iš pradžių buvo užsimota apkaltinti juos nuslėpus informaciją apie Drąsiaus Kedžio rengimąsi žudynėms Kaune. Nuotraukoje - vienas kaltinamųjų, buvęs policijos generalinio Išsamiau 11 p. komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

•

Smulkmenos išduoda mašinųbėdas

Šį vakarą vyksiančią LFF Taurės ketvirtfinalio dvikovą tarp “Kruojos” ir “Ekrano” futbolininkų jau apraizgė sąmokslo teorijos

14p.

Po pauzės vėl gėrimės aktorės D.Overaitės talentu ir kūrybos energija

UŽSIENIS

Europiečiai rinktų B.Obamą

ILONA STAŠKUTĖ

Naudoto automobilio pirkimas visuomet primena loteriją, tik ją laimi patys atidžiausi pirkėjai.

Ar automobilis vertas dėmesio, nesunku nuspėti ir iš pažiūros nereikšmingų smulkmenų.

Kad ir ką pasirinko amerikiečiai, vakar balsuodami JAV prezidento rinkimuose, europiečių simpatijos krypo į Baracko Obamos pusę, o diplomatai nesitikėjo reikšmingų santykių su JAV permainų.

Tarpeliai tarp kėbulo dalių, keistas kvapas ar netvarka salone net visiškai apie mašinas nenutuokiančiam žmogui išduoda, kad transporto priemonė gali turėti didesnių trūkumų. Tačiau egzistuoja ir klaidinamų mitų apie automobilio būklės ženklus, todėl specialistai LŽ papasakojo, į ką verta atkreipti dėmesį perkant nenaują mašiną.

Pirmą automobilio apžiūrą pirkėjai paprastai atlieka virtualiai, naršydami skelbimų puslapius. Kai kuriose nuotraukose parduodamos mašinos blizga lyg naujos, kai kuriose matyti tik ratai ar bagažinės kampas, bet Autoplius.lt plėtros vadovas Viktoras Daukšas patikino, kad pagal tai neverta iš anksto nurašyti dominančių transporto priemonių.

Dešimtys milijonų amerikiečių vakar sprendė, kas vadovaus Amerikai ateinančius ketverius metus - dabartinis prezidentas B.Obama ar jo varžovas respublikonas Mittas Romney. Balsavimas užbaigė sunkias lenktynes, kurios truko beveik dvejus metus ir atsiėjo daugiau kaip 2 mlrd. dolerių. Net 30 mln. rinkėjų jau buvo atidavę savo balsus iš anksto, nes tai leidžiama daugiau kaip 30 valstijų. Pats B.Obama, siekiantis būti išrinktas antrai kadencijai, balsavo Čikagoje ir tapo pirmu istorijoje iš anksto balsavusiu prezidentu.

Bemiegę rinkimų naktį su žmona Michelle jis praleido taip pat Čikagoje, laukdamas pirmųjų rezultatų.

Jų nekantriai laukė visa Amerika.

Pirkėjai, pasiryžę įsigyti nenaują automobilį, turi būti pasirengę įvairiausiems netikėtumams.

•

Išsamiau

16 p.

PRIEŠPRIEŠA

Orai

Prezidentė stabdo koalicijos garvežį

Vakar oficialiai sudaryta būsima valdančioji koalicija iki Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo bus pakibusi tarp žemės ir dangaus. Tačiau “nesvarumo būklė” netrukdo dalytis portfelių.

Ir antrasis daugiausia Seimo rinkimuose mandatų laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos lyderio, realiausio kandidato į premjerus Algirdo Butkevičiaus susitikimas su prezidente Dalia Grybauskaite baigėsi staigmena. Per pirmąjį savo vi-

•6 p.

Išsamiau

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

zitą A.Butkevičius išgirdo pageidavimą, kad valdančioji koalicija būtų buriama be kitos rinkimų nugalėtojos Darbo partijos. Vakar socialdemokratų pirmininkas, skubėdamas valstybės vadovę informuoti apie išvakarėse partnerių pasiektus susitarimus dėl

ministerijų, sužinojo kitą jos norą rinkimų rezultatus skųsti KT. Prezidentės žingsnis neatvėsino rinkimų laimėtojų entuziazmo kuo greičiau formaliai įteisinti savo santykius.

•2 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Debesuota, daug kur numatomi trumpalaikiai lietūs.

Temperatūra dieną 5-8 laipsniai šilumos.

•23 p.

Išsamiau

2

2012 11 07 Lietuvos žinios

Dienos temos

Prezidentė stabdo koalicijos garvežį RAIMONDA RAMELIENĖ, TADAS VALANČIUS

Vakar oficialiai gimusi būsima valdančioji koalicija iki Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo bus pakibusi tarp žemės ir dangaus.

Tačiau “nesvarumo būklė” netrukdo dalytis portfelių.

Ir antrasis daugiausia Seimo rinkimuose mandatų laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderio, realiausio kandidato į premjerus Algirdo Butkevičiaus susitikimas su prezidente Dalia Grybauskaite baigėsi staigmena. Per pirmąjį savo vizitą A.Butkevičius išgirdo pageidavimą, kad valdančioji koalicija būtų buriama be kitos rinkimų nugalėtojos - Darbo partijos (DP). Vakar LSDP pirmininkas, skubėjęs valstybės vadovę informuoti apie išvakarėse partnerių pasiektus susitarimus dėl ministerijų, sužinojo kitą jos norą - rinkimų rezultatus skųsti KT. Savo požiūrį į besiformuojančią daugumą D.Grybauskaitė pranešė pasakysianti tik sulaukusi Konstitucijos sergėtojų sprendimo. Kreiptis į KT dėl rinkimų rezultatų vakar nusprendė ir Seimas.

Prezidentės žingsnis neatvėsino rinkimų laimėtojų entuziazmo kuo greičiau formaliai įteisinti savo santykius.

Oficiali “santuokos” ceremonija vakar buvo surengta Seimo rūmuose.

Gavo daug skundų Po D.Grybauskaitės ir A.Butkevičiaus susitikimo prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė žurnalistams trumpai paaiškino valstybės vadovės sprendimo motyvus. Pasak D.Ulbinaitės, paskelbus galutinius Seimo rinkimų rezultatus buvo gauta daug skundų dėl jų teisėtumo ir galimų Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų. “Prezidentė rytoj kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ir kol nebus galutinio Seimo rinkimų įvertinimo Konstituciniame Teisme, šalies vadovė nevertins jokių koalicijų sudarymo galimybių”, pranešė atstovė spaudai.

“Vertinu tokį prezidentės sprendimą labai teigiamai ir manau, kad teismo sprendimas visas abejones išsklaidys.

Jei išvados parodys, kad rezultatai nenaikinami, tuomet prezidentė ir priims sprendimą”, - pridūrė A.Butkevičius.

Paklaustas, ar, jo nuomone, D.Grybauskaitė sąmoningai nevilkina naujosios koalicijos formavimo, socialdemokratų lyderis pasiūlė to klausti pačios prezidentės.

A.Butkevičius tikino valstybės vadovei nepateikęs preliminaraus kandidatų į ministrus sąrašo ir pranešė, kad formuojamos centro kairės valdančiosios koalicijos sutartis bus pasirašyta be priedo dėl konkrečių ministerijų pasiskirstymo.

Dėl ministerijų koalicijos partneriai susitarė vėlyvą pirmadienio vakarą. Kai kurie sprendimai visuomenės buvo su-

Savo požiūrį į besiformuojančią daugumą D.Grybauskaitė pranešė pasakysianti tik sulaukusi KT sprendimo. tikti nevienareikšmiškai. Pavyzdžiui, užkliuvo ketinimas dėl juodosios buhalterijos teisiamai DP patikėti Vidaus reikalų ministeriją (VRM). Teigiama, kad nemažai priekaištų dėl ministerijų pasidalijimo buvo pasakyta ir vakar ankstų rytą vykusiame Seimo LSDP frakcijos posėdyje.

Ministerijų rokiruotė Seimo Konstitucijos salėje LSDP, DP ir partijos “Tvarka ir teisingumas” (TT) pirmininkai A.Butkevičius, Viktoras Uspaskichas ir Rolandas Paksas vakar pasirašė koalicijos susitarimą.

Partneriai susitarė kartu sudaryti koalicinę Vyriausybę, suderinti jos programos nuostatas, bendru susitarimu formuoti Seimo ir jo komitetų vadovybę. Pagal šį susitarimą ministru pirmininku būtų A.Butkevičius, Seimo pirmininku - DP atstovas. Jo pavardė dokumente neįvardyta. Naujojo parlamento vadovo kandidatūrą V.Uspaskichas žadėjo paskelbti artimiausiu metu.

Nors rytą buvo planuojama sutartį pasirašyti be priedo, numatančio ministerijų pasiskirstymą, partneriai pasirinko kitokį variantą. TT ir DP sutarė “apsikeisti” dviem išvakarėse gautais ministrų portfeliais. Todėl VRM atiteko “tvarkiečiams”, Energetikos ministerija - “darbiečiams”.

“Jausmas tikrai labai geras. Valstybei jaučiame didžiulę atsakomybę ir stengsimės, kad Vyriausybės programa būtų parengta kaip galima greičiau”, - po pasirašymo ceremonijos sakė A.Butkevičius.

Pagal formulę 3+1 prie koalicijos prisidėti galės Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Pasak V.Uspaskicho, šiai partijai gali tekti ir vienas ministro portfelis, tačiau tai esąs derybų klausimas.

Pagal lyderių parašais patvirtintą susitarimą LSDP atitenka Susisiekimo, Užsienio reikalų, Finansų, Sveikatos apsaugos, Krašto apsaugos, Ūkio ir Teisingumo ministerijos, DP - Žemės ūkio, Kultūros, Energetikos, Švietimo ir

Parašus po koalicijos susitarimu padėję “tvarkiečių”, socialdemokratų ir “darbiečių” lyderiai (iš kairės) R.Paksas, A.Butkevičius ir V.Uspaskichas demonstravo ryžtą. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Mažesnioji koalicijos partnerė TT savo atstovus skirs į Aplinkos ir VRM vadovų postus.

Prognozuotas žingsnis Politologo Algio Krupavičiaus nuomone, prezidentės kreipimąsi į KT buvo galima prognozuoti jau vien iš įrašų, kurie praėjusią savaitę pasirodė jos asmeniniame puslapyje socialiniame tinkle “Facebook”. Šalies vadovė rašo gavusi nemažai gyventojų skundų dėl pažeidimų per Seimo rinkimus, juose raginama kreiptis į KT. “Tai buvo aiškus signalas, kad prezidentė rengiasi eiti iki galo”, - teigė politologas. Per savaitgalį atsirado ir naujų ragintojų teismo tvarka spręsti rinkimų teisėtumo problemą.

“Tai buvo aiškus signalas, kad prezidentė rengiasi eiti iki galo”, - teigė A.Krupavičius.

Anot A.Krupavičiaus, nors KT “Lietuvos politikoje neretai naudojamas kaip politikos instrumentas ir įrankis, didelė tikimybė, kad tai viena iš institucijų, kurios išlieka nepriklausomos”. Esą todėl KT sprendimas bus objektyvus.

Kita vertus, A.Krupavičiaus nuomone, koalicija turėtų tęsti pradėtus darbus - galutinai susiderėti dėl ministerijų, derinti programines nuostatas ir rengti būsimą Vyriausybės programą.

Politologo teigimu, skirstydamiesi portfelius partneriai laikėsi demokratiniame pasaulyje taikomų principų. Buvo atsižvelgta į mandatų skaičių, ministerijų svorį (atsižvelgiant į jų kontroliuo-

jamus finansinius srautus) ir ministro portfelio saugumą (kiek jis yra pažeidžiamas). “Politinė įtampa valstybėje sustiprėjo, valdžios perdavimo procesas - nenormalus. Kad politines aistras kursto prezidentė, taip pat yra akivaizdu”, - pažymėjo politologas.

Nustumti nepavyks Politologo Tomo Janeliūno teigimu, kreipimasis į KT - nuoseklus D.Grybauskaitės žingsnis. “Yra labai aiškus noras pademonstruoti, kad šioje situacijoje prezidentė veiks kiek įmanoma aktyviau. O potencialiai koalicijai norima parodyti, kad nustumti jos į politinę paraštę nepavyks, nepaisant to, kokia dauguma, gal net konstitucinė, susiformuos Seime”, - LŽ sakė jis. Anot T.Janeliūno, prezidentės sprendimas kreiptis į KT “turi politinę ir moralinę pusę”.

“Kai yra tiek daug abejojančiųjų dėl rinkimų rezultatų teisėtumo, reikia padaryti viską, kad abejonės būtų išsklaidytos. KT - paskutinė instancija, kurioje ir bus padėtas taškas”, - pažymėjo T.Janeliūnas.

Tai, kad vos išėjęs iš prezidentūros A.Butkevičius pranešė apie ministrų portfelių persiskirstymą, pasak politologo, galbūt ir nėra visiškas atsitiktinumas. Jis spėjo, kad tai galėtų būti “ženklas, jog neviešai su prezidente kalbama ir apie ministerijų pasidalijimą tarp partijų”. Juolab kad trys minėtos partijos, kol nėra KT sprendimo, turi visišką teisę svarstyti Vyriausybės sudarymo klausimus.

Galutinį žodį tartų Seimas Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės teisės katedros profesoriaus

Vytauto Sinkevičiaus teigimu, pagal Konstituciją prezidentas ir Seimas turi teisę kreiptis į KT su prašymu pateikti išvadą, ar per Seimo rinkimus nebuvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. Tai reikia padaryti ne vėliau kaip per 3 dienas, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbia galutinius rinkimų rezultatus. KT šį prašymą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 72 val. nuo jo gavimo. “Paties kreipimosi esmė - pašalinti bet kokias abejones, kurios gali kilti, jei paaiškėtų, kad parlamento rinkimai nebuvo sąžiningi, kad buvo šiurkščiai pažeistas įstatymas, klastojami rezultatai. Ši procedūra kaip tik ir padeda išspręsti tą klausimą”, - LŽ sakė V.Sinkevičius.

Anot teisininko, KT vertins tik VRK sprendimus, kurie buvo padaryti pasibaigus balsavimui. “Šiuo atveju jis spręs, ar VRK sprendimas patvirtinti galutinius Seimo rinkimų rezultatus, atmesti skundus nepažeidė įstatymo”, - pabrėžė profesorius. Jei KT padarys išvadą, kad būta šiurkščių pažeidimų, kurie turėjo esminės įtakos nustatant rinkimų rezultatus, galutinį žodį tars Seimas. Anot V.Sinkevičiaus, parlamentarai gali priimti vieną iš šių sprendimų - arba pripažinti rinkimus negaliojančiais (tačiau tik tuo atveju, jei pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų), arba nustatyti tikruosius rinkimų rezultatus, jei pagal balsų skaičiavimo protokolus tai galima padaryti. “Štai ir visa procedūra. Jei bus pasakyta, kad VRK sprendimai Seimo rinkimų įstatymo nepažeidė, viskas nutrūks - naujasis Seimas rinksis į pirmą posėdį, bus pradėta formuoti Vyriausybė”, - pabrėžė V.Sinkevičius.

•

Trumpai PAREIŠKĖ ĮTARIMUS Utenos apylinkės prokuratūra Darbo partijos nariui Rimvydui Podolskiui, kuris buvo kandidatas į Seimą Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje, pareiškė įtarimus dėl rinkėjų papirkimo organizavimo. Apie tai vakar pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) yra panaikinusi pirmojo Seimo rinkimų turo rezultatus minėtoje apygardoje.

Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad panaikindama rezultatus VRK Seimo rinkimų įstatymo nepažeidė. Dėl galimo rinkėjų papirkimo Zarasuose vienas ikiteisminis tyrimas yra baigtas - teismas jį baigė baudžiamuoju įsakymu, kuriuo pripažino 37 metų zarasiškį Ramūną Garbinčių kaltu papirkimu trukdžius asmenims realizuoti savo teisę rinkti. Manoma, kad R.Garbinčius rinkėjus papirkinėjo paprašytas R.Podolskio.

PRETENZIJĄ ATMETĖ Lietuvos Vyriausybė, pernai lapkritį perimdama dviejų didžiausių akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko valdomą komercinį banką “Snoras”, nepažeidė Lietuvos įstatymų ir tarptautinių įsipareigojimų. Tai pareiškė Finansų ministerija, atsakydama į V.Antonovo šių metų gegužės 7 dieną pateiktą pretenziją Lietuvai.

Atsakymą Lietuva turėjo pateikti per pusmetį. “Atsakyme nurodo-

ma, kad V.Antonovo pretenzijoje nurodyti teiginiai neturi pagrindo”, - teigia Finansų ministerija.

V.Antonovas gegužės 7 dieną Lietuvai pateikė pretenziją dėl netinkamos jo investicijų apsaugos. Buvęs “Snoro” akcininkas teigia, jog Lietuvos institucijų sprendimas paskirti banko laikinąjį administratorių, nacionalizuoti banką, o vėliau paskelbti bankrotą bei pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą yra politiškai motyvuotas ir diskriminuojantis.

PRITRŪKO BALSŲ Seime vakar neužteko balsų priimti įstatymui, kuris būtų padidinęs parlamentinei veiklai skiriamas išlaidas.

Už projektą balsavo 33 Seimo nariai, prieš buvo 17, susilaikė 26 . Įstatymu būtų buvę nustatytos didesnės lėšos parlamentinei veiklai - mažiausiai po 4,7 tūkst. litų. Šiuo metu Seimo nariai per mėnesį išlaidoms parlamentinei veiklai gauna 2,1 tūkst. litų.

BNS, LŽ

2012 11 07 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Kelias į būrelius - per konspiracinį butą kad kiekviena savivaldybė būsimas išlaidas skaičiuoja metų pradžioje, tad įpusėjus metams Šiaulių miesto savivaldybės pateiktas reikalavimas apmokėti rajono vaikų ugdymą esąs “visai ne laiku ir ne vietoje”.

Politikė apgailestavo, kad dėl nevykusių sprendimų šiuo metu savotiškais įkaitais priversti jaustis daugiau kaip šimtas rajone gyvenančių ir miesto neformaliojo ugdymo įstaigas lankančių vaikų bei jų tėvų.

DAIVA BARONIENĖ

Nebeišmanydama, kaip iš Šiaulių rajono savivaldybės išsireikalauti pinigų už tai, kad kaimo gyventojų vaikai Šiauliuose sportuoja, piešia ar dainuoja, miesto savivaldybė parinko butą, kuriame siūlys fiktyviai registruotis kaimietukų tėvams.

Vilniaus mero Artūro Zuoko idėja viename iš savivaldybei priklausančių butų leisti registruotis visiems, norintiems tapti vilniečiais, ir pagal deklaruotą gyvenamąją vietą mokamu gyventojų pajamų mokesčiu pildyti sostinės biudžetą rado savotišką atgarsį Šiauliuose. Šio miesto meras Justinas Sartauskas pasiūlė šiauliečiais tapti tiems, kurie nori savo vaikus leisti mokytis Šiaulių neformaliojo ugdymo įstaigose. Tiesa, idėją dar turės palaiminti miesto taryba.

Pildys biudžetą

Šiaulių miesto meras J.Sartauskas (nuotraukoje), regis, sumanė sekti sostinės vadovo A.Zuoko pavyzdžiu.

Sauliaus Jankausko (ELTA) nuotrauka

Neperka paslaugos Saulės mieste šiuo metu įnirtingai kaunamasi dėl galimybės Šiaulių rajono vaikams drauge su moksleiviais miestiečiais mokytis Šiaulių neformaliojo ugdymo įstaigose meno ir sporto mokyklose. Suskaičiuota, kad vien šiemet šias miesto įstaigas pradėjo lankyti daugiau kaip 100 Šiaulių rajone gyvenančių vaikų. Vieno jų mokymas šokti, sportuoti ar dainuoti per mokslo metus atsieina nuo 3 tūkst. iki 4 tūkst. litų.

Miesto savivaldybės taryba dar

pavasarį priėmė sprendimą iš Šiaulių rajono savivaldybės išsireikalauti mokestį už šio rajono vaikų popamokinį ugdymą Šiauliuose. Miesto biudžetą taip norėta papildyti beveik 400 tūkst. litų. Tačiau Šiaulių rajono savivaldybė griežtai ir kategoriškai atsisako pirkti šią paslaugą ir piktinasi, kad miesto valdžia manipuliuoja vaikais.

“Popamokinis ugdymas yra ne valstybės, o išskirtinai savivaldybių prerogatyva”, - vakar LŽ tvirtino

Vien šiemet Šiaulių miesto neformaliojo ugdymo įstaigas pradėjo lankyti daugiau kaip 100 Šiaulių rajone gyvenančių vaikų. / LŽ archyvo nuotrauka Šiaulių miesto meras J.Sartauskas.

Anot jo, kiekviena savivaldybė sprendžia, kokius popamokinio ugdymo būrelius finansuoti ir kokių specialybių mokytojus samdyti. J.Sartauskas pabrėžė, kad Šiaulių miesto mokesčių mokėtojams tai kainuoja nemažus pinigus. Todėl Šiaulių valdžia ir nusprendė reikalauti, kad už mieste įsteigtus būrelius lankančius rajono vaikus mokėtų Šiaulių rajono mokes-

Dzūkai turės alternatyvą senelių namams RITA KRUŠINSKAITĖ

Šalyje populiarėjantys savarankiško gyvenimo namai žengia ir į Dzūkiją - netrukus jie atvers duris Lazdijų rajone.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapio duomenimis, Lietuvoje jau veikia 12 savarankiško gyvenimo namų. Lazdijiškių įsteigti namai bus pirmieji Pietų Lietuvoje ir trylikti visoje šalyje.

Nedideli 10 vietų savarankiško gyvenimo namai įrengti suremontavus dalį Lazdijų socialinės paramos centrui priklausančio pastato. “Čia bus apgyvendinti žmonės, kuriems ateinančio į namus socialinio darbuotojo paslaugų per maža, o stacionarios socialinės globos įstaigos paslaugų - per daug”, - teigė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Lina Margelienė.

Visiems savarankiško gyvenimo namų gyventojams - negalią turintiems suaugusiesiems ir senyvo amžiaus dzūkams - sukurta jauki, patogi ir saugi aplinka bei sudarytos visos sąlygos patiems čia tvarkytis. Kambariai išdažyti šviesiomis, šiltomis spalvomis, ant langų įrengta apsauga nuo saulės - ritininės užuolaidos.

Kiekvienam gyventojui skirta drabužių spinta, knygų lentyna, lova, du foteliai, žurnalinis staliukas, pastatoma lempa, televizorius, virtuvinės spintelės, virtuvinis stalas su dviem kėdėmis, dviejų vietų kaitlentė, orkaitė, gartraukis, šaldytuvas, įrengti atskiri dušai ir tualetai. Aštuoni kambariai iš dešimties pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims. L.Margelienės nuomone,

savarankiško gyvenimo namai daug geriau negu senelių namai, nes gyventojai turės savo asmeninę erdvę, galės užsiimti jiems malonia veikla, bus nepriklausomi nuo kitų gyventojų. Žmonių, besinaudojančių neįgaliųjų vežimėliais, patogumui patekti į kambarius iš lauko arba išvažiuoti iš kambarių į lauką įrengtos nuovažos. Pagal individualius poreikius šių namų gyventojai gaus ir socialinės priežiūros paslaugas.

Dešimtimi žmonių rūpinsis socialinis darbuotojas ir jo padėjėjas. Šiuo metu baigiamas rengti tvarkos aprašas, kuris reglamentuos apgyvendinimą savarankiško gyvenimo namuose. Jų gyventojams skirtos socialinės priežiūros paslaugos bus iš dalies mokamos. Tačiau jų kaina negalės viršyti 20 proc. gyventojų

Lazdijų rajono savivaldybės nuotrauka

“Ne laiku ir ne vietoje” Šiaulių rajono savivaldybės politikė ir pedagogė Tatjana Kriliuvienė, vadovaujanti tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetui, LŽ teigė, kad rajono valdžia miesto politikų reikalavimą vertina kaip politiškai neteisingą. T.Kriliuvienė pabrėžė,

•

Kelio ženklas siutina visą kvartalą

pajamų, o atskaičius nustatytą mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį asmens mėnesio pajamos negalės likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį (700 litų).

Be šio mokesčio, visi savarankiško gyvenimo namų gyventojai patys mokės už komunalines paslaugas (šildymą, elektros energiją, vandenį ir kt.) pagal kiekviename kambaryje įrengtus apskaitos prietaisus ir bendroms patalpoms nustatytą išlaidų dalį.

Lazdijiškiai, galintys gyventi savarankiško gyvenimo namuose, bus atrenkami pagal asmens socialinių paslaugų poreikio vertinimą.

Daugiau kaip milijono litų vertės projektas įgyvendintas Lazdijų rajono savivaldybės ir Lazdijų socialinių paslaugų centro iniciatyva.

Jaukiai įrengti kambariai jau laukia gyventojų.

čių mokėtojai. Tačiau rajono valdžia atsisako vykdyti šį reikalavimą.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė tikino, kad minėtas reikalavimas radosi, kai iš Šiaulių rajono savivaldybės buvo išsireikalautas mokestis už darželinukus, gyvenančius kaimuose, bet lankančius miesto darželius. Anot jos, mokama ir už specialiųjų poreikių turinčius ir Šiaulių specialiąsias ugdymo įstaigas lankančius vaikus.

Kadangi Šiaulių rajono savivaldybė neprisiėmė atsakomybės ir neparodė noro miestui sumokėti už popamokinį rajono vaikų ugdymą, Šiauliuose imta ieškoti buto, kuriame gyvenamąją vietą galėtų deklaruoti rajono gyventojai, norintys į meno ir sporto mokyklas leisti savo vaikus. Šiaulių meras J.Sartauskas vylėsi, kad tokie “šiauliečiais” tapę rajono gyventojai bent jau papildys miesto biudžetą. Mat gyventojų pajamų mokestis pasiekia tą savivaldybę, kurioje deklaruota asmens gyvenamoji vieta.

Ir šiauliečiai, ir Šiaulių rajono gyventojai miesto valdžios parinktą butą jau praminė konspiraciniu.

•

RITA KRUŠINSKAITĖ

Jau kurį laiką Alytuje rekonstruojama daug gatvių, tačiau jas sutvarkius alytiškiai, užuot džiaugęsi, ima piktintis pablogėjusiomis eismo sąlygomis.

Naujausią pasipiktinimo bangą sukėlė sudėtingas išvažiavimas iš Užuolankos gatvės kvartalo. Jo gyventojai skundžiasi, kad rekonstravus gatvę buvo pastatytas ženklas, draudžiantis sukti į kairę. “Į itin sudėtingą padėtį patenki, kai reikia išvažiuoti su priekaba”, - LŽ sakė kvartale gyvenantis Paulius. Jo teigimu, kad galėtum apsisukti, dėl tokios situacijos tenka važiuoti per pusę miesto. Jaunas vyras pasakojo ne tik matantis, kaip kiti vairuotojai nepaiso pastatyto ženklo, bet ir pats neretai pažeidžiantis Kelių eismo taisykles (KET), nes neturįs laiko važiuoti kažin kur apsisukti.

Dėl savo problemų kvartalo gyventojai, surinkę parašus, kreipėsi į savivaldybės administraciją, ir sulaukė oficialaus paaiškinimo, kad nieko keisti nevalia, nes viskas atlikta pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Be to, nepatogumų keliantis ženklas esą pastatytas pačių eismo dalyvių saugumui užtikrinti.

Alytiškės Loretos nuomone, jei Vilniaus gatvė, į kurią sukti kairėn iš Užuolankos gatvės draudžiama, padaryta su pretenzija į magistralę, projektuotojai turėjo numatyti, jog eismas šia gatve itin intensyvus būna tik prieš darbo dienos pradžią ir jai pasibaigus. Moteris įsitikinusi, kad net tie vairuotojai, kurie nepažeidžia reikalavimo ir išvažiuodami iš kvartalo

suka tik į dešinę, prieš savo valią tampa kliūtimi kitiems eismo dalyviams.

“Kiek pavažiavę sukame kairėn į kokį kiemą, kad galėtume apsisukti. Kol atliekame šį manevrą, susidaro spūstys”, - pasakojo alytiškė.

Alytaus miesto merijos Saugaus eismo komisijos pirmininkas, administracijos direktoriaus pavaduotojas Janis Laurinaitis teigė, jog rekonstrukcija atlikta vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu ir susisiekimo ministro patvirtintomis ženklinimo taisyklėmis, todėl ką nors keisti pagal gyventojų pageidavimus - neįmanoma. “Esame ne patogaus, o Saugaus eismo komisija”, - pabrėžė jis.

Alytaus miesto tarybos nario verslininko Gedimino Jegelevičiaus manymu, eismo saugumas - prioritetas, tačiau negalima užmiršti ir patogumo. Anot jo, Alytuje įrengiant sankryžas ir išvažiavimus bei įvažiavimus trūksta profesionalaus projektavimo.

“Galima suprojektuoti taip, kad būtų užtikrintas ir saugumas, ir patogumas”, - įsitikinęs G.Jegelevičius.

Kad verslininkas teisus, rodo neseniai įrengtos žiedinės sankryžos tarp Naujosios, Jazminų ir Vilties gatvių pavyzdys. Pasak J.Laurinaičio, įrengdami šią sankryžą specialistai garantavo, kad trijų juostų plotis atitinka normatyvus, bet netrukus paaiškėjo, jog sankryža nepatogi. “Kai tik iš savivaldybės biudžeto bus skirta pinigų, dėl patogumo ir saugumo bus paplatintas išsukimas iš Naujosios gatvės į Vilties gatvę”, - žadėjo Saugaus eismo komisijos pirmininkas.

Kol valdininkai laukia pinigų ir tikina, kad viskas padaryta pagal taisykles, alytiškiai toliau pažeidinėja KET, taip keldami pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

•

4

2012 11 07 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Baltų pirštinaičių ilgamečiai žaidimai JURGA TVASKIENĖ

Tą rytą, kai rinkimus prapylę konservatoriai pasibeldė į S.Daukanto rūmų duris, ir vėl šalies vadovo vardu buvo pabandyta lošti lyg svarbiausia korta.

Viskas prasidėjo ar ne 1996-aisiais, kai pagrindinė dešinės partija, tik ne pralaimėjusi, bet triuškinamai laimėjusi ketverius metus Seime, leidosi į šokį su kardais prieš tuometį prezidentą Algirdą Brazauską. “Galėčiau išvažiuoti mėnesiui į savo sodybą, ir niekas nepastebėtų, kad manęs nėra”, - bendražygiams guodėsi prezidentas, sulaukdavęs toli gražu ne subtilių užuominų, kad valdžia ne jo, o Seimo daugumos rankose.

Iš pirmtako nesėkmių pasimokęs prezidentas Valdas Adamkus artėjant 2000-ųjų rinkimams ėmėsi telk-

ti sau palankų būsimosios daugumos būrį. Jis pavadintas skambiu Naujosios politikos vardu, sudarytas iš prezidentą rėmusių liberalių jėgų ir - netikėtai - Naująja sąjunga (socialliberalais) pasivadinusios partijos, vadovaujamos jo politiniu konkurentu dar visai neseniai buvusio Artūro Paulausko. Naujosios politikos būryje konservatoriams vietos neatsirado, ir, matyt, ne tik dėl to, kad Seime jie gavo vos 9 vietas. Tačiau pergalė, grįsta siekiu “neprileisti prie valdžios komunistų”, tai yra nustumti nuo valdžios kairiuosius, kad ir laimėjusius rinkimus ryškia persvara (Lietuvos demokratinės darbo partijos ir socialdemokratų koalicija gavo 54 vietas), tuo metu buvo pasiekta.

Kaip ir reikėjo tikėtis, Naujoji politika valdžioje pratempė vos pusmetį, o po jos žlugimo V.Adamkus liberalaus darinio globėjo ar kūrėjo vaidmens tučtuojau išsižadėjo. Nors iš dešinės ir sklido neramūs verksmai prezidentui į ausį, kad Lietuva netrukus bus parduo-

ta rusams, į valdžią premjero pavidalu grįžo A.Brazauskas.

Per 2004-ųjų rinkimus dešiniajam flangui jau teko kautis dviem frontais: ne tik prieš susivienijusius socialdemokratus, bet ir prieš A.Pau-

Jie, prisidengę lūpas baltomis pirštinaitėmis, tyliai ošia į ausį šalies vadovei.

Kaip kažkada V.Adamkui.

Kažkada - A.Brazauskui. lausko veikimo pagimdytą Darbo partiją. Tada ir gimė Vaivorykštės koalicijos vizija, ir akivaizdu, kad sumanymas subrendo būtent konservatorių galvose. Tuometei A.Brazausko ir A.Paulausko socialdemokratinei koalicijai nuskambėjo viešai konservatorių išsakytas siūlymas “neleisti populistų prie valdžios”: tai yra kaip prieš ketverius metus kairiuosius, taip šįsyk Darbo partiją (laimėjusią 39

mandatus) pabandyti eliminuoti iš valdžios dalybų. Tam nepavykus, prezidentui V.Adamkui buvo išūžtos ausys apie blogus atskirus pretendentus į ministrus, o kartu - ir apie juos siūlantį A.Brazauską. Ar ne dėl tų pačių motyvų, dėl kurių po kelerių metų viename interviu pavadino oponentus “fantastiškai nesąžiningais žmonėmis”, šis socialdemokratų lyderis nuo vaivorykštės, pradėtos laiminti net prezidento, vis dėlto palinko į “darbiečių” pusę?

Ta Vyriausybė griuvo vos po dvejų metų. Pagrindinė 2006 metais vykusių valdžios dalybų intriga siūlė prezidentas V.Adamkus konservatoriams formuoti Vyriausybę ar nesiūlė? Jis sakė, kad taip, bet esą sulaukė “malonaus ir grakštaus” atsisakymo. Tėvynės sąjungos atstovai tvirtino - ne, nes šalies vadovas esą konstatavo, kad Seime dominuoja kitų pažiūrų politikai.

Tačiau šis neaiškumas leido dešiniesiems prie naujų, 2008 metų, Seimo rinkimų starto stoti su aiškiu Tėvynės gelbėjimo šūkiu, kurio fone jau

V.Adamkaus iniciatyva neryškiai sušmėžavusi Vaivorykštė išsisklaidė nepradėta formuoti. Valdžiai paimti puikiai tiko naujieji populistai, įsiveržę į politiką lyg cirko balaganas svarbu, kad jie parėmė reikiamą kryptį. Šiandien konservatoriai išsitraukė baltas pirštinaites. Kad nesusiteptų nuo tų, kuriuos vos prieš kelerius metus kvietė prisidėti prie pačių suburtos koalicijos. Ir nubėgo į S.Daukanto aikštę skųsti tų, kurie rinkėjams, ketverius metus auklėtiems dešiniųjų valdžios, vis dėlto pasirodė patrauklesni.

Patys, beje, gavę vos penkiomis vietomis Seime mažiau nei Vyriausybę formuoti bandantys socialdemokratai, konservatoriai daugumos burti nesiima. Jie, prisidengę lūpas baltomis pirštinaitėmis, tyliai ošia į ausį šalies vadovei. Kaip kažkada V.Adamkui. Kažkada - A.Brazauskui. Kai kas tam atsispiria. Kai kas prabyla ultimatumais. Kažkas tuo metu trina iš džiaugsmo baltomis pirštinaitėmis pridengtas rankas.

•

Balsų pirkimas - iššūkis demokratijai SAULIUS SPURGA

Lietuvos žinios

Daugeliui Lietuvos piliečių kelia nerimą pažeidimų Seimo rinkimuose mastas. Iš viso gauta apie 500 pranešimų apie pažeidimus, pradėta beveik 30 ikiteisminių tyrimų. Jau priimti ir pirmieji teismų sprendimai dėl balsų pirkimo, o svarbiausia, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo panaikinti rinkimų rezultatai vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Be jokios abejonės, tai rimtas signalas. Jei rinkėjai suabejos rinkimų legitimumu, demokratijai Lietuvoje iškils rimtas pavojus. Kol kas pagrindo kvestionuoti galutinius Seimo rinkimų rezultatus nėra, tačiau būtina imtis skubių priemonių, kad būtų užkirstas kelias nepalankioms tendencijoms.

Tai, kiek paplitę tokie pažeidimai, ar jie pastebimi, ar toleruojami, lemia pilietinė visuomenės branda. Vyriausioji rinkimų komisija teigia, kad pažeidimų nebuvo gerokai daugiau nei per praėjusius rinkimus. Ne visi iš 500 pranešimų apie pažeidimus pasitvirtino, kitais atvejais pažeidimai buvo smulkūs. Šiais metais, kitaip nei per ankstesnius rinkimus, nekyla rimtesnių įtarimų dėl klastojimų rinkimų apygardose. Gali būti, kad visuo-

menė tapo ir pastabesnė, ir jautresnė. Tai netiesiogiai liudytų ir didesnis piliečių aktyvumas rinkimuose. Vis dėlto požymiai pernelyg rimti, kad į juos būtų galima numoti ranka.

Yra ir dar viena aplinkybė, dėl kurios nesąžiningi politikai dažniau mėgina pirkti rinkėjų balsus. Rinkimų įstatymai per pastarąjį dešimtmetį gerokai patobulėjo. Apribota politinė reklama, kuria būdavo galima bombarduoti mažiau atsparius rinkėjus, uždraustos dovanos ir dovanėlės, koncertai, įvesta griežtesnė partijų finansinė atskaitomybė. Vykdoma rinkimų kampanijos išlaidų stebėsena, ir jeigu realios išlaidos viršija deklaruojamas, partija gali netekti valstybės dotacijos. Finansinės ataskaitos nepateikusios partijos gali prarasti teisę dalyvauti rinkimuose. Taigi iškilo sunkumų vykdyti rinkimų kampaniją nešvariais pinigais, o kadangi tokių pinigų yra, jie naudojami tiesiogiai - rinkėjams papirkinėti.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlomos Seimo rinkimų organizavimo įstatymų pataisos, griežtinančios atsakomybę, yra tinkamos, tačiau būtinas ir labiau sisteminis požiūris, nes balsų pirkimo atvejų daugės. Ypač reikėtų siūlymų, numatančių didesnį pilietinės visuomenės vaidmenį stebint rinkimus.

Be abejonės, geriausia būtų, kad Lietuvoje tiesiog neliktų rinkėjų, savo balsą įvertinančių pinigais. Tokia praktika neturėtų būti toleruojama.

Prezidentė D.Grybauskaitė padarė

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2151) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė Teisėsauga L.Vyšniauskienė Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204) (tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240) (tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2242) (tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

pareiškimą, kuriuo ragina formuoti Vyriausybę be Darbo partijos, kaltinamos padarius daugiausia tokių pažeidimų. Žinoma, prezidentė galėjo patylėti ir palikti pačioms politinėms partijoms apsispręsti, ar jų principams neprieštarauja koalicijos sudarymas su tokia partija. Prezidentės reitingams nuo to, matyt, būtų išėję tik į gera. Tačiau kažin ar tai išties būtų geresnė išeitis.

tovės. Kad paveikslas būtų aiškesnis, verta prisiminti, jog iki šiol taip ir neaišku, kokiu būdu paprastiems socialiai remtiniems Kėdainių gyventojams šovė į galvą padengti V.Adamkaus 2003 metų rinkimų skolas.

Darbo partiją priimti į valdančiąją koaliciją nepatogu ne tik dėl to, kad ji įtariama nesąžiningu elgesiu per rinkimus. Teisme nebaigta šios partijos byla dėl sukčiavimo. Tai ne

Tiesa yra ta, kad Lietuvos socialdemokratų partija, Darbo partija ir “Tvarka ir teisingumas” sudaro natūralią ideologinę jungtį.

Nejaugi turime nieko nepastebėti ir elgtis taip, lyg Darbo partija būtų niekuo neišsiskirianti, viena iš daugelio Lietuvos politinių partijų? Kažkas juk turi pavadinti daiktus tikraisiais vardais, ir juo geriau, jei tai padaro prezidentė. Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, stebėdamasis D.Grybauskaitės reiškiama pozicija dėl Darbo partijos, šiomis dienomis mums priminė, kad rinkėjų valia turi būti laikoma šventa. Ar ji tokia šventa buvo ir 2000-aisiais, kai valdančioji koalicija buvo suformuota aplenkiant rinkimus laimėjusius socialdemokratus? Valdančiosios koalicijos pagrindą tada suformavo Naujoji sąjunga ir Liberalų sąjunga, tuomečio prezidento Valdo Adamkaus globojamo vadinamosios Naujosios politikos bloko ats-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

tik moralinė, bet ir vadybinė problema: teismo procesas veiks kaip tiksinti bomba, tiesiogiai ir netiesiogiai turės įtakos Vyriausybės darbui. Jei galų gale Darbo partijos vadovai bus pripažinti kaltais, valdančioji koalicija ir Vyriausybė turėtų žlugti. O juk tikėtina, kad teismo sprendimas gali būti priimtas kaip tik tuomet, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai!

Kita vertus, geras pedagogas nekelia vaikams reikalavimų, kurie negali būti įgyvendinti. Tiesa yra ta, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Darbo partija ir “Tvarka ir teisingumas” sudaro natūralią ideologinę jungtį. Vaivorykštės Vyriausybė, kurioje dalyvautų LSDP, konservatoriai ir Liberalų sąjūdis (partijos, atstovaujančios trims pagrindinėms

ideologijoms), būtų nenatūrali, neįtiktų beveik niekam ir keltų grėsmę Lietuvos politinės sistemos stabilumui. Prezidentė savo patarėjo lūpomis teisinasi, kad ji nenorėjusi partijų pastūmėti Vaivorykštės koalicijos formavimo link.

Tačiau vengiant vaivorykštės, Vyriausybę turėtų formuoti penkios partijos: LSDP, “Tvarka ir teisingumas”, Liberalų sąjūdis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir “Drąsos kelias”. Sunku įsivaizduoti, kad šios partijos galėtų sklandžiai sudaryti valdančiąją koaliciją ir veiksmingą Vyriausybę. Beje, šiuo atveju LSDP parlamente turėtų daugiau vietų nei kitos keturios partijos kartu sudėtos.

Tai, kad trys partijos, įskaitant Darbo partiją, tariasi dėl Vyriausybės formavimo, galima pateikti kaip maištą prieš prezidentę. Negana to, sutarta trijų partijų koalicija metė iššūkį vidaus reikalų ministro portfelį skirdama būtent Darbo partijai.

Juk Vidaus reikalų ministerija globoja policiją, kuri vykdo tyrimus dėl balsų pirkimo. Tiesa, greičiausiai tai ne iššūkis, o paprasčiausio takto, supratimo stoka, atskleidžianti bendrą formuojamos koalicijos moralinį ir intelekto lygį.

Maža tikimybė, kad prezidentės reikalavimas sudaryti Vyriausybę be Darbo partijos bus įgyvendintas paraidžiui. Dėl to gali nukentėti prezidentės autoritetas. Vis dėlto prezidentė, kartą jau pradėjusi kelti reikalavimus, neturėtų lengvai atsitraukti.

•

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

K.Jašinskas A.Makauskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 11 07 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Graikija gyvena streikais

Trumpai VATIKANAS NARPLIOJA NUTEKINIMO PROCESĄ

Ir vėl Graikija paralyžiuota - šalį sukaustė 48 valandų viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojų streikas. Žmonės protestuoja prieš siūlomą dar vieną išlaidų mažinimo bangą.

Protesto žygiai, kurie paprastai baigiasi susirėmimais su policija, buvo suplanuoti Atėnų centre. Tuo pat metu parlamente koalicija tęsė debatus dėl taupymo priemonių, dėl kurių šiandien balsuojama. Graikija privalo patvirtinti šias priemones ir 2013 metų biudžetą, kad gautų kitą pagalbos pervedimą ir nebankrutuotų.

Naujausias streikas apėmė daugybę sričių: viešojo transporto darbuotojus, teisininkus, oro eismo kontrolierius, taksi vairuotojus, žurnalistus ir ligoninių personalą. Kai kurie transporto ir žiniasklaidos darbuotojai streikuoja nuo pirmadienio. Jau pirmadienį buvo uždarytas Atėnų metropolitenas ir veikė tik viena tramvajaus linija. Taksistai taip pat nedirbo, todėl sostinėje kilo transporto chaosas. Taip pat nedirbo spausdinamų leidinių, radijo, televizijos ir interneto portalų žurnalistai, o gydymo įstaigose į darbą atėjo tik dalis darbuotojų.

Graikai nuo pat pradžių nenorėjo nieko girdėti apie išlaidų karpymą, tačiau penktas iš eilės pensijų sumažinimas, pensinio amžiaus tolinimas ir atlyginimų, pašalpų ir sveikatos paslaugų apkarpymas toliau didina žmonių pyktį. Graikijos ministrai aiškina, kad naujasis priemonių paketas leis sutaupyti iš viso 13,5 mlrd. eurų iki 2016 metų. Graikijai būtina patvirtinti griežtas reformas ir 2013 metų biudžetą, kad gautų 31,5 mlrd. eurų (108,8 mlrd. litų) Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Europos Sąjungos (ES) ir Europos centrinio banko (ECB) pervedimą, sulaikytą jau kelis

Vatikane prasidėjo kompiuterių specialisto teismo procesas, galintis atskleisti, ar buvęs popiežiaus Benedikto XVI liokajus, nutekindamas konfidencialius dokumentus, veikė vienas, ar buvo pėstininkas didesnėje kovoje dėl valdžios. Claudio Sciarpelletti kaltinamas padėjęs ir kurstęs liokajų Paolo Gabriele, kuris spalį jau nuteistas už vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis kalėti pusantrų metų. 48 metų C.Sciarpelletti gegužę jau praleido naktį Vatikano kalėjimo kameroje, kai buvo areštuotas P.Gabriele policijai jo namuose aptikus daug nukopijuotų popiežiaus dokumentų. Kai kurie jų atskleidžia korupciją aukščiausiuose Katalikų bažnyčios hierarchų sluoksniuose. P.Gabriele teigė siekęs atskleisti “blogį” Vatikane. Kaltintojai iš pradžių norėjo apkaltinti C.Sciarpelletti kaip tiesioginį vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis, valstybės paslapčių išdavimo ir trukdymo teisingumui bendrininką, bet vėliau kaltinimus sušvelnino iki pagalbos ir kurstymo. C.Sciarpelletti gresia kalėjimas iki vienų metų, bet manoma, kad jis atsipirks nedidele kalėjimo bausme ar bauda.

KIRTO VIDURINEI KLASEI

Dėl streiko gyvenimas Atėnuose apmirė. / AFP/Scanpix nuotraukos

“Mes pažadėjome neleisti šaliai pasitraukti iš euro zonos. Tai mūsų absoliutus prioritetas, nes jei to nepasieksime, visa kita neturi jokios prasmės.” mėnesius. Naujasis biudžetas numato apkarpyti valstybės išlaidas 9,4 mlrd. eurų.

“Pagrindinis profesinių sąjungų tikslas ir reikalavimas parlamentui atmesti šias nepriimtinas, destrukcines ir priverstines priemones, kurias prime-

tė trijulė”, - sakoma GSEE profesinių sąjungų pranešime apie vadinamojo trejeto - ES, TVF ir ECB - reikalaujamas išlaidų mažinimo priemones.

Kol kas Demokratinė kairiųjų partija, trijų partijų valdančiosios koalicijos narė, atsisako pritarti reformoms.

Antrai didžiausiai koalicijos partnerei - socialistų “Pasok” taip pat gresia kai kurių jos narių maištas. Ministras pirmininkas Antonis Samaras mėgina įtikinti penkerius metus trunkantį ekonomikos nuosmukį ir nesibaigiantį taupymo ratą išgyvenančią visuomenę, kad tai - “paskutiniai atlyginimų ir pensijų karpymai”. “Mes pažadėjome neleisti šaliai pasitraukti iš euro zonos, tai ir darome, - pareiškė premjeras. Tai mūsų absoliutus prioritetas, nes jei to nepasieksime, visa kita neturi jokios prasmės.”

•

F.Hollande’ą mala ekonomikos girnos Tai, kaip ekspertai siūlo gelbėti stagnacijos apimtą Prancūzijos ekonomiką, neatitinka Francois Hollande’o pažadų rinkėjams.

Prancūzijos prezidentas ne juokais spaudžiamas reformuoti stringančią ekonomiką - Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir vyriausybės užsakytas visiškai atskiras tyrimas ragina jį mažinti darbo jėgos kainas.

TVF pareiškė, kad Prancūzija privalo nedelsdama veikti, arba jai gresia vis labiau atsilikti nuo kitų Europos šalių. Buvęs kosminių tyrimų grupės EADS vadovas Louis Gallois ragina vyriausybę didinti konkurencingumą ir siūlo per dvejus metus 30 mlrd. eurų sumažinti algalapių mokesčius Prancūzijoje.

L.Gallois sulaukė naujojo Prancūzijos prezidento F.Hollande’o prašymo ištirti, kas tempia šalį žemyn, kodėl Prancūzijos ekonomika taip atsiliko nuo savo varžovių, tokių kaip Vokietija, ir pasiūlyti reformas, kurios leistų įveikti atotrūkį.

Prancūzijos eksportas į euro zoną siekia tik 13 proc., nors prieš metus jis buvo 17 procentų. Nedarbas šalyje išaugo iki 10,2 proc., kai Vokietijoje jis tesiekia 6,9 procento.

L.Gallois ataskaitoje yra 22 pasiūlymai. Be kita ko, siūloma 20 mlrd.

5

imtų ieškotis darbo. “Prancūzijos ekonominio augimo perspektyvą temdo reikšmingas konkurencingumo praradimas”, - teigia TVF, neseniai sumažinęs antros pagal didumą Europos ekonomikos augimo perspektyvas vos iki 0,1 proc. šiemet ir 0,4 proc. 2013-aisiais (anksčiau buvo spėta, kad Prancūzijos ekonomika augs atitinkamai 0,3 ir 0,8 procento.).

F.Hollande’as jau pažadėjo imtis “sunkių sprendimų”, bet tikina, kad jo

F.Hollande’as sulaukė perspėjimų, kad jo šaliai gresia vis didesnis atsilikimas nuo Europos konkurentų. eurų sumažinti socialinius mokesčius, kuriuos sumoka darbdaviai, ir 10 mlrd. eurų - darbuotojų sumokamus socialinius mokesčius. Kad būtų kompensuotos šios prarastos lėšos, tyrimas siūlo padidinti pridėtinės vertės mokestį ir mažinti viešojo sektoriaus išlaidas. L.Gallois taip pat siūlo priimti paketą įstatymų, kurie palengvintų verslo pradžią.

Tuo pačiu metu TVF savo meti-

nėje Prancūzijos ekonomikos apžvalgoje teigia, kad Prancūzija turi supaprastinti įdarbinimo įstatymus, kad būtų lengviau ir pasamdyti, ir atleisti darbuotojus, taip pat sumažinti algalapių mokesčius ir labiau skatinti darbo paieškos iniciatyvą.

TVF siūlo vyriausybei taikyti lankstesnius darbo grafikus, sustabdyti minimalios algos didėjimą ir sumažinti išmokas bedarbiams, kad šie

“Prancūzijos ekonominio augimo perspektyvą temdo reikšmingas konkurencingumo praradimas.” politika vis tiek turi būti “gydomoji”.

Jo vyriausybė aiškiai leido suprasti, kad nesvarstys pasiūlymų užkrauti dar didesnę naštą mokesčių jau prislėgtiems namų ūkiams. Ji esą ir taip drastiškai apkarpė išlaidas, siekdama 2013 metų biudžeto deficitą sumažinti nuo 4,5 iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip to reikalauja Europos Sąjungos sutartis.

•

BBC, Reuters, LŽ

Pagaliau prisaikdinta Olandijos liberalių pažiūrų premjero Marko Rutte’s koalicinė vyriausybė jau sulaukė kritikos dėl diržų veržimo priemonių, kurios vertinamos kaip bausmė jo partijos pagrindiniam elektoratui - vidurinės klasės rinkėjams. M.Rutte’s Laisvės ir demokratijos partija bei Diederiko Samsomo centro kairioji Darbo partija užsitikrino daugiausia mandatų per rugsėjo 12 dieną vykusius rinkimus ir nuo to laiko tarėsi dėl koalicijos, kol galiausiai pirmadienio rytą karalienė Beatrix prisaikdino naująją M.Rutte’s vyriausybę. Ceremoniją, kuri pirmąkart buvo transliuojama tiesiogiai, temdė visuotinis nepasitenkinimas dėl griežto taupymo programos, kurią suderino abi proeuropietiškos partijos, siekiančios iki 2017 metų sumažinti biudžeto deficitą 16 mlrd. eurų (55,2 mlrd. litų). Daugiausia prieštaravimų kursto šio paketo sąlyga, kad sveikatos draudimo įmokos dabar bus skaičiuojamos pagal asmens pajamas. Toks sprendimas nepatinka turtingiesiems ir vidurinės klasės rinkėjams, kurie tradiciškai balsuoja už Laisvės ir demokratijos partiją. Pastarieji rinkimai laikomi olandų antieuropietiškų nuotaikų išbandymu - rinkėjai atmetė kraštutinių kairiųjų ir dešiniųjų ekstremizmą: 150 vietų parlamente liberalai gavo 41, Darbo partija - 38 mandatus. Tačiau Laisvės ir demokratijos partijos populiarumas sparčiai smunka. Naujausios apklausos rodo, kad partija pelnytų 11 vietų mažiau, jei rinkimai būtų surengti dabar. “Klaidingas startas” ir “Niūri naujos vyriausybės pradžia”, - paskelbė populiarūs dienraščiai “De Telegraaf” ir “Algemeen Dagblad”. Nyderlandai sulaukė Europos partnerių kritikos, kai biudžeto deficitas pernai pasiekė 4,7 proc. bendrojo vidaus produkto, viršydamas Europos Sąjungos nustatytą 3 proc. ribą.

Derybos dėl išlaidų mažinimo nulėmė M.Rutte’s vyriausybės griūtį balandį, kai šiam procesui boikotą paskelbė ultradešinieji koalicijos partneriai.

6

2012 11 07 Lietuvos žinios

Pasaulis

Europiečiai rinktų B.Obamą Kad ir ką pasirinko amerikiečiai, vakar balsuodami JAV prezidento rinkimuose, europiečių simpatijos krypo Baracko Obamos pusėn, o diplomatai nesitikėjo reikšmingų santykių su JAV permainų.

Dešimtys milijonų amerikiečių vakar sprendė, kas vadovaus Amerikai ateinančius ketverius metus dabartinis prezidentas Barackas Obama ar jo varžovas respublikonas Mittas Romney. Balsavimas užbaigė sunkias lenktynes, kurios truko beveik dvejus metus ir atsiėjo daugiau kaip 2 mlrd. dolerių. Net 30 mln. rinkėjų jau buvo atidavę savo balsus iš anksto, nes tai leidžiama daugiau kaip 30 valstijų. Pats B.Obama, siekiantis būti išrinktas antrai kadencijai, balsavo Čikagoje ir tapo pirmu istorijoje iš anksto balsavusiu prezidentu. Bemiegę ir jaudinančią rinkimų naktį su žmona Michelle jis praleido taip pat Čikagoje, laukdamas pirmųjų rezultatų. Jų nekantriai laukė ne tik visa Amerika, bet ir milijonai europiečių. Dauguma jų palaiko B.Obamą.

Europa nebėra svarbiausia Juodaodis JAV vadovas galėjo džiaugtis stratosferą siekiančiais populiarumo reitingais tarp europiečių nuo pat 2008 metų prezidento rinkimų kampanijos. Jo reitingų nesumažino ir įtempti bei sunkūs prezidentavimo metai. Apklausų duomenimis, šiuo metu B.Obamą remia 70 proc. europiečių.

B.Obama mažai kišosi į Europos skolų krizės reikalus, neskaitant atsitiktinių pamokymų Europos Sąjungos (ES) lyderiams, kad jie privalo susitvarkyti savo ekonomiką.

Galingiausia pasaulio valstybė ne-

Amerikos kandidatas jam labiau priimtinas, Prancūzijos lyderis Francois Hollande’as atrėžė: “O kaip jūs manote?” Tačiau prieš rinkimus vargu ar kokioje nors B.Obamos agitacinėje medžiagoje buvo paminėta, kad jį palaiko Prancūzijos vadovas socialistas.

Būtų sunku tikėtis, kad tapęs prezidentu M.Romney turėtų daug sąjungininkų Europoje. Jungtinės Karalystės vadovas Davidas Cameronas veikiausiai tikisi B.Obamos perrinkimo. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Italijos premjeras Mario Monti, Ispanijos lyderis Mariano Rajoy ir kiti veikiausiai irgi pateiktų F.Hollande’o atsakymą.

Atėjo naujos technologijos

Rinkėjų eilės balsavimo apylinkėje Vašingtone. / AFP/Scanpix nuotrauka pareiškė aiškios pozicijos ir karštuose debatuose dėl griežto taupymo ar vartojimo skatinimo priemonių. Per trejus 2012 metų kampanijos debatus B.Obama tik kelis kartus paminėjo Europą.

JAV užsienio politika B.Obamos prezidentavimo laikotarpiu mažai pakito. ES diplomatai patenkinti santykių su Amerika kokybe ir mano, jog ji menkai keisis, kad ir kas būtų išrinktas. Derybos dėl galimos ES ir JAV laisvosios prekybos sutarties prasidėjo pernai lapkritį ir tikriausiai bus tęsiamos tiek vadovaujant B.Obamai, tiek jo varžovui respublikonui M.Romney. Tačiau

Uraganas paskatino sukčiauti

respublikonai Kapitolijuje kritiškai vertina faktą, kad tik dvi ES šalys Jungtinė Karalystė ir Graikija - laikosi savo įsipareigojimų NATO skirti gynybai bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Gynybos problema gali tapti Amerikai ne mažiau opi už euro zonos krizę.

Vašingtone įsikūrusio analitinio centro “Heritage Foundation” atstovas Tedas Bromundas teigia, kad

B.Obamos Baltieji rūmai yra “pirmoji administracija, nelaikanti Europos svarbiausia pasaulio dalimi”.

Jo nuomone, jei prezidentu taptų M.Romney, šis lyderis taip pat sutelktų dėmesį į santykius su Indija ir JAV sąjungininkais Centrinėje bei Lotynų Amerikoje.

Europos politinis diskursas yra pasistūmėjęs į kairę kur kas labiau nei JAV. Neseniai paklaustas, kuris

•

Turkija teis Izraelio vadus

Ar įmanoma, kad per vieną naktį būtiniausių prekių kainos pakiltų trečdaliu ar net dvigubai?

Pasirodo, taip. Reporteris Ericas Schneidermanas atskleidė, kad dėl uragano Sandy kai kuriose Niujorko mažmeninėse parduotuvėse prekių kainos pasiekė neregėtas aukštumas. Niujorkiečiai turėjo mokėti 10 dolerių už dėžutę degtukų, 7 dolerius už kepalą duonos.

E.Schneidermano atliktas kainų pokyčių tyrimas Niujorke, Hadsono slėnyje ir Long Ailande prieš ir po uragano patvirtino nuogąstavimus, kad mažmenininkai stengiasi pasipelnyti iš Niujorką užgriuvusios nelaimės. Tuo nepatenkinti vartotojai atsiuntė tyrėjui daugybę pranešimų apie staiga pabrangusį benziną, maistą, geriamąjį vandenį, kišeninius žiebtuvėlius. Nepagrįstai išpūstos kainos praūžus Sandy vyravo mažuose prekybos centruose, statybinių medžiagų, vyno ir saldumynų parduotuvėse, viešbučiuose, taksi.

Ataskaitoje teigiama, jog po uragano maišelis bulvių pabrango nuo 3 iki 7 dolerių, dėžutė degtukų - trigubai, o kepalas duonos - dvigubai.

“Gavome šimtus skundų iš nepatenkintų vartotojų, kurie nukentėjo nuo Sandy. Mūsų biuras netoleruos prekybininkų sukčiavimo”, pabrėžė E.Schneidermanas.

Pardavėjai gali teisintis dėl pakeltų kainų, jei tik sugebės įrodyti padidėjusias išlaidas įsigyjant prekes iš didmenininkų. Teisiškai jų kaltę sunku

ES diplomatai yra patenkinti santykių su Amerika kokybe ir mano, jog ji menkai keisis, kad ir kas būtų išrinktas.

Išradingiausios ir profesionaliausios rinkimų kampanijų strategijos dažnai sukuriamos JAV, o vėliau pritaikomos visoje Europoje. Kampanijų komunikacijos metodai, polėkis ir drausmė taip pat buvo išrasti Amerikoje. 2008 metais JAV vyko pirmieji tikri internetiniai rinkimai.

B.Obama organizavo interneto kampaniją eiliniams piliečiams, rinkdamas milijonų asmenų individualiai paaukotus pinigus. 2012 metų rinkimuose interneto reikšmė dar labiau išaugo.

Naujas galimybes atvėrė socialinis tinklas “Twitter”. Per Demokratų ir Respublikonų partijų suvažiavimus rugpjūtį ir rugsėjį buvo išsiųsta net 14 mln. “Twitter” žinučių. M.Romney sakant kalbą per minutę buvo išsiųsta apie 14 tūkst., o per prezidento žmonos Michelle Obamos kalbą - po 28 tūkst. žinučių. “Twitter” naudotojai ypač aktyviai komentavo trejus tiesioginius prezidentinius debatus, kai per minutę buvo parašoma vidutiniškai 150 tūkst. žinučių.

Stambulo teismas ketina už akių teisti keturis buvusius Izraelio karo vadus dėl reido į Turkijos laivą, kuris mėgino nutraukti Gazos ruožo blokadą 2010 metais.

Pakeltos kainos privertė niujorkiečius aiktelėti. įrodyti. Niujorko valstijos verslo įstatymas draudžia “nepagrįstai dideles kainas, esant rinkos sutrikimo anomalijai”. Tačiau jis nėra visagalis prieš sukčiaujančius prekybininkus, kurie naudojasi įstatymo spragomis.

Jungtinėse Amerikos Valstijose kainų šuolis dėl gamtos stichijų fiksuojamas nebe pirmąkart. Praeitą vasarą E.Schneidermanas atskleidė manipuliavimo kainomis atvejus kai kuriose degalinėse po tropikų audros Irene, nusiaubusios šiaurinę Niujorko dalį.

Tiesa, tąkart jos pakilo gana nedaug.

Rugpjūčio mėnesį “Yonkers” degalinė pabrangino dujas nuo 3,89 dolerio iki 4,79 dolerio už galoną. Praėjus porai dienų po tropinės audros tas pats tinklas vėl sumažino kainą iki 3,83 dolerio. Taip “Yonkers” neteisėtai praturtėjo beveik 7,5 tūkst. dolerių.

Panašiu metodu pasinaudojo ir “Farmingdale” degalinė Long Ailande.

•

Per Izraelio komandosų reidą žuvo 9 Turkijos aktyvistai, buvo sužeisti 7 Izraelio kariai. Dėl šio incidento iš esmės pašlijo Turkijos ir Izraelio santykiai. Jei keturi Izraelio vadai bus nuteisti, teismas gali išduoti jų arešto orderį.

Turkijos laivas “Mavi Marmara” su 600 Palestiną remiančių aktyvistų plaukė Gazos ruožo pakrantės link, tačiau 2010 metų gegužės mėnesį tarptautiniuose vandenyse jį sulaikė Izraelio karinės jūrų pajėgos. Tel Avivas atkakliai tvirtina, kad komandosų veiksmai tebuvo savigyna, kai juos užpuolė laive esantys Turkijos aktyvistai. Izraelio ambasada Ankaroje Turkijos ketinimą nuteisti buvusius Izraelio karinius vadus vertina kaip “neteisėtą vienpusį politinį aktą”. Jos nuomone, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas plėtojant Turkijos ir Izraelio dialogą.

Jungtinių Tautų atliktame tyrime pažymima, kad Izraelio blokada buvo “teisėta saugumo priemonė” ir kad kariuomenė susidūrė su “rimtu, organizuotu bei smurtiniu pasipriešinimu”, tačiau Izraelio karių sprendimas lipti į “Mavi Marmara” “pernelyg rizikingas ir neracionalus”. Izraelis, dėl šio incidento atli-

Prie Stambulo teismo susirinkę turkai skandavo: “Izraelis žudikas!”

Reuters/Scanpix ir užsienio spaudos nuotraukos

kęs ir savo tyrimą, pareiškė apgailestaujantis dėl žmonių žūties. Šių metų gegužę Turkijos prokurorai apkaltino keturis į pensiją išėjusius Izraelio karinius vadus. Jie tapo kaltinamaisiais dėl “smurtinės žmogžudystės kurstymo ir kankinimų”. Į juodąjį sąrašą pateko Izraelio kariuomenės štabo viršininkas generolas Gabi Ashkenazi, buvęs karinio laivyno viceadmirolas Eliezeris Maromas, buvęs karinės žvalgybos

generolas majoras Amosas Yadlinas ir buvęs karinių oro pajėgų vadas brigados generolas Avishai Levas.

Parodymus tikimasi gauti iš laive buvusių maždaug 500 žmonių.

Tarptautinis spaudimas po mirtino reido paskatino Izraelį palengvinti Gazos ruožo blokadą. Į šią palestiniečių teritoriją leista įvežti daugiau maisto produktų.

•

BBC, BNS, “The Wall Street Journal”, LŽ

8

2012 11 07 Lietuvos žinios

Verslas

Konkurencijos pažeidimai

Atliekųprojekte-smūgiskonkursodalyviams Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC), paskelbęs mechaninio, biologinio apdorojimo įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatavimo konkursą, likus dviem savaitėms iki jo pabaigos kardinaliai pakeitė potencialiems rangovams keliamus kvalifikacinius reikalavimus.

VALDAS KVEDARAS

T

aip iš konkurso buvo eliminuotos ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos šalių bendrovės. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) atvirai skelbia esanti įsitikinusi, kad ne vien pažeisti įstatymai, esą kilo reali grėsmė ir pačiam projektui.

Politikai projektu džiaugėsi Dar 2011 metų pradžioje aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas viešai žadėjo pradėti Vilniuje statyti atliekų rūšiavimo gamyklą, kuri padėtų spręsti Kazokiškių sąvartyno problemą. Į Kazokiškes kasmet atvežama apie 250 tūkst. tonų atliekų.

Pradėjus jas rūšiuoti, šiukšlių kiekis sumažėtų ketvirtadaliu. Taigi sąvartynu būtų galima naudotis 50 metų.

Naujos gamyklos statybai planuota iš Europos Sąjungos (ES) fondų skirti 101 mln. litų, dar maždaug 28 mln. litų tektų pridėti iš šalies biudžeto.

Pagal ES direktyvas, iki 2013 metų bioskaidžių atliekų patekimą į sąvartyną privalu sumažinti iki 50 procentų. Neįvykdžius normatyvo, tektų mokėti baudas - iki 100 tūkst. eurų (apie 345 tūkst. litų) per dieną. “Realu, kad tų baudų mes nesulauksim”, - būsimomis statybomis džiaugėsi aplinkos ministras G.Kazlauskas.

Tačiau VAATC tik šių metų liepos pabaigoje paskelbė komunalinių atliekų mechaninio, biologinio apdorojimo įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatavimo konkursą. Jo sąlygose buvo nurodyta, kad atliekų rūšiavimo gamykla turi būti pastatyta iki 2014ųjų birželio. “Tai didelis žingsnis į priekį atliekų tvarkymo srityje. Mes nepaliksime ateities kartoms savo šiukšlių, nes pastačius atliekų rūšiavimo gamyklą bus užtikrintas biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas - gyventojų neišrūšiuotos komunalinės atliekos bus papildomai rūšiuojamos atskiriant antrines žaliavas (stiklą, popierių, plastiką, metalą) tolesniam perdirbimui, o biologiškai skaidžios atliekos bus apdorojamos”, - apie projektą kalbėjo Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus.

Vilniaus savivaldybė yra didžiausia VAATC akcininkė. Pasak J.Pinskaus, apdorotos atliekos gali būti ir deginamos - tai sumažintų šilumos kainą.

Atliekų rūšiavimo gamykla, anot jo, išspręs viso Vilniaus regiono ekologines ir ekonomines problemas. Skaičiuojama, kad pastačius įmonę Kazokiškėms nebereikės naujų sekcijų, kurių suplanuota įrengti net keturias (viena kainuoja 14 mln. litų).

Staigus posūkis Liepos pabaigoje paskelbto konkurso rezultatai turėjo būti paviešinti rugsėjo 9 dieną - būtent iki šios datos reikalauta siųsti potencialių rangovų vokus su pasiūlymais. Tačiau konkurso nugalėtojas taip ir nepaaiškėjo spalio 11-ąją VAATC viešai išplatino naują skelbimą ir atidėjo konkursą iki lapkričio 19 dienos. To priežastis nauji kvalifikaciniai reikalavimai konkurso dalyviams.

Viešųjų pirkimų tarnybos internetiniame tinklalapyje nurodoma, jog šis VAATC konkursas sulaukė neįtikimo

“Taikant dirbtinai padidintus kvalifikacinius reikalavimus, konkurso durys konkurencijai yra ciniškai užtrenkiamos.”, - piktinosi S.Budrevičius.

Pradėjus šiukšles rūšiuoti, jų kiekis sąvartyne sumažėtų ketvirtadaliu.

susidomėjimo - skelbimą peržiūrėjo per 400 galimų dalyvių. Komentarai leidžia spręsti, kad maždaug 50 potencialių rangovų iki netikėto posūkio galėjo būti išsiuntę vokus su pasiūlymais.

Kaip LŽ teigė konkurse dalyvavusios atliekų tvarkymo įmonės “Ecoservice” generalinis direktorius Saulius Budrevičius, jiems įtarimų sukėlė sugriežtinti kvalifikaciniai reikalavimai rangovams, nors iki konkurso pabaigos buvo likusios tik dvi savaitės. “Įsivaizduokite, VAATC viešųjų pirkimų komisija gauna daugumos dalyvių vokus, sužino jų pajėgumą ir staiga pakeičia konkurso sąlygas. Anksčiau reikalauta, kad dalyvis turi būti ne mažiau kaip 3 metus teikęs eksploatavimo paslaugas objektui, kuriame kasmet apdorojama ne mažiau kaip 50 tūkst. tonų atliekų, o dabar ši riba padidinama iki 125 tūkst. tonų. Tokio pajėgumo bendrovių nėra ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse”, - piktinosi konkurso sąlygų pakeitimu S.Budrevičius.

Bendrovės vadovo vertinimu, faktas, jog pajėgiausia Baltijos valstybėse atliekų rūšiavimo įmonė “Ecoservice” neatitinka konkurso sąlygų, reiškia, kad jų neatitinka ir jokia kita šiose šalyse veikianti atliekų tvarkymo bendrovė. LŽ pasiteiravus, kas galėjo inicijuoti tokį reikalavimų pakeitimą, S.Budrevičius prisipažino nežinantis to, tačiau iš viešai pateiktos informacijos susidaręs nuomonę, jog “tai viena iš konkurse dalyvaujančių bendrovių”. “Tikslesnės informacijos reikėtų ieškoti ne VAATC, bet Vilniaus miesto savivaldybėje, klausti vicemero J.Pinskaus”, - kalbėjo S.Budrevičius.

“Ecoservice” direktorius neslėpė, kad konkurso sąlygų pakeitimas kelia pagrįstų įtarimų, jog taip bandoma proteguoti vieną įmonę ir dirbtinai šalinti visus potencialius jos konkurentus. Pasak S.Budrevičiaus, būtų suprantama, jei vykstant konkursui kai kurie reikalavimai būtų lengvinami,

Vilniaus vicemeras J.Pinskus šį kartą buvo nekalbus. LŽ paklaustas, ar žino apie kilusį skandalą dėl VAATC pakeistų konkurso reikalavimų, politikas tikino apie tai girdėjęs “iš viešai išplatintos informacijos”.

suteikiama galimybė dalyvauti didesniam būriui potencialių rangovų ir taip didinama konkurencija. Tačiau dabar pasielgta priešingai.

“Taikant dirbtinai padidintus kvalifikacinius reikalavimus, konkurso du-

Romo Jurgaičio ir LŽ archyvo nuotraukos

“Taikant dirbtinai padidintus kvalifikacinius reikalavimus, konkurso durys konkurencijai yra ciniškai užtrenkiamos. Ši situacija verčia kalbėti apie galimą korupciją.” rys konkurencijai yra ciniškai užtrenkiamos. Ši situacija verčia kalbėti apie galimą korupciją”, - pabrėžė S.Budrevičius. Jis neslėpė, kad jau kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, o netrukus su skundu kreipsis ir į Vilniaus apygardos teismą, taip pat - į teisėsaugos institucijas.

Pakeitė ir kitus reikalavimus S.Budrevičiaus įžvalgos dėl galimos korupcijos turi pagrindo.

Antai keisdama konkurso kvalifikacinius reikalavimus, VAATC jau nebenurodo, kad konkurso dalyvis turėtų ne mažesnį kaip 2 metų darbo stažą atliekų tvarkymo technologijų srityje, būtų sukaupęs patirties parenkant atliekų tvarkymo technologiją, gebėtų laisvai arba padedamas vertėjo bendrauti lietuvių kalba.

Pasirodo, dabar VAATC nebereikia, kad gamybos procesų valdymo vadovas turėtų 3 metų darbo stažą atliekų tvarkymo srityje, būtų tiek pat laiko vadovavęs atliekų rūšiavimo objektui, kurio pajėgumas - ne mažiau kaip 50 tūkst. tonų per metus. Pagal naujus reikalavimus toks vadovas neprivalo mokėti ir lietuvių kalbos - vertėjo jam taip pat nereikės. Taigi klausimas: kokią užsienio bendrovę su lietuviškai kalbėti nemokančiu personalu, kuriam nebus reikalingi vertėjai, žada į Lietuvą atvesti VAATC?

“Yra paskirta pirkimų komisija, kuri atsižvelgia į pageidavimus. Esu sąmoningai nusišalinęs, nes iš karto būsiu apkaltintas poveikiu. Atsakomybę turi prisiimti viešųjų pirkimų komisijos vadovas. Kiek žinau, ir VAATC direktorius stengiasi kuo mažiau dalyvauti, - nenoriai mintimis dalijosi J.Pinskus, tačiau tuoj pat atvirai pridūrė: - Per metus regione surenkama 250 tūkst. tonų komunalinių atliekų. Mano asmenine nuomone, reikalavimas, kad bendrovė turėtų patirties apdoroti bent 50 tūkst. tonų per metus - visiškai ne tas, kas išrūšiuoti 250 tūkst. tonų.”

VAATC direktorius Nerijus Žilius LŽ teigė nieko konkretaus apie konkursą pasakyti negalintis, nes juo esą nesidomintis. Klausimus, anot vadovo, reikėtų užduoti jo pavaldiniui Kęstučiui Kirejevui, kuris vadovauja viešųjų pirkimų komisijai. Deja, komisijos pirmininkas visai savaitei išvykęs. Kur N.Žilius nepasakė.

Pažeidė susitarimą APVA, kuri finansuos naujos gamyklos statybą, direktorius Kastytis Tuminas LŽ pripažino, kad VAATC iš esmės pakeitė konkurso sąlygas.

“Perkančioji organizacija pakeitė anksčiau nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, sugriežtino juos. Tai reiškia, kad iš esmės pasikeitė pirkimo

sąlygos. Viešųjų pirkimų tarnyba yra išaiškinusi, kad tokiu atveju dalyviams turi būti suteikiamas laikas, koks buvo paskelbta pirkimų pradžioje. Formaliai žiūrint, sugriežtinusi kvalifikacinius reikalavimas VAATC Viešųjų pirkimų įstatymo nepažeidė. Tačiau pažeidė sutartį su mūsų agentūra - joje buvo kalbama ne apie 125 tūkst. tonų, o apie 50 tūkst. tonų kvalifikacinius reikalavimus”, - dėstė K.Tuminas ir stebėjosi, kodėl jo vadovaujama agentūra dėl šių pakeitimų jokios informacijos iš VAATC nesulaukė. Nors privalėjo apie tai pranešti.

“Dabar šis projektas tampa labai rizikingas. Bet kokia projekto vykdytojo iniciatyva dar labiau komplikuoja jo galimybes. Gruodžio 1 dieną turėtume gauti visus VAATC paaiškinimus, tada ir spręsime, ar projektas gali būti toliau finansuojamas. Tai labai rimta, nes dabartinė informacija rodo, kad komplikuojasi projekto įgyvendinimas”, - LŽ sakė K.Tuminas.

Paklaustas, ar nauji kvalifikaciniai reikalavimai konkurso dalyviams gali kvepėti korupcija, K.Tuminas samprotavo, kad “bet kuriuo atveju tarnybos dirba”, o jo vadovaujamai agentūrai dabar esą teks spręsti galvosūkį, ar buitinių atliekų rūšiavimo gamykla iš viso bus pastatyta. “Pagrindinis rūpestis - kad projektui skirtas ribotas laikas, tad bet kokie papildomi keitimai arba vertinimai kelia riziką tolesniam projekto finansavimui. Projektas turi būti baigtas iki 2015 metų rugsėjo. Tai labai trumpas terminas, todėl ir pats projektas tampa rizikingas”, - aiškino jis.

K.Tumino teigimu, už projekto įgyvendinimą atsakinga ne Vilniaus miesto savivaldybė, VAATC viešųjų pirkimų komisija, o, kaip numato centro sutartis su APVA, - pats VAATC direktorius N.Žilius. “Keista, kodėl direktorius šalinasi nuo atsakomybės?” - N.Žiliaus tylėjimą vertino K.Tuminas.

•

2012 11 07 Lietuvos žinios

Verslas

Trumpai

Išgyvena nedidindami algų

STIPRINA POZICIJAS

ARVYDAS JOCKUS

Ryškus minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas komplikuotų trijų ketvirtadalių didžiųjų gamintojų veiklą, o dalis smulkiųjų įmonių bankrutuotų.

Taip tvirtina Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), atlikusi pramonės lūkesčių indekso vadovų apklausą. MMA padidinus iki 1000 litų, neigiamą įtaką esą pajustų kas trečias (32 proc.) gamintojas, o maisto ir tekstilės sektoriuose - kas antras.

Jeigu MMA būtų padidinta iki 1509 litų, su rimtomis komplikacijomis susidurtų trys iš keturių (74 proc.) didžiųjų gamintojų, išskyrus chemijos pramonę. Sunkumų esą kiltų 100 proc. tekstilės, 94 proc. maisto, 78 proc. metalų ir 62 proc. medienos ir baldų gamintojų.

Mažiausią smūgį patirtų elektronikos ir optinių gaminių, chemijos produktų šakos, kuriose gaminama itin didelės pridėtinės vertės produkcija ir kuriose dirba itin aukštos kvalifikacijos specialistai, o jų atlyginimai gerokai viršija pramonės vidurkį.

Apgyvendinimo ir maitinimo įmonės daugiausia plėtėsi priimdamos naujus darbuotojus, o ne didindamos algas.

LŽ archyvo nuotrauka

Skaičiai Lengviau įdarbinti, negu didinti algą UAB “Creditreform Lietuva” direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa pažymėjo, jog padidėjus algai ar darbuotojų skaičiui kyla įmonės darbo sąnaudos, bet tik mažesnė šių sąnaudų dalis tenka darbo užmokesčiui. “Priimti į darbą ir atleisti žmogų Lietuvoje yra daug paprasčiau, negu padidinti ar sumažinti atlyginimą”, - teigė jis.

Kai 2008 metais užklupo krizė, įmonės buvo priverstos mažinti sąnaudas.

Tuomet, anot R.Trumpos, kad sumažintų darbo sąnaudas, įmonės rinkdavosi verčiau atleisti darbuotojus, nei mažinti algas. Mat 1 litu sumažintų darbo sąnaudų struktūroje 25 centai teko darbo užmokesčiui ir 75 centai žmonių skaičiui mažinti. Kai po dvejų metų darbo rinka pradėjo kilti, du trečdaliai darbo sąnaudų augimo teko darbuotojų pagausėjimui ir vienas trečdalis - algų padidėjimui.

Pasak R.Trumpos, ir šiais metais dalis mažus atlyginimus mokančių įmonių daugiausia plėtėsi priimdamos naujus darbuotojus, o ne didindamos

Prancūzijoje MMA sudaro 1128 eurus (3894 litus), arba 62 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas, Norvegijoje - 1769 eurus (6108 litus), arba 61 proc., Švedijoje - 1364 eurus (4709 litus), arba 64 proc., Maltoje - 511 eurų (1764 litus), arba 63 procentus. Graikijoje MMA yra 650 eurų (2244), arba 50 proc. vidutinės algos. Šių metų pradžioje MMA Latvijoje siekė 286 eurus (987 litus), Estijoje - 290 eurų (1001 litą), Liuksemburge - 1801 eurą (6218 litų), Airijoje - 1462 eurus (5047 litus), Olandijoje - 1447 eurus (4996 litus).

Šaltinis: Europos Taryba, Eurostatas

algas. Daugiausia tarp jų yra viešbučių ir maitinimo, prekybos įmonių, administracine ir aptarnavimo (valymo, pastatų priežiūros, apsaugos), menine, pramogų ir poilsio organizavimo veikla užsiimančios įmonės bei siuvimo, žemės ir miškų ūkio bei statybos pramonės įmonės. Jos esą labiausiai pajustų ir padidintos MMA poveikį.

“Priimti į darbą ir atleisti žmogų Lietuvoje yra daug paprasčiau, negu padidinti ar sumažinti atlyginimą.”

“Apgyvendinimo ir maitinimo įmonėse darbo užmokestis nepasiekė net prieškrizinio lygo, o darbuotojų skaičius augo. Jeigu tokiose įmonėse staiga padidėtų darbo išlaidos, kai kurios jų kaip nors dar išsilaikytų, o kitos paprasčiausiai užsidarytų. Siuvimo pramonė, konkuruojanti su Azijos gamintojais, neturi galimybės didinti darbo užmokesčio”, - samprotavo R.Trumpa.

“Creditreform Lietuva” duomenimis, 80 proc. viešbučių ir maitinimo įmonių, 55-60 proc. aptarnavimo, paslaugų, prekybos bei 50-55 proc. transporto, pramogų, nekilnojamojo turto ir žemės ūkio įmonių darbuotojų gauna iki 1500 litų siekiančius atlyginimus.

Pramonė nepajuto Šių metų rugpjūčio 1 dieną MMA padidinimas nuo 800 iki 850 litų reikšmingų komplikacijų pramonei nesukėlė - mat pramonėje dirbančio darbuotojo vidutinis darbo užmo-

9

kestis siekia 2164 litus ir yra 2,5 karto didesnis nei minimalus atlyginimas. Dėl 50 litų padidintos MMA neigiamą įtaką pajuto tik 8 proc. įmonių, daugiausia tekstilės sektoriaus, kuriame nukentėjo kas penktas gamintojas.

LPK skaičiuoja, kad dabar MMA Lietuvoje siekia 41 proc. vidutinio atlyginimo ir atitinka ES vidurkį. 1509 litų MMA sudarytų 73 proc. vidutinio atlyginimo. “Tai būtų didžiausias santykis tarp ES valstybių ir reikšmingai aplenktų šiuo metu pirmoje vietoje esančią Graikiją, kurioje minimali alga sudaro 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Turint omeny, kad atkurtas verslo konkurencingumas šiuo metu yra viena esminių Lietuvos pramonės atsparumo euro zonos skolų krizei ir plėtros priežasčių, konkurencingumo praradimas Lietuvos ekonomikai būtų itin žalingas”, - aiškino LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.

•

Pažangias medicinos technologijas gydytojams ir pacientams teikianti bendrovė “Interlux” šiemet įsigijo medicinos technologijų įmonę “Vitlita”, kuri specializuojasi imunohematologijos srityje. “Interlux” taip pat įsteigė naują įmonę “Sormedica”. Jos specializacija bus chirurgija, onkologija ir radiologija. Planuojama “Sormedicos” apyvarta šiemet sieks 5 mln. litų. Pasak “Interlux” direktoriaus medicinos mokslų daktaro Audriaus Matuzevičiaus, plėsti ir stiprinti bendrovės veiklą skatina itin sparti mokslo bei technologijų pažanga laboratorinės medicinos, vaizdų diagnostikos ir minimalaus invazinio gydymo srityse. Įmonė jau nuo 1994 metų siekia aprūpinti gydymo įstaigas naujausiomis, saugiomis ir efektyviomis technologijomis, kurios leidžia taikyti pažangius gydymo, ypač spindulinio, metodus onkologiniams ligoniams, taip pat atliekant chirurgines operacijas. Tai ne tik gerokai padidina gydymo efektyvumą, suteikia pacientams geresnę gyvenimo kokybę, bet ir mažina gydymo išlaidas. “Bendrovės “Interlux” specializacija - terapijos, vaizdų ir funkcinės diagnostikos bei laboratorinių tyrimų technologijos. Tuo metu įmonė “Sormedica” įsteigta tam, kad daugiau dėmesio sutelktų į tokias greitai tobulėjančias sritis kaip chirurgija, onkologija ir radiologija. Čia ypač reikalingi pažangiausi sprendimai, padedantys gydytojams gelbėti gyvybes ir gydyti ligonius greičiau, veiksmingiau, kiek įmanoma vengiant nepageidaujamų padarinių”, - sako “Interlux” direktorius A.Matuzevičius. UAB “Sormedica” Lietuvoje diegia medicinos technologijas, sukurtas pasaulyje lyderiaujančių kompanijų “Stryker”, “Accuray”, “Wright Medical Corporation”, “Integra Lifesciences”, “Edwards Lifesciences”, “Laborie”, “Volcano”, “Bard”, “Carl Zeiss Meditec” ir kitų.

LŽ

10

2012 11 07 Lietuvos žinios

Kriminalinės paraštės

Teisiami teisėjai nenori skęsti vieni GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

Buvę Panevėžio teisėjai Rimantas ir Vaiva Savickai pareiškė duosiantys parodymus dėl jiems pareikštų kaltinimų, kai bus išreikalauti dokumentai, pagal kuriuos prieš juos buvo pradėtas operatyvinis tyrimas. “Reikalaujama duomenų, priskiriamų valstybės paslapčiai!” - replikavo prokuroras Justas Laucius.

Kauno apygardos teismas, nagrinėjantis buvusių kolegų R. ir V.Savickų, jų dukros Justės ir į teisiamųjų suolą juos pasodinusio bankroto administratoriaus Algio Kleivos bylą, artėja prie kulminacijos. Patenkintas savo kaltę neigiančių R. ir V.Savickų prašymas įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybą pateikti išslaptintus operatyvinius duomenis, kurių pagrindu prieš minėtus teisiamuosius buvo pradėtas operatyvinis tyrimas.

Kalbėjo apie priešų kerštą Savo pareiškime Kauno apygardos teismui R. ir V.Savickai įrodinėjo tapę kai kurių STT Panevėžio valdybos bei savo kolegų iš Panevėžio apygardos teismo, turėjusių su jais įvairių sąskaitų, aukomis. Pavyzdžiui, vienas STT Panevėžio valdybos pareigūnas, dalyvavęs galbūt nusikalstamu būdu renkant prieš juos įkalčius, yra pirkęs iš V.Savickienės motinos namą. Šio sandorio metu jis neva buvo nesąžiningas, tai vėliau esą pavyko įrodyti teisme. Kitas STT pareigūnas, organizavęs minėtą operatyvinį tyrimą, - senas R.Savicko pažįstamas, su kuriuo jis kadaise gyveno viename bendrabutyje, o pastaruoju metu dalyvavo ne viename bankete. Anot R.Savicko, šį savo kaimyną jis manė pažįstantis geriau negu kai kuriuos buvusius kolegas iš teismo. Tačiau tai, kad jis nenusišalino nuo minėto tyrimo organizavimo, įrodo, jog buvo suinteresuotas tam tikra jo baigtimi.

Pogrindinės dvikovos virto viešomis Sekti A.Kleivą, per kurį, anot Savickų, ir jie atsidūrė teisiamųjų suole, leido tuometis Panevėžio apygardos teismo, kuriame R.Savickas dirbo civilinių bylų teisėju, pirmininkas. O R.Savicko santykiai su juo buvo, švelniai tariant, įtempti. Kadaise teisiamasis prieš minėto buvusio kolegos, tada dar dirbusio Panevėžio rajono apylinkės teismo pirmininku, valią pradėjo dirbti šiame teisme. Vėliau jie abu kandidatavo į Panevėžio apygardos teismo pirmininko postą. Tačiau, anot R. ir V.Savickų, dar labiau jiems nepasisekė su kaltinimą šioje byloje palaikančiu Generalinės prokuratūros prokuroru J.Lauciumi. R.Savickas viešai apkalti-

Savickai anksčiau yra privertę nuo jų bylos nagrinėjimo nusišalinti Vilniaus apygardos teismą. no prokurorą nepatikimumu, prašydamas nubausti jį už melą teismui. Neva viename ankstesnių posėdžių J.Laucius nepateikė teismui reikalautų dokumentų teigdamas, kad pamiršo juos ant savo darbo stalo. R.Savicko žiniomis, prokuroras tik kitą dieną išsiuntė paklausimus dėl šių dokumentų į juos pateikti turėjusias Panevėžio įstaigas. Tačiau teismas nutarė prokuroro už tai nebausti, motyvuodamas tuo, kad jis jau buvo įspėtas.

Įžvelgė sąmokslą Dar rimtesni kaltinimai prokurorui J.Lauciui buvo pareikšti po A.Kleivos, kuris vienintelis iš kaltinamųjų kol kas sutiko duoti teismui parodymus, apklausos. “Įžvelgiu susitarimą tarp prokuroro ir A.Kleivos - jeigu šis duos parodymus prieš mane, visos kitos jam iškeltos bylos bus numarintos”, - pareiškė kyšininkavimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir kurstymu suklastoti dokumentą kaltinamas R.Savickas.

Jo iniciatyva buvo surengta akistata tarp dar vieno kartu su juo už teisėjo vardo pažeminimą prezidentės atleisto buvusio Panevėžio apygardos teismo teisėjo Arnoldo Šukaičio ir A.Kleivos. Seimui neleidus panaikinti A.Šukaičio teisinės neliečiamybės, jis šioje byloje turi tik liudytojo statusą. Per minėtą akistatą su A.Kleiva A.Šukaitis buvo linkęs prisiimti visą kaltę už R.Savicką.

Ko bijo A.Kleiva?

A.Kleiva teigė nupirkęs keturias naujas, apie 900 litų vertės padangas A.Šukaičio bei R.Savicko medžioklei įsigytam automobiliui po pokalbio su jais abiem. Tai padarė iš savo administruojamų bankrutuojančių įmonių lėšų. Minėtas pokalbis, vykęs R.Savicko kabinete, buvo įrašytas STT, kuri buvo slapčia įtaisiusi ten savo operatyvinę įrangą. Tačiau A.Kleivai nesisekė paaiškinti, kodėl uoliai puolė vykdyti apie jokį materialinį atlygį neužsiminusių teisėjų prašymą. “Jie žadėjo mane paimti į medžioklę, nors vėliau ir nepaėmė, o aš norėjau išlaikyti su jais gerus santykius”, - teisme tikino A.Kleiva. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad negalėjo atsakyti R.Savickui, nes šis savo nagrinėjamose bylose skirdavo jį bankroto administratoriumi, nors kartais tekdavo rinktis iš 10 pretendentų. Po vieno tokio paskyrimo - tiesa, ne bankroto, o nemažai turto turinčios įmonės turto administratoriumi, A.Kleiva aplankė R.Savicką jau su dėkingumo vizitu.

2400 litų kyšio įteikimo atvejis taip pat nufilmuotas.

Iškalbinga priešistorė STT įraše matyti, kaip A.Kleiva R.Savicko akivaizdoje suskaičiuoja iš portfelio ištrauktus pinigus. Tada padeda juos po Civiliniu kodeksu, gulinčiu ant kabineto šeimininko stalo. “Čia viskas draugiškai - viskas tarp mūsų, - sako ky-

A.Kleivą žiniasklaidos dalyvavimas teismo posėdyje akivaizdžiai trikdė. / Erlendo Bartulio nuotraukos

šį atnešęs dėkingasis, vėliau bėga prie durų, jas atidaro, kyšteli galvą į koridorių ir pareiškia: - Niekas neateina!” Kabineto šeimininkas net nepaklausia, už ką pinigai, ir nesiūlo juos pasiimti - ramiai įsideda į kišenę. Prokuroro įsitikinimu, tokia jo reakcija susijusi su prieš mėnesį R.Savicko kabinete įvykusiu ir taip pat STT įamžintu kitu jųdviejų pokalbiu, kuriame dalyvavo ir A.Šukaitis.

Tada A.Kleivai pusiau juokais buvo pareikšta, kad jis galėtų atsiskaityti už atliktą darbą ir su pašnekovais. Su R.Savicku - už tai, kad jis užsiminė turįs tokią pelningą bylą. Su A.Šukaičiu - jog padėjo savo kompiuteriu parašyti A.Kleivai prašymą paskirti jį turto administratoriumi minėtoje byloje. Buvo įvardytas ir pageidaujamas atlygio dydis. Vienas užsiminusiųjų įvardijo 30 tūkst. litų sumą, kitas - 50 tūkst. litų.

Supykdė kaltinamąjį Anot A.Kleivos, minėtos užuominos ir pastūmėjo jį ateiti pas R.Savicką su kyšiu. Šis po tokių A.Kleivos parodymų ėmė tiesiog svaidytis žaibais. “Ar galite prisiekti savo vaikų gyvybe, kad sakėte tiesą?” - klausė buvęs teisėjas kartu su juo teisiamo A.Kleivos. Šis atsakė: “Taip.” Nebesivaldantis R.Savickas galiausiai prisiminė per kratą rastą A.Kleivos užrašų knygutę, kurioje buvo aptiktas mįslingas sąrašas su 19 pinigų sumų.

Tada pedantiškasis A.Kleiva prisipažino užsirašydavęs, kiek ir kam duodavęs. R.Savickas panoro, kad A.Kleiva

pakomentuotų ir šį sąrašą. Pastarasis pareiškė, kad yra buvęs paskirtas bankroto administratoriumi beveik visų Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų teisėjų nagrinėtose bylose. Tačiau daugiau niekam, išskyrus R.Savicką, kyšio nedavęs. A.Kleiva ir vėl nesugebėjo paaiškinti, kodėl tokias išimtis darė tik šiam teisėjui.

Išskirtiniai santykiai “Tik su R.Savicku palaikiau tokius santykius”, - teigė A.Kleiva. Nors A.Šukaitis prieš tai teismą tikino, kad ne R.Savickas, o jis palaikė artimesnius santykius su A.Kleiva. Neva dėl to jis ir norėjęs padėti šiam įsitvirtinti jų medžioklės būrelyje. O kad tai būtų lengviau, liepęs A.Kleivai nupirkti padangas. Nors bankroto administratorius teigė, kad jas surado A.Šukaitis su R.Savicku, o jam buvo liepta už tai tik sumokėti. Be to, nė vienas teisme apklaustas medžiotojų būrelio narys sakė apie tokius A.Šukaičio planus negirdėjęs. Į tai šis atsakė, kad niekam apie tai nepasakojęs.

Kaip LŽ jau rašė, R.Savicko žmoną, buvusią Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėją, ir jųdviejų dukrą, dirbusią Vilniaus 2-ajame apylinkės teisme posėdžių sekretore, įklampino išduotas, kaip teigiama kaltinamajame akte, fiktyvus nedarbingumo pažymėjimas. Jo vienos buvusios savo bendradarbės sesers medikės paprašė V.Savickienė. R.Savickas nuvyko šio “dokumento” paimti.

•

Trumpai VĖL KREČIA GARIŪNUS Užvakar ir vakar vėl krėsta Gariūnų turgavietė Vilniuje. Kaip sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas spaudai Darius Buta, kratos atliekamos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vykdomame ikiteisminiame tyrime. Jo duomenimis, kratos susijusios su dar pernai pradėtu tyrimu. Vilniaus apskrities VMI savo ruožtu skyrė 20 specialistų, kurie padėjo FNTT krėsti turgavietę. Neoficialiais duomenimis, už grotų pakliuvo mažiausiai dešimt sukčiavimu įtariamų verslininkų. D.Buta sakė to patvirtinti ne-

galintis. FNTT kratų kol kas nekomentuoja. Prekeivių grupuotė Gariūnuose sulaikyta ir pernai spalį.

APGAULINGAS GRASINIMAS Vilniaus centriniame pašte įtartiname siuntinyje, dėl kurio vakar buvo evakuoti žmonės, rastos buitinio naudojimo gamyklinės pirotechninės priemonės. Tai vakar vakarą nustatė antiteroristinių operacijų rinktinės “Aras” pareigūnai. “Siuntinys buvo patikrintas ir jame rastos buitinio naudojimo gamyklinės pirotechninės

priemonės”, - sakė “Aro” rinktinės vadas Viktoras Grabauskas. Pasak jo, jei bus nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą, siuntinys bus atiduotas ekspertams ir tyrėjams, o jei tyrimas nebus pradėtas, pirotechninės priemonės bus sunaikintos. Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė sakė, jog policija apie įtartiną siuntinį buvo informuota sulaukus anoniminio skambučio apie sprogmenį.

MERUI - ĮTARIMAI Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) vakar pranešė, kad pareiškė įtari-

mus Švenčionių merui “darbiečiui” Vytautui Vigeliui dėl galimo piktnaudžiavimo. Tokie įtarimai taip pat pareikšti Švenčionių merijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjui Juozui Urbanavičiui. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus duomenų, kad siekiant išvengti galimų neigiamų Švenčionių savivaldybės tarnautojų kelionės į Prancūziją, kurios metu Varšuvoje dėl neblaivumo iš lėktuvo buvo išlaipintas V.Vigelis, pasekmių, merijoje galėjo būti klastojami dokumentai dėl mero atostogų. Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir

korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai. Pernai lapkritį V.Vigelis su dar dviem bendrakeleiviais iš savivaldybės bei jos valdomos įmonės skrido į komunalininkų konferenciją Paryžiuje, tačiau jos nepasiekė atskridę iki Varšuvos apsisuko ir grįžo atgal į Lietuvą. Kalbas, kad jie galėjo būti neblaivūs ir dėl to išlaipinti iš lėktuvo, V.Vigelis neigė.

Meras iš pradžių tikino, jog apskritai niekur neskrido, po to aiškino, kad buvo priverstas apsisukti Varšuvoje ir grįžti, kai sužinojo apie žmonai daromą operaciją.

BNS, LŽ

2012 11 07 Lietuvos žinios

Tyrimas

11

Tarp nusikaltimo ir nusižengimo

Sensacingi kaltinimai subliūško Teismas netrukus atvers baudžiamąją bylą, kurioje buvę ir esami aukšti policijos pareigūnai kaltinami neatlikę tarnybos pareigų, piktnaudžiavę tarnybine padėtimi ir suklastoję dokumentą. Iš pradžių buvo užsimota apkaltinti juos nuslėpus informaciją apie Drąsiaus Kedžio rengimąsi žudynėms Kaune.

VALDAS KVEDARAS

P

rieš Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą šio mėnesio viduryje stos buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvęs viršininkas Tomas Ulpis, šiuo metu Lietuvos kriminalinės policijos biure (LKPB) tebedirbantys skyriaus viršininkas Emilis Damukaitis, operatyviniai darbuotojai Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011 metų lapkričio 4 dieną Kauno rajono apylinkės prokuratūroje ir netrukus perduotas Generalinei prokuratūrai (GP). Tyrimą atliko iš GP Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorų, Policijos departamento (PD) Imuniteto valdybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėjų sudaryta grupė.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Žydrūnas Radišauskas LŽ anksčiau yra minėjęs, kad įtariamaisiais nesėkmingai bandyta padaryti LKPB viršininką Algirdą Matonį, kuris buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Ramutį Jancevičių.

Skandalas kilo pernai rudenį, kai policijos generalinio komisaro pavaduotojo Algirdo Stončaičio giminaitis, dukart teistas Mindaugas Žalimas viešai pareiškė esąs slaptas policijos informatorius, iš anksto pranešęs apie D.Kedžio planuojamas žudynes Kaune. Tačiau pareigūnai, anot M.Žalimo, į jo perspėjimus nereagavo. Liudytojas taip pat apkaltino pareigūnus galbūt pradanginus 70 tūkst. dolerių, kuriuos D.Kedys esą ketino panaudoti slapstydamasis.

Informacija buvo abstrakti Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė buvo nušauti 2009-ųjų spalio 5 dieną. Tų pačių metų rugsėjo 16-ąją M.Žalimas apsilankė PD ir kreipėsi į savo dėdę A.Stončaitį. Tačiau giminaičio papasakota istorija policijos generalinio komisaro pavaduotojo nesudomino, nes kriminalinius įvykius kontroliavo V.Račkauskas. Tačiau jis M.Žalimo neišklausė, tai padaryti nurodė tuomečiam LKPB viršininko pavaduotojui T.Ulpiui. Šis tyrėjams aiškino, jog išklausęs M.Žalimą “neturėjo pakankamai informacijos, kad rengiamasi nužudyti žmones, o tiesiog buvo minimi pedofilijos byloje esantys asmenys - Laimutė Stankūnaitė, Andrius Ūsas, asmuo vardu Aidas, teisėjas”. Ar buvo įvardyta teisėjo pavardė, T.Ulpis teigia neprisimenantis, tačiau suprato, apie kurį teisėją konkrečiai kalbama, nes tai buvo girdėjęs viešoje erdvėje. Be to, M.Žalimas esą pasakė, kad visa tai žino iš savo pažįstamo Raimundo Ivanausko, kuris galbūt buvo D.Kedžio bendrininkas.

“Iš M.Žalimo supratau, kad jis D.Kedį pažinojo, tačiau jo telefono numerio nežinojo ir artimesnio kontakto su juo nepalaikė”, - tyrėjams sakė T.Ulpis, prisimindamas pirmąjį susitikimą su M.Žalimu. T.Ulpio teigimu, tai buvo vienintelis jų susitikimas, apie kurį jis informavo PD vadovybę.

M.Žalimas yra viešai pareiškęs, kad su T.Ulpiu buvo susitikęs ir žudynių išvakarėse, pranešęs apie D.Kedžio planuojamą nusikaltimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros vy-

2009-ųjų spalio 5 dieną Kaune įvykdyta dviguba žmogžudystė ilgam sukrėtė visą šalį. / Erlendo Bartulio nuotrauka

V.Račkausko pasirašytas atsakymas tapo pagrindu pareigūnams pareikšti kaltinimus.

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

riausiasis prokuroras R.Jancevičius teigia, kad T.Ulpis su E.Damukaičiu pas jį apsilankė 2009 metų rugsėjo 17 dieną ir pranešė, kad kalba suksis apie D.Kedžio dukters galimo tvirkinimo ir seksualinio išnaudojimo bylą. Į kabinetą buvo iškviestas šią bylą tada tiriantis prokuroras Nerijus Bieliauskas. T.Ulpis pareiškė turįs informacijos, kad D.Kedys rengiasi įsigyti šaunamąjį ginklą. PD pareigūnams buvo pasakyta visa tai išdėstyti raštu. Kitą dieną į Vilniaus apygardos prokuratūrą pristatytame rašte jokių pavardžių arba versijų, kokiam nusikaltimui galbūt ruošiasi D.Kedys, nebuvo.

Teismas leido klausytis D.Kedžio telefono pokalbių, nors vadinamojoje pedofilijos byloje jis turėjo nukentėjusiojo statusą. Tačiau teismas nepatenkino prokuroro prašymo vykdyti D.Kedžio sekimą.

“Iki žudynių Kaune T.Ulpis nei skambino, nei teiravosi, nei informavo apie taikytų priemonių rezultatus”, - teigė R.Jancevičius.

Ar klausėsi pokalbių?

Bene daugiausia klausimų teismui turėtų kilti aiškinantis, kaip PD operatyvinės tarnybos kontroliavo D.Kedžio telefono pokalbius.

Jei tikėtume LKPB skyriaus viršininku E.Damukaičiu, jis pats asmeniškai užsiėmė tokia kontrole iki 2009 metų spalio 1-osios - tądien pareigūnas išėjo tėvystės atostogų ir pokalbių kontrolę perdavė savo pavaldiniui D.Sinkevičiui.

Abu kaltinamieji teigia, jog išklausius D.Kedžio pokalbius jiems nekilo jokių abejonių, kad kaunietis rengiasi nusikaltimui.

Tačiau šių pareigūnų parodymuose esama dalykų, galbūt bylojančių apie jų tarnybinį nusižengimą. D.Sinkevičius prisipažino po žudynių Kaune T.Ulpio nurodymu perklausęs

T.Ulpis tyrėjams aiškino, jog išklausęs M.Žalimą “neturėjo pakankamai informacijos, kad rengiamasi nužudyti žmones”. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

D.Kedžio pokalbius. Ar tai reiškia, kad bent dalis jų nebuvo laiku išklausyti?

Tuometis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas taip pat tikina, kad prokurorai darytų pokalbių įrašus perklausė tik po tragedijos.

Kaltinimai dėl šturmo Praėjus kelioms valandoms po žudynių Kaune T.Ulpis pavaldiniams įsakė atvežti M.Žalimą į Vilnių. Pakeliui šis pareigūnams pareiškė žinantis sodo namelį, kuriame gali slapstytis D.Kedys.

PD sudaryta žudynių tyrimo grupė, kuriai vadovavo V.Račkauskas, į pagalbą pasitelkė “Arą”. Naktį antiteroristinių operacijų rinktinės pareigūnai šturmavo Pavilnyje esantį namelį, tačiau įtariamojo neaptiko. Surengta pasala rezultatų taip pat nedavė, tad šią įtariamojo paieškos priemonę teko nutraukti. Pareigūnai iš namelio pasiėmė tris krepšius, kurie, M.Žalimo teigimu, priklausė D.Kedžiui. Beje, tuo pačiu metu, kai buvo šturmuojamas namelis, D.Kedžio paieška vyko ne tik Kauno apylinkėse, bet ir Didžiojoje Britanijoje.

Sodo namelį Pavilnyje pareigūnai šturmavo remdamiesi Operatyvinės veiklos įstatymu - teismo sankcijų tokiems veiksmams nereikėjo. Tačiau įstatymas reikalauja, kad apie tai vėliau būtų informuotas prokuroras, šiam privalu nedelsiant kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją ir minėtiems veiksmams gauti sankciją. Vienas žudynių tyrimo pagrindinių organizatorių T.Ulpis apie sodo namelio šturmą “pamiršo” informuoti prokurorus, tad dabar yra įtariamas tarnybiniu nusižengimu.

Bene grėsmingiausi kaltinimai šioje byloje yra pareikšti dėl dokumento galimo suklastojimo. Mat Kauno apygardos prokuratūra buvo išsiuntusi GP paklausimą ir prašė nurodyti, kas policijos pareigūnams žinoma apie žudynes.

E.Damukaičio rengtas ir V.Račkausko pasirašytas atsakymas tapo pagrindu pareigūnams pareikšti kaltinimus. T.Ulpio teigimu, V.Račkauskas įsakė atsakyme visiškai neminėti M.Žalimo pavardės ir jo pasakotų istorijų. Šiuo atveju teismas privalės spręsti, ar informacijos nepateikimas yra dokumento klastojimas.

Parodymai vertinami kritiškai M.Žalimas yra viešai pasakojęs, esą informaciją apie rengiamas žudynes išdėstė ne tik T.Ulpiui, bet ir V.Račkauskui. O iškart po žudynių T.Ulpis jį iš pakaunės neva parvežęs į Vilnių. M.Žalimas teigė, kad sodo namelyje rastuose krepšiuose buvo apie 70 tūkst. dolerių.

Jie vėliau esą nežinia kur dingo. Tačiau šių teiginių per apklausas tariamas policijos slaptas informatorius nepatvirti-

D.Kedys jam neva ir papasakojo apie savo dukrą, nurodė asmenis, kurie vaiką esą seksualiai išnaudojo.

Jei tikėtume M.Žalimu, 2009 metais nuo rugpjūčio 23-iosios iki rugsėjo 10 dienos pas jį į Vilnių atvyko D.Kedys su R.Ivanausku. Trijulei rūkant prie automobilio, D.Kedys pasakė, “kad ruošiasi nušauti V.Naruševičienę, L.Stankūnaitę, teisėją J.Furmanavičių, A.Ūsą ir Aidą”. Pokalbio metu M.Žalimas buvo įkalbinėjamas dalyvauti nusikaltime. Trijulė neva buvo nuvykusi į Marijampolę, ten apžiūrėjo vietą, iš kurios M.Žalimas privalėjo po nusikaltimo paimti D.Kedį.

Grįžtant namo miške, netoli Prienų, D.Kedys iš pistoleto šaudė į neperšaunamas liemenes, kad įsitikintų, ar jos tikrai tinkamos. Jau grįžus į Vilnių M.Žalimas parodęs D.Kedžiui sodo namelį, kuriame kaunietis turės slapstytis.

M.Žalimo teigimu, 2009 metų rugsėjo 13-18 dienomis jam skambino R.Ivanauskas ir liepė atvažiuoti į Kauną paimti D.Kedžio daiktų, kurie turėjo būti padėti sodo namelyje. Šiuose parodymuose - nemažai abejonių keliančių klausimų. M.Žalimas į PD atvyko rugsėjo 16 dieną. Kodėl apie šį pasiruošimą nusikaltimui nekalba nei teismo laukiantys kaltinamieji, nei prokurorai, teismo prašę sankcionuoti D.Kedžio telefono pokalbių pasiklausymą? Kodėl buvę ir esami pareigūnai lyg susitarę tikina, kad M.Žalimo informacija buvo mažareikšmė, ir kalbėta tik apie D.Kedžio ketinimą įsigyti nelegalų ginklą? Jei M.Žalimas iš Kauno atsivežė D.Kedžio daiktus, kodėl apie tai neprabilo apsilankęs PD? Pastarasis klausimas nėra atsitiktinis, nes savo parodymuose M.Žalimas prisipažįsta apie namelį ir jame esančius daiktus pareigūnams prasitaręs tik po žudynių vežamas į Vilnių.

Teismas turėtų išsiaiškinti ir kitas abejones dėl M.Žalimo parodymų. Vyras teigia, kad 2009 metų spalio 2 dieną užsuko pas R.Ivanauską ir pamatė išeinantį D.Kedį. Šis prasitarė “pirmadienį varysiantis velnius”, tai yra imsiantis šaudyti tariamus pedofilus. Tačiau M.Žalimas strimgalviais nepuolė skambinti T.Ulpiui arba kitiems PD pareigūnams, tai jis padarė tik po dviejų dienų. Byloje liudytoju tapęs M.Žalimas tikina tądien susitikęs su T.Ulpiu ir papasakojęs apie “velnių varymą”.

T.Ulpis kategoriškai neigia buvus šį susitikimą.

“M.Žalimo parodymų tikrumą vertiname tiek, kiek juos patvirtina tyrimo metu surinkti faktai”, - sakė prokuroras Ž.Radišauskas. no. M.Žalimo parodymai buvo tikrinami net pasitelkus melo detektorių, tad kai kurie ankstesni teiginiai sukėlė abejonių, nes neatitiko faktinių aplinkybių.

“M.Žalimo parodymų tikrumą vertiname tiek, kiek juos patvirtina tyrimo metu surinkti faktai. Neatitikimus tarp liudytojo ir įtariamųjų parodymų turėtų vertinti teismas”, - įsitikinęs prokuroras Ž.Radišauskas.

M.Žalimas atviravo, kad su D.Kedžio draugu R.Ivanausku, kuriam yra pareikšti kaltinimai dėl kurstymo ir padėjimo nužudyti keturis žmones, susipažino kalėdamas. 2005 metais grįžęs iš įkalinimo įstaigos apsigyveno Kaune, R.Ivanauskas jam padėjo išsinuomoti butą ir įsikurti. Tų pačių metų pabaigoje M.Žalimas susipažino ir su D.Kedžiu, abu sportuodavo ir kartu leisdavo laiką.

Kaip kvalifikuoti buvusių ir esamų aukštų policijos pareigūnų nusižengimus, teismas turėtų aiškintis ne tik vertindamas teisiamųjų ir liudytojų prieštaringus parodymus. Veikiausiai nemažai dėmesio turėtų būti skiriama M.Žalimo spalvingai asmenybei. Dukart teistas vyras neslėpė, kad “papasakoti istoriją viešai” jį privertė tai, kad prokurorai ketino jam pareikšti kaltinimus sunkiai sužalojus Baltarusijos pilietį, o PD pareigūnai jam padėti nesiruošė. Šios istorijos ikiteisminį tyrimą perdavus kitam prokurorui, kiti ekspertai paneigė M.Žalimo kaltę ir vyras byloje tapo liudytoju. Tačiau šią savaitę teismas panaikino prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą M.Žalimo atžvilgiu ir nurodė prokuratūrai iš naujo nagrinėti šį klausimą.

•

12

2012 10 07 Lietuvos žinios

Sportas

Trumpai DĖL ČEMPIONO TITULO Londone vykstančio baigiamojo šio sezono aštuonių pajėgiausių pasaulio tenisininkų turnyro “Barclays ATP World Tour Finals” (prizų fondas 5,5 mln. JAV dolerių) pirmieji A grupės susitikimai baigėsi be staigmenų.

Pirmoji planetos raketė serbas Novakas Džokovičius (šiame turnyre jis triumfavo 2008 metais) nugalėjo praėjusių metų finalininką prancūzą Jo Wilfriedą Tsonga (ATP klasifikacijoje - 8 vieta) - 7:6 (7:4), 6:3, o škotas Andy Murray (ATP-3) šventė pergalę prieš čeką Tomašą Berdychą (ATP-6) - 3:6, 6:3, 6:4. Vakar vyko B grupės pirmosios dvikovos. Šešiskart baigiamajame turnyre triumfavęs (2003, 2004, 2006, 2007, 2010 ir 2011 m.) šveicaras Roger Federeris (ATP-22) vakar 6:3, 6:1, įveikė serbą Janko Tipsarevičių (ATP9). Po jų ispanas Davidas Ferreras (ATP-5) stojo prieš argentinietį Juaną Martiną Del Potro (ATP-7).

“Prienai” vėl šturmuos Europą SAULIUS RAMOŠKA

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronziniai prizininkai “Prienų” krepšininkai šį sezoną nepatyrė pralaimėjimo nė viename fronte.

Ar pavyks pergalių seriją pratęsti ir Europos taurės turnyre?

Penkios iš eilės pergalės LKL čempionate, septynios iš eilės - Baltijos krepšinio lygoje. Taip Virginijaus Šeškaus treniruojama “Prienų” komanda pradėjo sezoną. “Norėčiau pergalių seriją pratęsti iki 20, tik nežinau, ar pavyks”, - prieš trečiadienio startą antrame pagal pajėgumą Europos krepšinio klubų turnyre - Europos taurėje - sakė prieniškių treneris. Šiandien 19 val. Kauno sporto halėje pirmas A grupės rungtynes “Prienai” žais su Jeruzalės “Hapoel” (Izraelis).

TITULAS AMERIKIEČIUI

Varžovai padarė įspūdį

Šio sezono Baltijos krepšinio lygos (BBL) spalio mėnesio geriausiu krepšininku trijų šalių žurnalistai išrinko Utenos klubo “Juventus” amerikietį Darricką Leonardą. 28-erių 190 cm ūgio gynėjas uteniškių komandai padėjo iškovoti tris pergales per penkis mačus ir užimti antrąją poziciją šešių ekipų B grupėje. D.Leonardas spalio mėnesį vidutiniškai pelnydavo 17 taškų, atkovodavo 7,6 kamuolio ir atlikdavo 5 rezultatyvius perdavimus. Jis tritaškius metė 46,2 proc. (12 iš 26) taiklumu ir realizavo visus (15) baudų metimus. Sėkmingiausias rungtynes JAV krepšininkas sužaidė spalio viduryje prieš Jelgavos (Latvija) krepšininkus - pelnė 27 taškus, po krepšiais sugriebė 15 kamuolių, atliko 6 rezultatyvius perdavimus ir surinko 45 naudingumo balus.

“Dar pirmadienį visiems sakiau, kad ramia širdimi pasitinku Europos taurės varžybas, bet analizuodamas varžovų žaidimą pradėjau nerimauti”, - išvydęs tikrąjį Jeruzalės komandos veidą surimtėjo V.Šeškus. Pasak jo, šis Izraelio klubas pajėgus, turi penkis šešis aukšto lygio žaidėjus. Šalies čempionate komandą traukia keturi amerikiečiai, vidutiniškai renkantys po 14 taškų. Iš jų išsiskiria Portlando “Trail Blazers” komandoje rungtyniavęs Craigas Smithas.

“Nesitikėjau, kad ši ekipa paliks tokį gerą įspūdį. Ir keista, kad šio klubo amerikiečiai demonstruoja komandinį žaidimą”, - stebėjosi V.Šeškus.

Jeruzalės komandą treniruoja anksčiau Vilniaus “Lietuvos ryte” dirbęs Sharonas Druckeris (sostinės klubo vadovai jį atleido vos prasidėjus sezonui).

Būtent jo vadovaujamas šis Izraelio klubas 2004 metais pasiekė savo viršūnę laimėjo ULEB taurę.

“NEVĖŽIS” NEIŠTEMPĖ

Nori būti bent antri

Trečią pergalę iš eilės Lietuvos krepšinio lygos (BEKO-LKL) rungtynėse iškovojo dvylikos komandų turnyre trečiąją vietą užimantis šalies vicečempionas Vilniaus “Lietuvos rytas”.

Pirmadienį svečiuose vilniečiai 102:80 (25:18, 29:26, 24:17, 24:19) nugalėjo ketvirtą nesėkmę per penktas rungtynes patyrusį ir į vienuoliktąją poziciją smuktelėjusį Kėdainių “Nevėžį”, kuris 25-ą minutę dar pirmavo 59:57. 19 taškų nugalėtojams pelnė Deividas Dulkys, 17 - Nemanja Nedovičius, po 11 - Mindaugas Katelynas ir Janis Blūmas, po 10 Artūras Jomantas ir Eimantas Bendžius. Šeimininkams 19 taškų pelnė Mindaugas Girdžiūnas. Turnyre pirmauja visas penkias pergales iškovojusi Prienų komanda “Prienai”. Be pralaimėjimų žengia ir čempiono titulą ginantis Kauno “Žalgiris” (2 pergalės) bei Šiaulių “Šiauliai Triobet” (3 pergalės).

LKL TURNYRO LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas) 1. Prienai 5 0 100 2. Žalgiris 2 0 100 3. Lietuvos rytas 3 0 100 4. Šiauliai Triobet 3 0 100 5. Juventus 3 1 75 6. Pieno žvaigždės 2 2 50 7. Lietkabelis 1 2 33 8. Sakalai 1 3 25 9. LSU-Baltai 1 3 25 10. Neptūnas 1 3 25 11. Nevėžis 1 4 20 12. Palanga 0 5 0

LŽ

Praėjusį sezoną Europos taurės turnyre debiutavę prieniškiai gėdos nepadarė. C grupėje iškovojo tris pergales, tiek pat kartų pralaimėjo ir užėmė tre-

Vienintelis G.Kadžiulis (atakuoja) “Prienų” komandoje turi daugiausia patirties. / bbl.net nuotrauka čiąją vietą. Iki kelialapio į kitą etapą trūko labai nedaug - paskutines grupės rungtynes “Rūdupio” pavadinimu žaidę prieniškiai Graikijoje tik po pratęsimo 86:96 pralaimėjo Salonikų “Aris” ekipai.

V.Šeškus neslepia, jog šį sezoną visi žaidėjai trokšta vieno - iškopti į kitą etapą. Tam reikia grupėje užimti bent antrąją vietą. O varžovai nepėsti. Be Izraelio klubo, A grupėje lietuviams dar teks susikauti su Kijevo komanda “Budivelnik” (Ukraina), kurioje žaidžia Michailas Anisimovas ir pernai prieniškiams padėjęs Dainius Šalenga, bei Nimburko ČEZ (Čekija). Su pastarąja

ekipa prieniškiai Europos taurėje susidūrė ir pernai: Lietuvoje 91:78 laimėjo čekai, išvykoje prieniškiai atsirevanšavo - 83:80. Įdomu, jog tai buvo vienintelis ČEZ pralaimėjimas grupėje.

“Prienų” krepšininkams labiausiai apmaudu, jog šį sezoną Europos taurės rungtynes vėl teks žaisti Kauno sporto halėje. Mat praėjusiais metais pastatyta Prienų arena neatitinka Europos taurės turnyro dalyviams keliamų reikalavimų - neturi 3000 vietų.

“Prienai” nesusilpnėjo Geros nuotaikos nestokojantis “Prienų” vyriausiasis treneris Virgini-

jus Šeškus vakar atsakė į LŽ klausimus.

- Trečiadienį stengsitės pratęsti pergalių seriją?

- Būtų labai miela tai padaryti. Labai norėčiau, kad komanda laimėtų 20 rungtynių iš eilės, bet nežinau, ar pavyks. Jei taip įvyktų, galėčiau drąsiai atsistatydinti (juokiasi).

- Ar galite tvirtinti, kad “Hapoel” - pajėgiausias varžovas grupėje?

- Išvykoje bus sunku žaisti visur. Bet nesakyčiau, kad Izraelio klubas pagal pajėgumą lenkia Kijevo ar Nimburko komandas. Jos irgi geros. Bet pirmasis įspūdis buvo nerimastingas - Izraelio komanda tikrai galinga. Tačiau norime, kad šio sezono startas Europos taurėje susiklostytų sėkmingai.

- Palyginkite pernai Europos taurės turnyre dalyvavusią “Prienų” komandą su dabartine.

- Praėjusį sezoną debiutavome Europoje, todėl daugumai krepšininkų tai buvo pirmas krikštas tokio rango varžybose. Be to, turėjome D.Šalengą, kuris buvo mūsų vedlys. Dabar vienintelis Gintaras Kadžiulis turi daugiausia patirties. Pernai neturėjome snaiperio Artūro Milaknio, bet turėjome Adą Juškevičių, neturėjome Arno Labucko, bet buvo Simas Buterlevičius. Sunku lyginti. Tačiau nemanau, kad dabartinė sudėtis silpnesnė už pernykštę.

- Pagrindinis komandos tikslas iškopti į kitą etapą?

- Giliai širdyje visi to norime. Taip komandos istorijoje atsirastų naujas įrašas. Kasmet siekiame kuo nors praturtinti savo istoriją. Žaisime, stengsimės. Tik bijau, kad trečiadienį žaidėjai neperdegtų. Praėjusį sezoną per pirmas rungtynes namie su “Aris” krepšininkai akivaizdžiai perdegė. Šiemet jau ne sykį žaidėme išvykoje ir nė karto nepajutau, kad vyrai ko nors bijotų.

- Šaukštas deguto - kad ir šiemet ULEB neleido jums žaisti Prienų arenoje?

- Jei žaistume namie, o ne Kauno halėje, 20 proc. kitaip vertinčiau komandos galimybes. O dabar... Nuo pirmadienio dukart per dieną žaidėjai savo automobiliais iš Prienų važiuoja treniruotis į Kauną. Stengiamės priprasti prie Halės.

•

“Kibirkščiai” uždegta geltona šviesa SAULIUS RAMOŠKA

Lėktuvo bilietus į Izraelį nusipirkusiVilniaus “Kibirkšties-VIČI-IKI” komanda ketvirtadienį nežais Europos taurės turnyre, treneriai turės keisti treniruočių procesą, o klubo vadovas mėgins gauti kompensaciją už patirtus finansinius nuostolius.

Izraelio moterų krepšinio klubo “Elitzur Ramla” bankrotas sukėlė sumaištį Europos taurės turnyro H grupėje. Vilnietės jau buvo susikrovusios lagaminus ir vakar turėjo skristi žaisti ketvirtadienį numatytų trečio turo rungtynių. Tačiau viena garsiausių Izraelio moterų krepšinio komandų akimirksniu išnyko iš krepšinio žemėlapio ir nuo šiol H grupėje kovą dėl dviejų kelialapių į kitą etapą tęs tik trys ekipos.

“Sekmadienio vakarą gavome elektroninį laišką iš Izraelio komandos. Jame lakoniškai parašyta, jog klubas turi finansinių problemų - jį paliko vienas pagrindinių rėmėjų, todėl “Elitzur Ramla” traukiasi iš varžybų. O mūsų buvo paprašyta atšaukti skrydį”, - LŽ pasakojo “Kibirkšties-VIČI-IKI” prezidentas Rosvaldas Gorbačiovas.

Jis nedelsdamas apie tai informavo “FIBA Europe” būstinę ir visą pirmadienį bendravo su jos atstovais. Vakare ekipos vadovas sulaukė skambučio iš “FIBA Europe” vadovybės, kuri patvirtino - žydų komanda turi rimtų finansinių problemų ir traukiasi ne tik iš Europos taurės, bet ir nacionalinio čempionato.

“Kiek žinau, buvo bandymų gelbėti komandą pasitelkiant Izraelio krepšinio federaciją, bet, matyt, krizė tokia didelė, kad niekas nesugebėjo jos išgelbėti”, - teigė R.Gorbačiovas. Pranešama, kad “Elitzur Ramla” skolos siekia apie 200 tūkstančių eurų.

R.Gorbačiovo per daug nestebina tai, jog nebeliko 2011 metais Europos taurės varžybose triumfavusios “Elitzur Ramla” ekipos.

“Europos moterų krepšinio situacija sudėtinga, nemažai komandų vos suduria galą su galu”, - teigė sostinės ekipos galva.

Ne viskas taip blogai. H grupėje liko trys komandos - Vilniaus, “Homend Antakya” (Turkija) ir “Ružomberok” (Slovakija), iš jų į kitą etapą pateks dvi.

“Juokauju, kad dabar sankryžoje į kitą etapą mums dega ne žalia, o geltona šviesa. Vadinasi, kitą savaitę Vilniuje vyksiančios rungtynės su

Viena garsiausių Izraelio moterų krepšinio komandų “Elitzur Ramla” net nespėjo atsisveikinti su savo gerbėjais. / LŽ archyvo nuotrauka Ružomberoko komanda mums bus lemiamos - turime galimybę patekti į kitą etapą. Ir privalome ja pasinaudoti”, - tvirtino R.Gorbačiovas.

Per pirmojo turo rungtynes vilnietės išvykoje 59:54 nugalėjo Slovakijos klubą, tad lapkričio 14-ąją sostinėje vyk-

sianti atsakomoji dvikova lems, kuri ekipa užims antrąją vietą grupėje ir žengs tolyn. Žinoma, viskas gali pakrypti kitaip, jei ketvirtadienį Ružomberoko ekipa namie nugalės “Homend Antakya” atstoves, kurios antrajame ture be vargo 93:66 įveikė “Kibirkštį”.

•

2012 11 07 Lietuvos žinios

Sportas

13

Taurės varžybose - abejonės dėl skaidrumo

Diskvalifikuotas “Granito” treneris N.Pupkinas niekieno nekontroliuojamas dalijo patarimus savo komandai. / Romo Jurgaičio nuotraukos VILMANTAS REMEIKA

Pirmuoju Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Taurės varžybų pusfinalio dalyviu tapo šio turnyro nugalėtojų titulą ginantis Vilniaus klubas “Žalgiris”.

Vakar vakare legendiniame sostinės “Žalgirio” stadione žalgiriečiai susitiko su kita Vilniaus komanda “Granitas” ir nugalėjo ją 6:1 (3:0).

Lenko “pokeris” Dvikovos favoritai žalgiriečiai su I lygos komanda tvarkėsi užtikrintai.

Jau pirmoji “Žalgirio” ataka baigėsi taikliu legionieriaus iš Lenkijos Kamilio Bilinskio smūgiu. “Žalgirio” futbolininkai visą laiką dominavo vis dar žalioje vejoje, tačiau nuo lietaus permirkusioje minkštoje aikštėje jiems sunkiai sekėsi suvaldyti kamuolį ir pasinaudoti savo greičio pranašumais. “Granitas” palūžo kėlinio pabaigoje, kai 40 ir 42 minutėmis dar du įvarčius pelnė K.Bilinskis.

58 minutę Paulius Janušauskas įmušė dar vieną “Žalgirio” įvartį, o 69 minutę ketvirtą kartą pasižymėjo K.Bilinskis, atlikdamas žaidėjų vadinamą futbolo “pokerį”. Dar po 8 minučių pasižymėjo ir Georgas Freidgeimas.

Baigiantis dvikovai, 87 minutę “Granitui” garbės įvartį pelnė Danielis Sadovskis - 1:6. Šiose rungtynėse “Granito” komanda turėjo verstis be vyriausiojo trenerio Nikolajaus Pupkino. Jis buvo diskvalifikuotas po aštuntfinalio rungtynių su Kuršėnų “Venta”, per kurias už teisėjo įžeidinėjimą buvo pašalintas iš techninės zonos.

Tačiau vakar “Granito” žaidėjai neturėjo pasigesti trenerio. Stovėdamas už komandos atsarginių suolelio N.Pupkinas nervingai traukė dūmą ir nuolat dalijo patarimus savo asistentams. Kartais N.Pupkinas pats pribėgdavo prie atsarginių žaidėjų ir paaiškindavo, ką šie turėtų daryti aikštėje.

O per pertrauką treneris netgi apsilankė komandos drabužinėje, ir niekas šio proceso nekontroliavo.

Klubai susitars? Šiandien bus žaidžiami likusieji trys LFF Taurės ketvirtfinalio susitikimai.

Klaipėdos “Atlantas” kovos su “Šilute”, “Šiauliai” - su Jonavos “Lietava”, Pakruojo “Kruoja” - su Panevėžio “Ekranu”. Pastaroji dvikova kelia didžiausią susidomėjimą, ją jau apraizgė sąmokslo teorijos.

Situacija labai paprasta. “Kruoja” ir “Ekranas” šią savaitę susitinka du kartus. Šiandien - Taurės ketvirtfinalyje, sekmadienį - A lygos paskutiniame ture. Užkulisiuose kalbama, kad penkto iš eilės Lietuvos čempionų titulo siekiantis “Ekranas” šiandien dovanos “Kruojos” komandai pergalę mainais

už tai, kad pakruojiškiai nesipriešintų panevėžiečiams sekmadienį ir padėtų jiems iškovoti auksinius tris taškus. Žinoma, “Ekranas” pajėgus nugalėti “Kruoją” abu kartus be jokių slaptų susitarimų. Tačiau manoma, jog ant kortos pastatyta per daug, kad čempionai rizikuotų. Finansinių skolų slegiamam “Ekranui” vienu pagrindinių išsigelbėjimo būdų yra sėkmingas dalyvavimas tarptautinėje arenoje. Įveikęs vos vieną Čempionų lygos atrankos etapą klubas užsitikrina 240 tūkst. eurų premiją. Tuo metu žemesnio rango Europos lygos atrankos turnyre premijos prasideda tik nuo 90 tūkst. eurų ir reiktų įveikti net tris barjerus, kad uždirbtum daugiau, nei nugalėjęs vieną varžovą elitiniame turnyre. Trys barjerai A lygos klubams dažnai tampa nepasiekiama riba.

“Kruojos” treneris Aidas Dambrauskas savaitės pradžioje atvirai pareiškė, kad prioritetą teiks Taurės varžyboms, per kurias sieks prasimušti į UEFA Europos lygos atranką.

Abiejų klubų vadovai gandus apie išankstinį susitarimą, be abejo, neigia.

“Pirmiausia, kiekvienas mąsto pagal savo sugedimo laipsnį. Antra, niekas pas mus “neatidavinėja” rungtynių”, LŽ pareiškė “Ekrano” sporto direktorius Deimantas Bička.

“Niekas nesirengia tyčia nusileisti.

“Ekranui” rungtynės bus prestižo reikalas, mums - galimybė kovoti dėl vietos Europos varžybose. Rimtai kovosime abejose rungtynėse, nes turime savigarbos”, - antrino “Kruojos” direktorius Arūnas Šimkūnas.

Vis dėlto D.Bička atskleidė, kad jo klubas prioritetą teikia A lygai, tad šiandien Pakruojyje galime išvysti ne stipriausią “Ekrano” sudėtį: “Būtų kvaila leisti į kovą žaidėjus, kurie yra pervargę ar patyrę mikrotraumas. Juos verčiau pataupysime sekmadieniui, bet tai nereiškia, kad trečiadienį eisime žaisti nusiteikę pralaimėti.”

Lažybininkai - atsargūs Įtarimų dėl “Kruojos” ir “Ekrano” dvikovos baigties kelia ir lažybų bendrovių elgesys. Populiariausios užsienio bendrovės “Bwin” bei “Triobet”, savo veiklą vykdančios ir Lietuvoje, vakar jau nebeleido lažintis dėl šių rungtynių baigties.

“Reiktų jų pačių klausti, kodėl šias rungtynes išėmė iš pasiūlos. Gal vėliau įdės, nežinau”, - svarstė D.Bička.

A.Šimkūnas įsitikinęs, kad toks lažybininkų elgesys yra logiškas: “To ir reikėjo tikėtis, kai pasklido “pletkai”. Lažybų bendrovės uoliai saugosi ir žaibiškai reaguoja į bet kokius įtarinėjimus.”

Taigi, įmanomas toks scenarijus, jog “Kruoja” triumfuos šios dienos rungtynėse, o “Ekranas” pasieks revanšą sekmadienį. Tačiau ar visi sporto gerbėjai patikės tokio scenarijaus skaidrumu, net jeigu įrodyti klubų susitarimą būtų neįmanoma?

“Granito” gynėjai nesustabdė įvarčius mušusio “Žalgirio” legionieriaus K.Bilinskio (dryžuota apranga).

“O jei mes laimėsime abejas rungtynes arba abejas pralaimėsime? Kas tada? - pyktelėjo D.Bička. - Siūlau nespekuliuoti ir neklaidinti žmonių. Čia nėra jokių susitarimų.”

“Viena vertus, smagu, kad mažo Pakruojo miestelio komanda sulaukia tiek dėmesio. Tačiau nėra malonu klausytis įtarinėjimų”, - pažymėjo A.Šimkūnas ir pridūrė, kad

jam futbolas yra hobis, o ne verslas.

Lietuvos lažybų bendrovės vakar taip pat dar neleido lažintis dėl šių rungtynių baigties, o apsispręsti žadėjo tik šiandien.

“Tokių varžybų kaip UEFA Čempionų lyga baigtį siūlome spėti dar prieš kelias dienas. O Lietuvos futbolo rinką laikome didesnės rizikos zona ir koeficientus paprastai skelbia-

me tik rungtynių dieną. Be to, norėdami apsidrausti įtraukiame jas į trijų kombinacijų taisyklę. Tai reiškia, kad besilažinantieji dėl Lietuvos futbolo rungtynių baigties į savo spėjimą privalo įtraukti dar du sporto įvykius. Taip bus ir šį kartą”, - LŽ aiškino seniausiai Lietuvoje veikiančios lažybų bendrovės “Topsport” vienas lažybų tarpininkų.

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga.

Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞.

Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga.

Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

•

14

2012 11 07 Lietuvos žinios

Didysis interviu

Savitas talentas

D.Overaitė: tiksinčios vaidmenų bombos Ilgesnė ar trumpesnė pauzė, po jos - aktorinis žybsnis, pliūpsnis. O nuo išlydžio iki išlydžio darbas duonai, interjero dekoravimas pagal individualius užsakymus. Taip gyvena savito talento ir savito kūrybinio likimo aktorė Dalia Overaitė.

AUDRIUS MUSTEIKIS

J

i - Eimunto Nekrošiaus aktorė. “Oi, nežinau, - tarsi išsigąsta skirstymo į kategorijas ar schemas, tarsi apsidraudžia. Nežinau, ar taip.” Žinoma, taip: “Dėdės Vanios” Sonia, “Kvadrato” Ji, “Pirosmani, Pirosmani” Margarita.

Bet D.Overaitė - ir Jono Vaitkaus aktorė. Nes buvo Noros legendos prikėlimas ir tąsa Lietuvos teatre (sykiu - provokuojanti režisieriaus polemika su ta legendine tradicija).

Netrukus po “Lėlių namų” J.Vaitkus jau išėjusią iš Jaunimo teatro, bet kūrybinių jėgų pilną menininkę pakvietė įkūnyti Anną Weiss spektaklyje pagal Mike’o Culleno pjesę. Abu vaidmenys sukurti su tokia jėga, kad priminė kamuolinio žaibo, ridinėjančio po sceną ir viską aplinkui įelektrinančio arba tiksinčios bombos efektą.

D.Overaitė - Gintaro Varno aktorė. Nesvarbu, kad ir pas jį tik du vaidmenys. Vienas - visai neseniai, teatro “Utopia” spektaklyje “Tiksinti bomba”. Šiuo atveju režisieriui reikėjo pirmiausia bendraminčio ir tik paskui talentingo artisto.

Kalbamės su aktore jos namuose, jaukioje erdvėje, kurią su meile pati kūrė drauge su vyru aktoriumi Viliumi Kirkilioniu. Nuo sienų žvelgia abiejų šeimininkų tėvai ir protėviai.

Lapkričio pradžia įpareigoja įsižiūrėti į juos iš naujo, prisiminti, apmąstyti jų gyvenimus ir priesakus, jų ir savo pačių vertybes. “Galėčiau visas sienas apkabinėti - tiek daug tų nuotraukų”, - sako aktorė. Ne tik praeitis. Dabartis ir “antras kvėpavimas”, pasak Dalios, - jos anūkės, Agota ir Sofija. Jau anūkės. “O, tas laikas”, - prabyla aktorė “Tiksinčios bombos” herojės žodžiais.

O, tas teatras. Po pauzės D.Overaitė vėl pasirodė scenoje. Vėl nenuvylė. Aktorė prisipažįsta, kad pasiūlymų sulaukia ir daugiau, bet ilgainiui vis labiau svyruoja, svarsto.

Atsiranda daugiau savikritikos ir abejonių. “Šįkart pasakiau “taip”, su Gintaru esu dirbusi, vaidinau “Portijoje Koglen”, man priimtina jo sceninė kultūra. Pjesė nepasirodė labai stipri, tačiau žinojau, kad Gintaras nenuklys į lankas, tema - gėjai, AIDS nebus pateikta kaip nors atsainiai.

Reikia išdrįsti apie tai kalbėti. O vaidmuo visai įdomus, yra tam tikros dinamikos. Tačiau svarbiausias kriterijus - pats Gintaras.”

Legendiniu vadinamo Dalios Tamulevičiūtės dešimtuko aktorė D.Overaitė pati pradeda tą kalbą - apie kūrybinio kelio ypatumus. Ji paaiškina: “Neturėjau nuostatos, kad reikia norėti ko nors labai daug. Matyt, likimas taip dėlioja. Tikrai buvo nuostabus laikas, pagrindinis mano laikas teatre, jaunystės metas, kai nestigo gerų spektaklių ir vaidmenų. Tarsi kompensacija dabarčiai.”

Kartais ir porą metų tarp vaidmenų trunkančios pauzės nėra blogai - per jas prisikaupia kūrybinės energijos. Nors - kaupiama ji gali tapti pavojinga ir sprogdinti iš vidaus. D.Overaitei tenka dirbti vis su kita trupe: Kauno dramos, Nacionaliniame, Oskaro Koršunovo, Jau-

Aktorė D.Overaitė neseniai vėl patyrė premjeros jaudulį - vaidino naujame teatro “Utopia” spektaklyje “Tiksinti bomba”. / Romo Jurgaičio nuotrauka nimo teatruose, nepriklausomuose spektakliuose. Jos vaidmenys ne kartą apdovanoti ir nominuoti kaip vieni iškiliausių sezono darbų.

“Gyvenimas vis pateikia gražių netikėtumų. Tarkim, Nora ir susitikimas su J.Vaitkumi. Sakoma, išskirtinio talento krepšininkas gimsta sykį per dešimtį metų. Taip ir toks vaidmuo - pasitaiko kartą per dešimtmetį. Tiesiog ateina laiku.

Man atrodo, to ir pakanka. Man, pavyzdžiui, pakanka.”

Jos Nora Henriko Ibseno “Lėlių namuose” - teatrinis įvykis. “Visais požiūriais reikšmingas vaidmuo. Jis mane pakeitė - sustiprino. Po jo tvirčiau

stovėjau scenoje, tvirčiau jaučiausi gyvenime - sunkumų ir išbandymų akivaizdoje. Pasitikėti savimi - kertinis dalykas. Iki tol dažniausiai tekdavo dramatiški vaidmenys (“Tau toks kryžius uždėtas”, - sakydavo aplinkiniai).

Arba lyriški. Nemažai apie “Lėlių namus” rašę kritikai pamatė tris, keturias Noras. Viename spektaklyje - keturi vaidmenys! Tiesiog Dievo dovana.”

“Pirmas susitikimas su J.Vaitkumi ir toks svarus - atradau, kad turiu kelis balsus, kelis registrus. Režisieriaus dėka - jis matė tiek Norų ir kiekviena turėjo ne tik vizualinę, bet ir balsinę savastį, partitūrą. Savyje aptikau iki tol neatrastų klodų.”

D.Overaitės ir V.Kirkilionio vestuvės. Porą Kernavėje sutuokė kunigas, rašytojas Nikodemas Švogžlys-Milžinas, fotografavo jaunavedžių draugas Raimondas Paknys.

Skaičiau Rūtos Šepetys romaną “Tarp pilkų debesų” ir svarsčiau, kodėl mūsų dramaturgai ir režisieriai taip bijo tremties temos.

Aktorei buvo įdomi ir “Lėlių namų” vizualioji ekscentrika, ji ten visiškai pateisinta. “Aš iš tų, kurie šimtu procentu pasitiki režisieriumi, jei pateikiama įtikinama motyvacija. Man reikia režisieriaus - jo akies, rankos.”

D.Overaitės Nora, didžiulis energinis fantomas, ištrynęs “Dėdės Vanios” Sonios žymę, vis dar yra, jis buvo toks stiprus, toks koncentruotas, kad ir šiandien neatrodo išsisklaidęs, veikia

ne tik aktorės asmeninį ir kūrybinį gyvenimą. Jį puikiai prisimena žiūrovai.

“Tai “įėjimas” iš vaidmens į žiūrovą, emociškai maksimaliai atsivėrus. Jis ir turi būti. Antraip kas yra teatras? Juk ne kalbėjimasis su partneriu.”

D.Overaitės Nora paskui save į sceną atsivedė ne vieną stiprią, ekspresyvią, gaivališką moterį. “Jeigu dar jų bus - vaidmenų - norėčiau, kad kas nors į mane pažvelgtų kitaip. Norė-

Iš fotografo Arūno Baltėno “Užupiečių” ciklo. Aktorių šeima: D.Overaitė ir V.Kirkilionis. / Asmeninio albumo nuotraukos

2012 11 07 Lietuvos žinios

čiau spektaklio, nuteikiančio apmąstymams. Skaičiau Rūtos Šepetys romaną “Tarp pilkų debesų” ir svarsčiau, kodėl mūsų dramaturgai ir režisieriai bijo tremties temos. Juk tai ne vien šaltis ir pūgos, toli gražu ne.

Pavyzdžiui, yra Nijolės Ambrazaitytės prisiminimai, yra kitokios medžiagos, teigiančios, kad ir ten žmonės gyveno, yra konkretūs personažai su savo istorijom, tragiškom ir linksmom.”

- Bandymų kalbėti apie tai teatre būta, jūs pati vaidinote - Mariaus Ivaškevičiaus spektaklyje “Malyš”.

Ar čia ne tai?

- Čia dar ne tai. Bet iš tikrųjų verta minėti Marių, įdomiai ir giliai mąstantį jauną žmogų. Spektaklyje reikėjo kalbėti rusiškai. Nors pirmą klasę baigiau Rusijoje, rusiškai kalbu prastai - pasimiršo. Ir koks įvyko stebuklas - tarsi angelui nusileidus - ta kalba buvo “įvaldyta” tiesiog puikiai.

Manau, ir spektaklis buvo neblogas.

- Jūsų šeima patyrė tremties tragediją, pati esate gimusi tremtyje.

Ar nebuvo pernelyg skausminga šitaip atgaivinti asmeninę patirtį, ar netrukdė dirbti?

- Kartais trukdė, sukildavo emocijos ir “panešdavo” į šalį, atgijo prisiminimai... Bet reikėjo visa tai suvaldyti.

Patirtis, kad ir skaudi, aktoriui visada į naudą. Jei patyrei didelę meilę, tie sparnai, jų prisiminimas tik padeda.

Taip ir didelės nelaimės išgyvenimas: aktoriui suvaldžius emocijas, vaidmuo gilėja, yra perteikiamas tikriau.

- Kokia būsena prisiminus Sibirą?

Apskritai apmąstant tremtį kaip reiškinį?

- Reikėtų kalbėti arba labai daug, arba nieko. Šiaip tai yra nesuvokiama.

Baisioji mūsų tautos nelaimė. Šitiek žmonių palietė, šitiek likimų. Matydama dabartinę politinę padėtį darau išvadą, kad mūsų atmintis smarkiai šlubuoja. Dėl to skaudu ir gaila - vertybės gerokai pasikeitė. Aš to negalėsiu užmiršti niekad. Gyveni, susitaikai, bet užmiršti - tikrai ne. Visų pirma tėvai to neleido. Tai kaip atskaitos taškas gyvenime. Toks turi egzistuoti.

- Šnekėjome apie J.Vaitkų, bet pirmiausia jūs juk E.Nekrošiaus aktorė.

- Oi, nežinau. Nežinau, ar taip. Bet kad nuo paties pirmo, dar diplominio jo spektaklio dirbau drauge, tai tiesa.

“Medaus skonis” - pirmas E.Nekrošiaus darbas didžiojoje scenoje. Taip gerai prisimenu tą laiką ir toks didžiulis kontrastas - tarp ano meto ir šių dienų. Kokie mes buvom jauni ir kokie bėduliai, kaip sakydavo Irena Bučienė.

- Spektaklį prisimenate taip gerai, kad ir dabar galėtumėt vaidinti?

- Turbūt jau Motiną, ne Džo. Tada Motiną vaidino Vanda Marčinskaitė ir Doloresa Kazragytė. Puikus metas.

Jau tada Eimuntas buvo KITOKS, kažkoks kitoks. Iš tos ubagystės (vargani prožektoriukai, tai ne dabartinės apšvietimo ir kitos techninės galimybės) ieškojo netikėtų sceninių sprendimų, šviesos taškų. Mąstė ir matė savitai, kaip ką pakreipti, kad būtų kitaip.

Ne tai, kad dabar imkim ir vaidinkim.

- O kontrastas tarp ano E.Nekrošiaus ir dabartinio?

- Nedrąsu vertinti. Manau, jis tikrai išliko tas pats E.Nekrošius. Tik pakilo į dar aukštesnį lygį. Kokią medžiagą jis renkasi: Biblija, W.Shakespeare’as, Goethe, Dante... Atrodo kaip stovintis ant kalno ir žiūrintis iš ten. Ir vienišius savo kūryba. Jis toks akmuo dabar - kietas akmuo.

Prisimenu, Jaunimo teatre repetavome “Karalių Lyrą”. Mano Gonerilė, bevaikė, bevaisė - vaikšto nėščia ir vis pagimdo akmenis. Tai buvo taip stipru! Eimio sugalvota. Užtat Gonerilė tokia - iš čia jos pyktis, šekspyriškas vulkanas.

Man regis, dabar jo spektakliai kaip akmenys - sunkūs sunkūs, svarūs. Bet tai yra E.Nekrošius.

- Kodėl “Karaliaus Lyro” repeticijos nutrūko?

Didysis interviu

15

D.Overaitė ir K.Smoriginas spektaklyje “Komivojažieriaus mirtis” (rež. I.Bučienė, Jaunimo teatras, 1998 m.).

D.Overaitės Nora (“Lėlių namai” Jaunimo teatre; rež. J.Vaitkus) tapo įvykiu Lietuvos teatre. / Audriaus Zavadskio fotostudijos nuotrauka

E.Nekrošiaus “Dėdės Vanios” repeticijos Jaunimo teatre. D.Overaitė ir V.Petkevičius.

- Mes irgi nesuvokėm, kodėl: tiek nemažai jau buvom padarę, jau laukiami užsieniuose. Ir viskas stipru ir gerai. Lyrą repetavo Vladas Bagdonas, Gonerilę aš, Reganą - Violeta Podolskaitė, Kordeliją - Ingeborga Dapkūnaitė. Vėliau niekada ta tema nekalbėdavom, iš pagarbos jam. Mes buvom draugai, labai geri draugai. Ypač suartindavo gastrolės - gyvenimas komunoje. Tai buvo teatro bendruomenė.

Pasitaikydavo įvairių dalykų, bet kūrybos požiūriu tokia padėtis mobilizuodavo. Dabar tie mūsų teatrai - perpučiami, aktoriai lekia, skuba, dirba šimtą darbų, todėl ir spektakliams kažko trūksta. Išeini iš salės ir pamiršti.

Man ne per seniausiai nutiko toks nuotykis, kai gulėjau ligoninėje. Skyriaus vyriausioji medicinos sesuo, pamačiusi, kad tai aš, pradėjo kalbėti apie teatrą. Guliu gana sunkios būklės, o ji: “Bet gerbiama Overaite, aš ir dabar prisimenu tą jūsų etažerės sceną iš “Dėdės Vanios” ir tą palmę, ir...”

Vadinasi, E.Nekrošiaus teatras buvo toks paveikus - visokeriopai. Kad žmogus po tiek metų prisimintų!

“Taip, aš prisimenu”, - tvirtino ji. Tai yra teatras. Jo tokia misija. Jis turi palikti įspaudus žmogaus sieloje.

- Ar tikrai jis toks pajėgus formuoti skonį, nes labai jau lengvai pasiduoda pramogaujančioms masėms?

- Tai yra blogai. Pavyzdžiui, ir mūsų laikais būdavo tokių, labiau pramoginių spektaklių. Kad ir “Skapeno klastos” - puikiausia komedija. Bet - jokio primityvumo! O dabar pateikimas labai supaprastintas. Ar pernelyg suaktualintas.

- Ar per pastaruosius dešimtmečius nepasikeitė jūsų teatro vertinimo kriterijai?

- Tikrai ne. Turiu didelių vilčių, kad pagaliau atsiras jaunų režisierių (gal tai bus Vidas Bareikis?), kurie nemanys, jog teatre viskas labai nesudėtinga.

Teatre sudėtinga! Ir turėtų taip būti. O kažkodėl įsivyravo atsainus požiūris.

To nepasakysi apie viduriniąją kartą nežinau, ar mus dar galima taip vadinti: E.Nekrošių, Rimą Tuminą. Mes ko-

- Bet sulaukusi jau stengiatės parodyti viską?

- Gaudama vaidmenį gauni ir pasitikėjimą. Manau, tai labai svarbu. O paskui - kūrybos procesas. Režisieriai labai skirtingi. Amžinatilsį I.Bučienė labai mylėjo aktorius. E.Nekrošius pasakydavo mažai, šykščiai: “Nu, Voveriuk, neblogai.” Tai jau gerai, tai jau labai daug! Kiekvienas skirtingai. Dirbdamas su J.Vaitkumi kartais nelabai supranti, ar gerai, ar į tą pusę. Kapstykis pats - tada sudėtinga. Repetuojant Norą buvo periodas, kai nelabai suvokiau, kas iš viso išeis, nes režisierius tik stebėjo. Bet ateina laikas ir jis taip tau pasako, taip tave pastato į vietą, kad iškart paaiškėja, ką turi daryti. Man geriau, kad režisierius pasakytų. Čia dar apie tas ambicijas. Man padeda, kai išrėžia:

kie? Dar ne seniai. Tos kartos, mūsų kartos, kriterijai tikrai nepasikeitę.

- Koks didžiausias jūsų patirtas teatrinis sukrėtimas?

- Esu mačiusi Peterio Steino “Vyšnių sodą” Vakarų Berlyne, kai ten gastroliavome. Tikras sukrėtimas.

Viskas ten buvo! Ir buvo A.Čechovas, tiesiog A.Čechovas, toks emocionalus, toks šviesus - ne juodi drabužiai, ne ašaros, ne tragedija, kad vyšnių sodą kerta. Atsiskleidžia uždanga ir žiūrovai garsiai aikteli - šitoks grožis. Ir tik pačioje pabaigoje į sceną su visais stiklais įlekia vyšnios medis ir gražioji iliuzija nušluojama. Tada Eimis nėjo žiūrėti, kvietimą atidavė man. Įsivaizduokit, koks poveikis, jeigu po spektaklio - visiška tyla. Ir tik po kurio laiko - plojimai.

Padaryk vieną darbą gerai, kitas pamatys ir įvertins. Šiuo požiūriu gyvenime viskas labai paprasta.

Mums taip yra nutikę Osle, kai “Dėdę Vanią” vaidinome Karališkajame teatre. Sonia baigia monologą: “Mes pailsėsim, pailsėsim...” Užsiskleidžia uždanga, o salėje tyla. Tyla. Ir mes sustingę tylim. Uždanga atsiskleidžia ir dar tyla. Ir tik tada plojimai. Bet tokie plojimai! Aš manau, čia - viskas. Aktoriui. Ir žiūrovui. Abipusis trumpas jungimas. Tai labai reta - teatre ir kiekvieno aktoriaus kūrybiniame gyvenime.

O Lietuvos teatruose buvo puikiausių spektaklių, ypač Kaune. Jono Jurašo “Barbora Radvilaitė”, “Grasos namai”. J.Vaitkaus “Paskutinieji”, Eimučio “Duokiškio baladės”. Kokie įsimintini aktorių darbai. Tada į teatrą ir visą kūrybą buvo labai atsakingai žiūrima.

- Jūs ambicinga?

- Sako, kad taip.

- Kaip tai pasireiškia dirbant kolektyve, trupėje? Nelabai įsivaizduoju jus kovojančią dėl vaidmens.

- Vaidmens išlaukiu. Šiaip sunkiai man jie paklūsta, nesu iš tų, kurie - op, išeina ir padaro.

“Na, žinai, tu čia iš viso kažkokią nesąmonę darai.” Man taip suverda viduj.

Viena vertus, lyg ir pasipriešinimas, kita vertus, pradedi analizuoti - o kas ta nesąmonė, o kaip reikėtų. Tai režisūrinis metodas - provokacija.

- E.Nekrošiaus “Voveriuk” - jo esmė. O kokia frazė šimtu procentų apibūdintų J.Vaitkų?

- Atvirai pasakius, jis labai atsargiai repetavo “Lėlių namus”, nes su mumis dirbo pirmą kartą. Buvo viena tokia naktinė repeticija, išskirtinė, likus porai savaičių iki premjeros. Veikiausiai režisierius matė, kad dar ne tai, ko reikia. Ir kaip jis sugriebė mane ir ėmė “grasinti”: “Aš tau dabar nusuksiu galvą! Aš tau išsuksiu rankas!” - tiesiog fiziškai pradėjo iš manęs daryti lėlę, kurią reikia sunaikinti. Kad liktų Nora, kuri palieka tuos lėlių namus. Tik tada atsitokėjau: Dieve tu mano, taip! Čia to ir reikia! Nepasiduodančios, ryžtingai apsisprendusios moters. Bet turi būti tokia jėga! Būtent tokia, ko-

kią bandė pademonstruoti režisierius. Va čia jis - J.Vaitkus.

- Kodėl jums išėjus iš Jaunimo teatro nebuvo kūrybinių kontaktų su E.Nekrošiumi, kiek skirtingai nei kitiems D.Tamulevičiūtės dešimtuko žmonėms?

- Šito nežinau. Jei atvirai, buvau kviesta ir vieną, ir kitą kartą. Matyt, suveikė kažkokios povandeninės srovės. Nenorėjau į jas gilintis. Su režisieriumi susitikę pajuokaujam, pakalbam, ir tas pats Voveriukas tarsi likęs. Kita vertus, gal dabar jam reikia jau kitų aktorių, kito lygmens darbams, gal tokio vaidmens ir nebuvo, kad - grynai man. Turbūt nebuvo.

Gaila. Labai gaila.

- Jūsų kasdienybė tarp aktorinių darbų?

- Buvo visokių periodų, ir labai sunkių. Tuštumos pojūtis. Natūralu, bet kokios profesijos atstovui taip gali nutikti. Vietoj įprasto intensyvaus eismo - tyla už lango tarsi šeštadienio rytą.

Jau anksčiau buvau pradėjusi mąstyti, kad teatras - ne amžinai. Pragmatiškai svarsčiau, ką dar sugebėčiau, kad galėčiau išgyventi, padėčiau šeimai, o ne laukčiau kaip gervė giedros. Jau daug metų gyvenu ne iš teatro.

- Dabar teatras gal netgi trukdo?

- Tikrai ne. Gyvenime viską reikia sugebėti suderinti.

- Interjero dekoravimas - irgi kūryba, čia būtinas išmanymas, o svarbiausia - skonis.

- Visos mūsų kartos moterys, kaip dabar sakoma, turi dizainerio gyslelę. Mes mokėjom skoningai rengtis, turėjom savo stilių - šito iš mūsų neatimsi. Mano mama Marijampolėje buvo baigusi siuvimo kursus...

O šiaip stengiesi domėtis, jeigu jau toje srityje atsidūrei. Kartais užsakovai pažeria tokių keistų pageidavimų, kad nesiimu tenkinti jų užgaidų.

- Kaip jie jus suranda?

- Padaryk vieną darbą gerai, su meile ir atsakingai - kad būtų išliekamoji vertė, kitas pamatys ir įvertins. Šiuo požiūriu gyvenime viskas labai paprasta.

•

16

2012 11 07 Lietuvos žinios

Trasa

Trumpai ANT PADANGŲ - NAUJOVĖ

Smulkmenosišduodamašinosbėdas

Nuo lapkričio 1-osios pradėtas taikyti Europos Sąjungos reglamentas dėl padangų ženklinimo. Naujose etiketėse paveiksliukais pateikiama informacija apie tris pagrindinius padangų veiksmingumo aspektus: degalų vartojimo efektyvumą, sukibimą su šlapia danga ir išorinį riedėjimo triukšmą. Naujomis etiketėmis padangos yra skirstomos į kategorijas nuo A (geriausios) iki G (prastos). Europos Komisijos pranešime rašoma, kad nuo padangų priklauso 20-30 proc. suvartojamo degalų kiekio, pasirinkus A kategorijos padangas bus galima sutaupyti 580-790 litų per metus, palyginti su žemesnės kategorijos padangomis. Nuo lapkričio 1 dienos padangų gamintojai ir importuotojai privalo su visomis padangomis, pagamintomis nuo 2012 metų liepos 1 dienos, pateikti lipdukus, etiketes ir techninę informacinę medžiagą. Padangų platintojai (pvz., padangų pardavėjai, autoservisai, automobilių pardavėjai) privalo pateikti šią informaciją, aiškiai matomą pardavimo vietoje. Šis reikalavimas netaikomas iki 2012 metų liepos 1 dienos pagamintoms padangoms. Tai reiškia, kad tam tikrą laiką pirkėjai prekybos vietose dalį padangų matys su etiketėmis, o dalį - be jų.

Taip daroma tam, kad gamintojai turėtų laiko parduoti jau pagamintas padangas ir pasirengti naujai ženklinimo sistemai.

Populiariausius naudotus automobilius lietuviai nuperka tiesiog iš autovežių, per daug nesidomėdami mašinų istorija. / LŽ archyvo nuotrauka Atkelta iš

• 1 p.

“Spręsti apie naudotą automobilį vien iš skelbimo yra tas pats, kas burti iš kavos tirščių”, - sakė B.Daukšas.

Anot pašnekovo, 9 iš 10 pirkėjų žino PARDAVIMAS VĖL ar bent nutuokia, kokios markės modelio jie norėtų. Pirminiam pasirinkimui SMUKTELĖJO daro įtaką gatvėse matomi automobiPreliminariais bendrovės “Autotyriliai, artimųjų ir draugų patarimai ar atmai” duomenimis, gautais išanalizavus siliepimai. valstybės įmonės “Regitra” pateiktus Nusprendę, kokiu automobiliu nopradinius duomenis, 2012 metų spalį rėtų važinėti, būsimi pirkėjai ieško kuo Lietuvos naujų lengvųjų automobilių geresnės būklės mašinos už kuo geresrinka smuko tik 3 proc. - per mėnesį nę kainą, bet tie, kurie renkasi vien papardavėjai sugebėjo parduoti vos 1315 gal nuotraukas, gali lengvai apsirikti. mašinų. Praeitų metų spalį šalyje buvo Juk jas lengva paredaguoti kompiuteriu įregistruotas 1351 naujas automobilis. ir paslėpti trūkumus. Tačiau ne visi saSpalį asmeninių automobilių registravi- vo automobilius parduodantys žmomas išaugo 1 proc. - iki 1188 vnt., tačiau nės yra perpratę rinkodaros subtilybes, net 26 proc. mažiau buvo įregistruota todėl neišvaizdžiose nuotraukose gali lengvųjų komercinių transporto priebūti užfiksuotos visai neblogos transmonių. Jų sugebėta parduoti vos 127 porto priemonės. vienetus. “Autotyrimai” pažymėjo, kad Tiesa paaiškėja susitikus su autopati sėkmingiausia diena naujų automobilio pardavėju. Jei mašina tikromobilių pardavėjams buvo spalio 30vėje atrodo gerokai prasčiau negu oji, kai “Regitra” įregistravo 127 naujus nuotraukoje, jei skelbime nepaminėautomobilius, o pati nesėkmingiausia - ti akivaizdūs trūkumai, galima įtarti, spalio 8-oji, kai buvo įregistruota vos 18 kad jų yra ir daugiau. Verta paprašyautomobilių. Praeitą mėnesį Lietuvos ti, kad pardavėjas į susitikimą atsivežnaujų automobilių rinkoje toliau tvirtai tų kokių nors įrodymų apie automopirmavo “Volkswagen” markė (241 bilio priežiūrą. vnt.), į antrąją vietą netikėtai pakilo Jeigu mašina jau buvo pirkta nenau“Mazda” (137 vnt.), o trečiąją užėmė ja, savininkas greičiausiai neturės ser“Toyota” (110 vnt.). Tarp prestižinių viso knygelės. Tačiau jei žmogus tvirmarkių vėl pirmavo BMW (47 vnt.). tina, kad važiuoklė sutaisyta prieš Spalį populiariausi asmeninės paskirties pusmetį ir įdėtas naujas akumuliatomodeliai buvo “Mazda 6” (117 vnt.), rius, jis greičiausiai gali pateikti tai įro“Fiat 500” (64 vnt.) ir “Volkswagen dančius kvitus.

Caddy” (51 vnt.). Iš lengvųjų komerciNetvarką palieka nerūpestingieji nių automobilių pirmavo “Renault Apžiūrint mašiną įprasta tikrinti Master” (20 vnt.). 2012 metų sausį-spalį jos techninę būklę, bet LŽ pašnekoLietuvoje iš viso įregistruota 11 574 vai atskleidė, kad labai daug galima nauji lengvieji automobiliai, arba 8 suprasti pažiūrėjus į tvarką salone. proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį Kaip aiškino automobilių serviso pernai (12 628 vnt.).

“Serbis” direktorius Tomas SerapiLŽ nas, nešvara salone išduoda, jog šei-

mininkas greičiausiai apskritai nesirūpina savo turtu.

“Jei mašina - kaip tvartas, kone 100 proc. tikimybė, kad ji turės problemų.

Tai beveik taisyklė”, - neslėpė T.Serapinas. Automobilį reguliariai tikrinantis ir prižiūrintis savininkas paprastai skiria laiko ir švarai salone palaikyti, todėl pamačius sluoksnį dulkių ant prietaisų

T.Serapino teigimu, buvusį smūgį išduoda nevienodi tarpai tarp durelių ir nevienodas dažytų paviršių lygumas.

Pasak jo, tarpus geriausia palyginti tikrinant abi automobilio puses. Tai darant reikia atkreipti dėmesį, ar kuri nors detalė nėra labiau banguota nei kitos.

Nekokybišką dažymą gali išduoti ir detalės paviršiuje iškilę burbuliukai, bet,

“Jei mašina - kaip tvartas, kone 100 proc. tikimybė, kad ji turės problemų.

Tai beveik taisyklė.” skydelio ar užuodus keistą kvapą derėtų atidžiau patikrinti mašiną.

Tvarka turi būti ir variklio skyriuje. Jei ten nešvaru, matyti nutekėjimų, tai aiškus ženklas, kad netrukus teks taisyti aušinimo sistemą arba patį motorą.

Tačiau idealios švaros variklio skyriuje taip pat nereikia tikėtis. Jeigu ten viskas ką tik nuplauta, gali būti, kad mėginta slėpti skysčių nutekėjimą arba po remonto likusius nešvarumus. Be to, pasak T.Serapino, būtina atkreipti dėmesį, ar nematyti kabančių laidų, žarnelių, ar netrūksta tvirtinimo detalių.

“Svarbu, kad viskas būtų vietose. Jei kabo išdraskyti laidai, vadinasi, kažkas buvo remontuojama. Ir jei mašiną taisę žmonės nepasivargino sutvarkyti visko kaip buvę, gali būti, kad pats remontas atliktas prastai”, - dėstė serviso vadovas.

Daužtas ar nedaužtas?

Atidžiau pažvelgus į automobilį galima rasti ir atsakymą į patį populiariausią klausimą - ar jis nedaužtas? Perkant daugiau kaip prieš 10 metų pagamintą transporto priemonę naivu tikėtis, kad ji niekada nebuvo patekusi į eismo įvykį, bet galima nuspėti, ar mašinai tik brūkštelėtas buferis, ar sumaitotas visas kėbulas.

anot pašnekovo, perkant senesnį automobilį tai ne visuomet pasitvirtina, nes prieš 15 ar daugiau metų kai kurie gamintojai negalėjo pasigirti gera dažymo kokybe. Tačiau jei burbuliukais nusėtas apynaujis automobilis, greičiausiai tai reiškia nekokybišką perdažymą.

T.Serapinas atkreipė dėmesį į dar vieną ženklą - smulkias posparnių tvirtinimo detales. Pasak jo, posparniai gerai laikosi net ir tada, kai trūksta pusės tokių detalių, todėl jei buvo remontuotas automobilio šonas, meistrai, matyt, nepasivargino sutvarkyti visų tvirtinimo vietų.

Kreivumas brangiai atsieina Vis dėlto geriausiai avarijos pasekmes išduoda automobilio dugnas. Ir T.Serapinas, ir kitas LŽ pašnekovas “Martono” servisų direktorius Rimas Lekys patvirtino, kad kartais automobilis iš išorės atrodo tobulai, tačiau pakėlus jį keltuvu matyti buvusio smūgio žymės: “Nubrozdinimų bijoti nereikia.

Bet būna, kad pakeli automobilį ir pamatai - visas dugnas raukšlėtas nuo suvirinimo.”

R.Lekys taip pat rekomendavo išsirinktą automobilį patikrinti ratų suvedimo įranga, nes vizualiai kėbulo kreivumą sunku įžiūrėti. Pasak jo, jei mašina po nedidelės avarijos suremontuota kokybiškai, tai nėra blogas pirki-

nys. Tačiau didesnio eismo įvykio pasekmes naujasis šeimininkas gana greitai pajustų eksploatuodamas automobilį, nes tada transporto priemonė greičiau dėvisi, genda, jai iki pusantro karto dažniau prireikia remonto. Be to, tokiu automobiliu patekus į kitą avariją, jo kėbulas būtų ne toks atsparus smūgiui.

Padangos ir rida nieko nereiškia Manoma, automobilio kėbulo kreivumą ir vairuotojo rūpestingumą gerai atspindi padangų būklė, bet LŽ pašnekovai paneigė jų svarbą. Mat paprastai Lietuvoje perpardavėjai prieš parduodami automobilį geras padangas pakeičia prastesnėmis, tokiomis, kokias pavyksta pigiau nupirkti. Specialistai taip pat pabrėžė, kad visiškai neverta žiūrėti į automobilio ridą, nes mūsų šalyje beveik visos transporto priemonės parduodamos “pakoregavus jų istoriją”.

“Jei spidometras rodo 150 tūkst. kilometrų, bet plastikinė apdaila nusitrynusi, reikia atkreipti dėmesį. Pagal nusidėvėjimą matyti ir tai, kam automobilis buvo naudojamas: ar nutrintos keleivių sėdynės, ar daug daiktų vežiota bagažinėje. Net 3-5 metų mašina gali būti visiškai nuvažinėta”, - kalbėjo R.Lekys.

Atsukti ridos rodmenis jau tapo tokiu įprastu veiksmu, kad kartais pardavėjai net pamiršta paslėpti įrodymus.

T.Serapinas juokais patarė užmesti akį į alyvos keitimo priminimą, dažniausiai klijuojamą variklio skyriuje, ir patikrinti, ar ten nesiūloma keisti tepalo po 100 tūkst. arba daugiau kilometrų.

Nors apie automobilį nemažai pasako įvairios smulkmenos, pašnekovai siūlė išsirinktą transporto priemonę vis vien patikrinti servise. Tačiau žinant, kokiomis užuominomis pasitikėti, galima sutaupyti tiek laiko, tiek pinigų ir į servisą negabenti visiškai beviltiškų mašinų.

•

2012 11 07 Lietuvos žinios

Trasa

17

Technologijos

Lietuviški elektromobiliai - eilėje į pripažinimą Kai kurios lietuvių sukurtos technologijos, skirtos alternatyviais degalais varomoms mašinoms, lenkia tas, kurios šiandien montuojamos, pavyzdžiui, į garsiausius elektromobilius “Nissan Leaf” ar “Chevrolet Volt”. jos. Prie tokių galima priskirti ir šiaulietį A.Lankauską.

“Iškastinis kuras greitai baigsis.

Dabar jis suka ne tik automobilių ratus, bet pagamina ir didžiąją dalį elektros energijos. Tačiau kas maitins elektromobilius, kai šiluminėms elektrinėms nebebus iš ko paimti dujų ar mazuto?” - retoriškai klausė mokslininkas iš Šiaulių.

VIDMANTAS UŽUSIENIS

iniasklaidoje nuolat pasirodo pranešimų apie mūsų šalies inžinierių sukurtas mašinas, varomas alternatyviais degalais. Dažniausiai naujiena blyksteli ir netrukus tyliai užgęsta. Lietuvių išradimai didžiųjų pasaulio automobilių gamintojų nedomina - neva esame per maži, kad mus pastebėtų.

Prisiminkime: bene didžiausią sensaciją per visą Lietuvos inžinerijos istoriją buvo sukėlęs Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekano Alfredo Lankausko 2007 metais sukonstruotas vandenilinis automobilis. Įdomiausia, kad ši mašina buvo sukurta ne kito automobilio pagrindu, o kaip visiškai naujas kūrinys. Jai nuvažiuoti 150 kilometrų teoriškai turėjo užtekti 10 litrų vandenilinio baliono. Po kurio laiko pažiūrėti tokio stebuklo buvo nuvykęs ir tuometis ūkio ministras Dainius Kreivys. Apžiūrėjęs A.Lankausko automobilį valdininkas net pareiškė nuogąstaujantis, kad šiauliečio darbą gali nugvelbti didieji pasaulio gamintojai, jei nebus spėta jo patentuoti.

Tačiau didelio triukšmo dėl vandenilinio automobilio valdžiai greičiausiai reikėjo dėl viešųjų ryšių. Esą Lietuva šviesos greičiu tampa aukštųjų technologijų valstybe. Šiandien kalbėdamas su LŽ žurnalistu A.Lankauskas atvirai prisipažino, kad jo sukurtas vandenilinis stebuklas nė karto nebuvo įsukęs į kelią. “Dėl griežtų reikalavimų nesugebėjome automobilio sertifikuoti, todėl bandyti jį galėjome tik ten, kur negalioja Kelių eismo taisyklės, pavyzdžiui, uždarame kieme”, - pasakojo Šiaulių mokslininkas.

Kurį laiką vandenilinis automobilis atstojo vaizdinę priemonę studentams, o vėliau buvo apskritai išardytas. Tiesa, jo pagrindu A.Lankauskas tikino šiuo metu kuriantis elektrinį velomobilį.

Toks pat liūdnas likimas, kaip ir Šiauliuose sukurtą pirmąjį lietuvišką hibridą, ištiko Kauno technikos universiteto Mechanikos ir mechatronikos fakulteto studentų Martyno Starevičiaus, Ovidijaus Putnyno ir kitų sukonstruotą hibridinį automobilį. Ši mašina, pristatyta 2006-aisiais, irgi nukeliavo į užmarštį. Dėl tų pačių sudėtingų sertifikavimo sąlygų jos nesugebėta įregistruoti, tad ir važinėti realaus eismo sąlygomis buvo neįmanoma.

Vis dėlto Lietuvos išradėjų nesėkmės negniuždo. Tarkime, vos prieš kelias dienas Kauno technologijos universitetas (KTU) ir pažangias technologijas kurianti bei jas gaminanti įmonių grupė “Elinta” pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią universitetui bus pagaminti trys lietuviški elektromobiliai. LŽ domėjosi, kokios naudos Lietuvos išradėjai ir juos finansuojantys verslininkai tikisi iš pažangių mašinų konstravimo? Galbūt tai tėra įdomus laisvalaikio užsiėmimas ir daugiau nieko?

Pasirodo, naudos gaunama. Gal ji kol kas ir nėra apčiuopiama, tačiau praradimus gožia tikėjimas gražia elektromobilių, vandenilinių automobilių ir hibridų ateitimi.

Ž

Lietuvių išradimai didžiųjų pasaulio automobilių gamintojų nedomina - neva esame per maži, kad mus pastebėtų.

Pirmojo lietuviško vandenilinio automobilio kūrėjas A.Lankauskas didesnės valstybės paramos savo idėjai nesulaukė. / LŽ archyvo nuotraukos Šiek tiek aiškesnė padėtis dėl vandenilinių mašinų. LŽ neturi duomenų, kad Lietuvoje būtų registruota bent viena tokia gamykloje pagaminta transporto priemonė. O ir A.Lankauskas dienraščiui teigė, jog daugiau niekas šalyje, be jo, nėra sukūręs vandeniliu varomo automobilio.

Beveik neįmanoma misija suskaičiuoti ir Lietuvos keliais važinėjančius elektromobilius. Pasak šių mašinų valdymo sistemų gamintojos bendrovės “Elektromotus” akcininko Mindaugo Milašausko, šalies kelius gali raižyti apie 50 lietuvių inžinierių ran-

metu tai ir nerealu. Juk negalime lygintis su geriausiais gamintojais nei finansiniais, nei žmogiškaisiais ištekliais. Lietuvių išradėjų tikslas - kurti patikimas elektromotorų ir elektros baterijų valdymo technologijas ir jas parduoti”, - kalbėjo įmonės “Elinta” vadovas, Lietuvos elektromobilių asociacijos (LEA) valdybos pirmininkas Laurynas Jokužis.

Verslininkas nė nebandė slėpti, kad KTU skirti trys elektromobiliai bus pagaminti gamyklinių automobilių pagrindu. “Mašinomis naudosis universiteto darbuotojai. Jos bus

Šalyje legaliai gali važinėti apie 2000 benzinu ir elektra varomų, kitaip sakant, hibridinių automobilių.

L.Jokužis neslėpė, kad beveik visi Lietuvoje sukurti elektromobiliai yra perdaryti iš tradicinių automobilių.

Elektromobiliai ar hibridai?

Kiek alternatyviais degalais varomų mašinų šiandien rieda Lietuvos keliais? Atsakyti į šį klausimą ne taip paprasta. Transporto priemonių privalomas technines apžiūras atliekančių įmonių asociacija “Transeksta” metų pradžioje suskaičiavo, kad šalyje legaliai gali važinėti apie 2000 benzinu ir elektra varomų, kitaip sakant, hibridinių automobilių. Tai sudaro vos 0,2 proc. viso Lietuvos lengvųjų mašinų parko.

Tarp jų nėra mūsų inžinierių sukonstruotų hibridų, nes vienintelis, kaip minėjome, Kaune sukurtas automobilis su hibridiniu jėgos agregatu greičiausiai jau utilizuotas.

komis sukonstruotų elektromobilių.

Tačiau verslininko duomenis paneigia automobilių rinkos tyrimų bendrovės “Autotyrimai” vadovas Robertas Cickevičius.

“Negamyklinių modelių tikrais elektromobiliais nevadinčiau. Lietuvos inžinieriai konstruoja ne naujus elektromobilius. Jie atsivežtus lengvuosius automobilius, turinčius vidaus degimo variklius, perdaro į elektra varomas mašinas. Bet jei tai buvo “Toyota”, ji ir liks “Toyota”, o ne Lietuvoje pagamintas automobilis. Geriausiu atveju tai bus hibridas, kurį “maitina” benzinas ir elektra”, - savo nuomonę išdėstė “Autotyrimų” atstovas.

“Gamindami elektromobilius ar hibridus tikrai nesirengiame konkuruoti su garsiausiais pasaulio automobilių koncernais. Pagaliau šiuo

skirtos ūkio darbams. O “Elinta” žiūrės, kaip veikia įmonės sukurta elektromobilių galios valdymo įranga. Tai bus savitas bandymų poligonas - tikrinsime technologijas, kurias pirmiausia padeda kurti KTU mokslininkai”, - aiškino L.Jokužis.

Anot pašnekovo, elektromobilių ir įrangos kūrėjai bei gamintojai sulaukia paramos ir iš Lietuvos Vyriausybės. Tačiau ji nėra didelė. “Paremia, dalyvaujame keliose programėlėse. Vis dėlto didžiąją dalį finansinės rizikos verslas užsikrauna sau ant pečių”, - teigė LEA vadovas.

Lietuviai gožia koncernus Tuomet dėl ko pluša lietuviškų elektromobilių konstruktoriai, mokslininkai, verslininkai? L.Jokužis džiaugėsi, kad nemažai išradėjų dirba iš idė-

Todėl A.Lankauskas transporto ateities perspektyvas sieja su vandeniliu varomais automobiliais. “Elektros energiją gaminančios vandenilinės baterijos sėkmingai pakeičia mums jau įprastas ličio jonų ir kito tipo baterijas. Šioms reikia daug ir didelės talpos akumuliatorių, o vandeniliniame automobilyje visus akumuliatorius atstoja pagal tūrį gerokai mažesnis vandenilio balionas”, - dienraščiui LŽ sakė išradėjas. Šiaulietis teigė, jog labai simboliška, kad ir jis, išardęs savo sukonstruotą vandenilinį automobilį, dabar kuria elektrinį velomobilį. “Ši transporto priemonė, varoma trimis ratais, netiks nei keleiviams, nei kroviniams vežioti. Tačiau pats žadu važinėti po Lietuvą ir propaguoti vandenilinę energiją, kuriai priklauso ateitis”, - tvirtino A.Lankauskas.

Kiti elektromobilių ar jų įrangos gamintojai yra praktiškesni. Tokios įmonės kaip “Elinta”, taip pat Vilniuje veikianti “Elektromotus” daugiausia dėmesio skiria ne patiems elektromobiliams, o jų įrangai. Maža to, LAE vadovas L.Jokužis dienraščiui LŽ atskleidė sensacingą naujieną: šiuo metu plačiai išgirtuose “Nissan Leaf”, “Chevrolet Volt” ir kituose elektromobiliuose naudojamos elektromotorų valdymo sistemos maždaug trejais metais atsilieka nuo tų, kurios yra gaminamos Lietuvoje.

“Praeina daug laiko, kol gamyklinis elektromobilis pradedamas projektuoti ir paleidžiamas į gamybą. Tarkime, “Nissan Leaf” buvo sukurtas 2006-aisiais, rinkai pristatytas 2010 metais, o masiškai prekiauti šiomis mašinomis imta tik šiemet. Išeina, kad procesas truko apie šešerius metus. Lietuvos gamintojai yra maži ir lankstūs, todėl savo gaminius į rinką paleidžia dvigubai greičiau”, - dėstė pašnekovas.

Pasak L.Jokužio, iš valdiklių pardavimo jau galima ir pragyventi.

Tuo metu bendrovės “Elektromotus” akcininkas M.Milašauskas apgailestavo, kad Lietuvoje sukurtų naujovių kol kas neįsileidžia didieji pasaulio lengvųjų automobilių gamintojai. “Dirbame su mažais užsakovais, kurie gamina, pavyzdžiui, autokrautuvus. O lengvųjų automobilių koncernams, tarkime, “Nissan” ar “General Motors”, mes neįdomūs, nes esame per maži, kad pagamintume reikalingą kiekį technikos”, - teigė pašnekovas.

•

18

2012 11 07 Lietuvos žinios

Trasa

Vietoj taksi kvitų - taksistų ultimatumas vestuoti į brangesnę įrangą. Ir visai nesvarbu, kad ji labai patogi klientui, nes aiškiai informuoja, kokiu maršrutu ir už kiek jis buvo vežtas”, - tvirtino R.Statulevičius.

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Privačias įmones vienijanti profsąjunga “Taksi solidarumas” šalies Vyriausybei įteikė ultimatumą, kuriuo reikalaujama atšaukti susisiekimo ministro įsakymą, įpareigojantį taksistus savo keleiviams išduoti kvitus.

Nenori dirbti skaidriai?

Kvitai taksi paslaugų vartotojams privalo būti dalijami jau savaitę, nes Susisiekimo ministerijoje gimęs įsakymas įsigaliojo lapkričio 1 dieną.

Tačiau dauguma privačių taksi firmų atkakliai vengia paklusti naujajai tvarkai. Tam surandama daugybė priežasčių.

Prietaisais apsirūpins po pusmečio Antai kalbėdamas su LŽ žurnalistu “Taksi solidarumo” vadovas Gediminas Sabaitis tikino, jog šiuo metu Lietuvoje tariamai neįmanoma įsigyti kvitų spausdintuvų, kurie atitiktų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) reikalavimus.

Mūsų šalyje veikia du taksometrų ir prie jų montuojamų spausdintuvų gamintojai. Tačiau, G.Sabaičio teigimu, taksistams tinkamus naudoti spausdintuvus jie esą pradės gaminti geriausiu atveju po Naujųjų.

Tačiau gamintojai gali likti ir be užsakymų. Mat “Taksi solidarumas” ir po profsąjungos sparnu susivienijusios įmonės siekia, kad reikalavimo išduoti keleiviams kvitus valstybė apskritai atsisakytų.

“Vyriausybei įteikėme pareiškimą, kuriuo reikalaujame atšaukti

Taksi vairuotojai nėra linkę paklusti valdžios nurodymams. / LŽ archyvo nuotrauka susisiekimo ministro įsakymą”, sakė G.Sabaitis.

Kol kas jis negalėjo pasakyti, kokių dar akcijų taksistai griebsis, jei Vyriausybė nesutiks vykdyti profsąjungos reikalavimo. “Pirmiausia išbandysime visas įmanomas taikias priemones”, žadėjo G.Sabaitis. Kartu jis neatmetė, kad jei nebus atsižvelgta į taksistų reikalavimus, šie gali paskelbti ir streiką.

“Pirkome juos austrų gamybos. Tačiau taksometrus ir spausdintuvus jiems gamina gausybė gamintojų, tereikia užsisakyti. Nors įranga ir gaminama už Lietuvos

Įsigyti spausdintuvų nesunku

ribų, manau, naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis padaryti užsakymą nėra sunku”, - teigė pašnekovas.

Pasak R.Statulevičiaus, jis negalėtų pasakyti, per kiek laiko į Lietuvą atkeliautų užsakyti spausdintuvai. Tačiau, kaip tvirtino “Taksi veža” vado-

Sostinėje kvitus savo klientams mielai dalija tiktai vietos savivaldybės sukurta taksi paslaugas teikianti viešoji įstaiga “Vilnius veža”. Jos vadovas Rolandas Statulevičius sakė lengvai radęs įsigyti ir VMI reikalavimus atitinkančių spausdintuvų.

vas, tam amžinybės tikrai nereikėtų.

“Jei būtų užsakytas vienas spausdintuvas, galbūt jį atgabentų jau rytoj. Jei penkiolika - galbūt po pusantro mė-

Sostinėje kvitus savo klientams mielai dalija tiktai vietos savivaldybės sukurta taksi paslaugas teikianti viešoji įstaiga “Vilnius veža”. nesio. Bet tikrai laukti ilgiau nereikėtų”, - sakė pašnekovas.

Jo nuomone, privačių taksi bendrovių atstovai atsikalbinėja, nes nenori investuoti papildomų pinigų į spausdintuvus. “Aiškiai norima tų dalykų išvengti - turiu omenyje in-

Tuo tarpu VMI atstovas Darius Buta nė nebandė slėpti ylos maiše. “Visokie ultimatumai ir grasinimai streikais atsiranda visuomet, kai valstybė pabando iš apsukrių verslininkų paimti nuo biudžeto slepiamus visiems mokesčių mokėtojams priklausančius pinigus”, - atvirai kalbėjo pašnekovas.

Jis priminė, kad panašaus pasipriešinimo iš taksi firmų buvo sulaukta ir metų pradžioje, kai jos buvo įpareigotos savo automobiliuose įrengti taksometrus. “Vėliau triukšmas nuslopo. Dabar dauguma legaliai ir pusiau legaliai dirbančių taksistų naudoja taksometrus”, - sakė VMI atstovas.

D.Butos teigimu, daugelis taksistus neva kamuojančių vargų dėl spausdintuvų šiandien irgi yra išgalvoti. “Juk turėti spausdintuvus nėra privalu. Susisiekimo ministro įsakyme numatyta, kad kiekvienam klientui vairuotojas privalo išduoti kvitą. Jis gali būti parašytas ir ranka. “Taksistas tokius kvitus gali užpildyti ir iš anksto. Vėliau teliktų nurodyti galutinę paslaugos sumą.

Tai tikrai neužimtų daug laiko. Bet taksistai kažkodėl teigia priešingai”, - stebėjosi VMI atstovas.

Anot jo, ilgėliau tektų užtrukti nebent tokiu atveju, jei keleivis paprašytų į kvitą įrašyti ir jo rekvizitus. “Vairuotojai privalėtų pildyti kliento prašymą. Tuomet tikrai būtų užtrukta. Bet tokių prašymų taksi vairuotojai, manau, sulauks labai retai”, - teigė D.Buta.

•

Koridorius buvo stiprinamas Vokietijoje VIDMANTAS UŽUSIENIS

Spalio 25, 26 dienomis Berlyne (Vokietijoje) vyko Rytų-Vakarų transporto koridoriaus asociacijos (“East-West Transport Corridor”, EWTCA) forumas, kurį organizavo EWTCA sekretoriatas ir Vokietijos “LogistikNetz Berlin-Brandenburg e.V” logistikos kompanija. Renginys buvo finansuojamas Europos Komisijos regioninio fondo lėšomis.

Svarbiausias renginio Vokietijos sostinėje tikslas buvo pratęsti dialogą tarp asociacijos partnerių dėl to, kokiu būdu efektyviau plėtoti intermodalinio transporto jungtis tarp Azijos ir Europos. Ypač daug dėmesio buvo skirta naujajai Europos Sąjungos (ES) Rytų kaimynystės politikai, taip pat transporto jungčiai tarp Baltijos ir Juodosios jūros regionų.

Forume dalyvavo dalyvavo 50 dalyvių iš 8 šalių (Baltarusijos, Belgijos, Danijos, Vokietijos, Lietuvos, Rusijos, Švedijos ir Ukrainos). Dvejus metus veikianti EWTCA panašius renginius organizuoja dukart per metus - šiemet pirmasis jų vyko birželio mėnesį Šanchajuje (Kinija). Aišku, kad per tarptautinius forumus labai aktyviai savo kaip tranzitinės valstybės galimybes stengiasi pristatyti ir mūsų šalis.

EWTCA forumo dalyviams sveikinimą atsiuntė Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos (JT/EEK) transporto direktorė Eva Molnar. Ji akcentavo EWTCA iniciatyvos svarbą plėtojant transporto ir logistikos ryšius tarp Europos ir Azijos, o ypač sparti-

nant transportavimo operacijas tarp minėtų žemynų. Kartu E.Molnar pasiūlė EWTCA bendradarbiauti su JT/EEK vykdomu projektu “Transporto jungtys tarp Europos ir Azijos”.

“Abiejų projektų sinergija gali būti naudinga visoms šalims ir verslui išilgai Rytų-Vakarų transporto koridoriaus”, - teigė JT/EEK vadovė.

Politika neturi trukdyti verslui Forumą atidaręs EWTCA prezidentas dr. Algirdas Šakalys pažymėjo, kad globalizacijos sąlygomis tampa labai svarbu plėtoti bendradarbiavimą tarp partnerių, priklausančių skirtingoms politinėms ir ekonominėms erdvėms. “Juk transportas ir logistika dėl savo veiklos prigimties negali būti įspraustas į nacionalinius ar atskiro žemyno geografinius rėmus”, sakė Lietuvos atstovas. Anot jo, EWTCA sukaupta patirtis rodo, kad “prižiūrint Azijos-Europos prekybos srautus tenka sistemingai šalinti procedūrines kliūtis pasieniuose, for-

A.Šakalio teigimu, skirtingos politinės erdvės neturi trukdyti ES Rytų kaimynystės politikai transporto srityje.

(2009-aisiais vežta 42,7 mln. tonų krovinių, 2011 metais - 53,3 mln. tonų).

Anot pranešėjo, pagal transportavimo apimtį Lietuvos įmonė patenka į pir-

Dvejus metus veikianti EWTCA panašius renginius organizuoja dukart per metus - šiemet pirmas vyko birželio mėnesį Šanchajuje (Kinija). muoti bendras komunikacines technologijas, identifikuoti ir šalinti svarbiausius barjerus integruojant fragmentuotus transporto tinklus bei užtikrinant interoperabilumą”.

Albertas Šimėnas, bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” generalinio direktoriaus pavaduotojas, atkreipė dėmesį į pokriziniu laikotarpiu įmonės vežamų krovinių srauto augimą

mąjį dešimtuką Europoje, už nugaros palikdama tokių šalių kaip Rumunija, Turkija, Ispanija, Olandija geležinkelininkų įmones.

Turėjo kuo pasigirti ir Klaipėdos jūrų uosto direkcijos (KVJUD) komercijos direktorius Artūras Drungilas.

Pasak jo, KVJUD 2011 metais tapo trečiu uostu rytinės Baltijos jūros dalies pagal krovos apimtį (pernai buvo perk-

Berlyne (Vokietija) vykusiame EWTCA organizuotame forume dalyvavo aštuonių šalių atstovai. rauta 36,6 mln. tonų krovinių). Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdomasis direktorius Haroldas Kovsas pateikė visų didžiausių mūsų šalies krovos kompanijų (“Begos”, “Smeltės”, KLASCO, Konteinerių krovos terminalo ir kitų) konkrečius veiklos rodiklius ir potencialias galimybes plėtoti veiklą.

ES tikslas - glaudesnis bendradarbiavimas Iš kitų forumo dalyvių daug dėmesio sulaukė Europos intermodalinės asociacijos (EIA) generalinio sekretoriaus Peterio Wolterso pranešimas.

Jis pabrėžė būtinybę plėtoti žaliąjį transportą ir žaliuosius transporto koridorius, taip pat apžvelgė svarbiausias ES vadovybės pozicijas šiuo klausimu. “Būtina gerinti jūrinės lai-

vybos ekologinius rodiklius. Iki 2050 metų ES jūrų transporto sektoriuje anglies dioksido turėtų būti išmetama 40 proc. (jei leis galimybės - 50 proc.) mažiau nei 2005 metais. Antra, iki 2030-ųjų trečdalis didesniu nei 300 kilometrų atstumu keliais vežamų krovinių turėtų būti gabenami geležinkeliais arba vandens transportu, o iki 2050 metų šis skaičius turėtų viršyti 50 procentų. Tokį perėjimą turėtų palengvinti efektyvūs ekologiški krovinių vežimo koridoriai. Norint pasiekti šį tikslą reikės sukurti atitinkamą infrastruktūrą”, - sakė EIA vadovas.

Svarbiausius EWTCA forumo rezultatus numatoma apsvarstyti apskritojo stalo diskusijoje, kuri vyks lapkričio 30 dieną Briuselyje. Joje dalyvaus ir EIA atstovai.

•

2012 11 07 Lietuvos žinios

Trasa

19

Avarijos lenktynėse lėmėnaująnugalėtoją Nelaimių virtinė

ILONA STAŠKUTĖ

Antroje lenktynių pusėje užsimezgė įspūdinga kova tarp R.Grosjeano, Paulo di Restos iš “Force India” ir Sergio Perezo iš “Sauber”.

Sportininkai taip įsikarščiavo, kad ėmė lenkti vienas kitą besiblaškydami po visą trasą. S.Perezas trumpam buvo išlėkęs už jos ribų, tačiau įkarščio apimtas įlėkė atgal į trasą nepasižiūrėjęs, kad varžovai nebespės sustabdyti. Visi trys bolidai susidūrė, o nevaldomas R.Grosjeano bolidas užkliudė ir iš paskos važiuojantį M.Webberį. Šie du sportininkai lenktynių tęsti nebegalėjo, o į trasą dar kartą išvažiavo saugos automobilis. Rikiuotei sulėtėjus ištirpo visa trijų lyderių persvara ir S.Vettelis priartėjo prie jų per lenkimui tinkamą atstumą.

Dėl savo pozicijos greičiausiai nesijaudino tik K.Raikkonenas. Jo inžinieriui radijo ryšiu pamėginus patarti, kaip geriau apšildyti padangas, suomis tik atrėžė: “Palikite mane ramybėje, aš žinau, ką darau.”

Nepaprastai įtemptose “Formulės-1” (F-1) Abu Dabio “Grand Prix” (GP) lenktynėse pergalę pirmą kartą šįmet šventė Kimi Raikkonenas, o intriga dėl čempiono titulo tik dar labiau sustiprėjo.

Prieš lenktynes vargu ar kas tikėjosi “Lotus” lenktynininko pergalės, bet ramių nervų suomio kantrybė ir šiek tiek sėkmės padėjo K.Raikkonenui po daugiau nei trejų metų pertraukos vėl užlipti ant aukščiausiojo apdovanojimų pakylos laiptelio. Jis tapo jau net aštuntuoju sportininku, kuris šįmet pelnė bent vieną pergalę.

Vertėjo grįžti Paskutinį kartą anksčiau 33 metų suomis buvo nugalėjęs 2009 metais Belgijos GP su “Ferrari”, o 2010-aisiais iškeitė F1 į ralį. Gana sėkmingai debiutavęs Pasaulio ralio čempionate K.Raikkonenas vėliau bandė lenktyniauti ir kitokiais kėbuliniais automobiliais, tačiau šįmet grįžo daryti to, ką moka geriausiai, - vairuoti F-1 bolido. Prisidėjęs prie stiprios vidutiniokės “Lotus” jis per septynerias lenktynes užėmė prizines vietas, tačiau vis pritrūkdavo iki pergalės. Bet Abu Dabyje jam netrūko nieko.

Vos lenktynėms prasidėjus K.Raikkonenui greičiausiai pavyko pajudėti iš vietos. Jis bemat aplenkė prieš jį stovėjusius Pastorą Maldonado iš “Williams” bei Marką Webberį iš “Red Bull” ir pakilo į antrąją vietą, iš karto už “McLaren” lenktynininko Lewiso Hamiltono.

P.Maldonado įsitvirtino trečiojoje pozicijoje, bet jį vijosi F.Alonso, pirmajame rate įspūdingu manevru aplenkęs M.Webberį. Buvo matyti, kad ispanas nuo pirmos lenktynių akimirkos nusiteikęs pasiekti kuo geresnį rezultatą, nes F-1 čempionatui baigiantis jam svarbus kiekvienas taškas.

Jo motyvaciją dar sustiprino tai, kad vienintelis realus varžovas dėl titulo, “Red Bull” lyderis Sebastianas Vettelis, prieš Abu Dabio GP čempionate pirmavęs 13 taškų, lenktynes pradėjo iš paskutinės vietos. Taip nutiko, nes S.Vettelio kvalifikacijos rezultatas buvo anuliuotas dėl nepakankamo pagal taisykles degalų likučio mėginiui jo bolide.

Padėjo varžovų klaidos Gavęs tokią didelę baudą S.Vettelis vargiai galėjo tikėtis lenktynėse gero rezultato. Tačiau nuo pat lenktynių pradžios jam puikiai sekėsi kilti pozi-

N.Rosbergas sukėlė avariją didžiuliu greičiu trenkdamasis į netikėtai stabdančio N.Karthikeyano bolidą. / La press/Scanpix nuotraukos cijomis aukštyn. Vokiečiui neabejotinai pagelbėjo ir varžovų klaidos, tokios kaip pirmajame varžybų rate įvykusi avarija, kurioje dalyvavo abu “Force India” lenktynininkai, Bruno Senna iš “Williams”, “Mercedes” lenktynininkas Nico Rosbergas ir Romainas Grosjeanas iš “Lotus”.

Sportininkams nepasidalijus trasos labiausiai nukentėjo Nico Hulkenbergas, jo “Force India” bolidas nebegalėjo važiuoti. Tačiau teisėjai nusprendė, kad tai tik lenktyninis incidentas, ir niekam neskyrė baudų.

S.Vettelis taip pat nusilaužė gabalėlį priekinio sparno prisilietęs prie B.Sennos bolido, bet jo komanda nusprendė, kad jis gali tęsti varžybas apgadintu automobiliu.

Baisi avarija Varžybų dalyviams nuvažiavus vos 8 ratus iš 55 kilo dar viena baisi avarija. N.Rosbergas didžiuliu greičiu

nuolaužų, todėl lenktynių pristabdyti išvažiavo saugos automobilis.

Sportininkams iš lėto važiuojant vienam paskui kitą “Red Bull” ekipa pastebėjo, kad į 13 poziciją pakilusio S.Vettelio bolidui trūksta stabilumo, ir pakvietė sportininką pasikeisti priekinio sparno. Kadangi lenktynės buvo pristabdytos, vokietis per sustojimą boksuose beveik nieko neprarado. Jis grįžo į paskutinę poziciją, bet lengvai pavijo greta vienas kito susispietusius varžovus.

“Formulės-1” Abu Dabio “Grand Prix” pergalę pirmą kartą šįmet šventė suomis K.Raikkonenas.

Antras kartas Dar po dešimties ratų nutiko netikėtas įvykis rikiuotės priekyje - sugedo pirmavusio L.Hamiltono bolidas.

Jam tai jau antra tokia nesėkmė šįmet, dėl gedimo sportininkas iš pirmosios pozicijos jau buvo pasitraukęs Singapūro GP. L.Hamiltonui sustojus į pirmąją vietą pakilo K.Raikkonenas ir nė

Turint galvoje, kokiomis sudėtingomis aplinkybėmis S.Vetteliui pavyko pelnyti trečiąją vietą, F.Alonso per likusias dvejas varžybas prireiks labai daug sėkmės. trenkėsi į netikėtai stabdančio Naraino Karthikeyano HRT bolidą ir perskriejęs virš varžovo rėžėsi į trasą juosiančią apsauginę tvorą. Laimei, nė vienas sportininkas nesusižeidė, bet trasoje liko daugybė

Sprintas iki finišo

trumpam nebeužleido jos iki pat lenktynių finišo. Varžyboms baigiant įpusėti ir artėjant vieninteliams sustojimams, per kuriuos galima pasikeisti padangas, keletą pozicijų prarado lyderių tempo nebegalintis palaikyti

P.Maldonado, o jį bandantis lenkti M.Webberis apsisuko trasoje ir taip pat prarado keletą pozicijų.

Sportininkams pasikeitus padangas lenktynių lyderiai pasijuto gana nejaukiai, nes į antrąją poziciją netikėtai pakilo S.Vettelis, padangas pasikeitęs kartu su priekiniu sparnu. Dėl saugos automobilio jis sutaupė daug brangaus laiko, o pasikeitęs padangas į minkštas galėjo važiuoti gerokai greičiau už varžovus, kurių dauguma varžybas pradėjo su kietesnėmis padangomis.

Teoriškai vokietis galėjo nebesikeisti padangų iki pat finišo, tačiau jos nusidėvėjo likus trečdaliui distancijos ir S.Vettelis dar kartą užsuko į boksus.

Dėl to jis nukrito į ketvirtąją poziciją už F.Alonso ir Jensono Buttono iš “McLaren”, bet netrukus čempiono titulą ginančiam vokiečiui dar kartą pagelbėjo varžovų nesėkmė.

Geriausias metų automobilis paaiškės gruodį Savaitės pradžioje startavo jau šešioliktą kartą surengtas konkursas “Metų automobilis 2013”. Šiemet į jo laurus pretenduoja 38 šalyje ką tik pasirodę automobiliai - tai yra rekordas nuo pat konkurso pradžios.

Daugiausia automobilių - penkis naujausius “Ford”, “Mazda” ir “Mitsubishi” modelius - konkursui pateikė didžiausia naujų automobilių prekybos bendrovė Lietuvoje “Inchcape Motors”. Po tris į renginį delegavo “Hyundai”, “Kia” ir “Volkswagen” įgaliotieji atstovai.

“Konkurse dalyvauja beveik visų gamintojų modeliai, parduodami ir prižiūrimi Lietuvoje. Nuo pačių paprasčiausių ir pigiausių, įperkamų ab-

soliučiai daugumai šalies žmonių, iki žvėriška galia trykštančių monstrų su naujausiomis, moderniausiomis aplinką tausojančiomis ir degalų sąnaudas mažinančiomis technologijomis, kainuojančių netoli arba ir per 200 tūkst. litų”, - teigiama rengėjo, Lietuvos žurnalistų autoklubo pranešime žiniasklaidai.

Kas ko vertas iš 38 konkurso dalyvių, iš dalies paaiškės po bandymų stovyklos, kuri bus surengta Druskininkuose lapkričio 21-25 dienomis. “Metų automobilis 2013” ir kitų pagrindinių nominacijų laureatai bus paskelbti gruodžio 9 dieną tiesioginėje televizijos transliacijoje.

Trečią kartą konkursų istorijoje finalą ir pagrindinių nominacijų paskelbimą visos Lietuvos gyventojai turės progą stebėti tiesiogiai. Tiki-

Savaitės pradžioje startavęs konkursas “Metų automobilis 2013” truks apie mėnesį. / LŽ archyvo nuotrauka masi, kad jie bus itin aktyvūs ir rinkdami “Tautos automobilį 2013”.

Be jau minėtų nominacijų, bus ren-

kamas “Metų visureigis 2013”, “Metų miesto visureigis 2013”, “Metų jaunimo automobilis 2013”, “Verslo klasės

Saugos automobiliui pasitraukus iki finišo buvo likę tik 12 ratų ir lyderių ketvertukas ėmė spausti vienas kitą iš visų jėgų. J.Buttonas ilgai sėkmingai gynėsi nuo S.Vettelio ir tuo pat metu mėgino spausti F.Alonso, bet likus penkiems ratams iki finišo turėjo pripažinti vokiečio persvarą. Sukaupęs visas jėgas F.Alonso bandė pasivyti K.Raikkoneną, bet jam pristigo laiko. Suomis kirto finišo liniją pirmas, o už jo finišavo F.Alonso, atsilikęs vos 0,8 sekundės.

Trečiąją vietą užėmė itin permainingas lenktynes įveikęs S.Vettelis, o J.Buttonas liko ketvirtas.

Penktąją vietą pelnė kiek daugiau atsilikęs P.Maldonado, šeštas finišavo Kamui Kobayashi iš “Sauber”, o septintoji vieta atiteko Felipei Massai, praradusiam daug brangaus laiko po apsisukimo trasoje lenktynių pradžioje.

Aštuntąją vietą iškovojo B.Senna, devintąją - P.di Resta, o dešimtąją vietą užėmė Danielis Ricciardo iš “Toro Rosso”.

Po šių lenktynių F.Alonso sumažino S.Vettelio persvarą čempionate iki 10 taškų, tačiau turint galvoje, kokiomis sudėtingomis aplinkybėmis vokiečiui pavyko pelnyti trečiąją vietą, “Ferrari” lyderiui per likusias dvejas varžybas prireiks labai daug sėkmės.

Kitos F-1 lenktynės įvyks lapkričio 18 dieną JAV, naujoje Austino trasoje, Teksase.

•

Pretendentai į “Metų automobilio 2013” karūną “Audi A3”, “Audi A6 Allroad”, BMW 320i, “Chevrolet Malibu”, “Citroen DS5”, “Dacia Lodgy”, “Fiat 500 L”, “Ford B-MAX”, “Ford Focus”, “Ford Ranger Wildtrak”, “Hyundai i20”, “Hyundai i30”, “Hyundai i30 CW”, “Honda Civic”, “Honda CR-V”, “Isuzu D-Max”, “KIA cee’d”, “KIA cee’d Sportswagon”, “KIA Optima”, “Lexus GS 450h”, “Mazda CX-5”, “Mercedes-Benz A”, “Mercedes-Benz GLK”, “Mitsubishi Outlander”, “Opel Mokka Cosmo”, “Peugeot 208”, “Peugeot 301”, “Renault Clio”, “SEAT Ibiza”, “Subaru BRZ”, “Subaru XV”, “Škoda Rapid”, “Toyota GT 86”, “Toyota Yaris Hybrid”,”Volkswagen Golf”, “Volkswagen Passat Alltrack”, “Volkswagen Up!”, “Volvo V40”.

automobilis”, “Saugiausias automobilis”, “Gražiausio dizaino automobilis”, “Moterų aistros automobilis”, “Sportiškiausias automobilis” ir kiti.

•

20

2012 11 07 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai IEŠKO DARBO

PRANEŠIMAS APIE KETINIMĄ PERLEISTI TEISES IR PAREIGAS PAGAL DRAUDIMO SUTARTIS

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika.

Tel. 8 651 62 085.

SIŪLO MOKYTIS

Mokome groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais ir dainuoti. Tel. 8 616 43 418.

AB “Achema” šiuo metu darbui Jonavoje reikalinga(-s): VYRIAUSIASIS GYDYTOJAS(-A)

BUTAI IŠSINUOMOTŲ

Butą arba kambarį Vilniaus centre architektūrą studijuojanti mergina (tvarkinga, neturinti žalingų įpročių).

Tel. 8 630 69 377.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 km nuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoli parduotuvė, kaina - sutartinė).

Tel. (8 5) 273 2008.

PERKA

Reikalavimai: • Aukštasis universitetinis medicininis išsilavinimas; • Panašaus darbo patirtis; • Savarankiškumas ir atsakingumas; • Vadybinio darbo patirtis; • Darbo medicinos gydytojo kvalifikacija - privalumas.

Darbo pobūdis:

• Atlieka vyriausiojo gydytojo funkcijas, reikalingas kokybiškam poliklinikos darbui užtikrinti • • •

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

•

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

•

BUITINĖ TECHNIKA PARDUODA

Pigiai veikiančius: monitorių kompiuteriui LGF700P Flatron“ ir rašalinį spausdintuvąkopijavimo aparatą HP 1215.

Tel. 8 682 33 024.

GYVŪNAI, GALVIJAI PARDUODA

Skubiai dvi gražias, darbui tinkančias kumeles: Lietuvių sunkiųjų veislės 4 metų ir trakėnų 3 metų. Prienų r., tel.

8 618 33 284, nuo 10 iki 19 val.

PASLAUGOS

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius. Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą.

Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310.

LEIDINIAI PARDUODA

Visų firmų lengvųjų automobilių bei sunkvežimių eksploatacijos bei remonto žinynus, specializuoto remonto literatūrą autoservisams. Išrašo sąskaitas. Atveža.

Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194.

PRANEŠIMAI

IĮ „ELEKUS“ (kodas 300005819, buveinė - Panevėžio m., Klaipėdos g. 94A, registras - VĮ Registrų centro Panevėžio filialas), pertvarkoma į ELEKUS, UAB. Tel. pasiteirauti 8 615 55 918. Užs. R-620 Biudžetinė įstaiga Vilniaus vaikų ir jaunimo klubas „Raganiukė“ (į. k. 191665338) keičia savo pavadinimą į BĮ Vilniaus atvirą jaunimo centrą „Mes“.

Užs. LM-3463

(vadovauja GKK veiklai, teikia informaciją darbdavio administracijai, organizuoja sklandžią gydomąją ir profilaktinę poliklinikos veiklą); Kontroliuoja gydomąją ir profilaktinę veiklą; Palaiko ryšį su VLK ir KTLK, sprendžiant gydomųjų kelialapių ir kompensuojamųjų vaistų klausimą, kontroliuoja racionalų jų panaudojimą; Organizuoja ir kontroliuoja sveikatos, pirmos pagalbos mokymą gyventojų tarpe, koncerno įstaigose, vairuotojų mokyklose ir panašiai; Kontroliuoja neformalaus švietimo užsiėmimus, kartą metuose organizuoja personalo mokymą - pratybas medicinos pagalbos teikimo ekstremaliomis sąlygomis tema, panaudojant turimą medicininę aparatūrą; Analizuoja poliklinikos pacientų sergamumą, dispanserizaciją.

Bendrovė siūlo:

• Visas socialines garantijas; • Darbą didelėje, perspektyvioje kompanijoje; • Aukštą atlyginimą, motyvuojančią skatinimo sistemą; • Mokymus, profesinio tobulėjimo galimybes.

Kontaktai, papildoma informacija: (8 349) 56 041; 8 610 23 790.

Gyvenimo aprašymus siųsti elektroniniu paštu: a.macionyte@achema.com iki 2012 12 01.

Užs. V-3407

Informuojame, kad UADB „Industrijos garantas“ (kodas 110070382, registruotos buveinės adresas: Kęstučio g. 4/14, LT-08117 Vilnius, telefonas: +370 5 249 2261, faksas: +370 5 275 3657, elektroninis paštas: info@igarantas.lt) ketina perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartis UAB DK „PZU Lietuva“ (kodas 110057869, registruotos buveinės adresas: Konstitucijos pr. 7, LT-09308 Vilnius, telefonas: +370 5 2790007, faksas: +370 5 2790019, elektroninis paštas: info@pzu.lt). Šis teisinio pobūdžio procesas nesukels jokio neigiamo perleidžiamų draudimo sutarčių sąlygų pasikeitimo. Šių sutarčių vykdymą toliau tęs UAB DK „PZU Lietuva“.

Aukščiau minėtas perleidimas bus atliktas tik jei tam bus gautas Lietuvos banko leidimas.

UADB „Industrijos garantas“ draudėjai turi teisę raštu pareikšti draudimo įmonei savo prieštaravimus dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis per 2 mėnesius nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Visus prieštaravimus prašome pateikti arba siųsti paštu šiuo adresu: UADB „Industrijos garantas“, Kęstučio g. 4/14, LT-08117 Vilnius, Lietuvos Respublika arba elektroniniu paštu: info@igarantas.lt.

Draudėjai, prieštaraujantys teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimui, turi teisę nutraukti draudimo sutartis jose nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo. Užs. R-619

PRANEŠIMAS APIE KETINIMĄ PERLEISTI TEISES IR PAREIGAS PAGAL PERDRAUDIMO SUTARTIS Informuojame, kad UADB „Industrijos garantas“ (kodas 110070382, registruotos buveinės adresas: Kęstučio g. 4/14, LT-08117 Vilnius, telefonas: +370 5 249 2261, faksas: +370 5 275 3657, elektroninis paštas: info@igarantas.lt) ketina perleisti savo teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis UAB DK „PZU Lietuva“ (kodas 110057869, registruotos buveinės adresas: Konstitucijos pr. 7, LT-09308 Vilnius, telefonas: +370 5 279 0007, faksas: +370 5 279 0019, elektroninis paštas: info@pzu.lt). Šis teisinio pobūdžio procesas nesukels jokio neigiamo perleidžiamų perdraudimo sutarčių sąlygų pasikeitimo. Šių sutarčių vykdymą toliau tęs UAB DK „PZU Lietuva“.

Aukščiau minėtas perleidimas bus atliktas tik jei tam bus gautas Lietuvos banko leidimas.

Perdraudėjai ir perdraudikai turi teisę raštu pareikšti UADB „Industrijos garantas“ savo prieštaravimus dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal perdraudimo sutartis per 30 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Visus prieštaravimus prašome pateikti arba siųsti paštu šiuo adresu: UADB „Industrijos garantas“, Kęstučio g. 4/14, LT-08117 Vilnius, Lietuvos Respublika arba elektroniniu paštu: info@igarantas.lt.

Perdraudėjai ir perdraudikai, prieštaraujantys teisių ir pareigų pagal perdraudimo sutartis perleidimui, turi teisę nutraukti perdraudimo sutartis jose nustatyta tvarka.

Užs. R-619

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA SKELBIA KONKURSUS: Adakavo socialinės globos namų direktoriaus pareigoms

(teisinė forma - biudžetinė įstaiga, buveinė - Jono Adakausko g. 1, Adakavo I k., Skaudvilės sen., Tauragės r., kodas - 190790919)

Obelių vaikų globos namų (teisinė forma - biudžetinė įstaiga, buveinė - Mokyklos g. 9, direktoriaus pareigoms Obeliai, Rokiškio r., kodas - 290257110) Pretendentų kvalifikaciniai reikalavimai: • turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą;. • turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujančio darbo patirtį; • gerai žinoti Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius socialinių paslaugų planavimą, organizavimą, teikimą, finansavimą, kokybės vertinimą ir kontrolę, biudžetinių įstaigų administravimą ir finansavimą, darbo santykių organizavimą; • išmanyti strateginio planavimo metodiką, sugebėti organizuoti darbą, rengiant metinius veiklos planus; • mokėti valstybinę kalbą; • turėti darbo kompiuteriu įgūdžius; • gebėti savarankiškai planuoti, organizuoti įstaigos darbą; • mokėti valdyti, kaupti, sisteminti, analizuoti ir apibendrinti informaciją, daryti išvadas ir priimti sprendimus; • išmanyti dokumentų rengimo taisykles.

Pretendentų atrankos būdas - testas raštu ir testas žodžiu (pokalbis).

Pretendentai privalo pateikti: 1. Prašymą leisti dalyvauti konkurse (prašymas gali būti pildomas ir vietoje); 2. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, darbo patirtį patvirtinantį dokumentą ir šių dokumentų kopijas (jeigu dokumentai siunčiami registruotu laišku, pateikiamos šiame punkte nurodytų dokumentų kopijos, patvirtintos notaro); 3. Gyvenimo aprašymą; 4. Užpildytą pretendento anketą (pagal Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 301, priedą) (anketa gali būti pildoma ir vietoje); 5. Savo privalumų sąrašą, nurodant dalykines savybes; 6. Savo, kaip įstaigos vadovo, veiklos programą.

Dokumentai priimami 14 kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo adresu: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Personalo skyrius, 311 arba 314 kab., A.Vivulskio g. 11, Vilnius.

Telefonai pasiteirauti: (8 5) 266 8145, 266 4253.

Pretendentai gali pateikti dokumentus asmeniškai arba siųsti registruotu laišku. Užs. LM-3455

Informuojame apie pradedamą rengti žemės sklypų Jonavos r. sav., Šilų sen., Lukšių k., kadastr. Nr. 4628/0002:137 ir Nr. 4628/0002:277, detalųjį planą, tikslu: žemės sklypų apjungimas, žemės paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pobūdis - pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas (planuojama biodujų gamybos ir sandėliavimo statinių statyba). 2012 10 22 pasirašyta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 12/03-589.

Planavimo organizatorius: UAB „Bio Gamykla“, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, tel. 8 620 19 329.

Informaciją teikia projekto rengėjas: UAB „Miesto planas“, Spaustuvininkų g. 11, Kaunas, tel./faks. (8 37) 20 26 43, ep. paštas: info@miestoplanas.lt.

Užs. R-621 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto įgyvendinimui

UAB „BALDŲ MEISTRAS“ SKELBIA PIRKIMO KONKURSĄ Pirkimo objektas: 5 ašių apdirbimo centras.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo data: 2012 m. lapkričio 22 d. 10.00 val.

Vokų su pasiūlymais atplėšimo vieta: Advokatų kontora „Adversus“, M.Valančiaus g. 6, Vilnius.

Komercinius pasiūlymus ir atsiliepimus raštu prašome pateikti iki 2012 m. lapkričio 22 d.

10.00 val. adresu: Advokatų kontora „Adversus“, M.Valančiaus g. 6, Vilnius.

Pasiteirauti: el. p.: uabbaldumeistras@gmail.com, tel. 8 650 53 206.

Užs. LM-3464

Nacionalinis dienra‰tis

Informuojame, kad 2012 m. lapkričio 17 dieną 9 val. 25 min. matininkas Giedrius Paužolis atliks žemės sklypo, kad Nr. 0101/0043:125, esančio adresu: Pavasario g. 15, Vilniuje, ribų ženklinimą-derinimą.

Kviečiame dalyvauti besiribojančio žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0043:132) savininkus ar naudotojus.

Kontaktinis tel. 8 601 13 743, el. p.: giedrius.pauzolis@inbox.lt Užs. LM-3460

Lietuvos žinios R E K L A M A www.lzinios.lt

reklama@lzinios.lt

Tel.:

249 2166, 249 2173.

Faksas:278 4104.

22

2012 11 07 Lietuvos žinios

TV programos

TREČIADIENIS 7 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-7 11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00“Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 12.15 “Laba diena, Lietuva”.

12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.50 “Prisikėlęs faras” N-7 19.45 “Rojus Lietuvoj” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Stilius”. Veidai 21.45 “Teisė žinoti” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Teisė žinoti”. Laidos tęsinys 22.45 “Garsiausios pasaulio kapinės”. Vienos centrinės kapinės 23.25 Vakaro žinios 23.40 “Rojus Lietuvoj” (k.)

0.10 “Stilius”. Jausmai (k.)

LNK 6.20 “Agentas šunytis” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Madagaskaro pingvinai” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40 Koncertas “Auksinis gramofonas” (k.)

13.10 “Didžioji sėkmė” 13.40 “Madagaskaro pingvinai” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Diagnozė: Seimas” 20.55 “Karamelinės naujienos” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” 22.35 Kriminalinis trileris “Los Andželas slaptai” N-14 1.25 “Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius” N-7

TV3 6.15 “Teleparduotuvė” 6.30 “Nauja diena”. Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Naisių vasara” 11.00 “Beatos virtuvė” 12.00 “Ką manai?”

13.00 “Akistata” 13.40 “Juodoji skylė” 14.10 “Drakonų medžiotojai” 14.40 “Smurfai” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara”

18.45 TV3 žinios 19.20 “Akistata” 20.00 “Motina ir sūnus” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Pagrindinis įkaltis” 23.05 “CSI Niujorkas” 0.05 “Žmogžudystė” 1.00 “Gelbstint Greisę” 1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Kalbame ir rodome” (k.) N-7 8.00 “Užkalnio 5” (k.) N-7 9.00 “Prajuokink mane” (k.) N-7 10.00 “Be namų negerai: naujas gyvenimas” 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Jūrų velniai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Liejyklos gatvė” N-7 19.25 “Auksarankiai” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Taip. Ne” 21.25 “Sąmokslo teorija” N-7 22.25 “Mentai” N-7 23.25 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 0.25 “Kalbame ir rodome” (k.)

N-7 1.25-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Superdidvyrių komanda” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džeko nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Teresa” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 17.30 “Pasaulio virtuvė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai” N-7 21.00 Kriminalinė komedija “Dingti iš akių” N-7 23.25 “Užribis” N-7 0.25 “Kelias per ramunes”

LRT kultūra 8.00 “Odisėjo klajonės” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Operos solistui Jonui Jociui atminti. Koncertas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Jono Jocio 80-mečio jubiliejui paminėti (k.) 13.50 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Dainuoja choras “Jauna muzika” (k.) 14.15 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 14.50 “Prisiminkime”. Dainuoja Nijolė Ambrazaitytė 15.00 “Tapatybės labirintai” (k.)

15.30 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 15.45 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Netradicinės pamokos” 18.45 “Prisiminkime”. Šoka Jūratė ir Česlovas Norvaišos 19.00 Europos taurės krepšinio turnyro rungtynės.

“Prienai” - Jeruzalės “Hapoel Migdal” (Izraelis). Tiesioginė transliacija 20.50 J.Meko kūrybos retrospektyva.

“Prarasta prarasta prarasta” 22.20 Vienas eilėraštis 22.30 Drama “Nuostabus miestas” N-14 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 1.40 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Šoka Marie-Claude Pietragalla ir baleto trupė “Alois” (Prancūzija)

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Topmodeliai” 11.00 “Kobra 11” 12.00 “Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Topmodeliai” 16.00 “Vampyrų žudikė” 17.00 “Kobra 11” 18.00

Kinas KAUNAS

SKALVIJA POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS (dokumentinis filmas) 7 d. 15.40 val.

LIETUVA ANTRAJAME PASAULINIAME KARE. KINO DOKUMENTIKA (dokumentinis filmas) 7 d. 19.30 val.

FILMAS APIE MEILĘ IR GRYBUS (drama) 7 d. 20.50 val.; 8 d. 16.10 val.

PASAKA POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS (dokumentinis filmas) 7 d. 17.30, 21.30 val.; 8 d. 15.30 val.

TABU (trileris) 7 d. 18.30 val.

KINO VAKARAI SU IZOLDA 7 d. 19 val.

PUSBROLIAI (komedija) 7 d. 19 val.

AFTERIS (drama) 7 d. 21 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 7 d. 21.15 val.; 8 d. 21.45 val.

OZO KINO SALĖ LOPE DE VEGA: PALAIDŪNAS IR GUNDYTOJAS (drama) 7 d. 16 val.

CINAMON VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 8 d. 16.45 val.

7 d. 10.15, 11.45, 13.30, 14.45, 17, 18, 20.10, 21.15 val.; KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 7, 8 d. 13, 18.45 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 7 d. 13.15 val.; 8 d. 13.15, 18.15 val.

LAUKINIAI (komedija) 7, 8 d. 15.45, 21 val.

KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas) 7, 8 d. 11.30 val.

LEDYNMETIS 4: ŽEMYNŲ ATSIRADIMAS (animacinis filmas) 7, 8 d. 10.30 val.

ŠIAULIAI 007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 7 d. 12.15, 15.15, 18.35, 20.45 val.; 8 d. 12.15, 15.15, 18.35, 20.45, 21.35 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 7, 8 d. 18, 22.15 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 7, 8 d. 12.35 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 7, 8 d. 13.15, 15.45, 19.30, 21.45 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 7 d. 10.35, 14.45, 16.45, 18.45 val.; 8 d. 10.35, 14.45, 18.45 val.

LAUKINIAI (komedija) 7 d. 21.35 val.; 8 d. 20.30 val.

LAIKO KILPA (fantastinis veiksmo filmas) 7, 8 d. 16.15 val.

DŽOKAS (animacinis filmas) 7, 8 d. 11.15 val.

FORUM CINEMAS ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 7 d. 12.30 val.; 8 d. 12.30, 17.45 val.

MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija) 7, 8 d. 12, 18 val.

VYRAS SU GARANTIJA (komedija) 7, 8 d. 20.45 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 7 d. 18 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 7, 8 d. 11, 13.30, 16.15, 18.45, 21.15 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 7 d. 11.30, 15, 18.15, 20.30, 21.30 val.; 8 d. 10.45, 14, 20.30, 21.30 val.

LAUKINIAI (komedija) 7, 8 d. 14.45, 21 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 7, 8 d. 10.15, 15.15 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 7 d. 12.45 val.; 8 d. 12.45, 18.30 val.

300 LAIPSNIŲ: MEILĖS IR NUODĖMIŲ RATU (drama) 7, 8 d. 13.15, 20.50 val.

PARANORMANAS (animacinis filmas) 7, 8 d. 16 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 7 d. 18.30 val.

MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija) 7, 8 d. 18.15 val.

KITA SVAJONIŲ KOMANDA (dokumentinis filmas) 7, 8 d. 12, 18.30 val. Į ROMĄ SU MEILE (romantinė komedija) 7, 8 d. 14 val.

6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Gyvenimo būdas” 10.15 “Namų daktaras” 10.55 Dok. f. “Adolfas Hitleris” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Negaliu tylėti” 15.00 Žinios 15.10 “Jaunikliai” N-7 15.45 Dok. f. “Obama. Ar pasiteisino viltis?” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Obama. Ar pasiteisino viltis?” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 Dok. f. “Berija - Stalino įrankis” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Paskutinis šansas įsimylėti” 9.00 Drama “ŽKVD” N-7 11.00 Drama “Elektriniame rūke” N-7 13.00 Drama “Tarp dviejų mylimųjų” N-7 15.00 Animac. f. “Iliuzionistas” 17.00 Komedija “Pažadėk man!” N-7 19.05 Melodrama “Gatvės šokiai” 21.00 Trileris “Įkalinta pragare” N-14 23.00 Komedija “Didysis Bakas Hovardas” 1.00 Drama “Mergišius” S

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Vaiduokliškos istorijos” 9.45 “Kenedžiai” 10.45 “Kultūra+” (k.) 11.15 “Kritinė riba” N7 12.15 “Vieninteliai ir nepakartojami”. Klaipėdos teatralų kūrybos vakarai (k.) 12.45 “Reidas” (k.)

13.15 Drama “Coco Chanel”. 1, 2 s. 16.45 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 17.15 “Senas geras faras” N-7 18.15 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!”

18.45 “Pražūtingas auksas” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Advokatė Lovinski” 21.15 “Karamelė” 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Kinomano užrašai” (k.)

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 “Viskas bus gerai” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios.

Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Kaimo gydytojas” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Vyšnios spalva” 21.05 “Šuniškas darbas” 22.05 “Revoliucija, kurios niekas nepastebėjo. Spalio 27-oji” 23.00 “Operatyvininkai” 23.55 Žinios+ 1.10 “Sąžiningas detektyvas” 0.45 “Klimo Samgino gyvenimas”. 2 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.25 “Futbol Mundial” žurnalas 11.55 Futbolas.

UEFA Čempionų lyga. “Real” - “Borussia” 13.45 Tenisas. Barclays ATP pasaulio turo finalinis turnyras 15.45 Tenisas. Barclays ATP pasaulio turo finalinis turnyras.

Tiesioginė transliacija 17.45 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 18.10 “Formulė-1”. Abu Dabio GP lenktynių apžvalga 19.10 “Futbol Mundial” žurnalas 19.40 Tenisas. Barclays ATP pasaulio turo finalinis turnyras 21.40 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Chelsea” - “Shakhtar”. Tiesioginė transliacija 23.40 Tenisas.

Barclays ATP pasaulio turo finalinis turnyras 1.40 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Vaikinai iš Niujorko 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškasis motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Išgyvenimo pamokos 22.00 Kova dėl Amazonės 23.00 80 būdų, kaip apkeliauti pasaulį 0.00 Naivuolis užsienyje 1.00 Tiesa ir melas

FORUM CINEMAS ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 7, 8 d. 10.45, 15.30, 20.30 val.

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 7, 8 d. 21.30 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 7 d. 18.15 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 7, 8 d. 14, 16.30, 19, 21.45 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)

VILNIUS

KAUNO KAMERINIS TEATRAS

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 7 d. 18.30 val. “Tristanas ir Izolda”

8 d. 18.30 val. “Traviata” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 7 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Bunkeris” JAUNIMO TEATRAS 10 ir 11 d. 17 val. “Kovos klubas” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 10 ir 11 d. 11 ir 13 val. “Stebuklingoji kreidelė” 10 d. 18 val. “Paskutinysis aistringas meilužis” 11 d. 18 val. “Nr. 13 (Out of Order)” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 7 d. 18.30 val. “Visu greičiu atgal!”

8 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai”

9 d. 18.30 val. “Freken Julija” 10 d. 12 val. Aktorių ansamblis “Degam”. “Pupi pipa pupi” 10 d. 18.30 val. “Paskutiniai mėnesiai” 11 d. 12 val. “Brangusis atrakcionų parko dėdė” VILNIAUS “LĖLĖ” Didžioji salė 8 ir 9 d. 18.30 val. “Meteo” 10 d. 12 val. “Batuotas katinas” 11 d. 12 val. “Bitė Maja” Mažoji salė 10 d. 14 val. “Kiškių sukilimas” 11 d. 14 val. “Raudonkepurė” KEISTUOLIŲ TEATRAS 9 d. 19 val. “Mašininkai” 10 d. 12 val. Portugalų teatras. “Pasaka apie lapę” 10 d. 19 val. Portugalų teatras.

“Daktaras per prievartą” MENŲ SPAUSTUVĖ 7 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”.

“1/3 gyvenimo” 8 d. 19 val. ir 9 d. 18 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja” “DOMINO” TEATRAS 7 d. 19 val. “Apie ką kalba vyrai?”

8 d. 19 val. “Laukinė moteris” 10 d. 19 val. J.Miltinio dramos teatras. “Paskutinysis iš aistros kamuojamų meilužių”

8 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis” 9 d. 18 val. “Pirmasis kartas” 10 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 9 d. 19 val. Baltijos šalių rekordininkas ir Metų mentalistas Nicholas Kin pristato psichologinių iliuzijų šou “Second Sight” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 7 d. 19 val. Jūratės Miliauskaitės gyvo garso akustinis koncertas “Tylios dainos draugams” 9 d. 19 val. VDU “Jazz jungtys 2012”. Dalyvauja Mart Soo Solo (gitara, Estija), Charles Gayle ir Arkadijus Gotesmanas Duo (JAV, Lietuva) 10 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Kai krenta žvaigždė” 10 d. 19 val. VDU “Jazz jungtys 2012”. Dalyvauja Howard Riley Solo (fortepijonas, Didžioji Britanija), kvintetas “Spontaneous Combustion” (Prancūzija, Lietuva) KAUNO TEATRO KLUBAS 7 d. 19 val. “Pjesė prarastam balsui” (Katinėlis ir paukštelis) 8 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”

9 d. 21 val. XVII-asis tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis “Iš arti”. Koncertuoja “Bass Arco” 10 d. 19 val. “Brendžio trims!”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS ŽVEJŲ RŪMAI 7 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Mums viskas gerai” KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 11 d. 18 val. “Produktas” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 9 d. 18.30 val. “Štrausiana” 10 d. 18.30 val. “Veronika” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 10 d. 12 val. “Vištytė ir gaidelis” 11 d. 12 val. “Apapa”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 9 d. 18 val. “Sriubinė” 10 d. 18 val. Teatras “Atviras ratas”.

“Brangioji mokytoja”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 9 d. 18 val. “Jazminas” 10 d. 12 val. Šiaulių dramos teatras.

“Berniukai šoka breiką”

KAUNAS

KLAIPĖDA

PARANORMANAS (animacinis filmas) 7, 8 d. 10.15, 21.15 val.

DŽOKAS (3D, animacinis filmas) 7, 8 d. 10.30, 12.30 val.

Lietuvos ryto TV

22.45 “Daktarės dienoraštis” N-7 23.45 “Joe Zee mados pamokos” 0.45 “Misija: išteisinti!” N-7

Teatrai

VILNIUS

MIEGANČIŲ DRUGELIŲ TVIRTOVĖ (drama) 7, 8 d. 18 val.

PASIMATYMAS (komedija) 8 d. 16 val.

MULTIKINO ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (komedija) 7, 8 d. 10.30, 12.45, 15, 17.15, 19.30 val.

PAGROBIMAS 2.

NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 7, 8 d. 14.30, 16.45, 19, 22 val.

GRĖSMINGAS (sieubo trileris) 7, 8 d. 14.30, 17, 19.30, 21.50 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 7, 8 d. 11, 14, 17, 19, 20.15 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 7 d. 12, 19, 16.45 val.; 8 d. 10.30, 12.30, 14.40, 16.45, 19 val.

LAUKINIAI (komedija) 7, 8 d. 21 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (drama) 7, 8 d. 16.30, 21.15 val.

LAIKO KILPA (veiksmo filmas) 7, 8 d. 18.45, 21.45 val.

“Aferistas” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.35 UEFA Čempionų lygos rungtynės. “SC Braga” - “Manchester United FC”. Tiesioginė transliacija 23.40 Europos pokerio turas 0.40 “6 kadrai” 1.15 “Adrenalino fanatikai” 1.45 “CSI Niujorkas”

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 7, 8 d. 21.30 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 7, 8 d. 11.30, 14.45, 18, 21.10 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 7, 8 d. 10.30, 15.45 val.

KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas) 7, 8 d. 10.45 val.

KAUNO DRAMOS TEATRAS 7 d. 19 val. Didžiojoje scenoje.

Tuvos rokerių “Yat-Kha” koncertas 7 ir 8 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” 8 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės” 9 d. 19 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę” 10 d. 19 val. Didžiojoje scenoje.

“Priežastys ir pasekmės” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 8 d. 18 val. “Sevilijos kirpėjas” 9 d. 18 val. “Bučiuok mane, Keit” 10 d. 18 val. “Madam Pompadur”

10 d. 18 val. Šiaulių dramos teatras. “Skerdynių dievas” 11 d. 17 val. “Bičai” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 10 d. 12 val. “Trys lokiai” 11 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 8 d. 18 val. “Tėtis” PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

2012 11 07 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:34 leidžiasi 16:30 dienos ilgumas

8:56

Orai ir horoskopai MĖNULIS

+5 Oslas

Pirmąją delčios dieną Mėnulis teka -, leidžiasi 13:31

Delčia XI 07

Jaunatis XI 14

Priešpilnis XI 20

+11 Amsterdamas

+12 Paryžius

+6 +2

Zarasai Utena

Panevėžys

+11

Berlynas

Bordo

Ukmergė +6 +3

Kaunas

Lisabona

VILNIUS

+6 +3

+9 Madridas

+17 Barselona

+18 Nica

+16 Roma

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +7 +9 +11 Bukareštas Varna Dubrovnikas +10 Sofija +16

+20

Alytus Druskininkai

+14

Vilnius Minskas +7 +4 Varšuva +7

+6 Praha +9 Miunchenas

+6 Maskva

+6

+11

Kėdainiai +9 +6

+4 Sankt Peterburgas

+7 Ryga

+8 Kopenhaga

+6 +2

Klaipėda

+4

Talinas

+11 Londonas

Šiauliai

Stokholmas

Pilnatis XI 28

Dublinas +11

Palanga

+3 Helsinkis

+3

23

Stambulas +16

Malaga +21

+6 +3

Alžyras +21

Tunisas +21

Atėnai

+22 Larnaka

ŠIANDIEN: debesuota su pragiedruliais, daug kur numatomi trumpalaikiai lietūs. Temperatūra dieną 5-8 laipsniai šilumos.

312-oji metų diena.

Lapkričio septintoji, trečiadienis, trečioji 46-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 54 dienos.

RYTOJ: Temperatūra naktį 2-6, dieną 6-9 laipsniai šilumos. dieną 4-8 laipsniai šilumos.

Geros dienos! LŽ

Vardadienį šiandien švenčia: Ernestas, Gotautė, Karina, Sirtautas, Virginija, Virginijus; rytoj: Domantė, Gotfridas, Severinas, Svirbutas, Taurus.

Senoliai sakydavo: Pradžia galvą laužo, o paskui - niekai.

24

2012 11 07 Lietuvos žinios

Margumynai

Apie karalienės drabužius Vėjo išpūstas Marilyn Monroe sijonas tapo legenda, bet Elžbietai II tai visai nepatiktų, todėl karalienės padėjėjai į jos drabužius įsiuva svarelių.

“Karalienė dalyvauja įvairiausiuose renginiuose, kurių daugelis vyksta atvirame ore, tad staigus vėjo pūstelėjimas gali pastatyti ją į nepatogią padėtį, - naujoje knygoje rašo Angela Kelly, karalienės asmeninė padėjėja, patarėja ir prižiūrėtoja. - Jei manome, kad taip gali nutikti, retais atvejais naudojame svarelius, nepastebimai įsiūtus į dieninių suknelių siūles.”

Knyga praskleidžia uždangą, kaip kuriamas 86 metų monarchės garsusis nepriekaištingas stilius, dėl kurio britiškasis “Vogue” 2007 metais ją išrinko viena žavingiausių pasaulio moterų. Knygoje pasakojama, kaip dvejus metus buvo rengtasi šiemet birželį vykusioms karalienės valdymo deimantinio jubiliejaus iškilmėms, kaip baltą monarchės drabužį, kurį ji vilkėjo per laivų paradą Temze, įkvėpė Elžbieta I ir kaip buvo parinkta spalva, išsiskirianti raudonai išpuoštos karališkosios baržos fone. A.Kelly taip pat aprašo, kaip rūmų siuvėjų nežinia kodėl buvo paprašyta pasiūti dvi identiškas kokteilines persikų spalvos krištolu ir nėriniais puoštas sukneles. Vieną jų karalienė vilkėjo per Londono olimpiados atidarymą liepos mėnesį. Vėliau paaiškėjo, kad antrą suknelę vilkėjo kaskadininkas, kuris drauge su Džeimsu Bondu iššoko iš lėktuvo garsiajame olimpiados atidarymo filmuke.

Knygoje “Rengti karalienę: jubiliejiniai drabužiai” (“Dressing the Queen: The Jubilee Wardrobe”) skelbiamos puikios nuotraukos ir modelių eskizai, taip pat rašoma, kad karalienė naudojasi drabužiais kokiems nors diplomatiniams signalams perteikti. Tarp tokių atvejų minimi žalios spalvos drabužiai, vilkėti per jos istorinį vizitą Airijoje 2011 metų gegužę, ir 2010-aisiais Kanadoje vilkėti apdarai, papuošti indėnų mikmakų moterų pagamintais karoliukais.

•

Elžbieta II yra pelniusi “Vogue” pripažinimą kaip viena žavingiausių pasaulio moterų. / AFP/PC/Scanpix ir užsienio spaudos nuotraukos

Mažas keleivis turi būti saugus ir nekelti pavojaus kitiems.

gūnams teko prigriebti ir žiurkėną, nors jį pagauti pavyko ne iš karto “operacijoje” dalyvavo net trys policininkai. Vėliau Bivertono miesto policijos “Facebook” puslapyje atsirado pranešimas, kad “mažytis kailiniuotas keleivis nenukentėjo”. Pareigūnai pasiuntė jį į saugią vietą - gyvūnų prieglaudą. Jie taip pat nurodė, kad visi, norintieji keliauti su tokiais mažais augintiniais, privalo rūpintis ne tik savo, bet ir jų saugumu bei vežioti juos specialiuose krepšiuose ar narveliuose.

•

muose, kuriuose įsikūrusiame viešbutyje viena naktis kainuoja beveik 1000 dolerių. Į šventę pakviesta apie 80 svečių. Žiniasklaida skelbia, kad tarp jų Naomi draugės Kate Moss, Claudia Schiffer, Donatella Versace, Jennifer Lopez, Jade Jagger, taip pat Giorgio Armani ir V.Doronino bičiulis milijardierius Romanas Abramovičius.

Būsimą šventę temdo gyvūnų teisių gynėjai. Net kelios organizacijos pareiškė, kad N.Campbell ir jos garsenybės draugai “turi daugiau pinigų nei užuojautos”. Gyvūnų gynėjai siekia uždrausti dramblių polą, o pačią Naomi įkalbėti, kad ji prisidėtų prie kovos už dramblių teises Indijoje.

V.Doroninas ir N.Campbell susitikinėja nuo 2008-ųjų. Prieš porą metų verslininkas su dideliu užmoju atšventė savo draugės keturiasdešimtmetį Prancūzijos Rivjeroje (grojo “Black Eyed Peas” ir Grace Jones), o dabar stato jai pasakų namą miške prie Maskvos.

•

N.Campbell ir V.Doroninas kartu jau ketverius metus.

Pyktis nutraukė šefo karjerą Kas žino, gal Jackas Nicholsonas būtų tapęs geru virėju?

Tam sutrukdė nevaldomas pyktis, kuris nebuvo kliūtis ūmaus būdo aktoriui tapti pasauline kino žvaigžde.

Moteris vairavo mašiną išgėrusi, o jos žiurkėnas lakstė po visą saloną. 27 metų vairuotoja nusprendė vykti apsipirkti kartu su savo augintiniu. Ji buvo pasisodinusi žiurkėną ant kelių, o kai sustabdė policija, perkėlė jį ant prietaisų skydelio ir pati išlipo.

Nustačiusi, kad vairuotoja neblaivi, policija nusivežė ją į nuovadą. Parei-

Kaip teigia šaltiniai, tai bus šimtmečio vakarėlis.

42 metų Naomi Campbell nieko negaili savo mylimojo ruso penkiasdešimtmečiui.

Rusijos oligarcho Vladislavo Doronino mylimoji N.Campbell rengia rusui milijardieriui ištaigingą gimtadienio šventę Indijoje. Šiandien verslininkui sukanka 50 metų ir ta proga juodaodė supermanekenė sumanė jam ne vieną staigmeną: dramblių polą ir Dianos Ross koncertą, už kurį teks pakloti pusę milijono dolerių. Jubiliejus bus švenčiamas Džodhpure, ir Naomi jau užsakė 7 dramblius, kurie sunkvežimiais bus atvežti į specialią aikštelę šiam egzotiškam žaidimui.

V.Doronino mylimiausia dainininkė D.Ross atskris specialiu lėktuvu. Milijardieriaus penkiasdešimtmetis bus švenčiamas tris dienas, pagrindinis vakarėlis numatytas prabangiuose rū-

Žiurkėnu pasirūpino policija

Viename Oregono (JAV) mieste policijai teko priglobti žiurkėną, rastą neblaivios moters automobilyje.

Milijardierių linksmins drambliai

Aktorius J.Nicholsonas dėl savo karšto būdo prarado galimybę tapti virtuvės šefu, kai kartą netekęs kantrybės pradėjo rėkti ant užkandinės klientės.

Filmų “Kinų kvartalas” ir “Skrydis virš gegutės lizdo” žvaigždė pertraukose tarp savo ankstyvųjų filmavimų jaunystėje dirbo virėju užkandinėje Naujajame Džersyje.

Kartą jį supykdė lankytoja, išdrįsusi sukritikuoti jo kulinarinius sugebėjimus. Trijų “Oskarų” laureatas prisipažįsta, kad jam visada sunkiai sekdavosi tvardyti pyktį, ir apgailestauja nesugebėjęs to išmokti anksčiau.

“Vieną dieną užsukusi moteris paprašė blynų, o man jie išėjo kokių trijų colių storio. Tada ji paklausė: “Kas čia per velnias?” Nesusilaikiau ir atkirtau: “Tai išsikepk pati tų savo ne-

laimingų blynų!” - pasakojo aktorius interviu britų laikraščiui “The Sun”.

“Visada turėjau problemų dėl pykčio ir būdavo tokių akimirkų, kai turėdavau jį nuleisti. Vėliau visada dėl to gailėdavausi. Po poros valandų aš paprastai nusiraminu ir pagalvoju, kaip dar galėjau išspręsti šią

problemą nepratrūkęs, - kalbėjo J.Nicholsonas. - Man jau seniai reikėjo to išmokti, mano gyvenimas būtų buvęs daug lengvesnis - mažiau reikėtų atsiprašinėti.”

•

WENN, BNS, “The Huffington Post”, “The Daily Mail”, LŽ

J.Nicholsonas visada turėjo problemų dėl pykčio.