2012 lapkričio 8 d. / Ketvirtadienis / Nr. 256 (13 384)

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – “SPORTO TRIBŪNA“

Kaina

1,99Lt

2012 lapkričio 8 d. / Ketvirtadienis / Nr. 256 (13 384)

Išrinktieji nežino, džiaugtis ar ne

www.lzinios.lt

Šiandien LŽ

3p.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija jau siekia ne tik nugriauti kai kuriuos medžiotojų bokštelius, bet ir visai uždrausti šaudyti į gyvūnus šalia Neringos gyvenviečių

3p.

Policijos tyrėją pražudė reketas, prisidengus prokuroro vardu

5p.

ES nėra nė vienos valstybės narės, kurioje spaudos laisvė nebūtų žengusi žingsnio atgal

8p.

Mažieji aludariai nesulaukia, kada valdininkai pataisys ES teisei prieštaraujantį įstatymą, uždrausiantį didesnę nei litro tarą

13p.

Šiandien Vilniuje prasidedanti “Scanorama” leis žiūrovams įsitikinti, už ką kino režisieriams dalijamos “Palmės šakelės” ar “Lokiai”

Į naująjį parlamentą rinkėjų valia patekusiems politikams vakar buvo įteikti Seimo narių pažymėjimai. Tačiau ar tautos išrinktieji galės naudotis jų suteikiamomis teisėmis, priklausys nuo Konstitucijos sergėtojų verdikto. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

17p.

•2 p.

Išsamiau

Vakar Kaune “Prienai” per pirmas Europos taurės turnyro rungtynes susikovė su Izraelio krepšininkais

Kunigaikštis be scenos - kaip be oro Dar ketveriems metams UŽSIENIS

KRISTINA KUČINSKAITĖ

“Geriausia dar nutiks”, - pažadėjo Barackas Obama, per JAV prezidento rinkimus įveikęs varžovą Mittą Romney.

Kai krepšinio komentatorius Anatolijus Myškinas rungtynes tapatina su spektakliu, iki skausmo pabodęs sugretinimas nebeskamba kaip banalybė, nes legendinis išskirtinio talento puolėjas visada žavėjo nestandartiniais sprendimais.

A.Myškinas buvo genialus aktorius krepšinio aikštelėje.

Amerikiečių nepasitenkinimas ekonomine padėtimi nesutrukdė B.Obamai laimėti JAV prezidento rinkimų ir likti Baltuosiuose rūmuose antrai kadencijai. Pirmasis juodaodis Amerikos prezidentas užsitikrino 303 rinkikų balsus, jo varžovas M.Romney pelnė tik 206.

Respublikonas pripažino savo pralaimėjimą. B.Obama pareiškė, kad grįžta į Baltuosius rūmus su dar didesniu ryžtu ir įkvėpimu imtis nebaigtų ir naujų darbų. Jis pažadėjo dirbti su respublikonų lyderiais Kongrese, kad būtų sumažintas biudžeto deficitas, sutvarkyta mokesčių sistema, reformuoti imigracijos įstatymai. “Esame viena amerikietiška šeima, kaip tauta drauge ir kylame, ir krentame”, - kalbėjo susijaudinęs B.Obama.

Vyresniosios kartos krepšinio gerbėjai iki šiol mena didį Maskvos CSKA ir SSRS rinktinės žaidėją A.Myškiną. Greitą. Lankstų. Šoklų. Taiklų. Nenuspėjamą. Ir labai artistišką.

Nepakeitė amplua Jo žaidimo maniera rungtynėms suteikdavo ypatingo žavesio. Sukeldavo daug aistrų. Kartais po gudrių ambicingo Kunigaikščio (taip jį praminė komandos draugai) provokacijų net žiežirbos lėkdavo į visas puses.

Susitiko XX amžiaus krepšinio legendos A.Sabonis ir A.Myškinas.

•14, 15 p.

REPREZENTACIJA I.Šimonytės pavyzdys kitų ministrų neužkrečia

Išsamiau

Savo portfelius naujajai Vyriausybei netrukus perleisiantys ministrai noriai naudojasi paskutine galimybe patuštinti jiems skirtus reprezentacinius fondus.

•6 p.

Išsamiau

/ Erlendo Bartulio nuotrauka

Nė cento šiemet neišleidusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės pavyzdžiu nepasekė joks kitas ministerijų vadovas. Tik retam vidutinio mėnesio atlyginimo dydžio sumą kas mėnesį reprezentacijai gaunančiam ministrui nekyla kilnus

noras nesemti šio fondo lėšų ir kuo didesnę sumą grąžinti į valstybės biudžetą. Pagal tuštinamus fondo išteklius per pirmus dešimt šių metų mėnesių, kaip jau įprasta, taupiausio ministrų kabineto nario titulo niekam neperleidžia Finansų ministe-

Orai

rijos vadovė I.Šimonytė. Labiausiai šįmet išlaidavo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir Kultūros ministerijos vadovas Arūnas Gelūnas.

•2 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Apsiniaukę, daugelyje rajonų lis.

Temperatūra dieną 5-8 laipsniai šilumos.

•23 p.

Išsamiau

2

2012 11 08 Lietuvos žinios

Dienos temos

Išrinktieji nežino, džiaugtis ar ne įteikė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas - politikams jis spaudė rankas, o kai kurioms damoms jas ir pabučiavo. Vyrai gavo po rausvą rožę, moterys - po baltą. Didžiausiomis konservatorių sukeltomis ovacijomis į sceną buvo palydėtas premjeras ir partijos lyderis Andrius Kubilius.

Atsiimti dokumento neatvyko beveik dvi dešimtys išrinktųjų. Tarp jų - Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, Lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis, “Drąsos kelio” lyderė Neringa Venckienė.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Į naująjį parlamentą rinkėjų valia patekusiems politikams vakar buvo įteikti Seimo nario pažymėjimai. Tačiau ar tautos išrinktieji galės naudotis jų suteikiamomis teisėmis, priklausys nuo Konstitucijos sergėtojų verdikto.

Seimo III rūmų didžiojoje konferencijų salėje vakar surengtos iškilmingos ceremonijos džiaugsmą akivaizdžiai slopino nerimas, kaip rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje ir keliose vienmandatėse traktuos Konstitucinis Teismas (KT), į kurį kreipėsi kadenciją baigiantis Seimas ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. KT žodžio tikimasi sulaukti vėliausiai šeštadienį.

Tačiau šventė yra šventė. Į salę plūstantys parlamentarai sveikino vieni kitus, draugiškai šnekučiavosi ir mielai pozavo gaussiai susirinkusiems fotografams. Kukliai sėdėjo tik politikos naujokai, kurių dar nepažįsta nei būsimieji kolegos, nei žiniasklaida. LŽ kalbinti politikai prisipažino laukiantys KT sprendimo ir dėl to, kad pateko į Seimą, “vidinio džiaugsmo” nejaučiantys. Nei šampanu, nei kava Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šįkart išrinktųjų nevaišino.

Modernus dokumentas

VRK pirmininkas Z.Vaigauskas įteikia pažymėjimą Seimo narei Agnei Bilotaitei. /Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Gavo po rožę Pirmajai pažymėjimas buvo įteiktas vyriausiai Seimo narei konservatorei Vidai Marijai Čigriejienei, kuri, kaip ir prieš ketverius metus, pirmininkaus pirmam naujosios kadencijos plenariniam posėdžiui. “Ruoškitės, pirmas posėdis truks 48 valandas”, - atsiėmu-

si pažymėjimą pašmaikštavo V.M.Čigriejienė. Pirmas besibaigiančios kadencijos posėdis 2008-ųjų lapkričio 17-ąją, kuriame buvo renkamas Seimo pirmininkas, ištįso per 10 valandų ir baigėsi su pirmaisiais gaidžiais.

Atsiimti pažymėjimų Seimo nariai buvo kviečiami abėcėlės tvarka. Juos

“Šis pažymėjimas jums duoda vieną labai svarbią teisę - prisiekti Lietuvos Respublikai, kai prezidentė sukvies pirmąjį posėdį”, - pradėdamas ceremoniją auditorijai paaiškino Z.Vaigauskas.

Jis prisipažino pirmą kartą teikiąs šį dokumentą, kai daugiamandatės apygardos - 70 Seimo narių - išrinkimo teisėtumas yra skundžiamas KT. Pasak VRK vadovo, tai - demokratijos požymis: bet kurios institucijos, tarp jų ir VRK, sprendimų teisėtumas, jei kyla abejonių, turi būti tikrinamas KT. “Jei KT pripažins, kad VRK buvo neteisi tvirtindama daugiamandatės apygardos rezultatus, šie pažymėjimai teisės prisiekti Seime nesuteiks”, pabrėžė Z.Vaigauskas. Kartu jis patikino, kad VRK “labai atidžiai nagrinėjo visus skundus ir sprendimą priėmė atsakingai”.

Modernūs, turintys specialias saugos priemones elektroniniai pažymėjimai parlamentarams leis patekti į Seimą, atsidaryti elektroninio užrakto saugomos plenarinių posėdžių salės duris, taip pat balsuoti posėdžių metu. Išmėginti, kaip veikia pažymėjimai, išrinktieji parlamentarai galėjo jau vakar išeidami iš Seimo rūmų.

Vieno tokio Seimo nario pažymėjimo gamyba VRK atsiėjo apie 133 litus.

Įteiks ženklelius Prisiekę naujos kadencijos politikai gaus dar po vieną parlamentinio darbo simbolį - Seimo nario ženkliuką. Jais pasirūpino Seimo kanceliarija. Ženklelių gamyba kanceliarijos kišenę palengvino beveik 26 tūkst. litų (vieno kaina - 170 litų).

Paprastai Seimo kanceliarija užsako keliais ženkliukais daugiau, nei yra Seimo narių, nes iš patirties žinoma, kad per kadenciją ne vienas parlamentaras šį atributą pameta. Tačiau šios kadencijos politikų laukia naujovė. Kadangi Seimo kanceliarija vis dar gyvena taupymo režimu, dovanotą ženkliuką praradusiam politikui už naująjį teks susimokėti 170 litų. Keitimas nieko nekainuos tik tuomet, jei ženkliukas sulūš dėl gamintojo broko. Tokią tvarką, tikėdamasi, kad ji drausmins parlamentarus, dar liepos mėnesį patvirtino Seimo valdyba. Pasak jos, ženkliuką reikia saugoti kaip asmens dokumentą.

•

I.Šimonytės pavyzdys kitų ministrų neužkrečia TADAS VALANČIUS

Savo portfelius naujajai Vyriausybei netrukus perleisiantys ministrai noriai naudojasi paskutine galimybe patuštinti jiems skirtus reprezentacinius fondus.

Nė cento šiemet neišleidusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės pavyzdžiu nepasekė joks kitas ministerijų vadovas.

Tik retam vidutinio mėnesio atlyginimo dydžio sumą kas mėnesį reprezentacijai gaunančiam ministrui kyla kilnus noras nesemti šio fondo lėšų ir kuo didesnę sumą grąžinti į valstybės biudžetą. Pagal tuštinamus fondo išteklius per pirmus dešimt šių metų mėnesių, kaip jau įprasta, taupiausio ministrų kabineto nario titulo niekam neperleidžia Finansų ministerijos (FM) vadovė I.Šimonytė. Labiausiai šįmet išlaidavo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir Kultūros ministerijos vadovas Arūnas Gelūnas.

Už reprezentacijai skirtas lėšas Vy-

riausybės nariai tradiciškai pirko saldainių, gėlių, knygų ir įvairiausių suvenyrų, taip pat apmokėjo pietų bei vakarienių sąskaitas.

Taupiausi ir išlaidūnai Iki šių metų lapkričio į ministrų reprezentacinių fondų sąskaitas iš valstybės biudžeto įplaukė beveik po 21,5 tūkst. litų. Šių lėšų nepalietė tik FM galva I.Šimonytė. “Nuo 2009 metų liepos ministrė neišleido nė lito”, - LŽ patvirtino jos patarėja Rasa Jakilaitienė.

Iš 14 krašto ministerijų vadovų pirmoje vietoje pagal išleistas lėšas atsidūrė kultūros ministras A.Gelūnas. Per šį laikotarpį jis panaudojo 16,6 tūkst. litų. “Dalykinių susitikimų su užsienio svečiais išlaidos - 4,8 tūkst., dovanos, suvenyrai užsienio vizitams - 900, tarptautinių susitikimų užsienyje išlaidos - 1,9 tūkst., susitikimų su žymiais menininkais išlaidos - 9 tūkst. litų”, - tokį išlaidų sąrašą LŽ pateikė Kultūros ministerijos atstovai.

Tik 400 litų mažiau, tiesa, ne per dešimt, o per devynis šių metų mėnesius išleido Krašto apsaugos ministerijos

vadovė R.Juknevičienė. “Didžiąją dalį išlaidų sudaro išlaidos darbiniams pietums ir vakarienėms (9,2 tūkst. litų), organizuojamiems susitikimams pagal karinio protokolo reikalavimus bei suvenyrams (4,8 tūkst. litų)”, - LŽ teigė jos patarėja viešiesiems ryšiams Ugnė Naujokaitytė.

Suvenyrai, pietūs, gėlės Užsienio politikai ketverius metus vadovavęs Audronius Ažubalis iki lapkričio 1-osios panaudojo daugiau nei pusę - 11,64 tūkst. litų - šio fondo lėšų.

Anot Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktoriaus pavaduotojos Daivos Rimašauskaitės, visos šios išlaidos skirtos dovanoms ir ministro darbo susitikimams su užsienio valstybių delegacijomis bei susitikimams užsienyje.

Panašią sumą - 11,27 tūkst. litų - išleidęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovas Donatas Jankauskas šiuos pinigus panaudojo gėlėms, suvenyrams ir knygoms įsigyti, taip pat užsienio svečiams priimti, susitikti su organizacijų, bendruomenių atstovais.

Kiek mažiau išleido šiemet Vidaus reikalų ministerijai (VRM) vadovavę ministrai Raimundas Palaitis ir Artūras Melianas. VRM Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus darbuotojai LŽ atsakė, kad šios lėšos panaudotos delegacijų, organizacijų ir ambasadų atstovams priimti, suvenyrams, gėlėms, prizininkų apdovanojimams. Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus reprezentacijai panaudota 11,05 tūkst. litų. Jų paskirtis - darbo pietūs, taip pat suvenyrai ir knygos.

Taupė pusė ministrų Iki 10 tūkst. litų reprezentacijai prireikė pusei ministrų kabineto narių.

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys dovanoms, suvenyrams ir svečiams priimti bei atstovaudamas ministerijai išleido 9,5 tūkst. litų. Truputį mažiau - 9,45 tūkst. litų - svečių maitinimui ir suvenyrams panaudojo ūkio ministras Rimantas Žylius.

Energetikos ministerijos vadovas Arvydas Sekmokas svečiams priimti, ministerijai atstovauti šalyje ir užsienyje, gėlėms, dovanoms bei suveny-

Nė lito iš reprezentacijai skirto fondo neišleido tik I.Šimonytė. rams išleido 9,17 tūkst. litų. Jam pagal panaudotus reprezentacijai skirtus pinigus ant kulnų lipa ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, išleidęs 9,14 tūkst. litų. Perpus mažiau - 4,87 tūkst. litų - reprezentacinio fondo lėšų išsėmė Aplinkos ministerijos vadovas Gediminas Kazlauskas. Į I.Šimonytę taupumu šiek tiek bandė lygiuotis tik teisingumo ministras Remigijus Šimašius ir Susisiekimo ministerijos vadovas Eligijus Masiulis. Jų išlaidos svečiams priimti, saldainiams bei suvenyrams atsiėjo atitinkamai 1,67 tūkst. ir 1,25 tūkst. litų.

•

Trumpai SOSTINĖ SKOLINSIS IŠ MINISTERIJOS 1 mlrd. litų skolų slegiama Vilniaus savivaldybė iš Finansų ministerijos ims 20 mln. litų trumpalaikę paskolą. Tam pritarė vakar posėdžiavusi miesto taryba. Pinigus ketinama panaudoti įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti ir atsiskaityti su “Sodra”.

Savivaldybės teigimu, paskolos lėšomis būtų dengiamas biudžeto deficitas, kuris susidarė dėl Seimo priimtų nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimų. Numatoma, kad

iš 20 mln. litų paskolos 16 mln. litų bus skirta atlyginimams, 4 mln. litų - “Sodrai”.

PERDAVĖ NOTĄ Lietuvos ambasada Minske vakar Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai perdavė notą dėl išpuolio su vadinamaisiais Molotovo kokteiliais prieš Lietuvos diplomatinę atstovybę gretimos šalies sostinėje. Baltarusijos diplomatinės atstovybės vadovas Lietuvoje į Užsienio reikalų ministeriją tikriausiai bus iškviestas

šiandien, nes vakar Baltarusijoje buvo nedarbo diena, todėl diplomatinė atstovybė nedirbo. Į Lietuvos ambasados Baltarusijoje teritoriją antradienio vakarą buvo įmesti du Molotovo kokteiliai. Juos pavyko užgesinti, todėl didesnės žalos išvengta. Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris išpuolį prieš Lietuvos diplomatinę atstovybę pavadino teroristiniu išpuoliu.

BNS, LŽ

Lietuvos ambasadorius Minske Linas Linkevičius nemano, kad išpuolis susijęs su Spalio revoliucijos metinėmis, kurios vakar buvo minimos Minske. / Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka

2012 11 08 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Aplinkosaugininkų kirčiai medžiotojams DENISAS NIKITENKA

Tebesitęsiantis konfliktas tarp Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos ir vietos medžiotojų suka nauja linkme.

Dabar aplinkosaugininkai siekia ne tik pašalinti neleistinose vietose pastatytus bokštelius, bet ir kad visai būtų uždrausta šaudyti žvėris šalia Neringos gyvenviečių.

KNNP direkcija jau kreipėsi į Neringos meriją su prašymu šiomis nuostatomis papildyti Triukšmo prevencijos Neringos savivaldybės viešose vietose taisykles. Tačiau aplinkosaugininkų kova su medžiotojais gali baigtis šių pergale, nes bent kol kas politikai nesutinka su siūloma naujove. Maža to, KNNP direkcija neseniai pralaimėjo ir bylą teisme, kuris panaikino medžiotojų klubui skirtą piniginę baudą už nelegalų bokštelį.

Gąsdina poilsiautojus Neringos merijai KNNP direkcija siūlo įvesti tvarką, pagal kurią būtų draudžiama naudoti šaunamuosius garsinius ginklus gyvūnams medžioti ir jų gausai reguliuoti parko gyvenviečių artimose teritorijose (nustatytose rekreacinio prioriteto zonose).

Anot KNNP direktoriaus Tomo Tukačiausko, dabar šiose vietose šaudyti galima. Tačiau esą daug poilsiautojų ir vietinių žmonių skundžiasi, kad juos gąsdina medžiotojų šūviai šalia gyven-

viečių ar pėsčiųjų takų. “Jeigu Neringos savivaldybės taryba į tvirtinamas taisykles įtrauktų ir mūsų siūlomą punktą, draudimas paliestų tik apie 10 proc. dabar medžiotojų naudojamos teritorijos.

Juk makabriškai atrodo, kai po parką vaikštinėjantys turistai ir poilsiautojai greta medžiotojų bokštelio randa gyvūnų liekanų arba eidami palydėti ar pasitikti saulės girdi šūvius”, - sakė T.Tukačiauskas.

Tačiau Neringos vicemeras Vigantas Giedraitis vakar LŽ teigė nepritariantis draudimui medžioti šalia gyvenviečių.

“Garsinių ginklų panaudojimas yra efektyvus būdas žvėrims nuo gyvenviečių nubaidyti. Juk kiek daug problemų turime dėl į žmonių kiemus besibraunančių šernų ar lapių. Šernų populiacija per vasarą vėl padidėjo”, - teigė V.Giedraitis, kuris pats nebemedžioja.

Pasak jo, netikslinga uždrausti šaudyti tuos gyventojų turtą niokojančius žvėris ar juos baidyti.

Bokšteliai - nepajudinami Kreipdamiesi į Neringos politikus KNNP direkcijos atstovai kartu prasitarė, kad jiems niekaip nepavyksta medžiotojų klubų įkalbėti nugriauti ar kitur perkelti neleistinose vietose pastatytus medžiotojų bokštelius. Bene garsiausias iš jų - senas, tačiau didelis ir anuomet pritaikytas VIP svečiams (jis buvo net su stikliniais langeliais) medžiotojų bokštelis Grobšto gamtos rezervate. Šis senosios sovietinės nomenklatūros laikus menantis statinys rezervate negali stovėti, todėl jo nepašalinančiam “Girinio” medžiotojų klubui buvo skir-

Pražudė reketas prokuroro vardu

KNNP direktorius. Paklaustas, kodėl medžiotojai taip įnirtingai gina lyg ir nevertingus bokštelius, T.Tukačiauskas spėjo, kad “medžiotojus valdo principai”. Be to, Neringos medžiotojų klubams priklauso ir buvę ar esami prokurorai, teisėjai, advokatai, aukšti valdininkai, policininkai. “Kiek man žinoma, tie žmonės turi vardinius bokštelius, kuriais ir rūpinasi. Matyt, iš principo kovojama dėl turto, nenorima prarasti kadaise išsikovotų privilegijų”, - svarstė jis.

Medžioja elitas T.Tukačiauskas mėgina pažaboti Neringos medžiotojus.

Deniso Nikitenkos nuotrauka

ta 500 litų bauda. Tačiau klubas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir bylą laimėjo - bauda neseniai panaikinta. Tokį sprendimą KNNP direkcija dar ketina skųsti.

Be šio garsaus medžiotojų bokštelio, KNNP mėgina pasiekti, kad būtų pašalinti dar keturi, priklausantys tam pačiam klubui ir Klaipėdos universiteto medžiotojų būreliui.

“Giriniui” priklauso bokštelis ir Nidos centre, šalia pėsčiųjų tako, vedančio į centrinį Nidos paplūdimį. “Dėl jo konfliktas kartojasi, nes mes nepratęsėme leidimo eksploatuoti bokštelį, o jis vis dar stovi. Klaipėdos universiteto medžiotojų būrelio paprašyta pašalinti du bokštelius Juodkrantėje ir vieną miškingoje teritorijoje greta į Raudonąją knygą įrašyto jūrinio erelio lizdo”, - teigė

Medžiotojų klubo “Girinis” vadovas Ovidijus Gintautas Baltranas LŽ teigė, kad KNNP direkcija esą elgiasi neadekvačiai. “Prie Nidos esantis bokštelis niekam netrukdo. Jeigu jie nepratęsė leidimo jį eksploatuoti, tai padarys teismas.

Vėl bylinėsimės. O prie bokštelio Grobšto rezervate, kurio apatinė dalis jau seniai pašalinta, mums net privažiuoti neleidžiama. Juk prieš penketą metų, kai mums labai smarkiai apribojo medžioklę, šernų ir lapių tiek priviso, kad net ėmė skųstis gyventojai. Šernai išrausė Juodkrantės futbolo stadiono veją, gyventojų daržus, kiemus, todėl siekdami sureguliuoti žvėrių populiaciją ir pristatėme bokštelių”, - LŽ tikino O.G.Baltranas. Jis neneigė, kad dauguma bokštelių išties yra vardiniai, tačiau konkrečių jų globėjų ar savininkų pavardžių LŽ nepanoro atskleisti.

Vis dėlto O.G.Baltranas patvirtino, kad tarp jo vadovaujamo medžiotojų klubo narių (iš viso 33) yra ir prokurorų, ir advokatų, ir teisėjų.

•

Greta pėsčiųjų tako Nidoje esantis medžiotojų bokštelis stovi be aplinkosaugininkų leidimo.

KNNP direkcijos nuotrauka.

Iš kolegų klaidų nesimoko

GRETA ČIŽINAUSKAITĖ KAZYS KAZAKEVIČIUS

Trys vaikai, paimta paskola namui statyti ir vėluojamas išmokėti atlyginimas. Šiomis aplinkybėmis ir niekuo dėto prokuroro vardu galėjo prisidengti policijos tyrėjas, norėdamas pateisinti kyšio ėmimą.

Kauno Centro policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vaidotas Norkus buvo sulaikytas užvakar popietę prie “Akropolio” prekybos centro su įkalčiais - iš vieno verslininko išsireikalautais, bet Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažymėtais pinigais.

Verslininkas į STT agentus kreipėsi supratęs, kad ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo jam, kaip bankrutavusios įmonės vadovui, pradėjusių teisėsaugininkų apetitas didėja. Iš pradžių už “palankų sprendimą” V.Norkui jis turėjo sumokėti 7 tūkst. litų. Tačiau šis pareiškė, neva bylą “prižiūrinčiam” prokurorui “vis negana”, ir paprašė kyšį padvigubinti. Paėmęs antrą jo dalį V.Norkus ir buvo sulaikytas.

Rengiantis nusikalstamos veikos imitavimo modeliui, buvo stebimas ir tyrėjo minėtas Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras. Tačiau jokio intensyvaus bendravimo tarp jo ir V.Norkaus neužfiksuota. Taip pat išsiaiškinta, kad prokuroras reikalavo, jog V.Norkus šią jau beveik dvejus metus tiriamą bylą kuo skubiau parengtų teismui. Tyrėjas vis atsikalbinėjo, neva kol kas neturintis tokios galimybės.

38-erių V.Norkaus stažas vidaus reikalų sistemoje - per 20 metų. Net 14 metų dirbo tardytoju Kauno apskrities VPK ir už sėkmingai ištirtas sudėtingas bylas buvo apdovanotas. LŽ duomenimis, jo mėnesio atlyginimas siekė apie 3 tūkst. litų.

Buvusiam Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos patrulių būrio vadui Vytautui Demeniui už avarijoje pražudytą vaiką teismas vakar skyrė 6 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Už nusikaltėlių, apiplėšusių mokyklą, sulaikymą V.Norkus pedagogų buvo pamalonintas padėkos raštu ir tortu. / Policijos nuotrauka Beje, liepos pradžioje, taip pat įtariant kyšininkavimu, buvo sulaikyti du V.Norkaus kolegos - to paties Kauno Centro policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai Olegas Samsonas ir Andrius Alimkinas. Juos taip pat sulaikė STT, ir beveik tą pačią dieną, kai Kauno policijoje turėjo būti pradėtos mokėti algos. O.Samsonas su A.Alimkinu, anot šių pareigūnų kolegų, galėjo susigundyti kyšiu, kai bėgiodami iki bankomato tikrinti, ar jau pervestos algos, vis grįždavo tuščiomis. Tada jie paėmė 5 tūkst. litų iš įtariamojo išžaginimu. Į policiją buvo kreipėsi jauna moteris, kuri teigė, jog viename vakarėlyje patyrė seksualinį smurtą. Nustačius įtariamąjį, jam taip pat buvo pasiūlytas sandėris. Su STT žinia sumokėti pinigai rasti O.Samsono ir A.Alimkino tarnybiniuose kabinetuose. Tąkart paimtas kyšis buvo tiksliai tokio dydžio, kaip ir jųdviejų vėluojami išmokėti atlyginimai kartu sudėjus. Ši byla netrukus turėtų būti perduota teismui.

Kaip vakar LŽ tikino ir V.Norkaus apšmeižtas prokuroras, nors vyriausiasis tyrėjas sulaikytas, jį “sudeginusio” verslininko, įtariamo sukčiavimu, byla bus perduota teismui.

•

Marijampolės rajono apylinkės teismo skirtą bausmę 55 metų buvęs pareigūnas V.Demenius privalės atlikti atvirojoje kolonijoje. Dar jis turės atlyginti apie 300 tūkst. litų materialinę žalą. Tuo metu policijos pareigūnai ir toliau fiksuoja naujus eismo įvykius, kuriuos sukelia neblaivūs jų kolegos.

Pripažino kaltu Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė teigė, kad V.Demeniaus kaltė, bau-

džiamojoje byloje surinktais duomenimis, yra visiškai įrodyta, nors pats kaltinamasis jos pripažinti nelinkęs.

Teismui nekilo abejonių, kad V.Demenius gegužės 27 dienos vakarą kelyje Kaunas-Šakiai apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį, pažeidė Kelių eismo taisykles ir sunkiai sužalojo kelkraščiu važiuojantį penkiolikmetį dviratininką. Nepilnametis dėl sunkios galvos traumos netrukus ligoninėje mirė.

V.Demenius net neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, apie avariją nepranešė policijai, o pasišalino iš įvykio vietos, nesuteikęs pagalbos nukentėjusiam paaugliui. V.Demenius jam inkriminuojamus nusikaltimus pripažino tik iš dalies. Jis kategoriškai neigė, kad automobilį vairavo neblaivus, nors tyrimai tai patvirtino. Ekspertai paneigė ir teisiamojo teiginius, neva jis iš karto po avarijos negalėjo suvokti, kas įvyko kelyje, nes sutriko širdies veikla. Specialistų žodžiais, sutrikus širdies veik-

Buvęs Šakių policijos pareigūnas V.Demenius nelaisvėje turės praleisti beveik septynerius metus. / Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

lai žmogus vairuoti automobilio tikrai negalėtų.

Netampa gera pamoka Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismas patvirtino Varėnos apylinkės teismo nuosprendį Trakų rajono policijos komisariato pareigūnui Sigitui Šostakui, kuris 2011 metų vasario 13-osios naktį greitkelyje Vilnius-Kaunas girtas sukėlė avariją ir pražudė tris Kauno medikus. S.Šostakui skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant atvirojoje kolonijoje. Iš buvusio pareigūno taip pat priteistas civilinis ieškinys, siekiantis apie 0,5 mln. litų.

Tačiau nei Šakių policijos pareigūno V.Demeniaus, nei S.Šostako nesenos istorijos kai kuriems policijos pareigūnams, mėgstantiems prie automobilio vairo sėsti girtiems, pamoka dar netapo.

Naktį į trečiadienį Vilniuje, kaip įtariama, neblaivaus policijos pareigūno vairuojamas automobilis “Opel Vectra” taranavo taksi. Pirminiais duomenimis, pusę valandos po pusiaunakčio į Viršuliškių gatvės ir Laisvės prospekto sankryžą prie prekybos centro “Mada” automobilis “Opel Vectra”, vairuojamas 1984 metais gimusio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulio A.Č., įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Kaip tik tuo metu sankryžą kirto taksi automobilis, kuriame, be vairuotojo, buvo ir dvi keleivės. Sužeisti visi trys taksi automobiliu važiavę žmonės.

Nors į įvykio vietą atvykę pareigūnai opelio vairuotojo nerado, netrukus buvo išsiaiškinta, kas jį vairavo. Įtarta, kad vairuotojas gali būti neblaivus, tačiau policijos pareigūnams savo kolegos blaivumo patikrinti nepavyko. 28 metų vyras tai daryti atsisakė. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą blaivumo patikrinimo vengimas prilyginamas sunkiam girtumui.

•

4

2012 11 08 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Pakibęs kurdupelis, arba Referendumo mįslė VYTAUTAS LANDSBERGIS

Kad kabikas nekabėtų, o tupikas netupėtų, nutariau vis dėlto atsakyti Zigmui Vaišvilai. Kaip žiūriu į tą veikiausiai gazprominį referendumą dėl VAE, jau esu komentavęs (pvz., “Lietuvos žiniose”, portale Alfa.lt, 2012-04-14, “Išvirkštėnai”; portale Delfi.lt, 2012-10-30, “Demokratija ar nedemokratija”), o po balsavimo 2012-10-14 pas Edmundą Jakilaitį.

Paaiškindavau, ir kodėl referendumas apgaulingas, bet kolega Zigmas gal neskaito. Pats vėl spaudžia (Delfi.lt, 2012-10-31), kad Tauta padarė Sprendimą, dabar kuo greičiau reikia naikinti Seimo priimtus VAE statybos įstatymus.

Tauta, t. y. trečdalis jos (nes balsavo tik pusė), išties patarė jėgainės nestatyti. Nusprendė duoti tokį patarimą, o ne priešingą. Patarė pagal savo tos dienos informuotumą ir supratimą, Zigmai.

Tai didelė paspirtis visiems, kurie ir šiaip linkę VAE nestatyti, nesipykti su Vladimiru Putinu ir “Gazprom”. Turėdami gerą daugumą, pasitvarkys kaip šeimininkui reikia, net jei būtų ir negavę ano trečdalio tautos patarimo.

Programiniai, tik nežinia, ar tautai iš anksto skelbti dalykai. Užtat nūnai Algirdas Butkevičius aiškiai pasakė: socialdemokratai (kaip ir jų ministrė Birutė Vėsaitė) esą apsisprendę eiti prieš atominę jėgainę. “Hitachi” gaus deramą laiškelį ir tegu stato Jungtinėje Karalystėje, tik ne Lietuvos teritorijoje. Mums pakaksią putininių

tuoj už sienos. Gal dar patys pasijungsim į “Rosatommašo” erdvę. Nereiksią nė jungčių su Europos Sąjunga.

Z.Vaišvila turėtų pritarti. Ir bomžai gaus po premijinį bambalį.

Patarimas ir sprendimas - tikrai skirtingi dalykai, jeigu kam reikia tai matyti arba tyčia nematyti.

Tokia tad faktinė padėtis, kuriai nereikalingi jokie pakylėti egzortai apie Tautos Valią ir laikraštiniai šamanizmai. Nebent kas rūpinasi, kad jo nuopelnai griaunant VAE neliktų pamiršti.

Belieka asmeninis atsakymas. Paminėjo Z.Vaišvila graudendamas, kad kadaise esu pasirašęs referendumu priimtą 1992 metų Konstituciją ir konstitucinį įstatymą “Dėl Lietuvos Valstybės” pagal 1991 metais plebiscitu patvirtintą pirmąjį Konstitucijos straipsnį. Nežinau, kodėl svaičioja, kad man tai buvę “labai sunku”. Tai vyko pagal mano sumanymą ir formulę. Vyksmas nebuvo patariamasis balsavimas, pvz., “manome, kad Lietuva turėtų būti nepriklausoma demokratinė respublika”, o tiesiog nutariama, nustatoma: Lietuva yra tokia.

Ir 1992 metų spalio 25 dieną buvo priimta pati Konstitucija, o ne išreikštas patarimas, kad kas nors dabar jau priimtų Konstituciją. Atitinkamai statytų arba nestatytų VAE. Juk Vidmantas Žiemelis ir Seimas nesiūlė

nuspręsti: “Lietuvoje neleidžiama statyti jokių branduolinių jėgainių.” Teiginys “Aš nepritariu” yra kas kita. Patarimas ir sprendimas - tikrai skirtingi dalykai, jeigu kam reikia tai matyti arba tyčia nematyti. Prie antrųjų Z.Vaišvila.

Atrodo, kad rašau vaikų darželiui, bet kai darželis labai didelis, o auklėtojai dideliai gudrūs, tai gal verta ir dar sykį parašyti. Juk jau išaiškinta, kad masiniai švelnūs pažeidimai jokiu būdu nėra net vienas šiurkštus pažeidimas. Užsakovas didysis pažeidėjas nebus baudžiamos.

Trečdalis tautos, gerai paprotintos prie “Vikondos” stalų, gali uždainuoti, kad ilgisi Sovietų Sąjungos.

Jei Zigmas tvirtins, kad tokiu Tautos sprendimu ir jos Valia mes jau įstojom į SSRS, aš nesutiksiu. O jūs?

•

Redakcijos paštas

Mintys apie atominę ir neatominę energetiką Lietuvoje Pastaraisiais metais pastebima labai aktyvi vadinamųjų žaliųjų ir kitų lobistų veikla prieš atominę energetiką.

Vietoj jos norima skatinti agitaciją už biokuro vartojimą, už saulės ir vėjo energijos jėgainių statybą Lietuvoje. Ši veikla viešumoje grindžiama galimu atominių elektrinių nesaugumu, brangumu ir komplikuotu panaudoto branduolinio kuro saugojimu.

Kalbėdamas apie atominių elektrinių sudaromo pavojaus galimybę, ponas Linas Balsys, kaip, pavyzdžiui, žaliųjų atstovas, yra giliai įsitikinęs, jog 30 km nuo Lietuvos pasienio ir 50 km nuo Vilniaus statomos rusiškos technologijos atominės elektrinės bus gerokai saugesnės už Japonijos ir JAV teikiamą reaktorių, kuris, be kita ko, bus nutolęs nuo Vilniaus per 150 kilometrų. Man regis, tokia aktyvi žiniasklaidos veikla Lietuvoje prieš atominę energetiką nėra tik atsitiktinis dalykas. Yra suinteresuotų šalių ir asmenų, kad Baltijos valstybėse būtų užblokuotas nepriklausomos

energetikos atsiradimas. Gal mes jau užmiršome, kaip “sugedo” naftotiekis, tiekęs naftą į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, ir kodėl mokame už dujas brangiausiai Europoje?

Su didele pagarba žiūriu, pavyzdžiui, į Suomijos žmones, kurie nuosekliai ir tvarkingai plėtoja visas tinkamas jų kraštui energijos generavimo rūšis. Taip pat ir atominę kryptį. Ir panaudoto atominio kuro saugyklą jie jau pasistatė. Matyt, dėl to, kad nesikreipė į vieną žinomą rusiško kapitalo Vokietijos įmonę. Mat kai ši įmonė menkai dirbo ir daug “valgė”, mūsų atsakingi atstovai stovėjo išsižioję (gal iš nuostabos?).

Pabrėžiu, kad šiame straipsnyje kalbama ne apie vietinės reikšmės energijos šaltinius, o apie didžiąją energetiką, kurios reikia mūsų pramonei ir didiesiems miestams. Vietinei pramonei ir vietos gyventojams visiškai pakaktų atsinaujinančių energijos šaltinių. Bet pasiūlyti žilvičiais, šiaudais ir kitomis panašiomis atliekomis tenkin-

ti galingų elektrinių poreikius? Atleiskite, man jau nebejuokinga.

Kad jus įtikinčiau čia dėstomų minčių teisingumu, apskaičiavau, kiek reikėtų vien Lietuvai vietinio atsinaujinančio kuro, kad galima būtų aprūpinti bent puse to galingumo, kurį galėtų duoti atominė elektrinė, t. y.

500 MW. Gavau rezultatą, kad tokiam reikalui tektų per metus sudeginti maždaug 10 mln. kietmetrių miško medienos. Per tą patį laikotarpį Lietuvos ūkio reikalams iškertame apie 7 mln. kietmetrių. Iš viso turime apie 450 mln. kietmetrių miško. Kasmet priauga maždaug 15 mln. kietmetrių.

Taigi, jeigu tokiu tempu toliau naikinsime savo miškus, greitai mūsų žemelė visai nupliks. O kur transporto išlaidos mažo kaloringumo kurui po respubliką tampyti, išlaidos medienai apdoroti reikalingų gamyklų statybai?

Brangstant naftos produktams Vakarų pasaulis nepuola kirsti miškų, negrėbsto šiaudų ir pan., bet vėl atgaivina anglių gavybos pramonę. Taip

vojingos medžiagos, galinčios sukelti vartotojams sveikatos problemų. Baiminamasi, kad ir kiti populiarūs kvepalai, tokie kaip “Miss Dior”, kompanijos “Guerlain” gaminami “Shalimar” ir Thiery Mugler - “Angel”, gali tapti draudimų aukomis. Prancūzijos parfumerių bendruomenės atstovė Sylvie Jourdet sakė, kad kvepalų industrija dėl planuojamų draudimų gali būti tiesiog sunaikinta.

“Tai kvepalų mirtis. “Chanel Nr 5” niekada niekam dar nepakenkė.

Kuo daugiau kvepalų gamybai naudojame natūralių medžiagų, tuo daugiau kyla alergijos rizikos.

Citrinos, jazminai ar bergamotės -

visi jie turi alergenų”, - pyktį liejo S.Jourdet. Kompanijos “Chanel” atstovas Francoise Montenay sakė: “Jeigu mums uždraustų dešimtmečiais naudotas medžiagas, tai būtų daugelio nuostabių kvepalų pabaiga.” Dabartiniai ES potvarkiai įpareigoja parfumerijos gamintojus ant kvepalų flakonų nurodyti 26 pavadinimų medžiagas, jeigu jos buvo naudotos kvepalų gamybai. Parengtas naujas sąrašas išplėstas iki 100 pavadinimų medžiagų, kurios, jį priėmus, turi būti uždraustos naudoti, o dar daugiau - rekomenduojama riboti.”

jau daro tos valstybės, kurios turi akmens anglių išteklių (akmens anglys yra maždaug 3 kartus kaloringesnės už medieną). Elektrinėse deginti dujas - tai nusikaltimas, nes dujos yra puiki žaliava chemijos pramonei.

Juolab kad sudegintos dujos, lygiai kaip ir bet kuris kitas įprastinis kuras, virsta tuo pačiu anglies dioksidu, sukeliančiu globalinį Žemės atšilimą.

Jau dabar Žemės atmosferoje vyksta didelių pokyčių. Neabejojama, kad tai - anglies dioksido įtaka.

Jau dabar pamažu pradeda skęsti didieji pajūrio miestai, o žemos vandenynų salos lenda po vandeniu. Neabejoju, kad netolimoje ateityje bus skiriamos vis griežtesnės baudos už anglies dioksido limitų viršijimą. Limitai taip pat radikaliai mažės. Ką tada kalbės naftos, anglių ir biokuro degintojai? Tai kelias į aklavietę.

Vienintelė išeitis kelių artimiausių dešimtmečių laikotarpiu yra, deja, atominės elektrinės. Išžvalgyto atominio kuro visai žmonijai pakaks dar keliems

šimtams metų. Atominiam kurui transportuoti nereikia jokių galingumų. Atominės elektrinės anglies dioksido į atmosferą neišmeta. Gamybos sąlygos jose yra ypač švarios, išskyrus, žinoma, radiacinį pavojų. Didžiausia atominių elektrinių blogybė, kad panaudotą branduolinį kurą tenka saugoti daug šimtmečių specialiose saugyklose. Bet ateities kartos tikrai sugalvos, kaip šitą blogybę paversti nauda. Galimas dalykas, kad branduolinio kuro saugojimo ir apdorojimo problema bus sprendžiama globaliai.

Lietuva dar tebeturi reikalingą inžinerinę patirtį, patikrintą vietą ir infrastruktūrą (gyvenvietę su visomis komunikacijomis). Būtų didelės investicijos, kuriamos darbo vietos. O bijoti atominės elektrinės galėsime neatsižvelgdami į tai - bus ji statoma Lietuvoje ar ne. Tuo jau pasirūpino mūsų kaimynai.

•

TOMAS ROMANAS BARTKUS Inžinierius

Kitų balsai “CHANEL NR. 5” - PAVOJUJE

Lietuvos žinios

Naujienų portalas Dailymail.co.uk rašo, kad iškilo rimta grėsmė populiariausiems pasaulyje kvepalams: “Chanel Nr 5” ir daugelis kitų itin populiarių kvepalų gali būti uždrausti gaminti, nes Europos Sąjungos (ES) mokslininkai nusprendė, kad kai kurios jų gamybai naudojamos sudedamosios dalys gali sukelti alergiją. Kvapas, gaminamas daugiau nei 90 metų, savo sudėtyje turi medžių samanų ekstraktų, kurie minimi mokslo atstovų parengtame naujajame nesaugių medžiagų sąraše. Jame surašytos 100 pavadinimų galbūt pa-

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2151) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

LŽ

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

K.Jašinskas A.Makauskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 11 08 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

Kodėl prancūzai labiausiai myli policininką Kuris politikas Prancūzijoje populiariausias, kai šaliai skelbiamos tik liūdnos ekonominės prognozės? Tai ne prezidentas Francois Hollande’as ir ne premjeras Jeanas Marcas Ayrault, labai besirūpinantys savo reitingais. Prancūzų numylėtinis - vidaus reikalų ministras Manuelis Vallsas.

M.Vallsas, priešingai nei kiti ministrai, drąsiai ir ryžtingai sprendžia kylančias teisėsaugos ir saugumo problemas, kai dabartiniai šalies vadovai kritikuojami dėl neryžtingumo ir lėtumo.

Kita vertus, M.Vallso populiarumas gali padidinti spaudimą F.Hollande’ui “paaukoti” dabartinį šalies premjerą J.M.Ayrault. Tuomet jo vietą neabejotinai užimtų M.Vallsas.

Kova su organizuotu nusikalstamumu

Griežta M.Vallso pozicija kovojant su augančiu organizuotu nusikalstamumu pelnė jam ir kairiųjų, ir dešiniųjų pažiūrų rinkėjų simpatijas. Dėl M.Vallso aktyvumo Prancūzijos spauda jau ėmė jį lyginti su buvusiu šalies vadovu Nicolas Sarkozy. M.Vallsas vidaus reikalų ministru tapo dar jam prezidentaujant ir iš karto pelnė jo palankumą. Tačiau M.Vallsas sulaukė kritikos iš socialistų stovyklos, kurioje manoma, kad Prancūzijos vidaus reikalų ministras iš tikrųjų yra labiau konservatorius nei socialistas. Paradoksas, nors M.Vallsas šiuo metu yra populiariausias Prancūzijos politikas, mažiausiai jį mėgsta jo bendražygiai.

M.Vallso populiarumas dar kartą patvirtino, kad N.Sarkozy pasirinko teisingai. Didžiajai daliai Prancūzijos rinkėjų saugumas yra toks pat svarbus kaip ir ekonomikos reikalai, todėl šalies gyventojams daug labiau prie širdies lyderiai, kurie stengiasi užtikrinti tvarką.

Prancūzijos politiniame gyvenime svarbi ir socialistų nuomonė apie M.Vallsą. Dauguma jų atvirai ant jo pyksta. Tuo metu dešinieji

M.Vallsas drąsiai ir ryžtingai sprendžia problemas, kai kiti vadovai kritikuojami dėl neryžtingumo ir lėtumo.

Didėja M.Vallso populiarumas Kaip ilgai pavyks išsilaikyti viršūnėje policininkui M.Vallsui? Savaitraščio “Paris Match” užsakymu atliktoje apklausoje Prancūzijos vidaus reikalų ministro populiarumas iš tiesų įspūdingas. 75 proc. šalies gyventojų jį vertina teigiamai, o M.Vallso reitingas niekada nebuvo nukritęs žemiau nei 57 procentai. Tuo metu tiek F.Hollande’o, tiek J.M.Ayrault, kurie šių metų gegužę formavo vyriausybę kartu su M.Vallsu, populiarumo reitingai svyruoja tarp 40 ir 60 procentų. Pagrindiniams šalies vadovams tenka kovoti su ekonomikos nuosmukiu ir skolų krize, todėl jų reitingai 25

džiame Paryžiaus priemiestyje Evri.

Eidamas šio priemiesčio mero pareigas M.Vallsas stengėsi palaikyti tvarką skurdžiausiuose ir neramiausiuose rajonuose, derindamas socialinės pagalbos programas su griežtais teisėsaugos veiksmais. Be to, jam pavyko išlaikyti tradicinį Prancūzijos pasaulietiškumą etniškai ir kultūriškai margame Paryžiaus priemiestyje. 2002 metais M.Vallsas priėmė ryžtingą sprendimą išplėsti prekių asortimentą vien tik musulmonams skirtoje vietinėje maisto prekių parduotuvėje.

Priešingu atveju, šią parduotuvę būtų tekę uždaryti dėl religinės diskriminacijos.

M.Vallsas - populiariausias Prancūzijos politikas. / AFP/Scanpix nuotraukos proc. mažesni nei M.Vallso. Be to, jis gali dar labiau sumažėti, nes 2013 metais vyriausybė, turėdama dar labiau sumažinti biudžeto deficitą, planuoja didinti mokesčius ir karpyti išlaidas. Kol kas naujiesiems Prancūzijos vadovams nepavyko

nei pažadinti šalies iš sąstingio, nei sumažinti nedarbo.

M.Vallso populiarumas dabartiniam Prancūzijos prezidentui F.Hollande’ui kelia dvejopus jausmus. Viena vertus, jis didina vyriausybės populiarumą tarp gyventojų, kadangi

trina rankas dėl M.Vallso vykdomos vidaus politikos. Dabartinis ministras, siekdamas sumažinti nusikalstamumą, atnaujino buvusio prezidento N.Sarkozy pradėtą kampaniją prieš romus, taip pat jis ėmėsi deportuoti nelegalius imigrantus.

Nors rugpjūčio mėnesį dėl tokios M.Vallso politikos ir kilo riaušės, ryžtingi ministro veiksmai tik dar labiau padidino Vidaus reikalų ministerijos vadovo populiarumą.

Reaguodamas į kruvinus susirėmimus Marselyje, M.Vallsas pats asmeniškai prižiūrėjo šio miesto policijos darbą. Policininkai sėkmingai slopino gaujų šėlsmą, tramdė narkotikų prekeivius ir turto prievartautojus.

Vidaus reikalų ministras taip pat atnaujino kovą su islamo ekstremistais ir ėmė suiminėti teroristinių grupuočių narius. M.Vallsas pradėjo kovą ir su radikaliai nusiteikusiais Korsikos nacionalistais, kurie vadinami šios Viduržemio jūros salos organizuoto nusikalstamumo ramsčiais.

Asmenybė ir jo politinė karjera Dabartinis Prancūzijos vidaus reikalų ministras gimė Ispanijoje, tik vėliau persikėlė į Prancūziją. 50 metų berniūkiškai atrodantis M.Vallsas savo politinę karjerą pradėjo etniškai margame ir ekonomiškai skur-

Būsimasis ministras politikos pamokas išmoko gana anksti. Per 2002 metų prezidento rinkimų kampaniją jis išplėtė savo veiklą ir tapo buvusio socialistų partijos ministro pirmininko Lionelio Jospino atstovu spaudai bei viešųjų ryšių strategu. L.Jospino vyriausybė vangiai kovojo su nusikalstamumu ir tai atsiliepė rinkimų rezultatams. Išsigandusi Prancūzijos visuomenė nusisuko nuo premjero, todėl į antrąjį prezidento rinkimų turą pateko radikalus dešiniųjų pažiūrų politikas Jeanas-Marie Le Penas ir konservatorius Jacquesas Chiracas. Tokie rezultatai pribloškė socialistus. Jie iš valdžios buvo išstumti beveik dešimtmečiui. Šiuo metu nei M.Vallsas, nei F.Hollande’as nenori kartoti praeities klaidų ir taip didinti radikaliosios dešiniųjų lyderės Marine’os Le Pen populiarumo. Jie labiau remia konservatorius ir linkę vykdyti griežtesnę politiką. Socialistai elgiasi atsargiai, nors kaip valdantiesiems jiems būtų naudingiau pasinaudoti vidaus reikalų ministro žavesiu, nes taip jie galėtų atgauti blėstantį visuomenės pasitikėjimą. Tai būtina, nes F.Hollande’o komandai teks įveikti svarbius ekonomikos iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria Prancūzija.

•

Spaudos laisvė Europoje patiria grėsmę Žiniasklaidos atstovai ragina Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjus kovoti su spaudos laisvės apribojimais kai kuriose ES valstybėse narėse.

“Nėra nė vienos valstybės narės, kurioje spaudos laisvė nebūtų žengusi žingsnio atgal”, - per Europos parlamento posėdį pareiškė Paryžiuje įsikūrusios organizacijos “Reporteriai be sienų” atstovas Olivier Basille’as. Žurnalistai patiria vis didesnį politikos sunkiasvorių spaudimą atsisakyti kritiškų reportažų. Informacijos šaltinių apsauga, atsparumas viešų asmenų kaltinimams šmeižtu - tai tik keli standartai, kurių iki galo nepaisoma. Reporteriai nuolat bauginami, sulaukia policijos grasinimų smurtu, patiria neteisėtų suėmimų tokiose šalyse kaip Graikija, Rumunija, Burgarija ir netrukus į ES įstosianti Kroatija.

Bulgarijos sostinėje Sofijoje įsikūrusio dienraščio “Galeria” vyriausiojo redaktoriaus Yavoro Dač-

kovo žodžiais, jo dienraščio biure sprogo bomba, kai 2011 metų sausį laikraštis publikavo pokalbį telefonu, per kurį buvo atskleisti Bulgarijos ministro pirmininko Boyko Borisovo neskaidrūs ryšiai su proteguojamomis nacionalinėmis alaus kompanijomis. Vos nežuvo vienas kolega.

Kita opi spaudos laisvės problema šiandienėje Europoje - žiniasklaidos priemonių sutelkimas į kelių savininkų rankas. Bulgarijoje ir Rumunijoje kai kurie spaudos magnatai palaiko ryšius su organizuotu nusikalstamumu. Tai kelia pavojų informacijos objektyvumui ir pačių žurnalistų laisvei. “Neobjektyvi informacija ES viduje taip paplito, kad ES teisės aktų leidėjai turėtų suprasti ir veikti”, - pridūrė Y.Dačkovas. Bulgarijos dienraščio redaktorius tikisi, kad “Europos Komisija ir Europos Parlamentas, žinodami apie piktnaudžiavimą žiniasklaidoje bei spaudos laisvės pažeidimus, priims atitinkamus sprendimus, užkirsiančius tam kelią”.

Niujorke įsikūrusi organizacija “Atviros visuomenės fondas” (AVF) pabrėžia neatidėliotiną būtinybę spręsti žiniasklaidos nuosavybės koncentracijos problemą. Organizacija ištyrė skaitmeninimo ir skaitmeninės žiniasklaidos poveikį pliuralizmui, įvairovei, prieinamumui ir nepriklausomybei 60 šalių. Tyrimai buvo atlikti ir 13-oje ES valstybių. AVF atskleidė, kad žiniasklaidos sutelkimas kelių savininkų rankose turėjo įtakos redaktorių nepriklausomybei ir sukūrė neskaidrius ryšius, susidariusius tarp savininkų bei politikos ir verslo elito. Organizacija pažymėjo, kad žiniasklaidos priemonių savininkai sukūrė “savo taisykles” ir taip iškreipė rinką. Šios tendencijos labiausiai pasireiškė Nyderlanduose, Rumunijoje ir Slovėnijoje.

Nerimą kelia ir “oficiali reklama, kuri remia politiškai draugišką žiniasklaidą ir diskriminuoja kitokią”.

•

“Euobserver.com”, “Time”, LŽ

ES šalių spaudoje nyksta objektyvi informacija ir įvairovė.

6

2012 11 08 Lietuvos žinios

Pasaulis

Antrai kadencijai - dar ketveriems metams toliau pertvarkyti JAV Aukščiausiąjį Teismą. Per pirmąją kadenciją jis įtraukė į jį dvi moteris, kurių viena yra ispanakalbė. Prezidentas sieks įtvirtinti savo reformas dėl gėjų ir moterų teisių, studentų paskolų, finansų pasaulio pertvarkymo.

Svajotojas pražilo Apžvalgininkai tvirtina, kad žilstantis B.Obama, nebevengiantis atžarių pareiškimų, labai skiriasi nuo to švytinčio jaunatviško svajotojo, kuris 2007 metų pradžioje žvarbią dieną Ilinojuje liuoktelėjo ant pakylos ir paskelbė sieksiantis prezidento posto. Vos dvejus metus Senate dirbęs B.Obama žadėjo pakeisti šalį. Ši žinia patraukė daugybę žmonių, jo kalbos neretai iki ašarų sujaudindavo klausytojus. Tačiau toji viltis ir optimizmas vargu ar atlaikė pirmąjį

Didelę dalį savo antros kadencijos B.Obama praleis įtvirtindamas pirmos kadencijos palikimą.

B.Obama džiaugėsi pergale kartu su pirmąja ponia Michelle bei dukromis Sasha ir Malia (dešinėje).

“Geriausia dar nutiks”, pažadėjo Barackas Obama, per JAV prezidento rinkimus įveikęs varžovą Mittą Romney.

Amerikiečių nepasitenkinimas ekonomine padėtimi nesutrukdė B.Obamai laimėti JAV prezidento rinkimų ir likti Baltuosiuose rūmuose antrai kadencijai. Pirmasis juodaodis Amerikos prezidentas užsitikrino 303 rinkikų balsus, jo varžovas respublikonas M.Romney pelnė tik 206.

M.Romney pripažino savo pralaimėjimą ir paskambino B.Obamai pasveikinti su pergale. “Labai troškau pateisinti jūsų viltis ir pasukti šalį kita kryptimi, bet tauta išrinko kitą lyderį, ir aš prisidedu prie jūsų karštų maldų už B.Obamą ir šią didžią tautą”, - pareiškė M.Romney.

Savo ruožtu B.Obama irgi sveikino M.Romney ir jo kandidatą į vicepre-

zidentus Paulą Ryaną: “Mes padarėme viską, ką galėjome, nuėjome ilgą kelią iki galo ir giliai širdyse tikime, kad Amerikos dar laukia geriausi laikai.”

B.Obama taip pat pareiškė, kad grįžta į Baltuosius rūmus ir dar su didesniu ryžtu bei įkvėpimu imsis nebaigto darbo. Jis pažadėjo dirbti su respublikonų lyderiais Kongrese ir siekti sumažinti biudžeto deficitą, sutvarkyti mokesčių sistemą ir reformuoti imigracijos įstatymus. “Esame viena amerikietiška šeima, kaip tauta drauge ir kylame, ir krentame”, kalbėjo susijaudinęs B.Obama.

Tą pačią dieną, antradienį, buvo renkamas ne tik JAV prezidentas, bet ir 11 gubernatorių, trečdalis narių į 100 vietų Senatą ir visi 435 Atstovų rūmų nariai. Demokratai išlaikė daugumą Senate, kurią ten turi nuo 2007-ųjų, kaip ir respublikonai - Atstovų rūmų kontrolę.

/ Reuters/Scanpix ir užsienio spaudos nuotraukos

Kiti svarbūs balsavimai

•

Referendumais Meine, Merilande ir Vašingtono valstijoje pritarta vienos lyties asmenų santuokai, o Minesotoje žlugo pastangos uždrausti gėjų santuokas.

Koloradas ir Vašingtono valstija balsavo už marihuanos legalizavimą pramogai.

Kalifornijos rinkėjai atmetė pasiūlymą panaikinti mirties bausmę.

Puerto Riko gyventojai balsavo už tai, kad jų teritorija taptų 51-a JAV valstija, jeigu tam pritars Kongresas.

• • •

Galimybė tęsti Visi prezidentai svajoja pelnyti antrą kadenciją, tačiau 51 metų B.Obama to galėjo trokšti netgi labiau, nes M.Romney žadėjo atšaukti daugumą jo laimėjimų. Ant kortos buvo pastatytas visas B.Obamos politinis pro-

jektas - idėja, kad Amerika nėra tokia susiskaldžiusi, kaip atrodo iš pažiūros; kad aktyvistų judėjimas gali pakeisti šalį iš pagrindų; kad viltis gali turėti juntamą politinę galią. “Mūsų likimas nėra rašomas mums, jį rašome mes”, - sakė B.Obama per rinkimų kampaniją Naujajame Hampšyre, siekdamas atgaivinti tikėjimą, kad užsibrėžti tikslai gali būti įgyvendinti. Šis tikėjimas tapo jo pirmosios pergalės rinkimuose varikliu, tačiau vėliau išblėso.

Didelę dalį savo antros kadencijos B.Obama praleis įtvirtindamas pirmos kadencijos palikimą. Jis ketina iki galo įdiegti savo pasiūlytą sveikatos apsaugos reformą, tapusią svarbiausiu teisės aktu socialinėje srityje per pastaruosius 50 metų, nors M.Romney žadėjo jį atšaukti nuo pirmos savo darbo Ovaliniame kabinete dienos. B.Obama taip pat gali

B.Obamos susidūrimą su itin poliarizuota Vašingtono politika. Tapęs prezidentu B.Obama buvo prieštaringas veikėjas. Jis pelnė Nobelio taikos premiją ir išvedė JAV karius iš Irako, bet taip pat negailestingai naudojo mirtiną jėgą bepiločių lėktuvų kare ir per misiją, kai buvo nukautas “Al Qaedos” teroristas Osama bin Ladenas.

B.Obama nevengė didingų žingsnių pasaulio politikos scenoje, pavyzdžiui, pasiūlė susitaikymą musulmonams (2009 metų kalba Kaire), bet Amerikos vietos pasaulyje tai nepakeitė.

Vis dėlto kai kurie dalykai nepasikeitė: B.Obama išsaugojo tvirtą pasitikėjimą savimi, kurį priešininkai vadina arogancija, ir karštą troškimą siekti pergalės. Jo pergalė tapo svarbiu istoriniu laimėjimu: B.Obama atlaikė ekonomikos sunkmetį, dėl kurio ankstesni prezidentai išsilaikydavo tik vieną kadenciją.

•

BBC, Reuters, LŽ

Amerikos dėmesys Kinijai ne į naudą Europai VILJAMA SUDIKIENĖ

Šiuo metu amerikiečiai labiau užsiėmę Kinija nei Rusija ar Europa, tačiau Amerikos pasitraukimas iš Europos nebūtų teigiamas reiškinys. Europiečiai tai supranta. Savo požiūrį į JAV prezidento rinkimus pateikė Paryžiaus Sorbonos universiteto sovietologė Francoise Thom.

- Kodėl Barackui Obamai nepavyko perkrauti santykių su Rusija?

- Jų perkrauti neįmanoma, nes Rusijai būtinas išorės priešas, kad režimas galėtų egzistuoti. Kad ir ką B.Obama būtų padaręs, niekas nebūtų pasikeitę.

Kiekviena Amerikos nuolaida Rusijoje vertinama kaip silpnumo požymis.

Tai, kad B.Obamos pozicija buvo tokia nuolaidi, Kremliaus žmonių interpretacija, buvo ženklas, jog amerikiečiai suvokė savo silpnumą, todėl galima dar labiau didinti reikalavimus ir dar daugiau iš jų išplėšti. Perkrovimas turi tik vieną kryptį ir todėl negali veikti.

Kita vertus, įdomu, kad amerikiečiai nereagavo į Maskvos išpuolius, ypač per rinkimų kampaniją Rusijoje. Aš tai pavadinčiau neapykantos Amerikai kampanija, ir ji buvo įžūli.

Stebiuosi, kad Vakaruose nebuvo stipriau sureaguota į Kremliaus išsišokimus.

Pačios Amerikos reakciją galima paaiškinti tuo, kad šiuo metu jai svarbi Azija ir ryšiai su Kinija, o santykiai su Rusija - visiškai antraeiliai. Galima sakyti, kad į juos nekreipiama dėmesio. Vadinasi, Vladimiras Putinas gali žerti chamizmus kiek jam patinka.

Amerikiečių žvilgsnis nukreiptas į Kiniją ir Rytuose susiklosčiusią labai sudėtingą situaciją. Turiu galvoje Kinijos ir Japonijos, Kinijos ir Vietnamo santykius bei pan. Tuo amerikiečiai yra labiau užsiėmę nei Rusija ar Europa.

- Baltijos šalims ir visai Rytų Europai gerai ar blogai, kad B.Obama perrinktas antrai kadencijai?

- Man regis, B.Obamos ir Mitto Romney užsienio politikos skirtumai būtų labai nedideli būtent dėl to, ką jau minėjau. Amerika visada buvo ša-

lis, kuri veikia viena kryptimi. Ji nemoka derinti skirtingų krypčių savo užsienio politikoje. Dabar jai rūpi Azija, tas pats būtų ir iš respublikonų stovyklos - Amerikos užsienio politikos ašis nepasikeistų.

- Kodėl Lietuvai reikia draugauti su Amerika? Kas mums iš to? Ką atsakytumėte to klausiantiems lietuviams?

- Pirmiausia, Amerikos buvimas Europoje reikalingas, net jei ir pastebima jo mažėjimo tendencija. Tik dėl amerikiečių mes taip ilgai mėgavomės taika ir gerove Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Amerikos pasitraukimas Europai tikrai nebūtų teigiamas reiškinys. Iš to reikia daryti išvadą, kad geriau nenustumti amerikiečių nuo Europos. Be to, juk esama ir ekonominių sumetimų. Lietuvai labai svarbi ekonominės veiklos diversifikacija, ir visada išlieka pavojus grįžti į Rusijos glėbį. Tai būtų labai pavojinga.

- O kokios nuotaikos sklando Prancūzijoje? Ar prancūzai suvokia Amerikos vaidmens svarbą Europai? Juk George’o W.Busho laikais

F.Thom: “Amerika labai dinamiška ir, kitaip nei Europa, turi didžiulius rezervus išsikapstyti.”

Amerikos politika išprovokavo Europoje labai stiprias antiamerikietiškas nuotaikas.

- Tai labai pasikeitė. Krizė Amerikoje pašalino daugelį priežasčių prancūzams nekęsti Amerikos, nes buvo tiesiog pavydima jos ekonomikos sėk-

mės. Dabar, kai Amerikos ekonomika taip pat išgyvena sunkumus, paaiškėjo, kad ji yra silpnesnė nei atrodė. Daugelis europiečių suprato, kad silpna Amerika - ne jų interesas. Tai suprantama net Prancūzijoje. Šis amerikiečiams nepalankus požiūris didžia dalimi jau yra praeities dalykas. Sprendžiant iš mūsų spaudos, JAV prezidento rinkimams buvo skiriama daug dėmesio. Dauguma prancūzų simpatizavo B.Obamai.

- Ar žlugs Amerikos kapitalizmas? Ar Amerika praras pasaulio supergalybės statusą?

- Tokias prognozes vertinu labai skeptiškai. Amerika labai dinamiška ir, kitaip nei Europa, turi didžiulius rezervus ir galimybes išsikapstyti. Kita vertus, aš lygiai taip pat skeptiškai vertinu ir tas naujas BRIKS šalis (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika - aut.). Pavyzdžiui, manau, kad Kinija negali ir toliau taip dinamiškai plėtotis. Manau, kad po kelerių metų vaizdas išsilygins - nebebus tokio optimizmo dėl BRIKS ir nebebus tokio pesimizmo dėl Amerikos.

•

8

2012 11 08 Lietuvos žinios

Verslas

Aludariai nesulaukia valdininkų teisingumo EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Europos Komisija (EK) teigia, jog nuo sausio 1 dienos Lietuvoje įsigaliosiantis reikalavimas alų pilstyti į ne didesnę kaip vieno litro tarą, yra teisinė klaida. Bet Ūkio ministerija jos netaiso laukia, kol tai padaryti įpareigos Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas.

LŽ jau rašė, kad balandžio mėnesį Mažųjų alaus daryklų asociacija (MADA) kreipėsi į EK dėl LR Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų neatitikimo ES teisės aktams. Šie įstatymo pakeitimai draus nuo kitų metų sausio 1 dienos prekiauti stipresniu nei 7,5 proc. alumi, sidru ar alaus gėrimu, taip pat alumi didesniuose kaip 1 litro buteliuose.

Tai reiškia, kad kitąmet fiziniams asmenims alus negalės būti parduodamas ne tik “bambaliuose”, prieš kuriuose neva kovota, bet ir statinaitėse, be kurių neapsieinama nei vestuvių, nei jubiliejų šventėse, nei politikų sąskrydžiuose. Taigi vietoj poros statinaičių teks pirkti 100 plastikinių butelių alaus.

Aludariams tai reikš neplanuotas investicijas į išpilstymo įrangą, o aplinkosaugai - neregėtą plastikinių atliekų masės padidėjimą.

EK palaikė mažųjų aludarių skundą - jos Įmonių ir pramonės šakų direktorato kontrolės tarnyba konstatavo, kad LR Alkoholio kontrolės įstatymas, įteisinęs minėtus draudimus, prieštarauja vienai pamatinių ES vertybių laisvam prekių judėjimui.

EK nuomonė - ne svarbiausia Regis, EK nuomonė Ūkio ministerijai (ŪM) nėra pati svarbiausia.

Nors EK kritikuojamų įstatymo nuostatų įsigaliojimo data sparčiai artėja, vis dar neinicijuojama jų pakei-

Kitąmet bus uždrausta prekiauti alumi ir statinaitėse - vietoj jų teks pirkti šimtą ar kelis šimtus plastikinių butelių. timų ir artimiausiu metu to daryti neplanuojama. ŪM Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Aušra Ramoškaitė, paklausta, kodėl ministerija neinicijavo EK nurodytos klaidos pašalinimo iš Alkoholio kontrolės įstatymo, LŽ pateikė atsakymą, iš kurio neįmanoma suprasti, kas realiai kliudo tai padaryti: “Klausimas sprendžiamas, tačiau diskusija sudėtinga ir svarbu atsižvelgti į daugelį nuomonių, tad realu, kad sprendimą gali tekti priimti naujajai Vyriausybei.”

Pasiteiravus, ar šioje situacijoje EK nuomonė visai nesvarbi, A.Ra-

moškaitė perdavė ministerijos specialistų sprendimą: bus laukiama ES Teisingumo Teismo verdikto. “Norėtume atkreipti dėmesį, kad Europos Komisija tik išreiškė savo nuomonę, o ar Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyti draudimai prieštarauja ES teisei, konstatuoti gali tik ES Teisingumo Teismas”, - rašoma ŪM atsakyme.

Tačiau ministerijoje sparčiai rengiami šio įstatymo įgyvendinimo aktai. “Antai neseniai buvo patvirtintos alkoholio pardavimo mažmeninėje prekyboje taisyklės ir į jas perkelti visi ES teisei prieštaraujantys draudi-

mai dėl didesnės alaus taros naudojimo”, - nurodė MADA pirmininkė Lina Šileikienė.

Asociacijos atstovė, “Veto LT” advokatų profesinės bendrijos advokato padėjėja Renata Jatužytė-Mulevičienė paprašė ŪM suteikti informacijos apie oficialų susirašinėjimą su EK, tačiau ministerija atsisakė tai padaryti motyvuodama tuo, kad skundo nagrinėjimas - ikiteisminė pažeidimo tyrimo procedūra - esą nėra baigtas, tyrimo išvadų ir su juo susijusios informacijos ŪM viešinti negalinti, o “šalis narė turi teisę pateikti argumentus ir EK, atsižvelgdama į juos, dar gali pakeisti savo nuomonę”.

R.Jatužytė-Mulevičienė sakė neturinti žinių, jog ŪM šiemet nespės parengti naujo minėto įstatymo pakeitimo projekto. “Gavome EK patvirtinimą, kad Lietuva pažeidimus pripažino ir įsipareigojo draudimus atšaukti per kuo įmanoma trumpiausią terminą, o Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektą ŪM turėtų pateikti Seimui iki lapkričio pabaigos. Taip pat yra ūkio viceministro Giedriaus Kadziausko raštiškas patvirtinimas, kad įstatymo pakeitimo projektas artimiausiu metu bus parengtas ir oficialiai pateiktas derinti. Jeigu tai netiesa ir jei Lietuva nevykdys duoto įsipareigojimo, EK pati galės nuspręsti, ar pradėti oficialią pažeidimo procedūrą prieš ES valstybę narę. Be to, ir Komisija turi teisę inicijuoti bylą ES Teisingumo Teisme, jei valstybė narė neatsižvelgia į pagrįstą jos nuomonę”, - aiškino advokato padėjėja.

Perspektyva - teismas Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius Deividas Kriaučiūnas LŽ sakė, kad dabar tikslingiau būtų rengti ne didelių abejonių dėl atitikimo ES teisei keliančio Alkoholio kontrolės įs-

tatymo įgyvendinamuosius aktus, o jo pakeitimo projektą. “Kodėl ŪM neatsižvelgia į mūsų departamento pastabas, aiškinsimės tada, kai įstatymo įgyvendinamieji aktai bus svarstomi Vyriausybės posėdyje”, pridūrė jis. Europos teisės departamentas minėtų aktų derinimo pažymoje jau atkreipė dėmesį, kad EK yra pateikusi paklausimą dėl naujos Alkoholio kontrolės įstatymo redakcijos prieštaravimo ES teisei. Atsakyme ŪM pažadėjo EK parengti projektą, naikinantį ES teisei galbūt prieštaraujančias nuostatas. “Atsižvelgdami į tai siūlome apsvarstyti, ar tikslinga priimti kvestionuojamas nuostatas įgyvendinančius teisės aktus”, - nurodė departamentas savo pažymoje.

EK atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas aiškino, kad jei EK nuomonės būtų nepaisoma, ji galėtų kreiptis į ES Teisingumo Teismą.

“Komisija, atsižvelgdama į pažeidimo mastą, trukmę ir kitas aplinkybes, taip pat gali siūlyti, kad šis teismas dėl pažeidimo skirtų šaliai baudą. Tai kraštutinė priemonė, dažniausiai valstybės imasi veiksmų nustatytiems pažeidimas ištaisyti”, - pareiškė jis.

Tačiau Mažųjų aludarių asociacijos vadovė L.Šileikienė pabrėžė, kad nuo tada, kai gavo EK raštą apie Alkoholio kontrolės įstatymo neatitikimus ES teisei, valdžia turėjo apie tris mėnesius, bet buvo parengti ne įstatymo pataisymai, o jo įgyvendinamieji aktai. “Svarstome galimybę gintis visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis, net jei reikėtų pakartotinai kreiptis į EK. Kraštutiniu atveju paduosime Lietuvą į teismą dėl mažiausiai 4 mln. litų nuostolių, kuriuos mažieji aludariai patirs prisitaikydami prie draudimų dėl didesnės talpos alaus taros”, - teigė L.Šileikienė.

•

Skalūnų dujos - didelė mįslė KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Lietuvos galimybės išgauti skalūnų dujas vertinamos geriau negu daugelio kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių, tačiau nežinoma, ar jas išgauti apsimokėtų ekonomiškai, ar gavyba neprieštarautų aplinkosaugos reikalavimams.

Vakar verslo finansinių konsultacijų UAB “KPMG Baltics” pranešė paskelbusi skalūnų dujų potencialo Vidurio ir Rytų Europos šalyse indeksą, kuris rodo, jog galimybės išgauti skalūnų dujas geriau nei Lietuvoje vertinamos tik Lenkijoje, Rumunijoje ir Ukrainoje.

Pagal skalūnų dujų potencialo Vidurio ir Rytų Europos šalyse indeksą Lenkija, Rumunija ir Ukraina turi daugiausia galimybių naudotis savo ištekliais, o Lietuvoje, Vengrijoje ir Bulgarijoje, nors pirminiai jų atsargų vertinimai gana geri, galimybės išgauti skalūnų dujas vertinamos kur kas prasčiau. Palankiausiai KPMG ekspertai vertina Lenkijos ir Rumunijos telkinius.

Pirminiais vertinimais, Lietuvoje skalūnų dujų telkiniai yra maždaug 2 km, o Lenkijoje - apytikriai 4 km gylyje.

Abejotinos prognozės Apie galimybę Lietuvoje išgauti skalūnų dujas pirmasis prakalbo Lietuvos

energetikos ministras Arvydas Sekmokas, kuris pareiškė, kad jų ištekliai galėtų tenkinti krašto dujų poreikius 3050 metų. “KPMG Baltics” partneris Rokas Kasperavičius LŽ patvirtino, kad iš nepriklausomo šaltinio - “Datamonitor, Gas and Power Fundamentals Outlook: Europe” 2010 metų pranešimo - buvo paimta ir gamtinių dujų poreikio Lietuvoje prognozė - neva 2030 metais šalyje bus naudojama 4,7 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, palyginti su dabar naudojamais maždaug 3 mlrd. kubinių metrų.

“Veikiausiai šią informaciją pateikė Energetikos ministerija 2010 metų balandį”, - LŽ sakė R.Kasperavičius. Jis pripažįsta, kad netgi neatsižvelgiant į

Gamtosauga - paskui Pasak Lietuvos geologijos tarnybos Giluminių tyrimų skyriaus vadovės Jurgos Lazauskienės, kol kas žinoma tik tiek, kad skalūnų dujoms palanki geologinė formacija yra Pietryčių Lietuvoje. “Šiandien sunku pasakyti, kiek reikėtų atlikti žvalgomųjų gręžinių, norint įsitikinti skalūnų dujų buvimu ir daugmaž realiai įvertinti jų išteklius.

Europoje šių išteklių žvalgyba dar tik pradėta ir vykdoma vos keliose šalyse.

Tai susiję su daugeliu aplinkybių: žiūrima, kiek tokių gręžinių atlikti yra finansiškai pajėgi žvalgančioji bendrovė, koks būtinas minimalus gręžinių skaičius. Apie tai galima spėti tik pagal Lenkijos analogiją”, - sakė geologė.

Pirminiais vertinimais, Lietuvoje skalūnų dujų telkiniai yra maždaug 2 km, o Lenkijoje apytikriai 4 km gylyje. emigracijos mastą apie kokias nors investicijas į gamtinėms dujoms imlios Lietuvos pramonės plėtrą bent kol kas nekalbama, todėl tokios gamtinių dujų poreikio prognozės gali kelti abejonių. “Šilumos ūkis perorientuojamas į biokurą, pramonės plėtra nenumatyta. Sunku pasakyti, kuo vadovaudamasi Lietuva pateikė tokią prognozę. Šie pokyčiai, be abejo, mažintų gamtinių dujų poreikį. Tačiau jeigu mažėtų Lietuvos poreikis, galėtume jas parduoti”, - svarstė “KPMG Baltics” partneris.

Jos žiniomis, yra atnaujinti anksčiau pristabdyti žvalgymo darbai Jungtinėje Karalystėje, dėl politinių priežasčių sustabdyta žvalgyba ir Bulgarijoje bei Rumunijoje. Kompanija “Royal Duch/Shell” pati nutraukė darbus Švedijoje, kai nustatė, kad skalūnų dujų gavyba neapsimokės finansiškai. “Intensyviausiai paieškos vyksta Lenkijoje, bet ir čia kol kas vykdoma tik minimali paieškos, dar net ne žvalgymo, programa - padaryti vos du ar trys gręžiniai”, - sakė J.Lazauskienė.

Kol kas sunku pasakyti, kiek reikėtų atlikti žvalgomųjų gręžinių, norint realiai įvertinti skalūnų dujų išteklius. / LŽ archyvo nuotraukos Pasak jos, šiandien nuomonės apie skalūnų dujų gavybą Europoje ir juolab Lietuvoje yra kontroversiškos, grindžiamos vien JAV pavyzdžiu. Tiesa, Lenkijoje jau yra parengta tikslinė studija, su kurios rezultatais nuo šių metų pradžios dalimis supažindinama visuomenė. Be to, tokią studiją yra užsakiusi ir Prancūzija, tačiau ji jau viešai paskelbė nepradėsianti skalūnų dujų gavybos.

R.Kasperavičius pripažįsta, kad jeigu dujų ištekliai Lietuvoje pasirodytų pakankami, prieš ryžtantis juos išgauti neabejotinai tektų įvertinti ir gamtosaugos aspektą. “Amerikoje skalūnų

dujos išgaunamos retai apgyventose prerijose, o Lietuvoje palyginti gausu gyventojų. Kalbama, kad skalūnų dujų gavyba yra gana tarši. Manau, į tai atliekant tyrimą dar nebuvo atsižvelgta”, - LŽ sakė R.Kasperavičius.

Anot jo, svarbiausia dabar nustatyti, kiek išteklių Lietuvoje yra ir ar apskritai būtų ekonomiškai naudinga šias dujas išgauti. “Net ir gavus palankius rezultatus bus labai svarbi Europos ir pačios Lietuvos pozicija aplinkosaugos atžvilgiu. Nemanau, kad Lietuva priešintųsi Europos Sąjungos reikalavimams”, - svarstė “KPMG Baltics” partneris.

•

2012 11 08 Lietuvos žinios

Verslas

9

Grūdai kilstelėjo uosto ekonomiką VIDA BORTELIENĖ

Geri Klaipėdos uosto rezultatai atspindi veiklos įvairovės ir investicijų naudą - vienų terminalų praradimus atsveria didėjanti kitų prekių paklausa ar galimybė pritraukti naujų krovinių.

Klaipėdos uosto metų apyvarta, remiantis 10 mėnesių duomenimis, tik per sprindį atsilieka nuo praėjusių metų rekordo. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos bus perkrauta per 35 mln. tonų krovinių, maždaug 4 proc. mažiau nei pernai. Tačiau išorės rinkos sąlygų, ypač vangios trąšų prekybos ir naftos perdirbimo gamyklos planuoto remonto, nulemtas atsilikimas negadina uostininkų nuotaikos. Nuo vasaros didėjanti konteinerių terminalų apkrova ir rudenį dideliais laivais į pasaulio rinkas gabenami lietuviški grūdai užtikrina aukštą pajamų lygį.

Spalis - rekordinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) ekonomikos ir finansų direktorius - vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis pažymi, kad šiemet spalį buvo pasiektas visų laikų mėnesio pajamų rekordas - surinkta 13,3 mln. litų. Net pernai, kai buvo nusistovėjęs didesnis nei 3 mln. tonų mėnesio krovos rodiklis, nė karto nebuvo pavykę pasiekti 13 mln. litų pajamų ribos. Šiemet, nors pirmasis pusmetis uostui buvo prastesnis dėl Mažeikių naftos gamyklos planuoto remonto ir menko produkcijos eksporto, per 10 mėnesių pavyko gauti 119 mln. litų pajamų, o tai tik 3,2 mln. litų mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pasak M.Armonaičio, aiškėja, kad II pusmetis šiemet netgi bus geresnis nei pernai.

Kitas išskirtinis uosto finansinės veiklos bruožas, kad šiemet uosto investicijoms panaudota per 31,3 mln. litų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų. Per tą patį laikotarpį 2011-aisiais europinių pinigų išleista 2,5 mln. litų, 2010 metais - 3,9 mln. litų.

Dalinis ES finansavimas yra skirtas tokiems projektams kaip Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo jūrinės infrastruktūros statybai, didžiajam uosto tobulinimo, gilinimo nuo 13,5-14 metrų iki 14,5 metro ir platinimo nuo 120 metrų iki 150 metrų, projektui. Vienam - per 60 mln. litų, kitam - 84 mln. litų. Uostą gilinanti kompanija “Van Oord Dredging and Marine Contractors BV” lapkričio pabaigoje antrą kartą at-

Iš viso nuo metų pradžios išgabenta 1,2 mln. tonų grūdų - 73 proc. daugiau nei 2011 metais per 10 mėnesių. / Vidos Bortelienės nuotraukos plukdys galingą žemkasę “Utrecht”, kuri pastaruoju metu dirbo Arkties vandenyne “Gazprom” užsakymu, ir iškart baigs gilinti 9 akvatorijos barus. Galutiniai patobulinimai pagal sutartį turi būti atlikti iki balandžio pabaigos. Tuomet laivybos kanale bus galima organizuoti dvipusį didesnių parametrų laivų eismą.

Iki šiol, pasak uosto kapitono Adomo Aleknos, galėjo prasilenkti tik nedideli laivai, arba didelis su mažu. Spalio mėnesį 23 locmanai, naudodamiesi aukštosios jūreivystės mokyklos navigaciniu treniruokliu, pradėjo mokytis organizuoti eismą naujų parametrų akvatorijoje.

Spartus didelių laivų pralaidumas sutrumpins jų prastovų laiką ir padidins uosto apyvartumą. Masyvesni konteinerių laivai galės sėkmingai uosto akvatorijoje prasilenkti su roro keltais, plaukiančiais pagal intensyvų tvarkaraštį.

Grūdai - į didelius laivus KVJUD rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas pažymi, kad uosto rinkliavas veikia pasikeitusios krovinių rūšys, išaugęs lietuviškų grūdų eksportas. Didieji “Panamax” tipo grūdvežiai (65-80 tūkst. tonų talpos), kuriems reikalin-

Spalį buvo išvežta per 400 tūkst. tonų grūdų, 3,3 karto daugiau nei tą patį mėnesį pernai. ga 13 metrų gramzda, plaukia vienas po kito. Spalį buvo išvežta per 400 tūkst. tonų grūdų, 3,3 karto daugiau nei tą patį mėnesį pernai. Iš viso nuo metų pradžios išgabenta 1,2 mln. tonų grūdų - 73 proc. daugiau 2011 metais per 10 mėnesių.

AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” (KLASCO), galinti priimti didžiausius į uostą atplaukiančius laivus, grūdų kompleksą išplėtė dar prieš metus. Bendrovės generalinis direktorius Audrius Pauža pažymi, kad šiemet javų prekybos mastas planuojamas dvigubai didesnis nei įprastai.

“Spalį pasiektas grūdų eksporto rekordas - perkrauta 357 tūkst. tonų kviečių - visų partnerių pastangų ir naujų sprendimų rezultatas. Mūsų klientai vykdė sutarčių reikalavimus, o mes tesėjome Vyriausybės vadovui duotą pažadą, kad pajėgsime krauti po 300 tūkst. tonų per mėnesį. Jau buvo atplaukę 9 “Panamax” laivai, rekordinis 68 tūkst. tonų kiekis pakrautas į 230 metrų ilgio ir 32 metrų pločio

Uosto rinkliavas didina pasikeitusios krovinių rūšys, išaugęs lietuviškų grūdų eksportas.

Iki metų pabaigos gali būti perkrauta per 35 mln. tonų krovinių. laivą “Andros”. Šiuo metu kraunamas dešimtasis panamaksas. Ir nematau priežasčių, kad grūdų eksportas lėtėtų. Bet tai priklausys nuo supirkto iš žemdirbių kiekio - ar tarptautinėje rinkoje bus parduota 2, ar 3 mln. tonų. Matome, kad grūdų prekyba

pastaraisiais metais nelabai priklausoma nuo sezono, srautas gali būti tolygus. Tačiau prognozuoti mėnesio apyvartą nenuspėjami orai vis dėlto trukdo”, - aiškino A.Pauža.

•

Parengta bendradarbiaujant su KVJUD

Nuo vasaros uoste didėja konteinerių terminalų apkrova.

10

2012 11 08 Lietuvos žinios

Diskusija

Pažeidimai

Tolstant nuo sąžiningų rinkimų Kol Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) svarsto, kaip įvertinti ką tik įvykusius Seimo rinkimus, LŽ paklausė Lietuvos atstovų, tarptautinių organizacijų narių, vertinusių demokratijos lygį kitų valstybių rinkimuose: ar pritaikius tokius pat kriterijus galima įvertinti ir praėjusius rinkimus į Lietuvos Seimą?

A

r mūsų krašto politikai vertina tik kitų valstybių demokratijos ydas? Apie tai prie “Lietuvos žinių” apskritojo stalo susirinko pakalbėti Seimo nariai: socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, liberalas Petras Auštrevičius ir konservatorius Egidijus Vareikis.

Pokalbio vedėjas - politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Lietuva - didesnės demokratijos valstybė?

A.Medalinskas. Jūs, kaip Lietuvos atstovai, ne kartą stebėjote rinkimus kitose Europos valstybėse, išsakėte savo nuomonę vertindami tų šalių demokratiškumo lygį. Kada mes galime stebėti rinkimus kitose valstybėse, ar mus gali stebėti kiti?

E.Vareikis. Pažeidimų pasitaiko visose valstybėse, net ir labai demokratiškose. Jie gali atsirasti iš nežinojimo, žioplumo, tačiau gali būti ir nusikalstamų veikų. Taip atsitinka net didžiausios demokratijos šalyse.

Atstovauju Europos Tarybos (ET) Parlamentinei Asamblėjai. Iš ten dalyvaujančių 47 valstybių 10 yra pripažintos kaip nevisiškos demokratijos, ir jų rinkimus mes stebime.

Lietuva 1996 metais buvo pripažinta visiškos demokratijos šalimi, todėl ET savo stebėtojų per rinkimus pas mus nesiunčia.

A.Medalinskas. Tačiau stebėtojų iš Lenkijos per šiuos rinkimus buvo.

E.Vareikis. Galbūt kas nors iš politikų ar politinių jėgų susitarė dėl to individualiai. Tai tikrai negalėjo būti ET stebėtojai. ET siunčia savo stebėtojus, pavyzdžiui, į Rusiją, Ukrainą, Moldovą ar į buvusios Jugoslavijos šalis. Tačiau tai irgi daroma tik sulaukus oficialaus jų kvietimo. Stebėjau rinkimus beveik visose dešimtyje nevisiškos demokratijos šalių. Visada vykome pakviesti, bet delegaciją paprastai formuoja ET. P.Auštrevičius. Esu NATO parlamentinės asamblėjos narys. Ši asamblėja siunčia specialias rinkimų stebėjimo misijas į valstybes, kurios paprastai siekia narystės NATO arba turi glaudesnės bendradarbiavimo praktikos su šia organizacija. Į valstybes nares, manau, nesiunčia. Jeigu viena ar kita NATO narė išreikštų pageidavimą, kad jos rinkimus stebėtų kitų NATO narių stebėtojai, matyt, būtų reaguota teigiamai. Tačiau nesu girdėjęs tokių valstybių prašymų. Ir mes nekvietėme, pavyzdžiui, Lenkijos atstovų, stebėti mūsų rinkimų.

V.Andriukaitis. Tačiau europinių partijų - dešiniosios Liaudies partijos, Europos socialistų partijos ar liberalų - atstovai stebėti rinkimų į savo kraštus gali pasikviesti politinių partnerių iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių. Ypač jei šalyje vyrauja politinė įtampa. Europos socialistai vyko stebėti rinkimų į Rumuniją - ten buvo labai sudėtinga priešprieša tarp politinių jėgų. Rinkimai stebėti ir Bulgarijoje. O Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas yra išsakęs savo poziciją, kad reikia siųsti atstovus stebėti rinkimų Lenkijoje, nes būta baimių, jog šios šalies radikaliosios jėgos gali pa-

LŽ archyvo ir Oresto Gurevičiaus nuotraukos

žeisti rinkimų įstatymus. Nežinau, kaip į Lietuvą stebėti rinkimų atvyko Lenkijos delegacija, bet gal juos pakvietė mūsų politikai iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos. Individualios partijos irgi gali kviesti stebėtojus. Tačiau tai nėra rinkimų monitoringas, kai sprendžiama, ar šalis gali būti vadinama demokratiška.

A.Medalinskas. Todėl niekas ir neklausia, ar rinkimai Lietuvoje buvo sąžiningi, nors jų pažeidimų, kaip suprantu, būta ir anksčiau?

V.Andriukaitis. Taip. Man tenka dalyvauti septintuose rinkimuose. Ir ne tik į Seimą. Labai didelių rinkimų pažeidimų buvo 1992-aisiais. Teko pasinaudoti tuo metu retomis filmavimo kameromis ir fiksuoti, kaip skaičiuojami balsai, kaip rinkimų komisijų nariai klastoja biuletenius, braukydami juos savo rašymo priemonėmis.

Tada įvyko net trys teismo procesai.

tuva, kaip valstybė, nebūtų gavusi visiškos demokratijos statuso.

E.Vareikis. Būtent po 1996 metų Seimo rinkimų šis statusas Lietuvai ir buvo suteiktas.

V.Andriukaitis. Taip, nes po 1992-ųjų Seimo rinkimų Europa nepripažino Lietuvos visiškos demokratijos šalimi. Vis dėlto po 1996 metų rinkimų atsirado rafinuotesnės jų klastojimo galimybės.

Kaip sprendžiama, ar rinkimai buvo demokratiški?

A.Medalinskas. Kokia yra pažeidimų vertinimo procedūra stebimose valstybėse, kaip nusprendžiama, ar rinkimai vyko demokratiškai?

E.Vareikis. Stebėjusieji rinkimus rašo specialią ataskaitą apie tai, ar jie atitinka visus demokratijos kriterijus, ar buvo laisvi ir teisingi. Ir pažymi, kas tuose rinkimuose buvo blogai, o

Prieš pusmetį iki rinkimų apygardose, kur gyvena skurdesni gyventojai, pasirodė vyrukai, gerai informuoti, kuriame bute gyvena mažas socialines pajamas gaunantys asmenys, ir pasiūlė jiems savo paslaugas.

Lietuvos demokratinė darbo partija juos laimėjo ir atgavo visus tris mandatus, nes įrodė, kad rinkimai tose apygardose buvo suklastoti. Tai ypač stengėsi daryti Koalicija už demokratinę Lietuvą, dabartinių konservatorių pirmtakai. O per 1996-ųjų Seimo rinkimus mus jau stebėjo partneriai iš kitų Europos šalių, tad rinkimų kampanija buvo sąžiningesnė. Kitaip Lie-

kas - gerai. Kriterijų esama nemažai.

Paprastai rinkimus stebime tik balsavimo dieną, o apie tai, kas vyko prieš tai, kokia buvo rinkimų kampanija, dažniausiai sužinome tik iš kitų žmonių. Jeigu valstybė yra šiek tiek demokratiška, apie tai perskaitome ir žiniasklaidoje. Juk labai svarbu, ar visi turėjo vienodas galimybes rengti rinkimų kampaniją.

A.Medalinskas.Tai svarbu ne tik mūsų stebimose valstybėse, bet ir Lietuvoje.

E.Vareikis. Pagal ET standartus pildydami tam tikrą formuliarą turime atsakyti, ar nematėme trijų procedūrinių pažeidimų. Pirma, ar nebuvo daugkartinio balsavimo, kai vienas žmogus balsuoja už kelis kitus. Juk vis dar pasitaiko gyventojų, kurie atėję rinkimų dieną sako: “Kas čia bloga, jei pabalsuosiu už žmoną, sūnų ar uošvę.” Esą visi šeimos nariai iš tolimo kaimo negali atvykti, tad įgalioja kitus už juos balsuoti. Žmonės taip daro, nes nežino procedūros.

Kitas pažeidimas - šeiminis balsavimas, kai atvykusi visa šeima į rinkimų kabiną nori eiti kartu, o ten dar ir aptarti, už ką balsuoti. Kai kurie žmonės skundžiasi, kad jie neraštingi, seni, nemato. Tačiau įstatymas yra įstatymas, ir tai daryti draudžiama.

A.Medalinskas.O koks trečiasis pažeidimas, į kurį turite atkreipti dėmesį?

E.Vareikis. Tai - karuselinis balsavimas, kai žmogus pasiima biuletenį, bet neįmeta jo į balsadėžę, o išsineša ir atiduoda kam nors kitam. Tas “reikiamai” pažymi ir perduoda parduodančiajam balsą. Šis įmeta biuletenį į balsadėžę, o pardavėjui atneša “švarų” ir už tai gauna pinigų.

A.Medalinskas. Toks pažeidimas, atrodo, gana tipiškas ir Lietuvoje. Stebėtojai buvo instruktuojami stebėti balsavimo apylinkių aplinką, kad ten nebūtų nelegalaus pasikeitimo biuleteniais, kai asmuo, perdavęs biuletenį kitam žmogus, pasiima ir pinigus, kad visi lapai būtų įmesti į balsadėžę.

E.Vareikis. Ir mums buvo patariama stebėti, kad nevyktų tokių dalykų.

A.Medalinskas. Ar galima teigti,

jog rinkimai sąžiningi, jei buvo užfiksuotas bent vienas iš tokių pažeidimų? Ką jūs sakote?

E.Vareikis. Tada rašome raportą, ką bloga pastebėjome. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus pažeidimus: ar užantspauduota balsadėžė, ar visų rinkėjų identitetas patvirtinamas, ar jie pasirašo rinkėjų sąraše, ir dar daug kitų dalykų. Arba, tarkime, žmogus negalėjo įeiti į balsavimo kabiną, nes buvo didelė eilė, ir pildė biuletenį ne balsavimo kabinoje...

A.Medalinskas. Atrodo, tarsi pasakotumėte apie pažeidimus per Lietuvos Seimo rinkimus.

E.Vareikis. Yra ir didelių pažeidimų. Rinkimų komisija turi suskaičiuoti panaudotus ir nepanaudotus biuletenius, bet būna, kad pamiršta ir juos išsineša. Taip nutiko Rusijoje.

A.Medalinskas. Ir Lietuvoje per šiuos rinkimus taip pat buvo. Ar po balsavimo irgi randate biuletenių šiukšlių dėžėse? O gal tai tik mūsų rinkimų specifika?

E.Vareikis. Daug kas priklauso nuo kantrybės. Dažnai, jeigu norima falsifikuoti rinkimus, stengiamasi, kad mums stebint viskas vyktų gerai, o pažeidimai daromi, kai išvažiuojame. Kartą Armėnijoje buvome pasilikę iki balsų skaičiavimo pabaigos ir toje vienintelėje apylinkėje laimėjo kitas kandidatas nei visose kitose.

Negaliu tvirtinti, jog taip atsitiko dėl to, kad mes viską stebėjome iki galo, bet faktas yra faktas.

P.Auštrevičius. Kalbame apie valstybes, kurios yra pakeliui į demokratiją, ir bandome tuos pažeidimus pritaikyti savo atvejui. Tačiau esama esminio skirtumo. Nebrandžios demokratijos

2012 11 08 Lietuvos žinios

šalyse didžiausi pažeidimai padaromi skaičiuojant balsus ir suvedant protokolus. Autokratinio režimo valstybėse, pavyzdžiui, Baltarusijoje, pažeidimai dažniausiai daromi dar per rinkimų kampaniją - panaudojami administraciniai ištekliai ir iš viešosios erdvės išstumiami tie, kurie neįtinka valdžiai. O rinkimų dieną autokratinės valstybės viską stengiasi padaryti maksimaliai gražiai. Jų vadovai asmeniškai atsako už tai, kad nebūtų užfiksuota pažeidimų. Lietuva kaip valstybė toli pažengė demokratijos keliu. Deja, neatsilieka ir sukčiavimas per rinkimus. Vis dėlto tie pažeidimai, uždarius balsavimo vietas, būna nedideli.

A.Medalinskas. Pavyzdžiui, sugadinami biuleteniai. Pastebėjus, kad balsavo “ne už tą”, brūkštelėjamas dar vienas kryžiukas prie kito, ir biuletenis - sugadintas.

P.Auštrevičius. Taip. Tačiau yra problemų ir dėl rinkimų apylinkių komisijų. Pavyzdžiui, rinkimų vietose dirbantys žmonės nesugeba skaičiuoti arba vakarop praranda kantrybę, nesukoncentruoja dėmesio.

Nelygios galimybės A.Medalinskas. Šiais metais ir Lietuvoje dalis partijų ar kandidatų buvo tiesiog išstumti iš viešosios erdvės, nes neturėjo lėšų susimokėti už žiniasklaidos dėmesį, nes dar nespėjo pasiimti pinigų iš verslo, o galiausiai - ir iš valstybės biudžeto. Ar tokius rinkimus, per kuriuos partijoms ir atskiriems kandidatams nesudaroma lygi galimybė dalyvauti jų kampanijoje, vertinate kaip demokratinius?

V.Andriukaitis. Lietuvos rinkimų sistema, mano nuomone, pernelyg brangi, komplikuota ir nereikalingai dubliuojanti. Jei būtų mano valia, siūlyčiau proporcinę rinkimų sistemą ir tik vieno rato rinkimus. Tada tikrai būtų galima sudaryti tam tikrą fondą partijoms, kurios tik startuoja politikoje, kad galėtų pasitikrinti, ar rinkėjai jomis pasitiki. Jeigu taip, jų ir finansavimas turėtų būti didesnis, jeigu ne - tada ne. Priešingu atveju per naujų partijų steigimąsi gali būti sukurta pinigų plovimo sistema. Turime peržiūrėti ir jų steigimo taisykles. Negalima kurti partijos S.Daukanto aikštėje po medžiais. Bet labai svarbus būtų fondas, kurio lėšomis būtų išlygintos sąlygos politinėms jėgoms, atitinkančioms partijos kriterijus. Deja, mano siūlymas dėl šio fondo įkūrimo buvo atmestas dar 1996 metais, o vėliau ir tris kitus kartus.

A.Medalinskas. Kaip teigėte, S.Daukanto aikštės partija rinkimuose ir nedalyvavo. Bet kitoms partijoms, tarp jų seniai įregistruotoms, nauja finansavimo tvarka sukėlė problemų kaip niekad anksčiau. Ir rinkimus padarė nedemokratišku.

P.Auštrevičius. Ta partijų ir rinkimų finansavimo tvarka tik iš dalies pasitvirtino.

A.Medalinskas. O gal reikėtų įteisinti mišrią sistemą, kad partijai, negavusiai finansavimo iš biudžeto, bent minimalią sumą galėtų paaukoti verslas? Ar sutinkate, jog šiuose rinkimuose nebuvo lygių galimybių visoms partijoms?

P.Auštrevičius. Taip, be abejo. Kita vertus, jei būtų daromi pakeitimai, sutikčiau, kad ir partijų registravimo, ir jų veikimo kriterijai turėtų būti griežti ir atidžiai prižiūrimi. Juk jei partija įkuriama likus tik keliems mėnesiams iki rinkimų, tai kvepia vien politikavimu.

Kai tie kandidatai atsistoja prieš kameras, bet nieko negali pasakyti, nejaučiu jiems jokio gailesčio, o tokių darinių finansavimas tėra pinigų metimas į balą. Partija galėtų turėti lygias galimybes tik tuo atveju, jei būtų įsteigta ne mažiau kaip prieš metus iki rinkimų.

V.Andriukaitis. Ir būtinas monitoringas, ar partija turi paramą visuomenėje.

E.Vareikis. Monitoringas nėra tei-

Diskusija sinė sąvoka. Tačiau niekas netrukdo mums priimti rinkimų pataisos, kad juose gali dalyvauti partija, registruota ne vėliau kaip metai iki rinkimų. Ir, manau, visi už tai balsuotų. Tiek pozicija, tiek opozicija.

A.Medalinskas. O tada numatyti tas lygias dalyvavimo galimybes rinkimuose... Šįkart vieni ėjo į juos apsiginklavę milijonais, kiti - plikomis rankomis, neturėdami galimybės išsakyti savo programos teiginių.

V.Andriukaitis. Lietuvoje problemų kyla ir tarp rinkimų, kai vienos partijos elgiasi sąžiningai, o kitos piktnaudžiauja įstatymo spragomis. Pavyzdžiui, dar prieš keletą metų iki rinkimų važiuodamas Vilniaus-Kauno magistrale mačiau dviejų partijų plakatus, nors rinkimų kampanija, be abejo, nebuvo paskelbta. Paaiškėjo, kad pas mus niekaip nekontroliuojama partijų reklama ne rinkimų kampanijos laikotarpiu. Ir vis dėlto taip reklamuodamosi jos susikuria geresnes galimybes atėjus rinkimams.

P.Auštrevičius. Tas pats buvo ir per internetą.

V.Andriukaitis. Todėl turi būtų priimtas draudimas neleisti tokios politinės reklamos.

Balsų pirkimas ir balsavimas pagal užsakymą A.Medalinskas. Naujas reiškinys per šiuos Seimo rinkimus buvo kalinių balsų pirkimas. Ar ir kitose valstybėse pastebėjote, kai nuo tam tikrų valdžios struktūrų priklausiančios rinkėjų grupės irgi masiškai balsavo už tuos, kurie turi galią?

V.Andriukaitis. Nereikia ir kalinių balsų. Likus pusmečiui iki rinkimų apygardose, kur gyvena skurdesni gyventojai, pasirodė vyrukai, gerai informuoti, kuriame bute gyvena mažas socialines pajamas gaunantys asmenys, ir pasiūlė savo paslaugas. Atėjo jie ir pas kandidatą bei jo paklausė, kiek šis mokės už tai, jeigu jie sudarys piramidę ir schemą, kaip galėtų būti nupirkti balsai už jo kandidatūrą. Tokius reiškinius galėjome stebėti jau per 2008-ųjų Seimo rinkimus, o vykstant šiems rinkimams apie tai jau atvirai kalbėta net gatvėje. Mano pagalbininkė girdėjo, kaip vyko derybos. Vienas asmuo sakė kitam: “30 balsų gausi, jei mokėsi po 20 litų žmogui, o jeigu norėsi dar daugiau balsų, teks mokėti jau 30 litų.” Tokios derybos vyko gatvėje vidury baltos dienos.

P.Auštrevičius. Taigi, jau matome

V.Andriukaitis: “Reikia mąstyti apie visos rinkimų sistemos pertvarką.”

P.Auštrevičius: “Partija tik tokiu atveju galėtų turėti lygias galimybes, jei buvo sukurta ne mažiau kaip prieš metus iki rinkimų.”

E.Vareikis: “Tose šalyse, kur vyrauja autoritariniai režimai, balsų niekas neperka. Žmonėms tiesiog liepiama balsuoti taip, kaip reikia.“

A.Medalinskas: “Vieni ėjo į rinkimus apsiginklavę milijonais, kiti - plikomis rankomis, neturėdami galimybės išsakyti savo programos teiginių.”

bėjau rinkimus: Moldovoje, Ukrainoje ir Rusijoje, Kaliningrado srityje.

Išgirsti teko visko, bet...

A.Medalinskas. Filmuotos medžiagos, kaip Lietuvoje, neteko matyti?

V.Andriukaitis. Žinoma, kad ne.

Dažniausiai atvykdavome tik keletą dienų prieš rinkimus, tad negalėjome matyti pačios rinkimų kampanijos eigos. Bet girdėjome kaltinimų ir priekaištų, kad už balsą mokami pinigai.

Tai girdėjau visose šalyse, kur tik stebėjau rinkimus. Mačiau ir netolygias rinkimų agitacijos galimybes.

E.Vareikis. Tose šalyse, kur vyrauja autoritariniai režimai, balsų niekas neperka. Žmonėms tiesiog liepiama balsuoti taip, kaip reikia. Pavyzdžiui, taip balsuoja kariuomenės daliniai.

Jiems pasakoma, už ką balsuoti. Ir jei kas nors nepažymės taip, kaip įsakyta, bus aiškinamasi, kodėl ir kas tai padarė.

P.Auštrevičius. Buvome Baltarusijoje ir stebėjome rinkimus kariniame dalinyje. Į dalinį mus atvežė apie 11 val. ryto, bet buvo pasakyta, kad visi jau balsavo.

A.Medalinskas. Ir balsavo, matyt, taip, kaip reikia?

Tai, kad apie tuos pažeidimus kalbame, yra mūsų vidinės netolerancijos tokiems dalykams išraiška. parengtą ir išbandytą balsų pirkimo ar poveikio jiems darymo taktiką pasitelkiant socialiai pažeidžiamus asmenis.

Tai tampa vis didesne problema.

A.Medalinskas. Vadinasi, kandidatas, nedaręs tokių machinacijų, turėjo gerokai mažiau šansų patekti į Seimą, net jeigu apygardoje dirbo nuoširdžiai. Argi mūsų teisėsauga apie tai nežino, nemato?

V.Andriukaitis. Pasiūliau savo padėjėjai stebėti, kur tas žmogus nueis, kur stovi jų automobilis, bet ji pametė šį asmenį iš akių. Reikia aiškiai pasakyti, kad dabar Lietuvoje jau išplėtota tam tikra parasistema, lygiagreti balsų pirkimo sistema.

A.Medalinskas. Minėjote situaciją, kai perkami balsai už vienmandatės apygardos kandidatą, tačiau tai jau buvo daroma ir anksčiau. Vienu metu rinkimai buvo anuliuoti Švenčionyse, kaip dabar Zarasuose ir Visagine. Tačiau šiandien jau balsai perkami, kaip suprantu, ne tik už apygardos kandidatą, bet ir už partiją. Ar teko kurioje nors iš jūsų stebimų valstybių girdėti apie balsų pirkimą per rinkimus?

V.Andriukaitis. Keliose šalyse ste-

P.Auštrevičius. Gal žinant tokias tendencijas reikėjo važiuoti į tokius dalinius ir stebėti balsavimus tik atsidarant balsavimo apylinkei, bet nenustebčiau, jeigu ir tada nuvykę būtume sužinoję, kad balsavimas jau įvyko.

A.Medalinskas. Tikiuosi, mūsų kariuomenėje toks balsavimas nevyksta. Tačiau kaip galima paaiškinti, kad per šiuos Seimo rinkimus išplito tiek jau minėtas balsų pirkimas, tiek bandymas susirinkti balsus iš kalinių?

P.Auštrevičius. Minėtų socialinių grupių ir jų balsų svarba padidėja tada, kai išauga politinė konkurencija.

Vienas veikiančios demokratijos bruožų Lietuvoje yra reali ir nuožmi politinė konkurencija. Didesnėse rinkimų apygardose buvo kur kas daugiau nei dešimt kandidatų, iš kurių penki realiai kovojo, kad patektų į antrąjį turą. To anksčiau nebuvo.

A.Medalinskas. Tokiomis aplinkybėmis kiekvienas balsas tampa labai svarbus. Net ir nupirktas.

P.Auštrevičius. Padidėja marginalinių grupių įtaka. Ir šis reiškinys, matyt, Lietuvoje bus tęstinis. Politinės konkurencijos mažėjimo nenuma-

tau. Tačiau ta konkurencija turi būti dora ir teisėta, paremta nustatytomis taisyklėmis. Dabar, turime pripažinti, kartais tam tikrų socialinių grupių neteisėtas įtraukimas gali lemti rinkimų rezultatus. Todėl ši rizika turi būti eliminuota iš sąžiningų rinkimų.

V.Andriukaitis. Taip. Net ir šimtas nupirktų balsų, esant tokiai didžiulei konkurencijai, gali apversti aukštyn kojom visus balsavimo rezultatus rinkimų apygardoje.

Administraciniai resursai A.Medalinskas. Ar savo stebimose valstybėse dažnai susidūrėte su tuo, kad administraciniai resursai ar vietos valdžios žodis lemtų balsavimo rezultatus?

E.Vareikis. Mums dažnai rekomenduojama nuvykti pasižiūrėti į tam tikrus rajonus, kur gyvena specifinės visuomenės grupės. Pavyzdžiui, Serbijoje buvau ten, kur gyvena romų bendruomenė. Ji balsavo taip, kaip nurodė romų bendruomenės vadovai. Arba Serbijoje buvau rajonuose, kur gyvena albanų dauguma. Jie visi balsuoja už albanišką partiją. Ten niekas nesiskaito su jokiu rinkimų propagandos draudimu, išrenka tik savus.

A.Medalinskas. Visai kaip pas mus Pietryčių Lietuvoje.

E.Vareikis. Sudėtingiausia tokiu atveju tai, kad procedūros gali būti ir nepažeidžiamos. Todėl nors ir sakome, kad rinkimai buvo laisvi, suprantame, kad žmonėms buvo prigrasinta balsuoti, todėl jie taip masiškai balsavo už vieną ar kitą partiją, kitaip jie turėtų labai daug nemalonumų.

A.Medalinskas. Bet ir pas mus yra galimybių naudoti administracinį resursą, įbauginti žmones ir pakreipti rinkimų rezultatus tokia linkme, kokios nori vietos valdžia.

E.Vareikis. Laisvės balsuoti Lietuvoje turima kur kas daugiau, o ir patys žmonės atsakingesni ir sąmoningesni nei minėtose šalyse. Tiesa, dabar tokių pažeidimų esama ir pas mus. Vis dėlto pritarčiau Zenono Vaigausko nuomonei, kad ir tie pažeidimai, matyt, iš esmės poveikio rinkimų baigčiai neturėjo. Tačiau tai nereiškia, kad pažeidimus galima toleruoti.

A.Medalinskas. O ką, jūsų nuomone, rodo aiškėjanti tendencija, kai ne tik Pietryčių Lietuvoje, bet ir kitose vietose daugėja kandidatų, kurie pasiekia pergalę arba beveik ją pasiekia jau per pirmąjį turą? Ypač tuose rajonuose, kur valdžią turi viena partija. Ar tai nėra to paties administracinio resurso panaudojimo pasekmė,

11

už kurio naudojimą kritikuojate rinkimus nevisiškai demokratiškose šalyse?

E.Vareikis. Tai reiškia, kad ir mūsų demokratija ne tokia stipri, kaip patys manome. Mūsų aukščiausias tikslas yra tiksliai atspindėti visuomenės nuomonę, o ne laimėti bet kokia kaina.

P.Auštrevičius. Man didelių nuogąstavimų kelia ir savivaldos rinkimai.

Ten įsitvirtinusios juodosios arba pilkosios technologijos, nes kova dėl vietos valdžios yra labai nuožmi.

A.Medalinskas. Ten juk sukasi labai dideli finansų srautai, o dėl jų kova neretai būna dar nuožmesnė nei dėl Seimo vietos.

P.Auštrevičius. Nuo savivaldybių pradedama kurti administracinė sistema, kuri vėliau pasitelkiama ir rinkimams į Seimą. Pastaruoju metu žvelgdami į teisėsaugos bylas matome ne vieną jų savivaldybių lygmenyje. Bet nežinia kodėl pažeidimų savivaldybių rinkimuose niekas nesiaiškina. O ten jau sukurta nematoma piramidė. Jos neišardžius tikėtis skaidrių rinkimų nacionaliniu lygmeniu gana sudėtinga.

V.Andriukaitis. Administracinis resursas sukasi visų lygių Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose. Jeigu esi vienmandatininkas ir tau pavyko biudžeto lėšomis išasfaltuoti gatvę savo rinkimų apygardoje, sutvarkyti infrastruktūrą, padėti darželiams ar mokykloms, tu irgi pasinaudojai administraciniu resursu savo interesams.

Kaip ir pasinaudojimas ministerijos, kuriai vadovauji, pinigais skelbti reklamą žiniasklaidoje.

A.Medalinskas. Todėl ir plėšosi koalicijos partneriai, norėdami gauti tas ministerijas, kurios disponuoja didesniais pinigų srautais, tarp jų - ir iš Briuselio?

V.Andriukaitis. Taigi, administraciniu resursu piktnaudžiaujama ne tik savivaldybių lymenyje. Mano įsitikinimu, reikia mąstyti apie visos rinkimų sistemos pertvarką.

P.Auštrevičius. Lietuvoje dar nebuvo parlamentinių rinkimų, po kurių nebūtų iš esmės peržiūrimos rinkimų taisyklės ir įstatymas. Tai rodo, kad mes, kaip valstybė ir nuo rinkimų priklausanti politinė bendruomenė, esame labai veikiami tų pokyčių. Ir tai, kas įvyko per šiuos rinkimus, turėtų būti stimulas dar kartą viską peržiūrėti.

A.Medalinskas. Po šių rinkimų ne vienam žmogui gali kilti klausimas, ar turime visiškos demokratijos valstybę, kaip skelbiame? Ir ar galime mokyti kitus, kol neišsprendėme savo problemų? Juk žvelgdami į kai kuriuos procesus matome, kad mums dar labai toli iki tos visiškos demokratijos.

P.Auštrevičius. Tikrai turime moralinę teisę mokyti kitus. Ir todėl, kad patys esame nepatenkinti pažeidimais savo valstybėje. Tai, kad apie tuos pažeidimus kalbame, yra mūsų vidinės netolerancijos tokiems dalykams išraiška. Jeigu gintume savo sistemą, nematytume tų ydų, būtų blogai.

E.Vareikis. O Lietuva tikrai yra demokratiškesnė šalis už visas kitas, kurias mes stebime: Rusiją, Ukrainą, Moldovą, Baltarusiją. Mūsų bėdos jiems atrodytų niekai. Bet tai nereiškia, kad turime užmerkti akis prieš savo problemas. O pastaruoju metu matau, kad ir pas mus yra blogai demokratijos prasme. Artėjame į 1940 metus, degraduojame. Vertybė nebėra nei laisvė, nei demokratija, jei parsiduodame už 10 ar 20 litų.

V.Andriukaitis. Bet rinkimų pažeidimai Lietuvoje galėjo turėti įtakos tik tose vienmandatėse apygardose, kur gautų balsų skaičius skiriasi kokiais keliais šimtais balsų. Daugiamandatėje apygardoje poveikį gali turėti tik 2-3 procentai. Visa tai negalėjo turėti, mano nuomone, esminės įtakos rinkimų rezultatams.

A.Medalinskas. Palikime tai spręsti Konstituciniam Teismui.

•

Parengė ALVYDAS MEDALINSKAS

12

2012 11 08 Lietuvos žinios

Kultūra ir menas

Mokytis muzikos nebūna per anksti KORNELIJA RIŠKUTĖ

Kompozitorius, dirigentas, džiazo muzikantas Artūras Novikas bemaž 30 metų ugdo jaunuosius talentus. “Kuo anksčiau atpažįstami vaiko gabumai, kuo anksčiau jie pradedami ugdyti, tuo brandesnė ir talentingesnė asmenybė išauga”, - įsitikinęs pedagogas.

Vos gimus kūdikiui tėvai pradeda rūpintis ne tik gero darželio, mokyklos paieškomis. Atžalų auklėjimu besidomintys gimdytojai jau nuo pirmųjų vaiko dienų stengiasi visapusiškai ugdyti jo meninį ir estetinį pojūtį, lavinti jį fiziškai.

- Anksčiau specialūs vaiko gebėjimai būdavo ugdomi jam pradėjus lankyti mokyklą. Dabar tėvai ima lavinti vos gimusius kūdikius. Ar verta taip skubėti?

- Tokį tempą diktuoja laikas. Japonijoje mažųjų meniniai, muzikiniai gabumai ugdomi nuo metų dvejų. Ir tai visiškai normalus dalykas. Lietuvoje taip pat populiarėja ankstyvas ugdymas. Tarkim, į džiazo mokyklą priimame vaikus nuo ketverių metų. Šiemet pirmą kartą per visą mokyklos gyvavimo istoriją sulaukėme tokio gausaus mažiausiųjų būrio. Kai kurie tėvai atvedė trejų metų pyplius, tvirtindami, kad jų atžalos noriai dainuoja, muša ritmą. Puiku, kad šeima stebi vaiko polinkius, gebėjimus ir imasi juos ugdy-

Džiazo muzikantas A.Novikas sakė, kad į muzikos mokyklas atvedami vis mažesni vaikai. / LŽ archyvo nuotrauka ti. Dirbti su mažiukais tikrai nėra lengva - jie negali išlikti dėmesingi ilgesnį laiką, nori žaisti, dūkti, greitai pavargsta ar net suirzta. Todėl pamokos vyksta kur kas trumpesnės nei įprasta, jose daug žaidimų elementų, toks savotiškas muzikos pradžiamokslis. Svarbu

mažąjį sudominti gera muzika, neišgąsdinti jo. Tačiau nuo mažumės ugdomi vaikai pasiekia labai daug.

Tikriausias iššūkis - Sutikite, kad trejų ketverių metų vaikas ugdomų gebėjimų gali turėti ne

vieną ir ne du. Kaskart keičiasi ir jo norai. Ar kiekvienas į jūsų mokyklą atvestas vaikas būtinai rinksis muziko kelią?

- Nėra tokios taisyklės. Per savo ilgą pedagoginę karjerą vos keliems jaunuoliams rekomendavau rinktis muziko specialybę. Džiazo mokykla nesiekia ugdyti vien profesionalų.

Mūsų tikslas - auginti vaikus su muzika, lavinti jų meninį, estetinį skonį, plėsti akiratį. Juk jie ne tik tobulina vokalinius įgūdžius, mokosi solfedžio, harmonijos, improvizacijos ar muzikos istorijos. Kiekvienas vaikas mokosi punktualumo, atsakomybės, būti kolektyvo nariu, įveikti scenos baimę. Tai labai praverčia asmenybės tobulėjimui. Net mūsų patys mažiau-

pe “Color Jazz” dalyvavome Kinijoje vykusiame tarptautiniame festivalyje, į kurį susirinko 55 pasaulio šalių atstovai. Ar verta pasakoti, kiek patirties, pažinimo džiaugsmo, naujų bičiulių įgijo mūsų vaikai.

Ratas sukasi - Kaip sekėsi?

- Jau po pirmųjų koncertų tapome kinų publikos ir festivalio dalyvių numylėtiniais. Buvome vieninteliai iš pusketvirto tūkstančio dalyvių dainavę a cappella, t. y. be jokio instrumentinio pritarimo. Tai labai sudėtingas žanras. Žmogaus balsas - gražiausias pačios gamtos sukurtas instrumentas. Tačiau jis labai jautrus, veikiamas ne tik išori-

Džiazo mokykla nesiekia ugdyti vien profesionalų, svarbiausia, kad vaikai augtų girdėdami muziką, lavinti jų meninį, estetinį skonį, plėsti akiratį.

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga.

Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞.

Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga.

Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

sieji - trimečiai keturmečiai - per metus turi mažiausiai po du didelius koncertus. Tai tikrų tikriausias iššūkis. Man visuomet labai gaila, kai į mokyklą ateina penkiolikos šešiolikos metų paaugliai, turintys balsą, klausą, bet niekuomet nelavinti, nemokantys muzikinio rašto. Jie niekuomet nepasivys tų, kurie muzikos mokosi nuo mažumės. Ir ne tik dėl pačios muzikos. Pirmiausia dėl asmeninių savybių, kurias įgyja lavinamas vaikas.

Reikia mokėti nusivilti - Jūsų džiazo mokyklos kolektyvai yra pelnę daugybę prestižinių apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje. Kiekvienas vaikas nori būti laimėtojas...

- Nenorėčiau sutikti. Esu turėjęs vaikų, kurie mielai mokosi, repetuoja, bet atsisako lipti į sceną - visai to nenori. Spausti negali, tai kiekvieno individualus pasirinkimas. Bet tokių pasitaiko vos keli. Dauguma - kovotojai. Visuomet sakau, kad svarbu turėti tikslą ir jo siekti. Tikslas gali būti ir konkursas, ir festivalis, ir paprastas koncertas. Norime būti matomi ir įvertinti, mokomės ne tik džiaugtis pergale, bet ir nuvyti pralaimėjimo kartėlį. Tai skatina tobulėti. Maždaug nuo septynerių metų mūsų mokyklos vaikai jau dalyvauja konkursuose, labai mėgsta “Dainų dainelę”. Vėliau keliaujame į užsienio festivalius ir konkursus. Vasarą su vyresniųjų gru-

nių aplinkybių, bet ir vidinių emocijų.

Vieni turi harmoninę klausą, kiti - tik melodinę. Nedaugelis žmonių turi absoliučią klausą ir jiems kur kas lengviau sekasi mokytis dainuoti grupėje.

Su visais reikia daug ir kantriai dirbti.

Jeigu scenoje dainuoja 13 dainininkų, vadinasi, skamba 13 skirtingų balsų, skirtingų muzikinių partijų. Ir čia neužtenka vien dainuoti. Reikia vienu metu klausytis kitų, juos girdėti ir dainuoti kaip vienas darnus orkestras. Tai daug laiko, žinių, gebėjimų, profesionalumo reikalaujanti muzika. Štai kodėl a cappella dainuojančių kolektyvų pasaulyje nedaug, o jaunimo grupių ir visai mažai.

- Bet tas jaunimas užauga, baigia mokyklą ir... išsiskirsto. Negaila?

- Tai natūralu. Į jų vietą stoja kiti, ir ratas sukasi iš naujo. O užaugę dainuoti gali ir toliau. Vakaruose apskritai labai daug neprofesionalių muzikos grupių. Tokiems muzikantams mėgėjams ši veikla yra puikus būdas užsiimti malonia veikla su bendraminčiais, įgyti draugų, keliauti, koncertuoti. Neretai paklausęs tokių kolektyvų negali patikėti, kad tai tik mėgėjai. Mūsiškiai taip pat nesiskiria su muzika, yra tokių, kurie išvyko gyventi į užsienį ir ten sėkmingai įsiliejo į vieną ar kitą kolektyvą.

Jokio skirtumo, kokį kelią pasirinks, kokią specialybę įgis. Žinau, kad nuo vaikystės skambėjusi muzika tampa sielos šauksmu ir ji bus svarbi visą gyvenimą.

•

2012 11 08 Lietuvos žinios

Kultūra ir menas

13

Kino gurmanams

“Scanorama”: viskas gali apsiversti Šiandien, lapkričio 8 dieną, Vilniuje prasideda dešimtasis Europos šalių kino forumas “Scanorama”. Žiūrovai galės įsitikinti, už ką kino režisieriams dalijamos “Palmės šakelės” ar “Lokiai”.

“Scanorama” parodys lietuvių režisierės Oksanos Burajos dokumentinį filmą “Liza, namo!”. / Kadras iš filmo juostą “Po sniegu”, rodančią šiek tiek kitokią Japoniją.

G.Arlickaitė atkreipė dėmesį ir į danų dokumentininko, žurnalisto, laidų vedėjo Madso Bruggerio filmą “Ambasadorius”. Prieš porą metų “Kino pavasaris” rodė režisieriaus juostą “Raudonoji koplyčia”, Vilniuje svečiavosi pagrindiniai jos herojai. Tada M.Bruggeris pagal “kultūros mainų” programą lankėsi Šiaurės Korėjoje. O šįkart, apsimetęs diplomatiniu pasiuntiniu, jis keliauja į Pietų Afrikos Respubliką. “Naujasis filmas tam tikrais atžvilgiais net įdomesnis už kai kuriuos vaidybinius”, - įspūdžiais dalijosi G.Arlickaitė.

MINDAUGAS KLUSAS

I

š pradžių daugiausia dėmesio skyręs Šiaurės šalių kinematografui, nuo 2009-ųjų festivalis praplėtė savo geografiją ir tapo visos Europos kino forumu. Šiemet jo rengėjai siūlo susipažinti su naujausiais ir tarptautiniuose festivaliuose pripažintais filmais, kviečia kitaip pažvelgti į Ingmaro Bergmano ir jo mūzos Liv Ullmann duetą, prisiminti ankstesnius Istvano Szabo kūrinius ir pamatyti naujausiąjį - “Durys”.

Kaip ir kasmet festivalis išlieka atidus mūsų krašto kinui: įvyks net keturios lietuvių filmų premjeros, į ekranus sugrįš poetinė lietuvių dokumentika, bus paminėtas Europos kino akademijos apdovanojimą pelniusios Audriaus Stonio “Neregių žemės” (1992) dvidešimtmetis. Vilniečių nužvelgta ir įvertinta “Scanorama” vėliau lankysis Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Kurie gi filmai įkvėpė šiųmetį kino festivalį sušukti: “Viskas gali apsiversti”?

“Scanoramos” vadovė, Europos kino akademijos narė Gražina Arlickaitė “Lietuvos žinioms” teigė, jog tokių galių turi dauguma festivalio juostų.

“Kažkada mūsų požiūrį keitė ir formavo I.Szabo “Mefisto” trilogija (“Pulkininkas Redlis”, “Hanusenas”), I.Bergmano filmai. Šiuo metu europietiško kino gyvybingumą liudija Michaelio Haneke’s, Cristiano Mungiu kūryba.

Išvardyčiau daugybę pavardžių ir kūrinių, kurie gali pakeisti žmonių požiūrį į gyvenimą, save, kiną”, - tikino G.Arlickaitė.

Europos energija Į “Scanoramos” sales šiemet vilios M.Haneke’s “Meilė”, brolių Paolo ir Vittorio Taviani “Cezaris turi mirti”, C.Mungiu “Už kalvų”, Leos Caraxo “Šventieji motorai”. Vis dėlto pasaulis sukasi ne tik apie didžiuosius. “Taip, sutinku, mes iškeliame, pagerbiame tituluotus režisierius. Juk kiekvienam lietuviui smalsu, už ką jiems dalijamos “Palmės šakelės” ar “Lokiai”, - sakė kino forumo direktorė. - Tačiau siūlome ieškoti “naujosios” Europos ir atrasti filmų, kurie rodomi gilias tradicijas ir re-

Užginta tema

G.Arlickaitės teigimu, “Scanorama” visada teikė pirmenybę filmams atradimams, gerbė klasiką. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka putaciją turinčiuose festivaliuose. Jie skatina domėtis, koks bus Europos kinas po penkerių, dešimties metų, kokia pamaina pakeis vyresnius režisierius.” Todėl, G.Arlickaitės manymu, verta atkreipti dėmesį į norvego Martino Lundo, italo Daniele Vicari, meksikiečio Michelio Franco, belgo Joachimo Lafosse vardus. Taip pat ir į “Scanoramos” atidarymo juostą “Bet kuriuo keliu”. “Neabejoju, jog šiuo filmu debiutuojantis islandų režisierius Hafsteinnas Gunnaras Sigurdssonas ir ateityje mums primins apie save. Tai - jaunoji Europos kino energija”, - tvirtino G.Arlickaitė. Jaunųjų kūrybingumą, galias demonstravo ir pernykštė “Scanorama”. Žiūrovus masinusi Larso von Triero, Aleksandro Sokurovo vardais, vėliau ji pateikė malonią staigmeną - Joachimo Triero filmą “Oslas, rugpjūčio 31-oji”.

Epinis 37 metų režisieriaus sumanymas privertė prisiminti Jameso Joyce’o, Andrejaus Tarkovskio kūrinius.

Dama dokumentika Šiųmetė “Scanorama” lietuvių žiūrovams grąžins nemažą skolą: pirmąkart Lietuvoje bus parodytas paskutinysis I.Bergmano filmas “Sarabanda” (2003), kuriame vaidina jau minėta L.Ullmann. “Pradėjusi dėlioti festivalio programą, sakiau sau: “Jei pavyks įsigyti šį filmą, manysiu, jog šių metų “Scanorama” tikrai bus. Gavau, - pasakojo kino forumo vadovė. - Tada užsimaniau dar daugiau - ir Haneke’s, ir Mungiu, ir Caraxo. Ir tų nuostabių ilgametražių dokumentinių filmų.” Pasak G.Arlickaitės, “Scanorama” yra bene vienintelis festivalis, nuolatos ir atkakliai rodantis geriausias Šiaurės šalių ir Europos ilgametražių dokumentinių filmų programas. Šiemet “Neišgalvoto gyvenimo” ciklą tęs šeši filmai. Forume laukiama atvykstant didžiosios vokiečių dokumentikos damos Ulrikės Ottinger. Ji pristatys

Suomių dokumentinė juosta “Laužyti garsą” atveria muzikos kūrimo paslaptis. Joje įamžintas pasaulinio garso suomių akordeonininkas Kimmo Pohjonenas. Beje, 2008 metais filmo veikėjas koncertavo Lietuvoje, buvo garbingiausias akordeono festivalio svečias.

Programoje “Neišgalvotas gyvenimas” bus rodomas ir “Scanoramos” žiuri nario, austrų režisieriaus Sebas-

Nebus “popsinis” Per “Scanoramą” į Lietuvos kino sales grįš prancūzų režisierius Jacques’as Audiard’as. Devynis “Cezarius” pelniusio filmo “Pranašas” kūrėjas parodys juostą “Kaulai ir rūdys” su Marion Cotillard. Taip pat verta pamatyti kurdų režisieriaus Umuto Dago “Kumą”, juostą “Atvira širdim”, kurios režisierė prancūzė Marion Laine svečiuosis forume. “Filmas įdomus ne tik tuo, jog jame vaidina Juliette Binoshe”, - tikino G.Arlickaitė. Ji atkreipė dėmesį ir į vieną pigiausių užsienio filmų “514-as kabinetas”. Jo biudžetas tik 100 tūkst. dolerių. Izraelio režisieriaus Sharono Bar-Zivo juosta nufilmuota viename kambaryje.

“Pasirodo, galima nepaprastas temas gvildenti ir tokioje erdvėje. Tik reikia ją patikėti geriems aktoriams”, - sakė kino žinovė.

Pernai po rimtųjų “Melancholijos” ir “Fausto” kino forumas suteikė galimybę pasimėgauti šiltomis, sodriomis filmo “Drive” spalvomis, gražia jo aktorių draugija. Geras programos sudarytojo braižas... “Turime ir šiemet tokių filmų. Pasižiūrėkite “Didžią

“Forumas plėsis ir plėtosis kartu su Europos kinu, tačiau nei turiniu, nei forma jis niekada nebus “popsinis”. tiano Maise filmas “Prisipažinimas”.

“Tai probleminė dokumentika. Ji liečiasi prie vienos užgintos temos, apie kurią Lietuvoje nekalbama arba kalbama keistai, - teigė G.Arlickaitė. - Filmas pasakoja apie jauną žmogų, kuris brendimo laikotarpiu pajuto turįs pedofiliškų polinkių. Kai tai suvokė, išsigandęs kreipėsi pagalbos į savo tėvus, vėliau - į psichiatrus.” Režisierius klausia, ar galima teisti žmogų už tai, kas įskiepyta jo prigimtyje. “Juostos herojus jokio nusikaltimo dar nepadarė. Psichiatras tik “nuramino”: “Nemanyk, kad išsigydysi. Gali tai tik kontroliuoti”. Šitokiam kino pašnekesiui reikia ir brandumo, ir subtilumo”, - neabejojo “Scanoramos” vadovė.

dieną”, “Jūrą, jokio sekso ir saulę”, pagaliau - “Bobos kažkokios kitokios”, - siūlė G.Arlickaitė. Galbūt. Tačiau kodėl nepasižiūrėjus ir “Čia tik vėjas”, kurį Vengrija pristato “Oskarams”?

Kalbėdama apie kino forumo ateitį G.Arlickaitė tvirtino nemananti, jog kitus dešimt metų “Scanorama” ims rodyti ką nors kita nei dabar. “Ji visada teikė pirmenybę filmams atradimams, gerbė klasiką, rengė koprodukcijos forumus, provokavo diskusijas tarp profesionalų čia ir svetur. Manau, forumas augs, plėsis ir plėtosis kartu su Europos kinu. Nei turiniu, nei forma jis niekada nebus “popsinis”, - teigė G.Arlickaitė.

•

14

2012 11 08 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

Krepšinio legenda

Be scenos - kaip be oro

ANATOLIJUS MYŠKINAS

Po kiekvieno dešimtmečio “Žalgirio” ir CSKA krepšininkų bičiulystė vis tvirtesnė - A.Myškinas ir Darius Laskys džiaugiasi vėl susitikę.

Atkelta iš

•1 p.

Metai bėga, o A.Myškinas nesikeičia: ir lengvumo neprarado, ir amplua nepakeitė. Tiesa, krepšinį žaidžia jau rečiau, dažniausiai - tik su bičiuliais.

Tad ir aikštelėje nebe toks pavojingas.

Tačiau, kaip ir anksčiau, - nenuspėjamas, provokuojantis ir žaismingas.

Neseniai Kaune vyko “Žalgirio” ir Maskvos CSKA senjorų dvikova. Ryškiausios Europos krepšinio legendos apakino didingą “Žalgirio” areną.

Tūkstančiai žiūrovų, susirinkę pažiūrėti XX amžiaus krepšinio žvaigždžių mačo, aukštaūgių senjorų būryje išvydo ir A.Myškiną.

Tąkart Anatolijus Myškinas titaniškai atlaikė ir netikėtai viename Kauno viešbučių jį užgriuvusią LŽ klausimų laviną.

Akistata su istorija - Ilgai svarstėte, sulaukęs kvietimo atvykti į Kauną?

- Kiek kartų kviečia, tiek ir atvykstu. Tokie susitikimai - dar viena laiminga diena mano gyvenime. Atvykimas į Lietuvą, ypač į Kauną, man labai svarbus. Čia susitinku su istorija. Su tuo, ką visi kartu kūrėme Kauno sporto halėje. Dažnai prisimenu laikus, vadinamus “aukso karštlige”. Nors tuo metu atrodė, jog nieko ypatinga nevyksta. Niekada nemanėme, kad “Žalgiris” ir CSKA gyvuos iki šiol, ir jų tarpusavio kovos bus tokios pat reikšmingos, o mes būsime vadinami legendomis. Gerai, kad taip nemanėme. Tiesiog rungtyniavome. Jei iš anksto būtume planavę elgtis taip, kad mus minėtų daugelį metų, darbas aikštelėje būtų buvęs nenuoširdus. Dėl to ir išlikome draugai iki šiol. Ir dabar nemanome, kad prieš keletą dešimtmečių darėme ką nors ypatinga.

- Koks jausmas užvaldydavo, kai važiuodavote į Lietuvą rungtyniauti su “Žalgiriu”?

- Sunku ir pasakyti. Gal žiūrovai viską geriau matė? Jie objektyviau viską

vertino. Dabar žiūrėdamas rungtynes supranti: nebe tas “Žalgiris” ir nebe tas CSKA. Juolab tuomet mus vienijo ta pati šalis - Sovietų Sąjunga. Dabar kiekviena ekipa gina savosios valstybės garbę. Apie lietuvių ir rusų nacionalinius bruožus turbūt neverta nė kalbėti. Kai tuomet rungtyniavome, viską

klausyti, bet, jei nori tobulėti, būtina iš jo mokytis. Modestui jaučiu didelį dėkingumą už tai, kad jis buvo, kad perdavė man vertingų žinių.

Man nepatinka pastaruoju metu vyraujanti mada ištraukti iš praeities garsaus žaidėjo gyvenimo įvykių, dažniausiai - ne pozityvių, ir juos analizuoti.

Man įėjimas į aikštelę buvo tarsi vaidmuo spektaklyje, kurį privalėjau gerai atlikti.

Turėjau daug teatro, estrados scenos mokytojų. skirstėme ne pagal šalis, o pagal miestus. “Žalgiris” buvo Kaunas, “Statyba” - Vilnius, o CSKA - rinktinė tų, kurie iš visos Sovietų Sąjungos suvažiuodavo atlikti karinės tarnybos. Kiekviena komanda turėjo savo filosofiją ir ėjo savo keliu. Dviejų filosofijų susidūrimas skatino krepšinio progresą. Puiku, kad nei Vladas Garastas, nei Aleksandras Gomelskis nekopijavo vienas kito.

Tai leido žaidėjams tobulėti.

- Ar pasikeitė Jūsų požiūris į Lietuvą, jai atgavus nepriklausomybę?

- Niekada niekas nesikeitė. Jokios šalies, ypač Lietuvos, nevertinu pagal tai, kokie jos lyderiai, politinis fonas, ekonominė situacija. Šalį vertinu pagal tai, kiek joje gyvena mano draugų, pažįstamų. Į Lietuvą atvykstu su didžiuliu džiaugsmu, nes susitinku su seniai matytais bičiuliais.

Apie mūsų ąžuolus - Jums teko rungtyniauti su kelių kartų Lietuvos krepšininkais. Kokį prisimenate Modestą Paulauską?

- Su Modestu pirmą kartą susitikau 1973 metais SSRS rinktinėje, kai žaidėme Europos čempionate. Jis neatsitiktinai buvo išrinktas komandos kapitonu. Tuomet buvau dar jaunas, daug mokiausi iš vyresnių ne tik žaidimo. Modestas - vienas didžiausių mano mokytojų. Jis daug nekalbėjo, neaiškino, tačiau aš supratau viena: Modestui nereikia lankstytis, aklai

Kam? Juk krepšinis - tai spektaklis žiūrovams. Tik čia nėra nei fonogramų, nei dublerių. Viską darome patys. Naivu manyti, kad sportininkai negali turėti silpnybių. Gali. Ir tai reikėtų suprasti.

- Su A.Saboniu juk irgi žaidėte.

- Ne, nežaidžiau. (Juokiasi.) Neteisingai paklausėte! Tai ne aš su juo žaidžiau, o jis su manimi! (Juokiasi). Aš gi vyresnis! Tad, atleiskite man už tokį kalambūrą.

- Jis buvo geras partneris aikštelėje?

- Žinoma. Sabonio negalima su niekuo lyginti. Didžiausia klaida, kai krep-

- Kai į mane kreipdavosi “jaunuoli”, įsižeisdavau. Dabar tokį kreipinį vadinu komplimentu. Juokauti man patiko. Nesuprantu krepšininkų, kurie patyrę nesėkmę aikštelėje verkia.

Neverta. Kad bendražygiai neįsitemptų, pralinksmėtų po nesėkmės, pasitelkdavau lengvą humorą. Jei nepasisekė, turi viską įvertinti ir treniruotis tol, kol išeis taip, kaip nori.

Manau, aikštelėje būtina turėti savitą stilių. Ne tik žaidimo. Man įėjimas į aikštelę buvo tarsi vaidmuo spektaklyje, kurį privalėjau gerai atlikti. Turėjau daug teatro, estrados scenos mokytojų.

Dažnai eidavau į jų repeticijas ir stebėdavau, kaip jie dirba. Žavėjausi jų improvizacijomis, galimybėmis kurti vaidmenį. Vertinu tuos, kurie po spektaklio išėję iš teatro nusiima savo personažo kaukę. Žinoma, yra ir nesugebančių to padaryti. Tokių žmonių man gaila. Įsivaizduokite, ateina jis į restoraną, visas svarbus, didelis. Iš išvaizdos aišku - pasaulio čempionas. (Juokiasi.) Na ir kas iš to? Sėdintieji prie gretimo stalelio gal visai nesidomi krepšiniu...

CSKA gretose tai buvo netoleruojama.

Pasakysi esąs čempionas, išsyk išgirsi

Vis paklausiu Natašos, kur ji buvo anksčiau, o ji atsako, kad dar buvo labai maža, kai vedžiau pirmą kartą. šininkui sakoma: “Tu turi būti kaip Sabonis”. Juk tai neįmanoma! Sabonis unikalus. Tokie stebuklai gimsta kartą per 100 ar 200 metų. Jo gyvenimo kelią gali pavadinti ne sportiniu, o kūrybiniu.

Sabas ne tik talentingas - jis yra puikus žmogus ir turi gerą humoro jausmą.

Mokėsi improvizuoti - NBA turėjo stilingą, arogantišką, chuliganišką Dennisą Rodmaną. SSRS čempionatuose pirmuoju smuiku griežė manieringas ir impozantiškas pokštininkas A.Myškinas. Sąmoningai pasirinkote tokį amplua aikštelėje?

klausimą - “O kiek kartų?” Žmogus turi augti, mokytis iš savo klaidų, kurių vis tiek bus. Svarbu jų nekartoti.

Ne “Idioto” herojus - Komandoje Jus vadino Kunigaikščiu. Tikriausiai tai lėmė “literatūrinė” Jūsų pavardė?

- Ko gera. Kartą po rungtynių A.Gomelskis persirengimo kambaryje man sako: “Na, tu šiandien žaidei kaip kunigaikštis.” Tuomet dar pasiteiravau, ar ne kunigaikščiu iš Fiodoro Dostojevskio romano “Idiotas” treneris mane laiko. “Ne, tai visai nesusiję”, - tuomet

Gimė 1954 m. rugpjūčio 14 d. Rusijoje, Sverdlovsko (dabar - Jekaterinburgo) apskrityje.

Garsus Sovietų Sąjungos krepšininkas.

Puolėjas. Ūgis 205 cm Baigė Uralo politechnikos institutą ir Maskvos srities fizinės kultūros institutą.

Krepšininko karjera 1970-1976 m. - Sverdlovsko “Uralmaš”.

1976-1984 m. - Maskvos CSKA. 1985 m. - Maskvos “Dinamo”.

1973-1982 m. - SSRS rinktinėje.

Trenerio karjera 1986-1996 m. - Maskvos CSKA moterų komandoje. Nuo 1988-ųjų ėjo vyriausiojo trenerio pareigas. 1989 m. su šia komanda laimėjo SSRS čempionatą, 19911996 m. šventė pergales Rusijos čempionate, 1996 m. - Rusijos taurės turnyre, 1989 ir 1997 m. - Lilianos Ronketi taurės varžybose (1997 metais CSKA moterys pirmosios iš visų Rusijos komandų triumfavo Europos turnyre).

1992-1993 ir 1996-1997 m. - vadovavo Rusijos moterų krepšinio rinktinei.

1997-2001 m. vėl treniravo Maskvos CSKA moterų komandą.

2001-2004 m. - Tulos vyrų krepšinio klubo “Arsenal” treneris.

2005-2006 m. sezoną - Surguto komandos “Universitet” treneris.

2007-2008 m. - Kursko moterų komandos “Dinamo” treneris. Šiuo metu dirba krepšinio komentatoriumi Rusijos televizijos NTV Plius kanale.

Iškovojimai 1982 m. pasaulio čempionas.

1979 ir 1981 m. Europos čempionas.

1976 ir 1980 m. olimpiadų bronzinis prizininkas.

1977-1984 m. SSRS čempionas.

Triskart laimėjo Tarpžemyninę taurę ir sykį triumfavo Nacijų taurės turnyre.

atsakė A.Gomelskis, bet pravardė prilipo. Nesipriešinau. Ta pravardė man patiko. Juk būna ir daug blogesnių.

- Ar su “Idioto” Myškinu turite nors kiek panašumo?

- Nieko bendra. Na, gal tik tiek, jog mano proseneliai nuo Uralo iš mamos pusės turėjo kilmingų šaknų.

Man tai malonu. Labai mėgstu žiūrėti jų nuotraukas.

Trys viename - Ar tiesa, jog komandoje buvote ne itin mėgstamas kai kurių krepšininkų?

- Kiekviena komanda yra gyvas organizmas. Meilė ar nemeilė kartais atsiranda ne dėl rezultatų aikštelėje. Žaidėjas gali būti puikus snaiperis, bet vis tiek nemėgstamas. Kitas, žiūrėk, ir geria, ir rūko, bet žaidžia kaip išprotėjęs. Tada publika jį dievina. Ir pas mus taip buvo. Viską perėjome. Tik vėliau, jau įgijęs patirties, pradedi suprasti, kad kamuolys - ne tik krepšinis. Yra vertybių, kurios neturėtų išnykti.

Mūsų laikais kiekvienas, kuris, net ir puikiai rungtyniaudamas, netinkamai elgėsi, turėdavo arba pats pasitraukti

2012 11 08 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

Trečiąja A.Myškino žmona tapo buvusi jo auklėtinė N.Vedlia. iš komandos, arba jį išstumdavo. Dabar viską lemia kontraktas. Net jei žaidėjas pasirodys esąs nedoras žmogus, klubas nenutrauks sutarties, jei jis gerai atliks savo užduotį aikštelėje. Tai ne visada teisinga.

- Esate Myškinas (liet. - Peliūnas), o pagal horoskopą - Liūtas. Kaip du tokie skirtingi žvėreliai sugyvena viename asmenyje?

- Dar ir Arklys esu pagal gimimo metus. (Juokiasi.) Na ir kas? Gal tik mano žmonoms sunku. Esu du kartus išsiskyręs. Prieš penkerius metus vedžiau trečią kartą. Žmona jauna, puiki, supratinga. Meilė praeina. Daug svarbiau abipusė parama ir supratimas. Su Nataša galiu pasikalbėti, jaučiu jos rūpestį. Vis paklausiu, kur ji buvo anksčiau, o ji atsako, kad dar buvo labai maža, kai vedžiau pirmą kartą. (Juokiasi.) Jai 31-eri, o man 58-eri. Žmona juokauja, kad vedžiau dukrelę.

Ir vėl Nataša - Kaip susipažinote su trečiąja žmona?

- Treniravau Kursko moterų krepšinio komandą “Dinamo”. Vidury sezono mane atleido dėl vienos pralaimėtos dvikovos. Tuomet tarp mūsų su Natalija (Natalija Vedlia buvo komandos kapitonė - red.) nebuvo jokių santykių. Išvažiavau į Maskvą. Ji atvyko iš paskos ir pasakė, kad, nepaisant visko, gyvens su manimi.

Mano antrosios žmonos vardas taip pat buvo Natalija. Ir jų tėvavardžių pirmosios raidės sutapo. Buvo juokinga istorija. Po trečių vedybų nuvažiavau į saugos bendrovę pakeisti sąrašo asmenų, kurie gali naudotis mūsų namo signalizacijos prieigomis.

Sakau: “Išbraukite Nataliją V.Myškiną”. Išbraukė. Tuomet sakau: “Įrašykite Nataliją V.Myškiną”. Maniau, kad bendrovės darbuotoja mane nudobs. Kai viską paaiškinau, abu skaniai pasijuokėme.

- Jau senokai nebetreniruojate moterų komandos.

- Jei kviestų, tikriausiai grįžčiau.

Bet dabar esu pasinėręs į darbą televizijoje. Vedu sporto laidą.

•

Atrodydavo, jog šoklusis Kunigaikštis (su kamuoliu) ne kovoja, o mėgaujasi krepšiniu.

A.Myškino klounada (iš dešinės): skuba prie A.Sabonio, šis jį stumteli, bet artistas patenkintas - etiudas pavyko. / Erlendo Bartulio ir LŽ archyvo nuotraukos

15

16

2012 11 08 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

Rinktinę valdys vokiška ranka VILMANTAS REMEIKA

Lietuvos ledo ritulio rinktinė rytoj Vengrijos sostinėje Budapešte pradės olimpiados atrankos turnyrą. Tačiau niekas nesvajoja išvysti ledo ritulininkų 2014-aisiais Sočio olimpiadoje.

Labiau rūpi tai, kaip rinktinei pavyks cementuoti savo žaidimą su naujuoju treneriu iš Vokietijos 66 metų Berndu Haake. Šis specialistas šiek tiek primena metų pradžioje prie futbolo rinktinės vairo stojusį vengrą Csabą Laszlo. Abu nemažą karjeros dalį praleido Vokietijoje, abu akcentuoja vokišką drausmę ir abu entuziastingai pasinėrė į darbą su jokiais iškovojimais pasigirti negalinčiomis komandomis. Prisimenant pastarajame pasaulio čempionate kilusį skandalą, regis, drausmės šiai komandai reikia labiausiai.

Patyręs treneris B.Haake su Lietuvos rinktine brenda į naują upę. / Jurgitos Mižutavičiūtės (LLRF) nuotrauka

Prezidentas nežais Rytoj 19 val. mūsų laiku Budapešte lietuviai pradės pirmąją atrankos į olimpines žaidynes kovą su šeimininkų vengrų rinktine. Šeštadienį 14 val. laukia dvikova su olandais, sekmadienį tuo pačiu metu - su kroatais. Į kitą etapą pateks tik grupės nugalėtojai. Jie kitų metų vasarį dėl tiesioginio bilieto į olimpiadą kausis su Danijos, Baltarusijos ir Slovėnijos komandomis. Šiuo metu jau žinomos 9 iš 12 olimpiados ledo ritulio turnyro dalyvių. Pagal reitingus kvietimai į Sočio olimpiadą atiteko Rusijos, Suomijos, Čekijos, Švedijos, Kanados, Slovakijos, JAV, Norvegijos ir Šveicarijos rinktinėms.

Turnyro Budapešte favorite laikoma Vengrijos rinktinė, nuolatinė pasaulio I diviziono čempionatų prizininkė, 2009-aisiais kovojusi elito grupėje. Su olandais ir kroatais mūsiškiams nuolat tenka kovoti pasaulio pirmenybėse ir bent kroatus paprastai pavykdavo įveikti.

“Optimizmo prieš varžybas nedaug. Blaiviai vertiname situaciją neturime optimalios sudėties, o vengrai pastaruosius 10 metų vis lenkdavo mus žingsniu. Važiuojame kovoti, bet pagrindinis tikslas bus rengti komandą kitų metų pasaulio čempionatui”, - LŽ sakė Lietuvos ledo ritulio federacijos (LLRF) prezidentas Petras Nausėda. Jis anksčiau ne vienus metus atstovavo rinktinei, tačiau šį sezoną nutarė pailsėti.

“Interesų konfliktas - sunku ir žaisti, ir vadovauti. Todėl nutariau tik vadovauti”, - aiškino P.Nausėda.

Netekčių Lietuvos rinktinėje - užtektinai. Vėl žlugo viltys nacionalinėje komandoje po 7 metų pertraukos išvysti Dainių Zubrų. Dėl NHL lokauto galiojančio sveikatos draudimo neturintis žaidėjas nesiryžo rizikuoti sveikata. Legionierių duoną kremtančių Tado ir Donato Kumeliauskų, Arnoldo Boso (Kazachstanas), Dariaus

Pliskausko, Mindaugo Kiero (Anglija) ir Dariaus Lelėno (Norvegija) nepanoro išleisti klubai. Savo komandoje JAV liko ir Pijus Rulevičius.

Prieš kelionę į Vengriją Lietuvos komanda turėjo du kontrolinius testus. Praėjusį savaitgalį Elektrėnuose mūsiškiai du kartus po pratęsimo pralaimėjo Baltarusijos jaunių (iki 18 metų) rinktinei - 3:4 ir 2:3.

Reikalaus drausmės Vengrijos sostinę Lietuvos komanda pasiekė vakar po pietų. Prieš kelionę treneris B.Haake pripažino, kad ekipoje apstu problemų, tačiau optimizmo neprarado.

- Kokius tikslus kelsite komandai Budapešte? - LŽ paklausė Berndo Haake’s.

- Daug kartų stebėjau Vengrijos rinktinę, o pagrindinis šios šalies klubas Fehervaro SAPA žaidžia pajėgiame Austrijos čempionate. SAPA nariai sudaro rinktinės branduolį, tad šiuo atž-

vilgiu vengrai turi pranašumą. Žinoma, iš anksto rungtynių niekas nepralaimi, bet bus sunku. Mūsų tikslas drausmingai žaisti gynyboje ir gauti kuo mažiau baudos minučių, nes tai pagrindinė komandos problema.

Lietuvos čempionatas startavo labai vėlai - tik spalio viduryje, o Elektrėnų “Energija” ir Kėdainių LRK sužaidė vos po 3-4 rungtynes. Olandijos čempionatas prasidėjo rugsėjo pirmoje pusėje, vengrų ir kroatų ritulininkai Austrijos čempionate čiuožia jau nuo rugpjūčio. Prastas fizinis pasirengimas ir nesusižaidimas yra didelė bėda.

- Kokį įspūdį paliko rungtynės su Baltarusijos jauniais?

- Tai labai jauna ir greita komanda.

Bet rezultatai neparodė tikrojo mūsų pajėgumo. Kol kas turime gerinti gynybą, joje daug spragų, per dažnai prasižengiame, nespėjame paskui varžovus. Manau, realų mūsų lygį parodys dvikovos su olandais ir kroatais.

LIETUVOS RINKTINĖ Vartininkai: Arūnas Aleinikovas (Elektrėnų “Energija”), Mantas Armalis (“Mora IK”, Švedija).

Gynėjai: Tomas Vyšniauskas, Rolandas Aliukonis, Karolis Kubilius, Justinas Vėželis, Valdas Pikčius (visi - Elektrėnų “Energija”), Artūras Katulis (Kijevo “Bercut”, Ukraina), Nerijus Ališauskas (Liepojos “Metalurgs”, Latvija).

Puolėjai: Dalius Vaiciukevičius, Dovydas Kulevičius, Algimantas Visockas, Vytautas Jagelavičius, Andrejus Židkovas, Laisvydas Rimkus, Šarūnas Kuliešius, Deividas Kazlauskas (visi - Elektrėnų “Energija”), Jonas Viknius, Remigijus Guoga (abu - Kėdainių LRK), Povilas Verenis (Liepojos “Metalurgs”, Latvija), Aivaras Bendžius, Danielius Bogdziulis (abu - Tamperės “Ilves”, Suomija).

- Kodėl nepavyko suburti visų geriausių žaidėjų?

- Kazachstane, Anglijoje, Norvegijoje rungtyniaujančių vaikinų komandos čempionatuose neturės pertraukos, ir jų laukia rungtynės. Galime liepti jiems atvykti, tačiau klubai jiems nemokės algų už tas dienas. Situacija nepavydėtina, teks remtis jaunimu.

Neseniai aplankiau Anglijoje rungtyniaujančius lietuvius, man jie paliko gerą įspūdį. Gaila, kad Egidijus Bauba dėl peties traumos buvo priverstas sustabdyti savo karjerą.

- Pirmą kartą rinktinėje bus Kėdainių LRK atstovai - Remigijus Guoga ir Jonas Viknius.

- Abu debiutantai žais ketvirtajame penkete, mažiausiai patyrusiame. Ketvirtojo penketo funkcijos labiau gynybinės. Jo užduotis - nepraleisti įvarčio, negauti baudos minučių ir leisti bent 20-30 sekundžių atsikvėpti kitiems penketams.

- Pirmosios rungtynės - su turnyro favorite Vengrijos rinktine. Turime šansų pasipriešinti?

- Vengrų komandoje yra 12 žaidėjų, kurie prieš trejus metus kovojo pasaulio čempionato elito grupėje. Ten jie pasisėmė neįkainojamos patirties, kurios stinga mums. Nenorėčiau, kad jau pirmose rungtynėse mus triuškintų. Vengrai - favoritai, bet niekada nežinai, kas gali nutikti aikštėje, ypač jei pavyks pasinaudoti drausminga gynybos sistema.

•

Pikti, greiti ir įsiutę SAULIUS RAMOŠKA

Taip Vilniaus “Lietuvos ryto” vyriausiasis treneris Darius Maskoliūnas apibūdino Stambulo “Besiktas” (Turkija) krepšininkus, su kuriais žaisdami jo auklėtiniai šiandien bandys pradžiuginti savo žiūrovus antra pergale Eurolygoje.

D grupėje abi komandos yra kaimynės - Turkijos čempionas (2 pergalės ir 2 pralaimėjimai) yra trečias, vilniečiai (1/3) - ketvirti. Šiandien 19.30 val. “Siemens” arenoje Lietuvos vicečempionai sieks antros pergalės Eurolygoje.

Laukia daugiau žiūrovų “Pastarąsias dvejas rungtynes - Eurolygoje ir šalies čempionate - Stambulo krepšininkai pralaimėjo (58:85 Maskvos CSKA ir 74:83 - Stambulo “Fenerbahce Ulker”), todėl į Vilnių atvyko pikti, greiti ir įsiutę, - teigė D.Maskoliūnas. - Mes irgi praėjusią savaitę Bamberge pralaimėjome vokiečiams, todėl ketvirtadienį norime įrodyti, kad galime žaisti geriau. Norime įveikti turkus.”

“Lietuvos ryto” treneris viliasi šiandien “Siemens” arenoje išvysti

kur kas daugiau gerbėjų nei per ankstesnes dvikovas su “Barcelona” (jas stebėjo 4900 žiūrovų) ir Belgrado “Partizan” (4250). Tam yra priežasčių. Sunerimę dėl menko lankomumo klubo vadovai bilietus į Eurolygos ir VTB Vieningosios lygos mačus atpigino vidutiniškai 30 procentų.

“Komandos vadovai nori pritraukti daugiau žiūrovų į rungtynes. Mes norime to paties. Todėl stengsimės žiūrovus į areną privilioti savo žaidimu”, - tikino D.Maskoliūnas.

17 taškų, P.Christopheris - 11,3. Pastarasis iš vidutinio nuotolio ir iš toli krepšį atakuoja 50 proc. taiklumu.

“Bandysime neleisti jiems įsižaisti individualiai. Stengsimės gintis, kad nė vienas netaptų tamsiuoju arkliuku”, - pabrėžė D.Maskoliūnas.

Sykiu treneris pastebėjo, jog visas varžovų starto penketas, išskyrus vidurio puolėją Gasperą Vidmarą, taikliai mėto iš toli. O vienas iš trūkumų, kuriuo vilniečiai gali pasinaudoti Turkijos komandai trūksta disciplinos.

Individualiai stiprūs

Rezultatyvumas didžiausia bėda

Vilniaus ekipos trenerių štabas peržiūrėjo “Besiktas” žaidimo įrašus.

Matė ir sėkmingus, ir nepalankiai šiai komandai pasibaigusius mačus.

“Turkijos komandos stiprybė bent penki individualiai pajėgūs krepšininkai. Jei kuriam nors būna gera diena, jis ir traukia komandą. Taip nutiko jiems iškovojus pergales prieš “Brose Baskets” (86:71) ir “Partizan” (81:65)”, - varžovus apibūdino “Lietuvos ryto” treneris.

Per dvikovą su vokiečiais turkus gelbėjo 27 taškus pelnęs amerikietis gynėjas Curtis Jerrellsas, prieš serbus - kitas JAV gynėjas Patrickas Christopheris, surinkęs 25 taškus (tritaškiai 5/6). Šiedu gynėjai yra rezultatyviausi ekipos žaidėjai - C.Jerrellsas renka vidutiniškai

Po keturių turų “Lietuvos rytas” ir toliau yra nerezultatyviausias Eurolygoje. Vilniečiai varžovams įmeta vidutiniškai 67,3 taško. “Trūksta taškų iš po krepšio. Jei jų būtų, automatiškai atsidarytų mūsų toliašaudė artilerija.

Tada padidėtų rezultatyvumas”, - tik tokią išeitį mato D.Maskoliūnas.

Krepšinio aistruoliams ypač į akis krenta nerezultatyvus Artūro Jomanto žaidimas. 27 metų 199 cm ūgio žaidėjas per ketverias Eurolygos rungtynes (arba per 67,5 aikštelėje praleistas minutes) į krepšį metė tik keturis sykius, pataikė dukart.

“Kaip vertinu savo žaidimą Eurolygoje? Blogai, - neišsisukinėjo A.Jomantas. - Jei kolega yra geresnėje pozicijo-

Daugiausia dėmesio gynybai skiriantis A.Jomantas (su kamuoliu) šį sezoną varžovų krepšį Eurolygoje atakavo vos keturis kartus. / AFP/Scanpix nuotrauka je, visada jam perduodu kamuolį. Niekada nebuvau taškų “darytojas”. Bet stengiuosi ir dirbu.”

Gal treneriai A.Jomantui nurodė nežiūrėti į krepšį? “Mes jam nedraudėme atakuoti, - komentavo D.Masko-

liūnas. - Artūras yra gynybinio plano žaidėjas. Jam patikime dengti varžovų lyderius. Puolime jis išsibalansavęs, neranda savęs. Pirmiausia tegul atlieka savo darbą gynyboje. Jei tai pavyks, įgys pasitikėjimo ir atakuodamas.”

•

2012 11 08 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

Sutramdę jaudulį apmėtė tritaškiais SAULIUS RAMOŠKA

Lietuvos čempionato bronzos medalininkai “Prienų” krepšininkai pergale pradėjo Europos taurės turnyrą.

Trečiadienį Kauno sporto halėje prieniškiai 85:72 (16:16, 19:17, 26:21, 24:18) nugalėjo Jeruzalės “Hapoel” (Izraelis) komandą. Iškovoję svarbią pergalę prieniškiai šio sezono laimėjimų seriją pratęsė iki trylikos.

Pirmus du kėlinius vykusi permaininga kova baigėsi trapia šeimininkų persvara 35:33. Iš vidutinio nuotolio sunkiai rinkę taškus “Prienų” krepšininkai stengėsi atakuoti iš toli, tačiau iš 14 bandymų taiklūs buvo tik 4. “Vyrai jaudinosi, bet pamažu nurimo. Tačiau reikia kaišyti spragas gynyboje - negalima taip laisvai leisti mesti varžovams.

Ir patys neturime teisės nepataikyti iš po krepšio”, - priekaištų po 20 minučių žaidimo auklėtiniams nešykštėjo “Prienų” vyriausiojo trenerio asistentas Mindaugas Arlauskas.

Trečiame kėlinyje pradėjo ryškėti lietuvių pranašumas (61:54), o per lemiamą ketvirtį Izraelio ekipai lemia-

mą smūgį sudavė “Prienų” toliašaudė artilerija.

“Daug priklausys nuo sėkmės kaip mums kris tritaškiai. Mūsų snaiperiai neturėtų nusileisti varžovams”, - prieš rungtynes LŽ sakė “Prienų” strategas Virginijus Šeškus. Trečiadienį sėkmė aplankė šeimininkus. Artūro Milaknio ir Gedimino Oreliko taiklūs metimai iš toli paskutinio kėlinio pradžioje nokautavo “Hapoel” 71:56. Po tokio smūgio žydai neatsigavo. Iš viso šeimininkai pataikė 9 tritaškius iš 25, svečiai - 3 iš 11.

Lietuvos komandą į pergalę vedė po 4 tritaškius iš 7 pataikę G.Orelikas (26 taškai) ir A.Milaknis (14), 12 taškų surinko ir 10 kamuolių atkovojo Arminas Urbutis. Jeruzalės komandoje rezultatyviausiai rungtyniavo 13 taškų pelnęs Jacobas Pullenas.

Kitą trečiadienį A grupės antro turo rungtynes prieniškiai žais svečiuose su Kijevo “Budivelnik” (Ukraina), kurioje rungtyniauja Dainius Šalenga ir Michailas Anisimovas. Ukrainiečiai Europos taurės varžybas pradėjo vakar svečiuose 78:91 (15:19, 19:29, 19:26, 25:17) pralaimėdami Nymburko ČEZ (Čekija) ekipai. Abu krepšininkai iš Lietuvos pelnė po 8 taškus.

•

“Prienų” krepšininkams sunkiai sekėsi sutramdyti galingus “Hapoel” užsieniečius. / Erlendo Bartulio nuotrauka

STATISTIKA A GRUPĖ Kijevo “Dinamo” - “Porto” 0:0.

Kijevas, 34 386 žiūrovai. Teisėjas - Alberto Undiano (Ispanija).

Paryžiaus PSG - Zagrebo “Dinamo” 4:0 (1:0).

Paryžius, 41 060 žiūrovų. Teisėjas - Pawelas Gilas (Lenkija). Įvarčiai - Alexas (16), Blaise Matuidi (61), Jeremy Menezas (65), Guillaume Hoarau (80).

TURNYRO LENTELĖ (pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai) 1. Porto

VILMANTAS REMEIKA

UEFA Čempionų lygoje jau po 4-ojo turo ėmė ryškėti atkrintamųjų varžybų kontūrai.

Pirmaisiais aštuntfinalio dalyviais tapo A ir C grupėse tvirtai pirmaujantys “Porto” (Portugalija) ir “Malaga” (Ispanija) klubai.

Tikra mėsmale virtusiose D grupės varžybose nė viena komanda dar nesudėjo ginklų. Visas grupės ketvertas varžybų finiše gali užimti ir pirmąją, ir paskutinę vietą. Tačiau atrodo, kad tempą šioje kompanijoje diktuos Dortmundo “Borussia” ir Madrido “Real” klubai.

Žada problemų kitiems Apie dešimtąją Čempionų lygos taurę svajojančiam “Real” gali tekti persvarstyti savo tikslus ir strategiją.

Pastaruoju metu ant Madrido klubo vadovų galvų du ledinio vandens kibirus išliejo Vokietijos čempionai “Borussia”. Prieš dvi savaites “Borussia” namie nugalėjo Ispanijos čempionus 2:1, o atsakomoji dvikova Madride užvakar baigėsi 2:2.

“Real” per plauką pavyko išvengti antrosios nesėkmės. “Borussia” pirmavo 2:1, bet 89 minutę šeimininkai išsigelbėjo, kai Mesutas Ozilas įmušė klastingą baudos smūgį - atsimušęs nuo virpsto kamuolys įskriejo į vartus.

Vos taškas per du susitikimus ir prarasta D grupės lyderio pozicija buvo ne tai, ko tikėjosi reiklieji “Real” gerbėjai. Tačiau komandos treneris Jose Mourinho, kaip visuomet, išliko ramus ir savimi pasitikintis.

“Jeigu žengsime į aštuntfinalį kaip antroji grupės komanda, tai bus labai prastos naujienos tiems, kurie savo grupėse bus pirmi”, - spaudos konferencijoje užtikrintai pareiškė J.Mourinho. Ir pridūrė: “Laimėjau Čempionų lygą su “Porto” ir Milano “Inter”, kai šios komandos grupės varžybas baigdavo antros, todėl nematau problemų. Nesu prietaringas, bet tai rodo, kad nesvarbu, kokią vietą užimi.

Tai sunkiausia grupė Čempionų lygoje. Tačiau “Real” visuomet patenka tarp pirmųjų dviejų, tad nematau, dėl ko reikėtų kelti paniką.”

Nesuvaldomas žvaigždžių ego “Real” mėgins pataisyti savo padėtį, po dviejų savaičių žaisdami svečiuose su Anglijos čempionais “Manchester

Aiškus ketvertukas Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Taurės varžybose vakar paaiškėjo visi keturi pusfinalio dalyviai.

Milijonieriai remiami prie sienos

“Man City” puolėjui M.Balotelli (kairėje) juokai baigėsi - jo komandos situacija Čempionų lygoje tapo komplikuota. / Reuters-Scanpix nuotrauka

17

3

1

0

6:2

10

2. PSG

3

0

1

10:2 9

3. Dinamo K.

1

1

2

5:7

4

4. Dinamo Z. 0 0 4 0:10 0 B GRUPĖ Pirėjo “Olympiakos” - “Montpellier” 3:1 (1:0).

Pirėjas, 28 217 žiūrovų. Teisėjas - Marijo Strahonija (Kroatija). Įvarčiai - Paulo Machado (4), Leandro Greco (80), Kostas Mitroglou (82); Younesas Belhanda (66 iš 11 m).

Gelzenkircheno “Schalke” - Londono “Arsenal” 2:2 (1:2).

Gelzenkirchenas, 54 142 žiūrovai. Teisėjas Nicola Rizzoli (Italija). Įvarčiai - Klaasas-Janas Huntelaaras (45), Jeffersonas Farfanas (67); Theo Walcottas (18), Olivier Giroud (26).

3. Olympiakos

2

0

2

7:7

6

4. Montpellier

0

1

3

5:9

1

C GRUPĖ Briuselio “Anderlecht” - Sankt Peterburgo “Zenit” 1:0 (1:0).

Briuselis, 16 437 žiūrovai. Teisėjas - Antony Gautier (Prancūzija). Įvartis - Dieumerci Mbokani (17).

“Milan” - “Malaga” 1:1 (0:1).

Milanas, 30 891 žiūrovas. Teisėjas - Howardas Webbas (Anglija). Įvarčiai - Alexandre Pato (73); Eliseu (40).

1. Malaga

3

1

0

8:1

10

2. Milan

1

2

1

4:4

5

3. Anderlecht 1

1

2

1:4

4

4. Zenit 1 0 3 3:7 3 D GRUPĖ “Manchester City” - Amsterdamo “Ajax” 2:2 (1:2).

Mančesteris, 40 222 žiūrovai. Teisėjas - Peteris Rasmussenas (Danija). Įvarčiai - Yaya Toure (22), Sergio Aguero (74); Siemas de Jong (10 ir 17).

Madrido “Real” - Dortmundo “Borussia” 2:2 (1:2).

Madridas, 74 932 žiūrovai. Teisėjas - Cuneytas Cakiras (Turkija). Įvarčiai - Pepe (34), Mesutas Ozilas (89); Marco Reus (28), Alvaro Arbeloa (45 į savo vartus).

1. Borussia

2

2

0

6:4

2. Real

2

1

1

10:7 7

1

1

2

6:8

4

0

2

2

6:9

2

1. Schalke

2

2

0

8:5

8

3. Ajax

2. Arsenal

2

1

1

7:6

7

4. Man City

City”. Pastariesiems tai bus mūšis dėl išlikimo, nes vos 2 taškai per 4 susitikimus stipriai komplikavo Mančesterio komandos šansus.

“Man City” rezultatai byloja, kad milijoninės rėmėjų investicijos pergalių negarantuoja. Antradienį Anglijos čempionai namie 2:2 sužaidė su Olandijos čempionu Amsterdamo “Ajax”. Po rungtynių “Man City” treneris Roberto Mancini suskubo apkaltinti dvikovos arbitrą iš Danijos Peterį Rasmusseną, dvikovos pabaigoje neskyrusį neva garantuoto baudinio į svečių vartus.

Tačiau britų žiniasklaida trimituoja, jog “Man City” stagnacijos priežastis - jokiu būdu ne teisėjai, o trin-

•

8

tis tarp žaidėjų ir R.Mancini. Esą futbolininkai neranda bendros kalbos su italų specialistu ir nesugeba perprasti jo schemų.

“Ajax” lyderis Ryanas Babelis anglų dienraščiui “Daily Mail” papasakojo apie Mančesterio komandos problemas: “Pastebėjome, jog, kai “Man City” nesiseka, komandos žaidėjų veiksmuose atsiranda nusivylimo. Jis persiduoda visiems. Turint tiek daug garsių žaidėjų su dideliu ego kyla pavojus. Iškilus sunkumams, jie nėra pasirengę drauge sunkiai dirbti ir kovoti išvien.”

“Man City” Čempionų lygos grupės varžybų barjero nesugebėjo įveikti ir praėjusį sezoną.

•

Ketvirtfinalio etape didžiausią intrigą kėlė Pakruojo “Kruojos” ir Panevėžio “Ekrano” akistata. Sąmokslo teorijų kūrėjai buvo įsitikinę, kad “Ekranas” dovanos savo varžovams pergalę mainais į žūtbūt reikalingus tris taškus kovoje dėl A lygos aukso paskutiniame šalies čempionato ture.

Intrigą dar labiau pakurstė lažybų bendrovių elgesys - pabūgusios galimo klubų susitarimo, jos išbraukė šias rungtynes iš savo pasiūlos. Maža to, “Ekrano” treneriai vakar patausojo savo lyderius, į aikštę leisdami keletą dublerių komandos narių.

Tačiau laukta “Kruojos” ir “Ekrano” dvikovos atomazga neįvyko.

Poros favoritu laikytas “Ekranas” užtikrintai pradėjo rungtynes ir po Aurimo Vertelio įvarčio 10 minutę išsiveržė į priekį. Panevėžiečiai vėliau nepaleido iniciatyvos iš savo rankų ir persvarą įtvirtino Arsenijaus Buinickio tiksliu smūgiu 77 minutę.

“Dar sekmadienį žaidėme sunkias A lygos rungtynes manieže su Marijampolės “Sūduva”. Žaidėjai nespėjo atgauti jėgų ir greitai pavargo, buvo sunku kovoti”, - sakė “Kruojos” treneris Aidas Dambrauskas.

Ketvirtfinalio barjerą įveikė ir “Šiaulių” klubas, namie užtikrintai 4:1 nugalėjęs pajėgiausią I lygos komandą Jonavos “Lietavą”. Du įvarčius nugalėtojams pelnė šio sezono rekordininkas Artūras Rimkevičius. Šiauliečių puolėjas šiemet A lygoje pasižymėjo net 35 kartus, LFF Taurės varžybose - 3, Europos lygos atrankos turnyre - 1 sykį.

Per kitas rungtynes vakarų Lietuvos derbyje, vykusiame Gargždų dirbtinės dangos stadione, Klaipėdos “Atlantas” po pratęsimo 4:1 nugalėjo “Šilutės” komandą. Antradienį dviejų Vilniaus komandų akistatoje “Žalgiris” 6:1 sutriuškino “Granitą”.

LFF taurės pusfinalio burtai bus traukiami kitų metų pavasarį.

“Šiaulių” snaiperis A.Rimkevičius šiemet visose varžybose pelnė net 39 įvarčius. / Vaidoto Januškos (LFF) nuotrauka

KETVIRTFINALIO STATISTIKA Vilniaus “Granitas” - Vilniaus “Žalgiris” 1:6 (0:3). D.Sadovskis (87); K.Bilinskis (1, 40, 42 ir 69), P.Janušauskas (58), G.Freidgeimas (77).

Pakruojo “Kruoja” - Panevėžio “Ekranas” 0:2 (0:1). A.Vertelis (10), A.Buinickis (75). “Šiauliai” - Jonavos “Lietava” 4:1 (1:0).

A.Lipskis (45), A.Rimkevičius (53 ir 80), S.Cesaneli (55); M.Bezykornovas (61).

Klaipėdos “Atlantas” - “Šilutė” 4:1 (1:1).

I.Begičius (38, 98), E.Razulis (107), K.Laukžemis (114); E.Užkuraitis (45).

LŽ

18

2012 11 08 Lietuvos žinios

Šou ir pramogos

“Shamanna Bug”: pakeliui į didžiąją sceną VIKTORIJA SINICAITĖ

Trijų merginų grupė “Shamanna Bug” pristato savo antrąjį singlą “Vaikystė ar Kažkas panašaus”.

Tačiau nereikėtų muzikančių painioti su striksinčiomis gražuolėmis ant scenos - Agnė, Greta ir Eglė kuria gurmanams skirtą muziką.

Pirmasis “Shamanna Bug” singlas vadinasi “Walking on the rainbow”.

Merginos anksčiau kūrė dainuojamąją poeziją, tačiau prisidėjus trečiai narei Eglei pasirinko elektroninę popmuziką. Šiuo metu Greta mokosi dvyliktoje klasėje, Agnė ir Eglė studijuoja Vilniaus universitete.

Pasirinko elektroninį skambesį - Kodėl dainuojamąją poeziją iškeitėte į visiškai kitokį - elektroninį - skambesį?

Agnė: - Anksčiau mes buvome tiesiog Agnė ir Greta - kūrėme, dainavome, koncertavome per dainuojamosios poezijos renginius. Vėliau natūraliai pradėjome tikslingai dirbti keisdamos skambesį, sukūrėme energingesnių dainų. Taip atsirado “Shamanna Bug” pavadinimas. Kai išleidome kitokio skambesio nei buvome įpratusios dainą “Walking on the rainbow”, pačioms labai patiko.

Greta: - Dainuojamosios poezijos nepamirštame. Tikriausiai ir nepamiršime. Retkarčiais su Agne dar pagrojame nedideliuose renginiuose. Mūsų kūryba išsiplėtė, sukūrėme daug dainų, kurios nepavaldžios dainuojamosios poezijos žanrui.

Prie mūsų prisijungė smuikininkė Eglė, atsirado būgnai. Šio proceso nepavadintume paieškomis, tai labiau atradimai, nes dabar gyvename dramenbeiso ritmais. Mūsų gyvo garso pasirodymai skamba būtent tokiu ritmu. Greitai pristatysime vaizdo klipą, mes tikriausiai pirmos ir vienintelės panelės Lietuvoje, grojančios dramenbeiso stiliumi.

- Ar sutinkate su kai kurių muzikantų nuomone, kad elektroninė muzika yra sintetinė, negyva?

Agnė: - Bandau įsivaizduoti, kas yra nesintetinė elektroninė muzika.

Gitaros, pianinai ir kiti gyvi instrumentai taip pat gali būti dalis elektro-

“Shamanna Bug” (iš kairės: Greta, Agnė, Eglė) dainuojamąją poeziją iškeitė į elektroninį skambesį. / Grupės archyvo nuotrauka ninės muzikos. Bet pagrindas juk yra sintetiniai garsai.

Greta: - Elektroninė muzika yra visiška sintetika, bet tai tik dar labiau “veža”. Sintezatorių galimybės neribotos. Svajoju ant scenos pasistatyti jų 20 ir dar šalia tikrus vargonus.

Eglė: - Mes turime smuiką ir būgnus, todėl Gretos vargonai būtų tikrai įspūdingi.

Muzika - geriausia draugė - Jūsų naujas singlas skirtas vaikystei. Kokia ji buvo?

- Agnė: Mano - pati geriausia. Tai laikotarpis, į kurį norisi grįžti bent trumpam. Prisiminimai verčia šypsotis, nostalgija spaudžia širdį. Vaikystės nuotykius pasakojame šimtus kartų ir jie neatsibosta. Daugiausia iš vaikystės prisimenu vasarą kaime, buvau jauniausia šeimoje ir nuolat erzinama vyresnių brolių.

Greta: - Savo vaikystę galėčiau apibūdinti kaip žaismingą, spalvingą, nerūpestingą ir pilną muzikos. Bu-

Niekas nežino, kiek tai truks ir kada baigsis.

Viliamės, kad “šamanos” gyvuos bent dešimt metų. vau labai padykusi, pasipūtusi ir net įkyri. Apie mano vaikystę būtų galima ir knygą parašyti, nes tai geriausi gyvenimo metai, nors ir dabartiniai žavūs.

Eglė: - Tai pats geriausias laikotarpis mano gyvenime. Atradimo džiaugsmai, dviratis, medus iš avilio, miškas ir dar daug daug kitų smagumų.

- Kuo jums svarbi muzika?

Agnė: - Muzika mane supa nuo mažų dienų - pirmą dainą išmokau būdama dvejų metų. Muzika visada šalia, ji geriausia mano draugė, kuri niekada nepalieka. Tai mano gyvenimo dalis ir būdas, dainuoji pats, klausaisi, kai dainuoja, groja kiti, išgyveni,

kaupi emocijas. Jei nebūtų muzikos, gyvenimas visiškai pasikeistų.

Greta: - Apie muziką galima daug pasakyti, bet jei trumpai - muzika yra mano kelrodė žvaigždė.

Eglė: - Ilgą laiką muzika buvo tai, kas parašyta natomis. Dabar tai tarsi stichija, kuri padeda išreikšti save, atsiriboti nuo aplinkos, atsipalaiduoti.

Labai mėgstu muziką ir neįsivaizduoju nė savaitės be smuiko rankose.

Idėjos nesenka - Kaip susikūrė “Shamanna Bug”?

Agnė: - Mums patinka magija ir keisti dalykai - mitai, legendos, burtai. Nebuvo sudėtinga pasirinkti, kaip turėtų skambėti mūsų projekto pavadinimas. “Shamanna Bug” yra vabalas, susikurtas mūsų vaizduotėje, jis įkvepia, visada kartu. Jis padeda skleisti magiją ir yra kaip Dievas, kurį visi įsivaizduoja skirtingai, nes niekas jo nėra matęs.

Greta: - Visų pirma atsirado vaizdas, kaip mes norime atrodyti scenoje.

Svajojome apie spalvotus vabalus, drugius, miškus ir pasakas. Turėjome idėjų, kaip ant scenos pasistatysime didžiulį drugį šviečiančiais sparnais.

Mūsų logotipe jis taip pat yra paslėptas.

- Ar “Shamanna Bug” turi ambicingų planų?

Agnė: - Kartais atrodo, kad galva tuoj sprogs nuo gausybės idėjų. Vaizdai, garsai, emocijos sukasi aplink ir šiais dalykais mes gyvensime dar ilgai. Kol galime kurti, tol gyvuosime.

Greta: - Niekas nežino, kiek tai truks ir kada baigsis. Viliamės, kad “šamanos” gyvuos bent dešimt metų. Išleidome du singlus, bus ir trečias, ir ketvirtas, o kitąmet - albumas.

Einame į didžiąją sceną, o dabar semiamės patirties ir tobulėjame. Gal po dvejų metų viskas atrodys keistai ar net juokingai, bet taip yra. Džiaugiuosi galėdama gyventi muzika.

Eglė: - Mes jaunos, o ambicijos ir yra jauno žmogaus variklis. Mes jų turime labai daug. Kai vieną pasieksime, norėsime kitko.

•

“Nočnyje snaipery” staigmenos Vilniaus publikai ŽYDRĖ JANKUTĖ

Kultinės Rusijos roko grupės “Nočnyje snaipery” lyderė Diana Arbenina savo gerbėjams paruošė staigmeną kiekvienas į koncertą atėjęs žiūrovas dovanų gaus naujausią kompaktinę plokštelę “4”.

Dainininkė D.Arbenina su grupe į Vilnių grįžta po dvejų metų pertraukos.

Organizatorių nuotrauka

Tokiu neįprastu žingsniu per gruodžio 13-ąją sostinės Teatro arenoje vyksiantį koncertą atlikėjai demonstruoja, kad gyvenime toli gražu ne viskas matuojama pinigais.

Tačiau dešimtims tūkstančių žiūrovų padalyti kompaktines plokšteles didžiulė prabanga.

“Mums tai - finansiškai rizikingas poelgis, bet aš scenoje jau 19 metų, puikiai pažįstu publiką. Žinau, kad ne kiekvienas gali nusipirkti ir bilietą į koncertą, ir naują kompaktinę plokštelę.

Spjovėme į racionalumą, pasidavėme emocijoms ir polėkiui”, - sakė po dvejų metų pertraukos su grupe į Vilnių grįžtanti dainininkė D.Arbenina.

Albumas “4”, Rusijos kritikų teigimu, vienas geriausių kitais metais 20metį pažymėsiančios grupės darbų.

Esą tai poetiškiausias ir skaidriausias “snaiperių” įrašas.” Daugelis albumo kūrinių neblogai žinomi grupės gerbėjams - dainos “Bunin”, “Gugl”, “There is no Good in Goodbye” jau užėmė svarbią vietą repertuare. “Šį albumą susapnavau praėjusią žiemą, tada surinkau draugus ir kartu pradėjome sapną versti tikrove. Šią vasarą, kai albumas jau buvo įrašytas, susapnavau ir pavadinimą. Žmonės sako, kad mūsų albumas ramus, bet man jis atrodo linksmas ir šviesus. Tai muzika, kuri suaugo”, - teigė nepakeičiama “Nočnyje snaipery” lyderė, albumo pavadinimui suteikusi paantraštę “Muzikos išradimas”.

Grupė naujojo albumo prezentaciją gruodžio 1 dieną surengs Maskvoje, o jau po dvylikos dienų naujausius kūrinius ir laiko patikrintas dainas gros Lietuvoje.

1993-iaisiais susibūrusi grupė pelnytai laikoma vienu įdomiausių Ru-

sijos roko reiškinių. “Nočnyje snaipery” lyderė D.Arbenina - ne tik muzikantė, bet ir ne vienos poezijos bei prozos knygos autorė, dailininkė, populiarių TV šou dalyvė.

Grupės muzika skamba šešiuose studijoje įrašytuose albumuose, daugybėje rinkinių ir daugiau nei dešimtyje kino filmų. Svarbiausi “snaiperių” ginklai - neįprastas D.Arbeninos balsas, prasmingi dainų tekstai, puikūs sugebėjimai praturtinti energingą roką skoninga melancholija.

Savito mąstymo “Nočnyje snaipery” vokalistė tekstus rašo be skyrybos ženklų, dažnai internetu bendrauja su savo gerbėjais, o jos koncertuose galima įsigyti ne tik marškinėlių ar plakatų, bet ir buteliuką vandens, “pakrautą” dainininkės energija.

Nuo rugsėjo vidurio po Rusiją gastroliuojanti grupė šių metų pasirodymus baigs trimis koncertais Baltijos valstybių sostinėse ir tradiciniu nedideliu pasirodymu Maskvoje.

Kitais metais grupė ketina koncertų turą pratęsti JAV, Kanadoje, Vokietijoje ir Izraelyje.

•

2012 11 08 Lietuvos žinios

Šou ir pramogos

Parodos

Koncertai

VILNIUS

VILNIUS

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Nuo 10 20 d. Paroda “Vytautas Landsbergis 100 knygų” RADVILŲ RŪMAI 09 13-11 11 d. Paroda “Slovakų grafikos menas.

Klasikinės technikos” Ekspozicija “Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos” Eksponuojamas didžiausias gobelenas Lietuvoje “Saulėtas miškas” (autoriai - Anicetas ir Žilvinas Jonučiai) TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Nuolatinė ekspozicija “XX a. Lietuvos dailė” 10 13-11 11 d. Paroda “Ne vien grožis.

Moters atvaizdas “Lawin” kolekcijoje” PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA 10 17-11 17 d. Remigijaus Treigio fotografijų paroda “Uždaryta” DAILININKŲ SĄJUNGOS GALERIJA 10 10-11 08 d. Menininko, keliautojo ir poeto Pauliaus Normanto fotoparoda “Keturios Budos pėdos. Keturi šventi miestai” PAMĖNKALNIO GALERIJA 09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai” DEIMANTŲ MUZIEJUS 10 17-11 16 d. Dailininkės Natalijos Riabčuk paveikslų ant stiklo paroda “Rudens atspindžiai” LIETUVOS NACIONALINĖ UNESCO KOMISIJOS PARODŲ SALĖ 10 25-11 27 d. Birutės Nomedos Stankūnaitės tapybos darbų paroda “Būti savimi” ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA 10 25-11 17 d. XXII Lietuvos ekslibriso paroda, skirta Maironio metams 10 24-11 17 d. Dešimtoji respublikinė medalių trienalės paroda VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA 10 25-11 17 d. Vilniaus dailės akademijos grafikos katedros IV kurso studentų ir Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos mokinių paroda “O kur Maironis?”

GALERIJA “MENO NIŠA” 10 30-11 27 d. Romualdo Balinsko tapybos paroda “Atsiradimai” LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA 10 25-11 30 d. Klubo “13 ir Ko” ir Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės bendruomenės psichiatrijos skyriaus paveikslų paroda “Pasaulis, kokį matau” GALERIJA “AKADEMIJA” 11 06-19 d. Tarptautinio jaunųjų keramikų simpoziumo “Redukcija medžiu” paroda GALERIJA “VARTAI” 11 06-12 08 d. Alyson Shotz paroda “Intervalas” 11 06-12 08 d. Ievos Mediodia paroda “Tuštumos simuliakrai” 11 06-12 08 d. Paroda “Art Scape” VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” 11 06-12 01 d. Vitaliaus Čepkausko personalinė paroda “Raštas” LENKŲ MENO GALERIJA “ZNAD WILII” Dailininkų Henriko Natalevičiaus ir Ričardo Filistovičiaus paroda “Rudens koloritas”

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 10 d. 19 val. Orkestro muzikos koncertas.

Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Dirigentas Vladimir Lande (Rusija, JAV).

Solistė Xiayin Wang (fortepijonas, JAV) 11 d. 12 val. Teatralizuotas koncertas “Muzikinė kelionė į Čiurlionio vaikystę”. Dalyvauja Guoda Gedvilaitė (fortepijonas), aktorius Aleksas Kazanavičius, Druskininkų M.K.Čiurlionio meno mokyklos jaunieji atlikėjai.

TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS 11 d. 16 val. Kamerinės muzikos koncertas.

Dalyvauja Ūla Ulijona Žebriūnaitė (altas), Indrė Baikštytė (fortepijonas) ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 8 d. 19 val. Koncertas “Baltas paukštis”. Skiriamas Vytautui Kernagiui atminti, Dalyvauja Liudas Mikalauskas (bosas), Styginių kvartetas 9 d. 18 val. Koncertas “Ruduo su kontrabosu”.

Dalyvauja Donatas Bagurskas (kontrabosas), Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Audronė Kisieliūtė (fortepijonas) 10 d. 17 val. Komiška opera “Livetta ir Tracollo”.

Dalyvauja Jurgita Lopetaitė (sopranas), Liudas Mikalauskas (bosas), Vilniaus miesto savivaldybės

KAUNAS M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA 10 19-12 02 d. Šiuolaikinio Japonijos meno paroda “Kelias į ateitį: naujasis Japonijos menas” 11 08-12 09 d. Saadia Bahat skulptūrų paroda “Po 69 metų” NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS 10 11-11 25 d. 4-osios tarptautinės akvarelės bienalės “Baltijos tiltai” atrankinė-konkursinė paroda “Sąsajos” KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Nuo 10 31 d. Aleksandro Ostašenkovo fotografijos paroda “Mirties sodas” bei Bronės Neverdauskienės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės instaliacija “Absoliuti lygybė” FLUXUS MINISTERIJA 11 02-12 02 d. Igno Maldžiūno fotografijų paroda “China. 1/5”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS GALERIJOS MADOS IR GROŽIO CENTRAS “HERKUS” 11 07-12 04 d. Vilniaus ir Kauno skulptorių apžvalginė mažosios skulptūrinės plastikos paroda “Mainai” PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA 2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas.

Sugrįžimas į Tėvynę” Iki 2012 11 26 d. Galerija kviečia dalyvauti parodoje konkurse “Mano prakartėlė” KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS 02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Supermedija” 09 28-11 25 d. “Prestižas: šių dienų fantasmagorija” FOTOGRAFIJOS GALERIJA 10 10-11 09 d. Fotografijos paroda “Gyvos žemės mintys 2011”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA 10 25-11 17 d. Šiaulių universiteto ir užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojų, Menų fakulteto studentų tarptautinė vizualinės kūrybos paroda, skirta Šiaulių universiteto Menų fakulteto 45-erių metų sukakčiai paminėti AUŠROS ALĖJOS RŪMAI 06 14-11 10 d. Paroda “Sibiro Alma Mater” DVIRAČIŲ MUZIEJUS 04 06-12 30 d. Edukacinė paroda “Saugus vaikas nesaugiame pasaulyje”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Nuo 10 12 d. Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”

PALANGA PALANGOS GINTARO MUZIEJUS 05 25-12 31 d. Paroda “Maironis ir Palanga” Nauja gintaro ekspozicija ir atkurti istoriniai Tiškevičių rūmų interjerai

DRUSKININKAI M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS 10 25-12 06 d. Gražinos Didelytės (1938-2007) paroda “Bet amžiai bėga...”

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, Vytautas Lukočius (klavesinas) 10 d. 20 val. Šiaurės dainų mistika KONCERTŲ SALĖ “PIANO.LT” 8 d. 19 val. Koncertas “Džiazo miniatiūros”.

Dalyvauja Giedrė Kilčiauskienė (vokalas) VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 10 d. 19 val. Didysis “Gospel” festivalio koncertas VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRO SALĖ 11 d. 12 val. “Gospel” koncertas šeimai ŠV. JONŲ BAŽNYČIA 11 d. 15 val. “Gospel” mišios. Dalyvauja Jungtinis suaugusiųjų “Gospel” choras ir Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios “Gospel” choras BERNARDINŲ BAŽNYČIA 8 d. 19 val. X jubiliejinio “Vilniaus Gospel” muzikos festivalio atidarymo koncertas. Dalyvauja chorai “A.K.Voices”, “Be music”, “Joy”, “Maranata”, Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios “Gospel: choras MUZIKINIS KLUBAS “TAMSTA” 9 d. 21 val. X jubiliejinio “Vilniaus Gospel” muzikos festivalio svečių koncertas. Dalyvauja Jay T.Hairston (JAV), Minica Tornqvist (Švedija) LIETUVOS MUZIKOS TEATRO AKADEMIJA 8 d. 18 val. Smuiko muzikos vakaras. Dalyvauja prof. Jurgio Dvariono klasės studentės ir mokinės Justina Auškelytė, Monika Čepytė, Ieva Daugirdaitė, Rūta Mažolytė, Justina Šalkauskaitė, Ernesta

Vanagaitė bei pianistės Eglė Andrejevaitė, Indrė Baikštytė, Irina Dombrovskaja, Inga Vyšniauskaitė 9 d. 18 val. Prof. Vytauto Landsbergio vakaras “Geresnės muzikologijos troškimas”.

Dalyvauja muzikologai Jonas Bruveris, Gražina Daunoravičienė, Jūratė Katinaitė FORUM PALACE 10 d. 20 val. koncertuoja grupė iš Vokietijos “Accept”.

TRAKAI TRAKŲ PILIES DIDŽIOJI MENĖ 11 d. 16 val. Koncertuoja ansamblis “Musica Humana”, solistas ir dirigentas Algirdas Vizgirda (fleita), Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Robertas Beinaris (obojus), Balys Vaitkus (klavesinas)

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 8 d. 18 val. Mažojoje salėje. Koncertuoja ansamblis “Klavierquarttett” 9 d. 18 val. Koncertuoja Kauno styginių kvartetas ir Ukrainos styginių kvartetas “Collegium” 11 d. 14 val. Muzikinė popietė visai šeimai. “Žvėrių karnavalas” KAUNO ŠV. ARKANGELO MYKOLO (ĮGULOS) BAŽNYČIA 11 d. 16 val. Kompozitoriaus Vlado Švedo kūrybos vakaras. Dalyvauja Lietuvos kamerinis orkestras

19

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS 9 d. 17 val. Pianistės Ramintos Lampsatytės (Vokietija) bei jos mokinių, kolegų ir bičiulių Jennifer Lindshield (JAV, sopranas), Lauros Latvaitytės (sopranas), Piter Hamon (Prancūzija, baritonas), Andriaus Vasiliausko (fortepijonas) koncertas

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 11 d. 12 val. Koncertas šeimai “Choras: smagiai ir spalvingai”. Dalyvauja Klaipėdos choras “Aukuras” ir aktorė Evelina Lozdovskaja

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 8 d. 18 val. Mėgėjų meno kolektyvų ir atlikėjų festivalis “Rudens mozaika”. Folkloro ir vokalinių instrumentinių ansamblių vakaronė-varžytuvės 9 d. 18 val. Mėgėjų meno kolektyvų ir atlikėjų festivalis “Rudens mozaika”. Suaugusiųjų vokalinių ansamblių vakaras-varžytuvės 11 d. 17 val. Vakaronė. Groja grupė “Miestas” KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 8 d. 18 val. “Muzikiniai monologai” su Neda Malūnavičiūte ir Olegu Ditkovskiu

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 10 d. 15 val. Liaudiškų šokių sambūris “Šokio sūkury” 11 d. 17 val. Humoro šou “Juokis 2012”

20

2012 11 08 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai BUTAI IŠSINUOMOTŲ

Butą arba kambarį Vilniaus centre architektūrą studijuojanti mergina (tvarkinga, neturinti žalingų įpročių).

Tel. 8 630 69 377.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 km nuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoli parduotuvė, kaina - sutartinė).

Tel. (8 5) 273 2008.

PRANEŠIMAI

IEŠKO DARBO

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika.

Tel. 8 651 62 085. ĮVAIRŪS

Perka prieškario ir pokario paveikslus, statulėles, monetas, ženkliukus ir kt.

Tel. 8 617 81 272.

Individuali V.Šamesovo įmonė (kodas 123695163, Antakalnio g. 45-4, Vilnius) pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę UAB „VENPALTRANS“. Su dokumentais galima susipažinti nuo 2012 11 07. Užs. R-3470 UAB „Plėtrumas“ (įm. k. 124647851) dingusius įmonės registravimo pažymėjimą bei įstatus laikyti negaliojančiais. Užs. R-3469

PERKA

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!

• Dokumentų saugojimas • Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus • Dokumentų naikinimas • Dokumentų skenavimas ir e-archyvas Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

V-10118

Žemę arba sodybą Kauno, Kaišiadorių ar Raseinių rajonuose. Tel. 8 699 14 214.

Neatkurtos žemės, miško ar vandens telkinio išvadas persikelti į rajoną.

Tel. 8 653 20 345.

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

www.archyvusistemos.lt

Tel. (8 5) 231 9702, info@archyvusistemos.lt

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

MEDICINOS PASLAUGOS

Nemokamai gydau nuo depresijos, patariu kaip nuo jos apsisaugoti, pačiam atspėti savo ateitį. Apie tai ir mano knygoje „Psichoterapeuto patarimai. Iš kur atsiranda ligos. Kaip išgyventi be vaistų“.

Teirautis: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą.

Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310.

LEIDINIAI PARDUODA

Visų firmų lengvųjų automobilių bei sunkvežimių eksploatacijos bei remonto žinynus, specializuoto remonto literatūrą autoservisams. Išrašo sąskaitas. Atveža.

Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194.

Nacionalinis dienra‰tis

Lietuvos žinios www.lzinios.lt

INFORMACIJA APIE ŪKINĖS VEIKLOS - SAULĖS JĖGAINIŲ STATYBA PADVARIŲ KAIME, MAŽEIKIŲ RAJONE - IŠVADA DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovai: UAB „Komentaras“, UAB „Kertex energija“, Renata Kolganovienė. Ūkinės veiklos vieta: Padvarių kaimas, Mažeikių rajonas, kadastrinis Nr.: 3248/0001:364; 3248/0001:178; 3248/0001:176 Santeklių k. v.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: devynių saulės jėgainių statyba Padvarių kaime, Mažeikių rajone.

3. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 10 29 atrankos išvada: Nr. (4) SR-S-1992 (7.1) - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

4. Dėl išsamesnės informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą galima kreiptis 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo į veiklos organizatorius: UAB „Vėjo technologijų projektai“, Gamyklos g. 34, Mažeikiuose, tel. +370 620 76 046, el. p.: info@vtpenergija.lt.

5. Pasiūlymus dėl atrankos išvadų persvarstymo galima teikti per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo: M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, el. p.: srd@srd.am.lt, tel. Nr. (8 41) 52 41 43.

6. Susipažinti su visa atrankos medžiaga ir išvada galima 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo: UAB „Vėjo technologijų projektai“, Gamyklos g. 34, Mažeikiuose, tel. +370 620 76 046, el. p.: info@vtpenergija.lt.

Užs. LM-3471

BUAB „RINGIJA“ parduoda debitorinius įsiskolinimus už geriausią komercinį pasiūlymą:

Reikalavimai: • Aukštasis universitetinis medicininis išsilavinimas; • Panašaus darbo patirtis; • Savarankiškumas ir atsakingumas; • Vadybinio darbo patirtis; • Darbo medicinos gydytojo kvalifikacija - privalumas.

Darbo pobūdis:

Tel. 8 682 54 923.

Skubiai dvi gražias, darbui tinkančias kumeles: Lietuvių sunkiųjų veislės 4 metų ir trakėnų 3 metų. Prienų r., tel. 8 618 33 284, nuo 10 iki 19 val.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius. Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Birutė Paleičikienė. Ūkinės veiklos vieta: Ukrinų kaimas, Mažeikių rajonas, kadastrinis Nr. 6164/0003:244 Ukrinų k. v.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: vienuolikos saulės jėgainių statyba Ukrinų kaime, Mažeikių rajone.

3. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 11 06 atrankos išvada: Nr. (4) SR-S-2280 (7.1) - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

UAB „Translogistika“, Ozo g. 19/63, Vilnius - 1035,84 Lt; United Candy Exports LTD, 35 Bromptom Road, Knightsbridge, London - 8752,85 Lt; OOO „Tekoss“, Vernatskio pr. 4 str. 2-105, Rusija - 18182,51 Lt; Shipserve Management, Respublic of Panama, Panama City, 18 Floor, 50 Avenue - 31309,99 Lt; Belar International, Baumanskaja ul. d. 43, Maskva - 24342,2 Lt; OOO „TK Optima“, Nižnegorodskaja 29-33, Maskva, - 21407,36 Lt; NHG Logistics GMBH, Poll-Vingster str. 105, 51105 Koln, Germany - 2370,87 Lt; „Dalksim“ Trade LTD, skola - 5389,69 Lt; Vernon Bussines Corporation LLC - 15804,89 Lt; BUAB „Zavatrans“ - 7679,03 Lt; Xonitek Commercial L.L.C. - 14066,71 Lt; UAB „Linetrans“ - 2516,96 Lt; Marsello Import/Export LTD, 48 Queen Anne str., London WIG9JJ, GB - 7941,44 Lt; O.I.R. Sped OU, Kalda g. 9-407, Narva, Estija - 1381,12 Lt; OST-West Cargo Russia Gmbh, Motorstr. 8, D-70499 Stuttgart 1381,12 Lt; RUAB „DL Logistika“, Šimulionio g. 5, Vilnius - 2506,73 Lt; BUAB „Dravinė“, Miškininkų g. 10, Rokiškis - 3797,84 Lt; OOO „Inter-Logistics“, ul. akademika Koroliova 1, st. 1, Maskva, - 18990,40 Lt; SIA „Delta Trans“, Kveles iela, 15/10-23, - 10013,12 Lt; „AVIPAL S.A.“-aviculture E Agropecuaria Av. DAS Industias 720, Bairro Anchieta Porto Alegre, Brazil - 9495,20 Lt; „Beed Equities, INC, 206 Victoria Hause, Victoria - 8094,24 Lt; Gefest LLC - skola 6560,32 Lt; BUAB „BTSK“, Panerių g. 64, Vilnius - 11048,96 Lt; Concept Trade L.L.C., Berezhkovskaya quay 20/64, Maskva - 14501,76 Lt.

GYVŪNAI, GALVIJAI PARDUODA

PASLAUGOS

INFORMACIJA APIE ŪKINĖS VEIKLOS - SAULĖS JĖGAINIŲ STATYBA UKRINŲ KAIME, MAŽEIKIŲ RAJONE - IŠVADA DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

AB “Achema” šiuo metu darbui Jonavoje reikalinga(-s): VYRIAUSIASIS GYDYTOJAS(-A)

• Atlieka vyriausiojo gydytojo funkcijas, reikalingas kokybiškam poliklinikos darbui užtikrinti • • • • •

(vadovauja GKK veiklai, teikia informaciją darbdavio administracijai, organizuoja sklandžią gydomąją ir profilaktinę poliklinikos veiklą); Kontroliuoja gydomąją ir profilaktinę veiklą; Palaiko ryšį su VLK ir KTLK, sprendžiant gydomųjų kelialapių ir kompensuojamųjų vaistų klausimą, kontroliuoja racionalų jų panaudojimą; Organizuoja ir kontroliuoja sveikatos, pirmos pagalbos mokymą gyventojų tarpe, koncerno įstaigose, vairuotojų mokyklose ir panašiai; Kontroliuoja neformalaus švietimo užsiėmimus, kartą metuose organizuoja personalo mokymą - pratybas medicinos pagalbos teikimo ekstremaliomis sąlygomis tema, panaudojant turimą medicininę aparatūrą; Analizuoja poliklinikos pacientų sergamumą, dispanserizaciją.

Bendrovė siūlo:

• Visas socialines garantijas; • Darbą didelėje, perspektyvioje kompanijoje; • Aukštą atlyginimą, motyvuojančią skatinimo sistemą; • Mokymus, profesinio tobulėjimo galimybes.

Kontaktai, papildoma informacija: (8 349) 56 041; 8 610 23 790.

Gyvenimo aprašymus siųsti elektroniniu paštu: a.macionyte@achema.com iki 2012 12 01.

Užs. V-3407

Informuojame, kad 2012 m. lapkričio 22 d. 10.00 val. bus atliekamas žemės sklypo Nr. 234 (kad. Nr. 0101/0036:656), esančio SB „Elfa“, Rokantiškių g., Vilniaus m., ribų ženklinimas-derinimas į kurį kviečiame dalyvauti gretimo sklypo Nr. 208 (kad. Nr. 0101/0036:783), esančio SB „Elfa“, Rokantiškių g., Vilniaus m., paveldėtojus ar naudotojus.

Kontaktinis telefonas 8 680 17 289.

Užs. LM-3465

Užs. LM-3466

INFORMACIJA apie planuojamo naudoti Garonių durpių telkinio galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Remil“, K.Donelaičio g. 38, Kaunas LT-44241, tel. (8 37) 46 55 85, faks. (8 37) 46 55 81, el. paštas: remil@takas.lt.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: durpių gavybos atnaujinimas užleistame Garonių telkinyje.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Vilniaus apskritis, Švenčionių rajonas, Pabradės seniūnija, Maleikėnų ir Ažubalio kaimai.

4. Persvarstoma atsakingos institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 08 23 d. priimta atrankos išvada Nr. VR-1.7-957, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas.

5. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą: planuojamos ūkinės veiklos užsakovas UAB „Remil“ 2012 09 04 d. raštu Nr. 12/01-05 kreipėsi į Vilniaus RAAD prašydamas persvarstyti atrankos išvadą pagal priimtus motyvus.

6. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: 1) Svarstymo metu Švenčionių rajono savivaldybės administracijos atstovas pasisakė, kad planuojamai ūkinei veiklai PAV neprivalomas; 2) Visuomenės informavimo proceso metu iš suinteresuotos visuomenės nebuvo gauta jokių skundų, pasiūlymų dėl planuojamos ūkinės veiklos.

Iš artimiausių sodybų gyventojų gauti sutikimai dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių; 3) Garonių telkinyje numatoma atnaujinti naudingųjų iškasenų gavybą užleistame durpių telkinyje. Išeksploatavus durpyną ir jį rekultivavus, bus sudarytos sąlygos atsistatyti natūraliai pelkinei ekosistemai su augalija; 4) Dideliame telkinio plote dirbs tik 3 mechanizmai, žaliava vieną kartą per pamainą išveš vienas sunkvežimis. Artimiausioje gyvenamojoje teritorijoje nebus viršijamos oro teršalų foninės reikšmės. Triukšmo lygis šalia išvežimo kelio esančioje sodyboje neviršys ribinių dydžių nustatytų higienos normose. Iškilus konfliktinėms situacijoms dėl neigiamo triukšmo poveikio gyvenamojoje teritorijoje bus numatomos kompensacinės priemonės; 5) Išdžiūvusios gabalinės durpės yra kietos, todėl pervežant jas iš durpyno iki bazės traktorinėmis priekabomis mažu greičiu nedulkės. Realizacijai durpės išvežamos dengtuose sunkvežimiuose.

7. Priimta galutinė atrankos išvada atsakingos institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 11 05 d. Nr. (38-4)-VR-1.7-1693, kad poveikio aplinkai vertiniUžs. LM-3467 mas neprivalomas.

“LIETUVOS ÎINIˆ” PRENUMERATA PRIIMAMI REDAKCIJOS BIURUOSE: VILNIUJE: Vykinto g. 14, tel.: (8 5) 249 2161. KAUNE: Vytauto pr. 27, tel.: (8 618) 87 802. MARIJAMPOLñJE: P. Butlerienòs g. 11, tel.: (8 343) 50 890.

reklama@lzinios.lt

Tel.: 249 2166, 249 2173, 249 2165. Faksas: 278 4104, 275 3131.

22

2012 11 08 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 8 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-7 11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Kultūrų kryžkelė”.

Menora 12.15 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.50 “Prisikėlęs faras” N-7 19.45 “Rojus Lietuvoj” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 Linas Adomaitis.

15 metų scenoje 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 Linas Adomaitis.

15 metų scenoje 23.25 Vakaro žinios 23.40 “Rojus Lietuvoj” (k.)

0.10 “Stilius”. Veidai (k.)

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Agentas Šunytis” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Madagaskaro pingvinai” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Kviečiu šokti.

Pažadinta aistra” (k.)

12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “Didžioji sėkmė” 13.40 “Madagaskaro pingvinai” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Visa menanti” N-7 23.35 “Agentai” N-7 0.30 “V. Vizitas” N-7 1.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.15 “Teleparduotuvė” 6.30 “Nauja diena”.

Tiesioginė transliacija 8.00 “Musivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Naisių vasara” 11.00 “X faktorius” 12.40 “Motina ir sūnus” 13.10 “Stebuklų šalis” 13.40 “Juodoji skylė” 14.10 “Drakonų medžiotojai” 14.40 “Smurfai” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė”

18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Paskutinė instancija” 20.00 “Nuodėmių dešimtukas” 20.30 “Patys pačiausi” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Kobra 11” 23.00 “Kaulai” 0.00 “Žmogžudystė” 1.00 “Gelbstint Greisę” 1.50 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Kalbame ir rodome” (k.) N-7 8.00 “Lietuvos žinių” tyrimas (k.) N-7 9.00 “Taip. Ne” (k.)

10.00 “Be namų negerai: naujas gyvenimas” 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Liejyklos gatvė” N-7 19.25 “Karštas vakaras” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Muzikinė kaukė” 22.25 Veiksmo drama “Lemiamas koncertas” N-14 0.15 “Kalbame ir rodome” (k.) N-7 1.15-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Superdidvyrių komanda” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džeko nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Teresa” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 17.30 “Pasaulio virtuvė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai” N-7 21.00 Detektyvas “Donos Leon detektyvai. Kilmingieji” 22.50 “Mano slaptas mirtinas priešas” N-7 23.50 “Vienuolikta valanda” N-7 0.50 “Kelias per ramunes”

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Etnokultūros ratas”. Sostapiliai viduramžių Lietuvoje 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Kine kaip kine” 11.55 Vaid. f. “Atsisveikinimas” N-7 13.25 “Mokyklos langas” (k.) 13.50 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Šoka Marie-Claude Pietragalla ir baleto trupė “Alois” (Prancūzija) (k.) 14.15 “Netradicinės pamokos” (k.) 15.00 “Grafikos stebuklai”. 3 laida (k.) 15.30 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 15.45 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kaimo akademija” 18.30 “Grynas gyvenimas” 19.15 “Deja vu. Vilnius 19741990”. Žurnalistės Ingos Liutkevičienės knygos pristatymas Vilniaus rotušėje 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 “Lietuvių kinas trumpai”.

“Bergenas” 21.50 “Prisiminkime”. Sidabriniai balsai. 1 d. 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Diana ir Kornelijus Matuzevičiai. “Prisilietimai”. “Šičionykštė” 23.50 “Prisiminkime”. Sidabriniai balsai. 2 d.

0.00 Panorama (k.) 0.45 J.Meko kūrybos retrospektyva. “Prarasta prarasta prarasta” (k.)

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Topmodeliai” 11.00 “Kobra 11” 12.00 “Afe-

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS VINGIS ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 8 d. 11.50, 14.45, 17.45 val.

FESTIVALIS “SCANORAMA 2012” 8-18 d.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 8 d. 18.15, 21 val.

PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 8 d. 11.20, 13.30, 16, 18.20, 20.50 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 8 d. 11, 12.30, 14.20, 16, 18, 19.30, 21.10 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 8 d. 11.30, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 8 d. 11 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 8 d. 12, 14, 16.45, 19 val.

PRAGARAS ROJUJE (drama) 8 d. 12.40, 15.30, 18.40, 21.50 val.

KELYJE (komedija) 8 d. 21.30 val.

MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija) 8 d. 18.30 val.

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 8 d. 13.45, 16.15, 19, 21.30 val.

LAIKO KILPA (fantastinis veiksmo filmas) 8 d. 15.55, 21 val.

PARANORMANAS (animacinis filmas) 8 d. 11.30, 13.30 val.

LAUKINIAI (komedija) 8 d. 15.30, 20.30 val. Į ROMĄ SU MEILE (romantinė komedija) 8 d. 18.10 val.

KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas) 8 d. 11.15 val.

LEDYNMETIS 4: ŽEMYNŲ ATSIRADIMAS (animacinis filmas) 8 d. 11.15, 13.45 val.

SKALVIJA

FILMAS APIE MEILĘ IR GRYBUS (drama) 8 d. 16.10 val.

SCENOS IŠ VEDYBINIO GYVENIMO (drama) 8 d. 18 val.

DURYS (drama) 8 d. 21 val.

PASAKA Į ROMĄ SU MEILE (komedija) 8 d. 15, 19.30 val.

POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS (dokumentinis filmas) 8 d. 15.30 val.

HASTA LA VISTA (komedija) 8 d. 16 val.

PASIIMK MANO AKIS (drama) 8 d. 17.30 val.

ristas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Topmodeliai” 16.00 “Vampyrų žudikė” 17.00 “Kobra 11” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Komedija “Mano kaimynė - porno žvaigždė” 23.50 “6 kadrai” 0.20 “CSI Niujorkas” 1.10 “Vampyrų žudikė”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Gimnazistai” 10.15 “Mūsų miškai” 10.55 Dok. f. “Obama. Ar pasiteisino viltis?”

N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Negaliu tylėti” 15.00 Žinios 15.10 “Jaunikliai” N-7 15.45 Dok. f.

“Berija - Stalino įrankis” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Berija - Stalino įrankis” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Super L.T.” N-7 19.45 Dok. f. “Kas šovė į Leniną?” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Super L.T.” N-7 23.30 Pasaulio krepšinio apžvalga 0.05 “Reporteris” 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Pažadėk man!” N-7 9.05 Melodrama “Gatvės šokiai” 11.00 Trileris “Uždaras ratas” N7 13.00 Drama “Karalienė” 15.00 Animac. f. “Alfa ir Omega” 17.00 Komedija “Ekstraktas” N-7 19.00 Komedija “Prancūziška apgaulė” 21.00 Trileris “Šalutinis efektas” N-7 23.00 Trileris “Linkėjimai iš Paryžiaus” N-14 1.00 Vesternas “Kario kelias” N-7

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 “Viskas bus gerai” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Kaimo gydytojas” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris

19.20 “Vyšnios spalva” 21.05 “Šuniškas darbas” 22.05 Dvikova 23.40 “Operatyvininkai” 0.35 Žinios+ 0.55 “Klimo Samgino gyvenimas”. 3 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.25 “Trans World Sport” žurnalas 11.55 “Premier League World” žurnalas 12.25 Golfas. PGA turo užkulisiai 12.55 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 13.55 Futbolas. UEFA Čempionų lyga.

“Braga” - “Manchester United” 15.45 Tenisas.

Barclays ATP pasaulio turo finalinis turnyras. Tiesioginė transliacija 17.55 Tenisas. Paryžiaus Masters turnyro apžvalga 18.55 “Premier League World” žurnalas 19.25 Krepšinis. Eurolyga. “Lietuvos rytas” - “Besiktas”. Tiesioginė transliacija 21.45 Tenisas. Barclays ATP pasaulio turo finalinis turnyras. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis.

Eurolyga. CSKA - “Barcelona Regal”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Bandytojai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Nedėkingas darbas 22.00 Šlovės mašinos 23.00 Padėtis kontroliuojama 0.00 Gelbėjimo misija 1.00 Prasta situacija

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Inžinierių idėjos 11.00 Įkalintieji. Prievarta 12.00 Pasaulio pabaiga 13.00 Draudimai. Mirtis 14.00 Gyvatės vandenyje 15.00 Nuostabiausi kadrai 16.00 Pasaulio pabaiga 17.00 Draudimai. Mirtis 18.00 Hitlerio slaptasis ginklas 19.00 Naujagimiai. Šunys 20.00 Tiesa ar mitas? Čiupakabra 21.00 Mistika. Ateiviai 22.00 Gyvatės vandenyje 23.00 Tiesa ar mitas? Čiupakabra 0.00 Mistika. Ateiviai 1.00 Nakties programa

Teatras JOS (dokumentinis filmas) 8 d. 18.30 val.

KELYJE (komedija) 8 d. 20.30 val.

VELNIŲ SALOS KARALIUS (drama) 8 d. 21 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 8 d. 21.45 val.

OZO KINO SALĖ PASIMATYMAS (komedija) 8 d. 16 val.

MIEGANČIŲ DRUGELIŲ TVIRTOVĖ (drama) 8 d. 18 val.

MULTIKINO ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (komedija) 8 d. 10.30, 12.45, 15, 17.15, 19.30 val.

PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 8 d. 14.30, 16.45, 19, 22 val.

GRĖSMINGAS (sieubo trileris) 8 d. 14.30, 17, 19.30, 21.50 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 8 d. 11, 14, 17, 19, 20.15 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 8 d. 10.30, 12.30, 14.40, 16.45, 19 val.

LAUKINIAI (komedija) 8 d. 21 val.

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 8 d. 21.30 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 8 d. 14, 16.30, 19, 21.45 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 8 d. 10.15, 11.45, 13.30, 14.45, 17, 18, 21.15 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 8 d. 13, 18.45 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 8 d. 13.15, 18.15 val.

LAUKINIAI (komedija) 8 d. 15.45, 21 val.

KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas) 8 d. 11.30 val.

LEDYNMETIS 4: ŽEMYNŲ ATSIRADIMAS (animacinis filmas) 8 d. 10.30 val.

ŠIAULIAI

KAZINO APIPLĖŠIMAS (drama) 8 d. 16.30, 21.15 val.

LAIKO KILPA (veiksmo filmas) 8 d. 18.45, 21.45 val.

PARANORMANAS (animacinis filmas) 8 d. 10.15, 21.15 val.

DŽOKAS (3D, animacinis filmas) 8 d. 10.30, 12.30 val.

KAUNAS FORUM CINEMAS ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 8 d. 10.45, 13.30, 16.15 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 8 d. 19, 21.45 val.

PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 8 d. 14, 16.45, 19.15, 21.15 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 8 d. 12.15, 15.15, 17.30, 18.15, 21.30 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 8 d. 13.45, 16, 18.30, 20.45 val.

PRAGARAS ROJUJE (drama) 8 d. 12.30, 15, 18, 20.15 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 8 d. 10.15, 12, 14.15, 16.30, 18.45 val.

KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas) 8 d. 11.15 val.

LEDYNMETIS 4: ŽEMYNŲ ATSIRADIMAS (animacinis filmas) 8 d. 11.30 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 8 d. 10.45, 15.30, 20.30 val.

FORUM CINEMAS ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 8 d. 12.30, 17.45 val.

MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija) 8 d. 12, 18 val.

VYRAS SU GARANTIJA (komedija) 8 d. 20.45 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 8 d. 11, 13.30, 16.15, 18.45, 21.15 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 8 d. 10.45, 14, 20.30, 21.30 val.

LAUKINIAI (komedija) 8 d. 14.45, 21 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 8 d. 10.15, 15.15 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 8 d. 18.30 val. “Traviata” 9 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė” 10 d. 18.30 val. “Linksmoji našlė” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 8 d. 18.30 val. “Meistras ir Margarita”

9 d. 18.30 val. “Dėdė Vania” 9 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Unė” 10 d. 16 val. Fojė. Koncertas. Džiazo sesijos teatre: koncertuoja “The Schwings” 10 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas” 10 d. 18.30 val. “Paskendusi vasara” JAUNIMO TEATRAS 10 ir 11 d. 17 val. “Kovos klubas” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 10 ir 11 d. 11 ir 13 val. “Stebuklingoji kreidelė” 10 d. 18 val. “Paskutinysis aistringas meilužis” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 8 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai” 9 d. 18.30 val. “Freken Julija” 10 d. 12 val. Aktorių ansamblis “Degam”.

“Pupi pipa pupi” 10 d. 18.30 val. “Paskutiniai mėnesiai” VILNIAUS “LĖLĖ” Didžioji salė 8 ir 9 d. 18.30 val. “Meteo” 10 d. 12 val. “Batuotas katinas” Mažoji salė 10 d. 14 val. “Kiškių sukilimas” KEISTUOLIŲ TEATRAS 9 d. 19 val. “Mašininkai”

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 8 d. 12.45, 18.30 val.

300 LAIPSNIŲ: MEILĖS IR NUODĖMIŲ RATU (drama) 8 d. 13.15, 20.50 val.

PARANORMANAS (animacinis filmas) 8 d. 16 val.

MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija) 8 d. 18.15 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 8 d. 21.30 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 8 d. 11.30, 14.45, 18, 21.10 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 8 d. 10.30, 15.45 val.

KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas) 8 d. 10.45 val.

9 d. 19 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę” 10 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 8 d. 18 val. “Sevilijos kirpėjas” 9 d. 18 val. “Bučiuok mane, Keit” 10 d. 18 val. “Madam Pompadur” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 8 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis” 9 d. 18 val. “Pirmasis kartas” 10 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 9 d. 19 val. Baltijos šalių rekordininkas ir Metų mentalistas Nicholas Kin pristato psichologinių iliuzijų šou “Second Sight” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 9 d. 19 val. VDU “Jazz jungtys 2012”. Dalyvauja Mart Soo Solo (gitara, Estija), Charles Gayle ir Arkadijus Gotesmanas Duo (JAV, Lietuva)

10 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Kai krenta žvaigždė” 10 d. 19 val. VDU “Jazz jungtys 2012”. Dalyvauja Howard Riley Solo (fortepijonas, Didžioji Britanija), kvintetas “Spontaneous Combustion” (Prancūzija, Lietuva) KAUNO TEATRO KLUBAS 8 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”

9 d. 21 val. XVII-asis tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis “Iš arti”. Koncertuoja “Bass Arco” 10 d. 19 val. “Brendžio trims!”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 11 d. 18 val. “Produktas” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 9 d. 18.30 val. “Štrausiana” 10 d. 18.30 val. “Veronika” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 10 d. 12 val. “Vištytė ir gaidelis”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 9 d. 18 val. “Sriubinė” 10 d. 18 val. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja”

PANEVĖŽYS 10 d. 12 val. Portugalų teatras. “Pasaka apie lapę” 10 d. 19 val. Portugalų teatras. “Daktaras per prievartą” MENŲ SPAUSTUVĖ 8 d. 19 val. ir 9 d. 18 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja” 9 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”.

“Tiksinti bomba” 10 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Lai lai lai” “DOMINO” TEATRAS 8 d. 19 val. “Laukinė moteris” 10 d. 19 val. J.Miltinio dramos teatras. “Paskutinysis iš aistros kamuojamų meilužių” RAGANIUKĖS TEATRAS 10 d. 12 val. “Ateiviukas Miko” 10 d. 16 val. “Džudi ir Pančas”

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 9 d. 18 val. “Jazminas” 10 d. 12 val. Šiaulių dramos teatras. “Berniukai šoka breiką” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 10 d. 12 val. “Trys lokiai” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 8 d. 18 val. “Tėtis” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 10 d. 17 val. “Meilė, džiazas ir velnias” PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 8 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” 8 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės”

9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

2012 11 08 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:36 leidžiasi 16:28 dienos ilgumas

8:52

Orai ir horoskopai MĖNULIS Antrąją delčios dieną Mėnulis teka 00:14 leidžiasi 13:51

+3 Oslas Delčia XI 07

Jaunatis XI 14

Priešpilnis XI 20

+11

+12 Paryžius

+5 +2

Zarasai Utena

+13

Berlynas

Bordo

Kėdainiai +8 +6

Ukmergė +5 +2

Kaunas

Lisabona

VILNIUS

Druskininkai

+19 Madridas

+18 Barselona

apsiniaukę, daugelyje rajonų lis.

Temperatūra dieną 5-8 laipsniai šilumos.

Bratislava Viena Budapeštas +10 +13 +11 Bukareštas Varna Dubrovnikas +11 Sofija +18

Stambulas +16

Malaga +18

313-oji metų diena.

Lapkričio aštuntoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 46-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 53 dienos.

RYTOJ: debesuota, daug kur lis. Temperatūra naktį 3-7 laipsniai šilumos, dieną 5-8 laipsniai šilumos.

+18 Roma

+6 +2

Alžyras +23

ŠIANDIEN:

+18 Nica

Kijevas

+19

Alytus

+6 +3

+23

Vilnius Minskas +8 +7 Varšuva +9

+9 Praha +12 Miunchenas

+3 Maskva

+6

+9

+6 +3

Panevėžys

+3 Sankt Peterburgas

+4 Ryga

+9 Kopenhaga

Amsterdamas

Klaipėda

+4

Talinas

+12 Londonas

Šiauliai

Stokholmas

Pilnatis XI 27

Dublinas +10

Palanga

+2 Helsinkis

+2

23

Geros dienos! LŽ

Tunisas +22

Atėnai

+23 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Domantė, Gotfridas, Severinas, Svirbutas, Taurus; rytoj: Aurelijus, Paulina, Skirtautė, Teodoras.

Senoliai sakydavo: Ant dantų nepadėjęs, netikėk.

24

2012 11 08 Lietuvos žinios

Margumynai

Atrastas seniausias Europos miestas

Druska - viena labiausiai vertintų prekių.

Seniausio Europos miesto sienos siekia kalkolito laikotarpį.

Bulgarų archeologai rytinėje Bulgarijos dalyje atrado seniausią Europos miestą.

Bulgarijos nacionalinio instituto archeologijos profesorius Vasilis Nikolovas informavo, kad jo vadovaujama archeologų komanda netoli Provadijos miesto iškasė akmenines sienas, kurios datuojamos 4700 - 4200 metais prieš

Kristų. Sienos, kurių aukštis 1,83 m, o storis 1,37 m, yra seniausios ir labiausiai fortifikuotos Europos priešistorėje.

“Mes pradėjome kasinėjimus 2005 metais, tačiau tik šiemet mums pavyko atrasti pakankamai įrodymų, kad tai gali būti seniausias Europos miestas”, - teigė V.Nikolovas. Kasinėjant buvo atrasti 100 metrų skersmens dviaukščiai pastatai, ritualams nau-

dojamos duobės, taip pat vartų dalys.

Anglių analizė parodė, kad radiniai priklausė kalkolito amžiui ir yra beveik tūkstančiu metų senesni už graikų civilizacijos pradžią. 7,3 mln. gyventojų turinti Balkanų valstybė Bulgarija garsėja neolito, kalkolito ir bronzos amžiaus gyvenvietėmis. Šioje valstybėje stūkso svarbių helenistinių, Romos ir Bizantijos miestų liekanos.

Bulgarų archeologų atrastame seniausiame Europos mieste gyveno maždaug 350 žmonių, kurie gamino druską iš netoliese esančių akmens druskos klodų. “Jie virė sūrymą iš druskingų šaltinių, krosnyse žiedė plytas, kurias vėliau mainydavo į kitas prekes su kaimynėmis gentimis. Šiame regione rasti aukso ir vario papuošalai bei artefaktai tik patvirtina šį faktą”, atskleidė V.Nikolovas.

Pati vertingiausia yra prieš 40 metų prie Juodosios jūros kurorto Varnos atkasta 3 tūkst. aukso gabalų kolekcija. Manoma, kad tai gali būti seniausias pasaulyje aukso lobis.

“Tūkstantmečius druska buvo vie-

Sugautas pradingęs krokodilas

na labiausiai vertinamų prekių, ji buvo kaip pinigai,” - sakė V.Nikolovas ir paaiškino, kad masyvios akmens sienos buvo skirtos druskai saugoti.

Atlikdami kasinėjimo darbus archeologai rado ir varinių adatų bei keramikos dirbinių. Tai rodo, kad seniausiame Europos mieste gyveno turtingų žmonių bendruomenė, kuri vertėsi pelningu druskos gamybos amatu.

Bulgarų archeologai kitą vasarą tikisi rasti daugiau vertingų dirbinių.

Jie nepatenkinti tik Bulgarijos vyriausybės skiriamu per mažu finansavimu. “Mes negalėtume tęsti darbų neturėdami privačių rėmėjų paramos”, - sakė V.Nikolovas.

•

Girtam jūra iki kelių

Palestinai priklausančiame Gazos sektoriuje sugautas pradingęs krokodilas.

Jauniklis krokodilas pabėgo iš zoologijos sodo prieš dvejus metus ir tik neseniai buvo rastas melioracijos griovyje.

Krokodilo gaudymo operacija prasidėjo, kai buvo gautas vietos gyventojų pranešimas apie baisų gyvūną. Ieškodamas maisto krokodilas bandė užpulti šalia melioracijos griovio besiganantį veršiuką. Vietos ūkininkų teigimu, alkanas roplys anksčiau suėdė dvi ožkas.

Iš zoologijos sodo pabėgusį krokodilą buvo bandoma rasti ir anksčiau, tačiau pastangos nuėjo veltui. Sugautas krokodilas bus grąžintas į zoologijos sodą.

•

Įsilaužėlis parduotuvėje mėgavosi sausainiais ir alumi.

Pabėgęs krokodilas gąsdino Gazos sektoriaus gyventojus. / Užsienio spaudos nuotraukos

Ispanijoje atidaryta kepyklėlė šunims ir katėms Madride duris atvėrė kepinių parduotuvėlė, skirta šunims ir katėms. Naujoje kepyklėlėje “Miguitas” pirkėjai gali užsisakyti skanėstų savo mylimiems augintiniams.

“Miguitas” šunims ir katėms siūlo didelį gardėsių asortimentą: sausainių, bandelių su vištienos įdaru, sardinių, čederio sūrio, špinatų, moliūgų ir kitų skanumynų. Parduotuvėlės kepėjas gyrė šunims ir katėms skirtus gaminius. “Jie tokie pat skanūs, kaip ir namų krosnelėje kepti kepiniai, tačiau be cukraus.

Kepyklėlėje galite įsigyti šunims, ku-

rie yra alergiški laktozei, glitimui bei grūdams, skirtų pyragėlių. Mūsų sausainių, keksų ir kitų skanėstų sudėtis parinkta pagal veterinarų rekomendacijas.”

Kepyklėlės “Miguitas” kepėjai pirmiausia naujus gaminius išbando patys, o tik po to įtraukia į gardėsių asortimentą. Pintinėlė su penkiais biskvitais kainuoja 3,5 euro, sausainiai su vištiena ir parmezano sūriu - 5 eurus, šventinis pyragėlis 4 eurus. “Miguitas” taip pat priima individualius užsakymus. Gyvūnų savininkai gali užsisakyti įvairaus skonio, spalvos ir formos pyrago gaminių savo mylimiems augintiniams pagal pageidavimą.

•

Krymo pusiasalyje esančio Sevastopolio miesto milicija sulaikė neblaivų vyrą, kuris įsilaužė į parduotuvę, valgė joje sausainius ir gėrė alų.

Incidentas vyko Nachimovo aikštėje esančioje parduotuvėje. Neblaivus vyriškis sulaikytas 4 valandą ryto, kai įsijungė parduotuvės signalizacija. Milicijos raporte teigiama, kad sulaikymo metu nuo Sevastopolio gyventojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Trisdešimtmetis įsilaužėlis tvirtino, kad grįždamas namo pamatė parduotuvę ir nusprendė į ją užsukti, nors ši ir nebedirbo. Radęs parduotuvę užrakintą, Sevastopolio gyventojas išlaužė duris, suvalgė artimiausioje vitrinoje rastus sausainius ir užsnūdo. Pabudęs vyriškis pamatė pilną šaldytuvą alaus. Norėdamas atsigaivinti išsitraukė iš jo butelį alaus ir išgėrė. Būtų išgėręs ir daugiau, tačiau pasirodė pareigūnai. Sevastopolio milicija neskelbia, kokios sankcijos laukia sausainių ir alaus mėgėjo.

•

Kepti gardėsiai - palaima šunų ir kačių skrandžiui.

InfoCelacio, “The Associated Press”, “Agence France Press”, “V Gorode”, LŽ