2012 lapkričio 9 d. / Penktadienis / Nr. 257 (13 385)

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „ISTORIJA“

Kaina

1,99 Lt

2012 lapkričio 9 d. / Penktadienis / Nr. 257 (13 385)

Vaiko teisių gynėjai atsuka nugarą

www.lzinios.lt

Šiandien LŽ

2p.

Seimas vakar ypatingos skubos tvarka pataisė tris įstatymus, kurie užtikrins piliečių teisę netrukdomai balsuoti ir būti renkamiems

3p.

Kvaišalų platintojai įsigudrino heroiną perdavinėti pačiame Klaipėdos centre, netoli “Žaliakalnio” gimnazijos

5p.

Pernai net 5 mlrd. eurų, kuriuos įvairioms programoms skyrė ES, nukeliavo abejotiniems tikslams. Ir tai tokiu metu, kai visa Europa taupo!

10p.

Medienos eksportas iš miškų urėdijų sumažintas 300 proc., o medienos pardavimo aukcionai perkelti į elektroninę erdvę

13p.

Eurolygos D grupėje rungtyniaujantis “Lietuvos rytas” vakar Vilniuje susikovė su Stambulo “Besiktas” krepšininkais

Teisėsaugininkai nebe pirmą kartą susiduria su grėsminga situacija - teismuose atskleidžiamos kraupios nusikaltimų vaikams aplinkybės, visiškai paneigiančios Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos specialistų išvadas. “Valdininkams, turintiems ginti vaikų teises, pirmiausia trūksta širdies ir žmoniškumo”, - rėžia Šakių vaikų globos namų direktorius Virginijus Kelertas.

•3 p.

Išsamiau

Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Tiksinčiosekologinės bombos KAZYS KAZAKEVIČIUS

POSTŲ DALYBOS

Daugelio sovietmečio sąvartynų nebeliko tik dokumentuose. / Anatolijaus Lesnicko nuotrauka

Į Seimą patekę savivaldos politikai savo pareigas perleidžia ko-

B.Obamos laukia nauji iššūkiai

legoms, o į išeinančiųjų vietas savivaldybių tarybose veržiasi naujokai. Į naująjį Seimą išrinktas gausus būrys savivaldos politikų: du merai, penki vicemerai, keturi administracijos direktoriaus pavaduotojai ir net 20 tarybos narių.

Išeinančiųjų postais suskubo dalytis merijose likę jų kolegos, o į šilčiausias valdžios kėdes jau parinktos ir jų perėmėjų kandidatūros.

Mero regalijas į parlamentaro mandatą keičia Raseinių rajono savivaldybės vadovas “tvarkietis”

•6 p.

Išsamiau

Orai

Kėdės perstumdomos ir merijose

Kol vyksta įnirtingos centrinės valdžios postų dalybos, merijose taip pat perstumdomos kėdės.

UŽSIENIS

JAV lėtai kapanojasi iš sunkiausio ekonomikos nuosmukio nuo Didžiosios depresijos laikų. Nedarbo lygis sumažėjo, bet tebėra gana didelis. 2013 metais JAV vyriausybė planuoja didinti mokesčius ir mažinti išlaidas. Tai galima vadinti fiskalinėmis kliūtimis. Jos kilo dėl 2011 metų B.Obamos ir Kongreso susitarimo, kuriuo siekiama sumažinti JAV biudžeto deficitą ilguoju laikotarpiu. Iranas - opi problema JAV užsienio politikoje. JAV yra pasiryžusios užkirsti kelią Iranui pasigaminti branduolinį ginklą. JAV valstybinė sveikatos apsaugos sistema galvosūkis B.Obamai.

Vienas toks šiukšlynas neseniai aptiktas netoli Marijampolės, Meškučių kaime, kai pretendentas atgauti iš kitur atkeltą žemės nuosavybę pamėgino kiek patvarkyti apleistą rekomenduojamą teritoriją. Tik tada, kai sutrikęs žmogus kreipėsi į Marijampolės valdininkus ir žemėtvarkininkus bei kitus specialistus, vieni iš jų prisiminė, kad šiukšlyno būta tikrai nemažo - jis galėjo užimti ne vieno hektaro teritoriją. Tačiau dokumentuose jo nėra, kaip galbūt ir daugelio kitų, jau seniai sulygintų su žeme.

•11 p.

Aplink Iraną keturi lietuviai be turizmo agentūros keliavo dvylika dienų

Šlubuojanti ekonomika, fiskalinės kliūtys ir didėjantis deficitas, santykiai su Iranu, medicinos sistemos reforma bei keblumai Kongrese taps svarbiausiais išbandymais naujos prezidento Baracko Obamos kadencijos laikotarpiu.

Greta kiekvieno didesnio kaimo sovietmečiu buvę nelegalūs, kartais iki kelių hektarų žemės plotą užimantys, šiukšlynai tampa uždelsto veikimo bomba.

Niekas nežino, kiek iš tiesų jų yra visoje Lietuvoje, nors vien Marijampolės savivaldybės teritorijoje suskaičiuota net 57, iš kurių dabar dokumentuose užfiksuoti ir tvarkomi vos šeši.

Išsamiau

16p.

Remigijus Ačas. Vyriausiajai rinkimų komisijai jis jau įteikė prašymą nuo lapkričio 14 dienos nutraukti jo, kaip savivaldybės tarybos nario, įgaliojimus.

•2 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Daug kur palis, kai kur debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra dieną 5-8 laipsniai šilumos.

•23 p.

Išsamiau

2

2012 11 09 Lietuvos žinios

Dienos temos Seimo rinkimai 2012

Kėdės perstumdomos ir merijose TOMAS BAŠAROVAS

Kol vyksta įnirtingos centrinės valdžios postų dalybos, merijose taip pat perstumdomos kėdės. Į Seimą patekę savivaldos politikai savo pareigas perleidžia kolegoms, o į išeinančiųjų vietas savivaldybių tarybose veržiasi naujokai. Į naująjį Seimą išrinktas gausus būrys savivaldos politikų: du merai, penki vicemerai, keturi administracijos direktoriaus pavaduotojai ir net 20 tarybos narių. Išeinančiųjų postais suskubo dalytis merijose likę jų kolegos, o į “šilčiausias” valdžios kėdes jau parinktos ir jų perėmėjų kandidatūros.

Iškeičia regalijas Mero regalijas į parlamentaro mandatą keičia Raseinių rajono savivaldybės vadovas “tvarkietis” Remigijus Ačas. Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) jis jau įteikė prašymą nuo lapkričio 14 dienos nutraukti jo, kaip savivaldybės tarybos nario, įgaliojimus.

R.Ačas prieš pusantrų metų Seimą paliko dėl mero posto, nes esą buvimas tuomet opozicijoje neleido prasmingai dirbti. “Patirties, reikalingos dirbti Seime, jau buvau įgavęs, o laukti kitų rinkimų tuščiai veikiant - nemačiau reikalo. Per pusantrų metų savivaldybėje pavyko įgyvendinti labai rimtas reformas, todėl kai kursas yra duotas, čia gali būti ir kitas žmogus, kuris sėkmingai galės įgyvendinti pradėtus darbus”, - LŽ aiškino politikas.

R.Ačas patikino, kad pagal koalicijos sutartį mero postą pavyks išsau-

R.Ačas praėjusios kadencijos Seime pagarsėjo kaip brangiausiai biurą iš žmonos sesers vyro nuomojantis parlamentaras ir taip supainiojo viešuosius ir privačius interesus. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka goti “tvarkiečiui”, esą jau numatyta ir būsimo mero kandidatūra, tačiau politikas jos kol kas neatskleidžia. Į Seimą išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas, Šalčininkų meras Zdislavas Palevičius dar neapsisprendė, ar paliks mero postą dėl parlamentaro mandato.

“Esu linkęs dirbti savivaldybėje”, LŽ lakoniškai kalbėjo politikas. Jei Z.Palevičius liks dirbti merijoje, jo vietą Seime pretenduoja užimti Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys Zbignevas Jedinskis.

Kandidatūros jau parinktos Seimo nario mandatą iškovojo ir penki vicemerai, bet dirbti tautos ats-

tovybėje ketina ne visi. “Vertinu abi pareigybes - tiek vicemero, tiek Seimo nario darbą, bet pasitarę su partijos pirmininku nutarėme, kad man reikėtų likti dirbti Vilniaus mieste ir tęsti čia pradėtus darbus”, - LŽ teigė sostinės vicemeras “darbietis” Jonas Pinskus. Jo mandatą Seime greičiausiai perims partijos vicepirmininkė Vilija Filipovičienė.

Vienmandatėje apygardoje į Seimą išrinkta socialdemokratė, Druskininkų vicemerė Kristina Miškinienė sako, kad būtų neatsakinga prieš žmones atsisakyti jai patikėto parlamentaro mandato. Politikės teigimu, savivaldybės taryboje dar nebuvo svarstyta, kas iš jos perims vicemero postą.

Kauno vicemerei socialdemokratei Orintai Leiputei durys į Seimą atsivėrė vietoj parlamentaro mandatų atsisakančių europarlamentarų - Zigmanto Balčyčio ir Vilijos Blinkevičiūtės.

O.Leiputė tikina, kad savo įgaliojimų savivaldybės taryboje atsisakys tik tada, kai bus užtikrinta Seimo rinkimų rezultatais ir sulauks Konstitucinio Teismo išvados. Į vicemero postą, pasak jos, pretenduos socialdemokratai - Valys Venslovas arba savivaldybės tarybos nario mandatą iš jos perimsiąs Vasilijus Popovas. Į Seimą besiruošiantis Mažeikių rajono vicemeras “tvarkietis” Kęstutis Bartkevičius neatskleidė kėdės perėmėjo, bet patikino, kad šis postas liks “tvarkiečių” rankose, esą kandidatūra į vicemerus taip pat jau parinkta.

Panevėžio vicemeras “darbietis” Petras Narkevičius nežino, kas atsisės į jo kėdę, tačiau tikėtina, kad šį postą perims vienas iš valdančiosios daugumos atstovų. “Mūsų partija nepriklauso valdančiajai koalicijai, todėl su mumis šiuo klausimu nėra kalbama”, - patikino politikas.

Postai išliks partijoms Net keturiose savivaldybėse keisis administracijos direktorių pavaduotojai. Seimo rūmų slenkstį jau mina LLRA atstovė, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pavaduotoja Rita Tamašunienė, socialdemokratai Kauno miesto ir rajono savivaldybių administracijos direktorių pavaduotojai Antanas Nesteckis ir Raminta Popovienė, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Saulis. LŽ kalbinti politikai tikino, kad šie postai ir

toliau liks jų partijų įtakos sferoje, o konkrečios kandidatūros bus svarstomos artimiausiu metu. “Turime keletą kandidatų, galimybę gauti šį postą turi ne tik tarybos nariai”, - užsiminė socialdemokratas V.Saulis.

Į merijas - nauji veidai Išeinančiųjų dirbti į Seimą savivaldybės tarybos nario mandatus perims savivaldos rinkimų sąrašuose pirmumo balsus turintys asmenys. Daugiausia naujų tarybos narių sulauks sostinės merija. Į Seimą išrinktus savivaldybės tarybos narius “darbiečius” - Šarūną Birutį, Jolantą Gaudutienę, Sergejų Ursulą pretenduoja pakeisti Natalija Šliachtič, Algimantas Zaremba, Eugenijus Maciulevičius.

LLRA atstovų - Vandos Kravčionok ir Juzefo Kvietkovskio - sostinės tarybos nario mandatus greičiausiai perims Eduardas Trusevičius ir Valdemaras Šelkovskis. Į socialdemokrato Juro Poželos vietą sostinės merijos taryboje taikosi Seimo rinkimuose dalyvavęs Vilniaus universiteto prorektorius Rimantas Vaitkus, o konservatorių Algį Strelčiūną keistų fizikos mokslų daktaras Evaldas Maceika.

Dviejų tarybos narių - socialdemokrato Gintauto Mikolaičio ir “darbiečio” Dariaus Ulicko greičiausiai neteks Raseinių rajono savivaldybė.

Jų mandatus pretenduoja perimti socialdemokratė Diana Kaupaitienė ir Vincentas Macijauskas.

Po vieną naują savivaldybės tarybos narį taip pat turėtų pasikeisti Kėdainių, Širvintų, Anykščių, Molėtų Radviliškio, Kelmės, Ukmergės, Tauragės, Panevėžio rajonų bei Klaipėdos ir Šiaulių merijose.

•

Rinkimų chuliganams - tvirtesnis apynasris RAIMONDA RAMELIENĖ

Po rinkimų, kurių rezultatų patikimumą šiuo metu vertina Konstitucinis Teismas, Seimas sugriežtino bausmes už balsų pirkimą ir dokumentų klastojimą.

Be jokių diskusijų Seimas vakar ypatingos skubos tvarka pataisė tris įstatymus, kurie užtikrins sąžiningų piliečių teisę netrukdomai balsuoti ir būti renkamiems. Balsų pirkėjai ir kitokio plauko sukčiai, dėl kurių veiklos teks anuliuoti rinkimų ar referendumo rezultatus, bus baudžiami gerokai griežčiau nei iki šiol: jų viešnagė belangėje pratęsta nuo trejų iki penkerių metų.

Teisėsaugai bus lengviau Spalį išklausiusi teisėsaugininkų pastabas dėl įstatymų spragų, trukdančių veiksmingai tramdyti rinkimų pažeidėjus, iniciatyvos juos keisti ėmėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Galutiniai projektai - bendras Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) ir prezidentūros darbas.

Pasak TTK pirmininko Stasio Šedbaro, priėmus pataisas balsų pirkimas, rinkimų dokumentų klastojimas, mėginimai paveikti rinkėjų valią iš lengvo tapo apysunkiu nusikaltimu. “Jis patenka į specialų sąrašą. Todėl esant įtarimams, kad toks nusikaltimas gali būti padarytas, galima taikyti kriminalinės žvalgybos būdus”, - LŽ sakė teisininkas. Tai palengvins balsų pirkėjų demaska-

vimą ir įrodymų rinkimą, o tas iki šiol buvo sudėtinga. “Žinoma, sekimas, klausymasis, kad ir sankcionuotas, nėra malonūs dalykai, nes jie įsibrauna į žmogaus privatų gyvenimą. Bet kai pamatė, kas darosi dirbant tokį šventą darbą kaip valdžios rinkimai, visi sutiko, kad šį procesą reikia leisti daugiau kontroliuoti”, - teigė TTK vadovas. Jis taip pat pažymėjo, kad bus baudžiami ne tik pavieniai balsų pirkėjai, bet ir pirkimo organizatoriai. Bausmės padidintos ir tais atvejais, kai dėl balsų pirkimo masto rinkimų arba referendumo rezultatus prireikia anuliuoti. “Žmonių pasipiktinimas, pasitikėjimo praradimas, pagaliau - išlaidos valstybei kelia didžiulį pavojų”, - pabrėžė S.Šedbaras.

Ragino balsuoti

Vaigauskas teigia, kad sprendimas daugiamandatėje apygardoje surengti naujus rinkimus kainuotų apie 17 mln. litų. Jo teigimu, tiek atsieitų biuletenių spausdinimas, kompiuterinių sistemų palaikymas, plakatai, VRK apmokama politinė reklama, apylinkių ir apygardų komisijų narių atlyginimai. VRK vadovo aiškinimu, nusprendus iš naujo rinkti dalį arba visą Seimą, greičiausiai prasitęstų dabartinio įgaliojimai. Pasak Z.Vaigausko, įstatymas numato, kad nauji Seimo arba jo dalies

rinkimai turėtų būti surengti per pusmetį.

Seimas vakar priėmė ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (VRK) pakeitimus. Pagal juos politinės partijos deleguotas VRK narys negalės dalyvauti rengiant, svarstant ir priimant sprendimus dėl šios politinės partijos rinkimuose keliamo kandidato registravimo, registravimo panaikinimo, dėl šiurkštaus įstatymų pažeidimo, galinčio turėti įtakos valstybės biudžeto asignavimų skyrimui politinei partijai. Kol kas atidėtos Seimo rinkimų įstatymo pataisos, kurios leistų kandidatus šalinti iš rinkimų iškart, kai tik nustatomi padaryti pažeidimai. Dabar Seimo rinkimams galioja išskirtinė sąlyga, kai likus 15 dienų iki balsavimo, net ir užfiksavus pažeidimų, ne-

galima pašalinti kandidatų ir partijos iš rinkimų.

Paskutines dienas posėdžiaujantis Seimas nuolat balansuoja ant kvorumo ribos. Taip nutiko ir vakar pusiaudienį priimant minėtas pataisas.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė kelis kartus kvietė kolegas sugrįžti į salę ir balsuoti. “Mes visi turime būti suinteresuoti priimti šiuos įstatymus. Ar jau visi tokie išalkę esat, kad nebegalite pakentėti?” - į kolegų sąžinę beldėsi parlamento vadovė. Vargais negalais pavyko prisikviesti 71 balsuotoją, būtiną priimant įstatymus. Gausiausios buvo konservatorių gretos, vos po kelis atstovus salėje paliko naujosios daugumos frakcijos - socialdemokratai, “darbiečiai” ir “tvarkiečiai”.

•

Trumpai VERDIKTĄ SKELBS RYTOJ Konstitucinis Teismas (KT) vakar viešame posėdyje išnagrinėjo bylą dėl pažeidimų per Seimo rinkimus ir savo išvadą numato paskelbti šeštadienį. Visą dieną trukusiame teismo posėdyje dalyvavo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas (VRK) Zenonas Vaigauskas, komisijos nariai Rokas Stabingis, Jonas Udris, Justinas Žilinskas, prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė, patarėja Indrė Pukanasytė, Tautininkų sąjungos lyderis, Seimo narys Gintaras Songaila, kuris

yra paskirtas parlamento atstovas šioje byloje. Tiek I.Pukanasytė, tiek G.Songaila teisme teigė, jog dėl pažeidimų galėjo atsirasti daugiau nei vieno mandato paklaida. Įstatymas nustato, kad esminiai rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali būti patvirtinti tik tuo atveju, jei neginčijamų rezultatų paklaida neviršija vieno mandato.

NAUJŲ RINKIMŲ KAINA Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas

PASIDAVĖ TEISĖSAUGAI “Darbiečiui” Eugenijui Maciulevičiui, kuris iki šiol nebuvo pasiekiamas Lietuvos teisėsaugai, įteiktas pranešimas apie įtarimą. Pasak Generalinės prokuratūros prokuroro Mindaugo Dūdos, įtariamojo apklausa vyko šią savaitę. Anksčiau LNK televizija, remdamasi prokuratūra, pranešė, jog prokurorai turi duomenų, kad slaptame įraše dėl

kalinių balsų už “darbiečių” kandidatus besiderantis E.Maciulevičius prasidėjus tyrimui išvyko į Rusiją. Tyrimas policijoje ir prokuratūroje dėl galimo kalinių balsų pirkimo buvo įstrigęs, nes prokurorai negalėjo prašyti tarptautinės pagalbos ir priversti E.Maciulevičiaus grįžti į Lietuvą duoti parodymų. Darbo partijos taryba spalio 19 dieną sustabdė E.Maciulevičiaus ir dar dviejų kitų balsų pirkimo skandale minimų asmenų narystę partijoje.

BNS, LŽ

2012 11 09 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Vaiko teisių gynėjai atsuka nugarą macija apie šią šeimą”, - padėtį šiek tiek bandė švelninti Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Raimundas Vasiliauskas.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Teisėsaugininkai nebe pirmą kartą susiduria su paradoksalia situacija - teismuose nagrinėjant baudžiamąsias bylas atskleidžiamos kraupios nusikaltimų vaikams aplinkybės, visiškai paneigiančios Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos specialistų išvadas.

Baudžiamoji byla, kurioje Kudirkos Naumiesčio seniūnijoje gyvenanti 38 metų Lina S. (moters vardas pakeistas - red.) kaltinama paauglės podukros tyčiniu nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir piktnaudžiavimu savo teisėmis bei pareigomis, baigta nagrinėti Šakių apylinkės teisme. Už šį nusikaltimą daugiavaikės šeimos motinai teismas skyrė 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vieniems metams. Moteris taip pat įpareigota dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tačiau pamotės smurtą ne vienus metus kentę vaikai tėvų namuose nebegyvena, juos priglaudė Šakių vaikų globos namai.

Vaikai neištvėrė smurto 2010 metų rugsėjo pabaigoje trys vyriausi iš dabar jau devynių Linos S. šeimos vaikų pasiprašė prieglobsčio Šakių vaikų globos namuose. Vaikai globos namų darbuotojams papasakojo, kad nebegali ištverti pamotės ir motinos Linos S. smurto.

Vaikų kantrybės taurę perpildė incidentas, kurio metu paauglė iškrito pro antro aukšto langą. Mergaitė bandė pabėgti iš užrakinto kambario, jau buvo užsikabinusi rankomis už palangės ir tikėjosi saugiai nušokti ant žemės, bet pribėgo jos veiksmą pamačiusi pamotė ir trenkė paauglei per kojas. Neiškentusi skausmo podukra nukrito ant apačioje sukrautų statybinių medžiagų. Ten gulinčiai mergaitei pamotė dar keletą kartų tvojo pagaliu per nugarą.

Po šio incidento trys vyriausi šeimos vaikai buvo apgyvendinti vaikų globos įstaigoje, o dėl Linos S. elgesio Šakių rajono prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvykį tiriantiems pareigūnams vaikai pasakojo, kad pamotė namie smurtauja

Nemėgo vyro vaikų Į Kudirkos Naumiesčio seniūniją Linos S. šeima prieš penkerius metus atsikėlė iš Kazlų Rūdos savivaldybės.

Viename seniūnijos kaime sodybą su gyvenamuoju namu šiai devynių vaikų šeimai nupirko VšĮ “Solidarity” generalinis direktorius Gerhardas J.Carlas. Jis taip pat skyrė lėšų namui remontuoti. Už jo dovanotus pinigus buvo pakeisti langai, name įrengta kanalizacija, pastatyta dušo kabina, sanitarinis mazgas, suremontuotos sienos.

Dar prieš šeimai atsikraustant į Kudirkos Naumiesčio seniūniją tuo, kas vyksta joje, ne kartą domėjosi teisėsaugos institucijų, vaiko teisių apsaugos tarnybų pareigūnai. Beveik prieš dešimtmetį trims vyriausiems šeimos vaikams prireikė skubios medikų pagalbos, mat jie apsinuodijo namie esančiais vaistais. Prieš tai buvo aiškinamasi, kokiomis aplinkybėmis tuomet penkiametis berniukas neteko dviejų dantų. Tąkart patikėta, kad Lina S. vaiką tik neatsargiai pastūmė.

Pamotės smurtą vaikai kentė ne vienus metus. / LŽ archyvo nuotrauka nuolat. Negana to, maistą ji laiko užrakintame šaldytuve, kad vaikai negalėtų jo pasiimti. Užrakinama ir virtuvė, vaikai taip pat negali naudotis name įrengtu tualetu, net šaltą žiemą priversti bėgti už tvarto ant mėšlo krūvos. Be to, vaikai dažnai būdavo užrakinami kambariuose, kad negalėtų išeiti į kiemą.

Kito incidento, kai motina naudojo smurtą prieš nepilnametį vaiką, toje pačioje šeimoje būta praėjusių metų kovą. Tąsyk, iš anksto susitarę su šeimos tėvu, Šakių vaikų globos namų darbuotojai nusivežė tris pas juos gyvenančius vaikus aplankyti namie gyvenančių sesučių ir broliukų. Lina S. atvykusius vaikus ir vaikų globos namų darbuotojus pasitiko agresyviai: vaikus iškeikė, o sūnui trenkė ranka per veidą kitų žmonių akivaizdoje.

Apsilankiusieji Linos S. namuose buvo nustebinti ir tenykšte tvarka. Kambariuose, kuriuose miegodavo vaikai, dieną lovos būdavo sustatomos taip, kad šie negalėtų ant jų sėdėti.

Pasigedo kompetencijos Apie sunkias vaikų gyvenimo sąlygas ir smurtą prieš juos Šakių vaikų globos namų direktorius Virginijus Kelertas suskubo pranešti vaiko teisių

apsaugos kontrolieriaus pareigas einančiai Editai Žiobienei. Tačiau mažamečių teises turinti ginti valdininkė V.Kelertą informavo, kad “skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino”.

Esą skundą tiriant buvo surinkti ir įvertinti duomenys, gauti iš Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kudirkos Naumiesčio seniūnijos ir Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos.

“Toks sprendimas buvo padarytas net neapklausus paties vaiko, prieš kurį pamotė pakėlė ranką. Tai mane labiausiai nustebino. Manau, kad vaikų teises turintiems ginti valdininkams pirmiausia trūksta širdies ir žmoniškumo”, - vakar žodžių nerinko V.Kelertas. Jo manymu, šiuo konkrečiu atveju dar kartą tapo akivaizdi Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos darbuotojų nekompetencija. V.Kelerto nuomonei pritarė ir ikiteisminį tyrimą kuravęs bei kaltinimus baudžiamojoje byloje palaikęs Šakių prokuroras Linas Frančiakas. “V.Kelertas yra teisus”, - patvirtino prokuroras. Anot L.Frančiako, po jau įsiteisėjusio Šakių teismo nuosprendžio Linai S. daugiau nebėra ką pridurti.

“Vaiko teisių apsaugos kontrolie-

Taip ir turėjo būti

V.Kelertas abejoja vaiko teises turėjusių ginti valdininkų kompetencija.

Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

riaus tarnybos darbuotojai gal ir nesuspėja įsigilinti į kiekvieną istoriją.

Didžiausią įtaką jų nuostatoms galėjo turėti Šakių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų pateikta tendencinga infor-

Kaip galėjo atsitikti, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos darbuotojų išvados apie tą pačią situaciją yra priešingos teismo nustatytoms aplinkybėms? Dabar šios institucijos vadovo pareigas laikinai einanti lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė vakar LŽ tikino, kad “Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga nenagrinėja skundų, dėl kurių yra atliekamas ikiteisminis tyrimas arba skunde nurodytos aplinkybės nagrinėjamos teisme”. “Vaiko teisių apsaugos kontrolierė išsamiai ištyrė visas Vaikų globos namų direktoriaus skunde nurodytas aplinkybes, kurios nebuvo susijusios su podukros sveikatos sutrikdymu. Tačiau tiriant skunde nurodytas aplinkybes buvo vertinta daugelio šaltinių - seniūnijos socialinių darbuotojų, vaikų dienos centro, švietimo įstaigos, Vaiko teisių apsaugos skyriaus - pateikta informacija ir duomenys, todėl nebuvo pagrindo abejoti jų pateiktų duomenų objektyvumu”, - LŽ tvirtino A.Burneikienė.

•

Heroiną slėpė mokinių kaimynystėje DENISAS NIKITENKA

Klaipėdos kvaišalų platintojai įsigudrino heroiną perdavinėti net pačiame miesto centre, netoli “Žaliakalnio” gimnazijos.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuras (ONTB) nustatė kelis su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis siejamus asmenis, kurie itin išradingai platino narkotikus. Įtariamieji buvo labai atsargūs ir gudrūs, vengė bet kokių asmeninių susitikimų su kvaišalų vartotojais ir perpardavinėtojais, net naudojosi slėptuvėmis.

Įsirengė slėptuves Per sudėtingą tyrimą, pradėtą dar vasarą, policijos pareigūnai atskleidė, kad heroinas buvo slepiamas specialiai įrengtose vietose netoli uostamiesčio, po automagistralės Klaipėda-Kau-

nas kraštą žyminčiais stulpeliais. Dar labiau nustebino slėptuvės pačiame miesto centre, prie Galinio Pylimo ir Sausio 15-osios gatvių sankryžos, kur yra degalinė ir ant kalno įsikūrusi “Žaliakalnio” gimnazija. Jos buvo įrengtos negiliai po žeme šalia kelio stulpų.

Kalbėdami apie slėptuvių vietas, narkotinių medžiagų kiekį ir kainas įtariami nusikaltėliai naudojosi kompiuterinėmis programomis ir sutartinėmis frazėmis. Spėjama, jog neteisėtai gautas lėšas vieno jų motina pervesdavo į nusikalstamos veikos organizatorių sąskaitas.

Kol kas įtarimai dėl narkotikų platinimo pareikšti Italijoje gyvenančiai, bet laikinai į Klaipėdą grįžusiai 26erių Kristinai, 27-erių klaipėdiečiui Olegui ir dešimčia metų už jį vyresniam Linui. Du įtariamieji sulaikyti.

Moksleivių neįtraukė Klaipėdos VPK ONTB viršininkas Valdas Narutavičius vakar LŽ patikino, kad šis sulaikymas nereiškia, jog į

uostamiestį ėmė plūsti nauji narkotikų srautai. Heroino vartotojų rinka mieste nesikeičia. “Tačiau operacija buvo sudėtinga dėl labai atsargių nusikaltėlių. Jie vengė bet kokio tiesioginio kontakto tiek su savo bendrininkais, tiek su narkotikų pirkėjais”, - LŽ sakė pareigūnas. V.Narutavičiaus teigimu, įtariama, jog vienas iš organizatorių dabar atlieka bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir naudojasi neleistinomis ryšio priemonėmis.

Pareigūnas patikino, kad gimnazijos, greta kurios buvo įrengtos heroino slėptuvės, moksleiviai nėra įsitraukę į nusikalstamą veiką ar kaip nors kitaip susiję su narkotikų platinimu. Tiesiog taip sutapo, kad vienas įtariamasis gyvena netoli “Žaliakalnio” gimnazijos.

V.Narutavičius priminė, jog heroinas - stipriausias ir labai pavojingas narkotikas, prie jo žmogaus organizmas dažniausiai pripranta jau po pirmo bandymo. “Asmenys, kurie yra priklausomi nuo heroino, ieško šių kvaišalų kasdien. Kaip rodo liūdna pa-

Šalia šios degalinės ir greta esančios gimnazijos heroino prekeiviai buvo įsirengę slėptuves. / Deniso Nikitenkos nuotrauka tirtis, mėgindami prasimanyti pinigų heroinui, jo vartotojai ir plėšia, ir vagia, kartais net žudo. Tad narkotikų verslas - pelningas. Vienas gramas heroino juodojoje rinkoje kainuoja apie

200 litų. Paprastai iš jo padaroma apie 20 dozių”, - LŽ atskleidė V.Narutavičius. Pareigūnas pridūrė, kad tie, kurie slėpė kvaišalus ir jais prekiavo, patys nebuvo narkomanai.

•

4

2012 11 09 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Emigracija - žala ar nauda Lietuvai

ŽYGIMANTAS MAURICAS

Į Lietuvą iš užsienio idėjų ir investicijų parsivežę emigrantai galėtų padėti šaliai aplenkti Estiją. Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu emigracija išties gali padaryti didelę žalą krašto ekonomikai. Neigiamas poveikis ypač stiprus, kai iš šalies emigruoja patys darbščiausi ir gabiausi žmonės. Per pastaruosius 10 metų iš Lietuvos išvyko kone kas šeštas 20-40 metų gyventojas.

Tai sukėlė didelę diskusijų bangą, kad valstybėje greitai liks vien pensininkai ir vaikai, kuriais niekas nebegalės pasirūpinti, todėl ilgainiui Lietuvos žemė atrodys kaip kadaise Antano Baranausko apdainuotas Anykščių šilelis: “...tik ant asfalto pliko keli apykreiviai pensininkai liko...” Žvelgdami į Lietuvos istoriją matome, kad dalis gabiausių ir darbščiausių gyventojų nuolat emigruodavo iš gimtinės į didesnius ir turtingesnius kraštus - ar tai būtų Lenkijos Respublika, ar

Rusijos imperija, ar Vakarų Europos šalys, ar legendomis apipintos JAV. Nemažai tų emigrantų vėliau sugrįždavo namo, panaudodavo sukauptą patirtį bei idėjas ir taip įdėdavo svarų indėlį į visuomenės socialinės, ekonominės ir politinės raidos formavimą.

Dar įdomiau tai, kad tuo metu, kai mes nuogąstaujame dėl didelės emigracijos, vengrai skundžiasi, esą jų gyventojai yra pernelyg sėslūs ir neišnaudoja Europos Sąjungos laisvo darbo jėgos judėjimo pranašumų. Vengrijos specialistai baiminasi, kad jų žmonės, užsidarę šalies viduje, ilgainiui atsiliks nuo pirmyn judančio Europos traukinio. Būdami šalia Austrijos, Vokietijos, vengrai laikosi įsitvėrę savo krašto, bijo jį palikti, nes įsivaizduoja, jog vėliau sugrįžę neras čia darbo. Todėl daugelis verčiau dirba už mažą atlyginimą Vengrijoje, negu ieško kokių nors galimybių užsienyje. Vengrai tai vadina viena didžiausių valstybės augimo ateityje problemų.

Gali skambėti šiek tiek paradoksaliai, bet emigracija tam tikrais atvejais padeda ugdyti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą - būtent emigrantai dažnai būna didžiausi lietuviškos kultūros puoselėtojai. Tai vėl natūralu, nes žmonės linkę pradėti vertinti tai, ką turi, tik tada, kai to netenka.

Galų gale kiekvienam iš mūsų reikėtų užduoti retorinį klausimą: ar geriau emigruoti, ar likti namie ir krimsti bedarbio duoną? Jei bent kas trečias emigrantas grįš į Lietuvą, tai bus gerokai didesnė pridėtinė vertė negu trys viltį praradę bedarbiai. Be to, parvykę jie sukurs naujų darbo vietų ir taip užtikrins, kad ateityje kitiems nebetektų emigruoti.

Esu gyvenęs tiek Airijoje, tiek Anglijoje, kur labai didelė lietuvių koncentracija. Žinau - dauguma emigrantų norėtų grįžti į Lietuvą, tik galbūt neprisipažįsta sau to. Turbūt didžiausi Lietuvos patriotai yra emigrantai. Net per jų

Jei bent kas trečias emigrantas grįš į Lietuvą, tai bus gerokai didesnė pridėtinė vertė negu trys viltį praradę bedarbiai. vakarėlius klausomasi vien lietuviškos muzikos, žiūrimi lietuviški filmai. Noro yra, tik tai labai priklauso nuo ekonominės situacijos.

Nereikia tikėtis, kad grįš didelė dalis žmonių. Bet jei parvažiuotų bent kas

trečias, jie būtų pasisėmę naujų idėjų.

Londone daug bendravau su statybų sektoriaus darbuotojais. Reikia pripažinti - jų darbo efektyvumas geresnis nei čia likusių darbuotojų. Jeigu tie žmonės grįžtų į Lietuvą, bendras mūsų darbo efektyvumas pagerėtų. Emigrantai pritaiko naujausias technologijas, metodus, jų požiūris į darbą šiek tiek kitoks.

Pasaulyje įvardijamos trys pagrindinės emigracijos priežastys: ekonominė, socialinė aplinka ir klimatas. Nereikia pamiršti, kad mes kenčiame ir nuo klimato - nemažai žmonių nori emigruoti ten, kur jis geresnis.

Lygindami Lietuvą su kitomis Baltijos valstybėmis, pastebėsime, kad iš Estijos emigruoja mažai žmonių, o iš Lietuvos - labai daug. Pagrindinį skirtumą tarp mūsų šalių, manau, lemia neteisingumo jausmas. Tai matyti iš pajamų pasiskirstymo - Lietuvoje skirtumas tarp neturtingiausių ir turtingiausių gyventojų yra ryškiausias. Kita priežastis - teisingumo stoka arba susidaręs įvaizdis, kad jo trūksta. Prie to prisideda ir žiniasklaida, formuodama neigiamą nuomonę. Taip pat gyva nuojauta, kad valstybė galbūt nepasirūpins tavimi ištikus bėdai, kad į gyvenimą turi kabintis savo jėgomis. Toks nesaugumo jausmas irgi skatina žmones emigruoti.

Aišku, vis dar labai paplitęs dalykas - verslo kultūra. Ji šiek tiek gerėja, bet vis vien gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos kultūros. Lietuvoje yra daug išnaudojimo pavyzdžių.

Kadaise iš Airijos buvo iškeliavę trečdalis gyventojų, emigracijos mastas buvo net gerokai didesnis nei Lietuvoje.

Tačiau vėliau airiai pamatė, kad šalies ekonomikos sistema stabili, mokesčiai, ypač darbo jėgos, sumažinti, korupcija beveik panaikinta, sudarytos sąlygos plėtoti verslą. Žmonės įvertino atsiveriančias galimybes ir buvę emigrantai masiškai pradėjo grįžti namo. Drauge jie parsivežė visas IT kompanijas.

Galima pateikti ir teigiamų emigracijos pavyzdžių, tarkime, į Lietuvą atėjusią “Euromonitor International” ten dirbęs lietuvis įkalbėjo, kad įmonė įsikurtų būtent Lietuvoje, o ne kitur.

Tokio vieno emigranto pridėtinė vertė šaliai - milžiniška. Mat įmonė Lietuvoje įdarbino per 100 darbuotojų, moka jiems gerokai didesnį negu rinkos vidurkis atlyginimą ir prisideda prie ekonomikos skatinimo.

Jeigu su tokiomis idėjomis ir investicijomis grįžtų bent jau 10 proc. emigrantų, Lietuva turėtų labai didelį augimo potencialą. Po 10 metų galėtume pralenkti kad ir Estiją. Tai, manau, realus dalykas.

•

Kitų balsai LATVIŲ KARIUOMENĖ NEPAJĖGI Skandalą sukėlusi estų kritika kaimynams - dienraštyje “Postimees”: “Prieš 20 metų pradėtos kurti estų ir latvių kariuomenės turėjo vienodas pozicijas, tačiau dabar jų abiejų galimybės iš esmės skiriasi. Latvijos kariuomenė visiškai nepasirengusi karo veiksmams. Ji nebūtų pajėgi nei apginti savo valstybės, nei bendradarbiauti tarptautiniu lygiu. Nors Estija yra mažiausia iš Baltijos valstybių, gintis ji yra pajėgi. To negali-

ma pasakyti nei apie Latviją, nei apie Lietuvą. “Gynybos požiūriu Latvija yra tuščia vieta”, - tvirtina gynybos ekspertas Kaarelas Kaasas.

Jei kiltų ginkluotas konfliktas, Estijai tektų vienai ginti savo pietines sienas. Tokiai nuomonei pritaria ir latvių kilmės buvęs Švedijos kariuomenės generolas Karlis Neretniekas. Jo manymu, Estijos kariuomenė yra visa galva aukščiau už kaimynių. Bet kuris agresorius susidurtų su ilgalaikiu estų priešinimusi. Latvija yra didžiausia grėsmė Estijos saugumui.”

nis paliko ligoninę, paketas su medikamentais grąžinamas į ligoninę, kur robotas patikrina galiojimo laiką ir paketo sandarumą.”

FANTAZIJOS IŠ MOLIŪGŲ Latvijos dienraštis “Diena” pasakoja apie keisčiausias moliūgų formas: “Gamtos muziejuje Rygoje buvo surengta moliūgų paroda.

Joje demonstruoti daugybės šalyje auginamų įvairiausių moliūgų rūšių pavyzdžiai, keisčiausios ir netikėčiausios jų formos. Nuotraukoje (apačioje) geltonus ilgakaklius paukščius primenanti daržovė.”

Jau 2006 metais keliose Japonijos ligoninėse pradėjo dirbti androidai.

PREPARATUS IŠDUODA ROBOTAS

Lietuvos žinios

Izraelio medicinos centre Gilel Jafe įvarius preparatus išduoda robotas, rašo www.isurgery.ru: “Taip taupomas laikas ir net iki minimumo sumažėja klaidų, kurios gali būti padaromos išduodant vaistus daugybei pacientų. Patobulinta sistema buvo įrengta ligoninės vaistinėje. Ji paskirsto preparatus po visus klinikos padalinius, identifikuodama informaciją apie pacientą ir receptą. Gavęs receptą vaistininkas įveda jį į duomenų

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

bazę. Tada, sutikslinusi ligos istorijos duomenis, sistema leidžia parinkti ligoniui geriausius vaistus, atmesdama įvairių vaistų aktyviųjų medžiagų susidūrimo efektą ir kitus panašius šalutinius efektus. Vėliau robotui duodamas nurodymas ir jis išduoda būtiną vaistą, tuo pat metu patikrindamas vaistų pakuočių sandarumą.

Toliau robotas spausdina receptą ir vartojimo rekomendacijas, taip pat laiką ir datą. Tada duomenys perduodami į atitinkamus padalinius, kurių personalas vėliau išvežioja vaistus pacientams. Jei ligo-

LŽ

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

K.Jašinskas A.Makauskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 11 09 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Europiečiai gina ERASMUS

5

Pinigai abejotiniems tikslams

Akordeonininkas Martynas Levickis, dainininkė Erica Jennings ir olimpinio aukso laimėtoja Rūta Meilutytė iš Lietuvos - tarp daugiau nei 100 švietimo, meno, literatūros, ekonomikos, filosofijos ir sporto srityse žymių europiečių, pasirašiusių kreipimąsi į Europos lyderius.

Laišku, kurį pasirašė visų Europos Sąjungos (ES) valstybių atstovai, įskaitant Ispanijos kino režisierių Pedro Almodovarą, futbolo klubo “Barselona” vadovą Sandro Rosellį, Nobelio premijos laureatą profesorių Christopherį Pissaridesą, reiškiamas susirūpinimas ketinimu mažinti studentų mainų programos ERASMUS dalyvių skaičių ir stipendijas. Kaip tik dabar vyksta diskusijos dėl 2014-2020 metų ES finansinės programos.

ES valstybių ir vyriausybių vadovams Europos jaunimas nuo ekonomikos krizės nukentėjo ypač sunkiai.

Nuo krizės pradžios 15-24 metų jaunuolių nedarbas padidėjo 50 procentų. Šiandien darbo neturi daugiau nei 5 mln., t. y. vienas iš penkių, jaunų europiečių. Tai negali tęstis. Negalime leisti, kad atsirastų nauja prarastoji karta. Švietimas ir mokymas turi būti Europos atsako esmė. Bet kuri civilizuota visuomenė investuoja į savo jaunuolių ateitį, kad jie taptų aktyviais piliečiais ir dalyvautų visuomenės veikloje, dirbtų pasitenkinimą teikiantį darbą ir gyventų prasmingą gyvenimą. Geras išsilavinimas yra būtinas, nes jaunimas turi pasirengti vis spartesniam, mobilesniam, susietam ir daugiakultūriam pasauliui.

Per pastaruosius 25 metus pagal populiarią ES programą ERASMUS galimybė studijuoti užsienyje suteikta beveik 3 mln. jaunų europiečių. Kiek vėliau pagal šią programą imtos remti ir stažuotės užsienio įmonėse. Visai kartai suteikta galimybė patirti, ką reiškia gyventi ir dirbti su kitos kultūros žmonėmis bei įgyti gebėjimų ir lankstumo, kurie šiuolaikinėje darbo rinkoje itin reikalingi. Geriausias darbo vietas užėmė būtent šios kartos atstovai.

Tikimės, kad programos ERASMUS 2012-2013 metų biudžete bus skirta pakankamai lėšų įvykdyti anksčiau prisiimtų įsipareigojimų pagrindu studentams duotus pažadus, nes kitaip tūkstančiai jaunuolių gali prarasti galimybę įgyti patirties, kuri galėtų pakeisti jų gyvenimą.

ES pasiūlė naują programą “ERASMUS visiems”, pagal kurią nuo 2014 metų milijonams Europos jaunuolių bus suteikta naujų galimybių. Jauni žmonės galės studijuoti, mokytis, dirbti ar savanoriauti užsienio šalyje ir drauge įgyti tokios patirties, kuri padės gauti pirmą taigi itin svarbų - darbą.

Programa “ERASMUS visiems” kainuos mažiau nei 2 proc. viso ES biudžeto. Artimiausiomis savaitėmis jūs - ES lyderiai - turėsite tik kartą gyvenime pasitaikančią progą patvirtinti šią programą ir skirti pakankamai išteklių jai įgyvendinti.

Mūsų jaunimas to vertas, nes nuo jaunimo priklauso mūsų ateitis.

(Visas pasirašiusiųjų sąrašas - www.lzinios.lt)

•

Auditoriai nustatė, kad daugiau kaip 5 mlrd. eurų, kuriuos pernai skyrė Europos Sąjunga (ES), buvo panaudoti netikslingai. Ir tai tokiu metu, kai visa Europa taupo!

Kritikai teigia, jog tai rodo ES švaistūniškumą. Milžiniškos sumos išleistos tokiu metu, kai daugelį valstybių krečia krizė, biudžetai karpomi ir visa našta gula ant piliečių pečių. Europos auditorių teismo (nepriklausomos ES institucijos) išvados skelbiamos tariantis dėl 2014-2020 metų ES biudžeto.

Tarp šalių kyla daug įtampos sprendžiant, kiek pinigų bus išleista per septynerių metų laikotarpį ir kokioms sritims. Auditoriai paragino ES vadovus sugriežtinti taisykles, kur leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai.

“Kalbant paprasta kalba, pinigai nepasiekė tikslo arba buvo neoptimaliai išleisti, - pareiškė Europos auditorių teismo pirmininkas Vitoras Caldeira. - Mes išsiaiškinome, kad šalys narės deramai neatlieka savo darbo. Jos turi geriau valdyti ir kontroliuoti ES lėšas.”

Pinigai nepasiekė tikslo žemės ūkio, žvejybos, sveikatos apsaugos srityse. Auditoriai mano, kad daugiausia klaidų padaryta dėl netinkamų paraiškų ir neišmanymo, kaip veikia sudėtingos ES taisyklės, bet yra ir keletas įtariamų sukčiavimo atvejų.

Didžioji dalis atsakomybės gula labiau ant nacionalinių vyriausybių ir vietos valdžios atstovų, kurie skirsto ir prižiūri ES fondus, bet dalį kaltės privalo prisiimti ir Europos Komisija (EK), nes ji galiausiai atsako už visus išleistus ES pinigus. Dabar EK nori 5 proc. padidinti ES biudžetą, nors maždaug 4 proc. išlaidų kaip tik ir susiję su klaidomis. “Prieš prašydama daugiau mokesčių mokėtojų pinigų Komisija turėtų geriau susidėlioti prioritetus, kam leisti pinigus, kuriuos ji turi”, - įgėlė britų konservatorius Europos Parlamente Martinas Callananas.

“Terra Botanicos” parkui Prancūzijoje išleista 16 mln. eurų ES pinigų. / Užsienio spaudos nuotrauka Didžioji Britanija yra viena iš šalių, reikalaujančių nedidinti ES biudžeto, nes tai nesuderinama su taupymo laikotarpiu. Tačiau virtinė gavėjų siekia neprarasti dosnių išmokų žemės ūkiui ir regionų plėtrai, laiko tai vertybe skatinant ekonomiką.

Kaip švaistomi Europos pinigai, neseniai pasidomėjo britų dienraštis “The Sunday Telegraph”. Paaiškėjo, kad ES pinigai nukeliauja tokiems dalykams kaip “Botanikos stebuklų šalis” Prancūzijoje, Biblijos sodas Lenkijoje ar muzikos festivalis Karibuose.

Projektas “Terra Botanica” Anžu regione Vakarų Prancūzijoje gavo 16 mln. eurų iš plėtros fondo. Į jį įeina įvairūs verslo centrai ir kino teatras bei vandens zonos ir beveik 6 ha sodų. ES tikisi, kad “Terra Botanica” pritrauks šimtus tūkstančių lankytojų ir duos apie 20 mln. eurų pajamų per metus.

Fondas taip pat skiria pinigų kasmetiniam keturių dienų muzikos festivaliui Gvadalupėje, prancūzams priklausančioje Karibų saloje. Organizatoriai

tikėjosi, kad festivalis pritrauks žmonių į salą, kurioje beliko apie 12,4 tūkst. gyventojų, bet pernai jo svečiai iš užsienio sudarė tik 10 proc. lankytojų. ES vadina festivalį, per kurį skamba ritmenbliuzas, regis, gospelai ir džiazas, o muzikantai atvyksta iš Gvadalupės ir kitų Karibų salų, “kultūriniu tiltu tarp Afrikos, kreolų Amerikos ir Europos”, o pačią salą apibūdina kaip “tolimiausią regioną”, kuriam dėl tokios tolybės reikia ypatingos pagalbos. Apie 40 proc. visų jos metinių išlaidų padengia ES. Lenkija gavo 628 tūkst.. eurų Biblijos sodui pietrytinėje šalies dalyje. Tas sodas bus sukurtas aplink miestelio bažnyčią, jame bus scenos iš Biblijos, tokios kaip liepsnojantis krūmas ir Kristaus krikštas Jordano upėje. Meno centras Balstogėje gavo beveik 30 mln. eurų, jo salėse bus rengiamos operos, koncertuos orkestrai. Visa tai turi suaktyvinti turizmą. Be to, centro statyba iš pradžių sukurs 182 darbo vietas, vėliau - dar 50.

Struktūrinių fondų parama ateina iš trijų kišenių: Europos regioninės plėt-

ros fondo (ERDF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Sanglaudos fondo. Jie skirti skurdžiausiems kiekvienos šalies regionams, kad šie greičiau įveiktų atotrūkį nuo turtingųjų. Neatsižvelgiant į gerovės lygį, šalis gauna kokią nors sumą pinigų iš pirmųjų dviejų fondų, o trečiojo lėšos skiriamos 14 neturtingiausių narių. ERDF tikslas - skatinti ekonomiką ir kurti darbo vietas, jis finansuoja tokius projektus kaip kelių tiesimas ar turistų pritraukimas. ESF skirtas padėti žmonėms rasti darbą. Šiems fondams tenka beveik trečdalis Briuselio išlaidų. 2007-2013 metais tai sudarė 350 mlrd. eurų. Tačiau yra pernelyg daug projektų, kurių rezultatai minimalūs arba net neigiami. Pati EK pripažino, kad pinigai išleidžiami ne ten, kur reikia. Vienoje pernai pateiktoje, bet tik dabar paviešintoje ataskaitoje EK teigia, kad vien 2010 metais įsikišo į 49 regioninių programų finansinius reikalus ir tai sudarė apie 2,17 mlrd. eurų.

•

“The Telegraph”, BBC, LŽ

6

2012 11 09 Lietuvos žinios

Pasaulis

Baracko Obamos laukia nauji iššūkiai BBC apžvalgininkas Danielis Nasawas pažymi, kad šlubuojanti JAV ekonomika, fiskalinės kliūtys ir didėjantis biudžeto deficitas, santykiai su Iranu, medicinos sistemos reforma ir santykiai su Kongresu taps svarbiausiais išbandymais naujos prezidento Baracko Obamos kadencijos laikotarpiu. Šlubuojanti ekonomika Jungtinės Amerikos Valstijos lėtai kapanojasi iš sunkiausio ekonominio nuosmukio nuo Didžiosios depresijos laikų. Nedarbo lygis sumažėjo, bet tebėra gana didelis ir siekia 7,9 procento. Paklausa darbo rinkoje vis dar per maža, kad milijoninė bedarbių armija galėtų įsidarbinti. Ekonomikos augimas ir toliau lieka vangus - tik 2 proc. per trečiąjį 2012 metų ketvirtį.

JAV ekonomikos augimą stabdo daugelis veiksnių. Vienas jų - skolų krizė Europoje, ji neigiamai atsiliepia pasaulinei prekybai. Galingiausios pasaulio valstybės nekilnojamojo turto rinką ir toliau kamuoja sunkumai. Netikrumas dėl JAV vyriausybės fiskalinės politikos kelia didelį susirūpinimą Vašingtonui.

Nepaisydami užgriuvusių ekonominių problemų, amerikiečiai audringai sutinka pastarųjų savai-

Medicinos paslaugos suryja vis daugiau JAV biudžeto lėšų.

Irano branduolinė programa - svarbiausias JAV užsienio politikos iššūkis.

Mokesčių didinimą ir išlaidų mažinimą galima vadinti fiskalinėmis kliūtimis. Jos neatsirado be priežasties. Fiskalinės kliūtys kilo sąmoningai dėl 2011 metų B.Obamos ir Kongreso susitarimo. Šiuo susitarimu siekiama sumažinti JAV biudžeto deficitą ilguoju laikotarpiu.

Biudžeto deficito mažinimas lems įvairių sektorių išlaidų apkarpymą. Šis apkarpymas būtinas, nes brangios gynybos ir socialinės programos suryja

“Drastiškas išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo derinys vėl nustums trapią JAV ekonomiką į recesiją.” čių džiugias naujienas: kuklų darbo vietų padidėjimą, lėtai augantį BVP, ženklus, kad būsto rinka pagaliau atsigauna, ir lėtai kylantį vartojimą.

Džiugina ir ekonomikos analitikų prognozės. Jos pranašauja lėtą, bet stabilų JAV ekonomikos atsigavimą.

Fiskalinės kliūtys ir deficitas Naujais 2013 metais JAV vyriausybė planuoja didinti mokesčius ir mažinti išlaidas. Tai neabejotinai suduos per kišenę kiekvienam amerikiečiui.

Vyriausybės veiksmai galėtų dar labiau paralyžiuoti JAV ekonomiką, jeigu Kongresas neužkirs tam kelio.

daug lėšų. George’o W.Busho prezidentavimo laikotarpiu nebuvo imtasi finansinių reformų. Galbūt dėl to JAV ekonomika ir pateko į aklavietę.

Ar reformos išgelbės nuo kasmet gerokai augančio biudžeto deficito?

Manoma, kad drastiškas išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo derinys vėl nustums trapią JAV ekonomiką į recesiją. Taip mano dauguma ekonomikos specialistų.

Merilando universiteto ekonomikos profesorius Peteris Morici teigia, kad tai “tiesiog paprasta makroekonomika”. Profesoriaus nuomone, “nesvarbu, ar esate konservatorius,

ar liberalas, paklausos sumažinimas 500 mlrd. dolerių, didinant mokesčius ir mažinant išlaidas, privers nugarmėti nuo skardžio”.

Nepaisant pesimistinių ekonomikos specialistų prognozių, tikimasi, kad JAV įveiks fiskalines kliūtis: valstybės skolą, kuri šiandien pasiekė 1100 trln. dolerių, bei biudžeto deficitą, perkopusį 7 proc. ribą. Norint tai padaryti naujai perrinktam prezidentui ir Kongresui teks smarkiai kovoti su gerokai padidėjusiomis socialinių programų - medicinos ir socialinės apsaugos - išlaidomis. 651 mlrd. dolerių gynybos biudžetą taip pat reikėtų mažinti. Manoma, kad keisis ir pajamų mokesčių struktūra.

Santykiai su Iranu Iranas - neabejotinai didžiausias B.Obamos galvos skausmas JAV užsienio politikoje. Tačiau ir be Irano naujajam JAV prezidentui apstu problemų. Karių išvedimas iš Afganistano, stabilumo užtikrinimas Irake, Izraelio ir Palestinos konfliktas, kova su terorizmu, prieigos prie energijos išteklių užtikrinimas, branduolinių ginklų neplatinimo užkirtimas - tai vieni svarbiausių JAV užsienio politikos iššūkių.

JAV yra pasiryžusios užkirsti kelią Iranui pasigaminti branduolinį ginklą. Iranas teigia, kad jo branduolinė

Užsienio spaudos nuotraukos

programa yra taiki. Teokratinės Azijos valstybės vadovai žadėjo priešintis tarptautinėmis sankcijomis, kurios dar labiau susilpnintų Irano ekonomiką.

Dabartiniai JAV ir Irano santykiai primena trisdešimties metų senumo įvykius. “Tarp JAV ir Irano vyksta šaltasis karas”, - teigė Irano analitikas Karimas Sadjadpouras.

B.Obama turėtų apsvarstyti ir sąjungininko Izraelio veiksmus prieš Iraną. Galimos Izraelio atakos prieš branduolinius objektus metu Iranas žada imtis atsakomųjų veiksmų.

K.Sadjadpouro nuomone, “B.Obamai svarbu patikrinti Irano branduolines ambicijas, nesiimant karinių veiksmų”. Karinis smūgis šiai Azijos valstybei galėtų pasunkinti kitas problemas, su kuriomis JAV susiduria tarptautinėje arenoje. Tai sukurtų prielaidas regioniniam karui.

Pabrango medicina JAV valstybinė sveikatos apsaugos sistema - dar vienas galvosūkis JAV prezidentui per naują kadenciją. Manoma, kad šiai sistemai greitai gali pritrūkti lėšų. Pavojų kelia dvi priežastys: nuolat auganti neefektyvios sveikatos priežiūros sistemos kaina ir didėjantis pensininkų skaičius.

Nerimo ženklų jau randasi. Specialistai prognozuoja, kad valstybinei ligoninių draudimo programai 2024

metais baigsis pinigai. Apsilankymų pas gydytojus ir receptinių vaistų kainos suris nemažai biudžeto lėšų.

“Medicinos kainų kilimą nelengva spręsti”, - teigė Biudžeto ir politikos prioritetų centro vyresnysis analitikas Paulas wan de Wateris. Sveikatos apsaugos ekspertas Donas Berwickas taip pat pridūrė, kad “iššūkiai JAV medicinos sistemoje daug sudėtingesni, negu dabar atrodo; reikia keisti ne tik valstybinę, bet ir visą sveikatos apsaugos priežiūros sistemą”.

Kongrese gresia aklavietė Per naują kadenciją prezidentas B.Obama vėl kovos su susiskaldžiusiu JAV Kongresu. Tai gali virsti nauja politine aklaviete.

Politikos analitikai prognozavo, kad Kongresas išliks susiskaldęs, nes respublikonai kontroliuos Atstovų rūmus, o demokratai kelių balsų persvara Senate išlaikys trapią daugumą. Politikos apžvalgininkų teigimu, “mažai tikėtina, kad Atstovų rūmuose dominuojantys respublikonai blokuos įstatymus Senate, didesnė tikimybė, jog tarp demokratų ir respublikonų įsivyraus kompromisas”.

Priešingos nuomonės laikėsi garsus Kongreso mokslininkas Normanas Ornsteinas. Pasak jo, “nerealu, kad po šių rinkimų bus formuojama dvipartinė politika”.

•

Kinija: naujasis partijos vadovas jau minimas puse lūpų Slaptumu pasižyminti valdančioji Kinijos komunistų partija vakar oficialiai pradėjo savo XVIII suvažiavimą.

Jo metu pristatomi nauji komunistų partijos lyderiai, kurie vadovaus Kinijai kitą dešimtmetį. Suvažiavime 2200 delegatų posėdžiaus savaitę ir paskirs Kinijos viceprezidentą Xi Jinpingą naujuoju partijos generaliniu sekretoriumi.

Kinijos komunistų partijos suvažiavimo atidarymą vakar paskelbė antras pagal rangą partijos narys Wu Bangguo. Per suvažiavimą šalies prezidentas ir dabartinis partijos vadovas Hu Jintao skaitė pranešimą apie partijos laimėjimus per pastarąjį penkmetį. Kinijos vadovo kalbą tiesiogiai transliavo nacionalinė televizija. “Įveikėme daug sunkumų, pavojų ir pasiekėme naujų laimėjimų kuriant šiuolaikišką bei klestinčią visuomenę”, - kalbėjo Hu Jintao.

Jis įžengė į tribūną lydimas plojimų ir nusilenkė daugybei delegatų.

Svarbiausias suvažiavimo įvykis politinio biuro nuolatinio komiteto,

Kinijos komunistų partijoje netrūksta intrigų. / AFP/Scanpix nuotrauka kuris yra aukščiausiasis sprendimus priimantis organas Kinijoje, rinkimai. Manoma, kad politinis elitas apsisprendė dėl jo sudėties. Komitetui vadovaus 59 metų Xi Jinpingas. Mažai kas prognozuoja, kad jo iškilimui

gali būti sutrukdyta. Perėmęs partijos vairą, Xi Jinpingas kitų metų kovą bus paskirtas šalies prezidentu vietoj Hu Jintao. Xi Jinpingas anksčiau vadovavo ekonomiškai stipriausiems Kinijos regionams.

Ekspertų teigimu, apie Xi Jinpingą žinoma gana mažai. Neaišku, kaip naujasis politinio biuro nuolatinio komiteto vadovas reaguos į iššūkius, su kuriais jo šalis susiduria viduje ir išorėje, kai Pekinas vis labiau varžosi

su Jungtinėmis Valstijomis įvairiose srityse. Pastaruoju metu Kinijos komunistų partijos aukščiausiąją vadovybę krečia skandalai. Buvęs vieno regiono lyderis Bo Xilai pašalintas iš partijos ir dabar laukia teismo, kai atskleidė Kinijos lyderių susipriešinimą ir vidines intrigas varžantis dėl aukščiausių postų.

Per suvažiavimą Pekino centrinėje Tiananmenio aikštėje ir jos apylinkėse imtasi griežtų saugumo priemonių. Pekino centre aplink Didžiąją liaudies salę buvo sutelkta daug policijos, o pareigūnai ėmėsi neįprastų priemonių: uždraudė pardavinėti peilius ir net stalo teniso kamuoliukus, baimindamiesi, kad jie gali būti panaudoti “reakcingoms” žinutėms platinti. Kaip praneša žmogaus teisių organizacijos, šimtams aktyvistų buvo skirtas namų areštas, o taksistams buvo nurodyta užrakinti savo automobilių galinius langus. Partija baiminosi, kad keleiviai pradės barstyti politinius atsišaukimus.

•

BBC, BNS, LŽ

8

2012 11 09 Lietuvos žinios

Verslas

Trumpai AUTOMATIZUOJA GAMYKLĄ Didžiausio Lenkijos naftos koncerno “Orlen” valdoma Lietuvos naftos bendrovė “Orlen Lietuva” šią savaitę pradėjo naują gamyklos automatizavimo etapą. Siekdama padidinti saugą bendrovė pradėjo diegti automatinę krosnių degiklių valdymo sistemą.

Investicijų į gamyklos automatizavimą dydžio “Orlen Lietuva” neatskleidžia. Projektą įgyvendins Lenkijos bendrovė “Orlen Automatyka”.

Valdymo sistemos diegimo sutartis su ja pasirašyta spalio pabaigoje. Pasak bendrovės, projektas bus įgyvendintas 2013 metų pavasarį, kai bus remontuojami Mažeikių gamyklos įrenginiai, o visa automatizavimo programa, apimanti 12 krosnių, truks 4 metus, iki 2016-ųjų, kai gamykla bus kapitališkai remontuojama. “Orlen Lietuva” šiemet birželį baigė 35 dienas trukusį kapitalinį remontą, į kurį investavo apie 100 mln. litų. Tai buvo didžiausias remontas per šešerius pastaruosius metus, kai “Orlen” įsigijo Lietuvos naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose.

BRANGSTA VERSLO LIUDIJIMAI Verslo liudijimai Vilniuje nuo kitų metų sausio 1-osios brangs 90 litų - iki 1530 litų. Vilniaus miesto taryba trečiadienį nustatė naujas išduodamų liudijimų kainas. Tai skelbiama savivaldybės tinklalapyje. Nauja kaina yra mažiausia galima liudijimo kaina pagal įstatymus ji negali būti mažesnė, nei gaunančiųjų minimalų atlyginimą sumokamas gyventojų pajamų mokestis per metus. Sostinės valdžia taip pat nustatė 50 proc. lengvatą verslo liudijimams, kurie suteikiami bedarbiams, pensininkams, neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, moksleiviams ir studentams. Šiemet sausįspalį sostinėje išduota daugiau kaip 17 tūkst. verslo liudijimų už 4,2 mln. litų.

9,8 tūkst. liudijimų buvo išduoti asmenims, kuriems taikoma lengvata.

LICENCIJOS ELEKTRONINIU BŪDU Prekiautojai alkoholiu licenciją ateityje galės gauti ir elektroniniu būdu.

Pirmosios tokios licencijos gali būti teikiamos kitų metų vasaros pabaigoje. Ūkio ministerija nurodo, kad tokioms licencijoms reikia techninių galimybių - šiuo metu rengiamas elektroninės licencijos išdavimo projektas. 2011 metų gruodžio mėnesio duomenimis, Lietuvos savivaldybės yra išdavusios apie 18 tūkst. licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Investuoja atkutusiame pajūryje GINTARAS MIKŠIŪNAS

Po keletą metų trukusio rinkos sąstingio Lietuvos pajūrio nekilnojamojo turto (NT) rinka vėl rodo aktyvumo požymių daugėja naujų projektų, auga jų pardavimo apimtis. Šiuo metu Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybėse iš viso yra beveik 900 neparduotų naujos statybos butų. Per šių metų 3-iąjį ketvirtį pajūrio miestuose nupirkta 120 naujos statybos butų. Palyginti su atitinkamu 2011 metų ketvirčiu, pardavimas padidėjo 2,3 karto.

4 kartus daugiau sandorių “Iš visų pajūrio miestų didžiausia būsto rinka yra Klaipėdoje, kur butų pasiūla 2012-ųjų spalio pabaigoje siekė apie 680 vienetų. Palyginti su atitinkamu 2011 metų laikotarpiu, ji išaugo 29 procentais. Per šių metų liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius uostamiestyje iš viso parduoti 64 naujos statybos butai - net 4 kartus daugiau nei per tuos pačius 2011 metų mėnesius”, - teigė bendrovės “Inreal valdymas” Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Pasak jo, pagal NT sandorius nuo uostamiesčio nedaug atsilieka Palangos savivaldybė, kur yra maždaug 10 kartų mažiau gyventojų. Spalio pabaigoje šio kurorto rinkoje buvo siūloma apie 410 butų. Palyginti su atitinkamu 2011 metų laikotarpiu, pasiūla išaugo 22 procentais.

“Per trečią ketvirtį Palangoje parduoti 47 naujos statybos butai.

Palyginti su atitinkamu 2011 metų laikotarpiu, tai 47 proc. daugiau.

Skaičiuojant pardavimo rezultatus, tenkančius tūkstančiui gyventojų, Palangoje sudaroma 3-5 kartus daugiau NT sandorių nei Klaipėdoje. Taip pat pastebime, kad Palangoje perkami butai ne tik poilsiui, kaip antrieji namai - daugėja klaipėdiečių, įsigyjančių butus Palangoje nuolat gyventi”, - teigė A.Antanavičius.

NT rinka tapo aktyvesnė ir kitame šalies kurorte - Neringos savivaldybėje. Per šių metų trečiąjį ketvirtį, paly-

Pajūrio kurortuose - Palangoje ar Neringoje - dauguma NT sandorių yra sudaromi antriesiems namams įsigyti.

Aktyvumas išliks “Analizuojant Lietuvos pajūrio NT rinką, reikia paminėti, kad Klaipėda išsiskiria iš bendro konteksto, nes didžioji dalis pirkimo-pardavimo sandorių uostamiestyje yra sudaromi pirmajam būstui įsigyti. Tuo metu pajūrio kurortiniuose miestuose - Palangoje ar Neringoje - dauguma sandorių yra sudaromi antriesiems namams įsigyti.

Atitinkamai skiriasi tipinių pirkėjų portretai, o analizuojant sandorius matyti ir tam tikras sezoniškumas”, - tvirtina bendrovės “Inreal valdymas” analitikas.

Jis mano, kad pastaruoju metu prasidėjusi pajūrio NT rinkos aktyvėjimo tendencija turėtų išlikti ir ateityje. Dėl šios priežasties, NT analitiko prognozėmis, tikėtina, kad bus atgaivinami anksčiau sustabdyti projektai ir pradedami įgyvendinti nauji.

Rytų kaimynams per giežti Advokatų kontoros “Raidla Lejins & Norcous” partnerės Aušros Mudėnaitės teigimu, NT pardavimą pajūrio regione galėtų paskatinti ir leidimų gyventi bei vizų išdavimo tvarkos liberalizavimas Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų trečiųjų šalių pilie-

“Skaičiuojant pardavimo rezultatus, tenkančius tūkstančiui gyventojų, Palangoje sudaroma 3-5 kartus daugiau NT sandorių nei Klaipėdoje.” ginti su atitinkamu 2011 metų laikotarpiu, sandorių NT čia padaugėjo 9 kartus. Šiais metais, po trejų metų pertraukos, Neringoje pradėti plėtoti net 4 projektai - bus pastatyti 85 nauji butai. Šiuo metu čia yra apie 100 neparduotų butų. Palyginti su atitinkamu 2011 metų laikotarpiu, jų pasiūla išaugo 3,1 karto.

čiams. ”Lietuvos kurortus pamėgę minėtų šalių gyventojai susiduria su problema, kad net nusipirkę apartamentus ar vilas mūsų krašte turi papildomai įrodinėti Lietuvos migracijos tarnyboms, jog vizos ar leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu Lietuvos organizacija ar asmuo suteiks jiems kitą gyvenamąją patalpą. Jei būtų sušvelninti šie

“Kopų vėtrungės” - 40 butų kompleksas Neringoje. / Gintaro Mikšiūno nuotrauka reikalavimai minėtų šalių piliečiams, tai būtų papildomas argumentas jiems aktyviau pirkti NT Lietuvos pajūryje. Latviai tai jau paradė prieš dvejus metus”, - teigė advokatė A.Mudėnaitė.

31 milijonas “Inreal valdymo” Nekilnojamojo turto valdymo departamento vadovo Agniaus Tamošaičio teigimu, bendros investicijos į naujus NT projektus pajūrio regione sieks 31 mln. litų. Klaipėdos senamiestyje bendrovė įgyvendina dvidešimties gyvenamųjų apartamentų ir keturių komercinių patalpų komplekso “Danės užutėkis”, o Kuršių nerijoje - iš viso keturiasdešimties naujų butų namo “Kopų vėtrungės” projektus.

Abu nauji projektai plėtojami tame pačiame pajūrio regione ir įgyvendina strateginę “Inreal valdymo” idėją “išskirtiniai projektai ypatingose vietose”. Atsižvelgta į abiejų pajūrio miestų būsto pirkėjų poreikių specifiką.

Antai “Danės užutėkio” projektas plėtojamas beveik uostamiesčio centre, senamiestyje, šalia Danės krantinės, Jono kalnelio ir gynybinės miesto

sienos. Pasak A.Tamošaičio, šie būstai orientuoti į veiklius klaipėdiečius ir tuos žmones, kurie norėtų gyventi uostamiesčio širdyje. Namuose įrengiami įvairaus planavimo apartamentai su terasomis ir balkonais, kurių plotas - 30 kvadratinių metrų ir daugiau.

Antrasis naujas daugiabutis kitąmet turėtų iškilti Neringos mieste.

“Kopų vėtrungėmis” pavadintas butų kompleksas atsiras šiaurinėje Nidos dalyje, paskutiniame Purvynės gatvės sklype. Butų plotas - nuo 24 kvadratinių metrų, bus įrengti balkonai, terasos, kiemeliai.

“Kopų vėtrungės” iš esmės skiriasi nuo “Danės užutėkio” apartamentų, nes būstai pritaikyti poilsiui. Autonominis šildymas, židinys ir kiti patogumai leis savininkams jaukiai apsistoti kurorte ir maloniai leisti laiką net ir ne sezono metu. Pasak architekto Adomo Šablevičiaus, daugiabutis gyvenamasis pastatas priderintas prie Neringos kraštovaizdžio. Tikimasi, jog “Kopų vėtrungės” butai turėtų sudominti ir užsienio pirkėjus iš Rytų kaimynių valstybių.

•

LŽ, BNS LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,7048 +0,7986% 10 000 Baltarusijos rublių 3,1672 +0,7957% 1 Kanados doleris 2,7144 -0,0037% 1 Šveicarijos frankas 2,8627 +0,2166% 10 Kinijos ženminbi juanių 4,3326 +0,8101% 1 DB svaras sterlingų 4,3232 +0,5274% 100 Vengrijos forintų 1,2185 -0,9110% 100 Kazachstano tengių 1,7931 +0,7752% 1 Latvijos latas 4,9597 +0,0262% 10 Moldovos lėjų 2,1954 +0,8746% 10 Norvegijos kronų 4,7155 +0,0361% 10 Lenkijos zlotų 8,3322 -0,7141% 100 Rusijos rublių 8,5793 +0,0501% 10 Švedijos kronų 4,0439 +0,4970% 1 Turkijos naujoji lira 1,5173 +0,2307% 10 Ukrainos grivinų 3,3046 +0,7989% 2012 11 09, LB

Laiku skolų nepadengė kas antra įmonė Verslo pradelstos skolos po 4 mėnesius trukusio mažėjimo spalį padidėjo 82 mln. litų ir mėnesio pabaigoje siekė 5,2 mlrd. litų.

Didžiausiu tempu verslo skolos spalį didėjo bankams ir kredito unijoms, o sparčiausiai mažėjo telekomunikacijų paslaugas teikiančioms bendrovėms. Tai rodo rizikos valdymo sprendimų bendrovės “Creditinfo Lietuva” duomenys.

“Dešimties mėnesių statistika rodo,

kad šiemet skolos sparčiau didėjo ne finansų sektoriui. Iš dalies tai paaiškinama kuklesniu verslo finansavimu iš finansų institucijų. Ir būtent finansų bendrovės griežčiau atlieka kredito rizikos vertinimą, o tai netrunka atsiliepti skolininkų statistikoje. Tuo metu kitas šalies verslas dar atsilieka šioje srityje”, - pranešime sakė “Creditinfo” kredito rizikos vadovė Alina Buemann. Pasak jos, kreditorinius įsipareigojimus savo verslo partneriams sunkiausiai vykdo nekilnojamojo turto, statybos ir prekybos bendrovės.

Praėjusį mėnesį verslas padengė 152 mln. litų pradelstų įskolų ir tai buvo vienas didžiausių rodiklių per šiuos metus. Vidutiniškai verslas šiemet kas mėnesį padengia po 119 mln. litų pradelstų skolų. Spalio mėnesį užfiksuota 149 įmonių bankrotų - tai 43 daugiau nei rugsėjo mėnesį. Sausio-spalio mėnesiais Lietuvoje užregistruota 1110 bankrotų, palyginti su 1113 prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.

“Bankrotų praėjusį mėnesį labiausiai padaugėjo transporto, apdirbamosios pramonės ir paslaugų

sektoriuose. Tuo metu išgaunamosios pramonės bankrotų neužfiksuota jau nuo metų pradžios”, - teigė A.Buemann.

Praėjusį mėnesį laiku nepadengtų skolų turėjo daugiau nei 34 tūkst. įmonių, arba maždaug kas antra Lietuvos įmonė. Statistinis šalies verslas turi vidutiniškai po 3 pradelstas skolas, kurių vidutinė suma siekia 56 tūkst. litų.

•

LŽ

2012 11 09 Lietuvos žinios

Verslas

9

Geri kailiai konkurencijos nebijo apriboti kai kurių žmonių galimas machinacijas, keičiamos taisyklės visiems, net ir tiems, kurie dirba sąžiningai“, - mano Č.Talat-Kelpša.

Pasak jo, AB Vilkijos ūkis nėra nei žemės ūkio produkcijos perdirbėjas, nei tiesioginis gamintojas. „Todėl pirmiausia mes tą „nitratinį“ projektą ir parengėme, nes įgyvendinti ES direktyvą privalėjo visi. Į žemės ūkio produkcijos perdirbėjus pretenduoti taip pat sudėtinga, nes didžiąją dalį pagaminamos produkcijos patys ir sunaudojame“, - tęsė verslininkas ir pridūrė, jog antrąjį projektą planavo ne tam, kad gautų paramą. „Mes tiesiog dirbame savo darbą ir tikimės, kad galime pretenduoti į tam tikros Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės paramą, todėl ir teikėme paraišką. Juk negalima plėtoti verslo tik turint tikslą gauti paramos“, įsitikinęs bendrovės vadovas.

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Akcinė bendrovė Vilkijos ūkis viena didžiausių kailinių žvėrelių augintoja ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Prieš kelerius metus ši įmonė pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos parama, skirta Europos Sąjungos (ES) nitratų direktyvos reikalavimams ir naujiems privalomiems Bendrijos standartams įgyvendinti.

Istorija mena tarpukarį Įmonė Vilkijos ūkis Kauno rajone esančiame miestelyje prie Nemuno atsirado tarpukario laikais. Pasak jos vadovo Česlovo Talat-Kelpšos, kažkada šiose apylinkėse veikė Vilkijos kultūrinis ūkis, kuriam vadovavo jo senelis Jonas Talat-Kelpša.

Iki karo čia buvo laikomi veisliniai gyvuliai ir paukščiai. Vėliau, sovietmečiu, pirmosios bendrovės vadovas J.Talat-Kelpša buvo ištremtas į Sibirą, o 1950 metais šioje vietovėje buvo įkurtas ūkis, kuriame buvo veisiami kailiniai žvėreliai, daugiausia iš Archangelsko atvežtos kailinės lapės. Todėl AB Vilkijos ūkis laikomas pirmu ir seniausiu Lietuvoje žvėrininkystės ūkiu, kuris esant skirtingoms nuosavybės formoms turėjo panašų pavadinimą. Pirma čia veikė Vilkijos tarybinis ūkis, vėliau Vilkijos valstybinis ūkis. O dabar AB Vilkijos ūkis. Šiuolaikinė akcinė bendrovė Vilkijos ūkis įsteigta prieš 20 metų.

Per du dešimtmečius ūkis smarkiai išsiplėtė. Įmonė ne tik augina kailinius žvėrelius trijose Lietuvos vietose, bet ir gamina jiems pašarus 100 tūkst. audinių patelių, t. y. maždaug pusei Lietuvoje auginamų žvėrelių.

Be to, anot įmonės vadovo Č.Talat-Kelpšos, bendrovė turi savo kailių apdorojimo cechą, kur kailiai paruošiami ir užkonservuojami.

Cechas yra įkurtas rekonstruotoje fermoje, kuri anksčiau priklausė Vilkijos tarybiniam ūkui. Jis iškeltas toliau nuo žvėrelių fermos ir pašarų gamybos linijos tam, kad būtų galima išvengti ligų rizikos.

Gamybos apimtys didinamos kasmet Prieš kelerius metus AB Vilkijos ūkis įsigijo veislinės žvėrininkystės kompleksą, esantį netoli Žibartonių, Panevėžio r., o neseniai antrine įmone tapo Jonavos r. esanti bendrovė „Danmink“. Taip pat veikia ir žvėrelių ferma prie Vilkijos, tačiau čia laikomas mažiausias

Č.Talat-Kelpša mano, kad dideles kailių kainas šiuo metu lemia augantis vartojimas Kinijos rinkoje. / Gintaro Mikšiūno nuotraukos jų kiekis. Visose trijose vietovėse šiuo metu auginama apie 42 tūkst. audinių patelių. Ūkis augina nedidelę 460 patelių lapių bandą, daugiausia juodsidabrių. Didesnę audinių bandos dalį sudaro rudosios ir baltosios. „Yra tokia taisyklė, kad kuo gražesnis žvėris, kuo ypatingesnė jo kailio spalva, tuo jis yra lepesnis ligų atžvilgiu, vadinasi, sudėtingiau jį auginti“, - sakė verslininkas.

Tai aktualu ir lapėms. Jas užauginti sudėtingiau negu audines. Šios rujoja kas 9 dienos nuo vasario pradžios iki kovo pabaigos. Tuo metu lapė - kartą per metus ir tik dvi dienas. Pasak Vilkijos ūkio vadovo, lapę išauginti per metus atsieina maždaug kelis šimtus litų.

Pati veislinė lapė kainuoja apie tūkstantį litų.

Kailinių žvėrelių auginimo srityje ši įmonių grupė kol kas yra didžiausia Lietuvoje. Pernai AB Vilkijos ūkio apyvarta siekė 26,8 mln. litų, o konsoliduota apyvarta, kartu su antrine įmone, - 38,8 mln. litų. Praėjusiais metais bendrovė pagamino apie 160 tūkst. kailių, o šiais metais planuojama pasiekti 200 tūkst. ribą. Kitų metų planas apie 250 tūkstančių. 2011 metais pašarų žvėreliams pagaminta apie 15 tūkst. tonų. Ūkyje dirba apie 110 darbuotojų.

Didžiąją dalį pašarų gamybai skirtų žaliavų sudaro šalies maisto pramonės atliekos. Pagrindinė žaliava - mėsos įmonių, skerdyklų, paukštynų ir žuvies perdirbimo bendrovių atliekos. Tokiu būdu ši

Trijose vietovėse AB Vilkijos ūkis ir jo antrinė bendrovė „Danmink“ auginamą apie 42 tūkst. audinių patelių bandą planuoja ir toliau plėsti.

bendrovė padeda šalies maisto pramonei atsikratyti atliekų.

Parama Nitratų direktyvai įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 20072013 metų programos parama AB Vilkijos ūkiui buvo skirta vienam projektui įgyvendinti pagal programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“. Šia priemone siekiama sumažinti vandens taršą, atsižvelgiant į nitratus ir cheminius veiksnius, galinčius turėti neigiamos įtakos gyventojų sveikatai, biologinei įvairovei, pakeisti tradicinį kraštovaizdį ir saugoti vandenį nuo eutrofikacijos. Įgyvendinant Nitratų direktyvos projektą, įmonei buvo skirta 407 tūkst. litų parama. Lėšos buvo panaudotos moderniai srutų surinkimo linijai žvėrelių fermose įrengti.

Kitas projektas, kuris planuojamas įgyvendinti naudojant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos paramą, skirtas pašarų gamybos linijai modernizuoti. Šio projekto suma - daugiau kaip 2,6 mln. litų. Jį ketinama įgyvendinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 20072013 metų programos priemonę, skirtą investicijoms žemės ūkio produktams perdirbti ir pridėtinei vertei didinti (žemės ūkio produktų perdirbimas). Šiuo metu vyksta pakartotinis projekto vertinimas.

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos parama įgyvendinant Nitratų direktyvą pasinaudojo ir AB Vilkijos ūkio antrinė įmonė „Danmink“. Be to, bendrovė „Danmink“ įgyvendino projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ supaprastinta tvarka. Už paramos lėšas ji įsigijo naujos technikos. „Europinę paramą daug paprasčiau naudoti įrengimams pirkti, o statybinius projektus dažniausiai vykdome savomis investicijomis“, sakė bendrovės vadovas.

Iš viso per pastaruosius kelerius metus į veiklos modernizavimą bendrovė investavo apie 5 mln. litų. „Esame pakankamai finansiškai stiprūs, kad galėtume išsiversti be paramos. Tenka apgailestauti, kad skirstant paramą kartais kartu su muse išmetami visi barščiai. Siekiant

Prekyba tik per aukcionus Kailis, verslininko teigimu, ekologiškesnis už medvilnę. Gerai išdirbtus kailinius galima nešioti labai ilgai. Joks kitas sintetinis ar natūralus audinys taip ilgai dėvėti netinkamas. Galų gale kailis supūva ir nueina ten, iš kur ir atsirado.

Todėl kailiai turi savo vertę, jie visada madingi ir dėl praktiškumo, ir dėl ekologiškumo, ir dėl grožio. „Įsijunkite „Fasion TV“ ir pažiūrėkite šį kanalą kokį 15 minučių - jūs būtinai pamatysite drabužių iš kailių. Į tai investuojama nemažai pinigų. Tačiau pačia rinkodara, kaip ir prekyba kailiais, užsiima ne žvėrelių augintojai, o specialūs aukcionai. „Neslėpsiu, kailius gaminame tikrai gerus“, - sakė AB Vilkijos ūkio vadovas Č.Talat-Kelpša. Anot jo, visa produkcija parduodama tarptautiniuose Helsinkio, Kopenhagos, Sietlo ir Toronto aukcionuose.

Aukcionai kailius pristato iki 4 kartų per metus. Juose prekiaujama tik pirmine žaliava. Pasaulyje yra nustatyti standartai, kokius kokybės reikalavimus turi atitikti kailiai, kad galėtų būti vežami į aukcionus. „Mes juos nuvalome, pašaliname riebalus, sušukuojame, sutvarkome, užkabiname etiketę ir atiduodame aukcionams“, - toliau pasakojo žvėrininkystės įmonės vadovas.

Kai atvyksta aukciono pasamdytas vilkikas, ir kailiai į jį pakraunami, nuo to momento visą atsakomybę už produkciją prisiima aukcionas.

Kai kailiai atvežami į aukcioną, lietuviška produkcija rūšiuojama bendrai su iš kitų šalių atvežamais kailiais. Kitaip tariant, jie praranda savo kilmę pirkėjo akyse. Pirkėjas, įsigydamas tam tikrą kailių kiekį, nebegali atsekti, iš kur jie atkeliavę. „Tikriausiai tai ir yra didžiausias šio verslo privalumas, nes prekė parduodama už tą kainą, kurios ji verta, neatsižvelgiant į kilmę. Jeigu lietuviški kailiukai bus tokie patys kaip daniški ar suomiški, jie bus parduoti už tokią pačią kainą. Antras pliusas, kad nereikia su niekuo konkuruoti. Savęs nelaikau verslo žmogumi, kuris galėtų konkuruoti. Taip pat čia nereikia jokios reklamos ar rinkodaros. Visais šiais reikalais užsiima aukcionas“, - teigė Č.Talat-Kelpša.

Kainų burbulas dar laikosi „Aukcionai mus išmokė, kad kailius reikia parduoti už tą kainą, kurią siūlo pirkėjai. Žinoma, galima juos padėti į šaldytuvus ir laukti, kada bus palankios kainos, tačiau žvėrelių auginimas yra nuolatinis procesas. Jo negalima stabdyti arba atidėti vėlesniam laikui“, - tęsė verslininkas. Pasak jo, aukcionai parduoda kailius neatsižvelgdami į jų pagaminimo savikainą. Jeigu kailiai parduodami pigiau, ūkininkai patiria nuostolių. Pavyzdžiui, šiais metais vidutinė audinės kailiuko kaina siekia apie 60 eurų, o lapės - netoli 140 eurų. „Šiuo metu kailių kainos nemažėja. Tačiau jos turėtų kristi, nes burbulas jau ilgokai laikosi“, - pasakojo verslininkas.

Pajutę pelningą veiklą šiuo metu stengiasi labai daug smulkių žvėrininkystės ūkių, jie dėl gerų kainų mėgina užauginti kuo daugiau žvėrelių. Laimę auginti audines mėgina net tie asmenys, kurie anksčiau nieko bendro neturėjo nei su žvėrininkyste, nei apskritai su žemės ūkiu. „Dėl šios priežasties kyla daug problemų. Tarp jų ir pašarų stygius“, - sakė AB Vilkijos ūkio vadovas.

Verslininkas pridūrė, kad kailių kainos šiuo metu auga dėl Rytų rinkos įtakos. Kinijoje vartojimas labai greitai didėja. Kiekvienais metais šioje šalyje atsiranda labai daug turtingų žmonių, kurie mėgsta prabangą ir mielai ją demonstruoja. Be to, kinai žino, ko nori, - kokybiškos prekės.

Patys kinai negali taip gerai išauginti kailinių žvėrelių, nes jiems tai kainuoja brangiau negu europiečiams. Todėl Europos ūkininkai ramūs. Jie investuoja tik į kokybę. Kinai gali patiekti gerų kailių, tačiau jų kainos vis viena bus didesnės negu europietiškos.

Vien tik norint užpildyti augančių Kinijos prekybos centrų vitrinas, šiandien reikia milžiniško kailių kiekio. Verslininko įsitikinimu, tie, kurie dabar tik pradeda kailių verslą, netolimoje ateityje gali patekti į labai prastą padėtį. „Pastarąjį kartą bandą keitėme prieš 10 metų. Tada už patelę mokėjome 30 eurų, o kailis kainavo 22 eurus. Dabar už patelę reikėtų sumokėti 100 eurų. Norint įkurti rimtą ūkį ir auginti kelis šimtus patelių, reikalingos labai didelės investicijos. Jau dabar kailių išauginimo sąnaudos padidėjo 50 procentų, - toliau aiškino Č.Talat-Kelpša. - Jeigu dabar reikalingos tokios didelės investicijos, ar galite įsivaizduoti, kas atsitiks, jei kailio kaina nukris iki 20 eurų? Be to, naujiems augintojams dar ilgai tektų pirkti brangias žaliavas, kad būtų galima išauginti jau gerokai atpigusį kailinį žvėrelį. Be to, įkūręs ūkį žmogus privalės ir auginti, ir pardavinėti, nes šio konvejerio sustabdyti neįmanoma. Stakles galima išjungti, o žmones - atleisti, tačiau audinė - gyvas padaras, jo neįmanoma neauginti.“ Verslininko nuomone, kainos kyla ir dėl to, kad į šį verslą braunasi mėgėjai. Yra žmonių, kurie tiesiog nesuvokia, ką daro. „Visa tai anksčiau ar vėliau turės rimtų pasekmių.

Stebuklų šiais laikais juk nebūna“, įsitikinęs verslininkas. Užs. Nr. V-2770

10

2012 11 09 Lietuvos žinios

Verslas

Medienos eksportas sumažintas 300 procentų PRANAS SATKUS

Didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta apvaliąja mediena jau vyksta per Apvaliosios medienos elektroninę pardavimo sistemą (AMEPS). Dauguma pirkėjų šia naujove džiaugiasi, tačiau kai kurios didžiosios medienos perdirbimo bendrovės vis tiek ieško lengvatų ir kaltina urėdijas medienos išvežimu į užsienį.

Jau praėjo tie laikai, kai miškų urėdijoms paskelbus medienos pardavimo aukcioną buvo siunčiami ir paskui susirinkusių aukciono dalyvių akivaizdoje atplėšiami vokai su kainų pasiūlymais. Generalinės miškų urėdijos (GMU) šiemet įdiegta AMEPS padeda išvengti daugelio anksčiau kildavusių nepatogumų pirkėjams.

“Elektroninė prekyba daug pranašesnė už ankstesnius aukcionus, nes laimėtojai paaiškėja per minutę, nebereikia ilgos ir psichologiškai varginančios vokų atplėšimo bei laimėtojų nustatymo procedūros”, sakė generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga.

Naująją sistemą GMU įdiegė vykdydama Vyriausybės 2008-2012 metų programą, kurioje buvo numatyta medienos pardavimo aukcionus perkelti į elektroninę erdvę. Šitaip mediena pardavinėjama daugelyje Europos Sąjungos valstybių.

Kainos - ne “iš lubų” AMEPS krikštas buvo šių metų birželį, kai vyko pirmasis elektroninis ilgalaikių (dešimčiai metų) ir pusmetinių medienos pirkimo-pardavimo sutarčių aukcionas. Tada 520 pirkėjų nusipirko medienos iš visų 42 šalies urėdijų už beveik 170 mln. litų.

Kaip pasakojo G.Visalga, procesas vyko taip - AMEPS sistemoje buvo paskelbtos miškų urėdijų parduodamos apvaliosios medienos pradinės kainos. Jos nustatomos ne “iš lubų”, o pagal aplinkos ministro patvirtintas Prekybos mediena taisykles, kuriose teigiama: “Medienos pradinę kainą nustato pardavėjas, apskaičiavęs savo paskutinio įvykusio aukciono atitinkamų sortimentų vidutines svertines kainas.”

Paskui pirkėjai 5 dienas AMEPS registravo savo pasiūlymus, kiek norėtų nusipirkti apvaliosios medienos ir kiek pasirengę už ją mokėti.

Kai laikas teikti pasiūlymus baigėsi, AMEPS automatiškai maždaug per minutę nustatė, kurie pirkėjai pasiūlė didžiausias kainas, ir pateikė jų sąrašą. Urėdijoms beliko sudaryti su jais sutartis. Šitaip buvo parduota apie 1,1 mln. kubinių metrų medienos.

Miškų urėdijos šiais metais pagal ilgalaikes pardavimo sutartis patieks 1,59 mln. kubinių metrų medienos.

LŽ archyvo nuotrauka

Tokie aukcionai apvaliajai medienai pirkti pusmečiui ir dešimčiai metų rengiami kas pusmetį, tad kitas aukcionas vyks jau netrukus - gruodį.

O aukcionai, per kuriuos sudaromos trumpalaikės sutartys medienai pirkti, vyksta kasdien. Šiemet per AMEPS surengta jau apie 800 aukcionų trumpalaikėms sutartims sudaryti.

“Vienas AMEPS privalumų - sutaupoma pirkėjų ir pardavėjų laiko bei lėšų. Juk anksčiau pirkėjams tekdavo važiuoti į vokų atplėšimo procedūras įvairiose urėdijose, kartais gana toli.

Tačiau svarbiausia - elektronika šį darbą atlieka tiksliau nei žmogus. Kai vokus priimdavo ir atplėšdavo žmonės, pasitaikydavo klaidų, netikslumų. O kompiuteriai dirba tiksliai ir greitai, todėl AMEPS pagerino medienos pardavimo skaidrumą. Šito mes ir siekėme”, - sako G.Visalga.

Elektroniniu būdu teikdami paraiškas pirkėjai nežino, su kuo varžosi, kokias kainas siūlo konkurentai, taigi beveik nebelieka galimybės susitarti tarpusavyje ir sumažinti kainą. Be to, kiekvienas aukciono dalyvis viešai mato, kas ir kodėl nugalėjo.

Kai potencialus pirkėjas registruojasi pirkti aukcione medieną, jis privalo pervesti pirminį registracijos mokestį. Jį sumokėti galima arčiausiai nuo pirkėjo gyvenamosios vietos esančiai urėdijai, pavyzdžiui, jei pirkėjas įsikūręs Vilniuje, - Vilniaus miškų urėdijai, nors medieną jis galbūt geriausiomis

Medienos eksportas (tūkst. kub. m) 1000

934

800

686 630 600

387

400

308 200

0

2002 m.

2004 m.

2006 m.

2008 m.

2010 m.

sąlygomis gaus iš tolimesnių urėdijų. “Šį patobulinimą padarėme pirkėjų pageidavimu”, - sako G.Visalga.

Jeigu aukciono nugalėtojas nepasirašo sutarties su miškų urėdija, jis savo pirminį įnašą praranda.

Prisijungti prie AMEPS galima iš bet kurios pasaulio vietos - tereikia interneto ryšio. Šiuo metu sistema turi apie 100 vidinių vartotojų - urėdijų darbuotojų ir daugiau kaip 500 išorinių - medienos pirkėjų. Prisijungę prie AMEPS jie bet kada gali gauti informacijos apie valstybiniuose miškuose pagamintos medienos asortimentą ir pardavimo sąlygas.

Nori privilegijų “Dabar įsigyti medienos tapo paprasčiau ir skaidriau”, - sistemą gyrė AMEPS Medienos perdirbėjų asociacijos vadovas, UAB “Juodeliai” generalinis direktorius Juozupas Zimnickas.

Argi medienos kainos tapo jau nebeįkandamos, kaip aiškina kai kurios didžiosios medienos perdirbimo bendrovės? Statistikos departamento duomenimis, dyzelinio kuro kainos nuo 2006 iki 2012 metų padidėjo 45 proc., elektros energija per tą patį laikotarpį pabrango 48 proc., o medienos kaina taip sparčiai nekilo. 2006 metais kietmetris medienos vidutiniškai kainavo 103 litus, o 2012 metais - 128 litus, taigi pabrango tik 24 procentais. Tai perpus mažiau negu dyzelinio kuro kainos padidėjimas. O juk kuro kaina turi daug įtakos ruošiant medieną. “Įstatymų privalo laikytis visi”, GMU nuomonei pritarė Privačių miškų asociacijos direktorius Rytis Kuliešis. Jis priminė, kad kai kurie stambieji Lietuvos medienos perdirbėjai prieš keliolika metų prašė medieną tiekti į skolą, ilgai neatsiskaitydavo, kartais net bankrutuodavo ir nesumokėdavo urėdijoms milijonų už medieną.

Statistikos departamento duomenimis, Latvija ir Estija į užsienį eksportuoja dvigubai daugiau medienos negu Lietuva.

Pasak jo, tai, kad mūsų medienos pardavimo aukcionuose dalyvauja keli šimtai pirkėjų, yra akivaizdus įrodymas, jog šalyje veikia rinkos dėsniai, kurie leidžia išgyventi visoms medienos bendrovėms - didelėms, vidutinėms ir mažoms. “Pavyzdžiui, Latvijoje medieną perka tik 5-6 stambūs medienos pirkėjai, o vidutiniai ir smulkieji yra eliminuojami iš rinkos”, - teigė J.Zimnickas.

Tačiau tokia tvarka, kai atsižvelgiama ne tik į didelių, bet ir vidutinių bei smulkiųjų verslininkų interesus, kai kurioms mūsų didžiosioms medienos perdirbimo bendrovėms nepatinka. Užkliuvo joms ir AMEPS. “Stambieji pramonininkai stengiasi per žiniasklaidą ir kitais būdais paveikti politikus bei vykdomąją valdžią, kad stambiajai medienos perdirbimo pramonei reikia sudaryti išskirtines sąlygas medienai pirkti, kaip buvo sovietmečiu - pigiau ir t. t. Tačiau jeigu urėdijos pildytų šiuos norus, jos prarastų dalį savo pajamų, todėl negalėtų sumokėti mokesčių valstybei, neturėtų už ką tinkamai prižiūrėti ir atkurti miškus”, - aiškino G.Visalga.

Kai Aplinkos ministerija nurodė urėdijoms niekam neparduoti medienos į skolą, stambieji medienos pirkėjai varsto valdžios įstaigų duris ir prašo lengvatų.

“Tačiau privilegijos ir lengvatos būtų europinių ir šalies teisės aktų pažeidimas. Tai primena Konkurencijos tarnyba”, - sakė R.Kuliešis. Anot jo, jeigu stambiųjų medienos pramonininkų norai riboti medienos pardavimą iš valstybinių miškų laisvos rinkos sąlygomis išsipildytų, nukentėtų ne tik urėdijos, bet ir privačių miškų savininkai, kurių Lietuvoje yra daugiau kaip 200 tūkstančių.

“Jeigu “banginiams” pavyktų numušti valstybinių miškų medienos kainas, kas tada mokėtų daugiau privačių miškų savininkams, kurie ir taip vos suduria galą su galu savo nedideliuose miškeliuose?” - retoriškai klausė R.Kuliešis.

Nepagrįsti kaltinimai Kovodami dėl išskirtinių sąlygų stambieji medienos perdirbėjai net nesibodi kaltinimų, neva iš Lietuvos išvežama daug neperdirbtos medie-

nos į užsienį. Antai neseniai UAB Vakarų medienos grupės (VMG) valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas LŽ pareiškė, kad iš Lietuvos 2011 metais išvežta 1,8 mln. kubinių metrų neperdirbtos medienos.

“Tuo norima pabrėžti, kokios blogos urėdijos, kaip neefektyviai jos naudoja valstybės turtą - miškus. Tačiau nutylima, kad 2011 metais iš urėdijų buvo išvežta tik 300 tūkst. kubinių metrų, arba 10 proc., medienos, o likusius pusantro milijono kubinių metrų eksportui pardavė privačių miškų savininkai. Kas jiems beliko daryti, kai vietiniai medienos pramonininkai nenorėjo mokėti realios kainos?” - sakė G.Visalga.

Be to, ir minėtuosius 300 tūkst. kubinių metrų urėdijos eksportavo todėl, kad tai buvo popiermedžiai, kurių Lietuvoje niekas neperdirba, nes nėra celiuliozės gamyklos.

Statistikos departamento duomenimis, Latvija ir Estija į užsienį išveža dvigubai daugiau medienos negu Lietuva. Medienos eksportas iš mūsų miškų urėdijų per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo net 300 procentų.

“Užuot ieškojus išskirtinių sąlygų pigiau nusipirkti medienos, vertėtų sumažinti savo gamybos sąnaudas arba pasidomėti urėdijų siūlymu apsirūpinti žaliava sudarant ilgalaikes sutartis. Faktiškai tai ir yra ne kas kita, kaip lengvatinė sąlyga - pirkėjai užsitikrina stabilias kainas, o urėdijos įsipareigoja laikytis sutartinių įsipareigojimų”, - tvirtino G.Visalga.

GMU iniciatyva į Prekybos apvaliąja mediena taisykles įrašyta rekomendacija apie 60 proc. visų sutarčių sudaryti būtent ilgam laikui. Miškų urėdijos pasirengusios taip parduoti apie 2,2 mln. kubinių metrų apvaliosios medienos. Šiais metais jos pagal ilgalaikes sutartis patieks 1,59 mln. kubinių metrų medienos. “Įmonės, sudariusios ilgalaikes sutartis su miškų urėdijomis, užsitikrina medienos tiekimą dešimčiai metų, to nepasakysi apie privačius miško savininkus - jie ilgalaikių sutarčių vengia. Beje, ir miškų urėdijoms ilgalaikės sutartys yra nuostolingos, nes jas sudarius nebegalima reaguoti į kainų didėjimą. Dėl šios priežasties apvaliosios medienos kainos valstybiniuose miškuose yra 5-6 proc. mažesnės negu Estijoje ir Latvijoje”, - sakė G.Visalga.

Pagal pusmetines sutartis parduodama iki 30 proc. valstybiniuose miškuose pagamintos medienos, likusi dalis atitenka trumpalaikėms sutartims. Šiuo metu vidutiniškai vyksta 3-4 aukcionai per dieną, per kuriuos urėdijos trumpalaikėmis sutartimis parduoda medieną. Urėdijose sandėliuojama apie 360 tūkst. kubinių metrų medienos. Anot GMU, tiek užtenka, kad pirkėjai būtų nuolat aprūpinami žaliava.

Pasak generalinio miškų urėdo pavaduotojo G.Visalgos, nors urėdijos apie 40 proc. savo pajamų sumoka į valstybės biudžetą, o kai kurie stambieji medienos perdirbėjai nuolat kaišioja pagalius į valstybinių miškininkų ratus, visos 42 urėdijos šiuos metus baigs sėkmingai.

“2010 metais Vyriausybės pakoreguotas kirtimų planas, kuriame numatyta padidinti ugdomuosius kirtimus ir minkštųjų lapuočių, kurių mūsų miškuose susikaupė pernelyg daug, kirtimą, leido urėdijoms maždaug 4-5 proc. padidinti pelningumą ir todėl jos gali 42 proc. - daugiausia iš visų ES valstybių - savo pajamų pervesti kaip mokesčius valstybei.

JAV Jeilio universiteto mokslininkų išvada, jog Lietuvos miškai geriausiai saugomi pasaulyje, rodo, kad ūkininkaujame teisingai”, - teigė G.Visalga.

•

2012 11 09 Lietuvos žinios

Tyrimas

11

Paslaptys

Sovietmečio sąvartynai - ekologinės bombos Atkelta iš

•1 p.

ti palaidota daug šiukšlių. Dabar mums belieka šiukšlyną sutvarkyti kaip pridera - išvežti kiek įmanoma daugiau šiukšlių”, - teigė A.Lesnickas.

Pasak jo, visos užterštos teritorijos išvalyti turbūt nepavyks, bet dalį jos apie hektarą - teks. Apytiksliais skaičiavimais, sodybvietės paviršiuje gali būti apie 600 kubinių metrų atliekų, jas sutvarkyti kainuos apie 116 tūkst. litų. Šiukšles teks išrūšiuoti, surinkti ir išvežti į Panausupio sąvartyną. Tiesa, pinigų tam savivaldybės biudžete nėra, tad jų tikimasi gauti iš Aplinkos ministerijos administruojamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos.

Katė maiše Dalgio seniai nemačiusiomis žolėmis ir palaikiais krūmokšniais apaugusioje sodybvietėje, kur kaunietis Ričardas Ganusauskas ketino statyti gyvenamąjį namą, pasisukiojęs buldozeris netruko išversti krūvas senų, jau apirusių padangų, statybinių atliekų, įvairios plastikinės taros ir kitokio “turto”, slypinčio labai negiliai - po plona velėna. Sunerimęs dėl tokio radinio sklype, į kurį pretendavo, vyriškis nuskubėjo ieškoti pagalbos į Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentą (RAAD), Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrą (MAATC).

Marijampolės RAAD vedėjas Kęstutis Užuotas LŽ teigė, kad jų specialistai, apžiūrėję apleistą sodybvietę Meškučiuose, iš tiesų aptiko nemažai įvairiausių atliekų. Bandyta nustatyti ir galimą teršėją. Tačiau paaiškėjo, kad tai neįmanoma, nes atliekos jau buvo sumaišytos su žemėmis. Todėl Marijampolės savivaldybės administracijai buvo surašytas nurodymas sutvarkyti apleistą teritoriją ir išvežti šiukšles.

“Pamatėme tik tas atliekas, kurios yra žemės paviršiuje, o kas yra užkasta giliau žemėje, nežinau. Nors tai apleista, medžiais apžėlusi sodyba, žemės paviršius visur buvo gana lygus, todėl neatrodė, kad ten galėtų būti šiukšlių buvimo vieta. Ir jokios oficialios informacijos apie šią teritoriją neturime”, - tvirtino K.Užuotas.

Pasak jo, kasmet jų darbuotojai kartu su seniūnais važinėja po seniūnijų teritorijas ir bando aptikti tokius galimus šiukšlynus. Tačiau apie šį, esantį vos už 100 metrų nuo intensyvaus eismo asfaltuoto kelio, niekas nė neprasitarė. Jeigu ne pretendentas į žemę, aplinkosaugininkų tokia informacija taip ir nebūtų pasiekusi.

Kiti 50 sąvartynų dingo Netoli Meškučių gyvenantis Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento direktorius Vidas Pielikis buvo atviras - tai, kas dabar matyti žemės paviršiuje, yra tik šiukšlių “ledkalnio” viršūnė. Anot jo, apie 1987 metus tuometinis tarybinis ūkis technikumas šalia Meškučių pradėjo statyti didžiulę daržovių saugyklą. Jai įrengti prireikė molio, jį kasė greta teritorijos, kurią dabar ketinama atiduoti kauniečiui. “Tuomet buvo iškastos didžiulės, gal kokių šešių metrų gylio duobės. O kai molio daugiau nebereikėjo, į jas buvo pradėtos versti šiukšlės - viskas, ko atsikratyti pageidavo vietos gyventojai ir pats tuometinis tarybinis ūkis technikumas”, - LŽ tvirtino V.Pielikis.

Pasak jo, niekas nekreipė dėmesio, kokios tai atliekos. Į tas pačias duobes buvo verčiama viskas: ir medžių šakos, ir senos nebenaudojamos padangos, ir nebepataisomi buities prietaisai, ir dar nežinia kas. Kai vienur susidarydavo šiukšlių kalnas, jas pastumdydavo buldozeriu, kad duobės prisipildytų tolygiai.

V.Pielikis teigė dabar jau neprisimenantis, kiek ten buvo duobių, bet jos galėjo užimti net ne vieną hektarą teritorijos.

Tai, kad šalia Meškučių kaimo buvo nelegalus šiukšlynas, prisiminė ir MAATC direktorius Antanas Mieliauskas. Pasak jo, kai prieš dešimtmetį Marijampolės savivaldybės teritorijoje buvo inventorizuojami nelegalūs šiukšlynai, tarp daugiau kaip penkiasdešimties jų buvo įrašytas ir esantis Meškučiuose. Tačiau kai po keleto metų buvo tikslinami

Skaičiavo tik veikiančius

Manoma, kad tai, kas yra šios apleistos sodybvietės paviršiuje - tik nedidelė dalis ten palaidotų atliekų.

Anatolijaus Lesnicko nuotrauka

R.Jonikaitis teigė girdėjęs, kad nugaišo kelios karvės, kurios ganėsi šalia apleistos sodybos, ten, kur buvo pieva. / Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Marijampolės savivaldybės valdininkas V.Pielikis apie buvusį šiukšlyną prisiminė tik tada, kai juo susidomėjo aplinkosaugininkai.

L.Vainiaus teigimu, per visą šalį buvo suskaičiuota apie tūkstantį nelegalių sąvartynų.

tokių šiukšlynų sąrašai, jo dokumentuose nebeliko. Minėtasis šiukšlynas nepateko tarp kitų šešių, tvarkomų Europos Sąjungos (ES) lėšomis, kai juose buvusios šiukšlės buvo surenkamos ir išvežamos į Panausupio sąvartyną. Tačiau A.Mieliauskas, kaip ir kiti specialistai, teigė nežinantis, kas nutiko dar 50 sąraše buvusių šiukšlynų.

Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir aplinkotvarkos departamento Aplinkos valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Anatolijus Lesnickas LŽ mėgino tikinti, kad detektyvo sąvartynų dingimo istorijoje esą įžvelgti nereikėtų, nes didžiausi šiukšlynai buvo sutvarkyti ES lėšomis, kitais esą pasirūpino merija.

mis ir užsėta žole. Tačiau dabar jau niekas nebegali garantuoti, ar iš ten nesklinda teršalai, nes jokie tyrimai nėra atlikti. Tačiau įtarimų, kad taip gali būti, yra. “Prisimenu, kaip nugaišo kelios karvės, kurios ganėsi šalia apleistos sodybos, ten, kur buvo pieva. Tąkart bandėme aiškintis jų kritimo priežastis.

Tačiau jos taip ir liko mįslė”, - spėliojo V.Narušis.

Tokių įtarimų teigė turįs ir kitas ilgametis veterinarijos gydytojas Rolandas Jonikaitis. Jis apgailestavo, kad prieš gerą dešimtmetį, kai nugaišo tos karvės, niekas šio fakto juridiškai nefiksavo, neišsiaiškino galvijų kritimo priežasčių. “Jei tai būtų buvę padaryta, šiandien nereikėtų spėlioti, ar tai tikrai saugi teritorija, kurioje galėtų gyventi žmonės”, - sakė R.Jonikaitis.

Anot jo, jeigu iš tikrųjų pretendentui ten bus skirtas žemės sklypas, naujasis sodybos šeimininkas turėtų gerai

lus sąvartynas. “Nė viename mūsų turimame dokumente nėra net užuominos, kad ten galėtų būti užkastas šiukšlynas”, - teigė I.Kneizevičienė. Valdininkė tik prisiminė, kad į žemę pretenduojantis kaunietis jai prasitarė, kad sklype, į kurį jam siūloma atkurti nuosavybės teises, yra šiukšlių. Tačiau tuomet niekam net į galvą neatėjo, kad ten ne šiaip šiukšlių pripilta, bet tai yra buvusio milžiniško nelegalaus sąvartyno vieta. “Žemės registre tai - laisva valstybinė žemė, kurioje suformuotas sklypas, į kurį gali būti perkelta žemės nuosavybė. Jeigu dokumentuose būtų fiksuota, kad tai - kažkada buvusio šiukšlyno teritorija, kur užkastos šiukšlės, toks žemės sklypas liktų valstybinis ir niekam nebūtų siūloma į jį atkurti nuosavybės. Jei tokia žemė priklausytų privatiems savininkams, jai taip pat turėtų būti taikomi apribojimai”, - tvirtino žemėtvarkos specialistė.

Gali būti pavojingų teršalų Daug metų veterinarijos gydytoju Meškučių apylinkėse dirbęs, dabar vienai žemės ūkio bendrovei vadovaujan-

Tikėtina, kad į didžiules duobes buvo metami ne tik seni baldai, įvairūs rakandai, medžių šakos, bet ir seni šaldytuvai, televizoriai, švininiai akumuliatoriai ir gyvsidabrio lempos. tis Marijampolės savivaldybės tarybos narys Vytautas Narušis LŽ teigė taip pat prisimenantis, kad toje vietoje, kur kaunietis panoro įkurti sodybą, iš tikrųjų buvęs didžiulis nelegalus šiukšlynas. Į jį tiek Meškučių, tiek gretimų kaimų gyventojai ir net tuometis tarybinis ūkis technikumas vertęs pačias įvairiausias atliekas. Todėl tikėtina, kad į didžiules duobes buvo metami ne tik seni baldai, įvairūs rakandai, medžių šakos, bet ir seni šaldytuvai, televizoriai, švininiai akumuliatoriai ir gyvsidabrio lempos.

Kiek vėliau šiukšlynas buvo tvarkomas - teritorija išlyginta, užpilta žemė-

pamąstyti, ar tai pati saugiausia vieta namui statyti ir žmonėms gyventi.

“Jau geriau tokios teritorijos išliktų valstybės žinioje, kaip ir tos, kur sovietmečiu buvo užkasami nuo įvairių pavojingų ligų nugaišę galvijai”, - tikino R.Jonikaitis.

Dokumentuose - nė žodžio Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėja Irena Kneizevičienė prisipažino, kad jai yra naujiena, jog kauniečiui siūlomame žemės sklype buvęs nelega-

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Tvarkys merija Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir aplinkotvarkos departamento Aplinkos valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas A.Lesnickas LŽ tikino, kad jis apie šiukšlyną prie Meškučių sužinojo tik tada, kai į savivaldybę kreipėsi aplinkosaugininkai. “Tai tebuvo užžėlusi apleista sodybvietė. Niekas nė neįtarė, kad ten gali bū-

Ne vienas LŽ žurnalisto kalbintas garbaus amžiaus kaimo žmogus tikino galintis papasakoti, kad kolūkių laikais didesnis ar mažesnis šiukšlynas buvęs beveik prie kiekvienos stambesnės gyvenvietės. Daug tokių nelegalių sąvartynų buvo ir prie fermų kompleksų. Žmonės neslėpė abejojantys, kad įvairios atliekos iš tikrųjų buvo surinktos ir iš ten išvežtos į oficialius sąvartynus.

“Buvo atsiųsti buldozeriai, atvežta keletas mašinų žemių, viskas užlyginta ir užsėta žole. Tai ir viskas, kas buvo padaryta tvarkant tokius šiukšlynus”, teigė prisistatyti nenorėjęs Meškučių kaimo gyventojas.

Kad taip galėjo būti pasielgta, neslėpė ir MAATC direktorius A.Mieliauskas, kiti kalbinti valdininkai. “Tokių žemėje paslėptų šiukšlynų gali būti ten, kur dar yra likę laisvų valstybinės žemės sklypų, nes, žinodami apie tokią padėtį, vietos gyventojai jų nenorėjo”, - sakė A.Mieliauskas. Jis neslėpė, kad šis prie Meškučių atsivėręs senas šiukšlynas - pirmas toks surastas Marijampolės apskrityje. Tačiau jis gali būti ne paskutinis. Kiek jų dar paaiškės, kol kas dėl to niekas nesuka galvos. Žinoma tik tiek, kad prieš gerą dešimtmetį tokių nelegalių sąvartynų vien Marijampolės savivaldybės teritorijoje buvo 57.

Pasak Lietuvos žaliųjų judėjimo “Atgaja” aktyvisto Lino Vainiaus, prieš pradedant Lietuvoje diegti naują atliekų tvarkymo sistemą per visą šalį buvo suskaičiuota apie tūkstantį nelegalių sąvartynų. Tačiau tuomet daugiausia buvo skaičiuojami tik tie, kurie dar veikė.

Daugeliui jų tvarkyti buvo skirta ES lėšų. Kuriuos iš jų tvarkyti ES lėšomis, o kuriuos - iš pačių savivaldybių biudžetų, sprendė pačios savivaldybės.

Kaip LŽ patikino ir Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Raimonda Karnackaitė, tokių atliekomis užterštų teritorijų tvarkymas yra kiekvienos savivaldybės rūpestis ir kiekviena tai daro, kaip išmano. “Ministerija savivaldybėms aplinkos teršimo šaltiniams šalinti gali nebent skirti lėšų. Pagal Aplinkos apsaugos rėmimo programos finansavimo kryptis kitiems metams savivaldybėms iš viso yra numatyta 2 mln. litų. Savivaldybės šios programos lėšų naudojimo tarybai iš viso pateikė 12 paraiškų aplinkos teršimo šaltiniams šalinti. Bendra prašoma suma yra per milijoną litų”, - LŽ sakė R.Karnackaitė. Ji neslėpė, kad iš tiesų lėšų poreikis yra kur kas didesnis, tad savivaldybėms pagrindiniu tokių darbų finansavimo šaltiniu turėtų būti ES skiriamos lėšos.

•

PANEIGIMAS Dienraščio “Lietuvos žinios” 2012 metų vasario 29 dienos numeryje ir portale www.lzinios.lt publikuotame Dariaus Kuolio straipsnyje “Gyvuok, Tarybų Lietuva!” pateiktas teiginys, kad TV3

Žinių tarnybai vadovauja tiesiogiai D.Dabašinsko kuruotas VSD pareigūnas Sigitas Babilius, pagal saugumo užsakymus manipuliuojantis lietuvių viešąja nuomone, neatitinka tikrovės.

12

2012 11 09 Lietuvos žinios

Sportas

R.Giedraitis į “Lietkabelį”

Škotijos futbolas tikisi atgimimo

Treneris R.Giedraitis.

Erlendo Bartulio nuotrauka

Lietuvos krepšinio lygos (BEKOLKL) čempionate antrą pergalę penktosiose rungtynėse iškovojo Klaipėdos “Neptūnas”. O dvi iš keturių kovų laimėjęs Panevėžio “Lietkabelis” pastiprino trenerių štabą.

Klaipėdiečiai užvakar namie 92:71 (25:17, 25:15, 26:17, 16:22) nugalėjo į vienuoliktąją poziciją smuktelėjusią turnyro debiutantę Kauno ekipą “LSUBaltai”. Po šios pergalės “Neptūnas” pakilo į aštuntąją vietą dvylikos komandų turnyre. Nugalėtojų gretose rezultatyviausiai rungtyniavo Martynas Mažeika (23 tšk.), Vytautas Šarakauskas (15 tšk.), Deividas Gailius ir Martynas Andriuškevičius (po 10 tšk.). Svečiams daugiausia taškų pelnė Taurantas Tamošiūnas (24 tšk.) ir Vidmantas Sragauskis (17 tšk.). Šiandien vyks vienos LKL rungtynės Klaipėdoje Palangos “Palanga” stos prieš Kėdainių “Nevėžį” (pradžia 17 val.). Šeštadienį numatytos trys kovos: “Lietkabelis” - LKL bronzinis prizininkas Prienų “Prienai” (16 val.), Pasvalio “Pieno žvaigždės” - Utenos “Juventus” (17.15 val.), Vilniaus “Sakalai” - Šiaulių “Šiauliai Triobet” (19.15 val.).

Prieš rytdienos rungtynes su labai rimtais varžovais “Lietkabelio” komandą papildė treneris Robertas Giedraitis. Panevėžio klubas pasikvietė jį, nes komandos laukia sunkus išbandymas - šį mėnesį jai dar teks žaisti net 7 rungtynes. Nemažą trenerio darbo patirtį turintis R.Giedraitis eis Panevėžio klubo stratego Žydrūno Valuckio asistento pareigas.

R.Giedraitis visą savo krepšininko karjerą praleido “Šiauliuose”. Jis yra daugiausia rungtynių LKL čempionate žaidęs, daugiausia perėmęs kamuolių ir daugiausia rezultatyvių perdavimų atlikęs krepšininkas.

Trenerio karjerą R.Giedraitis irgi pradėjo “Šiauliuose” (2005 m.), vėliau vadovavo “Juventus” komandai. “Lietkabelis” - trečiasis klubas jo karjeroje.

LKL čempionate pirmauja visas penkias pergales iškovoję “Prienai”. Be pralaimėjimų žengia ir mažiau rungtynių žaidę LKL vicečempionas Vilniaus “Lietuvos rytas”, šalies čempionas Kauno “Žalgiris” bei “Šiauliai Triobet”.

•

LKL LENTELĖ (rungtynės, pergalės, pralaimėjimai, taškų skirtumas) 1. Prienai 2. Lietuvos rytas 5. Žalgiris 4. Šiauliai Triobet 5. Juventus 6. Pieno žvaigždės 7. Lietkabelis 8. Neptūnas 9. Sakalai 10. Nevėžis 11. LSU-Baltai 12. Palanga

LŽ

5 3 2 3 4 4 4 5 4 5 5 6

5 3 2 3 3 2 2 2 1 1 1 0

0 0 0 0 1 2 2 3 3 4 4 6

1 53 73 60 24 56 34 8 -18 -42 -81 -79 -188

“Celtic” (dryžuota apranga) kantriai atmušinėjo “Barcelona” atakas ir sulaukė savo šanso. / Reuters-Scanpix nuotraukos VILMANTAS REMEIKA

Anglijos klubas “Manchester United” laimėjo visas ketverias UEFA Čempionų lygos H grupės rungtynes ir tiesiausiu keliu nužygiavo į turnyro aštuntfinalį.

Jau anksčiau vietas ten užsitikrino portugalų “Porto” ir ispanų “Malaga”.

Išankstinį bilietą į aštuntfinalį Mančesterio klubui lėmė pergalė Portugalijoje 3:1 prieš komandą “Braga”.

Blankokai rungtyniavusi “Man United” ekipa iki 80 minutės atsiliko 0:1, bet staiga pabudo ir, pelniusi tris įvarčius, šventė ypatingą pergalę.

Vietą aštuntfinalyje galėjo užsitikrinti ir ispanų “Barcelona”, tačiau ji svečiuose 1:2 sensacingai pralaimėjo Škotijos čempionui Glazgo “Celtic” ir G grupėje dar turės įrodyti savo vertę.

Sulaukė šanso Kad “Celtic” gali mesti iššūkį Ispanijos futbolo korifėjui, įrodė ankstesnės rungtynės Barselonoje. Tuomet “Barca” išplėšė pergalę 2:1 tik po Jordi Albos įvarčio ketvirtąją teisėjo pridėto laiko minutę.

Namie “Celtic” naudojo tokią pat taktiką kaip ir Barselonoje - kantriai gynėsi ir laukė savojo šanso. Škotai turėjo užtektinai kantrybės - jie kamuolį valdė 28 proc. laiko, kai svečiai kontroliavo net 72 procentus. Tačiau “Barca” “degė” praradusi budrumą gynyboje. 21 minutę po kampinio galva įvartį pelnė “Celtic” legionierius iš Kenijos Victoras Wanyama. Toliau šeimininkai vėl kruopščiai gynėsi, o 83 minutę nuo gynėjų pabėgęs Tony Wattas smūgiavo tiksliai ir sukėlė ekstazę 55 tūkstančiams aistruolių.

Per teisėjo pridėtą laiką rezultatą dar sušvelnino Lionelis Messi, bet svečių tai neišgelbėjo. Pažymima, kad šiose rungtynėse Barselonos komandai skaudžiai atsiliepė traumuotų vidurio gynėjų Gerardo Pique ir Carleso Puyolio netektys.

Juos gynybos širdyje pakeitė Bartra ir Javieras Mascherano - žemesni ir smulkesnio sudėjimo žaidėjai.

“Galime įsigyti aukštų gynėjų, bet man ir taip smagu žiūrėti, kaip žaidžiame. Mes tiesiog galime gynėjų netektis

Peršalusį komandos draugą pakeitęs C.Pizarro (“Bayern”) varžovus nubaudė trimis įvarčiais. kompensuoti daug atakuodami”, - sakė “Barcelona” treneris Tito Vilanova. “Šis vakaras - man vienas nuostabiausių karjeroje. Įveikėme geriausią pasaulio komandą. Tai nuostabu”, po pergalės švytėjo “Celtic” treneris Neilas Lennonas. Škotijos klubą treniruojantis šiaurės airis vylėsi, kad ši pergalė simbolizuos škotų futbolo atgimimą: “Tai nuostabią futbolo istoriją turinti šalis, bet pastaruoju metu ji išgyveno nuopuolį. Vienas iš dviejų superklubų Glazgo “Rangers” po bankroto atsi-

Rezultatas buvo 2:2, kai paskutinėmis susitikimo sekundėmis šeimininkai kėlė kampinį. Tokia situacija yra britiško futbolo “arkliukas”, bet mažai kas tikėjo, kad Anglijos komandos herojumi taps 21 metų legionierius iš Nigerijos Victoras Mosesas. Vos 177 cm ūgio afrikietis iššoko aukščiau už visus ir galva pelnė pergalingą įvartį. “Šachtar” komandai beliko kaltinti save. Galbūt - vartininką Andrijų Piatovą, varžovams padovanojusį du įvarčius. Iš pradžių smūgiuodamas kamuolį A.Piatovas pataikė į Fernando Torresą, ir kamuolys įskriejo į vartus.

Vėliau dar vienas A.Piatovo bandymas išmušti kamuolį į aikštės vidurį baigėsi perdavimu varžovams, ir šių saugas Oskaras už neapdairumą nubaudė “Šachtar” komandą dar vienu įvarčiu.

“Skaudu taip pralaimėti, nes buvome geresnė komanda, - pareiškė “Šachtar” treneris Mircea Lucescu. - Bet dar turime dvejas rungtynes ir esu visai ramus, nes matau, kad mano komanda žaidžia puikiai.”

Privertė šokti Solidžiausią žaidimą trečiadienį demonstravo F grupės lyderis Miuncheno “Bayern”, namie 6:1 sutriuškinęs Prancūzijos klubą “Lille”. Jau pirma-

N.Lennonas: “Šis vakaras - man vienas nuostabiausių karjeroje. Įveikėme geriausią pasaulio komandą. Tai nuostabu.” dūrė ketvirtojoje lygoje, rinktinė laimi vis rečiau. Tikiuosi, kad ši pergalė padės atsigauti Škotijos futbolui.” Įdomu, kad šių rungtynių išvakarėse Škotijos futbolo asociacija nutraukė sutartį su nacionalinės rinktinės treneriu Craigu Leveinu. Pagrindiniais pretendentais jį pakeisti įvardijami N.Lennonas ir Gordonas Strachanas.

Vartininko fiasko Ukrainos čempionas Donecko “Šachtar” šį sezoną pradėjo 18 nepralaimėtų rungtynių serija. Bet užvakar Donecko komanda apmaudžiai suklupo Anglijoje, ji 2:3 pralaimėjo dabartinei Čempionų lygos taurės savininkei Londono komandai “Chelsea”.

me kėlinyje Vokietijos komanda pelnė net 5 įvarčius ir sugniuždė varžovus.

34-erių legionieriui iš Peru Claudio Pizarro pakako 15 minučių, kad pelnytų “Hat-tricką” (tris įvarčius). Įdomu, kad “Bayern” pagrindinis puolėjas Mario Mandžukičius prieš rungtynes peršalo, tad treneris Juppas Heynckesas suteikė jam poilsio ir atlikti jo funkcijas patikėjo C.Pizarro.

Po vieno įvarčių perujietis drauge su komandos draugais brazilais Dante ir Rafinha greta aikštės sušoko trumpą šokį. “Viskas buvo nuspręsta dar prieš rungtynes. Dantei ir Rafinhai prižadėjau įmušęs įvartį sušokti su jais brazilišką šokį”, - paaiškino C.Pizarro.

•

E GRUPĖ “Juventus” - “Nordsjaelland” 4:0 (3:0).

Turinas, 27 789 žiūrovai. Teisėjas - Aleksandaras Stavrevas (Makedonija). Įvarčiai - Claudio Marchisio (6), Arturo Vidalis (23), Sebastianas Giovinco (37), Fabio Quagliarella (75).

“Chelsea” - “Šachtar” 3:2 (2:1).

Londonas, 41 067 žiūrovai. Teisėjas Carlosas Velasco (Ispanija). Įvarčiai - Fernando Torres (6), Oscaras (40), Victoras Mosesas (90+4); Willianas (9 ir 47).

TURNYRO LENTELĖ (pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai) 1. Chelsea 2 1 1 10:6 7 2. Šachtar Donetsk 2 1 1 7:5 7 3. Juventus 1 3 0 8:4 6 4. Nordsjaeland 0 1 3 1:11 1 F GRUPĖ “Bayern” - “Lille” 6:1 (5:0).

Miunchenas, 68 000 žiūrovų. Teisėjas Ovidiu Hateganas (Rumunija). Įvarčiai Bastianas Schweinsteigeris (5), Claudio Pizarro (18, 28 ir 33), Arjenas Robbenas (23), Toni Kroosas (66); Salomonas Kalou (57).

“Valencia” - Barysavo BATE 4:2 (2:0).

Valensija, 22 795 žiūrovai. Teisėjas - Tomas Hagenas (Norvegija). Jonas (26), Roberto Soldado (29 iš 11 m), Sofiane Feghouli (51 ir 86); Renanas Bressanas (53), Dmitrijus Mozolevskis (83).

1. Bayern 3 0 1 10:5 9 2. Valencia 3 0 1 10:4 9 3. BATE 2 0 2 8:9 6 4. Lille 0 0 4 2:12 0 G GRUPĖ “Benfica” - “Spartak” 2:0 (0:0).

Lisabona, 36 448 žiūrovai. Teisėjas - Florianas Meyeris (Vokietija). Įvarčiai - Oscaras Cardozo (55 ir 69).

“Celtic” - “Barcelona” 2:1 (1:0).

Glazgas, 55 283 žiūrovai. Teisėjas - Bjornas Kuipersas (Olandija). Įvarčiai - Victoras Wanyama (21), Tony Wattas (83); Lionelis Messi (90+1).

1. Barcelona 3 0 1 8:5 9 2. Celtic 2 1 1 6:5 7 3. Benfica 1 1 2 3:4 4 4. Spartak 1 0 3 6:9 3 H GRUPĖ Klužo CFR - “Galatasaray” 1:3 (0:1).

Klužas, 16 232 žiūrovai. Teisėjas - Williamas Collumas (Škotija). Įvarčiai - Modou Sougou (53); Burakas Yilmazas (18, 61 ir 74).

“Braga” - “Manchester United” 1:3 (0:0).

Braga, 15 388 žiūrovai. Teisėjas - Felixas Brychas (Vokietija). Įvarčiai - Alanas (51 iš 11 m); Robinas van Persie (80), Wayne’as Rooney (84 iš 11 m), Javieras Hernandezas (90+2).

1. Man United 4 0 0 9:4 12 2. Galatasaray 1 1 2 4:5 4 3. CFR 1 1 2 5:6 4 4. Braga 1 0 3 5:8 3

2012 11 09 Lietuvos žinios

Sportas

13

Pralaimėjo turkams Vilniaus “Lietuvos ryto” komandos kraityje po pirmojo Eurolygos rato lieka vos 1 pergalė ir 4 pralaimėjimai.

Vakar D grupės 5 turo rungtynėse vilniečiai namie neatsilaikė prieš Turkijos klubą Stambulo “Besiktas” - 67:73 (20:17, 13:16, 15:16, 19:24).

Po 20 minučių žaidimo švieslentėje degę skaičiai atspindėjo aikštėje vyravusią kovą - 33:33. Tačiau antroji rungtynių dalis “Lietuvos rytui” prasidėjo nesėkmingai. Stambulo ekipa per dviejų su puse minučių atkarpą pelnė 8 taškus be atsako ir atitrūko 41:33. Nuo šio momento šeimininkai taip ir nebepavijo svečių. Tai buvo trečioji “Besiktas” pergalė per penkis susitikimus.

Vilniečiai vakar nesulaikė “Besiktas” įžaidėjo amerikiečio Curtiso Jerrellso.

Jis per 36 minutes pelnė 25 taškus, atkovojo 7 kamuolius ir atliko 3 rezultatyvius perdavimus. 13 taškų prie pergalės pri-

dėjo Damiras Markota, 10 - Vladimiras Dašičius, 8 - Serhatas Cetinas.

“Lietuvos ryto” gretose rezultatyviausiai žaidė komandos kapitonas Steponas Babrauskas, pelnęs 14 taškų. Nemanja Nedovičius įmetė 11, Renaldas Seibutis 9, Mindaugas Katelynas 8, Predragas Samardžiskis ir Dejanas Ivanovas - po 7 taškus.

Per kitas D grupės rungtynes vakar užfiksuotas netikėtas rezultatas.

Maskvos CSKA namie net 21 taško skirtumu - 60:81 (19:17, 16:21, 13:25, 12:18) pralaimėjo “Barcelona” komandai. Nugalėtojų ekipos įžaidėjas Šarūnas Jasikevičius aikštėje praleido 7 minutes, per jas taškų nepelnė (prametė dvitaškį ir du tritaškius), atkovojo 2 kamuolius.

Kitas Eurolygos rungtynes “Lietuvos rytas” žais su CSKA komanda lapkričio 15 d. Vilniuje. Maskvoje Lietuvos vicečempionai pralaimėjo 73:75.

•

LŽ

“Lietuvos ryto” kapitonas S.Babrauskas (antras iš dešinės) vakar buvo rezultatyviausias savo komandoje.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Išmušė jaunųjų talentų valanda

Į “Žalgirį” šaus Eurolygos snaiperiai SAULIUS RAMOŠKA

Eurolygos reguliariojo sezono C grupės pirmasis ratas šiandien baigsis stipriausių grupės klubų visas keturias pergales iškovojusio Kauno “Žalgirio” ir sykį pralaimėjusio Stambulo “AnadoluEfes” (Turkija) - dvikova.

TURNYRO KOVOS

M.Sakalauskas (dešinėje) pusantrų metų gydėsi rankos traumą, kurią patyrė 2011 metų kovą Vilniuje vykusiame K-1 organizacijos Europos Didžiojo prizo turnyre. / LŽ archyvo nuotrauka SAULIUS RAMOŠKA

Anglijos, Japonijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Kazachstano, Olandijos ir Vokietijos atstovams rytoj Vilniuje teks pajusti atjaunėjusios Lietuvos bušido rinktinės galią.

Lapkričio 10 dieną “Siemens” arenoje vyksiančiame tradiciniame bušido turnyre “Hero’s 2012” žiūrovai išvys dvylika intriguojančių kovų.

Pagrindinėje vakaro kovoje dėl “King of Kings” (KOK) Europos čempiono diržo 27 metų Lietuvos atstovas Mindaugas Sakalauskas susigrums su 2011 metų Europos čempionu 31-metų lenku Tomaszu Szczepkowskiu. Po sunkios rankos traumos į ringą grįžtantis kaunietis M.Sakalauskas nusiteikęs atimti čempiono diržą iš 115 kg sveriančio dabartinio jo savininko, garsėjančio agresyvumu, permaininga taktika ir nokautuojančiu smūgiu.

2011 metų kovą Vilniuje surengtame turnyre Mindaugui lūžo ranka ir nosis.

Jis iškentė operaciją, per kurią rankos kaulas suveržtas šešiais varžtais ir sutvirtintas specialia plokštele. Pusantrų metų gydęsis žaizdas M.Sakalauskas savo žiūrovų akivaizdoje tikisi įveikti pernai iškilusią lenkų žvaigždę.

“Traumas jau išsigydžiau, - dvikovos išvakarėse sakė 15 kg už lenką lengvesnis M.Sakalauskas. - Sieksiu įrodyti, kad galiu kovoti taip, kaip ir anksčiau.

Laukia rimtas iššūkis, galvoju tik apie pergalę.”

Ne mažiau emocijų žiūrovams turėtų pasiūlyti ir garsiojo Japonijos kovos menų klubo “Uruno Dojo” atstovas Toshihiro Shimizu. Jis kovos su Ignu Barysu. Į Vilnių atskridęs svečias nusiteikęs laimėti. Šių sportininkų akistata buvo numatyta rugsėjo mėnesį Japonijoje, tačiau gydytojai uždraudė lietuviui kovoti (I.Barysui šių metų gegužę atlikta menisko operacija - red.). Ignui atsisakius kovos japonai įtūžo. Pasak Lietuvos bušido federacijos prezidento Donato Simanaičio, japonai šioje situacijoje įžvelgia didelę intrigą, todėl jų spaudoje akcentuojama būtent ši dvikova.

Rafaelis Pašajevas - Sergejus Panko (Latvija) Mindaugas Veržbickas - Tyrenas Palmeris (Didžioji Britanija) Deividas Danyla - Eliaszas Jankowskis (Lenkija) Tadas Šapoka - Tolegenas Akylbekovas (Kazachstanas) Karolis Liukaitis - Grzegoszas Lenartas (Lenkija) Tomas Pakutinskas - Marcas Blaauwas (Olandija) Martynas Knyzelis - Uku Jurjendalis (Estija) Teodoras Aukštuolis - Hendrikas Oschmannas (Vokietija) Matas Stebuliauskas - Zauras Dzavadovas (Latvija) Maksimas Nevolia - Scottas Stribblingas (Didžioji Britanija) Ignas Barysas - Toshihiro Shimizu (Japonija) Mindaugas Sakalauskas - Tomaszas Szcepkowskis (Lenkija)

“Dar jaučiu traumos pasekmes, bet stengiuosi apie tai negalvoti”, - tikino 20-metis I.Barysas, šiais metais apsigynęs Kudo meistro juodąjį diržą pas patį Kudo stiliaus įkūrėją ir meistrą iš Japonijos Jakucho Azuma Takashi. Šeštadienį “Siemens” arenoje žiūrovai neišvys nuolatinių šių turnyrų dalyvių - Remigijaus Morkevičiaus, Egidijaus Valavičiaus ir Petro Markevičiaus. “Atėjo kartų kaitos metas. Jaunoji gvardija dar įdomesnė publikai”, - sakė D.Simanaitis. Iš jaunųjų talentų jis išskyrė 19-metį Matą Stebuliauską, kuris vasaros pradžioje Kazachstane jau pirmajame raunde nokautavo daugkartinį Kazachstano imtynių čempioną Muhamedą Azirbajevą. Tačiau D.Simanaitis neslepia, jog rytoj Vilniuje nekovosiantys patyrę Lietuvos sportininkai dar ketina grįžti į sostinės ringą. Apie sugrįžimą mąsto net Kęstutis Smirnovas, kurio jau seniai nematėme kovojančio.

•

Šiandien Stambule “Žalgirio” krepšininkai bandys pratęsti istorinį pasirodymą Eurolygos turnyre. Pirmą kartą keturiomis pergalėmis svarbiausią Europos klubų turnyrą pradėję Lietuvos čempionai Stambule neketina sustoti. Šį sezoną “Žalgiris” išvykoje triumfavo žaisdamas su Vitorijos “Caja Laboral” ir titulą ginančiu Pirėjo “Olympiakos”.

Tačiau prieš penktas grupės rungtynes žalgiriečių treneris Joanas Plaza pirmą kartą buvo labai susirūpinęs - šią savaitę jo auklėtiniai visi kartu nesitreniravo nė sykio. Dėl nugaros skausmų kamuolio į rankas neėmė Darjušas, dėl sumušto kelio Kšištofas Lavrinovičius. Problemų dėl skrandžio turi Marko Popovičius, o Tremmellui Dardenui sumušta koja.

“Tai nėra gerai. Tokia gausybė traumų sunkina mūsų galimybes išsaugoti lyderių pozicijas visuose čempionatuose, kuriuose dalyvaujame, - teigė J.Plaza, kurio auklėtinių dabar laukia ketverios rungtynės išvykoje. - Tačiau Stambule privalėsime kovoti. Žaidėjai neturi manyti, kad kuris nors varžovas už juos geresnis.”

Pasak trenerio, komanda turi parodyti, jog gali kautis ir be kai kurių krepšininkų.

Turkai pralaimėjo pirmas rungtynes Milane “Emporio Armani” ekipai (75:80), bet netrukus galingai įsibėgėjo, pasiekė tris pergales ir pakilo į antrąją grupės vietą. Ir štai atėjo metas susigrumti su “Žalgiriu”.

Kauno komandai šiandien teks atlaikyti taikliausiai tritaškius (51 proc.).

Eurolygoje metančių Stambulo krepšininkų šturmą. “Anadolu Efes” ekipoje įspūdingai pirmuoju smuiku griežia ne vieną sezoną NBA praleidęs Jordanas Farmaras. Amerikietis vidutiniškai pelno 19 taškų, atkovoja 6,5 kamuolio, atlieka 5,8 rezultatyvaus perdavimo, jis taikliausiai Eurolygoje atakuoja iš trijų taškų zonos (10/13, 77 proc.). Šis gynėjas šiuo metu yra naudingiausias Eurolygos žaidėjas.

“Stambulo ekipa labai stipri, turi daug gerų žaidėjų, tris iš jų man yra tekę treniruoti”, - varžovus vertino “Žalgirį” treniruojantis ispanas J.Plaza.

Praeityje “Anadolu Efes” ekipos marškinėlius yra vilkėję du žalgiriečiai - M.Popovičius ir Oliveris Lafayette’as. Pastarasis prie Stambulo komandos prisidėjo praėjusio sezono antroje pusėje.

“Visada veikia dėsnis - jei prieš tave kovoja buvęs tavo žaidėjas, jis pelnys dvidešimt taškų. Bet būna ir atvirkščiai, - sakė “Žalgirio” treneris.

- Aš paprasčiausiai noriu, kad Oliveris darytų tai, ką daro visada. Ir jei krepšininkai atiduos visas jėgas, galėsime kovoti su bet kuria pasaulio komanda.”

•

“Anadolu Efes” gynėjas J.Farmaras (kairėje) - naudingiausiai Eurolygoje rungtyniaujantis žaidėjas. / AFP/Scanpix nuotrauka

14

2012 11 09 Lietuvos žinios

Istorija

Trijų žvalgybų agentas

Išdavęs ir išduotas 1914 metų lapkričio 18 dieną gimė Jonas Deksnys - vienas prieštaringiausių pokario išeivijos ir rezistencijos veikėjų. Šiandien prisiminkime, kaip jis, įsivėlęs į didžiųjų valstybių žaidimus, pasirinko gyvybę, o drauge - ir išdaviko lemtį.

ARAS LUKŠAS

V

ėjuotą ir žvarbią 1950 metų gruodžio 10-osios naktį jūros mūša į krantą prie Palangos išmetė guminę valtį. Iš jos iššokę trys vyrai susirinko mantą ir ėmėsi procedūros, kuriai rengėsi ne vieną mėnesį. Pirmiausia reikėjo supjaustyti valtį ir paslėpti skiautes taip, kad jų neaptiktų patruliuojantys sovietų pasieniečiai. O paskui, prisidengiant tamsa, judėti rytų link, į tą vietą, kur vyrus turėjo pasitikti kovos draugai.

Netrukus trijulė, gūždamasi nuo drėgno vėjo, kuris tiesiog smelkėsi į kaulus, patraukė į savo pirmą ir paskutinį žygį. Du britų žvalgybos mokykloje parengti agentai radistai - Algirdas Eugenijus Leichmanas-Rasa ir Povilas Janickis-Jūraitis - mąstė apie greitą susitikimą su Lietuvos partizanais ir nė nenujautė, kad jų palydovas, pasivadinęs Gintautu, MGB agentas, vedantis juos tiesiai į pražūtį. Vyrai nenumanė ir to, kad jie - jau ketvirta desantininkų grupė, neišvengiamai turėjusi patekti į priešo rankas. Kaip ir to, jog toks pat likimas lauks dar bent keturių panašių grupių. Mažai kas iš desantininkų vėliau sužinos, kad dėl jų pražūties kaltas buvęs bendražygis - tuomet priešo pusėje veikęs J.Deksnys.

Kas buvo J.Deksnys-Hektoras? Drąsus, bet vėliau palūžęs kovotojas, kokių Lietuvos pasipriešinimo istorijoje, deja, būta daug? Beatodairiškas avantiūristas, ieškojęs tik nuotykių ir nesukęs sau galvos dėl idėjinių ar moralinių principų? Profesionalus provokatorius? O gal didvyris, sąmoningai paaukojęs savo garbę ir reputaciją tam, kad Lietuvoje būtų išvengta dar didesnio kraujo praliejimo? Atsakyti į šiuos klausimus kiekvienas gali savaip. O mes, nemėgindami nei vertinti, nei teisti, pakalbėkime apie faktus.

Dūžtantis pasaulis J.Deksnio biografijos pradžia nežadėjo nei įdomaus, nei audringo gyvenimo. Ko galėjo tikėtis mokslų neragavęs septyniolikmetis vaikinukas iš balose, kemsynuose ir skurde skendinčio Tumasonių kaimo, prisiglaudusio prie pat Latvijos sienos, atbėgęs ieškoti laimės į Laikinąją sostinę? Tokių kaip jis buvo daug. Ir daugumos laukė panašios perspektyvos - juodas darbas, skurdus gyvenimas darbininkų priemiesčiuose. Jonas savo karjerą irgi pradėjo ne kitaip - tikrąja to žodžio prasme braidydamas po dvokiančias atmatas, mat jam pavyko įsitaisyti darbininku miesto kanalizacijos tarnyboje.

Ir vis dėlto J.Deksnio gyvenimas staiga ir radikaliai pakrypo kita linkme. Tai, matyt, lėmė dvi aplinkybės.

Pirmoji greičiau išorinė - 1934-aisiais, kai atvyko į Kauną, Jonas apsistojo rokiškėno skulptoriaus Juozo Mikėno namuose, kur jau gyveno šiek tiek anksčiau atvažiavęs jo vyresnysis brolis Juozas. Tačiau apie Juozą šiandien niekas nekalba, o štai Jonui buvo lemta patekti į istoriją.

Taigi, be žinomo skulptoriaus globos, staigų vaikinuko skrydį turėjo

J.Deksnys. / GAM ir

LŽ archyvo nuotraukos

lemti ir kitos, vidinės priežastys - nepaprasti jo gabumai ir imlumas.

Kaip kitaip paaiškinti, kad nepraėjus nė porai metų buvęs kanalizacijos darbininkas jau darbavosi kurjeriu, o vėliau - sąskaitininku britų elektrotechnikos bendrovėje “The Automatic Electric & Co”. Prieš tai jis sugebėjo su pagyrimu baigti suaugusiųjų gimnazijos penktą klasę, išlaikyti didžiąją dalį vidurinės mokyklos egzaminų ir išmokti anglų bei vokiečių kalbas.

Atitarnavęs kariuomenėje, J.Deksnys pasiprašė priimamas laisvu klausytoju į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos-matematikos fakultetą (laikyti visų brandos egzaminų taip ir nerado reikalo ar laiko). Čia jis pasižymėjo kaip itin stiprus matematikas, nuolat išlaikydavęs egzaminus įvertinimu “labai gerai”.

Desantininkų grupės vadovas J.Deksnys (prie žemės) MGB agentų-smogikų rankose.

1949 metų gegužė. rolis Drunga po dviejų dešimtmečių viename savo straipsnių prisimins: “Ne visi, bet daug kas 1940 metais pasijutome lyg gatvėje pamesti vaikai. Sugriuvo visi saugūs atrodę pylimai, už kurių mes nerūpestingai žaidėme gyvenimą. Nebeliko nieko, kas už mus pagalvotų ir pasakytų, kad tai ten ir taip reikia daryti. Liko tik klausimas - kodėl ir kaip? Atsakymą gi turėjome patys sau susirasti.”

Daugelis atsakymą rado greitai - su okupacija susitaikyti nevalia. Tad rudeniop, prasidėjus mokslo metams, iš krikščioniškosios pakraipos VDU studentų susibūrė pirmoji pogrindžio grupė, kuri žiemos pradžioje savo veiklą išplėtė ir į provinciją. Liberalių pažiūrų jaunimas vienijosi į Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą (LLKS). Tačiau rimčiausia pogrindžio jėga tapo buvusio Lietuvos pasiuntinio Vokie-

Sutikdamas bendradarbiauti su priešu, J.Deksnys įsivėlė į ilgą radijo žaidimą su britais.

Tai nebuvo nekalta, nes kiekviena išdaviko pasiųsta klaidinama radiograma stumdavo į pavojų žmonių gyvybes.

Tačiau, kaip knygoje “Pavargęs herojus” pažymi J.Deksnio biografiją tyrinėjęs Liūtas Mockūnas, po poros semestrų jo studijų knygelėje jau nebebuvo tokių įrašų - matyt, ir šis užsiėmimas per metus spėjo nusibosti. Jonui kur kas įdomiau buvo tiesiog lankyti patinkančias paskaitas, o dar labiau - dalyvauti studentų korporacijų “Baltija” ir “Jūra” veikloje. Beje, toks visuomeninis aktyvumas jam labai greitai atsirūgo.

Tai įvyko prasidėjus sovietinei okupacijai, kuri J.Deksniui, kaip ir daugeliui kitų jaunų nerūpestingų žmonių, buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. Jono bendramokslis, o vėliau pogrindžio laikų pažįstamas Ka-

tijoje Kazio Škirpos įkurtas ir įvairių pažiūrų politinius pabėgėlius subūręs Lietuvių aktyvistų frontas (LAF). Jis startavo Berlyne, o netrukus išplėtė veiklą ir į Lietuvą. LAF buvo bene gausiausia ir geriausiai organizuota antisovietinio pogrindžio jėga, todėl greitai tapo savotišku visų pogrindinių organizacijų “stogu”.

Tuo metu J.Deksnio pogrindžio veikloje buvo nematyti. Jis ramiai tebedirbo raštininku “Inturistu” pervadintoje Lietuvos turistų sąjungoje. Su LAF mūsų pasakojimo herojus susidūrė tik vėlų rudenį, jau kalėdamas Kauno IX forte. Ten jis pateko su daugybe kitų buvusių studentų organizacijų aktyvistų.

Nacių kalėjimuose Iš IX forto J.Deksnį išvadavo prasidėjęs SSRS ir Vokietijos karas. Matyt, paskatintas nelaisvės draugų pavyzdžio, jis iš karto įstojo į LAF ir per tris legalios organizacijos veiklos mėnesius nuo paprasto nario pakilo iki štabo administracijos skyriaus viršininko.

Toks šuolis atrodo gana keistas, nes Kaune, kitaip negu Berlyne, kur LAF struktūroje rado vietą įvairių pažiūrų veikėjai, dominavo krikščioniškųjų organizacijų atstovai. Taigi liberalių pažiūrų J.Deksniui iškilti čia buvo kur kas sunkiau nei kam kitam. Vis dėlto jis ne tik padarė karjerą organizacijos viduje, bet ir gavo tarnybą LAF įkurtos Laikinosios vyriausybės II skyriuje, kuris nagrinėjo komunistų bylas.

Toks staigus iškilimas tik dar kartą patvirtina J.Deksnio gebėjimą, esant reikalui, ir sieną galva pramušti. Tiesa, sėkmė jį lydėjo neilgai.

Laikinojoje vyriausybėje J.Deksnys dirbo apie tris savaites. Rugpjūtį naciai ją išvaikė, o netrukus likvidavo ir LAF. Jono gyvenime prasidėjo naujas nesėkmių ruožas, kuris, beje, galėjo baigtis tragiškai. Likvidavus LAF, J.Deksnys įsitaisė dirbti į vaistų sandėlį, bet ir šis po kelių mėnesių buvo uždarytas. Buvęs LAF ir LLKS aktyvistas liko be pajamų šaltinio, tad pinigų prasimanydavo retsykiais šį bei tą parduodamas juodojoje rinkoje. Suprantama, nacių valdžia už tokius dalykus nebūtų paglosčiusi, tačiau J.Deksnio laukė kur kas didesnė bėda - 1943 metais jis vos neatsidūrė Štuthofo koncentracijos stovykloje. Ir visai ne dėl spekuliacijos.

Tiesiog vokiečiai, keršydami už mobilizacijos į lietuvišką SS legioną sabotavimą, tų metų kovo viduryje suėmė ir įkalino Štuthofe didelę grupę lietuvių inteligentų. Būsimų kalinių sąraše buvo ir J.Deksnio pavardė. Tačiau išgelbėjo likimas: gestapininkai, atėję suimti LAF aktyvisto, paprasčiausiai nerado jo namie. Nuo tos akimirkos Jonui teko slapstytis. Bet ir vėl neilgam.

Iš ankstesnių įvykių matyti, kad sėdėti kaip pelė po šluota J.Deksnys negalėjo. Pavojai, kova, vaikščiojimas peilio ašmenimis - štai kas traukte traukė šį jauną vyrą. Kaip pasakoja jau minėtas L.Mockūnas, slapstydamasis Jonas dažnai užsukdavo pas savo buvusį globėją skulptorių J.Mikėną ir ten kartais sutikdavo rašytoją Kazį Borutą. Abu vyresnieji bičiuliai bandė paprotinti J.Deksnį, kad šis nekaišiotų pirštų tarp durų. “Ten, kur grumiasi du jaučiai, uodui nėra ko lįsti į tarpuragę, nes tave sutraiškys”, - sakydavęs jam K.Boruta. Tačiau J.Deksnys neklausė rašytojo ir toliau aktyviai kovojo prieš vokiečių planuojamą Lietuvos vyrų mobilizaciją į pagalbinius vermachto dalinius. “Lietuvis tokiomis sąlygomis negali užmerkti akių ir eiti vokiečių vedamas kažkur į rytus vokiečių pagalbinės tarnybos pavidale”, - 1944 metų balandžio 9-ąją skelbė J.Deksnio redaguojamas LLKS leidinys “Laisvės kovotojas”.

Nacių atsakymo į tokį pareiškimą ilgai laukti neteko. Po kelių dienų leidinio redaktorius su visu LLKS aktyvu buvo suimtas. Nuo tos dienos prasidėjo daugiau kaip metus trukusi jo epopėja po Vokietijos kalėjimus. Ji baigėsi tik 1945 metų balandžio 13 dieną, kai Bavarijos Bairoito kalėjimo, kuriame tuomet buvo laikomas Jonas, kalinius išvadavo amerikiečių kariuomenė.

Beprotiškas sumanymas J.Deksnį, vos atsidūrusį saugioje užuovėjoje - perkeltų asmenų stovykloje, vėl užvaldė troškimas veikti. Tiesa, veiklos tarp lietuvių pabėgėlių netrūko.

Kaip tik tuo metu sutelkę jėgas aktyvesni veikėjai mėgino atgaivinti gerokai gestapo apgenėtą Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą (VLIK).

Tačiau mūsų herojui to nepakako. O ir tarp VLIK veikėjų, kurių daugumą sudarė Jonui ne itin simpatingi krikščio-

2012 11 09 Lietuvos žinios

niškosios pakraipos atstovai, jis, regis, nesijautė komfortiškai. Ir štai 1945 metų vasarą J.Deksnys su bičiuliu Klemensu Bruniu nusprendė įgyvendinti sumanymą, kuris daugeliui “dipukų” atrodytų beprotiškas: nuvykti į sovietų okupuotą Lietuvą, susipažinti su esama padėtimi ir pamėginti užmegzti ryšius su vietos pogrindžiu.

Nesiimsime aprašinėti visų ilgos ir pavojingos kelionės peripetijų - tam prireiktų atskiro ilgo pasakojimo. Pasakysime tik tiek, kad abu atvykėliai tų pačių metų lapkričio 28 dieną Kaune susitiko su būsimu Pietų Lietuvos partizanų srities vadu Juozu VitkumiKazimieraičiu. Per susitikimą, apie kurį nieko nežinojo nei išeivijos organizacijos, nei perkeltų asmenų stovyklas akylai stebėjusios Vakarų slaptosios tarnybos, buvo nutarta kiek įmanoma greičiau įkurti bendrą pasipriešinimo vadovybę.

Turbūt nereikia nė sakyti, kad ginkluoto pasipriešinimo Lietuvoje mastas padarė J.Deksniui didžiulį įspūdį.

Tad jau keliaudamas atgal iš okupuotos tėvynės jis puoselėjo planus sugrįžti į Lietuvą dar kartą ir organizuoti bendrą pasipriešinimo vadovybę. Štai tada rezistentas pirmą kartą akis į akį susidūrė su britų žvalgyba.

Išgirdę Jono pasakojimus apie Lietuvoje veikiantį galingą antisovietinį pasipriešinimą ir jo ketinimus dar sykį vykti tėvynėn, anglai nutarė pasinaudoti šia situacija ir pasitelkti rezistentą kaip neblogą žvalgybinės informacijos kanalą. Jie susirado J.Deksnį ir pasiūlė šiam nedidelę finansinę paramą bei radijo šifrus. Deja, patyrę žvalgybos vilkai nė nenumanė, kad, pastumdami lentoje lietuvį pėstininką, pradeda lošti neišlošiamą partiją.

Antrą kartą į Lietuvą J.Deksnys atvyko 1946 metų gegužės 2 dieną.

Svarbiausia žinia, kurią jis turėjo perduoti Lietuvos partizanams, buvo pasiūlymas įkurti Vyriausiąjį Lietuvos atstatymo komitetą (VLAK), kaip politinį pasipriešinimo vadovybės centrą, ir Bendrąjį demokratinio pasipriešinimo sąjūdį (BDPS), kaip karinę jo vadovybę. Kitaip sakant, VLIK ir komiteto vadovybė turėjo likti šio proceso nuošaly.

Gegužės 31-ąją toks pasiūlymas ir raginimas kuo greičiau sudaryti Vyriausiąją partizanų vadovybę nuskambėjo per svečio susitikimą su Lietuvos partizanų Tauro apygardos vadu Zigmu Drunga-Mykolu.

Erelis pradeda ir laimi Štai tada ir prasidėjo didysis žaidimas. Beveik tuo pat metu su Tauro apygardos vadovybe ryšius užmezgė ir Erelio slapyvardžiu prisidengęs Aukštaitijos partizanų organizacijos atstovas, Vilniuje veikusio Vienybės komiteto narys Juozas Markulis. Tuomet dar niekas nė neįtarė, kad tariamas rezistentas Erelis - vienas pavojingiausių MGB agentų ir provokatorių.

Savo juodą darbą - perimti visą Lietuvos pasipriešinimo vadovybę - J.Markulis buvo pradėjęs jau anksčiau. Balandžio mėnesį per Pietų ir Rytų Lietuvos partizanų vadų susitikimą Erelis mėgino įpiršti vadinamąją pasyvaus pasipriešinimo idėją, tačiau jai nepritarta. Todėl J.Deksnio pasirodymas MGB maitvanagiui tapo geriausia dovana.

Birželio 6-ąją Tauro apygardos Geležinio Vilko štabe vykusiame pasitarime pasiuntinys iš Vakarų paragino įkurti VLAK, o VLIK palikti tik užsienio delegatūros funkciją. Partizanų vadai, suprasdami tokį siūlymą kaip bendrą Vakaruose suformuotą poziciją, su tuo sutiko. Maža to, J.Deksnio pasiūlymu atlikti VLAK uždavinius, kol jis bus visiškai suformuotas, įpareigotas tariamas Vienybės komitetas, kuriam vadovauti paskirtas J.Markulis Net sunku patikėti, kaip lengvai J.Deksnys prarijo Erelio jauką. Jis ap-

Istorija

15

nedrinas, raminamosios ir užmigti neleidžiančios tabletės), taip pat kalio cianido nuodai. Išsilaipinę žvalgai skubiai supjaustė gumines valtis, paslėpė jas krūmynuose ir leidosi miškais. Per savaitę žvalgai nusigavo iki Darbėnų valsčiaus Želvių kaimo. Tai, kas ten atsitiko gegužės 7-ąją, KGB slėpė keturis dešimtmečius.”

MGB rankose

MGB agentą Erelį demaskavęs Lietuvos partizanas J.Lukša.

MGB agentas ir provokatorius J.Markulis (Erelis), per J.Deksnį perėmęs bendros Lietuvos pogrindžio vadovybės kontrolę. / LCVA nuotrauka

MGB agentų-smogikų grupė, dalyvavusi suimant 1949 metų gegužės 1-ąją Lietuvos pajūryje išsilaipinusius desantininkus. sigyveno J.Markulio namuose Vilniuje ir paprašė šio pagalbos surengti čia pogrindžio vadų pasitarimą. Susitikimas įvyko rugpjūčio 12 dieną. Per jį MGB provokatorius jau buvo pristatytas kaip VLAK pirmininkas ir Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) vadovas. Nuo tos akimirkos tiek BDPS, kaip politinę rezistentų Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo vadovybę, tiek patį J.Deksnį visiškai kontroliavo priešas.

Iš misijos Lietuvoje Jonas grįžo ne vienas. Drauge su juo į Vakarus atvyko ir partizanų atstovas Antanas. Niekas nė nenumanė, kad tariamas Lietuvos pogrindžio veikėjas iš tiesų yra MGB agentas Lavrentijus Maksimovas. Taip ir J.Deksnys, ir jį kuruojantys britai vis labiau painiojosi sovietų saugumo rezgamame voratinklyje.

Perspėti į Vakarus sugrįžusio J.Deksnio nebuvo kaip. Nors svečius globojęs partizanas Juozas Lukša-Daumantas netruko išsiaiškinti, kas iš tikrųjų yra J.Markulis, pogrindininkai neturėjo nei radijo siųstuvo, nei kokių nors adresų. Taigi MGB paleista mėsmalė sukosi vis greičiau, laukdama naujų aukų.

Susitikti su J.Deksniu J.Lukšai pavyko tik 1947 metų gegužę Lenkijos Gdynės mieste. Tuomet jis sužinojo apie tikruosius Erelio tikslus, tačiau MGB čiuptuvai jau puikiai veikė ir be šio savo darbą atlikusio agento. Beje, kaip tik per susitikimą Gdynėje

Toks staigus iškilimas tik dar kartą patvirtina J.Deksnio gebėjimą, esant reikalui, ir sieną galva pramušti. Tiesa, sėkmė jį lydėjo neilgai.

J.Deksnys įteikė J.Lukšai pirmąją britų paramą - 1200 dolerių. Už tai partizanas perdavė anglams sovietinių dokumentų pavyzdžių, o saviškiams Lietuvos Romos katalikų laišką popiežiui Pijui XI, pogrindžio spaudos, dokumentų, nuotraukų, dainų rinkinių, išvežtųjų į Sibirą sąrašus ir įgaliojimus J.Deksniui atstovauti Lietuvos rezistencijai užsienyje.

Paskutinė misija Susitikimas Gdynėje puikiai atspindėjo Lietuvos rezistentų ir britų žvalgybos santykius. Duodi - ir gauni, o visa kita yra jau jūsų, ne mūsų reikalas. Toks buvo pagrindinis britų principas. Plečiantis šaltajam karui mūsų rezistentai, žinoma, gaudavo ir britų, ir amerikiečių žvalgybos paramos, bet tik mainais į juos dominančią informaciją. 1948-aisiais anglų žvalgybininkas Alexanderis McKibbinas (beje, jis ir sumanė panaudoti Baltijos šalių rezistentus žvalgybos tikslams) jau aiškiai leido suprasti, kad sudarant bet kokius mainus svarbiausi yra ne lietuvių, o britų interesai. To A.McKibbinas neslėpė ir organizuodamas trečią, svarbiausią, J.Deksnio misiją į Lietuvą.

Taigi britai, rengdami J.Deksnį ir jo bendražygius Kazimierą Pyplį bei Valdemarą Briedį Švedijoje įkurtoje žvalgų mokykloje, tikėjosi gauti slaptų duomenų apie sovietų karinį jūrų laivyną ir oro pajėgas, atominės energetikos ir raketinių variklių mokslinius tyrimus. Visa kita veikla buvo palikta pačių kovotojų nuožiūrai. Tiesą sakant, tai galėjo būti visai neblogas sandėris, jei ne viena aplinkybė - žvalgų mokykloje jau veikė sovietų agentas, tad visos planuojamos misijos iš anksto buvo pasmerktos. Štai kaip J.Deksnio grupės misijos pradžią aprašo rezistentų ryšius su Vakarais tyrinėjęs istorikas Arvydas Anušauskas: “1949-ųjų balandžio 31 dieną torpedinis kateris S208 išplaukė iš Bornholmo salos, pasuko Lietuvos krantų link ir veikiai sustojo netoli Palangos, maždaug už dviejų kilometrų nuo kranto. Apie antrą valandą nakties šeši vyrai susėdo į dvi gumines valtis ir nusiyrė į krantą. Kiekvienas žvalgas gabeno bent 50 kilogramų krovinį.

Deksnio kuprinėje buvo amerikietiškas radijo siųstuvas ir imtuvas, du pistoletai “Walter”, pistoletas-automatas MP-44, per septynis tūkstančius rublių, vaistai (penicilinas, morfijus, fe-

Šioje vietoje desantininkus pasitiko partizanais apsimetusių agentų smogikų grupė, vadovaujama buvusio J.Lukšos bendražygio Algimanto Zaskevičiaus-Bagdono. Joje buvo ir Žemaičių apygardos vadu prisistatęs buvęs Panevėžio burmistras, prezidento Antano Smetonos svainis Tadas Chodakauskas. Visi J.Deksnio grupės nariai buvo suimti, išskyrus K.Pyplį-Mažylį. Šis nusigavo į Suvalkiją ir savarankiškai veikė tol, kol turėjo siųstuvą. Mažylis britus įspėjo: “Po dviejų su puse valandos laimingai pasiekėm krantą. Punkte žmonių neradom. Buvo sueita, kaip man atrodo, su provokatoriais. Aš pas juos nevykau. Galėjo pakliūti gyvi. Būkit atsargūs.”

Keista, bet nei į šį perspėjimą, nei į neįprastą J.Deksnio radisto V.Briedžio pranešimą, nei į paties Jono radiogramose pasitaikančias tyčines ar netyčines klaidas britai nesureagavo. Jie ir toliau palaikė ryšį su savo agentu, nė nenujausdami, kad radijo signalai pasiekia žvalgybą iš MGB priklausančio vasarnamio pušynais apaugusiose Vilniaus apylinkėse.

Sutikdamas bendradarbiauti su priešu, J.Deksnys įsivėlė į ilgą radijo žaidimą su britais. Tai nebuvo nekalta, nes kiekviena išdaviko pasiųsta klaidinama radiograma stumdavo į pavojų žmonių gyvybes. MGB šiuo žaidimu siekė prisivilioti į Lietuvą desantininkų ir juos užverbuoti arba sunaikinti. Galima teigti, jog J.Deksnio rankomis buvo pražudytos visos aštuonios desantininkų grupės, skubėjusios į Lietuvos pajūrį susitikti su tariamais rezistentais.

Ką pats J.Deksnys už išdavystę gavo iš priešo? Visų pirma - gyvybę. Antra, galimybę su “kampuotų” vyrukų palyda retsykiais išeiti iš savo vasarnamio. Trečia, labai nemažus tais laikais pinigus - 5000 rublių per mėnesį, kurių didžiąją dalį, kaip pasakojama, jis pragerdavo.

O netrukus J.Deksnys neteko ir tokio gyvenimo. Neaišku, kaip ir kada britai su savo partneriais amerikiečiais galutinai įsitikino, jog yra mulkinami. Tiksliai žinoma tik tai, kad 1956 metų gegužę operacijų su rezistentais sumanytojas A.McKibbinas buvo paprašytas atsistatydinti, ryšiai su agentais nutraukti, o kodai - sunaikinti. Dvigubas agentas tapo nebereikalingas nei sovietams, nei britams. Šiuos jis tiesiog apkaltino išdavyste. Paskutinis J.Deksnio pranešimas anglams skambėjo taip: “Deja, atrodo, reikia konstatuoti, kad buvę kovos draugai pilotiškai nusiplauna rankas ir palieka pačią sunkiausią minutę. Mano sąžinė prieš draugus ir savo tautos istoriją yra švari.”

Ar tikrai? Ar ne vieną buvusį kovos draugą pražudęs dvigubas agentas tikėjo tuo, ką sakė? Ar iš tiesų jis, kaip tvirtindavo vienišo gyvenimo saulėlydyje, savo pasirinkimu išgelbėjo Lietuvą nuo dar didesnio kraujo praliejimo?

Vargu. Galbūt nuoširdžiausi atrodo jo žodžiai iš prisiminimų, kurių fragmentus 1962 metais paskelbė žurnalas “Švyturys”: “Politinio gyvenimo raida yra tokia sudėtinga ir vingiuota, jog ne visi sugeba ir ne visiems pavyksta nueiti tiesiu kovų ir pergalės keliu. Didžiųjų socialinių kataklizmų laikotarpiais atskiri individai neretai patenka į tamsų politinės veiklos labirintą, iš kurio jie išeina į dienos šviesą, jeigu jiems pavyksta užčiuopti Ariadnės siūlą, po sunkių vidinių lūžių, skaudžių nusivylimų ir iliuzijų sudužimo.”

•

16 Kelionės ir turizmas

2012 11 09 Lietuvos žinios

Keliavo savarankiškai

Aplink Iraną per dvylika dienų Pažintis su Iranu prasidėjo prieš keletą metų, kai pirmą sykį pažiūrėjau iraniečių juostą Abbaso Kiarostami “Vyšnių skonį”. Nuo tada užkibau už Irano kino ir ėmiau puoselėti svajonę kada nors aplankyti šį kraštą. Kelionės rezultatas: nukeliauti 4066 kilometrai, sutikti du nauji draugai ir troškimas grįžti dar kartą.

GODA JUREVIČIŪTĖ

S

vajonė virto realybe tuomet, kai mano draugė Rugilė ėmėsi iniciatyvos ir pradėjo aktyviai organizuoti kelionę.

Nusprendėme keliauti keturiese (mudvi ir dar du draugai). Kadangi už vizą kelionių agentūros prašė daug daugiau nei reali jos kaina ambasadoje, nusprendėme eiti kitokiu keliu. Prieš kelerius metus studijuodama Italijoje Rugilė susibičiuliavo su ten besimokančiu iraniečiu. Šis be galo apsidžiaugė mūsų noru aplankyti jo šalį ir pažadėjo pasirūpinti kvietimu, kuris būtinas norint gauti turistinę Irano vizą, ir kaip galima palengvinti mūsų kelionę.

Kvietimo tvirtinimas truko ilgiau, nei tikėjomės, beveik mėnesį. Tada kreipėmės į Irano ambasadą Varšuvoje ir vizas gavome bene savaitę prieš skrydį.

Kelionės maršrutą, atsižvelgdamas į mūsų pageidavimus, sudėliojo Rugilės bičiulis. Jis pasirūpino automobilio nuoma, vairuotoju ir viešbučiais. Turbūt kelionė būtų nebuvusi tokia smagi, jei išankstinis planas būtų visiškai pavykęs: visų numatytų vietų aplankyti nepavyko, teko atšaukti viešbučius ir nakvynės ieškotis tiesiog pakeliui. Viena, kas liko nepakitę, tai nuolat techninių problemų kamuojamas kelionių autobusiukas.

Mešhedas yra ypatingos traukos miestas piligrimams, mat čia palaidotas imamas Reza. / Godos Jurevičiūtės nuotraukos

Nesinervinkit, tai Teheranas!

Kelionę pradėjome ir baigėme sostinėje Teherane. Oficialiai šiame mieste gyvena apie 8 mln. žmonių, tačiau vietiniai sako, kad realus skaičius siekia 15 milijonų. Tarkim, šalia esantis Keredžo miestas oficialiai laikomas atskiru, bet realiai jis jau virtęs Teherano priemiesčiu.

Nors mieste aplankėme nemažai turistinių objektų: didįjį turgų, keletą mečečių, Niaverano rūmus, Darbando rajoną, Teheranas pirmiausia įstrigo kaip labai užteršto oro, beprotiško eismo ir nežmoniškų spūsčių miestas.

Nors spūstyse praleidome daug laiko, tai visiškai nublanksta prieš įspūdį, kurį padarė iraniečių vairavimo ypatumai. Pirmąkart su jais susidūrėme antrą kelionės dieną, kai iš Teherano patraukėme į šalies rytus.

Užuot važiavęs kartu su mumis, pirmą dieną po Teheraną mus vežiojęs vairuotojas Moradas į kelionę išsiuntė du savo sūnus - tai buvo geriausias kelionės vingis: mūsų ketvertukas su jais labai susibičiuliavo, pamažu planuojame jų apsilankymą Lietuvoje.

Autobusiuko keleiviai keitėsi sustojus greitkelyje po tiltu. Kai prie mūsų kelionės prisidėjo vairuotojo sūnūs Ehsanas ir Sasanas, greitkeliu teko kiek pavažiuoti atbulomis, nes pražiopsojome išvažiavimą. Taip važiuodami vos nepartrenkėme - taip bent mums pasirodė - kelią rodančio Morado, tad vairuojančiam Ehsanui iš dalies juokaudami, iš dalies sunerimę sušukome: “Tik nenužudyk savo tėčio!” Į šią pastabą šypsodamasis Sasanas atsakė: “Nesijaudinkit, čia - Teheranas!”

Kelyje Keliaudami po Iraną nuvažiavome 4066 kilometrus: iš Teherano patrau-

Mečetė netoli didžiojo turgaus Teherane.

Kertant dykumą. Kelyje Mešhedas-Jezdas.

Vaizdas pro kavinės langą Chaluse, mieste pakeliui iš Teherano į Nošarą.

Kilimų parduotuvės “Skraidantis kilimas” Isfahane pardavėjas mokėjo keletą frazių ir lietuviškai.

kėme į rytus, antrąjį didžiausią Irano miestą Mešhedą, pakeliui užsukome į prie Kaspijos jūros įsikūrusį Nošarą, tuomet kirtome dykumą ir atvykome į Jezdą, iš ten - į Širazą, Isfahaną, Kašaną, Kumą ir paskui - atgal į Teheraną. Tiek laiko užtrukus kelyje, iraniečių vairavimo stilius (kai pačiam nereikia vairuoti) tapo gana įprastas: važiuoti atbulomis ar priešais eismą, nardyti tarp juostų, staiga pro mašinos priekį pralėkti motociklu, ant kurio sėdi bent trys žmonės. Ilgainiui šis chao-

sas įgauna tam tikrą tvarką, nes taip visi vairuoja. Paskutinę dieną Teherane išsirengus į išvyką ieškoti knygos “Alisa stebuklų šalyje” farsi kalba (nors teko aplankyti apie dvidešimt knygynų, misija įvykdyta!), pačiai teko važiuoti motociklu trise ir galiu pasakyti, kad vietos būtų užtekę dar bent vienam.

Kiek sunkiau priprasti savarankiškai pereiti gatvę. Prieš keletą metų keliavau po Egiptą, tad, maniau, esu tai perpratusi: susikaupi, ištiesi ranką ir eini į intensyvaus eismo gatvę.

Kaire stebuklas įvyksta - mašinos sustoja, tačiau Irane, o ypač Teherane, viskas kitaip: mašinos ne stoja, o stengiasi tave apvažiuoti. Jei čia jums į galvą šauna žodis “šviesoforas”, regis, dar nesilankėte nė vienoje Vidurio Rytų valstybėje. Net jei šviesoforų yra, niekas jų nepaiso.

Kaip veikia vietinis GPS? Iš pradžių planuodami kelionę manėme nuomotis tik automobilį be vairuotojo. Džiugu, kad mus atkalbėjo.

Negana to, kad dauguma kelio ženklų yra farsi kalba, pagal juos ne taip paprasta orientuotis ir iraniečiams, net keletą sykių pasiklydome. Todėl kiek dažniau nei žemėlapį ar kelio ženklus mūsų bendrakeleiviai iraniečiai pasitelkdavo tai, ką galima būtų pavadinti “vietine GPS” sistema.

Ji veikia labai paprastai, tereikia mokėti farsi. Pirmiausia papypini, vartoji vieną iš kreipinių “aziz” (tinka visiems ir reiškia “mielasis”) ar “hadži” (kreipiamasi į vyresnius as-

2012 11 09 Lietuvos žinios

Kelionės ir turizmas

17

Prie įėjimo į imamo Rezos šventyklą Mešhede. Toliau fotografuoti neleidžiama.

Lietuvių keliautojų pasivaikščiojimas po dykumą.

Pakeliui tarp Širazo ir Isfahano. Įvažiavus į griovį neprašomi atskubėjo padėti daug žmonių.

Nuotaikingi Širazo miesto vaikai. menis) ir pateiki klausimą. Žmogus, kuriam užduodi klausimą, gali būti šalia važiuojančiame automobilyje, sėdėti ant motociklo ar dviračio arba tiesiog eiti gatve. Tam, kad išsiaiškintum instrukcijas, nebūtina stabdyti automobilio: pokalbis vyksta tiesiog intensyvaus eismo sūkuryje. Šitaip gali sužinoti ne tik reikalingą kelią, bet ir kur pavalgyti, ką vertėtų pamatyti ar kur ieškoti nakvynės.

Kartą viename pakelės mieste įvažiavome į griovį. Net neprašomi pagalbos subėgo padėti išstumti mašinos apie dvylika žmonių. Sustojo padėti kelios pro šalį važiuojančios mašinos.

Tai tik keli iš daugelio pavyzdžių, kai teko patirti iraniečių paslaugumą ir draugiškumą. Iš visų šalių, kuriose teko keliauti, būtent Iraną išskirčiau kaip valstybę, kurioje sutikau maloniausius ir draugiškiausius žmones.

Piligrimystės miestas Įvažiavimas į griovį nebuvo vienintelis nesklandumas dėl automobilio: nors jį tekdavo paremontuoti bent kelis sykius per dieną, kartais ir pastumti, baltas kelionių autobusiukas ištvėrė daugybę kilometrų.

Vienas iš sėkmingai kelionėje pasiektų miestų - Irano rytuose įsikūręs Mešhedas. Jame yra viena didžiausių pasaulyje mečečių - imamo Rezos šventyklos kompleksas. Imamas Reza - aštuntasis iš dvylikos šiitų imamas, laikomas šventuoju. Tai vienintelis imamas, kuris yra palaidotas Irane, todėl piligrimams musulmonams Mešhedas yra ypatingos traukos miestas. Jų kasmet čia apsilanko apie 20 milijonų. Įėjus į imamo Rezos šventyklos teritoriją, kurioje yra mečetė, muziejus, biblioteka, keturios seminarijos, kapinės ir didžiulė valgykla piligrimams (čia iš svetur atvykę piligrimai gali nemokamai pavalgyti), jautiesi tarsi atsi-

dūręs kitame pasaulyje. Modernaus miesto šurmulį keičia islamiškos architektūros kuriama ramybės atmosfera.

Prieš akis atsiveria vienas už kitą gražesni pastatai ir šventyklos kambariai.

Skambantis Isfahanas Iš Mešhedo per dykumą vedančiu keliu patraukėme Jezdo link. Šis dykumų miestas - tai zoroastrizmo religijos centras, čia gyvena didžiausia šios religijos bendruomenė Irane. Jezdas pakeri siauromis, molinėmis senamiesčio gatvelėmis.

Iš visų Irano miestų vis dėlto didžiausią įspūdį padarė Isfahanas - vie-

ant jo prasidėjo daugelio žymių Irano dainininkų muzikinis kelias. Vaikščiodami tiltu aptikome grupelę vyresnio amžiaus vyrų, apsuptų gausybės klausytojų ir dainuojančių iraniečių dainas, nors oficialiai tai nelegalu. Kita vertus, vargiai tikėtina, kad policija apie šiuos susitikimus nežino.

Jezdo miesto senamiestis.

Traukia grįžti Parvykusi iš Irano ėmiau regzti planus, kaip ten sugrįžti. Norėtųsi ten net pagyventi. Daugelis pažįstamų, išgirdę apie tokius norus, nustemba: Iranas jokiu būdu negarsėja kaip valstybė, kurioje moterims gyventi paprasta.

Taip, moterys privalo dengti plaukus, tačiau iš to, ką teko matyti, reikalavimas atviras interpretacijai. nas gražiausių miestų, kuriuose kada nors teko būti. Ir tai ne vien dėl Nagši Džechano aikštės, kurioje stovi daugybė kvapą gniaužiančių pastatų, tarp jų ir šeicho Loftalos mečetė, - man vargiai kada teko matyti ką nors gražesnio, - bet ir miesto atmosferos. Tai turistų pamėgtas ir lankomiausias Irano miestas, kuriame galima sutikti kitų tautybių keliautojų. Tačiau jų nėra per daug, tad miestas atrodo laisvesnis, bet ne perpildytas. Taip pat nemažai pardavėjų turguje moka anglų kalbą, įmanoma maloniai pabendrauti ir beveik privalu pasivaišinti arbata.

Dėl ko Isfahanas įstrigo labiausiai, tai ant Khadžu tilto dainuojantys žmonės. Nors muzika Irane nėra draudžiama, jos mokymas ir skatinimas valdžiai nėra priimtini. Griežtai kontroliuojama viešai atliekama gyva muzika. Nors ir spaudžiami valdžios rekomendacijų, iraniečiai yra labai daininga tauta.

Isfahano Khadžu tiltas garsėja tuo, kad

Tikrai neneigsiu to, kad Irane nemažai žmogaus teisių pažeidimų ir kitų skaudulių. Kita vertus, ne viskas vien taip, kaip mes įsivaizduojame.

Taip, moterys privalo pridengti plaukus, tačiau iš to, ką teko matyti, reikalavimas atviras interpretacijai.

Taip, nemažai vietų Irane, kai vyrams ir moterims yra skirtingi įėjimai į mečetes, kartais ir į turistinius objektus, autobusuose atskirtos sėdimosios vietos. Kita vertus, šis atskyrimas turi ir pranašumų: moterims nereikia stovėti bendroje eilėje, o metro yra bendri vagonai visiems ir atskiri vagonai moterims. Vieną vakarą, kai užsidarė Teherano didysis turgus, teko važiuoti metro. Mūsų draugė iranietė pasiūlė merginoms važiuoti moterų vagone. Mes sėkmingai nuvažiavome, o štai vaikinai į bendruosius vagonus tiesiog netilpo. Jiems teko vykti taksi. Taigi kiekviena istorija turi bent dvi puses.

•

Didysis Teherano turgus.

18

2012 11 09 Lietuvos žinios

Šou ir pramogos

Kolumbietiškas karštis Vilniaus scenoje VIKTORIJA SINICAITĖ

Vienas garsiausių Lotynų Amerikos scenos žvaigždžių Juanesas iš Kolumbijos atvyko tiesiai į Lietuvą ir Vilniaus “Siemens” arenoje surengė jausmingą, uždegantį koncertą vienintelį Baltijos šalyse.

Trečiadienio vakarą skambant gyvai muzikai iš karštosios ir temperamentingosios Pietų Amerikos sėdėti tribūnose niekas nenorėjo.

Iš pietiečių ir pripažintų pasaulinio lygio atlikėjų nesitiki griežto punktualumo, bet šiuo atveju dainininkas Jurgis Didžiulis, kuris “apšildė” Juanesą, ir svečias iš Kolumbijos maloniai nustebino. Koncertas prasidėjo lygiai aštuntą, o Juanesas scenoje pasirodė devintą vakaro. Irgi iš Kolumbijos kilęs Jurgis smagiai juokavo, susirinkusiuosius mokė ispaniškai, grojo įvairiais instrumentais ir pakvietė visus drauge atlikti paskutinę dainą “Welcome to Lithuania”.

Juanesas į Lietuvą atvyko su solidžia palyda - pritariamieji vokalistai, gitaristai, būgnininkai, pūtikai - iš viso vienuolika muzikantų.

Prasminga muzika Pirmą kartą Lietuvoje viešintis Juanesas įvardijamas kaip viena didžiausių visų laikų popmuzikos žvaigždžių, vienas įtakingiausių žmonių pasaulyje. “New York Times” atlikėją vadina

Per koncertą Juanesas klausytojams padovanojo išskirtinę dovaną dainą, kurios dar niekas nėra girdėjęs. dvasingu poetu su elektrine gitara.

Juaneso kūrinių tekstų tikslas - daryti įtaką pasauliui, skatinti pokyčius.

Dėl šios priežasties muzikantas lyginamas su Bono ir Bruce’u Springsteenu. Į Lietuvą keturiasdešimtmetis atlikėjas atvyko pristatyti MTV Majamyje įrašyto savo albumo “Unplugged”, kuriam netrūksta lyriškumo, spalvingumo, įžvalgų dainų tekstuose. Juanesas yra autorius tokių hitų kaip “La Camisa Negra”, kurie puikavosi tarp populiariausiųjų ne tik Lotynų Amerikoje, bet ir JAV, Europoje.

Juanesas į Lietuvą atvyko su solidžia palyda - pritariamieji vokalistai, gitaristai, būgnininkai, pūtikai, iš viso vienuolika muzikantų. Du pritariamieji vokalistai kartais net atitraukdavo dėmesį nuo vakaro žvaigždės. Jie puikiai judėjo, užvedė publiką, flirtavo tarpusavyje.

Pirmą kartą Lietuvoje viešintis Juanesas įvardijamas kaip viena didžiausių visų laikų popmuzikos žvaigždžių. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos

“Tiek daug gražių merginų vienoje vietoje nesu matęs”, - prisipažino Juanesas.

Šiltai bendravo

Speciali dovana

Septynias Lotynų Amerikos “Grammy” nominacijas pelniusio Juaneso muzika apibūdinama kaip roko ir kolumbietiškų ritmų mišinys, - tai jis puikiai pademonstravo ir Lietuvoje. Dainų spalvingumas ir įvairovė tą vakarą užvaldė publiką. Atlikdamas lyrines balades Juanesas nebuvo panašus į užkietėjusį rokerį, bet čia pat jau per kitą dainą jis pasišokinėdamas kilnojo gitarą aukštyn ir žemyn, versdamas publiką dar labiau šėlti.

Charizmatiškasis kolumbietis nepavargo dėkoti susirinkusiai publikai,

nuolat kartojo, kad jam didelė garbė koncertuoti Lietuvoje. Juanesas dalijosi prisiminimais, kad sužinojęs, jog važiuos į Lietuvą, labai nustebo. Per koncertą jis irgi neslėpė nuostabos, kad mūsų krašte turi tiek daug gerbėjų.

Norėdamas pamaloninti susirinkusias merginas Juanesas juokavo, jog pasakojant kitiems, kad važiuoja į Lietuvą, jam nuolat buvo kartojama, jog čia gyvena pačios gražiausios merginos.

“Jie buvo teisūs, tiek daug gražių merginų vienoje vietoje nesu matęs. Tiesą pasakius, tiek daug gražių žmonių”, su publika bendravo muzikantas.

Juanesas išskiria save iš kitų populiarių Lotynų Amerikos atlikėjų, tokių kaip Shakira arba Ricky Martinas, mat jie tapę dvikalbiais ir dvi kultūras pripažįstančiais atlikėjais. Muzikantui ispanų kalba yra itin brangi, prasminga ir svarbi, kad išreikštų savo mintis, tai jo šaknys ir dalis jo paties. Todėl iki šiol atlikėjas dainuoja tik ispaniškai.

Per koncertą Juanesas klausytojams padovanojo išskirtinę dovaną - dainą, kurios dar niekas nėra girdėjęs. Svečias sakė, kad šios dainos nėra naujame albume, jos nėra virtualioje erdvėje, į are-

ną susirinkę žmonės ją girdi pirmi. Nežinia, kiek jo žodžiuose buvo tiesos, bet tai turbūt pavergė net didžiausius skeptikus, atėjusius tą vakarą.

Juaneso asmenybė ir jo kuriama muzika apglėbia jaukumu, net ir nemėgstančiam šokti norisi eiti į šokių aikštelę. Tačiau jo muzika būtų įprasminta kur kas geriau “Purvinų šokių” stiliaus klube, nes didžiulė arena praryja Juaneso kūrybos subtilumą. Pagal jo muziką reikia glaudžiai šokti būryje, smarkiai judinti klubus, nes lotyniški ritmai nėra rokas, kuris didžiulėse erdvėse suskamba visu savo galingumu.

•

Kauno “Combo”: audringi vakarėliai solidesniems Kauno muzikinis klubas “Combo” lapkričio šeštadieniais rengs išskirtinius vakarėlius “Ateik į “Combo” gausi Kombo”, skirtus solidžiai publikai, kuri vis dar neabejinga jaunatviškam siautuliui.

Tris lapkričio šeštadienius (10, 17 ir 24 dienomis) klubo lankytojų lauks smagi vakaro programa, koncertuos Lietuvos atlikėjai, pasirodys šokėjai, bus žaidimų, prizų ir siurprizų.

“Dažniausiai vėlyvą savaitgalio vakarą siūlomos pramogos orientuotos į jaunus žmones. Esame įsitikinę, kad ir vyresnė publika po sunkių savaitės darbų ne mažiau trokšta atsipalaiduoti ir šeštadie-

nio vakarą pašėlioti su bendraamžiais. Norime šį jų norą išpildyti”, - sakė vakarėlių vedėjas Evaldas Leskauskas. Jis pridūrė, jog vakarėliai orientuoti į mokslus prieš kelerius ar net keliolika metų baigusiuosius, šeimas sukūrusius ar vis dar vienišus trisdešimtmečius ir vyresnius žmones.

Per pirmąjį vakarėlį, lapkričio 10 dieną, koncertuos praėjusių metų “Eurovizijos” dainų konkurso atrankoje išgarsėjusi ir antrąją vietą užėmusi grupė DAR. Lapkričio 17-ąją scenoje pasirodys legendiniai kauniečiai “16Hz”, o lapkričio 24 dieną klausytojus stipriu balsu pavergs TV muzikinio šou “Muzikos akademija 2” nugalėtoja Eglė Jakštytė.

“Combo” muzikinis klubas žada gerų įspūdžių.

LŽ

LŽ archyvo nuotrauka

•

2012 11 09 Lietuvos žinios

Šou ir pramogos

19

Parodos VILNIUS LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS

Nuo 10 20 d. Paroda “Vytautas Landsbergis - 100 knygų” RADVILŲ RŪMAI 09 13-11 11 d. Paroda “Slovakų grafikos menas” Ekspozicija “Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos” Eksponuojamas didžiausias gobelenas Lietuvoje “Saulėtas miškas” (autoriai - Anicetas ir Žilvinas Jonučiai) TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” 11 08-2013 10 31 d. Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Gintaro Česonio fotografijų paroda “Sutikti miestai”. Veiks iki 12 02 d.

Nuolatinė ekspozicija “XX a. Lietuvos dailė” 10 13-11 11 d. Paroda “Ne vien grožis. Moters atvaizdas “Lawin” kolekcijoje” VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.

Veiks iki 2013 02 17 d.

PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA 10 17-11 17 d. Remigijaus Treigio fotografijų paroda “Uždaryta” PAMĖNKALNIO GALERIJA 09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai” DEIMANTŲ MUZIEJUS 10 17-11 16 d. Dailininkės Natalijos Riabčuk paveikslų ant stiklo paroda “Rudens atspindžiai” LIETUVOS NACIONALINĖ UNESCO KOMISIJOS PARODŲ SALĖ 10 25-11 27 d. Birutės Nomedos Stankūnaitės tapybos darbų paroda “Būti savimi” ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA 10 25-11 17 d. XXII Lietuvos ekslibriso paroda, skirta Maironio metams 10 24-11 17 d. Dešimtoji respublikinė medalių trienalės paroda VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA 10 25-11 17 d. Vilniaus dailės akademijos grafikos ka-

tedros IV kurso studentų ir Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos mokinių paroda “O kur Maironis?”

GALERIJA “MENO NIŠA” 10 30-11 27 d. Romualdo Balinsko tapybos paroda “Atsiradimai” LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA 10 25-11 30 d. Klubo “13 ir Ko” ir Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės bendruomenės psichiatrijos skyriaus paveikslų paroda “Pasaulis, kokį matau” GALERIJA “AKADEMIJA” 11 06-19 d. Tarptautinio jaunųjų keramikų simpoziumo “Redukcija medžiu” paroda GALERIJA “VARTAI” 11 06-12 08 d. Alyson Shotz paroda “Intervalas” 11 06-12 08 d. Ievos Mediodia paroda “Tuštumos simuliakrai” 11 06-12 08 d. Paroda “Art Scape” VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” 11 06-12 01 d. Vitaliaus Čepkausko personalinė paroda “Raštas” LENKŲ MENO GALERIJA “ZNAD WILII” Dailininkų Henriko Natalevičiaus ir Ričardo Filistovičiaus paroda “Rudens koloritas” GALERIJA “KAIRĖ-DEŠINĖ” 11 06-24 d. Tarptautinė ekslibriso paroda-konkursas “Kristijonui Donelaičiui - 300”

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS 10 11-11 25 d. 4-osios tarptautinės akvarelės bienalės “Baltijos tiltai” atrankinė-konkursinė paroda “Sąsajos” KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Nuo 10 31 d. Aleksandro Ostašenkovo fotografijos paroda “Mirties sodas” bei Bronės Neverdauskienės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės instaliacija “Absoliuti lygybė” FLUXUS MINISTERIJA 11 02-12 02 d. Igno Maldžiūno fotografijų paroda “China. 1/5” VIENOŽINSKIO MENŲ FAKULTETO GALERIJA

KAUNAS M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA 10 19-12 02 d. Šiuolaikinio Japonijos meno paroda “Kelias į ateitį: naujasis Japonijos menas”

11 08-24 d. Stiklo menininkų Artūro Rimkevičiaus, Sigitos Grabliauskaitės, Valdos Verikaitės, Audronės Andrulevičienės kūrinių paroda “Keturi, įkvėpti Bornholmo”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS GALERIJOS MADOS IR GROŽIO CENTRAS “HERKUS” 11 07-12 04 d. Vilniaus ir Kauno skulptorių apžvalginė mažosios skulptūrinės plastikos paroda “Mainai” PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA 2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas.

Sugrįžimas į Tėvynę” Iki 2012 11 26 d. Galerija kviečia dalyvauti parodoje konkurse “Mano prakartėlė” KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS 02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Supermedija” 09 28-11 25 d. “Prestižas: šių dienų fantasmagorija” FOTOGRAFIJOS GALERIJA 10 10-11 09 d. Fotografijos paroda “Gyvos žemės mintys 2011”

ŠIAULIAI 11 08-12 09 d. Saadia Bahat skulptūrų paroda “Po 69 metų”

ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA 10 25-11 17 d. Šiaulių universiteto ir užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojų, Menų fakulteto

Galerijoje “Meno niša” - Romualdo Balinsko tapybos paroda “Atsiradimai”. studentų tarptautinė vizualinės kūrybos paroda, skirta Šiaulių universiteto Menų fakulteto 45-erių metų sukakčiai paminėti AUŠROS ALĖJOS RŪMAI 06 14-11 10 d. Paroda “Sibiro Alma Mater” DVIRAČIŲ MUZIEJUS

PALANGA PALANGOS GINTARO MUZIEJUS 05 25-12 31 d. Paroda “Maironis ir Palanga” Nauja gintaro ekspozicija ir atkurti istoriniai Tiškevičių rūmų interjerai

DRUSKININKAI M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS

04 06-12 30 d. Edukacinė paroda “Saugus vaikas nesaugiame pasaulyje”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

Koncertai VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 10 d. 19 val. Orkestro muzikos koncertas. Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Dirigentas Vladimir Lande (Rusija, JAV). Solistė Xiayin Wang (fortepijonas, JAV) 11 d. 12 val. Teatralizuotas koncertas “Muzikinė kelionė į Čiurlionio vaikystę”. Dalyvauja Guoda Gedvilaitė (fortepijonas), aktorius Aleksas Kazanavičius, Druskininkų M.K.Čiurlionio meno mokyklos jaunieji atlikėjai.

TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS 10 d. 18 val. Koncertas “Rūmų pobūviai ir romanai”.

Dalyvauja Prancūzijo Sable senosios muzikos ir šokio akademijos bei Versalio baroko muzikos centro dėstytojai Julie Hassler (sopranas) ir Edgardo Campos (klavesinas), bei jungtinė Lietuvos senosios muzikos atlikėjų komanda 11 d. 16 val. Kamerinės muzikos koncertas. Dalyvauja Ūla Ulijona Žebriūnaitė (altas), Indrė Baikštytė (fortepijonas) ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA

FORUM PALACE

10 d. 20 val. Koncertuoja grupė “Accept” (Vokietija)

TRAKAI TRAKŲ PILIES DIDŽIOJI MENĖ 11 d. 16 val. Koncertuoja ansamblis “Musica Humana”, solistas ir dirigentas Algirdas Vizgirda (fleita), Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Robertas Beinaris (obojus), Balys Vaitkus (klavesinas)

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 9 d. 18 val. Koncertuoja Kauno styginių kvartetas ir Ukrainos styginių kvartetas “Collegium” 11 d. 14 val. Muzikinė popietė visai šeimai. “Žvėrių karnavalas” KAUNO ŠV. ARKANGELO MYKOLO (ĮGULOS) BAŽNYČIA 11 d. 16 val. Kompozitoriaus Vlado Švedo kūrybos vakaras. Dalyvauja Lietuvos kamerinis orkestras NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS 9 d. 17 val. Pianistės Ramintos Lampsatytės (Vokietija) bei jos mokinių, kolegų ir bičiulių Jennifer Lindshield (JAV, sopranas), Lauros Latvaitytės (sopranas), Piter Hamon (Prancūzija, baritonas), Andriaus Vasiliausko (fortepijonas) koncertas

KLAIPĖDA 9 d. 18 val. Koncertas “Ruduo su kontrabosu”. Dalyvauja Donatas Bagurskas (kontrabosas), Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Audronė Kisieliūtė (fortepijonas) 10 d. 17 val. Komiška opera “Livetta ir Tracollo”. Dalyvauja Jurgita Lopetaitė (sopranas), Liudas Mikalauskas (bosas), Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, Vytautas Lukočius (klavesinas) 10 d. 20 val. Šiaurės dainų mistika VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 10 d. 19 val. Didysis “Gospel” festivalio koncertas VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRO SALĖ 11 d. 12 val. “Gospel” koncertas šeimai ŠV. JONŲ BAŽNYČIA 11 d. 15 val. “Gospel” mišios. Dalyvauja Jungtinis suaugusiųjų “Gospel” choras ir Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios “Gospel” choras MUZIKINIS KLUBAS “TAMSTA” 9 d. 21 val. X jubiliejinio “Vilniaus Gospel” muzikos festivalio svečių koncertas. Dalyvauja Jay T.Hairston (JAV), Minica Tornqvist (Švedija) LIETUVOS MUZIKOS TEATRO AKADEMIJA 9 d. 18 val. Prof. Vytauto Landsbergio vakaras “Geresnės muzikologijos troškimas”. Dalyvauja muzikologai Jonas Bruveris, Gražina Daunoravičienė, Jūratė Katinaitė KONCERTŲ SALĖ PIANO.LT 11 d. 19 val. Koncertas “Šnabždesiai ant vandens”.

Dalyvauja Stein Skjervold (baritonas, Norvegija) ir Eglė Andrejevaitė (fortepijonas)

KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ

11 d. 12 val. Koncertas šeimai “Choras: smagiai ir spalvingai”. Dalyvauja Klaipėdos choras “Aukuras” ir aktorė Evelina Lozdovskaja

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 9 d. 18 val. Mėgėjų meno kolektyvų ir atlikėjų festivalis “Rudens mozaika”. Suaugusiųjų vokalinių ansamblių vakaras-varžytuvės 11 d. 17 val. Vakaronė. Groja grupė “Miestas” KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 8 d. 18 val. “Muzikiniai monologai” su Neda Malūnavičiūte ir Olegu Ditkovskiu

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 10 d. 15 val. Liaudiškų šokių sambūris “Šokio sūkury” 11 d. 17 val. Humoro šou “Juokis 2012”

Veiks iki 2013 07 31 d.

DAILĖS GALERIJA Laimutės Onos Gudaitienės tekstilės darbų paroda, skirta 70-mečiui paminėti. Veiks iki 11 25 d.

11 07-25 d. Paroda “Aukštaitijos dailė 2012 / Perpetum mobile”

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga.

Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞.

Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga.

Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

10 25-12 06 d. Gražinos Didelytės (1938-2007) paroda “Bet amžiai bėga...”

20

2012 11 09 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310.

IEŠKO DARBO Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

LEIDINIAI PARDUODA Visų firmų lengvųjų automobilių bei sunkvežimių eksploatacijos bei remonto žinynus, specializuoto remonto literatūrą autoservisams.

Išrašo sąskaitas. Atveža. Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194.

ĮVAIRŪS BUTAI IŠSINUOMOTŲ Butą arba kambarį Vilniaus centre architektūrą studijuojanti mergina (tvarkinga, neturinti žalingų įpročių). Tel. 8 630 69 377.

Perka prieškario ir pokario paveikslus, statulėles, monetas, ženkliukus ir kt. Tel. 8 617 81 272.

PASLAUGOS Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

NAMAI, PATALPOS PARDUODA

Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius.

Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Parduodama mazuto saugykla, esanti Fabriko g. 2, Lentvaryje, 64,91 kv. m ploto (išlikę tik pamatų fragmentai). Kaina 10080 Lt. Kontaktinis telefonas +370 654 46 228. Užs. LM-3479

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 km nuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoli parduotuvė, kaina - sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

MEDICINOS PASLAUGOS Nemokamai gydau nuo depresijos, patariu kaip nuo jos apsisaugoti, pačiam atspėti savo ateitį.

Apie tai ir mano knygoje „Psichoterapeuto patarimai. Iš kur atsiranda ligos. Kaip išgyventi be vaistų“. Teirautis: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda.

PERKA

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

GYVŪNAI, GALVIJAI PARDUODA Auksaspalvių retriverių veislės kalytę (skiepyta, turi LKD kilmės dokumentus). Tel. 8 672 31 407, info@vilnoja.com Skubiai dvi gražias, darbui tinkančias kumeles: Lietuvių sunkiųjų veislės 4 metų ir trakėnų 3 metų. Prienų r., tel. 8 618 33 284, nuo 10 iki 19 val.

2012-11-23 d. 9.30 val. Vilniaus apygardos teisme, civ. b. Nr. B2-2154-275/12, žodinio proceso tvarka bus nagrinėjamas administratoriaus prašymas dėl BUAB „Aljara“ pabaigos. Užs. R-3475 Parduodamas BUAB „L’Dolcevita“ priklausantis kilnojamasis turtas. Paraiškos renkamos 14 dienų nuo šio skelbimo išspausdinimo, adresu: UAB „Adminas“, Vytauto g. 33, Vilnius. Detalesnė informacija tel. 8 614 44 810. Užs. R-3476

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA SKELBIA VIEŠĄ KONKURSĄ IŠNUOMOTI PATALPAS

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų - moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

PRANEŠIMAI 2012 m. spalio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1749patvirtintas Mindaugo Vaitkaus žemės ūkio paskirties sklypo, kad. Nr. 0101/0014:753, esančio Gvazdikų Sodų 4-oji g. 29, S/B „Gvazdikas“, Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas.

Užs. LM-3478

Antakalnio g. 52, Vilniuje, bendras plotas - 14,26 kv. m individualiai dizaino veiklai vystyti.

Nuomos terminas iki penkių metų.

Patalpos nuomininkui perduodamos naudotis po sutarties pasirašymo.

Pradinė 1 kv. m. nuomos kaina per mėnesį už patalpas Antakalnio g. 52 - 15,00 Lt. Įnašas, lygus pradiniam paskelbtam 3 mėnesių nuompinigių dydžiui, turi būti pervestas į atsiskaitomąją sąskaitą LT87 7300 0100 7414 2865 AB bankas Swedbankas, kodas 73000. Įmonės kodas 111967673.

Paraiškos priimamos iki 2012 m. lapkričio 20 d. Paraiškas teikti patalpų nuomos konkurso komisijos narei S.Baltrukaitienei, adresu: Antakalnio g. 54, Vilnius, 101 kab.

Informaciją galima gauti tuo pačiu adresu ir telefonu (8 5) 234 4114. Turto nuomos konkurso posėdis įvyks 2012 11 21, 10.00 val. adresu: Antakalnio g. 54, Vilnius 219 kab. Posėdyje gali dalyvauti paraiškas pateikusių įmonių atstovai, turintys atitinkamus nuomos konUžs. LM-3477 kurso dalyvių įgaliojimus.

VIKINGˆ LOTO Lo‰imo Nr. 1026 Data: 2012 11 07 AUKSO PUODAS - 51 654 146 Lt DIDYSIS PRIZAS - 3 396 311 Lt 17 36 20 22 05 38 Auksinis skaiãius 16 Papildomi skaiãiai 34 18 Lietuvoje laimòti prizai 5 + papildomas sk. 43 758 Lt (1 priz.)

5 skaiãiai 16 669 Lt (3 priz.)

4 skaiãiai 174 Lt (393 priz.)

3 skaiãiai 12 Lt (7604 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (10 009 priz.)

DÏokeris - bil. Nr. 010 223 189 (206 289 Lt)

INFORMACIJA APIE POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATRANKOS IŠVADĄ 2012 10 04 1. Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) užsakovai: UAB „Transdita“

Islandijos pl. 95-57, Kaunas

Tel. 8 617 77 777

UAB „Metasta“

Šeškinės g. 22A, Vilnius

Tel. 8 617 77 777

UAB „Soleka“

Šeškinės g. 22A, Vilnius

Tel. 8 617 77 777

UAB „Markupis“

Šeškinės g. 22A, Vilnius

Tel. 8 617 77 777

UAB „Sinovada“

Elnio g. 10, Šiauliai

Tel. 8 698 24 800

UAB „Vivijana“

Vilniaus g. 72, Šiauliai

Tel. (8 41) 54 04 40

UAB „Ekoteka“

Šeškinės g. 22A, Vilnius

Tel. 8 617 77 777

UAB „Lumena“

Šeškinės g. 22A, Vilnius

Tel. 8 617 77 777

UAB „PVS Energija“

Šeškinės g. 22A, Vilnius

Tel. 8 617 77 777

UAB „MB Sistemos“

Šeškinės g. 22A, Vilnius

Tel. 8 617 77 777

UAB „RA Energija“

Šeškinės g. 22A, Vilnius

Tel. 8 617 77 777

Îaidimas JñGA 2 TiraÏo Nr. 3942 Data: 2012 11 07

UAB „Soltekana“

Šeškinės g. 22A, Vilnius

Tel. 8 617 77 777

UAB „Grid Sistemos“

Šeškinės g. 22A, Vilnius

Tel. 8 617 77 777

UAB „Digikomas“

Vytauto g. 88, Šiauliai

Tel. 8 614 65 836

DIDYSIS PRIZAS - 209 332 Lt 07 17 20 22 26 30 + 24 6 skaiãiai - 209 332 Lt 5+1 skaiãius - 14 268 Lt 5 skaiãiai - 491 Lt 4+1 skaiãius - 97 Lt 4 skaiãiai - 9 Lt 3+1 skaiãius - 5 Lt 3 skaiãiai - 3 Lt 2+1 skaiãius - 2 Lt

UAB „Aidma“

Architektų g. 80, Šiauliai

Tel. 8 687 93 400

Prognozò: Aukso puode - 53 mln. Lt Didysis prizas - 3,5 mln. Lt DÏokeris - 200 000 Lt

Îaidimas KENOLOTO TiraÏo Nr. 5310 Data: 2012 11 07 GALITE LAIMñTI 200 000 Lt! 01 03 05 08 09 10 11 14 18 21 24 25 30 40 41 43 46 48 50 53

Kontaktinis asmuo - rengėjas Aidas Gedvilas, tel. 8 617 77 777.

2. PŪV pavadinimas: penkiolikos (15) saulės elektrinių statyba.

3. PŪV vieta: Toliočių k., Šiaulių rajonas, Šiaulių kaimiškoji seniūnija, kadastrinis sklypo numeris 9130/0008:74, Kužių k. v., sklypo plotas 1,9966 ha.

4. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas 2012 09 28 raštu Nr. (4)-SR-S-1901(7.1) priėmė atrankos išvadą, penkiolikos (15) saules elektrinių statybai Toliočiū k., Šiaulių kaimiškoje sen. Šiaulių rajone, žemės sklype, kurio kad. Nr. 9130/0008:74, Kulių k. v. planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Pasiūlymus galima teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, 8-17 val., tel. (8 41) 59 64 16, kont. asmuo - C.Bogušinė, ir UAB „TS Projects“, Tilžės g. 170-206, Šiauliai, 9.00-16.00 val.

6. Su PŪV poveiklio aplinkai vertinimo atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo, UAB „TS Projects“ buveinėUžs. LM-3474 je, Tilžės g. 170-206, Šiauliai, 9.00-16.00 val.

PATALPŲ NUOMOS KONKURSAS Biudžetinė įstaiga Lietuvos nacionalinis dramos teatras (įstaigos kodas 190753924, buveinė: Gedimino pr. 4, Vilnius) (toliau - LNDT) skelbia nekilnojamojo turto (patalpų) viešą nuomos konkursą. Konkurse bus nuomojamas nekilnojamasis turtas - dalis negyvenamųjų patalpų (kurių bendras plotas - 173,58 kv. m), esančių Teatro pastate (unikalus Nr. 1098-1001-9018), Gedimino pr. 4, Vilniuje.

Informacija konkurso dalyviams: 1. Paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo galutinė data - 2012 m. lapkričio 20 d. 10 val. 00 min.

2. Patalpos yra Lietuvos nacionalinio dramos teatro pastate, Gedimino pr. 4, Vilniuje.

3. Patalpos turės būti naudojamos teatro žiūrovų maitinimo paslaugoms teikti.

4. Pradinis 1 kv. m nuompinigių dydis - 20,00 Lt per mėnesį.

5. Patalpų nuomos sutarties trukmė - 5 metai.

6. Išnuomojamos dvejos patalpos: patalpų Nr 1. plotas - 168,58 kv. m, patalpų Nr. 2 nuomojamos dalies plotas - 5 kv. m.

7. Paraiškos dalyvauti konkurse turi būti parengtos pagal Lietuvos nacionalinio dramos teatro materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisykles. Konkurso dalyviai paraiškas turi pateikti šiuo adresu: Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Gedimino pr. 4, Vilnius, 238 kab. komisijos narei Rasai Bėrontienei.

8. Suinteresuoti asmenys iki paraiškų pateikimo gali apžiūrėti patalpas. Susitikimas su suinteresuotais asmenimis vyks 2012 m. lapkričio 13 d. 9-12 val., bei 15 d. 14-17 val. Gedimino pr. 4, Vilniuje. Taip pat papildoma informacija teikiama tel. (8 5) 243 0118, (8 5) 269 7212, mob. tel. Nr. 8 679 75 564.

9. Komisijos posėdis įvyks Gedimino pr. 4, Vilniuje, 344 kab. 2012 m. lapkričio 21 d. 13 val.

10. Konkurso dalyvis, norėdamas dalyvauti patalpų nuomos konkurse, iki 2012 m. lapkričio 20 d. 10 val. turi sumokėti pradinį įnašą, kuris turi būti lygus 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui, t. y. 10415,00 Lt, į Lietuvos nacionalinio dramos teatro atsiskaitomąją sąskaitą banke: a. s. Nr. LT38 70440 60001394565, AB SEB bankas, kodas 70440, Biudžetinė įstaiga Lietuvos nacionalinis dramos teatras, įmonės kodas 190753924.

11. Konkurso taisyklės ir paraiškos formos skelbiamos LNDT svetainėje adresu: http://www.teatras.lt/lt/teatras/dokumentacija/.

Užs. LM-3481 LNDT administracija.

Informacija apie parengtą Druskininkų savivaldybės Gervinio sapropelio telkinio naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programą 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Ecolotus“, įm. kodas 302556290, Čebatorių kaimas, LT-30180 Ceikinių seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė, tel. 8 605 84 607.

2. Planuojamos ūkinės veiklos programos rengėjas: UAB „J. Jonyno ecofirma“, įmonės kodas 221328810, Antakalnio g. 42-42, Vilnius LT-10304, tel. 8 686 31 513, telefaksas (8 5) 243 7734, el. paštas: ecofirma@ecofirma.lt.

3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Druskininkų savivaldybės Gervinio sapropelio telkinio naudojimas.

4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Alytaus apskritis, Druskininkų savivaldybė, Leipalingio seniūnija, Černiauskų kaimas, Gervinio ežeras.

5. PAV subjektai: Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Alytaus visuomenės sveikatos centro Druskininkų skyrius, Druskininkų savivaldybė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinis padalinys; atsakinga institucija - Aplinkos apsaugos agentūra.

6. Su planuojamos ūkinės veiklos PAV programa galima susipažinti: UAB „J. Jonyno ecofirma“, Antakalnio g. 42-42, Vilnius, darbo metu (8-17 val.) ir Leipalingio seniūnijoje, Alėjos g. 3, Leipalingio mstl., LT-67279 Druskininkų savivaldybė, darbo metu (pirmadienį-ketvirtadienį 08.00-12.00 ir 12.45-17.00 val., penktadienį 08.00-15.00 val. be pietų pertraukos) per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo.

7. Pasiūlymai teikiami: PAV dokumentų rengėjui - UAB „J. Jonyno ecofirma“, Antakalnio g. 42-42, Vilnius, tel./faks. (8 5) 243 7734, el. paštas: ecofirma@ecofirma.lt, kontaktiniai asmenys - Jonas Jonynas, tel. 8 686 31 513, Valdas Stankevičius, tel. 8 618 62 270; pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai.

Atsakinga institucija: Aplinkos apsaugos agentūra, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. 8 706 62 008, faks. 8 706 62 000, el. p.: aaa@aaa.am.lt PAV subjektai: • Druskininkų savivaldybės administracija, Vilniaus alėja 18, LT-66119 Druskininkai, tel. (8 313) 55 355, faks. (8 313) 55 376, el. p.: info@druskininkai.lt; • Alytaus visuomenės sveikatos centro Druskininkų skyrius, V.Krėvės g. 8, LT-66126 Druskininkai, tel./faks. (8 313) 60 307, el. p.: druskininkai@alytus.vvspt.lt; • Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, M.K.Čiurlionio g. 29, LT-66164 Druskininkai, tel. (8 313) 59 050, faks. (8 313) 59 053; • Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinis padalinys, Birutės g. 3A, LT-62151 Alytus, tel. (8 315) 25 954, el. p.: alytus@heritage.lt.

Užs. LM-3472

2012 11 09 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

21

Joniškiogyventojams-modernivandentiekio irnuotekųtvarkymosistema Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo lėšomis Joniškyje baigtas įgyvendinti projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Joniškyje“. Nutiesti nauji vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklai užtikrins joniškiečiams šiuolaikiškas buitines paslaugas: bus tiekiamas kokybiškas vanduo, o nuotekos surenkamos panaudojant centralizuotą sistemą.

Patogumai Joniškio gyventojams Numatoma prie viešojo vandens tiekimo sistemų prijungti 1109, o prie nuotekų šalinimo sistemos 1216 naujų vartotojų. Šiai dienai yra prisijungę: prie vandentiekio 231 gyventojas, o prie nuotekų tinklų 276 gyventojai. Tam, kad galėtų prisijungti nauji vartotojai buvo nutiesta virš 8 kilometrų vandentiekio ir 9 kilometrai nuotekų tinklų.

Centralizuota sistema pasiekia ne visus Šiuolaikiniame pasaulyje kokybiško vandens vaidmuo yra dar aktualesnis - didėja tiek aplinkos tarša, tiek sergamumas įvairiomis ligomis, kurių priežastis prastos kokybės geriamas vanduo.

Lietuvoje kokybiško vandens tiekimo problemą padidina ir tai, kad centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų sistema dar nėra pakankamai išplėtota. Centralizuotai vandenį gauna apie 66 proc., o prie nuotekų valymo sistemos yra prisijungę 58 proc. šalies gyventojų. Todėl nemažai gyventojų naudoja vandenį iš šulinių, kurie dažnai būna užteršti, o nuotekos šalinamos tiesiai į aplinką. Tai - grėsmė gyventojų sveikatai bei aplinkai.

ES šalyse-senbuvėse ši problema sprendžiama jau seniai, todėl jos mastai yra gerokai mažesni. Pvz., Vokietijoje, Prancūzijoje centralizuotai vanduo tiekiamas ir nuotekos valomos 85-90 proc. namų ūkių, o šuliniai yra likę tik kaip kraš-

tovaizdžio detalė. Prognozuojama, kad Lietuvai sutvarkyti vandentvarkos ūkį pagal ES vandens direktyvų reikalavimus prireiks 10-15 metų.

kų tvarkymo projektą, joniškiečiai galės vartoti kokybišką vandenį ir gyventi švaresnėje aplinkoje.

Vien tik nutiesti naujus vandentiekio tinklus nepakanka norint užtikrinti geresnę žmonių gyvenimo kokybę, būtina rūpintis ir nuotekų tvarkymu. Juk tai, kad pusė Joniškio gyventojų yra neprisijungę prie centralizuotos nuotekų sistemos, reiškia, kad nuotekos patenka tiesiai į aplinką, vėliau per gruntą pasiekia geriamo vandens šaltinius, upes, o per šias paplinta gerokai platesnėje teritorijoje.

Kokybiškas vanduo investicija į sveikatą ES struktūrinių fondų dėka vandentvarkos plėtros projektai vykdomi ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose šalies miestuose bei regionuose. Projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Joniškyje“ yra geriausias vandentvarkos plėtros pavyzdys.

Viešai vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos prieinamos tik apie 50 proc. gyventojų: vandens tiekimas - 49,4 proc., nuotekų tvarkymas - 54,15 proc. gyventojų.

Iki šiol dalis Joniškio žmonių neturėjo galimybių prisijungti prie centrinės vandentiekio sistemos, todėl vartojo vandenį iš šulinių, tuo sukeldami grėsmę savo sveikatai. O Šiaulių visuomenės sveikatos centro tyrimų analizė rodo, kad Šiaulių apskrityje didžiausias nitratų kiekis vandenyje kaip tik ir randamas Joniškio, Radviliškio ir Pakruojo rajonų šachtiniuose šuliniuose. Šių rajonų šulinių vandenyje rastas nitratų kiekis beveik 9 kartus viršija ribinę rodiklio vertę. Toksiniam nitratų poveikiui ypač jautrūs kūdikiai iki trijų mėnesių ir nėščios moterys. Įgyvendinus vandens tiekimo ir nuote-

Todėl labai svarbu įgyvendinti ES nuotekų direktyvos reikalavimus, pakloti naujus nuotekų tinklus bei sudaryti sąlygas, kad kuo daugiau gyventojų galėtų prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Kadangi Joniškio miesto teritorija yra gana tankiai apgyvendinta, sanitariniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu centralizuotas vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra efektyvus būdas išspręsti šias gyventojų problemas ir taip pagerinti gyvenimo sąlygas.

Projekto trukmė: Po paskutinio finansavimo administravimo sutarties pakeitimo Nr. 7: Projektų veiklų įgyvendinimo pabaiga, iki kurios turi būti pabaigtos visos Projekto veiklos ir patirtos visos su Projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos - 2013 m. kovo 22 d.

Projekto finansavimo pabaiga 2013 m. gegužės 22 d.

Veiksmų programa:

8,8

• Projekto metu įgyvendinti darbai: • PROJEKTO DARBAI: I ETAPAS rangos sutartis su UAB „Kamesta“ pasirašyta 2010 08 27, darbų • Trišalė pradžia 2010 09 23 darbų pabaiga - 2012 02 08. Statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-292-(1945) išduotas 2012 02 08 darbų metu nutiesta: vandentiekio tinklų (Sidabros, Knygnešių, Basanavičiaus, Šviesos, Beržų, • naujų Medžiotojų, Klevų, Žvejų, Vilties gatvėse ir Taikos skvere) - 4,946 km; nuotekų tinklų (Baseino, Šviesos, Knygnešių, Purienų, Livonijos, Beržų, • naujų Klevų, Žvejų, Vyšnių gatvėse, J.Basanavičiaus, Sidabros, Medžiotojų gatvių dalyse) - 6,19 km; 2 naujos siurblinės - viena Knygnešių ir purienų sankryžoje, • beikitapastatytos - Vilties ir Šviesos gatvių sankryžoje; • įvykdytų rangos darbų vertė - 3,4 mln. Lt. • PROJEKTO DARBAI: II ETAPAS sutartis su UAB „Žemda“ pasirašyta 2010 01 21. Darbų pradžia • Rangos 2010 02 04 darbų pabaiga - 2011 01 04. Statybos užbaigimo aktas išduotas - 2011 01 11 Nr. SUA-41(19.34). metu nutiesta (V.Kudirkos, Šiaulių Senoji, Upytės, • Darbų Šiaulių Senoji gatvėse): vandentiekio tinklų - 3,356 km; • naujų naujų nuotekų tinklų - 3,092 km; • bei Šiaulių Senosios gatvėje pastatyta 1 nauja siurblinė; • įvykdytų rangos darbų vertė - 1,8 mln. Lt. •

Svarbiausi žingsniai: 1. Kreiptis į UAB „Joniškio vandenys“ dėl prisijungimo prie centralizuotų vandentiekio bei nuotekų tinklų; 2. Pateikti prašymą dėl projekto parengimo; 3. Pateikti žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų kopijas, taip pat bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise; 4. Atlikus statybos darbus pagal projekte keliamus reikalavimus ir pateikus įrengtų tinklų kontrolinę geodezinę nuotrauką sudaryti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį su UAB „Joniškio vandenys“.

Uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“

Naujų vandentiekio tinklų statyba, km

7,8

Projekto išlaidų, o pagal pasirašytų sutarčių rezultatus bendra suma sudarė 5 839 891,07 Lt tinkamų finansuoti Projekto išlaidų. Likusi 6 631 139,12 Lt išlaidų dalis įvertinta kaip sutaupytos lėšos. Įvykdžius rangos sutartis bei įvertinus sutaupytas ir netinkamas finansuoti išlaidas, nustatyta, kad tinkamų finansuoti Projekto išlaidų yra 5 649 409,22 Lt, o 190 481,85 Lt - sutaupytos lėšos.

Aplinka ir darnus vystymasis

Naujų požeminių modulinių siurblinių

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Joniškio rajone 1216/1109

„Joniškio vandenys“ veiklų įgyvendinimui įvykdė tris suplanuotus pirkimus • UAB pasirašius rangos bei paslaugų sutartis; pradinį Finansavimo administravimo sutarties biudžetą rangos bei paslaugų • Pagal sutarčių finansavimui buvo numatyta skirti 12 471 030,19 Lt tinkamų finansuoti

Veiksmų programos prioritetas:

Projekto vykdytojas:

Joniškio mieste ir rajone

Sutaupytos projekto lėšos:

Informacija gyventojams, norintiems prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklų.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra

Projekto Naujų NVĮ/VĮ Naujų pavadinimas naudotojų (gyventojų) nuotekų tinklų ir vieta skaičius, vnt. statyba, km

Didžiausia projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma - 5 649 409,22 Lt; • Projekto Projektui įgyvendinti skiriama suma - 5 002 368,54 Lt; • ES fondovykdytojui lėšos sudaro - 4 475 803,43 Lt (79 proc.); • LR valstybės biudžeto lėšos sudaro - 526 565,11 Lt (9 proc.); • Projekto vykdytojas įsipareigoja skirti Projektui įgyvendinti - 647040,68 Lt (12 proc.).

•

Sanglaudos skatinimo veiksmų programa

Veiksmų programos prioriteto priemonė:

Naujais įrenginiais bus tiekiamas kokybiškas vanduo, o nuotekos surenkamos panaudojant centralizuotą sistemą. / LŽ archyvo nuotrauka

Projekto finansavimas:

3

Visa informacija dėl prisijungimo, sutarčių sudarymo, projektų derinimo, šalto vandens skaitiklių plombavimo, plombų nuėmimo ir kitais klausimais teikiama: UAB „Joniškio vandenys“, tel.: (8 426) 61 198, (8 426) 61 331, 8 687 73 052.

Užs. V-3468

22

2012 11 09 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 9 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-7 11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Kultūrų kryžkelė”.

Vilniaus sąsiuvinis 12.15 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!”.

Per pertrauką - 22.00 Loterija “Perlas” 23.15 “Kine kaip kine” 23.45 Drama “Perskeltas dangus” N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Agentas šunytis” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris”

7.20 “Madagaskaro pingvinai” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.45 “Radži ieško žmonos” (k.)

12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “Didžioji sėkmė” 13.40 “Madagaskaro pingvinai” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” 18.45 Žinios 19.19 Koncertas “Auksinis gramofonas” 21.45 “Farai” N-14 22.45 Veiksmo trileris “Šakalas” N-14 1.15 Veiksmo f. “Niekada nepasiduok” N-7

TV3 6.15 “Teleparduotuvė” 6.30 “Nauja diena”.

Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Naisių vasara” 11.00 “Šok su manimi” 14.40 “Smurfai” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė”

18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios 19.20 Nuotykių f. “Paskutinis oro valdytojas” 21.25 Veiksmo f. “Iksmenai 2” 0.05 Drama “Tarpininkai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Kalbame ir rodome” (k.) N-7 8.00 “Prajuokink mane” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)

10.00 “Amerikos talentai” 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Liejyklos gatvė” N-7 19.25 “Komikų klubas” N-7 20.00 Žinios 20.25 Savaitės kriminalai N-7 21.00 Komedija “Ados šeimynėlė” N-7 22.50 “Amerikietiškos imtynės” N-14 23.50 Galiūnų čempionų lygos etapas Rusijoje (k.)

0.50 “Kalbame ir rodome” (k.) N-7 1.50-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Superdidvyrių komanda” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džeko nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Teresa” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 Teleparduotuvė 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 17.30 “Pasaulio virtuvė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai” N-7 21.00 Detektyvas “Tagartas XX. Nuodėmės atpildas” N-7 22.35 Biografinė drama “Rėjus” N-7

LRT kultūra 8.00 “Nuotykiai elfų šalyje” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 12.30 “Iššūkis žvaigždėms”.

Koncertas (k.) 13.30 “Veidai”. Lietuvių dokumentika. “Baleto aristokratas”. Dok. f. apie Joną Katakiną (k.) 14.15 “Grynas gyvenimas” 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 15.45 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Keliaukim!” 18.30 Režisierės Dalios Ibelhauptaitės kūryba. Ž.Masnė.

Opera “Verteris” 20.35 “Kultūra+”. Baleto šokėja Maja Pliseckaja 20.50 “Arti toli” 21.25 “Kapitonų mūšis” 22.00 “Idiotas” N-7 23.00 Džiazo festivalį “Vilnius Mama Jazz” prisimenant 0.00 Panorama (k.) 0.45 Festivalis “Mėnuo Juodaragis”. 3 laida. Dalyvauja “Žalvarinis” ir “Theodor Bastard” (Rusija)

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 10.00 “Topmodeliai” 11.00 “Kobra 11” 12.00 “Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Topmodeliai” 16.00 “Vampyrų žudikė”

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS VINGIS APGAULINGA AISTRA (trileris) 9-15 d. 11.45, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val.

SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija) 9, 12-15 d. 15.15, 18.20, 21.15 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 9, 11-14 d. 18.30 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 9, 11-15 d. 11, 13.30, 16 val.; 10 d. 11, 13.30 val.

FESTIVALIS “SCANORAMA 2012” 9-18 d.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 9, 11-14 d. 21 val.

PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 9-15 d. 13.50, 18.30 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 9-15 d. 11.15, 14.45, 18, 21.15 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 9-15 d. 11.30, 19 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 9, 12-15 d. 14.30, 16.45, 18.45 val.

PRAGARAS ROJUJE (drama) 9-15 d. 16, 20.30 val.

MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija) 9-15 d. 20.45 val.

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 9-15 d. 13.30, 15.45, 18, 20.15 val.

LAIKO KILPA (fantastinis veiksmo filmas) 9-15 d. 14 val.

LAUKINIAI (komedija) 9-14 d. 21.30 val. Į ROMĄ SU MEILE (romantinė komedija) 9-15 d. 16.30 val.

SKALVIJA BŪSENA (dokumentinis filmas) 9 d. 16.30 val.; 14 d. 19.30 val.

VASAROS ŽAIDIMAI (drama) 9 d. 18 val.

MEFISTAS (drama) 9 d. 20 val.

PASAKA ATOSTOGOS PRIE JŪROS (komedija) 9 d. 17.15 val.; 10, 13 d. 17 val.; 11, 12 d. 19.15 val.

POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS (dokumentinis filmas) 9, 10 d. 18 val.; 11 d. 16.30 val.; 12, 13 d. 18.30 val.

HASTA LA VISTA (komedija) 9 d. 18.30 val.; 11, 12 d. 17 val.; 13 d. 21.30 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 9, 10 d. 19.30 val.; 11 d. 20.15 val.; 12 d. 21.30 val.

VELNIŲ SALOS KARALIUS (drama) 9 d. 20 val. Į ROMĄ SU MEILE (komedija) 9 d. 21 val.; 10 d. 18.30 val.; 14 d. 17.15 val.

17.00 “Kobra 11” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Herojai” 22.00 “Čikagos kodeksas” 23.00 “Stivenas Sigalas. Įstatymų sergėtojas” 0.00 Eurolygos rungtynės.

“Anadolu Efes Istanbul” - Kauno “Žalgiris”. Vaizdo įrašas 1.40 “CSI Niujorkas” 2.30 “Ledo kelias”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Padėkime augti” 10.55 Dok. f. “Berija - Stalino įrankis” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Super L.T.” N-7 15.00 Žinios 15.10 “Jaunikliai” N-7 15.45 Dok. f. “Kas šovė į Leniną?” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Kas šivė į Leniną?” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Pagrindinis įtariamasis” N-7 21.00 “Reporteris” 21.40 Drama “Žiaurūs laikai” N-14 0.15 “Rossas Kempas. Gaujos” N-7 1.15 “Teritorija”

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Ekstraktas” N-7 9.00 Komedija “Prancūziška apgaulė” 11.00 Trileris “Nauja pradžia” N-7 13.00 Komedija “Tarnybinis romanas.

Dabartiniai laikai” 15.00 Komedija “Žmonos maištas” N-7 17.00 Komedija “Atsiklauskite vaikų!”

19.00 Fantastinis f. “Konanas Barbaras” N-7 21.00 Drama “Broliai” N-7 23.00 Komedija “Paspringęs” S 1.00 Komedija “Dar palaukite...” N-14

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Žinios 9.30 Visa Rusija 9.45 1000 smulkmenų 10.20 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis. 13.00 “Viskas bus gerai” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Kaimo gydytojas” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tie-

sioginis eteris 19.20 “Vyšnios spalva” 21.05 “Šuniškas darbas” 22.05 “Jūrmala 2012” 0.50 Juoko kambarys 2.05 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 9.55 Tenisas. Barclays ATP pasaulio turo finalinis turnyras 13.55 Krepšinis. Eurolyga. “Lietuvos rytas” “Besiktas” 15.45 Tenisas. Barclays ATP pasaulio turo finalinis turnyras. Tiesioginė transliacija 17.45 Krepšinis. Eurolyga. CSKA - “Barcelona Regal” 19.35 “Formulė-1”. Abu Dabio GP lenktynių apžvalga 20.40 Krepšinis. Eurolyga. “Anadolu Efes Pilsen” - “Žalgiris”.

Tiesioginė transliacija 22.40 Tenisas. Barclays ATP pasaulio turo finalinis turnyras 0.40 Motosportas. Pasaulio ralio čempionatas. Ispanijos etapo apžvalga 1.10 Krepšinis. Eurolyga. “Partizan” - “Brose Baskets”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Tiesa ir melas 22.00 Nutrūktgalviai 23.00 Iliuzionistas 1.00 Įniršis

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Inžinierių idėjos 11.00 Įkalintieji 12.00 Tiesa ar mitas? 13.00 Mistika.

Ateiviai 14.00 Poliarinės meškos 15.00 Nuostabiausi kadrai 16.00 Tiesa ar mitas? Čiupakabra 17.00 Mistika. Ateiviai 18.00 Hirosima: kita diena 19.00 Įkalintieji. Gaujų karai 20.00 Antrasis pasaulinis karas. Posūkis 21.00 Hitlerio požemio karalystė 22.00 Poliarinės meškos 23.00 Antrasis pasaulinis karas. Posūkis 0.00 Hitlerio požemio karalystė 1.00 Nakties programa

Teatras 360 LAIPSNIŲ: MEILĖS IR NUODĖMIŲ RATU (drama) 9, 10 d. 22 val.

OZO KINO SALĖ KELIONĖ Į VANDENYNO GELMES. SUGRĮŽIMAS (dokumentinis filmas) 9, 10 d. 16 val.

LOPE DE VEGA: PALAIDŪNAS IR GUNDYTOJAS (drama) 9 d. 18 val.; 14 d. 16 val.

MULTIKINO VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 9 d. 11, 13.15, 15.15, 17.30 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (animacinis filmas) 9-13 d. 10, 12, 14.30, 17, 19 val..

SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija) 9-15 d. 17.15, 19.45, 22 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (komedija) 9-14 d. 10.30, 12.45, 14.45 val.

PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 9 d. 19.30, 21.45 val.; 10 d. 20.45 val.

GRĖSMINGAS (sieubo trileris) 9, 11 d. 19.15, 21.30 val.; 10 d. 18.30, 21 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 9 d. 12, 14, 15.30, 16.45, 18.45, 20, 21.45 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 9 d. 10.15, 12.15, 14.15, 16.15, 18.15 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 9-15 d. 11.15, 13.15, 15.15 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (drama) 9-15 d. 21.15 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 9-14 d. 10.30, 15.15, 21.45 val.

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 9-15 d. 13.30, 18.30 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 9-12, 14 d. 10.15, 12.30, 14.45, 17.15, 19.30 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 9-12, 14, 15 d. 10.45, 14.15, 17.45, 20.20, 21.15 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 9-15 d. 18.15 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 9-15 d. 13, 18 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 9, 12-15 d. 14, 16, 20.40 val.

LAUKINIAI (komedija) 9-15 d. 15.45, 21 val.

KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas) 9-15 d. 11.15 val.

ŠIAULIAI

DŽOKAS (3D, animacinis filmas) 9 d. 10 val.; 11-15 d. 10.15 val.

DŽOKAS (animacinis filmas) 9 d. 12, 17 val.; 10 d. 10.45, 12.45 val.

KAUNAS FORUM CINEMAS APGAULINGA AISTRA (trileris) 9 d. 17, 19.30, 21.50, 23.30 val.; 10 d. 17, 23.30 val.

SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija) 9, 10 d. 13.30, 16, 18.30, 21, 23.15 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 9-14 d. 11.45, 16.30 val.; 15 d. 11.45 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 9-12 d. 10.15, 12.30, 14.45, 16.45, 19 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 9, 10 d. 15.45, 20.30, 22.45 val.

PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 9, 10 d. 19.15, 23.45 val.; 11-15 d. 19.15 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 9, 10 d. 11.30, 13, 14.30, 17.45, 19.45, 20.45, 23 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 9-15 d. 21.30 val.

PRAGARAS ROJUJE (drama) 9-15 d. 13.15, 18 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 9-13 d. 10.45, 14.15, 21.15 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 9, 12, 14, 15 d. 12.45, 15, 17.15 val.

KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas) 9-15 d. 11 val.

LEDYNMETIS 4: ŽEMYNŲ ATSIRADIMAS (animacinis filmas) 9-15 d. 11.15 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS APGAULINGA AISTRA (trileris) 9-15 d. 13.45, 16.15, 19, 21.30 val.

FORUM CINEMAS APGAULINGA AISTRA (trileris) 9-12, 14 d. 20.15 val.

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 9-15 d. 15.15, 20.15 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 9-15 d. 12.45 val.

VYRAS SU GARANTIJA (komedija) 9, 12-15 d. 18.15 val.; 10, 11 d. 12.45, 18.15 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 9-12, 14 d. 10.15, 15.30, 18 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 9, 12-14 d. 13.45, 16.30, 19, 21.45 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 9-15 d. 10.45, 14.15, 17.45, 21.15 val.

LAUKINIAI (komedija) 9-15 d. 20.45 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 9, 12-15 d. 14, 16.15, 18.45 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS APGAULINGA AISTRA (trileris) 9-14 d. 21.30 val.

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 9, 12-15 d. 15.20, 18.15, 21 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 9-15 d. 13 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 9, 12-15 d. 16 val.; 10, 11 d. 10.30, 16 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 9, 12-15 d. 14.45, 18, 21.10 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 9-12, 14 d. 19 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 9 d. 18.30 val. “Barbora Radvilaitė”

10 d. 18.30 val. “Linksmoji našlė” 11 d. 11 val. Nacionalinis M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius. “Pelenė” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 9 d. 18.30 val. “Dėdė Vania” 9 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Unė” 10 d. 16 val. Fojė. Koncertas. Džiazo sesijos teatre: koncertuoja “The Schwings” 10 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Kontrabosas” 10 d. 18.30 val. “Paskendusi vasara” 11 d. 12 val. “Mažasis princas” JAUNIMO TEATRAS 10 ir 11 d. 17 val. “Kovos klubas” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 10 ir 11 d. 11 ir 13 val. “Stebuklingoji kreidelė” 10 d. 18 val. “Paskutinysis aistringas meilužis” 11 d. 18 val. “Nr. 13 (Out of Order)” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 9 d. 18.30 val. “Freken Julija” 10 d. 12 val. Aktorių ansamblis “Degam”.

“Pupi pipa pupi” 10 d. 18.30 val. “Paskutiniai mėnesiai” VILNIAUS “LĖLĖ” Didžioji salė 9 d. 18.30 val. “Meteo” 10 d. 12 val. “Batuotas katinas” 11 d. 12 val. “Bitė Maja” Mažoji salė

10 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės” 11 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Kiškis pabėgėlis” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 9 d. 18 val. “Bučiuok mane, Keit” 10 d. 18 val. “Madam Pompadur” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 9 d. 18 val. “Pirmasis kartas” 10 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 9 d. 19 val. Baltijos šalių rekordininkas ir Metų mentalistas Nicholas Kin pristato psichologinių iliuzijų šou “Second Sight” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 9 d. 19 val. VDU “Jazz jungtys 2012”. Dalyvauja Mart Soo Solo (gitara, Estija), Charles Gayle ir Arkadijus Gotesmanas Duo (JAV, Lietuva)

10 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Kai krenta žvaigždė” 10 d. 19 val. VDU “Jazz jungtys 2012”. Dalyvauja Howard Riley Solo (fortepijonas, Didžioji Britanija), kvintetas “Spontaneous Combustion” (Prancūzija, Lietuva) KAUNO TEATRO KLUBAS 9 d. 21 val. XVII-asis tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis “Iš arti”. Koncertuoja “Bass Arco” 10 d. 19 val. “Brendžio trims!”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 11 d. 18 val. “Produktas” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 9 d. 18.30 val. “Štrausiana” 10 d. 18.30 val. “Veronika” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 10 d. 12 val. “Vištytė ir gaidelis” 11 d. 12 val. “Apapa”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 9 d. 18 val. “Sriubinė” 10 d. 18 val. Teatras “Atviras ratas”.

“Brangioji mokytoja”

PANEVĖŽYS 10 d. 14 val. “Kiškių sukilimas” 11 d. 14 val. “Raudonkepurė” KEISTUOLIŲ TEATRAS 9 d. 19 val. “Mašininkai” 10 d. 12 val. Portugalų teatras. “Pasaka apie lapę” 10 d. 19 val. Portugalų teatras. “Daktaras per prievartą” 11 d. 12 val. “Mamulė Mū” MENŲ SPAUSTUVĖ 9 d. 18 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”.

“Brangioji mokytoja” 9 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”.

“Tiksinti bomba” 10 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Lai lai lai” 10 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis” 11 d. 12 val. Juodojoje salėje. “Stebuklingas medis” “DOMINO” TEATRAS 10 d. 19 val. J.Miltinio dramos teatras. “Paskutinysis iš aistros kamuojamų meilužių” RAGANIUKĖS TEATRAS 10 d. 12 val. “Ateiviukas Miko” 10 d. 16 val. “Džudi ir Pančas”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 9 d. 19 val. Rūtos salėje. “Gelbėkime meilę”

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 9 d. 18 val. “Jazminas” 10 d. 12 val. Šiaulių dramos teatras.

“Berniukai šoka breiką” 10 d. 18 val. Šiaulių dramos teatras. “Skerdynių dievas” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 10 d. 12 val. “Trys lokiai”

11 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 11 d. 17 val. “Dorovingoji Zuzana” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 10 d. 17 val. “Meilė, džiazas ir velnias” 11 d. 12 val. “Ali-Baba ir 40 plėšikų” PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

2012 11 09 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:38 leidžiasi 16:27 dienos ilgumas

8:49

Orai ir horoskopai MĖNULIS Trečiąją delčios dieną Mėnulis teka 01:29 leidžiasi 14:10

+6 Oslas Delčia XI 07

Jaunatis XI 14

Priešpilnis XI 20

+10

+11 Paryžius

+5 +3

Zarasai Utena

+15

Berlynas

Bordo

Kėdainiai +8 +7

Ukmergė +5 +3

Kaunas

Lisabona

VILNIUS

+6 +5

+13 Madridas

+17 Barselona

+17 Nica

+18 Roma

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +9 +12 +12 Bukareštas Varna Dubrovnikas +12 Sofija +15

+16

Alytus Druskininkai

+17

Vilnius Minskas +8 +8 Varšuva +9

+19 Praha +12 Miunchenas

+6 Maskva

+6

+10

+5 +3

Panevėžys

+1 Sankt Peterburgas

+5 Ryga

+9 Kopenhaga

Amsterdamas

Klaipėda

+2

Talinas

+11 Londonas

Šiauliai

Stokholmas

Pilnatis XI 27

Dublinas +9

Palanga

+1 Helsinkis

+2

23

Stambulas +16

Malaga +19

+6 +4

Alžyras +23

ŠIANDIEN: daug kur palis, kai kur debesuota su pragiedruliais.

Temperatūra dieną 5-8 laipsniai šilumos.

314-oji metų diena.

Lapkričio devintoji, penktadienis, penktoji 46-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 52 dienos.

Tunisas +25

Atėnai

+20 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Aurelijus, Paulina, Skirtautė, Teodoras; rytoj: Andrius, Evelina, Anastazija, Nastė, Milvydė, Vygintas.

RYTOJ: debesuota su pragiedruliais, daug kur lis.

Temperatūra naktį 2-3 laipsniai šalčio, pajūryje 6 laipsniai šilumos, dieną 4-8 laipsniai šilumos.

Geros dienos! LŽ

Senoliai sakydavo: Tavo liga kaip mano sveikata.

24

2012 11 09 Lietuvos žinios

Margumynai

Baravykai lapkričio mėnesį RITA KRUŠINSKAITĖ

Prastas šių metų grybų sezonas nestokoja staigmenų grybautojus džiugina vėlyvam rudeniui nebūdingi grybai.

Kasdien miškan užsukančiai moteriai gamta negaili ir daugiau staigmenų - ji į krepšį deda nedidukes rudmėses, žaliuokes. Tiesa, žaliuokių derlius toks prastas, kad ir kelios jų pakelia ūpą. Žvilgsnį užburia gaivi, žalsva spalva, o ir pats grybas gardaus skonio.

Dzūkijos miškuose vis dar galima rasti voveraičių, ryškia geltona spalva žybsinčių rudeniškame miške. Kitų grybų derlius šį sezoną apibūdinamas kaip prastas, o štai voveraičių derlių patyrę grybautojai vadina vidutinišku. Esą jų buvo visą vasarą, nors ir negausiai.

Gamtininko Selemono Paltanavičiaus nuomone, visa baravykų dygimo paslaptis gana paprasta - nebuvo stipraus šaltuko. Anot gamtininko, vasaros pradžioje ar net pabaigoje pradėjusi formuotis grybiena, susidarius tinkamoms sąlygoms, davė malonų rezultatą - baravykus. Specialistas pataria, kad net ir tokiu vėlyvu metu išaugusius grybus galima drąsiai valgyti. Tačiau apšalusių į krepšį ar juo labiau į puodą, keptuvę dėti negalima. Apšalę grybai nuodingi, tad ir mėgavimasis rudeniško miško gėrybėmis gali baigtis liūdnai.

Baravykas - visų grybų pulkaunykas. / LŽ archyvo nuotrauka

Dzūkę iš Marcinkonių kaimo Janiną Jaušauskienę, daugiau kaip dvidešimt metų pragyvenančią iš uždarbio miško gėrybėmis ir regėjusią labai derlingų ir visai prastų grybavimo sezonų, grybus rinkusią viduržiemį ir ankstų pavasarį, nustebino šio rudens pokštai. Savaitės viduryje marcinkoniškė iš vienos jai žinomų grybingų vietų grįžo nešina baravykais. Anot moters, per visą gyvenimą jai neteko beveik lapkričio vidury rasti šviežutėlių, sveikutėlių baravykų. “Žalioje samanoje iš karto radau net du”, - džiaugėsi ji.

Grybautoja prisiminė, kad pernai toje pačioje vietoje paskutinius sezono baravykus ji rovė rugsėjo pradžioje.

Nutirpus pirmajam šiemečiam sniegui J.Janušauskienė vis rasdavo po vieną kitą baravyką, bet grybai būdavo apšalę, sukiužę - jau netinkami valgyti. Šios savaitės radinys visai kitoks - ir gražus, ir tinkamas pasmaguriauti.

Lenkas nubaudė M.Tysoną

Parlamentą iškeitė į džiungles

Į skandalus nuolat įsiveliantis boksininkas Mike’as Tysonas supykdė vieną lenką. Šis nepaliko ramybėje netesėto amerikiečio pažado.

Varšuvos teismas nurodė buvusiam sunkiasvorių bokso čempionui

M.Tysonui sumokėti 68 tūkst. dolerių už tai, kad pernai jis nepasirodė viename reklaminiame renginyje Lenkijoje. Bylą prieš amerikietį čempioną laimėjo Lenkijos bokso propaguotojas Tomaszas Babilonskis.

“Pagal teismo nutartį M.Tysonas ir jo vadybininkas privalės man sumokėti 48 tūkst. JAV dolerių”, - pareiš-

Buvusi šlovė ir dabar atneša gražaus pinigo M.Tysonui - šiuo metu jis reklamuoja naują drabužių liniją Londone.

kė jis. Be to, atsakovai turės padengti 20 tūkst. dolerių siekiančias teismo išlaidas. Visą šią sumą jiems reikia sumokėti per 14 dienų.

Ieškinys M.Tysonui ir jo vadybininkui Carlui Holnessui buvo pateiktas šiems pagal susitarimą 2011 metų rugsėjį neatvykus į vieną renginį Varšuvoje. Iš ringo jau pasitraukęs M.Tysonas nevengia už atlygį pasirodyti įvairiose varžybose, kad į sales priviliotų daugiau žiūrovų. T.Babilonskis buvo sumokėjęs už lėktuvo bilietus boksininkui ir jo palydai 10 tūkst. dolerių. Pasak lenko, iš pradžių M.Tysono reikalus tvarkantis agentas žadėjo padengti šiuos nuostolius ir atvažiuoti kitu laiku, bet vėliau ryšiai visai nutrūko. T.Babilonskis mėgino kalbėtis ir su pačiu M.Tysonu, kai šiemet šis buvo atvykęs reklamuoti energinio gėrimo į Varšuvą, tačiau buvo išprašytas iš kambario.

46-erių M.Tysonas tapo jauniausiu pasaulio sunkiasvorių bokso čempionu, kai jam buvo 20 metų.

Už ringo ribų jis garsėja prasta reputacija. 1992-aisiais sportininkas buvo nuteistas 6 metus kalėti.

•

Varnos apdaužė akmenimis Sverdlovske rimtai nukentėjo vietos įstatymų leidėjų automobiliai - juos tiesiogine to žodžio prasme akmenimis bombardavo varnos.

Paukščiai lupo akmenis nuo stogo ir mėtė juos į mašinas, pastatytas prie administracijos pastato.

“Taip, taip, būtent - bombarduoja! Jau išdaužė trijų mašinų langus, tarp jų ir mersedeso. Tikrai nežinau, kieno tai mašinos, bet savo akimis mačiau, kaip varna metė akmenį ir nuplasnojo į balkoną naujo”, - parašė savo tinklaraštyje vietos parlamentaras Maksimas Riapasovas.

Taip ir nepaaiškėjo, kodėl varnos taip elgėsi, bet internete užvirė Sverdlovsko gyventojų diskusija. Forumų dalyviai

Varna - išmintingas paukštis; gal net išmano politiką? vadino paukščių veiksmus “protesto akcija”, o kai kurie sakė, kad varnos “išmano politiką”. Iš tiesų varnos yra itin protingi paukščiai, tai pripažinta mokslo. Namų sąlygomis jos puikiai

išmoksta vykdyti įvairias užduotis, pavyzdžiui, nesunkiai geba skaičiuoti daiktus. Tad gal ir politikoje varnos nuraukia daugiau, nei mano žmonės, bet apie tai mokslas tyli.

•

•

N.Dorris manymu, parlamentarams visai nebūtina “aptarinėti įvairių klausimų parlamente”. / Reuters/Scanpix, AFP/Scanpix, PC/Scanpix ir užsienio spaudos nuotraukos

Britų konservatoriai sustabdė vienos savo narės teisę balsuoti parlamente, nes ji darbo metu išvyko į Australijos džiungles dalyvauti televizijos realybės šou.

55 metų parlamento narė Nadine Dorries išskrido į Brisbaną rengtis tris savaites truksiančiam filmavimui televizijos realybės laidai “I’m a Celebrity... Get Me Out of Here!”

Jos dalyviams tenka patirti sunkių fizinių išbandymų ir ragauti netikėčiausių patiekalų, tokių taip kengūros sėklidės ar tarantulai.

Kitą savaitę britų parlamentas neposėdžiauja, bet vėl renkasi lapkričio 18 dieną, tad N.Dorries praleis kelis balsavimus Bendruomenių rūmuose. Premjero Davido Camerono valdantieji konservatoriai ketina susitikti su N.Dorries iškart, kai tik ji grįš.

“Susirūpinimą kelia tai, kad šiuo metu ji nedirba nei parlamente, nei rinkimų apygardoje”, - sakė vienas partijos atstovas. Tačiau N.Dorries jau yra pateikusi savo paaiškinimą laikraščiui “The Daily Mail”: “Dalyvauju šou, nes jį žiūri 16 mln. žmonių. Užuot aptarinėję įvairius “The Telegraph”, Lenta.ru, BBC, BNS, LŽ

klausimus parlamente, parlamentarai turi eiti ten, kur vaikšto žmonės.” Žodžių kišenėje neieškanti parlamentarė nėra tarp D.Camerono mylimiausiųjų. Kadaise partijos lyderį ir finansų ministrą George’ą Osborne’ą ji yra pavadinusi “dviem snobais berniukais, kurie nežino, kiek kainuoja pienas”.

Australijoje N.Dorries su kitais projekto dalyviais - serialų aktoriais, sportininkais ir pramogų verslo atstovais - miegos po atviru dangumi.

Be 40 tūkst. svarų siekiančio atlygio, žvaigždes į šį populiarų projektą vilioja galimybė pasikelti savo reitingus. Parlamente N.Dorries gauna parlamentaro atlyginimą, kuris viršija 65 tūkst. svarų.

Tai jau 12-as šio projekto filmavimo sezonas, o tarp ankstesnių nugalėtojų yra ministrės pirmininkės Margaret Thatcher duktė Carol, buvęs kriketo žaidėjas Philas Tufnellas.

Iki šiol vienintelis televizijos realybės šou dalyvavęs britų parlamento narys buvo kairiųjų stovyklos maištininkas George’as Galloway.

Prieš šešerius metus jis pasirodė projekte “Celebrity Big Brother”, kur jam teko vaikščioti apsitempus elastano kostiumu ir vaidinti pieną lakantį katinėlį.

•