2012 lapkričio 12 d. / Pirmadienis / Nr. 259 (13 387)

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „VERSLO ORBITA“

Kaina

1,99 Lt

2012 lapkričio 12 d. / Pirmadienis / Nr. 259 (13 387)

Žemaičiai krikštijosi laisva valia

www.lzinios.lt

Šiandien LŽ

2p.

Vieno sėkmingiausių šalies verslininkų I.Laurso nuomone, modelis, kai verslui teikiama parama iš mokesčių mokėtojų surinktomis lėšomis, yra ir socialiai neteisingas, ir neefektyvus

3p.

Konstituciniam Teismui paskelbus, kad naujasis Seimas išrinktas teisėtai, po rinkimų šalyje užvirusios aistros rimsta

5p.

Įdiegti internetinį balsavimą - nelengvas uždavinys, kurį neįtikimai sėkmingai įgyvendino Estija, o kitoms šalims sekasi kur kas sunkiau

9p.

Dailininkas A.Griškevičius džiaugiasi turiningais, įvykių ir parodų svetur kupinais metais

15p.

Lietuvos futbolo A lygos čempionu penktąkart iš eilės ir aštuntą kartą klubo istorijoje tapo Panevėžio “Ekranas”

Kitąmet paskutiniai Europos pagonys žemaičiai minės savo krikšto 1413 metais jubiliejų. “Žemaitija turėtų didžiuotis, kad jau 600 metų yra krikščioniška, žmonės iš kartos į kartą išsaugojo krikščionišką tikėjimą”, - sako Telšių vyskupas Jonas Boruta. Vis dėlto žemaičių ganytojas apgailestauja, kad jaunimui emigruojant katalikiškos tradicijos pamažu silpsta.

•10, 11 p.

Išsamiau

Romo Jurgaičio nuotrauka

Viešiesiems ryšiams reikia ryšių JURGA TVASKIENĖ

UŽSIENIS

Galas kariškio karjerai

Iš pareigų atsistatydino JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Davidas Petraeusas. Savo rašte prezidentui generolas nurodė “asmenines priežastis”, tačiau prisipažino, kad tai padaryti jį paskatino nesantuokinis romanas.

Savo elgesį D.Petraeusas pavadino itin neprotingu. Šaltinių teigimu, buvęs CŽV direktorius užmezgė romaną su Paula Broadwell, parašiusia apie D.Petraeusą knygą “Va bank”. Dėl jųdviejų santykių ir šių netikėtų, dramatiškų įvykių dar yra daug neaiškumų, pavyzdžiui, kiek laiko truko jų ryšiai ir kodėl D.Petraeusas atsistatydino dabar, praėjus vos kelioms dienoms po prezidento rinkimų.

Vos pasibaigus Seimo rinkimams Aplinkos ministerija (AM) oficialiai pranešė nutraukianti viešųjų ryšių konsultacijų sutartį su šias paslaugas jai teikiančia bendrove ir pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančiu viešųjų ryšių konsultantu Liutauru Ulevičiumi. AM, turinti nemažą Visuomenės informavimo ir viešųjų ryšių departamentą, kuriame darbuojasi 9 žmonės (Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriuje - 5, Visuomenės informavimo skyriuje - 3), konsultantus, už nuveiktus darbus atsiskaitančius tiesiogiai ministrui, samdė trejus metus.

Trejus metus AM konsultavęs L.Ulevičius skeptiškai atsiliepė apie ministerijos specialistų gebėjimus.

•

13 p.

SPAUDIMAS

Viešuosiuose pirkimuose galiojantis mažiausios kainos kriterijus atmeta kokybę, vėliau tai neretai virsta papildomomis sąnaudomis

Barackui Obamai teks ieškoti naujų žmonių - apie savo pasitraukimą jau yra pareiškusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, o dabar prezidentas neteko CŽV direktoriaus.

Per ketverius šios kadencijos metus ministerijos europinių projektų viešinimo paslaugoms pirkti išleido milijonus.

Institucijos tvirtina, kad tam jas įpareigoja Europos Sąjungos (ES) teisės aktai. Šiais argumentais abejoja net samdomos agentūros, jos neslepia, kad neretai viešinimu pridengiamos ministerijų viešųjų ryšių kampanijos.

Išsamiau

17p.

Parlamentarų kasdienybė - šantažas ir grasinimai

Naktiniai skambučiai, persekiojimai, grasinimai susidoroti tai teigia patiriantys kone visi tautos išrinktieji. Tačiau dėl tokių dalykų kreiptis į teisėsaugos institucijas jie dažniausiai nėra linkę.

Neapykanta kupinų laiškų, nemalonių skambučių ar net grasinimų susidoroti yra sulaukę beveik visi besibaigiančios kadencijos parlamentarai. Į teisėsaugininkus kreipėsi vos vienas kitas jų, o ir šie paskui liko it musę kandę. Todėl daugelis tautos išrink-

•6 p.

Išsamiau

Eltos nuotrauka

tųjų į tokius incidentus numoja ranka. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko tvirtinimu, į elektroninio ir įprasto pašto dėžutes plūstantys grasinimai paprastai būna abstraktūs.

“Tvarkietis” Kęstas Komskis prisipa-

žino prašęs net policijos pagalbos. “O prasideda viskas tada, kai svarstomas koks nors svarbus įstatymas ar reikia priimti kam nors nepalankų sprendimą”, - pasakojo jis.

•3 p.

Išsamiau

Orai ŠIANDIEN Debesuota su pragiedruliais, daugelyje rajonų palis. Temperatūra dieną 8-9 laipsniai šilumos.

•23 p.

Išsamiau

2

2012 11 12 Lietuvos žinios

Dienos temos

I.Laursas: “Verslą remti iš biudžeto - neteisinga” ir kitąmet? Kokie ten nagrinėsimi klausimai gali paliesti Lietuvą?

- Dėl važiavimo iki galo neapsisprendžiau, bet veikiausiai nevyksiu.

Pirmiausia tai nėra tiesiogiai susiję su mano verslu. Ten nesutiksiu tų žmonių, su kuriais darome verslą. Jame daugiausia lankosi politikai, įvairiausi ekspertai. Ten vykau jau dvejus metus iš eilės.

Lietuvą turėtų paliesti daug klausimų. Šiuose forumuose perskaitomi keli šimtai įvairaus pobūdžio pranešimų. Jau ne pirmą kartą aptariamos Rytų Europos energetikos aktualijos.

Būdama taip integruota kaip dabar Lietuva neabejotinai ras nemažai krypčių, kur galėtų ne tik dalyvauti, bet ir prisidėti savo nuomone, pasiekti realių praktinių susitarimų.

TADAS VALANČIUS

Vieno sėkmingiausių šalies verslininkų Iljos Laurso nuomone, europietiškas modelis, kai verslui teikiama parama iš mokesčių mokėtojų surinktomis lėšomis, yra ir socialiai neteisingas, ir neefektyvus.

Populiariausios pasaulyje nepriklausomos mobiliųjų aplikacijų kompanijos “GetJar”, turinčios atstovybes Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, įkūrėjas I.Laursas, lygindamas amerikietišką ir europietišką verslo paramos modelį, pažymi, kad už Atlanto valstybė į verslo reikalus nesikiša. Į verslą ten investuoja tik privatus sektorius, jis atidžiai seka, kaip panaudojama investicija. Tuo metu Europoje, kaip ir Lietuvoje, dotacijas skiriantiems valdininkams jų panaudojimo efektyvumas nėra svarbus, o verslo nesėkmės gula ant mokesčių mokėtojų pečių.

Apie sėkmės kelią, verslo ir valstybės santykį, pažintis ir šiuolaikinio verslininko identitetą - “Lietuvos žinių” interviu su Ilja Laursu.

Viską lemia atsitiktinumas - Žvelgiant į Jūsų sėkmės istoriją gali susisukti galva: kompanija auga didžiuliais tempais, o Jūs neretai pavadinamas šiuolaikinio verslininko etalonu. Idėja, sunkus darbas, buvimas reikiamu metu reikiamoje vietoje. Kas dar sudaro sėkmingo verslo receptą?

- Kitados pasirinkau mobiliųjų aplikacijų sritį, nes maniau, kad tai perspektyvu ir nėra nusistovėjusios jokios žaidimo taisyklės. Tuomet alternatyvus pasirinkimas būtų internetas, kompiuterinių žaidimų rašymas.

Greitai supratau, kad konkuruoti su kompanijomis, tose srityse turinčiomis 10-20 metų patirtį, yra beviltiška.

Mobili sritis užtikrino, kad žaidimo laukas visiems vienodas. Kiekvienas galėjo konkuruoti savo protu, gebėjimais. Kita vertus, labai pervertinamas verslininkų sėkmės istorijų indėlis. Už protą, patirtį, kvalifikaciją kur kas ryškesnį vaidmenį atlieka atsitiktinumo veiksnys. Asmeninių įgūdžių ir atsitiktinumo santykis yra 1 su 10. Kad ir koks protingas būtų žmogus, jis niekada nežinos, ką tuo pačiu metu veikia jo konkurentai.

- Kokie atsitiktinumai nutiesė kelią Jūsų sėkmei?

- Pirmiausia tai, kad tokios kompanijos kaip “Yahoo”, “Google”, “Microsoft” ilgai nejudėjo į mobiliąją rinką. Mobilioji rinka ėmė formuotis 2000-aisiais, kai atsirado pirmieji nespalvoti telefonai “Nokia” su internetu, o minėtų kompanijų sprendimai ir investicijos prasidėjo tik 2007 metais, kai atsirado “iPhone”. Jei jie būtų atėję anksčiau, nebūtų atsiradusi galimybė į rinką patekti naujiems

Svarbiausia - veikti

Verslininkas I.Laursas įsitikinęs - kad ir koks protingas būtų žmogus, jis niekada nežinos, ką tuo pačiu metu veikia jo konkurentai. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka žaidėjams. Mums labai padėjo “iPhone” atsiradimas. Mobiliųjų aplikacijų sąvoka iki tol praktiškai niekam nebuvo žinoma. Per metus visi išmoko iki tol negirdėtą naujovę. Tačiau naujovė buvo prieinama tik siaurai “iPhone” vartotojų grupei. Daug kitų mobiliųjų telefonų kompanijų žinojo, kad toks dalykas yra, tačiau neturėjo galimybės ja naudotis. Tad kreipėsi į kitus žaidėjus, o rinkoje tuo metu mes buvome vieninteliai.

Mažos šalies fenomenas - Jums atsivėrė galimybė bendradarbiauti su didelėmis kompanijomis. O jei būtumėte užsisklendę tik vidaus rinkoje?

- Tai vadinu mažos šalies pranašumu. Dėl jo kompanija labai anksti supranta, kad reikia pereiti į tarptautinį lygmenį, nes nebetelpama vidaus rinkoje. To nėra didžiosiose valstybėse, kur rinkos potencialas yra pakankamas. 2006 metais Lietuvoje mobiliųjų aplikacijų poreikis buvo toks, kad jis nebūtų išlaikęs net vieno žmogaus etato. Pasirinkimo neturėjome. Ir dabar yra nemažai kompanijų, kurios, neradusios paklausos vidaus rinkoje, greitai įsigali tarptautiniu lygmeniu.

- Lietuvoje įsigalėjusi klišė, kad tik pažintys atveria visus kelius. Kiek tai Jums pasitarnavo?

- Lietuvoje kompanijos dėl “švogerystės” paprastai nukrypsta nuo teisingos elgsenos. Pavyzdžiui, kam nors suteikiamos kiek geresnės sąlygos, tai kenkia investuotojams, tačiau suteikia papildomos naudos. Turintiesiems pažinčių greičiau tvarkomi dokumentai, surengiami susitikimai ir pan. Mūsų kraštuose verslas per pa-

žintis turi neigiamą atspalvį. Tačiau, kita vertus, žmonės yra įsitikinę, kad derybose didžiausią reikšmę turi tokie racionalūs dalykai kaip kaina, kokybė. Vis dėlto įsigilinus į žmogaus sprendimus 99 proc. jie nėra racionalūs. Tokie sprendimai dažniausiai priklauso nuo vieno žmogaus nuotaikos, emocijų, asmeninių intrigų. Pradedantys verslininkai labai dažnai naiviai mano, kad jų partneriai priims sprendimą atsižvelgdami į kainą, kokybę, o paskui stebisi, kad nors jie ir suteikė geriausias sąlygas, jų pasiūlymas buvo atmestas. Paieškojus priežasties, kodėl taip nutiko, paaiškės, kad tai lėmė simpatija, alkis, nemiga, pykčiai su žmona ar kas nors kita.

Partneriui gali nepatikti tavo balso tonas, ir dėl to neteksi milijoninio reklamos kontrakto. Tai iš pradžių stebina, nes griauna tavo supratimą, kaip sukasi pasaulis, tačiau vėliau darai išvadą, kad sudarant sandorį rankas spaudžia ne kas kitas, o žmonės.

Siūlo lygiuotis į JAV modelį - Jūsų kompanijos atstovybės įsikūrusios JAV, kurias pastaruoju metu buvo apėmusi prezidento rinkimų karštligė, ir Lietuvoje, kur aistras kursto naujos Vyriausybės formavimas. Ar sekate šiuos procesus, ir kiek Jums tai aktualu?

- Niekada nelendu ten, kur ko nors nesuprantu. Nepasitikėčiau savo paviršutiniškomis emocijomis darydamas išvadas apie kurią nors partiją ar politiką. Kalbant apie verslą reikia pasakyti, kad politiniai procesai jam pernelyg daug įtakos neturi. Pagrindinė mūsų veikla - už Lietuvos ribų. Nors gal kiek ir padėjo išeinančios Vyriau-

sybės teigiamas požiūris į informacinių technologijų verslą.

- Bendraujate su kitais verslininkais, girdite jų nuomonę. Turėtumėte būti susidaręs įspūdį, kas Lietuvoje vis dėlto yra negerai.

- Manau, kad europietiškas modelis, kuris yra orientuotas į paramą verslui per renovacijos programas, dotacijų skyrimą, iš esmės yra neteisingas. Verslas čia tiesiogiai remiamas valstybės biudžeto lėšomis. Pirmiausia, tai nėra sąžininga mokesčių mokėtojų atžvilgiu, jiems tenka našta verslo nesėkmės atveju, o sėkmė atiduodama verslininkams. Antra, verslui suteikiamos lėšos nėra prižiūrimos. Valstybės atstovams, skirian-

Valstybės atstovams, skiriantiems lėšas, dėl jų nei karšta, nei šalta. tiems lėšas, dėl jų nei karšta, nei šalta. Pavyzdžiui, Amerikoje valstybė labai retai kišasi į verslo reikalus. Europoje pradedantis verslas gali laimėti “grantus”, o JAV bet kokia parama verslui teikiama tik iš privataus sektoriaus, kuris noriai remia perspektyvias įmones, nes gali tikėtis didelės grąžos. Be to, investicijos yra griežtai prižiūrimos. Investuotojai skiria žmones, kurių karjera tiesiogiai priklauso nuo indėlį priėmusios kompanijos sėkmės ar nesėkmės. Jie, alsuodami į nugarą, tiesiog neleis įmonei sukti klaidingu keliu.

- Šiemet apsilankęs prestižiniame Davoso ekonomikos forume atsidūrėte dėmesio centre. Ar vyksite į Davosą

- Šiuolaikiniai verslininkai skaito paskaitas universitetuose, dalyvauja įvairiose konferencijose, net veržiasi į kosmosą, skraido įvairiausiais įrenginiais. Verslininkai nebėra tik dokumentus pasirašinėjantys ir į darbo susitikimus vaikštantys žmonės?

- Kiekvienai veiklai yra mažėjanti ribinė nauda. Pirmas šokoladukas būnant alkanam yra labai vertingas, antrą suvalgysiu ne taip norėdamas, trečią nenoromis, o ketvirto ir norėdamas nebeįtalpinsiu. Taip yra ir su pinigais. Kiek žmogui fiziškai reikia pragyventi? Milijoną uždirbusiam žmogui kiekvieno kito milijono reikšmė mažėja. Dirbti tik užsidarius biure taip pat galima tik iki tam tikro laiko. Jei verslininkui pasiseka greitai patenkinti savo būtiniausius interesus, jam atsiveria naujų galimybių.

Dalydamasis žiniomis su kitais patiri asmeninį pasitenkinimą suvokdamas, kad tai gali pakeisti kieno nors gyvenimą. Tad begalinio poreikio visą laiką praleisti biure ir stengtis uždirbti visus pasaulio pinigus tiesiog nėra. Kinijoje yra posakis, kad būdamas generolu turi mokėti rašyti eiles, kitaip nebūsi subalansuota asmenybė.

- Kokia Jūsų netolimos ateities siekiamybė?

- Vakarų gyvenimo filosofija orientuota į galutinį rezultatą: būtinai baigti universitetą, pastatyti namą, užauginti sūnų, nuskristi į kosmosą. Rytų filosofija neapibrėžia rezultato, o nurodo kryptį. Šiuo metu esu atsidūręs tarp šių požiūrių. Supratau, kad daug ko nesuprantu, ir dėl to atsirado smalsumas, noras tai suprasti.

- Ką pirmiausia pasakytumėte žmogui, kuris svajoja apie panašią sėkmę?

- Pačioje pradžioje svarbu pradėti veikti. Nesvarbu ką. Jei esi viduramžių Kolumbas ir nežinai, ar Amerikos ieškoti Rytuose, ar Vakaruose, svarbiausia pasiryžti tam žingsniui. Kol nieko nedarai, nežinai to, ko nežinai, ir nežinai, ką gali žinoti. Tik nusprendęs veikti supranti, ko tau reikia.

•

Trumpai PRITARIA SIŪLYMUI Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Lietuva pritaria siūlymui paankstinti Europos Parlamento (EP) rinkimus - perkelti juos iš 2014 metų birželio 5-8 dienų į gegužės 22-25 dienas. Rinkimai į EP turėtų vykti 2014 metų birželio 5-8 dienomis, bet ši data daugelyje valstybių narių sutampa su ilguoju savaitgaliu, kai bus švenčiamos krikščioniškos Sekminės. Siekiant užtikrinti didesnį visų valstybių narių rinkėjų aktyvumą ir kilo ini-

ciatyva pakeisti šių rinkimų datą į gegužės 22-25 dienas.

SIŲS PRIE SOMALIO Kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius sako, kad grupę Lietuvos karių į antipiratinę operaciją prie Somalio krantų planuojama siųsti Lietuvai 2013 metų antroje pusėje perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES). Anksčiau buvo svarstoma, kad į ES vadovaujamą operaciją ATALANTA

galėtų būti siunčiami specialiųjų operacijų pajėgų kariai. Tačiau kariuomenės vadas informavo, kad prie Afrikos krantų vyks mobili laivų apsaugos grupė, sudaryta iš Sausumos pajėgų karių. Kariai būtų dislokuoti laivuose, gabenančiuose humanitarinę pagalbą. A.Pocius sakė, kad grupę galėtų sudaryti apie dvi dešimtis karių, tačiau jis pažymėjo, jog dėl Lietuvos karių vieneto dydžio dar nėra galutinai nuspręsta. Seimas birželį priėmė nutarimą, kuris leidžia Lietuvos karius siųsti į operaciją ATALANTA prieš Somalio piratus.

NAUJOS GRĖSMĖS Dėl ekonominės krizės gali padaugėti prekybos žmonėmis atvejų, be to, kyla grėsmė plisti naujoms prekybos žmonėmis formoms, tokioms kaip prekyba žmonėmis fiktyvių vedybų tikslu, nusikaltimams daryti, emigravusių tėvų vaikų ir vaikų iš globos namų pardavimas nusikaltimams daryti, elgetauti. Taip teigiama Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos įgyvendinimo tarpinstituciniame

veiklos plane, kuris trečiadienį bus svarstomas Vyriausybės posėdyje. Prioritetinės 2013-2015 metų plano kryptys yra nepilnamečių nusikalstamumo mažinimas ir prekybos žmonėmis prevencija. Iš viso planui įgyvendinti ruošiamasi skirti 1,55 mln. litų iš valstybės biudžeto. Dar 216 tūkst. litų 2013 metais bus panaudota iš Europos Sąjungos finansinės paramos projektams įgyvendinti skirtų lėšų.

BNS, LŽ

2012 11 12 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Rinkimų drama baigta, intriga lieka vertino “tvarkiečių” lyderis Rolandas Paksas. Jis tikino, kad naujosios koalicijos formavimas beveik baigtas, teliko klausimas dėl ketvirto partnerio.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad naujasis Seimas išrinktas teisėtai, po rinkimų šalyje užvirusios aistros rimsta.

Kadenciją baigiantis parlamentas prieš išsivaikščiodamas dar turės nuveikti kelis skubius darbus, užduotus Konstitucijos sergėtojų.

17 mln. litų, kurių būtų reikėję naujiems rinkimams surengti, liks valstybės kišenėje. Rimtos, išmintingos, racionalios, vertingos - tokių epitetų, apibūdinančių šeštadienį KT paskelbtas išvadas dėl Seimo rinkimų rezultatų teisėtumo, negaili nei politikai, nei politologai. Itin optimistiškai nusiteikę rinkimų laimėtojai, praėjusią savaitę pasirašę koalicijos sutartį ir baigiantys dalytis ministrų portfelius. Viliamasi, kad trečias daugiausia mandatų iškovojusių socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus vizitas į prezidentūrą bus rezultatyvus.

Naujosios koalicijos partneriai ketina tęsti derybas dėl postų. Prognozuojama, kad šiandien prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbs, kada į pirmąjį posėdį turėtų susirinkti naujasis Seimas. Valstybės vadovė artimiausiomis dienomis taip pat galbūt tars žodį dėl valdžios dėlionės.

Laukia intensyvi savaitė Remiantis KT išvadomis, Seimui šią savaitę teks pakoreguoti trečiąją vietą pagal laimėtų mandatų skaičių pelniusios Darbo partijos (DP) rinkimų sąrašą. Trys į Seimą išrinkti “darbiečiai” sutuoktiniai Živilė ir Jonas Pinskai bei Jolanta Gaudutienė - dėl įtartino reitingavimo turės užleisti vietą kitiems

Prasidės normalus procesas

KT padėjo tašką dėl abejonių rinkimų skaidrumu ir teisėtumu. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka partijos kandidatams. “Procedūra labai paprasta. Parengiamas nutarimas, kuriuo pritariama KT išvadai. Kitas punktas - nustatoma nauja DP sąrašo eilė”, - vakar formalumus LŽ paaiškino Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas. Tačiau jis neatmetė galimybės, kad KT sprendimai Seime gali sukelti nemažai ginčų. Parlamentas taip pat turės apsispręsti dėl rinkimų vienmandatėje Biržų-Kupiškio apygardoje. KT suabejojus nugalėtojo nustatymo teisingumu, šios apygardos rinkėjams savo atstovą Seime gali tekti rinkti iš naujo.

Pasak Č.Juršėno, paskutinių šio parlamento veiklos dienų intensyvumą lems prezidentės dekretas dėl pirmojo kitos kadencijos Seimo posėdžio sušaukimo. “Buvo planuota toliau svarstyti biudžetą, tačiau jei nespėsime, ką padarysi”, - sakė socialdemokratas.

Dar vienu Seimo galvos skausmu gali tapti nemažai KT priekaištų su-

laukusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Dėl netikslumų nustatant rinkimų rezultatus, taip pat Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų parlamentas turėtų nutraukti VRK įgaliojimus ir ne vėliau kaip per septynias dienas sudaryti naują komisiją.

Prašydami patvirtinti daugiamandatės ir kelių vienmandačių rinkimų apygardų rezultatų teisėtumą, į KT praėjusį trečiadienį kreipėsi prezidentė ir Seimas.

Partneriai dirba toliau Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderio, vieno realiausių kandidatų į premjerus A.Butkevičiaus žodžiais, KT patvirtino, kad centro kairės koaliciją formuojančios partijos eina tinkamu keliu. “Abejonės išsklaidytos ir visuomenėje turėtų atsirasti daugiau aiškumo”, - pabrėžė politikas. Pasak jo, KT išvada leidžia teigti, jog rinkimų tvarkos pažeidimai buvo

pernelyg sureikšminti, nes “ne tos partijos laimėjo rinkimus”. A.Butkevičius patvirtino ryžtą valdančiojoje koalicijoje dirbti drauge su DP ir partija “Tvarka ir teisingumas”.

KT sprendimas nudžiugino ir DP lyderį Viktorą Uspaskichą. Anot jo, daugiamandatėje apygardoje “darbiečių” iškovotų mandatų skaičius nesikeis, jie tik bus šiek tiek perskirstyti. “Esame labai patenkinti ir dėkingi, kad panaikinti Biržų-Kupiškio apygardos rezultatai.

Mūsų kandidatas čia liko antrojoje vietoje, pralaimėjęs labai mažu balsų skirtumu. Turėsime galimybę pakovoti dėl trisdešimto mandato”, - kalbėjo V.Uspaskichas. Galutinį sprendimą dėl to, ar atsisakys europarlamentaro mandato, jis sakė priimsiąs jau šiandien, pasikalbėjęs su A.Butkevičiumi.

“Sveikas protas Lietuvoje yra. Žinant tai, kas galėjo nutikti, jei būtų buvęs kitoks sprendimas, manau, teisėjai nutarė teisingai”, - KT sprendimą

Politologo Algio Krupavičiaus manymu, KT priėmus sprendimą atsirado daugiau aiškumo, leidžiančio tiksliau prognozuoti krašto politinę ateitį.

“Seimas išrinktas teisėtai ir teisingai, nors kai kuriose vienmandatėse rinkimų apygardose rezultatai paskelbti negaliojančiais”, - sakė jis. Anot A.Krupavičiaus, šios savaitės pabaigoje arba kitos pradžioje į pirmąjį posėdį turės susirinkti naujasis Seimas. 30 dienų laikotarpis bus skirtas ministro pirmininko kandidatūrai patvirtinti, ministrų kabinetui suformuoti ir Vyriausybės programai parengti. “Mąstant logiškai prezidentės pasirinkimas dėl premjero kandidatūros turėtų būti labai aiškus. Kai naujajame Seime aiškiai formuojasi trijų partijų centro kairės dauguma, kokių nors naujų sąlygų neturėtų būti keliama, - pažymėjo politologas ir pridūrė: - Jei bus atsisakyta ultimatumų, turėtume sugrįžti į civilizuotą valdžios perdavimo po demokratinių rinkimų procesą.”

A.Krupavičius nemano, kad kurios nors kitos naujojo Seimo jėgų kombinacijos galėtų būti darbingos. “Pagal mandatų aritmetiką vadinamoji Vaivorykštės koalicija įmanoma. Tačiau centro kairės koalicija savo apsisprendimą deklaravo labai aiškiai. Jis grindžiamas žmonių pasirinkimu: daugiau kaip 70 proc. rinkėjų balsavo už opozicines partijas. Todėl racionalaus motyvo sudaryti kitokią koaliciją nėra”, - pabrėžė A.Krupavičius. Mažumos Vyriausybė, anot politologo, reikštų nestabilumą, sunkų sprendimų priėmimą ir dar sunkesnį jų įgyvendinimą.

•

Parlamentarų kasdienybė - šantažas ir grasinimai TADAS VALANČIUS

Keiksmažodžių tirados, naktiniai skambučiai, persekiojimai, grasinimai susidoroti - tai patiriantys teigia kone visi tautos išrinktieji. Tačiau dėl tokių dalykų kreiptis į teisėsaugos institucijas jie dažniausiai nelinkę.

Neapykantos kupinų laiškų, nemalonių skambučių ar net grasinimų susidoroti yra sulaukę beveik visi besibaigiančios kadencijos parlamentarai. Į teisėsaugininkus kreipėsi vos vienas kitas iš jų, o ir šie paskui liko it musę kandę. Nenuostabu, kad daugelis tautos išrinktųjų į tokius incidentus numoja ranka.

Seimo NSGK pirmininkas A.Anušauskas tikino, kad grasinimai paprastai būna abstraktūs, kai sunku suvokti, ką grasintojas nori pasakyti.

LŽ archyvo nuotrauka

Užuominos apie šeimos narius Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Anušausko tvirtinimu, elektroninio ir įprasto pašto dėžutes pripildantys grasinimai paprastai būna abstraktūs, kai net ne visada įmanoma suprasti, ką žmogus tuo nori pasakyti. “Į pareiškimus, kad kažkas kada nors nutiks, niekada nereaguoju, nors jie būna nemalonūs, su įvairiomis užuominomis į detales ar šeimos narius, artimuosius”, - LŽ sakė konservatorius.

Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas liberalcentristas Vytautas Bogušis LŽ tikino, kad nuo tokių išpuolių yra pajėgus apsiginti pats. “Būna, kad gatvėje puola į atlapus. Būna, jog aprėkia, gąsdina, kad sumuš. Kar-

tą labai šlykštaus turinio laišką radau priklijuotą ant durų. Jį net išsaugojau.

Tačiau tai laikau buitiniu chuliganizmu”, - sakė parlamentaras.

sada numojantis ranka. “Būta atvejo, kai ant manęs magiją žadėjo užsiundyti, tačiau iš laiško turinio ar net pirmų trijų sakinių gali suprasti, kas tai per žmogus”, - sakė jis.

“Toks darbas” Liberalų sąjūdžio atstovė Dalia Kuodytė prisiminė grasinimo “nudėti” sulaukusi dėl darbo komisijoje, kuri aiškinosi Kauno žudynių aplinkybes. “Tai buvo akivaizdus grasinimas, dar ir dabar turiu išsaugojusi tą žinutę. Būna, kad žmonėms tiesiog nesiseka, jie nori išsikeikti, tada įžeidinėja, tačiau į tai kreipti dėmesį yra beprasmiška. Toks darbas”, - svarstė Seimo narė.

Liberalcentristas Arūnas Valinskas taip pat tikino į tokius išsišokimus vi-

žmones, kad jeigu tai tęsis, kreipsiuosi į teisėsaugos institucijas. Tuo viskas ir baigėsi”, - savo nemalonią patirtį atskleidė parlamentaras.

“Tvarkietis” Kęstas Komskis prisipažino neapsikentęs nuolatinių grasinimų elektroniniu paštu ir kreipęsis į teisėsaugą. Tačiau jokio rezultato tai nedavė. “Policija tvirtino, kad nieko nepavyko išsiaiškinti. O prasideda viskas tada, kai svarstomas koks nors svarbus įstatymas ar reikia priimti kam nors nepalankų sprendimą. Beveik visada pasipila gąsdinimai nekišti nagų”, - pasakojo jis.

Socialdemokratas Algirdas Sysas LŽ teigė, kad grasinimai per keturias kadencijas Seime tapo įprasta rutinos dalimi. “Ir elektroniniu, ir paprastu paštu gaunu įvairiausių laiškų, kuriuose išdeda į šuns dienas, pasirašo “mūsų daug”, žada susidoroti. Į tai dėmesio seniai nebekreipiu, bet keletą egzempliorių prisiminimui esu išsaugojęs. Tai nutinka, kai užkabini vieną ar kitą dalyką, kuris Lietuvoje yra tabu, bet čia sukasi dideli pinigai”, - dėstė parlamentaras.

Išsiaiškinti nepavyko A.Valinsko frakcijos kolega Andrius Burba LŽ teigė, kad dažniausiai pagąsdinimų ir piktų žvilgsnių sulaukia iš kolegų. Tačiau labai nemalonūs grasinimai buvo pasipylę po jo inicijuoto, tačiau Seime palaikymo nesulaukusio Eutanazijos įstatymo projekto. “Į elektroninį paštą ir “Facebook” paskyrą iškart gavau ypač piktų žinučių. Jose buvo grasinimų mirtimi ir man pačiam, ir šeimos nariams. Informavau tuos

Suinteresuotų grupių spaudimas Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Žilvinas Šilgalis prisiminė nemaloniausio ir įžūlaus spaudimo sulaukęs svarstant Seimo stalčiuose ilgą laiką dulkantį Azartinių lošimų įstatymą. “Tai buvo suinteresuotos verslo struktūros. Jos aiškiai pasakė - nepadarysi tu, padarys kas nors kitas. Taip ir nutiko. Rado žmonių, kurių dėka įstatymo projektas buvo numarintas. Ta-

čiau prieš tai man buvo darytas didžiulis ir akivaizdus spaudimas”, - sakė jis.

Iš suinteresuotų jėgų spaudimo tikino sulaukęs ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. “Per šią kadenciją turbūt nieko tokio išskirtinai nemalonaus nenutiko, tačiau per praėjusią tiriant koncerno EBSW veiklą buvo aiškiai pasakyta, kad “kapstai pernelyg giliai”, - prisiminė konservatorius.

Ne paranoja Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis tikino, kad per pastaruosius keletą metų, kai jis ėmė vadovauti šiai komisijai, spaudimas, įvairūs siūlymai ir gąsdinimai jam taip pat tapo įprastu dalyku. “Man aiškindavo, kad jeigu priimsime ne tokį sprendimą, bus ištraukta mane kompromituojanti medžiaga, įrodytos sąsajos su mistinėmis partijomis. Tačiau manęs tai nė kiek negąsdino. Tiesa, labiausiai erzino, kad kažkas nuolat lankydavosi mano kambaryje. Tai nėra paranoja, nes įkalčiai buvo akivaizdūs.

Ar buvo paliekama klausymosi įranga, vaizdo stebėjimo kamera, nežinau, tačiau tai buvo akivaizdu”, - sakė jis. Į Garliavos įvykius įsitraukęs Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Saulius Stoma LŽ tvirtino, kad ši jo veikla vienu metu buvo tapusi vaikščiojimu peilio ašmenimis. “Grasinimų būta ypač daug. Naktiniai skambučiai, keiksmai ir gąsdinimai. Plačiai nuskambėjusi istorija, kai buvo atsukti automobilio rato varžtai, iš tikrųjų įvarė baimės, tačiau į tai sureaguota nebuvo”, - skundėsi parlamentaras.

•

4

2012 11 12 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Sveiko proto ir demokratijos pergalė KĘSTUTIS GIRNIUS

Šeštadienį Konstitucinis Teismas (KT) priėmė vienintelį įmanomą teisingą sprendimą - patvirtino rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje. Kitaip ir negalėjo būti.

Balsavo beveik 1,3 mln. piliečių. Vyriausioji rinkimų komisija, įvertinusi visus skundus ir visas galimas prielaidas, taip pat pradėtus ikiteisminius tyrimus, priėjo prie išvados, jog būta mažiau negu 4 tūkst. abejotinų balsų, o tai per mažas nuošimtis rinkimų rezultatams paveikti.

Taigi KT pripažino, kad beveik visi Lietuvos piliečiai balsavo sąžiningai, todėl negalima nepaisyti jų valios.

Ketvirtadienį prezidentei teisme atstovaujanti patarėja Indrė Pukanasytė aiškino, esą jei papirkti rinkėjai būtų nedalyvavę balsavime, viskas būtų susidėlioję kitaip. Neva barjerą galėjo įveikti Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (VŽS). Tokie iš piršto laužti, lakia fantazija grindžiami argumentai nepuošia nei patarėjos, nei prezidentės. VŽS surinko 53 tūkst. balsų. Barjerui įveikti reikėjo dar 12 tūkstančių, o iš viso buvo suklastota tik 4 tūkst. balsų.

KT nustatė pažeidimų Biržų-Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje, todėl ten Seimas veikiausiai skelbs pakartotinius rinkimus. Būtų geriau, kad parlamentarai nepaisytų šio KT sprendimo. Rinkimų anuliavimas - rimtas, sunkiai pateisinamas žingsnis, jei nėra konkrečių ir neginčijamų įrodymų apie klastos apimtį. Neprisimenu, kad JAV rinkimai kada nors būtų buvę naikinami. Įtariant klastojimą nepasitikėjimą keliantys balsavimo biuleteniai tiesiog išmetami. Biržų-Kupiškio apygardoje tik 5 balsai skyrė du daugiausia rinkėjų palaikymo pelniusius kandidatus, ir tik 24 balsai - antrą ir trečią kandidatus. Skirtumas tikrai mažas, galėtų būti ir dar mažesnis, jei juos skirtų vos vienas balsas. Tačiau jeigu tokia yra rinkėjų valia, reikia ją gerbti, o ne rengti naujus rinkimus.

Seimui nutarus rengti pakartotinius rinkimus dviejose apygardose, bus privalu tai padaryti kuo greičiau per mėnesį, o ne po pusmečio. Čia nėra nauji rinkimai, kurie šaukiami, kai Seimo narys atsistatydina arba miršta. Rinkimai tik pakartojami, tad visi kandidatai jau įregistruoti, tereikia paskelbti balsavimo datą ir išspausdinti naujus biuletenius. Visų apygardų piliečiai turi teisę būti atstovaujami Seime, todėl rinkimų vilkinimas yra nepateisinimas.

Dabar, baigus teisinius ginčus, lai-

kas sutelkti dėmesį į Vyriausybės formavimą. Kad ir kokie būtų prezidentės ar premjero samprotavimai, vienintelė galima koalicija yra centro kairės - socdemų, “darbiečių” ir “tvarkiečių”. Kitų realių galimybių nematyti. Tačiau penktadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtino, jog Seimo rinkimų rezultatai leidžia numatyti tris galimas koalicijų alternatyvas. Valstybės vadovė nesiteikė jų įvardyti - veikiausiai todėl, kad tų

angies dioksido kiekį. Taip buvo siekiama sužinoti, kiek energijos sunaudoja siaubo filmą žiūrintis žmogus. Paaiškėjo, kad vidutinis žiūrovas per 90 minučių trukmės juostą sudegino 113 kilokalorijų.

Tiek pat jų sunaudojama per 30 minučių pasivaikščiojimą. Analogišką kiekį kalorijų turi nedidelis šokolado batonėlis. Tie filmai, kurie verčia žiūrovus krūpčioti iš siaubo, yra geriausi kalorijų degintojai, nes skatina dažniau plakti žmogaus širdį.

Mokslininkų teigimu, 1980 metais pagal Stepheno Kingo siaubo romaną sukurtas “Švytėjimas” yra labiausiai kalorijas naikinantis filmas.

Jį žiūrintis žmogus sudegina iki 184 kilokalorijų. Antrojoje vietoje - Ste-

veno Spielbergo “Nasrai”. Juos žiūrint be pėdsakų pranyksta 161 kilokalorija. Trečioji vieta atiteko 1973 metų klasikinei siaubo juostai “Egzorcistas” (dingsta 158 kilokalorijos). Šių dienų trileriai ir “siaubiakai” kur kas menkiau degina nereikalingus riebalus. Tarkime, 2007 metų ispanų kino juosta “Rec” sunaikina tik 101 nepageidaujamą kilokaloriją. Medžiagų apykaitos specialistas daktaras Richardas McKenzie sakė: “Kalorijos žiūrint siaubo filmą deginamos dėl adrenalino, kuris išsiskiria kūne kilus stresui arba baimei. Jis mažina apetitą, greitina medžiagų apykaitą ir sudegina didelį kiekį kalorijų.”

Filmų nuomos kompanijos atstovė Helen Cowley pridūrė: “Visi žinome tą jausmą, kai žiūrint baisią filmo vietą norisi įsikniaubti į pagalvę ar palįsti po sofa. Atliktas tyrimas siūlo: jei trokštate numesti svorio, siaubingiausius kadrus žiūrėkite plačiai atmerkę akis.”

sprendimus, viskas priklauso nuo jų vadovybės atsakomybės. A.Kubilius teigė, jog yra galimybė “formuoti koaliciją be Darbo partijos, ir tokia galimybė labai reali”. Šiuo atveju viltis užgožia realybę.

Tokios koalicijos nebus, ir gerai, kad nebus. Ji būtų panaši į tuoktis nenorinčių jaunųjų, nuvarytų prie altoriaus prievarta, įrėmus šautuvus į nugaras, jungtuves. Socdemai jaustųsi kaip išprievartauti, todėl bend-

KT pripažino, kad beveik visi Lietuvos piliečiai balsavo sąžiningai, todėl negalima nepaisyti jų valios. trijų alternatyvų nėra. Būtų galima suklijuoti kokią nors dirbtinę koaliciją, jeigu jos nepakeičiamais nariais taptų “Drąsos kelio”, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, vienintelis VŽS parlamentaras ir partijoms nepriklausantys Seimo nariai. Bet tokia sąjunga būtų nepastovi ir neturėtų idėjinio pagrindo. Tiesa, vienas konservatorius šmaikščiai pasakė matantis tik dvi koalicijas konservatorių su socdemais arba socdemų su konservatoriais. Trečiosios jis nė neįsivaizduoja. Šeštadienį Andrius Kubilius dar svajojo apie Vaivorykštės koalicijos sudarymą. Premjero nuomone, atsakingos partijos tikrai gali rasti

radarbiavimas negalėtų būti nei nuoširdus, nei normalus. Nebūtų tarpusavio pasitikėjimo, abi partijos mėgintų išnaudoti padėtį ir siektų sustiprinti savo pozicijas partnerio sąskaita.

Nenoriu teigti, kad konservatoriai ir socdemai iš principo negali bendradarbiauti. Įmanoma įsivaizduoti aplinkybes, kuriomis abi partijos savo valia, tarkime, nutaria dirbti kartu. Tačiau tokia prievarta brukama koalicija nėra laisvai pasirinkta.

Premjeras turėtų tai suprasti ir garbingai susitaikyti su padėtimi.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad Vaivorykštės koalicija iškreiptų rinkėjų valią. Socdemų, “darbiečių” ir “tvar-

kiečių” rinkėjai žinojo apie šių partijų planus kurti koaliciją. Jei kokiam nors socdemų šalininkui koalicija su “darbiečiais” buvo atgrasi, jis turėjo progą balsuoti už kitą partiją. Tai, ko šis rinkėjas negalėjo įsivaizduoti ir kam nenorėtų pritarti, būtų koalicija su konservatoriais, nustumiant į šalį Darbo partiją. Manau, konservatorių rinkėjai irgi jaustųsi apgauti, jeigu jų partija šlietųsi prie socdemų. Apskritai Lietuvoje per dažnai balsuojama už viena, o gaunama visai kas kita.

KT priėmus nutarimą grįžtame į padėtį, kuri buvo vėlyvą spalio 28-osios vakarą. Žinome, kas laimėjo rinkimus ir kas juos pralaimėjo.

Prezidentė turi teisę pasakyti savo nuomonę, išreikšti nuogąstavimus, dalyvauti sudarant naują Vyriausybę. Bet ji privalo atsižvelgti į rinkėjų norus.

Išgirdęs D.Grybauskaitės priekaištus Algirdas Butkevičius prabilo, kad jo partija nesirengia “konfliktuoti nuo pirmos dienos. Koks būtų tuomet ministro pirmininko darbas su prezidente, jeigu santykiai būtų įtempti?” Atėjo laikas A.Butkevičiui paraginti prezidentę pamąstyti, koks bus jos darbas su tvirtą daugumą turinčia Vyriausybe ir premjeru, jei santykiai liks įtempti. Ir kad negalima be pasekmių išsikvieti “ant kilimėlio” premjerą ir jį šokdinti.

•

Kitų balsai SIAUBO FILMAI PADEDA LIEKNĖTI Naujienų portalas Dailymail.co.uk rašo apie naują ir netradicinį kalorijų deginimo būdą: “Tokio patarimo nutarusieji lieknėti dar tikrai nėra girdėję: sudeginti tiek pat kalorijų, kiek per 30 minučių pasivaikščiojimą, galima sėdint ant sofos ir žiūrint filmą. Tiesa, jis turi būti labai baisus - siaubo. Kuo filmas baisesnis, tuo daugiau kalorijų jį žiūrėdamas sudegina žmogus. Vestminsterio universiteto mokslininkai tyrė dešimt savanorių. Kai šie žiūrėjo klasikinius siaubo filmus, tyrėjai fiksavo jų širdies plakimo dažnį, įkvepiamo deguonies ir iškvepiamo

TEKS PAKRATYTI PINIGINĘ Nuo kitų metų Londone gerokai brangs viešojo transporto paslaugos. Anot lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje savaitraščio “Londono žinios”, tai patvirtino sostinės meras Borisas Johnsonas:

Lietuvos žinios

Jackas Nicholsonas siaubo filme “Švytėjimas”.

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

“Metropoliteno ir autobusų bilietų kainos ateinančiais metais padidės daugiau nei šiuo metu šalyje fiksuota infliacija. Pasak B.Johnsono, nuo 2013 metų sausio 2-osios jie brangs vidutiniškai 4,2 procento.

Meras pabrėžė, kad jei nebūtų pavykę užsitikrinti papildomo 96 mln. svarų sterlingų finansavimo, viešojo transporto paslaugos būtų pabrangusios dar labiau. Londone viešojo transporto bilietų kainos koreguojamos kasmet, atsižvelgiant į liepos mėnesio infliaciją, o ji šiais metais siekė 1 procentą.

B.Johnsonas taip pat pranešė, kad padvigubės ir vadinamųjų Boriso dviračių nuomos kaina. Išsinuomoti šią transporto priemonę visai

dienai bus galima nebe už vieną, o už du svarus. Savaitės nuomos kaina kils nuo 5 iki 10 svarų, metų nuo 45 iki 90 svarų. Tačiau baudų dydis vėluojant dviratį grąžinti, jo negrąžinus arba sugadinus, nesikeis. “Metų pabaigoje pranešu apie papildomas investicijas į transporto sistemą, jos leis londoniečiams keliauti greičiau, dažniau ir patikimiau. Tai labai svarbu mūsų miesto plėtrai, - kalbėjo Londono meras. - Džiaugiuosi, kad man pavyko užsitikrinti beveik 100 mln. svarų sterlingų finansavimą. Šie pinigai padės išlaikyti bilietų kainas kiek įmanoma mažesnes.”

LŽ

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

K.Jašinskas A.Makauskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 11 12 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

JAV galėtų mokytis iš Estijos Įdiegti internetinį balsavimą nelengvas uždavinys, kurį neįtikėtinai sėkmingai įgyvendino Estija. Kitoms šalims sekasi kur kas sunkiau.

rius. Kai Kolumbijos apygarda, kuriai priklauso JAV sostinė Vašingtonas, 2010 metais atliko bandymus su internetinio balsavimo sistema, į ją įsibrovę kompiuterių įsilaužėliai pakeitė rinkėjus išgalvotais personažais.

Savo pergalės kalboje JAV prezidentas Barackas Obama sakė suprantantis milijonų rinkėjų nusivylimą ir pripažino, kad atėjo laikas rasti būdą, kaip atsikratyti Amerikoje rinkimus aptemdžiusių ilgų eilių prie balsavimo apylinkių. Įkvėpimo B.Obama galėtų pasisemti iš ištikimos JAV sąjungininkės Estijos, kuri leidžia savo piliečiams patogiai balsuoti neiškeliant kojos iš namų - internetu.

Turėdami asmens pažymėjimą ir kompiuterį Estijos piliečiai gali prisijungti prie rinkimų svetainės ir pareikšti savo valią. Jei persigalvotų, jokių problemų: iki nustatyto galutinio laiko galima prisijungti ir balsuoti iš naujo, o skaičiuojamas tik paskutinis balsas.

O štai Amerikoje daugybei žmonių teko ilgai laukti balsavimo kabinose. Havajuose rinkėjai nebebuvo priimami maždaug dvidešimtyje apylinkių, kai ten baigėsi popieriniai balsalapiai. Svyruojančioje Virdžinijoje rinkėjams teko stovėti šaltyje iki keturių valandų, kad galėtų pasinaudoti savo konstitucine teise. Lėto darbo priežasčių buvo daug: nuo naujų asmens tapatybės registravimo įstatymų iki stringančių balsavimo mašinų. Rinkėjų pyktis buvo girdimas garsiai ir aiškiai. “Turime tai sutvarkyti”, - sakė B.Obama.

Balsavimas JAV reguliuojamas valstijų lygmeniu, tad vargu ar būtų įmanoma įvesti visoje šalyje bendrą internetinio balsavimo sistemą, kaip yra

Mėginimai kitose šalyse

Estai buvo pirmieji, pasaulyje pritaikę elektroninį balsavimą per parlamento rinkimus. / AFP/Scanpix nuotrauka 1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje, dydžiu prilygstančioje Merilandui.

Bijo ir priešinasi Estijos sėkmės raktas - platus skaitmeninio parašo ir asmens tapatybės kortelių su elektroniniais lustais naudojimas. Asmens pažymėjimas gali būti naudojamas ir skolinantis knygas iš bibliotekos, mokant už važiavimą viešuoju transportu ir net tvarkant asmens sveikatos duomenis.

Balsuojant internetu asmens pažymėjimas įkišamas į kortelių skaitytuvą, prijungtą prie kompiuterio. Asmens identifikacija, tačiau ne faktinis

balsavimas, taip pat gali būti atliktas naudojant mobilųjį įrenginį su specialia SIM kortele.

Jau ne viena šalis domisi Estijos balsavimo per atstumą modeliu (Tu-

Įkvėpimo B.Obama galėtų pasisemti iš Estijos, kuri leidžia savo piliečiams patogiai balsuoti neiškeliant kojos iš namų. nisas, Ukraina, Palestinos autonomija). Vis dėlto JAV ambasadorius Estijoje Jeffrey D.Levine’as išreiškė kai kurių abejonių dėl jo pritaikymo JAV.

bės”. Amerikiečiai bijo labai didelės nacionalinės duomenų bazės sukūrimo. “Mes to dar neturime, ir tam labai priešinamasi”, - sakė ambasado-

Manoma, kad Claudio Sciarpelletti talkino liokajui, pavogusiam popiežiaus dokumentus, tačiau Vatikanas skyrė jam švelnią bausmę.

Eurą įsivedusią Slovėniją skandina bankai ir skola, tad šaliai gali tekti prašyti pagalbos. Tokiomis sunkmečio sąlygomis slovėnai rinko prezidentą.

D.Turkas prieštarauja Slovėnijos centro dešiniųjų vyriausybės vykdomai taupymo programai, tad populiarumo tarp gyventojų nepraranda.

Reuters/Scanpix nuotraukos

dėl bankų, o skolinimosi reitingai dėl skolos pakilo iki 7 proc. - tokio lygio, kuris, kalbant apie ilgą laikotarpį, laikomas netvariu, jei nesuteikiama pagalba. Nedarbas šioje 21 metus gyvuojančioje valstybėje pasiekė rekordinį lygį, profesinės sąjungos lapkričio 17 dieną planuoja didelius protestus prieš valstybės išlaidų karpymą.

Vasarį dirbti pradėjusi J.Janšos vyriausybė ėmėsi virtinės taupymo priemonių, kuriomis siekiama stabilizuoti finansus ir reformuoti pensi-

•

Nuteisė kompiuterių specialistą

Slovėnija rinko prezidentą

Mažytė buvusi Jugoslavijos respublika Slovėnija, pavyzdinga Europos Sąjungos (ES) narė, susidurianti su ekonomikos krize ir net galinti tapti dar viena euro zonos valstybe, kuriai prireiks finansinės pagalbos, sekmadienį rinko naują prezidentą. Šios pareigos Slovėnijoje yra labiau reprezentacinės, bet ligšiolinis valstybės vadovas Danilo Turkas buvo tikras galvos skausmas centro dešiniųjų premjerui Janezui Janšai, mėginančiam įgyvendinti reformas ir taupymo priemones. Tačiau apklausos rodė, kad D.Turkas ir dabar pirmauja, nors ir negauna pakankamai balsų, kad laimėtų pirmąjį ratą.

Antrasis rinkimų ratas, per kurį tikriausiai varžysis D.Turkas ir J.Janšos pirmtakas centro kairiųjų atstovas Borutas Pahoras, numatomas gruodžio 2 dieną. Prieš pat rinkimus B.Pahorui paramą reiškė 33 proc. apklaustųjų, D.Turkui - 42-44 procentai.

Slovėnija išgyvena vieną didžiausių nuosmukių euro zonoje. Europos Komisijos spėjimu, gamyba šiemet susitrauks skausmingus 2,3 proc., o kitais metais - 1,6 procento. Didelės “blogosios” paskolos Slovėnijos bankuose paskatino nuogąstavimus, kad ši 2 mln. gyventojų turinti šalis gali tapti dar viena iš 17 eurą įsivedusių valstybių, kurią teks gelbėti. Slovėnijos kredito reitingai smarkiai sumažinti, daugiausia

Ten kiltų daug problemų, nes nėra nacionalinių asmens kortelių ir kai kurių išankstinių sąlygų, kurios buvo įdiegtos Estijoje. Be to, Jungtinėse Valstijose “bijoma didelės vyriausy-

2005 metais Estija tapo pirmąja šalimi, surengusia internetinį balsavimą per nacionalinius rinkimus. Nors ši sistema iš pradžių nebuvo populiari, 2011 metais per parlamento rinkimus apie ketvirtadalį balsų buvo atiduota iš namų arba biurų.

Kitos šalys irgi mėgino organizuoti balsavimą internetu, bet rezultatai buvo įvairūs. Šveicarijos rinkėjai galėjo balsuoti internetu per kai kuriuos referendumus, kai federalinė vyriausybė ir kai kurie kantonai prieš dešimtmetį pradėjo eksperimentuoti su elektroniniu balsavimu. Šiemet 12 kantonų buvo leista naudoti balsavimą internetu per birželį vykusius federalinius rinkimus.

Didžioji Britanija išbandė balsavimą internetu per vietos valdžios rinkimus 2007 metais, tačiau paaiškėjo, kad siūlant iškeisti balsavimo kabiną į kompiuterį kyla problemų. Kai kuriems rinkėjams buvo sunku orientuotis rinkimų portale, kiti užmiršo prisijungimo duomenis ir slaptažodžius. Šefildo mieste du trečdaliai balsuoti internetu užsiregistravusių rinkėjų paslauga taip ir nepasinaudojo.

Rinkimų komisija nurodė, kad kyla didelių nuogąstavimų dėl kompiuterių įsilaužėlių ir tapatybės klastojimų.

Jų esama ir Estijoje, bet jie nepasitvirtino. Estijai pavyko sėkmingai įdiegti balsavimą internetu: sukurti pasitikėjimą, išspręsti konstitucines problemas ir garantuoti slaptumą.

jų bei darbo sistemas. Per rinkimų kampaniją 60 metų D.Turkas, teisės profesorius, dirbęs Jungtinėse Tautose, ne kartą atvirai abejojo J.Janšos politika. “Ekonomikos padėtis sunki, bet nieko ypatingo, nėra reikalo dramatizuoti. Vyriausybės pateikiami vertinimai kelia didesnį nerimą nei turėtų”, - per televizijos debatus perspėjo D.Turkas. Jo varžovas B.Pahoras ir kiti rėmė vyriausybės pastangas. Palankesnis prezidentas J.Janšai būtų B.Pahoras.

•

Vatikano teismas nustatė, kad šios valstybės kompiuterių specialistas C.Sciarpelletti yra kaltas dėl trukdymo teisingumui tiriant slaptų popiežiaus dokumentų nutekinimo žiniasklaidai bylą. Dėl šio nutekinimo tas pats teismas praėjusį mėnesį nuteisė buvusį popiežiaus liokajų Paolo Gabriele, o dabar skyrė C.Sciarpelletti dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę atidedant jos vykdymą. 48 metų C.Sciarpelletti buvo kaltinamas tuo, kad talkino liokajui ir jį kurstė. Tačiau teismas nutarė, kad jis kaltas tik dėl trukdymo vykdyti teisingumą, nes atliekant tyrimą kelis kartus keitė savo parodymus. P.Gabriele teismas skyrė pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę už slaptų popiežiaus dokumentų vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis ir jų perdavimą žiniasklaidai. Dalį konfidencialios informacijos jis laikė savo kompiuteryje.

P.Gabriele buvo vienas artimiau-

sių pontifiko Benedikto XVI kasdienio gyvenimo padėjėjų. Jis prisipažino nutekinęs dokumentus, nes taip norėjęs atskleisti korupciją ir “blogį” 1,2 mlrd. tikinčiųjų turinčios Katalikų bažnyčios būstinėje.

C.Sciarpelletti praleido vieną, gegužės 25-osios, naktį Vatikano kalėjimo kameroje, praėjus dviem dienoms, kai buvo suimtas P.Gabriele.

Jo namuose policija atliko kratas ir rado daug Šventojo Sosto dokumentų kopijų. Dalis dokumentų neva atskleidžia pontifiko artimiausios aplinkos intrigas ir aukščiausių Bažnyčios hierarchų korupciją.

Vatikano policijai apieškojus C.Sciarpelletti darbo vietą Valstybės sekretoriate, pagrindinėje Šventojo Sosto administracijos institucijoje, aptiktas P.Gabriele’i adresuotas užklijuotas vokas su žyma “asmeniška”. Voke buvo apie korupciją ir intrigas Vatikane bylojančių dokumentų, susijusių su skyriumi iš vienos knygos, kurią parašė Italijos žurnalistas Gianluigi Nuzzi, gavęs konfidencialios medžiagos iš P.Gabriele’s. C.Sciarpelletti neigė artimai bendravęs su P.Gabriele.

•

AP, AFP, Reuters, BNS, LŽ

Dėl ALGIRDO AMBRAZO mirties skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiu velionio artimuosius ir draugus.

Eduardas Girša

6

2012 11 12 Lietuvos žinios

Pasaulis

Trumpai ŠVENTĘ APKARTINO RIAUŠĖS

Per kietas riešutas Vakarams EMILIS KAZLAUSKAS

Švenčiant Lenkijos nepriklausomybės dieną Varšuvoje kilo neramumai. Nacionalistiniam jaunimui surengus atskiras Nepriklausomybės dienos eitynes susigrumta su policija. Tarp riaušininkų buvo daug futbolo chuliganų, jau užsitraukusių prastą reputaciją visoje Europoje. Skirtingose Lenkijos sostinės vietose demonstracijas rengė šis agresyvus nacionalistiškai nusiteikęs jaunimas ir jam priešiški antifašistai. Svarbiausias policijos uždavinys buvo neleisti dviem “švenčiančioms” grupėms susitikti.

Daugelis riaušininkų veidus slėpė po skaromis ir kaukėmis. Į pareigūnus skriejo dūminiai užtaisai ir įvairūs daiktai, atsinešti arba rasti vietoje, tarp jų - grindinio akmenys, šiukšliadėžės, metaliniai strypai, buteliai. Abiejose pusėse yra sužeistųjų. Spėjama, kad Varšuvos centre susirinko iki 20 tūkst. žmonių, ne visi jie buvo nusiteikę taikiai. Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis ragino Nepriklausomybės dieną minėti vieningai, bet jo žodžiai nebuvo išgirsti. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Lenkijos Nepriklausomybės dienos minėjime nedalyvavo - ji dėl Lietuvos politikos įvykių nusprendė šiemet į Varšuvą nevykti.

Jaunieji nacionalistai Varšuvoje surengė eitynes. / AFP/Scanpix nuotrauka

MIANMARĄ STIPRIAI PAPURTĖ Mažiausiai 13 žmonių žuvo ir apie 40 pakliuvo į ligonines po galingo žemės drebėjimo, sekmadienį sukrėtusio centrinę Mianmaro dalį. Žemės drebėjimas siekė 6,8 balo. Žuvo keturi ant vieno tilto dirbantys darbininkai - jie nukrito į Iravadžio upę, nusviesti drebėjimo; du žmones užvertė sugriuvęs vienuolynas netoli Mandalajaus, antro pagal dydį Mianmaro miesto; kiti taip pat žuvo po griuvėsiais. Drebėjimo epicentras buvo maždaug už 116 km į šiaurę nuo Mandalajaus, o hipocentras - vos 10 km gylyje. Po šio galingo smūgio užregistruota dar virtinė pakartotinių, keli jų buvo 5 balų stiprumo. “Pašokau iš lovos ir nešdamas dukrą išbėgau į gatvę. Ten buvo daug žmonių. Kai kurie šaukė, kiti atrodė apkvaitę”, - pasakojo vienas Mandalajaus gyventojas.

Statybų standartai Mianmare, vienoje skurdžiausių Azijos valstybių, prasti. Po šio drebėjimo aukščiausiame Mandalajaus pastate 25 aukštų “Mann Myanmar Plaza” - atsirado didžiulis įtrūkis nuo antro iki šešto aukšto. Žmonės bijo eiti į pastatą, jis uždarytas. Drebėjimas buvo juntamas ir gretimame Tailande, įskaitant sostinę Bankoką.

Skerdynės Sirijoje jau tęsiasi beveik 20 mėnesių, o pažangos sprendžiant šį konfliktą beveik nematyti. Sirijos prezidentas Basharas al Assadas aiškiai leido suprasti, kad jis iš Sirijos niekur nesitrauks, ir dar perspėjo esąs “kietesnis už Gaddafi”.

Sirijos opozicija susiskaldžiusi, radikalios islamistinės jėgos sukilėlių gretose vis stiprėja, o Vakarų desperatiškos diplomatinės pastangos neduoda vaisių. Pastaruoju metu jos yra suaktyvėjusios dar sykį mėginant kreipti Sirijos pilietinį karą sukilėliams palankesne linkme. Neseniai pasibaigę JAV prezidento rinkimai skatino spėlioti, ar kitus ketverius metus Ameriką valdysiantis žmogus turės politinės valios ir noro rimtai spręsti Sirijos problemą. Pralaimėjus Mittui Romney sumažėjo ir galimybių, kad kas nors keisis JAV užsienio politikoje Artimųjų Rytų kryptimi.

Nebėra prasmės kalbėti, ką griežčiau Sirijos autokrato Basharo al Assado atžvilgiu būtų daręs M.Romney, bet galima pasvarstyti, ar Barackas Obama išdrįs atlaisvinti savo politiką dėl Sirijos.

Istorinė patirtis rodo, kad JAV prezidento antra kadencija dažnai pasižymi aktyvesne užsienio politika, bet B.Obama vis dar turi daug ką prarasti.

JAV viešoji nuomonė itin nepalanki dar vienai karinei intervencijai, kuri būtų daug sunkesnė nei Libijoje. Mat “vadovauti už nugarų” (angl. “leading from behind”), kaip buvo Libijoje, nepavyktų, nes Europos sunkiasvorės Jungtinė Karalystė ir Prancūzija - ir taip vos nepatrūko kovodamos su pakvaišusio Muammaro Gaddafi nedidele kariuomene, o Sirija - kur kas kietesnis riešutas. B.Obama supranta, kad šalys, kurios agituoja už karinę intervenciją, pavyzdžiui, Kataras ar Saudo Arabija, mažiausiai nukentėtų, tad joms bepigu kovoti svetimus karus svetimomis rankomis.

Nerangi Vakarų diplomatija Neseniai diplomatinius kanalus sukrėtė Jungtinės Karalystės premjero Davido Camerono teiginys, kad derėtų persvarstyti Europos Sąjungos (ES) taikomą embargą Sirijai ir taip atlaisvinti rankas tiesioginei karinei paramai suki-

“Sirijoje gimiau ir mirsiu”, - prieš kelias dienas Damaske pareiškė B.al Assadas, duodamas interviu Rusijos televizijos kanalui “Russia Today”. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Bijoma apginkluoti tuos, kurių neapykanta B.al Assadui prilygsta jų neapykantai Vakarams, - radikalius islamistus. lėliams. Tikriausiai ES to nedarys, kol negaus JAV, kol kas neketinančių remti sukilėlių rimta ginkluote, pritarimo.

Kita vertus, būtent to ir trūksta norint pajudinti konfliktą iš mirties taško. Kaip pasakoja B.al Assado režimo karininkas dezertyras, parama ginklais nutraukiama kaip tik tuomet, kai sukilėlių pajėgos sustiprėja. Taip daroma bijant apginkluoti tuos, kurių neapykanta B.al Assadui prilygsta jų neapykantai Vakarams, - radikalius islamistus. Jų tarp sukilėlių vis daugiau randasi, būtent jie susigrobia liūto dalį paramos ginklais iš Saudo Arabijos ar Kataro.

Kai nėra bendro plataus opozicinio fronto, rimtesnė Vakarų karinė pagalba sukilėliams neįmanoma. Kita vertus, Sirijos pilietiniam karui vis la-

biau įgaunant religinę islamo sektų priešpriešos spalvą, naivu tikėtis, kad keli nauji veidai šalia silpnos Sirijos nacionalinės tarybos realiai sustiprins politinę opoziciją, o ką jau kalbėti apie įtaką kovotojams. Galiausiai didžiulės Vakarų diplomatų pastangos vienijant B.al Assado oponentus gali tapti meškos paslauga pačiai opozicijai.

Kaip teigia Libane anglų kalba leidžiamo laikraščio “The Daily Star” skiltininkas Rami G.Khouris, arabų pasaulyje, kur pagal viešąją nuomonę JAV ir Izraelis vis dar laikomi didžiausia grėsme saugumui, tokios pastangos atrodo tik kaip dar vienas Vakarų siekis pernelyg kištis į Artimųjų Rytų reikalus. Tam uoliai pritaria ir B.al Assado režimas kartu su savo ištikima sąjungininke Ru-

sija ir kiekviena proga kliedi apie Vakarų imperializmą.

Trauktis iš Sirijos neketina Dar viena neseniai D.Camerono pasakyta sensacinga frazė (“Didžioji Britanija parems bet ką, kad tik šio žmogaus neliktų Sirijoje.”) perša mintį, jog Vakarai galėtų garantuoti saugų B.al Assado pasitraukimą iš Sirijos, kad tik nutrūktų skerdynės. Po kiek laiko D.Cameronas patikslino, kad net ir tuo atveju Sirijos autokratas neišvengtų Tarptautinio Baudžiamojo Teismo, tad iš tikrųjų kyla klausimas, kurių galų B.al Assadui priimti šį pasiūlymą? Netrukus Rusijos žiniasklaidai duotame interviu Sirijos vadovas pareiškė, kad yra gimęs Sirijoje, joje ir mirs. Jis dar pridūrė esąs “kietesnis už Gaddafi”.

Matyt, tuo abejoti nereikėtų, bet to reikės laukti ilgai ir skausmingai, nes kol kas abi šalys neturi išteklių pakreipti Sirijos košmarą sau naudinga linkme.

•

Galas kariškio karjerai Barackui Obamai teks ieškoti naujų žmonių - apie savo pasitraukimą jau yra pareiškusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, o dabar prezidentas neteko CŽV direktoriaus.

Iš pareigų atsistatydino JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Davidas Petraeusas. Savo rašte prezidentui generolas nurodė “asmenines priežastis”, tačiau prisipažino, kad tai padaryti jį paskatino nesantuokinis romanas. Laiške CŽV darbuotojams 60 metų D.Petraeusas savo elgesį pavadino itin neprotingu.

“Gyvenau santuokoje 37 metus, pasielgiau itin neprotingai įsitraukdamas į nesantuokinius ryšius, - rašė jis. - Toks elgesys nepriimtinas nei vyrui, nei organizacijos, tokios kaip mūsiškė, vadovui.”

Priėmęs D.Petraeuso atsistatydinimą B.Obama pagyrė jį už darbą CŽV

ir ankstesnį vadovavimą JAV pajėgoms Irake bei Afganistane. Šaltinių teigimu, buvęs CŽV direktorius užmezgė romaną su Paula Broadwell, parašiusia apie D.Petraeusą knygą “Va bank”. Dėl jųdviejų santykių ir šių netikėtų, dramatiškų įvykių dar yra daug neaiškumų, pavyzdžiui, kiek laiko truko jų ryšiai ir kodėl D.Petraeusas atsistatydino dabar, praėjus vos kelioms dienoms po prezidento rinkimų. Būta užuominų, kad apie šį romaną sužinota prieš kelis mėnesius, Federaliniam tyrimų biurui atliekant vieną tyrimą dėl informacijos nutekinimo.

D.Petraeuso prisipažinimas, matyt, reiškia viešosios karjeros pabaigą daugelio gerbiamam kariškiui ir teoretikui, atlikusiam esminį vaidmenį Irako kare, vadovavusiam JAV ginkluotųjų pajėgų centrinei vadovybei ir Amerikos bei NATO kontingentui Afganistane. D.Petraeusas buvo minimas kaip galimas respublikonų kandidatas į

prezidentus, kol dar nebuvo B.Obamos paskirtas CŽV direktoriumi.

Prieš perimdamas šį postą generolas baigė beveik keturis dešimtmečius trukusią karinę tarnybą. Jis vadovavo CŽV tik 14 mėnesių.

Anot šaltinių, nėra jokių užuominų, kad D.Petraeusas savo romanu būtų kaip nors pažeidęs CŽV statutą. Valdyba neturi bendrų taisyklių, draudžiančių pareigūnams užmegzti nesantuokinius ryšius, bet darbuotojų santykiai su įtariamais užsienio agentais galėtų sukelti saugumo problemų.

Laikinai vadovauti CŽV paskirtas ilgametis direktoriaus pavaduotojas Michaelas Morellis, jis yra ir pagrindinis kandidatas tapti nuolatiniu D.Petraeuso įpėdiniu. M.Morellis pelnė B.Obamos pasitikėjimą nuolat informuodamas prezidentą, kai buvo planuojama operacija likviduoti “Al Qaedos” vadovą Osamą bin Ladeną.

Nusipelniusį kariškį, CŽV vadovą D.Petraeusą iš posto išvertė neištikimybė.

D.Petraeuso atsistatydinimas palieka nebe pirmą laisvą vietą B.Obamos nacionalinio saugumo komandoje. Valstybės sekretorė H.Clinton paskelbė pasitrauksianti iš posto pasibaigus B.Obamos pirmajai kadencijai. Atsistatydinti ketina ir gynybos sekretorius Leonas Panetta.

•

AP, Delfi.lt, Reuters, BNS, LŽ

8

2012 11 12 Lietuvos žinios

Kultūra ir menas

Niekada nesakyk “niekada”, Magdele MINDAUGAS KLUSAS

Lietuvos teatro sąjungoje sutikta vienos iškiliausių lietuvių teatro aktorių Marijos Dičpetrytės atsiminimų knyga “Magdė”. Tą vakarą buvo visko: juoko ir ašarų, sąmojo ir rimties akimirkų, muzikos ir aktorinių scenų. Lyg teatre.

Pirmoji susitikimo minutė knygos autorės M.Dičpetrytės prašymu prabėgo tyloje - taip pagerbta amžinybėn įžengusi aktorė Eugenija Pleškytė. Į nedidukę salę vis grūdantis žiūrovams M.Dičpetrytė pasakojo, kaip atsirado “Magdė” - pirmoji jos knyga. Iš pradžių rašyti ją skatino Klaipėdos muzikinio teatro choristė Aldona. Moteris jau rengėsi keliauti “į kitą būtį” ir pati nuostabiai, su didžiule atida ir tolerancija prisiminė svarbiausius gyvenimo įvykius, žmones, susitikimus. Vėliau jos duktė žurnalistė Jūratė nepaliko aktorės ramybėje, primygtinai ragino imtis plunksnos ir aprašyti nepaprastą savo likimą, laimingus ir skaudžius patyrimus. M.Dičpetrytė apsisprendė tik tada, kai atsirado pramanytas nepramanytas personažas Magdė. Ir galimybė savo gyvenimą apsakyti trečiuoju asmeniu.

Aktorė M.Dičpetrytė apsisprendė savo gyvenimą apsakyti tik tada, kai atsirado pramanytas nepramanytas personažas Magdė. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Trys gyvenimo skyriai M.Dičpetrytė gimė 1933 metais Kaune. Lankė Lietuvos dramos teatro studiją, reikšmingiausius vaidmenis sukūrė Klaipėdos dramos ir Jaunimo teatruose. Paskutinis - Zerbineta “Skapeno klastose”, kurios laikomos geriausia visų laikų Lietuvos teatro komedija.

1973-1988 metais aktorė vadovavo Kino meno propagavimo Lietuvos skyriui, tad bendravo su ryškiausiomis sovietų kino žvaigždėmis.

M.Dičpetrytės knygą sudaro trys dalys. Pirmojoje mažosios Magdelės akimis žvelgiama į buities ir išorinio gyvenimo įvykius. Vėliau aprašomi mokyklos metai, pokaris, tremtis, pirmoji meilė. Antroje dalyje “Apdulkėjęs kraitis” prisimenami aktorės žingsniai profesionalioje teatro scenoje. O trečiojoje M.Dičpetrytė kalba apie naujas kryžkeles, darbus ir susitikimus su įžymiais rusų aktoriais Michailu Uljanovu, Viačeslavu Tichonovu, Aleksejumi Batalovu, Olegu Jankovskiu ir kitais.

Naujausias vaidmuo Viena leidykla “Magdės” rankraštį pavadino įdomiu. “Tačiau tai - ne knyga”, - skambėjo galutinis verdiktas. Tada rankraščio ėmėsi leidykla “Žuvėdra”. Autorė prisiminė, kokia stora atrodė šūsnis maketuojamos knygos lapų. Ir kaip išsigando, kai knygelė buvo išspausdinta - atrodė tokia plonytė lyg nevalgiusi. “Pasikišau ją po pagalve, o

ryte ištraukiau baimindamasi, ar dar labiau nesulyso”, - vakaro žiūrovams prisipažino M.Dičpetrytė. “Žuvėdros” vadovas, literatūros kritikas, žurnalistas Stasys Lipskis papasakojo, kad labiausiai jį žavėjęs nepaprastas autorės kuklumas ir nuoširdus knygos pasakojimas.

Didelis tavo gyvenimas Į sceną kilo pianistas Petras Geniušas ir paskambino dvi Fryderyko Chopino pjeses: regis, prabėgo visas aktoriaus gyvenimas - dramatiškas, duobėtas, vingiuotas... Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas

Knyga baigiasi gana netikėtai, tarsi prašosi būti tęsiama. Tačiau autorė tik kukliai gynėsi - ne.

M.Dičpetrytės bičiulė aktorė Lilija Žadeikytė įtaigiai perskaitė knygos skyrių “Motina”. Klausytojų vaizduotės ekranuose atgijo Magdės vaikystės diena.

Skaitovė draugei linkėjo, kad “Magdė” būtų tik “schemutė” didelei prisiminimų knygai.

Su nauju - rašytojos - vaidmeniu M.Dičpetrytę pasveikino aktorius, dainuojamosios poezijos kūrėjas Gediminas Storpirštis. Jis liejo apmaudą, kad vyresni žmonės dabar nėra išklausomi, nedėkingai išstumiami. “Taip paprastai neišstumsit”, - pasigirdo replika iš salės. G.Storpirštis atliko keletą dainų, atsidėkodama už tai autorė padovanojo jam savo atsiminimų knygą.

Tada M.Dičpetrytė paskaitė, kokiomis aplinkybėmis jai teko trauktis iš Jaunimo teatro. Kai užuominomis prabildavo apie likimą lėmusius kolegas, klausytojai tuoj suglausdavo galvas ir šnabždėdavo: “Šurna”, “Butkevičius...”

Ramutis Rimeikis “Magdę” pavadino nuoširdžia aktorės išpažintimi.

“Skaudžiausius gyvenimo įvykius atlaikėte oriai”, - teigė R.Rimeikis.

Jis pažymėjo, jog knyga baigiasi gana netikėtai, tarsi prašosi būti tęsiama. Tačiau autorė tik kukliai gynėsi - ne, daugiau jokių knygų, gana!

“Niekada nesakyk “niekada”, - iš vietų šoktelėjo M.Dičpetrytės bičiuliai. “Na, nebent kokios impresijos pagautų”, - dvejojo M.Dičpetrytė. “Įsimylėti reikia”, - replikavo aktorė Gražina Balandytė. Autorę pasveikino bičiulė skaitovė Gražina Urbonaitė. “Labai gražus ir didelis tavo gyvenimas. Ir gera knyga, gyva savo tikrumu”, - teigė ji. Įsimylėjėlio sceną iš Moliere’o suvaidino aktorius Leonas Ciunis ir įteikė vakaro autorei roželę. Tada sveikinti M.Dičpetrytės su gėlėmis pakilo visa draugija.

•

Zerbineta ir Žerontas (M.Dičpetrytė ir Rimgaudas Karvelis) spektaklyje “Skapeno klastos”. / Jaunimo teatro archyvo nuotrauka

D.Meškauskas tampa “Mirandos” Prosperu Nuo šiol Prospero vaidmenį Oskaro Koršunovo režisuotame spektaklyje “Miranda” pagal Williamo Shakespeare’o pjesę “Audra” kurs du aktoriai. Be Povilo Budrio, Prosperą įkūnys ir Darius Meškauskas.

Akimirka iš “Mirandos” repeticijos. Prosperą vaidina aktorius D.Meškauskas. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Aktoriai kaskart keisis ir taip dalysis tiek spektaklių Lietuvoje, tiek įtemptų gastrolių užsienyje našta, o teatro gerbėjai galės pamatyti ir P.Budrį, ir D.Meškauską.

D.Meškauskui pačiam nesvetima “Mirandoje” gvildenamos sovieti-

nės priespaudos realybė. “Man suprantamas tas laikotarpis. Dar dabar prisimenu, kaip mokytojai ir tėvai išsisukinėdavo nuo nepatogių klausimų. Tiesiog todėl, kad vaikas, o paskui ir paauglys nepripliurptų ko nereikia ir nepridarytų jiems žalos”, - asmenine patirtimi dalijosi aktorius.

Ketvirtadienį, lapkričio 15 dieną, sostinės Teatro arenoje vyksiantis spektaklis D.Meškauskui bus debiutinis lietuviškoje scenoje, tačiau apskritai ne pirmas. Aktorius jau vaidino Prosperą per užsienio gastroles Minske, tarptautiniame teatrų fo-

rume TEART ir Sankt Peterburgo festivalyje “Baltijskij dom”.

Vaidmuo “Mirandoje” - toli gražu ne pirmas D.Meškausko ir režisieriaus O.Koršunovo kūrybinis bendradarbiavimas. Jie susipažino dar 2004 metais, kai Klaipėdos dramos teatre O.Koršunovas režisavo Mariuso fon Mayenburgo “Šaltą vaiką”, o D.Meškauskas kūrė Heningo vaidmenį. Paskui buvo Cezaris Augusto Strindbergo “Kelyje į Damaską”, Hamletas W.Shakespeare’o “Hamlete” ir Baronas Maksimo Gorkio “Dugne”.

•

LŽ

2012 11 12 Lietuvos žinios

Kultūra ir menas

9

Pašlovintas užsienyje

A.Griškevičius: reikalai Herninge Tapytojas, fotomenininkas, skulptūrinių objektų kūrėjas Algis Griškevičius džiaugiasi turiningais, įvykių kupinais metais. Šiuo metu Danijoje veikia retrospektyvinė A.Griškevičiaus fotografijų ir skulptūrinių objektų paroda “Scenos” (“Stages”).

MINDAUGAS KLUSAS

K

eturi A.Griškevičiaus paveikslai nuo gegužės iki spalio buvo eksponuojami didžiausioje Vokietijos meno parodoje “Nord Art”. O fotografijų rinkinys kartu su kitų aštuonių Lietuvos fotomenininkų darbais pavasarį rodytas festivalyje “Horizonte-Zingst”. Spalį vokiečių “Galerie STP” pristatė abu A.Griškevičiaus kūrybos žanrus Paryžiaus tarptautinėje meno mugėje “Cutlog”. Šiuo metu Danijoje veikia retrospektyvinė A.Griškevičiaus fotografijų ir skulptūrinių objektų paroda “Scenos” (“Stages”). Lietuvio darbai Herningo nacionaliniame fotografijos muziejuje bus rodomi iki kitų metų vasario. Šia paroda ir pradėjome pašnekesį su menininku.

Stresiukas Prieš pusantrų metų A.Griškevičius susipažino su Lietuvoje viešinčiu danų kolekcininku Dennisu Nande. Geras lietuvių menininkų bičiulis įsigijo keletą dailininko fotografijų ir knygą “Mikališkių stebuklai”. Grįžęs namo į Herningą pasigyrė fotografijos muziejaus direktoriui Bjarne Meldgaardui, kokių gėrybių parsivežęs iš Lietuvos.

“Danmarks Fotomuseum” vadovą lietuvio darbai tiesiog pakerėjo. “Jis man pradėjo rašinėti “meilės” laiškus, visokiais natūraliais būdais rodyti dėmesį”, - juokėsi “Lietuvos žinių” kalbinamas A.Griškevičius. Danas panoro surengti dailininko parodą, sulaukė ir muziejaus tarybos pritarimo. Laiko pasirengti jai buvo užtektinai, tačiau B.Meldgaardas iškėlė sąlygą, kuri lietuvį iš pradžių privertė nerimauti: muziejaus vadovas paprašė iki parodos Herninge niekur nerodyti 2011-2012 metų darbų, kitaip tariant, įpareigojo sukurti naujų. “Todėl pastaraisiais metais darytų fotografijų Lietuvos žiūrovai dar nėra matę, - aiškino autorius, fotokamerą į rankas imantis ir siurrealistines išdaigas fotografuojantis tik vasarą. - Šitaip įsipareigojus darosi neramu: ar aplankys tave kūrybinis įkvėpimas? Turėjau stresiuką, bet, kita vertus, lyg virbalu kažkas vis dūrė šonan, ragino mąstyti ir kurti. Direktorių gerai suprantu ir net pritariu jam. Juk jis rūpinasi, kad atsirastų tam tikra intriga.”

Mutuojantys personažai Danijoje rodomi visi A.Griškevičiaus fotografijos ciklai: “Zodiako ženklai”, “Mikališkių stebuklai”, “Cirkas” ir naujoji darbų serija, kurią autorius pavadino “Iš mutantų gyvenimo”. “Lietuvoje atsiranda vis daugiau vienkartinių produktų. Pastebiu, jog daugėja ir vienkartinių žmonių. Jie mutuoja. Vieni tampa panašūs į daržovę, kiti įgauna dar keistesnių pavidalų. Pradėjau tokiais domėtis, žiūriu neblogi personažai. Panorau įamžinti”, - LŽ pasakojo A.Griškevičius. Su “Mutantais” Lietuvos gyventojai galės susipažinti kitais metais sostinės “Prospekto” galerijoje. Iki tol menininkas žada “išlenkti” ir vieną naują skulptūrinį objektą.

Herningo muziejuje A.Griškevičiaus pilna. Tilpo ne tik šešiasdešimt fotografijų, bet ir trys skulptūros.

“Kokonas”, “Tupintis” ir “Krentan-

Menininkas manė, kad danams pakaks 45 darbų, bet dėl viso pikto penkiolika nusiuntė papildomai, ir atvykęs į Herningą žiūri - eksponuojama viskas.

Asmeninio albumo nuotrauka

pranešėjai nėrėsi iš kailio mėgindami ištarti lietuvio menininko pavardę. Galiausiai abu nusprendė: “Pabūkime familiarūs ir vadinkime menininką vardu. Gal autorius nesupyks?” Surengti parodą “Scenos” A.Griškevičiui padėjo viešosios įstaigos “Kultūros meniu” vadovė Eglė Deltuvaitė.

Mikališkių perkėlimas į Vokietiją

A.Griškevičiaus apsilankymas Herninge buvo būtinas jau vien dėl to, kad niekas kitas negalėtų iš dalių surinkti jo skulptūrų. / LŽ archyvo nuotrauka tis” gavo po atskirą salę. Lietuvis buvo iš anksto susipažinęs su vaizdinėmis muziejaus erdvėmis, galėjo ramiai dėlioti ekspoziciją. Tačiau galiausiai šį darbą patikėjo pačiam Bjarne: išsiuntė kūrinius, tegul direktorius pats sukomponuos parodą “šviežia” akimi. “Mano skaičiavimais, būtų pakakę 45 darbų, dar penkiolika nusiunčiau papildomai”, aiškino dailininkas. Prieš renginio atidarymą A.Griškevičius atvyko į Herningą, žiūri - eksponuojamos visos jo fotografijas. “Man taip jos patiko, kad buvo gaila kurios nors atsisakyti”, - juokdamasis direktoriaus žodžius persakė dailininkas.

Visa ta virtuvė A.Griškevičiaus apsilankymas Herninge buvo būtinas jau vien dėl to, kad niekas kitas negalėtų iš dalių surinkti jo skulptūrų. Menininko dirbtuves jos kaskart palieka išardytos, dėžėse. “Dėl fotografijų sukti galvos nereikėjo. Objektus surinkti truko porą trejetą valandų, galėjau ramiai

laukti parodos atidarymo”, - tikino menininkas. Danų žiūrovai ne tik žiūrėjo jo darbus, bet ir stebėjosi autoriaus nagingumu, mokėjimu pinti vyteles, lazdyno stiebus. A.Griškevičius prisiminė, kaip vaikystėje vienas kaimynas gamindavo krepšelius - “kašikus”, ir pats to amato pramoko. “Kai ką ir pats žinojau, pavyzdžiui, kad stiebų reikia pasikirsti žiemą, iškart nulupti žievę, mirkyti. Išmokau ries-

gramomis. Bet kai pamato filmus, visą tą virtuvę, klausimų nebekyla”, juokėsi menininkas.

Lankė tėvynainiai Pasak A.Griškevičiaus, Danija brangi šalis. Žinoma, brangi tik emociškai. Mat visas kelionės, viešnagės ir maitinimosi išlaidas dengė renginio šeimininkai. “Valgyk kur nori ir kiek nori, tik čekį atnešk”, - tokia tvarka

“Turėjau stresiuką, bet, kita vertus, lyg virbalu kažkas vis dūrė šonan, ragino mąstyti ir kurti.” ti storesnes šakas, kol gaunama reikiama forma. Medžiagų paruošimas užtrunka porą mėnesių”, - technologijos subtilybes atskleidė dailininkas.

Per parodos atidarymą rodyti ir filmai, kaip A.Griškevičius su savo komanda kuria fotografijas. Viename skamba kompozitoriaus Antano Martinaičio muzika, kitame - Kazio Stonkaus akordeonas. “Visi mano, jog fotografijas kuriu kompiuterio pro-

ekonominės gerovės šalyje. Parodą, įveikusi pusantro šimto kilometrų, aplankė lietuvių gydytojų pora - Šarūnas ir Jurgita Dikiniai. Dar viena tautietė ėmėsi vertėjos pareigų. “Dažniausiai tenka vertėjauti, kai teisme atsiduria lietuviai, - teigė ji. - Tad čia man labai malonu.” Ji kraštiečiui papasakojo, kaip parodos atidarymo dieną vairavusi automobilį ir per radiją klausiusis laidos, anonsuojančios kultūros įvykius. Du

Menininkas ypač džiaugėsi atsidūręs ir Kopenhagos fotografijos meno festivalyje, kuris vyko praėjusį birželį.

A.Griškevičiaus įveikė 4 tūkst. konkurentų, pateko tarp 14 autorių, kurių darbai labiausiai atitiko renginio “Miesto istorijos” temą. Lietuvio fotografijos iš ciklo “Cirkas” buvo eksponuojamos buvusiose “Carlsberg” alaus daryklos patalpose. Menininkas drauge su trisdešimčia kolegų iš kitų kraštų dalyvavo ir dar viename festivalio renginyje “Metro”. Jų asmenybės ir kūryba buvo pristatyta kiekvienam atskirai skirtame Kopenhagos metro traukinio vagone.

O Vokietijos festivalyje “HorizonteZingst” A.Griškevičius ne tik išskleidė savo fotografijas, bet ir vadovavo kūrybinėms dirbtuvėms, parodė, kaip kuriami Mikališkių stebuklai. Iš pradžių laukdamas kelionės į Cingstą jaudinosi, nes toks vaidmuo užsienyje jam teko pirmąkart. Net kreipėsi patarimo į gerą savo bičiulį teatro režisierių Eimuntą Nekrošių. Šis patarė užgniaužti jaudulį ir tuoj pat eiti prie reikalo - pradėti kalbėti apie savo kūrybą. Dailininkas nusprendė nevarginti klausytojų ilgais pasakojimais ir į dirbtuves atsivežė savo fotografijų scenovaizdžio detalių - namukų, šulinukų ir panašiai. Atvykęs į Cingstą užsimanė velėnos. Vokiečiai niekaip negalėjo suprasti - žolės šiam lietuviui reikia ar žemės. Galiausiai galerininkas parodė, kur galima velėnos išsikasti. “Kai sudėliojome scenografiją pievą, ežeriuką, namukus - dirbtuvių dalyviai galėjo prie jų nusifotografuoti. Kilo didžiulė susidomėjimo banga”, - pasakojo A.Griškevičius.

•

10 Didysis interviu

2012 11 12 Lietuvos žinios

600 metų jubiliejus

Žemaičiai krikštijosi laisva valia Į kitais metais vyksiančias Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus iškilmes popiežius Benediktas XVI neatvyks, nes tuo metu lankysis Brazilijoje. Tačiau Telšių vyskupas Jonas Boruta beveik neabejoja, kad iki 2017 metų, kai bus minimos Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600-osios metinės, popiežius Žemaitiją tikrai aplankys.

ARVYDAS JOCKUS

“S

u filologais kartais ginčijamės, kai jie sako “Žemaitijos krikštas”, bet juk krikštyti galima tik žmones jų laisva valia. Nes prievarta priimtas krikštas negalioja ir religiniu požiūriu jokių rezultatų neduotų”, - interviu “Lietuvos žinioms” kalbėjo Telšių vyskupas Jonas Boruta. Nors žemaičiai buvo paskutiniai Europos pagonys, jie, anot vyskupo, unikalūs tuo, kad krikštijosi tikrai laisva valia ir patys pasirinko savo valdovus. Žemaičių vyskupystė Senajame žemyne yra vienintelė, įsteigta ne popiežiaus, o visuotinio Bažnyčios susirinkimo. Žemaičių krikštas Vytauto ir Jogailos buvo pradėtas 1413 metais, o baigtas 1417-aisiais Medininkuose (dabar Varniuose) įsteigiant Žemaičių vyskupystę.

Europoje kėlė tautų teisių klausimą - Mūsų kaimynai lenkai ir rusai dar praėjusio amžiaus pabaigoje šventė savo krikšto tūkstantmečius. Palyginti su jais, Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus lyg ir kuklus. Tačiau krikščioniška tapusi paskutinė Europoje pagoniška valstybė užbaigė Senojo žemyno christianizaciją.

Gal vis dėlto yra kuo didžiuotis?

- Sudėtinga kalbėti apie valstybę, nes Vakarų feodalinėms valstybėms būdingi institutai Lietuvoje susiformavo tik su aukštaičių krikštu 1387 metais ir žemaičių - 1413-1417 metais. Šiuo požiūriu krikštas labai svarbus ir valstybingumo raidai mū-

Telšių vyskupas J.Boruta sako, kad žemaičiai iki šiol neužmiršo, kad buvo ne kartą lietuvių parduoti. / Romo Jurgaičio nuotraukos mieste Konstance vykusį visuotinį Bažnyčios susirinkimą, kuriame dalyvavo visų Europos valstybių civilinės ir bažnytinės valdžių atstovai. Jame iškeltas ir paskutinės iki tol nepakrikštytos Europos tautos krikšto klausimas.

“Negalime supriešinti lietuvių ir žemaičių, kad galėtume kartu naujų išbandymų laikotarpiu atsilaikyti.” sų krašte. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė pirmą kartą išplaukė į plačius tarptautinius vandenis. Turiu omenyje tuo metu Pietų Vokietijos

Žemaičių krikštas svarbus ir visuomeniniu, socialiniu lygmeniu.

Juk kai garsusis žemaičių skundas atsidūrė Konstanco susirinkimo pro-

gramoje ir dėl jo diskutuota, pirmą kartą buvo iškeltas ne tik pavienių žmonių, socialinių grupių teisių, bet ir atskirų tautų teisių klausimas. Kad tautos turi teisę egzistuoti ir spręsti, su kuo jungtis ir su kuo nesijungti.

Kai jau 1995 metais buvo švenčiamas Jungtinių Tautų (JT) organizacijos įkūrimo 50-mečio jubiliejus, popiežius Jonas Paulius II JT būstinėje Niujorke priminė XV amžiuje Konstanco susirinkime vykusią diskusiją dėl žemaičių krikšto bei Krokuvos universiteto rektorių Pawelą Wladkowicių, “kurio vadovaujami Krokuvos akademijos nariai narsiai gynė kai kurių Europos tautų teisę egzistuoti ir būti autonomiškoms”. Tai - apie žemaičius.

Varnių Šv. Aleksandro bažnyčia, pirmoji statyta krikšto laikotarpiu apie 1413 metus Vytauto ir skirta jo globėjo kankinio Aleksandro garbei. Dabartinė, statyta 1770 metais.

Ordinui žemaičių krikščionių nereikėjo - Istoriniai šaltiniai liudija, kad žemaičius krikštijo didysis kunigaikštis Vytautas ir karalius Jogaila, tačiau Vytauto vaidmuo, regis, buvo ryškesnis?

- Kad Vytauto vaidmuo buvo ryškesnis, tikrai galima suprasti, nes kai Algirdas ir Kęstutis, nuvertę Jaunutį, dalijosi jų tėvo Gedimino paveldą, Žemaitija teko Kęstučiui, Vytauto tėvui, o rytinė valstybės dalis, daugiausia su slaviškomis žemėmis, - Algirdui. Žemaičiai priėmė Kęstutį kaip savo teisėtą valdovą, taip pat jo sūnų labiau rėmė. Pagrindinis dokumentas, liudijantis to meto peripetijas, yra garsusis į Konstancą Vytauto pasiųstų jau

pakrikštytų 60 žemaičių didikų delegacijos įteiktas skundas, kuriame iškeliama daugybė žemaičių iš kryžiuočių patirtų skriaudų ir kliudymų priimti krikštą. Šis skundas yra išlikęs, taip pat ir Vatikano archyve, publikuota daug jo nuorašų. Žemaičiai aiškiai pasako, kad Vokiečių ordinas nėra suinteresuotas, kad žemaičiai priimtų krikštą. Nes tokiu atveju paties ordino egzistencijai iškiltų pavojus. Jeigu ši Europos dalis taptų krikščioniška, ordiną reikėtų iškelti į kitus kraštus kovoti su pagonimis ir skleisti Evangelijos. Jie to nenorėjo, todėl darė viską, kad žemaičiai liktų pagonys ir jų niekas iš šių žemių nekrapštytų.

Varnių Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia, 1417-1864 metais buvusi Žemaičių vyskupystės katedra. Jos kriptoje palaidoti daugelis garsių žemaičių vyskupų.

2012 11 12 Lietuvos žinios

Didysis interviu

kijoje. Ar tapęs Telšių vyskupu patyrėte kultūrinių, kalbos problemų? Ar lengvai pritapote Žemaitijoje?

ŽEMAIČIAI KONSTANCO SUSIRINKIME “Didelį įspūdį bažnyčios susirinkimo tėvams padarė 1415 metų vėlyvą rudenį atvykusi žemaičių delegacija. Į susirinkimą ją įvedęs Andrzejus Laskarzas katedroje pasakė jaudinantį pamokslą. Be kita ko, jis dėstė: “Ateina į Bažnyčią ir lenkiasi jai Lietuvos ir Žemaitijos pagonys, atversti į krikščionių tikėjimą ne grasinimais ir prievarta, bet savo valia ir Lenkijos karaliaus bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto nuopelnų dėka. Trisdešimt metų, nuo tada, kai patys priėmė tikėjimą, jie siekė visomis jėgomis, kad jo šviesa įsiviešpatautų visur plačiuose jiems priklausančių žemių plotuose... Argi galima bus teigti, kad po apaštalų kas nors buvo tiek nuveikęs krikščionybės labui kaip tie du kunigaikščiai?” O Žemaitijos pasiuntiniai patvirtino, kad visi gyventojai nori apsikrikštyti, bet “tik iš Lenkijos ir Lietuvos ir jų skirtų vyskupų rankų”.

- Žemaitija man nėra svetima, mano mama - žemaitė iš Plungės. Kol tėvelis (nuo Marijampolės) buvo suimtas, kalėjo lageriuose, mes, trys broliai, mama ir močiutė, namie žemaitiškai kalbėjome. Mamos tėvų šeimoje buvo 14 vaikų, turėjau labai daug dėdžių, tetų žemaičių.

Krikščionys ar musulmonai?

Šaltinis: Jadwiga Krzyzaniakowa, Jerzy Ochmanski “Jogaila”

Žemaičių skunde ir sakoma, kad ordinas nepastatė nė vienos bažnyčios, į žemaičių žemę neatsiuntė nė vieno kunigo, nors žemaičius valdė apie 10 metų. Vokiečiai norėjo įrodyti, kad žemaičiais negalima pasitikėti, kad jie “vieną dieną - taip, kitą - kitaip”, kad “išsprūsta kaip ungurys iš rankų”. Žemaičių krikšto klausimas iš esmės sprendėsi tik po Žalgirio mūšio 1410 metais, nes iki tol jų žemės Vytauto ir Jogailos buvo užrašytos Vokiečių ordinui.

Krikštijo Vytautas ir Jogaila - Kuriuo metų laiku ir kaip vyko žemaičių krikštas?

- 1413 metų rudenį (spalio-lapkričio mėn.) kunigaikštis Vytautas pasikvietė karalių Jogailą, abu Kaune sėdo į mažą laivelį ir plaukdami Nemunu, o po to Dubysa pasiekė Žemaitijos glūdumą.

Valdovai patys žemaičių kalba aiškino krikščioniškas tiesas ir ragino pasiruošusius žmones krikštytis. Buvo pakrikštyta keletas tūkstančių žmonių.

Prieš tai nuo 1411 metų buvo siunčiamos kunigų grupės, kurios dirbo tarp žemaičių ir rengė juos krikštui.

Vytautas ir Jogaila skubėjo, nes 1414 metais Konstance buvo atidarytas Bažnyčios susirinkimas, į kurį kryžiuočių ordinas ir Lenkijos-Lietuvos valdovai perkėlė tarpusavio ginčus. Šiame tarptautiniame forume, be kitų, buvo nagrinėjamos ir tokios problemos kaip kryžiuočių ordino misija, ordino santykiai su neseniai pakrikštytais lietuviais ir su ką tik Vytauto ir Jogailos pradėtais krikštyti žemaičiais.

Vytautas įžvelgė, kad reikia būtinai bent dalį žemaičių pakrikštyti ir iš pakrikštytų krikščionių žemaičių pasiųsti delegaciją į Konstanco susirinkimą.

Vytautas ėjo tokiu keliu kaip Romos imperatorius Konstantina, kuris 313 metais įteisino krikščionių religiją, ir pagonių šventyklas vertė krikščionių bažnyčiomis. Turbūt nuo Vytauto laikų gyva tradicija, kurios kituose kraštuose nėra, kad prie medžių kamieno po šakomis pritvirtinamos nedidelės koplytėlės. Tai liudytų, kaip šventi medžiai ąžuolai ir liepos “padaromi” krikščioniški. Kad šventos vietos liktų šventos ir priėmus krikštą.

Buvusios Varnių kunigų seminarijos pastatas, dabar - Žemaičių vyskupystės muziejus. Šioje vietoje buvo pastatyta pirmoji katedra. dantį, reikia įsidėti į burną ir sukąsti. Ir drožia... Ten bažnyčioje yra gera iš Šiaurės Vokietijos atvežta kryžių nešančio Kristaus skulptūra. Jie ją irgi drožia... ir nieko nepadarysi. Reikia, matyt, ir ją apdengti. Nes, jeigu skulptūra medinė, ją drožia, ir negali išsaugoti. (Juokiasi.)

Tai toks pagoniškas prietaras. Nenutrūkstama pagonybės tradicija, matyt, dar gyvavo iki baroko epochos.

Liaudis normaliai nebuvo katechizuojama iki Merkelio Giedraičio (Žemaičių vyskupas 1575-1609 metais - red.) laikų. Iki tol buvo toks modelis: kaip ponas lieps, taip valstiečiai ir darys; kokio ponas tikėjimo - tokio ir valstiečiai. O nuo kontrreformacijos visa pastoracija buvo atgręžta į paprastą liaudį. Tai buvo pats didžiausias lūžis.

karų su Rusija ir Švedija vyskupo M.Giedraičio, kanauninko Mikalojaus Daukšos programą pratęsė žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.

Žemaičiai - kietas riešutas - XIX a. pabaigoje žemaičiai jau mūru stojo už savo tikėjimą. Štai, pavyzdžiui, Kražiuose gindami savo bažnyčią nuo kazokų smurto žuvo 9 žmonės, apie 50 sužeista. Ar esama daugiau žemaičių herojiškumo pavyzdžių?

- Tai M.Valančiaus veiklos pasekmės. Pirmas toks kaip Kražių buvo Tytuvėnų bažnyčios gynimas po 1863 metų sukilimo. Ją irgi norėjo paversti stačiatikių bažnyčia, jau buvo ir caro nutarimas, bet M.Valančius savo knygelėse buvo aprašęs, kaip reikėtų tokiais atvejais elgtis. M.Valančiaus ins-

“Žemaitija turėtų didžiuotis, kad jau 600 metų yra krikščioniška, žmonės iš kartos į kartą krikščionišką tikėjimą išsaugojo ir tradicijos gyvos.”

Nors ir nebuvo geros katechizacijos, liaudžiai, matyt, katalikiškos apeigos patiko. Dar iki M.Giedraičio laikų išlikęs Martyno Mažvydo liudijimas laiškas savo globėjui Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui, kuriame jis skundžiasi, kad jo Ragainės parapijiečiai į pamaldas neina, keliasi per Nemuną į Lietuvą ir traukia per miškus į atlaidus Jurbarke, Švėkšnoje ir kitur, nukeliauja net iki Šiluvos. Bandydavo juos gaudyti, bet jie vis tiek keliaudavo. Vadinasi, šiapus Nemuno buvo traukos židiniai. Po visų

piruoti žemaičiai daugiau kaip du mėnesius bažnyčioje budėjo, giedojo.

Taip Tytuvėnų bažnyčia (dabar kitaip išgarsėjusi) ir išliko. Caras leido ją palikti katalikams, o šalia pastatė cerkvę.

Kražių skerdynės įvyko 1893 metais. Panašūs įvykiai 1886 metais dėjosi Kęstaičiuose, kur vienuoliai rokitai globojo kunigų invalidų namus.

Caro valdžia vienuolyną uždarė ir nutarė bažnyčią nugriauti. Žemaičiai priešinosi, jų kraujas liejosi. Žmonės dieną naktį bažnyčioje budėjo nuo rugsėjo pabaigos iki lapkri-

čio pabaigos. Paskui atjojo kazokai, po vieną ištampė, nuplakė ir bažnyčią nugriovė. Dabar toje vietoje išaugęs kryžių miškelis. Įdomu, kad Kražių bažnyčią kartu su liaudimi gynė žemaičių bajorai. Paskui jau jų keliai pradėjo skirtis. Bajorai linko į lenkų kultūrą, liaudžiai skirti M.Valančiaus raštai jiems buvo “per žemo” lygio.

- Ką šie nesmurtinio pasipriešinimo faktai liudija: žemaitišką užsispyrimą, stiprų tikėjimą?

- Taip. Žemaičiai ir dabar nėra užmiršę, kad buvo lietuvių parduoti kryžiuočiams. Jie tam priešinosi ir kryžiuočiams nepasidavė, patys ieškojo, kaip tapti krikščionimis. Jie taip ir rašė savo skunde Konstanco susirinkimui: krikštytis mes norime, bet kad mus krikštytų mūsų pasirinkti valdovai, ir mes renkamės Vytautą ir Jogailą. Tegul jie vadovauja, o jūs paveskite jiems įsteigti Žemaičių vyskupiją. Jų pačių sprendimas buvo.

Emigracija - skaudi rykštė - Palyginti su daugeliu Europos tautų, žemaičiai - gana jauni krikščionys. Ar dėl to jie uolesni katalikai ir jų tikėjimas nuoširdesnis? Ar ir jie neatsispiria šiuolaikiniam religiniam skepticizmui?

- Yra to. Bet žemaičiai dar laikosi.

Susilpnėjusį entuziazmą lemia emigracija. Nebėra tokio tvirto nusistatymo: mes perduosime tikėjimą vaikams, vaikaičiams. Jeigu kokie kiti procesai neprasidės, ateitį sunku nuspėti.

- Jūsų Ekscelencija, gimėte Kaune, daugiausia darbavotės Vilniuje, Dzū-

Užtruko kelis šimtmečius - Iki kada Žemaitijoje dar galima aptikti pagonybės apraiškų?

- Galima ir dabar rasti. (Juokiasi.) Žemaičių Kalvarijoje yra seniausia žemaičių krikštykla iš XVII amžiaus.

Ją iki jubiliejaus restauruosime ir apdengsime stiklo gaubtu. Žemaičių Kalvarijoje yra tokia bėda. Žmonės nuo senų laikų įpratę atsilupti medžio skulptūros skiedrelę. Žinote kam? (Šypsosi.) Liaudis aiškina, kad tokią skiedrelę, kai skauda

11

1925 metais Varniuose pastatytas paminklas vyskupui Motiejui Valančiui, už jo - namas, kuriame 1850-1864 metais gyveno didysis žemaičių vyskupas. Šiuo metu pastatas tuščias ir apleistas.

- Kaip apibūdintumėte Žemaičių krikšto politinę ir kultūrinę reikšmę Lietuvos valstybei?

- Žemaitija turėtų didžiuotis, kad jau 600 metų yra krikščioniška, žmonės iš kartos į kartą krikščionišką tikėjimą išsaugojo ir tradicijos gyvos.

Aišku, vien tradicijų neužtenka, reikia tradicijas puoselėti naujų laikų šviesoje. Negalime tikėtis, kad pasaulis ateityje liks visai be religijos. Jeigu mes atsisakysime krikščionybės Europoje, labai greitai čia bus musulmoniškos šalys. Ar taip būtų geriau?

Gal turėtume stengtis išlaikyti krikščioniškas tradicijas ir su islamu vesti tarpreliginį dialogą.

Tokie jubiliejai kaip Žemaičių krikšto galėtų mus paskatinti ne nutylėti problemas, bet jas spręsti. Jeigu jų nepaisysime, brutaliai veršis islamas, šariatas. Jeigu mūsų jauni žmonės išvažiuos, mūsų kraštai, kur daug derlingos žemės, be žmonių neliks. Ją supirks kiti, ir darbo jėgos iš kitur atsiveš.

Kita vertus, galime didžiuotis tuo, ką krikščionybė Lietuvai davė. Turime seniausią Rytų Europoje universitetą. Žemaičiai M.Valančius, S.Daukantas studijavo Vilniaus universitete.

Vis tiek kažką turime bendro, negalime supriešinti lietuvių ir žemaičių, kad galėtume kartu naujų išbandymų laikotarpiu atsilaikyti. Sukurtume tokią Lietuvą, kad mūsų žmonės norėtų čia pasilikti ir džiaugtųsi žvelgdami į praeitį ir į ateitį.

- Lietuvos vyskupai per praeitas Kalėdas laišku pakvietė popiežių atvykti į Žemaičių krikšto jubiliejų. Kokia tikimybė, kad popiežius kvietimą priims?

- Į pagrindinį jubiliejaus renginį kitų metų rugpjūčio mėnesį popiežius negalės atvykti, nes tuo metu lankysis Brazilijoje. Bet iki 2017 metų beveik tikra, kad popiežius atvyks.

Juolab kad 1993 metais Lietuvoje lankęsis popiežius Jonas Paulius II Žemaitijos nepasiekė.

•

ŽEMAIČIŲ KRIKŠTO 600 METŲ JUBILIEJAUS RENGINIAI Jubiliejaus minėjimo iškilminga pradžia 2013 metų sausio 6 diena. Pagrindiniai jubiliejiniai renginiai vyks Žemaičių Kalvarijoje, Varniuose ir Telšiuose nuo liepos 29 iki rugpjūčio 4 dienos.

Numatytos mokslo ir teologų konferencijos, Kryždirbystės mugė ir paroda, piligriminė jaunimo kelionė nuo Šatrijos kalno į Varnius, chorų šventė, moksleivių ateitininkų kongresas ir kiti.

Pagrindinis jubiliejaus minėjimas rugpjūčio 4 dieną vyks Telšių miesto stadione, kur 12 valandą bus aukojamos šv. Mišios, joms turėtų vadovauti popiežiaus Benedikto XVI legatas.

Nuo Velykų po Žemaitijos parapijas keliaus liaudies stebuklingu laikytas ir malonėmis garsėjantis paveikslas iš Varnių bažnyčios - Trakų Dievo motinos paveikslo kopija. (Iš Trakų nuo seno valdyta Žemaitija, o 1417 metais paskirtas pirmasis Žemaičių vyskupas lietuvis Motiejus, gerai mokantis žemaičių kalbą, prieš tai buvo Trakų klebonas.)

Jubiliejaus renginiuose laukiama apie 40 aukštų Bažnyčios hierarchų iš Krokuvos, Romos, Vokietijos, Vengrijos, Čekijos. Šaltinis: Telšių vyskupijos kurija

2012 11 12 Lietuvos žinios

Tyrimas

13

Įvaizdis už valstybės milijonus

Viešiesiems ryšiams reikia ryšių Atkelta iš

•1 p.

Jie turėjo ne tik parengti ryšių su visuomene strategiją, rūpintis krizių prevencija, plėtoti ryšius su žiniasklaida, bet ir rūpintis tokiais ministerijų viešųjų ryšių skyrių specialistams įprastais klausimais kaip spaudos konferencijų organizavimas ir pranešimų spaudai platinimas. Samdomų konsultantų veikla per trejus metus mokesčių mokėtojams atsiėjo beveik 300 tūkst. litų.

“Kodėl komunikavimo funkcijoms ministerija nesinaudojo savais žmonėmis, reikėtų klausti jos pačios. Norėdamas sukritikuoti tokią viešųjų pirkimų sistemą galiu pasakyti, kad egzistuoja labai daug modelių, kaip sprendžiami viešųjų ryšių klausimai. Šiuo atveju galiu tik pagirti AM, kad ji nepabijojo perkamos paslaugos įvardyti tiesiogiai. Kitos ministerijos vienaip ar kitaip viešųjų ryšių paslaugų pirkimus slepia naudodamos kitų pirkimų pavadinimus”, - LŽ tvirtino L.Ulevičius.

Informacijos apie institucijai arba jai vadovaujančio politiko atstovaujamai partijai populiarinti pasitelkiamas ministerijų samdomas viešųjų ryšių bendroves tvirtino gaunanti ir Seimo Audito komiteto (AK) pirmininkė Loreta Graužinienė. “Pasižiūrėjusi, kokie pirkimų konkursai vyko, galiu daryti prielaidą, kad vadinamosios viešinimo kampanijos galėjo būti nukreiptos ir į rinkimus, ir tai primena slaptą politikų finansavimą”, - sakė ji.

AM po rinkimų viešai pasiskelbė nutraukianti sutartį su konsultantais, jau atlikusiais visus darbus.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Pastaruoju metu į šią draugiją jau patenka ir Finansų ministerija (FM), iki šiol skelbusi, kad su viešinimo prievole puikiai susitvarko keturi Viešųjų ryšių skyriuje dirbantys valdininkai. Dėl FM prieš pat Seimo rinkimus, rugsėjo-spalio mėnesiais, sudarytų sutarčių dėl “Rajonų ir regionų gyventojų informavimo apie ES paramą paslaugos” (laimėtojais paskelbtos bendrovės “Publicum Events” bei “Idea Prima”, besidalijančios didesnę nei 4 mln. litų sumą, - aut.) šiuo metu plūsta skundai tiek Seimo AK, tiek Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT), tiek teismams. ŪM nurodo šiuo metu turinti dvi viešinimo sutartis, pagal kurias perkamos paslaugos. Pernai rugsėjo pradžioje skelbtą Informacijos apie ES struktūrinės paramos administravimą inovacijų srityje viešinimo paslaugų konkursą, kurio maksimali vertė - 1,1 mln. litų, laimė-

Apie specialistus - skeptiškai Oficialiu pretekstu nutraukti AM ir konsultantų sutartį tapo prieš kelias savaites kilęs skandalas. Į viešumą pateko informacija, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos narys L.Ulevičius socialiniame tinkle “Facebook” gal provokavo, o gal tiesiog kreipėsi užtarimo į vieną Darbo partijos (DP) lyderių Vytautą Gapšį, kalbėdamas apie bendradarbiavimą su AM. Palaukusi kelias savaites AM jau kitą dieną po rinkimų pranešė pasinaudojanti sutartyje su konsultantais numatytu punktu nutraukti bendradarbiavimą, kai paslaugos tampančios nebereikalingos. Nors dukart, kaip numatyta, pratęstos sutarties galiojimas iš tiesų turėjo baigtis tik kitų metų birželį, L.Ulevičiaus teigimu, dauguma suplanuotų darbų buvo baigti dar iki šių metų spalio, t. y. iki rinkimų pradžios. AM nurodo, kad iki to laiko buvo išleista 288 528,98 lito iš numatytos maksimalios 300 tūkst. litų sumos.

Paklausta, kam AM prireikė samdyti viešųjų ryšių specialistus, jeigu pati turi nemažą būrį iš biudžeto išlaikomų specialistų, ši institucija nurodė, kad AM Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyrius įkurtas visai neseniai (iki jam atsirandant AM veikė Visuomenės informavimo skyrius, kuriame dirbo 6 žmonės, - aut.).

“Sutarties sudarymo laikotarpiu tokio (skyriaus - aut.) nebuvo, todėl šios priemonės tikslas - spręsti susidarančias viešųjų ryšių situacijas, pasitelkiant nepriklausomus išorės ekspertus, galinčius kokybiškai naujai pažvelgti į kylančias problemas ir jas plėtoti pagal numatytas strategines institucijos veiklos kryptis, jas tobulinti ir vystyti pagal besikeičiančios informacinės aplinkos poreikius”, - nurodyta LŽ pateiktame aplinkos ministro atstovo spaudai Tomo Beržinsko atsakyme.

L.Ulevičius mano kitaip. “Už valstybinius tarifus nenusisamdysi rimtų profesionalų. Daugiausia, ką oficialios institucijos gali pasiūlyti, yra 2-3 tūkst. litų atlyginimas, o jis nepritraukia tokio lygio ir kompetencijos žmonių, kokių rei-

Media” ir “Ad Love”. Šio projekto kaina - 2,5 mln. litų. ŽŪM pastaraisiais metais pasirašė viešinimo sutarčių už bendrą 28 mln. litų sumą. Kaip nurodoma oficialiame VPT tinklalapyje, praėjusių metų rugsėjį ŽŪM skelbtą viešinimo konkursą už 13 mln. litų laimėjo bendrovės Vizualinių komunikacijų studija, “Spaudos praktika”, Ekspozicijų centras bei “Ekspobalta”. Šįmet sausį už 3,8 mln. litų buvo sudaryta sutartis su bendrove “Idea Prima”, gegužę - sutartis už 12 mln. litų su bendrovėmis “Antikos stilius”, “Gaumina” ir Virginijaus studija. Kokios paslaugos pagal šias sutartis teikiamos ministerijai, ŽŪM neatsakė. Šį balandį viešinimo paslaugų sutartį už 750 tūkst. litų su bendrove “Publicum” pasirašė ir Sveikatos apsaugos ministerija. Pernai vasarą institucija, turinti Ryšių su visuomene skyrių, kuriame dirba 5 žmonės, informavimo ir viešinimo paslaugas už 972 tūkst. litų pirko iš bendrovės “VIP Viešosios informacijos partneriai”.

Viešųjų ryšių paslaugų, vykdantIšorės sienų fondo viešinimo komunikacijos kampaniją, šįmet prireikė ir Vidaus reikalų ministerijai (VRM), Protokolo ir viešųjų ryšių skyriuje turinčiai 8 specialistus. Už 1,5 mln. litų paslaugas VRM perka iš bendrovės “Idea prima”. Švietimo ir mokslo ministerija, kurios Komunikacijos skyriuje - 6 žmonės, pernai pirko viešųjų ryšių paslaugas už 900 tūkst. litų. Skelbtą konkursą laimėjo “VIP viešosios informacijos partneriai”.

Pasigenda skaidrumo Būtent įmonė “VIP viešosios informacijos partneriai”, vadovaujama Dariaus Gudelio, nuo 2009-ųjų minima kaip viena sėkmingiausiai valstybės institucijų skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių bendrovių.

D.Gudelis, LŽ pasiteiravus apie sėkmę valstybės institucijų skelbiamuose pirkimuose, atsakė lakoniškai: “Dalyvau-

“Lietuvoje kai kurios valstybės institucijos turi didesnius viešųjų ryšių skyrius nei privačiai veikiančios agentūros, bet samdo žmones savo specialistų darbui atlikti.”

D.Gudelis: “Reikia pasiūlyti geriausią kainą - ir nugalėsi.” / Eltos nuotrauka kia ministerijoms. Ir dabar AM vyksta konkursas visuomenės informavimo apie aplinkosaugos problemas paslaugai teikti. Su didele pagarba buvusiems kolegoms iš AM vis dėlto turiu pripažinti, kad tinkamai parengti tokio masto projektus, kainuojančius ne vieną milijoną, jiems būtų tikrai sudėtinga”, sakė jis.

Iškreipta idėja Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos (RVAA) pirmininkas Linas Kontrimas tvirtina, kad JAV, daugelyje Vakarų Europos šalių, net kaimynėje Estijoje viešųjų ryšių klausimai valstybės institucijose sprendžiami kitaip nei Lietuvoje.

“Tarkime, Estijoje: jeigu ministerija ar bet kuri kita valstybės institucija savo struktūroje turi viešųjų ryšių departamentą, skyrių ar panašiai, ten privalo dirbti kompetentingi žmonės, sugebantys kurti ir tos institucijos komunikacijos planus, ir, jeigu reikia, strategijas. Lietuvoje kai kurios valstybės institucijos turi didesnius viešųjų ryšių skyrius nei privačiai veikiančios viešųjų ryšių agentūros, bet samdo žmones savų specialistų darbui atlikti”, - teigė L.Kontrimas.

Daugiausia lėšų Lietuvos ministerijos išleidžia už europinius pinigus įgyvendinamiems projektams viešinti.

Dažniausiai nurodoma, kad reikalavimą samdyti specialistus, kurie organizuotų visuomenės informavimo apie ES paramą kampanijas, ministerijoms kelia paramos davėjai.

“Deja, Lietuvoje viešinimas iškreipiamas ir neatitinka idėjos, apie kurią kalba ES institucijos, reikalaujančios propaguoti geruosius pavyzdžius, kaip panaudojant paramos lėšas sukuriama pridėtinė vertė, ir informuoti, kad tai yra ne tik Lietuvos, bet ir visų Bendrijos narių indėlis į mūsų šalies žmonių gerovės kūrimą. Problema ta, kad samdydamos viešųjų ryšių kompanijas valstybės institucijos jas naudoja ir kitiems, tarkim, politiniams tikslams, juos pridengdamos ES projektų viešinimu. Manau, ateityje, ES kontrolės institucijoms pradėjus vertinti šiuos darbus, Lietuvai dėl to grės rimtos ekonominės sankcijos”, įsitikinusi Seimo AK pirmininkė L.Graužinienė.

Susigundė ir Finansų ministerija Tarp viešinimo konkursų organizatorių lyderių dažniausiai minima AM, taip pat Susisiekimo (SM), Ūkio (ŪM), Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM). Kaip nurodoma šių institucijų tinklalapiuose, SM Komunikacijos skyriuje dirba 4 žmonės, ŪM - 5, ŽŪM - 9.

jo bendrovės “Publicum” bei “Publicum Media”, veikiančios jungtinės veiklos pagrindu. Žaliosios pramonės inovacijų programos, finansuojamos iš Norvegijos finansinio mechanizmo, viešinimo ir informacinių renginių organizavimo viešąjį konkursą, kurio sutarties maksimali vertė - 188 tūkst. litų, laimėjo taip pat susivienijusios bendrovės “Publicum Events” bei “Publicum Financial Comunications”. “ŪM viešųjų ryšių paslaugas perka tik tais atvejais, kai ministerijos įgyvendinamus projektus reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nurodyta, kad projektus įgyvendinanti institucija privalo užtikrinti papildomą viešinimą ir kad viešinama informacija privalo būti pažymėta įgyvendinamo projekto simbolika”, LŽ nurodė ŪM Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Aušra Ramoškaitė.

Projektams - milijonai SM šį rugsėjį įvykdė Saugaus eismo programos viešinimo paslaugos pirkimą. Šį projektą už 6,4 mln. litų įgyvendins bendrovė Strateginių komunikacijų centras. Praėjusių metų pradžioje skelbtą konkursą “Skaitmeninės televizijos plėtros skatinimas” laimėjo jungtinės veiklos pagrindu veikianti įmonių grupė, kurią sudaro “VIP Viešosios informacijos partneriai”, “Publicum”, “Publicum

jant skelbiamuose konkursuose reikia pasiūlyti geriausią kainą - ir nugalėsi.”

Paklaustas, ar jo bendrovė, nusamdyta projektų viešinimo darbams, dar būna paprašoma pasirūpinti ir aptarnaujamos institucijos įvaizdžiu, viešųjų ryšių specialistas teigė, kad jie atlieka darbus, numatytus konkurso sąlygose. “Bet dėl įvaizdžio kūrimo - nepamenu, kad kokiai ministerijai pastaraisiais metais tai būtų daryta”, - sakė D.Gudelis.

Pasiūlymo, kad viešinimo konkursą laimėjusi bendrovė pasirūpintų ir konkrečios ministerijos įvaizdžiu, tvirtino negavęs ir “Publicum” valdybos pirmininkas Ričardas Jarmalavičius.

“Bet girdėti visko yra tekę”, - pridūrė jis.

RVAA pirmininkas L.Kontrimas neneigia, kad valstybės institucijų siekis perkamas viešųjų ryšių paslaugas dangstyti kitais pirkimais yra “liūdnas faktas”.

“Pačios agentūros niekuo dėtos, jei sukuriama neskaidri aplinka, į kurią jos paskui įtraukiamos. Esame už tai, kad ne vienus metus veikiančioms stiprioms bendrovėms būtų teikiami užsakymai.

Tačiau, asociacijos manymu, skaidresni ir aiškiau apibrėžti konkursai leistų pasveikti rinkai. Skaidrumo trūkumas vykdant viešuosius pirkimus, skelbiamų konkursų sąlygų dviprasmiškumas veikia ne tik ryšių su visuomene paslaugų rinką, bet ir kiekvieną mokesčius mokantį pilietį”, - aiškino jis.

•

14

2012 11 12 Lietuvos žinios

Sportas

Tarp Eurolygos nesulaikomųjų - ir “Žalgiris” STATISTIKA

SAULIUS RAMOŠKA

Po pirmo Eurolygos reguliariojo sezono rato pralaimėjimo kartėlio nepatyrė trys klubai Kauno “Žalgiris”, Tel Avivo “Maccabi” (Izraelis) ir “Barcelona Regal” (Ispanija). Įspūdingą šio sezono pergalių seriją “Žalgirio” krepšininkai pratęsė Stambule. Lietuvos čempionai, kuriems dirigavo net 7 tritaškius metimus iš 10 pataikęs kroatas Marko Popovičius, svečiuose 77:64 nugalėjo antrąją nesėkmę patyrusią ir C grupės antrojoje vietoje likusią “Adanolu Efes” (Turkija) ekipą.

Prie penktos pergalės iš eilės M.Popovičius prisidėjo 21 tašku, 16 pelnė Tremmellas Dardenas, 15 - Darjušas Lavrinovičius. Kauniečiai iš 26 tritaškių pataikė net 13 (50 proc.).

“Po praėjusių rungtynių Milane nutrūkus mano tritaškių serijai sakiau, kad nusimečiau beždžionę nuo nugaros. Atrodė, kad iš tikro nukrito Kingkongas”, - kitą dieną po pergalės prieš Turkijos klubą “Žalgirio” svetainei juokavo M.Popovičius. Vien trečiajame kėlinyje kroatas pataikė keturis tritaškius.

Po tokios įspūdingos serijos Kauno komanda 25 min. įgijo devynių taškų persvarą (52:43). Pergalingą ritmą žalgiriečiai išlaikė iki dvikovos pabaigos.

“Mano pirmas metimas išsisuko iš lanko, bet pajutau, kad riešas dirba neblogai, - savo taiklius metimus iš toli komentavo M.Popovičius. - Įmetus pirmą, antrą, trečią viskas jau veikė automatiškai.”

Lietuvos čempionų vyriausiasis treneris Joanas Plaza negailėjo pagyrų “Anadolu Efes” komandai ir pabrėžė, jog jo auklėtiniams iki vietos TOP 16 etape trūksta tik vienos pergalės.

1. Real

4

1 422:381

2. Chimki

3

2 374:376

pas ir J.A.Lucas po 4, K.Gonlumas, D.Savanovičius ir E.Kuqo po 2; “Žalgiris”: M.Popovičius 21, T.Dardenas 16, D.Lavrinovičius 15, I.Jaaberas ir J.Foote’as po 6, P.Jankūnas ir R.Kaukėnas po 4, O.Lafayette’as ir M.Delašas po 2, M.Kuzminskas 1.

Komandų rodikliai: dvitaškiai - 21/40 (52 proc.) ir 14/28 (50 proc.), tritaškiai 3/15 (20) ir 13/26 (50), baudos - 13/17 (76) ir 10/13 (76), kamuolys atkovotas 28 ir 32 kartus, rezultatyviai perduotas 16 ir 14, perimtas 14 ir 6, prarastas 17 ir 18, blokuotas 0 ir 2 kartus.

Zagrebo “Cedevita” - Vitorijos “Caja Laboral” 76:69 (24:24, 15:10, 19:12, 18:23). M.Bilanas 16, B.Wrightas 14, P.Suputas 12; F.San Emeterio 15, A.Nocionis 12, M.Lampe 11.

Milano “Emporio Armani” - Pirėjo “Olympiakos” 71:84 (17:24, 19:17, 14:18, 21:25).

3. Fenerbahce Ulker

3

2 379:384

1. Žalgiris

5

0 415:345

4. Mapooro

2

3 362:354

2. Anadolu Efes

3

2 398:359

5. Panathinaikos

2

3 372:380

3. Olympiakos

3

2 381:406

4. Emporio Armani

2

3 406:417

5. Caja Laboral

1

4 380:399

A grupė Liublianos “Union Olimpija” - Madrido “Real” 76:89 (18:21, 17:25, 22:22, 19:21). D.Page’as 22, J.Blažičius 14, A.Baynesas 11; R.Fernandezas 18, F.Reyesas 16, J.Carrollas 14,... M.Pocius 4 (7 min., 2-2/2, 3-0/1).

Atėnų “Panathinaikos” - Maskvos srities “Chimki” 67:79 (23:17, 18:21, 17:20, 9:21). R.L.Ukičius 13, S.Schortsanitis 12, J.Mačiulis 11 (36 min., 2-1/3, 33/10, 4 atk. kam., 2 rez. perd.); Z.Planiničius 18, K.Lončaras 14, P.Davisas 13.

Kantu “Mapooro” - Stambulo “Fenerbahce Ulker” 82:58 (23:12, 18:15, 16:14, 25:17).

Lentelė (pergalės, pralaimėjimai, taškų santykis)

Lietuvos čempionai “Žalgirio” krepšininkai įspūdingą pergalių seriją pratęsė Stambule. / AFP/Scanpix nuotrauka “Prieš mėnesį buvau konferencijoje Ankaroje ir dabar matau, kokį neįtikėtiną progresą Turkija padarė plėtodama krepšinį šalyje. Būtent todėl buvo ypač svarbu įveikti Turkijos klubą. Jis yra vienas geriausių šiame Eurolygos sezone.

“Anadolu Efes” gali netgi pasiekti ketvirtfinalį. Mes kitame etape būsime turėdami tik 6 laimėjimus, vadinasi, esame vos per žingsnį nuo tikslo.”

“Anadolu Efes” vyriausiasis treneris Oktay’us Mahmutis vardijo pralaimėjimo priežastis: krepšininkai metė skubotai, tai išbalansavo žaidimą, kartais per mažai perduodavo kamuolį

vieni kitiems. “Žalgiris” žinojo, ko nori ir žaidė taip, kaip norėjo, - per spaudos konferenciją kalbėjo šeimininkų strategas. - Kauniečiai puikiai metė iš toli ir kovojo dėl atšokusių kamuolių puolime.” Šeštąsias C grupės rungtynes kauniečiai lapkričio 15 dieną žais Kroatijoje su Zagrebo “Cedevita”, kurią pirmajame ture namie nugalėjo 90:62.

“Cedevita” krepšininkai penktame ture iškovojo pirmą pergalę - jie savo aikštelėje 76:69 įveikė jau ketvirtą nesėkmę patyrusį Vitorijos klubą “Caja Laboral” (Ispanija).

•

6. Union Olimpija 1 4 367:401 B grupė Gdynės “Asseco Prokom” - Sienos “Montepaschi” 66:101 (22:21, 13:21, 12:37, 19:22). A.Ackeras 15, L.Ponitka 13, A.Hrycaniukas 12; B.Brownas 27, M.Janningas ir D.Mossas po 16. Šalono “Elan” - Malagos “Unicaja” 78:88 (21:24, 11:20, 29:24, 17:20).

Berlyno “Alba” - Tel Avivo “Maccabi” 76:78 (10:16, 25:22, 17:18, 24:22).

1. Maccabi

5

0 416:347

2. Unicaja

4

1 403:389

3. Montepaschi

2

3 433:409

4. Alba

2

3 370:375

5. Elan

1

4 381:419

6. Asseco Prokom 1 4 354:418 C grupė Stambulo “Anadolu Efes” - Kauno “Žalgiris” 64:77 (23:25, 14:12, 14:23, 13:17).

“Anadolu Efes”: S.Erden 20, J.Farmaras 13, S.Guleras 9, S.Vujačičius, K.Tunceri, J.Ship-

6. Cedevita 1 4 352:406 D grupė Belgrado “Partizan” - Bambergo “Brose Baskets” 72:77 (16:16, 25:17, 21:22, 10:22). V.Lučičius ir D.Gagičius po 17, D.Gordonas 10; B.Nachbar 19, C.Jacobsenas 18, S.Gibsonas 13.

Vilniaus “Lietuvos rytas” Stambulo “Besiktas” 67:73 (20:17, 13:16, 15:16, 19:24).

Maskvos CSKA - “Barcelona” 60:81 (19:17, 16:21, 13:25, 12:18).

1. Barcelona

5

0 377:311

2. CSKA

4

1 372:350

3. Besiktas

3

2 358:360

4. Brose Baskets

2

3 359:384

5. Lietuvos rytas

1

4 336:360

6. Partizan

0

5 351:388

Lietuvos kovotojai ne iš kelmo spirti SAULIUS RAMOŠKA

Kovų menų gerbėjai šeštadienio vakarą Vilniuje savo akimis išvydo, kaip bušido kovotojas Mindaugas Sakalauskas iš lenko atėmė Europos čempiono diržą, o Ignas Barysas įrodė, jog japonai nėra neįveikiami.

Tarptautinis bušido turnyras “Hero’s 2012” Vilniaus “Siemens” arenoje bai-

gėsi Lietuvos kovotojų pergalėmis prieš užsienio atstovus. Renginį vainikavo titulinė kova dėl Europos KOK (“King of Kings”) čempiono diržo. Dėl rankos ir nosies lūžių pusantrų metų priverstinę pertrauką padaręs Lietuvos atstovas Mindaugas Sakalauskas nugalėjo 2011 metų Senojo žemyno čempioną 31-erių lenką Tomaszą Szczepkowskį.

“Lenkas fiziškai stiprus, galingai smūgiuoja. Prieš penkias savaites Moldovoje jis nugalėjo pasaulio čempioną Dmitrijų Bezusą, - apsijuosęs čempio-

M.Sakalauskas (dešinėje) po trijų raundų kovos įveikė 15 kg už save sunkesnį Lenkijos atstovą.

no diržą sunkiai kelią pro gerbėjus skynėsi 27-erių M.Sakalauskas. Kauniečiui pergalę skyrė du teisėjai iš trijų (vienas - lygiąsias). - Man po sugrįžimo tai buvo didelis išbandymas.”

Anot KOK čempiono, pergalę lėmė užsispyrimas ir kovų alkis. Ne mažiau aistrų sukėlė ir priešpaskutinė vakaro kova, kurioje jėgas išmėgino Ignas Barysas ir garsiojo Japonijos kovos menų klubo “Uruno Dojo” atstovas Toshihiro Shimizu. Pasak Lietuvos bušido federacijos (LBF) prezidento Donato Simanaičio, I.Barysas - vienas populiariausių Lietuvos bušido MMA kovotojų. “Igno pasirodymai visada įspūdingi, nes kovodamas demonstruoja staigumą, suderintą su puikia technika.

Jo kovos palieka neišdildomą įspūdį,” sakė LBF prezidentas.

Japonas pirmame raunde kelis sykius grėsmingai bandė užlaužti I.Baryso ranką, bet šis sugebėdavo ištrūkti. Ne sykį atrodė, kad lietuviui bus riesta, tačiau sportininkas vėliau atskleidė, jog taip elgėsi neatsitiktinai: “Nuo senų laikų mano tokia taktika - iš pradžių leisti varžovui pasireikšti, o tada...”

Imtynių veiksmų siekiantis japonas antrame raunde užšoko ant grėblio Ignas įveikė varžovą trikampiu kojų smaugimu.

“Jis visąlaik mane bandė parversti, bet nesitikėjo, kad pats bus užlaužtas, po pergalės triumfavo I.Barysas. - Norėjau laimėti nokautu, bet svarbiausias tikslas buvo laimėti. Norėjau japonams įrodyti, kad ne jie vieninteliai pasaulyje yra geri imtynininkai.”

Ne sykį atrodė, kad japonas T.Shimizu nesunkiai sudoros I.Barysą.

Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Paklaustas, kodėl po laimėtos kovos priėjęs prie japono rėkė jam į veidą, I.Barysas atsakė taip atkeršijęs už nepagarbą. “Taip parodžiau savo neapykantą už jo poelgį. Prieš dvikovą internete T.Shimizu buvo įkėlęs vaizdelį, kaip jo brolis laiko mano nuotrauką, o jis ją daužo ir plėšo”, - teigė Ignas. Šių sportininkų akistata buvo numatyta rugsėjo mėnesį Japonijoje, tačiau gydytojai uždraudė lietuviui kovoti (I.Barysui šių metų gegužę atlikta menisko operacija - red.).

Iš viso žiūrovai stebėjo 13 kovų, iš jų dvi - atidarymo. Varžybose dalyvavo Anglijos, Japonijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Kazachstano, Olandijos, Vokietijos ir Lietuvos kovotojai.

Per kitas kovas Matas Stebuliauskas nokautavo lenką Damianą Matwiejczuką, Maksimas Nevolia techniniu nokautu įveikė anglą Scottą Stribblingą, Tomas Pakutinskas per 11 sekundžių pasiuntė į nokautą oladą Marc Blaauwą, Mindaugas Veržbickas smaugimo veiksmu įveikė anglą Tyreną Palmerį, Teodoras Aukštuolis techniniu nokautu įveikė vokietį Hendriką Oschmanną. Teisėjų sprendimu Karolis Liukaitis nugalėjo lenką Jaroslawą Zawodnį, o Martynas Knyzelis estą Uku Jurjendalį. Deivido Danylos ir lenko Eliaszo Jankowskio bei Latvijos atstovo Nikitos Petrovo ir kazacho Tolegeno Akylbekovo dvikovos baigėsi lygiosiomis.

•

2012 11 12 Lietuvos žinios

Sportas

“Ekranas”aukso neatidavė

Trumpai NESĖKMINGA ATRANKA

LENTELĖ (pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčiai, taškai) 1. Ekranas

27 7

2

83:25

88

2. Žalgiris

27 6

3

80:22

87

3. Sūduva

21 7

8

77:37

70

4. Kruoja

20 5

11 56:31

65

5. Šiauliai

17 4

15 79:57

55

6. Banga

13 8

15 43:41

47

7. Dainava

9

5

22 42:71

32

8. Atlantas

6

6

23 29:91

24

9. Tauras

7

2

26 34:93

23

10. REO

5

4

27 26:81

19

36 TURO STATISTIKA

“Ekrano” treneriui Valdui Urbonui teko ir “į orą paskraidyti”, ir šampano paragauti.

Panevėžio “Ekranas” penktus metus iš eilės ir aštuntą kartą klubo istorijoje iškovojo Lietuvos futbolo čempionų vardus.

Vilniaus REO - Marijampolės “Sūduva” 0:3.

Pakruojo “Kruoja” - Panevėžio “Ekranas” 0:2 (0:0). 950 žiūrovų. Įvarčiai: V.Kavaliauskas (59 ir 89 min.). Pašalinimai: 87 min. M.Eltermanis (“Kruoja”).

Gargždų “Banga” - “Šiauliai” 2:1 (0:1).

800 žiūrovų. Įvarčiai: Ž.Banys (50), G.Alaverdašvili (87); T.Snapkauskas (37).

Alytaus “Dainava” - Vilniaus “Žalgiris” 1:2 (1:2). 1600 žiūrovų. Įvarčiai: D.Cibulskas (30); A.Skerla (12), R.Radavičius (45).

REZULTATYVIAUSI ŽAIDĖJAI: Dramatišką A lygos čempionato dieną “Ekranas” po dviejų Vitalijaus Kavaliausko įvarčių antrajame kėlinyje svečiuose 2:0 nugalėjo Pakruojo “Kruoją” ir vienu tašku aplenkė Vilniaus “Žalgirį”.

Paskutinę čempionato dieną, sekmadienį, “Ekrano” laukė išvyka į Pakruojį. Norėdami išsaugoti vieno taško pranašumą panevėžiečiai turėjo sužaisti ne prasčiau nei “Žalgiris” Alytuje su “Dainava”. Po pirmojo kėlinio vilniečiai turėjo pranašumą, nors jiems taip pat nebuvo lengva - į Andriaus Skerlos įvartį atsakė Darius Cibulskas, ir tik kėlinio pabaigoje Ramūno Radavičiaus tikslus smūgis išvedė “Žalgirį” pirmyn 2:1.

Pakruojyje “Ekranas” pirmajame kėlinyje dominavo, tačiau progų neišnaudojo. Vis dėlto panevėžiečių atakos davė vaisių. 59 minutę atšokusį kamuolį į viršutinį vartų kampą pasiuntė V.Kavaliauskas. Vėliau rezultatą išlyginti galėjo “Kruojos” puolėjas Valdas Trakys, bet jo smūgį atrėmė vartininkas Emilijus Zubas. Likus žaisti kelias minutes

1. A.Rimkevičius (Šiauliai)

Du įvarčius įmušęs V.Kavaliauskas “Ekrano” pergalę dovanojo visam Panevėžio miestui. / Valdo Knyzelio nuotraukos V.Kavaliauskas buvo pargriautas baudos aikštelėje, “Kruojos” vartininkas Maris Eltermanis pašalintas iš aikštės.

V.Kavaliauskas pats realizavo 11 metrų baudinį ir “Ekranas” šventė pergalę 2:0 ir džiaugėsi dar vienu čempionų titulu.

Po paskutinio teisėjo švilpuko į aikštę pasipylė “Ekrano” sirgaliai, komanda mėtė trenerius į orą, netrukus šampanas ir dainos “užtvindė” Pakruojo stadioną.

Auksinių įvarčių autorius V.Kava-

liauskas neslėpė džiaugsmo ir pergalę dovanojo visam Panevėžio miestui.

Anot jo, panikos nebuvo po pirmojo kėlinio, o treneris per pertrauką ragino žaisti toliau ir siekti įvarčio.

“Nelengva buvo išplėšti pergalę, žaidėme iš visų jėgų. Niekada nebuvo minties, jog “Žalgiris” gali mus pavyti. Buvome tvirtai pasiruošę psichologiškai, žinojome, jog tapsime čempionais, mes tuo tikėjome ir tą įvykdėme, - kalbėjo

35 įvarčiai

2. R.Ledesma (Sūduva)

21

3. A.Buinickis (Dainava\Ekranas)

17

4. C.Elliotas (Žalgiris)

16

5. S.Žygalovas (Kruoja)

15

vienas pagrindinių pergalės kalvių. - Be abejo, sezonas buvo labai sunkus, juk paskutinės rungtynės lėmė aukso medalius. Bet dabar švęs visas Panevėžys.”

Nepaisant pergalės 2:1 prieš “Dainavą” sostinės “Žalgiris” liko antras, o bronzos medaliai atiteko Marijampolės “Sūduvai”, kuriai paskutiniame ture buvo įskaityta pergalė 3:0 prieš Vilniaus REO. Per nieko nebelėmusias rungtynes Gargždų “Banga” 2:1 nugalėjo “Šiaulius”. Į šiauliečio Tomo Snapkausko įvartį pirmame kėlinyje “Banga” atsakė Žilvino Banio įvarčiu, o pergalingą įvartį likus žaisti kelias minutes pelnė George Alaverdašvili.

•

LŽ

Lyderiams neįkando ir panevėžiečiai SAULIUS RAMOŠKA

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate be pralaimėjimų žengia keturios komandos, o tvirčiausiai iš jų laikosi šešias pergales iš eilės iškovoję “Prienų” krepšininkai.

LKL lyderiai prieniškiai šeštą pergalę iškovojo Panevėžyje - 80:74 palaužė “Lietkabelį”. 23 taškus nugalėtojams pelnė Artūras Milaknis. Jis pataikė net 6 tritaškius iš 7.

Prasidėjus paskutinei minutei šeimininkai sugebėjo išlyginti rezultatą (74:74), tačiau per likusias 43,3 sek. prieniškiai pelnė 6 taškus be atsako ir įsirašė jau 14 pergalę šio sezono turnyruose.

“Lietkabelio” vyriausiasis treneris Žydrūnas Valuckis savo oponentui Virginijui Šeškui žadėjo kitąkart nebeleisti iš Panevėžio išsivežti pergalės. Ž.Valuckis ypač buvo nepatenkintas, kaip auklėtiniai metė baudas (taiklumas 54 proc.). “Galima tritaškius pramesti, bet baudas privaloma

pataikyti. Kai vienas žaidėjas prameta dvi baudas iš eilės, vėliau kitas nepataiko dviejų metimų, tai kerta per kelius, atrodo, blogiau būti negali”, sakė “Lietkabelio treneris.

Savo ruožtu V.Šeškus gyrė kovingą ir ambicingą Panevėžio ekipą, o saviškiams turėjo priekaištų dėl sužaisto paskutinio kėlinuko. Jis pripažino, jog komanda šiemet pirmąkart turėjo tokias sunkias rungtynes išvykoje.

Ketvirtą pergalę iš eilės iškovojo nuo lapkričio 9 dienos prie senojo vardo grįžusi “Šiaulių” komanda (sezoną pradėjo pavadinimu “Šiauliai Triobet”). Ketvirtąją vietą užimantys šiauliečiai Vilniuje tik po pratęsimo 75:67 įveikė “Sakalus”. Svečių pranašumas išryškėjo tik per pratęsimą.

Prasidėjus papildomoms 5 minutėms Lewisas Jacksonas pelnė 5 taškus paeiliui, ir “Sakalai” pasivyti varžovų nebesugebėjo.

Be pergalių ir toliau lieka “Palangos” krepšininkai. Savaitgalį namie palangiškiai 74:84 pralaimėjo Kėdainių “Nevėžiui”, šiam tai buvo antra pergalė. Per ketvirtas rungty-

STATISTIKA

LENTELĖ

“Palanga” - Kėdainių “Nevėžis” 74:84 (16:21, 25:16, 21:21, 12:26). E.Lengvinas 20 tšk. (3-1/7), M.Atoyebi 19, P.Brownas 17; G.Sirutavičius 18 (3-5/5), D.Šilinskis 12, T.Černeckis ir R.Jakštas po 11.

Panevėžio “Lietkabelis” - “Prienai” 74:80 (17:18, 22:21, 15:29, 20:12).

D.Griškėnas 24, T.Jogėla 9; A.Milaknis 23(3-6/7), G.Kadžiulis 20, S.Vene 12.

Pasvalio “Pieno žvaigždės” - Utenos “Juventus” 73:72 (16:20, 18:21, 19:16, 20:15). T.Hughesas 21, T.Biggsas 16, G.Maceina 10; D.Leonardas 14, A.Viskontas, D.Gvezdauskas ir L.Kisielius po 10.

Vilniaus “Sakalai” - “Šiauliai” 67:75 (22:12, 12:19, 17:16, 11:15; 5:13). E.Baniulis 18, J.Sinica 14, R.Matulis 11; V.Šulskis 13, P.Dia (11 atk. kam.) ir A.Kieža (14 atk. kam.) po 11.

(pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas) 1. Prienai 6 0 100 2. Lietuvos rytas 3 0 100 3. Žalgiris 2 0 100 4. Šiauliai 4 0 100 5. Pieno žvaigždės 3 2 60 6. Juventus 3 2 60 7. Neptūnas 2 3 40 8. Lietkabelis 2 3 40 9. Nevėžis 2 4 33 10. LSU-Baltai 1 4 20 11. Sakalai 1 4 20 12. Palanga 0 7 0

nes Pasvalio “Pieno žvaigždžių” komanda savo aikštelėje 73:72 įveikė antrą nesėkmę patyrusią Utenos “Juventus” ekipą.

Pralaimėjimo kartėlio LKL turnyre dar nepajuto lyderių grupėje esantys Vilniaus “Lietuvos rytas” ir Kauno “Žalgiris”. Tačiau vakar “Žalgiris” bu-

15

vo priverstas įsirašyti pirmą nesėkmę oficialiose šio sezono rungtynėse.

VTB Vieningosios lygos varžybose Rygoje žalgiriečiai 72:77 (22:23, 23:20, 19:19, 8:15) pralaimėjo Ramūno Butauto treniruojamai VEF komandai.

Rezultatyviausiai Kauno ekipoje žaidė 18 taškų pelnęs Kšištofas Lavrinovičius. VEF į pergalę vedė Donatas Zavackas (17 tšk.).

•

2014 metų Sočio olimpinių žaidynių atrankos turnyro G grupėje Vengrijoje Lietuvos ledo ritulio rinktinė iškovojo vieną pergalę, dukart pralaimėjo ir užėmė trečiąją vietą. Per pirmą susitikimą mūsiškiai 1:5 (0:2, 1:3, 0:0) turėjo pripažinti favorite laikomos šeimininkės Vengrijos komandos pranašumą, per antrą kovą net 2:9 (1:1, 1:6, 0:2) neatsilaikė prieš olandus. Sekmadienį, paskutinę varžybų dieną, mūsiškiai 3:1 (2:1, 0:0, 1:0) įveikė taškų neiškovojusią Kroatijos ekipą. Lemiamose rungtynėse dėl vienintelio kelialapio į finalinį atrankos turnyrų etapą vakar susitiko Vengrijos ir Olandijos komandos. “Mūsų tikslas buvo iš turnyro grįžti ne tuščiomis, mes tai ir padarėme. Komanda sužaidė pagal galimybes, - pasirodymą įvertino Lietuvos rinktinės vyriausiasis rinktinės treneris Berndas Haake. - Geriausią žaidimą pademonstravome pirmojoje dvikovoje prieš vengrus, su olandais buvome pavargę ir pasirodėme prasčiau nei galime.”

PRADĖJO LYGIOSIOMIS Rusijos Chanty Mansijsko mieste vykstantį VII pasaulio moterų šachmatų čempionatą pajėgiausia Lietuvos šachmatininkė Viktorija Čmilytė (ELO koeficientas 2524) pradėjo lygiosiomis su Peru atstove Aliaga Fernandez (2175). Šiandien sportininkės susitiks antrą kartą. Jei Viktorijai pavyktų įveikti šį barjerą, antrame rate jos lauks mačo, kuriame susitiks Kinijos atstovės Huang Qian (2465) ir Shen Yang (2413), nugalėtoja. Vakar pirmą partiją laimėjo H.Qian. Šių metų pasaulio pirmenybėse kovas pradėjo 64 šachmatininkės. Turnyro prizų fondą sudaro 450 tūkst. JAV dolerių. Prizininkės ir naujoji čempionė bus apdovanotos gruodžio 2-ąją.

PRASIBROVĖ Į FINALĄ Aštuonių pajėgiausių šio sezono pasaulio tenisininkų “Barclays ATP World Tour Finals” turnyro, kurio prizų fondą sudaro 5,5 mln. JAV dolerių, finalininku tapo serbas Novakas Džokovičius. 2008-aisiais vienintelį kartą baigiamąjį sezono turnyrą laimėjęs pajėgiausias planetos tenisininkas sekmadienį kovoje dėl vietos finale 4:6, 6:3, 6:2 nugalėjo šeštąjį pagal skirstymą argentinietį Juaną Martiną del Potro. Dėl antros vietos finale vakar vėlai vakare kovojo šešiskart baigiamąjį turnyrą laimėjęs šveicaras Roger Federeris ir škotas Andy Murray’us.

“ACME-ŽALGIRIO” NESĖKMĖ Nesėkmę per pirmas Europos rankinio “Iššūkio taurės” turnyro trečiojo rato rungtynes patyrė Lietuvos vicečempionė Kauno “ACME-Žalgirio” komanda, namie 25:29 (13:11) pralaimėjusi Mosto “DHK Banik” (Čekija) ekipai. 10 įvarčių į viešnių vartus įmetė Audinga Kniubaitė, 6 - Gabija Vidūnaitė, 5 - Vytautė Lydekaitė, 3 - Neringa Palionytė ir 1 Justina Balzarevičiūtė. Iš nugalėtojų išsiskyrė Hana Martinkova (6 įv.). Atsakomosios rungtynės Čekijoje bus žaidžiamos šeštadienį.

LŽ

16

2012 11 12 Lietuvos žinios

Verslo orbita

Pridarys nuostolių kortelių turėtojams Viena šalių, kurioje buvo priimtas įstatymas dėl mažesnių tarpbankinių mokesčių, yra mano gimtoji Ispanija. Ekonomistai iš Madrido nepriklausomo Rey Juano Carloso universiteto, taip pat iš UNED universiteto atliko tyrimą ir aiškinosi, kaip tai paveikė rinką.

Per penkerius metus, nuo 2006-ųjų iki 2010-ųjų, tarpbankiniai mokesčiai Ispanijoje buvo sumažinti daugiau kaip 57 procentais. Regis, mano šalies

ENRIQUE CALVET CHAMBON Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) narys

Europos Parlamentas (EP) numato imtis priemonių mokėjimo kortelių mokesčiams sumažinti, bet tai gali pakenkti kortelių turėtojams, nes pakils jų administravimo mokesčiai.

EESRK narys mano, kad Strasbūras galėtų pasisemti patirties iš Ispanijos.

Per politinius debatus labai lengva pamesti blaivų protą, ypač kai jų tema - sudėtinga, techninė ir tiesiogiai veikia kiekvieno iš mūsų kišenę, pavyzdžiui, kalbant apie mokėjimo kortelių mokesčius.

Tuo metu, kai Europos Sąjungos (ES) valdininkai Briuselyje suka galvas, kaip suvaldyti mokėjimo kortelių tinklus, jaučiu, kad jų debatuose kažin ko trūksta, ir girdžiu daug klaidingos informacijos. Gali būti, jog politikus kursto skirtingi (nors visiškai teisėti) stambių ir galingų, lobistine veikla užsiimančių kompanijų interesai.

Rugsėjo pabaigoje EP paragino ES reglamentuoti kortelių mokesčius, o konkrečiau - sumažinti atsiskaitymo mokesčius. Manoma, Europos Komisija taip pat paskelbs apie ketinimą priimti naujus teisės aktus.

Per penkerius metus, nuo 2006-ųjų iki 2010-ųjų, tarpbankiniai mokesčiai Ispanijoje buvo sumažinti daugiau kaip 57 procentais.

mų ir nustatė privalomas tokių mokesčių ribas.

Paprastai per visas diskusijas susitelkiama į vadinamuosius tarpbankinius mokesčius. Tarpbankinis mokestis - tai nedidelis mokestis, kurį moka prekybininko (gaunantis) bankas kortelės savininko (išduo-

Atlikus tyrimą nerasta jokių įrodymų, kad kokia nors sutaupytų lėšų dalis Ispanijoje kokia nors forma atiteko vartotojams.

Tokių priemonių nuspręsta imtis tada, kai tarp bankų, mokėjimo kortelių schemų organizatorių, ir prekybininkų užvirė teisiniai ginčai, kurie truko visus metus. Be to, nuolat girdėti daugiau ar mažiau populistinių politikų raginimų sumažinti atsiskaitymo mokesčius.

Kai kurios šalys jau net ėmėsi veiks-

lėšų dalis kokia nors forma būtų atitekusi Ispanijos vartotojams. Kitaip sakant, nebuvo sumažintos nei prekių, nei paslaugų kainos, nors tokį argumentą dažnai pasitelkia mažesnių tarpbankinių mokesčių šalininkai, norėdami pateisinti reguliavimo institucijų kišimąsi. Tai rodo, jog prekybininkai tiesiog pasididino pelno maržą.

Remdamasis gimtosios šalies pavyzdžiu raginu EP narius, kad jie, prieš

dančiam) bankui, kaip tam tikrą elektroninės mokėjimo kortelės sandorio dalį. Šio mokesčio paskirtis subalansuoti elektroninių atsiskaitymų skirtumus ir užtikrinti, kad kiekvienas sandorio dalyvis sumokės atitinkamą dalį išlaidų, susijusių su mokėjimo kortelės sandorio apdorojimu ir apsauga.

FAKTAI Enrique Calvet yra įvairių Europos politikos, verslo institucijų konsultantas, tarptautinių ir institucinių santykių, vadybos, socialinio dialogo, makroekonomikos bei politikos ekspertas.

1957 metais įsteigtas EESRK yra ES patariamasis organas, konsultuojantis didžiąsias Bendrijos institucijas: Europos Komisiją, ES Tarybą ir EP.

Tarpbankinis mokestis įskaičiuojamas į tą mokestį, kurį prekybininkas turi sumokėti savo (gaunančiam) bankui. Todėl suprantama, kad kai kuriems jis nepatinka. Prekybininkai norėtų, jog būtų nustatyta viršutinė šio mokesčio riba arba kad jis būtų apribotas, gal net uždraustas. Be to, nemažai politikų teigia, jog vartotojams tokie veiksmai taip pat esą duos naudos, nes, pavyzdžiui, sumažės jų perkamų prekių kaina.

Tačiau reikia labiau įsigilinti ir plačiau pažvelgti į susiklosčiusią padėtį.

vartotojams šis įstatymas nedavė jokios naudos, o štai prekybininkams buvo neabejotinai naudingas: per penkerius metus sumažinti mokesčiai jiems padėjo sutaupyti beveik 2,75 mlrd. eurų.

Dar įdomiau, kad vartotojų išlaidos (daugiausia - dėl pakilusių metinių kortelių mokesčių, kuriuos žmonės moka savo bankui) per tą patį laikotarpį padidėjo net 50 procentų. Tai papildoma 2,35 mln. eurų našta, tenkanti gyventojams vien už tai, kad jie naudojasi mokėjimo kortelėmis. Ir tai dar ne viskas.

Padidėjo ir kiti mokesčiai, pavyzdžiui, tie, kuriuos klientas moka viršijęs savo kredito limitą. O atlygis ir įvairios skatinimo priemonės, paprastai siejamos su mokėjimo kortelėmis, buvo sumažintos arba visiškai panaikintos.

Nesunku suprasti, kodėl pakilo mokesčiai vartotojams. Sumažėjus tarpbankiniam mokesčiui korteles išduodantys bankai prarado daug pajamų, o išlaidos, susijusios su kortelių tvarkymo paslaugomis, nepakito arba net padidėjo. Tas sumažėjusias pajamas reikėjo kaip nors kompensuoti, kad sistema toliau sklandžiai veiktų. Todėl galiausiai už prekybininkus teko sumokėti pirkėjams.

Maža to, atlikus tyrimą nerasta jokių įrodymų, kad bent menka sutaupytų

priimdami galutinį sprendimą dėl to, ar tikrai reikia privaloma tvarka mažinti tarpbankinį mokestį, neskubėtų ir atidžiai išnagrinėtų tokio teisės akto poveikį visiems rinkos dalyviams ir valstybėms. Europarlamentarai turėtų sąžiningai pažvelgti į problemą, įsigilinti į ankstesnę patirtį, pavyzdžiui, nuodugniau patyrinėti Ispanijos atvejį, ir atsižvelgti į visus mokėjimo sistemos mokesčius (tiek paslėptus, tiek tiesioginius), ypač tuos, kuriuos tenka mokėti gyventojams. Tai būtų ne pirmas kartas, kai vartotojų pečius užgriūva visiškai nelaukta našta.

Europos mokėjimų rinka tikrai nėra tobula, bet ir ne tokia bloga, kad reguliavimo institucijoms reikėtų kištis, nustatyti kainas, iki galo neišsiaiškinus, kokių pasekmių tai galbūt turėtų visiems rinkos dalyviams ir kiek papildomų priemonių tektų imtis. Kai kurių veiksmų neabejotinai derėtų vengti, kitus - labai gerai reglamentuoti, bet svarbiausia - būtina užtikrinti, kad nenukentės nė vienas šios rinkos dalyvis.

Galbūt reikėtų griebtis kokių nors naujų priemonių, kurios padėtų apginti vartotojų interesus.

Turime pasimokyti iš kitų patirties, pavyzdžiui, iš Ispanijos, ir vengti neveiksmingų, neišbaigtų ir netinkamų priemonių, nes jos galutiniams vartotojams pridarys daugiau žalos, negu duos naudos.

•

Ūkininkės puošiasi interneto parduotuvėse EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Drabužiais internetu prekiaujančios parduotuvės džiaugiasi, kad juos vienodai aktyviai perka ir miesto, ir kaimo gyventojai.

Madingiems apdarams pinigų negaili ūkininkų žmonos.

Mados prekes - drabužius, avalynę, aksesuarus - internetu vienodai perka tiek didmiesčių (36,8 proc.), tiek kaimų gyventojai (36,4 proc). Tai nustatyta per UAB “Spinter tyrimai” atliktą apklausą, kurią užsakė interneto parduotuvė Stilago.lt, priklausanti vienuolikoje Vidurio ir Rytų Europos šalių veikiančiam elektroninės prekybos tinklui “Studio Moderna Fashion Group”.

13,3 tūkst. litų. Tačiau projekto vadovė pridūrė, jog itin prabangūs žinomų prekės ženklų gaminiai Lietuvos žmonių nevilioja. Jie linkę rinktis praktiškesnius apdarus už vidutinę kainą.

Stilago.lt narių klubui priklausantys klientai praėjusį mėnesį labiausiai pirko “Triumph” gaminius, o visi kiti - didžiausio prancūzų e. prekybos tinklo “La Redoute” drabužius ir avalynę.

Bendrovė bendradarbiauja su AB Lietuvos paštu. Jeigu užsakymo suma nesiekia 300 litų, už pristatymą pirkėjas moka 10 litų.

Beje, įdomi detalė - kaimo gyventojai, užsisakantys prekes internetu, nedrįsta atsiskaityti už jas per elektroninę bankininkystę, todėl už pirkinius sumoka grynaisiais kurjeriui.

Kaimo gyventojai, užsisakantys prekes internetu, nedrįsta už jas atsiskaityti per elektroninę bankininkystę.

LŽ archyvo nuotraukos

Asocijuojasi su gera kaina Užsako ir kaimynams “Interneto parduotuvėse perkantys kaimo gyventojai vienu metu įsigyja didesnį kiekį skirtingų dydžių drabužių.

Greičiausiai pasipuošti panorusi ūkininko žmona surenka ir kaimynų užsakymus, kad jai nekainuotų drabužių pristatymas, nes vienos siuntos atvežimo į kaimą suma gerokai viršija pirkinių vertę”, - spėjo “Stilago” projekto Lietuvoje vadovė Jurgita Videikaitė.

Ji prisiminė, kad didžiausia pirkėjo per mėnesį išleista pinigų suma siekė

Žmonės, paklausti, su kuo jiems asocijuojasi interneto parduotuvės, dažniausiai minėjo mažesnes kainas (14 proc.) ir patogumą pirkti (9 proc.). “Elektroninėms parduotuvėms nereikia išlaikyti brangiai kainuojančių patalpų, aptarnaujančiojo personalo, sandėlių, todėl jos, išvengdamos šių išlaidų, gali nustatyti mažesnes prekių kainas nei įprastos parduotuvės”, - aiškino J.Videikaitė.

Jos manymu, internetu dažniausiai perka ne tik norintys sutaupyti, bet ir skubantys žmonės, nes vidutinis apsi-

pirkimo laikas virtualiose parduotuvėse tesiekia 3,5 minutės. “Kai kurie pirkėjai, o dažniau - pirkėjos, prieš įsigydami drabužį pasimatuoja jį realiose parduotuvėse. Tada grįžta namo ir užsisako prekę su nuolaida internetu”, sakė J.Videikaitė.

Ji pažymėjo, kad vartotojai, kuriems pirmąkart internetu įsigytas drabužis tiko, nesibodi vis didesnę dalį savo spintos užpildyti e. parduotuvėje pirktais apdarais. Tokių nuolat sugrįžtančių klientų Stilago.lt turi 72 procentus.

Veikia rekomendacijos Daugiau kaip 40 proc. apklaustųjų teigė, jog e. parduotuvę renkasi vadovaudamiesi draugų patarimais, 33 proc. sprendimą priima peržiūrėję kelių interneto parduotuvių pasiūlymus. Apie 22 proc. gyventojų pasitiki rekomendacijomis internete ir įvairiuose socialiniuose tinkluose.

Mažesnių miestų gyventojai mažiau pasitiki kitų pirkėjų nuomone internete ir forumuose. Jie mėgsta tie-

sioginį kontaktą, todėl dažniau konsultuojasi paskambinę į klientų aptarnavimo skyrių. Stilago.lt vadovai suskaičiavo turintys 7 konkurentus, prekiaujančius drabužiais internetu, tad siekia išsiskirti iš jų plačiausiu asortimentu. Kitąmet planuojama sudaryti sutartis su dar dviem didžiuliais madingų drabužių tiekėjais. Su “La Redoute” taip pat yra pasirašytas tiesioginis kontraktas, todėl prancūzų tinklo prekių nebereikia parsisiųsti į Lietuvą už 50 eurų.

•

2012 11 12 Lietuvos žinios

17

Verslo orbita

Viešieji pirkimai

Kokybė bejėgė prieš mažiausią kainą Viešuosiuose pirkimuose įsigalėjęs mažiausios kainos kriterijus niekais verčia verslo norus ir galimybes biudžetinėms organizacijoms siūlyti aukščiausios kokybės prekes ir paslaugas.

Pastangos taupyti neretai vėliau virsta papildomomis sąnaudomis.

Viešųjų pirkimų dinamika

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

V

iešųjų pirkimų įstatymas numato, kad vertindamos pasiūlymus valstybinės įstaigos ir įmonės privalo vadovautis mažiausios kainos arba ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais. Neapeinant šio įstatymo raidės, 91 proc. visų viešųjų pirkimų Lietuvoje atliekama pagal mažiausios kainos vertinimo kriterijų, t. y. per metus maždaug 9 mlrd. litų iš dešimties atitenka tiems, kurie viešųjų pirkimų konkursams pateikia pačius pigiausius pasiūlymus ir rodo nosį konkurentams, garantuojantiems kokybę ir sąžiningus verslo santykius.

Kitose Europos Sąjungos šalyse pirkimai pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus sudaro daugiau kaip 70 procentų.

PABRANGO 15 MILIJONŲ Ų Klaipėdos arenos statybos darbai, kurių konkursas buvo vykdomas pagal mažiausios kainos vertinimo kriterijų, pabrango daugiau nei 15 mln. litų, nes teko pirkti papildomų darbų.

Kad bendra statybų kaina išaugs, buvo galima nuspėti, nes konkursą laimėjusi įmonė pasiūlė ypač mažą kainą - maždaug 20 mln. mažesnę nei visų konkurse dalyvaujančių įmonių pasiūlymų vidurkis.

Arenos statyba truko beveik metus ilgiau ir buvo baigta prieš pat Europos krepšinio čempionatą. Tačiau problemos nesibaigė ir ją pastačius.

Praėjus vos metams nuo statybų pabaigos, pradėjo aiškėti defektai. Arenos operatoriai skundžiasi dėl problemų garso ir vėdinimo sistemose.

Pirkimų skaičius

2007

9126

9,507

2008

9152

9,560

2009

7633

6,411

2010

12 511

8,926

2011

13 064

10,844

5175

5,530

2012 I pusm.

Pirkimų vertė, mlrd. litų

Šaltinis: Viešųjų pirkimų tarnyba

Laikas brangesnis Pigiausia prekė, paslauga ar darbas retai kada būna kokybiškiausia.

Tai pažymi verslininkai ir siūlo valstybinėms institucijoms mokytis iš verslo patirties, kaip racionaliai tvarkyti turimus pinigus.

“Mažiausia pasiūlyta kaina reiškia mažiausias sąnaudas. O mažiausios sąnaudos yra tada, kai samdomi nekvalifikuoti darbuotojai, teikiamos nekokybiškos paslaugos, nepaisoma darbų saugos ir kitų reikalavimų, darbo užmokestis mokamas vokeliais. Sąžiningai konkuruoti kitiems rinkos dalyviams, kurie mokesčius ir algas moka skaidriai, galimybių nelieka”, - teigia Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nenumačius efektyvių saugiklių tokia viešųjų pirkimų praktika provokuoja įmones neprotingai rizikuoti, mat neretai kompanija siekia bet kokia kaina gauti užsakymą, tačiau laimėjusi konkursą apsižiūri, kad nepajėgs įvykdyti įsipareigojimų. Anot V.Sutkaus, kai laimi ne pats geriausias, kalbėti apie konkurenciją nelieka prasmės. Dėl to kai kurios įmonės nė nebando dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose būtų tik bergždžiai gaištamas laikas, reikalingas konkursiniam pasiūlymui parengti.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas irgi sutinka, kad pigiausias pasiūlymas ne visada būna geriausias. “Dažnai tai reiškia ir prastesnę kokybę, neefek-

Metai

Klaipėdos arenos statybos darbai, kurių konkursas buvo vykdomas pagal mažiausios kainos vertinimo kriterijų, pabrango daugiau nei 15 mln. litų, nes teko pirkti papildomų darbų. / LŽ archyvo nuotrauka tyviai išleistus mokesčių mokėtojų pinigus arba netgi nuostolius, kai tiekėjas nesugeba įvykdyti nerealių įsipareigojimų”, - sako tarnybos vadovas, bet atkreipia dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymas numato ir saugiklių. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija privalo pareikalauti pagrįsti neįprastai mažą prekių, paslaugų ar darbų kainą.

Diagnozė - nekompetencija Viešuosiuose pirkimuose ir Lietuvoje, ir užsienyje dalyvaujančios informacinių technologijų UAB “Nor-

naudingumo vertinimo kriterijų, reiškia daug sudėtingesnes ir ilgesnes pirkimo procedūras, nes tokių konkursų sąlygoms parengti reikia specialių, su pirkimo objektu susijusių žinių. “Dėl to yra didesnė tikimybė sulaukti tiekėjų pretenzijų, teisminių ginčų dėl galbūt subjektyvaus pasiūlymų vertinimo pagal nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, taip pat dėl neracionalaus lėšų panaudojimo”, - sako tarnybos vadovas.

Tačiau kažin ar pasisamdyti kompetentingą specialistą konkurso są-

“Kaina turėtų sudaryti 40-50 proc. pasirinkimo motyvo, o likusi dalis - įmonės praktinė sėkmingų projektų patirtis, specialistų kvalifikacija, projekto įgyvendinimo planas, numatoma strategija, metodikos.” tal” vadovo Arnoldo Jankūno įsitikinimu, mažiausios kainos kriterijus turėtų būti taikomas tik tada, kai pirkimo objektas yra konkretus ir gali būti vienareikšmiškai apibūdintas.

“Kiekvienas pirkėjas nori įsigyti jam reikalingą daiktą kuo pigiau, todėl jei keli gamintojai siūlo tą patį produktą su tais pačiais parametrais, nėra prasmės už prekę mokėti brangiau. Tačiau ką organizacija gali nusipirkti pagal mažiausios kainos kriterijų? Tiekėjas, pardavęs už mažiausią kainą, padarys tik tai, kas buvo parašyta pirkimo reikalavimuose, o klientas, iki tol niekada tokios sistemos nediegęs, apie ją neką nutuokdamas gaus minimalų sprendimą, kuris formaliai gal ir atitiks techninius reikalavimus, bet vargu ar bus tinkamas naudoti. Netinkamą automobilį ar kitą plataus vartojimo prekę galima parduoti, bet netinkamos informacinės sistemos niekam kitam neparduosi”, - aiškina A.Jankūnas.

Naudingumas - už kulisų Ž.Plytnikas teigia, kad pasiūlymų vertinimas, pasirinkus ekonominio

lygoms parengti kainuos brangiau, negu nusipirkti pigų, bet dažnai remontuotiną daiktą.

“Dažnai perkančiosios organizacijos bijo netinkamai įvertinti pasiūlymus, nustatyti netinkamus lyginamuosius svorius, pasirinkti ne pačius geriausius ekonominio naudingumo kriterijus. Pasirinkus mažiausios kainos vertinimo kriterijų, nereikia rūpintis dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo parametrų”, - įsigalėjusią perkančiųjų organizacijų “tinginio psichologiją” aiškina advokatų kontoros “LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai” teisininkė Laura Šlepaitė.

Pasak A.Jankūno, net tada, kai yra taikomas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, perkančiosios organizacijos daug dėmesio skiria kainai. “Perkančioji organizacija taip elgiasi norėdama apsidrausti nuo galimų kaltinimų šališkumu. Šiuo metu kainos parametras sudaro 60 ar net 70 proc. viso ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus, tačiau kaina turėtų sudaryti 40-50 proc. pasirinkimo mo-

tyvo, o likusi dalis - įmonės praktinė sėkmingų projektų patirtis, specialistų kvalifikacija, projekto įgyvendinimo planas, numatoma strategija, metodikos”, - sako “Nortal” direktorius.

Kas siūloma Verslo advokatės L.Šlepaitės nuomone, perkančiosios organizacijos turėtų būti skatinamos taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. “Būtų galima nustatyti sąrašą pirkimo objektų ir nurodyti, kokias paslaugas, prekes ir darbus perkančiosios organizacijos turėtų pirkti vadovaudamosi mažiausios kainos kriterijumi, o priešingu atveju turėtų pagrįsti savo pasirinkimą netaikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus”, - siūlo verslo teisės specialistė.

“Galima įtraukti ir tokius parametrus, kurie vienu metu padėtų ir kovoti su šešėliu, ir prisidėtų prie kokybiškų produktų ar paslaugų pirkimo. Vienas tokių reikalavimų viešuosiuose konkursuose dalyvaujančioms įmonėms galėtų būti reikalavimas darbuotojams mokėti vidutinį šalies atlyginimą. Tai prisidėtų prie ekonomikos skaidrinimo ir būtų reali kova su šešėliu, nes užkirstų kelią konkursuose dalyvauti neskaidrioms įmonėms”, - svarsto V.Sutkus.

Panašią praktiką nuo praėjusių metų rudens pradėjo taikyti Vilniaus miesto savivaldybė. Iš viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ji reikalauja, kad darbuotojams būtų mokama ne mažiau kaip 90 proc. vidutinio darbo užmokesčio. “Įmonės, anksčiau dalyvaudavusios viešųjų pirkimų konkursuose, pasiūlymo kainą mažindavo darbuotojų atlyginimų sąskaita. Dabar jos turi labai pasistengti ir pasiūlyti ne tik kokybiškas paslaugas, bet ir paisyti savo darbuotojų interesų.

Esame sulaukę pastebėjimų, kad viešieji pirkimai tapo skaidresni ir įmonės gali lygiai varžytis tarpusa-

vyje”, - teigia Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Erikas Bėrontas.

Tiesa, Ž.Plytniko nuomone, reikalavimas darbuotojams mokėti vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą galbūt diskriminuotų tiekėjus. “Viešuosiuose pirkimuose negalėtų dalyvauti smulkios ir vidutinės įmonės, kurios šiuo metu yra pajėgios darbuotojams mokėti tik minimalią mėnesio algą”, - pažymi VPT vadovas.

“Nortal” vadovas kaip išeitį perkant neapibrėžtus objektus, pavyzdžiui, intelektinius sprendimus, kurių sukūrimo kaina negali būti žinoma iš anksto, siūlytų kainos nefiksuoti. Tokiu atveju galėtų būti susitarta dėl darbo, kuris turi būti atliktas, dėl valandinio specialistų darbo įkainio ir apmokamų faktinių darbo sąnaudų.

“Dauguma komercinių klientų taip perka. Įprasta, pavyzdžiui, susitarti dėl paslaugų pirkimo dvejiems metams, kad nereikėtų kiekvieno darbo, nors ir nedidelės apimties, pirkti atskirai. Taip sutaupoma daug laiko, žmogiškųjų išteklių, nes tam, kad nupirktum 200 tūkst. litų vertės darbą, viešųjų pirkimų procedūros Lietuvoje gali užtrukti iki pusmečio”, - perspėja A.Jankūnas. Todėl jis siūlytų kai kuriais atvejais nenurodyti galutinės kainos, o tik nustatyti, pavyzdžiui, papildomiems reguliariems priežiūros ir atnaujinimo darbams reikalingų darbo valandų kainą.

Anot jo, pirkimo būdas, kai apmokamos faktinės paslaugų teikėjo sąnaudos, yra plačiai paplitęs Skandinavijos ir daugelyje kitų išsivysčiusių šalių, o Lietuvoje visi viešieji pirkimai vykdomi fiksuota kaina.

•

“JUODASIS SĄRAŠAS” Ūkio ministerija parengė Viešųjų pirkimo įstatymo pakeitimus, kurie leistų sukurti piktybiškai sutartinių įsipareigojimų nevykdančių tiekėjų “juodąjį sąrašą”.

Iki šiol nebuvo sukurta efektyvių saugiklių apsidrausti nuo tiekėjų piktnaudžiavimo, kai siekiant bet kokia kaina laimėti yra siūloma nepagrįstai maža kaina.

Seimui pritarus siūlomiems įstatymo pakeitimams, perkančioji organizacija galės atmesti nesąžiningo, į “juodąjį sąrašą” įtraukto tiekėjo pasiūlymą.

Panašūs “juodieji sąrašai” yra naudojami ir kitose užsienio šalyse, tarptautinėse organizacijose. Pavyzdžiui, Pasaulio bankas skelbia nesąžiningų, korumpuotų tiekėjų sąrašą. Su į jį patekusiomis įmonėmis draudžiama sudaryti sutartis dėl dalyvavimo Pasaulio banko finansuojamuose projektuose.

18

2012 11 12 Lietuvos žinios

Verslo orbita

Geras metas pirkti IT įmones EGLĖ KIJAUSKIENĖ

IT PASLAUGŲ EKSPORTAS 2011 METAIS, MLN. EURŲ

Tebesitęsianti euro zonos skolų krizė, lydima neapibrėžtumo nuotaikų, yra puiki proga už patrauklią kainą įsigyti informacinių technologijų įmonių.

Taip atvirai kalba skandinavų gigantai, siekiantys tokio konsolidacijos lygio Baltijos šalyse, koks pasiektas Skandinavijoje.

Banko “Nordea” duomenys rodo, kad informacinių technologijų (IT) sektorius yra tarsi užuovėja nuo ekonominio bangavimo, nes IT tarptautinės prekybos apimtis, net ir per 2008 metų krizę, augo, o daugumos kitų krito. Visgi šiuo metu Baltijos šalyse yra nemažai IT paslaugų įmonių, kurios norėtų būti nupirktos ir taip įsilieti į didesnių IT žaidėjų sudėtį.

Arūnas Bartusevičius lig šiol džiaugiasi, kad laiku skandinavams pardavė jam priklausiusias UAB “Sonex” grupės akcijas. “Jas pardaviau dar 2007 metų pabaigoje, tuomet, kai visi tikėjosi, kad įsisukę verslo augimo varikliai ir toliau nesustos. Netrukus paskui subliūškusį nekilnojamojo turto burbulą orą išleido ir IT įmonių išsipūtusios vertės balionai, o man beliko džiaugtis gera kaina, už kurią pardaviau savo akcijas”, - pasakojo jis. Šiuo metu A.Bartusevičius vadovauja UAB “Atea Baltic”, kuri priklauso didelei Norvegijos IT kompanijai “Atea”, turinčiai 82 biurus septyniose šalyse: Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Kad tai yra stambus žaidėjas Baltijos šalyse, rodo skaičiai: “Atea Baltic” apyvarta šiemet per 9 mėnesius buvo 216 mln. litų, metus planuojama baig-

I ketv. II ketv.

III ketv.

IV ketv.

Estija

34

38

44

58

Latvija

28

38

28

31

Lietuva 8

9

9

14

Lenkija 318

363

389

452

Šaltinis: “Eurostat”

rinką, kur veikia apie 10 stambesnių žaidėjų, o dabar vien Lietuvoje veikia apie 200 IT įmonių, išlaikančių konkurencijos įtampą tarp visų rinkos dalyvių. “Be to, kuo didesnė IT įmonė, tuo didesnių projektų gali imtis. Taigi situacija laikui bėgant keisis konsolidacijos linkme”, - tendencijas įžvelgė jis.

Pirkėjai nesnaudžia A.Bartusevičius įsitikinęs, kad konsolidacija yra Baltijos šalių IT rinkos ateitis. / LŽ archyvo nuotrauka ti pasiekus 100 mln. eurų vertės pardavimą, o bendras visų “Atea” įmonių pardavimas sudaro apie 9 mlrd. litų.

Nupirko 4, pirks dar tiek pat Pasirodo, kai turi tokį užnugarį, paprasta dėstyti įspūdingus augimo faktus. Šiemet savo pajamas padvigubinusi “Atea Baltic” tą patį padarys ir kitąmet, nes planuoja įsigyti net 4 įmones Baltijos šalyse. Tiek pat įmonių ji įsigijo per pastaruosius porą metų. Tris iš jų Lietuvoje - UAB “Elsis IT”, UAB “Biznio mašinų kompanija” ir UAB “Kauno BMK”. Estijoje bendrovė “NG Infra” nupirkta iš ją valdžiusios “Net Group”.

Paklaustas, kokio IT profilio įmones nusižiūrėjo pirkti “Atea Baltic”, A.Bartusevičius atsakė, kad jos, kaip ir jo vadovaujama bendrovė, yra

“Cisco”, “Hewlett-Packard”, “Lenovo” ir kitų pasaulinių gamintojų, kurių technologijas diegia ir jo vadovaujama įmonė, partneriai.

“Dabar geras metas pirkti IT įmones už pirkėjui patrauklią kainą. Kadangi skandinavai pinigų turi, taip ir

Investicinės bankininkystės UAB “Prime Investment” analitikas Vygandas Jūras patvirtina, kad pastaruoju metu įsigijusi nemažai bendrovių “Atea”, kiek jam žinoma, neketina sustoti. “Tačiau vargu ar galima šią bendrovę įsigijimo apetitu išskirti iš kitų pajėgių IT bendrovių Baltijos šalyse. Bendra situacija yra tokia, kad bendrovės, kurios tradiciškai yra orientuotos į vidaus rinką,

Vien Lietuvoje veikia apie 200 IT įmonių, išlaikančių konkurencijos įtampą tarp visų rinkos dalyvių. daro savo plėtrai užtikrinti. Plėstis patiems organiškai užimtų per daug laiko”, - atskleidė planus jis.

A.Bartusevičius įsitikinęs, kad konsolidacija yra Baltijos šalių IT rinkos ateitis. Mat Danijos, Norvegijos IT sektoriai primena bankų

nelabai turi galimybių organiškai plėstis. Valstybinis sektorius, bent jau Lietuvoje, yra sustingęs, o privatus taip pat susitraukęs. Todėl beveik visi didesni rinkos dalyviai svarsto plėtros per įsigijimą galimybes, ir tai daro. Apie savo ketinimus pirkti kitas įmones yra pa-

reiškusi “Blue Bridge”, to neslepia ir “Nortal”, “Baltic Cata Center”. “Alnos grupė” taip pat nuolat svarsto naujas plėtros sritis investuodama ar įsigydama ankstyvos stadijos komandas. “Lattelecom”, žinau, irgi nesnaudžia”, - pasakojo V.Jūras.

Vis dėlto tiek horizontalios, tiek vertikalios plėtros galimybių per įsigijimą mažėja, nes nėra tinkamų įsigyti objektų. Analitikas sako žinąs esant nemažai kompanijų, kurios “guli ant prekystalio” jau kurį laiką ir nieko nebedomina. Jis mato kitą išeitį plėtros išalkusioms bendrovėms - plėsti eksportą.

Trečias brolis eksporto perone Kalbėdamas apie IT paslaugų eksportą metinės “Atea Action 2012” konferencijoje banko “Nordea” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas konstatavo, kad Lietuva pagal IT paslaugų eksporto rodiklius yra tarsi trečias brolis, nes nusileidžia ir Latvijai, ir Estijai.

A.Bartusevičiaus nuomone, taip yra todėl, kad Ryga yra strategiškai geresnėje vietoje negu Vilnius, todėl Latvijoje ir įleido šaknis kur kas daugiau pasaulinių IT gamintojų.

Tuo tarpu V.Jūras kaip svarbiausią šios problemos priežastį nurodo prastą valstybinio sektoriaus požiūrį į IT paslaugas ir išlaidas joms. “Manau, pagrindinė priežastis yra politinės valios nebuvimas. Čia panašiai kaip su Saulėtekio komisija: vykdomasis organas yra, o politinės valios nėra.

Aukštųjų technologijų plėtojimas buvo vienas pagrindinių konservatorių šūkių, tačiau, be “Barclays” ir “Wester Union” atėjimo, kitos pažangos nematyti. Dauguma el. projektų valstybiniu mastu pastaruosius ketverius metus sustingo”, - svarstė jis.

•

Laivas parduotas už metalo kainą VIDA BORTELIENĖ

Rusų žvejybinio tralerio savininkai, užvertę Lietuvos teismus tomais bylų, nesugebėjo panaikinti turto arešto ir išvengti varžytynių. Jiems nepadėjo ir valstybės institucijos.

Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna džiaugiasi, kad be priežiūros kelerius metus palikto Murmanske registruoto laivo “Mount Kent” istorijoje pagaliau matyti šiokių tokių prošvaisčių. Iki tol jo savininkų atstovai vis žadėdavo atsiųsti įgulą, bet žodžio netesėdavo. Dabar tikimasi, kad jau dukart skendęs laivas greitai turės naują šeimininką ir ateinančią žiemą panašių rūpesčių uoste nebekels. Jį bus galima išbraukti iš potencialių “skenduolių” sąrašo, į kurį šiuo metu įtraukti keturi laivai. Tai mažiausias skaičius per visą uosto istoriją.

Plūduriuoja penktus metus Tarptautinį atgarsį ir kriminalinį atspalvį įgijęs “Mount Kent” sulaikymo Klaipėdoje atvejis suteikė naudingos patirties jūrines bylas nagrinėjantiems teisėjams, kurie ne kartą tarptautines konvencijas interpretavo skirtingai.

Vien bylų teismingumo klausimą jie aiškinosi pusantrų metų. Bet įžvelgti tolesnę peripetijų eigą dar gana sudėtinga, nes Rusijoje yra pasikeitęs vienas iš dviejų “Mount Kent” savininkų, nors, mūsų teisininkų akimis, tai negalimas dalykas, kai laivas areštuotas.

Rusijos Federacijos Archangelsko srities įmonėms priklausantis pramoninis žvejybinis traleris 2008 metais į Klaipėdą atplaukė iškrauti žuvų. Krovinys priklausė generaliniam agentui “Ocean Pride Ltd”. Kaip tokiais atvejais įprasta, nuspręsta laivą uoste parengti kitam žvejybos sezonui ir suremontuoti. Bet jo prastova užtruko ne kelis mėnesius, o daugiau kaip ketverius metus.

Kaina per varžytynes nekilo Pinigai už parduotas žuvis, (skirti išlaidoms Klaipėdos uoste padengti ir įgulai už darbą sumokėti) dingo mūsų teisėsaugos pareigūnams sunkiai pasiekiamose bankų sąskaitose.

Todėl ginčai dėl skolų buvo nukreipti į laivo savininkus - bendroves “Sevnaučflot” ir “Zimniaja zolotica”. Šios per atstovą kreipėsi pagalbos į Rusijos konsulą Klaipėdoje ir mūsų šalies valdžią, tačiau užtrukusi žvejybinio tralerio priklausomybės operacija vis tiek baigėsi varžytynėmis. O keliais milijonais litų savininkų vertinamas turtas tarsi išgaravo ore.

Lapkričio 7 dieną teismo antstolė Vida Daugirdienė laivą “Mount Kent” pardavė iš varžytynių, jo pradinę 480 tūkst. litų kainą dalyviams pakėlus vos keliais procentais. Pasak V.Daugirdienės, varžytynėse dalyvavo du juridiniai asmenys iš Klaipėdos. Laivas parduotas už 494 490 litų. Aktas bus patvirtintas, jei laimėtojas per 20 dienų sumokės pinigus.

Tačiau varžytynės gali būti panaikintos, jeigu teismas patenkins laivo savi-

ninkų skundą dėl kainos, nors tai, antstolės manymu, mažai tikėtina. “Skolininkas yra apskundęs varžytynes. Jis siekia vilkinti pinigų išieškojimą, kaip darė iki šiol. Bet yra įsiteisėjusi birželio 27 dienos nutartis, kad visi mano veiksmai teisėti, išieškojimas vykdomas pagrįstai”, - aiškino V.Daugirdienė.

Skundas dėl turto vertintojų 2010 metais nustatytos 600 tūkst. litų kainos, kurią antstolė sumažino, apsuko du teismų instancijų ratus. Prieita prie išvados, kad laivo kapitono ieškinį dėl nesumokėto beveik 100 tūkst. litų uždarbio neįmanoma patenkinti kitaip, kaip tik pardavus tralerį už metalo laužo kainą. Tačiau kiti kreditoriai susirūpinę, kad už laivą gautų pinigų neužteks visiems reikalavimams padengti, nes jie artėja prie milijono litų.

100 metrų krantinės ir 377 tūkst. litų 1967 metais Didžiojoje Britanijoje statytą tralerį sunku pavadinti sena gelda, nors dabar jis atrodo gana varganai. Prieš ketverius metus “Mount Kent” buvo suremontuotas. Tokių ar dar prastesnių žvejybinių laivų vandenyne pilna.

Traleriui, kurio ilgis 64,54 metro, uoste laikyti reikia 100 metrų krantinės. Už jos naudojimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) visą laiką skaičiavo mokestį. Pirmą kartą užšalus laivo sistemoms ir jam ėmus skęsti, gelbėjimo darbai kainavo 151 tūkst. litų, antrą kartą - beveik 100 tūkst. litų. Bendra KVJUD pretenzija siekia 377 tūkst. litų.

Rusų tralerio “Mount Kent” pardavimas iš varžytynių - gera žinia uostininkams, bet ne jo savininkams. / Vidos Bortelienės nuotrauka Pasak KVJUD teisininko Vaido Batūros, spalio 17 dieną teismo antstolei V.Daugirdienei buvo įteiktas prašymas tenkinti šį reikalavimą pirmumo tvarka, nes tokią privilegiją numato 1993 metų tarptautinė jūrinė konvencija.

Tačiau tai negarantuoja, kad uostas atgaus visą skolą, nes pinigų paskirstymo principai, V.Batūros teigimu, priklausys nuo antstolės.

Teisėtų pretendentų į pinigus, gautus už laivą, esama ir daugiau. Lietuvos apeliacinis teismas šiemet spalio 12 dieną atmetė Rusijos įmonės skundą ir paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kuriuo “Sevnaučflot” turi sumokėti bendrovei “Uosto vartai” beveik 230 tūkst. litų už laivo “Mount Kent” agentavimo paslaugas. Dalį skolų yra prisiteisę ir laivininkai.

LŽ ne kartą rašė, kad traleris “Mount Kent” Klaipėdoje buvo trissyk areštuotas, ir dukart teismuose priimti sprendimai ankstesnes nutartis naikinti. Iš pradžių - dėl Norvegijos laivų remontininkų reikalavimo atlyginti skolas, paskui - dėl Klaipėdos įmonių pretenzijų, susijusių su laivo agento “Ocean Pride Ltd” prievolėmis.

Uostininkai spėja, kad tralerį nusipirkęs neįvardytas varžytynių dalyvis pjaustys jį į metalo laužą ten pat, prie Vakarų laivų gamyklos krantinės, nes tai viena iš šios įmonės veiklų.

Mažai tikėtina, kad naujasis savininkas ryšis “Mount Kent” remontuoti tokiu atveju laivui prireiktų naujų dokumentų. Lietuvos žvejybos įmonių atstovai tikino šiomis varžytynėmis nesidomėję, nes laivas tinkamas žvejoti tik atvirame vandenyne.

•

2012 11 12 Lietuvos žinios

Šou ir pramogos

19

Repo muzika - tiesa ir tik tiesa VIKTORIJA SINICAITĖ

Dviejų reperių Ygos ir Broo duetas išleido albumą “Žanro fanatikai”, kuriame įrašyti jų soliniai kūriniai ir bendros dainos. Tai penkerių metų kruopštus darbas, kurį vaikinai atliko patys.

Yga repavo kartu su “Da Manifest”, vėliau - grupėje “Legato”, o Broo turbūt geriausiai atsimename iš JBC laikų ir jų hito “Sijonėlis”. Yga (Igoris Ragozinas) ir Broo (Donatas Zacharovas) nė nepajuto, kaip pradėjo kurti kartu. “Donatas mane kviesdavo į koncertus, o aš jį. Jis įkūrė savo įrašų studiją ir kvietė mane joje dirbti, todėl tarsi savaime pradėjome kurti kartu”, - pasakojo Yga.

Kad išgirstų “Žanro fanatikai” yra penkerių metų kruopštus darbas, kurį Yga ir Broo atliko patys. “Šis albumas pasirodė vien mūsų pastangomis. Viską padarėme savo rankomis ir šio albumo negalima nusipirkti parduotuvėse, o tik iš mūsų asmeniškai (visa informacija - igabroo.lt). Taigi jis pasiekiamas tik tiems, kurie tikrai nori klausytis mūsų muzikos”, - sakė Igoris.

Jis LŽ teigė, kad repo tikslas nėra ko nors mokyti ar giedoti ditirambų.

“Reikia žinoti, ką nori pasakyti žmonėms. Šiandien visi įsisukę į savo gyvenimą, nuolat skuba, rūpinasi savo problemomis. Norime, kad atsimerktų ir mus išgirstų, pamąstytų ir pamatytų, kas vyksta aplinkui. Mūsų kūryba neprimeta svetimų vertybių ar požiūrių -

Yga ir Broo nepripažįsta pramoginio, lengvo turinio repo. Atlikėjai dainą “Netikri pranašai” yra įrašę ir vaizdo klipą sukūrę drauge su Phusaz (dešinėje).

Grupės albumo nuotrauka

sosi labai įvairių dalykų. Kiekviename žanre galima rasti ką nors artimo ir suprantamo. Neturime jokio amžiaus ar kokio kito cenzo, o mūsų klausytojai yra labai skirtingi žmonės”, - LŽ sakė reperis.

Anot pašnekovo, Ygos ir Broo kuriama muzika nėra universali ir tinkanti bet kokiai progai. Igoris savo kū-

“Kalbėti su ironija lengviau, tai geriausias būdas pateikti karčią tiesą.” klausytojai turi patys pasidaryti išvadas. Mums svarbiausia išlaikyti hiphopo kultūros prigimtį - išsakyti savo požiūrį”, - dėstė pašnekovas.

Ne bet kokia proga Kai kuria muziką, Yga nemąsto, į ką kreipiasi ir kam repuoja. Nors didžiausią jų auditorijos dalį sudaro paaugliai, albumas “Žanro fanatikai” gali likti kiek nesuprastas jaunesnės auditorijos. “Šiandien žmonės klau-

rybą vadina skirta tiems, kurie ieško.

“Tie, kurie ieško ko nors tinkamo ir sau priimtino, suranda mūsų muziką patys. Negalėtume eiti repuoti į korporatyvinį renginį, linksminti žmonių ir kurti jiems gerą nuotaiką. Mūsų kūryba skirta visuomenės problemoms neabejingam klausytojui”, - teigė Yga.

Dainose - neigiami personažai Gana dažnai reperių dainose įvardis “jie” vartojamas neigiama

prasme. Ne išimtis ir Ygos bei Broo kūryba, kurioje šis įvardis, anot Ygos, nėra tiksliai apibrėžtas. “Jie” įgauna neigiamą prasmę, nes nurodo tą visuomenės dalį, kurios vertybės yra kitokios nei autoriaus. Šiai žmonių kategorijai labai svarbi materialinė gerovė. Tačiau kiekvienas klausytojas pats susiaurina įvardžio “jie” prasmę, ją konkretizuoja pagal save ir dainos kontekstą”, - aiškino vaikinas.

Dalis reperių kūrybos, ypač Lietuvoje, išryškina visuomenės ydas, dainos autoriaus kritišką požiūrį į šiandienos aktualijas, į tai, kuo dabar gyvename, vertybių sistemos byrėjimą. “Neįdomu rašyti apie tai, kas gerai, mes kalbame apie tai, kas nepatinka ir ką, mūsų nuomone, reikia keisti.

Mūsų dainos apie neigiamus personažus, kaip ir daugelio kitų šalių reperių”, - teigė Yga. Tačiau pašnekovas nėra pesimistas. Jis prabyla ir apie šviesiąją visuomenės dalį, kuri yra sąmoninga ir

keičianti pasaulį. Igoris tiki, kad viskas krypsta į gera.

Muzika santykiams aiškintis Yga LŽ pasakojo, kad gatvės muzika atsirado, kai žmonės repuodami aiškindavosi tarpusavio santykius.

“Tikslas buvo išsiaiškinti, kuris geresnis. Filmas “8 mylia” šį etapą puikiai perteikia. Repo muzika būtent taip ir atsirado, tačiau dabar ji turi daug atšakų. Yra atlikėjų, kurie repuodami linksmina žmones ir jų kūryba skirta kurti šou. Nors sunkiai įsivaizduoju šią repo stilistiką Lietuvoje”, - prisipažino vaikinas.

Pašnekovas sakė, kad vienas repo muzikos tikslų - sakyti tiesą be užuolankų. Šis principas patinka ir pačiam Igoriui, ir jo draugams, kurie klausosi šios muzikos. “Amerikoje ir Europoje yra ir kitos stilistikos repo muzikos, kuri daugiau pramoginė, lengvesnio turinio. Tačiau tai - ne man”, - tikino Yga. Ygos ir Broo kūryba persmelkta iro-

nijos, jai būdingas net “besikandžiojantis” sarkazmas, kuris slepia tam tikras prasmes tarp eilučių. “Kalbėti su ironija lengviau, tai geriausias būdas pateikti karčią tiesą. Be abejo, ironiški tekstai yra įdomesni”, - teigė vaikinas.

Asmeninės vertybės Vertybių paisymas, nors dažniau jų netekimas, nuolatinė reperių kūrybos tematika. Yga, LŽ klausiamas, kokių vertybių laikosi pats, teigė: “Šiandien materializmas ir prekinė išvaizda yra tapę svarbiausiais gyvenimo tikslais.

Man tai nepriimtina, visada domiuosi, kaip žmogus gyvena, kokie jo siekiai, tėvų auklėjimas, savo artimo palaikymas. Dabar šios vertybės prasilenkia su tomis, kurios yra “ant bangos”.

Yga ir Broo yra mėginę laimę užsienyje, Igoris kūrė Rusijos muzikinei rinkai, tačiau vaikinas mano, kad jo vieta yra čia, Lietuvoje, kur jis užaugo. “Tai mano kraštas, kur aš noriu būti ir kur jaučiuosi geriausiai”, - prisipažino pašnekovas.

•

Grupės “Skamp” revoliucija įgauna vaizdą Ankstų rytą sostinės menų fabrike “Loftas” sužibo studijinis apšvietimas ir pasigirdo šokėjų batų kaukšėjimas. Visa diena buvo suplanuota iki smulkmenų. Kiekviena šokių grupė per valandą turėjo nufilmuoti savo kompoziciją pagal “Skamp” dainos “Revolution” ištrauką.

Taip iš detalių pamažu ryškėjo choreografinio vaizdo klipo rėmai.

“Tiesą sakant, maniau, kad klipas išeis paprastesnis. Nesitikėjau, jog pavyks pagauti tokius filmavimo rakursus, įdomius kadrus. Peržiūrint medžiagą viskas atrodė ryšku ir profesionalu”, - komentavo projekto iniciatorius Šarūnas Kirdeikis.

Vaizdo klipe nusifilmavo per 70 šokėjų iš šešių grupių: “Show Makers” akademijos, akademijoje šokančios grupės HEX, gatvės šokių centro “Ro”, studijos RE_D, “G House” ir “IndY Dance” studijos grupės “Just try me”.

Jame taip pat pasirodė akrobatinių triukų atlikėjai “Broliai akrobatai”.

“Skamp” planuose vaizdo klipo nebuvo. “Patys nelabai planavom kurti klipo, nes iš tikrųjų dabar sunkiai susiruošiam net įrašyti ką nors - visi esam užsiėmę kitais projektais, - sakė “Skamp” narys Vilius Alesius.

- Galbūt tokia ir yra mūsų vizija kas nors pasiima dainą ir sukuria pagal ją savo įsivaizduojamą variantą. Tai geriausia išeitis.” Grupės nariai kalba, kad šokėjų kūrinys turėtų tapti ir jų dainos oficialiu vaizdo klipu. Tiesa, šoko ir į repeticijas kartu su “Show Makers” vaikinais vaikščiojo tik Erica Jennings. Kiti “skampai”, apsupti šokėjų, atliko finalinę dainos dalį. “Erika geriausiai iš mūsų juda, o mudu su Viliumi nelabai kokie šokėjai. Sako, jei gali nedainuoti - nedainuok, tad mes taip stengiamės nešokti”, - juokavo Viktoras Diawara.

Galutinį choreografinį vaizdo klipą pagal “Skamp” dainą “Revolution” išvysime jau lapkričio pabaigoje.

•

LŽ

Dainos “Revolution” vaizdo klipą, kuriame šoko ir E.Jennings (centre), išvysime lapkričio pabaigoje.

Kadras iš klipo filmavimo

20

2012 11 12 Lietuvos žinios

Šou ir pramogos

Parodos VILNIUS LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Nuo 10 20 d. Paroda “Vytautas Landsbergis 100 knygų” RADVILŲ RŪMAI

Ekspozicija “Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos” Eksponuojamas didžiausias gobelenas Lietuvoje “Saulėtas miškas” (autoriai - Anicetas ir Žilvinas Jonučiai) TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” 11 08-2013 10 31 d. Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Gintaro Česonio fotografijų paroda “Sutikti miestai”. Veiks iki 12 02 d.

Nuolatinė ekspozicija “XX a. Lietuvos dailė” VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.

Veiks iki 2013 02 17 d.

PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA

LIETUVOS NACIONALINĖ UNESCO KOMISIJOS PARODŲ SALĖ 10 25-11 27 d. Birutės Nomedos Stankūnienės tapybos darbų paroda “Būti savimi” ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA 10 25-11 17 d. XXII Lietuvos ekslibriso paroda, skirta Maironio metams 10 24-11 17 d. Dešimtoji respublikinė medalių trienalės paroda VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA 10 25-11 17 d. Vilniaus dailės akademijos grafikos katedros IV kurso studentų ir Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos mokinių paroda “O kur Maironis?”

GALERIJA “MENO NIŠA” 10 30-11 27 d. Romualdo Balinsko tapybos paroda “Atsiradimai” LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA

GALERIJA “VARTAI” 11 06-12 08 d. Alyson Shotz paroda “Intervalas” 11 06-12 08 d. Ievos Mediodia paroda “Tuštumos simuliakrai” 11 06-12 08 d. Paroda “Art Scape” VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” 11 06-12 01 d. Vitaliaus Čepkausko personalinė paroda “Raštas” LENKŲ MENO GALERIJA “ZNAD WILII” Dailininkų Henriko Natalevičiaus ir Ričardo Filistovičiaus paroda “Rudens koloritas” GALERIJA “KAIRĖ-DEŠINĖ” 11 06-24 d. Tarptautinė ekslibriso paroda-konkursas “Kristijonui Donelaičiui - 300” VDU EKSPOZICIJŲ SALĖ “TITANIKAS”

DVIRAČIŲ MUZIEJUS 04 06-12 30 d. Edukacinė paroda “Saugus vaikas nesaugiame pasaulyje”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

Veiks iki 2013 07 31 d.

DAILĖS GALERIJA Laimutės Onos Gudaitienės tekstilės darbų paroda, skirta 70-mečiui paminėti. Veiks iki 11 25 d.

11 07-25 d. Paroda “Aukštaitijos dailė 2012 / Perpetum mobile” PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS 11 09-2013 03 02 d. Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir lino raižinių paroda “Mano Lietuva”

PALANGA PALANGOS GINTARO MUZIEJUS

11 09-12 16 d. Edukacinė keramikos paroda “Pradžių pradžia” 11 09-12 01 d. Ray Bartkaus paroda “Tapybos pabaiga” ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS 11 13 d. Vienos dienos paroda “Baltic Expro.

Jaunieji menininkai apie švietimo projektus”

KAUNAS

10 17-11 17 d. Remigijaus Treigio fotografijų paroda “Uždaryta” PAMĖNKALNIO GALERIJA 09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai” DEIMANTŲ MUZIEJUS 10 17-11 16 d. Dailininkės Natalijos Riabčuk paveikslų ant stiklo paroda “Rudens atspindžiai”

VIENOŽINSKIO MENŲ FAKULTETO GALERIJA 11 08-24 d. Stiklo menininkų Artūro Rimkevičiaus, Sigitos Grabliauskaitės, Valdos Verikaitės, Audronės Andrulevičienės kūrinių paroda “Keturi, įkvėpti Bornholmo” KERAMIKOS MUZIEJUS

10 25-11 30 d. Klubo “13 ir Ko” ir Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės bendruomenės psichiatrijos skyriaus paveikslų paroda “Pasaulis, kokį matau” GALERIJA “AKADEMIJA” 11 06-19 d. Tarptautinio jaunųjų keramikų simpoziumo “Redukcija medžiu” paroda

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA 10 19-12 02 d. Šiuolaikinio Japonijos meno paroda “Kelias į ateitį: naujasis Japonijos menas” 11 08-12 09 d. Saadia Bahat skulptūrų paroda “Po 69 metų” NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS 10 11-11 25 d. 4-osios tarptautinės akvarelės bienalės “Baltijos tiltai” atrankinė-konkursinė paroda “Sąsajos” KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Nuo 10 31 d. Aleksandro Ostašenkovo fotografijos paroda “Mirties sodas” bei Bronės Neverdauskienės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės instaliacija “Absoliuti lygybė” FLUXUS MINISTERIJA 11 02-12 02 d. Igno Maldžiūno fotografijų paroda “China. 1/5”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS GALERIJA 11 09-28 d. Dailininkės Akvilės Zavišaitės (1962-1991) tapybos paroda KLAIPĖDOS GALERIJOS MADOS IR GROŽIO CENTRAS “HERKUS” 11 07-12 04 d. Vilniaus ir Kauno skulptorių apžvalginė mažosios skulptūrinės plastikos paroda “Mainai” PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA 2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas.

Sugrįžimas į Tėvynę” Iki 2012 11 26 d. Galerija kviečia dalyvauti parodoje konkurse “Mano prakartėlė” KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS 02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Supermedija” 09 28-11 25 d. “Prestižas: šių dienų fantasmagorija”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA 10 25-11 17 d. Šiaulių universiteto ir užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojų, Menų fakulteto studentų tarptautinė vizualinės kūrybos paroda, skirta Šiaulių universiteto Menų fakulteto 45-erių metų sukakčiai paminėti

05 25-12 31 d. Paroda “Maironis ir Palanga” Nauja gintaro ekspozicija ir atkurti istoriniai Tiškevičių rūmų interjerai

DRUSKININKAI M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS 10 25-12 06 d. Gražinos Didelytės (1938-2007) paroda “Bet amžiai bėga...”

Koncertai VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA

KONGRESŲ RŪMAI 16 d. 18 val. Kamerinėje salėje. Koncertuoja Paul Roczek (smuikas, Austrija) ir Irma Kliauzaitė (fortepijonas). Taip pat dalyvauja LMTA absolventė Inga Gylytė (smuikas) bei LMTA studentės Ieva Sruogytė (altas), Ignė Pikalavičiūtė (violončelė) KONCERTŲ SALĖ PIANO.LT 16 d. 19 val. Koncertas “Totalitarizmo laikmečio muzika”. Dalyvauja Amiras Tebenichinas (fortepijonas) ir Dmitrijus Gornovskij (violončelė) 12 d. 18 val. Naisių vasaros teatras. Bus pristatyta sceninė kompozicija su dainomis ir giesmėmis “Krintant žvaigždei la la la”

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga.

Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞.

Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga.

Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

14 d. 19 val. Kamerinės muzikos koncertas. Dalyvauja Valstybinis Vilniaus kvartetas, Per Lundberg (fortepijonas, Švedija) ir Dovilė Juozapaitienė (altas) 15 d. 19 val. Koncertas “Nešk savo šviesą ir tikėk”.

Prof. Algirdo Budrio atsisveikinimui su “Trimito” orkestru. Dalyvauja Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras “Trimitas”, Algirdas Budrys (klarnetas), Vytautas Giedraitis (klarnetas), Petras Vyšniauskas (saksofonas). Dirigentas Ugnius Vaiginis VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 13 d. 18 val. Vakaras iš ciklo “Pasidainavimai su Veronika”. Dalyvauja folkloro ansamblis “Versmė” 16 d. 18 val. Dainuojamosios poezijos svetainės atidarymo koncertas ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA

13 d. 18 val. Koncertas “Keturi metų laikai Buenos Airėse”. Dalyvauja instrumentinės muzikos grupė “Subtilu-Z” ir Jolanta Babaliauskienė (kanklės) 14 d. 18 val. “Jaunieji Rusijos talentai”. Dalyvauja Aleksander Ramm (violončelė), Vitaly Vatulya (saksofonas) ir Marina Yakjlakova (fortepijonas) 15 d. 18 val. Koncertuoja Ovidijus Vyšniauskas ir grupė 16 d. 18 val. Koncertas “Muziko iš kino filmų”. Dalyvauja Kauno miesto simfoninis orkestras ir Paulius Rudokas (fortepijonas). Dirigentas Jonas Janulevičius

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 13 d. 18 val. Koncertuoja Agnė Doveikaitė-Rubinė (smuikas) ir Danielius Rubinas (kontrabosas) ŠVYTURIO ARENA 13 ir 14 d. 18.30 val. Auksinis Sankt Peterburgo cirkas

ŠIAULIAI 14 d. 19 val. Koncertuoja Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Kristina Žebrauskaitė (akordeonas), Birutė Bagdonienė (altas), Feliksas Zakrevskis (fortepijonas), Donatas Bagurskas (kontrabosas) 15 d. 18 val. Koncertuoja Giuseppe Scigliano (bandoneonas, Italija) ir Filippo Arlia (fortepijonas, Italija) 15 d. 20 val. Koncertuoja Mindaugas Bačkus (violončelė), Raimondas Sviackevičius (akordeonas) ir Vytautas Mikeliūnas (smuikas) LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA 12 d. 18 val. Koncertuoja Zecharia Plavin (fortepijonas, Izraelis) 13 d. 18 val. Respublikinio pianistų-koncertmeisterių konkurso dalyvių koncertas 16 d. 16 val. XV Tarptautinis akordeono festivalis “Vilnius 2012”. Koncertas “Jauni - jauniems” 16 d. 19 val. XV Tarptautinis akordeono festivalis “Vilnius 2012”. Dalyvauja Davide Vendramin (akordeonas, Italija), Vladimir Zubitskij (akordeonas, Ukraina), Natalia Zubitskaja (fortepijonas, Ukraina) ir Čiurlionio styginių kvartetas

ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 12 d. 17 val. Festivalis “Rudens mozaika”. Vakaras “Ieškome talentų” 13 d. 17 val. Festivalis “Rudens mozaika”. Jaunimo vokalinių ansamblių, dainavimo studijų, vaikų vokalinių ansamblių vakaras-varžytuvės 14 d. 18 val. Ingos Jankauskaitės ir Aurelijaus Globio rusiškų romansų vakaras “Su meile apie meilę” 15 d. 17 val. Festivalis “Rudens mozaika”. Šiuolaikinio šokio vakaras-varžytuvės 16 d. 18 val. Festivalis “Rudens mozaika”. Liaudiškų šokių ansamblių, studijų, grupių vakaras-varžytuvės KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 13 d. 19 val. Džiazo vitražai “Laiškai iš Brazilijos” 16 d. 18 val. Koncertuoja Rūta Ščiogolevaitė su grupe

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 13 d. 18 val. Juozo Erlicko vakaras 15 d. 19 val. Akustinis Donato Montvydo koncertas 16 d. 18 val. Vakaronė “Man nereikia vėjo...”.

Groja grupė “Trio Largo”

2012 11 12 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 km nuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoli parduotuvė, kaina - sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

PERKA

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310.

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų - moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

GYVŪNAI, GALVIJAI PARDUODA Auksaspalvių retriverių veislės kalytę (skiepyta, turi LKD kilmės dokumentus). Tel. 8 672 31 407.

Skubiai dvi gražias, darbui tinkančias kumeles: Lietuvių sunkiųjų veislės 4 metų ir trakėnų 3 metų. Prienų r., tel. 8 618 33 284, nuo 10 iki 19 val.

MEDICINOS PASLAUGOS

IEŠKO DARBO Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

LEIDINIAI PARDUODA Visų firmų lengvųjų automobilių bei sunkvežimių eksploatacijos bei remonto žinynus, specializuoto remonto literatūrą autoservisams.

Išrašo sąskaitas. Atveža. Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194.

ĮVAIRŪS Parduodu naujus elektrinius aparatus „Pest-Repler“ pelėms, tarakonams, blakėms, skruzdėms naikinti (kaina - 40 Lt), naujus dažų purkštuvus „Paint Zoom“ (kaina - 150 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus orinius pistoletus (kaina - 150 Lt), naujus elektrošokus apsaugai (kaina - 150 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus statomus ir traukiamus žvejybos tinklus (kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių bei sporto inventoriui dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI Pranešame, kad 2012 11 09 dieną, 9.00 val. buvo atlikti geodeziniai matavimai ir nužymėjimo darbai Pupinės k., Vilniaus m. sklypo kadastrinis Nr. 0101/0159:0196. Neatvykusiam į matavimus ir neatsiėmusiam antro laiško Anatolijui Bezborodych bei persikrausčiusiai UAB „Saulės dovanos“ pranešame, kad pretenzijas įstatymo numatyta tvarka galite reikšti adresu: Rinktinės g. 24, Vilniaus m.

Matininkas S.Lipeckij.

Užs. V-2756

PASLAUGOS Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius.

Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Lentelė - 55 859 (1 x 55 859) Lt Įstrižainės - 11 Lt Eilutė - 3 Lt Keturi kampai - 3 Lt 43 02 59 32 45 07 12 37 57 18 35 51 03 66 73 65 26 01 17 68 19 50 23 13 11 53 24 09 25 39 08 21 38 60 04 49 61 67 74 40 52 48 36 33 47 34 06 71 20 42

Papildomi prizai: Ford Fiesta (TV) Marija Sekonienė Citroen C3 0157282 Hyundai i20 0275186 Renault Thalia 0291278 Pakvietimai į TV 017*024, 025*333, 002*166 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 5 d.) - Vitalijus Balytovas iš Vilniaus 5 000 Lt (tel . 1634, lapkričio 5 d.) Marijona Čiokštinienė iš Panevėžio 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 5 d.) Inga Mažeikienė iš Kėdainių 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 5 d.) Valerija Janušienė iš Šiaulių 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 5 d.) Petras Jankauskas iš Vilniaus 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 5 d.) Gražina Kriukelienė iš Rokiškio 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 5 d.) Roma Marijona Pužauskienė iš Panevėžio 5 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 5 d.) Ramutis Prunskus iš Panevėžio Prognozė: Aukso puode bus 200 000 Lt www.olifeja.lt

INFORMACIJA apie Švenčionių komunalinių atliekų perkrovimo stoties statybos Maleikėnų k., Pabradės sen., Švenčionių r. sav., atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Švenčionių rajono savivaldybės administracija, Vilniaus g. 19, Švenčionys LT-18116, tel. (8 387) 66 366, faks. (8 387) 66 365.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - komunalinių atliekų perkrovimo stoties Maleikėnų kaime statyba.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Maleikėnų kaimas, Pabradės seniūnija, Švenčionių rajono savivaldybė.

4. Atsakingos institucijos išvada: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 10 05 išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-1358 - komunalinių atliekų perkrovimo stoties Maleikėnų kaime statybos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima Švenčionių rajono savivaldybės administracijoje, Vilniaus g. 19, Švenčionys, 226 kab., nuo 8 iki 16 val., tel. (8 387) 66 366.

6. Pasiūlymus persvarstyti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atrankos išvadą, galima teikti per 20 darbo dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2516.

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2516 arba Švenčionių rajono savivaldybės administracijoje, Vilniaus g. 19, 226 kab., Švenčionys, tel. (8 387) 66 366.

Užs. LM-3486

DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROGRAMOS Vadovaujantis Lietuvos respublikos Aplinkos ministro 2005 07 15 įsakymu Nr. D1-370 patvirtinta „Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarka“ ir 2009 m. gruodžio 30 d. Nr. įsakymu D1-853 „Dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-370 „Dėl visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ informuojame, kad yra parengta „Farmacinių ir medicininių atliekų šalinimo terminiu būdu“ poveikio aplinkai vertinimo programa.

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB „Farmacinių atliekų šalinimas“, Pilvingių k., Pilvingių seniūnaitija, Merkinės seniūnija, LT-65336 Varėnos rajonas, Lietuva, tel. +370 650 16866, įmonės kodas 302591932.

AB “Achema” šiuo metu darbui Jonavoje reikalinga(-s): VYRIAUSIASIS GYDYTOJAS(-A)

TELELOTO lošimo Nr. (2012 11 11)

21

Reikalavimai: • Aukštasis universitetinis medicininis išsilavinimas; • Panašaus darbo patirtis; • Savarankiškumas ir atsakingumas; • Vadybinio darbo patirtis; • Darbo medicinos gydytojo kvalifikacija - privalumas.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - farmacinių ir medicininių atliekų šalinimas terminiu būdu.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta - LKS koordinatės X500062, Y6125834; šalia Kėdainių Laisvosios ekonominės zonos, Biochemikų g., Kėdainiai, Lietuva.

Darbo pobūdis: • Atlieka vyriausiojo gydytojo funkcijas, reikalingas kokybiškam poliklinikos darbui užtikrinti (vadovauja GKK veiklai, teikia informaciją darbdavio administracijai, organizuoja sklandžią gydomąją ir profilaktinę poliklinikos veiklą); • Kontroliuoja gydomąją ir profilaktinę veiklą; • Palaiko ryšį su VLK ir KTLK, sprendžiant gydomųjų kelialapių ir kompensuojamųjų vaistų klausimą, kontroliuoja racionalų jų panaudojimą; • Organizuoja ir kontroliuoja sveikatos, pirmos pagalbos mokymą gyventojų tarpe, koncerno įstaigose, vairuotojų mokyklose ir panašiai; • Kontroliuoja neformalaus švietimo užsiėmimus, kartą metuose organizuoja personalo mokymą - pratybas medicinos pagalbos teikimo ekstremaliomis sąlygomis tema, panaudojant turimą medicininę aparatūrą; • Analizuoja poliklinikos pacientų sergamumą, dispanserizaciją.

Bendrovė siūlo: • Visas socialines garantijas; • Darbą didelėje, perspektyvioje kompanijoje; • Aukštą atlyginimą, motyvuojančią skatinimo sistemą; • Mokymus, profesinio tobulėjimo galimybes.

Kontaktai, papildoma informacija: (8 349) 56 041; 8 610 23 790.

Gyvenimo aprašymus siųsti elektroniniu paštu: a.macionyte@achema.com iki 2012 12 01.

Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas - prof. dr. Gintaras Denafas, Kauno technologijos universiteto Inžinerinės ekologijos katedra, Radvilėnų pl. 19, LT-50254 Kaunas, tel. (8 37) 30 01 80, mob. tel. 8 698 70 760, el. paštas: gintaras.denafas@ktu.lt.

PAV subjektai, kurie pagal kompetenciją nagrinės PAV dokumentus, teiks išvadas Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Kauno rajono visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyrius, Kėdainių rajono priešgaisrinė tarnyba, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys.

Atsakinga institucija, kuri priims sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo Aplinkos apsaugos agentūra.

Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su planuojamos ūkinės veiklos PAV programa. Išsamiau susipažinti su PAV programa galima (per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo spaudoje) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir civilinės saugos skyriuje, 602 k., J.Basanavičiaus g. 36, LT-57288 Kėdainiai, Lietuva, arba Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Inžinerinės ekologijos katedroje, C korp., 503 k., Radvilėnų pl. 19, LT-50254 Kaunas, Lietuva.

Kam ir iki kada galima teikti motyvuotus pasiūlymus. Motyvuotus pasiūlymus galima teikti 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo spaudoje PAV dokumentų rengėjams: Kauno technologijos universiteto Inžinerinės ekologijos katedroje, Radvilėnų pl. 19, LT50254 Kaunas, Lietuva. Kontaktinis asmuo - prof. dr. Gintaras Denafas, tel. +370 698 70 760, el. paštas: gintaras.denafas@ktu.lt. Pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai.

Suinteresuota visuomenė teikdama motyvuotus pasiūlymus privalo nurodyti vardą, pavardę (organizacijos pavadinimą), adresą, motyvuoto pasiūlymo teikimo datą bei informaciją ir aplinkybes, kuo grindžiamas motyvuotas pasiūlymas ir/ar tai patvirtinančius įrodymus. Užs. LM-3461

Užs. V-3407

INFORMACIJA apie Švenčionių komunalinių atliekų perkrovimo stoties statybos Pliauškių I k., Švenčionėlių sen., Švenčionių r. sav., atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Švenčionių rajono savivaldybės administracija, Vilniaus g. 19, LT-18116 Švenčionys, tel. (8 387) 66 366, faks. (8 387) 66 365.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - komunalinių atliekų perkrovimo stoties Pliauškių I kaime statyba.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Pliauškių I kaimas, Švenčionėlių seniūnija, Švenčionių rajono savivaldybė.

4. Atsakingos institucijos išvada: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 10 05 išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-1357 - komunalinių atliekų perkrovimo stoties Pliauškių I kaime statybos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima Švenčionių rajono savivaldybės administracijoje, Vilniaus g. 19, Švenčionys, 226 kab., nuo 8 iki 16 val., tel. (8 387) 66 366.

6. Pasiūlymus persvarstyti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atrankos išvadą, galima teikti per 20 darbo dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2516.

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2516, arba Švenčionių rajono savivaldybės administracijoje, Vilniaus g. 19, 226 kab., Švenčionys, tel. (8 387) 66 366.

Užs. LM-3485

Pranešame, kad 2012 m. rugsėjo 30 d. akcinės bendrovės „Specializuota komplektavimo valdyba“ valdyba patvirtino atskyrimo sąlygas.

Atskyrime dalyvaujantis ir po atskyrimo tęsiantis veiklą juridinis asmuo - akcinė bendrovė „Specializuota komplektavimo valdyba“, kodas: 121420097, buveinė: Savanorių pr. 191A, Vilnius, duomenys kaupiami ir saugomi Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre.

Po atskyrimo sukuriamas juridinis asmuo - AB „SKV-VALDA“, būsimos buveinės adresas: Savanorių pr. 191A, Vilnius.

Atskyrimo procedūros vykdomos pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71 straipsnį. Po atskyrimo pasibaigiančių juridinių asmenų nėra. Pagal atskyrimo sąlygas atskiriamą dalį sudarantis akcinės bendrovės „Specializuota komplektavimo valdyba“ turtas, teisės ir pareigos perina AB „SKV-VALDA“ nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo momento. Visos akcinės bendrovės „Specializuota komplektavimo valdyba“ perleidžiamos teisės ir pareigos pagal sandorius pereis AB „SKV-VALDA“ ir visi tokie sandoriai bus įtraukiami į AB „SKV-VALDA“ buhalterinę apskaitą nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo momento. Perdavimo-priėmimo aktas bus sudaromas po to, kai juridinių asmenų registre bus įregistruota AB „SKV-VALDA“ bei akcinės bendrovės „Specializuota komplektavimo valdyba“ nauja įstatų redakcija.

Su atskyrimo sąlygomis, po atskyrimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Specializuota komplektavimo valdyba“ ir pradėsiančios veiklą AB „SKV-VALDA“ įstatais, akcinės bendrovės „Specializuota komplektavimo valdyba“ 3 paskutinių metų metinių finansinių atskaitomybių rinkiniais, metiniais pranešimais, taip pat tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniu galima susipažinti nuo šios skelbimo dienos akcinės bendrovės „Specializuota komplektavimo valdyba“ buveinėje darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.00 val.

Užs. R-626

22

2012 11 12 Lietuvos žinios

TV programos

PIRMADIENIS 12 D. LTV 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Pinigų karta” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 12.15 “Laba diena, Lietuva”.

12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.55 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Stilius”. Namai 21.45 “Įžvalgos” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Įžvalgos”. Laidos tęsinys 22.45 “Garsiausios pasaulio kapinės”. Arlingtono nacionalinės kapinės 23.25 Vakaro žinios 23.40 Dok. f. “Laukiniai Karibai”.

2 d. (k.)

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Agentas Šunytis” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Madagaskaro pingvinai” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.45 Nuotykių f. “Alvinas ir burundukai” (k.)

12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “Didžioji sėkmė” 13.40 “Madagaskaro pingvinai” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Nuo... Iki...”

20.55 “Karamelinės naujienos” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.35 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 23.35 “Nikita” N-7 0.30 “V. Vizitas” N-7 1.25 “Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius” N-7

TV3 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena”. Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Naisių vasara” 11.00 Nuotykių f. “Beždžionėlė šnipė” 12.40 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 13.40 “Juodoji skylė” 14.10 “Drakonų medžiotojai” 14.40 “Smurfai” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara”

18.45 TV3 žinios 19.20 “Kodėl?”

20.00 “Gyvenimas yra gražus” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 23.00 “CSI Majamis” 0.00 “Žmogžudystė” 1.00 “Gelbstint Greisę” 1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV 6.29 Programa 7.00 “Kalbame ir rodome” (k.) N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-7 8.30 “Auksarankiai” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 10.00 “Alibi” N-7 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Svotai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.)

N-7 14.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Liejyklos gatvė” N-7 19.25 “Milijonieriai” 20.00 Žinios 20.25 “Lietuvos žinių tyrimas” N-7 21.25 “Užkalnio 5” N-7 22.25 “Tikras kraujas” N-14 23.25 “Muchtaro sugrįžimas” (k.)

N-7 0.25 “Kalbame ir rodome” (k.) N-7

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Superdidvyrių komanda” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džeko nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Teresa” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 17.30 “Pasaulio virtuvė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai” N-7 21.00 Muzikinė drama “Assa” N-7 0.00 “Užribis” N-7 1.00 “Sveikatos ABC” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzika gyvai”. VII tarptautinis M.Oginskio festivalis. Groja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Dirigentas Juozas Domarkas. Programoje L. van Bethoveno kūriniai (k.)

12.25 “Amžininkai”. Režimas ir religija (k.) 13.20 “Puaro” N-7 15.00 “Arti toli” 15.30 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 15.45 “Laba diena, Lietuva” (k.)

18.00 “Septynios Kauno dienos” 18.30 “Mūsų miesteliai”. Rusnė. 2 d. 19.20 Kompozitoriaus Algimanto Bražinsko 75-mečiui. Algimantas Bražinskas. Opera “Kristijonas” 21.10 “Veidai”. Lietuvių dokumentika. “Šokis dykumoje”. Dok. f. apie rašytoją Jurgą Ivanauskaitę 22.10 Operos solisto, režisieriaus prof. Rimanto Sipario 85-osioms gimimo metinėms. Muzikinis f.

“Man girdisi garsas nutilęs” 22.30 “Šerlokas”. 2 s. “Aklas bankininkas” N-7 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pinigų karta” 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Penkios choreografinės miniatiūros

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Universitetai.lt” 10.00 “Topmodeliai” 11.00 “Kobra 11” 12.00 “Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Juokingiausi Ame-

Kinas

PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 12-15 d. 13.50, 18.30 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 12-15 d. 11.15, 14.45, 18, 21.15 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 12-15 d. 11.30, 19 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 12-15 d. 14.30, 16.45, 18.45 val.

PRAGARAS ROJUJE (drama) 12-15 d. 16, 20.30 val.

MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija) 12-15 d. 20.45 val.

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 12-15 d. 13.30, 15.45, 18, 20.15 val.

LAIKO KILPA (fantastinis veiksmo filmas) 12-15 d. 14 val.

LAUKINIAI (komedija) 12-14 d. 21.30 val. Į ROMĄ SU MEILE (romantinė komedija) 12-15 d. 16.30 val.

SKALVIJA SOFIJA (drama) 12 d. 15 val.

KUMA (drama) 12 d. 18 val.

PRISIPAŽINIMAS (drama) 12 d. 19.45 val.

PASAKA HASTA LA VISTA (komedija) 12 d. 17 val.; 13 d. 21.30 val.

POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS (dokumentinis filmas) 12, 13 d. 18.30 val.; 14 d. 17, 21.15 val.; 15 d. 21 val.

ATOSTOGOS PRIE JŪROS (komedija) 12 d. 19.15 val.; 13 d. 17 val.; 14 d. 21 val.; 15 d.

17.45 val.

LAIKO KILPA (veiksmo filmas) 12 d. 20 val.; 13 d. 20.30 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 12 d. 21.30 val.; 13 d. 19.15 val.; 15 d. 21.45 val.

PUSBROLIAI (komedija) 12 d. 18.15 val.; 15 d. 20 val.

JOS (dokumentinis filmas) MULTIKINO VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 12-14 d. 11, 13.15, 15.30, 17.45 val.; 15 d. 10.30, 12.30, 14.30, 15.30, 17.45 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (animacinis filmas) 12, 13 d. 10, 12, 14.30, 17, 19 val.

SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija) 12-15 d. 17.15, 19.45, 22 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.50 “Aš ir vanduo” 7.55 “Ryto reporterio” tęsinys 9.15 “Super L.T.” N-7 10.15 “Pradėk nuo savęs” 10.55 “24/7” 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Gimnazistai” 15.00 Žinios 15.10 “Jaunikliai” 15.45 “Rossas Kempas. Piratai” N-7 16.00 Žinios 16.10 “Rossas Kempas. Piratai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.50 VTB jungtinė lyga.

Talino “Kalev” (Estija) - Vilniaus “Lietuvos rytas”. Tiesioginė transliacija 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Gyvenimo būdas” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Paskutinis šansas įsimylėti” 9.00 Drama “ŽKVD” N-7 11.00 Drama “Vėjavaikė” 13.00 Trileris “Melori Kein. Prarasta kontrolė” N-7 15.00 Drama “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” N-7 17.00 Drama “Karštas kraujas” N-7 19.30 Komedija “Eglutės” 21.00 Drama “Kova su šešėliu 2. Revanšas” N-7 23.15 Drama “Mergišius” S 1.00 Veiksmo f. “Gatvių lenktynininkai” N-7

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 Ieškotojai 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jafrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 “Viskas bus gerai!” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Zemstvos gydytojas” 17.40 Žinios. Maskva

18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Ievos spalva” 21.05 “Šuniškas darbas” 22.05 Šalies budėtojas 23.00 “Operatyvininkai” 23.50 Merginos 0.30 Žinios+ 0.50 Vaid. f. “Klimo Samgino gyvenimas” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.50 Motosportas. Nascar 500 mylių lenktynės 11.50 Motosportas. Pasaulio ralio čempionatas. Ispanijos etapo apžvalga 13.20 Motosportas. Valensijos MotoGP Moto3 lenktynės 14.30 Motosportas. Valensijos MotoGP Moto2 lenktynės 15.40 Motosportas. Valensijos MotoGP lenktynės 17.00 Tenisas. Barclays ATP pasaulio turo finalinis turnyro pusfinalis 22.00 Tenisas. Barclays ATP pasaulio turo finalinio turnyro finalas. Tiesioginė transliacija 1.00 Pokeris.

The Big Game turnyras

Discovery programa 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Kelių pabaisos 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškasis motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Vyras ir moteris laukinėje gamtoje 22.00 Kelionė į Everestą 23.00 Specialusis būrys 0.00 Upių pabaisos 1.00 Medkirčiai pelkėje

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Inžinierių idėjos 11.00 Įkalintieji. Pareigūnai 12.00 Eskortas Amerikoje 13.00 Sekso vergai 14.00 Pavojingiausi susitikimai 15.00 Nuostabiausi kadrai 16.00 Eskortas Amerikoje 17.00 Sekso vergai 18.00 Karas vandenyne 19.00 Gyvenimas kalėjime. Taisyklės 20.00 Tunų žvejyba 21.00 Aliaskos kariai 22.00 Pavojingiausi susitikimai 23.00 Tunų žvejyba 0.00 Aliaskos kariai 1.00 Nakties programa

Teatras

VILNIUS FORUM CINEMAS VINGIS APGAULINGA AISTRA (trileris) 12-15 d. 11.45, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val.

SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija) 12-15 d. 15.15, 18.20, 21.15 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 12-14 d. 18.30 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 12-15 d. 11, 13.30, 16 val.

FESTIVALIS “SCANORAMA 2012” 12-18 d.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 12-14 d. 21 val.

rikos namų vaizdeliai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Topmodeliai” 16.00 “Vampyrų žudikė” 17.00 “Kobra 11” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 “6 kadrai” 23.00 Siaubo f. “Pabaisa atrakcionų parke” 0.50 “Klyvlendo šou” 1.20 “CSI Niujorkas” 2.10 “Čikagos kodeksas”

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 12-15 d. 14, 16, 20.40 val.

LAUKINIAI (komedija) 12-15 d. 15.45, 21 val.

ŠIAULIAI

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (komedija) 12-14 d. 10.30, 12.45, 14.45 val.; 15 d. 10.15, 12.30, 14.40, 16.45 val.

PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 12-15 d. 19.45, 22 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 12-15 d. 17, 19.20, 21.45 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 12-14 d. 12.30, 15.30, 16.45, 18.45, 20, 21, 21.45 val.; 15 d. 12.30, 14, 16.30, 19, 21 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 12-15 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 12-15 d. 11.15, 13.15, 15.15 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (drama) 12-15 d. 21.15 val.

DŽOKAS (3D, animacinis filmas) 12-15 d. 10.15 val.

DŽOKAS (animacinis filmas) 12-14 d. 10.30, 12.45, 14.45 val.; 15 d. 10, 12 val.

FORUM CINEMAS APGAULINGA AISTRA (trileris) 12, 14 d. 20.15 val.

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 12-15 d. 15.15, 20.15 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 12-15 d. 12.45 val.

VYRAS SU GARANTIJA (komedija) 12-15 d. 18.15 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 12, 14 d. 10.15, 15.30, 18 val.; 13, 15 d. 10.15, 15.30 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 12-14 d. 13.45, 16.30, 19, 21.45 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 12-15 d. 10.45, 14.15, 17.45, 21.15 val.

LAUKINIAI (komedija) 12-15 d. 20.45 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 12-15 d. 14, 16.15, 18.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D

KAUNAS FORUM CINEMAS APGAULINGA AISTRA (trileris) 12, 13 d. 17, 19.30, 21.50 val.; 14 d. 19.30, 21.50 val.

SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija) 12-15 d. 13.30, 16, 18.30, 21 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 12-14 d. 11.45, 16.30 val.; 15 d. 11.45 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 12 d. 10.15, 12.30, 14.45, 16.45, 19 val.; 13 d.

10.15, 12.30, 14.45, 19 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 12-15 d. 15.45, 20.30 val.

PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 12-15 d. 19.15 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 12, 14 d. 11.30, 13, 14.30, 17.45, 19.45, 20.45 val.; 12-15 d. 21.30 val.

PRAGARAS ROJUJE (drama) 12-15 d. 13.15, 18 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 12, 13 d. 10.45, 14.15, 21.15 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 12, 14, 15 d. 12.45, 15, 17.15 val.; 13 d. 12.45, 15 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS APGAULINGA AISTRA (trileris) 12-15 d. 13.45, 16.15, 19, 21.30 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 12-14 d. 10.30, 15.15, 21.45 val.; 15 d. 10.30, 15.15 val.

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 12-15 d. 13.30, 18.30 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 12, 14 d. 10.15, 12.30, 14.45, 17.15, 19.30 val.; 13, 15 d. 10.15, 12.30, 14.45 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 12, 14, 15 d. 10.45, 14.15, 17.45, 20.20, 21.15 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 12-15 d. 18.15 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI (animacinis filmas) 12-15 d. 10, 11.40, 13.20, 15 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (komedija) 12-15 d. 16.40 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 12-15 d. 18.40, 21.10 val.

I SALĖ KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas) 12-15 d. 10, 13.30 val.

DEMONAS VIDUJE (trileris) 12-15 d. 15.15 val.

PARANORMANAS (animacinis filmas) 12-15 d. 11.45 val.

MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija) 12-15 d. 17, 21.15 val. Į ROMĄ SU MEILE (komedija) 12-15 d. 19.10 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS APGAULINGA AISTRA (trileris) 12-14 d. 21.30 val.

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 12-15 d. 15.20, 18.15, 21 val.

BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 15 d. 18.30, 21.30 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 12-15 d. 13 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 12-15 d. 16 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 12-15 d. 14.45, 18, 21.10 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 12, 14 d. 19 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 16 ir 17 d. 18.30 val. “Figaro vedybos” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 13 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Dainų ir šokių ansamblis “Lietuva”.”Žemės paukščiai” 14 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Duburys” 15 ir 16 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas” JAUNIMO TEATRAS 15 d. 18 val. “Gupelė” 16 d. 18 val. “Barbora ir Žygimantas” Salė 99

13 d. 18 val. “Šmėklos” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 13 d. 10 ir 14 val. “Guliverio kelionės” 14 d. 18 val. “Ačiū, Margo!”

15-18 d. 19 val. Tarptautinis džiazo festivalis “Vilnius Mama Jazz 2012” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 13 d. 16 ir 18.30 val. “Antigonė” 14 d. 18 ir 20.30 val. “Kitas kampas” 15 d. 18.30 val. “Meistriškumo pamoka (Maria Callas)” 16 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)” VILNIAUS “LĖLĖ” Didžioji salė 14 d. 18.30 val. VšĮ “Trupė liūdi”. “Mano vardas Čarlis” KEISTUOLIŲ TEATRAS 13 ir 14 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai” 16 d. 19 val. “Gerbiami piliečiai!”

MENŲ SPAUSTUVĖ 13 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis “Degam”. “Peiliai vištose” 15 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Feel Link” 15 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Antigonė (ne mitas)”

16 d. 18 val. “Čigonų baronas” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 15 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” 16 d. 18 val. “Žanas ir Beatričė” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 13 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės”

15 d. 19 val. Kauno proceso teatras. “Laisvės dimensija” 16 d. 18 val. “Silvija” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 13 d. 18 val. “Kelionė saulės link” KAUNO TEATRO KLUBAS

12 d. 19 val. “Šeimos patarėjas” 15 d. 19 val. “The Ditties” 16 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 13 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą” 14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės” 15 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras” 16 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Viskas apie moteris” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 16 d. 18.30 val. “Paryžiaus katedra”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 13 d. 10 ir 13 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatras. “Pifo nuotykiai” 14 d. 18 val. Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus akustinis koncertas 15 d. 18 val. “Skerdynių dievas”

16 d. 19 val. Juodojoje salėje. Vyčio Jankausko šokio teatras. “Budėjimai” “DOMINO” TEATRAS 12 d. 19 val. “Langas į parlamentą” 14 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 13 d. 18 val. Rūtos salėje. “Švyturys” 13 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Bjaurusis skalpelio pjūvis” 13 d. 19 val. Tavernos salėje. VDU studentai. “Tango Noveu” 14 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Mendelio milijonai” 14 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Stebuklingas Tenesis” 15 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Antigonė Sibire” 15 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. Vilniaus mažasis teatras. “Motina (Vasa Železnova)” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 14 d. 17 val. “Muzikos garsai” 15 d. 18 val. “Dulkių spindesys”

16 d. 18 val. “Baltaragio malūnas”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 15 d. 18 val. Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus akustinis koncertas PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 13 d. 17.30 val. Vakaras su Doloresa Kazragyte.

Naujos autobiografinės knygos “Raudoni sandaliukai” pristatymas. Ištraukos iš spektaklių, monologai.

14 d. 10 val. Vaikų knygos šventė “Vaikystės pašaukta, atbėga pas vaikus knyga”

2012 11 12 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:44 leidžiasi 16:21 dienos ilgumas

8:37

Orai ir horoskopai MĖNULIS

+6 Oslas

Šeštąją delčios dieną Mėnulis teka 05:35, leidžiasi 15:20

Delčia XI 07

Jaunatis XI 14

Priešpilnis XI 20

+10 Amsterdamas

+9 Paryžius

+8 +6

Zarasai Utena

Panevėžys

+13

Berlynas

Bordo

+8 Praha +10 Miunchenas

Ukmergė +8 +6

Kaunas

Lisabona

VILNIUS

+9 +6

+12 Madridas

+19 Barselona

+20 Roma

Vilnius Minskas +9 +9 Varšuva +13 Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +9 +10 +12 Bukareštas Varna Dubrovnikas +18 Sofija +22

+18

Alytus Druskininkai

+17

+18 Nica

+3 Maskva

+8

+8

Kėdainiai +9 +8

+7 Sankt Peterburgas

+10 Ryga

+9 Kopenhaga

+8 +6

Klaipėda

+7

Talinas

+11 Londonas

Šiauliai

Stokholmas

Pilnatis XI 28

Dublinas +13

Palanga

+7 Helsinkis

+5

23

Stambulas +18

Malaga +17

+8 +5

Alžyras +18

ŠIANDIEN: debesuota su pragiedruliais, daugelyje rajonų palis.

Temperatūra dieną 8-9 laipsniai šilumos.

317-oji metų diena.

Lapkričio dvyliktoji, pirmadienis, pirmoji 47-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 49 dienos.

RYTOJ: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį 2-7 laipsniai šilumos, dieną 6-8 laipsniai šilumos.

Geros dienos! LŽ

Tunisas +25

Atėnai

+21 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Alvilė, Juozapatas, Renata, Teodoras; rytoj: Arkadijus, Eirimė, Narvydas.

Senoliai sakydavo: Kuprotą oželį tik vilko dantis pataiso.

24

2012 11 12 Lietuvos žinios

Margumynai

Princas Charlesas - Drakulos giminaitis Rumunija nori išnaudoti šią neįtikimą giminystę ir pritraukti daugiau britų turistų.

Princą Charlesą ir kraugerį Drakulą sieja kraujo ryšiai. / Reuters/Scanpix ir užsienio spaudos nuotraukos

Amžinas viengungis George’as Clooney yra vienas geidžiamiausių pasaulio vyrų ir vis dar nevedęs. Tačiau moterims kažin ar verta dėl jo dūsauti, nes jam svarbiausia karjera.

G.Clooney niekada nesusituoks ir nesusilauks vaikų. Tuo įsitikinusi garsaus aktoriaus sesuo.

Filmo “Oušeno vienuoliktukas” žvaigždė šiuo metu draugauja su buvusia imtynininke Stacy Keibler. Jis nepalaikė jokių patvarių santykių nuo 1993 metų, kai išsiskyrė su žmona Talia Balsam, išgyvenęs su ja santuokoje ketverius metus.

G.Clooney vyresnioji sesuo Adelia

Iki šiol vieniši Transilvanijos kalnai asocijuodavosi su vampyru, žiauriu valdovu, kuris gėrė savo aukų kraują, kėlė siaubą priešams ir galėjo pasiversti šikšnosparniu. Dabar paaiškėjo, kad Transilvanija yra ir Velso princo, mėgstančio sodininkystę, klasikinę architektūrą bei tapybą, protėvių namai. Šie ryšiai tarp britų karališkosios šeimos ir XV amžiaus didiko Vlado, įkvėpusio legendą apie vampyrą, gali būti masalas turistams privilioti. Rumunijos nacionalinis turizmo biuras šitaip pristato Transilvaniją svarbiausioje turizmo mugėje “World Travel Market” Londone.

Velso princas pats pasirodo vaizdo medžiagoje, skirtoje šiai Rytų Europos šaliai propaguoti. Jis sako esantis tolimas Vlado Cepešo, Valakijos valdovo ir airių rašytojo Bramo Stokerio Drakulos prototipo, giminaitis. “Transilvanija yra mano kraujyje, - juokiasi princas Charlesas. - Genealogija rodo, kad aš esu Vlado palikuonis, tad ir man priklauso gabaliukas šalies.”

Ir tikrai - Charlesas ne taip jau re-

tai apsilanko Rumunijoje, investavo ten į gamyklą, kuri iš vietos produkcijos spaudžia obuolių sultis.

2011 metais Rumuniją aplankė 118 tūkst. turistų iš Jungtinės Karalystės.

Rumunija tikisi, kad šiemet atvyks mažiausiai 7 proc. daugiau britų.

Lankstinukuose minimas ir princo Harry trumpas apsilankymas Rumunijoje per Velykas. Pabrėžiama, kad Harry atskrido “Wizz Air” oro linijomis, kurios atlieka 20 skrydžių per savaitę į keturis Rumunijos miestus iš Londono Lutono oro uosto.

Vienoje knygoje sakoma, kad princas Charlesas yra Vlado III 16 eilės anūkas. Ši linija eina per jo promočiutę karalienę Mary. Dar viena giminystės linija driekiasi per Edinburgo princesę Marie, karalienės Victorios ir princo Alberto anūkę, kuri ištekėjo už Rumunijos karaliaus Ferdinando I ir valdė Rumuniją po Pirmojo pasaulinio karo.

Istorinio Drakulos kraugeriškumas gali būti smarkiai perdėtas, tačiau šis valdovas iš tikrųjų nepaliaujamai kovojo su turkais ir vengrais. Savo priešus jis bausdavo žiauria mirtimi - sodindavo ant kuolų, tačiau tais laikais ši bausmė buvo visur plačiai paplitusi.

•

Parduotuvėje siautėjo elnias

Zeidler mano, kad 51 metų G.Clooney nebesumainys žiedų ir nesusilauks vaikų, nes nenorės ilgam palikti šeimos, kai teks išvykti filmuotis.

“Sakyčiau, jis niekada neves, - sakė sesuo Niujorko dienraščiui “Daily News”. - Jei jis susituoktų, norėtų būti vyras, kuris būna kartu, kuris turi laiko ir galimybių sutelkti dėmesį į šeimą, namus ir visa kita. Na, o dirbdamas savo darbą jis privalo pakelti sparnus ir išvykti.”

“Dauguma aktorių iš tiesų neužtikrina sėkmingos santuokos... Jeigu jis turėtų vaikų, būdamas su jais nerimautų dėl karjeros, o jei dirbtų būtų susirūpinęs dėl vaikų. George’as nemano, kad būtų sąžininga dalyti savo dėmesį”, - pridūrė ji.

Pensilvanijos valstijoje esanti kilimų ir grindų dangos parduotuvė sulaukė netikėto lankytojo. Į ją įsibrovė elnias.

•

Laukinis elnias - nepageidaujamas svečias kilimų parduotuvėje.

Pirmiausia žmonės elnią pamatė bėgantį greitkeliu, o vėliau sliūkinantį pėsčiųjų taku. Patekęs į žmonėms skirtą teritoriją, žvėris sugalvojo apsilankyti ir kilimų parduotuvės prekybos salėje. Parduotuvėje miško gyvūnas elgėsi agresyviai: lakstė tarp stendų ir prekių, išdaužė langą, išvartė ir išpurvino kilimus, galiausiai nelaimėlis sugebėjo nusilaužti ragą.

Išsigandęs kilimų pardavėjas Jillas Horvatičas iškvietė policiją. Atvažiavę pareigūnai padėjo elniui ištrūkti iš parduotuvės. Kur vėliau jis pasuko nežinoma. Alegenio apygardoje įvykus incidentui žmonės nenukentėjo.

Jungtinėse Valstijose tai nebe pirmas kartas, kai elnias daro išdaigas. Štai neseniai vienas įsliūkino į motelio kambarį, kuriame miegojo sutuoktinių pora, ir ją pažadino.

•

B.Pitto staliukai ir kėdės Bus matyti, ar pieštukas tikrai pakeitė Brado Pitto gyvenimą. Šiaip ar taip daugelis nekantraudami laukia pirmosios jo baldų kolekcijos pristatymo.

Žavus ir elegantiškas G.Clooney nesunkiai pavergia moterų širdis.

Dabar tai - S.Keibler.

B.Pittas kartu su baldų gamintoju Franko Pollaro Niujorke pristatys baldų kolekciją “Pitt-Pollaro”. Ją sudaro 12 daiktų, sukurtų pagal B.Pitto eskizus. Tai - miegamojo baldai, sofos, krėslai, žurnaliniai staliukai, kėdės ir net marmurinė vonia.

Interneto žurnalui “Architectural Digest” 48 metų B.Pittas papasakojo, kad jau seniai griebėsi pieštuko susidomėjęs architektūra, darė eskizus, įkvėptus Charles’io Rennie Mackintosho ir Franko Lloydo Wrighto.

“Praleisdavau prancūzų kalbos pamokas aptikęs bibliotekoje meistrų

darbų ir valandų valandas piešdavau.

Tai visiems laikams pakeitė mano gyvenimą”, - sakė aktorius.

Kartą B.Pitto ir Angelinos Jolie namuose apsilankęs F.Pollaro išvydo B.Pitto darbus. Jam šovė į galvą mintis įgyvendinti piešiniuose užfiksuotas idėjas. “Bradas sutiko, kad gali būti įdomu ir linksma. Taip gimė bendras projektas”, - pasakojo jis.

Autoriniai B.Pitto baldai - švelnių spalvų su auksiniais ir dramblio kaulo atspalviais, lengvų konstrukcijų, daug stiklo elementų. Miegamojo komplektui pagaminti F.Pollaro komandai prireikė net dvejų metų.

B.Pitto baldai bus eksponuojami vos kelias dienas Niujorke, tad norintiesiems jų įsigyti teks nežiopsoti, nes, pavyzdžiui, aktoriaus sukurtų lovų pagaminta tik 9 vienetai.

•

B.Pittas tapo baldų dizaineriu.

AFP/Scanpix nuotrauka “The Telegraph”, “Associated Press”, yahoo.com, WENN, BNS, LŽ