2012 lapkričio 13 d. / Antradienis / Nr. 260 (13 388)

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „SVEIKATA IR VAISTAI”

Kaina

1,99 Lt

2012 lapkričio 13 d. / Antradienis / Nr. 260 (13 388)

Pagrindinis scenarijus dėliojamas tarsi mozaika

www.lzinios.lt

Šiandien LŽ

3p.

Į Seimą ką tik išrinkto “darbiečio” R.Sargūno pavardė jau kelerius metus įrašyta parduotuvės skolininkų lentoje

3p.

Speciali Alytaus rajono merijos sudaryta komisija aiškinasi, ar tikrai mokyklos direktorius totorių tautybės vyrą pavadino “musulmonu teroristu”

5p.

Graikijoje, nepaisant masinių protestų, patvirtintas naujas 2013 metų biudžetas, kuriame išlaidos dar labiau sumažintos

9p.

Investicijos į saulės energiją privalo būti gerai suplanuotos, tada pridėtinė vertė bus kuriama visai šaliai. Lietuvoje kol kas apie tai per mažai kalbama

13p.

FIBA priimta tarptautinių varžybų reforma skaudžiai kirs rinktinėms - jose neturės galimybės žaisti geriausi krepšininkai

14p.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei vakar paleidus dar vieną akmenį į Darbo partijos daržą, į naują daugumą besiburiančios centro kairės politinės jėgos toliau laikosi savo: “darbiečiai” bus koalicijoje. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos Išsamiau 2 p.

•

JAV gyvenantis dr. R.Kriaučiūnas - šių metų mokslo premijos užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams laureatas

UŽSIENIS

Žongliruoti žodžiais- tik pagal taisykles Venecija skęsta Jau dvi savaites Viduržemio jūroje nesiliaujančios audros ėmė skandinti Veneciją. Po vandeniu atsidūrė Šv. Morkaus aikštė, kurioje geros nuotaikos neprarandantys turistai ėmė maudytis.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Ekranuose nuolat šmėžuojantiems politikams ekspertai pataria atidžiai rinktis kalbos kodą, nes nuo to gali priklausyti jų populiarumas visuomenėje.

Jau lapkričio 1 dieną vanduo Venecijoje buvo pakilęs 140 centimetrų ir dėl šėlstančios stichijos tebekyla toliau. Šiuo metu jau apsemta 70 proc. miesto teritorijos, o kai kur vanduo pakilo 150 centimetrų, todėl šis potvynis vadinamas didžiausiu per 100 metų. Veneciją nuo nuolatinių potvynių apsauganti sistema bus baigta įrengti tik 2015 metais, ir tuomet į miestą neplūs įlankos vanduo, o kol kas miesto gyventojai gelbėjasi kaip gali. Šiuo metu jau apsemtas visas Venecijos centras, o toliau nuo jo nutrūko elektros tiekimas, gyventojai persikraustė į viršutinius pastatų aukštus. Dar blogesnėje padėtyje nei Venecija atsidūrė kai kurie Toskanos ir Ligūrijos regionai, kuriuose jau paskelbta nepaprastoji padėtis.

Išgirdus šunžodį “nu, blyn” niekam nekyla abejonių, kas kalba per radiją ar televiziją. Iškalbingojo Darbo partijos (DP) lyderio Viktoro Uspaskicho leksika seniai tapo humoristinių laidų klasika. Žargono “patobulinta” rusiškos tarties lietuvių kalba vieniems kelia juoką, kitiems pyktį, trečius žavi šmaikštumu, ketvirtus nervina banalumu. Pasak specialistų, viešumoje V.Uspaskichas tarsi kuria visiems artimo, prasčioko Viktoro personažą. Tačiau toks kelias aukštiems politikams gali būti pražūtingas, nes rinkėjams provincijos scenos lygio vaidinimas, net kai jis yra įvaizdžio dalis, greitai pabosta.

Kokiai kategorijai galima būtų priskirti DP lyderio mėgstamą žodeliūkštį “blyn”, vienareikšmiškai negalėjo atsakyti ir kalbininkė I.Smetonienė.

•

Išsamiau

2 p.

PASKOLŲ REKLAMA

Orai

Greitųjų kreditų poveikis - kaip kvaišalų

Gauti iki tūkstančio litų siekiančią greitąją paskolą itin lengva, mat 93 proc. sutarčių sudaroma telefonu ar internetu.

Lietuvos banko (LB) tyrimas atskleidė, kad tik vienas iš dešimties grei-

tųjų vartojimo kredito davėjų vadovaujasi Atsakingo skolinimo nuostatais. Penktadalis jų netikrina, ar klientas turi pajamų, dažnai nevertinami ir kiti kliento turimi finansiniai įsipareigojimai. Daugiausia smulkiaisiais vartojimo kreditais naudojosi ypač jauni

asmenys - 36 proc. buvo jaunesni nei 25 metų. LB valdybos pirmininko Vito Vasiliausko nuomone, reikšmingą įtaką greitųjų kreditų rinkos eskpansijai daro agresyvi reklama. Todėl LB griežtina tokią reklamą reglamentuojančius teisės aktus. Lietuvos smulkių-

•5 p.

Išsamiau

jų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas atkerta, jog greitųjų kreditų įmonės teikia paskolas iš savo, ne iš indėlininkų lėšų, o klientai esą patenkinti.

•8 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Debesuota su pragiedruliais, nelis.

Temperatūra dieną 6-8 laipsniai šilumos.

•23 p.

Išsamiau

2

2012 11 13 Lietuvos žinios

Dienos temos

Pagrindinis scenarijus dėliojamas tarsi mozaika skui DP turės siūlyti savo kandidatą į Seimo pirmininkus.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Prezidentei Daliai Grybauskaitei vakar paleidus dar vieną akmenį į Darbo partijos (DP) daržą, į naują daugumą besiburiančios centro kairės politinės jėgos toliau laikosi savo: “darbiečiai” bus koalicijoje.

Konstituciniam Teismui (KT) tarus savo žodį dėl Seimo rinkimų rezultatų teisėtumo, politikai laukia prezidentės D.Grybauskaitės dekreto dėl naujos kadencijos parlamento sušaukimo, taip pat sprendimo, kam bus patikėta suformuoti XVI Vyriausybę.

Tačiau vakar dėl to jokių žingsnių nežengta. Šalies vadovė tik dar kartą sukritikavo DP. Šiandien Seimui bus pateikti trys nutarimų projektai, kuriais siekiama įgyvendinti KT išvadą dėl parlamento rinkimų rezultatų. Vienas jų numato Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įgaliojimų nutraukimą.

Įtarimai sustiprėjo Vakar išplatintame pranešime D.Grybauskaitė pažymėjo, kad Seimo rinkimų rezultatus įvertinus KT užsitikrinome - Lietuvoje perkama demokratija ir įstatymų pažeidimai nebus toleruojami.

“KT įvardijo, kad šiuose Seimo rinkimuose susidūrėme su šiurkščiais Seimo rinkimų įstatymo pažeidimais ir rinkėjų papirkinėjimu. Labai kritiškai įvertintas ir VRK darbas”, - sakė ji.

D.Grybauskaitė vėl griežtai kalbėjo apie DP. “KT išvada dar labiau sustiprina ir įtarimus dėl valstybės valdyme siekiančios dalyvauti DP skaidrumo”, - teigiama prezidentės

Įtampa dar išliks

litinės jėgos munduras buvo kiek išbalintas. “Kodėl sustiprina? Kaip tik dabar DP šiek tiek išteisinta. O sustiprina kai kurie nariai, dėl kurių dar nesibaigė teisminis procesas, tyrimas”, aiškino jis.

Politologas Lauras Bielinis vakar tvirtino, kad kol kas nėra akivaizdaus scenarijaus, kaip klostysis įvykiai politinėje arenoje. Didesnio aiškumo jis tikisi, kai Seimas priims nutarimus dėl rinkimų rezultatų. “Ko gero, tai bus ta riba, po kurios prezidentė turės kažką pasakyti”, - svarstė ekspertas.

L.Bielinio teigimu, valstybės vadovė vis tiek turės skelbti pirmojo naujos kadencijos Seimo posėdžio datą, teikti parlamentui premjero kandidatūrą. “Jeigu prezidentė toliau laikysis dabartinės linijos, ji paprasčiausiai nesugebės elgtis adekvačiai situacijai ir paklius į sau nepatogią padėtį politiniame lauke. Tai bus nenaudinga tik jai vienai”, - įsitikinęs politologas.

Kelias dienas politiniame gyvenime dar gali tvyroti neaiškumas ir įtampa. Tačiau, kaip pažymi L.Bielinis, pagrindinius lūžio klausimus jau išsprendė KT.

Planuoja veiksmus

Trys Seimo nutarimų projektai

Kol kas opozicijoje dirbančios politinės partijos toliau dėlioja naujos koalicijos dėlionę. Šią savaitę planuojamas koalicijos lyderių susitikimas su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovybe. Vakar V.Uspaskichas teigė pasisakantis už tai, kad ši partija prisidėtų prie naujos daugumos. Jis svarstė, kad jeigu LLRA pageidautų dviejų ministerijų, vieną iš savo kvotos galėtų atiduoti DP, kitą - socialdemokratai.

Vakar A.Butkevičius teigė, kad naują valdančiąją koaliciją buriančios partijos laukia prezidentės dekreto dėl pirmojo naujos kadencijos Seimo posėdžio. Pa-

Vakar Seimo pirmininkė Irena Degutienė surengė pasitarimą, kuriame parlamento vadovai ir teisininkai aiškinosi, kaip įgyvendinti KT išvadą dėl Seimo rinkimų rezultatų. Nuspręsta įregistruoti tris Seimo nutarimus. Vadovaujantis KT sprendimu, siūloma negaliojančiais pripažinti rinkimų rezultatus Biržų-Kupiškio vienmandatėje apygardoje.

KT paskelbė, kad nustatant DP kandidatų eilę buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, ir “darbiečiai” Živilė Pinskuvienė, Jonas Pinskus bei Jolanta Gaudutienė negali būti laiko-

Aiškesnės prezidentės D.Grybauskaitės pozicijos tikimasi po to, kai Seimas priims nutarimus dėl rinkimų rezultatų. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka spaudos tarnybos išplatintame pranešime.

Draugystės neišsižada Formuojamos centro kairės koalicijos lyderis, Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius teigiamai įvertino tokį D.Grybauskaitės pareiškimą. Jis pažymėjo, kad prezidentė nekalbėjo apie jokias koalicijas, tik įvertino KT priimtą sprendimą.

A.Butkevičiaus teigimu, socialdemokratai neatsisakys planų formuoti koaliciją su “darbiečiais” ir partija “Tvarka ir teisingumas”.

Ketinimų dirbti su DP neatsižada ir “tvarkiečiai”.

“Darbiečių” lyderis Viktoras Uspaskichas į prezidentės nuomonę, kad KT išvada dar labiau sustiprina įtarimus dėl valstybės valdyme siekiančios dalyvauti DP skaidrumo, sureagavo pareikšdamas, jog vadovaujamos po-

mi išrinktais į Seimą. Todėl antruoju nutarimu nustatomi daugiamandatėje apygardoje išrinkti Seimo nariai išbraukiant šiuos neteisėtai išrinktus politikus.

Trečiajame Seimo nutarimo projekte numatyta nutraukti VRK įgaliojimus. Jame rašoma, kad patvirtindama rinkimų rezultatus komisija pažeidė Seimo rinkimų įstatymą. Siūloma, kad VRK įgaliojimai nutrūktų nuo lapkričio 22 dienos.

Prašoma, kad teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija iki lapkričio 26 dienos pateiktų Seimui kandidatūras į VRK narius. Pasak I.Degutienės, kandidatą į VRK pirmininkus teiks jau naujas Seimo pirmininkas.

Atsistatydinimo pareiškimo neįteikė I.Degutienė vakar sakė, kad tikėjosi sulaukti VRK pirmininko Zenono Vaigausko atsistatydinimo pareiškimo. “Apie atsistatydinimą su ponu Z.Vaigausku esu kalbėjusi ne vieną kartą, tačiau jis nemato didelių pažeidimų”, - aiškino ji.

Z.Vaigauskas vakar teigė savo veiklą vertinantis labiau teigiamai negu neigiamai. Jam neaišku, ar Seimo nutarimu, kuriame numatyta nutraukti VRK įgaliojimus, norima pritaikyti atsakomybę visiems komisijos nariams, nepaisant to, kaip jie balsavo. Vyriausiojo rinkimų prievaizdo nuomone, kolektyvinės atsakomybės principas ne visai atitinka teisinės valstybės principus.

Z.Vaigauskas pripažino, kad kai kurie VRK sprendimai galėjo būti kitokie, o kai kurie jo kolegos galėjo dirbti atsakingiau, pavyzdžiui, “vertindami DP banketus”.

•

Žongliruoti žodžiais - tik pagal taisykles Atkelta iš

• 1 p.

Tikisi rišlios kalbos Kokiai kategorijai galima būtų priskirti DP lyderio mėgstamą žodeliūkštį “blyn”, vienareikšmiškai atsakyti sunku net kalbininkams. “Kalbos požiūriu į jį galima žiūrėti kaip į pertarą. Natūralu, kad kalbėdami žmonės daro pauzes, kurias stengiasi užpildyti tam tikrais žodeliais. Vėliau jie įsiėda kaip piktžodžiai”, - LŽ paaiškino kalbininkė Irena Smetonienė.

Kita vertus, “blyn” galima vertinti kaip eufemizmą, jų kūrimas, pasak jos, žinomas visoms tautoms. Kalbininkės teigimu, eufemizmai atsiranda, kai nenorima pasakyti keiksmažodžio, kokio nors aštraus ar šiurkštaus žodžio.

“Taip atsirado - eik tu š... iššifravus šunims šėko pjauti. Štai kaip mes eufemizuojame negražų dalyką”, - pa-

teikė pavyzdį I.Smetonienė. Tačiau ar “blyn” yra eufemizmas, pasakyti gali tik pats jo kūrėjas.

I.Smetonienė prisipažino puikiai suprantanti, kodėl V.Uspaskicho leksika kliūva visuomenei. “Į politikus ėmėme žiūrėti kaip į etaloną. Mes norime matyti nuoseklų ir aiškų kalbėjimą, girdėti argumentus ir nenorime girdėti jokių pašalinių žodžių. Ir dėl to politikas turėtų pamąstyti, kokiu kodu jis kalba ir koks bus rezultatas”, - sakė kalbininkė. Todėl, pasak jos, žaidimas kalba galimas tik ten, kur tinka. “O iš aukščiausių valstybės politikų norėtume girdėti rišlią kalbą”, - teigė I.Smetonienė.

“Nuskausmintas” keiksmažodis Pasak etiketo žinovo Seimo nario Armino Lydekos, politikai duoną valgo iš savo žinomumo, kurio siekia pačiais įvairiausiais būdais. “Vieni sten-

giasi daryti gerus darbus, kiti bando išsiskirti savo apranga ir kalba. Prie tokių galima priskirti ir Viktorą”, - sakė parlamentaras. Anot jo, visi žino, kad lietuvių kalba V.Uspaskichui ne gimtoji, todėl supranta, kodėl kalbėdamas jis daro klaidų. Kitas dalykas, kad DP vadovas nuolat demonstruoja vidutinei ir kiek žemesnei klasei suprantamą leksikoną. Tuo tarsi norima parodyti, kad jis yra jiems savas. “Todėl įterpti keiksmažodį tiesiog būtina. Manau, Viktoras šį metodą įvaldęs kokybiškai”, teigė A.Lydeka. Jo nuomone, reikia pasidžiaugti, kad V.Uspaskicho “blyn” yra tik neutrali rusiško keiksmažodžio forma. “Jis tarsi “nuskausmina” keiksmažodį, nors visi įtariame, kas slypi šiame žodelyje. Žinoma, dar išmintingiau būtų, jei Briuselyje dirbantis Viktoras demonstruotų savo europietiškumą ir vartotų kokį anglų kalbos keiksmažodį”, - pašmaikštavo etiketo

žinovas. Politika, anot jo, nėra profesinė tarnyba, kaip kartais netinkamai traktuojama, o politikai, kaip visuomenės atstovai, labai įvairūs ir skirtingi.

Kita vertus, iš jų pagrįstai reikalaujama daugiau nei iš kitų profesijų atstovų, nes politikai gavo mandatą vadovauti visuomenei. “Reikalaujama, kad jie turėtų puikų išsilavinimą, būtų protingi, taisyklingai kalbėtų, būtų gerai apsirengę, gražiai elgtųsi, išmanytų etiketo taisykles”, - pabrėžė A.Lydeka.

Įvaizdžio dalis Viešųjų ryšių specialisto Lino Kontrimo nuomone, DP lyderio polinkį paįvairinti savo kalbą įvairiais žodeliais galima vertinti dvejopai. Pirmiausia, taip politikas kuria savo, kaip netašyto prasčioko, paprasto žmogaus, neretai prabylančio dar “riebiau”, įvaizdį.

“Daliai žmonių tai yra labai priimtina, veikia masinę sąmonę. Todėl per radi-

ją ar televiziją išgirdę kokio viešo asmens nusikeikimą dažniausiai ne smerkiame, o kikename”, - sakė specialistas. Šiuo atveju tai ne tik to žmogaus, kuris viešai sau leidžia darkyti kalbą, bet ir aplinkos, kurioje tokia kalbos vartosena toleruojama, problema.

Pasak L.Kontrimo, kurti tokį įvaizdį V.Uspaskicho teisė. “Kita vertus, tai gal net nėra jam dirbtinai įpiršta priemonė. Klausantis DP lyderio susidaro įspūdis, kad šie dalykai organiškai su juo susiję, tiesiog limpa prie jo asmens”, pažymėjo pašnekovas.

Antras klausimas, kuris kyla klausantis V.Uspaskicho kalbų, kodėl du dešimtmečius gyvendamas Lietuvoje jis nesugebėjo išmokti lietuvių kalbos.

“Ar tai pozicija, siekiant išlaikyti įvaizdį, ar tai signalizuoja ką kita? Man atrodo, kad per 20 metų ir medinis arkliukas gali pradėti žvengti žemaitiškai”, - sakė viešųjų ryšių specialistas.

•

Trumpai BALTIJOS ŠALIŲ STEBUKLAI Vilniaus miesto senamiestis laimėjo vieną iš šešių Baltijos šalių stebuklų apdovanojimą “The Six Baltic Sea Wonders” kultūros paveldo srityje.

Tarp laimėtojų yra ir Kuršių nerija.

Dėl gamtos ir kultūros paveldo nominacijų varžėsi daugiau nei 50 objektų, kuriuos balsuodami rinko gyventojai.

Kitais Baltijos jūros šalių stebuklais tapo Talino senamiestis, Gdansko miestas, Mozūrijos ežerynas Lenkijoje, Kuršių nerija, Riugenas ir baltosios Riugeno uolos. “The Six Baltic Sea

Wonders” konkurso tikslas - sustiprinti bendrą Baltijos jūros šalių identitetą, padaryti šį regioną labiau matomą turistams ir skatinti kurti inovatyvius turizmo produktus.

NUOSPRENDIS VALDININKUI Kelmės rajono apylinkės teismas vakar savo nuosprendžiu dėl piktnaudžiavimo ir kyšio nunešimo prokurorui nuteisė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekci-

jos (VMI) viršininką Evaldą Vaineikį. Nuteistajam skirta 8 tūkst. 840 litų piniginė bauda ir vienus metus uždrausta dirbti valstybės tarnyboje. Pagal šį nuosprendį E.Vaineikis turėtų prarasti einamas pareigas.

Teismas nusprendė, kad E.Vaineikis piktnaudžiavo savo kaip Mokesčių inspekcijos viršininko pareigomis, jis nunešė kyšį ir prašė prokuroro atlikti neteisėtus veiksmus. E.Vaineikis buvo sulaikytas pernai lapkričio 9 dieną darbo vietoje ir netrukus nušalintas nuo pareigų. Bylos duomenimis, E.Vainei-

kis mėgino papirkti Jono Kungio bendrovės “Butrema” bylą tiriantį prokurorą E.Armalą.

SKELBIA BYLOS MEDŽIAGĄ Vilniaus apygardos teismas, vakar pradėjęs skelbti vadinamosios Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos medžiagą, per dieną spėjo pagarsinti kelias dešimtis tomų. 16 val. buvo pradėtas skaityti 25-asis bylos tomas. Iš viso bylą sudaro daugiau kaip 150 tomų. Vakar buvo paskelb-

ti Valstybės saugumo departamento protokolai ir prokurorų tarnybinio susirašinėjimo dokumentai. Taip pat buvo perskaitytos kaltinamųjų ir įtariamųjų byloje elektroninio susirašinėjimo bei pokalbių telefonais išklotinės. Teismas paskelbė ir partijos būstinėje bei kitose vietose atliktų kratų protokolus. Pasibaigus įrodymų tyrimui, prieš teismui einant rašyti nuosprendžio, dar numatomos baigiamosios kalbos ir kaltinamųjų paskutinis žodis.

BNS, LŽ

2012 11 13 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Tarp parduotuvės skolininkų - Seimo narys DAIVA BARONIENĖ

Parduotuvės skolininkų lentoje įrašytą pavardę į parlamentą ką tik išrinktas “darbietis” Ričardas Sargūnas vertina tik kaip jam kandidatuojant į Seimą pasitarnavusią reklamą.

Prekybos centro “Bikuva” Anykščių skyriaus direktorė Jūratė Baurienė ir buvęs parduotuvės vadovas Mindaugas Vilūnas LŽ sakė esą suglumę dėl į Seimą Anykščių-Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Darbo partijos kandidato R.Sargūno cinizmo. Jų teigimu, R.Sargūnas, kurio pavardė jau ne vienus metus įrašyta viešame parduotuvės skolininkų sąraše, ne tik negrąžina pinigų, bet ir puikuojasi sugebėjęs pridaryti skolų, kurių prekybininkai nepajėgia iš jo išsireikalauti. Politikas LŽ taip pat prisipažino, kad skolininkų sąraše įrašyta pavardė jo ne tik netrikdo, o pasitarnauja kaip “visai nebloga reklama”.

dybininku dirbantis M.Vilūnas LŽ prisipažino, kad bandydamas iš R.Sargūno atgauti 2 tūkst. litų skolą su juo kalbėtis važiavo bent penkis kartus ir vis išgirsdavo patikinimą: “Žiūrėsim, galvosim, darysim.” Tačiau pinigai taip ir liko nesumokėti. “R.Sargūnas neretai lankosi “Bikuvoje”, mato iškabintą savo pavardę, tačiau dėl to jam negėda”, - pasakojo “Bikuvos” Anykščių padalinio vadovė J.Baurienė. Anot parduotuvės direktorės, tai ne tik neetiška, tai - ciniška.

Anykščiuose dažnokai pajuokaujama, esą M.Sargūnui derėtų įteikti laidotuvių ceremonmeisterio nominaciją. M.Vilūno teigimu, politikas R.Sargūnas Anykščiuose į bankrotą nuvarė Lietuvos-Danijos tarptautinių vežimų bendrovę, kuri ne vienus metus taip pat buvo skolinga “Bikuvai”, bet galiausiai skolą grąžino. Palikusi daugybės skolų uodegą žlugo ir jo paties įkurta įmonė “Antransas”, iš kurios “Bikuva” niekaip negali atgauti minėtų 2 tūkst. litų. O prieš tapdamas Seimo nariu R.Sargūnas buvo ir vienas iš UAB “Jaros sauga” vadovų - ši įmonė taip pat bankrutuoja.

Pametė gėdą Darbo partijos Anykščių skyriaus pirmininko R.Sargūno pavardė “Bikuvos” vadinamojoje gėdos lentoje puikuojasi jau kelerius metus. Anksčiau šio prekybos centro Anykščių skyriui vadovavęs, dabar parduotuvės va-

Reklama suveikė Naujos kadencijos Seimo narys R.Sargūnas LŽ teigė, neva “Bikuvos” skolininkų lentoje jo pavardė puikuojasi nepelnytai. Pasak anykštėnų į parlamentą išrinkto “darbiečio”, jųdviejų su

Kaltina tautinės nesantaikos kurstymu

“Bikuvos” skolininkų lentoje ne vienus metus įrašyta į naująjį Seimą išrinkto R.Sargūno pavardė. / Daivos Baronienės nuotrauka broliu įkurta krovinių gabenimo įmonė “Antransas” bankrutavo prieš aštuonerius metus. Po to vyko bankroto procedūros, dirbo bankroto administratoriai.

Anot jo, kaip ir po kiekvieno bankroto, tąkart taip pat liko nemažai skolų.

R.Sargūnas ir vakar neslėpė, kad dėl neatlygintų skolų “yra nemažai ant jo griežiančiųjų dantį”, tačiau tokioms bendrovėms bei asmenims esą jis nieko negalįs padėti. “Grąžinti skolas ėmėsi bankroto administratoriai. Kam pajėgė, grąžino. “Antransas” visiškai

likviduotas prieš kelerius metus, jo nebėra net įmonių registre. Tad kuo čia aš dėtas?” - retoriškai klausė R.Sargūnas.

Paklaustas, ar jam, neva niekuo dėtam, nekyla noras reikalauti, kad jo pavardė būtų išbraukta iš “Bikuvos” skolininkų sąrašo, politikas atšovė: “Bloga reklama - taip pat reklama.” Jis neslėpė, kad net ir, atrodytų, neigiama reklama jam padėjo - nugalėjęs 11 pretendentų vienmandatėje Anykščių-Kupiškio rinkimų apygardoje į Seimą buvo išrinktas būtent jis.

•

R.Sargūnas sako, kad jo pavardė tarp parduotuvės skolininkų padėjo jam patekti į Seimą.

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Išankstinė rinkliava kelia pyktį

RITA KRUŠINSKAITĖ TOMAS BAŠAROVAS

Speciali Alytaus rajono merijoje sudaryta komisija aiškinasi, ar mokyklos direktorius totorių tautybės vyrą pavadino “musulmonu teroristu”.

Komisijos nariai turės išsiaiškinti, ar savivaldybei priklausančios įstaigos, Pivašiūnų vidurinės mokyklos, direktorius Pranas Jauneika konflikto metu pavartojo kaimyną Joną Jakubauską įžeidžiančius žodžius, ir įvertinti šio incidento aplinkybes.

Kaip LŽ teigė J.Jakubauskas, išvadintas teroristu jis pasijuto įžeistas ne tik pats. Vyriškio įsitikinimu, tokiais mokyklos direktoriaus žodžiais esą buvo pažeminta visa krašte gyvenančių totorių bendruomenė, todėl apie patirtą išpuolį jis pranešė Lietuvos totorių bendruomenių sąjungai. Ši dėl incidento kreipėsi į Teisingumo ministeriją. “Jeigu būtų faktų, patvirtinančių, kad žmogus yra teroristas, prieš jį reikėtų nedelsiant imtis atitinkamų priemonių.

Kitaip P.Jauneika privalo atsiprašyti už savo žodžius, nes tai visos mūsų, totorių, tautos įžeidimas”, - vakar LŽ patikino ir Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas (A.Jakubausko ir J.Jakubausko nesieja giminystės ryšiai). Anot dr. A.Jakubausko, totoriai nuo Vytauto Didžiojo laikų gynė ir mylėjo Lietuvą, todėl tokie nepagrįsti kaltinimai jiems itin skaudūs.

Teisingumo ministerija incidentą tirti perdavė Alytaus rajono apylinkės prokuratūrai. “Prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau savivaldybė, kaip mokyklos steigėja, privalo išsiaiškinti situaciją”, - aiškino Alytaus rajono savivaldybės teisininkė Erinija Perednikaitė.

Alytaus rajono savivaldybės sudaryta komisija jau apklausė abu Alytuje gyvenančius vyrus. Tačiau aiškiau nė kiek netapo: J.Jakubauskas tvirtina buvęs iš-

Į muzikos ir meno mokyklas savo atžalas leidžiantys vilniečiai piktinasi, kad turi mokėti ne už vieną mokymosi mėnesį, bet iš anksto už visą pusmetį.

J.Jakubauskas P.Jauneikos žodžius vadina išpuoliu prieš visą totorių bendruomenę.

Ritos Krušinskaitės nuotrauka

vadintas “musulmonu teroristu”, o P.Jauneika tai neigia. Specialios komisijos pirmininko Jono Žemaičio nuomone, toks P.Jauneikos elgesys tėra gynyba, tačiau šiai versijai patvirtinti reikia neginčijamų įrodymų. Anot J.Žemaičio, situacija sudėtinga, nes nė viena šalis neturi konflikto liudininkų. Komisijos išvados turėjo būti pateiktos vakar, tačiau šis terminas pratęstas iki lapkričio pabaigos.

Mokyklos direktorius P.Jauneika ir LŽ tvirtino nevadinęs J.Jakubausko “musulmonu teroristu”. “Įvyko nesusipratimas, dėl jo žadu konsultuotis su advokatu”, - tikino P.Jauneika.

Alytiškis P.Jauneika į skandalus įsivelia ne pirmą kartą. Prieš pusantrų metų mokinius vežiojančio geltonojo autobusiuko vairuotojas direktorių buvo apkaltinęs tuo, kad šis verčia vairuotojus klastoti spidometro rodmenis, o neva sutaupytas dyzelinas esą pilamas į P.Jauneikos nuosavo automobilio baką, be to, vairuotojai verčiami dirbti ir kitus darbus: rudenį šluoti nukritusius lapus, žiemą mokyklos teritorijoje valyti sniegą, glaistyti remontuojamų mokyklos patalpų sienas. Už tai Pivašiūnų mokyklos direktoriui buvo skirtas papeikimas.

•

Nors Vilniaus merijos valdininkai tikina, kad tokia tvarka sostinėje galioja jau antrus metus, kai kurių ugdymo mokyklas lankančių vaikų tėvams šįmet tai buvo netikėta naujovė. Į LŽ vakar kreipėsi vilnietė, kuri apie sostinės valdininkų sukurptą išankstinio apmokėjimo tvarką sužinojo tik šį rudenį. Iki šiol už vaiko lankomą meno mokyklą ji atsiskaitydavo kas mėnesį, tačiau už spalį netikėtai gavo 300 litų sąskaitą, t. y. reikalavimą sumokėti už visą būsimą pusmetį.

“Kas bus, jeigu sūnus po poros mėnesių nebenorės lankyti šių užsiėmimų? Abejoju, ar pinigai mums bus grąžinti”, - piktinosi moteris. Jai apmaudu ne dėl to, kad tenka mokėti už dar nesuteiktą paslaugą. Ji vakar skaičiavo pinigus ir svarstė, ar leisti vaiką į būrelį, nes pusmetinė įmoka jų šeimai gali tapti nemenka finansine našta. “Juk mes negauname atlyginimo avansu už būsimą pusmetį. Neįsivaizduoju, kaip reikia išsiversti šeimoms, kurių keli vaikai lanko tokius būrelius”, - LŽ sakė moteris.

Vilniaus merijos atstovai patikino, kad ši tvarka savivaldybės tarybos buvo patvirtinta prieš dvejus metus. “Mokestis už ugdymą renkamas kas pusmetį, tai padeda efektyviau planuoti mokyklos lėšas”, - LŽ aiškino Vilniaus miesto merijoje neformalųjį švietimą kuruojanti vyriausioji specialistė Virginija Naruškevičienė. Valdi-

ninkė stebėjosi, kad iki šiol buvo mokyklų, kuriose nebuvo taikoma nauja apmokėjimo tvarka, ir tai tėvams sukėlė nuostabą. “Galbūt galėjo to ir nebūti (apmokėjimo tvarkos - aut.), jeigu mokykla neturėjo sąskaitos banke. Matyt, nenorėta iš vaikų imti tokios didelės sumos grynais pinigais ir jų laikyti kasoje, siekta išvengti tokių nepatogumų. Tačiau tokiu atveju buvo pažeistas savivaldybės tarybos nutarimas”, - teigė ji.

Valdininkė tikino, kad mokestis už pusmetį tėvams didelių problemų nesukelia, nes daugiavaikėms ir socialiai remtinoms šeimoms taikomos įvairios lengvatos, o jei šeima nepajėgi iškart sumokėti pusmetinės įmokos, galima susi-

tarti draugiškai. “Tėra pavieniai prašymai leisti mokėti kiekvieną mėnesį po 75 litus, nes šeimos materialinė padėtis neleidžia iškart sumokėti už pusmetį. Niekada tam neprieštaraujame”, - tvirtino LŽ kalbinta sostinės Karoliniškių muzikos mokyklos direktorė Aldona Skruibytė.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) specialistai patikino, kad išankstinis mokėjimas vartotojų teisių nepažeidžia. Kiekvienas vaiko tėvas esą pasirašo sutartį su mokykla. “Ir jei nesutinkama su paslaugų teikėjo siūlomomis sutarties sąlygomis, galima tartis dėl individualios sutarties arba visai atsisakyti ją pasirašyti”, - paaiškino VVTAT specialistai.

•

Vilniečių teigimu, nesąžininga reikalauti iš anksto mokėti už būrelius, nes ir vaikų tėvai atlyginimus paprastai gauna tik už mėnesį.

LŽ archyvo nuotrauka

4

2012 11 13 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Ar ieškoma politinio sutarimo

VYTAUTAS DUMBLIAUSKAS

Konstituciniam Teismui paskelbus išvadą dėl Seimo rinkimų teisėtumo, valdžios perdavimo iš vienų politinių jėgų rankų į kitas krizė niekur nedingo, nes prezidentė vėl pakartojo savo nuostatą dėl Darbo partijos negalėjimo dalyvauti valdančiojoje koalicijoje. Ši nuostata kerta per vadinamosios centro kairės pastangas sudaryti naują valdančiąją koaliciją, pasidalyti postus Vyriausybėje ir imtis kasdienių bei nelauktai iškylančių valstybės valdymo klausimų. Esant tokiai situacijai, kai susikirto prezidentės ir Seime besirandančios daugumos požiūriai, net teisininkai skirtingai aiškina šių politinių jėgų galias. Atsakymo belieka ieškoti Konstitucijoje ir toje politinėje praktikoje, kurią patyrėme per pastaruosius atkurtos mūsų valstybės dešimtmečius.

Konstitucijos 67 straipsnio šeštojoje dalyje sakoma: “Seimas pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai.” Šis teiginys turėtų nubraukti įvairiausias spekuliacijas, ką gali prezidentė, skirdama pirmąjį ministrą - ji gali teikti tik tokią kandidatūrą, kuriai pritars Seimas, tiksliau - jo dauguma. Tačiau Konstitucijos 84 straipsnio ketvirtojoje dalyje sakoma, kad prezidentas “Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį”. Būtent šiame teiginyje glūdi prezidento galios vykstant Vyriausybės sudarymo procesui.

Teisininkai nesutaria, kokios yra šių prezidento galių ribos, ar gali prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakyti tvirtinti pateiktą Vyriausybės sudėtį. Vieni mano, kad prezidentė negali tiesiog imti ir atsisakyti tvirtinti ministrų kabineto sudėtį, jeigu joje bus Darbo partijos deleguotų ministrų, nes tai, kokia bus Vyriausybė, lemia ne prezidentas, o partijos, kurios laimėjo rinkimus. Prezidentė gali daryti įtaką, su ja reikia diskutuoti, tačiau lemiamas žodis šiuo atveju priklauso parlamentui, o ne prezidentui.

Kiti mūsų teisininkai mano, kad Lietuvos prezidentas nėra notaras, kuris tik deda parašą ir antspaudu patvirtina, kad viskas gerai. Jis yra per

visuotinius rinkimus išrinktas valstybės vadovas, turintis tam tikrų įgaliojimų, todėl neprivalo sutikti su bet kuo, ką jam siūlo paskirtasis ministras pirmininkas.

Mūsų dviejų dešimtmečių politinė praktika patvirtina antrąjį požiūrį. Yra pakankamai pavyzdžių, kai išsiskirdavo prezidento ir premjero požiūriai dėl konkrečių personalijų, ir Seimo dauguma pakeisdavo prezidentui netinkančią kandidatūrą į ministrus. Tačiau ryškiausiu prezi-

Viena rimčiausių spėlionių viešojoje erdvėje - šalies vadovė nenori, kad Seime susidarytų centro kairės koalicija. dento įtakos tvirtinant Vyriausybės sudėtį pavyzdžiu laikyčiau 1998 metus, kai šalies vadovu buvo išrinktas Valdas Adamkus. Tada prireikė net Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ką reiškia Konstitucijos 92 straipsnio ketvirtosios dalies teiginys, kad, išrinkus Respublikos Prezidentą, Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus - ar tai tikras Vyriausybės atsistatydinimas, ar tik mandagumo gestas. Priėmęs

Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus, prezidentas V.Adamkus tada pateikė Seimui svarstyti tą pačią - Gedimino Vagnoriaus - kandidatūrą į ministrus pirmininkus, tačiau inicijavo kiekybinius Vyriausybės sudėties pokyčius.

Naujojo valstybės vadovo reikalavimu tada buvo panaikintos net 4 ministerijos, iš 17 jų liko tik 13, ir šis skaičius išsilaikė iki 2008-ųjų, kai Tėvynės sąjungos vadovaujama valdančioji koalicija vėl įsteigė Energetikos ministeriją.

Tad nėra jokios abejonės, kad ir dabar joks ministras nebus paskirtas, jeigu tam nepritars prezidentė D.Grybauskaitė. Dabar bus įdomiausia, kiek kartų šalies vadovė netvirtins Vyriausybės sudėties, kurią siūlys paskirtasis ministras pirmininkas. Į klausimą, kaip bus tuo atveju, jei ministras pirmininkas teiks Vyriausybės sudėtį, o prezidentė net kelis kartus jos netvirtins, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. Egidijus Kūris atsakė, kad tai būtų tas atvejis, kai teisė negali visko išspręsti ir kai turi būti politinis susitarimas ir jo paieškos.

Ar matome to politinio susitarimo paieškas? Lyg ir ne - prezidentė pakartojo savo nuostatą dėl Darbo partijos, o trys potencialios naujos valdančiosios daugumos partijos kartoja savo pasiryžimą vienoje koalicijoje dirbti

Lietuvos žmonių labui. Daugiau negu aišku, kad naująją daugumą kuriančios partijos nusileisti neturi kur, nes be Darbo partijos ir socialdemokratai, ir “tvarkiečiai” tiesiog nebetenka valdžios, kurią jie turėtų gauti pagal Seimo rinkimų rezultatus. Nusileisti gali tik prezidentė, nes jei ji nekeis savo nuostatos, Seime nesusidarys jokia valdančioji dauguma. Vaivorykštės koaliciją su konservatoriais socialdemokratai atmetė, nes ji jiems reikštų politinę savižudybę.

Viešojoje erdvėje apstu spėlionių, kodėl prezidentė taip elgiasi. Rimčiausia jų - šalies vadovė nenori, kad Seime susidarytų centro kairės koalicija, nes ji būtų stipresnė už savo darbą bebaigiančio Seimo valdančiąją koaliciją ir sumažintų realias S.Daukanto aikštės rūmų šeimininkės galias, o tai galėtų jai neigiamai atsiliepti per 2014-ųjų prezidento rinkimus. Tačiau pažvelkime į tai kitaip.

Už socialdemokratų, Darbo bei “Tvarkos ir teisingumo” partijas per šiuos rinkimus drauge sudėjus balsavo 623 tūkst. rinkėjų, tuo metu už Tėvynės sąjungą ir Liberalų sąjūdį drauge sudėjus - tik 324 tūkstančiai. Negi S.Daukanto aikštės rūmų strategai mano, kad socialdemokratų, “darbiečių” ir “tvarkiečių” rinkėjai nesupyks ant D.Grybauskaitės, jei jų rinktoms partijoms nebus leista valdyti?

kius įvairiose Europos šalyse ir iš viso atliko apie 4 tūkst. testų. Jie nustatė, kodėl Didžiojoje Britanijoje tokių žmonių yra daugiau nei Skandinavijos šalyse, nors klimato drėgmė šiuose regionuose beveik vienoda. Paaiškėjo, kad įtakos tam turi ir debesuotumas: Švedijoje saulė kasdien šviečia vidutiniškai 5,4 val., o Škotijoje - 3,1 valandos.

Taip pat nustatyta, kad žmonių, turinčių “rudumo geną”, yra dar daugiau negu tų, kuriems jis pasireiškia. Pavyzdžiui, Airijoje jį turi 46 proc. gyventojų. Mokslininkų teigimu, jei šį geną turi abu tėvai, tikimybė, kad jis bus perduotas vaikams, siekia 25 procentus. Rus-

vaplaukiai sudaro 1-2 proc. pasaulio gyventojų. Senovėje su jais buvo siejama nemažai prietarų. Tarkime, graikai manė, kad po mirties “rudukai” virsta vampyrais. Viduramžiais per raganų medžiokles pirmiausia buvo persekiojamos rusvaplaukės moterys. Išimtis - senovės Roma. Ten rudus plaukus turintys vergai buvo gerokai brangesni negu kiti. Beje, sendami rusvaplaukiai ne žyla, o tampa blondinais. Neretas jų būna kairiarankis.

Tačiau rudaplaukius kur kas dažniau puola kai kurios ligos, pavyzdžiui, Parkinsono ir odos vėžys.”

•

Kitų balsai Laivuose dirba gana didelės medikų brigados. Jos rūpinasi patalpų sauga ir dezinfekavimu, tačiau įveikti užkratą labai sudėtinga.”

PRIKLAUSO NUO ORO

TURISTUS IŠGULDĖ VIRUSAS

Lietuvos žinios

Itin nemaloniai baigėsi kruiziniu laivu “Celebrity Constellation” plaukusių turistų kelionė. Kaip pranešė “Daily Echo”, kas penktas jų pasigavo noro virusą: “Kelionė buvo sugadinta, nes šis gana plačiai išplitęs virusas sukelia viduriavimą ir vėmimą. Ypač nepasisekė tiems turistams, kurie leidosi į specialų degustavimo turą. Incidentas įvy-

ko lapkričio pradžioje laive, išplaukusiame iš Didžiosios Britanijos Sautamptono uosto. Laivu plaukė 2014 turistų, 350 iš jų į lovą paguldė minėtas virusas. Ypač sunku buvo kapitonui, nes jam teko ne tik raminti įpykusius keleivius, bet ir dėl patalpų dezinfekcijos atidėti kitą suplanuotą kelionę.

Kruiziniuose laineriuose kartkartėmis kyla įvairių žarnyno infekcijų. Dėl to turistai neretai skundžiasi teismui, nors užkrato nešiotojai paprastai būna jie patys.

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Žmonių, turinčių rudos ar rusvos spalvos plaukus, daugiausia yra drėgno klimato šalyse. Mokslininkų išvadas komentuoja “The Telegraph”: “Britų mokslininkai atskleidė rudaplaukių paslaptį. Nustatyta, kad jų daugiausia gimsta tose šalyse, kuriose klimatas drėgnas ir šaltas, o dangus - debesuotas. Kaip teigia statistika, maždaug 6 proc. Šiaurės Europos gyventojų yra rudaplaukiai arba rusvaplaukiai.

Tarp pirmaujančiųjų - Jungtinė Karalystė. Čia rudus ar rusvus plaukus turi 13 proc. škotų, 10 proc. airių ir 6 proc. anglų. Tokius skaičius galima paaiškinti nuolatiniu saulės šviesos trūkumu. Taip mano vienas tyrimo autorių Šv.

Andriejaus universiteto rektorius Alistairas Moffatas. “Žmonės, gyvenantys karštose Afrikos šalyse, yra juodaodžiai dėl vitamino D, gaunamo iš saulės, pertekliaus.

Baltaodžiai šiaurinių kraštų gyventojai jautrūs saulės spinduliams, todėl daug jų turi strazdanų”, - tvirtina rektorius.

Mokslininkai skaičiavo rudaplau-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

LŽ

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

K.Jašinskas A.Makauskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 11 13 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

Graikijoje patvirtintas biudžetas Pagaliau Graikijoje patvirtintas 2013 metų biudžetas. Jame numatomas dar didesnis išlaidų sumažinimas. Biudžetą parlamentas patvirtino nepaisydamas masinių protestų Atėnų gatvėse.

Graikijos ministras pirmininkas Antonis Samaras perspėjo, kad negavus naujos paskolos Atėnams skirti pinigai baigsis po kelių dienų. Tad už naująjį 2013 metų biudžetą balsavo 167 parlamentarai, 128 balsai buvo prieš. Patvirtinti smarkiai apkarpytą biudžetą Graikijai buvo būtina norint gauti 31,5 mlrd. eurų paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos finansinių institucijų.

Priešingu atveju šaliai būtų grėsęs bankrotas. Biudžeto tvirtinimas vėl sukėlė masinį gyventojų protestą Atėnuose. Prie parlamento susirinko daugiau kaip 10 tūkst. demonstrantų.

Balsavimas dėl naujojo 2013 metų biudžeto vyko tuo pat metu, kai Briuselyje euro zonos finansų ministrai aptarinėjo Graikijos krizę. Šiuo metu laikas - didžiausias A.Samaro galvos skausmas. Naujos paskolos Graikiją gali pasiekti tik po kelių savaičių, nes finansinę pagalbą šiai valstybei dar turės patvirtinti euro zonos šalių nacionaliniai parlamentai.

Graikijos parlamente užvirė aštrios diskusijos dėl naujojo biudžeto.

Naujasis Graikijos biudžetas numato didžiausią ekonomikos recesiją per visą naująjį tūkstantmetį. Manoma, kad šalies ekonomika kitąmet susitrauks 4,5 proc., o valstybės skola greičiausiai padidės iki 189 proc. BVP. Šiais metais ji sudarė 175 proc. BVP. Kairiojo sparno opozicinės partijos “Syriza” lyderis Alexis Tsipras apgailestavo, kad “dėl naujojo apkarpyto

/ AFP/Scanpix nuotrauka

biudžeto dauguma graikų šią žiemą negalės sau leisti įsigyti būtiniausių prekių”. Kairysis politikas kaltino šalies vyriausybę dėl derybų įgūdžių stokos.

Atmesti naująjį 2013 metų Graikijos biudžetą ragino ir šalies profsąjungos.

Komunistų remiama “Pame”, privačiam sektoriui atstovaujanti GSEE ir viešojo sektoriaus darbuotojų interesus ginanti “Adedy” profsąjunga ragino

parlamentarus nepritarti smarkiai apkarpytam biudžetui. Be to, profsąjungos kvietė graikus protestuoti. Tiesa, taikiai, nes praėjusį trečiadienį demonstracijos buvo peraugusios į kruvinus susirėmimus. Protestuotojai atakavo pareigūnus Molotovo kokteiliais.

Policija atsakė ašarinėmis dujomis.

Naująjį biudžetą patvirtinusi valdančioji Graikijos koalicija tikisi, kad

dabar greičiau gaus iš Europos finansinę paramą. Socialistų partijos narys Evangelas Venizelas perspėjo partnerius Europoje, kad “bet koks delsimas sužlugdys Graikiją ir visą euro zoną”.

Tuo metu Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble įsitikinęs, kad Graikijos vyriausybė dirba pernelyg lėtai. “Niekas neprieštaravo dėl naujų paskolų Graikijai teikimo, tačiau šalies vyriausybė nurodytas sąlygas turėjo įvykdyti prieš mėnesį.

Mes nesame atsakingi už skubėjimą.

Visos suinteresuotos šalys jau seniai žinojo, iki kada tai turėjo būti padaryta”, - sakė W.Schaeuble duodamas interviu dienraščiui “Die Welt”.

BBC apžvalgininkas Chrisas Morrisas įsitikinęs, kad “išmokų Graikijai atidėjimas keletui mėnesių yra politinis, o ne finansinis sprendimas. Euro zonos valstybių vyriausybės vis dar neapsisprendžia, kaip jos už tai turės sumokėti. Todėl vis dar kyla įvairių su Graikija susijusių klausimų, nors ir žinoma, kad strategija gali būti kuriama tik griežto taupymo reformų pagrindu”, - sakė apžvalgininkas.

Graikija vis dar laukia atsakymo iš svarbiausių skolintojų - Europos Komisijos, TVF ir Europos centrinio banko, kada jai vėl bus suteiktos paskolos.

•

Venecija ėmė skęsti Jau dvi savaites Viduržemio jūroje nesiliaujančios audros ėmė skandinti Veneciją. Po vandeniu atsidūrė Šv. Morkaus aikštė, kurioje geros nuotaikos neprarandantys turistai ėmė maudytis.

Jau lapkričio 1 dieną vanduo Venecijoje buvo pakilęs 140 centimetrų. Dėl šėlstančios stichijos jis vis labiau kyla. Šiuo metu jau apsemta 70 proc. miesto teritorijos, o kai kuriose vietose vandens lygis jau pasiekė 150 centimetrų, todėl šis potvynis viename gražiausių Europos miestų jau vadinamas didžiausiu per 100 metų.

Gyventojai ir miesto valdžia pyksta ant meteorologų, kad jie laiku neįspėjo apie gresiantį pavojų. Miesto vadovai, patikėję, kad vanduo nepakils daugiau kaip 1,2 metro, įrengė per žemas platformas jam sulaikyti. Šios platformos laikinos, nes Veneciją nuo nuolatinių potvynių sauganti sistema bus baigta įrengti tik 2015 metais ir tuomet į miestą neplūs įlankos vanduo. Venecijos gyventojai gelbėjasi

kaip tik gali, nes prie potvynių yra pripratę. Pavyzdžiui, Šv. Morkaus aikštėje esančios juvelyrinės parduotuvės savininkė Matelda Bottoni įsirengė nuožulnias grindis, kad vanduo galėtų nutekėti, ir nupirko vandeniui atsparius baldus. M.Bottoni skundžiasi tik tuo, kad dabar jos parduotuvė būna apsemta 100 dienų per metus, kai dar prieš dešimtmetį vanduo joje išsilaikydavo tik 30-40 dienų. Šiuo metu jau apsemtas visas Venecijos centras, kur niekada netrūksta turistų. Toliau nuo jo nutrūko elektros tiekimas, gyventojai jau persikraustė į viršutinius pastatų aukštus, o stiprus vėjas ir toliau gena smarkiai pakilusį įlankos vandenį į miestą.

Dėl nesiliaujančio lietaus miesto gyventojai jau kelias savaites nenusiauna botų, tačiau kai kur ir jie negelbėja. Pavyzdžiui, garsiojoje Šv. Morkaus aikštėje vandens lygis jau siekia 60 centimetrų, ir geros nuotaikos neprarandantys turistai nutarė joje paplaukioti kaip baseine. Rekordiškai vanduo yra pakilęs Pasveikinimo iškyšulyje - net 150 centimetrų. Tačiau

kol kas miesto valdžia teigia, kad niekas rimtai nenukentėjo ir miestui didelė žala nepadaryta.

Daug blogesnėje padėtyje nei Venecija yra atsidūrę kai kurie Toskanos ir Ligūrijos regionai, kuriuose jau paskelbta nepaprastoji padėtis. Toskanoje teko evakuoti per 200 žmonių, o gelbėtojai nuolat ardo įvairias užtvaras, susidariusias iš išverstų medžių ir nuošliaužų. Daugybė šio regiono gyventojų tebėra užblokuoti savo namuose, jie neturi nei maisto, nei vandens. Vis daugiau žmonių dėl kylančio vandens lipa ant savo namų stogų.

Labiausiai nukentėjusioje Toskanos provincijoje Masa Kararoje namus jau prarado 50 žmonių, o į 1700 pastatų nebetiekiama elektra. Dėl nuošliaužų ir apsemtų tiltų keliuose sutrikęs eismas, o visiems gyventojams liepta būti tik viršutiniuose namų aukštuose.

Italijos valdžia jau neslepia, kad pati viena nesugebės susidoroti su potvynio pasekmėmis, todėl kreipėsi pagalbos į Europos Sąjungą. “Paprašėme pinigų iš Europos stabilizavimo fondo, kad galėtume evakuoti gyventojus ir imtis būti-

Taip turistas su bagažu “žingsniuoja” Šv. Morkaus aikšte. / Reuters/Scanpix ir užsienio spaudos nuotraukos

Šiomis dienomis Šv. Morkaus aikštėje galima ir paplaukioti. nų priemonių tose vietose, kurios netrukus gali būti apsemtos”, - sakė Italijos aplinkosaugos ministras Corrado Clini ir pridūrė, kad ekonominės krizės apimta valstybė viena nesugeba kovoti su įsisiautėjusia gamtos stichija.

Kilęs potvynis vadinamas didžiausiu Italijoje per pastaruosius 50 metų ir yra šeštas pagal stiprumą nuo 1872-ųjų, t. y. nuo tada, kai buvo įrengti prietaisai vandens lygio svyravimams matuoti. Pats didžiausias potvynis Italijoje už-

fiksuotas 1966 metų lapkričio 4 dieną, kai vanduo buvo pakilęs net 194 centimetrus. Kiek jis pakils šį kartą, dar neaišku, nes lietus kol kas nesiliauja, ir vis didesnė šalies dalis atsiduria po vandeniu. Potvynis jau pasiekė ir Romą, kur išsiliejo Tibras. Manoma, kad Italijos sostinėje vanduo pasieks piką šiandien, o paskui ims palengva slūgti.

•

ANSA, “La Repubblica”, “The Guardian”, BBC, LŽ

6

2012 11 13 Lietuvos žinios

Pasaulis

Kaip per dešimtmetį keitėsi Turkijos veidas Po ekonominės krizės laikotarpio Turkijoje į valdžią atėjo nauja Teisingumo ir plėtros partija (AKP). Iš pradžių ji buvo vadinama centro islamistine, bet per dešimtmetį smarkiai pasikeitė. Dabar kyla klausimas, ar ji gali toliau valdyti. Švęsdama savo dešimtmetį AKP gali džiaugtis dėl daugelio laimėjimų. Iš reformistinės mažumos islamistinio judėjimo frakcijos ji virto vyriausybės partija. Kai 2002 metais atėjo į valdžią, AKP stojo į priešpriešą su politiniu Turkijos elitu. Po dešimtmečio ji pati tapo elitu.

Patikėjo nauju lyderiu Didelę dalį AKP sėkmės lėmė jos lyderis Recepas Tayipas Erdoganas gerbiamas buvęs Stambulo meras, kurio politiniai instinktai ir karšta retorika pataikė tiesiai į antros kartos miestų migrantų širdis. Išaugintas religingos, konservatyvios ir ultranacionalistinės Gerovės partijos, jis vis dėlto pasirinko posūkį į nuosaikesnį politinį centrą. Jį parėmė dabartinis prezidentas Abdullah Gulas, laikomas charizmatiškojo R.T.Erdogano partijos smegenimis. 2001 metais jiedu drauge ir įsteigė AKP. Partija iškart atmetė apibūdinimą “islamistinė” ir net “islamo demokratinė”.

Vietoj to ji ėmė skelbtis esanti už daugiau tikėjimo apraiškų viešajame gyvenime ir tai laikanti Turkijos kovos už didesnę demokratiją dalimi.

R.T.Erdoganas nuvyko į Vašingtoną patvirtinti savo įsipareigojimų NATO, patikino Briuselį, jog rimtai vertina narystę Europos Sąjungoje, ir dar labiau įtikino finansų rinkas, kad Turkija nusiteikusi žaisti pagal taisykles. AKP pažadai atrodė patikimi.

Partija patraukė nemažą dalį Turkijos liberalų, kurie pamatė, kad R.T.Erdoganas nori numesti kuprą, kurią Turkijai uždėjo po karo padėties įvesta 1982 metų Konstitucija.

Atsirado vilties, kad valstybė, išsikėlusi aukščiau už individą, pradės

Naujųjų laikų šauklys R.T.Erdoganas su žmona Emine sveikina AKP suvažiavimą Ankaroje.

Reuters/Scanpix ir AFP/Scanpix nuotraukos

kitaip matyti pasaulį. Daug buvo ir tokių, kurie niekada netikėjo R.T.Erdoganu ir kaltino jį cinišku manevravimu siekiant pergudrauti itin stiprų pasaulietiškai nusiteikusį Turkijos elitą. Tačiau AKP iškilimą į valdžią kaip tik nemenkai ir lėmė to paties elito nesėkmės.

Ekonomikos griūtis Visą praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį koalicinės vyriausybės vilkino reformas nenorėdamos arba nesugebėdamos spręsti vis didėjančios valstybės skolos problemos. Bankų palūkanos buvo milžiniškos, kainos kasmet kilo maždaug po 70 procentų. Turkija buvo tarsi žmogus, labai uoliai pjaunantis šaką, ant kurios sėdi, ir įsitikinęs, jog kažkaip sugebės laiku nušokti. Žemės drebėjimas, supurtęs pramoninį šiaurės vakarų regioną 1999 metais, buvo tarsi griūties katalizatorius. Pasitikėjimas valdžios gebėji-

mu susidoroti buvo palaidotas po sugriuvusių pastatų nuolaužomis.

Galas Turkijos senajai gvardijai atėjo 2001 metų vasarį, kai prezidento ir vyriausybės nesutarimai dėl korupcijos nutekėjo į žiniasklaidą, o paskui tai persidavė ir rinkoms. Ekonomika išgyveno laisvąjį kritimą. Per vieną naktį palūkanos pakilo keliais tūkstančiais procentų, lira nuvertėjo perpus, žlugo daugiau kaip 20 komercinių bankų. Tad kai 2002 metų lapkritį turkai patraukė balsuoti, nė viena partija, dirbusi ankstesniame parlamente, nelaimėjo nė vienos vietos. Dar nepatikrinta AKP laimėjo du trečdalius mandatų.

Valdžia irgi pasensta Savo galimybės partija nepražiopsojo. Ji sugebėjo priversti šalį laikytis Tarptautinio valiutos fondo primestos fiskalinės dietos, o skausmingi valstybės išlaidų apkarpymai grąžino rinkų pasitikėjimą. Palūkanos su-

mažėjo, ekonomika pradėjo augti.

Suvaldžius infliaciją Centrinis bankas galėjo nubraukti šešis nulius nuo vietos valiutos, ir duonos kepalas nebekainavo milijono lirų.

2007 metais AKP ir vėl švariai laimėjo rinkimus, o dar kartą tai pakartojo 2011 metais. Mažai kas abejoja, kad ir dabar ji vėl būtų išrinkta.

Ir vis dėlto ši partija gali būti nevisiškai atspari tam, ką žinovai vadina dešimtmečio sindromu - tam tikrai atrofijai, kuri paveikia vyriausybę, kai

•

Išvengė deportacijos

Rezidencija neišdegė

Terorizmo įkvėpėjas Abu Qatada triumfuoja - jis lieka Didžiojoje Britanijoje ir nebus išduotas Jordanijai, kur jam galbūt grėsė šališkas teismas.

Korupcijos skandalas sutrukdė Pietų Korėjos prezidentui pasistatyti rezidenciją, kurioje jis ketino gyventi išėjęs į pensiją, o jo žmona dar privalės raštu atsakyti į tyrėjų klausimus.

Pietų Korėjos pirmoji ponia prezidento Lee Myung Bako žmona - bus raštu apklausta per specialų prokurorų tyrimą, susijusį su valstybės vadovui, kai jo įgaliojimai baigsis, skirto namo statyba. Prokurorai taip pat ketina daryti kratą prezidento administracijoje ir kviesti į apklausas prezidento apsaugininkus, kai kuriuos giminaičius. Tyrėjams kilo įtarimų, kad Pietų Korėjos vadovo asmens sargybiniai pradėjo naikinti dokumentus, todėl jie sulaukė įspėjimo, kad gali būti daroma prievartinė krata. Žinia, kad prokurorai papurtys Pietų Korėjos pirmąją ponią Kim Yoon Ok, pasklido tokiu metu, kai šalis jau gyvena būsimais prezidento rinkimais. Per rinkimus gruodžio 19 dieną iš prezidento Lee Myungo Bako valdančiosios Naujojo fronto partijos varžysis buvusio karinio diktatoriaus Parko Chungo Hee dukra Park Geun Hye.

Partija pasisako už daugiau tikėjimo apraiškų viešajame gyvenime ir tai laiko Turkijos kovos už didesnę demokratiją dalimi.

ši pasensta. Kai kurie nurodo, kad nuosmukis prasidėjo jau 2007-aisiais, kai A.Gulas pakilo į prezidentus ir R.T.Erdoganas prarado žabojantį elementą. Premjeras daug negalvoja prieš šokdamas per griovį, kai kalbama apie urbanistinius projektus, tokius kaip trečiojo tilto per Bosforą Stambule ar povandeninio tunelio iš Azijos į Europą statybą. Tuo pat metu vyriausybė atidėjo kai kuriuos kitus politikai lemtingus klausimus. “Demokratinis atsivėrimas” siekiant išspręsti ilgai Turkiją kamuojančią kurdų problemą prilygo Pandoros skrynios atvėrimui, ir ji labai greitai vėl buvo užverta.

Nors Turkija didžiuojasi savo vis labiau savarankiška užsienio politika, grindžiama geresniu regiono supratimu, Arabų pavasaris užklupo ją nepasirengusią. Ypač atsirūgsta didesnė draugystė su Sirija.

Turkija laikėsi pragmatiška vadintos strategijos “nulis problemų su kaimynais”, tačiau 2011 metų pradžioje Sirijoje pratrūkus smurtui paaiškėjo, kad ši strategija nėra tokia jau pragmatiška.

Problemos dar laukia ir ateityje.

R.T.Erdoganas neabejotinai kandidatuos į prezidentus 2014 metais, kai prezidentą pirmą kartą rinks visa tauta. Tai reikš, kad jis paliks savo partiją pačiai savimi pasirūpinti. Ekonomikai įžengiant į liesesnį ciklą, ji gali susidurti su kritiškesniu elektoratu. AKP reformistinis įkarštis jau ir taip priblėso, nors ji vis dar siekia pakeisti 1982 metų Konstituciją. Kita vertus, valdžia gana patogiai jaučiasi taikydama kai kurias drakoniškas priemones. Turkijos kalėjimuose teismo laukia apie 8 tūkst. kurdų disidentų, o neseniai Niujorke įsikūręs Žurnalistų gynimo komitetas suteikė Turkijai abejotiną statusą šalies, kurioje kali daugiausia žurnalistų.

Nepaisydama visko, AKP skelbia ryžtą būti valdžioje ir 2023 metais, kai Turkijos Respublika švęs savo šimtmetį. Tačiau jei partija nori švęsti su visa šalimi, ji turi grįžti prie savo reformatoriškų šaknų.

Pietų Korėjos pirmajai porai nepavyko atsisveikinti be skandalo.

Prokurorai jau paspirgino prezidento brolį ir sūnų, tačiau protokolas saugo jo žmoną Kim nuo būtinybės asmeniškai stoti prieš tyrėjų komandą. Todėl nuspręsta pirmąją ponią apklausti raštu.

Daugiausia neaiškumų kyla dėl žemės sklypo pirkimo pietiniame Seulo pakraštyje, kur turėjo būti pastatyta rezidencija prezidentui Lee, kai sausį jis oficialiai pasitrauks iš pareigų. Žemę nupirko prezidento sūnus Lee Si Hyungas ir prezidento apsaugos tarnyba, kuriai ten reikės laikyti savo agentus. Tačiau suma nebuvo padalyta po lygiai,

spėjama, kad apsaugos tarnyba sumokėjo didesnę dalį, o prezidento sūnus gavo sklypą už mažesnę nei rinkos kainą. Prezidento žmona ir brolis buvo įtraukti į tyrimą dėl pranešimų, kad jiedu kiekvienas paskolino Lee Si Hyungui po 600 mln. vonų (daugiau kaip po pusę milijono dolerių) sklypui pirkti.

Prezidento rūmai neigia opozicijos kaltinimus finansiniu manipuliavimu, bet skandalui kilus prezidentas sustabdė visą projektą ir nusprendė kraustytis į turimą privatų namą pietiniame Seule, kai baigs tarnybą.

•

Karingas musulmonų dvasininkas Abu Qatada nebus išduotas Jordanijai, nes laimėjo apeliaciją specialiame Didžiosios Britanijos teisme. Kurstymu pagarsėjusio dvasininko apeliacija buvo patenkinta jo gynėjams tvirtinant, kad Jordanijoje, kuri kaltina jį sprogdinimais, jam negarantuotas sąžiningas teismas. Tačiau britų vyriausybė pareiškė, kad ji pati apeliuos prieš šį Specialiosios imigracijos apeliacijų komisijos sprendimą. Vidaus reikalų ministerija teigia gavusi Jordanijos garantijas, kad prieš dvasininką nebus panaudoti jokie kankinimais išgauti įrodymai.

Abu Qatados teisininkai pareikalavo jį iškart paleisti už užstatą. Dvasininkas, kurio tikrasis vardas yra Omaras Othmanas, laikomas Long Lartino kalėjime Vorčesteršyre.

Sausį Europos Žmogaus Teisių Teismas uždraudė perkelti Abu Qatadą iš Jungtinės Karalystės į Jordaniją, nes įrodymai, išgauti kankinant kitus asmenis, gali būti panaudoti prieš jį. Didžiosios Bri-

Abu Qatada patenkintas išsisukęs nuo teismo Jordanijoje. tanijos vidaus reikalų ministrei Theresai May tai buvo smūgis, palikęs ją “visiškai nežinomuose teisiniuose vandenyse”.

Abu Qatadai Jordanijoje gresia pakartotinis teismas dėl sąmokslo rengiant virtinę sprogdinimų prieš Vakarų ir Izraelio taikinius 1998 ir 1999 metais. Jis jau buvo už akių pripažintas kaltas Jordanijoje 1999-aisiais.

Abu Qatada laikomas mudžahidų dvasiniu vadovu. Saugumo pareigūnai mano, kad jis suvaidino esminį ideologinį vaidmenį rengiant savižudžius sprogdintojus, nors Jungtinėje Karalystėje jis niekada nebuvo nuteistas.

•

AFP, BBC, LŽ

2012 11 13 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Moterys sužlugdė generolo karjerą JAV įgauna pagreitį skandalas, susijęs su Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriaus Davido Petraeuso atsistatydinimu.

Jau žinomas ir antrosios su tuo susijusios moters vardas. Tai Floridoje gyvenanti 37 metų Jill Kelley. Būtent dėl jos Federalinis tyrimų biuras (FTB) susidomėjo CŽV vadovo, šiuo metu jau atsistatydinusio, elgesiu, nes ji kreipėsi į FTB ėmusi gauti “įtartinus” laiškus. Taip buvo atskleistas D.Petraeuso ryšys su žurnaliste Paula Broadwell, kuri apie jį parašė biografinę knygą “All In”, pasirodžiusią šių metų sausį ir sulaukusią gerų įvertinimų. Paaiškėjus apie šį romaną generolui teko palikti savo postą, nes Jungtinių Valstijų kariuomenėje šeimos neištikimybė laikoma labai dideliu nusižengimu ir paprastai sulaukia griežtos bausmės, nes manoma, jog meilužę turintis kariškis gali būti užverbuotas kitos valstybės, o tai sukels didelį pavojų šalies nacionaliniam saugumui.

J.Kelley dirbo visuomeninį darbą karinėje bazėje Tampoje, kur yra įsikūręs Jungtinių Valstijų kariuomenės centrinis štabas. Prieš kelis mėnesius ši moteris kreipėsi į FTB ir pranešė, kad kažkas jai ėmė siuntinėti grasinimus elektroniniu paštu. Iš pradžių manyta, kad į CŽV vadovo pašto dėžutę galėjo įsilaužti nežinomas programišius, tačiau netrukus FTB agentai prisikasė prie 40 metų žurnalistės P.Broadwell, kuri, kaip parodė tolesnis tyrimas, ak-

vadovaujanti senatorė demokratė Dianne Feinstein pareiškė, kad ji pradeda tyrimą ir bus išsiaiškinta, kodėl FTB nepranešė Žvalgybos komitetui, kad prieš CŽV vadovą pradėtas tyrimas.

“Mums apie tai net nebuvo užsiminta, todėl ši žinia trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus”, - sakė ji. Savo ruožtu Vidaus saugumo komitetui vadovaujantis respublikonas Peteris Kingas klausia, kodėl “FTB apie tai pranešė tik Baltiesiems rūmams ir tik rinkimų die-

Jungtinių Valstijų kariuomenėje šeimos neištikimybė laikoma labai dideliu nusižengimuir paprastai sulaukia griežtos bausmės. Ši generolo D.Petraeuso ir P.Broadwell nuotrauka daryta Afganistane 2011 metų liepos 13 dieną. / Reuters nuotrauka tyviai susirašinėjo su 60-mečiu CŽV direktoriumi D.Petraeusu. Šis susirašinėjimas aiškiai rodė, kad tarp jų užsimezgęs meilės ryšys.

Tačiau iki šiol neaišku, kokie yra D.Petraeuso ir J.Kelley santykiai. Vieni šaltiniai teigia, kad ji - artimas generolui asmuo, kiti aiškina, jog jie tik draugai, nes ji ir jos vyras seniai pažįsta Petraeusų šeimą bei jo žmoną Holly. Be to, nerasta absoliučiai jokių įrodymų, kad ši moteris kada

nors būtų turėjusi meilės romaną su jau buvusiu CŽV vadovu.

Stengdamasi išsklaidyti įtarimus, sekmadienį pati J.Kelley kartu su savo vyru padarė oficialų pranešimą. “Mūsų šeima draugauja su generolu Petraeusu ir jo šeima daugiau kaip 5 metus. Mes gerbiame jo ir jo šeimos privatų gyvenimą ir norime, kad taip pat būtų elgiamasi su mūsų trimis vaikais”, - sakė ji.

Prezidentas Baracas Obama iš karto patenkino D.Petraeuso atsistatydi-

nimo prašymą ir laikinai pavedė šiai žinybai vadovauti CŽV direktoriaus pavaduotojui Michaelui Morelliui, kuris greičiausiai ir taps D.Petraeuso įpėdiniu, nes yra pelnęs B.Obamos pasitikėjimą, kai buvo rengiama operacija Osamai bin Ladenui sunaikinti.

Tuo tarpu tiek demokratų, tiek respublikonų politikai teigia esantys labai pasipiktinę tuo, ką sužinojo, ir kad galėjo kilti pavojus šalies nacionaliniam saugumui. Senato žvalgybos komitetui

ną”. Pasipiktinimo neslepia ir kiti politikai, teigiantys, kad jie privalėjo anksčiau būti informuoti apie pradėtą tyrimą. Tačiau FTB vadovai atkerta, kad laikėsi protokolo nurodymų, be to, nerado nieko, kas galėjo sukelti pavojų šalies nacionaliniam saugumui.

Tuo tarpu Vašingtonas vis dar tebėra sukrėstas to, ką išgirdo apie tarp amerikiečių labai populiarų ir mylimą keturių žvaigždučių generolą D.Petraeusą, kuris pats pranešdamas apie atsistatydinimą savo elgesį pavadino “nepriimtinu”.

•

BBC News, LŽ

8

2012 11 13 Lietuvos žinios

Verslas

Trumpai SUSKAIČIAVO 8 CENTUS Dvejus metus po daugiau kaip 30 proc. kasmet brangusios dujos buitiniams vartotojams nuo kitų metų pradžios pigs 8 centais už kubinį metrą. Tiek mažės kintamoji dujų kainos dalis, o nekintamoji liks tokia pati kaip ir šiemet.

Jei Kainų komisija pritars, tokios kainos galios pirmąjį 2013 metų pusmetį. Dujų kaina kitąmet mažėja dėl pingančių importuojamų dujų ir tiekimo saugumo reikalavimų, tačiau 4,54 cento už kubinį metrą (su PVM) auga dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos - vadinamasis terminalo mokestis bus įskaičiuotas į dujų perdavimo tarifą.

DUJOTIEKIS TIESIAMAS Dujų importo ir transportavimo bendrovė “Lietuvos dujos” baigia tiesti magistralinį dujotiekį nuo Jurbarko iki Tauragės, o kitais metais jį nuties iki Klaipėdos. Dujotiekis yra svarbus būsimam Klaipėdoje suskystintų gamtinių dujų terminalui, kurį Lietuva numato pastatyti iki 2014-ųjų pabaigos.

Dvi dujotiekių atšakos - nuo Jurbarko iki Tauragės ir nuo Tauragės iki Klaipėdos - sudaro bendrą 168 mln. litų vertės dujotiekio iš Jurbarko į Klaipėdą projektą, kuriam Lietuvos verslo paramos agentūra skyrė 77,1 mln. litų paramos.

LŽ, BNS

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 1 JAV doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 10 Čekijos kronų 10 Danijos kronų 1 DB svaras sterlingų 100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų 2012 11 13, LB

3,4528 2,7169 3,1777 2,8638 4,3617 1,3601 4,6292 4,3190 3,4192 1,8013 4,9597 4,7277 8,2943 8,5931 4,0238 1,5187 3,3639

+0,3644% +0,2486% +0,0140% +0,5755% +0,1618% +0,0324% -0,1667% +0,3890% +0,3386% +0,0081% +0,0381% +0,2749% +0,1117% -0,6213% +0,1975% +1,7182%

Greitieji kreditai - kaip kvaišalai ARVYDAS JOCKUS

Greituosius vartojimo kreditus teikiančių bendrovių įkaitais dažniausiai tampa pastovių pajamų neturintis jaunimas. Gauti iki tūkstančio litų siekiančią paskolą itin lengva, mat 93 proc. sutarčių sudaroma telefonu ar internetu.

“Itin greitai prieinami pinigai tampa jauku, galinčiu lengvai įtraukti į užburtą skolų ratą, kai skolinamasi tam, kad būtų grąžintos senos skolos. Nėra abejonių, kad reikšmingą įtaką tam daro agresyvi reklama, kartais net primenanti kvaišalų prekeivių gundymus”, pareiškė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Siekdamas pažaboti galimą priklausomybės skatinimą Lietuvos bankas (LB) griežtina reklamą reglamentuojančius teisės aktus.

Rezultatai šokiravo LB atliktas tyrimas atskleidė, kad tik vienas iš dešimties greitųjų vartojimo kredito davėjų vadovaujasi Atsakingojo skolinimo nuostatais. Penktadalis vartojimo kredito teikėjų netikrina, ar klientas turi pajamų, netaiko pajamų ir įsipareigojimų santykio taisyklės. Daugeliu atvejų nėra vertinami ir kiti kliento turimi finansiniai įsipareigojimai.

“Lietuvos banko atlikto tyrimo rezultatai yra šokiruojantys, nors, deja, kažko panašaus ir tikėjomės. Jei vartojimo kredito kaina, perskaičiavus į metinę palūkanų normą, viršija 160 proc., tai akivaizdžiai rodo norą greitai pasipelnyti. Spėju, kad greitųjų kreditų verslui gali būti būdinga tokia logika: duokime visiems, kas nori - tegu ima.

Jei iš 10 išduotų kreditų 3 negrįš, vis vien balansas bus teigiamas”, - nuomonę dėstė asociacijos “Už sąžiningą bankininkystę” vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.

Kad greitųjų kreditų bendrovės atsainiai vertina klientų mokumą, anot K.Kupšio, rodo tai, kad maždaug trečdalis smulkiųjų kreditų sutarčių pradelsiama. Vis dėlto jis abejoja, ar artėjantis greitųjų kredito bendrovių veiklos griežtinimas galėtų pakeisti “laukinio kapitalizmo” logika besiremiančio verslo moralines nuostatas. “Mūsų šalyje, kur lėtą infliaciją vėl keičia defliacija, im-

Lietuvos bankas sieks uždrausti reklamoje skatinti neatsakingą vartotojų skolinimąsi. / LŽ archyvo nuotrauka

95 PROC. SUTARČIŲ

KOMENTARAS

2011 metų pabaigoje smulkiųjų vartojimo kreditų davėjai buvo sudarę 118 tūkst. vartojimo kredito sutarčių, jų kredito sumos likutis buvo 83,18 mln. litų.

Kreditus iki 1 tūkst. litų teikė 31 įmonė.

Suteikto smulkiojo vartojimo kredito sumos vidutinis dydis siekė 653 litus.

Vidutinė bendros smulkiojo vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu - 216 proc., o vidutinė metinė palūkanų norma - 110 procentų.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas: “Mūsų asociacijai priklausančios 13 įmonių teikia paskolas iš savo lėšų. Tai nėra indėlininkų ar kitų asmenų pinigai, kurių panaudojimo tikslingumą kažkas turėtų stebėti. Todėl kliento mokumą netinkamai įvertinusi ar kreditą asmeniui, kuriam skolinti nederėjo, suteikusi įmonė praranda tik savo pinigus. Be to, įmonės savo paslaugas reklamuoja ne tam, kad pavėjui išmėtytų pinigus. Lietuvos banko tyrimą vertiname kaip ne-

Šaltinis: Lietuvos bankas

ti daugiau kaip 160 proc. metines palūkanas už paskolas, naudojantis į bėdą patekusio žmogaus desperacija? Šio sektoriaus verslininkams reikėtų gerai pasižiūrėti į veidrodį... Dėl griežtėjančios jų veiklos priežiūros iliuzijų nepuoselėjame. Jei greitųjų kreditų verslas norės toliau pelnytis - suras skylių”, - svarstė K.Kupšys.

Uždraus reklamą LB smulkiųjų kreditų teikėjams artimiausiu metu pradės taikyti atsakingojo skolinimo reikalavimus. Jais siekiama apsaugoti gyventojus nuo neapdairiai prisiimamos finansinės naštos, išvengti skaudžių socialinių pasekmių. Bus uždrausta neatsakingą skolinimąsi skatinanti reklama.

“Viena pagrindinių problemų vartojimo kredito rinkoje - atsainus klientų mokumo vertinimas. Todėl griežtai įpareigosime visus vartojimo

kreditų davėjus laikytis Atsakingojo skolinimo nuostatų - vartotojo mokama paskolos dalis, palūkanos ir kiti įsipareigojimai negalės viršyti 40 proc. jo tvarių pajamų”, - sakė V.Vasiliauskas. Šiuo metu įsipareigojimai neretai viršija 70 proc. kliento pajamų arba su jomis sutampa. Pasak V.Vasiliausko, privalėdami nustatyti, ar riba neperžengta, kreditų teikėjai kliento pajamas turės vertinti itin kruopščiai ir atsakingai.

Griežtesni mokumo vertinimo reikalavimai bus įtvirtinti naujose Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo taisyklėse ir atitinkamose Atsakingojo skolinimo nuostatų pataisose. LB jau parengė ir artimiausiu metu papildys Finansinių paslaugų reklamos gaires nuostata, kuri uždraus vartojimo kredito reklamoje skatinti neatsakingą vartotojų skolinimąsi.

baigtą, nes Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnyba disponuoja duomenimis, surinktais iki šių metų kovo mėnesio. Šiandien statistika jau kitokia. Mūsų duomenimis, greituosius kreditus ima vis daugiau ne jaunų, o vyresnio amžiaus žmonių ir šimtai tūkstančių vartotojų greitųjų kreditų paslauga yra patenkinti. Mūsų asociacijos įmonėse pradelstos paskolos tesudaro 4,8 proc., tai yra 6,1 tūkst. paskolų. LB teigia, kas atsakingai skolina tik 1 iš 10 greitųjų kreditų įmonių, tačiau LB tikrino tik 1 iš 13 mūsų asociacijos įmonių. Tyrimas tikrai reikalauja papildymo.”

Smulkiojo vartojimo kredito rinka pasižymi ne tik sparčia rinkos ekspansija (per 9 mėnesius kreditų portfelis išaugo 1,8 karto), bet ir didele koncentracija.

Praėjusių metų pabaigoje trys vartojimo kredito davėjai buvo suteikę 65,65 mln. litų vertės vartojimo kreditų, o tai sudaro beveik 80 proc. visų paskolų portfelio. Didžiausios pagal suteiktus smulkiuosius kreditus buvo UAB “4finance” (32,74 mln. litų), UAB “MCB Finance” (22,77 mln. litų) ir UAB “Moment Credit” (10,14 mln. litų).

Daugiausia smulkiaisiais vartojimo kreditais naudojosi ypač jauni asmenys - 36 proc. buvo jaunesni nei 25 metų, dažnai neturintys nuolatinio darbo ir stabilių pajamų, todėl susiduriantys su sunkumais grąžinant kreditą.

Jauni žmonės daugiausia vėluoja grąžinti kreditus. Jaunimui iki 25 metų teko net 39 proc. visų pradelstų paskolų.

•

2012 11 13 Lietuvos žinios

Verslas

9

Visiškai žalia ir unikali statų fasadus iš saulės modulių.

“BOD Group” partnerių projektas buvo pripažintas geriausiu tarp 8 pateiktų pasiūlymų iš viso pasaulio.

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Lietuvos įmonių grupė “BOD Group”, kitais metais viena pirmųjų Europoje pradėsianti gaminti naujos kartos saulės energijos modulius iš stiklo, atkreipia rinkos dalyvių dėmesį, kad Lietuvoje besipučiantis saulės energijos jėgainių statybos burbulas pavojingas visiems rinkos dalyviams ir labiausiai nuo jo nukentės paskubomis į nekokybišką Azijos produkciją investavę vartotojai.

“BOD Group” su partneriais “Baltic Solar Energy” ir “ViaSolis” nusprendė atsisakyti standartinių saulės modulių gamybos ir investuoja į unikalią stiklas-stiklas modulių, integruojamų į pastatų fasadus bei stogus, gamybą.

“Susižavėję palyginti aukštomis saulės energijos supirkimo kainomis, kai kurie Lietuvos verslininkai per daug neapgalvotai metasi į šią sritį.

Ypač atkreipčiau dėmesį į pigiausius kiniškus saulės modulius investuojančius vartotojus, jų likimas nebus toks šviesus, kaip šiandien tikimasi”, - LŽ prognozavo “BOD Group” vadovas Vidmantas Janulevičius.

Pasak jo, dabar Lietuvoje nemažą rinkos dalį sudaro “bevardžių” Pietryčių Azijos firmų gaminami prastesnės kokybės ir todėl pigesni saulės moduliai. Kinijos gamintojai menkai rūpinasi kokybe, Europos Sąjungoje (ES) pirmiausia bando konkuruoti žema kaina.

“Didžioji dalis “bevardžių” įmonių Azijoje neturi savo tyrimų padalinių, nekontroliuoja modulių kokybės, todėl tokie saulės moduliai neilgaamžiški, su jais bus daug problemų ir rūpesčių jau po kelerių metų. Deja, tokia produkcija šiandien dominuoja Lietuvoje”, priduria V.Janulevičius. Šiandien suskaičiuota, kad kokybiški saulės moduliai atsiperka jau po 8-10 metų. Tokia jėgainė pradeda generuoti pelną ir kuria didelę pridėtinę vertę visai rinkai, nes būtent tada visų rinkos dalyvių iki tol “apmokėtas” “feed-in” tarifas pradeda generuoti vertę visai rinkai. Kokybiški saulės moduliai turi efektyviai dirbti 25-30 metų, tad per pirmą dešimtmetį atsiperkanti investicija vėliau dar 20 metų generuoja elektrą praktiškai “už dyką”.

“Jei iš pigių modulių pastatyta jėgainė po 10 metų veiks neefektyviai, nebebus jokios pridėtinės vertės visuomenei, nes nebus generuojama labai pigi elektros energija. Tad investicijos į saulės energiją privalo būti labai gerai suplanuotos ir toliaregiškos, o ne paremtos trumparegišku skaičiavimu “pigiau sumokėjau už įrangą, greičiau atsipirks”, akcentuoja “BOD Group” vadovas.

V.Janulevičius primena Vokietijos, labiausiai Europoje išplėtojusios saulės energetiką, pavyzdį. Į šią šalį draudžiama įvežti saulės modulius, jei gamintojas jiems nesuteikia 20 metų garantijos. “Šiandien į Lietuvą patenka tai, kas netinka kitiems”, - konstatuoja grupės vadovas. Pasak jo, per pastaruosius 3 metus saulės energijos modulių kainos Lietuvoje krito beveik 3 kartus, ir šis procesas tęsis. Tai didžiausias pliusas, nes saulės energijos išgavimo kaina artėja prie rinkos kainų ir ateityje nereikės jokio subsidijavimo. Būtent dėl to Europoje ir karpomi “feed-in” tarifai - dėl pingančios įrangos ir kartu trumpėjančio jos atsiperkamumo laikotarpio.

Išskirtinė gamykla

“Investicijos į saulės energiją privalo būti labai gerai suplanuotos ir toliaregiškos, o ne paremtos trumparegišku skaičiavimu “pigiau sumokėjau už įrangą, greičiau atsipirks”, - akcentuoja “BOD Group” vadovas V.Janulevičius.

Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Kitu keliu “BOD Group” dar prieš trejus metus nusprendė beprasmiškose lenktynėse nedalyvauti ir negaminti standartinių saulės modulių - taip išvengti tiesioginės pigių Azijos gamintojų konkurencijos.

“Pastebėjome, kad panašiai kaip mes mano ir kelios kitos Lietuvos bendrovės, todėl pasiūlėme jungtis į klasterį įmonėms “Baltic Solar Solutions”, “ViaSolis”, “Protech”, Perspektyvinių technologijų tyrimų institutui ir “Precizika”. Suvieniję pastangas, sukūrėme visiškai unikalų ir išbaigtą produktą, kurį gaminant kiekvienam klasterio dalyviui tenka sava funkcija”, pasakoja V.Janulevičius.

“BOD Group” planuojami gaminti moduliai išskirtiniai ne tik ilgaamžiškumu, jie unikalūs tuo, kad yra “du viename” - tiesiogiai integruojami į pastatų fasadus ir stogus, yra naudojami vietoj apdailos plokščių bei stogo dangos - čerpių ir pan. “Vi-

soje Europoje ir pasaulyje į pastatą integruotų saulės energijos modulių generuojamos energijos supirkimo tarifai yra maždaug 15-20 proc. didesni nei standartiniai”, - sako V.Janulevičius.

Brangiau supirkti energiją iš į pastatus integruotų modulių Europoje nuspręsta neatsitiktinai - taip skatinama racionalesnė ir ekologiškesnė

Europos architektai tokią naujovę sveikina, juolab kad bus gaminami ne tik įvairių formų, bet ir skirtingų spalvų - juodos, mėlynos, žalios ir gal net oranžinės - moduliai. Tokiu būdu architektai galės lanksčiai rinktis fasadams dekoruoti tinkamiausius saulės modulius ir tiesiogiai juos užsakinėti “BOD Group” gamykloje.

“Per pastaruosius 3 metus saulės energijos modulių kainos Lietuvoje krito beveik 3 kartus, ir šis procesas tęsis.” statyba, panaudojant dvi funkcijas turinčius statybinius elementus - dekoruojančius, apsaugančius pastatą ir generuojančius elektros energiją.

Kartu taip siekiama atlaisvinti didelius žemės plotus, kuriuos tankiai apgyvendintoje Europoje užkloti saulės moduliais darosi neracionalu.

Beje, tokio integravimo idėja sulaukė ir Briuselio dėmesio. Lietuvos įmonių klasteris laimėjo 3 mln. eurų vertės ES konkursą sukurti programinę įrangą, kuri padės architektams, projektuojantiems “Auto CAD” programine įranga, tiesiogiai projektuoti pa-

Visorių informacinių technologijų centre baigiama statyti 28,8 tūkst. kvadratinių metrų ploto “BOD Group” gamykla bus visiškai išskirtinė ekologiškumu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Visas pastatas bus apšildomas geoterminiu šildymu: prieš klodami pamatus, lenkų specialistai atliko 110 vnt. 150 metrų gylio gręžinius, dėl to pramonės įrenginiai vasarą bus vėsinami, o žiemą šildomos visos patalpos.

Taip “BOD Group” gamykla sutaupys apie 40 proc. elektros energijos ir sumažins energetines išlaidas gamindama saulės modulius.

Planuojama, kad per mėnesį gamyklai prireiks 1 megavato elektros energijos. Pusę jos pasigamins pati gamykla, saulės moduliais uždengusi pastato stogą.

Visiškai ekologiška bus ir čia gaminama produkcija - 99 proc. nusidėvėjusių saulės modulių medžiagų tiks naujai produkcijai gaminti.

Kadrais pasirūpinta Pasak V.Janulevičiaus, saulės energijos modulių gamyba Lietuvoje dar visiškai nauja sritis, tačiau problemų dėl kvalifikuotų kadrų neturėtų kilti. Prieš dvejus metus “BOD Group” iniciatyva Vilniaus Gedimino technikos universitete buvo sudaryta speciali 24 gabių studentų grupė, kuri gilinasi į saulės energetiką. 2013 metų spalį, kai pradės veikti gamybos linija, jie jau bus baigę studijas ir galės įsilieti į gamyklos veiklą.

Dar trys gabūs jauni specialistai buvo išsiųsti tobulintis į lyderiaujančius saulės energetikos technologijų lyderės Vokietijos Freihoffeno, Freiburgo ir Konstanto universitetus bei institutus. Du gabūs studentai jau grįžo ir šiandien dirba “BOD Group” įmonėje. Iš viso pirmajame gamybos etape gamykloje dirbs 150 aukštos kvalifikacijos specialistų.

•

Visorių informacinių technologijų centre baigiama statyti 28,8 tūkst. kv. m ploto “BOD Group” gamykla bus išskirtinė ekologiškumu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

10

2012 11 13 Lietuvos žinios

Kriminalinės paraštės

Išgirdęs nuosprendį, budelis prisėdo GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

Mažametį sugyventinės sūnų nužudęs Juozas Vaitekėnas įkalintas tiek metų, kiek sulaukusi jo auka jau būtų galėjusi apsiginti. Už ketverių metų neturinčio mažylio nukankinimą šiam 36-erių švenčioniškiui skirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apygardos teismas, nagrinėjęs tragedijos, įvykusios pernai vasarą Alytaus Putinų gatvės daugiabutyje, aplinkybes, konstatavo, kad mažasis Genočka mirė kančiose.

Skelbiant nuosprendį, kaltinimas jo budeliui papildytas aplinkybe “kankinant”. Prokuroro, prašiusio nubausti J.Vaitekėną maksimalia 20 metų laisvės atėmimo bausme, kaltinime nebuvo. Mažylio žudikas įkalintas tik 18 metų, nors tai buvo jau šeštoji jo akistata su Temide.

Motyvai - neaiškūs J.Vaitekėnas, beklausydamas nuosprendžio ir išgirdęs, ką nusprendė teisėjų kolegija, prisėdo. Teisėjų kolegija kartu su juo teistam alytiškiui Vaidui Diškevičiui buvo griežtesnė. Nors nuosprendyje ir konstatuojama, kad šis ne tik pripažino savo kaltę bei nuoširdžiai gailėjosi, bet ir padėjo savo parodymais įrodyti J.Vaitekėno kaltę. 37erių V.Diškevičiui, kuriam tai buvo pirmoji akistata su Temide, skirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tiesa, iš jos išskaičiuotos suėmime iš karto po tragedijos išbūtos 28 dienos.

Prokuroras buvo siūlęs V.Diškevičiui šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vieniems metams. Tačiau teismas atsižvelgė tik į siūlomą bausmės atidėjimo terminą.

Būtent tiek ir atidėtas V.Diškevičiui likęs septynių mėnesių ir trijų dienų įkalinimas. Tai išgirdęs, nuosprendžio laisvėje laukęs V.Diškevičius pirmas išbėgo iš teismo salės, nors vakar joje pasirodė paskutinis - vėluodamas ir dengdamas veidą juodais akiniais bei šaliku.

Savo veidą nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų slėpė ir J.Vaitekėnas.

Kankintas nepaisant išsekimo Vargu ar toks veido slėpimas byloja apie prabudusius J.Vaitekėno sąžinės likučius. Kaip LŽ jau rašė, lemtingą pernykštės birželio 6-osios rytą jis liepęs vienam iš sugyventinės sūnų Genočkai, kuriam po pusantro mėnesio būtų sukakę tik ketveri, daryti pritūpimus. Ne bet kaip, o stovint ant kėdės, pasilenkus į priekį ir laikant rankas už galvos. Anot berniuko motinos Genoefos Podlipskie-

J.Vaitekėnas (iš kairės), ir V.Diškevičius kaip įmanydami slėpė veidus. Tik nuosprendžiu nepatenkinta G.Podlipskienė dalijo interviu į kairę ir dešinę.

Erlendo Bartulio nuotraukos

nės, tai mažylis turėjo padaryti dėl to, kad į J.Vaitekėno klausimą, ką labiau myli - jį ar motiną - atsakė mylintis ją. Su tokiomis sugyventinio užduotimis berniukui anksčiau pavykdavo susidoroti. Tačiau tąkart jis neišlaikė pusiausvyros ir trenkėsi galva į linoleumu užklotas betono grindis. Kaip teigiama nuosprendyje, vaikas buvo alkanas, o prieš tai bandė valgyti net V.Diškevičiaus kojų tepalą. Tačiau dėl išsekimo nukritęs nuo kėdės mažylis dar atsistojo ir bandė eiti. Tada J.Vaitekėnas spyrė jam į kojas ir berniukas vėl krito. Šį kartą trenkėsi į grindis veidu visu svoriu.

Ekspertai nustatė, kad mažylis mirė dėl kraujo išsiliejimo į smegenis.

Mirė brolių akyse Negyvą mažylį policija aptiko tik vakare, kai greitosios medicinos pagalbos medikų į ligoninę išvežta jo motina gavo J.Vaitekėno SMS žinutę. Šis pranešė, kad Genočka nebegyvas, o jis pats eina pasikarti. Nuvykę į G.Podlipskienės nuomojamą butą, policininkai rado mirusį mažametį ir jo brolius - septynerių, penkerių metų ir 10 mėnesių. G.Podlipskienė buvo priversta palikti juos su sugyventiniu, kai blogai pasijuto nuo šio smūgio kumščiu į pilvą. Mat ji dar bandė užstoti Genočką. Ligoninėje moteriai buvo skubiai pašalinta plyšusi blužnis. Motiną išvežantys medikai buvo liepę J.Vaitekėnui stebėti Genočką ir jei berniuko sveikata pablogėtų, vėl

juos kviesti. Manyta, kad berniukas blogai jaučiasi dėl apsinuodijimo. Tačiau teisme J.Vaitekėnas teigė tik kartą tualetiniu popieriumi nuvalęs Genočkai iš nosies bėgantį kraują. Po to paskambino sesuo, vėliau - motina. Ir vos baigus su ja kalbėti atbėgo vienas iš vyresnių berniukų. Jis pranešė, kad Gena nebekvėpuoja.

Sukrečiantis liudijimas Kad Genočka galėjo apsinuodyti išvakarėse J.Vaitekėno prievarta valgydintais dribsniais, greitosios medikams įteigė pati jo motina. LŽ G.Podlipskienė teisinosi patikėjusi vaistininke, pas kurią bėgo vaistų sunegalavusiam sūnui. Neva ji tikino, kad berniukui greičiausiai silpna nuo pykinimo. Tačiau vyriausiasis G.Podlipskienės sūnus pareigūnams pasakojo, kad “Juozas privertė Genočką suvalgyti visą dubenį sausų dribsnių, užpiltų šiltu vandeniu iš krano”. Tai vyras darė mušdamas brolį laidu bei trankęs kumščiu per nugarą, prieš tai dar jėga išžiodinęs ir supylęs į burną šaukštą druskos. Tačiau J.Vaitekėnas teisme tikino, kad tai - melas. Neva ir pritūpimus Genočka darė savo iniciatyva, norėdamas pademonstruoti, koks yra stiprus. Tačiau nuosprendyje konstatuojama, kad mažylis tironiško motinos sugyventinio paliepimus vykdė iš baimės.

nočką galėjo užmušti pas juos gyvenęs V.Diškevičius. Paskutinį savo gyvenimo rytą mažylis numetė nuo palangės jo kojų tepalą. V.Diškevičius esą dėl to įsiuto. Tą patį teigė ir po kelių dienų slapstymosi sulaikytas J.Vaitekėnas. Po tokių sugyventinių parodymų buvo suimtas ir V.Diškevičius. Tačiau vėliau paleistas, nes padėjo atskleisti tragedijos aplinkybes. Tačiau tai neišgelbėjo jo nuo kaltinimų sukėlus fizinį skausmą dviem G.Podlipskienės sūnums.

Nors jis pats prisipažino, kad kartą sudavė diržu penkiamečiui Genočkos broliui už tai, kad šis nuo lovos numetė jauniausiąjį brolį. Už tai V.Diškevičiui skirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ir Genočkai porą kartų nuo jo kliuvę diržu už tai, kad išgėrė kitam broliui įpiltas sultis, o ranka per sėdmenis - kad numetė nuo palangės jau minėtą kojų tepalą. Už pirmąjį atvejį V.Diškevičiui pridėti keturi mėnesiai nelaisvės, už antrąjį - pusmetis. Tačiau bausmes subendrinus liko jau minėti aštuoni mėnesiai, atėmus suėmime praleistą beveik mėnesį. Galiausiai skirtos bausmės vykdymas atidėtas, įpareigojant V.Diškevičių pusmetį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Motina pergudravo save Už fizines bausmes baudžiama Kaip LŽ jau rašė, iš karto po nelaimės G.Podlipskienė teigė, kad Ge-

Nukentėjusiais šioje byloje buvo pripažinti abu Genočkos tėvai. Motina - dėl to, kad po operacijos, per

kurią pavyko sustabdyti prasidėjusį vidinį kraujavimą, prarado 30 proc. darbingumo. Tačiau ikiteisminio tyrimo pradžioje gindama J.Vaitekėną, G.Podlipskienė užsidirbo teistumą. Už melagingų parodymų davimą jai skirtas laisvės apribojimas - nakvoti namuose.

Anot G.Podlipskienės vaikų tėvo Genadijaus Podlipskio, jo žmona dėl J.Vaitekėno į Alytų pabėgo iš Švenčionių rajono, kur jiedu gyveno. Nors skyrybų pareiškime nurodyta priežastis - nuolatinis vyro smurtas. G.Podlipskio įsitikinimu, J.Vaitekėnas terorizavo Genočką, nes šis turėjo jo vardą. Be to, kitaip nei vyresni broliai, kurie paskambinus, primokinti J.Vaitekėno, tvirtino, kad jo nebemyli, Genočka nemokėjo meluoti. Teismas iš J.Vaitekėno G.Podlipskiui priteisė reikalautą moralinį atlygį. Jo 50 tūkst. litų ieškinys patenkintas. Nors po to, kai teisme davė parodymus, G.Podlipskis daugiau jame nebesirodė. Iš pradžių ir G.Podlipskienė buvo prašiusi iš J.Vaitekėno 50 tūkst. litų - už suluošinimą. Tačiau vėliau, įsijautusi į televizijos “žvaigždės” vaidmenį (dalijo interviu po kiekvieno posėdžio), pergudravo pati save, pareiškė: “Iš kur J.Vaitekėnas paims tokius pinigus?!”

Teisėjų kolegija tai suprato kaip ieškinio atsisakymą, dėl to G.Podlipskienei nepriteista nė cento. Vakar LŽ ji guodėsi, kad atvykimas į kiekvieną teismo posėdį (teismas truko apie pusmetį) jai kainavo apie 80 litų.

•

Trumpai UGNIAGESIŲ SUSIDŪRIMAS Kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 91-ajame kilometre susidūrė Prienų ir Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų vairuojami automobiliai. Policija praneša, kad nelaimė įvyko sekmadienio pavakarę Birštono savivaldybėje. Automobilis “Honda Civic”, vairuojamas ne tarnybos metu neuniformuoto Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) 1-os komandos 2os pamainos vado, išvažiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio “Volvo S80”, vairuojamo ne tarnybos metu neuniformuoto blaivaus Kauno APGV Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. inspekto-

riaus. Eismo įvykio metu sužalotas automobilio “Honda” vairuotojas.

Jis dėl galvos traumos paguldytas į Kauno ligoninę.

paguldyta į ligoninę. Policijos pareigūnų duomenimis, pagimdžiusi moteris yra narkomanė.

ŠIURPUS GIMDYMAS BARE

PAKĖLĖ RANKĄ PRIEŠ MOTINĄ

Vilniuje į barą atėjusi moteris pagimdė kūdikį ir iš karto jo žiauriai atsikratė. Pirminiais duomenimis, moteris pagimdė neišnešiotą kūdikį. Policija pranešimą gavo vakar anksti rytą. Pranešta, kad 4 val. 35 min. Vilniuje, Pylimo gatvėje, netoli autobusų stoties baro “Visą parą” tualete J.A., gimusi 1984 m., pagimdė neišnešiotą naujagimį. Po gimdymo moteris jį įmetė į unitazą ir nuleido vandenį. Kūdikis buvo ištrauktas be gyvybės ženklų. Moteris

Šiaulių rajono policijos pareigūnai į areštinę uždarė 17-metį, kuris sumušė savo jaunesnįjį brolį ir grasino mamai.

Incidentas vyko sekmadienio vakarą, apie 20 val. 56 min., Kuršėnų miestelyje, V.Kudirkos gatvėje. Pasak policijos, namuose per konfliktą 17-metis R.M. ranka sudavė į veidą 8 metų broliui ir jo akivaizdoje koneveikė 38 metų motiną bei grasino su ja susidoroti. Nukentėjusysis dėl sumušimo į gydymo įstaigas nesikreipė. R.M. sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

NAMUOSE - PAVOJINGAS SPROGMUO 18-metis Švenčionėlių gyventojas namuose laikė miške rastą sprogmenį. Policijos iškviesti išminuotojai pavojingą radinį išsivežė. Šeštadienį Švenčionių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai, turėdami pakankamai pirminės informacijos apie galimą sprogstamų medžiagų laikymą, patikrino Švenčionėlių miesto gyventojo 18-mečio E.G. gyvenamąją vietą. Pasak policijos pranešimo, netrukus paaiškėjo, kad E.G. iš tikrųjų namuose laikė sprogmenį, kuris kėlė grėsmę aplinkiniams gyventojams. Jaunas vyras pareigūnams aiškino, kad sprogmenį prieš pora mėnesių ra-

do grybaudamas miške ir parsinešė namo. Švenčionėlių mieste, Klevų gatvėje, policija ėmėsi skubių veiksmų - buvo iškviesti Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės “Aras” sprogmenų paieškos ir neutralizavimo skyriaus specialistai. Jie konstatavo, jog tai kovinis 105 milimetrų artilerijos šaudmuo. Apžiūrėję sprogmenį ir įvertinę jo keliamą grėsmę “Aro” specialistai šaudmenį neutralizavo už miesto ribų. Švenčionių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto sprogmens laikymo, įtariamajam gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų. E.G. po apklausos uždarytas į areštinę.

BNS, LŽ

12

2012 11 13 Lietuvos žinios

Sportas

V.Urbonas: Futbole nesikartoja niekas VILMANTAS REMEIKA

Panevėžio “Ekrano” futbolininkai tebedominuoja Lietuvos A lygoje. Sekmadienį panevėžiečiai penktą kartą iš eilės ir septintą klubo istorijoje tapo pajėgiausia šalies komanda.

Auksą “Ekranui” lėmė paskutinės rungtynės Pakruojyje. Ten panevėžiečiai žūtbūtinį mačą su “Kruoja” po dviejų Vitalijaus Kavaliausko įvarčių laimėjo 2:0 ir išsaugojo taško pranašumą prieš Vilniaus “Žalgirį”, paskutiniuose turuose lipusį ant kulnų.

Sezonas“Ekranui” buvo labai sunkus.

Net klubo vadovai neslėpė, jog šiemet susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais. Mėgindami bristi iš krizės ir bent kiek stabilizuoti finansinę būklę, “Ekrano” vadovai vasarą atsisveikino su savo lyderiais. Andrius Velička išvyko į Azerbaidžaną, Mantas Savėnas - į Kazachstaną, Ramūnas Radavičius persikėlė į pagrindinio konkurento “Žalgirio” stovyklą.

“Ekrano” laivas siūbavo, tačiau treneriui Valdui Urbonui pavyko suvaldyti komandą ir penktą kartą iš eilės atvesti ją į nugalėtojų sostą. Ekraniečiai susitvarkė su problemomis ir varžovų spaudimu. Sėkmingiau norėta pasirodyti tarptautinėje arenoje. Čempionų lygos atrankoje Panevėžio komanda įveikė airių “Shamrock Rovers” (0:0 ir 2:1), bet neatsilaikė prieš belgų Briuselio “Anderlecht” (0:6 ir 0:5). Europos lygos kvalifikaciniame turnyre teko pripažinti rumunų Bukarešto “Steaua” pranašumą (0:2 ir 0:3).

Po auksinių A lygos rungtynių Pakruojyje “Ekrano” komanda neišsiskirstė. Šią savaitę čempionai dar sportuos, o atostogų išeis tik po Lietuvos futbolo federacijos (LFF) rengiamų sezono pabaigos iškilmių, pirmadienį vyksiančių Vilniuje.

Chaoso išvengė Čempionų strategas Valdas Urbonas džiaugėsi, kad jam pavyko suvaldyti komandą ir nuteikti kovai, kai to labiausiai reikėjo.

- Pergalės negali nedžiuginti, tačiau ar jau penktas titulas iš eilės neatrodo labiau formalus nei netikėtas? - LŽ paklausėV.Urbono.

- Kiekvienas sezonas ir kiekvienos rungtynės yra atskiras įvykis, atskira istorija. Futbole nebūna situacijų, kurios

Treneris V.Urbonas su “Ekranu” Lietuvos čempionu tapo penktą sezoną iš eilės.

Du V.Kavaliausko (kairėje) įvarčiai padėjo panevėžiečiams galutinėje įskaitoje aplenkti “Žalgirį”.

Ritos Stankevičiūtės ir LŽ archyvo nuotraukos

kartojasi. Visi sezonai buvo kažkuo ypatingi, taip ir šis. Iš pagrindinio konkurento “Žalgirio” sulaukėme įnirtingo pasipriešinimo.

Be to, visi žino apie situaciją mūsų klube. Buvo dienų, kai stabilizuoti situaciją atrodė itin sudėtinga. Bet džiugu, kad visi bendromis jėgomis sugebėjome suvaldyti įsisiūbuojančią valtį. Svarbu, kad tai pavyko padaryti prieš Europos taurių rungtynes. Pralaimėjimai “Anderlecht” ir “Steaua” komandoms buvo skaudūs, tačiau “Ekranas” šiemet yra komanda, kuri kartu laimi ir kartu pralaimi.

- Žinant, su kokiais sunkumais susidūrėte, galbūt šis titulas iškovotas sunkiausiai?

- Nelengva tai pamatuoti. 2008 metais A lygoje buvo didžiulė konkurencija, buvo sunku po metų apginti titulą. Nė vieno čempionato nelaimėjome aiškia persvara. Šiemet turėjome apčiuopiamą pranašumą, bet jis vis tirpo. Malonu, kad sugebėjome išsaugoti auksinį vieno taško pranašumą prieš “Žalgirį”.

Duobių išvengė - “Žalgiris” finišavo galingai. Ar nebuvo nerimo, kad vilniečiai gali jus pavyti?

- Įtampą jaučiame nuolat, nes Lietuvoje kiekvienos rungtynės “Ekranui” yra iššūkis. Tikėjausi, kad “Žalgiris” praras taškų. Bet pakeitę trenerį jie sezoną baigė 13 pergalių serija. Tai buvo įspūdingas tempas, išlaikęs intrigą iki pat čempionato pabaigos.

- Kaip sekėsi motyvuoti ir sutelkti komandą sunkiu metu?

- Tai priklausė nuo klubo prezidento ir žaidėjų susikalbėjimo. Reikėjo abipusės diplomatijos. Mes, treneriai, buvome tarpinė grandis, kuri turėjo užtikrinti rezultatą. Smagu, kad tai pavyko.

- Šiemet komanda išvengė duobių.

Tai įrodo, kad išmokote paskirstyti krūvius ir išvengti nuosmukių?

- Išmokome įvertinti kiekvieno žaidėjo pasirengimą tam tikru laikotarpiu ir pasitelkus rotaciją atrinkti optimaliausią sudėtį. Įgyjame vis daugiau patirties, išmokome amortizuoti iškylančius sunkumus.

Norėtų federacijos paramos - Kokia yra mūsų A lyga? Ji bent kiek tobulėja ar tik verda savo sultyse?

- Jeigu tvirtinčiau, kad lyga stiprėja, sulaukčiau nemažai kritikos. Savotišku indikatoriumi tampa klubų rezultatai

Europos taurių varžybose. Deja, jose dažnai pralaimime. Mūsų futbolo problema - finansinė būklė. Tai, kad Vilniaus REO sezono metu pasitraukė iš čempionato, ir kalbos, kad kita komanda visą sezoną žaidžia be atlyginimų, A lygos tikrai nepuošia. Norint progresuoti, reikia turėti stiprius vidutiniokus, kurie norėtų kilti aukštyn. Puikiu pavyzdžiu šiemet tapo “Kruojos” komanda.

A lygos klubams būtinos finansinės dotacijos. LFF galėtų prisiimti dalį išlaidų ir paremti klubus. Jiems tenka didelė našta - jaunimo ugdymas, teisėjavimo išlaidos, startiniai mokesčiai, transferų mokesčiai ir t.t. Jei LFF paremtų, galbūt nekiltų klausimų, kas žais nacionalinėje rinktinėje po kelerių metų, arba jaunių rinktinės nepralaimėtų beveik visų rungtynių. Tai tik vienas būdas, kaip galima mėginti išeiti iš susidariusios situacijos.

- Ar jaučiatės čempionais savo mieste? Ar “Ekranas” reikalingas paprastiems panevėžiečiams, miesto valdžiai?

- Valdžia keičiasi, jos požiūris taip pat keičiasi, bet “Ekranas” išlieka. Mes turime daug aistruolių ne tik Panevėžyje, bet ir svečiose šalyse, kur mūsiškiai uždarbiauja - Norvegijoje, Airijoje. Jau-

TURNYRO LENTELĖ (rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai) 1. Ekranas

36 27 7 2 83:25 88

2. Žalgiris

36 27 6 3 80:22 87

3. Sūduva

36 21 7 8 77:37 70

4. Kruoja

36 20 5 11 56:31 65

5. Šiauliai

36 17 4 15 79:57 55

6. Banga

36 13 8 15 43:41 47

7. Dainava 36 9

5 22 42:71 32

8. Atlantas 36 7

6 23 33:92 27

9. Tauras

36 7

2 27 35:97 23

10. REO

36 5

4 27 26:81 19

REZULTATYVIAUSI ŽAIDĖJAI Artūras Rimkevičius (Šiauliai) - 35 įvarčiai Rafaelis Ledesma (Sūduva) - 21 Arsenijus Buinickis (Ekranas) - 17 Calumas Elliotas (Žalgiris) - 16 Sergejus Žygalovas (Kruoja) - 15 Kamilis Bilinskis (Žalgiris) - 12

čiamės miesto sporto dalimi. Tą parodė ir rungtynės Pakruojyje, į kurias palaikyti mūsų atvyko keli tūkstančiai panevėžiečių.

Gerbėjams stengiamės atsidėkoti geru žaidimu. Pirmą šių metų pusmetį buvome atlikę kokybišką šuolį, mušdavome daug įvarčių, žaidėme gražiai. Deja, vėliau nepavyko išlaikyti tos kokybės.

Tačiau galutinę pergalę pasiekėme.

•

Trumpai VIEŠNAGĖ BAKU

si tautietę Yang Shen (ELO 2413).

Planetos pirmenybių, kurias pradėjo 64 šachmatininkės, prizų fondas 450 tūkst. JAV dolerių. Pasaulio čempionei atiteks 60 tūks. dolerių čekis.

NEBAIGĖ MARATONO

Antrajame rate V.Čmilytės (dešinėje) varžovė bus kinė Q.Huang.

Į ANTRĄJĮ RATĄ Rusijoje vykstančio pasaulio moterų šachmatų čempionato pirmąjį ratą įveikė geriausia visų laikų Lietuvos šachmatininkė Gedimino Rastenio ir Viktoro Čmilio auklėtinė Viktorija Čmilytė (ELO koeficientas 2524). 29erių šiaulietė pirmojo rato (1/32 finalo)

antrojoje partijoje vakar juodosiomis figūromis įveikė Peru atstovę Ingrid Aliagos Fernandez (ELO 2175) ir, laimėjusi mačą 1,5:0,5, žengė į šešioliktfinalį. Pirmoji šių šachmatininkių partija sekmadienį baigėsi lygiosiomis. Pirmenybių šešioliktfinalyje V. Čmilytės varžovė bus kinė Qian Huang (ELO 2465), pirmajame rate 1,5:0,5 nugalėju-

Turkijoje vykusiame 34-ajame tarpžemyniniame Europos ir Azijos maratone (42 km 195 m) dalyvavusi 31 metų šiaulietė Rasa Drazdauskaitė patyrė nesėkmę. Pirmoje distancijos dalyje lietuvė bėgo lyderių gretose -pusę maratono ji baigė septinta (1.17:27). Tokioje pačioje pozicijoje mūsų stajerė buvo ir įveikusi 25 km nuotolį, tačiau netrukus R.Drazdauskaitė pasitraukė iš distancijos. Maratoną laimėjo Etiopijos atstovė Koren Jelila Yal (2.28:05), antra - jos tautietė Amene Gobena (2.28:38), trečia - turkė Sultan Haydar (2.29:41). Pernai šiame maratone triumfavusi etiopė Alemi-

Londono olimpiados dalyvė R.Drazdauskaitė Turkijoje vykusiame tarpžemyniniame maratone pasitraukė iš distancijos. tu Abera (2.30:14 sek.) liko ketvirta.

Absoliučioje įskaitoje maratono nugalėtoju ir prizininkais tapo Kenijos stajeriai - Stephanas Chebogutas (2.11:05), Kiprotichas Yegonas (2.15:34) ir Evansas Kiplagatas (2.16:43). 2006 metais šiame maratone triumfavo lietuvis Mindaugas Pukštas (2.12:49).

Azerbaidžano nacionalinio olimpinio komiteto (ANOK) dvidešimtmečiui skirtose iškilmėse šios šalies sostinėje Baku dalyvavo ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir LTOK užsienio ryšių direktorė Vaida Masalskytė. Azerbaidžano prezidentui ir ANOK vadovui Ilhamui Alijevui D.Gudzinevičiūtė įteikė aukščiausią LTOK apdovanojimą - Garbės ženklą.

Baku vykusiuose renginiuose LTOK prezidentei pavyko užmegzti ryšių ir su kitų šalių olimpinių komitetų vadovais.

Aplankyti jų šalis, susipažinti su olimpine ir sportine veikla D.Gudzinevičiūtę pakvietė Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos olimpinių komitetų vadovai.

BNS, LŽ

2012 11 13 Lietuvos žinios

Sportas

13

Trečiąkart pasaulio čempionas

FIBA veiksmai erzina Europą

Minske (Baltarusija) surengtame pasaulio sambo čempionate Lietuvos sportininkai iškovojo keturis medalius - vieną aukso ir tris bronzos.

Jei Eurolygos ir NBA sezonuose nebus pertraukų, geriausi krepšininkai negalės atvykti į rinktines. / “Reuters”/Scanpix nuotrauka SAULIUS RAMOŠKA

Kvala Lumpūre (Malaizija) posėdžiavusi Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) Centrinė taryba patvirtino naują sistemą, pagal kurią Europos ir kitų žemynų čempionatai nuo 2017 metų bus rengiami nebe kas dvejus metus, o kas ketverius.

Pagal naują žemyninių turnyrų organizavimo tvarką, pagrindinis FIBA renginys - pasaulio vyrų krepšinio čempionatas - po 2014-ųjų planetos pirmenybių Ispanijoje vyks tik 2019 metais ir bus rengiamas kas ketverius metus. Iš viso čempionate dalyvaus 32 komandos (buvo 24).

Tarptautinių varžybų kalendoriaus reformą FIBA intensyviai rengė pastaruosius dvejus metus. Nauji sprendimai, FIBA vadovų įsitikinimu, padės labiau išpopuliarinti krepšinį pasaulyje, sustiprins nacionalines federacijas. Be to, naujas pasaulio čempionato formatas pakels planetos pirmenybių prestižą. FIBA valdininkai tikina neva tokios permainos bus naudingos krepšininkams - iki šiol žaidėjai, kiekvieną vasarą vykdami į rinktinių stovyklas, turėdavo atlaikyti milžinišką krūvį.

Kitąmet FIBA planuoja persvarstyti nacionalinių moterų rinktinių varžybų sistemą ir kalendorių.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas pripažįsta, jog permainų reikia, tačiau kol kas sunku spręsti, ar FIBA pavyks įgyvendinti tai, kas sumanyta.

“Ar bus įdomios varžybos, kuriose rinktinėms atstovaus antros sudėtys? Atrankos varžybos vyks ne vasarą, o sezono metu. Klubų turnyruose ketinama sukurti specialius langus rinktinių varžyboms.

Bet FIBA net nesitarė su NBA ir Eurolygos organizacijomis, kad dėl rinktinių jos sezono metu padarytų pertraukas”, - teigė M.Balčiūnas.

Pokyčių reikia, bet ne tokių - “FIBA Europe” buvo prieš tokius FIBA sprendimus? - LŽ pasiteiravo LKF generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno.

- Ne tik “FIBA Europe” - visa krepšinio bendruomenė. Mes nematome tokio sprendimo argumentacijos. Pati idėja gera - idealu, jei futbolo modelis būtų įgyvendintas krepšinyje.

Bet krepšinyje kita situacija - neturime vieningo valdymo, neturime organizacijų, atsakingų už nacionalinių čempionatų ir krepšinio klubų plėtrą. Šiame kontekste net ir geriausia idėja gali netekti prasmės.

Krepšinį reikia stiprinti. Ir kad FIBA imasi veiksmų - labai gerai.

Bet pokyčių reikia kitur. Reikia stiprinti nacionalines federacijas. Gal šį FIBA sprendimą galima vertinti ir kaip nacionalinių federacijų stiprinimą - juk daugiau rungtynių rinktinės žais namie. Bet reikia pasakyti ir tai, kad rinktinės žais be savo lyderių. Kyla klausimas - ko bus vertas toks produktas? Negalima užmerkti akių ir vadovautis tik tuo, kad futbolui tokiu formatu sekasi.

džiaugėsi. Pasak jo, varžybų buvo jau per daug - kiekvienais metais baigę sezoną klubuose krepšininkai vykdavo į rinktinės stovyklas. Organizmui tai didžiulis krūvis. Dabar žaidėjai turės daugiau poilsio.

- Krepšininkus puikiai suprantu.

Bet aš atstovauju Lietuvos krepšinio federacijai. Kaip LKF turi išgyventi vasarą, kai rinktinė nežais?

Dabartinio finansavimo - 2 mln. litų - neužtenka vyrų rinktinei, tačiau vyrų rinktinė išlaiko visas aštuonias jaunimo ir dar moterų rinktinę, be to, uždirba pinigų įvairiems projektams Lietuvoje.

- Gal tuomet kam nors reikia imtis iniciatyvos ir rengti alternatyvius turnyrus, kurie padėtų užkamšyti vasaros skyles?

- Susirūpinę ne mes vieni, galvą suka visa Europa. Yra tam tikrų projektų. Bet draugiškas turnyras niekada neatstos oficialių varžybų, ku-

M.Balčiūnas: “Nematau net mažiausios garantijos, kad numatomi FIBA pokyčiai duos daugiau naudos.”

Sunerimusi ne tik LKF, bet ir kitų šalių federacijos, “FIBA Europe”. Jau nekalbu apie struktūras, kurios turi dalyvauti šioje reorganizacijoje. Pavyzdžiui, ULEB. Ar galite pagalvoti, kad Ispanijos, Prancūzijos ar Vokietijos čempionatų organizatoriai dukart per metus sustabdytų sezoną? Mes su Lietuvos krepšinio lyga turbūt susitartume, bet kaip kitose šalyse - nežinia.

- Europos futbolo šalių čempionatai sustabdomi, kai rinktinės žaidžia atrankos varžybas.

- ULEB iškart pasakė, kad Eurolygos varžybų nestabdys. NBA tos minties net nesvarstė. Vadinasi, geriausi krepšininkai į rinktinę negalės atvykti. Nenoriu būti rėksniu, tačiau nematau net mažiausios garantijos, kad numatomi pokyčiai duos daugiau naudos. Nesakome, kad esame protingiausi, bet akivaizdu, jog šiems sprendimams trūksta kertinių dalykų.

Žaidėjai turės atostogų - Rusijos rinktinės žaidėjas Vitalijus Fridzonas šiuo FIBA sprendimu

rioms valstybė padeda, kelia didelius reikalavimus ir už pergales skiria premijas. Lietuva išliks prie bet kokios sistemos. Mūsų pamatai tvirti.

Bet reikia stengtis, kad Europoje turėtume daug stiprių federacijų.

Reikia vytis futbolą - FIBA renkasi futbolo modelį. Bet buvęs Rusijos rinktinės treneris Stanislavas Jeriominas siūlo imti pavyzdį, jo žodžiais, iš labiau pavykusių eksperimentų. Pavyzdžiui, ledo ritulio pasaulio čempionatai vyksta kasmet ir sulaukia milžiniško ažiotažo. O kas ketverius metus vyksiančios pasaulio krepšinio pirmenybės, pasak jo, nepadės populiarinti šios sporto šakos.

- Kiek žinau, tik Šiaurės Amerikos nacionalinė ledo ritulio lyga nestabdo savo sezono. Tuo metu kitose lygose rungtyniaujantys ritulininkai atvyksta į pasaulio čempionatą. Bet ledo ritulys pagal varžybų formatą ir dalyvių skaičių su krepšiniu niekada negalės konkuruoti. Todėl krepšinis turi lenktyniauti ne su ledo rituliu, o, mano manymu, vytis futbolą. Ir

FIBA SPRENDIMAI Po 2014 metų pasaulio vyrų krepšinio pirmenybių Ispanijoje kitas planetos čempionatas vyks 2019 metais. Pasaulio čempionatai vyks kas ketverius metus (priešolimpiniais metais), juose dalyvaus nebe 24, o 32 rinktinės.

Atranka į planetos čempionatą vyks trejus metus. Ji prasidės 2017-ųjų lapkritį, paskui vyks 2018 metų vasarį, birželį, rugsėjį, lapkritį, o baigsis 2019 metų vasarį. Rinktinės bus padalytos į A ir B divizionus, juose suskirstytos į grupes po tris arba keturias. Komandos tarpusavyje susitiks po du kartus namie ir išvykoje. Prasčiausiai pasirodžiusi A diviziono rinktinė iškris į B, o geriausia B diviziono ekipa iškops į A. Nuo 2017 metų žemynų krepšinio čempionatai vyks kas ketverius metus (2017, 2021, 2025 ir t.t.).

Atranka į 2020 metų ir visas kitas olimpines žaidynes bus vykdoma ne per Europos čempionatą, kaip buvo anksčiau, o per planetos pirmenybes. Taip pat vyks papildomi olimpiniai atrankos turnyrai, padalyti į keturias zonas.

galimybės krepšiniui populiarėti yra milžiniškos. Bet nežinome, ar dabartinis FIBA sprendimas tam padės.

Manau, nesunku susitarti su Eurolyga. Net ir su NBA, nors žinau jos vadovų nuomonę. Viskas įmanoma.

- Iki didžiųjų permainų - dar penkeri metai. Gal per tą laiką FIBA sės prie derybų stalo su Eurolyga ir NBA? - Galime tikėti, kad taip bus.

- Savaitgalį dalyvausite “FIBA Europe” valdybos posėdyje Miunchene. Turbūt bus kalbama apie FIBA žingsnius?

- Be abejo. Iš Kvala Lumpūro bus grįžę “FIBA Europe” atstovai, jie papasakos daugiau. Nors kalbėti apie tai lyg ir nebėra prasmės - “FIBA Europe” valdyba jau anksčiau buvo kategoriškai pasisakiusi prieš tokius FIBA žingsnius.

•

Prestižinėse varžybose dalyvavo 55 valstybių atstovai. Kaip teigė Lietuvos sambo federacijos (LSF) prezidentas Eduardas Rudas, visi tikėjo, kad Sergejus Grečicha trečią kartą taps pasaulio čempionu ir pakartos anksčiau Česlovo Jezersko pasiektą rezultatą. S.Grečicha (iki 62 kg) kolegų nenuvylė - įveikė tris tituluotus varžovus ir iškovojo savo trečiąjį planetos čempiono medalį.

Neslėpdamas džiaugsmo ašarų vilnietis po kovos emocingai kalbėjo: “Įdėjau daug pastangų ir nuėjau sunkų kelią, kad iškovočiau šį titulą.” S.Grečicha savo pogrupyje nugalėjo Joashą Walkinsą iš Trinidado ir Tobago, du pasaulio čempionus rusą Ezherą Enchinovą ir Igorį Severiną iš Ukrainos, o finale susitiko su dar vienu planetos čempionu Imranu Džavadovu iš Azerbaidžano, kurį įveikė efektingu skausmingu veiksmu.

“Pakliuvau į labai sunkų pogrupį. Vos atėjęs pamačiau, kad teks kautis su trimis pasaulio čempionais. Mintyse pogrupį pavadinau mirtinu, tad labai džiaugiuosi, kad pavyko išgyventi ir iškovoti auksą”, teigė 27-erių S.Grečicha.

Grįžęs namo pasaulio čempionas neturi laiko ilsėtis, jis jau ruošiasi Amerikoje vyksiančiam MMA kovų turnyrui.

Bronzos medalius Minske iškovojo Viktoras Tomaševičius (kovinis sambo, svorio kategorija iki 74 kg), Karina Bikutė (per 80 kg) ir Radvilas Matukas (iki 82 kg).

Vertindamas Lietuvos sportininkų pasirodymą E.Rudas sakė: “Savo galimybes visada vertiname kukliai.

Važiuodami į Minską galvojome apie vieną medalį, o parsivežėme keturis. Lietuvai tai didžiulis laimėjimas, nes pernai pas mus vykusiame čempionate pavyko iškovoti tik tris medalius”, - sakė LSF vadovas.

Beje, prieš pasaulio čempionatą Minske vykusiame Tarptautinės sambo federacijos kongrese E.Rudas išrinktas vykdomojo komiteto nariu.

•

Skindamasis kelią ant auksinės pakylos S.Grečicha eliminavo tris pasaulio čempionus. / sambo.lt nuotrauka LŽ

14

2012 11 13 Lietuvos žinios

Mokslas ir mokslininkai

Laureatas

Savos vietos, lietuviški ženklai Laudaga - mažai kam žinomas lietuviškas žodis. Būtent tokio ir ieškojo nenuilstantis lietuvybės puoselėtojas dr. Romualdas Kriaučiūnas savo sodybai už poros šimtų kilometrų nuo namų Mičigano valstijos sostinėje Lansinge pavadinti. tik Ilinojaus universitete buvau baigęs vieną viešojo kalbėjimo kursą ir ten niekam mano akcentas nekliuvo.

O dabar sako padėsią man užrašydami į kursus, už kuriuos negausiu kreditų. Mano tautinė savimonė buvo įžeista. Maždaug apie 1956 metus Amerikoje siekta, kad visi ištirptų bendrame katile. Šiais laikais, priešingai, - kad neištirptų, o būtų tarsi dalis salotų dubenyje. Ten yra vietos ir salotoms, ir agurkams, ir pomidorams, ir lietuviams.”

MILDA KNIEŽAITĖ

S

magu, kai laukia tokia vietelė, kuriai skirtas Laudagos, kitaip sakant, Tinginio, vardas. Poilsis garantuotas.

O jei dar sodyboje iš šeimos narių susiburia Laudagos universitetas, netrūks ir išradingumo.

Psichologas praktikas, klinikinės psichologijos srityje JAV padaręs sėkmingą karjerą, aktyvus JAV lietuvių bendruomenės narys, JAV neįgalumo nustatymo tarnybos Mičigano socialinio draudimo departamento nepriklausomas konsultantas dr.

R.Kriaučiūnas - šių metų mokslo premijos užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams laureatas. Praėjusią savaitę Vilniuje jam įteikta premija už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir mokslo laimėjimų sklaidą.

“Mano profesinis gyvenimas susidėjo iš trijų dalių, - sakė septyniasdešimt šešerių metų laureatas. - Pirma, klinikinės psichologijos praktika valstybinėje įstaigoje. Buvau Psichinės sveikatos centro Lansinge vyriausiasis psichologas. Sukūriau Profesinės psichologijos internatūros programą, Amerikos psichologų sąjungos akredituotą visoje šalyje, ir daugelį metų jai vadovavau. Antra sritis - akademinė veikla. Nuo 1971-ųjų dvidešimt penkerius metus buvau susijęs su Mičigano valstijos universiteto keturiais fakultetais: Medicinos ir Pedagogikos mokyklomis, Psichologijos katedra ir Socialinių darbuotojų mokymo programa. Daugiausia laiko praleidau mokydamas ir vertindamas beveik iškeptus Medicinos mokyklos daktariukus per jų rezidentūrą. Galiausiai trečia sritis - privati praktika. Dabar jos vienintelis klientas - Amerikos socialinio draudimo programa, panašiai kaip “Sodra” Lietuvoje. Pagal kasmet sudaromą sutartį įvertinu žmones dėl jų galimo neįgalumo. Dirbu tris dienas per savaitę. Ne dėl to, kad būčiau alkanas ar pinigų reikėtų. Man patinka.

Be to, pastebėjau, kad padeda mano protui išlaikyti atidumą.”

Meluojant amžių Per Antrąjį pasaulinį karą su šeima pasitraukęs iš Lietuvos ir per Vokietiją pasiekęs Ameriką, R.Kriaučiūnas neslėpė, kad gyvenimo pradžia JAV buvo sunki. Keturiolik-

Jaunystėje su žmona Gražina.

Randant pašaukimą

Mokslo premijos laureatas dr. R.Kriaučiūnas iš JAV dažnai apsilanko gimtajame krašte.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

mečiui berniukui teko rūpintis mama ir dviem seserimis, nes tėvas, vokiečių paimtas kasti apkasų, frontui pasislinkus, nespėjo pabėgti į Ameriką ir po karo buvo grąžintas jau į sovietinę Lietuvą.

“Reikėjo pradėti nuo nieko, - prisiminė gyvenimą Čikagoje pašnekovas. - Antrą dieną gavau darbą išvežioti ir pardavinėti žmonėms ledus. Sunkiai dirbau visą dieną, vienuolika valandų stūmiau vežimėlį.

Uždirbau vieną dolerį ir dešimt centų. Grįžtu namo tramvajumi laimingas, tačiau mama ir sesutės nebuvo labai sužavėtos. Po dviejų dienų man prirodė kitą darbą metalo apdorojimo fabrike. Triukšmas didžiausias, grįžęs namo ilgai negalėdavau nieko girdėti, tačiau ištvėriau tame fabrike penkerius metus.

Keturiolikos metų gauti darbą buvo neįmanoma, todėl turėjau meluoti, kad esu vyresnis.”

Dažnai sakoma, kad paauglystėje draugai turi neigiamos įtakos, tačiau R.Kriaučiūno patirtis buvo visai kitokia. Bendraamžiai lankė mokyklas, kai jis turėjo uždirbti duonai, todėl pasiprašė ir pats pri-

“Kai draugai, baigę gimnazijas, ėjo į universitetus, maniau, o kuo aš prastesnis?! Ir įstojau į Ilinojaus universitetą.” imamas į vakarinę suaugusiųjų mokyklą. Vėl teko meluoti, kad yra vyresnis, jau šešiolikos metų, nes jo amžiaus vaikui priklausė lankyti dieninę mokyklą. Tą laiką mokslininkas prisimena kaip sunkiausią gyvenime. Po darbo važiuodamas į mokyklą iš nuovargio autobuse ir užmigdavo. Dirbdavo po devynias valandas penkias dienas per savaitę ir keturias valandas šeštadieniais.

Juos vadino pusiau švente.

Lietuviškas akcentas “Kai draugai, baigę gimnazijas, ėjo į universitetus, maniau, o kuo aš prastesnis?! - juokėsi pašnekovas. - Ir įstojau į Ilinojaus universitetą. Čikagoje tada buvo jo poskyris. Jeigu būčiau turėjęs pinigų, būčiau studijavęs meną, tapybą. Tais laikais mūsų karta jautė spaudimą studijuoti tiksliuosius mokslus, nes tėvai, humanitarinių mokslų absolventai, atvykę į

Kriaučiūnai su sūnumis Aidu ir Aru.

Ameriką turėjo plauti indus. Dabar beveik visi mano amžiaus vyrai yra inžinieriai. Mergaitės dažniausiai rinkosi studijuoti chemiją.”

R.Kriaučiūnas taip pat mintyse pasirinko mechaninę inžineriją, tačiau stodamas į universitetą užsirašė į parengiamąsias žurnalistikos studijas. Turėjo ketinimų tapti žurnalistu, tačiau po antro kurso reikėjo keltis į centrinius Ilinojaus universiteto rūmus už poros šimtų kilometrų. Brangesnis būtų buvęs ir pragyvenimas, todėl pasirinko nemokamas studijas mokytojų seminarijoje. Juolab kad pedagoginis darbas mokytojų sūnui buvo gerai pažįstamas. Mokėsi geriausiais pažymiais ir studijos pasirodė per lengvos. Be to, seminarijoje užkliuvo lietuviškas akcentas.

“Pasikvietė mane ir pasakė, kad turiu jį panaikinti, jei noriu būti mokytoju, - prisiminė pašnekovas. - Ką

Į mokytojų seminariją R.Kriaučiūnas nebegrįžo. Tęsė studijas privačiame Ruzvelto universitete Čikagoje. Nors mokslas atsiėjo brangiau, galėjo gyventi namie pas mamą, tik kasdien tris valandas užtrukdavo važiuodamas autobusu į universitetą ir atgal. Tą laiką skirdavo mokytis.

“Pasirinkau psichologiją, nes buvau išklausęs vieną jos kursą. Taip ir pradėjau prie jo lipdyti toliau.

Nulipdžiau psichologijos bakalauro laipsnį. Pašaukė į kariuomenę. Grįžęs tęsiau magistro studijas jau rimčiau - klinikinės psichologijos, - pasakojo pašnekovas. - Kariuomenėje mane, matyt, lydėjo gera laumė. Po pagrindinių mokymų išėjau karo sanitaro kursus ir man pasiūlė būti kariuomenės psichologu. Maniau, kad tyčiojasi, nes kareivius laikė už nieką, tačiau buvau įrašytas į psichologijos procedūrų kursus ir tris mėnesius labai intensyviai mokomas. Tada paskyrė į kariuomenės ligoninės psichikos sveikatos kliniką.

Ten man padėjo atrasti profesinį pašaukimą, o mano viršininkai, kapitonai ir psichiatrai, ėmė raginti toliau studijuoti. Be to, sužinojau, kad tokiu atveju galiu iš kariuomenės išeiti trimis mėnesiais anksčiau. Padaviau prašymą vėl į Ruzvelto universitetą ir mane priėmė.”

Baigęs magistro studijas, R.Kriaučiūnas dirbo Kankakee valstybės ligoninėje. Nors vedė ir susilaukė pirmojo sūnaus, žmonos Gražinos palaikomas, įstojo į doktorantūrą Sent Luiso Vašingtono universitete Misūrio valstijoje. Apgynęs daktaro disertaciją, nuo 1969 metų dirbo Psichinės sveikatos centro Lansinge vyriausiuoju psichologu, o nuo 1971 metų dar ir dėstė Mičigano universitete. Svarbiausios mokslinių darbų sritys buvo atminties distrakcijos ir amžiaus santykis, vyresnio amžiaus žmonių depresija ir savižudybės (Amerikoje tarp senelių dažnesnės nei tarp jaunų žmonių), vidutinio amžiaus krizės ir jų įveikimo galimybės. Vis dėlto didžiausiu savo laimėjimu mokslininkas laiko Profesinės psichologijos internatūros programą, Amerikos psichologų sąjungos akredituotą visose valstijose.

“Domėjausi ir lietuvių jaunimo raida Amerikoje, - prisiminė psichologas. - Per anketas tirdavau, kaip jų vertybės keičiasi laiko tėkmėje. Lygindavau duomenis, gautus kas penkerius metus pakartojant tyrimus, - ar labiau panašėja į amerikiečių vertybių vidurkį, ar išlaiko savo. Apklausti lietuviai užtektinai skyrėsi nuo amerikiečių

2012 11 13 Lietuvos žinios

Mokslas ir mokslininkai

Kriaučiūnų vaikaičiams taip pat artima lietuvybės dvasia.

Kriaučiūnų šeimos susibūrimas 2011 metais. / Asmeninio albumo nuotraukos normų. Labiau iškeldavo dvasines, žmogiškąsias vertybes, artimo meilę. Amerikiečiai buvo labiau pragmatiški, susirūpinę ekonominiais dalykais, savo gerove, kaip dabar yra visur.”

Nuo 1996 metų, kai išėjo į pensiją, R.Kriaučiūnas dirba Neįgalumo nustatymo tarnybos Mičigano socialinio draudimo departamento nepriklausomu konsultantu. Nepamiršo ir žurnalistikos. Mokslininkas aktyviai rašo tiek išeivijos, tiek Lietuvos spaudoje. Ilgametė žurnalistinė veikla 2005 metais buvo įvertinta JAV lietuvių bendruomenės tarybos premija.

Tėvams atminti Kriaučiūnų šeimoje lietuvybės dvasia užauginti trys sūnūs. Vyriausiasis Aidas - talentingas biochemikas. Dirbdamas garsioje farmacijos pramonės kompanijoje “Lilly” parašė nemažai ir mokslinių straipsnių iš vėžio tyrimų srities. Vidurinis Aras, atlydėjęs tėvą į Mokslo premijos įteikimo iškilmes Vilniuje, - kompiuterių inžinierius, programų kūrėjas. Jauniausias sūnus Aldas, verslo vadybos mokslų daktaras, dešimt metų praleido ką tik nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Čia sukūrė ir šeimą.

Pradžioje dirbo pramonės įmonių gamybos kokybės konsultantu, vėliau JAV ambasadoje - finansų patarėju. Į Lietuvą atvažiuoja ir dabar skaityti paskaitų Vilniaus universitete.

Jaunėlis Aldas pavadintas R.Kriaučiūno vardo trumpiniu, tačiau kartu ir - mokslininko tėvui atminti. Kai šeima pasitraukė į Ameriką, daugiau niekada jo nematė ir visam gyvenimui liko gili žaizda.

Pirmus porą metų vieni apie kitus nežinojo nieko - net ar gyvi išlikę. Vėliau mama rašydavo į savo tėviškę Inkūnus prie Anykščių, kad jos mama perduotų laiškus vyrui.

Kai senelė mirė, laiškai ir toliau plaukė tuo adresu, o juose buvo rašoma sutartais slaptažodžiais, kad niekas kitas negalėtų suprasti. Tėvas laiškus į Čikagą siųsdavo irgi kitu adresu. Juos gaudavo pažįstami, gyvenę už poros kvartalų, ir perduodavo mamai. Porą laiškų tėvas parašė ir sūnui. Juose kreipėsi: “Mielas Aldai”.

Kriaučiūnų šeimoje lietuvybės dvasia užauginti trys sūnūs.

Mykolas Kriaučiūnas mirė 1976 metais. Palaidotas Inkūnų kapinėse. R.Kriaučiūno rūpesčiu ant Gustonių pradinės mokyklos, kurios palėpėje įrengtame bute pats gimė ir augo iki karo, 1988 metais buvo atidengta paminklinė lenta tėvams mokytojams atminti.

Kur sava ir brangu “Mano močiutė kadaise paaukojo didelį žemės gabalą, kad Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas pastatytų Inkūnuose bažnyčią. Gerai prisimenu, kai ji buvo šventinama.

Ta bažnytėlė tebėra ir dabar. Ji man tokia sava”, - šypsojosi pašnekovas.

Sava vieta ir Berčiūnai prie Panevėžio, nes vos penki kilometrai nuo gimtinės Gustonyse. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ateitininkams buvo perleista Berčiūnuose buvusi

Šiemet Gražina ir Romualdas Kriaučiūnai atšventė auksines vestuves.

15

stovyklavietė. Dabar ten vasaromis organizuojamos ateitininkų stovyklos. Dr. R.Kriaučiūnas visą gyvenimą aktyviai dalyvauja ateitininkų veikloje. Ketverius metus ėjo Ateitininkų federacijos generalinio sekretoriaus pareigas. Likimas lėmė būti ir paskutinio “Ateities” žurnalo, išleisto Amerikoje prieš perkeliant jo leidybą į Lietuvą, redaktoriumi.

“Kai atskridome į Vilnių, - prisiminė mokslininkas pirmąjį apsilankymą Lietuvoje 1988 metais, - sužinojome, kad prieš dieną Gedimino bokšte buvo iškelta Trispalvė. Nespėjome. Iš pusbrolio sužinojome, kad kitą dieną Kaune bus iškelta Lietuvos vėliava. Nelegaliai išvažiavome su juo į Kauną ir matėme tą įvykį. Tai neužmirštama. Kai tūkstantinė minia pradėjo giedoti Lietuvos himną, visi su vėliavėlėmis, net vaikučiai, bijojau, kad nebūtų taip, kaip nutiko prieš tris dienas Vilniuje, kai saugumo ar milicijos daliniai užpuolė su lazdomis ir išvaikė. Žmonės pradėjo giedoti Lietuvos himną taip švelniai, jausti, jog bijo, kažko laukia. Pagiedojo pirmą posmelį, nieko neatsitiko, antrą stipriau, trečią, ketvirtą - jau visu garsu. Net ašaros išriedėjo.”

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, R.Kriaučiūnas vis dažniau apsilankydavo gimtajame krašte. Ne tik asmeniniais reikalais - į sūnaus vestuves ar vaikaičio krikštynas. Psichologas buvo kviečiamas Lietuvos kolegų dalytis patirtimi, dalyvauti tarptautinėse konferencijose. Jis taip pat pasirūpino galimybe lietuviams pasisemti kitokios patirties Amerikoje.

•

Kaip būti laimingiems Mokslo premijos laureatas dr.

R.Kriaučiūnas VU Filosofijos fakultete skaitytoje paskaitoje “Nauja mokslo šaka - pozityvioji psichologija” pabrėžė, kokie svarbūs yra veiksmai, kuriuos žmonės sąmoningai atlieka norėdami tapti laimingesni. Tyrimų duomenimis, 50 proc. laimingumo lemia genai, 10 proc. - tokios gyvenimo aplinkybės kaip socialinis ekonominis statusas, šeiminė padėtis, sveikata ar gaunamos pajamos, ir 40 proc. - paties žmogaus kontroliuojami veiksmai, turintys įtakos ilgalaikei laimei: gerų santykių su šeima sąmoningas puoselėjimas, dažnai ir nuoširdžiai reiškiamas dėkingumas, dažnas mėgavimasis esamuoju momentu, nuoširdus paslaugumas, optimizmas, nuolatinė fizinė mankšta, psichologinis atsparumas nesėkmėms. Su laime susijusios teigiamos emocijos yra ne vien malonios, bet turi ir daug objektyviai naudingų padarinių. Laimingi žmonės paprastai turi daugiau draugų ir yra kitų labiau mėgstami. Jie labiau linkę bendrauti ir padėti kitiems bei aukoti labdarai.

Laimingi žmonės yra kūrybiškesni, energingesni ir produktyvesni. Geresni vadovai ir derybininkai. Uždirba daugiau pinigų. Turi geresnę imuninę sistemą, yra psichologiškai atsparesni nesėkmėms, sveikesni ir ilgiau gyvena. Labiau pasitiki savimi ir turi stipresnį savivertės jausmą. Laimingesni žmonės yra naudingesni savo šeimai ir visuomenei. Pozityviajai psichologijai svarbi prisitaikymo sąvoka, kai žmogus pamažu pripranta prie naujo teigiamo ar neigiamo įvykio ir grįžta į ankstesnį laimės lygį. Kartu prisitaikymo mechanizmas leidžia žmogui pamažu priprasti ir nesijausti ilgai nelaimingam net ir pablogėjus gyvenimo aplinkybėms. Tyrimų duomenimis, pinigai turi įtakos patiriamai laimei tik iki tam tikro pajamų lygio. Kai patenkinami pagrindiniai poreikiai, papildomi pinigai nebeturi didelės reikšmės žmogaus laimei. Nustatyta, kad materializmas kaip žmogaus vertybių sistema yra viena didžiausių kliūčių tapti laimingam. Dvasingumą puoselėjantys žmonės paprastai yra

geresnės sveikatos, rečiau kenčia nuo alkoholio ir narkotikų priklausomybės, rečiau turi santuokos problemų, yra geresni tėvai, geriau fiziškai ir psichologiškai susitvarko su problemomis. Pozityviąją psichologiją pritaikant kasdieniame gyvenime svarbūs būtų keli harmonijos aspektai. Jausmų harmonija kartais laikoma svarbiausia. Reikia suprasti savo jausmus, kaip jie veikia mūsų gyvenimą, ir žinoti, kaip juos atitinkamai koreguoti mažinant įtampą ir nereaguojant į viską tarsi būtų pasaulio pabaiga, išmokstant kartais pasakyti “ne”, užuot stengiantis visiems įtikti.

Intelektinę harmoniją ugdyti padės nauji pomėgiai, mokymasis ko nors visiškai naujo.

Kūno harmoniją - mankšta, naudinga tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Fiziniai pratimai stiprina protinius gebėjimus ir atmintį, gali sumažinti depresijos riziką ar net padėti jos išvengti. Harmonija su aplinka skleidžiasi gamtoje, toli nuo triukšmo, dirbtinos šviesos, skubaus gyvenimo tempo, informacijos pertekliaus, turinčių įtakos žmonių nuotaikai, miegui, paros ritmui. Jau kalbama apie vadinamąją technopatologiją, galinčią būti priežastimi sumažėjusio dėmesingumo ir protavimo, žalingų įpročių ir priklausomybių.

Socialinė harmonija, geri santykiai su kitais, labai svarbu ne tik mūsų savijautai, gyvenimo kokybei, bet ir pačiai tapatybei. Svarbu jaustis platesnės visuomenės dalimi. Dažnai iš ten gauname mums reikalingą palaikymą bei paramą. Kartu psichologas pabrėžė, kad paviršutiniški “Facebook” formato santykiai nėra socialinės harmonijos pavyzdys.

Darbas plačiąja prasme ir savanorystė taip pat prisideda prie laimės, psichikos sveikatos ir dvasinės brandos, skatina džiaugsmą, meilę, dosnumą. Ir galiausiai - dvasinė harmonija.

Jos pagrindas - laiko tėkmėje didėjantis gyvenimo prasmės pajautimas ir supratimas.

Svarbu ne tik suprasti, kas šiame pasaulyje mums suteikia dvasinę ramybę - malda, meditacija ar religinės apeigos, ne tik turėti savo įsitikinimus, bet ir aktyviai juos įgyvendinti.

Sveikai, harmoningai ir prasmingai gyventi.

16

2012 11 13 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

Interjeras iš arti

Mažos gyvenamosios erdvės dideli privalumai Mažas jaukus butas pačiame sostinės centre patogus įvairiais atžvilgiais. Tad vis dažniau žmonės į tokius ir dairosi.

Svetainės sekcijoje esantis šviestuvas atlieka daugiau estetinę funkciją. / Studijos “Namų vizija” nuotraukos

Vonios interjeras - tarsi gyvenamųjų zonų tęsinys.

NIJOLĖ STORYK

dar vienas langas. Bute šviesos daug, bet kur pastatyti baldus? Vietos lyg ir nėra. Svetainė, valgomasis ir virtuvė yra vienoje atviroje erdvėje.

Interjero autorė panaudojo mažos erdvės aukštį, kad būtų daugiau vietos buities daiktams susidėti. Virtuvės baldų komplektas siekia lubas.

Spintelių durelės turi frezuotas rankenėles. “Tokios rankenėlės būtinos gyvenant mažoje erdvėje. Jos neatsikišusios, todėl netrukdo, kai virtuvėje sukinėjasi šeimininkė”, - tvirtino pašnekovė. Kad liktų daugiau vietos virtuvės darbastaliui, garų rinktuvas buvo sumontuotas šiek tiek toliau nuo kriauklės.

Mažoje virtuvėje nėra valgomojo stalo - nebeužteko vietos jam pastatyti. Vietoj jo atsirado Gintarės suprojektuotas mini baras su trimis aukštomis kėdėmis palei visą virtuvės palangę. Virtuvėje dominuoja šviesios pastelinės spalvos.

D

vi merginos mažoje erdvėje interjerą sukūrė vos per du mėnesius. Bute vietos nedaug, bet labai patogu gyventi. Modernus interjeras gana praktiškas ir lakoniškas.

Baldų ir interjero studijos “Namų vizija” vadovė 25 metų Gintarė Gruodytė kūrybiškai pažvelgė į sostinės Savanorių prospekte, “Evitos” namų komplekse, esantį 45 kvadratinių metrų butą. Jį įrengti Gintarei padėjo studijos interjero dekoratorė Sigita Jusaitė.

Tos pačios zonos, tik mažesnės Sukurti interjerą mažoje erdvėje nelengva užduotis dizainerei. Tai, kas tinka dideliam butui, visiškai netinka mažai patalpai. Reikia pamąstyti, kaip vizualiai padidinti erdvę ir tikslingai panaudoti visą gyvenamąjį plotą.

G.Gruodytė neabejojo, kad galima puikiai įsikurti mažame bute, kur yra beveik tos pačios zonos kaip ir dideliame - virtuvė, svetainė ir miegamasis. Į mažą erdvę reikia sutalpinti visa, kas yra būtina patogiam ir jaukiam gyvenimui. “Žinoma, daug lengviau kurti interjerą, kai viskas yra aišku, kai su užsakovu iki smulkmenų aptariama kiekviena detalė. Kiek kebliau, kai tenka bendrauti su žmonėmis, kurie patys gerai nežino, ko nori, ir nelabai įsivaizduoja, kaip atrodys jų butas. Šį kartą su užsakovais gana greitai radome bendrą kalbą”, - aiškino Gintarė.

Kurti baldus įdomiau nei drabužius Baldų ir interjero studija veikia dar tik metus, nors baldų projektavimu Gintarė pradėjo domėtis gerokai anksčiau.

“Pradžia buvo nelengva, bet ir ne tokia sunki, kad nebūčiau galėjusi pragyventi ir būtų reikėję vykti ieškoti darbo svetur. Pamėginau plėsti savo veiklą. Taip daug įdomiau dirbti. Studija “Namų vizija” neapsiriboja vien

Baldų ir interjero studijos “Namų vizija” vadovė G.Gruodytė ir interjero dekoratorė S.Jusaitė (dešinėje) kūrybingai pažvelgė į nedidelį butą. tik interjero kūrimu. Dar projektuojame ir gaminame baldus”, - teigė ji.

Pasak merginos, ši sritis atveria daug galimybių, čia galima tobulėti ir įgyvendinti savo idėjas. “Baldų projektavimu ir gamyba susidomėjau būdama aštuoniolikos metų. Tuo metu dirbau Jonavoje. Čia įgijau daug praktikos. Tai padėjo man pačiai pradėti savo baldų projektavimo ir gamybos verslą. Be to, ši veiklos sritis papildo interjero dekoravimą”, - tikino pašnekovė. Ji baigė ekonomikos studijas, tačiau pasirinko kūrybiškesnę veiklos sritį. “Mūsų giminėje yra baldininkų, bet tai nėra mano šeimos verslas. Iš pradžių projektuoti baldus buvo tik pomėgis, paskui tai virto rimta veikla. Mano pirmas suprojektuotas baldas buvo virtuvės komplektas. Visada žaviuosi gražia namų aplinka. Žmogus gerai jaučiasi tokioje aplinkoje gyvendamas”, - pasakojo autorė.

į mažą lagaminą. Be to, jaunimas nėra pripratęs prie senų baldų ir daiktų. Juos traukia tai, kas yra nauja ir modernu.

Mažame ir jaukiame bute Savanorių prospekte senų daiktų nėra nė kvapo. Nauji baldai virtuvėje, svetainėje ir miegamajame dar kvepia natūraliu medžiu ir dažais. Pasak Gintarės, baldai skirti patogiai gyventi. Jie atlieka tam tikrą funkciją, tarkim, vie-

Nė kvapo senų baldų

Žvilgsnis aukštyn

Nedideli butai patinka jauniems žmonėms. Jie paprastai savo gyvenimą pradeda turėdami kuklų turtą, telpantį

Nedidelis butas yra kampinis. Vietoj išorinių svetainės sienų - du dideli vitrininiai langai. Virtuvės zonoje -

Veidrodžių sumažėjo Kaip ir virtuvės, miegamojo spinta užima visą sieną iki pat lubų. Spintos vidurinėje dalyje įstatytas veidrodis. Taip vizualiai išsiplečia erdvė.

Pasak Gintarės, jeigu veidrodis būtų per visą spintą, jame atsispindėtų visas kambarys. Tačiau šio sumanymo atsisakė užsakovai, jie teigė, kad tada jaustųsi lyg veidrodžių karalystėje.

Gintarė tiesiog įsimylėjusi medį, kuris yra tobula medžiaga baldams. Tačiau negalėjo pasakyti, koks medis jai geriausiai paklūsta. nokią virtuvėje, kitokią - svetainėje ar miegamajame. Tačiau mažame bute jie turi būti dar ir estetiškai patrauklūs. Net baldų spalvos parinktos ramios, pastelinės, kad neužgožtų mažos erdvės ir būtų praktiški.

Miegamojo interjere, kaip ir visame bute, vyrauja paprastumas ir lakoniškumas. Viskas buvo daroma taip, kad čia gyvenantys jauni žmonės jaustųsi patogiai. Pernelyg ramių spalvų monotonija nėra gerai. Tad dizainerė pateikė įvairovės. Vertikaliai dryžuotas tapetas - subtilius kompozicijos triukas. Priklijuotas ant sienos ties lovos atlošu jis pagyvino ir vizualiai praplėtė nedidelį miegamąjį.

Jei dar žvilgtelėtume į svetainę, šios erdvės akcentas - lengvos formos sekcija su atviromis lentynomis. Autorė teigė, kad projektuodama šį baldą stengėsi, kad daiktas tarsi susilietų su maža patalpa.

Lengvumo pojūtis Gintarė tiesiog įsimylėjusi medį, kuris yra tobula medžiaga baldams.

Tačiau negalėjo pasakyti, koks medis jai geriausiai paklūsta. “Tokia gyvenimo realybė, kad tenka gaminti kiek pigesnius, bet kokybiškus baldus iš medžio drožlių plokščių. Šiame bute kietieji baldai būtent tokie ir yra.

Man svarbus ne pats medis, iš kurio gaminamas baldas, bet visa aplinka, kurioje stovi mano suprojektuotas daiktas”, - patikslino ji.

Pašnekovė ne kartą užsiminė, kad interjeras turi būti lengvas kaip plunksna. Kas tai? Ar baldai gali būti lengvi? Pasak jaunos baldininkės, gerai pagamintas baldas gali daryti lengvumo įspūdį. Grakštumo suteikia ir tinkamai priderinta prie interjero baldo spalva.

“Mažam butui spalvų įvairovė netinka, ypač jeigu jos yra ryškios. Po kurio laiko toks derinys pradėtų dirginti ir varginti. Tad šiame bute vyrauja vien tik tų pačių ramių pastelinių spalvų atspalviai - nuo sienų iki baldų”, - pasakojo Gintarė.

Apšvietimas - estetinė detalė Autorė taip pat daug dėmesio skyrė interjero apšvietimui. Prie baro ir svetainėje pakabinti šviestuvai. Jaukumo suteikia halogeninės lempos, įmontuotos į virtuvės baldų komplektą.

Miegamajame buvo atsisakyta dirbtinio apšvietimo. Pasak Gintarės, šiam kambariui labiau tinka gelsva šviesa, kuri suteikia ramybės pojūtį.

Virš lovos pritvirtinta bra, kad būtų patogu prieš miegą paskaityti gerą knygą. Svetainės sekcijoje esantis šviestuvas atlieka labiau estetinę funkciją. Šviesos skleidžia nedaug, bet sukuria jaukumą, kai norima pasėdėti romantiškoje prieblandoje.

•

2012 11 13 Lietuvos žinios

17

Namų pasaulis

Šildyti namus gali ir paveikslas ant sienos NIJOLĖ STORYK

Ką rinktis, kai ateina šildymo sezonas - šilumą ar patogumą?

Kokie šildymo būdai yra ir taupūs, ir patogūs?

Dabar, supykus, kad brangios dujos ar centralizuota šiluma, galima rinktis alternatyvius šilumos būdus.

Ar atsinaujinančios energijos įranga - šilumos siurbliai, saulės kolektoriai arba infraraudonųjų spindulių šildytuvai - pateisina mūsų pasirinkimą?

Naujovė - hibridiniai katilai UAB “Vilpra” pardavimo plėtros skyriaus direktoriaus pavaduotojas Gediminas Zutelis pastebėjo, kad daugelis smulkių šilumos vartotojų renkasi patogesnį šildymo būdą. “Nors jau prasidėjo šildymo sezonas, daugelis gyventojų tik dabar sukruto tobulinti savo namų ūkio šildymo įrangą. Pas mus dabar pats darbo įkarštis”, - sakė G.Zutelis.

Pasak pašnekovo, daugelis pirkėjų pageidauja turėti savo namuose tokią įranga, kuri kuo ilgiau šildytų ir kuo mažiau sunaudotų kuro.

“Nepakanka pakeisti langus. Reikia modernizuoti ir katilinės įrangą”.

Gyvenimas tampa komfortiškas, kai savo namuose žmonės įsirengia akumuliacines katilines, kurių pagrindą sudaro ketaus kietojo kuro katilas su akumuliacine talpa. Toks katilas gali sujungti net kelis energijos šaltinius - kietąjį kurą, saulės energiją, geoterminę energiją, pigesnę naktinę elektros energiją.

“Daugelis žmonių, kurie gyvena se-

nuose namuose, jau suprato, kad nepakanka pakeisti langus. Reikia modernizuoti ir katilinės įrangą”, - pastebėjo G.Ziutelis. Pasak jo, šiuo metu pastebimas didelis susidomėjimas alternatyviąja šilumos energija. “Moderni įranga tokia tobula, kad kartais naujame name pakanka įrengti vien tik šildymą grindyse. Mūsų bendrovė neseniai įrengė klientams pačius naujausius hibridinius katilus su šilumos siurbliu ir skystojo ar dujinio kuro katilu”, - pridūrė jis.

FAKTAI: KONKURUOJA MALKOS IR ANGLYS Lietuvos statistikos departamento Energetikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Natalija Golovanova LŽ sakė, kad privačių namų šilumos vartotojai renkasi tradicinį kurą - malkas ir anglis, nors yra didelis alternatyvių šildymo būdų pasirinkimas.

Statistikos duomenimis, 2011 metais šildymo tikslams vartotojai sudegino 2849,8 kubinių metrų malkų ir 86,2 tūkst. tonų anglių.

Mažiau automatikos ir elektronikos AB “Atrama” - seniausia Lietuvoje įmonė, gaminanti lietuviškus šilumos įrenginius. Bendrovės komercijos direktorė Irma Kvedarienė LŽ teigė, kad katilas su akumuliacine talpa skirtas šilumos pertekliui šildymo sistemoje sukaupti, o esant trūkumui - šilumai atiduoti į sistemą. “Tokio katilo pranašumas tas, kad galima sumažinti katilo kuro krovimo dažnumą. Katilas dirba nominalia galia, taigi ekonomiškiausiu režimu, ir garantuojamas tolygus patalpų šildymas”, - aiškino pašnekovė.

Akumuliacinės talpos gaminamos 500, 570, 730 ir 950 litrų tūrio. Jas ypač rekomenduojama naudoti esant mažos talpos šildymo sistemai, turinčiai automatiškai valdomą priverstinę cirkuliaciją, nes tuomet ir mažiausios katilo galios gali būti per daug - kyla pavojus, kad sistemoje gali užvirti vanduo.

AB “Atrama” gaminami centrinio šildymo katilai yra pajėgūs apšildyti nuo 80 iki 400 kv. m ploto individualaus būsto, administracinės ir gamybinės paskirties patalpas. Kūrenti tinka įvairus kietasis kuras: malkos, akmens anglys, durpių briketai, įvairios medienos atliekos.

Pasak I.Kvedarienės, “Atramos” gaminami šildymo katilai neturi daug au-

Elektrinis šildymas ir šiuolaikinės temperatūros valdymo sistemos leidžia sistemą įjungti ar išjungti nuotoliniu būdu. / LŽ archyvo nuotrauka tomatikos, įvairios elektronikos, todėl kurui netaikomi specialūs drėgnumo reikalavimai, nėra pavojaus, kad kažkas suges ir teks katilą taisyti. “Šiemet ypač populiarūs mūsų gaminami oro šildytuvai, skirti šildyti įvairioms gyvenamoms, buitinėms ar gamybinėms patalpoms, kuriose nėra centrinio šildymo sistemos, vandentiekio”, - pridūrė pašnekovė.

Mitas, neatitinkantis tikrovės Alternatyvaus šildymo įrengimų įmonės UAB “Rubisolis” komercijos direktorius Deividas Juška pastebėjo pamažu nykstantį klaidingą požiūrį, kad elektrinis šildymas yra brangus.

Pasak pašnekovo, tai mitas, neatitinkantis tikrovės. Anksčiau žmonės ne-

tikėjo, kad toks šildymas gali ir sutaupyti laiko, ir suteikti nepriklausomybę nuo centrinio šildymo, o dabar vis dažniau renkasi šią naujovę. “Galime “įdarbinti” ant sienos kabantį paveikslą ar kurį nors baldą - jame būtų gudriai įmontuota šildymo įranga. Standartinės šildymo plokštės yra baltos, tačiau nuo šiol jos gali tapti išskirtinės - baltą spalvą galima pakeisti paveikslu, nuotrauka, logotipu ar šiaip kokiu grafiniu vaizdu. Fantazijai nebėra ribų! O kad fantazija virstų realybe, tereikia aukštos kokybės nuotraukos”, šypsojosi pasakodamas D.Juška.

Pasak pašnekovo, šiais laikais statomi sandarūs ir ekonomiškai efektyvūs pastatai. Po truputį įsibėgėja ir mažai energijos sąnaudų reikalaujan-

čių (pasyvių) namų statyba. Tokiems pastatams reikia daug mažiau šilumos energijos nei senos statybos. Tiesa, dėl to beveik nesikeičia vandens šildymo sistemos įrengimo išlaidos. Šie faktoriai vis labiau verčia domėtis šiuolaikinėmis elektrinio šildymo sistemomis, kurių montavimo išlaidos yra kelis kartus mažesnės nei tradicinių vandeniu šildomų sistemų.

“Elektrinis šildymas yra patogus ne tik namuose, bet ir sodyboje ar sodo namelyje. Nuolat šildyti tokį būstą nuostolinga, o elektrinis šildymas ir šiuolaikinės temperatūros valdymo sistemos leidžia džiaugtis komfortu tada, kai reikia. Sistemą įjungti ar išjungti galima nuotoliniu būdu, tai labai patogu ir taupo pinigus. Tokiai sistemai įrengti nereikia montuoti katilų, tiesti vamzdžių, statyti kaminų, katilinių”, - patirtimi dalijosi D.Juška. Patalpas šildant šiais prietaisais, palyginti su įprastais, galima sutaupyti iki 50 proc. šilumos energijos.

“Taip yra todėl, kad šiems prietaisams gaminti naudojamos naujos technologijos, be to, jie šilumą perduoda infraraudonaisiais spinduliais. Tai reiškia, kad patalpoje esantys baldai, žmonės šildomi tiesiogiai, tačiau labai švelniai, nekeliant diskomforto. Ši technologija teigiamai veikia žmogaus sveikatą, nesausina oro, nekelia dulkių, neleidžia susidaryti pelėsiui - tai paprastai nutinka patalpas šildant tradiciniais šildymo prietaisais, kurie šildo patalpos orą”, - aiškino pašnekovas.

•

VG-3493

18

2012 11 13 Lietuvos žinios

Sveikata ir vaistai

Kas bendra tarp urologijos ir akmenskaldystės ir daugelio kitų veiksnių, todėl niekada neverta gydytis savarankiškai arba nekreipti dėmesio į savo sveikatą.

Net ir paprasti dalykai - dažnesnis ir sunkesnis šlapinimasis, nevisiškai išsituštinanti šlapimo pūslė - gali turėti liūdnų pasekmių, netgi iki inkstų funkcijos nepakankamumo”, sako gyd. E.Štarolis.

VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ

Mūsų organizmas - sudėtinga gamykla, kur kiekvienas organas nenuilsdamas dirba savo darbą. Šlapimo sistema - viena iš jų.

Ji šalina iš organizmo medžiagų apykaitos produktus ir kitas nereikalingas medžiagas, reguliuoja skysčių, druskų kiekį bei šarmų ir rūgščių pusiausvyrą.

Kas nutinka, kai kuri nors šios sistemos grandis sutrinka?

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Urologijos skyriuje kasmet gydoma maždaug 2,3 tūkst. ligonių.

Apie tūkstantį pacientų kreipiasi dėl inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės akmenligės, nemaža dalis - dėl onkologinių ligų, likusieji - dėl šlapinimosi sutrikimų, kurie pagal naujausias Europos urologų draugijos rekomendacijas priskiriami apatinių šlapinimosi takų sutrikimų, nesusijusių su neurologija, grupei. Tai prostatos padidėjimas, dirglioji šlapimo pūslė, šlapimo nelaikymas bei uždegiminės ligos.

Urologija labai imli naujosioms technologijoms, moderniems gydymo būdams. Galima sakyti, kad standartinio gydymo išvis nėra. Kiekvienam ligoniui gydytojai stengiasi rasti individualų gydymo būdą, vadinasi, tam būtinos ir individualios vaistų bei technologijų sąnaudos. “Mes sekame pasaulio urologijos naujoves, aktyviai dalyvaujame Europos urologų draugijos rengiamose konferencijose, per kurias supažindinama su naujovėmis, kasmet atnaujinamos metodinės rekomendacijos. Nors ir stengiamės, mums nelengva jų laikytis, nes naujos technologijos ir instrumentai brangiai kainuoja”, - sakė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas Edmundas Štarolis.

Šlapimo nelaikymas ne tik moterų problema

Gydytojas urologas E.Štarolis: “Neatsakingas antibiotikų vartojimas viena didžiausių šiuolaikinių problemų.” / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka pan. “Mes turime labai neblogą instrumentarijų ir aukštos kvalifikacijos gydytojų, kurie galėtų atlikti operacijas pačiomis moderniausiomis priemonėmis, tačiau jų, deja, kol kas trūksta. Pasigendame lazerinės įrangos, kai kurių lanksčių endoskopų. Dėl ekonominių sunkumų tų dalykų ne taip paprasta įsigyti, todėl stengiamės ligonius gydyti prieinamais būdais,” - teigė gydytojas.

Ar verta pasikliauti mažų medicinos įstaigų, siūlančių per dieną pašalinti inkstų akmenis, paslaugomis? Gydytojo E.Štarolio nuomone, tos paslaugos atsirado, kai buvo populiarinama dienos chirurgija.

Kai kuriais atvejais tai pasitvirtina.

Tačiau ligonis visada saugesnis toje gydymo įstaigoje, kurioje yra didesnis tos srities paslaugų pasirinkimas. Inkstų akmenų skaldymo procedūra nėra tokia paprasta, po jos įvyksta nemažai komplikacijų.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Urologijos skyrius ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje garsėja ne tik medikų profesionalumu, darniais kolegiškais kolektyvo santykiais, bet ir išskirtinai nuoširdžiu rūpinimusi ligoniais.

Kur auga akmenys “Legendinės gydytojos medicinos mokslų daktarės Stasės Mičelytės, šiai ligoninei atdavusios 42 darbo metus, dėka mūsų skyriuje sukurta moderni inkstų akmenligės gydymo sistema. Vienas jos ramsčių - labai atidžiai prižiūrimas ir kol kas puikiai veikiantis ekstrakorporinės smūginės bangos aparatas, kuriuo atliekama inkstų akmenų litotripsija (skaldymas). Šis aparatas, matyt, unikalus visoje Europoje, nes veikia jau nuo 1996 metų pradžios ir juo jau atlikta arti 16 tūkst. procedūrų. Akmenligė, atmetus nedideles išimtis, - žmogaus organizmo medžiagų apykaitos procesų sutrikimo pasekmė. Juos gali inicijuoti tam tikri genetiniai sutrikimai, dietos ir gyvenimo būdo ypatumai, tarp jų - nepakankamas skysčių vartojimas ir daug kitų dalykų. Inkstų akmenlige įvairiose šalyse serga nuo 2 iki 6 proc. gyventojų. Inkstų akmenys pagal cheminę struktūrą gali būti kelių rūšių: uratiniai, okasalatiniai, infekciniai ir kitokie komplikuoti akmenys. Kiekvienai jų rūšiai reikia skirtingo gydymo. Kokio - privalo spręsti gydytojas, surinkęs išsamią anamnezę ir išsiaiškinęs akmens lokalizaciją, dydį, įvertinęs inksto anatominės struktūros individualumą ir

“Mūsų nuomonė nesikeičia - būtų geriausia, jeigu ligoniai koncentruotųsi specializuotuose centruose, kur jiems galima pasiūlyti daugelį esamos patologijos gydymo variantų ir įvairiapusę pagalbą, kad ištikus komplikacijai ligoniui nereikėtų ieškoti dar kitos gydymo įstaigos, kuri jam suteiktų pagalbą. Kol gaunama informacija iš pirminę pagalbą suteikusios įstaigos, laikas eina ne paciento naudai, kyla didelių problemų, ligonis patiria nepatogumų, - tvirtino gyd. E.Štarolis. - Nenuostabu, kad tarp sveikatos politikų nuolat kyla diskusijų apie tam tikrų medicinos paslaugų optimizavimą, centralizavimą. Tačiau tai padaryti ne taip paprasta dėl įvairių kitų priežasčių.”

Ar žinomos abejonės dėl prostatos vėžio prevencijos?

Viena skaudžiausių problemų, apie kurią ilgus metus buvo drovimasi kalbėti - vyrų prostatos ligos.

Pagaliau pasiekta tai, ką nedažnai pavyksta padaryti - bendromis medikų, farmacijos kompanijų ir žiniasklaidos pastangomis vyrai jau randa kelią pas gydytojus urologus.

Lietuvoje jau daug metų sėkmingai vykdoma Vyrų priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diag-

nostikos ir prevencijos programa.

Pagerėjus diagnostikai paaiškėjo, kad prostatos vėžys - antras pagal dažnį vyrų negalavimas po plaučių vėžio. Pacientų tiek daug, kad onkologai visų jų tiesiog nepajėgia priimti. Ligoniai, kuriems nereikia specializuotos radiologinės, spindulinės terapijos, gydomi bendrojo profilio urologijos skyriuose.

Pastaruoju metu imta diskutuoti apie prostatos vėžio profilaktikos programos privalumus ir trūkumus. Keliami klausimai apie jų ekonominį tikslingumą, galimą hiperdiagnostiką ir hiperaktyvaus gydymo pasekmes.

Viena vertus, gali atrodyti, kad profilaktinis tyrimas, ankstyva diagnostika ir gydymas - didelis privalumas, tačiau esmė ta, jog nemažai daliai vyrų diagnozuotas prostatos vėžys neprogresuoja arba vystosi labai lėtai. Ir daugelis garbaus amžiaus vyrų miršta sirgdami vėžiu, bet ne nuo jo, o nuo kitų ligų ar senatvės. JAV buvo diskutuojama, ar nevertėtų tos prevencijos programos nutraukti, nes “ramaus, snaudžiančio” prostatos vėžio gydymas gana nepigus ir nelengvas - spindulinė arba radikali chirurginė terapija su galimomis komplikacijomis.

Pastaruoju metu atliekant Europos prostatos vėžio tyrimą, kuris tęsiasi jau beveik 20 metų, pradėjo ryškėti skirtumas tarp tiriamųjų ir placebo grupės žmonių. Pasitvirtino tendencija, kad ankstyva diagnostika sumažina sergamumą ir mirtingumą nuo prostatos vėžio. Ryškėja labiau moralinio ir psichologinio pobūdžio bei gydytojo ir ligonio santykio problema - ar ligonis nori gyventi, žinodamas, kad rizikuoja susirgti prostatos vėžiu, ar jis geriau gyventų to nežinodamas. Juk ši liga gali taip ir nepasireikšti. “Kaip reaguoja į tokią žinią mūsų pacientai? Labai įvairiai, - sako gydytojas. - Vieni nori net menkiausią vėžio židinėlį kuo greičiau išoperuoti, gydytis ir apie ligą pamiršti, kiti renkasi visavertį gyvenimą iki tol, kol aktyvus intervencinis gydymas taps nebeišvengiamas.”

Dar vienas šios prevencijos programos pranašumas - galimybė vyrams išsiaiškinti gerybinės prostatos hiperplazijos simptomus ir galimas jų pasekmes. Gydytojas perspėja, kad gerybinės prostatos hiperplazijos problema - labai didelė ir sudėtinga, todėl nereikėtų jos suvokti paraidžiui, kaip teigiama iš ekrano, viską gali išspręsti tabletė. “Vienam žmogui net ir labai išvešėjusi prostata nesutrikdo šlapinimosi, o kitam kenkia ir nedidelis pažeidimas. Tai priklauso nuo amžiaus, kraujagyslių, centrinės nervų sistemos būklės

Nors ilgą laiką apie tai viešai nebuvo kalbama, urologai žino gerokai daugiau vyrų paslapčių nei šie to norėtų. Tačiau ir šią uždangą pasistengė pakelti farmacijos kompanijos, padedamos žiniasklaidos. Iš tiesų paslaptys tik komplikuoja situaciją. Matyt, ne vienas vyras tik pastaruoju metu lengviau atsiduso supratęs, kad tai ne jo vieno problema, ir sužinojęs paprastą jos sprendimo galimybę.

“Viena neretai pasitaikančių problemų - šlapimo nelaikymas dėl įtampos kosint, čiaudint, keliant sunkius daiktus. Juo dažniausiai skundžias moterys. Priežastis - tam tikri anatominiai pakitimai, susiję su dubens, tarpvietės raumenų susilpnėjimu, dėl bendro raumenų tonuso nusilpimo, kai kuriais atvejais dėl nutukimo, vyresnio amžiaus ir gyvenime kilusių problemų, sunkiais komplikuotais gimdymais, ginekologinėmis operacijomis ir pan., dėl kurių atsirado tam tikrų šlapimo pūslės ir šlapimo kanalų anatominių pokyčių. Šlapimo nelaikymu, žinoma, dėl kitų priežasčių skundžiasi ir vyrai. Šiuos ligonius mes gydome jau apie 20 metų. Iš pradžių atviromis, vėliau - laparoskopinėmis operacijomis. Naujausias metodas tam tikrų sintetinių juostelių įvedimas. Jas pasitelkiant koreguojami anatominiai šlapimo pūslės ir šlapimkanalio santykiai, kad tarp jų susidarytų teisingas kampas. Operacijas moterims, kurių metu dedamas tam tikras anatominis organų karkasas, natūraliai sudarytas iš raumenų, fascijų, tai pat atkuriantys sintetinių raiščių implantai, atlieka ne tik urologai, bet ir ginekologai. Tiesą sakant, būtent pastarieji ir yra šių operacijų pradininkai,” - pasakoja gydytojas ir perspėja, kad netgi šiuolaikiškiausias gydymo būdas gali neduoti gerų rezultatų, jeigu bus taikomas ne pagal indikacijas. Todėl prieš apsisprendžiant būtina labai atidžiai ir nuodugniai ištirti ligonį.

Atsargiai - antibiotikai! Šlapimo sistemos ligų yra gana daug - pradedant “banaliomis” infekcijomis dėl imuniteto svyravimų, peršalimų, pervargimų, kurios gydomos ambulatoriškai, cistitų, akmenligių ir baigiant sudėtingiausiu inkstų nepakankamumu. Mat vienas šios sistemos savitumų, kad infekcija, patekusi į šlapimo takus, ne tik gana sunkiai išgydoma, bet ir turi savybę kopti į viršų, kol pasiekia inkstus. Todėl negalima abejingai vertinti net ir menkiausių uždegimų ar sudirginimų, taip pat neverta pasitikėti teiginiais, kad spanguolės ar bruknės gali išspręsti visas problemas. Į ligoninę neretai patenka sunkūs ligoniai, sergantys komplikuotais šlapimo takų uždegimais, antrinėmis obstrukcijomis dėl prostatos sukeltų pakitimų, taip pat neretai gydyti kokioje nors kitoje gydymo įstaigoje ir ten pasigavę hospitalinę infekciją, kuriai gydyti reikia labai stiprių ir brangių antibakterinių vaistų. “Neatsakingas antibiotikų vartojimas - viena didžiausių šiuolaikinių problemų, - sako gydytojas. - Blogiausia, ką gali padaryti sergantis žmogus, tai išgerti

porą antibakterinių tablečių, kurias rado užsilikusias namų vaistinėlėje.

Ir kai tik ligos simptomai aprimsta, ligonis nustoja tuos vaistus gerti. Tokiu atveju infekcija nėra išgydoma, ji tik prislopinama, o jos sukėlėjai įgyja atsparumo šiam preparatui. Kitą kartą tą infekciją dar sunkiau gydyti, juo labiau kad pacientas jau būna pamiršęs, kuo gydėsi. Būtina labai griežtai laikytis antibakterinių preparatų vartojimo drausmės. Juos skirti tik nustačius ligos sukėlėją ir vartoti tol, kol infekcija bus išgydyta.”

Ir - apie atsakomybę Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Urologijos skyrius ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje garsėja ne tik medikų profesionalumu, darniais kolegiškais kolektyvo santykiais, bet ir išskirtinai nuoširdžiu rūpinimusi ligoniais. Kaip visada kuklus gydytojas E.Štarolis, jau penkerius metus vadovaujantis skyriui, tvirtina, jog tai dar legendinės gydytojos S.Mičelytės palikimas, puoselėjamas ne tik po kelis dešimtmečius dirbančių gydytojų, bet ir perduodamas kartu su geriausiomis praktinėmis žiniomis jauniesiems kolegoms. “Esu jais labai patenkintas. Tai puikiai pasirengę, žingeidūs, sekantys pasaulio medicinos mokslo naujoves jauni gydytojai, kurie noriai dirba ir priėmimo skyriuje, ir imasi visų užduočių, nes jiems svarbu savo teorines žinias pritaikyti praktiškai, kuo geriau pasirengti atsakingai profesijai, - sako E.Štarolis. - Kiekvienas, kuris renkasi gydytojo profesiją, prisiima atsakomybę, kuri neapleidžia nė vieną gyvenimo akimirką. Būtų malonu, jeigu atsakomybę už savo sveikatą jaustų ir pacientai.”

Pavyzdys - apmąstymams Paprastai straipsniai pradedami nuo pavyzdÏi˜. ·∞kart norisi padaryti i‰imt∞. Vieno ligonio istorija - skaitytoj˜ apmàstymams.

Prie‰ porà met˜ tiesiai ∞ ligoninòs reanimacijà paguldò sunkiausià ligon∞. Praradus∞ sàmon´, su inkst˜ nepakankamumo rodikliais, nesuderinamais su gyvybe, baisiausiai i‰siplòtusiais inkstais, kraujuojant∞. Pacientas buvo dializuojamas, jam drenuojami inkstai, paskui ir ‰lapimo pslò, atlikta daugybò kompiuterini˜ tomografij˜. Kadangi diagnozuota sunkiai gydoma hospitalinò infekcija, skirtas 30 dien˜ brangi˜ antibiotik˜ kursas, taikytos hemodializòs, kol galiausia Ïmogus atgavo sàmon´. Gydytojai i‰siai‰kino, kad tai jau Ïinomas pacientas, kur∞ vienas i‰ skyriaus gydytoj˜ yra konsultav´s rajono poliklinikoje prie‰ keletà met˜. Gydytojas prisiminò, kad buvo jam skyr´s vaist˜ nuo gerybinòs prostatos hiperplazijos. Po kurio laiko ligonis vòl atòjo, nes reikalai prastòjo. Silytos operacijos jis atsisakò ir tà kartà, ir vòliau. Padòtis vis blogòjo, kadangi ‰lapimo pslò nebuvo iki galo i‰tu‰tinama, prasidòjo ‰lapimo tak˜ infekcija.

Kadangi pacientas nesigydò, gydytojas pasilò jam rinktis kità gydytojà ir gydymo bdà, para‰ò siuntimà ∞ ligonin´ atlikti prostatos pa‰alinimo operacijà. Taãiau Ïmogus i‰ medik˜ akiraãio dingo keletui met˜. Rezultatas - vos gyvas pateko ∞ reanimacijà.

Apskaiãiuota, kad pacientas per dvejus metus gydòsi keletà kart˜, jam buvo atliktos devynios operacijos, keliolika hemodializi˜, ir vien tik ligonini˜ kasoms tai kainavo apie 32 tkst. lit˜. Jau neskaitant ligoninòs vaist˜, medik˜ darbo, vienkartini˜ priemoni˜, uÏ kurias sumos buvo keletà kart˜ didesnòs - vien uÏ antibiotikus ligoninò sumokòjo beveik 10 tkst. lit˜, o kur dar jo ‰eimos rpesãiai ir i‰laidos.

Kai kuriose ‰alyse jau nebekompensuojamas gydymas lig˜, kuriomis Ïmogus suserga dòl netinkamo gyvenimo bdo.

Ar ne laikas bt˜ apie tai pamàstyti ir Lietuvoje?

•

2012 11 13 Lietuvos žinios

Sveikata ir vaistai

19

Vėžio taikinys - jaunos moterys čios. Kita vertus, net vykdomos programos galimybėmis pasinaudoja ne visos moterys. Didelė problema - pačių moterų sąmoningo dėmesio savo sveikatai stoka, ginekologinės apžiūros baimė, netinkami gyvenimo prioritetai, kai kalbama apie mokamus tyrimus. Ar nekeista, kad 47 proc. moterų, jeigu turėtų papildomų lėšų savo reikmėms, jas geriau skirtų savaitgalio laisvalaikiui, o ne savo sveikatos patikrinimui?

VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ

Pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu Lietuva yra ketvirta tarp visų Europos valstybių.

Ilgą laiką pirmavusi mūsų šalis užleido šią vietą Rumunijai, Makedonijai ir Bulgarijai. Susirgimas šiuo vėžiu - pagrindinis piktybinis tarp moterų iki 30 metų. Iš viso Lietuvoje nuo gimdos kaklelio vėžio šiuo metu kenčia apie 5000 moterų. Kasmet ši liga diagnozuojama maždaug 500 moterų.

Kasdien ji nusineša vienos ar dviejų moterų gyvybes. Ir tai - mūsų šalyje, kur realiai priskaičiuojama mažiau kaip 3 mln. gyventojų. Palyginkime: Suomijoje yra 5,2 mln. gyventojų, o nuo gimdos kaklelio vėžio kasmet miršta apie penkiskart mažiau moterų.

Svarbu tai, jog gimdos kaklelio vėžys, diagnozuotas ankstyvos stadijos, gana sėkmingai išgydomas.

Tiksli ir pagrįsta diagnozė

Diagnozė - viena, išeitys - skirtingos Joanai, gyvenančiai viename Vilniaus krašto rajonų, dar tik dvidešimt dveji, tačiau jos ligos istorija jau gana įspūdinga. Moteris anksti pradėjo lytinį gyvenimą, sukūrė šeimą. Po to, kai pagimdė sūnų, dažnai lankėsi pas gydytoją ginekologą. Įprastinių citologinių tepinėlių rezultatai buvo neaiškūs, neaiškėjo ir juos kartojant. Vyras ir motina ragino nenurimti, ieškoti priežasčių. Tik dėl savo atkaklumo moteris gavo siuntimą į konsultaciją pas Santariškių klinikos medikus.

Tuomet Joanai buvo rekomenduotas modernus THINPREP® PAP skystųjų terpių tyrimo metodas, kuriuo buvo nustatyta teisinga diagnozė: liaukinis gimdos kaklelio vėžys, dislokuotas gimdos kaklelio kanale. Laimei, suspėta laiku, vėžys buvo dar paviršinis, neinvazinis, todėl jį pašalinus moters sveikatai pavojus nebegresia.

Kitas atvejis. Keturiasdešimtmetė moteris reguliariai lankydavosi pas gydytojus, jai būdavo atliekami citologiniai tyrimai, viskas būdavo gerai.

Kartą, perskaičiusi straipsnį apie modernų tyrimo metodą, nutarė juo pasinaudoti. Juo labiau kad antrąkart ištekėjo ir apsigyveno Vilniuje, džiugiai pradėjo naują gyvenimo etapą.

Deja, laimę aptemdė žinia, kad serga invaziniu gimdos kaklelio vėžiu. Jau gerokai pažengusiu... Gydytojas paklausė: “Kodėl taip ilgai delsėte? Dabar jau sudėtinga jums padėti.” “Šie pavyzdžiai gana tipiški, - sako Patologijos diagnostikos laboratorijos gydytoja patologė medicinos mokslų daktarė Jolita Rimienė. - Kiekvienas apsilankymas pas gydytoją ginekologą privalo turėti svarbiausią akcentą citologinį tyrimą. Ir tiek moteris, tiek gydytojas privalo siekti, kad jis būtų tikrai kokybiškas. Tradicinis citologinis tepinėlis neblogai tinka dažnesniems ikivėžiniams - plokščialąsteliniams pakitimams ir plokščialąstelinio gimdos kaklelio vėžiui nustatyti. Jis nepasiekia retesnio, bet daug pavojingesnio - liaukinio vėžio ir šio tipo ikivėžinės būklės gimdos kaklelio kanalo liaukiniame epitelyje. Tai viena priežasčių, kodėl nuo 2004 metų vykdant valstybinę gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą mažėja plokščialąstelinio vėžio atvejų, o ypač uždelstų jo formų, tačiau daugėja susirgimų liaukiniu gimdos kaklelio vėžiu ir itin sunkiai diagnozuojamų liaukinių ikivėžinių pakitimų. Ši piktybinė liga dažniau būdinga 20-49 metų moterims ir turi daug blogesnes prognozes nei plokščialąstelinis, kuris aptinkamas gimdos kaklelio išorinėje

Moderniais tyrimais galima diagnozuoti ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžį.

Tuomet jis sėkmingai išgydomas. dalyje, lengviau diagnozuojamas ir paprasčiau gydomas. Todėl neretai girdime stebintis: vienai moteriai laiku diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys, ir ji sėkmingai pasveiko, o kitą, kuriai nustatyta tokia pat diagnozė, po poros metų tenka palydėti anapilin.”

veiksnių, tokių kaip žmogaus papilomos viruso (ŽPV) 18 tipo infekcija, ankstyvi lytiniai santykiai su daug partnerių, rūkymas, peroraliniai kontraceptikai ir pan., liaukinio gimdos kaklelio rizika didėja nuo 10 iki 50 procentų. O juk šie rizikos faktoriai labai sparčiai plinta ir pas mus.

Dalyje Europos šalių, tarp jų Anglija, Norvegija, Švedija, jau prieš keletą metų atsisakyta tepinėlių ir pereita prie kokybiškų THINPREP® PAP tyrimų skystojoje terpėje. Tai geros kokybės tyrimai, kurie gali padėti išgelbėti daugelio moterų sveikatą ir gyvybę. Kokybiški tyrimai prieinami ir Lietuvos moterims.

2011 metų kovą “Lietuvos akušerijos ir ginekologijos” mokslo darbų XIV tomo Nr. 1 paskelbtas J.Rimienės, Ž.Gudlevičienės ir R.Kurtinaitienės straipsnis “Naujos gimdos kaklelio vėžio diagnostikos metodikos: pirmieji THINPREP® PAP tyrimo efektyvumo vertinimai”.

Mokslininkių tyrimo tikslas - įvertinti skystojoje terpėje fiksuotų gimdos kaklelio ląstelių preparatų, paruoštų naudojant THINPREP® PAP sistemą, citologinio tyrimo efektyvumą diagnozuojant gimdos kaklelio ikinavikinę patologiją ir skystosios terpės tinkamumą atlikti ŽPV DNR tyrimą. Darbo autorės apibendrino 1397 per metus THINPREP® PAP metodu atliktus citologinius gimdos kaklelio tyrimus 25-45 metų moterims. 192 tirtosioms buvo nustatyta patologija.

Tyrimai buvo atliekami iš ląstelių, fiksuotų skystosiose terpėse. Moks-

Modernūs ir patikimi Europos gimdos kaklelio vėžio asociacijos (ECCA) atstovai ir konkrečiai - generalinis direktorius dr. Philipas Daviesas, kuris šių metų pradžioje dalyvavo Lietuvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje “Gimdos kaklelio vėžio prevencijos pažanga Europoje” teigia, jog pagrindinės tokio didelio mūsų šalies moterų sergamumo gimdos kaklelio vėžiu priežastys - didelės rizikos ŽPV paplitimas ir efektyvios gimdos kaklelio prevencijos stygius. Mažiausiai gimdos kaklelio vėžiu sergama tose šalyse, kuriose taikomas “organised cervical canser screening” programos, daugiau - kuriose “opportunistic screening”, kitaip tariant, pagal galimybes. Pirmuoju atveju moterys turi galimybę naudotis įstatymais įtvirtinta ir valstybės mastu administruojama programa, kuri užtikrina daugumos moterų galimybę naudotis geros kokybės paslaugomis. Būtent šis vėžio prevencijos būdas net 80 proc. sumažina sergamumą gimdos kaklelio vėžiu. Tačiau tik tuomet, jeigu ši programa pasiekia moteris, kurios nesitikrina reguliariai arba išvis niekada nesitikrino dėl rizikos susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Toks pavyzdys Didžioji Britanija, kurioje dėl organizuotų programų vos per dešimtmetį sergamumas šia liga sumažėjo perpus.

Antruoju atveju moterims suteikiama galimybė susirasti informacijos ir išsitirti savo iniciatyva arba tada, kai jos apsilanko pas gydytoją dėl kitų priežasčių. Tas būdas tinka išsilavinusioms ir sąmoningai savo sveikata besirūpinančioms moterims.

Lietuvoje vykdoma prevencijos programa, deja, kol kas didelio efekto nedavė, nes jos galimybėmis pasinaudojo mažiau kaip pusė (apie 44 proc.) moterų.

Retesnis ir agresyvesnis Apie liaukinį gimdos kaklelio vėžį ir Lietuvoje plačiau imta kalbėti prieš keletą metų, kai nuo jo mirė Didžiojoje Britanijoje populiaraus TV realybės šou žvaigždė Jade Goody, kuriai tebuvo 27 metai. Ji sirgo agresyvia ligos forma, nes nuo diagnozės iki mirties praėjo tik 7 mėnesiai, tuo tarpu kai plokščialąstelinis vėžys nuo ikivėžinių pakitimų vystosi 5-7 metus. Navikas išplito ir suardė aplinkinius Jade dubens organus. Liaukinis vėžys - tai liga, kuriai būdinga greita, agresyvi eiga.

Ji sunkiai gydoma, o gydymo rezultatai būna prastesni nei plokščialąstelinio vėžio. Plokščialąsteline karcinoma serga 35-49 metų moterys, liaukinis vėžys kėsinasi į 20-49 metų moteris.

Liaukinį vėžį ir ikivėžinius pakitimus iš paprasto citologinio tepinėlio nustatyti labai sunku. Naudojant skystųjų terpių tyrimo sistemą tai galima padaryti tiksliai, ypač jeigu tiriamas ir ląstelių blokas. THINPREP® PAP tyrimas yra vienintelis, turintis moksliniais įrodymais pagrįstų straipsnių patvirtinimą apie jo patikimumą diagnozuojant šią patologiją. Šiuo metodu nustatoma gerokai daugiau pakitimų, rodančių, kad prasidėjo piktybiniai procesai.

Modernus skystųjų terpių tyrimo metodas THINPREP® PAP yra gerokai jautresnis, todėl jį taikant atsiranda galimybės anksčiau ir tiksliau nustatyti liaukinį vėžį ir jo ikivėžinę būklę.

Todėl labai svarbu, kad tyrimai būtų atliekami moderniomis technologijomis, kurios leidžia anksčiau ir tiksliau diagnozuoti ligą bei pagerinti jos prognozes. Tyrimo metodų patikimumas yra labai svarbus, nes kalbama apie jaunas moteris. JAV valstybinės patikros programos duomenimis, dėl aktyvių gimdos kaklelio vėžio rizikos

Øprasto tepinòlio (1 pav.) ir THINPREP® PAP (2 pav.) tyrimo skirtumai stebint làsteles per mikroskopà

1 pav. Paprasto tepinòlio làsteles sunku ∞Ïiròti net ir patyrusiam tyròjui.

Ankstyva diagnostika ne tik gydytojo atsakomybė Dabar mūsų šalyje vykdomoje valstybinėje gimdos kaklelio profilaktikos programoje net iki 7 proc. citologinių tepinėlių yra nekokybiški: paimti netinkamu moters ciklo metu, juose daug kraujo, uždegimo priemaišų, ląstelės sutraiškytos, jų yra per mažai, kad būtų galima daryti atitinkamas išvadas. Moterys negauna kokybiško atsakymo, todėl joms tenka eiti dar kartą, o tam ne taip lengva rasti laiko. Nerimas atsiliepia ir nuotaikai, santykiams darbe ir šeimoje. Tyrimais pagrįsta, kad invazinio gimdos kaklelio vėžio atveju klaidingai neigiami rezultatai gali būti nuo 16 iki 82 proc. atvejų, o ankstyvoji ikivėžinė būklė nediagnozuojama vienai iš 10-20 moterų. Nors ir galime džiaugtis moterų sveikatai Lietuvoje skiriamu dėmesiu, tačiau Valstybinė ligonių kasa apmoka tik klasikinės citologijos tyrimą kas treji metai, tokiu būdu nustatyti ląstelių pakitimai jau yra toli pažengę. Už tyrimą kokybiškomis ir moderniomis sistemomis moterys turi mokėti pa-

2 pav. THINPREP® PAP preparatas yra be ‰alutini˜ priemai‰˜, làstelòs i‰dòstytos vienu sluoksniu. lininkės akcentuoja, kad tarp šių preparatų pasitaikė labai menka dalis (mažiau kaip 0,6 proc.) netinkamų mėginių. Tyrimo pranašumas, kad galima nustatyti ne tik ląstelinius, bet ir architektūrinius (sandaros) pakitimus, vadinasi, ne tik nustatyti vėžio patologiją (liaukinis ar plokščialąstelinis), bet ir įvardyti naviko tipą.

“Mes ne tik pateikiame išvadą, kad pacientei nustatyti atipiniai pakitimai, bet įvardijame tikslią ir patikimą diagnozę, - sako gyd. J.Rimienė.

- Pacientė kreipiasi į gydymo įstaigą su tikslia diagnoze, taupomas gydymo taktikos pasirinkimo laikas, jai greičiau suteikiama pagalba.”

Papildomas tokio tyrimo pranašumas - galimybė pakartotinai parengti ląstelių preparatą iš skystojoje terpėje likusios medžiagos histologiniam tyrimui tuo atveju, kai pakitimas sudėtingas ir reikalinga ypač tiksli diagnozė vėliau, gydant pacientę chirurginiu būdu. Iš šios medžiagos taip pat nustatomas tipas ŽPV, kuris yra viena pagrindinių gimdos kaklelio vėžio priežasčių, bei kitos lytiškai plintančios ligos.

Kas geriausia moters sveikatai Nors susirgimų gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje nemažėja, galima pasidžiaugti, kad jų daugiau nustatoma ankstyvosios stadijos. Viena svarbių priežasčių, kodėl buksuoja prevencijos programa - technologinis tepinėlio netobulumas. Atėjo metas, kai kiekvienas gydytojas ginekologas turėtų tapti dar ir švietėju, informuojančiu moteris apie galimybę pasirinkti modernius ir patikimus tyrimo būdus, apie jų pranašumus, be abejo, ir pats juos taikyti! Na, o visos moterys nuo 18 metų ar nuo pirmųjų lytinių santykių bent kartą per 1- 2 metus nedvejodamos ir nelaukdamos raginimų turėtų išsitirti.

Kaip pasinaudoti visomis THINPREP® PAP tyrimo galimybòmis?

“THINPREP® PAP tyrimas suteikia galimyb´ pasirinkti medÏiagos làsteli˜ paòmimo bdà priklausomai nuo moters gimdos kaklelio anatomini˜ savybi˜ ar matom˜ pakitim˜ per apÏirà. ·luotelò yra tinkamesnò negimdÏiusioms moterims, mentelò ir ‰epetòlis - labiau problemi‰kiems gimdos kakleliams. Taikant pastaràj∞ bdà galima paimti daugiau medÏiagos i‰ gimdos kaklelio kanalo ir patikimiau nustatyti ankstyvojo liaukinio vòÏio poÏymius. Naudodami ‰iuos bdus ir paÏangias tyrimo metodikas gauname i‰samià informacijà apie ankstyviausius moters gimdos kaklelio patologinius pakitimus”, - ai‰kina gyd. J.Rimienò.

Mes, moterys, privalome suvokti, jog tikrai esame vertos to, kas geriausia. Visų pirma - mūsų sveikatai. Sutikime, kad jeigu reiktų rinktis iš sveikatos ir gražaus mažmožio, pažvelgusi į savo šeimą, vaikus, kiekviena pasirinktume sveikatą, nes tik būdamos sveikos galime kasdien būti su jais ir juos mylėti.

•

20

2012 11 13 Lietuvos žinios

Sveikata ir vaistai

Pandemijos pamokos

Apie skiepus - iš Europos ekspertų lūpų Pastaraisiais metais skiepai ir skiepijimo politika visoje Europoje aštriai diskutuojami, tačiau nuomonių karas ne visada paremtas rimtais argumentais. Kodėl svarbu skiepytis ir kokios ligų protrūkių pamokos, kalbėta Liuksemburge surengtame susitikime su Europos ekspertais.

AISTĖ MASIONYTĖ Specialiai LŽ iš Liuksemburgo

iniasklaidos ir visuomenės skiriamas dėmesys skiepams susijęs su 2009-aisiais A(H1N1) viruso sukelta pandemija ir kai kuriose Europos šalyse nesiliaujančiu tymų protrūkiu. Pasak ekspertų, prie šio protrūkio prisidėjo tėvų ir pacientų nepasitikėjimas vakcinų saugumu bei antivakcininių grupių stiprėjimas. Tačiau pasaulio ir Europos sveikatos institucijos vakcinaciją skelbia viena veiksmingiausių visuomenės sveikatos apsaugos priemonių. Akivaizdu, kad nepasitikėjimo apimtiems gyventojams, medikams ir politikams reikia patikimų duomenų apie skiepus.

Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros (EAHC) kvietimu į Liuksemburgą (čia yra šios agentūros būstinė) susirinkusiems žurnalistams buvo pristatyta 14 Europos Sąjungos (ES) remiamų veiksmų, susijusių su skiepais. Jie vykdyti ir tebevyksta pagal bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje 2003-2008 ir 2008-2013 metų programas. Šių iniciatyvų tikslas - kuo geriau pasiruošti galimiems užkrečiamųjų ligų protrūkiams, sukurti sąlygas efektyvių ir kokybiškų vakcinų gamybai per trumpiausią laiką. Pagal projektus rengiami užkrečiamųjų ligų plitimo ir atkirčio joms scenarijai, siūlomi ekonomiškai pagrįstų sprendimų priėmimo modeliai, plečiami duomenų registrai, stebima skiepijimo apimtis, vertinamas vakcinų efektyvumas ir saugumas, registruojamas nepageidaujamas jų poveikis, rengiami mokymai medikams.

Ž

Mažiau skiepų - daugiau ligų “Vakcinacijos paradoksas yra tai, kad vakcinų saugumas labai padidėjo, jų poveikis yra vis platesnis, užkrečiamųjų ligų plitimas sumažėjo, bet menksta visuomenės bei gydytojų tikėjimas skiepais ir politikų įsipareigojimas”, - pabrėžė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ekspertas dr.

Pierluigi Lopalco.

Jo duomenimis, neskiepytų pirmąja vakcinos nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės doze vaikų 1998-2008 metais visoje ES susidarė net 4,9 mln.

Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato Visuomenės sveikatos direktorato vykdomasis direktorius Johnas F.Ryanas pritarė, jog vakcinacijos nuo tymų situacija iš tiesų liūdina.

“Prieš dešimtmetį buvo pareikšta įtarimų, kad tymų vakcina gali sukel-

Skiepijantis nuo tymų išvengiama naujų ligos protrūkių. / Reuters/Scanpix nuotraukos ti autizmą. Nors vėliau nustatyta, kad šie kaltinimai nepagrįsti, vakcinos reputacija jau buvo rimtai sugadinta.

Dėl nepakankamo skiepijimosi nuo tymų ir toliau kyla ligos protrūkių Europoje”, - teigė J.F.Ryanas.

2006-2007 metais ES buvo pranešta apie 12 132 tymų atvejų, 85 proc. jų buvo iš 5 šalių. Tuomet planuota išnaikinti šią ligą iki 2010 metų. Nepavyko, ligos atvejų net gerokai pagausėjo. Vien 2010-aisiais buvo registruota 30 367 tymų atvejų. Net 94 proc. jų buvo iš Bulgarijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos. 2011-aisiais pranešta apie 30 567 tymų atvejus, 86 proc. jų buvo iš 4 šalių - Prancūzijos, Italijos, Rumunijos, Ispanijos. Beje, sergamumas Lietuvoje - vienas mažiausių.

Paaugliai ir jauni žmonės sudaro maždaug 50 proc. susirgusiųjų tymais.

Europos ekspertai pabrėžė, kad norint pakeisti situaciją svarbu skleisti patikimą informaciją, skiepyti prieš išvykstant svetur, laikytis principo “imunizuojame vaiką - imunizuojame tėvus”, greitai ištirti įtariamus atvejus, siekti, kad vakcinacija apimtų visus gyventojus. Dabar Europai keliamas uždavinys - išnaikinti tymus ir raudonukę iki 2015-ųjų.

Domisi gripo vakcinos efektyvumu Aktuali problema - sezoninis gripas.

Pavyzdžiui, pagal vieną projektų - IMOVE - buvo sukurtas europinis tink-

las, vienijantis 26 institutus iš 17 ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių, jo tikslas - stebėti Europoje naudojamų gripo vakcinų efektyvumą.

“Kadangi gripo sukėlėjas nuolat kinta, reikia kurti naujos sudėties vakcinas, o dėl to kyla neatitikimo tarp vakcinos ir cirkuliuojančio viruso rizika. Be to, reikia patikrinti naudotos vakcinos efektyvumą. Todėl svarbu turėti kuo ankstesnius, o vėliau - pakartotinius sezoninio gripo vakcinos efektyvumo vertinimus. Tai padeda kuriant kitų metų vakciną, skatina tyrimus, o gautos žinios ir patirtis gali būti pritaikomos ir vakcinoms nuo kitų ligų”, - pažymėjo I-MOVE projekto ekspertas dr. Alainas Morenas.

Duomenys apie 2008-2012 metų gripo sezonus parodė, kad suminis vakcinų efektyvumas tuo laikotarpiu siekė 59 procentus. Jos buvo efektyviausios 65-74 metų amžiaus grupėje - 65 procentai.

Pandeminės vakcinos, naudotos per 2009-2010 metų gripo sezoną, efektyvumas siekė 72 proc., veiksmingiausia ji buvo vyresnių nei 65 metų žmonių grupėje - 78 procentai. 2010-2011 metų gripo sezono vakcinos efektyvumas - 52 proc., efektyviausia ji buvo amžiaus grupėje iki 14 metų ir siekė 66 proc., mažiausiai efektyvi - 15-64 metų amžiaus grupėje - 47 procentai. 2011-2012 metų gripo sezono vakcinos efektyvumas buvo tik 25 proc., 15-64 metų amžiaus grupėje - 53 proc., vyresnių nei 65 metų - vos 12 procentų.

Klaustukai dėl saugumo

2009-ieji. Nicos gyventojai laukia skiepų nuo pandeminio gripo.

Gavus ES paramą kuriamos kompiuterizuotos Imunizavimo informavimo sistemos. Šios sistemos padeda gauti duomenis ir pagal juos priimti tinkamus sprendimus. Kol kas tik 6 Europos šalys yra sukūrusios tokias nacionalines sistemas, o 5 yra regioninės, apimančios dalį valstybės.

Pagal VENICE projektą renkamos ir skleidžiamos žinios apie geriausią vakcinavimo praktiką, tam pasitelkiami Europos ekspertai.

Dar viena iniciatyva - ES/EEE tinklas, kur skelbiama informacija apie vakcinų saugumą ir nepageidaujamus reiškinius (VAESCO). Pavyzdžiui, ty-

rinėtos vakcinų, naudotų per 2009 metų gripo pandemiją, ir Guillain-Barre sindromo (labai rimtas autoimuninis sutrikimas, kai imuninė sistema pati atakuoja periferinę nervų sistemą) sąsajos. Vis dėlto pagal penkių šalių duomenis jose nebuvo nustatyta padidėjusios šio sindromo rizikos skiepijant vakcina nuo A(H1N1) viruso. Žurnalistus domino pranešimai apie narkolepsijos (liga, pasireiškianti staigiais, nekontroliuojamais mieguistumo ar miego priepuoliais) atvejus, siejamus su vaikų skiepijimu pandemine vakcina “Pandemrix”. Apie juos buvo pranešta iš Airijos, Suomijos ir Švedi-

dėl prioritetinių grupių vakcinavimo, daugeliu atvejų medikų bendruomenė nebuvo įtraukta į vakcinavimo strategijos kūrimą ir vykdymą. Dauguma valstybių nepasiekė savo vakcinavimo kampanijų tikslų prioritetinėse grupėse ir ypač tarp medikų. Tai lėmė sveikatos priežiūros darbuotojų ir visuomenės skeptiškumas bei abejonės dėl vakcinų saugumo. Kita vertus, pandemija nebuvo labai sunki.

Nepaisant didelių industrijos, reguliuojančių institucijų ir visuomenės sveikatos atstovų pastangų, vakcinos daugelį pasiekė per vėlai. Daugelyje šalių susidarė didelis pandeminio gripo vakcinos perteklius. Vėlgi tai atsitiko dėl to, kad pandemija buvo vidutiniškai sunki, o visuomenės susidomėjimas vakcinacija - gana ribotas.

“Daugelis pirkimo sutarčių buvo nelanksčios, todėl vakcinų kiekio nebuvo galima pritaikyti prie tuometinio poreikio ar grąžinti perteklių”, sakė A.Gijsensas.

Mažiau žinoma tai, kad kai kurios valstybės vakcinų įsigijo labai nedaug ar išvis jų neturėjo. Tai nutiko dėl tiekimo suvaržymų, taip pat nerimaujant dėl atsakomybės ar išlaidų. Be to, vakcinos buvo įsigyjamos remiantis principu “pirmas atėjai, pirmas gavai”, neužtikrinant nešališkos prieigos, o valstybės turėjo priimti vakcinos tiekėjų nustatytas sąlygas (tarkim, atsakomybė dėl nepageidaujamų vakcinų reiškinių).

Viešumas ir skaidrumas Anot A.Gijsenso, pamokos, gautos per 2009-ųjų A(H1N1) pandemiją, tokios: svarbu anksti gauti epidemiologinę informaciją apie labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes, kad galima būtų nustatyti klinikinių tyrimų prioritetus. Be to, reikia daugiau skaidrumo

Vakcinų saugumas labai padidėjo, jų poveikis yra vis platesnis, užkrečiamųjų ligų paplitimas sumažėjo, bet menksta visuomenės bei gydytojų tikėjimas skiepais. jos. Susitikime Liuksemburge dalyvavusių ekspertų teigimu, sunku suprasti, kodėl pranešimų apie narkolepsijos atvejus nebuvo iš kitų šalių. Gal tai aiškintina tuo, kad Šiaurės Europoje skiepytasi gausiau nei pietinėje. “Tačiau tai buvo reti efektai, neatsvėrę bendros vakcinacijos naudos. Narkolepsijos atvejus reikia labiau ištirti, nes jie buvo tik per pandemiją”, - sakė ekspertai.

Kalbėdamas apie vakcinų saugumą Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro atstovas P.Lopalco pabrėžė, jog būtina turėti visą ES apimančius vakcinų saugumo duomenis, nes norint įvertinti retų įvykių riziką reikia plačių duomenų šaltinių. Be to, šalyse naudojamos skirtingos vakcinos, tad siekiant atlikti lyginamąsias efektyvumo ir saugumo studijas reikia duomenų iš daugelio valstybių.

Per didelis vakcinų kiekis Nemažai ES finansuojamų iniciatyvų buvo susijusios su pasirengimu 2009 metų gripo pandemijai ir priemonėmis jai įveikti. Dabar jau aiškūs ir tos kampanijos nesklandumai.

Pasak Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato Grėsmių sveikatai skyriaus atstovo dr. Antoono Gijsenso, nors tuomet ES šalys ir susitarė

priimant sprendimus. Medikų bendruomenė turėtų dalyvauti tiek kuriant vakcinacijos strategiją, tiek ją įgyvendinant. Bendri šalių viešieji pirkimai gali padėti išvengti kai kurių individualių viešųjų pirkimų trūkumų, nes taip padidinama perkamoji galia (didelis klientas) ir tai naudinga iš anksto rezervuojant pandeminio gripo vakciną.

Europos Komisija, apsvarsčiusi šias pamokas, Europos Parlamentui ir Europos Tarybai pateikė siūlymus dėl veiksmų, esant tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai. Tarp siūlymų - nauja teisinė sistema, leidžianti šalių vyriausybėms bendrai pirkti medicinos priemones, taip pat idėja sukurti specialų Sveikatos saugumo komitetą, kur dalyvautų šalių atstovai. Su vakcinų tiekėjais numatomi ir vadinamieji miegantys kontraktai, kuriais rezervuojama galimybė gaminti vakcinas. Šie kontraktai būtų aktyvuojami epidemijai prasidėjus, bet šalys galėtų užsisakyti vakcinas etapais ir nebūtų įpareigotos pirkti viso rezervuoto kiekio, taip būtų išvengta skiepų pertekliaus.

ES remiamus projektus vykdantys ekspertai pabrėžia, kad pandemijos atvejui kurti situacijos suvaldymo modeliai gali būti pritaikyti visoms oru plintančioms infekcijoms.

•

2012 11 13 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

MEDICINOS PASLAUGOS

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310.

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.

Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

PASLAUGOS Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 km nuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoli parduotuvė, kaina - sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

BUTAI

PERKA

IŠSINUOMOTŲ

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų - moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Butą arba kambarį Vilniaus centre architektūrą studijuojanti mergina (tvarkinga, neturinti žalingų įpročių). Tel. 8 630 69 377.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

21

PRATĘSIAMAS PARAIŠKŲ PARAMAI PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007-2013 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĘ „PELNO NESIEKIANČIOS INVESTICIJOS“ GAUTI RINKIMO TERMINAS Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 2 d. įsakymą 3D-838 „Dėl žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 3D-918 „Dėl paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones priėmimo 2012 metais grafiko patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin. 2012, Nr. 129-6502), pratęsiamas paraiškų paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ gauti rinkimo terminas iki 2012 m. gruodžio 14 d.

Užs. LM-3495

LEIDINIAI PARDUODA Visų firmų lengvųjų automobilių bei sunkvežimių eksploatacijos bei remonto žinynus, specializuoto remonto literatūrą autoservisams. Išrašo sąskaitas.

Atveža. Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194.

IEŠKO DARBO

GYVŪNAI, GALVIJAI Parduoda auksaspalvių retriverių veislės kalytę (skiepyta, turi LKD kilmės dokumentus).

Tel. 8 672 31 407, info@vilnoja.com

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

PRANEŠIMAI Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant visus vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto “Paukštininkystės veiklos konkurencingumo didinimas” įgyvendinimui, projekto vykdytojas

UAB “Dovainonių paukštynas” (adresas: UAB “Dovainonių paukštynas”, Dovainonių k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r. sav. LT-56333, Lietuva, mob. tel. 8 687 11 309, faks. (8 346) 69 380, el. paštas: onute@visciukai.lt)

SKELBIA PIRKIMO KONKURSĄ Bendras pirkimo objekto apibūdinimas technologinė vištų tvartų šildymo įranga (6 kompl.).

Pirkimo objektas į dalis neskaidomas.

Vokų su pasiūlymais atplėšimas bus vykdomas 2012 m. lapkričio 28 d. 10.00 val., adresu: UAB “Dovainonių paukštynas”, Dovainonių k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r. sav. LT-56333. Užs. LM-3488 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus (toliau - Trakų skyriaus) sudaryta Aukciono komisija, kurios pirmininkas Algis Podrezas, tel. (8 528) 55 641 skelbia aukcioną dėl leidimo naudoti Babruko tvenkinį kaip žūklės plotą.

Babruko tvenkinys yra Nikronių k., Trakų r., jo kodas 10030671, plotas 7,1 ha. Pradinis metinio mokesčio už leidimą naudoti šį žūklės plotą dydis - 8,22 Lt. Leidimas naudoti žūklės plotą bus išduotas 10 metų laikotarpiui.

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga.

Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo “Raudoni sandaliukai„ trobos langel∞ septintoji Doloresos pamatyti visà Kazragytòs autobiografinòs pasaul∞. eseistikos knyga.

Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

Aukciono dalyvio registravimo mokestis - 150 Lt. Šį mokestį būtina sumokėti iki paraiškos dalyvauti aukcione pateikimo momento ir prie pateikiamų dokumentų pridėti banko dokumentą, patvirtinantį, kad į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT 697300010126439769, gavėjo kodas 188704927, AB banke “Swedbank” yra pervestas aukciono dalyvio registravimo mokestis. Asmenys, nesumokėję aukciono dalyvio registravimo mokesčio, aukcione negalės dalyvauti. Šiame aukcione pirmumo teisę turi asmenys, kurių privati žemė ribojasi su Babruko tvenkiniu arba jo pakrantės apsaugos juosta. Tokie asmenys dalyvaus uždarame aukcione. Neįvykus uždarajam aukcionui, bus organizuotas aukcionas, kuriame galės dalyvauti visi fiziniai ar juridiniai asmenys.

Informacija teikiama ir paraiškos dalyvauti uždarame aukcione priimamos Trakų skyriuje, adresu: Vytauto g. 33, Trakų m. iki 2012 m. lapkričio 29 dienos. Uždaras aukcionas įvyks 2012 m. gruodžio 4 d. 10.00 val. Trakų skyriuje, Vytauto g. 33, 320 kab., Trakų m.

Neužregistravus nei vieno asmens, norinčio dalyvauti uždarajame aukcione, paraiškos dalyvauti atvirame aukcione bus priimamos nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki gruodžio 10 d. Šis aukcionas, aukščiau nurodytu adresu, įvyks 2012 m. gruodžio 12 d. 10.00 val.

Užs. LM-3494 INFORMACIJA apie keturių (4) saulės elektrinių statybos Maigų kaime Mažeikių rajone atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Užsakovas - UAB “Maigų elektra”, Toliotų k., Endriejavo sen., Klaipėdos r., tel. 8 686 09 882; Darius Šimkus, Ventos g. 7-40, Mažeikiai, tel. 8 686 09 882; Audrūnas Judžentis, Žemupio g. 86, Mažeikiai, tel. 8 686 90 616.

2. Veiklos pavadinimas - keturių (4) saulės elektrinių statyba.

3. Veiklos vieta - Maigų k., Mažeikių apylink. sen., Mažeikių r. (Kadastro Nr. 6120/0004:133 ir Nr.6120/0004:134).

4. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 11 08 priimta atrankos išvada Nr. (4)SR-S-2299(7.1) - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Susipažinti su informacija apie ūkinę veiklą galima - Ventos g. 7-40, Mažeikiai, darbo dienomis 9.00-11.00 val. iki 2012 11 26, tel. 8 686 09 882.

6. Motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui (M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43) ir UAB “Maigų elektra” (Ventos g. 7-40, Mažeikiai, tel. 8 686 09 882) iki 2012 12 10 dienos.

7. Su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti - Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente (M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43) ir UAB “Maigų elektra” Užs. LM-3497 (Ventos g. 7-40, Mažeikiai, tel. 8 686 09 882) iki 2012 11 26 dienos.

22

2012 11 13 Lietuvos žinios

TV programos

ANTRADIENIS 13 D. LRT televizija.

6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Bėdų turgus” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

12.00 “Kultūrų kryžkelė” 12.15, 12.30, 13.05, 14.05 “Laba diena, Lietuva” 12.20, 14.40 Žinios 13.00, 14.00 LRT radijo žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.50 “Prisikėlęs faras” N-7 19.45 “Rojus Lietuvoj” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Stilius”. Jausmai 21.45 “Pinigų karta” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Pinigų karta”.

Laidos tęsinys 22.45 “Garsiausios pasaulio kapinės” 23.25 Vakaro žinios 23.40 “Rojus Lietuvoj” (k.)

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Agentas Šunytis” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Madagaskaro pingvinai” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.35 Nuotykių f. “Kleopatra” (k.)

13.10 “Didžioji sėkmė”

13.40 “Madagaskaro pingvinai” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Pasaulis X” N-7 20.55 “Karamelinės naujienos” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.35 “Ateinu su lietumi” N-14 1.00 “Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius” N-7

TV3 6.30 “Teleparduotuvė” 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena”.

8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimas yra gražus” 11.30 “Patys pačiausi” 12.00 “Stebuklų šalis” 12.30 “Kodėl?”

13.10 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 13.40 “Juodoji skylė” 14.10 “Drakonų medžiotojai” 14.40 “Skunk Fu” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė”

18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Prieš srovę” 20.00 “Stebuklų šalis” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Terra Nova” 23.00 “CSI kriminalistai” 0.00 “Žmogžudystė” 1.00 “Gelbstint Greisę” 1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV 6.29 Programa 7.00 “Kalbame ir rodome” (k.) N-7 8.00 “Prajuokink mane” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)

10.00 “Be namų negerai: naujas gyvenimas” 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Ekstrasensai detektyvai” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 14.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.20 “Liejyklos gatvė” N-7 19.25 “Komikų klubas” N-7 20.00 Žinios 20.25 Savaitės kriminalai N-7 21.00 “Nevaliaška” N-14 22.50 “Amerikietiškos imtynės” N-14 23.50 Galiūnų čempionų lygos etapas Rusijoje (k.)

0.50 “Kalbame ir rodome” (k.) N-7

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Superdidvyrių komanda” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džeko nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Teresa” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 17.30 “Pasaulio virtuvė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai” N-7 21.00 Veiksmo f. “Bornas. Absoliutus pranašumas” N-7 23.10 “Užribis” N-7 0.10 “Pasitikėk manim” N-7

LRT kultūra 8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Miesto kodas” (k.) 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Režisierės Dalios Ibelhauptaitės kūryba. Ž.Masne. Opera “Verteris” (k.) 13.35 “Kūrybos metas”. Leonardas Zelčius. “Allegro. Andante. Scherzo” (k.) 14.10 “Mūsų miesteliai”. Rusnė. 2 d. (k.) 15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 15.45 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Gimtoji žemė” 18.30 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga “Lyderiai” 19.15 “Gintarinės batutos meistrai”.

Gintaras Rinkevičius 20.50 “Tapatybės labirintai” 21.25 “Grafikos stebuklai”. 4 laida 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 Dok. f. “Proto šturmas”. 1, 2 d. 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Vilniaus knygų mugė 2012”. Editos Mildažytės knygos “Pasimatymas su Lietuva” pristatymas (k.) 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Griežia Vilniaus valstybinis kvartetas.

Programoje J.Haidno kvartetas B-dur, op. 76, Nr. 4

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Tavo augintinis” 10.00 “Topmodeliai” 11.00 “Kobra 11” 12.00 “Aferistas”

Kinas VILNIUS SKALVIJA PO SNIEGU (dokumentinis filmas) 13 d. 19 val.

KAS LIEKA (drama) 13 d. 21 val.

NUOGAS PRIEGLOBSTIS (drama) 14 d. 17.15 val.

BŪSENA (dokumentinis filmas) 14 d. 19.30 val.

LAUŽYTI GARSĄ (dokumentinis filmas) 14 d. 21 val.

PASAKA ATOSTOGOS PRIE JŪROS (komedija) 13 d. 17 val.; 14 d. 21 val.; 15 d. 17.45 val.

JOS (dokumentinis filmas) 13 d. 18 val.; 14 d. 19.30 val.; 15 d. 16 val.

POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS (dokumentinis filmas) 13 d. 18.30 val.; 14 d. 17, 21.15 val.; 15 d. 21 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 13 d. 19.15 val.; 15 d. 21.45 val.

KELYJE (komedija) 13 d. 20 val.; 14 d. 21.30 val.; 15 d. 15 val.

LAIKO KILPA (veiksmo filmas) 13 d. 20.30 val.

HASTA LA VISTA (komedija) 13 d. 21.30 val. Į ROMĄ SU MEILE (komedija) 14 d. 17.15 val.; 15 d. 18 val.

LABAS VAKARAS, PONE VALENBERGAI (drama) 14 d. 18.30 val.

KINO VAKARAI SU IZOLDA. VALDA BIČKUTĖ 14 d. 19 val.

OZO KINO SALĖ PASIMATYMAS (komedija) 13, 15 d. 16 val.

13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Topmodeliai” 16.00 “Vampyrų žudikė” 17.00 “Kobra 11” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI Niujorkas” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Veiksmo f. “Dingę be žinios” 23.40 “6 kadrai” 0.10 “Ekspedicija į Arktį” 1.10 “CSI Niujorkas” 2.00 “Nuodėmingoji Kalifornija”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Skonio reikalas” 10.15 “Šiandien kimba” 10.55 Dok. f. “Kas šovė į Leniną?” N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Gyvenimo būdas” 15.00 Žinios 15.10 “Jaunikliai” N-7 15.45 Dok. f.

“Reaganas”. 1 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f.

“Reaganas”. 1 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 Dok. f. “Didieji politikai. Franklinas Rooseveltas”. 1 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Karštas kraujas” N-7 9.30 Komedija “Eglutės” 11.00 Komedija “Pažadėk man!” N-7 13.05 Melodrama “Gatvės šokiai” 15.00 Komedija “Didysis Bakas Hovardas” 17.00 Drama “Kažkur tarp ten ir čia” N-7 19.00 Drama “Tarp dviejų mylimųjų” N-7 21.00 Trileris “Oda, kurioje gyvenu” N-14 23.00 Trileris “Durys priešais” N-7 1.00 Komedija “Paspringęs” S

Viasat Sport Baltic 11.00 Nascar 350 mylių lenktynių apžvalga 12.00 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga 13.00 Motosportas. Pasaulio ralio čempionatas. Ispanijos etapo apžvalga 14.00 Tenisas. Barclays ATP pasaulio turo finalinio turnyro finalas 17.00 Futbolas.

Anglijos Premier lyga. “Manchester City” - “Tottenham” 18.50 Futbolas. Anglijos Premier lyga.

“Chelsea” - “Liverpool” 20.40 Boksas. Vladimiras Kličko - Mariuszas Wachas 21.50 Krepšinis. Eurolyga. “Lietuvos rytas” - “Besiktas” 23.40 Krepšinis.

Eurolyga. “Anadolu Efes Pilsen” - “Žalgiris”

Eurosport 9.30 Europos futbolo apžvalga 10.15 Visos sporto šakos 11.15 Europos futbolo apžvalga 12.00 Salės futbolo pasaulio čempionatas. Šešioliktfinaliai 16.00 Biliardas. Azijos turas. Finalas 17.15 Europos futbolo apžvalga 18.00 Salės futbolo pasaulio čempionatas. Šešioliktfinaliai 21.00 Visos sporto šakos 22.00 Profesionalų boksas 0.00 Automobilių sportas 0.15 “Maserati” automobilių lenktynės 0.45 Salės futbolo pasaulio čempionatas

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškasis motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.05 Mitų griovėjai 22.00 Pjūvis 23.00 Geriausieji 0.00 Valdymo sistemos 1.00 Tikri žvejai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Inžinierių idėjos 11.00 Įkalintieji 12.00 Tunų žvejyba 13.00 Aliaskos kariai 14.00 Buivolų kova 15.00 Pavojingiausi susitikimai 16.00 Tunų žvejyba 17.00 Aliaskos kariai 18.00 Karas vandenyne 19.00 Gyvenimas kalėjime. Miestas kalėjime 20.00 Didžiosios gamyklos 21.00 Greiti ir įsiutę 22.00 Buivolų kova 23.00 Didžiosios gamyklos 0.00 Greiti ir įsiutę 1.00 Nakties programa

Teatrai KAZINO APIPLĖŠIMAS (drama) 13-15 d. 21.15 val.

ŠIAULIAI

VILNIUS

FORUM CINEMAS APGAULINGA AISTRA (trileris) 14 d. 20.15 val.

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 13-15 d. 15.15, 20.15 val.

COLDPLAY LIVE 2012 (koncertas) 13 d. 18.30 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 13-15 d. 12.45 val.

NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 13 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Dainų ir šokių ansamblis “Lietuva”.”Žemės paukščiai”

DŽOKAS (3D, animacinis filmas) 13-15 d. 10.15 val.

DŽOKAS (animacinis filmas) 13, 14 d. 10.30, 12.45, 14.45 val.

18 d. 12 val. “Miegančioji gražuolė”

KAUNAS CINAMON VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 13 d. 18.45 val.; 14 d. 10.45, 12.45, 18.45 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 13-15 d. 12.15, 15.30, 18.30, 20.45, 21.30 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 13-15 d. 19.15, 21.30 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 13, 14 d. 16, 22 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 13 d. 12.15, 15.45, 17.45, 19.45 val.; 14 d. 11.45, 13.45, 15.45, 17.45, 19.45 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 13 d. 16.45 val.; 14 d. 14.45, 16.45 val.

LAUKINIAI (komedija) 13, 14 d. 13.15, 20.30 val.

LAIKO KILPA (fantastinis veiksmo filmas) 13-15 d. 17 val.

DŽOKAS (animacinis filmas) 13, 14 d. 11.15 val.

KITA SVAJONIŲ KOMANDA (dokumentinis filmas) 13-15 d. 12.30, 18.15 val.

RAGANIUKĖS TEATRAS 17 d. 12 val. “Princesė ir nykštukas” 17 d. 16 val. “Bjaurusis ančiukas”

KAUNAS VYRAS SU GARANTIJA (komedija) 13-15 d. 18.15 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 13, 15 d. 10.15, 15.30 val.; 14 d. 10.15, 15.30, 18 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 13, 14 d. 13.45, 16.30, 19, 21.45 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 13-15 d. 10.45, 14.15, 17.45, 21.15 val.

LAUKINIAI (komedija) 13-15 d. 20.45 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 13-15 d. 14, 16.15, 18.45 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI (animacinis filmas) 13-15 d. 10, 11.40, 13.20, 15 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (komedija) 13-15 d. 16.40 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 13-15 d. 18.40, 21.10 val.

I SALĖ KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas) 13-15 d. 10, 13.30 val.

DEMONAS VIDUJE (trileris) 13-15 d. 15.15 val.

14 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Duburys” JAUNIMO TEATRAS Salė 99 13 d. 18 val. “Šmėklos” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 13 d. 10 ir 14 val. “Guliverio kelionės” 14 d. 18 val. “Ačiū, Margo!”

VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS

13 d. 16 ir 18.30 val. “Antigonė” 14 d. 18 ir 20.30 val. “Kitas kampas” VILNIAUS “LĖLĖ” Didžioji salė 14 d. 18.30 val. VšĮ “Trupė liūdi”. “Mano vardas Čarlis” KEISTUOLIŲ TEATRAS

KAUNO DRAMOS TEATRAS 13 d. 18 val. Rūtos salėje. “Švyturys” 13 d. 19 val. Mažojoje scenoje.

“Bjaurusis skalpelio pjūvis” 13 d. 19 val. Tavernos salėje. VDU studentai.

“Tango Noveu”

14 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Mendelio milijonai” 14 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Stebuklingas Tenesis” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 14 d. 17 val. “Muzikos garsai” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 15 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 13 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 13 d. 18 val. “Kelionė saulės link” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 13 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą” 14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 13 d. 10 ir 13 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatras. “Pifo nuotykiai”

Į ROMĄ SU MEILE (romantinė komedija) 13-15 d. 14.30 val.

KLAIPĖDA MIEGANČIŲ DRUGELIŲ TVIRTOVĖ (drama) 13, 15 d. 18 val.

LOPE DE VEGA: PALAIDŪNAS IR GUNDYTOJAS (drama) 14 d. 16 val.

TADAS BLINDA. PRADŽIA (drama) 14 d. 18 val.

MULTIKINO VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 13, 14 d. 11, 13.15, 15.30, 17.45 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (animacinis filmas) 13 d. 10, 12, 14.30, 17, 19 val.; 14 d. 12, 14.30, 17, 19 val.

SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija) 13-15 d. 17.15, 19.45, 22 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (komedija) 13, 14 d. 10.30, 12.45, 14.45 val.

PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 13-15 d. 19.45, 22 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 13-15 d. 17, 19.20, 21.45 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 13, 14 d. 12.30, 15.30, 16.45, 18.45, 20, 21, 21.45 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 13-15 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 13-15 d. 11.15, 13.15, 15.15 val.

FORUM CINEMAS APGAULINGA AISTRA (trileris) 13-15 d. 13.45, 16.15, 19, 21.30 val.

COLDPLAY LIVE 2012 (koncertas) 13 d. 18.30 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 13, 14 d. 10.30, 15.15, 21.45 val.

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 13-15 d. 13.30, 18.30 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 13, 15 d. 10.15, 12.30, 14.45 val.; 14 d. 10.15, 12.30, 14.45, 17.15, 19.30 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 13 d. 10.45. 14.15, 20.20, 21.15 val.; 14 d. 10.45, 14.15, 17.45, 20.20, 21.15 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 13-15 d. 18.15 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 13-15 d. 13, 18 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 13-15 d. 14, 16, 20.40 val.

LAUKINIAI (komedija) 13-15 d. 15.45, 21 val.

KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas) 13-15 d. 11.15 val.

PARANORMANAS (animacinis filmas) 13-15 d. 11.45 val.

MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija) 13-15 d. 17, 21.15 val. Į ROMĄ SU MEILE (komedija) 13-15 d. 19.10 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS APGAULINGA AISTRA (trileris) 13, 14 d. 21.30 val.

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 13-15 d. 15.20, 18.15, 21 val.

COLDPLAY LIVE 2012 (koncertas) 13 d. 18.30 val.

BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 15 d. 18.30, 21.30 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 13-15 d. 13 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 13-15 d. 16 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 13-15 d. 14.45, 18, 21.10 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 14 d. 19 val.

13 ir 14 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai” MENŲ SPAUSTUVĖ 13 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis “Degam”. “Peiliai vištose” “DOMINO” TEATRAS 14 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa”

14 d. 18 val. Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus akustinis koncertas

PANEVĖŽYS

17 d. 19 val. “Žirklės”

PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 17 ir 18 d. 12 val. “Sprigtas” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 13 d. 17.30 val. Vakaras su Doloresa Kazragyte. Naujos autobiografinės knygos “Raudoni sandaliukai” pristatymas. Ištraukos iš spektaklių, monologai.

14 d. 10 val. Vaikų knygos šventė “Vaikystės pašaukta, atbėga pas vaikus knyga”

2012 11 13 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:46 leidžiasi 16:20 dienos ilgumas

8:34

Orai ir horoskopai MĖNULIS Septintąją delčios dieną Mėnulis teka 07:01, leidžiasi 15:54

+7 Oslas Delčia XI 07

Jaunatis XI 14

Priešpilnis XI 20

+10 Amsterdamas

+10 Paryžius

+6 +4

Zarasai Utena

Panevėžys

+12

Berlynas

Bordo

Ukmergė +6 +2

Kaunas

Lisabona

VILNIUS

+7 +3

+17 Barselona

+14

Bratislava Viena Budapeštas +11 +11 +12 Bukareštas

+20 Nica

+23

Madridas

Kijevas

Roma

Varna Dubrovnikas +17 Sofija +22

+20

Alytus Druskininkai

+18

Vilnius Minskas +7 +6 Varšuva +7

+7 Praha +11 Miunchenas

+6 Maskva

+6

+8

Kėdainiai +8 +7

+6 Sankt Peterburgas

+7 Ryga

+7 Kopenhaga

+7 +4

Klaipėda

+4

Talinas

+13 Londonas

Šiauliai

Stokholmas

Pilnatis XI 28

Dublinas +12

Palanga

+3 Helsinkis

+3

23

Stambulas +16

Malaga +18

+6 +2

Alžyras +19

ŠIANDIEN: debesuota su pragiedruliais, nelis. Temperatūra dieną 6-8 laipsniai šilumos.

318-oji metų diena. Lapkričio tryliktoji, antradienis, antroji 47-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 48 dienos.

RYTOJ: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį nuo 1 laipsnio šalčio iki 2, pajūryje 6 laipsniai šilumos, dieną 5-7 laipsniai šilumos.

Geros dienos! LŽ

Tunisas +26

Atėnai

+21 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Arkadijus, Eirimė, Narvydas; rytoj: Adeodatas, Gotfridas, Emilis, Judita, Saulenė.

Senoliai sakydavo: Atėjau neprašytas, išeisiu nevarytas.

24

2012 11 13 Lietuvos žinios

Margumynai

J.Bieberio ir T.Swift triumfas Popmuzikos dievaičiai Justinas Bieberis ir Taylor Swift tapo ryškiausiomis 19-osios metinės MTV Europos muzikos apdovanojimų įteikimo ceremonijos žvaigždėmis. Sublizgėjo ir apdovanojimą už geriausią vaizdo klipą laimėjęs Pietų Korėjos atlikėjas Psy. Merginų numylėtinis J.Bieberis, neseniai po dvejų metų draugystės išsiskyręs su savo drauge Selena Gomez, jau trečius metus iš eilės apdovanotas kaip geriausias atlikėjas vyras. 18-metis kanadietis, kuris pats apdovanojimų teikimo ceremonijoje Vokietijos mieste Frankfurte nedalyvavo, taip pat įvertintas ir kaip geriausias popmuzikos atlikėjas, ir už geriausią pasirodymą pasaulio scenoje.

Amerikietė T.Swift MTV apdovanojimuose taip pat griežė pirmuoju smuiku. Ji tapo geriausia atlikėja, be to, įvertinta už geriausią gyvą garsą ir sceninį įvaizdį. “Tai mano pirmoji statulėlė, aš taip džiaugiuosi”, - sakė 22 metų šviesiaplaukė, vėliau persirengusi cirkininke ir šou pabaigoje atlikusi savo hitą “We Are Never Ever Getting Back Together”.

Psy, kurio singlas “Gangnam Style” per “YouTube” buvo pažiūrėtas daugiau kaip 700 mln. kartų, atsiimdamas apdovanojimą padėkojo žmonai, su kuria gyvena jau šešerius metus, ir kitiems artimiesiems Pietų Korėjoje. “Noriu padėkoti visai savo šeimai, kuri turi gyventi su tokiu savanaudišku žmogumi”, - juokavo 34 metų atlikėjas.

Han Gengas iš Kinijos įveikė Rihanną geriausio pasaulio atlikėjo kategorijoje. Šis apdovanojimas buvo skirtas vos antrą kartą. 24 metų gražuolė iš Barbadoso, kuri buvo nominuota net šešiems apdovanojimams, namo išvažiavo tuščiomis rankomis.

Nepasisekė ir Lady Gagai. Ekstravagantiškoji amerikietė galėjo gauti tris apdovanojimus, bet nieko nepešė.

T.Swift: “Tai mano pirmoji statulėlė, aš taip džiaugiuosi.”

Frankfurte vykusiuose MTV Europos muzikos apdovanojimuose daug atlikėjų gavo po vieną apdovanojimą. Lana Del Ray buvo paskelbta geriausia alternatyviosios muzikos, o Nicki Minaj - geriausia hiphopo atlikėja.

Geriausios dainos apdovanojimas atiteko kanadietei Carly Rae Jepsen už lengvai įsimenamą hitą “Call Me Maybe”. Statulėlę kanadietė atsiėmė iš JAV televizijos šou žvaigždės Kim

T.Swift šėlo renginyje ir džiaugėsi gautais MTV apdovanojimais.

AFP/Scanpix nuotraukos

Kardashian. “Tikrai to nesitikėjau”, - iškėlusi statulėlę - gaublį su MTV logotipu - pasakė C.R.Jepsen. Kanadietė taip pat padėkojo J.Bieberiui, reklamavusiam jos dainą internete, nes tas prisidėjo prie jos išpopuliarinimo. Šiemetinę MTV Europos muzikos apdovanojimų ceremoniją vedė Vokietijoje gimusi 39 metų supermanekenė Heidi Klum. Į prieš šimtą metų pastatytą salę “Festhalle”, kuri per apdovanojimų ceremoniją buvo paversta cirko palapine, gražuolė įžengė vilkėdama seksualų nuotakos drabužį ir užsidėjusi stilingą juodą cilindrą.

Nepasisekė kitai ceremonijos vedėjai K.Kardashian. Bato kulniukui įsipainiojus į juodos “Stephane Rolland” suknios šleifą, Kim suklupo.

“Kokia aš nevikri”, - vėliau užkulisiuose pajuokavo K.Kardashian.

MTV apdovanojimų ceremonijoje buvo pagerbtos ir anapilin išėjusios popmuzikos žvaigždės. Amerikietė soulo muzikos atlikėja Alicia Keys pagerbė Whitney Houston, o Beyonce “paskolino” balsą vaizdo klipui, sukurtam velionės dainininkės garbei. Ceremonijos dalyviai pagerbė ir gegužę nuo vėžio mirusį

MTV apdovanojimų ceremonijoje nedalyvavęs J.Bieberis susišlavė daugiausia apdovanojimų.

Charizmatiškasis Psy laimėjo statulėlę geriausio vaizdo klipo kategorijoje.

“Beastie Boys” narį Adamą Yauchą.

MTV Europos muzikos apdovanojimai kasmet teikiami vis kitame Europos mieste. 2011 metais ceremonija buvo surengta Belfaste, 2010-aisiais - Madride, o 2009 metais - Ber-

lyne. Šiemet Frankfurte vykusioje ceremonijoje naujovių buvo nedaug.

Buvusi “Gelbėtojų” žvaigždė Davidas Hasselhoffas dirbo šou “socialinės žiniasklaidos korespondentu”, tiesiogiai komentavo “Twitter” ir pri-

sidėjo prie Psy pasirodymo. Britų naujokė Rita Ora įspūdingą hito “R.I.P” atlikimą sustiprino pirotechnikos efektais. Vėliau scenoje koncertavo “No Doubt”, C.R.Jepsen, Alicia Keys ir “The Killers”.

•

Kinijoje - vyno “lobis” Apleistame name Kinijoje rasta 10 tūkst. prancūziško raudonojo “Chateau Latife Rothschild” vyno butelių.

Policija mano, kad rastas vynas - klastotė.

/ “Alamy” nuotrauka

Policijos laukia nelengva užduotis. Ji turės nustatyti, ar vienas brangiausių pasaulyje vynų iš tikrųjų pagamintas Prancūzijoje. Kiekvienais metais į Kiniją importuojama tik 50 tūkst. butelių tikro “Chateau Latife Rothschild” raudonojo vyno, todėl manoma, kad vynas gali būti suklastotas. Policija šiuo metu intensyviai ieško nelegalaus vyno fabriko. Jei vynas būtų tikras, jo ver-

tė rinkoje galėtų siekti 12,5 mln. eurų. Kovo mėnesį “Chateau Latife Rothschild” laimėjo šešias bylas prieš Kinijos “bendroves” dėl netikro vyno platinimo ir prisiteisė 100 tūkst. eurų kompensaciją.

“Chateau Latife Rothschild” vyno darykla nuo XIX amžiaus priklauso Rothschildų šeimai. Namo, kuriame buvo rastas vyno “lobis”, savininkas policijai pasakojo nieko nežinojęs apie potencialiai vertingą radinį, nes namas stovi apleistas jau devynerius metus.

•

“Daily Paragraph”, BNS, LŽ