2012 lapkričio 16 d. / Penktadienis / Nr. 263 (13 391)

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „ISTORIJA”

Kaina

1,99 Lt

2012 lapkričio 16 d. / Penktadienis / Nr. 263 (13 391)

www.lzinios.lt

Policija tramdo, policijai priešinasi

Šiandien LŽ

2p.

Nubausti, bet nenurašyti: nors Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai greitai nutrūks, jos nariai gali tikėtis toliau dirbti rinkimų prievaizdais

3p.

Kratosi vagies vardo Joniškio tarybos narys A.Rimkevičius teisme prisipažino įvykdęs stambią vagystę, bet dabar aiškina tik prisiėmęs svetimą kaltę

7p.

Bostono universiteto profesorius N.Millsas bando atsakyti į klausimą, ar D.Petraeuso ir J.Alleno skandalas pakenks JAV strateginiams interesams

8p.

Draudikai kompensuoja vežėjų nuostolius dėl pavogto krovinio tik tada, jei šis buvo laikomas policijos saugomoje aikštelėje

12p.

V.Čmilytės nesėkmė pasaulio moterų šachmatų čempionato šešioliktfinalyje - LŠF gėda

Policijos pareigūnų smurtas prieš sulaikomus asmenis - itin sunkiai įrodomas dalykas. Jėgą naudojantys viešosios tvarkos sergėtojai turi kone geležinį argumentą, esą jie tik tramdo besipriešinančius žmones. / Erlendo Bartulio nuotrauka Išsamiau

•11 p.

Išeinanti kariauna ieško veiklos TOMAS BAŠAROVAS

Nuo valdžios olimpo netrukus nužengsiantis ministrų kabinetas paskui save išsives ir gausų būrį pagalbininkų. Postų neteks daugiau kaip 100 politinio pasitikėjimo tarnautojų. Tačiau naujuoju premjeru veikiausiai tapsiantis Algirdas Butkevičius tikina, kad bent keliems jų nusišypsos laimė talkinti būsimai Vyriausybei.

Ministro pirmininko tarnyboje (MPT) ir ministerijose šiuo metu tebepluša 108 politinio pasitikėjimo tarnautojai. Kartu su darbus baigsiančios Vyriausybės nariais iš postų teks trauktis ir ištikimiausiems premjero Andriaus Kubiliaus bei ministrų patikėtiniams. Apie savo ateities planus šie pagalbininkai kol kas kalba nenoriai, tačiau dalis jų žada toliau šlietis partijų pašonėje, o valdžios struktūrose sukaupta patirtimi ir žiniomis dalytis su studentais.

MPT paskutines darbo dienas skaičiuoja 18 politinio pasitikėjimo tarnautojų - ministro pirmininko

ENERGETINIAI PROJEKTAI

kanclerio pirmoji pavaduotoja, premjero sekretoriato vadovė, dviejų departamentų direktoriai, 11 premjero patarėjų, du padėjėjai ir atstovė spaudai. Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis Vyriausybės rūmus paliko jau anksčiau, kai pradėjo dirbti Lietuvos ambasadoriumi Vokietijoje. Švietimo klausimais premjerui patarinėjęs Liutauras Kazlavickas parlamento rinkimuose iškovojo Seimo nario mandatą. Tačiau kitiems dar tik tenka ieškotis naujos veiklos.

“Planuoju vesti mokymus valstybės tarnautojams, nes turiu 13 metų patirtį valstybės tarnyboje. Turiu socialinių mokslų daktaro laipsnį ir 12 metų pedagoginio darbo stažą, tad dėstysiu ir universitete”, - LŽ sakė premjero patarėjas Gintaras Kalinauskas.

Energetikos klausimais premjerui patarinėjęs Kęstutis Škiudas prisipažino, kad dar su keliais komandos nariais veikiausiai dirbs naujajame Seime Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių pagalbininkais.

Ignalinos atominei elektrinei (IAE) uždaryti darbuotojus Lietuvoje renka Rusijos inžinerinės kompanijos, statančios naujas atomines jėgaines Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje, specialistai.

Viename Visagino viešbutyje jau kelias savaites veikia priėmimo punktas, į kurį gali kreiptis norintieji dirbti įgyvendinant IAE uždarymo projektą. Per dvi savaites sulaukta beveik 500 įvairių specialistų, kurie norėtų dalyvauti išmontuojant IAE. Kandidatus

Iš Vilniaus į Brėmeną verta nuskristi savaitgaliui, nes pramogų mieste - užtektinai

UŽSIENIS

“Krištolinis” politikas Kinijoje jau oficialiai įvardytas naujasis lyderis. Juo tapo Kinijos viceprezidentas Xi Jinpingas. Kinijos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi jis buvo išrinktas XVIII partijos suvažiavime.

Premjero A.Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius (kairėje) Seimo nario mandato neiškovojo, tačiau neatmestina tikimybė, kad jį parlamente matysime kitokiu amplua. / Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

•2 p. Į darbą Ignalinoje samdo rusų kompanija Išsamiau

16p.

vertina ir atrenka Žemutinio Naugardo (Rusija) inžinerinės kompanijos “Atomenergoprojekt” (NIAEP) specialistai. Darbui NIAEP antrinės įmonės “SMU-1” Lietuvos filiale jau atrinkti 52 žmonės. NIAEP valdo kompaniją “Atomstrojeksport”, kuri yra IAE už-

Xi Jinpingas taip pat tapo Kinijos kariuomenės vadu. Nuo kitų metų pradžios jis ims vadovauti Kinijos komunistų partijai, o premjero postas atiteks Li Keqiangui. Nors Kinijos komunistų partijos suvažiavimas nepateikė staigmenų, intriga partijoje išlieka. Neaišku, kaip naujam Kinijos lyderiui pavyks išlaikyti balansą tarp dviejų svarbiausių valdančiųjų grupuočių - “komjaunuolių” ir “šanchajiečių”. Kaip ir dauguma jo kolegų, turinčių aukščiausius postus partijoje, 59 metų Xi Jinpingas priklauso “šanchajiečiams”, t. y. senosios kartos Šanchajaus nomenklatūros narių vaikams, vadinamajam auksiniam jaunimui. Be to, šis kinas pagarsėjo kaip didelis Jungtinių Valstijų, kur jau apsilankė 6 kartus, gerbėjas.

•6 p.

Išsamiau

Orai

darymo projektą įgyvendinančios Vokietijos kompanijos “NUKEM Technologies” pagrindinė akcininkė ir generalinė rangovė Kaliningrado srityje vykstančioje Baltijos AE statyboje.

•9 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 5-8 laipsniai šilumos.

•23 p.

Išsamiau

2

2012 11 16 Lietuvos žinios

Dienos temos

Išeinanti kariauna ieško veiklos •1 p.

kiuosi rasti kur pritaikyti savo žinias nesitraukdamas iš socialinės apsaugos srities”, - vylėsi jis. D.Bitaitis taip pat prasitarė, kad sukaupta patirtimi planuoja pasidalyti su studentais, nes yra sulaukęs siūlymo dėstyti viename universitetų.

Atkelta iš

“Andrių Kubilių pažįstu nuo 1992 metų, kai po rinkimų jis pirmą kartą buvo išrinktas Seimo nariu.

Rinkimus tuomet buvo laimėję persitvarkę komunistai, būta daug baimės, kad gali būti keičiama politinė kryptis. Panaši grėsmė yra ir dabar, ypač dėl energetikos ir finansų politikos”, - LŽ sakė K.Škiudas.

Jis neslėpė, kad nuotaikos paliekant MPT - dviprasmiškos. “Bus smagu prisiminti darbus, kuriuos A.Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei pavyko nuveikti tiek konkrečiai energetikos ūkyje įgyvendinant strateginius projektus, tiek plačiąja prasme Lietuvos energetinės nepriklausomybės srityje. Kartu kyla ir didelis nerimas, ar nebus sugriauti mūsų laimėjimai, ar nebus stabdomi projektai”, - pažymėjo premjero patarėjas.

Patirtį perduos studentams Ūkio, Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų ministerijose viceministrų, ministrų patarėjų ir padėjėjų postų neteks po 8 politinio pasitikėjimo tarnautojus.

“Kol kas visi viceministrai dirba, klau-

Kaita - į naudą

Švietimo ir mokslo viceministras V.Bacys tikino dirbsiąs nevyriausybiniame švietimo sektoriuje. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka simas dėl jų ateities dar ankstyvas. Kai bus suformuota aiški naujoji koalicija, tuomet ir bus sprendžiama”, - LŽ teigė krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės patarėja viešiesiems ryšiams Ugnė Naujokaitytė.

Socialinės apsaugos ir darbo vice-

ministras Dalius Bitaitis savo ateities planų neslėpė. “Iki ateidamas į ministeriją vadovavau socialinės globos įstaigai. Dabar abejoju, ar norėčiau grįžti į ankstesnes pareigas, nes norisi, kad ministerijoje įgyta patirtis, įdėtas darbas nenueitų veltui. Ti-

Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijose kėdes užleis 5 viceministrai ir 9 ministrų patarėjai.

“Sėkmingai dirbau nevyriausybiniame švietimo sektoriuje ir toliau ruošiuosi jame dirbti. Kuo buvau, tuo vėl tapsiu, tik negrįšiu į biudžetinę įstaigą”, - LŽ tikino švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys. Paliekant ministeriją jam širdies neskaudės.

“Kuo daugiau rotacijos būtų įvairiuose vadovaujamo personalo sluoksniuose, tuo geresnių rezultatų pasiektume”, - įsitikinęs viceministras.

Užsienio reikalų ministerijoje šiuo metu dirba 4 ministro patarėjai ir 2 viceministrai. Pastarieji iki paskyrimo į šias pareigas buvo karjeros diplomatai, todėl turės galimybę vėl sugrįžti į diplomatinę tarnybą. Keičiantis žemės ūkio, teisingumo, kultūros ir aplinkos ministrams su postais kiekvienoje šių ministerijų atsisveikins po 6 politinio

pasitikėjimo tarnautojus. Susisiekimo ir Energetikos ministerijose dabar turimų pareigų neteks po 5 tarnautojus.

Liks kompetentingiausi Naujajam ministrų kabinetui vadovauti pasiryžęs socialdemokratų lyderis A.Butkevičius patikino, kad didelių permainų ministerijose dar neplanuoja, o politinio pasitikėjimo tarnautojų kaitą esą reglamentuoja įstatymas. “Pagal įstatymą politinio pasitikėjimo tarnautojai nuo tos pačios dienos (Vyriausybei baigus darbus aut.) netenka įgaliojimų, bet jeigu yra kompetentingų žmonių, bus žiūrima individualiai”, - LŽ tikino jis.

A.Butkevičiaus teigimu, Finansų ministerijoje (FM) kai kurie dabartiniai viceministrai dirba jau ne pirmą kadenciją, todėl tikėtina, kad dalis jų liks. FM šiuo metu turi mažiausiai politinio pasitikėjimo tarnautojų - tris viceministrus ir ministrės patarėją.

Nors valdžia ir keitėsi, dabartinis viceministras Edmundas Žilevičius šias pareigas eina kelias kadencijas, o ministerijoje jis jau dirba daugiau nei tris dešimtmečius. “Priklausys nuo to, ar norės, kad pasilikčiau”, - teigė E.Žilevičius LŽ, paklaustas, ar tikisi toliau likti FM.

•

Rinkimų prievaizdai: nubausti, bet nenurašyti TADAS VALANČIUS

Nors po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo parlamentas nusprendė, kad įstatymą pažeidusios Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įgaliojimai po mėnesio nutrūks, jos nariai gali tikėtis toliau dirbti rinkimų prievaizdais.

Viešumoje pasigirdus svarstymų, ar dvi Seimo rinkimų įstatymo nuostatas pažeidę VRK nariai galės dar kartą prisiekti, komisiją nubaudusio nutarimo rengėjai užtikrina, kad apie individualią atsakomybę nekalbama. Esą priešingu atveju būtų pažeistas protingumo kriterijus, nes suformavus visiškai naują komisiją joje nebūtų patirties sukaupusių žmonių.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas ir kai kurie jos nariai dėl tokio nutarimo rengėjų aiškinimo abejoja, tačiau jei sulauktų siūlymo grįžti, tokią galimybę svarstytų.

Dabartinės VRK įgaliojimai pa-

gal Seimo nutarimą nutrūks šių metų gruodžio 13 dieną. “VRK nariai iš darbo atleidžiami dėl komisijos įgaliojimų nutraukimo, o ne dėl jų pačių veiklos pažeidimų. Tik tuo atveju, jei komisijos narys būtų asmeniškai pažeidęs įstatymą, tų pačių pareigų jis eiti nebegalėtų. Šiuo atveju komisijos įgaliojimų nutraukimas jų narių tiesiogiai neliečia”, LŽ aiškino Seimo vicepirmininkas Česlovas Stankevičius.

Jo įsitikinimu, dauguma komisijos narių savo darbą atliko sąžiningai ir atsakingai, tad būtų neteisinga uždrausti jiems ateityje dalyvauti VRK veikloje. Priėmus sprendimą formuoti visiškai naują komisiją, esą būtų pažeistas protingumo kriterijus. Č.Stankevičiui iš dalies antrinantis VRK pirmininkas Z.Vaigauskas mano, kad jei komisijos nariams Seimo nutarimu būtų buvusi pritaikyta individuali atsakomybė, jų pavardės būtų išvardytos šiame dokumente.

Tačiau pažeidimai, kuriuos išryškino KT, buvo padaryti komisijos narių daugumos. Tad ar tie patys nariai galėtų toliau eiti dabartines

VRK pirmininkui Z.Vaigauskui iki galo neaišku, ar tie patys komisijos nariai galės dirbti rinkimų prievaizdais ateityje.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

pareigas, Z.Vaigauskui iki galo neaišku. “Vis dėlto, jeigu jie gali taip daryti, mano nuomone, tai yra teisinga daugelio komisijos narių atžvilgiu.

Jie dirbo sąžiningai ir atliko savo pa-

reigas”, - LŽ pabrėžė jis. Paklaustas, ar sutiktų dar kartą užimti VRK vadovo postą, Z.Vaigauskas tikino tokio dalyko tiesiog nesvarstantis.

Galimybės grįžti dirbti į VRK ne-

Vydo Gedvilo kandidatūrą. Savo kandidatą į parlamento vadovybę yra patvirtinę ir “tvarkiečiai” - į Seimo vicepirmininkus pretenduoja Kęstas Komskis.

Pirmasis naujojo Seimo posėdis prasidės šiandien 12 valandą.

beturint dabartinių įgaliojimų neatmetė ir kiti LŽ kalbinti jos nariai.

Lietuvos teisininkų draugijos atstovas Jonas Udris pažymėjo, kad draugija dėl minėto Seimo nutarimo netrukus suformuos bendrą poziciją. “Nors ir matau tam tikrų komisijos ir savo padarytų klaidų, nemanau, kad jos leistų išvaikyti patirtį sukaupusius žmones”, - sakė jis. Lietuvos teisininkų draugija į VRK narius taip pat yra delegavusi Julių Jasaitį, Ligitą Klapavščiuk ir Laurą Matjošaitytę.

Socialdemokratų partijos į VRK narius deleguota Živilė Verbylaitė taip pat sutinka su nuomone, kad išvaikyti dabartinius rinkimų prievaizdus būtų neteisinga. “Dėl šių pareigų atsisakiau darbo universitete, toliau galėčiau savo gebėjimus panaudoti rinkimams. Žinoma, viskas yra partijos rankose”, - sakė ji.

Rokas Stabinis irgi žada laukti jį į VRK pasiūliusio Liberalų sąjūdžio sprendimo. “Kol kas joks sprendimas nepriimtas, tačiau jeigu partija apsispręs deleguoti mane dar kartą, tada svarstysiu”, - teigė jis.

•

Trumpai PRISIDĖJO LLRA Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) jungiasi prie formuojamos centro kairės koalicijos.

LLRA lyderis Valdemaras Tomaševskis partijos vardu vakar pasirašė priedą prie koalicijos sutarties, kad “išreiškia valią jungtis prie koalicijos ir įsipareigoja vykdyti jos nuostatas bei įgyvendinti programą”. LLRA vadovaus vienai ministerijai ir gaus tris viceministro postus. Klausiamas, kokiai ministerijai vadovaus LLRA, V.Tomaševskis sakė į šį klausimą dar neatsakysiantis, nors yra minima Energetikos ministerija. V.Tomaševskis taip pat yra patvirtinęs, kad į šios ministerijos vadovo postą svarstoma bendrovės “LitPolLink”

valdybos pirmininko Jaroslavo Neverovičiaus kandidatūra.

RIKIUOJA VICEPIRMININKUS Naujojo Seimo pirmojo vicepirmininko postą turėtų gauti Darbo partijos (DP) atstovas Vytautas Gapšys.

Trisdešimtmetis V.Gapšys, kaip ir DP lyderis Viktoras Uspaskichas, yra įtariamasis vadinamojoje juodosios buhalterijos byloje. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius sako, kad LSDP į Seimo pirmininko pavaduotojus siūlys Gedimino Kirkilo ir Algirdo Syso kandidatūras, nors tai dar nėra galutinai patvirtinta. DP į Seimo pirmininkus siūlo

PASVEIKINS LAIŠKU Naujos kadencijos Seimą prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien pasveikins sveikinimo laišku, kurį turėtų perskaityti posėdžio pirmininkas. “Prezidentė, kaip ir prieš kiekvieną Seimo sesiją, parlamentarams pradedant darbą nusiunčia sveikinimo laišką. Taip pat ir rytoj darbą pradedančiam Seimui bus perduotas prezidentės sveikinimo laiškas”, - vakar sakė prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

TRAUKTIS NESKUBA Vidaus reikalų ministerija (VRM) pasiūlė atsistatydinti korupcijos skandalo krečiamo Migracijos departamento direktoriui Almantui Gavėnui, o šis tai padaryti atsisakė.

A.Gavėnas teigia, kad iš pareigų pasitrauks, kai bus paskirtas naujas vidaus reikalų ministras. Naują valdančiąją koaliciją formuojančios partijos numačiusios, kad VRM teks partijai “Tvarka ir teisingumas”. Ji yra paskelbusi, kad į vidaus reikalų ministro postą siūlys parlamentarą Remigijų Žemaitaitį. Dabartinė VRM vadovybė mano, kad A.Gavė-

nas turėtų prisiimti atsakomybę dėl skandalo. Šią savaitę teisėsauga paskelbė, jog Migracijos departamento pareigūnai galėjo imi kyšius už tai, kad leidimai užsieniečiams gyventi Lietuvoje būtų išduodami greičiau.

LIEKA BRIUSELYJE Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis vakar pranešė, kad nusprendė likti dirbti Europos Parlamente ir atsisakyti Seimo nario mandato. Anot V.Tomaševskio, į Seimą vietoj jo patenka su LLRA rinkimuose dalyvavusio Rusų aljanso atstovė Irina Rozova.

BNS, LŽ

2012 11 16 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Tvarką pasienyje užtikrins saugos tarnyba KAZYS KAZAKEVIČIUS

Nuo pirmadienio Baltarusijos pasienyje prie Medininkų posto turėtų rastis daugiau tvarkos - transporto priemonių, laukiančių kirsti valstybės sieną, eilių formavimas, registravimas ir reguliavimas patikimas privačiai saugos bendrovei.

Analogiška tvarka jau porą metų gyvuoja Rusijos pasienyje. Teigiama, kad ji pasitvirtino.

Veiks mobilusis postas Numatoma, kad lengvųjų ir krovininių automobilių eilė bus formuojama kelyje Vilnius-Minskas nuo Medininkų stacionaraus posto Vilniaus link. Eilės pabaigoje veiks mobilusis postas - stovės specialus automobilis, kurį vairuotojai atpažins iš saugos bendrovės logotipų.

Poste dirbantys specialistai pasitiks visas valstybės sieną kirsti atvykstančias transporto priemones, kompiuteriu jas registruos ir vairuotojams išduos eilės registravimo patvirtinimus - spausdintus čekius.

Juose bus nurodomas eilės numeris, automobilio markė, valstybinis registracijos numeris. Čekius gaus tik eilėje esamų transporto priemonių vairuotojai, be jų patekti į Medininkų postą bus neįmanoma.

Perspėjama, kad to paties automobilio antrą kartą eilėje registruoti nebus galima, jei jis nebuvo kirtęs valstybės sienos po pirmojo čekio išdavimo. Eilė bus formuojama ir registruojama visomis savaitės ir švenčių dienomis, visą parą.

Laukia antplūdžio Pasienio kontrolės punktų direkcijos (PKPD) vadovas Arnoldas Tvaronavičius LŽ teigė, kad samdyti saugos bendrovę reguliuoti transporto prie-

PKPD vadovas A.Tvaronavičius tikisi, kad konfliktų pasienyje dar labiau sumažės.

Netrukus tvarką ties Medininkų pasienio postu palaikys privati saugos bendrovė.

Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotrauka

Susisiekimo ministerijos archyvo nuotrauka

monių eiles pasienyje privertė artėjančios šventės. “Beveik kasmet prieš Kalėdas prie šio didžiausio Baltarusijos pasienyje posto nutįsta ilgiausios automobilių eilės. Šis procesas dažnai prasideda jau nuo lapkričio vidurio. Todėl siekėme, kad prasidedant vežimo pikui pasienyje būtų laikomasi tvarkos”, - sakė jis.

A.Tvaronavičiaus teigimu, samdyti saugos tarnybą tvarkai prie Medininkų posto palaikyti leido su ja dar prieš porą metų sudaryta paslaugų sutartis. Tačiau tokią pačią tvarką įdiegti ir ties Lavoriškių pasienio postu kol kas nenumatoma.

A.Tvaronavičiaus teigimu, ši paslauga nemažai kainuoja, todėl ten, kur nėra būtina, jos ir neprašoma.

PKPD vadovo tvirtinimu, direkcija organizuoti tokią veiklą nėra pajėgi - visoje Lietuvoje dirba tik 30 specialistų. Norint tvarkytis patiems į darbą tektų priimti labai daug žmo-

nių. Be to, minėta veikla nėra numatyta direkcijos nuostatuose.

kilometrų, o jose laukia iki pusės tūkstančio automobilių.

Didėja pralaidumas

Įžvelgia permainų

Anot Susisiekimo ministerijos, šiemet, atlikus rekonstrukciją, Medininkų pasienio posto projektinis pralaidumas didėja nuo 2900 iki 3200 automobilių per parą. Šiame poste į Lietuvą įvažiuojantiems krovininiams automobiliams šiemet įrengta papildoma eismo juosta, automobilių laukimo aikštelė, atnaujinta asfalto danga, įrengta eismo valdymo ir stacionari rentgeno kontrolės sistema. Šie ir kiti pakeitimai Medininkų posto pralaidumą leido padidinti maždaug dešimtadaliu. Tačiau Baltarusijos Kamenyj Logo posto pralaidumas liko nepakitęs - 2100 automobilių per parą. Todėl prie šio posto dažniausiai nusidriekia bene didžiausios krovininių automobilių eilės. Kartais jos driekiasi iki 10

Tos pačios saugos tarnybos, kurios darbuotojai nuo pirmadienio pradeda eilių prie Medininkų posto kontrolę, specialistai iš Lietuvos į Rusijos Kaliningrado sritį vykstančių transporto priemonių eiles reguliuoja nuo 2010 metų spalio.

A.Tvaronavičiaus nuomone, ten situacija pasikeitė iš esmės. “Juk būdavo ne tik konfliktų tarp vairuotojų, bet ir buvo galima įžvelgti kriminalinių elementų - žmonės užimdavo eiles, vietas jose parduodavo, neleisdavo kitiems automobiliams važiuoti, o užleisdavo tik savus. Dabar viso to nebeliko”, - tikino PKPD vadovas. Šakių rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkas Vidmantas Skeirys LŽ teigė, kad prieš

pasienyje pradedant dirbti saugos tarnybai pareigūnai dažnai važinėdavo į Ramoniškių posto prieigas aiškintis iškilusių incidentų. “Daugiausia jie kildavo dėl to, kad vieni norėdavo važiuoti nelaukdami eilėse, o kiti - nenorėdavo jų užleisti. Dabar tokių iškvietimų nėra. Iš viso į pasienio posto prieigas labai retai kada važiuojame. Tad situacijos, kuri buvo iki ateinant saugos tarnybai, ir dabartinės net nelabai galima lyginti”, - sakė pareigūnas.

Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininko Rolando Gylio tikinimu, Kybartuose pradėjus dirbti saugos tarnybai ne itin kas pasikeitė. Tiesa, R.Gylio teigimu, kiek saugesnis tapo eismas, mažiau Kelių eismo taisyklių pažeidėjų. Tačiau kur kas dažnesni atvejai, kai naktimis iš specialioje aikštelėje stovinčių transporto priemonių išsiurbiami degalai.

•

Joniškio politikas kratosi vagies vardo miškę ir išpyliau žvėreliams”, - tikino A.Rimkevičiaus.

DAIVA BARONIENĖ

Darbo partijai atstovaujantis Joniškio savivaldybės tarybos narys Artūras Rimkevičius teisme prisipažino įvykdęs stambią vagystę, bet dabar aiškina tik prisiėmęs svetimą kaltę. Įtakingas Joniškio verslo, sporto ir valdžios atstovas, jaunimo organizacijų kūrėjas ir globėjas Artūras Rimkevičius nuo šio rudens pelnė vagies etiketę. 37 metų “darbietis” teismui prisipažino su bendrininkais apvogęs gretimo Šiaulių rajono ūkininką Vaidotą Čepulį. Politikas teigia kaltę prisiėmęs kone iš nevilties, nes esą jau seniai yra tapęs teisėsaugos manipuliacijų auka, o apvogtas ūkininkas neabejoja, kad A.Rimkevičius pats yra manipuliatorius.

Prisiėmė kaltę

A.Rimkevičius mano neapgavęs nei teismo, nei valstybės, o tik norėjęs greičiau padėti tašką, anot jo, sukurptoje byloje. / Nuotrauka iš tinklo “Facebook”

Ne vogė, o pirko? Šiuo metu bendrovėje “Joniškio agrochemija” pardavimo vadovu dirbantis A.Rimkevičius Akmenės rajono apylinkės teisme prisipažino prieš dvejus metus vogęs grūdus iš Šiaulių rajono ūkininko V.Čepulio. Grūdų vertė - 9206 litai ir 40 centų. Kadangi Joniškio rajono tarybos narys su ūkininku susitaikė, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas. Tačiau jam

buvo skirta 2600 litų bauda, kurią privalu pervesti į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą. Teismas konstatavo, kad A.Rimkevičiaus iniciatyva trys vyrai iš traktoriaus priekabos per du kartus nupylė V.Čepulio ūkyje iškultų ir į Joniškio saugyklas vežamų grūdų dalį, taip padarydami žemdirbiui didžiulį nuostolį.

A.Rimkevičius LŽ teigė grūdų ne-

vogęs, o juos pirkęs, tik ne iš ūkininko V.Čepulio, bet iš jo samdinio. Anot tarybos nario, prieš dvejus metus jam, tuo metu besiverčiančiam grūdų supirkimu, V.Čepulio samdinys pasiūlė pirkti grūdų, kuriuos tikino esant išaugintus tėvo ūkyje. Politikas pasakojo sutikęs sudaryti sandorį, grūdus nupirkęs, bet netrukus paaiškėjo, kad šie - vogti. “Norėdamas atsikratyti vogto daikto, grūdus nuvežiau į pa-

Tačiau jį užgriuvo teisėsauga, o grūdus pardavęs samdinys esą net keliskart keitė parodymus, išsisukinėjo. To nebeištvėręs ir savo laiką branginantis A.Rimkevičius tikino prisiėmęs kaltę už vagystę. Jis mano neapgavęs nei teismo, nei valstybės, o tik norėjęs greičiau padėti tašką, anot jo, sukurptoje byloje. Vyras pabrėžė, kad dar prieš septynerius metus konfliktavo su Joniškio policija, jos atstovai neva tik ir laukė, kaip padaryti jį nusikaltėliu. “Štai ir sulaukė”, - reziumavo A.Rimkevičius.

Tarybos narys tvirtino, kad nesantaika su policija prasidėjo, kai jam viešint Joniškio restorane įvyko svečių ir apsaugos darbuotojų konfliktas. Jį malšinti buvo pakviesti pareigūnai.

“Tuomet policija mane išsivežė tiesiog iš restorano tualeto ir areštinėje laikė kelias dienas. Paskui tapau kaltinamuoju bei teisiamuoju, teismo posėdžiai trunka jau šeštus metus”, - pasakojo A.Rimkevičius. Jis aiškino, jog dėl to, kad policija negali su juo taip lengvai susidoroti restorano byloje, ėmėsi karštligiškai kurpti grūdų vagystės bylą.

Politikas teigė, jog nagrinėjant šią bylą jautė Joniškio rajono apylinkės teismo šališkumą, todėl išsireikalavo,

kad bylą perimtų Akmenės rajono apylinkės teismas. Anot A.Rimkevičiaus, kelionės į šio teismo posėdžius perpildė kantrybės taurę, todėl jis ištarė lemtingus prisipažinimo žodžius. “Prisipažinęs likau neteistas, todėl prieš mane niekas negalės imtis jokių sankcijų, išsaugosiu ir tarybos nario mandatą”, - sakė Joniškio rajono valdžios atstovas.

Nuoskaudos liko Nukentėjusiuoju grūdų vagystės byloje pripažintas V.Čepulis bet kokį A.Rimkevičiaus teisinimąsi vadina išsisukinėjimu ir neabejoja, kad šis Joniškio rajono politikas yra tikrų tikriausias vagis. “Prisikvietė sėbrų, dar mano traktorininką įtraukė ir apvogė mane”, - baisėjosi ūkininkas. Jis teigė iš pradžių norėjęs už šią vagystę A.Rimkevičiui niekada neatleisti, tačiau kai prasidėjo važinėjimai į Joniškio, o paskui - į Akmenės rajono apylinkės teismą ir kai šis pareikalavo atlikti eksperimentą - iš traktoriaus nupilti jo grūdus taip, kaip nupylė vagys, ūkininkas nutarė taikytis. Net ir susitaikęs V.Čepulis tikino nesąs patenkintas bylos baigtimi, nes A.Rimkevičius toli gražu neatlygino visų jam padarytų nuostolių. “Jis sugeba pralįsti kur tik nori ir įtikinti kuo tik nori. Tik šįkart jam nepavyko”, - pareiškė ūkininkas.

•

4

2012 11 16 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Kalbančių galvų klestėjimo metas VYTAUTAS JOVAIŠAS

Prieš rinkimus ir tarp rinkimų turų į televizijas ir kitas žiniasklaidos priemones buvo prilindę pačių įvairiausių “kalbančių galvų”. Pradžioje grupė sau patiems gražių ir protingų kandidatų. Pamažu į šį chorą įsitraukė ir pradėjo dominuoti ne mažiau reikšmingi ir protingi vertintojai, prognozuotojai, pranašautojai, sąmokslų įžvelgėjai. Vienų klausytis buvo įdomu, kitų... Taip turi būti. Matyt, taip yra visur. Dažnas jų iš to duoną valgo ir dar užsitepa.

Atrodė, pasibaigus rinkimams “naujieji” per kelias dienas pasidalys postus, papostringaus ir bus galima pradėti vertinti naujosios valdžios veiklą - “galvos” gaus šiek tiek atsikvėpti. Deja, prie rinkimų rezultatų viralo puodo stojo ir

svarbiausios mūsų valstybės institucijos. “Galvos” gavo papildomo peno vėl prognozės, pamąstymai.

Turėjome įvairių seimų ir prezidentų. Valdė ir senoji “grupė draugų”, ir naujieji “draugai”. Vieniems labiau patiko vieni, kitiems - kiti. Galų gale šiandien, ačiū Dievui, esame Europos Sąjungos ir NATO nariai. Vis mažėja žmonių, jaučiančių nostalgiją praėjusiems laikams. Žodžiu, po truputį judame pirmyn. Tai kas gi atsitiko dabar?

Kadenciją baigiantys valdantieji dantimis laikėsi valdžios? Balsai buvo perkami pirmą kartą? Keli nupirkti balsai sukėlė tokį dumblą? Sunku patikėti.

Manau, nieko nevyksta šiaip sau, tačiau nesu profesionali “galva”, todėl galbūt visai nebematau sistemos, kas, ką ir kodėl kalba ar daro. Didieji finansiniai dalykai taip pat jau lyg ir susigulėjo. Taigi, keliant klausimą, kam tai gali būti naudinga, lieka tik išsitraukti tarsi primirštas ir jau gerokai nuvalkiotas pabaisas - kaimynus.

Pamąstykime, kieno rankomis maišoma ši košė.

Galbūt kam nors tai skamba kaip paranoja, tačiau, mano galva, didžiosios valstybės, kad ir kokios būtų, visada turi interesų kaimynystėje. Šiuo klausimu jos visos panašios. Interesai tipiniai, visiems gerai žinomi: finansiniai, saugumo ir t. t. Mūsų kaimynai, be jų, manau, turi ir papildomų ambicijų. Padėliokime.

“naftos dolerių”. Keistas referendumas, skirtumo tarp nedidelio miestelio šildymo biokuru ir visos energetikos sistemos nesupratimas, “pretendento” blaškymasis tarp žabų, durpių ir dar bala žino ko kūrenimo leidžia manyti, jog jungiklis toliau liks tose pačiose rankose, kaip ir dujų, kūrenamų Elektrėnuose,

Galima būtų tęsti toliau, bet prieš akis lyg per miglą jau ryškėja importinėse propagandinėse televizijose matyti veidai.

Lietuvai pasiryžus statyti Visagino atominę elektrinę, kaimynėliai sujudo ne juokais - paskelbė lyg atsitiktinai visai šalia statysiantys iš karto dvi jėgaines. Juk niekas nemano, kad patys baltarusiai turi tiek pinigų. Regione pritrūko elektros? Tai energetinės nepriklausomybės klausimas. Taip, Rusija nėra labai turtinga, bet, priešingai negu Lietuva, tokiam reikalui gali ištraukti saują kitą

čiaupas. Turbūt nebūtina priminti, kad kartais dujotiekiai, naftotiekiai, elektros perdavimo linijos genda.

Gal klystu, gal specialistai kategoriškai paneigs visus šiuos svaičiojimus, gal paaiškės, kad užteks vis dar tariamąja nuosaka minimų elektros tilto į Švediją ir dujų terminalo?

Kaip po rinkimų kilęs triukšmas atrodo iš šalies? Viena vertus, galima manyti, kad demokratinėje valstybė-

balsuoti ir išrinktų į Seimą gerus kandidatus, tikrus patriotus, kurie išstumtų Apskritojo stalo dalyvius, ir Lenkija atgautų politinę, socialinę ir ekonominę laisvę. Mes visi, gyvenantys už tėvynės ribų, norime, kad tai būtų kuo greičiau, nes tik taip galėsime išgelbėti mūsų tėvynę Lenkiją”, - sakė J.Kobylanskis. Kalbėdamas apie Lenkijos visuomenėje kylančias problemas išeivių lyderis pabrėžė, kad pirmiausia jos randasi dėl to, kad “dauguma atstovų Lenkijos parlamente nėra lenkų kilmės”. Jis ragina paremti “iš tiesų lenkišką ir katalikišką žiniasklaidą”, pirmiausia “Radio Maryja” ir televiziją “Trwam”. “Neleiskite, kad tas laisvas nuo manipuliacijų balsas, tiesos balsas, būtų išstumtas iš mūsų visuomenės gyvenimo. Kovokite už tai, kas yra lenkiška, katalikiška, ir tai, kas yra mūsų”, - baigė savo kreipimąsi į tautą J.Kobylanskis.”

kov” ir leido jį vadinti jo vardu.

Esu tikras, kad su tokia vėliava mes ne tik atgaivinsime Iževske šiuolaikinių šaunamųjų rusiškų ginklų, patikimesnių ir taiklesnių nei užsienio analogai, gamybą, bet ir pristabdysime nelicencijuotų “kalašų” gamybą kai kuriose NATO šalyse”, - parašė D.Rogozinas. Kiek anksčiau D.Rogozinas pasisakė už tai, kad būtų sujungtos dvi šaunamuosius ginklus gaminančios Iževsko įmonės į koncerną “Kalašnikov”. “Turime sukurti naują seną markę. “Kalašnikov” -

je vyksta apsivalymas, vykdomas civilizuotas teisingumas. Kita vertus, kyla klausimas, kaip jau daugiau nei 20 metų nepriklausomoje, Europos dalimi save laikančioje valstybėje galimi tokie dalykai? Kur buvo teisėsauga, kitos institucijos, kai vyko neskaidrūs rinkimai? Dabar, regis, paprastas kriminalinis nusikaltimas įsiūbavo visą sistemą, net ir aukščiausią valdžią.

Mano galva, tarptautinio prestižo Lietuvai tai neprideda.

Dar viena pastaba - dėl santykių atšalimo su istoriniais partneriais lenkais. Kuo čia dėti egzaminai, pavardžių rašymas ar papildomos gatvių pavadinimų lentelės? Nejaugi tai sugriaus Lietuvą? Kam tai naudinga ir kieno rankomis daroma?

Galima būtų tęsti toliau, bet prieš akis lyg per miglą jau ryškėja importinėse propagandinėse televizijose matyti veidai. Kaip minėjau, nesu profesionali “kalbanti galva”. Pamėginau truputį įlįsti į “galvos” kailį - tikrai nėra lengva, tenka tik užjausti ir palinkėti atokvėpio.

•

Kitų balsai taip turi vadintis naujas koncernas, atsirasiantis senosios gamybos bazėje”, - pareiškė vicepremjeras, apsilankęs šalia Maskvos esančioje ginklų gamybos įmonėje. Jis pridūrė, kad “Izmaš ir Ižmech” - ne perkės ženklas. “Kalašnikov” - štai tikrasis prekės ženklas”, - sakė D.Rogozinas ir pridūrė, kad į Iževską jau išskrido prie Rusijos vyriausybės veikiančios karinės pramoninės komisijos narys Olegas Bočkariovas.”

LŽ

GINKLŲ KONCERNUI SUTEIKĖ SAVO VARDĄ SEIMO NARIAI NE LENKAI Apie tai, kad Lenkijos Seime esą dominuoja ne lenkų kilmės parlamentarai, rašo dienraštis “Gazeta Wyborcza”: “Nepriklausomybės

Lietuvos žinios

dienos proga Lenkiškų sąjungų ir organizacijų susivienijimo Lotynų Amerikos šalyse pirmininkas Janas Kobylanskis įspėjo, kad Lenkijos parlamente dominuoja asmenys, kurių “kilmė nėra lenkiška”, todėl padėtis šalyje yra tragiška, pir-

miausia dėl to, kad išstumiamas lenkų verslas. J.Kobylanskis aiškino, kad po 1918 metų Lenkija buvo nepriklausoma tik iki 1939 metų, o tai, kas vyko nuo 1989-ųjų, kai buvo surengtas Apskritasis stalas (1989 metais Lenkijoje vykusios derybos tarp valdančiosios komunistų partijos ir laisvosios profsąjungos “Solidarumas” - red.) ir šalyje pradėtos permainos, galima pavadinti tik “tragedija”. “Norėtume, kad dabar, o ir per visus būsimus rinkimus, visa lenkų tauta eitų

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Rusijos naujienų agentūra NEWSru.com pranešė: “Konstruktorius

Michailas Kalašnikovas sutiko, kad iš įmonių “Izmaš” ir “Ižmech” sukurtas koncernas būtų pavadintas jo vardu. Apie tai Rusijai savo “Twitter” pranešė vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas. “Koncernas “Kalašnikov” bus! Vakar vakare paskambinau Michailui Timofejevičiui ir asmeniškai pasveikinau jį su 93-iuoju gimtadieniu.

Legendinis ginklų kūrėjas pritarė mano minčiai Iževsko gamyklų bazėje sukurti koncerną “Kalašni-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

K.Jašinskas A.Makauskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 11 16 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

Rumunija džiaugiasi neturėjusi euro Viena skurdžiausių Europos valstybių Rumunija gana sėkmingai įveikė krizę, nes galėjo nuvertinti savo valiutą ir taip sumažinti biudžeto deficitą.

Inžinierius Germanas de Marco, įsitikinęs, kad Ispanijoje darbo nesuras, nutarė vykti į Rumuniją.

Anksčiau jis negalėjo nė pamanyti, kad šioje pagal gyvenimo lygį antroje nuo galo Europos Sąjungos (ES) valstybėje galės susikurti visai padorų gyvenimą.

34 metų ispanas įsikūrė Bukarešte, kur šiuo metu prižiūri tramvajaus linijų tiesimo darbus. Už butą šalia esančiame gražiame kvartale jis moka perpus mažiau, nei mokėjo Barselonoje, todėl kas mėnesį sutaupo 1000 eurų. G.de Marco ir prisipažįsta, kad pragyvenęs 8 mėnesius Bukarešte jau nebenori išvykti iš šio miesto.

Pagelbėjo nacionalinė valiuta Šis ispanas, kaip ir kiti Vakarų Europos gyventojai, tebemano, kad buvusios komunistinės Europos valstybės tebėra apimtos gilios krizės.

Tačiau iš tikrųjų, kai krizė sustiprėjo ir euro zonoje, naujosios ES narės jau ėmė atsigauti.

Nacionalinio banko vadovas Muguras Isarescu sako, kad nacionalinė valiuta leido Rumunijai reaguoti lanksčiau, o nuvertinus lėją pavyko suvaldyti biudžeto deficitą. Tuo metu priversta laikytis griežtos fiskalinės politikos Graikija tik grimzdo

giliau į krizę. Bankininkas neslepia, kad nusivylimo netrūksta ir Rumunijoje, nes šios šalies gyventojai įstojimą į ES laikė panacėja ir žmonių lūkesčiai buvo per dideli.

Nuvertinus lėją atsigavo ir Rumunijos eksportas, kurio du trečdaliai keliauja į euro zonos valstybes. Rumunijos prekės tapo konkurencingesnės, o mažesnės pragyvenimo išlaidos ėmė traukti darbuotojus net iš euro zonos šalių. Vis dėlto milijonai rumunų tebesiveržia į Ispaniją ir Italiją ieškodami naujų galimybių, nors šiuo metu nedarbas Ispanijoje didesnis nei 25 proc., o Rumunijoje tik apie 7 proc. gyventojų neturi darbo.

bo lygis nėra labai aukštas ir nekyla didelės įtampos. Net kai krizė apėmė visą Pietų Europą, į namus sugrįžo tik maža dalis išvykusių rumunų.

Investuoja stambios užsienio bendrovės

Euras tapo nepatrauklus

Krajovos mieste, esančiame už 240 kilometrų į vakarus nuo Bukarešto, pastatyta automobilių koncerno “Ford” gamykla. / AFP/Scanpix nuotrauka

Iš 10 buvusių Europos komunistinių valstybių 7 dar neturi įsivedusios euro. Čekai tebenaudoja kroną ir nori surengti referendumą dėl euro įvedimo: jei jį ir įsivestų, tai ne anksčiau kaip 2020 metais. Vengrai taip pat nežada atsisveikinti su forintu anksčiau nei 2018 metais, o Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas šį mėnesį aiškiai pasakė, kad lenkams “euras visiškai nepatrauklus”.

Anksčiau tikėjusis įsilieti į euro zoną 2015 metais Rumunija dabar apie tai net nenori kalbėti, nors, kaip sako M.Isarescu, jo kraštas jau atitinka tam keliamus reikalavimus biudžeto deficitas neviršija 3 proc. bendrojo vidaus produkto ir šalis laikosi finansinės drausmės.

Neturinti euro Lenkija puikiai lai-

kėsi 2009 metais, kai Europoje prasidėjo krizė. Iš karto įvedusios griežtą taupymą Latvija ir Lietuva taip pat jau atsigavo. Kiek blogiau šiuo metu sekasi Čekijai, tačiau jos problemos, palyginti su Graikijos, neatrodo didelės ir žmonės neina į gatves protestuoti.

“Mes gyvename regione, kuris įpratęs kęsti sunkius laikus. Mes dar nepamiršome komunizmo, kai buvome vargani ir nelaimingi ir gyvenome daug blogiau nei dabar graikai”, - sakė Čekijos ekonomistas Tomas Sedlačekas, anksčiau dirbęs prezidento Vaclavo Havelo patarėju. Žinoma, Rumunija neturėjo imuniteto krizei, tačiau vyriausybės sugebėjo sumažinti išlaidas, o politinė suirutė, kurią buvo sukėlęs premje-

ras Victoras Ponta, bandydamas nuversti prezidentą Traianą Basescu, jau praėjo, ir šią vasarą vėl ėmė grįžti investuotojai. Šaliai labai pravertė ir 26 mlrd. dolerių parama.

Tarptautinis valiutos fondas jau patvirtino, kad suteiks Rumunijai dar 650 mln. dolerių, nes šalis sumažino viešojo sektoriaus išlaidas 25 proc., o gyventojų pajamų mokestį padidino nuo 19 iki 24 proc., kad galėtų užkamšyti biudžeto skyles. Tiesa, Rumunijos ekonomika atsigauna nelabai sparčiai - šiais metais tikimasi vos 1 proc. augimo.

Nors ir nepriklausydama euro zonai Rumunija naudojasi savo tautiečių, išvykusių iš šalies po 2007 metų, kai ji įstojo į ES, siunčiamais į tėvynę pinigais. Todėl krašte nedar-

Nors namams verkiant reikia remonto, žmonės renka metalą, kad šiek tiek užsidirbtų, o gatvėse matyti benamių vaikų ir šunų, šalyje atsidaro dizainerių parduotuvės ir sušio restoranai. Timišoaroje, kuri vadinama Transilvanijos Silicio slėniu, jau įsikūrė apie 5000 užsienio bendrovių, tarp jų “Alcatel-Lucent”, “Microsoft” ir “Oracle”, “Ford”. Jų investuoti pinigai ir palyginti maži atlyginimai, mokami kvalifikuotiems specialistams, jau pavertė Timišoarą strategine vieta tarp Rytų ir Vakarų.

Net kilus politiniam nestabilumui, investuotojai neskubėjo palikti šalies. Šiuo metu didžiausia investuotoja laikoma Prancūzijos bendrovė “Renault”, įsigijusi vietos mašinų gamybos įmonę “Dacia”. Nuo 2000 metų investavusi daugiau kaip 2,6 mlrd. dolerių ji jau suteikė darbą 8000 žmonių. Įmonės “Dacia” generalinis direktorius Jerome’as Olive’as neslepia, kad Rumunijoje verta imtis verslo.

Inžinieriui per mėnesį mokama 1925 doleriai, o tai tik pusė to, ką uždirba inžinierius Prancūzijoje. “Mūsų gamyklos Rumunijoje niekada nesustoja”, - džiaugiasi direktorius.

•

“The International Herald Tribune”, LŽ

6

2012 11 16 Lietuvos žinios

Pasaulis

Naujasis lyderis - “krištolinis” politikas Kinijoje jau oficialiai įvardytas naujas lyderis. Juo tapo Kinijos viceprezidentas Xi Jinpingas.

Naujuoju Kinijos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi jis buvo išrinktas XVIII partijos suvažiavime.

Xi Jinpingas taip pat tapo Kinijos kariuomenės vadu. Vadovauti kariuomenei naujam Kinijos lyderiui padės jo pavaduotojai - generolai Xiu Xilianas ir Wangas Xianlunas.

Suvažiavime taip pat išrinkti šeši naujai sukurto Nuolatinio komiteto nariai.

Kinijos komunistų partijos XVIII suvažiavimas praėjo be netikėtumų.

2200 delegatų posėdžiavo septynias dienas, priiminėjo rezoliucijas ir partijos nuostatų pataisas dėl aplinkosaugos, mokslinės-techninės pažangos, klausėsi “Internacionalo”, nes dėl Xi Jinpingo išrinkimo buvo susitarta iš anksto, ir ši procedūra buvo tik formalumas. Nuo kitų metų pradžios jis ims vadovauti Kinijos komunistų partijai, o premjero postas atiteks Li Keqiangui, kuris pakeis Wenas Jiabao.

Klanų kova Nors Kinijos komunistų partijos suvažiavimas nepateikė staigmenų, intriga partijoje išlieka. Neaišku, kaip naujam Kinijos lyderiui pavyks išlaikyti balansą tarp dviejų svarbiausių valdančiųjų grupuočių “komjaunuolių” ir “šanchajiečių”.

Kaip ir dauguma jo kolegų, turinčių aukščiausius postus partijoje, Xi Jinpingas priklauso “šanchajiečiams”, t. y. senosios kartos nomenklatūros Šanchajaus partijos komiteto narių vaikams, vadinamajam auksiniam jaunimui. Pats Xi Jinpingas yra Kinijos vicepremjero (1959-1962 m.)

Xi Xiangsu sūnus, šalyje pelnęs Princo pravardę. Jo karjerą prieš kelerius metus palaimino pats prezidentas Hu Jintao.

Xi Jinpingas - Holivudo filmų apie Antrąjį pasaulinį karą mėgėjas. / AFP/Scanpix ir Reuters/Scanpix nuotraukos “Komjaunuoliai” - tai Kinijos komunistinio jaunimo sąjungos, kuriai 1983-1985 metais vadovavo dabar jau buvęs generalinis sekretorius Hu Jintao, atstovai. Tai labai susitelkusi grupė, kurios neformaliu lyderiu aukščiausioje partijos vadovybėje gali tapti Li Keqiangas.

Ekspertų nuomone, abi svarbiausias frakcijas sieja bendras tikslas išsaugoti komunistų partijos vadovaujamą vaidmenį ir pagreitinti ūkio reformas. Kinijos planai ambicingi.

Iki Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo 100 metų sukakties, kuri bus minima 2049-aisiais, Kinija turi tapti turtinga, galinga, demokratiška, civilizuota, harmoningai modernizuota socialistine valstybe, todėl ji stengiasi “tvirtai judėti į prie-

Būsimasis Kinijos vadovas spėjo pagarsėti tuo, kad yra neabejingas Jungtinėms Valstijoms, kur jau spėjo apsilankyti šešis kartus. kį savitu socializmo keliu, kuris leis sukurti pasiturinčią visuomenę”.

Krištolinė lyderio reputacija Xi Jinpingui - 59 metai. Buvusio Kinijos vicepremjero sūnus mokėsi prestižinėse Pekino mokyklose, kol jo tėvas pateko į partijos nemalonę ir atsidūrė kalėjime. Prasidėjus Kinijos kultūrinei revoliucijai jaunasis Xi Jingpingas buvo išsiųstas į kaimą, bet iš ten bandė pabėgti, todėl buvo nubaustas ir keliems mėnesiams išsiųstas priverstinių darbų

į stovyklą. Valdininko karjerą Xi Jinpingas pradėjo atokioje Chebėjaus provincijoje 1975 metais.

XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio viduryje ambicingas kinas buvo pasiųstas į Fudziano provinciją, kurioje turėjo būti išbandytas naujasis ekonomikos kursas. Darbas provincijoje Xi Jinpingui tapo savotišku tramplinu į tolesnę karjerą. Užimdamas įvairius postus per kelerius metus jis sugebėjo sukurti daugybę bendrų įmonių su užsienio bendrovėmis. Tai buvo pripažinta nau-

dinga patirtimi, ir ekonominis eksperimentas išplėtotas po visą šalį.

Tuo metu Taivano spauda rašė, kad Fudziano provincijoje liko Xi Jinpingo verslo interesai. Tačiau jokių duomenų apie šio kino turtą nėra, nes oficialiai jo šeima jokios nuosavybės neturi.

Nors Kinijos biurokratija garsėja korumpuotumu, Xi Jinpingas nėra įsivėlęs nė į vieną skandalą. Kaip sakė vienas jo giminaitis, nebent būtų galima jį apkaltinti tuo, kad “laiku negrąžino knygos į biblioteką”. Užtat politinėje arenoje naujasis lyderis suspėjo pasižymėti aštriomis, jokių kompromisų nepripažįstančiomis kalbomis. Pavyzdžiui, 2009 metais jis apkaltino “neturinčius kuo užsiimti sočius užsieniečius, todėl besikišančius į Kinijos vidaus reikalus”.

Vienas labiausiai intriguojančių faktų apie Xi Jinpingą - jo santuoka su karines dainas atliekančia dainininke Peng Liyuan, kuri jau vadinama Kinijos Carla Bruni. Peng buvo kviečiama į iškilmingus koncertus, buvo Pasaulio sveikatos organizacijos geros valios ambasadorė. Ji rūpinosi ligoniais, sergančiais tuberkulioze ir AIDS. Tačiau 2008 metais, kai Xi Jinpingas tapo Kinijos viceprezidentu, Peng žvaigždė turėjo prigesti, kad 25 metus scenoje karaliaujanti dainininkė neužgožtų savo vyro.

Naujasis Kinijos lyderis ir Peng turi dukrą. Šiuo metu dvidešimtmetė jų atžala studijuoja Harvardo universitete. Būsimasis Kinijos vadovas jau spėjo pagarsėti, kad yra neabejingas Jungtinėms Valstijoms, kur jau spėjo apsilankyti šešis kartus. Jis neslepia, kad šią šalį įsimylėjo iš karto, vos ten pirmą kartą nuvykęs 1985 metais, kai Ajovos valstijoje studijavo žemės ūkio technologijas ir turizmą. Xi Jinpingas net išdrįso prisipažinti, kad dievina Holivudo filmus apie Antrąjį pasaulinį karą. Mėgstamiausias “Gelbstint eilinį Rajaną”.

•

Nelegalūs imigrantai tikisi lengviau atsikvėpti Nelegalus imigrantas Ricardo iš Meksikos kiekvieną dieną keliasi prieš aušrą ir ieško atsitiktinio darbo statybose. Jis nežino, ar grįš su žmona ir trimis vaikais namo, ar bus deportuotas iš Jungtinių Valstijų kaip nelegalas.

46-erių Ricardo yra vienas iš kelių milijonų nelegalių Lotynų Amerikos gyventojų, kurie pajuto gaivaus optimizmo gurkšnį, kai respublikonai panoro apsvarstyti imigracijos reformą. Taip Respublikonų partija bando ateityje užsitikrinti ispanakalbių rinkėjų paramą, kurios pritrūko Mittui Romney per šiuos prezidento rinkimus.

Demokratai imigracijos reformai taip pat pritartų. Be ispanakalbių paramos Barackas Obama kažin ar būtų buvęs perrinktas JAV prezidentu.

Jo administracija pasirengusi suteikti nuolaidų Lotynų Amerikos kilmės rinkėjams ir linkusi sušvelninti deportacijos taisykles, kad dauguma į JAV atvykusių jaunųjų imigrantų galėtų pasilikti čia ir dirbti. Demokratai ir respublikonai diskutuoja, kokias sąlygas reikėtų sudaryti nelegaliems imigrantams, kurių šalyje priskaičiuojama maždaug 11,2 milijono.

Tačiau kaip patys ispanakalbiai vertina valdžios pastangas? Kaip

Sklandžiai angliškai ir ispaniškai kalbantys bei amerikiečiais save laikantys vaikai seniai planuoja išvengti deportacijos. Jie pajuto griežtas valdžios priemones prieš nelegalius imigrantus Arizonoje, bet nusprendė neišvykti iš JAV. “Mes daug dirbame ir garbingai auklėjame savo atžalas”, - sakė trijų vaikų motina Alicia. Moteris pridūrė, kad imigracijos reforma suteiktų jos vaikams galimybę studijuoti.

Auganti elektorato dalis

Ricardo ir Alicia tikisi, kad naujoji JAV valdžia pagerins jų ir vaikų gyvenimą. imigracijos reforma pakeistų jų kasdienį gyvenimą?

Nelegaliam imigrantui iš Meksikos Ricardo ir jo žmonai Aliciai, kurie dabar apsistoję Arizonoje, imigracijos reforma leistų tapti nuolatiniais JAV gyventojais. Porai, nenorėjusiai atskleisti savo tikrųjų pavardžių, ši reforma būtų naudinga ir dėl vaikų gerovės.

Į Arizonos valstiją Ricardo ir Alicia atkeliavo per dykumą prieš 11 metų. Dabar vyras dirba statybininku, o žmona - namų tvarkytoja. Pirmiausia sutuoktiniai į Jungtines Valstijas išsiuntė savo vaikus, kuriems šiandien - 21, 16 ir 13 metų.

Jie atvažiavo autobusu turėdami suklastotus dokumentus. Paskui į šalį nelegaliai pateko ir tėvai.

Išeiviai iš Lotynų Amerikos - didžiausia mažuma ir sparčiausiai gausėjanti demografinė grupė JAV. Ji sudaro maždaug 10 proc. rinkėjų elektorato. Šiemet vykusiuose prezidento rinkimuose 66 proc. šios mažumos narių parėmė B.Obamą.

Los Andžele studijuojantis, bet Meksikoje gimęs Justino Morai, kuriam sušvelninus deportacijos taisykles buvo suteiktas laikinas teisinis statusas, daug tikisi iš imigracijos reformos. Studentas norėtų, kad ir jo motinai pavyktų gauti JAV pilietybę - tada ji galėtų dirbti legaliai. “Juk būtų keista, jei aš, du mano broliai ir seserys būtų apsaugoti nuo deportacijos, turėtų galimybę dirbti JAV, kreiptis dėl socialinio draudimo ir vairuotojo pažymėjimo, o mūsų mama - ne”, - kalbėjo 23 metų J.Mora.

Persvarstyti imigracijos įstatymą nori ne visi respublikonai. Vienas jų Arizonos gubernatorius Janas Breweris - laikosi priešingos pozicijos nei B.Obamos administracija ir prieštarauja tam, kad nelegalūs imigrantai gautų nuolaidų. J.Brewerio nuomone, “imigracijos įstatymo svarstymas yra neapgalvotas ir skubotas.

Pataisos tik dar labiau pablogintų padėtį”.

Dviprasmiškos žinutės iš respublikonų stovyklos tik didina ispanakalbių imigrantų nepasitikėjimą jais. “Negalime tais žmonėmis pasitikėti, nes jie sako viena, o daro visai ką kita... Tarp respublikonų yra daug tokių, kurie nemėgsta ispanakalbių”, - teigė 54 metų darbininkė iš Meksikos Baltazar Lara.

Tačiau kai kurie Lotynų Amerikos kilmės imigrantai kitaip mano apie respublikonus. Meksikoje gimęs 22 metų Edderas Diazas, prieš rinkimus savanoriškai padėjęs registruoti ispanakalbius rinkėjus visame Finikso slėnyje, sakė, kad balsuojant už respublikonus vieną dieną atsiras galimybė ir jam gauti JAV pilietybę.

“Asmeniškai aš jaučiuosi nepriklausomas... Jeigu respublikonai supranta mano poreikius, galiu balsuoti už juos”, - pabrėžė E.Diazas.

•

“Reuters”, AP, “Kommersant”, LŽ

2012 11 16 Lietuvos žinios

Pasaulis

Sekso skandalas - išpūstas burbulas

Šiaurės Korėja išbando raketas Naujausi palydovų vaizdai rodo, kad komunistinė Šiaurės Korėja atlieka bandymus Sohajo raketų paleidimo aikštelėje.

Sekso skandalas, užbaigęs CŽV direktoriaus generolo Davido Petraeuso karjerą ir įtraukęs aukščiausiąjį JAV karinių pajėgų vadą Afganistane generolą Johną Alleną, tampa vis painesnis.

Kaip jis gali atsiliepti Jungtinėms Valstijoms? Į šį klausimą mėgina atsakyti Bostono universiteto profesorius, knygos “Hamidas Karzai: žlugusi JAV intervencija ir mūšis dėl Afganistano” autorius Nickas Millsas, duodamas interviu Amerikos pasaulio naujienų portalui “The Global Post”. Interviu turėtų būti įdomus ir LŽ skaitytojams.

- Kokių netikėtų šio skandalo strateginių pasekmių gali sulaukti Jungtinės Valstijos?

- Nemanau, kad sekso skandalas smarkiai atsilieps JAV politikai. Barackas Obama sakė, kad generolas J.Allenas jį nustebino. Tačiau yra ir kitų generolų. Santykiai tarp D.Petraeuso, J.Alleno, moters Floridoje ir D.Petraeuso draugės - tai terpė paskaloms, nuostabiai bulvarinei istorijai. Manęs nešokiruoja, kad vyrai - net ir aukšto rango generolai ar prezidentai - kvailioja. Tai neturės ilgalaikių strateginių pasekmių JAV politikai.

Neseniai Stevenas Kinzeris dienraštyje “The New York Times” rašė apie buvusį CŽV direktorių Alleną Dullesą, kuris turėjo šimtus romanų, tačiau niekas jais nesidomėjo. Spaudai neatrodė, kad tai svarbu. Žinoma, šių dienų žiniasklaida norėtų rašyti apie pareigūnų meilės istorijas.

CŽV direktoriaus ir JAV karinių pajėgų vado Afganistane įtraukimas į kilusį skandalą - B.Obamos administracijai painus galvosūkis. Tačiau JAV nacionaliniam saugumui tai neturėtų atsiliepti.

- Kaip gali susiklostyti D.Petraeuso ir J.Alleno tolesnė karjera?

- Generolas J.Allenas neturėtų pasitraukti iš karinių struktūrų. D.Pet-

7

Profesoriui N.Millsui skandalas išpūstas burbulas. raeusas greičiausiai grįš į civilinį gyvenimą. Manau, jis dirbs gynybos srityje. Generolas J.Allenas tikriausiai nenorės keisti darbo artimiausiu metu, bet tai priklauso ne tik nuo jo paties. Netikiu, kad J.Allenas dabar paliktų kariuomenę.

- Ar skandalas kaip nors paveiks amerikiečių kontingento išvedimą iš Afganistano iki 2014 metų?

- Nemanau. Kariškiai ateina ir išeina, bet operacijos vyksta toliau. Kariuomenės išvedimas iš Afganistano turėtų vykti taip, kaip numatyta.

- Kongresas jau laido kritikos strėles į Federalinį tyrimų biurą (FTB) dėl D.Petraeuso istorijos. Kaip kilęs skandalas atsilieps FTB ir CŽV? - Apgailestauju, kad jis palietė CŽV, nes D.Petraeusas tikrai gerai dirbo ir užsitarnavo pagarbą. Skandalas kilo netrukus po to, kai jis buvo paskirtas šios žinybos vadovu. Manau, kad svarbiausia CŽV tęsti pradėtus darbus. Valdybai dabar reikia surasti kitą labai kompetentingą direktorių, nes ji nukentėjo labiau nei kariuomenė.

FTB teks atsakyti už tai, kad nenorėjo informuoti apie pradėtą tyrimą Kongreso lyderių. Bet tai nepaveiks FTB, nes skandalas neturėtų atsiliepti nacionaliniam saugumui. Dėl skandalo galima kaltinti ir FTB, kadangi kažkas iš jo nutekino informaciją Kongreso nariui.

1

2

3

4

Johnso Hopkinso universiteto JAVKorėjos instituto darbuotojai, išanalizavę palydovo vaizdus, padarė išvadą, kad Šiaurės Korėja ir toliau naudoja ilgo nuotolio raketas. Po nesėkmingo mėginimo balandį, kai trumpai pakilusi 30 metrų ilgio balistinė raketa sudužo jūroje, komunistinė totalitarinė valstybė paleido dar mažiausiai du tokius prietaisus.

Pchenjanas teigia, esą jų tikslas išvesti į orbitą palydovą, tačiau Jungtinės Valstijos, Japonija ir Pietų Korėja taip nemano. Šalys reikalauja, kad ilgo nuotolio raketų bandymai Šiaurės Korėjoje būti uždrausti. Šiaurės Korėjos veiksmus JAV-Korėjos institutas sieja su prezidento rinkimais, neseniai vykusiais ir JAV, ir Pietų Korėjoje. Lieka neaišku, ar didelių raketų variklių konstravimas ir bandymai Sohajo paleidimo aikštelėje jau rodo, kad rengiamasi konkretiems žingsniams. Šiaurės Korėjos raketų technologijos pažangą atidžiai stebi tiek Vašingtonas, tiek Seulas, nes baiminamasi, kad vieną dieną ši komunistinė valstybė gali paleisti ilgo nuotolio raketas su branduoliniu ginklu.

•

Svarbiausi kilusio skandalo dalyviai. Generolas D.Petraeusas (1). Jo biografė Paula Broadwell (2). Generolas J.Allenas (3) ir abiejų kariškių draugė Jill Kelly (4), pasiskundusi FTB dėl gaunamų grasinamų žinučių.

- Iki šiol skandalas nesukėlė jokios grėsmės nacionaliniam saugumui.

Kaip jis gali paveikti JAV saugumą užsienyje ir pakenkti Amerikos diplomatinėms pozicijoms pasaulyje?

- Nemanau, kad mūsų diplomatinėms pozicijoms grėstų pokyčiai. Visą pasaulį apėmusi gera nuotaika, nes prezidentas B.Obama vėl išrinktas. Tiesa, dėl skandalo gali šiek tiek susvyruoti JAV diplomatinės pozici-

jos islamo pasaulyje, ypač Pakistane ir Afganistane.

Nemanau, kad skandalas lems rimtus JAV politikos pokyčius ilguoju laikotarpiu. Tai tik asmenų, patekusių į sekso skandalą, kutenimas.

Pastaraisiais dešimtmečiais tampame labai jau puritoniški dėl meilės reikalų. Istorijoje gausu svarbių asmenybių, kurios turėjo romanų. Dabar mes iš to pučiame burbulą.

•

Šiaurės Korėja neketina nutraukti ilgo nuotolio raketų bandymų.

AFP/Scanpix nuotrauka ir užsienio spaudos nuotraukos “The Global Post”, BBC, LŽ

8

2012 11 16 Lietuvos žinios

Verslas

Vilkikas dingo, krovinys nekompensuojamas KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Verslininkai, pasirinkę pigiausią draudimo variantą, neatkreipia dėmesio į draudikų paspęstas sutarties pinkles ir rizikuoja nerasti teisybės netgi teismuose.

Apie krovinių vežėjų ir draudikų nesutarimus LŽ jau rašė lapkričio 10 dienos numeryje (“Saugosi pats padės ir draudikai”). Į publikaciją atsiliepęs vilnietis verslininkas Algis Žvirblys, krovinių gabenimo firmos “Berita” vadovas, papasakojo apie savo trejų metų bylinėjimąsi su draudimo UAB “PZU Lietuva”, atsisakančia sumokėti kompensaciją už pagrobtą krovinį.

Kompensuoti atsisakė Dar 2010 metais iš UAB “Timėjas” priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės buvo nuvarytas “Beritos” vilkikas su kroviniu. AB “Lietuvos draudimas” neatsikalbinėdama kompensavo patirtą žalą pagal kasko draudimo sutartį, tačiau vežėjui pareikalavus, kad 600 tūkst. litų vertės krovinio pagrobimą kompensuotų draudimo bendrovė “PZU Lietuva”, ši atsisakė tenkinti prašymą, nes tai, draudikų požiūriu, nedraudžiamasis įvykis.

“Mūsų bendrovė nedidelė, ir tokia suma mums reikštų tik bankrotą”, - kalbėjo “Beritos” vadovas. “Šios įmonės vilkiko su kroviniu vagystė buvo pripažinta nedraudžiamuoju įvykiu, nes klientas nesilaikė vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutarties reikalavimų. Svarbiausias jų - nebuvo užtikrintas vilkiko ir krovinio saugumas, vairuotojas jį paliko nesaugioje aikštelėje”, - LŽ paprašytas pakomentuoti atvejį, paaiškino “PZU Lietuva” Žalų departamento vadovas Modestas Žilionis. Pasak jo, tyrimo metu aikštelės savininkės UAB “Timėjas” vadovas raštu patvirtino, kad aikštelė neatitiko visų saugumo reikalavimų.

Draudimo taisyklėse numatyta sąlyga, kad gali būti kompensuojama vagystė tik tokiu atveju, jei krovinys yra laikomas policijos stebimoje saugomoje aikštelėje. / LŽ archyvo nuotrauka neatsižvelgdamas į tai, kad byloje apklausti tie patys asmenys pateikė vienas kitam prieštaraujančius parodymus. Antai UAB “Timėjas”, verslininko nuomone, galbūt vengdama draudikų reikalavimo išieško-

Kiek Lietuvoje ir visoje Europoje yra tokių aikštelių, už kurias galėtų garantuoti draudikai?

“Apgailestaujame dėl kliento situacijos, tačiau norime pabrėžti, kad mūsų sprendimą, jog įvykis buvo nedraudžiamasis, patvirtino ir tuometė Draudimo priežiūros komisija, ir pirmosios instancijos teismas”, - pridūrė draudimo bendrovės atstovas.

Mįslingi parodymai A.Žvirblio įsitikinimu, teismas vežėjui nepalankų sprendimą priėmė

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,7107

-0,0295%

10 000 Baltarusijos rublių

3,1631

-0,0253%

1 Šveicarijos frankas

2,8687

+0,0488%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3517

-0,0919%

10 Čekijos kronų

1,3568

+0,0147%

10 Danijos kronų

4,6293

-0,0130%

1 DB svaras sterlingų

4,2954

-0,3259%

100 Japonijos jenų

3,3524

-1,2230%

100 Kazachstano tengių

1,8033

+0,0943%

1 Latvijos latas

4,9597

-0,0282%

10 Moldovos lėjų

2,2003

+0,0136%

10 Norvegijos kronų

4,6997

-0,2426%

10 Lenkijos zlotų

8,2700

-0,0750%

100 Rusijos rublių

8,5462

-0,1299%

10 Švedijos kronų

3,9872

-0,3662%

1 Turkijos naujoji lira

1,5032

-0,1530%

10 Ukrainos grivinų

3,2977

+0,0637%

2012 11 16, LB

ti žalą dėl pagrobto krovinio regreso tvarka, teisme iš tikrųjų tvirtino, kad aikštelė nėra saugoma, nors iki šiol ir savo interneto tinklalapyje, ir tarptautinės vežėjų asociacijos IRU tinklalapyje reklamuoja 50 vietų saugomą krovininių automobilių aikštelę.

UAB “Timėjas” vadovas Artūras Šimaitis LŽ tvirtino, kad minima krovininių automobilių stovėjimo

aikštelė buvo saugoma ir 2010 metų pradžioje, saugoma ir dabar. Ji iš trijų pusių aptverta tvora, yra stebėjimo kameros, šviesos davikliai, į aikštelę patekus pašaliniam asmeniui, suveikia signalizacija, bet nėra “PZU Lietuva” krovinių draudimo taisyklėse reikalaujamo sargo.

“Turime visą techninę apsaugą, bet nėra fizinės. Draudikai dabar visokių reikalavimų prasimano”, sakė A.Šimaitis.

“Dar įdomesnės buvo policijos pažymos, - pasakojo A.Žvirblys. Pirmąją pažymą Kauno rajono policija pateikė draudimo bendrovei.

Joje nurodyta, kad aikštelė nėra saugoma. Kai policijai pateikiau užklausą, ji atsakė, kad nėra įpareigota vertinti aikštelės saugumo. Tai kaipgi ji galėjo pateikti tokią pažymą draudimo bendrovei? Maža to,

pateikus bylą specializuotam autotransporto vagysčių skyriui, šis į mano užklausą atsakė, jog aikštelė yra saugoma. Vadinasi, turiu tris policijos pažymas, ir visos jos viena kitai prieštarauja. Tad kaip aš, vežėjas, galiu įvertinti aikštelės saugumo lygį, jei net policija pateikė tris skirtingas pažymas?”

tonų naftos - 8,1 proc. mažiau negu pernai tuo pat metu.

tinkluose. Ryšių reguliavimo tarnyba iki lapkričio pabaigos laukia rinkos dalyvių pastabų dėl planuojamų tarifų. Tarnyba teigia, jog kainas nustatys pagal jų vidurkį kitose Europos Sąjungos valstybėse, kurios jau yra sumažinusios tarifus, ir ankstesnius Lietuvos operatorių tarifus. Maksimali skambučių užbaigimo kaina yra didžiausia didmeninė kaina, kurią operatorius gali taikyti kitiems operatoriams. Ji lemia operatorių pajamas. Be to, didesnis tarifas yra naudingesnis didesniems operatoriams, kurių tinklai sulaukia daugiau skambučių. Didieji Lietuvos operatoriai “Teo LT”, “Omnitel”, “Bitė” ir “Tele2” tvirtina, kad pastaraisiais metais

Perteklinis reikalavimas A.Žvirblio nuomone, “PZU Lietuva” draudikai atsisako mokėti patirtą žalą dėl dingusio krovinio, vadovaudamiesi pačių pasitvirtintose krovinių draudimo taisyklėse numatyta sąlyga, kad gali būti kompensuojama vagystė tik tokiu atveju, jei krovinys yra laikomas policijos stebimoje saugomoje aikštelėje.

“Visai “Linavai” ir visiems Lietuvos vežėjams aktuali ši problema.

Lietuvoje yra apie 20 tūkst. vilkikų, ir visiems jiems reglamentuotas tas pats poilsio režimas. Poilsio metu vairuotojas negali netgi būti automobilyje. Vadinasi, jis renkasi saugią vietą, - pasakojo A.Žvirblys. Tokia vieta prieš išvykstant į Vakarų Europą mums buvo UAB “Timėjas” priklausanti aikštelė. Per visą laikotarpį iki mūsų atvejo vagysčių iš šios aikštelės nebuvo, bet kai pavogė mūsų vilkiką, panašių incidentų buvo ir daugiau.”

Pasak jo, Lenkijoje saugomų aikštelių apskritai nėra, todėl visi Lietuvos vežėjai, važiuojantys per šią šalį, lyg ir turėtų būti už krovinio draudimo sutarties ribų.

“PZU Lietuva” atstovo tvirtinimu, bendrovė yra pateikusi visą tokių aikštelių sąrašą. O saugomomis aikštelėmis yra laikomos aptvertos teritorijos, kuriose užtikrinama įvažiavimo ir išvažiavimo kontrolė, sargas dirba visą parą. Dažnai tokiose aikštelėse yra įrengtos ir stebėjimo kameros. “Tokia yra sunkiojo transporto saugojimo aikštelė, esanti kairėje kelio pusėje, išvykstant iš Vilniaus Ukmergės kryptimi”, - pateikė pavyzdį M.Žilionis.

Vis dėlto, A.Žvirblio teigimu, Lietuvoje tėra vos kelios šiuos reikalavimus atitinkančios aikštelės, o Lenkijoje, kaip LŽ teigė ir vežėjų asociacijos “Linava” atstovas Gytis Vincevičius, tokius reikalavimus atitinkančių aikštelių apskritai nėra. “Kol nėra galimybių tenkinti vairuotojui privalomas darbo ir poilsio režimo sąlygas, tokie draudikų iškelti reikalavimai turėtų būti laikomi pertekliniais, antraip sudaroma prielaida iš esmės visus krovinio grobimo atvejus laikyti nedraudžiamaisiais įvykiais. Kiek Lietuvoje ir visoje Europoje yra tokių aikštelių, už kurias galėtų garantuoti draudikai?” - piktinosi A.Žvirblys.

Iki paskutinio Sulaukęs nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo, “Beritos” vadovas kreipėsi į Apeliacinį teismą, o jei reikės, teigė ieškosiąs teisybės ir Aukščiausiajame Teisme.

“Jei ir čia pralaimėčiau, nematau galimybių, kad formuojantis tokiai teisminei praktikai kas nors kitas galėtų laimėti panašią bylą, patikėti draudikų pažadais kompensuoti nuostolius ir, be abejo, sudaryti krovinio draudimo sutartis Lietuvoje”, - LŽ teigė A.Žvirblys ir tvirtino nenusileisiąs ne tik dėl savo ambicijų, bet ir galvodamas apie visus Lietuvos krovinių vežėjus.

•

Trumpai 30 MILIJONŲ NEPASIEKĖ Klaipėdos uostas pagal krovos apimtį sausio-spalio mėnesiais Baltijos valstybėse nusileido tik Rygos uostui - tai rodo pačių uostų paskelbti krovos duomenys.

Per 10 šių metų mėnesių Klaipėdos uoste perkrauta 29,148 mln. tonų krovinių - 5,1 proc. mažiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Krova Rygos uoste padidėjo 7,8 proc. - iki 30,308 mln. tonų, Ventspilio - 10,1 proc., iki 25,958 mln. tonų, Liepojos - 52,6 proc., iki 6,016 mln. tonų. Talino jungtinio uosto krovinių apyvarta šiemet 20 proc. kuklesnė - 24,382 mln. tonų. Būtingės naftos terminalas sausį-spalį perpylė 6,92 mln.

36 PROC. PIGIAU Nuo 2013 metų, kaip skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), Lietuvoje mažės mobiliojo ir fiksuotojo ryšio tinklų sujungimo tarifai. Numatoma, kad nuo 2013-ųjų sausio 1 dienos didžiausia galima skambučių užbaigimo (skambučio į kito operatoriaus tinklą) kaina visuose tinkluose sumažės maždaug 36 proc. - nuo 5,6 iki 3,6 cento už minutę (be PVM) mobiliojo ryšio tinkluose ir nuo 3,28 iki 2,11 cento už minutę (be PVM) fiksuotojo ryšio

mažinami skambučio užbaigimo mokesčiai atima iš jų dalį pajamų ir pelno. Maksimalius paslaugų tarifus RRT reguliuoja pagal operatorių sąnaudas. Europos Komisija yra rekomendavusi, kad iki 2013-ųjų pradžios mobiliuosiuose tinkluose skambučių užbaigimo tarifai - mobiliojo ryšio operatorių nustatyta didmeninė kaina už skambučių užbaigimą jų tinkluose - turėtų atitikti operatorių patiriamas sąnaudas. RRT iš kompanijos “Ernst & Young Baltic” šiemet už 0,5 mln. litų įsigijo programinę įrangą didžiųjų šalies operatorių sąnaudų pokyčiams skaičiuoti.

LŽ, BNS

2012 11 16 Lietuvos žinios

Verslas

9

Energetikos projektai

Į darbą Ignalinos AE samdo rusų kompanija Ignalinos atominei elektrinei (IAE) uždaryti darbuotojus Lietuvoje renka Rusijos inžinerinės kompanijos, statančios naujas atomines jėgaines Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje, specialistai.

FAKTAI IR SKAIČIAI NIAEP sudaro projektavimo institutas Žemutiniame Naugarde, trys biurai Žemutiniame Naugarde, Maskvoje ir Sankt Peterburge, prižiūrintys naujų AE statybas, bei atstovybės 10 Europos ir Azijos šalių, kuriose įgyvendinami arba rengiami projektai: Bulgarijoje, Vengrijoje, Vietname, Irane, Indijoje, Kinijoje, Turkijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Ukrainoje.

Kompanijoje dirba apie 4 tūkst. žmonių, o kartu su antrinėmis įmonėmis - 7 tūkstančiai. Šiuo metu NIAEP įgyvendina 20 AE projektų Rusijoje ir užsienyje. Tarp jų Tianvanio AE Kinijoje, Bušerio AE Irane, Kundukulamo AE Indijoje, taip pat AE Vietname ir Turkijoje.

NIAEP taip pat projektuoja ir stato Baltijos AE Kaliningrado srityje bei projektuoja būsimos Baltarusijos AE 1 ir 2 blokus.

NIAEP yra antrinė Rusijos valstybinės atominės energijos korporacijos “Rosatom” įmonė. “Rosatom” vienija daugiau kaip 270 įmonių ir mokslo organizacijų, tarp jų - visas civilines Rusijos atominės šakos kompanijas, branduolinės ginkluotės komplekso įmones ir vienintelį pasaulyje atominių ledlaužių laivyną. Šaltinis: NIAEP, “Rosatom”

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbus atliks Rusijos inžinerinės kompanijos NIAEP antrinė įmonė. / LŽ archyvo nuotrauka ARVYDAS JOCKUS

V

iename Visagino viešbutyje jau kelias savaites veikia priėmimo punktas, į kurį gali kreiptis norintieji dirbti įgyvendinant IAE uždarymo projektą. Kandidatus vertina ir atrenka Žemutinio Naugardo (Rusija) inžinerinės kompanijos “Atomenergoprojekt” (NIAEP) specialistai.

NIAEP nuo šių metų kovo valdo kompaniją “Atomstrojeksport”, kuri yra IAE uždarymo projektą įgyvendinančios Vokietijos kompanijos “NUKEM Technologies” pagrindinė akcininkė. Ši kompanija praėjusių metų lapkritį, kai buvo gauta licencija statyti Baltijos AE Kaliningrado srityje, kaip generalinė rangovė pakeitė parengiamuosius darbus vykdžiusią bendrovę Šiaurės statybos valdyba.

Norinčiųjų dirbti - šimtai Rusų kompanijos NIAEP interneto svetainėje skelbiama, kad per dvi priėmimo punkto darbo savaites gauta beveik 500 įvairių specialistų anketų, tarp jų - armatūros montuotojų, betonuotojų, tinkuotojų, suvirintojų,

150 IŠ 200 Vokietijos bendrovė GNS, kuri kartu su įmone NUKEM įgyvendina Ignalinos AE uždarymo projektus, Lietuvai antradienį pateikė dokumentus, turinčius įrodyti, kad jos pagaminti konteineriai, skirti nebeveikiančios IAE branduoliniam kurui saugoti, yra tinkami ir atitinka projekto techninius reikalavimus. Ignalinos AE vadovas Žilvinas Jurkšus teigė, kad daugiau nei 500 puslapių apimties dokumentai gauti elektroniniu būdu, o jų vertinimas gali užtrukti apie mėnesį ar daugiau. GNS iki šiol pagamino 150 iš 200 reikalingų konteinerių, iš jų 4

kranininkų, vairuotojų ir kitų. Per pirmąjį kvalifikacijos konkursą, vykusį spalio 27-29 dienomis, dirbti NIAEP antrinės įmonės SMU-1 (Strojitelnomontažnoje upravlenije - rus.) Lietuvos filiale atrinkti 52 žmonės.

“Tokias funkcines struktūras, kurios konsoliduotai pritrauktų techninio personalo, sudarytų bendrą darbo kadrų duomenų bazę, atidarome visuose regionuose, kur mūsų kompanija vykdo veiklą. Patikrinus duomenis, ren-

liųjų telefonų numeriai ir elektroninis adresas, kuriuo turėtų kreiptis visaginiečiai, susidomėję būsimu darbu Rusijos įmonėje.

Skelbimas laikraštyje Skelbimas, kviečiantis dirbti Rusijos kompanijoje, spalio mėnesio pabaigoje pasirodė Visagino savaitraščio “15 min.” pirmame puslapyje.

Jame skelbiama, kad darbui Rusijos bendrovėje, statančioje objektus IAE

Kompanijos NIAEP interneto svetainėje skelbiama, kad per dvi priėmimo punkto darbo savaites gauta beveik 500 įvairių specialistų anketų. giami pokalbiai ir atrenkamas reikalingas personalas. Priėmimo punkte laukiame visų, kurie norėtų dirbti išmontuojant IAE”, - aiškino NIAEP personalo valdybos direktoriaus pavaduotojas Nikolajus Šešokinas.

Darbuotojų priėmimo punktas įsikūręs Visagino “Aukštaičių” viešbučio antrame aukšte. Rusiškoje NIAEP interneto svetainėje nurodomi mobijau atvežti į Visaginą - visi neatitiko techninių projekto sąlygų ir neturėjo reikalingų sertifikatų. Anot IAE vadovo, Ignalinos AE yra apmokėjusi už daugiau nei 70 konteinerių. Rusijos energetikos milžinės “Rosatom” valdomos “NUKEM Technologies” ir GNS konsorciumas, smarkiai vėluodamas, įgyvendina milijardinės vertės Ignalinos AE uždarymo projektus. Bendrovės įrengia 123 mln. eurų (425 mln. litų) pradinės vertės kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugojimo kompleksą ir stato 193 mln. eurų (666 mln. litų) pradinės vertės laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą.

teritorijoje (Visagine ir Ignalinos rajone), reikalingi 3-5 kategorijos statybos specialistai - metalo konstrukcijų montuotojai, suvirintojai, šaltkalviai, santechnikai, stogdengiai, mūrininkai, tinkuotojai, dažytojai, elektros montuotojai, betonuotojai ir vadovai - statybos darbų vadovas, darbų grupės vadovas ir meistras.

“Atlyginimas: darbininkams - nuo 1200 litų, vadovams - nuo 2700 litų, įdarbinama pagal Lietuvos darbo kodekso reikalavimus, apgyvendinimas ir transporto paslaugos iš Visagino iki darbo vietos apmokamos darbdavio”, - rašoma skelbime.

Už skelbimą savaitraščiui sumokėjo “NUKEM Technologies” - Rusijos kapitalo Vokietijos kompanija, kuriai pavesta įgyvendinti Ignalinos AE uždarymo projektą. “NUKEM Technologies” atstovės Beate Scheffler teigimu, didelę statybos ir montavimo darbų patirtį turinti Rusijos bendrovė tiesiog vertina rinką ir galimybę pasi-

210 MLN. EURŲ Nuo 2010-ųjų nebeveikiančios Ignalinos AE uždarymui 2014-2017 metais siūloma skirti 210 mln. eurų (725,1 mln. litų) Europos Sąjungos (ES) paramos. Europinis projekto finansavimas bus baigtas po ketverių metų.

Tai numato naujausias ES 7 metų biudžeto projektas. Lietuva Ignalinos AE uždarymo projektui prašė 770 mln. eurų. Numatoma skirti suma yra tris kartus mažesnė.

Tačiau galutiniai sprendimai bus nulemti ES vadovų susitikime Briuselyje kitą savaitę derantis dėl septynerių metų Bendrijos biudžeto.

samdyti darbuotojų. Esą su akcininkais svarstoma ją paskirti “NUKEM Technologies” įgyvendinamų projektų generaline rangove ir atsakinga už darbuotojų samdymą bei kitas sritis. Žemutinio Naugardo kompanijos interneto tinklalapyje skelbiama, kad jungtinė kompanija “NIAEP-Atomstrojeksport” įkurta 2012 metų kovo mėnesį Rusijos Federacijos valstybinės atominės energijos korporacijos “Rosatom” sprendimu. Tokiu būdu NIAEP dabar valdo “Atomstrojeksport”, kuri 2009 metais už 23,5 mln. eurų įsigijo 100 proc. “NUKEM Technologies” akcijų. Jungtinės kompanijos “NIAEPAtomstrojeksport” antrinę įmonę SMU-1 “NUKEM Technologies” dabar samdys statybos darbams Ignalinos AE užbaigti.

“Spartiečiai” iš Rusijos Baltijos AE generalinio rangovo NIAEP Baltijos filialo vyriausiasis inžinierius Pavelas Vlasovas LŽ anksčiau pasakojo, kad kompanija darbams, kuriems atlikti nereikia ypač aukštos kvalifikacijos, darbininkus samdo toje šalyje, kurioje dirba.

“Kad statybos aikštelėje netrūktų kvalifikuotų darbininkų, kompanijoje veikia jau patikrinta kadrų atrankos sistema. Rangovinė organizacija pritraukia darbo jėgą, ją atestuoja ir teikia šiuos duomenis generaliniam rangovui. Apie kiekvieną žmogų atskirai. Pabrėžiu, apie kiekvieną. Mes patys nestatome, tik organizuojame ir koordinuojame visų kompanijų, dalyvaujančių statybose, darbą. Jeigu matome, kad kuri nors kompanija nukrypsta nuo nustatytų parametrų ar dirba nekokybiškai, ji nušalinama nuo darbo. Pavyzdžiui, jeigu nustatoma, kad personalas neatitinka tam tikrų kvalifikacijos reikalavimų, darbai stabdomi, o visiems nekokybiškai dirbančios kompanijos darbuotojams surengiama neplaninė atestacija. Patikėkite, šis mechanizmas puikiai veikia”, - LŽ tikino P.Vlasovas.

Rusijos “atomščikus” jis lygino su filmo “300 spartiečių” herojais. “Žinote, kad filme vaizduojama, kaip kaunasi dešimtys tūkstančių persų ir 300 spartiečių, kurie mobilizuoti, supranta savo padėtį ir stovi “nasmertj” (iki mirties - rus.). Tą patį galiu pasakyti ir apie “atomščikus” iš Rusijos. Jie nugali ne savo kiekybe, o sugebėjimais. Aplink šį branduolį, akivaizdu, formuojasi visas kitas personalas. Tai pagalbiniai darbininkai, kurie neturi įtakos objekto saugumui. Ši žemesnės kvalifikacijos darbo jėga visada reikalinga, tačiau ir jiems rengiami kursai.

Kad galėtų dirbti jėgainėje, jie turi išlaikyti egzaminus”, - darbuotojų atrankos principus dėstė P.Vlasovas.

Bendrovės Baltijos AE generalinis direktorius Sergejus Bučelnikovas LŽ teigė, kad į jėgainę Kaliningrado srityje dėl darbo kreipiasi nemažai buvusių IAE darbuotojų, tačiau jiems įsidarbinti kol kas nėra galimybių.

“Viena vertus, daugelis besikreipiančiųjų jau perkopę 60 metų ribą ir yra netinkami. Be to, net ir jaunesni darbuotojai - ne statybininkai, o eksploatuotojai. Juos su malonumu priimtume po trejų ketverių metų”, - sakė S.Bučelnikovas. Tačiau Baltijos AE vadovas pabrėžė, kad norintieji dirbti jėgainėje turėtų pasinaudoti federaline Tėvynainių sugrįžimo programa ir priimti Rusijos pilietybę.

•

2012 11 16 Lietuvos žinios

Tyrimas

11

Viešoji tvarka

Policija tramdo, policijai priešinasi KRISTINA KUČINSKAITĖ

Policijos pareigūnų smurtas prieš sulaikomus asmenis - itin sunkiai įrodomas dalykas. Jėgą naudojantys viešosios tvarkos sergėtojai turi kone geležinį argumentą, esą jie tik tramdo besipriešinančius žmones.

Kaunietis Vidas Noreika iki šiol nesupranta, kodėl buvo sužalotas dviejų Aleksoto policijos nuovados pareigūnų. Vyras pasakojo užsukęs į Aleksoto turgų ir nusipirkęs ten butelį spirito. Nešinas stipriuoju gėrimu kaunietis nutarė aplankyti ir pavaišinti kaimynystėje gyvenantį draugą. Neradęs jo namie, V.Noreika patraukė į savo būstą. Tačiau tenuėjo kelis metrus. Prie jo sustojo policijos ženklais pažymėtas automobilis. Vienas pareigūnų paklausė, kur vyras einantis. Aleksotiškis paaiškino traukiantis namo. Jis pasakojo, kad iš automobilio išlipęs policininkas po jo megztiniu rado butelį spirito ir jį ištraukė.

“Tuomet man spyrė į kojas, gulintį mušė”, - tvirtino V.Noreika.

Po smurto protrūkio, kurį matė netoli gyvenantys žmonės, aleksotiškis buvo įsodintas į policininkų automobilį ir nuvežtas į nuovadą.

Ten vyras apklaustas, už pasipriešinimą pareigūnams jam gresia bauda, o jos dydį turi nustatyti teismas. “Byla atsidūrė Kauno miesto apylinkės teisme, kur dabar esu teisiamas”, - pasakojo V.Noreika.

Liudija skirtingai Aleksotiškį nustebino pareigūnų Petro Vaitkaus ir Egidijaus Mensevičiaus liudijimai teisme. Vienas policininkas tikino, kad V.Noreika priešinosi, kitas aiškino, jog ne. Be to, jie skirtingai apibūdino patį įvykį. Policininkų nuomonės dėl esą nuo jų sprukusio V.Noreikos fizinių gebėjimų taip pat nesutapo. Vienas jų pasakojo, kad užkalbintas Aleksoto gyventojas metė butelį ir nubėgo apie 30 metrų, kitas - kad butelis iškrito, o V.Noreika tenuėjo 10 metrų.

“Kodėl jų liudijimai vieni kitiems prieštarauja?” - svarstė nukentėjusiuoju prisistatantis kaunietis. Dėl pareigūnų veiksmų jis kreipėsi ir į kelių instancijų prokuratūras, ir į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (VPK).

V.Noreika tikino nebėgęs nuo policininkų, nes tai jam būtų buvę fiziškai sunku. Neįgalumą turintis kaunietis serga cukriniu diabetu, gydosi širdies ligas.

Po apklausos iš nuovados grįžusiam V.Noreikai prireikė medikų pagalbos, nes jam gerokai pakilo kraujo spaudimas ir skaudėjo sužalotą ranką. Kai per incidentą vyras buvo parverstas ant žemės, sudužo jo akiniai.

“Tyrėja, sužinojusi, kad dėl pareigūnų veiksmų kreipiausi į prokuratūrą, pareiškė, jog liudininkai ir advokatė nėra dievai, todėl neturėčiau puoselėti vilčių”, - sakė V.Noreika.

Jo advokatė Raimonda Kazlauskienė įsitikinusi, kad V.Noreika pasakoja tiesą ir jis pareigūnams nesipriešino. “Atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose įvykio aplinkybes nurodė identiškai, o per teismo posėdį apie tą pačią situaciją pasakojo skirtingai, regis, viskas šioje byloje tampa aišku. Tačiau kaip teismas tai vertins ir kokį procesinį sprendimą priims, negaliu atsakyti”, - kalbėjo V.Noreikos gynėja.

Kaunietis V.Noreika tvirtina neturįs sveikatos net bėgioti nuo pareigūnų.

Erlendo Bartulio ir LŽ archyvo nuotraukos

“Tyrėja, sužinojusi, kad dėl pareigūnų veiksmų kreipiausi į prokuratūrą, pareiškė, jog liudininkai ir advokatė nėra dievai, todėl neturėčiau puoselėti vilčių”, sakė V.Noreika.

Nepavyksta įrodyti Kauno apskrities VPK atstovas spaudai Kęstutis Kasciukevičius pasakojo, kad nuo šių metų pradžios buvo gauta 11 skundų dėl galimo pareigūnų smurto. Visi jie inicijuoti asmenų, kaltinamų pasipriešinus policijai.

Anot K.Kasciukevičiaus, pagal skundus nepradėtas nė vienas ikiteisminis tyrimas. Kitaip tariant, nukentėjusiaisiais save vadinantiems asmenims nepavyko įrodyti, kad prieš juos smurtauta.

“Sulaikomiems asmenims dažnai uždedami antrankiai, žmonės būna neblaivūs, agresyviai nusiteikę. Antrankiai veržia ir palieka pėdsakus. Neretai tai bandoma pateikti kaip smurto įrodymus”, - sakė K.Kasciukevičius.

Jo tvirtinimu, neblaivūs asmenys nenori pripažinti, kad patys elgėsi agresyviai, nes dažniausiai įvykius prisimena netiksliai.

“Jei smurto atvejis nustatomas, iškart inicijuojamas ikiteisminis tyrimas. Tarnybinio patikrinimo tokiu atveju net nereikia”, - aiškino K.Kasciukevičius.

Grėsminga statistika Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis LŽ sakė, kad, Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis, 2011 metais užregistruotas 1091 pasipriešinimo policijos pareigūnams atvejis.

Užpernai pasipriešinta 848 kartus.

“Pernai pasipriešinimo policijos pareigūnams atvejų padaugėjo 28,7 proc.”, - pažymėjo R.Matonis.

Nemažai tokių incidentų vertinama ir pagal Baudžiamąjį kodeksą. Iš visų pernai užfiksuotų 374 pasipriešinimo valstybės tarnautojams

Policijos atstovai tikina, kad dažniausiai jiems priešinasi neblaivūs asmenys.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas R.Matonis atkreipė dėmesį, kad pasipriešinimo pareigūnams atvejų sparčiai daugėja. atvejų policijos pareigūnams buvo pasipriešinta 217 kartų. 2010 metais - 107 kartus.

“2011 metais, palyginti su 2010-aisiais, pasipriešinimo policijos pareigūnams atvejų padaugėjo du kartus”, tvirtino R.Matonis. Daugiausia tokių incidentų fiksuota Kauno, Šiaulių ir Vilniaus apskrityse, o jų sumažėjo Alytaus ir Klaipėdos apskrityse.

Pernai iš viso sulaikyti 185 įtariamieji už pasipriešinimą policijos pareigūnams. 61,6 proc. asmenų pasipriešino būdami neblaivūs. Daugumos įtariamųjų amžius - nuo 21 iki 30 metų. 57,8 proc. visų nustatytų įtariamųjų niekur nedirbo.

Užkliuvo žibintai Tačiau nėra statistikos, kiek žmonių buvo neteisėtai apkaltinti pasipriešinimu pareigūnams. Kaišiadorių rajono gyventojui Vytautui Geležauskui teisme pavyko įrodyti, kad jis policijos pareigūnams nesipriešino. Vyras ir jo žmona Valė tapo neregėto incidento aukomis, kai vieną 2011 metų žiemos vakarą su savo bičiuliais iš Trakų važiavo namo į Žiežmarius. Automobilį vairavo V.Geležauskienė. Prie pat viaduko į miestelį moteris pamatė priešpriešinio eismo juosta važiuojantį automobilį įjungtais tolimųjų šviesų žibintais. Jų apakinta vairuotoja, patarta vyro, taip pat blykstelėjo tolimosiomis šviesomis. Taip ji norėjo perspėti priešais važiuojantį asmenį, kad šis išjungtų tolimųjų šviesų žibintus. Juk neretai būna,

kad vairuotojai pamiršta tai padaryti, tad įprasta užuomaršas perspėti.

Netrukus paaiškėjo, kad nedrausmingieji vairuotojai - policijos pareigūnai. Apsisukę jie pasivijo V.Geležauskienės vairuojamą “Volkswagen Golf” ir jį sustabdė. Dokumentus parodžiusi moteris buvo pakviesta į pareigūnų mašiną. Nors jai grėsė tik 20-60 litų bauda, pokalbis su patruliais gerokai užsitęsė.

“Išgirdau visokių įžeidimų, nors pati valdžiausi ir mėginau kalbėti dalykiškai. Nežinau, kas mane patraukė už liežuvio, bet pasakiau, kad apie nekultūringą elgesį pranešiu jų vadovams”, - LŽ tuomet pasakojo V.Geležauskienė.

Patruliai Simonas Budrys ir Mantas Zakarevičius nenorėjo girdėti jokių paaiškinimų ir vairuotojai už pažeidimą skyrė baudą. Istorija tuo galbūt ir būtų pasibaigusi, jei ne V.Geležausko sprendimas nueiti iki patrulių visureigio pasiteirauti, kodėl jo žmona taip ilgai negrįžta. Po vaišių pas draugus V.Geležauskas buvo geros nuotaikos, nors tai, kad žmona užsibuvo pareigūnų automobilyje, vyrui kėlė nerimą.

“Kalbėjau linksmai, siūliau žmonos nebausti, nes ji tikrai ne kokia nors kelių chuliganė, norėjusi paerzinti policininkus. Ji padarė tai, ką būtų padaręs bet kuris vairuotojas”, pasakojo V.Geležauskas. Tačiau jo pastangos švelninti situaciją patruliams įspūdžio nepadarė. Jie paklausė, ar V.Geležauskas norįs vykti į nuovadą.

“Jei reikės, vyksiu”, - šypsodamasis atsakė vyriškis. Ir padarė lemtingą klaidą. Pareigūnai iššoko iš mašinos, prirėmė V.Geležauską prie durelių, užlaužė už nugaros rankas ir uždėjo antrankius. V.Geležauskienei buvo liepta lipti į savo automobilį, o jos sutuoktinis buvo nuvežtas į nuovadą.

Prisimindamas tos nakties įvykius, vyras tvirtino tuo metu nemanęs, kad patruliai iš tiesų įvykdys savo grasinimą, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Tačiau, pasak V.Geležausko, S.Budrys ir M.Za-

karevičius akivaizdžiai ieškojo priekabių, stumdėsi. “Jie darė viską, kad išprovokuotų mano pyktį ar pasipriešinimą”, - LŽ tvirtino pašnekovas. Jis teigė buvęs apstumdytas, policininkai pakaitomis esą vis trinkteldavo per petį ir ragino paskubėti.

“Dar bandžiau jiems aiškinti, kad nesipriešinu, einu lėčiau, nes esu pagyvenęs, bet jie nepaisė mano žodžių”, - prisiminė V.Geležauskas. Žiežmariškis tikino, kad žengiant pro nuovados duris vienas pareigūnų jį stumtelėjo, o kitas pakišo koją. Tuomet V.Geležauskas kakta trenkėsi į grindis, plūstelėjo kraujas. Surakintomis rankomis atsistoti nepajėgiantis vyriškis pareigūnų esą vilktas grindimis, o vėliau uždarytas į belangę.

“Maldavau pareigūnų nesielgti taip su vyru, bet buvau iškvailinta”, - pasakojo V.Geležauskienė. Patrulių veiksmais pasibaisėjusi moteris teišgirdo siūlymą nesikišti, kitaip esą pati nukentėsianti. “Visus šiuos vaizdus matė kartu su mumis važiuojantys draugai.

Jie taip pat buvo sukrėsti pareigūnų žvėriškumo”, - pasakojo sutuoktiniai.

Nesulaukė sprendimo Pasipriešinimu policijai kaltintas ir žinomas menininkas Kazimieras Valentas Žaltauskas. 2008 metais jis viešėjo savo draugo namuose Kauno centre. Vyrai išgirdo beldimą į duris ir jas atidarė. K.V.Žaltauskas LŽ yra pasakojęs, kad policininkai išsyk ėmėsi griežtų veiksmų ir daug neaiškindami juos išsivežė į nuovadą. Tik vėliau paaiškėjo, kad K.V.Žaltausko draugo kaimynė parašė skundą policijai, tvirtindama, esą menininkas, atvykdamas į svečius, dviračiu apgadino jos automobilį. K.V.Žaltauskas buvo apkaltintas pasipriešinimu policijos pareigūnui. Neįgalus, sunkiai sergantis kūrėjas buvo įtrauktas į teismų maratoną, kuris tęsėsi iki 2012 metų kovo 25-osios. Tądien K.V.Žaltauskas, taip ir nesulaukęs sau palankaus sprendimo, iškeliavo anapilin.

•

12

2012 11 16 Lietuvos žinios

Sportas

V.Čmilytės fiaskofederacijosgėda

Stebuklo nebuvo

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ SAULIUS RAMOŠKA

Chanty Mansijske (Rusija) vykstančiame pasaulio moterų šachmatų čempionate geriausia mūsų šalies šachmatininkė 29-erių Viktorija Čmilytė ketvirtadienį patyrė nesėkmę, po kurios buvo priversta pasitraukti iš varžybų.

Ketvirtadienį šešioliktfinalio antrąją partiją baltosiomis figūromis žaidusi V.Čmilytė (ELO 2524) pralaimėjo Kinijos atstovei Qian Huang (ELO 2465) ir baigė savo pasirodymą pasaulio pirmenybėse. Pirmąją partiją su šia varžove užvakar Viktorija baigė lygiosiomis, tad bendras šio mačo rezultatas naudingas kinei - 1,5:0,5, ji ir nukeliavo į aštuntfinalį. Pirmajame rate V.Čmilytė 1,5:0,5 įveikė Peru atstovą Aliaga Fernandez (ELO 2175).

Dar prieš čempionatą Gedimino Rastenio ir Viktoro Čmilio auklėtinė V.Čmilytė savo potencialią varžovę Q.Huang taip apibūdino LŽ: “Kinės reitingas už manąjį prastesnis, bet tai nieko nesako. Kinijos šachmatininkės pajėgios - net ir tos, kurios klasifikacijoje neužima aukštų pozicijų. Jos visada į varžybas atvyksta su treneriu ir didele brigada.”

2011-ųjų Europos čempionė V.Čmilytė ir šiemet į pasaulio čempionatą vyko tradiciškai - be jokios palydos. Geriausia visų laikų Lietuvos šachmatininkė pastaraisiais metais į visas prestižines varžybas (pasaulio ir Europos čempionatus, “Grand Prix” etapus) vyksta viena.

Lietuvos šachmatų federacijos (LŠF) vadovas pasikeitė, o gėdingos tradicijos tebepuoselėjamos. Kai susikompromitavusį LŠF prezidentą Joną Viesulą praėjusį pavasarį šiame poste pakeitė Aleksandras Černovas, netrukus po rinkimų duodamas interviu LŽ jis tvirtino: “Lietuvoje Viktorija yra reiškinys. Būsiu atviras - reakcijos nebuvimas į V.Čmilytės laimėjimų mastą mane šokiravo. Pernai iš Gruzijos jos atvežtas Europos auksas niekam nepadarė įspūdžio. Tai jau yra požiūrio į šachmatus Lietuvoje pasekmė.

Susidarė įspūdis, kad istorinė Viktorijos pergalė valstybės funkcionieriams buvo labai nepatogi, nes teko iš “rimtam” reikalui skirto stalčiuko išimti pinigų ir atiduoti jai kaip prizą.”

Regis, naujajam LŠF vadovui V.Čmilytė irgi jau spėjo tapti nepatogi, jei šis pagailo lėšų jos treneriui. Tai - irgi požiūris į mūsų šachmatus. Nederėtų pamiršti, kad Viktorija vienintelė uždirba auksinius taškus savo federacijai. O ką už tai gauna?

•

LŠF prezidentas A.Černovas tęsia tradiciją - V.Čmilytę maitina bado dieta.

Romo Jurgaičio ir LŽ archyvo nuotraukos

Dar po dviejų kėlinių tikėjome, kad Vilniaus “Lietuvos rytas” gali žiūrovams padovanoti antrą pergalę Eurolygoje, tačiau ketvirtadienį triumfavo patirtis ir meistriškumas Maskvos CSKA. Eurolygos vicečempionai CSKA krepšininkai po 20 minučių “Siemens” arenoje pirmavo tik tašku (33:32), tačiau antroje žaidimo dalyje, per kurią įsižaidė iš viso 19 taškų pelnęs Sonny Weemsas, Rusijos čempionai įrodė pranašumą ir vilniečius nugalėjo 71:62 (14:16, 19:16, 20:14, 18:16).

Per šešis mačus likęs su viena pergale “Lietuvos rytas” D grupėje dar neprarado galimybių kovoti dėl vietos TOP 16 varžybose, o penktą sykį laimėję maskviškiai sustiprino poziciją kovojant dėl kelialapio į kitą etapą. Šia pergale Rusijos klubas bent kiek reabilitavosi už gėdingą nesėkmę praėjusiame ture savo aikštėje net 60:81 “Barcelonai”. Po pergalės Vilniuje CSKA treneris Ettore Messina galės drąsiau bendrauti su Rusijos žiniasklaida.

Vakar sostinės klubui padėti nega-

lėjo peršalęs Janis Blūmas. Vyriausiasis treneris Darius Maskoliūnas prieš rungtynes žadėjo, jog aikštelėje išvysime nematytų veidų. Tesėdamas pažadą jis pirmąkart per Eurolygos varžybas leido pasireikšti Simui Buterlevičiui (12 min., 0 taškų) ir Dovydui Redikui (18 min., 3 tšk.). Jaunimas nepaliko įspūdžio, tačiau pirmame kėlinyje gerų žodžių nusipelnė Mindaugas Katelynas ir Leonas Radoševičius.

Pirmasis padėjo sustabdyti svečių spurtą (0:6), o po pastarojo šešių taškų iš eilės vilniečiai pirmavo 16:10. Šeimininkai atsilaikė du kėlinius. O trečiajame viskas pradėjo griūti. Padėtį bandė taisyti Steponas Babrauskas, dviem tritaškiais sumažino skirtumą iki 2 taškų (44:46), tačiau puikiai Lietuvos krepšinį pažįstantis buvęs Kauno “Žalgirio” amerikietis S.Weemsas pradėjo ardyti sostinės klubo pamatus, padėdamas savo ekipai iškovoti penktą pergalę.

“Lietuvos ryte” rezultatyviausiai žaidė L.Radoševičius (15 tšk.), M.Katelynas (13) ir Renaldas Seibutis (11).

Septinto turo rungtynes vilniečiai lapkričio 22 dieną Ispanijoje žais su grupės lydere “Barcelona”, kuriai atstovauja Šarūnas Jasikevičius. Pirmo rato mačą Vilniuje Ispanijos čempionai laimėjo 67:49.

Pergalę vakar iškovojo ir Rimo

Puikiai rungtynes pradėjęs M.Katelynas (atakuoja) sostinės klube buvo vienas rezultatyviausių./Oresto Gurevičiaus nuotrauka Kurtinaičio treniruojama Maskvos srities “Chimki” komanda. “Chimki” namie 71:70 (17:18, 22:11, 17:22, 15:19) nugalėjo Stambulo “Fenerbahce Ulker” krepšininkus. Perga-

Spektaklį kūrė Z.Ibrahimovičius VILMANTAS REMEIKA

Europos ir pasaulio futbolo čempionatai bei jų atrankos varžybos dažnai dovanoja kvapą gniaužiančių reginių. Ne mažiau įspūdingi spektakliai kuriami ir per draugiškas rungtynes.

Trečiadienis buvo paskutinė diena šiemet, kai nacionalinės rinktinės galėjo derinti savo stygas draugiškuose mačuose. Pasaulyje buvo sužaistos 45 rungtynės. Kaip jau rašėme, Lietuvos rinktinė Jerevane 2:4 pralaimėjo Armėnijai. Atsikvėpę po šios nesėkmės, futbolo gerbėjai galėjo pasidairyti po kitus Europos stadionus.

Geriausia, ką matė Kovinga Švedijos futbolo rinktinė pelno vis daugiau aistruolių simpatijų. Prieš mėnesį švedai nustebino pasaulio čempionato atrankos rungtynėse su vokiečiais, kai atsilikdami 0:4 išplėšė lygiąsias 4:4. Užvakar skandinavai sukūrė dar vieną futbolo šedevrą. Jie Stokholme 4:2 nukovė Angliją, nors likus žaisti 15 minučių dar vijosi varžovus 1:2.

Visus keturis įvarčius nugalėtojams pelnė 31-erių Zlatanas Ibrahimovičius, pastaruosius šešerius metus renkamas geriausiu Švedijos futbolininku. Trys pirmieji Ibros įvarčiai buvo nuostabūs, o ketvirtasis apstulbino net ir visko mačiusius futbolo žinovus.

“Kai Zlatanas įmušė ketvirtą įvartį, pamaniau, kad žiūriu ne rungtynes, o žaidžiu kompiuterinį žaidimą, - gėrėjosi švedų treneris Erikas Hamrenas. - Nežinau, ar ką nors panašaus ateityje dar pamatysime.”

Paskutinėmis dvikovos akimirkomis Z.Ibrahimovičius skubėjo kamuolio link, bet jį galva atmušė iš vartų toli išbėgęs Anglijos rinktinės vartininkas Joe Hartas. Švedas nesutriko - akimirksniu pavijo kamuolį ir būdamas nugara į vartus, neįtikėtinu smūgiu per save įmušė rezo- nansinį įvartį.

“Tai yra geriausia, ką esu matęs.

Pelnyti įvartį per save būnant 30 met-

Pakartoti Z.Ibrahimovičiaus įvartį bus nepaprastai sunku. / AFP/Scanpix nuotrauka rų nuo vartų, šitaip smūgiuoti į 1,8 m aukštyje skriejantį kamuolį gali tik išskirtinis žaidėjas”, - žavėjosi 100ąsias rungtynes Anglijos rinktinėje žaidęs saugas Stevenas Gerrardas. Į vartus besileidžiantį kamuolį dar mėgino pavyti anglų gynėjas Ryanas Shawcrossas, tačiau ir jis buvo bejėgis.

“Mačiau gynėjo pastangas ir jau norėjau šaukti: “Ne!” Bet kamuolys įskriejo į vartus”, - šypsojosi Z.Ibrahimovičius.

Anglijos rinktinės treneris Roy’us Hodgsonas šiame mače išbandė net šešis naujokus. Jauniausiems - Raheemui Sterlingui 17-a, Carlui Jenkinsonui ir Wilfriedui Zahai - po 20 metų. Tad šiems jaunuoliams buvo ne koks krikštas.

O švedai taip džiugiai atidarė naująjį stadioną Stokholme, kurį pavadino paprastai ir originaliai - “Draugų arena” (“Friends arena”). Per 50 tūkst. vietų moderni arena su dengtu stogu Stokholmo mikrorajone Solnoje iškilo per trejus metus, jos

statybų vertė - 300 mln. eurų. “Draugų arenoje” Z.Ibrahimovičiaus spektaklį stebėjo 49 967 žiūrovai.

Kitokie vokiečiai “Snūduriavimas Amsterdame”.

Taip buvo pavadinta dvikova Olandijos sostinėje tarp šios šalies ir Vokietijos rinktinių. Vietoj senų varžovų principinės kovos - ramios ir nuobodžios rungtynės, pasibaigusios be įvarčių, 0:0.

Praėjusį mėnesį gavęs Švedijos rinktinės antausį ir iššvaistęs keturių įvarčių persvarą, vokiečių treneris Joachimas Lowas šį sykį pasirinko konservatyvų ir disciplinuotą gynybinį stilių, tyrinėdamas gynėjų galimybes, vengė rizikos atakuojant. Tokiu žaidimo stiliumi Vokietijos rinktinė garsėjo praėjusio amžiaus pabaigoje.

Amsterdame vokiečiai netgi rungtyniavo be aiškiai išreikšto puolėjo.

“Tai buvo puiki galimybė patikrinti save dvikovoje su galingu varžovu.

Gynėmės puikiai, tai mums svarbu po

lingą metimą su sirena pataikė Kelvinas Riversas. Tiesa, arbitrai dar susirinko aptarti, ar krepšininkas spėjo laiku paleisti kamuolį. Po ilgų diskusijų teisėjai įskaitė taškus.

•

STATISTIKA PASAULIO ČEMPIONATO ATRANKA F GRUPĖ. Šiaurės Airija - Azerbaidžanas 1:1.

D.Healy (90+6); R.Alijevas (5). Rikiuotė: 1. Rusija 10 tšk. (4 rungt.), 2. Izraelis 7 (4), 3. Portugalija 7 (4), 4. Š.Airija 3 (4), 5. Azerbaidžanas 2 (4), 6. Liuksemburgas 1 (4).

H GRUPĖ. Juodkalnija - San Marinas 3:0.

A.Delibašičius (14 ir 31), E.Zverotičius (68).

Rikiuotė: 1. Juodkalnija 10 (4), 2. Anglija 8 (4), 3. Lenkija 5 (3), 4. Moldova 4 (4), 5. Ukraina 2 (3), 6. San Marinas 0 (4).

DRAUGIŠKOS RUNGTYNĖS Švedija - Anglija 4:2, Olandija - Vokietija 0:0, Italija - Prancūzija 1:2, Rusija - JAV 2:2, Gabonas - Portugalija 2:2, Panama - Ispanija 1:5, Brazilija - Kolumbija 1:1, Saudo Arabija - Argentina 0:0, Turkija - Danija 1:1, Airija - Graikija 0:1, Čekija - Slovakija 3:0, Alžyras - Bosnija ir Hercegovina 0:1, Lichtenšteinas - Malta 0:1, JAE - Estija 2:1, Bulgarija - Ukraina 0:1, Lenkija - Urugvajus 1:3, Čilė - Serbija 1:3, Rumunija - Belgija 2:1, Gruzija - Egiptas 0:0, Makedonija - Slovėnija 3:2, Izraelis - Baltarusija 1:2, Liuksemburgas - Škotija 1:2, Austrija - Dramblio Kaulo Krantas 0:3, Vengrija - Norvegija 0:2.

švedų pamokos”, - aiškino J.Lowas.

Olandai žaidė panašiai, ir tai J.Lową nustebino: “Galbūt jie prisibijojo mūsų, bet aš nesitikėjau, kad olandai žais taip giliai atsitraukę.”

Dar viena klasikinė futbolo dvikova Parmoje tarp Italijos ir Prancūzijos buvo daug įdomesnė. Italai pirmavo po jaunojo talento Stephano El Shaarawy įvarčio (35 min.), tačiau Matthieu Valbuenos (37 min.) ir Bafetimbi Gomis (67 min.) įvarčiai padėjo prancūzams nugalėti 2:1.

Pasaulio ir Europos čempionė Ispanija turėjo kontrolinį testą išvykoje su progresuojančia Šiaurės Amerikos regiono Panamos rinktine. Pastarosios treneris Dely Valdesas prieš rungtynes juokaudamas pareiškė, kad geriausias būdas pasipriešinti ispanams yra leisti jo komandai aikštėje kovoti 22 prieš 11.

Bet D.Valdesas žinojo, ką kalba Panama pralaimėjo 1:5. Ispanai siautė po Pedro (16 ir 43 min.), Davido Villos (29 min.), Sergio Ramoso (82 min.) ir Markelio Susaetos (84 min.) tikslių smūgių, o pačioje dvikovos pabaigoje garbės įvartį šeimininkams pelnė Gabrielis Gomezas.

•

2012 11 16 Lietuvos žinios

Sportas

13

Džiaugiasi atnaujintais sporto aikštynais Karvelis gimnazija ir jos moksleiviai šalies lyderiai. Rajone kasmet vyksta seniūnijų žaidynės, per kurias visada puikiai pasirodo Garliavos, Neveronių, Karmėlavos gyventojai. Kartą per metus vyksta ir neįgaliųjų sporto žaidynės. Šįmet mėginta įdiegti ir naują tradiciją - varžytuves tarp Kauno rajono savivaldybės darbuotojų.

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Kauno rajono savivaldybė siekia, kad kiekvienoje seniūnijoje atsirastų vietų, kur būtų galima sportuoti ir turiningai leisti laisvalaikį. Pastačiusi Garliavos sporto centrą rajono valdžia žengė dar vieną svarbų žingsnį - ėmėsi atnaujinti sporto aikštynus ir stadionus.

Miesteliuose - smagios šventės Vykdant bendrą Kauno rajono savivaldybės ir Lietuvos krepšinio federacijos projektą, Margininkuose, Altoniškiuose, Padauguvoje, Girionyse, Piliuonoje ir Raudondvaryje buvo atnaujinti krepšinio stovai bei lentos.

Tačiau tuo viskas nesibaigė. Šį rudenį įvyko šventė Batniavoje pristatytas sporto ir aktyvaus poilsio aikštynas, kuriuo galės naudotis bendruomenė. Akį džiugina įrengta universali krepšinio ir tinklinio aikštelė, pakeista stadiono danga, nutiestas pėsčiųjų takas, šaligatvis, įrengti bėgimo takai, apšvietimas. Projektą “Batniavos mokyklos ir bendruomenės aktyvaus poilsio ir sporto aikštyno įrengimas”, kurio vertė - daugiau kaip 416 tūkst. litų, įgyvendino Kauno rajono savivaldybės administracijos Batniavos seniūnija pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę “Kaimo atnaujinimas ir plėtra”, įgyvendinamą LEADER metodu.

Dėmesys mažesniems objektams Kauno rajone stadionai ir sporto aikštynai atnaujinami dėl vis dažniau į juos užsukančių žmonių. Kai kuriose mažesnėse vietovėse net ir nedidelės sporto bazės tampa visuotiniu traukos centru.

“Poreikis atnaujinti sportui skirtas erdves kyla iš bendruomenės. Kai kurios iš jų, net nelaukdamos valstybės paramos, aplinką stengiasi sutvarkyti pačios”, - pasakojo Kauno rajono savivaldybės kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas sportui Gintautas Meška.

Anot jo, sporto tema Kauno rajone labai aktuali. Tiek dėl sporto bazių gausos, tiek dėl aktyvų gyvenimo būdą propaguojančių vaikų ir suaugusiųjų pasiekiamų laimėjimų. Jis neslėpė, kad investuojant į sporto aikštelę Daugėliškėse iš pradžių abejota, ar ji tikrai bus paklausi. “Kad ir kada atvažiuotum, dabar joje nuolat pilna žmonių. Aikštelė tapo nedidelės gyvenvietės centru”, - sakė G.Meška.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Povilaitis pasakojo, kad yra renovuojamos ir modernizuojamos daugiafunkcės aikštelės, lauko aikštynai, sporto salės. Jau baigtas įgyvendinti Babtų mokyklos-darželio sporto aikštelės įrengimo projektas. Jo vertė - daugiau nei 117 tūkst. litų. Per daugiau nei metus modernizuota krepšinio aikštelė su futbolui ir bėgimui skirtomis erdvėmis.

416 tūkst. litų vertės projektas įgyvendintas ir Batniavos pagrindinės mokyklos prieigose. Taip pat rangos darbai baigti ir Kulautuvoje. Čia už daugiau nei 84 tūkst. litų Akacijų alėjoje įrengta krepšinio aikštelė. Zapyškio pagrindinės mokyklos teritorijoje sutvarkytas sporto aikštynas gavus paramą pagal priemonę “Kaimo atnaujinimas ir plėtra”. Neseniai Domeikavoje atidaryta krepšinio aikštelė, pritaikyta daugiafunkciam naudojimui. Aikštelių atnaujinimo darbai šiuo metu vyksta Vilkijoje, Ežerėlyje, Šliena-

Zapyškis - dar viena vieta, kur įrengtas naujas sporto aikštynas.

Turiningai leisti laisvalaikį nori ir nedidelių miestelių, gyvenviečių, kaimų bendruomenės, ypač vaikai”, - neabejojo rajono meras. voje, Neveronyse, Čekiškėje, Karmėlavoje. Šiose vietovėse arba įrengiami stadionai, arba vyksta sporto salių rekonstrukcija. Linksmakalnyje, kur norima rekonstruoti sporto salę, pradėtos viešojo pirkimo procedūros, o Rokuose siekiant įgyvendinti projektą “Rokų seniūnijos gyventojų bendruomeninės ir sportinės veiklos sąlygų gerinimas” vertinamos gautos konkurso dalyvių paraiškos.

“Darbai netektų savo prasmės, jeigu gyventojams jie nebūtų aktualūs.

Tačiau sportui Kauno rajono bendruomenės tikrai neabejingos”, - tvirtino K.Povilaitis. Anot jo, prie visų projektų, net finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų, savo lėšomis yra prisidėjusi ir Kauno rajono savivaldybė. Vien šįmet iš Privatizavimo fondo buvo sutvarkytos penkios sporto aikštelės. Tikimasi, jog dar vieną - Raudondvario gimnazijos teritorijoje įrengs verslininkai. Skaičiuojama, kad per pastaruosius metus bendros investicijos į visų rūšių sporto kompleksus siekė daugiau nei milijoną litų.

Kauno rajone sąlygos sportuoti vaikams suteikiamos ir darželyje.

Investicijos į areną pasitvirtino

Tvarkyti aplinką stengiamasi kompleksiškai.

Tradicijas puoselėja entuziastai Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo sportui G.Meškos teigimu, tam tikrose vietovėse yra susiklosčiusios skirtingos sporto tradicijos. Pavyzdžiui, Domeikavoje, Karmėlavoje, Ežerėlyje įsigali kartingai, Garliavoje populiarus futbolas, boksas, o rankinio tradicijos čia gyvuoja jau penktą dešimtmetį.

“Dažniausiai miestelyje populiari ta sporto šaka, kurios entuziastas jame gyvena. Labai daug kas priklauso nuo mokytojų, jų sugebėjimo skatinti vaikus siekti rezultatų”, - pasakojo G.Meška.

Jo tvirtinimu, labai svarbus ir mokyklų bei neformaliojo ugdymo būrelių mokytojų bendradarbiavimas. Jei pastebima, kad moksleivis yra gabus vienai ar kitai sporto šakai, jis nukreipiamas į popamokinę veiklą. Be to, sporto mokymo įstaigų mokytojai kartu su bendrojo ugdymo įstaigų mokytojais numato vientisą pasirengimo grafiką ir ugdymo įstaigoje, ir už jos ribų. Norėdama paskatinti po pamokų sportuoti Kauno rajono savivaldybė daliai vaikų padengia kelionių į treniruotes ar varžybas išlaidas.

Kauno rajonas, vertinant bendrus mokyklų sporto laimėjimus, yra tarp pajėgiausių mūsų krašte. O Ugnės

Kauno rajono pomėgio sportuoti rezultatas ir pasididžiavimas - prieš gerus metus visuomenei duris atvėręs Garliavos sporto centras, kur vyksta aukščiausio lygio krepšinio, rankinio, tinklinio, aerobikos varžybos, treniruojasi ir žaidžia Garliavos moterų rankinio “HC Garliava-SM-Cascada” komanda, moterų krepšinio komanda “Hoptrans-Sirenos”, organizuojami vietos bendruomenės renginiai. Moderniai įrengta arena vilioja moterų krepšinio komandas, aplinkinių mokyklų moksleivius.

“Net ir tie, kurie abejojo mūsų užmojais, turėjo progos įsitikinti, kad investicijos pasitvirtino”, - sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir patikino, kad dabar daugiau dėmesio skiriama atokesnių seniūnijų sporto aikštynams atnaujinti. “Svarbu, kad sąlygas sportuoti turėtų ne tik profesionalūs sportininkai. Turiningai leisti laisvalaikį nori ir nedidelių miestelių, gyvenviečių, kaimų bendruomenės, ypač - vaikai”, - neabejojo rajono meras ir priminė, kad ir Ringaudų pradinės mokyklos sporto salė, ir Garliavos sporto centUžs. KKG-3518 ras visada būna pilni.

•

Lėšų randama ir vidaus, ir lauko sporto erdvėms tvarkyti. / Erlendo Bartulio nuotraukos

14

2012 11 16 Lietuvos žinios

Istorija

Lūžio taškas

Šešėliuotas poetės kelias Rytoj sukanka 108 metai, kai gimė viena talentingiausių XX a. Lietuvos poečių Salomėja Nėris.

Prisiminkime, kaip patekusios tarp politikos girnapusių literatės kelią užtemdė išdavystės šešėlis.

ARAS LUKŠAS

“Š

ešėliuotas mano kelias - kur jis bėga?” - viename savo eilėraščių klausė S.Nėris. Daugelis ją prisimena kaip tragiško likimo poetę, kaip komunistų suviliotą ir apgautą naivią menininkę, vėliau atgailavusią dėl tokio savo žingsnio. Arba tiesiog išdavikę, dėl asmeninių ambicijų atsisakiusią idealų ir susidėjusią su Lietuvos nepriklausomybės duobkasiais.

“Kiekvienas, kuris dar taikosi spjauti į Salomėjos Nėries pusę, turėtų suvokti bent tiek, kad spjauta bus į šulinį, iš kurio semsis ir semsis visi bent kiek susipratę lietuviai”, - yra pasakęs šių laikų poetas Aidas Marčėnas. Tačiau neatrodo, kad norinčiųjų piešti ją vien juodomis spalvomis būtų daug. Niekas neišbraukė jos kūrinių iš mokymo programų, jos vardu vadinamos mokyklos ir miestų gatvės... Nepaisant visų dviprasmybių S.Nėris ir šiandien tebėra su mumis. Kitaip nei daugelis jos raudonųjų “bendražygių”, kurių atminimą saugo nebent Grūto parko pušys.

Turbūt visi prisimena ir poetės sąmonėje bei gyvenime įvykusį drastišką lūžį - neva uoli katalikė ir aktyvi ateitininkė S.Nėris ketvirtojo dešimtmečio pradžioje staiga susidėjo su komunistuojančia žurnalo “Trečias frontas” kompanija. O tai lemtingą 1940-ųjų birželį ją pastūmėjo “Poemos apie Staliną” ir ūsuotojo Kremliaus tirono saulės link. Šis keistas staigus lūžis buvo viena didžiausių S.Nėries gyvenimo mįslių, ją įminti mėgino ne vienas jos kūrybos tyrinėtojas ar biografas. Tačiau ar į šį klausimą apskritai gali būti koks nors atsakymas? O gal, užuot klausus “kodėl?”, reikėtų klausti, ar tokio lūžio apskritai būta?

Tokia abejonė kyla skaitant kai kurių artimai poetę pažinojusių žmonių atsiminimus. Negalima atsižadėti to, ko neturi, - regis, pažiūrų ir vientisos pasaulėjautos Salomėja niekada neturėjo. Kūdikėlis - taip ją vadindavo Kauno universiteto bendramoksliai. Iš tiesų skaitant prisiminimų apie S.Nėrį nuotrupas ar pačios poetės dienoraštį, laiškus sunku atsikratyti įspūdžio, kad didžiąją savo gyvenimo dalį ji nugyveno rožiniame vaikų kambaryje, neturėdama nė menkiausio supratimo, kas iš tiesų vyksta už jos pasaulėlio sienų. Tad nieko keista, kad net menkiausias skersvėjis galėjo nublokšti poetę iš vieno kraštutinumo į kitą.

Tuos kraštutinumus menininkei atleisdavo net tuomet, kai ji ėmė atvirai deklaruoti bolševikines idėjas. Maža to, pagalbos ranką jai visuomet ištiesdavo ne “naujieji draugai” o tie, nuo kurių ji taip ryžtingai nusigręžė.

Tiesa, vėliau jau po “Poemos apie Staliną”, gėdos dėme užliejusios visą ankstesnę poetės kūrybą, S.Nėris nepriklausomai nuo jos valios tapo savotišku sovietinės Lietuvos “prekės ženklu”. Tačiau tam ji neprieštaravo.

Priešingai - drauge su tikrais valstybės priešais ir išdavikais ji mielai priėmė stalininės imperijos jai atkištus trisdešimt sidabrinių. Tiesa, kai kas užsimena apie vėlyvą poetės atgailą, tačiau šios atgailos nepatvirtina jokie jos poelgiai. O gal tokiems poelgiams laikas jau buvo praėjęs - viską išsprendė ankstyva mirtis.

S.Nėris 1939 m.

Paskui laimės žvaigždę “Audringą naktį aš gimiau. (...) Tą naktį raganos many užbūrė savo žavėjimo galią. - “Tu būsi ugnelė pelkėse.

Ir vargas tam, kuris tave paseks!” - taip savo atėjimą į pasaulį dienoraštyje aprašė pati S.Nėris.

Vyriausioji (neskaitant kūdikystėje mirusios sesers) Simono ir Uršulės Bačinskų duktė Salomėja gimė šeimoje, kurioje nebuvo meilės. Prievarta ištekinta už pasiturinčio ūkininko Uršulė Žemaitytė-Bačinskienė paguodos ieškojo religijoje ir pasižymėjo ypatingu pamaldumu. Tuo tarpu tėvas, kadaise palaikęs ryšius su knygnešiais, aiškiai simpatizavo socialistinėms idėjoms. Matyt, Salomėja Bačinskaitė paveldėjo abu šiuos priešingus pradus, tačiau vaikystėje motinos įtaka buvo nepalyginti stipresnė.

1919 metais patekusi į katalikišką Vilkaviškio “Žiburio” gimnaziją, S.Bačinskaitė iš karto įstojo į ateitininkų kuopelę. Tačiau ar tai buvo sąmoningas, ar aplinkybių nulemtas apsisprendimas? Artima Salomėjos draugė (vėliau - pedagogė ir rašytoja) Petronėlė Orintaitė įsitikinusi, kad sąmoningo sprendimo čia nebūta.

Prisiminimų knygoje “Ką laumės lėmė” ji rašo, kad kitų organizacijų gimnazijoje nebuvo. O ir ateitininkų būryje, pasak prisiminimų autorės, Salomėja buvo visiškai pasyvi, niekur nepasigarsino, nors kaip iš aukščiausios klasės ir pasižymėjusiai poetei buvo tartum pareiga visur būti pirmose eilėse: “(...) Arba ta ideologija jos visiškai nepatraukė, arba ji nejautė jokio palinkimo principinių idėjų svarstymui ir įsisavinimui.” “Principų pasaulis jai nedarė įspūdžio... į tą pasaulį ji niekad rimčiau nesigilino... tikėjimas jai buvo tradicijos dalykas”, - P.Orintaitės žodžius patvirtino ir paskutinis Salomėjos lietuvių kalbos mokytojas Juozas Juraitis.

1924 metais, įstojusi į Kauno universiteto Filosofijos-teologijos fakultetą, S.Bačinskaitė vėl renkasi ateitininkus.

Itin glaudžiai su šia organizacija ją susieja bendradarbiavimas katalikiško jaunimo žurnale “Ateitis”. Būtent čia pasirodė pirmieji jos eilėraščiai, pasirašyti Salomėjos Nėries slapyvardžiu.

Būtent “Ateitis” išleido ir pirmąją poetės eilėraščių knygelę “Anksti rytą”.

Bet ir čia, kaip yra pažymėjęs “Ateities”

S.Nėris (pirma iš kairės) Kauno universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto studentų ir profesorių gegužinėje Pajiesyje. 1926 m. gegužės 2 d. / LŽ archyvo nuotraukos redaktorius Jonas Grinius, “idėjiniais klausimais” ji sau galvos nesuko”.

Regis, aplinkinių požiūris ir širdies reikalai Salomėjai rūpėjo kur kas labiau nei idėjos ar pasaulėžiūra. Tai liudija kad ir toks nutikimas. Išgyvenusi nelaimingą ir nuo visų slėptą meilę jau minėtam J.Griniui, S.Nėris sulaukė daugelio kitų gerbėjų dėmesio. Tarp jų buvo ir žinomas poetas Juozas Tysliava. Kartą, pamatęs Salomėjos kambaryje pakabintą kryžių, šis pavadino ją davatkėle. Salomėja kryžių kaipmat nukabino.

Tais pačiais metais, kai pasirodė pirmoji jos eilėraščių knyga, S.Nėries laukė išbandymas, kurio ji, kaip daugelis sako, neatlaikė. Su šia istorija dažniausiai mėginama sieti ir staigų posūkį, kuris nulėmė visą tolesnį poetės gyvenimą. Tą 1927 metų vasarą studentė S.Bačinskaitė užmezgė romaną su savo dėstytoju Juozu Eretu. Tai, kad profesorius vedęs ir turi vaiką, Salomėjai nerūpėjo - ji klausė tik savo šir-

pranta, kad plevėsos žodžiai tėra rudens vėjas jos lange, o už to lango - tik įsipykusi provincijos pilkuma... O taip norisi viską mesti ir traukti paskui savo “tikrąją laimės žvaigždę”.

Lemtinga klaida Tuomet S.Nėris padaro didžiausią savo gyvenimo kvailystę - 1931 metų kovo pradžioje ji rašo “Trečio fronto” redaktoriui Antanui Venclovai laišką, siūlydamasi bendradarbiauti. Vargu ar ji žino, kur eina ir kokia kryptimi evoliucionuoja trečiafrontininkai - jai pakanka to, kad kairiosios orientacijos rašytojų žurnalas ir jų avangardistinis sambūris kritikuoja oficialiąją ideologiją, klerikalizmą ir literatūros gyvenimo sąstingį. A.Venclova apstulbęs. Persivilioti į savo gretas garsią poetę ir dar ateitininkę - kalbant šiuolaikine kalba, geresnės viešųjų ryšių akcijos ir būti negali. Tai, kad trečiafrontininkai kiek suglumę, liudija jų tarpusavio susirašinėjimas.

S.Nėris ketvirtojo dešimtmečio pradžioje staiga susidėjo su komunistuojančia žurnalo “Trečias frontas” kompanija. dies balso. Apie romaną liežuvavo visi. Galiausiai viskas baigėsi tuo, kuo ir turėjo baigtis. Katalikų veikėjai J.Eretui iškėlė ultimatumą: jei nenutrauks santykių su studente, jam teks atsisveikinti su profesoriaus pareigomis. Profesorius pasirinko karjerą ir šeimą. Kurį laiką įsimylėjėliai dar slapta susitikinėja, tačiau jausmai blėsta. S.Nėris, tuo metu jau baigusi universitetą ir pradėjusi dirbti vokiečių kalbos mokytoja Lazdijuose, nutaria pradėti gyvenimą iš naujo. Tačiau kaip? Nuo ko? Kur tas siūlelis, kurį būtų galima įsitverti. Tikrai ne mažame provincijos miestelyje ir ne tarp ramioje kasdienybėje dienas stumiančių jo žmonių.

Ir štai - dar vienas lemtingas sutapimas. 1929 metais S.Nėris vyksta tobulinti vokiečių kalbos žinių į Vieną.

Austrijos sostinėje ji susipažįsta su dviem marksistinių pažiūrų studentais - Ladu Serbenta ir Broniumi Zubricku. Pastarasis ne tik kemša poetei ateitininkei į galvą socializmo idėjas, bet ir ima atvirai jai asistuoti, net žada ją vesti. Grįžusi į Lazdijus Salomėja su-

“Dėl Salomėjos bereikalingos Tavo abejonės. Ji merga širdinga ir veržte veržiasi pas mus”, - kovo 18 dieną A.Venclovai rašė Kazys Boruta.

“Su Nerimi reikalai iš tikrųjų fain.

Kai tik susipažinsiu su jos pasiųstais man dalykais, tuoj pat parašysiu laišką, nurodysiu literatūros ir t. t. Žodžiu, imsimės šviesti mergiotę”, - laiške A.Venclovai nutarė dar vienas trečiafrontininkas Kostas Korsakas.

Po kelių dienų A.Venclova, trečiafrontininkų ideologas Bronys Raila ir S.Nėris susitinka Kaune, menininkų pamėgtoje Konrado kavinėje. “Aš tik socializme matau tiesą ir teisingumą, tik pas socialistus matau tikrus nuoširdžius žmones. Jų ateitis, ir tai bus mano ateitis. Nebepakenčiu ypač to davatkyno ir to tinklo, kuriuo buvau supančiota nuo vaikystės ir tebepančiojama visą laiką. Užteks klebonų, užteks dar už juos bjauresnių pasauliečių veidmainių. Užteks tarnauti “dievo tarnams”, - užsidegusi bėrė žodžius poetė. “Čia prie kavos puoduko su citrinos ripkute sėdėjo susigūžusi ne “literatū-

ros meilė”, bet gili pasaulėžiūros drama (...). Visa tai buvo giliai iškentėta, per daug tragiška ir kartu kažkas labai tyra ir labai gražu. Tą vakarą mes sutarėme, kad Salomėja aiškiai, viešai ir be rezervų stos į “Trečio fronto” kolektyvą. Apie tai galės būti įdėtas žurnale jos specialus pareiškimas ir naujos kūrybos pavyzdžiai”, - taip vėliau šį lemtingą susitikimą prisiminė B.Raila.

Tačiau rašyti manifesto S.Nėris neskuba. “Būkit geri, nedėkit jokios pastraipos nei paaiškinimo dėl mano įstojimo į “Tr(ečią) fr(ontą)”. Tas vėliau bus galima, kai būsiu laisva. Dabar gi man grėstų dideli nemalonumai, ir tikriausiai negalėčiau ligi metų pabaigos šioj įstaigoj (turima galvoje Lazdijų gimnazija - aut.) pasilikti (beliko tik pora mėnesių), tai būtų labai negeistina. Jūs gal aiškinsit tai kaip mano bailumą ar silpnumą. To nėra. Įsivaizduokit, kad aš viena prieš visus, iš kurių ne visi juk protingi”, - taip poetė rašė balandžio 20-ąją savo laiške.

Susirašinėjimas dėl manifesto užtrunka gerą mėnesį. Galiausiai “Trečio fronto” 5 numeryje greta S.Nėries eilėraščių skelbiamas ir jos laiškas, kuriame poetė sakosi nebenorinti daugiau tarnauti buržuazijai ir visą savo kūrybą nuo šiol laikys klasinės proletariato kovos priemone. Gegužės 22 dieną “Lietuvos žinios” rašė: “Daug kalbų ir plataus susidomėjimo sukėlė kaip literatūros, taip ir skaitančios visuomenės sluoksniuos dešiniojo sparno (ateitininkės) poetės Salomėjos Nėries parėjimas į “Trečią frontą”, kurio 5 Nr. ji užsiakcentavo kaip socialistė ir kaip bedievė.”

Jokių rimtesnių problemų dėl tokio posūkio S.Nėriai tuomet nekilo. Pasak poetės draugės J.Ičkauskaitės, “į jos perėjimą kairėn bendradarbiai žiūrėjo grynai kaip į “poetišką žingsnį”, o kita Lazdijų visuomenės dalis tokiais klausimais mažai domėjosi”. Vis dėlto jausdama, kad jos žingsnis nesuderinamas su darbu katalikiškoje “Žiburio” gimnazijoje, gegužės 29 dieną poetė įteikė direktoriui prašymą atleisti ją iš pareigų.

Tamsėjantys horizontai Tuo tarpu virš trečiafrontininkų galvų jau tvenkiasi debesys - jie patenka politinės policijos akiratin. Birželio 5ąją datuotoje šios žinybos pažymoje ra-

2012 11 16 Lietuvos žinios

šoma: “Lietuvos rašytojų aktyvistų kolektyvas leidžia Lietuvos aktingosios literatūros ir kultūros žurnalą “Trečias frontas”, kurio redakciją sudaro: Venclova A., Raila B., Šimkus J., be to, jame bendradarbiauja Radžvilas, Bačinskaitė (Salomėja Nėris), Cvirka Petras ir kiti. Jie visi yra aktingi spaudoje bolševizmo-komunizmo idėjos pionieriai.”

Lapkričio mėnesį “Trečias frontas” uždaromas. Ką daryti toliau, niekas nežino. “Ginčai labai aštrūs. Vienos nuomonės nebuvo. Drazdauskas kartojo savo mėgstamą priežodį “nėr ko nusimint, bus blogiau” ir rimtai įrodinėjo, kad reikia pereiti į pogrindį, užmegzti artimus ryšius su Komunistų partija, dalyvauti jos spaudoje. Man atrodė, kad mes, neatsisakydami savo naujųjų marksistinių pažiūrų, vis dėlto turime dalyvauti viešojoje padoresniojoje spaudoje, nes kitaip negalėsime augti kaip rašytojai. Mane, kiek atsimenu, palaikė ir Korsakas, ir Šimkus. Cvirka buvo linkęs palaikyti Drazdausko nuomonę ir vėliau savo eilėraščius mėgino pasiųsti į Maskvos “Priekalą”. Nėris irgi buvo įsitikinusi, kad mums reikia eiti į pogrindį ir susirišti su komunistine spauda, nes jos eilėraščių vėliau pasirodė “Priekale”, - taip audringus to meto ginčus vėliau prisiminė A.Venclova.

S.Nėris lieka be darbo. Tenka gyventi iš kartkartėmis nubyrančių vertimų. Šį bei tą pasiūlo žurnalo “Naujoji Romuva” leidėjas Juozas Keliuotis.

Jis prašo, kad kokio nors darbo Salomėjai rastų ir Šv. Kazimiero leidyklos direktorius kunigas Mykolas Vaitkus, tačiau atėjusi pasikalbėti poetė kaip kirviu nukerta: “Jei mėginsite mane atversti, žinokit, kad tokiu atveju iš jūsų jokios pagalbos jokia forma nepriimsiu, verčiau badausiu...”

Salomėja vis labiau dreifuoja legalaus gyvenimo užribio link. “Balandžio 22 dieną įvyko komunistų rašytojų susirinkimas, kuriame dalyvavo Nėris-Bačinskaitė... Susirinkime kalbėta apie revoliucinę literatūrą. Nutarta rugpjūčio mėn. gale išleisti legaliai revoliucinės literatūros vienkartinį žurnalą. Pinigus mano surinkti iš kompartijos ir “Mopro” narių. Per vasarą pasižadėta paruošti straipsnių, revoliucinių apysakų ir eilėraščių. Jei žurnalo nebus galima išleisti legaliai, tai bus išleistas nelegaliai”, - rašoma Saugumo policijos 1934 metų balandžio 24 dienos pranešime.

“Už ką man laimė pataikauja?”

Tokie žygiai galėjo baigtis kalėjime.

Tačiau likimas netikėtai pasiūlė S.Nėriai neįtikėtiną šansą. Kunigas M.Vaitkus prisiminė: “1934 metų vasara.

Vieną rytą - telefono skambutis: prezidento kanceliarijos viršininkas. - Žinom, kad globojat mūsų Salomėją Nėrį ir norit surast jai kokią tarnybėlę.

Kaip tik pasitaiko čia puiki proga. Panevėžio mergaičių gimnazijai reikia bene lietuvių ar svetimų kalbų mokytojo. Jau ir kandidatas surastas, ir neoficialiai priimtas. Bereikia vien švietimo ministerio parašo. Žinai ką? Įpirškim į to kandidato vietą savo Saliutę. Aš pasikalbėsiu Švietimo ministerijoj, kad sustabdytų ministerio Tonkūno pasirašymą. O Jūs prikalbėkit Salę, kad parašytų ministeriui gražų prašymą dėl tos vietos; maloniai paprašykit tos gimnazijos direktorių Jurgį Elisoną, kad Saliutę į mokytojas priimtų; o gavę Salės sutikimą bei prašymą dumkit į Palangą pas p. prezidentą Smetoną (jis jau ten atostogauja), kad ant Salės prašymo parašytų palankų jai prierašą, nes šiaip kaip komunistės Tonkūnas jos nepriims. Jūs gyvu žodžiu įtikinkit prezidentą, kad tikrai verta Nėriai duot aną tarnybą.

Prezidentas greičiau paklausys Jūsų nei manęs, nes su manim yra labai apsipratęs ir ne tiek tesiskaito. Kiek pasvarstęs sutikau. Na, kaip čia nepadėsi tai vargšelei Saliutei?”

Dabar belieka įkalbėti pačią Salomėją, o šioji į Panevėžį niekaip neno-

Istorija

S.Nėris su Lietuvos liaudies seimo delegacijos nariais (iš kairės) P.Cvirka, A.Venclova, L.Gira ir K.Korsaku Kremliuje. 1940 m. rugpjūčio 3 d. / LCVA nuotrauka

1941 metų birželį prasidėjus pirmiesiems masiniams trėmimams S.Nėris, atrodo, suprato tapusi šėtoniškos stalininės mašinos sraigteliu. ri važiuoti. Galiausiai po ilgų M.Vaitkaus įkalbinėjimų ji, nors ir be didelio entuziazmo, nusileido. Kiek paabejojęs ir išgavęs iš kunigo garantiją, kad naujajame darbe S.Nėris nevarys komunistinės agitacijos, rekomendaciją Švietimo ministerijai pasirašė ir prezidentas A.Smetona.

Panevėžyje S.Nėries laukia dar viena lemtinga staigmena - čia ji susipažįsta su skulptoriumi Bernardu Buču.

“Už ką man laimė pataikauja? Aš jau nelaukiau ir negeidžiau tokios meilės, man rodės, kad jau nebeturiu ir teisių į ją. Buvau rami, - man buvo likęs tik darbas. Ir štai. Man baisu jos, tos naujos meilės, tos laimės? Nejaugi ji man skirta”, - dienoraštyje rašė poetė. Tais pačiais metais pora apsigyvena kartu, tačiau susituokti “be bažnyčios, be altoriaus” Lietuvoje jie negali. Tačiau ir čia nematoma ranka viską sudėlioja į vietas. B.Bučas gauna stipendiją ir vyksta į Paryžių. Drauge su juo, pasiprašiusi ilgalaikių atostogų, iškeliauja ir S.Nėris. 1937 metų gruodžio 12 dieną Paryžiaus 5-ojo rajono mero padėjėjas įregistruoja S.Bačinskaitės ir B.Bučo santuoką.

Atrodo, šešėliai visam laikui traukiasi iš S.Nėries gyvenimo kelio. 1938 metų rudenį pora sugrįžta į Lietuvą, įsikuria Palemone, Salomėja įsidarbina mokytoja valstybinėje Kauno gimnazijoje. Spalio 23-iąją poetės gyvenime nušvinta dar vienas šviesulys Bučams gimsta sūnus Saulius. Lyg laimės ir sėkmės dar būtų negana, 1939 metų sausio mėnesį už rinkinį “Diemedžiu žydėsiu” S.Nėriai skiriama valstybinė literatūros premija. Poetė vėl dėmesio centre, vėl visų mylima ir garbinama. Tarsi ir nebuvo to keisto ir sunkiai paaiškinamo jos nuklydimo.

Atgal į prarają Pirmųjų sovietinių tankų S.Nėris nematė. Kaip nematė ji ir viso tamsaus gaivalo, 1940-ųjų birželį užplūdusio Laisvės alėją sveikinti okupantų. Bijūnų žieduose skęstantis jos namelis Palemone atrodė kaip rami ir jauki užuovėja nuo visų permainų vėjų. Tačiau ramybės poetei nereikėjo. Seni “draugai” netruko prisiminti buvusią trečiafrontininkę Salomėją, O Salomėja - senus draugus. Jau birželio 17-ąją ji puolė ieškoti jų po visą miestą, lakstė į

15

kad turiu parašyti tą poemą apie Staliną. Turėjau tikslą suderinti Lietuvos lemtį su Stalino tema, - sakė ji, o po dviejų dienų iš SSRS Aukščiausiosios Tarybos tribūnos S.Nėris patetiškai pareiškė: - Vadui, mokytojui, draugui, lietuvių tautos išlaisvintojui - Didžiajam Stalinui aš skiriu savo eiliuotąjį žodį Dainą apie Staliną. Joje reiškiasi mintys ir jausmas lietuvių tautos, dėkingos už savo laimę ir išlaisvinimą.”

Nuo tos akimirkos kelio atgal S.Nėriai nebebuvo, o ji jo ir neieškojo. “Poema apie Staliną”, išversta į daugelį Sovietų Sąjungos kalbų, išsivaikščiojo milijoniniais tiražais. “Išrinktai” SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputate poetei atsiverdavo visos durys. Dirbti mokytoja nebereikėjo - privilegijos ir pinigai byrėjo kaip iš gausybės rago.

Tačiau metus trukusi euforija staiga išgaravo. 1941 metų birželį prasidėjus pirmiesiems masiniams trėmimams S.Nėris, atrodo, suprato tapusi šėtoniškos stalininės mašinos sraigteliu. Birželio 16 dieną ji apsilankė pas žinomą komunistę ir buvusią pogrindininkę Michaliną Meškauskienę. Kaip vėliau prisiminė literatūros tyrinėtojas Rapolas Šaltenis, S.Nėris “buvusi baisi, perėjo per kambarį, pasižiūrėjo klaikiom akim, net rankos mums nepadavė, tik linktelėjo kažkam pasukusi galvą, akys - lyg naktų naktis nemiegojusi. Matyt, vis sielvartavo, o gal sąžinė graužė”.

Neradusi tiesos

S.Nėris su P.Orintaite viešbutyje Paryžiuje. 1936 m. pabaiga. radiofoną, kur jau šeimininkavo komunistai, ir, pasak poetės biografo Viktoro Aleknos, jautėsi taip, tarytum būtų laimėjusi labai sunkią beveik 10 metų trukusią kovą.

Liepos 8 dieną laikraščiai spausdina atsišaukimą į kultūros, meno ir mokslo darbuotojus: “Visi kaip vienas į naujojo Seimo rinkimus!” Atsišaukime puikuojasi ir S.Nėries parašas. Jos pavardė - ir “Darbo Sąjungos” kandidatų sąraše. Taigi po rinkimų farso S.Nėris tapo Liaudies seimo nare.

Liepos 23 dieną šio “seimo” sesijoje S.Nėris išrenkama į delegaciją, turinčią vykti į Maskvą ir prašyti SSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijos priimti Lietuvą į stalininės imperijos sudėtį.

Jokių abejonių tuo, ką daro, poetė nejautė. “Nėris neatsipeikėjo iš savo bolševikinio tvaiko, dargi padarė daug bjauresnį, mūsų akimis, nusikaltimą, tiesiog judišką Tėvynės išdavimą, kai su kitais didesniais ar mažesniais “judošiais” nuvyko į Maskvą Lietuvai “Stalino saulės parnešti”, supraskit prašyti tėvo Stalino malonės priimti mūsų vargšę Tėvynę į savo kruviną glėbį! Koks pragarinis cinizmas! Koks idiotiškas aklumas! Kaip tragiškai užgesusi sąžinė!” - vėliau prisiminimuose apgailestavo kunigas M.Vaitkus.

Bet to Lietuvos pakasynų organizatoriams buvo maža. Iš S.Nėries jie norėjo kur kas daugiau, nei rankos pakėlimo jų paskirtame “seime”. Sovietų pasiuntinys Vladimiras Pozdniakovas norėjo, kad naikinama ir prievartaujama Lietuva poetės balsu dar ir giedotų ditirambus savo budeliui. Taigi prieš prasidedant Liaudies seimo sesijai S.Nėris gavo pasiūlymą parašyti poemą apie Staliną. Štai kaip šią istoriją vėliau prisiminė tuometi-

nis “Lietuvos žinių” žurnalistas Antanas Rūkas: “ELTOS direktorius K.Korsakas iš Rusų atstovybės gavo telefonu žodį, kad atvežtų du geriausius Lietuvos poetus. Korsakas tuoj į limuziną ir į Pajiesį pas Borutą; pačiupęs šį, į Palemoną pas S.Nėrį, paėmęs ir ją, trise į Rusų atstovybę. Čia salone belaukiąs stalelis su kava ir gėrimais. Pasirodęs ir pats Pozdniakovas su šypsniais. Pakėlęs taures ir pareiškęs: yra dvi temos, kurias reikia būtinai ir greitai parašyti, būtent pasveikinimą Liaudies seimui ir poemą Stalinui. Katras katrą rašysit?

Boruta, greitai sumetęs, kad pasveikinimas Seimui galįs būti labai trumpas, ir pats pirmasis pasisiūlęs jį parašyti.

Nėriai nieko kita nebeliko, kaip sukurti poemą apie Staliną.”

S.Nėris dirbo visą naktį ir baigė rašyti auštant birželio 18-osios rytui.

Liepos 23-iąją poema buvo išspausdinta “Tiesoje”.

“Tą “kūrinį” bolševikai pasiskubino išspausdinti visuose lietuvių laikraščiuos. Na, to jau iš mielosios Saliutės nebūčiau tikėjęsis! Taip pasišuninti!

Taip nusilenkti ir nusižeminti tam kraugeriui niekšui, tam pikčiausiam Tėvynės priešui ir žudikui! Tos Tėvynės, iš kurios ji viską yra gavus ką turi, kuri ją motiniškai mylėjo ir globojo, vertino, garbino, išaukštino, apdovanojo!.. Ne! Tai - tiesiog... nesuprantama! Nejaugi mūsų Saliutė būtų tokia...

Ne, nė vardo atitinkamo nesurandu!”

- rašė M.Vaitkus prisiminimuose.

Tuo tarpu pati S.Nėris meluoja net nerausdama žurnalistų klausinėjama apie jau spėjusią pagarsėti poemą. Ji sakė: “Kada ji gimė mano širdy, tikrai nežinau, bet parašiau ją per vieną naktį. Sėdėdama Seimo posėdy pajutau,

Visus apmąstymus nutraukė po savaitės prasidėjęs SSRS ir Vokietijos karas. S.Nėris daug nesvarstydama nutaria bėgti. M.Vaitkus poetės pasitraukimo epizodą prisiminė taip: “Paleckiai, Gedvilos, Cvirkos, Venclovos, Giros ir kiti tokie (...) ėmė bėgt į Maskvą, kad vien kulnys mirga. Panikos vaizdas apkrečiamas - tad ir Nėris, ne kaip jos vienvardė upė, pasinešė ne į Vakarus, o į Rytus, į matušką Maskvą. Turėjo ir rimto pagrindo: labai daug lietuvių patriotų kietai nekentė jos už persimetimą į maskolių bolševikų frontą, ir būta jai tikro pavojaus, kad jie, atėjus naciams, arba patys pavietos Tėvynės išdavikę, arba paves naciams su ja apsidirbti.

Todėl ji, palikus savo Bučą ir pasičiupus Balandžiuką (sūnų Saulių - aut.), išdardėjo į Stalino rojų.” Į Kauną S.Nėris sugrįžo 1944 metų rugsėjo 30 dieną. Tačiau daug džiaugsmo ji nepatyrė: tėviškė nuniokota karo, dauguma artimųjų pasitraukę į Vakarus. O ir visuotinės meilės bei susižavėjimo poetei nebelikę - per vieną literatūros vakarą Kauno universitete S.Nėris buvo tiesiog nušvilpta.

Ko gero, tai buvo vienas iš paskutinių viešų S.Nėries pasirodymų. Paūmėjus užleistai kepenų ligai, birželio pradžioje poetė buvo paguldyta į Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninę. Liga progresavo labai sparčiai - jau antrą savaitę S.Nėris dažnai netekdavo sąmonės, kliedėdavo. Pasakojama, kad tomis dienomis ji prašiusi pakviesti kunigą, kad atliktų išpažintį ir perduotų dvasininkui sąsiuvinį su eilėraščiais, kurių sovietinė valdžia nebūtų leidusi spausdinti.

Po trijų savaičių S.Nėrį nutarta nuskraidinti į Maskvos Kremliaus ligoninę ir operuoti. Kad į Lietuvą daugiau nebegrįš, poetė puikiai suprato vežama į Aleksoto oro uostą ji dar paprašė sustabdyti automobilį ant tilto, kad galėtų paskutinį kartą pažvelgti į Nemuną.

Planuotos operacijos Maskvos gydytojai taip ir nesiėmė - ligonė buvo jau per daug silpna, kad ją atlaikytų.

Liepos 7-osios rytą, beveik savaitę išbuvusi be sąmonės, S.Nėris mirė.

“Ar ji prieš mirtį susitaikė su Dievu, bent vidujai? Tuo tarpu dar nežinome, - vėliau svarstė kunigas M.Vaitkus, net didžiausių paklydimų laikais nuo poetės nenusigręžęs, ir pripažino: - Salomėja buvo padorus asmuo, mylėjo tiesą ir jos nuoširdžiai ieškojo.”

•

16

2012 11 16 Lietuvos žinios

Kelionės ir turizmas

Savaitgalio išvyka

Miestas, kurio nepasiekė Brėmeno muzikantai Pigūs skrydžiai iš Vilniaus į Brėmeną padeda atrasti vis daugiau pramogų šiame mieste.

Mes ten vykome ne asilo kanopėlių patrinti, o stebėti “Werder” klubo futbolo rungtynių.

VAIDAS MIKAITIS

I

storiją apie Brėmeno muzikantus yra girdėję net vaikai.

Brėmeną dar XIX amžiuje broliai Grimai savo pasakoje pavaizdavo kaip vietą, kurioje galima rasti sotesnį ir laimingesnį gyvenimą. Daugumai žmonių jis ir asocijuojasi su mistine vietove, į kurią dainuodami keliavo žmogus ir nuo šeimininkų pabėgę šuo, katinas, gaidys bei asilas. Nemažai tautiečių galbūt nė nežino, kad Brėmenas - prie Vėzerio upės įsikūręs Vokietijos miestas. Iš Vilniaus jį galima pasiekti lėktuvu.

Beje, muzikantai, į savo kompaniją dar priėmę princesę, Brėmeno taip ir nepasiekė. Nusprendę, kad gyventi viltimis kur kas geriau, nei matyti jas dūžtančias, visi laimingi liko miško trobelėje.

Tačiau Brėmeno muzikantai vienareikšmiškai yra šio miesto simbolis.

Centre stovinti jų skulptūra - daugiausia turistų sutraukiantis ir labiausiai čiupinėjamas, jau net nugludintas objektas, mat tikima, kad pirštais patrynus asilo kanopas išsipildys norai.

Pergalės savo klubui linkintys futbolo sirgaliai mėgsta čia fotografuotis aprišę asilo kaklą įvairiaspalviais komandų šalikais. Beje, medinė Brėmeno muzikantų skulptūra pastatyta ir Lietuvoje, Viduklėje.

Brėmenas - Vilniaus dydžio miestas ant Vėzerio upės krantų. / Vaido Mikaičio nuotraukos

Vokietijoje nedraudžiama gerti alų viešose vietose. Į centrą - pėščiomis Šiandien Brėmenas - jaukus Vilniaus dydžio miestas, įsikūręs Vokietijos šiaurės rytuose netoli Šiaurės jūros ir priklausantis Hanzos sąjungai. Net ketvirtadalis jo gyventojų - ne vokiečių kilmės. Kad Brėmenas labai populiarus miestas savaitgalių išvykoms, lemia pigūs “Ryanair” skrydžiai. Anksčiau iš Kauno, dabar iš Vilniaus pasiekti Brėmeną stebėtinai pigu, todėl vis daugiau Lietuvos žmonių gali pasigirti ten lankęsi.

Brėmeno oro uostas įsikūręs netoli miesto centro, į jį pėsčiomis sparčiu tempu galima nužingsniuoti per pusvalandį. Jei nesinori, sėskite į tramvajų ir po kelių minučių išlipsite pagrindinėje miesto aikštėje. Oro uosto artumas - puiki proga aplan-

Mokslo muziejus “Universum”.

Miesto nepriklausomybę simbolizuojanti Rolando skulptūra. kyti Brėmeną tiems, kurie čia turi persėsti į kitą lėktuvą. Tas kelias valandas tarp skrydžių galima praleisti maloniai vaikštinėjant mieste.

Futbolo trauka Mes vykome į Brėmeną ne asilo kanopėlių patrinti, o aplankyti ren-

Brėmeno muzikantų skulptūra - lankomiausias objektas. ginį, dėl kurio miesto gyventojai kiekvieną kartą kraustosi iš proto.

Tai - Brėmeno “Werder” klubo futbolo rungtynės ant upės kranto pastatytame “Weser” stadione.

“Werder” vardas Brėmene toks pat reikšmingas kaip Kaune - “Žalgiris”. Ir spalvos tos pačios - žalia,

Šnūro kvartalas.

Šnūro kvartale parduodami ir tokie paveikslai.

balta. Stadionas per futbolo rungtynes dažniausiai būna pilnutėlis. Likus kelioms valandoms iki rungtynių pradžios Brėmenas pasipuošia žaliai ir baltai, o sirgaliai, apsikarstę komandos spalvų atributais, užtvindo miesto gatves. Sausakimšais tramvajais, autobusais, tačiau dau-

giausia pėsčiomis brėmeniečiai dainuodami traukia stadiono link.

Tąkart, kai ten lankėmės, mačas buvo labai įtemptas ir rezultatyvus, baigėsi šeimininkų pergale ir džiaugsmo sprogimu tribūnose. Apskritai “Werder” rungtynės - neabejotinai vienas įspūdingiausių reginių, kurį

2012 11 16 Lietuvos žinios

Kelionės ir turizmas

17

Prie įėjimo į senamiestį pasitinka kiaulės. bent šiek tiek futbolui simpatiją jaučiantis žmogus privalo pamatyti viešėdamas Brėmene.

Beje, po šiuo metu atliekamos rekonstrukcijos “Weser” stadioną elektros energija beveik 100 proc. aprūpins saulės kolektoriai. Tada jis taps vienu didžiausių pasaulio pastatų, gaunančių energiją iš saulės.

Alaus degustacijos Nors Brėmenas yra devintas pagal dydį Vokietijos miestas, milijonierių skaičiumi jis užima net trečiąją vietą. Išplėtotos pramonės mieste daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų dirba “Airbus” gamyklos, gaminančios lėktuvų sparnų dalis, Brėmeno padalinyje. Čia taip pat veikia kompanijos “MercedesBenz” padalinys. Brėmene verdamas ir visame pasaulyje žinomas alus “Beck’s”. Gamykla stovi ant Vėzerio upės kranto ir kviečia turistus į ekskursijas bei degustacijas.

Ekskursija su gidu žmogui kainuoja 9 eurus. Vietiniai sako, kad viešėti mieste ir neišgerti “Beck’s” yra tikra nuodėmė. Kadangi Vokietijoje nedraudžiama alų gerti viešose vietose, taupantieji pinigėlius šiltuoju metų laiku gali patogiai įsitaisyti Vėzerio pakrantėje ir gurkšnodami “Beck’s” stebėti laivus.

Patogus dviratininkams Vėzeriu plaukiantys laivai - ne atsitiktinis reginys, nes Brėmenas iki šiol yra svarbus Vokietijos upių uostas. Kadaise dėl upės vaidmens miestiečių gyvenime Brėmenas buvo priimtas į Hanzos pirklių sąjungą.

Miesto centre pirmiausia į akis krinta tai, kad gatvėse mažai automobilių, užtat daug dviratininkų.

Gausiai kursuoja tik viešasis transportas. Taip yra todėl, kad centre

Turgaus aikštė.

ribojamas automobilių eismas. Kadangi Brėmenas nedidelis ir gana lygaus reljefo, daugelis miestiečių važinėja dviračiais. Tam čia sudarytos tiesiog puikios sąlygos. Tereikia nežiopsoti ir nesipainioti dviratininkams po ratais, nes gali būti ne tik sužeistas, bet ir aprėktas.

je senamiesčio pusėje esantis istorinis, seniausias Šnūro kvartalas. Jis garsus nedideliais XV-XVIII amžiaus namais ir siauromis, plytomis grįstomis gatvelėmis. Kadaise tai buvo vienas neturtingiausių miesto kvartalų. Jo namukuose gyveno žvejai ir jūrininkai, o dabar čia įsi-

Futbolo komandos “Werder” rungtynės vienas įspūdingiausių miesto renginių.

Brėmenas laikomas pačiu patogiausiu miestu dviratininkams visoje Vokietijoje. Vienas jo merų kiekvieną dieną važinėjo į darbą šia transporto priemone. Beje, kai kurie miestiečiai net neturi automobilių, nes juos brangu išlaikyti. Jei reikia vykti kur nors toliau, žmonėms paprasčiau ir pigiau mašiną išsinuomoti. Na, o turistams patogiausia miestą pažinti pėsčiomis, nes jo centras labai kompaktiškas ir nedidelis.

600 rūšių vyno Brėmeno širdis - turgaus aikštė.

Joje stovi žymiausi miesto pastatai: katedra, parlamento rūmai, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukta rotušė, kurioje yra vadinamasis Poilsio rūsys (Rastkeller).

Tame rūsyje siūloma paragauti maždaug 600 rūšių vyno. Kai kurie čia saugomi buteliai išlikę dar nuo Antrojo pasaulinio karo metų.

Aikštėje stovi 10 metrų aukščio Karolio Didžiojo sūnėno Rolando, simbolizuojančio Brėmeno nepriklausomybę, skulptūra. Ji taip pat įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Mažiausias viešbutukas Oficialia miesto širdimi laikoma turgaus aikštė, o neoficialia - kito-

kūrusios parduotuvėlės ir kavinukės turistams. Šnūro kvartale yra ir pats mažiausias miesto viešbutis “Vestuvių namai”, turintis vos vieną dvivietį kambarį. Jį dažniausiai renkasi jaunavedžiai. Tas viešbutis turbūt mažiausias ne tik Brėmene, bet ir visame pasaulyje.

Bother gatvė irgi mėgstama miestiečių. jūrinėmis ir žiemos pramogomis.

Ugniakurų ir deglų šviesoje svečius pasitiks tradiciniai amatai, viduramžių smuklės. Apsnigtose Alpių kalnų trobelėse bus galima paskanauti Bavarijos ir Tirolio kaimiškos virtuvės gardėsių, keptų šviežių žuvų ar karštų kokteilių. Žinoma, kalėdiniai renginiai vyksta ne vien Šlachtėje. Šnūro kvartale jie taip pat labai populiarūs. Ten veikia ir vienintelė pasaulyje Kalėdų parduotuvė.

Skėčio neišskleisi Šnūro kvartale yra ir tokia siaura gatvė, kurioje negali prasilenkti net du žmonės, o lietui lyjant tenka suskleisti skėtį, nes jis įstringa tarp namų sienų. Gatvelės plotis - 60 centimetrų.

Norintieji pažvelgti į Brėmeną iš viršaus gali tai padaryti užlipę sraigtiniais laiptais į Šv. Petro katedros bokštą. Šlachtė - Vėzerio upės krantinė labai populiari miestiečių pasivaikščiojimo vieta. Čia yra viduramžių Brėmeno uostelis, puikus bulvaras, o krantinėje ir senoviniuose laivuose įsikūrę restoranai, barai. Šlachtėje, stebint Vėzerio upe plaukiančius laivus, galima skaniai pavalgyti, maloniai pasivaikščioti, atsipalaiduoti.

Laukiant Kalėdų Vykstantieji į Brėmeną prieš Kalėdas bus pamaloninti kalėdiniais Šlachtės promenados kerais, kurie vilioja lankytojus savo istorinėmis,

Erdvėlaivis smalsuoliams Brėmeno svečių desertu laikomas “Universum” mokslo muziejus. Pastatas, kurį kasdien aplanko per 1,3 tūkst. žmonių, primena erdvėlaivį.

Dauguma “Universum” eksponatų

yra modeliavimo prietaisai, vaizdo instaliacijos ar žaidimų inscenizacijos, padedančios lankytojams pažinti Žemę, žmogų ir visatą. Galima pačiam sukelti bangas, sukurti krioklį, rankomis paliesti miniatiūrinį tornadą, klaidžiojant tamsoje pajusti, kaip veikiamos emocijos, patirti dirbtinį žemės drebėjimą, kitus reiškinius, su kuriais realiame gyvenime ne visada norėtųsi susidurti. Čia tikrai verta apsilankyti, nors bilietai ir nepigūs (16 eurų). Tiesa, man dėl laiko stokos teko rinktis - arba muziejus, arba futbolas. Buvau su tais, kurie pasirinko rungtynes. Tačiau tai ne bėda, nes “Ryanair” lėktuvai vis dar pigiai skraidina į sotesnio gyvenimo vilties miestą. Nepraleiskite progos, juk jau prasideda kalėdinės mugės.

•

“Labas EKO” kviečia vaikus į neįprastas “žalias” pamokas Šį rudenį Lietuvos vaikai ir jų tėveliai kviečiami dalyvauti teatralizuotose projekto “Labas EKO” aplinkosaugos pamokose, kuriose linksmasis herojus “Žiauriai žalias žiurkėnas” mokys nežalingo aplinkai gyvenimo. “Žaismingomis pamokomis skatiname pagalvoti apie aplinką, kurioje gyvename bei keisti savo elgesį ir mąstymą tam, jog kartu kurtume gražesnį ir švaresnį pasaulį.”, - teigia projekto partnerio Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės komunikacijos instituto profesorė ir Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos Tarybos pirmininkė Giedrė Kvieskienė.

Pasak jos, visuomenės mąstymui keisti reikia laiko, žinių bei pavyzdžio, kuriuo žmonės galėtų sekti. Dėl šios priežasties Lietuvos edukologijos universitetas, siekdamas įtraukti mokyklas į edukacinę aplinkosauginę veiklą, kviečia teatralizuotose pamokose mokinius susipažinti su svarbiausiomis aplinkosaugos problemomis bei jų sprendimų būdais.

Projektą iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, o inicijuoja palankų gyvenimo būdą propaguojanti socialinių iniciatyvų komunikaciją vykdanti “Incity”.

Projekto partnerio Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas Almantas Kulbys teigia, jog labiausiai visuomenės susirūpinimo reikalaujanti aplinkosaugos problema šiandien - vis prastėjanti oro kokybė.

“Miestų oro kokybė itin kenčia nuo didėjančio transporto srauto bei gamybos pramonės veiklos. Gamyklų tarša yra stebima ir reguliuojama, todėl didžiausia problema šiandien yra transportas. Nepaisant automobiliams diegiamų vis naujesnių standartų, Lietuvos gatvėse daugiausia yra senų transporto priemonių, darančių didžiausią neigiamą įtaką oro kokybei.”, - tikina A.Kulbys.

“Siekdami prisidėti prie oro kokybės gerinimo, turėtume dažniau naudotis viešuoju transportu arba propaguoti dalinimąsi automobiliu pakeliui pavežant kaimyną. Nesinaudokite automobiliu trumpiems maršrutams, kuriuos galite nueiti pėsčiomis, išjunkite motorą, jei stovite vietoje ilgiau, nei minutę.”, - patarimais dalinasi Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos 2011 metų duomenimis, Lietuvoje šiuo metu net 75% lengvųjų automobilių yra senesni nei 11 metų. Intensyviausia aplinkos oro tarša yra didžiųjų šalies miestų automobilių transporto eismo zonose piko metu. Atlikti tyrimai rodo, jog Vilniuje transporto tarša sudaro net 88 proc. visų į atmosferą patenkančių teršalų.

Užs. R-630

18

2012 11 16 Lietuvos žinios

Šou ir pramogos

I.Narkutė: “Nenoriu patikti visiems” VIKTORIJA SINICAITĖ

Lyriškoji Ieva Narkutė atsidūrė pačioje muzikinės bangos viršūnėje - daugybė koncertų, jos dainos - nuolat radijo eteryje tarp populiariausiųjų, įrašinėjamas albumas, o mokslus universitete baigė su pagyrimu.

Prieš metus LŽ kalbino I.Narkutę prieš pat jos koncertą su muzikine grupe. Tuo metu muzikantė nepaprastai jaudinosi, nes dar nebuvo muzikavusi su grupe. Paprastai scenoje pasirodydavo viena, prie pianino. “Kiekvieną kartą eidama į sceną jaudinuosi. Jei būtų kitaip, tai būtų negeras ženklas. Man visuomet svarbu, kaip pasirodysiu. Tuomet, kai kalbėjomės prieš metus, aš išties žvėriškai jaudinausi. Kolegos erzino, kad nualpsiu scenoje, ir teks mane gaivinti. Aš tiesiog buvau tarsi ne savo kailyje”, - prisiminė Ieva.

Po truputį Merginos teigimu, kai jai tenka koncertuoti su grupe, apima džiaugsmas, mat tuomet muzikiniai potyriai būna dar stipresni. “Per koncertus kartais klausytojus jaučiu labai artimai, kartais tas ryšys būna silpnesnis. Visuomet į sceną einu būdama visiškai atvira ir nuoširdi. Nors tokiu atveju tampu labiau pažeidžiama, bet atsirandantis tikras ryšys tarp manęs ir auditorijos yra stebuklingiausia koncerto dalis”, prisipažino Ieva.

Nors muzikantei sekasi lyg sviestu patepta, ji įsitikinusi, kad tai pasiekė atkakliai dirbdama. “Žmogus taip sukurtas, kad dabartinės svajonės, tikslai skatina kitas svajones, siekius.

Mano rezultatai buvo pasiekti po truputį, gana lėtai. Galbūt dėl to pati nematau labai didelių pokyčių, mat viskas atėjo palengva, tarsi savaime. Čia kaip laimėjus milijoną - jei jį išloši loterijoje, pajunti tam tikrų pokyčių, jei kaupi ir užsidirbi, tai to net nepastebi”, - aiškino I.Narkutė.

Svarbu nesustoti Pašnekovė neslepia džiaugsmo, kad jos veikla krypsta taip, kaip jai

Dainininkė I.Narkutė jaučiasi laiminga siekdama savo svajonių. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

“Albume nebus tos šešiolikmetės Ievos, bet jos ir nebūtina rodyti.” norisi. “Kaip noriu, taip mano muzikinė karjera ir dėliojasi. Dirbu su žmonėmis, su kuriais labai gera ir kurie man patinka. Tiksliai net negalėčiau įvardyti, kokie dabar mano gyvenimo tikslai. Noriu ir toliau kurti, muzikuoti ir pasiekti tuos

žmones, kuriems mano muzika įdomi ir kuriems jos reikia”, - tikino Ieva.

Ji pridūrė, kad taip pat svarbu nenustoti tobulėti, visuomet mokytis ir siekti kaskart geresnių rezultatų.

“Būtina pačiam įvertinti savo gebėjimus, nebijoti rizikuoti ar būti įvertintam neigiamai. Vis dar to mokausi - sugyventi su tais, kuriems aš nepatinku. Muzika yra labai subjektyvus dalykas, tad normalu, kad visiems neįtiksi, o to, manau, net nereikia”, - LŽ dėstė pašnekovė.

Gerbėjai aplenkė Šiuo metu Ieva įrašinėja savo debiutinį albumą. Jaunai atlikėjai tai yra svarbus žingsnis, bet kol kas daugiau apie jį pasakoti mergina nelinkusi.

“Jis labai ilgai brandintas, išmąstytas ir labai norėtas. Jau dešimt metų rašau dainas, ir kai buvau 16-17 metų, dėdavau savo kūrybą į internetą, iš ten visi galėdavo parsisiųsti. Kartą pamačiau, kad kažkas sukūrė mano albumą ir pavadino jį “Raudoni vakarai”. Tuomet susimąsčiau, kad kažkas sugebėjo mano dainas sudė-

ti į albumą, o pati to dar nesugebėjau padaryti”, - pasakojo Ieva.

Pašnekovė užsiminė, kad jos naujas albumas atskleis dabartinę Ievą kokia ji, kuo ir kaip gyvena. Mergina pridūrė, kad jame nebus senosios kūrybos. Ieva nemano, kad jos reikia. “Gaila, kad albume nebus tos šešiolikmetės Ievos, bet jos ir nebūtina rodyti. Dainos skambės su grupe, bus šiek tiek eksperimentavimo, bet tai daugiau ieškojimo procesas, kuris skamba įdomiai ir gražiai”, dalijosi mintimis I.Narkutė.

•

Koncertai VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA

Smuikininkas V.Čepinskis.

17 d. 19 val. Orkestro muzikos koncertas. Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Vilhelmas Čepinskis (smuikas), Mikhail Bereznitsky (altas, Rusija). Dirigentas Modestas Pitrėnas TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS 18 d. 16 val. Kamerinės muzikos koncertas “Visi Josepho Haydno fortepijoniniai trio”.

Dalyvauja trio “Kaskados”: Albina Šikšniūtė (fortepijonas), Rusnė Mataitytė (smuikas), Edmundas Kulikauskas (violončelė) VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 16 d. 18 val. Dainuojamosios poezijos svetainės atidarymo koncertas 17 d. 16 val. Romansų popietė “Ar prisimeni šią melodiją?”. Dalyvauja Šiaulių miesto folkloro

ansamblis “Salduvė”, Vilniaus miškininkų folkloro ansamblis “Nalšia”, Vilniaus folkloro ansamblis “Jorė” ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 18 d. 16 val. Koncertuoja Pawel Nowak (akordeonas, Lenkija), Tomas Siarkiewicz (smuikas, Lenkija), Maciej Sadowski (bosas, Lenkija), Slawomir Koryzno (perkusija, Lenkija) 18 d. 18 val. Koncertuoja Cristiano Lui (akordeonas, bandoneonas, Italija) ir Stefano Ciotola (gitara, Italija) LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA 16 d. 16 val. XV Tarptautinis akordeono festivalis “Vilnius 2012”. Koncertas “Jauni - jauniems” 16 d. 19 val. XV Tarptautinis akordeono festivalis “Vilnius 2012”. Dalyvauja Davide Vendramin (akordeonas, Italija), Vladimir Zubitskij (akordeonas, Ukraina), Natalia Zubitskaja (fortepijonas, Ukraina) ir Čiurlionio styginių kvartetas 17 d. 16 val. XV Tarptautinis akordeono festivalis “Vilnius 2012”. Dalyvauja akordeonistų duetas “Ekspresija” (Baltarusija): Irina Daraganova ir Aleksej Daraganov 17 d. 18 val. Kamerinės muzikos koncertas.

Dalyvauja prof. Juozo Rimo kamerinio ansamblio klasės studentai 17 d. 19 val. XV Tarptautinis akordeono festivalis “Vilnius 2012”. Dalyvauja Klaudiusz Baran (akordeonas, bandonija, Lenkija) KONGRESŲ RŪMAI 16 d. 18 val. Kamerinėje salėje. Koncertuoja Paul Roczek (smuikas, Austrija) ir Irma Kliauzaitė (fortepjonas). Taip pat dalyvauja LMTA absolventė Inga Gylytė (smuikas) bei LMTA studentės Ieva Sruogytė (altas), Ignė Pikalavičiūtė (violončelė) KONCERTŲ SALĖ PIANO.LT 16 d. 19 val. Koncertas “Totalitarizmo laikmečio muzika”. Dalyvauja Amiras Tebenichinas (fortepijonas) ir Dmitrijus Gornovskij (violončelė)

Dalyvauja Lietuvos kamerinis orkestras, solistas Petras Vyšniauskas (saksofonas)

KAUNAS

etnokultūros centro tradicinės instrumentinės muzikos ansamblio “Senoliai” 30-mečio koncertas “Jauni esam, tai dainuokiem, kuolei mums patink...”

KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 16 d. 18 val. Koncertas “Muzikos iš kino filmų”.

Dalyvauja Kauno miesto simfoninis orkestras ir Paulius Rudokas (fortepijonas). Dirigentas Jonas Janulevičius 17 d. 17 val. Koncertuoja Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Lilija Gubaidulina (sopranas), Algirdas Janutas (tenoras), Tadas Girininkas (bosas). Dirigentas Gintaras Rinkevičius

ŠIAULIAI

KLAIPĖDA

PANEVĖŽYS

KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 17 d. 15 val. Klaipėdos miesto savivaldybės

PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 16 d. 18 val. Vakaronė “Man nereikia vėjo...”.

ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 16 d. 18 val. Festivalis “Rudens mozaika”. Liaudiškų šokių ansamblių, studijų, grupių vakaras-varžytuvės 17 d. 16 val. Festivalio “Rudens mozaika” baigiamasis koncertas 18 d. 17 val. Vakaronė. Groja grupė “Dainai” KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 16 d. 18 val. Koncertuoja Rūta Ščiogolevaitė su grupe

Dirigentas G.Rinkevičius.

FORUM PALACE 17 d. 19 val. Koncertuoja grupė “BI-2” ŠV. JONŲ BAŽNYČIA 17 d. 18 val. Koncertuoja vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur ir dainininkė Nijolė Kniukštaitė-Vaičiulienė (sopranas) ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 18 d. 13 val. Sakralinės muzikos ir susikaupimo valanda. Vargonuoja Leopoldas Digrys, Jarūnė Barkauskaitė, gieda Vilniaus kultūros centro LRT vaikų choras VILNIAUS ROTUŠĖ 18 d. 16 val. Muzikos popietė “Rimtai apie viską su profesoriumi Donatu Katkumi”

TRAKAI TRAKŲ PILIES DIDŽIOJI MENĖ 18 d. 16 val. Koncertas “Trakų divertismentai”.

Muzikos ansamblio “Senoliai” 30-mečio koncertas “Jauni esam, tai dainuokiem, kuolei mums patink...”

Renginiai 19

2012 11 16 Lietuvos žinios

Parodos VILNIUS LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Nuo 10 20 d. Paroda “Vytautas Landsbergis 100 knygų” RADVILŲ RŪMAI Ekspozicija “Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos” Eksponuojamas didžiausias gobelenas Lietuvoje “Saulėtas miškas” (autoriai - Anicetas ir Žilvinas Jonučiai) TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” 11 08-2013 10 31 d. Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Gintaro Česonio fotografijų paroda “Sutikti miestai”. Veiks iki 12 02 d.

Nuolatinė ekspozicija “XX a. Lietuvos dailė” VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”. Veiks iki 2013 02 17 d.

VILNIAUS ROTUŠĖ 11 06-29 d. Vijos Tarabildienės kūrybos paroda “Tapatybės mozaika” 11 07-30 d. Rolanos Čečkauskaitės paroda “Skristi... ar neskristi..?”

PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA 10 17-11 17 d. Remigijaus Treigio fotografijų paroda “Uždaryta”

PAMĖNKALNIO GALERIJA 09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai” DEIMANTŲ MUZIEJUS 10 17-11 16 d. Dailininkės Natalijos Riabčuk paveikslų ant stiklo paroda “Rudens atspindžiai” LIETUVOS NACIONALINĖ UNESCO KOMISIJOS PARODŲ SALĖ 10 25-11 27 d. Birutės Nomedos Stankūnienės tapybos darbų paroda “Būti savimi” ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA 10 25-11 17 d. XXII Lietuvos ekslibriso paroda, skirta Maironio metams 10 24-11 17 d. Dešimtoji respublikinė medalių trienalės paroda VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA 11 15-12 04 d. Paroda “Žinutė ateičiai” 10 25-11 17 d. Vilniaus dailės akademijos grafikos katedros IV kurso studentų ir Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos mokinių paroda “O kur Maironis?”

GALERIJA “MENO NIŠA” 10 30-11 27 d. Romualdo Balinsko tapybos paroda “Atsiradimai” LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA 10 25-11 30 d. Klubo “13 ir Ko” ir Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės bendruomenės psichiatrijos skyriaus paveikslų paroda “Pasaulis, kokį matau”

Rolanos Čečkauskaitės paroda “Skristi... ar neskristi..?”

GALERIJA “AKADEMIJA” 11 06-19 d. Tarptautinio jaunųjų keramikų simpoziumo “Redukcija medžiu” paroda GALERIJA “VARTAI” 11 15-21 d. Richardo Shofieldo fotoprojektas “Half Life” 11 06-12 08 d. Alyson Shotz paroda “Intervalas” 11 06-12 08 d. Ievos Mediodia paroda “Tuštumos simuliakrai” 11 06-12 08 d. Paroda “Art Scape” VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” 11 06-12 01 d. Vitaliaus Čepkausko personalinė paroda “Raštas” GALERIJA “KAIRĖ-DEŠINĖ” 11 06-24 d. Tarptautinė ekslibriso parodakonkursas “Kristijonui Donelaičiui - 300” VDU EKSPOZICIJŲ SALĖ “TITANIKAS” 11 09-12 01 d. Ray Bartkaus paroda “Tapybos pabaiga” VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMŲ GALERIJA “KORIDORIUS” 11 14-30 d. Vilniaus teritorinių kasų ir Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijos organizuota parodakonkursas sveikos gyvensenos tema “Gyventi sveikai moko vaikai”

KAUNAS M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA

10 19-12 02 d. Šiuolaikinio Japonijos meno paroda “Kelias į ateitį: naujasis Japonijos menas” 11 08-12 09 d. Saadia Bahat skulptūrų paroda “Po 69 metų” NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS 10 11-11 25 d. 4-osios tarptautinės akvarelės

bienalės “Baltijos tiltai” atrankinė-konkursinė paroda “Sąsajos” KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Nuo 10 31 d. Aleksandro Ostašenkovo fotografijos paroda “Mirties sodas” bei Bronės Neverdauskienės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės instaliacija “Absoliuti lygybė” FLUXUS MINISTERIJA 11 02-12 02 d. Igno Maldžiūno fotografijų paroda “China. 1/5” VIENOŽINSKIO MENŲ FAKULTETO GALERIJA

ŠIAULIAI

11 08-24 d. Stiklo menininkų Artūro Rimkevičiaus, Sigitos Grabliauskaitės, Valdos Verikaitės, Audronės Andrulevičienės kūrinių paroda “Keturi, įkvėpti Bornholmo” KERAMIKOS MUZIEJUS 11 16-12 16 d. Meninio stiklo dailininkės Sigitos Grabliauskaitės personalinė paroda “Stiklo Testas” 11 09-12 16 d. Edukacinė keramikos paroda “Pradžių pradžia” VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS KAUNO DAILĖS FAKULTETAS 11 12-18 d. Komiksų paroda “Dvigubas portretas” A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS 11 15-12 16 d. Arūno Vaitkūno (1956-2005) paroda “Piešiniai” RYŠIŲ ISTORIJOS MUZIEJUS 11 16-12 11 d. Medos Norbutaitės tapybos darbų paroda

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 16 ir 17 d. 18.30 val. “Figaro vedybos” 18 d. 12 val. “Pelenė” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 16 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas” 17 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Saulėtos dienos” 17 d. 16 val. Fojė. Koncertas “Džiazo sesijos teatre: jaunųjų talentų koncertas” 17 d. 19 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europos širdies” 18 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Grybų karas” 18 d. 16 val. Studijoje. “Poetė” JAUNIMO TEATRAS 16 d. 18 val. “Barbora ir Žygimantas” 17 d. 18 val. “Širdis Vilniuje” 18 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo” Salė 99 17 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” 18 d. 12 val. “Bilietas iš dangaus” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 16-18 d. 19 val. Tarptautinis džiazo festivalis “Vilnius Mama Jazz 2012” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 16 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)” 17 d. 18.30 val. “Damos vizitas” 18 d. 12 ir 15 val. “Mama katinas” VILNIAUS “LĖLĖ” Didžioji salė 17 d. 12 val. “Grybų karas” 18 d. 12 val. “Eglė žalčių karalienė” Mažoji salė 17 d. 14 val. “Liunės nuotykiai” KEISTUOLIŲ TEATRAS 16 d. 19 val. “Gerbiami piliečiai!”

17 d. 19 val. “Vasarotojai” 18 d. 12 val. “Juozapas ir jo svajonių apsiaustas” MENŲ SPAUSTUVĖ

KLAIPĖDA

16 d. 19 val. Juodojoje salėje. Vyčio Jankausko šokio teatras. “Budėjimai” 17 ir 18 d. 19 val. Juodojoje salėje. Šiuolaikinio šokio festivalis. “Bičių sąskrydis ‘4” 18 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras.

“Eglė žalčių karalienė” “DOMINO” TEATRAS 17 d. 19 val. “Žirklės” RAGANIUKĖS TEATRAS 17 d. 12 val. “Princesė ir nykštukas” 17 d. 16 val. “Bjaurusis ančiukas”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 16 d. 18 val. Didžiojoje scenoje. Maironio 150-ųjų gimimo metinių minėjimas 17 d. 12 val. Rūtos salėje. “Alisa Stebuklų šalyje” 18 d. 12 val. Ilgojoje salėje. “Anderseno gatvė” 18 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Svečiuose pas pulkininko našlę”

KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 18 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Mandolina, arba šiandien vaidiname Goldonį” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 16 d. 18.30 val. “Paryžiaus katedra” 17 d. 18.30 val. “Balius Savojoje” 18 d. 12 val. “Verpalų pasakos” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 17 ir 18 d. 12 val. “Raudonkepuraitė”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 16 d. 18 val. “Baltaragio malūnas” 17 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis” 18 d. 12 val. “Blusyno pasakojimai” 18 d. 18 val. “Valentinų diena”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 18 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 17 ir 18 d. 12 val. “Sprigtas” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 17 d. 17 val. “Respublikos gatvės vaikai” 18 d. 12 val. “Gilės nuotykiai Ydų šalyje”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

Veiks iki 2013 07 31 d.

DAILĖS GALERIJA Laimutės Onos Gudaitienės tekstilės darbų paroda, skirta 70-mečiui paminėti. Veiks iki 11 25 d.

11 07-25 d. Paroda “Aukštaitijos dailė 2012 / Perpetum mobile” PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS 11 09-2013 03 02 d. Odetos TumėnienėsBražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva” FOTOGRAFIJOS GALERIJA 11 14-12 02 d. Indrės, Algirdo ir Liudos Jonušių fotoakcija “Mūsų”

PALANGA

KLAIPĖDOS GALERIJA 11 09-28 d. Dailininkės Akvilės Zavišaitės (1962-1991) tapybos paroda KLAIPĖDOS GALERIJOS MADOS IR GROŽIO CENTRAS “HERKUS” 11 07-12 04 d. Vilniaus ir Kauno skulptorių apžvalginė mažosios skulptūrinės plastikos paroda “Mainai”

DRUSKININKAI

KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 16 d. 18 val. “Čigonų baronas” 17 d. 18 val. “Grafaitė Marica” 18 d. 12 val. “Grybų karas ir taika” 18 d. 18 val. “Monmartro žibuoklė” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 16 d. 18 val. “Žanas ir Beatričė” 17 d. 18 val. “Plikagalvė dainininkė” 18 d. 18 val. “Diena ir naktis” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 16 d. 18 val. “Silvija” 17 d. 12 val. Alytaus miesto teatras.

“Ambrozijus, Purkius ir...”

17 d. 18 val. Alytaus miesto teatras.

“Tūla arba esame okupuota šalis” 18 d. 12 val. “Sidabrinis fėjos šaukštelis” 18 d. 18 val. “Belgrado trilogija” (Su Naujaisiais Metais, Ana!) KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 17 d. 12 val. “Jūratė ir Kastytis” 18 d. 12 val. “Zuikio kaprizai” 18 d. 14 val. Mažojoje scenoje.

“Atostogos pas dėdę Titą” KAUNO TEATRO KLUBAS 16 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” 17 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”

18 d. 19 val. “Magdos K. istorija (arba Jasekas)” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 16 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Viskas apie moteris” 18 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA 10 25-11 17 d. Šiaulių universiteto ir užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojų, Menų fakulteto studentų tarptautinė vizualinės kūrybos paroda, skirta Šiaulių universiteto Menų fakulteto 45-erių metų sukakčiai paminėti DVIRAČIŲ MUZIEJUS 04 06-12 30 d. Edukacinė paroda “Saugus vaikas nesaugiame pasaulyje”

KLAIPĖDA

Teatras VILNIUS

PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA 2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas.

Sugrįžimas į Tėvynę” Iki 2012 11 26 d. Galerija kviečia dalyvauti parodoje konkurse “Mano prakartėlė” KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS 02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Supermedija” 09 28-11 25 d. “Prestižas: šių dienų fantasmagorija” KLAIPĖDOS ETNOKULTŪROS CENTRAS 11 16-12 21 d. Tautodailininkės Eglės Pečiurienės riešinių paroda KLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA 11 16-12 14 d. Mindaugo Ažušilio fotografijų paroda “Happiness in Lithuania”

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga.

Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞.

Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga.

Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

PALANGOS GINTARO MUZIEJUS 05 25-12 31 d. Paroda “Maironis ir Palanga” Nauja gintaro ekspozicija ir atkurti istoriniai Tiškevičių rūmų interjerai M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS 10 25-12 06 d. Gražinos Didelytės (1938-2007) paroda “Bet amžiai bėga...”

20

2012 11 16 Lietuvos žinios

Kriminalinės paraštės

Teisėjai pamaloninami ir sekso reikmenimis kiau”, - atsakė teisiamasis, savo parodymuose skyręs dėmesio tik vienam iš minėtų įrašų - tos dienos, kai yra kaltinamas nuvykęs pas gydytoją fiktyvaus nedarbingumo pažymėjimo dukrai. “Aš buvau pas šią gydytoją kitą dieną ir jos pačios kvietimu. Tada ji manęs pasiteiravo, ar tikrai dukra serga. Klausė ir kokia mano sveikata.

Grįžęs pasakiau žmonai, kad nesuprantu, ko buvau kviestas”, - vėl užuominomis kalbėjo R.Savickas.

GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

Buvusių Panevėžio teisėjų Rimanto ir Vaivos Savickų, pasodintų į teisiamųjų suolą kartu su dukra, byloje prasidėjo lemiami mūšiai.

Savo kozirius pradėjo traukti ir prokuroras, ir kaltinamieji.

Piktnaudžiavimu tarnyba, imant kyšius pinigais, padangomis, viskio buteliais ir šernienos dešromis, kaltinamas buvęs Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas R.Savickas pagaliau davė parodymus teismui. Tačiau po jų kategoriškai atsisakė atsakyti į kaltinimą palaikančio Generalinės prokuratūros prokuroro Justo Lauciaus klausimus. “Turiu tokią teisę!” - pareiškė daugiau kaip 20 metų teisėjo mantiją vilkėjęs R.Savickas.

Mįslingos užuominos Taip ir liko neaišku, kas labiau supykdė R.Savicką - klastingas prokuroro klausimas “tai jūs visiškai neprisipažįstate ar prisipažįstate iš dalies?” ar prašymas plačiau pakomentuoti tik duodant parodymus teisme atsiradusią naują versiją, kad ketvirtas šios bylos kaltinamasis - bankroto administratorius Algis Kleiva jam atnešė į tarnybinį kabinetą ne 2400 litų kyšį, kaip teigiama kaltinamajame akte, o sekso reikmenis. Vaizdo įrašas atskleidžia, kaip A.Kleiva kažką deda po R.Savicko Civiliniu kodeksu ir sumišęs kalba: “Čia viskas draugiškai viskas tarp mūsų.”

Anot R.Savicko, šis jo svečio nešulys buvo susijęs su viena bankrutavusia sekso reikmenų parduotuve. “Manau, kad jokių materialinių vertybių iš A.Kleivos tada nepaėmiau, - įrodinėjo teisiamasis. - Tačiau jam neužteko drąsos pasakyti teismui, kas tai buvo iš tikrųjų. Nes versija dėl pinigų buvo jam mestas gelbėjimosi ratas, su kuriuo A.Kleiva ir išplaukė.”

“Sprogimo” nebuvo Kaip jau LŽ rašė, Savickų byla, kurioje jie teisiami kartu su A.Kleiva, yra išskirta iš kito ikiteisminio tyrimo, kuris dar nebaigtas. Jam vadovauja Panevėžio apygardos prokura-

Geriausia gynyba - puolimas

Nors savo kaltę Savickai sutartinai neigia, veido nuo fotoobjektyvų neslepia tik šeimos galva. / Erlendo Bartulio nuotrauka tūra. Minėtą ikiteisminį tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdyba pradėjo įtardama A.Kleivą piktnaudžiavimu tarnyba, dokumentų klastojimu ir sukčiavimu. Dėl sukčiavimo ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu jau nutrauktas. Todėl R.Savickas ir įtaria, kad A.Kleiva duoda parodymus prieš jį, bandydamas pats išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip jau rašyta, siekdami įrodyti, kad neva su jais susidorojo priešai iš to paties Panevėžio apygardos teismo, kuriame pastaruoju metu dirbo R.Savickas, bei STT, teisiamieji buvo pareiškę, jog neduos parodymų, kol nebus išreikalauti dokumentai, kuriais remiantis prieš juos buvo pradėtas operatyvinis tyrimas.

Tačiau teismui dokumentus gavus žadėtas “sprogimas” neįvyko. STT agentai atsakė, kad Savickų šeima įkliuvo jiems sekant A.Kleivą.

Grandininė reakcija Sekant bankroto administratorių operatyvininkams užkliuvo šio pokalbių su R.Savicku, skirdavusiu dažną svečią į minėtas pareigas savo nagrinėjamose bylose, turinys. O gavus leidimą sekti ir R.Savicką, vėliau teismui perduotoje byloje atsirado ir

kaltinimas, kad šis su savo žmona, Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja, sukurstė vieną Panevėžio gydytoją išduoti jų dukrai Justei, dirbusiai viename Vilniaus teisme posėdžių sekretore, fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą. Juo pasinaudojusi J.Savickaitė gavo iš savo tuomečių darbdavių ir “Sodros” daugiau kaip 300 litų nedarbingumo pašalpą. V.Savickienė savo kaltės teisme nepripažino. Dukra - taip pat.

Visus jam pareikštus kaltinimus neigė ir R.Savickas. Tvirtino neėmęs iš A.Kleivos ir kyšio - keturių padangų.

“Tai, kad reikia prisidėti prie tam tikros ūkinės veiklos, dar nereiškia, jog teisėjas yra raupsuotasis, negalintis bendrauti su kitais asmenimis”, - sakė R.Savickas teismui, komentuodamas minėtą kaltinimą.

Vieną epizodą pamiršo R.Savickas tikino neėmęs iš A.Kleivos žmonos, kuri po sutikimo bendradarbiauti su teisėsauga nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista, ir viskio butelių bei kitokių materialinių vertybių. Neatsisakė tik šernienos dešrų, kurios jam priklausė teisėtai - kaip medžioklės trofėjus, nes gyvūnai, iš kurių mėsos šios bu-

vo padarytos, buvo nušauti per jų būrelio medžioklę.

“Nepakomentavote vieno jums pareikšto kaltinimo - kad paėmėte iš buvusio kolegos Arnoldo Šukaičio šiam A.Kleivos perduotą 129 litus kainuojantį viskio butelį!” - replikavo prokuroras. R.Savickas atsakė, kad tai buvo A.Kleivos kalėdinė dovana pačiam A.Šukaičiui, tik šis pamiršo ją jo kabinete.

Tačiau išgirdęs dar vieną prokuroro prašymą - pridėti prie bylos įsiteisėjusius Vilniaus apygardos bei Apeliacinio teismų sprendimus atmesti jo skundą dėl prezidentės dekreto, kuriuo buvo atleistas iš einamų pareigų dėl teisėjo vardo pažeminimo, R.Savickas žodžių į vatą nevyniojo. “Šiuo savo prašymu prokuroras jums perduoda prezidentūros nuomonę - žiūrėkit, mielieji, ir jums taip pat gali baigtis!” - pareiškė jis bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai. Tačiau ši nusprendė prokuroro prašymą patenkinti. R.Savickas įrodinėjo, kad minėtas Vilniaus apygardos teismo, tuo metu nagrinėjusio ir aprašomą baudžiamąją bylą, sprendimas ir negalėjo būti kitoks. Minimoje civilinėje byloje nebuvo apklaustas nė vienas liudytojas. Užteko tik prokuroro pateikto kaltinimo ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko atsiliepimo.

Kliuvo ir Seimui Dvejopi standartai Tačiau prokuroras kontratakavo prašymu pridėti prie bylos A.Šukaičio parodymus Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, kuriai šis daug ką pasakojo kitaip negu teisme, kur jau davė parodymus, naudingus R.Savickui. Tada A.Šukaitis į prokuroro klausimą, kuriais jo parodymais tikėti, atsakė, kad minėtai komisijai jis nemelavęs, tik pasakęs ne visą tiesą. Nes tada jam labiau rūpėjo savas kailis. Kaip jau rašyta, A.Šukaitis šioje byloje turi tik liudytojo statusą, nes patraukti jo baudžiamojon atsakomybėn neleido Seimas.

R.Savickas neatsakė į kaltinimą palaikančio prokuroro klausimą, ar jis nekomentuos ir užfiksuotų operatyvinių duomenų. “Ką norėjau, tą pasa-

Anot R.Savicko, dar “gudriau” pasielgė Apeliacinio teismo pirmininkas. Šis pareiškė, kad negali vertinti baudžiamosios bylos duomenų. Tačiau konstatavo, jog nustatyta, kad R.Savickas neabejotinai priėmė materialinės vertės daiktus.

Jo baudžiamąją bylą nagrinėjančio Kauno apygardos teismo R.Savickas prašė atsižvelgti ir į tai, į ką neva pro pirštus pažiūrėjo Seimo komisija. O jai taip pat buvo pateikti duomenys, įrodantys, kad A.Kleiva tikrai nebuvo išskirtinis klientas jo nagrinėtose bankroto bylose. Pavyzdžiui, 2008-aisiais, kai vyko vėliau į baudžiamąją bylą sugulę įvykiai, A.Kleiva buvo paskirtas bankroto administratoriumi tik dviejose iš R.Savicko turėtų 15-os tokių bylų.

•

Gimnazistės ryžosi mirti dviese DAIVA BARONIENĖ

Miške netoli Šilalės rastos dvi savižudės paauglės dėl savo pasirinkimo užminė begalę mįslių. Šiandien jau antra diena Šilalės žmonės negali atsigauti nuo šoko, patirto išgirdus, kokią siaubingą, netikėtą ir drastišką mirtį pasirinko dvi šaunuolėmis laikytos šilališkės merginos. Abi jos vakar rytą buvo rastos pasikorusios miške viena šalia kitos.

Paauglių kūnų ieškota visą naktį, jų buvimo vietą išdavė merginų turėti mobilieji telefonai.

Atrodė laimingos Iš gyvenimo savo noru išėjusios paauglės buvo Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos dešimtokės, geros draugės. Gimnazijos vadovybė atsiribojo nuo bet kokių komentarų apie šių merginų mirtį. Iš neoficialių šaltinių LŽ pavyko sužinoti, kad gimnazija vakar buvo kone paralyžiuota, visi ieškojo atsakymo į klausimą “kodėl?”

Tą patį vakar pabrėžė daugelis LŽ kalbintų šilališkių. Ieškant atsakymų aptariama daugybė merginų savižudybės priežasčių, tačiau nė viena jų neatrodo įtikima. Pažinojusiesiems šias merginas jos atrodė ir laimingos, ir šmaikščios, ir patenkintos gyvenimu.

Abi paauglės mirties vieta pasirinko netoli Šilalės esančio Kūtymų kaimo mišką. Šiame kaime gyveno vienos merginų seneliai, o tėvai neseniai buvo pasistatę namą. Šios šešiolikmetės tėvai Šilalėje gerai žinomi, eina atsakingas pareigas. Šeimoje ji buvo vienturtė. Antra mergina turi jaunesnę seserį, pastaruoju metu jos gyveno su teta, nes mama išvykusi uždarbiauti į užsienį. Teigiama, jog ši mergina skųsdavosi labai dideliu mokymosi krūviu.

Išgąsdino žinutės Abiem merginomis susirūpinta, kai trečiadienio popietę, jau po pamokų, draugams jos išsiuntė žinutes, kuriose užsiminė juos labai mylinčios ir parašė daugybę šauktukų.

Emocinės paramos telefonai (skambučiai linija 8-800 yra nemokami): Vilties linija - 8 800 60 700 Darbo laikas: visą parą Jaunimo linija - 8 800 28 888 Darbo laikas: visą parą Vaikų linija - 8 800 11 111 Darbo laikas: 11.00 - 21.00 kasdien Pagalbos moterims linija - 8 800 66 366 Darbo laikas: 10.00 - 21.00 pirmadieniaispenktadieniais Psichologinės pagalbos telefonas (rusų kalba) - 8 800 77277 Darbo laikas: 16.00 - 20.00 pirmadieniaispenktadieniais

Šilalės S.Gaudėšiaus gimnazijos, kurioje mokėsi merginos, bendruomenę apėmė sielvartas. / S.Gaudėšiaus gimnazijos nuotrauka Tokią pat žinią šešiolikmetės parašė ir socialiniame tinkle “Facebook”. Žinutes gavusiems draugams jos pasirodė įtartinos, tad jie ėmė skambinti merginoms. Kadangi į skambučius jos neatsakė, susisiekus su

merginų artimaisiais buvo paskelbta jų paieška.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kuriam priklauso Šilalės policijos komisariatas, pranešė, kad merginų buvo ieškoma visą

naktį į ketvirtadienį, o jos rastos vakar aštuntą valandą ryto. Kaip minėta, merginų kūnai kabojo miške vienas šalia kito. Apie tai, ar jos paliko atsisveikinimo laiškus, tikslių žinių nėra.

Kas turi nutikti, kai mirčiai ryžtamasi dviese? Tokį klausimą LŽ uždavė psichologijos daktarui, psichologinės pagalbos telefonu tarnybos vadovui Robertui Povilaičiui. Tačiau specialistas prisipažino esąs pernelyg sukrėstas Šilalės įvykio, kad galėtų komentuoti šį ir panašius atvejus.

•

2012 11 16 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 1,98 ha žemės ūkio paskirties sklypą Maikūnų k., netoli Baldžio ežero (šalia miško, yra elektra, kaina - 20 000 Lt). Tel. 8 698 58 354.

1. TURTO VALDYTOJAS

GYVŪNAI, GALVIJAI

Adresas Studentų g. 39, Vilnius

PARDUODA Auksaspalvių retriverių veislės kalytę (skiepyta, turi LKD kilmės dokumentus).

Tel. 8 672 31 407, info@vilnoja.com PASLAUGOS Renginių vedėjo ir didžėjaus paslaugos. Garso aparatūros nuoma. Tel. 8 671 97 597.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310.

IEŠKO DARBO Nenuolatinio krovininio automobilio be priekabos vairuotojo darbo maršrutu Lietuva-Vokietija-Lietuva. Tel. 8 605 21 060.

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

PRANEŠIMAI

Parduodamas BUAB “Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba” priklausantis nekilnojamasis †turtas esantis adresu: Obenių sk. 6, Elektrėnai.

Pasiūlymai renkami adresu: Jogailos g.

7, Vilnius, UAB “Admivita”. Daugiau informacijos UAB “Admivita”, Jogailos g.

7, Vilnius, tel. 8 686 88 884. Užs. LM-3515 Bankroto administratorius parduoda BUAB “ELDRA” nekilnojamąjį turtą, esantį Visalaukės I k., Paberžės sen., Vilniaus r. sav. Daugiau informacijos tel. 8 600 22 365.

Užs. R-637

VIKINGˆ LOTO Lo‰imo Nr. 1027 Data: 2012 11 14 AUKSO PUODAS - 53 736 044 Lt DIDYSIS PRIZAS - 3 441 936 Lt 04 18 20 25 37 38 Auksinis skaiãius 20 Papildomi skaiãiai 11 17 Lietuvoje laimòti prizai 5 + papildomas sk. 46 860 Lt (1 priz.)

5 skaiãiai 5355 Lt (10 priz.)

4 skaiãiai 164 Lt (447 priz.)

3 skaiãiai 12 Lt (8086 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (11 318 priz.)

DÏokeris - bil. Nr. 020 452 344 (220 913 Lt) Prognozò: Aukso puode - 3 mln. Lt Didysis prizas - 2 mln. Lt DÏokeris - 200 000 Lt

Îaidimas JñGA 2 TiraÏo Nr. 3948 Data: 2012 11 14 DIDYSIS PRIZAS - 209 592 Lt 01 07 08 15 16 23 + 17 6 skaiãiai - 209 592 Lt 5+1 skaiãius - 15 345 Lt 5 skaiãiai - 906 Lt 4+1 skaiãius - 105 Lt 4 skaiãiai - 21 Lt 3+1 skaiãius - 5 Lt 3 skaiãiai - 3 Lt 2+1 skaiãius - 2 Lt

Îaidimas KENOLOTO TiraÏo Nr. 5316 Data: 2012 11 14 GALITE LAIMñTI 200 000 Lt! 03 04 07 11 16 17 18 20 21 23 24 31 35 37 40 46 48 49 52 56

SKELBIMAS APIE NEGYVENAMŲ PATALPŲ (PASTATŲ) NUOMOS KONKURSĄ Oficialus pavadinimas ir kodas Lietuvos edukologijos universitetas, 111951498

Pašto indeksas LT-08106

Šalis Lietuva

Kontaktiniai duomenys Telefonas Kam: Ūkio direktoriui Gintautui Žygaičiui (8 5) 275 8121; 275 0257 El. paštas ūkiodirekcija@vpu.lt

Faksas (8 5) 275 0257

Interneto adresas http://www.vpu.lt 2. NUOMOS OBJEKTAS, TURTO BUVIMO VIETA

5 m2 bendro ploto negyvenamosios patalpos Lietuvos edukologijos universitetas: 1. Lietuvos edukologijos universitetas, (Studentų g. 39) 1 aukštas inventorinis Nr. 1:80 - 5 m2

3. SĄLYGOS

Sąlygas atsiimti: Studentų g. 39, Vilnius, 223 kabinetas (Lietuvos edukologijos universitetas, Ūkio direkcija); Inga Antanavičiūtė, nuo 9.00 val. iki 16.00 val.

4. PARAIŠKŲ DALYVAUTI KONKURSE PATEIKIMO TERMINAS:

Iki 2012 m. gruodžio 7 d. 10.00 val.

5. TURTO NAUDOJIMO PASKIRTIS, TURTO NAUDOJIMO YPATUMAI:

Karštų pyragėlių prekybai (eksploatuoti).

6. TURTO NUOMOS SUTARTIES TRUKMĖ (TERMINAS)

5 (penki) metai

7. PARAIŠKŲ DALYVAUTI KONKURSE PATEIKIMO VIETA

Studentų g. 39, Vilnius, 223 kabinetas (Lietuvos edukologijos universiteto Ūkio direkcija); Inga Antanavičiūtė.

8. KOMISIJOS POSĖDŽIO VIETA, DATA IR TIKSLUS LAIKAS

2012 m. gruodžio 7 d. 10.00 val., Studentų g. 39, Vilnius, 223 kabinetas (Lietuvos edukologijos Užs. LM-3519 universiteto Ūkio direkcija).

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBOS PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS SKELBIMAS Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbia pripažinto nereikalingu arba netinkamu naudoti ilgalaikio turto pardavimo viešąjį aukcioną, kuris vyks 2012 m. gruodžio 5 d. 10 val. adresu: Konstitucijos pr. 12, Vilnius. Su parduodamo turto sąrašu ir pradinėmis pardavimo kainomis galima susipažinti Fondo valdybos tinklalapyje (http://www.sodra.lt).

Turtą apžiūrėti galima tris darbo dienas prieš aukcioną 9-12 val. ir 13-16 val. adresu: Konstitucijos pr. 12, Vilnius.

Informaciją teikia Ūkio valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Krištopaitis, Konstitucijos pr. 12, kab. 234, tel. (8 5) 273 4735.

Už aukcione įsigytą turtą atsiskaitoma banko pavedimu į nurodytą sąskaitą per 3 darbo dienas po PVM sąskaitos faktūros pateikimo.

Dalyvių registracija vyks aukciono vykdymo dieną nuo 9 val. iki 10 val. adresu: Konstitucijos pr. 12, Vilnius. Dalyvis privalo turėti asmens dokumentą arba įmonės vadovo patvirtintą įgaliojimą ir asmens dokumentą.

Nepardavus turto pirmajame aukcione, antrasis vyks 2012 m. gruodžio 19 d. 10 val., tuo pačiu adresu. Su pakartotiniame aukcione parduodamo turto sąrašu ir pradinėmis pardavimo kainomis bus galima susipažinti Fondo valdybos tinklalapyje (http://www.sodra.lt).

Nupirktą turtą laimėtojai išsiveža patys savo lėšomis per 3 darbo dienas po apmokėjimo.

Aukciono rengėjas už įsigyto turto kokybę neatsako ir nepriima jokių pretenzijų.

Užs. R-634

PRANEŠIMAS apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitą Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: AB “Jonavos šilumos tinklai”, adresas: Klaipėdos g. 8, Jonava, tel./faks. (8 349) 77 120; (8 349) 52 189, el. p.: jst.centras@jonava.net.

PVSV ataskaitos rengėjas: UAB “COWI Lietuva”, Ukmergės g. 369A, Vilnius, tel. (8 5) 210 7610, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: info@cowi.lt.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - Girelės rajoninės katilinės įrenginių rekonstrukcija pritaikant naudoti biokurą.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Ukmergės g. 11, Jonava.

Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: planuojama pastatyti 20 MW biokuro katilinę, šiluminės energijos gamybai, kuri naudos biokurą - medienos atliekas (skiedras). Katilinėje bus sumontuoti I etapu 10 MW katilas, II etapu - du po 5MW katilai. Papildomą 5 MW galią planuojama išgauti įdiegus ekonomaizerį. Katilinėje pagaminta šiluma bus tiekiama į Jonavos miesto šilumos tinklus.

Susipažinti su PVSV ataskaita galima iki viešo susirinkimo: UAB “COWI Lietuva”, Ukmergės g. 369A (8 a.), Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt ir Jonavos r. savivaldybėje, Žeimių g. 13, Jonava.

Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita įvyks 2012 gruodžio 3 d. 13.30 val. Jonavos r. savivaldybės patalpose, Žeimių g. 13, Jonava.

Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui ir ūkinės veiklos Užs. R-632 organizatoriui.

Informacija apie eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB “Vilauto”, Taikos g. 111B, Vilnius, tel.

8 641 89 999.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymas.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Metalo g. 2C, Naujininkų sen., Vilnius.

Atsakingos institucijos, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, 2012 11 13 raštu Nr. (38-4)-VR-1.7-1817 priimta atrankos išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Su informacija apie planuojama ūkinę veiklą galima susipažinti VšĮ “Aplinkos vertinimo projektai”, A.Juozapavičiaus g. 9-305, Vilnius, tel. 8 670 78 509.

Teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.

Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima VšĮ “Aplinkos vertinimo projektai”, A.Juozapavičiaus g. 9-305, Vilnius, tel. 8 670 78 509, ar Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per 10 darbo dienų nuo šio Užs. R-635 skelbimo.

21

INFORMACIJA apie keturių (4) saulės elektrinių statybos Šerkšnėnų kaime Mažeikių rajone atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Užsakovai - UAB “GSK sprendimai”, Birutės g. 12-45, Telšiai, mob. tel. +370 616 16 596; UAB “BTM Energija”, Birutės g. 27, Mažeikiai, tel. +370 687 49 652; UAB “Neutrinus”, Birutės g. 12-45, Telšiai, mob. tel. +370 616 16 596; UAB “DM sprendimai”, Birutės g. 27, Mažeikiai, tel. +370 687 49 652.

2. Veiklos pavadinimas - keturių (4) saulės elektrinių statyba.

3. Veiklos vieta - Šerkšnėnų k., Šerkšnėnų sen., Mažeikių r. (Kadastro Nr. 6157/0002:376).

4. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Susipažinti su informacija apie ūkinę veiklą galima Naikių g. 16, Mažeikiai, 8-17 val. iki 2012 12 14, tel. 8 687 49 652.

6. Motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui (M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43) ir UAB “BTM Energija” (Naikių g. 16, Mažeikiai, tel. 8 687 49 652) iki 2012 12 14 dienos.

7. Su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente (M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43) ir UAB “BTM Energija” (Naikių g. 16, Mažeikiai, tel. 8 687 49 652) iki 2012 12 14 dienos.

Užs. LM-3511

INFORMACIJA apie planuojamo naudoti Samantonių žvyro ir smėlio telkinio galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “ASCG”, Vilniaus g. 41-7, Kaunas LT-44290, tel. Nr. +370 687 15 133, el. paštas: kondrotas.min@gmail.com.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Samantonių žvyro ir smėlio telkinio išteklių naudojimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Vilniaus apskritis, Ukmergės rajonas, Veprių seniūnija, Samantonių kaimas.

4. Persvarstoma atsakingos institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 08 20 d. priimta atrankos išvada Nr. VR-1.7-924, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas.

5. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą: Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Veprių seniūnija 2012 09 01 d. raštu Nr. 2-227 kreipėsi į Vilniaus RAAD prašydama persvarstyti atrankos išvadą, motyvuodamas, jog joje yra kai kurių netikslumų.

6. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: 6.1) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Veprių seniūnija informavo, jog informacijoje atrankai pateikta informacija nėra tiksli; 6.2) PAV subjektas - Ukmergės rajono savivaldybės administracija, prieštarauja planuojamai ūkinei veiklai; 6.3) Vilniaus RAAD yra sulaukęs visuomenės nepasitenkinimo planuojama ūkine veikla. Tolesniuose PAV etapuose suinteresuota visuomenė galės dalyvauti planuojant ūkinės veiklos sprendinius; 6.4) PAV subjektas - Vilniaus visuomenės sveikatos centras, informavo, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas privalomas; 6.5) Planuojamoje teritorijoje yra miškas, priskiriamas lauko apsauginiams miškams, kurio poveikis aplinkai neišnagrinėtas, nėra jo biologinės įvairovės vertinimo ir t. t. Taip pat neišsamiai išnagrinėtas planuojamos ūkinės veiklos poveikis besiribojančioms miško ekosistemoms; 6.6) Neišnagrinėtos alternatyvos, gretimybėje yra karjeras, kurio produkciją gali būti naudojama numatomose veiklose (gamyboje), nėra pagrindinio ir kompetentingo vertinimo aplinkosaugos aspektu; 6.7) Šalia yra kraštovaizdžio draustinis, kuriam nenustatytas reikšmingumas, nekompetetingai ir neišsamiai išnagrinėtas planuojamos ūkinės veiklos poveikis kraštovaizdžio draustiniui; 6.8) Neišsamiai išnagrinėtas poveikis upėms; 6.9) Neaptarta sijojimo-trupinimo įrenginio statybos vieta, jo poveikis aplinkai, SAZ ir kt.

7. Priimta galutinė atrankos išvada atsakingos institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 11 14 d. Nr. (38-4)-VR-1.7-1835, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas.

Užs. LM-3516 Informacija apie eksperimentinio moreninio grunto gramzdinimo artimajame (IV) dampinge poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, J.Janonio g. 24, Klaipėda, tel. (8 46) 49 97 22.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: eksperimentinis moreninio grunto gramzdinimas artimajame (IV) dampinge.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Baltijos jūros Lietuvos teritoriniai vandenys, IV dampingo teritorija.

4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada: LR AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2012 10 04 raštu Nr. (4)-LV4-3057 priėmė atrankos išvadą - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, J.Janonio g. 24, Klaipėda, tel. (8 46) 49 97 22 darbo valandomis per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo.

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo teikti LR AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53.

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo LR AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53, ir KU Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institute, H.Manto g. 84, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, 242 kab., tel.

Užs. R-636 (8 46) 39 88 38.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius skelbia aukcioną dėl leidimų išdavimo naudoti žūklės plotus valstybiniuose vandens telkiniuose Anykščių savivaldybėje.

Duomenys apie vandens telkinius Anykščių savivaldybėje Pavadinimas Invent. Nr. Kodas Plotas Metinio mokesčio dydis Budrių ežeras 29-14 13030003 7,20 7,02 Pienionių tvenkinys 30-5 13050005 69,50 64,15 Aukciono vykdymo data ir laikas: 2012 m gruodžio 10 d. 10.00 val.

Aukciono vykdymo vieta: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius (J.Biliūno g. 19, Anykščiai, 25 kab.).

Dalyviai registruojami: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriuje (J.Biliūno g. 19, Anykščiai, 23 kab.) iki 2012 m. gruodžio 7 d. įskaitytinai nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 9.00-12.00 val. ir 13.00-16.00 val., o penktadieniais 9.00-12.00 val. ir 13.00-15.00 val. Prašymus priima vyr. specialistė Gerda Vaicekauskienė, tel. (8 381) 54 267, el. p.: gerda.vaicekauskiene@nzt.lt.

Aukcione gali dalyvauti: visi fiziniai ir juridiniai asmenys, susimokėję aukciono dalyvio mokestį.

Aukciono dalyvio mokestis: 200,00 Lt (du šimtai litų), mokėjimo paskirtis: “Dėl leidimų naudotis žūklės plotus Anykščių rajono savivaldybės vandens telkiniuose” turi būti sumokėtas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT697300010126439769, Swedbank AB banke, įmonės kodas 188704927. Dokumentas, patvirtinantis apie sumokėtą dalyvio mokestį pateikiamas registracijos metu. Įvykus aukcionui, leidimai naudoti vandens telkinį mėgėjiškai žūklei bus išduodami 10 metų laikotarpiui, o vandens telkiniuose, į kuriuos numatoma atkurti nuosavybės teises, iki nuosavybės teisių į juos atkūrimo datos.

Užs. LM-3517 Nukelta į 22 p.

22

2012 11 16 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 16 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-7 11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Kultūrų kryžkelė”.

Vilniaus sąsiuvinis 12.15 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!”.

Per pertrauką - 22.00 Loterija “Perlas” 23.15 “Kine kaip kine” 23.45 Tragikomedija “Atsiprašau”

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Agentas Šunytis” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Madagaskaro

pingvinai” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.45 “Radži ieško žmonos” (k.)

12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Madagaskaro pingvinai” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” 18.45 Žinios 19.19 Koncertas “Auksinis gramofonas” 21.20 “Farai” N-14 22.20 Veiksmo f. “Kerštas” N-14 0.35 Nuotykių f. “Riteris tamplierius” N-14

TV3 6.30 “Teleparduotuvė” 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena”.

Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Šok su manimi” 14.40 “Skunk Fu” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara”

18.45 TV3 žinios 19.20 Animac. f. “G būrys” 21.05 Trileris “Iksmenai. Žūtbūtinis mūšis” 23.10 Veiksmo f.

“Narsioji širdis”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Kalbame ir rodome” (k.) N-7 8.00 “Prajuokink mane” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)

10.00 “Amerikos talentai” 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Liejyklos gatvė” N-7 19.25 “Komikų klubas” N-7 20.00 Žinios 20.25 Savaitės kriminalai N-7 21.00 Komedija “Sveiki, mes jūsų stogas!” N-7 23.00 “Amerikietiškos imtynės” N-14 0.00 Europos galiūnų čempionatas Anglijoje (k.)

1.00 “Kalbame ir rodome” (k.)

N-7 2.00-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Superdidvyrių komanda” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džeko nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Teresa” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 Teleparduotuvė 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokingiausi netyčiukai” 17.00 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 17.30 “Pasaulio virtuvė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai” N-7 21.00 Detektyvas “Tagartas XXI. Saistantys ryšiai” N-14 22.35 Melodrama “Kur nuneša sapnai” N-7 0.45 “Pasitikėk manim” N-7

LRT kultūra 8.00 “Nuotykiai elfų šalyje” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 12.30 “Iššūkis žvaigždėms”.

Koncertas (k.) 13.30 “Kultūra”. Skulptorius Romas Kvintas 13.45 “Kūrybos metas”. Fotografas Alfonsas Butvytis (k.) 14.15 “Grynas gyvenimas” 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 15.45 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 Maironio 150-ųjų gimimo metinių iškilmingas vakaras-minėjimas Kauno valstybiniame dramos teatre. Tiesioginė transliacija 19.30 “Teatras”. Nuotraukos iš seno albumo 20.50 “Arti toli” 21.25 “Kapitonų mūšis” 22.00 “Idiotas” N-7 22.50 Džiazo vakaras.

XVII tarptautinis džiazo festivalis “Birštonas 2012”.

Artūro Anusausko ir Marco Tamburini (Italija) duetas. Rytų Aukštaitijos bigbendas ir Valentina Jaronskaja 0.00 Panorama (k.) 0.45 Festivalis “Mėnuo Juodaragis”. 4 laida. Dalyvauja Andrius Mamontovas ir grupė

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 10.00 “Topmodeliai” 11.00 “Kobra 11” 12.00 “Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė”

15.00 “Topmodeliai” 16.00 “Vampyrų žudikė” 17.00 “Kobra 11” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI kriminalistai” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Herojai” 22.00 “Nuodėmingoji Kalifornija” 23.10 “Stivenas Sigalas. Įstatymų sergėtojas” 0.10 Eurolygos rungtynės. Zagrebo “Cedevita” - Kauno “Žalgiris”.

Vaizdo įrašas 1.40 “CSI kriminalistai” 2.35 “Ledo kelias”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Padėkime augti” 10.55 Dok. f. “Didieji politikai. Franklinas Rooseveltas”. 1 d. N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Super L.T.” N-7 15.00 Žinios 15.10 “Jaunikliai” N-7 15.45 Dok. f. “Didieji politikai. Franklinas Rooseveltas”. 2 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f.

“Didieji politikai. Franklinas rooseveltas”. 2 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N7 18.00 Žinios 18.45 “Pagrindinis įtariamasis” N-7 21.00 “Reporteris” 21.40 Trileris “Metas žudyti” N14 1.05 “Rossas Kempas. Piratai” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Žmonos maištas” N-7 9.00 Komedija “Tarnybinis romanas. Dabartiniai laikai” 11.00 Animac. f. “Vėžliuko Semio nuotykiai” 13.00 Drama “Barija” N-7 15.25 Komedija “Poniutė kaime” 17.00 Drama “Raudonoji uola” N-7 19.25 Trileris “Nauja pradžia” N-7 21.00 Komedija “Rizikinga erzinti diedukus” N-7 23.00 Trileris “Žaidėjas” S 1.00 Drama “Apokalipto” N-7

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Ką mes valgome?” 9.45 “Advokatė Lovinski” 10.45 “Mūsų augintiniai” 11.15 “Karamelė” 12.15 Komedija “Apvogti vagį” N-7 14.00 “Daktarės dienoraštis” N-7 15.00 Komedija “Madam Irma” 16.45 “Kultūra+” (k.) 17.15 “Joe Zee mados pamokos” 18.15 “Reidas” (k.) 18.45 “Misija: išteisinti!” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00

“Balticum TV” žinios 20.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 20.45 “Padavėjų varžybos” N-7 22.30 “Balticum TV” žinios 22.45 Drama “Krabatas: burtininko mokinys” N-7

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Žinios 9.30 Visa Rusija 9.45 1000 smulkmenų 10.20 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis. 13.00 “Viskas bus gerai” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 Vaid. f. “Išnuomojama mama” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 Jūrmala 21.10 Vaid. f. “Bajanisto duktė” 23.00 Vaid. f. “Išgirsk mano širdį” 0.45 “Operatyvininkai” 2.05 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.15 Krepšinis. Eurolyga. “Lietuvos rytas” - CSKA 12.05 Krepšinis. Eurolyga. “Cedevita” - “Žalgiris” 13.55 Ledo ritulys. KHL. “Avangard” - “Traktor”. Tiesioginė transliacija 16.30 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 17.00 “Formulė-1”. JAV GP treniruotė 1. Tiesioginė transliacija 18.40 Ledo ritulys.

KHL. “Avangard” - “Traktor” 20.40 Krepšinis. Eurolyga. “Anadolu Efes” - “Emporio Armani”. Tiesioginė transliacija 22.40 Krepšinis. Eurolyga. “Caja Laboral” - “Olympiacos” 0.30 “Formulė-1”. JAV GP treniruotė 2

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Tiesa ir melas 22.00 Nutrūktgalviai 23.00 Kaip mes išradome pasaulį 0.00 Kodėl? 1.00 Nieko asmeniško

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS VINGIS APGAULINGA AISTRA (trileris) 16-22 d. 11.30, 14, 16.30, 19, 21.30 val.

SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija) 16-22 d. 15.30, 18.15, 20.45 val.

30 ŠIRDIES DŪŽIŲ (komedija) 16-22 d. 13, 15.45, 18.30, 21 val.

BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 16-22 d. 11, 12.15, 13.45, 15, 16.30, 18.15, 19.15, 21, 22 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 16 d. 15.30 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 16, 19-22 d. 11, 13.15, 18 val.

FESTIVALIS “SCANORAMA 2012” 16-18 d.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 20, 21 d. 20.40 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 16, 17, 19, 21 d. 11.15, 14.15, 17.45, 20.15, 21.15 val..

PRAGARAS ROJUJE (drama) 16-22 d. 16, 21.10 val.

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 16-22 d. 13.50, 18.45 val.

SKALVIJA INTYMŪS POKALBIAI (drama) 16 d. 16.30 val.

RAMUS GYVENIMAS (drama) 16 d. 19 val.

EUROPOS KINO AKADEMIJOS NOMINANTAI IR LAUREATAI 2011 16 d. 21 val.

PASAKA POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS (dokumentinis filmas) 16 d. 16.30, 18.15 val.

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 16 d. 17 val.; 18 d. 20 val.; 19 d. 19 val.

AFTERIS (drama) 16 d. 18 val.; 19 d. 19.15 val.

VAKARAS SU V.LANDSBERGIU. FILMAS “LAISVĖS DŽIAZAS” 16 d. 19 val.

VELNIŲ SALOS KARALIUS (drama) 16 d. 19.30 val.; 17 d. 16 val.

360 LAIPSNIŲ: MEILĖS IR NUODĖMIŲ RATU (drama) 16 d. 20.15 val.; 17 d. 21.30 val. ŽMONĖS TEN (drama) 16, 22 d. 21.30 val.; 17 d. 20.30 val.

JOS (dokumentinis filmas) 16 d. 22.30 val.; 19 d. 17.15 val.; 20 d. 19 val.

VAIKYSTĖS SODO AKADEMIJA. AUSTĖJOS LANDSBERGIENĖS SEMINARAS “IKIMOKYKLINUKAS: PAŠĖLĘS NEKLAUŽADA AR SKLEIDŽIANTI SPARNUS ASMENYBĖ? O GAL DU VIENAME?” 17 d. 15 val.

FILMŲ APIE V.LANDSBERGĮ RETROSPEKTYVA. “DIENORAŠČIO AKIMIRKOS”, “V.LANDSBERGIS: MINTYS IR DARBAI” 17 d. 17.30 val.

FILMŲ APIE V.LANDSBERGĮ RETROSPEKTYVA. “PAPRASTOJI ELEGIJA”, “VISA TEISYBĖ APIE MANO TĖVĄ” 18 d. 18 val.

FILMŲ APIE V.LANDSBERGĮ RETROSPEKTYVA. “NEBAIGTOJI SONATA”, “IEŠKOME NEBAIGTOSIOS SONATOS”, “LAISVĖS DŽIAZAS” OZO KINO SALĖ COCO PRIEŠ CHANEL (drama) 16, 22 d. 16 val. ČIKAGA (miuziklas) 16, 20 d. 18 val.

MULTIKINO

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)

16-22 d. 10.30, 12.30, 14.30, 16.30, 17.45 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (animacinis filmas) 16-22 d. 10.15, 11.30, 13.45, 15.30, 18.45 val.

SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija) 16, 17, 19-22 d. 19.30, 22 val.; 18 d. 19.15, 22 val.

BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 16-20, 22 d. 11, 13.30, 16.15, 18.45, 20, 21.30 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (komedija) 16, 17, 19, 20, 22 d. 10.30, 12.45, 15, 17.15 val.

PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 16-20, 22 d. 19.15, 21.30 val.; 21 d. 21.30 val.

GRĖSMINGAS (sieubo trileris) 16-22 d. 19.30, 21.50 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 16-20, 22 d. 14.30, 12.20, 16, 19, 21 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 16, 17 d. 10.15, 12.15, 17.30 val.;

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 16-22 d. 20 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 16-22 d. 22.15 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 16-22 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 19 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 16-22 d. 11.10 val.

LAUKINIAI (komedija) 16-22 d. 21 val.

DŽOKAS (animacinis filmas) 16-22 d. 12 val.

KITA SVAJONIŲ KOMANDA (dokumentinis filmas) 16-22 d. 16 val.

KLAIPĖDA

16-22 d. 18.15, 20.45 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 16, 19-22 d. 14.15, 18, 21 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 16, 19-22 d. 13.45, 16 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI (animacinis filmas) 16-22 d. 11.40, 13.20 val.

DŽOKAS (animacinis filmas) 16-22 d. 10 val.

BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 16-22 d. 15, 17.10, 19.20, 21.30 val.

I SALĖ

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 16-20, 22 d. 11.15, 13.15, 15.15, 17.15 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (drama) 16, 17, 19-22 d. 22 val.; 18 d. 21.45 val.

FORUM CINEMAS MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija) 16-21 d. 11, 15.45, 20.45 val.; 22 d. 11, 15.45 val.

PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 16-22 d. 13.30, 18.30 val.

APGAULINGA AISTRA (trileris) 16-22 d. 18, 21.15 val.

BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 16-22 d. 10.30, 11.45, 13.15, 14.30, 16, 17.15, 18.45, 20.15, 21.30 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 16-19, 22 d. 10.15, 13, 15.30 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 16-22 d. 10.45, 14.15, 17.45, 21 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 16-21 d. 20.30 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 16, 19-21 d. 13.45, 16.15, 18.15 val.

KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas) 16-22 d. 11.45, 13.30 val.

PARANORMANAS (animacinis filmas) 16-22 d. 10 val.

MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija) 16-22 d. 15.15, 21.15 val. Į ROMĄ SU MEILE (komedija) 16-22 d. 17.25 val.

PABANDOM IŠ NAUJO (drama) 16-22 d. 19.20 val.

KAUNAS

ŠIAULIAI

PANEVĖŽYS

FORUM CINEMAS BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 16-22 d. 11.45, 14.30, 15.45, 17.15, 18.30, 20.15, 21.15 val.

PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 16, 19-21 d. 16.15, 21.30 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 16-21 d. 13, 18.45 val.; 22 d. 13 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 16-22 d. 10.30, 13.15 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris)

FORUM CINEMAS BABILONAS BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 16, 19-22 d. 13.10, 15.45, 17.30, 18.30, 20.15, 21.30 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (drama) 16 d. 21 val.; 17-21 d. 15.25, 21 val.

DEBESŲ ŽEMĖLAPIS (drama) 22 d. 20.45 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 16-22 d. 12.40, 15.05 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 16 d. 15.25, 18 val.; 17, 18 d. 12, 18 val.

CINAMON BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 16, 18, 20, 22 d. 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 19.15, 20.45, 21.45 val.

SVIESTAS (komedija) 16-22 d. 14, 18 val.

APGAULINGA AISTRA (trileris) 17, 19, 21 d. 21.45 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 16-22 d. 13.10, 15.15, 17.15 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 16-22 d. 12.30, 15.30, 18.30, 21.30 val.

Klasifikuoti skelbimai Atkelta iš 21 p.

PRANEŠIMAI

Parduodamas BUAB “Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba” priklausantis nekilojamasis turtas esantis adresu: Obenių sk. 2A, Elektrėnai.

Pasiūlymai renkami adresu: Jogailos g.

7, Vilnius, UAB “Admivita”. Daugiau informacijos UAB “Admivita”, Jogailos g.

7, Vilnius, tel. 8 686 88 884. Užs. LM-3514 2012 12 03 d. 16.30 val. Vilniaus apygardos teisme, civ. b. Nr. B2-3827232/2012, žodinio proceso tvarka bus nagrinėjamas administratoriaus prašymas dėl BUAB “Sabvit” pabaigos.

Užs. R-638

INFORMACIJA apie keturių (4) saulės elektrinių statybos Šerkšnėnų kaime Mažeikių rajone atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Užsakovai - UAB “GSK sprendimai”, Birutės g. 12-45, Telšiai, mob. tel. +370 616 16 596; UAB “BTM Energija”, Birutės g. 27, Mažeikiai, tel. +370 687 49 652; UAB “Neutrinus”, Birutės g. 12-45, Telšiai, mob. tel. +370 616 16 596; UAB “DM sprendimai”, Birutės g. 27, Mažeikiai, tel. +370 687 49 652.

2. Veiklos pavadinimas - keturių (4) saulės elektrinių statyba.

3. Veiklos vieta - Šerkšnėnų k., Šerkšnėnų sen., Mažeikių r. (Kadastro Nr. 6157/0002:364).

4. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento išvada - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Susipažinti su informacija apie ūkinę veiklą galima Naikių g. 16, Mažeikiai, 8-17 val. iki 2012 12 14, tel. 8 687 49 652.

6. Motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui (M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43) ir UAB “BTM Energija” (Naikių g. 16, Mažeikiai, tel. 8 687 49 652) iki 2012 12 14 dienos.

7. Su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente (M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43) ir UAB “BTM Energija” (Naikių g. 16, Mažeikiai, tel. 8 687 49 652) iki 2012 12 14 dienos.

Užs. LM-3510

INFORMACIJA apie trijų (3) saulės elektrinių statybos Maigų kaime Mažeikių rajone atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Užsakovai - UAB “BTM Energija”, Birutės g. 27, Mažeikiai, tel. +370 687 49 652; UAB “DM sprendimai”, Birutės g. 27, Mažeikiai, tel. +370 687 49 652; UAB “Maigų elektra”, Toliotų k., Endriejavo sen., Klaipėdos r., tel. +370 686 09 882.

2. Veiklos pavadinimas - trijų (3) saulės elektrinių statyba.

3. Veiklos vieta - Maigų k., Mažeikių apylink. sen., Mažeikių r. (Kadastro Nr. 6120/0004:84).

4. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Susipažinti su informacija apie ūkinę veiklą galima Naikių g. 16, Mažeikiai, 8-17 val. iki 2012 12 14, tel. 8 687 49 652.

6. Motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui (M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43) ir UAB “BTM Energija” (Naikių g. 16, Mažeikiai, tel. 8 687 49 652) iki 2012 12 14 dienos.

7. Su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente (M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43) ir UAB “BTM Užs. LM-3512 Energija” (Naikių g. 16, Mažeikiai, tel. 8 687 49 652) iki 2012 12 14 dienos.

2012 11 16 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:52 leidžiasi 16:15 dienos ilgumas

8:23

Orai ir horoskopai MĖNULIS Trečiąją jaunaties dieną Mėnulis teka 10:40, leidžiasi 18:44

+8 Oslas Jaunatis XI 14

Priešpilnis XI 20

Pilnatis XI 28

+6 Amsterdamas

+9 Paryžius

+6 +3

Zarasai Utena

Panevėžys

+20

Berlynas

Bordo

Ukmergė +6 +1

Kaunas

Lisabona

VILNIUS

+6 +2

+19 Barselona

+18

Bratislava Viena Budapeštas +8 +10 +10 Bukareštas

+17 Nica

+18

Madridas

Kijevas

Roma

Varna Dubrovnikas +13 Sofija +21

+18

Alytus Druskininkai

+17

Vilnius Minskas +4 +5 Varšuva +4

+6 Praha +11 Miunchenas

+5 Maskva

+5

+6

Kėdainiai +8 +6

+5 Sankt Peterburgas

+7 Ryga

+8 Kopenhaga

+6 +1

Klaipėda

+6

Talinas

+12 Londonas

Šiauliai

Stokholmas

Delčia XII 06

Dublinas +9

Palanga

+5 Helsinkis

+7

23

Stambulas +17

Malaga +17

+5 +1

Alžyras +19

ŠIANDIEN: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra dieną 5-8 laipsniai šilumos.

321-oji metų diena.

Lapkričio šešioliktoji, penktadienis, penktoji 47-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 45 dienos.

RYTOJ: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį nuo 0 iki 5 laipsnių šilumos, dieną 4-6 laipsniai šilumos.

Geros dienos! LŽ

Tunisas +21

Atėnai

+21 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Edmundas, Gertrūda, Vaišvydas; rytoj: Dionizas, Elžbieta, Nemira, Viktorija.

Senoliai sakydavo: Engėjui niekad nebus gana.

24

2012 11 16 Lietuvos žinios

Margumynai

L.Lohan ieško meilės

Katastrofų turizmas

Problemų kamuojama aktorė Lindsay Lohan panoro susirasti gyvenimo partnerį ir ėmėsi ieškoti “tikrosios meilės”.

Anksčiau skandalingoji Holivudo žvaigždutė susitikinėjo su didžėja Samantha Ronson, dainininku Aaronu Carteriu ir britų aukštuomenės atstovu Calumu Bestu. Šiuo metu kalbama, kad ji užmezgė romaną su kūno rengybos treneriu Joshu Chunnu. Tačiau pati mergužėlė tvirtina, kad ji dar nepatyrė tikrosios meilės ir viliasi, jog netrukus pavyks susirasti ypatingą, tik jai skirtą žmogų.

Duodama interviu britų dienraščiui “The Daily Mirror” L.Lohan sakė: “Meilė baugina ir aš dar neradau to vienintelio žmogaus... Man labai patinka būti įsimylėjusiai. Nėra nieko geresnio nei tas pirmasis pojūtis, kad esi įsimylėjęs, todėl to vis laukiu.” Kiek

Pastaruoju metu rečiau įsivelianti į skandalus L.Lohan panoro įsimylėti.

Reuters/Scanpix nuotrauka

pagalvojusi Lindsay dar pridūrė: “Buvau įsimylėjusi kelis žmones - galbūt vieną ar du, bet tikrosios meilės iš tikrųjų dar nepatyriau.”

•

Užsuko pavalgyti Pasaulyje vis daugiau žmonių nori aplankyti didžiausių žmonijos katastrofų vietas, todėl rengiamos ekskursijas į nuniokotas pramonines zonas ir mirusius miestus.

Ekstremalių pojūčių mėgėjams siūloma vykti ir degančias antracito šachtas Jungtinėse Valstijose, sprogusią chemijos gamyklą Indijoje, aplankyti Taivane esantį miestą, kuriame niekas nenori gyventi. Tokias keliones turistai gali rinktis pagal savo skonį ir finansines galimybes.

Pastaruoju metu vis labiau populiarėja ekskursijos ir į sprogusią Černobylio atominę elektrinę, nors Ukrainos valdžia nutarė sulyginti su žeme mirusį Pripetės miestą, šalia kurio buvo pastatyta jėgainė. Kiti turistai mėgsta lankytis didžiausiame pasaulyje radioaktyviųjų atliekų sąvartyne, esančiame Vašingtono valstijoje. Treti vyksta į dar vieną “pramonės paminklą” - Japonijai priklausiančią Hašimos salą, kurioje iš pradžių buvo kasamos anglys, paskui siurbiama nafta. Šiuo metu sala atrodo taip, tarsi visi jos gyventojai būtų išnykę per vieną dieną.

Arizonos gyventojas Philas Wolkas rado savo virtuvėje meškiuką, šlamščiantį tortą.

Niekas nenukentėjo, nes mažylis buvo neagresyvus.

Išgirdęs kažką šnarant virtuvėje amerikietis pamanė, kad ten ką nors veikia jo anūkas, ir nuėjo pasižiūrėti.

Tačiau vietoj vaikiuko pamatė meškiuką, kuris šveitė šokoladinį tortą, o paskui nutipenęs į sandėliuką dar užkando duonos, traškučių ir marmeladinių saldainių.

Pastebėjęs prie jo besiartinantį žmogų meškiukas puolė bėgti ir pa-

sislėpė miegamajame. Ph.Wolkas iškvietė vietos medžioklės ir žvejybos draugijos atstovus, kurie atklydėlį užmigdė ir išgabeno į zoologijos sodą.

Paleisti meškiuką į laisvę buvo neįmanoma, nes apylinkėse nebuvo jokios meškos - greičiausiai mažylis liko našlaitis. Išalkęs jis per langą ir įsiropštė į namą.

Rudosios meškos pradeda ėsti kietą maistą sulaukusios trijų mėnesių jos minta uogomis, žolėmis ir vabzdžiais, tačiau joms vis dar reikia motinos pieno. Motina rūpinasi mažyliu, kol jam sukanka 3-4 metai. Užklydęs į virtuvę Arizonoje meškiukas neturėjo nė metų.

•

Hašima - mirusi sala, ją aplanko tik turistai. / Užsienio spaudos nuotraukos Turistams atviras ir Taivano šiaurinėje pakrantėje iškilęs San Ži miestas, kuriame turėjo gyventi turtuoliai. Čia nutiestos plačios gatvės, netrūksta parkų, bet San Ži laikomas prakeiktu, nes jį statant kasdien žūdavo žmonių, ir dar labai keistomis aplinkybėmis. Šiame mieste nepanoro apsigyventi nė vienas kinų turtuolis, todėl jis jau 20

metų stovi visiškai tuščias. Užtat dabar San Ži aplanko daug turistų.

“Mirtinai įdomia kelione” vadinama ir išvyka į Indijoje esantį Bopalo miestą, kuriame 1984 metais sprogo didžiulė chemijos gamykla. Sprogimo pasekmės buvo tokios siaubingos, kad iki šiol visa teritorija aplink ją tebėra išdegusi ir negyvenama.

•

Meškiukas liko našlaitis.

O dangus vis dėlto yra!

Harvardo universiteto absolventas, puikus neurochirurgas dr.Ebenas Alexanderis, nors visada save laikė krikščioniu, niekada netikėjo, kad egzistuoja pomirtinis gyvenimas. Jis net užjausdavo tuos savo pacientus, kurie jam aiškindavo, jog kažkur aukštybėse yra žmones mylintis Dievas.

“Kaip neurochirurgas niekada netikėjau, kad dvasia gali egzistuoti be kūno. Užaugau mokslinėje aplinkoje, nes esu neurochirurgo sūnus. Pasukęs tėvo pėdomis taip pat tapau neurochirurgu ir akademiku, dėsčiau Harvardo medicinos mokykloje bei kituose universitetuose. Žinau, kaip funkcionuoja smegenys, kai žmogus atsiduria prie mirties slenksčio, todėl visada maniau, kad galima moksliškai paaiškinti žmonių, išgyvenusių klinikinę mirtį, pasakojimus”, - sakė E.Alexanderis savaitraščiui “Newsweek”.

Tačiau viskas pasikeitė, kai 2008-ųjų rudenį gydytojas pats pateko į komą.

Atsidūrus tarp gyvybės ir mirties, jo galvos smegenų žievė, reguliuojanti mintis ir emocijas, nustojo funkcionuoti, ir, kaip vėliau pasakojo neurochirurgas, jis iškeliavo į kitą pasaulį, tiksliau - į rojų. “Šiuolaikinė medicina aiškina, kad ištiktas komos žmogus turi ribotą sąmonę, o ne tai, kad jis leidžiasi į įsimintiną ir tikslingą kelionę. Nėra jokio mokslinio paaiškinimo, kad, gydytojų manymu, mano smegenų žievė atsijungė, iš tiesų mano smegenys veikė.

Dar daugiau - jos leido man atsidurti dar didesnėje visatoje, apie kurios egzistavimą nė neįtariau”, - pasakojo gydytojas ir pridūrė kad tas mistinis pasaulis jam labai jau priminė klinikinę mirtį išgyvenusių žmonių pasakojimus. Tai buvo visiškai naujas pasaulis, kuriame žmogus jaučiasi daug didesnis nei jo kūnas ir smegenys. Kur mirtis - ne sąmoningo egzistavimo pabaiga, o tik begalinės kelionės pradžia.

Gydytojas pasakojo, kad jo kelionė prasidėjo kažkur aukštai debesyse, o paskui jis išvydo po dangų skraidančias ir paskui save ilgus pėdsakus paliekančias perregimas būtybes. Jos sklei-

Neurochirurgas E.Alexanderis nesugeba moksliškai paaiškinti to, ką patyrė ištiktas komos. dė nuostabius garsus, panašius į gražią dainą, taip reikšdamos jas apėmusį džiaugsmą ir palaimą. Šios būtybės nebuvo panašios nei į paukščius, nei į angelus, jos nepriminė nieko, ką žmonės gali pamatyti Žemėje. Tai buvo tarsi aukštesnės būtybės. Viena jų, primenanti jauną moterį, tapo E.Alexande-

rio vadove po tą mistinį pasaulį. Jos akys buvo tamsiai mėlynos, o aukso atspalvio rusvi plaukai supinti į kasas.

Ji vilkėjo paprastą žydros, mėlynos ir persiko spalvos apdarą.

Su ja kaip ir su kitomis būtybėmis neurochirurgas kalbėjosi be žodžių, nes mintys persiduodavo kaip vėjo

gūsiai. Jis įsiminė ir moters pasakytus žodžius: “Esi mylimas ir vertinamas.

Taip bus visada ir tau nėra ko bijoti.

Tu negali nieko padaryti neteisingai.

Mes tau parodysime daug dalykų, tačiau tu vis vien dar grįši atgal.” Ji nuvedė E.Alexanderį į “milžinišką tuštumą, kur buvo absoliučiai tamsu, tačiau galėjai justi begalybę. Ir ten buvo labai malonu”. Šiuo metu gydytojas mano, kad ta tuštuma galėjo būti Dievo namai.

Netrukus gydytojas atgavo sąmonę.

Tačiau jis nemėgsta pasakoti savo kolegoms apie tai, ką tuo metu patyrė, tačiau jis pradėjo lankyti bažnyčią.

E.Alexanderis taip pat parašė knygą “Neurochirurgo kelionė į pomirtinį pasaulį”, kuri buvo išleista spalio mėnesį.

“Aš esu gydytojas ir laikau save mokslo žmogumi. Tačiau širdyje dabar labai skiriuosi nuo to žmogaus, koks buvau anksčiau, todėl, kad išvydau naują realybę”, - reziumavo savo potyrius neurochirurgas.

•

“Novyje Izvestija”, “Newsweek”, “Fox News”, WENN, BNS, LŽ