2012 lapkričio 19 d. / Pirmadienis / Nr. 265 (13 393)

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „VERSLO ORBITA“

Kaina

1,99 Lt

2012 lapkričio 19 d. / Pirmadienis / Nr. 265 (13 393)

Valstybės milijonus lengva švaistyti

www.lzinios.lt

Šiandien LŽ

3p.

Žmonės šokiruoti Paežerių dvaro rūmams gelbėti siūloma paaukoti ežerą ir Vilkaviškio paplūdimius

3p.

Išpuoliai prieš pašto darbuotojus verčia nerimauti dėl jų saugumo, kai pagirių genami socialinių pašalpų gavėjai plūsta į pašto skyrius

6p.

Izraelis grasina plėsti puolimą Gazos ruože, tačiau žinovai sako, kad šį kartą šalis rizikuoja kur kas labiau, nes padėtis pasikeitusi jos nenaudai

8p.

Šeštadienį Prancūzijoje pagerbtas lietuvių rašytojas ir diplomatas J.Savickis, kurio mirties 60-ąsias metines pažymėsime gruodį

12p.

Lietuvos krepšininkai sužinojo savo varžovus 2013 metų Europos krepšinio čempionate Slovėnijoje

Už 6,3 kv. m kambariuką šiame pastate per mėnesį suplojama per 570 litų - maždaug po 90 litų už kvadratinį metrą. Tokių patalpos nuomos įkainių niekur kitur Vilniuje nėra. Ministerijoms galvos neskauda dėl joms pavaldžių institucijų nuomojamų ar išsinuomotų patalpų. Nors Valstybės kontrolė prieš penkerius metus konstatavo, kad dėl to valstybė patiria šimtatūkstantinius nuostolius, situacija nekontroliuojama iki šiol. / Romo Jurgaičio nuotrauka Išsamiau 11 p.

•

16p.

Beveik milijardas litų europinių ir nacionalinio biudžeto lėšų skirta informacinės visuomenės plėtrai Lietuvoje.

Šildymosmūgio neišlaiko pajamos

UŽSIENIS

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Elitiniame Dubajaus kvartale kilo gaisras, iš liepsnojančio dangoraižio teko evakuoti šimtus gyventojų.

Per šildymo sezoną atskirtis tarp mažesnes nei vidutinės ir bent vidutines pajamas gaunančių žmonių kasmet didėja labiau, negu rodo statistika.

Ankstų sekmadienio rytą ugnis apėmė 34 aukštų gyvenamąjį “Tamweel Tower” dangoraižį pietiniame “Jumeirah Lake Towers” rajone Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje Dubajuje. Gaisras kilo apie pusę dviejų nakties ir siautė iki septintos ryto, kai liepsnas pavyko numalšinti. Valdžia teigia, kad Dubajaus gelbėtojams pavyko laimingai evakuoti visus bokšto gyventojus, o vėliau žmonėms leista pakilti iki 18 aukšto susirinkti būtiniausių daiktų, tokių kaip pasai.

Gretimame pastate atidarytas laikinas pagalbos centras, namų netekusiems žmonėms suteikiama nakvynė. Liudytojai pasakoja, kad ugnis pasirodė pastato viršūnėje, o paskui sparčiai nubėgo žemyn, krito degančios nuolaužos, buvo girdėti sprogimai. Po gaisro virš rajono dar ilgai tvyrojo dūmai.

Per pastaruosius dvejus metus mokesčiai už komunalines paslaugas Lietuvoje augo beveik 5 kartus sparčiau nei vidutinis atlyginimas. Per šį laikotarpį vidutinis atlyginimas pakilo 5,6 proc., o vidutinės namų ūkio išlaidos už komunalines paslaugas šoktelėjo net 27 proc. Praėjusią savaitę tokius duomenis pranešė UAB “Viena sąskaita”.

Bendrovė atliko gyventojų sąskaitų už komunalines paslaugas analizę.

“Vienos sąskaitos” duomenimis, 2012 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2010 metų laikotarpiu, vidutinis atlyginimas į rankas Lietuvoje padidėjo 78 litais (nuo 1583,9 iki 1661,9 lito), o vidutinės namų ūkio išlaidos mokesčiams už komunalines paslaugas pakilo vidutiniškai 135,8 lito (nuo 499,2 iki 635 litų).

•

Išsamiau

INTERVIU

17 p.

SEB ekspertė J.Varanauskienė pabrėžia, kad didžiausią pajamų dalį už šildymą turi atiduoti tie gyventojai, kurie gauna mažesnes nei vidutinės pajamas, bet negali tikėtis kompensacijos. / Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Z.Vaigauskas: atsiradus įpėdiniui VRK džiaugčiausi

Beveik dvidešimtmetį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovo kėdę užimantis Zenonas Vaigauskas mano, kad sklandžiam šios komisijos darbui koją pakišo ir jos narių patirties stoka.

Degė dangoraižis

Nemenką vadovavimo patirtį valstybės institucijų sektoriuje sukaupęs Z.Vaigauskas kratosi jam lipdomos rinkimų prievaizdo etiketės ir pagrindine VRK užduotimi įvardija ne rinkimų priežiūrą, o jų organizavimą ir vykdymą. Tačiau taip pat jis

skuba pridurti, kad nesąžiningiems rinkimams statomos kliūtys laikui bėgant tobulėja, tad ir nusistovėję komisijos darbo principai ateityje turėtų keistis. Apie kelią iki VRK pirmininko posto, šio darbo subtilybes, rinkėjų papirkinėtojų išmonę, komi-

sijos darbo trūkumus ir galimybę likti poste dar vieną kadenciją - “Lietuvos žinių” interviu su Z.Vaigausku.

Pasak jo, šie rinkimai “nebuvo nesėkmingesni nei ankstesni”.

•2 p.

Išsamiau

•6 p.

Išsamiau

Orai ŠIANDIEN Apsiniaukę, rūkas, vietomis palis.

Temperatūra dieną 4-7 laipsniai šilumos.

•23 p.

Išsamiau

2

2012 11 19 Lietuvos žinios

Dienos temos

Z.Vaigauskas: džiaugčiausi atsiradus įpėdiniui TADAS VALANČIUS

Beveik dvidešimtmetį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovo kėdę užimantis Zenonas Vaigauskas mano, kad sklandžiam šios komisijos darbui koją pakišo ir jos narių patirties stoka bei neprofesionalumas.

Nemenką vadovavimo patirtį valstybės institucijų sektoriuje sukaupęs Z.Vaigauskas kratosi jam lipdomos rinkimų prievaizdo etiketės ir pagrindine VRK užduotimi įvardija ne rinkimų priežiūrą, o jų organizavimą ir vykdymą. Tačiau skuba pridurti, kad nesąžiningiems rinkimams statomos kliūtys laikui bėgant tobulėja, tad ir nusistovėję komisijos darbo principai ateityje turėtų keistis.

Apie kelią iki VRK pirmininko posto, šio darbo subtilybes, rinkėjų papirkinėtojų išmonę, komisijos darbo trūkumus ir galimybę likti poste dar vieną kadenciją - “Lietuvos žinių” interviu su Zenonu Vaigausku.

Paslapčių neturi - Nors VRK pirmininko poste esate 18 metų, apie Jus, kaip asmenį, žinoma itin nedaug. Prisiminkime viešojoje erdvėje nuolat pasirodančias spėliones dėl ryšių su KGB. Kodėl su Jūsų biografijos duomenimis iki šiol sudėtinga susipažinti?

- Visada, kai prireikia, savo biografiją pateikiu. Klausimų dėl ryšių kyla dėl to, kad turiu bendrapavardį, tačiau jokie giminystės ryšiai mūsų nesieja.

Nesu jo net sutikęs. Gimiau Kelmės rajone, vėliau persikėlėme gyventi į Radviliškį. 16 metų išvykau mokytis į Vilnių, tuometinį Elektromechanikos technikumą. Jį baigęs įstojau į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą. Greta užsiėmiau visuomenine veikla, organizuodavau įvairius renginius. Vėliau įstojau į Vilniaus partinę mokyklą, ją baigęs buvau paliktas kaip dėstytojas.

Maskvos visuomenės mokslų akademijoje apsigyniau filosofijos mokslų disertaciją, kurią rengiau norėdamas išsiaiškinti, kaip Sovietų Sąjungoje po komunizmo euforijos įsigalėjo teroras.

Disertacija buvo kritiška ir man ją vos pavyko apsiginti.

Po nepriklausomybės atkūrimo dirbau Lietuvos demokratinės darbo partijos sekretoriate, artėjant 1992 metų Seimo rinkimams man buvo patikėta dirbti VRK nariu. Tai buvo institucija, kurioje dirbo įvairiausių pažiūrų žmonės, pasitaikydavo tokių sprendimų, kurių dabar niekas neįsivaizduotų galėjus būti. Komisijoje net buvo priimtas paradoksalus sprendimas -

Z.Vaigauskas: “Šie rinkimai nebuvo nesėkmingesni nei ankstesni.”

Romo Jurgaičio nuotrauka

esą negalima spausdinti visų kandidatų sąrašų viename plakate. Dorų patriotų pavardės negali būti net viename popieriaus lakšte su kitais, galbūt visiškais nedorėliais. Man buvo patikėta visiškai nauja darbo sritis - balsavimas paštu. Po rinkimų greta pareigų komisijoje dirbau ir prezidentūroje. Iš VRK pirmininko posto pasitraukus Vaclovui Litvinui, ilgą laiką neatsirado norinčiųjų jį pakeisti. To nenorėjau ir aš.

Tačiau 1994 metų rugpjūtį turėjo vykti referendumas ir mane įkalbėjo.

Įpėdinis turi būti universalus - Tai kaip nutiko, kad būdamas fizikas ir, kaip teigiate, nesiveržęs į šias pareigas, jas einate tiek metų?

- Rinkimai yra sintetinis procesas tai kompiuterinės technikos išmanymas, geros matematikos žinios, suvokimas, kaip tai vyksta. Visą laiką likau ištikimas savo principams ir Lietuvos įstatymams. Taip pat niekada niekam nepataikavau ir neignoravau jokios politinės jėgos. Prisimenu, kad mane paskyrus VRK pirmininku būsimi konservatoriai aiškiai pasakė: jei laimėsime, jis netvirtins rinkimų rezultatų, o jei patvirtins - jį pirmiausia ir nuimsime.

1996 metais po Seimo rinkimų, kiek žinau, dėl mano pašalinimo iš tiesų buvo keletą kartų svarstyta, tačiau nuspręsta palikti. Kai 2000 metais tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas

Esu karštas balsavimo internetu šalininkas.

Lietuva tam pribrendo.

Landsbergis vėl pasiūlė pirmininkauti, supyko socialdemokratai, kurie buvo įsitikinę, kad konservatoriams kažką pažadėjau. Tačiau išskyrus teisingai ir pagal sąžinę rengti rinkimus, jokių kitokių pageidavimų nebuvau gavęs.

Prieš šiuos rinkimus net apsidžiaugiau, kad bus naujas komisijos pirmininkas, tačiau buvau įkalbėtas likti.

- Tačiau įpėdinis anksčiau ar vėliau turės atsirasti. Koks jis, Jūsų nuomone, turėtų būti?

- Nemanau, kad įpėdinis turėtų būti sausas teisininkas. Kartais VRK bandoma vaizduoti prievaizdais, tačiau mūsų pagrindinis darbas nėra priežiūra, o rinkimų organizavimas ir vykdymas. Toks žmogus turėtų būti susipažinęs su rinkimų virtuve, suprasti juos reglamentuojančius įstatymus. Taip pat turi būti įsigilinęs į Viešųjų pirkimų įstatymą, kuris šiame darbe dabar užima labai svarbią vietą.

Papirkinėtojai tobulėja - Pats pripažinote, kad organizuojant šiuos rinkimus klaidų išvengti nepavyko. Tai galiausiai konstatavo ir Konstitucinis Teismas. Kokias permainas pir-

miausia komisijos darbe siūlytumėte įdiegti?

- Šie rinkimai nebuvo nesėkmingesni nei ankstesni. Pirmąkart Seimo rinkimuose buvo kompiuterizuotos rinkimų apylinkės. Iš pat ryto pranešėme išankstinius rinkimų rezultatus iš 97 proc. rinkimų apylinkių. Net reitingo rezultatai buvo iš 93 proc. rinkimų apylinkių, nors paprastai reitingavimo duomenis skelbdavome tik trečiadienį. Tos pačios dienos vakare viskas buvo įvykdyta beveik 100 procentų. Žinoma, rinkėjų eilės - nepriimtinas dalykas. Lietuvos garbės reikalas skirti rinkimams daugiau pinigų, tačiau visada siekiama mažinti lėšas.

Kalbant apie balsų pirkimo atvejų pažabojimą, manau, padarytas didžiulis žingsnis į priekį. Tokį reiškinį pirmą kartą aiškiai pamatėme 2004 metais, tačiau dar tada, užuot sugriežtinęs Baudžiamojo kodekso nuostatas, Seimas siaurino galimybes balsuoti. Buvo pateikti siūlymai atsisakyti balsavimo pašto skyriuose, namuose. Manyta, kad balsavimą leidžiant tik rinkimų apylinkėse, jas bus galima geriau kontroliuoti. Tačiau girtuokliai buvo vežami balsuoti. Juk iki 2004 metų rinkimų apylinkėse papirkinėjimo nebuvo, jis į apylinkes persikėlė vėliau.

Tačiau puikų darbą prezidentės siūlymu atliko praėjusios kadencijos Seimas: balsų pirkimas įvardytas kaip apysunkis nusikaltimas, atsakomybė perkelta ne tik tiems, kurie tiesiogiai perka balsus, tačiau ir užsakovams.

- Ar pastebite, kad rinkėjų papirkinėtojai darosi vis išmaningesni?

- Be jokios abejonės. Balsų pirkimo formos ypač tobulėja, kai siauriname balsavimo galimybes, o atsakomybės nedidiname. Prieš dešimtmetį balsą pardavęs rinkėjas pasakydavo balsavęs už pirkėjo kandidatą ir gaudavo atlygį, o per šiuos savivaldos rinkimus iš parsiduodančių rinkėjų buvo prašoma atnešti biuletenio nuotrauką, padarytą telefonu. Neseniai pradėtas naudoti ir karuselės metodas, kai pradininkas atsineša tuščią biuletenį, jį pažymi ir perduoda tam, kuris eina į rinkimų apylinkę. Šis įmeta pažymėtą biuletenį ir atneša tuščią. Už tai gauna atlygį. Taip buvo kone išplėtotas verslas.

Pritrūko patirties - Kokius šios kadencijos VRK darbo momentus galėtumėte išskirti kaip kritiškiausius?

- Komisijoje nuolat verda ginčai, diskusijos, nes joje susirinkę įvairių požiūrių žmonės. Tačiau šiai komisijai trūko patirties. Ne kartą kartojome, kad komisiją derėtų formuoti prieš metus. Vis dėlto tai nevyksta, dirbti ateina žmonės, kuriems šis darbas nė-

ra pagrindinis. Dalis narių galbūt lengvabūdiškai žiūrėjo į einamas pareigas.

Pradžia buvo gana sėkminga, tačiau vėliau tikrai paaiškėjo, kad ne visi nariai atrinkti atsakingai. Vis dėlto dalis komisijos narių tikrai atsakingai ir sąžiningai atliko savo darbą.

- Ar nepasitaikė atvejų, kad politinės partijos deleguoti komisijos nariai visomis išgalėmis stengtųsi priimti tik joms palankius sprendimus?

- Tai natūralu. Jie ir turi perduoti savo partijų poreikius, interesus, tačiau suderintus su įstatymais. Pasitaiko atvejų, kai kuriai nors partijai bandoma atstovauti perdėtai, bet tai labai greitai sulaukia kitų komisijos narių neigiamos reakcijos. Partijų deleguoti komisijos nariai svarbūs ir dėl to, kad turėdami autoritetą jie gali ir partiją sustabdyti nuo netinkamų žingsnių.

Tačiau partijų atstovai neturi vyrauti VRK. Tokį modelį jau turėjome 1991 metais. Tada komisiją sudarė 24 nariai, vien politinių partijų atstovai. Komisijoje dalyvaujant net tų partijų atstovams, kurios nedalyvavo rinkimuose ar dalyvavo tik simboliškai, atsirado politiniai susigrupavimai ir rungtyniavimas, kuri politinė grupė turės komisijoje daugiau savo atstovų.

Pirmiausia baigs darbus - Per šiuos rinkimus net buvo iškilęs klausimas, ar sunku suklastoti balsavimo biuletenį? Gal sistema iš tiesų atgyveno? Gal metas perimti Estijoje sėkmingai įsitvirtinusį internetinio balsavimo modelį?

- Lengvas biuletenio klastojimas yra vienas iš mitų, kuriais gąsdinami rinkėjai ar guodžiamasi dėl pralaimėtų rinkimų. Popieriniai biuleteniai skaičiuoja jau ne pirmą šimtmetį ir sukaupta didelė patirtis, ko ir kaip reikėtų saugotis. Tačiau aš esu karštas balsavimo internetu šalininkas. Lietuva tam pribrendo.

Internetinis balsavimas gali išspręsti visas balsavimo baimes. Tai reikėtų diegti pamažu. Pirmiausia galbūt užsienyje, laivuose, po to pamažu pereiti prie viso rinkėjų būrio.

- Vis dėlto ar ryžtumėtės dar vienai kadencijai VRK pirmininko poste?

- Tikrai ne. Dabar turiu darbų, kuriuos reikia baigti. Tikrai labai apsidžiaugčiau, jei atsirastų įpėdinis, kuris juos tęstų. Nesu be trūkumų: esu per daug kartų matuojantis, kada kirsti, ir galbūt pernelyg pasitikiu kitais. Tikriausiai metas pagalvoti apie įstatymų pakeitimus, kuriais būtų pereita prie profesionalios rinkimų komisijos. Žinoma, mūsų valstybė nėra tokia turtinga, kad išlaikytų visus komisijos narius profesiniu pagrindu, tačiau ne tik pirmininkas, bet ir jo pavaduotojai šias pareigas turėtų eiti nuolat.

•

Trumpai SAM GINA POZICIJĄ Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) apskundė teismui Konkurencijos tarybos išvadą, kad įstatymui prieštarauja ministro įsakymas dėl paslaugas siekiančių teikti privačių gydymo įstaigų vertinimo. Pasak Konkurencijos tarybos, iš privačių įstaigų pagal dabar galiojančią tvarką gali būti atimta galimybė gauti leidimą teikti paslaugas ir konkuruoti su analogiškas paslaugas teikiančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Konkurencijos taryba nurodė, kad tokia situacija vertintina kaip konkurencijos atitinkamų stacionarinių paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, rinkoje ribojimas.

Konkurencijos taryba tyrimą atliko gavusi Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos skundą.

SIŪLYS ĮTEISINTI VETERANO STATUSĄ

PAGERBĖ ŽUVUSIUS KARIUS

Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas ir Vokietijos ambasadoKariuomenės vadas generolas leiterius Lietuvoje Matthias Mulmenstednantas Arvydas Pocius ketina siūlyti tas vakar pagerbė Vilniuje palaidotus svarstyti idėją ginkluotosiose pajėgose per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus įteisinti veterano statusą. Jį galėtų gau- žuvusius karius. Taip vokiečių karių ti laisvės kovų dalyviai ir tarptautinėse kapinėse Vingio parke ir Antakalnio operacijose dalyvavę kariai. A.Pocius kapinėse buvo paminėta Vokietijos sakė manantis, kad veterano statusą tautinio gedulo diena. Ceremonijose galėtų įgyti 1941 metų sukilimo prieš taip pat dalyvavo Seimo nariai, užsiepasitraukiančius sovietų okupantus nio ambasadų Lietuvoje vadovai, Liedalyviai, pokario partizanai, 1990tuvos kariuomenės atstovai, Lietuvos 1991 metais nepriklausomybės atkūdidžiojo kunigaikščio Gedimino štabo rimą gynę ir Lietuvos kariuomenę at- bataliono Garbės sargybos kuopos kakūrę savanoriai bei kariai, dalyvavę riai ir kariuomenės orkestro grupė. tarptautinėse operacijose. Atkūrus Vingio parko pakraštyje esančiose vonepriklausomybę tarptautinėse opekiečių karių kapinėse prie memorialo racijose yra dalyvavę daugiau kaip 7 Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose tūkst. Lietuvos karių. karuose žuvusiems kariams atminti

Vilniuje paminėta Vokietijos tautinio gedulo diena.

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

valstybių atstovai padėjo gėlių vainikus, taip pat padėta gėlių. Ceremonijos Anorkestras atliko Lietuvos ir Vokietijos takalnio kapinėse metu buvo pagerbtas himnus. Vėliau Antakalnio kapinėse ir Lietuvos laisvės gynėjų atminimas. prie monumento vokiečių kariams, BNS, LŽ žuvusiems per Pirmąjį pasaulinį karą,

2012 11 19 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Dvaro rūmai kovoja su ežeru įrengti vietos žmonių itin pamėgti paplūdimiai.

Pakėlus vandens lygį Paežerių ežere, pakilo ir gretimose vietovėse esančio gruntinio vandens lygis. Tai pajuto ne tik Paežerių dvaro rūmai bei šalia jo esantys pastatai, bet ir gretimose vietovėse esančių statinių savininkai.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Žmonės šokiruoti - Paežerių dvaro rūmams gelbėti siūloma paaukoti ežerą ir Vilkaviškio paplūdimius. Vietos valdžią, linkusią priimti paveldosaugininkų siūlymą, stabdo tik lėšų trūkumas.

Milijonų nėra

Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) valdininkai Vilkaviškio rajono valdžią paragino pažeminti vandens lygį greta Vilkaviškio tyvuliuojančiame Paežerių ežere, mat drėgmė smelkiasi į Paežerių dvaro rūmų rūsius.

Vietos valdžia būtų pasirengusi nuleisti ežero vandens lygį ir, nepaisydama žmonių nepasitenkinimo, net sunaikinti paplūdimius, jei teritorijai sutvarkyti nebūtų reikalingi milijonai. Šalia dvaro tyvuliuojančio Paežerių ežero vanduo skverbiasi ir į rūmų rūsius. / Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Ledainę išgelbėjo kitu būdu Paežerių dvaro rūmuose įsikūrusio Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro direktorė Jurgita Morozaitė LŽ sakė, kad dėl pernelyg aukšto gruntinio vandens lygio nebe pirmus metus į rūmų rūsį smelkiasi drėgmė. “Vanduo netyvuliuoja, tačiau sienos labai drėksta ir pelija. Jei taip truks ilgesnį laiką, pelėsio poveikis gali būti nebepataisomas”, - LŽ teigė J.Morozaitė. Pasak direktorės, šiuo metu rūmai kaip tik remontuojami, atkuriamas pirmykštis jų vaizdas, tačiau rūsio patalpų, kaip ir trečiojo aukšto - mansardos, kol kas restauruoti neketinama. Mat lėšų iš Europos Są-

jungos (ES) struktūrinių fondų gauta tik pirmam ir antram aukštams remontuoti bei fasadui atnaujinti.

Anksčiau drėko ne tik dvaro rūmų rūsys, bet ir kiek tolėliau esančios dvaro ledainės grindys. Ši visai neseniai rekonstruota ledainė priklauso Vilkaviškio krašto muziejui. Jo direktorius Antanas Žilinskas LŽ pasakojo, kad drėgmės perteklių, įrengdami dvaro ledainės rūsius ir pritaikydami juos muziejaus reikmėms, jie išsprendė kiek kitaip, nei dabar rekomenduoja paminklosaugininkai. “Mūsų žiniomis, netoliese buvo griovys, kuriuo anks-

čiau nutekėdavo vandens perteklius iš dvaro pastatų aplinkos. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais jis užverstas, todėl visa drėgmė smelkdavosi į vidų. Mes ne jį atkasinėjome, o ledainėje įrengėme specialią sistemą, kuri pašalina drėgmę - įrengti du siurbliai, išsiurbiantys besirenkantį gruntinį vandenį”, pasakojo A.Žilinskas.

Tvindė iki Vilkaviškio Paežerių dvaro rūmai pastatyti apie 1795-1799 metus pagal architekto Martyno Knakfuso projektą. Jie yra netoliese tyvuliuojančio Paežerių ežero.

Tačiau tuomet jame vandens lygis buvo kur kas žemesnis. Rūmai buvo suprojektuoti atsižvelgiant į tuometį ežero bei gruntinio vandens lygį. Kiek vėliau šalia rūmų buvo įrengta ir tvenkinių sistema - iškasti trys skirtingo vandens lygio tarpusavyje sujungti tvenkiniai.

Tačiau apie 1970-1980 metus buvo nuspręsta, kad vilkaviškiečiams reikia miesto paplūdimių. Supylus dirbtinius krantus, buvo užtvenktas iš Paežerių ežero ištekantis upelis ir vandens lygis pakeltas tiek, kad ežeras išsiplėtė beveik iki pat Vilkaviškio. Šalia miesto dabar

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Audrius Balbierius LŽ sakė, kad dar neapsispręsta, ar bus aukojami paplūdimiai žeminant vandens lygį ežere. “Techniškai pažeminti vandens lygį Paežerių ežere nesunku, tereikia atsukti pralaidos sklendę”, - teigė A.Balbierius.

Pasak savivaldybės administracijos, nėra abejonių, kas iš ežero liktų nuleidus dalį vandens: atsivertų dumblu padengtas krantas, jį tektų valyti. Nusekus ežerui, nebeliktų jau ir taip seklių paplūdimių, tad vilkaviškiečiai liktų be pamėgtų maudymosi vietų.

Tačiau valdininkai labiausiai bijo ne gyventojų neigiamos reakcijos. Valdininkus gąsdina mintis, kur gauti lėšų ežero tvarkymo darbams. A.Balbierius prisipažino abejojantis, kad tam pavyktų gauti lėšų iš ES fondų. O savivaldybės skylėtame biudžete milijonų taip pat vargu ar atsiras.

“Tikriausiai teks vandens lygį ežere palikti tokį, koks yra, o problemą spręsti kokiomis nors techninėmis priemonėmis”, - LŽ sakė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius.

•

Paštininkus ginti tenka policijai

Atėjo laikas dalyti pinigus

RITA KRUŠINSKAITĖ DENISAS NIKITENKA

Nuo birželio Palangoje iš poilsiautojų pradėtas rinkti vadinamasis pagalvės mokestis kurorto iždą jau papildė solidžia daugiau kaip pusės milijono litų suma. Tačiau vis dar neaišku, kur tie pinigai bus panaudoti.

Kitaip nei Druskininkuose, kur tokios pat rinkliavos lėšos jau paskirstytos net kitų metų biudžete, pajūrio kurorto valdžia ir verslininkai tik gruodį planuoja rinktis į darbo grupės posėdį. Kol kas aišku tik tiek, kad dalis pinigų, surinktų iš poilsiautojų, bus išleista naujam žiemos švenčių apšvietimui populiariausioje Jono Basanavičiaus gatvėje įrengti.

Rudens sąstingis Mokėdami po litą nuo žmogaus už praleistą naktį Palangos apgyvendinimo įstaigose kurorto svečiai jau papildė miesto biudžetą per 500 tūkst. litų. Daugiausia pinigų - 233 tūkst. litų - surinkta liepos mėnesį, o štai rugsėjį poilsiautojai Palangoje buvo palyginti reti nakvynės vietų klientai: gauta tik per 32 tūkst. litų. Panaši suma biudžetą papildė ir spalį.

Kurorto valdžia neabejoja, kad planas iki kitų metų surinkti 600 tūkst. litų bus įgyvendintas, nes gruodį Palangoje vyks įvairūs kalėdiniai, žiemos švenčių renginiai, neabejotinai pritrauksiantys lankytojų. Palangiškiai mano neprašovę įvesdami naują rinkliavą už praleistą naktį kurorte, tačiau prisipažino, kad sklandžiai jį administruoti nėra įgūdžių.

Druskininkuose dviejų litų rinkliava taikoma nuo pernai, ji sklandžiai administruojama. Pinigų surinkimo

planas taip pat didesnis nei palangiškių - per metus ketinama surinkti daugiau kaip 1,5 mln. litų.

Pinigų žada ir lemputėms Oficialiai Palangos valdžia deklaruoja, kad pagalvės mokestis gali būti naudojamas tik kurorto reklamai ir infrastruktūrai gerinti. Tačiau iki šiol vien kalbama, kur konkrečiai poilsiautojų sunešti pinigai galėtų būti panaudoti, bet jokių sprendimų nėra. Į pirmąjį posėdį speciali kurorto mero Šarūno Vaitkaus iš savivaldybės merijos atstovų, politikų, verslininkų sudaryta darbo grupė rinksis tik gruodžio pradžioje.

“Aš asmeniškai manau, kad kultūriniai miesto renginiai - labai svarbūs, juolab kad 2013 metais Palanga perims garbingą Lietuvos kultūros sostinės titulą. Kaip žinoma, šiam projektui reikalingos valstybės lėšos gerokai sumažintos - planuota 300 tūkst. litų, bet skirta triskart mažiau.

Natūralu, kad norint tinkamai atstovauti Lietuvai ir svečiams pristatyti tik-

rai aukšto lygio renginius, reikia ieškoti papildomų pinigų. Todėl siūlysiu darbo grupei dalį vadinamojo pagalvės mokesčio skirti projektui “Palanga - Lietuvos kultūros sostinė”, - LŽ sakė meras. Jis teigė siūlysiantis dalį lėšų skirti ir miesto kalėdiniam papuošimui, nes Palangoje žiemos švenčių laikotarpiu vyks festivalis “Palanga Kalėdų šviesos miestas”. “Norėtųsi, kad į Lietuvos kultūros sostinės metus žengiančiame kurorte atsirastų naujos šviečiančios dekoracijos ne tik turistų pamėgtoje J.Basanavičiaus gatvėje, bet ir kitose Palangos erdvėse. Tai suteiktų miestui žavesio. Kitą dalį lėšų siūlysiu skirti kurorto infrastruktūrai atnaujinti ir gerinti”, - teigė meras.

Tuo metu Druskininkų meras Ričardas Malinauskas LŽ sakė, kad jau dabar žinoma, kur bus panaudojami vadinamojo pagalvės mokesčio pinigai, nes informacija kaupiama visus metus. “Jokių specialių lėšų skirstymo darbo grupių nėra, dirba merijos departamentai, skyriai, kurie ir įtraukia į sąmatas tas lėšas”, - atskleidė meras.

•

Kol kas nykią ir apytuštę J.Basanavičiaus gatvę nušvies iš vadinamojo pagalvės mokesčio lėšų įsigytos šventinės dekoracijos. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

Išpuoliai prieš pašto darbuotojus verčia nerimauti dėl jų saugumo, kai pagirių genami socialinių pašalpų gavėjai plūsta į pašto skyrius.

Iš pirmo žvilgsnio tarsi nepavojingos profesijos atstovams paštininkams vis dažniau tenka susidurti su agresyviai nusiteikusiais klientais. Ypač tais, kurie į vieną ar kitą pašto poskyrį ateina atsiimti socialinių išmokų. Dažniausiai paštininkai tylomis iškenčia nepagrįstus interesantų pykčio protrūkius, keiksmažodžių pliūpsnius ir grasinimus. Tačiau kartais kyla ir reali grėsmė pašto darbuotojų saugumui, kai be policijos pareigūnų pagalbos jau nebeišsiverčiama.

Apsaugininkai nesutramdė Toks įžūlus incidentas neseniai vyko Alytaus miesto 3-iajame pašto skyriuje. Artėjant darbo dienos pabaigai atsiimti socialinės pašalpos į jį užsuko palydovo lydima pusamžė moteris.

Pašto darbuotojai paaiškinus, kad pinigų neišmokės, nes dar neatėjo tam numatyta diena, pašalpos gavėjos draugas pratrūko grasinimais. Nebepajėgusios nuraminti kumščiais mojuojančio jauno vyro paštininkės į pagalbą išsikvietė saugos tarnybos G4S darbuotojus. Tačiau ir jiems nepavyko sutramdyti įsisiautėjusio vyriškio.

Akivaizdžiai neblaivus vyras reikalavo, kad trisdešimčia metų vyresnei sugyventinei paštininkai išmokėtų socialinę pašalpą.

Jis aprimo tik atvykus policijai, kai buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Policijos komisariate paaiškėjo, kad pašte siautėjo 28 metų alytiškis D.A, jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 3,66 promilės girtumas.

Šiame Alytaus pašto skyriuje agresyvų vyrą pavyko sutramdyti tik skubiai atvykusiems policininkams. / Ritos Krušinskaitės nuotrauka

Statistikos nėra Anot pašto darbuotojų, beveik visi klientų agresijos protrūkiai pasireiškia, kai vienas pašalpos gavėjas jau būna išleidęs gautus pinigus (dažniausiai alkoholiui), o jo kompanionui dar neišaušusi socialinių išmokų diena. Genami pagirių, tokie pašalpų gavėjai plūsta į pašto skyrius reikalaudami pinigų ir savo įniršį lieja ant pašto darbuotojų.

“Visa laimė, kad nuo klientų aptarnavimo salės mus skiria šiokios tokios atitvaros”, - LŽ guodėsi savo pavardės nenorinti viešinti viename Dzūkijos miestelyje dirbanti paštininkė. Pašto skyrių darbuotojai liūdnai juokauja, kad nuo kaimo vietovėse užpuldinėjančių palaidų šunų kartais įmanoma suspėti apsiginti lazda arba žaibiškai papurškus dujų balionėliu, o nuo agresyvių klientų patyčių apsiginti neįmanoma.

AB Lietuvos pašto atstovės spaudai Aurelijos Jonušaitės teigimu, šunys kasmet vidutiniškai sužaloja 5-7 paštininkus. Dažniausiai nuo netinkamai prižiūrimų šunų nukenčiama miesteliuose ir kaimuose bei individualių namų kvartaluose. Tačiau tikslios statistikos, kiek pašto darbuotojų kasdien būna jų užpilti, nėra, kaip nėra skaičių apie agresyvių klientų išpuolius.

•

4

2012 11 19 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Ar išbrisime iš krizės?

KĘSTUTIS GIRNIUS

Praėjus mėnesiui po pirmojo Seimo rinkimų rato, pagaliau susirinko naujasis parlamentas ir išrinko savo vadovybę. Pirmasis Seimo posėdis išsiskyrė tuo, kad jame nedalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji atsiuntė sveikinimo laišką. Prezidentė dar kartą išreiškė savo nepasitenkinimą rinkimų rezultatais, stipriu Darbo partijos pasirodymu.

Prezidentė nerodo šalies vadovui tinkamo didžiadvasiškumo. Parlamento rinkimai nėra eilinis politinis įvykis. Nors juos temdė balsų papirkinėjimai ir kiti rinkimų taisyklių pažeidimai, gerokai padidėjo rinkėjų aktyvumas. Balsavo beveik 1 300 000 žmonių, daugiau kaip 99 proc. jų - sąžiningai. Pirmoji Seimo sesija buvo puiki proga padėkoti rinkėjams už pilietinės pareigos įvykdymą bei pasveikinti jų pasitikėjimą laimėjusius politikus.

Prezidentė nesiteikė to daryti, pirmenybę teikdama savo kovai su Darbo partija. Tolesni prezidentės veiksmai lems, ar Seimas pradės dirbti normaliai, rengtis, prezidentės žodžiais, “istoriniam išbandymui”, pirmininkaujant Europos Sąjungai (ES) bei užtikrinant svarbiausių darbų tęstinumą.

Prezidentė pakvies Algirdą Butkevičių sudaryti naująją Vyriausybę, kitos išeities ji neturi. Bet kaip ji reaguos į A.Butkevičiaus teikiamus ministrus, kiek jų atmes ir kokiais pagrindais? Ar prezidentė tenkinsis savo pirmtakų pavyzdžiu atmesdama vieną arba kelis kandidatus, ar ji mėgins žlugdyti Vyriausybės sudarymą, juolab kad kai kurie teisininkai aiškina, jog Konstitucija suteikia prezidentui labai plačius įgaliojimus formuojant Vyriausybę.

Naujojoje koalicijoje dalyvaus ne trys, o keturios politinės partijos.

Prisidėjus Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA), koalicija turės vadinamąją konstitucinę daugumą. Pažymėjęs, kad lengviau sudaryti trijų negu keturių partijų koaliciją, tad ketvirtoji nėra kviečiama be priežasties, vienas politologas klausė, ar siekiama atgrasyti prezidentę nuo mėginimų žlugdyti naujos Vyriausybės sudarymą ir tolesnį jos veikimą, jai primenant, kad turima pakankamai balsų apkaltai? Manyčiau, kad ne.

Prezidentė tebėra populiari, o koalicija yra nauja, marga, nepasirengusi tokiam dideliam išbandymui.

Tad nerizikuos apkalta.

Didžioji koalicija naudinga ne vien apokaliptiniam scenarijui. Tvirta dauguma leis atmesti bet kurį prezidentės veto, jei būtų norima tai daryti. Bus lengviau atsispirti S.Daukanto aikštės spaudimui. Egzistuoja galimybė marginalizuoti D.Grybauskaitę, panašiai kaip konservatoriai 1997 metais izoliavo Algirdą Brazauską.

Partiniai apskaičiavimai turėjo vaidmenį kviečiant LLRA į koaliciją. Socdemai veikiausiai mėgina įtikti tautinėms mažumoms, kurios kadaise buvo linkusios juos palaikyti. Pagerinus ryšius su lenkais ir rusais, padidėtų socdemų galimybės varžytis su konservatoriais Vilniuje, ko akivaizdžiai jie negebėjo daryti šįmet. LLRA įtraukimas į koaliciją būtų ženklas Lenkijai, kad bus stengiamasi gerinti tarpusavio ryšius, kad eilinis prezidentės nutarimas nekeliauti į Varšuvą nėra paskutinis Lietuvos žodis.

chas bus ministras, net buvo svarstoma, ar jis sieks premjero posto.

Po prezidentės užuominų A.Butkevičius suskubo pareikšti, kad tik anglų kalbą mokantys parlamentarai bus skiriami ministrais. Antra vertus, “darbiečiai” jau užėmė vadovaujamus postus Seime.

Neabejoju, kad koalicija į ministrus teiks tik tuos kandidatus, kuriems, jos manymu, prezidentė neturėtų priekaištauti. Ar ji tenkinsis tik vieno ar kelių kandidatų atmetimu, ar naujam ministrų kabinetui kels, kaip rašė savo laiške Seimui,

Prezidentė turi daugiau galių formuoti Vyriausybę, negu paprastai įsivaizduojama.

Priešindamasi Darbo partijai, prezidentė daug laimėjo. Po nesėkmingų metų, per kuriuos ji ne kartą suklupo, prezidentei pasisekė prisistatyti kaip doros politikos ir skaidrios demokratijos gynėjai. Tai padidins jos populiarumą kai kuriuose sluoksniuose, nors tie patys veiksmai gali kelti kitų pasipiktinimą, ypač jei žmonės manys, kad ji nenori gerbti per rinkimus išreikštos jų valios. Ji jau laimėjo daug nuolaidų iš A.Butkevičiaus, kuris sudaro įbauginto žmogaus įspūdį.

Viktoras Uspaskichas ir kiti Seimo nariai, kuriems pateikti kaltinimai juodosios buhalterijos byloje, nedalyvaus Vyriausybėje. Anksčiau niekas neabejojo, kad V.Uspaski-

“ne tik kompetencijos, bet ir skaidrumo, sąžiningumo bei savarankiškumo reikalavimus”? Kas nenori “sąžiningų bei savarankiškų” ministrų? Tačiau kokie yra sąžiningumo ir savarankiškumo kriterijai, ir kas juos nustato? Jei ministras yra partijos narys ir jaučia pareigą laikytis partinės drausmės bei įgyvendinti partijos programą, ar jis netenka savo savarankiškumo? Ar kiekvienas Darbo partijos narys ar deleguotas ministras bus laikomas nesąžiningu, nes sąžiningas žmogus pasitrauktų iš tokios partijos?

Penktadienį Egidijus Kūris teigė, kad prezidentė turi daugiau galių formuoti Vyriausybę, negu paprastai įsivaizduojama. Jis nurodo, kad

lapyje paneigiamas. Interneto svetainėje taip pat neigiama, kad sosto įpėdinis yra šiuolaikinės architektūros priešininkas. Toks mitas pasklido tada, kai jis pasipriešino šiuolaikinių pastatų statyboms Londono centre. Kitas gajus mitas, kad princas turi asmeninį “Bentley” automobilį. Tačiau toks automobilis iš tiesų priklauso Londono policijai, o princas juo naudojasi tik oficialių renginių metu. Minėtoje interneto svetainėje taip pat galima sužinoti, kad princas Charlesas ir jo vaikai gyvena iš Kornvalio grafystėje gautų pajamų.

Iš gautų pajamų sosto įpėdinis sumoka 50 proc. mokesčių. Sklando gandai, kad kunigaikštienė Camilla labai rūko. Tačiau svetainėje rašoma, kad šio žalingo įpročio ji atsikratė prieš daugelį metų.”

tokią išvadą skelbia mokslininkai.

Atlikta studija atskleidė, kad žmogaus patiriamas džiaugsmas - itin svarbus veiksnys, pailginantis gyvenimą. Tai esą svarbiau nei socialinė klasė. “Žmogaus patiriamą džiaugsmą geriausiai apibūdina emocijos ir santykiai”, - tvirtino Harvardo medicinos mokyklos direktorius George’as Vaillant.

Mylima šeima, pasak tyrėjų, svarbiausias laimės faktorius. Santuoka didžiausią pasitenkinimą

Konstitucijos 96 straipsnyje rašoma: “Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms sritims, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs ministrui pirmininkui.” Seimo ir prezidento teisės esą panašios, lygios. O 92 straipsnyje teigiama, kad “Ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą.” Premjeras esą privalo laimėti prezidentės patvirtinimą, nes be jo negali Seimui pristatyti savo programos.

Prezidentės sprendimas lems, ar bus eskaluojama krizė (nors artėja “istoriniai išbandymai”), ar bus leidžiama rinkimus laimėjusioms partijoms sudaryti Vyriausybę, kuri atspindi jų norus ir nuostatas, nors ne prezidentės. Čia konstitucinė dauguma gali būti naudinga, ypač jei būtų nutarta, jog reikia papildyti ar pakeisti Konstitucijos 92 ir 96 straipsnius, siekiant pašalinti neaiškumus dėl Vyriausybės formavimo ir ministrų atsakingumo.

Antra vertus, jei prezidentė nuogąstauja, kad Darbo partija juodai siekia užtikrinti V.Uspaskicho ir Vytauto Gapšio neliečiamumą ir tuo sustabdyti juodosios buhalterijos bylos tyrimą, kad rinkimais, taigi politiniu procesu, mėginama iškreipti teisingumą, ji turėtų aiškiai išdėstyti savo rūpesčius ir motyvus, o ne tik nebyliai demonstruoti savo nepasitenkinimą.

•

Kitų balsai

PRINCAS “BENTLEY” NETURI Princo Charleso ir jo žmonos Kornvalio kunigaikštienės Camillos oficialiame interneto puslapyje atsirado skyrius, kuriame pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus. Apie tai skaitytojus informuoja lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje savaitraštis “Londono žinios”: “Naujajame sky-

Lietuvos žinios

riuje yra 26 poskyriai. Čia galima

sužinoti, kieno sąskaita, pavyzdžiui, gyvena princas Charlesas, ar Camilla taps karaliene, ką pora valgo pusryčiams. Verta paminėti, kad daugelis mitų apie princą taip įsišaknijo žmonių galvose, kad tapo pokštų priežastimi. Pavyzdžiui, 2006 metais išleistoje knygoje teigiama, kad princas Charlesas aptarnaujantį personalą verčia kiekvieną rytą pusryčiams virti septynis kiaušinius, tačiau išsirenka ir suvalgo tik vieną. Šis faktas tinkla-

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

suteikia vyresniems nei 70 metų sutuoktiniams. Tyrėjai taip pat nustatė, kad žmonės, namuose auginantys šunis, yra geresnės fizinės ir psichinės būklės.

Nustatyta, kad keturkojų šeimininkų kraujo spaudimas yra mažesnis, jie turi mažiau cholesterolio. Žmonės, laikantys naminius augintinius, greičiau atsigauna po ligų.”

LŽ

ILGO GYVENIMO PASLAPTIS Dailymail.co.uk išduoda ilgesnio gyvenimo paslaptį: “Šuo namuose,

laiminga santuoka ir didžiulis draugų būrys - pagrindiniai žmogaus ilgaamžiškumo veiksniai -

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

K.Jašinskas A.Makauskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 11 19 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

Įmonėse prasidės naujas mokymų etapas kos elementų fizika, lazerinių technologijų mokymai. Daug dėmesio skirta specialiosios ir bendrosios vadybos dalykams, tokiems kaip technologijų ir inovacijų valdymas įmonėse, intelektinio verslo įmonių valdymas, krizių valdymas, rinkodaros, pardavimo aspektų, kokybės užtikrinimo įgūdžių ir procesų valdymo tobulinimas.

Asociacijos vadovų nuomone, nuolatinis darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, kurio svarbus komponentas yra šis projektas, buvo viena prielaidų, leidusių projekte dalyvaujančioms įmonėms sėkmingai veikti ir pasaulinės krizės laikotarpiu. To pavyzdys - ne tik nuolat augantys įmonių veiklos rezultatai, bet ir labai geri ekspertų įvertinimai, tokie kaip, pavyzdžiui, šių metų pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose gautas lazerininkų “Oskaru” vadinamas “Prism Award” apdovanojimas.

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Gyvenimas nuolat keičiasi, keliami nauji profesiniai reikalavimai darbuotojams, nauji konkurencijos iššūkiai, technikos pažanga taip pat labai dinamiška.

Visa tai reikalauja papildomų žinių ir gebėjimų, tačiau ne kiekviena įmonė gali sau leisti surengti pridėtinę vertę kuriančius kvalifikacijos kėlimo mokymus. Europos socialinio fondo parama suteikia galimybių verslo įmonėms tobulėti nesibaiminant dėl galimų didelių papildomų investicijų į personalą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ir Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) šiais metais paskelbė naują kvietimą teikti paraiškas projektų finansavimui gauti pagal daugelyje verslo įmonių gerai žinomą ir vertinamą 2007-2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos I prioriteto “Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis” priemonę “Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse”. Šios priemonės tikslas - tobulinti įmonių darbuotojų ir vadovų kvalifikaciją, žinias ir gebėjimus, didinti darbuotojų įgūdžius prisitaikyti prie įmonės reikmių ir darbo rinkos pokyčių.

Vykdant projektus pagal šią priemonę rengiami įmonių darbuotojų ir vadovų mokymai, seminarai, profesinių įgūdžių bei kvalifikacijos tobulinimo kursai. Bendrovių darbuotojams sudaroma galimybė kelti kvalifikaciją, gerinti specializuotas profesines žinias, lavinti bendruosius įgūdžius.

Projektų rezultatais patenkinti Tai jau antrasis kvietimas teikti paraiškas. Pagal 2007-2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę “Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse” pirmasis kvietimas teikti paraiškas buvo paskelbtas 2008 metų balandį.

Pirmojo kvietimo laikas sutapo su sunkmečiu. Įmonių ir asociacijų, kuriose buvo įgyvendinami tokie projektai, darbuotojai buvo maloniai nustebinti, nes mokymai vyko tuo metu, kai reikėjo smarkiai taupyti.

Verslininkai neabejoja, kad iš Europos socialinio fondo finansuojama priemonė “Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse” padėjo ne tik perorientuoti kolektyvus dirbti naujomis sąlygomis, bet kai kuriais atvejais ir išgyventi jiems krizę, o pačioms bendrovėms - išlikti konkurencingoms.

Pasak SADM, per pirmąjį priemonės “Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse” kvietimą buvo gauta beveik 600 paraiškų.

Iš viso buvo įgyvendinami 158 projektai. Uždarosios akcinės bendrovės sudaro 64,56 proc. visų projektų vykdytojų, akcinės bendrovės - 3,16 proc., asociacijos - 31,01 proc. ir kooperatinės bendrovės - 1,27 procento.

Projektams yra teikiamos negrąžintinos subsidijos. Pagal šią priemonę finansavimas suteiktas 1088 įmonėms.

Bendra įgyvendinamų projektų vertė - 197,1 mln. litų.

Projektams skirto finansavimo Europos Sąjungos (ES) dalis sudaro 139,3 mln. litų. Iki 2012 metų trečiojo ketvirčio pabaigos įgyvendinamiems projektams išmokėta 92,9 proc. bendrojo finansavimo lėšų.

147 projektai jau baigti įgyvendinti.

Iš viso mokymuose dalyvavo 26,3 tūkst. įmonių darbuotojų. Iš jų profesinę kvalifikaciją įgijo arba

Didina įmonių konkurencingumą

Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas buvo viena iš prielaidų, leidusių projektuose dalyvaujančioms įmonėms sėkmingai veikti ir pasaulinės krizės laikotarpiu. / LŽ archyvo nuotrauka specialiąsias profesines žinias ir įgūdžius tobulino 95 proc. asmenų.

Planuojama, kad įgyvendinant priemonę iki 2015 metų bus apmokyta 38 tūkst. asmenų.

Papildomas motyvavimas ankštoje rinkoje UAB “Selteka” - skaitmeninės TV priedėlių gamintoja ir elektronikos surinkimo paslaugų teikėja Europoje, turinti 55 metų patirtį elektronikos produktų gamyboje. Pasak šios bendrovės direktoriaus pavaduotojos personalui Aurelijos Vaitkevičienės, dalyvavimas mokymų projekte sudarė puikias galimybes patobulinti darbuotojų kvalifikaciją bei ugdyti gebėjimus reikiamu laiku prisitaikyti prie pokyčių rinkoje kuriant naujas technologijas ir naujus, tikslinių vartotojų poreikius atitinkančius produktus.

“UAB “Selteka” yra inovatyvi įmonė, pelniusi ne vieną VšĮ Lietuvos inovacijų centro kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija rengiamų nacionalinių konkursų Inovacijų prizą. Ir visa tai pasiekta naudojantis ES struktūrinių fondų parama”, - sakė A.Vaitkevičienė.

specialieji įgūdžiai. Tai padėjo sukurti naują produktą ir aukštų technologijų produkto gamybą iš Švedijos perkelti į Lietuvą, pagelbėjo naujų mokslinių tyrimų ir technologijų kūrimo plėtrai. Įgyvendinant projektą taip pat buvo įdiegta personalo valdymo sistema, o jos pagrindu sukurta efektyvi motyvavimo sistema. Šios sistemos diegimas padėjo sumažinti darbuotojų kaitą įmonėje. Taip pat buvo sudarytas kompetencijų modelis, vertinama darbuotojų kompetencija, rengiamos darbuotojų ir pareigybės suderinamumo ataskaitos, formuojami karjeros planai bei sudaromi mokymų poreikio profiliai.

Mokymai, skirti personalo valdymo sistemai perprasti, padėjo įmonės vadovams gerinti žinias personalo valdymo srityje. Žinios užtikrino efektyvių personalo valdymo sprendimų priėmimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą.

Pasak A.Vaitkevičienės, projekte numatyti darbuotojų profesines žinias tobulinantys ir specialiuosius įgūdžius ugdantys mokymai bei įgyta kvalifikacija leidžia įmonei sėkmin-

“Vykdant projektus pagal šią priemonę, rengiami įmonių darbuotojų ir vadovų mokymai, seminarai, profesinių įgūdžių bei kvalifikacijos tobulinimo kursai.”

Mokymų vadovams metu buvo sustiprinti įmonės aukščiausio lygio vadovų bendrieji įgūdžiai, dėl to išaugo su įmonės personalo valdymu susijusių sprendimų efektyvumas ir įmonės pajėgumas tinkamai organizuoti žmogiškuosius išteklius, padėti personalui prisitaikyti prie pokyčių rinkoje.

Kaip tvirtino UAB “Selteka” personalo vadovė, projekto naudą pajuto visos darbuotojų grandys. Inžinieriai technologai sustiprino savo specialiuosius gebėjimus. Technologinių žinių gerinimas prisidėjo prie UAB “Selteka” tikslo išlikti konkurencingai dėl savo gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių rinkoje.

UAB “Selteka” darbuotojai gilino technologines žinias radioelektronikos srityje, tobulino praktinius įgūdžius bei perėmė užsienio šalių patirtį. Per mokymus buvo ugdomi

gai diegti masinę įmonėje sukurtų skaitmeninių TV priedėlių gamybą.

Dalis mokymų vyko užsienyje (Švedijoje, Slovakijoje), dalis - pačioje įmonėje, dalis - išvykose (Lietuvoje).

UAB “Selteka” darbuotojai, kaip ir vadovai, projekto veiklą vertina tik teigiamai, nes buvo sudaryta unikali galimybė papildyti žinių bagažą, susipažinti su moderniomis technologijomis, darbo metodais. Jie taip pat džiaugiasi pakėlę savo kvalifikaciją ir vertę šiuo metu užpildytoje darbo rinkoje, o sukurta pridėtinė vertė padeda produkciją gaminti kokybiškiau, efektyviau. Dėl to mažiau reikia sąnaudų, darbo našumas didėja.

“Darbuotojai įmonėje jaučiasi saugiau, nes darbdavys rūpinasi jų ateitimi, sudaro sąlygas tobulėti ir siekti asmeninių ambicijų. Mokymai buvo kaip papildomas motyvas ugdant lojalumą įmonei”, - papasako-

jo UAB “Selteka” direktoriaus pavaduotoja personalui A.Vaitkevičienė.

Mokymai - vertės kūrimo grandis Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos įmonės įgyvendino projektą “Aukštųjų technologijų sektoriaus įmonių darbuotojų profesinės kvalifikacijos kėlimas”, vykdytojas - Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacija.

Projekte dalyvaujančios asociacijos įmonės kuria, gamina ir platina gana skirtingus produktus arba teikia paslaugas, todėl tiesiogiai tarpusavyje nekonkuruoja. Tačiau jos konkuruoja dėl geriausių mokyklų absolventų, geriausių specialistų ar vadybininkų, todėl nuolatinis darbuotojų kvalifikacijos kėlimas šioms įmonėms yra ir natūralus, ir būtinas.

Aukštųjų technologijų verslo vertės kūrimo grandinė prasideda tyrimų laboratorijose, kur yra kuriami nauji produktai ir konstruojami jų prototipai. Toliau grandinė tęsiasi gaminant šiuos naujus produktus, juos įvedant į pasaulinę rinką ir galiausiai prižiūrint jų veikimą. Ši grandinė apima ne tik visą įmonę, bet ir jos kontroliuojamą pasaulinį produkcijos platinimo ir aptarnavimo tinklą. Taigi kiekviename vertės kūrimo etape turi dirbti nuolat savo kvalifikaciją keliantys ir tobulėjantys profesionalai.

Dauguma šio projekto mokymuose dalyvavusių specialistų patys būtų labai geri mokytojai, todėl jiems dėstyti buvo kviečiami pasaulinio lygio ekspertai. Profesinės kvalifikacijos kėlimo mokymus vedė Kauno technologijos, Vilniaus, Arizonos, Barselonos politechnikos, Mičigano technologijos, Oksfordo, Sankt Peterburgo, Toronto, Vienos technikos universitetų profesoriai, žinomi JAV, Japonijos ir Lietuvos įmonių specialistai.

Kvalifikacijos kėlimo mokymai apėmė visas vertės kūrimo grandis. Tai buvo ir tokie specialybės dalykai kaip šiuolaikinių lazerių, netiesinių opti-

Prieš metus Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) baigė įgyvendinti projektą “Administracinio personalo profesinių žinių ir įgūdžių tobulinimas Lietuvos pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonėse”. Projekto metu konfederacijos narių įmonių darbuotojai mokėsi ir kėlė kvalifikaciją kompiuterinio raštingumo, anglų ir vokiečių kalbų, specialių socialinių ir vadovavimo įgūdžių srityje.

Buvo surengti verslo planavimo, vadovavimo komandai, organizacijos įvaizdžio ir kultūros, personalo valdymo bei žmogiškųjų santykių, projektų valdymo, efektyvaus pardavimo ir klientų aptarnavimo praktiniai bei teoriniai užsiėmimai. Taip pat buvo mokoma efektyvaus bendravimo, planavimo, komandinio darbo, rinkodaros įgūdžių, kaip rašyti paraiškas ES paramai gauti. Finansų apskaitos specialistams ir buhalteriams sudarytos galimybės tobulinti žinias finansų valdymo ir buhalterinės apskaitos srityse. Paskaitas skaitė aukštos kvalifikacijos ir didelę patirtį turintys lektoriai.

Mokymai vyko ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir ten, kur pageidauja projekto partneriai, LPK nariai.

Mokymų baigimo pažymėjimai buvo įteikti 1328 darbuotojams iš 26 įmonių. Iš jų 109 žmonės gavo kompiuterinio raštingumo pažymėjimus. Anglų kalbos įgūdžius patobulino 740 asmenų, o vokiečių 26. Daugiausia pažymėjimų - 624 buvo įteikta tiems įmonių darbuotojams, kurie išklausė specialiųjų socialinių ir vadovavimo įgūdžių, susijusių su vadovų ir specialistų tiesioginėmis funkcijomis, kursus.

Naujas paraiškų teikimas Pagal antrąjį kvietimą teikti paraiškas gali valstybės ir savivaldybių įmonės ir privatieji juridiniai asmenys, asociacijos, savanoriškumo principu vienijančios Lietuvos Respublikos įvairių ūkio šakų, regionų, kitų asocijuotų struktūrų ir pavienių ūkių subjektus bei pramonės, prekybos ir amatų rūmai.

Galutinė paraiškų pateikimo data - 2012 metų gruodžio 10 diena, 16 valanda.

•

Parengta bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

6

2012 11 19 Lietuvos žinios

Pasaulis

Izraelio karo mašina triuškina Gazą Kur nors teks nusileisti

Izraelis grasina pradėti sausumos puolimą Gazos ruože, tačiau žinovai sako, jog šį kartą šalis rizikuoja kur kas labiau, nes padėtis yra pasikeitusi jos nenaudai.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu sekmadienį pareiškė, kad jo šalis pasirengusi “reikšmingai išplėsti” jau penkias dienas vykdomą operaciją prieš kovotojus “Hamas” valdomame Gazos ruože; Izraelio kariai tam pasirengę.

Izraelio premjero žodžiai iškart sulaukė tarptautinio atgarsio. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague’as įspėjo, kad sausumos pajėgų įsiveržimas į Gazos ruožą kainuotų Izraeliui daug tarptautinio pritarimo ir paramos. Per sausumos puolimą kur kas sunkiau riboti civilių aukų skaičių, kyla grėsmė, kad konfliktas užtruks.

Tuo metu Tel Avive vakar jau ketvirtą dieną iš eilės gaudė sirenos, o policija patvirtino, kad gynybos sistema “Geležinis kupolas” virš miesto numušė dvi raketas. Savo ruožtu Izraelis surengė Gazos ruože kelis oro smūgius, per vieną jų netoli Bureidžo pabėgėlių stovyklos centrinėje Gazos ruožo dalyje žuvo pusantrų metų palestiniečių kūdikis.

Aukų skaičius Gazos ruože nuo trečiadienio išaugo iki 52, sužeista daugiau kaip 450 žmonių.

Nauda prieš rinkimus Kaip rašo britų “The Independent”, Izraelio vykdomą operaciją Gazos ruože paaiškina paprastas dalykas - Izraelis turi karinę viršenybę ir žino, kad rimtų padarinių nesulauks. Kol kas vienas realus padarinys Izraeliui yra trijų jo piliečių žūtis per apšaudymą raketomis.

Dienraščio apžvalgininkas rašo, kad visa tai galbūt palanku premjerui B.Netanyahu: kuo labiau aštrės konfliktas, tuo griežtesnė bus Izraelio reakcija ir tuo labiau Izraelis jausis “apgulta tvirtove”, kai po dviejų mėnesių ten vyks parlamento rinkimai. Visa tai truks dar labai ilgai, nes palyginti nedidelis aukų skai-

Sugriovimai Gazoje po Izraelio oro smūgio. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Svarbiausias Izraelio uždavinys vykdant šią kampaniją vėl perimti padėties kontrolę ir sunaikinti “Hamas” potencialą gaminti raketas. čius abiem pusėms pakenčiamas ir netgi politiškai naudingas. Susitaikius “Hamas” gali prarasti populiarumą tarp palestiniečių. Savo ruožtu Izraelis nenori, kad susikurtų gyvybinga palestiniečių valstybė, todėl kursto tarp palestiniečių susiskaldymą ir taip atitolina valstybės sukūrimą toli į ateitį.

Italų “Corriere della Sera” rašo, kad ekstremistų raketas, kurias jie leidžia į Izraelį, galima laikyti “politiniu” bauginimo ginklu, palyginti

su Izraelio karine mašina. “Hamas” jau trejus metus gauna iš Irano raketas “Farj 5”, kurios gali nuskrieti 75 kilometrus, kovinė galvutė sveria 90 kilogramų. Šios raketos paprastai paleidžiamos iš sunkvežimių. Izraelio specialiosios tarnybos yra įspėjusios, kad konflikto atveju palestiniečių grupuotės šiomis raketomis gali apšaudyti Tel Avivą. Tačiau “Farj 5” yra labai netaiklios, tad labiau laikytinos “politiniu” ginklu, sėjančiu paniką dideliuose miestuose.

Sunaikinti “Hamas” “Suddeutsche Zeitung” netoliaregišku laiko manymą, kad mūšiai Gazoje yra tik Izraelio reakcija į nuolatinį apšaudymą iš Palestinos.

Operacija akivaizdžiai nukreipta ne tik apsiginti, bet ir prieš Gazos sektorių kontroliuojančią “Hamas”.

Dingstį pradėti kovą su ekstremistais Gazos ruože visada galima rasti, nes radikalios grupuotės seniai

apšaudo Izraelio pietus. Šįkart karo veiksmus lemia rinkimų kampanija.

Premjeras B.Netanyahu nori, kad “Hamas” karinio sparno lyderio Ahmedo al Jabari sunaikinimas būtų laikomas jo asmeniniu nuopelnu, nes mirtino priešo žūtis yra geriausias premjero ryžto ženklas. Žinovai sako, kad iš tiesų Izraelis nesuinteresuotas įžengti į Gazos sektorių - vienintelis tokių veiksmų tikslas galėtų būti visiškas “Hamas” sunaikinimas, bet palanki akimirka jau praleista, nes judėjimą parėmė Egipto vadovybė. Konfliktas gali labai pakenkti netvirtiems Izraelio santykiams su naująja islamistine Egipto valdžia, palaikančia glaudžius ryšius su “Hamas”. Nuvertus ankstesnį Egipto prezidentą Hosni Mubaraką Izraelis baiminasi, kad gali nutrūkti abiejų šalių taikos sutartis. Egiptas jau atšaukė savo ambasadorių iš Izraelio, o šio pasiuntinys Kaire taip pat rengėsi palikti šalį.

“The Washington Post” atkreipia dėmesį, kad Izraelio pradėta didelio masto karinė operacija labai panaši į ketverių metų senumo kampaniją prieš “Hamas”. Abu kartus Izraelio veiksmai prasidėjo netikėtais smūgiais iš oro, užklupusiais “Hamas”, tada buvo grasinimai įsiveržti. Abiem atvejais jis nuskambėjo netrukus po JAV prezidento rinkimų ir prieš rinkimus Izraelyje. Tačiau dabar Izraelio operacija šaliai kur kas rizikingesnė. Nors Izraelis labai rimtai atnaujino savo priešraketines sistemas, jam tenka turėti reikalą su kur kas geriau ginkluota ir Egipto remiama “Hamas”. Be to, Baracko Obamos administracija ne tokia kantri kaip George’o W.Busho, o Europa su dideliu įtarumu vertina B.Netanyahu.

Svarbiausias Izraelio uždavinys vykdant šią kampaniją - vėl perimti padėties kontrolę ir sunaikinti “Hamas” potencialą gaminti raketas.

Per trijų savaičių kampaniją 2008-2009 metais žuvo 1400 palestiniečių, tarp jų - šimtai taikių gyventojų, ir tai užtraukė Izraeliui kaltinimus karo nusikaltimais.

Nors kariniu lygmeniu “Hamas” negali varžytis su Izraeliu, jei įveltų šį į ilgą konfliktą ir žūtų daug žmonių, Izraelis turėtų nutraukti karo veiksmus anksčiau, nei būtų pasiekęs savo tikslus. Žymiausi Izraelio žurnalistai ir redaktoriai - premjero pusėje: “Jis turėjo ką nors daryti.” Apklausos taip pat žada B.Netanyahu pergalę per rinkimus. JAV, kaip jokia kita šalis, palaiko Izraelį, nes pripažįsta, kad piliečiai turi teisę į normalų gyvenimą. Gaza, pasak žinovų, šiuo metu išgyvena šoką, moralinė dvasia kritusi, bet tokia padėtis tik sustiprins palestiniečių susitelkimą ir jie gali griebtis senosios taktikos siųsti į Izraelį savižudžius.

“Izraelis nori labai daug: kad pasaulis įtikintų palestiniečius neskelbti nepriklausomybės, kad pasaulis palaikytų šią operaciją ir kad palaikytų smūgį Iranui... Jis negali gauti visko - kur nors teks nusileisti”, - apibendrino Izraelio apžvalgininkas Nahumas Barnea.

•

Gaisras Dubajaus dangoraižyje Elitiniame Dubajaus kvartale kilo gaisras, iš liepsnojančio dangoraižio teko evakuoti šimtus gyventojų - kai kurie išbėgo su pižamomis.

Ankstų sekmadienio rytą ugnis apėmė 34 aukštų gyvenamąjį “Tamweel Tower” dangoraižį pietiniame “Jumeirah Lake Towers” rajone Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Dubajuje.

Gaisras kilo apie pusę dviejų nakties ir siautė iki ryto septintos, kai liepsnas pavyko numalšinti. Valdžia teigia, kad Dubajaus gelbėtojams pavyko laimingai evakuoti visus bokšto gyventojus, o vėliau žmonėms leista pakilti iki 18 aukšto susirinkti būtiniausių daiktų, tokių kaip pasai.

Gretimame “Almas Tower” pastate atidarytas laikinas centras, kuriame namų netekę žmonės gali gauti nakvynės talonus, nors vienas asmuo skundėsi, kad jie jau baigėsi.

14-o aukšto gyventojas Ryanas Luisas pasakojo dirbęs savo nešiojamuoju kompiuteriu, kai išgirdo traškesį ir pamanė, kad kažkas nutiko

garsiakalbiams, bet triukšmas nesiliovė ir juos išjungus. “Priėjau prie lango, atitraukiau užuolaidas ir išvydau liepsnas bei žiežirbas. Išbėgau iš buto, nusileidęs žemyn išgirdau sprogstant dujų balionus ir pamačiau ugnies liniją, kuri buvo apėmusi viršutinę bokšto arką ir sparčiai bėgo pastatu žemyn”, - pasakojo jis.

Rinkodaros vadybininkė Nidhi Jha vairavo automobilį Šeicho Zayedo keliu, kai pastebėjo sambrūzdį “Jumeirah Lake Towers” komplekse. Ji sustojo Dubajaus pakrantėje ir stebėjo, kas nutiko. “Ugnis pasirodė bokšto viršūnėje, dešinėje pastato pusėje, bet sparčiai išplito nuolaužoms krintant ant žemutinių aukštų. Užsidegė net kai kurios apačioje pastatytos mašinos”, - pasakojo ji.

Policija ir gelbėtojai atvyko prie pastato praėjus 15 minučių nuo gaisro pradžios. Gaisrininkai pylė vandenį iš gretimų dangoraižių.

Daug liudytojų pranešė apie gaisrą per “Twitter” tinklus. Liepsnas užgesinus virš rajono dar tvyrojo tiršti dūmai.

“Tamweel Tower” administracija išplatino pareiškimą, kad ir toliau garantuos savo gyventojų saugumą bei gerovę, teiks visą reikiamą pagalbą bendradarbiaudama su JAE civilinės gynybos pareigūnais.

“Jumeirah Lake Towers” yra populiarus Dubajaus gyvenamasis rajonas, sudarytas iš 78 dangoraižių, kuriuose telpa apie 60 tūkst. gyventojų, įsikūrusios parduotuvės, daugiaaukščius supa dirbtiniai ežerai. Šis gaisras greičiausiai paskatins raginimus diegti geresnes priešgaisrines priemones ir parengti geresnius evakuacijos planus Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur šimtai tūkstančių žmonų gyvena dangoraižiuose.

Birželį šimtai gyventojų buvo evakuoti iš 76 aukštų pastato, kai gaisras pratrūko 36 aukšte. Prieš metus gaisrininkams teko malšinti ugnį šiaurinėje Dubajaus dalyje, 25 aukštų bokšte. JAE svarsto įstatymą, kuris uždraustų naudoti degias plokštes daugiaaukščių statyboje.

•

Reuters, CNN, BBC, LŽ

Gyventojai stebėjo liepsnojančiu fakelu virtusį daugiaaukštį prabangiame Dubajaus gyvenamajame rajone. / Užsienio spaudos nuotrauka

2012 11 19 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Ar Vokietija jau atsikando antrosios Putino versijos? vertinančiai rezoliucijai. Dera pastebėti, kad įtampa tvyro ir tarp V.Putino bei Vokietijos prezidento Joachimo Gaucko, turinčio tik nominalią politinę jėgą, bet labai gerbiamo. Nenuostabu, kad Rytų Vokietijoje gyvenusio J.Gaucko, atsidavusio antikomunisto dar nuo šaltojo karo laikų, santykiai su V.Putinu, dirbusiu agentu Rytų Vokietijoje, nėra labai puikūs.

Nors ir esama dalykų, sunkinančių Vokietijos ir Rusijos santykius, jie vis dar yra gana geri. Kad ir rodomas nepasitenkinimas politine V.Putino valdžia, tai nekliudo Vokietijos ir Ru-

EMILIS KAZLAUSKAS

Pastaruoju metu Rusijos ir Vokietijos santykiai pastebimai atšalę. Nors retorika autoritarinio Kremliaus režimo atžvilgiu nuolat aštrėja, Vokietijos politinis elitas vis dar lipa ant to paties grėblio ir puoselėja strateginę partnerystę su vis labiau į korupciją, autokratiją ir ekonominį atsilikimą grimztančia Rusija.

Kalbas apie prastėjančius Vokietijos ir Rusijos santykius dar kartą paskatino neseni “Peterburgo dialogo” renginiai, kuriuose tradiciškai dalyvauja abiejų šalių politinis, ekonominis bei kultūrinis elitas, keičiasi nuomonėmis ir skatina bendradarbiavimą.

Tokio įtempto renginio toną uždavė vienas jo koordinatorių Andreasas Schockenhoffas, vienas valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos lyderių. Jis buvo ir vienas iš griežtos parlamentinės rezoliucijos, vienbalsiai priimtos Bundestage, kuria buvo siekiama nubrėžti artėjančio “Peterburgo dialogo” politines gaires, autorių. Joje gana aštriai (kaip vokiečiams) sukritikuota Rusijos prezidento Vladimiro Putino autokratinio režimo politika opozicijos ir žmogaus teisių atžvilgiu.

Nepaisant Vokietijos užsienio reikalų ministerijos, kontroliuojamos liberalų deleguoto homoseksualaus ministro Guido Westerwelle’s, pastangų sušvelninti rezoliucijos toną, t. y. aštrią kritiką keičiant mantromis apie strateginės partnerystės ir ekonominio bendradarbiavimo su Rusija svarbą, diplomatinio skandalo nepavyko išvengti. Rusija netruko duoti atkirčio jos Užsienio reikalų ministerija viešai atsisakė bendrauti su ponu A.Schockenhoffu, o jį patį per “Peterburgo dialogą” visais įmanomais būdais ignoravo, nors jis, išsaugojęs kanclerės

A.Merkel ir V.Putinas nėra geriausi draugai - tarp dviejų didelių Europos galybių tvyro šaltukas. / Reuters/Scanpix nuotrauka pasitikėjimą, kuravo pilietinės visuomenės darbo grupę. Šie diplomatiniai apsikandžiojimai tėra tąsa šaltuko, kuris padvelkė nuo pat Angelos Merkel atėjimo į valdžią, o po V.Putino išrinkimo prezidentu trečiai kadencijai ypač sustiprėjo. Kaip teigia “Der Spiegel”, A.Merkel santykiai su V.Putinu visada buvo pabrėžtinai dalykiški, nutraukta sena tradicija kaip nors netikėtai išlieti šiltus jausmus. Tai įrodo, pavyzdžiui, 1971 metų SSRS vadovo Leonido Brežnevo ir tuometinio kanclerio Willy Brandto pasiplaukiojimas Jaltos kurorte arba 2001 metų V.Putino ir kanclerio Gerhardo Schroederio pasivažinėjimas žirgų traukiamomis rogėmis po apsnigtą Maskvą.

V.Putinas irgi nespindi meile A.Merkel, kurią šių metų pradžioje pastatė į nepatogią padėtį, kai per oficialų susitikimą į kambarį įleido savo šunį puikiai žinodamas, jog A.Merkel nuo vaikystės bijo šunų.

Vis dėlto ar tikrai šie diplomatiniai apsižodžiavimai reiškia kardinalų Vokietijos politikos Rusijos atžvilgiu pasi-

keitimą? Atsakymas labiau neigiamas nei teigiamas.

Be abejo, nesibaigiančios žmogaus teisių pažeidinėjimo ir esą amoralios užsienio politikos (ypač Sirijos konflikto atžvilgiu) apraiškos itin trikdo Vokietijos politinį elitą ir visuomenę.

Kaip teigia garsus amerikiečių politologas Walteris Russellas Meadas, nuo pat buvusio Vokietijos Federalinės Respublikos kanclerio Konrado Adenauerio laikų (o tai - gūdūs šaltojo karo pradžios metai) antirusiškos nuotaikos tarp Vokietijos rinkėjų nebuvo tokios populiarios kaip dabar.

Tai panaudoti siekianti A.Merkel ir leido atsirasti Rusijos režimą griežtai

Vokiečių investicijomis ir technologijomis šeriama Rusija nė per nago juodymą nepasistūmėja modernizacijos link. sijos aktyviam ekonominiam bei energetiniam bendradarbiavimui.

Dėtos bergždžios viltys į buvusį prezidentą, o dabar tik ministrą pirmininką Dmitrijų Medvedevą, kaip siekiamos modernizacijos šauklį, ne iki galo atgrasė Vokietiją nuo lipimo ant to paties grėblio, kuris istoriškai jau daugelį sykių skaudžiai trinktelėjo jai per nosį.

Dar XVI amžiuje, Rusijos valstybingumo aušroje, Didysis Ispanijos hercogas Alba perspėjo Šventosios Romos im-

Už mamą ir tėtį Dešimtys tūkstančių žmonių protestavo Prancūzijoje prieš planus įteisinti vienos lyties asmenų santuokas ir leisti tokioms poroms įsivaikinti.

Policijos duomenimis, į Paryžiaus gatves išėjo mažiausiai 70 tūkst. žmonių, demonstracijos vyko Lijone, Tulūzoje ir Marselyje. Jose dalyvavo katalikiškos grupės ir kiti tradicinės šeimos gynėjai. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as per rinkimų kampaniją pažadėjo savo rinkėjams, jog pakeis Prancūzijos įstatymus taip, kad gėjai ir lesbietės galėtų tuoktis. Nepaisydama daugiau kaip tūkstančio merų ir Katalikų bažnyčios pasipriešinimo, jo socialistų vyriausybė šį mėnesį parengė tokį įstatymą ir dėl jo sausį parlamente bus diskutuojama. Prancūzija jau leidžia registruoti tos pačios lyties asmenų civilines sąjungas, bet dar labiau išplėsti jų teises buvo F.Hol-

lande’o rinkimų pažadas. Protestuotojai Paryžiuje vilkėjo rožinius marškinėlius, ryšėjo tokios pačios spalvos skareles ir nešėsi balionus su vyro ir moters, laikančių už rankų vaikus, piešiniais.

“Vaikui reikia tėvo ir motinos, jam reikia tėviškosios ir motiniškosios pusės, o priėmus šį įstatymą tai gali būti nebeįmanoma, - sakė viena protestuotoja. - Taip yra surėdyta ir mes negalime eiti prieš gamtą.” Šeštadienį vyko ir kiti mitingai, remiantys tos pačios lyties asmenų santuokas. Pasak apžvalgininkų, tai vienas labiausiai visuomenę skaldančių klausimų, su kuriais tenka susidurti F.Hollande’ui. Prancūzijos katalikų vyskupų tarybos vadovas kardinolas Andre Vingt-Trois neseniai apibūdino gėjų santuoką kaip “didžiausią apgaulę”. Kol kas Prancūzijoje įsivaikinti gali tik susituokusios poros, o ne civilinės sąjungos partneriai. Kai kurios Europos šalys Vokietija, Švedija, Didžioji Britanija - leidžia gėjų poroms įsivaikinti.

•

Tradicinės šeimos gynėjų demonstracija Paryžiuje. / AFP/Scanpix nuotrauka

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga.

Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞.

Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga.

Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

perijos Reichstagą liautis remti Rusiją ginklais ir technologijomis, nes tai kada nors atsisuks prieš juos pačius. Istorija parodė, kad hercogas buvo teisus. Štai šaltojo karo laikų Vokietijos “Ostpolitik”, nors ir padėjo sušvelninti įtampą su Rytų Vokietija bei SSRS ar neskausmingai išspręsti energetinių resursų problemą, tačiau kartu padėjo ir sovietinei sistemai pratęsti savo egzistenciją. Kaip teigia Lilia Shevtsova ir Davidas J.Krameris, dabartinė “Ostpolitik” reinkarnacija taip pat padeda spręsti ekonomines Vokietijos problemas (ypač energetikos srityje), tačiau ir neišvengiamai remia bei įteisina autoritarinį Rusijos režimą.

Blogiausia, kad vokiečių investicijomis ir technologijomis šeriama Rusija nė per nago juodymą nepasistūmėja modernizacijos link. Gaila, kad nenorima matyti, jog tai iš principo griauna dabartinę Vokietijos politiką Rusijos atžvilgiu, kai įsivaizduojama, kad būtent šitoks mėginimas pritraukti Rusiją arčiau Europos padės jai išsivaduoti iš autokratijos pančių.

Taigi, kaip reziumuoja Ingo Mannteuffelis, “Deutsche Welle” Rusijos ekspertas, politinis šaltukas tėra nauja Rusijos ir Vokietijos santykių norma, nes pats jų turinys nelabai keičiasi. Telieka tikėtis, kad Rusijos politinis akiplėšiškumas bus tramdomas vis didesnėmis politinėmis nuobaudomis, kurios kol kas apsiriboja tokiomis smulkmenomis kaip jau aptarta Kremliaus politiką kritikuojanti rezoliucija ar abejonėmis dėl bevizio režimo rusams įvedimo.

•

8

2012 11 19 Lietuvos žinios

Kultūra ir menas

Lietuviai svetur

Didįjį europietį Jurgį Savickį prisiminus Šeštadienį, lapkričio 17 dieną, Rokbriuno Kap Marteno kapinėse Pietų Prancūzijoje buvo pagerbtas lietuvių rašytojas ir diplomatas Jurgis Savickis (1890-1952). Artėja gruodžio 22-oji, kai nuo jo mirties bus praėję lygiai 60 metų.

MINDAUGAS KLUSAS

eštadienį Lietuvos ambasadorė Prancūzijoje Jolanta Balčiūnienė, Pietų Prancūzijos lietuvių bendruomenės veikėjas, prieškario Lietuvos diplomato Antano Liutkaus sūnus Perkūnas Liutkus ir Lietuvos ambasados Paryžiuje kultūros atašė Rasa Balčikonytė atidengė J.Savickio 60ųjų mirties metinių proga atnaujintą antkapį.

Rašytojo ir diplomato krikštasūnis P.Liutkus gyvena Pietų Prancūzijos miestelyje Vilfranše ant Viduržemio jūros kranto. Netoliese, Rokbriune, nuo 1940 metų iki mirties su žmona dane Inge gyveno ir J.Savickis. Viloje, kurią pavadino “Ariogala”, jis užsiėmė “aristokratine” daržininkyste.

Nuo karo audrų čia glaudėsi darbo ir namų netekę lietuvio kolegos diplomatai, rašytojai.

Praėjusiais metais P.Liutkus Lietuvai padovanojo vertingos archyvinės medžiagos: Užsienio reikalų ministerijai atiteko A.Liutkaus dokumentai, laiškai, nuotraukos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui - Liutkams rašyti Jono Aisčio ir J.Savickio laiškai.

Š

Didysis europietis J.Savickis buvo aristokratiška ir kosmopolitiška asmenybė. Domėjosi daile, teatru, Europos kultūra, lankytų kraštų gyvenimu. Nuo mažens kalbėjo lenkiškai, rusiškai, prancūziškai, vėliau išmoko vokiečių, danų, švedų, italų kalbas. Humanitarinių mokslų

A.Liutkus (kairėje), mažasis Perkūnas ir jo krikštatėvis J.Savickis (1942). / Antano Liutkaus archyvo nuotraukos

Dienoraščio pranašystės

“Lietuva J.Savickiui tampa vieta, kur jis nuolat pasitikrina, kas esąs, koks jo santykis su pasauliu.” daktarė, docentė Solveiga Daugirdaitė J.Savickį vadina didžiuoju europiečiu, kurio asmenybės ir kūrybos žavesį, deja, iki šiol lydi svetimumo šešėlis.

“Jame nuostabiai derėjo rašytojo talentas ir žavinga asmenybė - ypač spalvingi ir itin nebūdingi Lietuvai.

Sunku net patikėti, jog tai lietuvis kaimietis, - LŽ teigė literatūros tyrinėtoja. - Atsiminimuose apie J.Savickį esama tiek pat grožio, kiek ir jo paties prozoje. Jis vienodai gerai jautėsi ir su prasčiokais, ir su karaliais. O su antraisiais jam tekdavo bendrauti.”

Svetimas Pirmieji J.Savickio apsakymai, novelių knygos ilgai nesulaukė palankaus žodžio. Štai ano meto literatūros kritikas Adomas Dambrauskas-Jakštas jo rinkinį “Šventadienio sonetai” (1922) pašaipiai pavadino ”Dekadento paistalais”. S.Daugirdaitės teigimu, J.Savickis literatūroje buvo vienišas tuo požiūriu, jog rašė gana rafinuotą prozą, kurią perprasti nelengva.

“J.Savickis visomis prasmėmis buvo truputį užsienietis. Jis nepriklausė pirmajai lietuvių literatūros bangai, kuri rašė paprastiems žmonėms, liaudžiai. J.Savickis jau buvo pasimokęs Krokuvos dailės akademijoje, kūrė mąstydamas aukštesnėmis meno kategorijomis, - teigė S.Daugirdaitė. -

rybos dalį tyrinėjusi humanitarinių mokslų daktarė Imelda Vedrickaitė LŽ teigė, jog kelionių literatūrai galima priskirti ir jo karo metų dienoraštį “Žemė dega”. “Tai labai gyvybingas kūrinys. Apskritai J.Savickis yra gana artimas šiuolaikiniam žmogui. Jis taip sugeba perteikti savo įspūdį, kad atrodo - rašo mūsų amžininkas. Stebėtojo požiūris dažnai ironiškas, kartais ciniškas, tačiau absoliutaus dviprasmiškumo nepasiekia, išsaugo žmogiškumo branduolį”, - tvirtino mokslinio darbo “Diogeno gestas Jurgio Savickio dienoraštyje ir kelionių apybraižose” (2008) autorė.

J.Savickis keliavo pažintiniais ir profesiniais tikslais. Aplankė klasikinius Europos turizmo centrus Prancūziją, Vokietiją, Austriją. Diplomatu dirbo Danijoje, iš čia lankė kitas Skandinavijos valstybes, Suomiją. “J.Savickis domėjosi ir pabrėžtinai “antituristinėmis” vietomis: Vidurio Europa ir Balkanais. Europos pakraščiu jis laikė Albaniją, apkeliavo Jugoslaviją, Juodkalniją, Slovėniją, Čekiją, Vengriją ir Graikiją, - vardijo I.Vedrickaitė. - Svarbios ir J.Savickio kelionės po Lietuvą, Žemaitiją. Gana ironiškai rašo apie civilizacinį lietuvių atsilikimą. Įdomu, kad po kelionių į Albaniją, Jugoslaviją tas požiūris šiek tiek keitėsi. Lietuva J.Savickiui tapo vieta, kur jis nuolat pasitikrindavo, kas esąs, koks jo santykis su pasauliu.”

Rašytojo ir diplomato J.Savickio 60-ųjų mirties metinių proga atnaujintas antkapis Prancūzijoje.

Manuelio Liutkaus nuotrauka

Antra, rašytojas labai mažai gyveno Lietuvoje - tai irgi darė jį svetimą. Juk šalia tikrojo, viešojo literatūros gyvenimo - tekstų skaitymo, interpretavimo - vyksta ir kitas, neoficialusis. O jame J.Savickis negalėjo tiesiogiai dalyvauti, gyveno per toli. Tad tam tikras jo svetimumas visą laiką išliko.”

Nekasdienė asmenybė Mėginimų grąžinti J.Savickį naujosioms skaitytojų kartoms radosi po Lietuvos valstybės atkūrimo. Visų pirma minėtina Donato Saukos knyga “Jurgis Savickis: XX amžiaus literatūros šifras” (1994). Taip pat Janinos Žėkaitės monografija “Jurgis Savickis” (1994). “Lietuvių literatūroje tai viena žaviausių atsimi-

J.Aistis (kairėje) ir J.Savickis. nimų knygų apie rašytojus, - teigė S.Daugirdaitė. - Nežinau kitos tokios asmenybės, apie kurią būtų galima papasakoti tiek gražaus ir nekasdieniško. Pavyzdžiui, parvažiavęs į Lietuvą, J.Savickis ką nors statydavo kaime. Derėdavosi iki cento, o atėjus atsiskaitymo dienai sumokėdavo dešimteriopai. Arba - atsikvietęs brolį į Daniją pasimokyti ūkininkavimo, tyčia jį paklaidindavo Kopenhagoje: “Ar pats vienas sugebės grįžti?” Arba per priėmimą atneša vandens. Brolis klausia: “Ką su juo daryti?” J.Savickis jam sako: “Išgerk.” Brolis pasakoja: “Aš ne kvailas, pasižiūrėjau, ką kiti daro - rankas nusiplauna.”

Dr. S.Daugirdaitė priminė, jog J.Sa-

vickis, nors ir neilgai, ėjo Valstybės teatro vadovo pareigas, iš Maskvos pakvietė režisierių Andrių Oleką-Žilinską, su kurio vardu siejamas Lietuvos teatro atsinaujinimas. “Teatrui tai buvo labai šviesus laikotarpis. Intrigų kamuolyje jis gebėdavo palaikyti kūrybišką ir darbingą atmosferą, kilstelėti teatro meistriškumą”, - teigė literatūros mokslininkė.

Ironiškas amžininkas Diplomatas ir rašytojas daug keliavo - automobiliu apvažiavo visą Vakarų ir Pietų Europą, lėktuvu nuskrido į Šiaurės Afriką. Kelionių užrašai virto knygomis “Atostogos” (1928), “Truputis Afrikos” (1934), “Kelionės” (1938). Šią J.Savickio kū-

Pasak I.Vedrickaitės, kelionių apybraižose atsiskleidžia gana įdomus J.Savickio požiūris į sovietų Rusiją.

Jaunystėje čia mokėsi, apsilankęs vėl į ją žvelgia labai blaiviai, nepaiso pačių rusų palaikomo mito apie “paslaptingą”, “nesuprantamą” jų dvasią. “J.Savickis gana įžvalgiai sudėlioja akcentus, kas Rusijoje pasikeitė po Spalio perversmo. Labai skausmingai pabrėžė aplinkos nevalyvumą, Peterburgo vaizdus, kurie jam priminė psichiatrijos ligoninę. Aristokratinis kultūros sluoksnis - dingęs, matomi tik mirusios muziejinės kultūros ženklai”, - rašytojo tekstus interpretavo literatūros tyrėja. Rusiją J.Savickis ironiškai vadina “Rasieja”. “Toks žodelis lyg ir netiktų diplomato kalbai, tačiau kelionių apybraižose ir dienoraštyje J.Savickis tarsi atsigauna, kompensuoja negalėjimą pasakyti tai, ką iš tiesų mano”, - teigė I.Vedrickaitė.

Rašytojo apybraižose nemažai dėmesio skiriama karo grėsmės bangai ir mažų valstybių likimui jos akivaizdoje. “Tekstuose vienur kitur galima pajusti lietuvių diplomatijos bejėgiškumą. J.Savickis kalba perspėjančiu balsu. Jis žavisi Suomijos priešinimusi stalininei Rusijai ir pasibaisėjęs žvelgia, kaip veidmainiškai Europos valstybės elgiasi su puolama šalimi”, teigė J.Savickio kūrybos tyrinėtoja. Pasak jos, tai aliuzija į pokarinės Lietuvos situaciją, nuojautos, ateities matymo akimirka. J.Savickis negaili kritikos galingosioms Europos tautoms. Jis iškelia Jungtinės Europos idėją, tačiau tik tuo atveju, jei ši bendrija gerbs mažas valstybes. “Būdamas ironiškas ir ciniškas, vis dėlto išlieka moralios politikos svajotojas”, - darė išvadą I.Vedrickaitė.

•

2012 11 19 Lietuvos žinios

Kultūra ir menas

9

Keramikė paklupdė Kinijos tigrą plėtotas keramikos menas. Visa žemė, kad ir kur pasiraustum, pilna geriausių medžiagų: raudonojo molio, degamo aukštoje temperatūroje, porceliano, cheminių medžiagų, kurios reikalingos porceliano gamybos procesui užbaigti. Tikras porceliano lobynas”, - tikino keramikė.

NIJOLĖ STORYK

Dailininkei Jolantai Kvašytei prireikė beveik dvejų metų, kol aprimo kūrybinės kelionės į Kiniją įspūdžiai. Naujus išgyvenimus autorė įprasmino personalinėje parodoje egzotišku pavadinimu “Kinija Azijos tigras”.

Įkvėpė ir masažas

Žinoma keramikė J.Kvašytė tęsia pažintinę kelionę po Lietuvą kiek neįprastais spalvotais keramikos darbais - vazomis skulptūromis ir keraminiais pano paveikslais. Iš Panevėžio galerijos atkeliavę menininkės darbai trumpam apsistojo Kauno galerijoje “Aukso pjūvis”. Į laikinąją sostinę kūrinių atkeliavo šiek tiek mažiau, nes tai lėmė kiek kuklesnė parodos salė. Tai nė kiek nesumenkino gana unikalios ekspozicijos įspūdžio. Iš parodos darbų galima susidaryti išsamų vaizdą, kokie tolimos šalies gyvenimo atspindžiai labiausiai palietė autorės vaizduotę. Kinų koloritas susipynė su lietuvių keramikos tradicijomis.

Jaunimas domisi keramika

Keramikė J.Kvašytė neabejojo, kad jos personalinei parodai labai tinka egzotiškas pavadinimas.

Parodos kuratorė, menotyrininkė Rūta Marija Purvinaitė pabrėžė, kad susitikimas Kaune su J.Kvašyte yra tikra dovana pernelyg neišlepintiems šio žanro gerbėjams. Į parodą kaip niekada gausiai susirinko jaunimo jis domisi žinomos autorės kūryba, kuriantieji semiasi iš jos patirties.

“Dailininkė J.Kvašytė yra neeilinės vidinės raiškos menininkė, kuri žavi nepaprastu dvasiniu ekspresionizmu. Jos kūryba sužadina smalsumą net ir tiems, kurie gerokai nutolę nuo keramikos. Visada tikime tuo, ką ji daro, ir nesiliaujame ja žavėję-

Nijolės Storyk nuotrauka

si”, - neabejojo R.M.Purvinaitė, pristatydama autorės parodą.

Tikras lobynas Dailininkė J.Kvašytė net ir po kelerių metų neatitolo nuo Kinijos gyvenimo ir jaudindamasi pasakojo, koks šis kraštas kontrastingas ir nenuspėjamas, beveik visuose kelionių aprašymuose įvardijamas sparnuota fraze - Azijos tigru.

Lietuvė kartu su įvairių šalių menininkais buvo pakviesta dalyvauti

“Tik ten pabuvusi supratau, kodėl Kinijoje taip nepaprastai tobulai išplėtotas keramikos menas.” tarptautinio keramikos centro “Fu Ping” plenere. Per du mėnesius ji sukūrė įspūdingą kolekciją, kuri liko tolimame krašte ir bus nuolat rodoma įvairiose vietose kartu su kitų plenero dalyvių darbais.

“Kinija mane tiesiog pribloškė. Patyriau tikrą šoką, kai visa tai pamačiau savo akimis. Reikėjo laiko susivokti sa-

vo emocijose. Taip atsirado mano kiniškos vizijos vazos skulptūros ir keraminiai paveikslai”, - sakė autorė.

Anot Jolantos, Kiniją verta pamatyti vien dėl tame krašte slypinčių porceliano lobių. Kinija yra milžinas su porceliano kojomis.

“Tik ten pabuvusi supratau, kodėl Kinijoje taip nepaprastai tobulai iš-

Kokios įspūdingos emocijos lydėjo keramikę per visą kūrybos procesą, liudija egzotiški darbų pavadinimai.

Vazų skulptūrų galerijoje regime figūrines kompozicijas “Siamo dvyniai”, “Šokis su vėduoklėmis”, “Kiniškas masažas” ir kitus darbus.

Keramikė šyptelėjo prisiminusi, kad būdama Kinijoje ne tik minkė molį, bet ir patyrė kitų kinų gyvenimo būdo malonumų. “Masažas vienas iš jų. Jei būčiau jaunesnė, tikrai važiuočiau gyventi į Kiniją”, šmaikštavo autorė.

Vazos yra kiniškos keramikos etalonas. Šis indas labai glaudžiai susijęs su šia šalimi. Tačiau autorė vazų atsisakė - ji pateikė tik to daikto kitą viziją. Jame tarsi yra anga, kur galima būtų pamerkti gėlę, bet ta anga netikra. Vazos nėra funkcionalios, jų esmė - skulptūrinė.

Parodoje rodomi keraminiai pano paveikslai papildo autorės viziją apie Azijos tigrą. Šių darbų - vos keletas, bet jie tokie pat įtaigūs ir spalviškai žaismingi. Kiekviena vaza skulptūra ar pano paveikslas - vis kitas pasakojimas, kita šypsena... Menininkė lieja akvareles, tapo aliejumi, bet geriausiai yra įvaldžiusi keramikos techniką. J.Kvašytė teigia, kad kurdama keraminius paveikslus tarsi kompensuoja tapybos, į kurios paslaptis pastaruoju metu vis mažiau turi laiko gilintis, poreikį.

•

Dvylika kalėdinių vakarų MINDAUGAS KLUSAS

Kitą pirmadienį, lapkričio 26 dieną, milžinišku ledo šou “Didmiesčio žiburiai” prasidės Rusijos meno meistrų festivalis “Kalėdiniai vakarai”.

Pamažu tradiciniu tampančio festivalio rengėjai žada dvylika renginių, kurie turėtų įtikti kiekvieno žiūrovo skoniui. Kaip pabrėžė Rusijos ambasados kultūros atašė Nikolajus Burovas, noras sudominti publiką ir buvo svarbiausia užduotis kuriant menų festivalio programą. Kuo dar kitu sudominsi, jei ne didelio meistriškumo atlikėjų pasirodymais. “Esame išaugę ant rusiškos kultūros pamatų. Norime ją išsaugoti Lietuvoje ir perduoti savo vaikams. Taip pat atskleisti rusų kultūrą ir lietuvių žiūrovams, kad šie ją pamėgtų”, - sakė keturių festivalio projektų rengėja, Vladimiro Spivakovo labdaros fondo atstovė Lietuvoje Irena Zacharova.

Romantizmo riteris Lapkričio pabaigoje Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune publika išvys ledo baletą “Didmiesčio žiburiai”. Pastatymo prodiuseris - tituluotas ledo šokėjas Ilja Averbuchas. Milžiniškame šou taip pat dalyvaus net šeši olimpiniai ir septyni pasaulio čempionai, tarp jų ir Tatjana Navka.

Gruodį festivalis prasidės Maskvos valstybinio simfoninio orkestro koncertu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Šiam kolektyvui vadovau-

ja smuikininkas ir dirigentas iš garsios muzikų šeimos Pavelas Koganas.

Gruodžio 19 dieną Nacionalinės filharmonijos scenoje solinę programą atliks viena didžiausių Rusijos fortepijono žvaigždžių, romantizmo riteris Nikolajus Luganskis. Kritikai jam negaili pagyrimų. “Nepaprasto jautrumo pianistas, į pirmąją vietą jis kelia ne save, o muziką”, - taip N.Luganskio skambinimą apibūdino “The Daily Telegraph”. N.Luganskis 1995 metais buvo pavadintas daugiausia žadančiu jaunosios kartos pianistu. O jau 2000, 2001 ir 2002 metais pelnė prestižinį “Diapason d’Or” - metų atlikėjo titulą, apie kurį svajoja žymiausi meistrai. Lietuvoje N.Luganskis svečiuosis antrą kartą.

Nepaliks abejingų Gruodžio viduryje sostinės Adomo Mickevičiaus bibliotekoje šurmuliuos rusiškų knygų paroda. Skaitytojų dėmesiui ketinama pristatyti per 500 pavadinimų leidinių, kurių teminis spektras gana platus, - nuo literatūros vaikams iki mokslinių darbų. Vėliau knygas festivalio rengėjai žadėjo dovanoti A.Mickevičiaus bibliotekai.

Nuo gruodžio 12 dienos Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje viešės Lietuvoje gyvenančių ir dirbančių rusų dailininkų paroda “Rusiškas vernisažas”.

Po Šv. Kalėdų įvyks Maskvos valstybinio akademinio Igorio Moisejevo šokių ansamblio pasirodymas “Pasaulio tautų šokiai”. I.Moisejevas pirmasis susiejo folklorą, liaudies choreografiją ir klasikinį baletą, iškėlė tai į didžiąją sce-

Vienas ryškiausių renginių - Maskvos valstybinio akademinio Igorio Moisejevo šokių ansamblio pasirodymas “Pasaulio tautų šokiai”. / Organizatorių nuotrauka ną. Ansamblis jau septyniasdešimt penkerius metus yra naujumo, ekspresijos ir profesionalumo etalonas. Visi kolektyvo atliekami šokiai persmelkti vidinio grožio, elegantiški, temperamentingi. “Jei I.Moisejevo ansamblio pasirodymas neprivertė jūsų ploti, siausti ar trepsėti kojomis iš pasitenkinimo, vadinasi, jūs nevisiškai normalus”, - rašė prancūzų “Le Parisien”.

Festivalio gruodžio programą sostinės Mokytojų namuose baigs poeto Vladimiro Masalovo kūrybos vakaras.

Sausio pabaigoje klausytojų laukia susitikimas su tarptautinių konkursų laureatu, pianistu Andrejumi Korobeinikovu. Jo dalyvavimas Piotro Čaikovskio konkurse baigėsi “skandaliuku”. Daugiausia simpatijų sulaukusiam muzikui nebuvo leista dalyvauti trečiajame ture. Prisimenant

Ivo Pogoreličiaus istoriją Varšuvoje, ko gero, tai turėtų padaryti teigiamą įtaką pianisto populiarumui. A.Korobeinikovas taip pat ir teisininkas, mokslininkas. Būdamas dvylikos jis įstojo į Europos universiteto Teisės fakultetą Maskvoje, 21-erių baigė muzikos konservatoriją. Jaunasis pianistas Lietuvoje lankysis pirmą kartą.

Kitą dieną Nacionalinės filharmonijos sceną užims trys jauni V.Spivakovo labdaros fondo stipendininkai: akordeonininkas Levas Kaganeris, smuikininkas Dmitrijaus Borodinas ir lietuviškų šaknų turinti pianistė Margarita Molčanova. Fondo stipendininkus atrenka komisija, kuriai vadovauja pats V.Spivakovas.

Keli festivalio renginiai vyks Lietuvos rusų dramos teatre. Čia koncertuos Kaliningrado filharmonijos kamerinis or-

kestras. Po savaitės savo rečitalį surengs su šiuo teatru ypač glaudžiai susijusi aktorė Elina Bystrickaja.

Porcelianą keičia sidabras Tęsiama tradicija “Kalėdiniais vakarais” rodyti Rusijos dailininkų kūrybą. Pernai Vilniuje viešėjo Sankt Peterburgo imperatoriškojo porceliano paroda. Šįkart Estijos, Latvijos muziejų ir Lietuvos dailės muziejaus pastangomis bus surengta paroda “Sidabro amžius. Rusų dailė iš Baltijos šalių kolekcijų. 1890-1930”. Menotyrininkas Skaistis Mikulionis atskleidė, kad Radvilų rūmuose bus galima išvysti Michailo Vrubelio, Konstantino Korovino, Zinaidos Serebriakovos, Boriso Kustodijevo, Aleksandro Benua ir Mstislavo Dobužinskio paveikslus.

•

10

2012 11 19 Lietuvos žinios

Požiūris

Teismų reforma

Arvėluojantisteisingumasnegriaunagerovės?

JONAS IVOŠKA

“Lėtas teisingumas - blogas teisingumas”, - pareiškė Lietuvos Respublikos prezidentė teisėjų sueigoje 2012 metų lapkričio 9 dieną, kai susirinkę teisėjai, atstovaujantys 777 teisingumo vykdytojų gildijai, perrinko savo savivaldos vedlius.

Nors pagal apklausų duomenis daugiau kaip 80 proc. Lietuvos piliečių neigiamai vertina Lietuvos teismų darbą, dauguma teisėjų nesuabejojo pagrindinių savo buvusių vadovų tinkamumu toliau diktuoti teismų saviraiškos “madas”.

Nedrįsčiau kritiškai vertinti tokio daugumos teisėjų pasirinkimo. Lietuvos teismai, kaip uždaras, pagal profesiją vienalytis, privilegijuotas, bendrų grupinių interesų (dirbantis ne konkurencijos sąlygomis) sektorius, politinėje sistemoje turintis paskutinės instancijos įgaliojimus, kuriuos užtikrina valstybės prievartos mechanizmo galia, nesvarbu, kas šiam vadovautų, vis nepalankiau bus vertinamas demokratinius principus deklaruojančios valstybės kontekste.

Pažymėčiau, jog kitos valstybinės struktūros tokių išskirtinių sąlygų kaip teismai neturi, nes visuomenė jas viena ar kita forma kontroliuoja (renka, leidžia dirbti apibrėžtą laiką, vykdo parlamentinę kontrolę ir pan.).

Tik imituoja teisingumo funkcijas Visuomenė jaučia, kad teismų sistema nėra jos teisingumo įrankis. Pagal visuomenės lūkesčius teismas turėtų veikti remdamasis pilietine teisėjauta, o dažnai jis tėra tik teisingumo funkcijas procedūriškai imituojanti struktūra, dirbanti savo pačios išgyvenimui pateisinti. Todėl visuomenė negali tokiam steiginiui reikšti pasitikėjimo.

amoralumo tarpasmenines problemas, kurios įstatymais nesumodeliuotos, o teismui privalu jas spręsti.

Ar gali procesas būti operatyvus, o verdiktas - visada teisingas, jeigu patikimų įrodymų byloje nėra, o ginčo šalims jų duotoji teisme priesaika, palyginti ją su turtiniais interesais, nėra vertybė?

Sunku nesutikti, kad dabartinėmis sąlygomis, kai pinigų kulto civilizacija pasiekė baigiamąją fazę ir vertybinių orientacijų skalėje dominuojanti vertybė tapo pinigai (turtas), teismų darbas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse nėra toks operatyvus, koks buvo anksčiau.

Pribrendo pertvarkoms Laikotarpio iššūkiai reikalauja ir laikotarpio sisteminių pokyčių. Deja, niekas už mus jų nepadarys. O suklupimų pavyzdžiai bado akis.

Ar būtina toleruoti valstybinių institucijų tarnautojams patikėtų sprendimų priėmimo vilkinimą arba atsisakymą vykdyti jiems pavestas funkcijas, kol iš darbuotojo atlikti tiesioginę savo pareigą nepareikalauja teismas? Ar tokių biudžeto parazitų priežiūrą būtinai turi vykdyti administraciniai teismai?

Ar mums neužtenka nuovokos nustatyti, kad piktybiniu neveikimu valstybės tarnautojas arba viliasi gauti neteisėtų pajamų, arba jis yra “5-osios kolonos” infiltrantas, siekiantis destrukcijos valstybėje, priešindamas pilietį savo valstybei?

Ar teisėjo elgesys byloje, kai jis ignoruoja akivaizdžius įrodymus, turi būti traktuojamas ne kaip piktnaudžiavimas tarnyba, o kaip teisingumo vykdymas?

Ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėti bylas pasirinktinai, šabloniškai motyvuojant kasacijos pagrindų nebuvimu, ir paliekant galioti akivaizdžiai šališkus žemesniųjų teismo instancijų sprendimus, nevertintinas kaip žmogaus teisės į teisingą teismą pažeidimas?

Toli gražu tai ne baigtinis vėluojančio ar/ir iškreipto teisingumo pa-

Teismų atotrūkis nuo didžiosios dalies visuomenės, galima sakyti, neišvengiamas, nes uždara, savireguliacinė sistema ilgainiui kiekvieną jos narį pajungia savo interesams, kurie vis tolsta nuo bendravalstybinių interesų.

Teismų atotrūkis nuo didžiosios dalies visuomenės, galima sakyti, neišvengiamas, nes uždara, savireguliacinė sistema ilgainiui kiekvieną jos narį pajungia savo interesams, kurie vis tolsta nuo bendravalstybinių interesų. Socialinės psichologijos teorija teigia, jog uždara sistema pajėgi palaužti kiekvieną jos nepalikusią asmenybę.

Kalbant matematiniais terminais, galima teigti, jog dėmenis sukeitus vietomis suma nesikeičia. Todėl personaliniai pakeitimai teismų sistemos viduje - bevaisės pastangos ją sužmoginti.

Vien tai, kad teisėjo teisingumą vertina ne koks nors valinis subjektas (rinkėjai, bendruomenė), o įstatymas (“Teisėjai (...) klauso tik įstatymo”), kurį tas pats teisėjas savo valia taiko ir galutinai aiškina, yra visiškas loginis absurdas.

Geranoriškose diskusijose su kai kuriais teisėjais dėl teismų ir žymios dalies visuomenės susvetimėjimo priežasčių tenka pripažinti ir teisėjų kai kurių argumentų pagrįstumą, nes ne teisėjai sukuria rafinuočiausio

vyzdžių sąrašas, bet ir jo pakanka susidaryti nuomonę, kad teismų sistema Lietuvoje pribrendo konstitucinėms pertvarkoms.

Išskaidrėtų teismų veikla Visapusiškesnį teismų sistemos pertvarkos modelį, detaliau reglamentuojantį teismų struktūrines ir funkcines nuostatas, turėtų parengti Seimo sudaryta darbo grupė, kurioje dirbtų ne tik Seimo nariai, bet ir teisinių institucijų bei visuomeninių organizacijų atstovai.

Atlikus teismų sistemos pertvarką, įleidžiant į procesą lygiateisiais pagrindais bendruomenių atstovus, neabejotinai išskaidrėtų teismų veikla.

Norint sumažinti teismų darbo krūvį, būtinos kompleksinės priemonės.

Tarp svarbiausių priemonių - valstybės ir savivaldybių institucijų debiurokratizacija, atliekant ją ne teismų, o valstybinio valdymo specializuotos tarnybos pareigūnų pastangomis.

Ar nevertėtų apie tai pagalvoti jau žengiant pirmuosius naujo Seimo žingsnius?

Visuomenė jaučia, kad teismų sistema nėra jos teisingumo įrankis. /

Romo Jurgaičio nuotrauka

KELETAS ŠTRICHŲ TEISMŲ REFORMOS PORTRETUI Susipažinus su dalies Europos Sąjungos (ES) šalių ir Šveicarijos teismų sistemomis ir iš jų pavyzdžių padarius kai kurias adaptacines išvadas, norėtųsi kaip diskusiją pateikti keletą pasiūlymų dėl Lietuvos teismų sistemos reformos. ◆ Lietuvoje esant vienai ryškesnių ES žmonių turtinių atskirčių, o neturtingiesiems sudarant tautos daugumą, darytina išvada, kad didžioji dalis Lietuvos piliečių dėl savo turtinės padėties turi sunkumų pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Apsunkinimą sąlygoja gana nemažas žyminis mokestis, ypač turtinio pobūdžio bylose. Esant, pavyzdžiui, tokiai situacijai, kai žmogus savo santaupomis nutarė pradėti verslą, o jį, kaip pradedantįjį, dėl patiklumo apgavo nesąžiningas sukčius, kreiptis į teismą, netekus turėtų santaupų, tampa realia problema. ◆ Kadangi teisė į teisingumą nėra prekė, kreipimasis į teismą neturėtų būti apmokestinamas. Suprantama, teismų išlaikymas ir kitos proceso išlaidos turi turėti padengimo šaltinius, todėl visos dėl bylinėjimosi patirtos išlaidos turėtų būti padengtos kaltosios šalies lėšomis, galutinai įsiteisėjus teismo sprendimui. Kadangi bylinėjimasis nėra pigus dalykas, teisminių nuotykių ieškotojai, turintys pažinčių teismuose, nebūtų tokie drąsūs ir dėl to nepagrįstų ieškinių pastebimai sumažėtų.

Nesant išankstinio apmokėjimo, kreipiantis į teismą neliktų vilčių nepagrįstai pasipelnyti ir sukčiams, besitikintiems, kad apgautasis, neturėdamas pinigų, negalės kreiptis į teismą. ◆ Administracinių teismų darbo krūvį žymia dalimi nulemia valstybinių institucijų tarnautojų netinkamas pareiginių funkcijų atlikimas, jiems vadovaujantis nuostata: “Kai teismas įpareigos, tada ir spręsiu.” Biudžeto lėšų švaistymas mokant pinigus už verslo iniciatyvų žlugdymą ir versliausių žmonių gujimą iš Lietuvos - nusikalstamas lengvabūdiškumas.

Seimo kontrolierių įstaigą reorganizavus į biurokratizmo užkardymo tarnybą, suteikiant jai specialius įgaliojimus, administracinius teismus kaip rūšinę teismų grupę galima būtų pertvarkyti į administracinių bylų skyrius bendroje teismų

sistemoje. Išsaugant teisėjų specializaciją, visų pakopų teismuose sudarytini civilinių, baudžiamųjų ir administracinių bylų skyriai. Kad vyktų kvalifikaciniai mainai, teisėjų darbas skyriuose iki tam tikro amžiaus organizuotinas rotacijos principu: po 4-5 metų teisėjas paskiriamas dirbti į kitą skyrių. ◆ Esant trijų instancijų (pirminė, apeliacinė, kasacinė) procesui sudarytina ir trijų pakopų teismų sistema: apylinkių teismai visoms byloms pirmąja instancija nagrinėti; apygardų teismai - apeliacinė instancija; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas - kasacinė instancija (prie šio teismo galėtų veikti ir Konstitucingumo kolegija). ◆ Teismų biudžetui tvarkyti, teisėjų mokymui organizuoti, apylinkių ir apygardų teisėjų kandidatūroms parinkti ir pateikti Lietuvos Respublikos prezidentui, kuris skirtų apylinkių ir apygardų teisėjus profesionalus, taip pat teismų ūkiniams ir finansiniams klausimams spręsti įsteigtina Teismų administravimo kolegija, kurią formuotų Teisingumo ministerija iš įvairių teisinių institucijų atstovų. ◆ Greta profesionalių teisėjų įsteigtinas visuomeninių teisėjų institutas. Visuomeninius teisėjus į apylinkių ir apygardų teismus 4 metų terminui rinktų savivaldybių tarybos. Metodiškai visuomeninių teisėjų rinkimams vadovautų ir jų darbo apmokėjimą organizuotų teismų biudžetą tvarkanti Teismų administravimo kolegija. ◆ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuotinas rinkimų būdu. Aukščiausiojo Teismo teisėjus 5 metų terminui iš apylinkių, apygardų teismų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo profesionalių teisėjų rinktų: a) nustatyta tvarka įregistruotų visuomeninių organizacijų atstovai, b) Lietuvoje dirbantys apygardų ir apylinkių teismų teisėjai, c) visų lygių prokurorai, d) advokatai.

Aukščiausiojo Teismo teisėjo kadencijų skaičius neturėtų būti ribojamas. Aukščiausiojo Teismo teisėjus rinkti visuotiniuose rinkimuose, atrodo, būtų per brangu, o ir neracionalu, nes didžioji tautos dalis teisėjo darbinių gebėjimų ir moralinių savybių dėl informacijos stygiaus negali vertinti.

◆ Apylinkių teismuose bylas nagrinėtų dviejų teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjo profesionalo ir teisėjo visuomenininko.

Sprendimai (nuosprendžiai, nutartys) byloje būtų priimami bendru teisėjų sutarimu. Nesant teisėjų sutarimo arba nagrinėjant sudėtingas bylas, teisėjų kolegija būtų sudaroma iš didesnio teisėjų skaičiaus, išlaikant teisėjų profesionalų ir teisėjų visuomenininkų paritetą. Sprendimai (nuosprendžiai) tokiu atveju būtų priimami kvalifikuota ne mažesne kaip 2/3 teisėjų balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai byla su pirmosios instancijos teisėjų skirtingomis nuomonėmis būtų perduodama nagrinėti apeliacinei instancijai. ◆ Apygardų teismuose bylas nagrinėtų trijų teisėjų kolegija: dviejų teisėjų profesionalų ir vieno teisėjo visuomenininko.

Sprendimai šiuo atveju būtų priimami konsensuso būdu. Nesant visų teisėjų sutarimo, kolegija papildoma dviem teisėjais: profesionalu ir visuomenininku. Penkių teisėjų kolegija sprendimą (nuosprendį, nutartį) priimtų paprasta balsų dauguma. ◆ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip kasacinė instancija, tikrintų apeliacinės instancijos teismų priimtų nutarčių (sprendimų, nuosprendžių) teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinė instancija priimtų galutinius nutarimus (nutartis) dėl teisės taikymo ir aiškinimo. Nustačius fakto klaidas, byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui pakartotiniam nagrinėjimui. ◆ Visos bylos visų instancijų teismuose nagrinėtinos viešai, išskyrus LR Konstitucijoje numatytas išimtis. Bylas nagrinėti pasirinktinai, kaip yra šiuo metu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, turėtų būti draudžiama. ◆ Teisėjo laikino nušalinimo ir atleidimo iš pareigų klausimą spręstų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas LR Prezidento arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių teikimu. ◆ Teisėjų skaičių teismuose galėtų nustatyti Teisingumo ministerija Teismų administravimo kolegijai pasiūlius, atsižvelgdama į teismų darbo krūvį. Teisėjų darbo krūvio peržiūros atliktinos kasmet prieš valstybės biudžeto svarstymą.

•

2012 11 19 Lietuvos žinios

Tyrimas

11

Milijonai į privačias kišenes

Valstybės turtas vis dar be šeimininko Ministerijoms galvos neskauda dėl joms pavaldžių institucijų nuomojamų ar išsinuomotų patalpų. Nors Valstybės kontrolė dabar jau buvusios Vyriausybės priešaušryje konstatavo, kad dėl to valstybė patiria šimtatūkstantinius nuostolius, situacija nekontroliuojama iki šiol.

VALDAS KVEDARAS

D

ar 2007 metais Seimas siūlė Vyriausybei paskirti institucijas, kurios būtų atsakingos už valstybės turto valdymo politikos formavimą ir įgyvendinimą, tačiau pasiūlymų efektyviau valdyti valstybės turtą nei tuomet buvusioji, nei Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė neįgyvendino.

2009 metų pradžioje Valstybės kontrolė išanalizavo, kaip biudžetinės įstaigos naudoja joms priskirtas patalpas savo reikmėms. Tąkart siūlyta, kad institucijoms, valdančioms valstybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, reikėtų nedelsiant išanalizuoti tokių patalpų nuomos sutarčių sąlygas ir inicijuoti valstybei nenaudingų sutarčių nutraukimą ar sąlygų pakeitimą. Toks siūlymas atsirado paaiškėjus, kad nemaža dalis biudžetinių įstaigų dalies joms priskirtų patalpų nenaudoja savo reikmėms, bet jas nuomoja. Kontrolieriai suskaičiavo, kad biudžetinės institucijos savo sąskaitas kasmet galėjo papildyti maždaug po 20 mln. litų nuompinigių. Tuo tarpu biudžetinės įstaigos patalpų nuomai iš kitų juridinių ar fizinių asmenų per metus išleisdavo apie 60-70 mln. litų.

Kiek iš tikrųjų valstybei priklausė nekilnojamojo turto - pastatų, Valstybės kontrolė bei Statistikos departamentas LŽ pateikė skirtingus atsakymus. Valstybės kontrolės atstovų teigimu, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų likutinė vertė galėjo siekti 5 mlrd. litų, Statistikos departamento teigimu - veik pusantro milijardo litų daugiau.

Kaip LŽ sakė Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorius Rimantas Sanajevas, situacija su biudžetinėms įstaigoms priklausančiomis patalpomis iš esmės nepasikeitusi ir dabar, o į siūlytas rekomendacijas beveik neatsižvelgta. “Tėra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl centralizuoto turto valdymo. Jame pasakyta, kad turto valdymui vadovaujanti institucija - Finansų ministerija (FM), o įgyvendinanti institucija turėtų būti įsteigta Valstybės turto fondo (VTF) pagrindu. Tačiau iki šiol tokios institucijos nėra. Kiek man žinoma, VTF kuriama centralizuota turto valdymo sistema, bet kada ji pradės veikti, neaišku”, - LŽ sakė R.Sanajevas.

Aplinkos ministerijai pavaldi APVA šiame pastate nuomojasi patalpas už dvigubai didesnę kainą nei šalia esanti SAM (nuotrauka dešinėje). Pinigų itin brangiai nuomai negailinti APVA turi tik popierinę iškabą (nuotrauka kairėje). / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Dar 2007 metais Seimas siūlė Vyriausybei paskirti institucijas, kurios būtų atsakingos už valstybės turto valdymo politikos formavimą ir įgyvendinimą, tačiau pasiūlymų efektyviau valdyti valstybės turtą neįgyvendino net dvi Vyriausybės. institucijai pavaldus Turto valdymo ir ūkio departamentas “infostruktūros reikmėms” patalpas nuomoja iš akcinės bendrovės TEO LT. Už Vilniuje, Savanorių pr. 28 esantį 6,3 kv. m kambariuką per mėnesį suplojama per 570 litų - maždaug po 90 litų už kvadratinį metrą. Tokių patalpos nuomos įkainių niekur kitur Vilniuje nėra. Tačiau VRM atsakingi valdininkai neatskleidė, kodėl priversti nuomoti tokias mažas patalpas ir taip brangiai už jas mokėti.

VRM priklausantis Valstybės tarnybos departamentas beveik 330 kv. m patalpas nuomojasi iš Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos Pilies gatvėje. Tiesa, už šių patalpų, kurias valstybė kadaise grąžino Arkivyskupijai, nuomą mokamas simbolinis mokestis - vos 6 litai per mėnesį. Tačiau dar 2009 metais tuometiniai VRM vadovai buvo pareiškę šių patalpų atsisakysiantys.

VRM veik 120 kv. m yra išnuomojusi UAB “Valčiūnai”. Ministerijos klerkus uždaroje valgykloje maitinančios bendrovės direktorius, o kartu ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Kazimiras Voišnis už patalpų nuomą moka maždaug po 26 litus už kvadratinį metrą.

Auksinė kambariuko kaina LŽ kreipėsi į visas 14 ministerijų prašydama pateikti duomenis, kur, kiek ir kokio ploto patalpų jos pačios bei joms pavaldžios institucijos nuomoja arba nuomojasi iš fizinių ar juridinių asmenų, kiek kainuoja nuoma.

Pasirodo, ne visoms ministerijoms šis klausimas buvo lengvas. Kai kurios jų visai nesugebėjo arba nenorėjo atsakyti, o kitos, kaip antai FM, redakciją informavo, kad tokių duomenų paieškai būtinas net savaitės laikas, nes, pasak ministerijos atstovo Vytauto Lenkučio, “tokie duomenys ministerijoje nekaupiami”.

Iš redakcijai atsiųstų konkretesnių atsakymų bene labiausiai šokiravo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pateikti duomenys. Šiai biudžetinei

Pastatai greta - kainos skirtingos Kontroversiškai vertintiems projektams - filmui, lūšių bei pelėdų auginimui nelaisvėje - milijonų nepagailėjęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas ir patalpų nuomos požiūriu gerokai aplenkė kolegas. Ministerija nuomojasi 356 kv. m ploto administracines patalpas Vilniuje, Gedimino pr. 26, iš kooperatinės bendrovės “Lietuvos kooperatyvų sąjunga” - jose įkurdintas Europos Sąjungos (ES) paramos administravimo departamentas. Priėmus 27 Užsienio reikalų ministerijos sistemai priklausančius darbuotojus, kurie dirbs aplinkosaugos srityje Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu, šiemet Aplinkos ministerija (AM) pradėjo nuomo-

tis 368 kv. m ploto administracines patalpas Šermukšnių g. 6A iš UAB “Seta”. Abiejų minėtų administracinių patalpų nuoma per metus kainuos 221 952 litus.

AM, vadovaujama buvusio statybininko G.Kazlausko, išties pasižymėjo keistu išlaidavimu. Jai pavaldi Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuomojasi 647 kv. m patalpas Vilniaus g. 35/Palangos g. 3 iš UAB “Juozapas pas žurnalistus”.

Metinis nuomos mokestis (kartu su priežiūros paslaugomis ) - per 415 tūkst. litų, arba šiek tiek daugiau kaip 50 litų už kvadratinį metrą. Tačiau greta šio pastato esanti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iš UAB “Inreal valdymas” nuomojasi 498,50 kv. m ploto patalpas ir moka perpus pigiau - tik 25 litus už kvadratinį metrą. “Matyt, mūsų derybininkų būta sumanesnių”, - LŽ sakė SAM atstovė Giedrė Maksimaitytė, paklausta, kaip ministerijai pavyko nusiderėti tokią mažą kainą sostinės centre esančiame pastate.

G.Kazlausko vadovaujama AM šių metų pradžioje žengė dar vieną ginčytiną žingsnį. Vasario pradžioje ministerijai pavaldžiam Aplinkos apsaugos investicijų fondui buvo išnuomotos 360 kv. m administracinės patalpos Žvėryne, Vytauto gatvėje. Šios patalpos priklauso bendrovei RUSTAS, kurios direktorius Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Adakras Vincentas Šeštakauskas. Šiai bendrovei iš valstybės biudžeto per metus teks per 138 tūkst. litų nuompinigių - vidutiniškai maždaug po 32 litus už kvadratą. Tačiau laisvas patalpas Žvėryne nuomojantys verslininkai skelbiasi priimsiantys nuomininkus maždaug po 20 litų už kvadratinį metrą.

Palyginimui: Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos beveik 100 kv. m patalpas nuomojasi Gedimino prospekte, netoli Arkikatedros, ir moka po 37 litų už kvadratinį metrą.

R.Sinajevas pabrėžė, kad patalpų nuoma turėtų būti centralizuota.

Eltos nuotrauka

Pinigus taupo Iš LŽ duomenis pateikusių ministerijų - SAM, anksčiau Valstybės kontrolės vienintelė pagirta dėl pinigų taupymo patalpų nuomai, ir dabar kas pusmetį ar metus peržiūri sutartis su patalpų savininkais. Šiai ministerijai pavaldžios trys įstaigos - Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai, Teismo psichiatrijos bei Vaistų kontrolės tarnybos per metus patalpų nuomai išleidžia maždaug 665 tūkst. litų, vidutiniškai maždaug po 20 litų už kvadratinį metrą. “Nuo 2009 metų nuomos sutarčių įkainius pavyko sumažinti beveik 50 proc., todėl šiuo metu galiojantys įkainiai sudaro galimybę nuomotis administracines patalpas racionaliai”, - LŽ teigė SAM atstovė G.Maksimaitytė.

Taip pat ši ministerija yra sudariusi net 85 patalpų nuomos sutartis, pagal kurias jai pavaldžiose 17 ligoninių fiziniams ir juridiniams asmenims nuomoja plotą įvairiai veiklai: prekybai spaudos leidiniais, gėlėmis, maisto produktais, vaistinėms ir pan.

Iš viso išnuomojama apie 7 tūkst. kv. m ploto. Per metus pagal šias nuomos sutartis gaunama apie 1,65 mln. litų nuompinigių, kurie pervedami į šalies biudžetą.

Papildo kariuomenės biudžetą LŽ pateiktais duomenimis, Lietuvos kariuomenė kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims šiuo metu nuomoja apie 4,9 tūkst. kv. m

ploto patikėjimo teise valdomų patalpų (administracinių patalpų, sandėlių, patalpą kavinei šalia Vilniaus įgulos karininkų ramovės ir kt.). Krašto apsaugos ministerijos atstovės Viktorijos Cieminytės teigimu, kariuomenė nuomoja pastatus, kurie yra “laikinai nenaudojami ir kurių neplanuoja perduoti Turto bankui, VTF ar kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, taip pat nenaudojamas patalpas, kurios nėra suformuotos kaip savarankiški turto vienetai”. Už šių patalpų nuomą kariuomenė per metus gauna apie 145 tūkst. litų pajamų.

Pasak V.Cieminytės, nuomos sutartys sudaromos tik viešo konkurso būdu, pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Kariuomenė taip pat iš dviejų juridinių asmenų nuomoja kelias tarnybinės paskirties patalpas, kurių bendras plotas - apie 120 kvadratinių metrų. Šioms patalpoms nuomoti kariuomenė per metus skiria apie 12 tūkst. litų.

Jei nežino, yra blogai Jauniausios ministerijos - Energetikos - atstovė Donata Malinauskaitė teigė, kad ši biudžetinė institucija patalpomis, kurios priklauso Ūkio ministerijai, naudojasi pagal panaudos sutartį, daugiau jokių patalpų nei nuomojasi, nei nuomoja.

Paprašyta patikslinti, kokias patalpas nuomoja arba nuomojasi ministerijai pavaldžios įmonės, D.Malinauskaitė iš pradžių teigė, kad tokios informacijos neleista skelbti. Vėliau valdininkė patikslino, kad “šiuo metu jokiais teisės aktais ministerijai nenumatyta prievolė kaupti tokią informaciją dėl didelių administravimo sąnaudų”.

LŽ paprašytas pakomentuoti šį ministerijos (kaip ir kai kurių kitų) atsakymą, Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorius R.Sinajevas sakė, kad iš tikrųjų joks teisinis aktas ministerijų lyg neįpareigoja kaupti tokių duomenų. “Tačiau, tik formaliai žiūrint, ministerijai nesvarbu, iš kokių asmenų jai pavaldi institucija nuomojasi arba kam nuomoja patalpas. Juk kiekviena ministerija sudaro konsoliduotas ataskaitas apie visą pavaldų turtą. Jei jo nežino, yra labai blogai”, - LŽ sakė R.Sinajevas. Jis pabrėžė, kad patalpų nuoma turėtų būti centralizuota, “kad nebūtų kaip savo darže noriu statausi, noriu griaunu”.

•

12

2012 11 19 Lietuvos žinios

Sportas

Burtai įmetė į Balkanų katilą EUROBASKET 2013 BURTAI A GRUPĖ (Liubliana) Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Ukraina, Belgija, Izraelis.

B GRUPĖ (Jesenicės) Makedonija, Lietuva, Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina, Latvija, Serbija.

C GRUPĖ (Celė) Ispanija, Slovėnija, Kroatija, Lenkija, Gruzija, Čekija.

D GRUPĖ (Koperis) Rusija, Graikija, Italija, Suomija, Turkija, Švedija.

KOMENTARAS

Pernai Makedonijos krepšininkai Kaune pamynė Lietuvos rinktinės galybę. Po metų Slovėnijoje bus puiki proga revanšui. / Reuters/Scanpix nuotrauka VILMANTAS REMEIKA

Vakar Slovėnijos kurortiniame miestelyje Pustoinoje buvo ištraukti 2013 metų Europos krepšinio čempionato burtai.

38-asis Europos čempionatas vyks 2013 metų rugsėjo 4-22 dienomis Slovėnijoje. 24 rinktinės jame kovos suskirstytos į 4 grupes. Burtai lėmė, kad Lietuvos rinktinė pateko į B grupę su Balkanų regiono komandomis Makedonija, Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina bei Serbija, taip pat šiai kompanijai konkurenciją mėgins sudaryti ir mūsų broliai latviai.

Suvedinės sąskaitas Vakar burtus traukė praeities krepšinio žvaigždės slovėnai Ivo Daneu, Radoslavas Nesterovičius, Peteris Vilfanas ir Aljoša Žorga, ukrainietis Aleksandras Volkovas, turkas Ibrahi-

mas Kutluay ir ispanas Jorge Garbajosa. Lietuvius į B grupę pasiuntė I.Kutluay ranka.

B grupės kovos vyks greta Austrijos pasienio įsikūrusiose kalvotose Jesenicėse, “Podmežakla Hall” arenoje, kurioje telpa 5500 žiūrovų. Joje namų rungtynes žaidžia Jesenicių “Acroni” ledo ritulio klubas. Praėjusiais metais arena buvo uždaryta kapitalinei rekonstrukcijai. Į kitą varžybų etapą pateks po tris geriausios kiekvienos grupės komandos.

B grupės trejetukas antrame etape susijungs su A grupės trejetuku ir sudarys E grupę. Iš jos į ketvirtfinalį paklius keturios rinktinės.

Iš karto po burtų traukimo ceremonijos buvo sudarytas ir čempionato tvarkaraštis. Kitų metų rugsėjo 4 dieną lietuviai pradės pirmenybes dvikova su Serbija, kitą dieną kovos su Makedonija, o rugsėjo 6-ąją susitiks su Latvija. Po poilsio dienos, rugsėjo 8-ąją, laukia dvikova su Juodkalnija, o grupės varžybos

bus baigtos rugsėjo 9-ąją susitikimu su bosniais.

Krepšinio aistruoliai labiausiai trina rankomis dėl to, kad likimas akis į akį ir vėl suvedė su Makedonijos rinktine. Lietuviai dar nepamiršo skaudaus pralaimėjimo makedonams 2011-ųjų Europos čempionato ketvirtfinalyje Kaune 65:67. Tuomet ir patys krepšininkai kalbėjo, kad pralaimėti tokiai komandai galima vos kartą iš dešimties. Taigi, kitą rudenį Jono Kazlausko atjauninta rinktinė turės galimybę pasiekti revanšą ir nuplauti šalies krepšinio gėdą.

Žaliasis Lipko “Maži dalykai yra didingi” - toks yra oficialus “EuroBasket 2013” šūkis. Vos 2,05 mln. gyventojų turinti Slovėnija nestokoja ambicijų surengti įspūdingą čempionatą. Kaip patys tvirtina - ne prastesnį nei Lietuvoje buvo “EuroBasket 2011”. Už teisę rengti Senojo žemyno krepšinio pirmenybes Slovėnija į

FIBA kasą turėjo pervesti 6,5 mln. eurų. Pusę šios sumos padengė šalies vyriausybė.

Per pirmenybes Lietuvoje publiką linksmino personažas Amberis, o Slovėnijoje jo vaidmenį atliks Lipko. Toks yra “EuroBasket 2013” talismano vardas. Lipko išvertus iš slovėnų kalbos reiškia medį liepą.

Slovėnijos gyventojų apklausoje Lipko surinko pusę - 6 095 iš 12 106 respondentų balsų. Jis nukonkuravo vilką Lupį, bitiną Nenadą ir žuvį Jamko.

Lipko ir medis liepa simbolizuoja ryškiai žalią spalvą. Ši spalva Slovėnijoje itin populiari, ji vyrauja nacionalinių krepšinio ir futbolo rinktinių aprangose. Liepos lapas simbolizuoja šio krašto žmonių susijungimą. Liepos auga beveik visų Slovėnijos miestų pagrindinėse aikštėse.

Kitą rudenį Slovėnijoje Europos čempionų titulą gins ispanai. Jie pernai Kaune iškovojo auksą, finale 98:85 įveikę prancūzus.

•

Lietuvos rinktinės treneris JONAS KAZLAUSKAS: “Traukiant burtus varžovų nepasirinksi, tačiau kai iš šeštojo krepšelio gauni Serbiją, gali sakyti, kad teko stipri grupė.

Teks žaisti su visu būriu buvusios Jugoslavijos komandų ir kaimynais latviais. Latviai mums visada stengiasi įkąsti, prisiminimai iš paskutinio susitikimo su jais yra ne patys geriausi.

Makedonija mus jau skaudžiai baudė, Juodkalnija turi Nikolą Pekovičių, bosniai Mirzą Teletovičių, aplink juos yra daug kitų pajėgių žaidėjų. Tai stiprios komandos, kurios gali bet ką įveikti, tačiau gali ir bet kam pralaimėti. Na, o Serbijos rinktinės pristatinėti niekam nereikia, teks susitikti ir su keletu buvusių mano auklėtinių. Visos komandos bus stiprios varžovės. Ypač mums, nes Lietuvos rinktinėje vyks kartų kaita. Vis dėlto manau, kad mums reikia galvoti ne apie kitus, o apie save. Svarbiausia, kokie mes patys būsime, ką surinksime, kaip padirbėsime?

Apie kitas grupes kalbėti sunku. Nežinia, kokius žaidėjus surinks kitos komandos, ar atvyks NBA žaidėjai? Kai prasidės pirmieji kontroliniai mačai, bus galima pasakyti kažką konkrečiau.”

Trumpai “ŽALGIRIO” VARŽOVAI

TURNYRO LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, taškų santykis)

Pirmąjį pralaimėjimą Eurolygos varžybose praėjusią savaitę patyręs Kauno “Žalgiris” lieka vienvaldžiu C grupės lyderiu, bet kauniečiams ant kulnų lipa vos viena pergale atsiliekantys Stambulo “Anadolu Efes” ir Pirėjo “Olympiakos” klubai. Paskutinėse šeštojo turo rungtynėse “Olympiakos” išvykoje 89:72 (22:19, 25:21, 22:11, 20:21) nugalėjo Vitorijos “Caja Laboral”.

18 taškų prie pergalės prisidėjo Kyle’as Hinesas, 14 - Vassilis Spanoulis, 13 - Kostas Papanikolau.

Martynas Gecevičius buvo įtrauktas į “Olympiakos” paraišką, bet nežaidė. “Caja Laboral” 13 taškų pelnė Bradas Olesonas, po 12 Andresas Nocioni ir Fernando San Emeterio. Kitose rungtynėse “Anadolu Efes” namie 77:71 (20:18, 7:18, 27:16, 23:19) įveikė Milano “Emporio Armani”. Šeimininkams net 29 taškus surinko Saša Vujačičius, po 10 - Keremas Gonlumas ir Jamonas Lucasas. Svečių gretose rezultatyviausiai žaidė Keithas Langfordas (15 tšk.), Malikas Hairstonas (14) ir Nicolo Melli (10). Kitas rungtynes “Žalgiris” žais ateinantį penktadienį namie su “Caja Laboral”.

1. Žalgiris

5

1

521:453

2. Anadolu Efes

4

2

475:430

3. Olympiakos

4

2

470:478

4. Emporio Armani

2

4

477:494

5. Cedevita

2

4

460:512

6. Caja Laboral

1

5

452:488

DU ĮVARČIAI Italijos Serie B futbolo lygoje dar vienas sėkmingas rungtynes sužaidė Lietuvos rinktinės kapitonas Tomas

Danilevičius, padėjęs savo atstovaujamai Kastelamarės “Juve Stabia” komandai iškovoti pergalę. Serie B 15 turo rungtynėse “Juve Stabia” išvykoje 3:2 nugalėjo “Spezia” ekipą. T.Danilevičius įmušė 40 ir 69 minutėmis.

Trečią įvartį nugalėtojams pelnė Stefano Di Cuonzo (88 min.). “Spezia” ekipoje pasižymėjo Marco Sansovini (57 min.) ir Mirko Antenucci (86 min.). Po 15 rungtynių 24 taškus surinkusi “Juve Stabia” čempionate pakilo į 4 poziciją. “Spezia” (19 tšk.) yra dešimta. Lygoje pirmauja “Sassuolo” (34 tšk.), lenkianti Veronos “Hellas” ir “Livorno” (po 32 tšk.).

RANKINIO LYGA

T.Danilevičius muša įvarčius.

“Juve Stabia” nuotrauka

Lietuvos vyrų rankinio lygos pirmenybėse savaitgalį sužaistos paskutinės 7 turo rungtynės. Po jų čempionato debiutantai Pasvalio “Triobet” pagaliau pakilo iš paskutinės vietos. “Triobet” ekipa šeštadienį svečiuose 29:24 (14:14) nugalėjo “Utenos” rankininkus. Nugalėtojams 9 įvarčius pelnė Eligijus Povilionis, 7 - Mindaugas Nakvosas. “Utenos” ekipoje pasižymėjo Tomas Čiužas (9 įv.), Martynas Paukštė ir Mindaugas Agurkis (po 4).

Per kitas rungtynes “Vilnius” namie 28:24 (14:13) įveikė Varėnos “Ūlą”.

Vilniaus komandai 9 įvarčius pelnė Marius Panavas, 7 - Martynas Žala, 5 - Evaldas Veida; Varėnos - 6 Dionizas Chichockas, 5 - Gediminas Barysas.

Ankstesnėse 7 turo rungtynėse Alytaus “Almeida-Stronglasas” 31:28 įveikė Šiaulių “Universitetą-Guberniją”, Kauno “LKKA-Lūšis” 34:29 nugalėjo Kauno “Granitą-Gają-Karį”, o susitikimas tarp Vilniaus “Šviesos” ir Klaipėdos “Dragūno” baigėsi lygiosiomis - 27:27. Turnyro rikiuotė: 1.

“Dragūnas” 11 tšk., 2. “LKKA-Lūšis” 10, 3. “Almeida-Stronglasas” 10, 4. “Šviesa” 9, 5. “Granitas-Gaja-Karys” 9, 6. “Universitetas-Gubernija” 8, 7.

“Vilnius” 6, 8. “Ūla” 4, 9. “Triobet” 2, 10. “Utena” 1.

KAUNIETĖS PASITRAUKĖ Pralaimėjimą atsakomosiose Europos “Iššūkio taurės” moterų rankinio turnyro trečiojo rato rungtynėse patyrė Lietuvos vicečempionė Kauno “ACME-Žalgirio” komanda, kuri baigė pasirodymą šiose varžybose. Šeštadienį svečiuose kaunietės rimčiau nepasipriešino į kitą etapą iškopusiai Mosto “DHK Banik” (Čekija) ekipai - 25:35 (6:17). 7 įvarčius į nugalėtojų vartus įmetė Gabija Vidūnaitė, 6 - Audinga Kniubaitė, po

4 - Justina Balzarevičiūtė ir Neringa Palionytė. 9 įvarčiais prie pergalės prisidėjo Martina Weisenbilderova, 7 - Hana Martinkova, 6 - Edita Vankova. Pirmąjį susitikimą prieš savaitę Kaune 29:25 taip pat buvo laimėjusios Mosto rankininkės.

“BALTICA” SUKLUPO Atšuntą pralaimėjimą septynioliktose Žemyninės jaunimo ledo ritulio lygos (MHL) B grupės turnyro rungtynėse patyrė šeštąją vietą vienuolikos komandų Šiaurės Vakarų divizione užimantis Vilniaus “HC Baltica” (28 tšk.) klubas. Šeštadienį Elektrėnuose vilniečiai 2:3 (0:0, 0:1, 2:2) turėjo pripažinti trečiojoje pozicijoje esančios “Zelenograd” (36 tšk.) ekipos iš Rusijos pranašumą. Įvarčius į svečių vartus įmušė Kristianas Kučera (45:23) bei Konstantinas Isajevas (51:16). Nugalėtojų gretose pasižymėjo Michailas Orlovas (37:54), Amiranas Kurtanidzė (41:44) bei Dmitrijus Suvorovas (59:52). MHL Šiaurės Vakarų divizione pirmauja Liepojos “Metalurgs” (43 tšk.) klubas, lenkiantis “Klin” (37 taškai) ledo ritulininkus iš Rusijos.

BNS, LŽ

14

2012 11 19 Lietuvos žinios

Gamta ir žmogus

Iš girios - į miestą

Labanoro Vilkas vilkų nemedžioja Labanoro Vilkas - taip kai kuriuos rašinius apie gamtą pasirašo botanikas Andrius Gaidamavičius. Šitaip adresuoti laiškai pasiekia ir jo gimtąjį Švenčionių rajono Januliškio kaimelį Labanoro girioje.

Miestiečiu tapęs 32 metų vaikinas neseniai baigė doktorantūrą ir dabar rašo daktaro disertaciją.

FELIKSAS ŽEMULIS

A.

Gaidamavičius - tikras žaliasis: augo Labanoro girios eigulio šeimoje, studijavo miškininkystę ir botaniką, dirbo Labanoro regioninio parko biologu, redagavo “Žaliosios Lietuvos” laikraštį, nuolat protestuoja prieš gamtos niokojimą. Neseniai vaikinas baigė doktorantūrą ir dabar rašo daktaro disertaciją.

Labanoro Vilko pseudonimą pasirinko todėl, kad šis žvėris - jo mėgstamiausias. Taip Andrius paaiškino, kai keliavome per Labanoro girią į jo tėviškę.

Yra ir kitų, net mistinių priežasčių.

“Kai mano tėtis jaunystėje Joninių vakarą ėjo per Labanoro girią iš savo Mozūriškės kaimo į šokius Antaviešės kaime, kur gyveno mama, prie Januliškio kelią perbėgo septyni vilkai. Man tai magiškas ženklas, nes susituokę tėvai įsikūrė būtent Januliškyje, namuke prie girininkijos, kur tėvas dirbo”, - sakė A.Gaidamavičius.

Andriaus nuomone, vilkai Lietuvoje buvo ir yra labiausiai skriaudžiami žvėrys. “Juos ir šiais laikais pernelyg intensyviai medžioja, o sovietmečiu tiesiog beatodairiškai naikino. Net jauniklius traukdavo iš guolio ir žudydavo, mat už tai mokėdavo premijas”, - teigė vilkų užtarėjas.

Labanoro girios kaimuose pasakojama daug legendų ir tikrų atsitikimų apie vilkus, nes, anot A.Gaidamavičiaus, koks kitas žvėris garsina šį kraštą labiau negu vilkas.

Žvėris laidotuvėse A.Gaidamavičius apgailestavo, kad prieš keletą metų nutarta Labanoro miestelio herbe pavaizduoti ne šio krašto simbolį vilką, o šerną. “Taip sumanė seniūnas medžiotojas, o valdžia herbą patvirtino. Vietos žmonės per vėlai sužinojome, kad Labanoro herbe atsirado kiaulė”, - piktinosi Andrius.

Vienas šio krašto senukas iš Vilkaslasčio kaimo papasakojo jam apie savo mamą, kuri būdama dar piemenaitė išprašiusi iš piemenų jų rastus irštvoje

Biologas ir tikras žaliasis A.Gaidamavičius gimtajame Januliškio kaime. / Felikso Žemulio ir Andriaus Gaidamavičiaus nuotraukos vilkiukus ir nunešusi juos atgal į vilkės guolį. “Kai toji moteris po keliasdešimties metų mirė, jos karstą, kaip įprasta, vežė per girią arklio tempiamu vežimu, iš paskos ėjo žmonės. Netikėtai prie laidotuvių procesijos prisidėjo ir vilkas.

Sekė jis karstą per visą girią, o žmonės kuždėjosi - vilkai atsidėkoja velionei už jos širdies gerumą”, - prisiminė Andrius. Šią ir kitas istorijas jis tikisi įamžinti dokumentiniame filme apie Lietuvos vilkus. “Labanoro girioje jų mažai li-

Pastaruoju metu Andrius rašo mokslų daktaro disertaciją.

ko, ir šio krašto žmonės sako, kad giria nebe ta be šių žvėrių”, - apgailestavo pašnekovas. Kartu su bendraminčiais Andrius įsteigė gamtos apsaugos asociaciją “Baltijos vilkas”, kuri rūpinasi šių žvėrių išsaugojimu Lietuvoje.

Ar pats buvo sutikęs vilką? “Akis į akį - ne, bet ne sykį būdamas girioje jaučiau, kad šis žvėris čia pat. Kartą vėlų vakarą grįžau namo pėsčiomis iš Švenčionėlių vieškeliu per girią. Žygiuojant užklupo vidurnaktis, buvo lapkritis - taip tamsu, kad vos kelią įžiūrėjau. Likus iki Januliškio gal pora kilometrų, už nugaros sulojo stirninas. Atsisukau pažiūrėti, netoliese nuniro į mišką kažkoks žvėris...

Pamaniau, bene vilkas, ir stirninas jį

Protesto akcijoje prieš GMO.

pajuto? Rytą grįžau apžiūrėti vietos: tikrai, vilko pėdos. Jis ilgai mane sekė”, - prisiminė Andrius.

Grįždamas naktimis per girią iš ilgų pasisėdėjimų su poetu Albinu Bernotu Argirdiškės kaime, kartais And-

Kaimo redaktorius Keletą pastarųjų dešimtmečių Labanoro girioje gyvenęs poetas A.Bernotas buvo vienas tų kaimynų, kuriuos ypač mėgo lankyti A.Gaidamavičius. “Štai jo sodyba, - parodė Andrius paprastą me-

Vokietijoje ir kitose Vakarų šalyse jau yra ekomedžiotojų draugijų, kurių nariai šaudo ne į gyvūnus, o į molines lėkštes. rius jusdavo, kad vilkas netoliese.

“Kad būtų drąsiau, imdavau visa gerkle dainuoti. Tėvai išgirdę žinodavo, kad sūnus pareina”, - juokėsi pašnekovas.

dinį namelį, kai prie kelio išniro Argirdiškės kaimelis. - Gaila, neseniai poetas iškeliavo anapilin. Daug gero gamtai jis padarė, miškus ir gerves gynė, kai sovietmečiu rusų kareiviai jas pelkėse šaudydavo.”

Būdamas penkiolikos metų Andrius tapo laikraščio redaktoriumi. “Januliškio vaikai sumanėme leisti kaimo laikraštį. Pavadinome jį “Januliškio naujienos”. Iš pradžių tai buvo lyg ir žaidimas, bet greitai peraugo į rimtą reikalą. Tarkim, buvo spausdinami straipsniai “Ar nori Januliškio žmonės į NATO” ir panašiai”, - sakė Andrius.

Aktyvų vaikiną pastebėjęs tuometis Labanoro regioninio parko direktorius Kęstutis Jakštas klausė, ar nenorėtų jis dirbti tėviškėje - regioniniame parke.

“Baik miškininkystės studijas ir priimsiu”, - pažadėjo K.Jakštas.

Taip ir atsitiko. Miškininkystės mokslas Andriui nebuvo sunkus, nes gamtą pažino nuo mažens, be to, mokykloje buvo pirmūnas. Tik ekonominė šio mokslo dalis, kai reikėdavo apskaičiuoti, kiek, sakysim, kubų medienos gali gauti iš medžio ir už kiek parduoti, nepatiko. Studijas jis baigė ir

2012 11 19 Lietuvos žinios

buvo priimtas dirbti biologu Labanoro regioninio parko direkcijoje. Šis darbas, pašnekovo teigimu, būtų neblogas, jei ne biurokratizmas - ne tiek gamtoje darbuojiesi, kiek ataskaitas rašinėji. Ir jo patarimų, kur ir kaip girioje medžius kirsti, mažai kas paiso. “Vietos, kuriose prašiau nekirsti, mat ten auga retų augalų ar yra gyvūnų, šiandien jau plynos”, - apmaudžiai atsiduso A.Gaidamavičius. Palikęs biologo tarnybą jis išsikėlė į Kauną redaguoti žaliųjų laikraščio “Žalioji Lietuva”.

Andrius teigė nuo mažumės jautęs prielankumą gamtai, o bendradarbiauti pakvietė Žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis.

Žvengė arkliai ežere Mums šnekučiuojantis išniro miško laukymė, o joje - Januliškis, mažytis keleto namų kaimukas Labanoro girioje. Štai ir Gaidamavičių sodyba netoli Peršokšnos upės. Seno medinio namo sieną kone remia milžiniška eglė.

“Mama baiminasi, kad griūdama ji gali nuversti mūsų namą, bet pasakiau jai: “Jeigu nupjausite, namo nebeparvažiuosiu”, - prisipažino pašnekovas.

Andriaus mama krovė mums grybų į lėkštes ir tikino, kad nė už ką nenorė-

Gamta ir žmogus

15

mo šaltekšnio ir išsikabarojo. Buvo 4 laipsniai šalčio, sėdo ant mopedo ir pasileido namo. Kol parvažiavo, taip sustiro, kad nebegalėjo nulipti... “Mama pakūrė krosnį, išsikaitinau, išgėriau keletą puodelių žolelių arbatos, ir net nesusirgau. Ne kartą taip buvo: sušlampu, sušalu girioje ar pelkėje, tai aviečių, viržių arbatos pageriu ir gerai. O mieste vos tik pašalu, tuoj prikimba gripas ar bronchitas”, - neslėpė Andrius.

Arbatžolių jis renka savaip - visą rinkinį iš vienos buveinės. “Eugenija Šimkūnaitė mokė, kad geriausiai gydo ne grynos arbatžolės, o jų mišiniai. Tad, manau, gamta pati tuos gydomuosius mišinius sukūrė tam tikrose augalų buveinėse - pievose, upelyje”, - aiškino pašnekovas.

Trūksta ekomedžiotojų A.Gaidamavičius teigė dėl trijų dalykų galįs kovoti iki pamėlynavimo - tai medžioklė, genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) ir atominė elektrinė.

“Jei bent vienai jų žmogus pritaria, niekada nebus tikru mano draugu”, - įspėjo Andrius.

Jei kada nors iškoptų į valdžią, jis jau turi parengęs, kaip pats sako, planą chuliganą. “Siūlyčiau palengva, per 15

Į galvą kalama, esą žmogus yra gamtos valdovas, tarytum koks gamtos sandėlio vedėjas. tų gyventi mieste ir pro langus matyti mūrų. “Anksčiau Andrius marinuotas žaliuokes labai mėgo, o dabar atprato.

Kai gyveno kaime, buvo nelepus, išėjo į miestą - išlepo, visokių vegetarizmų užsimanė”, - guodėsi Andriaus mama, o jis tik šypsojosi.

Nuo mažens Andrius mėgsta klajoti po Labanoro girią ir tvirtino visai dienai joje nepaklystų, o kelioms valandoms - pasitaiko. Sykį skendo ežere.

Per rudens paukščių palydas sumanė ankstų rytą nuvažiuoti prie Urkio ežero Molėtų rajone, nes ten gyvena retų paukščių - raguotųjų kragų, kurių balsai panašūs į arklių žvengimą. Andriaus teigimu, galbūt dėl to atsirado ir legendų apie šių gyvūnų balsus ežere ir nuskendusias pilis.

Nors iki ežero apie 40 kilometrų, atsidūrė ten anksti. Šiaip taip prasibrovė pro krūmus, pasiekė nendrynus, o jų viduryje - upė, galbūt bebrų išrausta. Plati - neperšoksi, bet viduryje kyšojo kupstas. Sumanė nušokti ant jo, paskui - į kitą krantą. “Šokau ir nugrimzdau, o grimzdamas iš tiesų išgirdau arklių žvengimą - kragus...” - prisipažino pašnekovas.

Laimė, spėjo įsitverti gal piršto storu-

metų, uždrausti Lietuvoje medžioklę kaip pramogą. Nesakau, kad nereikia nušauti pasiutusio gyvūno, tačiau medžioklės dėl malonumo neturi būti.

Pirmiausia uždrausčiau komercines medžiokles, panaikinčiau leidimą auginti žvėris voljeruose, kurių dabar kiekvienas didesnis ponas turi. Be to, neleisčiau medžioti paukščių, nes jie žalos nedaro. Žvėrimis rūpintųsi Laukinių gyvūnų apsaugos ir kontrolės tarnyba, kuri būtų visuomeninė organizacija, šitaip pavyktų išvengti valdininkų korupcijos.

Tarnyba saugotų žvėris nuo brakonierių, mokytų visuomenę, kaip su jais elgtis. Jei atsirastų rimtas reikalas kurį nors gyvūną pagauti ar nušauti, tai darytų tik toji tarnyba.

Uždrausčiau šerti žvėris vasarą. Į galvą nuolat kalama, esą žmogus yra gamtos valdovas, tarytum koks gamtos sandėlio vedėjas, ir jam būtina ją reguliuoti. Jis esą žino, kiek ko joje reikia, pavyzdžiui, gandrų, šernų ir t. t.

Nė velnio - jei yra varlių, tai netrūksta ir gandrų, o jei medžiotojai nešertų šernų - jų sumažėtų. Gamtoje nieko nebūna per daug”, - dėstė A.Gaidamavičius.

Vienas A.Gaidamavičiaus pomėgių - fotografija. Andriaus užfiksuotos akimirkos Labanoro girioje.

Pašnekovo įsitikinimu, dauguma žmonių medžioklių nemėgsta, o medžiotojai netgi valdžioje turi užtarėjų.

Esą jeigu medžiotojai nenori visuomenės akyse būti viename katile su brakonieriais, tai bent jau galėtų įkurti, kaip profesorius Tadas Ivanauskas buvo padaręs, Taisyklingos medžioklės draugiją. Joje nebūtų nei “mėsininkų”, kuriems medžioklė yra verslas, nei pramogautojų, kuriems žudyti žvėrį yra

pramoga. Vokietijoje ir kitose Vakarų šalyse jau yra ekomedžiotojų draugijų, kurių nariai šaudo ne į gyvūnus, o į molines lėkštes.

Vėžys retina žmones Peikia Andrius ir GMO bei atomines elektrines. “Kokią teisę žmogus turi patentuoti ir piršti naują organizmą, jeigu tik įkėlė geną iš augalo į gyvūną arba priešingai? Būdamas GMO valdymo ir priežiūros komiteto prie Aplinkos ministerijos nariu jis kartu su kolegomis pasiekė, kad Lietuvoje nebūtų auginami GMO. Tačiau dabar, pašnekovo teigimu, daug GMO patenka į Lietuvą su gyvulių pašarais. Andrius mano, kad būtina bent jau paženklinti, kurie parduotuvių mėsos ir pieno produktai pagaminti iš pašarais su GMO šertų galvijų. Jo nuomone, šiuo metu Lietuvoje esą visas pienas ir visa mėsa bei jų produktai turi GMO. Trojos arkliu, kuris gali sunaikinti tautą, A.Gaidamavičius vadina ir ketinimus statyti atominę elektrinę (AE). “Esu įsitikinęs, kad mano tėtis, kuris mirė nuo limfmazgių vėžio, 1999 metais būdamas dar jaunas susirgo dėl katastrofos Černobylio AE. Vėžiu serga ir mano pusbrolis, kuris buvo išvežtas likviduoti Černobylio AE avarijos padarinių. Jeigu yra bent menkiausia tikimybė, jog tokia avarija kaip Černobylio ar Fukušimos pasikartos ir kitoje AE - nors elektros energija iš tokios AE būtų net nemokama, aš nesutikčiau jos imti ir kitiems siūlau taip daryti”, - sakė A.Gaidamavičius.

Žiedadulkių paslaptys

Su mama gimtinėje.

Andrius kolekcionuoja antikvarines knygas apie gamtą, domisi fotografija, rašo eilėraščius, bet parodyti jų nenori - dauguma eilių yra liūdnos, nes

rašytos tuo metu, kai nuo vėžio skausmų kentėjo tėtis. “Dalį eilėraščių sesuo sudegino. Iš pradžių pykau, dabar manau, kad gerai padarė”, - prisipažino A.Gaidamavičius.

Mieliau jis kalba apie dabartinį savo gyvenimo etapą - sumanymą tapti mokslininku. Disertacija jau beveik parašyta, o idėją jai pasiūlė Norvegijos profesorius, kuris tyrinėja pelkėse palaidotas žiedadulkes ir iš jų atkuria istoriją.

“Atvažiavo į Labanoro girią tas profesorius pažiūrėti mūsų pelkių. Jį lydėjo gamtos mokslų daktarė botanikė Jūratė Tupčiauskaitė ir aš, kadangi esu iš šio krašto. Profesorius apžiūrėjęs mūsų raistus paklausė: “O kodėl Lietuvos mokslininkai pelkių žiedadulkių netyrinėja?” Docentė J.Tupčiauskaitė pirštu parodė į mane: “Štai jis galėtų.” Taip ir įklimpau”, - sakė Andrius.

Dabar jis važinėja po Lietuvos pelkes, ežerus ir gręžia jų dugną ilgu grąžtu. Grunte, kurį grąžtas iškelia į paviršių, neretai pasitaiko žiedadulkių.

Apdorojęs jas specialiu tirpalu, A.Gaidamavičius tyrinėja pro mikroskopą ir, sako, žiedadulkėse matąs krašto istoriją, klimatą ir gamtą prieš tūkstančius metų. Pavyzdžiui, Labanoro krašte nuo pat ledynmečio laikų vyravo smėlis ir jį mėgstančios pušys, žmonių gyveno mažai, tik prieš 300-400 metų jų čia kiek daugiau įsikūrė.

Pašnekovas tikisi disertaciją apsiginti jau netrukus, tačiau neslepia, jog dabar jam kaip būsimam mokslininkui “atsirūgsta” žalioji jo biografija ir visuomeninė veikla. Andrius supranta, kad reikėtų bent kuriam laikui visuomeninę veiklą apriboti ir daugiau laiko skirti mokslui. “Bet man sunku atsisakyti, ypač jeigu matau neteisybę ir žmonės prašo padėti”, - atsiduso žaliasis.

•

16

2012 11 19 Lietuvos žinios

Verslo orbita

IT rinkoje - milijardas litų registravimo sistemas bei intelektinės nuosavybės teisių registrą.

EGLĖ KIJAUSKIENĖ

2014-2015 metais numatomas intensyviausias - apie 513 mln. litų - paramos išmokėjimas informacinės visuomenės plėtros projektams, finansuojamiems Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis. Kai jie bus įgyvendinti, Lietuvos gyventojai turės galimybę susitvarkyti daug reikiamų dokumentų elektroniniu būdu.

Kitąmet Lietuvos informacinių technologijų (IT) rinkoje numatomas viešųjų konkursų štilis. Jų banga turėtų atsiristi dar po metų.

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) duomenimis, ES struktūrinių fondų 2007-2013 metų finansavimo laikotarpiu informacinės visuomenės plėtrai Lietuvoje planuota skirti 975,26 mln. litų europinių ir nacionalinio biudžeto lėšų. Šiuo metu įgyvendinami 107 IT projektai, jau baigti - 47. Bendra visų 154 IT projektų vertė - daugiau kaip 916 mln. litų, iš jų 403 mln. litų paramos jau išmokėta gavėjams.

“Dabar įgyvendinami 107 projektai bus baigti 2015-aisiais. Todėl intensyviausias lėšų išmokėjimas planuojamas 2014-2015 metais”, - LŽ pranešė CPVA Komunikacijos skyriaus viršininkė Eglė Kučinskaitė.

Pirmi metai - pasirengimo Kodėl iš likusių 513 mln. litų paramos lėšų tik maža dalis bus išmokėta kitąmet? CPVA atstovė sakė, kad veikla, susijusi su IT projektais, yra

19 paslaugų internetu, išskyrus santuoką

ES struktūrinių fondų 2007-2013 metų finansavimo laikotarpiu informacinės visuomenės plėtrai Lietuvoje numatyta skirti 975,26 mln. litų europinių ir nacionalinio biudžeto lėšų. / LŽ archyvo nuotrauka tiekėjai, kurie dirbs konkrečius darbus - kurs ir diegs informacines sistemas. Tie 47 jau įgyvendinti projektai buvo palyginti nedidelės finansinės apimties ir daugiausia vyko savivaldybėse”, - aiškino E.Kučinskaitė.

CPVA atstovė pateikė pavyzdį: pagal vieną iš šešiolikos programos “Informacinė visuomenė visiems” priemonių “Pažangios elektroninės paslaugos” nuo 2012-ųjų vidurio pradėta įgyvendinti 17 projektų, tačiau ir jiems skirti beveik 100 mln. litų bus aktyviai pradėti naudoti tik po metų. Tuo tikslu ketinama organizuoti net apie 100 viešųjų konkursų.

Elektroniniu būdu negalima pateikti prašymo įregistruoti santuoką, nes tokį prašymą turi paduoti abu norintieji susituokti, asmeniškai atvykę į civilinės metrikacijos įstaigą. sudėtinga ir didelės apimties, todėl pirkimų procesas užtrunka. O ir patys projektai įgyvendinami vidutiniškai trejus metus. Be to, dažniausiai organizuojami tarptautiniai prekių ir paslaugų pirkimo konkursai, kurių vienas trunka 6-9 mėnesius.

“Pirmais projekto įgyvendinimo metais lėšų panaudojimas nėra didelis, siekia tik apie 7-10 proc., nes tuomet organizacijos daugiausia perka projekto administravimo paslaugas. Tai pirkimo dokumentacijos, mokėjimo prašymų parengimo, projekto veiklos priežiūros, galutinės projekto ataskaitos rengimo, informacinės sistemos kūrimo, atitikimo techninei specifikacijai kontrolės ir kiti projekto priežiūros darbai”, vardijo ji. Šis etapas užtruks. “Vėliau, 20142015 metais, bus pasirinkti projektų

E.Kučinskaitė teigė, jog visi įgyvendinti ir dar įgyvendinami informacinės visuomenės plėtros projektai yra naudingi visuomenei, nes suteikia galimybę greičiau ir efektyviau sutvarkyti reikiamus dokumentus elektroniniu būdu. Pavyzdžiui, užsisakyti vairuotojo pažymėjimą elektroniniu būdu (VĮ “Regitra”), naudotis elektronine gyventojų aptarnavimo sistema (“Sodra”), Civilinės būklės aktų įrašų registravimo, liudijimų išdavimo elektronine sistema (Gyventojų registro tarnyba).

VĮ Registrų centras sukūrė elektroninę paslaugą, kuri leidžia elektroniniu būdu steigti ir įregistruoti naujus juridinius asmenis. “Galima išvardyti ir daugiau projektų, tačiau visų jų tikslas - užtikrinti efektyvesnį bei patogesnį viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą, tau-

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,7071 -0,1330% 10 000 Baltarusijos rublių 3,1699 +0,2145% 10 Kinijos ženminbi juanių 4,3418 -0,2280% 10 Čekijos kronų 1,3509 -0,4367% 10 Danijos kronų 4,6295 +0,0043% 1 DB svaras sterlingų 4,2999 +0,1047%

Trumpai

100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Moldovos lėjų 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų

3,3372 -0,4555% 1,8010 -0,1277% 4,9595 -0,0040% 2,1984 -0,0864% 4,6949 -0,1022% 8,3130 +0,5173% 8,5315 -0,1723% 3,9978 +0,2651% 1,5044 +0,0798% 3,2933 -0,1336% 2012 11 19, LB

RENGS ISPANAI Ispanijos drabužių prekybos grupė “Grupo Cortefiel” žengia į Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkas. Čia iš viso bus atidaryta daugiau kaip 50 parduotuvių. “Grupo Cortefiel” pranešė, kad bendradarbiauja su Estijos įmone “Karkat Fashion”, o pirmosios grupės parduotuvės duris Rygoje jau atvėrė. Baltijos šalyse planuojama atidaryti “Grupo Cortefiel” priklausančių visų prekės ženklų parduotuves - “Cortefiel”, “Pedro del Hierro”, “Women’s secret” ir “Springfield”. Kitąmet

pyti gyventojų laiką”, - dėstė E.Kučinskaitė.

VU skelbs 8 konkursus Vilniaus universiteto (VU) viešųjų pirkimų vyresnioji specialistė Monika Balčiūnaitė LŽ sakė, kad universiteto laimėtam beveik 15 mln. litų vertės projektui “Nacionalinis atviros prieigos mokslo informacijos duomenų archyvas” įgyvendinti bus skelbiami net 8 viešieji konkursai. Iš jų tik du - supaprastinti, o likusieji tarptautinai.

VU jau paskelbė pirmąjį minėto archyvo infrastruktūros projektavimo ir techninės priežiūros paslaugų konkursą. Buvo sudarytos dvi sutartys su jį laimėjusiomis tiekėjų grupėmis - UAB “Ernst & Young” ir UAB NRD (už 150 tūkst. litų) bei UAB “IO projects”, “CID Baltic” ir UAB “Santa Monica Networks” (už 296,5 tūkst. litų).

užsienio kompanijų”, - sakė UAB NRD atstovė.

CPVA duomenimis, IT sektoriaus viešuosius pirkimus taip pat dažniausiai laimi lietuviškos IT įmonės, užsienio bendrovių pasitaiko labai retai.

Su tarptautinėmis kompanijomis NRD konkuruoja ne ES, o pasauliniuose konkursuose. Neseniai bendrovė laimėjo hipotekos registro kūrimo konkursą Ruandoje. Tai antras šio krašto projektas, kuriame dalyvauja NRD ekspertai. 2009 metais, kai Ruandoje vyko verslo registravimo reforma, Norvegijos įmonė “Norway Registers Development” teikė konsultacines paslaugas, o jos valdoma Lietuvos bendrovė NRD - analizės, specifikavimo, kūrimo ir diegimo paslaugas kuriant verslo registravimo, įkeitimų ir kitų apsaugotų sandorių

Gyventojų registro tarnybos Civilinės būklės duomenų tvarkymo skyriaus vedėja Vida Semionova pasakojo, kad pagal ES finansuojamą priemonę “Elektroninės valdžios paslaugos” už 3,9 mln. litų buvo sukurta metrikacijos paslaugų informacinė sistema MEPIS ir interneto svetainė “Civilinė metrikacija”. Gyventojai, prisijungę prie MEPIS per “Elektroninės valdžios vartus”, gali užsisakyti net 19 paslaugų, kurias teikia civilinės metrikacijos įstaigos.

“Pavyzdžiui, galima pateikti prašymus įregistruoti vaiko gimimą, žmogaus mirtį, įtraukti į apskaitą vaiko, gimusio užsienyje, gimimą, užsienio valstybėje ar bažnyčios nustatyta tvarka sudarytą santuoką, užsienio valstybėje nutrauktą santuoką, užsienyje mirusio asmens mirtį, taip pat gauti civilinės būklės aktų įrašų įregistravimo liudijimus, įrašų išrašus ir pažymas”, - vardijo V.Semionova. Įdomi detalė: elektroniniu būdu negalima pateikti prašymo įregistruoti santuoką, nes, vadovaujantis LR Civiliniu kodeksu, tokį prašymą turi paduoti abu norintieji susituokti, asmeniškai atvykę į civilinės metrikacijos įstaigą. Tačiau suteikta galimybė elektroniniu būdu užpildyti prašymą patikrinti duomenis, reikalingus prašymui įregistruoti santuoką pateikti.

V.Semionova pabrėžė, kad atsiimti užsakyto dokumento gyventojai turi atvykti į civilinės metrikacijos įstaigą, nes liudijimai yra griežtos atskaitomybės dokumentai, todėl turi būti įteikti asmeniškai ir pasirašytinai. “Ateityje, išplėtojus elektroninio parašo infrastruktūrą, klientas galės gauti elektroninį dokumentą”, - teigė ji.

•

ES projektų “Informacinė visuomenė visiems” finansavimas, mln. litų

Pinigai - etapais Kaip LŽ aiškino UAB NRD rinkodaros ir pardavimų vadovė Indrė Alaburdienė, įgyvendinant ES lėšomis finansuojamus projektus avansiniai mokėjimai retai kada praktikuojami, dažniausiai numatomi tarpiniai rezultatai ir tarpiniai mokėjimai.

“Juk jei projektas trunka trejus metus, mes negalime tiek laiko darbuotojams mokėti atlyginimų iš savo lėšų. Todėl tokiais atvejais numatomi tarpiniai rezultatai ir tarpiniai mokėjimai. Bet jei projektas trunka iki pusės metų, tuomet sutinkame gauti apmokėjimą už darbus, kai juos atliekame”, - kalbėjo I.Alaburdienė.

Anot jos, Lietuvoje skelbiamuose ES projektų konkursuose dažniausiai varžosi lietuviai su lietuviais.

“Jeigu reikia tarptautinės kvalifikacijos specialistų, lietuviai, pasitelkę jungtinės veiklos sutartį, šliejasi prie

“Karkat Fashion Group” ketina atidaryti Baltijos šalyse 12 “Cortefiel” parduotuvių.

BEVEIK TREČDALIS RINKOS Lietuvoje veikiančios draudimo brokerio įmonės išaugus pardavimo pajamoms per devynis šių metų mėnesius kartu uždirbo 9,8 mln. litų neaudituoto pelno. Šiemet nuostolingai dirbo ketvirtadalis šalyje registruotų draudimo brokerių įmonių. Taip teigiama

Priemonė

Projektų skaičius

1. Elektroninės valdžios paslaugos 2. Elektroninė demokratija 3. Intelektualios valdymo sistemos 4. Lietuvos kultūra informacinėje visuomenėje

Skirtas finansavimas

Išmokėta

Baigti projektai

28

196,2

94,63

1

11,58

6,79

6 -

13

104,9

62,7

1

8

49,98

43,45

1

42

19,14

16,23

38

6. Sąveikumas

3

29,46

12,48

1

7. Elektroninio mokymosi paslaugos

1

12,6

2,8

-

8. Elektroninės valdžios paslaugos savivaldybėse

0

0

0

0

5. Elektroninė demokratija: regionai

9. Skaitmeninės televizijos plėtros skatinimas

1

10,5

6

-

10. Elektroninės sveikatos paslaugos

16

73,5

1,35

-

11. Elektroninės sveikatos paslaugos savivaldybėse

-

13

22,9

0,74

12. Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje

5

29,8

3,1

-

13. Mokslo duomenų archyvas

1

14,99

0,23

-

15

98,9

0,25

-

1

208

151

-

6

34,2

0,73

-

154

916

403

47

14. Pažangios elektroninės paslaugos 15. Plačiajuosčiai elektroninių ryšių tinklai 16. Informacinių technologijų sauga Iš viso

Šaltinis: Esparama.lt

Lietuvos banko pranešime. Draudimo brokerių įmonių pardavimo pajamos šiemet, palyginti su 2011ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais, padidėjo 9,5 proc. ir viršijo 70 mln. litų. Penkių didžiausių draudimo brokerių įmonių pardavimo pajamos sudarė 37,8 proc. visų draudimo brokerių įmonių pajamų.

SUMENKO 4 PROC. Lietuvos elektroninių ryšių rinka per devynis šių metų mėnesius, BNS skaičiavimais, buvo 1,711

mlrd. litų, arba 4 proc. mažesnė nei 2011-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais, kai ji siekė 1,791 mlrd. litų. Vien trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu, rinka taip pat sumenko 4 proc. - iki 576,6 mln. litų.

Preliminarius duomenis pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba. Trečiąjį ketvirtį investicijos į elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą, palyginti su trečiuoju praėjusių metų ketvirčiu, išaugo 1 proc. - iki 84,5 mln. litų.

LŽ, BNS

2012 11 19 Lietuvos žinios

Verslo orbita

17

Išlaidos būstui išlaikyti

Šildymo smūgio neišlaiko ir vidutinės pajamos Atkelta iš

• 1 p.

“Nepretenduojame į absoliučiai teisingas išvadas, nes mūsų paslaugomis, kai galima mokėti į kelias sąskaitas iš karto, sumokėjus vieną pavedimo mokestį, naudojasi per 55 tūkst. namų ūkių, tačiau bendrą tendenciją pagal tai galima nustatyti”, - LŽ teigė UAB “Viena sąskaita” valdybos narys Darius Kriukas.

Anot jo, bendrovės turima statistika darosi labiau iškreipta ir pripažinus, kad dalis gyventojų, įsirengusių autonominį šildymą, centralizuoto šilumos bei karšto vandens tiekimo bendrovių paslaugomis nė nesinaudoja.

“Vienos sąskaitos” duomenimis, 2010 metų pirmąjį ketvirtį gyventojai komunaliniams mokesčiams išleido daugiau kaip 31 proc., o 2012 metų pirmąjį ketvirtį - daugiau kaip 38 proc. visų savo pajamų. Prognozuojama, kad 2013 metais išlaidos už komunalines paslaugas pareikalaus daugiau negu 42 proc. vidutines pajamas gaunančio gyventojo atlyginimo.

Našta sunkėja Atkreipiamas dėmesys, kad sunkiausias gyventojams paprastai būna pirmasis kiekvienų metų ketvirtis, nes sausis ir vasaris yra šalčiausi metų mėnesiai, o lengviausias - trečiasis ketvirtis, per patį vasaros sezoną. Kasmet kylant šilumos ir karšto vandens kainoms, gyventojams atlaikyti komunalinių mokesčių spaudimą vis sunkiau.

Pavyzdžiui, pirmuosius tris 2010 metų mėnesius vien mokesčiai už šildymą ir karštą vandenį sudarė 22 proc. visų vidutines pajamas gaunančių šeimų pajamų, o 2012 metais per atitinkamą laikotarpį ši dalis sudarė jau beveik 26 procentus.

Dar prasčiau atrodo visų mokesčių už būstą (įskaičiavus ir mokesčius už elektros energiją, šaltą vandenį, ryšio ir kitas komunalines paslaugas) statistika.

UAB “Viena sąskaita” duomenimis, per visus 2010-uosius ši dalis sudarė 31,52 proc. statistiškai vidutinių šeimos pajamų, o šių metų pradžioje - 38,17 procento. “Viena sąskaita” prognozuoja, kad 2013 metų pirmąjį ketvirtį, jei žiema bus panaši kaip 2010 ir 2011 metais, mokesčiams už komunalines paslaugas vidutines pajamas gaunantis šeimos ūkis turės skirti apie 44 proc. pajamų.

Keičiantis metų sezonams, kinta ir konkrečių mokesčių dalis visoje mokesčių už komunalines paslaugas struktūroje. Antai trečiąjį ketvirtį, kai mokesčiams už komunalines paslaugas šeimos ūkiai skiria mažiausiai išlaidų, didžiausią dalį jų sudaro karštas vanduo, šiek tiek mažiau - elektros energija. 2010 metais mokestis už karštą vandenį ir gamtines dujas sudarė 5,2 proc. visų mokesčių, 2012 metų vasarą - 6,6 proc., o elektros energijai per šį laikotarpį teko maždaug 3,5 proc. išlaidų.

Tačiau pirmąjį ketvirtį akivaizdžiai dominuoja mokesčiai už šildymą ir karštą vandenį.

“Lyginome ir komunaliniams mokesčiams skiriamą pensininkų pajamų dalį. Pavyzdžiui, šiemet per 3 ketvirčius komunaliniams mokesčiams pensininkai turėjo skirti apie 50 proc. gaunamos vidutinės pensijos, kuri rugpjūtį buvo apie 816 litų. Pernai per visus metus išlaikyti būstą pensininkams kainavo vidutiniškai 51,5 proc. vidutinės pensijos. Šiemet pabrango šildymas ir karštas vanduo, todėl tikėtina, kad priskaičiavus ketvirtąjį ketvirtį, sutampantį su šildymo sezono pradžia, išlaikyti būstą kainuos 5556 proc. vidutinės pensijos”, - sako D.Kriukas.

Per pastaruosius dvejus metus vidutinis atlyginimas pakilo 5,6 proc., o vidutinės namų ūkio išlaidos už komunalines paslaugas šoktelėjo net 27 procentais. / LŽ archyvo nuotrauka

Mokesčiams už komunalines paslaugas skiriama vidutinio atlyginimo dalis, proc.

Ketvirtis

2010

2011

2012

2013*

I

31,52

37,26

38,17

44

II

21,42

24,59

27,19

-

III

13,95

16,87

18,4

-

IV

23,74

23,47

-

-

*prognozė Šaltinis: UAB “Viena sąskaita”

Statistikos vingrybės “Statistika - sausa šaka. Tie, kurie ja operuoja, tai supranta”, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Ji pripažįsta, kad statistinis gyventojų daugumos darbo užmokesčio vidurkis, apie 1700 litų į rankas, iš tikrųjų yra mažesnis, nes šį rodiklį padidina maža dalis gyventojų, gaunančių itin dideles pajamas, keleriopai didesnes už minimalią 850 litų be atskaitymo algą.

“Kita vertus, nederėtų užmiršti, jog daugybei gyventojų dalis mokesčio už šildymą ir karštą vandenį kompensuojama valstybės lėšomis”, - sako ekspertė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2011 metais per šildymo sezoną būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 220,9 tūkst. asmenų, arba 6,9 proc. Lietuvos gyventojų. 2011 metais, palyginti su 2010aisiais, gavusių būsto šildymo išlaidų kompensacijas asmenų padaugėjo 32,7 proc., o pačių kompensacijų suma išaugo 14,1 proc. - nuo 98,5 mln. litų iki 112,5 mln. litų. Šiemet šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugos dar pabrango, todėl tikėtina, kad ir kompensuoti reikės daugiau.

Tačiau gauti kompensaciją gali tik gyventojai, kurių pajamos neviršija nustatytos minimalių pajamų ribos.

Bent litu peržengus šią ribą, tikėtis kompensacijos neverta.

Bankas nepadės Kai pradeda plaukti komunalininkų perspėjimo laiškai ir juolab antsto-

lių pranešimai apie ketinimus išieškoti 1000 litų ar didesnes skolas dargi su papildomais triženkliais mokesčiais, skolininko žvilgsnis savaime nukrypsta į kredito įstaigas, pirmiausia į bankus.

Tačiau, Lietuvos komercinių bankų asociacijos duomenimis, nors gyventojų skolinimosi rodikliai nuo 2010 metų nuolat gerėja, mažiausiai vartojimo paskolų suteikiama būtent nuo lapkričio iki sausio, per patį šildymo sezono įkarštį.

Pavyzdžiui, per 2011-2012 metų šildymo sezoną šių paskolų bankai suteikė iki 30 mln. litų, o šiltaisiais metų mėnesiais buvo suteikiama daugiau kaip po 40 mln. litų. Tačiau per šildy-

didžiųjų metinių švenčių išvakarėse.

Tačiau ji pripažįsta, kad ir bankai, ypač Lietuvos bankui paskelbus reikalavimą nuo 2011 metų lapkričio 1 dienos sugriežtinti gyventojų kreditavimo sąlygas, skolina tik itin patikimiems klientams, dėl kurių mokumo nekyla abejonių susipažinus su jų kredito istorija - ar neturi skolų, ar laiku sumokėdavo ankstesnes įmokas, ar gauna pakankamai pajamų ir pan.

“Iš tikrųjų vartojimo paskolas ir kredito korteles bankai išduoda tik asmenims, gaunantiems didesnes pajamas, kuriems šildymo sezonas įtaką daro, bet ne tokią, kad reikėtų mokėti iš pašalpų”, - pripažįsta šeimos finansų ekspertė.

Akloji zona Nesulaukęs paramos iš banko, iki šiol mažas pajamas gaunantis žmogus paniškai puldavo skolintis greitųjų kreditų bendrovėse už ganėtinai pasakiškas palūkanas. Šiemet, Lietuvos bankui perėmus ir greitųjų kreditų kontrolę, žmogeliui nebeliko ir šios galimybės.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos pirmininkas Liutauras Valickas LŽ pripažino, kad, spren-

2012 metų pirmąjį ketvirtį gyventojai komunaliniams mokesčiams išleido daugiau kaip 38 proc. pajamų. Prognozuojama, kad 2013 metais tam prireiks daugiau negu 42 proc. vidutines pajamas gaunančio gyventojo atlyginimo. mo sezoną labiau sumažėja bankų indėlių ir daugiau išimama iš kredito kortelių.

“Iš tikrųjų daugiausia vartojimo paskolų imama ne mokesčiams, o būsto remontui, įkurtuvėms, atostogoms ir pan. Būtent nuo pavasario iki rudens šie poreikiai yra didžiausi”, - sako J.Varanauskienė.

O kredito korteles, jos nuomone, gyventojai dažniau naudoja akcinėms prekėms pirkti. Todėl ir didžiausias lėšų išėmimas yra fiksuojamas gruodį,

džiant iš ankstesnių metų greitųjų kreditų statistikos, nemažą dalį šių paskolų gyventojai imdavo ir šildymo sąskaitoms apmokėti.

Greitųjų kreditų išdavimo statistika šiemet yra patekusi į savotišką akląją zoną: niekas nežino, kiek ir kokioms reikmėms skolinasi gyventojai, koks šių paskolų sezoniškumas - Lietuvos bankas greitųjų kreditų bendrovių kontrolę yra perėmęs nuo šių metų sausio, tad daryti apibendrinimus ankstoka.

“Atliekame savotišką sanitaro vaidmenį - padedame tiems, kuriems bankai nesiima skolinti: gal žmogui iš tiesų būtinai reikia palyginti smulkios sumos ar automobiliui suremontuoti, ar sumokėti už butą. Tačiau nuo šių metų sausio tokios galimybės iš esmės nebeliko, nes neturime teisės skolinti asmenims, patekusiems į skolininkų registrą, kad ir dėl kelių šimtų litų skolos, nors gal žmogus tikrai žino, jog paskolą sumokėtų laiku”, - sako asociacijos vadovas.

Ką daryti?

Susiklosčius tokioms aplinkybėms, sąžiningas mokesčių mokėtojas, nors gal Lietuvos banko išgelbėtas nuo dar didesnių išlaidų, norom nenorom tampa užkietėjusiu skolininku, taip dar labiau pablogindamas savo kredito reitingą.

J.Varanauskienės nuomone, mažesnes nei vidutinės, bet didesnes nei kompensuojamas pajamas gaunantys žmonės neturėtų nuleisti rankų ir pulti į neviltį, nors šiek tiek “iškopę” iš minimalių pajamų duobės šildymui jie skiria gerokai didesnę pajamų dalį negu tie, kurie gauna aukštesnes nei vidutinės arba minimalias pajamas.

“Jiems, matyt, lieka vienintelė išeitis - dalį žiemą priskaičiuotų mokesčių už komunalines paslaugas mokėti ne šildymo sezono metu, o išdėliojant per visus metus. Užuot mokėjus už sausį 700 litų ir nė lito nemokėjus rugpjūtį, visus metus kas mėnesį mokesčiui už šildymą užtektų skirti po 200-300 litų, - sako ji. - Energetikai tokias galimybes siūlo, tačiau gyventojai gal jais nepasitikėdami ar dėl kitų priežasčių tuo naudojasi vangiai.”

Pasak ekspertės, ne paslaptis, kad nemažai gyventojų taip elgiasi savarankiškai, nors ir mokėdami šiokius tokius delspinigius.

“Nenorėčiau už tokį būdą agituoti, bet jei žmogaus pajamos iš tiesų per mažos, tai, be investicijų į taupymą, be būsto renovavimo, iš tiesų lieka tik ši “liaudiška” galimybė, kad nereikėtų ieškotis greitųjų kreditų”, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.

•

18

2012 11 19 Lietuvos žinios

Verslo orbita

Kuo mažiau pinigų - tuo sunkiau dalytis VIDA BORTELIENĖ

Klaipėdos uosto krovos kompanijų netenkina valstybės institucijų darbo tempas, nes investicijų planavimas nepaveja verslo poreikių ir yra naudingas tik konkuruojantiems Latvijos uostams. Šiais metais Klaipėdos uostui tobulinti bus panaudota 180 mln. litų, arba 76 proc. numatytų lėšų. Dėl ateinančių metų naujų statybų trūksta aiškumo, nes tik praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) privalomą į biudžetą sumokėti pelno dalį už 2011 metus (50 proc., arba 34 mln. litų) ir tolesnę dividendų mokėjimo tvarką (po 25 proc.).

Kol tokio sprendimo nebuvo, uosto vadovybė, verslininkų teigimu, sąmoningai nederino kai kurių techninių projektų. Naujas ministras ir naujas uosto vadovas turės spręsti galvosūkį, kaip sudaryti uosto sąmatą ir kokius darbus atlikti pirmiausia, turint perpus mažiau pinigų negu reikėtų.

Penktadienį susirinkusi uosto taryba be pirmininko, iš KVJUD vadovo pareigų pasitraukusio ir Seime priesaiką kaip tik tuo metu duodančio Eugenijaus Gentvilo, tik padiskutavo apie tai, kaip naudingiau atrinkti prioritetinius projektus, bet nieko nenutarė.

Sutarčių nederina KVJUD ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis sakė, kad pradėti projektai ir ateinančių trejų metų planai apima darbus, kurių vertė - 800 mln. litų. Šiais metais nepanaudotos lėšos sudaro vieno ketvirčio darbus, kuriuos vėluoja atlikti rangovai. Tas 50 mln. litų investicijų skirtumas bus perkeltas į 2013-ųjų sąmatą.

Investicijų šiemet liko nuo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo vietos parengimo darbų, užteršto grunto aikštelės ir nuo kompanijos “Klaipėdos Smeltė” krantinių statyboms skirtų lėšų - dėl apskųsto viešųjų pirkimų konkurso.

“Pernai pakeistas įstatymas dėl prievolės mokėti pelną ir delsimas nustaty-

Pagilintas uosto kanalas neduos naudos, jei laivai negalės priplaukti prie krantinių. / Vidos Bortelienės ir Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Uoste pradėti įgyvendinti projektai ir ateinančių trejų metų planai apima darbus, kurių vertė 800 mln. litų. ti jo dalį sugriovė visą nusistovėjusią planavimo tvarką”, - aiškino susisiekimo viceministras Arūnas Štaras. Paaiškėjus, kiek direkcijai teks sumokėti, dabar ryškėja investicijų skirstymo “žaidimo taisyklės”.

Verslininkų priekaištai, kad iki šiol pasirašyta tik viena smulki sutartis dėl abipusių investicijų, valdininkų manymu, nėra teisingi, nes tam trūksta formalių prielaidų. Dažniausiai delsiama tvirtinti paraiškas dėl finansinės grąžos garantijų.

Anot M.Armonaičio, uosto laukia SGD terminalo projektas. “Nors su bendrove “Klaipėdos nafta” pasirašy-

ta sutartis nėra tipinė, ji “suvalgė” visus kitus projektus”, - uosto tarybai aiškino direkcijos atstovas.

Apibendrindama ilgą ginčą dėl sutarčių prasmės ir esmės laikinai vadovauti uostui paskirta infrastruktūros direktorė Roma Mušeckienė reziumavo: “Trūksta pinigų. Iš geros idėjos išėjo šnipštas.”

Prie krantinių nepakanka gylio Uosto kompanijų asociacijos taryba pateikė siūlymų, kaip patobulinti uostą investuojant mažiau lėšų. Uosto pralaidumo galimybes KVJUD didina gilindama uosto kanalą visu ilgiu iki 14,5 metro, tačiau prie kai kurių krantinių yra seklumos, arba anksčiau jas rekonstruojant tos vietos nebuvo pakankamai pagilintos.

“Atskirose krantinėse galima padidinti krovinių apyvartą be didelių išlaidų. Jas nesunku priderinti prie kanalo ir pagilinti iki 14 metrų. Pavyzdžiui, kompanijai KLASCO padidinus gylį prie krantinių metru, ji galėtų krauti ne

80 tūkst., o 100 tūkst. tonų laivus. Turėtume ekonominį krovinių placdarmą”, - dėstė klausimą pristatęs “Begos” atstovas Laimonas Rimkus.

KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža pažymėjo, kad net 30 centimetrų gylis dažnai lemia, kurį uostą pasirinks laivas. “Mums kilo problemų dėl grūdų krovos - negalime 13,8 metro grimzlės laivo prikrauti pilno dėl uosto kapitono nustatyto metro klirenso, ir net tada, kai pakilęs vanduo. Klaipėda pralošia konkurencinę kovą Latvijos uostams”, - kalbėjo didžiausios uosto kompanijos vadovas.

Uosto ekspertas profesorius Vytautas Paulauskas įspėjo, jog delsimas imtis darbų gresia dideliais sunkumais.

“Duok Dieve, kad pirmoji krantinė be rekonstrukcijos atlaikytų 2-4 metus. Kitaip turėsime uoste šašą”, - aiškino mokslininkas, analizavęs “Klaipėdos naftos” krantinių pralaidumą.

“Klaipėdos Smeltės” generalinis direktorius Rimantas Juška siūlė kitų me-

tų sąmatą sudaryti pagal patikslintus investicijų prioritetus, prieš tai išsiaiškinus, kur mažiausios krantinių parengimo laiko ir lėšų sąnaudos.

Valdininkai atkirto, kad toks pageidavimas sujauks patvirtintas KVJUD metodikas ir kriterijus. Esą ten, kur įrodomas greitas lėšų grąžos terminas, kaip, pavyzdžiui, “Klaipėdos Smeltės” konteinerių terminalo atveju, direkcija finansuoja patobulinimus pagal nustatytą tvarką. Tada nereikia jokių raginimų ir pildomų nutarimų. Tačiau R.Juška atkirto, kad šiuo klausimu sprendimas kartą jau buvęs priimtas prieš metus, tik darbai nepajudėję.

Anot jo, dėl biurokratinio nerangumo nepaimame to, ką galėtume iš uosto gauti.

KVJUD atstovai teisinosi, jog valstybės įmonės tuo ir skiriasi nuo verslo, kad turi mažiau įrankių ir mažiau lankstumo. Todėl esą uosto naudotojų pageidavimas planuojant apibrėžti tikslius statybų terminus ir jų laikytis yra sunkiai įgyvendinamas.

•

Be “Snoro” rinka nesugriuvo Praėjus metams nuo banko “Snoras” skandalo pradžios matyti šio banko griūtis nepadarė tokios didelės įtakos šalies finansų rinkai, kaip buvo prognozuota anksčiau.

Penktojo pagal valdytą turtą banko žlugimas nepadarė poveikio Lietuvos finansų rinkai. Taip apibendrina atliktą analizę Lietuvos investuotojų asociacija (LIA). Ji atkreipia dėmesį ir į Lietuvos bankų asociacijos duomenis, kad bendra indėlių Lietuvos bankuose suma 2012 metų rugsėjo pabaigoje (44,363 mlrd. litų) buvo panaši į 2011-ųjų lapkričio pradžios rodiklius (44,865 mlrd. litų).

2011 metų lapkričio 16 dieną Vyriausybė nacionalizavo “Snoro” akcijas, o gruodžio 7 dieną šiam bankui buvo iškelta bankroto byla.

Bankas “Snoras” orientavosi daugiausia į privačius klientus ir buvo išplėtojęs platų aptarnavimo tinklą. Didžiąją banko finansinio kapitalo dalį sudarė fizinių asmenų indėliai. Vadovaujantis Indėlių draudimo įstatymu,

jiems 2011 metų gruodį ir šių metų sausį iš Indėlių ir investicijų draudimo fondo buvo kompensuota beveik 4 mlrd. litų bankrutuojančiame banke likusių indėlių, kurių dydis neviršijo 100 tūkst. eurų (345 280 litų).

“Visuomenėje populiarus mitas, kad “Snoro” bankrotas itin brangiai kainavo valstybei ir neva visam laikui ištuštino indėlių draudimo fondą. Tai netiesa, nes “Snoro” turto užtenka didžiajai daliai Indėlių ir investicijų draudimo perimtos reikalavimų sumos padengti, o fondą kasmet papildo naujos indėlių draudimo įmokos, per devynis šių metų mėnesius sudariusios beveik 130 mln. litų”, - tvirtina LIA valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

LIA pažymi, kad, be indėlininkų, bankrutuojantis bankas iki šiol atsiskaitė tik su pirmosios eilės kreditoriais - buvusiais darbuotojais. Kiti privatūs kreditoriai teismuose bando įrodyti, jog dabartiniuose įstatymuose įteisinta nuostata, kad antrąja eile taikomi Indėlių ir investicijų draudimo reikalavimai prieštarauja Konstitucijai.

“Teisminis ginčas dėl kreditorių eilės - bene vienintelė kreditorių viltis atgauti bent dalį lėšų tiems, kurie buvo įsigiję neapdraustų “Snoro” produktų, nes, pagal oficialiai pateikiamus duomenis, realizavus banko turtą pinigų užtektų tik Indėlių ir investicijų draudimui. Lemiamą įtaką šiam ginčui turės Konstitucinio Teismo sprendimas”, - sakė V.Plunksnis.

Lietuvos teismuose šiuo metu nagrinėjama nemažai su “Snoru” susijusių bylų. LIA teisme atstovauja 473 asmenų grupei, kuri prašo grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti už “Snoro” akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos. Tai didžiausias iki šiol Lietuvos teismuose nagrinėtas grupės ieškinys.

“Snoro” turtas kol kas parduodamas vangiai, netgi kai siūlomas pigiai.

Lietuvos paštas už 3,1 mln. litų įsigijo 214 mažųjų bankų tinklą. Už kiekvieną mokėta mažiau nei po 15 tūkst. litų - tai gerokai mažiau, negu reikėtų investuoti, siekiant atidaryti naują vadinamąjį snoriuką.

Kreditorių komitetas taip pat yra pasirinkęs banko “Finasta” ir “Snoro

2011 metų lapkričio 16 dieną Vyriausybė nacionalizavo “Snoro” akcijas, o gruodžio 7-ąją šiam bankui buvo iškelta bankroto byla. lizingo” pirkėją, tačiau šis kol kas nėra pateikęs reikalingų dokumentų Lietuvos bankui ir neaišku, ar sandoris bus baigtas.

Nors bankas nacionalizuotas, viešai neskelbiama, kokią “Snoro” turto dalį jau pavyko paversti pinigais

ir ką ketinama daryti su pagrindiniu banko turtu - paskolų portfeliu.

Iki bankroto jis siekė 3,7 mlrd. litų, dabartinis paskolų likutis - beveik 2,6 mlrd. litų.

•

LŽ

2012 11 19 Lietuvos žinios

Šou ir pramogos

19

SEL dvidešimtmetis vedė iš proto publiką

“Gerklė džiūsta, gal kas turite šampano?” - be kita ko, pašmaikštavo E.Dragūnas.

GINTARĖ ČIULADAITĖ

Penktadienio vakarą sausakimšoje sostinės “Siemens” arenoje susirinkę SEL gerbėjai grūdosi kuo arčiau scenos, arčiau dievuko Egio, kuris sostinėje šventė kūrybos dvidešimtmetį.

SEL gimtadienio proga Egidijus Dragūnas klausytojams padovanojo grandiozinį reginį - pasaulinio turo koncertą. Atlikėjas žadėjo ne šabloniškus pasirodymus, o aukšto lygio masinį šou ir dar nematytų techninių sprendimų. Geriausi hitai ir keletas kitų proginių staigmenų vedė iš proto daugiau nei 12 tūkst. susirinkusių SEL klausytojų.

mažesnis?” Atlikėjas Vilniuje žadėjo surengti geriausią pasirodymą iš visų. Jam praūžus galima tik pritarti nė vienas centas nenuėjo veltui.

Pasirodymo scenografiją sudarė milžiniško dydžio ekranas, jame rodomos hologramos ir vaizdo klipai kokybe galėjo pranokti daugelį lietuviškų filmų. Dėmesį kaustė lazerių gausa ir įvairovė, kurie išilgai skrodė arenos erdvę arba leidosi horizontaliai tartum uždanga.

Tarp susirinkusiųjų daugiausia šėlo jaunimas, bet buvo galima išvysti ir melomanų šeimų, į renginį atėjusių su vaikais. Šių ausis, kaip įprasta E.Dragūnui, pasiekė pora keiksmažodžių ir komentarų, kurių bet kokiame kitame koncerte neišgirsi: “Gerklė džiūsta, gal kas turite šampano?”

Pažadus išpildė Dar praėjusį mėnesį ruošdamasis neregėto dydžio turui E.Dragūnas kalbėjo su LŽ ir neskaičiavo pinigų: “Kokia kita grupė išleidžia 150 tūkst. litų vienam pasirodymui paruošti, kai jos honoraras yra dešimt kartų

Dainas atliko kitaip Kaip sakė E.Dragūnas lipdamas į sceną, jis jaudinosi tiek, kiek ir eidamas pas dantistą. Sostinės publiką dainininkas apšildė daina “Laužau standartus”, vėliau skatino

Tarp susirinkusiųjų daugiausia šėlo jaunimas. / Ritos Stankevičiūtė nuotraukos

Geriausi hitai ir keletas kitų proginių staigmenų vedė iš proto daugiau nei 12 tūkst. susirinkusių SEL klausytojų. šokti pagal “Ne vakar”, kur šįkart jam pritarė ne Monika Liubinaitė (Monika Liu), o mylimoji Eleonora Sebrova. Prieš 25 metus sukurtą “Vėją” Egidijus skyrė visiems, kurie į koncertą atėjo su savo antrosiomis pusėmis: “Nagi, paimkite savo meilę už užpakaliuko”, - šūktelėjo.

SEL komanda priminė pastarojo albumo “Aš kaip žąsis” geriausius kūrinius: “Sweet ateitis”, “Perlai”, “Nes aš tik vėjas”. Taip pat tokius žinomus kaip “Aš žiūriu į tave, pasauli”, “Informacija”, “Vėl ruduo”. “Kontrolinis šūvis” nuskambėjo kiek kitokiais, švelnesniais, beveik džiazo akordais.

Pasirodymui įpusėjus dainininkas prisėdo prie pianisto atlikti ly-

riško Gintarės Karaliūnaitės kūrinio “Sparnai tavo sielai”. Tuomet paprašė jo sugroti “Du gaidelius” ir nusijuokė, kad gali sau leisti dainuoti ir tokias dainas.

kalbėjo dainininkas. - Tačiau galiu jam perduoti, kad prie mano persirengimo kambario paruoštas “bliūdelis” su pienu ir “baronkomis”.

Nustebo pats Su publika - kaip su draugu “Siemens” arenoje telpa daugiau nei 12 tūkst. žmonių ir tą vakarą ji buvo perpildyta. Miniai klykiant E.Dragūnas juos šmaikščiai skatino šėlti dar labiau: “Žmonės, atsistokit, aš jums leidžiu. Čia ne darbas, ne kalėjimas” ir “Ką - gal jūs skolingi kam nors?”

Atlikėjas su publika bendravo tarsi su draugu. Štai per kūrinį “Parašyk man laišką iš Paryžiaus” jis paprašė pritariančių vokalisčių nutilti sakydamas: “Aš noriu padainuoti su jais.”

Tuomet iškėlė mikrofoną virš gerbėjų ir žinomą dainą atliko drauge.

Egidijus papasakojo ir tai, kad koncerto dieną skaitė straipsnį, kaip apie jį atsiliepia kitos žvaigždės.

“Labiausiai man patiko Viliaus Tarasovo komentaras, kad čia ateitų nebent į VIP ložę šampano gerti, -

Nors kartu su SEL atlikti “Saulės miesto” į sceną neužlipo Andrius Mamontovas, netrūko kitų staigmenų. Į dvidešimtmečio koncertą Egidijus pasikvietė trylikamečių šokėjų porą Laurą Kastanauskaitę ir Vilių Jakučionį, kuriems atidavė visas šviesas. Vėliau vaikai kartu su E.Dragūno sūnumi Deividu įstūmė tortą ir pritariant visai salei sudainavo “Su gimimo diena”. Tai, anot atlikėjo, buvo jam pačiam netikėta.

Tačiau beveik dviejų valandų mėgstamos muzikos, gero vaizdo ir efektų užhipnotizuoti gimtadienio dalyviai nė neketino skirstytis. Į sceną grįžęs E.Dragūnas dėkojo savo miestui ir dar kartą padovanojo daugiau nei 2 mln. kartų internete perklausytą “Aš žiūriu į tave, pasauli” bei kasetinę paauglystės laikų dainą “Mes negalim”.

•

Koncertai VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 21 d. 19 val. Senosios muzikos koncertas “Kantatos apie išduotą meilę”. Dalyvauja Ghislieri kolegijos konsortas (Italija), solistė Emanuela Galli (sopranas, Italija) 22 d. 19 val. Fortepijono rečitalis. Dalyvauja Evgeni Bozhanov (fortepijonas, Bulgarija) TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS

VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 20 d. 18 val. Žemaičių kultūros draugijos vakaras 24 d. 16 val. Vilniaus mokytojų namų mokytojo Balio Petrulionio Turistų klubo sezono uždarymo vakaras ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 21 d. 19 val. Koncertuoja Ieva Narkutė su grupe 23 d. 19 val. “Šaukiniai Maironiui”. Dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės choras “Jauna muzika”.

Dirigentas Vaclovas Augustinas

22 d. 18 val. Koncertuoja LMTA Džiazo katedros studentai KONCERTŲ SALĖ PIANO.LT

KAUNO ŽALGIRIO ARENA

23 d. 18 val. Koncertas “Marių klavyrų aidai”. Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras ir Petras Geniušas (fortepijonas). Dirigentas Vytautas Lukočius KLAIPĖDOS ŠVYTURIO ARENA 20 d. 20 val. Koncertuoja Valery Meladze 24 d. 19 val. “Small stories of A BIG City”. Ledo šou su 12 čempionų

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. Radžio koncertas “Mano didelės storos čigoniškos vestuvės” ŠIAULIŲ ARENA 20, 21 d. 18.30 val. Auksinis Sankt Peterburgo cirkas

PANEVĖŽYS V.Meladzė.

21 d. 20 val. Koncertuoja Valerijus Meladzė

L.Mockūnas.

Ansamblis “Musica Humana”.

25 d. 16 val. Meno projektas “Dailės ir muzikos kūrėjų vizijos”. Dalyvauja ansamblis “Musica Humana”. Solistas ir dirigentas Algirdas Vizgirda. Solistai Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras), Robertas Beinaris (obojus), Balys Vaitkus (klavesinas, fortepjonas) VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 23 d. 19 val. Koncertuoja saksofono romantikas Petras Vyšniauskas 24 d. 18 val. Kamerinis koncertas “Skambantys vėjai”. Dalyvauja Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro medinių ir varinių pučiamųjų instrumentų grupės

24 d. 11 val. XIII respublikinis fortepijoninių ansamblių festivalis “Šokių pasaulyje” LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA 19 d. 18 val. Prof. Paulas Roczekas (Zalcburgo “Mozarteum”) ir prof. Peras Lundbergas (Stokholmo Karališkasis muzikos koledžas) meistriškumo kursų baigiamasis kamerinės muzikos koncertas 20 d. 18 val. Prof. Birutės Vainiūnaitės pedagoginio darbo 40-mečio koncertas 21 d. 18 val. Kamerinės muzikos vakaras. Dalyvauja Stanislovas Straševičius (birbynė), Vaida Rudzinskaitė (akordeonas), Nadežda Ochrimenko (smuikas), Svajūnas Urnikis (fortepijonas) ir kt.

22 d. 19 val. Koncertuoja “Free Talinn Trio” ir Liudas Mockūnas 23 d. 19 val. Koncertuoja grupė “Akvarium” 25 d. 19 val. Koncertuoja Petras Geniušas (fortepijonas), Eugenijus Kanevičius (kontrabosas) ir Vladimiras Tarasovas (perkusija) VILNIAUS ROTUŠĖ 20 d. 19 val. Orkestro “Ni&Co” koncertas ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 25 d. 13 val. Sakralinės muzikos ir susikaupimo valanda. Dalyvauja Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras. Dirigentas Martynas Staškus PRAMOGŲ ARENA 23 d. 20 val. Koncertuoja Valerijus Meladzė

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 20 d. 18 val. Koncertas “Rudens divertismentas”.

Dalyvauja kamerinis ansamblis “Vilniaus arsenalas” ir solistas Liudas Mikalauskas (bosas)

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 20 d. 18 val. Koncertas “Nešk savo šviesą ir tikėk”. Dalyvauja valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras “Trimitas”, solistai Algirdas Budrys (klarnetas), Petras Vyšniauskas (saksofonas). Dirigentas Ugnius Vaiginis 21 d. 18 val. Kamerinės muzikos vakaras. Dalyvauja Viktor Palej (obojus) ir Šarūnas Meškys (fortepijonas) 22 d. 18 val. Koncertas “Su meile apie meilę”. Dalyvauja Inga Jankauskaitė (vokalas) ir Aurelijus Globys (gitara)

Humoro grupė “Alergija”.

PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 21 d. 18 val. Anekdotų grandų turas per Lietuvą “Mūšis be taisyklių”. Dalyvauja A.Orlauskas, R.Šilanskas, R.Bingelis, A.Karpavičius, humoro grupė “Alergija” 22 d. 18 val. Irūnos ir Mariaus Jampolskio koncertas

ANYKŠČIAI SAKRALINIO MENO CENTRAS 19 d. 17 val. Pianisto Daumanto Kirilausko rečitalis

20

2012 11 19 Lietuvos žinios

Kriminalinės paraštės

Nusikaltimas suvaidintas, nuosprendis -tikras priemonių. Viena iš jų buvo telefoninių pokalbių pasiklausymas.

GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

Už ginkluoto apiplėšimo organizavimą nuteistas buvęs Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas Tautvydas Jasutis po nuosprendžio šypsojosi.

Jam ne tik skirta gerokai švelnesnė bausmė, negu siūlė prokuroras, bet ir subendrinus ją su ankstesniu nuosprendžiu, kurio belaukdamas jis ir vėl nusikalto, papildomai pridėtas vos pusmetis.

Incidentų neišvengta

Kauno miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį dėl suvaidinto apiplėšimo, kuriuo kaltintas jau du kartus už sukčiavimą teistas 31-erių T.Jasutis. Kaltinimas dėl sukčiavimo jam buvo pareikštas ir šioje byloje.

Būtent šis T.Jasučio gyvenimo būdu tapęs nusikaltimas, dėl kurio jis buvo demaskuotas jau kitą dieną, pastūmėjo šį kaunietį ryžtis apiplėšti buvusią darbovietę.

Teko atsakyti vienam

Uždėjus antrankius T.Jasučiui, su policija bendradarbiavęs jo sėbras pareigūnų buvo pamalonintas finansiškai.

Kaip LŽ jau rašė, su nusikaltimais, kuriais kaltintas T.Jasutis, susiję dar du asmenys, tačiau nė vienas iš jų prieš teismą nestojo. Su vienu T.Jasutis anksčiau dirbo Žemuosiuose Šančiuose įsikūrusioje krovinių gabenimu besiverčiančioje bendrovėje. Abu buvo vairuotojai ekspeditoriai. Su antruoju T.Jasutis anksčiau kartu kalėjo. Pirmąjį jis išsivedė kartu su savimi po dar vieno konflikto su minėtosios bendrovės savininku.

Antrąjį prisiminė, norėdamas vienu metu nušauti du zuikius: atkeršyti buvusiam darbdaviui ir išspręsti jau minėtas dėl nevykusio sukčiavimo kilusias finansines problemas.

Erlendo Bartulio nuotrauka

Įklampino kiaušiniai Išėjęs iš krovinių gabenimu besiverčiančios bendrovės T.Jasutis kartu su išsivestu bendradarbiu ėmė prekiauti kiaušiniais. Iš pradžių verslas sekėsi. Tačiau ilgainiui pradėta klimpti į skolas. Dėl to aferisto gyslelę turintis T.Jasutis nusprendė griebtis gudrybės. Įdėjo skelbimą į internetą, kad ieško partnerio perspektyviam verslo planui. O į susitikimą su būsimu partneriu atėjo nešinas svetimu vairuotojo pažymėjimu

- jis buvo jau minėto kolegos, su kuriuo abu neseniai užtrenkė krovinių vežimo bendrovės duris. Šiam buvo pasakyta, kad reikia naujam partneriui parodyti, kas dar su jais dirbs.

Tačiau iš tikrųjų bendradarbio dokumentas buvo panaudotas sudarant sutartį. Pagal ją vieną dieną “pasiskolinęs” 14 tūkst. litų, kitą jau turėjo grąžinti 16 500 litų.

įkalinimo draugui T.Jasutis buvo suteikęs visišką veiksmų laisvę. “Jeigu reikės, gali padėti į vietą”, - teigė jis.

Kitaip tariant, tai reiškė, kad pasipriešinimo atveju bendrininkas be skrupulų gali panaudoti ginklą. T.Jasutis žadėjo parūpinti ir jį. Kita jo funkcija buvo atvežti bendrininką į nusikaltimo vietą ir laukti jo grįžtančio su grobiu. Tikėtasi, kad šis sieks apie 20 tūkst. litų.

vis dėlto paskambino ir priminė, kad šiandien - antradienis, ryžosi gudrybei - sumelavo, kad jo neišleidžia žmona.

Policijos palaimintas sandėris

Laiku negavęs žadėtų pinigų, skolintojas ėmėsi žygių. Ir netrukus pasibeldė į jam pateikto dokumento savininko namų duris. Šis, priremtas prie sienos, išklojo visą teisybę.

Apie tai, kaip demaskuotas T.Jasutis nusprendė gelbėtis iš šios situacijos, Kauno policijos suvestinėse nebuvo nė žodžio. Nors jis buvo sulaikytas su įkalčiais. Kiek laiko T.Jasutis kūrė planus apiplėšti dėl konfliktų paliktą buvusią darbovietę, nenustatyta. Jis pradėtas sekti tik tada, kai į bendrininkus pasitelktas buvęs įkalinimo draugas apie tai pranešė buvusiam T.Jasučio darbdaviui. O šis pagalbos kreipėsi į policiją. Buvusiam

Bendrininkai išsilakstė Išpuoliui pasirinktas antradienis pelningiausia bendrovės darbo diena.

Tądien jos vairuotojai veždavo prekes į Tauragę. Ir vakarop grįždavo su nemenkomis pinigų sumomis, kurias padėdavo į bendrovės seifą. Raktas nuo jo buvo laikomas nusikaltėliams žinomoje vietoje.

Bylos duomenimis, apie T.Jasučio planuojamą žygį žinojo ir kartu su juo į kiaušinių verslą įsitraukęs buvęs bendradarbis. Tačiau pastarojo atžvilgiu byla dėl ginkluoto apiplėšimo organizavimo buvo nutraukta. Jis teigė netikėjęs, kad T.Jasutis iš tikrųjų ryšis tokiai avantiūrai. Tačiau kai šis

T.Jasutį įskundė buvęs kalėjimo draugas, kuriam jis sėkmės atveju žadėjo 5-8 tūkst. litų. Anot ketintos apiplėšti bendrovės savininko, šio pasakojimu jis iš pradžių nepatikėjęs.

Kaip ir jo žmona, kurią, atėjęs pranešti apie planuojamą išpuolį, bendrovėje rado T.Jasučio bendrininkas.

Nors šis ne tik prisistatė, bet ir pateikė savo asmens tapatybės kortelę.

“Esu užsakytas, - be ilgų ceremonijų pradėjo svečias. - Planuojamas jūsų įmonės apiplėšimas.” Atvykėliu patikėta tik tada, kai paaiškėjo, kad jis gerai informuotas ne tik apie bendrovės patalpų planą, bet ir apie vidaus taisykles. Sujaudintas bendrovės savininkas davė jam 100 litų. Tačiau tik po to, kai nuėjo su svečiu į kaimynystėje įsikūrusį policijos komisariatą. Šio pareigūnai, išgirdę apie planuojamą nusikaltimą, kreipėsi į teismą, kad šis leistų imtis tam tikrų operatyvinių

tamento, avarija įvyko Vaiguvos kaime apie 17 valandą. Traktorius T-40, vairuojamas neblaivaus (2,25 prom. alkoholio) Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo A.L., atsitrenkė į šalikelėje stovintį J.K. automobilį “Mazda 626”. Eismo įvykio

metu žmonės nesužaloti, tačiau apgadinti automobiliai.

Ankstų šeštadienio rytą Panevėžio rajone, kelio Panevėžys-Pušalotas 12 km neblaivus T.K., gimęs 1992 m., vairuodamas BMW 318, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu nukentėjo vairuotojas T. K. ir keleivis A. N., gimęs 1991 metais. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje vairuotojui nustatyta galvos kirstinė žaizda, o keleiviui dešiniojo peties sumušimas ir dešinės plaštakos žaizda. Abiem skirtas ambulatorinis gydymas.

Per avariją gerokai apgadintas automobilis. Vairuotojui nustatytas 1,79 promilės girtumas.

Kiek vėliau, apie 7.26 val., trys moterys buvo sužalotos Kazlų Rūdos savivaldybėje susidūrus dviem automobiliams. Kaip informuoja Marijampolės apskrities VPK, šeštadienį Kazlų Rūdos savivaldybėje, Gudelių kaime, kelio Mauručiai-Vinčai-Puskelniai 12 km,

automobilis “VW Golf”, vairuojamas I.S., gimusios 1981 m., išvažiavo į pagrindinį kelią ir nepraleido juo Kauno kryptimi važiuojančio automobilio “Ford Focus”, vairuojamo R.S., gimusios 1960 m. Automobilis “Ford Focus” priekine dalimi trenkėsi į automobilio “VW Golf” galinį kairįjį šoną. Per avariją buvo sužalotos abiejų automobilių vairuotojos ir automobilio “VW Golf” keleivė L.B. Moterys buvo pristatytos į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių, kur automobilio “Ford” vairuotojai R.S. nustatytas nosies kaulų lūžis. Ji išleista į namus. Automobilio “VW Golf” vairuotoja ir keleivės išvežtos į Kauno klinikas. Įvykis tiriamas. Šeštadienį Vilniuje, artėjant vidurnakčiui, “Honda Civic” vairuojantis čigonas S.Dariaus ir S.Girėno gatvės ir Eišiškių plento sankryžoje trenkėsi į stulpą. Pirminiais duomenimis, čigonas avariją padarė sprukdamas nuo policijos patrulių. Bėglį pasiviję pareigūnai rado galvą susižalojusį

Per plauką nuo tragedijos

Paaiškėjus nusikaltimo dienai, anksčiau už plėšikus į bendrovę atvyko policija - su iš anksto sužymėtais litų banknotais. Nuspręsta, kad užteks ir tūkstančio. Netrukus pasirodė ir plėšikų automobilis. T.Jasutis savo bendrą jau buvo apginklavęs Turkijos gamybos pusiau automatiniu dujiniu pistoletu. Kaip ir planuota, jis pats liko laukti automobilyje su veikiančiu varikliu. O su policija veiksmus derinęs jo bendrininkas nuskubėjo “plėšti” bendrovės. Abu buvo sulaikyti, T.Jasučiui net nespėjus išlieti apmaudo dėl per menko grobio. Tačiau neapsieita be incidentų. Kadangi T.Jasutis dar mėgino sprukti, jo vairuojamą automobilį teko blokuoti. Šio manevro metu bėglys apdaužė nuosavą vieno operacijoje dalyvavusio pareigūno automobilį. Pastarasis buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir iš pradžių prašė priteisti iš T.Jasučio 350 litų. Tačiau vėliau šio ieškinio atsisakė. Neva mažai vilties, kad teisiamasis kada nors atlygins jam padarytą žalą.

Kodėl šypsojosi nuteistasis Už ginkluoto apiplėšimo organizavimą T.Jasučiui grėsė laisvės atėmimas nuo dvejų iki dešimties metų. Tačiau bylą nagrinėjusi Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė buvo jam gailestinga. Už minėtą nusikaltimą ir tam pastūmėjusią nesėkmę, mėginant padengti prekybos kiaušiniais nuostolius, teisiškai įvertintą kaip sukčiavimas, T.Jasučiui skirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Prie šios dar pridėjus ankstesnį to paties Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį už sukčiavimą, kuriuo T.Jasutis po jau aprašyto dvigubo fiasko buvo įkalintas šešeriems metams, jam skirta galutinė šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

O toliau - nesudėtinga aritmetika, privertusi nuteistąjį palikti teismo salę su šypsena, - įskaitant iki šio nuosprendžio už grotų praleistus beveik dvejus metus, jis jau atlikęs trečdalį bausmės. Mūsų įstatymai nuteistiesiems, turintiems vaikų, tokiais atvejais numato išlygą išeiti į laisvę anksčiau laiko. Teisėsaugininkų duomenimis, mažylį turi ir T.Jasutis.

•

Trumpai AVARIJŲ KRUŠA Avarijų seriją penktadienio vakarą Kelmės rajone pradėjo neblaivus Šiaulių tardymo izoliatoriaus prižiūrėtojas. Jo vairuojamas traktorius atsitrenkė į šalikelėje stovintį automobilį. Pasak Policijos depar-

Savaitgalį pareigūnams teko aiškintis ne vieno eismo įvykio aplinkybes.

LŽ archyvo nuotrauka

vairuotoją, kuris, kaip įtariama, buvo neblaivus. Į įvykio vietą atskubėję medikai rado “Honda Civic” automobilį vairavusį devyniolikmetį čigoną, kuriam pareigūnai jau buvo uždėję antrankius. Medikai vyrą išsivežė į ligoninę, kur buvo patikrintas ir jo blaivumas.

NEGYVĄ PENSININKĄ RADO PAŠTININKĖ Pensijas nešiojanti paštininkė, užsukusi pas vieną gavėją, rado jį negyvą. Išsigandusi moteris policijos pareigūnams pranešė, kad atvykusi į Gegrėnų kaimą pas 1945 metais gimusį J. V. išmokėti pensijos rado jį negyvą gulintį kraujo klane. Įvykio vietoje policijos pareigūnams apžiūrėjus pensininko kūną, pirminiais duomenimis, išorinių smurto žymių nepastebėta. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

BNS, LŽ

2012 11 19 Lietuvos žinios

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 km nuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoli parduotuvė, kaina - sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų - moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus.

Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

GYVŪNAI, GALVIJAI PARDUODA

Auksaspalvių retriverių veislės kalytę (skiepyta, turi LKD kilmės dokumentus). Tel. 8 672 31 407, info@vilnoja.com MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310.

PASLAUGOS

Renginių vedėjo ir didžėjaus paslaugos.

Garso aparatūros nuoma.

Tel. 8 671 97 597.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Klasifikuoti skelbimai TELELOTO lošimo Nr. 867 (2012 11 18)

Lietuvos statybos inžinierių sąjunga

kviečia

Lentelė - 86 716 (2 x 43 358) Lt

2012 m. lapkričio 20 d. 12 val.

Įstrižainės - 15 Lt

LEU antruosiuose rūmuose, Vilniuje, T.Ševčenkos g. 31, A2,

į rengiamą šiferinių stogų keitimo seminarą stogdengiams.

Informacija tel. Vilniuje: (8 5) 213 4879.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

LEIDINIAI PARDUODA

Visų firmų lengvųjų automobilių bei sunkvežimių eksploatacijos bei remonto žinynus, specializuoto remonto literatūrą autoservisams. Išrašo sąskaitas.

Atveža. Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194. ĮVAIRŪS

Parduodu naujus elektrinius prietaisus “Pest-Repler” pelėms, žiurkėms, tarakonams, blakėms, skruzdėlėms naikinti (kaina - 40 Lt), naujus “Kosmodisk Clasik Aktiv” diržus stuburui gydyti.

Tel. 8 670 99 923.

Užs. LM-9077

Parduodu naujus dažų purkštuvus “Paint-Zoom” (kaina - 150 Lt), naujus elektrošokus apsaugai (kaina - 150 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (traukiami ir statomi, kaina - 80-350 Lt), tinklus nuo paukščių bei sporto inventoriui dengti (4 m pločio, 1 m kaina 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

IEŠKO DARBO

Nenuolatinio krovininio automobilio be priekabos vairuotojo darbo maršrutu Lietuva-Vokietija-Lietuva.

Tel. 8 605 21 060.

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika.

Tel. 8 651 62 085.

Eilutė - 4 Lt Keturi kampai - 2 Lt 02 37 54 58 63 55 69 73 67 49 43 34 07 16 48 71 57 10 39 35 47 59 60 44 46 41 27 74 29 62 28 05 33 09 14 40 12 66 72 15 75 50 08 68 18 32 56 21 25 13 Papildomi prizai: 30 000 Lt 30 000 Lt 30 000 Lt 25 000 Lt 20 000 Lt 20 000 Lt 20 000 Lt 20 000 Lt 20 000 Lt 20 000 Lt 20 000 Lt 20 000 Lt 15 000 Lt 10 000 Lt 10 000 Lt

0601621 0075476 0707847 0355942 0428822 0365169 0279266 0123746 0330539 0113074 0290649 0581462 0260723 0604471 0054758

21

10 000 Lt 0383431 10 000 Lt 0561397 10 000 Lt 0377083 10 000 Lt 0081573 10 000 Lt 0694486 10 000 Lt 0624045 10 000 Lt 0718418 10 000 Lt 0310591 10 000 Lt 0450833 10 000 Lt 0419287 10 000 Lt 0570207 10 000 Lt 0731752 10 000 Lt 0494646 10 000 Lt 0006569 10 000 Lt 0239564 10 000 Lt 0107732 10 000 Lt 0685670 10 000 Lt 0420057 10 000 Lt 0265223 Citroen C3 (TV) Kazimieras Šenauskas Hyundai i20 0701325 Hyundai i20 0460346 Ford Fiesta 0227519 10 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 12 d.) Jurijus Jakovlevas iš Tauragės 10 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 12 d.) Tautvydas Šeikis iš Vilniaus 10 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 12 d.) Virginija Garbenienė iš Akmenės raj.

Pakvietimai į TV: 015*410, 050*952, 052*688.

Prognozė: Aukso puode bus 300 000 Lt

www.olifeja.lt

22

2012 11 19 Lietuvos žinios

TV programos

PIRMADIENIS 19 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Pinigų karta” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.55 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Stilius”. Namai 21.45 “Įžvalgos” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Įžvalgos”. Laidos tęsinys 22.45 “Garsiausios pasaulio kapinės”. Čikagos Greislando kapinės 23.25 Vakaro žinios 23.40 Dok. f. “Laukiniai Karibai”. 3 d. (k.)

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Agentas Šunytis” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Madagaskaro pingvinai” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.45 Nuotykių komedija “Marmadukas” (k.)

12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Madagaskaro pingvinai” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Nuo... Iki...”

20.55 “Karamelinės naujienos” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” 22.35 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 23.35 “Nikita” N-7 0.30 “V. Vizitas” N-7 1.25 “Įstatymas ir tvarka.

Specialiųjų tyrimų kyrius” N-7

TV3 6.30 “Teleparduotuvė” 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena”.

Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 Komedija “Labas rytas” 13.10 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 13.40 “Juodoji skylė” 14.10 “Drakonų medžiotojai” 14.40 “Skunk Fu” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis”

17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Kodėl?”

20.00 “Gyvenimas yra gražus” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 23.00 “CSI Majamis” 0.00 “Žmogžudystė” 1.00 “Lėlių namai” 1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-7 8.30 “Auksarankiai” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 10.00 “Alibi. Byla iš praeities” N-7 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Svotai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Liejyklos gatvė” N-7 19.25 “Milijonieriai” 20.00 Žinios 20.25 “Lietuvos žinių” tyrimas N-7 21.25 “Užkalnio 5” N-7 22.25 “Tikras kraujas” N-14 23.25 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 0.25 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 1.25-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Superdidvyrių komanda” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džeko nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” 11.00 “Naujieji Robino Huado nuotykiai” 12.00 “Teresa” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokingiausi netyčiukai” 17.00 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 17.30 “Pasaulio virtuvė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai” N-7 21.00 Romantinė komedija “Dviese stotyje”. 1 s. N-7 22.30 “Užribis” N-7 23.30 “Pasitikėk manim” N-7 0.30 “Sveikatos ABC” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”

9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzika gyvai”. Lietuvos nacionalinės filharmonijos sezono pradžios koncertas. Koncertuoja Lietuvos kamerinis orkestras ir ansamblis “Giunter percussion”. Dirigentas Sergej Krylov (k.) 12.50 “Savęs link”. Jeigu akmenys kalbėtų. 3 d. 13.25 “Puaro” N-7 15.00 “Arti toli” 15.30 “Laba diena, Lietuva 17.45 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.00 “Septynios Kauno dienos” 18.30 “Mūsų miesteliai”. Rusnė. 3 d. 19.20 “Kine kaip kine” 19.45 “Lietuvių kino aukso fondas.

Tragikomedija “Atsiprašau” N-7 21.15 Skulptorės Dalios Matulaitės 70-mečiui. “Veidai”. Lietuvių dokumentika. “Kūrybos mįslė” 22.10 “Kultūra”. Poetas Algirdas Baltakis 22.30 “Šerlokas”. 3 s. “Didysis žaidimas” N-7 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pinigų karta” 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Dainuoja Sigutė Stonytė

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Universitetai.lt” 10.00 “Topmodeliai” 11.00 “Kobra 11” 12.00 “Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Topmodeliai” 16.00 “Vampyrų žudikė” 17.00 “Kobra 11” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI kriminalistai” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 “6 kadrai” 23.00 Siaubo kome-

FORUM CINEMAS VINGIS

APGAULINGA AISTRA (trileris) 19-22 d. 11.30, 14, 16.30, 19, 21.30 val.

SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija) 19-22 d. 15.30, 18.15, 20.45 val.

30 ŠIRDIES DŪŽIŲ (komedija) 19-22 d. 13, 15.45, 18.30, 21 val.

BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 19-22 d. 11, 12.15, 13.45, 15, 16.30, 18.15, 19.15, 21, 22 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 19 d. 15.30 val.; 20-22 d. 11.50, 14.40, 15.30, 17.20 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 19-22 d. 11, 13.15, 18 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 19, 21 d. 11.15, 14.15, 17.45, 20.15, 21.15 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 19-22 d. 21.20 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 19, 21, 22 d. 14.30. 16.50, 18.15 val.

PRAGARAS ROJUJE (drama) 19-22 d. 16, 21.10 val.

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 19-22 d. 13.50, 18.45 val.

LAUKINIAI (komedija) 19-22 d. 18.45 val. Į ROMĄ SU MEILE (romantinė komedija) 19-22 d. 16.15, 21.30 val.

SKALVIJA POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS (dokumentinis filmas) 19 d. 14.30 val.

ADOMO OBUOLIAI (komedija) 19 d. 17 val.

BALSAI (trileris) 19 d. 20.20 val.; 20 d. 20.30 val.; 21 d. 20.10 val.

IGRUŠKI (dokumentinis filmas) 19 d. 19 val.; 21 d. 22 val.

PASAKA FILMŲ APIE V.LANDSBERGĮ RETROSPEKTYVA. “NEBAIGTOJI SONATA”, “IEŠKOME NEBAIGTOSIOS SONATOS”, “LAISVĖS DŽIAZAS” 19 d. 17 val.

JOS (dokumentinis filmas) 19 d. 17.15 val.; 20 d. 19 val.; 21 d. 21.15 val.

SVIESTAS (komedija) 19 d. 18 val.; 22 d. 15.30 val.

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 19 d. 19 val.; 20 d. 19.30 val.; 21 d. 17 val.

AFTERIS (drama) 19 d. 19.15 val.; 20 d. 21 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.50 “Aš ir vanduo” 7.55 “Ryto reporterio” tęsinys 9.15 “Super L.T.” N-7 10.15 “Pradėk nuo savęs” 10.55 “24/7” 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Gimnazistai” 15.00 Žinios 15.10 “Jaunikliai” 15.45 “Rossas Kempas. Gaujos” N-7 16.00 Žinios 16.10 “Rossas Kempas. Gaujos” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.50 VTB jungtinė lyga. Vilniaus “Lietuvos rytas” - Zgoželeco “PGE Turov” (Lenkija). Tiesioginė transliacija 21.00 “Reporteris” 21.55 Amerikos muzikos apdovanojimai 2012 0.55 “Pašėlę TV pokštai” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Didysis Bakas Hovardas” 9.00 Drama “Kažkur tarp ten ir čia” N-7 11.00 Drama “Tarp dviejų mylimųjų” N-7 13.00 Trileris “Durys priešais” N-7 15.00 Drama “Paskutinis šansas įsimylėti” 17.00 Drama “Vėjavaikė” 19.00 Trileris “Melori Kein. Prarasta kontrolė” N-7 21.00 Trileris “Linkėjimai iš Paryžiaus” N-14 23.00 Drama “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” N-7 1.00 Drama “ŽKVD” N-7

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Klaipėdos savaitė” (k.) 9.30 “Joe Zee mados pamokos” 10.30 “Misija: išteisinti!” N-7 11.30 Drama “Osama” N-7 13.00 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 13.30 “Pražūtingas auksas” N-7 14.30 Trileris “Detektyvas Dy ir ugnies vaiduoklio paslaptis” N-7 16.45 “Klaipėdos savaitė” (k.) 17.15 “Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai” 18.15 “Ką mes valgome?” 18.45 “Kritinė riba” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Vaiduokliškos istorijos” 20.45 “Kinomano užrašai” 21.00 “Sugrįžimas į Braidshedą” N-7 23.20 “Balticum TV” žinios 23.35 “Senas geras faras” N-7 0.35 “Kultūra+” (k.)

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 Ieškotojai 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia

11.00 “Jafrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.

Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 “Miestelis” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Granato skonis” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Zemstvos gydytojas” 21.05 “Tyrimo paslaptys” 22.05 “Viena Ivano Denisovičiaus diena” 23.00 “Operatyvininkai” 23.50 Merginos 0.35 Žinios+ 0.50 “Klimo Samgino gyvenimas” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Nascar 400 mylių lenktynės 16.00 Motosportas. Nascar 200 mylių lenktynės 17.00 Boksas. Vladimiras Kličko - Mariuszas Wachas 18.10 Futbolas.

Anglijos Premier lyga. “Arsenal” - “Tottenham” 20.00 Ledo ritulys. KHL. “Lokomotiv” - CSKA 21.55 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “West Ham” - “Stoke”. Tiesioginė transliacija 0.00 Pokeris. The Big Game turnyras 1.00 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Kelių pabaisos 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškasis motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia?

20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Vyras ir moteris laukinėje gamtoje 22.00 B.Grilso kelionės 23.00 Didieji sunkvežimiai 0.00 Upių pabaisos 1.00 Medkirčiai pelkėje

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Inžinierių idėjos 11.00 Gyvenimas kalėjime 12.00 Bausmių šventykla 13.00 Nacių povandeninė karalystė 14.00 Banginių kodas 15.00 Pavojingiausi susitikimai 16.00 Bausmių šventykla 17.00 Nacių povandeninė karalystė 18.00 Iš arti: rugsėjo 11-oji 19.00 Gyvenimas kalėjime. Kovos 20.00 Tunų žvejyba 21.00 Aliaskos kariai 22.00 Pavojingiausi susitikimai 23.00 Tunų žvejyba 0.00 Aliaskos kariai 1.00 Nakties programa

Teatras

Kinas VILNIUS

dija “Įkandimas” 0.50 “CSI kriminalistai” 1.40 “Nuodėmingoji Kalifornija”

ŽMONĖS TEN (drama) 19 d. 20.15 val.; 20 d. 18.30 val.; 22 d. 21.30 val.

360 LAIPSNIŲ: MEILĖS IR NUODĖMIŲ RATU (drama) 19 d. 21.15 val.; 20 d. 17.30 val.; 21 d. 19 val.

LAIKO KILPA (veiksmo filmas) 19, 20 d. 21.30 val.; 22 d. 21 val.

MULTIKINO TĖVAS (dokumentinis filmas) 19, 21 d. 19.15 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 19-22 d. 10.30, 12.30, 14.30, 16.30, 17.45 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (animacinis filmas) 19-22 d. 10.15, 11.30, 13.45, 15.30, 18.45 val.

SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija) 19-22 d. 19.30, 22 val.

BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 19, 20, 22 d. 11, 13.30, 16.15, 18.45, 20, 21.30 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (komedija) 19, 20, 22 d. 10.30, 12.45, 15, 17.15 val.

PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 19, 20, 22 d. 19.15, 21.30 val.; 21 d. 21.30 val.

KLAIPĖDA

VILNIUS

KAUNAS

FORUM CINEMAS MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija) 19-21 d. 11, 15.45, 20.45 val.; 22 d. 11, 15.45 val.

PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 19-22 d. 13.30, 18.30 val.

APGAULINGA AISTRA (trileris) 19-22 d. 18, 21.15 val.

BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 19-22 d. 10.30, 11.45, 13.15, 14.30, 16, 17.15, 18.45, 20.15, 21.30 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 22 d. 18.30 val. “Karmen”

KAUNO DRAMOS TEATRAS 20 ir 21 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 20 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. Anželikos Cholinos šokio teatras. “Ana Karenina” 21 d. 18 val. Didžiojoje scenoje. Klaipėdos dramos teatras. “Saugokite florą” 21 d. 19 val. Rūtos salėje. Kauno šokio teatras “Aura”. “Apie mus” 22 d. 18 val. Rūtos salėje. “Apsivalymas” 23 d. 18 val. Mažoji scena. “Paskutinė Diuranų daina” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 21 d. 17 val. “Brėmeno muzikantai”

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 19, 22 d. 10.15, 13, 15.30 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 19-22 d. 10.45, 14.15, 17.45, 21 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 19-21 d. 20.30 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 19-21 d. 13.45, 16.15, 18.15 val.; 22 d. 13.45 val.

ŠIAULIAI GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 19-22 d. 19.30, 21.50 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 19, 20, 22 d. 14.30, 12.20, 16, 19, 21 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 19-22 d. 10.15, 12.15, 17.15 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 19, 20, 22 d. 11.15, 13.15, 15.15, 17.15 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (drama) 19-22 d. 22 val.

KAUNAS CINAMON BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 19, 21 d. 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 19.15, 20.45 val.

SVIESTAS (komedija) 19-22 d. 14, 18 val.

APGAULINGA AISTRA (trileris) 19, 21 d. 21.45 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 19-22 d. 13.10, 15.15, 17.15 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 19-22 d. 12.30, 15.30, 18.30, 21.30 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 19-22 d. 20 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 19-22 d. 22.15 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 19-22 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 19 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 19-22 d. 11.10 val.

LAUKINIAI (komedija) 19-22 d. 21 val.

DŽOKAS (animacinis filmas) 19-22 d. 12 val.

KITA SVAJONIŲ KOMANDA (dokumentinis filmas) 19-22 d. 16 val.

FORUM CINEMAS BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 19-22 d. 11.45, 14.30, 15.45, 17.15, 18.30, 20.15, 21.15 val.

PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 19-21 d. 16.15, 21.30 val.; 22 d. 16.15 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 19-21 d. 13, 18.45 val.; 22 d. 13 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 19-22 d. 10.30, 13.15 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 19-22 d. 18.15, 20.45 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 19-22 d. 14.15, 18, 21 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 19-22 d. 13.45, 16 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 19-22 d. 13.10, 15.45, 17.30, 18.30, 20.15, 21.30 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (drama) 19-21 d. 15.25, 21 val.; 22 d. 15.25 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 19-22 d. 12.40, 15.05 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 19-22 d. 18 val.

23 d. 18.30 val. “Graikas Zorba” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 21 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Šitas vaikas” 22 d. 19 val. Mažojoje salėje. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Atėjau, pamačiau, negalėjau, arba “Visiškas rudnosiukas” 22 ir 23 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda” 22 ir 23 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse.

“Raudoni batraiščiai” JAUNIMO TEATRAS 20 d. 18 val. “Užsispyrėlės tramdymas” 21 d. 18 val. “Strip Man Show - viskas apie vyrus” 22 d. 18 val. “Kapinių klubas” 23 d. 18 val. “Jei taip, tai šitaip” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 20 d. 19 val. Užupio dramos teatras. “Skapeno klastos” 22 d. 18 val. “Ana Karenina” 23 d. 18 val. “Prakeikta meilė” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 20 d. 18.30 val. “Didysis Erlickas Mažajame teatre” 21 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Visu greičiu atgal!”

22 d. 18.30 val. “Madagaskaras” 23 d. 18 val. Lenkų teatro studija.

“Lėlės mano tylios sesės” VILNIAUS “LĖLĖ” Didžioji salė

20 d. 19 val. Rokiškio jaunimo teatras. “Emigrantai” Mažoji salė 23 d. 18.30 val. “Vilis” KEISTUOLIŲ TEATRAS 21 d. 19 val. Andriaus Kaniavos ir sunkiosios muzikos orkestro “Musė” koncertas 22 d. 11 val. “Nepaprasto orkestro koncertas” 22 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte” 23 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...”

MENŲ SPAUSTUVĖ 19 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras.

“Karalių pasakos” 20 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatro judėjimas “No Theatre”. “Pamišėlio užrašai” 20 d. 19 val. Stiklinėje II salėje. “Ribos” 22 d. 15 ir 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja” “DOMINO” TEATRAS 20 d. 19 val. “Meilė pagal grafiką” 21 d. 19 val. “Langas į parlamentą” 22 d. 19 val. “DNR kodas” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 22 ir 23 d. 19 val. OKT studijoje.

“Nuosprendis metamorfozė”

23 d. 18 val. “Mieloji Čariti” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 22 d. 18 val. “Pirmasis kartas” 23 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 21 d. 18 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” 22 d. 19 val. “Katytė P” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS

20 d. 18 val. “Medinės žvaigždės” KAUNO TEATRO KLUBAS 23 d. 19 val. “Brendžio trims!”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Šeimyninis įvykis” 20 d. 12 val. Keistuolių teatras. “Geltonų plytų kelias” 20 d. 18 val. Keistolių teatras. “Gerbiami piliečiai”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 19 d. 19 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 21 d. 12 val. Panevėžio teatras “Menas”. “Ali-Baba ir 40 plėšikų” 21 d. 18 val. Panevėžio teatras “Menas”. “Meilė, džiazas ir velnias”

23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO TAETRAS “MENAS” 23 d. 17 val. “Equus”

2012 11 19 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 7:58 leidžiasi 16:10 dienos ilgumas

8:12

Orai ir horoskopai MĖNULIS Šeštąją jaunaties dieną Mėnulis teka 12:30, leidžiasi 22:40

+6 Oslas Jaunatis XI 14

Priešpilnis XI 20

Pilnatis XI 28

+9 Amsterdamas

+10 Paryžius

+5 +2

Zarasai Utena

Panevėžys

+13

Berlynas

Bordo

Ukmergė +4 +2

Kaunas

Lisabona

VILNIUS

+5 +3

+13 Madridas

+19 Barselona

+17 Roma

Bratislava Viena Budapeštas +8 +11 +10 Bukareštas Varna Dubrovnikas +16 Sofija +28

Stambulas +19

Malaga +19

+4 +1

Alžyras +17

ŠIANDIEN: apsiniaukę, rūkas, vietomis palis. Temperatūra dieną 4-7 laipsniai šilumos.

Tunisas +21

324-oji metų diena.

Lapkričio devynioliktoji, pirmadienis, pirmoji 48-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 42 dienos.

RYTOJ: debesuota, lietaus nenumatoma. Naktį vietomis pašals, temperatūra dieną 4-6 laipsniai šilumos.

+17 Nica

Kijevas

+19

Alytus Druskininkai

+18

Vilnius Minskas +4 +6 Varšuva +3

+7 Praha +9 Miunchenas

+2 Maskva

+4

+8

Kėdainiai +7 +3

+6 Sankt Peterburgas

+6 Ryga

+7 Kopenhaga

+6 +3

Klaipėda

+6

Talinas

+10 Londonas

Šiauliai

Stokholmas

Delčia XII 06

Dublinas +12

Palanga

+6 Helsinkis

+4

23

Geros dienos!

LŽ

Atėnai

+21 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Audronė, Matilda, Rimgaudė; rytoj: Feliksas, Jovydas, Laimis, Valė.

Senoliai sakydavo: Atsibosta arkliui pavalkuose, o žmogui varguose.

24

2012 11 19 Lietuvos žinios

Margumynai

Spalvotos akys

Nuotrauka darbdaviui

Turėti skirtingų spalvų akis nuostabus ir retas dalykas.

Tačiau tam nereikia būti šunimi ar kate - skirtingų spalvų akys pasitaiko ir tarp žmonių. Šio reiškinio mokslinis terminas heterochromia iridis, ir jis būna dviejų rūšių: kai kiekviena akis yra skirtingos spalvos ir kai skiriasi tos pačios akies spalvos. Tai dažniausiai lemia genetika, bet gali būti ir ligos ar sužalojimo padarinys.

Skirtingų spalvų akis dažniau turi gyvūnai - šunys, katės, arkliai ir net lapės, bet pasitaiko ir žmonių -

tik paklauskit Milos Kunis ar Kate Bosworth.

Skirtingų spalvų akių neretai pasitaiko tarp Sibiro haskių, Velso korgių, Australijos aviganių. Tai susiję ir su kailio spalva - skirtingas akis turi šviesesnių spalvų gyvūnai. Bet kokiu atveju, jei tai nėra susiję su liga, skirtingos akių spalvos niekaip neatsiliepia regėjimui. Nevienodos spalvos akis dažniausiai turi baltos katės. Jų veisėjai tai jau seniai pastebėjo. Turkija net vykdo valstybinę programą, kurią pradėjo dar 1817 metais, kad apsaugotų Turkijos angorų kates, kurių viena akis - žydra, kita - gintarinė.

•

Darbdavys gali gauti ir tokią pretendentės į darbą nuotrauką. / LŽ archyvo nuotrauka KRISTINA KUČINSKAITĖ

Darbuotojų atrankas rengiančių bendrovių specialistai, peržiūrėdami gautus gyvenimo aprašymus, vis dažniau nežino, juoktis ar verkti.

Kandidatai į vieną ar kitą darbą prie savo gyvenimo aprašymo vis dažniau prisega nuotrauką. UAB “CVOnline LT” rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė, per mėnesį peržiūrinti apie 2 tūkst. gyvenimo aprašymų, sakė, jog neretai mergina, siųsdama darbdaviui savo gyvenimo aprašymą, nuotraukoje nori atrodyti seksualiai, todėl nusifotografuoja su trumpu sijonu arba provokuojančia poza. Tuomet natūraliai kyla klausimas - kokio darbo ieško tokia pretendentė?

Dar vienas dažnas gyvenimo aprašymus lydinčių fotografijų žanras “pokylis”. Ieškantieji darbo prideda savo vestuvių nuotraukas arba kuriose įamžinti iškilmingomis šukuosenomis, vakariniais drabužiais.

“Gražu, kai žmogus sukuria šeimą,

bet ar tai reikia akcentuoti ieškant darbo?” - retoriškai klausė R.Karavaitienė ir pridūrė, kad pasitaiko nuotraukų, kuriose kandidatai įamžinti per atostogas po palmėmis ar su maudymosi kostiumėliais, keliaujantys dviračiais, slidinėjantys.

“Nuotrauka kompetencijos neatspindi. Juolab yra daug darbų, kur darbuotojo išvaizdai pirmenybės neteikiama, tad geriau nuotraukos visai nesiųsti, nei pridėti bet kokią”, aiškino R.Karavaitienė.

UAB “Starjobs” atstovė Gerda Jonaitienė kalbėjo, kad keistai atrodo, kai darbo ieškantis žmogus atsiunčia fotografiją, kurioje įamžintas su šampano taure rankoje.

Pasitaiko ir meninių, fotostudijose darytų nuotraukų, o smagiausia “Starjobs” personalui buvo, kai viena kandidatė pateikė savo nuotrauką su karūna ant galvos.

“Kartais gauname vaizdų iš pokylių, kur užfiksuotas ne tik kandidatas, bet ir jo artimieji. Populiaru siųsti vaizdus su gyvūnais, vaikais, visu ūgiu. Kartais matyti, kad nuot-

rauka padaryta atsistojus prieš veidrodį”, - pasakojo pašnekovė.

Lietuvos ir Švedijos UAB “ViaCon Baltic” Marketingo, administracijos ir personalo direktorė Danutė Oželienė sakė, kad Kauno įmonei ieškant svarbių klientų vadybininko buvo sulaukta gyvenimo aprašymo iš vaikino, kurio nuotrauka užėmė pusę A4 lapo. Jis sėdėjo odiniame fotelyje, už nugaros buvo aksominės užuolaidos, šalia apskritas staliukas, ant jo - vaza su dirbtinėmis gėlėmis. Merginos kartais atsiunčia savo profilio nuotraukas. Tuo tarpu prieš dešimtmetį vyravo kitokia nuotraukų mada - tuomet buvo populiaru įsiamžinti prie fontano.

Yra dar vienas populiarus pridedamų fotografijų žanras - “piktosios pasinės”. Juose žmonės nesišypso, net stengiasi atrodyti labai rimti arba net pikti. Atrankų rengėjai pabrėžia, kad jiems labai malonu gauti nuotraukų, kuriose žmogus šypsosi.

Užtat yra kandidatų, kurie savo atvaizdus padailina kompiuteriu.

Tuo galima įsitikinti, kai žmogus ateina į pokalbį dėl darbo.

•

Bostono terjerė Izabelė turi įspūdingas skirtingas akis.

Šios baltos katytės Džunės akys - tarsi puošnūs brangakmeniai.

Tradicija tampa madinga Dabar ir miestuose jauni austrai mėgsta apsirengti tautiniais tirolietiškais drabužiais.

Tirolietiškas kostiumas vis labiau užkariauja šiuolaikinių jaunų moterų širdis. / Užsienio spaudos nuotraukos

Tik patys konservatyviausieji puoselėjo tautinio kostiumo tradicijas Austrijoje ir Vokietijoje, bet dabar odinės kelnės bei suknelės suvarstomu korsažu ir pūstu sijonu tampa tiesiog madingos.

Kaimiškose kalnų vietovėse ir anksčiau neretai galėdavai išvysti žmonių, pasipuošusius siuvinėtais marškiniais ir odinėmis kelnėmis, mergaites tarsi iš “Muzikos garsų” - su tamsiais korsažais, suvarstytais ant baltų palaidinių didžiulėmis iškirptėmis, pūstais sijonais ir ryškiaspalvėmis prijuostėmis.

Keisčiausia, kad net ir dideliuose miestuose, tokiuose kaip Viena, dabar gali sutikti vyrų, vilkinčių tradicinį tiroliečių švarką su maža žalia apykakle, ir moterų su pūstais sijonais. Pokario laikais Austrijoje toks viešai dėvimas kostiumas buvo vertinamas kaip politinis pareiškimas ir net siejamas su kraštutinių dešiniųjų ideologija. Nacių laikais žydams buvo draudžiama dėvėti

tirolietišką kostiumą, o vėliau jis buvo laikomas ženklu, kad asmuo nelinkęs atsiverti pasauliui. Visa tai pasikeitė.

Tautiniai tiroliečių drabužiai tapo tokie madingi, kad jais prekiaujantys prekybininkai žeriasi nemenkus pelnus. Šie drabužiai siūlomi ir pigiuose prekybos tinkluose, odines kelnes galima nutverti per išpardavimą prekybos centre, kur jos voliojasi greta pigaus maisto ir kojinių. Jauni žmonės mėgsta derinti tradicinius ir šiuolaikiškus drabužius. Ką jau ir kalbėti, kokios populiarios tapo vestuvės apsirengus tautiniais drabužiais!

Kai kas sako, kad prie to daug prisidėjo britų dizainerės Vivienne Westwood pastaba, mestelta jai viešint Austrijoje dar 2001 metais. Ekscentriškoji V.Westwood pasakė: “Aš jūsų, austrų, nesuprantu - jeigu kiekviena moteris dėvėtų platų sijoną, visos būtų gražios.”

Pagaliau šie žodžiai, matyt, pasiekė jaunų austrų ausis.

•

BBC, LŽ, yahoo.com