2012 lapkričio 20 d. / Antradienis / Nr. 266 (13 394)

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „SVEIKATA IR VAISTAI“

Kaina

1,99 Lt

2012 lapkričio 20 d. / Antradienis / Nr. 266 (13 394)

Patriarchas įpėdiniams primena vertybes

www.lzinios.lt

Šiandien LŽ

2p.

Pasiūlytame portfelyje kritika ir pageidavimai: prezidentė D.Grybauskaitė teikia socialdemokratų lyderio A.Butkevičiaus kandidatūrą į premjeras

2p.

Seimo komitetus išsidalijo valdančiąją koaliciją suformavusios keturios partijos, o opozicines jėgas paliko tuščiomis rankomis

6p.

Gauti gerą darbą ir padaryti karjerą darosi vis lengviau tiems, kurie, be gerų profesinių įgūdžių, pasižymi gerumu

9p.

Per didelis dirbančių asmenų apmokestinimas neskatina bedarbių grįžti į darbo rinką - beveik pusė jų ieško darbo metus ar ilgiau

10p.

Sugundė metalas: aukštas Panevėžio policijos pareigūnas įtariamas pasisavinęs komisariato turto

Po Seimo rinkimų opozicine partija tapusią Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis ragina kuo skubiau susivokti, kas ji dabartinėmis sąlygomis yra ir kur eina. Tam esą būtina nedelsiant šaukti Išsamiau 3 p. neeilinį TS-LKD suvažiavimą. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

•

Ramybę jaukia tariamasvėžys AISTĖ MASIONYTĖ

UŽSIENIS

Nuolatinis teroras iš Gazos

Izraelio gynybos pareigūnų duomenimis, nuo konflikto pradžios Gazos kovotojai paleido 848 raketas - 546 iš jų nukrito Izraelyje, 302 raketas sunaikino “Geležinio kupolo” sistema.

Izraelis apšaudė 1350 vietų islamistinio “Hamas” judėjimo valdomame Gazos ruože: kovotojams priklausančius pastatus, ginklų sandėlius, policijos nuovadas. Kad ir kokios netikslios kovotojų raketos, jos yra nuolatinė grėsmė Izraelio piliečiams, gyvenantiems į pietus nuo Tel Avivo.

Dabar jos jau pasiekia ir šį didžiausią Izraelio miestą. Šimtai tūkstančių Izraelio gyventojų patiria nuolatinę apšaudymo grėsmę, ją įveikti mėgina jau ne viena Izraelio vyriausybė. Palestiniečių raketų arsenalas palyginti didelis ir laikui bėgant vis tobulėja.

Kas tie vėžio žymenų tyrimai, geriau žino nebent medikai ir onkologiniai pacientai.

Verta paaiškinti, kad vėžio ląstelės intensyviau gamina tam tikras baltymines medžiagas, kurių sveiko organizmo ląstelės gamina labai nedaug. Šios medžiagos, kurių atlikus tyrimus galima aptikti kraujyje, ir vadinamos vėžio žymenimis. Tokių žymenų yra labai įvairių, pasaulyje kasmet randama vis naujų, bet dažniausiai jie nėra pakankamai tikslūs, kad būtų taikomi praktikoje.

Lietuvoje plačiausiai taikoma dvylika vėžio žymenų.

E.Vaičiulienė: “Prasčiau pasijutus pirmiausia reikia pasitarti su šeimos gydytoju, o ne lėkti tirtis vėžio žymenų.”

•

18 p.

KANDIDATAS

Vilniaus rotušėje vakar surengtoje futbolo sezono uždarymo šventėje LFF paskelbė ir apdovanojo 2012 metų laureatus

Pirmą kartą “Hamas” raketos gali nuskrieti net iki Tel Avivo ir Jeruzalės. Sunaikinti Gazos raketų arsenalą - pirmučiausias Izraelio karinės operacijos tikslas.

Onkologinių ligonių stebėsenai taikomi vėžio žymenų tyrimai pastaruoju metu vis aktyviau peršami profilaktikos tikslais.

Pasikliaujant žmonių neišmanymu, baime dėl slapčia tykančio vėžio, niekuo nesiskundžiantys pacientai įsukami į nereikalingų tyrimų ratą.

Išsamiau

12p.

Orai

Į Vyriausybę vilios Neringos merą

Vienas pretendentų vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) - Neringos meras Antanas Vinkus. Tai vakar LŽ patvirtino socialdemokratų lyderis, būsimasis premjeras Algirdas Butkevičius.

Gydytojo išsilavinimą turintis A.Vinkus jau darbavosi sveikatos apsaugos ministru 1994-1996 metais Adolfo Šleževičiaus ir Mindaugo Stankevičiaus vadovaujamose vyriausybėse. A.Vinkus LŽ tikino kol kas jokio siūlymo pretenduoti į ministrus iš Lie-

•6 p.

Išsamiau

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

tuvos socialdemokratų partijos vadovybės nesulaukęs. Buvusį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinį direktorių A.Vinkų SAM vadovo poste pageidautų matyti Lietuvos medikų bendruomenė. Kaip vienas galimų kandidatų buvo mini-

mas Seimo narys Vytenis Andriukaitis. “Ir V.Andriukaitis, ir A.Vinkus yra kandidatų sąraše. A.Vinkus - daug Lietuvos sveikatos apsaugai nusipelnęs žmogus”, - LŽ sakė A.Butkevičius.

•3 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Bus apniukę, ūkanota, be žymesnių kritulių. Temperatūra dieną 3-6 laipsniai šilumos.

•23 p.

Išsamiau

2

2012 11 20 Lietuvos žinios

Dienos temos

Pasiūlytame portfelyje - kritika ir pageidavimai datų į ministrus pavardes, kol jie esą nesuderinti su A.Butkevičiumi, V.Uspaskichas nenorėjo.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Pas prezidentę Dalią Grybauskaitę vakar apsilankęs Algirdas Butkevičius išėjo gavęs pažadą, kad jis bus siūlomas į premjerus, ir saldainių 54-ojo gimtadienio proga.

Tačiau socialdemokratų lyderis prezidentūroje išklausė ne tik sveikinimus.

Prezidentė šiandien Seimui ketina pateikti rinkimus laimėjusios Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko A.Butkevičiaus kandidatūrą į naujosios Vyriausybės vadovus. Vakar pristatydama tokį savo sprendimą, D.Grybauskaitė papriekaištavo A.Butkevičiui ir socialdemokratams dėl bendradarbiavimo su teisiamųjų suole sėdinčia Darbo partija (DP), sulaužyto žodžio neskirti juodosios buhalterijos byloje figūruojančio “darbiečio” Vytauto Gapšio į aukštus postus, kitokio klupčiojimo. Valstybės vadovė A.Butkevičiui išsakė pageidavimą, kad naujojoje Vyriausybėje dirbtų nepartiniai DP deleguoti ministrai.

Nugalėtojai, bet ne laimėtojai Daugiausia mandatų naujos kadencijos Seime laimėję socialdemokratai, pasak D.Grybauskaitės, vieninteliai sugebėjo suformuoti daugumą. “Todėl būtent šios partijos vadovą teiksiu kandidatu į ministro pirmininko poziciją.

Nors iš kelių galimų koalicijos sudarymo variantų socialdemokratai pasirinko bendradarbiavimą būtent su teisiamųjų suole sėdinčia partija bei, nesilaikydami viešai duoto žodžio, į Seimo vadovybę išrinko finansiniu sukčia-

Žada atvirą balsavimą

Prezidentė D.Grybauskaitė vakar linkėjo A.Butkevičiui išsaugoti partijos ir valstybės garbę. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka vimu įtariamą asmenį”, - pažymėjo prezidentė.

D.Grybauskaitės teigimu, tik laikas parodys, ar socialdemokratai vykdys atsakingą ir skaidrią politiką, ar, susitapatinę su teisiamųjų suole sėdinčia DP, taps jos priedanga nuo teisėsaugos. Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad šiuo metu įvardijame tik rinkimų nugalėtojus, laimėtojų esą kol kas neturime. D.Grybauskaitė linkėjo A.Butkevičiui išsaugoti partijos ir valstybės garbę. “Ir tai daryti ne klupčiojant, kaip matėme pastarosiomis dienomis, bei pamėginti suformuoti Vyriausybę, kuri galėtų prisiimti atsakomybę už visos valstybės valdymą”, - sakė prezidentė.

Atsižvelgs į norus A.Butkevičius vakar teigė sulaukęs D.Grybauskaitės pageidavimo, kad DP kandidatai į ministrus būtų nepartiniai. Šį norą jis žadėjo perduoti koalicijos partneriams. LSDP lyderis pažymėjo kol kas žinantis dvi DP kandidates dirbti naujojoje Vyriausybėje - parlamentares Loretą Graužinienę ir Virginiją Baltraitienę. Neoficialiai teigiama, kad jos bus siūlomos į socialinės apsaugos ir darbo bei švietimo ir mokslo ministres.

DP pirmininkas Viktoras Uspaskichas sakė, kad “darbiečiai” atsižvelgs į D.Grybauskaitės poziciją dėl ministrų.

“Tikrai pasiūlysime tokius ministrus, kurie būtų geriausi iš visų, ir kad jie patiktų”, - žadėjo jis. Atskleisti DP kandi-

Kritikos dėl V.Gapšio išrinkimo pirmuoju Seimo pirmininko pavaduotoju sulaukęs A.Butkevičius aiškino, kad derybos su DP buvo sudėtingos ir ilgos. Anot jo, pirmiausia “darbiečiai” siekė, kad V.Gapšys taptų Seimo vadovu. Vėliau ši partija nusileido ir norėjo jį matyti bent jau parlamento vicepirmininko, vadovaujančio ir Seimo Europos reikalų komitetui, kėdėje.

Tiesa, galiausiai pavyko pasiekti, kad šis postas atitektų Seimo pirmininko pavaduotoju taip pat išrinktam socialdemokratui Gediminui Kirkilui. “Manau, vienas siekis nebuvo įgyvendintas. Čia buvo diskusija valdančiojoje koalicijoje. Mes, socialdemokratai, laikėmės tos pačios pozicijos, bet, kaip žinote, politiniame gyvenime būna tam tikrų sprendimų, kai reikia atsižvelgti ir į koalicijos partnerių pageidavimus bei išsakytas mintis”, - aiškino A.Butkevičius.

Seimo nariais tapę DP juodosios buhalterijos byloje kaltinamaisiais pripažinti V.Uspaskichas, V.Gapšys ir Vitalija Vonžutaitė įgijo teisinę neliečiamybę.

Prokurorai artimiausiu metu žada kreiptis į Seimą dėl jos panaikinimo. Jei Seimas neleistų patraukti šių “darbiečių” baudžiamojon atsakomybėn, bylos jų atžvilgiu būtų nutrauktos. Ši tema paliesta per D.Grybauskaitės ir A.Butkevičiaus susitikimą. Pasak socialdemokratų lyderio, diskusijos dėl to vyko ir LSDP valdybos posėdyje. “Dar kartą priimtas sprendimas, kad būtų atviras balsavimas. Jeigu bus slaptas bal-

savimas, gali atsirasti ir kai kurių kitų politinių jėgų įvairiausių manipuliacijų”, - pažymėjo A.Butkevičius.

Pasak V.Uspaskicho, atvirą balsavimą palaikys ir Seimo DP frakcija.

Reikia euro Anot A.Butkevičiaus, šalies vadovė teigiamai įvertino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatą į energetikos ministrus, Lietuvos ir Lenkijos elektros tiltą įgyvendinančios bendrovės “LitPol Link” valdybos pirmininką Jaroslavą Neverovičių.

A.Butkevičius teigė, kad LSDP į užsienio reikalų ministrus teiks Lietuvos ambasadoriaus Baltarusijoje Lino Linkevičiaus kandidatūrą. Į krašto apsaugos ir susisiekimo ministrus bus siūlomi parlamentarai Juozas Olekas ir Rimantas Sinkevičius. Kitos kandidatūros esą dar diskutuojamos.

Vienas galimų kandidatų į finansų ministrus - šias pareigas G.Kirkilo Vyriausybėje ėjęs Rimantas Šadžius. Klausiamas, ar tai pati geriausia kandidatūra (opozicija R.Šadžių kaltina tuo, kad mūsų šalis tinkamai nepasiruošė ekonomikos krizei), A.Butkevičius atsakė, kad jam “keista girdėti tokius argumentus”.

Kandidatas į premjerus žadėjo, kad naujoji Vyriausybė laikysis fiskalinės drausmės politikos. Jis pažymėjo, kad Lietuva turi siekti kaip galima greičiau įsivesti eurą, kitaip rizikuos tapti užkampio valstybe. Tačiau dėl infliacijos įsilieti į euro zoną realu metais vėliau nei kaimynei Latvijai - 2015-aisiais. Socialdemokratų lyderis darsyk pakartojo, kad nuo Naujųjų metų didės minimali mėnesinė alga. Kiek ji galėtų pakilti, dar skaičiuoja ekspertai.

•

Komitetų dalybos: opozicija nustumta į užribį TADAS VALANČIUS

Valdančiąją koaliciją suformavusios keturios partijos Seimo komitetus išsidalijo opozicines jėgas palikdamos tuščiomis rankomis.

Beveik tokiu pat santykiu kaip ministerijas koalicijos partneriai išsidalijo parlamentinius komitetus.

Septyniems jų vadovaus Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai, penki komitetų pirmininkų portfeliai atiteks “darbiečiams”, du “tvarkiečiams”, vienas - Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA).

Priešingai nei praėjusią Seimo kadenciją, būsimai opozicijai, kurią turėtų sudaryti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis ir “Drąsos kelias”, nepalikta nė viena komiteto vadovo kėdė.

Opozicija tvirtina, kad valdantieji taip laužo parlamentinės demokratijos tra-

diciją. Seimo nariai šiandien popiet vyksiančiame posėdyje pasiskirstys, kuriame komitete jie dirbs.

Reikės dar apsispręsti LSDP centrinėje būstinėje vakar popietę susitikę koalicijos partneriai per kiek daugiau nei dvi valandas trukusias derybas pasidalijo įtaka parlamento komitetams.

Didžiausią frakciją Seime subūrusi LSDP vadovauti Europos reikalų komitetui deleguos parlamento vicepirmininką Gediminą Kirkilą. Strategiškai svarbaus Užsienio reikalų komiteto pirmininku veikiausiai taps buvęs Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka, pirmąkart išrinktas į Seimą. Ne mažiau įtakingo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovu turėtų būti išrinktas po ketverių metų pertraukos Seimo nario mandatą iškovojęs Vytautas Saulis. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko postas, neoficialiais duomenimis, gali atitekti Broniui Bradauskui, Aplinkos - Algimantui Salamaki-

nui. Kol kas svarstoma dėl Socialinių reikalų ir darbo bei Informacinės visuomenės plėtros komitetų vadovų.

Darbo partija (DP) turėtų imti vadovauti Sveikatos reikalų komitetui, kurio pirmininko postas gali atitekti Dangutei Mikutienei, Valstybės valdymo ir savivaldybių (Valentinas Bukauskas), Teisės ir teisėtvarkos (Artūras Paulauskas) komitetams. Dėl Kaimo reikalų bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetų vadovų žadama apsispręsti šiandien.

“Tvarkiečiams” atiteko Ekonomikos ir kiek netikėtai - Audito komiteto pirmininko postai. Pirmajam turėtų vadovauti Julius Veselka, o Audito komitetas turėtų būti patikėtas Seimo naujokei Jolitai Vaickienei. Teisę deleguoti vieną komiteto pirmininką išsikovojusi LLRA vadovaus Žmogaus teisių komitetui. Į jo pirmininko postą turėtų būti paskirtas parlamentaras Leonardas Talmontas.

Pasiūlytos tik dvi komisijos Diskusijų kilo per Seimo komisijų dalybas. Opozicija sulaikiusi kvėpavi-

mą laukė, kam bus patikėtas tradiciškai jai tekdavusio Antikorupcijos komisijos pirmininko postas. Iš pradžių jį ketinta skirti “tvarkiečiui” Remigijui Ačui, bet vėliau nutarta šias pareigas palikti opozicijai. Ji turės teisę deleguoti savo atstovą ir į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkus. Juo turėtų būti skirta TS-LKD atstovė Vida Marija Čigriejienė.

“Tvarkiečiams” teko teisė deleguoti atstovą į Lietuvos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos vadovus.

LSDP deleguos savo kandidatus į Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės, Jaunimo ir sporto reikalų, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijų vadovus.

DP siūlys savo atstovus vadovauti Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos, Peticijų, Atominės energetikos, Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijoms.

Bijo kontrolės?

Didžiausios opozicinės TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma LŽ teigė, kad sulaužyta nerašyta taisyklė - į Audito komiteto pirmininkus deleguoti opozicijos atstovą - kelia rimtą susirūpinimą. “Tai valstybės finansus kontroliuojantis komitetas. Mes būdami valdančiojoje daugumoje praėjusią kadenciją, plėtodami parlamentinę demokratiją, buvome įsitikinę, kad šio komiteto vadovybę formuoti iš opozicijos atstovų yra itin svarbus elementas”, sakė jis.

J.Razma darė prielaidą, kad taip valdantieji apsidraudžia nuo neparankios jiems finansų kontrolės. “Mums paliktos dvi pirmininko pareigybės Antikorupcijos bei Etikos ir procedūrų komisijų. Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigybė ypač svarbi vykdant kontrolę, užkardant korupciją. Korupcijos reiškinys, kiek jis gali veikti vyriausybinėse institucijose, priklauso tik nuo valdančiųjų. Antikorupcinį griežtą žvilgsnį turėsime”, - žadėjo jis.

•

Trumpai MIRĖ NUO INJEKCIJOS Medicinos ekspertai nustatė, kad balandžio 6 dieną Kauno klinikinėje ligoninėje 11 mėnesių kūdikis mirė nuo jam įšvirkštos per didelės kalio chlorido dozės, sustojus širdžiai. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Vitoldas Guliavičius vakar teigė, jog šiam tyrimui buvo sudaryta kelių teismo medicinos ekspertų komisija, į ją įtraukti aukštos

kvalifikacijos specialistai. Įtarimai dėl neatsargaus kūdikio gyvybės atėmimo jau anksčiau pateikti ligoninės slaugytojai. Jai gresia iki 8 metų nelaisvės.

Anksčiau skelbta, kad į gydymo įstaigą vaikas buvo atvežtas dėl organizmo išsekimo.

ATLEISTI NESIRYŽO Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, priešingai negu rekomendavo

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), neatleido viešuosius ir privačius interesus supainiojusio Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Ričardo Vyganto.

VTEK rugsėjį konstatavo, kad R.Vygantas sprendė žmonos brolio ir jo sutuoktinės tarnybos eigos klausimus, priimdavo tarnybinius sprendimus dėl bendrovės “Ūrus ir Ko”, kurioje dirbo sūnus, dėl įmonių “Utenos antrinis popierius” ir “Žalvaris”, kuriose dirba jo sutuoktinė, bei bendrovės “Kris-

minda”, kurios akcininkai ir darbuotojai yra R.Vyganto sūnus su žmona.

VĖL BANDYS PARDUOTI Neatsiradus norinčiųjų pirkti Lietuvos ambasados pastatą Varšuvoje per aukcioną, surengtą spalį, jį dar kartą bus bandoma parduoti kitų metų kovą.

Pradinė nurodoma pastato kaina, kaip ir per pirmą aukcioną, yra 8,97 mln. litų (2,6 mln. eurų). Parduoti Lietuvai

priklausantį namą, kurio bendras plotas siekia 682 kvadratinius metrus, Vyriausybė leido 2008-aisiais. 1885 metais suprojektuotas eklektikos stiliaus pastatas vadinamas Olševičių vila, arba Milicerio rūmais. Čia nuo 1992 iki 2006 metų veikė Lietuvos ambasada ir Generalinis konsulatas, tačiau dėl vietos trūkumo diplomatai persikėlė į didesnį pastatą. Nuo 2006-ųjų namas yra nenaudojamas.

BNS, LŽ

2012 11 20 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Patriarchas įpėdiniams primena vertybes mąja pavaduotoja Irena Degutiene LŽ vakar nepavyko visą dieną. Pasikalbėti su LŽ atsisakė Politikos komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs Seimo vicepirmininkas Česlovas Stankevičius.

Laiko tarti bent kelis žodžius nerado ir partijos vicepirmininkė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Po Seimo rinkimų opozicine partija tapusią Tėvynės sąjungąLietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis ragina kuo skubiau susivokti, kas ji dabartinėmis sąlygomis yra ir kur eina. Tam esą būtina nedelsiant šaukti neeilinį TS-LKD suvažiavimą. Šeštadienį posėdžiaudamas TS-LKD Politikos komitetas, kuriam vadovauja partijos garbės pirmininkas V.Landsbergis, negailėjo karčių žodžių esą nepasiteisinusiai TS-LKD rinkimų taktikai ir jos kūrėjams, griežtai įvertino po Seimo rinkimų susidariusią padėtį, taip pat parengė “elgesio taisykles” parlamentinei TS-LKD frakcijai. Politikos komitetas paragino kuo skubiau surengti neeilinį TS-LKD suvažiavimą, jame patvirtinti partijos veiklos naujomis sąlygomis strategiją ir krašto moralinės krizės įveikimo programą.

Įvardijo klaidas TS-LKD Politikos komitetas konstatavo, kad džiūgavimai dėl Seimo rinkimuose laimėtos antrosios vietos tėra “tariama pergalė, dėl kurios apsigaudinėjame”. Nors gauta daugiau balsų, negu pranašauta, jų nepakanka apsaugoti Lietuvą nuo “laimėjusių blogesnių už mus partijų kenkimo valstybei”.

Politikos komitetas įvardijo nemažai taktinių klaidų, sutrukdžiusių konservatoriams pasiekti geresnių rezultatų.

Viena jų - darbo su tautinėmis mažumomis, ypač Vilniaus krašto nelietuviais, stoka. Dėmesio esą pritrūko ir pensininkams. “Jeigu ir buvo būtinybė pensijas mažinti, reikėjo tą dalyką daugiau aiškinti ir daugiau atjautos parodyti”, - konstatavo komitetas.

Kritikos sulaukė ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Anot TSLKD Politikos komiteto, “ministras

Nuomonės skiriasi

TS-LKD Politikos komiteto vadovas V.Landsbergis įsitikinęs, kad šiuo metu partijai labiausiai turi rūpėti, kas liks iš jos ir iš Lietuvos. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka nuolat kalbėjo, kad kaime gerai, kaimo palankumas mums užtikrintas, bet taip nebuvo”. Kaimuose kaip tik vyko masinis balsų pirkimas, be to, partija ten neturi “politinės struktūros”. Didelę žalą TS-LKD skyriuose ir vadovybėje, Politikos komiteto nuomone, daro vertybinių nuostatų nepaisymas ir per didelis moralinis “liberalizmas”. “Viena riboto rezultato priežasčių yra prastas bendravimas su skyrių žmonėmis ir jų nuomonės nepaisymas”, - pabrėžta Politikos komiteto posėdyje.

Nerimas dėl ateities Politikos komitetas įsitikinęs, kad dabartinėmis sąlygomis TS-LKD frakcija Seime turi būti itin susitelkusi, organizuota, “kad nors kai kuriuos dabartinės daugumos blogus darbus pajėgtų stabdyti”. Jei naujoji dauguma nesutiktų opozicijai leisti vadovauti “kontroliniams, galimą valdžios savivalę varžantiems komitetams”, frakci-

jos nariams rekomenduota nedalyvauti “jokioje tokio Seimo ir jo komitetų bei komisijų vadovybėje”.

“Istoriškai gresia Antrosios Respublikos pabaiga”, - skelbia viena V.Landsbergio komiteto posėdžiui parengtų tezių. Pasak profesoriaus, padėdama legitimizuotis naujajai valdžiai, kurioje netrūksta teisėsaugai gerai žinomų žmonių, “TS-LKD moraliai delegitimizuoja save”. “Ar pritaria tam partijos skyriai? Ar pritarsime energetinio savarankiškumo atsisakymui ir konstitucinio įstatymo dėl nesijungimo į posovietines erdves sulaužymui?

Jei priešinsimės, tai kaip?” - klausė V.Landsbergis.

Esą šiuo metu TS-LKD labiausiai turi rūpėti, kas liks iš Lietuvos ir iš partijos. “TS-LKD nėra tik viršūnėlė ar Seimo frakcija. Jei partija nori susivokti savyje ir toliau egzistuoti, net atgimdama, o ne kaip priedas prie triumfuojančių sukčių ir korumpų nomenklatūros,

būtinas nedelsiamas suvažiavimas”, skelbia kita tezė.

Be kita ko, Politikos komitetas šeštadienį rekomendavo kategoriškai nesutikti su Europos Komisijos sprendimu sumažinti atominės elektrinės uždarymui skiriamas lėšas. Taip pat pasiūlyta pinigais paremti persekiojamą kovotoją su kontrabandine korupcija Birutę Minkevičienę iš Pagėgių.

Nerado laiko komentarams Vakar europarlamentaras V.Landsbergis į kalbas su LŽ nesileido, tikino skubantis vykti į Briuselį. Partijos atstovė spaudai Estela Zinevičienė LŽ perdavė TS-LKD lyderio, premjero Andriaus Kubiliaus žodžius, kad “svarstytinų klausimų iš tiesų yra daug”. Politikos komiteto pasakytos pastabos, anot A.Kubiliaus, bus svarstomos artimiausiuose TS-LKD prezidiumo ir tarybos posėdžiuose.

Susisiekti su partijos pirmininko pir-

“Matant, kaip formuojama naujoji koalicija, emociškai tikrai suprantu tokią Politikos komiteto poziciją”, - prisipažino Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Tačiau jis teigė nelabai pritariąs pozicijai, kad negavus minėtų parlamentinės kontrolės postų apskritai derėtų atsisakyti visų pareigybių Seime.

“Tokiu būdu patys rodytume teisinio nihilizmo pavyzdį”, - sakė jis. Anot seniūno, Seimo statutas visoms frakcijoms numato proporcijas komitetų ir komisijų vadovybėse. Jis sakė manąs, kad ne tokias protesto formas vertėtų rinktis.

“Turime principingai atkreipti dėmesį į žalingus sprendimus, veikti kad ir sunkesnėmis sąlygomis. Aš pasisakyčiau už efektyvų, o ne už demonstratyvų veikimą”, - teigė J.Razma. Jo nuomone, skubotai šaukti partijos suvažiavimą nėra jokio reikalo, o rinkimų rezultatus galima aptarti ir TS-LKD taryboje.

Siūlymui surengti neeilinį partijos suvažiavimą pritaria Politikos komiteto narė, TS-LKD vicepirmininkė Agnė Bilotaitė. “Čia nieko bloga. Per suvažiavimą galima aptarti daug svarbių klausimų”, - sakė parlamentarė.

“Kai kuriuos dalykus iš tiesų reikia keisti”, - pritarė Politikos komiteto narys Žilvinas Leleiva. “Vienbalsiai pritarėme visiems siūlymams”, - šeštadieninį komiteto posėdį įvertino jo narys Vladislovas Jonikas. Jei į Politikos komiteto nuostatas nebus atsižvelgta, LŽ šaltinių duomenimis, V.Landsbergis pasiryžęs palikti komiteto pirmininko kėdę.

Nemažai priekaištų posėdyje buvo pareikšta TS-LKD vadovybei, esą praradusiai ryšį su paprastais partijos nariais.

•

Į Vyriausybę vilios Neringos merą DENISAS NIKITENKA

Vienas pretendentų vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) - Neringos meras Antanas Vinkus. Tai vakar LŽ patvirtino socialdemokratų lyderis, būsimasis premjeras Algirdas Butkevičius.

Gydytojo išsilavinimą turintis A.Vinkus jau darbavosi sveikatos apsaugos ministru 1994-1996 metais Adolfo Šleževičiaus ir Mindaugo Stankevičiaus vadovaujamose vyriausybėse.

A.Vinkus LŽ tikino kol kas jokio siūlymo pretenduoti į ministrus iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovybės nesulaukęs. Buvusį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinį direktorių A.Vinkų SAM vadovo poste pageidautų matyti Lietuvos medikų bendruomenė.

Tvirtins prezidiumas Naująją valdančiąją daugumą sudarančios partijos viešai yra įvardijusios kandidatus į ministrus, tačiau pretendentų į SAM vadovus atskleisti iki šiol neskubama.

Kaip vienas galimų kandidatų buvo minimas Seimo narys Vytenis Andriukaitis. Jis pagal specialybę taip pat yra gydytojas, bet SAM vadovau-

ti jam nėra tekę. Vakar A.Butkevičius po apsilankymo pas prezidentę Dalią Grybauskaitę neatsakė į klausimą, ar būtent V.Andriukaitis bus siūlomas sveikatos apsaugos ministru.

“Lapkričio 23 dieną vyks mūsų partijos prezidiumo posėdis, per kurį ir bus svarstomos bei vėliau teikiamos kandidatūros į sveikatos apsaugos ministro postą. Ir V.Andriukaitis, ir A.Vinkus yra kandidatų sąraše. Su A.Vinkumi dar nekalbėjau, nesiūliau eiti ministro pareigų, tačiau galiu patikinti, kad artimiausiu metu apie tai kalbėsimės. Jis yra daug Lietuvos sveikatos apsaugai nusipelnęs žmogus”, - LŽ sakė LSDP pirmininkas.

V.Andriukaitis tvirtino taip pat dar negavęs jokio siūlymo tapti SAM vadovu. “Partijoje - daug žmonių. Vadovauti SAM yra įvardijami keturi ar penki kandidatai. Dėl A.Vinkaus galiu pasakyti, kad partijos Sveikatos komitete aptariant kandidatūras jo pavardės nebuvo”, - teigė parlamentaras. Save jis įvardija ne kaip gydytoją, o labiau kaip teisininką. A.Butkevičius yra sakęs, kad SAM turėtų vadovauti mediko išsilavinimą turintis žmogus.

Medikų favoritas Viena socialdemokratų lyderių Irena Šiaulienė LŽ pasakojo, kad apie A.Vinkaus galimybes eiti sveikatos

apsaugos ministro pareigas yra girdėjusi iš medikų bendruomenės.

“Kiek žinau, jie labai pageidautų, kad A.Vinkus būtų ministras. Tačiau oficialiai niekas dar nėra gavęs jokio siūlymo kandidatuoti į sveikatos apsaugos ministrus”, - sakė ji.

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas tikino, kad jokios nuomonės dėl ministro kandidatūros socialdemokratams ar jų lyderiui A.Butkevičiui nereiškė. “Žinoma, stebime situaciją ir išreikšime savo poziciją, kai kandidatūra bus pateikta oficialiai. Tačiau bent jau aš manau, kad V.Andriukaičiui būtų sudėtinga vadovauti SAM, nes jis jau mažiausiai 20 metų medicina aktyviai nebesidomi. Jis ir Seime dirbo ne su medicina ir sveikata susijusiuose komitetuose. O A.Vinkus yra buvęs sveikatos apsaugos ministru, jis žino niuansus, nėra atitolęs nuo sveikatos apsaugos”, - LŽ aiškino L.Labanauskas.

Sudrebintų Neringą Kol kas nėra aišku, ar pats A.Vinkus sutiktų Neringos mero kėdę iškeisti į ministro postą ir kraustytis į Vilnių. Vakar jis negalėjo išdėstyti net principinės savo pozicijos dėl šių pokyčių galimybės. “Tokie svarstymai yra labai ankstyvi, niekas su manimi dėl to nekalbėjo, jokių siūlymų nesulaukiau”, - trumpai komentavo jis.

Šią savaitę turėtų paaiškėti, ar socialdemokratai sveikatos apsaugos ministro portfelį oficialiai pasiūlys dabartiniam Neringos merui A.Vinkui.

LŽ archyvo nuotrauka

Jei A.Vinkus sutiktų būti SAM vadovu, jo išvykimas iš Neringos gerokai sujauktų ramų kurorto politinį gyvenimą. Mat pagal savivaldos rinkimų rezultatus Neringos mero postas priklauso socialdemokratams, bet jie esą neturėtų stipraus kandidato į kurorto vadovus.

“Visi socialdemokratai Neringoje sukasi aplink A.Vinkaus personaliją, tik jo dėka socialdemokratai ir gavo daugiausia vietų. Galiu patikinti, kad A.Vinkui atsisakius mero kėdės mažai tikėtina, kad ją vėl užimtų dabartinis vicemeras socialdemokratas Vigantas Giedraitis. Jo daug kas nebenorėtų matyti mero poste. Todėl politinė si-

tuacija būtų labai įdomi”, - LŽ teigė vienas įtakingas Neringos politikas.

Esą į Vilnių išvykus A.Vinkui, tapti Neringos meru puikią galimybę turėtų dabar opozicijoje dirbantis buvęs vicemeras Arūnas Burkšas. Jis į kurorto tarybą pateko su Tautos prisikėlimo partija, o vėliau prisidėjo prie liberalcentristų.

“Nežinau. Pirmąkart girdžiu apie A.Vinkaus galimybes tapti SAM vadovu. Jei taip atsitiktų, padėtis taptų labai keista. Ar siekčiau mero posto, negaliu atsakyti, nes nepriklausau valdančiajai daugumai. Be to, netrukus visam mėnesiui išvykstu buriuoti į Australiją”, - LŽ sakė A.Burkšas.

•

4

2012 11 20 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Laikas kalbėti ir laikas tylėti JŪRATĖ LAUČIŪTĖ

Jau greitai dešimt metų bus prabėgę nuo tos dienos, kai tuometis Prancūzijos prezidentas Jacques’as Chiracas pasakė savo garsiąją frazę “praleido progą patylėti”, skirtą Rytų Europos politikams, palaikiusiems JAV ketinimą karinėmis priemonėmis pažaboti Irako diktatorių.

Tada mes - ir Lietuvos politikai, ir juos rėmę ne politikai - įsižeidėme. Esą norima atimti iš mūsų taip sunkiai iškovotą teisę į savo, nuo “didžiųjų” šalių nepriklausomą nuomonę. Bet kaskart patys iš savo atminties aruodų ištraukiame tą frazę, kai tik koks nors vietinės reikšmės politikas pareiškia kitiems nepriimtiną nuomonę.

Kas tik nebuvo apkaltintas liežuvio nelaikymu! Kliuvo ir tuometei Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, ir jos partijos kolegai Andriui Kubiliui, ir milijonieriui Vladimirui Romanovui, o dažniausiai - prezidentams, tiek bu-

vusiam, tiek esamai. Daliai Grybauskaitei pastaruoju metu ypač priekaištaujama už viešai reiškiamą nemeilę vienai partijai ir jos lyderiams, o Valdui Adamkui - už jo frazę, kad naująjį Seimą jis pasitinka su viltimi.

Beje, palyginus ankstesnio ir dabartinio Seimo pirmininko rinkimus, prisiminus, kokį farsą vietoj įvadinės kalbos buvo suvaidinęs anuomet Arūnas Valinskas, bei išklausius Vydo Gedvilo kaip kandidato prisistatymą, ne taip jau sunku suprasti V.Adamkaus viltis. Bėda tik ta, kad šis Seimas, kaip ir anas, labai jau margas. Jame, be savo žodžius deramai pateikiančių politikų, vėl nestinga politikos naujokų, kuriems kartais derėtų patylėti, užuot skubėjus kalbėti. Šį kartą progą patylėti (beje, jau nebe pirmą kartą, kai įsivėlė į politikos brūzgynus) bus praleidusi Neringa Venckienė.

Baisiuosi pedofilais ir pritariu bausmių jiems griežtinimui, bet negaliu užsimerkti, kai po gražiomis deklaracijomis negrabiai sle-

piami nebe tokie gražūs veiksmai ar ketinimai.

Kaip, sakykite, prie “Drąsos kelio” deklaruojamų ketinimų kovoti su oligarchija, pertvarkyti teisėsaugą siekiant didesnio teisingumo ir skaidrumo dera N.Venckienės pareiškimas, kad “drąsiečių” frakcija Seime gins Viktorą Uspaskichą nuo ketinimų atimti iš jo teisinę neliečiamybę? Ar ne tas ponas yra minimas tarp pirmų-

siu tavo teisinę neliečiamybę, kad tu, reikalui prispyrus, apgintum manąją.

Galimas daiktas, kad V.Uspaskichui tokie “principai” suprantami ir priimtini... Bet kaip juos turėtų vertinti žmonės, kurie gyvenime vadovaujasi kitais kriterijais? Tie, kurie iš visų jėgų priešinasi mėginimams blogas priemones pateisinti neva gerais tikslais? Kadangi tarp “Drąsos kelio” atstovų Seime yra ir dvasinin-

Baisiuosi pedofilais ir pritariu bausmių jiems griežtinimui, bet negaliu užsimerkti, kai po gražiomis deklaracijomis negrabiai slepiami nebe tokie gražūs veiksmai ar ketinimai. jų, kai mėginama suskaičiuoti Lietuvos oligarchus? Ar ne jo veiksmai ir darbai šaukte šaukiasi teisėsaugos principingumo ir skaidrumo?

Nereikia būti išminties bokštu, kad suprastum, jog toks “solidarumas” grindžiamas senu kaip pasaulis principu “kaip aš tau, taip ir tu man”: aš gin-

kas, kurio kunigystė suspenduota, jam tikrai turėtų būti žinomas ar bent suprantamas kolegos lenkų kunigo Jano Reczeko teiginys, jog teisingumas yra ne kas kita, kaip savo pažinimo ir sprendimo pagrindimas tiesa. O kokia tiesa ketinama pagrįsti V.Uspaskicho teisinį “saugumą”?

Nenoriu rodyti pirštu į N.Venckienės partijos kolegas, kurie tiki, kad jų lyderė - nekalta, neteisingos teisėsaugos persekiojama auka. Bet ar jie, žiūrėdami į akis savo rinkėjams, galės teigti, jog tokia pat teisėsaugos auka esąs ir ponas V.Uspaskichas bei kai kurie jo partijos nariai? Kas, be “darbiečių” ar “drąsiečių”, galėtų paneigti, kad Darbo partijos lyderis atsisakė europarlamentaro mandato ir sugrįžo į Seimą tam, kad pasislėptų nuo teisėsaugos?

Kadangi žodžių fontanais trykštantys ketinimai ir pažadai grindžia kelią ne tik į pragarą, bet ir į Seimą, nei šis, nei tas būtų siūlyti patylėti politinės karjeros ištroškusiems tautiečiams rinkimų kampanijos metu. Bet kai finišo tiesioji sėkmingai kirsta, ar nevertėtų kai kuriems išrinktiesiems, suskaičiavus sukauptą sidabrą (žodis sidabras, tylėjimas - auksas), imti kaupti auksinį kapitalą - susilaikymą nuo nebūtinų žodžių. Paskelbti, žinoma, laikinai savotišką tylos pasninką. Juolab kad artėja adventas...

•

Kitų balsai

Redakcijos paštas

Koalicija su vandenilio sulfido kvapu

Lietuvos žinios

Pritrūko taip nedaug, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) būtų tapę naujos Vyriausybės ir naujos daugumos kūrimo ašimi, ir nebūtume turėję Viktoro Uspaskicho grėsmės. Nedaug, skaičiuojant, kad trims mandatams pritrūko balsų, iš buvusio TS-LKD elektorato nuriedėjusių pas socdemus. Tie dalykai, kuriuos paskutinę savaitę prieš rinkimus skelbė per radiją socdemų lyderis Algirdas Butkevičius kad Lietuva neišsivaikščiotų ir socialinės atskirties tarp centrų ir regionų naikinimą - buvo ir TS-LKD rūpestis, įėjo ir į jos programą, tik ji buvo vykdoma per šalies ekonomikos gaivinimą ir finansų sutvarkymą. Reikėjo ne vien daryti, bet ir kalbėti apie žmonių rūpesčius, o kalbėjimo tribūna buvo atiduota socdemams, nežinia kodėl tradiciškai laikomiems paprastų žmonių interesų gynėjais.

Taigi labai nedaug ir kartu labai daug, nes kad ir ką darytum ir kokią tiesą sakytum, tavo balsas nebus išgirstas, jei neturėsi savo ruporo - savo radijo ir televizijos, savo spaudos. Metai iš metų buvo formuojama, tiesiog kalama į galvą nuomonė, jog Andriui Kubiliui ir TS-LKD nusispjaut į savo vertybes ir žmonių rūpesčius. Ir ne be rezultato.

Kaip refrenas tik ir buvo girdėti keiksnojimai - tas Kubilius, tie konservatoriai... Net “Lietuvos žinios” A.Kubiliaus tarptautinio pripažinimo proga sugebėjo pasityčioti: “Dienos anekdotas.

Premjerui suteiktas 2012-ųjų pasaulio lyderio apdovanojimas ekonomikoje” (LŽ 2012 01 28).

Viešoji erdvė buvo užpildoma panašaus lygio komentarais. Ar atsitiktinai

visiškai “neformate” po prezidentės susitikimo su Vyriausybe ir jos darbų įvertinimo tuojau pat visu gražumu ekrane pasirodo Vladimiras Laučius, iš karto užgesinantis to įvertinimo reikšmę.

2012 metų spalio 8 dieną “Lietuvos žiniose” komentarų ir debatų skiltyje perskaičiau Kęstučio Girniaus straipsnį. Iki rinkimų buvo likusios vos šešios dienos. Autorius kritikuoja liberalistinę mokesčių politiką, o viso straipsnio turinį, dvasią ir tikslą nusako straipsnio antraštė “Politikų abejingumas”. Išvada - rinkite, mielieji žmonės, neabejingus jums politikus. Jų, kaip matote, nėra dabartinėje valdančiojoje daugumoje.

Ir paskui po pirmojo balsavimų turo K.Girnius ir V.Laučius išreiškia nuostabą, kad palyginti tiek daug žmonių atidavė balsus konservatoriams. Vadinasi, dar nepakankamai padirbėta kritikuojant ir su visokiais reitingais stumiant į paribį TS-LKD. Dabar, kaip sakoma, turime ką turime. Turime bent moralinę jėgą prezidentės pareiškimą ir socdemams suteiktą galimybę parodyti savo tikrąjį veidą ir neabejingumą žmonių lūkesčiams. Kol kas girdėjome iš A.Butkevičiaus, kad jis negali nuvilti ir už Darbo partiją balsavusių bei balsus pirkusių žmonių lūkesčių.

Jau parašęs savo laišką redakcijai perskaičiau Jurgos Tvaskienės komentarą “Baltų pirštinaičių ilgamečiai žaidimai”. Taigi, ką ir reikėjo įrodyti - užsištampavusią kai kurių žiniasklaidos atstovų nemeilę TSLKD. Faktų nėra, o žaidimų komentarų patikimumas gal toks pat kaip J.Tvaskienės priskaičiuoti 39 šįsyk

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

laimėti Darbo partijos mandatai Seime. Ir toks pat patikimumas, kaip baltų pirštinaičių metafora, kuriomis kažkas “iš džiaugsmo trina rankas”. Trinti iš džiaugsmo dar per anksti, bet pasidžiaugti prezidente ir jai pritarti gali visi dori Lietuvos žmonės, kurie stovėjo Baltijos kelyje ir atstovėjo Lietuvą 1991 metais.

Belaukdamas, kol mano laiškas išvys dienos šviesą, sulaukiau dar vieno K.Girniaus straipsnio “Sveiko proto ir demokratijos pergalė” (LŽ 2012 11 12), kur jis pasidžiaugia skaičiais, nekeičiančiais rinkėjų valios. Jam svarbu skaičiai, o ne esmė, kaip tie skaičiai ir ta valia buvo tempiami už ausų ir prievartaujami tais pačiais apgaulės ir papirkinėjimo metodais. Ir ne tik per pastaruosius ketverius metus, bet ir per visą V.Uspaskicho karjeros laiką Lietuvoje. K.Girnius tvirtai įsitikinęs, jog “kitokios koalicijos nebus ir gerai, kad nebus”, moko A.Butkevičių, kaip priversti prezidentę skaitytis su tokia perspektyva.

Jeigu kam nors V.Uspaskichas ir jo veikla nekvepia supuvusiu kiaušiniu, galėtum sakyti, jog tai jų problema. Tačiau kai po Seimo rinkimų “pirmąją ranką” gavusiai Socialdemokratų partijai tas kvapas netrukdo sėsti prie vaišių stalo ir tas vaišes pasiūlyti visai Lietuvai, tada jau kvepia valstybės identiteto praradimu ir pasityčiojimu iš visų sudėtų aukų, kovojant už tautos laisvę ir valstybės nepriklausomybę.

Laiškas spausdinamas sutrumpintas.

•

VYTAUTAS NARBUTAS Geologijos ir mineralogijos mokslų daktaras

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

VIEŠBUČIAI SVAJONIŲ ATOSTOGOMS Jungtinių Amerikos Valstijų dienraštis “The New York Times” pasakoja apie viešbučius - Karibų jūros kurortų perlus: “Gera žinia Karibų salų

kurortų viešbučiams ta, jog jiems reikia padaryti labai nedaug, kad pritrauktų svečių, - tuo pasirūpina nuostabūs paplūdimiai ir jūra. Tačiau bloga žinia ta, kad šį gėrį siūlo visi viešbučiai, todėl jų savininkams prisieina dirbti dvigubai sunkiau, kad prisiviliotų klientų. Skirtingi viešbučiai skirtingai siekia susidoroti su tokiu iššūkiu. Vieni siūlo kambarius po atviru dangumi, kiti pasirūpina svečių augintiniais, o dar kiti siūlo galimybę naudotis įrengta įrašų studija. Išrinkome kelis viešbučius, kurie siūlo gerokai daugiau nei tik saulę. Jamaikoje galite apsistoti Port Antonijuje esančiame “Geejam” viešbutyje.

Muzikos prodiuseris Jonas Bakeris pirmiausia čia įrengė įrašų studiją, kuria naudojosi tokios grupės kaip “No Doubt”, o 2007 metais ją iš-

plėtė iki 5 kambarių viešbučio.

Nakvynės “Geejam” kainos prasideda nuo 395 JAV dolerių.

Svečiuodamiesi pietų Barbadose galite apsistoti “The Crane Residential Resort”. Šis viešbutis duris atvėrė 1887 metais. Jis ypatingas savo erdviais numeriais, kuriuose įrengtos virtuvės. Viršutinių aukštų kambariuose yra terasos su privačiais baseinais, o apatiniuose aukštuose apsistoję svečiai gali atsipalaiduoti jaukiuose soduose, kuriuose taip pat įrengti baseinai.

Nakvynės kainos prasideda nuo 255 JAV dolerių. Šiaurinėje Puerto Riko pakrantėje įsikūręs “Dorado Beach, Ritz-Carlton Reserve” viešbutis anksčiau priklausė Rockefellerių šeimai. Jis atidarytas 1958 metais. Iš visų viešbučio kambarių atsiveria vaizdas į jūrą, tiek lauke, tiek viduje yra įrengti modernūs dušai, kai kuriuose numeriuose yra privatūs baseinai.

Apsistoti parai čia kainuoja mažiausiai 1600 JAV dolerių.”

LŽ

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

K.Jašinskas A.Makauskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 11 20 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Būtina bendra energijos rinka GUNTHERIS OTTINGERIS Europos Sąjungos komisaras energetikai Specialiai LŽ iš Briuselio

Be veikiančios Europos Sąjungos energijos vidaus rinkos vartotojams teks mokėti už energiją brangiau.

Pats metas apie tai rašyti lapkritį, kai naktys ilgėja, o dienos darosi vis tamsesnės. Visoje Europoje įjungiami radiatoriai, o vakarais ir rytais uždegamos lempos. Gaunamos sąskaitos už sunaudotą energiją verčia stebėtis, kodėl Europoje tokios skirtingos kainos - vienur visada didelės, kitur jos vis kyla, dar kitur neįtikėtinai mažos.

ES valstybės buvo susitarusios, kad iki 2014 metų būtina baigti kurti energijos vidaus rinką, bet iki šiol nedaug kas padaryta. Kodėl Europai geriau turėti vieną bendrą rinką nei 27 atskiras nacionalines rinkas? Ogi todėl, kad tinkamai veikianti energijos rinka skatins konkurenciją ir stabdys energijos brangimą tiek vartotojams, tiek verslui. Šių dviejų reiškinių sąsają rodo paprastas pavyzdys: didmeninė elektros energijos kaina kilo ne taip smarkiai kaip importuojamo kuro, iš

kurio gaminama energija. Pastaraisiais metais naftos kaina kasmet padidėdavo 14 proc., dujų - beveik 10, anglies - 8 procentais, o didmeninė elektros energijos kaina Europos Sąjungoje ūgtelėjo gerokai mažiau tik 3,4 procento. Taip atsitiko dėl išaugusios prekybos su kaimynėmis ES šalimis ir rinkos integracijos. Tačiau šis procesas nėra baigtas, o energijos vidaus rinkos teisės aktai derinami labai lėtai.

Rinka savaime netampa atvira ir integruota - tam būtini veiksmingai įgyvendinami teisės aktai. Europos Komisija turi dėti nemažai pastangų, kad valstybės narės priimtų reikiamus įstatymus, nes energetikos klausimai negali būti laikomi išimtiniu pačių valstybių

dų. Nepaprastai svarbu, kad žmonės tai žinotų. Energetikos bendrovės privalo informuoti vartotojus apie jų teises, o Europos Komisija įsipareigoja sukurti interneto svetainę, kurioje bus skelbiama tam skirta praktinė informacija.

Tačiau reikia žvelgti ir į ateitį.

Rytdienos energetikos sistema ir jos pertvarkymas į mažai išmetančią anglies dioksido į atmosferą kelia daug iššūkių. Energija iš atsinaujinančių šaltinių ypatinga tuo, kad neįmanoma užtikrinti nepertraukiamo saulės ar vėjo energijos tiekimo. Dar reikia turėti ir atsarginį šaltinį - pavyzdžiui, iš dujų gaminamą energiją.

Kai kurios ES narės kuria vadinamuosius pajėgumo mechaniz-

Vartotojui subsidijuojama energija gali atrodyti patraukli, tačiau faktiškai tai daroma iš jo sumokėtų mokesčių, vadinasi, visais atvejais už suvartotą energiją jis pats sumoka visą kainą. reikalu. Integruojant elektros energijos ir dujų rinkas, įvykiai vienoje ES valstybėje būtinai veikia ir kitą.

Kokį poveikį pajus vartotojas?

Mes užtikrinsime, kad teisės aktuose įtvirtintos vartotojų teisės atsispindėtų nacionaliniuose įstatymuose ir kad visi rinkos dalyviai jų laikytųsi. Vartotojas turi teisę gauti informaciją ir turėti galimybę pakeisti vieną tiekėją kitu per tris savaites ir be jokių papildomų išlai-

mus, kad taip galėtų patenkinti savą nacionalinį energijos poreikį.

Tačiau veikiant pavieniui galima gerokai permokėti, be to, gali kilti grėsmė visos Europos rinkai. Panaši grėsmė Europos rinkai kils ir tuo atveju, jei valstybės narės subsidijuos savo energetikos sektorių.

Vartotojui subsidijuojama energija gali atrodyti patraukli, tačiau faktiškai tai daroma iš jo sumokėtų mokesčių, vadinasi, visais atvejais

už suvartotą energiją jis pats sumoka visą kainą. Todėl bendradarbiavimas tarp kaimynių valstybių energetikos srityje yra puikus pavyzdys, kaip ES sukuria pridėtinę vertę visoms savo narėms. Žvelgiant plačiau, kuriant energijos vidaus rinką nėra svarbiausia, kad iki 2050 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas būtų sumažintas 80-95 procentais. Energijos vidaus rinka yra svarbi siekiant pagrindinių ES tikslų - ūkio augimo, didesnio užimtumo, pagrindinių energijos poreikių patenkinimo prieinama kaina, tvaraus ribotų išteklių naudojimo. Iš esmės nepakeitus energijos rinkos veikimo Europos energetikos sistema bus mažiau patikima ir brangesnė, sumažės ES konkurencingumas ir gerovė, lėtai mažės ir priklausomybė nuo iškastinio kuro. Investuodami į energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą bei saugojimą, pasitelkdami gamtą tausojančias priemones skatinsime ūkio augimą, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos atsigavimą visoje Europoje.

Lapkričio 15 dieną priimtame komunikate dėl vidaus rinkos paaiš- kinta, kodėl taip svarbu baigti kurti vidaus rinką, o prie jo pridedamame dokumente pateikiama kiekvienai šaliai skirtų konkrečių rekomendacijų, kaip paspartinti šį procesą. Iki 2014 metų reikia nuveikti daug, tačiau sukūrus visos Europos vidaus rinką nauda bus tikrai didelė.

•

5

Painiava opozicijoje Kova dėl Prancūzijos opozicinės partijos - konservatyvios Sąjungos už liaudies judėjimą - lyderio posto virsta painiava.

Du pretendentai paskelbė užėmę ankstesnio Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy vietą partijoje. Sąjungos už liaudies judėjimą (UMP) generalinis sekretorius Jeanas Francois Cope deklaravo aiškią pergalę, o buvęs premjeras Francois Fillonas sakė manantis, kad nedidele persvara laimėjo jis. Rezultatus turi patvirtinti rinkimų komisija, prižiūrėjusi balsavimą. “Prancūzijos žmonės mus stebi. Neturime teisės skelbti rezultatų anksčiau nei atsakingieji už balsavimą”, - sakė F.Fillonas, užsipuldamas J.F.Cope ir taip dar kartą primindamas, kokia kandi buvo kampanija. J.F.Cope teigė, jog “UMP aktyvistai atidavė jam daugumą savo balsų ir išrinko partijos pirmininku”.

Pasak J.F.Cope padėjėjų, partijos generalinis sekretorius laimėjo tūkstančiu balsų daugiau negu varžovas. Tačiau F.Fillonas tvirtina, kad iš tikrųjų jis turi tik 224 balsų persvarą.

•

BNS, LŽ

F.Fillonas ir J.F.Cope nepasidalija partijos lyderio posto.

Reuters/Scanpix nuotrauka

Šiaurės Lietuvoje kyla pienininkystės milžinas cesą prižiūrės 2 žmonės. Kompiuterizuotoje sistemoje bus stebima, kiek kuri augintinė davė pieno.

Pasak V.Kaikario, nauja ferma pirmasis projekto etapas. Tai yra šalto tipo ferma. Pats statinys yra medinis, o stogas - iš Naujojoje Akmenėje pagamintos “Eternit” dangos.

Medis nepraleidžia garso, neįkaista, neatšąla, optimali temperatūra fermoje išsilaiko visus metus. Sienoms panaudoti ištisiniai rąstai, kurie yra impregnuoti ir atsparūs mechaniniam poveikiui.

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Skaistgirio žemės ūkio bendrovėje (ŽŪB), Joniškio rajono Taučiūnų kaime, atidaryta moderni karvių ferma. Ateityje įrengus dar 7 tokias pat fermas, šis ūkis taps vienu didžiausių ir moderniausių pienininkystės kompleksų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Bendrovė projektą įgyvendina naudodamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos parama pagal priemonę “Žemės ūkio valdų modernizavimas”.

Skaistgirio ŽŪB dominuoja dvi veiklos kryptys - augalininkystė ir gyvulininkystė. Beveik 1500 ha dirbamos žemės plotuose bendrovė augina javus, rapsus, kukurūzus silosui, daugiametes žoles žaliai masei. Dalis produkcijos realizuojama, dalis sunaudojama gaminant pašarus gyvuliams.

Gyvulininkystė taip pat užima dalį bendrovės veiklos. Dabar auginama apie tūkstantį galvijų. Įgyvendinant naujus investicinius projektus Lietuvos žalųjų karvių banda toliau bus plečiama iki 4 tūkstančių.

Naujų fermų Skaistgirio bendrovėje plėtros projekto vertė - 18 mln. litų. Lietuvos kaimo plėtros 20072013 metų programos parama sudaro 2 mln. litų. Programos investicijos numatytos fermoms ir pieno cechui įrengti. Iš viso Skaistgirio ŽŪB pasiryžusi investuoti apie 16 mln. litų. Iš jų 5 mln. litų jau investuoti. Bendras modernių fermų komplekso plotas sudarys 4,2 tūkst. kvadratinių metrų.

Gamybos cechas

Pasak Skaistgirio žemės ūkio bendrovės pirmininko S.Čižausko, automatizuotoje melžimo patalpoje per 10-12 minučių bus pamelžiama 60 karvių. / LŽ archyvo nuotrauka

Ieškojo inovatyvių sprendimų Šiuo metu ūkyje dirba apie 25 žmones. Ateityje ketinama įdarbinti dar 30 žmonių. Per dieną ŽŪB planuojama primelžti apie 60 tonų pieno. Dėl modernios melžimo linijos, įrengtos vienoje fermoje, karves bus galima pamelžti greičiau nei per valandą.

Atidaryta pirmoji iš aštuonių modernių karvių fermų atitinka aukščiausius techninius reikalavimus. Joje įdiegta nemažai inovatyvių sprendimų. Fermoje karvės galės kasytis, išsivalyti kailį, o mėšlas ir srutos bus šalinami automatiškai. Vasarą iš medinių konstrukcijų pastatytoje fermoje bus vėsu, o žiemą šilta.

“Teko važinėti po daugelį pasaulio šalių ir iš arti matyti, kaip ten laikomos melžiamos karvės. Neblogi karvių fermų modeliai įdiegti Amerikoje, Olandijoje ir Estijoje. Tačiau kopijuoti ar daryti taip, kaip daro visi, irgi nenorėjome, todėl ši ferma ir jos darbo principai - mūsų, o ne kieno nors kito, modelis,” - sakė V.Kaikaris.

Skaistgirio žemės ūkio bendrovės pirmininkas Stasys Čižauskas sakė, kad automatizuotoje melžimo patalpoje per 10-12 minučių bus pamelžiama 60 karvių. Taigi, pamelžti visas fermoje esančias 315 karvių užtruks vos 50 minučių. Pieno leidimo pro-

Šalia fermų kitų metų gegužę bus įrengtas gamybos cechas. Jame bus gaminami įvairūs produktai: pienas, grietinė, varškė, sūris. Visi gaminiai bus tiekiami tiek į mažmeninę, tiek į didmeninę rinką. Jeigu pieno bus primelžiama per daug, bendrovė jį žada parduoti kitiems perdirbėjams.

Parduoti savo produkciją įmonei nebus sudėtinga pasitelkus mėsos perdirbimo bendrovės “Delikatesas” logistikos sistemą ir vadybininkus. ŽŪB “Delikatesas” savo logistikos padalinį suformavo iš dalies panaudodamas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos paramos lėšas.

Gyvulininkystė - ne našta Pasak ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus, šiuolaikinės modernios fermos statyba įrodo, kad žemės ūkis buvo, yra ir bus vienas

kertinių Lietuvos gerovės augimo pamatų.

Dalyvaudamas fermos atidarymo iškilmėse premjeras pastebėjo, kad šiame komplekse darniai susiję žemės ūkis kaip sena gera Lietuvos tradicija ir Vyriausybės deklaruojama bei skatinama kryptis, skatinanti modernių technologijų plėtrą. “Modernaus pastato atidarymas - didelė šventė ne tik Joniškiui, bet ir visai Lietuvai”, - sakė Vyriausybės vadovas.

Anot žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, versle, kaip ir žemės ūkyje, reikia viską daryti laiku: ir sėti, ir akėti, ir derlių nuimti. “Džiugu, kad V.Kaikaris tuo principu vadovaujasi ir sugeba pasiekti puikių rezultatų. Vieni tvirtina, kad gyvulininkystė nepelninga, pieno gaminti neapsimoka, o kiti stato didžiules ir modernias fermas bei vadovaujasi principu, kad gyvulininkystė - ne našta, o galimybė kurti naujas darbo vietas. Nors daugelis žemdirbių Šiaurės Lietuvoje teigia, kad tik augalininkystė gana pelninga, o pienininkystė neša tik nuostolius, V.Kaikaris toje pačioje Lietuvos vietoje stato fermas, augina gyvulius ir melžiamas karves. Čia ne pakraštys, o Lietuvos žemės ūkio širdis”, - sakė ministras.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Jonas Jagminas priminė, kad Joniškis visada buvo žemės ūkio kraštas, o Skaistgirys dar kolūkių laikais garsėjo šalyje didžiausiais Užs. Nr. V-2770 pieno primilžiais.

6

2012 11 20 Lietuvos žinios

Pasaulis

Raketos - nuolatinis teroras iš Gazos Nutraukti tiekimo kelius

VILJAMA SUDIKIENĖ

“Hamas” karinis vadas Gazoje Ahmedas al Jabari, kurį Izraelis sunaikino per reidą praėjusį trečiadienį, pavertė “Hamas” kovotojus disciplinuota jėga, turinčia daug geresnę ginkluotę. Pirmą kartą “Hamas” raketos gali smogti taip toli, kad pasiekia Tel Avivą ir Jeruzalę.

Sunaikinti Gazos raketų arsenalą - pirmučiausias Izraelio karinės operacijos tikslas.

Naktį į pirmadienį Izraelis surengė daugiau kaip 80 oro smūgių Gazoje, per juos žuvo 25 palestiniečiai. Kelios “Hamas” raketos lėkė į Izraelio miestus. Pirmadienio rytą iš Gazos paleista raketa pataikė į mokyklą Izraelio Aškelono mieste, tačiau pamokos ten jau buvo atšauktos. Praėjus 6 dienoms nuo operacijos, kuri, Izraelio teigimu, yra skirta nutraukti Izraelio apšaudymui raketomis iš Gazos ruožo, pradžios praėjusį trečiadienį, žuvo trys izraelitai ir mažiausiai 94 palestiniečiai, tarp jų - apie trisdešimt civilių. Oro smūgius Izraelis derina su laivyno artilerija.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki Moonas, rengdamasis taikos deryboms Egipte, paragino nedelsiant nutraukti ugnį. Tačiau Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu planuoja išplėsti operaciją, Izraelyje pradėta 75 tūkst. rezervininkų mobilizacija.

Naujasis Egipto prezidentas Mohammedas Mursi pareiškė, kad Izraelio sausumos pajėgų įsiveržimas į Gazos ruožą būtų visiškai nepriimtinas Egiptui ir visam laisvajam pasauliui. Kaire skubiai susirinkusi Arabų lyga šiandien siunčia į Gazą savo ministrų delegaciją.

Prie Gazos ruožo dislokuoti Izraelio armijos kariai. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Raketų arsenalas išsiplėtė Izraelio gynybos pajėgų duomenimis, nuo konflikto pradžios Gazos kovotojai paleido į Izraelį 848 raketas - 546 nukrito Izraelyje, 302 sunaikino “Geležinio kupolo” sistema.

Nuo operacijos pradžios Izraelis apšaudė 1350 lokacijų islamistinio “Hamas” judėjimo valdomame Gazos ruože: kovotojams priklausančius pastatus, ginklų sandėlius, policijos nuovadas.

“Hamas”, kurią Izraelis, JAV ir Europos Sąjunga laiko teroristine organizacija, perėmė Gazos ruožo kontrolę

2007 metais, Izraelis iš ten pasitraukė 2005-aisiais, bet vykdo blokadą.

Kad ir kokios netikslios kovotojų raketos, jos yra nuolatinė grėsmė Izraelio piliečiams, gyvenantiems į pietus nuo Tel Avivo. Dabar jos jau pasiekia ir šį miestą. Šimtai tūkstančių Izraelio gyventojų patiria nuolatinę apšaudymo grėsmę, ją įveikti mėgina jau ne viena Izraelio vyriausybė.

Palestiniečių raketų arsenalas gana didelis ir laikui bėgant vis tobulėja. Daug trumpojo nuotolio sistemų, tokių kaip “Qassam” (šiuo vardu vadinama visa

virtinė ginklų rūšių), gaminama fabrikuose ir dirbtuvėse pačiame Gazos ruože. “Grad” raketas, manoma, tiekia Iranas, jos skrieja toliau - iki 20 kilometrų.

Kinų sukurta raketa WS-1E, kurios nuotolis - 40 kilometrų, taip pat buvo panaudota prieš Izraelį. Tačiau didžiausią potenciją turi raketos Farj-5, skriejančios iki 75 kilometrų ir pasiekiančios didžiausią Izraelio miestą Tel Avivą. Izraelio kariuomenės atstovai tikina, kad būtent šių raketų saugyklos yra svarbiausi oro reidų taikiniai, kuriuos sėkmingai pavyksta naikinti.

Į nuolatinę palestiniečių raketų grėsmę Izraelis atsako dvejopai - gynybos ir puolimo priemonėmis. Raketas numuša nuo 2011 metų sėkmingai veikianti Izraelio gynybinė sistema “Geležinis kupolas”. Kiekviena iš keturių veikiančių baterijų gali apginti vidutinio dydžio miesto zoną. Galingi radiolokatoriai identifikuoja ir suseka atlekiančias raketas, nustato jų galimą nusileidimo tašką ir numuša tas, kurios gali nukristi ant gyvenamųjų vietovių. Per šią krizę “Geležinis kupolas” veiksmingas, bet vis tiek neapsaugo Izraelio miestų 100 procentų.

Izraelis siekia ne tik sunaikinti raketų arsenalą Gazoje, bet ir nutraukti jų tiekimą į šią palestiniečių teritoriją. Tai ypač liečia tolimesnio nuotolio Irano ir Kinijos raketas, kurios, analitikų manymu, kontrabanda keliauja iš Irano į Sudaną, paskui sausuma per Egiptą ir Sinajaus pusiasalį pasiekia Gazos ruožą. Todėl Izraelis bombarduoja tunelius, kuriais tiekiami kontrabandiniai ginklai iš Egipto į pietinį Gazos ruožo Rafos miestą.

Beveik neabejojama, kad “paslaptinga” oro ataka, sunaikinusi konteinerius prie Irano ginklų fabriko Sudane spalio pabaigoje, buvo surengta Izraelio oro pajėgų, siekiant sunaikinti ginklų tiekimą “Hamas” ir kitoms palestiniečių grupėms.

Pietų Izraelio gyventojai jau priprato gyventi nuolatinio karo sąlygomis. Didžiausias pietinis Izraelio Beršebos miestas šiomis dienomis atrodo vaiduokliškai: mokyklos ir parduotuvės uždarytos, paprastai triukšmingos gatvės - tuščios. Miestiečiai vengia eiti iš namų ir reikalauja, kad kariškiai tęstų operaciją Gazoje - raketos turi visiems laikams liautis kritusios ant jų galvų.

•

Darbo rinkoje paklausą turi gerumas PALMYRA KRUPENKAITĖ

Šiuolaikiniame pasaulyje gauti gerą darbą ir padaryti karjerą darosi vis lengviau tiems, kurie, be profesinių įgūdžių, pasižymi ir gerumu.

Aukštos kvalifikacijos darbuotojų ieškantys “galvų medžiotojai” teigia, kad geras žmogus prisideda prie gero kompanijos įvaizdžio, todėl jos veikla tampa sėkmingesnė. Vis dažniau įmonių portaluose, kur skelbiamos laisvos darbo vietos ir vardijama, kokie kvalifikacijos reikalavimui keliami darbuotojui, be kitų pageidaujamų kandidato savybių, nurodomas ir geras būdas.

Tiesa, kol kas daugiausia gerumo tikimasi iš žmonių, kuriems teks dirbti su vaikais, - tai darželių auklėtojos, slaugės, mokytojai, gydytojai. Frazė “gerumas, meilė vaikams” tampa būtina darbo skelbimuose. Tačiau gerumas vis dažniau pabrėžiamas ir ieškant žmonių, kuriems reikės aptarnauti klientus, pardavimo vadybininkų, pardavėjų, priėmimo skyrių darbuotojų. Net direktoriaus jau ieškoma ne tik turinčio naujų idėjų, bet ir gero žmogaus. “Geras”, “dvasinis gerumas”, “gero būdo ir tvarkingos išvaizdos” - būtent tokias būsimų darbuotojų savybes norėtų matyti darbdaviai.

“Gerumas - tai tokia savybė, kurią sunku išmatuoti ir įvertinti pasikvietus pretendentą į pokalbį. Tačiau ji labai greitai išryškėja žmogui pradėjus dirb-

ti, - aiškino Los Andžele esančios kompanijos “HeadHunter” rinkodaros direktorė Alison Ringo. - Dabartinėje darbo rinkoje “gerumas” darosi vis paklausesnis todėl, kad tokie žmonės visą bendrovę padaro geresnę, o bendrovė, kurioje tvyro gerumo atmosfera, savo klientams ir partneriams sukelia daugiau teigiamų emocijų, kurių mums taip trūksta kasdieniame gyvenime ir kurių visi žmonės nesąmoningai siekia. Todėl žodis “gerumas” vis dažniau tampa ir sėkmės sinonimu.”

Japonų psichologai, vadovaujami Keiko Otake, atlikę tyrimus padarė išvadą, kad kuo daugiau gerų poelgių žmogus padaro, tuo jis pats geriau jaučiasi. Mokslininkai teigia, kad tie, kurie paslaugumą, pasirengimą padėti, dėkingumą, švelnumą ir kitas geras savybes rodo bendradarbiams, ne tik optimistiškiau žvelgia į pasaulį, bet ir fiziškai jaučiasi geriau, gyvenimas jiems atrodo harmoningesnis.

Savo ruožtu Mičigano universiteto mokslininkai įsitikino, kad geri žmonės rečiau serga, ilgiau būna darbingi ir ilgiau gyvena. Penkerius metus stebėdami sutuoktinių poras jie padarė išvadą, kad sutuoktiniai, nuolat rodantys, kad rūpinasi vienas kitu, serga du kartus rečiau. Tas pats ir dėl darbo santykių. Darbuotojas, kuris nuolat jaučia, kad juo rūpinamasi, kad visuomet sulauks pagalbos ar patarimo, ir pats rodo, jog pasirengęs padėti kolegoms, ir padaro gerokai daugiau, o bendrovė džiaugiasi didesniu darbo našumu.

Net gavęs neigiamą atsakymą žmogus jausis geriau, jei su juo buvo gražiai elgtasi.

Harvardo universiteto psichologai Joshua Greene’as, Johnas Hazelis ir Davidas Randas atlikę tyrimą priėjo prie išvados, kad gerumas pasireiškia ir priimant greitus sprendimus. Tie žmonės, kurie linkę spręsti greitai, yra daug mažesni savanaudžiai nei ilgai mąstantieji. Tai, kad greitai priimamas sprendimas, rodo, jog darbuotojui pirmiausia rūpi bendrovės interesai, o kai jis lėtai galvoja, paprastai nepamiršta ir savęs. Įgimtą egoizmą prislopina geranoriškumas ir spontaniškumas. Šalutinis gerumo efektas - “pasitenkinimo” hormono susidarymas. Kai

žmogus padeda kitiems, jo smegenys gamina daugiau endorfinų, kurie žinomi kaip geriausia natūrali priemonė nuo skausmo. Be to, endorfinai turi raminamąjį poveikį, neutralizuoja streso, kurio vis daugėja darbe, pasekmes, palengvina depresiją. Žmogus, pasirengęs padėti kitam, lengviau prisitaiko prie aplinkos, net kai ji neatrodo labai draugiška. Be to, darbuotojas pakiliau jaučiasi, nes padidėja hormono serotino, kuris reguliuoja mūsų nuotaiką, gamyba.

Gerumo įtaka buvo įvertinta dar praėjusio amžiaus pabaigoje, kai 1998

metais lapkričio 13-oji buvo paskelbta Pasauline gerumo diena (“World Kindness Day”). Būtent tą dieną Tokijuje prasidėjo pasaulinė konferencija už gerumą. Joje dalyvavo Australija, Kanada, Japonija, JAV, Jungtinė Karalystė, Singapūras ir Tailandas. Vėliau prie jų prisidėjo ir kitos valstybės. Deja, Lietuvoje gerumas dar nėra pakankamai vertinamas priimant žmogų į darbą. Paprastai net nesistengiama išsiaiškinti, ar jis yra gero būdo, o kartais pirmenybė net teikiama agresyviam žmogui, nes manoma, kad tai būtina sėkmės sąlyga.

•

2012 11 20 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Plečia amerikiečių “skėtį” Pietryčių Azijoje ir ekonominių reformų, atleido cenzūros varžtus. Reaguodamos į reformas Vakarų šalys sušvelnino sankcijas Mianmarui ir pradėjo dialogą.

Tačiau seniai šalį kamuojantys etniniai konfliktai, religinė nesantaika tarp musulmonų ir budistų pasienio regionuose tebėra neišspręsti.

VILJAMA SUDIKIENĖ

Antrai kadencijai perrinktas JAV prezidentas Barackas Obama leidosi į pirmąją užsienio kelionę, kuri parodo, kokie bus JAV užsienio politikos prioritetai per ateinančius ketverius jo valdymo metus. Ši politika nukreipta į Aziją - į valstybes, kurių ekonomika vystosi labai sparčiai.

Praėjus 10 dienų po prezidento rinkimų B.Obama lankosi Tailande, Mianmare ir Kambodžoje, o Pietryčių Azijos tautų asociacijos (ASEAN) šalių susitikime bendraus ir su kitais svarbiais šios pasaulio dalies lyderiais.

B.Obamos kelionė vertinama nevienareikšmiškai, ypač jo vizitas į Mianmarą. Šis neseniai pasuko didesnės laisvės ir demokratijos keliu, tačiau kalbėti apie tikrą liberalizavimą ten dar per anksti. Atsargiai vertinti reformas Mianmare B.Obamą paragino ir garsi šios šalies disidentė, Nobelio taikos premijos laureatė Aung San Suu Kyi. Po ilgų kalinimo namų arešto sąlygomis metų ji buvo išrinkta į Mianmaro parlamentą. Po derybų su B.Obama Mianmaro demokratijos šauklė įspėjo JAV vadovą, kad politinės reformos jos šalyje gali būti tik “sėkmės miražas”.

Tarsi paneigdamas jos žodžius vakar Mianmaras žengė svarbų žingsnį paskelbė amnestiją ir paleido dešim-

Nobelio taikos premijos laureatė Aung San Suu Kyi įspėjo JAV vadovą, kad politinės reformos jos šalyje gali būti tik “sėkmės miražas”.

Žymiausioje Tailando šventykloje Bankoke, lydimas vienuolio ir H.Clinton, B.Obama gėrėjosi milžinišku auksiniu Buda, pasirėmusiu ant alkūnės prieš pasineriant į nirvaną. / Reuters/Scanpix nuotraukos tis politinių kalinių. Aktyvistai ragina paleisti “visus politinius kalinius”. Kol kas skelbiamas skirtingas paleistų disidentų skaičius - nuo 56 iki beveik 300. Tarp jų yra ir keturi Aung San Suu Kyi opozicinės Nacionalinės lygos už demokratiją nariai.

Politinių kalinių paleidimas buvo tarptautinės bendruomenės sąlyga

mainais į šiltesnius santykius su šia iki šiol labai izoliuota valstybe.

B.Obama yra pirmas į Mianmarą su oficialiu vizitu atvykęs pareigas einantis JAV prezidentas. Jis siekia paspartinti demokratizacijos procesą Mianmare ir spausti šią šalį paisyti žmogaus teisių. Tačiau apžvalgininkai sako, kad B.Obama rizikuoja, nes

jo vizitas gali būti pernelyg ankstyvas. Karinės chuntos valdymas Mianmare baigėsi tik 2010 metų lapkritį, po dešimtmečius trukusių represijų. Parlamento rinkimai prieš dvejus metus pakeitė kariškių valdymą civiline, tačiau kariškių remiama valdžia. Nuo to laiko, daugelio nuostabai, administracija ėmėsi politinių

B.Obama praleido Mianmare šešias valandas. Jis nesilankė sostinėje (naujoji Mianmaro sostinė yra Neipidas), bet pasirinko viešnagę senajame centre, didžiausiame šios šalies mieste Rangūne. Ten susitiko su prezidentu Thein Seinu, kitais lyderiais, studentais ir pažadėjo Mianmarui 170 mln. dolerių pagalbą. B.Obamą lydėjo JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, viešėjusi Mianmare beveik prieš metus. Iš Mianmaro B.Obama išvyko į Kambodžą prisidėti prie ASEAN forumo, tuo aiškiai parodydamas, kad JAV užsienio politikos dėmesio centre - Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas.

Kasasi prie prezidento

M.Saakašviliui gali būti surengta apkalta dėl slapto oponentų klausymosi.

Klausymosi skandalas gali nuversti Michailą Saakašvilį naujoji Gruzijos valdžia jau tiesia kelią prezidento apkaltai.

Gruzijoje atėjus į valdžią Bidzinai Ivanišviliui, milijardieriui oligarchui, susikrovusiam turtus Rusijoje, prasidėjo oponentų persekiojimas. Neseniai dėl kaltinimų kibernetiniu šnipinėjimu Gruzijoje buvo suimti 12 aukštų Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, tarp jų - Tbilisio vicemeras.

Buvusio vidaus reikalų ministro pavaduotojui Šotai Chizanišviliui dėl įgaliojimų viršijimo gaunant informaciją gresia nuo dvejų iki penkerių metų kalėjimo. Jis kaltinamas vadovavęs koalicijos “Gruzijos svajonė” lyderių klausymosi operacijai pasitelkiant specialią programą, kuri įdiegiama į kompiuterius ir gali įrašyti viską, kas vyksta. Dalis B.Ivanišvilio koalicijos “Gruzijos svajonė”, kuri ir laimėjo parlamento rinkimus, atstovų pokalbių pakliuvo į “YouTube” rinkimų išvakarėse. Narpliodama klausymąsi prokuratūra tikisi prisikasti prie bu-

vusio vidaus reikalų ministro Vano Merabišvilio, o paskui ir prie paties prezidento Michailo Saakašvilio. Jau pasigirdo kalbų, kad oponentų neteisėto klausymosi skandalas M.Saakašviliui gali kainuoti postą. B.Ivanišviliui, imančiam visą valdžią į savo rankas, sunku susitaikyti su tuo, kad M.Saakašvilis bus prezidentas dar visus metus. Jei suimti pareigūnai duos parodymus prieš buvusį ministrą, valdžia galės kelti klausimą dėl buvusios vadovybės atsakomybės organizuojant klausymąsi. Tuomet, areštavus V.Merabišvilį, bus galima pradėti M.Saakašvilio apkaltos procesą.

Premjeru tapęs B.Ivanišvilis tokius planus neigia ir net sakė, jog “to nesuprastų Europoje”. “Bet aš negaliu ir neturiu teisės sustabdyti teisingumo mašinos”, - pridūrė jis.

Lygiai tą patį sako Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, įgrūdęs į kalėjimą buvusią premjerę Juliją Tymošenko ir dėl to sulaukiantis didžiulio Europos spaudimo.

•

BBC, AP, “Georgia Times”, LŽ

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga.

Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞.

Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga.

Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

•

2012 11 20 Lietuvos žinios

Verslas

Investuos lėtai, vartos mažai

Nepaleidžia nedarbo spąstai

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad įmonių investicijos šalyje 2012-2013 metais bus mažesnės nei manyta anksčiau.

EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Per didelis dirbančių žmonių apmokestinimas neskatina bedarbių grįžti į darbo rinką.

Jei situacija nesikeis, spartesnis užimtumo didėjimas liks tik siekiamybe.

Lietuvos bankas (LB) vakar paskelbė prognozę, kad nedarbo lygis šiemet bus 13,3 proc., kitąmet - 11,6 procento. Tikimasi, kad ir ateityje padėtis darbo rinkoje gerės, bet lėčiau.

Statistika rodo, kad ilgalaikio nedarbo lygis per metus sumažėjo, tačiau beveik pusė visų bedarbių šalyje tebeieško darbo metus ar ilgiau. LB teigimu, sparčiau mažėja dėl krizės labai išaugęs jaunimo nedarbas. Bet suprastėję įmonių lūkesčiai esą turėtų veikti įmonių sprendimus, susijusius su darbuotojų samdymu. “Darbo rinka atsigauna - nemenkai auga užimtumas, pamažu mažėja nedarbas. Daugiausia gausėja tokių asmenų, kurie dirba ne visą darbo dieną. Viena vertus, tai rodo, kad įmonės naudoja lanksčias darbo formas, o tai yra sveikintina. Tačiau kartu tai demonstruoja atsargų įmonių požiūrį į plėtrą ir su juo susijusius ilgalaikius įsipareigojimus darbuotojams”, - sakė centrinio banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko. Ji pridūrė, kad artimiausiu metu nedarbo lygis jau taip sparčiai nemažės.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje nedarbo lygis trečiąjį šių metų ketvirtį sudarė 12,3 proc. ir, palyginti su antruoju ketvirčiu, sumažėjo 0,9 proc. punkto.

Ekonomistai nepataria lyginti nedarbo lygio ketvirčiais, nes jį veikia sezoniškumas, todėl rekomenduoja analizuoti jo pokytį per metus. Taigi lyginant šių ir praėjusių metų trečiojo ketvirčio duomenis nedarbas sumažėjo 2,5 proc. punkto, o jaunimo (15-24 metų) - 4 proc. punktais.

Nėra ko džiūgauti Nors statistika rodo optimistines tendencijas, ekonomikos analitikai nepataria džiūgauti, nes Lietuvoje ir kaimyninėje Latvijoje nedarbo lygis yra aukštesnis už Europos Sąjungos vidurkį (11,6 proc.) ir beveik tris kartus viršija prieškrizinį nedarbo lygį šalyje 2008 metais. Be to, kas antras

9

Trečiąjį 2012 metų ketvirtį Lietuvoje jaunųjų bedarbių buvo 34,4 tūkst., arba kas dvyliktas 15-24 metų asmuo.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

bedarbis yra ilgalaikis, t. y. nedirbantis ilgiau nei metus. Ilgalaikiams bedarbiams yra kur kas sunkiau grįžti į darbo rinką, nes kuo ilgiau jie nedirba, tuo sparčiau nyksta jų kvalifikacija ir kompetencija.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas LŽ sakė, kad 182,7 tūkst. galinčių dirbti, bet nedirbančių šalies piliečių yra patekę į vadinamuosius nedarbo spąstus. Šis rodiklis esą rodo, kokią dalį vidutinio darbo užmokesčio sudaro mokesčiai valstybei kartu su socialinėmis išmokomis, kurias žmogus gauna būdamas bedar-

Kita ilgalaikio nedarbo priežastis jaunimo nedarbas, dėl kurio, anot A.Izgorodino, kalta nesubalansuota švietimo sistema. Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2012 metų ketvirtį Lietuvoje jaunųjų bedarbių buvo 34,4 tūkst., arba kas dvyliktas 15-24 metų asmuo. Darbo biržos duomenimis, 60 proc. jaunimo neturi tinkamo profesinio pasirengimo, o tarp vyresnių bedarbių šis rodiklis yra mažesnis - 42 procentai.

Kaip vieną priežasčių, kodėl beveik trečdalį bedarbių sudaro jauni žmonės, analitikas nurodo per didelį rengiamų socialinių mokslų specialistų skaičių. “Tuo metu pramonininkai jaučia techninių specialistų trūkumą. Jau žinoma, kad kitais metais trūks 5 tūkst. informacinių technologijų specialistų”, - sakė jis.

Šiuo metu nedarbo spąstai Lietuvoje siekia net 70 procentų.

Stabdo norą samdyti

bis. Šiuo metu nedarbo spąstai Lietuvoje siekia net 70 procentų.

“Tai rodo, kad Lietuvoje yra per didelis darbo jėgos apmokestinimas, kuris mažina motyvaciją grįžti į darbo rinką ir tarsi uždaro žmogų į spąstus. Vaduodamasis iš jų žmogus vietoj legalaus darbo pasirenka kitą kelią - dirba nelegaliai ir naudojasi socialinėmis išmokomis ilgą laiką. Tai viena pagrindinių ilgalaikio nedarbo priežasčių”, - pateikė išvadą analitikas.

A.Izgorodinas pažymi, kad yra nemažai pramonės įmonių, kurioms dabar reikia naujų darbuotojų, bet per didelė naujos darbo vietos kūrimo finansinė našta sumažina galimybes ją kurti.

Pasaulio banko duomenimis, Lietuvoje darbo jėgos mokesčiai siekia 35 proc., tuo tarpu Rytų Europos ir Centrinės Azijos regiono, prie kurio priskiriama Lietuva, vidurkis - 22 procentai.

Analitiko nuomone, nedarbo lygis Lietuvoje ims sparčiau mažėti kartu veikiant trims veiksniams.

SKAIČIAI Trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 1,3 mln. dirbančių žmonių ir 182,7 tūkst. bedarbių, iš jų ilgalaikių bedarbių - 92,8 tūkst., arba kas antras bedarbis.

Pagyvenusių (55-64 metų) gyventojų užimtumas siekė 53,1 procento.

Užimtų gyventojų labiausiai padaugėjo statyboje (11,6 tūkst.), prekyboje (8,1 tūkst.) ir pramonėje (7,5 tūkst.), o sumažėjo - apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje (7,2 tūkst.) bei transporto ir saugojimo (7 tūkst.) srityje.

Nedarbo lygis Latvijoje - 13,5 proc., Estijoje - 9,7 proc., Lietuvoje - 12,3 procento.

Jaunimo (15-24 metų) nedarbo lygis Latvijoje sudarė 31,1 proc., Lietuvoje - 27,5 proc., Estijoje - 19,5 procento. Šaltinis: Statistikos departamentas

“Pirmiausia, įmonėms reikia stabilios verslo aplinkos, kad jos galėtų ramiai planuoti savo plėtrą ir investicijas į personalą. Antra, reikia subalansuoti švietimo sistemą didinant technologinių specialybių studentų gretas. Trečia, būtina pakoreguoti darbo jėgos mokesčių sistemą, kuri būtų palankesnė kuriant naujas darbo vietas”, - įsitikinęs jis.

A.Izgorodinas pažymi, jog, net ir išpildžius minėtas tris sąlygas, tikėtis greito nedarbo lygio kritimo nereikia dėl to, kad jis vėliausiai reaguoja į kitų makroekonominių rodiklių pokyčius. Mat nedarbo mastas ima sparčiai trauktis tuomet, kai šalies BVP augimas pasiekia 4-5 proc. augimo tempą.

•

Kaip rodo naujausios LB prognozės, šiemet investicijos turėtų didėti 2,3 proc., o 2013 metais - 6,2 procento. Rugpjūtį skelbta, kad jos augs atitinkamai 4,5 proc. ir 7,6 procento. LB lapkričio mėnesio ekonomikos apžvalgoje teigiama, kad įmonių nuotaikos dėl ekonomikos perspektyvų tebėra niūrios, todėl tai riboja investicijas skolintomis lėšomis. Šiek tiek daugiau lėšų į negyvenamus pastatus šiemet investavo tik prekybos, transporto, nekilnojamojo turto įmonės.

Tačiau, pasak LB, didėjantis gamybos pajėgumas gali paskatinti įmones daugiau investuoti. LB laikosi 3 proc. bendrojo vidaus produkto augimo šiais metais prognozės, tačiau kitų metų perspektyvą mažina nuo 3,4 proc. iki 3,1 procento. Privatus vartojimas šiais metais, pasak LB, kils 4,4 proc., o 2013-aisiais - 2,3 procento.

Lėtą vartojimo didėjimą esą lemia prastas ekonomikos perspektyvų vertinimas. “Vartojimo augimas gali lėtėti ir toliau, jį nepalankiai turėtų veikti realių darbo pajamų kaita”, rašoma apžvalgoje. Pasak LB ekonomistų, pastebimai lėčiau kyla nemaisto prekių paklausa, kuri 2011 metais daugiausia lėmė vartojimo didėjimą. Šių metų rugpjūtį prognozuota, kad vartojimas 2012-aisiais kils 4,2 proc., o 2013-aisiais - 2,8 procento.

•

LŽ, BNS LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,7049 -0,0813% 10 000 Baltarusijos rublių 3,1710 +0,0347% 1 Šveicarijos frankas 2,8643 -0,0559% 10 Kinijos ženminbi juanių 4,3386 -0,0738% 10 Čekijos kronų 1,3521 +0,0888% 10 Danijos kronų 4,6291 -0,0086% 1 DB svaras sterlingų 4,3016 +0,0395% 100 Japonijos jenų 3,3279 -0,2795% 100 Kazachstano tengių 1,7967 -0,2393% 1 Latvijos latas 4,9604 +0,0181% 10 Moldovos lėjų 2,1950 -0,1549% 10 Norvegijos kronų 4,6830 -0,2541% 10 Lenkijos zlotų 8,3196 +0,0793% 100 Rusijos rublių 8,5417 +0,1194% 10 Švedijos kronų 3,9925 -0,1327% 1 Turkijos naujoji lira 1,5031 -0,0865% 10 Ukrainos grivinų 3,3104 +0,5166% 2012 11 20, LB

10

2012 11 20 Lietuvos žinios

Kriminalinės paraštės

Finalas skandalingesnis už kaltinimus GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

Pasikėsinimu nužudyti keturis “kamuolinius” kaltinti, su “agurkiniais” policijos operatyvininkų siejami Tadas Vieraitis ir Rytis Sadauskas slėpė savo veidus net išgirdę išteisinamąjį nuosprendį.

Kauno apygardos teismas vakar konstatavo, jog nepakanka įrodymų, kad trečią dešimtį pradėję T.Vieraitis ir R.Sadauskas pasikėsino iš chuliganiškų paskatų nužudyti keturis su Kauno organizuoto nusikalstamumo pasauliu siejamus “oponentus” kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.

Anot tokį nuosprendį paskelbusios teisėjų kolegijos, kaltinimas grįstas tik prielaidomis. Be to, pas T.Vieraitį ir R.Sadauską nebuvo rasta nei kaltinamajame akte minimų nusikaltimo įrankių - Makarovo konstrukcijos bei IŽ modelių pistoletų, nei šaudmenų.

Liudytojai suklydo?

Kaip LŽ jau rašė, kaltinimą palaikanti prokurorė Gabija Večerinskienė siūlė įkalinti T.Vieraitį ir R.Sadauską, kaltinamus dalyvavus pavojingame ginkluotame incidente, įvykusiame Kauno sporto halės prieigose prieš tarptautinį bušido turnyrą, po 14 metų.

Remtasi tuo, kad iš policijos pateiktų nuotraukų juos atpažino įvykio liudytojais tapę nepilnamečiai ir vienas suaugęs asmuo, kuriam buvo suteiktas įslaptinto liudytojo statusas. Pateikus jiems šūsnį Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) archyvuose esančių su miesto gaujomis siejamų asmenų nuotraukų, jie teigė,

kad T.Vieraičio ir R.Sadausko fotografijos panašiausios į nemažai išgąsčio sukėlusius banditus, kurie 2010-ųjų spalio 9-osios pavakarę viešoje vietoje suvedinėjo su kažkuo sąskaitas.

Vienas nepilnamečių liudytojų, įvykio metu buvęs vos 10-ies, pasakojo tada žaidęs su bendraamžiu kamuoliu prie Vaižganto gatvės daugiabučio, kuriame gyvena. Buvo apie šešta valanda vakaro ir dar šviesu. Staiga berniukas pamatė jų link atbėgančius besikeikiančius keturis vyrus. Juos vijosi keliolikos asmenų gauja. Pastarieji “buvo pasiėmę iš gėlyno akmenis akivaizdžiai norėjo kažką užmušti”.

Tačiau netrukus jie akmenis numetė ir išsitraukė pistoletus. Šaudė mažiausiai du. 10-mečio teigimu, viskas vyko vos už 10 metrų nuo jo. Šūvių buvo mažiausiai penki. Tiems, į kuriuos šaudyta, pavyko pasislėpti Vytauto parke. Vėliau kažkokie vyrai pasakė, kad vienam bėglių buvo peršauta nugara. Įvykio vietoje buvo rastos devynios šovinių tūtelės. Jas apžiūrėjęs specialistas nesiryžo konstatuoti, iš kokių tiksliai ginklų šaudyta. Tai tapo dar vienu vakar paskelbto išteisinamojo nuosprendžio motyvu. Be to, konstatuota, kad prieštaringi ir jau minėto įslaptinto liudytojo parodymai. Jis pasakojo, kad per išpuolį buvo automobilyje netoli parduotuvės. Staiga maždaug už 15 metrų pasigirdo šūviai - viduryje gatvės stovėjo du vyrai ir abiem rankomis į kažką šaudė. Baigę šaudyti jie ramiausiai nuėjo pas tolėliau stovinčius asmenis, kurių buvo apie 15-20. Ir visi patraukė į Sporto halėje beprasidedantį renginį.

Įtariamųjų buvo daugiau Šį išpuolį Kauno ONTV operatyvininkai atskleidė klausydamiesi nuken-

R.Sadauskas ir T.Vieraitis vengė būti fotografuojami. / Erlendo Bartulio nuotrauka tėjusiųjų (kaip paaiškėjo, pataikyta ne į vieną, o į du) pokalbių telefonu. Tačiau ir jie, kaip kulkų išvengę bendrai, pareiškė niekam pretenzijų neturintys.

Iš pradžių įtarimai buvo pareikšti penkiems su “agurkiniais” siejamiems asmenims. Tarp jų - ir pačiam, operatyvininkų duomenimis, gaujos vadeivai Sauliui Velečkai, ir 2009-ųjų pavasarį nušauto mafijos veterano Algirdo Žemaičio pravarde Kukas vyresniajam sūnui Mindaugui. Tačiau teismui byla perduota jau esant tik dviem kaltinamiesiems. Kitų “agurkinių” atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai jų kaltės įrodymų.

Perdavus bylą teismui susidurta su nauja problema - kaip prisišaukti nukentėjusiuosius. Galų gale tai padaryti pavykus, jie ėmė duoti teisiamiesiems palankius parodymus. Pavyzdžiui, sunkų sveikatos sutrikdymą patyręs L.D., kuris per ikiteisminį tyrimą tvirtino, kad atpažinti užpuolikų negalėtų, teisme jau pareiškė neva kaltinamieji - tikrai ne tie asmenys, kurie šaudė. Kitas sužeistasis V.V., kuriam buvo peršauta šlaunis, tačiau nesikreipus į medikus žaizda su-

Policija ieško dingusių paauglių

pūliavo, teisme ėmė tvirtinti patyręs šią traumą, kai nukrito kaime nuo dviračio.

Kaltės nepripažino T.Vieraitis ir R.Sadauskas taip pat neigė savo kaltę. Tačiau abiem buvo pareikšti kaltinimai ir dėl neteisėto ginklų įgijimo, laikymo bei nešiojimo, nes nė vienas neturi leidimo laikyti pistoletą. Iš R.Sadausko toks leidimas prieš porą metų po pirmojo teistumo už viešosios tvarkos pažeidimą buvo atimtas.

Jis įrodinėjo, kad parako pėdsakai ant teisėsaugininkų paimtų jo drabužių galėjo atsirasti lankantis šaudyklose.

Be to, R.Sadauskas tikino minėtame Sporto halės renginyje dėvėjęs visai kitus drabužius. Tai patvirtino ir teisme liudydama žinoma Kauno fotomenininkų pora, kurios galva ne vienus metus dirbo barmenu viename miesto “berniukų” pamėgtame bare. Prieš minėtą renginį R.Sadauskas su savo drauge, kuri tada buvo aštuntą mėnesį nėščia, dalyvavo fotomenininkų bute vykusioje fotosesijoje.

T.Vieraitis įrodinėjo, kad parako pėdsakai, aptikti ant jo kelnių bei striukės, - falsifikacija. Kad tai įrody-

DAIVA BARONIENĖ

Du draugai dingo dar šeštadienio vakarą, tačiau tėvai į policiją kreipėsi tik sekmadienį apie 20 valandą. Pareigūnams tėvai teigė, kad berniukų bandė ieškoti patys, klausinėjo jų draugų, bendraamžių, bet niekas nieko negalėjo pasakyti, kur yra dingę paaugliai.

Jie šeštadienio vakarą tėvams nieko neprasitarė, savo mobiliuosius telefonus paliko namie. Nepasiėmė jokių daiktų, neturėjo ir pinigų.

Kaip LŽ teigė Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininkas Rolandas Gylys, yra žinoma, kad abu draugai šeštadienio pavakarę, apie 18 valandą, susitiko Kybartuose, J.Basanavičiaus gatvėje esančiame nedideliame parke.

Ten trumpai pasikalbėjo ir kažkur nuėjo. Kur - vakar pareigūnams iki pat darbo dienos pabaigos tebebuvo mįslė.

“Buvome sulaukę informacijos, kad paaugliai pasirodė kai kuriose rajono vietose, tikrinome jas, bet vaikų rasti nepavyko”, - sakė R.Gylys.

Anot jo, kol kas nėra jokių duomenų, kad berniukai iš namų paspruko padarę kokį nors nusikaltimą arba kad jie patys tapo nusikaltimo aukomis.

Didžiausia tikimybė, kad iš namų paaugliai pabėgo paprastesniais sumetimais, galbūt dėl nesutarimų su tėvais.

Viešąją policiją kuruojantis Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininko pavaduotojas Gintaras Kliauga prisipažino neleistinai pasisavinęs komisariato turto.

M.Kirsnauskas (kairėje) ir D.Mačiulaitis dingo praėjusio šeštadienio vakarą.

Vilkaviškio rajono policijos komisariato nuotraukos

Tačiau šie apie kokius nors kivirčus su vaikais pareigūnams neprasitarė.

Policijos pareigūnai vakar apklausė abiejų berniukų bendraklasius, bendraamžius, bet šie tikino apie dingimo aplinkybes nieko nežinantys.

Kybartų “Saulės” progimnazijos, kurioje iki lapkričio 9 dienos mokėsi M.Kirsnauskas ir dar besimoko D.Mačiulaitis, direktorius Arvydas Judickas LŽ teigė manantis, kad berniukų pabėgimas iš namų - paauglystės rezultatas, kai vaikų elgesys tampa sunkiai prognozuojamas.

“Iki šiol šie vaikai labai neišsiskyrė iš kitų. M.Kirsnauskas iš mūsų mokyklos išėjo, nes persikelia gyventi į Vilkaviškį. Kol buvo mūsų mokyklos mokinys, mokėsi silpnai, kai kada bėgdavo iš pamokų, tačiau buvo gana ramus vaikas. Pedagogams jis jokių rūpesčių nekeldavo. Mūsų progimnazijoje dar besimokantis D.Mačiulaitis prastai mokosi, pedagogams didesnių rūpesčių neprida-

rė, bet yra hiperaktyvus. Tuo jau daug kas pasakyta”, - kalbėjo A.Judickas.

Anot Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininko R.Gylio, vieno dingusio vaiko šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, bet patys vaikai į policijos pareigūnų akiratį nebuvo pakliuvę.

Anot policijos pranešimo, D.Mačiulaitis yra apie 150 centimetrų ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų šviesių plaukų. Dingimo dieną - šeštadienį - dėvėjo juodą striukę, mūvėjo mėlynos spalvos sportines kelnes, avėjo juodos spalvos batus. M.Kirsnauskas yra 185 centimetrų ūgio, labai lieso kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų. Jis dėvėjo tamsiai žalios spalvos striukę, mūvėjo tamsiai mėlynas sportines kelnes, avėjo pilkos spalvos sportinius batelius. Žmones, turinčius vertingos informacijos apie šiuos vaikus, policijos pareigūnai prašo paskambinti telefonu 112 arba 8 655 47 273.

•

Taškus sudėjo vokiečiai?

Iš Vokietijos sulaukta atsakymo, kad tokios kelnės tikrai pirktos T.Vieraičio nurodytoje parduotuvėje ir nurodytu laiku. Tačiau prokurorė įtikinėjo teismą, kad gautas atsakymas patvirtina tik tai, kad tądien buvo parduotos tokio paties modelio, kaip ir T.Vieraičio, kelnės. Tačiau kas jas įsigijo, neaišku. Be to, ekspertai aptiko parako žymių ne tik ant T.Vieraičio kelnių, bet ir ant striukės. T.Vieraičio advokatas - buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras Linas Belevičius kaltino buvusius kolegas dokumentų klastojimu ir reikalavo jo ginamąjį išteisinti. To paties reikalavo ir R.Sadausko advokatas Vaclovas Pacevičius. Jis įrodinėjęs, kad kaltinimas jo ginamajam pagrįstas tik mįslingo įslaptinto liudytojo parodymais.

•

Aukštą pareigūną sugundė metalas

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Vakar Vilkaviškio rajono policijos pareigūnai paskelbė dviejų nepilnamečių Kybartų gyventojų 14 metų Mindaugo Kirsnausko ir 12-mečio Deivido Mačiulaičio paiešką. Manoma, kad jiedu pabėgo vedami paaugliško protesto.

tų, jis pasitelkė advokatą iš Vokietijos. Šis pagal jam pateiktas kelnių nuotraukas surado Frankfurte prie Maino parduotuvę, kurioje kelnės pirktos. Ir tai buvo jau kelios savaitės po minėtų šūvių Kauno sporto halės prieigose. Dėl šio alibi T.Vieraitis net išsireikalavo teismo leidimo minėtas teisėsaugininkų paimtas kelnes nufotografuoti. Jis teigė sumokėjęs už šią velvetinę “Armani” produkciją 150 eurų. Nors čia pat tikino, kad jo atlyginimas - tik apie 800 litų. Be to, T.Vieraitis tvirtino mūvėjęs šias kelnes Lietuvoje vos kelias valandas - per R.Sadausko 30-mečio jubiliejų, po kurio jiedu ir buvo sulaikyti. Po šių jo parodymų teisėjų kolegija, atėjus laikui skelbti nuosprendį, nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą ir prašyti Vokietijos parduotuvės savininkus patvirtinti teisiamojo žodžius.

Daug metų Panevėžio policijoje dirbantis, ne vieną apdovanojimą už nepriekaištingą tarnybą turintis Panevėžio apskrities VPK viršininko pavaduotojas 46-erių G.Kliauga įtariamas iš komisariato vidinio kiemo nugvelbęs tarnybinių šunų aptvarus juosusį metalinį tinklą ir kelis metalo stulpus. Brisiaus galas. Toks palyginimas pareigūnams atėjo į galvą sužinojus, kuo įtariamas vienas jų vadų.

Panevėžio apskrities VPK viršininkas Rimantas Bobinas vakar teigė, jog G.Kliauga įtariamas namo parsigabenęs komisariato teritorijoje gulėjusias senas, jau nebenaudojamas kitados čia stovėjusio tarnybinių šunų voljero dalis. Šių metų pavasarį jos atsidūrė privačioje G.Kliaugos gyvenamojo namo teritorijoje, esančioje Panevėžio rajone. Anot R.Bobino, jo pavaduotojas prisipažino parsigabenęs nenaudojamas šunų voljero dalis. Koks tokio poelgio motyvas, VPK viršininkas nepanoro atskleisti. R.Bobino žodžiais, į šį klausimą turėtų atsakyti jo vadovaujamame policijos komisariate pradėtas vidinis tyrimas. Kai bus įvertintas galimas nusikaltimas, vidinis tyrimas gali peraugti į tarnybinį patikrinimą arba į ikiteisminį tyrimą.

R.Bobinas pabrėžė, kad galimas jo pavaduotojo nusikaltimas bus verti-

namas ne vien pagal pobūdį - t. y. kaip neteisėtas turto pasisavinimas, bet ir kaip pareiginis aukšto policijos pareigūno nusikaltimas. Taigi jis gali būti įvardytas piktnaudžiavimu tarnyba arba tarnybinių galių viršijimu. Pasak viršininko, nereikalingos šunų voljerų dalys pagal galiojančią tvarką turėjo būti parduotos per aukcioną arba nurašytos ir pristatytos į metalo laužo supirktuvę. R.Bobino teigimu, pavaduotojas parsivežė namo apie 200-300 kilogramų metalo.

Vidinis tyrimas dėl galimo G.Kliaugos nusikaltimo Panevėžio apskrities VPK pradėtas praėjusį ketvirtadienį.

Penktadienį viršininko pavaduotojas į darbovietę pristatė nedarbingumo pažymėjimą. R.Bobinas sakė, kad prieš susirgdamas G.Kliauga buvo pareiškęs norą išeiti į pensiją, tačiau prašymo neparašė. Vakar jis net ir sirgdamas vaikščiojo po Panevėžį, bet į žurnalistų skambučius neatsakinėjo.

•

G.Kliauga buvo pareiškęs norą išeiti į pensiją, tačiau prašymo neparašė. / Policijos nuotrauka

12 Sportas

2012 11 20 Lietuvos žinios

Futbolo sezonas baigėsi rotušėje GERIAUSI PASTAROJO DEŠIMTMEČIO LIETUVOS FUTBOLININKAI

VILMANTAS REMEIKA

Vakar Vilniaus rotušėje iškilmingai uždarytas 2012 metų Lietuvos futbolo sezonas.

2002 m. Raimondas Žutautas (Haihos “Maccabi”) 2003 m. Robertas Poškus (Samaros “Krylja Sovetov”)

Pusantros valandos trukusią šventinę ceremoniją, kaip ir dera, pradėjo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Julius Kvedaras.

“Man geriau sekasi dirbti, nei šnekėti, todėl kalbėsiu trumpai”, - į susirinkusiuosius šmaikščiai kreipėsi J.Kvedaras ir tuoj pat perskaitė trumpą sveikinimo kalbą. Tada prasidėjo apdovanojimų maratonas. Nugalėtojų taurės ir medaliai įteikti Lietuvos A lygos, I lygos ir Dublerių lygos prizininkams, taip pat Salės futbolo lygos laureatams ir stipriausioms Moterų lygos komandoms. Pagerbti ir visų čempionatų rezultatyviausi žaidėjai, gražiausio sezono įvarčio autorius Evaldas Razulis iš Klaipėdos “Atlanto”. Šventės kulminacija tapo Panevėžio “Ekrano” futbolininkų pagerbimas. Stipriausia šalies komanda jie tapo jau penktą sezoną iš eilės.

Panevėžiečių strategui Valdui Urbonui atiteko geriausio trenerio prizas. Jis pranoko Vilniaus “Žalgirio” strategą Mareką Zubą ir Pakruojo “Kruojos” trenerį Aidą Dambrauską. Metų treneriu V.Urbonas išrinktas ir 2008 bei 2011-aisiais.

Geriausio A lygos žaidėjo rinkimuose, kuriuose savo valią pareiškė futbolo gerbėjai, treneriai ir žurnalistai, lygių neturėjo “Šiaulių”

2004 m. Edgaras Jankauskas (“Porto”) 2005 m. Deividas Šemberas (Maskvos CASK) 2006 m. Tomas Danilevičius (“Livorno”) 2007 m. Tomas Danilevičius (“Bologna”) 2008 m. Marius Stankevičius (Genujos “Sampdoria”) 2009 m. Marius Stankevičius (Genujos “Sampdoria”) 2010 m. Darvydas Šernas (Lodzės “Widzew”) 2011 m. Žydrūnas Karčemarskas (“Gaziantepspor”) 2012 m. Žydrūnas Karčemarskas (“Gaziantepspor”)

Metų trenerio titulas atiteko V.Urbonui (kairėje), penktą kartą iš eilės atvedusiam “Ekraną” ant auksinės pakylos.

Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

puolėjas Artūras Rimkevičius. Šiemet jis pasiekė visų laikų Lietuvos čempionatų rezultatyvumo rekordą - įmušė net 35 įvarčius. A.Rimkevičius apklausoje surinko 3238 tšk. ir daugiau nei dvigubai aplenkė antrojoje vietoje likusį Marijampolės “Sūduvos” puolėją Rafaelį Ledesmą (1400 tšk.). Trečias - Vil-

niaus “Žalgirio” saugas Ramūnas Radavičius (722 tšk.).

Geriausiu jaunuoju (iki 21 metų) Lietuvos futbolininku išrinktas Panevėžio “Ekrano” vartininkas Emilijus Zubas. “Ekranas” garsėja puikia vartininkų mokykla. 2008 ir 2009 metais šioje nominacijoje laureatu tapo“Ekrano” vartininkas Vytautas Černiauskas.

Antrą sezoną iš eilės geriausiu Lietuvos futbolininku išrinktas vartininkas Ž.Karčemarskas. / LŽ archyvo nuotrauka

Didžiausią intrigą kėlė geriausio Lietuvos futbolininko rinkimai. Po atkaklios kovos nugalėjo ir jau antrą sezoną iš eilės geriausiu tapo Turkijos “Gaziantepspor” klube rungtyniaujantis 29 metų vartininkas Žydrūnas Karčemarskas. Jis surinko 2335 taškus.

Antras rinkimuose liko Škotijos taurę su Edinburgo “Hearts” klubu laimėjęs

Marius Žaliūkas (1601 tšk.). Trečias šiemet iš Maskvos CSKA į Vladikaukazo ekipą “Alanija” persikėlęs saugas Deividas Šemberas (1194 tšk.). Ž.Karčemarskas yra antras vartininkas po nepriklausomybės atkūrimo, renkamas geriausiuoju. 1995 ir 1996 metais triumfavo Gintaras Staučė. Šiemet per ketverias pasaulio čempionato atrankos rungtynes Ž.Karčemarskas praleido šešis įvarčius. Bet alytiškis puikiai rungtyniavo Turkijos čempionate. 2011-2012 metų sezoną “Gaziantepspor” užėmė 10 vietą, tačiau pagal praleistus įvarčius (33 įvarčiai per 34 turus) į priekį praleido tik čempionų klubą Stambulo “Galatasaray” (24 įvarčiai per 34 turus).

•

Geriausio A lygos žaidėjo rinkimuose lygių neturėjo “Šiaulių” puolėjas A.Rimkevičius (centre).

Trumpai REKORDAS PATVIRTINTAS Lietuvos plaukimo federacija vakar iš Tarptautinės vandens sporto šakų federacijos gavo dopingo kontrolės išvadas, patvirtinančias, kad olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės dopingo testas buvo neigiamas. Šios išvados persiųstos ir Europos plaukimo lygai, kuri reikalavo jų, kad galėtų patvirtinti Lietuvos plaukikės pasiektą Europos rekordą. Jį R.Meilutytė pasiekė liepos 29 dieną Londono olimpiados pusfinalyje, kai 100 m krūtine įveikė per 1:05,21. Vėliau Rūta triumfavo ir finale.

SAVOS SIENOS NEPADĖJO Europos rekordą R.Meilutytė pasiekė Londono olimpiados pusfinalyje. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Vakar žaistos dvejos Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato rungtynės. Šiaulių “Šiauliai” namie 71:78 pralaimėjo Kėdainių “Nevėžiui”, tai

buvo pirmoji “Šiaulių” nesėkmė šio sezono šalies pirmenybėse. Be pralaimėjimų žengiantis LKL čempionas Kauno “Žalgiris” pirmadienį šventė trečią pergalę, jis išvykoje 93:43 įveikė Pasvalio “Pieno žvaigždes”.

LKL LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas) 1. Prienai

6

0

100

2. Lietuvos rytas

3

0

100

3. Žalgiris

3

0

100

4. Šiauliai

4

1

80

5. Juventus

3

2

60

6. Pieno žvaigždės

3

3

50

7. Nevėžis

3

4

43

8. Neptūnas

2

3

40

9. Lietkabelis

2

3

40

10. LSU-Baltai

1

4

20

11. Sakalai

1

4

20

12. Palanga

0

7

0

DVIRATININKIŲ RIKIUOTĖ Škotijoje pasibaigusio pasaulio dviračių treko taurės varžybų antrojo etapo moterų daugiakovės varžybose Aušrinė Trebaitė tarp septyniolikos dalyvių (startavo 19) po šešių rungčių bendrojoje įskaitoje užėmė penktąją vietą (30 taškų). Auksą iškovojo britė Laura Trott (24 tšk.), sidabrą - australė Ashlee Ankudinoff (24), bronzą - rusė Tamara Balabolina (26). Ketvirta buvo lenkė Katarzyna Pawlowska (27 taškai). Po dviejų etapų A.Trebaitė (6 tšk.) užima devintąją vietą, Eglė Zablockytė (1 tšk.) - devynioliktąją. Pirmauja britė L.Trott ir australė Isabell King (po 12 taškų). 3 km komandinėse persekiojimo lenktynėse ketvirtąją vietą užėmė Aušrinė Trebaitė, Vaida Pikauskaitė ir Vilija Sereikaitė (3:27,104). Važiavimą dėl bronzos lietuvės pralaimėjo baltarusėms Tatjanai Šarakovai, Alionai Dylko bei

Oksanai Papko (3:25,737). Auksas šioje rungtyje atiteko britėms L.Trott, Elinor Barker ir Daniell King (3:21,043), sidabras - australėms Ashlee Ankudinoff, Amy Cure ir Melissai Hoskins (3:22,026).

LEDO ŠOKĖJAI - KETVIRTI Čekijoje ką tik pasibaigusiose tradicinėse Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) varžybose “Pavel Roman Memorial 2012” Lietuvos ledo šokių pora amerikietė Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas tarp 17 porų užėmė ketvirtąją vietą (127,97 taško). Gruodžio viduryje mūsų krašto duetas dalyvaus tarptautinėse varžybose “Golden Spin of Zagreb 2012” Kroatijoje, ten pat vyks 2013 metų Europos dailiojo čiuožimo čempionatas.

LŽ

2012 11 20 Lietuvos žinios

Sportas

Naujokokrikštaspažymėtaspergale

13

Bręsta permainos SAULIUS RAMOŠKA

Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) sprendimais nepatenkinta “FIBA Europe” kitąmet svarstys, kaip toliau gyventi paklusti neparankioms permainoms ar tapti nepriklausoma organizacija.

Vicečempionų klube D.Adomaitis (kairėje) pasitinka naują iššūkį.

SAULIUS RAMOŠKA

Vilniaus “Lietuvos ryto” krepšininkai Vieningosios lygos rungtynes su Zgoželeco “Turow” (Lenkija) komanda vakar laimėjo vadovaujami padidėjusio trenerių štabo.

“Lietuvos ryto” krepšininkai pirmadienį nenuvylė trenerių štabo naujojo nario. Šalies vicečempionai pergale pradėjo bendradarbiavimą su D.Adomaičiu. Tą vakarą “Siemens” arenoje vilniečius pirmyn vedė 15 taškų pelnęs Renaldas Seibutis, 14 pridėjo Leonas Radoševičius, 13 Steponas Babrauskas.

Vakar L.Radoševičius (atakuoja) savo gerbėjus džiugino rezultatyvumu.

Pirmadienį Lietuvos vicečempionai “Siemens” arenoje 78:71 (26:17, 22:25, 18:14, 12:15) nugalėjo Zgoželeco “Turow” ekipą ir Vieningosios lygos turnyro A grupėje iškovojo trečią pergalę iš 6 galimų.

Optimistinė gaida 1999 metais drauge su Kauno “Žalgirio” krepšininkais Eurolygos taurę kėlę Darius Maskoliūnas ir Dainius Adomaitis po ilgos pertraukos vėl kartu. Nuo pirmadienio “Lietuvos ryto” vyriausiajam treneriui D.Maskoliūnui talkina pastaraisiais metais Lenkijoje dirbęs 38 metų D.Adomaitis. Sostinės klube jis pakeitė Srdjaną Flajsą, kuris komandą paliko drauge su pasitraukusiu vyriausiuoju treneriu serbu Aleksandru Džikičiumi. Iki šiol D.Maskoliūnas turėjo vieną asistentą - Arvydą Gronskį.

Ryšiai nebuvo nutrūkę

Romo Jurgaičio nuotraukos

2009 metais D.Adomaitis paskelbė baigiąs krepšininko profesionalo karjerą ir ėmėsi trenerio darbo. Pastaraisiais metais jis vadovavo Slupsko “Energa Czarni” ir Vloclaveko “Anwil” ekipoms. Tik šių metų birželį stojęs prie “Anwil” vairo jau spalio pabaigoje lietuvis buvo atleistas.

“Su D.Maskoliūnu žaidėme ir “Žalgiryje”, ir rinktinėje (2000-aisiais D.Maskoliūnas ir D.Adomaitis Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse pasidabino bronzos medaliais - red.), vienas kitą puikiai pažįstame, visada palaikėme ryšius, ypač kai pradėjome dirbti treneriais. Esu dirbęs ir asistentu, ir vyriausiuoju treneriu. Manau, viskas turėtų būti gerai”, - atėjęs į naują klubą optimistiškai LŽ kalbėjo Dainius Adomaitis.

- Kaip jaučiatės po tiek metų pertraukos grįžęs į Vilnių? Paskutinįkart

sostinėje rungtyniavote vilkėdamas Vilniaus “Statybos” marškinėlius (1993-1996 m.).

- Geras jausmas vėl dirbti namie.

Be to, gerai pažįstu D.Maskoliūną, jam talkinantį Arvydą Gronskį, tad nekilo dvejonių atsisakyti pasiūlymo.

Su vyriausiuoju treneriu aptarėme, ko jis norėtų iš manęs, pasirodo, krepšinį suvokiame panašiai. Todėl apsispręsti buvo nesunku. Juolab “Lietuvos rytas” varžosi aukščiausio lygio turnyruose - Eurolygoje, Vieningoje lygoje.

- Jūsų trenerio karjera neilga - pradėjote dirbti tik 2009-aisiais.

- Todėl būti “Lietuvos ryto” komandos nariu man puikus iššūkis.

- Į komandą ateinate ne pačiu geriausiu metu - Eurolygoje per šešerias rungtynes iškovota tik viena pergalė,

Vieningoje lygoje iki šio vakaro rungtynių iš penkerių susitikimų laimėti du.

- Visi žinome ir matome - komanda jauna, todėl vien pergalių sunku tikėtis.

Tačiau “Lietuvos rytas” turi ambicijų, todėl bandysime pasiekti maksimumą.

- Kodėl Vloclaveko komanda atsisakė jūsų paslaugų?

- Nelabai galiu komentuoti, nes sutartyje yra punktas, kuriame nei aš, nei klubas negali komentuoti išsiskyrimo priežasčių. Sezoną pradėjome subūrę naują komandą, keliskart pralaimėjome, o visi įpratę, kad antrą pagal dydį biudžetą lygoje turintis klubas renka tik pergales. Šiemet pagal biudžetą lygoje esame vidutiniokai. Vadovai turėjo būti kantresni, labiau pasitikėti manimi.

Aš tikėjau žaidėjais, žinojau jų potencialą. Gal reikėjo šiokių tokių korekcijų sudėtyje. Bet yra kaip yra.

•

Europos karatistės lygiuojasi į lietuves SAULIUS RAMOŠKA

Europos kiokušin karatė suaugusiųjų absoliučios svorio kategorijos čempionate Lenkijoje, Kelcų mieste, du iš trijų mūsų šaliai atstovavusių atletų grįžo su medaliais aukso ir sidabro.

Po penkerių metų pertraukos surengtose Europos pirmenybėse be svorio kategorijų tarp moterų triumfavo daugkartinės Europos čempionės Margarita Čiuplytė ir Inga Mikštaitė.

Abi susigrūmė finale, čia savo pranašumą įrodė M.Čiuplytė.

“Iš savo merginų tik to ir galėjome tikėtis, - LŽ sakė Lietuvos rinktinės vadovas Romas Vitkauskas. - Juk Inga yra vidutinio svorio Europos čempionė, Margarita - sunkaus. Gaila, varžybų išvakarėse I.Mikštaitė susirgo, tad negalėjo kovoti visa jėga.”

Vyrų varžybose dalyvavęs Vytautas Cėpla ketvirtfinalyje pralaimėjo daugkartiniam Europos čempionui rumunui Mariusui Ilasui.

“Iš mūsiškių dalyvavo tie, kurie pajėgūs ko nors pasiekti - jie savo kategorijose yra tapę ir Europos čempionais, ir prizininkais, - sakė Europos kiokušin karatė federacijos viceprezidentas ir pasaulinės karatė organizacijos tarybos narys R.Vit-

Daugkartinės Europos čempionės I.Mikštaitė (kairėje) ir M.Čiuplytė dar sykį įrodė, kad lygių Senajame žemyne joms nėra. / kyokushin.lt nuotrauka kauskas. - Toks čempionatas atgaivintas po penkerių metų, tačiau būtų geriau, jei vyktų likus metams iki pasaulio čempionato be svorio kategorijų.”

Į šias pirmenybes susirinko pajėgiausi Europos kovotojai. Moterų varžybose nebebuvo galingosios graikės Carolien Brix, jau baigusios karjerą, o tarp vyrų neišvydome pajėgių Lietuvos ko-

votojų Oresto Proco ir Luko Kubiliaus.

“Orestas tikrai būtų patekęs į ketvertuką, tačiau patyrė traumą, o Lukui išvykti į pirmenybes sutrukdė intensyvus trenerio darbas. Todėl džiaugiamės, kad M.Čiuplytė suderino trenerės darbą su pasirengimu čempionatui ir puikiai pasirodė,” - rinktinės pasirodymu džiaugėsi R.Vitkauskas.

Ten pat, Kelcuose, vyko Europos jaunimo (iki 22 metų) ir jaunučių (iki 16 metų) pirmenybės. “Buvome labai susirūpinę dėl savo jaunimo. Pernai Europos čempionate lietuvius lenkė visi, bet dabar jiems sekėsi puikiai”, - aukso medalius skaičiavo R.Vitkauskas.

Europos jaunimo čempionate aukso medalius iškovojo Ivona Koreckaja (iki 55 kg), Rūta Brazdžionytė (iki 60 kg), Gabija Gudeliauskaitė (iki 65 kg), Domas Sutkus (iki 80 kg), Valdemaras Gudauskas (iki 85 kg) ir Edgardas Sečinskis (per 85 kg). Jaunučių varžybose pirmąsias vietas užėmė Ieva Barzdžiūtė (iki 50 kg), Skaistė Venckutė (iki 60 kg), Aušrinė Mažulytė (iki 65 kg), Paulius Dirda (iki 55 kg), Andrius Rudelis (iki 60 kg), Justinas Šapoka (iki 70 kg), Ernestas Švažas (iki 75 kg) ir Kasparas Mišinas (per 75 kg).

Artmiausias kiokušin karatė renginys - kitų metų balandžio 15 dieną Vilniuje įvyksiantis pasaulio čempionatas pagal svorio kategorijas. Jame kovos 96 pajėgiausi planetos vyrai ir 48 moterys.

•

Savaitgalį Liublianoje (Slovėnija) posėdžiavę “FIBA Europe” vykdomojo komiteto nariai išklausė savo atstovų, prieš savaitę dalyvavusių FIBA Centrinėje taryboje, kuri palaimino Europai nepriimtinas permainas. Pagal naują sistemą Europos ir kitų žemynų čempionatai nuo 2017 metų bus rengiami nebe kas dvejus metus, o kas ketverius.

“Visi pabrėžė, jog Malaizijoje vykusiame FIBA Centrinės tarybos posėdyje netinkamai atstovauta “FIBA Europe” padaliniui, - šviežiais įspūdžiais iš Liublianos su LŽ dalijosi Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. Savo nuomonę “FIBA Europe” atstovai raštiškai buvo pateikę gerokai anksčiau, todėl mūsų netenkina FIBA sprendimai. Šiuos klausimus svarstysime kitąmet vyksiančioje “FIBA Europe” generalinėje asamblėjoje. Ten nutarsime, kaip toliau gyvensime - paklusime FIBA diktatui ar išsikovosime sprendimo teisę.”

Pasak LKF generalinio sekretoriaus, laiko dar yra - FIBA permainos planuojamos nuo 2017 metų, tad šį klausimą spręsdami asamblėjoje “FIBA Europe” atstovai tikrai nepavėluos.

“Nepasitenkinimas absoliutus šiuo klausimu vienodai mąsto ir Ispanija, ir Prancūzija, ir kitos Europos valstybės, todėl diskutuoti nebus sunku, - teigė M.Balčiūnas.

- Esmė - kaip mes matome savo tolesnį egzistavimą. Ar būsime FIBA sudėtyje, ar turėsime savo nepriklausomą organizaciją kaip futbolas, rankinis, tinklinis. Krepšinis - vienintelė komandinė sporto šaka Europoje, kuri dar priklauso bendrai sistemai.”

M.Balčiūnas neabejoja, kad šiuo klausimu diskusija stiprės.

“Manau, krepšiniui pavyzdį reikia imti ne iš Okeanijos ir Afrikos, o orientuotis į Europos modelį.

Nes jis veikia. Neskaitant NBA, pagal nacionalinių pirmenybių ir žemyninių čempionatų organizavimą Europa yra stipriausia”, kalbėjo LKF atstovas.

Pranešama, kad “FIBA Europe” sudarė neoficialią darbo grupę, kuri iki generalinės asamblėjos turi apsvarstyti FIBA priimtas permainas.

“Grupės ir komisijos, kurias kuria “FIBA Europe” prezidentas, bevertės. Kiek galima kalbėti ir nieko nedaryti? Tai ir konstatavome,” - ryžtingai kalbėjo M.Balčiūnas.

Pasak jo, neatsitiktinai Liublianoje diskutuota dėl “FIBA Europe” veiksmingumo. Rusija, Turkija, Ispanija, Prancūzija, Lietuva ir kitos galingos krepšinio valstybės nepatenkintos “FIBA Europe” prezidento ir valdymo aparato kompetencija.

“FIBA Europe” vykdomojo komiteto posėdyje konstatuota, jog prasčiau būti nebegali. Vadinasi, reikia laukti teigiamų pokyčių”, - sakė LKF generalinis sekretorius.

•

14

2012 11 20 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

Rekonstrukcija

Sename name apsigyveno naujovės dvasia Sovietmečiu statytas dviejų aukštų mūrinis namas Vilniaus Antakalnio mikrorajono Saulės gatvėje po rekonstrukcijos išgyvena geriausius laikus.

Savo laiką atgyvenusiame name pastogė buvo beveik neįrengta maža neaukšta patalpa - šalta bei niūri.

Oranžinės spalvos svetainės baldai - ryškus akcentas.

NIJOLĖ STORYK

A

rchitektūros “Būstodara” įmonės vadovas, architektas Audrius Gudelis ėmėsi seno namo rekonstrukcijos, nors iš pat pradžių jam buvo aišku, kad įgyvendinti projektą bus nelengva. “Reikėjo ne tik rekonstruoti visą namą, bet ir naujai suprojektuoti jo vidų bei įrengti interjerą”, - aiškino autorius.

Namo šeimininkai - jauni žmonės su meile pažvelgė į tėvų namus, kur jie užaugo, ir liko čia gyventi. Dviejų aukštų gyvenamąjį namą pirmiausia reikėjo po lygiai padalyti dviem šeimoms, t. y. perplanuoti visą pastatą, kad jame būtų du butai, turintys atskirus įėjimus. Namo pastogė buvo beveik neįrengta. Projektavimą dar sunkino silpnos pastogės konstrukcijos.

“Teko gerokai pasukti galvą, kaip teisingai suprojektuoti naujas erdves, siekiant sukurti funkcionalius jų tarpusavio ryšius”, - pasakojo architektas.

Pastogės perimetro sienos buvo paaukštintos 50 cm, taip stengiantis išlaikyti tą pačią stogo kraigo altitudę. Vietoj senų kopėčių buvo suprojektuoti nauji patogūs laiptai į pastogę, langai dabar yra viso frontono dydžio.

Rekonstrukcija pasisekė - Saulės gatvėje įgyvendintas projektas yra ne vieno konkurso prizininkas.

Rekonstruoti ir atstatyti skirtingi dalykai - Kodėl žmonės ryžtasi rekonstruoti senus pastatus ir naujai įrengti jų interjerą?”

-LŽ klausė architektoAudriaus Gudelio.

- Tendencijos išlieka nepakitusios jau daugelį metų - seni namai rekonstruojami ir remontuojami. Viskas priklauso nuo žmogaus finansinių galimybių. Tačiau rekonstruoti namą ryžtasi paprastai jau kita gyventojų karta, kuri drąsiau ir kritiškiau vertina būstą, kuriame gimė ir užaugo.

- Ar teisingas požiūris, kad daug lengviau pastatyti naują namą, nei iš esmės pertvarkyti seną?

- Jeigu pastatas senas ir sunykęs, tai šis požiūris yra teisingas. Rekonstrukci-

/ “Būstodara” archyvo nuotraukos

ja gali ilgai trukti ir brangiai kainuoti, nes suklijuoti sulūžusią lazdą gali būti daug sunkiau, nei išpjauti naują. Pirma, ką reikėtų padaryti prieš priimant sprendimą rekonstruoti seną pastatą, kruopščiai išnagrinėti laikančiųjų konstrukcijų būklę. Atlikus tokį vertinimą dažnam praeina noras ir net dingsta entuziazmas ką nors keisti.

- Ar rekonstruodamas seną namą jūs kaip architektas galite atskleisti savo kūrybinį talentą?

- Rekonstruojant seną namą ir pritaikant jį šių dienų reikmėms, dažniau tenka susidurti su erdvių formavimo ir konstrukciniais sunkumais bei ribojimais. Bet tai yra įdomu.

Atstatyti ir rekonstruoti pastatą yra du skirtingi dalykai. Rekonstruoti galima jo ir nenugriaunant, tik būtina pakeisti senas konstrukcijas ir dangas naujomis.

Atstatyti galima tik gerokai apgriuvusį arba visiškai nugriautą namą, kuriame jau nebėra ko atnaujinti.

Didelėms išlaidoms sunku ryžtis - Kuri projekto dalis kėlė daugiausia sunkumų?

- Daugiausia pastangų pareikalavo naujų namo erdvių išdėstymas. Dėl to keičiasi ir to būsto žmonių gyvenimo būdas. Užsakovas pamažu turi pripras-

Virtuvės erdvėje vyrauja ramios pastelinės spalvos.

Architektas A.Gudelis ėmėsi seno namo rekonstrukcijos, nors iš pat pradžių jam buvo aišku, kad įgyvendinti projektą bus nelengva. žiūriais geresnių erdvių sukūrimas.

Taigi buvusio namo plano nebeliko.

Pastate atsirado daugiau erdvės, nors gyventojų skaičius nepakito. Juk malonu, kai vonios kambarys nuo dviejų kvadratinių metrų padidėjo iki dešimties.

- Senas namas dabar turi jaukią pastogę. Ar tai buvo svarbiausias rekonstrukcijos akcentas?

- Ne, pastogė nebuvo svarbiausias dalykas. Ji buvo suklypusi ir užversta senais daiktais. Po ją buvo sunku vaikščioti išsitiesus visu ūgiu. Taigi, pastogę teko paaukštinti geru pusmetriu, pakeisti visas medines stogo konstrukcijas, sudėti grindis ir įrengti laiptus, kad būtų patogu į ją užlipti.

Oranžinė spalva - gatvės simbolis - Ar dažnai tenka ne tik rekonstruoti seną namą, bet ir įrengti jo interjerą?

- Pasakyčiau, kad dažniausiai būna priešingai - žmogus pats nori susikurti jaukų interjerą. Jo projektavimas (ne dekoravimas) ir prasideda nuo planinės bei erdvinės struktūros tobulinimo. Tada atsiranda noras išgriauti vieną kitą pertvarą, įrengti papildomų angų ir padaryti kitus dalykus. Tokiu būdu nejučia pakrypstama rekonstrukcijos link.

Toks darbas man labai įdomus.

- Senovinio namo palikimas - seni baldai ir daiktai. Žmonės gana sunkiai su tokiu praeities palikimu išsiskiria.

Kaip jums pavyko įtikinti užsakovus, kad moderniame name senų daiktų neturėtų likti?

- Sunkumų nekilo. Seni daiktai ir baldai - tai buvusios, blogesnės praeities simboliai, tad pavyko su jais atsisveikinti be didesnių sentimentų. Čia turiu omenyje išliekamosios vertės neturinčius baldus.

Naujajam interjerui kuriu erdves naudodamas naujus, joms tinkančius baldus. Šiame interjere dominuoja švelnios pastelinės spalvos, tik svetainės baldai kaip akcentas yra ryškios oranžinės spalvos. Kalbant apie fasadą, pats užsakovas pageidavo, kad pastatas iš išorės būtų apelsino spalvos, tai pateisintų Saulės gatvės pavadinimą.

•

Rekonstrukcija gali ilgai trukti ir brangiai kainuoti, nes suklijuoti sulūžusią lazdą gali būti daug sunkiau, nei išpjauti naują. ti ir susigyventi su nauja erdvine vizija.

Nemažai teko padirbėti, kol buvo atrinktos būtent šiam projektui tinkančios kokybiškos apdailos medžiagos. Tai yra gana brangu. O didelėms išlaidoms žmogui sunku ryžtis.

- Kas buvo pakeista sename pastate?

- Trumpai drūtai - viskas, išskyrus laikančiąsias konstrukcijas ir išorines sienas. Viena iš dviejų rekonstrukcijos užduočių buvo naujų, visais po-

Rytietiško stiliaus miegamajame vienintelis baldas lova.

2012 11 20 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

Lyg dviratis be stabdžių

15

Trumpai UŽTENKA METRO

NIJOLĖ STORYK

Daugelis namų savininkų susiduria su sunkumais, kai reikia užlipti ant stogo ir išvalyti kaminą, lietaus latakus arba sumontuoti anteną. O žiemą praeiviams pavojų kelia ten susidarę sniego kilimai.

Occupy-and-gentrify.eventbrite.com nuotrauka

Vos keli lietaus lašai stogą paverčia čiuožykla, todėl neįrengus saugos priedų bet kokie darbai ant stogo yra nesaugūs. Be to, žiemą nesaugu ir žmonėms, einantiems pro šalį arba atsitiktinai sustojusiems po pavojingu stogu. Nuo sniego nuošliaužos gali nukentėti ir automobiliai, dekoratyviniai augalai arba kieme esantys daiktai.

Svarbiausia žmogaus saugumas Suomių bendrovės “Ruukki” Lietuvos biuro rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas teigė, kad antai Skandinavijoje žmonėms sunku suvokti, jog privataus namo stogas galėtų būti montuojamas be stogo saugos komponentų. “Stogas be saugos priedų lyg dviratis be stabdžių: važiuoti įmanoma, bet toks važiavimas gana rizikingas. Deja, Lietuvoje labai daug kas renkasi tokį dviratį be stabdžių. Dažnai žmonės susirūpina tik tada, kai įvyksta nelaimingas atsitikimas arba kai patiria gan didelių materialinių nuostolių”, - aiškino M.Grigaliūnas.

Pasak pašnekovo, naudojant stogo saugos priedus daug patogiau ir saugiau išvalyti kaminą ar saulės kolektorių, sureguliuoti anteną ir atlikti kitus darbus.

“Ruukki” pardavimo vadybininkas Arvydas Plesevičius neabejoja, kad niekada nėra per vėlu susirūpinti stogo saugumu. Populiariausi saugos priedai yra įvairios kopėtėlės (sieninės kopėtėlės, stogo ir avarinės kopėčios). Stogams, kurių nuolydis yra didesnis nei 7 laipsniai, turi būti įrengti dar ir stogo tilteliai. Žiemą, kai stogo dangą užkloja sniego kilimas, tirpstančios nuošliaužos itin gali kelti pavojų praeiviams.

Pasak įmonės “Stogo dangos” vadovo Gžegožo Dzvinelio, stogo saugumą užtikrina gana paprastos ir labai

Be saugos priedų bet kokie darbai ant stogo yra nesaugūs. / “Ruukki” archyvo nuotrauka patogios sniego užtvaros, dar vadinamos sniego gaudyklėmis ir barjerais. Šios patikimos priemonės apsaugo ne tik praeivius nuo netikėtos sniego griūties, bet ir kitus stogo komponentus - lietvamzdžius bei latakus. Sušalusio sniego nuošliaužos jų nesulanksto ir nesulaužo.

“Kol kas negalime pasakyti, kokia bus ši žiema, ar atpūs daug sniego.

Bet jei iš anksto pasiruošime, tikrai nebus baisios jokios sniego išdaigos.

Pastebėjome, kad namų savininkai pasirūpina stogo saugumu ir sumontuoja bent jau apsaugines stogo tvoreles. Šios tvorelės paprastai yra įrengiamos ant didesnių stogų, kaip reikalaujama Lietuvos statybų reglamente”, - tvirtino pašnekovas.

Įvairi danga skirtingos priemonės Dažniausiai sniego užtvaros naudojamos ant plieninės stogo dangos.

Tokiam stogui šios saugos priemonės yra būtinos. Mat plieninė danga gana greitai įšyla, jei žiemą pakaitina saulė. O tada susikaupęs sniegas nučiuožia žemyn. “Žiema pateikia daug staigmenų - pavyzdžiui, naktį prisnigo vos ne metro storio sniego, o dieną jis staiga ištirpo. Tokiu kontrastingu metu labai

praverčia sniego užtvaros ant stogo”, - sakė specialistas.

Bituminėmis čerpėmis dengtas stogas nuo saulės spindulių įkaista mažiau. Žiemą ant tokio stogo susikaupęs sniegas tirpsta pamažu ir staiga nenukrinta žemyn, todėl nekelia didelio pavojaus.

“Paprastai bituminių čerpių stogui beveik nereikalingos sniego nuošliaužas sulaikančios priemonės”, - aiškino “Stogo dangos” vadovas.

“Ruukki” kopėčios, stogo tilteliai ir sniego užtvaros tinka visų tipų stogams ir įvairiai stogo dangai: čerpių, bituminiu ruberoidu dengtiems ir plieniniams stogams. Visi šie priedai tinka tiek individualių namų stogams, tiek kotedžų, gyvenamųjų daugiaaukščių namų, poilsio paskirties, mokyklų ir kitų visuomeninės paskirties pastatų stogams. Gaminiai gali būti tik cinkuoti arba cinkuoti ir dažyti milteliniu būdu populiariausiomis spalvomis. “Ruukki” sniego užtvaros ir stogo tilteliai turi specialiai čerpių profiliui arba valcuotiems lakštams pritaikytus tvirtinimo elementus. Įvairūs tvirtinimo elementai yra pritaikyti skirtingų formų ir stilių stogams.

Net jeigu ant stogo užlipti tenka retai, būtina išvengti nereikalingų pavojų, tad stogas turi būti saugus.

Stogams taip pat taikomi teisiniai saugumo reikalavimai. Ant stogo, kurio nuolydis didesnis negu 7 laipsniai, o karnizo aukštis - 7 m ir daugiau, taip pat ant visų stogų, kai pastato aukštis didesnis nei 10 m, privaloma įrengti ne mažesnes kaip 0,6 m aukščio stogo atramas - apsaugines tvoreles.

Pasak A.Plesevičiaus, metalinės kopėčios yra tvirtinamos ant stogo visam laikui, kad esant reikalui būtų galima greitai jomis užlipti. “Nesvarbu, koks yra stogas. Kopėčias galima pritvirtinti ir ant seno stogo”, - aiškino vadybininkas.

Rinkai pateikta naujovė - galima įsigyti “Ruukki” apsaugines tvoreles kartu su sniego užtvara. “Šią dvigubą apsaugos priemonę daug patogiau sumontuoti nei po vieną. Be to, ir stogo vaizdas estetiškesnis. Beveik visus saugos komponentus gali sumontuoti kiekvienas žmogus, turintis apie tai bent kiek žinių”, - tvirtino A.Plesevičius.

•

Berlyno architektas Van Bo Le-Mentzelis, apsėstas minimalistinės namų vizijos, neabejoja, jog puikiai galima gyventi ir pačiame mažiausiame, vieno kvadratinio metro, būste. Stulbinamas pasiūlymas vienišiui - pigus miniatiūrinis namelis didėjant nekilnojamojo turto kainoms. Žinoma, tokia buveinė tinka tik ekstremaliu atveju, kai gali likti be pastogės ir kai nėra kitos išeities.

Architektas - labai išradingas, dažnai nustebinantis draugus keistais iššūkiais. Jo vizija patiko vienai žinomai bendrovei. Mažų nameliukų jau galima pamatyti Berlyno gatvėse. Tiesa, kol kas tai tik eksperimentas. Tačiau vizija užkrečianti, kad netaptume materialia nuobodžia visuomene.

NAKVYNĖ LAVONINĖJE Tasmanijos valstijoje nuo kolonijinių laikų veikusi istorinė Vilou Korto psichiatrijos ligoninė ir joje buvusi lavoninė jau dešimt metų uždaryta.

Australijos verslininkas Hadynas Pearce’as, dabartinis pastato savininkas, sumanė nustebinti ekstremalių pojūčių mėgėjus ir įrengti lavoninėje viešbutį. Ten, kur buvo saugomi mirusių psichiatrijos klinikos pacientų palaikai, tebestovi dirbtinio akmens stalai ir šaldytuvas su ištraukiamomis lentynomis. Verslininkas tikisi, kad naujojo viešbučio svečiams patiks miegoti naktį ant autopsijos stalų ir patirti nekasdienių įspūdžių. Makabriška relikvija - nerūdijančio plieno vonia palaikams apiplauti. Ji irgi bus pritaikyta viešbučio svečiams.

LŽ

„Labas EKO“ skatina vaikus susimąstyti apie žmonių poveikį aplinkai „Žaliasis universitetas“ šį rudenį pristato švietimo apie aplinkosaugą projekto „Labas EKO“ teatralizuotas pamokas, kuriomis siekiama gerinti jaunimo žinias apie neigiamą žmogaus poveikį aplinkai ir paskatinti mažais žingsneliais pradėti keisti pasaulį nuo savęs. „Šiandien reikia laiko, pastangų, žinių ir asmeninio pavyzdžio pakeisti klestinčiam vartotojiškam požiūriui, kuris neigiamai veikia aplinką. Todėl būtina ugdyti aplinkai palankų vaikų mąstymą ir formuoti atsakingą gyvenimo būdo supratimą“, - teigė projekto partnerio Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės komunikacijos instituto profesorė Giedrė Kvieskienė.

Anot jos, formuoti požiūrį į atsakingą ir aplinkai palankų gyvenimą reikėtų pradėti nuo pat mažumės ne tik mokykloje, bet ir šeimoje. Todėl į atviras, teatralizuotas pamokas kviečiami ateiti ir tėveliai su savo atžalomis.

Projekto partnerio Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas Almantas Kulbis teigia, jog šiandien viena iš sudėtingiausių aplinkosaugos problemų, veikiančių ne tik mūsų sveikatą, bet ir aplinką, yra oro tarša. „Vietinę aplinkos taršą fiksuoja didžiausiuose šalies miestuose ir pramonės centruose išdėstytos oro kokybės tyrimo stotys. Tačiau tam, kad būtų tinkamai reguliuojamas į aplinkos orą patenkančių teršalų kiekis ir sudaromos sąlygos valdyti aplinkos oro kokybę, svarbu stebėti ir oro teršalų pernašas, kurios šalį pasiekia iš kaimynių valstybių. Tolimosios oro pernašos yra svarbios dėl to, jog jos prisideda prie šiltnamio efekto didėjimo ir yra atsakingos už rūgščiojo lietaus susidarymą, kuris daro žalą miškams, įvairiai augmenijai bei vandens gyventojams. Siekdami saugoti oro kokybę galime dažniau naudotis viešuoju transportu, rinktis ekologiškus degalus, vartoti mažiau gamybos procesų reikalaujančių gaminių, pirkti vietines, ekologinėmis etiketėmis pažymėtas prekes“, - aplinkosaugos patarimais pasidalijo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas A.Kulbis.

Aplinkos agentūros duomenimis, apie 80 proc. aplinką rūgštinančių junginių, iškritusių Lietuvoje, lemia tarpvalstybinė užteršto oro masių pernaša. Daugiausia teršalų į Lietuvą atnešama iš Vokietijos, Lenkijos ir Čekijos.

Projektą, iš dalies remiamą Europos regioninės plėtros fondo, inicijuoja palankų gyvenimo būdą propaguojanti „Incity“.

Užs. R-630

16

2012 11 20 Lietuvos žinios

Sveikata ir vaistai

Tinkami pusryčiai lemia dienos sėkmę Visaverčiai pusryčiai yra protinės ir fizinės energijos šaltinis gerai pradėti dieną. Tad kokie jie turėtų būti?

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai primena, kad racionaliausias yra toks valgymo režimas, kai per pusryčius ir pietus žmogaus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono kalorijų, o per vakarienę mažiau nei trečdalį. Maitinimosi laikas gali būti įvairus, tačiau rekomenduojama, kad tarp pusryčių, pietų ir vakarienės būtų 5-6 valandos. Valgant 3 kartus per dieną pusryčiai turėtų sudaryti 30 proc. dienos energinės vertės, o valgant 4 kartus per dieną - 25 proc., t. y. vidutiniškai 400-500 kalorijų.

2011 metais Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekta nustatyti pusryčių įtaką tolesnei dienos sėkmei. Tyrimo duomenys parodė, kad valgantys pusryčius žmonės (62 proc. tyrimo dalyvių pusryčiams rinkosi grūdinius patiekalus) jaučia mažiau įtampos darbe, rečiau patiria nelaimingų atsitikimų ir sveikatos sutrikimų. Tuo metu žmonės, kurie nepusryčiauja, bet užkandžiauja traškučių ar sausainių, gerokai dažniau patiria streso ir nelaimingų atsitikimų darbe.

Nors kiekviena tauta turi savo nacionalinius pusryčius (pavyzdžiui, prancūzai valgo prancūzišką ragelį, sviesto, džemo, kiaušinį ir kavos; anglai mėgaujasi kiaušiniene su šonine, skrudinta

Vienas geriausių variantų pusryčiams - košė. / LŽ archyvo nuotrauka duona, dešrelėmis ir daržovėmis), svarbu, kad pusryčiai būtų maistingi ir suteiktų energijos visai dienai.

Dažniausiai pusryčiams pasigaminti turime nedaug laiko, bet labai svarbu, kad jie būtų skanūs ir sveiki.

NMVRVI specialistai pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Puikus pasirinkimas pusryčiams - košės! Galima rinktis avižų, miežių ar grikių košę. Lietuvos gyventojai su maistu gauna per mažai skaidulinių

medžiagų. Per pusryčius turėtume gauti ketvirtadalį šių medžiagų paros normos. Todėl ir tinka įvairios košės, kuriose gausu ne tik skaidulų, bet ir mineralų, vitaminų, augalinių baltymų, sudėtingųjų angliavande-

Grupė Didžiosios Britanijos mokslininkų nusprendė nustatyti, koks žmogaus gyvensenos aspektas svarbiausias norint būti sveikam.

Atsakingi neurotikai neturi antsvorio. / Press Association/Scanpix nuotrauka

Psichiatras Nicolas Turiano susidomėjo dviejų akivaizdžiai išreikštų bruožų iš vadinamojo didžiojo penketuko (Big 5), apibūdinančio asmenybę, deriniu. Šie bruožai - tai neurotiškumas ir sąžiningumas. Kiti bruožai, vadovaujantis asmenybės modeliu pagal didžiojo penketuko koncepciją, ekstravertiškumas, geranoriškumas, atvirumas patirčiai.

Pradėdamas tyrimą mokslininkas darė prielaidą, kad akivaizdžiai išreikštas neurotiškumas, derinamas su aukštu atsakingumo lygiu, turėtų sulaikyti žmones nuo sveikatai rizi-

kingo elgesio, todėl atsakingi neurotikai turėtų būti sveiki. Be to, yra didesnė tikimybė, kad atsiradus sveikatos problemų šie žmonės greičiau ir laiku imsis veiksmų nei kito tipo asmenybės.

Pasinaudojęs JAV atlikto anketinio vystymosi tyrimu (National Survey of Midlife Development in the United States, MIDUS), N.Turiano su bendraautoriais atrinko 1054 suaugusių dalyvių duomenis. Šie žmonės dalyvavo atliekant išsamų klinikinį tyrimą, įskaitant įvairių ligų biologinių žymenų, fiziologinių funkcijų ir asmenybės ypatybių analizę.

Tarp biologinių žymenų buvo ir interleukinas 6, baltymas, kurį gamina imuninės ląstelės ir kuris yra organizmo uždegimo proceso indikatorius. Interleukino 6 lygis nustatomas paprasta kraujo analize.

Išnagrinėję daugelį vienų ar kitų asmenybės bruožų derinių su gyve-

•

Nugalėjo geras miegas

Neurotikai sveikesni už kitus

Ročesterio (JAV) universiteto medicinos centro tyrinėtojai gavo išankstinius duomenis apie galimą asmenybės įtaką sveikatos būklei, tiksliau organizme vykstantiems uždegimo procesams.

nių. Norėdami mažiau kaloringo maisto, košę virkite ne piene, o vandenyje, atsisakykite sviesto ar uogienės. Jei gardinate košę druska, vartokite ją saikingai.

Jei per pusryčius renkatės sumuštinius, jiems naudokite nesijotų miltų duoną arba duoną su grūdais. Tokioje duonoje daugiau maistinių skaidulų. Sviesto, tepaus riebalų mišinio ar margarino vartokite saikingai, o ant griežinėlio sūrio ar dešros uždėkite griežinėlį šviežio agurko ar pomidoro.

Pieno produktų mėgėjai neturėtų atsisakyti varškės. Tačiau ją geriau gardinti ne uogiene ar džemu, o šaldytomis uogomis - jose išlikę daugiau organizmui naudingų vitaminų. Varškę galima pagardinti mėgstamu jogurtu.

Pusryčiams tinka virti ar kepti kiaušiniai. Juose yra gausu baltymų, mineralinių medžiagų, vitaminų A, D ir B2. Kiaušinius galima pagardinti įvairiomis daržovėmis: svogūnais, špinatais, paprikomis. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kiaušiniuose yra nemažai cholesterolio, tad piktnaudžiauti jų patiekalais nederėtų.

Sausi pusryčiai, užpilami pienu ar sultimis, taip pat turėtų būti pasirenkami atsakingai. Iš kukurūzų pagamintuose sausuose pusryčiuose būna gana daug druskos, o saldžiuose, šokolado skonio sausuose pusryčiuose - cukraus. Renkantis tokius pusryčius geriau valgyti javainius su grūdais, dribsnius ar sausus pusryčius su visų grūdo dalių miltais, užpilant juos liesu pienu ar jogurtu.

nimo būdu ir lėtinėmis ligomis, mokslininkai išskyrė 441 žmogų, turintį didelį neurotiškumo ir sąžiningumo lygį. Kuo aukštesnis buvo abiejų šių bruožų lygis, tuo mažesnis interleukino 6 lygis. Be to, šie “atsakingi neurotikai” išsiskyrė žemu kūno masės indeksu ir beveik neturėjo lėtinių ligų.

Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale “Brain, Behavior and Immunity”.

“Sveiko neurotizmo” terminas atsirado 2000-aisiais. Tuomet tyrinėtojai pirmąkart aprašė ryšį tarp atsakingumo, sąžiningumo ir drausmingumo, kuris mažina sveikatai kenksmingo, uždegimo procesų raidą lemiančio elgesio, tokio kaip persivalgymas, rūkymas ir alkoholio vartojimas, tikimybę.

Komentuodamas paskelbtus rezultatus, N.Turiano pabrėžia, kad jie yra išankstiniai. Norint išaiškinti, kas tokie sveiki neurotikai ir kodėl jie sveikesni už kitus, būtini papildomi tyrimai.

•

Analizuota daugiau kaip 10 faktorių - mitybos racionas, fizinis aktyvumas, psichinė gerovė ir daugelis kitų. Galų gale tik truputį aplenkdamas mitybos racioną nugalėjo miegas. Mokslininkai pažymi, kad norėdamas būti sveikas žmogus turi atsižvelgti į absoliučiai visus faktorius, galinčius turėti įtakos sveikatai. Tačiau sveikas miegas yra pats svarbiausias iš jų.

“Miegas turi įtakos organizmo metabolizmui. Kai trūksta optimalaus miego, net visiškai sveika mityba gali lemti nutukimą, net optimalūs fiziniai krūviai kenkia širdžiai, net sveika gyvensena ir tai, kad nėra genetinio polinkio, nesutrukdo diabetui išsivystyti. Be to, 80 proc. žmonių šiuolaikiniame pasaulyje dirbtinai sukuria sau miego problemų, maždaug 40 proc. jų turi medicininių problemų dėl miego, o maždaug 30

proc. visame pasaulyje nuolat neišsimiega”, - pažymėjo Bruce’as Lokkas, miego laboratorijos profesorius iš Braitono universiteto medicinos mokyklos, komentuodamas tyrimo rezultatus.

Beje, mokslininkai sukūrė teorinį modelį, kaip atrodytų žmonija, jei kiekvienas iš mūsų pakankamai išsimiegotų. Įdomu, kad tokiu atveju maždaug 50 proc. sumažėtų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, 30 proc. sumažėtų sergamumas diabetu, kasmet pavyktų išgelbėti 100-150 mln. žmonių gyvybių visame pasaulyje.

Taip pat įdomu, kad kas trečias žmogus, patyręs miego problemų, kenčia ne tiek dėl jo trukmės, kiek dėl kokybės. Tai kategorija žmonių, kurie gali miegoti po 9-10 valandų, bet vis tiek neišsimiega. Šiuo atveju kalbama apie žalingų įpročių įtaką: sėdėjimą prie kompiuterio vakarais prieš einant miegoti, didelio cukraus kiekio ar alkoholio vartojimą prieš gulant, ėjimą miegoti po 12-os valandos nakties, taip pat aktyvų dienos problemų apmąstymą jau esant lovoje ir pan. Visa tai gali tikrai pabloginti miego kokybę.

Kokybiškas miegas - palaima ir kūnui, ir sielai. / AFP/Scanpix nuotrauka Puslapį parengė RŪTA RUDAKYTĖ

•

2012 11 20 Lietuvos žinios

Sveikata ir vaistai

17

Vitaminas D sklaido liūdesį ir grąžina šypseną nei suaugusiajam. Kai jų apykaita sutrinka, vaiko kaulai pasidaro lankstūs, iškrypsta. Mažylis tampa neramus, prastai miega, muistosi, dėl to išplinka jo pakaušiukas, prakaituoja delniukai. Pagrindinė šios ligos priežastis - vitamino D stygius. Tiesiog sparčiai augančiam organizmui jo nepakanka. Jeigu kūdikis maitinamas motinos pienu, vitamino D jam neturėtų stigti. Aišku, su viena sąlyga: kad mamos organizme jo užtenka.

Tačiau, kaip rodo tyrimai, net nuo 70 iki 97 proc. nėščių ir maitinančių moterų kraujyje vitamino D3 koncentracija yra nepakankama. Nėštumo laikotarpiu rekomenduojama jo paros norma - 2000-4000 tarptautinių vienetų. Tai patvirtina įvairiose pasaulio šalyse atliktos mokslinės studijos.

VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ

Esame šiauriečiai. Daugiau kaip pusę metų apie saulę tik svajojame, o likusią dalį vieni nemokame džiaugtis jos spinduliais, nes bijome odos vėžio, todėl dangstomės drabužiais, skėčiais, tepamės kremais nuo saulės, kiti be saiko deginamės, kol tampame skrudėsiais...

Tik pastaraisiais metais dažniau pradėjome klausti, kažin kodėl esame tokie liūdni? Ir randame atsakymą: nyku be saulės, organizmas negamina džiaugsmo hormonų. Moterys dažniau skundžiasi depresija, o vyrai nekalba, bet ima ir padaro - iš šio apniukusio pasaulio pasitraukia į šviesius amžinybės sodus niekam nieko nepranešę...

Kodėl skurdžių kraštų žmonės moka šokti ir juoktis, o pas mus tie dalykai vis labiau slenka užmarštin?

Apniukusiomis dienomis, kai ištisais mėnesiais nematome saulės, neturime ūpo ir linksmintis, viskas tarsi nusidažo tamsiomis aplinkos spalvomis.

Energijos ir pozityvumo užtaisas “Lietuva yra tokioje geografinėje zonoje, kur maža saulės, todėl vitamino D trūkumo problema mūsų krašte tikrai labai aktuali. Nors turime nedaug mokslinių tyrimų šia tema, vis dėlto remdamiesi pasaulio mokslo patirtimi galime kalbėti apie vitamino D reikšmę kiekvieno iš mūsų sveikatai. Vis daugiau pasaulio mokslininkų imasi tyrinėti vitamino D ryšį su įvairiomis ligomis. Daugėja ir gydytojų rekomendacijų reguliariai tikrintis šio vitamino koncentraciją kraujyje ir, esant reikalui, vartoti jo preparatus. Sprendžiant iš laboratorijose “Medicina Practica” atliekamų tyrimų, daugeliui žmonių - ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų, ypač šaltuoju metų laiku, stinga vitamino D, kurį organizmas gamina tik veikiamas saulės, - sako UAB “Medicina Practica” ir “Patologijos diagnostikos” la-

Norint būti sveikiems, reikėtų išnaudoti kiekvieną saulės spindulį.

D2 - biologiškai neaktyvus, aktyvinamas kepenyse ir inkstuose. Jį gauname susintetintą su augaliniu maistu, maisto papildais. D3 yra gyvulinės kilmės, mūsų kūne jį padeda sintetinti ultravioletiniai spinduliai. Įdomiausia, kad šis vitaminas sintetinamas iš bendrojo cholesterolio. Aktyvi forma susidaro kepenyse ir inkstuose. Jis dalyvauja įvairiuose organizmo veiklos procesuose, tad jei tyrimai rodo bendrojo cholesterolio trūkumą, vadinasi, stinga ir vitamino D3.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete apginta Ievos Gailytės disertacija, kurioje analizuotos vitamino D3 deficito 2009-2010 metais Lietuvoje problemos. Tirta 130 jaunų sveikų vyrų. 45,4 proc. jų nustatytas šio vitamino trūkumas, 44,6 proc. - nepakankamumas. Tik 10,6 proc. tiriamųjų nustatytas normalus vitamino D kiekis organizme. Vokietijoje vitamino D nepakankamumas aptinkamas 4045 proc. bendros populiacijos, o trūkumas - net 15-30 proc. gyventojų.

Vadinasi, tiek žmonių turi sveikatos sutrikimų būtent dėl šios priežasties.

Pakankamas vitamino D kiekis maiste arba buvimas saulėje tiek laiko, kad organizme pasigamintų 1000 TV/d,

70-97 proc. nėščių ir maitinančių moterų kraujyje vitamino D3 koncentracija yra nepakankama. boratorijų tinklo direktoriaus pavaduotoja gydytoja Gitana Skendelytė.

- Anksčiau, kai daugelis suaugusiųjų dirbdavo atvirame ore, laukuose, vitamino D trūkumo jie nejausdavo.

Dabar dauguma žmonių beveik visą dieną praleidžia biuruose, todėl šio vitamino stygiaus problemos darosi vis akivaizdesnės. Pastarojo meto tyrimais patvirtinta, kad tokie mums įprasti dalykai kaip nuotaikų svyravimas, depresyvumas, net pažinimo funkcijų pokyčiai sietini su vitamino D trūkumu. Būtent jis yra tikras energijos užtaisas, kurį gamina mūsų oda, veikiama saulės spindulių.”

Kas tas vitaminas D? Vitamino D receptorių aptikta įvairiuose audiniuose: riebaliniame, kremzliniame, kauliniame, raumenyse, antinksčiuose, kiaušidėse, smegenyse, prieskydinėje, užkrūčio, pagumburio liaukose, sėklidėse, kepenyse, širdies raumenyje, gimdoje, žarnyne, skrandyje, prostatoje, placentoje, akių tinklainėje, kasoje, odoje, skydliaukėje ir kitur. Iš tiesų beveik nėra organų, kuriuose nebūtų vitamino D receptorių.

Kas yra vitaminas D? Žinomos penkios jo formos, tačiau svarbios yra dvi: D2 ir D3.

Kam stinga vitamino D?

Valentinos Jakimavičienės nuotrauka

leistų šiai šaliai sutaupyti apie 40 mlrd. eurų per metus. O kiek lėšų sveikatos apsaugai būtų galima sutaupyti visame pasaulyje, kuriame, Didžiosios Britanijos mokslininkų duomenimis, nuo vitamino D trūkumo kenčia maždaug milijardas (kitų autorių skaičiavimais - 40-75 proc.) gyventojų.

Kodėl šis vitaminas toks svarbus?

Prieš kurį laiką Didžiojoje Britanijoje buvo tiriami vyrai, stebima vitamino D įtaka širdies ir kraujagyslių ligomis. Toje grupėje tiriamųjų, kurių kraujyje vitamino D koncentracija buvo pakankama, nepasitaikė nė vieno miokardo infarkto ir net priešinfarktinės būklės atvejo. Iš turėjusiųjų nepakankamą vitamino D koncentraciją net keletą žmonių per metus ištiko miokardo infarktas arba jie patyrė priešinfarktinę būklę. Vadinasi, įrodyta ir tiesioginė vitamino D reikšmė širdies raumens visavertiškumo funkcijai.

Tylūs organizmo signalai Vitamino D3 trūkumą sunku diagnozuoti be tyrimų. Šis vitaminas dalyvauja daugelyje organizmo procesų, todėl kai jo stinga, gali prasidėti įvairūs negalavimai. Įrodyta, kad D3 turi priešvirusinį poveikį, tad jo trūkstant žmogus tampa neatsparus “sezoni-

Kam labiausiai reikia vitamino D tyrimo?

• Nėščiosioms; • Sergantiems navikinėmis ligomis; • Turintiems aukštą arterinį kraujospūdį, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, lėtinėmis autoimuninėmis ligomis; • Kūdikiams ir paaugliams; • Vyresniems kaip 65 metų asmenims.

Vegetarams, nevalgantiems pieno produktų, kuriuose yra šio vitamino, taip pat žmonėms, sergantiems odos, inkstų ligomis. Vitamino D trūksta ir tiems, kurių organizmas dėl tam tikrų sutrikimų - celiakijos, cistinės fibrozės, sunkios kepenų, taip pat Krono ligos, kasos fermentų gamybos nepakankamumo ir kt. negali jo metabolizuoti. Kaip jau minėta, derėtų atkreipti dėmesį ir į nėščias bei maitinančias moteris.

Ar man pakanka vitamino D? nėms” virusinėms ligoms. Bandydamas gelbėtis organizmas kurį laiką vitaminą D ima iš depozitų - riebalų, kaulų. Bet tai turi pasekmių: greičiau genda dantys, susergama osteoporoze, gali pradėti progresuoti autoimuninės ligos ir t. t. Tarkime, studijos su žmonėmis, sergančiais cukriniu diabetu, rodo, kad jei ligonio kraujyje vitamino D3 koncentracija pakankama, jo gydymo rezultatai būna geresni, diabetinių komų tikimybė - mažesnė.

Vadinasi, šis vitaminas net reguliuoja gliukozės ir insulino apykaitą kasoje.

Suomijoje tris dešimtmečius, 19652005 metais, buvo tiriama 100 tūkst. vaikų nuo 1 iki 14 metų vitamino D3 koncentracija kraujyje. Įrodyta, kad jo nepakankamumas turi tiesioginės įtakos pirmojo tipo diabetui atsirasti. Įdomi ir amerikiečių mokslininkų studija, per kurią tirta 100 tūkst. gyventojų. Išvados stebina: nustatyta, kad vitamino D3 trūkumas lemia tokias ligas kaip osteoporozė, neurozė, depresija, o pakankamas jo kiekis mažina riziką susirgti vėžiu.

Ne vien skurdžių šalių liga Koks skurdo vaizdas, išnyrantis prieš akis kaskart, išgirdus šį žodį?

Turbūt daugeliui: menko, tamsaus namelio tarpduryje stovinti suvargusi, liūdno žvilgsnio motina ir laikanti liesą išblyškusio mažylio rankutę. Dar pora panašiai atrodančių vaikų taškosi netoliese esančioje nešvarioje baloje. Įdubusi mažylio krūtinėlė, kreivos kojytės ir išsipūtęs pilvukas liudija akivaizdžią diagnozę - rachitas. Tai vitamino D, gero maisto, normalių gyvenimo sąlygų ir saulės stokos nulemta liga, pasireiškianti medžiagų (ypač fosforo, kalcio) apykaitos sutrikimu ir daugelio organų sistemų pažeidimu.

Labai norėtųsi, kad tas vaizdinys būtų tik iš senųjų lietuvių autorių arba Emilio Zola knygų, kad šiais gerovės laikais rachitas būtų tik slogus prisiminimas... Deja, liga iki šiol yra paplitusi visame pasaulyje, ypač tarp skurdžiau gyvenančių žmonių.

Lietuvoje rachitas taip pat gana dažnai, ypač žiemą ir pavasarį, diagnozuojamas mažiems, iki 2 metų, vaikams. Augančiam organizmui reikia kur kas daugiau kalcio ir fosforo

Šis vitaminas sintetinamas odoje, todėl labai pravartu kasdien bent pusvalandį praleisti saulėje. Deja, vitamino D atsargų per vasarą, kaip anksčiau tikėdavomės, nesukaupiame.

Odos receptoriai jo pagamina tam tikrą ribotą kiekį per dieną. Jeigu gamintų visą laiką, kol būtume saulėje, organizmas perdozuotų vitamino D. Tačiau net būdami paplūdimyje dažniausiai neišnaudojame saulės naudingo poveikio, nes išsitepame apsauginiu kremu (vienas mažiausių jo saulės apsaugos faktorių SPF 15), kuris stabdo vitamino D3 gamybą. Žmogaus, nenaudojančio apsauginio kremo, odą saulė paveikia per 10 minučių, o išsitepus su SPF 15 - tik per dvi su puse valandos. Beje, tamsaus gymio asmenims saulėje reikia būti penkis kartus ilgiau negu šviesiems žmonėms. Tyrimai rodo: kad oda pagamintų paros normą vitamino D, pakaktų 20 minučių pabūti įsaulėje apnuogintais pečiais. Tai įprasta Skandinavijos šalyse, bet ne Lietuvoje. Vos tik atvėsta, apsimuturiuojame šalikais, gobtuvais, tarsi gindamiesi nuo vėjo ir šalčio, tačiau kartu nepasinaudojame svarbesniais dalykais, kuriuos mums, nors ir šykščiai, teikia rudens ar žiemos saulė. “Tai viena mūsų gyventojų depresyvumo ir ligotumo priežasčių. O juk galėtume jos atsikratyti, jei žinotume vitamino D koncentraciją savo organizme, - aiškina gyd. G.Skendelytė. Paprastai tiriamas veninis kraujas.

Dėl tyrimo saugumo jaudintis nereikia, nes kraujas paimamas vienkartinėmis priemonėmis ir tiriamas aukščiausios kokybės laboratorijose “Medicina Practica”. Svarbu ne su maistu ar papildais gaunamo vitamino D kiekis, o jo koncentracija organizme. 2010 metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijose nurodoma, kad mililitre kraujo turėtų būti ne mažiau kaip 30 nanogramų vitamino D. Jei koncentracija mažesnė, reikėtų vartoti vitamino D preparatus, kuriuos rekomenduoja gydytojas.

Be to, svarbu išnaudoti ir visus kitus mums prieinamus būdus - kiekvieną giedro, saulėto oro dieną bent po valandą pabūti lauke ir savo sveikatos bei pozityvaus nusiteikimo labui pasidžiaugti saulės teikiama energija.”

Šių metų balandžio-birželio mėnesiais UAB “Medicina Practica” laboratorijų tinklas Klaipėdoje, Mažeikiuose, Šiauliuose ir Vilniuje įgyvendino jungtinį visuomenės sveikatinimo projektą - apžvalginį abiturienčių sveikatos tyrimą, per kurį buvo įvertinti ir vitamino D kiekio kraujyje pokyčiai. Šio tyrimo rezultatus komentuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorė, Antakalnio poliklinikos konsultacinio skyriaus vedėja, gydytoja endokrinologė dr. Lina Zabulienė.

Tirta vitamino D koncentracija 287 abiturienčių kraujyje. Įvertinus anketos klausimus paaiškėjo, kad 29,3 proc. merginų per pastaruosius 3 mėnesius iki tyrimo lankėsi soliariume. Vitamino D koncentracija jų kraujyje buvo statistiškai reikšmingai - 6,62 ng/ml - didesnė nei tų, kurios dirbtiniais saulės spinduliais nesilepino.

7,7 proc. soliariume nesilankiusių, bet žuvų taukų papildus gėrusių abiturienčių kraujyje vitamino D kiekis taip pat buvo 3,21 ng/ml didesnis nei tų, kurios nesilankė soliariume ir nevartojo žuvų taukų. Siekiant suvienodinti tyrimo rezultatus ir realiai įvertinti vitamino D kiekio pokyčius, analizuoti tik 181 tiriamosios, nebuvusios soliariume ir nevartojusios žuvų taukų papildų, duomenys.

Nustatyta, kad vitamino D kiekis abiturienčių kraujyje svyravo nuo 3,25 iki 41,39 ng/ml (vidutinė vitamino D koncentracija kraujyje buvo 15,38+7,02 ng/ml). Tyrimas atskleidė, jog tik 3,3 proc. merginų kraujyje vitamino D3 kiekis buvo pakankamas, 21 proc. abiturienčių nustatytas šio vitamino nepakankamumas, o 75,7 proc. - trūkumas (t. y. jo kiekis mažesnis nei 20 ng/ml).

Vitamino D kiekio pasiskirstymas

Rekomenduojamas vit. D3 kiekis Nepakankamas vit. D3 kiekis Vit. D3 trkumas Didžiausia vitamino D3 koncentracija nustatyta Vilniaus abiturienčių kraujyje - statistiškai ji buvo kur kas reikšmingesnė nei Klaipėdos, Šiaulių ar Mažeikių merginų. Vitamino D3 koncentracijos skirtumas galbūt susijęs su tuo, kad Vilniuje tyrimas darytas mėnesiu vėliau negu kituose miestuose, o 2012-ųjų gegužės pabaiga ir birželis buvo saulėti bei šilti. Matyt, merginos ilgiau pabuvo saulėje, tad jų organizmas pagamino daugiau vitamino D. Tačiau net ir vilniečių vidutinė vitamino D3 koncentracija buvo mažesnė negu rekomenduoja PSO. Vitamino D stoka daugiausia diagnozuota Klaipėdos ir Mažeikių abiturientėms (per 87 proc.), tuo metu pusės Vilniaus merginų vitamino D kiekis buvo didesnis nei 20 ng/ml.

Tyrimas parodė, kad daugumai Lietuvos merginų stinga vitamino D, tačiau buvimas saulėje ir aktyvus judėjimas gryname ore galėtų sumažinti šią stoką.

•

AKCIJA!

VITAMINO D TURñSI SVEIKATAI PADñSI! Iki gruodžio 31 d. TYRIMO KAINA - 32 Lt

VILNIUJE Antakalnio g. 72 tel. (8 5) 234 0972 KAUNE Baltų pr. 7 tel. (8 37) 30 16 05 KLAIPĖDOJE Šilutės pl. 38 tel. (8 46) 23 00 48 ŠIAULIUOSE Tilžės g. 139 tel. (8 41) 42 16 70 PANEVĖŽYJE Nemuno g. 75 tel. (8 45) 50 06 15 MAŽEIKIUOSE Vilniaus g. 2 tel. (8 443) 35 063 TAURAGĖJE Jūros g. 5 tel. (8 446) 62 263 NAUJOJOJE Respublikos g. 32, AKMENĖJE tel. (8 425) 51 620; ZARASUOSE Vilniaus g. 1B, tel.(8 385) 54 487; IGNALINOJE Ligoninės g. 13A tel. (8 386) 74 234 Iš anksto registruotis nereikia

18

2012 11 20 Lietuvos žinios

Sveikata ir vaistai

Pasipelnymo būdas

Ramybę jaukia beprasmiai vėžio tyrimai Atkelta iš

•

Pirmiau - kiti tyrimai “Bet jei blogiau pasijutai, nereikėtų iš karto ieškoti vėžio, bėgti tirtis žymenų. Iš pradžių derėtų paieškoti elementarių, neonkologinių ligų. Dėl to pirmiausia reikėtų pasikalbėti su šeimos gydytoju. Galbūt paaiškės, kad kamuoja kokia nors paprasta liga, visai ne vėžys. Todėl prastai pasijutus pirmiausia verta darytis kitus tyrimus, sakysim, bendrą kraujo tyrimą. Jei kyla virškinimo problemų - išsitirti kepenų fermentus. Krūtyje aptikus mazgelį - atlikti punkciją ar histologinį tyrimą, o ne bėgti darytis vėžio žymenų”, - aiškino E.Vaičiulienė.

Taigi VUOI Vėžio žymenų laboratorijos specialistės, Vilniaus universiteto dėstytojos išvada tokia: šiaip sau siūlyti žmonėms atlikti žymenų tyrimus nereikia. Jei siūlai, turi būti užtikrintas, kad tai būtina. Jei žmogus nuolat blogai jaučiasi, pirmiausia tegu eina pas šeimos gydytoją. O jei gerai jaučiasi, kam išvis reikia to tyrimo?

1 p.

Štai Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) Vėžio žymenų laboratorija per metus atlieka apie 40 tūkst. tokių tyrimų.

“Dabar mūsų ligoniai yra gana išprusę, supranta, kad tai yra reikalingas ir naudingas tyrimas, ir savo noru ateina jų darytis net neturėdami gydytojo siuntimo”, - komentavo laboratorijos medicinos biologė Elvyra Vaičiulienė.

Medikės teigimu, vėžio žymenų tyrimai iš esmės skirti gydymo eigai stebėti, jo efektyvumui vertinti. “Tokį tyrimą reikia atlikti prieš operaciją, o po jos - pakartoti. Jei vėžio žymens rodiklis prieš operaciją buvo padidėjęs, po radikalios intervencijos jis turėtų sumažėti, nes jau pašalintas žymenį gaminęs organas. Pirmus trejus metus po operacijos žymenų kontrolę rekomenduojama atlikti kas 3 mėnesius, po to - kas pusę metų, o tada, jei viskas gerai, tikrintis kartą per metus”, - komentavo E.Vaičiulienė.

Tačiau patyrusią specialistę stebino pacientų pasakojimai, kaip vėžio žymenis jie nustatydavo profilaktiškai, susivilioję šeimos klinikų ir poliklinikų siūlymais.

Neetiškas elgesys Iš esmės nėra patikimų tyrimų, kurie vien iš kraujo galėtų nustatyti, ar sergama vėžiu. / AFP/Scanpix nuotrauka

Siūlymus vertina kritiškai Tokių pavyzdžių apstu. Štai moteriai, pagal valstybės finansuojamą programą atėjusiai profilaktiškai išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžio (šis tyrimas nemokamas), “rūpestinga” ginekologė ta proga pasiūlė ir papildomų patikrų - įvairių organų vėžio žymenų tyrimų už 80 litų. Taip ir nesuprasdama, kodėl jai tai siūloma, pacientė atsisakė. Tačiau nepraėjus nė pusmečio vėl išgirdo siūlymus atlikti vėžio žymenų tyrimus - šįkart iš šeimos gydytojos. Ši medikė ypač rekomendavo bendrąjį tyrimą (CEA - karcinoembrioninis antigenas), už 35 litus atskleisiantį, ar organizme nesivysto vėžinis procesas. Sveikata besirūpinanti moteris susimąstė: kodėl neapsidraudus nuo klastingos ligos? Kol gavo atsakymą, neapleido nerimas, bet, laimė, rezultatas buvo geras. Tačiau bendradarbei, kurios to paties tyrimo atsakyme buvo didesnis skaitmuo (beje, irgi atitinkantis normą), rekomenduota paskambinti nurodytu telefonu. “Jūsų atsakymas geras, tačiau tyrimą reikėtų pakartoti po trijų mėnesių, nes rei-

E.Vaičiulienė: “Vėžio žymenis išskiria ne kiekvienas organizmas, tad, net ir esant vėžiui, tyrimas gali jo nerodyti.” Oresto Gurevičiaus nuotrauka kad maži kiekvieno vėžio žymens kiekiai galimi ir sveikame organizme (gana stipri imuninė sistema juos sunaikina), tad net tiriant sveiką žmogų vis tiek jų galima rasti.

Kita vertus, vėžio žymenis išski-

“Vėžio žymenų tyrimai iš esmės skirti gydymo eigai stebėti, jo efektyvumui vertinti.” kia stebėti proceso dinamiką”, - pakomentavo gydytoja. Moteris abejojo, kodėl reikia taip dažnai tirtis ir kieno “dinamiką” sekti, jei jokių ligos požymių nerasta.

Dar viena LŽ pašnekovė skydliaukės vėžio žymens tyrimą atliko nemokamai, susigundžiusi poliklinikos skelbiama akcija. “Pamaniau, kodėl nepasinaudojus? Juk profilaktinių tyrimų niekada nebus per daug, o išsityręs ramiau gyveni. Esu kaip ir daugelis kitų žmonių - jei jaučiuosi gerai, apie tyrimąsi negalvoju. Bet jei kas nors pasiūlo ką vertinga, galiu už tai ir susimokėti”, - pasakojo vilnietė.

Tačiau LŽ kalbinti specialistai neabejojo: jų įsitikinimu, profilaktiškai vėžio žymenų tyrimų daryti neverta, tokius siūlymus vertino kritiškai ar net vadino didele nesąmone.

Padaugėja ir sveikiesiems Pirmiausia - apie vėžio žymenų ypatumus. E.Vaičiulienė priminė,

ria ne kiekvienas organizmas, tad, net ir esant vėžiui, tyrimas gali jo nepastebėti. “Tyrimai nėra pigūs, tad suprantama, kad norisi patikimos informacijos. Tačiau nėra nė vieno vėžio žymens, kuris būtų 100 proc. specifinis. Pavyzdžiui, jei žymens specifiškumas yra 95 proc., vadinasi, tiek sergančiųjų vėžiu rodiklis bus padidėjęs, bet 5 proc. asmenų tyrimas nieko neparodys. Šiaip įvairių vėžio žymenų specifiškumas svyruoja nuo 70 iki 95 procentų”, - teigė E.Vaičiulienė.

Ji papildė, kad yra ir nespecifinių vėžio žymenų, kurių kiekis padidėja ne tik esant vėžiui, bet ir dėl elementarios lėtinės ligos ar uždegimo. Tarkim, net dantį ar gerklę gali skaudėti, ir dėl to žymens reikšmės jau bus padidėjusios. “Tačiau taip išsityręs asmuo iš karto rizikuoja gauti nerimą keliantį vėžio žymens atsakymą”, aiškino medicinos biologė.

Nespecifinis yra ir anksčiau minė-

V.Kasiulevičius: “Siūlyti vėžio žymenis pacientui galima nebent tiriant kompleksiškai.” / LŽ archyvo nuotrauka tas CEA - karcinoembrioninio antigeno - tyrimas, siūlytas LŽ pašnekovėms. Beje, šio tyrimo rezultatai labai susiję su tuo, ar žmogus rūko, todėl žymens norma rūkaliui yra gerokai didesnė.

“Mūsų pacientai labai jautriai reaguoja į bet kokį rodiklio padidėjimą. Kai randame nedaug padidėjusį žymens kiekį, pirmiausia klausiame, ar žmogus rūko. Net vienkartinis parūkymas jaudinantis prieš tyrimą turi reikšmės rodikliui”, - aiškino E.Vaičiulienė.

Pilkasis vėžys Pasak medicinos biologės, tik keletas vėžio žymenų gali būti naudojami pirminei diagnozei. Vienas tokių - visiems gerai žinomas prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas, kuris tam tikro amžiaus vyrams nemokamai atliekamas pagal valstybės finansuojamą profilaktinę programą. Pirminės vėžio diagnostikos srityje populiarėja ir moterims skirtas kiaušidžių vėžio žymuo Ca 125.

“Bet net iš PSA tyrimo negalima nustatyti diagnozės. Padidėjęs jo kiekis tik parodo gydytojui, kad reikia atlikti papildomų tyrimų, ir tik iš derinio su jais nustatoma diagnozė.

Vien iš vėžio žymens tyrimo jokiu būdu nesprendžiama - sergama ar ne”, - pabrėžė E.Vaičiulienė.

LŽ pašnekovėms šeimos klinikos

medikių siūlytas CEA tyrimas esą turėjo atskleisti, ar organizme nevyksta vėžinis procesas. Tačiau, pasak E.Vaičiulienės, šis tyrimas gali būti prasmingas tik atliekant jį kartu su kitu konkretaus vėžio žymeniu, pavyzdžiui, krūtų vėžio rodikliu Ca 15-3.

CEA dar gali būti informatyvus siekiant nustatyti, ar nėra žarnyno vėžio. Bet, kaip jau minėta, šis tyrimas yra nespecifinis, vadinasi, ne kiekvienam žmogui parodys vėžio buvimą, net jei jis ir yra.

Viename privačiame sostinės centre yra atliekamas kitas nespecifinis vėžio žymenų tyrimas - M2-PK, kainuojantis apie 100 litų. LŽ pašnekovai pasakojo, jog žmonės, išgirdę, kad jiems yra vadinamasis pilkasis vėžys (kai atsakyme skaitmuo truputį viršija normą) ir kad dabar kur nors reikės ieškoti to vėžio, blaškosi, nežinodami, kokios onkologinės ligos ieškoti.

Pasitaiko tokių, kurie ir už visus dvylika vėžio žymenų užsimoka, ieškodami pasislėpusio siaubo. Žmogaus gyvenimas sujaukiamas, jis nuolat nerimauja, laukdamas vieno, paskui kito tyrimo rezultatų. Bet net ir visus 12 tyrimų atlikus nėra garantijos, kad vėžys bus pastebėtas.

Tiesa, yra žmonių, kurie nesiliauja ieškoti, net ir gavę gerus rezultatus.

Medikai jau įsitikino, kad tokių atkalbinėti neverta, nes atlikę visa, kas įmanoma, geriau jaučiasi psichologiškai.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro vadovas Vytautas Kasiulevičius pripažino, kad vėžio žymenų vertė diagnozuojant nėra tokia didelė, kaip kad daug kas norėtų. Jis vardijo tuos pačius argumentus kaip ir E.Vaičiulienė. Gydytojas akcentavo, jog dėl padidėjusių tyrimų rodiklių žmonės patiria didelį stresą manydami, kad jiems tikrai vėžys, nors nebūtinai taip yra. Be to, anot V.Kasiulevičiaus, ypač kai yra pirminės vėžio stadijos, žymenys dažnai nieko nerodo, o reaguoja dažniausiai tada, kai procesas išplitęs, pažeista daugiau organų.

“Siūlymus atlikti tokius tyrimus poliklinikose ar šeimos centruose vertinu kritiškai, nes patikimų tyrimų, kurie vien iš kraujo galėtų atsakyti, yra vėžys ar ne, iš esmės nėra.

Siūlyti vėžio žymenis pacientui galima tik tiriant kompleksiškai. Kviesti žmones pasidaryti vien juos ne visai etiška. Aš taip nesitirčiau ir nerekomenduočiau pacientams”, teigė V.Kasiulevičius.

Būtina paaiškinti Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) teiravomės, ar, švelniai tariant, ne visai etiškas onkologinių ligų “profilaktikos” už pinigus piršimas nediskredituoja pačios ligų prevencijos idėjos. Kaip žinoma, šiuo metu vykdomos kelios valstybės remiamos ankstyvosios ligų diagnostikos programos - nemokamai tiriama dėl krūties, gimdos kaklelio, priešinės liaukos bei storosios žarnos vėžio.

LŽ atsiųstame SAM Asmens sveikatos departamento specialistų atsakyme nuo vertinimų susilaikoma, tačiau pabrėžiama, kad pagrindinis vėžio žymenų tyrimų panaudojimo tikslas yra stebėti ar, užbaigus visą numatytą paciento gydymą, liga neatsinaujina, taip pat ir įvertinti vėžio gydymo efektyvumą. “Pagal kai kurių vėžio žymenų reikšmes ir atlikus detalų atitinkamų organų ištyrimą gali būti nustatyta ankstyvos stadijos piktybinė liga. Pavyzdžiui, tuo pagrįsta Lietuvoje vykdoma prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Kitais atvejais siūlant atlikti šiuos žymenis profilaktikos tikslais, turėtų būti paaiškinta, kad vėžio diagnozei nustatyti nepakanka fakto, kad paciento kraujyje padidėjęs vieno ar kito vėžio žymens kiekis”, - rašoma SAM atsakyme.

•

2012 11 20 Lietuvos žinios

Šou ir pramogos

19

ANBO kviečia šildytis po savo saule VIKTORIJA SINICAITĖ

Jau šešiolika metų gyvuojanti rokerių grupė ANBO išleidžia trečią albumą pavadinimu “Po savo saule”. Šį penktadienį, lapkričio 23-iąją, jo pristatymo koncertas vyks Vilniaus klube “Seacret”. Čia vyrai tikru garsu ir plaukus verčiančia purtyti muzika gelbės susirinkusiuosius nuo rudens depresijos.

Albumo pavadinimą “Po savo saule” ANBO aiškino taip: esą kiekvienas mūsų turime savo pasaulius, todėl kiekvienam reikia ir savos saulės. “Jūs rašote straipsnius, mes kuriame dainas,

jausiame albume kaip niekada gausu”, - teigė ANBO vokalistas Rolandas Paškevičius-Paškius.

Jonas LŽ pasakojo, kad per visus grupės gyvavimo metus augo ne tik pati ANBO, bet ir jos narių asmenybės. “Suaugome, tapome kūrybiškai brandesni. Pasikeitė muzikantai, atėjusieji dar labiau sustiprino grupę. Išmokome nemeluoti sau ir ramia sąžine daryti tai, kas mums patinka, atsiriboti nuo nereikalingų dalykų, kurie trukdė kurti”, - prisipažino LŽ pašnekovas.

(Ne) formatas ANBO vokalistas Paškius mano, kad grupės muzika turi universalumo bruožą, todėl per koncertus laukiama

ANBO vardą grupė pasiskolino iš legendinio lietuvių inžinieriaus A.Gustaičio gamintų ir konstruotų lėktuvų pavadinimo.

Petras stato namus, Tomas dirba barmenu ir t. t. Kiekvienas turime savo darbą, siekių, tikslų ir pomėgių”, - sakė grupės vadyba besirūpinantis Jonas Ščevinskas.

Kviečia išsikrauti “Savo trečią albumą pristatome kaip tik tuo metu, kai tautiečiai paprastai skundžiasi rudens depresija. Jį brandinome ilgai, todėl galime atsakingai pasakyti - tai tikras priešnuodis nuo blogo oro ir dar blogesnės nuotaikos. Pažadame ne tik progą “išsikrauti”, išsidūkti, bet ir palinguoti pagal lyriškas dainas, kurių mūsų nau-

įvairios socialinės padėties žmonių ne tik jaunimo, bet ir solidžiais save laikančių, rimtų šeimos galvų ir namų šeimininkių.

Albumą “Po savo saule” sudaro dešimt kūrinių, tokie kaip “Egoistas”, “Nerimas”, “Mes tylim”, “Meilė visai nesvarbu”, “Laiškas svajonei”.

Grupės vyrai tikina, kad kiekviena daina turi savo braižą, nuotaiką ir spalvą. “Nemanome, jog mūsų muzika yra “neformatas”. Jums reikia išgirsti naująjį albumą ir patys įsitikinsite. Žinoma, būtų daug paprasčiau, jei turėtume ilgas kojas ir dideles krūtines”, - juokavo Jonas.

Šešiolika metų gyvuojanti ANBO išleido trečią albumą. / Grupės archyvo nuotrauka

Tiesiog gyvena Grupė ANBO susibūrė 1996 metais Utenoje. Iki šiol ji yra išleidusi du albumus - “Savęs link” ir “12 žingsnių”.

Grupės nariai labiau už vietas geriausių dainų šimtukuose ir dešimtukuose vertina galimybę kurti ir atlikti nuoširdžią muziką.

Labiausiai ANBO vaikinai išgarsėjo kaip vasaros hito “Noriu” ir liaudies motyvais paremtų dainų

Nugalėjo estų “Baltas kvadratas”

“Gaspadinė”, “Juzi Juzi” autoriai. O ANBO vardą jie pasiskolino iš legendinio lietuvių inžinieriaus Antano Gustaičio gamintų ir konstruotų lėktuvų pavadinimo. Kaip šios serijos lėktuvai, taip ir grupės pavadinimas šifruojamas “Antanas Nori Būti Ore”. “Žurnalistai dažniausiai užduoda klausimą apie grupės pavadinimą. Šį kartą atsakysime, kad galbūt vieno iš

mūsų senelis dirbo pas A.Gustaitį garaže. O gal ir ne...” - paslaptingai kalbėjo J.Ščevinskas.

ANBO vyrukai, LŽ paprašyti papasakoti, kokia veikla užsiima be muzikos, vėl pažvelgė į tai su humoru. “Auginame pomidorus, vaikus, geriame alų, susitinkame su draugais, dirbame kasdienius darbus.

Gyvename po savo saule”, - paaiškino Jonas.

•

Su persų muzikos meistrais ŽYDRĖ JANKUTĖ

Vilniuje uždarant X Europos šalių kino forumą “Scanorama” sekmadienį buvo paskelbtas geriausias festivalio konkursinės programos “Naujasis Baltijos kinas” trumpas filmas.

Tarptautinė vertinimo komisija geriausiu išrinko estų režisieriaus Ivano Pavljutškovo darbą “Baltas kvadratas”. Filme pasakojama, kaip kaime vaikai žaidžia slėpynių. Režisierius I.Pavljutškovas sako, kad filmas žiūrovus veda sunkiu ir paslaptingu vienos draugystės keliu. “Naujojo Baltijos kino” nugalėtojui buvo įteiktas

Kadras iš filmo “Baltas kvadratas”.

10 tūkst. litų vertės prizas jo būsimam kino projektui - kino aparatūros nuomos paslaugos. Geriausiu konkursinės programos lietuvių trumpu filmu išrinktas Oksanos Burajos darbas “Liza, namo!” - istorija apie vaiko norą išsilaisvinti iš šiurkščių tėvų pasaulio. Režisierei atiteko 10 tūkst. litų parama. Pasak žiuri pirmininko Jano Eriko Holsto, komisiją sužavėjo tai, kad ji ne iš karto suprato, jog tai dokumentinis filmas.

Specialųjį prizą žiuri skyrė estų ir latvių darbui “Antropovo vila”, režisuotam Kasparo Jancio ir Vladimiro Lesčiovo. Konkursinėje programoje varžėsi penki lietuvių, du latvių, pen-

ki estų ir vienas bendras latvių bei estų kūrinys. Tarptautinę vertinimo komisiją sudarė Norvegijos kino instituto vykdomasis direktorius bei generalinio direktoriaus pavaduotojas J.E.Holstas, režisierius iš Lenkijos Filipas Marczewskis ir austrų režisierius Umutas Dagas.

Sostinėje pasibaigusi “Scanorama” keliauja po kitus Lietuvos miestus: lapkričio 15-25 dienomis festivalio filmai bus pristatyti Kaune, lapkričio 22-25 dienomis - Klaipėdoje, lapkričio 24, 25 dienomis Šiauliuose.

•

LŽ, BNS

Žiemai baladojantis į duris, lapkričio 30 ir gruodžio 1 dienomis organizatoriai kviečia pasinerti į jausmingą Artimųjų Rytų muziką - į Lietuvą atvyksta vieni žymiausių Persijos atlikėjų Kayhanas Kalhoras ir Ali Bahrami Fardas. Šie talentingi išskirtiniais instrumentais muzikuojantys Irano kūrėjai pristatys savo kūrinius iš 2012 metų vasarį pasirodžiusio albumo “I Will Not Stand Alone”.

K.Kalhoras yra tarptautiniu mastu pripažintas kamancheh (persų styginis instrumentas) virtuozas. Šio atlikėjo pasirodymai į koncertus, vykstančius visame pasaulyje, pritraukia minias žmonių. Trys Kayhano įrašai (“Faryad”, “Without You” ir “The Rain”) buvo nominuoti “Grammy” apdovanojimams, o jo projektai su įvairiais ansambliais, orkestrais bei žymiausiais Irano instrumentininkais teigiamai vertinami net didžiausių muzikos kritikų. Kayhanas kuria muziką garsiausiems Irano vokalistams, televizijai ir filmams, jo kūriniai buvo įtraukti į režisieriaus Franciso Fordo Copollos filmo “Youth Without Youth” garso takelį. Šio kūrėjo biografiją puošia daugybė koncertų su pasaulyje garsiais ansambliais ir orkestrais, o tarptautinį jo pripažinimą atspindi JAV vykusiame festivalyje “Mostly Mozart” suteikta garbė pasirodyti su dviguba programa, kai Kayhanas atliko žymųjį Wolfgango Amadeuso Mozarto kūrinį “Requiem”.

Koncertuodami Kaune ir Vilniuje atlikėjai muzikuos išskirtiniais instru-

K.Kalhoras yra tarptautiniu mastu pripažintas kamancheh virtuozas.

“GM gyvai” nuotrauka

mentais. Nors Kayhanas yra žymiausias Irano atlikėjas, grojantis kamancheh, pasirodydamas su A.B.Fardu, jis groja dar unikalesniu instrumentu. Kayhanas, siekdamas tobulo savo kuriamos muzikos tono ir tembro, paprašė australų instrumentų meistro Peterio Biffino išrasti didesnę kamancheh formą, kurią praminė “shah kaman” (“stryko karalius”). Šio ir gana reto 96 stygų perkusinio bosinio santour instrumento (primenančio cimbolus ar pianiną), kuriuo groja A.B.Fardas, užburiantis garsų pasaulis geba pažadinti žmonių jausmus. Tai bus emocijų kupina muzikinė kelionė: tiek į save, tiek tolyn - mintimis į paslaptinguosius Rytus.

Koncertai vyks lapkričio 30 dieną Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje, gruodžio 1 dieną - Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje.

•

20

2012 11 20 Lietuvos žinios

Renginiai

Parodos VILNIUS LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Nuo 10 20 d. Paroda “Vytautas Landsbergis - 100 knygų” RADVILŲ RŪMAI Ekspozicija “Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos” TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” 11 08-2013 10 31 d. Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Gintaro Česonio fotografijų paroda “Sutikti miestai”.

VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.

Veiks iki 2013 02 17 d.

VILNIAUS ROTUŠĖ 11 06-29 d. Vijos Tarabildienės kūrybos paroda “Tapatybės mozaika” 11 07-30 d. Rolanos Čečkauskaitės paroda “Skristi... ar neskristi..?”

PAMĖNKALNIO GALERIJA 09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai” LIETUVOS NACIONALINĖ UNESCO KOMISIJOS PARODŲ SALĖ 10 25-11 27 d. Birutės Nomedos Stankūnienės tapybos darbų paroda “Būti savimi”

VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA 11 15-12 04 d. Paroda “Žinutė ateičiai” GALERIJA “MENO NIŠA” 10 30-11 27 d. Romualdo Balinsko tapybos paroda “Atsiradimai” LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA 10 25-11 30 d. Klubo “13 ir Ko” ir Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės bendruomenės psichiatrijos skyriaus paveikslų paroda “Pasaulis, kokį matau” GALERIJA “VARTAI” 11 15-21 d. Richardo Shofieldo fotoprojektas “Half Life” 11 06-12 08 d. Alyson Shotz paroda “Intervalas” 11 06-12 08 d. Ievos Mediodia paroda “Tuštumos simuliakrai” 11 06-12 08 d. Paroda “Art Scape” VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” 11 06-12 01 d. Vitaliaus Čepkausko personalinė paroda “Raštas” GALERIJA “KAIRĖ-DEŠINĖ” 11 06-24 d. Tarptautinė ekslibriso paroda-konkursas “Kristijonui Donelaičiui - 300” VDU EKSPOZICIJŲ SALĖ “TITANIKAS” 11 09-12 01 d. Ray Bartkaus paroda “Tapybos pabaiga” VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMŲ GALERIJA “KORIDORIUS” 11 14-30 d. paroda-konkursas sveikos gyvensenos tema “Gyventi sveikai moko vaikai”

KAUNAS M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA 10 19-12 02 d. Šiuolaikinio Japonijos meno paroda “Kelias į ateitį: naujasis Japonijos menas” 11 08-12 09 d. Saadia Bahat skulptūrų paroda “Po 69 metų” NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS 10 11-11 25 d. 4-osios tarptautinės akvarelės bienalės “Baltijos tiltai” atrankinė-konkursinė paroda “Sąsajos” KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Nuo 10 31 d. Aleksandro Ostašenkovo fotografijos paroda “Mirties sodas” bei Bronės Neverdauskienės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės instaliacija “Absoliuti lygybė” FLUXUS MINISTERIJA 11 02-12 02 d. Igno Maldžiūno fotografijų paroda “China. 1/5” VIENOŽINSKIO MENŲ FAKULTETO GALERIJA 11 08-24 d. Stiklo menininkų Artūro Rimkevičiaus, Sigitos Grabliauskaitės, Valdos Verikaitės, Audronės Andrulevičienės kūrinių paroda “Keturi, įkvėpti Bornholmo” KERAMIKOS MUZIEJUS 11 16-12 16 d. Meninio stiklo dailininkės Sigitos Grabliauskaitės personalinė paroda “Stiklo Testas” 11 09-12 16 d. Edukacinė keramikos paroda “Pradžių pradžia”

A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS 11 15-12 16 d. Arūno Vaitkūno (1956-2005) paroda “Piešiniai” RYŠIŲ ISTORIJOS MUZIEJUS 11 16-12 11 d. Medos Norbutaitės tapybos darbų paroda

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS GALERIJA 11 09-28 d. Dailininkės Akvilės Zavišaitės (1962-1991) tapybos paroda KLAIPĖDOS GALERIJOS MADOS IR GROŽIO CENTRAS “HERKUS” 11 07-12 04 d. Vilniaus ir Kauno skulptorių apžvalginė mažosios skulptūrinės plastikos paroda “Mainai” PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA 2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas. Sugrįžimas į Tėvynę” Iki 2012 11 26 d. Galerija kviečia dalyvauti parodoje konkurse “Mano prakartėlė” KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS 02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Supermedija” 09 28-11 25 d. “Prestižas: šių dienų fantasmagorija” KLAIPĖDOS ETNOKULTŪROS CENTRAS 11 16-12 21 d. Tautodailininkės Eglės Pečiurienės riešinių paroda KLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA 11 16-12 14 d. Mindaugo Ažušilio fotografijų paroda “Happiness in Lithuania”

ŠIAULIAI DVIRAČIŲ MUZIEJUS Paroda “Saugus vaikas - nesaugiame pasaulyje”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

DAILĖS GALERIJA Laimutės Onos Gudaitienės tekstilės darbų paroda, skirta 70-mečiui paminėti. Veiks iki 11 25 d.

11 07-25 d. Paroda “Aukštaitijos dailė 2012 / Perpetum mobile” PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS 11 09-2013 03 02 d. Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva” FOTOGRAFIJOS GALERIJA 11 14-12 02 d. Indrės, Algirdo ir Liudos Jonušių fotoakcija “Mūsų”

PALANGA PALANGOS GINTARO MUZIEJUS 05 25-12 31 d. Paroda “Maironis ir Palanga”

DRUSKININKAI M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS 10 25-12 06 d. Gražinos Didelytės (1938-2007) paroda “Bet amžiai bėga...”

ANYKŠČIAI SAKRALINIO MENO CENTRAS XX a. Lietuvos dailininkų Kazio Šimonio darbų paroda

Koncertai VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 21 d. 19 val. Senosios muzikos koncertas “Kantatos apie išduotą meilę”. Dalyvauja Ghislieri kolegijos konsortas (Italija), solistė Emanuela Galli (sopranas, Italija) 22 d. 19 val. Fortepijono rečitalis. Dalyvauja Evgeni Bozhanov (fortepijonas, Bulgarija) VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 20 d. 18 val. Žemaičių kultūros draugijos vakaras ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA

I.Narkutė.

21 d. 19 val. Koncertuoja Ieva Narkutė su grupe 23 d. 19 val. “Šaukiniai Maironiui”. Dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės choras “Jauna muzika”.

Dirigentas Vaclovas Augustinas LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA 20 d. 18 val. Prof. Birutės Vainiūnaitės pedagoginio darbo 40-mečio koncertas 21 d. 18 val. Kamerinės muzikos vakaras. Dalyvauja Stanislovas Straševičius (birbynė), Vaida Rudzinskaitė (akordeonas), Nadežda Ochrimenko (smuikas), Svajūnas Urnikis (fortepijonas) ir kt.

22 d. 18 val. Koncertuoja LMTA Džiazo katedros studentai KONCERTŲ SALĖ PIANO.LT

L.Mockūnas.

22 d. 19 val. Koncertuoja “Free Talinn Trio” ir Liudas Mockūnas VILNIAUS ROTUŠĖ 20 d. 19 val. Orkestro “Ni&Co” koncertas

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 20 d. 18 val. Koncertas “Nešk savo šviesą ir tikėk”.

Dalyvauja valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras “Trimitas”, solistai Algirdas Budrys (klarnetas), Petras Vyšniauskas (saksofonas). Dirigentas Ugnius Vaiginis 21 d. 18 val. Kamerinės muzikos vakaras. Dalyvauja Viktor Palej (obojus) ir Šarūnas Meškys (fortepijonas) 22 d. 18 val. Koncertas “Su meile apie meilę”. Dalyvauja Inga Jankauskaitė (vokalas) ir Aurelijus Globys (gitara) KAUNO ŽALGIRIO ARENA 21 d. 20 val. Koncertuoja Valerijus Meladzė

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 20 d. 18 val. Koncertas “Rudens divertismentas”.

Dalyvauja kamerinis ansamblis “Vilniaus arsenalas”: Laima Šulskutė (fleita), Rolandas Romoslauskas (altas), Sergejus Okruško (klavesinas), solistas Liudas Mikalauskas (bosas) KLAIPĖDOS ŠVYTURIO ARENA 20 d. 20 val. Koncertuoja Valerijus Meladzė

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ ARENA 20, 21 d. 18.30 val. Auksinis Sankt Peterburgo cirkas

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 21 d. 18 val. Anekdotų grandų turas per Lietuvą “Mūšis be taisyklių”. Dalyvauja A.Orlauskas, R.Šilanskas, R.Bingelis, A.Karpavičius, humoro grupė “Alergija” 22 d. 18 val. Irūnos ir Mariaus Jampolskio koncertas

2012 11 20 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

36,6 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties sklypus Prienų r., Stakliškių kaime (1 ha kaina - nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238.

TRANSPORTO PRIEMONĖS PARDUODA

Nuo 6 a iki 7 a dydžio sklypus namų statybai prie Kauno marių, Vaišvydavoje, Kadugių g. (kaina - sutartinė). Tel. 8 672 31 568.

Trakų r., prie plento Onuškis-Butrimonys žemės ūkio paskirties sklypus, miškus, parduotuvę, mechanines dirbtuves, gyvenamąjį namą, karvių fermą (kaina - sutartinė). Tel. 8 672 31 568.

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 km nuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoli parduotuvė, kaina - sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

PERKA Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Antikvarinį, 1967 m. laidos GAZ-21 US “Volga” (labai geros būklės, ruoštas eksportui), arba keičiu. Tel.: (8 315) 40 633., 8 680 99 978.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

AUTOMOBILIŲ DALYS PARDUODA

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310.

GAZ-63 galinį tiltą su ratais ir buldozerio DT75 peilį Alytaus r., Butrimonyse (kaina sutartinė). Tel. 8 672 31 568.

PASLAUGOS Dirbu santechnikos darbus, suteikiu garantiją. Dirbu greitai ir kokybiškai.

Tel. 8 671 97 597

21

GYVŪNAI, GALVIJAI PARDUODA Auksaspalvių retriverių veislės kalytę (skiepyta, turi LKD kilmės dokumentus).

Tel. 8 672 31 407, info@vilnoja.com

Š. m. gruodžio 6 d. 19 val. Šaulio g. 85 (kieme) įvyks IGNSB “Šaulio ženklas” narių susirinkimas.

Darbotvarkė: 1. Pirmininko ataskaita; 2. Revizoriaus ataskaita; 3. Dėl metinės pajamų išlaidų sąmatos tvirtinimo; 4. Dėl Bendrijos narių ir naujų narių priėmimo.

Susirinkimą organizuoja Bendrijos pirmininkas Užs. R-648

IEŠKO DARBO Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

LEIDINIAI PARDUODA Visų firmų lengvųjų automobilių bei sunkvežimių eksploatacijos bei remonto žinynus, specializuoto remonto literatūrą autoservisams.

Išrašo sąskaitas. Atveža. Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194.

PRANEŠIMAI

Pamestus bankrutavusios UAB “Magrima” (į. k. 300509580, Gintaro g. 5-1, Klaipėda) įstatus laikyti negaliojančiais.

Užs. LM-3526 Prašyčiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 4152/1900:143), esančio Uosininkų III k., Mickūnų k. v., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projekto patvirtinimą laikyti įsigaliojusiu.

Užs. LM-3527 Informuojame, kad nuo 2012 11 15 keičiamas įmonės UAB “Nutritechsystem Baltic”, įm. k. 302415400, pavadinimas į UAB “Vitera Baltic”. Kiti rekvizitai ir įsipareigojimai nesikeičia. Užs. KKG-3528 Nacionalinis dienra‰tis

“LIETUVOS ÎINIˆ” PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURUOSE:

Lietuvos žinios

VILNIUJE: Vykinto g. 14, tel.: (8 5) 249 2161. KAUNE: Vytauto pr. 27, tel.: (8 618) 87 802. MARIJAMPOLñJE: P. Butlerienòs g. 11, tel.: (8 343) 50 890.

www.lzinios.lt

reklama@lzinios.lt Tel.: 249 2165 Faksas: 278 4104

LAIKRA·âIO “LIETUVOS ÎINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAâIOSE PLATINIMO TARNYBOSE: DRUSKININKAI ELEKTRñNAI GARGÎDAI JONI·KIS KAI·IADORYS KELMñ

V.Kudirkos g. 45 Sod˜ g. 13-3 Kvietini˜ g. 3 Statybinink˜ g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybinink˜ g. 19

(8 (8 (8 (8 (8 (8

313) 51 075 528) 39 200 46) 45 21 14 426) 60 569 346) 51 378 427) 51657

KRETINGA KUR·ñNAI LAZDIJAI N.AKMENñ PAKRUOJIS PLUNGñ

Birutòs g. 11 J.Basanaviãiaus g. 1 Sein˜ g. 3 Respublikos g. 7 K´stuãio g. 8-3 T.VaiÏganto g. 27

(8 (8 (8 (8 (8 (8

445) 53 949 41) 58 57 61 318) 52 374 425) 56 588 421) 61 704 448) 72 418

RADVILI·KIS S.Dariaus ir S.Giròno g. 30 ROKI·KIS Nepriklausomybòs a. 13 ·AKIAI J.Basanaviãiaus g. 67 ·IAULIAI Trak˜ g. 20 (8 ·ILALñ Îemaitòs g. 4-18 (8 ·VENâIONYS Aduti‰kio g. 39 (8

(8 422) 53 451 (8 458) 52 167 8 612 97 522 41) 50 07 10 449) 51 421 387) 51 951

22

2012 11 20 Lietuvos žinios

TV programos

ANTRADIENIS 20 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Bėdų turgus” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.50 “Prisikėlęs faras” N-7 19.45 “Rojus Lietuvoj” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Stilius”. Jausmai 21.45 “Pinigų karta” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Pinigų karta”.

Laidos tęsinys 22.45 “Garsiausios pasaulio kapinės”. Niujorko Grinvudo kapinės 23.25 Vakaro žinios 23.40 “Rojus Lietuvoj” (k.)

0.10 “Stilius”. Namai (k.)

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Agentas Šunytis” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Madagaskaro pingvinai” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40 Melodrama “Tai nutiko Manhatane” (k.) N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Madagaskaro pingvinai” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Pasaulis X” N-7 20.55 “Karamelinės naujienos” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” 22.35 Kriminalinis trileris Puikybė ir garbė” N-14 1.15 “Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius” N-7

TV3 6.30 “Teleparduotuvė” 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena”.

Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimas yra gražus” 11.30 “Patys pačiausi” 12.00 “Stebuklų šalis” 12.30 “Kodėl?”

13.10 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 13.40 “Juodoji skylė” 14.10 “Drakonų medžiotojai” 14.40 “Skunk Fu” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai”

16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Prieš srovę” 20.00 “Stebuklų šalis” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Terra Nova” 23.00 “CSI kriminalistai” 0.00 “Žmogžudystė” 1.00 “Lėlių namai” 1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Komikų klubas” (k.) N-7 8.30 “Milijonieriai” (k.)

9.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 10.00 “Alibi” N-7 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Mentai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Liejyklos gatvė” N-7 19.25 “VRS kamera” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Prajuokink mane” N-7 21.25 “Pragaro virtuvė” N-7 22.25 “Sausas įstatymas. Kova dėl valdžios” N-14 23.25 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 0.25 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 1.25-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Superdidvyrių komanda” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džeko nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Teresa” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokingiausi netyčiukai” 17.00 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 17.30 “Pasaulio virtuvė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai” N-7 21.00 Veiksmo f. “Bornas.

Galutinis tikslas” N-7 23.15 “Užribis” N-7 0.15 “Pasitikėk manim” N-7

LRT kultūra 8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Miesto kodas” (k.) 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Teatras”. Nuotraukos iš seno albumo (k.) 12.50 “Kūrybos metas”. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (k.) 13.20 “Kultūra”. Kino režisierius Arūnas Žebriūnas 13.45 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Dainuoja Sigutė Stonytė (k.) 14.10 “Mūsų miesteliai”. Rusnė. 3 d. (k.)

15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.45 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.00 “Gimtoji žemė” 18.30 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga “Lyderiai” 19.15 “Gintarinės batutos meistrai”. Gintaras Rinkevičius 20.50 “Tapatybės labirintai” 21.25 “Brydė”. Poetė Onė Baliukonytė 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 Dok. f. “Proto šturmas”. 3, 4 d. 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Emigrantai” (k.) 1.20 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Skandinaviškas eskizas

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Tavo augintinis” 10.00 “Topmodeliai” 11.00 “Kobra 11” 12.00 “Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Topmodeliai” 16.00 “Vampyrų žudikė” 17.00 “Kobra 11” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI kriminalistai” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.35

FORUM CINEMAS VINGIS

DEBESŲ ŽEMĖLAPIS (drama) 22 d. 20.15 val.

APGAULINGA AISTRA (trileris) 20-22 d. 11.30, 14, 16.30, 19, 21.30 val.

SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija) 20-22 d. 15.30, 18.15, 20.45 val.

30 ŠIRDIES DŪŽIŲ (komedija) 20-22 d. 13, 15.45, 18.30, 21 val.

BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 20-22 d. 11, 12.15, 13.45, 15, 16.30, 18.15, 19.15, 21, 22 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (3D, komedija) 20-22 d. 11.50, 14.40, 15.30, 17.20 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 20-22 d. 11, 13.15, 18 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 20, 21 d. 20.40 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 20 d. 11.15. 14.15, 20.15, 21.15 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 20-22 d. 21.20 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 20 d. 14.30, 16.50 val.; 21, 22 d. 14.30. 16.50, 18.15 val.

PRAGARAS ROJUJE (drama) 20-22 d. 16, 21.10 val.

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 20-22 d. 13.50, 18.45 val.

LAUKINIAI (komedija) 20-22 d. 18.45 val. Į ROMĄ SU MEILE (romantinė komedija) 20-22 d. 16.15, 21.30 val.

SKALVIJA STORULIAI (drama) 20 d. 17 val.

TĖVAS (dokumentinis filmas) 20 d. 19.10 val.; 21 d. 19 val.

BALSAI (trileris) 20 d. 20.30 val.; 21 d. 20.10 val.; 22 d. 20.40 val.

PASAKA FILMŲ APIE V.LANDSBERGĮ RETROSPEKTYVA. “DIENORAŠČIO AKIMIRKOS”, “VISA TEISYBĖ APIE MANO TĖVĄ” 20 d. 17 val.

360 LAIPSNIŲ: MEILĖS IR NUODĖMIŲ RATU (drama) 20 d. 17.30 val.; 21 d. 19 val.; 22 d. 18.30 val.

TYLUS ŠAUKSMAS (drama) 20 d. 18 val.; 22 d. 21 val. ŽMONĖS TEN (drama) 20 d. 18.30 val.; 22 d. 21.30 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Skonio reikalas” 10.15 “Šiandien kimba” 10.55 Dok. f. “Didieji politikai. Franklinas Rooseveltas”. 2 d. N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Gyvenimo būdas” 15.00 Žinios 15.10 “Jaunikliai” N-7 15.45 Dok. f. “Blogiausia vieta būti gėjumi” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Blogiausia vieta būti gėjumi” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 Dok. f. “Asmeninis Stalino gyvenimas”. 1 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Drama “Vėjavaikė” 9.00 Trileris “Melori Kein.

Prarasta kontrolė” N-7 11.00 Drama “Elektriniame rūke” N-7 13.00 Animac. f. “Alfa ir Omega” 15.00 Animac. f. “Iliuzionistas” 17.00 Komedija “Pažadėk man!” N-7 19.05 Vesternas “Kario kelias” N-7 21.00 Drama “Kapitonas Alatriste” N-7 23.20 Melodrama “Gatvės šokiai” 1.00 Komedija “Dar palaukite...” N-14

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 “Miestelis” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios.

Maskva 15.50 “Granato skonis” 17.40 Žinios.

Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Zemstvos gydytojas” 21.05 “Tyrimo paslaptys” 22.05 Specialusis korespondentas 23.05

“Operatyvininkai” 0.00 Žinios+ 0.15 Sąžiningas detektyvas 0.50 “Klimo Samgino gyvenimas” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 10.55 Triatlonas. IronMan 2012 žurnalas 11.25 Motosportas. Nascar 400 mylių lenktynės 12.25 Motosportas. Pasaulio ralio čempionatas. Ispanijos etapo apžvalga 13.25 Krepšinis. Eurolyga.

“Lietuvos rytas” - CSKA 15.15 Krepšinis. Eurolyga.

“Cedevita” - “Žalgiris” 17.05 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “West Ham” - “Stoke” 18.55 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Spartak” - “Barcelona”.

Tiesioginė transliacija 21.00 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 21.40 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Valencia” - “Bayern”. Tiesioginė transliacija 23.40 Futbolas. UEFA Čempionų lyga.

“Juventus” - “Chelsea” 1.30 Futbolas. UEFA Čempionų lygos dienos apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.05 Mitų griovėjai 22.00 Milžiniški lėktuvai 23.00 Pavojingi skrydžiai 0.00 Lėktuvų katastrofų priežastys 1.00 Tikri žvejai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Inžinierių idėjos 11.00 Gyvenimas kalėjime 12.00 Tunų žvejyba 13.00 Aliaskos kariai 14.00 Kalmarų žvejyba 15.00 Pavojingiausi susitikimai 16.00 Tunų žvejyba 17.00 Aliaskos kariai 18.00 Iš arti: rugsėjo 11-oji 19.00 Gyvenimas kalėjime 20.00 Didžiosios gamyklos.

“Tesla” 21.00 Greiti ir įsiutę 22.00 Kalmarų žvejyba 23.00 Didžiosios gamyklos 0.00 Greiti ir įsiutę 1.00 Nakties programa

Teatras

Kinas VILNIUS

UEFA Čempionų lygos rungtynės. “Juventus” “Chelsea FC”. Tiesioginė transliacija 23.40 “6 kadrai” 0.15 “Ekspedicija į Arktį” 1.10 UEFA Čempionų lygos apžvalga 1.25 “CSI kriminalistai” 2.20 “Nuodėmingoji Kalifornija”

JOS (dokumentinis filmas) 20 d. 19 val.; 21 d. 21.15 val.; 22 d. 18.15 val.

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija) 20 d. 19.30 val.; 21 d. 17 val.; 22 d. 16.30 val.

VELNIŲ SALOS KARALIUS (drama) 20 d. 20.30 val.

AFTERIS (drama) 20 d. 21 val.

LAIKO KILPA (veiksmo filmas) 20 d. 21.30 val.; 22 d. 21 val.

OZO KINO SALĖ 7 DIENOS IR NAKTYS SU MARILYN MONROE (drama) 20 d. 16 val.; 21 d. 18 val. ČIKAGA (miuziklas) 20 d. 18 val.

MULTIKINO IGRUŠKI (dokumentinis filmas) 20, 22 d. 19.15 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 20-22 d. 10.30, 12.30, 14.30, 16.30, 17.45 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (animacinis filmas) 20-22 d. 10.15, 11.30, 13.45, 15.30, 18.45 val.

SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija) 20-22 d. 19.30, 22 val.

BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 20, 22 d. 11, 13.30, 16.15, 18.45, 20, 21.30 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE (komedija) 20, 22 d. 10.30, 12.45, 15, 17.15 val.

DŽOKAS (animacinis filmas) 20-22 d. 12 val.

KITA SVAJONIŲ KOMANDA (dokumentinis filmas) 20-22 d. 16 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija) 20, 21 d. 11, 15.45, 20.45 val.; 22 d. 11, 15.45 val.

PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 20-22 d. 13.30, 18.30 val.

APGAULINGA AISTRA (trileris) 20-22 d. 18, 21.15 val.

BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 20-22 d. 10.30, 11.45, 13.15, 14.30, 16, 17.15, 18.45, 20.15, 21.30 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 20, 21 d. 10.15, 15.30 val.; 22 d. 10.15, 13, 15.30 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 20-22 d. 10.45, 14.15, 17.45, 21 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 20, 21 d. 20.30 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 20, 21 d. 13.45, 16.15, 18.15 val.; 22 d. 13.45 val.

ŠIAULIAI

PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 20, 22 d. 19.15, 21.30 val.; 21 d. 21.30 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 20-22 d. 19.30, 21.50 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 20, 22 d. 14.30, 12.20, 16, 19, 21 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 20-22 d. 10.15, 12.15, 17.15 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 20, 22 d. 11.15, 13.15, 15.15, 17.15 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (drama) 20-22 d. 22 val.

KAUNAS CINAMON BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 20, 22 d. 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 19.15, 20.45, 21.45 val.

SVIESTAS (komedija) 20-22 d. 14, 18 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 20-22 d. 13.10, 15.15, 17.15 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 20-22 d. 12.30, 15.30, 18.30, 21.30 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 20-22 d. 20 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 20-22 d. 22.15 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 20-22 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 19 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas) 20-22 d. 11.10 val.

LAUKINIAI (komedija) 20-22 d. 21 val.

FORUM CINEMAS BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 20-22 d. 11.45, 14.30, 15.45, 17.15, 18.30, 20.15, 21.15 val.

PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris) 20, 21 d. 16.15, 21.30 val.; 22 d. 16.15 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris) 20, 21 d. 13, 18.45 val.; 22 d. 13 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 20-22 d. 10.30, 13.15 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris) 20-22 d. 18.15, 20.45 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 20-22 d. 14.15, 18, 21 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas) 20-22 d. 13.45, 16 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas) 20-22 d. 13.10, 15.45, 17.30, 18.30, 20.15, 21.30 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (drama) 20, 21 d. 15.25, 21 val.; 22 d. 15.25 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas) 20-22 d. 12.40, 15.05 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris) 20-22 d. 18 val.

VILNIUS

KAUNAS

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 22 d. 18.30 val. “Karmen” 23 d. 18.30 val. “Graikas Zorba” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 21 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Šitas vaikas” 22 d. 19 val. Mažojoje salėje. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Atėjau, pamačiau, negalėjau, arba “Visiškas rudnosiukas”

KAUNO DRAMOS TEATRAS 20 ir 21 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 20 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. Anželikos Cholinos šokio teatras. “Ana Karenina” 21 d. 18 val. Didžiojoje scenoje. Klaipėdos dramos teatras. “Saugokite florą” 21 d. 19 val. Rūtos salėje. Kauno šokio teatras “Aura”. “Apie mus” 22 d. 18 val. Rūtos salėje. “Apsivalymas” 23 d. 18 val. Mažoji scena. “Paskutinė Diuranų daina” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 21 d. 17 val. “Brėmeno muzikantai” 23 d. 18 val. “Mieloji Čariti” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 22 d. 18 val. “Pirmasis kartas” 23 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris” 24 d. 18 val. “Kūno vartai”

22 ir 23 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda” 22 ir 23 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse.

“Raudoni batraiščiai” JAUNIMO TEATRAS 20 d. 18 val. “Užsispyrėlės tramdymas” 21 d. 18 val. “Strip Man Show - viskas apie vyrus” 22 d. 18 val. “Kapinių klubas” 23 d. 18 val. “Jei taip, tai šitaip” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 20 d. 19 val. Užupio dramos teatras. “Skapeno klastos” 22 d. 18 val. “Ana Karenina” 23 d. 18 val. “Prakeikta meilė” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 20 d. 18.30 val. “Didysis Erlickas Mažajame teatre” 21 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Visu greičiu atgal!”

22 d. 18.30 val. “Madagaskaras” 23 d. 18 val. Lenkų teatro studija. “Lėlės mano tylios sesės” VILNIAUS “LĖLĖ” Didžioji salė 20 d. 19 val. Rokiškio jaunimo teatras. “Emigrantai” Mažoji salė

25 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 21 d. 18 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” 22 d. 19 val. “Katytė P” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 20 d. 18 val. “Medinės žvaigždės” KAUNO TEATRO KLUBAS 23 d. 19 val. “Brendžio trims!”

KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 20 d. 12 val. Keistuolių teatras. “Geltonų plytų kelias” 20 d. 18 val. Keistolių teatras. “Gerbiami piliečiai”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 24 d. 12 val. Klaipėdos dramos teatras. “Katės namai” 24 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Iš miglos išniro angelas” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 24 d. 18.30 val. “Pilna’tis” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 24 d. 12 val. “Kur dėmelė?”

ŠIAULIAI

23 d. 18.30 val. “Vilis” KEISTUOLIŲ TEATRAS 21 d. 19 val. Andriaus Kaniavos ir sunkiosios muzikos orkestro “Musė” koncertas 22 d. 11 val. “Nepaprasto orkestro koncertas” 22 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte” 23 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...”

MENŲ SPAUSTUVĖ 20 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatro judėjimas “No Theatre”. “Pamišėlio užrašai” 20 d. 19 val. Stiklinėje II salėje. “Ribos” 22 d. 15 ir 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja” “DOMINO” TEATRAS 20 d. 19 val. “Meilė pagal grafiką” 21 d. 19 val. “Langas į parlamentą” 22 d. 19 val. “DNR kodas” RAGANIUKĖS TEATRAS 24 d. 12 val. “Gaidelis@katinėlis-2” 24 d. 16 val. “Pelenė” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 22 ir 23 d. 19 val. OKT studijoje. “Nuosprendis metamorfozė”

ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 21 d. 12 val. Panevėžio teatras “Menas”.

“Ali-Baba ir 40 plėšikų” 21 d. 18 val. Panevėžio teatras “Menas”.

“Meilė, džiazas ir velnias” 23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 24 d. 18 val. “Trys draugai”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 24 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS

24 d. 18 val. “Svajonių sala” PANEVĖŽIO TAETRAS “MENAS” 23 d. 17 val. “Equus” 24 d. 17 val. “Žiema po stalu”

2012 11 20 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:00 leidžiasi 16:09 dienos ilgumas

8:09

Orai ir horoskopai MĖNULIS Pirmąją priešpilnio dieną Mėnulis teka 12:52 leidžiasi 23:56

+10 Oslas Priešpilnis XI 20

Pilnatis XI 28

Delčia XII 06

Stokholmas

+10

Klaipėda

+11 Paryžius

0

Zarasai Utena

Panevėžys

+16

Berlynas

Bordo

Kėdainiai +6 +3

Ukmergė +3 +1

Kaunas

Lisabona

VILNIUS

+5 +1

+15 Madridas

+19 Barselona

bus apniukę, ūkanota, be žymesnių kritulių.

Temperatūra dieną 3-6 laipsniai šilumos.

+17 Roma

Bratislava Viena Budapeštas +8 +11 +10 Bukareštas Varna Dubrovnikas +11 Sofija +20

Stambulas +18

Malaga +18

+3 +2

Alžyras +18

ŠIANDIEN:

+17 Nica

Kijevas

+20

Alytus Druskininkai

+18

Vilnius Minskas +4 +4 Varšuva +4

+7 Praha +5 Miunchenas

+2 Maskva

+3

+7

0 +3

+4 Ryga

+7 Kopenhaga

Amsterdamas Šiauliai

+5 Sankt Peterburgas

Talinas

+12 Londonas

+3

+6

Jaunatis XII 13

Dublinas +11

Palanga

+7 Helsinkis

+6

23

325-oji metų diena.

Lapkričio dvidešimtoji, antradienis, antroji 48-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 41 diena.

Tunisas +18

Atėnai

+22 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Feliksas, Jovydas, Laimis, Valė; rytoj: Alberta, Eibartė, Gomantas.

RYTOJ: debesuota, naktį daugelyje rajonų tvyros rūkas.

Temperatūra naktį nuo 0 iki 2 laipsnių šilumos, dieną 3-5 laipsniai šilumos.

Geros dienos! LŽ

Senoliai sakydavo: Bijo žmonių kaip miškinis.

24

2012 11 20 Lietuvos žinios

Margumynai

Nenori vaidinti Pono Byno

Justinas Bieberis vėl triumfavo

J.Bieberis gavo tris statulėles per Amerikos muzikos apdovanojimus. / Reuters/Scanpix ir užsienio spaudos

Kanadiečių popmuzikos žvaigždė Justinas Bieberis sekmadienį susišlavė Amerikos muzikos apdovanojimus. Jis įveikė tokias grėsmingas varžoves kaip Rihanna ir Nicki Minaj bei privertė naujokus britus “One Direction” ir “The Wanted” grįžti namo tuščiomis.

18-metis kanadietis J.Bieberis laimėjo visose trijose kategorijose, kuriose buvo nominuotas, tarp jų ir Metų atlikėjo. Šioje garbingiausioje kategorijoje jis įveikė Rihanną, Katy Perry, “Maroon 5” ir Drake’ą.

“Tai - visiems pavyduoliams, kurie manė, kad galbūt esu čia tik vieniems ar dvejiems metams... Aš jaučiu, kad būsiu čia labai ilgai”, - sakė J.Bieberis. Savo pirmąjį vakaro laimėjimą jis dedikavo motinai Pattie Mallette, kuri jį ir atlydėjo į ceremo-

niją. “Sunku augti, kai viskas vyksta, kai visi mane stebi. Norėjau pasakyti, kad kol jūs, žmonės, tikėsit manim, norėsiu visada daryti taip, kad didžiuotumėtės”, - jau vakaro pabaigoje kalbėjo J.Bieberis. Jaunasis dainininkas, kuris taip pat laimėjo mėgstamiausio popmuzikos ar roko atlikėjo ir mėgstamiausio popmuzikos ar roko albumo kategorijose, scenoje dainavo savo naujausio singlo “As Long As You Love Me” akustinę versiją.

Per Amerikos muzikos apdovanojimus šlovės sulaukė ne tik J.Bieberis. N.Minaj laimėjo mėgstamiausio repo ar hiphopo atlikėjo ir mėgstamiausio repo ar hiphopo albumo kategorijose. Ši dainininkė, garsėjanti ekstravagantiškais šou, dainavo savo naujausią hitą “Freedom”. Rihanna taip pat laimėjo vieną apdovanojimą. Ceremonijoje ji nedalyvavo, nes buvo Berlyne. Vo-

Maži vaikai nepageidaujami

nuotraukos

kietijos sostinėje Rihanna tęsė septynių dienų gastroles po septynis pasaulio miestus, reklamuodama savo būsimą albumą “Unapologetic”.

26 metų kanadiečių popdainininkė Carly Rae Jepsen gavo prestižinį geriausio metų debiutanto apdovanojimą. Šioje kategorijoje ji įveikė “One Direction”, australą Gotye, “Fun” ir reperį J.Cole’ą. “Esu priblokšta”, - sakė C.R.Jepsen, kuri dėkojo J.Bieberiui ir savo gerbėjams.

Per ceremoniją kanadietė atliko savo hitą “Call Me Maybe”.

Trims apdovanojimams nominuota britų ir airių vaikinų grupė “One Direction” negavo nieko.

Mėgstamiausios popmuzikos ar roko grupės kategorijoje ji pralaimėjo populiariajai grupei iš Los Andželo “Maroon 5”. Tuo metu prancūzų didžėjus Davidas Guetta galėjo džiaugtis. Jis laimėjo pirmąjį Amerikos muzikos apdovanojimą už

Švedijos draudimo kompanija “Folksam” tapo žinoma visame pasaulyje, kai sukūrė reklaminį klipą apie po dangų nardančius ir akrobatinius triukus atliekančius katinus.

Vienas prabangiausių Tailando viešbučių “Akyra Chura Samui” paskelbė, kad atsisako priimti turistus su jaunesniais nei 12 metų vaikais, nes jo klientai mėgsta ramybę. Viešbučiui toks sprendimas net išėjo į naudą, nes norinčiųjų jame apsistoti tik padaugėjo. Tai jau antras viešbutis Tailande, kuris orietuojasi vien į suaugusius svečius.

Malaizijos viešbučiai to dar nepadarė, tačiau vis dažniau ima drausti vaikams pliuškentis viešbučio baseine. Šios šalies viešbučiams paslaugą padarė ir oro linijų bendrovė “Malaysia Airlines”, kuri gavusi daugybę skundų iš pirmos klasės keleivių atsisakė parduoti pirmos klasės bilietus keleiviams su mažais vaikais. Ši bendrovė nuėjo dar toliau - ji įsteigė kelis reguliarius skrydžius, kurie skirti tik suaugusiesiems (“adults only”).

Linksmame draudimo kompanijos reklaminiame vaizdelyje dešimtys katinų leidžiasi iš dangaus į žemę. 40 sekundžių trukmės klipe jie pagal amerikiečių atlikėjo R.Kelly dainą “I believe I can fly” (“Tikiu, kad galiu skristi”) sklando vėjyje tarp dangaus ir žemės. Ore gražuoliai kačiukai kaip parašiutininkai profesionalai atlieka įvairias akrobatines figūras, tiesdami vienas kitam pūkuotas letenėles. Taip bendrovė “Folksam” reklamuoja gyvūnų draudimą.

Nors įspūdingas trumpametražis klipas sulaukė internautų pagyrų, gyvūnų teisių gynėjai piktinasi šiuo švedų draudimo kompanijos reklaminiu vaizdeliu. Jie nuogąstauja dėl naminių gyvūnėlių sveikatos. “Folksam” atstovai tikina, kad nė vienas reklamoje nusifilmavęs kačiukas nebuvo sužeistas, nes vaizdeliui kurti buvo naudota speciali technologija, “kati-

Įdomiausia, kad tokie draudimai nepriimti vaikų tik padidino viešbučių pelną. Šiuo metu juose užsakomi beveik visi kambariai. Tačiau tuo ėmė piktintis tėvai, kuriems vaikai tampa kliūtimi ištaigingai praleisti atostogas. Azijos viešbučiai atkerta, kad tokiu keliu eina ir Europa. Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje taip pat daugėja viešbučių, kuriuose klientai su vaikais nepageidaujami.

•

•

Didžiosios Britanijos aktorius Rowanas Atkinsonas nebenori būti Ponu Bynu. Aktoriaus nuomone, komišką personažą vaidinti tapo “vaikiška ir liūdna”.

“Vis labiau jaučiu, kad vaidmeniui, kuris man buvo komerciškai sėkmingiausias, skirsiu daug mažiau dėmesio. Ne vien dėl to, kad fiziniai gebėjimai pradeda mažėti.

Manau, kad, įžengus į šeštą dešimtį metų, elgtis vaikiškai atrodo liūdnoka”, - sakė žymus britų aktorius.

R.Atkinsono sukurtas garsusis murmantis Ponas Bynas debiutavo Didžiosios Britanijos televizijoje 1990 metais, o šou buvo rodomas penkerius metus. Vėliau buvo sukurtos dvi didelės sėkmės sulaukusios kino komedijos ir animacinis serialas. Ponas Bynas vasarą pasirodė Londono olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje, tačiau 57 metų R.Atkinsonas dabar nori sutelkti dėmesį į rimtesnius vaidmenis.

•

Komiškasis Ponas Bynas gali išnykti iš televizijos ekranų.

Katinai parašiutininkai

Vis daugiau Azijos viešbučių nori sukurti savo klientams ramią atmosferą, todėl linkę apgyvendinti tik suaugusius žmones. Atvykėliai su nuolat verkiančiais vaikais tokiuose viešbučiuose nepageidaujami.

Verkiantys vaikai erzina viešbučių klientus.

elektroninę šokių muziką. D.Guetta įveikė didžėjus Calviną Harrisą ir Skrillexą. “Nuostabu matyti, kad JAV pripažįstama elektroninė muzika”, - iš anksto įrašytoje padėkos kalboje džiaugėsi prancūzas.

Nominacijos buvo išdalytos ir kitose kategorijose. 22 metų Taylor Swift buvo išrinkta mėgstamiausia kantri muzikos atlikėja ir atliko savo naujausią singlą “I Knew You Were Trouble” iš populiariojo albumo “Red”. Tačiau ne visi laimėtojai dalyvavo ceremonijoje. Mėgstamiausios popmuzikos ar roko atlikėjos Katy Perry, geriausios lotynų atlikėjos Shakiros bei mėgstamiausios soulo atlikėjos Beyonce įspūdingame šou nebuvo.

Ritmenbliuzo žvaigždė Usheris pradėjo vakarą savo hitų popuri, lazerių šviesomis mirgančioje scenoje, o popmuzikos ir roko atlikėja Pink savo numeriui “Try” parengė dramatišką šokį, kurį atliko išsitepliojusi dažais kartu su kitu šokėju. XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio “ska punk” grupė “No Doubt” atliko dainą “Looking Hot” iš savo pirmojo per dešimtmetį albumo “Push & Shove”, o rokeriai “Linkin Park”, kurie laimėjo mėgstamiausios alternatyviojo roko grupės kategorijoje, dainavo savo naujausią hitą “Burn It Down”.

Korėjiečių reperis Psy jokių nominacijų nebuvo pelnęs, bet tapo Amerikos muzikos apdovanojimų naujuoju žiniasklaidos laureatu už interneto sensacija tapusį vaizdo klipą “Gangnam Style”. Ši žvaigždė užbaigė šou. Dainininkė Brandy pagerbė velionę Whitney Houston. Stevie Wonderis neužmiršo ir šiais metais mirusio Amerikos muzikos apdovanojimų įkūrėjo Dicko Clarko. Aklas atlikėjas scenoje keičiantis D.Clarko atvaizdams atliko savo hitų popuri.

Per apdovanojimų, kurie šiemet mini savo 40-metį, įteikimo ceremoniją taip pat buvo prisiminti kai kurie garsiausi jų istorijos momentai, tarp jų - Beyonce “Single Ladies” atlikimas per 2008 metų šou, Willo Smitho ir didžėjaus Jazzy Jeffo pasirodymai per 1989 metų ceremoniją bei įvairūs klipai.

Taip bendrovė “Folksam” reklamuoja gyvūnų draudimą. nai parašiutininkai” iš tikrųjų nesklandė ore. Tuo įsitikinę ir interneto svetainės “YouTube” komentatoriai, nes, jų nuomone, naminių gyvūnėlių šuoliai peržengia realybės ribas.

Reklaminis vaizdelis apie “katinus parašiutininkus” - ne vienintelė švedų draudimo kompanijos “Folksam” reklama. Kitame bend-

rovės reklaminiame klipe vaizduojamas klientas Danielis ir jo sraigtasparnis. Šis reklaminis vaizdelis ne toks populiarus. Interneto svetainėje “YouTube” jis buvo peržiūrėtas tik 2000 kartų ir nesulaukė nė vieno komentaro.

•

BNS, ABC News, “Gawker”, LŽ