2012 lapkričio 22 d. / Ketvirtadienis / Nr. 268 (13 396) by Lietuvos Zinios

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „SPORTO TRIBŪNA“

Kaina

1,99 Lt

2012 lapkričio 22 d. / Ketvirtadienis / Nr. 268 (13 396)

Naujasis Irenos Degutienės amplua

www.lzinios.lt

·iandien skaitykite priedà

“Mokykla 2012”

•11-14 psl. Šiandien LŽ

2p.

Premjeru tapęs A.Butkevičius pageidautų likti gyventi savo bute sostinės M.K.Čiurlionio gatvėje

7p.

Indijoje pakartas vienintelis gyvas likęs 2008-ųjų Mumbajaus atakų užpuolikas

8p.

Režisierius O.Koršunovas dėlioja paskutinius premjeros “Katedra” akcentus

Buvusi laikinoji premjerė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, praėjusios kadencijos Seimo vadovė Irena Degutienė nusprendė nerti į naują veiklą. Nuo šiol ji darbuosis ne Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, kaip keturias kadencijas iš eilės, o viešuosius finansus kuruojančiame Seimo Biudžeto ir finansų komitete, taip nustebindama kai kuriuos savo kolegas.

•2 p.

Išsamiau

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Prieš Kalėdas darbe- staigmenos

10p. 16p.

Elektros kainos kitąmet didės beveik 6 centais

2012 metų Lietuvos futbolo sezonas buvo skandalingas, o žaidimas pilkas

UŽSIENIS

Gąsdina kinų ambicijos

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Dauguma pelningų įmonių per šiuos metus gautu pelnu pasidalys su darbuotojais pavasarį, kai jau bus žinomi audituoti veiklos rezultatai. Švenčių išvakarėse bendrovių vadovai mieliau kalba apie kalėdines dovanas jiems, o ne apie pinigines išmokas. Skatinama savo ekonomikos laimėjimų Kinija ėmė vis garsiau reikšti pretenzijas - tiek į mažas gretimas saleles, tiek į Arkties žaliavas. Kinijos ekspansijai daug dėmesio skirta ir per ASEAN viršūnių susitikimą, kuris ką tik pasibaigė Kambodžoje. Nors Kinijos ir partijos vadovai tebesišypso ir tebemojuoja žiniasklaidos plačiai nušviečiamuose renginiuose, jų pretenzijos būti galingiausios pasaulio valstybės lyderiais stiprėja sulig kiekviena diena ir tonas keičiasi. Kinų ledlaužiai tyrinėja poliarines sritis, povandeniniai laivai - vandenynų dugno išteklius, kosmoso programa siekiama karinių, strateginių ir ekonominių interesų.

Lietuvos įmonių darbo našumo augimo, pelningumo rodikliai nėra prasti. Tiesa, Statistikos departamentas paskelbė tik praėjusių metų darbo našumo duomenis, tačiau manoma, kad panašios tendencijos išlieka ir šiemet. Pernai Lietuvoje per vieną dirbtą valandą buvo sukurta 37,55 lito pridėtinės vertės, arba 10,9 proc. daugiau negu 2010 metais. Vidutinis valandinis darbo užmokestis (iki mokesčių) 2011aisiais siekė 12,77 lito ir buvo tik 2,3 proc. didesnis nei užpernai. Eurostato, Europos Sąjungos (ES) statistikos biuro, duomenimis, bendros darbo sąnaudos Lietuvoje, pernai pakilusios 3,8 proc., iki 18,99 lito per valandą, ir šiemet yra vienos mažiausių ES. Įmonėse prieš Kalėdas dažniausiai organizuojami šventiniai renginiai arba įteikiamos dovanos darbuotojams.

•

Išsamiau

10 p.

KRIZĖ NESIBAIGĖ

Parlamentarų pagalbininkai gaus vienodas algas

Kadenciją baigusio Seimo vadovybė suvienodino parlamentarų padėjėjųsekretorių kategorijas. Iki šiol pagal išsilavinimą ir darbo stažą valstybės tarnyboje Seimo narių

padėjėjų pareigybės buvo skirstomos į kelis lygius ir kategorijas. Nuo to priklausė ir politinio pasitikėjimo tarnautojų atlyginimas. Pavyzdžiui, aukščiausios - A lygio 12 - kategorijos valdininkų pareiginis atlyginimas siekė 2540 litų iki mokesčių. Žemesnei A lygio 11 ka-

•6 p.

Išsamiau

LŽ archyvo nuotrauka

tegorijai buvo nustatytas 2325 litų darbo užmokestis popieriuje. Tačiau Seimo kanceliarijai nesuduriant galo su galu paskutinėmis praėjusios kadencijos darbo dienomis parlamento valdyba priėmė sprendimą nustatyti vienintelę - A arba B lygio 11 kategoriją. Dėl

to 12 kategoriją turėjusių parlamentarų padėjėjų algos sumažės maždaug 215 litų. Naujoji tvarka sulaukė anksčiau aukščiausią kategoriją turėjusių parlamentarų padėjėjų pasipiktinimo.

•3 p.

Išsamiau

Orai ŠIANDIEN Apniukę, be kritulių, pajūryje švystels saulė. Temperatūra dieną 3-6 laipsniai šilumos.

•23 p.

Išsamiau

2012 11 22 Lietuvos žinios

Dienos temos

Vingio parko pušys mielesnės nei Turniškių Ministro pirmininko kanceliarija (MPK) Turniškių gatvės 11 numeriu pažymėtame pastate premjerui nuomoja 105 kv. m apartamentus atnaujintame 1959 metų statybos name. Toks butas per mėnesį mokesčių mokėtojams atsieina maždaug 10 tūkst. litų. Pirmasis 2006-aisiais čia apsigyveno socialdemokratų premjeras Gediminas Kirkilas. Su žmona Liudmila jis į Turniškes atsikraustė iš Žirmūnų daugiabučio. Po dvejų metų šioje rezidencijoje įsikūrė premjeru tapęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius. Su žmona Rasa jie gyveno daugiabutyje Antakalnyje. Beje, visų premjerų žmonos, kaip pačios prisipažino, į Turniškes kraustėsi nenoromis.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Premjeru tapęs Algirdas Butkevičius pageidautų likti gyventi savo bute sostinės M.K.Čiurlionio gatvėje. Vadovybės apsaugos departamentas (VAD) pripažįsta, kad, nors ir sudėtinga, tokį norą įgyvendinti įmanoma. Šiandien Seimo palaiminimo sulaukti turintis prezidentės pasiūlytas kandidatas į premjerus A.Butkevičius tikina, kad tapęs Vyriausybės vadovu tikrai nenorėtų kraustytis gyventi į valdžios rezervatu vadinamas Turniškes. Pasak jo, išvengti kraustynių ypač norėtų jo sutuoktinė Janina. Šiuo metu A. ir J. Butkevičiai gyvena prestižinėje sostinės M.K.Čiurlionio gatvėje, visai greta Vingio parko. “Turime jaukų nedidelį - 78 kv. m - butą daugiabutyje priešais “Crowne Plaza” viešbutį”, - vakar LŽ pasakojo A.Butkevičius.

Įšaldyta statyba

Nemato tikslo Į originalios architektūros naujos statybos namą šeima persikraustė vasarą, jų butas yra antrame aukšte. Anksčiau A. ir J. Butkevičiai gyveno 103 kv. m bute V.Kudirkos gatvėje, tačiau jį pardavė. “Mums su žmona jis buvo per didelis”, - paaiškino būsimasis premjeras. Už senojo buto šildymą, anot A.Butkevičiaus, per mėnesį tekdavo mokėti 650 litų, nors jame buvo autonominis reguliatorius. Už spalį atsiųsta 130 litų sąskaita. “Žinoma, galutinį žodį tars VAD, bet mūsų šeimos noras - likti savo bute”, - sakė A.Butkevičius. Politiko nuomone, priiminėti svečius, o tai tapus ministru pirmininku nebus

J. ir A. Butkevičiai prisipažįsta, kad pavaikščioti po Vingio parką laiko nelieka. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka retas atvejis, galima ir kitose reprezentacijai skirtose patalpose. “Patogiai įsikūrėme savo bute, į darbą einu pėsčiomis. Tikrai manau, kad nėra reikalo kraustytis kitur. Be to, ir apie mokesčių mokėtojų pinigus reikėtų pagalvoti”, - vakar LŽ sakė J.Butkevičienė. Pasak jos, butas Turniškėse skirtas tik gyventi, priėmimai ar kitokie renginiai ten nerengiami. “Tai kokia prasmė kraustytis?” - stebėjosi moteris. J.Butkevičienė prisipažino pati automobilio nevairuojanti, nors vairuo-

tojo pažymėjimą turi, todėl sutiko, kad gyvenimas Turniškėse šiek tiek varžytų jos savarankišką judėjimą. “Labai viliuosi, kad persikraustymo problemą kažkaip galima išspręsti. Juk Seimo pirmininkui neprivalu keltis į kažkokią rezidenciją”, - sakė būsimojo premjero sutuoktinė. Nors gyvena šalia Vingio parko, laiko pavaikščioti jo takais, pasak J.Butkevičienės, beveik nelieka. “Vis planuojame pasivažinėti dviračiais”, - juokėsi moteris.

Išlaikyti nepigu “Viskas įmanoma, suderinama, nors ir sudėtinga”, - paklaustas, ar įmanoma patenkinti būsimojo premjero pageidavimus, LŽ sakė VAD direktorius Raimundas Kairys. Jis priminė, kad anksčiau jau teko saugoti ne specialiose rezidencijose gyvenusius Seimo pirmininkus Ireną Degutienę (gyvena Baltupiuose), Česlovą Juršėną (Žirmūnuose), Artūrą Paulauską (Tarandėje) bei prezidentą Rolandą Paksą (kadencijos pradžioje gyveno Antakalnyje).

Šešti metai Turniškėse niekaip nebaigiamos naujos ministro pirmininko rezidencijos statybos. Ką daryti toliau, turės spręsti naujoji valdžia. MPT kitų metų biudžete neprašė skirti pinigų šiam statiniui gaivinti, tačiau net ir nebaigta rekonstruoti rezidencija ryja mokesčių mokėtojų pinigus. Vien praėjusį šildymo sezoną už jai tiektą šilumą teko pakloti apie 25 tūkst. litų. Vyriausybės vadovo būsto rekonstrukcijai baigti ir aplinkai sutvarkyti reikėtų apie 600 tūkst. litų. Greičiausiai dar antra tiek kainuotų baldai. Rezidencijai atnaujinti jau panaudota beveik 4 mln. litų. A.Butkevičius mano, kad šį objektą reikėtų baigti, o kad valstybė iš jo gautų pajamų, pastatą būtų galima nuomoti.

•

Naujasis Irenos Degutienės amplua TADAS VALANČIUS

Buvusi laikinoji premjerė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, praėjusios kadencijos Seimo vadovė Irena Degutienė nusprendė nerti į naują veiklą. Nuo šiol ji darbuosis viešuosius finansus kuruojančiame Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK), tuo nustebindama kai kuriuos savo kolegas. Pagal išsilavinimą gydytoja, net keturias kadencijas iš eilės Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK) dirbusi praėjusios kadencijos parlamento pirmininkė nepanoro dar ketverių metų praleisti tame pačiame komitete. I.Degutienė LŽ patvirtino pati išreiškusi pageidavimą pasukti į Seimo BFK. Vakar pirmąjį posėdį surengęs komitetas ne tik naujuoju pirmininku išsirinko socialdemokratą Bronių Bradauską,

Partiniai principai neišlįs

Įtakinga konservatorė, LŽ aiškindama savo apsisprendimą dirbti BFK, neslėpė, kad šis komitetas jai tapo artimiausias ir todėl, kad čia dirbdama ji turės galimybę kuruoti su Valstybinio socialinio draudimo fondu (“Sodra”) bei socialine apsauga susijusias sritis. “Visi valstybės biudžetai yra sunešami į šį komitetą. Dabar mums

kaip niekad svarbūs pensijų fondai. Tad jei norime kompleksiškai tvarkyti visą pensijų sistemą, pagrindinis komitetas bus BFK. Tarp abiejų komitetų yra daug sąlyčio taškų, tad tik šiek tiek keičiu savo darbo kryptį. Iš esmės ir toliau dirbsiu su tomis pačiomis problemomis”, - dėstė ji. Vis dėlto paklausta apie svarbiausius pirmalaikius darbus I.Degutienė tikino “neatsistebinti naujuoju premjeru renkamo Algirdo Butkevičiaus valstybės viešųjų finansų supratimu”. “Tikrai bus įdomu pažiūrėti, kokį pataisytą biudžetą atneš naujoji Vyriausybė ir kokios bus jų makroekonominės prognozės. Būsimasis premjeras kalba net labai kontroversiškai. Jis bus priverstas laikytis fiskalinės drausmės įstatymo, tačiau čia pat žarstomi pažadai didinti ir sveikatos apsaugos, ir socialinių reikalų, ir švietimo finansavimą. Reikia suvokti, kad visi siektų šioms sritims gerinti finansavimą, tačiau galimybės ribotos”, - pažymėjo parlamento vicepirmininkė.

je reikalingas transporto, prekių ir keleivių, vyksiančių naujuoju tiltu, sienos kirtimo kontrolei užtikrinti. Per naująjį pasienio punktą bus nukreipiami krovininiai automobiliai ir tranzitas. Sąlygas pradėti derybas dėl šio pasienio punkto sudarė susitarimas dėl tilto per Nemuną statybos. Jį Seimas ratifikavo šių metų spalio 17 dieną priimtu įstatymu. Rusija savo vidaus procedūras susitarimui įsigalioti įvykdė dar 2011

metais. Automobilių kelių direkcija spalio pabaigoje jau paskelbė naujojo tilto, prie kurio bus pasienio postas, prieigų ir aplinkkelio statybos konkursą. Tilto, kuris Pagėgių savivaldybėje sujungtų Panemunę ir Sovetską, taip pat jo prieigų statybos vertinamos daugiau kaip 100 mln. litų. Lietuvos pusėje planuojamų įgyvendinti darbų bendra vertė gali siekti apie 60-70 mln. litų. Rusija jau nutiesė kelią iki tilto ir ruošiasi jo statyboms.

NAUJAS VICEKANCLERIO ETATAS

bet ir pasiskirstė kuruojamas veiklos sritis. Naujoji parlamento vicepirmininkė apsiėmė kuruoti socialinių reikalų sritis. Tačiau, anot Seimo BFK narės, pirmiausia jai bus ypač “įdomu pažiūrėti”, kaip pasikeis kitų metų biudžeto projektas, jį peržiūrėjus naujajai Vyriausybei. Tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai neslepia kiek nustebę dėl tokio I.Degutienės veiklos posūkio. Tačiau viliamasi, kad buvusios Seimo pirmininkės sukaupta patirtis, jei tik pavyks užgniaužti partinius reikalus, pagelbės konstruktyviam komiteto darbui.

Prižiūrės naująjį biudžetą

Be I.Degutienės, BFK taip pat dirbs socialdemokratai - ekonomikos mokslus baigę B.Bradauskas, Andrius Palionis, Algirdas Sysas, Darbo partijos atstovai - taip pat ekonomikos mokslus krimtusi Vitalija Vonžutaitė, inžinieriai pagal specialybę Petras Narkevičius, Raimundas Markauskas, konservatoriai fizikas Jurgis Razma, inžinierius Rytas Kupčinskas, Liberalų sąjūdžio narys prof. ekonomikos mokslų dr. Kęstutis Glaveckas, “tvarkietis” ekonomistas Kęstutis Bartkevičius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovė viešąjį administravimą baigusi Rita Tamašunienė ir “Drąsos kelio” frakcijos narys prof. ekonomikos mokslų dr. Povilas Gylys. Naujuoju komiteto pirmininku vakar išrinktas B.Bradauskas LŽ sakė, kad viliasi konstruktyvaus ir produktyvaus darbo, kurio neužgoš partiniai principai. “Šiandien sutarėme, kad vienas ki-

to nepertraukinėsime, leisime kalbėti, bet svarbiausia, ką šiandien pridūriau, kad būtų pamiršti visi partiniai reikalai, kiek tai įmanoma. Komitete svarbiausia konkretumas, o tai, kad, be I.Degutienės, jame bus ir profesoriai P.Gylys, K.Glaveckas, kiti patyrę politikai, leis priimti apgalvotus sprendimus”, - LŽ kalbėjo jis. Praėjusią kadenciją Seimo BFK vadovavęs vakar komiteto vicepirmininku išrinktas K.Glaveckas į kiek netikėtą I.Degutienės norą prisidėti prie komiteto reagavo su džiaugsmu. “Per tiek metų politikoje eidama atsakingas pareigas ji gerai išmano visus šiuos dalykus. Iš mano pusės - tik sveikinamasis žodis”, - LŽ teigė parlamentaras. Jam pritardamas P.Gylys pažymėjo, kad kritiškai tokio buvusios Seimo vadovės apsisprendimo vertinti negalima, nes šiuo metu viešuosius finansus išmanančių “seimūnų” yra labai mažai.

•

Trumpai STEIGS PASIENIO POSTĄ Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities pasienyje numatoma steigti naują sienos perėjimo punktą. Pasienio postas bus įkurtas prie ketinamo statyti tilto per Nemuną. Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtame Vyriausybės nutarimo projekte dėl sienos perėjimo punktų teigiama, jog pasienio postas Rambynas-Dubkai (Paskalviai) Pagėgių savivaldybė-

frakcija. Pirmininkavimas ES minimas kaip vienas svarbesnių uždavinių, teksiančių naujai valdančiajai Naują valdančiąją daugumą sufor- koalicijai. Prezidentė Dalia Grymavusi centro kairės koalicija nori bauskaitė yra pareiškusi, kad iš būVyriausybėje steigti vicekanclerio simų ministrų reikalaus tinkamai etatą, kuris kuruotų su Lietuvos mokėti bent vieną iš šių trijų kalbų pirmininkavimu Europos Sąjungai - anglų, prancūzų arba vokiečių. (ES) susijusius klausimus. Tai kan- Lietuva ES pirmininkaus 2013 medidatas į premjerus socialdemokra- tų antrąjį pusmetį. tas Algirdas Butkevičius pasakė vakar per susitikimą su konservatorių BNS, LŽ

2012 11 22 Lietuvos žinios

Dienos temos

Parlamentarų pagalbininkams - vienodos algos ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Kadenciją baigusio Seimo vadovybė suvienodino parlamentarų padėjėjų-sekretorių kategorijas. Todėl, nepaisant turimos patirties ir įgyto išsilavinimo, visi Seimo narių pagalbininkai uždirbs tiek pat. Iki šiol, priklausomai nuo išsilavinimo ir darbo stažo valstybės tarnyboje, Seimo narių padėjėjų pareigybės buvo skirstomos į kelis lygius ir kategorijas. Nuo to priklausė ir politinio pasitikėjimo tarnautojų atlyginimas. Pavyzdžiui, aukščiausios A lygio 12 kategorijos valdininkų pareiginis atlyginimas siekė 2540 litų iki mokesčių. Žemesnei A lygio 11 kategorijai buvo nustatytas 2325 litų darbo užmokestis popieriuje. Tačiau Seimo kanceliarijai nesuduriant galo su galu, paskutinėmis praėjusios kadencijos darbo dienomis parlamento valdyba priėmė sprendimą nustatyti vienintelę A arba B lygio 11

kategoriją. Dėl to 12 kategoriją turėjusių parlamentarų padėjėjų algos sumažės maždaug 215 litų.

Sukėlė pasipiktinimą Naujoji tvarka sulaukė nemažai anksčiau aukščiausią kategoriją turėjusių parlamentarų padėjėjų pasipiktinimo. “Kodėl Seimo biudžeto skylės turi būti kamšomos mūsų sąskaita? Turiu aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir parlamentaro padėjėja dirbu vienuoliktus metus. Tačiau pagal darbo užmokestį esu prilyginta gerokai žemesnės kvalifikacijos tarnautojui”, - pažymėjo viena Seimo nario pagalbininkė. Vakar Seimo kancleris Jonas Milerius įsigaliojusią tvarką pristatė naujajai parlamento valdybai. Jis prašė, kad sprendimas suvienodinti politinio pasitikėjimo tarnautojų kategorijas kol kas nebūtų naikinamas, nes Seimo kanceliarijai striuka su pinigais. J.Mileriaus teigimu, netgi sumažinus darbo užmokesčiui skiriamas lėšas, iki metų pabaigos jų vis tiek nepakaks. Seimo kance-

Bankininkai siūlosi į pagalbą policijai

liarija apskaičiavo, kad nusprendus grįžti prie buvusios tvarkos per metus parlamentarų pagalbininkų atlyginimams išmokėti papildomai reikėtų skirti apie 1,3 mln. litų.

Pinigus “suvalgys” kompensacijos Seimo pirmininko pavaduotojo Algirdo Syso teigimu, įsigaliojus naujai tvarkai algos mažės apie 200 parlamente dirbančių politinio pasitikėjimo tarnautojų. Dėl pasikeitimų jis sako sulaukiantis nemažai parlamentarų ir jų padėjėjų klausimų. Nors, anot A.Syso, sumažinus atlyginimus tik aukščiausiai kategorijai priklausiusiems padėjėjams susidarė paradoksali situacija, kol kas naujos tvarkos atšaukti neketinama. “Reikia išmokėti išeitines kompensacijas darbą Seime baigusiems žmonės, lėšų tikrai trūksta. Todėl kol kas šį sprendimą paliksime galioti. Jeigu dėliodami kitų metų biudžetą matysime, kad yra galimybių, aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintiems tarnautojams sugrąžinsime 12 kategoriją”, - žadėjo A.Sysas.

•

A.Syso teigimu, įsigaliojus naujai tvarkai algos sumažės apie 200 politinio pasitikėjimo tarnautojų. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Pareigūnų laiką skaičiuos nauja valdžia

RITA KRUŠINSKAITĖ TOMAS BAŠAROVAS

Žaibiškai daugėjant telefoninių sukčių aukų bankai priversti imtis iniciatyvos padėti policijai ne tik atskleisti sukčiavimo atvejus, bet ir aiškinti žmonėms apie vis tobulėjančius elektroninės bankininkystės duomenų viliojimo būdus. Nėra nė dienos, kad policijos komisariatai negautų nukentėjusiųjų nuo telefoninių sukčių pareiškimų. Lietuvoje tokio pobūdžio nusikaltimų užregistruojama daugiausia tarp Baltijos šalių. “Sukčių vis daugėja, jų išpuoliai įžūlėja, todėl ir šios problemos mastai grėsmingai didėja”, patvirtino “Swedbank” Elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Žemaitytė. Šįmet per devynis mėnesius jau užregistruota daugiau sukčiavimo atvejų nei pernai per visus metus. Telefoniniai aferistai veikia gerai organizuotomis grupėmis. Šiuo metu populiariausias apgavystės būdas - prisistačius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, “Sodros”, bankų ar kitų institucijų darbuotojais gąsdinti pasirinktą auką, neva per jos sąskaitą plaunami pinigai, ir taip išgauti reikalingą konfidencialią informaciją. Netikėtai užkluptas žmogus dažnai sutrinka, padiktuoja skambintojui elektroninės bankininkystės duomenis ir taip per keletą minučių praranda visas turėtas santaupas arba tampa ilgalaikiu banko skolininku. Anot L.Žemaitytės, vienintelis veiksmingas būdas, galintis padėti apsisaugoti nuo tokių sukčių atakų, niekam neteikti telefonu asmeninių duomenų. “Jeigu institucijos pareigūnu prisistatęs asmuo pradeda klausinėti elektroninės bankininkystės duomenų, tai turi būti akivaizdus ženklas, kad su jumis kalba apgavikas”, - perspėjo banko atstovė. Tačiau Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų tyrimų poskyrio vyresnysis tyrėjas Marius Golekas mano, jog ir šį apgavystės būdą netrukus pakeis dar išradingesni. “Tą “vilioti-

Vidaus reikalų ministerija (VRM) kritikuoja kadenciją baigusių Seimo narių siūlymus keisti vidaus tarnybos statutą.

Telefoniniai sukčiai veikia grupėmis. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka nį” nusikaltėliai gali naudoti dar apie metus. Paskui jis išnyks, kaip beveik išnyko skambučiai “Alio, mama”, - teigė pareigūnas. Vis dėlto tai nereiškia, kad dings ir telefoniniai sukčiai. Gali būti, jog tada plūstelės banga tariamų Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų, siūlančių deklaracijų pildymo paslaugas, o iš tikrųjų tenorinčių išgauti elektroninės bankininkystės duomenis. Pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko nukentėjusiųjų ir dėl įdarbinimo. Sukčiai, pasinaudoję vietos laikraščiuose randama informacija apie darbo paieškas, ima siūlyti darbą. Jie įtikina auką, esą ši atitinka ieškomo darbuotojo reikalavimus, ir paprašo asmeninių duomenų - neva tam, kad į banko sąskaitą būtų galima pervesti atlyginimą. Kartais į būsimo darbuotojo asmeninę sąskaitą žadama net avansu pervesti dalį algos. Pastebėta, kad suintensyvėjo ir laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų susidomėjimas per įvairias televizijas naktimis skelbiamomis pažinčių žinutėmis. Anot M.Goleko, šis sukčiavimo būdas ypač įžūlus, nes nuteistieji nebijo prisipažinti, kad yra įkalinti. Būsimos aukos pasitikėjimą jie užkariauja psichologiniu įžvalgumu. Įtikinę, jog tenori susirasti artimą žmogų (dažniausiai moterį), kuris padėtų nuteistajam pradėti naują gyvenimą, įgyja to asmens pasitikėjimą ir po dviejų trijų mėnesių telefoninės pažinties sugalvoja kokį nors pretekstą, kad išgautų elektroninės bankininkystės duomenis.

•

Vidaus tarnybos statuto keitimas, siekiant suvienodinti pareigūnų darbo valandas ir viršvalandžių skaičiavimą, praėjusios Seimo kadencijos metu svarstytas ne kartą. Šio klausimo teks imtis ir naujai išrinktiems parlamentarams. Baigiantis kadencijai Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) pritarė konservatoriaus Rimanto Jono Dagio siūlomam įstatymo projektui, kad vidaus tarnybos pareigūnams būtų taikoma suminė darbo laiko apskaita. Tačiau VRM teigimu, nauja tvarka sukeltų didžiulį sąmyšį ir pareikalautų papildomų lėšų.

Nusižengia ES įstatymams Vidaus tarnybos pareigūnams šiuo metu taikomi dvejopi darbo laiko skaičiavimai. Vienas jų, kai neviršijama 40 valandų per savaitę. Kitas, kai

vidaus reikalų įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo laikas gali trukti iki 48 valandų per savaitę, ir tai nelaikoma viršvalandžiais. Įstatymo projekto iniciatorius R.J.Dagys pažymi, kad pagal tokią tvarką pažeidžiami Europos Sąjungos (ES) įstatymai, numatantys 40 valandų darbo savaitę. “Mūsų komitetas suformulavo visiškai korektišką nuostatą, pagal kurią reikėtų skaičiuoti suminę darbo apskaitą. Jeigu žmonės dirba daugiau nei 40 valandų, jiems turėtų būti mokama už viršvalandžius”, - LŽ dėstė buvęs SRDK pirmininkas. Jo teigimu, tai neturėtų sukelti papildomų rūpesčių. “Man atrodo, kad VRM valdininkai nesuvokia pataisos esmės. Jeigu kas nors pasiskųstų dėl šios ES galiojančios darbo teisės pažeidimo, Lietuva neabejotinai praloštų”, - aiškino R.J.Dagys.

Gali išbalansuoti sistemą Vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos pirmininkė Loreta Soščekienė įsitikinusi, kad šios vidaus reikalų tarnybos statuto pataisos reikalingos, tačiau kartu su įstatymo priėmimu turėtų

R.J.Dagio nuomone, jei pareigūnai dirba ilgiau kaip 40 valandų per savaitę, jiems turėtų būti mokoma už viršvalandžius. / Romo Jurgaičio nuotrauka

būti numatytos ir papildomos lėšos. “Tai reikalauja nemažai lėšų, kitaip daugelis vadovų nueitų paprasčiausiu keliu, pamainos trukmę sutrumpintų iki 12 valandų”, - LŽ teigė ji. Kaip pavyzdį ji pateikė ugniagesius, kurie dabar budi po 24 valandas ir tris dienas ilsisi. “Budint po 12 valandų poilsio dienos sutrumpėtų. Dabar dalis pareigūnų nepragyvena iš savo atlyginimo, kai kurie jų poilsio dienomis turi antrus darbus. Tai labai išbalansuotų visą sistemą, jei priėmus naujas nuostatas tam nebūtų numatyta papildomų lėšų”, - pažymėjo L.Soščekienė.

Neleidžia biudžeto išgalės VRM nelinkusi pritarti buvusios kadencijos Seimo narių pasiūlytoms vidaus tarnybos statuto pakeitimo nuostatoms. “Nesant papildomo finansavimo, turint omenyje, kad jau ateinančių metų biudžeto projektas yra žinomas, kalbėti apie tokią, nors ir gražią, iniciatyvą būtų neatsakinga”, - LŽ teigė vidaus reikalų ministras Artūras Melianas. Vyriausybei svarstyti pateiktame VRM nutarimo projekte pabrėžiama, kad pakeitus siūlomas statuto nuostatas joms įgyvendinti vidaus reikalų statutinėms įstaigoms kasmet papildomai reikėtų apie 24,3 mln. litų. Pagal dabartinį vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo reglamentavimą apmokėti už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą bei budėjimą kitiems metams papildomai prašoma skirti 25,9 mln. litų. VRM taip pat pabrėžia, kad pradėjus įgyvendinti pateiktas nuostatas vidaus reikalų statutinėms įstaigoms neužteks esamų žmogiškųjų išteklių, todėl reikės keisti darbo organizavimą, pamainų trukmę, o tai gali pabloginti vidaus tarnybos pareigūnų darbo sąlygas ir sukelti jų nepasitenkinimą. “Yra objektyvių dalykų, kurių neįmanoma taip paprastai išspręsti”, - tikino vidaus reikalų ministras. Jo teigimu, politikai klaidina visuomenę sakydami, kad pagal dabartinę pareigūnų darbo tvarką pažeidžiamos ES direktyvos. “Taip nėra, nes numatoma, kad darbo būtinumas gali būti ir dirbant 48 valandas. Ypač tai pasakytina apie specialiąsias tarnybas”, - pridūrė A.Melianas.

•

2012 11 22 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Trūksta ne pinigų, trūksta suvokimo RAMŪNAS TERLECKAS

Esu visiškai tikras, kad kitąmet švenčiamas Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus yra viena svarbiausių minėtinų datų. Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupijos įsteigimo svarbą Lietuvos valstybės raidai turėtų įvertinti istorikai, religijotyrininkai, filosofai ir galbūt psichologai. Vis dėlto apmaudu ir liūdna, kad nesugebame sukrapštyti kelių milijonų šiai datai deramai paminėti. Beveik už 400 mln. litų atstatinėjame abejotinos vertės Valdovų rūmus, milijonų milijonai be didesnės prasmės iššvaistyti projektui “Vilnius Europos kultūros sostinė”, mažes-

nio masto aferoms suskaičiuoti ir jaučio odos neužtektų. Kažkodėl visokiems pseudokultūriniams renginiams lėšų surandame, o tikrai prasmingiems darbams - ne. Kaip praėjusią savaitę rašė “Lietuvos žinios”, Žemaičių krikšto jubiliejaus minėjimo programai Vyriausybės numatytos lėšos sumažėjo beveik dešimt kartų. Kitų metų vasarą į jubiliejinius renginius atvyksiantys popiežiaus legatas, Katalikų bažnyčios Europoje hierarchai ir kiti aukšti svečiai išvys apsilaupiusius žemaičių vyskupų rūmus. Byrančiam Telšių vyskupijos kurijos fasadui suremontuoti lėšų nėra. Vyriausybė numatytų pinigų neskyrė ir dešimtims kitų svarbiausių objektų, susijusių su žemaičių krikštu, Žemaičių vyskupijos istorija. Iš jubiliejaus minėjimo 2009-2017 metų programai numatytų daugiau kaip 45 mln. litų per praėjusius dvejus metus atseikėta tik 5,8 milijono.

Telšių vyskupijos kurija jau pradėtiems darbams baigti ir pagrindiniams renginiams jubiliejaus metais organizuoti prašo 4,9 milijono. Tačiau Privatizavimo fondas, iš kurio anksčiau finansuota dalis atnaujinamų paveldo objektų Žemaitijoje, tuščias. Tuo metu Kultūros ministerijos 2013 metų biudžete numatytų 1,6

nėra. Jubiliejaus minėjimo iniciatoriai buvo sumanę kartu su Turizmo departamentu rengti turistinį-piligriminį Žemaičių krikšto kelią, deja, neatrodo, kad iš šio sumanymo būsią naudos. O kaip gali būti, jei Turizmo departamentas nerengs net planuoto Žemaičių krikšto keliui skirto bukleto, nes tam neskirta lėšų. Suku gal-

Net jei vertintume tik praktinės naudos aspektu, Žemaičių krikšto jubiliejus yra puiki proga priminti pasauliui apie Lietuvą ir skatinti turizmą. mln. litų neužteks visiems pradėtiems darbams baigti iki švenčių. Taigi Varniuose medinis namas, kuriame gyveno vyskupas Motiejus Valančius, toliau liks užkaltais langais. Privačių rėmėjų Žemaitijoje, kur kadaise netrūko dosnių mecenatų ir Bažnyčios fundatorių, dabar beveik

vą, kiek kainuotų parengti tokį spaudinį, ir joje kirba mintis, kad pavogti ar iššvaistyti mokame milijonų milijonus, o kai reikia kelių tūkstančių, nesugebame jų rasti. Kaip gražu būtų, jei tokio bukleto įžangoje būtų parašyta, kad jis atsirado kuriam nors ministrui atsisakius

kelionės į Japoniją ar Vyriausybės klerkui nevykus į Naująją Zelandiją nežinia kokios patirties semtis. Kad ir iš mokesčių mokėtojų kišenės būtų leista mecenatu pasijusti, vis tiek prasmės būtų. Net jei vertintume tik praktinės naudos aspektu, Žemaičių krikšto jubiliejus yra puiki proga priminti pasauliui Lietuvą ir skatinti turizmą. Juolab kad piligriminės kelionės Europoje ir visame pasaulyje sparčiai populiarėja, Lietuvoje lankytinų vietų yra. Deja, trūksta ne tik informacijos, bet net elementarios infrastruktūros, kad ir viešųjų tualetų. Mano galva, tam nereikia milijonų, nebent kaip Kaune statytume “auksinius” tualetus ir leistume apsukriems valdininkams iš jų pinigėlių pasisemti. Netrukus Kultūros ministerijos vairą perims naujas vadas, galbūt verta belstis į jo duris ir ieškoti supratimo. O galbūt žemaičiams paramos verta paprašyti turtingesnių Vilniaus ir Kauno vyskupijų.

•

Kitų balsai VILNIUS MASKVIEČIO AKIMIS

Lietuvos žinios

Rusijos žurnalo “Aeroflot” žurnalistas Sergejus Konovalovas, dalyvavęs Lietuvos valstybinio turizmo departamento pažintiniame ture po Lietuvą, savo straipsnyje “Vejantis cepeliną” neslepia susižavėjimo Vilniumi: “Ten ramu, miela, nedaug žmonių. Net tokiu metu kaip prieš Kalėdas. Lietuviškos eglutės ne tokios pompastiškos kaip “Rockefeller” centre, prekių išpardavimas neturi maniakiško charakterio, o siaurų senamiesčio gatvelių romantika niekuo nenusileidžia Prahos ar Budapešto grožiui. Vilnius - europietiškai sterilus, tylus, bet kartu šventinis miestas, kiekvienas jame sutinkamas lietuvis panašus į kultinį aktorių Donatą Banionį, o kiekviena vietinė mergina - į Ingeborgą Dapkūnaitę. Senojo Vilniaus negalima lyginti su Ryga ar Talinu, nes jie labai skirtingi. Vilniuje - stilių, epochų ir konfesijų kompotas. Ypač išsiskiria barokas, kuris jau savaime yra kompotas: ši meninė architektūrinė sistema net vadinama specialiu terminu “Vilniaus barokas”. Siaurosios senamiesčio gatvelės tokio pločio kaip trys ketvirčiai senosios laidos automobilio “Fiat”, o lietuvių kalėdinė eglutė primena tradicinį pyragą šakotį.” Publikacijoje nemažai dėmesio skiriama lietuvių kulinariniam paveldui, pateikiamos rekomendacijos, ką dera vežti lauktuvių iš Vilniaus: gintaro, trauktinių, šakočio, lietuviško sūrio ir, žinoma, lietuviškos duonos. Ypač stiprų įspūdį žurnalistui paliko Užupis. “Man nuoširdžiai gaila, kad Užupio Respublika yra pernelyg maža, taiki ir neturi atominės bombos. Štai, jeigu tik užupiečiai mus visus užkariautų ir priverstų gyventi pagal savo

mos problemų riziką, didina daugelio onkologinių ligų tikimybę, labai silpnina imunitetą. Pastaruoju metu Japonijos veterinarijos tarnybos atlieka dar vieną patikrinimą, siekdamos patikslinti, kokių rūšių žuvys yra labiausiai pavojingos vartojant jas maistui. Galima suprasti, kad kalbama ne tik apie žuvis, gyvenančias Japonijos vandens telkiniuose ir jos pakrantėje, bet ir apie visą Tolimųjų Rytų baseino pasaulį, nes radioaktyvūs elementai jau paplito toli nuo avarijos Fukušimoje vietos. Japonijos specialistų išvadas netiesiogiai patvirtina nesenas amerikiečių mokslininkų tyrimas, kai padidėjęs radiacinis fonas buvo nustatytas žuvyse, sugautose prie rytinės šalies pakrantės.”

LATVIJOJE DAUGIAU PATRIOTIZMO

Konstituciją, visiems nuo to būtų tik geriau ir naudingiau”, - emocijų neslepia “Aeroflot” autorius.”

TOLIMŲJŲ RYTŲ ŽUVYS TEBĖRA RADIOAKTYVIOS Kaip rašoma www.medlinks.ru, Fukušimos atominės elektrinės avarija, įvykusi 2011-ųjų kovą, vis dar turi neigiamos įtakos Tolimųjų Rytų regiono vandens gyvūnijai: “Japonijos tyrinėtojai išanalizavo radiacijos lygį žuvyse, sugautose šalies vidaus bei pakrančių vandenyse. Po šio tyrimo buvo padaryta vienareikšmė išvada žuvų iš šio regiono valgyti nevalia. Tokiose žuvyse kaip kalnų upėtakis, Tolimųjų Rytų jūrų karšis, dvispalvė plekšnė, japoniška skumbrė ir kitos

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

itin dideliais kiekiais buvo rasta cezio. Pagal galutinę tyrimų ataskaitą žuvyse, kurios šiuo metų gyvena Tolimuosiuose Rytuose, vidutiniškai yra 11 400 bekerelių cezio vienam gyvo svorio kilogramui. Kaip teigia japonų mokslininkai, tai rekordinis lygis, kada nors registruotas gyvose žuvyse. Normalus lygis yra 100 bekerelių cezio gyvų žuvų kilogramui. Taigi net nesudėtingi matematiniai skaičiavimai leidžia nustatyti, kad šiuo atveju standartinis rodiklis yra viršytas 100 kartų. Japonijos sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, tokių žuvų vartojimas maistui kelia tiesioginę grėsmę žmogaus sveikatai. Oficialiame pranešime pažymima, kad esant tokiam dideliam radiacijos lygiui net nedidelis žuvų kiekis, vartojamas maistui, padidina hormoninės siste-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

“Kasmet mūsų tautos patriotizmo jausmas stiprėja”, - džiaugėsi buvusi Latvijos vadovė Vaira Vykė-Freiberga duodama interviu Latvijos radijui:

“Vis daugiau žmonių pasijunta patriotais ir moko to savo vaikus”, - tikina V.Vykė-Freiberga. Buvusios prezidentės manymu, drauge su krize įvyko lūžis - dramatiškai padidėjo emigracija, daugybė žmonių ėmė kalbėti apie Latviją kaip nelaimių užutėkį. “Latvija nebuvo nelaimių užutėkis ir dabar nėra, - tvirtino ji. Neketinu neigti sunkumų, daugelis neša sunkią naštą, bet tai nėra priežastis nusisukti nuo savo valstybės. Tai tarsi nusisukti nuo sergančios motinos ir pareikšti: “Ji man dabar negali padėti, negali paremti, nieko gera man neduoda.” V.Vykės-Freibergos nuomone, dabar sulaukėme atsako negatyvumui: “Žmonės ima busti ir sako: “Pala pala, pažvelkime dar kartą, kaip yra iš tiesų. Argi tikrai taip siaubinga? Galų gale Latvija man šį tą reiškia, norėčiau, kad ji būtų miela ir mano vaikams.” Ačiū tiems žmonėms, kurie taip jaučia, antraip mes Latvijos neišsaugosime ir ateities nesukursime.” LŽ

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

K.Jašinskas A.Makauskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 11 22 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Biudžetas skaldo Europą

Teroristas - vienišas vilkas PALMYRA KRUPENKAITĖ

Lenkijoje pateikiama vis daugiau informacijos apie sulaikytą teroristą, kuris planavo surengti didžiulį sprogimą šalia Seimo rūmų.

A. Merkel tikisi, kad bus pasiektas susitarimas. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Šiandien prasidėsiančiame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime Europos Sąjungos laukia rimti iššūkiai. Į dvi grupes pasidalijusios ES valstybės bandys susitarti dėl ilgalaikio 1,3 trilijono eurų biudžeto. Europos Sąjungos laukia dar vienas vienybės išbandymas, nes savaitę trukusios derybos išryškino nesutarimus dėl naujo ES biudžeto tarp Europos valstybių. Viena valstybių grupė pasisako už griežtą ekonominę politiką ir išlaidų mažinimą, o kita nori išlaidų didinimo ir ekonominio augimo skatinimo. “Tai pralaimėtojų susitikimas. Niekas nebus patenkintas susitikimu, jeigu atsitiktinai rasime sprendimą”, - sakė aukšto rango ES diplomatas. “Mes negalime ignoruoti susiskaldymo”, - teigė pavardės nenorintis skelbti ES pareigūnas. Didžiosios Britanijos premjerui Davidui Cameronui numatytas lyderio vaidmuo tarp valstybių, kurioms nacionaliniai interesai svarbesni už bendrus ES rūpesčius. “D.Cameronas atsineš didelį peilį išlaidoms mažinti, juo sieks išsikovoti ir nuolaidų Didžiajai Britanijai”, - sakė ES diplomatas. Didžioji Britanija nori apkarpyti 20142020 metų ES biudžetą 200 mlrd. eurų, bet sulaukia ES institucijų pasipriešinimo. ES prezidentas Hermanas van Rompuy, kuris bus tarpininkas derybose, pažadėjo 75 mlrd. eurų sumažinti Europos Komisijos pasiūlytą 1,3 trilijono eurų biudžetą, bet tai Europos valstybių nesužavėjo. Ispanija dėl sumažinto biudžeto prarastų 20 mlrd. eurų ES paramos, Italija - 10 mlrd. eurų. Apkarpytas biudžetas netenkina ne tik valstybių, bet ir garsių mokslininkų. Nobelio premijos laureatų grupė išskrido į Briuselį norėdama įteikti garsiausių Europos mokslininkų pasirašytą peticiją, raginančią H.van Rompuy ir kitus ES valdininkus nemažinti finansavimo moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

“Laimei, tokie susitikimai vyksta kartą per septynerius metus”, - džiaugėsi H.van Rompuy. Pagal ES prezidento planą Didžioji Britanija gautų kasmetinę 3,6 mlrd. eurų nuolaidą. Tačiau nuolaidų nori ir kitos valstybės, ypač tos, kurios į ES biudžetą sumoka daugiau, negu gauna. Aštuonios iš jų (Austrija, Didžioji Britanija, Danija, Prancūzija, Suomija, Vokietija, Nyderlandai ir Švedija) jau susibūrė į grupę ir derėsis dėl išlaidų mažinimo. Tačiau tarp šių valstybių vyrauja nesutarimai, kaip ir kiek turėtų būti mažinamas biudžetas. Prancūzija kartu su Italija norėtų, kad biudžeto apkarpymas nepaliestų šių šalių subsidijų ūkininkams. “Negali būti atimtas nė vienas euras iš bendrosios žemės ūkio politikos”, - sakė Prancūzijos premjeras Jeanas Marcas Ayrault. Jo vyriausybė nori, kad ES papildomų pajamų gautų iš naujų mokesčių. ES viduje egzistuoja ir kita valstybių grupė, kurios iš biudžeto gauna daugiau, nei įmoka. Jos nenorėtų apkarpyto ES biudžeto. Penkiolika Rytų ir Pietų Europos valstybių su Lenkija, Portugalija ir neseniai prisijungusia Ispanija priešakyje sieks, kad nebūtų mažinamos išlaidos iš Sanglaudos fondo, kuris buvo įsteigtas tam, kad ekonomiškai ir socialiai neturtingi regionai pasivytų kitus. Šios išlaidos - tai antros pagal dydį ES biudžeto išmokos po bendrajai žemės ūkio politikai skiriamų lėšų. Nors Europos Vadovų Tarybos susitikime pasiekti sutarimą dėl ES biudžeto bus nepaprastai sunku, Europos lyderiai stengsis iš visų jėgų. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurios šalis moka didžiausias įmokas į ES biudžetą, pažadėjo dėti visas pastangas, kad Europos Vadovų Tarybos susitikimas nesibaigtų krachu. “Mes norime susitarti. Ir mes kalbėsime su visomis šalimis, kad pasiektume rezultatą”, - sakė A.Merkel.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Skaudžią netekties valandą dėl mylimo brolio mirties nuoširdžiai užjaučiame bendrųjų reikalų ir kredito valdymo direktorių Viktorą Muntianą. UAB Agrochema kolektyvas

45 metų teroristas Brunonas Kwiecienis, kuris Lenkijos žiniasklaidoje vadinamas tik Brunonu K., šiuo metu laikomas Krokuvos kalėjimo vienutėje. Jis suimtas trims mėnesiams ir jam gresia 5 metai kalėjimo. Policija rado sprogmenų, detonatorių ir kitos bombų gamybos įrangos, kurią šis chemijos mokslų daktaras iš Krokuvos žemės ūkio universiteto ketino panaudoti prieš Lenkijos valstybę, esą ją, jo žodžiais tariant, “užvaldė užsieniečiai”. Brunonas K. pateko policijos akiratin, kai paaiškėjo, kad garsiausias Norvegijos teroristas Andersas Behringas Breivikas sprogstamųjų medžiagų užsisakydavo per Lenkijos interneto parduotuves. Be to, jo žmona biologė, su kuria dėstytojas augina du vaikus, pranešė, kad vyras labai domisi, kaip galima didžiuliu kiekių mikrobų apkrėsti kuo didesnę teritoriją, kad kiltų panika ir žūtų daugybė žmonių. B.Kwiecienio kaimynai papasakojo žurnalistams, kad jis nuo vaikystės domėjosi sprogmenimis, dažnai su jais eksperimentuodavo, todėl prarado du dešinės rankos pirštus. Jis pats internete buvo parašęs: “Man sprogmenys visuomet buvo hobis, o ne būdas užsidirbti pinigų.”

Chemijos mokslų daktaras B.Kwiecienis atsidūrė Krukuvos kalėjimo vienutėje. / Užsienio spaudos nuotrauka Kaip rašo dienraštis “Gazeta Wyborcza”, teroristas paliko daug pėdsakų internete. Į “YouTube” jis įdėjo įrašą, kuriame nufilmuota, kaip sprogsta 250 kilogramų amonio salietros, kurią jis susprogdino šalia Krokuvos. Be to, Brunonas K. nuolat internete dalyvaudavo įvairiose diskusijose apie sprogstamąsias medžiagas, pasaulyje įvykdytus sprogdinimus, bombų kūrimą, nurodydamas savo adresą, elektroninio pašto adresą. Viename savo komentare B.Kwiecienis parašė: “Siūlau burtis ir kovoti su tironija. Mūsų tėvai ir seneliai kovojo už tai, kad gyventume laisvoje šalyje, tačiau dauguma mūsų tik seiliojasi ir nieko nedaro. Ateina laikas veikti.” Taip pat jis skundėsi, kad buvo priimtos naujos

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga. Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞. Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

taisyklės dėl sprogmenų naudojimo. Žurnalistai apklausė ir studentus, kuriems dėstė šis chemijos mokslų daktaras. Viena studentė pasakojo, kad per paskaitas jis labai mėgdavo kalbėti apie politiką, iš karto užsidegdavo šia tema kalbėdamas. Jam prie širdies buvo visokios sąmokslo teorijos. Savo pažiūrų B.Kwiecienis niekada neslėpdavo, viską rėždavo atvirai, bet jokiai politinei partijai nepriklausė. Sekdami Brunoną K. specialiųjų tarnybų darbuotojai pastebėjo, kad jis ypač ėmė domėtis lapkričio 11 dienos iškilmėmis, būtent dėl to buvo sulaikytas likus iki jų dviem dienoms. Krokuvos prokuratūra teigia turėjusi pakankamai įrodymų, kad galėtų pateikti Brunonui K. kaltinimus. Buvo aišku, jog jis ketino šalia Seimo, kuriame lapkričio 11 dieną į iškilmingą Nepriklausomybės dienai skirtą posėdį turėjo atvykti šalies prezidentas, premjeras ir ministrai, susprogdinti automobilyje paslėptą labai galingą bombą. Buvęs Lenkijos kontržvalgybos vadovas, o dabar parlamento narys Konstanty Miodowiczius tikina, kad Brunonas K. buvo “vienišas vilkas”, ir jo nereikia tapatinti su žmonėmis, kurie nepatenkinti padėtimi Lenkijoje ir nori imtis organizuotų veiksmų. Tokių vienišų teroristų yra visose valstybėse, o tie asmenys, su kuriais Brunonas K. palaikė kontaktus, - tik susirašinėjimo partneriai, su kuriais jis aptardavo naujausius pirotechnikos laimėjimus, diskutuodavo apie politiką.

•

2012 11 22 Lietuvos žinios

Pasaulis

Užmojai

Kinų ambicijos gąsdina ne tik kaimynus Kinija, skatinama savo ekonomikos laimėjimų, ėmė vis garsiau reikšti pretenzijas tiek į mažas gretimas saleles, tiek į Arkties žaliavas. Kinijos ekspansijai daug dėmesio skirta ir per ASEAN viršūnių susitikimą, kuris ką tik pasibaigė Kambodžoje. Nors Kinijos ir partijos vadovai tebesišypso, tebemojuoja žiniasklaidos plačiai nušviečiamuose renginiuose, jų pretenzijos būti galingiausios pasaulio valstybės lyderiais stiprėja sulig kiekviena diena ir tonas keičiasi. Kinų ledlaužiai tyrinėja poliarines sritis, povandeniniai laivai - vandenynų dugno išteklius, kosmoso programa siekiama karinių, strateginių ir ekonominių interesų. Viešėdamas Singapūre Kinijos užsienio reikalų ministras Yang Jiechi pareiškė: “Faktas, kad Kinija - didelė valstybė, o kitos šalys mažos.” Agresyvūs politikų pareiškimai kursto tautą. Rugsėjo viduryje demonstracijos dėl kelių mažų salelių dalyviai daužė japonų parduotuves ir susirinkę prie Japonijos ambasados ragino skelbti karą mirtinam Kinijos priešui. Valstybės dienraštis “The Beijing Evening News” pirmuose puslapiuose išspausdino neapykantos kupinas tiradas ir reikalavo apmėtyti atominėmis bombomis “užsienio šėtonus”. Po šių įvykių JAV gynybos ministras Leonas Panetta įspėjo: “Vienos ar kitos šalies klaidingi vertinimai gali paskatinti smurtą ir baigtis konfliktu. O jis netruks išplisti.” Politikų lūpomis “konfliktas” reiškia karą, ir nors tai šiuo metu atrodo neįtikima, tokios galimybės atmesti negalima.

Kinijos įtaka stiprėja Kinija buvo žaisliukas Japonijos ir kitų galingų valstybių rankose, kol 1949 metais Mao Zedongas paskelbė Kinijos Liaudies Respubliką. Jis suvienijo tautą, nors stūmė šalį į vis didesnę izoliaciją. Kinai net buvo susikivirčiję su Sovietų Sąjunga. 1976 metais, kai Mao mirė, Kiniją apėmė chaosas. Tik po kelerių metų Deng Xiaopingas atsargiai pradėjo ekonominę reformą, kuri davė pradžią pasakiškam šalies augimui. Barackas Obama laiko Kiniją pavojingiausia Amerikos priešininke. Ateinančiais metais JAV karo laivynas į Ramųjį vandenyną nori perkelti 60 proc. savo pajėgų. Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių interesus šiose teritorijose turėtų ginti nauji atramos punktai Australijoje ir Pietų Azijoje. Kinijos įtaka regione vis stiprėja. Pekinas užsitikrino priėjimą prie uostų, patraukė savo pusėn vasalines valstybes ir, siekdamas kontroliuoti Pietų Kinijos jūrą, Hainane pastatė povandeninių laivų bazę. Analitikai jau kalba apie “perlų vėrinį”, kurį Kinija nutiesė nuo Afrikos toli į Ramųjį vandenyną.

Placdarmas - Fidžis Šiame salyne Kinijos ambasada yra vienas didžiausių pastatų - mėlynas stiklinis fasadas matyti toli iš jūros. Visame Fidžyje gausu kinų pėdsakų. Prieš porą mėnesių Kinijos koncernas baigė statyti čia pirmą boksito kasyklą, kinai tiesia gatves, tiltus, stato viešbučius ir kazino turistams iš Šan-

Kinija “visiškai pasiruošusi”. / Reuters/Scanpix nuotrauka chajaus bei Guandžou, mat šie be vizos gali viešėti Fidžyje šešis mėnesius. Uoste švartuojasi Kinijos tunų žvejybiniai traleriai. Milžiniški radarų sekimo Youn-Wang klasės laivai ir palydovų radijo stotys naudojasi salynu kaip tiekimo uostu. Fidžis remia ir Kinijos liaudies išsivadavimo armiją. Dauguma jo gyventojų mano, kad netrukus šalyje bus įrengta kinų karo laivyno bazė. Pasaulis nemato, kas ten vyksta, todėl salynas taip domina Kiniją. 2006-ųjų gruodį Fidžio kariuomenės vadas Frankas Bainimarama į gatves pasiuntė karius neperšaunamomis liemenėmis ir nuvertė vyriausybę, o pats pasiskelbė ministru pirmininku. Jis įvedė karinę padėtį ir panaikino susirinkimų laisvę. Kritiškai nusiteikę žurnalistai buvo atleisti arba išvaryti iš šalies. Nuo tada kiekvieno leidinio redakcijoje sėdi policijos pareigūnas. Už tai, kad grįžo prie diktatūros, Fidžis buvo nubaustas - panaikinta jo narystė Jungtinėse Tautose, salynui nutraukta Europos ir JAV parama. Kinija tuo pasinaudojo ir praėjus metams po perversmo padidino paramą septynis kartus, be to, nuolat žada naujų kreditų.

Imperinė strategija Kinijos užsienio valiutos rezervas siekia 3,2 trln. JAV dolerių. Kinijos Liaudies Respublika nustūmė Japoniją, kadaise galingiausią Azijos valstybę, į trečiąją vietą labiausiai išsivysčiusių šalių sąraše ir tapo svarbiausia regiono prekybos partnere. Praėjusiais metais Pakistano gynybos ministras pasiūlė Pekinui Gvadaro uoste įsirengti karo laivyno bazę. Dėl to paties deramasi su Seišeliais. Kinų delegacija visada laukiama, nes atvyksta su pilnais lagaminais dovanų ir pažadų. Pernai aukštas pareigas einantis politikas Wu Bangguo lankėsi Maldyvuose. Jis pažadėjo salų valdžiai ne tik kinų turistų antplū-

dį, tiesioginius skrydžius, bet ir paramą plėtrai, o kiekvienam parlamentarui dovanojo po kompiuterį, išdalijo 50 skaitmeninių fotoaparatų ir du milžiniškus plazminius televizorius. Pekinas supranta, kad problemas ne visada pavyksta išspręsti pinigais ar dovanomis, todėl modernizuota, naujausiais ginklais apginkluota Kinijos liaudies išsivadavimo armija jau pasirengusi žygiui. Šalies kariuomenę sudaro 2,2 mln. kareivių. Jau išbandytas pirmasis Kinijos lėktuvnešis “Liaoning”. Kinai turi visą arsenalą savos gamybos branduolinių galvučių, radarų nematomų naikintuvų ir atominių povandeni-

Nuo vasaros pablogėjo ryšiai ir su Vietnamu. Liepos pabaigoje Pietų Kinijos jūros Vudžio saloje kinai baigė statyti savo naujausią miestą Sanšą. Jame gyvena 613 tūkst. žmonių, daugiausia žvejų. Mieste yra prekybos centras, maža klinika, rotušė, Komunistų partijos būstinė ir, žinoma, Liaudies išsivadavimo armijos garnizonas. Vudžio salelė miniatiūrinė - vos 185 hektarų ploto, bet ji priklauso Paracelio salynui, į kurį teises reiškia ir Vietnamas. Naujasis miestas turi parodyti, kas tikrasis salos šeimininkas. Jau keli mėnesiai kinai nesutaria su Filipinais dėl negyvenamo rifo.

Kinijos užsienio reikalų ministras Yang Jiechi pareiškė: “Faktas, kad Kinija - didelė valstybė, o kitos šalys mažos.” nių laivų. Liaudies armija pirmoji pasaulyje įsigijo balistinių laivų naikinimo raketų DF-21D, kurios esant reikalui gali būti panaudotos JAV lėktuvnešiams sulaikyti.

Didžiulės ambicijos Tačiau Pekinui ir to nepakanka. Per Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos viršūnių susitikimą premjeras Wen Jiabao pareikalavo atšaukti ES ginkluotės embargą, mat nesutardami kone su visais kaimynais kinai nori ir europinių ginklų. 1962 metais vyko paskutinis Kinijos ir Indijos karas dėl kalnų provincijos Arunachal Pradešo. Po keturių savaičių Kinijos kariuomenė atsitraukė, bet šalies žemėlapiuose regionas iki šiol pažymėtas kaip Liaudies Respublikos dalis. Nors kaimynių santykiai stabilizavosi, pasienio regione iki šiol laikoma apie 300 tūkst. Liaudies išsivadavimo armijos kareivių, o dislokuotos vidutinio nuotolio raketos gali nešti branduolines galvutes.

Ten nuolat kyla žvejų ir patrulių laivų konfliktai, nors miniatiūrinės salelės naudojamos tik riboms žemėlapiuose žymėti. Juk tas, kuris kontroliuos kone 2 mln. kvadratinių kilometrų jūros plotą, saugos ir svarbius prekybos kelius, žuvų išteklių turtingas vietas ir milžiniškas naftos atsargas. 2008 metais JAV energetikos ministerija įvertino, kad naftos klodai Pietų Kinijos jūroje siekia 213 mlrd. barelių, o tai daugiau negu Saudo Arabijoje. Kinijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Fu Yingas iš anksto perspėjo, kad jo šalis “visiškai pasiruošusi” reaguoti į “bet kokią eskalaciją”.

Pavojingiausi nesutarimai su Japonija Nesutariama ir dėl penkių negyvenamų salelių bei trijų uolų Rytų Kinijos jūroje. Kinai jas vadina Diaoyu, japonai - Senkaku. Kadangi ten gyvena tik keli šimtai ožkų ir kurmių, salos buvo laikomos tokiomis nereikšmingomis, kad

JAV kariuomenė ėmė jas naudoti pratyboms. Tačiau 1969 metais kinų ir japonų mokslinė ekspedicija prie salų aptiko didžiulius naftos ir dujų klodus. Nuo tada ginčai nesibaigia. Kinija remiasi istoriniais dokumentais, kuriuose rašoma, kad kinų jūreiviai atrado salas dar prieš 600 metų. Iš tiesų XVIII amžiaus pabaigoje salyną atrado japonai ir nuo tada jį valdo, išskyrus trumpą pertraukėlę po Antrojo pasaulinio karo. Abiejų šalių argumentai stiprūs, bet Japonijos vyriausybė siekia taikaus konflikto sprendimo, o Kinija nuolat grasina jėga. Dauguma kinų tebelaiko japonus mirtinais priešais. Taip aiškinama ir mokyklose, universitetuose ar per televiziją. Vyriausybė pati skatina nacionalizmą. Tarnautojai ir valdininkai rugsėjį net gavo atostogų, kad galėtų dalyvauti demonstracijose prieš Japoniją. Kai kuriuose miestuose policija autobusais vežė studentus prie Japonijos atstovybių reikšti neapykantos, o pareigūnai ramiai stebėjo, kaip buvo deginamos japonų parduotuvės ir firmos. Neseniai atlikta viešosios nuomonės apklausa parodė - daugiau kaip pusė kinų mano, jog kitais metais kils karinis konfliktas su Japonija. Partinis laikraštis “The Global Times” rašė: “Kinijos vyriausybė turės nusileisti tautos valiai ir pradėti karą su Japonija dėl Diaoyu salų.” Šalyje dar girdėti kritiškų balsų. Televizijos vedėjas Juanzi savo interneto dienoraštyje klausė: “Ar mums tikrai reikia priešiškumo ir neapykantos kitataučiams savo patriotizmui reikšti?” Per vieną dieną jis gavo 30 tūkst. atsakymų, tarp jų buvo daug įtūžusių nacionalistų grasinimų ir įžeidinėjimų. Juanzi savo žinutę ištrynė paaiškinęs: “Šiek tiek išsigandau...”

•

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

2012 11 22 Lietuvos žinios

Pasaulis

Mumbajaus užpuolikas pakartas VILJAMA SUDIKIENĖ

Šimtai žmonių Indijoje džiūgavo ir vaišinosi saldumynais švęsdami naujieną, kad įvykdyta egzekucija pakistaniečiui, vieninteliam gyvam likusiam 2008 metų Mumbajaus atakų užpuolikui. Indijos prezidentas Pranabas Mukherjee šį mėnesį atmetė Mohammedo Ajmalo Amiro Qasabo malonės prašymą ir šis buvo pakartas. Mirties bausmė įvykdyta ankstų trečiadienio rytą kalėjime. 60 valandų trukusi Mumbajaus apgultis prasidėjo 2008 metų lapkričio 26-ąją. Grupė teroristų iš Pakistano vienu metu puolė geležinkelio stotį, prabangius viešbučius, ligoninę ir žydų kultūros centrą. Žuvo 166 žmonės, nukauti 9 užpuolikai. Iš viso į Mumbajų atvyko 10 teroristų grupė. Vaizdo kamerų užfiksuotoje medžiagoje aiškiai matyti, kaip M.A.A.Qasabas su bendrininku šaudo į žmones judriausioje Mumbajaus traukinių stotyje. Jie patiesė 52 aukas. 2010 metų gegužę M.A.A.Qasabas buvo nuteistas už žmogžudystes ir kitus nusikaltimus. Šiemet rugpjūtį Aukščiausiasis Teismas patvirtino mirties nuosprendį. “Tai duoklė nekaltiems žmonėms ir policijos pareigūnams, kurie neteko gyvybių per šį bjaurų mūsų tautos užpuolimą”, - pareiškė Indijos vidaus reikalų ministerijos atstovas. Jo žodžiais, M.A.A.Qasabas nepareiš-

M.A.A.Qasabas policijos rankose. Reuters/Scanpix nuotraukos

kė jokio paskutinio noro ir buvo palaidotas kalėjime. Jo giminėms pranešta apie egzekuciją laišku, apie tai informuotas ir Pakistanas. Indijos valdžia patyrė didelį spaudimą nubausti asmenį, dalyvavusį viename baisiausių išpuolių, kada nors surengtų šioje šalyje. Iki pastarojo meto M.A.A.Qasabas buvo kalinamas Mumbajaus kalėjime, o prieš dvi dienas perkeltas į Jervados kalėjimą Punoje, vakarinėje

Maharaštros valstijoje. “Laikėmės slaptumo. Šiame reikale slaptumas buvo būtinas”, - sakė ministerijos atstovas. M.A.A.Qasabo gynėjas, užginčijęs bylą Aukščiausiajame Teisme, papasakojo, kad nuteistasis buvo labai susirūpinęs, kai teisininkas su juo paskutinį kartą susitiko rugpjūčio mėnesį. Jis bijojo, kad bus pakartas, ir prašė savo advokato išvaduoti jį iš kalėjimo. Po Mumbajaus atakų Indijos ir Pakistano santykiai labai pablogėjo, nes Delis dėl jų apkaltino Pakistane įsikūrusią teroristų grupuotę “Lashkar e Taiba”. Iš pradžių kategoriškai tai neigęs Pakistanas galiausiai pripažino, kad užpuolimas iš dalies buvo suplanuotas jo teritorijoje ir kad M.A.A.Qasabas yra Pakistano pilietis. Teisme jis padarė kaltės nepripažinimo pareiškimą, bet paskui prisipažino priklausęs “Lashkar e Taiba”. M.A.A.Qasabas tvirtino nesulaukęs teisingo teismo Indijoje. M.A.A.Qasabui įvykdyta mirties bausmė buvo pirmoji Indijoje nuo 2004 metų, kai Kalkutoje buvo pakartas keturiolikmetę išžaginęs ir nužudęs vyras. Nors naujiena apie egzekuciją sutikta džiaugsmingai, patenkinti - ne visi: taip ir nenubausti liko užpuolimo suplanuotojai bei užsakovai, tad teisingumas tik dalinis. Kai kurių manymu, M.A.A.Qasabas turėjo būti pakartas viešai. Tuo metu vienas “Lashkar e Taiba” vadų pareiškė, kad M.A.A.Qasabas yra “didvyris, kuris įkvėps kitus kovotojus sekti jo pėdomis”.

•

Sprogimas autobuse Tel Avivo centre, vos už 500 metrų nuo Lietuvos ambasados, susprogdintas autobusas, sužeista 17 žmonių. Izraelio pareigūnai šį sprogimą vadina teroro išpuoliu. Jis įvykdytas tuo metu, kai į Izraelį atvyko JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, siekianti derybų su premjeru BenjaminuNetanyahu, kad būtų nutraukti Izraelio karo veiksmai Gazos ruože. Policija nurodė, jog sprogimas nugriaudėjogatvėje netoli Kirijos, didelio Izraelio gynybos ministerijos komplekso. Lietuvos ambasadorius Izraelyje Darius Degutis apibūdino situaciją kaip “gana dramatišką”. Jis patvirtino, kad autobusas sprogo vos už pusės kilometro nuo Lietuvos ambasados. Ši ėmėsi saugumo priemonių. “Visa tai įvyko netoli ambasados. Visas perimetras uždarytas, teigiama, jog teroristas ar keli teroristai gali būti neto-

liese. Užblokuotas iš esmės visas Tel Avivo centras, maksimaliai ribojamas žmonių judėjimas”, - telefonu BNS sakė ambasadorius. Anot jo, ambasada ėmėsi saugumo priemonių pagal savo galimybes: vengiama ir draudžiama išeiti į gatves, būti žmonių susibūrimo vietose, važiuoti viešuoju transportu ir patariama be reikalo nevaikštinėti ten, kur nereikia. Išdužo autobuso langai, pažiro šukės, sprogimo jėga sulankstė jo korpusą. Į įvykio vietą suvažiavo daugybė medikų, sužeistieji buvo keliami į greitosios pagalbos automobilius. Gazos mieste per mečetės garsiakalbius “Hamas” atstovai gyrė “šią kankinystės operaciją” kaip atsaką į palestiniečių žudymą. “Dievas už visus didesnis. Įvykdyta operacija sionizmo širdyje”, - skelbė kalbėtojas.

•

AFP, BNS, LŽ

Įvykio vietoje dirbo Izraelio sprogmenų specialistai.

Šildymo sezonas jau nebaugina buvo 14 laipsnių”, - pasakoja p. L.Berenienė. Tokia sistema saugo patalpas nuo visiško atšalimo, o ir kaimynai negali skųstis, kad kas nors šildosi per jų sienas.

RŪTA STAUČYTĖ

Prasidėjus šildymo sezonui jis ne toks bauginantis renovuotų daugiabučių gyventojams. Lietuvoje jau yra nemažai renovuotų namų ir atnaujinimo pokyčius pajutusių žmonių. Sumažėjusios sąskaitos už šildymą yra geriausi argumentai, kodėl buvo verta renovuoti seną pastatą.

Šilčiau ir pigiau Vienos telšietės pavyzdys puikiai iliustruoja, kaip iš esmės renovavus daugiabutį ji gyvena šilčiau, patogiau, o moka mažiau. 49-uoju numeriu pažymėtas namas Lygumų gatvėje buvo renovuotas prieš penkerius metus. “Tvarkėme viską iš esmės: apšiltinom ne tik sienas, bet

Susumavus mokesčius ir šildymo sąskaitas, tai vis tiek yra pigiau, nei būtų tekę mokėti vien už šildymą nerenovavus pastato. Pakilo namo vertė

Telšiuose, Lygumų g. 49, namas buvo renovuotas prieš penkerius metus. “Tvarkėme viską iš esmės: apšiltinom ne tik sienas, bet ir pamatus, rūsį, balkonus, pakeitėme šildymo sistemą”, - pasakojo L.Berenienė. Daugiabučių bendrijos “Neringa” nuotrauka

Nors L.Berenienė negali pasakyti, kiek kartų jų name šildymas atpigo, palyginti su prieš penkerius metus gautomis sąskaitomis (nes keitėsi kainos), tačiau pašnekovė tvirtina: “Už tokio pat dydžio buto šildymą mano sesuo nerenovuotame name dabar moka tris kartus brangiau.”

L.Berenienė: “Jau pernai už 64 kvadratinių metrų butą šalčiausią mėnesį mokėjau tik 130 litų.” ir pamatus, rūsį, balkonus, pakeitėme šildymo sistemą, - pasakojo Laima Berenienė. - Jau pernai už 64 kvadratinių metrų butą šalčiausią mėnesį mokėjau 130 litų. Ir gyvenu nešaldama - mėgstu, kad namuose būtų apie 23 laipsnius šilumos.”

ma, kad vienas gyventojas negali visiškai išjungti savo šildymo ir per sienas labiau vėsinti kaimynų patalpų. “Pas mus sureguliuota taip, kad bet kokiu atveju bute bus palaikoma minimali 14 laipsnių šiluma. Tačiau toks termostatas įsijungia tik, pavyzdžiui, gyventojui išvykus ir visiškai išjungus šildymą ar netyčia palikus atvirą langą. Pernai, kai ilgesnį laiką buvau išvykusi, palikau radiatorių atsuktą ant snaigutės, grįžus kambariuose

Renovuoto namo gyventojams sąskaitos už šildymą dabar tapo įkandamos. O ir mokesčiai už paimtą kreditą labai negąsdina. Namo bendrija paskolą ėmė penkiolikai metų. Kai kas didesnes įmokas sumoka kelis kartus per metus (tada priskaičiuojama mažiau palūkanų). Tie, kurie paskolą grąžina kas mėnesį, už didžiausią trijų kambarių butą sumoka apie 120 litų ir dar apie 30 litų palūkanų. Bet susumavus šiuos mokesčius ir šildymo sąskaitas, tai vis tiek yra pigiau, nei būtų tekę mokėti vien už šildymą nerenovavus pastato. O atnaujinto,

Akivaizdu, jog norint taupyti yra vienintelė išeitis - kaip nors sumažinti šilumos suvartojimą modernizuojant seną daugiabutį. Taupyti energetinius resursus aktualu tampa ne tik kiekvienam gyventojui, bet ir valstybei. Sumažėja gyventojų sąskaitos už šildymą - valstybei mažiau reikia mokėti kompensacijų. Nauda ir gyventojams, ir valstybei. Daugiau informacijos apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (JESSICA) - www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 20 012.

Pagal JESSICA finansavimo model∞ iki 2013 m. gruodÏio 31 d. valstybò remia: Lengvatinis kreditas (palkanos nekinta visà paskolos gràÏinimo laikotarp∞ 20 met˜) 3 proc. palkanos Modernizavimo projekto parengimas 100 proc. Statybos techninò prieÏira 100 proc. Projekto ∞gyvendinimo administravimo i‰laidos 100 proc. (0,35 Lt/m2) Parama turintiesiems teis´ ∞ bsto ir ‰ildymo i‰laid˜ kompensavimà 100 proc. Statybos darb˜ (energijà taupanãi˜ priemoni˜) i‰laidos: • Sutaupius ‰iluminòs energijos ne maÏiau kaip 40 proc. 30 proc. • Sutaupius ‰iluminòs energijos ne maÏiau kaip 20 proc. 15 proc.

Moderni reguliavimo sistema Name, kuriame gyvena L.Berenienė, seni radiatoriai buvo pakeisti moderniais, sumontuoti termostatiniai ventiliai, leidžiantys reguliuoti šilumą - išvykus sumažinti, o jei norisi pasilepinti, galima ir padidinti. Tačiau įdiegta tokia siste-

Užs. LM-3110

Daugiabučių renovacija vyksta jau ne pirmus metus, tad apšiltintų namų savininkai spėjo įsitikinti pokyčių nauda. Ir nors besikeičiant šildymo kainoms neįmanoma dabartinių lyginti, pavyzdžiui, su prieš penkerius metus gautomis sąskaitomis, renovuotų būstų savininkai, matydami, kiek moka jų kaimynai, tvirtina - renovuoti apsimokėjo.

apšiltinto namo vertė pakyla kelis kartus. Tad tokių darbų nauda gyventojams tapo akivaizdi. Kad šildymo kainos kada nors sumažės, turbūt niekas nesitiki.

2012 11 22 Lietuvos žinios

Kultūra ir menas

Katedra turėtų būti kiekvieno širdyje Valstybės veikėjo kryžius

MINDAUGAS KLUSAS

Didelis ir sudėtingas vaidmuo teko aktoriams Vytautui Anužiui ir Dainiui Gavenoniui, kurie pasikeisdami įkūnys vyskupą Masalskį. Mąstant apie “Katedrą” kyla mintis, jog šiuo prieštaringos prigimties personažu bažnytininku, valstybininku - dramaturgas kūręs tam tikrą saugiklį nuo ideologinių sovietijos sargų. Savotiškai paaukojęs jį, kad galėtų drąsiau prabilti daug svarbesne - Lietuvos laisvės - tema. Žinant, jog “Katedra” parašyta 1970 metais, kai kurios kūrinio citatos skamba neįtikimai drąsiai. “Masalskis neša savo - valstybės veikėjo - kryžių. Ir savąjį moto Just.Marcinkevičius sako Masalskio žodžiais. Daug jo poelgių galima surašyti į juodų darbų knygą. Tačiau kūrinyje jie turi stiprią žmogišką motyvaciją: tai kaltės suvokimas ir kančia. Šis veikėjas visomis išgalėmis mėgina atpirkti savo nuodėmes ir kaltes”, - tvirtino V.Anužis.

Lapkričio 29, 30 ir gruodžio 1 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) vyks režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklio “Katedra” premjera. Justino Marcinkevičiaus dešimties giesmių dramos dekoracijos jau parengtos, muzika baigiama kurti, kostiumai pasiūti. Pasak O.Koršunovo, katedros tema itin aktuali. “Reikia pasakyti deja, aktuali, - pridūrė režisierius. Ji aktualiai skambėjo ir kūrinio atsiradimo metais, kai šventovė buvo atimta iš tikinčiųjų, paversta muziejumi. Jos tema buvo aktuali ir Lauryno Stuokos-Gucevičiaus bei vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio laikais, kai iš jos tebuvo likę griuvėsiai. Dabar katedra - pamiršta. Visi žinome, kur šventovė stovi, tačiau ką ji mums reiškia? Juk katedra yra ne tik tikėjimo židinys, bet ir tautos namai, visų jos vertybių statinys. Apie tai nebekalbame, nesinori, drovu. Tačiau kalbėti būtina.” Režisierius teigė atradęs Just.Marcinkevičių, kaip stiprų dramaturgą. Todėl dinamiškame, veiksmo kupiname spektaklyje bus galima išvysti paralelių su Williamo Shakespeare’o, Moliere’o, Henriko Ibseno kūriniais. “Liesdamasis prie Just.Marcinkevičiaus pjesės jaučiu tą patį dramaturginį mastelį”, - pabrėžė režisierius. O.Koršunovas jau nekart tvirtino “Katedroje” įžvelgiąs kūrėjo temą, kuri jam asmeniškai artima, tapatinąs save su pagrindiniu dramos personažu architektu Laurynu.

Į žmonių širdis LNDT meno vadovas Audronis Liuga “Katedrą” sieja su praėjusiais metais teatre sukurtu O.Koršunovo spektakliu “Išvarymas”. Jame kalbėta apie emigraciją, o dabar tie patys aktoriai grįžta ir stato katedrą, nau-

Rauda

Spektaklio kūrėjai (O.Koršunovas - kairėje) ilgai svarstė, kokią intonaciją pasirinkti kreipiantis į šiuolaikinį žmogų Just.Marcinkevičiaus tekstu. / Tomo Ivanausko nuotrauka

Žinant, kad “Katedra” parašyta 1970 metais, kai kurios kūrinio citatos skamba neįtikimai drąsiai. ją Lietuvą. “Kuriantis žmogus nebenori būti vienas, jis siekia kalbėti bendruomenės temomis. Pagrindinė idėja - pasižiūrėti į visuomenę iš istorinės perspektyvos, skirtingų kartų ir asmenybių žvilgsniu”, - teigė A.Liuga. Meno vadovas įsitikinęs, kad Just.Marcinkevičius būtinai turėjo sugrįžti į Nacionalinį teatrą ir nuo

jo scenos dar kartą prabilti į žmonių širdis. “Kūrėjai susidūrė su milžiniška atsakomybe ir rizika: kokią intonaciją pasirinkti kreipiantis į šiuolaikinį žmogų Just.Marcinkevičiaus tekstu? - atskleidė A.Liuga. - Manau, ją pavyko rasti. Gimsta nuoširdus, sąžiningas ir didis spektaklis.”

Tikras ir švarus Jaunąjį architektą Lauryną “Katedroje” įkūnys Marius Repšys. “Išvarymo” Vandalas teigė, jog šįkart, kitaip negu buvusiame spektaklyje, daug dėmesio skirta dramaturginio teksto analizei. “Tai daug svaresnė, sunkesnė medžiaga. Keista, kodėl šis vaidmuo atite-

ko man?” - klausė savęs aktorius. O.Koršunovo žodžiais, vaidmeniui reikėjo labai organiško, tikro ir švaraus žmogaus. Marius, režisieriaus manymu, yra kaip tik toks. Savo tekstą aktorius išmoko per kelias dienas. Prisipažino labai siekęs, kad Lauryno žodžiuose nebūtų jokios patetikos. Abi Ievos-Teresės vaidmenį kuriančios aktorės Toma Vaškevičiūtė ir Monika Vaičiulytė netyčia susižalojo plaštakas. Lyg dubliuodamos viena kitą siektų absoliučios simetrijos. M.Vaičiulytė atkreipė dėmesį, kad Just.Marcinkevičiaus kūrinyje net po keturių dešimtmečių vis dar aktualiai skamba vyrų pasaulyje įkalintos moters tema.

Spektaklio dailininkas Vytautas Narbutas sakė siekęs sukurti didingą “Katedros” scenovaizdį. Apie tai dar Osle juodu su O.Koršunovu daug kalbėjęsi (Norvegijos nacionaliniame teatre O.Koršunovas, V.Narbutas ir kompozitorius Antanas Jasenka rugpjūtį pastatė “Perą Giuntą” - aut.). Drabužių dizainerė Sandra Straukaitė teigė, jog aktorių kostiumai primins pjesės epochą, tačiau tuo pat metu atrodys labai modernūs. “Katedros” dialogų slinktį pertraukia moters rauda: “Sūneli mano, vienatūrėli, / Tai ar tau gera šičia gulėti?..” Šis refrenas A.Jasenkai pasiūlė pagrindinę spektaklio muzikos temą, apibrėžė jo garsinę visumą. “Katedra” yra rauda, šauksmas. O prisiminus Norvegiją, sakyčiau, Edvardo Muncho “Šauksmas”, - paaiškino A.Jasenka. Kuriant spektaklio muziką dalyvavo kamerinis choras “Brevis” ir saksofonininkas Petras Vyšniauskas.

•

Stiklo testas apie moters ir vyro santykius NIJOLĖ STORYK

Ar kada nors rašėte meilės laišką ant rasojančio stiklo, ant jūros pakrantės nuplaunamo smėlio? Stiklo dailininkė Sigita Grabliauskaitė pabandė išsiaiškinti romantinius moters ir vyro santykius stiklo testo kalba. Žinoma menininkė S.Grabliauskaitė nuolat stebina kūrybiniais sumanymais, stiklui suteikdama vis kitą raišką. “Stiklo testas” - taip autorė apibendrino savo vizijų ieškojimus, pristatydama personalinę parodą Kauno keramikos muziejuje. Dviejų žmonių santykiai tokie trapūs, dūžtantys lyg stiklo šukės, kai išnyksta svarbiausias juos siejančios meilės ryšys. S.Grabliauskaitės kūryba yra jos pačios išgyvenimai, praradimai ir džiaugsmai. “Stiklo testas” - dar vienas bandymas pasakyti kitaip, kas svarbiausia tarp dviejų žmonių - vyro ir moters. Autorė tęsia itin unikalų stiklo žanro ciklą “Miegantys laike”. Ji kuria žinomų žmonių, savo draugų ir kolegų stiklo kaukes. Pirmoji buvo jos pačios. Darbas atsidūrė Kauno Mykolo Žilinsko dailės ga-

lerijos nuolatinėje neregių ir silpnaregių darbų ekspozicijoje.

Pažabojo atsitiktinumą Stiklo menas dažnai vadinamas atsitiktinumo menu. Koks bus galutinis variantas, dažnai nežino net pats autorius. Pasak vitražisto ir grafiko Artūro Rimkevičiaus, dailininkei S.Grabliauskaitei pavyko pažaboti atsitiktinumo netikėtumus. “Tai rodo autorės profesionalumą ir talentą. Ji niekada nenutolsta nuo savęs, kai kuria stiklo figūras ar kitas kompozicijas. Stiklo kaukės - jos pačios atrastas būdas, čia Sigita šiek tiek atitrūksta nuo savęs ir bando įsigilinti į pažįstamų žmonių gyvenimą”, - sakė A.Rimkevičius. Jo teigimu, talentinga kūrėja tarsi prikėlė stiklo meną ir aiškiai parodė, jog šiuolaikinė stiklo kūryba turi tokią pat meninę vertę kaip ir kiti dailės žanrai.

Mintys tarsi išsilydo Moters tema - tai dar viena dailininkės kūrybinio ieškojimo kryptis. S.Grabliauskaitės stiklo figūrose palinkusios būtybės, tarsi tempiančios savo sunkią naštą. Kitos kompozicijos kiek grakštesnės ir skaidresnės - tai moterys angelai, moterų stiklo aktai.

“Darbuose atskleidžiu jausmus ir nuotaikas, kurios neduoda ramybės. Tos mintys tarsi išsilydo stiklo plokštumose, figūrose ar kaukėse”, - prisipažino autorė. Jos teigimu, paroda “Stiklo testas” siekė apibendrinti tai, ką pavyko sukurti per pastaruosius metus, parodyti, kaip keitėsi jos kūrybinis mąstymas. S.Grabliauskaitė nesitenkina vien menine stiklo kūryba, ji daro vitražus, domisi kompiuterine grafika ir lieja akvareles. Intensyviai kurdama menininkė randa laiko ir pedagoginiam darbui. Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete vadovauja dekoratyvinės plastikos programai, yra stiklo studijos vadovė.

Laiškai ant smėlio Autorei patinka savo parodose rengti stiklo performansus. Šį kartą ji pakvietė parodos lankytojus prisiliesti prie kūrybos proceso. Prie stiklo kaukių “Miegantys laike” ekspozicijos neatsitiktinai pabarstyta stiklo smėlio. Kiekvienas parodos lankytojas gali tame smėlyje parašyti meilės laišką nepažįstamam asmeniui ir tuoj pat jį sunaikinti, jei nepatiko išsakytos mintys. Smėlio laišką galima palikti ir autorei.

•

Dailininkė S.Grabliauskaitė stiklui suteikia kaskart kitokią raišką. Nijolės Storyk nuotrauka

2012 11 22 Lietuvos žinios

Kultūra ir menas

Scenografo žvilgsniu

“Balta drobulė”: vaizdo ir žodžio dermė Šį šeštadienį, lapkričio 24 dieną, Kauno nacionaliniame dramos teatre (sveikiname gavus šį vardą!) dar kartą prieš žiūrovų akis išsiskleis “Balta drobulė”. Aukštyn ir žemyn vėl judės Antano Garšvos liftas. MINDAUGAS KLUSAS

ies naujos - nacionalinės Kauno dramos teatro eros slenksčiu atsiradęs Jono Jurašo spektaklis “Balta drobulė” sulaukė daugiau atsiliepimų, komentarų ir recenzijų nei kuris kitas pastarojo meto scenos veikalas. Žinoma, nemažai čia lėmė atnaujinimo darbų pabaiga, Didžiosios scenos atidarymas, o ir paties režisieriaus sugrįžimas į ją. Be to, kaip neatkreipsi dėmesio į J.Jurašo biografijai artimą veikalą? Tiesa, po spektaklio tokia aliuzija nesiperša sceninė adaptacija patikimai laikėsi įsitvėrusi Antano Škėmos teksto. Tačiau aikčioti iš pasigėrėjimo vertė kitas pastatymo dėmuo - scenovaizdis. Jo autorius dailininkas Gintaras Makarevičius perteikė įtikimą Niujorko atmosferą, aukštyn ir žemyn slystančiomis projekcijomis pavaizdavo keltuvo judėjimą. Jam pavyko įveikti ne tik aukščio, bet ir veiksmo laiko skirtumą: akimirksniu perono užtvaros tapo kavinės stalais, kankinimo vieta sovietų užimtame Kaune, viešbučio keltuvas - altana Panemunėje. Maža to, scenografas įvaizdino pagrindinio veikėjo Garšvos (aktorius Dainius Svobonas) vidinį monologą, sugebėjo atverti trinkančios jo sąmonės pragarus. Artėjant šeštadienio spektakliui LŽ žurnalistas kalbėjosi su “Baltos drobulės” scenografu Gintaru Makarevičiumi. - Kaip gavote pasiūlymą padirbėti su J.Jurašu? - Pasiūlė teatro vadovas Egidijus Stancikas. A.Škėmos romanas - lietuvių literatūros reiškinys. Jis man patiko, tad sutikau. Buvo įdomu susipažinti su režisieriumi J.Jurašu. Apie jį girdėjau visokių atsiliepimų. Nuo 2002 metų Kauno dramos teatre esu kūręs ne vieną spektaklį (“Portija Koglen”, “Salemo raganos”, “Karčios Petros fon Kant ašaros”, “Ruzvelto aikštė” - aut.). O dabar dar prisidėjo intriga - po rekonstrukcijos atidaroma Didžioji scena. - Kaip kristalizavosi “Baltos drobulės” plastiniai sprendimai? Tikriausiai čia labai svarbi vertikalė? - Kaip apibrėši savo užduotį, toks bus ir atsakymas. Vertikalė labai svarbi: tiek teksto, tiek ir metaforos lygmeniu. Gana greit supratau, kad spektaklio personažų kilnojimas atrodys pernelyg buitiškas, sumaterialės. Nors J.Jurašas labai norėjo, kad liftas kilnotųsi. Tačiau natūralizmas teatre ne visuomet pasiteisina. Tad tiesioginę kilimo ir leidimosi iliuziją sukūriau pasitelkęs vaizdo projekciją. - Visi personažai į sceną išeina iš metro stoties, požeminio pasaulio. - Esu lankęsis Niujorke. Peržiūrėjau visą šūsnį miesto fotografijų. Reikėjo sumanyti, kaip turėtų atrodyti liftas. Veiksmo vietos labai skirtingos, jos greitai keičiasi: Niujorkas, Panemunė, vėl Niujorkas, Antano vaikystės namai. Reikėjo rasti įvaizdį, kuris primintų ir liftą, ir narvą, ir verandą. Vienoje Niujorko nuotraukoje pamačiau tvorelę prie įėjimo į metro. Jos ažūras gana gerai derėjo su lifto strypeliais, lyg būtų iš vieno ansamblio. Tenka išmėginti daugybę vaizdinių sprendimų nuolat grįžtant prie pjesės, bendradarbiaujant

“Baltos drobulės” susieti (iš kairės): Inga Mikutavičiūtė, D.Svobonas ir Eglė Mikulionytė, Ugnė Žirgulė. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka su režisieriumi. Pradėjome nuo abstrakčių sumanymų, kol galų gale radome visoms spektaklio scenoms tinkantį vaizdinį. - Scenos dešinėje “įrengėte” skriemulį su keltuvo lynais. Kodėl? - Tai aliuzija į senuosius Niujorko liftus. Panašūs varikliai stovėdavo dangoraižių palėpėse arba rūsiuose. Pagal pirminę mano idėją scenos gilumoje turėjo būti matoma viešbučio fojė, o arčiau žiūrovo sukurta uždara darbuotojų ir mechanizmų erdvė. Į ją patenka tik aptarnaujantis viešbučio personalas ir Garšvos vaizduotės pamėklės. Ilgainiui menamos fojė atsisakėme kaip nereikšmingos. Skriemulys su virvėmis turėtų veikti, sinchroniškai judėti su vaizdo projekcija ant galinės sienos. Artimiausiu metu vyksiu į Kauną ir pamėginsiu jį įjungti. - Vis dėlto didžiausias įspūdis chronologinė scenos vaizdo ir draminio teksto dermė. Jums pavyko pavaizduoti Garšvos krinkančios sąmonės skaidymąsi, griūtį. Kaip tai suderinama? - Paprastai, sukuriu gana plačią videopartitūrą - su vaizdo failais, idėjomis. Ko prireiks, paaiškėja baigiantis repeticijų ciklui, o konkrečią raišką įgauna per premjerą. Stebiu, kurios partitūros dalys labiau pasiteisina - pagal ritmą, vaizdo semantiką, santykį su tekstu. Žodžio ir vaizdo sąskambį sunku šimtu procentų numatyti, nes tai priklauso nuo aktoriaus, perteikiančio tekstą. Jonas per repeticijas labai jaudinosi, vis klausinėjo, kas čia bus, kaip čia bus. Raminau jį, sakiau: “Jei siekiame vaizdo ir žodžio organikos, kitaip dirbti neįmanoma.” - Tad ar buvo režisierius patenkintas galutiniu rezultatu?

Scenografui pavyko pavaizduoti Garšvos krinkančios sąmonės skaidymąsi, griūtį. - Iš pradžių nepasitikėjau vakarietiška jo bendravimo maniera, tolerancija, kai niekas neneigiama, tik sakoma: “Puiku, puiku”. Tai suvokęs ėmiau stebėti, kada yra “gerai”, o kada - “puiku”. Susitikus pirmą kartą būtina suderinti lingvistinius, prasminius simbolius. (Juokiasi.) Kol tai įvyksta, tenka pademonstruoti daug konkrečių dalykų. Mes tą laikotarpį išgyvenome. Man regis, jis patenkintas. - Ar tokią scenografiją būtų įmanoma sukurti kitame Lietuvos teatre? Kiek čia lėmė naujausia technika? - Kauno teatro įranga suteikia kur kas daugiau galimybių, nei parodėme šiuo spektakliu. - Cituoju teatro kritiką Julijų Lozoraitį: “Baltos drobulės” scenovaizdis yra geriausias šios srities kūrinys po praeito sezono šedevro, kuris, atrodė, taip ir liks nepralenkiamas, - Jūratės Paulėkaitės darbo spektakliui “Visuomenės priešas”. Koks būtų jūsų komentaras? - Gėda, mačiau scenovaizdį, bet ne Jono Vaitkaus spektaklį. Išsirengus į teatrą vis kas nors sukliudydavo. Kai pamatysiu, galėsiu komentuoti. J.Paulėkaitė tiesioginės įtakos nedarė, tačiau man patikdavo jos intervencijos į teatro meną. - Kokie ateities darbai jūsų laukia? - Vasario pabaigoje Lietuvos nacionaliniame dramos teatre bus projektas “Lilijomas” su vengrų režisieriumi Laszlo Bagossy.

Scenografo G.Makarevičiaus teigimu, tenka išmėginti daugybę vaizdinių sprendimų nuolat grįžtant prie pjesės, bendradarbiaujant su režisieriumi. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

- Esate prabilęs apie “Dailininko teatrą”. Ką turite omenyje - gal savo režisuotus spektaklius “Katinas Temzėje” ir “Bestija žydrom akim” būtumėte kūręs kiek kitaip? - Būčiau mėginęs dar labiau vizualizuoti dramaturginę medžiagą. Pavyzdžiui, “Bestijos” teksto link dar gana droviai judėjau. (Juokiasi.) Pirmiausia, sunku vienu metu dirbti dailininku ir režisieriumi. Antra, tiesiog drąsiau reikėjo tai daryti. Tačiau drąsa ateina tik per patirtį. Nepalie-

ka mintis inscenizuoti Samuelio Becketto romaną “Merfis” (1938). Man pakliuvo rusiškas vertimas. Užsidegiau ir jau tiek metų jo neužmirštu. Iš pradžių rūpėjo, kas galėtų parašyti sceninę adaptaciją. Tačiau supratau, jog nenorėčiau, kad tarp manęs ir S.Becketto atsirastų dar kas nors. (Juokiasi.) Reikia rasti aktorius, kurie sutiktų atkurti romano tekstą. Sudėtinga. Reikia išsikovoti laisvos erdvės - mano darbų tvarkaraštyje ir kuriame nors teatre.

•

2012 11 22 Lietuvos žinios

Verslas

Prieš Kalėdas darbuotojams - staigmenos Atkelta iš

Pinigų neignoruoja

• 1 p.

Užteks ir žąsiai AB “Puntukas” - viena iš nedaugelio įmonių, kurių vadovai mano, kad pasidalyti su darbuotojais uždirbtomis lėšomis galima ir prieš didžiąsias metų šventes. “Net ir sunkiais bendrovei metais mokėjome žmonėms bent nedideles kalėdines premijas. Kiek jų bus šiemet, nenorėčiau komentuoti, bet už gautus papildomus pinigėlius nusipirkti gerą žąsį darbuotojai tikrai galės”, neslėpė “Puntuko” generalinis direktorius Vytautas Vidmantas Zimnickas. Pasak jo, šie metai metalo apdirbimo ir technikos neįgaliesiems gamybos bendrovei neblogi, todėl užteks lėšų ir išmokoms prieš didžiausias metų šventes. Kalėdinių premijų dydį kiekvienam darbuotojui įmonės administracija apskaičiuoja vadovaudamasi keliais kriterijais: ar žmogus per metus nebuvo nusižengęs, ar ilgai jis dirba įmonėje, kaip yra vertinamas padalinio vadovo. Apie 80 proc. iš 120 bendrovėje dirbančių asmenų sudaro darbininkai. Pasak V.V.Zimnicko, tradiciškai prieš Kalėdas administracijos atstovai lankosi cechuose, pasveikina žmones švenčių proga ir praneša malonią žinią apie paskirtas pinigines išmokas. “Manau, premijos darbuotojus tikrai motyvuoja, pagerina nuotaiką. Žmonės jų tikisi”, - sakė “Puntuko” vadovas.

Sveikina kitaip Vienus geriausių šalies ūkyje darbo našumo ir pelningumo rodiklius demonstruojančios telekomunikacijų, finansinių paslaugų įmonės lieka ištikimos tradicijai savo darbuotojus Kalėdų proga sveikinti kitais būdais. AB TEO LT, pasak šios bendrovės komunikacijos vadovo Antano Bubnelio, gruodį ir visą šventinį laikotarpį išnaudoja savo bendruomenės ryšiams stiprinti. Tuo metu vyksta kalėdiniai vakarai, darbuotojų vaikams rengiami spektakliai. Piniginės premijos žmonėms šioje įmonėje skiriamos pasibaigus finansiniams metams, o jų dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į darbuotojo ir viso padalinio indėlį į bendrovės veiklos sėkmę. Todėl jos, anot A.Bubnelio, su šventėmis neturi nieko bendra. “Tiesiog šiaip” kalėdinių premijų savo žmonėms nemoka ir mobiliojo ryšio operatorė UAB “Tele2”. “Esame į rezultatus orientuota kompanija. Mūsų darbuotojai motyvuojami už laimėjimus ir premijos mokamos už įgyvendintus tikslus, - aiškino

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,7054

+0,1479%

1 Australijos doleris

2,8034

-0,2176%

10 000 Baltarusijos rublių

3,1679

-0,2052%

1 Kanados doleris

2,7102

+0,0590%

1 Šveicarijos frankas

2,8658

-0,0314%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3427

+0,1474%

10 Čekijos kronų

1,3600

-0,0735%

10 Danijos kronų

4,6297

+0,0130%

1 DB svaras sterlingų

4,3016

+0,0907%

100 Vengrijos forintų

1,2265

+0,1386%

100 Islandijos kronų

2,1248

-0,1600%

100 Japonijos jenų

3,2973

-0,9220%

100 Kazachstano tengių

1,8009

+0,1888%

1 Latvijos latas

4,9600

-0,0524%

10 Moldovos lėjų

2,1951

+0,1321%

10 Norvegijos kronų

4,7050

+0,1679%

10 Lenkijos zlotų

8,3705

+0,2676%

100 Rusijos rublių

8,6196

+0,3306%

10 Švedijos kronų

3,9817

-0,5299%

1 Turkijos naujoji lira

1,5054

+0,3321%

10 Ukrainos grivinų

3,3138

+0,5915%

2012 11 22, LB

“Puntukas” ir kai kurios kitos įmonės net ir sunkiais verslui metais mokėjo savo darbuotojams nedideles kalėdines premijas. / LŽ archyvo nuotraukos bendrovės atstovas spaudai Andrius Baranauskas. - Ypatingiems rezultatams paminėti yra organizuojamos šventės visam kolektyvui.” AB “Lietuvos draudimas”, didžiausia šalies draudimo bendrovė, prieš Kalėdas savo darbuotojams už metų triūsą irgi dėkoja šventine puota. “Mūsų žmonės labai mėgsta tokias šventes. Jos vyksta du kartus per metus - vasarą ir žiemą, apie Kalėdas. Bendrovėje dirba 1100 žmonių, jie noriai susirenka į šventę”, - teigė “Lietuvos draudimo” atstovė ryšiams su visuomene Ingrida Žaltauskaitė. Piniginėmis premijomis prieš Ka-

lėdas nesišvaisto ir Suomijos kapitalo naftos produktų prekybos UAB “Neste Lietuva”, šiemet pripažinta viena produktyviausių Lietuvos įmonių. “Turime darbuotojų skatinimo sistemą, tačiau ji susijusi ne su metinėmis šventėmis, o su bendrais įmonės rezultatais ir kiekvieno žmogaus individualiu indėliu”, - kalbėjo bendrovės generalinis direktorius Gintaras Macijauskas. Bet, anot jo, tai nereiškia, kad “Neste Lietuva” Kalėdų nešvenčia. “Būna organizuojamas koks nors šventinis renginėlis arba įteikiamos smulkios dovanėlės. Kiekvienais metais vis kitaip - ką leidžia mūsų išmonė”, - pasakojo vadovas.

“Visos bendrovės turi savo tradicijas švęsti Kalėdas. Kai kurios darbuotojams dovanoja kalakutus, žąsis, tačiau vakarėlius rengia dauguma įmonių”, - LŽ tvirtino Lietuvoje investuojančių užsienio kompanijų asociacijos “Investors Forum” vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. Vis dėlto jai nėra tekę girdėti, kad kuri nors užsienio bendrovė būtų griežtai nusiteikusi prieš šventines premijas. “Niekas kalėdinių premijų nevadina tryliktuoju atlyginimu. Jei premijuoja, tai priklauso nuo bendrovės politikos ir finansinės situacijos. Jeigu padėtis nekokia, suprantama, premijų nebus, tačiau jei metai geri, to nevengiama, - svarstė R.Skyrienė. - Mes vis prisimename sovietinius laikus. O juk visame pasaulyje gyvuoja praktika paskatinti gerai dirbančius žmones. Be abejo, geriausias paskatinimas - pinigai, bet kiekviena bendrovė turi savo darbuotojų motyvavimo politiką.” Tarptautinės verslo konsultacijų ir audito kompanijos “Pricewaterhouse Coopers” Lietuvos padalinio vadovaujanti partnerė Kristina Kriščiūnaitė pinigines premijas laiko normalia darbuotojų motyvavimo priemone, kai yra mokama už darbo rezultatus. “Kai kurios bendrovės moka premijas prieš Kalėdas, tačiau jos, manau, būna susijusios su metiniais veiklos rezultatais, kuriuos mažesnės įmonės gali prognozuoti ir nesulaukusios metų pabaigos”, - teigė ji. Pasak verslo konsultantės, kiekviena motyvavimo priemonė turi skirtingus tikslus. “Darbuotojams organizuojamos šventės yra įmonės socialinės kultūros dalis ir tam tikra tradicija. Premijavimas ar atlyginimo dalies susiejimas su pasiektais rezultatais taip pat labai svarbi motyvavimo priemonė, skatinanti siekti gerų darbo rezultatų”, - kalbėjo pašnekovė. K.Kriščiūnaitė nemano, kad įmonės, mokančios kalėdines premijas, galėtų piktnaudžiauti dirbtinai mažindamos savo pelną ir taip mokėdamos mažesnį pelno mokestį į vals-

būtų išmokėtos iki kalendorinių metų pabaigos, o būtų sukauptos ir mokamos po Naujųjų metų, pačių premijų suma būtų galima mažinti apmokestinamąjį pelną”, - aiškino konsultantė.

Vyriausybė nerekomenduoja Šiemet, kaip ir pernai, Vyriausybė protokoliniu sprendimu pritarė nuostatai, kad vienkartinės piniginės išmokos nebūtų mokamos valstybės tarnautojams ir pagal darbo sutartis valstybės įstaigose dirbantiems asmenims. Tiek valstybinėms įmonėms, tiek akcinėms bendrovėms, kuriose valstybė turi daugumą akcijų, rekomenduota susilaikyti nuo tokių premijų mokėjimo. Praėjusių metų pabaigoje plačiai nuskambėjo Jonavos savivaldybės sprendimas leisti, apeinant Vyriausybės rekomendaciją, kai kuriems biudžetinių savivaldybės įmonių darbuotojams išmokėti kalėdines premijas. “Tiesioginės Vyriausybės reakcijos nesulaukėme, išskyrus vieną kitą priekaištą, paskatintą žiniasklaidos. Bet galų gale buvo padaryta bendra išvada, kad Vyriausybė neturėtų kištis į kiekvieną savivaldos sprendimą”, LŽ pasakojo Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Anot jo, premijas pernai mokėjo daugiausia mokyklos, kurioms pavyko sutaupyti dalį darbo užmokesčio fondo. Mokyklos vadovas, žinodamas šio fondo dydį, planuoja situaciją ir sprendžia, ar darbuotojams mokėti maksimalią algą, ar pataupyti nenumatytiems atvejams ir metų pabaigoje paprašyti savivaldybės tarybos, kad leistų išmokėti premijas. “Koks skirtumas, kaip už tą patį darbą žmogui mokėti: ar nuosekliai visus metus, ar metų gale - premijomis. Mėgstama piktintis tais, kurie išmoka premijas paskutinį mėnesį, bet niekam neužkliūva tie, kurie moka daugiau negu kiti visus metus”, - komentavo meras. Jo manymu, šiemet savivaldybės taryba, matyt, nesulauks prašymų leis-

Geriausias paskatinimas, be abejo, yra pinigai, bet kiekviena bendrovė turi savo darbuotojų motyvavimo politiką. tybės biudžetą. “Premijos yra apmokestinamos gyventojų pajamų, socialinio draudimo ir sveikatos draudimo mokesčiais. Vadinasi, kad išmokėtų jas darbuotojams, įmonės turi sumokėti nemažai mokesčių valstybei. Jei metinės premijos ir ne-

ti mokėti premijas, nes yra sumažintas švietimo įstaigų darbo užmokesčio fondas. “Jau ir mokyklų profsąjungų atstovai buvo atėję priekaištauti, kad mažėja algos. Jaučiu, mokyklos nelabai turėjo ką taupyti”, - sakė Jonavos rajono meras.

•

Elektra pabrango dėl mokesčių Kainų komisija patvirtino naujas - vidutiniškai beveik 6 centais didesnes elektros kainas. “Mūsų skaičiavimais, vidutinis brangimas yra apie 8 litai namų ūkiui per mėnesį, kai suvartojamas vidutinis kiekis elektros energijos - apie 140 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį”, - po Kainų komisijos posėdžio sakė elektros skirstymo bendrovės LESTO Visuomeninio tiekimo tarnybos direktorius Ramūnas Kiaulėnas. Jis teigė, kad elektros brangimas neturės įtakos LESTO rezultatams. Kainų komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė pažymėjo, jog elektra brangsta dėl padidėjusio viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio.

“Kainos auga, nes yra numatomas gerokai didesnis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų biudžetas. VIAP tarifas didžiąja dalimi auga, nes yra beveik nepakeisti kvotiniai elektros energijos gamybos dydžiai tose elektrinėse, kurios naudoja gamtines dujas”, - sakė D.Korsakaitė. Elektra buitiniams vartotojams 2013 metais brangs 5-7 centais, atsižvelgiant į sunaudojamą elektros kiekį bei pasirinktą planą. LESTO teigimu, elektra brangs vidutiniškai 5,69 cento, arba 12,8 proc., o tai lėmė išaugęs VIAP mokestis. Kainų komisijos vakar patvirtintos naujos elektros kainos įsigalios nuo kitų metų sausio 1-osios. Labiausiai elektros kaina augs vartotojams, kurie naudojasi dviejų laiko zonų skaitikliais ir turi elektrines vi-

rykles. Dieninis tarifas jiems didės 6,9 cento, iki 54,5 cento, naktinis - 5,3 cento, iki 41,3 cento už kWh (su PVM). Vienos laiko zonos standartinis tarifas nuo sausio bus 51,9 cento (5,9 cento daugiau nei šiemet), turintiems elektrines virykles - 50,5 cento, arba 6,3 cento brangiau negu dabar. Dviejų laiko zonų tarifais mokantiems vartotojams dieninis tarifas bus 56,1 cento (6,4 cento daugiau), naktinis 42,2 cento (5 centais daugiau). Daugiau nei 12 tūkst. kWh elektros sunaudojantiems vartotojams, mokantiems vienos laiko zonos tarifu, jis didės 6,2 cento, iki 48,5 cento už kWh, o dviejų laiko zonų tarifu - atitinkamai 6,7 cento, iki 52,3 cento, ir 5,2 cento, iki 40,1 cento už kilovatvalandę.

•

LŽ, BNS

“VIAP tarifas auga”, - sakė D.Korsakaitė. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

2012 11 22 Lietuvos žinios

Paroda „Mokykla 2012“

Į ateitį - per vaiko širdį Į kokią mokyklą vaikai visus mokslo metus eitų su džiaugsmu, jaustųsi saugūs ir neprarastų noro bei motyvacijos mokytis? Koks mokytojas būtų įdomus ir nepavargstantis mokinio vedlys po žinių šalį? Kokios mokymo formos atskleistų ir ugdytų vaiko gabumus, brandintų asmenybę? Čia tik keletas klausimų, nuolat kylančių tėvams ir pedagogams. Iš tikrųjų tai - esmė, nes vaikai - dabarties jungtis su ateitimi. Ir kelias į ją eina per vaiko širdį. Penktadienį LITEXPO parodų ir kongresų centre prasidedanti paroda „Mokykla 2012“: laimingai augti!“ yra vienas iš bandymų drauge ieškoti atsakymų į klausimą, kaip sudominti vaikus, kurie gimė modernioje žinių visuomenėje, informaciją geba paimti iš daugelio šaltinių, puikiai orientuojasi virtualioje erdvėje, nors daugelis tėvų ir mokytojų ten ne itin jaukiai jaučiasi. Kokius mokymo metodus taikyti ir kokius santykius puoselėti mokykloje, kad visi bendruomenės nariai joje jaustųsi laimingi, kad ji sėkmingai vykdytų pagrindinę misiją - ugdyti sąmoningus piliečius ir brandžias asmenybes. Tradicinei bendrojo lavinimo mokyklai reikia pokyčių. Kokių - būtina spręsti įsiklausant ne tik į suaugusiųjų, bet ir į vaikų lūkesčius. Parodos organizatoriai - Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), Ugdymo plėtotės centras, LITEXPO parodų ir kongresų centras - suteikė dalyviams galimybę pristatyti savo idėjas ir produktus - šiuolaikiškas mokymo priemones bei metodus. Parodoje akcentuojama kūrybingo ir laimingo mokymosi svarba, galimybės vaikams mokykloje ne tik lavintis, pažinti, tobulėti, bet ir atskleisti savo talentus, mėgautis ugdymo procesu. Ekspozicijose demonstruojama visa tai, kas sukuria labai svarbias darnaus asmenybės tobulėjimo sąlygas - nuo pieštukais spalvinamų knygelių patiems mažiausiems iki novatoriškiausių informacinių programų ir mokymo metodikų. Išbandyti, kas naujausia „Paroda - tai galimybė bendrauti, susipažinti, pasisemti naujų idėjų ir minčių. Jaunuosius lankytojus čia pasitiks jaunimo organizacijų atstovai ir suteiks informacijos apie mokinių tarptautines mainų programas, pasiūlys dalyvauti interaktyviuose renginiuose“, - sako Ugdymo plėtotės centro Informacinių technologijų skyriaus viešųjų ryšių specialistė, parodos kuratorė Justina Sajė. Ekspozicijų salėse įsikūrusios įmonės demonstruos naujausią mokyklų įrangą, technologijas, priemones, skirtas sėkmingam mokymui ir mokymuisi. Lankytojai galės visa tai išbandyti, o įmonių atstovai atsakys į jų klausimus. Vyks daug edukacinių renginių aktualiomis temomis: „Pradinio ugdymo tobulinimas“, „Kokį lyderystės modelį kuriame Lietuvoje?“, „Alternatyvusis ugdymas“, „Skaitmeninis ugdymo turinys kompetencijai ugdyti“. Kiekvieno parodos lankytojo lauks kūrybinė erdvė, kurioje bus galima išbandyti, kaip mokytis žaidžiant. Taip pat veiks interaktyvios klasės, pagal temas pavadintos ŽODŽIŲ (humanitariniai mokslai), SKAIČIŲ (tikslieji

ir gamtos mokslai) ir SPALVŲ (menai, netradicinio bei specialiojo ugdymo metodai). Ne tik mokiniams, bet ir mokytojams bus rengiami naujausių mokymo priemonių, technologinės įrangos pristatymai. Mokytojai per improvizuotas pamokas galės patys jas išbandyti ir atsidurti smalsių mokinių vietoje. Pasidalyti tuo, kas geriausia Šeštadienį vyks „Laimingai augti įkvepiantis forumas“, kurio pranešėjai - Anglijos mokyklų vertintoja ir konsultantė Christine Merrick, turinti solidžios darbo su pradinukais patirties, Kauno technologijos universiteto ir J.Urbšio katalikiškosios mokyklos kapelionas, teisės mokslų daktaras Pedro Pichas, atvykęs į Lietuvą iš Ispanijos, gabių ir talentingų vaikų ugdymo bei matematikos lavinimo ekspertas Leo Pahkinas, dirbantis Suomijos nacionalinėje švietimo taryboje, ir kiti įdomūs pedagogai bei išskirtinės asmenybės. Jie dalysis patirtimi, kaip atrasti kelią į vaiko širdį. Forumo diskusijos, be abejo, patrauks ir šiuolaikinius jaunuolius, kurie domisi verslu virtualioje erdvėje. Jiems tikrai bus įdomu pasiklausyti moksleivio Jokūbo Laukaičio, kuris geba laisvu grafiku mokytis Vilniaus licėjuje ir nuo 15 metų užsiima verslu. Ne vienas įsitikins neabejotina tiesa: kuo daugiau žmogus turi užsiėmimų, tuo daugiau jis nuveikia. „Skaitmeniniu formatu apie tai, kas įkvepia augti laimingai“ Šeštadienį taip pat vyks specialiai šiai parodai skirto kūrybinių darbų konkurso, kurį rengė Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, Ugdymo plėtotės centras ir ŠMM, laimėtojų apdovanojimas. Mokiniai buvo kviečiami čiupti fotoaparatus, filmavimo kameras, diktofonus, teptukus, dažus ir išreikšti tai, dėl ko jaučiasi laimingi. Dalyvių darbus vertino profesionalių menininkų komisija. Be abejo, jai teko gerokai paplušėti, nes net konkurso organizatorius nustebino darbų gausa ir kokybė. Laimėtojai jau pakviesti į parodą. Šeštadienio pavakarę jie bus apdovanoti diplomais, prizais, o savo darbais galės gėrėtis ekspozicijoje. Kodėl verta apsilankyti parodoje? Kai išgirsite sakant, kad rudenį Lietuvoje trūksta saulės, kad viskas aplink pilka ir visi liūdni, - netikėkite. Šį savaitgalį nepraleiskite progos su visa šeima pabūti tarp ieškančių, kuriančių, besimokančių, tai yra tarp laimingų žmonių, kurie net nepastebi rudens darganų. Apsilankykite LITEXPO parodų ir kongresų rūmuose vykstančiose parodose „Mokykla 2012: laimingai augti!“, „Vaikų šalis“ ir „Mano namai“, patirkite puikių įspūdžių ir papildykite pozityvių emocijų atsargas. Patikėkite, tuomet bus daug lengviau rasti kelią ir į savo paauglio širdį.

Pamoka Vilniaus Žemynos gimnazijoje. / Kęstučio Vanago nuotrauka

Mokytis - įdomu, mokyti - lengva VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ

Kokia pamoka patrauklesnė ir vertingesnė mokiniams: kai mokytojas skaito ir komentuoja vadovėlio medžiagą, ragindamas įsiminti daugybę faktų ir skaičių, ar tuomet, kai vaikas pakviečiamas į virtualią kelionę po pasaulį? Iš paukščio skrydžio apžvelgti snieguotų viršukalnių, nusileisti ant karšto vandenyno pakrantės smėlio, o paskui vėl, mostelėjus rankomis tarsi paukščiui sparnais, pakilti ir nusileisti į gražiausias miestų aikštes, prie įspūdingiausių architektūros paminklų. Mums, suaugusiesiems, tai skamba kaip fantastika, tačiau... “Tokios pamokos jau vyksta kai kuriose mokyklose, - sako “Microsoft” sprendimų švietimui vadovė Baltijos šalims Rita Pauliukonytė. “Microsoft” daug dėmesio skiria ugdyti įgūdžiams, kurie atlieptų XXI amžiaus darbuotojų kvalifikacijos poreikius, daugelį metų kuria švietimui skirtas programas. Vien lietuvių kalba yra sukurta daugiau nei 30 programų, pritaikytų matematikos, fizikos, geografijos, istorijos, užsienio kalbų, biologijos ir kitų dalykų mokymui. Jos sėkmingai taikomos daugelyje Lietuvos mokyklų ir padeda mokytojams dėstomą dalyką perteikti efektyviau ir įdomiau, suteikti pamokoms daugiau vaizdingumo ir interaktyvumo, paskatinti mokinius atlikti užduotis ir čia pat gauti atsakymą, ar teisingai jos atliktos.”

IT - įrankis bendrauti ir kurti

UAB “Gudragalvis” yra mokymo, sporto, laisvalaikio priemoni˜ platintoja ‰vietimo ∞staigoms ir vaik˜ galveli˜ gudrinimu besirpinantiems tòvams. Bendradarbiaudama su Lietuvos pedagogais, logopedais bendrovò aktyviai plòtoja ir leidybin∞ darbà - kuria bei leidÏia originalias edukacines priemones - korteli˜ rinkinius, loto Ïaidimus. Pastarieji noriai perkami ir puikiai vertinami Lietuvos, Latvijos, Estijos klient˜. Lauksime Js˜ ‰.m. lapkriãio 23-25 d. "Litexpo" parod˜ rmuose vykstanãioje parodoje "Mokykla 2012, Vaik˜ ‰alis 2012"

Apsilankykite ir suÏinokite daugiau AR-3540

www.gudragalvis.lt

Gyvename informacijos perviršio amžiuje, per vieną minutę galime sužinoti tai, kas vyksta tolimiausiame žemės kampelyje. Tačiau tuomet, kai informacijos pernelyg daug, jos sraute lengva pasimesti. Modernios mokyklos užduotis - išmokyti mokinius atsirinkti vertingą ir prasmingą informaciją, ją sisteminti ir išugdyti gebėjimus bei įgūdžius kurti ją patiems. Mokymas ir mokymasis nėra savitiksliai dalykai. Mokomės tam, kad galėtume sėkmingai integruotis į sparčiai kintančią darbo rinką. Kad mokymas būtų efektyvesnis, kad mokiniai galėtų lengviau ir greičiau suprasti dėstomus dalykus, mokytojams padeda informacinės technologijos (IT). O mokiniai? Šiuolaikiniai vaikai jau nuo pat mažens laisvai jaučiasi virtualiame pasaulyje. Atliekama daug tyrimų, kurie rodo: jeigu

2-3 metų mažyliui duosime planšetinį kompiuterį su jam tinkamomis programėlėmis, jis greitai ir be didelės suaugusiųjų pagalbos susivoks, kokių įdomybių jame esama. Kol kas neretai taip ir daroma: nuperkama planšečių mokytojams ir mokiniams, suteikiamas interneto ryšys, ir tai laikoma kompiuterizacija. Tačiau ar ji pasiekia prasmingo tikslą, kad mokytis būtų įdomu, o mokyti - lengva? “Informacinės technologijos negali būti savitikslės, aiškina R.Pauliukonytė. - Techninė ir programinė įranga mokymesi turi būti naudojamos ne tik kaip priemonės informacijai pasiekti, bet ir suteikti galimybę kurti, interaktyviai bendrauti ir bendradarbiauti. Šiuo tikslu “Microsoft” kartu su techninės įrangos ir sprendimų gamintojais suteikia galimybę mokytojams ir mokiniams interaktyviai dalyvauti procese, realiu laiku atlikti užduotis ir matyti jų rezultatus interaktyvioje lentoje. Bendri sprendimai, per pamokas sujungiantys tiek mokytojus, tiek mokinius, apima įvairias priemones - kompiuterius, planšetes, interaktyvias lentas, ir leidžia išvien šiuos įrenginius valdyti. Svarbu, kad “Microsoft” kompanijos produktuose mokinys iškart mato rezultatus - atsakymą, ar gerai jis atliko užduotį. Ir tai - dar ne viskas. Vienas svarbių “Microsoft” pristatomų sprendimų pranašumų - galimybė mokytojui stebėti ir vadovauti mokymo procesui, valdyti situaciją klasėje, stebėti, kam sekasi gerai, o kam reikia pagalbos.” Modernios informacinės technologijos skatina komandinį darbą, nuoširdų bendradarbiavimą ir mažina bet kokią atskirtį. Dėl to bendraklasių užsiėmimuose kaip visaverčiai gali dalyvauti net tie vaikai, kurie dėl ligos ar kitų priežasčių negali dalyvauti pamokose.

Virtuali kelionė - pamokoje.

Keistis pasaulio patirtimi “Microsoft” bendradarbiauja su švietimo sistemos ekspertais iš viso pasaulio. Vien tik į “Microsoft - partneriai mokyme” programas įtraukta keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų, o 350 geriausiųjų kasmet kviečiami keistis patirtimi metinėse konferencijose. Šiuo metu kartu su ŠMM organizuojamas virtualios kelionės klasėje konkursas. Mokytojai kviečiami pateikti geriausius novatoriškus sprendimus, kuriuos naudoja savo pamokose. Išradingiausieji apdovanojami vertingais prizais ir galimybe keistis patirtimi europiniame ir pasauliniame forumuose. “Ateinančią savaitę kaip tik dalyvausime Prahoje vyksiančiame pasauliniame novatoriškų mokytojų forume su geriausiais Lietuvos mokytojais, - teigia R.Pauliukonytė. - “Microsoft” teikia daugybę galimybių pedagogams, mokiniams, mokykloms ir universitetams nemokamai naudotis įvairiais mokymo turinį praturtinančiais produktais, programomis ir dalytis geriausia pasaulio patirtimi.”

Parodoje - “Microsoft” sprendimai švietimui Kompanija mokykloms skiria labai daug dėmesio, teikia ne tik šiuolaikiškas programas, bet ir rūpinasi tikslingu jų taikymu. Net moderniausi produktai liks niekiniai, jeigu neturėsime žmonių, gebančių kompetentingai jais naudotis. Vaikų darželis, šeima ir mokykla - tai pradžia, kur mokiniai susipažįsta su IT, kurios jau tapo neatskiriama gyvenimo dalimi. “Microsoft” daugelį švietimui skirtų programų suteikia nemokamai, taip rūpinasi jomis besinaudojančių žmonių, pirmiausia mokytojų, mokymu. Daugiau apie komplek sinius sprendimus mokykloms galima rasti interneto svetainėje www.microsoft.lt/svietimas.

•

Paroda „Mokykla 2012“

2012 11 22 Lietuvos žinios

AR-3539

2012 11 22 Lietuvos žinios

Paroda „Mokykla 2012“

Robotai padeda atsiskleisti UAB “Raidynòlis” naujienos!

Įdomūs ir prasmingi užsiėmimai Robotikos akademijoje. / UAB “Baltic orbis” nuotrauka GINTARAS MIKŠIŪNAS

Retas žmogus šiais laikais dieną praleidžia be kompiuterio. Tai ne tik darbo įrankis. Daugumai žmonių jis yra nepamainoma laisvalaikio praleidimo priemonė bei informacijos šaltinis. Vaikai - itin imlūs technikos naujovėms. Jie mato suaugusiuosius, kurie sėdi prie kompiuterių, todėl ir patys neretai bando maigyti klavišus, iš pradžių žaisdami, o vėliau - ieškodami pramogų ar besimokydami. Suaugusieji neretai baiminasi, kad jų atžalos nesusirgtų kompiuterio priklausomybe, kad per daug neįsi-trauktų į žaidimus, kad procesas netaptų nevaldomas. Šią problemą bando spręsti ne tik tėveliai, bet ir informacinių technologijų specialistai, kuriantys interaktyvias, ugdančias pramogas vaikams ir jaunimui. Jie įsitikinę, kad vaikus apsaugoti nuo technologijų, galima sakyti, neįmanoma. Tai prilygtų kovai su vėjo malūnais. Geriau yra tinkamai išnaudoti vaikų pomėgius, o jų dėmesį nukreipti į saviraišką ir gebėjimų, kompetencijų ugdymo kryptimi. Pirmiausia reikia stebėti, ką vaikas mėgsta, ir duoti jam instrumentus pasireikšti.

Gal auginame genijų?

Maloniai kvieãiame apsilankyti parodoje “MOKYKLA 2012” Susitikime lapkriãio 23-25 dienomis “Litexpo” parod˜ rmuose, 4 salòje prie stendo Nr. 4.36.

Vilniuje jau kuris laikas veikia Robotikos akademija. Šios idėjos autoriai suderino konstravimą iš įprastų lego kaladėlių ir darbą kompiuteriu. Vaikams ši inovatyvi pramoga atskleidė neregėtas galimybes tobulėti. “Idėja suvienija du mėgstamiausius šiuolaikinių vaikų pomėgius: norą kurti ir dirbti kompiuteriu bei per praktiką pažinti fizikos, matematikos, mechanikos ir kitokius gamtos mokslus, atrasti būdus, kaip praktiškai juos pritaikyti. Šios interaktyviosios ugdymo priemonės padeda vaikams žaidimais savo neribotas fantazijas paversti realybe”, sako UAB “Baltic orbis” generalinis direktorius Saulius Vasiliauskas. “Robotika - tai neformalus vaikų švietimas naudojant robotus per interaktyvias pamokas. Antra veikla - pasirengimas įvairioms tiek respublikinio, tiek pasaulinio lygio varžyboms. Trečia svarbi veikla yra socialinė, kuri suvienija ir vaikus, ir jų tėvus. Šios priemonės ugdo pagrindines kompetencijas, tokias kaip vidinė komunikacija, kritinis mąstymas, technologijų žinojimas. Ateityje norėtume, kad bendravimas vyktų ir tarp šeimų. Galbūt pagal šiuos principus formuosis komunos, o robotukai - tai tik priemonė”, - sakė UAB “Baltic orbis” projektų vadovas Artūras Gaulia.

Žaidžiant įdomius žaidimus Robotikos mokykloje išmokstama logiškai mąstyti, būti kūrybiškam, programuoti, dirbti komandoje. “Svarbiausi dalykai, kurių reikia išmokyti vaikus dėl šviesios ateities, - tai problemų sprendimo būdų radimas arba atsakymų į bet kurį klausimą ieškojimas”, įsitikinęs S.Vasiliauskas. Robotikos mokykloje viskas prasideda nuo idėjos sukūrimo. Vėliau idėją reikia paversti mechanika, programavimu. Sukūrę robotuką vaikai turi jį pristatyti įvairiose parodose, konkursuose. Pačių konkursų temos būna labai įvairios: nuo sveikatos, ekologijos, energetikos iki saugaus eismo problemų ir t. t. Vaikai žaisdami sukuria prototipus, kurie kada nors gali tapti tikrais prietaisais arba instrumentais. Jie palengvins žmogaus darbą, padarys patogesnį gyvenimą arba laisvalaikį.

Beje, užsiėmimai Robotikos akademijoje pritaikyti ne tik berniukams. Specialiai mergaitėms yra sukurta programa “Roberta”.

Įdomūs užsiėmimai “Vykdome tris programas. Tai ankstyvoji robotika, įdomioji robotika ir taikomoji robotika. Jos apima įvairias vaikų amžiaus grupes: nuo pirmokų iki dvyliktokų ar net studentų”, - sakė bendrovės “Baltic orbis” vadovas. Lietuvoje vyksta dviejų tipų renginiai. Labiausiai visiems yra girdėta robotiada. Tai vienkartiniai 3-4 valandų renginiai. Per juos dalyviai supažindinami su priemonėmis ir turi galimybę naująsias žinias panaudoti specialioje rungtyje, kuri vadinasi “robotų sumo”. Kaip ir klasikinėje japoniškoje sumo rungtyje, čia kaunasi du varžovai, stengdamiesi išstumti vienas kitą už ringo ribų.

Žaidžiant įdomius žaidimus Robotikos mokykloje išmokstama logiškai mąstyti, būti kūrybiškam, programuoti, dirbti komandoje. “Manoma, jog ne tik vaikai, bet ir kiekvienas suaugęs žmogus turi prigimtinį genialumą. Dėl įvairių priežasčių jis būna nustumtas, pamirštas arba užslopintas. Tėvų pareiga sudaryti vaikams sąlygas jų genialumui atsiskleisti, taip pat ir patiems pamėginti atsiskleisti kartu su vaikais”, - mano S.Vasiliauskas. Pažangia ir inovatyvia “Lego Education” mokymo strategija remiasi ir Robotikos akademijos kūrėjai. Jų nuomone, šiuo metu gyvenime kaip niekad svarbus vadinamasis 4C principas: susieti, konstruoti, mąstyti ir tęsti (Connect, Construct, Contemplate and Continue). “Mūsų vizija: ateitis pilna smalsių mokslininkų, inovatyvių dizainerių bei kūrybiškų inžinierių”, - sakė S.Vasiliauskas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad vis daugiau mokytojų ir tėvų supranta, jog anksčiau didžia dalimi pasitvirtinę mokymo būdai šių laikų mokiniams nebetinka. Keičiasi visuomenė, poreikiai, interesai ir galimybės. Reikia ieškoti naujų metodų, kurie papildytų mums jau žinomus būdus. Atrodytų, kad mokykloje turėtume išmokti matematikos, lietuvių kalbos, istorijos, biologijos ir kitų dalykų pagrindų. Tačiau ne mažiau svarbu ugdyti kūrybiškumą, vaizduotę, iniciatyvą bei išmokti mokytis. “Mes šventai tikime - “Lego Education” priemonės yra tai, kas suvienys tiek įprastų metodų šalininkus, tiek naujovių entuziastus”, - įsitikinęs S.Vasiliauskas.

“Šiuos renginukus organizuojame, norėdami informuoti mokinius ir jų mokytojus bei tėvelius apie naujausius mokymo metodus, apie galimą prasmingą laisvalaikio veiklą. Stengiamės apsilankyti ir mažuose miesteliuose”, - kalbėjo S.Vasiliauskas. Pasauliniu mastu yra rengiami “First Lego League” (FLL) robotikos konkursai. Kasmet Lietuvoje ir kitose šalyse vyksta atrankinės varžybos. Joms mokiniai ruošiasi beveik visus metus, ir kiekvieną kartą skiriama vis nauja tema, susijusi su šių dienų problemų sprendimų ieškojimu. Šiemet FLL varžybos vyks gruodžio 15 dieną. Tema - “Padėk senjorams”.

•

Parodoje veiks kūrybinės erdvės Plačiau apie užsiėmimus galima sužinoti interneto svetainėje www.balticorbis.lt. Svetainės lankytojai, užpildę specialią anketą, gaus malonių siurprizų. Apie robotukų konstravimą taip pat galima bus plačiau sužinoti šį savaitgalį “Litexpo” rūmuose vyksiančioje parodoje “Mokykla 2012”, stende Nr. 4.52 . Šalia pagrindinio stendo parodoje veiks kūrybinės erdvės. Lapkričio 23 dieną čia vyks renginys ugdymo įstaigoms - “Kūrybinės klasės sprendimai”. Jame bus kuriama ateitis, kuri bus pilna smalsių mokslininkų, inovatyvių dizainerių bei kūrybinių inžinierių. Lapkričio 24 dieną čia organizuojami “Smagūs konkursai”, kurių metu vaikai dalyvaus robotų konstravimo programavimo rungtyse, o paskutinę parodos dieną, sekmadienį, bus rengiami mokomieji žaidimai šeimoms ir bendruomenėms pagal “Lego Education” metodikas.

2012 11 22 Lietuvos žinios

Paroda „Mokykla 2012“

Taikomųjų mokslų licėjus- mokykla, kurioje gera VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ

Į direktorės kabinetą įsiveržė būrys mažiausiųjų, ir visi vienas per kitą ėmė sakyti, kokia ji gera, graži ir kaip jiems patinkanti. „Mes mokomės sakyti šalia esantiems žmonėms gerus žodžius.“ Taikomųjų mokslų licėjaus direktorė Aušra Mačiulienė, žinoma, negalėjo atsispirti spindinčioms vaikų akims ir kiekvienam rado gerą žodį. „Dabar mes eisime gerų žodžių sakyti kitiems“, - vaikai išskubėjo dalytis gerumo dovanomis. Šis rugsėjis Taikomųjų mokslų licėjuje - pirmasis. Trys mėnesiai - tai laikas, per kurį net pirmaklasiams praeina pradžios euforija ir visomis spalvomis atsiskleidžia kasdienybė. Ne paslaptis, kad daugelyje mokyklų ir šeimų kasdien sprendžiamas galvosūkis: ką daryti, kad vaikas norėtų eiti į mokyklą? O čia vyksta atvirkštiniai dalykai. „Ką jūs darote, kad mano vaikas net ir sirgdamas veržiasi į mokyklą?“ - klausia mokinio, atėjusio iš kitos mokyklos, tėvai. „Pagaliau į mūsų namus sugrįžo ramybė. Anksčiau kiekvieną rytą patirdavau stresą: kaip prikalbinti vaiką eiti į mokyklą? - aiškina kita mama. - Dabar jis pats rytais atsikelia ir ragina paskubėti, kad ir aš spėčiau, kad galėtume kartu pabūti Ryto rate.“ Tas grįžtamasis ryšys - tai pats geriausias vertinimas, atsakymas, jog mokykloje tikrai pavyko sukurti aplinką, kurioje galima sėkmingai kurti mokinių, mokytojų ir tėvų bendruomenę, pagrįstą partnerystės, o ne konkurencijos principais.

Muzikuojame drauge su licėjaus steigėja D.Daugviliene (pirma iš kairės) ir direktore A.Mačiuliene. Gedimino Trečioko nuotraukos

Ryto ratas - ypatingas. Juo prasideda kiekviena licėjaus diena. Visi - mokiniai, mokytojai, tėvai - renkasi į ratą, kad keletą minučių pabūtų kartu, pažaistų nekonkurencinį žaidimą, dieną pradėtų mokydamiesi pajusti esantįjį šalia, stengdamiesi perteikti vieni kitiems gerą emociją, padedančią įsikrauti pozityvios energijos visai dienai. „Vaikai mokosi jausti, kaip glaudžiai esame susiję vieni su kitais, koks bendrumo jausmas mus visus jungia. Juk nuo to, ką jaučiu ir kaip tą išreiškiu, priklauso ir šalia esančio žmogaus nuotaika, darbingumas. Siunčiu tau šypseną ir palankumą, ir

D.Daugvilienė: „Mūsų mokykla užima labai tvirtą poziciją: pozityvumas yra stiprybė. Mes siekiame išmokyti vaikus būti pozityvius bendraujant ar siekiant rezultato. Tikime tuo, ką darome. Kuriame sinergiją.“ Pozityvumo užtaisas visai dienai Kuo ypatingas Taikomųjų mokslų licėjus, kurio veikla remiasi humanistinės pedagogikos principais ir integralaus ugdymo metodais? Pagrindinis principas - mokykloje svarbus kiekvienas vaikas, ir visi bendruomenės nariai yra lygiaverčiai, nesvarbu, ar būtų aptariami malonūs dalykai, ar sprendžiamos iškilusios problemos. Bendraujama susėdus ratu. Kiekvieno rato dalyvio nuomonė yra reikšminga ir vertinga. Tam būtina išmanyti ne tik amžiaus tarpsnių psichologiją, bet ir integralaus mokymo metodus, kurie diktuoja teisingą situacijos sprendimą. Ratas - forma, neleidžianti bendruomenės narių skirstyti į lyderius ir autsaiderius, galimybė kiekvienam rasti savo vietą ir diktuojanti partnerystės ir bendradarbiavimo principus.

iš tavęs sulaukiu to paties. Vaikai sparčiai keičiasi ir savo patirtį perteikia ne tik bendruomenės, bet ir šeimos nariams. Namie jie mėgina taikiai spręsti konfliktus ir savo asmeniniu pavyzdžiu lemia jaunesnių brolių ir seserų elgesį, - pasakoja direktorė. - Spręsti, „gesinti“ konfliktus vaikai mokomi per pasakas, istorijas, diskutuodami, ieškodami analogiškų situacijų gyvenime. Jie visi labai skirtingi, iš šeimų, anksčiau lankytų mokyklų atsinešę skirtingos patirties. Ikimokyklinio ugdymo grupės mažyliai - labai judrūs, emocingi, nėra ko stebėtis, kad jiems reikia daugiau priežiūros. Mūsų išradingasis mokytojas Leonas greitai rado būdą, kaip juos integruoti į bendruomenę, organizuojant Išminčių pasitarimus. Pasaka, sekama žvakių šviesoje, ne tik padeda nuraminti įsi-

Dienos pradžia - gerumo ir artumo akimirkos.

vienodai suprastų humanistinės pedagogikos principus ir integralaus ugdymo metodus. Pajutome, jog geriausiai bendruomeniškumo jausmas išsiskleidžia tuomet, kai prie stalo susėda visa šeima ir drauge užsiima kūryba. Todėl, be teorinių užsiėmimų, rengiame kūrybines dirbtuves, kuriose kuria ir konstruoja visi kartu ir drauge džiaugiasi rezultatu. Mokyklos pedagogai džiaugiasi, kad tėvai linkę bendradarbiauti, noriai dalyvauja mokyklos gyvenime, savo mintimis ir išgyvenimais dalijasi socialiniuose tinkluose, yra linkę tartis ir atsižvelgti į kitų nuomonę. Vaikai, matydami, kad jų tėvams įdomu tai, ką jie veikia mokykloje, keičiasi tiesiog akyse. Auga jų savivertė, jie anksti išmoksta jausti atsakomybę. Ugdomas visavertis visuomenės narys, kurio pilietiškumas brandinamas kasdien per mažus dalykus, per suaugusiųjų ne deklaruojamą, o akivaizdžiai demonstruojamą darbų ir požiūrių vienovę. Integralaus ugdymo metodas, nukreiptas į partnerystę, susijungimą, bendradarbiavimą, o ne į konkurenciją, randa atgarsį visuomenėje. Taikomųjų mokslų licėjaus direktorės darbo stalo stalčiuje auga krūvelė prašymų nuo kitų mokslo metų priimti naujus mokinius.

„Ugdyk kitaip“ Pasauli, noriu tave pažinti ir mylėti. dūkusius, bet ir moko susikaupti, o pasakos situacijų perkėlimas į gyvenimą, jų analizė - sudomina, priverčia mąstyti. Vyresnieji tokioje aplinkoje sparčiai mokosi atsakomybės. Anądien girdžiu sakant: aš - tavo angelas sargas, saugau tave, kad neužsigautum taip greitai bėgiodamas. Ne draudimas, priekaištas, bet apsauga. Galime tik džiaugtis tokiais sparčiai besikalančiais atsakomybės daigais.“

Mes kuriame sinergiją Taikomųjų mokslų licėjaus bendruomenė kol kas nedidelė - priešmokyklinio ugdymo, pradinėse ir penktoje klasėse mokosi 16 vaikų. Su jais dirba 8 mokytojai. Praktiškai tai - gausi šeima, kurioje kiekvienas vaikas yra išgirstas, pastebėtas ir suprastas. Visi mokiniai, kaip šeimos nariai, dalyvauja ir kitokiose pamokose, vykstančiose Lietuvių kalbos institute, Energetikos ir technikos muziejuje, Jaunimo teatre, kartu verda obuolienę, linksminasi Rudenėlio šventėje, tyrinėja mokyklos kiemo augalus ir vabalus... Žinių ir įspūdžių pasisemia kiekvienas - pagal savo amžių ir galimybes. O to, kas svarbiausia mokytojų, tėvų ir bendramokslių dėmesio ir meilės - pakanka kiekvienam. „Mūsų mokykla užima labai tvirtą poziciją: pozityvumas yra stiprybė. Mes siekiame išmokyti vaikus būti pozityvius bendraujant ar siekiant rezultato. Būti geriausias žmogus gali ir nekonkuruodamas. Toje srityje, kur geriausiai atsiskleidžia jo pašaukimas, suklesti jo ypatingos kūrybinės galios, ir suprantama, kad neeikvodamas jėgų nereikalingai konkurencijai, jis ga-

li nuveikti gerokai daugiau“, - sako licėjaus steigėja Daiva Daugvilienė. Taikomųjų mokslų licėjuje nėra geriausių, geresnių ir prastesnių. Kiekvienas vaikas yra vertinga ir nusipelnanti pagarbos asmenybė. Šis humanistinės pedagogikos principas sprendžia vieną iš skaudžiausių problemų šiuolaikinėje mokykloje - patyčių problemą. „Suprantama, vaikai nuolat bando savo galimybių ribas. Tačiau vyresnieji, mokytojai tam ir yra, kad padėtų jiems tas ribas neskausmingai suvokti. Mums pavyko, kad turime puikią komandą ir kad dirbame nuolat tardamiesi ir mokydamiesi vieni iš kitų. Kartą per savaitę visi renkamės ir kalbamės. Ne tam, jog kritikuotume, bet tam, kad analizuotume iškilusias problemas ir dalytumės patirtimi ieškodami geriausių sprendimų. Tai tikrai veikia. Labai džiaugiuosi, kad susirinko pedagogai, turintys entuziazmo, noro dirbti kitaip. Kolektyvas - jaunas ir ambicingas, kupinas kūrybinių sumanymų ir ateities vizijų. Viena jų - užsienio kalbų mokykla. Mokyklos sėkmė priklauso nuo to, kiek mokytojas geba augti. Tuomet auga ir vaikai“, - pasakoja A.Mačiulienė.

Kūrybinės dirbtuvės visai šeimai „Kai vaikas pradeda eiti į mokyklą, keičiasi visos šeimos gyvenimas. Reikia taikytis prie mažojo mokinio dienotvarkės, vakarais jam padėti rengti pamokas, su juo derinti savo atostogas, žinoti mokyklos gyvenimą ir lūkesčius, - teigia D.Daugvilienė. - Tėvams taip pat reikia mokytis. Mes stengėmės iš anksto burti licėjaus mokinių, tėvų ir mokytojų bendruomenę, kuri

Kiek meilės ir idealizmo reikia, kad sukurtum tokią mokyklą... „Argi uždrausta mylėti? Savo vaiką ir kitus vaikus? Jeigu mokytojas dirba iš pašaukimo, jam nėra gerų ir blogų vaikų. Jis myli visus vienodai, neskirsto į geriausius ir blogiausius, tikina D.Daugvilienė. - Humanistinės pedagogikos poreikis Lietuvoje - labai didelis, ir naujų kelių bei metodų ieškančių pedagogų - labai daug. Į mūsų organizuotą seminarą „Ugdyk kitaip“ iš visos Lietuvos atvyko per 300 mokytojų, kurie ieško bendraminčių ir atliepia savo mintims, metodams. Tarp jų yra visokio amžiaus pedagogų - ir jaunų, ir pagyvenusių. Tokia pat situacija ir pasaulyje. Kuriamos ekologinės, integralaus ugdymo mokyklos, pagrįstos meilės, tolerancijos, pozityvumo principais. Nesiūlau vartoti „šiltnamio“ sąvokos. Žmogus turi augti ir tarpti kokybiškoje ir jo poreikius atliepiančioje aplinkoje, jo prigimtis neturi būti laužoma taikant prie dirbtinių stereotipų, bet puoselėjama tai, kas jame geriausia. Štai Balio salos žalioji mokykla, kurioje mokosi vaikai iš įvairių pasaulio šalių, tiki, kad ugdo laisvas, kūrybingas ir drąsias asmenybes. Būtent tokioje - bendradarbiavimo ir meilės - aplinkoje jie tik ir gali subręsti.“ „Integralių ugdymo principų išmokstama. Tik reikia, kad mokykloje veiktų glaudaus bendradarbiavimo sistema, būtų tarpusavyje nuolat tariamasi, diskutuojama ir konsultuojamasi su psichologais, kitais specialistais, kurie į kasdienes situacijas geba pažvelgti tarsi iš šalies. Mes visa tai turime. Svarbiausia, kad mokomės ir augame kartu su savo mokiniais“, - tvirtina A.Mačiulienė.

•

2012 11 22 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

A lyga 2012

Pilko futbolo skandalingas sezonas Šią savaitę sostinės rotušėje iškilmingai nuleista 2012-ųjų Lietuvos futbolo sezono uždanga. Metai, kaip jau įprasta, buvo kupini gražių sportinių kovų, nesibaigiančių skandalų, keistų reiškinių.

Įveikę visus sunkumus “Ekrano” futbolininkai apgynė čempionų titulą. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka VILMANTAS REMEIKA

utbolo metai startavo kovo pradžioje iškilminga A lygos sezono pristatymo švente. Joje netrūko optimizmo. Visus įkvėpė naujojo nacionalinės rinktinės trenerio Csabos Laszlo entuziastingos kalbos. Tačiau jau po poros savaičių visuomenė plačiai aptarinėjo pirmąjį skandalą - farsu virtusius Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento rinkimus. Federacijos viršūnėlės susitvarkė taip, kad iki mistinės (sąmoningai neskelbtos) paraiškų teikimo datos opozicija taip ir nespėjo iškelti savo kandidato. O į vadovo kėdę pretendavo trys LFF atstovai - tuometis federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius, generalinis direktorius Julius Kvedaras ir viceprezidentas Gintautas Babravičius. Rinkimų rytą L.Varanavičius su G.Babravičiumi mįslingai atšaukė savo kandidatūras, tad prezidentu be jokių kliūčių išrinktas J.Kvedaras. Per 80 narių LFF konferencija tuomet kaip įprasta balsavo vienbalsiai. “Džiaugiuosi, kad J.Kvedaras prisiėmė šią naštą. Mes dvylika metų kartu valgėme šitą š... bet dabar didžiausia atsakomybė teks jam”, - perduodamas LFF vairą kolegai, šypsojosi L.Varanavičius. Po kėdžių perstumdymo permainų vėjai į federaciją neužklydo. Tačiau futbolo visuomenės gyvenimas dėl to netapo liūdnesnis. Didele iškalba nepasižyminčio J.Kvedaro pareiškimai nuolat sukeldavo nemenką rezonansą.

Ambicijų karai Sykį kolega uždavė mįslę: kurioje šalyje čempionatą baigia mažiau komandų, nei pradeda? Taip, atsakymas - Lie-

tuva. Juokas pro ašaras. Deja, šis reiškinys pas mus jau tapo aksioma. 2010 metų sezono viduryje baltą vėliavą iškėlė Vilniaus klubas “Vėtra”. Po 2011-ųjų pirmenybių iš futbolo žemėlapio išnyko “Mažeikiai” ir “Klaipėda”, o rėmėjams nebereikalingas tapęs legendinis FBK “Kaunas” išnyko ir reinkarnavęsis šiemet sugrįžo kaip Kauno apskrities pirmenybių dalyvis (ketvirtasis divizionas). 2012 metų sezono viduryje savo trumpoje istorijoje tašką padėjo Vilniaus klubas REO. Minėta kompanija papildė ilgą Lietuvos futbolo kapinių sąrašą prisidėjo prie Mažeikių “Romar”, Kauno “Inkaro”, Vilniaus “Panerio”, Šiaulių “Karedos”, “FC Vilniaus”, Visagino “Intero” komandų. Vos kelerius metus gyvavusio ir iširusio REO klubo vadovams futbolas, regis, rūpėjo mažiausiai. Dažnai jie bandė įgyvendinti asmenines ambicijas ir, šaltinių teigimu, bet kokia kaina perimti LFF valdžią. Nepavykus to padaryti REO vadovai liepą atliko demaršą - pagrasino pasitrauksią iš A lygos. Abi pusės netrukus rado kompromisą, bet taika truko neilgai. Rugpjūtį REO atliko dar vieną demaršą. Skirtingai nei anksčiau, šį kartą J.Kvedaro vadovaujama LFF nebuvo linkusi nuolaidžiauti ir, priminusi apie Vilniaus klubo 40 tūkst. litų skolą už teisėjavimo išlaidas, uždraudė jam registruoti naujus žaidėjus. Motyvuodami minėtais apribojimais vilniečiai padejavo, kad yra sąmoningai žlugdomi, ir pasitraukė iš visų LFF rengiamų varžybų. Ambicijų karo pasekmė - dar vienas žlugęs klubas. Arogancija buvo ryški REO klubo yda. Gegužę komandos treneriu tapęs, bet atkakliai konsultantu prisistatydavęs legendinis futbolininkas Valdas Ivanauskas nepasižymėjo pagarba žiniasklaidai. Po vienų rungtynių specialisto lūkuriuojantys žurnalistai paklausė:

ar kalbėsite prieš kamerą? V.Ivanauskas atšovė: nebent su dievais.

nosimi”. “Žalgiris” atsakė dviem įvarčiais ir nugalėjo 2:1.

Linkėjimai Aurimui

Kumščių kalba

Emocijų dažnai nevaldė ir žaidėjai, nors jiems nuolat kartojama, kad nereaguotų į žiūrovų provokacijas. Gegužę per LFF taurės finalo rungtynes Marijampolėje tarp Panevėžio “Ekrano” ir Vilniaus “Žalgirio” komandų prireikė 11 m baudinių serijos, kuri sėkmingai baigėsi vilniečiams. Serijos metu vienas “Ekrano” lyderių Aurimas Kučys šovė pro šalį. Tai sukėlė “Žalgirio” aistruolių - “Pietų-4” grupuotės džiaugsmo bangą. Jausdamas tai A.Kučys neištvėrė - atsisukęs į vilniečių tribūną pademonstravo jam garbės nedarančią vidurinio piršto kombinaciją. “Žalgirio” aistruoliai skolingi neliko. Po kelių dienų komandos susitiko A lygos rungtynėse Vilniuje (rezultatas - 0:0). Vos prasidėjus dvikovai “Pietų-4” nariai iškėlė didžiulį plakatą, kuriame buvo nupieštas vidurinis pirštas su užrašu “Linkėjimai tau, Aurimai”. Piešinį paly-

Lietuvos futbolas nuo Romualdo Juškos laikų neturėjo arbitro, kuris nuolat būtų kviečiamas teisėjauti aukšto lygio tarptautinėms rungtynėms. Toks pretenduoja tapti sparčiai tobulėjantis FIFA kategorijos arbitras 34 metų kaunietis Gediminas Mažeika. Gerbiamas užsienyje, tačiau nevertinamas namie. Tokia išvada peršasi po skandalo A lygos rungtynėse birželį tarp Tauragės “Tauro” ir Gargždų “Bangos” komandų. Po skaudaus susidūrimo su varžovu “Bangos” futbolininkas Aleksandras Ivanauskas patyrė smūgį koja į galvą ir krito be sąmonės. Sunku patikėti, bet šiose rungtynėse stadione nebuvo budinčių greitosios pagalbos medikų, nors LFF taisyklės to reikalauja. Belaukiant greitosios pagalbos automobilio G.Mažeika nurodė išnešti nukentėjusį futbolininką iš aikštės ir tęsti rungtynes. Tai įsiutino A.Ivanausko brolį, “Bangos” ad-

“G.Scanu davė grąžos. Apkaltinęs savo žaidėjus profesionalumo stygiumi jis pareiškė, kad kai kurie netiktų žaisti net šeštojoje Italijos lygoje.” dėjo skanduotė “Kučys - medinis”. Futbolininkų žargonu “medinis” reiškia įžeidimą, apibūdinantį itin prastą žaidėjo techninį pasirengimą ir gebėjimą įmušti. A.Kučys nenurimo. Spalį “Ekranas” ir “Žalgiris” dar kartą susitiko Vilniuje. Panevėžiečiai pirmieji pelnė įvartį. A.Kučys provokuodamas nubėgo prie pat “Pietų-4” tribūnos pademonstruoti savo džiaugsmo. Tačiau ir tuomet patyręs žaidėjas, prieš penkerius metus dar rungtyniavęs rinktinės gretose, liko “su

ministracijos darbuotoją Donatą Ivanauską: šis prisiartino prie teisėjo ir smogė jam į galvą. G.Mažeika susitvardė ir tęsė rungtynes, o į ligoninę nuvežtas nukentėjęs žaidėjas atgavo sąmonę. Vėliau LFF drausmės komitetas nusprendė skirti D.Ivanauskui 5 tūkst. litų baudą ir diskvalifikuoti vieniems metams. Diskvalifikacija reiškia draudimą prasižengusiajam patekti į LFF organizuojamas varžybas. “Banga” dėl šio nutarimo žadėjo kreiptis į teismą, nes LFF neva neturi tam jokių teisinių galių, be to,

savo įstatuose nėra apibrėžusi, kaip galima kontroliuoti draudimą tam tikriems asmenims patekti į rungtynes. Kokia tolesnė šios istorijos eiga, nepranešama. Žinoma tik tiek, kad G.Mažeika su smurtautoju susitaikė. Beje, G.Mažeika teisėjavo LFF taurės finalui, lemiamoms A lygos kovoms, UEFA Europos lygos ir pasaulio čempionato atrankos rungtynėms, tačiau geriausiu sezono arbitru nebuvo išrinktas. Šie laurai atiteko LFF darbuotojui Nerijui Dunauskui.

Įvarčių mašina Po ilgos pertraukos futbolo gerbėjai vėl gali džiaugtis Lietuvos čempionatų rezultatyvumo rekordu. Ankstesnis gyvavo pusamžį - nuo 1956-ųjų, kai Panevėžio MSK puolėjas Algimantas Lucinavičius varžovų vartininkus nuginklavo 28 kartus. Šiemet “Šiaulių” puolėjas Artūras Rimkevičius su trenksmu pagerino A.Lucinavičiaus rekordą įmušė net 35 kartus. Tiesa, A.Rimkevičius dažniausiai skriausdavo autsaiderių vartininkus. Tauragės “Taurui” jis įmušė 12 įvarčių, Klaipėdos “Atlantui” - 8. Per dešimt žaistų dvikovų su pirmojo trejeto komandomis “Ekranu”, “Žalgiriu” ir Marijampolės “Sūduva” šiauliečių snaiperis pasižymėjo tik tris kartus. A lygoje spindėjęs 29-erių A.Rimkevičius buvo kviečiamas ir į Lietuvos rinktinę. Bet ten puolėjui ilgai nesisekė atskleisti savo talento. Tik paskutinėse draugiškose rungtynėse su Armėnija šiaulietis pelnė net du įvarčius. “A.Rimkevičius per vėlai atsiskleidė”, - tvirtino buvęs rinktinės treneris Raimondas Žutautas. “Galbūt dabartinis treneris Csaba Laszlo jam skiria per mažai žaidimo minučių”, - oponavo geriausiu Lietuvos futbolininku dvejus metus iš eilės

2012 11 22 Lietuvos žinios

Legendinis futbolininkas V.Ivanauskas kartais nori kalbėtis tik su dievais. išrinktas vartininkas Žydrūnas Karčemarskas. Vos A.Rimkevičius šturmavo A.Lucinavičiaus rekordą, pasigirdo kalbų, kad futbolininkas netrukus pakels sparnus ir skris svetur. Apie tai užsiminė ir pats snaiperis. Tačiau sparnų neišskleidė. A.Rimkevičius buvo priverstas sezoną baigti Šiauliuose, o apie galimybę tęsti karjerą svetur jis tebekalba. Laikas eina, tačiau užsienio klubai neskuba kviesti puolėjo.

Žodis - ne žvirblis Lietuvos klubų pajėgumo lakmuso popierėlis - tarptautinės UEFA varžybos. Deja, ir šiemet jokių stebuklų jose nesukurta. Pirmieji krito “Šiauliai”, kurie dėl klastingos svečiuose pelnyto įvarčio taisyklės 0:1 ir 2:1 turėjo pripažinti estų klubo Talino “Levadia” pranašumą. Čempionų komanda Panevėžio “Ekranas”

Sporto tribūna

A.Kučys (viduryje) spėjo ir su varžovais grumtis, ir su aistruoliais kovoti. / Oresto Gurevičiaus ir

LŽ archyvo nuotraukos

kino po kelių dienų, kai “Žalgiris” atsakomąsias rungtynes austrams pralaimėjo 1:5, o “Sūduva” serbams - 0:4. Ir futbolo atgimimas baigėsi.

Stabiliai prastai Šie metai kai kuriems Lietuvos klubams finansiškai ir vėl buvo sudėtingi. Net čempionas Panevėžio “Ekranas” sezono viduryje buvo priverstas išparduoti savo lyderius, kad suvaldytų sunkią finansinę būklę. Nepaisant to, ekipos treneriui Valdui Urbonui pavyko nuteikti komandą likusioms rungtynėms - penktojo čempionų titulo panevėžiečiai iš rankų nebeišleido. Sezono pradžioje ant bankroto slenksčio buvo, bet vėliau skolas ėmė mažinti Klaipėdos “Atlantas”. Nuo vasaros rimtų problemų turėjo Alytaus “Dainava”. O sunkiausiai vertėsi Tauragės “Tauras”, kuris bendrojoje A lygos įskaitoje aplenkė tik pasitraukusį REO.

Riksmai ir kritika žaidėjams - “Tauro” trenerio iš Italijos G.Scanu vizitinė kortelė. / Valdo Knyzelio (LFF nuotrauka)

FIFA kategorijos arbitrui G.Mažeikai A lygoje teko patirti smurtą.

“Specialisto lūkuriuojantys žurnalistai paklausė: ar kalbėsite prieš kamerą? V.Ivanauskas atšovė: nebent su dievais.” UEFA Čempionų lygos atrankoje 0:0 ir 2:1 įveikė airių “Shamrock Rovers”, tačiau kitame etape atsimušė į Briuselio klubo “Anderlecht” (Belgija) sieną - 0:5 ir 0:6. Europos lygos lemiamame atrankos etape pralaimėta ir Rumunijos klubui Bukarešto “Steaua” - 0:2 ir 0:3. “Sūduva” vargais negalais įveikė pirmąjį Europos lygos atrankos barjerą, po pralaimėjimo namie 0:1 Latvijoje 3:2 revanšuodamasi Daugpilio komandai “Daugava”. Antrame etape suvalkiečiai kilo į kovą su serbų Novi Sado “Vojvodina”, o LFF taurės laimėtojas “Žalgiris” - su austrų Medlingo “Admira Wacker”. Liepos 19-osios vakarą abu Lietuvos klubai su savo varžovais sužaidė viltingomis lygiosiomis 1:1. Tuomet keistai pasielgė “Žalgirio” interneto puslapio administratoriai - į savo tinklalapį įdėjo anonimišką ir kandžią nuomonę. Jos autorius nenurodytas, bet neabejota, kad tai - klubo sporto direktorius Mindaugas Nikoličius. Autorius atvirai šaipėsi iš Lietuvos futbolo kritikų, juos vadindamas “ekspertais”, ir siūlė tinkamai įvertinti A lygos klubų iškovojimus UEFA varžybose. Žodis ne žvirblis, kartais jis gali sugrįžti bumerangu. Tuo žalgiriečiai įsiti-

“Mūsų būklė - stabiliai prasta”, - nevyniodamas žodžių į vatą sezono pabaigoje pareiškė vienas “Tauro” vadovų Jaunius Šetkus. Apskritai Tauragės klube netvarkos buvo bene daugiausia. Komandą treniravo italas Giovanni Scanu, su kuriuo rungtynės nebūdavo liūdnos. G.Scanu nuolat italų kalba garsiai klykavo ant žaidėjų, kurie sunkiai suprasdavo jo nurodymus. “Tauro” futbolininkai rudenį prabilo, kad nepamena, kada paskutinį kartą gavo atlyginimus ir pažėrė kritikos italui, kuris esą net vaikų nesugebėtų treniruoti. G.Scanu davė grąžos. Apkaltinęs savo žaidėjus profesionalumo stygiumi jis pareiškė, kad kai kurie netiktų žaisti net šeštojoje Italijos lygoje. Vis dėlto apie 2013-uosius tauragiškiai kalba optimistiškai ir miesto savivaldybės padedami ketina tęsti pasirodymą A lygoje. Tačiau šiuo metu dar neaišku, nei kiek, nei kokios komandos kitais metais rungtyniaus šalies elitinėje lygoje. Šiemet 4-ąją vietą užėmusi Pakruojo “Kruoja” svarsto hamletišką klausimą. Pagrindinis klubo rėmėjas teigia neapsisprendęs, ar mažo miestelio komanda reikalinga A lygai. Neatmetama galimybė, kad “Kruoja” 2013 metais žais I lygoje.

Sezono atidarymo iškilmėse J.Kvedaras (centre) ir L.Varanavičius (dešinėje) sėdi šalia rinktinės stratego C.Laszlo. Romo Jurgaičio nuotrauka

Ateities migla Sunykus REO, A lygoje liko 9 komandos. Logiškai mąstant, prie jų pridėjus stipriausią I lygos komandą, vėl būtų galima rengti 10 ekipų pirmenybes. Tačiau žemesnio diviziono klubus į A lygą reikia kone varu varyti. I lygos nugalėtojos Jonavos “Lietavos” atstovai iš karto pareiškė, kad artimiausius dvejus trejus metus jie neketina kopti aukštyn, nes nėra pasirengę įgyvendinti A lygos licencijavimo reikalavimų. Antrojoje vietoje likusio Kėdainių klubo “Nevėžis” vadovai taip pat atsargūs. “Norime žaisti A lygoje, tai yra

mūsų prioritetinis tikslas. Tačiau žaisime joje tik tada, jei užsitikrinsime rėmėjų paramą ir žinosime, kad galime būti konkurencingi. Tikrai neisime aukštyn vien tam, kad vėliau kristume žemyn”, - sakė “Nevėžio” direktorius Saulius Skibiniauskas. “Nevėžis” yra skaudžiai pasimokęs. 2005 metais kėdainiškiai taip norėjo į A lygą, kad sutiko namų rungtynes žaisti Kaune, nes Kėdainių stadionas neatitiko reikalavimų. Tačiau nuo “Nevėžio” nusigręžė aistruoliai, komanda dvejus metus iš eilės liko paskutinė. Gavęs tokią pamoką “Nevė-

žis” 2007 metais sugrįžo į I lygą, kurioje žaidžia iki šiol. Bronzą I lygoje pelnęs Vilniaus “Granitas” apie aukščiausiąją lygą nė nesvajoja. Kai “Granito” trenerio Nikolajaus Pupkino paklausėme, ar komanda nesvarsto galimybės debiutuoti A lygoje, jis atsakė: “Mūsų apskritai gali nebelikti. Klubo vadovai ketina išformuoti komandą, jei neatsiras rimtų rėmėjų.” Tad kitąmet formuojant A lygą LFF vadovams vėl teks užmerkti akis į sportinį principą ir tiesiog pakviesti visus norinčius.

•

2012 11 22 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

“Chelsea” vėl griebiasi permainų V TURO STATISTIKA

VILMANTAS REMEIKA

E GRUPĖ Farumo “Nordsjaelland” - Donecko “Šachtar” 2:5 (2:2). Kopenhaga, 17 054 žiūrovai. Teisėjas - Antony Gautier (Prancūzija). Įvarčiai - Mortenas Nordstrandas (24), Kasperas Lorentzenas (29); Luizas Adriano (26, 53 ir 81), Willianas (44 ir 50). Turino “Juventus” - Londono “Chelsea” 3:0 (1:0). Turinas, 39 670 žiūrovų. Teisėjas - Cuneytas Cakiras (Turkija). Įvarčiai - Fabio Quaqlierella (38), Arturo Vidalis (61), Sebastianas Giovinco (90+1).

Trenerio darbas nenuspėjamas. Dar gegužę Londono “Chelsea” strategas italas Roberto Di Matteo kėlė į viršų UEFA Čempionų lygos taurę, o vakar oficialiai tapo bedarbiu. “Chelsea” situacija šiame turnyre komplikavosi po pralaimėjimo Italijoje 0:3 Turino “Juventus” komandai. Londono ekipa E grupėje nusmuko į trečiąją vietą. Jei paskutiniame ture Donecko “Šachtar” ir “Juventus” sužais lygiosiomis, “Chelsea” namie galės triuškinti danų “Nordsjaelland” kad ir 10 įvarčių skirtumu - durys į kitą etapą vis tiek neatsivers.

Brazilo akibrokštas “Šachtar” legionieriaus iš Brazilijos Luizo Adriano pavardė tapo negarbingo žaidimo sinonimu. “Šachtar” Kopenhagoje 5:2 nukovė “Nordsjaelland”, bet žmonės kalbėjo ne apie rezultatą. Pirmo kėlinio viduryje, danams pirmaujant 1:0 ir kontroliuojant kamuolį, susi-

12:7 10

2. Juventus

11:4

3. Chelsea

10:9

4. Nordsjaelland

3:16

F GRUPĖ Barysavo BATE - “Lille” 0:2 (0:2). Minskas, 22 810 žiūrovų. Teisėjas - Marijo Strahonja (Kroatija). Įvarčiai - Djibrilis Sidibe (14), Gianni Bruno (31). “Valencia” - Miuncheno “Bayern” 1:1 (0:0). Valensija, 35 407 žiūrovai. Teisėjas - Howardas Webbas (Anglija). Įvarčiai - Sofiane Feghouli (77); Thomasas Mulleris (82).

Aštuntas treneris Kai 2003 metais verslininkas Romanas Abramovičius tapo “Chelsea” savininku, jo troškimas buvo laimėti Čempionų lygą. Kantrybe nepasižymintis turtuolis keitė trenerius vieną po kito. Claudio Ranieri, Jose Mourinho, Avramas Grantas, Luizas Felipe Scolari, Guusas Hiddinkas, Carlo Ancelotti, Andre-Villas Boasas. Nė vienam nepavyko pasiekti tikslo. Jį įgyvendino aštuntas treneris R.Di Matteo, kai gegužę Čempionų lygos finale “Chelsea” nugalėjo Miuncheno “Bayern”. Tačiau po skaudaus pralaimėjimo Turine “Chelsea” savininkas treneriui liepė išeiti. “Komandos žaidimas ir rezultatai pastaruoju metu nepakankamai geri. Savininkas ir valdyba mano, kad permainos būtinos, jei norime, kad klubas eitų tinkama kryptimi šiuo gyvybiškai svarbiu sezono metu”, toks diplomatiškas pranešimas vakar pasirodė klubo “Chelsea” svetainėje internete. Realiausiais pretendentais pakeisti R.Di Matteo laikomi ispanai Josepas Guardiola ir Rafaelis Benitezas. Apie savo pasirinkimą “Chelsea” ketina paskelbti artimiausiu metu.

1. Šachtar

Gegužę ant rankų nešiotas “Chelsea” treneris R.Di Matteo šiam klubui nebereikalingas. / Reuters/Scanpix nuotrauka dūrė šeimininkų žaidėjas Mortenas Nordstrandas ir L.Adriano. Pirmasis parkrito. Teisėjas iš Prancūzijos Antony Gautier, norėdamas apžiūrėti žaidėją, sustabdė rungtynes. Dvikovą pratęsęs, atidavė kamuolį “Šachtar” komandai. Pagal nerašytas garbingo žaidimo taisykles, svečiai turėjo atiduoti kamuolį varžovams. Svečių žaidėjas Willianas tai ir pabandė padaryti, nuspirdamas kamuolį į priekį. Tačiau visus šokiravo L.Adriano elgesys. Brazilas pavijo kamuolį, suklaidino vartininką ir įmušė į tuščius vartus. “Nežinau, ar “Šachtar” yra nusikaltėliai, bet kai kurie šios komandos žaidėjai ir treneriai neturi moralės, po rungtynių pyko “Nordsjaelland” treneris Kasperas Hjulmandas. - Mano supratimu, teisingiausias sprendimas šioje situacijoje būtų raudona kortelė L.Adriano.”

Danai įsitikinę, kad varžovai privalėjo leisti jiems tuoj pat pelnyti atsakomąjį įvartį ir taip ištaisyti nesusipratimą. Regis, tai buvo svarstoma, kai “Nordsjaelland” žaidėjas Nicolas Stokholmas netrukus įgijo teisę mušti baudos smūgį. “Donecko komandos narys Darijo Srna ragino komandą praleisti įvartį. “Šachtar” žaidėjai pažvelgė į atsarginių suolelį, bet leidimo negavo”, - tvirtino K.Hjulmandas. “Šachtar” treneriui Mircea Lucescu beliko atsiprašyti: “Paklausiau L.Adriano, kas nutiko. Jis atsakė: “Tai buvo instinktas. Pamatęs kamuolį nesusilaikiau.”

BATE išsikvėpė Dviem pergalėmis prieš “Bayern” ir “Lille” Europą sudrebinę Baltarusijos čempionai Barysavo BATE jau nuleisti ant žemės. Po

svaiginamo starto vėliau BATE du kartus pralaimėjo komandai “Valencia”, o antradienį Minske neatsilaikė prieš “Lille” - 0:2. Rungtynės vyko rūke, kuriame baltarusiai pasiklydo ir nerado išėjimo. “Atrodo, kad visą sėkmę, energiją ir aistrą palikome pirmuose dviejuose turuose, nes šiandien viskas nesisekė”, - sakė BATE treneris Viktoras Gončarenka. Ši nesėkmė užkirto Barysavo komandai kelią į atkrintamąsias varžybas, tačiau Baltarusijos čempionai tęs pasirodymą Europos lygoje. Tai lėmė solidesnė pergalė prieš “Lille” išvykoje 3:1 ir geresnis įvarčių santykis. “Žaidėjai nusiminę. Tai rodo, kad nemėgstame pralaimėti. Vis dėlto Europos lygos šešioliktfinalis irgi laimėjimas”, - sakė V.Gončarenka.

•

1. Bayern

11:6

2. Valencia

11:5

3. BATE

8:11

4. Lille

4:12

G GRUPĖ Maskvos “Spartak” - “Barcelona” 0:3 (0:3). Maskva, 67 325 žiūrovai. Teisėjas - Ivanas Bebekas (Kroatija). Įvarčiai - Dani Alvesas (16), Lionelis Messi (27 ir 39). Lisabonos “Benfica” - Glazgo “Celtic” 2:1 (1:1). Lisabona, 47 065 žiūrovai. Teisėjas - Viktoras Kassai (Vengrija). Įvarčiai - Ola Johnas (7), Ezequelis Garay (71); Georgios Samaras (31). 1. Barcelona

11:5

2. Benfica

5:5

3. Celtic

7:7

4. Spartak

6:12

H GRUPĖ Stambulo “Galatasaray” - “Manchester United” 1:0 (0:0). Stambulas, 50 278 žiūrovai. Teisėjas - Carlosas Carballo (Ispanija). Įvartis - Burakas Yilmazas (54). Klužo CFR - “Braga” 3:1 (3:1). Klužas-Napoka, 14 635 žiūrovai. Teisėjas Sergejus Karasiovas (Rusija). Įvarčiai - Rui Pedro (7, 15 ir 33); Alanas (17). 1. Man. United

9:5 12

2. Galatasaray

5:5

3. CFR

8:7

4. Braga

6:11

Blogiausias puolimas prieš geriausią gynybą SAULIUS RAMOŠKA

Geriausiai Eurolygoje besiginanti “Barcelona” (Ispanija) šiandien namie priims mažiausiai tarp 24 ekipų taškų pelnantį Vilniaus “Lietuvos rytą”. Ispanijos klubas, kuriam atstovauja Šarūnas Jasikevičius, vienintelis Eurolygoje žengia be pralaimėjimų. “Lietuvos rytas” per šešis Eurolygos turus D grupėje iškovojo vieną pergalę ir turnyro lentelėje užima paskutinę, šeštąją, vietą. Tad į TOP 16 etapą bandantiems prasibrauti šalies vicečempionams kiekvienos rungtynės turi milžinišką kainą. Pirmame rate Vilniuje “Lietuvos rytas” neatsilaikė prieš “Barcelonos” žaidėjus 49:67. Tad sunku tikėtis, kad

Ispanijoje vilniečiai paklupdys Xaviero Pascualio auklėtinius. Tai patvirtina ir skaičiai: “Barcelona” Eurolygoje į savo krepšį vidutiniškai praleidžia 68,2 taško, vilniečiai vidutiniškai įmeta mažiau - 66,3. Negana to, Ispanijos klubas namie laimėjo jau 13 iš eilės Eurolygos rungtynių. Tačiau prieš atsakomąją dvikovą vilniečių vyriausiasis treneris Darius Maskoliūnas tvirtino, kad bandys kovoti su tituluotais varžovais. Jei rezultatyviau rungtyniaus aukštaūgiai ir ekipą lydės sėkmė - galima tikėtis ir stebuklo. “Bandysime gintis taip, kaip gynėmės pirmus du kėlinius Vilniuje, tada juos pristabdėme, neleidome įmesti tiek, kiek jie paprastai įmeta”, - sakė Vilniaus klubo strategas. Pasak D.Maskoliūno, šiandien Barselonoje žaidėjai turės kovoti itin energingai. Tai sakydamas jis vylėsi,

kad pagaliau prabils aukštaūgiai. “Nors žiema dar neprasidėjo, kai kurie mūsų aukštaūgiai jau gulė žiemos miego. Bandysime pažadinti, kad daugiau naudos komandai duotų”, kalbėjo treneris, vis dažniau vietoj antrus metus “Lietuvos ryto” garbę ginančio vidurio puolėjo Predrago Samardžiskio į aikštelę įleidžiantis Leoną Radoševičių. Išsiaiškinti, kodėl sostinės klubo krepšininkai pelno mažiausiai taškų, D.Maskoliūnas patikėjo naujam asistentui Dainiui Adomaičiui. Barselonoje dėl nugaros skausmo “Lietuvos rytui” negalės padėti Artūras Jomantas ir kelio problemų turintis Vilmantas Dilys. “Prarasti nėra ko - vykstame kautis. Tikimės, kad ateis tokios rungtynės, kai pagausime sėkmę”, - dvikovos išvakarėse sakė D.Maskoliūnas.

•

“Lietuvos ryto” treneris D.Maskoliūnas viliasi, jog šiandien svarų žodį tars ekipos aukštaūgiai. / Romo Jurgaičio nuotrauka

2012 11 22 Lietuvos žinios

Sporto tribūna

A.Kazakevičius augina raumenis pritarė sporto federacijų vadovų pasakytoms mintims. “Mums, imtynininkams, Lietuvoje trūksta didelio meistriškumo treniruočių partnerių, - aktualiausias problemas vardijo vilnietis. Dėl to ir tenka važiuoti į užsienį. Bet tada išlenda kita problema kaip atgauti jėgas po kovų. Būtų gerai, jei drauge vyktų masažuotojas.”

SAULIUS RAMOŠKA

Svorio kategorijoje iki 74 kg olimpinę bronzą pelnęs graikų-romėnų imtynininkas Aleksandras Kazakevičius įsitikino galįs įveikti ir sunkesnius varžovus. 26 metų imtynininkas pradeda tikėti, jog kitąmet varžysis dešimčia kilogramų sunkesnių atletų svorio kategorijoje (iki 84 kg).

Principinė akistata

Priaugti lengviau, nei numesti Kai dauguma Londono olimpiadoje dalyvavusių Lietuvos sportininkų bandė po žaidynių atgauti prarastas jėgas sanatorijose, bronzos medalį ten iškovojęs A.Kazakevičius stengėsi palaikyti sportinę formą, nes rugsėjo 1-ąją jau turėjo būti Vokietijoje. “Po olimpinių žaidynių nebuvo kada ilsėtis - iškart teko griebtis darbo”, - prisipažino imtynininkas, jau septintus metus atstovaujantis vienam Bundesligos klubų. Tad deramai nepailsėjęs sportininkas paliko Lietuvą ir vyko padėti savo komandai. Ir pagelbėjo. Vokietijoje ant kilimo jam teko žengti keturiolika sykių, iš jų tik dvi kovas pralaimėjo. “Paskutinis varžovas buvo praėjusių metų pasaulio čempionato prizininkas. Jį nugalėjau”, - džiaugsmo neslėpė sportininkas, prisimindamas kovas Vokietijoje. Šios pergalės A.Kazakevičiui svarbios dar ir tuo, jog varžėsi sunkesnėje kategorijoje (iki 84 kg) nei per olimpines žaidynes (iki 74 kg). “Tai buvo tarsi žvalgyba - norėjau įsitikin-

A.Kazakevičius Vokietijoje įsitikino, kad pergalių pasiekti gali ir kovodamas sunkesnėje svorio kategorijoje. www.imtynes.lt nuotrauka

ti, ar galiu kovoti su sunkesniais atletais. Pasirodo, sekasi neblogai”, - šypsojosi Vilniuje gimęs ir čia karjeros aukštumų pasiekęs imtynininkas. Jis neslėpė, jog teko “priauginti” kilogramų, tačiau labai stengtis ir nereikėjo - pasak Aleksandro, jie savaime atsirado: “Mes, imtynininkai, dažnai metame svorį, todėl po tokių dietų kilogramai sugrįžta su kaupu.” Iki šiol A.Kazakevičiui atsikratyti kelių kilogramų buvo įprastas dalykas. Tiesa, jis pripažino, jog tai

alina sveikatą, todėl sportininkas jau pradėjo rimtai svarstyti galimybę nuo kito sezono kovoti sunkesnių atletų kategorijoje.

Amžinos problemos Vokietijoje atlaikęs 14 kovų imtynininkas sekmadienį grįžo namo. Tačiau ilsėtis nėra kada. Antradienį A.Kazakevičius dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) posėdyje, šį sekmadienį kovos ant kilimo savo žiūrovų akivaizdoje, o

“Mes, imtynininkai, dažnai metame svorį, todėl po tokių dietų kilogramai sugrįžta su kaupu.” kitą savaitę vėl skris į Vokietiją, kur su klubu baigs šių metų sezoną. LTOK išplėstiniame vykdomojo komiteto posėdyje A.Kazakevičius

Londone bronzą iškovojęs ir akimirksniu išgarsėjęs A.Kazakevičius tikino, jog besivaržantį Lietuvoje iki šiol jį nedaug kas matė. Todėl savo gerbėjus Aleksandras kviečia į tradicinį tarptautinį pasaulio čempiono Rimanto Bagdono imtynių turnyrą Vilniuje. Imtynių mėgėjai turės progą stebėti A.Kazakevičiaus ir pasaulio bei Europos čempionatų prizininko Valdemaro Venckaičio akistatą. “Reikia mūsų sporto šakos gerbėjams pasirodyti iš arčiau. Tegul mato, kad yra toks Kazakevičius, teigė olimpietis. - Tikiuosi, kova bus įspūdinga, o žiūrovai išvys gražių efektingų mano veiksmų.” Visuose Lietuvos čempionatuose A.Kazakevičiaus ir V.Venckaičio kovos būdavo labiausiai laukiamos. “Mudviejų konkurencija, manau, ir atvedė mus iki svarbių pergalių Europoje ir pasaulyje”, - partneriui už pasiektus rezultatus neakivaizdžiai dėkojo A.Kazakevičius. Kitą savaitę jis vėl vyks į Vokietiją ir ten baigs sezoną. “Tada bus galima bent kiek atsipūsti, - kalbėjo nekantriai poilsio laukiantis vilnietis. Bet netrukus vėl reikės kibti į darbus, nes kitąmet kovo viduryje Gruzijoje vyks Europos čempionatas.” Šiemet pavasarį Belgrade (Serbija) vykusiame Europos čempionate A.Kazakevičius iškovojo pirmą savo karjeroje svarbų medalį - bronzą.

•

RIMANTAS BAGDONAS APIE A.KAZAKEVIČIŲ IR IMTYNES

Pasaulio imtynių čempionas R.Bagdonas teigia, kad dabartiniai treneriai nežino veiksmų, kuriais jis įveikdavo varžovus ant kilimo.

Svorio kategorijoje iki 74 kg turime du itin gabius sportininkus V.Venckaitį ir A.Kazakevičių. Lietuvos imtynių federacija visada manė, kad Valdemaras geresnis, nes jis būdavo keliais kilogramais sunkesnis. Bet Sania - taip mes vadiname Aleksandrą - labai kovingas. Jis, atvirkščiai nei V.Venckaitis, nelaukia, kol varžovas padarys klaidą. Kiekvienas turi savo taktiką. Man labiau imponuoja

A.Kazakevičius, jis ant kilimo kovoja aštriau. Nuo tų laikų, kai pats kovojau, imtynės labai pasikeitė. Prisiminkite, kokie kompiuteriai buvo prieš keliolika metų ir kokie dabar. Pasaulyje viskas greitai progresuoja, keičiasi. Imtynės irgi. Anksčiau žmonės eidavo žiūrėti galingų vyrų, jų kovas vadindavo cirko imtynėmis. Bet mano laikais buvo galima atlikti tokių veiksmų, kurių dabartiniai tre-

neriai nemoka. Neseniai Vilniuje vyko pasaulio trenerių seminaras. Dalyvavau ir įsitikinau, kad treneriai nežino veiksmų, kuriais mes naudodavomės ant kilimo. Dabar imtynių laikas sutrumpėjęs, per vieną minutę kovotojai privalo atlikti kokį nors veiksmą. Lengviausia - nustumti varžovą nuo kilimo ir gauti tašką. O bandydamas atlikti metimą ar suktuką, pats rizikuoji prarasti tašką.

Be abejo, dabartinės imtynės greitesnės, staigesnės. Reikia greitai mąstyti, kaip uždirbti tašką. Tačiau šioje sporto šakoje daugiau pranašumų turi Azijos šalių imtynininkai. Jų kojos ir rankos trumpesnės, jiems patogiau kelti varžovą. Mano laikais buvo atvirkščiai - kuo sportininkas aukštesnis, ilgesnių rankų, tuo jam lengviau būdavo apglėbti varžovą ir jį permesti.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Įkando lyderiui Europos taurės turnyro reguliariojo sezono pirmąjį ratą “Prienų” krepšininkai baigė turėdami dvi pergales ir vieną pralaimėjimą. Paskutines pirmojo rato rungtynes Lietuvos čempionato bronzos medalininkai Kaune žaidė su A grupės lydere Nimburko ČEZ (Čekija). Įtikinamai dvi pergales iškovoję čekai vakar Sporto halėje atsimušė į “Prienų” gynybos sieną, o galutinai svečius nužudė šeimininkų metimai nuo trijų taškų linijos. Pataikę 8 tritaškius iš 21 prieniškiai Nimburko klubą nugalėjo 84:66 (21:17, 30:17, 13:19, 20:13) ir įsirašė antrą pergalę. Prie jos daugiausiai prisidėjo Žygimantas Janavičius (16 tšk.), Gediminas Orelikas ir Arminas Urbutis (po 15) bei Siimas Sanderis Vene (13). Būtent po pastarojo dviejų taiklių tritaškių metimų antro kėli-

nio pradžioje prieniškiai galingai spurtavo ir 19 minutę įgijo solidžią 22 taškų persvarą (50:28). Trečiame ketvirtyje svečiai buvo priartėję iki 7 taškų, bet Virginijaus Šeškaus auklėtiniai per lemiamą kėlinį atsitiesė ir aikštelę paliko triumfuodami. “Sunku visas rungtynes žaisti be duobių, - po dvikovos sakė V.Šeškus. Vyrai šaunuoliai. Mes meistriškumu varžovams neprilygstame, tačiau juos pranokome noru ir kovingumu.” Antrąjį ratą “Prienų” komanda pradės rungtynėmis išvykoje su ČEZ lapkričio 28 dieną. Praėjusį sezoną ČEZ ir “Prienų” keliai taip pat buvo susidūrę Europos taurės turnyre: Lietuvoje 91:78 laimėjo čekai, tačiau išvykoje prieniškiams pavyko pasiekti revanšą 83:80.

•

LŽ

Čekai vakar nesugebėjo sulaikyti po krepšiu nardžiusio Ž.Janavičiaus (atakuoja). / Erlendo Bartulio nuotrauka

2012 11 22 Lietuvos žinios

Kriminalinės paraštės

Buvusiam teisėjui pasiūlyta belangė mo posėdžių sekretorės sesuo. Per ją ir buvo perduotas prašymas išrašyti fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą Savickų dukrai Justei. Operatyvininkai tuo metu jau klausėsi ir V.Savickienės pokalbių telefonu. Jiems pavyko užfiksuoti, kaip sekamoji liepia dukrai rengtis artėjantiems egzaminams. O ši atsako, kad turi daug darbo teisme. Be to, artėja draugo gimtadienis, tad reikia nueiti į kirpyklą. Taip sukurtas planas nusipirkti fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą ir tai, remiantis kaltinimu, buvo padaryta. Padedant įtakingiems tėvams. J.Savickaitei net nereikėjo pasirodyti jų pažįstamai Panevėžio gydytojai. Tačiau nedarbingumo pažymėjimo suklastojimas, neapžiūrėjus ligonio, kaip yra išaiškinęs Aukščiausiasis Teismas, yra nusikaltimas, už kurį numatytas laisvės atėmimas iki trejų metų. Tiesa, nuo baudžiamosios atsakomybės atleista ir J.Savickaitei fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą išrašiusi medikė, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsauga.

GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

Po prokuroro pasiūlytos bausmės buvusiam teisėjui Rimantui Savickui, teisiamam už piktnaudžiavimą tarnyba, jo advokatas paprašė pertraukos. “Abejoju galimybe šiandien apginti savo ginamąjį, nors buvau tam pasirengęs”, - teigė jis. Advokatui šoką sukėlė siūlymas buvusį teisėją įkalinti puspenktų metų, suimant jį teismo salėje. Kauno apygardos teisme, nagrinėjančiame buvusių Panevėžio teisėjų Rimanto ir Vaivos Savickų ir šių dukters Justės, dirbusios viename iš Vilniaus teismų posėdžių sekretore, bylą, įsukta į finišo tiesiąją. Kaip jau rašyta, kartu su jais teisiamas ir bankroto administratorius Algis Kleiva, kurį sekant teisiamųjų suole atsidūrė ir ši teisininkų šeimynėlė. Kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius jau pasiūlė visiems jiems bausmes.

Padaryta žala valstybei “Nusikaltimai, kuriais kaltinami R. ir V. Savickai, padaryti visuomenei itin jautrioje - su teisingumo vykdymu susijusioje - sferoje. Tai pakirto pasitikėjimą visa teismų sistema, dėl to padaryta didelė žala valstybei”, - teigė J.Laucius. Prokuroras akcentavo, kad pagal šias pareigas (R.Savickas buvo Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų teisėjas, V.Savickienė - Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja) jiems buvo keliami itin aukšti reikalavimai. Tai, kad jie dirbo šį darbą ne vienus metus, leidžia teigti, jog nusikaltimai padaryti tyčia. Ir tai, kad Savickai teisiami pirmą kartą bei kaip teisėjai charakterizuojami teigiamai nieko nereiškia, nes korupcinius nusikaltimus padarę asmenys dažniausiai būna geros reputacijos. Be to, R.Savickas, kurio veiksmai buvo tęstiniai ir atlikti savanaudiškais tikslais, kaltinamas padaręs net aštuonis nusikaltimus. Dėl to jam turi būti taikomas realus laisvės atėmimas. V.Savickienei, per trumpą laiką padariusiai tris nusikaltimus, skirtos bausmės vykdymą galima ir atidėti. O jų dukrai, auginančiai mažametį vaiką, skirtina bauda, artima maksimumui.

Kyšių kaina didžiausia Griežčiausios - pusketvirtų metų laisvės atėmimo - bausmės R.Savic-

Kauno apygardos teismo teisėjų laukia nepavydėtina užduotis - spręsti atkakliai savo kaltę neigiančio buvusio kolegos R.Savicko ir jo šeimos likimą. / Erlendo Bartulio nuotrauka kui prašoma už du epizodus: 2400 litų kyšio iš A.Kleivos priėmimą bei piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, kartu su kolega Arnoldu Šukaičiu paimant iš minėto bankroto administratoriaus ir keturias apie 900 litų vertės padangas. Jos buvo nupirktos už A.Kleivos administruojamų bankroto įmonių lėšas ir skirtos jas priėmusių teisėjų medžioklėje naudojamam visureigiui. Kaip jau rašyta, patraukti baudžiamojon atsakomybėn A.Šukaičio neleido Seimas. Nors, anot A.Kleivos, ir minėtus 2400 litus jis R.Savickui atnešė po vieno pokalbio, kuriame dalyvavo ir jau minėtas jo kolega. Tada jiedu pusiau juokais jam pasakė, kad atlygis už paslaugas priklauso ir teisėjams. Todėl A.Kleiva ryžosi pamaloninti R.Savicką minėta suma - už tai, kad šis vienoje savo nagrinėtoje byloje pasiūlė jam pelningas turto administratoriaus pareigas, nors A.Kleiva ir muistėsi, kad neturi reikiamos patirties - yra ne turto, o bankroto administratorius. Tai užfiksuota Specialiųjų tyrimų tarnybos agentų, įtaisiusių R.Savicko kabinete operatyvinę įrangą, įraše. Pareiškimą eiti šias pareigas už jį parašė A.Šukaitis. Be to, A.Kleiva neslėpė,

kad atnešęs R.Savickui šį kyšį turėjo vilties nušauti ir antrą zuikį, už minėtas “iš dangaus nukritusias” pareigas užsitikrinti 5 tūkst. litų mėnesinį atlyginimą.

Pražudė viskis? Pagal pareikštą kaltinimą R.Savickas ėmė kyšius ir iš A.Kleivos žmonos, taip pat bankroto administratorės. Bankroto bylos vienai siuvyklai iškėlimas, paskiriant ją bankroto administratore, šiai apsukriai moteriai kainavo apie 90 litų. Šią sumą sudarė apie 60 litų vertės viskio butelis bei 30 litų įkainotos šernienos dešros. Už tai, paskiriant ją į minėtas pareigas, buvo suteikta teisė savo nuožiūra naudoti bankrutuojančios bendrovės sąskaitoje esančius daugiau kaip 96 tūkst. litų. Dar po mėnesio už panašios vertės viskio butelį ji iš R.Savicko nusipirko dar vienos bendrovės bankroto administratoriaus pareigas, nors buvo praleidusi terminus kreiptis į teismą. R.Savickas, kaip užfiksuota įraše, tada ją nuramino, kad tai - ne problema. Ir nutartyje skirti A.Kleivos žmoną minėtos įmonės bankroto administratore buvo įrašyta reikiama data. Už tai vėliau dėkingoji, ne-

pamiršusi ir istorijos su siuvykla, jam atsilygino jau 129 litų vertės viskio buteliu. Tačiau šiuo atveju R.Savicką išgelbėjo senatis. Kadangi kyšininkavimas laikomas nusikaltimu, o ne baudžiamuoju nusižengimu, paėmus tik 130 litų vertės kyšį, tas vienas litas, kurio trūko iki šios sumos, jį ir išgelbėjo. Nes senaties terminas už minėtą baudžiamąjį nusižengimą (tuo metu, kai jis buvo padarytas, buvo dveji metai) jau suėjo. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleista už minėtus papirkimus ir su teisėsauga bendradarbiauti sutikusi A.Kleivos žmona.

Nusikalstama dukters užgaida Atsakomybė už daugumą Savickams inkriminuojamų nusikaltimų buvo sugriežtinta neseniai. Jie teisiami dar pagal švelnesnius 2008-aisiais galiojusius įstatymus. Vienintelis epizodas, kuriame minimi visi šios šeimos nariai, - vienos Panevėžio medikės sukurstymas išduoti fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą, kuriuo pasinaudojus neteisėtai iš valstybės gauta daugiau kaip 300 litų nedarbingumo pašalpa. Minėta bendrosios praktikos gydytoja buvo V.Savickienei pavaldžios teis-

Našlės gelbėjimo ratas V.Savickienei pasiūlyta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą trejiems metams ir sumokant 1300 litų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Jos dukrai, kaltinamai sukčiavimu ir suklastoto dokumento panaudojimu, 1300 litų bauda. Tokią pačią baudą už dokumentų klastojimą prašoma skirti ir R.Savickui. A.Kleivai, kuris taip pat kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba ir svetimo turto iššvaistymu, pasiūlyta pusketvirtų metų uždrausti dirbti bankroto administratoriumi. Taip pat papildomai sumokėti 26 tūkst. litų baudą, tačiau iš jos išskaičiuoti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką. Viena tokia diena oficialiai įkainota 260 litų. A.Kleiva už grotų išbuvo 73 dienas. Vadinasi, teismui patenkinus prokuroro prašymą, jam reiktų sumokėti tik 7200 litų. Tiesa, A.Kleivos advokatas siūlo teismui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokiais pačiais motyvais, kuriuos aiškindamas siūlomą švelnią bausmę minėjo ir prokuroras, A.Kleiva prisipažino, padėjo tyrimui ir nuoširdžiai gailisi. Už jį laiduoti sutiko buvusio geriausio draugo našlė. Tačiau, prokuroro manymu, taikyti A.Kleivai tokią įstatymų numatytą išlygą nėra pagrindo.

•

Trumpai PASIŽADĖJO NEIŠVYKTI Pasibaigus sulaikymo terminui piktnaudžiavimu įtariamiems Šakių rajono savivaldybės merui Juozui Bertašiui, savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vedėjui Kęstučiui Kuncaičiui ir Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriaus vedėjai Marijai Jurgilienei skirti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Tyrimą kontroliuojančio Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Tomas Staniulis vakar sakė, kad pačiai griežčiausiai kardomajai priemonei suėmimui - nėra teisinio pagrindo. “Sulaikymas jau yra pasibaigęs ir jiems yra paskirtos kardomosios priemonės, nesusijusios su laisvės apribojimu, - skirti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti”, - teigė

pirmadienį. Jiems visiems įteikti pranešimai apie įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba. Pasak STT, šių asmenų darbo vietose atliktos kratos, paimti tyrimui svarbūs duomenys.

JAUNŲ VYRŲ ŽŪTIS

Šakių rajono meras J.Bertašius įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba. Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

T.Staniulis. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovą J.Bertašių, K.Kuncaitį ir M.Jurgilienę sulaikė

Vilniuje trečiadienio naktį per balkoną iškrito du jauni vyrai. Policijos pareigūnų duomenimis, apie įvykį pranešta prieš 3 val. nakties. Vyrai iškrito iš S.Žukausko gatvėje esančio namo koridoriaus balkono aštuntame aukšte. Toje pačioje gatvėje prieš kelis mėnesius įvyko panaši nelaimė, kai vaikinas lipo per balkonus iki devinto aukšto. Likus maždaug dešimčiai minučių iki 3 val. nakties, šalia S.Žukausko g. 49 namo gyvenantis žmogus paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad girdėjo gar-

są, lyg kas būtų iš aukštai kritęs. Pažiūrėjęs žemyn pranešėjas sakė pamatęs du gulinčius ir nejudančius žmones. Netrukus į įvykio vietą atskubėjo medikai ir policijos pareigūnai. Po balkonais buvo rastas 23 metų V. B. ir 21 metų M. S. Po nelaimės jiems dar bandė padėti medikai, tačiau jauni vyrai nuo sužalojimų ligoninėje mirė. Tyrimą pradėję pareigūnai aiškinasi, ar jie patys pasirinko mirtį, ar iš balkono iškrito netyčia.

SUIMTAS MOTERĮ SUŽALOJĘS JAUNUOLIS Kauno apskrities policijos pareigūnai sulaikė jaunuolį, įtariamą sunkiu moters sužalojimu. Lapkričio 17 dieną apie 19 val. į Kauno ligoninę iš namų Vilkijos miestelyje, Kauno r., pristatyta be sąmonės ir dėl kaukolės pamato lūžio bei

kraujo išsiliejimo į smegenis paguldyta J.P.Ž., gimusi 1942 metais. Moteris buvo rasta ūkiniame pastate esančiame rūsyje. Kauno rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Kriminalistams skubiai patikrinus ir apklausus dalį Vilkijos gyventojų, buvo nustatyta, kad galimas įtariamasis yra Šakių rajono Kidulių kaime. Kauno rajono pareigūnai kartu su Šakių kolegomis vakar sulaikė įtariamąjį V.S., gimusį 1992 m., jis uždarytas į areštinę. Vakar V.S. buvo pareikštas įtarimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo iš savanaudiškų paskatų. Už šį nusikaltimą gresia laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros prokurorai. BNS, LŽ

2012 11 22 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

BUTAI

Vadovaujantis LR įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576

PARDUODA

5 straipsnio 1 dalies nuostatomis AB “Achema” nesudarys 2012 metų konsoliduotos fi-

1 kambario (20,70 kv. m) butą Vilniuje, Prūsų g. (kaina - sutartinė). Tel. 8 679 97 265.

nansinės atskaitomybės, kadangi UAB Koncernas “Achemos grupė” į savo konsoliduotą finansinę atskaitomybę įtrauks ir AB “Achema” dukterinių bendrovių finansines atskaitomybes.

Užs. V-3530

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos sueiga šaukiama 2012 m. gruodžio 7 d. (penktadienį) 14.00 val. VGTU Architektūros fakulteto L.Gucevičiaus auditorijoje (III aukšte, įėjimas iš Pylimo g.) Pylimo g. 26, Vilniuje. Dienotvarkėje: 1. LKAS pirmininkės ir Valdybos ataskaita; 2. LKAS Ekspertų tarybos narių rinkimai; 3. Kiti klausimai. Pirmininkė Vaiva Deveikienė. Užs. LM-3537

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

36,6 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties sklypus Prienų r., Stakliškių kaime (1 ha kaina - nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238. Nuo 6 a iki 7 a dydžio sklypus namų statybai prie Kauno marių, Vaišvydavoje, Kadugių g. (kaina - sutartinė). Tel. 8 672 31 568. Trakų r., prie plento Onuškis-Butrimonys žemės ūkio paskirties sklypus, miškus, parduotuvę, mechanines dirbtuves, gyvenamąjį namą, karvių fermą (kaina - sutartinė). Tel. 8 672 31 568. Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 km nuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoli parduotuvė, kaina sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008. PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063. TRANSPORTO PRIEMONĖS PARDUODA

Antikvarinį, 1967 m. laidos GAZ-21 US “Volga” (labai geros būklės, ruoštas eksportui), arba keičia. Tel.: (8 315) 40 633, 8 680 99 978.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant visus vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti investicinio projekto “Grūdų apdorojimo ir sandėliavimo bazė” įgyvendinimui, projekto vykdytojas UAB “INGMARTUS” (buveinės adresas: Daugėliškių k., Vilkijos apyl. sen., Kauno r. sav. LT-54203, tel. 8 612 97 040, faks. (8 37) 56 85 44, el. paštas: ingmartus@gmail.com) SKELBIA PIRKIMO KONKURSĄ. Bendras pirkimo objekto apibūdinimas - grūdų apdorojimo ir sandėliavimo technologinė įranga. Pirkimo objektas į dalis nedalinamas. Atsiliepimus raštu dėl kvietimo pateikti pasiūlymą (detalių pirkimo konkurso sąlygų), prašome pateikti adresu: UAB “Ingmartus”, Daugėliškių k., Vilkijos apyl. sen., Kauno r. sav. LT-54203. Vokų su pasiūlymais pateikimo ir atplėšimo vieta (adresas): UAB “Ingmartus”, Daugėliškių k., Vilkijos apyl. sen., Kauno r. sav. LT-54203. Vokų su pasiūlymais atplėšimo data: 2012 m. gruodžio 11 d., 10 val. 00 min. Kontaktai pasiteirauti: tel. 8 612 97 040. Užs. LM-3532 GYVŪNAI, GALVIJAI

IEŠKO DARBO

PARDUODA

Auksaspalvių retriverių veislės kalytę (skiepyta, turi LKD kilmės dokumentus). Tel. 8 672 31 407, info@vilnoja.com

LEIDINIAI

PASLAUGOS

UAB “Kraustymo komanda” - profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. ŽIEMOS AKCIJA! 15 proc. nuolaida! Tel. 8 618 77 600, www.kraustymokomanda.lt. Užs. R-512

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219. Prijungia, taiso automatines skalbykles. Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588. MEDICINOS PASLAUGOS

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662. AUTOMOBILIŲ DALYS PARDUODA

GAZ-63 galinį tiltą su ratais ir buldozerio DT-75 peilį Alytaus r., Butrimonyse (kaina - sutartinė). Tel. 8 672 31 568.

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

PARDUODA

Visų firmų lengvųjų automobilių bei sunkvežimių eksploatacijos bei remonto žinynus, specializuoto remonto literatūrą autoservisams. Išrašo sąskaitas. Atveža. Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194. ĮVAIRŪS

Parduodu 120 bosų akordeoną “Weltmeister Diana”, pianiną “Riga” ir plastmasinį vamzdį vandentiekiui (40 metrų, 50 mm diametras). Tel.: 8 670 98 506, (8 444) 52 102.

UAB “RUSMA” (Vilties g. 9, Šlienavos k., Samylų sen., Kauno r. sav. LT53150, tel. 8 606 10 674, el. p.: infoeuropolius@gmail.com) vykdo projektą “Smėlio sijojimo technologinės įrangos įsigijimas” ir skelbia konkursą smėlio sijojimo technologinei įrangai įsigyti. Atsiliepimus, norinčius dalyvauti konkurse, prašome pateikti per 14 dienų nuo skelbimo išspausdinimo datos laikraštyje. Vokai su pasiūlymais priimami adresu: Vilties g. 9, Šlienavos k., Samylų sen., Kauno r. sav. Vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūra įvyks 2012 12 06 d. 11 val. 00 min., adresu: Dubravų gatvė, Vaišvydavos karjero teritorija, Kauno r. sav. Šis pirkimas atliekamas pagal projektą, kuris iš dalies finansuojamas Europos paramos verslo kūrimui ir plėtrai programos lėšomis. Užs. LM-3533

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBOS VILNIAUS SKYRIUS INFORMACINIS SKELBIMAS Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius skelbia viešą negyvenamųjų patalpų, esančių administracinio pastato pirmajame aukšte Dūmų g. 3, Vilniuje, nuomos konkursą. Išnuomojamos 196,26 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos. Patalpos išnuomojamos 5 metų laikotarpiui su galimybe pratęsti dar 5 metams. Minimalus mėnesio pradinis nuompinigių dydis 10 litų su PVM už 1 kv. metrą , be mokesčio už elektrą, šildymą (elektra), šaltą ir karštą (boileris) vandenį bei kitas komunalines paslaugas. Nuompinigių 3 mėn. pradinis įnašas - 5887,80 litų. Nuomojamomis patalpomis galima naudotis pirmadieniais - ketvirtadieniais nuo 8.00 val. iki 17.00 val. ir penktadieniais nuo 8.00 val. iki 15.45 val. arba atskiru susitarimu dėl darbo laiko nuomojamomis patalpomis. Patalpos išnuomojamos nuo 2013 m. sausio 2 d. Šiuo metu aukščiau įvardytas patalpas naudoja VSDFV Vilniaus skyriaus N.Vilnios pensijų skyrius. Paraiška dalyvauti konkurse su konkrečia nuomos kaina bei veiklos aprašymu pateikiama užklijuotame voke iki 2012 m. gruodžio 11 d. 10.00 val. adresu: Laisvės pr. 28, LT04540 Vilnius, 612 kabinetas (Dokumentų tvarkymo skyrius). Ant voko turi būti užrašyta: “Negyvenamųjų patalpų nuomos konkursui”. Taip pat, sumokamas pradinis įnašas lygus 3 mėn. nuompinigių dydžiui iki konkurso medžiagos pateikimo datos į a/s LT07 7044 0600 0117 9395, AB SEB bankas. Banko kodas - 70440. Įnašo kvito kopija pridedama prie konkurso dokumentų. Papildomą informaciją apie nuomojamas patalpas teikia Jonas Rekstys, tel. (8 5) 210 8116 arba mob. tel. 8 680 90 076. Tais pačiais telefonais susitariama ir dėl išnuomojamų patalpų apžiūros. Nuolatinės turto viešo nuomos konkurso komisijos posėdis įvyks 2012 m. gruodžio 11 d. 10.00 val. adresu: Laisvės pr. 28, Vilniuje, 207 A (posėdžių salė). Direktorius Voldemaras Vitkus Užs. LM-3536

PRANEŠIMAI

Nemokamai gydau depresiją, patariu kaip nuo jos apsisaugoti, kaip pačiam atspėti savo ateitį, išspręsti nesutarimus šeimoje. Apie tai ir mano knygoje “Psichoterapeuto patarimai. Iš kur atsiranda ligos. Kaip išgyventi be vaistų”. Teirautis: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Klaipėda LT-92129.

Pranešame kad 2012 12 03, 9.00 bus vykdomi kadastriniai matavimai sklypų Vilniaus r. Skaisterių k., kad. Nr. 4152/2200:0094, 4152/2200:0095, priklausančių BOLESLAVUI ŠOSTAK. Nustatant ir suderinant sklypo ribą, į matavimus kviečiami gretimų sklypų savininkai. Kontaktai: Rinktinės g. 24, Vilniaus m., tel. 250 5575, matininkas S.Lipeckij. Užs. V-2756

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310.

UAB “SV Transa group”, įm. k. 302551813, antspaudą ir įmonės pažymėjimą laikyti negaliojančiais. Užs. KKG-3534

AB “Naujoji rūta” skelbia konkursą medžiagų pirkimui 2013 metams: gofruotų kartoninių dėžių;

saldainių dėžučių;

PVC susitraukiančių termoplėvelių;

kartoninių kampų;

lipniosios juostos;

europadėklų (naujų, naudotų ir vienkartinių);

įdėklų (koreksų); polipropileninių ir popierinių vyniojamųjų medžiagų;

parafinuoto popieriaus;

Aliuminio folijos;

pagalvėlių;

Polietileninių maišelių;

lipniųjų etikečių (su spauda ir be spaudos);

Karboninių juostų;

puspergamenčio;

stretch plėvelės. lipalo (klijų); Išsamesnė informacija teikiama telefonu (8 41) 42 52 03 arba el. paštu: medziagos@nruta.lt

Užs. V-2235

AB “Naujoji rūta” skelbia konkursą žaliavų pirkimui 2013 metams: kiaušinių miltelių;

sorbo rūgšties;

kiaušinių baltymų miltelių;

pektino;

riešutų (migdolų, anakardžių);

razinų;

citrinų rūgšties;

kokoso drožlių;

lecitino (ne GMO);

sutirštinto pieno su cukrumi;

trinatrio citrato;

margarino;

pieno miltelių (nugriebto, nenugriebto);

vanilino miltelių;

kakavos milteliai (alkalizuoti, naturalūs);

titano dioksido;

želatino 200 bloom; kristalizuotos fruktozės.

aliejaus (sojos, rapsų); Išsamesnė informacija teikiama telefonu (8 41) 42 52 03 arba el. paštu: aprupinimas@nruta.lt

Užs. V-2235

2012 11 22 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 22 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 LR Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros” projekto svarstymas ir priėmimas. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo 12.45 “Laba diena, Lietuva”. 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”. 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”. 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.50 “Prisikėlęs faras” N-7 19.45 “Rojus Lietuvoj” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Tautos aikštė”. Nacionaliniai debatai. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Tautos aikštė”. Nacionaliniai debatai. Tiesioginės laidos tęsinys 23.25 Vakaro žinios 23.40 “Rojus Lietuvoj” (k.) 0.10 “Stilius”. Veidai (k.)

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Agentas Šunytis” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Madagaskaro pingvinai” (k.) 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Kviečiu šokti. Pažadinta aistra” (k.) 13.10 “iKarli” 13.40 “Madagaskaro pingvinai” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!” 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Visa menanti” N-7 23.35 “Agentai” N-7 0.30 “V. Vizitas” N-7 1.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.30 “Teleparduotuvė” 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena”. Tiesioginė transliacija 8.00 “Musivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “X faktorius” 12.40 “Motina ir sūnus” 13.10 “Nuodėmių dešimtukas” 13.40 “Juodoji skylė” 14.10 “Drakonų medžiotojai” 14.40 “Skunk Fu” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara”

18.45 TV3 žinios 19.20 “Paskutinė instancija” 20.00 “Nuodėmių dešimtukas” 20.30 “Patys pačiausi” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Kobra 11” 23.00 “Kaulai” 0.00 “Žmogžudystė” 1.00 “Lėlių namai” 1.55 “Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00“Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Lietuvos žinių tyrimas” (k.) N-7 9.00 “Taip. Ne” (k.) 10.00 “Žmogus prieš gamtą. Teksasas” (k.) N-7 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Liejyklos gatvė” N-7 19.25 “Karštas vakaras” N-7 20.00 Žinios 20.25 Ingos Valinskienės naujo albumo pristatymas koncerte “Mūsų meilė mūsų turtas” 22.25 Veiksmo f. “Turnyras” N-14 0.15 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 1.15-5.59 “Bamba” S

TV1

9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Topmodeliai” 11.00 “Kobra 11” 12.00 “Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Vampyrų žudikė” 17.00 “Kobra 11” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI kriminalistai” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Veiksmo f. “Išminuotojas” 23.30 “6 kadrai” 0.05 “CSI kriminalistai” 1.00 “Vampyrų žudikė”

LRT kultūra

Lietuvos ryto TV

8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Etnokultūros ratas”. Kuršas (k.) 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Kine kaip kine” 11.55 “Lietuvių kino aukso fondas”. Tragikomedija “Atsiprašau” N-7 13.25 “Mokyklos langas” (k.) 13.45 “Prisiminkime”. Groja M.K.Čiurlionio menų mokyklos smuikininkų ansamblis 14.00 Dešimt metų po Prahos viršūnių susitikimo. Tarptautinės konferencijos tiesioginė transliacija iš LR Seimo Konstitucijos salės 15.30 Muzikologės Irenos Mikšytės 85-mečiui. “Mūsų Kipras” (k.) 16.00 Dešimt metų po Prahos viršūnių susitikimo. Tarptautinės konferencijos tiesioginės transliacijos iš LR Seimo Konstitucijos salės tęsinys 17.30 “Kultūra”. Rašytojas Mykolas Sluckis 17.45 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.00 Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus 60-mečiui. “Laiko portretai”. Eimunto Nekrošiaus pasaulis. 2 d. 18.30 “Grynas gyvenimas” 19.15 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Liongino Šepečio 85-mečiui. Knygos “Ar galėjau” pristatymas Signatarų namuose 20.40 “Prisiminkime”. Groja M.K.Čiurlionio menų mokyklos smuikininkų ansamblis 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 “Lietuvių kinas trumpai”. “Laisvas kritimas” N-14 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS

23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Edmundas Zubavičius. “Krantai”. “Mano laukas”. “Močiutės pyragas”. “Verkiu ir dainuoju” 23.50 “Prisiminkime”. Dainuoja Birutė Almonaitytė 0.00 Panorama (k.) 0.45 Jono Meko filmų retrospektyva. “Karinis kalėjimas”. “Apdovanojimo įteikimas Andy Warholui”. “Time” ir “Fortune” Vietnamo kronikos” (k.)

7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Mano draugė beždžionėlė” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džeko nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Širdies balsas” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokingiausi netyčiukai” 17.00 “Didžioji sprogimo teorija” N-7 17.30 “Pasaulio virtuvė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai” N-7 21.00 Detektyvas “Donos Leon detektyvai. Mirtis La Fenice teatre” 22.50 “Mano slaptas mirtinas priešas” N-7 0.50 “Vienuolikta valanda” N-7

TV6

6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Gimnazistai” 10.15 “Mūsų miškai” 10.55 Dok. f. “Asmeninis Stalino gyvenimas”. 1 d. N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Negaliu tylėti” 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Asmeninis Stalino gyvenimas”. 2 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Asmeninis Stalino gyvenimas”. 2 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Super L.T.” N-7 19.45 Dok. f. “Asmeninis Stalino gyvenimas”. 3 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Super L.T.” N-7 23.30 Pasaulio krepšinio apžvalga 0.05 “Reporteris” 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Fantastinis f. “Konanas Barbaras” N-7 9.00 Komedija “Ekstraktas” N-7 11.00 Drama “Barija” N-7 13.25 Komedija “Poniutė kaime” 15.00 Trileris “Nauja pradžia” N-7 17.00 Trileris “Uždaras ratas” N-7 19.00 Komedija “Atsiklauskite vaikų!” 21.00 Komedija “Gamtos keistenybės” N-14 23.00 Trileris “Ikaras” S 1.00 Drama “Karalienė”

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Reidas” (k.) 9.45 “Senas geras faras” N-7 10.45 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 11.15 “Daktarės dienoraštis” N-7 12.15 “Ką mes valgome?” 12.45 “Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai” 13.45 “Kritinė riba” N-7 14.45 “Ieškokime geriausio!” 15.00 Komedija “Penelopė” 16.45 “Vaiduokliškos istorijos” 17.15 “Advokatė Lovinski” 18.15 “Mūsų augintiniai” 18.45 “Karamelė” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Joe Zee mados pamokos” 21.15 “Misija: išteisinti!” N-7 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Vienišų seselių klubas” N-7 23.00 “Pražūtingas auksas” N-7 0.00 “Kenedžiai”

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 “Miestelis” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Granato skonis” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Zemstvos gydytojas” 21.05 “Tyrimo paslaptys” 22.05 Dvikova 23.40 “Operatyvininkai” 0.35 Žinios+ 0.55 “Klimo Samgino gyvenimas” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.05 Triatlonas. IronMan 2012 žurnalas 11.35 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 12.05 Golfas. PGA turo užkulisiai 12.35 “Premier League World” žurnalas 13.05 “Trans World Sport” žurnalas 14.05 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Manchester City” - “Real” 15.55 Ledo ritulys. KHL. “Ak Bars” - Rygos “Dinamo” 17.55 Krepšinis. Eurolyga. CSKA - “Partizan”. Tiesioginė transliacija 19.55 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Manchester City” “Real” 21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Barcelona” - “Lietuvos rytas”. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolyga. “Olympiacos” - “Anadolu Efes”

Teatrai MULTIKINO IGRUŠKI - 19.15 val. VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 - 10.30, 12.30, 14.30, 16.30, 17.45 val. VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 - 10.15, 11.30, 13.45, 15.30, 18.45 val. SEPTYNI PSICHOPATAI - 19.30, 22 val. BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS - 11, 13.30, 16.15, 18.45, 20, 21.30 val.

14, 16, 17, 18.45, 21.30 val. ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE - 13 val. VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 - 10.30, 15.30, 17.45 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 22 d. 18.30 val. “Karmen”

“DOMINO” TEATRAS 22 d. 19 val. “DNR kodas” 24 d. 12 val. “Briedis Eugenijus” RAGANIUKĖS TEATRAS 24 d. 12 val. “Gaidelis@katinėlis-2” 24 d. 16 val. “Pelenė” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 22 ir 23 d. 19 val. OKT studijoje. “Nuosprendis metamorfozė” 24 ir 25 d. 19 val. OKT studijoje. “Emigrantai”

KAUNAS SEPTYNI PSICHOPATAI - 16.45, 19.30, 21.50 val. DEBESŲ ŽEMĖLAPIS - 18.45 val. APGAULINGA AISTRA - 12.15, 14.45, 18, 20.15 val. BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS - 10.30, 11.30, 13.15, 14.15, 16.15, 17.45, 19, 20.30, 21.45 val. ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE - 10.15, 14, 22 val. VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 - 11.45, 12.45, 15.15, 16.30 val. GRĖSMINGAS - 13.30, 21 val. PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS 21.30 val. 007 OPERACIJA SKYFALL - 11.15, 14.30, 17.30, 20.45 val. MONSTRŲ VIEŠBUTIS - 13, 15, 17.15, 19.15 val. PRAGARAS ROJUJE - 11, 16, 18.30 val. FORUM CINEMAS VINGIS DEBESŲ ŽEMĖLAPIS - 20.15 val. APGAULINGA AISTRA 11.30, 14, 16.30, 19, 21.30 val. SEPTYNI PSICHOPATAI - 15.30, 18.15, 20.45 val. 30 ŠIRDIES DŪŽIŲ - 13, 15.45, 18.30, 21 val. BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS - 11, 12.15, 13.45, 15, 16.30, 18.15, 19.15, 21, 22 val. ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE - 11.50, 14.40, 15.30, 17.20 val. VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 - 11, 13.15, 18 val. 007 OPERACIJA SKYFALL - 11.15, 14.15, 17.45, 21.15 val. KAZINO APIPLĖŠIMAS - 21.20 val. MONSTRŲ VIEŠBUTIS - 14.30. 16.50, 18.15 val. PRAGARAS ROJUJE - 16, 21.10 val. PABANDOM IŠ NAUJO - 13.50, 18.45 val. LAUKINIAI - 18.45 val. Į ROMĄ SU MEILE - 16.15, 21.30 val. SKALVIJA DAR VIENERI METAI - 17 val. BALSAI - 20.40 val. PASAKA POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS - 15 val.

007 OPERACIJA SKYFALL - 11.45, 15, 18, 21 val. MONSTRŲ VIEŠBUTIS - 10.45, 12.45, 14.45, 16.45 val. ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖS TARNYBOJE - 10.30, 12.45, 15, 17.15 val. PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS 19.15, 21.30 val. GRĖSMINGAS - 19.30, 21.50 val. 007 OPERACIJA SKYFALL 14.30, 12.20, 16, 19, 21 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA - 11, 15.45 val. PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS - 13.30, 18.30 val. DEBESŲ ŽEMĖLAPIS - 20.30 val. FESTIVALIS “SCANORAMA 2012” - 22-25 d. APGAULINGA AISTRA - 18, 21.15 val. BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS - 10.30, 11.45, 13.15, 14.30, 16, 17.15, 18.45, 20.15, 21.30 val. VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 10.15, 13, 15.30 val. 007 OPERACIJA SKYFALL 10.45, 14.15, 17.45, 21 val. MONSTRŲ VIEŠBUTIS - 13.45 val.

ŠIAULIAI

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D)- 10.15, 12.15, 17.15 val. MONSTRŲ VIEŠBUTIS 11.15, 13.15, 15.15, 17.15 val. KAZINO APIPLĖŠIMAS - 22 val.

KAUNAS CINAMON BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 19.15, 20.45, 21.45 val. SVIESTAS - 14, 18 val. VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 - 13.10, 15.15, 17.15 val. 007 OPERACIJA SKYFALL - 12.30, 15.30, 18.30, 21.30 val. GRĖSMINGAS - 20 val. KAZINO APIPLĖŠIMAS - 22.15 val. MONSTRŲ VIEŠBUTIS - 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 19 val. MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D) - 11.10 val. LAUKINIAI - 21 val. DŽOKAS - 12 val.

FORUM CINEMAS BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS - 11.45, 14.30, 15.45, 17.15, 18.30, 20.15, 21.15 val. PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS - 16.15 val. KAZINO APIPLĖŠIMAS - 13 val. DEBESŲ ŽEMĖLAPIS - 18.45 val. VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 - 10.30, 13.15 val. GRĖSMINGAS - 18.15, 20.45 val. 007 OPERACIJA SKYFALL - 14.15, 18, 21 val. MONSTRŲ VIEŠBUTIS - 13.45, 16 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI - 11.40, 13.20 val. DŽOKAS - 10 val. BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS - 15, 17.10, 19.20, 21.30 val. I SALĖ KARALIŠKA DRĄSA - 11.45, 13.30 val. PARANORMANAS - 10 val. MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA - 15.15, 21.15 val.

23 d. 18.30 val. “Graikas Zorba” 24 d. 18.30 val. “Vienos Kraujas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 22 d. 19 val. Mažojoje salėje. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Atėjau, pamačiau, negalėjau, arba “Visiškas rudnosiukas” 22 ir 23 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda” 22 ir 23 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai” JAUNIMO TEATRAS 22 d. 18 val. “Kapinių klubas” 23 d. 18 val. “Jei taip, tai šitaip” 24 d. 18 val. “Slaptoji dviratininkų draugija” Salė 99 24 d. 12 val. “Pingvinai ir kiaušinis” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 22 d. 18 val. “Ana Karenina” 23 d. 18 val. “Prakeikta meilė” 24 d. 12 val. Sankt Peterburgo valstybinė vaikų ir jaunimo filharmonija. “Pelenė” 24 d. 18 val. “Vilties kabaretas” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS

KAUNO DRAMOS TEATRAS 22 d. 18 val. Rūtos salėje. “Apsivalymas” 23 d. 18 val. Mažoji scena. “Paskutinė Diuranų daina”

24 d. 15 val. Didžioji scena. “Balta drobulė” 24 d. 19 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 23 d. 18 val. “Mieloji Čariti” 24 d. 18 val. “Aida” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 22 d. 18 val. “Pirmasis kartas” 23 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 22 d. 19 val. “Katytė P” 24 d. 18 val. “Belgrado trilogija” (Su Naujaisiais Metais, Ana!) KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 24 d. 12 val. “Princesės gimtadienis” KAUNO TEATRO KLUBAS 23 d. 19 val. “Brendžio trims!”

KLAIPĖDA

22 d. 18.30 val. “Madagaskaras” 23 d. 18 val. Lenkų teatro studija. “Lėlės mano tylios sesės” 24 d. 18.30 val. “Trys seserys” VILNIAUS “LĖLĖ” Didžioji salė 24 d. 12 val. “Daktaras Dolitlis” Mažoji salė 23 d. 18.30 val. “Vilis” 24 d. 14 val. “Coliukė” KEISTUOLIŲ TEATRAS 22 d. 11 val. “Nepaprasto orkestro koncertas”

KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 25 d. 18 val. “Lūšies valanda” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 24 d. 12 val. Klaipėdos dramos teatras. “Katės namai” 24 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Iš miglos išniro angelas” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS

24 d. 18.30 val. “Pilna’tis” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 24 d. 12 val. “Kur dėmelė?” SVIESTAS - 15.30 val. ATOSTOGOS PRIE JŪROS - 16 val. PABANDOM IŠ NAUJO - 16.30 val. ANIMACIJOS DIRBTUVĖS - 18 val. JOS - 18.15 val. 360 LAIPSNIŲ: MEILĖS IR NUODĖMIŲ RATU - 18.30 val. KELYJE - 20.30 val. LAIKO KILPA - 21 val. TYLUS ŠAUKSMAS - 21 val. ŽMONĖS TEN - 21.30 val. OZO KINO SALĖ COCO PRIEŠ CHANEL - 16 val. MIEGANČIŲ DRUGELIŲ TVIRTOVĖ - 18 val.

ŠIAULIAI Į ROMĄ SU MEILE - 17.25 val. PABANDOM IŠ NAUJO - 19.20 val.

PANEVĖŽYS KITA SVAJONIŲ KOMANDA - 16 val. FORUM CINEMAS 30 ŠIRDIES DŪŽIŲ - 19.30, 21.45 val. DEBESŲ ŽEMĖLAPIS - 20 val. FESTIVALIS “SCANORAMA 2012” - 22-25 d. SEPTYNI PSICHOPATAI - 19, 21.15 val. BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS - 10.15, 11.30, 13.15,

FORUM CINEMAS BABILONAS BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS - 13.10, 15.45, 17.30, 18.30, 20.15, 21.30 val. KAZINO APIPLĖŠIMAS - 15.25 val. DEBESŲ ŽEMĖLAPIS - 20.45 val. VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 - 12.40, 15.05 val. 007 OPERACIJA SKYFALL - 18 val.

ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 24 d. 18 val. “Trys draugai” 22 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte” 23 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...” 24 d. 19 val. “A. - visai kita” MENŲ SPAUSTUVĖ 22 d. 15 ir 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja” 24 d. 15 val. Studijoje II. “Lietuva brangi” 24 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Viskas arba nieko”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 24 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 24 ir 25 d. 12 val. “Sprigtas” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 24 d. 18 val. “Svajonių sala” PANEVĖŽIO TAETRAS “MENAS” 23 d. 17 val. “Equus”

2012 11 22 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:03 leidžiasi 16:06 dienos ilgumas

8:03

Orai ir horoskopai MĖNULIS

+7 Oslas

trečiąją priešpilnio dieną Mėnulis Priešpilnis teka 13:30, XI 20 leidžiasi 01:10

Pilnatis XI 28

Delčia XII 06

+3 +1

Bordo

Kėdainiai +6 +3

Ukmergė +3 +1

Kaunas

+7 Amsterdamas

+13

Zarasai Utena

Panevėžys

VILNIUS

+17

Lisabona

+12 Madridas

+17 Barselona

Berlynas

Vilnius Minskas +4 +4 Varšuva +6

+7 Praha +8 Miunchenas

+16 Nica

+18 Roma

+4 Maskva

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +7 +9 +7 Bukareštas Varna Dubrovnikas +12 Sofija +21

+18 +3 +1

+6 Sankt Peterburgas

+6 Ryga

+9 Kopenhaga

+7 Paryžius

+3 +1

Klaipėda

Talinas

+12 Londonas

Šiauliai

Stokholmas

Jaunatis XII 13

Dublinas +9

Palanga

+4 Helsinkis

Stambulas +16

Malaga

Alytus

+17

Druskininkai

+3 +1

Alžyras +19

Tunisas +22

Atėnai

+18 Larnaka

ŠIANDIEN: apniukę, be kritulių, pajūryje švystels saulė. Temperatūra dieną 3-6 laipsniai šilumos.

RYTOJ:

327-oji metų diena. Lapkričio dvidešimt antroji, ketvirtadienis, ketvirtoji 48-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 239 dienos.

debesuota, lietaus nenumatoma. Temperatūra naktį 1-4, dieną 4-7 laipsniai šilumos. Geros dienos! LŽ

Vardadienį šiandien švenčia: Cecilija, Dargintė, Steigintas; rytoj: Adelė, Klemensas, Liubartė.

Senoliai sakydavo: Šuo loja, vėjas nešioja.

2012 11 22 Lietuvos žinios

Margumynai

“Meridianas” tapo melžiama karve

Pirmą kartą princas Williamas yra populiaresnis už savo močiutę karalienę Elžbietą II. Tai parodė šalyje atlikta sociologinė apklausa.

DENISAS NIKITENKA

Iš naujų Klaipėdos simboliu laikomo legendinio burlaivio “Meridianas” savininkų pareikalauta sumokėti senos skolos delspinigius už aštuonerius metus. 43 tūkst. litų primygtinai reikalauja remonto darbus atlikusios bendrovės “Rikneda” vadovas Stasys Vagnorius, ekspremjero Gedimino Vagnoriaus pusbrolis. Juridiškai būtų galima sumokėti apie 2000 litų siekiančius delspinigius už pusę metų, bet klaipėdietis verslininkas iš naujų burlaivio savininkų reikalauja delspinigių už aštuonerius metus. Anksčiau S.Vagnorius buvo apkaltintas dokumentų klastojimu ir neteisėtu 1,3 mln. litų kompensacijos iš Europos Sąjungos fondų pasisavinimu už supjaustytus žvejybinius laivus. Tiesa, prokurorams nepavyko įrodyti šio klaipėdiečio kaltės. “Šis žmogus sugalvojo būdą pasipelnyti, o kadangi mes pradėjome gelbėti laivą iš idėjos, meilės miestui, investuojame savo asmeninius pinigus, toks šio verslininko elgesys sunkiai įvardijamas. Norime, kad ir verslas, ir visuomenė žinotų, kokie yra S.Vagnoriaus ketinimai. Jo bendrovė laivą remontavo nuo 2001 metų, už darbus buvo atsiskaityta iš dalies, mes sumokėjome susidariusią 53 tūkst. litų skolą, bet jis užsimanė delspinigių už aštuonerius metus, - aiškino “Meridiano” paramos fondo vadovas ir vienas burlaivio bendraturčių verslininkas Aidas Kaveckis. - Bandėme ir žmogiškai susitarti, nepavyko. Mes turėjome atsiskaityti su beveik 20 kreditorių. Matėme, kad kai kurie buvusio “Meridia-

30-metį princą Williamą į pirmąją vietą iškėlė net 62 proc. britų. Karalienei savo balsą atidavė 48 proc. apklaustųjų, o princui Harry - 36 procentai. Po jų rikiuojasi Williamo žmona Kate ir sosto įpėdinis Velso princas Charlesas. Kaip sakė sociologiniam tyrimui vadovavęs Rogeris Mortimeris, dauguma šalies gyventojų tikisi,

no” paramos fondo direktoriaus Artūro Žičkaus pasirašyti sandoriai abejotini. Pavyzdžiui, už 20 tūkst. litų laivas buvo išnuomotas visiems metams dviem fiziniams asmenims.” Pats S.Vagnorius tikino, kad delspinigių grąžinimas numatytas sutartyje, tad nauji fondo savininkai perimdami laivą perėmė ir įsipareigojimus. Negavęs jam pagal sutartį neva priklausančių delspinigių S.Vagnorius neatmeta galimybės bylinėtis teismuose. Dar kartą patikinę, kad, be S.Vagnoriaus, kol kas niekas iš buvusių kreditorių jokių pretenzijų nereiškia, ir visos apie 230 tūkst. litų siekusios paramos fondo skolos padengtos, “Meridiano” savininkai žada prikelti laivą antram gyvenimui iki kitų metų birželio. “Laivo būklė prastesnė, nei manėme. Kiek atsieis viso laivo remontas, kalbėti dar anksti, bet suma gali siekti

apie 2 mln. litų.”, - aiškino “Meridiano” bendraturtis, jūrų krovinių kompanijos “Bega” generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis. Mažai kas žino, kad per vieną ankstesnių remontų “Meridiano” laivagalis buvo sutrumpintas 2,5 metro, tad dabar burlaiviui bus sugrąžintas jo natūralus dydis. Burlaivio šeimininkai juokauja, kad turėtų padėkoti paveldosaugininkams, neseniai išbraukusiems šią barkentiną iš Kultūros vertybių registro. Priešingu atveju jokie remonto darbai dėl biurokratinių procedūrų, leidimų, derinimų dar nebūtų prasidėję. Po remonto plaukioti “Meridianas” nebus pritaikytas, jis stovės prie Biržos tilto savo įprastoje vietoje. Suremontuotame laive turėtų veikti restoranas ir jūrinė edukacinė ekspozicija, laivo muziejus. Norima, kad “Meridiane” galėtų tuoktis poros.

•

Tongaryro ugnikalnis išsiveržimo metu spjaudėsi pelenais. kad šiems žmonėms pavojus negresia ir kad niekas nenukentėjo. Nacionalinis parkas, kuriame buvo filmuojamos Mordoro šalies dykvietės didžiulės sėkmės sulaukusioje režisieriaus Peterio Jacksono kino trilogijoje “Žiedų valdovas”, kasmet pritraukia 800 tūkst. lankytojų į savo kalnų slidinėjimo centrus ir žygių trasas. Jame stūksantys trys ugnikalniai nekelia tiesioginio pavojaus gyvenvietėms: artimiausias Taupo miestelis yra už maždaug 80 kilometrų. Ugnikalnių išsiveržimai Tongaryro nacionaliniame parke kartais pareikalauja aukų. 1953 metais išsiveržus Ruapehu ugnikalniui įvyko didžiausia Naujojoje Zelandijoje geležinkelio katastrofa: kalno šlaitais nuslinkusi purvo nuošliauža sugriovė geležinkelio tiltą per Fangaehu upę, nuo kurio nulėkus vienam keleiviniam traukiniui žuvo 151 žmogus. Toliau į šiaurę nuo nacionalinio parko esantis Taraveros ugnikalnis išsiveržė 1886 metais - tąsyk žuvo apie 120-150 žmonių. Naujoji Zelandija yra Ramiojo vandenyno ugnies žiede, kur susiduria Žemės tektoninės plokštės ir dažnai vyksta ugnikalnių išsiveržimai bei žemės drebėjimai

•

Princas Williamas - populiariausias Jungtinės Karalystės gyventojas. Mėgstama ir jo žmona Kate, kuri, kaip kalbama, jau laukiasi.

San Fransiske uždraustos nuogybės San Fransiskas atsisakė savo nevaržomos laisvės dalelės. Miesto taryba nedidele balsų persvara patvirtino draudimą visame mieste demonstruoti nuogybes.

Pasak vulkanologų, Tongaryro ugnikalnis siautėjo penkias minutes. Dėl išsiveržimo buvo trumpam uždaryti keliai, civilinės aviacijos tarnybos paskelbė padidintą parengtį, o netoli ugnikalnio esantys žygeiviai skubėjo į saugias vietas. Šiaurinės salos centrinėje dalyje esantis ugnikalnis snaudė ilgiau nei šimtmetį iki šių metų rugpjūčio, kai galingas sprogimas atvėrė naują kraterį kalno šlaite ir nusviedė lengvojo automobilio dydžio akmenis toliau nei du kilometrus. Pareigūnai nurodė, kad naujausias Tongaryro išsiveržimas buvo palyginti nedidelis, tačiau jie trumpam uždarė kelius ir perspėjo lėktuvus aplenkti pavojingą zoną. Apie 50 žmonių, tarp kurių buvo moksleivių, dalyvavo turistiniuose žygiuose Tongaryro nacionaliniame parke, kai įvyko išsiveržimas, tačiau policija pranešė,

kad po karalienės mirties sostas iš karto atiteks Williamui, o ne jo tėvui Charlesui. “Princas jaunas, puikiai atrodo ir yra populiarus”, kalbėjo sociologas. Williamo populiarumas tikriausiai būtų buvęs dar didesnis, jei per apklausą būtų buvę žinoma, kad jo žmona Kate laukiasi. Vadinasi, monarchijos tęstinumas bus užtikrintas. Deja, tokia informacija pasirodė jau po apklausos. Britai vis dar išlieka monarchijos gerbėjai. Net 79 proc. gyventojų nori ir toliau gyventi karalystėje. Tik 16 proc. jų pageidautų, kad šalis taptų respublika.

Iki vasaros pradžios legendinis “Meridianas” iš doko turėtų išplaukti visiškai atsinaujinęs. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

Išsiveržė “Žiedų valdovo” ugnikalnis

Naujojoje Zelandijoje išsiveržė epinio “Žiedų valdovo” filmo scenose matomas Tongaryro ugnikalnis. Jis išspjovė pelenų stulpą į trijų kilometrų aukštį virš Šiaurinės salos.

Populiaresnis už karalienę

Prižiūrėtojų taryba įsakui dėl nuogybių draudimo pritarė šešiais balsais. Pagal šį įsaką daugumoje viešų vietų - gatvėse, šaligatviuose ir viešajame transporte - draudžiama demonstruoti genitalijas. Sankcionuotų gatvių mugių ir paradų, tokių kaip kasmetinis gėjų paradas, dalyviams bus taikomos išimtys. San Fransisko tarybos narys Scottas Wieneris nuogybių draudimą pasiūlė reaguodamas į dažnėjančius skundus dėl vyrų, kurių nuogus kūnus kone

kasdien galima pamatyti gėjų pamėgtame Kastro rajone. Per posėdį jis aiškino, kad nuogybėms priešinosi beveik dvejus metus, bet galiausiai buvo priverstas imtis veiksmų. “Tai jau nebėra retkarčiais matoma keistoka San Fransisko dalis. Kastro rajone tai būna kone septynias dienas per savaitę”, sakė S.Wieneris. Jo oponentai taryboje tvirtino, kad draudimas visame mieste nėra būtinas ir kad jis tik atitrauktų policijos dėmesį nuo rimtesnių problemų. Johnas Avalosas susirūpino, kad nuogybių draudimas gali pakenkti San Fransisko įvaizdžiui. “Esame šviesos spindulys kitoms šalies dalims ir kartais būna keista dėl to, kaip išreiškiame save”, - sakė J.Avalosas. Po balsavimo tarybos posėdžių sa-

lėje pasigirdo švilpimas ir raginimai atšaukti S.Wienerį. Nudistų aktyvistė Gypsy Taub, kuri kelias savaites prieš posėdį organizavo nuogalių protestus ir žygius, protestuodama išsirengė, tačiau policijos pareigūnai greitai ją išlydėjo iš salės. Pagal S.Wienerio pasiūlymą pirmąkart nusižengusiųjų lauktų iki 100 dolerių bauda, trečią kartą viešąją tvarką pažeidusių nuogalių lauktų rimtos sankcijos - bauda iki 500 dolerių ir metai kalėjimo. Miesto įstatymo projektui dar turi būti pritarta per galutinį balsavimą. Be to, jį dar turės pasirašyti meras Edwinas Lee. Draudimas įsigaliotų kitų metų pradžioje.

•

“The Daily Mail”, BBC, AFP, BNS, LŽ

San Fransisko nuogaliams teks prisidengti savo grožybes. / Reuters/Scanpix nuotraukos