2012 lapkričio 23 d. / Penktadienis / Nr. 269 (13 397)

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – “ISTORIJA”

Kaina

1,99 Lt

2012 lapkričio 23 d. / Penktadienis / Nr. 269 (13 397)

Triumfo nesustabdė net opozicijos adatos

www.lzinios.lt Rytoj su dienra‰ãiu “Lietuvos Ïinios”

LŽ gidas

+ TV programos

Šiandien LŽ

3p.

Iš Belgijos sostinės laukiama žinių apie finansines ateinančių septynerių metų Europos perspektyvas

5p.

Sumažintas Prancūzijos reitingas rodo abejones dėl prezidento F.Hollande’o gebėjimo reformuoti šalies darbo rinką

8p.

Dėvėtų drabužių parduotuvės nurungia prekiaujančias naujomis prekėmis

Seimo palaimintas naujasis premjeras Algirdas Butkevičius politinėms jėgoms kelia skirtingų emocijų ir minčių.

Koalicijos partneriai jį giria už patirtį ir kompetenciją, opozicijos atstovai pasigenda tvirto stuburo ir prikiša blaškymąsi.

•2 p.

Išsamiau

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Dujų kaina pasuko žemyn

16p.

Lietuvos turistai Egipte gali keliauti nauju maršrutu - į Prarastąją žemę

UŽSIENIS

Ukraina programišių rojus

ARVYDAS JOCKUS

Dvejus metus didėjusi gamtinių dujų kaina pradėjo kristi. Į Lietuvą importuojamų gamtinių dujų kainą ir toliau lems politiniai ir ekonominiai procesai Europoje bei Artimuosiuose Rytuose.

Ukrainos vyriausybei programišiai tampa vis didesniu galvos skausmu. Jie ne tik terorizuoja Ukrainos valstybinių institucijų interneto svetaines, bet ir sugebėjo įsilaužti į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) interneto puslapį. Įsilaužimas į ESBO interneto svetainę - vienas iš dažnų programišių grupės “Anonymous” išpuolių. Jį kibernetinių įsilaužėlių grupė surengė būdama nepatenkinta Ukrainos parlamento rinkimų rezultatais. “Ukraina yra vienas didžiausių elektroninių nusikaltimų centrų, iš to uždirbama dešimtys milijonų dolerių”, sakė JAV kompiuterių saugumo ekspertas Brianas Krebsas.

Verslo klientams dujos pinga jau nuo vasaros vidurio, o nuo kitų metų sausio už dujas kiek mažiau mokės ir buitiniai vartotojai. Tai lėmė palankiai pasikeitusios tendencijos pasaulio rinkose - vasarą pagaliau pradėjo stiprėti euras dolerio atžvilgiu ir atpigo pasaulio naftos produktai.

Kaip LŽ vakar informavo AB “Lietuvos dujos”, spalio mėnesį tūkstančio kubinių metrų gamtinių dujų pardavimo kaina bendrovės nebuitiniams vartotojams, palyginti su rugsėjo mėnesiu, sumažėjo 17 litų - nuo 1367 iki 1350 litų. Dujos pinga trečią mėnesį iš eilės.

•9 p.

Išsamiau

DISKUSIJA

Dujos verslui pinga trečią mėnesį iš eilės. / SIPA/Scanpix nuotrauka

•7 p.

Išsamiau

Kai turtus suneša aitvarai

Ar kada nors bandėte atversti neaiškiais turtais aptekusio aukšto rango politiko, valdininko viešai skelbiamą turto ir pajamų deklaraciją ir suvokti, kokie aitvarai jam sunešė turtus?

Jeigu bandėte, tikriausiai negalėjote nieko suprasti. Ar riboto turinio deklaracijos skelbiamos tik dėl paukščiuko? Apie tai, kam reikalingas toks turto ir pajamų deklaravimas, prie “Lietuvos žinių” apskritojo stalo kalbėjosi Valstybinės

Orai duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė, Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė, vi-

suomeninės organizacijos “Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

•10, 11 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Debesuota, daug kur numatomas lietus.

Temperatūra dieną 4-8 laipsniai šilumos.

•23 p.

Išsamiau

2

2012 11 23 Lietuvos žinios

Dienos temos

Triumfo nesustabdė net opozicijos dygsniai Premjero biografija

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

•Politinę karjerą A.Butkevičius praAlgirdas Butkevičius gimė 1958 • dėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės metais Paežerių kaime, Radviliškio ra-

Seimo palaimintas naujasis premjeras Algirdas Butkevičius politinėms jėgoms kelia skirtingų emocijų ir minčių. Koalicijos partneriai jį giria už patirtį ir kompetenciją, opozicijos atstovai pasigenda tvirto stuburo ir prikiša blaškymąsi.

Kol kas Socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis A.Butkevičius Seime turi tvirtą užnugarį. Už tai, kad jis būtų paskirtas premjeru, vakar vieningai balsavo visi valdantieji. Taip pat jo kandidatūrą palaikė šeši opozicinių frakcijų - “Drąsos kelio” ir Mišrios Seimo narių grupės - atstovai.

Iš viso už tai, kad A.Butkevičius taptų Vyriausybės vadovu, balsavo 90 parlamentarų, 40 buvo prieš, 4 susilaikė. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo naujasis premjeras turės Seimui pristatyti savo sudarytą ir prezidentės patvirtintą Vyriausybę bei pateikti svarstyti jos programą.

Buvusio premjero A.Kubiliaus sveikinimai naujam Vyriausybės vadovui A.Butkevičiui. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka susivokia, kokioje situacijoje yra Lietuva, kas yra padaryta darbą baigiančios Vyriausybės, koks yra strateginę reikšmę turinčių projektų turinys”, - įsitikinęs jis. J.Razmai susirūpinimą kelia naujos Vyriausybės planai grąžinti kai kurias pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. Minimalios mėnesinės algos padidinimas esą žadamas net nežinant, iš kur tam paimti pinigų.

J.Razmos nuomone, šiuo metu šaliai reikia stipraus lyderio ir vilties, kad padėtis keisis į gera. Pasak jo, konservatoriai balsavo prieš A.Butkevičiaus kandidatūrą, nes nemato, kad ją patvirtinus valstybė eis į priekį.

jerais, kurie gali laisvai siųsti savo įžvalgas ne tik apie savo valstybes, bet ir apie Europos Sąjungos (ES), NATO perspektyvas. Tuo labiau skauda įsivaizduojant pokalbius su skandinavais ar kitais ES lyderiais. Reikės labai daug mokytis, bet ar laikas Lietuvai blaškytis ir mokytis?” - iš Seimo tribūnos klausė R.Juknevičienė.

Kitas Seimo TS-LKD frakcijos narys Kęstutis Masiulis ilgametį LSDP lyderį Algirdą Brazauską pavadino liūtu, o Česlovą Juršėną - lape. A.Butkevičius, jo nuomone, “yra joks”. Vakarykštėje naujo premjero verbalinėje ir neverbalinėje kalboje K.Masiulis įžvelgė nepasitikėjimą savimi.

Įžvelgė nepasitikėjimą

Politinės situacijos įkaitas

Kita konservatorė, laikinoji krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė kritikavo naujos valdžios idėjų badą, aiškios krypties neturėjimą. Nieko gero ji nepasakė ir apie A.Butkevičiaus kandidatūrą. “Neįsivaizduoju Lietuvos premjero A.Butkevičiaus tuo pačiu lygiu be popierėlio, be vertėjo diskutuojančio su Latvijos ir Estijos prem-

Stebint pastarųjų kelių savaičių situaciją, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnui Eligijui Masiuliui susidarė įspūdis, kad A.Butkevičius yra tapęs politinės situacijos įkaitu.

Iš vienos pusės - prezidentė Dalia Grybauskaitė su griežta pozicija, iš kitos - koalicijos partnerė Darbo partija su reikalavimų sąrašu.

VĖL IMSIS BIUDŽETO

SIEKIA PANAIKINTI TEISINĮ IMUNITETĄ

Seimas už šių metų biudžeto perskirstymą balsuos lapkričio 27-ąją. Tokį sprendimą Seimas priėmė ketvirtadienį, antrą kartą apsvarstęs siūlymus, kodėl reikia peržiūrėti šių metų biudžetą. Perskirsčius šių metų biudžetą, jo išlaidos padidėtų 42,105 mln. litų, iki 25,797 mlrd. litų, o deficitas siektų 650,114 mln. litų, Biudžeto pajamos metų pabaigoje turėtų siekti tiek, kiek planuota anksčiau, 25,147 mlrd. litų. Anksčiau buvo siūloma deficitą padidinti 43,5 mln. litų, tačiau po pirmojo svarstymo Seime peržiūrėjus siūlomus pakeitimus nutarta deficitą didinti mažiau.

Už Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės sudarymą atsakingas pirmasis parlamento vicepirmininkas “darbietis” Vytautas Gapšys žada, esą generalinis prokuroras Darius Valys jau kitą savaitę galės Seimui pateikti prašymą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn jį ir du jo kolegas. “Manau, įtrauksime į artimiausių posėdžių darbotvarkę”, - sakė V.Gapšys. Artimiausias Seimo posėdis vyks antradienį. Generalinis prokuroras D.Valys vakar Seimui atsiuntė prašymą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn tris

Darbo partijos (DP) frakcijos narius - Viktorą Uspaskichą, Vytautą Gapšį ir Vitaliją Vonžutaitę. Pavedimą generaliniam prokurorui kreiptis į Seimą davė Vilniaus apygardos teismas, kuris nagrinėja DP vadinamosios juodosios buhalterijos bylą. DP byla Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama nuo 2008 metų balandžio. Ieškinį joje yra pareiškusi Valstybinė mokesčių inspekcija, kuriai nebuvo sumokėti daugiau kaip 3 mln. 9 tūkst. litų privalomų mokesčių ir įmokų, bei “Sodros” Vilniaus skyrius dėl daugiau kaip 855 tūkst. litų nesumokėtų įmokų.

Netinkama kandidatūra Prieš balsavimą A.Butkevičiui teko išgirsti nemažai opozicijos kritikos.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma teigė, kad socialdemokratų lyderio kandidatūra į ministrus pirmininkus nėra tinkama. “Kandidatas nelabai

taryboje. Čia jis dirbo 1990-1997 metais. 1992-aisiais tapo Socialdemokratų partijos nariu, o 2009-aisiais buvo išrinktas šios politinės jėgos pirmininku. Į Seimą pirmą kartą išrinktas 1996 metais Vilkaviškio rinkimų apygardoje. Ši parlamento kadencija jam penktoji. Algirdo Brazausko ir Gedimino Kirkilo vyriausybėse ėjo finansų ir susisiekimo ministro pareigas.

A.Butkevičius teigia laisvalaikiu mėgstantis atsiversti įdomią knygą.

Domisi valstybės ir savivaldybių finansų valdymo sistema, mokesčių politika. Taip pat jam patinka sportas, A.Butkevičius nuolat treniruojasi sporto salėje, domisi Lietuvos sportininkų veikla ir jų laimėjimais.

Savo ramybės uostu jis vadina žmoną Janiną ir dukterį Indrę su šeima.

10 A.Butkevičiaus pažadų

5. Apie mokesčių ir kitų verslo sąlygų pokyčius verslą informuoti iš anksto.

6. Nekeisti ministerijų skaičiaus, nedidinti valdininkų gretų.

7. Centralizuoti valstybės turto valdymą.

8. Kurti integruotą, skaidrią viešųjų pirkimų sistemą.

9. Statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą, plėtoti biokuro panaudojimą.

10. Skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą, sudarant palankesnes mokestines sąlygas naujai steigiamoms įmonėms, peržiūrint pajamų apmokestinimo tarifus ir sąlygas.

•

Tikisi nenuvilti Paskelbus, jog Seimas pritarė, kad jis eitų ministro pirmininko pareigas, A.Butkevičius buvo lakoniškas: “Norėčiau padėkoti visiems, kurie balsavo ir už, ir prieš, bei kviesčiau visus dirbti Lietuvos žmonių naudai.”

Vėliau kalbėdamas su žurnalistais jis teigė sunkiai galintis apibūdinti užplūdusius jausmus. “Viena vertus, turiu pasakyti, jaučiu nepaprastai didelį įpareigojimą dėl to, kad buvo išreikštas pasitikėjimas manimi. Kita vertus, jaučiu labai didelę atsakomybę Lietuvos žmonėms ir tikiuosi, kad jų nenuvilsiu, stengsiuosi įgyvendinti konkrečias priemones”, - žadėjo naujasis premjeras.

Laikinai Vyriausybei vadovaujantis Andrius Kubilius įpėdiniui linkėjo greičiau apsispręsti, su kokiu istoriniu palikimu jis kada nors paliks Vyriausybės vadovo postą ir kaip jis norėtų, kad istorija jį vertintų. “Ar kaip premjerą, kuris savo laiką prabuvo premjero kėdėje, ar kaip premjerą, kuris žinojo, ką reikia padaryti, kad valstybėje gyvenimas eitų į priekį, kad Lietuva nesustotų, modernizuotųsi, kad gebėtų įveikti krizes, kurių tikrai pasaulyje dar gali būti įvairiausių”, - kalbėjo A.Kubilius.

jone. Mokėsi Šeduvos vidurinėje mokykloje, tuometiniame Vilniaus inžineriniame statybos institute įgijo inžinieriaus ekonomisto specialybę. 19901991 metais studijavo Lietuvos vadybos akademijoje, 1995-aisiais - Kauno technologijos universiteto vadybos magistrantūroje. 2008 metais tapo socialinių mokslų daktaru. Stažavosi Vokietijos vadybos akademijoje Viurcburge, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Danijoje.

Profesinę veiklą 1982 metais pradėjo Vilkaviškio rajono gamybiniame susivienijime “Žemūktechnika”. Vilkaviškio vykdomajame komitete dirbo architektu, Valstybinės statybos ir architektūros skyriaus inspektoriumi.

1991-1995 metais A.Butkevičius ėjo Vilkaviškio rajono valdytojo pavaduotojo pareigas.

1. Nuo Naujųjų metų padidinti minimalų mėnesio atlyginimą iki 1000 litų.

2. Įteisinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas (svarstomas 9 proc. tarifas) šviežiai mėsai ir viešbučiams.

3. Nuo kitų metų pavasario pradėti vykdyti realią daugiabučių namų renovacijos programą.

4. Kurti Nacionalinę užimtumo programą, turinčią aiškią ekonomikos skatinimo, augimo ir naujų darbo vietų kūrimo strategiją.

E.Masiulis taip pat pažymėjo, kad liberalai iš A.Butkevičiaus neišgirdo aiškios vizijos, o klausimai apie tai buvo “atmušami” fraze “sudarysime darbo grupę”. “Ne darbo grupių šiandien Lietuvai reikia. Reikia sprendimų”, įsitikinęs liberalas. E.Masiulis teigė, kad būsimasis premjeras yra tolerantiškas, nuoširdus, atviras žmogus, bet jam esą trūksta aiškumo ir tvirto stuburo.

Kiti opozicijoje dirbantys politikai A.Butkevičiaus atžvilgiu buvo nusiteikę pozityviau. Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rima Baškienė išdėstė, ko tikisi iš naujos Vyriausybės: kad nebus steigiamos naujos įstaigos, ministerijos netaps partijų tėvonijomis, požiūris į energetiką taps konkretesnis, daugiau dėmesio bus skiriama kultūrai.

Seimo frakcijos “Drąsos kelias” narys Povilas Gylys įsitikinęs, kad A.Butkevičius turi daug premjerui reikalingų savybių, yra nekonfliktiška, telkianti asmenybė. Tačiau jam kilo klausimas, ar tokioje sudėtingoje situacijoje socialdemokratas turės valios priimti šaliai reikalingus sprendimus, ar atlaikys tam tikrų grupių spaudimą.

•

•

Puokštė gerų savybių Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos A.Butkevičiui leido atsikvėpti. Seimo LSDP frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė parlamentarams tvirtino, jog svarbiausia, kad dėl jo kompetencijos abejonių nekyla. Taip pat ji pažymėjo, kad A.Butkevičius atsargus žmogus, nedarantis skubotų sprendimų.

“Tvarkietis” Valentinas Mazuronis teigė, kad A.Butkevičius geras kandidatas į premjerus. “Net kalbėti daug nereikia”, - trumpai pasakė jis. V.Mazuroniui imponuoja, kad būsimas Vyriausybės vadovas ieško kompromisų, nebijo prisipažinti klydęs.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Uspaskichas A.Butkevičių apibūdino kaip tolerantišką, kompetentingą specialistą, gerą finansininką. Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė irgi džiaugėsi A.Butkevičiaus kandidatūra. “Būsimasis premjeras objektyviai, realiai vertina dabartinę situaciją ir šiuo metu gana ribotas ekonomines galimybes bei valstybės resursus”, - pabrėžė ji.

•

Trumpai

BNS, LŽ

Kaltinamieji “juodosios buhalterijos” byloje V.Uspaskichas (iš kairės), V.Vonžutaitė ir V.Gapšys. / Romo Jurgaičio nuotraukos

2012 11 23 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Europa gaudo Briuselio žodį RAIMONDA RAMELIENĖ

Šiandien iš Belgijos sostinės laukiama konkretesnių žinių apie finansines ateinančių septynerių metų Europos gyvenimo perspektyvas.

Lietuvai labiausiai rūpi, kiek lėšų bus skirta trims prioritetinėms sritims.

Vakar vakare į neeilinį Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą, kuriame ieškoma kompromiso dėl trilijono eurų biudžeto, susirinkę valstybių lyderiai į darbus kibo dar prieš oficialią vakarienę. Šalių vadovai, tarp jų ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitiko su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso ir EVT pirmininku Hermanu Van Rompuy. Jis vakare pristatė naują, gerokai apkarpytą, Europos Sąjungos (ES) biudžeto projektą.

Derybose dėl ateinančių septynerių metų ES biudžeto Lietuva išskiria tris prioritetus: ES struktūrinių fondų finansavimą, paramą ūkininkams ir tolesnį Ignalinos atominės jėgainės uždarymo finansavimą.

Lietuvą jau pasiekė žinia, kad naujame biudžeto projekte jėgainės uždarymui iki 2017 metų numatyta skirti vos 210 mln. eurų vietoj reikalingų 700-800 milijonų.

D.Grybauskaitė į Briuselį atvyko ryžtingai nusiteikusi.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Diskusijos dėl ilgamečio biudžeto tęsiamos šiandien, jos gali užtrukti ir ilgiau.

Tikisi susitarti Į Briuselį vakar atvykusi D.Grybauskaitė sakė tikinti, kad valstybių ir vyriausybių vadovams pavyks susitarti dėl nau-

Opozicijos vizija: stipri, bet aižėjanti TADAS VALANČIUS

Nors opoziciją sudarys trys partijos, politologų pastebėjimu, girdimas bus tik vienos iš jų balsas.

Jau aiškėja, kad formuojant valdančiąją koaliciją nedalyvavusios Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis (LS) ir “Drąsos kelias” (DK) koja kojon vargu ar žengs. Pirmųjų dviejų frakcijų lyderiai užtikrina, kad atsvarą valdantiesiems sudarys būtent jų tandemas. Tuo metu DK atstovai savo vaidmenį parlamente vadina opozicija opozicijoje.

DK stumia užribin Kaip LŽ teigė TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma, būtent balsavimas dėl socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus skyrimo naujuoju Vyriausybės vadovu pademonstravo, kurios partijos gali save laikyti opozicija. “Akivaizdu, kad ja galės pasiskelbti dvi frakcijos - mūsų ir LS, kurios, labai tikiuosi, vieningai sutars dėl opozicinių frakcijų koalicijos. Kaip veiksime, kokie bus mūsų prioritetai, pasakyti galėsime tik Seimui priėmus naujosios Vyriausybės programą. DK frakciją po balsavimo dėl premjero, mano nuomone, opozicine vargu ar galima vadinti”, - svarstė jis.

Jam pritariantis LS frakcijos lyderis Eligijus Masiulis pažymėjo, kad jo vadovaujama frakcija bendradarbiauti su DK galimybių nemato, o kaip seksis vienu ar kitu klausimu sutarti su TS-LKD, paaiškės ateityje. “Kiekybiniu požiūriu valdantieji turi solidžią daugumą, bet tai neužtikrina kokybės. Nors mūsų frakcija ir nedidelė vos dešimt žmonių, tačiau visi jie turi rimtą politinę patirtį, yra įvairių sričių specialistai, tad galėsime aktyviai veikti ir dirbti parlamentinės kontrolės darbą”, - LŽ aiškino laikinasis susisiekimo ministras.

Vienybės per vakarykštį balsavimą

dėl naujojo premjero nedemonstravusios DK frakcijos seniūnės pavaduotoja Aurelija Stancikienė tokį nesutarimą teisino tuo, kad jų balsai galutiniam rezultatui įtakos neturėjo. “Mes esame opozicinė frakcija ir dėl savo dydžio tikrai lemiamos įtakos neturėjome. Tačiau jei būtų rimtas diskusinis klausimas, frakcijoje visi bendrai turbūt priimtume vieningus sprendimus”, - LŽ dėstė parlamentarė.

Vis dėlto paprašyta patikslinti, ar ši frakcija kol kas linkusi palaikyti valdančiosios koalicijos, ar TS-LKD ir LS frakcijų pusę, ji pakartojo šios politinės jėgos lyderės Neringos Venckienės žodžius: “Mes esame opozicija opozicijoje.”

A.Kubilių mato europarlamentaru Politologo A.Krupavičiaus nuomone, nors opozicijoje likusios frakcijos mandatų skaičiumi negali prilygti valdantiesiems, ji turėtų būti stipri. Nepaisant to, joje esą dominuos vienintelė TS-LKD, kuri yra linkusi reikšti emocijas, veltis į prieštaravimus, tad ji labiau nei nuolankesnės partijos sugebės į save atkreipti dėmesį. “Tačiau prasidedant naujam ketverių metų politiniam ciklui konservatorius skatinčiau pagalvoti apie rimtus pokyčius jų vadovybėje. Atsinaujinimą siūlyčiau sieti su artėjančiais Europos Parlamento rinkimais, kur Andrius Kubilius galėtų tapti sąrašo lyderiu”, - LŽ teigė jis. Politologas pabrėžė, kad “nauji lyderiai suteiktų gaivumo partijos taktikai ir retorikai”.

Kalbėdamas apie opozicijos vienybę A.Krupavičius pritarė E.Masiuliui ir J.Razmai. “DK frakcija tėra laikinas parlamentinis darinys. Neilgai trukus jos nariai turėtų išsiskirstyti po kitas ideologiškai jiems artimesnes frakcijas”, - sakė politologas. Apie ketinimus palikti bendražygius vakar jau užsiminė Nepriklausomybės Akto signataras, DK frakcijos narys Algirdas Patackas.

•

jo ES 2014-2020 metų biudžeto. “Bent jau sutarimo, o kokio - pamatysime”, paklausta, ko tikisi iš susitikimo, žurnalistams sakė prezidentė. D.Grybauskaitė teigė suprantanti taupymo svarbą krizės akivaizdoje. “Taupymas yra gerai. Aš buvusi biudžeto komisarė, taigi esu už taupymą”, - sakė krašto vadovė.

Tačiau Lietuva, kaip ir kitos skurdesnės šalys, nepritaria taupymui ES biudžeto sąskaita, nes dėl to sumažėtų ES parama Lietuvai. Susitikimo išvakarėse prezidentė teigė, kad skirstant ES biudžetą turi būti įvertintas ekonomikos krizės poveikis, šalies pastangos tvarkant finansus ir gebėjimai panaudojant ES paramą. Baltijos šalys labiausiai nukentėjo nuo ekonomikos krizės, tačiau tapo griežtos finansinės drausmės ir atsakingo finansų valdymo pavyzdžiu visai ES. Lietuva yra ir viena iš geriausiai ES finansinę paramą panaudojančių šalių.

Iš ES gaunama parama sudaro apie ketvirtį metinio mūsų valstybės biudžeto.

nansiškai prisidės iki visiško šios elektrinės uždarymo”, - teigė europarlamentaras. Jis prognozavo, kad po kelerių metų, kai pagerės finansinė situacija, galima bus tikėtis ir daugiau lėšų. Be to, anot Z.Balčyčio, iki šiol nėra panaudota apie 500 mln. eurų jau paskirtų lėšų. “Dabar kalbame apie politinius susitarimus, nes būtent jie ateityje lems finansinius srautus”, - teigė europarlamentaras. Jo nuomone, vilčių Lietuvai teikia ir pastaruoju metu vykusios diskusijos dėl Sanglaudos fondų naudojimo. Nauja šių lėšų skirstymo formulė nuo recesijos nukentėjusioms valstybėms turėtų būti palanki.

Argumentai objektyvūs

Protestavo žemdirbiai

Europos Parlamento nario Zigmanto Balčyčio nuomone, Lietuvos argumentai derybose dėl biudžeto yra labai aiškūs ir objektyvūs. “Mes norime tik to, kas buvo sutarta, ir tikrai ne daugiau nei kitos valstybės”, - LŽ sakė politikas. Todėl, pasak Z.Balčyčio, pasiekti tai, kas užsibrėžta, galimybių tikrai yra. Antraip Lietuva ir vėl gyventų blogiau, o žmonės migruotų, kur geriau.

Kalbėdamas apie Ignalinos atominės uždarymui numatytą 210 mln. eurų finansavimą europarlamentaras sakė, kad keleriems metams jų pakaks.

“Mums labai svarbu, kad nebūtų įrašyta konkreti finansavimo pabaigos data, pavyzdžiui, 2017-ieji. Būtina, kad būtų aiškiai pasakyta, jog ES ir toliau fi-

Prieš mažas ES tiesiogines išmokas Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiams vakar Briuselyje protestavo trijų Baltijos šalių ūkininkai.

Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko, žemdirbiai tikisi, kad politikai atkreips dėmesį į Baltijos valstybių problemas. Pasak jo, protesto akcijoje dalyvauja 100 žmonių, daugiausia (60) - iš Lietuvos. “Dėkoju ūkininkams už palaikymą. Labai svarbu, kad jūs esate čia, Briuselyje.

Lietuvos laukia sunkios derybos dėl daugiamečio ES biudžeto. Visiems linkiu susikaupimo, kantrybės ir ištvermės siekiant geriausio mūsų šaliai rezultato”, - susitikusi su žemdirbiais kalbėjo D.Grybauskaitė.

•

Suvalkiečiai ims regiono valdžią savivaldybėms to nepakanka ir jos pageidauja turėti dar ir iš savivaldos lėšų išlaikomą pirmininką, tai jau jų reikalas. Taip pat jos gali turėti ir bendrų išlaidų, kurias galėtų kartu dengti”, - LŽ vakar sakė A.Plikšnys.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Penkios Marijampolės apskrities savivaldybės žada perimti regiono valdymą į savo rankas.

Iki šiol keblumų nekilo

Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Šakių rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybės yra nepatenkintos Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) valdininkų, atliekančių vien sekretoriato darbą, veikla. Šių merijų vadovai nusprendė įsteigti etatą Marijampolės regiono plėtros tarybos (RPT) pirmininkui Algiui Žvaliauskui, iki šiol dirbusiam visuomeniniais pagrindais.

VRM Regioninės politikos departamento direktoriaus Arūno Plikšnio teigimu, vietos valdžia gali tai daryti mokėti atlyginimą Marijampolės RPT pirmininkui, jei mano, kad to reikia.

Beveik visoms RPT šiuo metu vadovauja savivaldybių merai, tik Marijampolės, Klaipėdos ir Vilniaus savivaldybių tarybų nariai. Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas pripažino, kad merams ar kitiems dirbantiems valdžios struktūrose tiesioginį vadovavimą savivaldybių taryboms ir RPT suderinti sekasi kur kas lengviau. Tačiau ten, kur RPT vadovauja visuomeniniais pagrindais dirbantis savivaldybės tarybos narys, kaip Marijampolėje, kyla keblumų. Mat visuomenininkas ne visada gali atstovauti regioninei valdžiai. Ši problema iškilo tik pastaruoju metu.

“Tačiau to svarstyti Savivaldybių asociacijoje iki šiol nebuvo būtinybės”, tvirtino A.Vrubliauskas.

Algą mokės patys “Apskričių reforma nebuvo tokia, kokios reikėjo Lietuvai”, - LŽ atvirai dėstė Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys. Pasak jo, nors apskritys, kaip regioninė savivalda, išliko ir panaikinus apskričių administracijas, joms trūksta savarankiškumo. Esą jos griežtai prižiūrimos iš “centro” ir yra be lito kišenėje.

V.Brazio teigimu, problemų nekiltų, jei RPT pirmininko darbas nebūtų tik visuomeninis. “Jau susitarėme, kad euroregiono “Nemunas”, kurio dalininkai yra visos mūsų apskrities savivaldybės, Marijampolės biure įsteigsime naują etatą. Jam išlaikyti lėšų skirs kiekviena savivaldybė pagal gyventojų skaičių”, - teigė Marijampolės meras. V.Brazio nuomone, tokiam etatui įsteigti nereikia daug pinigų, esą mėnesiui pakaktų kiek daugiau kaip 6 tūkst. litų.

Tokiems Marijampolės mero užmojams pritaria ir Vilkaviškio rajono meras Algimantas Antanas Grei-

Marijampolės RPT vadovas A.Žvaliauskas kol kas atlyginimo negauna.

Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka

mas. Jis priminė kuriozinę situaciją, kai atvykusi užsienio delegacija pasiūlė su Marijampolės apskritimi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį.

Tačiau paaiškėjo, kad realiai niekas visoje apskrityje neturi įgaliojimų tai padaryti. “Pats gyvenimas verčia daryti tokios skubios reformos pataisas”, - tvirtino A.A.Greimas.

VRM Regioninės politikos departamento direktorius A.Plikšnys priminė, kad Regioninės plėtros departamentas prie VRM buvo įsteigtas naikinant apskričių administracijas. Tuomet visose apskrityse buvo įsteigti ir valstybės biudžeto finansuojami šio departamento skyriai, atliekantys regioninių plėtros tarybų sekretoriato darbą. “Tačiau jei

Svarstoma permainų galimybė Marijampolės savivaldybės meras V.Brazys vakar neslėpė, kad darbą Seime pradėję politikai jau užsimena apie tai, kad nuo kitų metų bus iš dalies keičiamas dabartinis apskričių valdymo modelis. Esą Regioninės plėtros departamento skyriams apskrityse bus suteikiamas didesnis finansinis savarankiškumas. Užsimenama ir apie galimybę skirti asmenis vadovauti konkrečioms apskritims. Tačiau tai, pasak Marijampolės vadovo, kol kas tik planuojama.

Tikimybės, kad gali būti pertvarkoma beveik porą metų veikiančių RPT veikla ir jos finansavimas, neatmetė ir VRM Regioninės politikos departamento direktorius A.Plikšnys. Tačiau valdininkas vakar patikino, kad apie tokius politikų sumanymus oficialios informacijos dar nėra.

•

4

2012 11 23 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Elektroninis balsavimas populizmo verpetuose SAULIUS SPURGA

Praėję Seimo rinkimai atskleidė Lietuvos politinės kultūros problemas.

Panaikinti rinkimų rezultatai dviejose vienmandatėse apygardose, pakoreguotas Darbo partijos rinkimų sąrašo eiliškumas. Rinkėjų papirkinėjimo tema užgožė prieš pat rinkimus kilusią diskusiją dėl elektroninio balsavimo.

Kilusi diskusija dėl elektroninio balsavimo - taip pat lakmuso popierėlis, liudijantis Lietuvos politinės kultūros lygį. Kažkokiu paslaptingu būdu ji kilo 2012 metų rugsėjo antroje pusėje ir truko iki pat rinkimų. Tiesa, sunku pavadinti tai tikra diskusija, nes įvarčiai buvo mušami į vienus vartus. Apžvalgininkai, ekspertai, žurnalistai, politikai, visuomenės atstovai vienu balsu kalbėjo: mums reikia elektroninio balsavimo! Trys Vyriausiosios rinkimų komisijos globojamos videokonferencijos didžiausiame naujienų portale “Delfi”, vedamasis “Lietuvos ryte”, žurnalistinis tyrimas “Lietuvos žiniose”, dešimtys kitų straipsnių ir apžvalgų su retomis išimtimis skelbė, kad tautai yra tiesiog būtinas elektroninis balsavimas, o tai, kad tokia galimybė nesuteikiama, yra kai kurių atsilikusių politikų, ypač konservatorių, dar vienas sąmokslas, apribojantis Lietuvos žmonių teises. Buvo atkakliai zulinama primityvi sąmokslo teorija: esą elektroninį balsavimą blokuoja partijos, kurios yra apskaičiavusios, kad elektroninis balsavimas joms būsian-

tis nenaudingas. Visa tai regint man kartu su Tomu Venclova norėjosi ištarti: “Aš dūstu!” Dūstu dėl mūsų viešųjų kalbėtojų atsakomybės ir kompetencijos stokos, dėl populizmo siautėjimo, dėl nesugebėjimo vadovautis patikrintomis žiniomis bei faktais, dėl pasaulio patirties ignoravimo.

Kaip žinoma, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas anksčiau nepritarė elektroninio balsavimo projektui konstatavęs, kad jis galbūt prieštarauja Konstitucijai. Įdomu, kad šis argumentas, tokia “smulkmena”, karštoje vienašališkoje diskusijoje nenusipelnė beveik jokio dėmesio. Nebuvo minima ir tai, kiek Lietuvai kainuotų tokios sistemos įdiegimas. Kad būtų aptariama tokia “smulkmena”, kaip galima elektroninio balsavimo įtaka žmonių pasitikėjimui išrinktomis institucijomis bei jų teisėtumui ar demokratijos kokybei, net kalbėti neverta.

Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis teigia, kad neleisti balsuoti internetu yra Lietuvos grąžinimas į XIX amžių. Užtat brukti idėją, apie ją žinant tik iš nuogirdų, - labai modernu. O faktai yra tokie, kad jau apie 20 valstybių, pamėginusių elektroninį balsavimą, jo atsisakė. Vadinasi, lėšos ir pastangos buvo švaistomos veltui. Kai kas klaidingai mano, kad elektroninio balsavimo galimybes įrodo elektroninės bankininkystės, e. komercijos plėtra. Iš tikrųjų elektroninis balsavimas iš esmės skiriasi nuo e. komercijos, nes vykdant e. komercijos operacijas skiriama pakankamai laiko pateikti apeliaciją, jei pastebima klaida, operacija dokumentuojama, kad būtų galima išspręsti ginčus, be to, operacijos šalys yra identifikuojamos.

Elektroninio balsavimo metu ryšys tarp balsuotojo ir jo pateikto balso panaikinamas. Rinkimų rezultatus šiuo atveju skelbia ne rinkimų komisija, o techninis personalas. Sistema savo prigimtimi yra neskaidri, jos priežiūros mechanizmai daugeliui žmonių lieka neaiškūs. Taikant įprastą balsavimo procedūrą su fiziniais balsais dėl didelės proceso decentralizacijos įmanomi tik riboti rinkimų rezultatų iškraipymai, tuo tarpu intervencija į

yra visapusiškai apginti, be to, labai mažai biurokratijos ir korupcijos. Antroji vieta atiteko Danijai, kur klesti aukštosios technologijos, prekybos laisvė ir labai gerai ginama privati nuosavybė.

Trečias - Honkongas, kuriame ekonomika šiuo metu viena sparčiausiai besivystančių pasaulyje.

Taip pat į pirmąjį dešimtuką pate-

ko Singapūras, Kanada, Airija, Švedija, Norvegija, Suomija ir Jungtinė Karalystė. Lietuva sąraše užėmė 35-ąją, Estija - 22-ąją, o Latvija - 40-ąją vietas.”

vienuose ir tuose pačiuose rinkimuose vyktų du skirtingo pobūdžio balsavimai arba derėtų atsisakyti draudimo į balsavimo kabiną užeiti keliems asmenims. Žinoma, balsavimą galima liberalizuoti, įmanomas ir Konstitucijos pakeitimas, tačiau ar to reikia? Ar taip būtų užtikrinta piliečių teisė laisvai ir nevaržomai reikšti valią? Kartu, būdami vienoje patalpoje, balsuotų šeimos nariai, kaimynai, draugai, bendradarbiai... Internetinis

Apie 20 valstybių, pamėginusių elektroninį balsavimą, jo atsisakė. Vadinasi, lėšos ir pastangos buvo švaistomos veltui. elektroninio balsavimo sistemą per akimirką gali rezultatus pakeisti iš esmės. 2009 metais Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas būtent dėl šių motyvų nusprendė, kad elektroninis balsavimas prieštarauja visuomeninei rinkimų prigimčiai ir pažeidžia Konstituciją. Tačiau Vokietijoje buvo vykdomas viso labo elektroninis balsavimas mašinomis rinkimų apylinkėse - apie jį ir kalbėjo Konstitucinis Teismas. O Lietuvoje brukamas nuotolinis internetinis balsavimas su galimybe balsuoti nuotoliniu būdu, kuris kelia dar daugiau pavojų.

Kaip ir konstatavo Seimo komitetas, balsavimas internetu galbūt prieštarauja Konstitucijai. 55-asis Lietuvos Konstitucijos straipsnis skelbia, kad Seimas renkamas slaptu balsavimu. Ši nuostata įgyvendinama, kai balsavimo metu į balsavimo kabiną leidžiama užeiti tik vienam asmeniui. Balsuojant internetu tokių slaptumo garantijų suteikti neįmanoma, todėl

balsavimas sudarytų šiltnamio sąlygas balsams pirkti, nes parduodančius balsus žmones nebūtų būtina sutelkti ir vežti į balsavimo apylinkes, kur jie dažnai būna pastebimi, o suburti bet kurioje vietoje. Rinkimų stebėjimas balsavimo apylinkėse netektų prasmės.

Už viską svarbiau - ar žmonės pasitikėtų Seimu, kuris būtų renkamas ir taikant internetinį balsavimą? Visuomenėje, kur pasitikėjimo lygis nepaprastai žemas, internetinis balsavimas būtų itin pavojingas eksperimentas.

Iki šiol skaitau komentarus apie tai, kaip teisingų rinkimų principas buvo pažeistas per 1997 metų prezidento rinkimus, kai viso labo trumpam buvo sutrikęs kompiuterių ryšys ir duomenų perdavimas. Praėjo 15 metų, tačiau žinau, kad daug žmonių šito neužmiršo ir vis dar svarstomas šių rinkimų teisėtumo klausimas!

Daugelis elektroninio balsavimo šalininkų pateikia vienintelį argumentą

- tai daro estai! Pasvarstykime, ar estų pavyzdys mums tinka. Estijos visuomenė išsiskiria itin aukštu pasitikėjimo lygiu ir dideliu politinio elito konsensusu, kurį palaiko iš dalies ir specifinės objektyvios Estijos visuomenės sąlygos. Elektroninio balsavimo sistema čia įdiegta visoms politinėms jėgoms sutarus, kad šiuo klausimu nebus spekuliuojama. O kaip Lietuvoje, kur didžiausios emocijos ima lietis ir rinkimų kampanija dažnai prasideda... po rinkimų? Paaiškėjus, kad balsai perkami gana dažnai, greičiausiai baigsime tuo, kad savo pilietinę pareigą balsuoti turėsime atlikti stebimi sustiprintų policijos dalinių. Taip, tik internetinio balsavimo “iki visiškos laimės” mums ir trūksta!

Dažniausiai pateikiamas motyvas įvesti elektroninį balsavimą - tai labai palengvintų balsavimą užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Tačiau jeigu taip rūpi užsienio lietuvių teisė balsuoti, kodėl užsienyje gyvenantys lietuviai išsamiau nesupažindinami su dabar esančiomis galimybėmis - galimybe balsuoti paštu? Pasiųsti laišką gal ir sudaro tam tikrą nepatogumą, tačiau kliūtis ne tokia, kad dėl jos reikėtų griauti visą rinkimų sistemą ir kelti pavojų demokratijai. Tačiau tie, kurie lieja krokodilo ašaras dėl užsienio lietuvių pražuvusių balsų, net nesiteikia jų paraginti balsuoti tokiu būdu. Vyriausioji rinkimų komisija, kuri taip aktyviai propaguoja internetinį balsavimą, savo svetainėje nėra pateikusi suprantamo ir konkretaus paaiškinimo, ką reikia daryti norintiems balsuoti paštu. Kurstant fantazijas ir žarstant iliuzijas nelieka laiko rinkėjams informuoti ir veiklai užtikrinant sklandų rinkimų procesą.

•

Kitų balsai VERSLUI GERIAUSIA VALSTYBĖ Žurnalas “Forbes” rašo, kad ta valstybė - Naujoji Zelandija: “Naujoji

Zelandija verta būti geriausių verslui šalių sąrašo viršuje. Per metus ji pakilo iš antrosios vietos į pirmąją dėl to, kad joje labai didelė asmeninė laisvė, investuotojai

PRALAIMĖJIMĄ LĖMĖ B.OBAMOS DOVANOS Kad taip mano JAV prezidento rinkimus pralaimėjęs Mittas Romney, rašo JAV dienraštis “The Los Angeles Times”:

Lietuvos žinios

“Pralaimėjau dėl Baracko Obamos administracijos dovanų. Jo rinkimų kampanija pasižymėjo didelėmis dovanomis gyventojų mažumoms”, tokią savo pralaimėjimo dabartiniam Baltųjų rūmų šeimininkui priežastį nurodė M.Romney, susitikęs su savo didžiausiais finansiniais donorais. Jis pabrėžė, kad dėl to nėra kaltas nei jo štabas, nei padėjėjai, o tik “dovanos” juodaodžiams, lotynų amerikiečiams ir jauniesiems

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

rinkėjams. Geriausi tokių dovanų pavyzdžiai - tai studentų paimtų paskolų mokslui dalies palūkanų panaikinimas, leidimas studentams naudotis savo tėvų sveikatos draudimu, taip pat tai, kad studentams nemokamai duodama kontracepcijos priemonių. Dėl to didžioji dalis studenčių balsavo už B.Obamą. Ir, žinoma, didžiausia dovana - “Obamacare” praminta sveikatos apsaugos reforma. “Įsivaizduokite, ką žmonėms, uždirbantiems 25-30 tūkst. dolerių per metus, reiškia nemokama sveikatos apsauga, kurios kaina - 10 tūkst. dolerių”, - aiškino respublikonas. Jis pridūrė, kad ši re-

forma ypač reikšminga lotynų kilmės amerikiečiams, kurie jau tampa antra politine jėga Jungtinėse Valstijose. “Šiai rinkėjų grupei didelis pliusas buvo ir nelegalių imigrantų vaikų amnestija”, - sakė M.Romney.

Buvęs kandidatas į prezidentus jau atsiprašė savo rėmėjų dėl pralaimėtų rinkimų ir pareiškė, kad po ketverių metų prezidento posto tikrai nesieks. “Jeigu kalbėsime nuoširdžiai, man didelį nerimą kelia tai, kas padaryta. Esant tokiai padėčiai labai sunku planuoti ateitį”, - sakė buvęs respublikonų kandidatas.”

LŽ

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

K.Jašinskas A.Makauskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 11 23 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

Vartotojai klausosi Prancūzijos bliuzo tolinti pensinį amžių. TVF nurodo, kad kur kas didesnių darbo rinkos ir paslaugų sektoriaus reformų ėmėsi Prancūzijos prekybos partnerės Europoje Italija ir Ispanija.

Tuo metu atsiliepdama į “Moody’s” vertinimą F.Hollande’o administracija tesugebėjo baksnoti pirštu į ankstesnį prezidentą Nicolas Sarkozy.

Prancūzijos finansų ministras Pierre’as Moscovici visą kaltę suvertė ankstesnės valdžios neveiksnumui ir netgi pasakė tokius žodžius, kad reitingo pasikeitimas “nerodo jokių abejonių mūsų šalies ekonomikos pamatiniais principais ir pastangomis, kurių imasi vyriausybė, ir mūsų skolinimosi patikimumu”. Kaip rašo “Der Spiegel”, šis neigimas tik parodo, kad Prancūzija neketina nei greitai, nei kardinaliai keisti krypties.

Kairieji jaučiasi išduoti

Prancūzija raginama paspartinti reformų žingsnį siekiant atgaivinti antrą pagal didumą euro zonos ekonomiką. / Reuters/Scanpix nuotrauka VILJAMA SUDIKIENĖ

Prancūzijos ekonomika praradusi konkurencingumą, stokoja inovacijų, didėja nedarbas. Šalies skolinimosi reitingas numuštas, o prezidentas Francois Hollande’as nelaikomas žmogumi, kuris imsis esminių reformų. Tačiau ar gali būti, kad jo vyriausybė patyliukais jau daro posūkį atgal?

Ekspertai baiminasi Prancūzijos bankroto labiau nei Ispanijos ar Italijos, nes tai būtų ne periferinis žlugimas, o smūgis tiesiai į euro zonos širdį. Žinovai susirūpinę, kad F.Hollande’as, ir pats vangiai linkęs į toli siekiančias ekonomines reformas, gali nesulaukti politinio pritarimo modernizuoti ekonomiką. Naujausios apklausos rodo, kad F.Hollande’o populiarumas smunka jau šešis mėnesius iš eilės ir dabar siekia tik 41 procentą.

Biudžeto tikslai Vis didesnį susirūpinimą kelią lėtas reformų tempas Prancūzijoje. Tai patvirtindama agentūra “Moody’s” pirmadienį sumažino Prancūzijos turėtą aukščiausią AAA kredito reitingą.

Numuštas reitingas rodo abejones dėl socialistų prezidento F.Hollande’o gebėjimo reformuoti nelanksčią šalies darbo rinką ir paskatinti ekonomikos augimą. Prezidentas žadėjo permainų, bet rinkos dar neįtikintos. Kiek anksčiau Prancūzijos reitingą numušė “Standard & Poor’s” - abiejų šių agentūrų prognozė dėl Prancūzijos skolos krizės neigiama.

Nuvertindama Prancūzijos mokumą “Moody’s” nurodė šaliai iškilusius “dauginius struktūrinius iššūkius, įskaitant laipsnišką ir nuolatinį konkurencingumo praradimą bei ilgalaikį darbo, prekių ir paslaugų rinkų nepaslankumą”.

Be abejo, minimas ir vangus ekonomikos augimas. Trečią šių metų ketvirtį ekonomika netikėtai ūgtelėjo 0,2 proc., bet metų rezultatas laukiamas niūrus, o Tarptautinis valiutos fondas (TVF) kitais metais numato tik minimalų augimą, kurio nepakaks biudžeto deficitui padengti. F.Hol-

lande’as žadėjo dabar 4,5 proc. siekiantį deficitą sumažinti iki 3 proc. kitais metais, kai rudenį buvo tvirtinamas biudžetas, apibūdinamas kaip pats griežčiausias per 30 metų. Vyriausybė prognozuoja 0,8 proc. augimą 2013-aisiais - daug didesnį, nei spėjamą ekspertų, tad kyla daug abejonių, ar F.Hollande’as pasieks biudžeto tikslus.

Per daug reguliavimo Neseniai paskelbęs specialų tyrimą žurnalas “The Economist” išryškino Prancūzijai iškilusias struktūrines problemas. Daug dėmesio sulaukusiame žurnalo priede apie šią valstybę rašoma, kad jos viešasis sektorius išpūstas ir suėda apie 57 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), skola šovė nuo 22 proc. 1981-aisiais iki 90 proc. BVP dabar. Taip pat peikiama Prancūzijos darbo rinka, kuri apibūdinama kaip “labai segmentuota dėl svarbių darbuotoją ginančių įstatymų”. Reguliavimo mastas toks didelis - darbo kodeksas apima 3 tūkst. puslapių, - kad verslininkai teigia sugaištantys pusę savo darbo laiko tik-

rindami, ar nesės į kalėjimą pažeidę kokias nors darbuotojų teises. Drauge su kitais veiksniais tai duoda nepageidaujamą rezultatą: inovacijų stoką, konkurencingumo praradimą ir vis didėjantį nedarbą.

Po pusmečio nuo atėjimo į valdžią vyriausybė ėmėsi taupymo nedrįsdama garsiai to įvardyti.

F.Hollande’as laimėjo rinkimus pasitelkęs aiškiai kairiąją retoriką ir buvo vienas didžiausių Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, kuriai taupymas - būdas įveikti euro krizę, kritikų. Tačiau Prancūzijos prezidentas nelaiko darbo rinkos reformos savo prioritetu. Jis pažadėjo didinti lankstumą, bet pasiūlė virtinę naujų įstatymų, kurie prieštarauja šiam pažadui. Padidinęs mokesčius daugiausia uždirbantiems piliečiams ir verslui, jis drauge kelia minimalią algą ir nebepuoselėja planų

Tačiau yra ir kitokių žinių apniukusioje prancūzų ekonomikos padangėje. Ekspertai net išsižiojo iš nuostabos ir suskato teirautis: nejaugi F.Hollande’as padarė U posūkį? Mat prieš savaitę vyriausybės priimtas “konkurencingumo paktas” numato vieną svarbiausių priemonių - 20 mlrd. eurų mokesčių kreditą verslo sektoriui.

Vyriausybė suskaičiavo, kad tai 6 proc. sumažins darbo kainą ir sukurs 300 tūkst. naujų darbo vietų. Verslo pasaulis buvo maloniai nustebintas. Dar svarbesnis nei šis verslui padarytas gestas yra pasirinkti metodai jam finansuoti - pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pakėlimas ir valstybės išlaidų apkarpymas. O tai reiškia, kad pagrindinė mokesčių našta perkeliama ant vartotojų pečių. Iki šiol visos Prancūzijos vyriausybės labiausiai tausojo vartotoją - rūpinosi, kad jis nusipirktų namą ir mašiną, galėtų susimokėti už elektrą. Tai reiškė mažą PVM ir dideles socialines išmokas. Anot ekspertų, naujieji akcentai, įprasti tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija ar Vokietija, bet ne Prancūzijoje - šito daryti nedrįso net prezidentas N.Sarkozy.

Tai sunkiai suprantamos priemonės politinėje kairėje. Netgi daugelis F.Holland’o kolegų Socialistų partijoje, ką ir kalbėti apie komunistus, žaliuosius bei Kairės partiją, mano, jog šis naujas mąstymas yra išdavystė. Jie įsitikinę, kad praėjus pusmečiui nuo atėjimo į valdžią vyriausybė ėmėsi taupymo politikos nedrįsdama garsiai to įvardyti.

Dešinėje ir verslo pusėje pasigirsta aplodismentų, bet išlieka abejonių, ar užteks valios tai įgyvendinti.

•

Pelninga valytojo profesija Norite uždirbti 67 zlotus per valandą, tapkite valytoja, kaip skelbia Lenkijos portalas Wprost. Tiesa, nurodo, kad tokio gero atlyginimo už minėtą darbą gali tikėtis tik Londone gyvenantys lenkai.

Anksčiau valytojo profesija Lenkijoje turėjo prastą reputaciją, tačiau šiuo metu padėtis keičiasi. Reikia daug tokią paslaugą teikiančių žmonių, be to, jie jau yra ne paprasčiausi valytojai, o “valymo paslaugų teikėjai”. Būtent taip įmonės rašo darbo skelbimuose, kai joms prireikia valytojų. Paslaugų įmonės EZT direktorius Tomaszas Ilnickis sakė, kad prieš priimant žmones į tokį darbą jiems rengiami ir specialūs mokymai.

T.Ilnickio žodžius ir besikeičiantį len-

kų požiūrį į valytojus patvirtina statistika. Šiuo metu jau tik 34 proc. šalies gyventojų mano, kad šiai profesijai nereikia jokios kvalifikacijos. Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad 9 iš 10 lenkų pažįsta ką nors, kas užsidirba pragyvenimui iš šios profesijos, o beveik pusė lenkų patys aptvarko savo darbo vietą, kad taip palengvintų darbą valymo paslaugų teikėjams. Šiuo metu “darbuotojas, teikiantis valymo paslaugas” Lenkijoje uždirba 1402 zlotus (1164 litus) per mėnesį. Tačiau daugelis iš jų gali tikėtis įvairiausių priedų. Kaip skelbia bendrovė “Sedlak & Sedlak”, 4 proc. valytojų gali gauti abonementą į baseiną, 2 proc. gali naudotis tarnybiniu automobiliu, tiek pat gali tikėtis, kad, jeigu studijuoja, įmonė padengs dalį mokesčio už mokslą.

Valytojai dažnai nemokamai naudo-

jasi nešiojamuoju kompiuteriu, jiems sumokama už gydymą privačioje medicinos įstaigoje.

Nors valymo paslaugos reikalingos visur, pelningiausia yra tvarkyti privačius namus. Taip nelegaliai prie pagrindinio atlyginimo prisiduria didelė dalis Lenkijos valytojų. Be to, prieš šventes jie gali tikėtis ir piniginės premijos. Dar pelningiau lenkams dirbti valytojais užsienyje. “Per valandą uždirbu 13 svarų (67 zlotus, arba 56 litus, - red.). Savaitgaliais - dvigubai daugiau. Žinau, kad nelengva tuo patikėti, tačiau man tiek moka. Žinoma, man pasisekė, ne kiekviena valytoja gauna tokį atlyginimą”, - džiaugiasi Londone studijuojanti Elžbieta Kętek, kuri susiradusi tokį darbą turi iš ko mokėti už mokslą.

•

Paraca.wp.pl

Valymo paslaugų teikėjai apmokami vis geriau. / Užsienio spaudos nuotrauka

6

2012 11 23 Lietuvos žinios

Pasaulis

Paskutinė kelione

Kuriuo keliu pasuks Gruzija

Jungtinės Valstijos išslaptino garsiausio pasaulio teroristo laidojimo detales ir leido susipažinti žurnalistams su anksčiau įslaptintu kariškių susirašinėjimu. Jis patvirtino oficialią Pentagono versiją. Žurnalistai galėjo susipažinti su 10 elektroninių laiškų, kurie patvirtino, kad pasibaigus operacijai Pakistano mieste Abotabade Osamos bin Ladeno kūnas sraigtasparniu buvo nugabentas į lėktuvnešį “Carl Vinson”. Apie tai rašė vienas kitam kontradmirolai Samuelis Perezas ir Charlesas Gaouette’as. “Ar yra naujienų dėl siuntinio?”

- klausė Ch.Gaouette’as S.Perezo.

“Siuntinį pristatė FEDEX. Abu sunkvežimiai išvyko atgal į bazę”, - jam atsakė S.Perezas.

Kituose elektroniniuose laiškuose rašoma apie tai, kaip buvo laidojamas kūnas. “Islamo tradicijos buvo išsaugotos. Mirusysis buvo nupraustas ir suvyniotas į baltą paklodę. Kūnas buvo įdėtas į maišą su svarmenimis. Kariškis perskaitė parengtą ritualinę maldą, kuri buvo išversta į arabų kalbą. Paskui kūnas paguldytas ant lentos, ši pakelta vertikaliai, kad mirusysis nukristų į jūrą”, - pranešė Ch.Gaouette’as tuomečiam Jungtiniam štabų vadų komiteto pirmininkui Mike’ui Mullenui.

Vienas iš karininkų žinutėje pasiteiravo: “Kas iš jūreivių dalyvavo laidotuvėse?” Jam buvo atsakyta: “Tik keli vadovai apie tai žinojo - jų buvo mažiau nei pustuzinis.” Kitoje žinutėje patikslinama, kad “laidotuvių nematė nė vienas jūreivis”.

Amerikos kariškiai pranešė, kad O.bin Ladenas buvo palaidotas jūroje kitą dieną po operacijos laikantis islamo tradicijų. Tačiau visas susirašinėjimas šia tema buvo įslaptintas, todėl jokio patvirtinimo, kaip tai padaryta, nebuvo. Visuomenė apie laidotuves daugiau sužinojo tik po to, kai vienas tų įvykių dalyvis, kuris slėpdamas tikrą vardą pasivadino Marku Owenu, pateikė savo versiją, kuri gerokai skyrėsi nuo oficialios. Jis teigė, kad kūnas iš lėktuvnešio buvo nugabentas į karinę bazę, kad jį apžiūrėtų ekspertai.

•

CNN, LŽ

Net B.Ivanišviliui (dešinėje) tapus Gruzijos premjeru, M.Saakašvilis (keirėje) išlieka Gruzijos orientavimosi į Vakarus garantas.

Po spalio 1-ąją įvykusių parlamento rinkimų Gruzijoje padvelkė nauji politiniai vėjai, tačiau mažai tikėtina, kad šioje šalyje prasidėtų radikali užsienio politikos kurso kaita. Taip teigia portalas Geopolitika.lt.

Opoziciniam blokui “Gruzijos svajonė”, kurio priešakyje - milijardierius Bidzina Ivanišvilis, įveikus Michailo Saakašvilio vadovaujamą Vieningąjį nacionalinį judėjimą, pasipylė įvairios prognozės, kokie pokyčiai laukia Gruzijos artimiausioje ateityje. Netrūko ir nuogąstavimų, kad ši valstybė gali patekti į Rusijos įtaką ir net grįžti į NVS. Pagrindo tokiems nuogąstavimams esama. B.Ivanišvilis, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Rusijoje (kur ir susikrovė metinį Gruzijos biudžetą viršijantį 6,4 mlrd. dolerių vertės turtą), neslepia politinių simpatijų šiai valstybei. Praėjus vos 7 dienoms nuo naujosios Gruzijos vyriausybės patvirtinimo, premjeras B.Ivanišvilis paskyrė politologą ir diplomatą Zurabą Abašidzę specialiuoju atstovu santykiams su Rusija sureguliuoti. Pats Z.Abašidzė šio posto įsteigimą pavadino įrodymu, kad Gruzijos vyriausybė pasirengusi “atidaryti naują nepriklausomą santykių su Rusija kanalą”.

Esamą politinę padėtį Gruzijoje komplikuoja ir paties M.Saakašvilio inicijuotas valdančiųjų šalies asmenų galios perskirstymas. Politine rokiruote laikytini Gruzijos Konstitucijos pakeitimai nuo 2013 metų dalį prezidento įgaliojimų perleisti premjerui, todėl ekspertai mano, kad jau kitais metais Gruzijos prezidentas gali tapti nuo ministro pirmininko priklausoma figūra.

Besiformuojanti dvivaldystė

Amerikiečiai teigia, kad O.bin Ladenas buvo palaidotas laikantis islamo tradicijų, tačiau musulmonai atkerta, kad islamas draudžia mirusiuosius laidoti jūroje. / AFP/Scanpix nuotraukos

Parlamento rinkimų rezultatai taip pat patvirtino, kad B.Ivanišvilis yra rimtas Michailo Saakašvilio politinis konkurentas ir gali siekti pergalės 2013 metų spalį vyksiančiuose Gruzijos prezidento rinkimuose, nes antrą kadenciją prezidento pareigas einantis dabartinis šalies vadovas kandidatuoti nebegalės. Alternatyvaus kandidato, kuris savo charizma galėtų prilygti M.Saakašviliui ir tapti rimtu B.Ivanišvilio konkurentu artėjančiuose prezidento rinkimuose, Vieningasis nacio-

nalinis judėjimas kol kas neturi.

Ir vis dėlto kalbėti apie greitą provakarietiškos Gruzijos užsienio politikos krypties kaitą į prorusišką vargu ar būtų galima. Pirmiausia parlamento rinkimai nepakeitė vieno labai svarbaus fakto - Gruzijos prezidentas tebėra ir iki 2013 metų pabaigos liks vakarietiškų pažiūrų M.Saakašvilis, kuris, nors ir juto Rusijos spaudimą, jau ne kartą pademonstravo nepalaužiamą valią ir ryžtą laikytis vakarietiškos Gruzijos užsienio politikos. Mažai tikėtina, kad tokios nuostatos šalies vadovas atsisakys.

Gruzijos prezidentas tebėra ir net įsigaliojus minėtoms Konstitucijos pataisoms liks svarbi Gruzijos politinio gyvenimo figūra. Todėl alternatyvaus politinio lyderio, t. y. B.Ivanišvilio, iškilimas leidžia kalbėti apie Gruzijoje besiformuojančią dvivaldystę. Tokiomis aplinkybėmis naujasis premjeras greičiausiai bus linkęs gerai apgalvoti savo sprendimus ir vengti esminių šalies vi-

mą ir aktyviai kritikuoti B.Ivanišvilio bei jo parankinių klaidas. Tvyrant tokiai atmosferai glaudaus dialogo su Rusija plėtra būtų klaidingas žingsnis. Be to, didelė dalis Gruzijos gyventojų po 2008 metų karo į didžiąją kaimynę žvelgia su baime, tad intensyvus dvišalių santykių su šia valstybe plėtojimas galėtų tapti svarbiu politiniu koziriu prezidentui ir jo bendražygiams siekiant sumažinti šalies gyventojų paramą blokui “Gruzijos svajonė” ir jo lyderiui.

Blokas iš 6 partijų Daug įtakos valstybės vidaus bei užsienio politikai turės ir bloko “Gruzijos svajonė” gebėjimas dirbti kartu. Šiame bloke yra net šešios partijos, jau ne kartą spėjusios pasižymėti prieštaringais pareiškimais. Ne mažiau svarbu ir tai, kad po pastarųjų rinkimų M.Saakašviliui lojalus Vieningasis nacionalinis judėjimas parlamente gavo kiek mažiau nei pusę vietų - 67 iš 150. Taigi kol

Ryškesnių šalies užsienio politikos pokyčių galima tikėtis nebent po 2013-ųjų spalį vyksiančių Gruzijos prezidento rinkimų, ir tik tuo atveju, jei juos laimėtų B.Ivanišvilis. daus bei užsienio politikos pokyčių.

Priešingu atveju jis rizikuoja iššvaistyti rinkėjų paramą sau bei savo vadovaujamam blokui, populiarumo viršūnę pasiekusiam parlamento rinkimų išvakarėse kilus kalinių žeminimo skandalui. Artėjančių prezidento rinkimų kontekste tai būtų didelė B.Ivanišvilio klaida, kurios politikas sau leisti tikrai negali.

Juolab kad iš dominuojamųjų pozicijų stumiamas Vieningasis nacionalinis judėjimas su M.Saakašviliu priešakyje savo pozicijų gražiuoju užleisti neketina. Pavyzdžiui, kilus kalinių žeminimo skandalui, kuriam eskaluoti per rinkimų kampaniją B.Ivanišvilis skyrė itin daug dėmesio, atsitokėjusi valdžia smogė atsakomąjį smūgį. Spalio pradžioje Gruzijos vidaus reikalų ministerijos išplatintoje slapta kamera filmuotoje vaizdo medžiagoje matyti žmogus, siūlantis policininkui 25 tūkst. eurų už tai, kad šis nufilmuotų sulaikyto žmogaus sumušimą nuovadoje. Šis pavyzdys byloja, kad prezidentas bei jo rėmėjai yra pasiryžę kelti į viešu-

kas nežinoma, kaip naujajai parlamento daugumai seksis įgyvendinti šalies vidaus ir užsienio politiką, ypač esant tokiai stipriai opozicijai.

Viena svarbiausių priežasčių, dėl ko šiemet sumažėjo Gruzijos gyventojų parama M.Saakašviliui bei jo vadovaujamam politiniam judėjimui, klaidingi valdančiųjų politiniai ir ekonominiai sprendimai, stabdantys šalies ūkio plėtrą. Dalis gruzinų tebekaltina M.Saakašvilį dėl 2008 metų karo su Rusija, nes jis Gruzijai labai skaudžiai atsiliepė. B.Ivanišvilio vadovaujamo bloko pergalė gali būti laikoma šalies visuomenės reakcija į šias ir kitas M.Saakašvilio klaidas. Tačiau kartu ji - ir kruopščiai parengtos bei vykdytos rinkimų kampanijos produktas.

Todėl netrukus Gruzijos pilietinės visuomenės parama išrinktajai parlamento daugumai bei jos lyderiui gali imti keistis dėl jų gebėjimo nebekartoti M.Saakašvilio ir opozicijoje likusio Vieningojo nacionalinio judėjimo klaidų, vykdyti efektyvias reformas.

Tokiame kontekste radikalūs sprendi-

mai Gruzijos vidaus arba užsienio politikoje būtų rizikingi, todėl vargu ar palankūs naujajai politinei daugumai.

Iki prezidento rinkimų pokyčių nebus Taigi prognozuoti B.Ivanišvilio užsienio politiką suksiant Rusijos kryptimi kol kas ankstoka. Šį teiginį patvirtina ir Ukrainos pavyzdys. 2010-ųjų vasarį šios valstybės prezidentu išrinkus Viktorą Janukovyčių daugelis politikos ekspertų Ukrainai prognozavo grįžimą prie prorusiškos užsienio politikos. Vis dėlto Ukraina pasirinko balansavimo tarp Vakarų ir Rusijos kelią, o integracija į Europos Sąjungą bent jau formaliai liko vienu iš šios valstybės užsienio politikos prioritetų. Neatmestina, kad šiuo keliu gali pasukti ir Gruzija.

Bent jau kol kas B.Ivanišvilis deklaruoja neketinąs nutraukti ryšių su euroatlantinėmis struktūromis. Net priešingai. Spalio 25 dieną per parlamento posėdį Kutaisyje politikas, pristatydamas naujosios vyriausybės veiklos programą, pabrėžė, kad narystės ES siekimas, euroatlantinė orientacija ir integracija į NATO išliks Gruzijos užsienio politikos prioritetais, o “santykiai su JAV - svarbiausia Gruzijos sąjungininke - bus grindžiami 2009 metų sausį pasirašyta Strateginės partnerystės chartija”.

Naujojo premjero ir jo vadovaujamo bloko pergalė per parlamento rinkimus žymi politinės galios sklaidos pokyčius Gruzijoje. Vis dėlto mažai tikėtina, kad šie pokyčiai lems radikalią Gruzijos užsienio politikos prioritetų kaitą. Neabejotinai keisis ir Gruzijos dialogas su Rusija. Tikėtina, kad jau artimiausiu metu ims daugėti formalių abipusių politinių pareiškimų, deklaruosiančių Kremliaus bei Tbilisio santykių atšilimo pradžią ir pan. Kita vertus, parlamento dauguma turėtų ir toliau siekti euroatlantinės integracijos.

Ryškesnių šalies užsienio politikos pokyčių galima tikėtis nebent po 2013ųjų spalį vyksiančių Gruzijos prezidento rinkimų, ir tik tuo atveju, jei juos laimėtų B.Ivanišvilis arba jam artimas politikas. Iki tol kalbėti apie galimą Gruzijos suartėjimą su Rusija silpstančių Gruzijos ryšių su Vakarų valstybėmis sąskaita vargu ar verta.

•

2012 11 23 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Paskelbtos paliaubos. Tik ar ilgam?

SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Pagaliau Gazos ruože ir aplink jį po savaitę trukusio smurto, nusinešusio mažiausiai 160 žmonių gyvybių, įsigaliojo paliaubos tarp Izraelio ir palestiniečių kovotojų.

Pirmosiomis minutėmis po paliaubų įsigaliojimo Gazos mieste gatvės buvo tamsios ir tuščios, tačiau greitai žmonės pasipylė iš savo namų. Jie džiūgavo matydami, kad laikomasi susitarimo dėl ugnies nutraukimo. Visame Gazos ruože švenčiant pergalę buvo girdimas šaudymas, į dangų kilo fejerverkai, nors virš anklavo tebeskraidė Izraelio bepiločiai lėktuvai. “Pasipriešinimas triumfavo”, - šaukė palestiniečiai.

Jie taip pat skandavo “Allah akbar” (Dievas yra didis).

Izraelio ir palestiniečių paliaubų sutartis buvo sudaryta po visą parą Artimųjų Rytų regione vykusių intensyvių diplomatų derybų, prie kurių prisidėjo ir Egipto prezidentas Mohamedas Mursi, Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorė Hillary Clinton bei Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas. Tačiau derybų tarpininkai teigia, kad paliaubų sutartį dar reikėtų tobulinti. “Dar reikia suderinti daug detalių, kad paliaubos būtų tvirtos.

Tikiuosi, pavyks dėl jų susitarti kiek įmanoma greičiau”, - JT vadovas sakė Jordanijos sostinėje Amane.

JT Saugumo Taryba paragino Izraelį ir Gazos ruožą kontroliuojantį islamistų judėjimą “Hamas” laikytis paliaubų. JT Saugumo Tarybos pranešime Izraelis raginamas “sustabdyti visus priešiškus veiksmus sausumo-

Gazos ruožo gyventojai džiaugiasi paliaubomis. / SIPA/Scanpix nuotrauka je, jūroje ir ore”, o palestiniečių grupuotės kviečiamos nutraukti “raketų atakas ir visas atakas palei sieną”. JT Saugumo Taryba taip pat paprašė Izraelio sušvelninti suvaržymus Gazos ruožo gyventojams. Pranešime taip pat teigiama, kad “praėjus parai po

paliaubų įsigaliojimo Izraelis turėtų atidaryti Gazos ruožo sienos perėjas ir užtikrinti laisvą žmonių bei prekių judėjimą”. 15 narių turinti JT Saugumo Taryba, paraginusi abi šalis laikytis susitarimo, savo pranešime taip pat pakvietė pagelbėti Gazos ruožui mais-

to produktais, degalais bei medicinos paslaugomis.

Paliaubos tarp Izraelio ir palestiniečių pradžiugino svarbiausius pasaulio lyderius. JAV prezidentas Barackas Obama padėkojo taikos derybose tarpininkavusiam Egipto

prezidentui M.Mursi už jo pastangas pasiekti paliaubas ir už jo asmeninį vadovavimą derantis dėl pasiūlymo nutraukti ugnį. Europos Sąjungos lyderiai Jose Manuelis Barroso ir Hermanas van Rompuy taip pat pasveikino pasiekus paliaubas. Jie pažymėjo, kad abi šalys privalo “užtikrinti jų laikymąsi ir užkirsti kelią smurtui atsinaujinti”.

Paliaubomis džiaugėsi ir tremtyje gyvenantis “Hamas” vadovas Khaledas Meshaalas, kuris teigė, kad Izraelis “neįvykdė jokių savo tikslų”, ir padėkojo Iranui už jo vadovaujamam islamistų judėjimui suteiktą pagalbą per šį konfliktą. “Po aštuonių dienų Dievas atitraukė Izraelio rankas nuo Gazos žmonių”, - Egipto sostinėje Kaire pasidžiaugė K.Meshaalas.

Vilties, kad bus paskelbtos paliaubos, buvo likę mažai, ypač kai Tel Avivo centre buvo susprogdintas maršrutinis autobusas ir dėl to sužeista 17 žmonių. Šis sprogimas nugriaudėjo netoli Izraelio gynybos ministerijos. Į teroristinį išpuolį Izraelis atsakė lėktuvų antskrydžiais Gazos mieste ir kitose šio palestiniečių pajūrio anklavo teritorijose. Per aviacijos smūgius žuvo šeši palestiniečiai. Šių nepasitenkinimas kilo tada, kai lapkričio 14 dieną Izraelis nukovė svarbų “Hamas” karinį lyderį. Gazos ruožo kovotojams ėmus leisti raketas į Izraelio teritoriją, žydų valstybė atakavo dar 1500 taikinių Gazos sektoriuje. Per šį konfliktą Izraelis įsitikino, kad puikiai veikia brangiai kainavusi priešraketinės gynybos sistema “Geležinis kupolas”, kuri numušė daug pelestiniečių paleistų raketų. Per šį konfliktą žuvo mažiausiai 155 palestiniečiai ir penki izraeliečiai. Smurtas prasiveržė Izraeliui ruošiantis sausį vyksiantiems visuotiniams rinkimams.

•

Ukraina - programišių rojus duomenys rodo, kad Ukraina pagal kibernetinių nusikaltimų skaičių yra viena iš Rytų Europos regiono lyderių. Ji taip pat yra didžiausia kenkimo programų gamintoja visame pasaulyje. Šios programos naudojamos kompiuteriams sugadinti ir prieigai prie apsaugotų kompiuterinių sistemų.

Kova sulaukia atkirčio

Ukrainos vyriausybei nesiseka pažaboti programišių. / Užsienio spaudos nuotrauka

Ukrainos vyriausybei programišiai tampa vis didesniu galvos skausmu. Jie ne tik terorizuoja Ukrainos valstybinių institucijų interneto svetaines, bet ir sugebėjo įsilaužti į tarptautinės ESBO organizacijos interneto puslapį. Įsilaužimas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) interneto svetainę - vienas iš dažnų programišių grupės “Anonymous” išpuolių. Jį kibernetinių įsilaužėlių grupė surengė būdama nepatenkinta Ukrainos parlamento rinkimų rezultatais, kadangi juose maža balsų persvara nugalėjo Oranžinės revoliucijos demokratinius laimėjimus išdavusi Viktoro Janukovyčiaus Regionų partija. Nors ESBO stebėtojai ir kritikavo rinkimus, teigė, kad “demokra-

tija Ukrainoje apsivertė aukštyn kojom”, bet to pasirodė maža programišiams. “Anonymous” ESBO organizacijai priekaištauja ne vien dėl nesąžiningų parlamento rinkimų.

Programišių pyktį organizacija užsitraukė, kai pradėjo mokyti Ukrainos policiją, kaip kovoti su kibernetiniais įsilaužėliais.

Informacija apie ukrainiečių programišių nusikaltimus jau pasklido po visą pasaulį. “Ukraina yra vienas iš didžiausių elektroninių nusikaltimų centrų. Joje ne tik egzistuoja milžiniškas kibernetinių nusikaltėlių tinklas, bet ir iš elektroninių nusikaltimų uždirbama dešimtys milijonų dolerių”, - sakė JAV kompiuterių saugumo ekspertas Brianas Krebsas. Tarptautinė elektronines atakas registruojanti kibernetinio saugumo grupė “The Honeynet Project” pritaria B.Krebso nuomonei. Grupės

Ukraina liūdnai pagarsėjo pasaulyje ne vien dėl programišių. Ji gerai žinoma ir dėl nelegalių failų dalijimosi svetainių. Kai Ukrainos valdžia uždarė pirmąją “torrentų” svetainę Demanoid.ua, kur vartotojai galėjo nelegaliai parsisiųsti muzikos ir vaizdo įrašus, paveikslėlius, kompiuterių programas, kibernetinių įsilaužėlių grupė “Anonymous” sugadino kelias valstybines Ukrainos interneto svetaines. Šis programišių išpuolis neabejotinai politinis, nes populiarioji Demanoid.ua interneto svetainė buvo uždaryta prieš pat Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojo vizitą į Vašingtoną. Taip Ukrainos vyriausybė stengėsi parodyti JAV, kad kovoja su autorių teisių pažeidimais ir piratavimu.

Ukrainos valdžia su piratavimu kovoja nuolat, bet visada sulaukia programišių atkirčio. Kibernetiniai nusikaltėliai praėjusiais metais įsilaužė į dešimtis valstybinių institucijų interneto svetainių po to, kai Ukrainos vyriausybė uždarė populiarių failų dalijimosi portalą Ex.ua. Amerikos įrašų pramonės asociacijos sąraše Ex.ua pateko tarp 25 didžiausių piratinės produkcijos interneto svetainių pasaulyje.

Skirtingi metodai Ekspertai sako, kad Ukrainos elektroniniams nusikaltimams būdingas visoje Rytų Europoje paplitęs modelis.

Japonijos programinės įrangos kompanijos “Trend Micro” viceprezidentas Tomas Kellermannas teigia, kad pokomunistinių šalių elektroniniai nusikaltėliai yra linkę dirbti mažomis, tarpusavyje glaudžiai bendradarbiaujančiomis grupėmis. Šios grupės dažniausiai daro finansinius nusikaltimus ir siekia greito pelno. Priešingai elgiasi jų “kolegos” iš Azijos. Čia kibernetinių išpuolių imasi didelės programišių organizacijos, kurios naudojasi pavogta valstybine informacija elektroniniams nusikaltimams daryti.

T.Kellermannas įžvelgia skirtingus Rytų Europos ir Azijos programišių veiksmų metodus. Rytų Azijos elektroniniai nusikaltėliai paprastai naudoja standartines ir išbandytas kenkimo programas per daug nesibaimindami, kad juos suseks. Rytų Europos programišiai remiasi novatoriškomis ir nestan-

dartinėmis kenkimo programomis. Jie stengiasi pasiekti sudėtingus tikslus ir užmaskuoti savo pėdsakus. Rytų Europos programišių kenkimo programas T.Kellermannas vadina “Faberžė kiaušiniais” kenkimo programų pasaulyje.

Nors Rytų Europos kibernetiniai nusikaltėliai ir stengiasi likti nesusekami, jiems ne visada pavyksta išlipti sausiems iš balos. Prieš dvejus metus policija sulaikė penkis ukrainiečius, kurie priklausė 60 asmenų programišių grupei. Ši grupė naudojosi užkrėstais Didžiosios Britanijos kompiuteriais, norėdama pavogti 70 mln. dolerių iš JAV įmonių. Tačiau kibernetinių nusikaltėlių iš Ukrainos sulaikymas labiau išimtis negu taisyklė. Ukrainos vyriausybės atsakas programišiams iki šiol tebėra silpnas, nes šalyje trūksta agentūrų, kurios koordinuotų atsaką į išpuolius. Tol, kol valstybės institucijos tebėra silpnos, Ukraina bus saugiu programišių prieglobsčiu.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Dėl mylimo Tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiąją specialistę VITĄ JANČENKIENĘ.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kolektyvas

8

2012 11 23 Lietuvos žinios

Verslas

Uosto veiklą stabdo gyventojų skundai VIDA BORTELIENĖ

Klaipėdos savivaldybė transportininkams primena darnios kaimynystės kainą: už teritorijų plėtrą reikalaujama kompensacijų gyventojams iškeldinti.

Belaukiant naujo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovo, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas griežtina toną. Iki šiol trejus metus deklaruota liberalų valdomų Klaipėdos miesto ir uosto santarvė gali nutrūkti paaiškėjus, kad kitų metų KVJUD sąmatoje lėšų dviejų namų gyventojams iškeldinti neatsirado. Tokiu atveju uosto direktorato laukia atsinaujinusi konfrontacija su savivaldybe - iš pradžių dėl Nemuno gatvės rekonstrukcijos, o vėliau - ir dėl kitų projektų.

Iškeldinti užtrunka Klaipėdos visuomenės sveikatos centras dėl gyventojų skundų ketina apriboti eismą uostamiesčio Nemuno gatve, nors pravažiuojančių 121-uoju geležinkeliu pro tuos namus vagonų srautas, transportininkų skaičiavimais, 15 proc. mažesnis nei pernai, kai gyventojai uosto triukšmą iškentė. Todėl valstybės įstaigos matavimai ir duomenys kelia nepasitikėjimą.

KVJUD turi karčios patirties, kiek buvo uždelsta laiko ir kiek milijonų kainavo šiuo metu statomo keleivių ir krovinių terminalo teritorijos prijungimas prie uosto, kai reikėjo išpirkti per patį nekilnojamojo turto brangymetį įvertintus gyventojų butus. Nors terminalui kliudantys keli pokariu statyti Žvejybos uosto namai neturėjo didelės liekamosios vertės, o pakeista iškeldinimo tvarka

Trumpai MONETA - JUBILIEJUI

Nemuno gatvės gyventojai nenori taikytis su pastaruoju metu kylančia centrinės uosto dalies veikla.

Vidos Bortelienės nuotrauka

įpareigojo sumokėti rinkos kainą tik už plotą, o ne skirti po butą kiekvienai gyvenamąją vietą ten deklaruojančiai šeimai, išlaidos susidarė ne-

ratinius metrus. Ar susiaurinus gatvę priešais langus statyti triukšmą slopinančią sienelę, kuri vis tiek neapsaugos nuo vibracijos, ar išpirk-

Ne tik uostamiestyje, bet ir visoje šalyje prie geležinkelių stočių gyvena tūkstančiai šeimų. menkos - per 10 mln. litų. Tai maždaug 5 proc. viso projekto kainos. Nors Nemuno gatvės rekonstrukcija, supaprastinus projektą ir susiaurinus jos plotį, vertinama nepalyginti mažiau, papildomų išlaidų proporcija gali būti panaši.

Pasak Klaipėdos savivaldybės atstovų, dviejuose namuose, kuriuose žmonės neturi ramybės dėl geležinkelio keliamo triukšmo ir vibracijos, formaliai gyvena 27 šeimos, butų plotas siekia 1168 kvad-

ti butus, išlaidos gali būti panašios - iki 3 mln. litų.

Gyventojų netenkina projektuotojų siūlymai, nes ir plika akimi matyti, kad namų kampai griūva, butai neremontuotini. “Kam prieš ketverius metus mums kalbėjo - pakentėkite?

Mes nenorime uostui trukdyti veiklos, tik prašome normalių gyvenimo sąlygų”, - piktinosi klaipėdiečiai.

Tačiau uostininkai didesnį gyventojų aktyvumą sieja ne su didėjančiu triukšmu, o su noru kuo greičiau gau-

1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6877

-0,6586%

10 000 Baltarusijos rublių

3,1362

-1,0108%

1 Šveicarijos frankas

2,8658

0,0000%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3148

-0,6466%

1 DB svaras sterlingų

-0,2727%

4,2899

100 Kazachstano tengių

1,7901

-0,6033%

1 Latvijos latas

4,9612

+0,0242%

10 Norvegijos kronų

4,7065

+0,0319%

10 Lenkijos zlotų

8,3855

+0,1789%

100 Rusijos rublių

8,6179

-0,0197%

10 Švedijos kronų

3,9997

+0,4500%

1 Turkijos naujoji lira

1,4928

-0,8441%

10 Ukrainos grivinų

3,2999

-0,4212%

2012 11 23, LB

“Kam visus šunis karti ant direkcijos? Gatvė priklauso savivaldybei.

Griauname tik tuos pastatus, kurie trukdo. Uosto direkcija nė vieno objekto nepastatė ant gyvenamojo namo. Jei nuspręsime žmones iškeldinti, neturėsime gatvės ir suplosime krūvą pinigų, nevyks uosto plėtra. Kur parašyta, kad gatvė negali būti siauresnė?” - karščiavosi laikinai uostui vadovaujanti Roma Mušeckienė.

Tačiau savivaldybės Miesto urba-

Panevėžyje dėvėtais drabužiais imta prekiauti net buvusioje bibliotekoje. Nedarbo kamuojama Aukštaitijos sostinė garsėja ypatinga dėvėtų prekių parduotuvių gausa. Miesto savivaldybės pateikiamais duomenimis, iš 3500 pagal patentą dirbančių panevėžiečių didžioji dalis verčiasi prekiaudami dėvėtas drabužiais. Tad nenuostabu, kad tokios parduotuvės jau baigia okupuoti miesto centrą, išstumdamos ne tik naujais drabužiais, batais, bet ir baldais, papuošalais ar net kvepalais prekiaujančius verslininkus.

Lietuvos turgaviečių asociacijos vadovė Aldona Janavičienė įsitikinusi: jei tik Panevėžio turguose būtų leista prekyba drabužiais iš antrų rankų, ši verslo rūšis kaipmat visai išstumtų prekybą naujais drabužiais.

“Esame išsikėlę tikslą į centrinę Panevėžio turgavietę neįsileisti dėvėtos aprangos prekių ir taip padedame išsilaikyti naujų drabužių pardavėjams”, - teigė A.Janavičienė.

Aplink turgų sukurta itin daug dėvėtų prekių krautuvių. “Jų prekyba išstūmė baldų, statybinių medžiagų, namų apyvokos reikmenų parduotuves. Bendraudama su daugybe naujais gaminiais prekiaujančių verslininkų girdžiu, kad šie tikisi gyvuoti tik iki šių Kalėdų, kai dar šiek tiek suaktyvėja prekyba, o daugiau esą nebeišgyvens. Tad tikėtina, kad jų vietoje irgi įsikurs dėvėtų prekių parduotuvės ir jų Panevėžyje bus dar daugiau”, - teigė verslo žinovė.

Geriausi nuomininkai

Plaukia į tarptautinius vandenis

Panevėžietis verslininkas Jonas Gvazdauskas, verslui nuomojantis prekybos plotus, LŽ teigė, kad prekiaujantieji naudotais daiktais - bene patikimiausi nuomininkai, su kuriais nekyla problemų dėl atsiskaitymo. “Dėvėtų drabužių prekeiviai, kurie iš manęs nuomojasi net 400 kvadratinių metrų prekybos plotą, pritraukia itin daug žmonių. Atėję naršyti ir ieškoti tinkamų dėvėtų drabužių, klientai užsuka pasidairyti ir kitokių prekių”, - aiškino J.Gvazdauskas. Verslininkas sakė, kad anksčiau šiame prekybos ir verslo cent-

Keturiasdešimties Lietuvoje įkurtų dėvėtų drabužių parduotuvių tinklą “Prekių gausa” valdantis Egidijus Zagorskis Panevėžį įvardijo kaip tokių parduotuvių miestą. Verslininko pastebėjimu, 2012-ieji pasižymi ypač sparčia šios rūšies parduotuvių plėtra Aukštaitijos sostinėje. Pats E.Zagorskis sakė Panevėžyje įkūręs tris itin dideles, šimtus kvadratinių metrų užimančias parduotuves. Vienoje jų anksčiau buvo pardavinėjami baldai, antroji atidaryta buvusiose “Maximos” patalpose, o trečioji - naujoje

Dėvėtų drabužių parduotuvės Lietuvos provincijoje išstumia ne tik naujais apdarais prekiaujančius verslininkus, bet ir batų, maisto, baldų, bižuterijos ar galanterijos pardavėjus.

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

Privatizavimo klaida

•

Dėvėtos prekės - galimybė provincijos verslui DAIVA BARONIENĖ

Lietuvos banko valdyba patvirtino 50 litų monetos, skirtos Žemaičių krikšto 600 metų sukakčiai, grafinius projektus. Kolekcinės 50 litų (proginės) sidabro monetos grafinius projektus sukūrė Petras Repšys. Taip pat patvirtintas užrašas monetos briaunoje: “Conversio Christiana Samogitiae MCDXIII” (Krikščioniškas Žemaitijos atsivertimas 1413). Šią monetą į apyvartą išleisti numatyta 2013 metų trečiąjį ketvirtį.

ti kompensacijas. Kažkada padaryta klaida leisti privatizuoti butus sanitarinėje uosto zonoje dabar nemaloniai atsirūgsta. Daugelyje butų - tik plikos sienos, gyvenamieji - vos keli.

Esą ne tik uostamiestyje, bet ir visoje šalyje prie geležinkelių stočių gyvena tūkstančiai šeimų.

nistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas, griežtu tonu siūlydamas uostui arba geležinkelių bendrovei butus išpirkti, rėžė iš peties: “Uosto direkcija ieško priežasčių, kaip nesilaikyti detaliojo plano sprendinių. Jei gatvė buvo suprojektuota numatant griauti namus, ji turi būti tokia. Jei reikia siauresnės tegu iš naujo daro detalųjį planą. O iki to laiko bus vykdoma Klaipėdos visuomenės sveikatos centro rekomendacija - riboti geležinkelio eismą nuo 22 iki 6 valandos.”

Transportininkai sako nesitikintys, kad gali būti imtasi tokių drastiškų priemonių. Pasak laivų krovos bendrovės “Klaipėdos Smeltė” vadovo Rimanto Juškos, nedirbdamos trečdalį paros trys krovos kompanijos “Klaipėdos Smeltė”, Birių trąšų terminalas ir “Bega” - gali prarasti apie 2 mln. tonų krovinių per metus.

Teritorijos detalusis planas, R.Juškos teigimu, buvo rengiamas nuo 2002 metų. Tarp Žalgirio ir Nemuno gatvių esantys namai patenka į rezervinę uosto teritoriją, kurioje numatoma tik komercinė veikla. Pagal sanitarinės zonos režimą gyvenamieji namai turi būti griaunami, pritaikant kompensacinį mechanizmą pagal uosto įstatymo 31 straipsnį.

Spalio 30 dieną savivaldybėje apsilankęs sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis, kaip ir miesto valdžios atstovai, buvę kategoriški - neleisti vežti krovinių naktį.

“Klaipėdos Smeltės” teritorijoje planuojame mažinti autotransporto triukšmą - betonines dangas asfaltuosime. Bet dėl geležinkelio triukšmo esame bejėgiai”, - situaciją beviltiška pripažino įmonės vadovas ir visų institucijų prašo klausimą gvildenti nedelsiant.

Prekyba dėvėtais drabužiais tapo pragyvenimo šaltiniu daugybei panevėžiečių. / Daivos Baronienės nuotrauka re buvo baldų parduotuvė, bet šioji bankrutavusi, o prekyba dėvėtais drabužiais klesti.

Kelioms Panevėžyje įsikūrusioms turgaus prekyvietėms vadovaujanti

vietoje. “Pastebėjau, kad ten, kur atidarome parduotuves, itin suaktyvėja gyvenimas ir verslas, nes mūsų parduotuvėse lankosi daug žmonių”, - tikino E.Zagorskis.

Verslininkas teigė, kad itin tankiai veikiančios dėvėtų drabužių parduotuvės viena kitai nėra didelės konkurentės, nes pirkėjų šiuo metu turi gana daug. Tačiau vyriškis mano, kad ateityje išgyvens tik didelės šios rūšies parduotuvės, nes jose - ir daug didesnis prekių pasirinkimas, ir malonesnė aplinka, ir prekių kainos ne didesnės nei kur nors mažytėse krautuvėlėse ar net pakelėse pardavinėjamų dėvėtų drabužių.

Be to, E.Zagorskis teigė netrukus atidarysiantis dėvėtų drabužių parduotuves Latvijoje ir Estijoje, kur, anot jo, ši verslo rūšis menkai plėtojama.

Panevėžio miesto savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka prisipažino esąs kiek nustebęs ne tik dėl to, kad Panevėžyje yra tiek daug dėvėtų prekių parduotuvių, bet ir kad jų taip sparčiai daugėja. A.Stoka teigė, jog daugumą naujais gaminiais prekiaujančių įmonių iš Panevėžio centro į miesto pakraštį išviliojo prieš keletą metų pastatytas prekybos centras “Babilonas”. Į jį išsikėlus buvusioms parduotuvėms, į miesto centre likusius tuščius prekybos plotus pradėti įsileisti prekeiviai dėvėtais drabužiais. A.Stoka atkreipė dėmesį, kad ši prekyba yra lyg gelbėjimosi šiaudas šiandien merdėjančiam Panevėžio verslui.

•

2012 11 23 Lietuvos žinios

9

Verslas

Dujų kaina pasuko žemyn Atkelta iš

• 1 p.

Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, gamtinių dujų pardavimo kaina nebuitiniams vartotojams sumažėjo 42 litais nuo 1409 iki 1367 litų už tūkstantį kubinių metrų. Rugpjūtį gamtinės dujos verslo klientams pigo 49 litais už tūkstantį kubinių metrų. Liepą tokio kiekio dujų kaina dar didėjo 19 litų. Šiuos kainos pokyčius lėmė sustiprėjusi euro vertė JAV dolerio atžvilgiu.

“Lietuvos dujų” parduodamų gamtinių dujų kaina verslo klientams nustatoma pagal praėjusių šešių mėnesių naftos produktų kainas tarptautinėse rinkose. Tad spalio mėnesio kaina nustatoma pagal 2012 metų balandžiorugsėjo naftos produktų kainas tarptautinėse rinkose.

Rugsėjo mėnesį naftos produktų kainos tarptautinėse rinkose stabilizavosi, todėl, bendrovės nuomone, euro ir JAV dolerio santykiui spalio mėnesį daug nesikeičiant, prognozuojama, kad gamtinių dujų kainos ir toliau turėtų mažėti.

“Vertinant naftos produktų kainų tarptautinėse rinkose prognozes, lapkričio ir gruodžio mėnesių gamtinių dujų kainai didžiausią įtaką darys euro ir JAV dolerio kurso pokyčiai”, - LŽ teigė “Lietuvos dujų” atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija šią savaitę patvirtino ir mažesnes “Lietuvos dujų” tiekiamų gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams nuo sausio 1 dienos.

Bendrovės tarifo buitiniams vartotojams kintamoji dalis mažėja 12 centų už kubinį metrą visiems vartotojų pogrupiams dėl sumažėjusios dujų importo kainos, kurią lėmė teigiami pokyčiai pasaulinėse naftos ir valiutų rinkose, ir mažesnių dujų tiekimo saugumo sąnaudų.

“Bet dėl valstybės institucijų priimtų sprendimų nuo kitų metų pradžios dujų tarifas didėja 4,5 cento už kubinį metrą suskystintų gamtinių dujų (SGD) ter-

Importuojamų į Lietuvą gamtinių dujų vidutinė mėnesio kaina, litais už 1 tūkst. kub. m Mėnuo/Metai Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis

2010 776 821 830 861 956 960 910 938 879

2011 901 920 936 956 1052 1088 1149 1173 1276

“Dujotekana” nuo šių metų sausio iki spalio mėnesio į Lietuvą importavo 369 mln. 840 tūkst. kubinių metrų dujų.

2012 1285 1257 1283 1322 1427 1399 1419 1375 1335

Šaltinis: Kainų komisija, Lietuvos bankas

terminalo lėšas administruos AB “Lietuvos dujos”. Surinktos mokesčio lėšos (114 mln. litų) bus pervestos bendrovei “Klaipėdos nafta”. Šių metų pirmąjį pusmetį “Lietuvos dujos” importavo ir patiekė vartotojams 35,9 proc. viso Lietuvoje suvartoto gamtinių dujų kiekio, arba 611,9 mln. kubinių metrų gamtinių dujų.

Kaina - pagal formulę

Galima tikėtis, kad importuojamų dujų kaina kitų metų pradžioje ir toliau šiek tiek mažės. / LŽ archyvo nuotrauka minalo statybos darbams finansuoti. Įvertinus visus pokyčius, gamtinių dujų tarifo buitiniams vartotojams kintamoji dalis, palyginti su 2012 metų antruoju pusmečiu, mažėja 8 centais už kubinį metrą. Pastovioji tarifo dalis visiems buitinių vartotojų pogrupiams nuo sausio 1 dienos nesikeičia”, - teigė S.Petrikonytė- Jurkūnienė.

Kaip žinoma, nuo 2013 metų sausio 1 dienos iš dujų vartotojų pradedamos rinkti lėšos, kuriomis bus finansuojamas “Klaipėdos naftos” įgyvendinamas SGD terminalo projektas. Kainų komisijos nustatytą SGD terminalo priedą 37,53 lito už tūkst. kub. metrų (be PVM) - nuo 2013 metų privalės mokėti visi perdavimo sistemos naudotojai. SGD

UAB “Dujotekana” prezidentas Vladimiras Orechovas LŽ sakė, kad bendrovės verslo klientams parduodamos gamtinės dujos šiek tiek brango, mat šią kainą lemia formulė: ji apskaičiuojama pagal praėjusių devynių mėnesių pasaulio naftos produktų kainų vidurkį ir euro bei JAV dolerio santykį.

Dienraščiui LŽ pateiktais duomenimis, “Dujotekanos” gamtinių dujų pirkimo-pardavimo kaina nuo šių metų pradžios pamažu kilo ir viršūnę pasiekė vasaros viduryje. Sausio mėnesį kaina siekė 388,59 euro už tūkstantį kubinių metrų (be PVM), o liepos mėnesį - 422,31 euro už tūkstantį kubinių metrų (be PVM).

Vėliau dujų kaina pradėjo kristi ir rugsėjo mėnesį siekė 401,82 euro už tūkstantį kubinių metrų (be PVM), o spalį vėl pabrango - iki 403,40 euro už tūkstantį kubinių metrų (be PVM).

Lemia pasaulinės tendencijos Ekonomistas Nerijus Mačiulis LŽ teigė, kad iki šių metų vasaros pabaigos vyravo dvi Lietuvai nepalankios tendencijos - brango “Brent” rūšies nafta ir pigo euras. Dėl to buvo gerokai padidėjusi ir į Lietuvą importuojamų dujų kaina. Mažėti ji pradėjo tik pastaruoju metu, kai šiek tiek krito naftos kaina ir JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo euras.

“Dujų kaina priklauso nuo praėjusių devynių mėnesių vidurkio, tad pingančios naftos poveikį pajuntame ne taip greitai, nes skaičiuojant vidutinę kainą vis dar įtraukiamos didelės kainos, vyravusios pavasarį ir vasaros pabaigoje”, - teigė jis.

N.Mačiulis prognozuoja, kad dujų kainai toliau nemažą įtaką darys politiniai ir ekonominiai procesai Europoje ir Artimuosiuose Rytuose. “Jei nepradės skilinėti euro zona ir dėl to nekris euro kursas bei situacija Arti-

“Iki šių metų vasaros pabaigos vyravo dvi Lietuvai nepalankios tendencijos - brangstanti “Brent” rūšies nafta ir pigęs euras.” muosiuose Rytose išliks stabili, galima tikėtis, kad importuojamų dujų kaina kitų metų pradžioje ir toliau šiek tiek mažės”, - spėjo ekonomistas. Šiemet, kaip ir pernai, gamtines dujas į Lietuvą importavo UAB “Lietuvos dujos”, UAB “Dujotekana”, UAB “Haupas”, AB “Achema” ir UAB Kauno termofikacinė elektrinė. Gamtinės dujos buvo importuojamos iš vienintelio išorinio tiekėjo - Rusijos AB “Gazprom”. UAB “Dujotekana” dujas pirko ne tiesiogiai iš AB “Gazprom”, bet iš tarpininko “LT Gas Stream AG”.

•

10

2012 11 23 Lietuvos žinios

Diskusija

Riboto turinio deklaracijos skelbiamos tik dėl paukščiuko?

Kai turtus suneša aitvarai

Ar kada nors bandėte atversti turtais aptekusio aukšto rango politiko, valdininko viešai skelbiamą turto ir pajamų deklaraciją ir suvokti, kokie aitvarai jam sunešė turtus?

Jeigu bandėte, tikriausiai negalėjote nieko suprasti.

A

pie tai, kam reikalingas toks turto ir pajamų deklaravimas, prie “Lietuvos žinių” apskritojo stalo kalbėjosi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė, Valstybės kontrolės (VK) 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė, visuomeninės organizacijos “Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Sensacinga VK išvada A.Medalinskas. Prieš keletą savaičių VK paskelbė sensacingą išvadą: neaišku, kam reikalingos tokios turto ir pajamų deklaracijos, kurios visame demokratiniame pasaulyje atlieka svarbią funkciją. Kuo remdamiesi taip nusprendėte?

R.Masiulionienė. Remdamiesi Lietuvos įstatymais ir kitais teisės aktais. Iki šiol nė viename jų nėra nustatyti šio deklaravimo tikslai. Pajamų deklaravimo tikslą dar galima numanyti - iš šių duomenų matyti, ar gyventojas teisingai sumokėjo pajamų mokestį. Turto deklaravimo įstatyme šio veiksmo tikslas neįvardytas. O jeigu tikslų nėra, ir visa deklaravimo sistema veikia nepakankamai efektyviai.

A.Medalinskas. Matyt, kiekvienas žmogus pasakytų, kad šios deklaracijos turėtų būti ir aukščiausiųjų pareigūnų, politikų galimo praturtėjimo kontrolės priemonė?

R.Masiulionienė. Taip, tokia yra ir tarptautinė praktika, kuria atlikdami auditą ir rėmėmės. Pasaulio bankas apibendrino 70 šalių praktiką. Jų nuomone, vienas deklaravimo tikslų turėtų būti siejamas su apsisaugojimu nuo galbūt neteisėto praturtėjimo, ši praktika turėtų būti nukreipta pirmiausia prieš viešuosius asmenis, kad jų veikla būtų maksimaliai skaidri. Lietuvoje šis tikslas nėra įvardytas.

V.Vildžiūnaitė. Pritariame teiginiui, kad įstatyme šio deklaravimo tikslai tiesiogiai neįvardyti. Tačiau kaip ir Gyventojų pajamų mokesčių įstatyme, taip ir Turto deklaravimo įstatyme tuos tikslus galima netiesiogiai numanyti, žvelgiant į tai, kam taikomas įstatymas, kokie asmenys privalo deklaruoti turtą ir pajamas. Žvelgdami į turtą deklaruojančių asmenų sąrašą matome, kad jame yra asmenys, turintys tam tikrų valdžios galių, arba asmenys, kurių veikla susijusi su tam tikra korupcine rizika, ir tie, kurių veikla nefinansuojama iš biudžeto, bet jų sprendimai taip pat siejami su ta pačia korupcine rizika. Pavyzdžiui, žiniasklaidos priemonių redaktoriai. Visų šitų asmenų atžvilgiu taikomas deklaravimas turi atskleisti jų turtinę finansinę situaciją, kad visuomenė žinotų. Tie žmonės dalyvauja valstybės valdyme arba gali priimti sprendimus, kurie gali turėti didelę įtaką visos visuomenės gyvenimui.

S.Muravjovas. Kad šios deklaracijos būtų efektyvios, mums reikia sutarti, kokia informacija turėtų būti skelbiama ir prieinama visiems. Tai nėra vien žmogiško smalsumo tenki-

nimas. Nekalbame apie kiekvieno Lietuvos gyventojo turto ar pajamų deklaravimą, o tik apie asmenis, kurie eina atsakingas pareigas valstybėje, ir kurie turi vengti interesų konflikto, būti skaidrūs. Todėl būtina kelti tikslą siekiant sužinoti, ar kas nors iš jų nesinaudojo savo padėtimi už mokesčių mokėtojų pinigus, pavyzdžiui, nutiesti kelią prie savo namų. Per deklaracijas apie tokį galimą interesų konfliktą būtų galima sužinoti

mojo turto, nematome, koks tai turtas. Tad kam reikalinga tikros esmės neatskleidžianti deklaracija?

R.Masiulionienė. Jei būtų viešinama pakankamai duomenų, žmonės nesakytų, jog apie vieno ar kito asmens, einančio į Seimą, jau jame esančio arba kito viešo asmens galbūt neskaidrią veiklą sunku sužinoti. Nieko keista, kad žmonės nori žinoti, kokios yra valdžioje esančio asmens pajamos, kokį jis sukaupė

Nieko keista, kad žmonės nori žinoti, kokios yra valdžioje esančio asmens pajamos, kokį jis sukaupė turtą ir ar jo veikla buvo skaidri. Viso to iš dabar skelbiamų deklaracijų duomenų negalima sužinoti. anksčiau, negu toks žmogus dar daugiau bus pasipelnęs.

R.Masiulionienė. Lietuvoje nedaug žmonių, kurie privalo deklaruoti turtą. 2011 metais savo turtą deklaravo 99 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tai tik 5 proc. darbingo amžiaus žmonių. Pajamas privalu deklaruoti šiek tiek didesniam skaičiui: 11 proc. darbingo amžiaus Lietuvos žmonių.

Kodėl deklaracijos neaiškios?

A.Medalinskas. Sutrumpintas šių deklaracijų variantas skelbiamas viešai. Tačiau ką jose matome? Tik vieną kitą skaičiuką. Nematome, kaip keitėsi valdžios pareigūno turtinė padėtis. Ar ji kito pagal jo gaunamo atlyginimo dydį, ar daug sparčiau? Jei žmogus nurodo turintis nekilnoja-

turtą ir ar jo veikla buvo skaidri. Viso to iš dabar skelbiamų deklaracijų duomenų negalima sužinoti.

A.Medalinskas. Gal įstatymai draudžia skelbti duomenis apie valdžios praturtėjimą?

A.Kunčinas. Ne, įstatymai to nedraudžia. Priešingai, pats principas yra toks: kuo žmogaus statusas aukštesnis, tuo labiau viešas turi būti jo gyvenimas. Tokie yra ir bendri principai. Niekas neturi teisės kištis į paprasto piliečio gyvenimą, o apie valdžios sprendimus priimančius asmenis visuomenė turi žinoti.

A.Medalinskas. Kokius duomenis draudžia skelbti Duomenų apsaugos įstatymas?

A.Kunčinas. Negalima skelbti tik tokių duomenų, kurie leistų tiksliai

identifikuoti, pavyzdžiui, kur žmogus gyvena. Mat jei toks asmuo deklaruoja, pavyzdžiui, kad turi namie daug grynųjų, jį gali apvogti.

A.Medalinskas. Tačiau žinote, kad dažniausiai tuos turtinius sprendimus priimančių asmenų deklaruotų grynųjų pinigų namie ir nebūna. Taip dažnai deklaruojama galimybė imti ateityje kyšius ir vėliau juos legalizuoti. Jeigu vagys į toko asmens namus nueitų jo darbo valdžioje pirmais metais, matyt, nusiviltų nieko neradę.

V.Vildžiūnaitė. Jei žmogus rodo, kad didžiulę grynųjų sumą turi ne banke, mes reikalaujame pagrįsti, iš kur ją turi. Pasakomis, kad draugas ar koks pažįstamas iš Rusijos paskolino, netikime. Vertinama faktinių aplinkybių visuma ir daroma išvada, ar tai pagrįstos pajamos, ar tos lėšos gautos iš teisėtų šaltinių.

A.Medalinskas. Taip kalba ir Specialiųjų tyrimų tarnybos STT ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovai. Jie irgi teigia, kad turi ir kitų šaltinių. O kaip sužinoti žmonėms, ar vienas arba kitas politikas yra sąžiningas? Ir ar tarnybos, kurios turi kovoti su neteisėtu praturtėjimu, atlieka savo darbą? Jei valstybė sako, kad to žmonėms žinoti nereikia, tai kam tos deklaracijos viešai skelbiamos?

A.Kunčinas. Deklaravimas, mano požiūriu, gali būti efektyvus tik tada, kai jis visuotinis. Apie tai diskutuojama jau nuo 1993 metų. Iš pradžių nuspręsta, kad turi deklaruoti labai mažai žmonių. Paskui šis ratas vis plėtėsi, bet kol nėra visuotinio deklaravimo, galai niekada nesueis, bus galima pasakyti, kad mirė teta ir

2012 11 23 Lietuvos žinios

paliko didžiulį palikimą. Kitas dalykas - būtinas pirminis deklaravimas, kad būtų galima užfiksuoti visų turėtą turtą. Kitaip visada bus tokių, kurie sakys, kad gavo didelį palikimą.

Jie šį tariamą palikimą galės naudoti kaip būsimų kyšių legalizavimo priemonę.

V.Vildžiūnaitė. Tas atskaitos taškas, kai visi žmonės turėjo deklaruoti savo turtą, yra, nes 2005 metais visi Lietuvos gyventojai dalyvavo vienkartiniame turto deklaravime.

A.Medalinskas. Tai buvo padaryta tik praėjus 15 metų nuo nepriklausomybės atkūrimo. O iki tol?

V.Vildžiūnaitė. Iki tol visų žmonių turto vienkartinio deklaravimo nebuvo. Jis buvo vienintelis. Kas iš to? Visiems reikėjo deklaruoti neregistruotą turtą, pasiskolintas lėšas ir t. t. Jei žmogus to nedarė, jis neturėtų galimybės pagrįsti savo turto įsigijimo tomis lėšomis. Paskui susiformavo teismų praktika. Teismas pasakė, kad klysti yra žmogiška, ir leido pagrįsti nedeklaruotomis lėšomis. Būta atvejų, kai žmonės net bankų paskolas užmiršdavo deklaruoti.

A.Medalinskas. Kas nusprendžia, ką deklaracijose galima skelbti?

R.Masiulionienė. VMI. V.Vildžiūnaitė. Yra dvi visai skirtingos deklaracijos: turto ir pajamų.

Pajamų deklaracijos duomenų nenumatyta skelbti įstatymu, tik juridinių asmenų sumokėti mokesčiai ar nepriemokos gali būti viešai skelbiama pagal Mokesčių administravimo įstatymą. O Turto deklaracijos išrašo formą tikrai nustato VMI.

Kas turi demaskuoti radusiuosius turtus “po tiltu”?

A.Medalinskas. Kokia valstybės institucija turi atsakyti į klausimą, kaip ir iš kokių šaltinių didėja aukšto rango politikų, kitų valdžios institucijų aukšto rango vadovų pajamos? Šį klausimą prie mūsų apskritojo stalo keliu ne pirmą kartą. Tikiu, kad kada nors atsakymo sulauksime. Juk jei koks žurnalistas tokio “stebuklingai” praturtėjusio politiko ar valdininko to paklausia, šis ironiškai tarsteli: “Po tiltu radau.” Tad gal tais asmenimis, kurie pinigus “po tiltu” randa ir jaučiasi nebaudžiami, turėtų domėtis ne žurnalistai, o atitinkamos valstybės tarnybos?

V.Vildžiūnaitė. Deklaravimas pats savaime neužkerta kelio neteisėtai praturtėti.

A.Medalinskas. Tačiau aliarmo skambučiu gali būti. Ar visos pajamos deklaruojamos?

V.Vildžiūnaitė. Siekiame gyventojų neapkrauti papildoma administracine našta, kai turime galimybę gauti tą informaciją iš kitų šaltinių. Jei žmogus parduoda ilgai išlaikytą turtą, jo nereikia deklaruoti. Ir iš notarų gauname informaciją apie žmonių sudarytus sandorius, savo sistemoje taip pat matome jų pajamas. Vertindami pagal tam tikrus rizikos kriterijus įvertiname ir daugiau šaltinių, ne tik tas deklaracijas. Pensijas deklaruoti taip pat nėra privalu, bet informaciją gauname iš “Sodros”. Todėl mums nebūtina, kad tose deklaracijose būtų daugiau duomenų, nei reikia.

A.Medalinskas. Čia išdėstėte VMI, kaip valstybės žinybos vadovybės, poziciją. O jeigu tų deklaracijų informaciją vertintume kaip piliečiai? Žmonėms juk būtų svarbu žinoti, ar valdžioje esantys pareigūnai, politikai neteisėtai nepraturtėjo.

Ar jums būtų didžiulė papildoma našta pateikti informaciją iš pradžių nors vien apie Seimo narių, Vyriausybės narių turto ir pajamų pasikeitimą jiems būnant valdžioje?

A.Kunčinas. Kodėl VMI tai turėtų daryti? Ne jų uždavinys skaičiuoti svetimus pinigus.

A.Medalinskas. Niekam nėra noro skaičiuoti svetimus pinigus. Tačiau kuo daugiau atsiranda pareigūnų,

Diskusija

R.Masiulionienė: “Nuspręsta sudaryti darbo grupę, nes viena Finansų ministerija ar juo labiau VMI nėra pajėgi šių klausimų išspręsti.”

politikų, besipelnančių iš valstybės, tuo skurdesnė, demoralizuota tampa pati valstybė.

A.Kunčinas. Niekas nesako, kad to nereikia daryti. Jei VMI būtų patikėta tai daryti, šiai institucijai reikėtų skirti ir papildomų lėšų, kad ji galėtų tokias funkcijas atlikti.

V.Vildžiūnaitė. Kiekvienas naujas pokytis, naujas medžiagos apdorojimas, tam tikrų ataskaitos rinkinių darymas reikalauja papildomų lėšų.

R.Masiulionienė. Iki šiol neturime atsakingos institucijos, kuri formuotų šios srities politiką. Visos strėlės nukreiptos į VMI. Tačiau neužmirškime, kad ši tarnyba tik administruoja mokesčius. Kreipėmės į Finansų ministeriją (FM) bandydami rasti tą instituciją, kuri formuoja minėtos srities valstybės politiką, bet mums buvo atsakyta, kad tai - ne tik FM kompetencija. O jei deklaravimą suprantame ir kaip korupcijos prevencijos priemonę, į bendrą darbą turėtų įsitraukti ir kitos valstybės institucijos.

Dabar nuspręsta sudaryti darbo grupę, nes viena FM, juo labiau VMI nepajėgi išspręsti šių klausimų.

A.Medalinskas. Nėra nuolatinės aukščiausiųjų pareigūnų ir politikų galbūt neteisėto praturtėjimo patikros sistemos, o ir visuomeninės organizacijos to nedaro. Kodėl?

S.Muravjovas. Pradžioje reikėtų matyti visas pajamų, turto ir interesų deklaracijas vienoje visuomenei prieinamoje vietoje. Svarbiausia, kad jos jau būtų pateiktos atspindint tų asmenų praturtėjimo tendencijas per daug metų.

A.Medalinskas. Bent per vieną kadenciją, jei tai Seimo, Vyriausybės, savivaldybės nariai.

S.Muravjovas. Taip, kad galėtume matyti, kokios buvo pajamos, kokį turtą valdė kadencijos pradžioje ir pabaigoje. Tokia informacija būtų la-

A.Kunčinas: “Ne VMI uždavinys skaičiuoti svetimus pinigus.”

V.Vildžiūnaitė: “Deklaravimas pats savaime neužkerta kelio neteisėtai praturtėti.”

S.Muravjovas: “Pradžioje reikėtų matyti visas pajamų, turto ir interesų deklaracijas vienoje visuomenei prieinamoje vietoje.”

A.Medalinskas: “Gal tokiais asmenimis, kurie pinigus po tiltu randa ir jaučiasi nebaudžiami, turėtų pasidomėti atitinkamos valstybės tarnybos?”

Flickr.com ir Romo Jurgaičio nuotraukos

Dabar turime vieną bylą, kurioje iš nubausto asmens buvo konfiskuota 31 tūkst. dolerių. Lietuva yra išskirtinė valstybė, nes mūsų Baudžiamajame kodekse yra straipsnis, skirtas neteisėtam praturtėjimui. Todėl įdomu, kuo baigsis prokurorų pradėti tyrimai ir kokia praktika bus suformuota.

A.Medalinskas. Kodėl nesiimate kovoti su netvarka ir skelbti deklaracijas, kad būtų pažabotas neteisėtas kai kurių valdžios žmonių praturtėjimas?

S.Muravjovas. Naudodamasis proga noriu pasitikslinti, ar informaciją, kuri skelbiama “Valstybės žiniose” viešai su valdžios asmenų deklaracijomis, galima atkartoti viešai ir susisteminti interneto portale?

A.Kunčinas. Galima, nes tai oficiali informacija. Galima net ją analizuoti.

S.Muravjovas. Klausiu dėl to, kad neseniai teko bendrauti su kolegomis iš Latvijos. Jiems išaiškino, kad negalima, techniškai kalbant, nusiurbti šios viešai pateiktos informacijos į vieną vietą ir pateikti tam tikras tendencijas.

A.Kunčinas. Informacija, paskelbta “Valstybės žiniose”, yra atvira tolesniems veiksmams.

Įstatymas turi reglamentuoti, kad valdžios žmonių pajamos, turto kilmė būtų nuolat skelbiami. bai svarbi. Ten pat gal turėtume matyti ir duomenis apie jų šeimos narius, jų einamas pareigas. Kitaip naivu tikėtis, kad piliečiai sėdės ir skaitys dabar pateikiamas nieko nesakančias lenteles.

A.Medalinskas. Kodėl visuomeninei organizacijai, kovojančiai už skaidrumą, neišsprendus šios problemos dėl neskaidrumo pajamų ir turto deklaracijose?

S.Muravjovas. Visi suprantame, kad deklaravimas yra tik pagalbinė priemonė. Vien deklaracijomis korupcijos nepažabosi.

A.Medalinskas.Apie tai ir kalbame.

S.Muravjovas. Viena, jei siekiame sumažinti arba išvengti interesų konflikto. Kas kita, jei siekiame deklaracijomis pažaboti neteisėtą praturtėjimą.

Vadinasi, turime galvoti, kokio turinio ir kokia detali turi būti deklaracija.

A.Medalinskas. Visą laiką kalbame apie neteisėtą praturtėjimą. Kokio turinio ta deklaracija turi būti?

S.Muravjovas. Gal reikia visko.

Tada reikia apskaičiuoti ir pajėgumą.

Pirmiausia reikia ir teismų praktikos.

S.Muravjovas. Taip pat svarbu suprasti, kaip tokią informaciją gali analizuoti teisėsauga ir žiniasklaida. Tačiau nerealu, kad beveik 100 tūkst. žmonių, kurie deklaruoja turtą, ir 810 tūkst., kurie deklaruoja pajamas, bus detaliai išanalizuoti vien visuomenės atstovų ir nevyriausybinių organizacijų.

Kenčia ir dori žmonės A.Medalinskas. Skelbiamos riboto turinio deklaracijos gali sukelti ir dviprasmybių, nuo kurių kenčia ir dori politikai ar valdininkai. Pavyzdžiui, jie paima paskolą iš banko, bet žiniasklaida skelbia, kad žmogaus sąskaitose iš kažkur atsirado didelė pinigų suma, nors viskas padaryta teisėtai. Kas kliudo ir toje trumpoje deklaracijos versijoje parašyti, kad ši pinigų suma atsirado, nes žmogus paėmė paskolą iš banko?

A.Kunčinas. Pagal Europos Sąjungos normas ir Lietuvoje priimtą Duomenų apsaugos įstatymą tai galima nurodyti. O jei vertinsime pagal kitus reikalavimus, būtina nurodyti, jeigu žmogus užima aukštą padėtį vi-

suomenėje.

V.Vildžiūnaitė. Pajamų ir mokesčių deklaravimas yra skirtas pajamoms ir mokesčiams apskaičiuoti.

Tam, kad būtų deklaruotos pajamos, nuo kurių turi būti mokami mokesčiai arba perskaičiuotas pajamų mokestis, atsižvelgiant į įvairias išlaidas, neapmokestinamąjį pajamų dydį ir kitas išlygas. Vertinant kiekvieną tokį administravimo procesą, labai svarbu įvertinti administravimo išlaidas.

R.Masiulionienė. Tačiau pajamos pardavus neapmokestinamą turtą gali būti didelės, bet jos niekur nedeklaruojamos, neviešinamos. Jeigu esu viešas asmuo ir gyvenu tik iš to milijono, gauto už parduotą turtą, kai kas gali imti manyti, kad neteisėtai praturtėjau.

A.Medalinskas. Tad kaip paprastam žmogui sužinoti, kuris valdžios žmogus yra doras, o kuris sukčius, jei tose deklaracijose yra tiek neaiškumo ir dviprasmybių? Ir nėra nuolatinės aukštų pareigūnų patikros procedūros. Tikrinti 99 tūkst. deklaracijų yra viena, o jei būtų priimta programa, kad ypatingas dėmesys skiriamas aukšto rango politikams, valdininkams, tokio dėmesio jau reikalautų tik 500-1000 asmenų. O jei dar turėtumėte specialų skyrių, savotišką STT, jūsų tarnyboje užsiimantį tik aukštųjų pareigūnų, politikų reikalais...

V.Vildžiūnaitė. VMI aktyviai bendradarbiauja su STT ir Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, keisdamasi informacija, bet jei žmogus yra nusikaltėlis, slepia pajamas, jų nedeklaruoja, pavyzdžiui, gavęs kyšį, jis jo tikrai nedeklaruos, kad ir kokia būtų išsami deklaracijos forma.

A.Medalinskas. Jeigu žinotų kad jį tikrai pagaus ir nubaus už valstybės apvogimą, būtų kas kita. Dabar tie, kurie taip daro, jaučiasi nebaudžiami.

Deklaracijos gali pagelbėti. Ir nuoseklus, pastovus analitinis tų deklaracijų darbas - taip pat. O kas kliudo domėtis ne konkrečiais asmenimis, o, pavyzdžiui, vilomis prie jūros, pasidomėti, kieno tai vila. Vėliau paklausti, iš kur visa tai. Sąžiningiems žmonėms tai jokių problemų nesukeltų, o suktiems būtų labai daug nemalonumų.

V.Vildžiūnaitė. Beje, tai dažnai ir daroma.

A.Medalinskas. Kalbu ne apie dažną taikymą, o apie patikrinimo sistemą siekiant sužinoti, ar nesąžiningų politikų, valdininkų rankose jau yra mūsų turto.

V.Vildžiūnaitė. Būna atvejų, kai žmogus pasistato vilą, bet jos nere-

11

gistruoja. Žinome, kad jis turi žemės sklypą, ir važiuojame ten patikrinti.

Jei tame sklype stovi niekur neregistruotas objektas, tam žmogui gali tekti atsakyti į klausimą, iš kokių lėšų tą turtą įsigijo.

A.Medalinskas. Ar tarptautinėje praktikoje taikomas toks modelis, kai galbūt neteisėtai įgytas turtas nustatomas ne pagal pavardes ir pareigas, o pagal turtą?

R.Masiulionienė. Paprastai visuomenė sureaguoja. Būtent ji galėtų būti labai svarbus kontrolės instrumentas.

A.Medalinskas. Tačiau Lietuvoje, skelbiant tokias niekuo neefektyvias deklaracijas, šis instrumentas iš visuomenės atimtas.

V.Vildžiūnaitė. Jis neatimtas.

A.Medalinskas. Kaip? Taigi iš tų skelbiamų deklaracijų nieko negali suprasti.

R.Masiulionienė. Jau sudaryta speciali grupė, kuri turi nuspręsti, kaip išplėsti tą ratą subjektų, kurie privalo deklaruoti, ir ką konkrečiai skelbti deklaracijose. Žinoma, reikės įvertinti, kiek tai kainuos valstybei.

V.Vildžiūnaitė. Kadangi nuo 2014 metų šios deklaracijos informacija bus skelbiamos nebe “Valstybės žiniose”, bet mūsų interneto puslapyje, svarstome, kaip tuos skelbiamus duomenis būtų galima aiškiau išdėstyti, žinoma, įgyvendinant proporcingumo principą ir užtikrinant duomenų apsaugą.

R.Masiulionienė. Tikrai galima skelbti daugiau informacijos, nei daroma dabar. Anksčiau buvo skelbiamos ir pajamos, ir turtas metų pradžioje bei pabaigoje. Laikui bėgant tokios informacijos sumažėjo, nebeskelbiami duomenys apie gautas pajamas. Jei mūsų ataskaita bus svarstoma Seime, Audito komitete, tikrai siūlysime, kad ne VMI spręstų, kokius deklaracijų duomenis viešinti. Pagal nusistovėjusią tarptautinę praktiką tai sprendžia politikai įstatymu. Ir tada žmogus, einantis dirbti į viešąjį sektorių, žinos, kad jis pasiryžta tapti viešu asmeniu, po kurio marškiniais gali būti nuolat kutenama. Niekas net teoriškai negalės daryti įtakos VMI. Įstatymas turi reglamentuoti, kad valdžios žmonių pajamos, turto kilmė būtų nuolat skelbiami.

A.Medalinskas. Tokį įstatymą turi priimti Seimo nariai, kurie supras, kad ir jie bus stebimi. Vis dėlto net sąžiningas žmogus negali būti saugus nuo įvairių insinuacijų jo atžvilgiu viešoje erdvėje. Jei būtų viešos deklaracijos, žmogus galėtų pasakyti: pažiūrėkite, kaip yra iš tikrųjų.

S.Muravjovas. Ir piliečiams svarbu žinoti, kokį turtą ir pajamas sukaupė tarnautojai bei politikai, kad nebūtų piktnaudžiaujama mokesčių mokėtojų lėšomis. Prokurorai per pusantrų metų dėl neteisėto praturtėjimo pradėjo 106 ikiteisminius tyrimus, iš jų 11 perdavė teismams. Tai lašas jūroje.

Džiugu, kad VK atkreipė dėmesį į deklaravimo proceso trūkumus.

A.Medalinskas. Neteisėto valdžios žmonių praturtėjimo temai skyrėme jau ne vieną pokalbį, įskaitant ir tai, kaip deklaruoti pajamas ir turtą, kad visuomenė galėtų įsitraukti į valdžios kontrolę. Pagaliau VK irgi įžvelgė šią problemą.

R.Masiulionienė.Tik pagalvokite to nebuvo padaryta visus 15 metų.

V.Vildžiūnaitė. Džiaugiamės, kad atliktas gyventojų pajamų ir turto deklaravimo tyrimas, atkreiptas dėmesys į tam tikrus deklaravimo administravimo trūkumus. Esame pasirengę juos ištaisyti. Mums svarbu, jog deklaravimas būtų efektyvus ir kuo mažiausiomis sąnaudomis būtų užtikrinamas duomenų saugumas, žmonėms suprantamas ir skaidrus, kad visuomenė galėtų lyginti ir vertinti.

•

Parengė ALVYDAS MEDALINSKAS

12

2012 11 23 Lietuvos žinios

Sportas

Šeichų milijonams pergalės nepakluso STATISTIKA A GRUPĖ “Porto” - Zagrebo “Dinamo” 3:0 (1:0).

Portas, 27 603 žiūrovai. Teisėjas - Paolo Tagliavento (Italija). Įvarčiai - Lucho Gonzalezas (20), Joao Moutinho (67), Silvestre Varela (85).

Kijevo “Dinamo” - Paryžiaus PSG 0:2 (0:1).

Kijevas, 36 712 žiūrovų. Teisėjas - Wolfgangas Starkas (Vokietija). Įvarčiai Ezequielis Lavezzi (45 ir 52).

1. Porto

4

1

0

9:2

13

2. PSG

4

0

1

12:2 12

3. Dinamo K.

1

1

3

5:9

4

4. Dinamo Z. 0 0 5 0:13 0 B GRUPĖ Gelzenkircheno “Schalke” - Pirėjo “Olympiakos” 1:0 (0:0).

Gelzenkirchenas, 52 254 žiūrovai. Teisėjas - Bjornas Kuipersas (Olandija). Įvartis - Christianas Fuchsas (77).

Londono “Arsenal” - “Montpellier” 2:0 (0:0).

Londonas, 59 760 žiūrovų. Teisėjas - Firatas Aydinusas (Turkija). Įvarčiai - Jackas Wilshere’as (49), Lukasas Podolskis (63).

“Real” ispano X.Alonso (kairėje) pražanga tautiečio D.Silvos, žaidžiančio “Man City”, atžvilgiu. / Reuters/Scanpix nuotrauka VILMANTAS REMEIKA

UEFA Čempionų lygos A, B, C ir D grupių lyderiai dar prieš paskutines rungtynes užsitikrino vietas atkrintamosiose varžybose. Šiuo metu jau aiškios 13 iš 16 komandų, kitų metų vasarį žaisiančių Čempionų lygos aštuntfinalyje. Sunkiai į atkrintamųjų varžybų traukinį įsiropštė favoritų klubas Madrido “Real”, per penkis susitikimus surinkęs 8 taškus.

Įgėlė varžovui Trečiadienį “Real” Anglijoje susitiko su “Manchester City”. Jau dvikovos pradžioje svečiai uždarė šeimininkus jų aikštės pusėje ir be paliovos “šaudė” į vartus. Pirmasis įvartis krito 10 minutę - pasižymėjo Karimas Benzema. Vėliau “Real” ne kartą galėjo padidinti skirtumą, bet situacijų neišnaudojo. O 73 minutę už paskutinės vilties pražangą baudos aikštelėje iš aikštės buvo išvarytas “Real” gynėjas Alvaro Arbeloa.

“Man City” puolėjas Sergio Aguero

realizavo 11 m baudinį ir išlygino rezultatą. Lygiosios tenkino “Real”, tad svečiai šaltakraujiškai apsigynė ir paliko “Man City” už borto antrą sezoną iš eilės.

Tarp “Real” trenerio Jose Mourinho ir jo kolegos iš Mančesterio ekipos Roberto Mancini seniai perbėgo juoda katė. Strategai vienas kitam nepadavė rankos po pirmojo komandų susitikimo Madride, nepasisveikino ir užvakar.

Kandžiais pareiškimais garsėjantis J.Mourinho vėl nepraleido progos įgelti kolegai.

“Kai pažvelgi į jų žaidėjus, nesuvoki, kad antrus metus iš eilės nesugeba patekti į kitą etapą, - stebėjosi J.Mourinho. - Jei su “Real” taip suklysčiau, neturėčiau teisės grįžti į Madridą.”

D grupėje karaliauja varžovus šluojantys Vokietijos čempionai Dortmundo “Borussia”. “Real” liks antras, bet J.Mourinho dėl to netgi džiaugiasi: “Du kartus laimėjau Čempionų lygą su “Porto” ir Milano “Inter”, kai grupėje likdavau antras. Kai užimdavau pirmąją vietą, nieko nepasiekdavau. Pirmąsias vietas grupėse užėmusios koman-

dos aštuntfinalyje visuomet tikisi silpnesnio varžovo. Bet jos negalėjo tikėtis, kad tarp jų bus ir “Real”.

R.Mancini dabar nelengvas metas.

Jam tenka teisintis. “Man City” šeimininkai pastaraisiais metais pinigus švaistė į visas puses. 2008 metais klubą įsigijo Jungtinių Arabų Emyratų šeichas Mansouras bin Zayedas Al Nahyanas. Per ketverius metus naujiems žaidėjams įsigyti jis skyrė 670 mln. eurų. Praėjusį pavasarį “Man City” pagaliau laimėjo Anglijos čempionatą, bet tarptautinėse varžybose jiems prastai sekasi.

Paklaustas, ar nebijo būti atleistas, R.Mancini pareiškė: “Nebijau. Esu nusivylęs kaip ir visi mūsų gerbėjai. Bet žinojome, kokia pajėgi mūsų grupė.

Turime gerą komandą, bet padarėme klaidų.”

Praėjusį sezoną Čempionų lygoje “Man City” liko už borto surinkę net 10 taškų, o šiemet dar neiškovojo nė vienos pergalės.

“Tie, kurie mano, kad Čempionų lygą galima laimėti per dvejus metus, yra naivūs”, - pareiškė italas.

1. Schalke

3

2

0

9:5

11

2. Arsenal

3

1

1

9:6

10

3. Olympiakos 2

0

3

7:8

6

4. Montpellier 0 1 4 5:11 1 C GRUPĖ Sankt Peterburgo “Zenit” - “Malaga” 2:2 (0:2).

“Milan” išsikapstė Kaip ir “Real”, lengviau gali atsikvėpti septynis kartus šį turnyrą laimėjęs klubas “Milan”, jau užsitikrinęs antrąją vietą C grupėje. Sezono pradžia šiai komandai buvo itin sunki. “Milan” vadovai skelbė, kad šie metai yra naujos klubo eros pradžia. Daugkartiniai Italijos čempionai vasarą atsisveikino su veteranais Alessandro Nesta, Gennaro Gattuso, Filippo Inzaghi ir Clarence’u Seedorfu, svetur išvyko lyderiai Thiago Silva, Zlatanas Ibrahimovičius ir Antonio Cassano. T.Silvą ir Z.Ibrahimovičių prisiviliojęs Paryžiaus PSG už juos atseikėjo 65 mln. eurų. Tuo metu transferų turguje “Milan” apsipirkinėjo labai pasyviai.

Mainais už A.Cassano ir 7 mln. eurų priemoką iš Milano “Inter” gautas Giampaolo Pazzini, už 5 mln. nupirk-

Sankt Peterburgas, 18 347 žiūrovai. Teisėjas - Olegario Benquerenca (Portugalija). Įvarčiai - Danny (49), Viktoras Fraizulinas (87); Diego Bounanotte (8), Seba (9).

Briuselio “Anderlecht” - “Milan” 1:3 (0:0).

Briuselis, 19 803 žiūrovai. Teisėjas - Damiras Skomina (Slovėnija). Įvarčiai - Tomas de Sutteris (77); Stephanas El Shaarawy (47), Philippe’as Mexes (71), Alexandre Pato (90+1).

1. Malaga

3

2

0

10:3 11

2. Milan

2

2

1

7:5

8

3. Zenit

1

1

3

5:9

4

4. Anderlecht 1 1 3 2:7 4 D GRUPĖ Amsterdamo “Ajax” - Dortmundo “Borussia” 1:4 (0:3).

Amsterdamas, 47 500 žiūrovų. Teisėjas Pedro Proenca (Portugalija). Įvarčiai Danielis Hoesenas (87); Marco Reusas (8), Mario Gotze (36), Robertas Lewandowskis (41 ir 67).

“Manchester City” - Madrido “Real” 1:1 (0:1).

Mančesteris, 45 740 žiūrovų. Teisėjas Gianluca Rocchi (Italija). Įvarčiai - Sergio Aguero (73 iš 11 m); Karimas Benzema (10).

1. Borussia

3

2

0

10:5 11

2. Real

2

2

1

11:8

8

3. Ajax

1

1

3

7:12

4

4. Man City

0

3

2

7:10

3

tas Nigelas de Jongas. Savo ateities sėkmės pamatus “Milan” tvirtino jaunais nepatyrusiais žaidėjais - Stephano El Shaarawy, Alexandre’u Pato, Bojanu Krkičiumi.

Tačiau reikliesiems italų aistruoliams tai buvo nė motais - jie reikalavo rezultatų dabar. “Milan” nusėdo Serie A lygos lentelės viduryje, o Čempionų lygoje tebetampė nervus gerbėjams. Vis dėlto trečiadienio pergalė Belgijoje 3:1 prieš Briuselio “Anderlecht” atvėrė italams duris į aštuntfinalį ir pradžiugino aistruolius, kurie po lygiųjų namie 0:0 su “Anderlecht” savo komandą nušvilpė. “Ši pergalė - atlygis žaidėjams už sunkų darbą. Jie to nusipelnė. Pasiekėme pirmąjį sezono tikslą”, - džiugiai kalbėjo “Milan” treneris Massimiliano Allegri.

•

Lyderiai gesins ryžtu degančius varžovus SAULIUS RAMOŠKA

Šiandien 19.45 val. Kauno “Žalgiris” savo arenoje stos prieš Vitorijos “Caja Laboral” (Ispanija) turėdamas vienintelį tikslą - iš anksto pelnyti kelialapį į Eurolygos kitą etapą. “Šis susitikimas labai svarbus - jį laimėję užsitikrintume vietą TOP 16 etape”, - rungtynių išvakarėse teigė “Žalgirio” vyriausiasis treneris Joanas Plaza. Šalies čempionai kelialapį galėjo iškovoti jau praėjusią savaitę Zagrebe, tačiau po dviejų pratęsimų 108:106 triumfavo “Cedevita”. Nepaisant šios nesėkmės 5 pergales per 6 rungtynes iškovojęs “Žalgiris” yra C grupės lyderis, o “Caja Laboral” per šešis turus laimėjo tik sykį. Pirmajame rate Kauno ekipa Vitorijoje ispanus nugalėjo 77:71.

Taikliausiai Eurolygoje baudas metanti (83,8 proc.) D grupės autsaiderė

kauniečiams bus kietas riešutėlis. Tradiciškai po didžiųjų permainų žaidėjai susitelkia ir neretai bent jau iš pradžių nuverčia kalnus. To šiandien galima laukti iš varžovų ekipos, kurią dėl prastų rezultatų šią savaitę buvo priverstas palikti vyriausiasis treneris Duško Ivanovičius.

“Komanda kiekvieną kartą žaidžia vis prasčiau. TOP 16 varžybų traukinys dar nenuvažiavo, todėl turime kovoti”, - teigė nuo 2008-ųjų Vitorijoje dirbusį juodkalnietį atleidęs klubo prezidentas Joseanas Querejeta. Šiandien Kaune “Caja Laboral” ekipai diriguos naujasis strategas 42-ejų kroatas Žanas Tabakas. Jis puikiai žino, ką mąsto J.Plaza ir kokių veiksmų jis gali imtis, nes buvo ispano asistentas Madrido “Real” ir Sevilijos “Cajasol” ekipose.

“Jokia staigmena, kad “Žalgiris” pirmauja grupėje. J.Plaza yra vienas geriausių gynybos specialistų Europoje.

Be to, visose pozicijose jis turi puikių žaidėjų, žaidžiančių kaip komanda”, -

apie buvusį bendražygį kalbėjo keturiuose NBA klubuose rungtyniavęs 213 cm ūgio buvęs Kroatijos nacionalinės rinktinės vidurio puolėjas Ž.Tabakas.

Pastaruoju metu jis treniravo Sopoto “Trefl” (Lenkija) krepšininkus.

Rezultatyviausiai Eurolygoje rungtyniaujančio (vid. 86,8 taško) “Žalgirio” vairininkas J.Plaza neabejoja, kad varžovai šiandien sieks pergalės, kuri jiems būtina kaip oras. “Kai klube pasikeičia treneriai, žaidėjai visada stengiasi parodyti naujam treneriui, kad dėl permainų buvo kalti ne jie. Esu įsitikinęs - varžovai bus aktyvesni ir puldami, ir gindamiesi, ir kovodami dėl kamuolių, - sakė J.Plaza. - Bus sunku, tačiau ir vėl privalome pademonstruoti geriausią savo žaidimą.” “Žalgirio” kapitonas Paulius Jankūnas irgi mano, kad su nauju treneriu ispanai stengsis žaisti agresyviau, tačiau, pasak jo, tokį jų entuziazmą galima numušti: “Mes tam pasirengę ir bandysime neleisti jiems diktuoti sąlygų.”

•

Buvę bendražygiai žalgirietis J.Plaza (kairėje) ir ką tik prie “Caja Laboral” vairo stojęs Ž.Tabakas šiandien sukryžiuos špagas. / Lainformacion.com nuotrauka

2012 11 23 Lietuvos žinios

Sportas

13

Jo autoritetas griovė sienas jus džiugino savo pergalėmis tarptautinėje arenoje. 1964 metais A.Šocikui suteiktas SSRS nusipelniusio trenerio vardas, 1997 metais jis tapo Kauno miesto garbės piliečiu, yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinais.

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Sporto visuomenė atsisveikina su Ringo džentelmenu. Eidamas 85-uosius po sunkios ligos Kaune mirė legendinis boksininkas Algirdas Šocikas - dukart Europos (1953 ir 1955 m.), šešiskart SSRS (1950-1954 ir 1956 m.) ir šešis sykius Lietuvos (19471948, 1951-1953 ir 1956 m.) sunkaus svorio čempionas.

2005-aisiais netekome Meksiko olimpiados (1968 m.) čempiono Dano Pozniako. 2008 metais išėjo Tokijo olimpinių žaidynių (1964 m.) vicečempionas Ričardas Tamulis. Dabar lenkiame galvas prieš šviesaus atminimo A.Šociką.

Vienas jo auklėtinių Juozas Juocevičius (1971 m. Europos, 1970-1971 m.

SSRS antrojo vidutinio svorio čempionas, daugkartinis Lietuvos čempionas) vakar kalbėdamas su LŽ liūdnai pasakė: “Man labai keista, kad dabar dauguma jaunų trenerių net nesupažindina savo mokinių su įspūdinga Lietuvos bokso istorija, nepapasakoja apie iškilius boksininkus. Jaunimas nežino jų pavardžių, jau nekalbu apie fantastiškus laimėjimus.”

Nukarūnavo Rusijos bokso ikoną A.Šociko sporto karjera išties įspūdinga. Savo patirtį didis boksininkas ir jo talento gerbėjai žurnalistai įamžino ne vienoje knygoje. Štai vienas spalvingai aprašytos jo biografijos puslapių: “1949 m. liepos 10-16 dienomis Kaune, Sporto halėje, vyko SSRS bokso čempionatas. Susirinko apie 250 boksininkų. Visos kovos nublanko prieš laukiamą A.Šociko ir Nikolajaus Koroliovo akistatą. Apie 32 metų rusų boksininką, vadintą Korol (liet. - karalius), sklido legendos. Jis - devyniskart absoliutus Sovietų Sąjungos čempionas ir daugybės tarptautinių turnyrų nugalėtojas. Tuo tarpu 21 metų A.Šocikas stipriausiųjų sąrašuose buvo tik šeš-

Solidus užnugaris

Algirdas Šocikas (1928 05 14 - 2012 11 21). / Erlendo Bartulio ir Eltos nuotraukos tas. Sporto halės prieigose būriavosi tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos.

Halė buvo apsupta keliais raitosios milicijos, kareivių ir civilių “tvarkdarių” žiedais. Kai nevaldoma tūkstantinė minia plūstelėjo pro duris, milicija ją bandė raminti šalto vandens srove, tačiau neįveikė. Buvo atidaryti visi įėjimai į halę. Joje, kaip teigė to meto žiniasklaida, susigrūdo net 15 tūkst. žiūrovų, dar tiek pat liko už durų. Kovoje su N.Koroliovu lietuviui jėgų netrūko, iniciatyva buvo A.Šociko pusėje. Tačiau tik po ilgo arbitrų pasitarimo ringo teisėjas, pakėlęs lietuvio ranką, ištarė: “Šocikas!” Tribūnose nuvilnijo džiaugsmas. Bet neilgam. Nutarta skelbti naują teisėjų sprendimą, po kurio į viršų keliama N.Koroliovo ranka. Salė ūžė. Iš amžininkų ir jų vaikų pasakojimų dar ir

Į finalą neįplaukė

Tik garbinga kova A.Šocikas ringe praleido 11 metų, turėjo 128 kovas, šventė 118 pergalių, iš jų 70 pelnytos nokautais. Bokso specialistus ir šio sporto gerbėjus visada žavėjo A.Šociko technika ir džentelmeniškumas ringe.

Ringo džentelmenu A.Šocikas pramintas po 1955 metų dvikovos Berlyne, kai jis antrą kartą iškovojo Euro-

pos čempiono titulą. Tada lietuvis finale susitiko su vokiečiu Horstu Wittersteinu. Po vieno iš daugelio smūgių A.Šocikas pastebėjo, kad varžovas patyrė nokdauną, ir atsitraukė, leisdamas vokiečiui akimirką pailsėti ir atkreipdamas svarbų momentą praleidusio teisėjo dėmesį. Už šį poelgį 1995 metų sausio 9 dieną Štutgarte (Vokietija) pirmą kartą Tarptautinio “Fair Play” judėjimo komisijos garbės diplomas įteiktas Lietuvos atstovui.

1956 metais pripažintas geriausiu Lietuvos sportininku A.Šocikas netrukus baigė boksininko karjerą ir 1957aisiais tapo Lietuvos bokso rinktinės treneriu. Jo garsiausi auklėtiniai - Ričardas Tamulis, Algimantas Zurza, J.Juocevičius, Nikolajus Jerofejevas, Jonas Čepulis - daug kartų bokso gerbė-

•

Algirdas Šocikas bus pašarvotas šiandien 12 val. Kaune, laidojimo namuose “Rimtis” (A.Juozapavičiaus pr. 1).

Laidotuvės šeštadienį, lapkričio 24 d., 14 val. Petrašiūnų kapinėse.

Vilnietės atgaivino viltį

Vakar Prancūzijos mieste Šartre prasidėjo Europos plaukimo čempionatas trumpajame baseine (25 m), kuriame varžosi ir penki Lietuvos sportininkai.

Pirmą varžybų dieną mūsiškiams į finalus patekti nepavyko. Vyrų 100 m plaukimo krūtine atrankos varžybose Giedrius Titenis nuotolį įveikė per 59,54 sek., pasiekdamas geriausią savo sezono rezultatą. Pusfinalyje Giedrius plaukė lėčiau - 59,87 sek. ir bendrojoje įskaitoje užėmė 16 vietą tarp 41 sportininko.

Pusfinalyje greičiausias buvo ukrainietis Andrejus Kovalenka (57,96 sek.), aplenkęs rusą Viačeslavą Sinkevičių (58,02) ir italą Fabio Scozzoli (58,07).

Kitiems Lietuvos atstovams sekėsi prasčiau. Igoris Kozlovskis klasifikuotas 22 vietoje (1 min. 0,31 sek.), o Mariui Mikalauskui atiteko 35 pozicija (1 min. 2,38 sek.).

200 m rungties nugara atrankos varžybose Danas Rapšys atplaukė per 1 min. 56,00 sek. ir pasiekė geriausią savo sezono rezultatą, ankstesnį pagerindamas net 3,49 sek. Bendroje įskaitoje D.Rapšys buvo 18-as tarp 37 dalyvių.

Vienintelė dailiosios lyties atstovė Jūratė Ščerbinskaitė, kuri treniruojasi kartu su olimpine čempione Rūta Meilutyte, varžėsi moterų 100 m plau-

šiandien sklando legendos apie neramumus miesto gatvėse po šios dvikovos. Po apeliacijų buvo paskirtas papildomas mačas Maskvoje, jį laimėjo N.Koroliovas. Tačiau tai buvo paskutinė rusų boksininko pergalė. A.Šocikas revanšavosi 1951 metais Maskvoje per SSRS čempionato finalą - jis įveikė N.Koroliovą ir iškovojo auksą.”

Europos čempionas J.Juocevičius, paklaustas, kokį prisimena trenerį A.Šociką, ilgai nemąstęs prabilo: “Trenerį gerbiau ne tik aš - visa Tarybų Sąjunga. Kai man boksuojantis jis būdavo ringo kampe, žinodavau: jei kova bus lygi arba aš ją laimėsiu, teisėjai tikrai pergalę skirs man, nes mano kampe sėdi A.Šocikas. Jis buvo didelis autoritetas visiems, tad su juo skaitėsi. O kai kampe sėdėdavo niekam nežinomas sekundantas, jo sportininkui, kad ir geresniam už varžovą, ne visada pavykdavo pelnyti teisėjų malonę. Juolab jei boksuodavosi lietuvis su rusu. O kai užnugaryje būdavo A.Šocikas, visada žinojai, kad iš anksto turi +1.

Treneris A.Šocikas buvo labai griežtas, neretai - piktas. Tai suprantama. Jam reikėjo suvaldyti visą Lietuvos rinktinę, kurioje buvo geriausi boksininkai, visi - labai skirtingų charakterių. Treneris ieškodavo kelio į kiekvieno širdį. Vienas labai talentingas boksininkas turėjo silpnybę išgerti, neretai pažeisdavo sportinį režimą. A.Šocikas lėkdavo jo ieškoti, nes žinodavo, kokiose kompanijose būdavo.

Ištraukdavo iš ten. Visko būta... Centro komitetas iš A.Šociko reikalaudavo tik pergalių, o jis jų reikalaudavo iš mūsų.

Toks gyvenimas. Saldumo ir kartumo visi patiria, kad ir kokie laikai būtų.

Mano pirmasis treneris buvo Algimantas Patamsis. Pas A.Šociką atėjau jau būdamas sporto meistras. Tačiau A.Šociko buvimas šalia man labai padėjo žengti toliau pergalių keliu.”

Iškovojusios puikią pergalę 70:66 išvykoje prieš Turkijos klubą “Antakya”, Vilniaus “Kibirkšties-VIČI-IKI” krepšininkės išsaugojo viltis patekti į Europos taurės varžybų aštuntfinalį.

G.Titenis pasiekė pusfinalį.

AFP/Scanpix nuotrauka

kimo laisvuoju stiliumi varžybose.

Kvalifikacijoje lietuvės laikas (57,03 sek.) buvo 36-as tarp 40 dalyvių.

Po pirmos varžybų dienos Lietuvos plaukimo rinktinės treneris Žilvinas Ovsiukas liko patenkintas sportininkų pasirodymu: “Pirmas blynas neprisvilo. Keturi jaunieji plaukikai gerino asmeninius rezultatus. Ypač nudžiugino D.Rapšys, net sekunde aplenkęs pagrindinį savo varžovą jaunių varžybose anglą Josephą Patchingą.”

•

BNS, LŽ

Prieš vakar vykusias rungtynes vilnietės buvo priremtos prie sienos. Pralaimėjimo atveju kovos Europos taurės turnyre joms būtų pasibaigusios.

Rungtynių pradžioje “Antakya” atitrūko 15:8, bet viešnios greitai pavijo varžoves, o po dviejų Rimos Valentienės tritaškių pirmavo 23:19. Prieš didžiąją pertrauką turkėms pavyko susigrąžinti iniciatyvą - 37:32.

Trečiame ketvirtyje “Antakya” dar kartą pabandė spurtuoti - 41:32. Bet “Kibirkštis-VIČI-IKI” į tai atsakė trijų minučių atkarpą laimėdamos 10:0 ir persverdamos rezultatą 42:41. Likus žaisti 3 minutes Vilniaus komandos padėtis atrodė komplikuota - 55:61. Bet labai svarbiu metu tritaškį įmetė Vita Kuktienė, dvitaškį - Celeste Trahan ir skirtumas ištirpo iki minimumo.

Dvikovos pabaiga priklausė Lietuvos komandai. Paskutinę minutę R.Valentienė iš toli išlygino rezultatą (66:66). Po to vilnietės apsigynė, o Greta Šniokaitė persvėrė rezultatą - 68:66.

C.Trahan (kairėje) vakar įtvirtino vilniečių pergalę. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka “Antakya” atsakomajai atakai turėjo 18 sekundžių. Bet C.Trahan atėmė kamuolį iš varžovės Jolene Anderson, įmetė iš po krepšio ir įtvirtino “Kibirkšties-VIČI-IKI” pergalę 70:66.

Vilnietėms taškus pelnė: R.Valentienė 18 (3-5/5), C.Trahan 16 (10 atk. kam.), V.Kuktienė 14, Tertrina Daniels 7, Lina Pikčiūtė ir Greta Šniokaitė po 4, Mantė Kvedaravičiūtė 3, Kristina Alminaitė ir Kristina Vengrytė po 2.

Pergalė Turkijoje dar negarantuoja bilieto į aštuntfinalį. Vilnietėms (2 pergalės ir 2 pralaimėjimai) reikia, kad “Antakya” (2 ir 1) kitą ketvirtadienį namie įveiktų Ružomberoko MBK komandą (1 ir 2) iš Slovakijos.

Turkės bus motyvuotos, nes nesėkmės atveju gali prarasti pirmąją vietą H grupėje.

•

LŽ

14

2012 11 23 Lietuvos žinios

Istorija

Gyvenimo ir kovos epizodai

Kovotojas, netroškęs keršto Šiandien sukanka 97 metai, kai gimė vienas žymiausių Aukštaitijos partizanų vadų Balys Vaičėnas.

ARAS LUKŠAS

P

askutinis Vytauto apygardos vadas Balys VaičėnasLordas, Liubartas, Pavasaris retai minimas spaudoje ar istorikų darbuose. Nedaug trūko, kad šis žymus laisvės kovotojas būtų taip ir likęs nežinomas plačiajai visuomenei ir prisimenamas tik savpo artimųjų. Tuo metu B.Vaičėnas, gyvenimo pabaigoje ėjęs Rytų Lietuvos (Kalnų) partizanų srities vado pavaduotojo pareigas, nusipelno nė kiek ne mažiau dėmesio nei tokie žymūs partizanų vadai kaip Adolfas Ramanauskas-Vanagas ar Juozas Lukša-Daumantas, kurių vardai tapo legendomis, iš lūpų į lūpas ėjusiomis per visus sovietinės okupacijos dešimtmečius.

B.Vaičėno likimas buvo kiek kitoks. Šis kovotojas žuvo mūšyje. Taigi, jam nebuvo iškelta baudžiamoji byla, iš kurios šiandien būtų galima susidaryti bent kiek išsamesnį vaizdą apie partizano kovas. Lietuvos ypatingajame archyve išlikusiose jo krašto partizanų ryšininkų bylose galima užtikti nebent vieną kitą jo laišką ar NKVD pažymą, kur minima B.Vaičėno pavardė.

Ilgą laiką niekas nė nenumanė, kad B.Vaičėno archyvas vis dėlto išliko - jį sovietmečiu, smarkiai rizikuodamas savo laisve, išsaugojo jauniausias būrio partizanas ir B.Vaičėno patikėtinis Andrius Dručkus, šiandien gyvenantis Kaune. Archyve išliko ir partizano dienoraštis, atskleidžiantis daug Vytauto apygardos Lokio rinktinės kovų ir kasdienio gyvenimo puslapių. Tiesa, šiame dienoraštyje konspiracijos sumetimais neminimos arba užšifruotos žmonių pavardės ir net vietovių pavadinimai, todėl iš pirmo žvilgsnio sunku suprasti, ką turėjo galvoje jo autorius. Šis be galo įdomus ir vertingas dokumentas dar laukia išsamaus tyrimo. Na, o mes, remdamiesi šiais užrašais ir negausiais dar gyvų tų dienų įvykių liudytojų prisiminimais, pamėginkime atkurti kai kuriuos B.Vaičėno gyvenimo ir kovos epizodus.

Karys, pasienietis, partizanas B.Vaičėnas gimė 1915 metų lapkričio 23 dieną Rokiškio apskrities Obelių valsčiaus Vaičėnų kaime, išauginusiame pokario rezistencijai šešis partizanus ir tris ryšininkus.

Tėvynės meilę ir atjautą žmonėms jam nuo mažumės skiepijo tėvas Norbertas. Nors ir neragavęs mokslų, jis garsėjo kaip išsilavinęs, apsiskaitęs žmogus ir net buvo vadinamas advokatu - klausti jo patarimų žmonės ateidavo iš visos apylinkės. Na, o savo vaikus Norbertas mokė: “Mylėkite žmones, padėkite jiems nelaimėje, mylėkite Dievą ir Tėvynę, branginkite savo kraštą, gimtuosius gojus ir kalnelius. Reikalui esant, juos apginti mokėkite.”

Nieko nuostabaus, kad abu likę gyvi Norberto ir Joanos Vaičėnų sūnūs, atėjus sunkių išbandymų metui, tapo partizanais ir žuvo nelygioje kovoje, o jų sesers - ryšininkės Emilijos laukė tremtinės dalia.

B.Vaičėno gyvenimo pradžia nebuvo lengva. Nors šeima ir neskurdo, ją nuolat persekiojo negandos. Keturios iš septynių Vaičėnų atžalų mirė ar žuvo vaikystėje. Jų gydymas ir netektys, o vėliau - naujų trobesių statyba, persikėlus į vienkiemį, tapo sunkia finansine našta, tad apie kokį nors rimtesnį vaikų išmokslinimą negalėjo būti nė kal-

Balys (kairėje), Emilija ir Bronius Vaičėnai. 1942 m.

B.Vaičėnas Lietuvos kariuomenėje. 1937 m.

Andriaus Dručkaus archyvo, LYA, GAM ir Utenos kraštotyros muziejaus nuotraukos

bos. Pats B.Vaičėnas, norėdamas padėti šeimai išgyventi, metams net buvo išėjęs uždarbiauti į už dešimties kilometrų esančią Latviją, o pradžios mokyklą baigė tik 1930-aisiais, jau būdamas penkiolikos.

Daugeliui kaimo vyrų tokio išsilavinimo visiškai pakako. Tačiau Balys, paveldėjęs iš tėvo nenumaldomą žinių troškimą, ieškojo galimybės lavintis ir toliau. Apylinkėje įsikūrus neakivaizdinei suaugusiųjų savišvietos mokyklai, vaikinas tuoj pat į ją užsirašė ir taip mokėsi iki 1936-ųjų pavasario, kol buvo pašauktas į kariuomenę.

Kaip ir daugelis kariuomenėn stojusių jaunų vyrų, Balys tikėjosi tapti karo lakūnu. Deja, šiai svajonei kelią užkirto nepakankamai geras regėjimas. Tačiau karo mokslams vaikinas pasirodė gabus, tad po pusantrų metų iš kariuomenės jis grįžo baigęs puskarininkių mokyklą.

Sugrįžęs į gimtąjį kaimą B.Vaičėnas aktyviai dalyvavo statant Šaulių namus Obeliuose. Būtent per šiuose namuose vykusias naujokų šaulių išleistuves jis pasakė ir daug kam įsiminusią kalbą: “Nors mes esame paprastų rudasermėgių tėvų sūnūs ir temokam valdyti arklą ir dalgį, bet reikalui esant mokėsime ir su ginklu ginti savo tėvynę nuo priešų.” Pasakojama, kad tuo metu Balys buvo didžiulis autoritetas ne tik savo jaunesniajam broliui Broniui, bet ir kitiems jauniems kaimo vyrams. Tai, kad į laisvės kovotojų gretas vėliau įsi-

traukė net šeši šio kaimo gyventojai neabejotinas B.Vaičėno nuopelnas.

O kol kas aukšto ūgio ir geros išvaizdos puskarininkis stoja į pasienio policiją ir nuo 1938 metų vasaros tarnauja Klaipėdos krašte, Pagėgių-Šilutės ruože. 1939 metų pavasarį, vokiečiams užgrobus Klaipėdos kraštą, pasienietis perkeliamas dirbti prie Gargždų.

Deja, tarnyba trunka neilgai. 1940aisiais, sovietams okupavus Lietuvą, ir jos sienų kontrolę perėmus NKVD kariuomenei, B.Vaičėnas tų pačių metų

Lokio rinktinės Vyties kuopos vadas B.Vaičėnas-Liubartas ir jo patikėtinis A.Dručkus-Kerštas. 1946 m. metų pabaigoje įėjusią į Vytauto apygardos Lokio rinktinę.

Kovos krikštas Rinktinės kovotojai įsikūrė Antazavės šile ir rengėsi ten peržiemoti. Per 1944 metų Kalėdas į stovyklą atvyko ir Obelių apylinkių vyrai, tarp jų buvo ir B.Vaičėnas. Neaišku, kas pranešė priešui apie partizanų stovyklą, tačiau gruodžio 26 dieną ją apsupo sovietų kariuomenės dalinys. Užvirė mūšis, į pokario laisvės kovų istoriją įėjęs kaip Antazavės kautynės.

“Nors mes esame paprastų rudasermėgių tėvų sūnūs ir temokam valdyti arklą ir dalgį, bet reikalui esant mokėsime ir su ginklu ginti savo tėvynę nuo priešų.” spalį grįžta į tėviškę, o 1941 metų balandžio pabaigoje įsidarbina inspektoriumi Obelių socialinio draudimo punkte. Birželį, lyg nujausdamas artėjančius pirmuosius masinius trėmimus, buvęs pasienio policininkas išeina iš tarnybos ir niekur viešai nebesirodo.

1944-aisiais sovietų ir vokiečių karo frontui persiritus per Aukštaitiją, B.Vaičėnas su broliu Broniumi ir dviem pusbroliais - Baliu ir Vytautu Dručkais Obelių valsčiaus Kriaunų ir Aleksandravėlės apylinkėse suorganizavo pirmuosius partizanų būrius, kurie vėliau susivienijo į Vyties kuopą,

Tai buvo pirmasis rimtas Lokio rinktinės kovos krikštas, beje, pasibaigęs sėkmingai. Buvusios vietinės rinktinės karo mokyklos kursanto Mykolo Kazano-Mutkos vadovaujami partizanai buvo gerai ginkluoti ir puikiai įsitvirtinę, tad priešo pastangos juos sunaikinti nedavė jokių rezultatų. Per mūšį buvo nukauta daugiau nei pusantro šimto sovietų kareivių, ir vakarop šiems teko kviestis dar vieną įgulą. Po ilgų kautynių partizanams ėmė stigti šaudmenų, tad vadas priėmė sprendimą veržtis iš apsupties. Sulaukę nakties kovotojai sėkmingai pasit-

raukė. Jų nuostoliai buvo nedideli - žuvo tik vienas partizanas - Jonas Kairys.

Mūšiui vadovavęs M.Kazanas-Mutka buvo nesunkiai sužeistas.

Reikia pastebėti, kad 1944-ųjų rudenį ir žiemą Rokiškio apskrityje valdžia faktiškai buvo partizanų rankose. Sovietų pareigūnai kaimuose nedrįso rodytis ne tik naktį, bet ir dieną. Tai matyti kad ir iš komunistų partijos Rokiškio rajono sekretoriaus Pivunovo laiško LKP(b) vadovui Antanui Sniečkui.

“Pastaruoju metu mūsų aktyvas bijo važiuoti į apylinkes, dėl to žlunga parašų surinkimo ir kitų politinių kampanijų planai. Be karinės pagalbos įvesti apskrityje tvarką savomis jėgomis negalime. Prašome skubiai atsiųsti į pagalbą bent vieną NKVD kariuomenės diviziją”, - sakoma dokumente.

Lapkričio mėnesį į Rokiškio apskritį buvo įvestas NKVD 137-ojo pulko batalionas ir dar kelios baudėjų kuopos. Po dviejų savaičių jų vadovybė raportavo, kad “pravedus karines čekistines operacijas ir masinį aiškinamąjį darbą (...) visuose valsčiuose buvo įvesta atitinkama tvarka, sukurtos normalios sąlygos sovietinei valdžiai vietose ir užtikrintas sovietiniam partiniam aktyvui laisvas įvažiavimas į visas gyvenamąsias vietoves”. Kituose raportuose pranešama, kad per dvi savaites Rokiškio apskrityje suimti 349 ir nukauti 98 partizanai.

Tačiau šiais raportais vargu ar galima tikėti. Pasak daugybės vietos gyvento-

2012 11 23 Lietuvos žinios

jų liudijimų, prieš “banditus” nukreiptos operacijos buvo ne kas kita, kaip paprasčiausia neginkluotų kaimo vyrų medžioklė. Kaip pasakojo A.Dručkus, baudėjai nesirinkdami šaudė savo kelyje pasipainiojusius ar iš namų išvilktus niekuo dėtus žmones, degino jų sodybas, sėdami aplink siaubą.

Suprantama, kad enkavėdistų kova su taikiais gyventojais ar susirėmimai su nedidelėmis partizanų grupėmis iš esmės nepakeitė padėties apskrityje. Įveikti didesnių laisvės kovotojų pajėgų priešas vis dar neįstengė. Ryškiausias to pavyzdys - 1943 metų liepos 13 dieną įvykusios Obelių šilo kautynės, kurioms vadovavo B.Vaičėnas.

Istorija

15

nepavojinga, tačiau eiti jam buvo labai sunku, tai aš nešiau jo kulkosvaidį”, prisimena B.Pupeikytė. Taigi, po mūšio visi partizanai saugiai pasitraukė į Dusetų girią.

“Kai pasiekėm girią, jau buvo saulutė patekėjusi. Laisviau atsikvėpėm ir radę patogią vietą kritom į žolę, kad sumažintume nuovargį po tiek patirtų vargų. Jautėmės laimingi, kad išėjom iš kautynių visi gyvi ir kad sukrėtėm bolševikus. Mes laimėjom trumpą mūšį, bet dar nenugalėjom sunkios vergijos, mus žiauriai slegiančios. Bet mūsų veiduose viltis, kad ir ją sugriausime”, skaitome B.Vaičėno dienoraštyje.

Nauji išbandymai Pergalė prie Obelių Tądien iš pamiškės atėjęs žvalgas vadui pranešė pastebėjęs du čekistų pilnus sunkvežimius. Šie sustojo netoli Obelių ežero, o kareiviai pasislėpė miškelyje ir kažko laukė.

“Mes jutome, kad jau kelinta diena esame sekami. Vėliau įtarimas pasitvirtino. Tikriausiai vietinis rusų kariuomenės dalinys ir pulkelis stribų tokio didelio partizanų būrio nedrįso pulti.

Laukė pastiprinimo. Kaupė jėgas ir mūsų vyrai. Būryje buvo jaunas vokietis. Jį, rusų sužeistą, partizanai rado miške, slaugė, o paskui jis liko su mumis. Į visus žygius ėjo drauge ir liko ištikimas partizanų kovai. Nelemtą minutę mūsų vokietis ir keli partizanai sumanė pauogauti. Atsargus buvo vokietukas, tačiau vietinių miškų nepažinojo ir per toli nuklydo nuo sargybos posto. Pateko į stribų pasalą. Jau tada, kai žvalgai pastebėjo rusų kareivius prie ežero, buvo aišku, kad kautynės neišvengiamos: B.Vaičėnas įsakė visiems ruoštis. Kaip tik tada pasigedome mūsiškio vokiečio. Obelių stribai, pridaužę vokietį, kartu su vietinio dalinio kareiviais ir atskubėjusiu pastiprinimu iš grįžtančios rusų kariuomenės privertė jį vesti pas partizanus, parodyti bunkerius. Tačiau vokietis juos nuvedė tiesiai ten, kur stovėjo mūsiškė sargyba, neišdavė partizanų”, - taip padėtį prieš mūšį prisimena partizanų sanitarė Bronė Pupeikytė.

Išgirdęs įspėjamuosius sargybinių šūvius B.Vaičėnas įsakė paslėpti dokumentus bunkerio slaptavietėje ir užimti gynybos pozicijas. Per maždaug porą valandų trukusias įnirtingas kautynes partizanams pavyko atremti puolimą. Pasak B.Pupeikytės, per mūšį buvo nukautas vienas sovietų pulkininkas ir septyni įgulos kareiviai. “Buvo sužeistų rusų kareivių ir dalinio štabe, į kurį pataikė partizanų paleista mina. Sako, jog minos sprogimas sukėlė didelį sąmyšį tarp sovietų. Jie labai greitai spruko viską palikę”, - prisimena įvykių liudytoja. Šį pasakojimą iš dalies patvirtina ir priešo šaltiniai. Tiesa, NKVD Rokiškio skyriaus pažymoje apie nukautą pulkininką nieko nekalbama ir tvirtinama, kad panika kilo ne tarp kareivių, o tarp jiems talkinusių stribų. “Bandydami priartėti prie partizanų stovyklos buvome apšaudyti intensyvia ugnim nušautas mūsų kulkosvaidininkas serž.

Nazarovas, o jo antrasis numeris - sužeistas. Stovyklos prieigas iš vienos pusės natūraliai saugojo pelkė, o visa kita teritorija buvo apšaudoma, todėl partizanai mūsų arčiau neprisileido. Istrebiteliai, sutikę partizanų pasipriešinimą, pasimetė ir panikoje pasitraukė.

Mums pavyko nukauti 1 partizaną, taip pat raudonarmietis Much, pats būdamas sužeistas, nukovė ir antrą. Mūšis tęsėsi 1,5 val. iki 17.30 val., tačiau nebuvo pasiekta jokių apčiuopiamų rezultatų”, - teigiama dokumente.

Tuo metu būrio sanitarė teigia, kad mūšyje nežuvo nė vienas kovotojas.

“Laimė, per kautynes mūsų nė vienas nežuvo, o sužeistų buvo nedaug. Vienam kitam kulka tik odą nubraukė, o du partizanus teko rimtai slaugyti: Stasiui Kligiui peršovė petį, o Algiui Makutėnui kulka į kulną pataikė. Žaizda

Tuo metu B.Vaičėno laukė naujos kovos ir nauji išbandymai. 1947 metų sausį patekęs į pasalą žuvo jo jaunesnysis brolis Bronius.

Kaip vėliau prisimins sesuo Emilija, sužeistą partizaną stribai įmetė į roges ir išvežė. “Sužeistojo galva vilkosi žeme, o budeliai susėdę ant jo siurbė kiekvienas iš eilės degtinę iš aliumininės gertuvės: už pergalę! Nuvežę mirštantįjį į Bebrinės miestelį, pametė gatvėje... Girti stribai jį baksnojo šautuvo durtuvu. Sužeistasis dar buvo gyvas, prašė gerti. Stribas, išėjęs į gatvę, apliejo mirštantįjį pamazgomis... Pusantros paros pamestas gatvėje kankinosi sužeistasis mirties agonijoje. Išniekintą kūną drauge su kitais nukautaisiais pakasė kažkur už Bebrinės žvyrduobių.”

“1947 metų sausio mėn. iš ketvirtadienio 16 į 17 naktį suklupo jaunas, pilnas energijos ir gyvenimo vilčių, nuo kulkos, pasiųstos žiauraus budelio, kuri negailestingai nutraukė tavo gyvenimą. Neapraudojo Tavęs sena motina, sesuo, brolis nei giminės, neužmerkė akių ir neatsisveikino, tik žiaurūs Tavo žudikai karčiai juokėsi Tave negyvą išniekindami. Veltui lauks Tavęs motina - nebenušluostysi jai ašarų nuo suvytusio veido. Žaizda, likusi jos širdyje nuo atsisveikinimo su Tavim dienos, liks amžinai...” Tokiu nekrologu su broliu atsisveikino B.Vaičėnas.

1948 metų vasarą nuo vadovybės atskirti B.Vaičėno vyrai vėl susisiekia su Lokio rinktinės štabu. Kaip matome iš partizano dienoraščio, tai padaryti padeda legaliai gyvenantis girininkas Šermukšnis, iš tikrųjų priklausantis rinktinės štabui ir palaikantis nuolatinį ryšį su kovotojais.

“Artėjant žiemai ir numatydami, kad dar reikės ją vargti, mes sugalvojome prašyti Lokio r-nės Erškėčio kuopos vyrų prieglaudos, ką jie mums ir pažadėjo. Tik nebuvo iš mūsų nei vieno, kas žinotų (kaip) nueiti tokį ilgą kelią. Ir čia Šermukšnis apsiėmė būti kelio vadovu. 1948 m. rugsėjo 22 d. jis kaip legalus pilietis atvyksta dviračiu ligi kaimelio, kuriame mūsų grupė iš 8 vyrų stovyklavo, ir tos pačios dienos vakarą rengiamės iškeliauti. Sukalbame maldą ir, atsisveikinę su nuoširdžiais priedeliais, pakilom į ilgą žygį. Mūsų tarpe vienas sunkiai sužeistas ir ilgo žygio atlaikyti negali. Tai - Šarkis, ankstyvo pavasario metu laike netikėto užpuolimo troboj (metu) gavęs tris kulkas į petį.

Kulkos paliestas kaulas, todėl žaizda neužgyja ir visą laiką tebėra atvira. Jam mes nutarėm paimti arklį iš aršaus komunisto brolio. Netoli nuo išdaviko namų ganykloje radę kumelaitę ir pasiėmėme, bet, nelaimei, nepataikėme.

Kaip vėliau paaiškėjo, kumelaitė buvusi gero žmogaus K. Kelionė su sužeistu raiteliu buvo varginga, reikėjo ieškoti sausų praėjimų, lenkiant šlapesnes pievas ir krūmus. Žygis nebuvo sėkmingas. Visą naktį keliavę partizanai galop paklydo ir buvo priversti apsistoti nakčiai prie Vabolių kaimo netoli Dusetų. Juos pastebėjusi senyva moteris pažadėjo partizanams duonos ir pieno, tačiau netrukus dingo kaip į vandenį. Kovotojus apėmusi negera nuojauta netruko pasitvirtinti.

“Maždaug po poros valandų (...) netoliese pasigirdo pora šautuvo šūvių

Lokio rinktinės partizanų žūties 55-ųjų metinių minėjime Strazdų kaime, Utenos aps. 2006 m. balandžio 11 d.

K.Driskiaus nuotrauka

Ilgą laiką niekas nė nenumanė, kad B.Vaičėno archyvas vis dėlto išliko. ir artėjantis mašinų ūžimas. Buvo galima girdėti, kaip važiuojantieji mašina smarkiai skandalijo, todėl iš pradžių manėme, kad važiuoja paprasti keleiviai arba darbininkai, bet štai stovįs sargyboje Kukutis atbėga ir praneša, kad esame supami, o tiesiog į mus ateina grupė skrebų, nešini kulkosvaidžiu. Skubiai užvedame ginklus, išsidėstome ir laukiame pavojaus, kurio laukti jau ilgai nereikėjo”, - dienoraštyje rašo B.Vaičėnas.

Po trumpo susišaudymo vadas įsako vyrams trauktis, kad priešas nespėtų apsupti būrio. Tačiau trauktis apšaudomiems atviroje vietovėje labai pavojinga, tad partizanams tenka atsakyti ugnimi. Vienam stribui sukniubus, o dviem pasitraukus už kalvos partizanai, paleidę į priešo pozicijas dar keletą kulkosvaidžio papliūpų, skubiai traukėsi miško link.

“Nežiūrint, kad dar buvo diena, mums pasitraukti pavyko laimingai ir, sulaukus vakaro, mes jau buvome toli nuo tos vietos. Dabar tik mes pamatėme, kad mūsų tarpe nėra Šermukšnio, ir mes nebegalime tęsti savo kelionės. Čia mes buvome padarę vieną klaidą, nepaklausdami žmogaus adreso, iki kurio nuėję galėtume susižinoti su partizanais, todėl teko grįžti į mums žinomus kraštus nepasiekus tikslo”, - rašė B.Vaičėnas.

Už 80 kilometrų esantį Erškėčio būrio bunkerį B.Vaičėno kovotojams pavyko pasiekti tik iš antro karto, auštant lapkričio 8-osios rytui.

Būsimo kunigo klasta Po dešimties dienų B.Vaičėnas pakviečiamas dirbti Lokio rinktinės štabe. Iš pradžių jis paskiriamas rinktinės propagandos ir agitacijos skyriaus, o po mėnesio - Spaudos ir švietimo skyriaus viršininku. 1950-aisiais jis - jau visos Vytauto apygardos štabo Operatyvinio skyriaus viršininkas. 1951 metų sausio 26-ąją B.Vaičėnas paskiriamas Vytauto apygardos vadu ir Rytų Lietuvos (Kalnų) partizanų srities vado pavaduotoju.

Naujasis vadas nė nenujaučia, kad priešas jau rengia ne tik jo, bet ir visos apygardos vadovybės likvidavimo planą. Vasario 9 dieną čekistai suėmė partizanų ryšininkę Bulkienę, kuri po ilgo tardymo papasakojo apie štabo ryšininkę Vasiulytę-Aguonulę. Ši buvo slapta suimta ir tardoma nurodė savo ryšio kanalus. Per skubiai surengtą operaciją saugumiečiai nužudė apygardos štabo viršininką V.Pakštą ir jo narį A.Bulką. Dar vienas partizanas Juozas Bulka-Skrajū-

Lokio rinktinės Vyties kuopos partizanai. Iš kairės: Petras AraminasJuodvarnis, Vincas Araminas-Šermukšnis, B.Vaičėnas-Liubartas-Pavasaris, Alfredas Garnelis-Čigonas, Vytautas Dručkus-Šernas. 1948 m. nas buvo paimtas gyvas ir iškart sutiko bendradarbiauti su priešu.

Išdavikas drauge su specialiai sudaryta agentų smogikų grupe per ryšininkus perdavė laišką B.Vaičėnui ir kitiems Vytauto apygardos vadams. Laiške partizanai buvo kviečiami balandžio 11 dieną susitikti ryšininko Urbono sodyboje ir aptarti tolesnius kovos veiksmus.

Nieko neįtariantis B.Vaičėnas į susitikimą atvyko lydimas keturių partizanų.

Tuomet visi nutarė eiti į Strazdų kaimą pas partizanų rėmėją Juozą Čibirą. Netrukus sodybą apsupo čekistai.

Matydami, kad partizanai gerai ginkluoti, drauge buvę smogikai nesiryžo pradėti likvidavimo operacijos patalpoje ir pradėjo šaudyti tik šiems išėjus į lauką.

“Man tada buvo trylika metų. Tą vakarą partizanai užsuko į mūsų namus.

Mama pakepė lašinukų, padarė arbatos. Keliems partizanams išėjus į lauką, staiga pasigirdo šaudymas. Likę vyrai čiupo ginklus, išbėgo į kiemą ir pradėjo atsišaudyti. Tuo metu smogikai padegė tvartą, kluoną. Partizanai net nebandė trauktis ir atsišaudė kieme - sodybą buvo apsupę daugybė saugumiečių kareivių”, - vėliau prisimins vyresnioji Čibirų duktė Lionė Čibiraitė-Baliukonienė.

Abi Čibirų dukterys pasakojo paties mūšio nemačiusios, mat tuo metu mergaitės slėpėsi troboje. Tačiau abi prisimena, kad po mūšio namo sienos buvo suvarpytos kulkų, kieme pritaškyta kraujo, matėsi ištiškusios smegenys, išdraskytos kūnų dalys. Kai lauke aprimo šaudymas, pasigirdo daina: “Tu pavasari malonus, tu pavasari gražus...” , kurią toj pat nutraukė šūviai. Taip su gyvenimu atsisveikino Vytauto apygardos vadas B.Vaičėnas.

“Ant nieko pasaulyje nepykstu ir visiems skriaudėjams dovanoju, o jei reikės, - mirsiu su žodžiais: “Už tikėjimą ir Tėvynę”, - dar po Obelių šilo kautynių sukurtame partizano testamente rašė paskutinis Vytauto apygardos vadas. Kritusieji už laisvę įpareigoja tęsti jų vestą kovą, kad jų pralietas kraujas nenueitų veltui. Didžiausias kritusiųjų noras yra, kad jų idealai išsipildytų. Ant jų krauju atpirktos žemės augančių lietuvių vaikų džiaugsmas jiems bus didžiausias atlyginimas. Atgavus laisvę, tau, Tėvyne, linkiu stiprėti dvasioje, kad ateity, jeigu panašus likimas pasikartotų, neatsirastų nei vieno išgamos lietuvio, kurių šiandien yra labai daug. Ogi jums išdavikai, kurie su tokiu uolumu mus išduodate ir persekiojate, ko linkėti? Keršto nelinkiu ir nenoriu, kad mano likusieji broliai jums keršytų, nes esu katalikas. Linkiu, kad šiame pasaulyje jus nuteistų civilizuotas teismas, o aname teteisia Dievas pagal savo įstatymus.”

Pridursime, kad B.Vaičėną ir jo kovos draugus išdavęs J.Bulka, ant kurio sąžinės krito dar mažiausiai 45 Lietuvos laisvės gynėjų kraujas, žemiškojo teisingumo taip ir nesulaukė - pernai jis mirė Baltarusijoje.

Buvęs MGB agentas šį pasaulį paliko būdamas katalikų kunigu. 1988 metais priėmęs šventimus Lenkijoje jis buvo paskirtas Vitebsko srities Mosaro kaimo klebonu, o Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka asmeniškai įteikė jam apdovanojimą “Už dvasinį atgimimą”. Mes nežinome, kaip jautėsi visų gerbiamas kaimo klebonas, kiekvieną sekmadienį dalydamas parapijiečiams šv. Komuniją krauju suteptomis rankomis. Juo labiau nežinome ir niekada nesužinosime, ar kunigystės sakramentas buvo šio žmogaus priedanga, ar nuoširdi atgaila.

•

16

2012 11 23 Lietuvos žinios

Kelionės ir turizmas

Metai po revoliucijos

Egipto beduinai: nuo ginklų prie turizmo Hurgada ir Šarm aš Šeichas - Lietuvos turistų seniai nušlifuoti Egipto kurortai.

Tačiau siūloma nauja ekskursija į Prarastąją žemę, esančią netoli sienos su Izraeliu Sinajaus pusiasalyje, atvėrė visai kitą dykumos veidą.

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

V

ietiniai dykumų gyventojai beduinai vis labiau įsitraukia į turizmo verslą.

Jie tikrai turi ką parodyti neaprėpiamose Sinajaus platybėse. O gerais džipais (beje, šalia nepakeičiamų kupranugarių jų buvo matyti prie dažnos trobelės dykumoje) smėlynai ir uolų plokščiakalniai nėra neįveikiami. Atveriami nauji maršrutai siekiant susigrąžinti turistus, kurių bendras srautas į šalį po 2011 metų sausio revoliucijos sumažėjo bene 40 procentų.

Kaip pasakojo egiptietis gidas, anksčiau Rytų Sinajaus beduinai pinigų prasimanydavo iš prekybos narkotikais ir ginklais. Vieta prekybai patogi - Raudonosios jūros Akabos įlankos pakrante driekiasi kelias į Izraelį. Kitame, tik 15 km pločio įlankos krante - Saudo Arabija, Jordanija. “Iš kur smėlynuose narkotikai?” teiravausi. Gidas labai nustebo ir paaiškino: “Visiems atrodo, kad dykuma - prasta, nederlinga žemė. Tačiau ji tuščia ne todėl, kad prasta, o todėl, kad trūksta lietaus. Vos lašas kitas, ir viskas sužaliuoja. Beduinai slaptuose dykumoje plytinčių kalnų tarpekliuose mokėdavo visko užauginti.”

Tačiau, pasak gido, valdžia dabar labai griežtai vertina tokį užsiėmimą.

“Su beduinais susitarta, kad jie saugos turistus. Dabar šioje pusiasalio dalyje gyvenantys el haymat genties beduinai dirba turizmo versle, dauguma jų - puikūs vairuotojai, taip pat kariškiai, šalies saugumo darbuotojai. Jie labai geri žmonės. Vakarinėje pusiasalio dalyje, prie Sueco kanalo gyvenanti el mizina gentis darbšti, dirbanti žemę”, - aiškino gidas. Tačiau savarankiškai leistis į Sinajaus gilumas turistams nepatartina. Centriniame Sinajuje gyvena el tarabin gentis, pasak gido, tai problemas mėgstantys žmonės. Jų verslas iki šiol - ginklai, narkotikai.

Dar prieš pusmetį spaudoje buvo pasirodę pranešimų apie vieną šios genties beduinų nusiaubtą viešbutį. Užpuolikai iš viešbučių savininkų egiptiečių reikalavo pinigų už jų žemėje plėtojamą verslą. Valdžia patarė su beduinais susitarti gražiuoju. Nuosavybės klausimai čia gana painūs. Žemė yra valstybės, ją viešbučių savininkai nuomojasi ar-

Spalvingas smėlio tarpeklis Prarastojoje žemėje pribloškia grožiu. / Jūratės Mičiulienės nuotraukos ba perka. Užsieniečiams žemė neparduodama, o norint turėti verslą Sinajuje dalininkas būtinai turi būti ir egiptietis. Tačiau šią žemę nuo seno sava laiko ir beduinų gentys.

Dėl to kartais ir kyla konfliktų. Pasak Egipte dirbančių tarptautinės kompanijos “Tez Tour” gidų, neretai dykumų gyventojai užsuka į viešbučius susirinkti “mokesčių”.

Tačiau kelionė į Prarastąją žemę mus įtikino, kad beduinai noriai bendradarbiauja su turizmo agentūromis ir pinigų užsidirba legaliai.

Tabos pašonėje Kelias puikia automagistrale iš Šarm aš Šeicho į šiaurę neprailgo pakeliui buvo galima išvysti, kaip kalnų papėdėse gyvena beduinai. Kai kur buvo matyti valstybės pastatytų

Iki karamelinių uolų lydėjo Prarastosios žemės šeimininko beduino sūnus.

naujų trobelių, tačiau į jas dykumų žmonės neskuba keltis. Nori būti laisvi, panašiai kaip ir mūsų romai.

Netoli Tabos kurorto ir stabtelėjome ketindami aplankyti neseniai turistams atvertą Prarastąją žemę, esančią vienos beduinų šeimos teritorijoje. Buvome tik penktoji čia apsilankiusi lietuvių grupė. “Tez Tour” nuo šio rudens Prarastąją žemę jau siūlo savo klientams.

Ekskursijos į šią vietovę organizuojamos ir iš Šarm aš Šeicho, ir iš Tabos kurortų. Pasak kelionę Lietuvos žurnalistams organizavusios kelionių agentūros “Tez Tour” atstovės Ingos Aukštuolytės, nuo ateinančio pavasario iš Vilniaus į Tabą bus galima nuskristi tiesiogiai, nereikės atskridus į Šarm aš Šeichą dar 220 km važiuoti autobusu.

Šeimininkas savo žemėje maloniai sutinka visus turistus.

Benzinas Egipte pigesnis už vandenį 1 litras nekainuoja nė lito.

Aptiko baikeris Kaip pasakojo mus lydėjęs Prarastosios žemės atradėju save įvardijantis egiptietis Ahmedas Emadas, kanjonus su kadaise jūros dugne plytėjusiais kraštovaizdžiais jis aptiko prieš septynerius metus važinėdamasis motociklu. “Esu baikeris, mėgstu važiuoti ten, kur nebuvau, aiškino jis. - Kitados ir po Lietuvą motociklu pasivažinėjau. Patiko.

Tik žmonės miestuose Lietuvoje pikti. Pamaniau, kad mūsų nemėgsta.” Bandydama gelbėti lietuvių įvaizdį, sakiau, kad tokie jau mes niūrūs, galbūt ir vieni kitų nemėgstam. Tačiau Ahmedas prisiminė,

kad Lietuvos kaimuose sutikti žmonės jam paliko visai kitokį įspūdį.

“Jie daug geresni nei miestiečiai, teigė jis. - Prisimenu, viename kaime moteris pavaišino kraujiniais vėdarais. Na, nelabai skanu buvo. Bet žmonės geri.”

Vėliau trisdešimtmetis egiptietis prisipažino, kad buvo įsimylėjęs latvę Ievą, tačiau jų santykiai nutrūko. Paskui jis vedė maskvietę, su kuria dabar laukiasi trečio vaiko. “Ji man labai padėjo, palaikė, kai nusvirdavo rankos bandant “pramušti” šį atrastą maršrutą. Vadindavo tingiu berniuku.

Apskritai, egiptiečiai truputį ir yra tinginiai, - neslėpdamas pasakojo Ah-

Kadangi Sinajaus pusiasalyje nuolat šilta, pakanka ir tokios trobelės.

Viena iš trijų beduino žmonų su vaikais.

2012 11 23 Lietuvos žinios

medas. - Dirbti tiek, kaip pas jus - po 8 valandas, egiptiečiams sunkoka, iki kokios 13 valandos padirba ir jau sako “gana”. Nors, žinoma, ne visi. Įsivaizduojate, aš penkerius metus bandžiau sutvarkyti dokumentus, kad valdžia į šią nuostabią vietovę leistų vežti turistus. Reikėjo daug kantrybės. Čia visai netoli siena su Izraeliu, valdžia baiminosi, kad bus sunku kontroliuoti nuolatinį turistų bruzdesį. Kadaise per kalnus iš šitų vietų į Izraelį pabėgo daug prostitučių moldavių, tad suprantama, kodėl man įteisinti turizmo verslą buvo sunku.

Tačiau pavyko. Jau daugiau kaip dvejus metus organizuojame ekskursijas į Prarastąją žemę. Turime net savo tinklalapį (www.lostlandtaba.com.).

Lietuviai tik nuo šio sezono pradėjo čia važiuoti.”

Ahmedas tiki savo atradimo sėkme. “Kai lankiausi Lietuvoje, kituose kraštuose, žmonių klausinėjau, ką jie norėtų matyti Egipte. Visi vardijo istorines įžymybes, nematytas gamtos vietas. Tikrai niekas nesakė, kad juos Egipte domintų diskotekos arba striptizo klubai. Tai jie gali rasti ir savo šalyse. Tad ir noriu parodyti žmonėms, ko jie dar nematę. Prarastoji žemė - būtent tokia ir yra”, - sakė Ahmedas.

Vanduo brangesnis už benziną Ahmedas bendradarbiauja su vietiniu beduinu - vienos šeimos vyresniuoju šeichu, kuris gyvena šalia Prarastosios žemės. Turistams stabtelėjus subruzda visa šeima ir pavaišina arbata. Beduino ūkis susideda iš kelių trobelių (juk gyvena su trimis žmonomis ir aštuoniais vaikais). Trobelės paprastutės, net be grindų, tiesiog ant balto švaraus smėlio. Patvaresnių pastatų ir nereikia, juk čia šalčiausia būna sausį, vasarį, kai temperatūra nukrinta iki 15 laipsnių šilumos, o nuo kovo - vėl 30 ir daugiau. Lyja du tris kartus per metus. Kartais tik pakrapnoja. Vandens beduinams, jei neturi šulinio, nuolat pristato specialūs automobiliai. Vanduo čia brangus - brangesnis už benziną, kurio litras nekainuoja nė lito (3 litrai - 1 JAV doleris). “Tačiau šalia esančioje Saudo Arabijoje dar pigiau - 7 litrai kainuoja 1 dolerį. Sinajuje atrasta labai daug naftos. Mes dabar galime save laikyti turtingiausia valstybe pasaulyje, tačiau kol kas nežinome, kaip tuos gamtos turtus paimti, - nafta labai giliai”, - aiškino Ahmedas.

Patyrę beduinai vairuotojai smėlynais ir plokščiakalniais mus nuvežė į tokias vietoves, kurios privertė aikčioti. Kraštovaizdis, susiformavęs prieš 35 mln. metų, kadaise buvo jū-

Kelionės ir turizmas

17

ros dugne, tad daug kur ant smiltainio uolų buvo galima išvysti sukietėjusių koralų, kriauklyčių. Ir, žinoma, labiausiai apstulbino nuostabaus grožio bene siauriausias pasaulyje sukietėjusio smėlio uolų tarpeklis.

Kai kur vos galima prasmukti pasisukus šonu. 250 metrų ilgio tarpeklyje uolos tokios spalvingos, kad net turi tai nusakančius pavadinimus - karamelinės, šokoladinės.

Patys atrado Sinajų Kadaise patiems egiptiečiams atrodė, kad jokios naudos nėra iš Sinajaus dykumų, kalnų ir plokščiakalnių. Tačiau akys atsivėrė, kai 1967 metais per šešias dienas trukusį karą 60 000 kvadratinių kilometrų pusiasalį užėmė Izraelis. Ketindami mėgautis šiltu Akabos įlankos vandeniu, izraeliečiai iškart čia pradėjo statyti viešbučius. Aplink juos sužaliavo palmės, nuolat laistomos valytu jūros vandeniu, ir dykvietės atgijo. Pavyzdys įkvėpė egiptiečius ir jie vėliau išpuoselėjo iškilusius kurortus.

“1979 metais buvo pasirašyta taikos sutartis ir tai, ką izraeliečiai pastatė, gavome nemokamai, - šypsojosi egiptietis Ahmedas. - Tabos ir Šarm aš Šeicho kurortus jie ir pradėjo statyti. Visai šalia Izraelio sienos esanti Taba tarptautiniu sprendimu taip pat atiteko Egiptui, izraeliečiai iš čia išėjo tik 1988 metais.” Mainais buvo susitarta, kad izraeliečiai 15 dienų be vizos galės lankytis Sinajuje ir mėgautis savo pradėtų statyti kurortų malonumais. “Toliau už Sinajaus žydai neįleidžiami, - sakė gidas. - Egiptiečiai Izraelyje gali lankytis, tačiau mums tai nepriimtina, nepopuliaru, tarsi “sausas įstatymas”. O jūs, jei norite, galite tiesiog pėsčiomis kirsti sieną ir vizą gavę vietoje pasivaikščioti po Izraelį.” Beje, iš Tabos organizuojamos labai populiarios dviejų dienų ekskursijos į Izraelį.

Neramumai - vienoje aikštėje Turizmas Egipte po praėjusių metų sausio revoliucijos, kai buvo nuverstas šalies prezidentas Hosni Mubarakas, pamažu atsigauna.

Nieko, kas galėtų bauginti turistus, per savaitės viešnagę nepastebėjau.

Pasak “Tez Tour” biuro Šarm aš Šeiche vadybininko Ramy Azizo, šalyje apie 20 mln. gyventojų (iš priskaičiuojamų 90 mln.) yra susiję su turizmo verslu. “O tiek žmonių jau gali pakeisti ir prezidentą, juokėsi pašnekovas. - Po revoliucijos kraštutiniai islamistai buvo iškėlę mintį uždrausti vilkėti bikinius.

Neuždraus. Juk tiek pajamų mums

Gavusios lietuviškų saldainių mažosios beduinukės mielai pozavo.

“Ką žmonės nori matyti svečioje šalyje?

Tai, ko savoje neturi.” duoda turizmas.” Daugiau nei iš turizmo egiptiečiai pajamų gauna tik iš Sueco kanalo ir naftos. Tad suprantama, kodėl čia rūpinamasi turistų saugumu ir patogumu.

“Be to, galima sakyti, visi neramumai vyko vienoje Kairo aikštėje. Kai televizijos tai parodė stambiu planu, atrodė, kad visa šalis kariauja, - sakė R.Azizas. - Tuo metu tikrai buvo sumažėję britų, vokiečių turistų. Tačiau įvykiai turistams iš Baltijos valstybių, Rusijos ir Ukrainos įtakos neturėjo. Jie kaip važiavo, taip ir važiuoja.”

Egipte rusų kalba leidžiamame laikraštyje “MK v Egipte” (“Moskovskij komsomolec” v Egypte”) pagal lig šiol apsilankiusiųjų Rusijos piliečių skaičių prognozuojama, kad šiais metais į Egiptą jų atvyks 2,5 milijono. Su italais ir vokiečiais rusai sudaro didžiausią turistų būrį. Ir netgi perka čia nekilnojamąjį turtą. Tas pats rusiškas leidinys nurodo gana įkandamas kainas, pavyzdžiui, Hurgadoje 40 kvadratinių metrų vieno kambario butas siūlomas tik už 16 tūkst. JAV dolerių.

Turizmas atsigauna

Žavūs jauni beduinai puikiai vairavo džipus.

Pasak I.Aukštuolytės, agentūros turimais duomenimis, po Egipto revoliucijos bendri turistų srautai į šią šalį buvo sumažėję beveik 40 proc., tačiau dabar vėl atsigauna. “Iš Lietuvos 2011 metais į Egiptą buvo nuskridę 11 300 turistų, šiemet - jau 12 000, - sakė ji. - Visos tarptautinės kompanijos “Tez Tour” srautai į šį kraštą taip pat auga: pernai buvo nuskraidinta 459 000, šiemet 470 000 turistų.”

Pasiteiravus, kaip Sinajų paveikė ekonomikos krizė, R.Azizas sakė, jog beveik nepaveikė: “Sinajuje pramonės nėra, todėl ir krizės nėra. Čia žmonės gyvena iš turizmo. Vietovės ekologiškai švarios.”

Vietos prekeiviai prabyla bene visomis turistų kalbomis. “O kodėl tiek mažai lietuvių pas mus atvažiuoja?” - teiravosi vienas egiptietis. Kai atsakiau, kad negali itin daug atvažiuoti, nes mūsų šalis labai maža - neturim nė trijų milijonų gyventojų, jis negalėjo tuo patikėti. “Egipte mažiausias miestelis prasideda tokiu gyventojų skaičiumi”, - teigė jis.

•

Demonstruodamas arabų vaišingumą gidas Ahmedas dykumoje iš kuprinės ištraukė egiptietiškų saldumynų lėkštę.

„LABAS EKO“ PAMOKOS UŽPILDYS APLINKOSAUGINIO ŠVIETIMO SPRAGAS Šį rudenį startavęs švietimo apie aplinką projektas „Labas EKO“, keliaudamas po šalies savivaldybes, kviečia į teatralizuotas pamokas vaikams apie aplinkosaugą.

Projektu, iš dalies finansuojamu Europos regioninės plėtros fondo, siekiama užpildyti jaunimo žinių spragas, susijusias su aplinkosaugos problemomis bei paskatinti mokinius gyventi atsakingiau, nekenkiant juos supančiai aplinkai. „Mokyklų mokymosi programos dar neskatina vaikų diskutuoti aktualiausiomis šiandienos aplinkosaugos temomis. Suprasdami aplinkosauginio švietimo svarbą stengiamės užpildyti šias spragas ir neformaliomis, paprastomis bei žaismingomis pamokomis papasakoti vaikams, kodėl turime rūpintis mus supančia aplinka“, - teigia projekto partnerio Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės komunikacijos instituto profesorė ir Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos Tarybos pirmininkė Giedrė Kvieskienė.

Pasak jos, naujų, aplinkai palankių visuomenės įgūdžių bei įpročių formavimas turi prasidėti nuo vaikų ugdymo.

Vieno iš projekto partnerio Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas Almantas Kulbis teigia, jog visuomenės dėmesio centre retai atsiduria iš pažiūros tolimos Lietuvai aplinkosaugos problemos. Viena iš jų gėlo vandens išteklių stygius, kuris imamas jausti ir Europos valstybėse. „Jei problema nebus sprendžiama, vanduo taps brangia preke, o jo trūkumas gali lemti mirtingumo išaugimą, maisto trūkumą bei tapti karinių konfliktų priežastimi. Siekiant taupyti vandens išteklius reikėtų namuose sutvarkyti vandens čiaupus, tualeto bakelius (1 lašas vandens, nutekantis per sekundę, lygus 25 prarandamiems litrams per dieną), valant dantis prisipilti vandens į stiklinę, plauti indus ir daržoves užkištoje kriauklėje, maudytis po dušu“, - pataria A.Kulbis.

Pasak jos, atsakingas ir taupus vandens naudojimas ne tik ekologiškas, bet ir ekonomiškas.

Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, pasaulyje šiuo metu beveik 1 mlrd. gyventojų kenčia dėl švaraus gėlo vandens trūkumo. Per metus nuo užterštu, nesaugiu vandeniu plintančių ligų miršta apie 7 mln. žmonių, iš jų daugiau nei pusė yra vaikai iki 5 metų.

Projektą inicijuoja palankų gyvenimo būdą propaguojanti „Incity“ kartu su partneriais. Užs. R-630

18

2012 11 23 Lietuvos žinios

Šou ir pramogos

V.Meladzės dainos tebevirpina moterų širdis dainomis ir gebėjimu puikiai bendrauti su žiūrovais. Per koncertą scenos šonuose dideliuose ekranuose buvo galima gėrėtis klipuose rodomu jaunesniu V.Meladze tarp žavių merginų.

Dainininkas su publika pasisveikino lietuviškai, pagyrė kauniečius, kad turi tokią puikią renginių areną. Atlikėjas gerai jautėsi scenoje su savo nuolatine grupe, su kuria koncertuoja nuo pat karjeros pradžios. Šį kartą pasirodymą pagyvino styginių kvartetas iš Kijevo.

NIJOLĖ STORYK

Šiandien Vilniaus pramogų arenoje vienas ryškiausių gruzinų kilmės Rusijos populiariosios muzikos dainininkų Valerijus Meladzė baigia koncertų turą per Lietuvą. Romantiškų meilės dainų atlikėjas šią savaitę jau virpino moterų širdis Klaipėdoje ir Kaune.

Prieš atvykdamas į Kauną garsus dainininkas V.Meladzė buvo prastokos nuotaikos. Gal atlikėją šiek tiek prislėgė tai, kad koncertas uostamiesčio “Švyturio” arenoje vyko nepilnoje žiūrovų salėje. Toks pats vaizdas buvo ir Kauno “Žalgirio” arenoje. Prieš kelerius metus, kai dainininkas viešėjo mūsų krašte, koncertų salėse publika vos tilpo. Gerbėjai veržėsi tiesiogiai išgirsti unikalų V.Meladzės balsą, jo jaudinamų dainų. Šįkart bilietai į visus tris koncertus Lietuvoje buvo nepigūs, tad tik didžiausi dainininko gerbėjai nepagailėjo pinigų ir nusipirko bilietus. Žiūrovai žinojo, į kokį koncertą atėjo ir ką tikėjosi jame išgirsti. Dauguma publikos Kaune bene atmintinai mokėjo visų V.Meladzės atliekamų dainų tekstus ir kartu niūniavo pamėgtas melodijas.

Kai per koncertą dalis publikos susirinko šone prie scenos ir pradėjo šokti, temperamentingasis Valerijus tiesiog tryško gera nuotaika. Liūdesio jo veide - nė krislo. Nuo scenos jis net pasidžiaugė, kad Kaune turi tokių puikių gerbėjų. Po kiekvienos dainos atlikėjui buvo teikiamos gėlių puokštės. Viena

Kiek neįprasta buvo išvysti 47 metų dainininką visiškai pražilusį ir stamboko stoto.

V.Meladzės atliekamų dainų tekstus dauguma publikos mokėjo atmintinai, tad kartu niūniavo pamėgtas melodijas. / Kristinos Kučinskaitės nuotrauka šviesiaplaukė mergina, atėjusi prie scenos be gėlių, ryžosi tik paspausti ranką ir kažką jam pasakyti.

Paprastai garsius atlikėjus lydi “apšildančiosios” grupės. Kaune, “Žalgirio” arenoje, trumpai pasirodęs daininin-

kas Mino (Mindaugas Mickevičius) visas dainas atliko rusiškai. Pats atlikėjas prisipažino, kad jam irgi keistai skamba paties dainos svetima kalba. Publika nekantraudama scenoje laukė numylėtinio.

Įpratome televizijos ekranuose V.Meladzę matyti kaip žavų, solidų vyriškį. Kiek neįprasta buvo išvysti 47 metų dainininką visiškai pražilusį ir stamboko stoto. Tačiau tai netrukdė jam pavergti ir sužavėti publiką savo

Daugeliui gerai žinomas Lietuvos muzikos kūrėjas Mario Basanovas (Marijus Adomaitis) praėjusį pirmadienį išleido debiutinį albumą “Journey” (“Kelionė”). Nors muzikos pasaulyje Mario sukasi jau daugelį metų, savo “kūdikį” parodo klausytojams tik dabar.

Mario LŽ prisipažino, kad šis albumas buvo kurtas ilgai, “Journey” yra ištobulintas, išmąstytas ilgų metų darbo rezultatas. “Ilgai ieškojau muzikos spalvos, kuri man tiktų. Išbandžiau įvairiausius stilius, patyriau daug atradimų, pavyzdžiui, su Vidžiu. Galų gale subrendau ir supratau, kas man tinka ir ką kurdamas bei pateikdamas klausytojui jaučiuosi pakylėtas”, kalbėjo Mario.

Albumas kaip knyga Mario jaučia didžiulę motyvaciją eiti ir dirbti toliau, kai kuria muziką, kuri jį paliečia ir suteikia galimybę klausytojams išgirsti brandžią jo kūrybą. O kur keliauja atlikėjas ir jo muzika?

“Journey” yra magiškas žodis, kuris skamba gražiai ir kurio melodingumui bei prasmei neįmanoma atsispirti. “Mano albumas yra kaip kelionė, pilna ieškojimų, atradimų, praradimų, gyvenimo... “Journey” kaip knyga, kurią reikia skaityti nuo pradžių iki galo. Sąmoningai sudėliojau dainas taip, kad klausantis būtų juntamas ryšys, jų santykis”, dėstė pašnekovas.

Kitų metų vasario 23-iąją Vilniuje įvyks antrieji alternatyvūs muzikos apdovanojimai T.Ė.T.Ė.

Debiutinio albumo dainoje “Like A Child” klausytojai išgirs išskirtinį amerikietės Athenos Radford vokalą. Mario prisiminė, kad Athena pati jam atsiuntė savo įrašus, kaip daro daug atlikėjų, norėdama su juo įrašyti dainas. “Jos vokalas tiesiog nuostabus, mane labai nustebino ir iš karto patraukė dėmesį. Ilgai nelaukdamas jai atsakiau, kad turime ką nors sukurti kartu”, - sakė muzikos kūrėjas ir prodiuseris Mario.

Nuo Lietuvos iki Australijos Dar iki Naujųjų metų Lietuvoje numatyti trys Mario Basanovo albumo “Journey” pristatymo koncertai: lapkričio 29 dieną Klaipėdo-

“Dainininkai, su kuriais dirbu, yra tikri profesionalai, todėl negalėčiau išskirti nė vieno, kuris geresnis.” je, lapkričio 30 dieną - Kaune, gruodžio 1 dieną - Vilniuje. Atlikėjas jau suplanavęs koncertus Meksikoje, Brazilijoje, Čilėje, Australijoje, kituose pasaulio kampeliuose.

Net nedrąsu sakyti “kampeliuose”, nes Mario koncertuoja megapoliuose, tokiuose kaip Honkongas.

“Jau žinau, kada ir kur koncertuosiu vasaros festivaliuose. Juose taip pat pristatysiu savo “live” programą, kurios pagrindas yra “Journey” albumas. Tai bus tarsi performansai kartu su vokaliste Monika Liu, su kuria aš kuriu. Ši programa labiau tinka klubams ir vasaros festivalių renginiams”, - kalbėjo pašnekovas.

•

T.Ė.T.Ė. nepasiduoda

Mario Basanovo muzikinės kelionės VIKTORIJA SINICAITĖ

Kur slypi talentingo, savito balso ir ugningo temperamento dainininko sėkmė? Rusų muzikos televizijos kanalas “Muz TV” V.Meladzę geriausiu dainininku paskelbė tris kartus iš eilės - 2004, 2005 ir 2006 metais.

Be abejonės, beveik 20 metų nuo tada, kai nuskambėjo V.Meladzės iki šiol viena populiariausių dainų “Ne trevož mnie dušu, skripka” (“Neaitrink man sielos, smuike”), publiką iki šiol žavi jo užburiančios romantiškos melodijos. Visų dainų autorius - Valerijaus brolis Konstantinas Meladzė. Kūrybos paslaptis - darnus, artimų sielų, neišardomas dviejų brolių tandemas.

Muzikos kūrėjas ir prodiuseris Mario Basanovas viliasi, kad debiutinis albumas bus gerai įvertintas Lietuvoje. / Asmeninio albumo nuotrauka

Viskas bus gerai Kalbėdamas apie vokalistus ir jų atranką Mario aiškino, kad jis, išgirdęs melodiją ir balsą, turi iš karto patikėti muzika. “Renkuosi tuos vokalistus, kurie patys yra kūrėjai. Jie susikuria tekstą ir melodiją, o sprendimus priimame kartu. Žinau, kad kai kuriems vokalistams viskas jau būna patiekta ant lėkštutės. Tie dainininkai, su kuriais dirbu, yra tikri profesionalai, todėl negalėčiau išskirti nė vieno, kuris geresnis. Jie pa-

teisina visus lūkesčius ir idėjas, todėl, manau, mes dar ne kartą dirbsime kartu”, - dėstė Mario.

Pašnekovo pasiteiravau, kaip jo debiutinis albumas bus sutiktas Lietuvoje. Mario nusiteikęs labai optimistiškai. “Lietuvos publika fantastiška. Pirminė albumo leidimo idėja su britų įrašų kompanija “Needwant” buvo neleisti “Journey” Lietuvoje, bet juk čia mano šalis, jai reikia mano muzikos”, - nuoširdžiai tikino Mario Basanovas.

•

Pernai savo veiklą pradėję šūkiu “Jei nedavė mama - duos tėtė”, išdaliję 17 apdovanojimų ir sutraukę į menų fabriką “Loftas” kone tūkstantį alternatyviosios muzikos scenos gerbėjų, T.Ė.T.Ė. organizatoriai nemažina apsukų. Iki apdovanojimų dienos dar šiais metais planuojami keli pristatomieji T.Ė.T.Ė. renginiai. Pirmasis vyks lapkričio 29 dieną sostinės kultūros bare “Kablys”. Jame pasirodys praėjusių metų apdovanojimų nugalėtojai DEE & KAMY (metų hiphopo grupė), FUN CLOCK (metų fanko grupė), MANDRAGORA (metų metalo grupė), COLOURS OF BUBBLES (metų roko grupė).

Pagrindinė T.Ė.T.Ė apdovanojimų idėja - pagerbti alternatyviosios muzikos kūrėjus, atlikėjus, muzikantus, festivalių rengėjus, apie muziką rašančius žurnalistus ir daugelį kitų sričių atstovų, kurie yra susiję su lietuviškos muzikos propagavimu. “Muzikiniai apdovanojimai M.A.M.A yra labiau orientuoti į populiariąją muziką, tad daugelis atlikėjų nesulaukia žiniasklaidos dėmesio ir lieka neįvertinti. Tačiau jie rengia daug koncertų, leidžia albumus, kuria vaizdo klipus ir daugelis jų turi tikrai daug gerbėjų. Metų pradžioje, galima sakyti, ekspromtu surengti 2011 metų T.Ė.T.Ė apdovanojimai tikrai pasitvirtino. Pirmą kartą surengta apdovanojimų ceremonija T.Ė.T.Ė. pamalonino atlikėjus, kuriančius alternatyviąją muziką. Linksma buvo visiems”, - prisimena vienas renginio organizatorių Vilius Alesius.

•

LŽ

2012 11 23 Lietuvos žinios

Renginiai

19

Parodos VILNIUS LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Nuo 11 22 d. Primityviosios tapybos paroda RADVILŲ RŪMAI Ekspozicija “Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos” Eksponuojamas didžiausias gobelenas Lietuvoje “Saulėtas miškas” (autoriai - Anicetas ir Žilvinas Jonučiai) TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai”

11 08-2013 10 31 d. Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Gintaro Česonio fotografijų paroda “Sutikti miestai”. Veiks iki 12 02 d.

Nuolatinė ekspozicija “XX a. Lietuvos dailė” VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.

Veiks iki 2013 02 17 d.

VILNIAUS ROTUŠĖ 11 06-29 d. Vijos Tarabildienės kūrybos paroda “Tapatybės mozaika” 11 07-30 d. Rolanos Čečkauskaitės paroda “Skristi... ar neskristi..?”

PAMĖNKALNIO GALERIJA 09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai” LIETUVOS NACIONALINĖ UNESCO KOMISIJOS PARODŲ SALĖ Nuo 11 22 d. Arabų kaligrafijos paroda “Islamiškoji ir modernioji arabų kaligrafija” 10 25-11 27 d. Birutės Nomedos Stankūnienės tapybos darbų paroda “Būti savimi” VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA 11 15-12 04 d. Paroda “Žinutė ateičiai” GALERIJA “MENO NIŠA” 10 30-11 27 d. Romualdo Balinsko tapybos paroda “Atsiradimai” LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA 10 25-11 30 d. Klubo “13 ir Ko” ir Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės bendruomenės psichiatrijos skyriaus paveikslų paroda “Pasaulis, kokį matau”

GALERIJA “VARTAI” 11 06-12 08 d. Alyson Shotz paroda “Intervalas” 11 06-12 08 d. Ievos Mediodia paroda “Tuštumos simuliakrai” 11 06-12 08 d. Paroda “Art Scape” VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” 11 06-12 01 d. Vitaliaus Čepkausko personalinė paroda “Raštas” GALERIJA “KAIRĖ-DEŠINĖ” 11 06-24 d. Tarptautinė ekslibriso paroda-konkursas “Kristijonui Donelaičiui - 300” VDU EKSPOZICIJŲ SALĖ “TITANIKAS” 11 09-12 01 d. Ray Bartkaus paroda “Tapybos pabaiga” VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMŲ GALERIJA “KORIDORIUS” 11 14-30 d. Vilniaus teritorinių kasų ir Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijos organizuota paroda-konkursas sveikos gyvensenos tema “Gyventi sveikai moko vaikai” BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Nuo 11 20 d. Paroda “Lukiškių Dievo Motina.

Kad būtų atvilgytos sudiržusios širdys...” ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA 11 21-12 17 d. Paroda “Kristijono Donelaičio “Metai” medaliuose” LITEXPO PARODŲ IR KONGRESŲ CENTRAS 11 23-25 d. Paroda “Mokykla 2012” VILNIAUS VERSLO UOSTAS 10 21-12 15 d. Paroda “Dar kartą istorija”

KAUNAS M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA

10 19-12 02 d. Šiuolaikinio Japonijos meno paroda “Kelias į ateitį: naujasis Japonijos menas” 11 08-12 09 d. Saadia Bahat skulptūrų paroda “Po 69 metų”

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS 10 11-11 25 d. 4-osios tarptautinės akvarelės bienalės “Baltijos tiltai” atrankinė-konkursinė paroda “Sąsajos” FLUXUS MINISTERIJA 11 02-12 02 d. Igno Maldžiūno fotografijų paroda “China. 1/5” VIENOŽINSKIO MENŲ FAKULTETO GALERIJA 11 08-24 d. Stiklo menininkų Artūro Rimkevičiaus, Sigitos Grabliauskaitės, Valdos Verikaitės, Audronės Andrulevičienės kūrinių paroda “Keturi, įkvėpti Bornholmo” KERAMIKOS MUZIEJUS 11 16-12 16 d. Meninio stiklo dailininkės Sigitos Grabliauskaitės personalinė paroda “Stiklo Testas” 11 09-12 16 d. Edukacinė keramikos paroda “Pradžių pradžia” A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS 11 15-12 16 d. Arūno Vaitkūno (1956-2005) paroda “Piešiniai” RYŠIŲ ISTORIJOS MUZIEJUS 11 16-12 11 d. Medos Norbutaitės tapybos darbų paroda KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA 11 22-12 16 d. Agnės Jonkutės tapybos ir fotografijos paroda “Neregimųjų atvaizdai”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS GALERIJA 11 09-28 d. Dailininkės Akvilės Zavišaitės (1962-1991) tapybos paroda KLAIPĖDOS GALERIJOS MADOS IR GROŽIO CENTRAS “HERKUS” 11 07-12 04 d. Vilniaus ir Kauno skulptorių apžvalginė mažosios skulptūrinės plastikos paroda “Mainai” PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA 2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas.

Sugrįžimas į Tėvynę” Iki 2012 11 26 d. Galerija kviečia dalyvauti parodoje konkurse “Mano prakartėlė” KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS 02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Supermedija” 09 28-11 25 d. “Prestižas: šių dienų fantasmagorija” KLAIPĖDOS ETNOKULTŪROS CENTRAS 11 16-12 21 d. Tautodailininkės Eglės Pečiurienės piešinių paroda KLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA 11 16-12 14 d. Mindaugo Ažušilio fotografijų paroda “Happiness in Lithuania”

Vilniaus rotušėje - R.Čečkauskaitės paroda “Skristi... ar neskristi..?”

ŠIAULIAI

DVIRAČIŲ MUZIEJUS 04 06-12 30 d. Edukacinė paroda “Saugus vaikas - nesaugiame pasaulyje” ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA 11 22-12 15 d. Vidmanto Zarėkos paroda “Potekstės” 11 22-12 15 d. Lauros Guokės paroda “Sunaikinta visata” 11 22-12 15 d. Martos Ivanovos paroda “Kūnas - mūšio laukas” 11 22-12 15 d. Emilės Pociūtės fotografijų paroda “Balta” 11 22-12 15 d. Projekto “Jaunojo tapytojo prizas 2012” nugalėtojų paroda

PALANGA PALANGOS GINTARO MUZIEJUS

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

Veiks iki 2013 07 31 d.

DAILĖS GALERIJA Laimutės Onos Gudaitienės tekstilės darbų paroda, skirta 70-mečiui paminėti. Veiks iki 11 25 d.

11 07-25 d. Paroda “Aukštaitijos dailė 2012 / Perpetum mobile” PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS 11 09-2013 03 02 d. Odetos TumėnienėsBražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva” FOTOGRAFIJOS GALERIJA 11 14-12 02 d. Indrės, Algirdo ir Liudos Jonušių fotoakcija “Mūsų”

05 25-12 31 d. Paroda “Maironis ir Palanga” Nauja gintaro ekspozicija ir atkurti istoriniai Tiškevičių rūmų interjerai

DRUSKININKAI M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS 10 25-12 06 d. Gražinos Didelytės (1938-2007) paroda “Bet amžiai bėga...”

ANYKŠČIAI SAKRALINIO MENO CENTRAS 11 19-2013 01 15 d. Vieno žymiausių XX a. Lietuvos dailininkų Kazio Šimonio darbų paroda (iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fondo)

Koncertai VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 24 d. 19 val. Orkestro muzikos koncertas. Dalyvauja Lietuvos kamerinis orkestras, solistai Džeraldas Bidva (smuikas), Gianluca Littera (lūpinė armonikėlė, Italija). Dirigentas George’as Tchitchinadzė (Gruzija) 25 d. 12 val. Teatralizuotas koncertas “Muzika Troliui”. Dalyvauja aktoriai Margarita Žiemelytė, Mantas Cegelskas, pianistės Neringa Valuntonytė, Monika Daržinkevičiūtė, multiinstrumentininkas Saulius Petreikis, baleto šokėjai TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS 25 d. 16 val. Meno projektas “Dailės ir muzikos kūrėjų vizijos”. Dalyvauja ansamblis “Musica Humana”. Solistas ir dirigentas Algirdas Vizgirda. Solistai Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras), Robertas Beinaris (obojus), Balys Vaitkus (klavesinas, fortepjonas) VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI

23 d. 19 val. Koncertuoja saksofono romantikas Petras Vyšniauskas 24 d. 18 val. Kamerinis koncertas “Skambantys vėjai”.

Dalyvauja Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro medinių ir varinių pučiamųjų instrumentų grupės VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 24 d. 16 val. Vilniaus mokytojų namų mokytojo Balio Petrulionio Turistų klubo sezono uždarymo vakaras. Dalyvauja Adomynės laisvalaikio centro folkloro ansamblis “Jara”, laisvalaikio centro moterų vokalinis ansamblis “Aluotėlė” KONCERTŲ SALĖ PIANO.LT

LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA 24 d. 10 val. Respublikinis pianistų-koncertmeisterių konkursas. 1 diena 25 d. 10 val. Respublikinis pianistų-koncertmeisterių konkursas. 2 diena 25 d. 18 val. Respublikinis pianistų-koncertmeisterių konkurso laureatų koncertas ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA 25 d. 13 val. Sakralinės muzikos ir susikaupimo valanda.

Dalyvauja Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras. Dirigentas Martynas Staškus M.K.ČIURLIONIO NAMAI 25 d. 16 val. Ansamblio “BAccK” koncertas PRAMOGŲ ARENA 23 d. 20 val. Koncertuoja Valery Meladze SIEMENS ARENA 24 d. 11, 15, 19 val. Auksinis Sankt Peterburgo cirkas

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 23 d. 18 val. Koncertuoja Kauno miesto simfoninis orkestras, solistė Rita Novikaitė. Dirigentas Keithas Bursteinas (Anglija) 24 d. 17 val. Kamerinės muzikos vakaras. Dalyvauja Nicholas Jones (violončelė, Didžioji Britanoja), Daiva Stulgytė (fortepijonas) ir Girdutis Jakaitis (altas)

25 d. 18 val. Koncertuoja Ieva Narkutė ŠV. PRANCIŠKAUS KSAVERO (JĖZUITŲ) BAŽNYČIA 25 d. 13 val. Choro “Vilnius” naujausia programa “Žvaigždžių šviesa”

KLAIPĖDA

23 d. 19 val. Koncertuoja grupė “Akvarium” 25 d. 19 val. Koncertuoja Petras Geniušas (fortepijonas), Eugenijus Kanevičius (kontrabosas) ir Vladimiras Tarasovas (perkusija) ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 23 d. 19 val. “Šaukiniai Maironiui”. Dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės choras “Jauna muzika”.

Dirigentas Vaclovas Augustinas 24 d. 11 val. XIII-asis respublikinis fortepijoninių ansamblių festivalis “Šokių pasaulyje” 25 d. 19 val. “Atgyjantys kūnai”. Šoka Brigita Urbietytė, Gytis Ivanauskas, Eimutis Kvoščiauskas, Irina Nazarenko, Evaldas Taujanskis

KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 23 d. 18 val. Koncertas “Marių klavyrų aidai”. Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras ir Petras Geniušas (fortepijonas). Dirigentas Vytautas Lukočius 25 d. 12 val. Koncertas “Kaip šarka ir pelėdžiukas dūdų klausė”. Dalyvauja Linas Zubė (aktorius), Klaipėdos brass kvintetas KLAIPĖDOS ŠVYTURIO ARENA 24 d. 19 val. “Small stories of A BIG City”. Ledo šou su 12 čempionų

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. Radži koncertas “Mano didelės storos čigoniškos vestuvės” 25 d. 17 val. Vakaronė. Groja Rimantas Cininas

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO DAILĖS GALERIJA 25 d. 16 val. Kamerinės muzikos koncertas “Ant kosminio vandenyno kranto”. Dalyvauja Čiurlionio kvartetas, solistas Martynas Levickis (akordeonas)

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga.

Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞.

Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga.

Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

20

2012 11 23 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

BUTAI PARDUODA 1 kambario (20,70 kv. m) butą Vilniuje, Prūsų g. (kaina - sutartinė). Tel. 8 679 97 265.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA 36,6 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties sklypus Prienų r., Stakliškių kaime (1 ha kaina - nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238.

Nuo 6 a iki 7 a dydžio sklypus namų statybai prie Kauno marių, Vaišvydavoje, Kadugių g. (kaina - sutartinė). Tel. 8 672 31 568.

Trakų r., prie plento Onuškis-Butrimonys žemės ūkio paskirties sklypus, miškus, parduotuvę, mechanines dirbtuves, gyvenamąjį namą, karvių fermą (kaina - sutartinė).

Tel. 8 672 31 568.

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 km nuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoli parduotuvė, kaina - sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

PERKA Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

AUTOMOBILIŲ DALYS PARDUODA SAAB 900 (1994 m.) variklio, salono, važiuoklės dalis. Kaišiadorys, tel. 8 680 56 969.

GAZ-63 galinį tiltą su ratais ir buldozerio DT-75 peilį Alytaus r., Butrimonyse (kaina sutartinė). Tel. 8 672 31 568.

BALDAI, INTERJERAS PARDUODA Už simbolinę kainą: 2 durų spintą su antresolėmis, sofą-lovą, 2 durų bufetą, skalbyklę (3 metai). Vilnius, tel. 8 674 66 390.

GYVŪNAI, GALVIJAI PARDUODA Auksaspalvių retriverių veislės kalytę (skiepyta, turi LKD kilmės dokumentus).

Tel. 8 672 31 407, info@vilnoja.com

VIKINGˆ LOTO Lo‰imo Nr. 1028 Data: 2012 11 21 AUKSO PUODAS - 4 275 029 Lt DIDYSIS PRIZAS - 2 689 607 Lt 26 29 38 39 41 44 Auksinis skaiãius 05 Papildomi skaiãiai 05 25 Lietuvoje laimòti prizai 5 + papildomas sk. 40366 Lt (0 priz.)

5 skaiãiai 5125 Lt (9 priz.)

4 skaiãiai 177 Lt (358 priz.)

3 skaiãiai 12 Lt (6785 priz.)

2 + papildomas sk. 7 Lt (9019 priz.)

DÏokeris - bil. Nr. 030 059 689 (190 300 Lt) Prognozò: Aukso puode - 5 mln. Lt Didysis prizas - 2 mln. Lt DÏokeris - 200 000 Lt

Îaidimas JñGA 2 TiraÏo Nr. 3954 Data: 2012 11 21 DIDYSIS PRIZAS - 209 860 Lt 10 17 19 22 27 28 + 20 6 skaiãiai - 209 860 Lt 5+1 skaiãius - 525 Lt 5 skaiãiai - 152 Lt 4+1 skaiãius - 91 Lt 4 skaiãiai - 22 Lt 3+1 skaiãius - 5 Lt 3 skaiãiai - 3 Lt 2+1 skaiãius - 2 Lt

Îaidimas KENOLOTO TiraÏo Nr. 5322 Data: 2012 11 21 GALITE LAIMñTI 200 000 Lt! 01 03 05 07 15 17 18 22 23 27 30 33 38 46 47 51 54 57 58 60

AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ PARDUODA keleivinį mikroautobusą „VW Caravelle“, 1995 m., dyzelis.

Pasiūlymus pirkimui prašome siųsti el. paštu: darius.vilius@klasco.lt iki 2012 12 05.

Užs. V-2020 Tel. Nr. (8 46) 39 95 19.

PASLAUGOS Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

IEŠKO DARBO Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

ĮVAIRŪS Parduodu didelį kiekį maistinių bulvių „Belūga“ (supakuotos maišuose po 30 kg, 1 kg kaina - 0,5 Lt). Širvintos, tel. 8 682 45 179.

MEDICINOS PASLAUGOS Nemokamai gydau depresiją, patariu kaip nuo jos apsisaugoti, kaip pačiam atspėti savo ateitį, išspręsti nesutarimus šeimoje. Apie tai ir mano knygoje „Psichoterapeuto patarimai. Iš kur atsiranda ligos. Kaip išgyventi be vaistų“. Teirautis: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Klaipėda LT-92129.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310.

LEIDINIAI PARDUODA Visų firmų lengvųjų automobilių bei sunkvežimių eksploatacijos bei remonto žinynus, specializuoto remonto literatūrą autoservisams. Išrašo sąskaitas. Atveža.

Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194.

Parduoda malkas: beržines ir alksnines. Atveža. Kaišiadorys, tel. 8 680 56 969.

Parduodu 120 bosų akordeoną „Weltmeister Diana“, pianiną „Riga“ ir plastmasinį vamzdį vandentiekiui (40 metrų, 50 mm diametras).

Tel.: 8 670 98 506, (8 444) 52 102.

PRANEŠIMAI Pranešame kad 2012 12 03, 12.00 val. bus vykdomi kadastriniai matavimai sklypų Vilniaus r., Skaisterių k., kad. Nr. 4152/2300:0050, 4152/2300:0051, priklausančių ZOFIJAI PAŠKEVIČ. Nustatant ir suderinant sklypo ribą, į matavimus kviečiami gretimų sklypų savininkai.

Kontaktai: Rinktinės g. 24, Vilniaus m., tel.

250 5575, matininkas S.Lipeckij. Užs. V-2756 Bankroto administratorius parduoda BUAB „HEFESTAS“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį Ateities g. 21C, Vilniuje. Daugiau Užs. R-655 informacijos tel. 8 600 22 365.

SKELBIMAS APIE SIŪLYMĄ PRIPAŽINTI STATINIUS, KURIE NETURI SAVININKO (AR KURIŲ SAVININKAS NEŽINOMAS), BEŠEIMININKIAIS Kauno rajono savivaldybės administracija kreipsis į teismą dėl statinių Kauno rajone: • vandentiekio bokšto ir dviejų artezinių gręžinių Čekiškės sen., Kilovos k.; • buitinių nuotekų šalinimo ir vandentiekio tinklų Domeikavos sen., Domeikavos k., Plačiosios, Topolių, Kreivosios, Raguvos ir Kalnelio g.; • nuotekų šalinimo tinklų ir siurblinės Garliavos apyl. sen., Rinkūnų k.; • lietaus nuotekų šalinimo tinklų Raudondvario sen., Raudondvario k., tarp J. Vienožinskio ir Mechanizatorių g., kurie neturi savininko (arba kurių savininkai nežinomi), pripažinimo bešeimininkiu turtu ir jų perdavimo Savivaldybės nuosavybėn.

Asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą, prašome iki 2013 m. gegužės 22 d. kreiptis į Kauno rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos skyrių, Savanorių pr. 371, Kaune, III a., 308 kab. ir pateikti dokumentus, liudijančius nuosavybės ar kitas turtines teises į šiame skelbime nurodytus statinius.

Užs. R-652 SKELBIMAS APIE ORGANIZUOJAMĄ DARBŲ PIRKIMĄ UAB „Prasila“ (įmonės kodas 30271740), projekto „Aplinkos oro taršos mažinimas Pravieniškių miestelyje įrengiant 1 MW galios biokuro katilą“ (toliau - Projektas) įgyvendinimui SKELBIA KONKURSĄ 1 MW biokuru kūrenamo vandens šildymo katilo ir kitos įrangos, būtinos užtikrinanti katilo efektyvų veikimą, pirkimui. Pirkimas skirtas pastatyti naują biokuru kūrenamą katilinę Pravieniškių mietelyje ir prijungti ją prie esamos šilumos tiekimo sistemos. Pirkimas į atskiras pirkimo dalis neskaidomas, pasiūlymai turi būti teikiami visai numatytų darbų apimčiai.

UAB „Prasila“ teiks Projekto paraišką siekiant gauti Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo paramą Projekto įgyvendinimui. Pirkimas vykdomas vadovaujantis Ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2 010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. D1-762.

Pirkimo dokumentus galima gauti pateikus laisvos formos prašymą adresu: P.Lukšio g. 5B (3 aukštas), LT-08221 Vilnius, Lietuva, pirkimo dokumentams gauti (prašymai pirkimo dokumentams gauti priimami iki 2012 m. 12 mėn. 04 d.). Pirkimo dokumentai elektronine forma tiekėjui patiekiami per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Kontaktinis asmuo pirkimo klausimais - direktorius Šarūnas Prieskienis, tel. 8 653 33 293, faks. (8 520) 32 560, el. p.: sp@eec.lt.

Pasiūlymas turi būti pateiktas iki 2012 m. gruodžio 21 d. 10 val. 00 min. Lietuvos laiku.

Užs. LM-3543

22

2012 11 23 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 23 D. LRT televizija

LNK

6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 Lietuvos kariuomenės diena. Šv. Mišių tiesioginė transliacija iš Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios 10.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-7 11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 Lietuvos kariuomenės diena. Iškilminga rikiuotė Katedros aikštėje ir paradas Gedimino prospekte.

Tiesioginė transliacija 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.35 Žinios 12.45 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!”.

Per pertrauką - 22.00 Loterija “Perlas” 23.15 “Kine kaip kine” 23.45 Drama “Pasigailėk mūsų”

6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Madagaskaro pingvinai” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.45 “Radži ieško žmonos” (k.)

12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Madagaskaro pingvinai” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” 18.45 Žinios 19.19 Veiksmo komedija “Nepaprasti italų nuotykiai Rusijoje” 21.35 “Farai” N-14 22.35 Veiksmo f. “Trintukas” N-7 0.55 Veiksmo trileris “Šaltakraujis” N-14

TV3 6.30 “Teleparduotuvė” 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena”.

Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Šok su manimi” 14.40 “Skunk Fu” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai”

16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios 19.20 Veiksmo f. “Persijos princas. Laiko smiltys” 21.45 Veiksmo f. “Tronas.

Palikimas” 0.10 Veiksmo komedija “Galingasis Stenas”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Prajuokink mane” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)

10.00 “Amerikos talentai” 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Liejyklos gatvė” N-7 19.25 “Komikų klubas” N-7 20.00 Žinios 20.25 Savaitės kriminalai N-7 21.00 Komiška drama “Mymra” N-7 22.40 “Amerikietiškos imtynės” N-14 23.40 Galiūnų čempionų lygos etapas Gibraltare (k.)

0.40 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 1.40-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Mano draugė beždžionėlė” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džeko nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Širdies balsas” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 Teleparduotuvė 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokingiausi netyčiukai” 17.00 “Didžioji sprogimo teorija” N-7 17.30 “Pasaulio virtuvė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai” N-7 21.00 Detektyvas “Tagartas XXI. Kameros akiratyje” N-14 22.40 Melodrama “Šilkas” N-14 0.50 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Nuotykiai elfų šalyje” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 12.30 “Iššūkis žvaigždėms”.

Koncertas (k.) 13.30 “Kultūra”. Rašytojas Mykolas Sluckis 13.45 Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus 60mečiui. “Laiko portretai”. Eimunto Nekrošiaus pasaulis. 2 d. (k.) 14.15 “Grynas gyvenimas” 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)

17.45 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.00 Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus 60-mečiui. “Laiko portretai”. Eimunto Nekrošiaus pasaulis. 3 d. 18.30 Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus 60-mečiui. Jaunimo teatro spektaklis V.Korostiliovo pjesės motyvais “Pirosmani, Pirosmani” 20.50 “Arti toli” 21.25 “Kapitonų mūšis” 22.00 “Idiotas” N-7 22.50 Džiazo vakaras. XVII tarptautinis džiazo festivalis “Birštonas 2012”. Koncertuoja Šiaulių ir Kauno bigbendai 0.00 Panorama (k.) 0.45 Tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis “Tai - aš”. 1 laida

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Kobra 11” 12.00 “Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų”

FORUM CINEMAS AKROPOLIS

“Frankenvynis” - 11.30, 13.15, 15.45, 18.15, 20.30 val.

“Septyni psichopatai” - 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Debesų žemėlapis” - 14, 17.45, 21.15 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11, 13.45, 16.30, 18, 19.15, 20.45, 21.50 val.

“Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybės tarnyboje” 10.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.15, 12.45, 15.30 val.

“Grėsmingas” - 21.30 val.

“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 15, 19.45 val.

“007 operacija “Skyfall” - 11.15, 14.15, 17.15, 20.15 val.

“Monstrų viešbutis” - 12.30, 14.45, 16.45, 19 val.

“Pragaras rojuje” - 12, 17, 21.40 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Debesų žemėlapis” - 11.20, 14.50, 18.20, 21.20 val.

“Frankenvynis” - 11, 13.20, 15.40, 18, 20.30 val.

“Apgaulinga aistra” - 11.30, 14, 16.30, 19, 21.30 val.

“Septyni psichopatai” - 14, 16.30, 19, 21.30 val.

“30 širdies dūžių” - 13, 16.20, 19.20, 21.45 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11.45, 14.20, 17.15, 18.20, 20, 22 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 11, 13.15, 16 val.

“Grėsmingas” - 18.30 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Negaliu tylėti” 10.15 “Padėkime augti” 10.55 Dok. f. “Asmeninis Stalino gyvenimas”. 2 d. N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Super L.T.” N-7 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai” N7 15.45 Dok. f. “Asmeninis Stalino gyvenimas”. 3 d.

N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Asmeninis Stalino gyvenimas”. 3 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Pagrindinis įtariamasis” N-7 21.00 “Reporteris” 21.40 Drama “Berniuko gyvenimas” N-14 0.15 “Rossas Kempas. Gaujos” N-7 1.15 “Teritorija”

Balticum Auksinis 7.00 Trileris “Uždaras ratas” N-7 9.00 Komedija “Atsiklauskite vaikų!” 11.00 Komedija “Vyrai, kurie spokso į ožkas” N-7 13.00 Komedija “Labas ir sudie!” N-7 15.00 Animac. f. “Vėžliuko Semio nuotykiai” 17.00 Drama “Popiežė Joana” N-7 19.25 Drama “Geresnis gyvenimas” N-7 21.00 Drama “Mielas draugas” N-7 23.00 Trileris “Aušros kariai” N-14 1.00 Drama “Raudonoji uola” N-7

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Žinios 9.30 Visa Rusija 9.45 1000 smulkmenų 10.20 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis. 13.00 “Miestelis” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Granato skonis”

“Laiko kilpa” - 21.15 val.

“Kazino apiplėšimas” - 21.30 val.

OZO KINO SALĖ “Pelenė” - 16 val.

“Tuštybių mugė” - 18 val.

MULTIKINO “Debesų žemėlapis” - 12, 15.15, 18.30, 20, 21 val.

“Frankenvynis” - 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 11.30, 13.45, 15.45, 18 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10, 12, 15, 17, 18.45 val.

“Septyni psichopatai” - 19, 22 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11.15, 13.45, 16.15, 19, 21.30 val.

“Pragaras rojuje” - 23.59 val.

“Monstrų viešbutis” - 10.45, 12.45 val.

“Meilė yra viskas, ko reikia” - 18.50 val.

“Tabu” - 21 val.

PASAKA “Jos” - 17 val.

“Pusbroliai” - 17.15 val.

“Pokalbiai rimtomis temomis” - 17.30 val.

“Sviestas” - 19 val.

“360 laipsnių: meilės ir nuodėmių ratu” - 19.15 val.

“Grėsmingas” - 20.45 val.

Viasat Sport Baltic 10.20 Krepšinis. Eurolyga. CSKA - “Partizan” 12.10 Krepšinis. Eurolyga. “Barcelona” - “Lietuvos rytas” 14.00 “Formulė-1”. Brazilijos GP treniruotė 1. Tiesioginė transliacija 15.35 “Formulė-1”. JAV GP lenktynių apžvalga 16.25 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 16.55 Ledo ritulys. KHL. “Neftekhimik” - Rygos “Dinamo”. Tiesioginė transliacija 19.40 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” - “Caja Laboral”. Tiesioginė transliacija 21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Real” - “Chimki”. Tiesioginė transliacija 23.40 “Formulė-1”. Brazilijos GP treniruotė 2 1.15 Ledo ritulys. KHL. “Neftekhimik” - Rygos “Dinamo”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Peno ir Talerio laida 22.00 Nutrūktgalviai 23.00 Kaip mes išradome pasaulį 0.00 Nutrūktgalviai 1.00 Nieko asmeniško

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Nuo mažų iki didžiausių 11.00 Gyvenimas kalėjime 12.00 Ateiviai Europoje 13.00 Mistika 14.00 Afrikos tapyrai 15.00 Pavojingiausi susitikimai 16.00 Ateiviai Europoje 17.00 Mistika 18.00 Iš arti: legionas 19.00 Gyvenimas kalėjime. Nevykėliai 20.00 Antrasis pasaulinis karas 21.00 Hitleris prieš Ameriką 22.00 Afrikos tapyrai 23.00 Antrasis pasaulinis karas 0.00 Hitleris prieš Ameriką 1.00 Nakties programa

KLAIPĖDA

VILNIUS

KAUNAS

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS

KAUNO DRAMOS TEATRAS 23 d. 18 val. Mažoji scena. “Paskutinė Diuranų daina” 24 d. 15 val. Didžioji scena. “Balta drobulė” 24 d. 19 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai” 25 d. 12 val. Mažojoje scenoje. Trupė “Degam”.

“Pupi pipa pipi” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 23 d. 18 val. “Mieloji Čariti” 24 d. 18 val. “Aida” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 23 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris” 24 d. 18 val. “Kūno vartai” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 24 d. 18 val. “Belgrado trilogija” (Su Naujaisiais Metais, Ana!) KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 24 d. 12 val. “Princesės gimtadienis” 25 d. 12 val. “Šeimynėlė iš Didžiosios girios” KAUNO TEATRO KLUBAS 23 d. 19 val. “Brendžio trims!”

25 d. 19 val. “Pjesė prarastam balsui” (Katinėlis ir Paukštelis) KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS

FORUM CINEMAS “Frankenvynis” - 10.15, 13, 15.30, 18 val.

“Debesų žemėlapis” - 10.30, 14, 17.30, 21 val.

Festivalis “Scanorama 2012” - 23-25 d.

“Apgaulinga aistra” - 20.45 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11.45, 14.30, 17.15, 18.45, 20.15, 21.30 val.

“Vėžliukio Semio nuotykiai 2” - 10.45, 13.15, 16 val.

“007 operacija “Skyfall” - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val.

“Monstrų viešbutis” - 13.45 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12, 15, 18, 18.30, 20.45, 21.45 val.

“Frankenvynis” - 10.15, 15.30 val.

“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 19.30 val.

“Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybės tarnyboje” 10.30 val.

“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 22 val.

“007 operacija “Skyfall” - 12.45, 15.45, 19, 21.30 val.

“Monstrų viešbutis” - 10.30, 14.30 val.

23 d. 18.30 val. “Graikas Zorba” 24 d. 18.30 val. “Vienos Kraujas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 23 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda” 23 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse.

“Raudoni batraiščiai” JAUNIMO TEATRAS 23 d. 18 val. “Jei taip, tai šitaip” 24 d. 18 val. “Slaptoji dviratininkų draugija” Salė 99 24 d. 12 val. “Pingvinai ir kiaušinis” 25 d. 18 val. “Keturiais vėjais” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 23 d. 18 val. “Prakeikta meilė” 24 d. 12 val. Sankt Peterburgo valstybinė vaikų ir jaunimo filharmonija. “Pelenė” 24 d. 18 val. “Vilties kabaretas” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 23 d. 18 val. Lenkų teatro studija.

“Lėlės mano tylios sesės” 24 d. 18.30 val. “Trys seserys” VILNIAUS “LĖLĖ” Didžioji salė 24 d. 12 val. “Daktaras Dolitlis” Mažoji salė

KAUNAS

“007 operacija “Skyfall” - 12, 15.20, 18.40, 21.45 val.

“Monstrų viešbutis” - 13.55, 15.40 val.

“Pragaras rojuje” - 13.45, 18.45 val.

“Pabandom iš naujo” - 16.30, 21.15 val.

“Laukiniai” - 21 val. “Į Romą su meile” - 16.10 val.

“Karališka drąsa” - 13.30 val.

SKALVIJA “Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė” - 17 val.

17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 Jūrmala 21.05 Vaid. f. “Tylenis” 23.00 Vaid. f. “Drugelio bučinys” 0.50 “Operatyvininkai” 2.05 Vesti.ru

Teatras

Kinas VILNIUS

14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Vampyrų žudikė” 17.00 “Kobra 11” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI kriminalistai” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Herojai” 22.00 “Nuodėmingoji Kalifornija” 23.10 “Vartai” 0.05 Eurolygos rungtynės. Kauno “Žalgiris” - Vitorijos “Caja Laboral”. Vaizdo įrašas 1.40 “CSI kriminalistai” 2.30 “Ledo kelias”

CINAMON “Debesų žemėlapis” - 11.45, 15, 18.15, 21.30 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.20, 19.15, 20.50, 21.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 13.10, 15.15, 17.15 val.

“007 operacija “Skyfall” - 13, 16, 19, 22 val.

“Grėsmingas” - 20 val.

“Monstrų viešbutis” - 12, 14, 16, 18 val.

“Monstrų viešbutis” (3D) - 11.10 val.

“Laukiniai” - 22.15 val.

“Džokas” - 11 val.

FORUM CINEMAS “30 širdies dūžių” - 17, 21.30, 23.30 val.

“Frankenvynis” - 11, 13.15, 15.30, 17.45, 20 val.

“Debesų žemėlapis” - 13.30, 17.15, 20.45, 22.15 val.

Festivalis “Scanorama 2012” - 23-25 d.

“Apgaulinga aistra” - 19.15, 21.45 val.

“Septyni psichopatai” - 14.45, 19 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11.30, 14, 16.30, 18.15, 21, 23.45 val.

“Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybės tarnyboje” 10.30 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.15, 13, 15.45 val.

“007 operacija “Skyfall” - 12, 15, 18, 21.15 val.

“Kazino apiplėšimas” - 21.30 val.

“Debesų žemėlapis” - 10.30, 13.45, 17.20, 21 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 12.45 val.

“007 operacija “Skyfall” - 14.45, 17.45, 21.15 val.

“Monstrų viešbutis” - 13, 15.15, 17.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Vėžliuko Semio nuotykiai” - 10 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 14.45, 16.50, 18.55 val.

“Frankenvynis” - 11.35, 13.10 val.

“Debesų žemėlapis” - 21 val.

I SALĖ “Karališka drąsa” - 11.45, 13.30 val.

“Paranormanas” - 10 val. “Į Romą su meile” - 15.15 val.

“Pabandom iš naujo” - 17.10, 19.10 val.

“Laukiniai” - 21.10 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Frankenvynis” - 12.45, 18.15 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.10, 15.45, 18.30, 21.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 13.45, 17.15, 20.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 15.30 val.

“007 operacija “Skyfall” - 21 val.

25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 25 d. 18 val. “Lūšies valanda” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 24 d. 12 val. Klaipėdos dramos teatras. “Katės namai” 24 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Iš miglos išniro angelas” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 24 d. 18.30 val. “Pilna’tis” 25 d. 13 val. “Bulvinė pasaka” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 24 d. 12 val. “Kur dėmelė?”

25 d. 12 val. “Raudonkepuraitė”

ŠIAULIAI 23 d. 18.30 val. “Vilis” 24 d. 14 val. “Coliukė” KEISTUOLIŲ TEATRAS 23 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...”

24 d. 19 val. “A. - visai kita” MENŲ SPAUSTUVĖ 24 d. 15 val. Studijoje II. “Lietuva brangi” 24 d. 19 val. Kišeninėje salėje.

Teatras “Cezario grupė”. “Viskas arba nieko” “DOMINO” TEATRAS 24 d. 12 val. “Briedis Eugenijus” RAGANIUKĖS TEATRAS 24 d. 12 val. “Gaidelis@katinėlis-2” 24 d. 16 val. “Pelenė” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 23 d. 19 val. OKT studijoje. “Nuosprendis metamorfozė”

24 ir 25 d. 19 val. OKT studijoje. “Emigrantai”

ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 24 d. 18 val. “Trys draugai” 25 d. 12 val. “Bela, bosas, bulis” 25 d. 18 val. “Labai paprasta istorija”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 24 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių” 25 d. 17 val. “Bičai” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 24 ir 25 d. 12 val. “Sprigtas” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS

24 d. 18 val. “Svajonių sala” PANEVĖŽIO TAETRAS “MENAS” 23 d. 17 val. “Equus” 24 d. 17 val. “Žiema po stalu” 25 d. 12 val. “Trys paršiukai”

2012 11 23 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:05 leidžiasi 16:05 dienos ilgumas

8:00

Orai ir horoskopai MĖNULIS Ketvirtąją priešpilnio dieną Mėnulis teka 13:48 leidžiasi 02:22

+8 Oslas Priešpilnis XI 20

Pilnatis XI 28

Delčia XII 06

Stokholmas

+8

+9 Paryžius

Zarasai Utena

Panevėžys

+15

Berlynas

Bordo

Kėdainiai +8 +5

Ukmergė +4 +1

Kaunas

Lisabona

VILNIUS

+4 +1

+14 Madridas

+18 Barselona

+17 Roma

Bratislava Viena Budapeštas +7 +9 +8 Bukareštas Varna Dubrovnikas +12 Sofija +19

Stambulas +15

Malaga +16

+4 +1

Alžyras +19

ŠIANDIEN: debesuota, visame krašte, išskyrus pajūrį, numatomas lietus. Temperatūra dieną 4-8 laipsniai šilumos.

328-oji metų diena.

Lapkričio dvidešimt trečioji, penktadienis, penktoji 48-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 238 dienos.

RYTOJ: apsiniaukę, daug kur lis. Temperatūra naktį 1-4, dieną 3-6 laipsniai šilumos.

+16 Nica

Kijevas

+19

Alytus Druskininkai

+18

Vilnius Minskas +6 +4 Varšuva +3

+7 Praha +8 Miunchenas

+2 Maskva

+4

+7

+4 +2 +3 +1

+8 Ryga

+7 Kopenhaga

Amsterdamas

Klaipėda

+6 Sankt Peterburgas

Talinas

+10 Londonas

Šiauliai

+6

Jaunatis XII 13

Dublinas +7

Palanga

+6 Helsinkis

+5

23

Geros dienos! LŽ

Tunisas +22

Atėnai

+16 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Adelė, Klemensas, Liubartė; rytoj: Mantvilas, Tvirmanė, Žybartė.

Senoliai sakydavo: Prakaito nebraukęs, gero nepadarysi.

24

2012 11 23 Lietuvos žinios

Margumynai

B.Obama pasigailėjo Koblerio ir Goblerio JAV prezidentas Barackas Obama prieš Padėkos dieną, kai amerikiečiai per šventinę vakarienę suvalgys milijonus kalakutų, tradiciškai suteikė malonę dviem naminiams paukščiams.

“Sakoma, kad visas gyvenimas tai antroji proga, - pareiškė B.Obama žurnalistams, susirinkusiems Baltųjų rūmų Rožių kiemelyje. Dabar labiau nei bet kada pritariu šiam pasakymui.”

Simbolinis malonės suteikimas reiškia, kad tie du kalakutai, kuriems taip pasisekė - Kobleris ir jo dubleris Gobleris, - savo dienas baigs ne ant vakarienės stalo, o specialiai įrengtame aptvare pirmojo JAV prezidento George’o Washingtono rezidencijoje Maunt Vernone Virdžinijoje, netoli JAV sostinės.

Abu kalakutai yra 19 savaičių ir sveria maždaug po 18 kilogramų.

Jiems vardai buvo išrinkti iš tų, kuriuos pasiūlė pradinės mokyklos.

Be to, šiemet pirmą kartą paprastiems amerikiečiams Baltųjų rūmų puslapyje “Facebook” buvo leista išrinkti, kuris iš dviejų paukščių taps “2012-ųjų nacionaliniu Padėkos dienos kalakutu”.

“Amerikos žmonės tarė savo žodį ir šie paukščiai žengia į priekį”, kalbėjo B.Obama. Stebint dukterims Sashai ir Maliai jis atliko malonės suteikimo ceremoniją kone kaip popiežius, su kryžiaus ženklu. Abi prezidento dukterys paglostė Kobleriui nugarą, bet Malia tai darė kur kas atsargiau nei vyresnioji Sasha.

Kasmet nuo 1947-ųjų Nacionalinė kalakutų tiekėjų federacija bei Paukštienos ir kiaušinių prekiautojų nacionalinė taryba dovanoja JAV prezidentams kalakutus, šie dažniausiai būdavo suvalgomi. Išimtis padaryta 1963 metais, kai prezidentas Johnas F.Kennedy apie dovanotą kalakutą

Kobleris šiaip ne taip ištvėrė ceremoniją, kuri, regis, suteikė prezidentui ir jo dukterims nemažai smagumo. / Reuters/Scanpix ir užsienio spaudos nuotraukos pasakė: “Tiesiog pasilikim jį.” Oficialus prezidento malonės suteikimo kalakutams ritualas Baltuosiuose rūmuose atliekamas nuo 1989 metų, kai tai pirmą kartą padarė prezidentas George’as Bushas. Ceremonija vyksta Padėkos dienos, kai milijonai amerikiečių ant savo šventinio stalo padeda keptą kalakutą, išvakarėse. Šį ritualą kritikuoja gyvūnų teisių gynimo organizacija PETA, ji paragino B.Obamą netęsti tradicijos. “Tai nerimtas požiūris į masinį maždaug 46 mln. romių protingų paukščių iš-

skerdimą, o JAV prezidentas vaizduojamas tarsi palaikantis verslo santykius su kalakutų žudymo pramone”, sakoma PETA laiške. “Kalakutams nereikia malonės. Jie dėl nieko nekalti”, - rašoma laiške. Kalakutais apsitaisę PETA aktyvistai surengė protestą prie Baltųjų rūmų, jie turėjo užrašus “Šlamšk daržoves, ne kalakutus” ir “Suteik malonę visiems kalakutams”.

Kaip ir kasmet nuo 2009-ųjų, prezidentas su šeima trečiadienio popietę dirbo visuomenės labui. Daugeliui amerikiečių Padėkos diena yra

Panevėžyje - neįprastos laidotuvės

252 panevėžiečių kaulus priglaudė masinė kapavietė Senamiesčio gatvėje. / Daivos Baronienės nuotrauka

Vakar Panevėžyje vyko 252 žmonių laidotuvės. Visai atsitiktinai iškasti palaikai pusantrų metų gulėjo bažnyčios rūsyje, nes valdininkai nesutarė, kur juos padėti.

DAIVA BARONIENĖ

Vakar Panevėžio žemė bendrame kape priglaudė pirmųjų šio miesto gyventojų kaulus. Manoma, kad tai XVI-XVIII amžiais gyvenusių žmo-

nių kaulai, prieš pusantrų metų atskasti toje vietoje, kur įsikūrus miestui buvo pastatyta pirmoji bažnyčia.

Panevėžiečių kaulai, sudėti į kartono dėžes, palaidoti vienoje duobėje Senamiesčio gatvės gale, šalia pastato, kuriame įsikūrę Teismo medicinos ekspertai. Netoliese būta kapinių, kuriose jie gulėjo kelis šimtmečius. Mirusiųjų ramybė buvo sutrikdyta 2009 metais buvusių kapinių žemėje prasidėjus privačioms statyboms - ėmus kasti žemę namo pamatams, iš ekskavatoriaus kaušo

ėmė kristi kaulai. Dar po metų tyrinėti buvusias kapines ėmėsi archeologai. Jie ir aptiko 252 žmonių, iš kurių trečdalis - vaikai, kaulus.

Tuomet palaikus priglaudė Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, dėžės su kaulais buvo sustatytos jos rūsyje. Tuometis klebonas Petras Baniulis siuntinėjo raštus ir reikalavo, kad protėvių kaulai būtų palaidoti, tačiau valdininkai dvasininko prašymų negirdėjo.

Kaulų laidoti neskubėta dėl to, kad Panevėžio miesto savivaldybės ir Kultūros paveldo atstovai nesutarė, kur turėtų būti jų amžinojo poilsio vieta. Savivaldybė norėjo juos palaidoti veikiančiose miesto kapinėse, o Kultūros paveldo departamento specialistai teigė, kad tinkamiausia vieta ten, kur kaulai buvo iškasti, t. y. gyvenamųjų namų kvartale. Galop radus kompromisą Panevėžio kūrėjų kaulai atgulė valstybei priklausančioje žemėje šalia Teismo medicinos ekspertų įstaigos, aplink kurią išsidėstę privatūs namai.

Perlaidoti pirmųjų panevėžiečių kaulų susirinko nemažai žmonių.

Bendrą kapavietę pašventino dabartinis Šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Romualdas Zdanys, nes P.Baniulis šiuo metu dirba kitoje parapijoje. Kunigas priminė, kad laidojami palaikai žmonių, kūrusių Panevėžio istoriją.

•

svarbiausia šventė po Kalėdų, o ilgas Padėkos dienos savaitgalis reiškia keliones susitinkant su šeima ir Kalėdų sezono pradžią, kai pradedamos pirkti kalėdinės dovanos.

Padėkos diena Jungtinėse Valstijose pradėta švęsti 1621 metais, kai pirmieji imigrantai po itin sunkios pirmosios žiemos sulaukė gausaus derliaus, leidusio jiems išgyventi kitą žiemą. Už tai jie padėkojo Dievui ir juos pamokiusiems indėnams. Tuometis gubernatorius Williamas Bradfordas paskelbė, kad visi kolonistai ir indėnai

kasmet minės Padėkos dieną. Galutinai ši šventė buvo pripažinta 1863-iaisiais, kai prezidentas Abrahamas Lincolnas ketvirtą lapkričio ketvirtadienį paskelbė Padėkos diena.

Padėkos dieną amerikiečiai tradiciškai stengiasi praleisti tėvų namuose. Ketvirtadienį šeimos visoje Amerikoje sėdo prie vakarienės stalo, ant kurio būtinai puikavosi keptas kalakutas. Jis valgomas su spanguolių padažu, kukurūzais, ryžiais, batatais (saldžiosiomis bulvėmis) ir moliūgų pyragu.

•

Bondas išsilaikė teises

D.Craigas su žmona R.Weisz.

Kad Džeimsas Bondas galėtų legaliai vairuoti automobilį Jungtinėse Valstijose, jis turėjo gauti teises, kaip ir visi mirtingieji amerikiečiai.

Pastarųjų metų Džeimsas Bondas Danielis Craigas - išlaikė vairavimo egzaminą Jungtinėse Valstijose ir gavo vairuotojo pažymėjimą. Britų aktorius lankė teorijos kursus ir vairavimo pamokas, kad gautų leidimą vairuoti Niujorko valstijoje, kur gy-

vena su žmona Rachel Weisz. Rugsėjį D.Craigas lankė individualias pamokas profesionalaus vairavimo mokykloje Manhatane, o vėliau Staten Ailande puikiai išlaikė vairavimo egzaminą. Laikraščio “The New York Post” paskalų skilčiai mokyklos vadybininkas Richardas Fernandezas atskleidė, kad “jo asistentas prašė specialios pamokos Danieliui.

Kitų mokinių nebuvo”. “Jis labai geras, toks draugiškas vyrukas!” - pasidalijo įspūdžiai apie žvaigždę R.Fernandezas.

D.Craigas turėjo peržiūrėti filmuotą medžiagą apie deramą vairavimą, išklausyti keletą paskaitų apie vairavimą ekstremaliomis oro sąlygomis ir kitus būtinus įgūdžius, susipažinti su pavojais, kurie iškyla vairuojant išgėrus. Išlaikęs ir praktinį vairavimą agentas 007 važinėja JAV keliais.

D.Craigas susituokė su britų aktore R.Weisz daugiau kaip prieš metus, jiedu surengė kuklią ceremoniją Niujorke. Ten pora ir gyvena. Šiuo metu tonos pinigų byra į D.Craigo kišenes naujausiam filmui apie Džeimsą Bondą “Skyfall” jau uždirbus įspūdingą 678 mln. dolerių sumą. Sėkmė paskatino kūrėjus puoselėti naują bondiados projektą režisierius Samas Mendesas, kalbama, jau turi idėją.

•

WENN, BNS, LŽ