2012 lapkričio 26 d. / Pirmadienis / Nr. 271 (13 399)

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „VERSLO ORBITA”

Kaina

1,99 Lt

2012 lapkričio 26 d. / Pirmadienis / Nr. 271 (13 399)

www.lzinios.lt

Kvailumas šokdina apie meškos iškamšą

Šiandien LŽ

3p.

Valdininkai privalėtų atsakyti už klaidas: valstybės institucijas norima įpareigoti regreso tvarka išieškoti nuostolius, patirtus dėl tarnautojų padarytos žalos

3p.

Kalėdų eglutę Kaune, Rotušės aikštėje, savaitgalį pradėję montuoti menininkai apimti panikos

7p.

Izraelis ir Gazos teroristai vėl surėmė raketas, tik šįsyk agresijos pliūpsnis nutrauktas greičiau, nei tikėtasi

13p.

Lietuviai be medalių grįžta iš Europos plaukimo čempionato, tačiau parsiveža du Lietuvos rekordus

14p.

Biochemikas S.Kriaučionis, dirbantis Oksfordo universiteto Ludwigo vėžio tyrimų institute, šiemet įvertintas ir Lietuvoje

Teismui netrukus teks spręsti, pripažinti ar ne legalia “Lietuvos gyventoja” rudosios meškos iškamšą. Sostinės senamiestyje įsikūrusio restorano “Lokys” interjerą ji puošė beveik tris dešimtmečius, kol užsitraukė gamtosaugininkų nemalonę.

Išsamiau 10 p.

Iškamša neturi kilmės dokumentų, be to, viešai ją demonstruoti draudžia įstatymas.

•

Pensijų sistemą vėl daužo į šipulius

16p.

Savo valiutą Lietuva sukūrė prieš 90 metų šiemet sukako apvali data, kai apyvartoje pasirodė litas

UŽSIENIS

Katalonai nori daugiau

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Paskutinis buvusios kadencijos Seimo posėdis sukėlė antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių nerimą, kuris ilgai jų neapleis: po paskutinę minutę mažiau nei pusės tuomečių parlamentarų balsais priimtų pensijų sistemos reformos pataisų nežinoma, kaip ir kada sistemą vėl reformuos nauji valdantieji.

“Mes nesame Ispanijos vasalai”, pareiškė Katalonijos lyderis Arturas Masas. Jis dar labiau pakurstė aistras sakydamas, kad pagal bendrojo vidaus produkto dalį vienam gyventojui, t. y. turtingumą, nepriklausoma Katalonijos valstybė būtų septinta Europos Sąjungoje. Vakar 7,5 mln. gyventojų turinčioje Katalonijoje vyko pirmalaikiai rinkimai, kurie galbūt nuties kelią referendumui dėl šio šiaurės rytinio Ispanijos regiono nepriklausomybės. Katalonijos gyventojai vargiai laiko save ispanais, kalba sava kalba ir puoselėja savas tradicijas. Atėjus krizei labai populiarus tapo manymas, kad Ispanija viską atima iš turtingosios Katalonijos. Ar ne geriau būtų Katalonijai apsieiti be centro globos?

“Jeigu jau buvo ryžtasi pertvarkyti antrąją pensijų kaupimo sistemos pakopą, tai dabar reikia laikytis priimtų nuostatų ir nebenešti daugiau sumaišties į valstybės finansų valdymo mechanizmą bei žmonių sąmonę.

Dabar turime susikoncentruoti į stabilumą ir kuo sklandesnį, prasmingesnį perėjimą prie naujosios sistemos”, - senojo Seimo sprendimą paskutinę dieną priimti pensijų sistemos reformos pataisas komentavo gyvybės draudimo bendrovės “Aviva”, valdančios pensijų fondus, generalinė direktorė Asta Grabinskė.

•

Išsamiau

INTERVIU

17 p.

“Aviva” generalinė direktorė A.Grabinskė: “Dabar reikia laikytis priimtų nuostatų ir nebenešti daugiau sumaišties į valstybės finansų valdymo mechanizmą bei žmonių sąmonę.” / Romo Jurgaičio nuotraukos

Orai

A.Butkevičius nebijo koalicijos aižėjimo

Būsimas premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad naujoji valdžia mąstys apie žmones, o ne girsis. Pagrindiniu siekiu jis laiko gyventojų pajamų didėjimą ir šeimų biudžeto išlaidų mažėjimą.

Šiandien, kai šildymo sąskaitos viršija visus rekordus, A.Butkevičius sako, kad kol kas ryškesnis šilumos kainos mažėjimas galimas tik vienu atveju - atpigus dujoms. Anot jo, bus bandoma derėtis, kad Rusijos dujų milžinas “Gazprom” sumažintų mū-

sų valstybei tiekiamų dujų kainą iki tokio lygio kaip kaimynėms Latvijai ir Estijai. Apie padėtį šalyje, artimiausius būsimos Vyriausybės darbus, santykius su prezidente Dalia Grybauskaite ir koalicijos partneriais “Lietuvos žinių” interviu su būsimu

•5 p.

Išsamiau

premjeru, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku A.Butkevičiumi.

Jo teigimu, vienas svarbiausių būsimo ministrų kabineto tikslų - kuo greičiau paskatinti gamybą.

•2 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Bus debesuota, lis, kai kur naktį kris šlapdriba. Temperatūra dieną 5-7 laipsniai šilumos.

•23 p.

Išsamiau

2

2012 11 26 Lietuvos žinios

Dienos temos

A.Butkevičius nebijo koalicijos aižėjimo ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Būsimas premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad naujoji valdžia mąstys apie žmones, o ne girsis. Pagrindiniu siekiu jis laiko gyventojų pajamų didėjimą ir šeimų biudžeto išlaidų mažėjimą. Šiandien, kai šildymo sąskaitos viršija visus rekordus, A.Butkevičius sako, kad kol kas ryškesnis šilumos kainos mažėjimas galimas tik vienu atveju - atpigus dujoms. Anot jo, bus bandoma derėtis, kad Rusijos dujų milžinas “Gazprom” sumažintų mūsų valstybei tiekiamų dujų kainą iki tokio lygio kaip kaimynėms Latvijai ir Estijai.

Apie padėtį šalyje, artimiausius būsimos Vyriausybės darbus, santykius su prezidente Dalia Grybauskaite ir koalicijos partneriais - “Lietuvos žinių” interviu su būsimu premjeru, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininku Algirdu Butkevičiumi.

Tarp autoritetų - A.Brazauskas - Premjero postas - aukščiausias Jūsų karjeroje. Ar nebaisu imtis tokių svarbių pareigų?

- Negalvoju apie tai, baisu ar ne. Juk pasirinkau politiko kelią, esu partijos pirmininkas. Seimo narių pasitikėjimas mano kandidatūra buvo didžiulis. Jaučiu didelį įpareigojimą ir įsipareigojimą. Žinoma, vadovauti Vyriausybei nebus paprasta, juk visi matome, kokia dabartinė situacija Lietuvoje. Tačiau bandysime įgyvendinti numatytus uždavinius. Vienas svarbiausių - kuo greičiau paskatinti gamybą.

- Kokį pagrindinį tikslą sau, kaip premjerui, kelsite?

- Mano svarbiausias tikslas - kad didėtų realios žmonių pajamos ir mažėtų šeimų biudžeto išlaidos. Norime, jog gyventojai pajustų, kad valdžia mąsto apie juos, o ne užsiima tuščia savigyra.

- Dažnai cituojate Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą Abrahamą Lincolną, Nobelio premijos laureatą ekonomistą Josephą Stiglitzą, Algirdą Brazauską. Ar būtent šie žmonės yra Jūsų autoritetai?

- Apie užsienio valstybių lyderius, tokius kaip A.Lincolnas, buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis, teko perskaityti ne vieną knygą. Tai tikri lyderiai, man imponuoja kai kurios jų savybės. Žaviuosi jų vidine intuicija dėl to, kokius sprendimus pirmiausia reikia priimti, kad įvyktų teigiamų pokyčių net sunkiais kriziniais metais. Atidžiai seku ir dabartinio JAV prezidento Baracko Obamos veiklą.

A.Brazauskas imponuoja tuo, kad visada pirmiausia galvojo apie Lietuvos žmones, valstybę. Mano nuostata tokia pat: gyventojų pasitikėjimą reikia pelnyti kompetentingai įgyvendinant darbus.

Būsimas premjeras A.Butkevičius tikina, kad vienas svarbiausių naujosios Vyriausybės tikslų - kuo greičiau paskatinti gamybą. / Romo Jurgaičio nuotrauka

“Minimumas” tikrai didės - Į valdžią po ketverių metų grįžtantys socialdemokratai prabilo konservatorių retorika: esą nueinanti Vyriausybė palieka nepavydėtiną padėtį daugelyje sričių. Ar iš tiesų viskas taip blogai?

- Tikrai neskelbiu apie didžiulį pavojų valstybei. Tačiau situacija nėra paprasta. Skaičiai rodo, kad per ketverius metus valstybės skola išaugo nuo 17 iki 48 mlrd. litų. Emigracijos mastai irgi didžiuliai. Daugiausia išvažiuoja darbingo amžiaus žmonės, kurie galėtų kurti pridėtinę vertę valstybėje, mokėti mokesčius ir taip išlaikyti pensinio amžiaus piliečius.

- Kokie bus pirmi naujosios Vyriausybės darbai?

- Vienas pagrindinių laukiančių uždavinių - kitų metų valstybės biudžeto priėmimas. Valdančioji koalicija sudarė darbo grupę, kuri nagrinėja biudžeto projektą ir turi pateikti siūlymus dėl galimų korekcijų. Norime peržiūrėti investicinę programą, atsisakyti naujų objektų statybos, o dalį Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšų nukreipti į infrastruktūros plėtrą ir energetikos sritį.

Prie svarbiausių darbų priskirčiau kovą su šešėline ekonomika. Priimsime atitinkamus įstatymus, kurių vienas - dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais apribojimo nuo tam tikros sumos. Jeigu spėsime, jis turėtų įsigalioti nuo sausio 1-osios. Mažinsime korupciją viešųjų pirkimų srityje. Turime sukūrę viešųjų konkursų per elektroninę informacinę sistemą programą, kad viskas būtų skaidru ir vieša. Taip pat didinsime minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu suformuotas tikslas MMA pakelti iki 1000 litų. Padidėjus dalies gyventojų pajamoms sumažės įvairios socialinės išmokos.

Prioritetinis naujos Vyriausybės projektas - suskystintų gamtinių dujų terminalas. Artimiausiu metu tikiuosi gauti išsamios informacijos apie jį. Taip pat bus sudaryta darbo grupė, kuri daugiausia dėmesio skirs Ignalinos atominės elektrinės uždarymui. Europos Komisija pyksta ant Lietuvos dėl nepanaudojamų lėšų, vėluojančio projekto įgyvendinimo. Net gali būti priimtas sprendimas nustatyti terminą, iki kurio Lietuva privalės uždaryti atominę jėgainę.

- Kai kurie analitikai teigia, jog staigus MMA padidinimas būtų žalingas ekonomikai, smulkusis ir vidutinis verslas perspėja apie gresiančią atleidimų bangą. Kaip išlaikysite aukso viduriuką?

- Politinis sprendimas dėl MMA didinimo bus priimtas tik atlikus pagrįstą finansinę analizę. Šią savaitę ketinu

žmonės, gavę didesnį darbo užmokestį, jį visą tikrai išleis vartojimo reikmėms. Būtina suprasti, jog vartojimo suaktyvėjimas skatina gamybą, naujų darbo vietų kūrimą.

- Jūs pats ne kartą pabrėžėte, kad didelė dalis gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, tačiau MMA padidinimui kompensuoti rezervų ketinate ieškoti iš lėšų, skiriamų socialinėms išmokoms pašalpoms, kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį, kitai paramai. Kodėl pirmiausia nusitaikėte į skurdžiausią gyventojų sluoksnį?

- Apie MMA padidinimo kompensavimą iš socialinės srities rezervų kalbėjau plačiąja prasme. Parama skurdžiai gyvenantiems žmonėms nebus liečiama. Kalbu apie šešėlinėje ekonomikoje dalyvaujančius ir tuo pat metu darbo biržoje registruotus asmenis.

Matome, kad kai kurie gyventojai naudojasi galimybe gauti socialines išmokas, nors šios jiems realiai nepriklauso. Tai rodo ir socialinės paramos poreikis, padidėjęs nuo 300 mln. iki 1,3 mlrd. litų. Įgyvendindami ambicingus projektus esame numatę steigti naujų darbo vietų. Registruoti bedarbiai įsilies į darbo rinką ir bus sutaupyta dalis dabar socialinei paramai suplanuotų išlaidų.

Klausys rinkėjų - Gyventojus į ragą riečia didelės šildymo sąskaitos. Ką darysite, kad dar šį šildymo sezoną būtų bent šiek tiek lengviau?

- Energetikos sektoriuje iškart pasiekti pokyčių sudėtinga. Tačiau šioje srityje esame numatę daugiau europinių lėšų panaudoti biokurui gaminti. Reikės stiprinti valstybės priežiūrą biokuro kainoms, nes jau matyti, kad jos kyla dėl to, jog kai kas naudojasi situacija.

Kol kas ryškesnis šilumos kainos sumažėjimas galimas tik vienu atveju.

Daugybė dalykų turės būti nuolat koordinuojami ir aptariami. Manau, tos kibirkštys, kurios dar matyti, artimiausiu metu išnyks. susitikti su Pramonininkų konfederacijos ekspertais, taip pat su Smulkiojo ir vidutinio verslo asociacijos tarybos nariais. Išklausysiu ir vienus, ir kitus.

Tačiau tai, kad MMA bus didinama, galiu tvirtai pasakyti.

Pagal realių pajamų pokyčius Lietuva yra beveik paskutinėje vietoje tarp visų ES šalių. Realios pajamos mūsų valstybėje mažėja, o išlaidos vis didėja. Neįsivaizduoju, kaip žmonės gali pragyventi iš minimalios algos, ypač žiemą. Tiems, kuriems neramu dėl tam tikrų grėsmių, pavyzdžiui, atleidimo, atsakyčiau, kad reikia žvelgti į ilgalaikę perspektyvą. Galbūt pirmais mėnesiais, kai padidės MMA, finansiniai srautai bus nesubalansuoti, tačiau

Sieksime sudaryti tarpvyriausybinę darbo grupę derėtis su Rusija dėl to, kad “Gazprom” sumažintų dujų kainą iki tokio pat lygio kaip Latvijai ir Estijai.

- Andriaus Kubiliaus Vyriausybė paklojo pamatus Visagino atominei elektrinei statyti, tačiau dauguma rinkėjų per referendumą pasisakė prieš naują jėgainę. Galite tiesiai šviesiai atsakyti, ar bus Lietuvoje statoma atominė elektrinė, ar ne?

- Kol kas galiu pasakyti tiek, kad vykdysime žmonių referendume išsakytą valią.

Kibirkštys išnyks?

- Prezidentės D.Grybauskaitės retorika ir naujajai Vyriausybei keliami reika-

lavimai parodė - santykiai nebus idiliški. Kaip vertinate bendro darbo perspektyvą?

- Manau, kiekvienas politikas turi siekti, kad prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės santykiai būtų geri. Išmintingi žmonės supranta, jog valstybės institucijos turi vieningai dirbti gyventojų labui. Žinoma, visada maloniau, kai santykiai su prezidente ir prezidentūra yra geri. Kitų metų antrąjį pusmetį Lietuvos laukia svarbus iššūkis - pirmininkavimas ES Tarybai. D.Grybauskaitė žada aktyviai dalyvauti šiame procese. Daugybė dalykų turės būti nuolat koordinuojami ir aptariami. Manau, tos kibirkštys, kurios dar matyti, artimiausiu metu išnyks.

- Suformuota valdančioji dauguma - marga. Net dirbdami opozicijoje su dabartiniais partneriais jūs toli gražu ne visada gerai sutardavote. Kaip užtikrinsite koalicijos stabilumą?

- Galiu pasakyti, kad platesnę koaliciją suformavome dėl to, jog premjerui ir ministrams nereikėtų nuolat sėdėti Seimo posėdžiuose. Ministro pareigas ėjau du kartus ir tuo metu į Seimą ateidavau labai retai, tik svarstant ir priimant ypač svarbius įstatymų projektus arba tada, kai pats turėdavau juos pristatyti. Vyriausybės narių darbotvarkė labai įtempta, paprastai sudaroma mėnesiui į priekį.

Neįsivaizduoju, kaip išeinantys ministrai ir premjeras antradieniais bei ketvirtadieniais sėdėdavo Seimo plenariniuose posėdžiuose.

Man regis, sutarimas koalicijoje tikrai bus. Puikiai suprantame, kad ketveri metai prabėga labai greitai, kad reikia susitelkti, dirbti komandinį darbą ir parodyti žmonėms rezultatus, jei norime būti perrinkti.

- Žadėjote, kad socialdemokratai bus principingi ir balsuos už teisinės neliečiamybės panaikinimą trims Darbo partijos atstovams Seime Viktorui Uspaskichui, Vytautui Gapšiui ir Vitalijai Vonžutaitei. Ar nesibaiminate, jog dėl tokios LSDP pozicijos “darbiečiai” gali sutrikdyti koalicijos darbą?

- Manau, bus elgiamasi atsakingai, suprantant, kad kiekvienam politikui už nugaros dar yra daug partijos kolegų. Seimas nėra ta institucija, kurioje galima pasislėpti, jeigu iš tikrųjų padaryta įstatymų pažeidimų. Mano galva, imuniteto panaikinimo klausimo apskritai nereikėtų kelti, jei žmogus išrenkamas į Seimą ir jam jau pradėtas teisminis procesas.

- Ar svarstėte apie galimą koaliciją su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais? Kodėl?

- Tokios koalicijos tikrai nesvarstėme dėl paprastos priežasties - mūsų partijų rinkėjai skirtingi. Koalicija su konservatoriais būtų mūsų rinkėjų išdavystė, jie mumis nusiviltų.

•

Trumpai dinimą su literatūra ir jos vertimais, kurti bendrą meno kūrybos erdvę, skaŠeštadienį vykusiame Lietuvos ir Lattinti lietuvių ir latvių kalbų pamokėlių vijos forumo penktajame suvažiavime transliavimą per televiziją ir radiją, nuskambėjo raginimai ginti Baltijos ša- skelbti gerą kaimynų patirtį ekonomilių informacinę erdvę nuo rusiškų ka- kos, švietimo ir kultūros srityse. nalų įtakos. Priimta rezoliucija siūloma bendromis Baltijos šalių televizijos kanalų pastangomis, įtraukiant politikus, NUSTATĖ PAŽEIDIMŲ bandyti teikti siūlymus dėl Baltijos šalyse transliuojamų rusiškų kanalų. Fo- Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kerumo žiniasklaidos bendradarbiavimo turiose iš penkių tikrinių bendrovės “Balsas.lt leidiniai” valdomų žisekcija taip pat pasisakė už bendrą niasklaidos priemonių nustatė darbo abiejų valstybių televizijų susitarimą nušviesti valstybinės reikšmės dienas - grafikų sudarymo pažeidimų, o Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tyriRasos šventes, Dainų ir Nepriklausomybės dienų šventes, skatinti supažin- mo dėl galimos juodosios buhalterijos

NERIMAS DĖL ĮTAKOS

nauja Eurobarometro apklausa. Ji atskleidžia, kad lietuviai, palyginti su kai kurių Vakarų Europos valstybių gyventojais, gimtojoje šalyje mato nedaug įvairaus nepakantumo apraiškų.

Apklausos duomenimis, 65 proc. Lietuvos gyventojų sakė, jog diskriminacija tautybės pagrindu šalyje yra reta, 11 proc. teigė, kad ji neegzistuoja. 15 proc. respondentų minėjo, kad NEPAKANTUMO diskriminacija tautybės pagrindu yra paplitusi. Tai pats mažiausias rodiklis MATO NEDAUG šiuo klausimu visoje Europos SąjunLietuvos gyventojai mano, kad diskri- goje. Pasiteiravus Lietuvos responminacija tautybės, religijos, neįgaludentų nuomonės apie diskriminaciją mo ar seksualinės orientacijos pagrin- dėl neįgalumo, 33 proc. sakė, jog ji ladu šalyje yra mažai paplitusi. Tai rodo bai paplitusi. ES vidurkis šiuo aspektu

dar nebaigė ir nuo komentarų susilaiko. VDI ir VMI “Balsas.lt leidinių” grupės valdomų žiniasklaidos priemonių tyrimus pradėjo spalį, kai keli žurnalistai viešai pareiškė, kad dirbdami bendrovės leidiniuose “Ekonomika.lt” ir “Valstiečių laikraštis” susidūrė su nelegaliais mokėjimais.

siekia 40 procentų. Į klausimą dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu 28 proc. Lietuvos gyventojų atsakė, kad tai paplitęs reiškinys.

ES vidurkis - 50 procentų. Lietuviai buvo tarp tų europiečių, kurie savo šalyje mato mažai diskriminacijos religijos pagrindu. 9 proc. apklaustųjų sakė, jog diskriminacija šiuo pagrindu labai paplitusi, 66 proc. jų teigė, kad ji reta, o 17 proc. respondentų tvirtino, jog ji neegzistuoja. Tuo metu apklausa rodo, jog vidutiniškai 33 proc. europiečių mano, kad tai plačiai paplitęs reiškinys.

BNS, LŽ

2012 11 26 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Valdininkai privalėtų atsakyti už klaidas Taip pat siūloma įvesti naują taisyklę, kad neteisėtą sprendimą priėmus keliems asmenims nė vienas jų neišvengtų atsakomybės ir atsakytų proporcingai.

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Valdžios institucijose svarstomos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, kurios įpareigotų jas regreso tvarka išieškoti nuostolius, patirtus dėl tarnautojų padarytos žalos. Šiuo metu ne visada užtikrinama, kad jie galiausiai patys sumokėtų už savo klaidas.

Nors ir šiuo metu yra numatytas visas mechanizmas, kaip turi būti taikoma atsakomybė klaidas padariusiems valstybės tarnautojams, juo nėra tinkamai naudojamasi. Todėl žadama užkirsti tam kelią.

Pagal siūlomus įstatymo pakeitimus, tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės arba savivaldybės institucija ar įstaiga turės regreso teisę reikalauti iš jo tokio dydžio žalos atlyginimo, kokį ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu tarnautojas žalą padarė tyčia, institucija turės tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Jei tokiems siūlymams pritars Vyriausybė, jie bus pateikti svarstyti Seimui.

Atsakomybę diferencijuotų Dabar tarnautojui priėmus netinkamus sprendimus ir dėl to padarius žalos, už ją atlygina valstybės institucija, kuri vėliau iš tarnautojo gali ją išieškoti. “Tačiau ne visada institucijos imasi veiksmų, kad atlyginta žala būtų išieškoma iš kaltų asmenų.

Taip galiausiai už klaidas sumoka ne tie, kurie jas padarė, o visi mokesčių

Už klaidą - per kišenę

VTPS pirmininko pavaduotoja R.Šidlauskaitė siūlomoms pataisoms pritaria, tačiau pabrėžia, kad kartu svarbu užkirsti kelią galimam susidorojimui su valstybės tarnautojais. / Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka mokėtojai. Siekiant išvengti tokių situacijų būtina numatyti, kad jei institucijų vadovai neužtikrins, kad tarnautojai tinkamai atsakytų už klaidas ir iš jų būtų išieškota padaryta žala, atsakyti už tai teks jiems patiems.

Kaip tai bus įgyvendinama, institucijų vadovai privalės periodiškai atsiskaityti”, - aiškino teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Kaip teigia Teisingumo ministerija, siekiama, kad už netinkamai priimtus tarnautojų sprendimus netektų nuken-

tėti tiems asmenims, kurie jais pasitikėjo, o galiausiai liko kvailio vietoje. Pavyzdžiui, institucija išdavė žmogui leidimą vykdyti ūkinę veiklą, o vėliau paaiškėjo, kad leidimas negalioja, nes tarnautojas tai padarė neteisėtai.

Kaip LŽ aiškino Vidaus reikalų ministerijos Protokolo ir viešųjų ryšių skyriaus specialistai, pataisomis būtų panaikintas šiuo metu galiojantis apribojimas, kad per mėnesį išieškomas žalos dydis negali viršyti 20 proc. tarnautojo atlyginimo.

Teismai kasmet ieškovams iš valstybės institucijų ir savivaldybių priteisia tūkstantines sumas. Tačiau visos jos sumokamos iš mokesčių mokėtojų kišenės. Ypač dažnai tai nutinka pasibaigus teismų procesams dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Priminsime, kad Lietuvos darbo biržos direktoriaus Vido Šlekaičio atleidimas iš pareigų kainavo beveik 380 tūkst. litų.

Tai tik vienas skandalingas atvejis, kai dėl valstybės tarnyboje dirbančių asmenų kaltės prarandami šimtai tūkstančių litų.

Atvejai, kai valdžios įstaigos regreso tvarka išieško žalą iš valstybės tarnautojų, Lietuvoje dar retenybė. Vienas toks yra pasitaikęs Alytaus rajono savivaldybės administracijoje. Jos vadovai 16 tūkst. litų jau išieškojo iš vieno seniūno už tai, kad šis neteisėtai išdavė leidimą kirsti medžius.

“Nemanau, kad tik mūsų savivaldybėje padaroma tokių klaidų. Ko gero, daugelyje savivaldybių tokių dalykų būna”, - LŽ teigė Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Aurimas Truncė.

Jis neslėpė, kad priimti sprendimą išreikalauti žalą iš pavaldinio visada yra kur kas sunkiau, nei jam skirti premiją. A.Truncės įsitikinimu, valstybės tarnautojas privalo būti susipažinęs su įstatymais. Be to, gali pasikonsultuoti, išsiaiškinti, įsigilinti į visas aplinkybes

ir tik tada priimti sprendimą. “Klaidas kartais lemia skubėjimas ar kompetencijos stoka. Tačiau tai neturėtų tapti norma. Atsakomybės sugriežtinimas įpareigotų valstybės tarnautojus atidžiau atlikti savo darbą”, - kalbėjo Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Įžvelgia grėsmių Ne kartą griežtinti įstatymus, reglamentuojančius valstybės tarnautojų atsakomybę, Seimą yra raginusi Valstybės tarnautojų profesinė sąjunga (VTPS). Itin didelį susirūpinimą jai kelia neteisėti valstybės tarnautojų atleidimai ir dėl to teismų priteistos didžiulės kompensacijos iš valstybės biudžeto. Ši problema kamuoja ne tik valstybės institucijas, bet ir savivaldybes. Vien Raseinių rajono savivaldybėje galbūt neteisėtai buvo atleista apie dvi dešimtis tarnautojų.

Dalis jų bylas teismuose jau laimėjo.

VTPS pirmininko pavaduotoja Rasa Šidlauskaitė LŽ teigė, kad profsąjungos pritaria minėtam valstybės tarnautojų atsakomybės sugriežtinimui.

“Tai privers juos atsakingiau priimti sprendimus”, - sakė R.Šidlauskaitė.

Tačiau, anot jos, kartu labai svarbu užkirsti kelią galimam susidorojimui su valstybės tarnautojais. Mat jie dažnai tik vykdo savo vadovų nurodymus. “Dažniausiai vadovas priima galutinį sprendimą ir pasako, kaip turėtų būti parengti sprendimo dokumentai. Todėl reikia sukurti tokį mechanizmą, kuris neleistų susidoroti su pavaldiniais ir jie netaptų atpirkimo ožiais”, - pažymėjo R.Šidlauskaitė.

•

Dėl Kalėdų eglės Kaune tenka kovoti KRISTINA KUČINSKAITĖ

Savaitgalį Kalėdų eglutę Kaune, Rotušės aikštėje, pradėję montuoti menininkai apimti panikos. Jei įstaigos, kuriai priklauso iš metalo pagamintas žaliaskarės kamienas, likvidatorius sumanys jį atsiimti, šventės kauniečiams bus apkartintos.

Kad pradėtą montuoti eglutę gali tekti išardyti, sužinota prieš kelias dienas. Į Kauno miesto meriją ir į žaliaskarę ne pirmus metus kuriančią menininkę Jolantą Šmidtienę kreipėsi viešosios įstaigos “Hanza Kaunas 2011” likvidatorius Juozas Šukevičius.

Jis pranešė, kad sumanymas panaudoti Rotušės aikštėje stovintį, likviduojamai įstaigai priklausantį metalinį stulpą yra neteisėtas ir trukdo už gerą kainą parduoti nebereikalingą turtą.

Supanikavę valdininkai ir menininkai suskubo siųsti raštus J.Šukevičiui, prašydami eglutės “kamieną” atsiimti ne šiemet, o po švenčių.

Rankų darbo eglutė Laikinosios sostinės savivaldybė eglutės kūrimą nebe pirmus metus patiki J.Šmidtienei. Pernai iš plastikinių butelių jos sukurta smaragdinė žaliaskarė net pateko į Guinnesso rekordų knygą. Tikimasi, kad šiųmetė aukso spalvos eglutė bus ne mažiau įspūdinga. Jai suręsti bus panaudota apie 30 trijų keturių metrų aukščio eglučių, viena gerokai didesnė taps viršūne. Dekoracijomis taps 40 tūkst. rankomis aukso spalva nudažytų kankorėžių. Visi jie surinkti Lietuvos miškuose ir marginti ne vieną valandą. 15 metrų aukščio kūrinį api-

pavidalins aštuoni menininkai, kuriantys angelus. Jie, pasak J.Šmidtienės, suksis apie savo ašį ir sudarys judančios eglutės įspūdį.

Pernelyg didelė kaina Šiemet, kaip ir pernai, eglės kamienui menininkė nutarė panaudoti Rotušės aikštėje stovintį metalinį stulpą. Jis čia atsirado 2011 metais, kai Kaune buvo rengiamos tarptautinės “Hanza dienos”. Ant metalinio stulpo tuomet sumontuotas medis, kurio šakomis tapo miestų vėliavos. Po šventės medis dar ilgai buvo neišmontuotas, o vėliavos nuimtos tik artėjant šaltajam metų sezonui. Vietoj “Hanza dienų” medžio tuomet iškilo smaragdinė eglutė. Išardyti jos “kamieno” neskubėta ir pasibaigus kalėdinių renginių maratonui. Tačiau neatlikti ir jokie kiti veiksmai, susiję su metalinio stulpo perėmimu iš viešosios įstaigos “Hanza Kaunas”. Įstaigą, kurios 51 proc. akcijų priklauso savivaldybei, nutarta likviduoti šių metų gegužę.

Politikų nebetenkino, kad realiai nebeveikianti įstaiga patiria nemažų išlaidų. Ji, ruošiantis “Hanza dienoms”, nemenkai finansuota iš miesto biudžeto. Be to, įstaigai liko pinigų, surinktų už leidimus prekiauti beveik savaitę trunkančioje šventėje. Visos pajamos tuomet išleistos renginiams organizuoti ir specifinei įrangai įsigyti. Tarp jos atsirado ir minėtas metalinis stulpas. Jo projektas, gamyba ir montavimas kainavo 60 tūkst. litų.

“Jei būčiau žinojusi, kad likvidatorius pareikš teisę į stulpą tik pradėjus montuoti eglę, būčiau kitaip plėtojusi sumanymą. Galiausiai būtume pasigaminę naują kamieną”, - LŽ sakė J.Šmidtienė.

Viešosios įstaigos “Hanza Kau-

Už metalinį eglutės “kamieną” Kauno miesto savivaldybei teks mokėti du kartus. / Erlendo Bartulio nuotraukos nas” likvidatorius už metalinį stulpą šiuo metu tikisi gauti 15 tūkst. litų.

Tai, pasak J.Šmidtienės, nepagrįstai didelė kaina, juolab kad visi pinigai, tekę viešajai įstaigai, iš tiesų yra Kauno miesto savivaldybės.

“Juk miestas kartą jau sumokėjo už stulpą. Tačiau dėl teisinių dviprasmybių turės mokėti dar sykį”, - stebėjosi menininkė.

Likvidatorius teisus Kauno meras Andrius Kupčinskas viliasi, kad likvidatorius teisių į Kalėdų eglės kamieną nebereikš ir palauks švenčių pabaigos. Jo tvirtinimu, “Hanza Kaunas” dirbo nuostolingai, turėjo skolų, todėl įstaigą likviduojant norima parduoti kuo daugiau turto. Kartu su įstaiga skolininke tapo ir jos steigėja - Kauno miesto sa-

vivaldybė. Vadinasi, norėdama atiduoti bent dalį skolų, ji pati iš savęs turės nusipirkti metalinį stulpą.

“Teisiškai likvidatorius yra teisus.

Bet, kita vertus, situacija yra tikrai kurioziška”, - sakė A.Kupčinskas.

Šventės nevogs J.Šukevičius LŽ sakė, kad Kauno miesto taryba, nusprendusi likviduoti viešąją įstaigą, procedūrą galinčio atlikti asmens ieškojo per spaudą ir apklausą. Perėmęs įstaigos dokumentus J.Šukevičius susipažino su skolomis, turtu.

Likviduoti įstaigą reikia ne vėliau nei per pusantrų metų, bet procesas gali būti ir gerokai greitesnis. Likvidatorius jau skelbė du aukcionus viešosios įstaigos turtui parduoti. Pirkėjai po 980 litų įsigijo 7 medinius namelius, kurie įprastai stovi Rotušės aikštėje ir juose

Kalėdų eglės autorė J.Šmidtienė tikino galėjusi ją kurti kitaip. vyksta prekyba per Kalėdas. Dar 13 mažų ir vienas didelis namelis liko neparduoti. Niekas nesidomėjo ir senoviniais karnavaliniais drabužiais, kitu specifiniu inventoriumi.

J.Šukevičius įsitikinęs, kad eglutės kamienu per šventes virstantis stulpas galėjo būti parduotas už gerą kainą. Jo galėjo reikėti kitų miestų savivaldybėms ar didžiulių renginių organizatoriams. Tačiau dabar, pasak likvidatoriaus, teks laukti kitų metų, nes po Kalėdų “Hanza Kaunas” nuosavybė vėl nieko nebedomins.

Likvidatorius įsižeidė, kad ant stulpo eglė imta montuoti be jo sutikimo.

“Galėjo bent paprašyti teisės pasinaudoti stulpu. Dabar teks laukti. Suprantu, kad galiu iš miesto atimti šventę, bet to tikrai nedarysiu”, - tikino J.Šukevičius.

•

4

2012 11 26 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

XVI Vyriausybė nebus geresnė KĘSTUTIS GIRNIUS

Savo darbą baigia XV Lietuvos Vyriausybė - pirmoji, kuri išbuvo visą kadenciją. Kaip beveik ir visos kitos vyriausybės, ji buvo koalicinė.

Valdžią su konservatoriais dalijosi liberalai, liberalcentristai ir prie pastarųjų vėliau prisidėjusi Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija arba bent ta jos dalis, kuri nenusigręžė nuo savo vado. Koalicija išsilaikė, nors neapsiėjo be nesutarimų ir įtampos, ypač šių metų pradžioje, kai įsisiūbavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos skandalas ir svarstyta, ar liberalcentristai paliks koaliciją, jei tuometis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis bus priverstas atsistatydinti. Skandalas parodė, kaip atskiros partijos valdė ministerijas, lyg šios būtų jų privačios valdos, į kurių vidaus reikalus negali kištis nei kolegos, nei premjeras. Toks ministerijų “privatizavimas” arba jų “supartinimas” kenkia bendram Vyriausybės darbui, bet mažina trintį, leidžia trapioms koalicijoms lengviau įveikti krizes.

Vyriausybė buvo koalicinė, bet ji buvo ir bus žinoma kaip Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė.

A.Kubilius nustatė jos prioritetus, bu-

vo viešasis veidas, daugiausia atsakingas už jos laimėjimus ir nesėkmes.

Nesunku kritikuoti Vyriausybę ir jos vadovą, nes kai kurios ydos buvo akivaizdžios. Nors būdamas šiltas žmogus A.Kubilius negebėjo laisvai bendrauti su šalies gyventojais, jis sukūrė įvaizdį rūstaus ir griežto vadovo, neketinančio dirbtinai kelti gyventojų nuotaikos, nematančio reikalo viešai užjausti tų, kurie nukentėjo dėl finansų krizės.

A.Kubiliui galima dar priekaištauti, kad jam trūko lankstumo. Nutaręs, kad reikia mažinti išlaidas ir biudžeto deficitą, jis net negalvojo apie ūkio skatinimo priemones, nesukūrė plano B, kuris papildytų arba iš dalies pakeistų taupymo programą. Gal A.Kubilius siekė sukurti ryžtingo vadovo įvaizdį, parodyti, kad, priešingai nei pirmtakas Gediminas Kirkilas, jis turi savo poziciją, kurios nekeičia kas trečią dieną, siekdamas visiems įtikti.

A.Kubilius nesirūpino savo populiarumu. Paprastam žmogui, gal net politikui tai būtų dorybė. Bet ne premjerui. Nuo jo populiarumo, nuo žmonių pasitikėjimo juo priklauso jo gebėjimas laimėti rinkėjų pritarimą savo planams, ypač prieštaringesniems. Referendume rinkėjai atmetė planus statyti atominę jėgainę dėl įvairių priežasčių. Turbūt nebuvo daug rinkėjų, kurie sau sakė: “Man ta jėgainė nelabai patinka, bet A.Kubilius ją palaiko, juo pasitikiu, tad balsuosiu už elektrinę.”

A.Kubilius neturėjo neoficialaus pavaduotojo iš ministrų, žmogaus, kuriam galėtų patikėti svarbias užduotis, kai jis pats yra užsiėmęs dar opesniais reikalais. Pirmaisiais metais beveik visas A.Kubiliaus dėmesys buvo sutelktas į finansų krizę, vėliau - į energetinę nepriklausomybę, kiti darbo barai buvo apleisti arba ne itin veiksmingai įgyvendinami. Buvo švietimo reforma ir “Sodros” pertvarkymas, bet regresyvi mokesčių sistema liko nepakeista, krašto gynybos finansavimas labai nukentėjo, nematyti didesnio Vyriausybės indėlio formuojant užsienio politiką.

liai. Tik ekskursantams juose nelabai yra ką pamatyti. Iš Jeruzalės likęs plynas laukas. Paryžiuje - tik dvi sodybos. Egipte vietoj piramidžių - per karą suniokotos liuteronų bažnyčios griuvėsiai. Nebėra net vištų fermos, kurioje anksčiau buvo laikoma iki 21 tūkst. dedeklių. Daugpilio turizmo informacijos centro vadovė Lolita Kozlovska Latgalos regioninei televizijai sakė, kad šie pavadinimai iš žemėlapio neišnyks, bet ar bus gyventojų, ji nesiryžtų prognozuoti.

Kaip ir daug kitų Latvijos kaimų, šie sodžiai pamažu nyksta.”

102 pargriuvimai per dieną. Tokius rezultatus paskelbė Niujorko universiteto tyrėjai, filmavimo kameromis stebėję 130 nuo 12 iki 19 mėnesių mažylių, kol šie tyrinėjo specialiai įrengtą kambarį. Dar 15 maklinėjančių pipirų buvo stebimi namie, jiems įprastoje aplinkoje. Kai kurie mažyliai buvo “patyrę šliaužiotojai”, kurie tik neseniai ėmė žengti pirmuosius žingsnius. Kiti stebimieji jau keletą mėnesių sėkmingai įveikdavo distancijas dviem kojomis. Vaizdo įrašų analizė parodė, kad tie vaikučiai, kurie jau mokėjo neblogai vaikščioti, per valandą vidutiniškai padarydavo 2368 žingsnius, t. y. įveikdavo 700 metrų atstumą. Per tą valandą jie bent 17 kartų dribtelėdavo ant užpakaliuko.

Nenuostabu, kad žengiantieji tik pirmuosius žingsnius krisdavo net 69 kartus per valandą. Amerikos mokslininkai apskaičiavo, kad jeigu mažylis juda pusę viso laiko kol nemiega, per dieną jis nupėdina daugiau nei 4 kilometrus. Tiek namie stebėtų, tiek specialiame kambaryje filmuotų pyplių vidutinė paros nužingsniuota distancija buvo vienoda. Tyrėjai taip pat palygino metinukus “šliaužikus” ir keliais mėnesiais vyresnius “vaikš-

Negalima neigti, kad daug prisidėjo didelis Lietuvos žmonių kantrumas. Jei žmonės būtų masiškai ėję į gatves protestuoti, būtų buvę sunkiau laikytis taupymo kurso.

Kita vertus, A.Kubilius ne tik deklaravo taupymo svarbą, bet ir taikė ją sau bei saviems. Jis gerokai apkarpė savo, ministrų, Seimo narių atlyginimus, sumažino juos trečdaliu. Premjero darbo užmokestis buvo 36 proc. mažesnis negu jo pirmtako. Bent dalis Lietuvos žmonių tai pastebėjo ir įvertino.

Ne mažiau reikšminga, kad ši Vyriausybė buvo pirma, kuri ryžtingai

Naujajai Vyriausybei pradėjus klupinėti didės supratimas, kiek nuveikė A.Kubilius.

Būtų galima minėti ir kitus trūkumus, pavyzdžiui, nepakankamai tvirtą reakciją į savųjų nusižengimus, viešųjų ir privačių interesų neatskyrimą.

Bet nereikia perdėm smulkintis. Ši Vyriausybė buvo gera, o A.Kubilius bene geriausias Lietuvos premjeras.

Finansų krizė veiksmingai ir greitai įveikta, tad būtų galima manyti, kad tai buvo mažmožis, savaime suprantamas reikalas. Nesibaigiančios problemos kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse primena, jog sėkmė nebuvo garantuota. Tarptautinis valiutos fondas ir kitos tarptautinės finansų institucijos, suprasdamos, kokius iššūkius premjeras turėjo įveikti, ne be pagrindo gyrė jo politiką.

siekė užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Ne tik siekė, bet ir daug pasiekė. Elektros tiltai tiesiami, į priekį juda suskystintų dujų terminalo projektas, nors atominės jėgainės statyba dabar kybo ore. Ankstesnės vyriausybės labiausiai dirbo liežuviu, tad Lietuva liko pažeidžiama.

Vyriausybė protingai veikė vengdama nereikalingos konfrontacijos su Kremliumi, nuolat pabrėždama, kad esama nesutarimų su “Gazprom”, o ne su Rusija. A.Kubilius užsitikrino ES palaikymą Lietuvos pastangoms įgyvendinti trečiąjį ES energetikos paketą. Šiuo atžvilgiu buvo gražiai sulošta. ES negali nepaisyti savo direktyvų ar užmerkti akių

dėl konkurenciją ribojančių veiksmų, tad ji palaiko ir turi palaikyti Lietuvą. Vyriausybės skundai turėjo įtakos Europos Komisijos sprendimui dėl tyrimo, ar “Gazprom” nepažeidžia antimonopolinių ES taisyklių.

Yra kitų svarbių laimėjimų, tokių kaip žydų turto grąžinimas. Pagrindinė paskata buvo istorinio teisingumo atkūrimas, bet turto restitucija taip pat pagerino tarptautinį mūsų šalies įvaizdį, kuriam vis dar kenkia Lietuvoje vykdytas holokaustas.

Daug pažengta gerinant santykius su Izraeliu, nors Lietuva turėtų ieškoti būdų atsiriboti nuo Izraelio politikos palestiniečių atžvilgiu.

Reikšmingu žingsniu reikia laikyti Nacionalinės lituanistikos plėtros programos patvirtinimą. Skiriama daugiau lėšų moksliniams tyrimams ir jų tarptautiniam prieinamumui, naujoms lituanistikos duomenų bazėms kurti ir palaikyti. Siekiama sukurti Baltistikos centrą. Įsisąmoninta, kad jei Lietuva nesirūpins lituanistika ir tautos paveldu, kiti tikrai to nedarys. Įspūdinga A.Kubiliaus pergalė Antakalnio vienmandatėje rinkimų apygardoje parodė, kad jis nebuvo toks nepopuliarus, kokį jį vaizdavo apklausos. Naujajai Vyriausybei pradėjus klupinėti didės supratimas, kiek nuveikė A.Kubilius. 2009-2012 metai nebus laikomi Lietuvos aukso amžiumi, bet nemažai žmonių bus priversti pripažinti, kad Lietuva buvo valdoma gerai.

•

Kitų balsai INTRIGUOJANTYS LATGALOS KAIMAI

MAŽIEJI MARATONININKAI Egipte netoli Daugpilio - per karą suniokotos liuteronų bažnyčios griuvėsiai.

Latgalos regioninė televizija parodė reportažą apie neįprastų pavadinimų kaimų liūdną dabartį: “Kad

Lietuvos žinios

apsilankytum Egipte, Maskvoje, Jeruzalėje ar Paryžiuje, nebūtina sukarti tūkstančių kilometrų. Čia pat, Latvijoje, Daugpilio rajone, yra tokius vardus turintys kaime-

Naujienų portalas Dailymail.co.uk rašo apie nepailstančių mažųjų vaikščiotojų kasdienius rekordus:

“Distancija, kurią kiekvieną dieną nužingsniuoja vos vaikščioti pramokęs mažylis, turėtų sugėdyti aptingusius suaugusiuosius - dar net tvirtai ant kojų nesilaikantis pyplys kasdien sukaria daugiau nei 4 kilometrus, kuriuos sudaro 14 208 mažų kojyčių žingsneliai. Šį titanišką žygį lydi ir ne mažiau kaip

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

Toks mažylis kasdien gali sukarti daugiau nei 4 kilometrus. čiotojus” siekdami sužinoti, kodėl mažyliai ryžtasi stotis ir žingsniuoti, nors ir ropodami keturiomis puikiai gali pasiekti norimą tikslą.

Nors žengiantys pirmuosius žingsnius vaikai krisdavo daugiau kartų, jie savo tikslą pasiekdavo daug greičiau negu to paties amžiaus ropojantys mažyliai. Mažamečių mokymosi įgūdžių tyrimo psichologė profesorė Karen Adolph sakė: “Kaip vaikai mokosi vaikščioti? Per dienų dienas jie žengia vis daugiau žingsnelių, įveikia ilgesnes distanci-

jas stačiomis. Jų motyvacija vaikščioti pirmiausia yra ta, kad eidami mažyliai greičiau pasiekia tikslą, o ilgainiui ir vis mažiau krinta. Taigi atsakymas į klausimą “Kodėl jie vaikšto?” būtų - “O kodėl gi ne?”

Profesorė teigė, kad nors mažylio per dieną nužengiamų žingsnių skaičius atrodo nerealiai didelis, kiti jų vystymosi laimėjimai taip pat yra milžiniški, palyginti su suaugusių žmonių vystymosi spartumu.”

LŽ

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

K.Jašinskas A.Makauskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 11 26 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

Rinkimai

Katalonai mano nusipelnę daugiau Rinkimai Katalonijoje kelia grėsmę Ispanijos vientisumui. “Mes nesame Ispanijos vasalai”, pareiškė Katalonijos lyderis Arturas Masas. Jis dar labiau pakurstė vietinių aistras sakydamas, kad pagal bendrojo vidaus produkto dalį vienam gyventojui, t. y. turtingumą, nepriklausoma Katalonijos valstybė būtų septinta Europos Sąjungoje (ES).

VILJAMA SUDIKIENĖ

V

akar 7,5 mln. gyventojų turinčioje Katalonijoje vyko pirmalaikiai rinkimai, kurie galbūt nuties kelią referendumui dėl šio Ispanijos regiono nepriklausomybės.

Separatizmo klausimas pastaruoju metu karštai aptariamas visoje Ispanijoje ir Europoje, nes tokios nuotaikos sustiprėjo ne tik Katalonijoje, bet ir Škotijoje, Flandrijoje.

Katalonija - turtingiausias Ispanijos regionas, tačiau jo gyventojai vargiai laiko save ispanais. Katalonai kalba sava kalba ir puoselėja savas tradicijas, o atėjus krizei labai populiarus tapo manymas, kad Ispanija viską atima iš turtingosios Katalonijos. Esą ji išlaiko skurdžius regionus, kurie “tingi” ir to nenusipelno (pavyzdžiui, Andalūzija ir Ekstremadura - ten yra tokių vietovių, kur trečdalis darbingo amžiaus žmonių gyvena iš neįgalumo pensijų!), tad geriau apsieiti be centro globos.

Per debatus dėl to, kokį ekonominį poveikį patirtų nepriklausoma Katalonija, daugiausia aptariami du dalykai: kokių dividendų gautų Katalonija, atsikračiusi Ispanijos, ir kokia būtų galimo jos produktų boikoto kaina. Tie, kurie propaguoja nepriklausomybę, labiausiai akcentuoja mokesčius, kuriuos Katalonija sumoka Madridui (kasmet po 20 mlrd. eurų). Populiaru sakyti, kad už tuos pinigus regionas galėtų pagerinti savo socialinę gerovę, švietimą ir infrastruktūrą. Pajamų mokestis Katalonijoje yra vienas didžiausių Europoje. Katalonijos politikai taip pat sako, kad Ispanija vagia iš jų pensijas: “Mes mokame Švedijos lygio mokesčius, bet gauname Senegalo lygio paslaugas.”

Supykę dėl tokios padėties katalonai net ėmėsi nepaklusnumo akcijų: atsisako mokėti kelių mokesčius. Visi Katalonijos keliai apmokestinti, tuo metu visoje Ispanijoje taip nėra. Todėl katalonai piktinasi, kad iš jų nuluptais mokesčiais finansuojamos paslaugos, kurias ispanai gauna veltui.

Kai kas ta proga norėtų atsikratyti ir “neveikiančios monarchijos” bei tokių “reakcingų bastionų” kaip Bažnyčia ir Madrido žiniasklaida.

Nedaug girdėti balsų, kurie sako, kad visuomet lengviau turėti priešą ar atpirkimo ožį, todėl nepriklausomybė tikrai būtų geriausia išeitis, nes tada katalonai nebeturėtų ką kaltinti dėl savo bėdų.

Kaip rodo apklausos, per 15 pastarųjų mėnesių nepriklausomybės šalininkų Katalonijoje padaugėjo nuo 43 iki 57 procentų. 80 proc. regiono gyventojų teigia, jog per daug moka Ispanijos valstybei ir per mažai iš jos gauna. Tuo pat metu Katalonijos regioninė skola Ispanijai yra didžiausia. Katalonijos akcijos nuvertintos iki vadinamojo šlamšto lygio, tad šiais metais jai teko nusižeminti ir prašyti pagalbos (daugiau kaip 5 mlrd. eurų) iš centrinės vyriausybės Madride. Visos partijos, sekmadienį dalyvavusios regioniniuose rinkimuose, sutinka: Katalonija nusipelno didesnio gabalo iš mokesčių pyrago.

•

Nepriklausomybės mitingas Barselonoje. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Prieš rinkimus portalas BBC pakalbino garsius Katalonijos žmones, ką jie mano apie nepriklausomybę.

Alfredas Boschas, kairiųjų respublikonų Katalonijos parlamentaras: “Per pastaruosius kelerius metus postūmį į nepriklausomybę labai sustiprino trys veiksniai. Pirmiausia, tai lėmė iš apačios kilę masiniai judėjimai už apsisprendimo teisę. Šiemet rugsėjo 11-ąją (Katalonijos nacionalinė diena - aut.) vyko milžiniška demonstracija Barselonoje. Antra, svarbų vaidmenį suvaidino Ispanijos vyriausybė, blokuodama Katalonijos reikalavimus. Trečias veiksnys ekonominis. Katalonai apmoka ispanų sąskaitas pagal išnaudotojišką proporciją. Maždaug pusė Katalonijos sumokėtų mokesčių niekada negrįžta nei investicijų, nei paslaugų pavidalu, o Katalonijos mokesčių mokėtojų dalis Ispanijoje per pastaruosius 35 metus daugiau kaip dvigubai viršijo iš ES gautus pinigus.

Svarbiausia, jog dauguma katalonų įsitikinę: nepriklausomoje respublikoje jie gyvens daug geriau negu Ispanijos Karalystėje. Visa bėda, kad Ispanija, kitaip nei Jungtinė Karalystė, šiuo klausimu neleidžia rengti referendumo.”

Rosa Cullell, skiltininkė ir verslo vadovė: “Nedarbui pasiekus 22,5 proc., o bendrajam vidaus produktui (BVP) nukritus 1,4 proc., Katalonijos vyriausybė nelabai ką turi pasiūlyti, išskyrus svajonę - nepriklausomybę. Ši jos svajonė nėra nekalta, kaip mano daugelis katalonų.

Dėl Ispanijos dešiniųjų boikotų ir virtinės vyriausybės atsisakymų diskutuoti dėl pokyčių Katalonijos autonomijos finansavimo struktūroje nepriklausomybės nuotaikos vis stip-

rėja. Kadangi Katalonija kenčia chronišką fiskalinį deficitą, ta svajonė dabar pateikiama kaip ekonominės ligos praktinis sprendinys. Deficitas, prilygstantis maždaug 8 proc. Katalonijos BVP (16 mlrd. eurų), yra svarbiausias argumentas “viską verčiant Madridui”, o pastaruoju metu ir Europai. Katalonijos administracija niekada nelaikoma atsakinga. Kaip tik dabar griaunami supratimo tiltai, mes pamirštame daug šimtmečių abipusės priklausomybės. Ispanija be Katalonijos, arba Katalonija be Ispanijos, būtų blogesnė, skurdesnė ir mažiau versli šalis. Apie 50 proc. savo produkcijos Katalonijos firmos parduoda Iberijos pusiasalyje, o mūsų didžiausias bankas “La Caixa” yra trečia pagal dydį finansų institucija Ispanijoje. Jei, iškilus teisinėms problemoms, Katalonijos nepriklausomybė išeitų iš Europos ribų ir nebūtų pasiekta konsensuso su Ispanija, tai būtų ne svajonė, o ilgas košmaras. Visiems.”

Murielis Casalsas, kultūros organizacijos “Omnium” prezidentas: “Katalonija yra kraštas, turintis savo kalbą ir ištakas, - kaip ir kitos Europos tautos, iškilusios po romėnų valdymo. Viduramžiais Aragono (kurio svarbiausia dalis buvo Katalonija) karūna vaidino svarbų vaidmenį Viduržemio jūros regione. XV amžiuje Aragono ir Kastilijos karūnoms susivienijus Katalonija išlaikė savo teisinę sistemą bei kalbą. 1714 metais įkūrus centralizuotą valstybę kultūrinė įvairovė buvo užgniaužta, bet katalonai sugebėjo išsaugoti savo tapatumą. F.Franco diktatūros laikai vėl buvo represiniai. Grįžimas prie demokratijos 1975 metais suteikė Katalonijai vilties. Tačiau 2010-aisiais Ispanijos Konstitucinis Teismas anuliavo svarbias Autonomijos statu-

to, kurį patvirtino Katalonijos parlamentas ir referendumas, dalis. Daugeliui katalonų tai buvo takoskyros taškas, nes jie pamatė, kad Ispanijos valdžia atmeta Katalonijos institucijų demokratinius sprendimus. Konfliktas su Ispanijos teisine sistema, taip pat tai, kad Katalonija tapo pagrindine ekonomine davėja, daugelį katalonų įtikino - vienintelis pasirinkimas siekiant išlaikyti mūsų kultūrinę tapatybę yra demokratinis ir taikus perėjimas prie nepriklausomybės.”

Jordi Gracia Garcia, Ispanijos literatūros profesorė: “Lengvesnis nei Katalonijos nepriklausomybė sprendimas - federalinė Ispanija. Tai būtų mažiausias blogis iš visų galimų.

Daugelis sąžiningų ekonomistų, o ir pats Katalonijos regiono lyderis A.Masas, pripažįsta, kad Katalonijos nepriklausomybė pareikalautų aukų. Ji nedelsiant užtrauktų ekonominę ir finansinę kainą, dar labiau pablogintų dabartinę Ispanijos socialinę krizę. Be to, turėtų ir kitą, ne tokį akivaizdų, padarinį - vėl sukeltų įtampą Katalonijos visuomenėje, kurios santykiai nuo demokratijos įsigalėjimo yra gana šilti.

Tiesa, federacija šiandien skamba dirbtinai, tačiau nauji konstituciniai santykiai galėtų būti geriausias dalykas iš naujo nustatant Katalonijos ir Ispanijos ryšius. Praėjus 35 metams nuo derybų, atvedusių prie dabartinės Konstitucijos, verta apsvarstyti reformą, kuri tiktų XXI amžiaus visuomenei. Federalinis sprendimas tikriausiai būtų mažiausiai traumuojantis būdas padaryti galą nesibaigiančioms Katalonijos ir centrinės vyriausybės varžyboms. Tai reikštų stipresnę ir sveikesnę demokratiją, būtų aiškiai išlaikyti pranašumai, kuriuos teikia bendra Ispanijos valstybė.”

Francescas de Carreras, konstitucinės teisės profesorius: “Bijau, kad nepriklausomybė atitinka tik politinio, ekonominio, biurokratinio ir net intelektualinio elito interesus. Kitais žodžiais, yra elementų, kurie išduoda atskirus, o ne visos Katalonijos interesus. Be to, vykdoma įtikima politinė propaganda už nepriklausomybę.

Ir ji užkrečiama. Jei vis daugiau tavo draugų ar artimųjų remia nepriklausomybę, tada ir tu už ją pasirašai. Nepriklausomybė turėtų prasmę tik tuomet, jei Katalonijos kultūrai nebūtų leidžiama skleistis. Tačiau taip nėra.

Niekas negali sakyti, kad Katalonijoje nėra visiškos katalonų kalbos vartojimo laisvės. Pirmiausia turėtų vykti diskusija dėl teisės surengti referendumą nepriklausomybės klausimu. Tai dalis demokratijos proceso ir žodžio laisvės. Būtina išsiaiškinti, ką iš tikrųjų katalonai mano apie nepriklausomybę. Bet kokiu atveju prireiktų mažiausiai 10-15 metų, kol hipotetiška nepriklausoma Katalonijos valstybė konsoliduotųsi. O per tą laiką galima daug prarasti kalbant apie ekonomiką. Tai sukeltų nerimą katalonų visuomenei. Abu šie veiksniai sukurtų socialinį nestabilumą.”

Salvadoras Cardusas, sociologijos profesorius: “Katalonijos nepriklausomybė ne tik įmanoma, bet ir labai tikėtina. Ir daug greičiau negu manome. Pirmiausia reikėtų pasinaudoti visais įstatymais. Tiesa, kai vartai dabartinę Ispanijos Konstituciją, tai atrodo labai sunku, bet nėra neįmanoma. Juk iš esmės tai politinis, o ne grynai teisinis sprendimas. Jei nebus politinės valios leisti įteisinti nepriklausomybę, turės būti sulaužyti dabartiniai įstatymai. Galų gale XX amžiuje dauguma šalių pasiekė nepriklausomybę ne teisinėmis priemonėmis, o žmonių valia.”

2012 11 26 Lietuvos žinios

Pasaulis

Žudyti lengviau nei saugoti EMILIS KAZLAUSKAS

Ir vėl pliūptelėjo agresijos banga Artimuosiuose Rytuose. Šįsyk tai ne Sirija, o vieta, kur kautynių ugnis rusena jau daugiau kaip 60 metų. Izraelis ir Gazos teroristai vėl surėmė raketas, tik dabar agresija nutraukta greičiau nei tikėtasi.

Sausumos invazija buvo tikėtina, bet dėl aktyvių diplomatinių pastangų jos pavyko išvengti. Prie to nemažai prisidėjo ir naujoji Egipto islamistinė vadovybė, nors tai greičiau rodo nepasitikėjimą savo jėgomis nei nuoširdų taikos troškimą. Po Arabų pavasario nulemtos revoliucijos Egiptas vis dar jaučiasi silpnas ir ekonominiu, ir kariniu požiūriu. Milijardinės JAV finansinės injekcijos, gelbstinčios 82 mln. gyventojų turinčią musulmonišką valstybę nuo ekonomikos kracho, skatina nuosaikiau žvelgti į Izraelį, strateginį JAV partnerį regione.

Pasak dienraščio “The Jerusalem Post”, prieš daugiau nei savaitę Egipto valdančioji Musulmonų brolija turėjo audringą susirinkimą, per kurį svarstė, kaip reaguoti į susidariusią padėtį.

Viena pusė troško tuoj pat pradėti karą su Izraeliu, kita pusė, galiausiai ir laimėjusi, siūlė neskubėti - karui mat reikia rimtai pasirengti.

Regione didėja neapykanta Izraeliui Neapykanta Izraeliui pulsuoja ir kitos musulmoniškos valstybės. Turkijos premjeras Recepas Tayypas Erdoganas pavadino Izraelį teroristine valstybe.

Tuniso, per Arabų pavasarį taip pat pakeitusio autokratinę valdžią į islamistinę, valdančioji partija “Ennahda” nori, kad “normalūs santykiai” su Izraeliu būtų uždrausti konstituciškai. Visi puikiai prisimena Irano siunčiamus grasinimus nušluoti Izraelį nuo žemės paviršiaus. Sirija, nors dabar draskoma

Sugriauta “Hamas” policijos būstinė Gazoje. / Reuters/Scanpix nuotraukos pilietinio karo, niekada nebuvo Izraelio draugė, o jeigu sukilėliai galiausiai nuvers Basharą al Assadą, ne-

kuriai. Kaip teigia “The Washington Post”, išeidamas Izraelis pripažino sieną su Gazos ruožu tarptautine ir taip

Gazos ruožo gyventojai pirmiausia sugriovė sinagogas ir šiltnamius, maitinusius žydų naujakurius daržovėmis, - neapykanta žydams buvo didesnė už alkį. truks išgryninti savo islamistinių pažiūrų, kurios dažniausiai reiškia automatinę neapykantą viskam, kas žydiška.

Kreivų veidrodžių karalystėje Vis dėlto sunku suvokti, iš kur kyla ta iracionali neapykanta. Tai dar labiau nesuvokiama, kai kalbama apie būtent šį, Izraelio ir Gazoje esančių teroristinių grupuočių “Hamas” bei dar radikalesnio “Islamo džihado”, konfliktą.

Prieš septynerius metus, kai Izraelis nutraukė Gazos ruožo okupaciją, iš ten išėjo visi iki vieno žydų kariai ir nauja-

atsisakė bet kokių teisių į šią teritoriją bei de facto pripažino Gazos ruožo nepriklausomybę, ko nedrįso daryti jokia kita šią teritoriją valdžiusi musulmonų valstybė - ar tai būtų Egiptas, ar Osmanų imperija.

Tačiau taika neįsivyravo. Gazos ruožo gyventojai pirmiausia sugriovė paliktas sinagogas ir šiltnamius, maitinusius žydų naujakurius daržovėmis.

Matyt, neapykanta žydams buvo didesnė už alkį. Paskui demokratiškai išsirinko “Hamas” teroristus į valdžią.

Po pergalės “Hamas” kruvinu brolžudišku karu išgujo nuosaikesnę palesti-

7

Trumpai UGNYJE ŽUVO PER 100 ŽMONIŲ

niečių politinę partiją “Fatah”. Padažnėję savižudžių išpuoliai privertė Izraelį sugriežtinti sienos, pro kurią į teroristų rankas sruvo ne tik maistas ar vaistai, bet ir raketos bei ginklai, kontrolę.

Prasidėjo tai, kas vyksta iki šių dienų, - raketų atakos į Izraelį. Nesvarbu, kur jos lekia, svarbiausia, kad Izraelio link.

Raketos netikslios, dažnai krinta dykumoje, bet kitos pasiekia civilių objektus miestuose ir net arabų gyvenamas vietoves.

Nuo to laiko, kai Izraelis baigė Gazos okupaciją, iš ten į Izraelį paleista 12 tūkst. raketų. Jos dažniausiai skrieja iš tokių objektų kaip mokyklos, ligoninės, miegamieji rajonai. Tai daroma nepaisant, kad Izraelis visuomet smūgiuoja į tą vietą, iš kurios atlekia raketa.

Tokia mirties pramonė palanki “Hamas”, nes taip žūsta nemažai civilių, kad ir kokios tikslios būtų Izraelio gynybos pajėgų atakos. Maždaug pusė žuvusiųjų per pastarąsias dienas yra “Hamas” kovotojai, o tai stebėtinai palankus skaičius žinant minėtą teroristų taktiką. Civilių aukas gausiai aprauda ir Vakarų, ir pseudovakarietiška žiniasklaida - čia ypač pasižymi Kataro, neseniai sutarusio dėl šimtamilijoninės paramos “Hamas”, valdoma televizija “Al Jazeera”, transliuojanti laidas ir anglų kalba.

Izraelis savo ruožtu kiša milijonus, kad apsaugotų savo piliečius - pastarųjų savaičių raketų atakos būtų buvusios daug skaudesnės, jeigu ne priešraketinė gynybos sistema “Geležinis kupolas”, kurios baterija kainuoja 50 mln., o viena raketa - iki 50 tūkst.

JAV dolerių. Šiemet nuo sausio iki spalio iš Gazos ruožo į Izraelį nuskriejo iki 800 raketų.

Aktualumo nepraranda šie buvusios Izraelio premjerės Goldos Meir žodžiai: “Mes galime atleisti arabams už mūsų vaikų žudymą. Bet negalime atleisti už tai, kad jie verčia mus žudyti jų vaikus. Tik tada bus taika su arabais, kai jų meilė savo vaikams bus stipresnė už jų neapykantą mums.”

•

Po gaisro viename Bangladešo drabužių fabrike gelbėtojai rado 109 lavonus. Daugelis darbuotojų buvo priversti šokti pro aukštai esančius langus, kad ištrūktų iš dūmų ir liepsnų. Kai kurie jų žuvo. Ugniagesiai tik per kelias valandas suvaldė gaisrą, įsiplieskusį šeštadienio vakarą maždaug už 30 km į šiaurę nuo sostinės Dakos esančios devynių aukštų siuvyklos “Tazreen Fashion” pirmame aukšte.

Likę gyvi žmonės pasakojo, kad panikos apimti darbuotojai, daugiausia moterys, beviltiškai mėgino ištrūkti iš fabriko, kuriame, pasak jo savininko, buvo siuvami drabužiai tarptautinėms kompanijoms, tokioms kaip Olandijos aprangos parduotuvių tinklas C&A ir Honkonge įsikūrusi bendrovė “Li & Fung”. Gamykloje buvo įstrigę per 1000 darbininkų. Dėl pigios darbo jėgos Bangladešas vadinamas pasauliniu drabužių siuvimo centru.

Sudegęs drabužių fabrikas.

PASKIRTI KARDINOLAI Šeši nauji kardinolai tapo elitinio Katalikų bažnyčios hierarchų būrio, rinksiančio naują popiežių, nariais.

Popiežius Benediktas XVI per ceremoniją Šv. Petro bazilikoje oficialiai paaukštino šešis dvasininkus iš Kolumbijos, Indijos, Libano, Nigerijos, Filipinų ir JAV. Taip tradiciškai europiečių dominuojamai Kardinolų kolegijai suteikta didesnė geografinė įvairovė.

BNS, LŽ

8

2012 11 26 Lietuvos žinios

Kultūra ir menas

Viešnagė

P.Koganas:“Dirigentasgroja žmonių sielomis” Kitą savaitę, gruodžio 3 dieną, Kauno valstybinėje filharmonijoje ir gruodžio 4-ąją Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje koncertuos Maskvos valstybinis simfoninis orkestras (MVSO).

S

muikininko ir dirigento Pavelo Kogano vadovaujamas orkestras atliks Emmanuelio Chabrier, Camille’io Saint-Saenso, Maurice’o Ravelio, Georges’o Bizet, Charles’io Gounod orkestrines pjeses. Drauge su orkestru grieš smuikininkas, devyniolikmetis P.Kogano sūnėnas Danilas Milkis. Tai akivaizdus įrodymas, kaip garsi muzikų dinastija atgimsta naujose kartose.

P.Koganas gimė žymių smuikininkų Leonido Kogano ir Jelizavetos Gilels šeimoje. Jo dėdė - garsus pianistas Emilis Gilelsas, pianiste akompaniatore tapo ir sesuo Nina. Smuikininkų dinastijos tradicijas tęsia ir P.Kogano sūnus Dmitrijus. Dirigento amplua P.Koganas debiutavo 1972 metais. MVSO jis vadovauja nuo 1989-ųjų, per tą laiką kolektyvas tapo plačiai žinomas ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje. Orkestro gastroles Lietuvoje rengia viešoji įstaiga “Culture Live”. Šis koncertas iš Rusijos meno meistrų festivalio “Kalėdiniai vakarai” ciklo. Maskvos muzikologė Natalija Vakatova kalbėjosi su MVSO vadovu Pavelu Koganu.

Ryžtas - Gerbiamasis maestro, pradėkime nuo klausimo, kurį tikriausiai girdite ne pirmąkart: ar sunku būti žymių muzikų sūnumi? Tai jums padėjo ar, priešingai, buvo akimirkų, kai atrodė, jog jų šešėlis tik trukdo, geriau būtų visko siekti pačiam?

- Tai labai sunku... Nes iš tavęs daug tikimasi. Nuo mažumės turėjau susitaikyti su aplinkinių nuostata, kad viską privalau mokėti geriau už bendraamžius, kurių tėvai nėra įžymybės.

Jaučiuosi laimingas, kad šeimoje mane supo ir ugdė neįtikima muzikinė atmosfera. Labai anksti, vos sulaukęs dvylikos metų, turėjau galimybę pasirodyti didžiojoje scenoje. Tai irgi laikau sėkme. Pirmas kartas buvo lemtingas, o toliau, žinoma, viskas priklausė nuo manęs paties. Mūsų profesijoje debiutai nesikartoja: pasirodei gerai - puiku, jei ne - tavo karjera pasmerkta. O publika juk labai reikli ir kaprizinga... Patyręs nesėkmę atlikėjas pasmerkiamas koncertuoti tuščioje salėje (beje, niekas jam tokios prabangos nesuteiks) arba nutraukti veiklą.

- Ar jau vaikystėje svajojote muzikuoti?

- Žinote, man net nekilo mintis veikti ką nors kita, nes šeimoje tai atrodė savaime suprantama. Kai prasidėjo nuolatiniai užsiėmimai, kuriems reikėjo skirti vis daugiau laiko, nepaprastos ištvermės ir dėmesio, kartais įsiplieksdavo pasipriešinimo jausmas: norėjosi eiti pasivaikščioti, pažaisti su draugais. Tačiau visada paisiau įsitikinimo: jeigu pasiryžai tapti profesionalu, turi ką nors paaukoti dabar - tai sudėtingas darbas, duosiantis vaisių ateityje.

Pavadavo J.Mravinskį - Kurios asmenybės jums - smuikininkui ir būsimam dirigentui - jaunystėje darė didžiausią įtaką?

- Kaip smuikininkui, suprantama, mano tėvas. Kaip dirigentui - pirmiausia Herbertas von Karajanas, Jevgenijus Mravinskis, Leonardas Bernsteinas, Jevgenijus Svetlanovas, Kirilas Kondrašinas.

- Ar pažinojote juos asmeniškai?

- H.Karajano - ne, kitus - taip. Nuo pat jaunystės dirigavau J.Mravinskio

Maskvos valstybiniam simfoniniam orkestrui P.Koganas vadovauja daugiau kaip du dešimtmečius, tačiau gastrolių į Lietuvą kolektyvas atvyksta pirmą kartą. / Rengėjų nuotrauka orkestrui. Tais laikais Leningrado (dabar - Sankt Peterburgas) filharmonijoje vykdavo penkių koncertų ciklas “Jaunųjų dirigentų debiutai”. Gabūs auklėtiniai dalyvaudavo perklausose, juos vertindavo garsūs pedagogai Ilja Musinas, Nikolajus Rabinovičius, Leo Ginzburgas. Ir tik jų rekomendacija suteikdavo galimybę pasirodyti per šį koncertų ciklą, muzikuoti su vienu iš dviejų filharmonijos orkestrų.

L.Ginzburgui rekomendavus man teko garbė debiutuoti su J.Mravinskio orkestru. Buvau dvidešimt vienų.

Koncertas puikiai pavyko, ir nuo to laiko tapau kviestiniu šio orkestro dirigentu, per metus Leningrade atlikdavome 6-8 programas. 1983-iaisiais maestro J.Mravinskis pakvietė mane kaip dirigentą vykti į koncertų turą po Europą.

Perteikti viziją - Karjerą pradėjote kaip smuikininkas, su tėvais griežėte šeimos trio. 1970 metais laimėjote pirmąją vietą tarptautiniame Jeano Sibeliuso konkurse Helsinkyje. Konservatorijoje tuo metu studijavote ir dirigavimą. Galiausiai pasirinkote jį. Kodėl?

- Viską į vietas sudėliojo gyvenimas.

Gabumų nestigo abiem amplua. Tačiau vos žengęs dirigento keliu supratau, kad ši profesija mane labai vilioja.

Taip ir apsisprendžiau.

- Dirbote su daugybe orkestrų. Kokios savybės būtinos dirigentui?

- Daugybė bruožų, tik geros klausos ir atminties - nepakanka. Kuris kitas atlikėjas groja vienu instrumentu. Instrumentas - tarsi jo siela. O dirigentas pagal profesiją privalo suvienyti žmones. Taigi galima teigti, kad jo svarbiausia misija - groti žmonių sielomis. Dirigento pareiga įtaigiai

perteikti savo muzikos viziją atlikėjams. Ir taip, jog orkestrantai įsivaizduotų, kad tai jų pačių interpretacija. O tai nėra paprasta. Ir “tironišku” vadovavimu nieko nepasieksi. Aišku, galėčiau trenkti kumščiu per pultą, ir orkestrantai suklustų. Tačiau kūrybinė muzikavimo atmosfera akimirksniu išsisklaidytų, nes kiekvienas žmogus - asmenybė. Tad dirigentas savo autoritetą turi grįsti žiniomis, lankstumu, meistriškumu, komunikabilumu. Jei neturi šių savybių, sėkmė bus menka.

Milžiniškas repertuaras - MVSO vadovaujate jau dvidešimt metų. Ar pasikeitė orkestras per šį laiką? Kaip vertinate pokyčius?

- Orkestrui vadovauju net daugiau kaip du dešimtmečius. Tai nėra ilgas tarpsnis, turint galvoje visą septyniasdešimtmetę MVSO istoriją. Įkurti orkestrą nurodė Stalinas 1943 metų rugpjūtį, per patį karo įkarštį. 2013-aisiais minėsime sukaktį. Svarbus įvykis, nes

Ištrūkti savaitgaliui - Pakalbėkime apie kelionę į Lietuvą.

Ar tiesa, kad esate jos pilietis?

- Taip, prezidentas Algirdas Brazauskas išimties tvarka suteikdavo pilietybę kultūros žmonėms. Patekau tarp tų laimingųjų. Pirmosios kregždutės buvo Maja Pliseckaja ir Rodionas Ščedrinas, vėliau - Vladimiras Vasiljevas ir Jekaterina Maksimova. Na, ir aš. 1997 metais.

- Ar dažnai lankotės Lietuvoje?

- Dažnai. Labai myliu šią šalį. Turiu čia bičiulių: Ana ir Aleksandras Ciupijai, Romualdas Zakarevičius - “Stiklių” viešbučio savininkai.

Draugauti su jais didelis malonumas. Bendraujame telefonu, keliskart per savaitę išgirstu: “Kada gi tu atvažiuosi? - ištrūk į Lietuvą nors savaitgaliui!”

- Jūsų orkestras Lietuvoje koncertuos pirmą kartą?

- Taip, ir tai nuostabu. Vadovauju jam beveik 24 metus, o Lietuvoje debiutuojame tik dabar. Man pačiam čia

Vilnius turi ilgametes muzikos tradicijas, tad ir rimtą publiką. Labai mėgstu Filharmonijos pastatą ir koncertų salę. mūsiškis simfoninis orkestras - vienas seniausių Rusijoje. Šiandien MVSO atlieka visą pagrindinį orkestro repertuarą. Jis tiesiog milžiniškas.

- Dažnai vykstate gastrolių. Kuriose salėse smagiausia koncertuoti?

- Aišku, žymiausiose. (Juokiasi.) Europoje - Amsterdamo “Concertgebouw”, Vienos “Musikverein”, Amerikoje - “Carnegie Hall”. Gimtinėje Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėje ir Sankt Peterburgo filharmonijos Didžiojoje salėje.

teko diriguoti Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui.

- Ar lietuviška publika ir kitų kraštų klausytojai - skirtingi?

- Vilnius turi ilgametes muzikos tradicijas, tad ir rimtą publiką. Labai mėgstu Nacionalinės filharmonijos pastatą ir koncertų salę.

Už Čiurlionį - Ar bendraujate su lietuvių atlikėjais, dirigentais, kompozitoriais?

- Ne, nebendrauju, tačiau pažįstu

Saulių Sondeckį, Gintarą Rinkevičių, Juozą Domarką.

- Vilniuje paskutinius gyvenimo metus praleido legendinis trimitininkas Timofejus Dokšiceris...

- Taip, buvome labai geri draugai.

Tai - didis muzikantas, unikalus reiškinys. Kito tokio nėra ir nebus.

- Pelnėte daug garbingų Rusijos titulų. Lietuvos Vyriausybė įteikė jums Gedimino ordiną, tačiau ne visi žino, už kokius nuopelnus.

- Tapęs Lietuvos piliečiu su orkestru dažnai atlikdavau vieno iškiliausių lietuvių kompozitorių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziką. Buvau apdovanotas už lietuviškos muzikos populiarinimą pasaulyje.

Ponas Fajetonas - Pakalbėkime apie jūsų pomėgius.

Regis, tapote “Volkswagen” modelio “Phaeton” patikėtiniu Rusijoje. Šis automobilis specialiai jums buvo surinktas rankomis.

- Esu “Phaeton” “pasiuntinys” Rusijos Federacijai. Gamintojai kasmet paprastai gimtadienio išvakarėse - dovanoja man naują automobilį.

- Ar tiesa, kad esate automobilių mėgėjas ir žinovas?

- Atsakysiu nekukliai - tai tiesa.

Mėgstu ir nutuokiu apie juos. Tikrai nesu profesionalas, tačiau kur kas daugiau nei mėgėjas.

- Kokią žinutę norėtumėte nusiųsti Kauno ir Vilniaus klausytojams?

- Norėtųsi, kad jie patirtų malonumą bendraudami su nuostabia muzika ir puikiu Maskvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Man labai patinka Lietuva, būsiu laimingas per koncertus susitikęs su jos publika.

•

Parengė MINDAUGAS KLUSAS

2012 11 26 Lietuvos žinios

Kultūra ir menas

9

Skulptoriai mokosi “Metų” hegzametro

A.Ališankos darbą įkvėpė pirmoji K.Donelaičio “Metų” eilutė: “Jau saulelė...”

MINDAUGAS KLUSAS

2014 metais Lietuva minės poeto, lietuvių pasaulietinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio gimimo 300 metų sukaktį. Šia proga jau treti metai vyksta bronzos liedinimo simpoziumai ir parodos “Skulptoriai skaito Donelaitį”.

Kaip skulptoriams sekasi plastikos kalba įprasminti K.Donelaičio asmenybę ir kūrybą, galima pamatyti šiuo metu veikiančioje sostinės Šv. Jono gat-

Bražiūno “Hegzametras / Plunksna” (2012). Arvydas Ališanka pernai rodė žmogų-medį. Šiemet jį įkvėpė pirmoji “Metų” eilutė: “Jau saulelė...”

Monstranciją primenantis kūrinys įprasmina K.Donelaičio - kultūros nešėjo, Apšvietos amžininko - asmenybę. Romualdas Inčirauskas per pasaulį keliauja stumdamas sunkų “Vaizdasėjį” ratą. O Valdas Bubelevičius poeto sukakties proga pasikinkė tris bronzos žirgus (2010). “Bet kas čia juos vadelioja?” - nesuprasdama klausė smalsi ponia parodos kuratorės. Vienas jauniausių simpoziumo dalyvių Mindaugas Junčys savitai pavaizdavo keturis metų laikus (“Ketu-

Pokalbio stabtelėjo projekto kuratorė skulptorė D.Matulaitė (kairėje) ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorė Birutė Kulnytė (dešinėje). / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Donelaitis - iš Egipto Kasmet į bronzos liedinimo simpoziumą atvyksta užsieniečių. Šįkart parodoje išvydome lenkų skulptorius. Pawelas Lęskis vienu metu skaitė “Metus” ir lenkų kalba, ir donelaitiškąjį originalą. “Jis taip džiūgavo atradęs stebuklą nuostabiai turtingą kalbą. Ji skambėjo jam romantiškai, lyg senoji egiptiečių kalba”, - pasakojo D.Matulaitė. “Metai” įkvėpė P.Lęskį sukurti “Likimo ratą” (2012), kurį lietuvių žiūrovas galėtų pervadinti “lėkimo ratu”. Jo kolega Bronislawas Krzystofas taip pat parodė skaitęs K.Donelaitį, bet tik lenkiškai: tai įamžinta jo vaizdo kūrinyje. Taip pat menininkas sukūrė skulptūrą “Medis” (2012). Pernai simpoziume dalyvavo vokiečiai Thomasas Helbingas ir vengrų kilmės skulptorius, poetas Laszlo Kova. Kitąmet tikimasi sulaukti dviejų Karaliaučiaus krašto menininkų.

Per pastaruosius dvejus metus sukauptą darbų kolekciją šįkart papildo dešimt naujų skulptūrinių idėjų. vės galerijoje. “Skaitančiųjų” kasmet vis daugiau. Ir ne tik skulptorių gildijoje artėjančios sukakties proga savo projektus rengia ir kitų meno sričių atstovai, tuo savotiškai gausindami donelaitiškąjį balsyną. Pernai - grafikai ir tapytojai, šiemet estafetę iš jų perėmė Lietuvos rašytojai ir medalininkai.

Gali sudėti žodį Užsukusius į galeriją lankytojus pasitinka medinis švęsto vandens indas (“Donelaitis”, 2012). Tik jo dubenį skulptorius Kęstutis Lanauskas sumanė pripildyti ne vandens, o vario raidžių. Lankytojai gali indo kraštuose iš jų sudėti žodį ar keletą jų. Keiksmažodžiai draudžiami. Įdomiai galerijos interjere “skamba” Dariaus

ri”, 2012). Projekto kuratorė Dalia Matulaitė, matyt, sujaudinta visuomeninių įvykių, šiemet sukūrė darbą “Inga Rinau skaito dukrai Donelaitį”.

Medalininkų indėlis Pasipildys temomis Simpoziumo ir parodos “Skulptoriai skaito Donelaitį” dalyviai kasmet nuliedina iki dvylikos mažosios plastikos darbų. Per penkerius metus surinkta solidi kolekcija 2014-aisiais būtų rodoma su K.Donelaičiu ir lietuvybe susijusiuose miestuose: Karaliaučiuje, Tolminkiemyje, Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, taip pat Vokietijoje, Lenkijoje.

Kūrinių idėjos atrenkamos konkurso būdu.

“Rengiant šį ciklą menai pasipildys amžinomis tėvynės istorijos, kalbos ir

Parodos ekspozicija sudomino lankytojus. lietuvybės išlikimo temomis, - LŽ teigė projekto kuratorė D.Matulaitė. Skulptūros kalba - plastinė. Visai kitaip ji prisotinama idėjų, visai kita jos raiška.” Šiųmetėje parodoje K.Donelaitį skaito skulptoriai iš Lietuvos, Vokietijos ir Lenkijos. Poemoje “Metai” jie įžvelgia sau artimų reikšmių, akcentų.

Kasmet stebint menininkų pastangas galima įsitikinti, kaip autoriai ima brandinti, gilinti savąsias temas. Pamažu atrandamas būdas išgryninti meninę idėją, K.Donelaičio epochos ir dabarties laiko sąskambius. Per pastaruosius dvejus metus sukauptą darbų kolekciją šįkart papildo dešimt naujų skulptūrinių idėjų.

K.Donelaičio 300-ųjų metinių minėjimo programą šiemet papildė tarptautinis medalių meno simpoziumas “Kristijono Donelaičio “Metai” medaliuose”. Danius Drulys, Petras Gintalas, Romualdas Inčirauskas, Stasys Leonas Makaraitis, Petras Repšys, Sebastianas Mikolajczakas, Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, Jurgita Erminaitė-Šimkuvienė, Aurelija Šimkutė, Leonas Žuklys, Gediminas Žuklys, Antanas Olbutas interpretuoja poemos tekstą arba K.Donelaičio portretinį atvaizdą.

•

“Esame drauge” - aštuonioliktą kartą Kasmet, artėjant gražiausioms šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventėms bei Tarptautinei neįgaliųjų dienai, Lietuvos muzikų rėmimo fondas ir bendrija “Atgaiva” neįgaliems žmonėms rengia muzikos šventę “Esame drauge”. Šiemet tokia šventė bus jau aštuoniolikta, ji vyks lapkričio 29-ąją Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Į renginį suvažiuos per 700 neįgalių žmonių iš 53 miestų ir rajonų. Svečiai bus kviečiami nemokamai aplankyti Nacionalinę dailės galeriją, Lietuvos nacionalinį muziejų, Taikomosios dailės muziejų ir Vilniaus paveikslų

galeriją. O 15 val. Filharmonijoje prasidės įspūdinga muzikos šventė - dviejų dalių koncertas, kurį organizuoja Klaipėdos universitetas, pasirodys ir negalią turintys muzikos atlikėjai.

Koncerto programoje - istorinių šokių pynė, vokalinio ansamblio atliekamos harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, renginio globėjo birbynininko prof. Vytauto Tetensko ir pianistės Irenos Pečiūrienės atliekama melodija iš Christopho Glucko operos “Orfėjas ir Euridikė”, fortepijoninio dueto ir ansamblio pasirodymas, vaidybos studentų meninis žodis, smuiko, violončelės ir fortepijono muzika.

Koncerte dalyvaus maestro Eduardas Kaniava, sopranas Rūta Vencku-

tė, Stepono Januškos džiazo ansamblis. Žavų pasirodymą šventės pabaigoje surengs pasaulio ir Europos čempionas sportinių šokių ansamblis “Žuvėdra”.

Vėliau Muzikų rėmimo fondo ir bendrijos “Atgaiva” pakviesti geriausi Lietuvos muzikai Irena Milkevičiūtė, Vladimiras Prudnikovas, Nijolė Ralytė, kiti atlikėjai, taip pat choras “Liepos”, Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleiviai ir pedagogai rengs sakralinės muzikos valandas Vilniaus bažnyčiose, koncertus kitose Vilniaus erdvėse, taip pat Elektrėnuose, Pakruojyje, Linkuvoje.

•

LŽ

Koncerte dalyvaus pasaulio ir Europos čempionas sportinių šokių ansamblis “Žuvėdra”. / Organizatorių nuotrauka

10

2012 11 26 Lietuvos žinios

Tyrimas

Įstatymas, bet neprotingas įstatymas

Meškos iškamšą dengia marškos ir kvailumas Teismui netrukus teks spręsti, pripažinti ar ne legalia “Lietuvos gyventoja” rudosios meškos iškamšą.

Sostinės senamiestyje įsikūrusio restorano “Lokys” interjerą ji puošė beveik tris dešimtmečius, kol užsitraukė gamtosaugininkų nemalonę. Iškamša neturi kilmės dokumentų, be to, viešai ją demonstruoti draudžia įstatymas. ir europines direktyvas priėjome prie tokių marazmų, kad net negalime pasididžiuoti tuo, ko Lietuvoje nėra”, piktinosi R.Mačiulaitis.

Kaunietis teigė, kad laimėjęs teismą dėl paskirtos baudos toliau kovoti dėl meškos kailio ir apuoko iškamšos nepanoro. “Kailį nukabinau, apuoko iškamšą padovanojau vaikų darželiui. Tam, kad galėčiau eksponuoti meškos kailį, kuris yra restorano paveldo dalis, man reikėjo įsteigti muziejų. Ryte - muziejus, popiet - restoranas. Tokia teisinė forma yra. Tačiau tai daryti iš principo neverta. Šiuo metu kailis kabo kitoje vietoje, kur renkasi medžiotojai, ir konfliktas baigėsi”, - aiškino R.Mačiulaitis.

VALDAS KVEDARAS

S

tiklių gatvėje dar sovietmečiu įkurtame populiariame restorane “Lokys” iki šiol stovi rudosios meškos iškamša. Buvęs Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Algirdas Vileikis gerai prisimena jos atsiradimo istoriją. Maždaug prieš 40 metų restorane pietavo tuometės Kostromos srities valdžios atstovai. Sužinoję, kaip vadinasi restoranas, svečiai iš Rusijos A.Vileikį pakvietė į meškų medžioklę. Tačiau sostinės vadovas į ją taip ir neišvyko. Todėl kostromiečiai mešką sumedžiojo patys ir jos iškamšą atvežė į Vilnių. A.Vileikis ją padovanojo “Lokio” restoranui.

Įstatymą reikia taikyti protingai

Saugo konvencija Iškamša iki šiol stovi vienoje restorano salių. Tačiau jos lankytojams pamatyti nelemta - iškamša apklota dviem marškomis. Jei restorano savininkai jas nuimtų, iškart užsitrauktų gamtosaugininkų nemalonę - sulauktų baudos, o vėliau kiltų pavojus netekti iškamšos. Ji galėtų būti konfiskuota. Tokią maksimalią bausmę numato įstatymas už saugomo gyvūno (būtent toks yra rudosios meškos statusas) panaudojimą reklamos ir verslo tikslams.

2001 metų gegužę Seimas ratifikavo Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinę konvenciją (CITES).

1973-iaisiais priimtas dokumentas, dar vadinamas Vašingtono konvencija, draudžia komerciniais tikslais medžioti nykstančius gyvūnus, naudoti juos arba jų dalis. Ši konvencija saugo ir rudąją mešką, tad net jos iškamšos eksponavimas viešoje vietoje, šiuo atveju - restorane, traktuojamas kaip lankytojus galinti pritraukti reklama.

Iškamšai reikia paso “Be abejo, galima”, - sutikimą davė bendrovės “Senasis lokys” direktorius Evaldas Keršulis, LŽ paprašytas leisti nufotografuoti meškos iškamšą. Tačiau netrukus susimąstė: “Luktelėkite, reikia man įstatymą perskaityti. Gal draudžia ir fotografuoti? Net uždengtą. Jei pažeisiu įstatymą, gamtosaugininkai vėl nubaus. Arba konfiskuos iškamšą.”

E.Keršulis fotografuoti meškos iškamšą galiausiai leido ir pats greta jos atsistoti nepabūgo tik LŽ patikintas, kad žurnalistui Aplinkos ministerijos valdininkai užtikrino, kad įstatymas nebus pažeistas.

Pirmoji E.Keršulio akistata su gamtosaugininkais įvyko prieš aštuonerius metus. Tada restorane puikavosi dvi meškų iškamšos - sovietinė ir nežinia kieno nei kada pastatyta jau dabartiniais laikais. Remdamiesi Vašingtono konvencija gamtos apsaugos inspektoriai tada pareikalavo pateikti iškamšų įsigijimo dokumentus. Jų bendrovė neturėjo.

“Dėl dabartiniais laikais įsigytos meškos iškamšos daug nesiginčijome - neišsiaiškinome, nei kas, nei kada ją restorane pastatė, iš kur ji galėjo būti atgabenta. Nesipriešinome, kai inspektoriai tą iškamšą konfiskavo. Tačiau dėl sovietmečiu atsiradusios iškamšos nusprendėme pakovoti”, - pasakojo E.Keršulis.

Tad jau beveik aštuonerius metus meškos iškamša restorane stūkso už-

Bendrovės “Senasis lokys” direktorius E.Keršulis net suabejojo, ar galima meškos iškamšą fotografuoti.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Aplinkos ministerijos atstovas L.Budrys tikino kaip valdininkas turįs pripažinti Vašingtono konvencijos viršenybę.

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

dengta ir lankytojų akiai nepasiekiama - tai vienintelis būdas atsikirsti gamtosaugininkams, kad iškamša nenaudojama reklamai.

Anot E.Keršulio, jo vadovaujama bendrovė Vilniaus apygardos administracinio teismo prašo įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą išduoti leidimą eksponuoti meškos iškamšą. “Bandysime įrodyti, kad ji restorane nuo bendrovės įkūrimo. Turime turto perdavimo ir priėmimo aktą, kuriuo tuometė viešojo maitinimo įmonė “Gintaras” perdavė mums iškamšą, turime liudininkus, kurie gali tai paliudyti. Nesigiliname, kas buvo iki 1992 metų, kai buvo įkurta mūsų bendrovė, mums svarbu įrodyti, kad tikroji iškamšos savininkė - UAB “Senasis Lokys”, - sakė E.Keršulis.

Jis mano, kad gamtosaugininkų reikalavimas pateikti iškamšos įsigijimo dokumentus yra absurdiškas. “Galima būtų ginčytis dėl antrosios, jau konfiskuotos iškamšos, nes ji buvo įsigyta jau veikiant bendrovei. Bet kur gauti sovietmečiu įsigytos iškamšos dokumentus? Tais laikais ir tokių reikalavimų nebuvo, ir tokių dokumentų nereikėjo”, - kalbėjo E.Keršulis.

Bendrovė “Senasis lokys” už abi meškų iškamšas yra sumokėjusi bau-

das. “Jų visos baudos pagal vieną kurpalį - tas pats ir už brakonieriavimą, ir už laukinių gyvūnų prekybos taisyklių pažeidimą, ir už saugomų gyvūnų eksponavimą”, - E.Keršulis teigė jau nebepamenantis, kokio dydžio baudas bendrovė sumokėjo 2006 metais, kai inspektoriai ėmė minti restorano slenkstį. Įstatymas reikalauja, jog puošti komercines patalpas norintis iškamšų savininkas turi dokumentais įrodyti, kad gyvūnai yra teisėtai paimti iš gamtos, įvežti ar atvesti nelaisvėje. Tačiau Vašingtono konvencijos saugomų gyvūnų ir roplių iškamšų negalima naudoti puošiant viešųjų vietų interjerus. Išimtys taikomos 50 metų ir senesnėms iškam-

nas, sovietmečiu turėjęs Medžiotojų šašlykinės pavadinimą. Populiarioje užeigoje nuo seno stovėjusi rudosios meškos iškamša taip pat nepraslydo pro gamtosaugininkų akis.

“Dėl šventos ramybės ją išsivežiau į namus”, - LŽ sakė šio restorano savininkas Gintaras Papinigis, paklaustas apie iškamšos likimą. Jis teigė, kad taip pasielgti buvo racionaliau, negu bandyti minti teismų slenksčius ir įrodinėti tai, kas daugumai liudininkų būtų buvę akivaizdu.

Kiek kitaip pasielgė Kauno senamiestyje veikiančio restorano Medžiotojų užeiga savininkas Ričardas Mačiulaitis.

Gamtosaugininkai jo restorane aptiko sovietmetį menančius mažojo apuoko

“Kur gauti sovietmečiu įsigytos iškamšos dokumentus? Tais laikais ir tokių reikalavimų nebuvo, ir tokių dokumentų nereikėjo.” šoms. Tokie dirbiniai pripažįstami antikvariniais, tačiau tai taip pat privaloma įrodyti. Jei savininkui nepavyksta įrodyti, kad iškamšos įsigytos teisėtai, jos konfiskuojamos. Tokiu atveju jų laukia dvejopas likimas. Jos arba sunaikinamos, arba perduodamos valstybei, kuri gali jas panaudoti mokslo tikslais, pavyzdžiui, atiduoti muziejui. Gamtosaugininkai verslininkams pataria gyvūnų skulptūras gamintis iš medžio ar kitų medžiagų.

Restorano “Lokys” direktorius abejoja, ar užteks vieno teismo siekiant legalizuoti rudosios meškos iškamšą. Teismų slenksčius gali tekti minti dar ne sykį.

Ryte - muziejus, popiet - restoranas Tikrintojai dar 2006 metais užplūdo kavines ir restoranus smalsaudami, ar jų interjerų nepuošia Vašingtono konvencijos saugomų gyvūnų iškamšos.

Inspektoriams buvo vis vien, kad daugelyje viešojo maitinimo įstaigų tokios puošmenos puikavosi dar nuo sovietinių laikų, o nauji savininkai negali pateikti iškamšų įsigijimo dokumentų.

Vilniuje, Jeruzalės mikrorajone, iki šiol veikia garsusis Medžiotojų restora-

iškamšą ir ant sienos kabantį rudosios meškos kailį. Abu eksponatai - taip pat Vašingtono konvencijos “subjektai”.

R.Mačiulaitis pasakojo sutikęs su gamtosaugininkų siūlymu “išrašyti baudą”. Dokumentas buvo rengiamas abiem šalims, pasak savininko, draugiškai geriant kavą. “Pastatas, kuriame įsikūręs restoranas, yra architektūros paminklas, tad ir jo interjeras turi būti saugomas. Iškamšos yra interjero detalės. Taigi kultūrą saugantis Europos Sąjungos reglamentas turėtų apginti mūsų teisę į iškamšas”, - pagrindinį argumentą, kodėl gamtosaugininkai galėtų būti neteisūs, pabrėžė restoraną valdančios UAB “Bravisima” direktorius R.Mačiulaitis.

Jo teigimu, teismas gamtosaugininkų skirtą baudą panaikino. “Blogi ne įstatymai, o jų interpretacija. Valdžia reikalauja vieno, apačios - šiuo atveju inspektoriai - kito. Suprantu, jei verslininkas tikina parduotuvėje meškos kailio nepardavinėjantis, o tik eksponuojantis, bet išėjus inspektoriui kailį parduoda. Tokiu atveju inspektorius turi būti griežtas. Dabar lazda perlenkiama. Pagal tarptautines konvencijas

“Vašingtono konvencijoje pabrėžiama, kad į ją įrašyti gyvūnai negali būti naudojami komercijos tikslams, lankytojams pritraukti. Sakykime, jei bus nufotografuota rudosios meškos iškamša ir bus pasakyta, kad tai rudoji meška, aprašyta, kaip ir kur ji gyvena, tai bus švietimo propaganda.

Bet jei meškos iškamša bus reklamuojama kaip kavinės savininko atributas, kviečiantis užeiti papietauti, tai gali būti traktuojama kaip reklama komercijos tikslais”, - LŽ aiškino Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. Jis pridūrė, kad net nemokšiškai publikuojama iškamšos nuotrauka gali užrūstinti gamtosaugininkus. Tačiau L.Budrys patikino, kad greičiausiai “prie tokių kvailų dalykų nebus prieita”.

Valdininkas stebėjosi, kad konfliktas dėl rudosios meškos iškamšos “Lokio” restorane vis dar nesibaigė. “Puikiai prisimenu anuos laikus ir man gaila buvusio įvaizdžio. Įeini į “Lokį” ir tampa aišku, kur esi. Tokia sena iškamša jau yra praradusi savo vertę, ją reikėtų restauruoti. Tačiau kaip restorano simbolis ji yra nenusakomos vertės. Kaip pilietis sunkiai įsivaizduoju, kodėl iškamšą reikia konfiskuoti arba drausti ją viešai eksponuoti restorane. Tačiau kaip valdininkas turiu pripažinti Vašingtono konvencijos viršenybę”, - sakė L.Budrys.

Anot jo, Vašingtono konvencija siekiama ne tik saugoti nykstančius gyvūnus, bet ir neskatinti jų naikinti verslo reikalams. Taigi iškamšas, pasak L.Budrio, galima arba pastatyti užkampyje, arba parsinešti į namus.

LŽ provokuojamas pasakyti nuomonę, kaip “Lokio” savininkams įrodyti, kad meškos iškamša ne reklama - gal užkabinti informacinį lapą, kas tai per gyvūnas, kaip jis gyvena ir kad yra saugomas Vašingtono konvencijos, L.Budrys pašmaikštavo: “Aš dar papildyčiau sakiniu, kad iškamša pastatyta ne reklamos tikslais.”

Valdininko teigimu, ne įstatymai yra kvaili, tiesiog kyla klausimas, ar jie proporcingai taikomi. “Pavyzdžiui, bebrai pagal ES direktyvą yra saugomi, jiems reikia steigti buveines. Lietuva gavo išimtį įrodžiusi, kiek žalos pridarė šie iš svetur sovietinės valdžios atvežti gyvūnai.

Taigi įgyvendinant įstatymus į sovietmečio reliktus arba kai kuriuos tik mums specifinius atvejus reikėtų žiūrėti protingai ir su tam tikru atlaidumu”, - sakė L.Budrys.

•

12

2012 11 26 Lietuvos žinios

Sportas

Eurolygos VII turas

Šeštoji pergalė “Žalgirio” nepasotino Per ULEB Eurolygos septintojo turo rungtynes Kauno “Žalgiris” savo žiūrovus privertė jaudintis tik pirmojoje dvikovos su Vitorijos “Caja Laboral” dalyje - po pertraukos niekas nebeabejojo, kad šeštoji pergalė jau kišenėje. Teliko spėlioti, kokiu skirtumu šeimininkai sutriuškins varžovus.

STATISTIKA C grupė Kauno “Žalgiris” - Vitorijos “Caja Laboral” 82:45 (22:15, 21:9, 16:9, 23:12). M.Popovičius 19 tšk., M.Kuzminskas ir D.Lavrinovičius po 13, I.Jaaberas 12, Jeffas Foote’as 8, Oliveris Lafayette’as 7, Paulius Jankūnas 5, Tremmellas Dardenas ir R.Kaukėnas po 2, Kšištofas Lavrinovičius 1; F.Causeuras ir A.Nočioni po 10, Tiboras Pleissas 6, Maciejus Lampe 5, Milko Bjelica 4, Fernando San Emeterio 3, Thomasas Heurtelis, Bradas Olesonas ir Carlosas Cabezas po 2, Tayloras Rochestie’as 1.

Komandų rodikliai: dvitaškiai - 23/47 (48 proc.) ir 11/24 (45 proc.); tritaškiai 8/22 (36 proc.) ir 4/19 (21 proc.); baudos - 12/20 (60 proc.) ir 11/16 (68 proc.); atkovoti kamuoliai - 49 ir 23; perimti kamuoliai - 14 ir 4; klaidos - 14 ir 21; rezultatyvūs perdavimai - 14 ir 12; blokuoti metimai 0 ir 4.

Lentelė (pergalės, pralaimėjimai, taškų santykis)

Puikiai rungtyniavusio žalgiriečio M.Kuzminsko du įspūdingi dėjimai pateko į gražiausių Eurolygos epizodų dešimtuką. / Erlendo Bartulio nuotrauka JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

C

grupės lyderis “Žalgiris” penktadienio vakarą 82:45 (22:15, 21:9, 16:9, 23:12) savo arenoje šventė pergalę prieš Ispanijos klubą “Caja Laboral” (1 pergalė/7 pralaimėjimai), kurį pirmajame rate išvykoje nugalėjo 77:71. Šį sykį “Žalgiris” svečius įveikė rekordiniu 37 taškų skirtumu. Pirmą kartą kauniečiai taip žiauriai sumušė varžovus per visą savo istoriją Eurolygoje.

Puiki komanda “Žalgiris” tapo ketvirtuoju klubu, užsitikrinusiu vietą Eurolygos TOP 16 turnyre. Be Kauno komandos, kelialapius į kitą etapą jau turi “FC Barcelona Regal” (Ispanija) su Šarūnu Jasikevičiumi, Maskvos CSKA (Rusija) ir Malagos “Unicaja” (Ispanija). Šį savaitgalį “Žalgirio” arenoje vykusiose septintojo turo rungtynėse triuškinamą pergalę pasiekusiems Lietuvos čempionams 19 taškų pelnė Marko Popovičius, po 13 - Mindaugas Kuzminskas ir Darjušas Lavrinovičius, 12 - Ibrahimas Jaaberas.

Svečių gretose rezultatyviausi buvo po 10 taškų surinkę Fabienas Causeuras ir Andresas Nočioni.

Beje, puikiai tą vakarą rungtyniavusio 23 metų 204 cm ūgio M.Kuzminsko du įspūdingi dėjimai į krepšį pateko į gražiausių Eurolygos epizodų dešimtuką (4 ir 6 vietos).

Po pergalės kauniečių strategas ispanas Joanas Plaza džiaugėsi šauniai rungtyniavusiais auklėtiniais ir fantastiškais aistruoliais, kurių “Žalgirio” arenoje tą vakarą susirinko per 15 tūkstančių. Be to, treneris išskyrė valią ir ryžtą pademonstravusius Rimantą Kaukėną ir D.Lavrinovičių. Ispanas priminė žurnalistams šių krepšininkų bėdas: “R.Kaukėnui neseniai atlikta kojos piršto operacija (buvo

įaugęs nagas), tačiau Zagrebe Rimas per skausmus žaidė visu pajėgumu, šiandien jis irgi puikiai kovojo. Kaip ir Darjušas, kuris praleido penkias dienas dėl nugaros skausmų.”

Vis dar alkani J.Plaza jau laukia naujų iššūkių. Jis pareiškė, kad jo komanda tebėra alkana: “Patekimas į TOP 16 - tik pradžia. Mums to neužtenka, nors dabar “Žalgiris” jau yra iškovojęs daugiau pergalių nei per visą praėjusį Eurolygos sezoną. Esame grupės lyderiai nuo pat pradžių, tačiau negalime sustoti. Laukia labai svarbios rungtynės su Pirėjo “Olympiakos”.”

“Real” su M.Pociumi (su kamuoliu) šventė pergalę prieš R.Kurtinaičio vadovaujamą klubą “Chimki”. / AFP/Scanpix nuotrauka savo jėgomis. Šią problemą privalome kuo greičiau išspręsti.” Ž.Tabakas iš anksto žinojo, kad Kaune jo komandai teks bandyti perkąsti kietą riešutą. Mat kroatas yra dirbęs puikaus krepšinio gynybos specialisto J.Plazos asistentu Ispanijos klubuose Madrido “Real” ir Sevilijos “Cajasol”.

Nugalėtojai neteisiami Ilgametis “Žalgirio” treneris, Lietuvos krepšinio garbės prezidentas Vladas Garastas, LŽ paklaustas, kaip vertina legendinės komandos skrydį, atsakė: “Be abejo, trenerio J.Plazos vaidmuo yra svarbiausias.

C grupės aštuntojo turo rungtynes su Eurolygos čempionų klubu “Olympiakos”, kuriame žaidžia Martynas Gecevičius, “Žalgiris” žais lapkričio 30 dieną, penktadienį, Kaune. Pirmojo rato dvikovą su šia ekipa kauniečiai svečiuose laimėjo 79:61.

Žinojo, kas laukia Naujojo “Caja Laboral” stratego Žano Tabako debiutas šioje komandoje nepavydėtinas. Jo komanda Kaune sužaidė nerezultatyviausias rungtynes Eurolygos istorijoje. Tad nenuostabu, kad 213 ūgio kroatas Ž.Tabakas po patirto fiasko negailėjo pagyrų varžovams: “Nesugebėjome prisitaikyti prie agresyvaus “Žalgirio” žaidimo. Nesame pasirengę nei fiziškai, nei psichologiškai žaisti prieš tokią gynybą. Fiziškai galime sustiprėti, tačiau psichologiškai atsigauti bus sudėtinga, nes akivaizdu, kad mums trūksta pasitikėjimo

Akivaizdu, kad “Žalgiris” yra viena stipriausių komandų grupėje: rezultatyviai žaidžia, gerai ginasi, spaudžia varžovus. Kaip bus toliau, sunku pasakyti. Linkiu jai sėkmės ir pergalių.” Pasiteiravus, kokių trūkumų mato “Žalgirio” komandoje, V.Garastas kategoriškai atkirto: “Kai komanda laimi, ieškoti priekabių negražu. Mums visiems reikia tik pergalės. Ji pasiekta. Ir ne viena.

Norint ką nors primušti, lazda visada atsiras. Bet ar to reikia? Džiaukimės tuo, kas yra. Svarbiausias tikslas pasiektas - buvo pilna arena žiūrovų. Juk krepšinis jiems ir žaidžiamas.

Jei žiūrovų nėra, tada jau blogai. Kodėl Vilniuje nebeina žmonės į krepšinį? Štai čia jau reikia susimąstyti.”

Tačiau legendinis treneris tuoj pat pridūrė neabejojąs, kad šiandien sostinės “Siemens” arena bus pilna.

Mat ten šį vakarą 19 val. prasidės Lietuvos krepšinio lygos grandų dvikova - vietos “Lietuvos rytas” stos

6 1 603:489

2. “Olympiakos” (Graikija)

5 2 545:531

3. “Anadolu Efes” (Turkija)

4 3 528:505

4. “EA7 Emporio Armani” (Italija)

3 4 552:554

5. “Cedevita” (Kroatija) 2 5 520:587

prieš “Žalgirį”. V.Garastas nesiėmė prognozuoti, kuri komanda laimės.

Paprašytas palyginti “Žalgirio” trenerį J.Plazą su ankstesniuoju Aleksandru Trifunovičiumi, V.Garastas teigė, kad dabartinis neabejotinai yra geresnis ir labiau patyręs už serbą, kuriam teko vadovauti ir “Lietuvos ryto” komandai. “Bet aš esu už tai, kad Lietuvos komandoms vadovautų tik savi treneriai. Tai yra mūsų bėda, - dėstė V.Garastas. - A.Trifunovičius yra rėžęs skaudžią tiesą: “Kalbate, kad krepšinis yra jūsų religija, tačiau samdote kitatikius kunigus.” Man labai įstrigo ši jo frazė. Tai - karti tiesa.”

Lietuviškų klubų pergalės

V.Garastas: “Kai komanda laimi, ieškoti priekabių - negražu. Norint ką nors primušti, lazda visada atsiras. Bet ar to reikia?”

1. “Žalgiris”

Penktą pergalę septintose Eurolygos rungtynėse iškovojo ir vienvalde A grupės lydere tapo Ispanijos komanda Madrido “Real” su Martynu Pociumi. Penktadienio vakarą “Real” namie 104:81 įveikė Rimo Kurtinaičio treniruojamą Maskvos srities ekipą “Chimki” (4 pergalės ir 3 pralaimėjimai), kuri po šio turo smuktelėjo į ketvirtąją vietą. M.Pocius nugalėtojams per 17 minučių pelnė 8 taškus, o rezultatyviausias “Real” gretose buvo 23 taškus surinkęs Rudy Fernandezas.

“Chimki” komandai daugiausia taškų pelnė Sergejus Monia - 19.

Kitas lietuviškas A grupės klubas Atėnų “Panathinaikos” tą patį vakarą svečiuose nugalėjo Italijos Kantu ekipą “Mapooro” - 71:69. Jonas Mačiulis per 24 minutes nugalėtojams pelnė 6 taškus ir 6 kartus atkovojo kamuolį. O rezultatyviausias Graikijos klube buvo Michaelis Bramosas (21 tšk.), jis paskutinę minutę pelnė ir pergalę lėmusį tritaškį. “Mapooro” gretose išsiskyrė 18 taškų surinkęs Alexas Tyusas-Cecchini. Į kitą ULEB Eurolygos krepšinio turnyro etapą pateks keturios geriausios kiekvienos grupės komandos.

•

6. “Caja Laboral” (Ispanija) 1 6 497:570 A grupė Madrido “Real” - Maskvos srities “Chimki” 104:81 (21:23, 25:22, 33:19, 25:17).

Kantu “Mapooro” - Atėnų “Panathinaikos” 69:71 (15:19, 19:15, 16:20, 19:17).

1. “Real” (Ispanija)

5 2 594:541

2. “Fenerbahce Ulker” (Turkija) 4 3 534:523 3. “Panathinaikos” (Graikija)

4 3 522:517

4. “Chimki” (Rusija)

4 3 526:550

5. “Union Olimpija” (Slovėnija)

2 5 516:565

6. “Mapooro” (Italija) 2 5 510:506 B grupė Sienos “Montepaschi” - Tel Avivo “Maccabi” 89:87 (21:23, 23:18, 15:24, 30:22).

1. “Unicaja” (Ispanija) 6 1 530:499 2. “Maccabi” (Izraelis) 5 2 565:500 3. “Montepaschi” (Italija)

4 3 597:569

4. “Alba” (Vokietija)

3 4 530:532

5. “Elan” (Prancūzija)

2 5 539:576

6. “Asseco Prokom” (Lenkija) 1 6 472:557 D grupė Stambulo “Bešiktaš” - Bambergo “Brose Baskets” 83:72 (18:18, 18:24, 26:12, 21:18).

1. “FC Barcelona Regal” (Ispanija) 7 0 553:443 2. CSKA (Rusija)

6 1 521:473

3. “Bešiktaš JK” (Turkija) 4 3 513:519 4. “Brose Baskets” (Vokietija)

2 5 497:553

5. “Partizan mt:s” (Serbija)

1 6 499:538

6. “Lietuvos rytas”

1 6 464:521

2012 11 26 Lietuvos žinios

Sportas

Sprinterių metai

Medalių neiškovojo GODA MAČYTĖ

Prancūzijoje pasibaigusiame Europos plaukimo (25 m ilgio baseine) čempionate nė vienas mūsų krašto plaukikų nepateko į finalą, tačiau nudžiugino jaunoji Jūratė Ščerbinskaitė, kuri net dviejose rungtyse pagerino Lietuvos rekordus.

Geriausi 2012 metų lengvaatlečiai - U.Boltas ir A.Felix. / AFP/Scanpix nuotrauka

2012 metų geriausiais lengvaatlečiais Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF) paskelbė bėgikus - jamaikietį Usainą Boltą ir amerikietę Allyson Felix.

U.Boltas, kuris Londono olimpinėse žaidynėse čempiono titulą apgynė 100 m, 200 m ir estafetės 4x100 m bėgimo rungtyse, per rinkimus aplenkė barjerininką amerikietį Ariesą Merrittą ir Kenijos bėgiką Davidą Rudishą. U.Boltas

IAAF metų laureatu tapo jau ketvirtą kartą. Anksčiau geriausiu planetos lengvaatlečiu jis buvo išrinktas 2008, 2009 ir 2011 metais.

Sprinterė A.Felix rinkimuose aplenkė olimpines čempiones rutulio stūmikę Valerie Adams iš Naujosios Zelandijos ir daugiakovininkę britę Jessicą Ennis. Metų laureate paskelbta A.Felix Londono olimpiadoje triumfavo 200 m distancijoje ir kartu su JAV komanda triumfavo abiejose sprinto estafetėse.

•

Europos plaukimo čempionate Šartre dalyvavo 425 plaukikai (242 vyrai ir 183 moterys) iš 35 šalių. Lietuvai atstovavo 4 jauni perspektyvūs plaukikai ir patyręs Giedrius Titenis.

Vakar plaukdama 200 m laisvuoju stiliumi J.Ščerbinskaitė distanciją įveikė per 1:59,98 ir pasiekė Lietuvos rekordą (ankstesnį pagerino 0,45 sek.).

Bendrojoje įskaitoje Jūratė užėmė 20 poziciją tarp 37 dalyvių. Nuo geriausią rezultatą (1:53,92) kvalifikacinėse varžybose pasiekusios prancūzės Camille Muffat lietuvė atsiliko 6,06 sek. Tai jau antras 18-metės plaukikės pasiektas Lietuvos rekordas šiose varžybose. Pirmasis užfiksuotas šeštadienį 400 m laisvuoju stiliumi rungties varžybose 4:12,43 (ankstesnis J.Ščerbinskaitei priklausęs šalies rekordas - 4:17,98).

Lietuvė užėmė 16 vietą tarp 24 plaukikių. Beje, talentingoji J.Ščerbinskaitė treniruojasi kartu su olimpine čempione Rūta Meilutyte pas trenerį Jonathaną Ruddą Plimute (Anglija). Šeštadienį varžybų šeimininkė Londono olimpinė čempionė Camille Muffat 400 m laisvuoju stiliumi distanciją

finale nuplaukė per 3:54,85, iškovojo aukso medalį ir pasiekė pasaulio rekordą 25 m ilgio baseine. Iki šeštadienio pasaulio bei Senojo žemyno rekordas (3:54,92) nuo 2009 metų rugpjūčio priklausė britei Joanne Jackson.

Vakar nė vienas iš trijų Lietuvos atstovų nepateko į vyrų 200 m krūtine pusfinalį. Sėmingiausiai kvalifikacinėse varžybose pasirodė JAV studijuojantis 20 metų Igoris Kozlovskis (2:10,09), jis pasiekė asmeninį rekordą ir bendrojoje įskaitoje užėmė septynioliktąją vietą tarp 34 dalyvių. G.Titenis (2:10,64) finišavo devynioliktas, Marius Mikalauskas (2:13,92 - asmeninis rekordas) užėmė 28 poziciją. 23 metų G.Titeniui priklausantis šios rungties Lietuvos rekordas 2:07,65. Vyrų 200 m laisvuoju stiliumi rungtyje 17-metis Danas Rapšys (1:49,03) buvo 37-as tarp 57 dalyvių, jis pasiekė asmeninį rekordą.

Aštuoniolikmetė J.Ščerbinskaitė pagerino du Lietuvos rekordus.

•

LPF nuotrauka

LIETUVIŲ REZULTATAI Plaukikas

Rungtis

Rezultatas

LKL čempionato lyderis Prienų klubas “Prienai” savaitgalį iškovojo septintą pergalę iš eilės. Prieniškiai šeštadienį namie 96:78 (30:23, 21:15, 25:17, 20:23) nugalėjo ketvirtojoje pozicijoje esančius Šiaulių “Šiaulius” (4 pergalės ir 2 pralaimėjimai). 27 taškus nugalėtojams pelnė Gediminas Orelikas, 14 - Simas Sanderis Vene, 12 - Artūras Milaknis, 11 - Artūras Valeika.

Svečių gretose išsiskyrė Vytautas Šulskis ir Papa Dia - po 15 taškų.

Tą pačią dieną žaistos dar dvejos rungtynės. Kėdainių “Nevėžis” (8 vieta, 4/4)po atkaklios kovos namie nugalėjo Utenos “Juventus” (5 vieta, 4/3) krepšininkus - 74:73 (17:21, 18:21, 23:19, 16:12). Vytenis Jasikevičius nugalėtojams pelnė 19 taškų, Utenos ko-

mandoje rezultatyviausiai žaidė Darius Gvezdauskas - 18 taškų.

Devintą nesėkmę iš eilės dvylikos komandų LKL čempionate patyrė autsaiderių komanda Palangos “Palanga”. Ji šeštadienį svečiuose 60:69 (15:19, 19:12, 11:17, 15:21) neatsilaikė prieš dešimtojoje pozicijoje esančią Kauno ekipą “LSU-Baltų” (2 pergalės ir 4 pralaimėjimai). 18 taškų į svečių krepšį įmetė Vidmantas Sragauskis, 12 - Žygimantas Skučas, 10 - Mindaugas Stašys. Autsaiderių gretose sėkmingiausiai rungtyniavo Evaldas Lengvinas (21 tšk.) ir Parrishas Brownas (17).

Dvylikos komandų turnyre trys ekipos žengia be pralaimėjimų. Pirmauja “Prienai”, o antrąją ir trečiąją vietas užimančių čempionų klubo Kauno “Žalgirio” ir vicečempionų ekipos Vilniaus “Lietuvos ryto” akistata įvyks šį vakarą Vilniuje, “Siemens” arenoje. Pradžia 19 valandą.

•

Rankininkių viltis užgeso Lietuvos moterų rankinio rinktinė per atsakomąsias rungtynes nesugebėjo revanšuotis Lenkijos komandai už svečiuose patirtą nesėkmę ir, dar nebaigusi pasirodymo atrankos turnyre, prarado galimybę toliau kovoti dėl kelialapio į 2013 m. pasaulio čempionatą. Šeštadienį lietuvės Panevėžio CIDO arenoje pralaimėjo lenkėms 19:32. Kaimynės dar nepatyrė nė vieno pralaimėjo. Lietuvos rinktinei užvakar įvarčius pelnė Daiva Būtėnaitė ir Diana Šatkauskaitė po 4, Neringa Palionytė 3, Gintarė Anužytė, Jurgita Daugėlaitė ir Erika Verbovik po 2, Greta Kavaliauskaitė ir Audinga Kniubaitė po 1.

Pirmąsias atrankos rungtynes lietuvės praėjusį trečiadienį Lenkijoje

pralaimėjo 30 įvarčių skirtumu 18:48. Šiandien mūsų rankininkės persikels į Kauną. Čia jos trečiadienį susikaus su antrąją vietą grupėje užimančia Baltarusijos ekipa. Rungtynės vyks Kauno sporto halėje. Pradžia - 20.00 valandą. Kitą dieną Lietuvos rankininkės vyks į Roveretą (Italija). Rungtynėmis su Italijos nacionaline ekipa lietuvės užbaigs atrankos į 2013 m. pasaulio moterų rankinio čempionatą ciklą.

Pasaulio čempionato pirmame atrankos varžybų etape dalyvauja 15 rinktinių, suskirstytų į keturias grupes. Į atkrintamąsias varžybas pateks tik pirmąsias vietas grupėse užėmusios komandos. Pasaulio čempionatas vyks 2013 metų gruodžio 7-22 dienomis Serbijoje.

•

LŽ

Užimta vieta

Dalyvių sk.

Giedrius Titenis

50 m krūtine 100 m krūtine 200 m krūtine

27,98 sek.

59,87 2:10,64

Igoris Kozlovskis

50 m krūtine 100 m krūtine 200 m krūtine 100 m kompleksinis plaukimas

27,57 (AR)* 1:00,31 (AR) 2:10,09 (AR) 54,43 (AR)

20 22 17 14

41 41 34 35

100 m krūtine 200 m krūtine

1:02,38 (AR) 2:13,92 (AR)

35 28

41 34

50 m nugara 100 m nugara 200 m nugara 200 m laisvuoju stiliumi

Nebaigė 53,61 (AR) 1:56,00 (AR) 1:49,03 (AR)

27 18 37

43 37 57

57,03 (AR) 20 16

36 37 24

40

Marius Mikalauskas Danas Rapšys

Jūratė Ščerbinskaitė 100 m laisvuoju stiliumi 200 m laisvuoju stiliumi 1:59,98 (LR)** 400 m laisvuoju stiliumi 4:12,43 (LR)

30 vieta 41 dalyvis 16 41 19 34

* AR - asmeninis rekordas, ** LR - Lietuvos rekordas

Laimėjo šeimininkai Savaitgalį žaistos trejos Lietuvos krepšinio lygos (BEKO-LKL) rungtynės, kuriose pergales šventė šeimininkų komandos.

13

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga.

Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞.

Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga.

Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

14

2012 11 26 Lietuvos žinios

Mokslas ir mokslininkai

Laureatas

Iš Lietuvos - didžiųjų atradimų link Trisdešimt penkerių metų biochemikas dr. Skirmantas Kriaučionis pripažįsta, kad mokslas nėra lengvai nuspėjamas dalykas ir dideli atradimai pasitaiko gana retai. Pavyks ar ne jam padaryti panašaus lygio atradimą kaip prieš trejus metus, vis tiek gyvenime labai pasisekė, kad buvo susijęs su naujo DNR elemento aprašymu.

MILDA KNIEŽAITĖ

M

olekulės pavadinimas 5-hidroksimetilcitozinas ne chemiko ausiai labai svetimas, tačiau lietuviams turėtų būti lengviau įsimenamas, nes į mokslo istoriją jis įeis pirmiausia su dr.

S.Kriaučionio vardu. Oksfordo universiteto Ludwigo vėžio tyrimų institute Jungtinėje Karalystėje dirbantis tyrėjas šiemet įvertintas ir Lietuvoje mokslo premija užsienyje gyvenantiems lietuvių mokslininkams.

Kad būtų aišku mamai - Kaip papasakotumėte apie savo atradimą ir atliekamus tyrimus ne mokslo pasaulio žmonėms?

- Iš tikrųjų nelengva. Gera treniruotė, kai grįžęs mėginu paaiškinti tėvams.

Kaip žinoma, DNR atlieka labai svarbų vaidmenį ląstelėje. Ji yra informacijos saugotoja ir nešėja. Joje randama visa informacija apie ląstelę. DNR sudaryta iš keturių pagrindinių elementų. Tarsi karoliai suverti, kaip vakar sakiau mamai, iš keturių skirtingų karoliukų. Mums prieš trejus metus pavyko atrasti vieno jų modifikaciją. Šio modifikuoto elemento egzistavimas labai sudomino mokslo visuomenę. Dabar stengiamės išsiaiškinti, kur tas elementas randamas ir kokią įtaką turi ląstelės veiklai. Ta kryptimi intensyviai dirba daug laboratorijų pasaulyje. Jau pastebėta, kad vienas modifikuotas “karoliukas” gali virsti kitu. Ši modifikacija yra kaip vienas tarpininkų, atsirandančių DNR grandinėje vienam elementui virstant kitu. Tai susiję su ypač įdomiais biologiniais procesais, kurie vyksta labai ankstyvose embriono raidos stadijose. Būtent šio modifikuoto elemento atsiradimas ir padeda tuos procesus paaiškinti. Po apsivaisinimo DNR ląstelėse perorganizuojama. Šis elementas atsiranda ant genomo, atėjusio iš tėvo, ir yra susijęs su tam tikros informacijos pašalinimu ir perkodavimu vystantis embrionui.

- Tikriausiai bus dar daug atradimų.

- Mūsų laboratorijoje atrasta modifikacija, kitose - fermentai, kurie tą modifikaciją lemia, įkvėpė tyrimus, per kuriuos jau atrasta dar retesnių DNR modifikacijų. Ir ta sritis plečiasi. Viena įdomi kryptis yra susijusi su vėžiu. Jau nustatyta, kad daugeliu vėžio atvejų ši modifikacija yra prarandama. Ląstelės, kurios ją turi, kai atlieka normalią funkciją, tapusios vėžinėmis - praranda. Naujausius duomenis apie melonomą, odos vėžį, neseniai paskelbė Harvardo universiteto mokslininkų grupė tarptautiniame žurnale “Cell”. Nemažai publikacijų rodo, kad ir kitais vėžio atvejais ši modifikacija yra prarandama.

- Dirbate Oksfordo universiteto Ludwigo vėžio tyrimų institute. Ar šia sritimi dabar apsiriboja ir jūsų tyrimai?

- Mano laboratorijos tyrimų objektas yra 5-hidroksimetilcitozinas ir jo funkcija. Atlikdami tyrimus vėžio srityje, stengiamės suprasti, kokią įtaką ši modifikacija turi normalioms ląstelėms ir kaip jos praradimas nulemia vėžinės ląstelės susidarymą.

Taip pat tiriame smegenų ląsteles. Jo-

Pasaulinį pripažinimą pelnęs biochemikas S.Kriaučionis šiemet įvertintas ir Lietuvoje. Mokslo premijos įteikimo dieną Vilniuje. / Romo Jurgaičio nuotrauka mis susidomėta, nes smegenyse, palyginti su kitais audiniais, aptinkama gana daug šios modifikacijos. Norime išsiaiškinti, kodėl taip yra ir kokią funkciją ši modifikacija atlieka smegenų ląstelėse.

Nuo skolinto mikroskopo - Oksfordo universitete įkurti laboratoriją ir jai vadovauti - didžiulis laimėjimas. Ar sunku buvo išsikovoti tokią poziciją?

- Viskas vyksta pakopomis. Tokio didelio šuolio kaip ir nėra. Baigdamas darbą Niujorko Rokfelerio universitete ieškojau universiteto, kuris pasiūlytų laboratorijos vadovo poziciją. Per savo karjerą įvairiuose universitetuo-

Kol kas ji nedidelė. Šiuo metu dirba iš viso keturi žmonės.

- Gal prisimintumėte mokslinės karjeros pradžią. Kas lėmė, kad pasirinkote būtent šią tyrimų sritį?

- Esu labai dėkingas tėvams, kad dar vaikystėje pastebėjo mano keistą polinkį į mokslus ir sugebėjo tą susidomėjimą skatinti. Mama buvo buhalterė, tėtis dirbo vairuotoju, dabar abu išėję į pensiją. Mama pasistengė paskolinti man mikroskopą, nes labai norėjau pamatyti, kaip ten, ląstelėje, viskas vyksta.

Funkcionuoja labai sudėtingos sistemos ir sugeba garantuoti normalią ląstelės funkciją. Iš vienos ląstelės išsivysto toks sudėtingas ir tikslus organizmas kaip žmogus, galintis kurti meno ir

Vienintelis tyrinėjau šią specifinę problemą, todėl publikacijos autoriai esame tik du - aš ir darbo vadovas prof. N.Heintzas. se reikia pademonstruoti neblogus laimėjimus, tada universitetas sprendžia, ar pasirinkta tyrimų kryptis ir keliami klausimai jiems įdomūs. Oksfordo universiteto Chemijos ir Medicinos fakultetuose dirba žmonių, kurie tyrinėja panašius fermentus, kaip ir sukuriančius modifikaciją 5-hidroksimetilcitozinas. Susidomėta klausimais, kuriuos pasiūliau tyrinėti. Užteko ir duomenų apie sėkmingus sprendimus, kuriuos priėmiau dirbdamas kituose universitetuose. Laboratoriją įkūriau prieš dvejus metus.

mokslo kūrinius, suvokti visatos kilmę, modeliuoti įvairius fizikinius procesus.

Mane nuo vaikystės žavėjo, kad visa tai darosi tame biologiniame organizme, kuris yra žmogus, todėl norėjau suvokti, kaip vyksta tie biologiniai procesai ląstelėje. Kauno Sargėnų vidurinėje mokykloje dirbo daug šaunių mokytojų, kurie skatino domėtis ir veikti, aukodami savo asmeninį laiką. Labai įspūdingi būdavo chemikų vakarai.

Galėdavome demonstruoti eksperimentus, daryti “dūminuškes” ir toks interaktyvus mokymasis labai sudomi-

no chemija. Įstojau į Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti biologijos. Baigiamąjį bakalauro darbą atlikau prof.

Sauliaus Klimašausko laboratorijoje Vilniaus universiteto (VU) Biotechnologijos institute. Ten įgyti įgūdžiai ir žinios apie DNR metiltrasferazes iš esmės nulėmė tolesnę mano tyrimų kryptį. Įstojau į VU biochemijos magistrantūrą, tačiau nebaigiau. Po metų išvykau į Edinburgo universitetą, nes norėjau sutrumpinti studijų laiką. Tiek Amerikos, tiek Europos universitetuose magistrantūra nebūtina. Žmonės, baigę bakalauro studijas, gali toliau studijuoti doktorantūrą. Tokia galimybe ir pasinaudojau. Pasirinkau Edinburgo universitetą dėl “Darwin Trust” programos finansavimo. Lietuva 2000 metais dar nepriklausė Europos Sąjungai ir buvo sudėtinga studijuoti svetur dėl papildomų mokesčių. Gavęs “Darwin Trust” stipendiją, Edinburgo universitete galėjau kalbėtis su įvairiomis laboratorijomis ir pasirinkti tą, kurioje norėčiau dirbti. Iš mokslininkų, su kuriais bendravau Edinburgo universiteto Biologijos mokslų fakultete, didžiausią įspūdį paliko prof. Adrianas Birdas. Jo darbai buvo įdomiausi. Kiti studentai, finansuojami “Darwin Trust” programos, taip pat patarė rinktis prof. A.Birdo laboratoriją. Tikrai nenusivyliau.

Pakeitė gyvenimą - Kokios srities tyrimus atlikote prof. A.Birdo laboratorijoje?

- Jie buvo susiję su labai sudėtinga neurologine liga Reto sindromu. Ši

įgimta genetinė liga gana reta, pasitaiko vienai iš 10-15 tūkst. mergaičių. Lietuvoje turėtų būti maždaug 150 žmonių, turinčių Reto sindromą. Ligai būdingas labai sunkus protinis atsilikimas, epilepsijos priepuoliai, šiek tiek sumažėjęs galvos augimas, atsiranda stuburo iškrypimų, vaikai negali vaikščioti ir pasirūpinti savimi, tačiau dažnai gyvena ilgai ir jų rūpyba labai sudėtinga. Atvykau dirbti prof. A.Birdo laboratorijoje itin įdomiu momentu.

Buvo nustatyta, kad Reto sindromą sukelia geno MECP2 mutacijos. Kaip tik jį laboratorijoje ir tyrinėjo. Mano pagrindinis tikslas buvo nustatyti, kokių pokyčių atsiranda ląstelėje, kai tas genas yra mutavęs, ir kaip jie susiję su Reto sindromu. Pirmiausia pavyko aptikti naują baltymo MECP2 formą, taip pat pakitimų mitochondrijų veikloje. Jos ląstelėje atsakingos už energijos gamybą. Gauti rezultatai turėjo įtakos ir kitų laboratorijų tolesniems tyrimams, nes nustatyta, kad yra kelios to baltymo sukirpimo formos, ir galbūt tie mitochondriniai defektai, kuriuos pastebėjome, gali būti taikomi terapijos atvejais. Yra vaistų, kurie paveikia mitochondrijas, ir galbūt ateityje taip būtų galima pagerinti Reto sindromą turinčių žmonių būseną.

- 2004-aisiais, būdamas 27 metų, apgynėte daktaro disertaciją. Kodėl podaktarinėms studijoms pasirinkote Rokfelerio universitetą Niujorke?

- Per vieną konferenciją išgirdau apie Rokfelerio universitete atliekamus darbus. Laboratorijos vadovas

2012 11 26 Lietuvos žinios

Mokslas ir mokslininkai

Su žmona Lina prie Edinburgo universiteto daktaro diplomo įteikimo proga. prof. Nathanielis Heintzas skaitė pranešimą apie metodus, kuriais galima nustatyti retus ląstelių tipus smegenyse. Mano darbas buvo šiek tiek susijęs su smegenų veikla, nes Reto sindromas - neurologinė liga, ir aš galvojau, kaip spręsti tokias problemas. Iš prof.

N.Heintzo išgirdau apie labai elegantišką jų sprendimą ir buvau taip sužavėtas, kad tą pačią dieną parašiau prof.

N.Heintzui elektroninį laišką. Užsimezgė ryšys. Susitikome Niujorke, pasišnekėjome, atsirado bendrų idėjų ir buvau pakviestas dirbti Rokfelerio universitete.

- Ten 2009 metais ir padarėte atradimą?

- Prof. N.Heintzo vadovaujamoje laboratorijoje buvau atsakingas už projektą, per kurį stengėmės išsiaiškinti skirtumus tarp įvairių smegenų ląstelių. Kodėl DNR kai kurių ląstelių branduoliuose yra išsidėsčiusi kitaip. Anksčiau tų ląstelių nebuvo

reikalu - pateiksiu naujų duomenų apie galimas sąsajas tarp 5-hidroksimetilcitozino ir Reto sindromo. Jos paaiškėjo per atliktus įdomius eksperimentus jau Oksfordo universitete, nes ir toliau tyrinėju Reto sindromą.

Naudinga abiem pusėms - Ar jūsų pozicija Oksfordo universitete yra nuolatinė ar sutartinė?

- Iš pradžių susitarėme dėl penkerių metų. Kas bus toliau, priklausys nuo to, kaip seksis dirbti.

- Ar seniai sukūrėte šeimą? Ką veikia žmona? Kaip sekėsi įsikurti Jungtinėje Karalystėje?

- Žmona Lina baigusi VU Kauno humanitariniame fakultete verslo vadybą ir administravimą. Susipažinome Lietuvoje studijų metais. Susituokėme Škotijoje ir kartu išvykome į Niujorką. Ten Lina dirbo buhaltere dekoracijomis prekiaujančioje įmonėje. Dabar augina sūnų. Kasparui

Palyginęs studentus, kurie išvažiuoja studijuoti į užsienį, vis dėlto manyčiau, kad tai yra labai geras dalykas. galima taip lengvai išskirti. Mes ištobulinome metodą, leidžiantį tų specifinių ląstelių branduolių išskirti užtektinai, kad būtų galima atlikti su jais biocheminius eksperimentus.

Iš eksperimentų paaiškėjo, kad smegenų ląstelių DNR egzistuoja papildoma modifikacija 5-hidroksimetilcitozinas. Vienintelis tyrinėjau šią specifinę problemą, todėl ir publikacijos autoriai esame tik du - aš ir darbo vadovas prof. N.Heintzas.

- Ką toks atradimas reiškia jaunam mokslininkui?

- Iš tikrųjų labai daug. Pirmiausia, galimybę gauti laboratorijos vadovo darbą gerame universitete. Atvėrė daug įvairių durų atlikti įdomiems eksperimentams. Galima sakyti, buvo vienas esminių pokyčių mano gyvenime. Mokslas nėra labai nuspėjamas dalykas ir dideli atradimai pasitaiko gana retai. Jei pavyks dar panašaus lygio atradimą padaryti, labai džiaugsiuosi. Jei nepavyks, manysiu, kad vis dėlto ir taip gyvenime labai pasisekė, kad buvau susijęs su naujo DNR elemento aprašymu.

- Kodėl po beveik šešerių metų nelikote Niujorke, JAV? - Norėjau grįžti į Europą, todėl Amerikoje ir neieškojau darbo. Tačiau ryšiai nenutrūko, bendradarbiaujame toliau. Netrukus vyksiu į konferenciją JAV, tiesa, šiek tiek kitu

netrukus sueis dveji metai. Gyvename nuosavame name. Nusipirkti jį, gavus paskolą, apsimokėjo labiau nei nuomotis. Į universitetą važinėju dviračiu - penkiolika minučių kelio.

- Ar įsigytas namas reiškia, kad liksite Jungtinėje Karalystėje?

- Nebūtinai. Jei sumanysime kraustytis kur nors kitur, namą parduosime.

- Jau spėjote įsitraukti į Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo veiklą?

- Labiau galbūt esu įsitraukęs į Oksfordo lietuvių klubo veiklą.

Oksfordo universitete mokosi daug šaunių lietuvių studentų. Neseniai buvo organizuota mokslo mugė.

Per ją tiek studentai doktorantai, tiek vyresni bendrijos nariai pristatė savo mokslinius projektus ir aš turėjau galimybę papasakoti apie savo tyrimų sritį. Didesnis renginys vyko Londone - Jungtinės Karalystės lietuvių susibūrimas. Dalyvavau diskusijoje “Lietuva - neatrastų galimybių šalis”. Papasakojau apie savo karjeros kelią, kokių yra galimybių ir kokie sprendimai svarbūs renkantis mokslininko karjerą.

- “Lietuva - neatrastų galimybių šalis”, tačiau žmonės emigruoja ir protai nuteka. Kaip vertinate tokią padėtį jūs, taip pat pasitraukęs iš Lietuvos?

- Palyginęs studentus, kurie išvažiuoja studijuoti į užsienį, vis dėlto

manyčiau, kad tai yra labai geras dalykas. Net jei ir maža dalis jų grįš, vis tiek bus labai naudinga Lietuvai.

Grįžta šviesūs studentai, kurie galės įgyvendinti naujas idėjas, naujus projektus, daug ko išmokę, sužinoję. Nelaikau ir savęs pabėgusiu iš Lietuvos.

Manau, kad vyksta žmonių kaita.

Mokslininkai išvažiuos ir galbūt pasiliks dirbti užsienio šalyse, bet svarbu, kad išliktų ryšys, ir tas bendradarbiavimas bus naudingas abiem pusėms.

Net asmeninių atostogų sąskaita grįžęs į Lietuvą stengiuosi aplankyti tiek VDU, tiek VU Biotechnologijos institute, “Fermente” dirbančius žmones. Pasakoju apie savo darbus, skaitau paskaitas. Dar neseniai dirbu Oksforto universitete ir mano grupė kol kas nėra didelė, todėl daug bendradarbiavimo galimybių dar negalime įgyvendinti, tačiau manau, kad po truputį laboratorijai plečiantis atsiras bendrų projektų.

- Oksfordo universiteto svetainėje taip pat buvo paskelbta apie jūsų įvertinimą Lietuvoje mokslo premija. Kiek ji svarbi jums pačiam tarptautiniame kontekste?

- Iš tikrųjų labai svarbi. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad mano moksliniai laimėjimai įvertinami ir pripažįstami Lietuvoje.

•

Su žmona Lina ir sūnumi Kasparu.

Dar vaikystėje įsirengtoje laboratorijoje. / Asmeninio albumo nuotraukos

Oksfordo universiteto laboratorijoje. / Monty Rakuseno nuotrauka

15

16

2012 11 26 Lietuvos žinios

Verslo orbita

Pinigai

Litui kelią nutiesė ryžtas ir išmintis Lietuva savo nacionalinę valiutą sukūrė prieš 90 metų, kai įveikęs nepalankias aplinkybes apyvartoje pasirodė litas. kus A.Hasės spaustuvės pagamintų didesnių ir spalvingesnių, geriau apsaugotų banknotų, laikinieji palengva pradėti išimti iš apyvartos. Nuo 1923 m. sausio 1 d. auksinai nebuvo keičiami į litus. Litas galutinai įsitvirtino apyvartoje.

AGNĖ ŽEIMYTĖ

A

pie lito istoriją ir jo reikšmę Lietuvai su LŽ kalbėjosi Kovo 11-osios Akto signataras, ilgametis Vilniaus universiteto dėstytojas, ekonomikos mokslų daktaras Vladas Terleckas, šiemet įvertintas prof. Vlado Jurgučio premija už mokslinį darbą “Bankininkystė Lietuvoje 1709-1915”.

- Sveikiname Jus ir prašome patikslinti - kelis sykius pelnėte šią premiją?

- Šiais metais gauta premija yra trečioji. Pirmąsyk ją man skyrė Lietuvos banko valdyba 1992 m. už monografiją “Pinigai Lietuvoje 1915-1944” ir už darbus kuriant nepriklausomos Lietuvos bankų ir pinigų sistemos pagrindus.

- Kokį netikėčiausią atradimą padarėte tyrinėdamas bankininkystę carų laikais Lietuvoje?

- Patyriau, kad esame slunkiai, nežinome visos savo istorijos. Šimtmečiais archyvų lentynose dūla tūkstančiai bylų, prie kurių iki šiol neprisilietė tyrinėtojai. Šaltiniais paremtus darbus pakeitė vadinamasis naratyvas, dažnai virstantis blevyzgomis apie lietuvių neva padarytas skriaudas kitataučiams, patyčiomis iš Lietuvos praeities. Liūdna, kad beveik nėra Lietuvos bankininkystės ir pinigų istorijos tyrinėtojų, nuomonių įvairovės.

Džiaugsmo teikė, kad pavyko išsiaiškinti nacionalinio judėjimo poreiškį bankininkystės sektoriuje, žmonių sąmoningumą, verslumo plėtrą.

Nepalankios aplinkybės buvo įveiktos - Pakalbėkime apie lito išleidimo, arba Lietuvos nacionalinės pinigų sistemos sukūrimo 90 metų sukaktį. Nors Lietuvos nepriklausomybė buvo paskelbta 1918 m. vasario 16 d., litas apyvartoje pasirodė tik 1922 m. spalio 2 d. Kodėl taip nutiko?

- Trumpai negalėčiau atsakyti. Būta daug nacionalinių pinigų sistemai sukurti nepalankių aplinkybių ir priežasčių. Reiktų prisiminti, kad nepriklausoma Lietuva kūrėsi ant Pirmojo pasaulinio karo degėsių. Kaizerinės Vokietijos, bolševikų, bermontininkų kariuomenių buvo plėšta apiplėšta įvairiomis rekvizicijomis, konfiskavimu. Lietuvai Pirmojo pasaulinio karo padaryti nuostoliai vertinami maždaug 4,5 mlrd. litų. Daugybė įmonių, visos kredito įstaigos ir jų tarnautojai buvo evakuoti į Rusiją, iki 1920 m. rudens vyko kovos su įvairiais okupantais ir t. t. Visas jėgas ir išteklius reikėjo panaudoti šalies laisvei apginti.

Nors sąlygos saviems pinigams įvesti buvo pačios nepalankiausios, jau nuo 1919 m. vasaros Lietuvos Vyriausybė tuo reikalu ėmėsi praktinių žingsnių: skyrė lėšų banknotų projektams sukurti, susitarė su Švedijos banku dėl jų spausdinimo, ieškota užsienio paskolų saviems pinigams padengti. Tačiau šalis, kurios ateitis atrodė miglota, negalėjo tikėtis paskolų. 1919 m. lapkričio 12 d. premjeras Ernestas Galvanauskas informavo ministrų kabinetą, kad Švedijos bankas atsisakė spausdinti lietuviškus banknotus. Pagal Antano Smetonos informaciją spaudoje, 1920 m. pradžioje buvo susitarta su grupe Anglijos finansininkų dėl Lietuvos pinigų išleidimo. Steigiamasis Seimas atmetė anglų pasiūlymą.

Nieko neišėjo ir iš 1920 m. rugpjūčio 6 d.

- rugsėjo 6 d. Rygoje vykusioje Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos ir Suomijos konferencijoje pripažinto šių šalių pinigų uni-

Tik 3 raidės ir galūnė

V.Terleckas: “Patyriau, kad esame slunkiai, nežinome savo istorijos.”

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

jos sukūrimo tikslingumo. Tokiam žingsniui žengti nebuvo nei politinių, nei ekonominių prielaidų.

Lietuvos padėtį sunkino po kaklu kabojusi girnapusė - 1918 m. gruodžio 30 d. su Rytų skolinamąja kasa (RSK) pasirašyta sutartimi dėl jos paskolos (100 mln. markių) mums pateiktas įpareigojimas teisėta mokėjimo priemone pripažinti ostpinigius. Faktiškai tai reiškė pinigų unijos su Vokietija sudarymą. Ta sutartimi RSK gavo nemokamą pinigų emisijos Lietuvai teisę.

Kas buvo tie ostpinigiai? Tai buvo Vokietijos kariuomenės užimtoms Rytų žemėms skirti kariniai pinigai tų kraštų materialiniams turtams išsiurbti. Iš pradžių jie buvo nominuoti rubliais, o 1918 m. - markėmis. Apibendrintai jie vadinti ostpinigiais, oberostais, ostais. Ostpinigių kursas priklausė nuo Vokietijos, o ne nuo Lietuvos ekonominės, finansinės padėties.

1919 m. vasarį norint įsivesti savus pinigus reikėjo su Vokietija suderinti abipusius finansinius įsipareigojimus, gauti jos “palaiminimą”. Derybos prasidėjo 1922 m. vasario 22 dieną. Vokietijos delegacija įvairiomis dingstimis jas vilkino ir komplikavo, siekė išsaugoti Lietuvoje senąją pinigų sistemą, mėgino įtikinti mūsiškius jų naudingumu mūsų šaliai, baugino savų pinigų įvedimo pavojais, grasino atšaukti duotus pažadus suteikti paskolas.

Mūsų derybininkai buvo nepėsti: reikalavo iš Vokietijos sumokėti 220 mln. markių už naudojimąsi emisijos teise, atlyginti ostų infliacijos padarytus 5,2 mlrd. markių nuostolius. Pasaulinėje praktikoje tokio precedento nebuvo. Lietuvos valdžia apsisprendė nelaukti derybų pabaigos ir be Vokietijos sutikimo išleisti savus pinigus.

Skubinti savų pinigų įvedimą vertė ir artėjantys rinkimai į I Seimą.

- Kaip buvo kuriama lietuviškų pinigų sistema?

- Kai premjeru buvo paskirtas E.Gal-

vanauskas, o konservatyvus finansų ministras pakeistas Vytautu Petruliu, veikta labai spėriai ir ryžtingai. Rengti reikalingų įstatymų projektus ėmėsi pats premjeras. Per tris savaites išstudijavęs daugelio šalių centrinių bankų įstatymus, jis parengė Piniginio vieneto ir Lietuvos banko įstatymų projektus. 1922 m. liepos 13 d. juos aprobavo ministrų kabinetas ir po kelių dienų įteikė Steigiamajam Seimui skubiai svarstyti ir priimti. Tų metų rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos banko, o rugpjūčio 11 d. Piniginio vieneto įstatymus.

Buvo būtina įsteigti pinigų emisijos instituciją - Lietuvos banką (LB). Iki rugsėjo 27 d. išplatinamos LB akcijos (didumą jų įsigyja Vyriausybė), išrenkama jo valdyba. Po dienos prezidentas paskiria V.Jurgutį LB valdytoju, o Adomą Prūsą - jo pavaduotoju. Spalio 2 d.

- Kaip atsirado naujadaras “litas”?

- 1919 m. projektuose buvo numatyta nacionalinį piniginį vienetą vadinti “muštiniu”. Steigiamojo Seimo atstovams atsirado proga pasireikšti, kilo emocingos “naujagimio” vardo rinktuvės. Teikti pasiūlymai vadinti nacionalinę valiutą kirptuku, lietu, kaltu, lyra, vytimi ir t. t. Gyvai diskutuota ir spaudoje, savo nuomonę išsakė rašytojai, kalbininkai. Steigiamojo Seimo Ekonomikos komisija pasiūlė “krikštyti” litu. Po diskusijų 32 balsais prieš 16 nugalėjo pavadinimas “litas”. Žodis “litas” sudarytas iš Lietuvos vardo užsienio kalbomis 3 pirmųjų raidžių, prie jų pridėjus galūnę. Panašiai pasielgė latviai, savo piniginiam vienetui suteikdami lato pavadinimą.

Naujadaro “litas” autoriumi laikomas Vaclovas Vaidotas, dirbęs Steigiamojo Seimo Ekonomikos komisijos prezidiumo sekretoriumi.

- Kaip ilgai lauktą “naujagimį” - nacionalinį pinigą - sutiko gyventojai, verslininkai?

- Įvairiai. Daugelis džiaugėsi šiuo istoriniu įvykiu. Pakako ir nepasitikinčiųjų bei nepatenkintųjų, ypač tarp kitataučių smulkiųjų verslininkų. Bankų kontorų savininkai skleidė gandus apie neva greitą ir negarbingą lito galą, kad apyvartoje esantys banknotai yra netikri. Žmones galėjo klaidinti minėtas įrašas “laikinasis banknotas”. Dalis prekybininkų ir ūkininkų nepardavinėjo prekių, žemės ūkio produkcijos už litus.

Kai kurie Vokietijos ir Rygos baltagvardiečiai, laikraščiai skelbė dezinformaciją apie neva nepavykusią pinigų reformą Lietuvoje ir jos ketinimą įsivesti markę. Berlyno biržoje buvo surengta ataka prieš litą, t. y. pateiktas griežtas reikalavimas litus iškeisti į dolerius. Tikėtasi, kad LB neįstengs to įvykdyti. Daryta užuominų, kad su šiuo veiksmu susijusios Vokietijos oficialios institucijos. Keičiant į litus surinkti auksinai Berlyno biržoje buvo parduodami už dolerius, o RSK jų ne-

Vyriausybės atsakas buvo operatyvus ir griežtas: uždrausta dirbtinai kelti kainas, nusižengusieji buvo išsiunčiami iš Kauno arba uždaromi į specialias stovyklas.

LB, turėdamas tik 5 techninius darbuotojus, pradeda veikti. Lietuva pirmąkart savo 700 metų valstybingumo istorijoje įkuria emisijos, arba centrinį banką.

O.Elsnerio spaustuvė Berlyne apsiėmė banknotus (mažo formato, dvispalvius, paprastos technologijos) pagaminti per 3 savaites. Ji darbus atliko savaite anksčiau, rugsėjo 19-20 dienomis. Dar šiltučiai banknotai 105 dėžėse buvo atgabenti į Kauną, į Finansų ministerijos patalpas. Rugsėjo 21-27 d.

200 žmonių banknotus (21,5 mln. litų vertės) suskaičiavo ir patikrino.

Spalio 2 d. lietuviškieji banknotai pasirodė apyvartoje, į juos keičiant auksinus. Juose buvo įrašas “Lietuvos banko laikinasis banknotas”. Keitimo operacijas atliko iždinės, buvusios visų apskričių centruose. Lapkričio pabaigoje, sulau-

perduodavo mainais už beverčius Vokietijos vertybinius popierius.

Auksinai buvo keičiami į litus kintančiu santykiu, kuris priklausė nuo JAV dolerio kurso markėmis Berlyno biržoje. Visąlaik dolerio kursui kylant, mažėjo auksinų keitimo į litus santykis.

1922 m. spalio pradžioje 175 auksinai buvo keičiami į 1 litą, o metų pabaigoje 1 litas jau vertintas 850 auksinų. Taigi vėliau keitusieji patyrė nuostolių.

- Tai girdint kyla klausimas - kaip kaitinamos atmosferos sąlygomis litas atsilaikė. Kokios buvo pinigų reformos pasekmės?

- Į lito įvedimą prekybininkai reagavo didindami prekių kainas. Vyriausybės atsakas buvo operatyvus ir griežtas: uždrausta dirbtinai kelti kainas, nusižengusieji buvo išsiunčiami iš

Kauno arba uždaromi į specialias stovyklas. Kovai su brangymečiu buvo pasitelkta spauda, visuomenė, Bažnyčia.

Gyventojai buvo kviečiami boikotuoti dirbtinai kainas keliančias parduotuves. Visuomeninės organizacijos, kunigai raginami aiškinti žmonėms lito įvedimo svarbą ir kokių priemonių reikia imtis prieš brangintojus. Svarbiausia, kad atsigaunantis ūkis, didėjanti prekių pasiūla spaudė kainas žemyn.

LB sėkmingai stengėsi palaikyti aukštą lito padengimo auksu ir užsienio valiuta lygį, įgyvendino kreditavimo ribojimo bei brangaus skolinimo politiką. Vyriausybė muitais ribojo importą, kad neišsektų valiutos atsargos. Jas didino emigrantų perlaidos ir investicijos. Neįkainojamą pagalbą LB ir litui suteikė Jono ir Juozo Vailokaičių Ūkio bankas, paskelbęs neribotą litų keitimą į dolerius pagal oficialų kursą.

Pavyzdys ir Vakarų šalims - Nacionalinės pinigų sistemos sukūrimas pridarė daug rūpesčių. Tai gal reikėjo išlikti pinigų unijoje su Vokietija, išsiversti su auksinu? Ką davė lito įvedimas?

- Ką jūs! Jeigu tada nebūtų buvę spėta įvesti savų pinigų, juolab stabilių pinigų, Lietuvos žmonės būtų tapę elgetomis. Turiu omenyje tą faktą, kad iki 1923 m. Vokietijos markė nuvertėjo vieną trilijoną kartų! Paskui markę būtų nudardėjęs į bedugnę ir auksinas. Žmonių turėti auksinai būtų virtę paprasčiausia makulatūra. Už ją Vokietija būtų galėjusi ir toliau supirkinėti mūsų žemės ūkio gaminius. Ji būtų primetinėjusi Lietuvai savo ekonomikos politiką.

Litas reiškė, kad Lietuvoje atsirado daugiau Lietuvos, ji tapo visaverte valstybe. Palankiai apie lito išleidimą rašė ir kai kurie Vakarų laikraščiai. Romos dienraštis “Corriere d’Italia” jau 1922 m. spalio 22 d. išreiškė tikėjimą lito sėkme, o anglų “The Observer” rašė: “(...) malonu valiutų chaose rasti pastovią valiutą (...)”

- Kaip Lietuva savo pinigų reforma, jų stabilizavimo požiūriu atrodė Europos kontekste?

- Neįtikimai gerai. Nors Lietuva savus pinigus įsivedė vėliau nei Lenkija, porą mėnesių atsilikdama nuo Latvijos, ji pirmiau už daugelį valstybių stabilizavo pinigus. Chronologinė stabilizavimo seka atrodytų taip: 1922 m. infliaciją sutramdė Latvija, Lietuva, Austrija, Čekoslovakija, 1924-1925 m. - Anglija, Lenkija, Olandija, Švedija, Šveicarija, SSRS, Suomija, Vengrija, 1926 m. - Belgija, Prancūzija, 1927 m. - Italija, Estija, 19281931 m. - Balkanų valstybės, Portugalija.

Būtina turėti mintyje tai, kad naujai susikūrusios Latvijos ir Lietuvos valstybės sugebėjo stabilizuoti pinigus be užsienio finansinės pagalbos, kai daugelis kitų šalių (Austrija, Balkanų valstybės, Belgija, Čekoslovakija, Danija, Estija, Lenkija, Vengrija) tik gavusios dideles Tautų Sąjungos ar privačių bankų paskolas. Tautų Sąjunga padiktavo joms griežtus reikalavimus, atsiuntė savo komisarus finansų ir pinigų politikai prižiūrėti.

Taigi valstybės skolininkės turėjo atsisakyti dalies suvereniteto.

Tuometė Lietuvos banko vadovybė atsisakė Anglijos ir Vokietijos pasiūlymų atsiųsti savo konsultantus. V.Jurgučiui ir jo komandai tautinė savigarba neleido naudotis užsieniečių paslaugomis. Argi neturėtume didžiuotis anos Lietuvos sėkme?!

•

2012 11 26 Lietuvos žinios

Verslo orbita

17

Reforma

Pensijų sistemą vėl daužo į šipulius •1 p.

negu už indėlius moka bet kuris Lietuvos bankas, - sakė Š.Ruzgys ir atrėmė Seimo nario kaltinimą: “Nežinia kodėl niekas jokių garantijų nereikalauja iš “Sodros”. Juk ir ši negali atsakyti, kokia bus mokama pensija net po 5 ar 10 metų. Pensijų fondų valdytojai koneveikiami už neva valstybės pinigų švaistymą, per didelius atskaitymus valdymui. O kas pasakys, kokios yra trečdalio kiekvieno dirbančio žmogaus uždirbtų lėšų, pervedamų “Sodrai”, valdymo išlaidos?”

Atkelta iš

Nuo 1 iki 3,5 procento Pagal naująjį Pensijų reformos įstatymo variantą, nuo 2014 metų sausio 1 dienos įmokos į pensijų fondus dydis bus 2 proc. dalyvio pajamų, be to, žmogus galės mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto galės gauti papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarytų 1 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Nuo 2016 metų papildomos žmogaus lėšomis mokamos įmokos dydis būtų 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų, papildomos - iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dydis - 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Nuo 2020 metų įmokos dydis bus padidintas iki 3,5 proc., o papildoma dalis - tiek žmogaus lėšomis , tiek ir valstybės - sieks po 2 proc.

“Sodros” pervedimai į antrosios pakopos pensijų fondus šiemet yra sumažinti iki 1,5 proc., o kitąmet jie sieks 2,5 proc. kaupimo sistemos dalyvio pajamų.

Iki 2013-ųjų rugsėjo pensijų kaupimo dalyviams teks apsispręsti, kokioje sistemoje - privačioje ar valstybės - jie toliau kaups būsimą pensiją.

Tiems, kurie nusivylė kaupimu antrosios pakopos pensijų fonduose, suteikiama galimybė to atsisakyti ir grįžti vien į “Sodros” glėbį. Fonduose sukaupta jų įmokų dalis ten ir liktų, o gyventojai į juos galėtų bet kada sugrįžti.

Verta neskubėti

Tiems, kurie nusivylė kaupimu antrosios pakopos pensijų fonduose, suteikiama galimybė to atsisakyti ir grįžti vien į “Sodros” glėbį. / LŽ archyvo nuotrauka Vis dėlto jis abejoja, kad dauguma reformos dalyvių ryšis skirti įmokoms papildomą savo uždarbio dalį, nes gaunantiesiems mažas pajamas ir tie 10 litų, kurie būtų įšaldomi iki pat pensijos, šiandien yra vertingi.

Konstitucinis “kompromisas”

Diskusijos nesiliauja Netrukus nauji valdantieji gali šias reformos pataisas vėl pakeisti.

Skubotai Seime priimtas naujasis Pensijų reformos įstatymas nebuvo palydėtas įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, todėl daugelis dalykų liko tarsi pakibę ore ir sunkiai suvokiami ne tik antrosios pakopos pensijų fondų dalyviams, bet ir valdytojams.

Smarkiai apkarpyti atskaitymai valdymui nuo sukaupto turto smarkiai apsunkins fondų valdymą. “Tai buvo politinis, jokiais skaičiavimais nepagrįstas sprendimas, nes dabar atskaitymai atitinka rinkos padėtį.

Tam buvome moraliai pasirengę”, LŽ teigė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Daugiau neaiškumų, anot jo, kyla dėl įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais nereglamentuotų pensijų fondų dalyvių asmeninių lėšų pervedimo į fondus, nes tik tokiu atveju dalį papildomų įmokų į reformos dalyvių sąskaitas numatyta skirti iš valstybės biudžeto.

“Jeigu žmogus nuspręs mokėti į fondus papildomai, neaišku, kaip tai bus vykdoma. Žinoma tik tiek, kad reikės parašyti prašymą. Bet neaišku, kam jį įteikti, ar įmonės finansininkui, ar “Sodrai”, ar mokesčių inspekcijai, ar kam kitam?” svarstė asociacijos vadovas.

Advokatas Mindaugas Gadeikis, Lietuvos pensijų fondų dalyvių asociacijos pirmininkas, atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendžiant iš įstatymo nuostatų būtų galima spėti, jog prašymą pervesti dalį atlyginimo į pensijų fondus žmogus turėtų parašyti lyg ir iki pat sutarties su pensijų fondu pabaigos. Tačiau per tą laiką jis gali ir darbo netekti, ir jo atlyginimas labai sumažėti. O ir valstybė, kaip paaiškėjo per pastaruosius keletą metų, nėra patikima

Š.Ruzgys: “Jeigu žmogus nuspręs mokėti į fondus papildomai, neaišku, kaip tai bus vykdoma.”

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

sutarties partnerė ir bet kada gali pakeisti savo sprendimus. Š.Ruzgio nuomone, pagal dabartines įstatymo nuostatas, mokėdami papildomas įmokas į fondus daugiausia laimėtų mažas pajamas gaunantys žmonės. “Žmogus, uždirbantis per mėnesį 1000 litų, pensijai kaupti turėtų skirti apie 10 litų, o iš valstybės gautų dar 20 litų. Be to, didesnę įmoką valstybė žada mokėti ir į mažus vaikus auginančių gyventojų pensijų fondų sąskaitas. Bet abejoju, ar papildomai dalį atlygi-

Pensijų fondų valdytojai ir dalyviai nuolat primena rugsėjį paskelbtą Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad Seimo sprendimu nuo 2009 metų vidurio pradėtos mažinti Socialinio draudimo fondo valdybos (“Sodros”) pervedamų į fondus lėšų dydis privalo būti atkurtas, nors pats laikino pervedimų mažinimo faktas buvęs teisėtas, nes tokia būtinybė iškilo prasidėjus ekonomikos recesijai.

Kaip žinoma, iki 2009 metų vidurio fondams buvo pervedama po 5,5 proc. “Sodros” įmokų, o nuo to laiko ši dalis buvo mažinama tris kartus, kol nusmuko iki šiuo metu esančio 1,5 procento.

“Seimas užmiršo kitą to paties savo priimto įstatymo dalį, kad pasibaigus krizei turi būti parengti nauji teisės aktai, kuriais remiantis atskaitymų į fondus dydis būtų atstatytas”, - teigė M.Gadeikis.

Tiesa, naujojo įstatymo rengėjai tvirtina, kad vykdant Konstitucinio Teismo nutarimą buvo pasirinktas kompromisinis variantas, kai įmokas į fondus numatyta mokėti iš trijų šaltinių: “Sodros”, pensijos kaupėjo lėšų ir valstybės biudžeto.

Pagal dabartines įstatymo nuostatas, mokėdami papildomas įmokas į fondus daugiausia laimėtų mažas pajamas gaunantys žmonės. nimo į antrosios pakopos fondą vertėtų mokėti žmogui, uždirbančiam 5000 litų. Juk jis turėtų tam per mėnesį skirti 50 litų, o iš valstybės gautų tiek pat - 20 litų. Vadinasi, didesnes pajamas gaunančiam žmogui, matyt, labiau vertėtų orientuotis į savanoriškas įmokas valdančius trečiosios pakopos fondus, juolab kad šios pensijų kaupimo sistemos dalyviams yra numatyta ir mokesčių lengvata”, - aiškino Š.Ruzgys.

“Tai joks kompromisas, o gryna apgaulė, - nesutiko Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas. - Juk žmonės pensijų kaupimo sistemoje nusprendė dalyvauti dėl to, kad buvo pažadėta pervedimus iš “Sodros” palengva didinti. Tačiau valstybė šią nuostatą pakeitė taip, kad niekas tokioje sistemoje dalyvauti nenorėtų. Kompromisu to negalima vadinti ir dėl to, kad valstybės

“laikinai” nusavintos lėšos būtų po truputį atkuriamos tik tiems pensijų fondų dalyviams, kurie prie kaupimo prisidės ir savomis lėšomis. O kaip bus kompensuojama tiems, kurie savo uždirbamų pinigų įšaldyti keliasdešimčiai metų nenorės arba negalės?”

M.Gadeikis neatmeta tikimybės, kad teisybės ir vėl teks ieškoti teismuose, o jeigu sprendimas būtų nepalankus, gali tekti kreiptis ir į Žmogaus Teisių Teismą.

Negarantuoja niekas “Prie naujojo įstatymo bus galima kaip nors priprasti, tik svarbu, kad tvarka nebūtų nuolat radikaliai kaitaliojama, - LŽ sakė M.Kalesinskas. Liūdna, kad ilgalaikiai, sisteminiai dalykai, kaip ir prieš aštuonerius metus pradėta pensijų sistemos reforma, Lietuvoje keičiami iš esmės pagal trumpalaikes politines nuostatas arba pasikeitus valdžiai.”

Pasak jo, didžiausia pensijų sistemos bėda dabar yra neaiškumas, kaip su pensijų reforma elgsis naujoji valdžia. Tokia baimė pagrįstai kyla prisiminus, kad lapkričio 15 dieną darbą baigusio Seimo opozicijoje buvę parlamentarai ignoravo atnaujinto Pensijų reformos įstatymo priėmimą.

Dabartinei valdančiajai daugumai priklausantys Seimo nariai neslepia, kad yra linkę grįžti prie “Sodros” pensijų mokėjimo sistemos.

Praėjusią savaitę Seimo narys Darbo partijos atstovas Mečislovas Zaščiurinskas per Lietuvos radijo diskusijų laidą pateikė idėją “Sodrai” grąžinti visas į pensijų fondus pervestas lėšas. “Kur garantijos, kad į privačius fondus pervedamos valstybės lėšos kur nors nepradings ir žmonės, sulaukę pensijos, neliks be nieko?” - klausė įstatymų leidžiamosios valdžios atstovas.

“Fondų lėšos tikrai nedings, nes jos priklauso žmonėms, o ne privačioms bendrovėms. Mes, profesionalūs valdytojai, į jas jokių teisių neturime. Negalime garantuoti, kad jos uždirbs keliasdešimt procentų palūkanų, bet galime pažadėti, kad jos tikrai bent kiek uždirbs. Per metus privatūs fondai gauna vidutiniškai 4-5 proc. grąžos. Tai daugiau,

Nuo kitų metų balandžio iki lapkričio antrosios pakopos pensijų fondų dalyviai turės apsispręsti, ar grįžti vien į “Sodros” glėbį, ar tikėtis papildomų pajamų senatvėje ir iš fondų.

Pastaruoju atveju pensija, kaupimo dalyvių gaunama iš “Sodros”, būtų šiek tiek mažesnė negu tų, kurie reformoje nedalyvauja, tačiau ši dalis turėtų būti su kaupu kompensuojama fonduose sukauptomis lėšomis.

“Pirmas kiekvieno pensijų kaupimo sistemos dalyvio klausimas ką daryti: ar labiau apsimoka grįžti į “Sodros” sistemą, ar senatvei kaupti ir fonduose. Grįžimo modelį reikės mums visiems parengti kartu su Socialinės apsaugos ministerija ir Lietuvos banku, kad suderinę pozicijas galėtume svarstyti, kam tai apsimokės, o kam ne. Pasirengti argumentacijai laiko lieka nedaug”, - sakė Š.Ruzgys.

Anot jo, šį darbą apsunkina dėl neišbaigto įstatymo kilusi daugybė neaiškumų - pagal kokius kriterijus reikės teikti rekomendacijas, nes iki šiol nežinomi nei pervedimo koeficientai, nei tai, ar jie nesikeis atėjus naujai valdžiai.

•

1 milijonas dalyvių Šiuo metu pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja 1,069 mln. Lietuvos žmonių. Per tris pirmus šių metų ketvirčius jų skaičius padidėjo 1,41 procento.

Lietuvoje veikiančių 30-ies antrosios pakopos pensijų fondų valdomas turtas per devynis šių metų mėnesius padidėjo 595,81 mln. litų (14,6 proc.) - iki 4,677 mlrd. litų.

Trečiojo ketvirčio pabaigoje teigiamą grąžą gavo visi rinkoje veikiantys pensijų fondai. Antrosios pakopos pensijų fondų grąža šiemet svyravo nuo 2,2 iki 15 proc. ir vidutiniškai sudarė 9,3 procento.

Per pirmuosius aštuonerius sistemos veiklos metus 11,5 tūkst. reformos dalyvių išėjo į pensiją ir iš fondų gavo vienkartines išmokas arba jiems mokamos periodinės išmokos. Dar 7,8 tūkst. atvejų sumos išmokėtos mirusiojo artimiesiems.

Sukauptos sumos siekia nuo keleto iki keliasdešimt tūkstančių litų.

Iš viso išmokėta jau 73,6 mln. litų.

Nuo veiklos pradžios konservatyvių fondų vieneto vertė padidėjo 28,2 proc., o didesnės rizikos 56,1 procento.

Nuo Lietuvos pensijų kaupimo sistemos veiklos pradžios 2004-aisiais kiekvieno dalyvio kaupiamos lėšos didėjo vidutiniškai 4,6 proc. per metus. Infliacijos lygis siekė vidutiniškai 3,9 procento. Šaltinis: Lietuvos bankas, “Sodra”

18 Verslo orbita

2012 11 26 Lietuvos žinios

Samdysnaują generalinę rangovę ARVYDAS JOCKUS

Ignalinos atominės elektrinės (AE) vadovybė nežino, ką veiks bendrovė, įdarbinanti žmones jėgainės uždarymo darbams Visagine atlikti.

Baltijos (Kaliningradas, Rusija) ir Astravo (Baltarusija) atomines elektrines projektuojanti ir statanti Rusijos Žemutinio Naugardo inžinerinė kompanijos “Atomenergoprojekt” (NIAEP) antrinė įmonė SMU-1 Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams atlikti jau atrinko 100 ir įdarbino 50 darbuotojų. Tai “Lietuvos žinioms” teigė šios kompanijos atstovė. Iš viso, anot jos, Ignalinos AE uždarymo darbus besirengianti vykdyti bendrovė pasamdys 200 darbuotojų Lietuvoje, o aukščiausios kvalifikacijos specialistų atsiveš iš Rusijos.

Ignalinos AE uždarymo darbus įgyvendinanti Rusijos kapitalo Vokietijos kompanija “NUKEM Technologies” LŽ patvirtino, kad Rusijos bendrovė bus samdoma kaip Ignalinos AE uždarymo projektų generalinė rangovė.

Nieko nežino Į LŽ pateiktus klausimus VĮ Ignalinos atominės elektrinės generaliniam direktoriui Žilvinui Jurkšui atsakiusi Ignalinos AE laikinai komunikacijos vadovės pareigas einanti Natalija Survila teigė nežinanti jokių duomenų apie Rusijos kompanijos esamą ir būsimą veiklą. “Informuojame, kad B2/3/4 projekto komanda turi oficialius kontaktus tik su projekto pagrindiniu rangovu “NUKEM Technologies

Lietuva gerokai vėluoja įgyvendinti Ignalinos AE uždarymo projektą ir yra panaudojusi tik apie 50-60 proc.

ES 2007-2013 metais tam skirtų 1,37 mlrd. eurų. / LŽ archyvo nuotrauka GmbH”, kaip numatyta pagal sutartį”, - rašoma jos atsakyme.

LŽ primena, kad minimo projekto B2/3/4 tikslas - pastatyti naują Ignalinos AE kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksą. Jame bus apdorojamos kietosios radioaktyviosios atliekos, kurios susidarė iki 2009 metų pabaigos, kai buvo galutinai sustabdytas 2-asis energijos blokas, ir atliekos, susidariusios nutraukiant elektrinės eksploatavimą. Šiuo metu, anot N.Survilos, pagal minėtą projektą Ignalinos AE dirba tik lietuviško kapitalo įmonės - generalinės statybos subrangovės UAB “Vilstata” ir UAB “Monrema”. Projekto darbai gerokai vėluoja, spalio mėnesį jų buvo įgyvendinta tik 3055 procentai.

Kada ir kokiu lygiu prie Ignalinos AE uždarymo darbų prisidės NIAEP antrinė įmonė SMU-1, ar ji jau yra gavusi tam reikalingas licencijas bei leidimus, kokius konkrečius projektus bendrovė numato įgyvendinti ir kuriam laikui ketina įsikurti Ignalinoje, atominės elektrinės vadovybė nežino.

Tuo metu “NUKEM Technologies” korporacinės komunikacijos direktorė Beate Scheffler LŽ patvirtino, kad Rusijos kompanijai bus pavesta tapti Ignalinos AE uždarymo projektų generaline rangove.

“NUKEM bendradarbiauja su minėta įmone SMU-1 ir svarsto galimybę samdyti ją kaip generalinę rangovę statybos darbams atlikti mūsų įgyvendinamuose projektuo-

se Ignalinos AE. Tik SMU-1 padaliniui Lietuvoje reikia gauti visus būtinus leidimus. Iki tol bendrovės SMU-1 pasamdyti darbuotojai pa-

samdomi. “Šiuo metu renkami statybų specialybių darbininkai, daugiausia tinkuotojai, armatūros klojėjai, suvirintojai, montuotojai. Taip pat reikia inžinerinio techninio personalo - darbų vykdytojų, meistrų”, - vardijo ji.

Išankstiniais duomenimis, kompanija ketina įdarbinti 200 darbuotojų iš Lietuvos. “Šiuo metu esame atrinkę apie 100, įdarbinę beveik 50 žmonių. Specialistų ir darbininkų priėmimas tęsiamas”, - kalbėjo L.Životovskaja.

Ji taip pat neslėpė, kad Ignalinos AE uždaryti bus samdoma darbuotojų ir iš Rusijos. “Priimsime tik aukštos kvalifikacijos specialistus (5-7 žmones), turinčius darbo atominėse jėgainėse patirties. Iš esmės visą darbo kolektyvą planuojame sukomplektuoti iš lietuvių specialistų ir darbininkų”, - tikino kompanijos atstovė.

Pasak L.Životovskajos, dauguma atrinktų specialistų ir darbuotojų Visagino ir Ignalinos gyventojai.

Tačiau svarstoma galimybė papildomai pritraukti personalo ir iš kitų Lietuvos miestų. Jiems Visagine bus suteikta gyvenamoji vieta.

“Šiuo metu esame atrinkę apie 100, įdarbinę beveik 50 žmonių. Specialistų ir darbininkų priėmimas tęsiamas.” deda atlikti darbus, kuriuos turi padaryti įmonės “Vilstata” ir “Monrema”, - LŽ aiškino B.Scheffler.

Žmonės jau įdarbinami NIAEP ryšių su visuomene ir informacijos politikos vyriausioji specialistė Larisa Životovskaja LŽ patvirtino, kad lietuvių darbininkai jau

Rusijos kompanijos atstovė tikino, kad visi darbuotojai samdomi iki 2013 metų pabaigos, kai projektas turėtų būti įgyvendintas. “Darbuotojai įdarbinami vadovaujantis galiojančiais Lietuvos įstatymais ir Darbo kodeksu. Darbininkų alga bus nuo 2000 litų, inžinerinio techninio personalo nuo 3000 litų”, - teigė ji.

•

Mašinų statymo mokestis verslą gena iš miesto VIDA BORTELIENĖ

Nuo sausio įsigaliosiantis visuotinis mokestis už automobilių laikymą Klaipėdos centre dar labiau ištuštins čia esančias komercines patalpas ir uostamiesčio centras tuščiais langais šiurpins turistus.

Daug diskusijų sukėlė vasarą Klaipėdos miesto tarybos pakeisti vietinės rinkliavos automobilių valdytojams nuostatai.

Verslininkų manymu, tai lazda su dviem galais. Vietos valdžiai siekiant sumažinti automobilių kiekį Klaipėdos kiemuose ir oro taršą, esą visiškai sunyks senamiesčio komercinis patrauklumas, nes jo būklė ir dabar apgailėtina. “Patalpų tuštėjimo procesą miesto valdžia perkelia iš senamiesčio į centrinę dalį”, - piktinasi nenaudinga biudžeto pildymo priemone uostamiesčio I.Kanto gatvėje veikiančių įmonių vadovai. Čia

Uostamiesčio valdžios planas gyventojus priversti naudotis viešuoju transportu verslui netinka. / Vidos Bortelienės nuotrauka biliai nebesutelpa privačiuose kiemuose.

Savivaldybės noras visus be išlygų apkrauti 1000 litų mokesčiu per metus už kiekvieną automobilį, pa-

Gatvėse aplink uostą susitelkusios krovinių ekspedijavimo, laivų agentų, muitinės tarpininkų, laivų priežiūros bei kitos įmonės, kurių darbuotojai 24 valandas per parą turi būti pasirengę privažiuoti prie laivų. sukoncentruota smulki jūrinė veikla, vienoje vietoje yra įsikūrusios 16 bendrovių. Jos iš savininkų nuomoja patalpas, o tarnybiniai automo-

statytą keime, smarkiai didina mašinas veiklai naudojančių įmonių sąnaudas. Todėl dešimtys Klaipėdos centre įsikūrusių įmonių jau keletą

mėnesių gyvena persikraustymo nuotaikomis. Nauja tvarka jas verčia atsisakyti arba transporto priemonių, o kartu - ir darbuotojų, arba patalpų.

Tuo metu pastatų savininkai nebesugalvoja, kaip išlaikyti nuomininkus ir susimokėti nekilnojamojo turto mokesčius.

Tuščių modernių biurų netrukus padaugės, nes įstaigos keliasi į neprestižines, bet neapmokestinamas zonas.

Pasak Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Viktoro Krolio, daug uostamiesčio centre įsikūrusių įmonių jau pranešė, kad išsikelia į pakraščius. Nes vietos valdžios nustatyta tvarka neatsižvelgia nei į darbui nau-

dojamų automobilių skaičių, nei į jūrinės veiklos pobūdį.

Gatvėse aplink uostą susitelkusios krovinių ekspedijavimo, laivų agentų, muitinės tarpininkų, laivų priežiūros bei kitos įmonės, kurių darbuotojai 24 valandas per parą turi būti pasirengę privažiuoti prie laivų ir automobilis yra jų darbo įrankis. Jeigu jos iš dabartinių buveinių nepasitrauks, turės daug papildomų išlaidų.

Todėl verslas tikina: miesto tarybos sprendimą dėl automobilių stovėjimo kiemuose būtina keisti arba atšaukti.

Tokį pasiūlymą Klaipėdos miesto valdžiai išdėstę verslininkai diskusijoje su miesto vadovais svarstė, kad mokesčiai, jeigu jų tikslas - ekologija, visoms įmonėms turi būti vienodi: ir dirbančioms miesto centre, ir jo pakraštyje. Arba visiems mieste registruotiems automobiliams nustatyta solidari suma - 100 litų per metus.

O jeigu politikai baiminasi rinkėjų masės pasipriešinimo, tai vienai išskirtinei kategorijai užkrautos rinkliavos turi būti “protingo lygio”, bent prilygintos fizinių asmenų mokesčiui už antrąjį automobilį - 250 litų. Palikus patvirtintąją tvarką galioti, ateinančiais metais, pasak verslininkų, gal bus sumokėta po 1000 litų už visus automobilius, tačiau vėliau tokių mokėtojų esą liks tik trečdalis.

Be to, su laivyba susijusios įmonės turi alternatyvą: jos gali nuomotis patalpas uosto teritorijoje ir gauti dalį nemokamų įvažiavimo leidimų. “Tokiu atveju savivaldybė išvis nieko negautų.

Bet mes nenorime kraustytis ir esame ne prieš mokestį, o tik prieš jo dydį.

Kiekvieną dieną matau, kaip mažėja mano konkurentų, ir džiaugiuosi, keliu kainas. Tik ar klientams nuo to geriau?” - svarstė susitikime su valdžia vienas klaipėdiškis ekspeditorius.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, apmalšinęs administracijos reiškiamą nepasitenkinimą pozicija “neleisime daryti verslo gyventojų sveikatos sąskaita”, paragino saviškius “nemėtyti kankorėžių į automobilio kėbulą”. Jo manymu, gera tvarka ta, kuri nereikalauja išlygų, bet jei kitaip neįmanoma, reikia aptarti konkrečius pasiūlymus. Meras užsiminė, kad gali būti paskelbtas net tarybos sprendimo dėl automobilių statymo mokesčio moratoriumas.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6751

-0,4710%

10 000 Baltarusijos rublių

3,1215

-0,4709%

1 Kanados doleris

2,6826

-0,5703%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2943

-0,4774%

10 Čekijos kronų

+0,1326%

1,3572

10 Danijos kronų

4,6293

-0,0151%

1 DB svaras sterlingų

4,2694

-0,4802%

100 Vengrijos forintų

1,2365

+0,3720%

100 Islandijos kronų

2,1225

-0,0801%

100 Japonijos jenų

3,2491

-0,2093%

100 Kazachstano tengių

1,7805

-0,5392%

1 Latvijos latas

4,9595

-0,0343%

10 Norvegijos kronų

4,7145

+0,1697%

10 Lenkijos zlotų

8,4009

+0,1833%

100 Rusijos rublių

8,5940

-0,2781%

10 Švedijos kronų

4,0193

+0,4876%

1 Turkijos naujoji lira

1,4878

-0,3361%

10 Ukrainos grivinų

3,2839

-0,4872%

2012 11 26, LB

2012 11 26 Lietuvos žinios

Verslo orbita

19

Kalėdos didina sezoninio darbo pasiūlą Anot personalo atrankos specialistės, atlyginimo Lietuvoje ir užsienyje skirtumas daugiau įtakos turi nekvalifikuoto darbo segmentui. Mat profesionalams, dirbantiems tarptautinėse įmonėse Lietuvoje ar kitose šalyse, siūlomas atlygis už analogišką darbą yra proporcingai panašus, atsižvelgiant į šalies gyvenimo lygį.

EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Personalo paieškos įmonės pastebi, kad prieš kalėdinę prekybą padidėjo sezoninio darbo pasiūla. Tačiau aukštos kvalifikacijos darbuotojams Kalėdų laukti nereikia. Jų nuolat ieško ir vietos, ir užsienio darbdaviai.

Daugiau ir sezoninio darbo “Automobilių ir pramoninio dažymo medžiagų prekybos įmonė Lietuvoje ieško pardavimų vadovo Kazachstane”. “Ieškoma ekspedicijos skyriaus vadovo Gardine”. “Ieškoma duomenų bazių administratoriaus dirbti Čekijoje žinomoje IT kompanijoje”. Taip skelbia lietuviški darbo paieškos portalai.

Daugėja vadovaujamo ir kitokio aukštos kvalifikacijos darbo skelbimų užsienyje. Jų pateikia vietinės Lietuvos įmonės, plečiančios savo veiklą užsienyje, arba užsienio kompanijos, gerai vertinančios lietuvių medikų ir informacinių technologijų (IT) specialistų kvalifikaciją.

Ieško lietuviai UAB “CV Online” rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė LŽ pasakojo, kad darbo užsienyje skelbimų skaičius jau kelerius metus išlieka stabilus. Anot jos, aukštos kvalifikacijos, išsilavinę savo srities specialistai, nusprendę išvažiuoti iš Lietuvos, darbo pasiūlymų ieško užsienio darbo skelbimų portaluose arba kreipiasi tiesiogiai į juos dominančias įmones.

“Tokie specialistai yra vertinami ir užsienio įmonių. Tačiau šios įmonės nelabai dažnai publikuoja savo darbo pasiūlymus eiti aukštesnes pareigas lietuviškuose darbo paieškos portaluose. Tai dažniau daro vietos įmonės, kurios atidaro savo padalinius užsienyje, pradedant kaimynėmis valstybėmis - Latvija, Baltarusija ir baigiant Vidurio Azijos šalimis.

Dažniausiai siūlomas darbas IT specialistams, verslo plėtros ir padalinių vadovams, prekybos vadovams, medikams, transporto ir logistikos specialistams, inžinieriams”, - vardijo ji.

Mažesniuose Lietuvos miestuose su žiburiu tenka ieškoti patyrusių inžinierių, sertifikuotų suvirintojų, laboratorijų specialistų. / LŽ archyvo nuotraukos įmonių kreipiasi į personalo paieškos specialistus, kai prireikia aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų.

“Turėjome užsakymų atrinkti specialistus dirbti užsienyje, tačiau šį užsakymą pateikė lietuviško kapitalo įmonės. Užsienio kompanijos niekada į mus dėl atrankų nesikreipė. Tačiau esame ieškoję kandidatų iš Lietuvos dirbti Rumunijoje, Latvijoje, Estijoje, Prancūzijoje.

Dabar dirbame su klientu, kuris savo filialams Kazachstane ir Ukrainoje ieško vadovų”, - pasakojo ji.

Anot pašnekovės, rasti kandidatų tokiam darbui nebuvo sudėtinga, nes į įmonės skelbimus atsiliepė minėtose šalyse dirbę lietuviai. R.Kunigonienė atskleidė, kad kandidatai jau parinkti. Tai žmonės, kurie jau turi patirties dirbti Kazachstane arba gyvena Ukrainoje ir pan. Taigi tų, kurie ketino pirmą kartą keisti šalį, nebeprireikė.

Kokį atlyginimą siūlo vadovams svetur techninio profilio klientas, pašnekovė neatskleidė, bet pabrėžė, kad jiems bus padengiamos važinėjimo į Lietuvą ir apgyvendinimo užsienyje išlaidos.

Apmoka išlaidas UAB “Personalo sprendimai” personalo projektų vadovė Rūta Kunigonienė taip pat sakė, kad darbo pasiūlymų aukštesnio lygio specialistams pasirodo gerokai dažniau, nes vis daugiau Lietuvos

Tapatinami su IT šalimi 82 šalyse veikiančios JAV įdarbinimo kompanijos “Manpower Group” padalinio Lietuvoje UAB “Manpower Lit” direktorė Božena Petikonis-Šabanienė pastebi ne-

slūgstantį užsienio kompanijų domėjimąsi lietuviška darbo jėga.

“Lietuva yra žinoma kaip darbščių ir kvalifikuotų specialistų šalis, todėl vis dažniau į užsienį kviečiami patyrę darbuotojai. Pavyzdžiui, per keletą metų bendradarbiavimo su Čekijoje informacijos technologijų centrus turinčiomis tarptautinėmis kompanijomis pastebėjome, kad Lietuva yra neretai tapatinama su

tinkamai pasirūpinta naujokų iš kitų šalių apgyvendinimu, jie supažindinami su vietos transporto sistema, lankytinomis vietomis ir pan. “Sudarydamas palankias sąlygas darbuotojui įsikurti jo naujasis darbdavys nori, kad žmogus pas jį dirbtų kuo ilgiau, todėl taip pat neretai siūlomas nuolatinis darbas, o ne terminuota darbo sutartis”, - atskleidė įdarbinimo bendrovės vadovė.

Lapkričio mėnesį padaugėja sezoninio darbo pasiūlymų kalėdiniam laikotarpiui gamybos ir prekybos įmonėse. Gruodį darbo rinkoje vėl juntamas štilis.

IT specialistų šalimi. Mūsų atrinkti darbuotojai šį įvaizdį tik sustiprina”, - teigė direktorė.

Paklausus, ar norint dirbti Čekijoje ar kurioje nors kitoje užsienio šalyje reikia mokėti vietos kalbą, paaiškėjo, kad dažniausiai ieškoma IT specialistų, kurie klientus aptarnautų lietuvių arba anglų kalba, tad problemų dėl kalbos barjero paprastai nekyla.

B.Petikonis-Šabanienė pasakojo, kad siekdami išlaikyti geriausius darbuotojus iš viso pasaulio žinomi IT centrai rūpinasi ir organizaciniais klausimais. Personalo sprendimų įmonės kartu su klientais yra sukūrusios visą sistemą veiksmų, kad būtų

Kandidatų eilės nesidriekia B.Petikonis-Šabanienė sakė, kad kandidatų dirbti aukštos kvalifikacijos darbą užsienyje atsiranda, tačiau jų eilės nesidriekia. “Geri specialistai susigundo keltis į kitą šalį tik tada, kai mato galimybę pasisemti norimos patirties arba pakilti karjeros laiptais. Jeigu ne, didesnis atlyginimas nėra svarbiausias stimulas jiems kardinaliai keisti gyvenamosios ir darbo aplinkos sąlygas. Laikinos emigracijos pavyzdys galėtų būti prancūzų filologiją baigęs ir svajojantis Briuselyje vertėju dirbti žmogus, kuris pats ieško visų įmanomų būdų išvykti”, - aiškino ji.

Darbuotojų paieškos įmonės pažymi, kad nuo rugsėjo padaugėjo ir darbo pasiūlymų Lietuvoje. Tai susiję su artėjančiu kalėdinės prekybos bumu. “Darbo pasiūlymų Lietuvoje pradėjo daugėti jau nuo šių metų antrojo ketvirčio. Tam daugiausia įtakos turi sezoninis poreikis: vasarą reikėjo naujų arba papildomų darbuotojų paslaugų sektoriuje, o nuo rugsėjo pradžios kalėdiniam laikotarpiui ruošiasi prekybos įmonės, tad darbo pasiūla vėl gerokai išaugo. Kai kurios įmonės šiais metais plėtė ir savo nuolatinę komandą, ypač pardavimo ir aptarnavimo srityse. Nors ir lėtai, tačiau ekonomika atsigauna, o tai džiugina ir darbdavius, ir darbuotojus”, sakė “Manpower LT” direktorė.

“CV Online” rinkodaros vadovė R.Karavaitienė pritarė, kad šiame portale lapkričio mėnesį padaugėja sezoninio darbo pasiūlymų kalėdiniam laikotarpiui gamybos ir prekybos įmonėse. Gruodžio mėnesį darbo rinkoje paprastai juntamas štilis, o įmonės darbuotojų aktyviau vėl pradeda ieškoti sausio mėnesį.

Vis dar išliekant aukšto lygio nedarbui, personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo įmonės teigia susiduriančios su tikrais iššūkiais ieškodamos siauros srities specialistų, ypač mažesniuose Lietuvos miestuose. Joms su žiburiu tenka ieškoti patyrusių inžinierių, sertifikuotų suvirintojų, laboratorijų specialistų, programuotojų, mokančių retesnes programavimo kalbas.

Paieškos galimybes lemia ir geografija, nes didžiausias potencialių darbuotojų pasirinkimas yra aplink Vilnių ir Kauną, o rasti profesionalų pajūryje, Druskininkuose, Panevėžyje ar Alytuje yra kur kas sudėtingiau.

Taip pat trūksta darbuotojų, mokančių skandinavų, vokiečių, prancūzų, latvių ar lenkų kalbas. “Lietuvoje veikia nemažai aptarnavimo centrų, ekspedijavimo įmonių, kur reikia bendrauti įvairiomis kalbomis, o tokių specialistų yra išties nedaug”, atskleidė B.Petikonis-Šabanienė.

Viešbučius padeda užimti svečiai iš Rytų Lietuvos apgyvendinimo įstaigose šiemet sausį-rugsėjį apsistojo 1,573 mln. svečių 11 proc. daugiau nei 2011-aisiais tuo pat metu.

Vien trečiąjį ketvirtį jose apsistojo 720,5 tūkst. turistų, arba 9,8 proc. daugiau nei per atitinkamą 2011ųjų laikotarpį. Tai pranešė Statistikos departamentas.

Trečiąjį ketvirtį Lietuvos apgyvendinimo įstaigose turistų iš Europos Sąjungos (ES) šalių apsistojo 4,1 proc. daugiau, iš Lietuvos - 5,4 proc. daugiau, iš ne ES šalių - 31,6 proc. daugiau nei 2011 metų lieposrugsėjo mėnesiais.

Daugiausia turistų sulaukta iš Vokietijos - 71,7 tūkst. (12,9 proc. daugiau nei trečiąjį 2011-ųjų ketvirtį), Rusijos - 71,5 tūkst. (42,4 proc. daugiau), Lenkijos - 47,2 tūkst. (2,9

proc. mažiau.), Baltarusijos - 32,9 tūkst. (50,9 proc. daugiau), Latvijos - 25 tūkst. (16,3 proc. daugiau), Suomijos - 14,4 tūkst. (12,5 proc. daugiau), Jungtinės Karalystės - 13,8 tūkst. (27,8 proc. daugiau), Italijos 13,7 tūkst. (12,2 proc. mažiau), Estijos - 13,7 tūkst. (3,8 proc. daugiau).

Trečiąjį šių metų ketvirtį beveik trečdalis turistų apsistojo kurortinių miestų apgyvendinimo įstaigose: Palangoje - 101,1 tūkst. (4,3 proc. daugiau nei pernai liepąrugpjūtį), Druskininkuose - 74,8 tūkst. turistų (18,6 proc. daugiau), Neringoje - 32,1 tūkst. (1,2 proc. daugiau), Birštone - 7,6 tūkst. (10,1 proc. daugiau). Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011-ųjų ketvirčiu, viešbučiuose ir svečių namuose apgyvendinta 12,7 proc. daugiau turistų, iš jų užsieniečių - 11,4 proc. daugiau.

Viešbučių ir svečių namų numerių užimtumas sudarė 57,4 proc. (trečiąjį 2011-ųjų ketvirtį - 56,8 proc.).

Vilniaus miesto viešbučiai ir svečių namai šių metų trečiąjį ketvirtį apgyvendino 230,7 tūkst. turistų, arba 12,4 proc. daugiau nei per tą patį 2011 metų laikotarpį, iš jų užsieniečių - 201,9 tūkst., arba 11,7 proc. daugiau. Trečiojo šių metų ketvirčio Vilniaus viešbučių ir svečių namų numerių užimtumas sudarė 70,9 proc. (trečiąjį 2011-ųjų ketvirtį - 68,7 proc.). Šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais viešbučiuose ir svečių namuose apgyvendinta 1,2 mln. turistų, arba 13,3 proc. daugiau nei per atitinkamą 2011-ųjų laikotarpį, iš jų užsieniečių - 790,3 tūkst., arba 12 proc. daugiau.

•

LŽ, BNS

Trečiąjį šių metų ketvirtį beveik trečdalis turistų apsistojo kurortinių miestų apgyvendinimo įstaigose.

•

20

2012 11 26 Lietuvos žinios

Šou ir pramogos

Gimtadienis

Amžinai jauni chuliganai šventė penkmetį Lazeriai, šviesų efektai, milžiniški ekranai ir daugybė decibelų. Taip penktadienio vakarą sostinės Teatro arenoje sprogo penktasis ZIP FM “Radistų” gimtadienis.

JAUNIUS ČIULADA

N

ors bilietai į renginį kainavo nuo 43 iki 73 litų, penkerius metus siautėjantys eterio chuliganai įrodė, kad yra kultiniai - Teatro arena buvo sausakimša.

Scenoje pasirodęs “G&G Sindikatas” dar net neatlikęs nė vieno kūrinio sukėlė salės ovacijų bangą. Po lietuviško hiphopo lyderių “Radistus” su gimtadieniu sveikino “YouTube” išgarsėjęs reperis Andrius Aleknavičius-Alekna. Vėliau pasirodė “The Sneekers” su “Freaks On Floor” lyderiu Justinu Jaručiu, “Saulės kliošo” vokalistė Justė Starinskaitė, didžėjai Mindaugas Bačiliūnas-Mindaugėlis, Marius Ivanovas-Marius Ivanoff, Justė Arlauskaitė-Jazzu ir kiti. Vidurnaktį į sceną užlipę “Radistai” sukėlė tokį triukšmą, kokio arena jau senokai negirdėjo. Scenoje vaikinai pasirodė su būriu “Show Makers akademijos” šokėjų.

Laida gali gyvuoti dar 10 metų “Vyrauja įsitikinimas, kad “Radistų” klausosi jaunimėlis, nes ZIP FM yra jaunimo radijo stotis. Didžiausią mūsų auditoriją sudaro 14-25 metų žmonės, - sako vienas laidos vedėjų Jonas Nainys-Jovani. - Tačiau mūsų studijoje neseniai lankėsi Paulius Kovas, buvęs LNK generalinis direktorius. Savo laiške jis padėkojo už laidą ir rašė esąs labai nustebęs, nes po interviu sulaukė daug atsiliepimų iš savo amžiaus ir kiek jaunesnių žmonių.

Esame pastebėję, kad “Radistus” žino ir penkiasdešimtmečiai.” Pašnekovas įsitikinęs, kad jo laidos klausantis penkiasdešimtmetis širdyje yra jaunas. “Yra ir 25 metų žmonių, kuriems niekas neįdomu, kuriems mūsų laida yra š..., muzika yra š..., - atsidūsta “radistas”. - Jei įsijungę mus juokiasi vyresni žmonės, tai reiškia, kad jiems viskas gerai.” Jovani pastebėjo, kad viešumoje jį matantys tautiečiai šypsosi. “Toks dėmesys malonus, - sako vyrukas. - Šypsenos ir juokas yra mūsų darbo įvertinimas. Vadinasi, einame teisinga linkme.” Anot Jovani, “Radistai” yra laida, skirta nuotaikai pakelti. “Bet yra tam tikros ribos, priduria radijo žvaigždūnas. - Nieka-

Šventės kaltininkus “radistus” R.Mackevičių ir J.Nainį salė sutiko ošdama. / Romo Jurgaičio nuotraukos

“Radistams” krizė - nė motais. Teatro arena buvo sausakimša.

“G&G Sindikatas” ovacijų bangą sukėlė vos pasirodęs scenoje.

nukai - visada išliksime jauni. Dirbame su jaunimu ir dėl jaunimo, patys jaučiamės jo dalimi. Nenorime senti stengiamės būti apsupti jaunų žmonių.” ZIP FM žvaigždė pabrėžia, kad jis ir jo kolegos nemoralizuoja jaunimo, neaiškina, kad keiktis ir “durniuoti” yra blogai.

“Esame senukai, kurie mėgina sugraibyti savo jaunystės likučius pramogaudami su jaunais žmonėmis.” da nekalbame religinėmis temomis, niekada nesityčiojame iš neįgaliųjų.”

J.Nainys sako, kad penkeri metai radijo laidai Lietuvoje yra solidus amžius. Jo nuomone, “Radistai” pasiekę tam tikrą statusą, todėl jeigu šou baigtųsi, klausytojai dar ilgai prisimintų mus taip, kaip prisimena prieš riebų dešimtmetį M-1 transliuotus kultinius radijo šou “Po 3” ir “Tarp mūsų mergaičių”. “Jokiu būdu nesakau, kad “Radistai” baigsis, - patikslina vaikinas. - Laida gali gyvuoti dar dešimt metų. Mes to norime. Jaučiu, kad esu radijo žmogus.”

Nuolat gauna baudų “Gali būti, kad “Radistai” kada nors bus trys senukai, kurie linksmina klausytojus, - mintį tęsia kitas “radistas” Rolandas Mackevičius. - Antra vertus, taip būti negali. Nebūsime se-

“Radistai” eteryje nuolat skambina nepažįstamiems žmonėmis ir juos apgaudinėja kurdami keistas pokalbių situacijas. “Manau, kad taip daro ir kai kurie klausytojai. Tačiau daliai mūsų gerbėjų gaila mobiliojo telefono sąskaitos, dalis bijo tuo užsiimti, o dalis nenori to daryti. Dėl to šią funkciją jie perleidžia mums, šypsosi R.Mackevičius. - Mes esame jaunimo darbuotojai.” “Radistas” sutinka būti vadinamas eterio chuliganu: “Mus galima taip vadinti. Nuolat gauname baudų dėl kalbos kultūros nepaisymo, dėl keiksmažodžių ir dėl angliškų kalbos svetimybių. Tai mums kerta per kišenę. Artėja žiema, bus šalta, o mes neturėsime pinigų vaistams nusipirkti. Bet mes nenusiteikę ką nors keisti.”

ZIP FM chuliganai gauna gerbėjų laiškų net iš kalėjimo. Kaliniai ra-

“Radistų” penkmečio fiestoje vaikinai tikrai turėjo į ką paganyti akis. šo, kad kasdien klausosi “Radistų”, nes tai - vienintelis pasilinksminimo šaltinis.

Senukai, pramogaujantys su jaunimu Trečiasis “radistas” Justinas Jankevičius pabrėžia, kad jis ir jo bendradarbiai savo klausytojus laiko šeima.

“Kiekvienas gimtadienis švenčiamas kartu su šeima. “Radistai” yra bendruomenė, - dėsto jis. - Kiekviena proga savo klausytojams stengiamės padovanoti geriausią vakarėlį, kokį tik sugebame išspausti. Kaip žinome, mūsų klausytojai yra jauni žmonės, kurie mėgsta “tūsintis”. Stengiamės jų nenuvilti.”

27 metų J.Jankevičius teigia, kad širdyje jam - 43. “Mano galva, banalu sakyti, kad širdyje - ne sutema. Tai - sveikinimų koncertuose nuvalkiota frazė, - kikena vyrukas. - Visi “radistai” jau jaučia vidutinio amžiaus krizę. Esame senukai, kurie mėgina sugraibyti savo jaunystės likučius pramogaudami su jaunais žmonėmis.”

•

2012 11 26 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

BUTAI

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

MEDICINOS PASLAUGOS

PARDUODA

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą.

Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310.

AUTOMOBILIŲ DALYS PARDUODA

IEŠKO DARBO

1 kambario (20,70 kv. m) butą Vilniuje, Prūsų g. (kaina - sutartinė).

Tel. 8 679 97 265.

TRANSPORTO PRIEMONĖS PARDUODA

Parduodamas BUAB „Coolspeed“ priklausantis automobilis LEXUS RX 300, 2002 m., už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę nei likutinė vertė kainą. Paraiškos renkamos 14 dienų nuo paskelbimo, adresu: UAB „Adminas“, Vytauto g. 33, Vilnius.

Informacija tel. 8 619 39 698. Užs. R-659

SAAB 900 (1994 m.) variklio, salono, važiuoklės dalis. Kaišiadorys, tel. 8 680 56 969.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 km nuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoli parduotuvė, kaina - sutartinė).

Tel. (8 5) 273 2008.

PERKA

Parduodu naujus vokiškus orinius pistoletus (kaina - 150 Lt) ir naujus elektrošokus apsaugai (kaina - 150 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

GYVŪNAI, GALVIJAI PARDUODA

Parduodu didelį kiekį maistinių bulvių „Belūga“ (supakuotos maišuose po 30 kg, 1 kg kaina - 0,5 Lt). Širvintos, tel. 8 682 45 179.

Tel. 8 670 99 923.

PASLAUGOS

s” vos Ïinio jams io “Lietu to Dienra‰ã s kainos gyven erato 319 Lt prenum si˜ 160 Lt 12 mòne ˜ 80 Lt 6 mònesi ˜ 3 mònesi Lt o 1 mònesi Dienra be pirm‰ãio “Lietuvo kainos adieni˜ pre s Ïinios” numer ∞monòm atos s 12 mòn es 6 mòne i˜ 399 Lt s 3 mòne i˜ 216 Lt si˜ 108 Lt 1 mòne sio Lt

27

36

Dienra‰ãio “Lietuvos Ïinios” be pirmadieni˜ prenumeratos kainos gyventojams 12 mònesi˜ 247 Lt 6 mònesi˜ 124 Lt 3 mònesi˜ 62 Lt 1 mònesio

ĮVAIRŪS

Už simbolinę kainą: 2 durų spintą su antresolėmis, sofą-lovą, 2 durų bufetą, skalbyklę (3 metai).

Vilnius, tel. 8 674 66 390.

Auksaspalvių retriverių veislės kalytę (skiepyta, turi LKD kilmės dokumentus).

Tel. 8 672 31 407, info@vilnoja.com

45

Visų firmų lengvųjų automobilių bei sunkvežimių eksploatacijos bei remonto žinynus, specializuoto remonto literatūrą autoservisams.

Išrašo sąskaitas. Atveža.

Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194.

BALDAI, INTERJERAS PARDUODA

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

esio 1 mòn

LEIDINIAI PARDUODA

Parduodu naujus slovakiškus elektrinius prietaisus „Pest-Repler“ žiurkėms, tarakonams, blakėms, skruzdėms naikinti (kaina - 40 Lt), naujus „Kosmodisk Clasik Aktiv“ rinkinius stuburui gydyti (kaina - 120 Lt). tel. 8 670 99 923.

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

ios” os Ïin onòms v u t e i “L ainos ∞m a‰ãio Dienr meratos k 99 Lt 4 u pren esi˜ t n 250 L ò 12 m si˜ Lt 5 3 e 1 6 mòn si˜ e 3 mòn Lt

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

21 Lt

” ios Ïin rata s o tuv ume “Lie pren iena) o i s ‰ã o sd nra s dien vaitò e i a D no i s Lt 84 Lt vie t kur e 2 b 4 ( i˜ Lt nes 21 mò esi˜ 2 1 òn Lt 6 m ònesi˜ 3m sio òne 1m

8

UAB „Kraustymo komanda“ - profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. ŽIEMOS AKCIJA! 15 proc. nuolaida! Tel. 8 618 77 600, www.kraustymokomanda.lt. Užs. R-512 Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

www.lzinios.lt

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapronas ir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių bei sporto inventoriui dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt).

Parduoda beržines ir alksnines malkas. Atveža. Kaišiadorys, tel. 8 680 56 969.

21

PRANEŠIMAI

Likviduojama UAB „Baltic Fruit Company“, į. k. 300851801, buveinė: Didžioji g. 25, Vilnius, registro tvarkytojas: VĮ Registrų centro Vilniaus fil.

Informaciją teikia likvidatorus tel. 8 611 31 787.

Užs. R-542

TELELOTO lošimo Nr. 868 2012 11 25 Lentelė - 89 306 (2x11 653) Lt Įstrižainės - 14 Lt Eilutė - 3 Lt Keturi kampai - 3 Lt 48 68 36 10 56 33 45 73 16 30 57 24 70 69 02 04 43 60 51 53 42 66 59 61 15 38 44 39 62 19 14 26 34 46 40 27 63 12 37 71 13 09 20 72 50 41 03 67 35 54 74 Papildomi prizai: 30 000 Lt 0692075, 30 000 Lt 0278075, 30 000 Lt 0457227, 25 000 Lt 0134232, 20 000 Lt 0259283, 20 000 Lt 0462577, 20 000 Lt 0198175, 20 000 Lt 0460683, 20 000 Lt 0222747, 20 000 Lt 0202754, 20 000 Lt 0607398, 20 000 Lt 0679567, 15 000 Lt 0318584, 10 000 Lt 0021676, 10 000 Lt 0376086, 10 000 Lt 0262969, 10 000 Lt 0107582, 10 000 Lt 0511033, 10 000 Lt 0009347, 10 000 Lt 0443824, 10 000 Lt 0568238, 10 000 Lt 0475754, 10 000 Lt 0690754, 10 000 Lt 0490524, 10 000 Lt 0482298, 10 000 Lt 0310599, 10 000 Lt 0739391, 10 000 Lt 0476723,

10 000 Lt 0641056, 10 000 Lt 0697355, 10 000 Lt 0243832, 10 000 Lt 0005342, 10 000 Lt 0285211, 10 000 Lt 0241355, 1000 Lt 0468876 Citroen C3 (TV) Ramūnas Plikynas Hyundai i20 (TV) Elena Osipova Renault Thalia 0640218 Hyundai i20 0528848 5 000 Lt (tel. 1634, 11 19 d.) Jurina Dilytė iš Anykščių raj.

5 000 Lt (tel. 1634, 11 19 d.) Aurelija Petravičienė iš Ukmergės 5 000 Lt (tel. 1634, 11 19 d.) Ramutė Banionienė iš Vilkaviškio 5 000 Lt (tel. 1634, 11 19 d.) Zita Šarkūnienė iš Kupiškio 5 000 Lt (tel. 1634, 11 19 d.) Eugenija Zubavičienė iš Mažeikių 5 000 Lt (tel. 1634, 11 19 d.) Valė Janušienė iš Kaišiadorių 5 000 Lt (tel. 1634, 11 19 d.) Albinas Radzevičius iš Marijampolės 5 000 Lt (tel. 1634, 11 19 d.) Margarita Ubienė iš Mažeikių Pakvietimai į TV: 031*548, 036*054, 033*838.

Prognozė: Aukso puode bus 400 000 Lt

www.olifeja.lt

22

2012 11 26 Lietuvos žinios

TV programos

PIRMADIENIS 26 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Pinigų karta” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.55 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Stilius”. Namai 21.45 “Įžvalgos” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Įžvalgos”. Laidos tęsinys 22.45 “Garsiausios pasaulio kapinės”. Toronto Maunt Plezanto kapinės 23.25 Vakaro žinios 23.40 Dok. f. “Laukiniai Karibai”. 4 d. (k.)

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Madagaskaro pingvinai” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40 Romantinė komedija “Amerikos prezidentas” (k.) N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Keista šeimynėlė” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Nuo... Iki...”

20.55 “Karamelinės naujienos” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” 22.35 “Specialioji Los Andželo policija” N-7 23.35 “Nikita” N-7 0.30 “V. Vizitas” N-7 1.25 “Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius” N-7

TV3 6.30 “Teleparduotuvė” 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena”.

Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 Komedija “Svečias” 13.10 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 13.40 “Juodoji skylė” 14.10 “Drakonų medžiotojai” 14.40 “Skunk Fu” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai” 15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė”

18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Kodėl?”

20.00 “Gyvenimas yra gražus” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 23.00 “CSI Majamis” 0.00 “Žmogžudystė” 1.00 “Lėlių namai” 1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV 6.29 Programa 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-7 8.30 “Auksarankiai” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 10.00 “Alibi. Byla iš praeities” N-7 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Svotai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Liejyklos gatvė” N-7 19.25 “Milijonieriai” 20.00 Žinios 20.25 “Lietuvos žinių” tyrimas N-7 21.25 “Užkalnio 5” N-7 22.25 “Gyvi numirėliai” N-14 23.25 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 0.25 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 1.25-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.50 “Mano draugė beždžionėlė” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džeko nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Širdies balsas” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokingiausi netyčiukai” 17.00 “Didžioji sprogimo teorija” N-7 17.30 “Auklė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai” N-7 21.00 Romantinė komedija “Dviese stotyje”. 2 s. N-7 22.25 “Užribis” N-7 23.35 “Pasitikėk manim” N-7 0.35 “Sveikatos ABC” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”

9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzika gyvai”. XXII tarptautinis aktualiosios muzikos festivalio baigiamasis koncertas. Dalyvauja Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas Robertas Šervenikas. Solistai E.Kovacic, A.Grogorian, M.Zimkus, N.Masevičius, kamerinis choras “Jauna muzika” (k.) 12.50 “Kultūra”. Rašytojas Mykolas Sluckis (k.) 13.10 “Puaro” N-7 14.45 “Arti toli” (k.) 15.15 “Laba diena, Lietuva 17.45 “Kultūrų kryžkelė”.

Trembita 18.00 “Septynios Kauno dienos” 18.30 “Mūsų miesteliai”. Rumšiškės. 1 d. 19.20 “Kine kaip kine” 19.45 “Lietuvių kino aukso fondas”. Drama “Pasigailėk mūsų” 20.55 “Kai mūzos prabyla”. Aktorius Sigitas Jakubauskas skaito poeto Antano A.Jonyno eiles 21.30 “Veidai”. Lietuvių dokumentika. “Jono Griciaus monologai” 22.15 Aktoriaus Gedimino Karkos 90-osioms gimimo metinėms. Vaid. f. “Maža išpažintis” 23.35 “Kultūra”. Aktorius Laimonas Noreika 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pinigų karta” 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Baroko muzikos koncertas

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Universitetai.lt” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Kobra 11” 12.00 “Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Džeimio Oli-

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Frankenvynis” - 11.30, 13.15, 15.45, 18.15, 20.30 val.

“Septyni psichopatai” - 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Debesų žemėlapis” - 14, 17.45, 21.15 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11, 13.45, 16.30, 18, 19.15, 20.45, 21.50 val.

“Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybės tarnyboje” 10.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.15, 12.45, 15.30 val.

“Grėsmingas” - 21.30 val.

“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 15, 19.45 val.

“007 operacija “Skyfall” - 11.15, 14.15, 17.15, 20.15 val.

“Monstrų viešbutis” - 12.30, 14.45, 16.45, 19 val.

“Pragaras rojuje” - 12, 17, 21.40 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Debesų žemėlapis” - 11.20, 14.50, 18.20, 21.20 val.

“Frankenvynis” - 11, 13.20, 15.40, 18, 20.30 val.

“Apgaulinga aistra” - 11.30, 14, 16.30, 19, 21.30 val.

“Septyni psichopatai” - 14, 16.30, 19, 21.30 val.

“30 širdies dūžių” - 13, 16.20, 19.20, 21.45 val.

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 7.50 “Aš ir vanduo” 7.55 “Ryto reporterio” tęsinys 9.15 “Super L.T.” N-7 10.15 “Pradėk nuo savęs” 10.55 “24/7” 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Skonio reikalas” 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 “Rossas Kempas. Gaujos” N-7 16.00 Žinios 16.10 “Rossas Kempas. Gaujos” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.50 LKL čempionatas. Vilniaus “Lietuvos rytas” - Kauno “Žalgiris”. Tiesioginė transliacija 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Gyvenimo būdas” 23.35 “Reporteris” 0.30 “Pašėlę TV pokštai” N-7 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Pažadėk man!” N-7 9.05 Vesternas “Kario kelias” N-7 11.00 Melodrama “Gatvės šokiai” 13.00 Komedija “Didysis Bakas Hovardas” 15.00 Drama “Kažkur tarp ten ir čia” N-7 17.00 Drama “Tarp dviejų mylimųjų” N-7 19.00 Drama “Paskutinis šansas įsimylėti” 21.00 Drama “Apokalipto” N-7 23.15 Trileris “Žaidėjas” S 1.00 Trileris “Durys priešais” N-7

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Klaipėdos savaitė” (k.) 9.30 “Joe Zee mados pamokos” 10.30 “Misija: išteisinti!” N-7 11.30 Drama “Užsispyrėlė” 13.20 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 13.50 “Pražūtingas auksas” N-7 14.50 Drama “Viršūnė” 16.45 “Klaipėdos savaitė” (k.) 17.15 “Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai” 18.15 “Ką mes valgome?” 18.45 “Kritinė riba” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Vaiduokliškos istorijos” 20.45 “Kinomano užra-

šai” 21.00 “Amerikietis” N-14 22.55 “Balticum TV” žinios 23.10 “Senas geras faras” N-7 0.10 “Fotografijos istorija arba istorija fotografijoje: Vilnius ir jo fotografai”

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 Ieškotojai 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jafrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.

Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 “X byla” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50 “Granato skonis” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Zemstvos gydytojas” 21.05 “Tyrimo paslaptys” 22.05 Parazitai 23.00 “Operatyvininkai” 23.50 Merginos 0.30 Žinios+ 0.50 “Klimo Samgino gyvenimas” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.10 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Spartak” “Barcelona” 13.00 Futbolas. UEFA Čempionų lyga.

“Valencia” - “Bayern” 14.50 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Juventus” - “Chelsea” 16.40 Motosportas. Nascar 400 mylių lenktynės 17.40 Ledo ritulys. KHL. Maskvos “Dinamo” - “Atlant”. Tiesioginė transliacija 20.10 Futbolas. Anglijos Premier lyga.

“Chelsea” - “Manchester United” 22.00 Ledo ritulys. KHL. Maskvos “Dinamo” - “Atlant” 0.00 Pokeris.

The Big Game turnyras 1.00 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Kelių pabaisos 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Vyras ir moteris laukinėje gamtoje 22.00 B.Grilso valgiaraštis 23.00 Vairuotojai 0.00 Upių pabaisos 1.00 Medkirčiai pelkėje

Teatras “Kazino apiplėšimas” - 21 val.

“Tylus šauksmas” - 18.15 val.

“Atostogos prie jūros” - 20.30 val.

MULTIKINO “Debesų žemėlapis” - 12, 15.15, 18.30, 20, 21 val.

“Frankenvynis” - 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 11.30, 13.45, 15.45, 18 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10, 12, 15, 17, 18.45 val.

“Septyni psichopatai” - 19, 22 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11.15, 13.45, 16.15, 19, 21.30 val.

“Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybės tarnyboje” 10.30 val.

VILNIUS

“Apgaulinga aistra” - 20.45 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11.45, 14.30, 17.15, 18.45, 20.15, 21.30 val.

“Vėžliukio Semio nuotykiai 2” - 10.45, 13.15, 16 val.

“007 operacija “Skyfall” - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val.

“Monstrų viešbutis” - 13.45, 16.15 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 28 d. 18.30 val. “Bajaderė” 29 d. 18.30 val. “Žydė” 30 d. 18.30 val.; 12 02 d. 12 ir 17 val. “Spragtukas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 27 d. 19 val. Studijoje. “Ji išėjo. Vėl” 27 d. 20.30 val. Mažojoje salėje.

“Duonos padauginimas” 28 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Vandens spalva” 29, 30 ir 12 01 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje.

“Katedra” JAUNIMO TEATRAS 27 d. 18 val. “Patriotai” 29 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų”

ŠIAULIAI

“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 22 val.

“007 operacija “Skyfall” - 12.45, 15.45, 19, 21.30 val.

“Monstrų viešbutis” - 10.30, 14.30 val.

FORUM CINEMAS “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12, 15, 18, 18.30, 20.45, 21.45 val.

“Frankenvynis” - 10.15, 15.30 val.

“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 19.30 val.

“Kazino apiplėšimas” - 21.30 val.

“Debesų žemėlapis” - 10.30, 13.45, 17.20, 21 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 12.45 val.

“007 operacija “Skyfall” - 14.45, 17.45, 21.15 val.

KAUNAS CINAMON “Debesų žemėlapis” - 11.45, 15, 18.15, 21.30 val.

“Frankenvynis” - 17.15 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.20, 19.15, 20.50, 21.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 13.10, 15.15 val.

“007 operacija “Skyfall” - 13, 16, 19, 22 val.

“Grėsmingas” - 20 val.

“Monstrų viešbutis” - 12, 14, 16, 18 val.

“Monstrų viešbutis” (3D) - 11.10 val.

“Laukiniai” - 22.15 val.

“Džokas” - 11 val.

FORUM CINEMAS “30 širdies dūžių” - 19.15, 21.45 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11.45, 14.20, 17.15, 18.20, 20, 22 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 11, 13.15, 16 val.

“007 operacija “Skyfall” - 12, 15.20, 18.40, 21.45 val.

“Kazino apiplėšimas” - 20.15 val.

“Monstrų viešbutis” - 13.35, 15.40, 17.50 val.

“Pragaras rojuje” - 13.45, 18.45 val.

“Pabandom iš naujo” - 16.30, 21.15 val.

“Laukiniai” - 21 val.

“Karališka drąsa” - 13.30 val.

SKALVIJA

“Meilė yra viskas, ko reikia” - 21 val.

“Tabu” - 19 val.

“Pavogtas grožis” - 14.30 val.

“Joana” - 17 val.

PASAKA “Jos” - 18.30 val.

“Sviestas” - 19.30 val.

verio Kalėdos” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Vampyrų žudikė” 17.00 “Robinzonas Kruzas” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI kriminalistai” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 “6 kadrai” 23.00 Siaubo f. “Baubas 2” 0.55 “Klyvlendo šou” 1.20 “CSI kriminalistai” 2.10 “Nuodėmingoji Kalifornija”

“Monstrų viešbutis” - 15.15, 17.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Vėžliuko Semio nuotykiai” - 10 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 14.45, 16.50, 18.55 val.

“Frankenvynis” - 11.35, 13.10 val.

“Debesų žemėlapis” - 21 val.

I SALĖ “Karališka drąsa” - 11.45, 13.30 val.

“Paranormanas” - 10 val. “Į Romą su meile” - 15.15 val.

“Pabandom iš naujo” - 17.10, 19.10 val.

“Laukiniai” - 21.10 val.

30 d. 18 val. “Ledi Makbet” Salė 99 28 d. 18 val. “Labanakt, mama” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 27 d. 18 val. “Iš meilės man” 28 d. 19 val. Vilniaus kamerinė opera. “Ištar mane, žeme... Kaip grūdą ištark ir praeivio širdy pasodink...”

29 d. 18 val. “Iliuzijos” 30 d. 18 val. “Lošėjai” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 27 d. 18.30 val. “Selavy!”

28 d. 20 val. “Boogie Nights” 29 d. 18.30 val. “Palaukit, kieno čia gyvenimas?”

VILNIAUS “LĖLĖ” Didžioji salė 29 d. 18.30 val. VšĮ “Meno ekspansija”.

“Nepažįstamosios laiškas”

“Frankenvynis” - 11, 13.15, 15.30, 17.45, 20 val.

“Debesų žemėlapis” - 13.30, 17.15, 20.45 val.

“Apgaulinga aistra” - 11.45, 14.15, 16.45, 19.30, 22 val.

“Septyni psichopatai” - 19, 21.30 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11.30, 14, 16.30, 18.15, 21 val.

“Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybės tarnyboje” 10.30 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.15, 13, 15.45 val.

“007 operacija “Skyfall” - 12, 15, 18, 21.15 val.

“Monstrų viešbutis” - 12.45, 14.45, 17 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Meilė yra viskas, ko reikia” - 20.30 val.

“Frankenvynis” - 10.15, 13, 15.30, 18 val.

“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 18.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 10.30, 14, 17.30, 21 val.

“007 operacija “Skyfall” - 21 val.

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 28 d. 18 val. Tavernos salėje. “Ketvirtoji kėdė” 29 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Stiklinė arbatos su citrina” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 27 d. 18 val. Koncertuoja valstybinis dainų ir šokių ansamblis “Lietuva” 30, 12 01 ir 02 d. 18 val. “Zygfrido Vernerio kabaretas” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 27 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris” 30 d. 18 val. “Penki vakarai” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 28 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” 29 d. 19 val. “Gagarino gatvė” 30 d. 19 val. “Sesuo” KAUNO TEATRO KLUBAS 28 d. 19 val. “Šeimos patarėjas” 29 d. 19 val. Domanto Razausko muzikos ir poezijos vakarų ciklas “Ruduo, žiema, pasaulio pabaiga ir vėl pavasaris” 30 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 27 d. 18 val. “Kitas kampas” 28 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

29 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus”

KLAIPĖDA

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Frankenvynis” - 12.45, 18.15 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.10, 15.45, 18.30, 21.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 13.45, 17.15, 20.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 15.30 val.

30 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje.

“Shopping and Fucking”

30 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras” KEISTUOLIŲ TEATRAS 28 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio” 29 d. 19 val. “Penktas veiksmas” 30 d. 19 val. “Pinokio kronikos” MENŲ SPAUSTUVĖ 27 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”.

“Tiksinti bomba” 29 d. 19 val. Studijoje II. “Lietuva brangi” 30 d. 19 val. Kišeninėje salėje. “Nėra laiko” “DOMINO” TEATRAS 26 d. 19 val. “Daktaras” 27 d. 19 val. “Apie ką kalba vyrai?”

28, 29, 30 d. 19 val.; 12 01 d. 16 ir 19 val. “Sex guru” RAGANIUKĖS TEATRAS 12 01 d. 12 val. “Skraidantys meškučiai” 12 02 d. 12 val. “Princesė ir nykštukas” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 29 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje. “Miranda”

KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 29, 30 ir 12 01 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 27 d. 19 val. Klounų teatro studija “Dulidu”. “Dykuma” 28 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras.

“Aš laukiu tavęs, mielasis” 29 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Mums viskas gerai” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 29 d. 19 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 27 d. 18 val. “Urvinis žmogus” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 27 d. 18 val. “Laisvi drugeliai” 30 d. 18 val. Jazminas” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 12 01 ir 02 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 26 d. 18 val. Violončelės muzikos vakaras 28 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Švęsti kosmose ir tvarte” 29 d. 19 val. “Išpažintis žvaigždėms” PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 26 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

2012 11 26 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:10 leidžiasi 16:02 dienos ilgumas

7:52

Orai ir horoskopai MĖNULIS Septintąją priešpilnio dieną Mėnulis teka 14:53 leidžiasi 5:49

+3 Oslas Priešpilnis XI 20

Pilnatis XI 28

Delčia XII 06

Stokholmas

+8

Klaipėda

+11 Paryžius

Zarasai Utena

Panevėžys

+13

Berlynas

Bordo

Kėdainiai +7 +3

Ukmergė +5 +1

Kaunas

Lisabona

VILNIUS

+6 +1

+14 Madridas

+17 Barselona

+16 Nica

+17 Roma

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +8 +10 +12 Bukareštas Varna Dubrovnikas +15 Sofija +17

+18

Alytus Druskininkai

+15

Vilnius Minskas +8 +5 Varšuva +5

+8 Praha +13 Miunchenas

0 Maskva

+5

+8

+5 +1 0

+3 Ryga

+8 Kopenhaga

Amsterdamas

+4

+3 Sankt Peterburgas

Talinas

+9 Londonas

Šiauliai

+1

Jaunatis XII 13

Dublinas +7

Palanga

+3 Helsinkis

+5

23

Stambulas +15

Malaga +5

+16

0

Alžyras +20

ŠIANDIEN: bus debesuota, lis, kai kur naktį kris šlapdriba.

Temperatūra dieną 5-7 laipsniai šilumos.

331-oji metų diena.

Lapkričio dvidešimt šeštoji, pirmadienis, pirmoji 49-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 35 dienos.

RYTOJ: debesuota su pragiedruliais, lis. Temperatūra naktį 1-3 laipsniai šilumos, dieną 3-6 laipsniai šilumos.

Geros dienos! LŽ

Tunisas +22

Atėnai

+19 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Dobilas, Leonardas, Silvestras, Vygantė; rytoj: Girvydė, Maksimas, Skomantas, Virgilijus, Virgilija.

Senoliai sakydavo: Dabinosi baubti, o teko dar teliuku pabliauti.

24

2012 11 26 Lietuvos žinios

Margumynai

Pagyvenęs kinas tapo modeliu

Kalėdų Seneliu reikia tikėti Kanados Kingstono mieste policija areštavo vyrą, kuris įrodinėjo vaikams, kad Kalėdų Senelis neegzistuoja.

Incidentas įvyko per tradicinį Kalėdų Senelių paradą, kuris vyko atidarant žiemos sezoną. 24 metų kanadietis, kurio vardas neminimas, prisidėjo prie šventinės procesijos ir pradėjo rėkti, kad Kalėdų Senelis neegzistuoja. Tuo metu atvyko policija ir suėmė šaukiantį vyrą. Jis bu-

vo nuvežtas į policijos nuovadą.

Nustatyta, kad kanadietis rėkė neblaivus. Kalėdų Senelio egzistavimą neigęs vyras areštinėje praleido visą naktį, vėliau už užstatą buvo paleistas. Policija kanadietį apkaltino viešosios tvarkos pažeidimu.

Vietiniai gyventojai pasmerkė neblaivų kanadietį ir pavadino jį Kalėdas pavogusiu filmo personažu Grinču. 2000-aisiais pasirodžiusiame filme Grinčo vaidmenį atliko aktorius Jimas Carrey.

•

Seneliui kinui patiko modelio darbas. / AFP/Scanpix nuotraukos

72 metų kinas Liu Xianpingas tapo interneto sensacija, kai jo vaikaitė pasikvietė senelį reklamuoti savo drabužių parduotuvės ir išplatino garbingo amžiaus “modelio” nuotraukas internete.

Lu Qing, gyvenanti Kinijos pietinėje Guangdongo provincijoje, internete paskelbė savo senelio, vilkinčio rausvus sijonėlius ir kailiu pamuštas moteriškas striukes, mūvinčio raudonas kojines, nuotraukas, kuriomis reklamuoja savo internetinę parduotuvę “Yuekou”.

Liu Xianpingo atvaizdai nepaprastai išpopuliarėjo ir pelnė jam “šauniausio pasaulyje” senelio titulą, kurį interneto vartotojai jam suteikė už laibas kojas ir puikias modelio pozas. Jie taip pat gerokai pa-

gyvino vaikaitės prekybą. “Pasirodžius šioms nuotraukoms, sulaukėme daugybės interneto lankytojų ir parduodame penkis kartus daugiau drabužių nei anksčiau”, - sakė Lu Qing. “Anksčiau kartais parduodavome mažiau nei 10 drabužių per dieną ir jautėmės prislėgti verslo rūpesčių”, - pasakojo ji. Pasak Lu Qing, senelis buvo nustebintas internautų reakcijos į jo nuotraukas.

Po sėkmingos fotosesijos mažiausiai dar trys parduotuvės jau paprašė Liu Xianpingo joms pozuoti. Vaikaitės teigimu, senelis tikriausiai nesutiks. “Jam modelio darbas nėra būdas užsidirbti pinigų, tai tik pramoga su giminaičiais”, sakė mergina ir pridūrė, kad ateityje tikisi vėl pasinaudoti senelio paslaugomis. “Liu Xianpingo širdis jauna. Jam patinka lankytis parkuose ir zoologijos soduose, žaisti

Dar vienas filmas apie “The Beatles”

žaidimus savo mobiliajame telefone”, - sakė Lu Qing.

Liu Xianpingo, kuris buvo mokytojas ir ūkininkas, nereikėjo daug raginti imtis modelio darbo. “Mano senelis vieną dieną pamatė naujas prekes ir pamanė, kad kai kurios spalvos gražios. Jis nesidrovėjo būti modeliu, nes mes visi jam labai artimi”, - sakė vaikaitė Lu Qing ir pridūrė, kad labiausiai jam patiko raudonas moteriškas paltas.

Tinklalapis “Offbeat China”, kuris stebi interneto įvykius šalyje, rašo, kad senolio Liu Xianpingo buvimas modeliu žymi šalies transformaciją.

“Dėl tokių istorijų kaip ši galima pajusti, kokia įvairia visuomene per pastaruosius 40 metų tapo Kinija, ypač tokiems žmonėms kaip Liu, kuris išgyveno vieną konservatyviausių laikotarpių per Kinijos istoriją”, - rašoma svetainėje.

•

Vaikai privalo tikėti. Kalėdų Senelis yra!

Kalėjimo katėms ieško namų Gruodžio mėnesį bus uždarytas Floridoje esantis Bel Gleido kalėjimas, kurio teritorijoje gyvena daugybė kačių.

Joms ieškoma naujų namų.

Didžioji dalis kalinių jau perkelti į kitus valstijos kalėjimus. Kur kas blogiau katėms, kurios laisvai vaikštinėjo po teritoriją, bendravo su nuteistaisiais, gaudavo iš jų įvairių

skanumynų, nors jiems ir buvo uždrausta šerti gyvūnus. Tačiau kalėjimo vadovai neprieštaravo kalinių ir kačių draugystei, todėl kalėjime jos jautėsi puikiai. Bel Gleide gyveno daugiau kaip 80 kačių, iš kurių 20 jau išvežtos į gyvūnų prieglaudą.

Kitoms ieškoma naujų namų, kad likusios vienos nemirtų iš bado. Bėda ta, kad kai kurių kalėjimo kačių dėl netinkamo elgesio negalima atiduoti šeimoms. Todėl kelias kates

“The Beatles” vis dar yra nepaprastai populiarūs. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Kompanija “Apple Cors” sutiko, kad būtų kuriamas filmas “The Beatles Live!”. Jis bus sukurtas iš šios grupės gerbėjų turimų įrašų, kurie nežinomi plačiajai publikai.

Naujojo filmo kūrėjai teigia, kad jų tikslas - panaudoti retus “The Beatles” koncertų įrašus, nežinomų interviu fragmentus ir visą kitą vaizdinę medžiagą, susijusią su garsiuoju ketvertu.

Filmo kūrėjai ketina praleisti daug laiko archyvuose, kad galėtų panaudoti

ten sukauptą medžiagą, taip pat jie kreipėsi į šios grupės gerbėjus ir prašė atsiųsti jų turimus mėgėjiškus įrašus.

Labiausiai filmo kūrėjus domina kadrai, nufilmuoti nuo 1963 metų spalio iki 1966 metų rugpjūčio, nes 1966-ųjų rugpjūčio 28 dieną “The Beatles” suregė paskutinį didelį koncertą San Fransisko stadione “Candlestick Park”. Įrašus galima siųsti iki šių metų pabaigos. Visi jie, taip pat ir atsiųstos nuotraukos bus kaupiami specialiame interneto puslapyje. Tačiau iki kada planuojama sukurti filmą, nepranešama.

•

Nelikus kalinių, kačių gyvenimas pablogėjo. / Užsienio spaudos nuotrauka

net teko užmigdyti. Tačiau tos, kurios elgiasi draugiškai, manoma, susiras prieglobstį valstijos gyventojų namuose. Kad katės greičiau būtų “įvaikintos”, Floridos valdžia pažadėjo, kad tai padariusiems gyventojams nereikės mokėti mokesčio, kuris privalomas paimant gyvūną iš prieglaudos.

•

BNS, “The Guardian”, “The Star”, “The Palm Beach Post”, LŽ