2012 lapkričio 27 d. / Antradienis / Nr. 272 (13 400)

Lietuvos žinios ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – “SVEIKATA IR VAISTAI”

Kaina

1,99 Lt

2012 lapkričio 27 d. / Antradienis / Nr. 272 (13 400)

Pilkieji kultūros kardinolai

www.lzinios.lt

Šiandien LŽ

3p.

Vakar netikėtai mirusį Seimo narį J.Veselką kolegos prisimena kaip principingą, tvirto charakterio, kompetentingą ir darbštų, humoro jausmo nestokojusį politiką

3p.

Socialdemokratei O.Leiputei pasirinkus Seimo narės mandatą, Kaune užvirė kova dėl vicemero posto, tiesa, ji kol kas neatvira

7p.

Egiptas vėl apimtas liepsnos: vyksta protestai, susirėmimai ir politinė kova viršūnėse, kurią kai kas vadina perversmu

9p.

Kitąmet notarai negalės tvirtinti būsto pirkimo ir pardavimo sandorių, jei būstas neturės energetinio naudingumo sertifikato

12p.

Nuo 2011-ųjų gegužės niekaip Kauno “Žalgirio” įveikti nesugebantis Vilniaus “Lietuvos rytas” vakar bandė nutraukti nesėkmių ruožą

Buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas rinkimų išvakarėse sugebėjo pasiekti, kad jo vadovaujama institucija atsisakytų beveik visų su lėšų skirstymu susijusių funkcijų, patikėdama jas tarpinėms įstaigoms. Eksministras tai aiškina skaidrumo siekiu, Išsamiau 11 p. kultūros atstovai ir kai kurie politikai - noru atsidėkoti jį parėmusiai partijai. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

•

Politika - mano vyro gyvenimas

17p.

Vaikai, gyvenantys su psichikos sutrikimų turinčiais tėvais, iki šiol nesulaukdavo tinkamos pagalbos

UŽSIENIS

Diplomatė kaip kaubojus

RAIMONDA RAMELIENĖ

Būsimos Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus sutuoktinė Janina Butkevičienė savo vyro lyderystę pripažįsta ir šeimoje.

Su sutuoktinio pareigomis J.Butkevičienė teigia niekada nesitapatindavusi, todėl ir dabar neketinanti susireikšminti.

Per pastarąsias kelias savaites naujasis premjeras Socialdemokratų partijos lyderis A.Butkevičius buvo tarsi peršviestas rentgeno aparatu. Diagnozė - sąžiningas, padorus, tolerantiškas, tačiau neturi “stuburo” ir savo nuomonės. J.Butkevičienė prisipažįsta, kad pastaruoju metu televizorių stengiasi žiūrėti kuo rečiau, nes negali ramiai klausytis, kaip šmeižiamas sutuoktinis. “Mano vyras apie savo oponentus tokių žodžių, kokius teko išgirsti jam, niekada nepasakytų”, - įsitikinusi moteris. J.Butkevičienė svajojo studijuoti žurnalistiką, bet pasirinko ekonomiką. Dėl to, kaip pati patikino, niekada nesigailėjusi. Moteris sutiko pasikalbėti su “Lietuvos žiniomis” apie šeimos laukiančias permainas.

Hillary Clinton pareiškus, kad nuo 2013 metų ji nebenori vadovauti Valstybės departamentui, Barackas Obama neslepia jau turintis žmogų vietoj jos. 47 metų Susan Rice yra juodaodė ir turi tą pačią pavardę kaip Condoleezza Rice, tačiau jos niekaip nesusijusios. Užtat nuo 4 metų ji pažįsta Madeleine Albright, kuri vėliau tapo valstybės sekretore ir visą laiką save laikė Susan globėja. Vaikystėje svajojusi tapti senatore nuo Kolumbijos apygardos S.Rice tapo ekonomikos profesore, diplomate ir analitike. JAV prezidentas teigė esantis pasirengęs asmeniškai pasikalbėti su kiekvienu, kuriam nepatinka ši diplomatė.

J.Butkevičienė kol kas nesijaučia esanti antroji ponia.

•2 p.

ATMINTIS Sušaudyti ministrai pamiršti pagerbti

Išsamiau

Į tragiškos sukakties enkavėdistų prieš 70 metų sušaudytų aštuonių tarpukario Lietuvos ministrų minėjimą neatvyko nė vienas Vyriausybės narys.

•7 p.

Išsamiau

/ Romo Jurgaičio nuotrauka

Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) ir kitų patriotinių organizacijų surengtas minėjimas valdžios atstovų susidomėjimo nesulaukė. Nužudytų ministrų atminimui aukotose mišiose Vilniaus Šv. Pranciškaus Asy-

žiečio (Bernardinų) bažnyčioje ir eitynėse į Naujųjų Rasų kapines, kur buvo atidengti ir pašventinti penki kenotafai, dalyvavo tik vienas kitas politikas.

Pagerbti 1942 metais Sverdlovsko sovietiniuose lageriuose sušaudytų aštuonių tarpukario ministrų kabineto na-

Orai rių ir kitų lietuvių neatvyko nė vienas dabartinės Vyriausybės narys ar jos deleguotas atstovas. Kvietimai į minėjimą buvo nunešti Seimui, Ministro pirmininko tarnybai, ministerijoms.

•2 p.

Išsamiau

ŠIANDIEN Debesuota, visame krašte numatomas lietus. Temperatūra dieną 3-6 laipsniai šilumos.

•23 p.

Išsamiau

2

2012 11 27 Lietuvos žinios

Dienos temos

Politika - mano vyro gyvenimas Atkelta iš

•

Viešumui pasirengusi 1 p.

Žmonos prisitaiko - Šios savaitės Jūsų vyrui bus labai įtemptos, laukia ministrų kandidatūrų ir Vyriausybės programos tvirtinimas. Gal žinote kokį receptą, kuris padėtų atlaikyti neigiamų emocijų keliamas bangas?

- Politikų gyvenimas visada įtemptas, o jų žmonos prisitaiko ir susitaiko su daug kuo. Mano vyras - stiprus žmogus, visuomet turi tvirtą nuomonę ir jos laikosi. Tas “stuburas” pas mus labai keistai suprantamas. Kai kas įsivaizduoja, kad jį turintis žmogus turi būti šiurkštus, nekultūringas, įžeidinėti oponentus. Tuomet bus sakoma - jis yra charizmatiškas, kieto stuburo. Vadinasi, inteligentiškas, kultūringas, ramus žmogus niekada tokiu nebus laikomas?

- Kas Jūsų šeimoje griežia pirmuoju smuiku?

- Pripažįstu vyro lyderystę. Man jis autoritetas, su juo tariuosi daugeliu klausimų. Žinoma, yra sričių, kurias aš geriau išmanau. Dukrai tėvas taip pat didelis autoritetas. Ji labai tėčiu didžiuojasi, atidžiai seka jo veiklą.

- Ar pati niekada nenorėjote būti politike?

- Tikrai ne. Manau, neturiu tam gebėjimų, be to, ir vieno politiko šeimoje pakanka. Politika - mano vyro darbas ir gyvenimo būdas.

- Netrukus tapsite antrąja valstybės ponia (kaip žinoma, Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas yra išsiskyręs). Ar esate pasirengusi tam, kad būsite nuolat matoma, akylai stebima, giriama ir kritikuojama?

- Niekada nesitapatinu su vyro pareigomis, o jis - su kėde. Kokie buvome anksčiau, tokie ir esame. Jei mano vyras taps premjeru, suprantu, dėmesio padaugės, laisvo laiko sumažės. Kol kas tikrai nesijaučiu kaip antroji ponia. Visada būsiu šalia vyro, palaikysiu jį bet kokiu veiklos laikotarpiu.

- Tradiciškai aukščiausių valdžios vyrų žmonos siejamos su labdaringa veikla. Ar ketinate prisidėti prie tokių renginių?

- Labdaros idėjos mūsų šeimai nesvetimos. Vilkaviškyje jau daug metų veikia mano vyro paramos ir labdaros fondas, padedantis skurstantiesiems ir neįgaliesiems. Kybartuose jis yra įsteigęs labdaros valgyklą, kurioje kiekvieną dieną 35 žmonės gauna karštos sriubos, dar penkiolikai ji vežama į namus. Tačiau tokiais dalykais mes nesigiriame. Kai rengiamos labdaros akcijos, visada prisidedu, ypač kai prašoma paaukoti sergantiems vaikams. Tai darysiu ir toliau.

Geriausias draugas - Žmona, mama, močiutė, aktyviai dirbanti ekonomistė (J.Butkevičienė dirba Energetikos agentūroje - aut.).

Ar lieka laiko sau? Ką skaitote, žiūrite, ko klausotės? Ar mezgate, siuvate?

- Laiko sau turiu tikrai labai mažai.

Stengiuosi kuo dažniau aplankyti mažąją anūkėlę, kuriai vakar sukako aštuoni mėnesiai. Numezgiau jai pirmąsias kojinytes, nors nebuvau to dariusi nuo tada, kai vaikai buvo maži.

Mėgstu psichologinę, filosofinę literatūrą - su didžiausiu malonumu perskaičiau visas Irvino D.Yalomo knygas. Man, kaip ir vyrui, patinka iškilių žmonių biografijos. Kitą savaitę eisime į teatrą žiūrėti “Katedros”.

- Esate suvalkietė - taupi, šykšti ir pedantiška?

- Tikrai ne. Suvalkiečiai greičiau labai darbštūs - jų namai pastatyti, kiemai sutvarkyti, visur žydi gėlės.

Mūsų namuose gėlių ne per daugiausia, nes palangės labai siauros.

- Žinau, kad gruodį rengiatės vykti atostogų į Meksiką. Ar nemanote, jog šiuos planus gali pakoreguoti premjero darbotvarkė? Beje, kur mėgstate atostogauti?

- Tą kelionę pirkome seniai, kai nebuvo tokios politinės įtampos.

Labai viliuosi, kad ji vis dėlto įvyks.

Per atostogas stengiamės ištrūkti kuo toliau. Mano vyras labai mėgsta kalnus, slidinėjimą. Tačiau aš slidėmis nesižaviu, todėl radome kompromisą - kalnų keliais keliaujame su kuprinėmis ant pečių. Buvome Austrijoje, Šveicarijoje.

- Koks yra tradicinis Butkevičių savaitgalis?

- Neatsimenu, kada vyras turėjo abi laisvas dienas. Paprastai aplankome dukrą. Daug gerų emocijų suteikia mažoji anūkėlė Kamilė. Labai mylime tą mažą angeliuką. Neretai važiuojame į sporto klubą - turime šeimos abonementą. Einame pasivaikščioti į Vingio parką. Gaminu pietus. Esu iš tų šeimininkių, kurios stengiasi viską padaryti greitai. Paprastai gaminu salotas ir patiekiu gabalą mėsos. Mano vyras maistui neišrankus.

- Šmaikštaudama noriu paklausti: ištekėjote už Algirdo, Jono ar jų abiejų?

- Susipažinau su Algirdu Butkevičiumi, ištekėjau už Algirdo Butkevičiaus ir mano santuokos liudijime įrašytas būtent šis vardas ir pavardė. Jis man yra pasakojęs tą istoriją. Tai nutiko sovietmečiu mažame miestelyje. Kažkur buvo įrašytas vienas, kitur - abu vardai. Jis pasiliko vieną. Iškilus šiai esą “skandalingai” istorijai pavarčiau knygą, kurią gavome dovanų Šeduvos gimnazijos jubiliejaus proga.

Joje sudėtos visų iškilių to krašto žmonių fotografijos, po mano vyro nuotrauka parašyta - Algirdas Jonas Butkevičius.

- Ar per 32 santuokos metus visuomet “džiaugsme ir varge” galėjote pasikliauti vyru?

- Jis yra ne tik sutuoktinis, vaikų tėvas, bet ir mano geriausias draugas nuo pat pirmos pažinties dienos.

•

J.Butkevičienė: “Algirdo vardas įrašytas mūsų santuokos liudijime.”

Romo Jurgaičio nuotrauka

Sušaudyti ministrai pagerbti, bet pamiršti TOMAS BAŠAROVAS

Į tragiškos sukakties - enkavėdistų prieš 70 metų sušaudytų aštuonių tarpukario Lietuvos ministrų - minėjimą neatvyko nė vienas Vyriausybės narys.

Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) ir kitų patriotinių organizacijų surengtas minėjimas valdžios atstovų susidomėjimo nesulaukė. Nužudytų ministrų atminimui aukotose Mišiose Vilniaus Šv.

Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje ir eitynėse į Naujųjų Rasų kapines, kur buvo atidengti ir pašventinti penki kenotafai, dalyvavo tik vienas kitas politikas. Pagerbti 1942 metais Sverdlovsko sovietiniuose lageriuose sušaudytų aštuonių tarpukario ministrų kabineto narių ir kitų valstybės veikėjų neatvyko nė vienas dabartinės Vyriausybės narys ar jos deleguotas atstovas.

Pasigedo ne vien politikų LLKS valdybos pirmininko Jono Buroko teigimu, kvietimus į tragiškos sukakties minėjimą jis pats nunešė Seimui, Ministro pirmininko tarnybai (MPT), ministerijoms, kuriose tarpukariu dirbo enkavėdistų nužudyti ministrai. Tačiau iš valdžios atstovų renginyje, anot jo, dalyvavo tik Seimo kancleris Jonas Milerius, Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė, parlamentarai - konservatorius Rytas Kupčinskas, liberalas Petras Auštrevičius ir europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Kviestų ministerijų vadovų J.Burokas tikina nei bažnyčioje, nei kapinėse nepastebėjęs. “Nesu įsižeidęs, bet nesuprantu tokios mūsų valstybės insti-

Po šv. Mišių minėjimo dalyviai pajudėjo į Naujųjų Rasų kapines, kuriose buvo atidengti ir pašventinti penki kenotafai žuvusiesiems prie Sverdlovsko. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka tucijų vadovų pozicijos”, - LŽ sakė jis.

J.Burokas pasigedo ne tik valdžios, bet ir žiniasklaidos, visuomenės susidomėjimo. “Sąmoningai nenorima žinoti to, kas įvyko prieš 70 metų. Šiandien žmonės, kurie kovojo už Tėvynės laisvę, paaukojo savo sveikatą ir gyvybę, yra antrarūšiai. Juk didžiausius darbus padarė tie, kurių palaikų dabar net nėra kapuose”, - pažymėjo J.Burokas. LLKS esą ne kartą kreipėsi ir į Vyriausybę, ir į ministrus, kad žuvusių Vyriausybės narių atminimas būtų įamžintas ne tik kenotafuose, bet ir prie pačių ministerijų, tarkime, pritvirtinant atminimo lentas.

“Jau seniai kreipėmės, tačiau nieko nedaroma”, - piktinosi J.Burokas.

Neparodyta pagarbos Baigiantis praėjusiai Seimo kadencijai Pasipriešinimo okupaciniams režimams ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos tuometis pirmininkas konservatorius Arimantas Dumčius kreipėsi į Vyriausybę dėl sušaudytų ministrų atminimo įamžinimo. Parlamentaras LŽ patikino, kad siūlymams teikti jau sudaryta ir darbo grupė. Vakar paklaustas, kaip vertina ministrus, kurie nedalyvavo LLKS surengtame minėjime, A.Dumčius jų elgesio neteisino.

“Nebuvo parodyta pagarbos. Ministerijos bent savo atstovus galėjo atsiųsti”, - kalbėjo parlamentaras.

Tačiau minėtame renginyje neda-

lyvavo ir pats A.Dumčius. “Negalėjau atvykti, nes buvau Kaune, legendinės asmenybės, boksininko Algirdo Šociko laidotuvėse. Čia taip pat nebuvo atstovų nei iš Vyriausybės, nei iš savivaldybės, nei iš Olimpinio komiteto”, - teisinosi parlamentaras.

Negavo kvietimų?

MPT, Švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų ministerijos (URM) vakar LŽ tvirtino, kad nei informacijos apie minėjimą, nei kvietimų į jį negavo. “Jei apie šį renginį būtų buvę žinoma, mūsų atstovai būtų jame dalyvavę, nes ypač daug dėmesio skiriame istorinės atminties įamžinimui, o totalitarizmo aukomis tapusių

diplomatų atminimo įamžinimas yra tęstinė URM politika”, - tvirtino URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Rimašauskaitė. Tačiau kitas ministerijas kvietimai į šį minėjimą pasiekė.

“Ministrė gavo kvietimą asmeniškai, bet dėl tądien įtemptos ir iš anksto suplanuotos dienotvarkės negalėjo dalyvauti renginyje”, - LŽ aiškino finansų ministrės patarėja Rasa Jakilaitienė. Vidaus reikalų ministerija teisinosi, kad informaciją apie minėjimą gavo pavėluotai, todėl ministerijos vadovybė nebeturėjo galimybės keisti dienotvarkės. Krašto apsaugos ministerijai esą atstovavo renginyje dalyvaujantys kariai savanoriai ir jaunieji šauliai, krašto savanorių pajėgų bigbendas. “Krašto apsauga rūpinosi įgarsinimo technika, pirko gėles, kurios paskui buvo padėtos prie paminklo žuvusiesiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę bei ant atidengtų penkių kenotafų”, LŽ sakė krašto apsaugos ministrės atstovė spaudai Ugnė Naujokaitytė.

Jos žiniomis, minėjime nei ministrė Rasa Juknevičienė, nei viceministrai nedalyvavo.

Sušaudyti 79 lietuviai 1942-aisiais Sverdlovsko NKVD valdybos vidaus kalėjimo rūsiuose buvo sušaudyti aštuoni 1918-1940 metų Lietuvos Respublikos ministrų kabineto nariai - ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, vidaus reikalų ministrai Petras Aravičius, Antanas Endziulaitis, Zigmas Starkus, susisiekimo ir užsienio reikalų ministras Voldemaras Vytautas Čarneckis, švietimo ministras Kazys Jokantas, krašto apsaugos ministras Juozas Papečkys ir finansų ministras Jonas Sutkus. Kartu su jais sušaudyti ir kiti lietuviai, bet jų atminimas iki šiol nebuvo įamžintas.

•

2012 11 27 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

In memoriam

Išėjo neįgyvendinęs dar daug darbų ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Vakar netikėtai mirusį Seimo narį Julių Veselką kolegos prisimena kaip principingą, tvirto charakterio, kompetentingą ir darbštų, humoro jausmo nestokojantį politiką.

J.Veselka susmuko Žinių radijo studijoje, prieš pat laidos, kurioje turėjo dalyvauti, eterį. Nors pėsčiomis atėjęs į radiją jis sveikata nesiskundė. Iškviesti medikai 69 metų parlamentarą gaivino pusvalandį. Deja, jo gyvybės išgelbėti nepavyko. Partijos “Tvarka ir teisingumas”, kuri jį iškėlė į Seimą, pirmininko Rolando Pakso žiniomis, politikas mirė patyręs širdies smūgį.

J.Veselka buvo vienas ryškiausių Seimo politikų. Jis nepūtė miglos į akis, mėgo kalbėti aštriai, skambiai ir šmaikščiai.

Mylimas žmonių Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnas Petras Gražulis teigė, kad kolegos mirtis jam buvo labai netikėta. J.Veselka nesiskundė sveikata, priešingai, jautėsi žvalus ir kupinas energijos, buvo linksmai nusiteikęs.

“Visiems mums šokas. Esame pritrenkti”, - vakar LŽ sakė P.Gražulis.

Jo teigimu, J.Veselkos mirtis - didelė netektis šaliai. Seimo Ekonomikos komitetui vadovauti pasiūlytas politikas planavo įgyvendinti daug reikšmingų darbų. Išėjusį kolegą P.Gražulis prisimins kaip principingą, išmintingą, tvirto charakterio, darbštų ir humoro jausmo nestokojantį žmogų. “J.Veselka neprisitaikė nė prie vienos valdžios, tarnavo žmonėms, todėl jie jį mylėjo ir rinko į Seimą”, pažymėjo P.Gražulis.

Tokių kaip jis nedaug Seimo Socialdemokratų frakcijos narys Bronius Bradauskas J.Veselką pažinojo daugiau nei šešiasdešimt metų. “Buvome klasės draugai iš vieno Belazariškių kaimo. Drauge lankėme pradinę ir vidurinę mokyklą. Tiesa, jis, pramiegojęs lietuvių kalbos egzaminą, mokyklą baigė metais vėliau nei aš”, - pasakojo jis.

B.Bradauskas prisiminė, kad su J.Veselka ne tik lankęs mokyklą, bet ir vaikystėje ganęs karves, žaidęs.

Baigus mokyklą jų keliai išsiskyrė.

J.VESELKOS BIOGRAFIJA J.Veselka gimė 1943 metų vasario 8 dieną Siesikų miestelyje, Ukmergės r. Jo tėvas Vaclovas Veselka nuo 1945 metų dalyvavo ginkluotame pasipriešinime, o mama su dviem mažamečiais sūnumis buvo išvaryta iš Siesikų ir įvairiuose kaimuose glaudėsi pas žmones. Tėvas 1948-aisiais žuvo rezistencijoje.

1962 metais J.Veselka baigė Siesikų vidurinę mokyklą, tarnavo sovietinėje armijoje. Vėliau dirbo Ukmergės rajono Daugailių tarybiniame ūkyje brigadininku, miško darbininku Siesikų girininkijoje.

1967-aisiais įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto (VVU) Pramonės ekonomikos fakultetą. 1972-1974 metais dirbo VVU Politinės ekonomijos katedroje dėstytoju. 1974-1975 metais studijavo VVU aspirantūroje, bet dėl tuometinio socializmo kritikos mokslus teko palikti. Ekonomikos mokslų kandidato disertaciją jis apgynė 1985 metais, vadovaujamą darbą dirbo įvairiose institucijose.

J.Veselka dalyvavo Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje, 1988-1990 metais buvo Sąjūdžio Seimo narys. Pirmą kartą į Seimą išrinktas 1992 metais. Ši parlamento kadencija jam buvo penktoji. Dviejose Vyriausybėse 1992-1994 metais politikas ėjo ekonomikos ministro pareigas.

Ekonomikos ir politikos klausimais parašė kelias knygas ir kelis šimtus straipsnių. Vilniaus universitete skaitė paskaitas makroekonomikos tema. 2000-aisiais buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Buvo vedęs, žmona Antanina - pensininkė.

Sūnus Gediminas - ūkininkas, o dukra Dalia - teisininkė.

J.Veselka į Seimą buvo išrinktas penktai kadencijai. / LŽ archyvo nuotrauka Vaikystės draugai susitiko Sąjūdžio metais, vėliau ne vieną kadenciją dirbo Seime.

B.Bradausko atmintyje J.Veselka išliks kaip geras, savo nuomonę turintis, užsispyręs, protingas žmogus. “Tokių žmonių Lietuvoje nėra daug”, - sakė socialdemokratas.

Nevengė aštrių temų Šviesaus atminimo dr. Bronislovo Lubio vadovaujamoje Vyriausybėje drauge su J.Veselka dirbęs tuometis energetikos ministras Leonas Vaidotas Ašmantas mirusį parlamentarą prisimena kaip netipiško mąstymo asmenybę.

Jo savitas mąstymas esą įliedavo ypatingo šviežumo į bendrą darbą. J.Veselka buvo energingas, puikiai išmanė istoriją, ypač pokario metų. “Jis buvo labai įdomus pašnekovas, nevengdavęs aštrių temų. Tačiau visur išlaikydavo padorumą”, - pabrėžė L.V.Ašmantas.

Buvęs ministras taip pat išskiria J.Veselkos profesionalumą. Jis puikiai išmanė ekonomiką, sugebėdavo keliais sakiniais pasiūlyti, kaip spręsti vieną ar kitą problemą.

Atsidavęs darbui Lietuvai Užuojautą dėl J.Veselkos mirties pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Nuoširdžiai užjaučiu mirus ilgamečiam Seimo nariui J.Veselkai, aktyviai dirbusiam Seimo Ekonomikos komitete, buvusiam Vyriausybės nariu. J.Veselka sugebėjo paprastai ir žmonėms suprantamai kalbėti apie sudėtingus ekonominius reiškinius”, - užuojautoje teigė šalies vadovė.

Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas pažymėjo, kad netekome nepaprastai kompetentingo, darbštaus ir atsakingo politiko profesionalo, puikaus ekonomisto, visada atkakliai ir nuosekliai ginančio savo įsitikinimus. Pasak parlamento vadovo, visą gyvenimą J.Veselka skyrė darbui Lietuvai, todėl pelnė didžiulį savo krašto žmonių pasitikėjimą.

Paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius taip pat išskyrė J.Veselkos sugebėjimą paprastai kalbėti apie sudėtingus dalykus. “Jis mokėjo žmonėms ekonominius dalykus paaiškinti paprasta, suprantama kalba”, - vakar sakė A.Butkevičius.

J.Veselka į Seimą buvo išrinktas Ukmergės vienmandatėje apygardoje. Todėl čia ne vėliau kaip po pusės metų turės būti rengiami nauji rinkimai. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, nauji rinkimai galėtų būti

rengiami kovo 3 dieną. Tądien pakartotiniai rinkimai į Seimą suplanuoti ir Zarasų-Visagino bei Biržų-

Kupiškio apygardose, kuriose spalį vykusių rinkimų rezultatai buvo pripažinti negaliojančiais.

•

Netikėta mirtis iš mūsų išplėšė ekonomikos mokslų daktarą, Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas narį, ištikimą partijos bendražygį JULIŲ VESELKĄ.

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiu velionio šeimą ir artimuosius.

Prezidentas Rolandas Paksas Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas

Dėl ilgamečio Lietuvos Respublikos Seimo nario JULIAUS VESELKOS netikėtos mirties nuoširdžius užuojautos žodžius skiriame šeimai, artimiesiems, bendradarbiams.

Netekties skausmą tesumažina šviesus Jo prisiminimas.

Neringos savivaldybės tarybos vardu savivaldybės meras Antanas Vinkus

Vicemero kėdė slysta iš socialdemokratų rankų KRISTINA KUČINSKAITĖ

Socialdemokratei Orintai Leiputei pasirinkus Seimo narės mandatą, Kaune užvirė kova dėl vicemero posto, tiesa, ji kol kas neatvira.

O.Leiputės pareigos Kauno miesto savivaldybės taryboje atiteko Socialdemokratų partijos atstovui Vasilijui Popovui, o vicemero postą gruodžio pradžioje turėtų perimti kitas asmuo.

Tačiau neaišku, ar socialdemokratams pavyks jį išsaugoti, nes tam priešinasi jėgas bendram tikslui telkiantys daugumos ir opozicijos atstovai.

Kauno mero Andriaus Kupčinsko pavaduotojais šiuo metu dirba tik du politikai - jaunalietuvis Stanislovas Buškevičius ir partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovas Vytautas Vasilenka.

Valdančiajai daugumai priklausantys socialdemokratai pagal koalicijos sutartį Kauno miesto taryboje turi du svarbius postus. Vienas jų - vicemero.

Tačiau kam jis atiteks vis dar neaišku. Tarp Kauno valdančiųjų jau girdėti kalbų, kad Socialdemokratų frakcijai, kurią sudaro vos trys nariai, skiriama per daug atsakingų postų, o esą net penkis politikus turinčios frakcijos nebegauna nė vieno. LŽ duomenimis, tokia padėtis netenkina ir daugumos, ir opozicijos atstovų. Šiuo metu bendradarbiauti pasiryžę valdančiajai koalicijai priklausantys liberalcentristai ir mažumoje veikiantys liberalai. Liberalcentristų frakcija pastaruoju metu nuo trijų narių padidėjo iki penkių.

“Nemanau, kad socialdemokratai turėtų valdyti tiek svarbių postų. Koalicinę sutartį reikėtų peržiūrėti”, - įsitikinęs Liberalcentristų frakcijai priklausantis Kęstutis Mikėnas.

R.Mikaitis neslėpė, kad liberalai, suvieniję jėgas su liberalcentristais, Kaune galėtų nuveikti nemažai darbų. / Erlendo Bartulio nuotrauka Jei valdančiosios daugumos atstovai suvienytų jėgas su opozicija, socialdemokratai vicemero kėdės, ko gero, netektų. Kol kas opozicijoje dirbančių liberalų lyderis Rimantas Mikaitis apie

būsimus planus šneka atsargiai. “Buvome susitikę su liberalcentristais, kalbėjomės dėl bendradarbiavimo”, - aptakiai sakė R.Mikaitis. Tačiau vicemero klausimu jis vengė tiesaus atsakymo.

Tik užsiminė, kad “daugumai tarybos narių veikiant drauge gali būti ir pasikeitimų”. LŽ duomenimis, liberalcentristai žada paramą liberalui Simonui Kairiui, esą galinčiam pretenduoti į vicemero postą. “Reikia palaukti tarybos posėdžio gruodžio 6 d., bet su liberalais tariamės”, - LŽ prisipažino Kauno liberalcentristų lyderis Arvydas Garbaravičius.

Pasak Kauno mero A.Kupčinsko, koalicijos sutarties kol kas neketinama peržiūrėti, tik laukiama, kokius kandidatus į vicemero postą pasiūlys socialdemokratai.

Kauno miesto tarybos nariu tapęs ir O.Leiputę pakeitęs V.Popovas minimas ir tarp dviejų socialdemokratų pretendentų į vicemerus. Kurio politiko - jo ar Valio Venslovo - kandidatūra bus pateikta svarstyti tarybai, paaiškės per Kauno socialdemokratų tarybos posėdį, rengiamą šią savaitę.

•

4

2012 11 27 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Moderniai Lietuvai reikia modernios Vyriausybės MAGARITA STARKEVIČIŪTĖ

Sudėtinga ekonominė aplinka turi ir savo privalumų. Sunkumai paprastai skatina ieškoti naujų galimybių. Estija, atrodytų, ir kaimynė Latvija, tai suprato ir įgyvendina aktyvią struktūrinę politiką. Ūkio modernizavimo kryptimi turėtų veikti ir Lietuvos Vyriausybė.

Daugelis darbų yra pradėti, bet ūkio struktūros modernizavimą būtų sudėtinga paspartinti, jei nebūtų peržiūrėtos valstybės institucijų funkcijos. Dabar tinkamiausias metas apie tai pagalvoti.

Finansų ministerijos prioritetu tu-

rėtų tapti valstybės ir savivaldybių apskaitos, pinigų srautų ir skolos valdymo sutvarkymas bei modernizavimas. Kiekvienos, net ir vidutinės, įmonės vadovas gali pasakyti, kiek lėšų sutaupoma tinkamai valdant finansus. Viena opiausių Lietuvos verslui problemų yra pradelsti įsipareigojimai, ir valstybinės institucijos turi tapti lūžio tašku, kur prasidėtų griežtas įsipareigojimų vykdymas.

Užsienio reikalų ministerijai reikėtų pradėti nuosekliai įgyvendinti parengtą Lietuvos užsienio politikos ir saugumo strategiją. Ir šiaip ministerijos funkcijos ir tarnybos turėtų būti peržiūrėtos atsižvelgiant į ES išorės tarnybos veiklą, pakitusį ES politikos vaidmenį bei globalizacijos iššūkius.

Krašto apsaugos ministerijos funkcijas reikia pertvarkyti atsižvelgiant į didėjantį įvairių karinių misijų vaid-

menį, greitojo reagavimo dalinių svarbą bei ES saugumo struktūrų plėtrą ir naujų technologijų diegimą.

Atskirai reikėtų pakalbėti apie gynybos pramonės kaip sudedamosios ES gynybos politikos dalies plėtrą, ypač naujų technologijų srityje.

Vidaus reikalų ministerija vaidmuo sumenko, nes vis daugiau funk-

kad liga sunaikino apie trečdalį eglaičių. Baiminamasi, kad dėl šios priežasties kalėdinės eglutės, kurių kainos kyla jau trečius metus, dar labiau pabrangs. Pranešama, kad spyglių nekroze vadinama spygliuočių liga pastaruosius du dešimtmečius puola medžius Jungtinėse Valstijose ir Europoje.

Tačiau Didžiosios Britanijos teritorijoje ji buvo užfiksuota tik prieš trejus metus. Nuo tada grybelinė infekcija, dėl kurios liepą spygliai pageltonuoja, rugpjūtį paruduoja, o vėliau nubyra, ėmė plisti visoje šalyje. “Ši liga per ateinančius metus gali paliesti daug medžių”, perspėjo Didžiosios Britanijos kalėdinių eglučių augintojų asociacija. Jos teigimu, su šia problema susidūrė 150 asociacijos narių.

Kaukazinis kėnis - populiariausias Kalėdų medelis visoje Vakarų Europoje. Žmonės mielai juos renkasi dėl simetriškos formos ir stiprių šakų. Kėnių spygliai minkšti ir malonūs liesti, todėl puošti medelį malonu visiems šeimos nariams nuo jauniausio iki seniausio. Tačiau didžiausias šio Kalėdų medelio pranašumas tas, kad nukirstas jis maždaug 1,5 mėnesio nenumeta spyglių, todėl mėgautis šventėmis galima labai ilgai.”

atstovauja. Ypač daug dėmesio turi būti skiriama sienos apsaugai, gal net pasitelkiant specialius krašto apsaugos dalinius. Labai daug dirbti reikia su digitaliniu saugumu. Ūkio ministerijos dėl vadovų kvalifikacijos pobūdžio nevykdė savo pagrindinės funkcijos - šalies ekonominės politikos formavimo.

Daugelis darbų yra pradėti, bet ūkio struktūros modernizavimą būtų sudėtinga paspartinti, jei nebūtų peržiūrėtos valstybės institucijų funkcijos. cijų perduodama saugos tarnyboms.

Tai yra esminis šalies saugumo pažeidimas, nes iš esmės sukuriama šešėlinė vidaus reikalų sistema, neaišku kam pavaldi, neatskaitinga nei Seimui, nei piliečiams, kuriems jis

Šias funkcijas perėmusi Finansų ministerija jas susiaurino iki biudžeto lentelės skaičiavimo. Ekonominės politikos prioritetu turi būti ekonomikos našumo augimas, modernizuojant ekonomiką per struk-

tūrinę politiką ir pritraukiant naujas plyno lauko investicijas.

Aplinkos ministerijos funkcijų prioritetai turėtų būti pakeisti, kad ji vykdytų nuoseklią tvarios ir žalios ekonomikos plėtros skatinimo funkciją. Švietimo ir mokslo ministerijos vienas iš naujų akcentų būtų mokslo finansavimo sistemos sutvarkymas. Nėra gerai, kad šalis atsilieka ES inovacijų lentelėje, o viena iš nurodomų priežasčių yra problemos, susijusios su mokslo organizavimu.

Reikėtų šią sistemą, atsižvelgiant į pažangiausią ES patirtį, pertvarkyti.

Kultūros ministerija galėtų daugiau dėmesio skirti asmenybės kultūrai puoselėti, kūrybinio sektoriaus sąveikai su kitomis veiklos sritimis, ypač naujomis technologijomis, skatinti, ryšiams su užsienio lietuvių bendruomenėmis, jaunimo politikai.

•

Kitų balsai PAVOJUS KALĖDŲ EGLUTĖMS

Lietuvos žinios

Kaukazinis kėnis - mėgstamiausia Kalėdų eglutė Didžiojoje Britanijoje. Šios rūšies eglutes kasmet puošia 5 mln. šeimų. Tačiau, kaip skelbia dienraštis “The Daily Mail”, pastaruoju metu kaukaziniams kėniams iškilo grėsmė - medelius puola paslaptinga liga: “Dėl šios ligos vienas didžiausių kalėdinių eglučių augintojų Didžiojoje Britanijoje jau patyrė didelių nuostolių. Kento ir Sario grafystėse 600 tūkst. eglučių auginančios bendrovės “H&A Trim” savininkas Hansas Alexandersenas pripažino, jog dėl kėnių ligos prarado šimtus tūkstančių svarų sterlingų.

Kai kurie kiti augintojai teigia,

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Valančius T.Bašarovas

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2247) (tel. 249 2204)

Ekonomika A.Jockus E.Kijauskienė K.Šliužas

(tel. 249 2205) (tel. 249 2237) (tel. 249 2240)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

BRITUS KAMUOJA KEPENŲ LIGOS Britų medikai skambina pavojaus varpais, nes šalyje daugėja kepenų ligomis sergančių žmonių, kai kitose Europos valstybėse tokių atvejų mažėja. Apie tai - Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės savaitraštis “Londono žinios”: Vyriausioji medicinos pareigūnė profesorė Sally Davies sako, kad dažniausiai kepenų ligas sukelia nutukimas, nediagnozuotos hepatito infekcijos ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Jos teigimu, visuomenė turi būti gerai informuota apie šią problemą, nes visoms trims pagrindinėms kepenų ligų priežastims galima užkirsti kelią. Statistika rodo, kad nuo 2000-ųjų iki 2009 metų mirčių nuo chroniškų kepenų ligų ir cirozės atvejų tarp jaunesnių nei 65 metų žmonių padaugėjo maždaug 20 procentų.

S.Davies nori, kad vietos sveikatos apsaugos įstaigos kepenų ligų prevenciją, diagnozę ir gydymą pripažintų vienu iš savo prioritetų.

“Atlikau išsamią šalies gyventojų sveikatos būklės analizę, - sakė profesorė. - Nustačiau kelias sritis, kur mums sekasi labai gerai, ir tas sritis, kur reikia dar daug padirbėti. Mane ypač nustebino ke-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Šou ir pramogos V.Sinicaitė (tel. 249 2249) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentai G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) F.Žemulis (tel. 249 2248) „Sveikata ir vaistai“ A.Masionytė (tel. 249 2209) „Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

penų ligų duomenys. Tai yra vienintelė mirčių priežastis, dėl kurios Didžioji Britanija atsilieka nuo kitų Europos šalių. Turime imtis skubių priemonių, kad padėtis pasikeistų.”

VAGIŠIAMS BUS SUNKIAU Gindamasis nuo vagių Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos tinklas “Iceland” ėmėsi precedento neturinčių apsaugos priemonių.

Dienraštis “The Daily Mail” informuoja, kad mėsą ir sūrį pradėta pakuoti į specialias pakuotes: Maisto produktams nuo vagišių apsaugoti prekybos tinklas ėmė naudoti pakuotes, kurios paprastai naudojamos brangesnėms prekėms saugoti. Tokios pakuotės pradeda signalizuoti, kai vagis mėgina prekę išsinešti iš parduotuvės. Ši apsaugos taktika pradėta taikyti šimtuose tinklui priklausančių

prekybos centrų visoje Didžiojoje Britanijoje. Kalbama, kad papildomas apsaugos priemones ketinama taikyti ir pieno produktams.

Kad sustabdytų sparčiai didėjantį vagysčių skaičių, “Iceland” vadovai teigė buvę priversti ieškoti naujovių. “Labiausiai vagiama aviena, nes ji - viena brangiausių ir populiariausių prekių mūsų parduotuvėse. Kai buvo pradėtos naudoti naujosios pakuotės, vagysčių gerokai sumažėjo”, - sakė tinklo atstovė.”

LŽ

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225) V.Užusienis (tel. 249 2235) „LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234) „Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00) K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88 Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

K.Jašinskas A.Makauskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

2012 11 27 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

5

Europai kosmosas svarbiau nei skolos Europos kosmoso agentūra (EKA) planuoja nuskraidinti raketą į Marsą ir iki 2020 metų išsilaipinti Mėnulyje. Tik ar tai ne per didelė prabanga į skolas įklimpusiai Europai?

EKA nariai šį mėnesį susitiko Neapolyje. Jie sprendė, kaip išlaikyti kosmines ambicijas, esant sunkiai finansinei situacijai ir skolų krizei.

Neapolyje užvirė karštos diskusijos, kaip išleisti trejiems metams skirtus 13 mlrd. eurų. Po ilgų debatų 20 Europos Sąjungos (ES) šalių mokslo ministrai nusprendė patobulinti “Ariane 5” raketas bei investuoti į naujų kosminių technologijų kūrimą.

EKA generalinis direktorius Jeanas Jacques’as Dordainas, apžvelgdamas susitikimo rezultatus, minėjo, kad Europa pirmiausia kurs modifikuotą raketos “Ariane 5” modelį “Ariane ME”. Bet tai tik kosminių ambicijų pradžia. EKA planuoja sukurti naujos kartos ra-

ketą “Ariane 6” bei paleisti ją į kosmosą per ateinančius 10 metų, be to, agentūra nori, kad europiečiai išsilaipintų Mėnulyje 2020 metais.

Bet ar tai ne per didelė prabanga į skolas įklimpusiai Europai?

Pinigų dalybos - daug ginčų keliantis objektas. J.J.Dordainas norėtų didesnio nei 13 mlrd. eurų biudžeto, nes turimų pinigų užtektų tik ankstesniems įsipareigojimams įvykdyti. Be to, EKA biudžetui skaudžiai smogė infliacija. Biudžetas taip pat sumažėjo ir dėl EKA reklaminės kampanijos, kuria siekta parodyti Europai, kad EKA atlieka svarbų vaidmenį plėtodama pažangias technologijas.

“Kai tokia sudėtinga ekonominė padėtis, nesunku patikėti, kad kosmoso programos nėra vertos pinigų. Tačiau EKA ir su agentūra bendradarbiaujančiose įmonėse dirba daugiau nei 330 tūkst. europiečių. Kiekvienas į EKA investuotas doleris atsiperka kelis kartus, nes technologijos žengia į priekį, gerėja sveikatos ir aplinkos priežiū-

ra”, - teigiama reklaminiame EKA vaizdelyje.

Reklamai skirti pinigai nenuėjo perniek. Didžioji Britanija, kuri iš ES reikalauja finansinių nuolaidų bei stabdo derybas dėl ES biudžeto, Neapolyje vykusiame susitikime pateikė staigmeną. Britai padidino EKA skirtas išlaidas ketvirtadaliu.

Jos dabar sudaro 383 mln. dolerių.

Be to, Didžioji Britanija pažadėjo skirti papildomus 25 mln. dolerių “Orion” kosminės kapsulės projektui, nes nori, kad Europos kosminės programos galėtų lygiuotis į amerikiečių NASA programas.

Prie EKA biudžeto svariai prisidėjo ir Vokietija bei Prancūzija. Dar viena svarbi kosmoso programų rėmėja yra Italija, kurios ekonomika dabar labai smukusi. Didžiosios Britanijos laikraštis “The Sun” klausia, kodėl ties bankroto riba esančios Europos šalys turėtų investuoti į brangius kosminių tyrimų projektus? “Eurolunatikai iššvaistė 433 mln. dolerių kelionei į

Marsą” - tokia skambia antrašte pasipuošė dienraščio pirmasis puslapis. Bulvarinis laikraštis labiausiai kritikavo didelių finansinių sunkumų turinčias Italiją, Ispaniją ir Portugaliją, skyrusias milijonus eurų raketai į Marsą nuskraidinti.

Marsas - ne vienintelis EKA tikslas. Ministrai Neapolyje riejosi, kiek eurų investuoti į Žemės stebėjimo, navigacijos ir telekomunikacijos projektus. Daugiausia ginčų sukėlė raketų “Ariane” paleidimo programa, dėl kurios smarkiai pešėsi Vokietija ir Prancūzija. Vokietijos kompanija “Astrium” norėjo penktos kartos “Ariane” raketą patobulinti į “Ariane ME”. Tačiau tam priešinosi Prancūzija, kuri siekė sukurti visiškai naujo tipo raketą.

Jos kūrėja turėjo būti Prancūzijos kosmoso agentūra CNES. Vis dėlto Neapolyje pergalę pasiekė Vokietija, nes ES šalių mokslo ministrai nusprendė “Ariane ME” paleisti į orbitą 2017 metais.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

“Ariane” raketos leidžia ES konkuruoti su didžiosiomis pasaulio valstybėmis kosmoso srityje.

AFP/Scanpix nuotrauka

Susivieniję odontologai investuoja į mokslą DOMINYKAS JARUTIS

Į Odontologijos inovacijų klasterį susivienijusios vienuolika dantų gydymo ir priežiūros organizacijų kuria mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros centrą, kuriame galės mokytis bei atlikti odontologijos tyrimus.

Sulaukė tarptautinio pripažinimo „Norime būti konkurencingi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose, o tam reikia inovatyvių produktų, gydymo metodų. To siekdami susibūrėme į klasterį. Nors bendradarbiavome ir anksčiau, bet kaip klasteris galime nuveikti daugiau. Pavyzdžiui, ir anksčiau atskiros įmonės teikdavo projektus Europos Sąjungos (ES) paramai gauti, tačiau tokios paramos, kokią gavome dabar, pavieniui tikrai nebūtume įstengę panaudoti“, - pasakoja Odontologijos inovacijų klasterio vadovė Renata Gilienė.

Odontologus vienijančio klasterio

Vilniaus implantologijos centro klinikos gydytojas A. Puišys apdovanotas kongrese „European Association for Osseointegration“ už mokslinį tyrimą „Kraštinio kaulo stabilumas aplink dantų implantus pastorinus dantenas“. Tikimasi, kad įrengus naują mokymo ir tyrimų centrą Odontologų inovacijų klasterio nariai galės atlikti dar daugiau mokslinių tyrimų. / Odontologijos inovacijų klasterio nuotraukos nariams moksliniai tyrimai - ne naujiena. Pavyzdžiui, šių metų spalio 10-13 dienomis Kopenhagoje vyko kasmetinis kongresas „European Association for Osseointegration“. Jame dalyvavo

keturi Vilniaus implantologijos centro klinikos gydytojai: Algirdas Puišys, Tomas Linkevičius, Mindaugas Stacevičius ir Natalja Maslova. Klinikos gydytojai skaitė pranešimus, kurie yra

Turima įranga leis klasterio nariams atliekamas operacijas stebėti nuotoliniu būdu. aktualūs šios dienos pasauliniam mokslui ir klinikinei praktikai. Šioje konferencijoje organizatoriams buvo pateikta 600 tyrimų, iš jų atrinkti 8 klinikiniai tyrimai. Vilniaus implantologijos centro klinikos gydytojo periodontologo A. Puišio pranešimas „Kraštinio kaulo stabilumas aplink dantų implantus pastorinus dantenas“ laimėjo pirmąją vietą klinikinių tyrimų konkurse.

Kuria tyrimų centrą Tikimasi, kad įkūrus naująjį mokslinių tyrimų ir mokymų centrą pavyks pasiekti dar didesnių laimėjimų. Įgyvendinant projektą pagal priemonę „Inoklaster LT+“ numa-

Atliekamas operacijas klasterio nariai galės stebėti nuotoliniu būdu.

tyta įsigyti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros odontologijos srityje įrangą, kuri bus naudojama klasterio tyrimų centre Vilniuje.

Taip pat numatyta įsigyti odontologijos mokymų įrangą klasterio dalyvių kvalifikacijai tobulinti. Čia vyks ne tik teoriniai, bet ir praktiniai užsiėmimai, o turima įranga leis klasterio nariams atliekamas operacijas stebėti nuotoliniu būdu.

Tyrimų centrui sukurti skirta 3,9 mln. litų ES fondų paramos. Šį projektą klasteris tikisi pabaigti per trejus metus.

Taip pat vykdomas projektas „Odontologijos inovacijų klasterio plėtra“, kurį įgyvendinant siekiama padaryti klasterį žinomesnį rengiant konferencijas, skirtas naujiems nariams pritraukti, dalytis patirtimi, mokyti, dalyvauti tarptautinėse konferencijose. Šiam, taip

pat pagal priemonę „Inoklaster LT“ vykdomam projektui iš ES struktūrinių fondų skirta 151 314 litų. Projektą baigti tikimasi per dvejus metus. „Projekto įgyvendinimas turės didelį teigiamą poveikį odontologijos sektoriaus tarptautinio konkurencingumo augimui, Lietuvos ekonomikos plėtrai ir odontologijos sektoriaus pažangai“, - įsitikinusi R. Gilienė.

Priemonės „Inoklaster LT“ tikslas - gerinti žinių ir technologijų sklaidos terpę, skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje, didinti Lietuvos pramonės tarptautinį V-3271 konkurencingumą.

6

2012 11 27 Lietuvos žinios

Pasaulis

Milijardo verta moteris traukiasi iš Rusijos Turtingiausia Rusijos moteris Jelena Baturina atsikirto kritikams britų laikraštyje “The Times” ir paaiškino, kodėl ji kraustosi į Londoną.

Kaip rašo “The Times”, turtingiausia Rusijos moteris turėtų būti kokių 32 metų “Versace” drabužiais pasidabinusi ilgakojė dykinėtoja, turinti turtingą tėvelį ir tokį patį vyrą. Tačiau J.Baturina visiškai neatitinka šio stereotipo. Ji tikrai nėra dykinėtoja ir niekada tokia nebuvo. Geriau neperbėgti jai kelio. J.Baturina - stipri ir šiurkšti moteris. Ji pati sako: “Esu šiurkšti, bet nesu negailestinga.” O visos tos gražutės išsipuoselėjusios turtingų Rusijos oligarchų žmonos ir merginos, kurių knibžda Londonas, su ja turi tik vieną bendrą bruožą karštą troškimą, kad Londonas taptų jų namais. Šiuo metu J.Baturinos nekilnojamojo turto kompanija sutelkusi visą dėmesį į besiplečiantį tinklą viešbučių, ku-

riuos ji stato ir išlaiko daugiausia Baltijos šalyse. Buvusio Maskvos mero Jurijaus Lužkovo žmona rengiasi perkelti milžiniškus savo verslo koncernus iš Vienos į Londoną. Išsamiame interviu, kurį ši moteris iš Rusijos davė didelio labdaros projekto dizaino srityje “Be Open” išvakarėse, ji paaiškino, kad nori būti su dukterimis, kurios mokosi britų universitetuose.

Prieš porą metų jau buvo pasklidusi žinia, kad J.Lužkovo žmona “pabėgo” iš Rusijos, kai jos biuruose Maskvoje buvo atliktos kratos. J.Baturina iš to tik juokiasi. “Rusijoje kratos didelių kompanijų biuruose - įprasta praktika. Mes prie to pripratę. Tai ne priežastis palikti šalį”, - sako ji.

Savo turtą J.Baturina vertina tarp 1,1 mlrd. (toks pats ir “Forbes” vertinimas) ir 1,2 mlrd. dolerių, bet abejoja, ar ji turtingiausia rusė pasaulyje. “Esu tikra, jog yra daug aukšto rango valdininkų žmonų, kurios turi daugiau pinigų nei aš.

Bet jos negali to demonstruoti, nes tie pinigai pelnyti nesąžiningai”, - sakė verslininkė.

J.Baturina: “Esu šiurkšti, bet nesu negailestinga.” / Užsienio spaudos nuotrauka J.Baturina ir J.Lužkovas kategoriškai neigia kaltinimus nepotizmu. Patys rūsčiausi kaltinimai sutuoktiniams išplaukė į paviršių 2010 metais, kai “WikiLeaks” publikavo konfidencialų laišką, pasiųstą iš JAV ambasados Maskvoje

į Vašingtoną. Jame Maskva buvo apibūdinta kaip miestas, kuriame klesti “kleptokratija”. Sutuoktiniai šiuos kaltinimus vadina absurdiškais. Žurnalistei pateikus su tuo susijusius klausimus J.Baturina neatsistojo ir neišėjo pasipik-

tinusi, o ramiai atsakė, jog visuomet dirbo uoliai ir sąžiningai, kad pasiektų tą padėtį, kurioje dabar yra, ir, kitaip nei daugelis, kuriuos galėtų paminėti, visuomet mokėjo mokesčius.

J.Baturina atskleidė, kad J.Lužkovas dabar užsiėmęs žemės ūkio projektais Kaliningrado srityje. Ta proga ji jam neseniai nupirkusi idealią dovaną gimimo dienai - automatinę šiengrėbę mašiną. Ši detalė pokalbio metu iškilo, kai J.Baturina buvo paklausta apie patį ekstravagantiškiausią savo pirkinį. J.Baturinos žodžiais, žemės ūkis Rusijoje iš esmės sunaikintas - 80 proc. visų produktų įvežama iš Vakarų.

Koks būtų J.Baturinos patarimas pradedančiosioms verslininkėms? Ar verta ištekėti už galingo vyro?

“Tokiai moteriai aš pasakyčiau, jog ji turi būti daug kartų geresnė už vyrą, kad sulauktų sėkmės”, - atsakė verslininkė.

Jos žodžiais, dabar Rusijoje sunkiau pradėti verslą, nei buvo prieš 20 metų; kita vertus, už tai nebežudo, kaip dešimtojo dešimtmečio pradžioje - ir tai labai gerai.

•

Vilniuje - itin moderni saulės modulių gamykla

MG AB „Precizika“ generalinis direktorius T. Barakauskas teigia, kad be ES paramos tokios gamyklos statyti tiesiog neapsimokėtų.

Naujoji saulės modulių surinkimo linija. / MG AB „Precizika“ nuotraukos

TADAS DAMBRAUSKAS

Mokslinės gamybinės AB „Precizika“ pastatyta saulės modulių gamykla šiuo metu yra viena moderniausių Europoje ir vienintelė tokia regione. Ji jau turi užsakymų metams į priekį.

Tačiau jos vadovas Tomas Barakauskas pripažįsta, kad be ES struktūrinių fondų paramos gamyklos nebūtų.

Produkcija išsiskiria kokybe Vilniuje 2011 metų viduryje pastatyta saulės modulių gamykla itin moderni ir kokybės parametrais gali konkuruoti su kitų Europos gamintojų produkcija. „Šiuo metu yra

išrasta ir efektyvesnių technologijų, bet jų kaina tokia, kad naudoti tiesiog neapsimoka. Silicio pagrindu gaminami moduliai šiuo metu turi bene geriausią kainos ir efektyvumo santykį“, - pasakoja MG AB „Precizika“ generalinis direktorius T. Barakauskas.

Gamykloje įrengta itin moderni šveicarų firmos 3S („Swiss Solar Systems“) gamybos linija, galinti užtikrinti, kad moduliai laikys bent 25 metus. Pati gamykla ir jos gaminami moduliai atitinka aukščiausius europinius kokybės reikalavimus ir yra sertifikuoti. „Žinoma, yra pigesnių kiniškų saulės modulių. Tačiau ką darys juos įsirengę žmonės, kai po kelerių metų modulių efektyvumas ims gerokai mažėti ar net moduliai pradės byrėti? Jų gamintojus pirkėjas

„Jei ne ES parama, šios gamyklos nebūtų.

Konkurencija saulės energijos rinkoje labai didelė.“ vargu ar ras, o mes visada surandami“, - tvirtina „Precizikos“ vadovas.

Beveik viskas skirta eksportui Šiuo metu tai vienintelė saulės modulių gamykla regione. Tokių nėra nei Baltijos šalyse, nei gretimoje Lenkijoje ar Baltarusijoje. Pasaulyje vis labiau populiarėjant saulės energijai „Precizikai“ užsakymų netrūksta.

Tačiau mūsų šalyje, nors apie saulės energiją kalbama vis garsiau, planuo-

jama parduoti 2-3 proc. pagaminamų saulės modulių. „Lietuva labai maža, dabar įrengtų saulės jėgainių pajėgumas kiek daugiau nei 2 MW, valstybės nustatyta kvota - 10 MW. Tai labai nedidelis skaičius, palyginti su planais gretimose šalyse. O mes per metus galime pagaminti saulės modulių, kurių bendras galingumas 70 MW“, - pasakoja T. Barakauskas. Šiuo metu įmonė jau turi užsakymų metams į priekį iš Lenkijos, kur saulės energija plėtojama vis aktyviau.

Saulės modulių gamykla - jau antras „Precizikos“ projektas, vykdomas pagal ES struktūrinių fondų remiamas priemones. 2008 metais, naudojantis priemone „Intelektas LT+“, buvo įrengta mokslinių tyrimų laboratorija. Vienas joje vykdomų mokslinių projektų - saulės modulio elementų - celių patobulinimas, kad vietoj dabar naudojamo sidabro būtų galima naudoti varį. Tai gerokai atpigintų gamybą.

„Lyderis LT“ Saulės modulių gamyklos statyba iš dalies finansuota iš ES struktūrinių fondų pagal priemonę „Lyderis LT“. Bendra projekto vertė 14,5 mln. litų, iš jų 8,7 mln. litų skirta iš ES fondų. „Jei ne ES parama, šios gamyklos nebūtų. Konkurencija saulės energijos rinkoje labai didelė, be to, sunku konkuruoti su kainas dempinguojančiais kinais“, - sako T. Barakauskas.

ES parama pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Lyderis LT“ skirta investicijoms, susijusioms su naujų gamybos technologinių linijų įsigijimu ir įdiegimu, esamų gamybos technologinių linijų modernizavimu, įmonės vidinių inžinerinių tinklų, kurių reikia naujoms gamybos technologinėms linijoms diegti ar esamoms modernizuoti, įrengimu.

Gamybos technologinės linijos turi būti skirtos apdirbamosios gamyV-3271 bos veiklai vykdyti.

2012 11 27 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Egipte gimė naujas diktatorius Aplodismentai dėl Gazos

VILJAMA SUDIKIENĖ

Šitokio rezultato milijonai egiptiečių, džiaugsmingai sveikinusių ankstesnio režimo nuvertimą, tikrai nesitikėjo: po revoliucijos - vėl revoliucija.

Egiptas vėl apimtas liepsnos vyksta protestai, susirėmimai ir politinė kova viršūnėse, kurią kai kas vadina perversmu. Susirėmimai ir protestai jau pareikalavo aukų. Jaunas islamiškos “Musulmonų brolijos” narys žuvo vietovėje netoli Aleksandrijos, kai susirėmė prezidento Mohamedo Mursi šalininkai ir priešininkai. Jie panaudojo padegamąsias bombas, lazdas, akmenis. Neramumus Egipte įžiebė prezidento neseniai prisiimti didžiuliai įgaliojimai.

Praėjusią savaitę Egipto lyderis konstitucine deklaracija prisiskyrė sau galias neginčytinai skelbti sprendimus ir įstatymus. Opozicija ir gana girdimi liberalai, nors jų Egipte ir nedaug, apkaltino M.Mursi prisiėmus diktatoriškus įgaliojimus.

Nuo ketvirtadienio šalyje padegti keli biurai, priklausantys “Musulmonų brolijos” Laisvės ir teisingumo partijai. “Musulmonų brolijos” paraginti šimtai M.Mursi šalininkų savo ruožtu surengė demonstracijas prie mečečių Kaire ir kitur. Šiandien, lapkričio 27 dieną, “Musulmonų brolija” kviečia dalyvauti “milijono žmonių” žygyje. Didžiulę demonstraciją organizuoja ir M.Mursi oponentai.

Gyvenimas nepagerėjo Tai, kas vyksta Egipte, kritikai lygina su Hitlerio laikais, kai jis konsolidavo valdžią Vokietijoje. Pritariantieji tai vadina drąsiu ir būtinu žingsniu siekiant užkirsti kelią chaosui. Tačiau kaip rašo “The Economist”, kad ir kaip būtų, naujasis Egipto prezidentas M.Mursi įstūmė savo šalį į krizę, kokios nebuvo nuo 2011 metų sausio sukilimo, kai buvo nuversta šešis dešimtmečius trukusi karinė diktatūra. Lapkričio 22 dieną

Protestuotojai Kaire svaidė atgal į policiją ašarinių dujų kanistrus. / Reuters/Scanpix nuotrauka paskelbtas M.Mursi dekretas, kuriuo jis prisiskyrė sau didžiules galias, šokiravo ir labai pavojingai suskaldė Egiptą. Kol kas neaišku, ar M.Mursi lydės sėkmė, ar viskas pasisuks Egiptui katastrofiška linkme.

Prezidento Laisvės ir teisingumo partija, kuri yra tik patraukliau aprengtas “Musulmonų brolijos” klonas, prastūmė M.Mursi kandidatūrą žadėdama pagerinti valdymą ir užtikrinti Egiptui gerovę. Deja, stačiokiško stiliaus M.Mursi prireikė net 6 savaičių sudaryti naujam ministrų kabinetui, kuris dabar vertinamas kaip visiškai negyvas ir neveiksmingas. Gyvenimas nepagerėjo: šalis kenčia nuolatinius elektros pertrūkius, transporto spūstys dar didesnės, kaip ir šiukšlių krūvos, viešasis sektorius streikuoja, pavyzdžiui, gydytojai - dėl pasibaisėtinų sąlygų ligoninėse. Šiurpi avarija, įvykusi praėjusią savaitę, kai lekiantis traukinys nušlavė autobusą, vežantį 60 mokinių į savaitgalinę Korano pamoką, dar kartą priminė, kokia prasta padėtis yra Egipte.

Susitarė su generolais Kai M.Mursi rugpjūtį atleido galingus generolus, atrodė, šalis išties pagaliau pereis prie taip ilgai atidėlioto civilių valdymo. Deja, netrukus paaiškėjo, kad generolai pasitraukė sudarę su M.Mursi susitarimą, jog jis pernelyg nesikiš į tokius jų “suverenius” reikalus kaip vidaus saugumas, žvalgyba, gynyba ar užsienio politika. Regis, Egipto prezidentas laikosi žodžio vengdamas kritikuoti policiją, kurioje vyrauja kankinimų kultūra, korupcija ir nebaudžiamumas.

Karas su teisėjais Nors nesipyksta su generolais, užtat M.Mursi puola kitą galingą klaną teismus ir teisėjus. Būtent Egipto aukštieji teismai, kuriuose dar knibžda ankstesnio režimo paskirtų atstovų, įsiutino “Musulmonų broliją”.

Jie birželį išvaikė po revoliucijos išrinktą parlamentą, kuriame tris ketvirtadalius vietų buvo laimėję islamistai. Teismai grasino išvaikyti ir

antrąją, lygiai tokią pačią islamistinę asamblėją. M.Mursi patyrė pažeminimą, kai teisėjai suglaudė pečius ir neleido jam atleisti Egipto generalinio prokuroro. Priverstas grąžinti prokurorą M.Mursi atrodė silpnas ir prastai pasirengęs.

Lyg to dar būtų maža, jis pražiopsojo progą pagerinti santykius su didele Egipto krikščionių koptų mažuma. Nors M.Mursi skelbiasi esąs visų egiptiečių prezidentas, jis ne-

“Jei dabar tylėsime, tebūsime sultono vergai.” priėmė kvietimo dalyvauti naujojo koptų popiežiaus Tawadroso II karūnavimo ceremonijoje. Tai buvo suprasta kaip dar vienas ženklas, jog pagal M.Mursi “Musulmonų brolijos” islamo versija ir atstovauja “tikrajam” Egiptui.

Nors namie gausu problemų, M.Mursi pelnė šlovingą pripažinimą tarptautinėje arenoje dėl savo indėlio nutraukiant ugnį Gazoje. Jį choru gyrė palestiniečiai, Izraelis ir Amerika.

Net didžiausi skeptikai priversti patikėti, kad galbūt Egiptas ir vėl yra patikimose rankose. Tokį tarpininko vaidmenį dažnai vaidino ir ankstesnis nuverstasis prezidentas Hosni Mubarakas. M.Mursi statusą pakėlė ir Tarptautinio valiutos fondo Egiptui skirta 4,8 mlrd. dolerių paskola.

Tačiau aplodismentams dėl Gazos dar nenutilus Egipto prezidentas vėl suteikė progą jį pulti. Jis išleido dekretą, kuriuo savo sprendimus prilygino įstatymams. Tai privertė susivienyti “Musulmonų brolijos” priešininkus ir atstūmė net kai kuriuos šalininkus. Didžiausią nerimą sukėlė paskutinis punktas: “Prezidentas gali imtis reikiamų veiksmų ir priemonių, kad apgintų šalį ir revoliucijos tikslus.”

“Musulmonų brolijos” šalininkai puolė aiškinti, kad šios plačios prezidento galios tik laikinos. Tą patį tikino ir pats M.Mursi sakydamas, jog reikia ginti 2011 metų tikslus, užbaigti perėjimą prie demokratijos ir atkurti ekonomiką. M.Mursi prisiekė, jog niekada nepamins laisvių, dėl kurių kovojo visą gyvenimą.

Didelė dalis Egipto visuomenės tuo nė akimirkos nepatikėjo. Tai rodo minios protestuotojų visoje šalyje. “Jei dabar tylėsime, tebūsime sultono vergai”, - pareiškė geriausiai perkamas Egipto romanistas Alaa al Aswani “Twitter” tinkluose. Susirūpinimą pareiškė ir Egipto Vakarų sąjungininkės, įskaitant Ameriką. Prezidentą paliko keli patarėjai, o teisingumo ministras atsiribojo nuo jo dekretų.

M.Mursi atstovas spaudai tikino, jog prezidentas neketina trauktis.

Ir iš tiesų - jei taip padarytų, pakenktų pats sau. Kita vertus, turint galvoje, koks nepasitikėjimas tvyro tarp visų Egipto politikos žaidėjų, sunku įsivaizduoti, kaip jis su tuo eis į priekį.

•

Diplomatė, besielgianti kaip kaubojus PALMYRA KRUPENKAITĖ

Hillary Clinton pareiškus, kad nuo 2013 metų, kai prasidės antroji Baracko Obamos kadencija, nebenori vadovauti Valstybės departamentui, prezidentas neslepia jau turintis žmogų į jos vietą.

JAV prezidentas dar oficialiai nepaskelbė norintis, kad diplomatinei tarnybai vadovautų JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų (JT) Susan Rice, tačiau surengęs pirmą po perrinkimo spaudos konferenciją teigė esantis pasirengęs asmeniškai pasikalbėti su kiekvienu, kuriam nepatinka ši diplomatė. Mat pasklidus gandams, kad realiausia kandidatė į valstybės sekretorius yra S.Rice, tam iš karto ėmė smarkiai priešintis respublikonai, kuriems labai nepatiko jos kalba po to, kai Libijos mieste Bengazyje buvo užpultas Jungtinių Valstijų konsulatas ir nužudytas JAV ambasadorius Libijoje. S.Rice iš pradžių bandė aiškinti, kad viskas įvyko labai netikėtai per masinę protesto akciją, kurią surengė musulmonai protestuodami prieš jų jausmus įžeidžiančio filmo pasirodymą. Tačiau vėliau pa-

aiškėjo, kad tą teroro aktą buvo suplanavę “Al Qaedos” rėmėjai, ir respublikonai apkaltino diplomatę bandžius nuslėpti teroristų pėdsaką.

Kongresas pareiškė, kad B.Obamos administracija nesiėmė būtinų priemonių amerikiečių diplomatams apsaugoti ir kad nuo visuomenės bandoma nuslėpti dalį informacijos. Dar prieš savaitę du įtakingi respublikonų senatoriai Johnas McCainas ir Lindsay Graghamas vienu balsu tvirtino “padarysią viską, kas tik įmanoma”, kad S.Rice neužimtų valstybės sekretoriaus posto. Tačiau dabar gana netikėtai abu suminkštino toną ir pareiškė, kad yra pasirengę susitikti su B.Obamos kandidate per klausymus Senate. “Manau, ji nusipelnė, kad būtų leista paaiškinti savo poziciją”, - sakė J.McCainas, duodamas interviu televizijai “Fox”, o L.Graghamas, dalyvaudamas ABC televizijos laidoje, aiškino, kad jei S.Rice kandidatūra bus oficialiai pasiūlyta, “jai bus daug klausimų dėl teroro akto Bengazyje”.

Tokį respublikonų nuotaikų pasikeitimą vienas JAV Kongreso darbuotojas aiškina tuo, kad opozicijoje nėra vieningos nuomonės dėl S.Rice kandidatūros, iki galo neaiškus vaidmuo, kurį ji suvaidino bandydama aiškinti incidentą Bengazyje. Be to,

Nors S.Rice daug nuveikė dėl Jungtinių Tautų, ten dirbantiems diplomatams nepatinka jos bendravimo būdas, nes ji “elgiasi kaip kaubojus”.

AP/Scanpix nuotrauka

respublikonai Senate neturi daugumos, todėl nėra tikri, ar sugebės užsitikrinti pakankamai balsų užblokuoti ambasadorės prie JT kandidatūrą į naujas pareigas. Dalis įstatymų leidėjų respublikonų mano, kad neverta dėl to įsitraukti į aštrią konfrontaciją su Baltaisiais rūmais, nes netrukus

reikės kartu ieškoti kompromiso svarbiausiais ekonomikos klausimais.

Nors 47 metų S.Rice yra juodaodė ir turi tą pačią pavardę kaip Condoleezza Rice, jos niekaip nesusijusios.

Užtat nuo 4 metų ji pažįsta Madeleine Albright, kuri vėliau tapo valstybės sekretore ir visą laiką save laikė Susan

globėja. Vašingtone gimusi S.Rice puikiai žaidžia krepšinį, dėl to yra pelniusi pravardę Spo (Sportiv trumpinys) ir yra sakiusi, kad tėvai ją išmokė “niekada nesinaudoti rase kaip trūkumu ar privalumu”. Vaikystėje svajojusi tapti senatore nuo Kolumbijos apygardos S.Rice tapo ekonomikos profesore, diplomate ir analitike, aktyviai dalyvaujančia Brukingso instituto veikloje. Užsienio politikoje ji pradėjo reikštis 1988 metais, kai Michaelas Dukakis tapo demokratų partijos kandidatu į JAV prezidentus. Billo Clintono laikais ji dirbo įvairiose srityse nuo Nacionalinio saugumo tarybos iki asmeninės prezidento patarėjos, o 2008 metų gruodžio 1 dieną B.Obama ją paskyrė ambasadore prie JT, nes ji sena B.Obamos bendražygė, visiškai pelniusi prezidento pasitikėjimą. Tačiau ši politikė nelabai mėgstama JT dėl aštraus liežuvio ir polinkio traktuoti kitas valstybes kaip JAV pavaldines. Ji nuolat sulaukia kritikos už “nediplomatiškus žodžius”.

“Su ja nelengva. Nemanau, kad ją pasikviesčiau vykdamas su šeima į iškylą. Tačiau jei prezidentas panorės, kad ji taptų valstybės sekretore, ji stengsis iš visų jėgų”, - sakė vienas žurnalo “Foreign Policy” vadovų Davidas Rothkopfas.

•

8

2012 11 27 Lietuvos žinios

Verslas

Trumpai BRANGO IR EKSPORTAS, IR IMPORTAS Lietuvos eksportuotų prekių kainos rugsėjį, palyginti su 2011-ųjų rugsėjo mėnesiu, padidėjo 5,3 proc., importuotų prekių - 2,8 procento. Kaip pranešė Statistikos departamentas, per mėnesį - rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, eksportuotų prekių kainos išaugo 1,2 proc., importuotų prekių - sumenko 1,6 procento. Per metus iš eksportuotų prekių daugiausia pabrango žemės ūkio daugiamečiai augalai 22,6 proc., rafinuoti naftos produktai - 16,9 proc., žemės ūkio vienmečiai augalai - 16,7 proc., o atpigo perdirbti ir konservuoti vaisiai, uogos ir daržovės - 22,3 proc., grūdų malimo produktai, krakmolas ir krakmolo produktai - 20 proc., tabako gaminiai 10,1 procento. Iš importuotų prekių per metus daugiausia brango konservuota mėsa ir mėsos produktai - 12,5 proc., augalinis aliejus ir augaliniai bei gyvūnų riebalai ir taukai - 11,4 proc., žemės ūkio vienmečiai augalai - 11,1 proc., o atpigo pieno gaminiai - 7,5 proc., optiniai prietaisai ir fotografijos įranga - 7 proc., konstrukciniai metaliniai gaminiai - 6,1 procento. Bendrajam eksportuotų prekių kainų pokyčiui per mėnesį didžiausią įtaką turėjo 9,4 proc. padidėjusios variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių, 4,3 proc. - žemės ūkio produktų, 12,6 proc. - atliekų surinkimo, apdorojimo ir šalinimo, medžiagų atgavimo produktų kainos.

LŽ, BNS LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,6620 -0,4921% 1 Australijos doleris 2,7841 -0,0395% 10 000 Baltarusijos rublių 3,1208 -0,0224% 1 Kanados doleris 2,6831 +0,0186% 1 Šveicarijos frankas 2,8675 +0,0663% 10 Kinijos ženminbi juanių 4,2759 -0,4303% 10 Čekijos kronų 1,3614 +0,3085% 10 Danijos kronų 4,6298 +0,0108% 1 DB svaras sterlingų 4,2665 -0,0680% 100 Vengrijos forintų 1,2236 -1,0543% 100 Islandijos kronų 2,1211 -0,0660% 100 Japonijos jenų 3,2393 -0,3025% 100 Kazachstano tengių 1,7748 -0,3212% 1 Latvijos latas 4,9591 -0,0081% 10 Moldovos lėjų 2,1494 -0,4094% 10 Norvegijos kronų 4,6996 -0,3170% 10 Lenkijos zlotų 8,3995 -0,0167% 100 Rusijos rublių 8,5924 -0,0186% 10 Švedijos kronų 4,0173 -0,0498% 1 Turkijos naujoji lira 1,4834 -0,2966% 10 Ukrainos grivinų 3,2645 -0,5943% 2012 11 27, LB

Pirkti skatina nuolaidos “tik jums” EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Prekybos tinklai siūlo pirkėjams vis daugiau individualių nuolaidų. Lietuviai, palyginti su kaimynais, tokiais pasiūlymais domisi labiau.

UAB “Rimi Lietuva” mažmeninės prekybos tinklo “Hyper Rimi” parduotuvėse įrengė 51 kompiuterinį terminalą klientams. Pirkėjas, perbraukęs per jį lojalumo kortele “Mano Rimi”, gali išsispausdinti jam skirtų nuolaidų sąrašą, sužinoti sukauptų pinigų likutį. Šios įmonės viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė LŽ sakė, kad nuolaidos taikomos toms prekėms, kurių žmogus daugiausia yra nupirkęs su turima lojalumo kortele. “Pagrindinis šios naujovės tikslas - labiau priartėti prie kiekvieno pirkėjo. Juk vegetarui visiškai neįdomi informacija apie mėsos išpardavimą, o kanarėlių neauginančiam žmogui - žinia apie atpigusį paukštelių lesalą. Norime, kad mūsų lojalumo kortelė kuo nors išsiskirtų iš visos krūvos kortelių, kurių pilna dažno pirkėjo piniginėje”, - kalbėjo ji.

Kaip teigė R.Stanaitytė-Česnulienė, sistema automatiškai apdoroja lojalaus pirkėjo apsipirkimo įpročius ir pagal tai parenka jam tinkamiausius pasiūlymus, todėl esą kuo daugiau ir dažniau žmogus naudojasi lojalumo kortele, tuo aktualesnius pasiūlymus gauna. Individualios nuolaidos formuojamos kas savaitę.

Asmeninės parduotuvės idėja UAB “Rimi Lietuva” generalinis direktorius Christianas Wijkstromas paaiškino, kad pasirinkta technologinė priemonė padės sukurti tarsi po asmeninę parduotuvę kiekvienam pirkėjui.

“Nors savo lojalumo kortelę išleidome paskutiniai rinkoje, mūsų gerai apgalvoti pasiūlymai išaugino didelį būrį lojalių klientų. Dabar atėjo laikas jiems padėkoti ir pateikti ką nors ypatinga”, - dėstė generalinis direktorius. Šiuo metu “Mano Rimi” lojalumo korteles turi apie 800 tūkst. vartotojų.

Naujieji šių kortelių terminalai veikia ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje, tačiau lietuviai išsiskiria iš kaimynų “kortelių braukymo” rekordu. “Šios idėjos rezultatai pranoko mūsų lūkesčius Lietuvoje”, - neslėpė R.Stanaitytė-Česnulienė.

Pirkėjas, perbraukęs per kompiuterinį terminalą lojalumo kortele, gauna jam skirtų nuolaidų sąrašą.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Siunčia laiškus

Rinkodaros idėjos

UAB “Maxima LT” atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė LŽ teigė, jog atsidėkodama lojaliems klientams bendrovė individualius pasiūlymus, parengtus atsižvelgiant į pirkimo istoriją, teikia jau daugiau kaip dvejus metus. “Kadangi žmonės perka skirtingas prekes, ir individualūs pasiūlymai būna skirtingi. Juos tinklo “Maxi-

UAB “Marketologai” vadovas Donatas Jonikas mano, kad bendrovės “Rimi Lietuva” idėja gera, bet prie jos reikėtų labiau padirbėti. “Esu išbandęs “Rimi” nuolaidų terminalą, tačiau teko nusivilti. Man kažin kodėl buvo siūloma pigiau pirkti sūrį, kurio visiškai nemėgstu. Man aktualių prekių nuolaidų terminalas neišspausdino ir

Verslo analitikos programa gali analizuoti pirkėjo įpročius ne tik pagal mėgstamiausius produktus. ma” lankytojai dažniausiai gauna paštu arba išspausdintus ant papildomo kasos kvito. Rečiau - SMS žinute arba elektroniniu paštu. Šie pasiūlymai pasitvirtina, nes pirkėjai jais itin aktyviai naudojasi”, - tikino O.Malaškevičienė.

“Norfos” prekybos tinklo atstovas spaudai Darius Ryliškis LŽ sakė, kad UAB “Norfos mažmena” planuoja kitąmet lojalumo kortelių savininkams pradėti teikti individualius pasiūlymus pagal dažniausiai jų perkamus produktus. “Šiuo metu svarstomi keli tokių siūlymų pateikimo pirkėjams būdai”, - pridūrė jis.

kitą kartą. Susidariau įspūdį, kad kompiuteris pateikė kurią nors iš bendrų tinklo nuolaidų, o mano pirkinių istorija buvo panagrinėta paviršutiniškai.

Taigi daugiau terminalu ir nebesinaudoju”, - savo kritiškas pastabas išsakė rinkodaros specialistas.

D.Jonikas pažymėjo, kad technologiškai UAB “Rimi Lietuva” sprendimas yra brangesnis negu kitų prekybos tinklų, tad neaišku, ar pavyks padengti papildomas sąnaudas. Kitas klausimas - ar daugybė pensinio amžiaus pirkėjų naudosis terminalais, nes ir bankuose ne visi susigaudo, kurį myg-

tuką spausti. “Jeigu nuolaidos iš tiesų būtų individualizuotos, ši naujovė turėtų ir galėtų suveikti”, - reziumavo jis.

Technologiškai įmanoma Paklaustas, ar įmanoma kiekvienam iš 800 tūkst. klientų kas savaitę parengti individualų pirkimo pasiūlymą, UAB “Blue solutions” pardavimo ir verslo plėtros direktorius Marius Važgauskas atsakė, kad technologiniu požiūriu ši užduotis nesudėtinga. “Jeigu įmonė yra įdiegusi verslo analitikos įrankį ir turi galingą skaičiavimo techniką, kompiuteriams apskaičiuoti, kokius pirkinius dažniausiai renkasi kiekvienas iš 800 tūkst. klientų, - visai paprasta užduotis.

Verslo analitikos programa gali analizuoti pirkėjo įpročius ne tik pagal mėgstamiausius produktus, bet ir pagal tai, kaip jo elgesį veikia sezoniškumas, atlyginimų mokėjimo diena, buvusios akcijos ir t. t.”, - aiškino informacinių verslo valdymo sistemų specialistas.

Jo manymu, verslo analitikos programos buvo pradėtos plėtoti tada, kai vienas užsienio prekybos centras apskaičiavo, kad penktadieniais vyrai dažniausiai perka alų ir sauskelnes. Prekybininkams išdėliojus sauskelnes šalia alaus, prekių apyvarta penktadieniais pakilo vidutiniškai 28 procentais.

•

2012 11 27 Lietuvos žinios

Verslas

Be popierėlio buto neparduosite sertifikatą, kuris iš esmės bus reikalingas tik notarui, įžvelgia ir techninę beprasmybę. Mat pastato energetinio efektyvumo parametrai nustatomi naudojantis termovizoriumi, tačiau šis prietaisas veikia tik tada, kai yra palyginti didelis temperatūrų skirtumas pastato viduje ir išorėje. “O ką daryti, kai būstas parduodamas vasaros vidury?”

- retoriškai klausė turto vertintojas.

Kita vertus, kaip LŽ tvirtino M.Šimkus, iš tikrųjų nėra teisinga nustatyti atskiro buto daugiabutyje energetinį naudingumą, nes daugiabutis gyvenamasis namas yra sistema su bendrosiomis patalpomis. Rengiant atskiro buto sertifikatą, į tai neatsižvelgiama.

“Nustatydami tokią prievolę įstatymų leidėjai priėmė kompromisą, nes juk vieno buto pardavėjas neužsakinės energetinio vertinimo visam namui”, - sakė inžinerinių paslaugų bendrovės vadovas.

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Nekilnojamojo turto operacijų tarpininkai ir vertintojai nereikšmingu pertekliniu reikalavimu, tik padidinsiančiu biurokratijos svarbą, laiko netrukus įsigaliosiančią prievolę kiekvieno būsto pardavėjams turėti parduodamo būsto energetinio efektyvumo sertifikatą.

Nuo 2013 metų sausio 9 dienos, įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, notarai negalės patvirtinti būsto pirkimo-pardavimo ir netgi nuomos sandorių, jei būstas neturės energetinio efektyvumo sertifikato.

Iki šiol toks reikalavimas taikomas tik naujos statybos būstui ir komercinėms patalpoms, o sudarant anksčiau statyto būsto sandorius jis buvo reikalingas tik pirkėjui ar nuomininkui pareikalavus.

“Mano žiniomis, notarai dažniausiai į sutartis įrašydavo, kad pirkėjas tokio sertifikato nepageidauja ir ateityje nepageidaus. Bet kai kurie apdairesni pirkėjai to reikalaudavo, kad paskui patiems nereikėtų tuo rūpintis”, - LŽ neslėpė inžinerinių paslaugų bendrovės “Miesto renovacija” direktorius Mindaugas Šimkus.

Daugiau biurokratijos “Tokį reikalavimą vertiname neigiamai, - sakė nekilnojamojo turto operacijų tarpininkės UAB “Apus turtas” direktorius Giedrius Bagočiūnas. - Seniai statyto būsto energetinio efektyvumo sertifikavimas yra veikiau teorinis rodiklis. Šiandien galiojanti tvarka yra abiem sandorio šalims priimtina. Jeigu nei savininkui, nei pirkėjui to nereikia, privalomas sertifikatas bus tik papildomos išlaidos ir sugaištas laikas.”

Jis neabejoja, kad bent pirmą 2013 metų pusmetį, kol žmonės pripras prie naujos tvarkos, nepatogumų tikrai bus, nes ir dabar dauguma savininkų bei pirkėjų, susitikę pas notarą, pirmą kartą išgirsta apie sertifikavimą. “Tikėtina, kad būsto savininkai sertifikato gavimo sąnaudas norės kompensuoti iš pirkėjų, pridėdami kelis šimtus litų prie būsto kainos”, - pažymėjo bendrovės vadovas.

Užsakymų nepagausėjo Sertifikato reikės ir parduodant būstą kaimo vietovėje, ir statytą mieste sovietiniais laikais. / LŽ archyvo nuotrauka

Vertės nepakeis G.Bagočiūnui pritarė Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Kęstutis Kristinaitis: “Vertintojams bet kokia papildoma informacija visada yra gerai, bet kad sertifikato buvimas ar nebuvimas kaip nors keistų turto vertę, tikrai nepasakyčiau, išskyrus tai, kad toks reikalavimas bus dar viena sandorio vilkinimo priežastis, nes būsto pardavėjas turės papildomų laiko sąnaudų ir išlaidų sertifikatui gauti.”

Pasak jo, visiems turto vertintojams ir be sertifikato aišku, koks yra energetinis naudingumas gyvenamųjų namų, pastatytų sovietiniais laikais, kai niekam nerūpėjo nei energiją taupyti, nei atitinkamas statybines medžiagas naudoti. Todėl ar sertifikatas bus, ar nebus, kaina nesikeis ir parduodamo buto kokybė dėl to nepadidės.

Jo nuomone, toks sertifikatas iš tiesų yra reikalingas ir civilizuotai apsaugo vartotojus tik tada, kai kalbama apie naują nekilnojamąjį turtą, o žmogus, perkantis seną nerenovuotą būstą, ir taip žino, kad reikės investuoti į šiltinimą. Bet turėti naujo būsto sertifikatą privalu ir dabar.

“Dabar visa tai suabsoliutinama: sertifikato reikės ir parduodant būstą kaimo vietovėje, ir statytą sovietiniais laikais”, - naujovę kritikavo turto vertintojas ir tvirtino, kad geriausiai apie būsto energetinį efektyvumą galima spręsti ne iš sertifikato, o žvel-

M.Šimkaus teigimu, dėl ateinančių metų įsigaliosiančio reikalavimo užsakymų nepagausėjo. “Matyt, rinka suaktyvės sausį, nes lietuviai mėgsta laukti paskutinės dienos”, - spėliojo “Miesto renovacijos” vadovas. Pasak jo, nustatyti atskiro buto daugiabutyje energetinį efektyvumą paprastai kainuoja 200-400 litų, ir kai nėra eilių, užtrunka 3-4 dienas, per kurias apžiūrimos patalpos, surenkami reikalingi dokumentai ir išrašomas sertifikatas.

Nėra teisinga nustatyti atskiro buto daugiabutyje energetinį naudingumą, nes daugiabutis gyvenamasis namas yra sistema su bendrosiomis patalpomis. giant į pastarųjų kelerių metų sąskaitas už šildymą. Todėl, jo įsitikinimu, nuo kitų metų įsigaliosiantis reikalavimas visiems gyvenamiesiems pastatams yra perteklinis.

“Naujos statybos pastatams toks reikalavimas iš tiesų yra būtinas - juk pirkėjui būtina galimybė palyginti kelis projektus pagal energinio naudingumo klases, nes šildymo sąskaitų dar nėra”, - pritarė ir G.Bagočiūnas.

Darbas dėl popieriaus K.Kristinaitis pardavėjo prievolėje turėti būsto energetinio efektyvumo

“Galima suspėti ir per porą dienų, bet ilgesnį terminą nustatome vengdami vėluoti”, - prisipažino jis.

M.Šimkaus nuomone, Lietuvoje būsto pirkimo-pardavimo sandorių sudaroma palyginti nedaug, todėl keli šimtai audituotų statybos inžinierių, galinčių surašyti sertifikatus, yra akivaizdžiai per daug. “Kartais dėl konkurencijos rinkoje susiformuoja tokios mažos paslaugų kainos, kad nė neapsimoka važiuoti į vietą. Atitinkamai dėl to kenčia ir paslaugų kokybė”, - konstatavo inžinerinių paslaugų bendrovės vadovas.

•

9

Trumpai BVP - 2,8 PROC. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) kitąmet padidės 2,8 procento.

Taip prognozuoja įtakingas verslo žurnalas “The Economist”. Specialiajame spausdintiniame prognozių leidinyje “The World in 2013” (“Pasaulis 2013 metais”) prognozuojama, kad Lietuvos BVP vienam gyventojui kitąmet sieks 13,85 tūkst. JAV dolerių, o infliacija - 2,7 procento. “The Economist” taip pat numato, kad šalies fiskalinis deficitas kitąmet sieks 3,7 proc., taigi viršys Europos Sąjungos taikomą 3 proc. ribą.

ŠILUMA PINGA Šilumos ir karšto vandens kainos nuo gruodžio mažėja visuose Lietuvos didmiesčiuose, išskyrus Panevėžį. Vilniuje nuo gruodžio 1 dienos šiluma gyventojams kainuos 29,79 cento už kilovatvalandę (su PVM) 1 proc. mažiau nei lapkritį, karšto vandens kubas - 21,2 lito (0,7 proc. mažiau). Kaune šilumos kaina sumažės 0,3 proc., iki 32,55 cento, karšto vandens - 0,2 proc., iki 23,22 lito, Klaipėdoje - atitinkamai 0,5 proc., iki 27,76 cento, ir 0,4 proc., iki 22,81 lito, Šiauliuose - atitinkamai 0,2 proc., iki 26,15 cento, ir 0,1 proc., iki 21,63 lito. Panevėžyje šilumos ir karšto vandens kaina gruodį nesikeis ir liks atitinkamai 24,93 cento ir 21,87 lito.

RINKA PADIDĖJO Lietuvos pašto ir pasiuntinių rinka, BNS skaičiavimais, per devynis šių metų mėnesius siekė 219,1 mln. litų, arba 14 proc. daugiau nei 2011-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais, kai rinkos pajamos buvo 192,5 mln. litų. BNS skaičiavimai atlikti remiantis pirmadienį Ryšių reguliavimo tarnybos paskelbtais galutiniais trečiojo ketvirčio duomenimis. Tik pašto rinka šiemet, palyginti su devyniais 2011-ųjų mėnesiais, padidėjo 8,5 proc., iki 84,715 mln. litų, pasiuntinių rinka išaugo 17,5 proc., iki 134,491 mln. litų. Vien trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2011-ųjų liepa-rugsėju, pašto ir pasiuntinių rinka išaugo 12,7 proc., iki 73,4 mln. litų.

LŽ, BNS

2012 11 27 Lietuvos žinios

Tyrimas

11

Skaidrumas ir interesai

Pilkieji kultūros kardinolai Buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas rinkimų išvakarėse sugebėjo pasiekti, kad jo vadovaujama institucija atsisakytų beveik visų su lėšų skirstymu susijusių funkcijų, patikėdama jas tarpinėms įstaigoms. Eksministras tai aiškina skaidrumo siekiu, kultūros atstovai ir kai kurie politikai - noru atsidėkoti jį parėmusiai partijai. todėl, kad sutiko daryti tai, ko nenorėjo ankstesnis ministras. Dabar jis turi atsidėkoti jį delegavusios partijos šulams, galų gale pasodinti žmones, kurie toliau tai darys”, - LŽ tvirtino politikė.

JURGA TVASKIENĖ

K

adenciją baigusi Vyriausybė praėjusią savaitę patvirtino prieš pat rinkimus, rugsėjo 18-ąją, priimto Kultūros tarybos įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Šią savaitę juridinių asmenų registre bus įregistruoti jau parengti Lietuvos kultūros tarybos (LKT) prie Kultūros ministerijos (KM) nuostatai. Darbą naujoji įstaiga turėtų pradėti nuo Naujųjų metų.

LKT, vietoj kultūros ministro skirstysiančios kultūrai numatomus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos pinigus, veiklai vykdyti žadama steigti 35 etatus. Jos išlaikymas vien kitąmet kainuos 1,148 mln. litų iš KM kišenės.

Jei viskas judės sklandžiai, o naujosios Vyriausybės kūrimas užtruks, suformuoti LKT gali spėti projekto įkvėpėjo - ambasadoriumi prie Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) paskirto kultūros ministro A.Gelūno - pareigas perėmęs švietimo ir mokslo ministras Liberalų sąjūdžio (LS) atstovas Gintaras Steponavičius.

“Manau, projektas skubinamas todėl, kad esama interesų. Sukurtas mechanizmas, kuris labai tiktų pasipelnyti. Faktiškai visas LKT rinkimo grandis kontroliuos ministras, vadinasi, bus įmanoma prastumti jo pageidaujamus asmenis. Jau matėme, kas nutiko su Aukštojo mokslo taryba: ką Švietimo ir mokslo ministerija norėjo, tą jon ir pasiėmė. Žinoma, gal šis tas priklausys nuo naujos atėjusios valdžios, bet pats mechanizmas labai parankus administratoriams”, - LŽ sakė Lietuvos kultūros kongreso (LKK) pirmininkas filosofas Krescencijus Stoškus.

Žaibiškas projektas Kelius steigti LKT atvėrė Seimas, rugsėjo 18-ąją pritardamas atitinkamam įstatymo projektui, kurį tuometinis kultūros ministras A.Gelūnas pavadino vienu esminių jo politinės komandos užsibrėžtų darbų. Tiesa, prastumti projekto, kuriuo iš pradžių žadėta kurti ne LKT, o Menų tarybą, “žaibiškai”, kaip pageidavo ministras, nepavyko: nuo pirmojo jo pateikimo Seimui iki teigiamo sprendimo praėjo beveik pusantrų metų. KM nepasisekė įgyvendinti ir kai kurių kitų sumanymų: pasiekti, kad LKT narius ministras atrinktų vienas pats ar padedant susijusiai Kultūros ir meno tarybai (KMT), taip pat įstaigai gyvuoti startą duoti šios vasaros viduryje ar bent jau nuo spalio 1-osios.

Pagal įsigaliojusį įstatymą, LKT sudarys dešimt narių bei pirmininkas kultūros ministro pasirinktas ir Vyriausybės patvirtintas valstybės pareigūnas.

LKT bus formuojama iš kultūros ekspertų parinktų ir Vyriausybės palaimintų asmenų. Taip esą siekiama atskirti kultūros politikos formavimo ir jos vykdymo funkcijas, kultūros ministrą atitolinant nuo šiai sričiai tenkančių lėšų skirstymo.

Ar iš tiesų bus taip, verčia abejoti jau LKT narių atrinkimo principas. Kaip numatyta įstatyme, 20 kandidatų į LKT narius pateiks rinkėjai, pasiūlyti paties kultūros ministro, KMT, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos mokslų tarybos, kai kurių kitų kultū-

Protestų neišgirdo

Politikai ir menininkai svarsto, ką nuo sausio mėnesio veiks Kultūros ministerija. / LŽ archyvo nuotraukos

“Dabar nors žinome, kad už pinigų skyrimą atsakinga KM. O tarpinė įstaiga - visiškas atsakomybės išplovimas. Tai yra dar vienos korupcinės sistemos schemos sukūrimas.” ros organizacijų, net fizinių bei juridinių asmenų. Konkreti rinkėjų atrinkimo tvarka įtvirtinama dar ministro A.Gelūno pradėtame rengti įsakyme.

Iš rinkėjų pasiūlytų 20 kandidatų į LKT pats kultūros ministras atsirinks 10 asmenų, kuriuos kartu su siūlymu dėl įstaigos vadovo kandidatūros teiks tvirtinti Vyriausybei.

Ilgai dėl projekto diskutavę jau darbą baigusio Seimo nariai ir kultūros pasaulio atstovai siūlė, kad tarybos narius deleguotų pagrindinės kultūros bendruomenės, o ne kultūros įstaigos, vienaip ar kitaip priklausomos nuo ministro, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

“Demokratija tame projekte - tik imitacija. Pateiktas mechanizmas sukuria regimybę, kad vyksta kandidatų atranka, rinkimai, bet iš tiesų atranką vykdys ministras ar jo patikimi žmonės. Dokumentas pateiktas su nuostata, kad tai kultūros politikos demokratizacija, tačiau jos iš tiesų lieka mažiau, negu dabar yra”, - piktinosi K.Stoškus.

Milijonai - per tarpininkus Kaip numatyta priimtame įstatyme, LKT įgyvendins valstybės politiką kultūros ministrui pavestose srityse, o kartu perims beveik visus iki šiol ministro įsakymais valdytus šiai sričiai tenkančius finansinius srautus: administruos trigubai padidintą Kultūros rėmimo fondą, iš biudžeto skiriamas lėšas, taip pat kultūros sektoriui tenkančius paramos pinigus. KM sau pasilieka tik Nacionalinių premijų skyrimą ir bendros kultūros politikos formavimą.

Kiek anksčiau, praėjusių metų pabaigoje, Seimui patvirtinus Kino įsta-

Ir svarstant LKT kūrimo įstatymą Seime, ir jį priėmus, tiek KM, tiek parlamentarai sulaukė ne vieno kultūros žmonių kreipimosi, raginant stabdyti šį korupciniu vadinamą projektą. Dar praėjusių metų gruodį Lietuvos kultūros kongreso, visuomeninių kūrybinių sąjungų ir visuomeninių organizacijų iniciatyva buvo parengtas ir Seime įregistruotas alternatyvus Kultūros įstatymo projektas, kuriame siūlytos ilgalaikės kultūros strategijos kryptys, LKT matant kaip sudedamąją bendros koncepcijos dalį, tačiau jis iki šiol nenagrinėtas.

“Jei galvojame apie kultūringą valstybę, LKT įstatymo neturėjome priimti. Jis yra korupcinis, nes juo įtvirtinamas vienasmenis valdymas, kultūros pinigai atiduodami į vienas rankas, o jų skirstytojai lieka niekam ir už nieką neatsakingi. Jei naujosios Vyriausybės formavimas užtruks, manau, į LKT bus spėti prakišti reikalingi žmonės. Jie turbūt turi tą vieną žmogų, kuris absoliučiai teisingai paskirstys pinigus tam, kam reikia”, - LŽ tvirtino Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.

Siūlymus neigia

K.Stoškus apgailestauja, kad politikai stengėsi ne formuoti kultūros strategiją, bet ėmė steigti pinigus valdančias įstaigas. tymo pakeitimus, KM šią gegužę ėmėsi steigti ir Lietuvos kino centrą (LKC). Šiai įstaigai KM geranoriškai perdavė ne tik su kino pasauliu susijusių projektų įgyvendinimą, bet ir šiai sričiai skiriamo tuo pačiu metu padidinto finansavimo administravimą - mažiausiai 6 mln. litų per metus.

LKC, kurio išlaikymas KM kasmet kainuos apie pusę milijono, vadovu po konkurso (jame buvo vienintelis kandidatas) tapo buvęs kultūros ministro A.Gelūno patarėjas Rolandas Kvietkauskas. Buvęs ilgametis KM sekretorius, dirbęs rengiant skandalingai pagarsėjusią programą “Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009” (VEKS), o paskui kurį laiką ėjęs viešosios įstaigos VEKS direktoriaus pareigas, dabar buria komandą, pasirūpinsiančią kino reikalais.

Tik pradedamos kurti LKT žinioje turi atsidurti kur kas didesni pinigai nei R.Kvietkausko vadovaujamoje įstaigoje. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje nurodoma, kad jau ateinančiais metais LKT kontroliuos 46 mln. litų valstybės biudžeto lėšų - pusę viso kultūros lėšų poreikio.

Reikia žinoti ir tai, kad 2013-ųjų šalies biudžete kultūros ministro valdymo sričiai yra numatoma skirti 479 mln. litų. “Žinome, kad ministerijos ir ministrai Vyriausybėje vertinami pagal jų administruojamų lėšų apimtį. Kodėl dabar šiuo požiūriu bene silpniausias kultūros ministras imasi dar labiau

G.Steponavičius tvirtina dar nežinąs, ar skirs Kultūros tarybos vadovą. “mesti svorį”, atsisakydamas ir kompetencijų, ir pinigų? Atsakymas peršasi vienas - noras ilgai pačiam ar su savo komanda “administruoti” valstybės biudžeto lėšas”, - prieš metus, tik pasirodžius LKT projektui, viešai rašė kultūros kritikas Vytautas Rubavičius.

Lygina su VEKS Parlamentarė Aurelija Stancikienė, ne kartą LKT steigimą prilyginusi skandalingajam VEKS, kurį vykdant nežinia kur pradingo beveik 10 mln. litų, projektą svarstant Seime viešai pareiškė: “Puikiai suprantu, kad visų šitų tokių neaiškių įstaigėlių steigimai ir visokių fondų steigimai yra greičiausiai koalicijos kaina. Bet manau, kad tai yra labai didelė kaina Lietuvai. Iki šiol nors žinojome, kad už pinigų skyrimą atsakinga KM. O dabar bus tarpinė įstaiga - visiškas atsakomybės išplovimas. Tai yra dar vienos korupcinės sistemos schemos sukūrimas.”

A.Stancikienė teigia ir dabar mananti, kad inicijuodamas LKT steigimą A.Gelūnas taip bando atsidėkoti jį parėmusioms jėgoms. Kaip žinoma, 2010-aisiais į KM atėjęs nepartinis ministras buvo deleguotas Tautos prisikėlimo partijos (netrukus susijungusios su liberalcentristais), bet netrukus pasirinko LS stovyklą, o per šiuos rinkimus save jau vadino “geru LS bičiuliu ir bendražygiu”.

“A.Gelūnas siunčiamas į UNESCO

Tiek kultūros pasaulio atstovai, tiek kai kurie politikai neoficialiai užsimena, kad tas “vienas žmogus”, galintis tapti atsakingas už visus kultūros pinigus, - galbūt tiek buvusio kultūros ministro A.Gelūno, tiek jį pavaduojančio švietimo ir mokslo ministro G.Steponavičiaus itin vertinamas asmuo - Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) direktorius Gintautas Kėvišas. Gana prieštaringai vertinamas meno vadybininkas, kurio veiklą vykdant teatro rekonstrukciją trejus metus narplioja Generalinė prokuratūra, šią liepą A.Gelūno valia, neatsižvelgiant į gana kategoriškas Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, trečią kartą buvo paskirtas toliau eiti pareigas.

G.Steponavičiaus iniciatyva G.Kėvišas buvo tapęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijos tarybos vadovu, bet dėl to sukilo šios mokslo įstaigos kolektyvas.

KM, išlydėjusi A.Gelūną į Paryžių, atsakymo, ar pasitraukęs ministras kalbėjosi su G.Kėvišu dėl darbo LKT, nepateikė. LNOBT vadovas, LŽ pagautas po dviejų savaičių užsienio išvykos, tvirtino per tą laiką siūlymo neišgirdęs. “Klausimas štai kur - dvi savaites praktiškai kiekvieną dieną buvau kitame mieste. Visiškai nenoriu net galvoti, nes šiandien parskridau iš Omano”, - kalbėjo G.Kėvišas.

KM šiuo metu vadovaujantis G.Steponavičius tvirtina, kad klausimas apie LKT vadovą šiuo metu yra “labai ankstyvas”. “Nesu nei su darbą baigusiu ministru A.Gelūnu kalbėjęs apie tai, nei turiu supratimą, ar tas sprendimas turi būti įgyvendintas per man dar likusias darbo savaites. Užduodate klausimus, į kuriuos, nuvilsiu, neturiu atsakymų. Ir neturiu jokių intencijų versdamasis per galvą žūtbūt tai padaryti”, - tvirtino G.Steponavičius.

•

12

2012 11 27 Lietuvos žinios

Sportas

Vilniečių pastangos atsimušė į “Žalgirio” sieną SAULIUS RAMOŠKA

STATISTIKA “Lietuvos rytas” - “Žalgiris” 79:90 (26:20, 20:23, 17:25, 16:22). “Lietuvos rytas”: R.Seibutis 25 tšk. (6 rez. perd.), N.Nedovičius 11, M.Katelynas 10, P.Samardžiskis 8, S.Buterlevičius 6, J.Blūmas ir S.Babrauskas po 5, D.Ivanovas 4, D.Dulkys 3, L.Radoševičius 2; “Žalgiris”: M.Popovičius 20, I.Jaaberas 16, R.Kaukėnas 12 (6 atk. kam.), M.Kuzminskas ir V.Lipkevičius po 10, K.Lavrinovičius 7, O.Lafayette’as 6, P.Jankūnas 5, J.Foote’as ir M.Delašas 2.

Nuo 2011 metų gegužės niekaip Kauno “Žalgirio” įveikti nesugebantis Vilniaus “Lietuvos rytas” viltis nugalėti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempioną turės atidėti antrajam LKL ratui.

Dvi Eurolygos komandos “Lietuvos rytas” ir “Žalgiris” vakar ginklus surėmė LKL čempionate. Rezultatyviausiai Eurolygoje rungtyniaujantys žalgiriečiai tik po permainingos kovos sugebėjo nugalėti nerezultatyviausią Eurolygos klubą “Lietuvos rytą” 90:79.

LENTELĖ (pergalės, pralaimėjimai, laimėtų rungtynių procentas)

Jėgų pakako pradžiai Pirmą kartą šį sezoną rekordinio žiūrovų skaičiaus krepšinio rungtynėse sulaukusioje “Siemens” arenoje “Lietuvos rytas” pademonstravo, jog turi parako ir gali grumtis su Eurolygos grandais.

Trimis taikliais metimais nuo trijų taškų linijos rungtynes pradėjęs vilniečių lyderis Renaldas Seibutis (iki šiol LKL čempionate visi trys jo metimai iš toli buvo netaiklūs) padiktavo tempą (9:2), kurį jo komandos draugams sekėsi išlaikyti iki antro kėlinio vidurio.

Per pirmas 7 minutes šeimininkai pataikė visus tritaškius (5/5), po jų “Lietuvos rytas” buvo priekyje 24:15.

Apsukų vilniečiai nemažino ir antrame ketvirtyje. Jam įpusėjus po Deivido Dulkio tolimo šūvio LKL čempionai atsiliko jau 13 taškų (22:35). 6 tritaškiai iš 9 per 14 minučių. Taip pavydėtinai taikliai vilniečiai šaudė 14 minučių. Tačiau šoviniai baigėsi, o sutrikę šeimininkai pradėjo klysti. Sumišimu priešų stovykloje pasinaudo-

“Lietuvos ryto” krepšininkai neatlaikė per pirmus du kėlinius pačių pasiūlyto tempo. / Romo Jurgaičio nuotrauka jęs Mindaugas Kuzminskas dukart sudrebino “Lietuvos ryto” krepšį, o iki tol tylėjęs kauniečių įžaidėjas Ibrahimas Jaaberas pradėjo savo šou. Per tris minutes pelnęs 10 taškų skirtumą amerikietis sumažino iki trijų (43:46).

Katės ir pelės žaidimas žalgiriečiams pradėjo patikti. Suaktyvėję svečiai neleido “Lietuvos rytui” atstatyti turėtos persvaros. 27 minutę po Rimanto Kaukėno dviejų baudų metimų rezultatas tapo lygus (57:57), o netrukus minėtas žaidėjas jį ir persvėrė. Įjungę penktą pavarą lemiamo ketvirčio pradžioje “Žalgirio” krepšininkai atitolo 71:63, 37 minutę komandas skyrė jau 12 taškų (85:73). Nuaidėjus sirenai “Žalgi-

ris” šventė ketvirtą pergalę LKL čempionate. Vilniečiams tai buvo pirmoji nesėkmė šalies čempionate.

Rungtynių dieną “Lietuvos ryto” ekipos treneris Darius Maskoliūnas sužinojo, jog ekipa ilgam prarado puolėją Vilmantą Dilį. Krepšininkas dėl traumos negalės rungtyniauti net 3-4 mėnesius. “Žalgiris” vakar taip pat nežaidė visos sudėties. Amerikietį Tremmellą Dardeną pakirto roto virusas, tad žaidėjas su komanda net nevyko į Vilnių.

Arena atgijo Tik vieną pergalę per 7 Eurolygos rungtynes iškovoję “Lietuvos ryto”

krepšininkai įsitikino, jog žiūrovai nenori eiti į rungtynes, kai komanda pralaimi.

“Padarykime tai, ko nesugeba padaryti vilniečiai, - užpildykime “Siemens” areną!” - tokiu šūkiu šį mačą pasitikę “Žalgirio” komandos aistruoliai puikiai atliko savo darbą. Pirmą kartą šį sezoną bilietai buvo parduodami ir į antrą arenos aukštą. Kauno ekipos gerbėjų dėka “Siemens” arena vakar buvo beveik pilnutėlė - dvikovą stebėjo 8250 aistruolių.

Pilnos arenos sostinės klubui nepavyko surinkti net žaidžiant su tokiais klubais kaip “Barcelona” ir Maskvos CSKA. 10 tūkst. vietų turinti “Sie-

1. Prienai

7

0

100

2. Žalgiris

4

0

100

3. Lietuvos rytas

3

1

75

4. Šiauliai

4

2

67

5. Juventus

4

3

57

6. Neptūnas

3

3

50

7. Lietkabelis

3

3

50

8. Nevėžis

4

4

50

9. Pieno žvaigždės

3

4

43

10. LSU-Baltai

2

4

33

11. Sakalai

1

5

17

12. Palanga

0

9

0

mens” arena šį sezoną Eurolygoje buvo gausiausiai užpildyta per dvikovą su CSKA, tuomet į ją susirinko 4950 žiūrovų. O prieš sezoną daugiausia žiūrovų “Siemens” arenoje buvo per “Lietuvos ryto” ir “Žalgirio” akistatą kovojant dėl Supertaurės - 5100.

Palyginimui - Eurolygoje “Žalgirio” arenoje susirenka vidutiniškai 13 429 žiūrovai, tai geriausias rezultatas tarp visų 24 Eurolygos klubų.

•

Iš trumpųjų baseinų - į plačiuosius 2013-ųjų vandenis įvykdyti A normatyvą. G.Titenis šį normatyvą jau įvykdęs.

SAULIUS RAMOŠKA

Nors ir be medalių, bet su įgyvendintais tikslais. Taip Lietuvos plaukimo rinktinės vyriausiasis treneris Žilvinas Ovsiukas apibendrino sekmadienį Prancūzijoje pasibaigusio Europos čempionato 25 m ilgio baseine rezultatus.

Europos plaukimo čempionate Šartre dalyvavo 425 plaukikai (242 vyrai ir 183 moterys) iš 35 šalių. Aukščiausią vietą iš penkių pirmenybėse startavusių Lietuvos plaukikų užėmė JAV studijuojantis 20 metų Igoris Kozlovskis. 100 m kompleksiniame plaukime jis buvo keturioliktas.

Gruodžio mėnesį mūsų rinktinė, kiek pakeitusi sudėtį, dar startuos pasaulio čempionate (taip pat 25 m baseine) Stambule, tačiau svarbiausias startas lietuvių laukia kitų metų liepą Barselonoje - ten vyks planetos pirmenybės 50 m ilgio baseine.

Kalbėdamas su LŽ rinktinės vyriausiasis treneris Ž.Ovsiukas pasidžiaugė Prancūzijoje šauniai pasirodžiusiais jaunaisiais Lietuvos sportininkais. Kai kurie, pasak jo, jau įsitvirtina rinktinėje ir tampa potencialiais kandidatais į Rio de Žaneiro olimpiadą.

- Tikslus, keltus šiam čempionatui, pasiekėme. Geriau nei tikėjomės pasirodė jaunasis Danas Rapšys, JAV studijuojantis I.Kozlovskis ir perspektyvioji Jūratė Ščerbinskaitė. Beveik visi pagerino asmeninius rekordus, o Jūratė - net du Lietuvos rekordus, komentavo Žilvinas Ovsiukas.

Rimtas kandidatas - 17-metis D.Rapšys dukart aplenkė savo skriaudiką Europos jaunių čempionate - metais vyresnį anglą Josephą Patchingą, treniruojamą olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės trenerio Jono Ruddo.

- Donatas jaunas ir sparčiai juda į priekį. Žiūrėsime, kaip jam seksis šiemet pasaulio čempionate. Labai nedaug trūko, kad jis vyktų į Londono olimpiadą - olimpinį normatyvą įvykdė jau tuomet, kai baigėsi normatyvams pasiekti skirtas laikas. Jis yra tvirtas mūsų rinktinės narys ir rimtas kandidatas į Rio de Žaneiro olimpiadą.

Plimute netinginiauja

I.Paipelienės auklėtinis D.Rapšys - tvirtas Lietuvos plaukimo rinktinės narys ir rimtas kandidatas į Rio de Žaneiro olimpiadą. / Ltuswimming.com nuotrauka

Skirtingai pasiruošę - 200 m plaukimo krūtine atrankos varžybose I.Kozlovskis (17 vieta) aplenkė G.Titenį (19 vieta). Tai netikėta?

- Tai normalu. I.Kozlovskiui šis čempionatas buvo pagrindinės varžybos, todėl jis darė viską, kad pasirodytų kuo geriau. O G.Titenis gruodį dar dalyvaus pasaulio čempionate, todėl Prancūzijoje nestartavo visa jėga. Pagal šiuos rezultatus apie Giedrių nieko negalima spręsti, nes jis nėra geriausios formos. Vienu Lietuvos rinktinės ly-

derių vadinamas G.Titenis į Prancūziją vyko žinodamas savo užduotis ir kokios formos dabar yra. Jis maksimaliai įvykdė jam iškeltus uždavinius.

O I.Kozlovskis buvo geriausios formos. Pamatėme, kad Igoris nestovi vietoje, atsakingai treniruojasi ir rengiasi atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose. Mums svarbiausias renginys vyks kitų metų liepos pabaigoje - pasaulio čempionatas 50 m ilgio baseine. Jei Igoris norės ten varžytis plaukdamas krūtine, turės

- Iš aštuoniolikmetės J.Ščerbinskaitės, kuri prieš pusę metų išvyko treniruotis pas J.Ruddą į Plimutą, tikėjotės Lietuvos rekordų?

- Tikėjomės ir planavome. Labiausiai nudžiugino jos rekordas 400 m laisvuoju stiliumi rungtyje. Nemanėme, kad jį pagerins net penkiomis sekundėmis (merginos laikas 4:12,43, o ankstesnis jai priklausęs šalies rekordas - 4:17,98 - aut.). Išvada viena - Lietuvos plaukikės Plimute laiko veltui neleidžia. Jūratės pažanga rodo, kad toks bendradarbiavimas, kurį Lietuvos plaukimo federacija palaiko su Plimuto plaukimo klubu ir koledžu, naudingas mūsų šalies plaukimui.

Įvairūs rinktinių planai - Kodėl Prancūzijoje nestartavo Vytautas Janušaitis, kuris trumpa-

me baseine Europos pirmenybėse yra pelnęs net aštuonis medalius?

- Vytautas su treneriu suplanavo šiemet nedalyvauti nei Europos, nei pasaulio čempionatuose.

- Šios pirmenybės buvo pirmosios varžybos po Londono žaidynių.

Olimpiečių buvo daug?

- Prancūzai surinko pajėgiausią rinktinę, nes Europos čempionatas vyko jų šalyje. Bet kiekviena rinktinė sprendžia savo uždavinius. Mūsų prioritetas - varžybos ilgame baseine, o trumpame tik pasitikriname jėgas, pamatome, ar teisingai treniruojamės.

Planuoja finalą - Į Europos pirmenybes vyko 4 jauni perspektyvūs plaukikai ir patyręs G.Titenis. Ar jau žinoma, kas šiemet atstovaus Lietuvai gruodžio 12-16 dienomis Stambule (Turkija) vyksiančiame pasaulio čempionate 25 m baseine?

- Sportininkų delegacija bus truputį didesnė - ten vyks šeši plaukikai.

R.Meilutytė startuos 50 ir 100 m krūtine rungtyse, 50, 100 m laisvuoju stiliumi ir 100 m kompleksiniu būdu. 50 ir 100 m laisvuoju stiliumi vyrų varžybose dalyvaus Mindaugas Sadauskas.

Likusieji keturi plauks krūtine: G.Titenis - 50, 100 ir 200 m, D.Rapšys 50, 100 ir 200 m, Vaidotas Blažys - 50 ir 100 m, Raminta Dvariškytė - 50, 100 ir 200 m.

- R.Meilutytė Europos pirmenybes praleido, kad deramai pasirengtų gruodžio mėnesio varžyboms. Tad reikia laukti medalio?

- Planuojame, kad ji pateks į finalą.

Svajoti apie medalį niekam nedraudžiame. Ji pajėgi viską padaryti.

•

2012 11 27 Lietuvos žinios

Sportas

13

Lietuvio triumfas

Sunkiasvoriai reabilitavosi ROJUS ŽAIBAS

Pasaulio čempiono Rimanto Bagdono graikų-romėnų imtynių turnyro pagrindinį prizą pelnė Pekino olimpinių žaidynių ir Europos čempionato prizininkas Mindaugas Mizgaitis.

Vėlų sekmadienio vakarą Vilniuje aštuoni sunkiasvoriai (100-125 kg) iš Vokietijos, Baltarusijos ir Lietuvos varžėsi dėl stipriausiojo titulo. Sostinės žiūrovai neišvydo dviejų dalyvauti turėjusių Lenkijos atstovų, nes jie išvakarėse per treniruotes patyrė traumas.

Lietuvos rinktinės treneris Ruslanas Vartanovas prieš turnyrą neabejojo, jog į finalą pateks favoritais laikomi abu Lietuvos kovotojai - 33-ejų M.Mizgaitis bei 35 metų pasaulio ir Europos vicečempionas Mindaugas Ežerskis. “Pažadame negailėti savęs, parodyti gražias kovas. Stengsimės reabilituotis prieš imtynių gerbėjus už tai, kad nepatekome į Londono olimpiadą”, - žadėjo M.Mizgaitis.

Kelyje į finalą M.Ežerskis nesunkiai nugalėjo baltarusį Maksimą Paškovą, o pusfinalyje po įtemptų trijų kėlinių įveikė vokietį Eduardą Poppą.

Antroje grupėje kovojęs M.Mizgaitis iš pradžių net 7:0 šventė pergalę prieš vokietį Christianą Johną, tačiau pusfinalyje jam teko gerokai paprakaituoti - baltarusis Vladimiras Berdykas įveiktas tik po atkaklios kovos.

Tad žiūrovų, kaip ir tikėtasi, laukė

M.Paškevičius buvo stipriausias sunkiasvorių kategorijoje.

LŽ archyvo nuotrauka

Treniruočių partneriai M.Ežerskis (raudona apranga) ir M.Mizgaitis per dešimt metų tarpusavyje susikovė tik trečią kartą. / Romo Jurgaičio nuotrauka lietuviškas finalas. Iki sekmadienio abiem Mindaugams per dešimtmetį tarpusavyje kovoti teko tik du kartus, abu pasidalijo po pergalę. Trečią sykį sėkmė šypsojosi M.Mizgaičiui. Jis laimėjo kovą 2:0. “Mindaugas kovoja sunkesnėje svorio kategorijoje, todėl būtų buvusi sensacija, jeigu būčiau jį įveikęs”, - teigė dvikovos pabaigoje čiurnos traumą patyręs M.Ežerskis.

Trečiąją vietą užėmė vokietis E.Poppas, įveikęs baltarusį V.Berdyką.

Tą vakarą žiūrovų laukė dar vienas desertas: per parodomąją kovą jėgas ant kilimo išmėgino kiti du tituluoti šalies imtynininkai - šių metų Londono žaidynių prizininkas Aleksandras Kazakevičius ir pasaulio bei Europos čempionatų prizininkas Valdemaras Venckaitis. Savo pranašumą

įrodė bronzos medalį Londone nuskynęs Aleksandras, varžovą nugalėdamas rezultatu 3:0.

Jaunųjų Lietuvos graikų-romėnų imtynių talentų kovoje šių metų pasaulio jaunimo čempionas 20-metis Vilius Laurinaitis (iki 96 kg) 3:1 įveikė 2011 metų Europos jaunių vicečempioną 18-metį Mantą Knystautą (iki 120 kg).

•

Kinijoje baigėsi Tarptautinės dziudo federacijos “Grand Prix” serijos turnyras (IJF Grand Prix Qingdao 2012), kurio nugalėtoju tapo Marius Paškevičius (svorio kategorija per 100 kg).

33 metų Lietuvos dziudo meistras nugalėjo turnyro šeimininkus Zheną Wangą ir Quanchao Wangą, o finale privertė pasiduoti Rusijos atstovą Renatą Saidovą. Šioje kategorijoje varžėsi 9 kovotojai. M.Paškevičiui už pirmąją vietą atiteko 3 tūkst. JAV dolerių.

Svorio kategorijoje iki 100 kg (16 dalyvių) 25-erių Karolis Bauža penktąją vietą pasidalijo su kinu Jie Xu. Lietuvos sportininkas nugalėjo turnyro šeimininką Xin Xu ir pralaimėjo būsimajam sidabro medalininkui brazilui Renanui Nunesui. Komandų rikiuotėje tarp 18 šalių atstovų Lietuva užėmė septintąją vietą, o triumfavo Kinijos sportininkai - 4 aukso, 2 sidabro ir 10 bronzos medalių.

•

LŽ, BNS

14

2012 11 27 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

Restauravimas

Panemunės pilis kratosi kalėjimo kamerų NIJOLĖ STORYK

Važiuojant vaizdingu keliu palei Nemuną Jurbarko link iš tolo pro medžių šakas baltuoja renesanso stiliaus Panemunės pilis, kitaip dar vadinama buvusių šeimininkų Gelgaudų ir Zamkaus vardais, arba tiesiog Vytėnų pilimi.

Iki šių dienų išlikę Panemunės pilies griuvėsiai atgyja lyg feniksas iš pelenų. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų jos restauravimo projektui skirta 6,5 mln. litų.

Restauruoti pilį pradėta nuo vakarinio korpuso, kuriame yra du bokštai, taip pat tvarkomi pietinis ir rytinis korpusai.

Pietiniame pilies korpuse bus įrengta konferencijų salė, muziejus ir viešbutis. Pilyje yra vandentiekis, kai kur įrengtas geoterminis šildymas.

Pilies restauravimu rūpinasi Vilniaus dailės akademija. Projekto autorės - architektės Gražina Jarmalienė ir Diana Pikšrienė, rangovė - “Virmalda”.

400 metų istorija Panemunės piliai - 400 metų. Per tą laikotarpį architektūros paveldo pastatas išgyveno ir pakilimą, ir sunykimą.

Europinio stiliaus architektūros reprezentacinę pilį pastatė vengrų kilmės dvarininkas, miško pirklys Janušas Eperješas. Jo turtinga šeima pilį valdė beveik 200 metų.

1759 metais pilis atiteko Lietuvos didikui, Žemaitijos seniūnui Antanui Gelgaudui. Šis rūpinosi pastatu, jam suteikė reprezentacinės rezidencijos prabangos ir puošnumo. Rekonstrukcija buvo pradėta 1783 metais. Renesanso stiliaus pilyje padvelkė klasicizmo atmosfera. Buvo nugriautas šiaurinis korpusas, buvęs uždaras pilies kiemas įgavo U raidės formą. Šiaurinio korpuso vietoje pastatyta tvora. Rytiniame korpuse iškilo naujos fasado sienos, buvo pastatytas vakarinis korpusas. Perstatytas pietinis korpusas buvo paverstas prabangia reprezentacine didikų pilies mene. Niūrioje pilyje buvo iškirsti nauji langai, kad į patalpas patektų daugiau šviesos ir atsivertų puikus vaizdas į gražiai sutvarkytą parką.

Kai kurie gyvenamieji kambariai ir svetainės buvo dekoruoti antikinių figūrų frizais, sienų tapyba, papuošti karnizais, baltų koklių krosnimis ir židiniais.

Pietvakarių bokšte antrame aukšte vietoj šaudymo angų buvo iškirsti trys langai ir įrengta biblioteka.

Manoma, kad A.Gelgaudas buvo paskutinis šeimininkas, kuris puoselėjo ir gražino pilį.

Po 1831 metų sukilimo pralaimėjimo caro valdžia nusavino A.Gelgaudo pilį, joje buvo grūdų sandėliai. Jais vakarinį pilies korpusą pavertė paskutinis pilies savininkas Stanislovas Puslovskis.

Kai rūmai visiškai prarado rūpestingus šeimininkus, apleistuose niūriuose kambariuose ir ilguose koridoriuose šeimininkaudavo vaiduokliai ir pelės.

XIX amžiuje pilį nuniokojo tyčia sukeltas gaisras, pastatas buvo ilgam apleistas.

Pirmieji Panemunės pilies rekonstrukcijos darbai buvo pradėti dar 1939 metais. Vėliau jų buvo daug, bet visi liko nebaigti.

Neliko raudonų plytų Dabartiniai pilies šeimininkai - jaunieji Vilniaus dailės akademijos menininkai. Kol buvo pradėti architektūros paveldo pastato restauravimo darbai, jauni žmonės džiaugėsi, kad jiems leista naudotis apgriuvusia pilimi. Jiems suteikdavo įkvėpimo vaiduokliškas, mistika dvelkiantis pastatas. Pilyje vyravo

Vengrų pirklio J.Eperješo laikais pilis buvo šviesi. Išorinė apdaila buvo atlikta raižyto tinko pagrindu, panaudojant deginto medžio anglis. kūrybinė atmosfera, buvo surengta daug parodų, vyko dailės plenerai ir konferencijos.

Dabar po pirmojo restauracijos etapo daugeliui krinta į akis, kad pilis iš išorės beveik neatpažįstamai pasikeitė raudonas plytas pakeitė šviesus beveik baltas tinkas. Ar tokiu būdu nebuvo sunaikintas kultūros paveldas?

Vilniaus dailės akademijos projektavimo darbų vadovė koordinatorė, architektė Vidutė Povilauskaitė sako, kad tokia Panemunės pilies apdaila gali daug ką sugluminti. “Jokios klaidos nėra.

Vengrų pirklio J.Eperješo laikais pilis būtent taip ir atrodė - išorinė apdaila buvo atlikta raižyto tinko pagrindu, panaudojant deginto medžio anglis. Tokios stilistikos statinių Vakarų Europoje yra daug, bet ne Lietuvoje”, - aiškino pašnekovė.

Autentiškumą bandoma išsaugoti ten, kur dar likę jo pėdsakų. Pilies bokštuose kai kur tarsi boluoja tamsios dėmės. Tai vietomis išlikęs autentiškas tin-

Architektė V.Povilauskaitė sakė, kad kitokia Panemunės pilies apdaila gali daug ką sugluminti. kaištauti, kad neįrengėme lifto. Svarstėme, kur jį įtalpinti, bet taip ir neradome jam vietos”, - sakė pašnekovė.

Prieš pradedant restauravimo darbus pilyje darbavosi archeologai. Jie rado daug įdomybių, kurios atskleidė kai ku-

Prieš pradedant restauravimo darbus pilyje darbavosi archeologai. kas. Jis sutvirtintas ir paliktas pilies lankytojams, kad matytų, kokia buvo pilis senais laikais.

Pasak architektės, visais laikais pilys buvo skirtos prabangiam gyvenimui. Bet kiekvienam tokio stiliaus pastatui buvo būdingos tvirtos, storos sienos, kurios gali atremti priešų antpuolius. Gynybinę galią rodo išlikusios šaudymo angos, buvusios labiau butaforinės “Vengrų pirklys statė pilį daugiau dėl verslo nei gynybinių paskatų. Šis žmogus nesirengė su niekuo kariauti. Tačiau tokia buvo tuometinė europinės architektūros mada”, - aiškino architektė.

Viename bokšte buvo įrengtos net kalėjimo kameros. Tačiau šios patalpos tikrai nebus restauruojamos. Dabar pilis kaip gėdingo palikimo kratosi gynybiniuose bokštuose išlikusių kalėjimo kamerų. Pilyje neliks ir jos įkūrėjo sūnaus Kristupo šiaurės rytų penkiakampiame bokšte įrengtos šeimos koplyčios.

rias pilies paslaptis. Kiek dar jų slepia senos mūrinės sienos, ras kitos kartos.

Gal ir keista, bet labiausiai laiko nepaliesta išliko didikų pilies virtuvė.

Restauratoriams pavyko rasti senovinį ugniakurą - virenę ir bronzinius šaukštus, kepyklą, kažkokiu būdu išliko kanalizacijos sistema.

Didikai rūpinosi savo gyvenimo patogumais. Jie nebėgiojo į būdelę, stovinčią lauke. Pilies rytų pusėje buvo įrengtos dvi “latrinos”, vadinamieji tualetai. Akmenimis grįstu kanalu nuo-

Po restauravimo. / Panemunės pilies archyvo nuotraukos tekos patekdavo į rytinės kalvos papėdėje iškastą griovį. “Latrinos” bus atkurtos, bet jomis nebus leista naudotis lankytojams.

Buvusiose pilies virtuvės patalpose įsikūrė turizmo centras. Per pirmąjį restauravimo etapą įrengta pilies muziejaus patalpa. Be to, bus kultūrinis reprezentacinis centras. Kol kas neaiškus šiauri-

Didikų patogumui - “latrinos” Pilies korpuse, kuris anksčiau buvo paverstas sandėliu, po rekonstrukcijos įsikurs viešbutis ir kavinė. Šios komercinės įstaigos - vienas būdų, kad pilis galėtų save išlaikyti. Pilies viešbutis dar neįrengtas, bet tikimasi, kad kitų metų pavasarį jame jau galės apsistoti pirmi lankytojai. Pro viešbučio langus bus galima grožėtis Panemunės apylinkių panorama.

Pasak architektės, buvę sandėliai nekėlė jokių problemų paveldo saugotojams. “Daug kas čia tiko naujam viešbučiui ir kavinei įrengti. Mėgstantys patogumus klientai nebent galėtų prie-

Panemunės pilies vaizdas prieš restauravimo darbus.

nio pilies korpuso likimas. Specialistai diskutuoja, kas turėtų jame būti.

Pilies laukia dar du restauravimo etapai. Kaip tikimasi, bus atstatyta virtuvė, dar vienas bokštas, o gal atsiras papildomos gyvenamosios patalpos. Juk dabar žmogui būtų tikra egzotika - nors vieną naktį praleisti senovinėje pilyje ir patirti naujų pojūčių.

•

2012 11 27 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

15

Šokių trenerių namuose apsigyveno robotas prietaiso akumuliatorių keisti kas dvejus trejus metus.

“Siurblių-robotų gamintojai stengiasi nenuvilti technikos naujovių mėgėjų. Palyginti su pirmaisiais prekyboje pasirodžiusiais robotais, pasikeitė ne tik jų dizainas, bet ir patobulėjo valymo procesas”, - pasakojo pašnekovas. Žinomų šokių trenerių Norvaišų namuose dirbantis “Roomba” robotukas turi firmos “iRobot” prekės ženklą.

NIJOLĖ STORYK

Šiais laikais automatinė skalbyklė arba viryklė - jokia staigmena.

Kas kita - robotai: dulkių siurblys, grindų plautuvas, vejapjovė, gyvūnų priežiūros robotas.

Robotų - namų ūkio pagalbininkų sąrašas gali būti didesnis. Bet neįprastomis naujovėmis susigundo tik pavieniai modernios buitinės technikos mėgėjai.

UAB “Algoritmika” direktorius, informatikos mokslų daktaras Tomas Anbinderis mano, kad pagrindinė atsargaus požiūrio į buitinius robotus priežastis - informacijos stygius. Dėl to atsiranda nepasitikėjimas jų galimybėmis.

Kai jėgos išsenka, tai yra išsikrauna akumuliatorius, robotas pats sugrįžta į savo įkrovimo namelį.

Vos spėja vytis naujoves Žinomi šokių treneriai, Kauno klubo “Sūkurys” vadovai Jūratė ir Česlovas Norvaišos nuolat domisi buitinės technikos naujovėmis. Trenerių pagalbininkas buityje dulkių siurblys-robotas jau keleri metai gyvena jų namuose. Tai toks apskritas dūzgiantis daikčiukas, kuris tobulai valo kambarių grindis.

Tiesa, šokių treneriai turi jau antrą robotą. Senojo pagalbininko jie atsisakė ne todėl, kad prietaisas sugedo. Šeimininkams tas namų tvarkytojas nepatiko, nes per lėtai dirbo. Kai vienoje parodoje Norvaišos pamatė modernesnį ir tobulesnį roboto pavyzdį, tuoj pat jį nusipirko. Tokio sprendimo jiedu nesigaili - šis robotas yra tobulesnis ir geriau išvalo namus. “Buitinė technika taip greitai tobulėja, kad sunku suspėti įsigyti tai, kas naujausia”, - tokie buvo pirmieji J.Norvaišienės žodžiai, kai LŽ paprašė pademonstruoti, kaip robotas triūsia jos namuose.

Angliški pagalbos šūksniai Ar iš tiesų dulkių siurblys-robotas yra toks idealus prietaisas, jog gali pavaduoti net idealią tvarką mėgstančią šeimininkę? Ar vėliau nereikės šeimininkei su skuduru tą patį plotą iš naujo valyti?

Ilgai laukti įrodymų nereikėjo. Dulkių siurblys-robotas tūnojo savo namelyje ir tarsi laukė šeimininkės komandos. J.Norvaišienė “pasiuntė”

J.Norvaišienė nepraleidžia progos įsigyti ką nors modernaus savo namams, kad galėtų palengvinti kasdienius ruošos darbus. / Erlendo Bartulio nuotrauka robotą prie darbo, o pati grakščiai atsisėdo ant sofos su laikraščiu rankose.

Jai visiškai nerūpėjo, ką daro įjungtas dulkių siurblys-robotas.

Apskritas lyg lėkštė daikčiukas skleisdamas savotišką nedidelį garsą sukinėjosi grindimis. Tik retsykiais moteris žvilgtelėdavo į robotą, ar šiam nereikia kokios nors pagalbos. Mat kai užstrigo už baldo, jis pats negalėjo išsisukti iš keblios padėties. Siurblys-robotas prabilo angliškai: “Padėk man.”

O kai reikėjo išvalyti jo konteineriuką, robotas vėl perspėjo šeimininkę: “Išvalyk mane.”

“Kol kas robotas nemoka kalbėti lietuviškai. Tai vienintelis jo trūkumas”, - šypsojosi žinoma trenerė.

Kitų roboto trūkumų J.Norvaišienė nepastebėjo. O kad siurblį reikia išvalyti ar jam padėti, kai užstringa kelyje, esą nėra sunku, palyginti su tuo, kokį didelį darbą jis atlieka. “Dabar jau tiesiog neįsivaizduoju, kaip visur suspėčiau, jei namie neturėčiau šito pagalbininko.

Namų tvarkymas - didelis rūpestis moteriai, kuri daug dirba. Šis daiktas - puikus išradimas”, - gyrė robotą kaunietė.

Dažniausiai robotas kambarius

tvarko tada, kai juose nėra šeimininkų. Prieš išeidami iš namų šeimininkai užprogramuoja prietaisą, kad tam tikru laiku šis galėtų pats pradėti dirbti.

Kai jo jėgos išsenka, tai yra išsikrauna akumuliatorius, robotas pats sugrįžta į savo įkrovimo namelį.

Kliūtis - išmėtyti daiktai Vilnietis technikos mokslų daktaras T.Anbinderis neabejoja, kad po kurio laiko buitiniai robotai bus tokia pat kasdienybė, kaip dabar automatinė skalbyklė arba viryklė. Pašnekovas užsiminė, kad buitiniu robotu, ropojančiu grindimis, dažniausiai nusivilia tie, kurie įsigyja kinų gamybos buitinius prietaisus. Kita priežastis, trukdanti dirbti robotui, - netvarkingai ant grindų išmėtyti vaikų žaislai, numesti krepšiai arba šlepetės, elektros laidai.

Pasak pašnekovo, bet kuris buitinis robotas atlieka tik savo funkciją - valo kambarius, į jo “pareigas” neįtraukti kiti darbai, tarkim, sudėti daiktus į vietas. Jis tikrai nesugebės išvalyti kambario, jei ant grindų mėtysis nereikalingi daiktai. Judėjimo takas turi būti laisvas. Kita problema, jei ant grindų

yra gana storas kilimas - į daugiau nei 2 cm aukštį robotui sunku užsiropšti.

Lietuvoje dulkių siurbliai-robotai atsirado prieš kelerius metus. Susidomėjimas jais didėja. Žmonėms, mėgstantiems idealią tvarką, bet neturintiems laiko nuolat ją palaikyti, šis modernus daiktas padeda. Robotas yra nepamainomas pagalbininkas, kai namuose auga maži vaikai, laikomi naminiai gyvūnai. Toks dulkių siurblys reguliariai ir norimu dažnumu susiurbia ant grindų atsiradusius plaukus, dulkes, maisto trupinius ir kitus nešvarumus.

Reikia keisti akumuliatorių Prieš perkant robotą, būtina pasidomėti, ar jis yra kokybiškai padarytas. T.Anbinderis pasakoja, kad modernūs siurbliai-robotai turi įrengtus energijos akumuliatorius. Šiems išsikrovus, robotas pats sugrįžta prie įkrovimo šaltinio. Pašnekovas pataria

“Samsung” robotus gamina firma “Navibot”. Japonų kompanijas vejasi amerikiečių firma “Neato Robotics”, kuri pristato dulkių siurblius “Neato”.

Tai tik dalis šiuo metu prekyboje esančių modernių dulkių siurblių modelių. T.Anbinderis pabrėžė, kad renkantis prietaisą pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kiek robotas gali išvalyti ploto. Ne visų prietaisų galimybės vienodos. Vieniems valymo plotas yra ribojamas, kitiems - ne. Šeimininkei labai svarbu užprogramuoti robotą, kad siurblys galėtų valyti namus tuomet, kai juose nėra žmonių. Robotas skleidžia tam tikrą garsą, ir tai gali erzinti namiškius. “Kitas dalykas, į ką būtina atkreipti dėmesį, - tai šiukšlių konteinerio talpa.

Menkas patogumas šeimininkei, jei reikia robotuką dažnai valyti”, - pasakojo robotų žinovas.

Mokslininkas išanalizavo beveik visų Lietuvoje esamų dulkių siurblių modelius ir pasirinktų tokį robotą, kuris neturi valymo ploto apribojimų, yra didesnės siurbimo galios ir mažiau darbo atlieka su šepečiais, kurie iš po prietaiso kyšo lyg kojelės.

•

Trumpai MODERNŪS ŽIBINTAI

Girionyse nauji žibintai įsižiebė tamsiausiomis rudens dienomis.

LŽ archyvo nuotrauka

Unikali, žalumoje skendinti Kauno rajono Girionių gyvenvietė net tamsiu paros metu dabar šviečia lyg dieną.

Gyventojams nebaisu vaikščioti gatvėmis, kai sutemsta. Miestelis apšviestas 74 ekonomiškesniais ir ryškesniais LED žibintais. Jie Girionyse įsižiebė

tamsiausiomis lapkričio dienomis.

Pasak darbus atlikusios bendrovės “Pretas” vadovo Aurimo Gabės, šie modernūs žibintai - grynai lietuviškas produktas. “Lietuvoje taip apšviestų gyvenviečių nėra daug, todėl Girionys - vieni iš lyderių”, - pabrėžė jis. Bendrovės atstovai tvirtino, kad per metus šie šviestuvai suvartos elektros energijos už maždaug 4000 litų, o senieji žibintai per mėnesį “sudegindavo” elektros už 5000 litų. Iki 22 val. jie šviečia 100 proc. ryškumu, vėliau pereina į kitą režimą - elektros suvartoja 50 proc. mažiau, o apšvietimas dėl to sumažėja vos 20 procentų. Pernai LED šviestuvai įsižiebė Ringauduose, Gėlių gatvėje. Tokios pat technologijos žibintai netrukus apšvies ir dvi Raudondvario gatves - Pilies bei Didžiąją. Darbai Girionyse atlikti iš Privatizavimo fondo lėšų, tam buvo skirta apie 400 tūkst. litų.

“KAUKAS” VAIDUOKLIS Beveik kiekviename Lietuvos mieste galima pamatyti apleistų, be priežiūros paliktų pastatų, kurie gali bet kada sugriūti. Kauno

architektams didelį galvos skausmą kelia klausimas, ką daryti su buvusiu “Kauko” kavinės statiniu? Šis beveik sunykęs namas, stovintis ant vaizdingo Žaliakalnio šlaito, matė geresnius laikus. 1923 metais jį suprojektavo iškilus Kauno inžinierius architektas Feliksas Vizbaras. Nepaprastos architektūros statinys vadintas “Vizbaro pilaite”. 1981 metais namas buvo perstatytas ir jame veikė “Kauko” kavinė. Maitinimo įstaigą uždarius pastatas visai sunyko. Šiuo metu jis priklauso bendrovei “Liūtukas”. Griuvėsių vietoje planuota statyti penkių aukštų gyvenamąjį namą. Toks pastatas būtų matomas iš bet kurios miesto centro vietos. Tačiau sumanymą nušvilpė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba. Projektas jai pasirodė pernelyg didelio tūrio ir neišraiškingo silueto.

Naujas pastatas būtų buvęs net 16 metrų aukštesnis nei istorinė F.Vizbaro “pilaitė”. Architektai jį palygino su grėsmingu IX Kauno tvirtovės forto memorialu.

LŽ

INTERAKTYVUS „ŽALIASIS“ TEATRAS MOKYS VAIKUS APLINKOSAUGOS Visą rudenį po šalies savivaldybes keliaujantis „žalių pasakojimų“ teatras kartu su savo herojumi „Žiauriai žaliu žiurkėnu“ vaikus ir jų tėvelius suburs pamokose, kuriose jie sužinos, su kokiomis šiandien aplinkosaugos problemomis susiduriama Lietuvoje ir pasaulyje, bei ką daryti, kad jų gyvenimas būtų atsakingesnis, tausojantis ir nekenkiantis aplinkai. „Šiandien itin svarbu vaikus ugdyti gyventi darnoje su gamta, todėl šis projektas ne tik padės suvokti reikšmingas aplinkosaugos problemas, bet ir mokys, kaip jas išspręsti bei savo elgesiu padėti gamtai atsigauti“, - teigia projekto partnerio Lietuvos edukologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto prodekanė bei Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos valdybos narė Angelė Kaušylienė.

Pasak jos, aplinkosauginis vaikų švietimas yra itin reikalingas tam, kad gamtos resursai būtų išsaugoti ateičiai.

Vieno iš projekto partnerių Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus metodininkė Stasė Mameniškienė teigia, jog viena iš aplinkosaugos problemų, į kurias vertėtų atkreipti dėmesį - visame pasaulyje vykstantis spartus gyvūnijos ir augmenijos nykimas. „Lietuvoje paskelbtos nykstančiomis net 767 gyvūnų, augalų bei grybų rūšys. Biologinės įvairovės mažėjimas yra milžiniškas praradimas, nes dėl jo sutrinka gamtos sistemų pusiausvyra, nuo kurios priklauso ir visuomenės gerovė. Ją išsaugoti galima atsakingai elgiantis miškuose bei saugomose teritorijose, padedant žiemojantiems gyvūnams išgyventi šaltuoju metų laiku ir neteršiant aplinkos“, - pataria S.Mameniškienė.

Jos teigimu, didžiausias poveikis biologinei įvairovei yra sąlygojamas žmonių veiklos, todėl būtina propaguoti palankų aplinkai gyvenimo būdą, kuris padėtų ją išsaugoti.

Europos Komisijos 2011 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) pavojus negresia tik 17 proc. gyvūnijos bei augmenijos rūšių ir buveinių ir 11 proc. ES saugomų ekosistemų.

ES narėms, įgyvendinant naują biologinės įvairovės planą, siekiama iki 2020 m. sulėtinti rūšių nykimą bei atkurti kuo daugiau natūralių ekosistemų bei jų buveinių.

Rūpintis biologinės įvairovės išsaugojimu skatina nacionalinis visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką projektas „Labas EKO“, inicijuojamas palankų gyvenimo būdą propaguojančios „Incity“ iš dalies finansuojant Europos regioninės plėtros fondui. Užs. R-630

16

2012 11 27 Lietuvos žinios

Sveikata ir vaistai

Sveiko proto receptas pagal A.Skurvydą AISTĖ MASIONYTĖ

Lietuvos sporto universiteto rektoriaus prof. Alberto Skurvydo sveiko proto receptas būtų toks: skaityti, domėtis originaliomis žiniomis, protauti, už savo pastangas gauti atpildą, pajudėti įvairioje, įdomioje aplinkoje atliekant džiaugsmą teikiančius pratimus, būti tarp žmonių ir... nepersivalgyti.

Apie proto lavinimą kryžiažodžiais, užsienio kalbų mokymusi ir kita panašia veikla daugelis girdėjo, tačiau fizinio aktyvumo įtaka tam dar naujiena. Kad fizinio aktyvumo nauda yra kur kas didesnė, negu lig šiol manyta, patvirtina vis daugiau mokslinių tyrimų. Pastaruoju metu fizinis aktyvumas vertinamas ne tik dėl raumenų stiprinimo ar medžiagų apykaitos reguliavimo, bet ir dėl poveikio stengiantis atsikratyti streso, depresijos. Vis daugiau kalbama ir apie tai, jog fiziniai pratimai gerina protinį darbingumą, atmintį, lengvina sprendimų priėmimą. Didindami neuronų skaičių smegenyse jie palengvina senėjimo procesą.

“Dar neseniai nebuvo žinoma, kad galima padidinti neuronų skaičių, net ir dabar sunku patikėti, kad gali taip būti. Vis dėlto tyrimai jau įrodė, kad aerobiniai fiziniai pratimai skatina neuronų sintezę smegenų hipokampo srityje, atsakingoje už atmintį”, - pasakojo A.Skurvydas, šiemet išleistos knygos “Modernioji neuroreabilitacija. Judesių valdymas ir proto treniruotė” autorius.

Jo vadovaujamame universitete atliekami tyrimai taip pat patvirtino, kad aerobiniai fiziniai pratimai padeda sutelkti dėmesį ir gerina trumpalaikę atmintį.

Lėtas pasivaikščiojimas taip pat priskiriamas prie aerobinių pratimų. / AFP/Scanpix nuotrauka Pasak profesoriaus A.Skurvydo, būtent neintensyvūs aerobiniai pratimai stiprina širdį, nervų sistemą, skatina ne tik kūno, bet ir galvos smegenų kraujotaką, šitaip gerindami nervinių ląstelių apsirūpinimą deguonimi. Kaip minėta, aerobiniai fiziniai pratimai skatina neuronų sintezę smegenų srityje hipokampe, o tada gerėja mąstymas, atitolinama senatvė, senėjimas tampa daug sėkmingesnis.

Įdomioje aplinkoje

Kai netrūksta deguonies Aerobiniais vadinami tokie pratimai, kuriuos atliekant žmogui netrūksta deguonies. Šie pratimai neintensyvūs, po jų nedūstama, greičiau tai maloni veikla. Prie aerobinio fizinio aktyvumo priskiriami neskubūs pasivaikščiojimai, pėsčiųjų žygiai, važinėjimas dviračiu, plaukimas, šokiai. Klasikinė aerobika irgi priskirtina prie šios kategorijos, bet jei per pratybas taikomi intensyvūs krūviai, tarkim, lieknėti

Lietuvos sporto universiteto rektoriaus prof. A.Skurvydo domėjimosi sritis - protinio darbo efektyvinimas. / Erlendo Bartulio nuotrauka skirta metodika, tokie pratimai jau yra anaerobiniai, nes juos atliekant organizmui ima stigti deguonies.

Taip atsitinka ir po 100 metrų bėgimo visu greičiu.

“Siekiant pagerinti protinę sveikatą aerobinius pratimus reikia daryti įvairioje, patrauklioje aplinkoje. Angliškai tai vadinama “enriched environment” - “praturtinta aplinka”. Kitaip tariant, tai nėra bėgiojimas stadiono takeliu, bet pasivaikščiojimas gamtoje ar mieste, suteikiant ką nors įdomaus, malonaus ir akims”, aiškino A.Skurvydas.

Be to, reikėtų daryti tikslius pratimus, kai svarbu pataikyti į taikinį, o užduotys atliekamos rankų pirštais.

Pavyzdžiui, protinį darbingumą labai gerina mezgimas, grojimas smuiku, pianinu. Šiuo požiūriu labai vertin-

Protinį darbingumą labai gerina mezgimas, grojimas smuiku, pianinu. gas laikrodininko darbas, kamuolio mėtymas į krepšį ar tenisas.

“Naujas mokslo žodis sako, jog vertingi tie pratimai, kurie suteikia žmogui džiaugsmo, duoda atpildą.

Dėl šių pojūčių smegenyse išsiskiria dopaminas, kuris neleidžia senti neuronams, skatina jų sintezę. Ir geriausia, kai tas atpildas yra netikėtas. Pavyzdžiui, jei vaikštinėjant gamtoje pasiseka įveikti kliūtį, kurios nesitikėta įveikti. Apskritai kiekvienas kliūties įveikimas ar kamuolio pataikymas į krepšį gali suteikti džiaugsmo ir kartu atpildą pasiekus tikslą”, - teigė A.Skurvydas.

Optimalu, jei fiziniai pratimai, ypač aerobiniai bei tikslūs pratimai, būtų atliekami 5 kartus per savaitę po vieną valandą, bet efektyvu tai daryti ir 3 kartus per savaitę.

Kuo vyresnis, tuo svarbiau Norint pagerinti smegenų darbingumą fizinius pratimus pageidautina

derinti su pažintine, mąstymo funkcijas gerinančia veikla. Mokslas dabar kalba ir apie tai, kad protiniam darbingumui yra labai naudingas kalorijų ribojimas. “Kitaip tariant, persivalgymas, kaip ir fizinio aktyvumo stoka bei nemąstymas - nieko neskaitymas, nesidomėjimas, sendina protą. Ir priešingai - judėjimas, domėjimasis viskuo, skaitymas ir nepersivalgymas skatina efektyvų protavimą ir galų gale gerina viso kūno sveikatą. Dar labai svarbus buvimas tarp žmonių, socialinis bendravimas”, - sakė A.Skurvydas.

Minėtos proto stiprinimo priemonės prieinamos kiekvienam.

“Nuo 40 metų jau tikrai būtina užsiimti protinio darbingumo efektyvinimu. Ir kuo žmogus vyresnis, tuo daugiau tam turėtų skirti dėmesio.

Kuo anksčiau imsimės šių priemonių, tuo labiau atitolinsime su Alzheimerio liga ir kitomis demencijomis susijusias problemas”, pažymėjo A.Skurvydas.

•

Lietuva seks Suomijos pavyzdžiu RŪTA RUDAKYTĖ

Artėjant 2013-iesiems Sveikatingumo metams Seime vykusioje konferencijoje paskelbta: visuotinė sveika gyvensena Lietuvoje yra įmanoma.

Tokius pareiškimus įkvėpė sėkmingas Suomijos pavyzdys.

Nevyriausybinių organizacijų inicijuota konferencija siekta keisti požiūrį į esamą sveikatos sistemą, nes ji, visuomenininkų teigimu, virto vien ligų gydymo sistema.

Nacionalinės sveikatos tarybos duomenimis, apie 80 proc. visų lėšų, skiriamų sveikatai, tenka nesveiko gyvenimo būdo sukeltoms ligoms gydyti. Vaistams kompensuoti iš valstybės biudžeto šiemet numatoma išleisti maždaug 650 mln. litų.

Pasak nevyriausybinių organizaci-

jų atstovų, didžioji jų dalis skirta toms ligoms, kurių įmanoma išvengti, o susirgus išsigydyti natūraliomis priemonėmis, įveikti.

Lietuviams pavyzdys galėtų būti Suomija. Šios šalies sveikatingumo programos autorius prof. Peka Puska pasakojo apie Karelijos projektą, skirtą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Penkerius metus trukęs regioninis projektas pranoko lūkesčius, todėl buvo išplėtotas visoje šalyje. Suomija tapo pavyzdžiu, kaip sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

1960 metais Suomijoje buvo fiksuojamas didžiausias pasaulyje mirtingumas nuo širdies vainikinių kraujagyslių ligų. Šiandien šalyje darbingo amžiaus žmonių mirtingumas nuo kraujotakos ligų yra sumažėjęs 80 procentų. Taigi dabar Suomija viena sveikiausių pasaulio valstybių.

Kaip jai pavyko to pasiekti? “Iš pradžių buvome tik šeši išprotėję entu-

ziastai - gydytojai radikalai, norėję teigiamų rezultatų. Teko įveikti labai daug trukdžių ir pasipriešinimo. Nors ir nelengvai, savo pasiekėme. Tai galite padaryti ir jūs”, - sakė P.Puska.

Sveikatingumo metų iniciatoriaus Juozo Dapšausko teigimu, Suomijos patirtis parodė, kad daugumos visuomenės sveika gyvensena yra įmanoma, nebent politikai ir sveikatos sistemos dalyviai piktybiškai nenorėtų permainų. Pasak visuomenininko, iš pradžių Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) pasižymėjo platesniu požiūriu į sveikatą, rūpinosi ne vien savo interesų gynimu.

“Dabar LGS tapo tik profesine sąjunga, išsiskiriančia ypatingu ryšiu su farmacijos pramone. Manau, faktas, kad LGS prezidentas Liutauras Labanauskas yra ir Nacionalinės farmacijos pramonės asociacijos prezidentas, pasako viską”, kalbėjo J.Dapšauskas.

J.Dapšauskas nepritaria “valdiškai” Lietuvos sveikatos programai.

Liudo Masio nuotrauka

Visuomenininko žodžiais, Lietuvoje reikia ne popierinių sveikatos programų, o praktinių veiksmų, kurie ir lėmė Suomijos sėkmę. “Darysiu viską, kad Seime nebūtų priimta jau kelerius metus rengiama 2011-2020 metų Lietuvos sveikatos programa, kuri yra tokia pat, kaip ir nepasisekusi 1998-2010 metų programa. Ji

nesumažino sergamumo tomis ligomis, kurios valstybės biudžetui kasmet kainuoja šimtus milijonų litų.

Sveikatingumo metai - tinkama proga priimti praktinę Lietuvos sveikatos gelbėjimo programą. Ji gali būti tikrai sėkminga, ir tai įrodė kaimynų suomių bei kitų šalių patirtis”, - sakė J.Dapšauskas.

•

2012 11 27 Lietuvos žinios

Sveikata ir vaistai

17

Tėvų psichikos liga - ir jų vaikų problema AISTĖ MASIONYTĖ

Vaikai, gyvenantys su psichikos sutrikimų turinčiais tėvais, iki šiol nesulaukdavo tinkamos pagalbos. Dabar jie turės patarėją - elektroninę knygą “Kas atsitiko tavo tėvams”.

2011 metais Lietuvoje dėl psichikos ligų (įskaitant priklausomybes) į gydytojus kreipėsi daugiau kaip 100 tūkst. pacientų. Tačiau niekas neskaičiavo, kiek artimų žmonių juos supa. “Lietuvoje per mažai dėmesio skiriame sergančio asmens artimiesiems. O juk jiems taip pat kyla daug problemų, iš nežinojimo daugelis padaro nemažai klaidų”, - teigė Valstybinio psichikos sveikatos centro (VPSC) direktorė Ona Davidonienė.

Psichikos ligomis sergančių žmonių vaikai - viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių. Kartais tėvų negalia priverčia juos atsisakyti asmeninės veiklos, pomėgių ar net mokyklos, išgyventi emocinę įtampą ir baimę. Šiems vaikams tikrai ne taip paprasta susiorientuoti, kaip elgtis ir ką daryti, kai šalia yra mama ar tėtis, kurį sunku suprasti, kurio neįmanoma prognozuoti, prie kurio norisi prieiti, bet nežinia, kaip reaguos, o pasitarti nėra su kuo.

“Nors psichikos sveikatos sutrikimų nuolat daugėja, netolerancija sergantiems žmonėms nemažėja. Tebeegzistuoja baimė, kad pasipasakojus kiti ne tik nepadės, bet dar ir pasityčios, todėl situacija dar labiau pablogės”, pabrėžė O.Davidonienė.

Specialistai įsitikinę - vaikams, turintiems psichikos liga sergančius tėvus, galima padėti, jei tik jų sunkumai bus pastebėti. Iš suomių kalbos išversta knyga “Kas atsitiko tavo tėvams”, skirta vaikams nuo 12 metų, turėtų tapti pirmuoju žingsniu sprendžiant kylančias problemas.

Per anksti suaugę Nepilnamečius, gyvenančius su psichikos sutrikimų turinčiais tėvais, dažnai lanko liūdnos mintys. Tie vaikai įsivaizduoja, kad mama ar tėtis jų nebemyli, kad jie nuolat kelia bėdų savo tėvams ir dėl to šie serga tokiomis ligomis. Vaikai baiminasi kalbėtis su savo gimdytojais, nes mano, jog jiems ir taip sunku. Tuo metu mama ar tėtis įsitikinę, kad yra blogi tėvai, nes negali tinkamai atlikti savo pareigų, ir net svarsto, ar jų atžaloms nebūtų geriau gyventi atskirai.

Elektroninę knygą “Kas atsitiko tavo tėvams” bus galima parsisiųsti iš Valstybinio psichikos sveikatos centro interneto svetainės.

Romo Jurgaičio nuotraukos

Vaikai baiminasi pasakoti tėvams apie savo bėdas, nes mano, kad jiems ir taip sunku.

Psichikos ligonių vaikai neretai perima visus namų ruošos darbus, mažesnių brolių ir sesučių priežiūrą. kuriuo norisi šnekėtis”, - dėstė VPSC specialistė Jelena Stanislavovienė.

Elektroninį knygos “Kas atsitiko tavo tėvams” variantą bus galima rasti VPSC tinklalapyje ir iš ten jį parsisiųsti arba išsispausdinti.

Kiti būdai

O.Davidonienė: “Lietuvoje dar per mažai domimės sergančio žmogaus artimaisiais.”

J.Stanislavovienė: “Tėvai ir vaikai lengviau įveiktų sunkumus, jei mokėtų palaikyti geresnius tarpusavio santykius.”

D.Leskauskas: “Vaikai, gyvenantys su psichikos sutrikimų turinčiais tėvais, jaučiasi per anksti suaugę.”

Vaikus, kurių tėvai serga psichikos ligomis, dažnai apima baimė, ar ir jiems nenutiks tas pats, ar jie dar nesusirgo. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas dr.

Darius Leskauskas teigia, jog gimdytojų psichikos sutrikimai iš tiesų turi įtakos vaikų sveikatai. Jie labiau rizikuoja susirgti psichikos ligomis, patirti nerimą, baimę ar depresiją.

D.Leskausko duomenimis, depresija serga apie 8-9 proc. Lietuvos paauglių merginų - panašiai tiek pat, kiek ir suaugusių moterų. Tarp paauglių vaikinų depresijos atvejų pasitaiko 3-4 kartus mažiau.

Dar viena problema - psichikos ligonių vaikai neretai perima visus namų ruošos darbus, mažesnių

brolių ir sesučių priežiūrą. Todėl jie gali jaustis per anksti suaugę, išsekę nuo savo emocijų. Vaikų ir suaugusiųjų psichiatras dr. D.Leskauskas su tokiais pavyzdžiais yra susidūręs ne kartą. “Štai dvylikos metų berniukas pasakojo, kad jo motina girtauja, vieną po kito gimdo vaikus, grįžusi iš ligoninės kūdikiais nebesirūpina, o jis turi globoti net 5 mažesniuosius ir daugiau nebegali pakelti tokios naštos”, kalbėjo gydytojas.

Knygutės “Kas atsitiko tavo tėvams” autoriai aiškina, kaip derėtų spręsti panašias problemas, kaip elgtis, jei gimdytojai šneka, kad nebenori gyventi, ir grasina ką nors pasidaryti. Čia taip pat pateikiama

rekomendacijų vaikui, kuris yra pavargęs nuo problemų, nori atsiskirti nuo tėvų ir, baigęs mokyklą, siekia palikti namus.

“Svarbiausia knygelės mintis - būtinybė kalbėtis. Tėvai ir vaikai geriau susitvarkytų su kylančiais sunkumais, jei mokėtų palaikyti artimesnius tarpusavio santykius, turėtų daugiau informacijos apie ligą ir išsamiau ją suprastų, galėtų atviriau pasipasakoti išgyvenimus, žinotų, su kuo pasidalyti savo našta, kur kreiptis pagalbos. Kalbėti būtina ne tik su tėvais, bet ir su kitais suaugusiaisiais, reikia bandyti skambinti vaikų ir jaunimo pagalbos linijų telefonais. Jei baisu pradėti pasakoti, patariama tiesiog paduoti šią knygutę žmogui, su

O.Davidonienė taip pat vylėsi, jog specialistai, dirbantys su psichikos sutrikimų turinčiais žmonėmis, neužmirš paprašyti, kad į konsultaciją juos atlydėtų vaikai, o atėjusiuosius pakalbins, pasidomės, kaip šie jaučiasi, ką išgyvena. Tokia praktika įprasta užsienyje. Socialiniai darbuotojai irgi turėtų labiau padėti.

O.Davidonienė neatmetė ir priverstinio tėvų gydymo galimybės. “Tokių atvejų pasitaiko, ir nemažai. Žinoma, paciento teises reikia gerbti, bet taip pat būtina gerbti ir saugoti teises to, kuris yra šalia. Mano nuomone, Lietuvoje per retai naudojamasi priverstinio gydymo galimybe, nes baiminamasi gauti ieškinį dėl žmogaus teisių pažeidimo.

Tačiau Lietuvos įstatymai reglamentuoja, kad esant realiam pavojui tiek ligoniui, tiek aplinkiniams, net turtui, galima ir reikia imtis priverstinio gydymo. Tik per 48 valandas, kai pacientas paguldomas į ligoninę prieš jo valią, gydymo įstaiga privalo gauti teismo leidimą dėl tolesnio žmogaus gydymo”, pasakojo O.Davidonienė.

Muzika naudinga operuojantis Muzikos terapija nuramina pacientų nervų sistemą iki operacijos, per ją ir po jos, tai padeda pasiekti geresnių chirurginės intervencijos rezultatų, sumažina daugelio komplikacijų po operacijos riziką.

Apie tai kalbama naujame tyrime, kurį atliko Kentukio (JAV) universiteto mokslininkai. Remiantis išankstiniais rezultatais, visų pirma klasikinės ir apskritai - raminamosios muzikos klausymas padeda sumažinti skausmus ir greičiau pasveikti.

Mokslininkai tyrė muzikos naudą iki operacijos, per ją ir po jos, gautus duomenis lygino su kontroliniais rodikliais (pacientų, kurie buvo operuoti be muzikos, duomenimis). Taip buvo prieita prie išvados, kad visais etapais muzika turi naudos pacientui.

Buvo tirtas “ramios, lėtos ir švelnios muzikos” poveikis, jos pasirinkimas nepriklausė nuo žmogaus, atsidūrusio ant operacinio stalo, pageidavimo.

Pastebėta, kad pacientai, klausę muzikos iki operacijos, per ją ir po jos, vidutiniškai 15 proc. mažiau nei kiti jautė skausmus ir maždaug 18 proc. trumpiau buvo klinikoje po operacijos. Be to, jei per operaciją pacientams buvo leidžiama klausytis muzikos, komplikacijų rizika vidutiniškai sumažėdavo 24 procentais.

Biocheminė analizė parodė, kad muzikos klausymas iki operacijos padeda sumažinti organizmo stresą, pavojaus jausmą ir destruktyvių hormonų, galinčių neigiamai paveikti chirurginės intervencijos rezultatus, gamybą. Panašus poveikis pastebėtas leidžiant klausyti muzikos jau po operacijos. Ši priemonė

itin teigiamai veikė sveikstantį pacientą.

Be kita ko, nesenas tyrimas, kurį atliko mokslininkų grupė iš Didžiosios Britanijos, nustatė, kad muzika gali lemti teigiamą operacijos baigtį. Taip yra dėl muzikos poveikio chirurgams ir kitam medicinos personalui. Nors šiuo atveju nėra konkrečios statistikos, tyrinėtojai pabrėžia, kad operacijų sėkmė didesnė, jei chirurgas klausė muzikos.

Labai svarbus muzikos parinkimas. Remiantis tyrinėtojų rekomendacija, pirmiausia reikia rinktis tylią, melodingą, paprastai klasikinę muziką, nesvarbu, kokia patinka pacientui. Išimtys galimos tik tada, kai tokia muzika žmogų erzina.

•

LŽ

Su muzika ir gyjama greičiau. / LŽ archyvo nuotraukos

•

18

2012 11 27 Lietuvos žinios

Šou ir pramogos

Trumpai R.WILLIAMSAS KVIEČIA Į TALINĄ

Teisingos muzikos ambasadorius

Džiugi žinia Baltijos šalių muzikos mėgėjams vakar pasiekė iš Londono. Kitų metų rugpjūčio 20 dieną Talino dainų slėnyje koncertą surengs garsusis britų dainininkas Robbie Williamsas.

Bilietais į vienintelį scenos superžvaigždės koncertą Rytų Europoje bus pradėta prekiauti jau šią savaitę - ribotas jų skaičius bus skirtas ir Lietuvos žiūrovams.

Dainininkas savo gerbėjus pakvies į 17 išskirtinių pasirodymų dešimtyje valstybių. Koncertų grafike pirmą kartą atsidūrė ir Estija. Iš trijų valstybių sostinių koncertui pasirinktas Talinas, nes šio miesto Dainų slėnyje tilps didžiausia Robbie gerbėjų minia. “Žinodami, kad Lietuvoje netrūksta R.Williamso gerbėjų, jiems rezervuosime dalį bilietų, kuriuos bus galima įsigyti jau pirmosiomis prekybos dienomis”, - sako koncertą rengiančios agentūros “BDG Music” atstovas Deividas Afarjancas.

R.Williamsas solinį koncertų turą surengs po daugiau nei šešerių metų pertraukos. Ankstesnės jo gastrolės “Close Encounters” pasiekė pasaulio rekordą - daugiau nei 1,6 mln. bilietų į šiuos koncertus buvo nupirkti per vieną dieną.

M.A.M.A. RADO VEDĖJUS Kitų metų sausio 11 dieną Kauno “Žalgirio” arenoje antrą kartą vyksiantys Lietuvos muzikos apdovanojimai “M.A.M.A. 2012” bus ne tik kūrybingi, bet ir pašėlusiai nuotaikingi, kadangi prie jų vairo stos charizmatiški Lietuvos jaunimo dievukai - “radistai” Rolandas Mackevičius ir Jonas Nainys. “Mes turime Lietuvą, Lietuva turi muziką, muzika turi M.A.M.A., o M.A.M.A. turi “radistus”!” - juokėsi Rolandas.

“Esame patenkinti, jaučiamės pagerbti, sulaukę pripažinimo ir tikrai neeilinio pasiūlymo. Jį vertiname atsakingai ir pažadame su patikėtu darbu susitvarkyti”, - tikino J.Nainys.

GRĮŽTA Į DIDŽIĄJĄ SCENĄ Kelerius metus tylėjęs Lietuvos scenos grandas Kastytis Kerbedis grįžta į didžiąsias koncertų sales ir pirmuosius du savo koncertus gruodžio 6 ir gruodžio 8 dienomis surengs Kauno klube-restorane “Combo”. Pasak paties K.Kerbedžio, jis ištikimiausiems gerbėjams per šiuos koncertus ruošia ne vieną staigmeną. “Atėjusi į mano koncertus publika žino, kad gaus milžinišką dozę gyvo, stipraus vokalo. Šį kartą nustebinsiu ir naujais, dar niekur negirdėtais kūriniais”, - žadėjo scenos žvaigždė. Šiuo metu studijoje K.Kerbedis ruošia septynis naujus kūrinius.

“Tai naujo etapo pradžia, tai žingsnis atgal, bet ne blogąja prasme.

Tiesiog “senelis” nebe sensta, o apsisuko ir žengia jaunystės link.

Naujus kūrinius išleisiu po šešerių metų pertraukos, jie tiek laiko kaupėsi galvoje”, - prisipažino K.Kerbedis. Šie du koncertai laikinojoje sostinėje bus tarsi apšilimas, pasiruošimas jubiliejiniam dainininko koncertų turui per didžiąsias Lietuvos koncertų sales.

LŽ

“Netgi skausmą gali išreikšti muzika, garsu, - filosofuoja D.Jahngle. - Iš kiekvieno nepozityvaus dalyko gali išspausti tai, kas artima žmonėms.”

Andrejaus Motorichevo nuotrauka GRETA GELAŽAUSKAITĖ

Jei esate “reggie” ir “raggajungle” mėgėjas, jums nereikia pristatyti Doctah Jahngle. Šis jaunimėliui žinomas, jo mėgstamas 31 metų didžėjus ir prodiuseris pasakoja apie muziką, vakarėlius ir euforiją.

- Netyla kalbos apie naujame Vilniaus klube “Trip” vykstantį renginių ciklą “Rastadieniai”, kuriuose groji. Kaip ten atsiradai?

- Labai paprastai. Buvo žmonių, kurie idėją palaikė. Yra bendruomenė - “džiunglių” komanda. Joje daugybė bendraminčių, kurie yra lyg judėjimo variklis. Jei jų nebūtų, nebūtų mūsų. Mes dalijame tą muziką, kurios jiems reikia, o jie ateina tada, kai nori.

- Papasakok apie sostinės menų fabrike “Lofte” rengiamus ciklo “The Kings” vakarėlius, prie kurių esi prikišęs nagus.

- “Rastadieniai” yra tokie renginiai, į kuriuos tu tiesiog privalai ateiti ir gerai leisti laiką. Tai nėra įpareigojantys vakarėliai. “The Kings” renginiuose viskas šiek tiek kitaip.

Turi ateiti į “Loftą” ir atiduoti visą save, nes tai - karalių vizitas. Į “The Kings” vakarėlius atvažiuoja užsienio žvaigždės, kurios tarsi pastatė “jungle” muzikos sceną. Jie sukūrė visa tai, kas šiandien yra “jungle”. Žmonės, kurie ateina į šiuos vakarėlius, yra pasiruošę, dainuoja kiekvieną dainą kartu su vokalistu. Vyksta toks šėlsmas, kad nustemba net patys atlikėjai, kurie atvažiuoja iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Kanados ar Jungtinių Valstijų. Paprastai jie vyksta į festivalius, į kuriuos susirenka 10 tūkst. žmonių, bet negauna tokio efekto kaip Lietuvoje, kai susirenka vos 700 žmonių. Iš svetur atkeliavę muzikantai stebisi, kad mūsų krašte tokie draugiški žmonės.

Jie čia randa tai, ko jau dešimt metų pasigenda užsienio festivaliuose.

Niekas neprognozuojama - Ką klausytojai jaučia per tavo renginius?

- Euforiją. Muzikinę euforiją nuo aplinkos, įrašų, nuo vibracijų. “Rastadieniai” - viena plačiausių renginių serijų, nes žmonės gali išgirsti atlikėjus, kurie buvo ir yra atliekami MTV ir “Viva”. Gali išgirsti vardų, kurie yra “topinės” muzikos atstovai, ir vardų, kurie atstovauja “underground” skambesiui. “Rastadieniai” - vieta, kurioje niekas neprognozuojama, grojikų sąrašas taip pat.

kodėl klausosi šios muzikos, jis atsakė: “Žmogau, “drum and bass” atsirado prieš 15 metų. Tuo metu man buvo 30. Buvau potencialus tokios muzikos fanas.” Šios muzikos gali klausytis bet kas - ir biuro darbuotojas, ir Seimo tarnautojas. Aš pažįstu keletą didžėjų, kurie dirbo parlamente ir grojo tokią muziką kaip “drum and bass” bei kitus panašius ritmus, skambančius gana agresyviai.

Skirstyti žmones pagal jų klausomą muziką būtų sunku ir beprasmiška.

- Daugelis “reggie” dainų tekstų parašyti lyg himnas, garbinantis ka-

Muzika gali būti priešnuodis prieš depresiją.

Muzika gali būti priešnuodis prieš viską, jei ji yra teisinga.

- Įsivaizduok skaitytoją, kuris nėra didelis tavo atstovaujamos “reggie” ar “raggajungle” muzikos žinovas.

Kaip ją apibūdintum?

- Galiu apibūdinti širdimi. Šią muziką atradau seniai. Buvo bene 1994 metai. Išgirdau “The Prodigy” albumą “Experience” ir ėmiau ieškoti panašių garsų. Vienas žmogus pasakė, kad tai - “brake beat jungle”. Nuėjau į piratinės muzikos parduotuvėlę ir nusipirkau kasetę. Paleidau ją visu garsu ir pamaniau: “Dievuliau, tai kur kas geriau nei “The Prodigy”. Tai buvo “Best Of The Jungle 1994”.

Jei kalbėsime apie muziką, pradėjau ją kurti neseniai. Anksčiau dėliodavau garsus, bet tai buvo nebrandi kūryba. Idėjų semiuosi iš ugnies. Iš viso to, kas aukščiau už žemiškas problemas ir už buitį. Kalbu apie muziką, kuri nesuvaržyta laiko ar kokių nors apribojimų.

Gali klausytis bet kas - Tavo muziką pavadinčiau laisvai intelektine. Kokie jos klausytojai?

- Žmonės, kurie renkasi į “Rastadienius”, labai skirtingi. Kartą Londone įsėdęs į taksi išgirdau atlikėjo Technical Itch setą. Taksi vairuotojas buvo gal 45 metų. Kai jo paklausiau,

napes. Ar tiesa, kad “žolė” ir ši muzika yra du neatsiejami dalykai?

- Muzika ir kultūra yra viena, o “žolė” - visai kas kita. Nepasakyčiau, kad kanapės yra šios kultūros atributas. Tikrai ne. Aš nesu “žolės” propaguotojas, aš - muzikos propaguotojas. Mano tikslas - skleisti garsą, uždegti muzika, apkrėsti žmones teigiamomis muzikinėmis vibracijomis.

Visa kita man nesvarbu. Pažįstu daugybę atlikėjų, kurie nevartoja net alkoholio, ir jie yra patys geriausi. Jie dainuoja apie daugelį dalykų - net apie tokius, kurių nėra išbandę gyvenime.

Kai skauda dantį - Ar būna naktų, kai šokių aikštelė šėlsta, o tavo nuotaika visiškai prasta?

- Blogiausia yra danties skausmas.

Jeigu jis smelkia tiek, kad net negali nieko girdėti ausimi, būna blogai. Bet liūdesys gali paskatinti ką nors unikalaus. Netgi skausmą gali išreikšti muzika, garsu. Iš kiekvieno nepozityvaus dalyko gali išspausti tai, kas artima žmonėms.

- Kokios muzikos klausaisi, kai liūdna?

- Visada klausausi muzikos, kuri

gali pakelti nuotaiką ir pridėti 10 karmos taškų. Muzika gali būti priešnuodis prieš depresiją. Muzika gali būti priešnuodis prieš viską, jei ji yra teisinga.

- Kas yra teisinga muzika?

- Tai - muzika, kuri neskatina agresijos. Ta, nuo kurios žmonės nebūna prislėgti. Yra įvairios muzikos, kurią galima klausyti, kai esi liūdnas ar esi laimingas. Kiekvienoje muzikoje gali rasti daug skirtingų dalykų, bet man patinka ta, kuri pakyli.

Populiarumo nesiekia - Populiarumas yra sunkus dalykas, nes nelengva išlikti savimi.

Tiesa?

- Iš tiesų niekada nesiekiau populiarumo. Darau tai, ką mėgstu. Tai yra “jungle”, jamaikietiški ritmai, “reggie”, vokalas ir tos vibracijos, kurios netelpa į žodžius. Visą gyvenimą, kai ateidavau į šokius, man svarbiausias dalykas būdavo nors truputį pastovėti minioje ir pajausti tą galią, kurią skleidžia muzika.

Kiekvieną atlikėją, kurį kviesdavau į Lietuvą, aš nutempdavau į patį įvykio sūkurį, prie pat scenos, kur daugiausia bosų, daugiausia būgnų. Minia tiesiog išprotėdavo, imdavo judėti. Jeigu stovėdavai jos viduryje, tu tiesiog negalėdavai daugiau nieko daryti - tik judėti, nes žmonės tave judindavo kartu. Tai nuostabus jausmas. Tokiais momentais jautiesi visumos dalimi, judesio, “jungle” kultūros dalimi.

- Koks tavo aprangos stilius?

- Kaip pasakytų mano tėvai, valkatos stilius. Į veltinį susuktų plaukų stilius. Nešiojau vadinamuosius dredus dar 1997-1998 metais, kai žmonės į juos žvelgdavo itin keistai ir skeptiškai. Mane buvo pasiryžę nudobti skustagalviai.

- Jeigu turėtum ne vieną, o daug gyvenimų, ar visuose juose būtum didžėjus?

- Labai sunku atsakyti. Visi turi vieną gyvenimą, bet negali žinoti, kas bus po to. Jei žmogus žinotų savo ateitį, jis jos tiesiog nebeturėtų.

•

2012 11 27 Lietuvos žinios

Renginiai

19

Parodos VILNIUS LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Nuo 11 22 d. Primityviosios tapybos paroda RADVILŲ RŪMAI Ekspozicija “Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos” Eksponuojamas didžiausias gobelenas Lietuvoje “Saulėtas miškas” (autoriai - Anicetas ir Žilvinas Jonučiai) TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai”

11 08-2013 10 31 d. Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Gintaro Česonio fotografijų paroda “Sutikti miestai”. Veiks iki 12 02 d.

Nuolatinė ekspozicija “XX a. Lietuvos dailė” VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.

Veiks iki 2013 02 17 d.

VILNIAUS ROTUŠĖ

LIETUVOS NACIONALINĖ UNESCO KOMISIJOS PARODŲ SALĖ Nuo 11 22 d. Arabų kaligrafijos paroda “Islamiškoji ir modernioji arabų kaligrafija” 10 25-11 27 d. Birutės Nomedos Stankūnienės tapybos darbų paroda “Būti savimi” VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA 11 15-12 04 d. Paroda “Žinutė ateičiai” GALERIJA “MENO NIŠA” 10 30-11 27 d. Romualdo Balinsko tapybos paroda “Atsiradimai” LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA 10 25-11 30 d. Klubo “13 ir Ko” ir Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės bendruomenės psichiatrijos skyriaus paveikslų paroda “Pasaulis, kokį matau” GALERIJA “VARTAI” 11 23-28 d. Estų tapytojos Merikes Estnos tapybos ir video instaliacijos paroda 11 06-12 08 d. Alyson Shotz paroda “Intervalas” 11 06-12 08 d. Ievos Mediodia paroda “Tuštumos simuliakrai” 11 06-12 08 d. Paroda “Art Scape” VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” 11 06-12 01 d. Vitaliaus Čepkausko personalinė paroda “Raštas” VDU EKSPOZICIJŲ SALĖ “TITANIKAS” 11 09-12 01 d. Ray Bartkaus paroda “Tapybos pabaiga” VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMŲ GALERIJA “KORIDORIUS” 11 14-30 d. Vilniaus teritorinių kasų ir Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijos organizuota paroda-konkursas sveikos gyvensenos tema “Gyventi sveikai moko vaikai” BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Nuo 11 20 d. Paroda “Lukiškių Dievo Motina.

Kad būtų atvilgytos sudiržusios širdys...” ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA 11 21-12 17 d. Paroda “Kristijono Donelaičio “Metai” medaliuose” VILNIAUS VERSLO UOSTAS 10 21-12 15 d. Paroda “Dar kartą istorija”

KERAMIKOS MUZIEJUS 11 16-12 16 d. Meninio stiklo dailininkės Sigitos Grabliauskaitės personalinė paroda “Stiklo Testas” 11 09-12 16 d. Edukacinė keramikos paroda “Pradžių pradžia” A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS 11 15-12 16 d. Arūno Vaitkūno (1956-2005) paroda “Piešiniai” RYŠIŲ ISTORIJOS MUZIEJUS 11 16-12 11 d. Medos Norbutaitės tapybos darbų paroda KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA 11 22-12 16 d. Agnės Jonkutės tapybos ir fotografijos paroda “Neregimųjų atvaizdai” GALERIJA “KAUNO LANGAS” 11 26-12 31 d. Juvelyrų Aurelijos Lapinskaitės ir Česlovo Kavaliausko paroda “Minčių keliai”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS GALERIJA

02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Supermedija” KLAIPĖDOS ETNOKULTŪROS CENTRAS 11 23-12 31 d. Dailininkės Valerijos Kiškienės (Garliava) tekstilės paroda “Valerijos delmonai” 11 16-12 21 d. Tautodailininkės Eglės Pečiurienės riešinių paroda KLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA 11 16-12 14 d. Mindaugo Ažušilio fotografijų paroda “Happiness in Lithuania”

ŠIAULIAI DVIRAČIŲ MUZIEJUS 04 06-12 30 d. Edukacinė paroda “Saugus vaikas nesaugiame pasaulyje” ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA 11 22-12 15 d. Vidmanto Zarėkos paroda “Potekstės” 11 22-12 15 d. Lauros Guokės paroda “Sunaikinta visata” 11 22-12 15 d. Martos Ivanovos paroda “Kūnas - mūšio laukas” 11 22-12 15 d. Emilės Pociūtės fotografijų paroda “Balta” 11 22-12 15 d. Projekto “Jaunojo tapytojo prizas 2012” nugalėtojų paroda

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

Veiks iki 2013 07 31 d.

PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS 11 09-2013 03 02 d. Odetos TumėnienėsBražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva” FOTOGRAFIJOS GALERIJA 11 14-12 02 d. Indrės, Algirdo ir Liudos Jonušių fotoakcija “Mūsų”

PALANGA PALANGOS GINTARO MUZIEJUS 05 25-12 31 d. Paroda “Maironis ir Palanga” Nauja gintaro ekspozicija ir atkurti istoriniai Tiškevičių rūmų interjerai

DRUSKININKAI M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS 10 25-12 06 d. Gražinos Didelytės (1938-2007) paroda “Bet amžiai bėga...”

ANYKŠČIAI SAKRALINIO MENO CENTRAS 11 19-2013 01 15 d. Vieno žymiausių XX a. Lietuvos dailininkų Kazio Šimonio darbų paroda (iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fondo)

11 09-28 d. Dailininkės Akvilės Zavišaitės (1962-1991) tapybos paroda KLAIPĖDOS GALERIJOS MADOS IR GROŽIO CENTRAS “HERKUS” 11 07-12 04 d. Vilniaus ir Kauno skulptorių apžvalginė mažosios skulptūrinės plastikos paroda “Mainai” PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA

KAUNAS 11 06-29 d. Vijos Tarabildienės kūrybos paroda “Tapatybės mozaika” 11 07-30 d. Rolanos Čečkauskaitės paroda “Skristi... ar neskristi..?”

PAMĖNKALNIO GALERIJA 09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkų portretai”

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA 10 19-12 02 d. Šiuolaikinio Japonijos meno paroda “Kelias į ateitį: naujasis Japonijos menas” 11 08-12 09 d. Saadia Bahat skulptūrų paroda “Po 69 metų” FLUXUS MINISTERIJA 11 02-12 02 d. Igno Maldžiūno fotografijų paroda “China. 1/5”

2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas.

Sugrįžimas į Tėvynę” KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS Nuo 11 23 d. Menininko iš Vokietijos Benjamino Renterio paroda “Lietuviškieji portretai”

Anykščių sakralinio meno centre - K.Šimonio darbų paroda.

Koncertai VILNIUS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 11 28 d. 19 val. Kamerinės muzikos koncertas.

Dalyvauja Raimondas Butvila (smuikas), Zecharia Plavin (fortepijonas, Izraelis) 12 01 d. 19 val. Orkestro muzikos koncertas.

Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistai: Lidia Kovalenko (smuikas, Rusija), Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Liudas Norvaišas (bosas). Dirigentas Juozas Domarkas TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS 12 02 d. 16 val. Kamerinės muzikos koncertas “Trys didieji B”. Dalyvauja Miglė Serapinaitė (smuikas), Vaida Kirvelytė (fortepijonas) VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI 11 28, 30 ir 12 02 d. 19 val.; 12 01 d. 14 val. Čaikovskio opera “Oneginas” VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 11 27 d. 18 val. Vakaras iš ciklo “Pasidainavimai su Veronika” 11 28 d. 18 val. Dainuojamosios poezijos ir literatūros vakaras “Į Lietuvą kaip į save”.

Dalyvauja dainų autorė ir atlikėja Audronė Simanonytė ir aktorė Virginija Kochanskytė 11 29 d. 18 val. Vakaras “Griežia Panevėžio krašto muzikantai” 11 30 d. 18 val. Muzikos klubas “Vienišas vilkas”.

Dalyvauja kaimo kapela “Gintarinė bitelė”, “Dinozaurai”, “Bliuzoholikai”, Valerijus Šerelis ir Šarūnas Mačiulis su miesto folkloro grupe “Vilkai” ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 11 27 d. 19 val. Koncertas “Baroque Contempo: magiška baroko ir džiazo sintezė”. Dalyvauja Karolina Glinskaitė (sopranas), Silvija Pankūnaitė (džiazo vokalas) ir Vytis Smolskas (fortepijonas)

SIEMENS ARENA 12 01, 02 d. Nuo 10 val. 12-asis Tarptautinis sportinių šokių festivalis “Lithuanian Open 2012”

TRAKAI TRAKŲ PILIES DIDŽIOJI MENĖ 12 02 d. 16 val. Koncertas “Dainų bangose”.

Dalyvauja Čiurlionio kvartetas, solistas Stein Skjervold (baritonas, Norvegija)

KAUNAS KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA 11 27 d. 18 val. Kamerinės muzikos vakaras.

Dalyvauja Raimundas Butvila (smuikas) ir Zecharia Plavin (fortepijonas, Izraelis) 11 28 d. 18 val. Koncertas “Išgirsk kitaip”.

Dalyvauja Virginija Unguraitytė (fortepijonas), Arnas Mikalkėnas (fortepijonas), Aurimas k@Vilkišius (elektronika) 11 29 d. 18 val. Simfoninės muzikos vakaras.

Dalyvauja Kauno miesto simfoninis orkestras, solistas Ruslan Vilensky (violončelė, Latvija).

Dirigentas Martinš Ozolinš 11 30 d. 18 val. Orkestro muzikos koncertas.

Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistai: Lidia Kovalenko (smuikas, Rusija), Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Liudas Norvaišas (bosas). Dirigentas Juozas Domarkas 12 01 d. 17 val. Kamerinės muzikos vakaras.

Dalyvauja Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras), Indrė Baikštytė (fortepijonas) 12 02 d. 17 val. Tango klasika. Dalyvauja Šv. Kristofor kamerini orkestras, solistas Bjarke Mogensen (akordeonas, Danija). Dirigentas Donatas Katkus KAUNO ŽALGIRIO ARENA 11 28 d. 20 val. “Small stories of A BIG CITY”.

Ledo šou su 12 olimpinių ir pasaulio čempionų

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 11 27 d. 18 val. Juozo Erlicko vakaras “Visi parduoti”. Dalyvauja Daumantas Slipkus ir Vytautas Mikoliūnas KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 11 30 d. 18 val. Mušamųjų instrumentų ansamblio “Ritmas kitaip” 5 metų gimtadienio jubiliejus

11 29 d. 19 val. Koncertas “Galingas balsų orkestras”. Dalyvauja vyrų vokalinis ansamblis “Quorum” 11 30 d. 19 val. Koncertuoja Jonas Sakalauskas ir grupė LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA 11 27 d. 16 val. Chorinės muzikos vakaras.

Dalyvauja LMTA merginų choras, LMTA mišrus choras. Diriguoja LMTA Choro dirigavimo katedros studentai FORUM PALACE 12 01 d. 14 val. Tarptautinis gatvės šokių turnyras “Urban Dance Africa 2012” KONCERTŲ SALĖ PIANO.LT 11 29 d. 19 val. Koncertuoja duduko atlikėjas Argištis ir jo grupė

12 01 d. 18 val. Akustinis Ievos Narkutės su grupe koncertas

PANEVĖŽYS CIDO ARENA 12 02 d. 19 val. Vilgilijaus Noreikos koncertas “Ačiū už meilę”

“Ramybòs nerimas„ ‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs autobiografini˜ esò knyga.

Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia, apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime, apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso, nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi, leidÏianãia pro maÏà kaimo trobos langel∞ “Raudoni sandaliukai„ pamatyti visà septintoji Doloresos pasaul∞.

Kazragytòs autobiografinòs eseistikos knyga.

Tai atvirumu kerintis aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno ir senatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusio proto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autorò kalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜ Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektaklyje, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà, padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

20

2012 11 27 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

AB “Naujoji rūta” skelbia konkursą medžiagų pirkimui 2013 metams: gofruotų kartoninių dėžių;

saldainių dėžučių;

kiaušinių miltelių;

sorbo rūgšties;

PVC susitraukiančių termoplėvelių;

kartoninių kampų;

kiaušinių baltymų miltelių;

pektino;

lipniosios juostos;

europadėklų (naujų, naudotų ir vienkartinių);

riešutų (migdolų, anakardžių);

razinų;

citrinų rūgšties;

kokoso drožlių;

lecitino (ne GMO);

sutirštinto pieno su cukrumi;

trinatrio citrato;

margarino;

pieno miltelių (nugriebto, nenugriebto);

vanilino miltelių;

kakavos milteliai (alkalizuoti, naturalūs);

titano dioksido;

įdėklų (koreksų); ios” os Ïin onòms v u t e i m “L ainos ∞ a‰ãio Dienr meratos k 99 Lt 4 u pren esi˜ t n 250 L ò m 12 Lt 5 i˜ s 3 e 1 n 6 mò si˜ e 3 mòn Lt io s e 1 mòn

parafinuoto popieriaus;

Aliuminio folijos;

pagalvėlių;

Polietileninių maišelių;

lipniųjų etikečių (su spauda ir be spaudos);

puspergamenčio;

stretch plėvelės. lipalo (klijų); Išsamesnė informacija teikiama telefonu (8 41) 42 52 03 arba el. paštu: medziagos@nruta.lt

Ïinios” ietuvos entojams L “ io ã ‰ Dienra s kainos gyv erato 319 Lt prenum ˜ si e n ò 160 Lt 12 m ˜ 80 Lt 6 mònesi ˜ 3 mònesi Lt o 1 mònesi Dienra be pirm‰ãio “Lietuvo kainos adieni˜ pre s Ïinios” numer ∞monòm atos s 12 mòn es 6 mòne i˜ 399 Lt s 3 mòne i˜ 216 Lt si˜ 108 Lt 1 mòne sio Lt

27

36

Dienra‰ãio “Lietuvos Ïinios” be pirmadieni˜ prenumeratos kainos gyventojams 12 mònesi˜ 247 Lt 6 mònesi˜ 124 Lt 3 mònesi˜ 62 Lt 1 mònesio

polipropileninių ir popierinių vyniojamųjų medžiagų;

Karboninių juostų;

45

AB “Naujoji rūta” skelbia konkursą žaliavų pirkimui 2013 metams:

BUTAI PARDUODA 1 kambario (20,70 kv. m) butą Vilniuje, Prūsų g. (kaina - sutartinė). Tel. 8 679 97 265.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 km nuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoli parduotuvė, kaina - sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

PERKA Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų moka brangiai. Tel. 8 640 39 920. Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

želatino 200 bloom; kristalizuotos fruktozės.

aliejaus (sojos, rapsų); Užs. V-2235

PRANEŠIMAI Parduodamas BUAB „L’Dolcevita“ priklausantis kilnojamasis turtas. Paraiškos renkamos 14 dienų nuo šio skelbimo išspausdinimo, adresu: UAB „Adminas“, Vytauto g. 33, Vilnius. Detalesnė informacija tel. 8 614 44 810.

Užs. LM-3550 PARDUODA REIKALAVIMO TEISĘ.

BUAB „Furnitrans logistika“ parduoda trumpalaikį turtą - įvairius debitorinius įsiskolinimus (Turkija, Baltarusija) pagal sąrašą. Balansinė skolų vertė - 230 000 Lt, pardavimo kaina - 100 000 Lt. Bankroto administratorius A.Zajankauskas 8 678 25 252, az@isl.lt, www.isl.lt Užs. R-665

www.lzinios.lt

Išsamesnė informacija teikiama telefonu (8 41) 42 52 03 arba el. paštu: aprupinimas@nruta.lt

Užs. V-2235

Pranešame, kad šaukiamo akcinės bendrovės „Specializuota komplektavimo valdyba“, kodas 121420097, buveinė: Savanorių pr. 191A, Vilnius, visuotinio akcininko susirinkimo, kuris įvyks 2012 m. gruodžio 14 d. 15 val. adresu: Savanorių pr. 191A, Vilniuje, darbotvarkė buvo papildyta tokiais klausimais: 1) Bendrovės valdybos nario atšaukimas; 2) Bendrovės valdybos nario rinkimas.

Sprendimų projektus bei kitą informaciją galima gauti bendrovės buveinėje darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.00 val.

Užs. R-661

Informuoju, kad yra parengtas žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0031:363, esančio Elnių g. 9, Vilniuje, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Su parengtu žemės sklypo planu ir jo sprendiniais kviečiu susipažinti gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. 0101/0031:372, esančio Lokių g. 8, ir kadastro Nr. 0101/0031:396, esančio Elnių g. 7, Vilniuje, savininkus, naudotojus ir paveldėtojus adresu: Šeimyniškių g. 5A, Užs. LM-3547 Vilniuje, iki 2012 12 10. Informacija teikiama tel. 8 678 12 171.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvame automobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

PASLAUGOS Valome kaminus, jų įdėklus. Tel. 8 600 58 833.

Muzika jūsų šventei. DJ paslaugos, renginių vedimas. Tel. 8 671 97 597.

21 Lt

” ios Ïin rata s o tuv ume “Lie pren iena) o i s ã ‰ o sd nra ien itò Die nos d i sava Lt 84 Lt vie t kur 2 t 4 (be i˜ L nes 21 mò esi˜ 2 1 òn Lt 6 m ònesi˜ 3m sio òne m 1

8

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.

Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310.

IEŠKO DARBO Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieško administracinio darbo, susijusio su ūkine komercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

LEIDINIAI PARDUODA Visų firmų lengvųjų automobilių bei sunkvežimių eksploatacijos bei remonto žinynus, specializuoto remonto literatūrą autoservisams. Išrašo sąskaitas. Atveža. Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194.

Nacionalinis dienra‰tis

Lietuvos žinios www.lzinios.lt

“LIETUVOS ÎINIˆ” PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURUOSE: VILNIUJE: Vykinto g. 14, tel.: (8 5) 249 2161. KAUNE: Vytauto pr. 27, tel.: (8 618) 87 802.

MARIJAMPOLñJE: P. Butlerienòs g. 11, tel.: (8 343) 50 890.

reklama@lzinios.lt

Tel.: 249 2166, 249 2173. Faksas: 278 4104.

22

2012 11 27 Lietuvos žinios

TV programos

ANTRADIENIS 27 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Bėdų turgus” (k.)

11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 12.20 Žinios 12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.00 LRT radijo žinios 14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 14.40 Žinios 15.00 “Hartlando užuovėja” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Viena byla dviem” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.50 “Prisikėlęs faras” N-7 19.45 “Rojus Lietuvoj” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Stilius”. Jausmai 21.45 “Pinigų karta” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Pinigų karta”. Laidos tęsinys 22.45 “Garsiausios pasaulio kapinės”. Čikagos Rouzhilo kapinės 23.25 Vakaro žinios 23.40 “Rojus Lietuvoj” (k.)

0.10 “Stilius”. Namai (k.)

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris” 7.20 “Keista šeimynėlė” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40 “Be abejo, turbūt” (k.) N-7 12.40 “Kitas!” N-7 13.10 “iKarli” 13.40 “Keista šeimynėlė” 14.15 “Tomas ir Džeris” 14.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.55 “Būk mano meile!”

17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” 18.45 Žinios 19.19 “KK2” N-7 19.55 “Pasaulis X” N-7 20.55 “Karamelinės naujienos” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” 22.35 Kriminalinis trileris “Nepageidaujamas kaimynas” N-14 0.50 “V. Vizitas” N-7 1.45 “Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius” N-7

TV3 6.45 “Simpsonai” 7.15 “Nauja diena”. Tiesioginė transliacija 8.00 “Nusivylusios namų šeimininkės” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimas yra gražus” 11.30 “Patys pačiausi” 12.00 “Stebuklų šalis” 12.30 “Kodėl?”

13.10 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 13.40 “Juodoji skylė” 14.10 “Drakonų medžiotojai” 14.40 “Skunk Fu” 15.10 “Ančiukas Donaldas ir draugai”

15.40 “Simpsonai” 16.10 “Meilės prieglobstis” 17.10 “Drąsi meilė” 18.10 “Naisių vasara” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Prieš srovę” 20.00 “Stebuklų šalis” 20.30 “Be komentarų” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Terra Nova” 23.00 “CSI kriminalistai” 0.00 “Amerikietiška siaubo istorija” 1.10 “Lėlių namai” 2.00 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

TV1

BTV

LRT kultūra

6.30 “Televitrina” 7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Komikų klubas” (k.) N-7 8.30 “Milijonieriai” (k.)

9.00 “Ekstrasensai detektyvai” (k.) N-7 10.00 “Alibi. Raudonoji orchidėja” N-7 11.00 “Raudonas dangus” (k.) N-7 12.00 “Mentai” (k.) N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 15.00 “Raudonas dangus” N-7 16.00 “Kalbame ir rodome” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Liejyklos gatvė” N-7 19.25 “VRS kamera” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Prajuokink mane” N-7 21.25 “Pragaro virtuvė” N-7 22.25 “Sausas įstatymas.

Kova dėl valdžios” N-14 23.25 “Ekstrasensai prieš nusikaltėlius” (k.) N-7 0.25 “Liejyklos gatvė” (k.) N-7 1.25-5.59 “Bamba” S

7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Mano draugė beždžionėlė” 8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džeko nutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” N-7 11.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Širdies balsas” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30 “Juokingiausi netyčiukai” 17.00 “Didžioji sprogimo teorija” N-7 17.30 “Auklė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai” N-7 21.00 Veiksmo f. “Greiti ir įsiutę” N-7 23.10 “Užribis” N-7 0.10 “Pasitikėk manim” N-7 8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Miesto kodas” (k.) 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Liongino Šepečio 85-mečiui. Knygos “Ar galėjau” pristatymas Signatarų namuose (k.) 12.50 Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus 60-mečiui. “Laiko portretai”. Diena iki “Valkirijos” premjeros (k.) 13.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”.

Baroko muzikos koncertas (k.) 14.00 “Mūsų miesteliai”. Rumšiškės. 1 d. (k.) 14.50 “Septynios Kauno dienos” 15.15 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.45 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.00 “Gimtoji žemė” 18.30 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga “Lyderiai” 19.15 “Gintarinės batutos meistrai”. Gintaras Rinkevičius 20.50 “Tapatybės labirintai” 21.20 Adomo Mickevičiaus poezija. Ištraukas iš istorinių dramų skaito aktorius Laimonas Noreika 21.40 Dok. f. “Kaip draugas jūsų pažįstamas. K.Donelaitis” 22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 Dok. f.

“Proto šturmas”. 5, 6 d. 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Vilniaus knygų mugė 2012”. Barbora Didžiokienė ir Vladas Didžiokas: du dailininkai po vienu stogu (k.)

1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. J.Haidno Koncertas violončelei ir orkestrui C-dur HOB VII B

6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 “Skonio reikalas” 10.15 “Šiandien kimba” 10.55 Dok. f. “Asmeninis Stalino gyvenimas”. 3 d. N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti” 13.20 TV parduotuvė 14.00 “Gyvenimo būdas” 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlė TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Mėnulio galia” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Mėnulio galia” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 Dok. f. “Leninas.

Mitai ir tikrovė”. 1 d. N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.35 “Reporteris” 0.30 “Pašėlę TV pokštai” N-7 1.00 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum TV 8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 9.45 “Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai” 10.45 “Pražūtingas auksas” N-7 11.45 “Kinomano užrašai” (k.) 12.00 “Fotografijos istorija arba istorija fotografijoje: Vilnius ir jo fotografai” 12.30 Komedija “Chaoso teorija” N-7 14.05 “Vaiduokliškos istorijos” 14.35 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 15.05 Melodrama “Pirmoji meilė” 16.45 “Vienišų seselių klubas” N-7 17.15 “Kenedžiai” 18.15 “Likimo dovana” 19.15 “Kultūra+” 19.45 “Ieškokime geriausio!”

20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Reidas” 20.45 “Senas geras faras” N-7 21.45 “Balticum TV” žinios 22.00 “Kritinė riba” N-7 23.00 “Advokatė Lovinski” 0.00 “Karamelė”

Balticum Auksinis

9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Tavo augintinis” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Robinzonas Kruzas” 12.00 “Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezi-

7.00 Drama “Tarp dviejų mylimųjų” N-7 9.00 Drama “Paskutinis šansas įsimylėti” 11.00 Fantastinis f.

“Konanas Barbaras” N-7 13.00 Komedija “Prancū-

OZO KINO SALĖ

“7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” - 18 val.

“Miegančių drugelių tvirtovė” - 16 val.

MULTIKINO “Debesų žemėlapis” - 12, 15.15, 18.30, 20, 21 val.

“Frankenvynis” - 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” (3D) - 11.30, 13.45, 15.45, 18 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10, 12, 15, 17, 18.45 val.

“Septyni psichopatai” - 19, 22 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11.15, 13.45, 16.15, 19, 21.30 val.

“Septyni psichopatai” - 19, 21.30 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11.30, 14, 16.30, 18.15 val.

“Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybės tarnyboje” 10.30 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 11 28 d. 18.30 val. “Bajaderė” 11 29 d. 18.30 val. “Žydė” 11 30 d. 18.30 val.; 12 02 d. 12 ir 17 val. “Spragtukas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 11 27 d. 19 val. Studijoje. “Ji išėjo. Vėl” 11 27 d. 20.30 val. Mažojoje salėje.

“Duonos padauginimas” 11 28 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Vandens spalva”

“Pabandom iš naujo” - 16.30 val. “Į Romą su meile” - 16.10 val.

“Karališka drąsa” - 13.30 val.

SKALVIJA “Meilė yra viskas, ko reikia” - 20.20 val.

“Tabu” - 15.50 val.

Dokumentinio kazachų kino dienų atidarymas 18 val.

PASAKA “Kanų liūtai” - 22 val.

1 Baltijos Kanalas 6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 Naujienos 10.25 “Gerai ir pigiai” su Darja Doncova 12.00 Kitos naujienos 12.25 Pirkimo valdymas 13.00 Naujienos 13.15 Laikas pietauti! 14.00 “Nelygiavertė santuoka” 14.55 Mados nuosprendis 16.00 Vakaro naujienos 16.55 Suprasti. Atleisti 17.40 Susituokime 18.50 Tegul kalba 20.00 Laikas.

Lietuvos “Laikas” 21.15 “Kelias į tuštumą” 23.30 Lietuvos “Laikas” (lietuvių kalba) 23.45 “Vakarinis Urgantas” 0.30 Vakaro naujienos 0.45 Kovinis f.

“Gėlės nuo nugalėtojų” 2.20 Suprasti. Atleisti

RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios. Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 “X byla” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios.

Maskva 15.50 “Granato skonis” 17.40 Žinios.

Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Zemstvos gydytojas” 21.05 “Tyrimo paslaptys” 22.05 Specialusis korespondentas 23.05 “Operatyvininkai” 0.00 Žinios+ 0.20 Sąžiningas detektyvas 0.50 “Klimo Samgino gyvenimas” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.10 Motosportas. Nascar 400 mylių lenktynės 12.10 Triatlonas. IronMan 2012 žurnalas 12.40 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Manchester City” “Real” 14.30 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Dinamo” - PSG 16.20 Futbolas. Anglijos Premier lyga.

“Swansea” - “Liverpool” 18.10 Krepšinis. Eurolyga.

CSKA - “Partizan” 20.00 Ledo ritulys. KHL. Maskvos “Dinamo” - “Atlant” 21.55 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Aston Villa” - “Reading”. Tiesioginė transliacija 0.00 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” “Caja Laboral”

“Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybės tarnyboje” 10.30 val.

“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 22 val.

“007 operacija “Skyfall” - 12.45, 15.45, 19, 21.30 val.

“Monstrų viešbutis” - 10.30, 14.30 val.

KAUNAS CINAMON “Debesų žemėlapis” - 11.45, 15, 18.15, 21.30 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.20, 19.15, 20.50, 21.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 13.10, 15.15, 17.15 val.

“007 operacija “Skyfall” - 13, 16, 19, 22 val.

“Grėsmingas” - 20 val.

“Monstrų viešbutis” - 12, 14, 16, 18 val.

“Monstrų viešbutis” (3D) - 11.10 val.

“Laukiniai” - 22.15 val.

“Džokas” - 11 val.

FORUM CINEMAS “30 širdies dūžių” - 19.15, 21.45 val.

“Frankenvynis” - 11, 13.15, 15.30, 17.45, 20 val.

“Kūdikiai” - 17 val.

Geriausios 2012 metų Kanų liūtų reklamos - 22 val.

“Debesų žemėlapis” - 13.30, 17.15 val.

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 11 28 d. 18 val. Tavernos salėje. “Ketvirtoji kėdė”

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Meilė yra viskas, ko reikia” - 20.30 val.

“Frankenvynis” - 10.15, 13, 15.30, 18 val.

Geriausios 2012 metų Kanų liūtų reklamos - 22 val.

“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 18.15 val.

“Debesų žemėlapis” - 10.30, 14, 17.30, 21 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11.45, 14.30, 17.15, 18.45, 20.15, 21.30 val.

“Vėžliukio Semio nuotykiai 2” - 10.45, 13.15, 16 val.

“007 operacija “Skyfall” - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val.

“Monstrų viešbutis” - 13.45, 16.15 val.

FORUM CINEMAS “Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 12, 15, 18, 18.30, 20.45 val.

“Frankenvynis” - 10.15, 15.30 val.

Geriausios 2012 metų Kanų liūtų reklamos - 22 val.

“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 19.30 val.

“Kazino apiplėšimas” - 21.30 val.

“Debesų žemėlapis” - 10.30, 13.45, 17.20, 21 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 12.45 val.

“007 operacija “Skyfall” - 14.45, 17.45, 21.15 val.

“Monstrų viešbutis” - 15.15, 17.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Vėžliuko Semio nuotykiai” - 10 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 14.45, 16.50, 18.55 val.

“Frankenvynis” - 11.35, 13.10 val.

“Debesų žemėlapis” - 21 val.

I SALĖ “Karališka drąsa” - 11.45, 13.30 val.

“Paranormanas” - 10 val. “Į Romą su meile” - 15.15 val.

“Pabandom iš naujo” - 17.10, 19.10 val.

“Laukiniai” - 21.10 val.

PANEVĖŽYS

“Apgaulinga aistra” - 11.45, 14.15, 16.45, 19.30, 22 val.

“DOMINO” TEATRAS 11 27 d. 19 val. “Apie ką kalba vyrai?”

11 28, 29, 30 d. 19 val.; 12 01 d. 16 ir 19 val. “Sex guru” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 11 29 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje. “Miranda” 11 30 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje.

“Shopping and Fucking”

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.15, 13, 15.45 val.

“007 operacija “Skyfall” - 12, 15, 18, 21.15 val.

“Monstrų viešbutis” - 12.45, 14.45 val.

11 29, 30 ir 12 01 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje.

“Katedra” JAUNIMO TEATRAS 11 27 d. 18 val. “Patriotai” 11 29 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų”

ŠIAULIAI

“Monstrų viešbutis” - 12.30, 14.45, 16.45, 19 val.

“Pragaras rojuje” - 12, 17 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Debesų žemėlapis” - 11.20, 14.50, 18.20 val.

“Frankenvynis” - 11, 13.20, 15.40, 18 val.

Geriausios 2012 metų Kanų liūtų reklamos - 22 val.

“Apgaulinga aistra” - 11.30, 14, 16.30, 19 val.

“Septyni psichopatai” - 14, 16.30, 19 val.

“30 širdies dūžių” - 13, 16.20, 19.20 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11.45, 14.20, 17.15, 18.20, 20 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 11, 13.15, 16 val.

“007 operacija “Skyfall” - 12, 15.20, 18.40 val.

“Monstrų viešbutis” - 13.35, 15.40, 17.50 val.

“Pragaras rojuje” - 13.45, 18.45 val.

ziška apgaulė” 15.00 Drama “Elektriniame rūke” N7 17.00 Animac. f. “Iliuzionistas” 19.00 Animac. f.

“Alfa ir Omega” 21.00 Trileris “Kvepalai. Vieno žudiko istorija” N-14 23.25 Komedija “Ekstraktas” N-7 1.00 Trileris “Ikaras” S

Teatras

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Frankenvynis” - 11.30, 13.15, 15.45, 18.15 val.

Geriausios 2012 metų Kanų liūtų reklamos - 22 val.

“Septyni psichopatai” - 13.30, 16, 18.30, 21 val.

“Debesų žemėlapis” - 14, 17.45 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 11, 13.45, 16.30, 18, 19.15, 21.50 val.

“Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybės tarnyboje” 10.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 10.15, 12.45, 15.30 val.

“Pagrobimas 2. Neišvengiamas kerštas” - 15, 19.45 val.

“007 operacija “Skyfall” - 11.15, 14.15, 17.15, 20.15 val.

Lietuvos ryto TV

TV6

Kinas VILNIUS

dentai” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Vampyrų žudikė” 17.00 “Robinzonas Kruzas” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI kriminalistai” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Veiksmo f. “Amerikos nindzė” 23.30 “6 kadrai” 0.05 “CSI kriminalistai” 1.00 “Krintantis dangus” 1.55 “Išvaduotojas”

FORUM CINEMAS BABILONAS “Frankenvynis” - 12.45, 18.15 val.

Geriausios 2012 metų Kanų liūtų reklamos - 22 val.

“Brėkštanti aušra. 2 dalis” - 13.10, 15.45, 18.30 val.

“Debesų žemėlapis” - 13.45, 17.15, 20.45 val.

“Vėžliuko Semio nuotykiai 2” - 15.30 val.

“007 operacija “Skyfall” - 21 val.

11 30 d. 18 val. “Ledi Makbet” Salė 99 11 28 d. 18 val. “Labanakt, mama” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 11 27 d. 18 val. “Iš meilės man” 11 28 d. 19 val. Vilniaus kamerinė opera.

“Ištark mane, žeme... Kaip grūdą ištark ir praeivio širdy pasodink...”

11 29 d. 18 val. “Iliuzijos” 11 30 d. 18 val. “Lošėjai” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 11 27 d. 18.30 val. “Selavy!”

11 28 d. 20 val. “Boogie Nights” 11 29 d. 18.30 val. “Palaukit, kieno čia gyvenimas?”

VILNIAUS “LĖLĖ” Didžioji salė 11 29 d. 18.30 val. VšĮ “Meno ekspansija”.

“Nepažįstamosios laiškas”

11 29 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Stiklinė arbatos su citrina” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 11 27 d. 18 val. Koncertuoja valstybinis dainų ir šokių ansamblis “Lietuva” 11 30 d. 18 val. “Zygfrido Vernerio kabaretas” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 11 27 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris” 11 30 d. 18 val. “Penki vakarai” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 11 28 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” 11 29 d. 19 val. “Gagarino gatvė” 11 30 d. 19 val. “Sesuo” KAUNO TEATRO KLUBAS 11 28 d. 19 val. “Šeimos patarėjas” 11 29 d. 19 val. Domanto Razausko muzikos ir poezijos vakarų ciklas “Ruduo, žiema, pasaulio pabaiga ir vėl pavasaris” 11 30 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 11 27 d. 18 val. “Kitas kampas” 11 28 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalba vyrai?”

11 29 d. 18 val. “Idioteatras”. “Urvinis žmogus”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 11 29, 30 ir 12 01 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka” 12 02 d. 12 val. “Drambliuko Babaro istorija” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 11 27 d. 19 val. Klounų teatro studija “Dulidu”.

“Dykuma” 11 28 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras.

“Aš laukiu tavęs, mielasis” 11 29 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Mums viskas gerai” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 11 29 d. 19 val. “Domino” teatras.

“Apie ką kalba vyrai?”

ŠIAULIAI

11 30 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras” KEISTUOLIŲ TEATRAS 11 28 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio” 11 29 d. 19 val. “Penktas veiksmas” 11 30 d. 19 val. “Pinokio kronikos” MENŲ SPAUSTUVĖ 11 27 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”.

“Tiksinti bomba” 11 29 d. 19 val. Studijoje II. “Lietuva brangi” 11 30 d. 19 val. Kišeninėje salėje. “Nėra laiko”

ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 11 27 d. 18 val. “Urvinis žmogus” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 11 30 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Apie ką kalba vyrai?”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 11 27 d. 18 val. “Laisvi drugeliai” 11 30 d. 18 val. “Jazminas” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 11 28 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Švęsti kosmose ir tvarte” 11 29 d. 19 val. “Išpažintis žvaigždėms”

2012 11 27 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 8:12 leidžiasi 16:01 dienos ilgumas

Orai ir horoskopai MĖNULIS Aštuntąją priešpilnio dieną Mėnulis teka 15:23, leidžiasi 06:53

+3 Oslas Priešpilnis XI 20

Pilnatis XI 28

Delčia XII 06

+2 Helsinkis

+4

Stokholmas

Jaunatis XII 13

+1

Dublinas +7 +8 Londonas

Šiauliai

+9 Amsterdamas

+7 Paryžius

+4 +2

Zarasai Utena

Panevėžys

+11

Berlynas

Bordo

Ukmergė +4 +2

Kaunas

Lisabona

VILNIUS

+4 +1

+6 Madridas

+12 Barselona

debesuota, visame krašte numatomas lietus.

Temperatūra dieną 3-6 laipsniai šilumos.

Bratislava Viena Budapeštas +9 +13 +12 Bukareštas Varna Dubrovnikas +14 Sofija +17

Stambulas +16

Malaga +17

332-oji metų diena.

Lapkričio dvidešimt septintoji, antradienis, antroji 49-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 34 dienos.

Tunisas +24

Atėnai

+20 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Girvydė, Maksimas, Skomantas, Virgilijus, Virgilija; rytoj: Jokūbas, Rimgaudas, Steponas, Vakarė.

Senoliai sakydavo: Ugnies, vandens ir meilės nepaslėpsi.

RYTOJ: apsiniaukę, daug kur lis. Temperatūra naktį 3-6, dieną 5-7 laipsniai šilumos.

+16 Roma

+3 +2

Alžyras +20

ŠIANDIEN:

+15 Nica

Kijevas

+10

Alytus Druskininkai

+13

Vilnius Minskas +8 +3 Varšuva +5

+8 Praha +10 Miunchenas

-2 Maskva

+3

+9

Kėdainiai +6 +3

+5 Ryga

+8 Kopenhaga

+3 +1

Klaipėda

+2 Sankt Peterburgas

Talinas

7:49

Palanga

23

Geros dienos! LŽ

24

2012 11 27 Lietuvos žinios

Margumynai

Brangiai parduotas fotoaparatas

Pasaulio pabaigos kursai Simferopolyje organizuojami nemokami kursai, kurių tikslas pasiruošti šių metų gruodžio 21 dieną vyksiančiai pasaulio pabaigai.

Lapeliai su kvietimais į netradicines paskaitas dalijami miesto centre.

“Paskaitos jau prasidėjo. Ateina 10-15 klausytojų. Šiose paskaitose noriu paaiškinti žmonėms, kad jie nusiramintų ir nepanikuotų. Gruodžio 21-osios išvakarėse turėtų dingti elektra, todėl iš anksto reiktų pasirūpinti žvakėmis ir degtukais, taip pat geriamuoju vandeniu”, - sakė kursų organizatorius Aleksandras.

Vyras tvirtino, kad bijoti pasaulio pabaigos nereikia, nes viskas praeina. Aleksandras paragino žmones prieš pasaulio pabaigą atleisti vieni kitiems ir grąžinti skolas.

Pasaulio pabaiga jau patikėjo kai kurie Simferopolio miesto gyventojai. Į vieno banko filialą atvyko žmogus “išsprogusiomis akimis” ir

norėjo sumokėti paskolą anksčiau, negu ateis pasaulio pabaiga. “Žiūrėkite, kiek man liko skolos. Aš noriu atiduoti viską, nes netrukus mes visi išmirsime”, - sakė išsigandęs simferopolietis.

Pasaulio pabaigai, kaupdami maisto ir degtukų atsargas, ruošiasi ir Rusijos gyventojai. Keli jaunuoliai Kemerovo srityje apiplėšė sunkvežimį su maisto produktais, tvirtindami, kad jie bus reikalingi poapokalipsiniame pasaulyje.

Gyventojų baime dėl pasaulio pabaigos naudojasi įvairios bendrovės. Latvijoje viena draudimo kompanija pasiūlė specialų draudimą nuo pasaulio pabaigos, bet vėliau jį atšaukė. Draudimo bendrovės darbuotojų teigimu, “sunku apskaičiuoti pasaulio pabaigos potencialią grėsmę ir draudimo išmoką”. Požiūris, kad gruodžio 21 dieną ateis pasaulio pabaiga, remiasi majų kalendoriumi, kuris baigiasi būtent šia data.

•

Už fotoaparatą “Leica” aukciono pirkėjas sumokėjo 1,6 mln. eurų. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Austrijos sostinėje Vienoje vykusiame aukcione už daugiau nei 1,6 mln. eurų buvo parduotas pagal specialų užsakymą pagamintas bendrovės “Leica” fotoaparatas.

Anksčiau jis priklausė įtakingam amerikiečių fotografui Davidui Douglasui Duncanui.

D.D.Duncanas 1955 metais pagamintą juodą fotoaparatą “M3D Leica” naudojo dirbdamas JAV žurnale “Life”. “Leica” pagamino šį fotoaparatą specialiai žymiam amerikiečių fotografui. Taip nurodė fotografijos galerija “Westlicht”, kuri surengė aukcioną Austrijos sostinėje. Galerija prognozavo, kad fotoaparatas bus parduotas už 250-

Koncertas Kinijos disidentui Didžiosios Britanijos muzikos žvaigždė Eltonas Johnas savo pasirodymą Pekine dedikavo kinų disidentui ir menininkui Ai Weiwei.

Kaip pasakojo renginyje buvę žiūrovai, E.Johnas daugiau kaip 12 tūkst. arenoje “Wukesong” susirinkusių žmonių pareiškė, kad koncertą skiria Ai Weiwei. “Susitikau su dainininku prieš pasirodymą, tačiau jis nieko apie tai nekalbėjo. Buvau labai nustebintas, kad E.Johnas koncertą skyrė man, - sakė kinų disidentas Ai Weiwei ir pridūrė: - Kinijos kultūros ministerija dėl to tikriausiai pernelyg neapsidžiaugė, bet ji nelabai ką gali padaryti, nes E.Johnas itin populiarus atlikėjas.”

55 metų Ai Weiwei yra visame pasaulyje pripažintas konceptualizmo menininkas ir atvirai kritikuoja Kinijos komunistinę vyriausybę. Pernai policija jį suėmė ir kalino 81 dieną. Šį įvykį aprašė viso pasaulio spauda. Tąkart incidentas atkreipė žmonių dėmesį į didėjantį vyriausybės susirūpinimą socialiniais neramumais, kurie sutapo su Artimųjų Rytų Arabų pavasario protestais. Paleistas į laisvę Ai Weiwei buvo nuteistas už tai, kad vengė mokėti mokesčius. Pekino mokesčių biuras skyrė jam 2,4 mln. dolerių baudą. Be to, menininkui buvo uždrausta vienus metus išvykti iš šalies.

Neaišku, ar vieša E.Johno parama Ai Weiwei turės kokių nors pasekmių kitiems Vakarų atlikėjams, norintiems pasirodyti Kinijoje.

E.Johno koncertas Pekine - ne pirmas Kinijos valdžios dėmesio sulaukęs renginys didžiausioje Azijos valstybėje.

2008 metais Šanchajuje koncertavusi islandų dainininkė Bjork, baigdama savo dainą “Declare Independence”, skandavo: “Tibetas, Tibetas!” Taip ji

300 tūkst. eurų (0,86-1,04 mln. litų), tačiau pirkėjas buvo dosnesnis.

Jis su komisiniais mokesčiais sumokėjo 1,68 mln. eurų (5,8 mln. litų).

Amerikiečių fotografas D.D.Duncanas labiausiai žinomas dėl karo vaizdų fotografijų, padarytų Korėjoje ir Vietname, taip pat dėl artimos draugystės su tapytoju Pablu Picasso.

•

Juodasis trikampis glemžiasiaukas DAIVA BARONIENĖ

“Via Balticos” kelio ruože, besidriekiančiame per Pasvalio rajono Talačkonių kaimą, visai atsitiktinė krovininį automobilį vairuojančio Lenkijos piliečio žūtis dar kartą patvirtino, kad ši vieta tarsi užkeikta.

Kinų disidentas ir menininkas Ai Weiwei sulaukė E.Johno paramos. viešai protestavo prieš Kinijos valdymą šiame Himalajų regione. Bjork taip pat siekė paremti Tibeto nepriklausomybės judėjimą. Po šio Kinijos valdžiai neįtikusio islandų dainininkės pasirodymo visai virtinei kitų Vakarų atlikėjų buvo neleista koncertuoti Kinijoje.

Galimas dalykas, kad į E.Johno žodžius Kinijos valdžia reaguos ne taip griežtai. “Netikėtas britų dainininko pareiškimas per koncertą Pekine sulaukė tik prislopinto auditorijos atsako”, - kalbėjo vienas žiūrovas, pavarde Wu. Jis pridūrė, kad “miniai nepaprastai patiko kiekviena E.Johno pasirodymo minutė”. Artimiausiu metu žvaigždė turi grįžti į Kiniją ir koncertuoti Guangdžou mieste.

Iki to laiko E.Johnas planuoja apsilankyti Pietų Korėjoje, Malaizijoje ir Honkonge.

•

BNS, “Segodnia”, LŽ

Simferopolio gyventojai kviečiami ruoštis pasaulio pabaigai.

Žmonės, gyvenantys šalia “Via Balticos” magistralės, jungiančios Pasvalio rajono Talačkonių ir Talkonių kaimus, skaičiuoja šioje vietoje vykstančių avarijų aukas. Šiurpiausia, kad žūstama visai nepaaiškinamomis aplinkybėmis, tad kartais sakoma, jog vairuotojai šioje vietoje užsnūsta, o pėstieji ima elgtis tarsi savižudžiai.

60-mečio Lenkijos piliečio vairuojamas krovininis automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apvirto šviesiu paros metu ir įprastomis eismo sąlygomis. Vairuotojas žuvo iš karto.

Manoma, kad jis galėjo užmigti prie vairo. Vietos žmonės netruko komentuoti, kad ir kituose keliuose apvirsta nemažai krovininių automobilių, bet jų vairuotojai paprastai atsiperka išgąsčiu, kūno nubrozdinimu ar kaulų lūžiais. “O visos mūsų kelyje vykstančios avarijos baigiasi labai tragiškai. Lengvų sužalojimų čia nebūna”, - sakė Jurgėnų kaimo seniūnaitė Auksė Bobrevičienė. Ji pasakojo, kad vietos žmonės gerai prisimena vieną po kitos šiame kelyje vykusias avarijas ir stengiasi būti atsargūs, bet nelaimių vis vien nepavyksta išvengti. Pastaraisiais metais teko palaidoti kelis vietos gyventojus, žuvusius šiame ruože.

“Gerai prisimenu, kai pravažiuojanti mašina nudaužė vyrą, kuris buvo ką tik išlipęs iš autobuso ir ėjo į

namus”, - pasakojo A.Bobrevičienė.

Kitą dviračiu važiuojantį vietos gyventoją mirtinai sužalojo pravažiuojanti mašina. “Jurgėniškis šiame kelyje ne taip seniai žuvo lengvąja mašina įsirėžęs į “furą”, o mažiau nei prieš metus po automobilio ratais žuvo jaunuolis, kuris buvo prisėdęs “Via Balticos” šalikelėje”, - tęsė seniūnaitė ir pridūrė, kad nors avarijų netrūksta visame “Via Balticos” kelyje, žmonės kažkodėl žūsta tik ruože tarp Talkonių ir Talačkonių.

Pumpėnų seniūnės pavaduotoja Asta Punienė prisiminė, kaip šiame kelio ruože žuvo automobilį vairuodama jauna vietos mokytoja su savo maža dukrele, kurią ji vežė į Pasvalį pas gydytojus. “Žinau, kad tame kelyje yra žuvę keli moldavai, kurie vienu automobiliu vyko, jiems ir kryžius yra pastatytas. Visai neseniai žuvo per kelią eidamas nebejaunas vietos gyventojas ir jaunuo-

lis. Kiek pamenu, tuomet kalbėta, kad jaunuolis nusižudė po automobilio ratais. Kas žino, kaip buvo iš tikrųjų”, - svarstė A.Punienė. Anot jos, visi, kam teko paėjėti šiuo kelio ruožu, pasijusdavo nesaugūs. Šalia žmonių gyvybes besiglemžiančio kelio ruožo gyvenantis ūkininkas Algimantas Staškevičius LŽ yra pasakojęs, jog liūdnos baigties neišvengė net magistralę “Via Baltica” tiesę kelininkai. Vieną jų mirtinai sužalojo pro šalį važiuojantis automobilis. Žūtimi baigėsi ir dar tiesiant šį kelią įvykęs dviejų lengvųjų automobilių susidūrimas. Vieno jų vairuotojas žuvo iš karto, nors tuomet greitis buvo gerokai apribotas ir mašinos važinėjo lėtai. “Mums šis kelio ruožas ir jame vykstančios pačios netikėčiausios ir skaudžiausios avarijos - neįmenama mįslė”, sakė Pumpėnų seniūnės pavaduotoja A.Punienė.

•

Ruože tarp Talkonių ir Talačkonių nebūna lengvų avarijų, visos jos baigiasi žmonių mirtimi. / Daivos Baronienės nuotrauka